UDK 347(474.5)(094) Li308 Autori kolektyvas: A. Bakanas, G. Bartkus, G. Dominas, A. Kabiaitis, . Keserauskas, V. Mikelnas, V. Mizaras, D. Petrauskait, R. Petraviius, Z.

Smimovien, V. Staskonis, R. ukys, A. Taminskas, V. Tiakijus, A. Vainauskas, A. Vileita Vadovas prof. Valentinas Mikelnas Civilinio kodekso antrosios knygosAsmenys komentaro autoriai: Valentinas Mikelnas (CK 2.1-2.32 str.) Gintautas Bartkus (CK 2.33-2.131 str.) Vytautas Mizaras (CK 2.132-2.151 str.) arnas Keserauskas (CK 2.152-2.185 str.) Komentaro rengim rm Atviros Lietuvos fondas ISBN 9986-567-73-4 (2 knyga) ISBN 9986-567-55-6 (bendras) V. Mikelnas, 2002 G. Bartkus, 2002 V. Mizaras, 2002 . Keserauskas, 2002 UAB Justitia" 2002

TURINYS Sutrumpinimai.....................................................................................7 Lietuvos Respublikos civilinio kodekso patvirtinimo, sigaliojimo ir gyvendinimo statymas (itrauka).........9 LIETUVOS RESPUBLIKOS CIVILINIS KODEKSAS ANTROJI KNYGA

ASMENYS
I DALIS Fiziniai asmenys (2.1-2.32 str.).......................................................15 I SKYRIUS Fizini asmen civilinis teisnumas ir veiksnumas (2.1-2.19 str.)..... 15 Pirmasis skirsnis Teisnumas (2.1-2.4 str.) .............................................................. 15 Antrasis skirsnis Veiksnumas (2.5-2.9 str.)...........................................................25 Treiasis skirsnis Fizinio asmens pripainimas neveiksniu ar ribotai veiksniu (2.10-2.11 str.)...............................................36 Ketvirtasis skirsnis Fizinio asmens nuolatin gyvenamoji vieta ir gyvenamoji vieta (2.122.17 str.).............................................40

Penktasis skirsnis Civilins bkls aktai (2.18-2.19 str.)........................................49 II skyrius Specifins fizini asmen civilins teiss ir j gyvendinimas (2.20-2.27 str.)................................................51 III skyrius Fizinio asmens pripainimas neinia kur esaniu ar paskelbimas mirusiu (2.28-2.32 str.)..........................................83 II DALIS Juridiniai asmenys (2.33-2.131 str.)...............................................93 IV skyrius Bendrosios nuostatos (2.33-2.58 str.)...........................................93 V skyrius Juridinio asmens steigimas (2.59-2.73 str.)................................... 141 VI skyrius Juridini asmen teisnumas (2.74-2.80 str.)................................. 169 VII skyrius Juridinio asmens organai (2.81-2.94 str.)..................................... 179 VIII skyrius Juridini asmen pabaiga ir pertvarkymas (2.95-2.114 str.).........207 IX skyrius Priverstinis akcij (dali, paj) pardavimas (2.115-2.123 str.) .... 235 X SKYRIUS Juridinio asmens veiklos tyrimas (2.1242.131 str.)....................247 III DALIS Atstovavimas (2.132-2.185 str.)...................................................255 XI skyrius Bendrosios nuostatos (2.132-2.151 str.).....................................255 XII skyrius

Komercinis atstovavimas (2.152-2.185 str.).................................293 Pirmasis skirsnis Prekybos agentas (2.152-2.168 str.)..........................................293 Antrasis skirsnis Komercinio atstovavimo ypatumai sudarant ir vykdant tarptautinio preki pirkimo-pardavimo sutartis (2.1692.175 str.) .................332 Treiasis skirsnis Prokra (2.176-2.185 str.)........................................................341 Komentaro abclin dalykin rodykl...........................................349 Normini teiss akt rodykl..........................................................431 SUTRUMPINIMAI ATPK......... Administracini teiss paeidim kodeksas BK............. Baudiamasis kodeksas BPK.......... Baudiamojo proceso kodeksas c. b............ civilin byla CBS........... Civilini byl skyrius CK............ Civilinis kodeksas CPK.......... 1964 m. Civilinio proceso kodeksas ES............ Europos Sjunga ............. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso patvirtinimo, sigaliojimo ir gyvendinimo statymas kat............ kategorija Konstitucija..... Lietuvos Respublikos Konstitucija LAT........... Lietuvos Aukiausiasis Teismas LR KT......... Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas SK........... Santuokos ir eimos kodeksas inios......... Valstybs inios

LIETUVOS RESPUBLIKOS CIVILINIO KODEKSO PATVIRTINIMO, SIGALIOJIMO IR GYVENDINIMO STATYMAS 1

1

inios. 2000, Nr. 74-2262.

(Itrauka) 2000 m. liepos 18 d. Nr.VIII-1864 Vilnius

11 STRAIPSNIS
Civilinio kodekso 2.24 straipsnio ir taisykli, susijusi su neturtins alos atlyginimu, taikymas Civilinio kodekso 2.24 straipsnio normos dl asmens garbs ir orumo gynimo bei iame kodekse nustatytos taisykls dl neturtins alos atlyginimo taikomos tiems civiliniams teisiniams santykiams, kuri faktinis pagrindas atsiranda sigaliojus iam kodeksui. Komentuojamame straipsnyje nurodyti 4 straipsnio 1 dalies taisykls taikymo garbs ir orumo gynimo bei neturtins alos atlyginimo bylose ypatumai. Jeigu asmens garb ir orumas paeisti iki sigaliojant CK, tai, neatsivelgiant tai, kad byla dl garbs ir orumo gynimo nagrinjama galiojant CK, btina taikyti iki sigaliojant CK galiojusias teiss normas. Taigi CK normos, reguliuojanios garbs ir orumo gynim bei neturtins alos atlyginim, taikomos tik kai deliktas padarytas galiojant CK. Analogikai btina sprsti ir dl CK 2.21-1.23 straipsni 2 bei kit CK norm, reglamentuojani neturtins alos atlyginim, sigaliojimo, t. y. jos taikomos tik kai atitinkami deliktai padaryti jau galiojant CK. Pavyzdiui, CK 6.250 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad visada atlyginama nusikaltimu padaryta neturtin ala. Taiau i norma bus taikoma tik kai nusikaltimas, kuriuo padaroma neturtins alos, padarytas galiojant CK. Jeigu nusikaltimas padarytas iki sigaliojant CK, CK 6.250 straipsnis netaikomas.

12 STRAIPSNIS
Civilinio kodekso 2.27 straipsnio sigaliojimas Civilinio kodekso 2.27 straipsnio norma dl teiss pakeisti lyt sigalioja nuo 2003 m. liepos 1 d. CK 2.27 straipsnio 2 dalyje sakoma, kad lyties pakeitimo slygas ir tvark nustato statymai. Taigi CK tvirtina tik asmens teis pakeisti lyt, o ios teiss gyvendinimo tvarkos nenustato - palieka tai padaryti specialiam statymui. Todl CK 2.27 straipsnis sigalios tik sigaliojus specialiam statymui, reglamentuojaniam lyties pakeitimo slygas ir tvark. 50 straipsnio 1 punkto d papunktyje nurodyta, kad Vyriausyb privalo iki 2003 m. sausio 1 d. parengti lyties pakeitimo slygas ir tvark reglamentuojant statym. Taiau, kai asmens lytis pakeista dar iki sigaliojant CK 2.27 straipsniui (pvz., tokia operacija bt atlikta usienyje), turt kilti CK numatyt lyties pakeitimo teisini padarini, jeigu ji pakeista laikantis CK 2.27 straipsnio 1 dalies reikalavim (pvz., atitinkamai turt bti pakeista lytis asmens gimimo rae).

13 STRAIPSNIS
Civilinio kodekso norm, susijusi su juridini asmen teisiniu statusu, taikymas 1. Juridiniai asmenys, kurie buvo steigti ir registruoti iki Civilinio kodekso sigaliojimo galiojusi statym nustatyta tvarka, laikomi juridiniais asmenimis ir sigaliojus iam kodeksui.

2. Individualios mons ir kins bendrijos, kurios buvo steigtos ir registruotos iki Civilinio kodekso sigaliojimo galiojusi statym nustatyta tvarka, sigaliojus iam kodeksui, laikomos neribotos atsakomybs juridiniais asmenimis be atskiro perregistravimo. 3. sigaliojus Civiliniam kodeksui, io straipsnio 1 ir 2 dalyse nurodyt juridini asmen steigimo dokumentai galioja tiek, kiek neprietarauja io kodekso normoms. 1. Komentuojamo straipsnio 1 dalyje nustatytas bendrasis principas, kad visi juridiniai asmenys, steigti ir registruoti iki sigaliojant CK, laikomi juridiniais asmenimis ir pagal CK ir tsia savo veikl papildomai ar pakartotinai nepersiregistrav, t. y. tvirtinamas juridini asmen veiklos tstinumas. is principas mutatis mutandis taikomas ir valstybei bei savivaldybms (CK 2.34 str. 2 d.). 2. CK numatyti tik dvej ri asmenys - fiziniai ir juridiniai. Iki sigaliojant CK buvo inoma treia asmen ris - mons, neturinios juridinio asmens statuso. Taiau CK tokios asmen ries nebenumato. Todl pagal iki sigaliojant CK galiojusius statymus steigtos ir registruotos mons, neturinios juridinio asmens statuso, t. y. individualios (personalins) mons ir kins bendrijos, sigaliojus CK tampa neribotos atsakomybs juridiniais asmenimis automatikai, t. y. specialiai nepersiregistravusios. Taiau iems juridiniams asmenims privalo bti isaugotos mokesi, buhalterins apskaitos ir kitokios lengvatos, nustatytos iki sigaliojant CK galiojusiuose teiss aktuose. 3. Komentuojamo straipsnio 3 dalyje sakoma, kad principas, tvirtintas 3 straipsnyje, taikomas ir iki sigaliojant CK steigt ir registruot juridini asmen steigimo dokumentams ie dokumentai galioja tiek, kiek jie neprietarauja CK. Taigi nereikalaujama, kad sigaliojus CK juridiniai asmenys pakeist ir perregistruot savo steigimo dokumentus, t. y. suderint juos su CK reikalavimais. Taiau statym leidjas priimdamas special teiss akt gali nustatyti galutin termin, iki kurio juridiniai asmenys privals suderinti savo steigimo dokumentus su CK reikalavimais. Kita vertus, juridiniai asmenys turi teis suderinti savo steigimo dokumentus su CK reikalavimais pakeisdami ir registruodami juos statym nustatyta tvarka. Steigimo dokumentai, nesuderinti su CK, galios tiek, kiek neprietaraus CK normoms.

14 STRAIPSNIS
Civilinio kodekso norm, susijusi su juridinio asmens pavadinimu, taikymas Civilinio kodekso antrosios knygos IV skyriaus normos, susijusios su juridinio asmens pavadinimu, taikomos nuo juridini asmen registro veiklos pradios. 50 straipsnio 2 punkto a papunktyje Vyriausyb pareigojama iki 2001 m. gruodio 1 d. patvirtinti juridini asmen registro nuostatus. Pagal to paties straipsnio 6 punkto b papunkt, juridini asmen registras turi bti steigtas iki 2002 m. sausio 1 dienos. Teiss akte, steigianiame juridini asmen registr, bus numatyta ir jo veiklos pradia. Todl CK 2.39-2.43 straipsniai, reglamentuojantys juridinio asmens pavadinim ir jo pakeitim, bus pradti taikyti tik pradjus veikti juridini asmen registrui. Iki tol juridinio asmens pavadinim, jo sudarym, pakeitim, teisin apsaug ir registravim reglamentuos 1999 m. liepos 1 d. Firm vard statymas1.
'inios. 1999, Nr. 63-2060.

15 STRAIPSNIS
Civilinio kodekso norm, susijusi su juridinio asmens steigimu ir registravimu juridini asmen registre,taikymas ir sigaliojimas

1. Civilinio kodekso antrosios knygos V skyriaus normos, reglamentuojanios juridini asmen steigim, iskyrus io straipsnio 2 dalyje nustatytas iimtis, taikomos tiems juridiniams asmenims, kurie steigiami sigaliojus iam kodeksui. 2. Civilinio kodekso 2.62 straipsnyje, 2.63 straipsnio 1 dalyje, 2.72 straipsnyje bei kituose Civilinio kodekso antrosios knygos V skyriaus straipsniuose nustatytos taisykls dl juridinio asmens registravimo juridini asmen registre bei duomen atskleidimo sigalioja nuo juridini asmen registro veiklos pradios. Iki juridini asmen registro veiklos pradios juridiniai asmenys registruojami ir j duomenys atskleidiami galiojani statym nustatyta tvarka. 1. Juridinio asmens, steigiamo galiojant CK, steigimui taikomi CK 2.59-2.73 straipsniai, iskyrus komentuojamame straipsnyje nustatytas iimtis, pagal kurias kai kurios CK normos nauj juridini asmen steigimui bus taikomos tik pradjus veikti juridini asmen registrui. 2. Komentuojamo straipsnio 2 dalyje nustatyta 1 dalyje tvirtintos taisykls iimtis. CK 2.62 straipsnis, 2.63 straipsnio 1 dalis, 2.72 straipsnis ir kiti CK antrosios knygos V skyriaus straipsniai, reglamentuojantys juridinio asmens registravim ir duomen atskleidim, bus taikomi tik pradjus veikti juridini asmen registrui. Iki tol juridini asmen registravimui bus taikomi iki sigaliojant CK galioj, teiss aktai, pavyzdiui, 1990 m. liepos 31 d. moni rejestro statymas1.
1

inios. 1990, Nr. 24-599

16 STRAIPSNIS
Civilinio kodekso 2.70 straipsnio ir antrosios knygos VIII skyriaus norm taikymas ir sigaliojimas 1. Civilinio kodekso antrosios knygos VIII skyriaus normos, reglamentuojanios juridini asmen pasibaigim ir pertvarkym, taikomos juridini asmen pasibaigimo ir pertvarkymo procedroms, pradtoms sigaliojus iam kodeksui. Jeigu juridini asmen likvidavimo ar reorganizavimo procedros pradtos iki Civilinio kodekso sigaliojimo, ios procedros yra baigiamos pagal galiojusius statymus. 2. Civilinio kodekso 2.70 straipsnyje ir 2.106 straipsnio 4 punkte numatytos normos dl juridinio asmens likvidavimo juridinio asmens registro tvarkytojo iniciatyva sigalioja nuo juridini asmen registro veiklos pradios. 1. Komentuojamo straipsnio 1 dalis numato, kad CK 2.95-2.114 straipsniai, reglamentuojantys juridinio asmens reorganizavim ar likvidavim, taikomi tik kai reorganizavimo ar likvidavimo procedra pradta sigaliojus CK, t. y. sprendimas dl juridinio asmens likvidavimo ar reorganizavimo priimtas jau galiojant CK. Jeigu sprendimas dl juridinio asmens reorganizavimo ar likvidavimo priimtas iki sigaliojant CK, ioms procedroms CK nuostatos netaikomos. Taiau kai iki sigaliojant CK galioj statymai kai kuri reorganizavimo ar likvidavimo klausim apskritai nereglamentuoja, teiss sprag galima upildyti taikant atitinkamas CK normas. 2. Komentuojamo straipsnio 2 dalyje numatyta, kad speciali juridinio asmens likvidavimo tvarka, nustatyta CK 2.70 straipsnyje ir 2.106 straipsnio 4 punkte, bus taikoma tik pradjus veikti juridini asmen registrui (r. 14 str. komentar).

17 STRAIPSNIS
Civilinio kodekso 2.79 straipsnio 4 dalies norm sigaliojimas Civilinio kodekso 2.79 straipsnio 4 dalies normos sigalioja nuo juridini asmen registro

veiklos pradios. CK 2.79 straipsnio 4 dalyje sakoma, kad juridini asmen registre taip pat kaupiama informacija apie juridiniams asmenims iduotas licencijas, j galiojimo sustabdym ar panaikinim. i norma bus pradta taikyti tik pradjus veikti juridini asmen registrui (r. 14 str. komentar).

18 STRAIPSNIS
Civilinio kodekso antrosios knygos norm dl atstovavimo taikymas 1. Civilinio kodekso antrosios knygos III dalies normos dl atstovavimo taikomos atstovavimo santykiams, kurie atsiranda sigaliojus iam kodeksui, taip pat ir tiems atstovavimo santykiams, kurie atsiranda iki io kodekso sigaliojimo ir tsiasi po jo sigaliojimo. 2. Civilinio kodekso 2.178 straipsnio 2 dalies normos dl prokros registravimo taikomos nuo teiss akto, reglamentuojanio prokros registravim, sigaliojimo. 1. CK antrosios knygos III dalies normos, reglamentuojanios atstovavimo santykius, taikomos tiems atstovavimo santykiams, kurie atsirado galiojant CK. Jeigu atstovavimo santykis atsirado iki sigaliojant CK, tai CK normos taikomos toms atstovo ir atstovaujamojo teisms ir pareigoms ar j veiksmams bei teisinms situacijoms, kurie atsiranda galiojant CK. Pavyzdiui, atstovavimas atsirado dar iki sigaliojant CK, taiau pergaliojama jau galiojant CK. iuo atveju pergaliojimui bus taikomas CK 2.145 straipsnis. Jeigu atstovavimas atsirado iki sigaliojant CK, taiau sandor atstovaujamojo vardu ir interesais atstovas sudaro galiojant CK, tai atstovo teiss, j ribojimas ir atstovo atsakomyb bus nustatoma pagal CK normas. 2. CK 2.181 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad prokuristo ir treij asmen santykiams prokra sigalioja nuo jos registravimo teiss akt nustatyta tvarka (CK 2.178 str. 2 d.). Siekiant gyvendinti i norm reiks priimti special teiss akt, reglamentuojant prokros registravimo tvark. Todl i norma bus pradta taikyti tik primus teiss akt ir jam sigaliojus. Iki priimant tok teiss akt, prokrai bus taikomos bendrosios atstovavimo instituto normos (CK 2.132-2.151 str.). 50 straipsnyje nra numatyta konkrei termin, per kuriuos toks teiss aktas turi bti priimtas. 14 p.

LIETUVOS RESPUBLIKOS CIVILINIS KODEKSAS ANTROJI KNYGA ASMENYS

I DALIS

FIZINIAI ASMENYS
I SKYRIUS FIZINI ASMEN CIVILINIS TEISNUMAS IR VEIKSNUMAS PIRMASIS SKIRSNIS TEISNUMAS

2.l STRAIPSNIS
Fizini asmen civilinio teisnumo samprata Galjimas turti civilines teises ir pareigas (civilinis teisnumas) pripastamas visiems fiziniams asmenims. 1. Komentuojamame straipsnyje pateikiama civilinio teisnumo samprata - civilinis teisnumas apibriamas kaip fizinio asmens galjimas turti civilini teisi ir pareig. is civilinio teisnumo apibrimas identikas civilinio teisnumo sampratai, kuri buvo pateikta 1964 m. CK 8 straipsnyje. 2. Teisnumas yra bendroji teiss kategorija, apibdinanti asmens teisin status. Tik teisnus asmuo yra teisini santyki subjektas. Asmuo, kuriam nebdingas teisnumas, yra tarsi u statymo rib", nes teiss poiriu neteisnus asmuo negali turti teisi ir pareig, t. y. negali bti teisini santyki subjektas. Taigi tik teisnus asmuo gali gyti teisi ir 15 pareig. Civilinis teisnumas apibdina asmen kaip civilini teisini santyki subjekt. Pasakymas, kad asmeniui bdingas civilinis teisnumas, reikia, kad jis, gydamas konkrei civilini teisi ir pareig, gali tapti konkrei civilini teisini santyki subjektu. Todl civilinis teisnumas yra neatskiriamas mogaus teisinio statuso elementas ir negali bti atimamas ar perleidiamas. Civilinis teisnumas yra bendriausia teisin abstrakcija, tik padedanti nustatyti, kalbama apie civilins teiss subjekt ar ne. Todl teiginys, kad asmuo pasiymi civiliniu teisnumu, dar nereikia, jog jis turi konkrei civilini teisi ir pareig. Koki civilini teisi ir pareig asmuo gys ir ar apskritai j gys, priklauso nuo kit teisini aplinkybi. Konkrei civilini teisi ir pareig gyjama tam tikr juridini fakt, pavyzdiui, sandori (CK 1.63 str.), pagrindu. Be to, tam tikr civilini teisi ar pareig asmuo gali gyti tik teiss norm numatytomis slygomis arba tik teiss norm nustatyta tvarka. Tokias slygas ar tvark gali nustatyti tiek privatins, tiek vieosios teiss normos. Pavyzdiui, ar asmuo taps aunamojo ginklo savininku, priklauso nuo to, ar bus vykdytos visos 1996 m. liepos 2 d. Ginkl ir audmen kontrols statyme ir Vidaus reikal ministerijos 1998 m. birelio 16 d. sakyme Nr. 259 nustatytos slygos1.
1

inios. 1996,Nr. 69-1665; 1998, Nr. 59-1697.

3. Komentuojamame straipsnyje vartojama svoka fiziniai asmenys", o ne pilieiai". Taigi civilinis teisnumas pripastamas tiek Lietuvos pilieiams, tiek usienio valstybi pilieiams ir asmenims be pilietybs be joki skirtum (CK 1.15 str.). Taiau statymai gali numatyti iimtis, kai usienio piliei ar asmen be pilietybs civilinis teisnumas gali bti ribojamas2.
2

r., pvz.: Lietuvos Respublikos 1996 m. gruodio 17 d. statymas Dl usieniei teisins padties"//inios. 1998, Nr. 115-3236; 200 l,Nr. 55-1944.

Pavyzdiui, kol kas, pagal Lietuvos Respublikos Konstitucijos (toliau - Konstitucija) 47 straipsnio 1 dal, ems kio paskirties ems savininkais gali bti tik Lietuvos Respublikos, o ne usienio valstybi pilieiai. Remiantis lygiateisikumo principu (Konstitucijos 29 str., Europos mogaus teisi ir pagrindini laisvi apsaugos konvencijos 14 str., CK 1.2 str.) pripastamas lygus civilinis teisnumas visiems monms, t. y. galjimas turti civilini teisi ir pareig nepriklauso nuo fizinio asmens amiaus, jo sveikatos bkls, nacionalins ar socialins kilms, rass, tautybs,

odos spalvos, lyties, kalbos, socialins padties, ipastamos religijos (tikjimo), politini ir kitoki sitikinim ar pair, priklausymo tautinei maumai, nuosavybs, eimins padties, gimimo vietos ar kitokio statuso ir kitoki aplinkybi. Taiau tam tikrais atve16 jais galjimas turti tam tikr teisi ar pareig gali bti siejamas su tam tikromis mog apibdinaniomis savybmis: giminyste, amiumi ir panaiai. Pavyzdiui, pdinis pagal statym gali bti ne bet kuris, o tik susijs su palikju kraujo giminysts ar santuokiniais ryiais asmuo (CK 5.5, 5.11, 5.13 str.). Atsivelgiant einamas pareigas, kai kurie asmenys neturi teiss sudaryti dovanojimo sutari (CK 6.470 str. 4-5 d.). Taiau ie ir kitokie panas atvejai nelaikytini teisnumo ribojimu, o yra tik tam tikr, konkrei civilini teisi ar pareig turjimo slygos (prielaidos).

2.2 STRAIPSNIS
Fizini asmen civilinio teisnumo atsiradimas ir inykimas 1. Fizinio asmens civilinis teisnumas atsiranda asmens gimimo momentu ir inyksta, jam mirus. 2. Teisi, kurias statymai pripasta pradtam, bet dar negimusiam vaikui, atsiradimas priklauso nuo jo gimimo. 3. Jeigu negalima nustatyti, ar vaikas gim gyvas, ar negyvas, preziumuojama, kad jis gim gyvas. 4. Jeigu tam tikr civilini teisini pasekmi atsiradimas priklauso nuo to, kuris i fizini asmen mir anksiau, o nustatyti kiekvieno i j mirties momento negalima, preziumuojama, kad tie fiziniai asmenys mir vienu metu. 1. Komentuojamo straipsnio 1 dalyje apibriamas civilinio teisnumo atsiradimo ir pasibaigimo momentas. Civilinis teisnumas yra neatsiejamas mogaus teisinio statuso elementas, todl jis atsiranda kartu su mogumi. Komentuojama norma nurodo, kad civilinio teisnumo atsiradimo momentas sutampa su mogaus gimimo momentu. Tai reikia, kad gimdamas mogus automatikai tampa civilini teisini santyki subjektu, t. y. gyja civilin teisnum. Taigi civilinio teisnumo atsiradimas siejamas su fiziologiniu, medicininiu kriterijumi - mogaus gimimu. Gimimo, taigi ir civilinio teisnumo gijimo momentas yra pirmas savarankikas naujagimio kvpimas (CK 2.3 str. 1 d.). iuo atveju nesvarbu, kiek laiko igyveno kdikis, taip pat nesvarbu, pirmkart savarankikai kvps, jis vystsi savarankikai ar jo gyvyb buvo palaikoma medicinos ranga. Civilins teiss poiriu gims gyvas kdikis yra teiss subjektas, gijs civilin teisnum. Taigi civilinio teisnumo atsiradimui svarbu, kad buvo konstatuota, jog kdikis gim gyvas. 17 Komentuojama norma reikia, kad civilins teiss poiriu vaisius (embrionas, gemalas)1
1

Medicinos poiriu odiai embrionas" ir gemalas" yra sinonimai. Vaisius" tai gemalas nuo placentos susidarymo pabaigos (placenta susidaro treij akuerin ntumo mnes-prajus 28 d. nuo pastojimo) iki gimimo; r.: Medicinos enciklopedija. Vilnius, 1991. T. 1. P. 226; 1993. T. 2. P. 400.

neturi civilinio teisnumo, taigi nra teiss subjektas. Vadinasi, civilins teiss poiriu fizinis asmuo, kaip civilins teiss subjektas, atsiranda tik gims. Taiau iki tol vaisius yra teisins apsaugos objektas. Pavyzdiui, atsiradus dirbtiniam apvaisinimui prireik imtis speciali embriono apsaugos priemoni udrausti eksperimentuoti su gemalu. Europos Tarybos

priimtos 1997 m. Konvencijos dl mogaus teisi ir orumo apsaugos biologijos ir medicinos srityje (mogaus teisi ir biomedicinos konvencijos) 8 straipsnyje reikalaujama utikrinti reikiam embriono apsaug ir draudiama kurti mogaus embrionus tyrimo tikslais2.
2

European Treaties Series, 164.

2000 m. gegus 11d. Biomedicinini tyrim etikos statymo 3 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad leidiami tik klinikiniai mogaus embrion stebjimai (neinvazyvs tyrimai). Kiti mogaus embrion biomedicininiai tyrimai, taip pat j krimas biomedicinini tyrim tikslais yra draudiami. Leidiami tik tokie biomedicininiai vaisiaus tyrimai, kuri numatoma nauda tiriamam vaisiui pranoksta medicinin rizik. To paties straipsnio 3 dalyje draudiama klonuoti mog3.
3

inios. 2000, Nr. 44-1247.

Vaisiaus (embriono, gemalo) apsauga tapo itin aktuali atsiradus dirbtinio apvaisinimo galimybei. Paymtina, kad CK projekto 3.156 straipsnyje buvo numatyta priimti special statym, reglamentuojant gemalo apsaug. Vaisiaus atvilgiu gali susiklostyti ir kitoki teisini santyki. Pavyzdiui, CK 3.143 straipsnyje numatyta galimyb pripainti tvyst pradto, bet dar negimusio vaiko atvilgiu. mogaus, kaip teisini santyki subjekto, egzistavimas baigiasi jam mirus. Todl, asmeniui mirus, baigiasi ir jo civilinis teisnumas. Mirties, taigi ir civilinio teisnumo pabaiga nustatoma vadovaujantis medicininiais kriterijais (CK 2.3 str.). Tik konstatavus mogaus mirt statym nustatyta tvarka, galima teigti, kad jo civilinis teisnumas baigsi. mogaus miriai taip pat prilyginamas jo paskelbimas mirusiu teismo sprendimu (CK 2.31 str.). Taiau asmuo, teismo sprendimu paskelbtas mirusiu, taiau i tikrj ess gyvas, civilinio teisnumo nepraranda, nes toks teismo sprendimas negali jo panaikinti. Todl paskelbtas mirusiu, taiau i tikrj esantis gyvas fizinis asmuo laikomas niekada nepraradusiu civilinio teisnumo (CK 2.32 str.). 2. CK 2.2 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad civiliniai teisiniai santykiai gali atsirasti ir pradto, bet dar negimusio asmens atvilgiu. Pavyzdiui, tvyst galima pripainti pradto, bet dar negimusio vaiko atvilgiu (CK 3.143 str.); testamentu galima palikti turt tiek pradtam, tiek nepradtam asmeniui (CK 5.5 str.); atliekant nios moters medicinos apir ar kitokiu bdu gali bti sualojamas vaisius ir vaikas gali gimti fizikai ar psichikai negalus ir panaiai. Taiau tai nereikia, kad tokiais atvejais pradtas, taiau dar negims asmuo tampa teiss subjektu ir gyja civilini teisi. Kadangi civilinis teisnumas atsiranda gimus, tai pagal iuos sandorius teiss gyjamos tik nuo gimimo momento. Taigi, pavyzdiui, pdiniu tampama tik gimus. Todl jeigu turtas testamentu buvo paliktas pradtam asmeniui, taiau vykus persileidimui vaisius va, paveldjimo santyki neatsiranda. Taiau vaikas, gims fizikai ar psichikai negalus, nes buvo sualotas vaisius, turi teis alos atlyginim. 3. Komentuojamo straipsnio 3 dalis papildo CK 2.2 straipsnio 2 dal, ia nustatyta, kaip sprendiama dl civilinio teisnumo atsiradimo tais atvejais, kai negalima nustatyti, vaikas gim gyvas ar ne. i norma tvirtina nenuginijam prezumpcij, kad tais atvejais, kai nemanoma nustatyti, vaikas gim gyvas ar ne, pripastama j gimus gyv. Todl tokiais atvejais atsiranda teisini padarini, numatyt CK 2.2 straipsnio 2 dalyje. Kai gimdoma sveikatos prieiros staigoje, taip pat dalyvaujant gydytojui, konstatuoti, vaikas gim gyvas ar ne, nesudtinga. Taiau kai gimdoma ekstremaliomis slygomis, nedalyvaujant gydytojui (pvz., skrendant lktuvu ir pan.), nustatyti, vaikas gim gyvas ar ne, gali bti sudtinga. Teismas, siekdamas isiaikinti klausim, turt skirti teismo medicinos ekspertiz ir prayti eksperto atsakyti klausim, vaikas gim gyvas ar ne. Jeigu ekspertizs skirti nemanoma (pvz., neiliks vaiko lavonas) arba ekspertas negali kategorikai atsakyti jam pateikt klausim, taikoma komentuojamoje normoje tvirtinta prezumpcija. Pavyzdiui, jeigu testamentu turtas buvo paliktas pradtam vaikui, taiau nemanoma nustatyti, jis gim gyvas ar ne, laikomasi nuomons, kad jis gim gyvas ir atsirado paveldjimo teisiniai santykiai. Komentuojama norma svarbi ne tik

civilinei teisei, bet ir kitoms teiss akoms, pavyzdiui, baudiamajai teisei, kai sprendiama dl baudiamosios atsakomybs. 4. CK 2.2 straipsnio 4 dalyje tvirtinta nenuginijama prezumpcija (analogika prezumpcija buvo tvirtinta 1964 m. CK 569 str. 2 d.), kad tais atvejais, kai nemanoma nustatyti, kuris i keli fizini asmen mir anksiau, o civilini teisi ir pareig atsiradimas priklauso btent nuo to, pripastama asmenis mirus tuo paiu momentu. Todl statyme numatyt civilini teisini padarini tokiu atveju neatsiranda. ia norma vadovaujamasi, kai nemanoma taikyti CK 2.3 straipsnio ir tiksliai nustatyti fizini asmen mirties momento. i prezumpcija reikminga paveldjimo, rentos sutarties, uzufrukto ir kitais atvejais. Pavyzdiui, jeigu autoavarijoje va tvas ir snus ir nemanoma nustatyti, kuris i j mir anksiau, laikomasi nuomons, kad paveldjimo santyki tarp j neatsirado. Analogika taisykl tvirtinta ir CK 5.3 straipsnio 2 dalyje.

2.3 STRAIPSNIS
Fizinio asmens gimimo ir mirties momentas 1. Fizinio asmens gimimo momentu pripastamas pirmas savarankikas naujagimio kvpimas. 2. Fizinio asmens mirties momentu pripastamas jo kraujotakos ir kvpavimo negrtamas nutrkimas arba jo smegen vis funkcij visikas ir negrtamas nutrkimas. 3. Gimimo ir mirties momento konstatavimo kriterijus ir tvark nustato statymai. 1. Komentuojamo straipsnio 1 dalis yra nauja civilins teiss norma, tvirtinanti medicinin fizinio asmens gimimo momento nustatymo kriterij. Kadangi civilinio teisnumo atsiradimas siejamas su gimimo momentu (CK 2.2 str. 1 d.), todl labai svarbu, kada asmuo laikomas gimusiu. i norma nustato tik bendrj gimimo momento konstatavimo princip. Konkreius medicininius kriterijus, pagal kuriuos nustatoma, naujagimis kvp savarankikai ar ne, t. y. jis gim gyvas ar ne, nustatys specialus statymas (CK 2.3 str. 3 d.). 2. Fizinio asmens mirtis reikia jo civilinio teisnumo pabaig ir kartu yra juridinis faktas, sukeliantis kitoki svarbi teisini padarini (pvz., pagal CK 5.3 str. 1 d., fizinio asmens mirties ir palikimo atsiradimo momentas sutampa; pagal 1996 m. lapkriio 19 d. mogaus audini ir organ donorysts ir transplantacijos statymo1
1

inios. 1996, Nr. 116-2696; 2000, Nr. 1-2.

8 straipsnio 3 dal, mirusio asmens, kuris, bdamas gyvas, sutiko, kad jo audiniai ir organai bt panaudoti transplantacijai, organus ar audinius transplantacijai galima paimti be jo giminaii sutikimo ir pan.). Todl tiksliai nustatyti 3. mirties fakt ir moment yra labai svarbu. Komentuojamo straipsnio 2 dalyje nurodyti du savarankiki alternatyvs medicininiai asmens mirties momento nustatymo kriterijai: negrtamas kraujotakos ir kvpavimo sistem funkcionavimo nutrkimas ir visikas ir negrtamas asmens smegen vis funkcij nutrkimas (smegen mirtis). Analogiki mirties momento konstatavimo kriterijai nustatyti 1997 m. kovo 25 d. mogaus mirties registravimo ir kritini bkli statymo 5 straipsnyje2.
2

inios. 1997, Nr. 30-712.

20 Abu ie kriterijai yra lygiaveriai, todl mirties faktas ir momentas gali bti konstatuoti vadovaujantis tiek vienu, tiek kitu kriterijumi. Taiau kuris i j turi bti taikomas, priklauso nuo konkrei asmens mirties aplinkybi, nes smegen mirt galima konstatuoti tik specialia

medicinos ranga1.
1

Smegen mirties kriterijai ir j nustatymo tvarka patvirtinti sveikatos apsaugos ministro 2000 m. vasario 23 d. sakymu Nr. 104; r.: inios. 2000, Nr. 18-445.

Sveikatos prieiros staigoje esanio asmens mirties fakt ir moment privalu nustatyti taikant smegen mirties kriterij. mogui mirtant tokiomis aplinkybmis, kai nemanoma panaudoti specialios medicinos rangos, fiksuojanios smegen mirt, taikomas antrasis kriterijus negrtamas mogaus kraujotakos ir kvpavimo nutrkimas2.
2

Medicinos mokslas skiria klinikin mirt, kuri trunka 5-6 minutes iki galvos smegen lsteli ties, ir biologin, arba visik, mirt, kai mirtaniojo nebemanoma atgaivinti. Klinikin mirtis konstatuojama pagal tris iorinius poymius: iuopiant kakle miego arterij, nejauiama pulso; nematyti krtins lstos kvpuojamj judesi; nepavyksta mogaus pranekinti. Smegen mirtis konstatuojama trij gydytoj konsiliumo; r.: Medicinos enciklopedija. Vilnius, 1993. T. 2. P. 36-37. Nutrkusios kraujotakos ir kvpavimo negrtamumo nustatymo kriterijai apibrti Sveikatos apsaugos ministerijos 1998 m. spalio 5 d. sakyme Nr. 566; r.: inios. 1998,Nr. 892465; 1998, Nr. 89-2466.

Komentuojama norma svarbi ne tik civilins, bet ir kit teiss ak, pavyzdiui, baudiamosios teiss, poiriu, kai sprendiama dl baudiamosios atsakomybs (pvz., prireikus atsakyti klausim, transplantavimui buvo paimti dar gyvo ar jau mirusio asmens organai). Komentuojamo straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad konkreius medicininius kriterijus, kuriais remiantis konstatuojama asmens gimimo ir mirties faktas bei momentas, taip pat tokio konstatavimo tvark nustato specialus statymas. Toks yra mogaus mirties registravimo ir kritini bkli statymas. Asmens mirties konstatavimo procedr taip pat reglamentuoja sveikatos apsaugos ministro 1998 m. spalio 5 d. sakymas Nr. 5663.
3

inios. 1998,Nr. 89-2465.

2.4 STRAIPSNIS
Fizini asmen civilinio teisnumo turinys 1. Fiziniai asmenys vadovaujantis statymais gali turti turt, kaip privaios nuosavybs objekt, teis verstis kine komercine veikla, steigti mones ar kitokius juridinius asmenis, paveldti turt ir palikti j testamentu, pasirinkti veiklos r ir gyvenamj viet, turti iradimo, pramoninio pavyzdio autoriaus teises, taip pat turti kitokias turtines ir civilins teiss saugomas asmenines neturtines teises. 2. Fiziniai asmenys, kurie statym nustatyta tvarka veriasi kine komercine veikla, laikomi verslininkais. 3. Kiekvienas asmuo, kuris veriasi verslu ar profesine veikla, privalo tvarkyti savo turt ir visa kita, kas susij su jo verslu ar profesine veikla, taip pat saugoti dokumentus ir kit informacij apie savo turt, versl ar profesin veikl taip, kad kiekvienas turintis teisin interes asmuo bet kada galt gauti visapusik informacij apie to asmens turtines teises ir pareigas. 1. Fizinio asmens civilinio teisnumo turinys - tai jo galim turti civilini teisi ir pareig visuma. Komentuojamo straipsnio 1 dalyje pateikiamas tik pavyzdinis, t. y. nebaigtinis, asmens civilini teisi sraas. Asmens civilins teiss ir pareigos numatytos ne tik CK, bet ir Konstitucijoje (19-25, 28, 32, 35, 38-39,46-48 str.), Europos mogaus teisi ir pagrindini laisvi apsaugos konvencijoje1,
1

inios. 2000, Nr. 96-3016.

1948 m. gruodio 10 d. Jungtini Taut visuotinje mogaus teisi deklaracijoje2,

2

inios. 1991, Nr. 9-244.

1966 m. gruodio 16 d. Jungtini Taut tarptautiniame civilini ir politini laisvi pakte3,

3

International Human Rights /by Thomas Buergenthal. St. Paul, Minn.: West Publishing Co., 1988. P. 24-12.

1989 m. lapkriio 20 d. Jungtini Taut vaiko teisi konvencijoje4,

4

inios. 1995, Nr. 60-1501.

kituose tarptautiniuose ir vidaus teiss aktuose. Remiantis bendraisiais civilins teiss principais (CK 1.2, 1.5, 3.3 str.), fizinis asmuo gali tapti bet koki civilini santyki subjektu ir gyti bet koki civilini teisi ir pareig, jeigu tai nepaeidia imperatyvi teiss norm ir teiss princip (CK 1.136 str.). 2. Fizinis asmuo civilini teisini santyki subjektas gali bti turdamas dvejop teisin status: civilini teisini santyki dalyvis jis gali bti kaip vartotojas (CK 1.39 str. 1 d.) arba kaip verslininkas. Fizini asmens teis verstis verslu garantuoja Konstitucijos 46 ir 48 straipsniai. Komentuojamo straipsnio 2 dalyje pateikta fizinio asmens verslininko samprata. Pagal i norm, verslininkas - tai fizinis asmuo, kuris statym nustatyta tvarka veriasi kine komercine veikla. CK, numatant tik dviej ri civilini teisini santyki subjektus - fizinius ir juridinius asmenis, ir atsisakant mons, neturinios juridinio asmens statuso, kaip savarankiko civilini teisini santyki subjekto, kategorijos, siekta iplsti kins komercins veiklos, kuria galima verstis nesteigiant juridinio asmens, srii sra. CK idja yra liberalizuoti fizinio asmens galimyb verstis kine komercine veikla nesteigiant juridinio asmens, t. y. mons. Fizinis asmuo statyme numatyt ri kine komercine veikla gali verstis nesteigdamas mons, o statym nustatyta tvarka gavs patent ar kitokiu bdu teisins savo kin komercin veikl. Komentuojamoje normoje vartojam od statym" btina aikinti plaiai, t. y. jis apima tiek Seimo priimtus, tiek kitus teiss aktus, kurie reglamentuoja fizinio asmens teis verstis kine komercine veikla. Kadangi kin komercin veikla susijusi su turtine, finansine rizika, verslininku gali bti tik visikai veiksnus asmuo (CK 2.5, 2.9 str.). Dl ios prieasties verslininkais praktikai negali bti neveiksns asmenys, taip pat tie, kuri veiksnumas apribotas teismo sprendimu (CK 2.11 str.). Verslininkas kine komercine veikla gali verstis vienas arba su kitais verslininkais nesteigdamas juridinio asmens. iuo atveju keli verslininkai turi sudaryti jungtins veiklos sutart (CK 6.969-6.982 str.). Ta pati taisykl taikoma ir asmenims, besiveriantiems profesine veikla. Svoka kin komercin veikla reikia nuolatin savarankik, t. y. savo rizika pltojam, asmens veikl siekiant pelno, susijusi su daikt pirkimu-pardavimu ar paslaug teikimu kitiems asmenims u atlyginim. kins komercins veiklos samprat taip pat eina kininko kis (1999 m. gegus 4 d. kininko kio statymo 1-2 str.)1.
1

inios. 1999, Nr. 43-1358.

Taigi kinei 10 komercinei veiklai bdingi keli poymiai. Pirma, ji pasiymi tstinumu, nuolatiniu pobdiu. Pavyzdiui, kart parduoti daikt (pvz., automobil) arba viensyk ikepti tort kaimynei nra kin komercin veikla. Antra, kinei komercinei veiklai bdingas savarankikumas, t. y. veikimas savo vardu ir savo rizika. Asmuo, pagal darbo sutart dirbdamas pardavju, veikia darbdavio, o ne savo vardu. iuo atveju kine komercine veikla veriasi darbdavys, o ne darbuotojas. Treia, kin komercin veikla pasiymi atlygintinumu, t. y. ja siekiama pelno - is yra verslininko gyvenimo ir tolesns verslo pltros altinis. Todl kine komercine nra laikoma neatlygintin veikla, pavyzdiui, labdaros teikimas, dalyvavimas talkoje ir panaiai. statymas gali nustatyti specialius reikalavimus, pavyzdiui, registracij, patento gavim ir panaiai, kuriuos vykds fizinis asmuo gyja teis verstis kine komercine veikla. Taiau asmuo, nesilaiks i reikalavim, bet faktikai vertsis kine komercine veikla (t. y.

vertsis ja neteistai), turi bti laikomas verslininku ir negali remtis tuo, kad formaliai nebuvo verslininkas. Tokiu atveju asmens, faktikai veikusio kaip verslininko, sudarytus sandorius btina vertinti kaip komercinius, o ne kaip vartojimo sandorius. ie poymiai bdingi ir profesinei veiklai, t. y. teikimui tam tikr profesini paslaug, kurias turi teis teikti tik special isimokslinim ir kvalifikacij turintys asmenys: advokatai, auditoriai, architektai, gydytojai, notarai ir panaiai. Taiau kai kuri profesini paslaug teikimas nra laikomas kine komercine veikla, todl, pavyzdiui, advokatas nra laikomas verslininku. 1998 m. birelio 25 d. Advokatros statymo1
1

inios. 1998,Nr. 64-1840

4 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad advokato veiklai netaikomi kin komercin (taip pat moni) veikl reglamentuojantys statymai. Nors asmenys, teikiantys profesines paslaugas, nra laikomi verslininkais, taiau jie nra ir vartotojai. Todl jiems taikomi tokie patys j profesins veiklos finansini operacij apskaitos (CK 2.4 str. 16 3 d.) ir kiti reikalavimai. Tiek verslininkams, tiek asmenims, teikiantiems profesines paslaugas (advokatams, gydytojams ir kt), netaikomos normos, ginanios vartotoj interesus, nes jie civilini santyki dalyviai yra ne kaip vartotojai, o kaip verslininkai ar asmenys, besiveriantys profesine veikla. 3. Komentuojamo straipsnio 3 dalis yra bendroji norma, tvirtinanti verslinink (CK 2.4 str. 2 d.) ir asmen, besiveriani profesine veikla (advokat, gydytoj, notar ir kt.), pareig tinkamai tvarkyti savo kins komercins ir profesins veiklos apskait ir vis su ia veikla susijusi oficiali dokumentacij. Atitinkama juridini asmen pareiga yra numatyta CK 2.74 straipsnio 3 dalyje (r. CK 2.74 str. 3 d. komentar). ios pareigos gyvendinimo tvark nustato specials teiss aktai, pavyzdiui, 2001 m. lapkriio 6 d. Buhalterins apskaitos statymas2.
2

inios. 2001, Nr. 99-3515. Advokat (advokat kontor) gaunam l apskait reglamentuoja finans ministro 2001 m. gegus 16 d. sakymu Nr. 141 patvirtinta Advokat (advokat kontor) apskaitos ir dokument naudojimo tvarka; r.: inios. 2001, Nr. 47-1632.

Svoka kiekvienas turintis teisin interes asmuo" turt bti aikinama siaurai ir apimti tik teissaugos institucijas (pvz., policijos, prokuratros, teismo ir kt.), valstybin mokesi inspekcij ir jos pareignus, muitin ir kitas kontrols institucijas, kurios turi teis kontroliuoti mokesi skaiiavimo ir mokjimo teisingum, kins komercins ir profesins veiklos teistum ir panaiai. i norma reikia verslininko ir asmens, besiverianio profesine veikla, pareig gauti statymo numatytus leidimus, licencijas, btinus siekiant verstis atitinkama veikla, tvarkyti pinigini ir kitoki finansini operacij apskait, statymo numatytais atvejais parengti balans, kins komercins (finansins) veiklos ataskaitas ir laiku jas pateikti atitinkamoms valstybs institucijoms ar statym nustatytais atvejais ir tvarka jas vieai paskelbti. Komentuojama norma turi ir procesin reikm: aplinkybes, kurias, pagal statym, verslininkas ar asmuo, besiveriantis profesine veikla, privaljo fiksuoti atitinkamais dokumentais, gino atveju galima rodyti tik statymo numatytais apskaitos dokumentais. Pavyzdiui, pinig gavimo ar imokjimo fakt galima rodyti tik atitinkamais kasos dokumentais1.
1

r.: Lietuvos Respublikos Vyriausybs 2000 m. vasario 17 d. nutarimas Nr. 179 Dl kasos darbo organizavimo ir kasos operacij atlikimo taisykli patvirtinimo" // inios. 2000, Nr. 15-398; LAT CBS teisj kolegijos 2000 m. rugsjo 27 d. nutartis c. b. AB Dirbtinis pluotas " v. UAB Armanai". Nr. 3K-3-890/2000, kat. 10.

Kitos rodinjimo priemons, pavyzdiui, liudytoj parodymai, iuo atveju neleistinos (CPK 64 str.). ANTRASIS SKIRSNIS

VEIKSNUMAS

2.5 STRAIPSNIS
Fizini asmen civilinis veiksnumas 1. Fizinio asmens galjimas savo veiksmais gyti civilines teises ir susikurti civilines pareigas (civilinis veiksnumas) atsiranda visikai, kai asmuo sulaukia pilnametysts, t. y. kai jam sueina atuoniolika met. 2. Tais atvejais, kai statymai leidia fiziniam asmeniui sudaryti santuok anksiau, nei sueis atuoniolika met, asmuo, kuriam nra sujs is amius, gyja visik civilin veiksnum nuo santuokos sudarymo momento. Jeigu vliau i santuoka nutraukiama ar pripastama negaliojania dl prieasi, nesusijusi su santuokiniu amiumi, nepilnametis gyto visiko veiksnumo nenustoja. 1. Komentuojamo straipsnio 1 dalyje apibriama fizinio asmens civilinio veiksnumo samprata. Ji liko tokia pati kaip ir galiojusio 1964 m. CK 11 straipsnyje. Civilinis veiksnumas - tai fizinio asmens galimyb savarankikai ir visa apimtimi gyti, gyvendinti savo teises ir prisiimti pareigas bei savarankikai atsakyti u j nevykdym. Skirtingai nei civilinis teisnumas, civilinis veiksnumas priklauso nuo dviej aplinkybi: pirma, nuo amiaus, antra, nuo asmens psichikos bkls, t. y. nuo gebjimo ir galjimo suvokti savo veiksm esm ir reikm ir juos valdyti. CK visiko veiksnumo atsiradim sieja su pilnametyste. Kaip ir 1964 m. CK 11 straipsnyje, komentuojamo straipsnio 1 dalyje pilnameiu pripastamas asmuo, sulauks 18 met. Asmuo, turintis 18 met, gali savarankikai sudaryti visus sandorius ir atlikti kitokius teisinius veiksmus, tvarkyti savo turt ir savarankikai atsakyti u savo veiksmus. Tai bendroji taisykl, o jos iimtys numatytos io straipsnio 2 dalyje ir CK 2.9 straipsnyje. 2. Komentuojamo straipsnio 2 dalyje nustatyta bendrosios taisykls, kad visikas veiksnumas gyjamas nuo 18 mer, iimtis. Asmuo, kuriam teismas CK 3.14 straipsnyje numatytais atvejais leido sudaryti santuok nesulaukus 18 met, sudars santuok taip pat tampa visikai veiksnus (r. CK 3.14 str. komentar). Pagal CK 3.14 straipsnio 2 dal, teismas dl svarbi prieasi (pvz., ntumo) gali leisti sudaryti santuok asmeniui, turiniam 15 met. CK 3.14 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad teismas ntumo atveju gali leisti sudaryti santuok ir asmeniui, nesulaukusiam 15 met. Sumainti santuokin ami nepilnameio tv sutikimo nereikia, taiau teismas, sprsdamas klausim, turi iklausyti j nuomon. Nepilnametis, sudars santuok, tampa visikai veiksnus, t. y. santuokos sudarymas teisini padarini poiriu iuo atveju prilygsta pilnametysts pasiekimui. Tokia nuostata btina siekiant utikrinti sutuoktini lygiateisikum (CK 3.3 str. 1 d.). Taiau iki sudarydamas santuok nepilnametis nra visikai veiksnus, todl, pavyzdiui, negali sudaryti iankstins vedyb sutarties. Vedyb sutart nepilnametis sutuoktinis gali sudaryti tik registravus santuok (CK 3.102 str.3 d.). 9 Nesudars santuokos, nepilnametis, kuriam CK 3.14 straipsnio tvarka buvo leista sudaryti santuok, negyja visiko civilinio veiksnumo. Sudarydamas santuok be teismo leidimo, t. y. paeisdamas CK 3.14 straipsn, nepilnametis visiko civilinio veiksnumo taip pat negyja, nes tokia santuoka negalioja ir negali sukelti teisini padarini, kuri sukelia galiojanti santuoka. Taiau, jeigu tokia santuoka per nustatytus iekinio senaties terminus nra pripastama negaliojania (CK 3.42 str. 1 d.), tai ji galioja ir nepilnametis pripastamas gijusiu visik veiksnum (CK 3.38 str. 2 d., 3.41 str. 2 d.). 3. Nepilnameio, kuriam CK 3.14 straipsnio nustatyta tvarka buvo leista sudaryti santuok ir kuris vliau i santuok nutraukia arba kurio santuoka pripastama negaliojania dl prieasi, nesusijusi su santuokiniu amiumi, sudarius santuok gytas visikas civilinis veiksnumas ilieka.

2.6 STRAIPSNIS
Neleistinumas apriboti fizini asmen civilin teisnum ar veiksnum (statymuose nenumatytais pagrindais 1. Civilinis teisnumas ar veiksnumas niekam negali bti apribojamas kitaip, kaip tik statym numatytais pagrindais ir tvarka. 2. Sandoriai, valstybs ar savivaldybi institucij ir pareign aktai, kuriais apribojamas civilinis teisnumas ar veiksnumas, negalioja, iskyrus atvejus, kai tokius sandorius ar aktus leidia statymai. 1. Komentuojamo straipsnio 1 dalyje tvirtinta bendroji nuostata, kad civilinis teisnumas ir veiksnumas yra neatsiejami ir neperleidiami fizinio asmens teisinio statuso elementai. Todl asmuo negali bti paskelbtas u statymo rib", t. y. civilinio teisnumo i jo negalima atimti. Taiau kaip n viena asmens teis nra absoliuti, taip ir asmens teisnumas ir veiksnumas nra absoliuios kategorijos. Siekiant apginti viej interes arba silpnesns teisinio santykio alies interesus tam tikri civilinio teisnumo ar veiksnumo ribojimai yra galimi. Pavyzdiui, Konstitucijos 28 straipsnyje numatyta, kad, gyvendindamas savo teises ir naudodamasis savo laisv-mis, mogus privalo laikytis Konstitucijos ir statym, nevaryti kit moni teisi ir laisvi. Europos mogaus teisi ir pagrindini laisvi apsaugos konvencijos Pirmojo protokolo 1 straipsnio 2 dalyje sakoma, jog valstyb turi teis leisti statymus, koki jai reikia, kad galt kontroliuoti, ar nuosavyb naudojama remiantis visuomens interesais, arba kad garantuot mokesi, kit rinkliav ir baud mokjim. Taigi n viena asmens subjektin teis negali bti ir nra absoliuti, todl asmens subjektini teisi ribas nustato tiek pozityvioji teis, tiek kit asmen subjektins teiss. Konstitucijos 22 straipsnio 3 dalyje numatyta galimyb riboti asmens teis privat gyvenim; Konstitucijos 23 straipsnio 3 dalyje nuosavybs teis; Konstitucijos 24 straipsnyje - teis gyvenamj bst; Konstitucijos 25 straipsnio 3 dalyje - teis laisvai reikti sitikinimus ir skleisti informacij ir t.t. Taigi asmens teisnumo ar veiksnumo ribojimas turi bti pateisinamas tam tikru vieuoju, visuomeniniu interesu, poreikiu (btinumu apsaugoti kit asmen sveikat, turtines ir asmenines neturtines teises, viej tvark ir pan.), kuris bt svarbesnis u individual privat interes. Be to, tokie ribojimai gali bti nustatyti arba statymo (suprantant od statymas" siaurai, t. y. kaip Seimo priimt teiss akt), arba teismo remiantis statymu - laikantis tam tikros procesins tvarkos. Komentuojamoje normoje siekiant apsaugoti mogaus teises ir ukirsti keli piktnaudiavimui nustatyta, kad asmens civilin teisnum ar veiksnum galima riboti tik statym numatytais pagrindais ir tvarka. Tai reikia, kad teisnumo ar veiksnumo ribojimas yra galimas tik jeigu tai numatyta statyme. od statymas" iuo atveju btina aikinti siaurai, t. y. tik kaip Seimo priimt teiss akt. Taigi teisnumo ar veiksnumo ribojim negali nustatyti Vyriausybs ar kitokie teiss aktai. Be to, statyme nurodyt teisnumo ar veiksnumo ribojimo pagrind btina taikyti asmeniui statymo nustatyta tvarka. Tokia daniausiai yra teismo tvarka, t. y. statyme numatytais pagrindais asmens civilin teisnum ar veiksnum arba konkreias asmens subjektines teises gali riboti tik teismas priimdamas sprendim, nutart (pvz., pripaindamas asmen neveiksniu ar ribotai veiksniu (CK 2.10-2.11 str.), laikinai ribodamas sutuoktinio turtines teises (CK 3.34 str.), atskirdamas vaikus nuo tv arba terminuotai ar neterminuotai ribodamas tv valdi (CK 3.179-3.180 str.), udrausdamas publikuoti ar platinti leidinius, kuriuose yra asmens garb, orum, teis privat gyvenim, vard paeidianios informacijos (CK 2.20 2.24 str.), paimdamas asmens turt visuomens poreikiams (CK 4.100 str.), aretuodamas asmens turt (CPK 156,408 str.) ir t.t.) ar nuosprend (pvz., konfiskuodamas asmens turt, nuteisdamas asmen laisvs atmimo bausme, atimdamas i asmens teis tam tikr laik dirbti tam tikr darb ar verstis tam tikra veikla ir t.t. (naujojo BK 39 str.). Iimtiniais statyme numatytais atvejais asmens teises galima riboti ir ne teismo tvarka (pvz., asmens turt gali aretuoti tardytojas (BPK 70,158,195 str.), mokesi administratorius (1995 m. birelio 28 d. Mokesi administravimo statymo 32 str.). Taiau konkrei asmens subjektini teisi

ribojimas iais ir kitais panaiais atvejais nelaikytinas veiksnumo ribojimu. Tam tikri asmens teisi varymai ar ribojimai gali bti nustatyti statyme i anksto. Tokiu atveju asmens teises riboja ar varo pats statymas, todl papildomai teismo sprendimo ar nuosprendio nereikia. Pavyzdiui, CK 3.85 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad sutuoktinis be kito sutuoktinio raytinio sutikimo negali perleisti, keisti ar kitaip suvaryti turto, kur statymas priskiria prie eimos turto ir kurio savininkas jis yra. statymas taip pat nustato tam tikrus savininko teisi ribojimus (CK 4.75, 4.79, 4.111 ir kiti straipsniai). Kadangi asmens civilinis veiksnumas priklauso nuo psichikos bkls, statymas, saugodamas visuomens interesus, tam tikr teisi gyvendinim gali sieti su asmens psichine ar fizine sveikata. Pavyzdiui, siekiant apsaugoti viej interes statyme ribojama asmen, sergani tam tikromis ligomis, teis sigyti aunamj ginkl (Ginkl ir audmen kontrols statymo 19 str.)1.
1

Lig ir kitoki sveikatos problem, dl kuri asmenims neleidiama sigyti aunamj ginkl, sraas patvirtintas Sveikatos apsaugos ministerijos 1997 m. balandio 24 d. sakymu Nr. 221; r.: inios. 1997, Nr. 42-1039.

Atsivelgiant asmens sveikatos bkl ir siekiant apsaugoti visuomens interesus, jam taip pat gali bti draudiama vairuoti transporto priemones, dirbti tam tikr darb ir panaiai. 2. Komentuojamo straipsnio 2 dalis yra imperatyvi norma, draudianti sandorius, valstybs ir savivaldybi institucij ir j pareign aktus, kurie statymo nenustatytais pagrindais ribot asmens civilin teisnum ar veiksnum. Taiau is draudimas nra absoliutus. Pirma, civilinje teisje yra pripastamas ali autonomijos (dispozityvumo) principas, kuris leidia alims sudaryti sandorius, tam tikru mastu ribojanius j teises. Todl ne kiekvienas sandoris, kuris riboja asmens teisnum ar veiksnum arba tam tikras jo teises, automatikai negalioja. Kiekvienu konkreiu atveju reikia aikintis, ar toks sandoris nepaeidia bendrj teiss princip (CK 1.2,1.5, 1.137 str.) ir neprietarauja imperatyvioms statymo normoms, vieajai tvarkai ir gerai moralei (CK 1.80-1.81 str.). Pavyzdiui, alys gali sudaryti arbitrain susitarim ir savo tarpusavio ginus perduoti nagrinti arbitrao tvarka (CPK 150 str. 2 d. 5 p., Komercinio arbitrao statymo 9 str.). Toks ali susitarimas reikia, kad alys savanorikai atsisako savo teiss kreiptis teism ir pasirenka alternatyv teisminiam gin sprendimo bd ir CPK 4 straipsnio 2 dalies iuo atveju negalima taikyti. Taiau sandoris, kai alys i anksto susitaria nesikreipti teism ir nenumato jokio alternatyvaus gin sprendimo bdo, negalioja (CK 2.6 str. 1 d., CPK 4 str. 2 d.). Pagal CK 2.164 straipsnio 1 dal, prekybos agentas ir atstovaujamasis gali sutartyje numatyti, kad pasibaigus sutariai prekybos agentas nedaugiau kaip dvejus metus nekonkuruos su atstovaujamuoju. Savanorikas ir nepaeidiantis imperatyvi konkurencijos teiss norm, toks susitarimas galioja ir CK 2.6 straipsnio 2 dalis netaikoma. Kilus ginui dl sandori, kuriais ribojamos tam tikros asmens teiss, galiojimo galima kreiptis teism. Antra, statymas gali suteikti teis tam tikroms institucijoms ar pareignams iimtiniais atvejais atlikti veiksmus ar priimti aktus, ribojanius asmen teises. Pavyzdiui, Konstitucijos 23 straipsnyje numatyta galimyb paimti visuomens poreikiams asmens turt; Konstitucijos 145 straipsnyje sakoma, kad, vedus karo ar nepaprastj padt (j, pagal Konstitucijos 144 straipsn, gali vesti Seimas arba Prezidentas), laikinai gali bti ribojamos asmens teiss, nurodytos Konstitucijos 22, 24-25, 32, 35, 36 straipsniuose. Europos mogaus teisi ir pagrindini laisvi apsaugos konvencijos 15 straipsnyje karo ar nepaprastosios padties atveju, kai kyla grsm nacijos gyvavimui, leidiama valstybei imtis priemoni, kuriomis bt nukrypstama nuo Konvencijoje numatyt sipareigojim, taiau tik tiek, kiek to reikia dl padties kritikumo, ir esant slygai, kad tos priemons neprietarauja kitiems valstybs sipareigojimams pagal tarptautin teis. Pagal Konvencij, tam tikras teises galima riboti ir taikos metu, esant atitinkamuose Konvencijos straipsniuose (2, 4-5, 7-11 str.) numatytoms slygoms. Taiau kartu Konvencijos 18 straipsnyje draudiama teisi ir laisvi ribojimus, leidiamus ios konvencijos, taikyti kitiems tikslams, negu tie, kuriems jie nustatyti. Atitinkam teisi ribojimo galimyb ir pagrindai numatyti ir kituose statymuose. Pavyzdiui, Mokesi administravimo statymo 17

straipsnyje nurodyta, kad mokesio administratoriaus pareignai turi teis laikinai paimti mokesio moktojo dokumentus, iiekoti ne gino tvarka i asmens sskaitos nesumoktus mokesius, udrausti pinig idavim ir pervedim i mokesio moktojo sskaitos, uantspauduoti mokesio moktojo patalpas, aretuoti jo turt ir t.t. Pagal 1996 m. Muitins kodekso 13-14 straipsnius, muitins pareignai turi teis aretuoti asmens turt, udrausti igabenti prekes, sunaikinti prekes, tikrinti, sulaikyti jas ir panaiai. 1999 m. gegus 18 d. Autori teisi ir gretutini teisi statymo 65, 69 straipsniuose numatyta galimyb konfiskuoti ar sunaikinti neteist krini kopij gamybai naudot rang ir priemones, aretuoti neteistas krini kopijas, udrausti ileisti jas apyvart ir panaiai. 2000 m. spalio 17 d. Policijos veiklos statymo 18 straipsnyje sakoma, kad policijos pareignai, vykdami vykio viet ar persekiodami nusikaltl, turi teis pasinaudoti kitiems asmenims priklausaniomis transporto priemonmis1.
1

inios. 2000, Nr. 90-2777.

Keli eismo taisykli, patvirtint vyriausybs 1993 m. lapkriio 29 d. nutarimu Nr. 883, 3.11 punkte nurodyta, kad transporto priemons vairuotojas privalo paveti savo transporto priemone policijos darbuotojus, vykdanius neatidliotinas tarnybines pareigas, ir medicinos darbuotojus, vykstanius pas ligon, kurio gyvybei gresia pavojus2.
2

inios. 1993, Nr. 66-1250.

Asmuo, kurio teises apribojo valstybs ar savivaldybi institucijos ar j pareignai, gali kreiptis administracin teism dl j veiksm ar akt teistumo (CK 1.138 str. 7 p., 2000 m. rugsjo 19 d. Administracini byl teisenos statymo pakeitimo statymo 15 str.). Kita vertus, komentuojama norma reikalauja, kad valstybs ir savivaldybs institucijos ir pareignai, gyvendindami savo teises, grieta laikytsi statym ir nenustatyt asmenims papildom reikalavim ar ribojim, kurie nenumatyti statyme. Pavyzdiui, i norma draudia reikalauti i asmens ar asmen, steigiani mon, papildom formalum, kurie nenumatyti statymuose, nes savavalikas papildom reikalavim vedimas ribot asmens teis ir laisv verstis verslu (Konstitucijos 46, 48 str., CK 2.4 str. 1 d.).

2.7 STRAIPSNIS
Nepilnamei iki keturiolikos met civilinis veiksnumas 1. U nepilnameius iki keturiolikos met sandorius j vardu sudaro tvai arba globjai. 2. Tvai ar globjai, sudarydami ir vykdydami sandorius, privalo veikti iimtinai dl nepilnameio interes. Tv ir globj teises ir pareigas tvarkant nepilnamei turt nustato io kodekso treiosios knygos normos. 3. Nepilnameiai iki keturiolikos met turi teis savarankikai sudaryti smulkius buitinius sandorius, sandorius, susijusius su asmenins naudos gavimu neatlygintinai, taip pat sandorius, susijusius su savo udirbt l, atstov pagal statym ar kir asmen suteikt l panaudojimu, jeigu iems sandoriams nra nustatyta notarin ar kita speciali forma. 4. Pagal nepilnameio iki keturiolikos met sutartines prievoles atsako jo atstovai pagal statym, jeigu nerodo, kad prievol buvo paeista ne dl j kalts. 5. Jeigu nepilnameio iki keturiolikos met sudarytas sandoris nepripaintas negaliojaniu, tai, iam asmeniui tapus visikai veiksniam, kita sandorio alis gali ratu kreiptis tapusi veiksni sandorio al ir prayti per kreipimesi nustatyt termin, kuris negali bti trumpesnis nei vienas mnuo, patvirtinti sandor. Jeigu per nustatyt termin asmuo neatsako, kad jis sandorio netvirtina, laikoma, kad jis sandor patvirtino. 1. Komentuojamo straipsnio 1 dalyje, palyginti su 1964 m. CK 13 straipsniu, minimalus amius, nuo kurio fizinis asmuo gyja dalin civilin veiksnum, sumaintas nuo 15 met iki 14

met amiaus. Iki 14 met asmuo laikomas neveiksniu, todl negali savarankikai gyvendinti savo teisi, iskyrus statymo nustatytas iimtis (CK 2.7 str. 3-5 d.). Nepilnameio iki 14 met vardu veikia (pvz., tvarko jo turt) ir sandorius sudaro jo atstovai pagal statym - tvai ar globjai. 2. CK 2.7 straipsnio 2 dalyje nustatyta bendra nepilnameio iki 14 met atstov pagal statym - tv ir globj, pareiga sudarant ir vykdant sandorius nepilnameio vardu bei tvarkant kitokius turtinius ir asmeninius neturtinius nepilnameio reikalus veikti tik nepilnameio interesais. CK 3.185 straipsnyje nurodyta, kad tvai savo nepilnamei vaik iki 14 met turt tvarko uzufrukto teise, kuri, palyginti su numatyta CK 4.141-4.159 straipsniuose, yra speciali uzufrukto teis. Nepilnameio iki 14 met tv ir globj teiss ir pareigos, susijusios su nepilnameiui priklausanio turto tvarkymu ir sandori jo vardu sudarymu, reglamentuojamos CK 3.185-3.191, 3.240-3.246, 3.271-3.276 straipsniuose (r. i straipsni komentar). 3. Komentuojamo straipsnio 3 dalis yra specialioji norma, numatanti to paties straipsnio 1 dalies iimt ir atvejus, kada nepilnameiai laikomi i dalies veiksniais ir atitinkamai kokius sandorius gali sudaryti savarankikai. Svoka smulks buitiniai sandoriai" apima maisto produkt, kanceliarini preki, knyg, laikrai sigijim, kai sandorio kaina nedidel ir atsiskaitoma grynaisiais pinigais i karto, sudarant sandor. Vertinant, ar sandoris yra smulkus buitinis, taip pat btina atsivelgti konkreios bylos aplinkybes, susiklosiusius faktinius santykius ir panaiai. Kiti sandoriai, susij su asmenins naudos gavimu, - tai dovan primimas, uzufrukto nustatymas nepilnameiui, sutikimas, kad nepilnamet neatlygintinai mokyt, ir panaiai. Nepilnametis iki 14 met amiaus taip pat gali savarankikai naudoti las, kurios yra jo udarbis ar stipendija, taip pat jam tv ar globj duotas ar padovanotas las. Taiau nepilnametis iki 14 met neturi teiss savarankikai u savo las sudaryti sandori, kuriems btina notarin forma (CK 1.74 str.). Svoka kitokia speciali forma apima paprasta raytine forma sudaromus sandorius, kuriems privaloma teisin registracija (CK 1.75 str.). 4. Nors kai kuriuos sandorius nepilnameiams leidiama savarankikai sudaryti ir iki 14 met, taiau u i sandori nevykdym atsako ne nepilnameiai, o j atstovai pagal statym (tvai, globjai). Tokia nuostata teisinta todl, kad maameiui netaikytinas kalts kriterijus. Tai reikia, kad tokiu atveju nepilnameio atstovai pagal statym atsako savo turtu. CK 2.7 straipsnio 4 dalyje nurodyta tik viena ios taisykls iimtis nepilnameio atstovai atleidiami nuo atsakomybs u nepilnameio savarankikai sudaryto sandorio paeidim tik jeigu rodo, kad prievol paeista ne dl j kalts. Tv ir globj kalt iuo atveju pasireikia nepakankama nepilnameio prieira ir kontrole. Todl nesant j kalts gali rodyti tik objektyvus negaljimas vykdyti savo pareig, pavyzdiui, nepilnametis sudar sandor, kai globjas sunkiai sirgo ir guljo ligoninje, o jis buvo atiduotas laikinai kit asmen prieirai. CK 2.7 straipsnio 5 dalyje reglamentuojami atvejai, kai nepilnametis iki 14 met sudaro sandor, kurio, pagal io straipsnio 3 dal, jis neturjo teiss savarankikai sudaryti. Taiau tokie sandoriai nra negaliojantys. Jie yra nuginijami, todl nepilnameio atstovai pagal statym turi teis tok sandor patvirtinti (CK 1.79 str.), jeigu is yra naudingas nepilnameiui ir nepaeidia jo teisi ir teist interes (CK 1.84 str. 4 d.). Jeigu toks sandoris, iki nepilnameiui sujo 18 mer, nebuvo nei patvirtintas, nei nuginytas (CK 1.84 str.), tai nepilnameiui sulaukus 18 met, kita sandorio alis CK 2.7 straipsnio 5 dalyje nustatyta tvarka gali kreiptis tapus pilnameiu asmen ir prayti ireikti savo vali dl sandorio. Komentuojama norma taip pat tvirtina prezumpcij, kad pilnameiu tapusio asmens nereagavimas (t. y. tyljimas) kitos sandorio alies raytin kreipimsi laikomas sandorio patvirtinimu. iuo poiriu i norma yra specialioji CK 1.79 straipsnio atvilgiu.

2.8 STRAIPSNIS
Nepilnamei nuo keturiolikos iki atuoniolikos met civilinis veiksnumas 1. Nepilnameiai nuo keturiolikos iki atuoniolikos met sandorius sudaro, turdami tv arba rpintoj sutikim. Sutikimo forma turi atitikti sudaromo sandorio form. Sandoriai, sudaryti be atstov pagal

32 statym sutikimo, galioja, jeigu tok sutikim atstovas pagal statym duoda po sandorio sudarymo. 2. Nepilnameiai nuo keturiolikos iki atuoniolikos met, be io kodekso 2.7 straipsnio 3 dalyje numatyt teisi, turi teis savarankikai disponuoti savo pajamomis bei turtu, gytu u ias pajamas, gyvendinti autori teises savo krinius, iradimus, pramonin dizain, taip pat sudaryti smulkius buitinius sandorius. 3. Esant pakankamam pagrindui, teismas gali vaik globos (rpybos) institucijos ar kit suinteresuot asmen pareikimu apriboti ar atimti i nepilnameio nuo keturiolikos iki atuoniolikos met teis savarankikai disponuoti savo pajamomis bei turtu. 4. Nepilnamei nuo keturiolikos iki atuoniolikos met teis padti kredito staigas indlius ir jais disponuoti nustato teiss aktai. 5. Nepilnameiai nuo keturiolikos iki atuoniolikos met patys atsako pagal savo sutartines prievoles. 1. Nepilnameiams nuo 14 ir 18 met amiaus bdingas dalinis civilinis veiksnumas, t. y. statyme numatytus sandorius jie gali sudaryti savarankikai, o kitus sandorius - tik savo atstov pagal statym- tv ar rpintoj, sutikimu. Pagal komentuojamo straipsnio 1 dal, nepilnameio atstov pagal statym duodamo sutikimo forma turi atitikti sudaromo sandorio form. Pavyzdiui, sutikimas dl sandorio, kur btina sudaryti ratu (CK 1.73 str.), turi bti ratikas. Nepilnameio nuo 14 iki 18 met sandoris, sudarytas be savo atstov pagal statym sutikimo, laikomas nuginijamu (CK 1.88 str.). Tokiu atveju nepilnameio tvai ar rpintojai turi alternatyv. Pirma, jie gali pareikti iekin dl tokio sandorio pripainimo negaliojaniu. Antra, jie gali duoti sutikim sudaryti tok sandor, kai is jau sudarytas ir itaip j patvirtinti, jeigu sandoris naudingas nepilnameiui ir atitinka jo interesus (CK 1.79, 1.88 str.). 2. Komentuojamo straipsnio 2 dalyje nurodyti sandoriai, kuriuos nepilnameiai nuo 14 iki 18 met turi teis sudaryti savarankikai, t. y. be savo atstov pagal statym sutikimo. Be ios normos, yra speciali CK norm, reglamentuojani nepilnamei teis veikti savarankikai. Pavyzdiui, CK 6.726, 6.729 straipsniuose sakoma, kad nepilnametis, sulauks 16 met, savarankikai sudaro sveikatos prieiros sutartis ir gali bti gydomas tik esant jo sutikimui, iskyrus statymo nustatytas iimtis. 3. Turdamas duomen, kad nepilnametis nuo 14 iki 18 met amiaus vaisto savo las, sudaro sau paiam nenaudingus sandorius ar kitaip neprotingai naudoja savo turt (pvz., perka narkotikus, alkoholinius grimus, dalyvauja azartiniuose loimuose ir pan.), teismas gali riboti arba atimti i jo teis savarankikai sudaryti bet kuriuos sandorius. Nepilnametis, kurio teis sudaryti sandorius apriboja teismas priimdamas sprendim, visus sandorius gali sudaryti tik savo atstov pagal statym sutikimu. Nepilnameio, i kurio tokia teis apskritai atimta, turt tvarko jo atstovai pagal statym, o jis joki sandori negali sudaryti. Tokios priemons teismo sprendime gali bti nustatytos terminuotai, pavyzdiui, metams, arba iki nepilnameiui sueis 18 met. Pastaruoju atveju asmeniui sulaukus 18 met visi ribojimai automatikai baigiasi be specialaus teismo sprendimo, o pilnameio veiksnumas gali bti apribotas tik CK 2.11 straipsnio nustatyta tvarka ir pagrindais. Kreiptis teism su tokiu pareikimu turi teis vaik globos (rpybos) institucijos ir kiti suinteresuoti asmenys. Svoka kiti suinteresuoti asmenys apima nepilnameio tvus, artimuosius giminaiius (CK 3.135 str.), rpintojus, kreditorius, prokuror ir kitus. Taiau komentuojama norma netaikoma nepilnameiams, kurie buvo emancipuoti CK 2.9 straipsnio nustatyta tvarka. 4. CK 2.8 straipsnio 4 dalis tvirtina tik bendrojo pobdio nepilnameio nuo 14 iki 18 met teis savo pinigines las padti bank. Kaip i teis gyvendinama, nustatys kiti specials teiss aktai, reglamentuojantys bank ir kit kredito staig veikl, pavyzdiui, Lietuvos banko priimti teiss aktai.

5. Skirtingai nei nepilnameiai iki 14 met, nepilnameiai nuo 14 iki 18 met amiaus pagal savo sutartines prievoles atsako savarankikai. Taiau jeigu nepilnametis nuo 14 iki 18 met amiaus sudar sandor savo atstov pagal statym sutikimu arba jie tokiam sandoriui pritar, kai is jau buvo sudarytas, ir nepilnametis neturi turto, kur bt galima iiekoti, o kreditorius yra siningas, tai taikant pagal analogij CK 6.276 straipsnio 2-3 dalis galima nepilnameio atstov pagal statym subsidiari civilin atsakomyb.

2.9 STRAIPSNIS
Nepilnamei pripainimas veiksniais (emancipacija) 1. Nepilnametis, sulauks eiolikos met, jo tv, globos (rpybos) institucij, jo rpintojo ar jo paties pareikimu gali bti teismo tvarka pripaintas visikai veiksniu (emancipuotas), jeigu yra pakankamas pagrindas leisti jam savarankikai gyvendinti visas civilines teises ar vykdyti pareigas. Visais atvejais, kad nepilnametis bt pripaintas visikai veiksniu, reikalingas paties nepilnameio sutikimas. 2. Teismas gali nepilnameio tv, rpintojo ar globos (rpybos) institucij pareikimu panaikinti tok visiko veiksnumo pripainim, jeigu nepilnametis, savarankikai gyvendindamas savo teises ar vykdydamas pareigas, daro alos savo ar kit asmen teisms ar teistiems interesams. 1. Komentuojamame straipsnyje tvirtintas naujas, iki ios Lietuvos teisei buvs neinomas emancipacijos institutas. Emancipacija yra vienas i pagrind nepilnamet, sulaukus 16 met, pripainti visikai veiksniu. CK 2.9 straipsnio 1 dalyje nurodytos tokios nepilnameio pripainimo visikai veiksniu (emancipavimo) slygos: a) nepilnametis turi bti sulauks 16 met; b) yra nepilnameio, sulaukusio 16 met, noras (sutikimas) pripainti j visikai veiksniu; c) rodymai patvirtina, kad nepilnametis yra visikai savarankikas, sugeba tvarkyti savo turt, todl yra pagrindo leisti jam savarankikai gyvendinti visas civilines teises ir vykdyti visas civilines pareigas. rodymais, patvirtinaniais visik nepilnameio savarankikum, gali bti jo darbas pagal sutart ir protingas darbo umokesio panaudojimas, savarankikas vertimasis kine komercine veikla, kitoki savarankik pajam ar turto turjimas ir protingas j naudojimas. Komentuojama norma taip pat numato asmenis, kurie turi teis inicijuoti toki byl. teism dl emancipavimo besikreipianiam nepilnameiui emancipuoti jo tv ar rpintojo sutikimo nereikia. Taiau visais atvejais teismas, nagrindamas tokias bylas, turi iklausyti nepilnameio tv, rpintojo nuomon. Nagrinjant tokias bylas, pagal CPK 55 straipsn, taip pat turt dalyvauti valstybin vaiko teisi apsaugos institucija ir pateikti savo ivad. Jeigu nepilnametis emancipuojamas (pripastamas veiksniu), atsiranda teisini padarini, numatyt CK 2.5 straipsnio 1 dalyje. Tai reikia, kad toks nepilnametis gijs visik civilin veiksnum. Taigi emancipuotas nepilnametis gali savarankikai sudaryti visus sandorius, jis asmenikai atsako u savo veiksmais padaryt al, todl CK 6.276 straipsnis iuo atveju netaikomas. Taiau emancipuotas nepilnametis negyja t teisi ar pareig, kuri atsiradim vieoji ar privatin teis sieja su tam tikro amiaus sujimu. Pavyzdiui, emancipuotam asmeniui neatsiranda pareigos atlikti privalom karin tarnyb (1996 m. spalio 22 d. Karo prievols statymo 6 str.) (inios. 1996, Nr. 106-2427); jis negyja rinkim teiss (Konstitucijos 34 str. 1 d.); teiss vairuoti transporto priemon (2000 m. spalio 12 d. Saugaus eismo automobili keliais statymo 13 str.) (inios. 2000, Nr. 92-2883.); teiss pakeisti lyt (CK 2.27 str.). Emancipuotam asmeniui taip pat taikomas CK 3.14 straipsnyje numatytas santuokinis amius, todl, nordamas sudaryti santuok iki sueinant 18 met, jis turi gauti teismo leidim CK 3.14 straipsnyje nustatyta bendrja tvarka. Emancipuotas asmuo taip pat negali bti vaikintojas (CK 3.210 str. 1 d.), globjas ir rpintojas (CK 3.269 str. 1 p.). 2. Komentuojamo straipsnio 2 dalyje numatyta galimyb teismo tvarka panaikinti nepilnameio, dar nesulaukusio 18 mer, emancipacij. Pagrindas panaikinti emancipacij-

faktai, patvirtinantys, kad nepilnametis nesugeba savarankikai tvarkyti savo turto ir kitoki reikal, naudoja savo turt neprotingai (vaisto j, vartoja narkotikus, girtuokliauja, loia azartinius loimus ir t.t.) ir itaip daro al savo ar kit asmen (pvz., kreditori, asmen, kuriuos jis privalo ilaikyti, ir pan.) teisms ir teistiems interesams. Emancipacijos panaikinimas galioja tik ateity ir neturi grtamosios galios. Todl visi sandoriai, kurios emancipuotas asmuo sudar, iki panaikinta jo emancipacija, galioja. Taiau teismas, gavs pareikim dl emancipacijos panaikinimo, esant pagrindo gali taikyti laikinsias apsaugos priemones, pavyzdiui, udrausti nepilnameiui sudaryti tam rikli rus sandorius. Teis kreiptis teism dl emancipacijos panaikinimo turi tik iame straipsnyje nurodyti asmenys, taip pat prokuroras. TREIASIS SKIRSNIS FIZINIO ASMENS PRIPAINIMAS NEVEIKSNIU AR RIBOTAI VEIKSNIU

2.10 STRAIPSNIS
Fizinio asmens pripainimas neveiksniu 1. Fizinis asmuo, kuris dl psichins ligos arba silpnaprotysts negali suprasti savo veiksm reikms ar j valdyti, gali bti teismo tvarka pripaintas neveiksniu. Neveiksniam asmeniui yra nustatoma globa. 2. Pripainto neveiksniu asmens vardu sandorius sudaro jo globjas. Globjo teises ir pareigas nustato io kodekso treiosios knygos normos. 3. Jeigu pripaintas neveiksniu asmuo pasveiksta arba jo sveikata labai pagerja, teismas pripasta j veiksniu. siteisjus teismo sprendimui, tokiam asmeniui nustatyta globa panaikinama. 4. Praym pripainti asmen neveiksniu turi teis paduoti to asmens sutuoktinis, tvai, pilnameiai vaikai, globos (rpybos) institucija arba prokuroras. Jie taip pat turi teis kreiptis teism dl asmens pripainimo veiksniu. 1. Komentuojamame straipsnyje nustatyti tokie pat fizinio asmens pripainimo neveiksniu pagrindai kaip ir 1964 m. CK 15 straipsnyje. CK 2.10 straipsnio 1 dalyje nurodyti du medicininiai asmens pripainimo neveiksniu kriterijai. Pirmas i j - tai asmens psichikos liga ar silpnaprotyst. iuos faktus gali nustatyti tik teismo psichiatrin ekspertiz, todl tokiose bylose teismas privalo j skirti, kad isiaikint, asmuo serga psichikos liga ar yra silpnaprotis. Antras kriterijus - asmens galjimas suprasti savo veiksm reikm ir juos valdyti. Ne bet kuris psichikos sutrikimas ir psichikos ligos forma yra pagrindas pripainti asmen neveiksniu. Tik kai psichikos sutrikimas ar silpnaprotyst yra tokios formos, kad dl j negalima suvokti savo veiksm reikms ir j valdyti, galima pripainti asmen neveiksniu. klausim, ar asmuo gali suvokti savo veiksm reikm ir juos valdyti, taip pat turi bti atsakyta teismo psichiatrins ekspertizs ivadoje. Taiau pripainti asmen neveiksniu atsivelgdamas teismo psichiatrins ekspertizs ivad gali tik teismas. Todl eksperto negalima klausti, asmuo yra veiksnus ar ne. Bylos dl fizinio asmens pripainimo neveiksniu nagrinjamos ypatingja teisena (CPK 283-288 str.). 2. Teismo sprendime, kuriuo asmuo pripastamas neveiksniu, privalu nustatyti ir asmens glob bei skirti jam globj (CK 3.242 str. 1 d.). Pripainto neveiksniu asmens teises gyvendina jo globjas. Jo teiss ir pareigos nustatytos CK 3.238-3.247 straipsniuose. Globjas ar prokuroras turi teis pareikti iekin dl sandorio, kur sudar pripaintas neveiksniu asmuo, pripainimo negaliojaniu. Taiau globjas tok sandor gali patvirtinti, jeigu jis naudingas neveiksniam asmeniui, t. y. to kie sandoriai nra laikomi niekiniais (CK 1.79, 1.84 str.). U neveiksnaus asmens sutartines ir deliktines prievoles atsako jo globjas, jeigu nerodo, kad ala padaryta ne dl jo kalts, Jeigu po to, kai padaryta ala, asmuo pripastamas veiksniu, globjo pareiga atlyginti al ilieka. Neveiksnaus asmens padaryta ala taip pat gali bti atlyginta i jo turto,

jeigu globjas mirta ar neturi pakankamai turto atlyginti al (r. CK 6.278 str. komentar). 3. CK2.10 straipsnio3 dalyje numatyta galimyb asmen, kuris pasveiko ar kurio sveikata pagerjo, pripainti veiksniu. teism dl asmens pripainimo veiksniu turi teis kreiptis tie patys asmenys kaip ir turintieji teis pateikti praym dl asmens pripainimo neveiksniu (CK 2.10 str. 4 d.). Pripainus asmen veiksniu, jam skirta globa panaikinama. 4. Komentuojamo straipsnio 4 dalyje ivardyti asmenys, turintys teis paduoti praym pripainti asmen neveiksniu arba veiksniu. is sraas yra baigtinis ir negali bti aikinamas pleiant.

2.11 STRAIPSNIS
Fizini asmen civilinio veiksnumo apribojimas 1. Fizini asmen civilinis veiksnumas gali bti apribotas teismo tvarka, jeigu jie piktnaudiauja alkoholiniais grimais, narkotikais, narkotinmis ar toksinmis mediagomis. Kai asmens veiksnumas apribojamas, jam yra nustatoma rpyba. Rpintojo teises ir pareigas nustato io kodekso treiosios knygos normos. 2. Asmuo, kurio veiksnumas apribotas, gali sudaryti sandorius dl disponavimo turtu, taip pat atsiimti darbo umokest, pensij ar kit ri pajamas ir disponuoti jais tik turdamas rpintojo sutikim, iskyrus smulkius buitinius sandorius. Be rpintojo sutikimo asmuo, kurio veiksnumas apribotas, negali: 1) skolinti ir skolintis pinig, jeigu suma didesn kaip du vidutiniai mnesiniai darbo umokesiai (bruto); 2) garantuoti ar laiduoti u kit asmen; 3) sudaryti savo turto perleidimo ar teis turt suvaranius sandorius; 4) sudaryti arbitrain susitarim; 5) pareikti iekin, susijus su ta jo civilinio veiksnumo dalimi, kur jo veiksnumas apribotas; 6) priimti arba atsisakyti priimti palikim; 7) sudaryti statinio (buto) statybos ar kapitalinio remonto rangos sutart; 8) sudaryti savo turto nuomos ar panaudos sutart. 3. Teismas gali nustatyti, kad rpintojo sutikimas taip pat reikalingas sudaryti ir kitiems io straipsnio 2 dalyje nenumatytiems sandoriams. 4. Inykus aplinkybms, dl kuri asmens veiksnumas buvo apribotas, teismas panaikina asmens veiksnumo apribojim. siteisjus teismo sprendimui, asmeniui nustatyta rpyba panaikinama. 5. Pilnametis ribotai veiksnus asmuo asmenikai atsako pagal savo sutartines ir nesutartines prievoles. 6. Praym apriboti asmens civilin veiksnum turi teis paduoti to asmens sutuoktinis, tvai, pilnameiai vaikai, globos (rpybos) institucija arba prokuroras. Kreiptis teism dl veiksnumo apribojimo panaikinimo turi teis taip pat ir asmuo, kurio veiksnumas apribotas. 7. Santykiams, susijusiems su neveiksnaus ar ribotai veiksnaus fizinio asmens turtini ir neturtini teisi gyvendinimu ir gynimu, mutatis mutandis taikomi io kodekso treiosios knygos VII dalies straipsniai. 1. Kaip ir 1964 m. CK 16 straipsnyje, komentuojamame straipsnyje nurodytas analogikas fizinio asmens veiksnumo ribojimo pagrindas - piktnaudiavimas alkoholiniais grimais, narkotikais, narkotinmis ar toksinmis mediagomis. Taiau, skirtingai nei 1964 m. CK 16 straipsnyje, nereikalaujama, kad toks asmuo bt baustas administracine tvarka. Todl iuo poiriu CK nustato paprastesn asmens pripainimo ribotai veiksniu tvark. Komentuojamame straipsnyje tvirtintos bendrosios normos. Taiau, be j, CK yra ir specialij

norm, kurios numato galimyb laikinai riboti asmens turtines teises. Tokios specialiosios normos nustatytos CK 3.34 straipsnyje, kur numatytas laikinas sutuoktinio turtini teisi ribojimas (r. CK 3.34 str. komentar). Tokios bylos nagrinjamos ypatingja teisena (CPK 283-288 str.). Taigi norint asmen pripainti ribotai veiksniu, reikia nustatyti tik vien fakt - asmens piktnaudiavim alkoholiniais grimais, narkotikais, narkotinmis arba toksinmis mediagomis. Todl kitokie neprotingi asmens veiksmai, pavyzdiui, liguistas polinkis azartinius loimus, kitoks neracionalus savo l vaistymas, nra pagrindas riboti asmens veiksnum. Svoka piktnaudiavimas" reikia nuolatin, pastov, neproting, besaik alkoholio, narkotik, narkotini ar toksini mediag vartojim, t. y. tok, kuris daro mog nuo j priklausom. Prireikus nustatyti asmens priklausomybs nuo alkoholio ar narkotik fakt teismas gali skirti teismo narkologin ekspertiz. Pripaintam ribotai veiksniu asmeniui nustatoma rpyba ir teismo sprendimu skiriamas rpintojas (CK 3.242 str. 1 d.). 2. Asmuo, kurio veiksnumas apribotas, savarankikai gali sudaryti tik smulkius buitinius sandorius, pavyzdiui, nusipirkti maisto preki, drabui ir panaiai. Sudaryti kitokius sandorius, taip pat atsiimti darbo umokest, pensij, autorin atlyginim, kitokias pajamas ir jomis disponuoti jis gali tik rpintojo sutikimu. Komentuojamo straipsnio 2 dalyje nenurodyta, kokia forma rpintojas turi duoti sutikim, todl pagal analogij galima taikyti CK 2.8 straipsnio 1 dal, t. y. rpintojo sutikimo forma turi atitikti sudaromo sandorio form. CK 2.11 straipsnio 2 dalyje specialiai ivardyti sandoriai, kuriems sudaryti btinas rpintojo sutikimas. Taiau is sraas nra baigtinis, nes komentuojamo straipsnio 3 dalyje teismui leidiama, atsivelgus konkreios bylos aplinkybes, sprendime dl asmens veiksnumo ribojimo nurodyti ir kitokius sandorius, kuriems sudaryti btinas rpintojo sutikimas, pavyzdiui, dovanojimo, main, autoriaus teisi perleidimo ir kitus. Apribojus asmens veiksnum ribojamos tik jo turtins teiss. Todl toks asmuo gali savarankikai gyvendinti teises, nesusijusias su turtinmis teismis, pavyzdiui, be rpintojo sutikimo sudaryti santuok. Asmens, kurio veiksnumas apribotas teismo sprendimu, be rpintojo sutikimo sudarytas sandoris yra nuginijamas. Iekin dl tokio sandorio pripainimo negaliojaniu gali pareikti rpintojas arba prokuroras. Taiau sandor, nauding asmeniui, kurio veiksnumas apribotas, rpintojas gali patvirtinti (CK 1.79, 1.85 str.). Bet asmuo, kurio veiksnumas apribotas, asmenikai atsako pagal savo sutartines ir deliktines prievoles (CK 2.11 str. 5 d., 6.268 str. 3 d.). Laikomasi nuomons, kad ribotai veiksnus asmuo geba suvokti savo veiksm reikm ir juos valdyti. Todl rpintojas u tokio asmens veiksmus neatsako. 3. Asmeniui, nustojusiam piktnaudiauti alkoholiniais grimais, narkotikais, narkotinmis ar toksinmis mediagomis, teismas gali panaikinti veiksnumo ribojim. Su praymu teism panaikinti veiksnumo ribojim gali kreiptis pats asmuo, taip pat CK 2.11 straipsnio 6 dalyje ivardyti asmenys. 4. Komentuojamo straipsnio 6 dalyje ivardyti asmenys, turintys teis pateikti teismui praym dl asmens veiksnumo ribojimo ar jo panaikinimo. is sraas yra baigtinis ir negali bti aikinamas pleiant. 5. Komentuojamo straipsnio 7 dalyje nustatyta, kad teismo sprendimu pripainto neveiksniu ar ribotai veiksniu asmens teiss gyvendinamos ir ginamos pagal CK treiosios knygos VII dalies normas, reglamentuojanias glob ir rpyb (CK 3.238-3.247, 3.277-3.279 str.). Globjo teiss ir pareigos, susijusios su neveiksnaus asmens turto administravimu, taip pat reglamentuojamos CK 4.2364.252 straipsniuose. KETVIRTASIS SKIRSNIS FIZINIO ASMENS NUOLATIN GYVENAMOJI VIETA IR GYVENAMOJI VIETA

2.12 STRAIPSNIS
Fizinio asmens nuolatin gyvenamoji vieta

1. Fizinio asmens nuolatin gyvenamoji vieta, reikianti asmens teisin santyk su valstybe ar jos teritorijos dalimi, yra toje valstybje ar jos teritorijos dalyje, kurioje jis nuolat ar daugiausia gyvena, laikydamas t valstyb ar jos teritorijos dal savo asmenini, socialini ir ekonomini interes buvimo vieta. 2. Fizinis asmuo pripastamas turiniu nuolatin gyvenamj viet Lietuvos Respublikoje, jeigu jis Lietuvos Respublikoje savo valia kuria ir ilaiko savo vienintel arba pagrindin gyvenamj viet, ketindamas ia kurti ir ilaikyti savo asmenini, socialini ir ekonomini interes centr. is ketinimas gali bti ireiktas, be kita ko, asmeniui faktikai bnant Lietuvos Respublikoje, taip pat nustaius asmeninius ar verslo ryius tarp jo ir Lietuvos Respublikos asmen arba remiantis kitais kriterijais. 3. Fizinis asmuo gali turti tik vien nuolatin gyvenamj viet. Fizinio asmens pareigojimas atlikti laikin vie prievol nepakeiia jo nuolatins gyvenamosios vietos. 4. Fizinio asmens nuolatin gyvenamoji vieta laikoma nepasikeitusi tol, kol jis gyja kit nuolatin gyvenamj viet. 5. Susituokusio asmens nuolatin gyvenamoji vieta nepriklauso nuo jo sutuoktinio nuolatins gyvenamosios vietos, taiau vieno i sutuoktini nuolatin gyvenamoji vieta yra faktas, kur gali bti atsivelgiama nustatant kito sutuoktinio nuolatin gyvenamj viet. 1. Komentuojamo straipsnio 1 dalyje pateikiama fizinio asmens nuolatins gyvenamosios (angl. domicile) vietos samprata1. (r.: Resolution No (72) 1 and Annex Adopted by the Committee of
Ministers of the Council of Europe on 18 January, 1972 and Explanatory Memorandum. Strasbourg, 1972. Apie nuolatin gyvenamj viet ir gyvenamj viet taip pat r.: Mikelnas V. Tarptautins privatins teiss vadas. Vilnius: Justitia, 2001. P. 132-142.) Nuolatins gyvenamosios vietos institutas svarbus tarptautinei

privatinei teisei, nes fizinio asmens teisinis statusas, pagal CK 1.15-1.18 straipsnius, nustatomas vadovaujantis jo nuolatins gyvenamosios vietos valstybs teise. Pagal komentuojamo straipsnio 1 dal, nuolatine gyvenamja vieta laikoma valstyb ar jos teritorijos dalis (tai svarbu, kai valstybje yra ne viena, o kelios teiss sistemos, pvz., JAV, Kanadoje, Didiojoje Britanijoje ir pan.), kur asmuo nuolat ar daugiausiai gyvena ir kuri laiko savo asmenini, socialini ir ekonomini interes vieta. Taigi tai, ar yra asmens nuolatin gyvenamoji vieta, yra fakto klausimas. 2. CK 2.12 straipsnio 2 dalyje nurodyti dviej ri nuolatins gyvenamosios vietos nustatymo kriterijai: objektyvs ir subjektyvs. Objektyvs (t. y. asmens ryio su tam tikra valstybe ar jos teritorijos dalimi konstatavimo) kriterijai yra asmens turto buvimo, darbo vieta, eimos ir jo paties gyvenamoji vieta (CK 2.16 str. 2-3 d.) ir panaiai. Objektyviais kriterijais taip pat galima laikyti asmens pilietyb, politini teisi gyvendinimo viet ir t.t. Subjektyvus kriterijus yra asmens ketinimas tam tikr valstyb pripainti savo interes vieta, t. y. subjektyvi asmens nuostata, jo asmenin nuomon. Sprendiant asmens nuolatins gyvenamosios vietos nustatymo klausim btina remtis abiej ri kriterijais. 3. Nuolatin gyvenamoji vieta gali bti gyjama (angl. domicile of origin) arba pasirenkama (angl. domicil of choice). Kiekvienas asmuo gyja nuolatin gyvenamj viet gimdamas, t. y. ja laikoma jo tv nuolatin gyvenamoji vieta (CK 2.14 str.). gyta nuolatin gyvenamoji vieta laikoma asmens tokia tol, kol jis savanorikai pasirenka kit. Konstitucijos 32 straipsnyje Lietuvos pilieiams garantuojama teis laisvai ivykti i Lietuvos. Europos mogaus teisi ir pagrindini laisvi apsaugos konvencijos Ketvirtojo protokolo 2 straipsnyje kiekvienam mogui garantuojama teis ivaiuoti i kiekvienos alies, taip pat i savosios. Taigi Lietuvos pilieio nuolatin gyvenamoji vieta gali bti ne Lietuvoje, o usienio valstybje. Paymtina, kad, pagal komentuojamo straipsnio 3 dal, asmuo gali turti tik vien nuolatin gyvenamj viet. Todl tai, kad asmuo gyvena keliose valstybse, nereikia, jog jis turi ne vien nuolatin gyvenamj viet. Tokiu atveju, remiantis komentuojamo straipsnio 1-2 dalyse numatytais kriterijais, reikia nustatyti konkrei valstyb, kur laikytina esant tokio asmens nuolatin gyvenamj viet. Pagal CK 1.16 straipsnio 3 dal, tokiais atvejais asmens nuolatin gyvenamoji vieta laikytina esanti toje valstybje, su kuria asmuo yra labiausiai susijs, pavyzdiui, kur yra

didioji jo turto dalis, gyvena jo eima ir panaiai. Nustatant valstyb, su kuria asmuo yra labiausiai susijs, taip pat gali bti atsivelgiama jo pilietyb i,- vadovaujamasi kitais kriterijais. Aplinkyb, kad asmuo laikinai yra kitoje valstybje, taip pat savaime nereikia, jog jo nuolatine gyvenamoji vieta pasikeit. Pavyzdiui, Lietuvos pilieio, tarnaujanio Jungtini Taut taikos palaikymo kariniuose daliniuose usienio valstybje, nuolatin gyvenamoji vieta laikoma esanti Lietuvoje, nors karin tarnyba trukt ir ilgai, pavyzdiui, eis mnesius, metus ir panaiai. 4. Nuolatin gyvenamoji vieta gali keistis, pavyzdiui, asmeniui sudarius santuok ir ivykus nuolat gyventi ar dirbti kit valstyb, bus pripastama, kad jo nuolatin gyvenamoji vieta pasikeit (CK 2.12 str. 4 d.). Tokios vietos pasikeitimui svarbs du dalykai: pirma, asmens ivykimas kit valstyb it apsigyvenimas joje, antra, asmens ketinimas nuolat gyventi kitoje valstybje. Asmens ketinim nuolat gyventi kitoje valstybje, taigi ir nuolatins gyvenamosios vietos pakeitim gali rodyti daugyb aplinkybi, pavyzdiui, kitos valstybs pilietybs primimas ar dokument gyti pilietybe; pateikimas; politini teisi gyvendinimas kitoje valstybje; eimos sukrimas ar kurdinimas kitoje valstybje; stojimas kitos valstybs tarnybon ar sidarbinimas kitoje valstybje; nekilnojamojo daikto sigijimas kitoje valstybje ir panaiai. Taiau nuolatins gyvenamosios vietos pakeitimas nedaro takos veiksnumui, gytam, iki i pakeista (CK 1.16 str. 5 d.). Pavyzdiui, asmuo, prie nuolat apsigyvendamas Lietuvoje, pagal ankstesns nuolatins gyvenamosios vietos valstybs teis, buvo veiksnus. Todl jo sudarytus sandorius ar kitokius veiksmus, pavyzdiui, pagal jo ankstesns nuolatins gyvenamosios vietos valstybs teis sudaryt santuok, btina pripainti ir Lietuvoje. Vadinasi, galioja nuolatins gyvenamosios vietos nekintamumo prezumpcija, reikianti, kad asmens gyta ar pasirinkta tokia vieta nesikeiia tol, kol rodoma prieingai. Todl pareiga rodyti, kad asmens nuolatin gyvenamoji vieta pasikeit, tenka tam asmeniui, kuris teigia j pasikeitus. Taiau ne visada asmuo gali laisvai pasirinkti savo nuolatin gyvenamj viet. Tokiais atvejais nustatant j btina atsivelgti konkreios bylos aplinkybes ir asmens status. Pavyzdiui, usienio pilieio, nuteisto ir kalinto Lietuvoje, nuolatine gyvenamja vieta laikytina ta, kuri buvusi, iki is kalintas, iskyrus atvejus, kai asmuo nuteistas Lietuvoje ir kalintas iki gyvos galvos. Pabglio, esanio Lietuvoje, nuolatin gyvenamj viet, pagal CK 2.16 straipsnio 3 dal, galima pripainti esant Lietuvoje, nors jis ia ir nra krs savo nuolatins gyvenamosios vietos pagal CK 2.12 straipsn. Taiau pabglio, atvykusio Lietuv ir neketinanio ia ilgiau pasilikti, o tik, pavyzdiui, besislapstanio nuo galimo politinio persekiojimo ir norinio grti tvyn pasibaigus politiniam reimui, nuolatin gyvenamoji vieta laikytina nepasikeitusi ir jo civilinis teisinis statusas turt bti nustatomas pagal anksiau gytos nuolatins gyvenamosios vietos valstybs, o ne pagal Lietuvos teis. Ta pati taisykl turt bti taikoma, kai asmuo yra Lietuvoje tik laikinai dl to, kad slapstosi nuo savo kreditori ar savo nuolatins gyvenamosios vietos valstybs teissaugos institucij. Nuolatins gyvenamosios vietos pakeitimu taip pat neturt bti pripastamas laikinas darbas usienyje. Pavyzdiui, Lietuvos pilieio, ivykusio dirbti Lietuvos diplomatin atstovyb usienyje (ambasadoriaus, konsulo ir pan.) arba laikinai sidarbinusio pagal sutart usienio valstybje, nuolatin gyvenamoji vieta nepasikeiia. Taiau, jeigu toks asmuo pasikeitus valstybs tarnybai ar darbo sutariai lieka usienio valstybje, nes ketina ten nuolat gyventi, pavyzdiui, sudaro usienyje santuok, tai pripaintina, kad jis pakeit nuolatin gyvenamj viet ir i yra atitinkamoje usienio valstybje, o ne Lietuvoje. Veiksnaus, taiau fizikai negalaus asmens, priversto apsigyventi kitoje valstybje dl to, kad joje jis bus priirimas, nuolatin gyvenamoji vieta pripaintina pasikeitusia. Pavyzdiui, Lietuvos pilietis, esantis I grups invalidas ir reikalingas nuolatins prieiros, parduoda vis savo turt, esant Lietuvoje, ir nuolat apsigyvena pas savo dukr Vokietijoje. iuo atveju pripaintina, kad jo nuolatin gyvenamoji vieta yra Vokietijoje. Taiau invalido ar iaip ligonio dl prieasi, susijusi su sveikata, kuris kitoje alyje gyvena tik tam tikr laik (pvz., iem praleidianio Ispanijoje, o pavasar grtanio Lietuv ir ia gyvenanio iki rudens), nuolatin gyvena moji vieta laikytina nepasikeitusi. 5. Pagal CK 2.12 straipsnio 5 dal, sutuoktiniai gali neturti bendros nuolatins

gyvenamosios vietos, nes susituokusio asmens nuolatin gyvenamoji vieta nepriklauso nuo jo sutuoktinio nuolatins gyvenamosios vietos. Taiau nustatant asmens nuolatin gyvenamj viet alia CK 2.12 straipsnio 1-2 dalyse nurodyt kriterij gali bti atsivelgiama ir jo sutuoktinio nuolatin gyvenamj viet.

I DALIS. Fiziniai asmenys

2.13 STRAIPSNIS
Neveiksni fizini asmen nuolatin gyvenamoji vieta 1. Neveiksnaus fizinio asmens nuolatine gyvenamja vieta pripastama jo globjo nuolatin gyvenamoji vieta, jeigu globjas ir globotinis gyvena toje paioje valstybje. 2. Jeigu neveiksnus fizinis asmuo gyvena kitoje valstybje negu jo globjas ir toje valstybje yra neveiksnaus asmens asmenini, socialini ir ekonomini interes centras, laikoma, kad jo nuolatin gyvenamoji vieta yra toje valstybje. 1. Komentuojamo straipsnio 1 dalyje tvirtinta bendroji taisykl, kad neveiksnaus pilnameio nuolatine gyvenamja vieta laikoma jo globjo nuolatin gyvenamoji vieta. Taiau i taisykl taikoma tik jeigu globotinis ir globjas gyvena toje paioje valstybje. 2. Komentuojamo straipsnio 2 dalyje nustatyta 1 dalyje tvirtintos taisykls iimtis. CK 3.243 straipsnio 4 dalyje nereikalaujama, kad neveiksnaus pilnameio globjas gyvent kartu su globotiniu. Todl neveiksnaus asmens, kurio globjas gyvena kitoje valstybje nei jo globotinis, nuolatin gyvenamoji vieta laikoma esanti valstybje, kur gyvena neveiksnus asmuo, jeigu ta valstyb yra jo asmenini, socialini ir ekonomini interes centras. Tokia padtis sunkiai sivaizduojama praktikai, bet teorikai galima. Pavyzdiui, neveiksnus asmuo gyvena Lietuvoje, o jo globjas - JAV ir samdo kitus asmenis, kurie priiri neveiksn asmen. Tokiu atveju pripaintina, kad neveiksnaus asmens nuolatin gyvenamoji vieta yra Lietuvoje.

2.14 STRAIPSNIS
Nepilnamei fizini asmen nuolatin gyvenamoji vieta 1. Nepilnamei fizini asmen nuolatine gyvenamja vieta laikoma j tv ar globj (rpintoj) nuolatin gyvenamoji vieta. 2. Jeigu nepilnameio fizinio asmens tvai neturi bendros nuolatins gyvenamosios vietos, tai nepilnameio nuolatine gyvenamja vieta laikoma to i tv, su kuriuo nepilnametis daugiausia gyvena, nuolatin gyvenamoji vieta, jeigu teismas nra nustats nepilnameio gyvenamosios vietos su vienu i tv. 1. Pagal komentuojamo straipsnio 1 dal, kur tvirtinta bendroji taisykl, nepilnamei, t. y. asmen iki 18 met amiaus, nuolatin gyvenamoji vieta yra ta pati kaip ir j tv ar globj (rpintoj). Taigi, nuolatin gyvenamj viet kiekvienas asmuo gimdamas gyja auto matikai. iuo poiriu asmens nuolatin gyvenamoji vieta yra gyta, o ne pasirinkta. gyta gimimo bdu nuolatin gyvenamoji vieta ilieka tol, kol nepilnameio tvai arba pats vaikas, sulauks pilnametysts, pasirenka kit. 2. Komentuojamo straipsnio 2 dalyje nustatyta io straipsnio 1 dalyje 3 tvirtintos bendrosios taisykls iimtis. i specialioji norma taikoma tada, kai nepilnameio tvai neturi bendros nuolatins gyvenamosios vietos. Tokiu atveju nepilnameio nuolatin gyvenamoji vieta laikoma ta i jo tv, su kuriuo jis daugiausiai gyvena. Pavyzdiui, vaiko tvo nuolatin gyvenamoji vieta yra Lietuvoje, o vaiko motinos - Danijoje. Vaikas gyvena su motina. iuo atveju vaiko nuolatin gyvenamoji vieta bus Danijoje. Kai yra teismo sprendimas, kur nustatyta vaiko gyvenamoji vieta su vienu i tv, nepilnameio nuolatine gyvenamja vieta laikoma tvo (motinos), su kuriuo teismas yra nustats vaiko gyvenamj viet, nuolatin gyvenamoji vieta.

2.15 STRAIPSNIS
Sandorio ali teis pasirinkti nuolatin gyvenamj viet Sandorio alys turi teis ratu pasirinkti nuolatin gyvenamj viet sandoriui vykdyti ir i to sandorio kylanioms teisms gyvendinti. Pagal komentuojam straipsn, esant sutartiniams santykiams alys gali susitarti, kurioje valstybje bus laikoma esant j nuolatin gyvenamj viet. Tokie susitarimai gali bti sudaromi tada, kai asmuo gyvena ar turi versl keliose valstybse, todl svarbu, pagal kurios valstybs teis reikia nustatyti jo teisin status vykdant sandor. Be abejo, tok susitarim btina grsti CK 2.12 straipsnyje tvirtintais kriterijais ir sudaryti siningai, t. y. nesiekiant ivengti kurios nors valstybs imperatyvi teiss norm taikymo ar paeisti kit asmen teisi ir teist interes (CK 1.37 str. 3 d.).

2.16 STRAIPSNIS
Fizinio asmens gyvenamoji vieta 1. Fizinio asmens gyvenamja vieta laikoma vieta, kurioje jis faktikai daniausiai gyvena. 2. Jeigu asmuo faktikai gyvena keliose vietose, tai vieta, su kuria asmuo yra labiausiai susijs (kur yra asmens turtas ar didioji turto dalis, kur yra jo darbo vieta arba kur jis gyvena ilgiausiai), laikoma jo pagrindine gyvenamja vieta. Tokiu atveju, nustatant asmens nuolatin gyvenamj viet, atsivelgiama tai, kur yra jo pagrindin gyvenamoji vieta. 3. Jeigu asmens nuolatin gyvenamoji vieta negali bti nustatyta pagal io kodekso 2.12 straipsnyje numatytus kriterijus, laikoma, kad tokio asmens nuolatin gyvenamoji vieta yra jo gyvenamoji vieta. i taisykl taikoma ir pabgliams i valstybs, kurioje buvo j nuolatin gyvenamoji vieta, jeigu jie nekr savo nuolatins gyvenamosios vietos Lietuvos Respublikoje pagal io kodekso 2.12 straipsn. 1. Asmens gyvenamoji vieta yra svarbus asmens civilinio teisinio statuso elementas tiek vidaus, tiek tarptautini civilini teisini santyki poiriu. Su asmens gyvenamja vieta siejama daugelis civilins teiss ir civilinio proceso institut. Pavyzdiui, pagal asmens gyvenamj viet galima nustatyti prievols vykdymo viet (CK 6.52 str. 2 d.), civilins bylos teismin priklausym (CPK 137-138 str.). Gyvenamoji vieta taip pat gali bti svarbus veiksnys siekiant nustatyti taikytin teis (pvz., CK 1.61 str. 2 d.), palikimo atsiradimo viet (CK 5.4 str.), pripainti asmen neinia kur esaniu ar paskelbti mirusiu (CK 2.28, 2.31 str.). Konstitucijos 32 straipsnyje ir Europos mogaus teisi ir pagrindini laisvi apsaugos konvencijos Ketvirtojo protokolo 2 straipsnyje garantuojama mogaus teis laisvai pasirinkti ir keisti savo gyvenamj viet. Gyvenamoji vieta nuo nuolatins gyvenamosios vietos skiriasi tuo, kad pastaroji yra teisinis asmens ir valstybs ar jos teritorijos dalies ryys, nustatomas pagal objektyvius ir subjektyvius kriterijus. Tuo tarpu gyvenamoji vieta yra fakto klausimas. Pagal komentuojamo straipsnio 1 dal, gyvenamoji vieta yra asmens faktinio buvimo vieta, t. y. tokia, kur asmuo bna daugiausiai (butas, gyvenamasis namas, bendrabutis, socialin globos ar rpybos staiga ir pan.), kitaip tariant, jo adresas. Be to, asmuo gali turti tik vien nuolatin gyvenamj viet, o gyvenam ias vietas - kelias. Taiau abi ios svokos yra susijusios, pavyzdiui, asmens gyvenamoji vieta yra vienas i veiksni, padedani nustatyti asmens nuolatin gyvenamja viet, nes daniausiai abi ios vietos yra toje paioje valstybje. Nepilnameio iki 16 met asmens gyvenamoji vieta yra ta pati kaip ir jo tv ar globj (rpintoj) (CK 3.244 str. 4 d.). Nepilnameio, kurio tvai gyvena skyrium, gyvenamja vieta

laikoma ta i jo tv, kuri nustatyta tv susitarimu arba su kuriuo yra nustatyta jo gyvenamoji vieta teismo sprendimu (CK 3.168-3.169 str.). statym nustatyta tvarka sudariusio santuok arba emancipuoto (CK 2.9 str.) nepilnameio gyvenamoji vieta nustatoma bendraisiais pagrindais. Pilnameio, teismo sprendimu pripainto neveiksniu, gyvenamja vieta laikytina ta pati kaip ir jo globjo, iskyrus atvejus, kai neveiksnus asmuo yra priirimas socialins globos ar gydymo institucijos (CK 3.241 str. 2 d.). 2. Komentuojamo straipsnio 2 dalyje aptariama situacija, kai asmuo gyvena keliose vietose (toje paioje valstybje arba skirtingose valstybse), pavyzdiui, skirtinguose miestuose turi kelis butus, kur periodikai gyvena (pvz., penkias dienas per savait gyvena Vilniuje, o savaitgaliais - Palangoje). Tokiu atveju i keli gyvenamj viet nustatoma viena, laikoma asmens pagrindine gyvenamja vieta. Siekiant nustatyti asmens pagrindin gyvenamj viet reikia vadovautis ioje normoje nurodytais kriterijais. Taiau ia pateiktas tik pavyzdinis kriterij sraas. Tokiais atvejais taip pat btina atsivelgti tai, kur pats asmuo deklaravo savo gyvenamj viet, t. y. viej registr (Gyventoj registro) duomenis (CK 2.17 str. 1 d.). Asmens, turinio kelias gyvenamsias vietas skirtingose valstybse, pagrindin gyvenamoji vieta yra svarbus veiksnys nustatant jo nuolatin gyvenamj viet. Komentuojama norma numato, kad nustatant asmens nuolatin gyvenamj viet gali bti atsivelgiama jo pagrindin gyvenamj viet. Pavyzdiui, asmuo dirba pagal terminuot sutart Lietuvoje. Taiau kiekvien savaitgal jis grta Suomij, kur gyvena jo eima. Asmuo yra Suomijos pilietis, ten turi nekilnojamj daikt. Pripaintina, kad iuo atveju jis yra labiau susijs su Suomija, todl ten yra jo ir pagrindin gyvenamoji vieta, ir nuolatin gyvenamoji vieta. 3. Komentuojamo straipsnio 3 dalyje aptariamas specialus nuolatins gyvenamosios vietos ir gyvenamosios vietos tarpusavio santykio atvejis. Kai pagal CK 2.12 straipsnyje nurodytus kriterijus asmens nuolatins gyvenamosios vietos nustatyti nemanoma, jo gyvenamoji vieta yra laikoma ir jo nuolatine gyvenamja vieta. Pabglio, esanio Lietuvoje, nuolatin gyvenamj viet, pagal komentuojamo straipsnio 3 dal, galima pripainti esant Lietuvoje, nors jis ia ir nra krs savo nuolatins gyvenamosios vietos pagal CK 2.12 straipsnyje nustatytus kriterijus. Taiau, pabglio, atvykusio Lietuv ir neketinanio ia ilgiau pasilikti, o tik, pavyzdiui, besislapstanio nuo galimo politinio persekiojimo ir norinio grti tvyn pasikeitus politiniam reimui, nuolatin gyvenamoji vieta laikytina nepasikeitusi ir jo civilinis teisinis statusas turt bti nustatomas pagal anksiau gytos nuolatins gyvenamosios vietos, o ne pagal Lietuvos teis. Tokiu atveju pabglis Lietuvoje turt tik gyvenamj viet, o ne nuolatin gyvenamj viet.

2.17 STRAIPSNIS
Gyvenamosios vietos nustatymo kriterijai 1. Nustatant fizinio asmens gyvenamj viet, atsivelgiama asmens faktinio gyvenimo toje vietoje trukm ir tstinum, duomenis apie asmens gyvenamj viet vieuosiuose registruose, taip pat paties asmens vieus pareikimus apie savo gyvenamj viet. 2. Jeigu fizinio asmens gyvenamoji vieta neinoma arba j nustatyti nemanoma, tokio asmens gyvenamja vieta laikoma paskutin inoma jo gyvenamoji vieta. 3. Fizinis asmuo privalo ratu praneti kitai sandorio aliai, taip pat savo kreditoriams ar skolininkams apie savo gyvenamosios vietos pasikeitim. Jeigu asmuo ios pareigos nevykdo, kita sandorio alis ir kreditoriai turi teis sisti praneimus bei atlikti kitus veiksmus paskutinje jiems inomoje asmens gyvenamojoje vietoje. 1. Komentuojamo straipsnio 1 dalyje nurodyti kriterijai, pagal kuriuos nustatoma, kur yra asmens gyvenamoji vieta. Paprasiausias bdas nustatyti i asmens viet - gauti apie j informacijos i Gyventoj registro (1992 m. sausio 23 d. Gyventoj registro statymas//inios. 1992, Nr. 578; 1999, Nr. 28-793). Tokiu atveju galima preziumuoti, kad asmens gyvenamoji vieta yra Gyventoj registre nurodytas jo adresas. Taiau i prezumpcija gali bti paneigta, pavyzdiui,

kai pats asmuo nurodo savo kreditoriams ar skolininkams kit savo gyvenamj viet. Asmens, faktikai gyvenanio keliose vietose, pagrindin gyvenamoji vieta nustatoma taikant kitus ioje normoje ir CK 2.16 straipsnio 2 dalyje numatytus kriterijus. 2. Jeigu pagal CK nurodytus kriterijus asmens gyvenamosios vietos negalima nustatyti arba ji neinoma, ia laikoma paskutin inoma jo gyvenamoji vieta, pavyzdiui, nurodyta Gyventoj registre. 3. Komentuojamo straipsnio 3 dalyje tvirtinta nauja Lietuvos civilinei teisei ir labai svarbi norma, pareigojanti fizin asmen informuoti apie savo gyvenamosios vietos pasikeitim kit sandorio al, savo skolininkus ir kreditorius. Tokia pareiga kyla i prievols ali kooperavimosi principo (CK 6.38 str. 3 d.). CK reikalaujama, kad toks praneimas bt raytinis. Visi neigiami ios pareigos nevykdymo padariniai tenka paiam asmeniui, t. y. asmuo, nepranedamas apie savo gyvenamosios vietos pasikeitim, elgiasi nesiningai, todl turi prisiimti neigiam nepraneimo padarini rizik. Pavyzdiui, skolininko, kurio kreditorius neinformavo apie savo gyvenamosios vietos pasikeitim, paskutinje jam inomoje kreditoriaus gyvenamoje vietoje vykdyta prievol bus laikoma vykdyta tinkamai (CK 6.52 str. 2 d.). PENKTASIS SKIRSNIS CIVILINS BKLS AKTAI

2.18 STRAIPSNIS
Civilins bkls akt valstybin registracija Valstyb privalomai registruoja iuos civilins bkls aktus: 1) asmens gimim; 2) asmens mirt; 3) santuokos sudarym; 4) santuokos nutraukim; 5) vaikinim; 6) tvysts (motinysts) pripainim ir nustatym; 7) vardo ir pavards pakeitim; 8) asmens lyties pakeitim; 9) partneryst. Komentuojamame straipsnyje ivardyti svarbiausi mogaus gyvenimo vykiai ir veiksmai, lemiantys asmens civilin teisin status. Visi iame straipsnyje nurodyti juridiniai faktai veikia asmens civilin teisin status, todl juos priimta vadinti civilins bkls aktais. ie juridiniai faktai sukuria, pakeiia ar nutraukia civilinius teisinius santykius, pavyzdiui, gimus vaikui, jo tvams atsiranda asmenini ir turtini teisi ir pareig vaiko atvilgiu, sakykime, pareiga auklti ir ilaikyti vaik; mirus asmeniui, atsiranda paveldjimo santykiai ir t.t. Todl siekiant apsaugoti tiek viej, tiek privat interes statyme nustatyta privaloma i juridini fakt registracija. Konstitucijos 38 straipsnio 4 dalyje nurodyta, kad valstyb registruoja santuok, gimim, mirt. Taigi civilins bkls akt registracija yra valstybs prerogatyva ir niekas kitas ios funkcijos neturi teiss vykdyti. Registracijos tikslas - patvirtinti, kad ie juridiniai faktai vyko ir kada vyko. Civilins bkls akt registracijos raai yra prima facie rodymas, patvirtinantis komentuojamame straipsnyje nurodytus juridinius faktus. statymas nustato civilins bkls akt registracijos ra tikrumo prezumpcij- raai laikomi tikrais, t. y. juose nurodyti civilins bkls aktai laikomi vykusiais, iki bus nuginyti teismo tvarka (CK 3.286 str.). Daniausiai civilins bkls akt registracija turi tik rodomj reikm, t. y. tik patvirtina, kad tam tikras juridinis faktas vyko, taiau teisini padarini sukelia ne registracija, o pats civilins bkls aktas. Pavyzdiui, pagal CK 2.2 straipsnio 1 dal, asmuo gyja teisnum gimdamas, o ne tada, kai registruojamas jo gimimas, ir teisnumas inyksta asmeniui mirus, o ne

kai registruojama jo mirtis. Todl net neregistravus vaiko gimimo pripastama, kad jis gijo civilin teisnum. Iimtis yra tik santuoka ir partneryst - ie civilins bkls aktai sukelia teisini padarini tik registruoti, t. y. Registracija iuo atveju turi ne tik rodomj, bet ir teises sukuriani reikm (CK 3.7 str. 1 d., 3.229 str.). Komentuojamoje normoje pateiktas privalomai registruojam civilins bkls akt sraas yra baigtinis ir negali bti aikinamas pleiant.

2.19 STRAIPSNIS
Civilins bkls akt registravimo tvarka 1. Civilins bkls aktus, iskyrus partneryst, registruoja civilins metrikacijos staigos, padarydamos atitinkam ra civilins bkls akt ra knygose ir asmeniui iduodamos atitinkamo akto rao liudijim. 2. Civilins bkls akt registravimo, akt ra keitimo, papildymo ir itaisymo tvark nustato io kodekso treioji knyga. 1. Daugum civilins bkls akt registruoja civilins metrikacijos staigos, iskyrus partneryst (CK 3.229-3.235 str.), -j turt registruoti Gyventoj registras. 2. Civilins bkls akt registravimo tvarka reglamentuojama CK 3.280-3.314 straipsniuose. iuos straipsnius detalizuoja Civilins metrikacijos taisykls, kurias tvirtina teisingumo ministras (CK 3.281 str.) (Civilins metrikacijos taisykls buvo patvirtintos teisingumo ministro
2001 m. birelio 29 d. sakymu Nr. 129; r.: inios. 2001, Nr. 60-2156. Civilins bkls akt ra ir j keitimo dokument saugojimo tvark reglamentuoja teisingumo ministro ir Lietuvos archyv departamento generalinio direktoriaus 2001 m. birelio 28 d. sakymu Nr. 126/44 patvirtinta Civilins bkls akt ra ir j keitimo dokument saugojimo tvarka; r.: inios. 2001, Nr. 57-2063). Pagal , gyvendinant CK 3.281 straipsn,

teisingumo ministras privalo patvirtinti naujas Civilins metrikacijos taisykles. Tai buvo padaryta teisingumo ministro 2001 m. birelio 29 d. sakymu Nr. 129. Bendro gyvenimo neregistravus santuokos (partnerysts) registravimo slygas ir tvark reglamentuos specialus statymas ( 50 str. 1 p. f pap.). II SKYRIUS SPECIFINS FIZINI ASMEN CIVILINS TEISS IR J GYVENDINIMAS

2.20 STRAIPSNIS
Teis vard 1. Kiekvienas fizinis asmuo turi teis vard. Teis vard apima teis pavard, vard (vardus) ir pseudonim. Neleidiama gyti teisi ir pareig prisidengiant kito asmens vardu. 2. Fizinis asmuo turi teis naudoti savo piln ar sutrumpint vard (vardus) ir reikalauti i kit asmen nesinaudoti ir neveikti jo vardu be leidimo. 3. Fizinio asmens pavards ir vardo pakeitimo pagrindus ir tvark nustato teiss aktai. 4. Fizinis asmuo, pakeits pavard ar vard, privalo apie tai praneti savo skolininkams ir kreditoriams. Jeigu ios pareigos asmuo nevykdo, jam tenka su nepraneimu apie savo pavards (vardo) pakeitim susijusi neigiam pasekmi atsiradimo rizika. 1. Teis vard yra asmens neturtin civilin teis (CK 1.114 str.). 1964 m. CK tokia teis nebuvo specialiai reglamentuota. Pagal komentuojamo straipsnio 1 dal, teiss vard sudedamosios dalys yra teis pavard, vard ar vardus, taip pat teis pseudonim (igalvot vard ar pavard). Pseudonim paprastai vartoja literatros, mokslo, meno kurini autoriai. Taiau kaip pseudonimo negalima vartoti kito konkretaus asmens vardo. Krinio autorius taip

pat gali leisti naudoti krin nenurodant autoriaus vardo, t. y. anonimikai (Autori teisi ir gretutini teisi statymo 6 str. 2 d.) (Vileita A. Lietuvos Respublikos autori teisi ir gretutini teisi statymo komentaras. Vilnius: Lietuvos raytoj sjungos leidykla, 2000. P. 44). Asmens pavard ir vardas yra asmen individualizuojantys jo teisinio statuso elementai. Kiekvienas mogus veikia, gyja teisi ir pareig savo vardu. Komentuojama norma draudia gyti teisi ir pareig prisidengiant kito asmens vardu, pavyzdiui, klastojant asmens dokumentus, sudarant apsimestin sandor ir panaiai, ar kitokiu bdu neteistai veikti kito asmens vardu, pavyzdiui, pasirayti kito asmens vardu skundus ar pareikimus, siuniamus valstybs ir savivaldybs institucijoms, ir t. t. 1989 m. Jungtini Taut vaiko teisi konvencijos 7 straipsnio 1 dalyje (CK 3.161 str. 1 d.) nurodyta, kad vaikas gimdamas gyja teis vard (inios. 1995, Nr. 60-1501). Vardo ir pavards suteikimas vaikui reglamentuojamas CK 3.166-3.167 straipsniuose (r. i straipsni komentar). Susituokusi asmen teis pavard ir buvusi sutuoktini pavards klausimai nutraukus santuok reglamentuojami CK 3.31 straipsnyje, 3.67 straipsnio 2 dalyje, 3.69 straipsnyje (r. i straipsni komentar). 2. Komentuojamo straipsnio 2 dalyje detalizuojama teis vard ir nurodyta, kad asmuo gali vartoti savo piln ar sutrumpint vard. Pagal CK 3.166 straipsnio 2 dal, asmuo gali turti du vardus (dvigub vard). Tokiu atveju asmuo gali vartoti tik vien i j arba abu. Asmuo, sudarydamas santuok, taip pat gali gyti dvigub pavard (CK 3.31 str.). Tokiu atveju teis vard reikia teis vartoti vien ar abi pavardes. 3. Asmuo turi teis pakeisti savo vard ar pavard. Asmens pavard gali bti keiiama sudarant santuok, pripastant santuok negaliojania, nutraukiant santuok, vaiko vardas ir pavard gali bti pakeisti vaikinimo atveju (CK 3.228 str.). Interes pakeisti vard ar pavard asmuo gali turti ir dl kit prieasi. Pakeitimo pagrindai ir slygos reglamentuojami CK 3.307-3.308 straipsniuose ir postatyminiuose teiss aktuose (r. i straipsni komentar) (Asmens pavards, vardo ir tautybs keitimo tvark reglamentuoja teisingumo ministro 2001 m. birelio 26 d. sakymu Nr. 111 pavirtintos Asmens vardo, pavards, tautybes pakeitimo taisykls; r.:inios. 200l,Nr. 56-2007). Pakeits vard ar pavard, asmuo isaugo pagal ankstesn pavard ar vard gytas teises ir pareigas. 4. Komentuojamo straipsnio 4 dalyje nustatytos vard ar pavard pakeitusio asmens pareigos. Asmuo, pakeits savo vard ar pavard, privalo apie tai praneti savo skolininkams ir kreditoriams. i norma taikoma ir kai asmens pavard pasikeiia sudarius ar nutraukus santuok. CK nenustato tokio praneimo formos, tad gali bti praneama odiu, ratu, taip pat vieu skelbimu (CK 1.65 str.). Asmeniui, nevykdiusiam ios pareigos, tenka neigiam tokio nepraneimo padarini rizika, pavyzdiui, jeigu dl to asmens skolininkas neino, kam vykdyti prievol, ar vykdo j pavluotai. Tokiu atveju skolininkas neatsako, nes kreditorius jam neprane pakeits savo pavard ar vard, t. y. Paeid prievols ali kooperavimosi princip (CK 6.38 str. 3 d.).

2.21 STRAIPSNIS
Teiss vard gynimas 1. Fizinis asmuo, kurio teis vard yra paeista dl to, kad kitas asmuo neteistai veikia jo vardu ar kitokiu bdu neteistai pasisavina svetim vard, ar kliudo juo naudotis, turi teis kreiptis teism ir reikalauti, kad teismas pareigot kalt asmen nutraukti tokius veiksmus bei atlyginti tokiais neteistais veiksmais padaryt turtin ir neturtin al. 2. Tok iekin po fizinio asmens mirties turi teis pareikti jo sutuoktinis, tvai ar vaikai. 1. Komentuojamo straipsnio 1 dalyje nustatyti teiss vard gynimo bdai. Teis vard gali bti ginama keliais bdais. Pirma, galima pareikti iekin reikalaujant udrausti veiksmus,

kuriais paeidiama teis vard (CK 1.138 str. 3 p.). Antra, jeigu teis vard paeidiantys veiksmai dar nra atlikti, taiau yra duomen, kad itaip gali bti (pvz., yra duomen, kad ruoiamasi ileisti knyg neteistai pavartojant asmens pseudonim), galima pareikti prevencin iekin (CK 6.255 str.). Treia, asmuo, kuriam neteistais veiksmais, paeidusiais jo teis vard, padaryta turtins ar neturins alos, gali pareikti iekin dl alos atlyginimo. Neturtins alos dydio komentuojama norma nereglamentuoja, todl ji turi bti nustatoma vadovaujantis CK 6.250 straipsnyje nurodytais kriterijais. 2. Komentuojamo straipsnio 2 dalyje ivardyti asmenys, turintys teis reikalauti apginti paeist mirusio asmens teis vard. Teis vard yra asmenin neturtin teis, todl ji nra paveldima (CK 1.114 str.). Taiau asmens vardas yra neatsiejama jo eimos, privataus gyvenimo dalis. Todl, paeidus vieno eimos nario teis vard, gali bti paeidiama ir kit eimos nari teis vard. Tad statymas numato, kad mirusio asmens, kurio teis vard buvo paeista ir kuris nebuvo pareiks iekinio dl savo teiss vard gynimo, paeist teis vard gali ginti sutuoktinis, tvai ar vaikai. Kai asmuo buvo pareiks iekin dl teiss vard gynimo, taiau mir iki teismo sprendimo, mirusiojo sutuoktinis, tvai ar vaikai gali palaikyti iekin ir reikalauti toliau nagrinti byl.

2.22 STRAIPSNIS
Teis atvaizd 1. Fizinio asmens nuotrauka (jos dalis), portretas ar kitoks atvaizdas gali bti atgaminami, parduodami, demonstruojami, spausdinami, taip pat pats asmuo gali bti fotografuojamas tik jo sutikimu. Po asmens mirties tok sutikim gali duoti jo sutuoktinis, tvai ar vaikai. 2. Asmens sutikimo nereikia, jeigu ie veiksmai yra susij su visuomenine asmens veikla, jo tarnybine padtimi, teissaugos institucij reikalavimu arba jeigu fotografuojama vieoje vietoje. Taiau asmens nuotraukos (jos dalies), padarytos iais atvejais, negalima demonstruoti, atgaminti ar parduoti, jeigu tai paemint asmens garb, orum ar dalykin reputacij. 3. Fizinis asmuo, kurio teis atvaizd buvo paeista, turi teis teismo tvarka reikalauti nutraukti tokius veiksmus bei atlyginti turtin ir neturtin al. Po asmens mirties tok iekin turi teis pareikti jo sutuoktinis, vaikai ir tvai. 1. Asmens teis atvaizd yra asmenin neturtin teis (CK 1.114 str.). Taiau i teis gali turti tam tikr ekonomin vert, t. y. ji gali bti vertinta pinigais. Pavyzdiui, asmuo u atlyginim gali suteikti teis naudoti savo atvaizd reklamai (LAT CBS iplstins teisj kolegijos 2002 m. vasario 12 d. nutartis c. b. L. Karalit v. G. Balionis ir kt., Nr. 3K-7-437/2002, kat. 16.9). od atvaizdas" reikia suprasti kaip tokiu bdu ir apimtimi ufiksuotas asmens kno dalis (veid, visu giu, iki juosmens ir pan.), kad manoma identifikuoti vaizduojam asmen. Todl is straipsnis netaikomas, jeigu yra nufotografuota, pavyzdiui, tik asmens pirtas, koja ar kita kno dalis ir nemanoma identifikuoti asmens, kuriam tos kno dalys priklauso. ios teiss turinys apibriamas komentuojamo straipsnio 1 dalyje, kur nustatyta, kad nedavusio sutikimo asmens negalima fotografuoti, taip pat atgaminti, parduoti, demonstruoti, spausdinti ar kitokiu bdu platinti jo nuotraukos ar jos dalies, portreto ar kitokio atvaizdo. Fotografavimas iuo atveju turi apimti ir filmavim bei kitokius asmens atvaizdo fiksavimo bdus (fotomonta, tapym, skulptr ir pan.). i norma tvirtina bendrj taisykl, kad visais atvejais reikia asmens sutikimo. ios taisykls iimtis nustatyta io straipsnio 2 dalyje. Taigi asmens sutikimo reikia, kad ir kam jis fotografuojamas ar platinama jo nuotrauka: reklamos, mokslo tiriamojo, mokymo, vietimo ar dar kokiu nors kitu tikslu. Asmens nuotrauka ar kitoks jo atvaizdas yra mogaus privataus gyvenimo dalis. Taiau komentuojamas straipsnis yra specialioji norma CK 2.23 straipsnio atvilgiu, todl jeigu buvo paeista tik asmens teis atvaizd, taikomas tik CK 2.22 straipsnis, o subsidiariai CK 2.23 straipsnis - ne. Bet jeigu neteistai asmen fotografuojant, filmuojant ar naudojant jo nuotraukas paeidiama ir bendroji asmens teis privat gyvenim, pavyzdiui,

asmuo fotografuotas neteistai jus jo privai nam vald, filmuotas paslpta kamera ir panaiai, btina taikyti abu straipsnius. Komentuojama norma nenurodo asmens sutikimo formos. Todl asmuo savo sutikim bti fotografuojamas gali ireikti bet kuria forma: odiu, ratu (pvz., fotografo ir pozuotojos (modelio) sudarytoje sutartyje), konkliudentiniais veiksmais (pvz., jeigu asmuo, matantis ir suvokiantis ess fotografuojamas, tam neprietarauja, galima pripainti, kad jis sutinka, ir pan.) (LAT CBS iplstins teisj kolegijos 2002 m. vasario 12 d. nutartis c. b. i. Karalit v. G. Balionis ir t., Nr. 3K-7437/2002, kat. 16.9.). Taigi sutikimas yra fakto klausimas ir, duotas jis ar e, turi bti nustatoma atsivelgiant konkreios bylos aplinkybes. Be to, kiekvienu atveju svarbu nustatyti sutikimo ribas. Asmuo galjo sutikti bti fotografuojamas, taiau tai dar nereikia, kad jis dav ir sutikim savo nuotrauk naudoti reklamos tikslais ir panaiai. Pavyzdiui, aktors sutikimo nusifilmuoti nuogai viename i filmo epizod negalima vertinti kaip sutikimo vliau jos atvaizd publikuoti pornografiniame urnale. Ligonio sutikimas, kad gydytojas nufotografuot jo sualot veid, taip pat nereikia, jog nuotrauk galima publikuoti monografijoje medicinos klausimais, jeigu dl tokio fotografavimo tikslo nebuvo susitarta. Taigi asmens teiss atvaizd paeidimas vienu atveju gali reikti delikt, o kitu - sutarties paeidim. Todl kiekvienu konkreiu atveju reikia aikintis tikruosius asmens ketinimus, kokiam tikslui jis dav sutikimj fotografuoti ar panaudoti jo atvaizd. Mirus asmen galima fotografuoti tik jo sutuoktinio, tv ar vaik sutikimu. Tik i asmen sutikimu taip pat galima demonstruoti ar kitaip platinti mirusio asmens nuotraukas ar kitok atvaizd, padarytus jam esant gyvam, iskyrus atvejus, kai asmuo davs tok sutikim bdamas gyvas. Taiau komentuojama norma neturt bti aikinama ir taikoma absoliuiai, be joki ilyg. N viena subjektin teis, taigi ir teis atvaizd, nra absoliuti. Todl galimi protingi ios teiss ribojimai. Jeigu asmens fotografavimas ar jo nuotrauk publikavimas yra pateisinamas tam tikru vieuoju interesu, asmens sutikimo nereikia. Pavyzdiui, teisti veiksmai, nepaeidiantys asmens teiss atvaizd, yra asmens, daranio nusikaltim, fotografavimas, dingusio, iekomo, tariamo padarius nusikaltim asmens nuotraukos ar fotoroboto rodymas ir panaiai. Taiau asmens, kurio, kaip tariamo nusikaltlio ar tariamojo, nuotrauka buvo rodoma neturint pakankamo pagrindo j tarti, paeist teis atvaizd btina ginti. Pavyzdiui, motina ir dukra prie ivykdamos poilsiauti nusifotografavo fotosalone. Joms i jo ijus darbuotojai pasigedo didels sumos. Fotosalono darbuotojai, manydami, kad pinigus pavog btent ios klients, j nuotraukas perdav policijai, o policija, nesitikinusi kaltinim pagrstumu, jas, kaip tariamj vagyste nuotraukas, su atitinkamu prierau apie nusikaltli paiek ispausdino laikratyje. Taiau vliau paaikjo, kad motina ir dukra dl pinig dingimo niekuo dtos. iuo atveju paeista teis atvaizd. 2. Komentuojamo straipsnio 2 dalis yra specialioji norma, nustatanti to paties straipsnio 1 dalies taisykls iimtis, kai fotografuoti (filmuoti) asmen nereikia jo sutikimo. Pirma, asmens sutikimoji fotografuoti nereikia, jeigu jis fotografuojamas dl savo visuomenins, tarnybins veiklos, t. y. toks asmuo yra vieas. Skiriamos dvi vie asmen rys: pirma, ex officio viei asmenys, t. y. dl savo einam pareig, veiklos ar visuomenins padties nuolat sulaukiantys visuomens dmesio ir pagrstai j dominantys (politikai, kiti valstybs ir savivaldybi pareignai, yms menininkai, aktoriai, verslininkai, sportininkai ir pan.) (LAT CBS teisj kolegijos
2001 m. gegus 30 d. nutartis c. b. B. Gudelis v. UAB Veidas ", Nr. 3K-3-560/2001, kat. 20.7; 2000 m. vasario 24 d. nutartis c. b. V. iemelis v. UAB Lietuvos rytas ", Nr. 3K-7-130/2000, kat. 40 ). Antra, tai vadinamieji

trumpalaikiai viei asmenys, kurie sulaukia visuomens dmesio dl tam tikro vykio ar poelgio, taiau tik trumpai. Po kurio laiko visuomen juos (pvz., asmen, igelbjus skstant vaik, gaisrinink, ineus i deganio namo mog, lktuvo pilot, skmingai nutupdius sugedus orlaiv ir pan.) pamirta ir nebeturi pagrsto intereso jais domtis. Ex officio vieus asmenis galima fotografuoti be j sutikimo visada, iskyrus atvejus, kai fotografavimas reikt ir jiems pripastamos teiss privat gyvenim paeidim (r. CK 2.23 str. komentar). Pavyzdiui, teis fotografuoti ex officio vie asmen be jo sutikimo nereikia teiss j persekioti, paskui j

visur sekioti. Toks vieas asmuo taip pat neturt bti fotografuojamas bjo sutikimo privaioje valdoje ar net vieoje vietoje, kai jis aikiai ireikia nenor bti fotografuojamas, o situacija, kai jis fotografuojamas, nepasiymi jokiu visuomeniniu interesu (pvz., politikas su savo eima pietauja restorane). Vertinant, ar paeistas CK 2.22 straipsnis, taip pat reikia atsivelgti, kokiais tikslais vieas asmuo fotografuotas: tikrai siekta nuotraukomis informuoti visuomen apie jo veikl ar tik norta t asmen eisti, paeminti. Pastaruoju atveju fotografuoti reikia piktnaudiauti teise (CK 1.137 str. 3 d.), nes CK 2.22 straipsnio 2 dalies tikslas - sudaryti slygas informuoti visuomen apie vieus asmenis ir j veikl, o ne juos eisti ar meiti. Paymtina, kad Europos Tarybos Parlamentin Asamblja rezoliucijoje Nr. 1165 (1998)1, priimtoje 1998 m. birelio 26 d., konstatavo ir vie asmen teis privat gyvenim ir pabr teiss privat gyvenim ir nuomoni laisvs pusiausvyros paiekos btinum, taip pat veiksmingos teisins gynybos nuo neteist veiksm nustatymo btinum (Council of Europe. Resolution 1165 (1998) 1 Right to Privacy). Trumpalaikiai viei asmenys be j sutikimo gali bti fotografuojami tik dalyvaudami vykyje ar atlikdami veiksmus, dl kuri sulaukia iskirtinio visuomens dmesio, ar ikart po to. Prajus kiek laiko, kai visuomens dmesys iblsta, jie laikomi privaiais asmenimis ir jiems taikoma komentuojamo straipsnio 1 dalis. Antra iimtis yra asmens fotografavimas teissaugos institucij reikalavimu. Pavyzdiui, asmuo, tariamas padars nusikaltim, fotografuojamas be jo sutikimo. Treia iimtis - tai asmens fotografavimas (filmavimas) vieoje vietoje: gatvje, parduotuvje, parke, teatre, valstybs staigoje, restorane ir panaiai. i iimtis taikoma tiek vieiems, tiek privatiems asmenims. Pavyzdiui, asmens teiss atvaizd nepaeidia vaizdo (stebjimo) kamer rengimas parduotuvse, bankuose, gatvse, nes tai daroma vis saugumui. Taiau rengti vaizdo (stebjimo) kamer taip, kad galima stebti ir privai asmens teritorij ar jo buto (namo) duris ir kontroliuoti, kas pas j ateina ir i jo ieina, yra tiek teiss atvaizd, tiek teiss privat gyvenim paeidimas. Net ir vieoje vietoje esantis privatus asmuo turi teis ireikti savo nenor bti fotografuojamas. Jeigu asmuo aikiai ir nedviprasmikai ireikia savo nenor, jo valia turi bti gerbiama, nes ir bdamas vieoje vietoje jis nepraranda savo privatumo ir individualumo. Be to, net ir bdamas vieoje vietoje, jis gali norti bti kit netrikdomas. Pavyzdiui, nordamas ivengti paalini dmesio, pietauti restorane asmuo gali pasirinkti pat nuoaliausi staliuk ar bti parke - pat atokiausi kampel. iais atvejais asmens fotografavimas prie jo vali neatitikt CK 2.22 straipsnio 2 dalies tiksl (LAT CBS teisj kolegijos 1999 m. birelio 23 d. nutartis c. b. J.
Jefimovait v. UAB Lietuvos rytas ", Nr. 3K-3-356/1999, kat. 41; LAT CBS teisj kolegijos 2000 m. gruodio 11 d. nutartis c. b. S. Merilien v. UAB Lietuvos inios ", Nr. 3K-3-1343/2000, kat. 41.).

Komentuojama norma, mintais atvejais leisdama fotografuoti asmen be jo sutikimo, kartu numato ilyg, kad be asmens sutikimo padaryt nuotrauk, j dali ar kitokio asmens atvaizdo negalima rodyti, atgaminti ar kitaip publikuoti, taip pat parduoti, jeigu tai emint jo garb, orum ar dalykin reputacij. Pavyzdiui, jeigu asmuo, tariamas padars nusikaltim, nufotografuotas, o prajus dvideimiai met po to, kai inyks jo teistumas, jo nuotrauka paskelbiama knygoje apie kriminalistik, pripaintina paeidus asmens teis ir atvaizd, ir privat gyvenim. Teis atvaizd taip pat bus paeista, jeigu asmuo nufotografuotas ar nufilmuotas nors ir vieoje vietoje, taiau tokioje situacijoje, kad joks protingas mogus nenort bti fotografuojamas, pavyzdiui, kai vjas pakelia moters sijon ar paslpta kamera mogus ufiksuojamas pakliuvs jam labai netikt ar komik padt. Toki nuotrauk ar nufilmuot vaizd publikuoti ar platinti be asmens sutikimo negalima. Jeigu toki nuotrauk publikavimas kartu reikia ne tik asmens teiss atvaizd, bet ir jo teiss privat gyvenim ar garbs ir orumo paeidim, gali bti reikiami reikalavimai remiantis tiek CK 2.22 straipsniu, tiek 2.23 arba 2.24 straipsniais, t. y. tokiais atvejais galima iekini konkurencija. 3. Teis atvaizd galima ginti keliais bdais: reikalauti udrausti veiksmus, paeidianius i teis (pvz., udrausti platinti urnal ar laikrat, kur neteistai paskelbta nuotrauka, nutraukti reklaminio filmo, kur neteistai naudojamas asmens atvaizdas, rodym ir

pan.); reikti prevencin iekin, t. y. reikalauti udrausti atlikti veiksmus, kurie galt paeisti teis atvaizd (udrausti spausdinti urnal ar laikrat, kur ruoiamasi publikuoti asmens nuotrauk, ir pan.); reikalauti atlyginti turtin ar neturtin al (CK 6.250 str.). Mirusio asmens paeist teis gali ginti jo sutuoktinis, vaikai ar tvai, nes neretai asmens teiss atvaizd paeidimas kartu reikia ir kit to asmens eimos nari privataus gyvenimo ar garbs ir orumo paeidim. ie asmenys taip pat gali sitraukti mirusio asmens pradt byl, jeigu turi savarankik interes, kad pradta byla bt inagrinta i esms.

2.23 STRAIPSNIS
Teis privat gyvenim ir jo slaptum 1. Fizinio asmens privatus gyvenimas nelieiamas. Informacija apie asmens privat gyvenim gali bti skelbiama tik jo sutikimu. Po asmens mirties tok sutikim gali duoti jo sutuoktinis, tvai ar vaikai. 2. Privataus gyvenimo paeidimu laikomas neteistas jimas asmens gyvenamsias ir kitokias patalpas, aptvert privai teritorij, neteistas asmens stebjimas, neteistas asmens ar jo turto apiekojimas, asmens telefonini pokalbi, susirainjimo ar kitokios korespondencijos bei asmenini ura ir informacijos konfidencialumo paeidimas, duomen apie asmens sveikatos bkl paskelbimas paeidiant statym nustatyt tvark bei kitokie neteisti veiksmai. 3. Draudiama rinkti informacij apie privat asmens gyvenim paeidiant statymus. Asmuo turi teis susipainti su apie j surinkta informacija, iskyrus statym nustatytas iimtis. Draudiama skleisti surinkt informacij apie asmens privat gyvenim, nebent, atsivelgiant asmens einamas pareigas ar padt visuomenje, tokios informacijos skleidimas atitinka teist ir pagrst visuomens interes toki informacij inoti. 4. Privataus asmens gyvenimo duomen, nors ir atitinkani tikrov, paskelbimas, taip pat asmeninio susirainjimo paskelbimas paeidiant io straipsnio 1 ir 3 dalyse nustatyt tvark, taip pat jimas asmens gyvenamj bst be jo sutikimo, iskyrus statym numatytas iimtis, asmens privataus gyvenimo stebjimas ar informacijos rinkimas apie j paeidiant statym bei kiti neteisti veiksmai, kuriais paeidiama teis privat gyvenim, yra pagrindas pareikti iekin dl tokiais veiksmais padarytos turtins ir neturtins alos atlyginimo. 5. io straipsnio 1 ir 3 dalyse numatyti apribojimai, susij su informacijos apie asmen skelbimu ir rinkimu, netaikomi, kai tai daroma motyvuotu teismo sprendimu. 1. Komentuojamame straipsnyje detalizuojamas Konstitucijos 22, 24-25 straipsniuose ir Europos mogaus teisi ir pagrindini laisvi apsaugos konvencijos 8 straipsnyje tvirtintos mogaus teiss privat gyvenim gynimas civiliniais teisiniais bdais (asmens teis privat gyvenim gina ir baudiamoji teis - naujojo BK 167-170 str.). is CK straipsnis rengtas remiantis Europos mogaus teisi teismo praktika, todl j taikant btina vadovautis io teismo pateiktu Konvencijos 8 straipsnio aikinimu ir taikymu. Komentuojamo straipsnio 1 dalis pakartoja Konstitucijos 22 straipsnio nuostat, kad fizinis asmuo turi teis savo privataus gyvenimo nelieiamum. Privataus gyvenimo nelieiamumas reikia, kad informacij apie asmens privat gyvenim galima skelbti tik jo sutikimu. statyme nenumatyta, kokia forma turi bti ireiktas toks sutikimas, todl j asmuo gali duoti odiu, ratu, jis taip pat gali bti nuspjamas i konkliudentini veiksm, pavyzdiui, asmuo vieai pasakoja savo privataus gyvenimo detales kitiems asmenims, duoda urnalistui interviu ir panaiai. Sutikim skelbti informacij apie mirusio asmens privat gyvenim gali duoti jo sutuoktinis, vaikai ar tvai. Pavyzdiui, j sutikimu gali bti paskelbti asmeniniai mirusio asmens laikai. Privataus gyvenimo apsauga taip pat reikia, kad asmuo turi teis pats sprsti, koki informacij ir kiek jos atskleisti vieai apie savo privat gyvenim. Todl asmuo turi teis atsisakyti atskleisti informacij apie savo privat gyvenim. Pavyzdiui, asmuo turi teis atsisakyti nurodyti savo

privat telefono numer (ar elektroninio pato, nam adres) telefon abonent knygoje, todl telekomunikacij bendrov ar kiti asmenys, bjo sutikimo vieai paskelb telefono numer, atsako u asmens teiss privat gyvenim paeidim. Asmuo taip pat turi teis atsisakyti atskleisti informacij, sudarani jo privataus gyvenimo dal (pvz., apie ipastam religij ir kt.), per visuotin gyventoj suraym, vairias gyventoj apklausas ir panaiai. 2. Komentuojamo straipsnio 2 dalyje ne tik ivardyti galimi teiss privat gyvenim paeidimai, bet ir atskleidiamas svokos privatus gyvenimas" turinys. Privatus yra toks mogaus gyvenimas, kuris vyksta ne vieumoje, tai sritis, kur asmuo turi teis bti paliktas vienas ir kur visuomen neturi teiss kitis, t. y. vidiniai asmens eimos santykiai, jo lytinis, dvasinis, religinis gyvenimas, sveikatos bkl (LAT CBS teisj kolegijos 2001 m. spalio 29 d. nutartis c.
b. L. Bakien v. UAB Broli Tomk leidykla ", Nr. 3K-3-1024/2001, kat. 20.7; taip pat r. Europos mogaus teisi teismo sprendimus bylose: K & T v. Finland, 2001; T. P. & K. M. v. United Kingdom, 2001; Boultifv. Switzerland, 2001; Hatton and others v. United Kingdom, 2001; P. G. &J. H. v. United Kingdom, 2001; Sahin v. Germany, 2001; Sommerfeld v. Germany, 2001; Hoffemann v. Germany, 2001; Buchberger v. Austria, 2001; Sen v. The Netherlands, 2001; K&T.v. Finland, 2000; Rotaru v. Romania, 2000; Khan v. United Kingdom, 2000; Foxley v. United Kingdom, 2000; Elstholz v. Germany, 2000), privatus susirainjimas, privats pokalbiai, kilm, telefono numeris, elektroninio pato adresas ir t.t. (Mikelnas V. Teis privat gyvenim ir jos gynimas // Asmenins neturtins teiss ir j gynimas. Vilnius: Justitia, 2001. P. 52-113; LAT CBS teisj kolegijos 2001 m. balandio 18 d. nutartis c. b. N. Vaitkien v. UAB Kauno diena ", Nr. 3K-3-461/2001, kat. 16.9. Taip pat r. Europos mogaus teisi teismo sprendimus bylose: Lustig-Prean & Beckeff v. the United Kingdom, 1999; Ignacollo-Zenide v. Romania, 2000; Amann v. Switzerland, 2000). Teritorijos poiriu privataus gyvenimo

srit sudaro asmens gyvenamoji patalpa (butas, namas ir pan.), privati ems valda (ems sklypas, sodas ir pan.), taip pat patalpos, kurias asmuo naudoja savo kinei komercinei ar profesinei veiklai (pvz., advokato biuras, gydytojo kabinetas ir pan.) (Europos mogaus teisi teismo sprendim byloje Niemetz v. Germany, 1992). Todl neteistas jimas tokias patalpas, neteistas j apiekojimas taip pat gali reikti teiss privat gyvenim paeidim. Privataus gyvenimo srit taip pat sudaro privati informacija, saugoma asmens darbo kompiuterio atmintyje. Komentuojamoje normoje minim aptvertos privaios teritorijos svok reikia suprasti ir aikinti plaiai, t. y. ne tik kaip tvora aptvert, bet ir kaip privai vald, paenklint (paymt) kitokiais objektyviais enklais, leidianiais protingam mogui suvokti, kad tai yra privati teritorija, pavyzdiui, apribot gyvatvore, paymt riboenkliais, atitinkamais uraais ir panaiai, ems sklyp. Taiau asmens privataus gyvenimo dalis nra informacija, skelbiama vieuose registruose, pavyzdiui, asmens gimimo data, lytis, eimin padtis, turimas nekilnojamasis turtas ar kitokios daiktins teiss, nes, jame paskelbtj tampa viea, be to, ji vieai skelbiama tam, kad bt prieinama kitiems suinteresuotiems asmenims. Komentuojama norma pateikia tik pavyzdin, nebaigtin galim teiss privat gyvenim paeidimo atvej sra. Teis privat gyvenim gali bti paeidiama ir kitokiais bdais, pavyzdiui, neteistai atliekant asmens medicinos apir, neteistai vartojant asmens vard, pavard, atvaizd ir t.t. Kai neteistai publikuojamos nuotraukos, kuriose ufiksuotos asmens privataus gyvenimo akimirkos, ar asmuo fotografuojamas be jo sutikimo privaioje aplinkoje, kartu su komentuojamu straipsniu btina taikyti ir CK 2.22 straipsn. 3. Komentuojamo straipsnio 3 dalyje nustatytas dar vienas draudimas, susijs su privataus gyvenimo apsauga, - rinkti informacij apie privat asmens gyvenim (komentuojamo straipsnio 1 dalyje draudiama skelbti turim, surinkt informacij apie asmens privat gyvenim). ios taisykls iimtis numatyta tik CK 2.23 straipsnio 5 dalyje leidiama rinkti informacij apie privat asmens gyvenim motyvuotu teismo sprendimu. Informacijos rinkimo samprata apima visus manomus informacijos rinkimo bdus: asmens sekim, jo paties ir jo bsto ar kitos privaios valdos stebjim, telefono pokalbi (tiek privaiu, tiek darbo telefonu) klausymsi, asmens, jo daikt ar bsto apiekojim, asmens susirainjimo (skaitant elektroniniu patu ar kitokiomis iuolaikinmis telekomunikacijos priemonmis perduotos informacijos) skaitym, kopijavim, informacijos, kurioje yra duomen apie asmens sveikatos bkl, skaitym, rinkim, dauginim, asmens pastam apklaus ir t.t. Aptariama norma draudia rinkti informacij tik apie privat asmens gyvenim. Todl ji

netaikoma, kai apie asmen renkama informacija, nesanti jo privataus gyvenimo dalis, pavyzdiui, kreditori renkama informacija apie skolininko skolas, jo turim turt ar kitokius sipareigojimus. Taiau ir tokios surinktos informacijos negalima naudoti ne pagal paskirt, pavyzdiui, kreditoriai neturi teiss rinkti ar skleisti informacijos apie skolininko mokum vien siekdami jam pakenkti. Pagal komentuojam norm, informacijos rinkimu nra laikoma praymas, kad pats asmuo pateikt tam tikr informacij apie savo privat gyvenim. Pavyzdiui, asmuo, norintis sigyti ginkl, privalo pateikti informacij apie savo sveikatos bkl; teiss akt numatytais atvejais informacij apie sveikatos bkl btina pateikti pretenduojant tam tikr darb ar pareigas (pvz., Advokatros statymo 7 str.). Jeigu pateikti tam tikr informacij teiss aktuose numatyta kaip btina tam tikr teisini santyki atsiradimo, pasikeitimo ar pasibaigimo slyga, tai j galima reikalauti pateikti (pvz., asmens pajam deklaravimas). Taiau ir tokiu atveju gautos apie asmens privat gyvenim informacijos negalima skelbti. Pavyzdiui, darbdavys neturi teiss skelbti jam legaliai inomos informacijos apie savo darbuotojo sveikat, mokesi inspekcija - asmens pajam deklaracijos duomen, iskyrus t, kuri pajam deklaracijos skelbiamos specialiame Valstybs ini" priede (1996 m. gegus 16 d. Gyventoj pajam deklaravimo
statymo 10 straipsnis //inios. 1996 50-1197; 1997 m. liepos 2 d Viej ir privai interes derinimo valstybinje tarnyboje statymo 10 straipsnis//inios. 1997 Nr 67-1659). statym numatytais atvejais informacij apie

asmens privat gyvenim galima rinkti tik i veikl registravus ar gavus atitinkam leidim, kaip numatyta 1996 m. birelio 11 d. Asmens duomen teisins apsaugos statymo 23-24 straipsniuose (inios. 1996, Nr. 63-1479; 2000, Nr. 64-1924). is statymas laikytinas specialiuoju, pagal CK 1.3 straipsnio 2 dal, specifikai reglamentuojaniu teisinius santykius, susijusius su asmens duomen rinkimu ir teisine apsauga. Asmuo turi teis susipainti su apie j surinkta informacija, iskyrus statym nustatytas iimtis (Asmens duomen teisins apsaugos statymo 15-18 str.). Pagal CK 6.735 straipsn, pacientas turi teis susipainti su medicininiais dokumentais, liudijaniais jo sveikatos bkl (toki paciento teis numato ir 1996 m. spalio 3 d. Pacient teisi ir alos sveikatai atlyginimo statymo 6 str.) (inios. 1996,Nr. 102-2317). Komentuojama norma taip pat numato iimt, leidiani rinkti ir skleis t informacij apie vie asmen. Pripastama, kad viei asmenys taip pat turi teis privat gyvenim, taiau ne tokia pat apimtimi kaip privats asmenys. Komentuojamoje normoje turimi omenyje tik ex officio viei asmenys (vieo asmens samprat r. CK 2.22 str. 2 d. komentare). Atsivelgiant tai, kad vieas asmuo savo padt visuomenje isikovoja i dalies btent dl visuomens dmesio jam, taip pat tai, kad nuo vie asmen elgesio ir j priimam sprendim priklauso konkrei moni ar visos visuomens likimas, visuomen teistai ir pagrstai suinteresuota inoti apie tokius asmenis daugiau nei apie privaius. Todl CK skirtingai reglamentuoja privataus ir vieo asmens privataus gyvenimo apimt ir jo gynim. Vieas asmuo negali pretenduoti tok pat privataus gyvenimo gynim kaip ir privatus asmuo. Taiau tai nereikia, kad informacij apie vie asmen galima rinkti bet kokiu bdu ir skelbti bet koki informacij. Pirma, ir informacij apie vieo asmens gyvenim btina rinkti teistais bdais. Todl, pavyzdiui, neteistai klausytis vieo asmens privataus telefono pokalbio reikt jo teiss privat gyvenim paeidim, iskyrus atvejus, kai to pokalbio turinys yra toks svarbus visuomens poiriu, kad vieasis interesas gali pateisinti jo klausymsi ir jo turinio paskelbim, sakykime, tas pokalbis patvirtina vieo asmens korupcinius ryius. Antra, surinktos ar turimos informacijos apie vieo asmens gyvenim paskelbimas turi atitikti komentuojamoje normoje numatyt tiksl, t. y. skelbiant t informacij siekiama informuoti visuomen, patenkinti jos teist ir pagrst interes inoti atitinkamus vieo asmens privataus gyvenimo faktus, o ne j apmeiti, paeminti ar patenkinti visuomens smalsum. Kalbant apie asmens teis privat gyvenim (skaitant vieo asmens teis privat gyvenim), paymtina, kad tokiais atvejais yra dviej lygiaveri konstitucini vertybi - teiss privat gyvenim (Konstitucijos 22 str.) ir visuomens teiss inoti (arba spaudos laisvs), t. y. teiss skleisti informacij (Konstitucijos 25 str.), konfliktas. Todl kiekvienoje tokioje byloje btina iekoti protingos ir siningos i dviej teiss ginam vertybi pusiausvyros. Privataus

asmens atveju pirmenyb turt bti teikiama jo privataus gyvenimo gynimui, tuo tarpu vieo asmens atveju - vieajam interesui, t. y. visuomens teistam ir pagrstam interesui inoti visk apie vieo asmens privat gyvenim, nes tai gali turti takos objektyviai visuomens nuomonei apie tam tikr vie asmen. Europos mogaus teisi teismas savo praktikoje ne kart yra pabrs, kad viei asmenys nesinaudoja tokia pat teise privat gyvenim kaip privats asmenys (r., pvz., Europos mogaus teisi teismo sprendim byloje Lingens v. Austria, 1986, kitose bylose). 4. Komentuojamo straipsnio 4 dalyje nustatyti teiss privat gyvenim gynimo civiliniai teisiniai bdai. Paeista teis privat gyvenim gali bti ginama pareikiant iekin dl veiksm, kuriais paeidiama teis privat gyvenim, nutraukimo (pvz., siekiant nutraukti leidinio, kuriame paskelbta informacija apie privat asmens gyvenim, platinim), taip pat pareikiant prevencin iekin dl veiksm, kurie dar nebuvo atlikti, udraudimo (pvz., siekiant udrausti publikuoti leidin, kuriame ruoiamasi paskelbti informacij apie privat asmens gyvenim) arba reikalaujant atlyginti padaryt turtin ir neturtin al. Neturtin ala atlyginama ir jos dydis apskaiiuojamas remiantis CK 6.250 straipsniu. CK 2.23 straipsnyje nenumatyta joki iimi, susijusi su teiss privat gyvenim gynimu, kai informacija apie asmens privat gyvenim paskelbiama visuomens informavimo priemonse. Todl, sigaliojus CK, 1996 m. liepos 2 d. Visuomens informavimo statymas (inios. 1996, Nr. 71-1706; 2000, Nr. 75-2272) gali bti taikomas tik tiek, kiek tai neprietarauja CK 2.23 straipsniui (CK 1.3 str. 2 d.). 5. N viena subjektin teis, taigi ir teis privat gyvenim, nra absoliuti. Todl galimi protingi jos ribojimai. Europos mogaus teisi ir pagrindini laisvi apsaugos konvencijos 8 straipsnyje numatyta, kad teis privat gyvenim gali bti ribojama, jeigu yra visos tokios slygos: a) galimyb riboti (pagrindas) numatyta statyme; b) riboti btina demokratinje visuomenje; c) ribojimo tikslas: galima riboti, jeigu siekiama bent vieno i toki tiksl valstybs saugumo, vieosios tvarkos, valstybs ekonomins gerovs interes apsaugos, ukirsti keli teiss paeidimams ar nusikaltimams, apsaugoti gyventoj sveikat ar dorov arba kit moni teises ir laisves (analogika galimyb riboti asmens teis privat gyvenim numatyta ir Konstitucijos 22 str. 3 d. ir 24 str. 2 d.). Btinum laikytis i slyg ne kart pabrs ir Europos mogaus teisi teismas (r., pvz., Europos mogaus teisi teismo sprendim bylose: Funke v.
France, 1993; L. v. Finland, 2000; Scozzari & Giunta v. Italy, 2000; Gloserv. United Kingdom, 2000; Gnahor v. France, 2000; Camp & Bourini v. Netherlands, 2000 ). Be jau komentuojamo CK straipsnio 3 dalies, jo 5

dalyje nurodyta dar viena iimtis, kai io straipsnio 1 ir 3 dalyse tvirtinti draudimai netaikomi. Informacij apie privat asmens gyvenim galima rinkti statym nustatyta tvarka esant teismo sprendimui. Svok teismo sprendimas" iuo atveju btina aikinti plaiai, t. y. suprantant kaip bet kur teismo procesin dokument, kai teismas statym nustatyta proceso tvarka leidia rinkti informacij apie asmens privat gyvenim, pavyzdiui, teismo leidim taikyti asmeniui operatyvins veiklos priemones: sekim, telefono pokalbi klausymsi, krat ir panaiai (1997 m. gegus 22 d. Operatyvins veiklos statymo 10 str.) (inios. 1997, Nr. 50-1190). Teiss privat gyvenim paeidimu taip pat nelaikoma vairios informacijos apie privat asmens gyvenim nurodymas teismo administracins, baudiamosios ar civilins bylos mediagoje, teismo nuosprendyje ar sprendime. Taiau jeigu teismo nuosprendyje ar sprendime yra informacijos, kuri yra asmens privataus gyvenimo dalis, vieas susipainimas su tokia jau inagrinta byla gali bti ribojamas (CPK 102 str.). Pagal CK 3.63 straipsn, abiej sutuoktini praymu teismas, nutraukdamas santuok, sprendime nenurodo konkrei fakt, patvirtinani vieno ar abiej sutuoktini kalt dl santuokos nutraukimo.

2.24 STRAIPSNIS
Asmens garbs ir orumo gynimas 1. Asmuo turi teis reikalauti teismo tvarka paneigti paskleistus duomenis, eminanius jo garb ir orum ir neatitinkanius tikrovs, taip pat atlyginti toki duomen paskleidimu jam padaryt turtin ir neturtin al. Po asmens mirties toki teis turi jo sutuoktinis,

tvai ir vaikai, jeigu tikrovs neatitinkani duomen apie mirusj paskleidimas kartu emina ir j garb bei orum. Preziumuojama, jog paskleisti duomenys neatitinka tikrovs, kol juos paskleids asmuo nerodo prieingai. 2. Jeigu tikrovs neatitinkantys duomenys buvo paskleisti per visuomens informavimo priemon (spaudoje, televizijoje, radijuje ir pan.), asmuo, apie kur ie duomenys buvo paskleisti, turi teis surayti paneigim ir pareikalauti, kad ta visuomens informavimo priemon paneigim nemokamai ispausdint ar kitaip paskelbt. Visuomens informavimo priemon paneigim privalo ispausdinti ar kitaip paskelbti per dvi savaites nuo jo gavimo dienos. Visuomens informavimo priemon turi teis atsisakyti spausdinti ar paskelbti paneigim tik tuo atveju, jeigu paneigimo turinys prietarauja gerai moralei. 3. Reikalavim atlyginti turtin ir neturtin al nagrinja teismas, nepaisydamas to, ar tokius duomenis paskleids asmuo juos paneig, ar ne. 4. Jeigu visuomens informavimo priemon atsisako spausdinti ar kitaip paskelbti paneigim arba to nepadaro per io straipsnio 2 dalyje nustatyt termin, asmuo gyja teis kreiptis teism io straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka. Duomen, neatitinkani tikrovs ir eminani kito asmens reputacij, paneigimo tvark ir terminus tokiu atveju nustato teismas. 5. Visuomens informavimo priemon, paskleidusi asmens reputacij eminanius ir tikrovs neatitinkanius duomenis, privalo atlyginti asmeniui padaryt turtin ir neturtin al tik tais atvejais, kai ji inojo ar turjo inoti, jog paskleisti duomenys neatitinka tikrovs, taip pat kai tuos duomenis paskelb jos darbuotojai ar duomenys paskleisti anonimikai, o visuomens informavimo priemon atsisako nurodyti tuos duomenis pateikus asmen. Visais kitais atvejais turtin ir neturtin al privalo atlyginti duomenis paskleids asmuo ir jo veikla. 6. Paskleids tikrovs neatitinkanius duomenis asmuo atleidiamas nuo civilins atsakomybs, jeigu tie duomenys yra paskelbti apie vie asmen bei jo valstybin ar visuomenin veikl, o juos paskelbs asmuo rodo, kad jis veik siningai siekdamas supaindinti visuomen su tuo asmeniu ir jo veikla. 7. Jeigu nevykdomas teismo sprendimas, pareigojantis paneigti tikrovs neatitinkanius duomenis, eminanius asmens garb ir orum, teismas nutartimi gali iiekoti i atsakovo baud u kiekvien teismo sprendimo nevykdymo dien. Baudos dyd nustato teismas. Ji yra iiekoma iekovo naudai, nepaisant neturtins alos atlyginimo. 8. io straipsnio taisykls taip pat yra taikomos ginant paeist juridinio asmens dalykin reputacij. 9. io straipsnio taisykls netaikomos teismo proceso dalyviams, kurie u teismo posdio metu pasakytas kalbas bei teismo dokumentuose paskelbtus duomenis neatsako. 1. Asmens garb ir orumas yra asmenins neturtins vertybs, kurias gina teis, skaitant ir civilin teis (CK 1.114 str.). Teis garbs ir orumo gynim garantuojama Konstitucijos 21 straipsnyje ir Europos mogaus teisi ir pagrindini laisvi apsaugos konvencijos 10 straipsnyje. Be civilins teiss, asmens garb ir orum gina ir baudiamoji teis (naujojo BK 156-157 str.). odiai garb" ir orumas" aikintini taip, kaip suprantami literatrinje kalboje. Asmens garb - tai visuomens pripastama pagarba u nuopelnus, geras asmens vardas. Asmens garbs sinonimas yra asmens reputacija. Asmens orumas - tai subjektyvus asmens savs vertinimas, savo verts pajautimas (Dabartins lietuvi kalbos odynas. Vilnius: Mokslo ir enciklopedij
leidybos institutas, 2000. P. 165, 463; LAT CBS teisj kolegijos 2001 m. spalio 15 d. nutartis c. b. A. Berinis v. Lietuvos Respublikos vidaus reikal ministerija ir kt., Nr. 3K-3-944/2001, kat. 16.9; LAT CBS teisj kolegijos 2001 m. birelio 13 d. nutartis c. b. K. Jocius v. UAB Klaipda", Nr. 3K-3-684/2001, kat. 20.6; LAT CBS teisj kolegijos 2001 m. gegus 14 d. nutartis c. b. S. erniauskait v. Taurags rajono meras, Nr. 3K-3-529/2001, kat. 20.6).

Tiek teis privat gyvenim, tiek garb ir orumas gali bti paeidiami paskleidiant apie asmen tam tikr informacij. Kai apie asmen paskelbiama teisinga, t. y. tikrov atitinkanti

informacija, esanti jo privataus gyvenimo dalis, paeidiama asmens teis privat gyvenim. Tuo tarpu garb ir orumas paeidiami paskleidiant apie asmen igalvot, pramanyt, netikr, t. y. tikrovs neatitinkani, informacij. Todl CK 2.24 straipsn galima taikyti tik kai asmens garb ir orum eminanti paskleista informacija neatitinka tikrovs, o CK 2.23 straipsnis taikomas tada, kai apie asmen paskleista informacija atitinka tikrov, taiau yra apie asmens privat gyvenim ir paskleista bjo sutikimo. Svoka duomenys" reikia nurodytas, konstatuotas tam tikras aplinkybes, faktus, t. y. informacij, kurios tikrum galima patikrinti taikant tiesos ir netiesos kriterijus. Todl komentuojama norma netaikoma nuomonei, nes jai negali bti taikomi tiesos ir netiesos kriterijai, o reikti nuomon yra viena i pagrindini mogaus teisi (Konstitucijos 25 str.) (LAT CBS teisj kolegijos 2001 m. rugsjo 5 d. nutartis c. b. K. Deltuva v. B. Masaitien, Nr. 3K-3-747/2001, kat. 20.6. ). Taiau reikdamas nuomon tokiu bdu, forma ar priemonmis, kurios akivaizdiai emina kito asmens garb ir orum, ir vien turdamas tiksl kit mog paeminti, asmuo piktnaudiauja savo teise reikti nuomon (CK 1.137 str. 3 d.), todl privalo atlyginti tokiu piktnaudiavimu kitam asmeniui padaryt turtin ar neturtin al (LAT CBS teisj kolegijos 2001 m. spalio 17 d. nutartis
c. b. L. Kniukta v. V.utauto leidybos mon Kriminalistika " irkt., Nr. 3K-3-988/2001, kat. 20.6; LAT CBS teisj kolegijos 2001 m. gegus 16 d. nutartis c. b. A. Skirmantas v. P. Jurgutaviius, Nr. 3K-3-528/2001, kat. 16.9 ). Bet

iuo atveju negalima reikalauti taikyti kito garbs ir orumo gynimo bdo - paneigimo. Svoka paskleidimas" apima duomen perdavim bet kokiomis priemonmis (odiu, ratu (knygoje, charakteristikoje, laike ir pan.), per visuomens informavimo priemones, elektroniniu patu, Internetu ir pan.) bent vienam asmeniui, iskyrus t, apie kur tie duomenys skleidiami (LAT CBS teisj kolegijos 2001 m. gruodio 5 d. nutartis c. b. B. Jankeviius v. R. Vabolis, Nr. 3K3-1270/2001, kat. 20.6). Kad duomenys neatitinka tikrovs, reikia, jog paskleistos inios yra melagingos, pramanytos, igalvotos, t. y. i tikrj toki fakt, aplinkybi nebuvo arba bta kitoki. Nereikalaujama, kad duomenys visikai atitikt tikrov. Kai paskleisti duomenys tik iek tiek, ne i esms neatitinka tikrovs siningai suklydus, galima pripainti nesant asmens garbs ir orumo paeidimo. Pavyzdiui, teism praktikoje yra konstatuota, kad i spaudos negalima reikalauti visiko tikslumo - tegalima reikalauti elgtis siningai (LAT CBS teisj kolegijos 2000 m.
spalio 19 d. nutartis c. b. B. Kaplanas v. UAB Respublika", Nr. 3K-3-964/2000, kat. 40; taip pat r.: Lietuvos Respublikos teism praktikos nagrinjant garbs ir orumo gynimo bylas apibendrinimo apvalga // Teism praktika. 1998, Nr. 9, p. 61-111; Mikelnas V. Asmens reputacijos gynimas: lyginamoji analiz // Teis. 1996, t. 29, p. 71106; LAT CBS teisj kolegijos 2001 m. lapkriio 14 d. nutartis c. b.D. Visockas v. V. utauto leidybin mon Kriminalistika", Nr. 3K-3-1128/2001, kat. 20.6; LAT CBS teisj kolegijos 2001 m. lapkriio 7 d. nutartis c. b. UAB Klevo lapas" v. UAB Respublikos leidiniai" ir kt., Nr. 3K-3-1092, kat. 20.6. Taip pat r. Europos mogaus teisi teismo sprendimus bylose Thoma v. Luxembourg, 2001; MarOnek v. Slovakia, 2001; Feldek v. Slovakia, 2001; Association Ekin v. France, 2001; Fressoz & Roire v. France, 1999; Dalban v. Romania, 1999; Hashman & Harrup v. the United Kingdom, 1999; Nilsen & Johnsen v. Nonvay, 1999; News Verlags GmbH & CoKG v. Austria, 2000; Fuentes Bobo v. Spain, 2000; Bergens Fidende & others v. Nonvay, 2000; Eerdo du v Turkey, 2000; Sener v. Turkey, 2000; Tele 1 Privatfernseh v. Austria, 2000). Paymtina, jog urnalist etikos kodeksas reikalauja, kad urnalistas skelbt tik patikrint informacij (Lietuvos Respublikos Seimas 1995 m. rugsjo 26 d. nutarimu pritar Europos Tarybos Parlamentins Asambljos 1993 m. liepos 1 d. rezoliucijai Nr. 1003/1993 ir rekomendavo urnalistams laikytis joje idstyt pagrindini etikos princip; r.: inios. 1995, Nr. 851918). Kita vertus, urnalisto galimybs patikrinti informacijos tikrum nra beribs. Todl

laikomasi nuomons, kad i urnalisto galima reikalauti siningumo, bet ne visiko tikslumo. Jeigu konkretus urnalistas padar visk, k tokioje pat situacijoje bt padars siningas urnalistas, neesminiai publikacijos netikslumai neturt bti pagrindas taikyti komentuojam straipsn. Kaip ir 1964 m. CK 7 straipsnis, komentuojama norma tvirtina paskleist duomen ir tikrovs neatitikimo prezumpcij. Todl rodyti, kad paskleisti duomenys atitinka tikrov, turi atsakovas. Be abejo, iekovas taip pat turi teis pateikti rodymus, patvirtinanius, kad duomenys yra melagingi. Ar paskleisti tikrovs neatitinkantys duomenys emina asmens garb ir orum, yra fakto klausimas. Vien ta aplinkyb, kad paskleisti duomenys neatitinka tikrovs, dar nepatvirtina, jog

paeista asmens garb ir orumas (LAT CBS teisj kolegijos 2001 m. vasario 26 d. nutartis c. b. G.
Gutauskien v. R. Penelien ir kt., Nr. 3K-3-211/2001, kat. 16.9; LAT CBS teisj kolegijos 2001 m. gruodio 17 d. nutartis c. b. R. Lenkauskas v. V. Astrauskien ir kt., Nr. 3K-3-1315/2001, kat. 20.6 ). Todl tai, kad buvo

paeista garb ir orumas, turi rodyti iekovas. Be abejo, yra per se eidiani duomen, todl taikant princip res ipsa loquitur j eidiamo, garb ir orum eminanio pobdio net nereikia rodinti, pavyzdiui, toks yra teiginys, kad asmuo padar nusikaltim, yra prostitut ir t.t. Vertinant, ar duomenys emina asmens garb ir orum, reikia vadovautis protingumo kriterijumi ir atsivelgti ne tik paties iekovo nuomon, bet ir visuomenje nusistovjusius garbs ir orumo kriterijus, orientuojantis protingo mogaus, skirianio eidimo ir paeminimo jausm nuo sveiko humoro, nors ir kandaus, jausmo. Teis garb ir orum taip pat nra absoliuti, todl btina iekoti protingo i asmenini neturtini vertybi ir teiss skleisti informacij ir reikti nuomon kompromiso. Komentuojamo straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad asmens garb ir orumas ginami teismo tvarka taikant vairius gynimo bdus. Pirma, asmuo gali reikalauti, kad teismas pareigot atsakov paneigti paskleistus duomenis. Paneigimo forma turi atitikti duomen paskleidimo form. Antra, asmuo gali reikalauti atlyginti paskleidus tikrovs neatitinkanius duomenis, eminanius garb ir orum, padaryt turtin ir neturtin al. Turtin ala tokiais atvejais gali pasireikti asmens gydymo ilaidomis, jeigu dl paskleist melaging duomen asmuo patyr psichologin traum ar net susirgo psichikos liga ir dl to gydsi; negautomis pajamomis, kurias asmuo prarado dl tokio dvasinio sukrtimo, kitokiomis negautomis pajamomis, pavyzdiui, kai asmuo dl paskleistos melagingos informacijos buvo atleistas i darbo, ir kita. Skirtingai nei 1964 m. CK 7' straipsnyje, naujajame CK nenustatytos atlygintinos neturtins alos ribos, todl neturtin ala turi bti nustatoma pagal CK 6.250 straipsnyje nurodytus kriterijus. Be i gynimo bd, taip pat gali bti reikiamas prevencinis iekinys, pavyzdiui, reikalaujant udrausti publikuoti straipsn ar platinti leidin, kur numatoma paskleisti duomenis, neatitinkanius tikrovs ir eminanius asmens garb ir orum (CK 6.255 str.). Nors garb ir orumas yra asmenins neturtins vertybs, todl negali bt paveldimos ir perleidiamos, taiau danai paskleisti tikrovs neatitinkantys duomenys apie asmen emina ne tik jo, bet ir jo eimos nari garb ir orum. Todl komentuojama norma numato, kad minis asmeniui, apie kur paskleisti tikrovs neatitinkantys duomenys, teism su iekiniu taip pat gali kreiptis jo sutuoktinis, tvai ar vaikai, jeigu tie paskleisti duomenys emina ir j garb bei orum. Asmeniui mirus, kai byla jau ikelta, jo sutuoktinis, tvai ar vaikai gali sitraukti byl ir reikalauti toliau nagrinti j i esms, jeigu paskleisti apie mirusi asmen duomenys emina ir j garb ir orum. 2. Komentuojamo straipsnio 2 dalyje nurodyti garbs ir orumo gynimo ypatumai, kai tikrovs neatitinkantys duomenys paskleisti per visuomens informavimo priemones (laikratyje, urnale, radijo, televizijos laidoje ir pan.). Taigi i norma taikoma tik kai duomenys paskleisti per visuomens informavimo priemones. Kadangi CK nenumato joki ilyg ir galimybi asmens garbs ir orumo gynimo ypatumus reglamentuoti specialiuose statymuose, tai, sigaliojus CK, Visuomenes informavimo statymo normos, reglamentuojanios iuos klausimus ir neatitinkanios CK 2.24 straipsnio nuostat, nebegali bti taikomos (CK 1.3 str. 2 d.). Komentuojama norma, tvirtindama vadinamj replikos teis, nustato privalom ikiteismin toki gin sprendimo form. Todl asmuo iuo atveju gali kreiptis teism su iekiniu dl garbs ir orumo gynimo tik jeigu visuomens informavimo priemon atsisak paskelbti paneigim arba ito nepadar per dvi savaites (CK 2.24 str. 4 d.). Paneigim btina paskelbti adekvaiai: jo forma, bdas ir vieta turi atitikti tikrovs neatitinkani duomen paskleidimo form, bd ir viet. Pavyzdiui, jeigu duomenys buvo paskleisti pirmame laikraio puslapyje, tai ir paneigimas turi bti spausdinamas pirmame puslapyje (LAT CBS teisj
kolegijos 2001 m. rugsjo 24 d. nutartis c. b. UAB Klevo lapas v. UAB Respublikos leidiniai", Nr. 3K-3807/2001, kat. 16.9). Taiau paneigimo apimtis neturi gerokai viryti publikacijos dalies, kurioje

paskleisti tikrovs neatitinkantys duomenys. Paneigime asmuo nurodo, kuo pasireikia paskleist duomen ir tikrovs neatitikimas. Paneigimas skelbiamas nemokamai. J btina paskelbti ne vliau kaip per dvi savaites nuo jo gavimo dienos. Visuomens informavimo priemon turi teis

atsisakyti paskelbti paneigim, jeigu jo turinys prietarauja gerai moralei, pavyzdiui, jame yra kitus asmenis eidiani ar tautin nesantaik kurstani teigini, necenzrini, nevanki odi ir panaiai. Nors komentuojama norma numato tik vienintel atsisakymo paskelbti paneigim pagrind, taiau, vadovaujantis protingumo principu (CK 1.5 str.), reikia pripainti visuomens informavimo priemons teis atsisakyti skelbti paneigim ir tais atvejais, kai j reikalaujama paskelbti aikiai neprotingu bdu ar forma, pavyzdiui, kai paneigimo apimtis kelis kartus virija publikacijos, kurioje paskleisti duomenys, apimt, asmuo reikalauja leisti jam asmenikai perskaityti savo paneigim televizijos laidoje ir panaiai. 3. Asmuo savo paskleistus apie kit asmen tikrovs neatitinkanius duomenis vliau gali paneigti savo iniciatyva arba asmens, apie kur jie buvo paskleisti, reikalavimu. Tada garbs ir orumo nebegalima ginti reikalaujant teismo tvarka paneigti paskleistus duomenis, nes jie jau paneigti. Taiau tokiu atveju asmuo isaugo teis reikalauti atlyginti turtin ir neturtin al (CK 2.24 str. 3 d.). i teis asmuo turi neatsivelgiant tai, paskleisti duomenys paneigti ar ne. Pavyzdiui, net visuomens informavimo priemonei paskelbus pateikt paneigim, asmuo turi teis reikalauti atlyginti turtin ir neturtin al. Taiau kai duomenys paskleisti per visuomens informavimo priemones, asmuo gali kreiptis teism su tokiu iekiniu tik pasinaudojs replikos teise (komentuojamo straipsnio 2 ir 4 d.). Asmens, paskleidusio duomenis, pareiktas savo iniciatyva j paneigimas yra svarbi aplinkyb, kuri atsivelgdamas teismas gali sumainti priteistinos neturtins alos dyd (CK 6.250 str. 2 d.). 4. Komentuojamo straipsnio 4 dalis yra specialioji norma, taikoma tik kai tikrovs neatitinkanius duomenis paskleid visuomens informavimo priemon. i norma nustato privalom ikiteismin gino sprendimo tvark, t. y. asmuo gali kreiptis teism su iekiniu dl pareigojimo paneigti tikrovs neatitinkanius duomenis, eminanius asmens garb ir orum, tik kai pasinaudojo replikos teise, taiau jo paneigim visuomens informavimo priemon atsisak paskelbti arba jo nepaskelb per dvi savaites (io straipsnio 2 d.). Teismas tokiu atveju patenkins iekin sprendimo rezoliucinje dalyje nustato tikrovs neatitinkani ir iekovo garb ir orum eminani ini (duomen) paneigimo tvark ir terminus. 5. CK 2.24 straipsnio 5 dalis yra specialioji norma, reglamentuojanti atsakovo bylose dl turtins ir neturtins alos atlyginimo klausim tais atvejais, kai tikrovs neatitinkantys duomenys, eminantys asmens garb ir orum, paskleisti per visuomens informavimo priemon. Norma nustato du galimus atsakomybs variantus. Pirma, u asmens garbs ir orumo paeidim gali atsakyti pati visuomens informavimo priemon, t. y. fizinis ar juridinis asmuo, esantis atitinkamos visuomens informavimo priemons (laikraio, urnalo, radijo, televizijos laidos ir pan.) leidjas. Pagal komentuojam norm, visuomens informavimo priemons atsakomyb galima trimis atvejais: a) kai visuomens informavimo priemon, paskleisdama apie asmen duomenis, inojo arba turjo inoti, kad jie neatitinka tikrovs, t. y. kai visuomens informavimo priemon buvo nesininga. iuo atveju nesvarbu, kas tuos duomenis paskelb visuomens informavimo priemons darbuotojas ar ne, anonimas ar save vardijs asmuo. Sprendiant, visuomens informavimo priemon buvo sininga ar ne, reikia turti omenyje, kad urnalisto profesin etika reikalauja skelbti tik patikrint, tikr informacij. Todl visuomens informavimo priemon yra sininga, jeigu padar visk, k konkreioje situacijoje buvo manoma padaryti siekiant nustatyti skelbiamos informacijos tikrum. Taiau yra atvej, kai kitais informacijos altiniais visuomens informavimo priemon turi teis pasitikti, pavyzdiui, spausdindama oficial policijos ar kitos valstybs ar savivaldos institucijos ar pareigno praneim ar kitoki informacij. Tokiu atveju visuomens informavimo priemon neprivalo tikrinti informacijos tikrumo; b) kai tikrovs neatitinkanius duomenis paskelb visuomens informavimo priemons darbuotojai. iuo atveju nesvarbu, ar visuomens informavimo priemon, pavyzdiui, jos vadovas, vyriausiasis redaktorius, atsakingasis redaktorius, inojo arba turjo inoti, kad tie duomenys neatitinka tikrovs. Tokiu atveju visuomens informavimo priemons atsakomyb grindiama netiesiogins atsakomybs principu (r. CK 6.264 str. komentar). Svok darbuotojai" ia reikia aikinti plaiai, t. y. ji reikia asmenis, kurie dirba visuomens informavimo priemonje tiek pagal darbo, tiek pagal kitoki, pavyzdiui, autorin,

sutart (CK 6.264 str. 2 d.); c) kai duomenys, neatitinkantys tikrovs, paskelbti nenurodant juos paskelbusio asmens (pvz., autoriaus), t. y. anonimikai, o visuomens informavimo priemon atsisako vardyti juos paskelbus asmen. i taisykl taikoma ir tada, kai duomenis paskelbs asmuo vartojo pseudonim, o visuomens informavimo priemon atsisako nurodyti to asmens pavard ir vard. Taiau visuomens informavimo priemon, inojusi arba turjusi inoti, kad tie duomenys neatitinka tikrovs, atsako neatsivelgiant tai, j i nurod anonim ar ne. Dl neturtins alos atlyginimo sprendiamas pagal CK 6.250 straipsn. Kadangi visi trys atvejai susij su fakto klausim nustatymu, o fakto klausimus galima nustatyti tik nagrinjant byl, ir paskleist duomen autorius, ir visuomens informavimo priemon tokiose bylose turt bti traukiami kaip bendraatsakoviai, o klausimas, kuris i j turi atlyginti iekovui padaryt turtin ir neturtin al, turi bti sprendiamas atsivelgiant mint slyg nustatym. traukti byl kaip bendraatsakovius tiek autori, tiek visuomens informavimo priemon svarbu dl to, kad i norma reglamentuoja tik atsakovo klausim sprendiant dl turtins ir neturtins alos atlyginimo. Kai tikrovs neatitinkanias inias paskleid visuomens informavimo priemon, pagal reikalavim dl ini paneigimo atsakovas visada yra ji pati, nes btent ji kontroliuoja informacijos altin, kuris ir buvo panaudotas kaip t duomen paskleidimo priemon. Taigi kai yra pareikti du reikalavimai - paneigti paskleistus duomenis ir atlyginti turtin ar neturin al, kiekvieno atsakomybs subjektai gali sutapti arba skirtis. Vienu atveju paneigti paskleistus duomenis ir atlyginti padaryt turtin ar neturtin al turi visuomens informavimo priemon, kitu atveju paneigti paskleistus duomenis privals visuomens informavimo priemon, o atlyginti padaryt turtin ar neturtin al - t duomen autorius, t. y. pirminis informacijos altinis. 6. Kaip ir reglamentuodamas privataus gyvenimo gynim, garbs ir orumo gynimo atveju CK daro skirtum tarp vieo ir privataus asmens (vieo asmens samprat r. CK 2.22 str. komentare). Pagal komentuojamo straipsnio 6 dal, vieas asmuo nesinaudoja tokiu pat garbs ir orumo gynimu kaip privatus asmuo. Vieo asmens kritika, kad ir kokia grieta ar kandi ji bt, yra leistina. Todl vieas asmuo turi paksti ir toleruoti jo atvilgiu skelbiam (nors ir nevisikai tiksli) informacij ar nuomon, kuri privataus asmens atvilgiu galt bti vertinama kaip garbs ir orumo paeidimas. iuo atveju sprendiant dviej konstitucini vertybi - asmens garbs ir orumo ir teiss skleisti informacij ir reikti nuomon, kolizij pirmenyb teiktina pastarajai. Europos mogaus teisi teismas ne vienoje byloje yra konstatavs, kad vieo ir privataus asmens garbs ir orumo gynimo ribos skiriasi (r., pvz., Europos mogaus teisi teismo sprendim byloje Oberschlick v. Austria, 1991, kitose bylose). Komentuojama norma numato, kad sprendiant dl asmens (i norma taikytina visiems asmenims tiek visuomens informavimo priemonms, tiek kitiems asmenims), paskleidusio duomenis apie vie asmen, atsakomybs svarbiausia yra duomen paskleidimo tikslas ir juos paskleidusio asmens elgesys: jeigu duomenis paskleids asmuo veik siningai, t. y. pagrindinis jo tikslas buvo informuoti visuomen apie vie asmen ir jo veikl tokiais klausimais, kuriuos visuomen turi pagrst ir teist interes inoti, tai informacijos netikslumai arba agresyvi kritika nra pagrindas tam asmeniui taikyti atsakomyb. Pareiga rodyti, kad veikta siningai, tenka duomenis paskleidusiam asmeniui. Jeigu asmuo skelbia duomenis apie vie asmen vien turdamas tiksl eisti, paeminti, pakenkti, tai atsakomyb atsiranda bendraisiais pagrindais (r., pvz., Europos
mogaus teisi teismo sprendim byloje Tammer v. Estonia, 2001; Janovvski v. Poland, 1999; Nabl v. Austria, 2000; Constantinescu v. Romania, 2000). Teis skleisti informacij ir reikti savo nuomon (kartais dar

vardijama kaip spaudos laisv) taip pat nra absoliuti. Europos mogaus teisi ir pagrindini laisvi apsaugos konvencijos 10 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad i teis gali bti ribojama, jeigu: a) tai numatyta statyme; b) yra btina demokratinje visuomenje; c) ribojimais siekiama utikrinti valstybs saugumo, teritorinio vientisumo, vieosios tvarkos interesus, ukirsti keli teiss paeidimams ar nusikaltimams, apsaugoti moni sveikat, moral, kit asmen orum ar teises, ukirsti keli konfidencialios informacijos atskleidimui ar garantuoti teismo valdios autoritet ir nealikum (panas ios teiss ribojimo pagrindai numatyti Konstitucijos 25 str. 34 d.). 7. Komentuojamo straipsnio 7 dalyje numatytas specialus gynimo bdas, taikomas tais

atvejais, kai nevykdomas teismo sprendimas, pareigojantis atsakov paneigti tikrovs neatitinkanius duomenis, eminanius iekovo garb ir orum. Tokiu atveju teismas savo iniciatyva (nes teismo sprendimo nevykdymas kartu yra ir teismo negerbimas) arba iekovo praymu be specialios procedros, t. y. be teismo posdio, gali priimti nutart iiekoti i atsakovo baud u kiekvien praleist teismo sprendimo nevykdymo dien. Bauda yra iiekoma iekovo naudai. Ji nra skaitoma turtins ar neturtins alos atlyginim, o yra savarankika iekovo satisfakcijos forma. Baudos dyd teismas nustato kiekvienu konkreiu atveju atsivelgdamas bylos aplinkybes (atsakovo elges, paskleist ini pobd, padarytos turtins ir neturtins alos dyd, duomen paskleidimo padarinius iekovui ir t.t.). 8. Garb ir orumas yra fizinio asmens savybs. Kalbant apie juridinius 30 asmenis vartojama dalykins reputacijos svoka, kuri juridinio asmens atveju reikia ger firmos vard. Tikrovs neatitinkanios inios gali bti paskleistos ir apie juridin asmen, pavyzdiui, melagingai teigiant, kad juridinio asmens gaminama produkcija ar teikiamos paslaugos yra blogos kokybs, kenkia moni sveikatai, kad juridinis asmuo slepia pajamas, nemoka mokesi ir panaiai. Neretai tikrovs neatitinkani duomen apie juridin asmen ar jo gaminamas prekes ar teikiamas paslaugas skleidimas yra vienas i nesiningos konkurencijos bd (1999 m. kovo 23 d. Konkurencijos statymo 16 str.) (inios. 1999, Nr. 30-856). Tokie veiksmai gali padaryti juridiniam asmeniui tiek turtins, tiek neturins alos. Todl komentuojamo straipsnio 8 dalyje nurodyta, kad ios straipsnio taisykls taikomos siekiant apginti ir juridinio asmens reputacij (ger firmos vard). 9. Komentuojamo straipsnio 9 dalyje tvirtintas absoliutus imunitetas civilinei atsakomybei pagal straipsn u tikrovs neatitinkani duomen, eminani asmens garb ir orum, paskleidim teismo posdyje. Komentuojama norma taikoma teismo proceso dalyviams, t. y. asmenims, kurie dalyvauja nagrinjant teismo posdyje administracines, baudiamsias ar civilines bylas: alims, teisiamajam, prokurorui (valstybs kaltintojui), teisjui, valstybs institucij atstovams, pateikiantiems valstybs institucijos ivad, liudytojams, ekspertams, specialistams ir panaiai. is imunitetas taikomas ir teismo procesiniuose dokumentuose paskelbtai informacijai. Taiau i norma nereikia, kad teismo proceso dalyviams suteikta teis teismo posdyje eidinti vienas kit ar teism. Visi teismo posdio dalyviai teisme privalo laikytis tvarkos, klausyti pirmininkaujaniojo nurodym (CPK 171 str.), o u teismo posdio tvarkos paeidim, pavyzdiui, necenzrini odi vartojim, jiems gali bti taikomos vieosios teiss norm nustatytos sankcijos - bauda, aretas (CPK 172 str.).

2.25 STRAIPSNIS
Teis kno nelieiamum ir vientisum 1. Fizinis asmuo nelieiamas. Be paties asmens (o asmeniui esant neveiksniam - be jo atstovo pagal statym valios ir laisvo sutikimo su juo negali bti atliekami jokie moksliniai, medicinos bandymai ar tyrimai. Toks sutikimas turi bti ireiktas ratu. 2. Atlikti intervencij mogaus kn, paalinti jo kno dalis ar organus galima tik asmens sutikimu. Sutikimas chirurginei operacijai turi bti ireiktas ratu. Jeigu asmuo yra neveiksnus, tok sutikim gali duoti jo globjas, taiau neveiksniam asmeniui kastruoti, sterilizuoti, jo ntumui nutraukti, j operuoti, jo organui paalinti btinas teismo leidimas. Toks sutikimas nereikalingas btino reikalingumo atvejais, siekiant igelbti asmens gyvyb, kai jai gresia realus pavojus, o pats asmuo negali ireikti savo valios. 3. Asmuo ratu gali nustatyti savo kno panaudojimo bd po mirties, laidojimo tvark ir bd. 4. mogaus audini ir organ donorysts ir transplantacijos tvark nustato atskiras statymas. 5. mogaus knas, jo dalys ar organai ir audiniai negali bti komercini sandori dalyku. Tokie sandoriai yra niekiniai. 6. Asmuo, kurio teis kno nelieiamum ir vientisum buvo paeista, turi teis reikalauti

i kalt asmen atlyginti turtin ir neturtin al. 1. Komentuojamame straipsnyje tvirtinta dar viena asmenin neturtin fizinio asmens teis - teis kno nelieiamum ir vientisum. Fizinio asmens nelieiamumas - tai jo teis paiam sprsti dl intervencijos jo kn ir teis reikalauti, kad be jo sutikimo jo knui nebt taikoma jokia intervencija. i teis saugo ir gina ne tik civilin teis. Pavyzdiui, baudiamoji teis nustato baudiamj atsakomyb u mogaus kno sualojim, susargdinim, smgi sudavim, iaginim, seksualin priekabiavim, privertim lytikai santykiauti, privertim atlikti neteist abort, u tvirkinim (naujojo BK 137-142, 145, 151-155 str.), asmens kno lietimas bjo sutikimo gali bti vertinamas kaip seksualinis priekabiavimas (1998 m. gruodio 1 d. Lygi galimybi statymo 2 str. (inios. 1998,Nr. 112-3100), BK 154 str.). Komentuojamo straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad bet kokie moksliniai, medicininiai ar kitokie bandymai ar tyrimai (pvz., kraujo ar kitokios genetins mediagos pamimas, nauj vaist bandymas ir pan.) su mogaus knu gali bti atliekami tik jo raytiniu sutikimu. Jeigu asmuo yra neveiksnus, tok sutikim gali duoti atstovas pagal statym (nepilnameio tvai, globjai, neveiksnaus pilnameio globjas). Pagal CK 6.726 straipsn, nepilnameiai nuo 16 met savarankikai sudaro sveikatos prieiros paslaug sutartis, todl bet kokie tyrimai ir bandymai su jais gali bti atliekami tik j sutikimu (CK 6.729 str.). Komentuojama norma yra bendroji ir jos taikymo ypatumus nustato tiek kiti CK straipsniai, tiek specials statymai. Pavyzdiui, CK 6.737 straipsnyje nurodyta, kad medicinos mokslinius tyrimus reglamentuoja statymai. I speciali statym mintini 1994 m. liepos 19 d. Sveikatos sistemos statymas (inios. 1994, Nr. 63-1231; 1998, Nr. 112-3099), Pacient teisi ir alos sveikatai atlyginimo statymas (inios. 1996, Nr. 102-2317), mogaus audini ir organ donorysts ir transplantacijos statymas (inios. 1996, Nr. 116-2696; 2000, Nr. 1-2), mogaus mirties registravimo ir kritini bkli statymas (inios. 1997, Nr. 30-712), Biomedicinini tyrim etikos statymas (inios. 2000, Nr. 44-1247). Taip pat labai svarbus ios srities aktas yra 1997 m. Europos Tarybos konvencija dl mogaus teisi ir orumo apsaugos biologijos ir medicinos srityje (mogaus teisi ir biomedicinos konvencija) (European Treaties Series, 164). Paymtina, kad ne bet koks asmens sutikimas gali bti pagrindas atleisti gydytoj ar gydymo asmens sveikatos prieiros staig nuo atsakomybs u padaryt asmeniui turtin ar neturtin al. Iki duodamas sutikim, asmuo turi bti isamiai informuotas, kas jam bus daroma (kokia operacija bus atliekama, koks jos atlikimo bdas, kokia bus naudojama medicinos ranga, vaistai, kokios galimos komplikacijos ar kitokie galimi neigiami padariniai ir t.t.). Todl tik isamiai informuoto asmens sutikimas gali bti pripaintas pakankamu pagrindu atlikti intervencij jo kn. Jeigu asmuo nebuvo isamiai informuotas, pripaintina, kad jis nedav sutikimo, nes sutikimas, duotas neturint visos reikiamos priimti tok sprendim informacijos, yra niekinis. Aplinkyb, kad asmuo buvo isamiai informuotas ir dav sutikim, turi rodyti asmuo (asmenys), atliks intervencij asmens kn (gydytojas, sveikatos prieiros staiga ir pan.) (LAT CBS teisj kolegijos 2001 m. lapkriio 14 d. nutartis c. b. L. Sandien v. Kauno Raudonojo Kryiaus ligonin, Nr. 3K-3-1140/2001, kat. 39.6.2.12). 2. Komentuojamo straipsnio 2 dalis yra specialioji norma, detalizuojanti to paties straipsnio 1 dal ir taikoma medicinini intervencij mogaus kn atvejais. Bet kokia intervencija mogaus kn gali bti atliekama tik jo sutikimu. Svoka intervencija" ios normos poiriu turi medicinin, t. y. speciali, reikm ir apima bet kokias medicinines intervencijas (vaist leidim, kraujo mim, chirurgin operacij ir t.t.). Komentuojama norma nustato, kad asmens sutikimas yra btinas bet kokiai intervencijai jo kn. Toks sutikimas gali bti duotas odiu, ratu arba numanomas i asmens konkliudentini veiksm. Taiau komentuojama norma taip pat numato kvalifikuot intervencij, kuri galima tik esant specialios formos sutikimui. Pirma, asmens chirurgin operacija galima tik esant jo (o jeigu jis neveiksnus tai atstov pagal statym) raytiniam sutikimui. Svoka chirurgin" yra speciali medicinos svoka, aikintina taip, kaip j aikina medicinos mokslas, t. y. kaip ligos gydymas mechaniniu bdu, kai ligonio audiniai ar organai veikiami mechaninmis priemonmis (instrumentais, specialiais aparatais) (Medicinos enciklopedija. Vilnius, 1991. T. 1. P. 136-140; 1993. T. 2. P. 104-105 ).

Antra, neveiksnaus asmens (nepilnameio iki 14 met amiaus, taip pat pilnameio, teismo sprendimu pripainto neveiksniu) specifinms chirurginms operacijoms, numatytoms ioje normoje, t. y. kastracijai, sterilizacijai, ntumo nutraukimui, operavimui ir organo paalinimui, reikia teismo leidimo. Tok leidim teismas duoda priimdamas nutart supaprastinto proceso tvarka (CPK 31230-31233 str.). Intervencij asmens kn taip pat gali leisti teismas, jeigu neveiksnaus asmens atstovai pagal statym aikiai nepagrstai ir neprotingai atsisako duoti sutikim tokiai intervencijai, o asmens gyvybei gresia pavojus, taiau j galima igelbti. Pavyzdiui, jeigu tvai (pvz., dl religini motyv) neleidia operuoti savo maameio vaiko ar atlikti jam kraujo perpylimo, valstybin vaik teisi apsaugos institucija, sveikatos prieiros staiga ar prokuroras turi teis vaiko interesais kreiptis teism su praymu duoti tok leidim. Kartu komentuojama norma numato iimt, kad asmens (jo atstovo pagal statym) sutikimo nereikia, jeigu yra btino reikalingumo situacija, pavyzdiui, asmuo sualotas avarijoje ir intervencija jo kn, sakykime, j operuoti, amputuoti galn ir panaiai, yra btina, neivengiama ir vienintel priemon igelbti jo gyvyb, kai jai gresia realus pavojus, o pats asmuo negali ireikti savo valios, nes, tarkime, yra be smons. Esant ioms slygoms, intervencija asmens kn galima ir be asmens sutikimo ar teismo leidimo, jeigu bet koks delsimas sukelt mogaus mirt ar padaryt jam kitoki nepataisom al. Taigi i norm btina aikinti ir taikyti protingai, atsivelgiant tai, kad mogaus gyvyb yra didiausia vertyb, o Hipokrato priesaika reikalauja i mediko gelbti mogaus gyvyb bet kokia kaina. Taiau mogaus, visikai suvokianio jo gyvybei gresiant pavoj ir sugebanio adekvaiai ireikti savo vali, prie jo vali negalima gydyti (CK 6.728 str. 1 d.), t. y. CK teisina pasyvij eutanazij. Vis dlto io straipsnio nei 1, nei 2 dalys neturi bti aikinamos kaip absoliuios normos. statym numatytais atvejais, kai yra pateisinamas pagrindas (pvz., siekiant apsaugoti visuomens ar kit asmen sveikat ir sitikinti, ar asmuo neserga pavojinga ukreiama liga), intervencija mogaus kn galima ir prie jo vali, esant teismo sprendimui (nutariai) j atlikti. Pavyzdiui, tiriant baudiamj byl asmens kraujas ar kitokia genetin mediaga gali bti paimta be tariamojo (kaltinamojo) sutikimo (BPK 212 str.). 3. mogus yra savo kno eimininkas, todl jis taip pat turi teis nusprsti dl savo kno panaudojimo jam mirus. Komentuojamo straipsnio 3 dalyje leidiama asmeniui ratu (pvz., testamente) nurodyti, kad jo knas gali bti panaudotas medicinos bandymams ar kitokiems naudingiems ir gerai moralei neprietaraujantiems tikslams, pavyzdiui, organ ir audini persodinimui, arba atvirkiai, - udrausti naudoti jo organus ir audinius transplantacijai. mogaus audini ir organ donorysts ir transplantacijos statymo 6 straipsnyje numatyta, jog asmuo gali ratu nurodyti sutinks, kad jo organai ar audiniai jam mirus bt panaudoti transplantacijai. Asmuo ratu (pvz., testamente) taip pat gali nurodyti savo laidojimo tvark ir bd, tarkime, kremuoti ir panaiai. Taiau numatyta laidojimo tvarka ir bdas negali prietarauti gerai moralei, visuomens saugumui (pvz., neturi bti vykdomas nurodymas palikti sulesti lavon paukiams ir pan.) ir turi bti praktikai vykdomas (nurodymas kremuoti negals bti vykdytas, jeigu nra krematoriumo). Tokio pobdio asmens nurodym vykdym turi utikrinti asmens pdiniai ar testamento vykdytojas (CK 5.37 str.). 4. CK 2.25 straipsnio 4 dalis yra blanketin norma, daranti nuorod special statym. Santykius, susijusius su mogaus audini ir organ donoryste ir transplantacija, reglamentuoja mogaus audini ir organ donorysts ir transplantacijos statymas. 5. Komentuojamo straipsnio 5 dalis yra imperatyvi norma, draudianti komercinius santykius, kuri objektas bt mogaus knas, jo dalys arba organai ar audiniai. Tokie sandoriai yra niekiniai, nes prietarauja vieajai tvarkai ir gerai moralei (CK 1.81 str.), ir atsiranda j negaliojimo teisini padarini, numatyt CK 1.81 straipsnio 2-3 dalyse. Svoka komercinis" ios normos poiriu reikia naudos, pelno gavim, t. y. vienkartin ar nuolatin pasipelnym. Normoje nustatytas draudimas apima draudim pirkti ir parduoti mogaus kno dalis, organus, genetin mediag, pavyzdiui, sperm ir panaiai, taip pat bet koki ios srities tarpininkavimo veikl, kuria siekiama pasipelnyti, ir kitus sandorius. is draudimas taikomas ir prostitucijai, nes

prostitucijos dalykas yra mogaus knas, naudojamas u atlyginim. Taiau tai neturi bti aikinama kaip absoliutus pinigins kompensacijos ioje srityje draudimas. Neretai asmens organ, audini genetins mediagos ir panaiai pamimas yra susijs su tam tikromis asmens ilaidomis. Pavyzdiui, asmuo, sutinkantis, kad jo organas bt panaudotas transplantacijai, gali turti kelions ilaid, pamus organ jam gali prireikti reabilitacijos, geresnio maitinimo ar vaist, prieiros, gydymo ir panaiai. Tokio pobdio turtos ilaidos asmeniui gali ir turi bti kompensuojamos ir ios normos negalima taikyti. Be to, dauguma operacij, susijusi su asmens organ ir audini persodinimu ar kitokiu panaudojimu, yra mokamos. Todl is draudimas neapima umokesio sveikatos prieiros staigai (gydytojui), atlikusiai atitinkam operacij, mokjimo. 6. Komentuojamo straipsnio 6 dalyje nurodyti civiliniai teisiniai asmens teiss kno nelieiamum ir vientisum gynimo bdai: asmuo gali reikalauti atlyginti jam padaryt turtin ir neturtin al. Turtins ir neturins alos padarymo atvejai iuo atveju gali bti labai vairs. Daniausiai tai susij su netinkamu asmens gydymu, pavyzdiui, be asmens sutikimo jam amputuojama galn ar kita kno dalis; intervencija asmens kn atliekama asmeniui isamiai nepaaikinus galim neigiam jos padarini ir po intervencijos j atsiranda; intervencija asmens kn atlikta be vis reikiam tyrim, sakykime, neisiaikinus asmens jautrumo tam tikriems vaistams ir panaiai. Be abejo, asmens teis kno nelieiamum ir vientisum gali bti ginama ir kitais civiliniais teisiniais gynimo bdais, pavyzdiui, reikalaujant udrausti atlikti tam tikrus veiksmus, galinius paeisti i teis (pvz., udrausti atlikti operacij, medicinin bandym ir pan.), ar juos nutraukti (CK 1.138 str.).

2.26 STRAIPSNIS
Neleistinumas apriboti fizinio asmens laisv 1. Fizinio asmens laisv nelieiama. Veiksniam asmeniui taikyti bet koki prieir ar apribojimus galima tik paties asmens sutikimu, taip pat kitais {statym nustatytais atvejais. 2. Asmens sveikatos prieirai asmens sutikimas nereikalingas, jeigu jo gyvybei gresia pavojus arba btina j guldyti stacionarin sveikatos prieiros staig, kad bt apsaugoti visuomens interesai. 3. Asmens psichin bkl gali bti tiriama tik jo sutikimu arba teismo leidimu. Sutikim atlikti neveiksnaus asmens psichins bkls tyrim gali duoti jo globjas arba teismas. Jeigu asmens gyvybei gresia realus pavojus, skubi psichiatrin medicinos pagalba gali bti suteikta ir be asmens sutikimo. 4. Asmuo gali bti paguldytas psichiatrijos staig tik jo paties sutikimu, taip pat teismo leidimu. Jeigu asmuo serga sunkia psichikos liga ir yra reali grsm, kad jis savo veiksmais gali padaryti esmins alos savo ar aplinkini sveikatai ar gyvybei bei turtui, jis gali bti priverstinai hospitalizuotas, bet ne ilgiau kaip dvi paras. Priverstin hospitalizacija gali bti pratsta tik statym nustatyta tvarka teismo leidimu. Jeigu asmuo yra neveiksnus, sutikim priverstinei jo hospitalizacijai, taiau ne ilgiau kaip dvi paras, gali duoti asmens globjas. Neveiksnaus asmens priverstin hospitalizacija po to gali bti pratsta tik statym nustatyta tvarka teismo leidimu. 5. Asmenys, neteistai apriboj fizinio asmens laisv, privalo atlyginti jam padaryt turtin ir neturtin al. 1. Asmens teis laisv yra viena i pagrindini mogaus teisi, tvirtint Konstitucijos 20 straipsnyje ir Europos mogaus teisi ir pagrindini laisvi apsaugos konvencijos 5 straipsnyje. i teis gina ne tik civilin teis (pvz., CK 6.272 str. 1 d.), bet ir kitos teiss akos, pavyzdiui, naujojo BK 148 straipsnyje nustatyta baudiamoji atsakomyb u neteist asmens laisvs atmim; 149 straipsnyje - u prekyb monmis; 150 straipsnyje - u mogaus veiksm laisvs varym.

Komentuojamo straipsnio 1 dalyje nustatytas bendrojo pobdio draudimas neteistai riboti veiksnaus asmens laisv bet kokiais atvejais ir bdais (pvz., draudiama kreditoriui riboti savo skolininko laisv j pagrobiant, reikalaujant ipirkos ir pan.) ar kitaip daryti asmen priklausom nuo kito asmens, pavyzdiui, i norma draudia sutuoktiniams riboti vienas kito laisv. Neveiksns asmenys, kadangi jiems nustatoma globa (CK 3.238 str.), priirimi globjo, todl j laisv ribojama tiek, kiek tai btina siekiant utikrinti tinkam j prieir ir aplinkini bei visuomens saugum. Todl draudiama nepagrstai, neprotingai, be pateisinamos prieasties varyti ir neveiksnaus asmens laisv, pavyzdiui, udaryti j patalpoje ir neleisti pasivaikioti, visikai neileisti vaiko kiem ir panaiai. Draudimas riboti asmens laisv nra absoliutus. Asmens laisvs ribojimas ar jos visikas atmimas gali bti taikoma statym nustatytais atvejais, pagrindais ir tvarka kaip kriminalin bausm (naujojo BK 45-48 str.), kaip kardomojo sulaikymo priemon, kaip administracins atsakomybs priemon, pavyzdiui, administracinis aretas ir panaiai. 2. Komentuojamo straipsnio 2 dalis yra specialioji norma io straipsnio 1 dalies atvilgiu ir aptaria special asmens prieiros atvej, t. y. slygas, kurioms esant asmuo gali bti paguldytas sveikatos prieiros staig. Taikant io straipsnio 1 dal, asmuo sveikatos prieiros staig gali bti paguldytas tik jo sutikimu. is gali bti ireiktas odiu, ratu ar numanomas i konkliudentini veiksm. Taiau komentuojamo straipsnio 2 dalyje nustatytos dvi ios bendrosios taisykls iimtys, kai asmuo sveikatos prieiros staig gali bti paguldytas bjo sutikimo. Pirma, tai atvejai, kai asmens gyvybei gresia pavojus, o asmuo negali ireikti savo valios. i norm atitinkamai papildo CK 2.25 straipsnio 2 dalis ir 6.729 straipsnio 1 dalis, todl visas ias normas btina aikinti ir taikyti sistemikai. Antra, asmuo stacionarin sveikatos prieiros staig gali bti paguldytas prievarta, jeigu ito reikia visuomens interesais, pavyzdiui, jis serga pavojinga ukreiama liga, yra pavojingo viruso neiotojas, todl, siekiant apsaugoti aplinkini sveikat ar gyvyb, j galima hospitalizuoti ir be jo sutikimo. 3. Komentuojamo straipsnio 3 dalis yra specialioji norma io straipsnio 12 dali atvilgiu, reglamentuojanti asmens psichikos bkls tyrimo atvejus. Bendroji taisykl yra ta, kad veiksnaus asmens psichikos bkl gali bti tiriama tik jo paties sutikimu (neveiksnaus asmens psichikos bkl tiriama jo atstovo pagal statym (globjo) sutikimu). Taiau galimos ios taisykls iimtys. Pirma, asmens psichikos bkl gali bti tiriama prie jo vali teismo leidimu, pavyzdiui, teismas gali paskirti asmens teismo psichiatrin ekspertiz ir j galima atlikti be tiriamo asmens sutikimo (CPK 285 str.). Antra, asmeniui neatidliotina, skubi psichiatrin medicinos pagalba gali bti teikiama bjo sutikimo, kai jo gyvybei gresia pavojus, pavyzdiui, jis mgina nusiudyti, arba yra kit io straipsnio 4 dalyje numatyt aplinkybi. 4. CK 2.26 straipsnio 4 dalis yra specialioji norma, reglamentuojanti asmens guldymo psichiatrin gydymo staig atvejus ir tvark. Be ios CK normos, asmens psichikos sveikatos klausimus taip pat reglamentuoja 1995 m. birelio 6 d. Psichikos sveikatos prieiros statymas ir jo normos taikomos tiek, kiek neprietarauja io CK straipsnio normoms (inios. 1995, Nr. 531290; 2001, Nr. 64-2326). Bendroji taisykl yra ta, kad veiksn asmen toki staig galima paguldyti tik jo paties sutikimu. Kartu i norma numato ios taisykls iimtis - nustato priverstins hospitalizacijos psichiatrinje gydymo staigoje atvejus. Pirma, priverstinei asmens hospitalizacijai psichiatrinje gydymo staigoje jo sutikimo nereikia, jeigu jis yra neveiksnus. Tokiu atveju jis paguldomas toki gydymo staig jo globjo sutikimu, taiau ne ilgiau kaip dviem paroms. Antra, asmuo, esantis veiksnus, taiau sergantis sunkia psichikos liga ir keliantis reali grsm savo veiksmais padaryti esmins alos savo ar aplinkini sveikatai arba gyvybei ar turtui (pvz., mgina nusiudyti, grasina nuudyti kitus, padegti namus ir pan.), taip pat gali bti priverstinai hospitalizuotas (pvz., atgabentas psichiatrin gydymo staig policijai padedant), taiau ne ilgiau kaip dvi paras. Visais atvejais galima laikyti asmen psichiatrinje gydymo staigoje be jo sutikimo ilgiau kaip dvi paras tik teismo leidimu. Teismas tok leidim duoda supaprastinto proceso tvarka priimdamas nutart ir joje nurodo laik, kuriam asmuo gali bti priverstinai hospitalizuotas (CPK 3123031233 str.). Kreiptis teism su praymu dl asmens

priverstins hospitalizacijos psichiatrinje gydymo staigoje gali prokuroras, artimieji giminaiiai, psichiatrin gydymo staiga, globos ir rpybos institucijos, t. y. asmenys, turintys teisin interes apsaugoti save, savo turt ar aplinkinius nuo pavojing ir nenuspjam tokio asmens veiksm. Asmen taip pat galima priverstinai paguldyti psichiatrin gydymo staig naujojo BK 17 ir 100 straipsniuose nurodytais atvejais (kai nusikaltim padars asmuo yra pripaintas nepakaltinamu, ribotai pakaltinamu ar padars nusikaltim susirgs psichikos liga, taiau liks laisvje kelt pavoj visuomenei). 5. Komentuojamo straipsnio 5 dalyje nustatyti asmens teiss laisv civiliniai teisiniai gynimo bdai - turtins ir neturtins alos atlyginimas. Specialioji norma, reglamentuojanti civilin atsakomyb u neteist laisvs ribojim ar paeidim administracinio ar baudiamojo proceso srityje, yra CK 6.272 straipsnis. Be abejo, asmens teis laisv gali bti ginama ir kitais civiliniais teisiniais gynimo bdais, pavyzdiui, reikalaujant udrausti atlikti tam tikrus veiksmus, kurie gali i teis paeisti, ar juos nutraukti (CK 1.138 str.).

2.27 STRAIPSNIS
Teis pakeisti lyt 1. Nesusituoks pilnametis asmuo turi teis medicininiu bdu pakeisti savo lyt, jeigu tai medicinikai manoma. Toks asmens praymas turi bti ireiktas ratu. 2. Lyties pakeitimo slygas ir tvark nustato statymai. 1. Komentuojamame straipsnyje numatyta fizinio asmens teis medicininiu bdu pakeisti lyt, jeigu yra tokios slygos: a) asmuo yra pilnametis; b) jis nra sudars santuokos. i slyga turi bti aikinama plaiai ir apimti taip pat aplinkyb, kad asmuo nra saistomas registruotos partnerysts santyki (CK 3.229 str.), nes prieingu atveju bt teisinama tos paios lyties asmen partneryst; c) yra medicinin galimyb ir btinyb pakeisti asmens lyt, t. y. asmuo turi tam tikr su jo lytimi susijusi anomalij, kuri galima paalinti medicininiu bdu (tam tikromis operacijomis ir hormoniniu gydymu); d) yra asmens raytinis praymas atlikti toki medicinin operacij. Asmens lyties pakeitimas yra pagrindas padaryti atitinkamus jo gimimo akto rao (CK 2.18 str.) ir kit asmens dokument pakeitimus ar juos pakeisti (Europos mogaus teisi teismas
sprendime, priimtame byloje B. v. France, 1992, paymjo, kad valstybs institucij atsisakymas padaryti atitinkamus mogaus, medicininiu bdu pakeitusio savo lyt, oficiali asmens identifikavimo dokument pakeitimus ir pakeisti jo vard paeidia asmens teis privat gyvenim, tvirtint Europos mogaus teisi ir pagrindini laisvi apsaugos konvencijos 8 straipsnyje).

2. CK tvirtinta tik asmens teis pakeisti lyt ir pagrindins ios teiss gyvendinimo slygos. ios teiss gyvendinimo tvark ir slygas reglamentuos specialus statymas, kuris, pagal 1 punkto e" papunkt, turi bti parengtas iki 2003 m. sausio 1 dienos. is statymas gals nustatyti papildomas ios teiss gyvendinimo slygas, pavyzdiui, tam tikr medicinini kontraindikacij nebuvim ir panaiai. III SKYRIUS FIZINIO ASMENS PRIPAINIMAS NEINIA KUR ESANIU AR PASKELBIMAS MIRUSIU

2.28 STRAIPSNIS
Fizinio asmens pripainimas neinia kur esaniu 1. Fizin asmen teismas gali pripainti neinia kur esaniu, jeigu jo gyvenamojoje vietoje vienerius metus nra duomen, kur jis yra. 2. Jeigu negalima nustatyti dienos, kuri gauti apie nesantj paskutiniai duomenys,

neinia kur buvimo pradia laikoma ateinani met sausio pirmoji diena. 1. Asmens pripainimo neinia kur esaniu instituto tikslas - apsaugoti ir apginti dingusio asmens turtines teises, taip pat kit asmen, pavyzdiui, dingusio asmens kreditoriaus, interesus. Komentuojamo straipsnio 1 dalyje nurodytos dvi fizinio asmens pripainimo neinia kur esaniu slygos: a) nuolatinis asmens nebuvimas savo paskutinje gyvenamojoje vietoje (CK 2.14 str.) vienus metus; ir b) nebuvimas jokios informacijos, kur asmuo yra. Taigi asmens pripainimo neinia kur esaniu slygos liko tokios paios kaip ir 1964 m. CK 18 straipsnyje. Komentuojama norma nenumato asmen, kurie turi teis kreiptis teism su pareikimu dl asmens pripainimo neinia kur esaniu. Todl paduoti tok pareikim gali bet kuris teisin interes turintis asmuo (CPK 4 str.), pavyzdiui, dingusio asmens sutuoktinis, artimieji giminaiiai, kreditoriai, darbdavys ir panaiai. i byl nagrinjimo tvarka reglamentuojama CPK 277-282 straipsniuose. Pripainus asmen neinia kur esaniu, atsiranda svarbi teisini padarini, pavyzdiui, santuoka tokiu atveju gali bti nutraukta supaprastinta tvarka vieno sutuoktinio praymu (CK 3.55 str. 1 d. 3 p.); baigiasi pripainto neinia kur esanio asmens iduoto arba jam iduoto galiojimo galiojimas (CK 2.147 str. 1 d. 6-7 p.) ir kita. 2. Komentuojamo straipsnio 2 dalyje nurodyta io straipsnio 1 dalyje numatyto vien met termino pradia. Pagal bendrj taisykl, vien met terminas skaiiuojamas nuo tos dienos, kai paskutin kart asmuo matytas ar gauta ini apie j ar jo buvimo viet. Pavyzdiui, paskutin kart asmen mat 2001 m. kovo 30 dien. Prajus metams nuo ios datos asmen galima pripainti neinia kur esaniu, jeigu apie j negauta daugiau joki ini. Taiau jeigu tokios dienos nustatyti nemanoma, taikoma komentuojamoje normoje tvirtinta prezumpcija pripastama, kad asmuo dingo ateinani met, einani po met, kai apie j gauta ini, sausio pirm dien ir vien met terminas bus pradtas skaiiuoti nuo ios dienos. Pavyzdiui, pareikjas kreipiasi teism dl asmens pripainimo neinia kur esaniu 2001 m. rugsjo 15 d., taiau negali nurodyti dienos, kuri jis paskutin kart k nors suinojo apie dingusj. Tokiu atveju vien met terminas turi bti pradtas skaiiuoti tik nuo 2002 m. sausio 1 d. ir asmuo gali bti pripaintas neinia kur esaniu tik prajus nuo ios datos vieniems metams.

2.29 STRAIPSNIS
Neinia kur esanio fizinio asmens turto apsauga 1. Suinteresuot asmen arba prokuroro pareikimu teismas skiria asmens, kurio buvimo vieta neinoma, turto laikinj administratori. Laikinuoju administratoriumi gali bti skiriamas asmens sutuoktinis, artimieji giminaiiai arba asmenys, suinteresuoti isaugoti jo turt. Laikinasis administratorius privalo inventorizuoti turt ir imtis priemoni turtui isaugoti. Administratoriaus atlyginim nustato teismas, iskyrus atvejus, kai laikinuoju administratoriumi paskirtas asmens sutuoktinis ar artimasis giminaitis. Jie ias funkcijas atlieka neatlygintinai. 2. Laikinasis administratorius valdo turt, i to turto ilaiko asmenis, kuriuos neinia kur esantysis privalo ilaikyti, apmoka neinia kur esanio asmens skolas. Disponuoti turtu, j keisti ar kitaip suvaryti teises turt laikinasis administratorius gali tik teismo leidimu. 3. Jeigu asmens, kurio buvimo vieta neinoma, turt sudaro mon, teismas skiria jos administratori. is veikia mons savininko vardu. 4. Kai teismo sprendimu asmuo yra pripaintas neinia kur esaniu, jo turtui teismo nutartimi skiriamas nuolatinis administratorius. 5. Turto administratoriumi asmuo gali bti paskirtas tik jo sutikimu. 1. CK 2.28 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad asmen galima pripainti neinia kur esaniu tik prajus vieniems metams nuo jo dingimo. Taiau lieka dingusio asmens turtas ir j btina priirti tol, kol is terminas praeis ir bus galima pripainti asmen neinia kur esaniu. Todl ikarto po dingimo btina imtis laikin dingusio asmens turto apsaugos priemoni, kad per

metus tas turtas nebt prarastas. Komentuojamo straipsnio 1 dalyje sakoma, kad tokia laikina dingusio asmens turto apsaugos priemon yra laikinojo administratoriaus skyrimas. Laikinj administratori skiria teismas remdamasis suinteresuot asmen (dingusio asmens sutuoktinio, sugyventinio artimj giminaii, kreditori ir pan.) arba prokuroro pareikimu. Komentuojama norma numato asmenis, kurie gali bti skiriami laikinaisiais administratoriais, ir laikinojo administratoriaus pareigas. Asmuo laikinuoju administratoriumi gali bti paskirtas tik jo sutikimu (CK 2.29 str. 5 d.). Laikinajam administratoriui ir jo veiklai mutatis mutandis taikomi CK 4.236-4.251 straipsniai. 2. Laikinojo administratoriaus pareiga - tinkamai tvarkyti ir priirti dingusio asmens turt. Tvarkomo turto sskaita administratorius atsiskaito su dingusio asmens kreditoriais, kuri reikalavimo teiss terminas yra sujs, taip pat moka ilaikym, kur privaljo mokti dings asmuo, pavyzdiui, buvusiam sutuoktiniui, nepilnameiams vaikams ir panaiai, atlieka kitas dingusio asmens turtines pareigas ir gyvendina jo teises, pavyzdiui, valdo akcijas ir gyvendina akcininko teises. Komentuojamo straipsnio 2 dalyje taip pat nustatyti laikinojo administratoriaus teisi ribojimai: parduoti, mainyti, dovanoti ir panaiai, taip pat keisti ar kitaip varyti administruojam turt laikinasis administratorius turi teis tik teismo leidimu. 3. Dingusio verslininko (CK 2.4 str. 2 d.), t. y. asmens, kuris vertsi kine komercine veikla, turt gali sudaryti mon kaip turtinis kompleksas (CK 1.110 str.). Tokio turto prieirai ir tvarkymui skiriamas administratorius ir jis tvarko visus dingusio asmens kins komercins veiklos reikalus, palaikydamas jo versl: sudaro sandorius, vykdo jau sudarytus sandorius, priima ir atleidia darbuotojus, moka mokesius ir panaiai. 4. Laikinasis administratorius tvarko ir priiri dingusio asmens turt tol, kol is teismo sprendimu pripastamas neinia kur esaniu. Teismas, pripains asmen neinia kur esaniu, tuo paiu sprendimu ar atskirja nutartimi skiria pripainto neinia kur esaniu asmens turto nuolatin administratori. Juo gali bti skiriamas ir asmuo, buvs laikinuoju administratoriumi. Nuolatinio administratoriaus veiklai taikomi CK 4.236-4.252 straipsniai. 5. Jeigu laikinasis administratorius nebuvo paskirtas, taiau dingusio asmens reikalus tvark ir turt priirjo kitas asmuo, taikomi CK 6.229-6.236 straipsniai.

2.30 STRAIPSNIS
Sprendimo pripainti fizin asmen neinia kur esaniu panaikinimas 1. Jeigu pripaintas neinia kur esaniu asmuo grta arba paaikja jo buvimo vieta, teismas panaikina sprendim pripainti asmen neinia kur esaniu ir panaikina jo turto administravim. 2. Pajamos, kurias i neinia kur esanio asmens turto gavo turto administratori, grinamos grusiam turto savininkui, o turto administratoriui grs turto savininkas turi atlyginti visas su turto administravimu susijusias ilaidas. 1. Net ir pripainus asmen neinia kur esaniu, lieka tikimyb, kad jis gyvas. i tikimyb gali tapti tikrove paaikjus, kad asmuo tikrai gyvas. Komentuojamame straipsnyje nurodyti pripainto neinia kur esaniu asmens atsiradimo (pvz., kai jis atvyksta savo ankstesn gyvenamj viet arba suinoma, kur jis yra) teisiniai padariniai. Tokiu atveju teismas panaikina savo ankstesn sprendim dl asmens pripainimo neinia kur esaniu. Taiau nustatytas asmens turto administravimas ilieka tol, kol pats asmuo atvyksta ir perima i administratoriaus savo turt. Kreiptis teism dl priimto sprendimo panaikinimo gali pats atsirads asmuo arba kiti asmenys, turintys teisin interes, pavyzdiui, sutuoktinis, artimieji giminaiiai, turto administratorius. Teismo sprendimo panaikinimas nereikia asmens teisinio statuso grinimo status quo. Todl pripainus asmen neinia kur esaniu atlikti teisiniai veiksmai ar atsirad teisiniai padariniai lieka teisikai veiksmingi ir panaikinus tok teismo sprendim. Pavyzdiui, jeigu kitas

sutuoktinis nutrauk santuok su pripaintu neinia kur esaniu asmeniu, tai teismo sprendimo panaikinimas nereikia, kad automatikai atnaujinamas santuokos galiojimas. CK, skirtingai nei SK 41 straipsnyje, tokiais atvejais nenumatytas santuokos atnaujinimo institutas, todl pagal analogij turt bti taikomos CK 3.50 straipsnio 3-4 dalys, t. y. kai panaikinamas teismo sprendimas, kuriuo vienas sutuoktinis buvo pripaintas neinia kur esaniu, teismas priimt sprendim nutraukti santuok bendru buvusi sutuoktini praymu gali panaikinti, jeigu sutuoktiniai ar vienas i j nra sudar naujos santuokos ir nra CK 3.12-3.17 straipsniuose numatyt klii atnaujinti j santuok. Panaikintas teismo sprendimas nutraukti santuok siuniamas civilins metrikacijos staigai ir i atnaujina santuokos akto ra ir anuliuoja ituokos akto ra. 2. CK 2.30 straipsnio 2 dalyje reglamentuojami atsiradusio asmens ir jo turto administratoriaus tarpusavio atsiskaitymai. Visos pajamos, administratoriaus gautos i administruojamo turto ir nepanaudotos vykdant dingusio asmens prievoles, grinamos atsiradusiam asmeniui. is privalo atsiskaityti su administratoriumi, t. y. atlyginti visas io turtas ilaidas, jeigu jos nebuvo atlygintos CK 4.238 straipsnyje nustatyta tvarka. Administratorius savo teis ilaid atlyginim gali utikrinti pasinaudodamas daikto sulaikymo teise (CK 4.229 str.). 3. Kai dingusio asmens turt ir reikalus tvark asmuo, nebuvs paskirtas administratoriumi, io asmens ir atsiradusio asmens tarpusavio santykiams taikomi CK 6.2296.236 straipsniai.

2.31 STRAIPSNIS
Fizinio asmens paskelbimas mirusiu 1. Fizinis asmuo gali bti teismo tvarka paskelbiamas mirusiu, jeigu jo gyvenamojoje vietoje trejus metus nra duomen apie jo buvimo viet, o jeigu jis dingo be inios tokiomis aplinkybmis, kurios sudar mirties grsm arba duoda pagrind spti j uvus dl nelaimingo atsitikimo, jeigu apie asmen nra duomen eis mnesius. i termin pradia nustatoma pagal io kodekso 2.28 straipsnio 2 dalies taisykl. 2. Karys ar kitas asmuo, dings be inios dl karo veiksm, gali bti teismo tvarka paskelbiamas mirusiu ne anksiau, kaip prajus dvejiems metams nuo karo veiksm pasibaigimo dienos. 3. Asmuo gali bti paskelbiamas mirusiu nepaisant to, ar prie tai jis buvo pripaintas neinia kur esaniu, ar ne. 4. Paskelbto mirusiu asmens mirties data yra laikoma ta diena, kuri siteisja teismo sprendimas paskelbti j mirusiu. Jeigu paskelbiamas mirusiu asmuo, dings be inios tokiomis aplinkybmis, kurios sudar mirties grsm arba duoda pagrind spti j uvus dl nelaimingo atsitikimo, teismas gali pripainti io asmens mirties data spjam jo uvimo dien. 5. Tokio asmens mirties vieta yra laikoma teismo sprendime nurodyta konkreti vieta. Jeigu konkreios asmens mirties vietos nustatyti negalima, jo mirties vieta laikoma paskutin inoma jo buvimo vieta. 6. Asmens paskelbimas mirusiu io asmens civilini teisi ir pareig atvilgiu prilygsta jo miriai. 1. Komentuojamo straipsnio 1 dalyje nustatyti asmens paskelbimo mirusiu pagrindai. Jie liko tokie patys kaip ir 1964 m. CK 21 straipsnyje. Bendroji taisykl, kad asmens mirties prezumpcija gali bti taikoma, jeigu jo paskutinje gyvenamojoje vietoje (CK 2.16 str.) trejus metus nra joki ini apie j ar jo buvimo viet. Trej met terminas skaiiuojamas pagal CK 2.28 straipsnio 2 dalies taisykl. Ta pati norma numato ios bendrosios taisykls iimt: jeigu asmuo dingo be inios tam tikromis ekstremaliomis aplinkybmis, kurios sudar mirties grsm arba duoda pagrindo manyti, kad jis tikrai uvo (lktuvo, laivo katastrofa, ems drebjimas, potvynis, gamybin

avarija ir pan.), tai asmens mirties prezumpcij galima taikyti, kai apie j nra joki ini apie eis mnesius po i aplinkybi. Asmens paskelbim mirusiu komentuojamo straipsnio pagrindais reikia skirti nuo kit dviej panai institut: asmens mirties tam tikromis aplinkybmis ir tam tikru laiku fakto nustatymo (CPK 272 str. 2 d. 8 p.) ir asmens mirties registravimo fakto nustatymo (CPK 272 str. 2 d. 3 p.). Asmuo paskelbiamas mirusiu, kai nra rodym, patvirtinani jo mirt konkreiu laiku ir konkreiomis aplinkybmis. Todl net tokiomis aplinkybmis dar ilieka tikimyb, kad asmuo gyvas ir kada nors atsiras. Pavyzdiui, asmuo plauk laivu ir is dingo be pdsak: n vienas juo plauks asmuo neliko gyvas. iuo atveju nra liudytoj ir kitoki rodym, patvirtinani asmens mirties fakt, todl j galima paskelbti mirusiu prajus eiems mnesiams po to, kai dingo laivas. Taiau jeigu asmuo plauk laivu, ikrito u borto ir fakt patvirtina liudytoj parodymai, taiau jo lavonas nerastas, tai reikia nustatyti asmens mirties fakt konkreiu laiku ir konkreiomis aplinkybmis (CPK 272 str. 2 d. 8 p.). Kai asmens mirties faktas buvo registruotas, taiau dingsta mirties akto raai ir j negalima atkurti, nustatomas asmens mirties registravimo faktas (CPK 272 str. 2 d. 3 p.). Asmens paskelbimo mirusiu teisiniai padariniai prilygsta asmens mirties padariniams (CK 2.31 str. 6 d.): civilins bkls akt ra knygose padaromas raas apie asmens mirt, iduodamas mirties liudijimas; atsiranda palikimas (CK 5.3 str.); baigiasi santuoka (CK 3.50 str. 1 d.); baigiasi galiojimo galiojimas (CK 2.147 str. 1 d. 6-7 p.) ir kita. Komentuojama norma nenumato asmen, kurie turi teis kreiptis teism dl asmens paskelbimo mirusiu. Todl teism gali kreiptis visi asmenys, turintys teisin interes paskelbti asmen mirusiu: asmens sutuoktinis, artimieji giminaiiai, kreditoriai ir panaiai. Bylos dl asmens paskelbimo mirusiu nagrinjamos CPK 277-282 straipsni tvarka. 2. Komentuojamo straipsnio 2 dalis yra specialioji norma, taikoma tais atvejais, kai be inios dingsta karys ar kitas asmuo dl karo veiksm. iuo atveju mirties prezumpcija taikoma prajus ne maiau kaip dvejiems metams nuo dienos, kai baigsi karo veiksmai. i norma taikytina tiek tais atvejais, kai karo veiksmai vyko Lietuvoje, tiek tada, kai karys ar kitas asmuo dingo usienio valstybje vykstant karo veiksmams. Pavyzdiui, Lietuvos karys, tarnaujantis Jungtini Taut taikos palaikymo daliniuose, dingsta usienio valstybje, kur buvojo karinis dalinys ir kur vyksta karo veiksmai, arba Lietuvos pilietis dingsta per turistin kelion usienio valstybje, kai joje kyla karas. Svoka karas" ios normos poiriu apima bet kur ginkluot konflikt, kai prieikos puss naudoja aunamuosius ginklus ir kit karin technik: kar (tiek paskelbt, tiek nepaskelbt), kilus tarp dviej ar daugiau valstybi, pilietin kar, karin perversm, etnin karin konflikt ir panaiai. 3. Teismas sprendim paskelbti asmen mirusiu gali priimti neatsivelgdamas tai, ar asmuo prie tai buvo pripaintas neinia kur esaniu. Pavyzdiui, nuo asmens dingimo dienos yra praj daugiau kaip treji metai, taiau niekas nesikreip teism dl jo pripainimo neinia kur esaniu. Tokiu atveju asmen i karto galima paskelbti mirusiu (komentuojamo straipsnio 3 d.). 4. Komentuojamo straipsnio 4 dalyje nurodyta, kokia diena laikoma asmens mirties data. is klausimas svarbus, nes statymas sieja teisinius padarinius su asmens mirties momentu, pavyzdiui, palikimas atsiranda nuo palikjo mirties momento (CK 5. 3 str.). Norma numato dvi asmens mirties datos nustatymo galimybes. Pirma, asmens mirties data galima laikyti teismo sprendimo paskelbti j mirusiu siteisjimo dat (CPK 233 str.). Antra, teismas gali nustatyti konkrei asmens mirties dien (konkrei met ir mnesio dien), jeigu asmuo dingo konkreiomis aplinkybmis, vykusiomis konkrei dien, pavyzdiui, inoma lktuvo katastrofos, ems drebjimo ir panaiai diena. 5. CK 2.31 straipsnio 5 dalyje aikinama, kaip nustatoma paskelbto mirusiu asmens mirties vieta, nes ji gali bti reikminga paveldjimo atveju (CK 5.4 str.). Komentuojama norma numato dvi alternatyvas. Pirma, esant duomen, kur asmuo galjo ti, teismas t viet gali nurodyti sprendime kaip asmens mirties viet. Antra, visais kitais atvejais asmens mirties vieta laikoma paskutin inoma jo buvimo vieta.

2.32 STRAIPSNIS
Paskelbto mirusiu fizinio asmens atsiradimo pasekms 1. Jeigu paskelbtas mirusiu asmuo grta arba paaikja jo buvimo vieta, teismas panaikina sprendim paskelbti asmen mirusiu. 2. Grs asmuo neturi teiss reikalauti grinti savo turt, kuris, paskelbus asmen mirusiu, yra paveldtas. Taiau tais atvejais, kai asmuo neinia kur buvo dl svarbi prieasi, jis turi teis, neatsivelgiant grimo laik, reikalauti grinti jo turt, ilikus pas pdinius. 3. Grs asmuo taip pat turi teis isireikalauti turt, perjus neatlygintinai tretiesiems asmenims, arba jo vert. Taiau siningam turto gijjui turi bti atlyginami visi nuostoliai, susij su turto ar jo verts ireikalavimu. 1. Asmens paskelbimas mirusiu reikia tik jo mirties prezumpcijos patvirtinim. Taiau i prezumpcija yra nuginijama, nes gali paaikti, kad asmuo i ties yra gyvas. Todl CK 2.32 straipsnyje nurodyti asmens atsiradimo teisiniai padariniai. 2 Komentuojamo straipsnio 1 dalyje sakoma, kad grus paskelbtam mirusiu asmeniui arba paaikjus, jog jis gyvas ir kur jis yra, teismas panaikina savo sprendim paskelbti asmen mirusiu. Praym panaikinti teismo sprendim gali paduoti pats atsirads asmuo ar kiti suinteresuoti asmenys (artimieji giminaiiai ir kt.). Panaikinus teismo sprendim, anuliuojamas asmens mirties akto raas. Taiau sprendimo panaikinimas nereikia asmens teisinio statuso grinimo status quo. Todl visi teisiniai padariniai, atsirad paskelbus asmen mirusiu, lieka galioti, pavyzdiui, asmens santuoka laikoma pasibaigusia ir teismo sprendimo panaikinimas jos neatnaujina. 2. Komentuojamo straipsnio 2 dalyje specialiai aptariami asmens grimo ir teismo sprendimo paskelbti j mirusiu panaikinimo padariniai paveldjimo santykiams. Bendroji taisykl yra ta, kad grs paskelbtas mirusiu asmuo turto, kuris buvo paveldtas, neturi teiss isireikalauti i pdini. Kartu ta pati norma daro ios taisykls iimt, kad grs asmuo turi teis reikalauti i pdini ilikusio natra turto, jeigu neinia kur buvo dl svarbi prieasi (pvz., buvo prieo nelaisvje, po laivo katastrofos gyveno negyvenamoje saloje ir pan.). Neilikusio pas pdinius natra turto pinigins verts kompensacijos grs asmuo neturi teiss reikalauti. Jeigu pdiniai turt yra perleid kitiems asmenims, turi bti taikoma komentuojamo straipsnio 3 dalis. Pavyzdiui, jeigu pdiniai atlygintinai perleido turt kitiems asmenims, grs asmuo jo ireikalauti negali. 3. Komentuojamo straipsnio 3 dalyje reglamentuojami kitokie asmens grimo turtiniai padariniai. Turt, neatlygintinai perjus kitiems asmenims, t. y. ne pdiniams, ar jo vert asmuo turi teis ireikalauti. Tokiu atveju asmuo turi atlyginti siningo gijjo nuostolius, patirtus dl turto ar jo verts ireikalavimo. Taiau nei turto, kuris perjs kitiems asmenims atlygintinai, nei jo verts asmuo neturi teiss ireikalauti. Taiau kai, remiantis CK 1.5 straipsnyje tvirtintu siningumo principu ir CK 4.96 straipsniu, rodoma, kad tokie asmenys, nors ir atlygintinai sigydami turt, inojo, jog paskelbtas mirusiu asmuo i tikrj yra gyvas, grs asmuo turi teis ireikalauti turt ir i toki asmen. 4. Dar vienas paskelbto mirusiu asmens grimo teisinis padarinys nurodytas CK 3.50 straipsnio 3 dalyje. i norma numato galimyb atnaujinti dl sutuoktinio paskelbimo mirusiu pasibaigusi santuok, jeigu paskelbtas mirusiu sutuoktinis atsiranda. Taiau sutuoktinio atsiradimas automatikai santuokos neatnaujina. Jai atnaujinti reikia, kad: a) abu sutuoktiniai paduot praym civilins metrikacijos staigai dl santuokos atnaujinimo. Atnaujinti santuokos tik vieno sutuoktinio praymu negalima. Jeigu vienas sutuoktinis nenori atnaujinti santuokos, ji laikoma pasibaigusia; b) nebt santuokos atnaujinimo klii, numatyt CK 3.50 straipsnio 4 dalyje. Pirma, santuokos negalima atnaujinti, jeigu vienas sutuoktinis yra sudars nauj santuok. Antra, negalima atnaujinti santuokos, jeigu tam yra kitoki santuokos sudarymo materialij

klii, numatyt CK 3.12-3.17 straipsniuose, pavyzdiui, vienas sutuoktinis teismo sprendimu pripaintas neveiksniu. II DALIS JURIDINIAI ASMENYS IV SKYRIUS BENDROSIOS NUOSTATOS

2.33 STRAIPSNIS
Juridinio asmens svoka 1. Juridinis asmuo yra savo pavadinim turinti mon, staiga ar organizacija, kuri gali savo vardu gyti ir turti teises bei pareigas, bti iekovu ar atsakovu teisme. 2. ios knygos II dalies normos taikomos atskiroms juridini asmen teisinms formoms, iskyrus, jeigu io kodekso normos numato kitaip. 1. Komentuojamo straipsnio tikslas yra ivardyti juridinio asmens poymius, taip pat tvirtinti CK antrosios knygos II dalies norm taikymo pirmum. 2. Komentuojamo straipsnio 1 dalyje nurodyti juridinio asmens poymiai, pagal kuriuos juridinis asmuo yra atribojamas nuo kitoki moni susivienijim. Juridinio asmens poymiai gali bti pirminiai ir ivestiniai. Pirminiai poymiai apibria juridin asmen. Ivestiniai poymiai papildo, detalizuoja pirminius juridinio asmens poymius. Ivestini poymi raika gali bti vairi tai priklauso nuo juridinio asmens teisins formos. Juridinio asmens pirminiai poymiai yra organizacinis vieningumas, civilinis teisnumas ir veiksnumas, civilinis procesinis teisnumas ir veiksnumas. Susivienijimas gali bti laikomas juridiniu asmeniu tik esant visiems ivardytiems pirminiams poymiams. Kai kurie susivienijimai gali turti vien ar kelet, taiau ne visus juridinio asmens poymius, pavyzdiui, mons darbuotoj kolektyvas gali pasiymti organizaciniu vieningumu (turti, pvz., kolektyvo atstovus, taryb ir pan.); juridinio asmens filialui gali bti bdingas tam tikras organizacinis vieningumas ir civilinis procesinis teisnumas ir veiksnumas bei kita. Taiau tokie susivienijimai nebus laikomi juridiniais asmenimis, nes jie neturi vis pirmini juridinio asmens poymi (Apie juridinio asmens poymius isamiau r.:
Abramaviius A., Mikelnas V. moni vadov teisin atsakomyb. Vilnius: Teisins informacijos centras, 1999. P. 252-259.).

Juridiniu asmeniu nelaikomas kininko kis (1999 m. gegus 4 d. kininko kio statymo 3 str.) (inios. 1999, Nr. 43-1358). kininko kio pagrindas kininko ems kio veikla. Tai fizinio asmens veikla, kuriai nereikia organizacins struktros. Advokatros statymo 21 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad advokat kontora nra juridinis asmuo (inios. 1998, Nr. 64-1840). Advokat kontoros turi kelet juridinio asmens poymi, bet ne visus. Advokat kontora turi pavadinim, tam tikr struktr, taiau jai nebdinga veiksnumas ir teisnumas (advokatas pats draudia civilin atsakomyb ir atsako u padaryt al, sudaro sutart su klientais ir pan.). Advokat kontora yra advokat, sudariusi partnerysts sutart, visuma. Partnerysts sutarties tikslas - bendrai praktikuoti. Advokat kontoros yra kvazijuridiniai asmenys. Kvazijuridiniais laikomi asmenys, kuriems bdinga organizacinis vieningumas ir savo pavadinimas. Kvazijuridinis asmuo gali turti ir kit juridinio asmens poymi, taiau ne visus. Kvazijuridiniams asmenims, atsivelgiant j poymi raik, ios knygos II dalies nuostatos gali bti taikomos subsidiariai. Juridiniai asmenys taip pat nra notar biurai (1992 m. rugsjo 15 d. Notariato statymo 2 str.) (inios. 1992, Nr. 28-810; 2001, Nr. 55-1943). Pagal CK II 13 straipsnio 2 dal, individualios mons ir kins bendrijos, tarp j -

komanditins (pasitikjimo) kins bendrijos, sigaliojus CK yra laikomos juridiniais asmenimis. Tiek individualios mons, tiek kins bendrijos turi visus juridinio asmens poymius: sandorius sudaro savo, o ne steigj ar dalyvi vardu, gali bti iekovai ar atsakovai teisme, turi pavadinim ir panaiai. Susivienijimai, turintys juridinio asmens poymius, pagal veiklos pobd gali bti skirstomi mones, staigas ir organizacijas. mon tai susivienijimas, usiimantis kine komercine veikla arba veikla, kuria siekiama naudos jos steigjams. staiga yra susivienijimas, vykdantis statym nustatytas valstybs ar savivaldybs funkcijas, ar susivienijimas, veikiantis socialinio, vietimo mokslo, kultros, sporto ar kitose panaiose srityse, kurio tikslas - tenkinti tam tikrus vieuosius interesus, pavyzdiui, vieoji staiga, biudetin staiga ir kita. Organizacija yra bet kuris kitas susivienijimas, skirtas j sudariusi nari poreikiams tenkinti ir tikslams gyvendinti (visuomenin organizacija, politin partija ir pan.). 3. Organizacinis vieningumas pasireikia vidine struktra (susivienijimas turi skyrius, padalinius, valdymo, prieiros organus, dalyvi susirinkim ir pan.) ir struktrini dali sujungimu vien visum. Kiekvienas struktrinis padalinys turi kompetencijos ribas ir sveikauja su kitu struktriniu padaliniu nustatyta tvarka. Paprastai kompetencijos ribos ir sveikos tvarka nurodoma bendrame ar kiekvieno struktrinio padalinio veiklos reglamente (pvz., akcins bendrovs valdybos reglamente). Pagrindinis altinis, nustatantis svarbiausi struktrini padalini kompetencijos ribas ir sveik, yra steigimo dokumentai. Organizacin vieningum lemia tai, kad susivienijimo struktriniai padaliniai veikia ne savo, o viso juridinio asmens vardu, todl susivienijimas turi turti pavadinim. Pavadinimas leidia identifikuoti juridin asmen. Tai ivestinis juridinio asmens poymis. Ivestinis juridinio asmens poymis yra ir atskiras juridinio asmens turtas. Jis leidia juridiniam asmeniui gyvendinti tikslus, kuriems jis yra steigtas. Turto atskirumas reikia, kad juridinio asmens turtas apskaitomas atskirai nuo juridinio asmens dalyvi ar steigj turto. Civilinis teisnumas - tai galjimas turti konkreias civilini statym numatytas ar j nedraudiamas teises ir pareigas (taip pat r. CK 2.1 str.). Civilinis veiksnumas - tai galjimas savo veiksmais gyti ir gyvendinti tokias teises bei savo veiksmais susikurti pareigas ir jas vykdyti (taip pat r. CK 2.5 str.). Skirtingai nei fizini asmen, juridini asmen teisnumas ir veiksnumas atsiranda tuo paiu metu, steigus juridin asmen. Civilinis procesinis teisnumas yra galjimas turti civilines procesines teises ir pareigas. Civilinis procesinis veiksnumas - tai galjimas gyvendinti savo teises teisme ir pavesti atstovui vesti byl (r. CPK 32-33 str.). 4. Skirtingai nei 1964 m. CK, naujajame kodekse juridinio asmens poymiu nelaikoma savarankika turtin juridinio asmens atsakomyb u savo prievoles. Savarankika turtin juridinio asmens atsakomyb yra tada, kai pagal juridinio asmens prievoles neatsako juridinio asmens dalyviai. Juridinis asmuo, kuris turi poym, yra vadinamas ribotos civilins atsakomybs juridiniu asmeniu. Juridinis asmuo, kuris io poymio neturi, vadinamas neribotos civilins atsakomybs juridiniu asmeniu. Juridinio asmens dalyvis, atsivelgiant statymuose ar juridinio asmens steigimo dokumentuose tvirtintas nuostatas, gali atsakyti arba neatsakyti pagal juridinio asmens prievoles (plaiau r. CK 2.50 str. komentar). Neribotos civilins atsakomybs juridinio asmens dalyvio atsakomyb atsiranda, jeigu juridinio asmens turto nepakanka prievolei vykdyti, kad ir kokios yra aplinkybs. CK 2.50 straipsnyje nurodyta, kad ribota juridinio asmens civilin atsakomyb gali inykti esant tam tikroms aplinkybms. Ribota juridinio asmens civilin atsakomyb gali inykti ir pagal sutart. 5. Komentuojamo straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad ios knygos II dalies normos yra taikomos visiems juridiniams asmenims, nesvarbu, kokia j teisin forma, t. y. ios knygos II dalies normos taikomos tiek vieosioms staigoms, tiek akcinms bendrovms, tiek kinms bendrijoms ar kitos teisins formos juridiniams asmenims. Komentuojamo straipsnio 2 dalyje tvirtinta kolizin norma. Juridinio asmens veiklai plaiuoju poiriu gali bti taikomos ne tik CK normos, bet ir kiti statymai, o tai savo ruotu gali lemti CK ir konkretaus statymo norm neatitikim ir tada pirmenyb teikiama CK. Komentuojamo straipsnio 2 dalyje pakartojamas

principas, tvirtintas CK 1.3 straipsnio 2 dalyje, leidiantis CK numatyti ir tam tikras iimtis, kai pirmenyb teikiama ne CK, o konkretiems statymams. Tokios iimtys turi bti nurodytos konkreiuose io kodekso straipsniuose (CK 2.34 str. 4 d., 2.37 str. 3 d., 2.38 str. 4 d., 2.46 str. 4 d., 2.93 str. 7 d., 2.97 str. 9 d.).

2.34 STRAIPSNIS
Vieieji ir privatieji asmenys 1. Juridiniai asmenys skirstomi vieuosius ir privaiuosius. 2. Vieieji juridiniai asmenys yra valstybs ar savivaldybs, j institucij arba kit asmen, nesiekiani naudos sau, steigti juridiniai asmenys, kuri tikslas - tenkinti vieuosius interesus (valstybs ir savivaldybs mons, valstybs ir savivaldybs staigos, vieosios staigos, religins bendruomens ir t.t.). 3. Privatieji juridiniai asmenys yra juridiniai asmenys, kuri tikslas - tenkinti privaius interesus. 4. Vieiesiems juridiniams asmenims ios knygos VII skyrius taikomas subsidiariai. 5. Vieiesiems juridiniams asmenims ios knygos IX skyrius netaikomas. 1. Komentuojamame straipsnyje tvirtintas juridini asmen skirstymas vieuosius ir privaiuosius juridinius asmenis ir nurodyti viej juridini asmen veiklos reguliavimo ypatumai. 2. Juridiniai asmenys gali bti skirstomi remiantis vairiais kriterijais. Pagal veiklos pobd jie gali bti skirstomi mones, staigas ir organizacijas; pagal veiklos srit - juridinius asmenis, usiimanius kine komercine veikla, vieuoju administravimu, kultrine, socialine, vietimo, mokslo, sportine ir kitokia veikla; pagal turtins atsakomybs apimt - ribotos ir neribotos civilins atsakomybs asmenis; pagal steigimo bd- egzistuojanius per se (valstyb, savivaldybs etc.), steigiamus teiss aktu, registruojamus, egzistuojanius atsiradus tam tikroms aplinkybms ir t.t. Juridini asmen skirstymas privaiuosius ir vieuosius yra vienas i j skirstymo bd, turini reikm kai kurioms juridinio asmens teisms ir pareigoms. Antai vieiesiems juridiniams asmenims Antrosios knygos VII skyrius taikomas subsidiariai, t. y. Tik kai kiti statymai nereguliuoja t pai teisini santyki. Atsivelgiant tai, kad viej juridini asmen tikslas nra siekti naudos j dalyviams, IX skyrius jiems taip pat netaikomas. CK nurodytos ir kai kurios kitos viej juridini asmen veiklos ypatybs: jie gali veikti pagal statymus arba, jeigu statymuose numatyta, pagal valstybs ir savivaldybi teiss akt dl vieojo juridinio asmens steigimo (CK 2.46 str. 3 d.), jiems bdingas specialusis teisnumas (CK 2.74 str. 2 d.), sandoriai, kuriuos sudar vieojo juridinio asmens organai paeisdami savo kompetencij, nesukelia prievoli juridiniam asmeniui (CK 2.84 str.), vieasis juridinis asmuo, iskyrus valstybs ir savivaldybs mones, negali bti pertvarkytas privatj juridin asmen (CK 2.104 str.). 3. Komentuojamo straipsnio 2 dalyje pateikiamas vieojo juridinio asmens apibrimas. Vieieji yra tokie juridiniai asmenys, kurie steigti nesiekiani naudos sau asmen ir kuri tikslas yra tenkinti vieuosius interesus. Svoka nesiekiantys naudos sau" reikia, kad vieojo juridinio asmens steigjas (kuris gali bti tiek vieas, tiek privatus) negauna i jo jokios materialiosios naudos. Materialioji nauda gali pasireikti nebtinai pinigine forma - tai gali bti ir tam tikr paslaug teikimas. Naudos, iskyrus atlyginim u atliekamas funkcijas, negali gauti ir vieojo juridinio asmens valdymo organ nariai. Vieojo juridinio asmens dalyvis ar valdymo organ narys gali pirkti ar gauti paslaugas i vieojo juridinio asmens, taiau tik vienodais pagrindais ir tik teisingai atlygindamas arba kompensuodamas j naais turt. Materialija nauda negalima laikyti tikslo, kuriam steigtas vieasis juridinis asmuo, pasiekimo (pvz., sporto varyb suorganizavimo, teniso populiarinimo, veiklos rmimo, paslaug dalyviams teikimo). Vieasis juridinis asmuo gali turti ir siekti pelno. Taiau vieojo juridinio asmens dalyvis negali gauti pelno dalies, jeigu vieojo juridinio asmens veikla pelninga, negali gauti likviduojamo

vieojo juridinio asmens turto dalies, virijanios dalyvio naus turt. Vieojo juridinio asmens dalyviui - valstybei ar savivaldybei, tenkanti turto dalis likvidavus gali atitekti visa. Tokios valstybei ar savivaldybei tenkanios turto dalies (virijanios nao dyd) panaudojimo klausimai turi bti sprendiami formuojant ir tvirtinant valstybs ar savivaldybi biudet. Svoka vieieji interesai" reikia naud visuomenei ar jos daliai, taip pat moni gerov. Viej interes poymis yra j bendrumas kiekvieno asmens atvilgiu. Taiau, pagal straipsn, vieuosius interesus reikia suprasti plaiau, t. y. kaip apimanius ir grupinius interesus. Grupins naudos siekimo pagrindas yra tai, kad asmenys sujungia turimus iteklius siekti to, ko kiekvienas galt siekti atskirai. Komentuojamame straipsnyje ivardytos viej juridini asmen teisins formos. Sraas nra isamus. Prie viej juridini asmen priskiriamos valstybs mons, savivaldybs mons, biudetins staigos, vieosios staigos, labdaros ir paramos fondai, visuomenins organizacijos, politins partijos, profesins sjungos, asociacijos ir panaiai. Juridinio asmens priskyrimas prie viej ar privaij juridini asmen yra reikmingas jo teisins formos reglamentavimui. Antai vieojo juridinio asmens dalyviai neturi teiss gauti i jo naudos, valdymo organ nariai - pelno dalies ir panaiai. Valstybs ir savivaldybs funkcij ypatybs lemia tai, kad valstyb ir savivaldybs dalyvauja civiliniuose santykiuose vairiais bdais. Vienas i j yra privaij juridini asmen steigimas, kuriuo siekiama didinti valstybs ar savivaldybs pajamas. Tokiais atvejais valstyb ar savivaldyb, pavyzdiui, sigyja akcini bendrovi akcij ar tampa j steigja. Tokie privatieji juridiniai asmenys veikia tokiais paiais pagrindais kaip ir bet kurie kiti privatieji juridiniai asmenys. Privaij juridini asmen teisins formos reglamentavimas pasiymi tam tikromis ypatybmis: privaij juridini asmen dalyvi interesai atriboti nuo juridini asmen interes, saugoma juridini asmen valdymo organ teis priimti savarankikus sprendimus ir kita. Visa tai lemia, kad netiesioginiam valstybs ar savivaldybs dalyvavimui civiliniuose santykiuose (kaip dalyvio) btinos dvi atskiros teisins formos: viena i j valstybs ar savivaldybs mons, kita - udarosios akcins bendrovs ar kitos mons. 1994 m. gruodio 21 d. Valstybs ir savivaldybs moni statymo 2 straipsnyje nurodytos tam tikros mons steigjos (dalyvs) teiss, kurios dl btinumo atskirti privaius juridini asmen dalyvi ir pai juridini asmen (ar kit interes grupi) interesus ir juos suderinti, negali bti gyvendinamos privatiesiems juridiniams asmenims. Todl valstybs ar savivaldybs mons yra priskiriamos prie viej juridini asmen. Tik siekiant vienod tiksl (tenkinti vieuosius interesus) galima suteikti vieojo juridinio asmens dalyviams teis duoti privalomus nurodymus valdymo organams, nes tokiu atveju lengviau ivengti galimo dalyvi ir valdymo organ tiksl ir pareig konflikto. statym leidjas, priimdamas statymus, reglamentuojanius konkreias juridini asmen teisines formas, gali nustatyti viej juridini asmen veiklos ypatumus tiek, kiek leidia CK. Reglamentuojant viej juridini asmen veikl btina atsivelgti jos ypatybes ir jas tinkamai detalizuoti teiss aktuose. Ta pati teisin forma, neatsivelgiant ypatybes, neturt bti taikoma ir vieajam, ir privaiajam juridiniam asmeniui. 4. Komentuojamo straipsnio 3 dalyje nurodyta, kas yra privatieji juridiniai asmenys. Privaij juridini asmen tikslas yra tenkinti privaius j steigj interesus. Svoka privats interesai" reikia bet koki materialij naud (pelno dalies, turto prieaugio gavim), kuri gauna ar siekia gauti tiek juridinio asmens dalyviai, steigjai, tiek juridinio asmens organ nariai. 5. Komentuojamo straipsnio 4-5 dalyse aptariami Antrosios knygos VII ir IX skyri taikymo ypatumai. io straipsnio 4 dalyje sakoma, kad VII skyrius taikomas subsidiariai, t. y. kai viej juridini asmen organ kompetencijos, funkcij ir veiklos klausim nereglamentuoja konkreias juridini asmen teisines formas reglamentuojantys statymai, taikomas Antrosios knygos VII skyrius. Taiau vieiesiems juridiniams asmenims visais atvejais taikomi CK 2.842.85 straipsniai. Vieiesiems juridiniams asmenims ios knygos IX skyrius netaikomas, nes j dalyviai neturi koki nors reikming juridinio asmens atvilgiu turtini teisi. Juridinio asmens dalyvis paprastai yra vieojo juridinio asmens narys, o naryst negali bti perleidiama ar parduodama kitam asmeniui.

2.35 STRAIPSNIS
Valstyb ir savivaldybs 1. Valstyb ir savivaldybs yra juridiniai asmenys. 2. Valstybs ir savivaldybi institucijos, kuri buvim numato Lietuvos Respublikos Konstitucija, yra juridiniai asmenys statym nustatytais atvejais. 3. Valstybei ir savivaldybms netaikomos ios knygos II dalies normos, iskyrus io kodekso 2.36, 2.74,2.76,2.80, 2.84,2.85 straipsnius. 4. io straipsnio 2 dalyje nurodytos valstybs ir savivaldybi institucijos pateikia juridini asmen registrui dokumentus ir duomenis, nurodytus io kodekso 2.46 ir 2.66 straipsniuose. 1. Komentuojamame straipsnyj e nurodyti susivienijimai, kurie yra juridiniai asmenys per se, - tai Lietuvos Respublika ir savivaldybs. Savivaldyb yra valstybs teritorijos administracinis vienetas, kuriam Konstitucija laiduoja savivaldos teis, gyvendinam per savivaldybs taryb (r. Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo (toliau - LR KT) 2000 m. liepos 9 d. nutarim) (inios. 2000, Nr. 56-1669). Tokie susivienijimai civilins teiss poiriu negali bti steigiami ar pasibaigti. 2. Komentuojamo straipsnio 2 dalyje, papildanioje 1 dalyje ivardyt juridini asmen sra, sakoma, kad juridiniai asmenys statym nurodytais atvejais taip pat yra valstybs ir savivaldybi institucijos, kuri buvimas tvirtintas Konstitucijoje (svokos valstybs ir savivaldybi institucijos" aikinim r. CK 2.36 str. komentare). Tokios valstybs ir savivaldybi institucijos yra ministerijos (1994 m. gegus 19 d. Vyriausybs statymo 29 str. 5 d.) (inios. 1994, Nr. 43-772), LR KT (1993 m. vasario 3 d. Konstitucinio Teismo statymo 89 str.) (inios. 1993, Nr. 6-120), teismai (1994 m. gegus 31 d. Teism statymo 12 str.) (inios. 1994, Nr. 46-851; 2002, Nr. 17-649), Lietuvos bankas (1994 m. gruodio 1 d. Lietuvos banko statymo 2 str. 1 d.) (inios. 1994, Nr. 99-1957; 2001, Nr. 28-890), Valstybs kontrol (1995 m. gegus 30 d. Valstybs kontrols statymo 3 str. 2 d.) (inios. 1995,Nr. 51-1243;2001,Nr. 112-4070). 3. Valstybei ir savivaldybms, kaip specifiniams teiss subjektams (Apie valstyb, kaip
specifin teiss subjekt, plaiau r.: Aecee C. C. IIpa, Moca: Cay, 1999. P. 71-72; Nekroius L, Nekroius V., Vlyvis S. Romn teis. Vilnius: Justitia, 1999. P. 94-96; atas J. Komercins teiss subjektai. Kaunas: Kauno technologijos universitetas, 1998. P. 20-21.), Antrosios knygos II dalies normos

netaikomos, iskyrus atvejus, susijusius su valstybs ir savivaldybs teisi ribojimu kit subjekt atvilgiu esant civiliniams santykiams (plaiau r. CK 2.76 str. ir 2.80 str. komentar). Valstybei ir savivaldybms taikomas CK 2.36 straipsnis, kuriame nurodyta, kaip valstyb ir savivaldybs dalyvauja civiliniuose santykiuose (plaiau r. CK 2.36 str. komentar.). Valstybei ir savivaldybms taikomas CK 2.74 straipsnis, nes valstyb ir savivaldybs, kaip juridiniai asmenys, priskiriamos prie viej juridini asmen, t. y. Valstyb gali gyti tik tokias civilines teises ir prisiimti tik kokias civilines pareigas, kurios neprietarauja Konstitucijai, o savivaldybs - tokias, kurios neprietarauja Konstitucijai ir kitiems statymams (Konstitucijos 5 str., 1994 m. liepos 7 d. Vietos savivaldos statymo 3 str. 2 d., 4 str. 6 p.) ( inios. 1994,Nr. 55-1049; 2000, Nr. 912832). Valstybei ir savivaldybms taikomi ios knygos 2.84-2.85 straipsniai. Atsivelgiant tai, kad CK 2.36 straipsnio 2 dalyje nustatyta, jog valstyb ir savivaldybs gyja civilines teises, prisiima civilines pareigas ir jas gyvendina per atitinkamas valstybs ir savivaldybi valdymo institucijas, ir tai, kad valstyb ir savivaldybs, kaip juridiniai asmenys, priskirtinos prie viej juridini asmen, valstybs ir savivaldybi valdymo institucijos, sudariusios sandorius valstybs ir savivaldybi vardu paeisdamos savo kompetencij, nesukuria prievoli valstybei ir savivaldybms. 4. Komentuojamo straipsnio 4 dalyje gyvendintas atskleidimo principas, tvirtintas CK 2.62 straipsnio 3 dalyje, ir nurodyta, kad valstybs ir savivaldybi institucijos, bdamos juridiniai asmenys, privalo pateikti dokumentus, kuriais remdamosi jos veikia (r. CK 2.46 str.),

ir duomenis, traukti rus juridini asmen registr.

2.36 STRAIPSNIS
Valstybs ir savivaldybi dalyvavimas civiliniuose santykiuose 1. Valstyb, savivaldyb ir j institucijos yra civilini santyki dalyvs lygiais pagrindais kaip ir kiti i santyki dalyviai. 2. Valstyb ir savivaldybs gyja civilines teises, prisiima civilines pareigas ir jas gyvendina per atitinkamas valstybs ir savivaldybi valdymo institucijas. 1. Komentuojamo straipsnio tikslas - tvirtinti ir ipltoti civilini santyki subjekt lygiateisikumo princip (plaiau r. CK 1.2 str. komentar) valstybs, savivaldybs ir j institucij dalyvavimo civiliniuose santykiuose atvilgiu. Analogikos nuostatos tvirtintos ir kit valstybi civiliniuose statymuose (Japonijos CK 36 str., Rusijos CK 124 str., Olandijos CK 2:1 str. ir kt). 2. Komentuojamo straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad valstyb ir savivaldyb bei j institucijos, bdamos civilins teiss subjektai, kartu su fiziniais ir kitais juridiniais asmenimis dalyvauja civiliniuose teisiniuose santykiuose. Tokiems civiliniams teisiniams santykiams taikomi tokie patys reglamentavimo principai kaip ir bet kuriems civilins teiss subjektams, o btent: subjekt lygiateisikumo, nuosavybs nelieiamumo, sutarties laisvs, nesikiimo privaius santykius, teisinio apibrtumo, proporcingumo ir teist lkesi, neleistinumo piktnaudiauti teise ir visokeriopos civilini teisi teisins gynybos. Valstybs, savivaldybs ir j institucij subjektikumas kai kuriais atvejais platesnis nei fizini ir juridini asmen, o kai kuriais atvejais - siauresnis. Ypatingo valstybs ir savivaldybs bei j institucij teisinio subjektikumo prieastis yra ta, kad valstyb ir savivaldyb bei j institucijos yra vieni i pagrindini vieosios teiss subjekt. Taiau CK reguliuojami santykiai, apibrti 1.1 straipsnyje, lemia tai, kad valstyb, savivaldybs ar j institucijos yra juridiniai asmenys tik civilini santyki poiriu. Tam tikra valstybs institucija gali bti visateisis konstitucins teiss subjektas, bet nebti juridinis asmuo, taip pat valstybs dalyvavimas kituose, ne civiliniuose santykiuose gali bti grindiamas visai kitais principais, nei nustatyta CK. Valstybs ir savivaldybi dalyvavimas civiliniuose santykiuose nra savitikslis ir yra apribotas valstybs funkcij gyvendinimu. Lietuvos Respublikos funkcijos yra atskleistos Konstitucijoje. Jos 46 straipsnyje tvirtintas principas, kad Lietuvos kis grindiamas privaios nuosavybs teise. Todl valstybei ir savivaldybei bei j institucijoms, kaip ir kitiems vieiesiems juridiniams asmeninis, bdingas specialusis teisnumas, t. y. j teiss ir pareigos negali prietarauti valstybs tikslams ir udaviniams. Valstyb ir savivaldybs civiliniuose santykiuose gali dalyvauti tiek tiesiogiai, tiek netiesiogiai. Netiesioginis valstybs ir savivaldybi dalyvavimas civiliniuose santykiuose pasireikia turto perdavimu patikjimo ar nuosavybs teise kitiems juridiniams asmenims. Paties juridinio asmens, kuriam perduodamas turtas, veikloje valstyb ar savivaldyb nedalyvauja, taiau to juridinio asmens atvilgiu gyja tam tikras prievolines teises ir (arba) prisiima pareigas. Valstybs ir savivaldybs bei j institucij dalyvavimas civiliniuose santykiuose lygiais pagrindais taip pat reikia, kad negalima suteikti koki nors privilegij valstybei, savivaldybei ir j institucijoms kaip civilini santyki subjektams. Valstybs, savivaldybi ir j institucij dalyvavimas civiliniuose santykiuose automatikai nereikia esant viej interes. 3. Komentuojamo straipsnio 2 dalyje nurodyta, kaip valstyb ir savivaldybs gyja civilines teises ir prisiima civilines pareigas ar jas gyvendina. Kaip kad juridinis asmuo gyja civilines teises, prisiima civilines pareigas ir jas gyvendina per savo organus, taip valstyb ir savivaldybs gyja civilines teises ir prisiima civilines pareigas bei jas gyvendina per valstybs ir savivaldybi valdymo institucijas. Galimas tam tikras i valdymo institucij dvilypumas, t. y. jos gali veikti kaip valstybs ar savivaldybs valdymo organai" ir kaip kit institucij organai. Tai lemia j vykdomos funkcijos. Svoka valdymo institucija" reikia vykdomj valdi (Vyriausyb, ministr, apskrities virinink, valdyb (mer). i valdymo institucij

kompetencij vis pirma nustato Konstitucija, taip pat kiti statymai (inios. 1994, Nr. 101-2015; 2001, Nr. 112-4088) (r. pvz., 1994 m. gegus 19 d. Vyriausybs, 1994 m. liepos 7 d. Vietos savivaldos, 1994 m. gruodio 15 d. Apskrities valdymo, 1990 m. liepos 30 d. Biudeto sandaros, 1994 m. gruodio 20 d. Valstybs ido, 2000 m. rugpjio 31 d. Valstybs rezervo, 1996 m. rugpjio 22 d. Valstybs skolos statymus). Konstitucijos 94 straipsnyje sakoma, kad Lietuvos Respublikos Vyriausyb tvarko krato reikalus. Konstitucijos 128 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad sprendimus dl esmini turtini sipareigojim valstybs vardu priima Seimas Vyriausybs silymu (inios. 1996, Nr. 86-2045; 2001, Nr. 39-1330) (LR KT 2000 m. spalio 19 d. nutarime dl Maeiki naftos" reorganizavimo i dalies nagrinjama esmini sipareigojim svoka.). Konstitucijos 128 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad valstybs turto valdymo, naudojimo ir disponavimo tvark nustato statymas (inios. 1998, Nr. 54-1492; 2001, Nr. 112-4076) (r., pvz., 1998 m. gegus 12 d. Valstybs, savivaldybi turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo statym).

2.37 STRAIPSNIS
Religins bendruomens ir bendrijos 1. Tradicins religins bendruomens ir bendrijos yra juridiniai asmenys. Kitos religins bendruomens ir bendrijos gyja juridinio asmens teises ios knygos V skyriuje ir kit statym nustatyta tvarka. 2. Religini bendruomeni ir bendrij struktriniai padaliniai, kurie pagal religini bendruomeni ir bendrij kanonus, statutus ar kitas normas atitinka io kodekso 233 straipsnyje nustatytas slygas, yra juridiniai asmenys. Tokie struktriniai padaliniai juridini asmen registrui pateikia dokumentus, patvirtinanius, kad yra ioje dalyje nurodytos aplinkybs. 3. Religins bendruomens ir bendrijos bei j struktriniai padaliniai, turintys juridinio asmens teises, veikia pagal savo kanonus, statutus ar kitas normas, tiek kiek jie neprietarauja statymams, ir iems juridiniams asmenims taikomi tik ios knygos IV, VI skyriai, 2.84,2.85 straipsniai bei, kiek tai neprietarauja io straipsnio 1 daliai, V skyrius. 1. Komentuojamame straipsnyje sakoma, kad tradicins religins bendruomens ir j bendrijos yra juridiniai asmenys per se, ir nurodyti CK antrosios knygos II dalies taikymo religinms bendruomenms ir bendrijoms bei j struktriniams padaliniams ypatumai. Komentuojamas straipsnis yra viena i Konstitucijos 26 straipsnyje tvirtintos minties, tikjimo ir sins laisvs teisini garantij. Religini bendruomeni ar bendrij steigimo arba veiklos ribojimai galimi tik esant aplinkybms, nurodytoms Konstitucijos 26 straipsnio 4 dalyje, taip pat 1950 m. Europos mogaus teisi ir pagrindini laisvi apsaugos konvencijos 9 straipsnyje (inios. 1995, Nr. 37-913). 2. Komentuojamo straipsnio 1 dalyje tvirtintos Konstitucijos 43 straipsnio nuostatos, pagal kurias valstybs pripaintos banyios ir kitos religins organizacijos turi juridinio asmens teises. Svoka religins bendruomens" reikia asmen grupes, siekianias gyvendinti tos paios religijos tikslus. Religin bendruomen gali bti banyia ar jai tolygi religin organizacija - kitokia bendruomen. Banyi ir tolygi religini organizacij - bendruomeni, siekiani gyvendinti tos paios religijos tikslus, susivienijimas yra religin bendrija. Religin bendrij turi sudaryti ne maiau kaip dvi religins bendruomens, turinios bendr vadovyb. Tradicins Lietuvos religins bendruomens ir bendrijos ivardytos 1995 m. spalio 4 d. Religini bendruomeni ir bendrij statymo 5 straipsnyje, o btent: lotyn apeig katalik, graik apeig katalik, evangelik liuteron, evangelik reformatori, ortodoks (staiatiki), sentiki, judj, musulmon sunit ir karaim. Religinje bendruomenje turi bti ne maiau kaip penkiolika nari. Religines bendruomenes ir bendrijas galima skirstyti tradicines, valstybs pripaintas ir kitas. Atsivelgiant tai, prie kurios grups priklauso religins bendruomens ir bendrijos, statymuose gali bti nustatytos skirtingos teiss santykio su valstybe atvilgiu (inios. 1995,Nr. 89-

1985; 2000,Nr. 40-1115)

(r. Religini bendruomeni ir bendrij statym). 3. Komentuojamo straipsnio 2 dalyje nurodyta, kokie religini bendruomeni ir bendrij struktriniai padaliniai gali bti juridiniai asmenys. Tai yra struktriniai padaliniai, kurie turi visus juridinio asmens poymius, ivardytus CK 2.33 straipsnyje. Poymiai nustatomi atsivelgiant religini bendruomeni ir bendrij kanonus, statut ar kitas normas. Kad yra reikiami poymiai, turi bti patvirtinta, kaip nurodyta CK 2.64 straipsnio 2 dalies 4 punkte, taiau tokio struktrinio padalinio steigimo dokument, jeigu tokie yra, sutikimo su statym reikalavimais notaras netikrina. Tokia struktrini padalini pripainimo tvarka taikoma neatsivelgiant religins bendruomens ar bendrijos santyk su valstybe (tradicin, valstybs pripainta ar kita). Svoka struktrinis padalinys, esantis juridinis asmuo" gali reikti (bet ne visada reikia, nes tai lemia jo steigimo dokumentai arba veiklos praktika) jo tiesiogin priklausomyb nuo steigjo, t. y. toks struktrinis padalinys yra saistomas steigjo sprendim, kurie yra priimami steigjo ne kaip juridinio asmens organo. Tokiems struktriniams padaliniams, pasitvirtinus CK 2.50 straipsnyje nurodytoms aplinkybms, gali bti taikoma neribota civilin atsakomyb, pavyzdiui, jeigu struktrinis padalinys, esantis juridinis asmuo, pagal steigimo dokumentus, privalo vykdyti steigjo nurodymus. Religin bendruomen ar bendrija gali steigti kitus juridinius asmenis, kurie nra struktriniai padaliniai, jeigu tai neprietarauja Religini bendruomeni ir bendrij statymui. Toks steigtas juridinis asmuo nelaikomas struktriniu padaliniu ir steigiamas atsivelgiant jo veiklos pobd (pvz., bendrojo lavinimo mokykla steigiama CK ir kit statym nustatyta tvarka). Taiau juridinis asmuo, kurio tikslas gyvendinti teis tikjimo laisv, steigiamas io straipsnio nustatyta tvarka (CK 2.37 str. 2 d.). 4. Komentuojamo straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad religini bendruomeni, bendrij ir j struktrini padalini, kurie yra juridiniai asmenys, veiklos pagrindas yra kanonai, statutai ar kitos normos. Jeigu kanonai, statutai ar kitos normos nustato taisykles, kurios prietarauja statymuose tvirtintoms imperatyvioms teiss normoms, taikomos statym nuostatos. Taiau ios knygos normos taikomos tik apimtimi, nurodyta komentuojamo straipsnio 3 dalyje. Tradicins religins bendruomens ir bendrijos, struktriniai padaliniai, nurodyti komentuojamo straipsnio 2 dalyje, juridini asmen registrui pateikia j trauktin informacij suraydamos nustatytos formos praym. Taiau tokiam praymui notaro patvirtinimas nereikalingas. Kitos religins bendruomens ir bendrijos registruojamos Antrosios knygos V skyriaus ir kit statym nustatyta tvarka. Religins bendruomenms ir bendrijoms bei j padaliniams netaikoma CK 2.66 straipsnio 5 dalis, 2.70 straipsnis ir kai kurios kitos CK antrosios knygos normos. 2.38 STRAIPSNIS Profesins sjungos 1. Profesins sjungos yra juridiniai asmenys, jeigu yra vykdytos io straipsnio 2 dalies nuostatos. 2. Profesin sjunga yra steigiama, jeigu ji turi ne maiau kaip trisdeimt steigj arba jeigu monje, staigoje, organizacijoje yra ne maiau kaip trisdeimt steigj ir jie (jos) sudaryt ne maiau kaip 1/5 vis darbuotoj (o 1/5 vis darbuotoj bt ne maiau kaip trys darbuotojai), ir profesins sjungos susirinkime yra patvirtinti jos statai bei irinkti valdymo organai. 3. Profesins sjungos steigjais gali bti Lietuvos Respublikos pilieiai ar fiziniai asmenys, nuolat gyvenantys Lietuvos Respublikoje, ne jaunesni kaip keturiolikos met ir dirbantys pagal darbo sutart ar kitais pagrindais. 4. Profesinms sjungoms taikomas ios knygos V skyrius, kiek tai neprietarauja io straipsnio 1 daliai. Profesins sjungos pateikia juridini asmen registrui dokumentus, patvirtinanius io straipsnio 2 dalyje nurodyt aplinkybi buvim.

1. Komentuojamame straipsnyje teigiama, kad profesins sjungos yra juridiniai asmenys, jeigu yra vykdyti komentuojamo straipsnio reikalavimai. Profesins sjungos yra iskirtos i kit juridini asmen ir steigiamos kita nei ie tvarka. Profesini sjung krimo tikslas yra vieningai, t. y. organizuotai, ginti savo nari ir kit darbuotoj teises ir interesus. Profesins sjungos gina ne tik profesines, bet ir ekonomines bei socialines savo nari ir kit darbuotoj teises ir interesus, todl btina vengti bet kokio nepagrsto darbdavi ar valstybs kiimosi profsjung veikl. Profesins sjungos steigimo ypatumus lemia Konstitucijos 50 straipsnis, kur sakoma, kad profesins sjungos kuriasi laisvai ir veikia savarankikai. LR KT 1999 m. sausio 14 d. nutarime Dl Lietuvos Respublikos profesini sjung statymo preambuls 2 dalies, 10 straipsnio 4 dalies, 17 straipsnio, 18 straipsnio 1 dalies, 21 straipsnio ir 23 straipsnio 2 dalies atitikimo Lietuvos Respublikos Konstitucijai" (inios. 1999, Nr. 9-199) nurod, kad profesini sjung paskirtis ir funkcijos yra dvejopos: pirma - atstovauti profesins sjungos nariams ir juos ginti, antra- statymo nustatytais atvejais ir bdais ginti visus atitinkamos mons, staigos, organizacijos darbuotojus. Analogiki profesini sjung veiklos ir steigimo principai yra tvirtinti ir tarptautiniuose dokumentuose. Europos mogaus teisi ir pagrindini laisvi apsaugos konvencijos (inios. 1995, Nr. 37-913) 11 straipsnyje teigiama, kad kiekvienas turi teis laisvai rengti taikius susirinkimus, jungtis asociacijas kartu su kitais, skaitant teis steigti ir stoti profesines sjungas, kad bt ginami savi interesai. Tarptautins darbo organizacijos konvencijos Nr. 87 ,,Dl asociacij laivs ir teiss jungtis organizacijas gynimo" (inios. 1996, Nr. 27-653) 2-4 ir 7 straipsniuose nurodyta, kad valstybs valdios institucijos turi susilaikyti nuo bet kokio kiimosi, galinio apriboti darbuotoj dalyvavim savo organizacijose, j steigim, valdymo organ formavim ir panaiai. Analogikos nuostatos tvirtintos Europos socialinje chartijoje (inios. 2001, Nr. 49-1704). Komentuojamo straipsnio 4 dalies norma nustato bendrosios taisykls, siejanios juridinio asmens steigim su jo registravimu, iimt. Tai reikia, kad profesins sjungos neregistruojamos, kaip nurodyta ios knygos V skyriuje, ir gyja juridinio asmens teises vykdiusios atitinkamas slygas, ivardytas komentuojamo straipsnio 2 dalyje. 2. Komentuojamo straipsnio 2 dalyje ivardytos aplinkybs, kurioms esant profesin sjunga yra steigta ir turi juridinio asmens teises. Tokios aplinkybs yra trys: 1) steigjams keliami kiekybs reikalavimai; 2) stat patvirtinimas; 3) valdymo organ suformavimas. Profesin sjunga, steigiama ne monje, staigoje ar organizacijoje, turi turti ne maiau kaip 30 steigj. monje, staigoje ar organizacijoje steigiamos profesins sjungos steigj turi bti: 1) ne maiau kaip 30, arba 2) ne maiau kaip 1/5 vis darbuotoj, taiau ne maiau kaip trys darbuotojai. Profesins sjungos susirinkim turi suaukti steigjai arba steigjas, galiotas tai atlikti steigj susitarimu. Profesins sjungos susirinkime turi bti patvirtinti jos statai. statams keliami reikalavimai nurodyti CK 2.47 straipsnyje, taip pat 1991 m. lapkriio 21 d. Profesini sjung statyme (inios. 1991, Nr. 34-933; 2001, Nr. 28-901) (8 str.). Profesins sjungos susirinkime turi bti irinkti valdymo organai, kuriuos nustato profesins sjungos statai. 3. Komentuojamo straipsnio 3 dalyje nurodyta, kas gali bti profesins sjungos steigjai. Svoka fiziniai asmenys, nuolat gyvenantys Lietuvos Respublikoje" apima ne tik usieniet, turint leidim nuolat gyventi Lietuvos Respublikoje, bet ir usieniet, turint teis joje dirbti. Europos socialins chartijos 19 straipsnio 4 dalyje numatyta j ratifikavusi valstybi pareiga garantuoti darbuotojams migrantams, teistai esantiems valstybi teritorijose, padt, ne maiau palanki, nei ta, kuria naudojasi j pai pilieiai. Komentuojamo straipsnio 3 dalyje nurodyti tik profesins sjungos steigjams keliami reikalavimai. Profesins sjungos nariai gali bti bet kurie darbuotojai, siekiantys bendrai ginti savo profesines, ekonomines ir socialines teises ir interesus. 4. CK nenumato ribojim, susijusi su profesins sjungos steigj ar dalyvi darbu, todl jos gali bti steigiamos bet kuriame susivienijime, kur dirbama ar vykdoma analogika veikla.

statymuose gali bti nustatyti tam tikri profesini sjung veiklos ribojimai, taiau tik tokie, kurie ne tik nepaeidia CK 1.2 straipsnio 2 dalies reikalavim, bet ir yra btini demokratinje visuomenje valstybs ir visuomens saugumo interesais siekiant ukirsti keli teiss paeidimams ar nusikaltimams, gyventoj sveikatai ir dorovei ar kit asmen teisms bei laisvms apsaugoti (Pvz., 1990 m. gruodio 11 d. Policijos statymo 8 straipsnyje draudiama policijos
pareignams streikuoti. Toks pat draudimas nustatytas vidaus tarnybos pareignams 1991 m. gruodio 18 d. Laikinojo vidaus tarnybos statymo 7 straipsnyje ir kt.; r.: inios. 1990, Nr. 2-22; 2001, Nr. 112-4091).

Komentuojamo straipsnio 4 dalyje nurodyta, kad profesinms sjungoms taikomi ne visi V skyriaus straipsniai. Netaikomi tie straipsniai ir straipsni dalys bei normos, kurie prietarauja nuostatai, kad profesins sjungos nra steigiamos, o yra juridiniai asmenys atsiradus tam tikroms aplinkybms. Profesins sjungos privalo pateikti juridini asmen registrui dokumentus, patvirtinanius esant tokias aplinkybes, taip pat kitus duomenis, trauktinus juridini asmen registr. Kad yra aplinkybs, nurodytos komentuojamo straipsnio 2 dalyje, patvirtina notaras, taiau iuo atveju jis netvirtina steigimo dokument sutikimo su statymo reikalavimais. Juridini asmen registro tarnyba, gavusi atitinkam informacij, leidiani traukti duomenis juridini asmen registr, taip pat notaro patvirtintus dokumentus, rodanius esant reikiamas aplinkybes, privalo nedelsdama iduoti juridinio asmens registravimo paymjim ir suteikti jam kod. Juridinio asmens registravimo data yra laikoma aplinkybi, nurodyt komentuojamo straipsnio 2 dalyje, atsiradimo data. Registro tvarkytojas, nustats aplinkybes, nurodytas CK 2.68 straipsnyje, neturi teiss atsisakyti priimti dokumentus ar duomenis, taiau privalo apie tai informuoti juridin asmen. Profesinms sjungoms netaikoma ir CK 2.66 straipsnio 5 dalis, t. y. mint duomen pakeitimai sigalioja nuo j primimo momento, taip pat CK 2.70 straipsnis, nes profesins sjungos tampa juridiniais asmenimis atsiradus tam tikroms aplinkybms, ir kai kurios kitos CK antrosios knygos normos.

2.39 STRAIPSNIS
Juridinio asmens pavadinimas 1. Juridinis asmuo privalo turti savo pavadinim, pagal kur j bt galima atskirti nuo kit juridini asmen. 2. Juridinio asmens pavadinimas yra juridinio asmens nuosavyb, taiau jis negali bti parduotas ar kitaip perduotas kito asmens nuosavybn atskirai nuo juridinio asmens. 3. Juridinio asmens pavadinimas neturi prietarauti vieajai tvarkai ar gerai moralei ir klaidinti visuomen dl juridinio asmens steigjo, dalyvio, buveins, veiklos tikslo, teisins formos, tapatumo ar panaumo kit juridini asmen pavadinimus, inomesni Lietuvos visuomenei usienio moni, staig ir organizacij vardus, preki ir paslaug enklus. Juridinio asmens pavadinimas neturi klaidinti dl jo tapatumo ar panaumo anksiau u juridin asmen Lietuvos Respublikoje pateiktus registruoti, registruotus ar pripaintus inomus preki ir paslaug enklus. 4. Juridinio asmens pavadinimas atskirai neregistruojamas ir yra saugomas nuo tos dienos, kai juridini asmen registrui pateikiamas praymas registruoti juridin asmen, arba nuo teiss akto primimo, jei taikoma io kodekso 2.46 straipsnio 3 dalis. 5. Juridini asmen registro nuostatai gali nustatyti papildomus reikalavimus juridini asmen pavadinimui. 1. Komentuojamo straipsnio tikslas - apibrti juridinio asmens pavadinim ir nustatyti pagrindinius jam keliamus reikalavimus. Komentuojamame straipsnyje i dalies pakartotos 1999 m. liepos 1 d. Firm vard statymo nuostatos (inios. 1999, Nr. 63-2060; 2002, Nr. 38-1357). Komentuojamas straipsnis taikomas visiems juridiniams asmenims, neatsivelgiant teisin form. Jis sigalios pradjus veikti juridini asmen registrui ( 14 str.). CK 14 straipsnyje sakoma, kad IV skyriaus normos, susijusios su juridinio asmens pavadinimu, taikomos nuo juridini asmen registro veiklos pradios. Tai reikia, kad 14 straipsnyje numatytos straipsnio

galiojimo iimtys netaikomos, jeigu pavadinim reglamentuojanios normos nra susijusios su jo sudarymu ir registravimu. Todl sigaliojus CK pradjo galioti CK 2.42 straipsnio 1 dalis ir 2 dalyje numatytos teisins priemons, susijusios su 1 dalimi, taip pat galioja CK 2.43 straipsnio 12 dalys. 2. Komentuojamo straipsnio 1 dalyje tvirtintas vienas i juridinio asmens poymi, t. y. reikalaujama, kad juridinis asmuo turt pavadinim. Pavadinimas leidia identifikuoti juridin asmen ir atskirti vien juridin asmen nuo kito. Tai yra pagrindinis juridinio asmens pavadinimo tikslas. Juridinio asmens pavadinimas taip pat gali, bet neprivalo suteikti tam tikros informacijos apie pat juridin asmen, jo veikl, steigjus ir panaiai. 3. Komentuojamo straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad juridinio asmens pavadinimas yra nuosavybs teiss objektas. Taiau savininko teis j apribota. Savininkas (pats juridinis asmuo) negali juridinio asmens pavadinimo parduoti ar kitaip perduoti kito asmens nuosavybn atskirai nuo juridinio asmens. ios taisykls iimtys numatytos CK 5.76, 6.402, 6.536 ir 6.766 straipsniuose. 4. Komentuojamo straipsnio 3 dalyje nustatyti juridinio asmens pavadinimui keliami reikalavimai. Juridinio asmens pavadinimas neturi prietarauti vieajai tvarkai ir gerai moralei. Svokos vieoji tvarka" ir gera moral" turi bti aikinamos taip, kaip nurodyta CK 1.2 straipsnio 2 dalyje. i nuostata atitinka bendrj princip, kad civilins teiss gali bti apribotos, jeigu tai btina vieajai tvarkai ir geros morals principams apsaugoti. Pavadinime neturi bti vartojami keiksmaodiai, agresij skatinantys odiai ir panaiai. Juridinio asmens pavadinimas neturi klaidinti visuomens dl juridinio asmens steigjo ar dalyvio (pvz., kins bendrijos pavadinime negali bti vartojama pavard asmens, kuris nra tikrasis jos narys), buveins, veiklos tikslo ar teisins formos. Svoka klaidinti visuomen" turt bti aikinama taip, kad apimt ir neteisingos informacijos apie juridin asmen pateikim. Juridinio asmens pavadinimas gali neturti nieko bendro su jo vykdoma veikla, taiau neturi bti sudarytas taip, kad leist manyti juridin asmen usiimant tam tikra veikla ar esant tam tikros teisins formos ir panaiai. Juridinio asmens pavadinimas negali bti tapatus ar panaus kit juridini asmen pavadinimus, inomesni Lietuvos visuomenei usienio moni, staig ar organizacij vardus, preki ir paslaug enklus. Svoka tapatumas ir panaumas" reikia tokius juridinio asmens pavadinimus, kurie yra identiki arba turi panai, klaidinani savybi. Nustatant, ar yra panaumo, btina atsivelgti tai, ar pavadinimas gali klaidinti visuomen, taip pat juridinio asmens priskyrim prie viej ar privaij juridini asmen. Nustatant, ar pavadinimas yra panaus kito juridinio asmens pavadinim, btina atsivelgti juridinio asmens teisin form. Skirtinga teisin forma pati savaime nra pagrindas teigti, kad pavadinimai nepanas, taiau tai gali bti prielaida manyti, jog itaip visuomenei lengviau atskirti juridinius asmenis, j netapatinti. Svoka usienio mons, staigos ar organizacijos" apima bet kurias usienyje registruotas ar veikianias mones, tarptautines organizacijas, valstybs staigas ir panaiai. inomesniais Lietuvos visuomenje vardais turi bti laikomi tokie, kurie yra inomi visuomens daugumai dl paplitimo ir nebtinai formaliai tokiais pripainti. Pavadinimo, preki ir paslaug enklo vlesnis tapimas inomu Lietuvos visuomenei nra pagrindas taikyti CK 2.42 straipsnio 2 dal. Komentuojamo straipsnio 3 dalies antrame sakinyje teigiama, kad juridinio asmens pavadinimas taip pat neturi klaidinti dl jo tapatumo ar panaumo anksiau u juridin asmen Lietuvos Respublikoje pateiktus registruoti arba registruotus ar pripaintus inomus preki ir paslaug enklus. i norma reikalauja, kad juridinio asmens pavadinimas neklaidint, todl sprendiant klausim reikia vertinti, kokioms prekms ir paslaugoms yra registruotas enklas ir kokia yra juridinio asmens veikla. 5. Komentuojamo straipsnio 4 dalyje sakoma, kad juridinio asmens pavadinimas registruojamas kartu su juridiniu asmeniu. Pateikus paraik juridini asmen registrui registruoti juridin asmen arba pakeisti steigimo dokumentus (pavadinim), registruojamo juridinio asmens pavadinimas yra saugomas ir ginamas. Jeigu juridinis asmuo steigiamas priimant teiss akt, pavadinimas saugomas nuo teiss akto primimo, bet ne nuo jo sigaliojimo.

Firm vard registras atskirai nuo juridini asmen registro netvarkomas. Pasirinkti pavadinim yra juridinio asmens steigjo arba paties juridinio asmens teis. Notaras, tvirtindamas juridinio asmens steigimo dokument sutikim su statym reikalavimais, netvirtina, kad juridinio asmens pavadinimas atitinka jam keliamus reikalavimus. Taiau manydamas, kad neatitinka, notaras gali, bet neprivalo apie tai informuoti juridin asmen arba jo steigjus. Juridinio asmens 14 pavadinimo nesutikimas su statymo reikalavimais, iskyrus prietaravim vieajai tvarkai, gerai moralei ar visuomens klaidinim dl juridinio asmens steigjo, dalyvio, buveins, veiklos tikslo, teisins formos ar tapatumo, nra pagrindas atsisakyti registruoti juridin asmen, taiau juridini asmen registro tvarkytojas apie abejones dl juridinio asmens pavadinimo sutikimo su statymo reikalavimais gali, bet neprivalo informuoti steigjus. Steigjai arba juridinis asmuo, kurio teiss pavadinim yra paeistos, turi teis taikyti teisines priemones, numatytas CK 2.42 straipsnio 2 dalyje. 6. Juridini asmen registro nuostatai gali nustatyti juridini asmen pavadinimui papildom reikalavim (pvz., ribojimus pavadinime vartoti tam tikrus odius ir kt.). Tokius papildomus reikalavimus gali nustatyti tik juridini asmen registro nuostatai.

2.40 STRAIPSNIS
Juridinio asmens pavadinimo sudarymas 1. Juridinio asmens pavadinimas yra sudaromas i odi ar odi jungini, vartojam perkeltine reikme arba turini tiesiogin reikm. 2. Juridinio asmens pavadinimas turi bti sudarytas laikantis lietuvi bendrins kalbos norm ir negali bti sudarytas tik i tiesiogin veiklos daikt ar paslaug r nurodanio bendrinio odio (odi) arba tik i vietovardio, arba tik i kitokio odio, neturinio skiriamojo poymio. 3. Juridinio asmens pavadinimas gali bti sudarytas i raidi, kurios negali bti suprantamos kaip odiai, ir skaitmen arba j derini tik tada, jeigu toks pavadinimas yra nusistovjs visuomenje. Juridinio asmens, susijusio su usienio juridiniu asmeniu ar kita organizacija, pavadinimas gali bti sudaromas taip, kad jis bt tapatus ar panaus usienio juridinio asmens ar kitos organizacijos pavadinim, jei yra i sutikimas naudoti pavadinim. 1. Komentuojamame straipsnyje nustatyti juridinio asmens pavadinimo sudarymo principai. 2. Juridinio asmens pavadinimo nesudaro juridinio asmens teisin forma. Taiau juridinio asmens pavadinimas gali bti sudarytas taip, kad jame bt odiai, nusakantys juridinio asmens teisin form. Juridinio asmens pavadinimas yra odis ar odi junginys, vartojamas perkeltine ar tiesiogine reikme kaip sutartinis odinis enklas. Komentuojamas straipsnis sigalioja pradjus veikti juridini asmen registrui. odiai ar odi junginiai, vartojami juridinio asmens pavadinime, gali turti perkeltin arba tiesiogin reikm. 3. Juridinio asmens pavadinimas sudaromas laikantis bendrins lietuvi kalbos norm, iskyrus iimt, numatyt komentuojamo straipsnio 3 dalyje. Sudarant juridinio asmens pavadinim taip pat btina atsivelgti Valstybins lietuvi kalbos komisijos nutarimus (Lietuvi kalbos komisijos nutarimai: 1977-1998. Vilnius: Mokslo ir enciklopedij leidybos institutas, 1998 ) tiek, kiek jie nustato bendrins kalbos normas. Komentuojamo straipsnio 2 dalyje nustatyti ir kiti juridinio asmens pavadinimo sudarymo ribojimai. Negalima vartoti tik tiesiogin daikt ar paslaug r nurodanio bendrinio odio, pavyzdiui, mezgimas, matematika, vietovardi Vilnius, Alytus, kitoki odi, neturini skiriamojo poymio, pavyzdiui, tarptautinis, gamybinis, mokslinis. 4. Komentuojamo straipsnio 3 dalyje draudiama juridinio asmens pavadinim sudaryti i raidi, pavyzdiui, A, B, C, X, Y, Z ir panaiai, ir skaitmen, pavyzdiui, 1,2, 3, 16, 19, taip pat raidi ir skaitmen jungini - ABC 13 ir panaiai. Taiau tokius pavadinimus galima registruoti,

jeigu jie jau anksiau nusistovj visuomenje ne tik kaip paslaug ar preki enklai arba kitaip vartoti tam tikrai paslaugai apibdinti, bet ir yra susij su juridinio asmens veikla ar kitaip paplit. Komentuojamo straipsnio 3 dalyje juridiniams asmenims, kurie tiek nuosavybs, tiek sutartiniais ryiais ar kitaip susij su usienio juridiniu asmeniu, leidiama sudaryti savo pavadinim vartojant usienio juridinio asmens pavadinim, taiau tam btina gauti sutikim. Toks usienio juridinio asmens pavadinimas gali bti vartojamas tiek originalus, tiek papildytas.

2.41 STRAIPSNIS
Steigiamo juridinio asmens pavadinimas 1. Juridinio asmens steigjai gali kreiptis juridini asmen registr dl steigiamo juridinio asmens pavadinimo laikino traukimo juridini asmen registr. 2. Steigiamo juridinio asmens pavadinimui taikomos tokios paios taisykls kaip ir juridinio asmens pavadinimui, iskyrus io kodekso 2.39 straipsnio 4 dal ir 2.42 straipsn. 3. Steigiamo juridinio asmens pavadinimas traukiamas juridini asmen registr eiems mnesiams ir iam terminui pasibaigus ibraukiamas nepraneus apie tai juridinio asmens steigjams. 1. Komentuojamo straipsnio tikslas - sudaryti galimyb steigjams apsaugoti steigiamo juridinio asmens pavadinim iki jo registracijos. Tokia galimyb numatyta todl, kad kai kuri juridini asmen steigimas gali trukti gana ilgai. Komentuojamas straipsnis sigalioja pradjus veikti juridini asmen registrui. 2. Komentuojamo straipsnio 1 dalyje nurodyta juridinio asmens steigjo teis kreiptis juridini asmen registr ir prayti rezervuoti juridinio asmens pavadinim. Tokiu atveju juridinio asmens pavadinimas yra saugomas nuo paraikos pateikimo ir ibraukiamas, kaip nurodyta komentuojamo straipsnio 3 dalyje. 3. trauktam juridini asmen registr pavadinimui taikomos tokios paios sudarymo taisykls ir keliami tokie patys reikalavimai kaip ir registruojamam juridinio asmens pavadinimui, taiau juridinis asmuo neturi teiss imtis teisini priemoni, numatyt CK 2.42 straipsnyje. Steigiamo juridinio asmens pavadinimas taip pat saugomas laikinai. 4. Juridinio asmens pavadinimo traukimas juridini asmen registr yra laikinas ir gali trukti ne ilgiau kaip eis mnesius. is terminas atitinka CK 2.46 straipsnio 4 dalies reikalavim, kad juridinio asmens steigimo dokumentai, nepateikti juridini asmen registrui per eis mnesius, kai yra sudaryti, netenka galios. Kadangi terminas siejamas su steigimo dokument negaliojimu, apie pavadinimo rezervavimo panaikinim steigjams atskirai nepraneama.

2.42 STRAIPSNIS
Teis juridinio asmens pavadinim 1. Neleidiama gyti teisi ir pareig prisidengiant kito juridinio asmens pavadinimu arba naudoti kito juridinio asmens pavadinim be jo sutikimo. 2. Juridinis asmuo, kurio teis pavadinim yra paeista dl to, kad kitas asmuo neteistai naudoja pirmojo pavadinim, arba dl to, kad kitas asmuo turi ar naudoja pavadinim, kuris neatitinka io kodekso 2.39 straipsnio reikalavim, turi teis kreiptis teism ir reikalauti, kad teismas pareigot juridin asmen nutraukti neteistus veiksmus arba pakeisti pavadinim ir atlyginti tais veiksmais padaryt turtin ir neturtin al, o jeigu paeista io straipsnio 1 dalis, - taip pat reikalauti, kad asmuo perduot visk, k gavo prisidengs ar naudodamas pavadinim bjo savininko sutikimo. 1. Komentuojamame straipsnyje draudiama nesiningai naudotis kito juridinio asmens pavadinimu ir numatytos galimos teisins priemons, ukertanios tam keli.

Komentuojamas straipsnis sigaliojus CK galioja be iimi. Kadangi straipsniai, susij su juridini asmen pavadinimu (CK 2.39-2.41 str.), sigalioja tik pradjus veikti juridini asmen registrui, todl nustatant, ar juridinio asmens pavadinimas vartojamas neteistai, reikia atsivelgti komentuojamo straipsnio 1 dal ir kit statym numatytus neteistus pavadinimo (firmos vardo) vartojimo atvejus, taiau nereikia atsivelgti pavadinimo (firmos vardo) sudarymo taisykles, taip pat CK 2.39-2.41 straipsnius. Komentuojamas straipsnis taikomas, nesvarbu, kada registruotas pavadinimas (firmos vardas). sigaliojus CK straipsniams, susijusiems su juridinio asmens pavadinimu, sprendiant dl pavadinimo, traukto Firm vard registr, nesutikimo su CK 2.39 straipsnio reikalavimais, turi bti nustatyta, ar toks pavadinimas teistai raytas Firm vard registr. Jeigu raymo teistumas pripaintas, nra pagrindo teigti, kad toks pavadinimas neatitinka CK 2.39 straipsnio reikalavim. 2. Juridinio asmens pavadinimas yra juridinio asmens nuosavyb ir turi tam tikr vert. Todl komentuojamo straipsnio 2 dalyje draudiama be juridinio asmens savininko, t. y. paties juridinio asmens, sutikimo naudoti jo pavadinim. Gali bti naudojamasi vairiai, pavyzdiui, nurodant kito juridinio asmens pavadinim preki informacijoje, kataloguose, informaciniame leidime arba sudarant sandorius kito juridinio asmens vardu neturint tam teiss. Draudiama ne tik naudoti kito juridinio asmens pavadinim be jo sutikimo, bet ir prisidengti kito juridinio asmens pavadinimu. Prisidengimas gali pasireikti labai vairiai, taigi ir sudarant spd, kad bendraujama su vienu juridiniu asmeniu ar jo atstovu, o vliau sudarant sandor su kitu juridiniu asmeniu. 3. Komentuojamo straipsnio 2 dalyje nurodytos teisins priemons, kuri gali imtis juridinis asmuo, jeigu neteistai naudojamas jo pavadinimas arba kitas asmuo naudoja pavadinim, neatitinkant CK 2.39 straipsnio 3 dalyje keliam reikalavim. Pastaroji teis galima tik jeigu itaip gali bti paeistos arba yra paeidiamos juridinio asmens teiss. Teismas, nustats mintas aplinkybes, turi teis pareigoti nutraukti neteistus veiksmus arba pakeisti pavadinim ir atlyginti padaryt turtin ar neturtin al, o jeigu prisidengta kito juridinio asmens pavadinimu ar naudotas kito juridinio asmens pavadinimas be jo sutikimo, turi teis papildomai, be nurodyt priemoni, pareigoti kalt asmen perduoti visk, k is gavo prisidengs ar naudodamasis pavadinimu be jo savininko sutikimo. Pavyzdiui, jeigu buvo sudarytas, sandoris gali bti perimtas vykdyti tikrojo juridinio asmens. Jeigu buvo parduotas daiktas, pardavus gautos pajamos gali bti perduotos tikrajam juridiniam asmeniui.

2.43 STRAIPSNIS
Juridinio asmens pavadinimo keitimas 1. Juridinis asmuo prie pakeisdamas savo pavadinim privalo apie tai praneti vieai vien kart arba praneti visiems juridinio asmens kreditoriams ratu. 2. Jeigu juridinis asmuo nevykdo pareigos, nurodytos io straipsnio 1 dalyje, jam tenka su nepraneimu apie pavadinimo pakeitim susijusi neigiam pasekmi atsiradimo rizika. 3. Juridinio asmens pavadinimas keiiamas keiiant steigimo dokumentus, kurie registruojami juridini asmen registre tik tada, kai vykdyti io straipsnio 1 dalies reikalavimai. 4. Juridinis asmuo gali kreiptis juridini asmen registr dl numatomo suteikti juridinio asmens naujojo pavadinimo laikino traukimo juridini asmen registr. Tokiu atveju mutatis mutandis taikomas io kodekso 2.41 straipsnis. 1. Komentuojamame straipsnyje tvirtintos bendrosios taisykls, taikomos visiems juridiniams asmenims keiiant pavadinim. Komentuojamas straipsnis, iskyrus 3-4 dalis, sigalioja pradjus galioti CK. 2. Komentuojamo straipsnio 1 dalyje reikalaujama apie pavadinimo keitim informuoti suinteresuotus asmenis. itai galima padaryti dviem bdais: 1) vieai praneant vien kart, arba

2) informuojant visus kreditorius ratu. Praneimas turi bti paskelbtas spaudoje. Vieai praneama taip, kaip nurodyta juridinio asmens steigimo dokumentuose, o jeigu nenurodyta, vieai skelbiama taip, kaip numato juridinio asmens dalyvi susirinkimo aukimo tvarka, arba skelbiama laikratyje. Tokiu atveju laikraio platinimo teritorija turi atitikti juridinio asmens tiesiogins veiklos teritorij. Antra juridinio asmens keiiant savo pavadinim galimyb praneti -tai informuoti visus savo kreditorius ratu. iuo atveju kreditoriumi laikomas bet kuris asmuo, kuriam juridinis asmuo nra vykds prievols. Kreditoriais iuo atveju nelaikomi juridinio asmens dalyviai ir darbuotojai, jeigu nra jiems udelst vykdyti prievoli. 3. Komentuojamo straipsnio 2 dalyje nurodyti teisiniai padariniai, kurie atsiranda juridiniam asmeniui tinkamai nepraneus apie pavadinimo pakeitim. Nepraneus jam tenka visa neigiam padarini atsiradimo rizika. Pavyzdiui, jeigu dl pavadinimo pasikeitimo kontrahentas negals tinkamai vykdyti savo prievols arba juridinis asmuo negaus korespondencijos, visi dl to kylantys neigiami padariniai, tarp j ir pareiga atlyginti nuostolius, jeigu toki atsirast, teks tokiam juridiniam asmeniui. 4. Juridinio asmens pavadinim btina nurodyti juridinio asmens statuose arba kituose steigimo dokumentuose. Todl bet koks pavadinimo keitimas lemia ir stat arba steigimo dokument keitim. Toks pakeitimas turi bti atliekamas, kaip nurodyta CK 2.63 straipsnio 3 dalyje, ir pavadinimas laikomas pakeistu tik kai registruojamas juridini asmen registre. Registruojant juridinio asmens pavadinimo pakeitim turi bti, kaip nurodyta CK 2.64 straipsnio 2 dalies 4 punkte, pateikiamas notaro patvirtintas dokumentas, kad yra vykdyti komentuojamo straipsnio 1 dalies reikalavimai. 5. Kadangi juridinio asmens pavadinimo keitimas susijs su stat arba kit steigimo dokument keitimu ir informavimu apie pavadinimo pakeitim, komentuojamo straipsnio 4 dalyje numatyta galimyb kreiptis juridini asmen registr ir prayti tok nauj juridinio asmens pavadinim traukti juridini asmen registr, t. y. j rezervuoti. Tokiu atveju taikomos 2.41 straipsnio taisykls, tarp j ir ta, kad traukiama ne ilgiau kaip eiems mnesiams.

2.44 STRAIPSNIS
Juridinio asmens dokumentuose nurodoma informacija 1. Juridinio asmens dokumentuose, kuriuos jis naudoja turdamas santyki su kitais subjektais, (ratuose, sskaitose, prekybos dokumentuose ir 11.) privalo bti nurodyta: 1) juridinio asmens pavadinimas; 2) juridinio asmens teisut forma; 3) juridinio asmens buvein; 4) juridinio asmens kodas; 5) registras, kuriame kaupiami ir saugomi duomenys apie t juridin asmen. 2. Jeigu juridinis asmuo yra bankrutuojantis ar likviduojamas, apie tai taip pat turi bti paymima io straipsnio 1 dalyje nurodytuose dokumentuose. 3. Jeigu juridinis asmuo yra pridtins verts mokesio moktojas, tai moktojo kodas turi bti taip pat paymimas io straipsnio 1 dalyje nurodytuose dokumentuose. 4. Jei io straipsnio 1 dalyje nurodytuose dokumentuose yra minimas juridinio asmens kapitalas, tai turi bti nurodomas statinis kapitalas ir apmokto statinio kapitalo dydis. 1. Komentuojamo straipsnio tikslas - numatyti minimali informacij apie juridin asmen, kuri turi bti atskleista visiems, turintiems su juo santyk. Komentuojamame straipsnyje pakartotas Europos Sjungos (toliau - ES) Tarybos I moni direktyvos 68/15 l/EEB 4 straipsnis (OJ, 1968, Spec.Ed. (1) 41). 2. Komentuojamo straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad juridinio asmens pavadinimas, teisin forma, buvein, kodas ir registras, kur kaupiami ir saugomi duomenys, turi bti nurodyti bet kuriuose dokumentuose, kurie skirti naudoti ne juridinio asmens viduje. Tai apima bet kokius

juridini asmen siuniamus ratus, sskaitas, vataraius, sutartis ir panaiai. Paprastai tokie duomenys yra nurodomi juridinio asmens firminiuose blankuose. Minta informacija neturi bti pateikiama dokumentuose, skirtuose vidaus susirainjimui, pavyzdiui, vidaus ratvedyboje, sakymuose darbuotojams, informaciniuose laikuose juridinio asmens padaliniams, filialams, valdymo ar prieiros organ nariams. Taiau tokia informacija turi bti nurodyta laikuose ar sutartyse, sudaromose su juridinio asmens darbuotojais, taip pat ratuose, skirtuose juridinio asmens dalyviams. 3. Komentuojamo straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad tai, jog juridinis asmuo bankrutuoja, t. y. jam ikelta bankroto byla, ar yra likviduojamas, t. y. priimtas sprendimas j likviduoti, turi bti nurodyta dokumentuose, minimuose komentuojamo straipsnio 1 dalyje. 4. Komentuojamo straipsnio 3 dalyje reikalaujama nurodyti pridtins verts mokesio moktojo kod, jeigu juridinis asmuo yra pridtins verts mokesio moktojas. i informacija nurodoma tuose dokumentuose, kurie naudojami ne juridinio asmens viduje ir yra minimi komentuojamo straipsnio 1 dalyje. 5. Komentuojamo straipsnio 4 dalyje nurodyta, kad jeigu dokumentuose, skirtuose santykiams su iors subjektais, yra minimas juridinio asmens kapitalas, taip pat turi bti nurodoma tiek statinis kapitalas, tiek apmokto statinio kapitalo dydis. Tokia pati taisykl taikoma ir bet kuriai kitai informacijai, kuri platinama vieai arba skirta neribotam asmen ratui. i dalis taikoma tik akcinei bendrovei ar udarajai akcinei bendrovei.

2.45 STRAIPSNIS
Juridinio asmens dalyvis Juridinio asmens dalyvis (akcininkas, narys, dalininkas ir pan.) yra asmuo, kuris turi nuosavybs teis juridinio asmens turt, arba asmuo, kuris nors ir neisaugo nuosavybs teisi juridinio asmens turt, bet gyja prievolini teisi ir (ar) pareig, susijusi su juridiniu asmeniu. 1. Komentuojamame straipsnyje pateikiamas juridinio asmens dalyvio apibrimas. Juridinis asmuo yra susivienijimas, vienijantis kit asmen interesus ir (arba) kapital. ie asmenys ir yra juridinio asmens dalyviai. Kadangi juridinio asmens poymis yra turto atskirumas, juridinio asmens dalyviai paprastai neisaugo nuosavybs teisi turt, kuris perduodamas juridiniam asmeniui. Sujungti juridinio asmens interesai ir kapitalas turi bti valdoma tam tikru bdu, todl juridinio asmens dalyviai gyja tam tikras prievolines teises ar prisiima pareigas juridiniam asmeniui arba kitiems dalyviams. Atsivelgiant egzistuojanias juridini asmen teisines formas, juridinio asmens dalyvis nuosavybs teis juridinio asmens turt ilaiko tik tada, kai juridinio asmens steigjas yra valstyb arba savivaldyb, kurie juridiniam asmeniui perduoda turt ne nuosavybs, o patikjimo teise. (Taiau, atsivelgiant CK 4.107 straipsnio nuostatas, esant atitinkamoms teisinms formoms, galimi ir kitokie atvejai.) Juridinio asmens dalyviai statymuose, reglamentuojaniuose konkreias juridini asmen teisines formas, vadinami vairiai, pavyzdiui, akcins bendrovs - akcininkas, kins bendrijos tikrasis narys, narys komanditorius, profesins sjungos - narys, visuomenins organizacijos narys, valstybins mons - steigjas ir t.t. 4 Juridinio asmens dalyviai gali bti bet kurie juridiniai ar fiziniai asmenys, tarp j usienieiai, usienio juridiniai asmenys ir kitos organizacijos, iskyrus atvejus, nurodytus CK 2.60 straipsnio 3 dalyje. Konkreias juridini asmen teisines formas reglamentuojantys statymai gali nustatyti dalyviui tam tikrus reikalavimus, susijusius su juridinio asmens veiklos tikslais (plaiau r. CK 2.60 str. komentar). Reikalavimai juridinio asmens dalyviui gali bti nustatyti juridinio asmens steigimo dokumentuose, taiau tik atsivelgiant teisingumo, protingumo ir siningumo principus (CK 1.5 str.). Komentuojamame straipsnyje tvirtinta asociacij teis (plaiau r. CK 2.59 str. komentar).

2. Juridinio asmens dalyvio gyjamos prievolins teiss ir (arba) prisiimamos pareigos yra vairios ir priklauso nuo juridinio asmens teisins formos. Paprastai ribotos civilins atsakomybs juridinio asmens dalyvis neturi reikming prievoli juridiniam asmeniui, iskyrus dalyvauti juridinio asmens veikloje kapitalu. Jeigu juridinio asmens dalyvi susirinkimas yra juridinio asmens organas (r. CK 2.82 str. 2 d. komentar), dalyviams tenka ir juridinio asmens valdymo organ nari pareigos. Juridinio asmens dalyvio ir juridinio asmens steigjo pareigos yra skirtingos ir j negalima tapatinti. Juridinio asmens dalyviai turi prievoles, suponuotas bendrj civilins teiss princip - juridinio asmens dalyvio veikla turi bti grindiama protingumo ir siningumo principais (CK 1.5 str.). 3. Juridinio asmens dalyvi susirinkimas yra juridinio asmens organas. Juridinio asmens dalyvio (dalyvi susirinkimo) ir juridinio asmens interesai gali nesutapti. Toks interes nesutapimas ypa bdingas privatiesiems juridiniams asmenims. Privaiojo juridinio asmens dalyvio tikslas yra tenkinti privat interes, daniausiai pasireikiant pelno gavimu. Taiau juridinis asmuo, kaip savarankikas teiss subjektas, privalo veikti pagal teisingumo, protingumo ir siningumo reikalavimus. Viena vertus, juridinis asmuo, siekdamas pelno, turi vertinti ir kreditori, darbuotoj, vietos bendruomens, klient ir kit interes grupi lkesius, kad jis elgsis pagal teisingumo, protingumo ir siningumo reikalavimus. Kita vertus, juridinis asmuo steigiamas tam tikriems interesams tenkinti ir tai yra jo pagrindin ir vienintel priederm. 4. Nuo juridinio asmens teisins formos priklauso ir jo dalyvio dalyvavimo juridinio asmens veikloje laipsnis bei pobdis. (Pavyzdiui, akcinje bendrovje juridinio asmens dalyvavimas yra minimalus; kins bendrijos atveju tikrojo nario dalyvavimas juridinio asmens veikloje yra maksimalus.)

2.46 STRAIPSNIS
Juridini asmen steigimo dokumentai 1. Juridiniai asmenys veikia pagal savo steigimo dokumentus: status, steigimo sandor arba statym numatytais atvejais bendruosius nuostatus. Pagal kodeks statams prilygsta juridini asmen nuostatai, statutai ar kiti j steigimo dokumentai. 2. Steigimo dokument normos galioja tiek, kiek jos neprietarauja imperatyviosioms statym normoms. 3. Vieieji juridiniai asmenys gali veikti pagal statymus ar, jei statymai numato, pagal valstybs ar savivaldybi institucijos priimt teiss akt dl vieojo juridinio asmens steigimo, jei toks teiss aktas nenumato, kad vieasis juridinis asmuo veikia pagal valstybs ar savivaldybi institucijos patvirtintus status. 4. Juridinio asmens steigimo dokumentai netenka galios, jeigu jie nebuvo pateikti juridini asmen registrui per eis mnesius nuo teigimo dokument sudarymo, jeigu kiti statymai nenustato kitokio termino. 5. Juridinio asmens steigimo dokumentus pasiraiusi fizini asmen para tapatumas turi bti notaro patvirtintas, iskyrus statym nustatytas iimtis. 1. Steigiant juridin asmen kaip susivienijim, siekiama sujungti juridini asmen dalyvi interesus ir (arba) kapital. Kokiam tikslui sujungiami interesai ir (arba) kapitalas bei kaip jie naudojami, aptariama juridinio asmens statuose. Juose tvirtinami visi juridinio asmens poymiai. stat turinys nustatytas CK 2.47 straipsnyje ir statymuose, reglamentuojaniuose konkreias juridini asmen veiklos teisines formas. Jeigu juridinis asmuo neturi stat, io dokumento funkcijas atlieka steigimo sandoris (sutartis arba steigimo aktas) (Pvz., kins bendrijos
steigimo ir veiklos pagrindas yra bendrosios jungtins veiklos sutartis (partnerysts sutartis) (1990 m. spalio 16 d. kini bendrij statymo 7 str., (X 6.969 str.), individualios (personalins) mons steigimo ir veiklos pagrindas yra pareikimas registruoti mon (1990 m. liepos 31d. moni rejestro statymo 5 str.); r.: inios. 1990, Nr. 31-747 ),

o statym numatytais atvejais status gali pakeisti bendrieji nuostatai. statai, arba steigimo sandoris, jeigu nra stat, arba bendrieji nuostatai yra vadinami juridinio asmens steigimo

dokumentais. Jeigu juridinis asmuo yra steigiamas sudarant steigimo sandor ir turi status, steigimo dokumentais turi bti laikomi tik statai. Juridinio asmens statai gali vadintis vairiai: nuostatai, statutas ir panaiai, taiau CK poiriu tai neturi reikms, t. y. visi dokumentai, nesvarbu, koks j pavadinimas, yra vadinami statais. 2. Steigimo dokumentuose gali bti sprendiami vairs klausimai. Steigjas arba juridinio asmens dalyvis turi teis pats pasirinkti, kas turi bti steigimo dokumentuose, iskyrus tam tikrus privalomus duomenis, ivardytus CK arba statymuose, reglamentuojaniuose konkrei ri juridinius asmenis. Taiau steigimo dokument normos negali prietarauti imperatyvioms statymo normoms. Steigimo dokumentuose gali bti nustatytos kitokios nei statymuose normos, taiau tai galima tik jeigu statym normos nra imperatyvios. Ar steigimo dokumentuose nustatytos normos prietarauja imperatyvioms statymo normoms, nustatoma steigiant juridin asmen (plaiau r. CK 2.64 str. 2 d. 4 p.). Juridinis asmuo gali veikti pagal bendruosius nuostatus. Tokiu atveju duomenys, apibdinantys konkret juridin asmen (pavadinimas, buvein, kodas), nurodomi juridinio asmens paymjime, o pats juridinis asmuo veikia pagal bendruosius nuostatus. Pagal juos gali veikti tie juridiniai asmenys, kuri veiklos tikslai yra tapats ir atitinka statymo, reglamentuojanio toki juridinio asmens teisin form, nustatytus reikalavimus, taip pat nesiskiria organ kompetencija ir j veiklos tvarka, nurodytos CK 2.47 straipsnio 1 dalyje. Juridiniam asmeniui, kuris veikia pagal bendruosius nuostatus, nedraudiama turti savo stat. Tokie statai neturi prietarauti imperatyvioms statymo normoms, taiau gali neatitikti bendrj nuostat. Bendruosius nuostatus paprastai tvirtina Vyriausyb ar atitinkamos srities ministras (vietimo ir mokslo ministro 2000 m. liepos 25 d. sakymas Nr. 1016 Dl jaunimo mokyklos bendr nuostat
tvirtinimo", 2000 m. sausio 5 d. sakymas Nr. 5 Dl auktesniosios mokyklos bendrj nuostat"; Vyriausybs 1998 m. lapkriio 17 d. nutarimas Nr. 13 3 8 Dl daugiabui nam savinink bendrij, gyvenamj nam statybos bendrij, gara statybos ir eksploatavimo bendrij, sodinink bendrij stat registravimo ir identifikavimo kod suteikimo laikinosios tvarkos" ir kt; r.: inios. 2000, Nr. 66-2006; 2000, Nr. 3-83; 1998, Nr. 102-2819).

3. Vieieji juridiniai asmenys gali bti steigti priimant teiss akt dl j steigimo. Tokiu atveju juridinis asmuo veikia pagal j steigus teiss akt, iskyrus atvejus, kai toks teiss aktas numato, kad turi bti priimti ir patvirtinti juridini asmen statai. 4. Juridini asmen steigimo procedra gali bti sudtinga ir reikalauti tam tikr finansini itekli. Ji susijusi ir su tam tikrais sipareigojimais bsimiems dalyviams, todl komentuojamo straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad steigimo dokumentai, nepateikti juridini asmen registrui per eis mnesius nuo stat pasiraymo arba, jeigu statai nesudaromi, nuo steigimo sandorio sigaliojimo, netenka galios. statymai gali nustatyti ir kitokius terminus. i nuostata taikoma ir steigimo dokument pakeitimui. Steigimo dokumentai ir j pakeitimai (pakeisti steigimo dokumentai) registruojami juridini asmen registre. 5. Steigiamo juridinio asmens steigimo dokumentus rengia ir pasirao steigjai. Steigimo dokumentus tvirtina juridini asmen dalyvi susirinkimas, jeigu statymuose ar statuose nenumatyta kitaip. Komentuojamo straipsnio 5 dalyje reikalaujama patvirtinti fizini asmen para tapatum. Jis turi bti tvirtinamas notaro arba kito asmens Notariato statymo nustatyta tvarka. Toks tvirtinimas pradjus veikti juridini asmen registrui galimas notarui suraant juridini asmen registravimo formos praym arba tvirtinant steigimo dokument sutikim su statymo reikalavimais. statymai gali numatyti iimtis, kada tokio patvirtinimo nereikia. (Pavyzdiui, 2000 m. liepos 13 d. Akcini bendrovi statymo 5 straipsnio 5 dalyje nereikalaujama notarinio para tapatumo patvirtinimo, jeigu status pasirao juridinis asmuo (Akcini bendrovi statymo 5 straipsnio 5 dalyje numatytas papildomas reikalavimas pasiraant steigimo
dokumentus - steigimo dokumentus pasiraiusio juridinio asmens paraas turi bti patvirtintas antspaudu. Toks reikalavimas prietarauja CK 2.48 straipsnio 6 daliai, kur nenumatyta galimybs statymuose nustatyti kitus papildomus reikalavimus, ir CK 1.73 straipsnio 3 daliai, kur panaius reikalavimus leidiama nustatyti tik ali susitarimu; r.: inios. 2000, Nr. 64-1914).) Svoka pasiraantys asmenys", kai steigjas ar dalyvis yra

juridinis asmuo, reikia juridinio asmens valdymo organ ar jo nar (r. CK 2.83 str. komentar). Todl, jeigu juridinis asmuo steigimo dokumentus pasirao per atstov, taikomos taisykls,

nustatytos fiziniam asmeniui. Komentuojamo straipsnio 5 dalis taikoma tik steigiant juridin asmen, todl steigimo dokument (iskyrus steigimo sandor) nauj redakcij (pakeist steigimo dokument) pasirao valdymo organas arba dalyvi, primusi steigimo dokument pakeitimus, galiotas asmuo.

2.47 STRAIPSNIS
Juridinio asmens statai 1. Juridinio asmens statuose, o jeigu juridinis asmuo neturi stat, steigimo sandoryje arba bendruosiuose nuostatuose, jeigu juridinis asmuo veikia pagal bendruosius nuostatus, arba teiss akte, jei vieasis juridinis asmuo veikia pagal teiss akt, turi bti nurodyta: 1) juridinio asmens pavadinimas; 2) juridinio asmens teisin forma; 3) juridinio asmens buvein; 4) juridinio asmens veiklos tikslai; 5) juridinio asmens dalyvi susirinkimo kompetencija ir aukimo tvarka; 6) juridinio asmens organai ir j kompetencija bei skyrimo ir ataukimo tvarka arba, jei organai nesudaromi, o juridinis asmuo savo teises gyvendina per juridinio asmens dalyv, -juridinio asmens dalyvis; 7) juridinio asmens steigimo dokument keitimo tvarka; 8) juridinio asmens veiklos laikotarpis, jei jis yra ribotas; 9) kitos statym, juridinio asmens steigjo ar dalyvio nustatytos nuostatos. 2. Viej juridini asmen veiklos tikslai turi bti apibdinti aikiai ir isamiai, nurodant veiklos srit bei r. 3. Juridinio asmens dalyvi susirinkimo kompetencijos ir aukimo tvarkos, kit juridinio asmens organ kompetencijos bei skyrimo ir ataukimo tvarkos nurodyti nereikia, jeigu ji nesiskiria nuo statymuose nustatytos ir apie tai nurodoma paiuose statuose. 1. Komentuojamo straipsnio 1 dalyje nurodyti btini steigimo dokumentuose duomenys. Komentuojamas straipsnis atitinka ES Tarybos II moni direktyvos 77/91/EEB 2 straipsn (OJ, 1977, L 026/1). 2. Jeigu juridinis asmuo neturi stat, duomenys, ivardyti komentuojamo straipsnio 1 dalyje, nurodomi steigimo sandoryje (pvz., kins bendrijos bendrosios jungtins veiklos sutartyje (partnerysts sutartyje), individualios (personalins) mons pareikime registruoti mon) (kini bendrij statymo 7 straipsnis, CK 6.969 straipsnis, 1990 m. liepos 31 d. moni rejestro statymo 5 straipsnis // inios. 1990, Nr. 31-747; 1990, Nr. 24-599; 2001, Nr. 99-3532). Juridinis asmuo, veikiantis pagal bendruosius nuostatus, neturi individuali bendrj nuostat, iskyrus atvejus, kai yra nutariama, kad toks juridinis asmuo veiks pagal individualius status. Tokio juridinio asmens pavadinimas, buvein ir teisin forma nurodomi ne bendruosiuose nuostatuose, o juridinio asmens registravimo paymjime. Kai juridinis asmuo veikia pagal bendruosius nuostatus, juridinio asmens registravimo paymjime taip pat turt bti nurodomas juridinio asmens dalyvis, jeigu juridinio asmens organai yra nesudaromi. Kaip ir statuose, tiek vieojo, tiek privaiojo juridinio asmens registravimo paymjime nurodomas ir juridinio asmens veiklos laikotarpis, jeigu jis yra ribotas. Vieasis juridinis asmuo gali bti steigtas teiss aktu ir veikia pagal j (plaiau r. CK 2.46 str. 3 d.), taiau tokiame teiss akte turt bti nurodyta ir informacija, minima CK 2.47 straipsnio 1 dalyje. 3. Komentuojamo straipsnio 1 dalyje reikalaujama nurodyti juridinio asmens pavadinim, teisin form, buvein. Juridinio asmens veiklos tikslai taip pat turi bti atskleisti statuose. Kaip apibdinti veiklos tikslus, sprendia juridinio asmens dalyviai ar steigjai. Privaij juridini asmen veiklos tikslai gali bti apibdinti labai plaiai (pvz., pelno siekimas, prekyba, gamyba ir pan.). Atsivelgiant tai, kad viej juridini asmen teisnumas yra specialusis, juridini asmen veiklos tikslai turi bti nurodyti aikiai, isamiai, apibriant viej juridini asmen

veiklos srit ir r. Svoka sritis" reikia tam tikr veiklos ak (mokslo, meno, kulinarijos ir t.t.), svoka ris" - emesn skirstymo pakop (prekyba baldais, nekilnojamuoju turtu ir pan.; automobili gamyba, bald gamyba ir pan.). Juridinio asmens steigimo dokumentai nusako juridini asmen dalyvi susirinkimo aukimo tvark ir kompetencij, taip pat kit juridinio asmens organ kompetencij ir skyrimo ir ataukimo tvark. Kompetencijos ir aukimo tvarkos atskleisti nereikia, jeigu jie nesiskiria nuo nustatyt statymuose, reguliuojaniuose konkreias juridini asmen teisines formas, taiau tokiu atveju tai btina tiesiogiai nurodyti statuose, pavyzdiui, visuotinio akcinink susirinkimo kompetencija yra numatyta Akcini bendrovi statyme". Steigimo dokumentuose btina vardyti juridinio asmens dalyv, jeigu valdymo organai nesudaromi ir juridinis asmuo gyja teises ir prisiima pareigas per t juridinio asmens dalyv (plaiau r. CK 2.81 str. 2 d. komentar). Atsivelgiant juridinio asmens teisin form, kai kuri duomen nurodyti negalima, tad jie nenurodomi. Pavyzdiui, individuali (personalin) mon nenurodys duomen, ivardyt 1 dalies 5-6 punktuose, ir nurodys steigj bei dalyv, nebent tokie organai bt sudaromi. Pastaruoju atveju paraikoje turi bti nurodyta j sudarymo tvarka ir kompetencija bei kita komentuojamo straipsnio 1 dalyje ivardyta informacija. 4. Juridinio asmens stat sudarymui taikytini bendrieji civilini santyki teisinio reguliavimo principai, tarp j ir sutarties laisvs principas (plaiau r. CK 1.2 str. komentar). Kadangi juridinio asmens steigimo dokumentai ireikia steigjo arba dalyvio vali suvienyti interesus ir (arba) kapital, juose gali bti ir bet kuri kit nuostat, neprietaraujani imperatyvioms statymo normoms. Papildomas privalomas nuostatas gali numatyti ir kiti statymai, reglamentuojantys konkreias juridini asmen teisines formas.

2.48 STRAIPSNIS
Juridini asmen turtas 1. Juridiniai asmenys turt valdo, naudoja ir juo disponuoja nuosavybs ar patikjimo teise. 2. Turtas, kur juridinis asmuo valdo, naudoja ir juo disponuoja patikjimo teise, priklauso juridinio asmens steigjui ar dalyviui nuosavybs teise. 1. Vienas i juridinio asmens poymi yra atskiras juridinio asmens turtas. Juridinis asmuo paprastai vienija ne tik interesus, bet ir kapital. gyvendinti interesus be kapitalo danai nemanoma. Kapitalas yra toks turtas, kuris suformuojamas steigiant juridin asmen ar pleiant jo veikl steigimo dokumentuose numatytiems tikslams pasiekti. 2. Juridinio asmens turtas juridinio asmens valdomas, naudojamas ir disponuojamas nuosavybs teise. ios taisykls iimtis gali bti tik dl patikjimo teiss. Atsivelgiant esamas juridini asmen teisines formas, juridinis asmuo gali turt valdyti, naudoti ir juo disponuoti patikjimo teise tik jeigu jo steigjas ar dalyvis yra valstyb ar savivaldyb (valstybs ir savivaldybs mons). Juridinis asmuo patikjimo teise gali turti kitokio turto, taiau tai nebus turtas, kaupiamas kaip kapitalas (taip pat r. CK 4.107 str. komentar).

2.49 STRAIPSNIS
Juridinio asmens buvein 1. Juridinio asmens buveine laikoma ta vieta, kurioje yra nuolatinis jo valdymo organas. Juridinio asmens buvein apibdinama nurodant patalp, kuriose yra buvein, adres. 2. Jeigu juridinio asmens buvein, nurodyta juridini asmen registre, steigimo dokumentuose ar sandoryje, ir jo nuolatinio valdymo organo buvimo vieta nesutampa, tai tretieji asmenys nuolatinio valdymo organo buvimo viet turi teis laikyti juridinio asmens buveine.

3. Visas susirainjimas su juridiniu asmeniu yra laikomas tinkamu, kai jis vyksta juridinio asmens buveins adresu, taip pat atsivelgiant io straipsnio 2 dal, jeigu juridinis asmuo aikiai nenurod kitaip. 4. Juridinis asmuo, pakeits buvein, privalo atitinkamai pakeisti steigimo dokumentus ir juos registruoti. 1. Kadangi juridinis asmuo neegzistuoja fizikai, btina inoti, kur galima rasti jo valdymo organus, sisti korespondencij, perduoti dokumentus, prekes ir panaiai. statymai nepareigoja juridinio asmens veikti ten, kur yra jo buvein. Kadangi juridinis asmuo gyja teises, prisiima pareigas ir jas gyvendina per juridinio asmens organus, buvein nustatoma atsivelgiant juridinio asmens nuolatinio valdymo organo buvimo viet. Juridinio asmens valdymo organai gali bti tiek nuolatiniai, tiek nenuolatiniai. Nuolatiniu valdymo organu laikomas tas, kuris reguliariai sprendia juridinio asmens veiklos klausimus. Kolegialus juridinio asmens valdymo organas laikomas nuolatiniu, jeigu jo nariai reguliariai priima sprendimus juridinio asmens veiklos klausimais. Kai i steigimo dokument negalima nustatyti, kuris juridinio asmens valdymo organas atitinka kriterij, nuolatiniu juridinio asmens valdymo organu, pagal straipsn, laikomas tas, kur formuoja juridinio asmens dalyvi susirinkimas. Jeigu juridinis asmuo turi tik vien valdymo organ, juridinio asmens buvein yra to juridinio asmens valdymo organo buvimo vieta, nesvarbu, toks organas yra nuolatinis ar ne. Kai toks valdymo organas yra kolegialus, svoka Juridinio asmens valdymo organo buvimo vieta" reikia viet, kur jis reguliariai renkasi ir priima sprendimus, jeigu tokios vietos nra viet, kur kaupiama informacija, skirta juridinio asmens valdymo organui. CK nereikalaujama, kad kolegials organai rinktsi tik buveinje. Susirinkimai (posdiai) gali bti aukiami ir ne juridinio asmens buveinje, jeigu tai neprietarauja steigimo dokumentams, kitiems vidaus dokumentams ir protingumo principui. Kadangi juridinio asmens buvein yra ten, kur yra nuolatinis juridinio asmens valdymo organas, juridinio asmens buvein negali bti pato dut. Juridinio asmens buvein visada yra tam tikra vieta, apibriama nurodant patalpos adres. Adresas nurodomas pateikiant pastato buvimo vietovs pavadinim, gatv, namo numer, patalp numer ir panaiai (pato adres). Juridinio asmens buvein yra svarbi ir dl to, kad tai yra vienas i pagrind nustatyti juridinio asmens verslo viet. Preziumuojama, kad juridinio asmens verslo vieta yra ten, kur yra jo buvein. 2. Pagal juridinio asmens buveins reikm usienio juridinio asmens civiliniam teisnumui galima iskirti du principus: buveins ir inkorporavimo. Buveins principas reikia, kad juridinio asmens civilinis teisnumas nustatomas pagal buveins vietos teis. Inkorporavimo principas reikia, kad juridinio asmens civilinis teisnumas nustatomas pagal juridinio asmens registravimo vietos valstybs teis. Inkorporavimo principas taikomas Didiojoje Britanijoje, Airijoje, Olandijoje, Danijoje, taip pat Lietuvoje (r. CK 1.19 str. komentar). 3. Juridinio asmens buvein nurodoma juridinio asmens statuose ir juridini asmen registro duomenyse. Ji visada turi bti nurodyta ir juridinio asmens dokumentuose, kuriuos juridinis asmuo naudoja turdamas santyki su kitais subjektais (CK 2.44 str.). Taiau juridinio asmens buvein gali ne visada sutapti su vieta, kur i tikrj yra nuolatinis juridinio asmens valdymo organas. Tokiu atveju vis tiek bet kuri korespondencija, skirta juridiniam asmeniui, yra laikoma tinkamai adresuota, jeigu siuniama juridinio asmens buveins adresu, nurodytu juridini asmen registre. Jeigu juridinio asmens buvein ir nuolatinio juridinio asmens valdymo organo buvein nesutampa, komentuojamo straipsnio 2 dalyje leidiama tretiesiems asmenims juridinio asmens buveine laikyti t viet, kur i tikrj yra nuolatinis juridinio asmens valdymo organas. Visa korespondencija taip pat gali bti siuniama tuo adresu, kur yra nuolatinis valdymo organas. Komentuojamame straipsnyje neribojama galimyb statymuose ar ali susitarimuose numatyti privalomo teikimo reikalavim. Tokiu atveju korespondencija, skirta juridiniam asmeniui, turi bti ne tik siuniama komentuojamame straipsnyje nurodytu adresu (gali bti ir nesiuniama), bet ir teikiama jam, nesvarbu, kur yra jo buvein. 4. Komentuojamo straipsnio 4 dalyje reikalaujama, pasikeitus nuolatinio valdymo organo

buvimo vietai, pakeisti steigimo dokumentus, nes buvein yra vienas i steigimo dokumentuose nurodom duomen, ir juos registruoti, kaip numatyta CK 2.66 straipsnio 3 dalyje.

2.50 STRAIPSNIS
Juridini asmen atsakomyb pagal savo prievoles 1. Juridinis asmuo atsako pagal savo prievoles jam nuosavybs ar patikjimo teise priklausaniu turtu. 2. Juridinis asmuo neatsako pagal juridinio asmens dalyvio prievoles, o pastarasis neatsako pagal juridinio asmens prievoles, iskyrus statymuose arba juridinio asmens steigimo dokumentuose numatytus atvejus. 3. Kai juridinis asmuo negali vykdyti prievoles dl juridinio asmens dalyvio nesining veiksm, juridinio asmens dalyvis atsako pagal juridinio asmens prievol savo turtu subsidiariai. 4. Juridiniai asmenys skirstomi ribotos ir neribotos civilins atsakomybs asmenis. Jeigu prievolms vykdyti neutenka neribotos civilins atsakomybs juridinio asmens turto, u jo prievoles atsako juridinio asmens dalyvis. Neribotos civilins atsakomybs juridiniai asmenys yra individuali (personalin) mon ir kin bendrija. 1. Juridinio asmens, kaip susivienijimo, tikslas yra sujungti interesus ir (arba) kapital tam tikram tikslui pasiekti. itaip suformuojamas juridinis asmuo, kuris turi atskir turt ir kurio vienas i poymi yra galjimas savo vardu gyti ir turti teises bei pareigas. Tai lemia, kad juridinis asmuo pagal savo prievoles atsako kaip savarankikas teiss subjektas jam nuosavybs ar patikjimo teise priklausaniu turtu. ios bendrosios taisykls iimtys nurodytos komentuojamo straipsnio 2-3 dalyse. statymai irgi gali nustatyti, i kokio turto negalima reikalauti iiekoti (r. CPK 455-456,4562 straipsnius). Taiau tai laikytina iiekojimo vykdymo ypatybe, o ne nurodytos taisykls iimtimi. 2. statymuose, reglamentuojaniuose konkreias juridini asmen teisines formas, arba bet kurio juridinio asmens steigimo dokumentuose gali bti numatyti atvejai, kai juridinio asmens dalyviai pagal juridinio asmens prievoles atsako savo turtu. Tokia atsakomyb yra subsidiarioji. Pavyzdiui, kadangi valstybs ar savivaldybs mon nuosavybs teise priklauso atitinkamai valstybei ar savivaldybei (Valstybs ir savivaldybs moni statymo 2 straipsnis //inios. 1994,Nr. 102-2049), todl pagal i moni prievoles atitinkamai valstyb ar savivaldyb atsako subsidiariai (LAT CBS teisj kolegijos 1999 m. birelio 14 d. nutartis c. b. AB Grafobalt" v. Lietuvos Respublikos Vyriausyb ir kt.. Nr. 3K-3-299/1999, kat. 43 ). statymuose, reglamentuojaniuose konkreias juridini asmen teisines formas, gali bti nustatyta tik absoliuti juridinio asmens dalyvi atsakomyb pagal juridinio asmens prievoles. Tai reikia, kad negali bti pleiami komentuojamo straipsnio 3 dalyje numatyti pagrindai. Juridinio asmens dalyviai ar steigjai juridinio asmens dalyvio atsakomybs atvejus gali nurodyti juridinio asmens steigimo dokumentuose, nesvarbu, tokia galimyb numatyta konkrei teisin form reglamentuojaniuose statymuose ar ne. Atsivelgiant tai, ar statymuose nustatyta juridinio asmens dalyvio atsakomyb pagal juridinio asmens prievoles, juridiniai asmenys skirstomi ribotos ir neribotos civilins atsakomybs asmenis. 1964 m. CK esminiu juridinio asmens poymiu laikyta ribota juridinio asmens atsakomyb. Naujoji norma santyk reguliuoja skirtingai -esminiu juridinio asmens poymiu nelaiko tojo atsakomyb yra ribota ar ne. Taiau esminiu juridinio asmens poymiu vis tiek ilieka jo turto atskirumas. 3. Komentuojamo straipsnio 3 dalyje nustatyta antroji iimtis, kada pagal juridinio asmens prievoles gali bti atsakingas juridinio asmens dalyvis. Tokia juridinio asmens dalyvio atsakomyb atsiranda dl nesining dalyvio veiksm. Btina nustatyti prieastin nesining dalyvio veiksm ir negaljimo vykdyti tam tikr prievol ry. Esant komentuojamo straipsnio 3 dalyje nurodytai iimiai, juridinio asmens dalyvis atsako pagal juridinio asmens prievoles savo

turtu subsidiariai. ios normos pagrindas yra vienas i pagrindini civilins teiss princip siningumo principas, tvirtintas CK 1.5 straipsnyje. iuo atveju taip pat galioja siningumo prezumpcija (plaiau r. CK 1.5 str. komentar). Dalyviui, kuris neturi pakankamai takos juridini asmen dalyvi susirinkime arba usiima tik kapitalo investicijomis kitus juridinius asmenis, negali bti taikoma komentuojamo straipsnio 3 dalis. Labai svarbu vertinti, prievols kyla i sutarties ar i delikto. Kadangi vieni i svarbiausi civilini santyki princip yra subjekt lygiateisikumo, sutarties laisvs principai, prievols, kylanios i sutarties, atveju juridinio asmens dalyvio nesiningumas yra maiau tiktinas, nes kita sutarties alis turi galimyb inoti, toks juridinio asmens dalyvis elgiasi siningai ar ne ir kokia yra juridinio asmens galimyb vykdyti savo prievoles. Deliktins prievols atveju tokios galimybs nra. Tokia pati situacija susidaro ir kitais atvejais, kai sutarties ali padtis yra aikiai nelygi. Taip pat labai svarbu vertinti, ar juridinio asmens dalyvis elgiasi tyia, pavyzdiui, pateikia suklastot finansin atskaitomyb, ar jis tai daro dl neatsargumo, neapgalvojs dl informacijos ar kvalifikacijos stokos. Juridinio asmens dalyvis elgiasi siningai ar ne, btina vertinti atsivelgiant tai, ar laikomasi juridinio asmens veiklos tvarkos, ar reguliariai aukiami susirinkimai, ar tinkamai tvarkoma finansin apskaita, ar nra maiomas asmeninis juridinio asmens dalyvi turtas su juridinio asmens turtu, ar juridinio asmens dalyviai neduoda tiesioginio nurodymo kitiems valdymo organ nariams. Juridinio asmens dalyvio veiksmai gali bti pripastami nesiningais, jeigu ignoruojama pareiga suformuoti juridinio asmens kapital ar yra neadekvataus vykdomai veiklai kapitalo pasirinkimas. Juridinio asmens dalyvio veiksmai gali bti pripastami nesiningais, jeigu juridinis asmuo steigia kit juridin asmen tam, kad ivengt atsakomybs. Toki veiksm poymiais laikytina: juridinio asmens veiklos formalum nesilaikymas, visuomens, kreditori klaidinimas, su kuo jie turi santykius - su dukterine ar su motinine mone, savo veiklos tiksl ignoravimas (maiomas turtas, tarp dukterins ir motinins mons sudaromos sutartys, nenaudingos dukterinei monei). Toks pats atvejis galimas ir esant juridini asmen grupei, kurios dalyviai yra tie patys arba susij asmenys. 4. Viena i juridini asmen skirstymo ri yra pagrsta atsakomybe. Atsakomybei pagal juridinio asmens prievoles tenkant ne tik juridiniam asmeniui, bet ir jo dalyviams, juridinis asmuo vadinamas neribotos civilins atsakomybs juridiniu asmeniu. Tokie yra: individualios personalins mons, kins bendrijos. Neribotos civilins atsakomybs asmenimis nebus vadinami asmenys, kuri dalyviai atsako dl to, kad itaip yra numatyta juridinio asmens steigimo dokumentuose.

2.51 STRAIPSNIS
Juridinio asmens veiklos laikotarpis 1. Juridinis asmuo gali bti steigtas ribotam ar neribotam laikui. Laiko riba gali bti nurodyta tiek data, tiek tam tikr slyg buvimu ar nebuvimu. 2. Jei juridinio asmens steigimo dokumentuose nenurodyta, kad juridinis asmuo steigtas ribotam laikui, laikoma, kad toks juridinis asmuo yra steigtas neribotam laikui. 1. Juridinis asmuo steigiamas tam tikriems tikslams pasiekti. ie tikslai vadinami veiklos tikslais ir turi bti nurodyti juridinio asmens steigimo dokumentuose (plaiau r. CK 2.47 str.). Veiklos tikslas laiko atvilgiu gali bti tiek nuolatinis, pavyzdiui, pelno siekimas, prekyba, tiek laikinas, pavyzdiui, tam tikro nekilnojamojo turto remontas ar pardavimas, koncerto organizavimas ir panaiai. Pagal tai juridiniai asmenys skirstomi steigtus ribotam ir neribotam laikui. Tikslai laiko atvilgiu gali bti ribojami ne tik data, pavyzdiui, juridinis asmuo veiks deimt met, arba iki 2010 m. sausio 1 dienos, bet ir tam tikromis aplinkybmis, pavyzdiui, juridinis asmuo veiks, iki bus steigtas kitas juridinis asmuo. 2. Paprastai juridiniai asmenys steigiami neribotam laikui, todl komentuojamo straipsnio 2 dalyje tvirtinta prezumpcija, kad bet kuris juridinis asmuo yra steigtas neribotam laikui, jeigu jo steigimo dokumentuose nenurodyta kitaip. Juridinio asmens veiklos laikotarpis

turi bti nurodytas jo steigimo dokumentuose, kaip reikalaujama CK 2.47 straipsnyje. Sujus numatytam laikui, juridinis asmuo yra laikomas likviduojamu ir atskiru sprendimu juridinio asmens dalyvi susirinkimas privalo skirti likvidatori. Jeigu toks likvidatorius nepaskiriamas, taikoma CK 2.108 straipsnio 4 dalis. Kai laiko riba nurodyta aplinkybmis, aplinkybi buvim nustato juridinio asmens valdymo organai, jeigu steigimo dokumentuose nenustatyta kitaip. Nesant aplinkybi, nurodyt CK 2.107 straipsnio 2 dalyje, laiko riba gali bti pakeista CK 2.107 straipsnio 1 dalyje numatyta tvarka. Ja keiiami steigimo dokumentai, nustatantys laiko rib, t. y. u laiko ribos pakeitim turi balsuoti ne maiau kaip 2/3 vis susirinkimo dalyvi.

2.52 STRAIPSNIS
Juridinio asmens finansiniai metai 1. Juridinio asmens finansiniai metai yra kalendoriniai metai. 2. Juridinio asmens finansiniais metais gali bti ir kitas dvylikos mnesi laikotarpis. Jis turi bti nurodytas juridinio asmens steigimo dokumentuose. 3. Kai finansiniai metai keiiami, finansini met pabaiga yra laikoma nauj finansini met pabaiga, jei laikotarpis nuo finansini met pradios iki nauj finansini met pabaigos yra ne ilgesnis nei atuoniolika mnesi. Jei is laikotarpis yra ilgesnis nei atuoniolika mnesi, tai nustatomi pereinamieji finansiniai metai, kuri pradia yra sen finansini met pabaiga, o pabaiga - nauj finansini met pradia. 4. steigus juridin asmen, juridinio asmens pirmaisiais finansiniais metais yra laikomas laikotarpis nuo jo steigimo dienos iki finansini met pabaigos. Juridiniam asmeniui pasibaigus, paskutiniais finansiniais metais yra laikomas laikotarpis nuo finansini met pradios iki juridinio asmens pabaigos dienos. 5. Juridinio asmens finansiniai metai gali bti keiiami ne daniau nei vien kart per penkerius metus. i nuostata netaikoma, jeigu juridinis asmuo keiia savo finansinius metus finansinius metus, sutampanius su kalendoriniais metais. 1. Vienas i juridinio asmens poymi yra jo turto atskirumas. Kad bt galima nustatyti juridinio asmens turt, taip pat jo sipareigojimus, turtas turi bti tinkamai apskaitomas. Finansiniai metai yra laikotarpis, kuriam pasibaigus nustatomas juridinio asmens turtas, sipareigojimai, kitimas per finansinius metus, taip pat veiklos rezultatai. ie rodikliai gali bti skaiiuojami ir kitokiais laikotarpiais, taiau su juridinio asmens finansini met pabaiga paprastai siejami tam tikri teisiniai padariniai, pavyzdiui, juridinio asmens dalyviams turi bti pateikta finansin atskaitomyb, paskirstomas pelnas arba nuostoliai ir panaiai. Finansins atskaitomybs sudarymo principus nustato 2001 m. lapkriio 6 d. moni finansins atskaitomybs statymas (inios. 2001,Nr. 99-3516)1,2001 m. lapkriio 6 d. moni konsoliduotos finansins atskaitomybs statymas (inios. 2001,Nr. 99-3517)2,2001 m. lapkriio 6 d. Buhalterins apskaitos pagrind statymas (inios. 2001, Nr. 99-3515)3. Paprastai finansin metin atskaitomyb sudaro: balansas, pelno (nuostoli) ataskaita, pinigini sraut ataskaita ir aikinamasis ratas. Finansins atskaitomybs tikslas yra pateikti teising informacij apie juridinio asmens turt ir veiklos rezultatus. Finansins atskaitomybs tikslas taip pat yra nustatyti, kiek manoma, juridinio asmens galimybes vykdyti savo sipareigojimus ir turto likvidum (Plaiau r.: Werlauff E.
EC Company Law - the Common Denominator for Business Undertakingsin 12 States. Copenhagen: JuristogOkonomforbundetsForlag, 1993. P. 335-375; Kalinskas G. Buhalterins apskaitos pagrindai. Vilnius: Paiolis, 1996. P. 3-18)4. Juridinio asmens valdymo organai atsako u finansins atskaitomybs sudarym ir

pateikim juridini asmen registrui (r. CK 2.82 str. 2 d. komentar). 2. Juridinio asmens finansiniai metai paprastai yra kalendoriniai metai, taiau atsivelgiant jo veiklos pobd, pavyzdiui, sezonikum, tai gali bti ir bet kuris kitas 12 mnesi laikotarpis. Juridinio asmens finansiniai metai turi bti nurodyti ir juridinio asmens steigimo dokumentuose. Mokesi apyskaita ir finansin atskaitomyb nra tapats (r.: 2001 m. gruodio 20 d. Pelno mokesi statymo 6 straipsnis // inios. 2001, Nr. 110-3992. )5. Mokesi apyskait

pateikimas, terminai, jeigu jie neatitinka finansins atskaitomybs pateikimo termin, gali bti nustatyti finans ministro sakyme, taiau finansins atskaitomybs sudarymo laikotarpius gali pasirinkti pats juridinis asmuo laisvai, atsivelgdamas komentuojamo straipsnio 5 dal. Kalendoriniai mokestiniai metai taip pat nra tas pats kas finansiniai metai. Mokestiniai metai lemia mokestins apyskaitos sudarymo terminus (r.: Valstybins mokesi inspekcijos prie Lietuvos
Respublikos finans ministerijos virininko 2000 m. rugsjo 5 d. sakymas Nr. 165 Dl mokestinio laikotarpio nustatymo" ir 2002 m. sausio 31d. sakymas Nr. 28 Dl mokestinio laikotarpio nustatymo, atsivelgiant apmokestinamj vienet veiklos ypatybes" // inios. 2000, Nr. 80-2424; 2002, Nr. 13-506)6.

3. Finansiniai metai, atsivelgiant pasikeitus mons veiklos pobd, gali bti keiiami. Kadangi tai susij su juridinio asmens steigimo dokument keitimu ir toks keitimas sigalioja tik registravus juridinio asmens steigimo dokumentus juridini asmen registre, toks sprendimas priimamas juridinio asmens dalyvi susirinkime. Jis gali bti priimtas bet kuriuo met laikotarpiu. Jeigu sprendimas pakeisti finansinius metus priimtas, kai laikotarpis nuo anksiau nustatyt finansini met pradios iki naujo sprendimo nustatytos finansini met pabaigos yra ne ilgesnis kaip 18 mnesi, turi bti pripastama, kad finansiniai metai, kurie prasidjo pagal senuosius finansinius metus, turi baigtis pagal naujuosius finansinius metus (tai yra nauj finansini met, nustatyt nauju sprendimu, pabaiga). Taiau jeigu sprendimas priimtas tada, kai mintas laikotarpis yra ilgesnis nei 18 mnesi, atsiranda pereinamieji finansiniai metai, kuri pradia yra sen finansini met pabaiga, o pabaiga - nauj finansini met pradia, neatsivelgiant priimt sprendim, kuris formaliai perkelia finansinius metus i vieno laikotarpio kit laikotarp. Pirmas pavyzdys - UAB finansiniai metai sutampa su kalendoriniais metais. UAB akcininkai 2002 m. kovo 12 d. nutaria paeisti finansinius metus ir j pradi nustatyti liepos 1 d., o pabaig birelio 30 dien. Tokiu atveju laikotarpis nuo finansini met pradios (sausio 1 d.) iki naujj finansini met pabaigos (kit kalendorini met birelio 30 d.) yra 18 mnesi. Kadangi is laikotarpis yra ne ilgesnis kaip 18 mnesi, finansini met pradia bus sausio 1 d., o pabaiga - kit met birelio 30 diena. Antras pavyzdys - UAB finansiniai metai sutampa su kalendoriniais metais. UAB akcininkai, kaip ir pirmajame pavyzdyje, nutar pakeisti finansinius metus, taiau finansini met pradi nustato rugsjo 1 d., o pabaig - rugpjio 31 dien. Tokiu atveju laikotarpis bus 20 mnesi ir bus nustatyti pereinamieji finansiniai metai: j pradia - sausio 1 d., o pabaiga - rugpjio 31 dien. 4. Kadangi juridinis asmuo gali bti steigtas ar pasibaigti ir bti registruotas bet kuriuo laikotarpiu, finansiniai metai nuo steigimo ir finansiniai metai iki juridinio asmens pabaigos daniausiai yra trumpesni nei kalendoriniai metai. Tokia galimyb numatyta komentuojamo straipsnio 4 dalyje. i taisykl netaikoma pertvarkant juridin asmen, nebent tai numatyta sprendime pertvarkyti juridin asmen arba statyme, reglamentuojaniame konkreias juridini asmen teisines formas. 5. Kadangi juridinio asmens finansini met pabaiga lemia reikmingus teisinius padarinius, danas j keitimas sukelt neaikum nustatant juridinio asmens turt ir veiklos rezultatus. Todl komentuojamo straipsnio 5 dalyje draudiama keisti juridinio asmens finansinius metus daniau nei vien kart per penkerius metus. Taiau jeigu juridinis asmuo pakeit finansinius metus ne kalendorinius ir dl tam tikr aplinkybi nori juos vl pakeisti kalendorinius, toks ribojimas netaikomas.

2.53 STRAIPSNIS
Juridinio asmens filialas 1. Juridinio asmens filialas yra struktrinis juridinio asmens padalinys, turintis savo buvein ir atliekantis visas arba dal juridinio asmens funkcij. 2. Juridinio asmens filialas nra juridinis asmuo. Juridinis asmuo atsako pagal filialo prievoles ir filialas atsako pagal juridinio asmens prievoles. 1. Juridinio asmens poymis yra organizacinis vieningumas. Juridinis asmuo gali turti

vairi struktrini padalini, kurie gali atlikti vairias funkcijas. Juridinio asmens struktrini padalini savarankikumas gali bti labai vairus, struktriniai padaliniai gali bti integruoti ir savarankiki. Juridinio asmens struktrinis padalinys, kurio funkcijos yra savarankikos ir nereikalingos nuolatins sveikos su kitais juridinio asmens padaliniais, gali turti juridinio asmens filialo teises. Juridinis asmuo turi teis savarankikai sprsti, kaip organizuoti darb, ir todl pats priima sprendim, toks padalinys gali bti juridinio asmens filialas ar ne, nesvarbu, ar toks juridinio asmens struktrinis padalinys yra toje paioje vietoje kur ir juridinio asmens buvein ir kiti struktriniai padaliniai. Komentuojamame straipsnyje taip pat nereikalaujama, kad filialo ir juridinio asmens buveins adresas sutapt. Pagrindinis filialo poymis yra buvein. Juridinio asmens struktrini padalini, kurie nra filialai, buvimo vieta neturi reikms, nes veiksmai atliekami nurodant juridinio asmens buvein. 2. Esminiai juridinio asmens filial poymiai ir filial teiss yra nurodytos komentuojamo straipsnio 1 dalyje. Filialas turi savo buvein ir teis atlikti visas arba dal juridinio asmens funkcij. Savo buveins turjimas sukelia teisinius padarinius kaip ir juridinio asmens buveins (plaiau r. CK 2.49 str. komentar), taiau tik tiek, kiek tai susij su filial veikla, t. y., bdami susij su filialo funkcijomis, veiksmai gali bti atliekami filialo buveins atvilgiu. Veiksmai, susij ne tik su filialo atliekamomis funkcijomis, turi bti atliekami nurodant juridinio asmens buvein. Filialas gali atlikti visas arba dal juridinio asmens funkcij, tarp j ir juridinio asmens atstovybs funkcijas. Juridinio asmens filialus gali steigti bet kuris juridinis asmuo, taigi ir usienio juridinis asmuo ar kita organizacija. Pastaruoju atveju taikomi ir reikalavimai, nustatyti CK 1.21 straipsnyje, t. y. bent vienas filialo valdymo organo narys turi gyventi Lietuvos Respublikoje (taip pat r. CK 1.21 str. komentar). 3. Juridinio asmens filialas neturi vis juridinio asmens poymi, todl juridinis asmuo atsako pagal filialo prievoles ir filialas atsako pagal juridinio asmens prievoles. Taiau vykdant prievoles, kylanias i filialo veiklos, vis pirma turt bti iiekoma i filialo turto. statym numatytais atvejais juridinis asmuo gali steigti struktrinius padalinius, turinius juridinio asmens teises (plaiau r. CK 2.37 str. 2 d. komentar).

2.54 STRAIPSNIS
Juridinio asmens filialo nuostatai 1. Juridinio asmens filialas veikia pagal juridinio asmens patvirtintus nuostatus. Juose turi bti nurodyta: 1) filialo pavadinimas; 2) filialo buvein (adresas); 3) filialo veiklos tikslai; 4) filialo valdymo organas ir jo kompetencija; 5) filialo veiklos laikotarpis, jei jis yra ribotas; 6) kitos statym ar juridinio asmens nustatytos nuostatos. 2. Juridinio asmens filialo nuostatuose taip pat turi bti nurodoma informacija apie filial steigus asmen, nustatyta io kodekso 2.44 straipsnyje, ir juridinio asmens valdymo organas, turintis teis skirti ar ataukti filialo valdymo organus, priimti sprendimus dl filialo teisinio statuso. 1. Juridinio asmens filialo teisnum lemia jo nuostatai, nes tai yra savarankikas struktrinis juridinio asmens padalinys. Skirtingai nei nustatyta 1964 m. CK, juridinio asmens filialas neveikia pagal galiojim. Tarp filialo ir juridinio asmens nra atstovavimo teisini santyki. Filialas yra struktrinis juridinio asmens padalinys, galintis turti tam tikrus, bet ne visus juridinio asmens poymius. statymai filialus gali laikyti savarankikais kit teisini santyki subjektais. 2. Kadangi juridinio asmens filialas yra struktrinis juridinio asmens padalinys, svarbiais duomenimis, kurie turi bti nurodyti filialo nuostatuose, taip pat laikoma informacija apie filial

steigus juridin asmen. Filial steigusio juridinio asmens turi bti nurodyta: pavadinimas, teisin forma, buvein, juridinio asmens kodas ir registras, kuriame kaupiami ir saugomi duomenys, taip pat kiti duomenys, nurodyti CK 2.44 straipsnyje. Filialo nuostatuose taip pat nurodoma juridinio asmens valdymo organas, valdyba, dalyvi susirinkimas ar panaiai, kuris turi teis skirti ir ataukti filialo valdymo organus ir priimti sprendim nutraukti filialo veikl ar keisti jo kompetencij ir veiklos tikslus bei kitus duomenis, nurodytinus filialo nuostatuose.

2.55 STRAIPSNIS
Filial reglamentavimas 1. Filialams ir j veiklai taikomos ios knygos II dalies normos tiek, kiek jos neprietarauja filialo esmei, ir atsivelgiant iam straipsnyje, numatytus ypatumus. 2. Filialo dokumentuose, nurodytuose io kodekso 2.44 straipsnyje, turi bti pateikiama analogika informacija ir apie juridin asmen, iskyrus informacij, nurodyt io kodekso 2.44 straipsnio 3 dalyje, jei filialo steigjas yra usienio juridinis asmuo ar kita organizacija. 3. Usienio juridinis asmuo ar kita organizacija, registravusi filial, privalo informuoti, juridini asmen registr apie pateikt registrui juridinio asmens dokument ir duomen pasikeitimus ir apie juridinio asmens teisin status, pateikti juridinio asmens metins finansins atskaitomybs, taip pat ir konsoliduotos, dokumentus, jei tokia atskaitomyb pagal statymus, taikomus usienio juridiniam asmeniui ar kitai organizacijai. 1. Nors ir neturi kai kuri juridinio asmens poymi, filialas yra juridinio asmens padalinys, kurio savarankikumas ir teiss yra ypatingi, lemiami jo esms, t. y. filialas turi savo buvein ir atlieka visas arba dal juridinio asmens funkcij. Todl filialui taikomos visos Antrosios knygos II dalies normos, iskyrus tas, kurios prietarauja filialo esmei. Svok prietarauja filialo esmei" reikia neigim aplinkybi, kad filialas yra savarankikas struktrinis padalinys, turi atskir nuo juridinio asmens buvein, neturi vis juridinio asmens poymi ir veikia pagal nuostatus. Filialas yra registruojamas juridini asmen registre tokia paia tvarka kaip ir juridiniai asmenys. Filialo valdymo organams taikomi CK 2.82, 2.87 ir kit straipsni reikalavimai. Juridinio asmens filialo valdymo organams taikomi ir CK 2.83-2.85 straipsniai. Filialo valdymo organams atskirai nuo juridinio asmens organ gali bti nustatomas kiekybinis atstovavimas - tokiu atveju gali veikti ne tik filialo valdymo organ nariai, bet ir juridinio asmens valdymo organ nariai, dalyviai, atstovai. Juridinio asmens filialams taikomos ir normos, reglamentuojanios kompetencijos virijim, numatyt CK 2.84-2.85 straipsniuose. Taiau juridinio asmens filialui netaikomas likvidavimo procedros, nes juridinis asmuo atsako pagal juridinio asmens filialo prievoles. Pradjus likviduoti juridin asmen, jo filialas taip pat likviduojamas be atskir procedr. Taiau juridiniam asmeniui pasibaigus dl reorganizavimo, filialas gali bti ne likviduojamas, o perduodamas tsianiam veikl reorganizuotam juridiniam asmeniui. 2. Kadangi filialas yra savarankikas juridinio asmens padalinys, kuris turi teis sudaryti sandorius ir prisiimti sipareigojimus, jo dokumentuose turi bti numatyta analogika kaip ir CK 2.64 straipsnyje informacija. Ji nurodoma apie juridinio asmens filial ir pat j steigus juridin asmen. Filialas, kaip ir juridinis asmuo, yra registruojamas juridini asmen registre ir juridinis asmuo privalo pateikti duomenis ir dokumentus apie filial, kaip numatyta CK 2.66 straipsnyje. Komentuojamo straipsnio 2-3 dalys atitinka ES Tarybos XI moni direktyv 89/666/EEB (OJ, 1989, L 395/36.)1. 3. Filialus gali steigti bet kuris juridinis asmuo, taigi ir usienio juridinis asmuo ar kita organizacija. Filialui taikytina teis nustatoma pagal CK 1.21 straipsn (Lietuvoje veikianiam usienio juridinio asmens filialui bus taikoma Lietuvos teis). Tokiam filialui taip pat turint neribot atsakomyb, labai svarbu gauti informacij apie juridinio asmens, steigusio filial, teisin status. Kadangi minta usienio juridinio asmens ar kitos organizacijos, registravusios

filial, informacija yra kitame juridini asmen registre, nei yra registruotas filialas, komentuojamo straipsnio 3 dalyje nustatytas papildomas reikalavimas informuoti juridini asmen registr apie juridinio asmens dokument, duomen, pateikt registruojant filial, pasikeitim, pateikti informacij apie juridinio asmens teisin status, t. y. ar juridinis asmuo nra likviduojamas arba reorganizuojamas, ar jam nra ikelta bankroto byla, taip pat turi bti pateikiama metin finansin atskaitomyb, taip pat konsoliduota; konsoliduotos atskaitomybs metins ataskaitos nereikia pateikti, jeigu tokios nenumato statymai, kurie taikomi filial steigusiam usienio juridiniam asmeniui ir kitai organizacijai. U ios pareigos vykdym taip pat atsako filialo valdymo organas, nebent rodo, kad negali pateikti mintos informacijos dl juridinio asmens valdymo organ kalts.

2.56 STRAIPSNIS
Juridinio asmens atstovyb 1. Juridinio asmens atstovyb yra juridinio asmens padalinys, turintis savo buvein ir turintis teis atlikti veiksmus, nurodytus io straipsnio 2 dalyje. 2. Juridinio asmens atstovyb turi teis atstovauti juridinio asmens interesams ir juos ginti, sudaryti sandorius bei atlikti kitus veiksmus juridinio asmens vardu, vykdyti eksporto ir importo operacijas, taiau tik tarp usienio juridini asmen ar kit organizacij, steigusi atstovyb, arba su ja susijusi moni, staig ar organizacij ir atstovybs. 3. Juridinio asmens atstovyb nra juridinis asmuo. 1. Juridinio asmens atstovyb yra savarankikas juridinio asmens struktrinis padalinys, kuris, skirtingai nei filialas, atlieka specifin juridinio asmens funkcij, atstovauja juridinio asmens interesams ir juos gina. Juridinio asmens atstovyb, kaip ir filialas, turi savo buvein. Struktrinis padalinys yra atstovyb ar ne, sprendia pats juridinis asmuo. Juridinio asmens atstovybei taikomi analogiki kaip ir filialui veiklos principai (r. CK 2.53-2.55 str. komentar). 2. Greta pagrindins savo funkcijos - atstovauti juridinio asmens interesams ir juos ginti bei sudaryti sandorius, juridinio asmens atstovyb gali atlikti ir kitus su tuo susijusius veiksmus. Svoka kitus su tuo susijusius veiksmus" reikia veiksmus, kurie padeda vykdyti pagrindines juridinio asmens atstovybs funkcijas, taip pat sudaro prielaidas daryti tai tinkamai. Antai juridinio asmens atstovyb gali organizuoti reklamos kampanijas, mokyti dirbti savo parduodama technika, rengti parduodamos technikos pristatym, atlikti jos remont, susijus su garantiniais pardavjo sipareigojimais, vykdyti kitus papildomus sipareigojimus, susijusius su sudarytu sandoriu. Atstovyb, kuri steig usienio juridinis asmuo ar kita organizacija, gali vykdyti eksporto ir importo operacijas, t. y. veti prekes i j steigusio usienio juridinio asmens ar kitos organizacijos, taip pat i kitos mons, staigos ar organizacijos, kuri susijusi, pavyzdiui, yra generalinis tiekjas ar rangovas, su atstovyb steigusiu usienio juridiniu asmeniu ar kita organizacija. Usienio juridinio asmens ar kitos organizacijos atstovybei taikomi CK 1.21 straipsnio reikalavimai. 3. Kaip ir filialas, atstovyb nra juridinis asmuo, todl juridinis asmuo atsako pagal atstovybs prievoles ir atstovyb - pagal juridinio asmens prievoles.

2.57 STRAIPSNIS
Juridinio asmens atstovybs nuostatai 1. Juridinio asmens atstovyb veikia pagal juridinio asmens patvirtintus nuostatus, kuriuose turi bti nurodyta: 1) atstovybs pavadinimas; 2) atstovybs buvein;

3) atstovybs veiklos tikslai; 4) atstovybs valdymo organas ir jo kompetencija; 5) atstovybs veiklos laikotarpis, jei jis yra ribotas; 6) kitos statym ar juridinio asmens nustatytos nuostatos. 2. Juridinio asmens atstovybes nuostatuose taip pat turi bti nurodoma informacija apie atstovybe (steigus asmen, nurodyta io kodekso 2.44 straipsnyje, ir juridinio asmens valdymo organas, turintis teis skirti ar atlaukti atstovybs valdymo organus, priimti sprendimus dl atstovybs teisinio statuso. 1. Juridinio asmens atstovybs teisnumas apibriamas jos nuostatuose, nes tai yra savarankikas struktrinis juridinio asmens padalinys. Skirtingai nei nustatyta 1964 m. CK, juridinio asmens atstovyb neveikia pagal galiojim. Tarp atstovybs ir juridinio asmens nra atstovavimo teisini santyki. Atstovybs nuostatuose turi bti nurodyti svarbiausi atstovybs veiklos aspektai. 2. Kadangi juridinio asmens atstovyb yra struktrinis juridinio asmens padalinys, svarbiais duomenimis, kurie turi bti nurodyti atstovybs nuostatuose, taip pat laikoma informacija apie atstovyb steigus juridin asmen. Informacijoje apie atstovyb steigus juridin asmen turi bti nurodyta: pavadinimas, teisin forma, buvein, juridinio asmens kodas ir registras, kuriame kaupiami ir saugomi duomenys apie juridin asmen, taip pat kiti duomenys, nurodyti CK 2.44 straipsnyje. Atstovybs nuostatuose taip pat nurodomas juridinio asmens valdymo organas (valdyba, generalinis direktorius ar pan.), kuris turi teis skirti ir ataukti atstovybs valdymo organus ir priimti sprendim likviduoti atstovyb ar keisti kitus duomenis, nurodytinus atstovybs nuostatuose.

2.58 STRAIPSNIS
Juridinio asmens atstovybs reglamentavimas 1. Atstovybms ir j veiklai taikomos ios knygos II dalies normos tiek, kiek jos neprietarauja atstovybs esmei, ir atsivelgiant iame straipsnyje numatytus ypatumus. 2. Atstovybs dokumentuose, nurodytuose io kodekso 2.44 straipsnyje, turi bti pateikiama tokia pat informacija ir apie juridini asmen, iskyrus informacij, nurodyt io kodekso 2.44 straipsnio 3 dalyje, jei atstovybs steigjas yra usienio juridinis asmuo ar kita organizacija. 3. Usienio juridinis asmuo ar kita organizacija, registravusi atstovyb, privalo informuoti juridini asmen registr apie pateikt registrui juridinio asmens dokument ir duomen pasikeitimus bei apie juridinio asmens teisin status, pateikti juridinio asmens metins finansins atskaitomybs, taip pat ir konsoliduotos, dokumentus, jei tokia atskaitomyb btina pagal statymus, taikomus usienio juridiniam asmeniui ar kitai organizacijai. 1. Nors ir neturi kai kuri juridinio asmens poymi, atstovyb yra ypatinga dl savarankikumo ir teisi, kurias lemia jos esm, t. y. atstovyb turi savo buvein ir atlieka funkcijas, nurodytas CK 2.56 straipsnyje. Todl atstovybei taikomos visos Antrosios knygos II dalies normos, iskyrus tas, kurios prietarauja atstovybs esmei, taip pat ji yra registruojama juridini asmen registre tokia paia tvarka kaip ir juridiniai asmenys. 2. Kadangi atstovyb yra savarankikas juridinio asmens padalinys, kuris turi teis sudaryti sandorius ir prisiimti sipareigojimus, jos dokumentuose turi bti numatyta analogika kaip ir CK 2.64 straipsnyje informacija. i informacija nurodoma apie juridinio asmens atstovyb ir apie pat j steigus juridin asmen. 3. Atstovybes gali steigti bet kuris juridinis asmuo, taigi ir usienio juridinis asmuo ar kita organizacija. Atstovybei taikytina teis nustatoma pagal CK 1.21 straipsn (Lietuvoje veikianiai usienio juridinio asmens atstovybei bus taikoma Lietuvos teis). Tokiai atstovybei taip pat turint neribot atsakomyb, labai svarbu gauti informacij apie usienio juridinio

asmens, steigusio atstovyb, teisin padt. Kadangi minta usienio juridinio asmens ar kitos organizacijos, registravusios atstovyb, informacija yra kitame juridini asmen registre, nei yra registruota atstovyb, komentuojamo straipsnio 3 dalyje nustatytas papildomas reikalavimas informuoti juridini asmen registr apie juridinio asmens steigimo dokument pasikeitimus, kitus duomenis, pateiktus registruojant atstovyb, taip pat ar juridinis asmuo nra likviduojamas arba reorganizuojamas, ar jam nra ikelta bankroto byla, turi bti pateikiama ir metin finansin atskaitomyb, taip pat konsoliduota; konsoliduotos atskaitomybs metins ataskaitos nereikia pateikti, jeigu ito nenumato statymai, taikomi atstovyb steigusiam usienio juridiniam asmeniui ar kitai organizacijai. V SKYRIUS JURIDINIO ASMENS STEIGIMAS

2.59 STRAIPSNIS
Juridinio asmens steigimo tvarka Juridiniai asmenys steigiami io kodekso ir statym nustatyta tvarka. Steigimo procedros klausimus, kuri nereglamentuoja statymai, gali nustatyti steigjai. 1. Komentuojamo straipsnio tikslas - utikrinti asociacij teiss gyvendinim. Asociacij teis yra viena i esmini mogaus teisi. Ji reikiasi dvejopai: viena vertus, leidia tinkamai gyvendinti kitas mogaus teises, pavyzdiui, teis dalyvauti valdant savo valstyb, teis taikius susirinkimus, iraikos laisv, teis darb ir panaiai; kita vertus, yra savarankika teis, nurodyta visuose svarbesniuose mogaus teisi dokumentuose. Visuotins mogaus teisi deklaracijos (inios. 1991, Nr. 9-244)1 22 straipsnyje, Europos mogaus teisi ir pagrindini laisvi apsaugos konvencijos (inios. 1995, Nr. 37-913)2 11 straipsnyje, Konstitucijos 35 straipsnyje taip pat tvirtinta piliei teis laisvai vienytis bendrijas, politines partijas ir asociacijas. Asociacij teis yra svarbi tuo aspektu, kad suteikia galimyb ne tik dalyvauti visuomeniniame gyvenime, reikti idjas, bet ir turti darb, usitikrinti pakankam gyvenimo lyg. Pavyzdiui, Europos socialins chartijos 18 straipsnyje tvirtinta teis verstis pelno siekiania veikla. Europos mogaus teisi ir pagrindini laisvi apsaugos konvencijos Pirmojo protokolo 1 straipsnyje kiekvienam fiziniam ar juridiniam asmeniui suteikiama galimyb netrukdomai naudotis savo nuosavybe. Bet koks asociacij teiss ribojimas galimas tik statym numatytais atvejais, kai tai btina demokratinje visuomenje dl vieosios tvarkos, geros morals princip, moni sveikatos ir gyvybs, asmen turto ir teist interes apsaugos. Taikant straipsn btina atsivelgti Europos mogaus teisi ir pagrindini laisvi apsaugos konvencijos nuostatas, ypa 11 straipsn, Pirmojo protokolo 1 straipsn, taip pat atitinkam Europos mogaus teisi teismo praktik (National Union ofBelgium Police v. Belgium 27/10/1975. Rekvnyi v. Hungary 20/05/1999)1. Asociacij teiss principai toliau pltojami CK 2.45 ir 2.60 straipsniuose. Komentuojamame straipsnyje tvirtinta udara juridini asmen sistema. Ji reikia, kad juridinio asmens steigj valia negali bti sukurta tokia juridinio asmens teisin forma, kokios nenumato statymai. Taiau atsivelgiant princip, pagal kur ribojamas juridinio asmens pripainimas neteistai steigtu, tam tikram susivienijimui, turiniam visus juridinio asmens poymius, turi bti suteikta galimyb gyti teisin form, nustatyt statymuose. 2. Tam, kad susivienijimas gyt juridinio asmens teises, btinos tam tikros valingos pastangos, t. y. juridinis asmuo turi bti steigtas. Juridini asmen steigimo tvarka nustatyta CK 2.59-2.61 straipsniuose ir statymuose, reglamentuojaniuose konkreias juridini asmen teisines formas. Svoka steigimo procedra" komentuojamame straipsnyje reikia steigj atliekamus veiksmus, dl kuri jie susitaria tarpusavyje arba kurie yra nustatyti statyme. Paprastai konkreias teisines formas reglamentuojaniuose statymuose nurodyti tam tikri veiksmai ar aplinkybs, btini tam, kad juridinis asmuo galt bti registruotas. Svoka

steigimo procedra" neapima juridinio asmens registravimo klausim (r. CK 2.64 str. komentar). Galima iskirti tokius steigimo procedros etapus: 1) asmenys, nutar steigti juridin asmen, sudaro juridinio asmens steigimo sandor; 2) sudaromi steigimo dokumentai ir atliekami kiti veiksmai, numatyti steigimo sandoryje arba statymuose, tam, kad juridinis asmuo galt bti registruojamas; 3) notarui pateikiami steigimo ir kiti dokumentai, reikalingi nustatyti, ar atsirado aplinkybs, lemianios juridinio asmens registravim; 4) juridini asmen registrui pateikiami dokumentai. Ne visi juridiniai asmenys yra steigiami. Valstyb, savivaldybs ir j institucijos, kurias numato Konstitucija, tradicins religins bendruomens ir bendrijos yra juridiniai asmenys per se. Profesins sjungos laikomos steigtomis atlikus tam tikrus veiksmus. Konkreios teisins formos juridini asmen steigimo tvarka gali skirtis, taiau turi atitikti CK numatyt juridinio asmens steigimo ir registravimo tvark, jeigu CK normos nenumato kitaip. CK 15 straipsnyje sakoma, kad kai kurios normos, susijusios su juridini asmen steigimu, taikomos juridiniams asmenims, kurie steigiami sigaliojus CK. Tai reikia, kad CK 2.59-2.61 straipsniuose nurodytos steigimo procedros taikomos, jeigu pradta steigti (t. y. sudarytas steigimo sandoris) sigaliojus CK. Taiau mint straipsni normos, nesusijusios su steigimo procedra (pvz., CK 2.59 str., tvirtinantis asociacij teis, 2.61 str., reglamentuojantis sandorius iki juridinio asmens registravimo), taikomos bendrja tvarka, o steigimo procedras nustatanios normos, susijusios su juridinio asmens registravimu (pvz., notaro tvirtinimas), taikomos pradjus veikti juridini asmen registrui.

2.60 STRAIPSNIS
Juridinio asmens steigjai 1. Juridinio asmens steigjas yra asmuo, sudars sandor steigti juridin asmen. Valstyb, primusi atitinkam statym ar, jeigu statymai numato, kit teiss akt, taip pat savivaldybe, valstybs ir vietos savivaldos institucijos, jeigu statymai tai numato, primusios atitinkam teiss akt, kurio pagrindu steigiamas vieasis juridinis asmuo, taip pat yra laikomos juridinio asmens steigjomis. 2. Juridinio asmens steigjai gali bti ir fiziniai, ir juridiniai asmenys. 3. statymai gali numatyti atvejus, kai vieajai tvarkai apsaugoti arba taikant atsakomsias priemones, tam tikr juridini asmen steigju ar dalyviu negali bti usienio juridinis asmuo ar kita organizacija arba usienietis. 1. Komentuojamame straipsnyje nurodyta, kas yra juridinio asmens steigjais. Juridinio asmens steigjas gali bti bet kuris fizinis ir juridinis asmuo (iskyrus komentuojamo straipsnio 3 dalyje numatytus atvejus), kuris sudaro sandor steigti juridin asmen. Juridinio asmens steigimo sandoris gali bti steigimo aktas, jeigu asmuo steigia juridin asmen vienas, arba steigimo sutartis, jeigu juridinio asmens steigj yra keletas. Pagal CK 2.46 straipsn, juridinio asmens steigimo sutartis kai kuriais atvejais gali bti ir steigimo dokumentas. Steigimo sutartis bus steigimo dokumentas tuo atveju, jeigu, pagal konkreias teisines formas reglamentuojant statym, juridinis asmuo neturi stat. Vieasis juridinis asmuo gali bti steigiamas priimant atitinkam teiss akt. Toks steigjas gali bti valstyb arba savivaldyb ir valstybs bei vietos savivaldos institucijos. Savivaldybs, valstybs ir vietos savivaldos institucijos gali steigti viej juridin asmen teiss aktu tik jeigu tai numato statymai. Valstyb, nordama steigti juridin asmen, turi priimti atitinkam statym, taiau jeigu statymuose numatyta, tai gali bti ir kitas teiss aktas. Valstyb, savivaldyb ar valstybs ir vietos savivaldos institucijos, steigianios juridin asmen, laikomos juridinio asmens steigjomis. registravus juridin asmen steigjai tampa jo dalyviais, jeigu kitaip nenumato steigimo procedra, ir gyja juridinio asmens dalyvi teises bei prisiima pareigas. Komentuojamame straipsnyje steigjo svoka suprantama siauriau nei kai kuriose konkreias juridini asmen teisines formas reglamentuojaniuose statymuose. Svoka steigjas" CK reikia tik asmen ar asmenis, nutarusius steigti juridin asmen ar

inicijuojanius jo steigim (Pvz., 1990 m. rugsjo 25 d. Politini partij ir politini organizacij, statymo 3
straipsnis nustato reikalavim, kad politin partija ar politin organizacija turt ne maiau kaip keturis imtus steigj. i norma, atsivelgiant CK, turi bti aikinama kaip btina aplinkyb, leidianti registruoti tok juridin asmen. Tokia aplinkyb yra ne maiau kaip keturi imt asmen sipareigojimas tapti politins partijos ar politins organizacijos nariais registravus politin, partij ar politin organizacij (CK 2.64 str. 2 d. 4 p.). Asmen, sudariusi steigimo sandor, gali bti ir maiau nei keturi imtai. ie asmenys, sudar steigimo sandor, sipareigoja atlikti veiksmus, susijusius su politins partijos ar politins organizacijos steigimu, kaip antai: paruoti statut, suaukti steigiamj suvaiavim, suburti asmenis, sipareigojanius tapti politins partijos ar politins organizacijos nariais, ir kt.; r.: inios. 1990, Nr. 29-692; 2000, Nr. 64-1936)1.

2. Komentuojamo straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad juridinio asmens steigjai gali bti tiek fiziniai, tiek juridiniai asmenys. ioje komentuojamo straipsnio dalyje nenumatyta joki asociacij teiss gyvendinimo ribojim (plaiau r. CK 2.59 str. komentar). Ribojimais nereikt laikyti toki fiziniams ar juridiniams asmenims keliam reikalavim, kurie susij su juridinio asmens veiklos tikslu, pavyzdiui, profesini sjung steigjai gali bti tik asmenys, dirbantys pagal darbo sutart ar kitais pagrindais (Profesini sjung statymo 1 straipsnis)2, politins partijos steigjas gali bti tik Lietuvos Respublikos pilietis, turintis aktyvij rinkim teis (Politini partij ir politini organizacij statymo 1 straipsnis)3, ir panaiai. Taip pat ribojimu neturi bti laikomi ir steigjams keliami kiekybs reikalavimai, susij su juridinio asmens teisine forma (Pvz., individualios (personalins) mons steigjas gali bti tik vienas asmuo (taip pat sutuoktiniai), kins bendrijos steigj turi bti ne maiau kaip du asmenys ir pan. )4. Taiau tai nereikia, kad juridinio asmens organai negali numatyti juridiniam asmeniui draudimo steigti kitus juridinius asmenis. Pavyzdiui, valstyb statyme gali nustatyti draudim valstybs institucijoms steigti kines bendrijas, dalyvi susirinkimas - draudim steigti individuali (personalin) mon ir panaiai. Tokiems ribojimams taikomas CK 2.74 straipsnis. 3. Komentuojamo straipsnio 3 dalyje numatyta 2 dalies iimtis, kad steigiant juridin asmen gali bti taikomi tam tikri ribojimai, jeigu steigjas yra usienio juridinis asmuo ar kita organizacija arba usienietis. Atsivelgiant tai, kad visos valstybs yra lygios, tokie ribojimai gali bti grindiami tik vieosios tvarkos interesu arba atsakomj priemoni taikymu (Plaiau r.: Akehurst M., Malanczuk P. iuolaikins tarptautins teiss vadas. Vilnius: Eugrimas, 2000)5. Tokie reikalavimai gali bti nustatyti tik statyme. Komentuojamo straipsnio 3 dalyje nustatyti ribojimai taikomi ir juridinio asmens dalyviams.

2.61 STRAIPSNIS
Sandoriai iki juridinio asmens steigimo 1. Tam tikras juridinio asmens valdymo organas ar kitas steigimo dokumente nustatytas organas gali patvirtinti sandorius, kuriuos juridinio asmens vardu ir dl jo interes sudar kiti asmenys iki juridinio asmens steigimo. Sudarant tok sandor turi bti nurodoma, kad jis sudaromas steigiamo juridinio asmens vardu ir dl jo interes. Jei tokia nuoroda nepateikiama, tai sandor sudars asmuo ir juridinis asmuo, kurio valdymo organas patvirtino dl jo interes sudaryt sandor, turi solidari pareig vykdyti prievoles. 2. Jeigu tokio sandorio vliau steigto juridinio asmens organas nepatvirtina, visos pagal sandor atsiradusios prievols tenka sandor sudariusiam asmeniui. Jeigu tok sandor sudar keli asmenys, tai juridiniam asmeniui jo nepatvirtinus visi asmenys pagal atsiradusias prievoles atsako solidariai. 1. Juridinio asmens steigimo procedra gali trukti tam tikr laik, taiau is terminas visais atvejais negali bti ilgesnis nei ei mnesiai nuo steigimo dokument sudarymo (plaiau r. CK 2.46 str. komentar). Sudarius sandor steigti juridin asmen, asmen valia yra ireikta. Kad gyt teisnum ir veiksnum, juridinis asmuo turi bti registruotas ir sudaryti jo valdymo organai. Taiau galima padtis, kai dl tam tikr prieasi dar neregistravus juridinio asmens yra naudinga ar btina sudaryti sandorius jo interesais. statyme numatytais atvejais ito gali bti

ir reikalaujama, pavyzdiui, Akcini bendrovi statymo 10 straipsnyje numatytas akcij pasiraymo sutari sudarymas iki registruojant juridin asmen. 2. Komentuojamo straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bet kurie asmenys, nebtinai steigjai, gali sudaryti sandorius juridinio asmens vardu ir jo interesais. Sudarant tok sandor, btina nurodyti, kad jis sudaromas steigiamo juridinio asmens vardu ir jo interesais, kad prievols, kylanios i tokio sandorio, tekt juridiniam asmeniui j registravus. Tokiam sandoriui turi pritarti juridinio asmens valdymo organas, o jeigu numatyta steigimo dokumentuose, tai gali padaryti ir bet kuris kitas juridinio asmens organas. Kai statymuose, reglamentuojaniuose konkreias teisines formas, numatyta steigj pareiga sudaryti tokius sandorius, tokio patvirtinimo nereikia. Jeigu sudarydami tokius sandorius steigjai ar kiti asmenys elgiasi neteisingai, nesiningai ar neprotingai, juridinis asmuo gali reikalauti atlyginti nuostolius. Kai sudarant sandor nebuvo nurodyta, kad jis sudaromas steigiamo juridinio asmens vardu ir jam pritar juridinio asmens valdymo arba kitas steigimo dokumentuose nurodytas organas, tai asmuo, sudars tok sandor, kartu su juridiniu asmeniu turi solidari pareig vykdyti jame nustatytas prievoles, iskyrus atvejus, kai kontrahentas nesutiko ar sudarius sandor nesutinka kitaip. 3. Sandorio, sudaromo juridinio asmens vardu, negalima tapatinti su reikalavimo teiss perleidimu arba skolos perklimu (r. CK etosios knygos VI-VII sk.). Jeigu nuoroda dl sandorio sudarymo steigiamo juridinio asmens vardu ir interesais nepateikiama, taiau i sandorio turinio gali bti pagrstai manoma, kad toks sandoris sudarytas steigiamo juridinio asmens vardu, taikomas komentuojamas straipsnis. Taiau jeigu itaip pagrstai manyti negalima, toks sandorio perleidimas ar perklimas galimas tik vadovaujantis CK etosios knygos nuostatomis. 4. Juridinio asmens organas neprivalo patvirtinti jo vardu ir interesais sudaryto sandorio, iskyrus atvejus, kai tokio sandorio sudarymas yra juridinio asmens pareiga, nustatyta statymuose arba steigimo dokumentuose. Nepatvirtinus sandorio, i jo kylanios prievols tenka j sudariusiam asmeniui, jeigu sandoryje nenurodyta kitaip (Tokios nuostatos atitinka ES Tarybos I monidirektyvos68/151/EEB7 straipsn)1. CK 6.191 straipsnis netaikomas, nes pripastama, kad sandoris sudarytas juridinio asmens vardu ir jo interesais. steigtas juridinis asmuo privalo sprsti dl sandorio patvirtinimo per proting termin. Sudaryt juridinio asmens vardu sutart asmuo nedelsdamas turi pateikti juridiniam asmeniui, kai is registruojamas, o sandoriui pritarus, tuoj pat perduoti visk, k pagal j yra gavs.

2.62 STRAIPSNIS
Juridini asmen registras 1. Juridinis asmuo turi bti registruotas juridini asmen registre. 2. Juridini asmen registre raomi juridiniai asmenys ir kaupiami duomenys bei dokumentai apie juos. Juridini asmen registras yra pagrindinis valstybs registras. 3. Juridiniai asmenys privalo juridini asmen registre nurodyti apie save ir savo veikl visus statym reikalaujamus duomenis (atskleidimo principas). 4. Juridini asmen registro tvarkymo staiga (registro tvarkytojas) yra statym nustatyta valstybs institucija. 1. Bet kuris juridinis asmuo turi bti registruotas juridini asmen registre. Taiau tai netaikoma valstybei, savivaldybei ir j institucijoms, numatytoms Konstitucijoje, tradicinms religinms bendruomenms, bendrijoms ir j struktriniams padaliniams, kaip itai nustatyta CK 2.37 straipsnio 2 dalyje, ir profesinms sjungoms, kaip kad nurodyta CK 2.38 straipsnyje. ie juridiniai asmenys, iskyrus valstyb ir savivaldybes, turi praneti juridini asmen registrui duomenis apie save. Komentuojamame straipsnyje tvirtintas vientisas vis juridini asmen registras. Juridiniai asmenys pradedami registruoti pagal CK reikalavimus pradjus veikti juridini asmen registrui (CK 15 straipsnio 2 dalis)1. Tai reikia, kad iki prads veikti juridini asmen registras, CK V skyriaus straipsniai, iskyrus CK 2.59-2.61 straipsnius (dl j taikymo

r. CK 2.59 str. komentar), 2.63 straipsnio 2 dal ir 2.67 straipsn, netaikomi. 2. Juridini asmen registras yra duomen ir dokument apie juridinius asmenis kaupimo, saugojimo ir naudojimo priemon. Kadangi duomenys ir dokumentai apie juridinius asmenis ekonominiu ir teisiniu poiriu yra vieni i svarbiausi, juridini asmen registras yra laikomas pagrindiniu valstybs registru. Juridini asmen registras apima juridini asmen registravim, atliekam Kultros, Sveikatos apsaugos, vietimo ir mokslo, Teisingumo, kio ministerij, Statistikos departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybs, apskrii virinink administracij ir savivaldybi institucij (2001 m. birelio 12 d. Juridini asmen registro statymas) (inios. 200l,Nr. 56-1979)2. Juridini asmen registras kartu su kitais valstybs registrais sudaro vientis valstybs registr sistem. Jo veiklos pagrindai tvirtinti ir 1996 m. rugpjio 13 d. Valstybs registr statyme. 3. Kadangi juridini asmen registre saugomi duomenys ir dokumentai yra labai svarbs tiek ekonominiu, tiek teisiniu poiriu, tam, kad jie bt nurodyti laiku ir tinkamai, komentuojamo straipsnio 3 dalyje nustatytas atskleidimo principas. Atskleidimo principo esm, kad bet kuris juridinis asmuo privalo informuoti juridini asmen registr apie savo veikl. Juridini asmen registrui apie juridini asmen veikl pateikiami ne visi, o tik tie duomenys, kurie numatyti CK 2.66 straipsnyje (taip pat CK 2.64 ir 2.66 straipsniuose nurodyti dokumentai). is principas toliau pltojamas CK 2.82 straipsnio 3 dalyje, kur nustatyta valdymo organo atsakomyb u duomen ir dokument nepateikim juridini asmen registrui, ir CK 2.66 straipsnio 5 dalyje, kur sakoma, kad steigimo dokument pakeitimai ir duomenys sigalioja tik registruoti juridini asmen registre. Atskleidimo principas taip pat reikia, kad juridini asmen registras yra vieas (plaiau r. CK 2.71 str. komentar). 4. Juridini asmen registro tvarkymo staiga yra Teisingumo ministerija (Juridini asmen registro statymo 3 straipsnis//inios. 2001, Nr. 55-1940)1. Juridini asmen registro steigja yra Lietuvos Respublikos Vyriausyb. Registro tvarkymo staiga turi garantuoti, kad tvarkant registr nebt rayta klaiding, nereikaling arba neisami duomen.

2.63 STRAIPSNIS
Juridinio asmens steigimo momentas 1. Juridinis asmuo laikomas steigtu nuo jo {registravimo juridini asmen registre. 2. statymas ar statym numatytais atvejais kitas teiss aktas, kuriuo yra steigtas vieasis juridinis asmuo, gali nustatyti, kad juridinis asmuo laikomas steigtu nuo teiss akto dl jo steigimo sigaliojimo. Tokiu atveju tame teiss akte turi bti pateikti io kodekso 2.66 straipsnyje nurodyti duomenys, o toks teiss aktas privalo bti vieai paskelbtas bei perduotas juridini asmen registrui. 1. Komentuojamo straipsnio 1 dalyje nurodyta, nuo kada juridinis asmuo laikomas steigtu. Juridinis asmuo laikomas steigtu, kai registruojamas, t. y. duomenys traukiami juridini asmen registr. Nuo io momento susivienijimas gyja juridinio asmens teises ir yra laikomas juridiniu asmeniu. 2. Komentuojamo straipsnio 2 dalyje numatyta komentuojamo straipsnio 1 dalies iimtis. Vieasis juridinis asmuo gali bti steigtas remiantis teiss aktu (r. CK 2.46 ir 2.62 str. komentar). Teiss akte, pagal kur steigiamas toks juridinis asmuo, gali bti nurodyta, kad juridinis asmuo laikomas steigtu sigaliojus teiss aktui dl jo steigimo. Teiss akt sigaliojim nustato Konstitucija ir atitinkami teiss aktai (r.: 1993 m. balandio 6 d. statym ir kit teiss akt
skelbimo ir sigaliojimo statymas, LR KT 2001 m. lapkriio 29 d. nutarimas//inios. 1993,Nr. 12-296; 2001, Nr. 82-2831)2. Juridiniai asmenys, egzistuojantys per se, nra registruojami. Religini bendruomeni

ir bendrij struktriniai padaliniai, kaip numatyta CK 2.37 straipsnyje, ir profesins sjungos, kaip nurodyta CK 2.38 straipsnyje gyja juridinio asmens teises, kai vykdomi nuostatai ir yra tam tikros aplinkybs.

3. Vieasis juridinis asmuo gali bti steigtas remiantis statymu ar kitu teiss aktu. Toks steigimas galimas dviem bdais: 1) teiss akte nurodoma, kad tam tikra valstybs staiga ar savivaldybs institucija parengia steigiamo juridinio asmens steigimo dokumentus, registruojamus juridini asmen registre; arba 2) teiss akte nurodoma, kad juridinis asmuo laikomas steigtu sigaliojus tokiam teiss aktui. Tokiu atveju teiss akte turi bti nurodyti visi duomenys, traukiami juridini asmen registr. Tokie duomenys ivardyti CK 2.66 straipsnyje. Tok teiss akt j ileidusi institucija privalo vieai paskelbti ir perduoti juridini asmen registrui.

2.64 STRAIPSNIS
Juridini asmen registravimas 1. Juridinis asmuo registruojamas juridini asmen registre, kai pateikiami io straipsnio 2 dalyje nurodyti dokumentai, jei io kodekso normos ar io kodekso numatytais atvejais kiti statymai nenustato kitaip. 2. Juridiniam asmeniui registruoti juridini asmen registre turi bti pateikti ie dokumentai: 1) nustatytos formos praymas registruoti juridin asmen; 2) juridinio asmens steigimo dokumentai; 3) licencija, jei pagal statymus licencija turi bti iduota iki juridinio asmens steigimo; 4) dokumentai, patvirtinantys registrui pateikiam duomen tikrum ir steigimo dokument atitikim statym reikalavimams, taip pat dokumentai, patvirtinantys, kad juridin asmen registruoti galima, nes statymuose ar steigimo sandoryje nustatytos prievols yra vykdytos ir atsirado statymuose ar steigimo dokumentuose numatytos aplinkybs. iuos dokumentus surao ar tvirtina notaras, iskyrus juridini asmen registro nuostat numatytais atvejais; 5) registravimo rinkliavos sumokjim patvirtinantis dokumentas, iskyrus atvejus, kai asmuo yra atleistas nuo registravimo rinkliavos; 6) kiti statym nustatyti dokumentai. 3. Juridinis asmuo turi bti registruojamas per trisdeimt dien nuo vis io straipsnio 2 dalyje ivardyt dokument pateikimo. 4. Juridini asmen registravimo tvark nustato juridini asmen registro nuostatai. Juos tvirtina Vyriausyb. 5. Juridinis asmuo gali bti iregistruotas i juridini asmen registro tik tuo atveju, kai juridinis asmuo pasibaigia. 1. Komentuojamo straipsnio tikslas - nustatyti juridini asmen registravimo tvarkos pagrindus. Kad juridinis asmuo bt registruotas juridini asmen registre, turi bti pateikti atitinkami dokumentai, ivardyti CK 2.64 straipsnio 2 dalyje. CK numatytos kai kurios i taisykli iimtys, t. y. atvejai, kai juridiniai asmenys nesteigiami ir neregistruojami. Taip pat CK numatytais atvejais kituose statymuose gali bti nustatyta ir kitokia dokument pateikimo tvarka. Komentuojamame straipsnyje nurodyti juridini asmen registravimo pagrindai atitinka ES Tarybos I moni direktyvos 68/151/EEB 10 straipsnio reikalavimus. Mintos direktyvos 10 straipsnis reikalauja, kad bendrovi steigimas bt preventyviai kontroliuojamas arba vykdomosios valdios ar teismo, arba notaro. Komentuojamame straipsnyje tvirtinta notaro vykdoma preventyvi juridinio asmens steigimo teistumo kontrol (OJ, 1968,Spec.Ed.(I)41)1. 2. Juridinio asmens steigjai privalo pateikti praym registruoti juridin asmen. Praymas turi bti nustatytos formos. Praymo forma tvirtinama vadovaujantis juridini asmen registro nuostatais. Prayme turi bti nurodyti duomenys, traukiami juridini asmen registr. Praymas registruoti juridin asmen turi bti patvirtintas notaro, vadovaujantis Notariato statymo 26 straipsnio 15 punktu, pagal kur notaras tvirtina dokumentus dl juridini asmen registrui pateikiam duomen tikrumo. Notaras gali pats surayti nustatytos formos praym

registruoti juridin asmen, jeigu itai jam paveda juridini asmen steigjai. Juridini asmen registrui turi bti pateikti juridinio asmens steigimo dokumentai: statai, o jeigu ie nesudaromi, steigimo sandoris. Steigimo dokumentai neteikiami, jeigu juridinis asmuo veikia pagal bendruosius nuostatus. Steigimo dokumentai turi bti perirti notaro. Jis patvirtina, kad minti dokumentai atitinka statym reikalavimus. Jeigu, kaip numato CK 2.46 straipsnio 5 dalis, juridinio asmens steigimo dokumentus pasiraiusi asmen para tapatumas turi bti tvirtinamas, itai taip pat turi atlikti notaras (r. Notariato statymo 26 str. 5 p.). Notaras taip pat turi patvirtinti, kad galima registruoti juridin asmen, nes statymuose ir steigimo sandoryje nustatytos prievols yra vykdytos ir atsirado statymuose ir steigimo dokumentuose numatytos aplinkybs (r. Notariato statymo 6 str. 15 p.). Toks tvirtinamasis raas turi bti ant nustatytos formos praymo registruoti juridin asmen. Kadangi registrui pateikiam duomen tikrum, steigimo dokument sutikim su statymais ir aplinkybi atsiradim tvirtina notaras, konkreias mintas aplinkybes ir duomenis liudijantys dokumentai registrui nepateikiami - juos nagrinja ir prireikus saugo notaras. Kai kuriais atvejais statymuose nurodyta, kad prie registruojant juridin asmen, norint usiimti tam tikra veikla, btina gauti atitinkam licencij. Toks reikalavimas paprastai nustatomas tada, kai juridinio asmens veikla siejama su tam tikra teisine forma ( 1994 m.
gruodio 21 d. Komercini bank statymo 8 straipsnis, 1996 m. liepos 10 d. Draudimo statymo 29 straipsnis ir kt. // inios. 1994, Nr. 2-33; 1996, Nr. 73-1742; 2002, Nr. 29-1033 )1. Tokiu atveju licencija turi bti

pateikiama prie registruojant juridin asmen. Kad duomenys bt traukti juridini asmen registr, sumokama registravimo rinkliava. Dokumentas, patvirtinantis registravimo rinkliavos sumokjim, pateikiamas juridini asmen registrui. Registravimo rinkliava yra valstybs rinkliava, kuriai taikomas 2000 m. birelio 13 d. Rinkliav statymas. Atleidimo nuo valstybs rinkliavos pagrindai nurodyti minto statymo 6 straipsnyje ir jame nenumatyta iimi, susijusi su juridini asmen registravimu. Sumainti valstybs rinkliavos dyd ar apskritai nuo jos atleisti gali Lietuvos Respublikos Vyriausyb. Ji nustato ir konkret rinkliavos dyd (Pvz., individualios
(personalins) mons iregistravimas - 200 Lt; udarosios akcins bendrovs - 500 Lt; vis ri moni filial, atstovybi - 50 proc. valstybs rinkliavos u mons registravim ir kt.; r.: Lietuvos Respublikos Vyriausybs 2000 m. gruodio 15 d. nutarimas Nr. 1458 Dl valstybins rinkliavos objekt srao, ios rinkliavos dydio, mokjimo ir grainimo tvarkos patvirtinimo" // inios. 2000, Nr. 108-3463)2.

Komentuojamo straipsnio 2 dalies 6 punkte numatyta galimyb kituose statymuose nurodyti dokumentus, taip pat pateikiamus juridini asmen registrui registruojant juridin asmen. Taiau tokie dokumentai turi bti susij su juridini asmen registro duomenimis, t. y. negalima reikalauti dokument, kurie nenumato informacijos, pateiktinos juridini asmen registrui, arba yra vieai neskelbiami. 3. Komentuojamo straipsnio 3 dalyje nurodytas terminas, per kur turi bti registruotas bet kuris juridinis asmuo. Jis yra trisdeimt dien ir pradedamas skaiiuoti kit dien nuo reikiam dokument pateikimo juridini asmen registrui dienos. 4. Juridini asmen registravimo tvark nustato juridini asmen registro nuostatai. Juridinio asmens dokumentai registruojami registruojant juridin asmen. 5. Komentuojamo straipsnio 5 dalyje gyvendinama asociacij teis ir tvirtinti nuosavybs nelieiamumo bei nesikiimo privaius santykius principai. Komentuojamo straipsnio 5 dalyje draudiama iregistruoti, laikinai ibraukti i juridini asmen registro bet kur juridin asmen, taip pat sustabdyti jo registracij ar taikyti kitoki analogik reikm turinias priemones. Juridin asmen leidiama iregistruoti tik kai is pasibaigia. Juridinio asmens pasibaigimo pagrindai nurodyti CK 2.95 straipsnyje. Toks reikalavimas atitinka ES Tarybos I moni direktyvos 68/151/EEB 13 straipsnio reikalavimus.

2.65 STRAIPSNIS
Juridinio asmens registravimo paymjimas ir kodas Juridin asmen registravs registro tvarkytojas iduoda juridinio asmens registravimo paymjim ir juridiniam asmeniui suteikia juridinio asmens kod.

1. registravs juridin asmen, juridini asmen registro tvarkytojas iduoda jam registravimo paymjim. Juridinio asmens registravimo paymjime nurodomi duomenys, ivardyti CK 2.44 straipsnyje, taip pat kiti duomenys, ivardyti juridini asmen registro nuostatuose. Juridinio asmens registravimo paymjimas yra dokumentas, patvirtinantis, kad juridinis asmuo yra registruotas. Juridinio asmens registravimas taip pat gali bti patvirtintas pateikiant registro duomenis - registro ira (plaiau r. CK 2.71 str. komentar). Tai, kad nra juridinio asmens registravimo paymjimo, nereikia, jog tam tikras susivienijimas neturi juridinio asmens teisi. Juridinio asmens, veikianio pagal bendruosius nuostatus, paymjime turi bti papildoma informacija, t. y. CK 2.47 straipsnyje ivardyti duomenys, bdingi konkreiam juridiniam asmeniui. 2. Kiekvienam juridiniam asmeniui suteikiamas kodas. Juridinio asmens kodo suteikimo tvark nustato juridini asmen registro nuostatai. Juridini asmen kod sistema yra vientisa ir juridinio asmens kodas ymi konkret juridin asmen. Kad ir kokia tvarka registruojami, visi juridiniai asmenys, iskyrus valstyb ir savivaldybes, turi turti juridinio asmens kod. Tai, kad neturi kodo, nereikia, jog tam tikras susivienijimas nra juridinis asmuo (r. CK 2.37-2.38 str. komentar).

2.66 STRAIPSNIS
Juridini asmen registro duomenys 1. Juridini asmen registre turi bti nurodyti: 1) juridinio asmens pavadinimas; 2) juridinio asmens teisin forma; 3) juridinio asmens kodas; 4) juridinio asmens buvein (adresas); 5) juridinio asmens organai; 6) juridinio asmens valdymo organ nariai (vardas, pavard, asmens kodas (juridinio asmens kodas), gyvenamoji vieta (buvein); 7) juridinio asmens valdymo organ nariai ir juridinio asmens dalyviai, turintys teis juridinio asmens vardu sudaryti sandorius, j teisi ribos ir para pavyzdiai; 8) juridinio asmens filialai ir atstovybs (pavadinimai, kodai, buveins, filial ir atstovybi valdymo organ nariai); 9) juridinio asmens veiklos apribojimai; 10) juridinio asmens teisinis statusas; 11) juridinio asmens pasibaigimas; 12) juridinio asmens registro duomen ir dokument keitimo datos; 13) kiti statym numatyti duomenys. 2. Registruojant juridinius asmenis, kuri dalyviai atsako pagal juridinio asmens prievoles, papildomai turi bti nurodomi juridinio asmens dalyvio fizinio asmens vardas, pavard, asmens kodas, gyvenamoji vieta arba juridinio asmens pavadinimas, teisin forma, kodas, buvein. 3. Kai pasikeiia io straipsnio 1 ir 2 dalyse nurodyti duomenys, taip pat kai pakeiiami steigimo dokumentai ar kiti io straipsnio 1 ir 2 dalyse nurodyti duomenys, juridinis asmuo privalo pateikti nustatytos formos praym registruoti pakeitimus juridini asmen registre per trisdeimt dien nuo pakeitim padarymo dienos. Kartu su praymu registruoti pakeitim turi bti pateikti dokumentai, nurodyti io kodekso 2.64 straipsnio 2 dalies 4 punkte ir visas pakeisto dokumento tekstas, jei dokumentas keiiamas. 4. Registrui pateikiami moni metins finansins atskaitomybs dokumentai (metin finansin atskaitomyb) kiekvienais metais per trisdeimt dien nuo momento, kai juridinis asmuo juos patvirtina statym ir juridinio asmens steigimo dokumentuose nustatyta tvarka, jei statymai nenumato kitaip.

5. io straipsnio 1 dalies 1-7 ir 11 punktuose ivardyt duomen, taip pat steigimo dokument pakeitimai sigalioja tik nuo j registravimo juridini asmen registre, iskyrus statym numatytas iimtis. 1. Komentuojamo straipsnio tikslas - ivardyti juridini asmen registrui pateikiamus duomenis ir jo saugomus dokumentus, taip pat u tikrinti, kad besikeiiantys juridini asmen registro duomenys bt laiku atnaujinami. Komentuojamas straipsnis atitinka ES Tarybos I moni direktyv 68/151/EEB (OJ, 1968, Spec. Ed. (I)41)1. Juridini asmen registre kaupiami duomenys ir saugomi su jais susij dokumentai. Juridini asmen registro paskirtis yra suteikti informacij apie esamus juridinius asmenis kontrahentams ar kreditoriams siekiant apsaugoti teistus i interesus. 2. Juridini asmen registre vis pirma kaupiami duomenys, leidiantys identifikuoti juridin asmen: juridinio asmens pavadinimas, teisin forma, kodas, buvein, t. y. duomenys, atitinkantys CK 2.44 straipsnio 1 dalies reikalavimus. Juridini asmen registre taip pat turi bti ivardyti visi juridinio asmens organai: juridinio asmens dalyvis, dalyvi susirinkimas, juridinio asmens prieiros organas, juridinio asmens valdymo organas, pavadinti taip, kaip jie vadinami statyme, reguliuojaniame konkreias juridini asmen teisines formas, arba statuose. Juridini asmen registre turi bti ivardyti ir juridinio asmens valdymo organ nariai. Ivardyti kit juridinio asmens organ nari komentuojamo straipsnio 1 dalyje nereikalaujama. Juridinio asmens organo nario, kuris yra juridinis asmuo, turi bti nurodyta pavadinimas, teisin forma, kodas ir buvein. Juridinio asmens valdymo organo nario, kuris yra fizinis asmuo, turi bti nurodyta vardas, pavard, asmens kodas ir gyvenamoji vieta. Pasikeitus bet kuriam i i duomen, juridini asmen registro duomenys koreguojami. Kadangi ne tik juridinio asmens valdymo organ nariai gali turti teis sudaryti sandorius juridinio asmens vardu, juridini asmen registre turi bti pateikiama informacija apie tuos juridinio asmens valdymo organ narius, juridinio asmens dalyvius ir prokuristus, kurie turi teis sudaryti sandorius juridinio asmens vardu. Taip pat turi bti nurodytos j teisi ribos ir pateikiami para pavyzdiai. Juridini asmen registre privalu nurodyti, ar juridinis asmuo yra steigs filialus ir atstovybes. Juridini asmen registre nurodoma juridinio asmens filialo ir atstovybs pavadinimai, kodai, buveins. Filialo ar atstovybs, veikiani Lietuvos Respublikoje ir registruot juridini asmen registre, duomenys saugomi atskirai. itaip saugomi filialo (atstovybs) pavadinimas, filialo (atstovybs) teisin forma, filialo (atstovybs) kodas, filialo (atstovybs) buvein, valdymo organai ir j nari duomenys, asmen, turini teis sudaryti sandorius juridinio asmens vardu vykdant juridinio asmens filialo, atstovybs funkcijas, duomenys, j teisi ribos ir para pavyzdiai, taip pat kita informacija, nurodyta CK 2.66 straipsnyje. Jeigu filialas yra steigtas usienio juridinio asmens ar kitos organizacijos arba atstovyb yra steigta usienio juridinio asmens ar kitos organizacijos, papildoma informacija, kuri turi bti nurodyta juridini asmen registre, ivardyta CK 2.55 straipsnio 3 dalyje ir 2.58 straipsnio 3 dalyje atitinkamai. Juridinio asmens veikla gali bti ribojama, pavyzdiui, teismo taikomi tam tikri teisminio ribojimai, pareigojimas atlikti tam tikrus veiksmus ar j neatlikti (CK 2.131 str. 1 d. 7 p.), pareigojimas pertvarkyti juridin asmen (CK 2.105 str.), draudimas juridinio asmens valdymo organams sudaryti sandorius (CK 2.81 str. 3 d.), juridinio asmens organ sprendim pripainimas negaliojaniais (CK 2.82 str. 4 d.). i informacija taip pat pateikiama juridini asmen registrui, jeigu tai numato statymai, juridini asmen registro nuostatai ar teismas, priimdamas atitinkam sprendim. Teismas, priimdamas sprendim pateikti juridini asmen registrui informacij, privalo vertinti jo galim reikm kontrahentams ar kreditoriams. Sprendimas, susijs tik su juridinio asmens vidaus veikla, neturt bti pateikiamas juridini asmen registrui. Registre pateikiama informacija apie juridinio asmens teisin status. Svoka .juridinio asmens teisinis statusas" reikia tam tikr juridinio asmens padt, kuri neatitinka pagrindini juridinio asmens tiksl, pavyzdiui, juridinis asmuo yra likviduojamas, bankrutuoja, restruktrizuojamas ir panaiai. Juridiniam asmeniui pasibaigus, juridini asmen registre nurodoma jo pasibaigimo data. Juridini asmen registras turi atspindti ne tik galiojanius duomenis, bet ir pateikti

informacij, kaip tie duomenys kito per vis juridinio asmens registravimo laikotarp. Juridini asmen registro naudotojas turi inoti, kokie duomenys buvo teisingi tam tikru juridinio asmens gyvavimo laiku ir kada jie pakeisti. statymai gali nustatyti ir kitus duomenis, kurie nurodomi registre. Pavyzdiui, CK 2.79 straipsnyje nurodyta pareiga praneti juridini asmen registrui apie licencijos idavim, sustabdym ar panaikinim. Nustatant tokius duomenis turt bti atsivelgiama registro paskirt teikti informacij, atskleidiani juridinio asmens padt ir saugani kontrahent ar kreditori interesus. Kartu btina laikytis nesikiimo privaius santykius principo. 3. Juridinio asmens dalyviai statymo ar steigimo sutarties nustatytais atvejais gali atsakyti pagal juridinio asmens prievoles (r. CK 2.50 str. komentar). Tokiu atveju registre taip pat turi bti nurodyti toki juridinio asmens dalyvi duomenys. 4. Juridini asmen registro duomen pagrindas yra CK 2.64 straipsnio 2 dalies 1 punkte numatytas nustatytos formos praymas registruoti juridin asmen. Jeigu registro duomenys ar dokumentai keiiami, pateikiamas taip pat juridini asmen registravimo tvarkos nustatytos formos praymas registruoti pakeistus juridinio asmens duomenis ar dokumentus. Duomen tikrumas ar dokument sutikimas su statym reikalavimais turi bti patvirtintas notaro. Komentuojamo straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad apie visus juridini asmen registro duomen ar pateiktin juridinio asmens dokument pakeitimus juridini asmen registrui praneama per trisdeimt dien nuo toki pakeitim dienos. Dokumentai, pateiktini juridini asmen registrui, yra: steigimo dokumentai, licencija, kiti statym nustatyti dokumentai. Jeigu keiiamos tam tikros steigimo dokument dalys, juridini asmen registrui pateikiama nauja steigimo dokument redakcija su pakeitimais (tik pakeitimai neteikiami). Teikiami pakeisti juridini asmen dokumentai taip pat turi bti notaro patvirtinti dl j sutikimo su statym reikalavimais. Notaras turi patvirtinti ir tai, kad yra visos aplinkybs, kurios leidia registruoti duomen pakeitimus ir pakeistus steigimo dokumentus juridini asmen registre. 5. Juridini asmen registrui turi bti pateikiami moni metins finansins atskaitomybs dokumentai. Komentuojamo straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad itai turi bti padaryta per trisdeimt dien, kai juridinis asmuo juos patvirtina statyme ir steigimo dokumentuose nustatyta tvarka. statymai gali numatyti, kokiais atvejais metin finansin atskaitomyb neteikiama. Metin finansin atskaitomyb neteikiama, jeigu tam tikros teisins formos juridiniam asmeniui j sudaryti nra btina ar privaloma. Atskaitomybs dokumentai turi bti pateikiami tik patvirtinti aukiausio juridinio asmens organo, paprastai juridinio asmens dalyvi susirinkimo. Komentuojamo straipsnio 4 dalis taikoma tik tam tikroms monms, ir tik metins finansins atskaitomybs atvilgiu. 6. Komentuojamo straipsnio 5 dalyje tvirtintas principas, kuris utikrina juridini asmen registro duomen tikrum ir atnaujinim keiiantis juridini asmen registro duomenims. Komentuojamo straipsnio 5 dalyje nurodyta, kad pakeitimai sigalioja tik registruoti juridini asmen registre. Pavyzdiui, juridinio asmens valdymo organo nario pakeitimas sigalios tik kai bus registruotas juridini asmen registre, t. y. kai duomenys bus pakeisti. Tokia pati taisykl taikoma ir steigimo dokumentams - j pakeitimai sigalioja tik pakeistus steigimo dokumentus registravus juridini asmen registre. statymai gali numatyti, kad pakeitimai sigalioja atsiradus ir kitoms, nei nurodytos komentuojamo straipsnio 5 dalyje, aplinkybms ir nesieti pakeitim sigaliojimo su j registravimu. Komentuojamame straipsnyje nurodytus duomen ir dokument sigaliojimo padarinius btina aikinti sistemikai, atsivelgiant CK 2.72 straipsnyje nustatyt duomen paskelbimo reikalavim (r. CK 2.72 str. komentar).

2.67 STRAIPSNIS
Asmenys, atsakingi u juridinio asmens dokument ir registro duomen pateikim registro tvarkytojui U juridinio asmens dokument, duomen bei kitos juridini asmen registrui

teiktinos informacijos pateikim laiku juridini asmen registrui atsako juridinio asmens valdymo organas, jei statymuose ar steigimo dokumentuose nenurodyta kitaip. Komentuojamame straipsnyje nurodyti asmenys, atsakingi u juridinio asmens dokument ir duomen, trauktin juridini asmen registr, pateikim juridini asmen registrui. Komentuojamame straipsnyje nustatyta, kad juridinio asmens valdymo organas privalo iuos duomenis teikti juridini asmen registrui laiku. statymuose ar steigimo dokumentuose gali bti nurodytas kitas struktrinis padalinys, darbuotojas ar asmuo, atsakingas u ios pareigos vykdym, taiau jis turi bti aikiai vardytas, t. y. turi bti pasakyta, kad atsakomyb u toki dokument pateikim tenka, pavyzdiui, konkreiam pareignui ar juridinio asmens darbuotojui, kuris nebtinai yra juridinio asmens organas. Komentuojamas straipsnis atitinka CK 2.82 straipsnio 3 dal ir taikomas sigaliojus CK, juridini asmen registr suprantant kaip bet kur registr, kuriame kaupiami duomenys apie juridin asmen.

2.68 STRAIPSNIS
Atsisakymas registruoti 1. Registro tvarkytojas gali atsisakyti registruoti juridin asmen, taip pat registruoti juridinio asmens dokument ir duomen pakeitimus tik tuo atveju, jeigu: 1) pateiktas praymas registruoti juridin asmen (registre registruotin duomen ir dokument pakeitimus, ibraukti duomenis) neatitinka nustatytos formos arba pateikti ne visi dokumentai, nurodyti io kodekso 2.63 ir 2.64 straipsniuose; 2) praleisti io kodekso 2.46 straipsnio 4 dalyje nurodyti terminai; 3) pateikti registrui duomenys ir dokumentai neatitinka vieni kit, yra neaiks arba klaidinantys; 4) dokument forma ar turinys prietarauja statymams. 2. Jeigu yra klii registruoti pateiktus registrui dokumentus ar duomenis, registro tvarkytojas skiria termin trkumus paalinti. Jei per nustatyt termin trkumai nepaalinami ar registro tvarkytojui nepateikiami pataisyti dokumentai, juridini asmen registro tvarkytojas motyvuotu sprendimu atsisako registruoti juridin asmen (duomen ar dokument pakeitimus). 3. Sprendimas atsisakyti registruoti juridin asmen (registre registruotin duomen ar dokument pakeitimus) skundiamas teismui statym nustatyta tvarka. 1. Komentuojamo straipsnio tikslas - nustatyti atvejus, kada juridini asmen registro tvarkytojas turi teis atsisakyti registruoti juridin asmen ar juridinio asmens dokument ir duomen pakeitimus. Komentuojamo straipsnio 1 dalyje pateikiamas sraas yra isamus ir kituose statymuose negali bti nustatyta joki kit pagrind, dl kuri juridinis asmuo arba juridinio asmens dokumentai ar duomen pakeitimai negalt bti registruoti juridini asmen registre. 2. Pagrindinis reikalavimas registruojant juridin asmen ar pakeitimus yra pateikti reikiam informacij juridini asmen registrui, todl komentuojamo straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodyta, kad turi bti pateikti visi dokumentai, ivardyti CK 2.63 straipsnyje (tai yra CK 2.63 str. 2 d. numatytas teiss aktas) ir 2.64 straipsnyje (r. CK 2.64 str. komentar). Juridini asmen registro duomen pagrindas yra nustatytos formos praymas registruoti juridin asmen. Forma nustatoma juridini asmen registro nuostatuose. Nustatytos formos nesilaikymas leidia registro tvarkytojui neregistruoti juridinio asmens. Juridinio asmens neregistravimo pagrindas gali bti praleistas terminas, nustatytas CK 2.46 straipsnio 4 dalyje. is terminas pradedamas skaiiuoti nuo steigimo dokument sudarymo, t. y. momento, kai steigimo dokumentai - statai pasiraomi, o jeigu statai nesudaromi - nuo steigimo sandorio sigaliojimo. Juridini asmen registro tvarkytojas taip pat turi teis atsisakyti registruoti juridinius asmenis ar dokument ir duomen pakeitimus, jeigu yra pateikt duomen

ir dokument prietaravim, pavyzdiui, paraikoje nurodomas vienas juridinio asmens pavadinimas, steigimo dokumentuose - kitas juridinio asmens pavadinimas ir panaiai. iuo pagrindu juridini asmen registras gali atsisakyti registruoti juridin asmen, jeigu yra paeisti CK 2.39 straipsnio 3 dalies reikalavimai dl pavadinimo, iskyrus dl pavadinimo panaumo (r. CK 2.39 str. komentar). Jeigu juridini asmen registrui pateikti duomenys yra neaiks, t. y. padaryta technini klaid, yra taisym ar panaiai, juridini asmen registras taip pat gali atsisakyti registruoti. Taip pat atsisakoma registruoti juridini asmen registrui pateikus klaidinanius duomenis ar dokumentus. Klaidinantys yra neatitinkantys tarpusavyje duomenys, pavyzdiui, pateikta licencija, kurios galiojimas jau pasibaigs, ir panaiai. Sprendiant dl dokument tarpusavio neatitikimo ar neaikum btina analizuoti tik pateiktus dokumentus. Taiau registruojant pakeitimus turi bti vertinami ir jau esami juridini asmen registro duomenys, pavyzdiui, pateikiami juridinio asmens valdymo organo nari duomenys, taiau toks juridinio asmens valdymo organas juridini asmen registre nenumatytas. Juridini asmen registro tvarkytojas turi teis atsisakyti registruoti juridin asmen arba juridinio asmens dokument ir duomen pakeitimus, kuri forma ar turinys prietarauja statymams. Dokument formos klausimas sprendiamas atsivelgiant CK 2.64 straipsnio 1 ir 4 dalis, t. y. pateikiamas steigimo dokumentas, kuris nra patvirtintas sutikimo su statymo reikalavimais poiriu, arba statymai remiantis CK 2.46 straipsnio S dalimi numato fizini asmen para tapatumo patvirtinim, o io taip pat nra. Juridini asmen registras gali atsisakyti registruoti juridin asmen ir pakeistus dokumentus, remdamasis j turinio prietaravimu statymams tik jeigu tokie dokumentai nebuvo patvirtinti notaro. Notariato statymo 26 straipsnyje nurodyta, kad notarine forma patvirtintuose dokumentuose esantys faktai yra nustatyti ir nerodinjami, jeigu ie dokumentai, j dalys statym nustatyta tvarka nra pripainti negaliojaniais. Todl juridini asmen registras notaro patvirtint duomen ir dokument netikrina. Taiau juridini asmen registro tvarkytojas, nustats, kad pateikt dokument turinys prietarauja statymams, ir neturdamas teiss atsisakyti registruoti duomenis arba juridin asmen, turi teis, bet neprivalo kreiptis teism ir prayti pripainti atitinkamus dokumentus negaliojaniais. 3. Esant bent vienai prieasiai, dl kurios registro tvarkytojas negali registruoti juridinio asmens ar dokument, duomen pakeitimo, turi bti paskirtas terminas tokiems trkumams paalinti. Juridini asmen registras gali atsisakyti registruoti duomenis ar dokumentus tik jeigu per nustatyt termin ie nebuvo pataisyti. Atsisakydamas registruoti juridin asmen juridini asmen registro tvarkytojas turi surayti motyvuot sprendim. Juridini asmen registro tvarkytojas negali nustatyti termino trkumams paalinti, jeigu dokumentai ar duomenys patvirtinti notaro. Tokiu atveju juridini asmen registro tvarkytojas privalo registruoti (arba kreiptis teism) ir gali tik atkreipti dmes , jo manymu, esamus nesutikimus su statymo reikalavimais. Juridini asmen registro tvarkytojas taip pat negali atsisakyti registruoti juridinio asmens, kurio pavadinimas, jo nuomone, panaus kit juridini asmen pavadinimus, inomesni Lietuvos visuomenei usienio moni, staig ir organizacij vardus, preki ir paslaug enklus ar jau registruotus ar pateiktus registruoti preki ir paslaug enklus, negali atsisakyti registruoti ir dl juridinio asmens pavadinimo sudarymui keliam reikalavim paeidimo. Tok gin gali inicijuoti tik kitas juridinis asmuo, kurio nuomone, sudarant tok pavadinim, buvo paeisti jo interesai. Taiau juridini asmen registro tvarkytojas taip pat gali informuoti juridin asmen arba jo steigjus apie, jo manymu, neteising juridinio asmens vardo sudarym ar jo parinkim, taip pat informuoti asmenis, kuri teiss, juridini asmen registro nuomone, yra paeidiamos. 4. Komentuojamo straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad dl juridinio asmens registravimo, duomen ar dokument pakeitimo galima skstis teismui statym nustatyta tvarka. 21 STRAIPSNIS

Klaid juridini asmen registre taisymas 1. Klaidos juridini asmen registre taisomos juridinio asmens arba asmens, kurio duomenys rayti registr, praymu, taip pat registro tvarkytojo iniciatyva. 2. Pastebjs klaid registre, registro tvarkytojas apie tai turi nedelsdamas ratu praneti juridiniam asmeniui. Jeigu per registro tvarkytojo nustatyt termin juridinis asmuo nepareikia prietaravim, kad klaida bt itaisyta, registro tvarkytojas itaiso registro duomenis. 3. Kai pats juridinis asmuo, kurio duomenys registruoti registre, prao itaisyti klaid registre, registro tvarkytojas per tris darbo dienas nuo praymo ir jame nurodytus faktus patvirtinani dokument gavimo dienos turi itaisyti registro duomenis. 4. Jeigu galima, apie registre itaisyt klaid registro tvarkytojas turi praneti asmenims, kuriems buvo perduoti klaidingi duomenys. 1. Komentuojamame straipsnyje nustatyta juridini asmen registro klaid taisymo tvarka. Svoka klaidos" reikia tam tikr nukrypim nuo teisingos informacijos, pavyzdiui, registruojant juridinio asmens valdymo organo nar, pavardje padaryta gramatin ar korektros klaida, nurodant juridinio asmens kod, neteisingai paraytas skaiius ir panaiai. Jeigu klaida yra notaro jau patvirtintuose arba steigj ar dalyvi sudarytuose dokumentuose, komentuojamas straipsnis netaikomas. 2. Komentuojamo straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad tokios klaidos juridini asmen registre gali bti taisomos tik juridinio asmens ar asmens, kurio duomenys rayti registr, arba registro tvarkytojo iniciatyva. Registro tvarkytojo iniciatyva galima taisyti tik praneus paiam juridiniam asmeniui ir iam dl tokio taisymo neprietaraujant. Pripastama, kad asmuo neprietarauja ir tais atvejais, kai negauta jokio atsakymo. Kad taisomi duomenys asmens, kurio duomenys rayti registr, taip pat turi bti praneama tik juridiniam asmeniui, taiau ne paiam asmeniui, ir taisomi jie tik tada, jeigu juridinis asmuo tam neprietarauja. 3. Jeigu klaida taisoma juridinio asmens arba asmens, kurio duomenys rayti registr, praymu, duomenys turi bti pataisyti per tris dienas nuo praymo gavimo. Prie praymo pateikiami duomenys, rodantys, kad juridini asmen registro informacija yra klaidinga. Ginai dl klaid taisymo, jeigu juridini asmen registro tvarkytojas arba juridinis asmuo nesutinka j taisyti, sprendiami statymo nustatyta tvarka. 4. Komentuojamo straipsnio 4 dalyje reikalaujama, kad apie itaisytas klaidas bt praneama tiems asmenims, kuriems klaidingi duomenys buvo perduoti. Taiau jeigu negalima nustatyti toki asmen ar j ratas neapibrtas, tada jokios pareigos juridini asmen registras neturi. Apie klaid taisym skelbiama, kaip numatyta CK 2.72 straipsnyje.

2.70 STRAIPSNIS
Juridinio asmens likvidavimas juridini asmen registro tvarkytojo iniciatyva 1. Jeigu registre registruotas juridinis asmuo per penkerius metus neatnaujino savo duomen juridini asmen registre ir yra pagrindas manyti, kad is juridinis asmuo jokios veiklos nevykdo, arba mon nepateik finansins atskaitomybs dokument, kaip numatyta io kodekso 2.66 straipsnio 4 dalyje, ilgiau nei dvideimt keturis mnesius ir juridinio asmens registro tvarkytojui neprane apie nepateikimo prieastis, arba valdymo organai negali priimti nutarim, kadangi nra kvorumo dl valdymo organo nari atsistatydinimo ir tai trunka ilgiau nei eis mnesius, arba jeigu juridinio asmens valdymo organ nari ilgiau nei eis mnesius negalima surasti juridinio asmens buveinje ir j adresais, nurodytais juridini asmen registre, tai registro tvarkytojas turi teis inicijuoti juridinio asmens likvidavim. 2. Juridini asmen registro tvarkytojas turi isisti praneim apie numatom juridinio asmens likvidavim juridinio asmens buvein ir juridini asmen registre nurodytais

valdymo organo nari adresais bei praneim paskelbti juridini asmen registro nuostatuose nustatytame altinyje. 3. Jeigu per tris mnesius nuo praneimo apie numatom juridinio asmens likvidavim paskelbimo juridini asmen registro tvarkytojas negauna prietaravimo dl juridinio asmens likvidavimo, jis kreipiasi teism dl juridinio asmens likvidavimo. 1. Komentuojamo straipsnio tikslas - mainti nevykdani jokios veiklos juridini asmen. Tokie juridiniai asmenys danai vadinami mirusiais", arba neveikianiais, juridiniais asmenimis. Neveikiantys juridiniai asmenys juridini asmen registre sunkina jo darb, lemia klaiding informacij apie juridini asmen veiklos apimt, riboja pavadinim pasirinkimo galimybes. Todl CK 2.70 straipsnio 1 dalyje nustatyti isams pagrindai, kuriems esant juridini asmen registro tvarkytojas turi teis inicijuoti juridinio asmens likvidavim. io straipsnio tikslas nra priversti juridin asmen vykdyti tam tikr veikl, suformuoti valdymo organus ar atlikti kitus veiksmus, kurie panaikint pagrindus likviduoti juridin asmen juridini asmen registro iniciatyva. Komentuojamas straipsnis i dalies perimtas i Olandijos CK antrosios knygos (Companies and Other Legal Persons Under Netherlands Law and Netherlands Antilles Law.
A translation of Book 2 of the Netherlands Civil Code and of the Law of the Netherlands Antilles on Legal Persons. The Hague: Kluwer, 1997. Section 19, 19 a.)1.

2. Komentuojamo straipsnio 1 dalyje nurodyti keturi pagrindai, kuriems esant registro tvarkytojas turi teis inicijuoti juridinio asmens likvidavim. Kad jis galt itai padaryti, pakanka vieno pagrindo. Pagrind sraas yra isamus ir negali bti papildytas kituose statymuose. Pirm pagrind sudaro dvi btinos aplinkybs - tai duomen neatnaujinimas ilgiau nei penkerius metus ir veiklos nevykdymas. Juridini asmen registre esantys duomenys turi bti atnaujinami kaskart, kai tik pasikeiia. Tai gali bti bet kurie CK 2.66 straipsnyje ivardyti duomenys, taip pat dokumentai. statymai, reglamentuojantys konkreias juridini asmen teisines formas, sudaro prielaidas reguliariai keistis tam tikriems juridinio asmens duomenims. Pavyzdiui, valdymo organai renkami tam tikram terminui, todl, jeigu duomenys nesikeit daugiau negu penkerius metus, atsiranda pagrindo manyti, kad toks juridinis asmuo yra mirs". Taiau tai nra pakankamas pagrindas inicijuoti juridinio asmens likvidavim - btina ir antra aplinkyb. Juridini asmen registras turi turti ir kit duomen, leidiani manyti, kad toks juridinis asmuo nevykdo veiklos. Tai gali bti, pavyzdiui, mokestins atskaitomybs neteikimas, socialinio draudimo mokesi nemokjimas, juridinio asmens teisins formos nepakeitimas statym nustatytais atvejais, stat nepakeitimas per statym nustatyt laik ir panaiai. Antras pagrindas yra finansins atskaitomybs nepateikimas. CK 2.66 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad tam tikros mons turi teikti metin finansin atskaitomyb. Metins finansins atskaitomybs dokumentai paprastai tvirtinami juridinio asmens dalyvi susirinkime. Toki dokument nepateikimas juridini asmen registrui ilgiau negu dvejus metus taip pat gali bti pagrindas manyti, kad juridinis asmuo yra mirs". Taiau itaip gali atsitikti ir dl kai kuri kit aplinkybi, todl tam, kad atsirast is pagrindas, juridini asmen registro tvarkytojas turi bti negavs juridinio asmens praneimo apie finansins atskaitomybs neteikim. Treiasis pagrindas priverstinai likviduoti juridin asmen yra valdymo organ negaljimas priimti sprendimo. Juridiniai asmenys gyja civilines teises ir prisiima civilines pareigas per savo organus. Juridinio asmens valdymo organas yra vienas i svarbiausi juridinio asmens organ, be kurio juridinis asmuo negali tinkamai vykdyti savo veiklos. Todl, valdymo organams negalint priimti sprendimo, juridinis asmuo gali bti laikomas mirusiu". Jeigu tai kolegialus valdymo organas dl to, kad nra kvorumo, o jeigu vienamenis valdymo organas dl to, kad jis nra paskirtas. Tokia padtis, kai negalima priimti sprendimo, turi trukti ilgiau negu eis mnesius. Tam, kad atsirast is pagrindas, statymas ir steigimo dokumentai turi numatyti juridinio asmens valdymo organo pareig priimti atitinkamus sprendimus, pavyzdiui, akcins bendrovs valdyba turi paskirti administracijos vadov, suaukti akcinink susirinkim,

statym numatytais atvejais turi bti keiiami statai, valdymo organas privalo pateikti finansin atskaitomyb ir panaiai. Kol toki pareig nra numatyta arba kol juridinis asmuo vykdo savo pareigas, net jeigu valdymo organai nesudaryti, is pagrindas netaikomas. Ketvirtas pagrindas, kuriam esant juridini asmen registro tvarkytojas turi teis inicijuoti juridinio asmens likvidavim, yra juridinio asmens valdymo organo nari nebuvimas. Juridini asmen registre nurodoma juridinio asmens valdymo organo nari gyvenamoji vieta arba buvein ir, jeigu juridini asmen registras dl koki nors prieasi ilgiau nei eis mnesius negali susisiekti n su vienu i j, galima manyti, kad toks juridinis asmuo neveikia. Valdymo organ nari turi bti iekoma ratu, siuniant kreipimsi juridinio asmens buvein, taip pat kiekvienam juridinio asmens valdymo organo nariui registre nurodytu adresu. Negavus atsakymo kreipimsi, toliau gali bti vykdoma komentuojamo straipsnio 2 dalyje nurodyta procedra. 3. Kad juridini asmen registro tvarkytojas galt inicijuoti juridinio asmens likvidavim, komentuojamo straipsnio 2 dalyje nustatyta btinyb isisti ratik praneim juridinio asmens buvein, taip pat visiems valdymo organo nariams tais adresais, kurie nurodyti juridini asmen registre kaip gyvenamosios vietos ar buveins, ir praneim paskelbti vieai taip, kaip reikalauja juridini asmen registro nuostatai. 4. Juridini asmen registro tvarkytojas turi teis kreiptis teism ir prayti likviduoti juridin asmen tik kai dl tokio juridinio asmens likvidavimo neprietaraujama. Prietaravimus gali pareikti tiek pats juridinis asmuo, tiek bet kuris jo dalyvis arba organo narys ar kreditorius ir kiti kontrahentai. Remiantis iuo straipsniu, nesvarbu, kokie yra prietaravimo motyvai ir ar jie apskritai pateikti. Juridini asmen registrui gavus bet kok juridinio asmens organ atsakym, procedra turi bti nutraukta. Pagal komentuojam straipsn, juridinis asmuo likviduojamas vadovaujantis CK 2.106 straipsnio 4 punktu. Likvidatori skiria juridini asmen registro tvarkytojas. Teismui primus sprendim likviduoti juridin asmen, likvidavimo ilaidos gali bti dengiamos i juridinio asmens turto, taiau negali bti iiekomos i juridinio asmens dalyvio, net jeigu is ir atsako pagal juridinio asmens prievoles. VI SKYRIUS JURIDINI ASMEN TEISNUMAS

2.74 STRAIPSNIS
Juridini asmen teisnumas 1. Privatieji juridiniai asmenys gali turti ir gyti bet kokias civilines teises ir pareigas, iskyrus tas, kurioms atsirasti reikalingos tokios fizinio asmens savybs kaip lytis, amius bei giminyst. 2. Vieieji juridiniai asmenys turi specialj teisnum, t. y. jie gali turti ir gyti tik tokias civilines teises ir pareigas, kurios neprietarauja j steigimo dokumentams ir veiklos tikslams. 3. Juridiniams asmenims mutatis mutandis taikoma io kodekso 2.4 straipsnio 3 dalis. 1. Komentuojamo straipsnio tikslas - nustatyti juridini asmen teisnumo apimt. Juridinis asmuo yra teiss subjektas. Kaip ir fiziniai asmenys, juridiniai asmenys gali bti civilini teisini santyki dalyviai, turti teises ir pareigas. Juridinio asmens teisnumas - vienas i juridinio asmens, kaip civilins teiss subjekto, element. Juridinio asmens teisnumas atsiranda kartu su veiksnumu registravus juridin asmen, iskyrus juridinius asmenis, kurie nra steigiami ar registruojami. Juridinio asmens teisnumas - tai galjimas turti subjektines teises ir pareigas, o juridinio asmens veiksnumas - galjimas savarankikai, savo veiksmais gyti teises, pareigas ir jas gyvendinti. Kadangi juridinio asmens teisnumas ir veiksnumas atsiranda kartu, komentuojamas straipsnis apima ne tik juridinio asmens teisnum, bet ir veiksnum. Juridinis

asmuo veiksnum gyvendina per savo organus. Civilinis teisnumas ir veiksnumas yra esminis juridinio asmens poymis. 2. Kadangi juridiniai asmenys steigiami tam tikriems tikslams, skirting juridini asmen teisnumas gali bti vairios apimties. Pagal komentuojam straipsn, privaij juridini asmen teisnumas neribojamas ir jie gali turti bei gyti bet kokias civilines teises ir pareigas. Tai apima santykius, susijusius su juridinio asmens tiek kine komercine veikla (pvz., gamyba, prekyba, paslaug teikimu), tiek kitokia veikla (pvz., labdara). Komentuojamo straipsnio 1 dalyje privaij juridini asmen teisnumas prilyginamas fizini asmen teisnumui, nustatant princip, kad juridini asmen ir fizini asmen teisnumas sutampa. Taiau fiziniai asmenys gali turti tokias teises, kurios susijusios tik su fiziniam asmeniui bdingomis savybmis: lytimi, amiumi, giminyste ir kitomis, kuri negali turti juridinis asmuo. Kadangi fizini asmen ir juridini asmen teisnumas ir veiksnumas sutampa, iskyrus kai kurias nurodytas iimtis, juridiniams asmenims mutatis mutandis taikomi CK 2.1, 2.4-2.6 ir kai kurie kiti straipsniai. Vienodas fizini ir juridini asmen teisnumas taip pat reikia, kad negali bti daromi skirtumai tarp juridini ir fizini asmen teisi ar veiklos, jeigu tam nra teisto pagrindo. 3. Kadangi viej ir privaij juridini asmen tikslai skiriasi, vieieji juridiniai asmenys gali turti ne bet kokias civilines teises ir pareigas, bet tik tas, kurios neprietarauja j steigimo dokumentams ir veiklos tikslams. Tai apibriama kaip viej juridini asmen specialusis teisnumas, arba ultra vires (Ultra vires (lot.) - daugiau, negu leidia jgos // Vaitkeviit V. Posaki ir odi odynas. Vilnius: odynas, 1998)1 doktrinos taikymas (Ultra vires doktrinos esm atitinka
specialiojo teisnumo doktrin. Pagal ultra vires doktrin, bet koks juridinio asmens sandoris, nenumatytas jo statuose (neatitinkantis jo tiksl), yra ultra vires sandoris.)2. Prietaraudamas imperatyvioms statymo

normoms (CK 1.80 str.), ultra vires sandoris yra niekinis ir i jo kylanios prievols negali bti vykdomos nei juridinio asmens, nei kitos sutarties alies. iuolaikin civilin teis yra atsisakiusi ultra vires doktrinos. Ultra vires doktrinos atsisakymas tvirtintas ES Tarybos I moni direktyvos 68/15 l/EEB 9 straipsnio 1 dalyje. ios doktrinos atsisakyta ir alyse, kurios nra ES nars, pavyzdiui, JAV (Revised Model Business Corporations Act 3.04 straipsnis, Model Business Corporation Act. Art. 7; General Corporation Law of the State of Delaware. Art. 124 )3. Ultra vires doktrinos atsisakymas turi kai kuri neigiam aspekt. Atsisakius ultra vires doktrinos padidja valdymo organ reikm. Juridinio asmens valdymo organui sudarius sandor paeidiant juridinio asmens veiklos tikslus, iiekoti i juridinio asmens valdymo organ juridiniam asmeniui padaryt al gali bti sudtinga. Toki neigiam padarini mginama ivengti nustatant kiekybin atstovavim (r. CK 2.83 str. 2 d. komentar) ir juridini asmen organ nari bendrsias pareigas (r. CK 2.87 str. komentar). Kitas neigiamas aspektas susijs su dovanojimo ar kit neatlygintin sutari sudarymu. Atsisakius ultra vires doktrinos, negalima pripainti negaliojaniu jokio sandorio, net prietaraujanio juridinio asmens veiklos tikslams ar tiesiogiai udrausto. Tai taikoma ir dovanojimo ar kitoms neatlygintinoms sutartims. Taiau kit ali teism praktika kai kuriais atvejais dovanojimo ir kitas neatlygintinas sutartis pripasta negaliojaniomis (Theodora Holding Corp. v. Henderson (1969 Delaware, JAV), International Sales & Agencies Ltd. v. Marais [1982] 3 Ali E.R. 551 (Didioji Britanija).)1. Pripainimo negaliojania pagrindas yra protingumo principo paeidimas. Laikomasi nuomons, kad dovanos ar kito turto neatlygintinas perdavimas neatitinka protingumo principo, jeigu dovana ar kitas turtas verts ir ries poiriu yra neadekvatus juridinio asmens finansinms galimybms ar toks sandoris neatitinka tokiam sandoriui bding tiksl. Tokia praktika atitikt ir CK 1.5 straipsn, ir 2.82 straipsnio 4 dal. Komentuojamame straipsnyje nustatytas kitas nei 1964 m. CK principas. Pagal 1964 m. CK 26 straipsn, specialusis teisnumas - tai vis juridini asmen poymis, Komentuojamame straipsnyje sakoma, kad specialusis teisnumas taikomas tik vieiesiems juridiniams asmenims. Sandoris, virijantis vieojo juridinio asmens specialj teisnum, vadovaujantis CK 1.82 straipsnio 2 dalimi, gali bti pripaintas negaliojaniu. Viej juridini asmen specialj teisnum lemia steigimo dokumentai, kuriuose, pagal CK 2.47 straipsn, turi bti aikiai ir isamiai nurodyti veiklos tikslai, vardijant veiklos srit ir r. Specialj teisnum apibria ir

veiklos tikslai, kurie viej juridini asmen atvilgiu gali bti nustatyti statymuose, reglamentuojaniuose konkreias juridini asmen teisines formas, ar teiss aktuose, kuriais remiantis yra steigtas juridinis asmuo. Viej juridini asmen specialusis teisnumas paia bendriausia apimtimi nustatytas CK 2.34 straipsnio 2 dalyje. 4. Komentuojamo straipsnio 3 dalyje nustatytas bendrasis principas, taikomas privaliesiems juridiniams asmenims, kurie usiima verslu ar profesine veikla. Principas taikytinas ir vieiesiems juridiniams asmenims, kurie gali verstis profesine veikla. Komentuojamo straipsnio 3 dalyje pateikiama nuoroda CK 2.4 straipsnio 3 dal, kuri pareigoja kiekvien juridin asmen atitinkamai tvarkyti savo turt, saugoti dokumentus ir kit informacij.

2.75 STRAIPSNIS
Juridini asmen teisnumo apribojimai 1. Juridini asmen teisnumas negali bti apribotas kitaip, kaip tik statym nustatytais pagrindais ir tvarka. 2. Apriboti pavienio juridinio asmens teisnum galima tik teismo sprendimu. 1. Komentuojamo straipsnio tikslas - gyvendinant nesikiimo privaius santykius ir nuosavybs nelieiamumo principus, mainti atvej, kai juridini asmen teisnumas gali bti ribojamas. Komentuojamo straipsnio 1 dalyje leidiama riboti juridini asmen teisnum tik iimtiniais atvejais. Toks ribojimas galimas tik remiantis statymais ir j nustatyta tvarka. Juridini asmen teisnumas gali bti ribojamas tik tam tikros veiklos arba j teisins formos atvilgiu, pavyzdiui, draudiama verstis tam tikra veikla negavus licencijos, tam tikr teisini form juridiniams asmenims draudiama usiimti kita veikla ir panaiai. Taip pat statymas turi numatyti pagrindus, kuriais remiantis gali bti ribojamas konkretaus juridinio asmens teisnumas. Atsivelgiant asociacij teis (r. CK 2.59 str. komentar) ir CK 1.2 straipsnio 2 dal, bet koks ribojimas turi bti btinas demokratinje visuomenje dl vieosios tvarkos, geros morals, moni sveikatos ir gyvybs, asmen turto, j teist interes apsaugos. Analogiki reikalavimai, kartais kitokios apimties, atsivelgiant juridinio asmens veiklos r, iplaukia ir i Europos mogaus teisi ir pagrindini laisvi apsaugos konvencijos 11 straipsnio, jos Pirmojo protokolo 1 straipsnio, Europos mogaus teisi teismo praktikos (The Socialist Party and Others v. Turkey,
25/05/1998; National Union ofBelgium Police v. Belgium 27/10/1975; Yonig, James and Webster v. The United Kingdom 13/08/1981)1 ir kit tarptautini dokument (r. CK 2.59 straipsnio komentar)2.

Privatieji juridiniai asmenys steigimo dokumentuose taip pat gali numatyti specialj teisnum. Taiau tai neturs takos tretiesiems asmenims. Sandoris, sudarytas virijant privaioj o juridinio asmens teisnum, gali bti pripaintas negaliojaniu tik rodius, kad kita alis inojo arba turjo inoti, jog toks sandoris sudarytas virijant privaiojo juridinio asmens teisnum (r. CK 1.82 str. 1 d. komentar). iuo atveju taikomas ir CK 2.85 straipsnis, ir CK 2.72 straipsnio 1 dalis. Viej juridini asmen valdymo organams, sudariusiems, sandor, neatitinkant steigimo dokument ir veiklos tiksl, taikoma CK 1.82 straipsnio 2 dalis ir tokie sandoriai gali bti pripainti negaliojaniais. 2. Komentuojamo straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad juridinio asmens teisnum galima apriboti tik teismo sprendimu. Tokiu ribojimu nelaikytinas konkretaus juridinio asmens licencijos sustabdymas arba panaikinimas esant statymuose numatytiems pagrindams.

2.76 STRAIPSNIS
Diskriminacijos draudimas Draudiama teiss aktuose diskriminacijos tikslais nustatyti skirtingas teises, pareigas ar privilegijas pavieniams juridiniams asmenims.

Komentuojamame straipsnyje ireiktas vienas i civilini santyki reguliavimo princip - subjekt lygiateisikumo principas (plaiau r. CK 1.2 str. komentar.) Svoka pavieniai juridiniai asmenys" apima ne tik konkret juridin asmen, bet ir tokias juridini asmen grupes, kuri iskyrimas nra objektyviai pateisinamas. Nediskriminacijos principas pripastamas ir ES, todl aikinant jo turin btina atsivelgti Europos Teisingumo Teismo praktik ( r., pvz.: Usher J. A. Bendrieji Europos Bendrijos teiss principai. Vilnius: Naujoji Rosma. 2001)1. Komentuojamas straipsnis taikomas tiek privatiesiems, tiek vieiesiems juridiniams asmenims, tiek usienio juridiniams asmenims ar organizacijoms, veikianioms Lietuvoje, ar j filialams.

2.77 STRAIPSNIS
Juridini asmen veiklos licencijavimas 1. statym nustatytais atvejais juridiniai asmenys gali imtis tam tikros ries veiklos tik gav statym nustatyta tvarka iduot licencij. 2. Juridinis asmuo privalo turti visas licencijas (leidimus), kurios statymuose numatytos kaip btinos jo veiklos slygos. 1. Komentuojamame straipsnyje numatyta principo, kad juridini asmen teisnumas yra neribojamas, iimtis. Kad bt galima usiimti tam tikros ries veikla, gali reikti papildom gdi, veiklos kokybikumui utikrinti gali nepakakti bendrj priemoni arba netinkamai vykdant tam tikr veikl gali bti paeisti vieieji interesai, geros morals principai, kilti grsm moni sveikatai ir gyvybei, asmen turtui, j teisms ir teistiems interesams (r. CK 1.2 str. komentar). Veiklos licencijavimas negali bti savitikslis. Veikl galima licencijuoti tik atsivelgiant CK 1.2 straipsnio 2 dalies reikalavimus ir civilini santyki teisinio reguliavimo principus, vis pirma - proporcingumo princip. 2. Komentuojamo straipsnio 2 dalyje nustatyta juridinio asmens pareiga turti visus leidimus, licencijas verstis tam tikros ries veikla. Tokie leidimai ir licencijos statymuose turi bti nurodyti kaip btinos tokios veiklos vykdymo slygos. Leidim ir licencij btinumo negali nustatyti ne statymai. Abi komentuojamo straipsnio dalis reikia aikinti kartu. Tai reikia, kad statymai turi nustatyti ne tik licencijuojamas veiklas, bet ir bendruosius licencij idavimo principus, kurie neipleiant detalizuojami licencijavimo taisyklse. Komentuojamo straipsnio 2 dalis taip pat reikia, kad negali bti nustatytos kitokios priemons, analogikos licencijavimui padarini arba idavimo tvarkos poiriu (pvz., vairs leidimai, privaloma registracija, privalomas reguliarus atsiskaitymas ir pan.) (r., pvz.: Skirt realizuoti netaurij metal lauo ir atliek
supirkimo licencijavimo taisykls, patvirtintos Vyriausybs 2002 m. vasario 6 d. nutarimu Nr. 177 // inios. 2000, Nr. 15-570)1.

2.78 STRAIPSNIS
Licencijavimo taisykls 1. Kiekvienai statym nustatytai licencijuojamai veiklos riai Vyriausyb tvirtina licencijavimo taisykles, jeigu kiti statymai nenustato ko kita. 2. Licencijavimo taisyklse nurodoma: 1) licencijuojama veikla; 2) licencij iduodanti institucija ir jos galiojimai; 3) licencijai gauti reikalingi dokumentai; 4) pateikt dokument nagrinjimo tvarka ir terminai; 5) licencij rys ir j idavimo slygos, pakartotinis licencijos idavimas; 6) licencijos formos; 7) iduodam licencij registravimo tvarka;

8) atsisakymo iduoti licencijas atvejai; 9) licencijuojamos veiklos slygos, skaitant licencijos turtoj teises ir pareigas; 10) licencijos slyg laikymosi prieiros tvarka; 11) licencijos galiojimo sustabdymo bei panaikinimo atvejai ir tvarka. 3. Licencijavimo taisyklse gali bti nurodyti ir kiti reikalavimai bei slygos. 1. Komentuojamame straipsnyje sakoma, kad tik statymai gali nustatyti, kokios ries veikla yra licencijuojama (r., pvz.: 2001 m. birelio 28 d. Geodezijos ir kartografijos statymo 20 straipsnis,
2001 m. gegus 17 d. Azartini loim statymo 5 straipsnis, Draudimo statymo 31 straipsnis ir kt.//inios. 2001, Nr. 62-2226; 2001, Nr. 43-1495; 2002, Nr. 29-1033)2. Licencijos iduodamos vadovaujantis

licencijavimo taisyklmis. Komentuojamo straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad licencijuojamos veiklos taisykles tvirtina Lietuvos Respublikos Vyriausyb. statyme, numataniame licencijuojama veikl, gali bti nustatytos ir licencijavimo taisykls ar pavesta itai padaryti kitai valstybs ar savivaldybs institucijai. Kadangi teis licencijuoti tam tikr veikl gali bti nustatyta tik statyme, savivaldybs institucijos negali numatyti savo teritorijoje licencijuojamos veiklos. Komentuojamas straipsnis taikomas ir veiklai, kuri vykdo fiziniai asmenys. 2. Komentuojamo straipsnio 2 dalyje apibdintas licencijavimo taisykli turinys. Labai svarbu licencijavimo taisyklse tinkamai nurodyti licencijos turtoj teises ir pareigas. Tokios pareigos negali bti numatytos kituose teiss aktuose ir turi bti siejamos tik su licencijos idavimu, galiojimu ar panaikinimu. Licencijavimo taisykls, tiek nustatytos Vyriausybs, tiek nurodytos statyme, turi atitikti bendruosius civilini teisini santyki principus. 3. Komentuojamo straipsnio 3 dalyje leidiama licencijavimo taisyklse nustatyti kitas slygas ir reikalavimus, nei ivardyti komentuojamo straipsnio 2 dalyje. Nustatant reikalavimus ir slygas, btina atsivelgti civilini teisini santyki reguliavimo principus (CK 1.2 str.).

2.79 STRAIPSNIS
Licencijos idavimas 1. Licencija iduodama neterminuotam laikui, jei yra vykdytos licencijavimo taisyklse nustatytos slygos. 2. Licencija verstis tam tikra veikla arba raytinis motyvuotas atsisakymas iduoti licencij turi bti pateiktas pareikjui per trisdeimt dien nuo dokument, reikaling licencijai iduoti, gavimo dienos, jeigu statymai nenustato ko kita. 3. Atsisakymas iduoti licencij negali bti grindiamas veiklos netikslingumu ir turi bti motyvuotas. 4. Informacija apie licencijos idavim, jos galiojimo sustabdym ir panaikinim kaupiama juridini asmen registre. Licencijas iduodanti institucija privalo apie licencij idavim, galiojimo sustabdym ar panaikinim praneti juridini asmen registrui juridini asmen registro nuostat nustatyta tvarka. 5. Gavs licencij juridinis asmuo privalo licencijuojamos veiklos prieiros institucijai teikti ir leisti tikrinti licencijavimo taisyklse nurodyt informacij, susijusi su licencijuojama veikla ar licencijos idavim lemianiomis slygomis. 6. yminis mokestis u licencijos idavim neturi viryti licencijos idavimo ir prieiros snaud. 1. Komentuojamo straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad licencijos iduodamos neterminuotam laikui. Licencija gali bti panaikinama arba sustabdoma tik jeigu nevykdomos licencijavimo taisyklse nustatytos slygos. Slygos, nenustatytos licencijavimo taisyklse, negali bti pagrindas panaikinti ar sustabdyti licencij. Licencijos idavimas neterminuotam laikui reikia, kad statymas ar licencijavimo taisykls negali nustatyti jokio licencijos galiojimo termino, taip pat jo perregistravimo ar reikalauti atlikti panai veiksm, sukeliani tokius paius padarinius kaip ir licencijos laikinumas. Licencijos idavimo neterminuotam laikui nereikia painioti sujos

idavimu tam tikrai veiklai, vykdomai tam tikru laikotarpiu, pavyzdiui, verstis mamenine alkoholio prekyba kurortinio, poilsio ir turizmo sezon metu (r.: Lietuvos Respublikos Vyriausybs
1997 m. birelio 5 d. nutarimas Nr. 559,,Dl alkoholio produkt importo, didmenins ir mamenins prekybos jais licencijavimo" // inios. 1997, Nr. 53-1236)1. Komentuojamas straipsnis taikomas ir veiklai, kuria

usiima fiziniai asmenys. 2. Komentuojamo straipsnio 2 dalyje nustatytas terminas, per kur turi bti iduota licencija arba atsisakytj iduoti. Terminas tai atlikti yra trisdeimt dien nuo dokument, reikaling licencijai iduoti, gavimo dienos. statymai gali nustatyti kitus terminus. Atsisakymas iduoti licencij negali bti grindiamas veiklos netikslingumu ir turi bti motyvuotas. Be kit princip, atsisakymas turi atitikti ir teisinio apibrtumo ir teist lkesi princip (r. CK 1.2 str. komentar). 3. Apie tai, kad yra iduota licencija, kokia jos apimtis, taip pat kad sustabdomas arba panaikinamas jos galiojimas, turi bti informuojamas juridini asmen registras. Pagal CK 2.66 straipsnio 1 dalies 13 punkt, tai yra juridini asmen registro duomenys. Licencijos sustabdymas arba panaikinimas sigalioja, kai priimamas sprendimas, o ne kai praneama apie tai juridini asmen registrui. 4. Kadangi licencijos iduodamos imtis veiklos, aptartos CK 2.77 straipsnio komentare, juridinis asmuo prisiima tam tikras papildomas pareigas licencijuojamos veiklos prieir vykdaniai institucijai. Gavs licencij, juridinis asmuo turi teikti ir leisti tikrinti licencijavimo taisyklse nurodyt informacij, susijusi su licencijuojama veikla ar licencijos idavim lemianiomis slygomis. CK riboja informacij ir nustato, kad turi bti teikiama tik ta informacija, kuri susijusi su licencijuojama veikla. 5. Komentuojamo straipsnio 6 dalyje nustatytas principas, tvirtintas Rinkliav statymo 5 straipsnyje, pagal kurio 6 dal mokestis neturi viryti licencijos idavimo ir prieiros snaud. Svoka yminis mokestis" reikia valstybs rinkliav.

2.80 str. STRAIPSNIS

Administracini metod draudimas 1. Draudiama valstybs ar vietos savivaldos institucijoms statymuose nenumatytais administraciniais metodais reglamentuoti juridini asmen veikl. 2. Jei statym nustatyta tvarka paskelbiama nepaprastoji ar karo padtis ar tam tikra teritorija nelaims rajonu, juridiniai asmenys privalo vykdyti Vyriausybs ar atitinkamos vietos savivaldos institucijos nurodymus. 1. Komentuojamo straipsnio tikslas yra tvirtinti vien i civilini teisini santyki reguliavimo princip - nesikiimo privaius santykius princip. Komentuojamo straipsnio 1 dalyje draudiama administraciniais metodais, nenumatytais statymuose, daryti tak juridini asmen veiklai. Administracini metod taikymas prietarauja vienam i juridini asmen poymi - savarankikumui. Sprendiant, ar administraciniai metodai yra draudiami, reikia vertinti CK reguliuojam santyki ribas. Administraciniai metodai (subjekt pavaldumas) gali bti bdingi kitiems teisiniams santykiams. Minti metodai gali bti susij, su veiksmais, paeidianiais nuosavybs nelieiamumo princip. Tokiu atveju btina vertinti ir tai, ar nra paeidiami Konstitucijos 23. straipsnis (Plaiau r.: Lietuvos Respublikos Konstitucijos komentaras. D. 1. Vilnius: Teiss institutas, 2000. P. 171-186)1 ir Europos mogaus teisi ir pagrindini laisvi apsaugos konvencijos Pirmojo protokolo 1 straipsnis, taip pat ar toki metod vedimas atitinka Europos mogaus teisi teismo praktik (James and Others v. The United Kingdom 21/02/86; Immobiliare Saffi v Italy 28/07/1999)2. Visais atvejais statymuose nustatomi administraciniai metodai neturi prietarauti CK 1.2 straipsnio 2 dalies reikalavimams. Taikant statyme nustatytus administracinius metodus btina vertinti ir galimus padarinius. Jeigu taikymas susijs su tam tikromis snaudomis, turto netekimu ar sumajimu, administracini metod sukelti padariniai turi bti teisingai atlyginti. Administraciniai metodai reikia tiesioginius ir kartu netiesioginius nurodymus juridiniams

asmenims elgtis vienaip ar kitaip. itai taikytina ir kai valstyb, savivaldyb ar j institucijos yra juridini asmen steigjos. Bdamos tokios, valstyb, savivaldyb ir j institucijos turi tik tiek teisi, kiek j turi steigjas ar juridinio asmens dalyvis, iskyrus statym nustatytus atvejus. 2. Komentuojamo straipsnio 2 dalyje nurodytas vienas i atvej, kai Vyriausyb ir atitinkama institucija gali duoti juridiniam asmeniui privalomus nurodymus. Tai atvejis, kai paskelbiama nepaprastoji ar karo padtis. Karo padties vedimo ar ataukimo tvark nustato 2000 m. birelio 8 d. Karo padties statymas. Duodant privalomus nurodymus, btina kiek manoma stengtis atsivelgti juridinio asmens interesus. VII SKYRIUS JURIDINIO ASMENS ORGANAI

2.81 STRAIPSNIS
Juridinio asmens organai 1. Juridiniai asmenys gyja civilines teises, prisiima civilines pareigas ir jas gyvendina per savo organus, kurie sudaromi ir veikia pagal statymus ir juridini asmen steigimo dokumentus. 2. statym ar steigimo dokument nustatytais atvejais juridinis asmuo gali gyti civilines teises ir pareigas per savo dalyvius. 3. Juridinio asmens dalyviai turi teis kreiptis teism su iekiniu, praydami udrausti juridinio asmens valdymo organams ateityje sudaryti sandorius, prietaraujanius juridinio asmens veiklos tikslams ar perengianius juridinio asmens valdymo organo kompetencij. 4. Juridinio asmens valdymo organ nariais gali bti tik fiziniai asmenys, o kit organ nariais - ir fiziniai, ir juridiniai asmenys. 1. Juridinis asmuo teisnum ir veiksnum gyja tuo paiu metu. Juridinio asmens veiksnumas yra galjimas savarankikai savo veiksmais gyti ir gyvendinti teises ir pareigas. itai juridinis asmuo atlieka per savo organus. Juridinio asmens organai yra struktrins juridinio asmens dalys. Kokius juridinis asmuo turi organus, nustato CK ir statymai bei juridinio asmens steigimo dokumentai. Juridinio asmens steigimo dokumentuose turi bti ivardyti visi juridinio asmens organai. Teiss akte, pagal kur, kaip nurodyta CK 2.63 straipsnio 2 dalyje, veikia juridinis asmuo, turi bti ivardyti juridinio asmens organai ir nurodyta j kompetencija. Juridinis asmuo gali veikti pagal bendruosius nuostatus - tada iuose yra nurodomi juridinio asmens organai ir j kompetencij. Steigimo dokumentuose negalima pavesti juridinio asmens dalyviams vykdyti kit juridini asmen organ funkcij, kurios prietaraut j esmei ar sukelt interes konflikt, pavyzdiui, juridinio asmens dalyvis negali bti auditorius ir panaiai. Juridinio asmens organai pagal kompetencij gali bti skirstomi : 1) juridinio asmens dalyvi susirinkim 2) juridinio asmens prieiros organ 3) juridinio asmens valdymo organ. Juridinio asmens organai veikia pagal savo kompetencij. N vienas juridinio asmens organas neturi teiss prisiimti kito juridinio asmens organo kompetencijos, iskyrus atvejus, kai ito prao pats juridinio asmens organas. Tokia nuostata atspindi interes turtoj teorij (Interes turtoj teorijos esm yra ta, kad juridinis
asmuo savo veikloje turi atsivelgti vairi grupi interesus. Pvz., darbuotoj interesas yra turti gerai atlyginam darb, klient interesas yra gauti tinkamas ir nebrangias paslaugas, dalyvi interesas yra gauti pelno ir pan. Kadangi interesai nesutampa, juridinio asmens organai turi stengtis juos suderinti. Interes turtoj teorijos pagrindas yra teisi teorijos. Pelno didinimo teorija yra prieinga interes turtoj teorijai. Pelno didinimo teorijos esm yra ta, kad mon turi teistais bdais siekti pelno ir pats pelno siekimas nepaeidiant statymuose numatyt ribojim yra naudingas visuomenei. ios dvi teorijos vienodai reikiamos vairiose CK normose. Plaiau apie teorijas r.: Business Law and the Regulatory Environment.NewJersey:Prenctice-Hall,Inc, 1992 )1. Juridinio

asmens organai pagal nari skaiius gali bti vienameniai ir kolegials. Juridinio asmens darbuotojai nra laikomi juridinio asmens organais. Taiau su juridinio asmens organ nariais

gali bti sudaromos darbo ar kitos sutartys. Tokiose sutartyse gali bti numatyta kompensacija u pirmalaik juridinio asmens valdymo organo nario ataukim, taip pat kitos nuostatos (r. CK 2.87 str. 7 d.). Juridinio asmens organ narys, iskyrus juridinio asmens dalyvius, gali bti bet kada atauktas (LAT CBS iplstins teisj kolegijos 2001 m. spalio 16 d. nutartis c. b. V.Palinas v. Radvilikio
rajono savivaldyb, Nr. 3K-7-760/2001; 2001 m. kovo 14 d. nutartis c. b. UAB Avaia" v. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba, Nr. 3K-3-314/2001, kat. 3.1)2. Vieiesiems juridiniams asmenims

komentuojamas straipsnis ir visas VII skyrius taikomi subsidiariai. 2. Juridinio asmens dalyvis nra laikomas juridinio asmens organu, skirtingai nei juridinio asmens dalyvi susirinkimas, jeigu statymuose ir steigimo dokumentuose nenustatyta kitaip. Kada juridinis asmuo gyja civilines teises ir pareigas per dalyvius, gali bti nurodyta statymuose, pavyzdiui, kaip kad 1990 m. spalio 16 d. kini bendrij statymo 12 straipsnio 2 dalyje, arba steigimo dokumentuose. Nepripastama, kad juridinis asmuo gyja civilines teises ir pareigas per savo dalyv, jeigu tra vienas juridinio asmens dalyvis, nes toks dalyvis veikia kaip vienamenis juridinio asmens organas. Jeigu juridinio asmens dalyviui, remiantis steigimo dokumentais, suteikiama teis vykdyti tam tikras juridinio asmens valdymo organ funkcijas, pavyzdiui, sudaryti sandorius juridinio asmens vardu, tai gali bti laikoma pagrindu taikyti CK 2.50 straipsnio 3 dal. Tokiu atveju taikomas ir CK 2.87 straipsnis. 3. Kadangi privaiajam juridiniam asmeniui nebdingas specialusis teisnumas, taiau juridinio asmens steigimo dokumentuose gali bti reikalaujama, kad jis usiimt tik tam tikros srities veikla, komentuojamo straipsnio 3 dalyje juridinio asmens dalyviui suteikiama teis prayti teismo udrausti juridinio asmens valdymo organams ateityje sudaryti sandorius, prietaraujanius juridinio asmens veiklos tikslams. Juridinio asmens dalyviai gali kreiptis teism ir jeigu juridinio asmens valdymo organai perengia ar ruoiasi perengti savo kompetencijos ribas. Komentuojamo straipsnio 3 dalyje tokiems juridinio asmens dalyviams nenustatyta joki kiekybs reikalavim, todl teism su tokiu praymu gali kreiptis bet kuris juridinio asmens dalyvis. ios knygos X skyrius netaikomas, nes ginijami veiksmai susij su vienkartiniais sprendimais, o ne juridinio asmens veikla. Juridinio asmens dalyviui pagrindas kreiptis teism yra ne tik akivaizdus juridinio asmens valdymo organ noras sudaryti sandorius, bet ir tiktini veiksmai, pagrsti esamomis aplinkybmis. 4. Komentuojamo straipsnio 4 dalyje nekeliama koki nors papildom reikalavim fiziniams ar juridiniams asmenims, kurie yra juridinio asmens organ nariai. Taiau juridiniai asmenys negali bti juridinio asmens valdymo organ nariai. Jeigu juridinio asmens organo narys yra juridinis asmuo, tai atsakomyb, kylanti tokiam juridiniam asmeniui kaip organo nariui, perkeliama to juridinio asmens valdymo organams. Juridinio asmens dalyvis, kuriam, kaip numatyta komentuojamo straipsnio 2 dalyje, suteikiama tam tikro valdymo organo kompetencija, gali bti tiek fizinis, tiek juridinis asmuo. Papildomi reikalavimai juridinio asmens organ nariams gali bti nustatyti steigimo dokumentuose ar statymuose, atsivelgiant CK 1.2 straipsnio reikalavimus. Remiantis CK 2.45 ir 2.60 straipsniais, reikalavimai negali bti nustatyti juridinio asmens dalyviui ar steigjui, iskyrus atvejus, numatytus mintuose straipsniuose. Papildomi reikalavimai dalyviams ar steigjams gali bti numatyti dalyvi ar steigj tarpusavio sutartyse, taip pat steigimo dokumentuose, jeigu tai neprietarauja juridinio asmens teisins formos esmei. Pagal naujojo BK 45 straipsn, i asmens gali bti atimama teis eiti tam tikras pareigas, dirbti tam tikr darb ar usiimti tam tikra veikla.

2.82 STRAIPSNIS
Juridini asmen organ kompetencija ir funkcijos 1. Juridini asmen organ kompetencij ir funkcijas nustato atitinkamos teisins formos juridinius asmenis reglamentuojantys statymai ir juridinio asmens steigimo dokumentai. 2. Kiekvienas juridinis asmuo turi turti vienasmeni ar kolegial valdymo organ ir dalyvi susirinkim, jeigu steigimo dokumentuose ir juridini asmen veikl reglamentuojaniuose statymuose nenumatyta kitokia organ struktra. Atskiras juridini asmen teisines

formas reglamentuojantys statymai gali nustatyti, kad valdymo organas ir dalyvi susirinkimas gali bti vienu juridinio asmens organu. 3. Valdymo organas atsako u finansins atskaitomybs sudarym, juridinio asmens dalyvi susirinkimo suaukim, duomen ir dokument pateikim juridini asmen registrui, praneim juridinio asmens dalyviams apie esminius vykius, turinius reikms juridinio asmens veiklai, juridinio asmens veiklos organizavim, juridinio asmens dalyvi apskait, veiksmus, nurodytus io kodekso 2.4 straipsnio 3 dalyje, jei kitaip nenumatyta atskir juridini asmen veikl reglamentuojaniuose statymuose ar juridinio asmens steigimo dokumentuose. 4. Juridini asmen organ sprendimai gali bti teismo tvarka pripainti negaliojaniais, jeigu jie prietarauja imperatyviosioms statym normoms, juridinio asmens steigimo dokumentams arba protingumo ar siningumo principams. Iekin gali pareikti juridinio asmens kreditoriai -jeigu sprendimas paeidia j teises ar interesus, atitinkamas juridinio asmens valdymo organas, juridinio asmens dalyvis arba kiti statymuose numatyti asmenys. Tokiems iekiniams nustatomas trij mnesi iekinio senaties terminas. Jis pradedamas skaiiuoti nuo tos dienos, kuri iekovas suinojo arba turjo suinoti apie ginijam sprendim, jeigu is kodeksas ir kiti statymai nenustato kitokio iekinio senaties termino ir kitokios sprendimo nuginijimo tvarkos. 1. Juridini asmen organ kompetencija ir funkcijos yra skirtingos. Kompetencija ir funkcijos nustatomos juridinio asmens steigimo dokumentuose atsivelgiant imperatyvias teiss normas, esanias konkreias juridini asmen teisines formas reglamentuojaniuose statymuose. Juridinio asmens organai paprastai sudaromi tam tikram laikui. Laikotarpis nustatomas steigimo dokumentuose. Atsivelgiant tai, kad juridinio asmens veikla siejama su jo organais, ie netenka galios, kai perrenkami, ir, jeigu tai yra numatyta, nauji j nariai nurodomi juridini asmen registre. 2. Kokius organus turi juridinis asmuo, nustatoma juridinio asmens steigimo dokumentuose, kurie sudaromi atsivelgiant juridini asmen veikl reglamentuojanius statymus ir juose nustatytas imperatyvias normas. Komentuojamo straipsnio 2 dalyje reikalaujama, kad kiekvienas juridinis asmuo turt valdymo organ ir dalyvi susirinkim. Taiau jeigu juridini asmen veikl reglamentuojaniuose statymuose numatyta kita organ struktra, tai ji ir taikoma ir pagal j sudaromi steigimo dokumentai. Juridinio asmens dalyvi susirinkimas yra juridinio asmens organas, ireikiantis bendr juridinio asmens dalyvi nuomon esminiais juridinio asmens teisinio statuso klausimais. iuo atvilgiu juridinio asmens dalyvi susirinkimas yra aukiausias juridinio asmens organas. Taiau atsivelgiant skirtingus interesus (plaiau r. CK 2.81 str. komentar), juridinio asmens dalyvi susirinkimas, nors ir bdamas aukiausias organas, neturi teiss sprsti klausim, kurie priskirti kitiems juridinio asmens organams, nebent pastarieji ito prao. Dalyviai negali vienokiu ar kitokiu bdu duoti tiesioginio nurodymo valdymo organams, jeigu jiems priskirta tam tikra kompetencija. Paprastai juridinio asmens dalyvi susirinkimas priima sprendimus dl valdymo organ sudarymo, steigimo dokument keitimo, juridinio asmens pasibaigimo ir kai kuriais kitais klausimais, kurie nra kasdiens veiklos pobdio ir susij su viso ar esmins juridinio asmens dalies turto pasikeitimu (pvz., akcins bendrovs statinio kapitalo didinimas ar mainimas). Juridinio asmens dalyvi susirinkimas taip pat tvirtina metin finansin atskaitomyb. Atsivelgiant teisin form, juridinio asmens organ struktra gali bti sudtinga ir paprasta. Tai priklauso ir nuo juridinio asmens vykdomos veiklos. Todl komentuojamo straipsnio 2 dalyje tvirtinta nuostata, kad statymai gali nustatyti, jog valdymo organas ir dalyvi susirinkimas gali bti vienas juridinio asmens organas. Tokiu atveju dalyvi susirinkimui taikomos komentuojamo straipsnio 3 dalies taisykls, o kiekvienas dalyvis yra laikomas valdymo organo nariu. 3. Komentuojamo straipsnio 3 dalyje ivardytos pagrindins valdymo organo pareigos. Juridinio asmens valdymo organas yra pagrindinis juridinio asmens organas, per kur juridinis asmuo gyja civilines teises, prisiima civilines pareigas ir jas gyvendina. Juridinio asmens

valdymo organas yra atsakingas u juridinio asmens valdym (vidin funkcija) ir atstovavim jam turint santyki su treiaisiais asmenimis (iorin funkcija). Vidins valdymo organ funkcijos ivardytos komentuojamo straipsnio 3 dalyje. Pagal tai, kiek nari sudaro juridinio asmens valdymo organ, valdymo organai skirstomi vienamenius ir kolegialius. Jeigu valdymo organas yra kolegialus, tai tik jo kolegialiai priimtas sprendimas yra laikomas valdymo organo sprendimu. Steigimo dokumentuose gali bti nurodyta, kad valdymo organas, vykdydamas vidines funkcijas, savo darb organizuoja konkretiems nariams priskirdamas tam tikras valdymo organo funkcijas ir sudarydamas komitetus i keleto valdymo organo nari. Tokio valdymo organo nariai arba komitetai turi teis priimti sprendimus, priskirtus valdymo organui, atsivelgdami savo kompetencij. Taiau tokie sprendimai turi bti susij tik su vidiniu juridinio asmens valdymu. Vadovaujantis CK 2.86 straipsnio reikalavimais, toks paskirstymas galimas, jeigu jam pritaria visi juridinio asmens valdymo organo nariai. Darbas komitetuose nepanaikina solidariosios vis valdymo organ nari atsakomybs. Komentuojamo straipsnio 3 dalyje ivardytos pagrindins valdymo organ funkcijos. Juridini asmen veikl reglamentuojaniuose statymuose gali bti numatyta kitokia valdymo organ kompetencija. Taip pat kitokia kompetencija gali bti nustatyta juridinio asmens steigimo dokumentuose ir ji gali skirtis nuo nurodytos konkreias juridini asmen teisines formas reglamentuojaniuose statymuose, iskyrus atvejus, kai statym normos yra imperatyvios. ios valdymo organ pareigos yra esmins, todl, jeigu statymuose ir (arba) juridinio asmens steigimo dokumentuose nepaminta, kam priskiriama minta funkcija, pripastama, kad ji tenka valdymo organui. Valdymo organas yra atsakingas u finansins atskaitomybs sudarym. Finansin atskaitomyb paprastai sudaroma pasibaigus finansiniams metams, taiau statymai, steigimo dokumentai gali numatyti ir kitok finansins atskaitomybs sudarymo laikotarp - tada yra sudaroma tarpin finansin atskaitomyb. Valdymo organas atsako ir u finansins atskaitomybs pateikim dalyvi susirinkimui. i valdymo organo funkcija suponuoja ir pareig tinkamai apskaityti juridinio asmens turt. Kadangi valdymo organas paprastai yra formuojamas juridinio asmens dalyvi, todl jis turi tam tikras su tuo susijusias pareigas. Vis pirma valdymo organas yra atsakingas u juridini asmen dalyvi susirinkimo suaukim, jo dokument parengim, iskyrus atvejus, kai juridinio asmens dalyvi susirinkimas aukiamas ne juridinio asmens valdymo organo iniciatyva. Taiau ir iuo atveju juridinio asmens valdymo organas privalo visokeriopai padti organizuoti juridinio asmens dalyvi susirinkim. Juridinio asmens dalyviai paprastai nedalyvauja kasdien valdant juridin asmen, todl visa informacija, kuri gauna juridinis asmuo, atitenka juridinio asmens valdymo organui ir jis turi pareig praneti juridinio asmens dalyviams apie visus esminius vykius, kurie turi ar gali turti esmin reikm juridinio asmens veiklai. i pareiga nebtinai reikia, kad reikia juridinio asmens dalyvi pritarimo tokiai veiklai. Praneim juridinio asmens dalyviams tvarka gali bti nustatyta steigimo dokumentuose arba statymuose, reglamentuojaniuose konkreias juridini asmen teisines formas; jeigu tokia tvarka nenurodyta, pareiga praneti juridinio asmens dalyviams apie esminius vykius vykdoma suaukus juridinio asmens dalyvi susirinkim. i pareiga taip pat gali bti vykdyta juridinio asmens prieiros organui. Esmin reikm turiniais laikomi vykiai, susij su tokiais juridinio asmens veiklos aspektais, kuriems, pagal steigimo dokumentus arba atitinkamus statymus, reikia juridinio asmens dalyvi pritarimo. Tokiais vykiais laikytini ir veiklos nutraukimas, taip pat visos veiklos ar esmins jos dalies norma, pardavimas, paskolos, nesusijusios su juridinio asmens veikla, pamimas, esmins turto dalies pardavimas, su kitais asmenimis sudarymas sutari, pagal kurias ribojama juridinio asmens dalyvi susirinkimo kompetencija, ir panaiai. Valdymo organas atsako u juridinio asmens dalyvi apskait. Paprastai valdymo organas privalo tvarkyti tam tikr juridinio asmens dalyvi registr. Viena i pagrindini juridinio asmens valdymo organo pareig, susijusi su paties juridinio asmens veikla, yra tos veiklos organizavimas. Juridinio asmens veiklos organizavimas reikia, kad valdymo organai turi analizuoti juridinio asmens veikl, organizuoti jo tiksl gyvendinim. Juridinio asmens veiklos organizavimas apima ir darbuotoj primim. Juridinio asmens veikla

turi bti organizuojama siningai ir protingai (r. CK 2.87 str. 1 d.). Valdymo organo kompetencijos virijimas organizuojant juridinio asmens veikl (vidin funkcija) nesukelia juridinio asmens struktriniams padaliniams, darbuotojams ar panaiai teisini padarini, skirtingai nei nurodyta CK 2.83 straipsnyje nustatytose taisyklse. Juridinio asmens, kuris veriasi verslu ar profesine veikla, valdymo organai atsako u pareig, ivardyt CK 2.43 straipsnio 3 dalyje, vykdym (r. CK 2. 43 str. 3 d. komentar). Kiekvieno juridinio asmens valdymo organo pareigos juridinio asmens dalyviams lemia ir su jais susijusias teises. Juridinio asmens dalyvis turi teis reikalauti, kad ios pareigos bt vykdomos. 4. Bet kuris juridinio asmens organo sprendimas gali bti pripaintas negaliojaniu esant tokiems pagrindams: 1) prietarauja imperatyvioms statymo normoms; 2) prietarauja steigimo dokumentams; 3) prietarauja protingumo, siningumo principams; arba 4) paeidia kreditori teises ir interesus. Pareikus iekin tokie sprendimai nagrinjami teismo. Iekin gali pareikti ne tik juridinio asmens valdymo organas ar dalyvis, bet ir juridinio asmens kreditoriai. Pastarieji gali pareikti iekin tik jeigu sprendimas paeidia j teises ar interesus. statymai gali numatyti ir kitus asmenis, turinius teis pareikti tok iekin. is punktas taikomas tik konkreiam juridinio asmens organ sprendimui. Jeigu toks sprendimas yra vienas i netinkamos veiklos poymi, taikomas CK 2.124 straipsnis. Iekiniams pagal straipsn nustatytas sutrumpintas iekinio senaties terminas - trys mnesiai (r. CK 1.125 str. komentar). Taiau is terminas pradedamas skaiiuoti nuo tos dienos, kai iekovas suinojo arba turjo suinoti apie ginijam sprendim. Kiti statymai, taip pat CK gali nustatyti kitokius iekinio senaties terminus ir sprendimo nuginijimo tvark, bet ne pagrindus (Pvz., Akcini bendrovi statymo 31 straipsnio 2 dalyje
nustatytas 30 dien iekinio senaties terminas pripainti visuotinio akcinink susirinkimo nutarimus negaliojaniais; r.: inios. 2000, Nr. 64-1914.)1. Reikt pripainti, kad dalyvis inojo apie dalyvi

susirinkimo sprendim, jeigu apie susirinkimo suaukim jis buvo tinkamai informuotas ir jam sudarytos slygos iki susirinkimo susipainti su silomu priimti sprendimu steigimo dokumentuose nustatyta tvarka. Dl vadovaujantis pripaintu negaliojaniu juridinio asmens organo sprendimu sudarytos sutarties galiojimo sprendiama remiantis CK 2.83-2.85 straipsniais. Tokia sutartis gali bti pripainta negaliojania tik rodius, kad sudarydamas sandor treiasis asmuo inojo ar dl tam tikr aplinkybi negaljo neinoti, kad yra pagrindai pripainti tok sprendim negaliojaniu. Svok prietaravimas imperatyvioms statym normoms" reikia aikinti vadovaujantis CK 1.80 straipsnio nuostatomis, taip pat atsivelgti tai, kad iuo atveju nustatomas sprendimo turinio (o ne jo primimo procedros) ir imperatyvios statym normos santykis. Sprendimo prietaravimas steigimo dokumentams reikia jo turinio prietaravim bet kokioms steigimo dokument nuostatoms, tai apima ir tuos atvejus, kai steigimo dokumentai tiesiogiai draudia priimti sprendimus tiek dl turinio, tiek dl procedr. Protingumo ir siningumo principai gali bti paeisti tiek turinio, tiek procedros atvilgiu. Ar sprendimas atitinka protingumo ir siningumo principus, nustatoma vadovaujantis CK 2.87 straipsnio 1 dalies kriterijais (r. CK 2.87 str. 1 d. komentar), jeigu sprendim priima juridinio asmens dalyvi susirinkimas sprendiama vadovaujantis CK 2.50 straipsnio 3 dalies kriterijais. Sprendiant procedros paeidimo klausimus protingumo ir siningumo princip aspektu reikia vertinti, ar paeidimai yra esminiai ir ar galjo turti reikm sprendimo primimui, jeigu CK nenumato kitaip (pvz., 2.88 str. 4 d.). Juridinio asmens organ sprendim pripainimo negaliojaniais pagrind sraas yra isamus ir negali bti pakeistas bei papildytas kit statym, iskyrus kitus pagrindus, kuriuos nustato CK (pvz., 2.131 str. 1 d. 1 p.) (Akcini bendrovi statymo 31 straipsnyje nurodyti visuotinio
akcinink susirinkimo nutarim pripainimo negaliojaniais pagrindai. ie pagrindai turi bti taikomi atsivelgiant CK 2.82 straipsnio 4 dal. Tai reikia, kad Akcini bendrovi statymo 31 straipsnio 1,3 ir 7 punktai taikytini tik jeigu paeidiami protingumo ir siningumo principai. Pavyzdiui, klausimo netraukimas darbotvark gali bti pagrindas pripainti nutarim negaliojaniu tik jeigu tai yra esminis juridinio asmens veiklos klausimas. Susirinkimo suaukimo tvarkos paeidimas gali bti pagrindas pripainti nutarim negaliojaniu tik vertinus kitas reikmingas aplinkybes (r. LAT CBS teisj kolegijos 2000 m. kovo 29 d. nutart c. b. Vilniaus miesto valdyba v. UAB Sangreta", Nr. 3K-3-3 83/2000, kat. 45), Akcini bendrovi statymo 31 straipsnio 4 punktas taikytinas tik jeigu tai suformuluota kaip imperatyvas steigimo dokumentuose, Akcini bendrovi statymo 31 straipsnio5 punktas taikytinas atsivelgiantCK2.83-2.85 straipsnius arba CK antrosios knygos III dalies straipsnius)1.

Komentuojamo straipsnio 4 dal reikia aikinti atsivelgiant teisinio apibrtumo ir teist lkesi princip tvirtint pagarb gytoms teisms, todl komentuojamo straipsnio 4 dalis negali bti taikoma tiems asmenims, kurie, juridinio asmens organui priimant ginijam sprendim, nebuvo nei dalyviai, nei kreditoriai. Komentuojamo straipsnio dal taip pat reikia aikinti atsivelgiant neleistinumo piktnaudiauti teise princip, todl btina vertinti asmens, kuris naudojasi teismis, nurodytomis komentuojamo straipsnio 4 dalyje, tikslus, interesus, ginijamo sprendimo esm, reikm ir panaiai.

2.83 STRAIPSNIS
Sandoriai, sudaryti paeidiant privaliojo juridinio asmens valdymo organ kompetencij 1. Sandoriai, kuriuos sudar privaiojo juridinio asmens valdymo organai paeisdami savo kompetencij, sukelia prievoles juridiniam asmeniui, iskyrus atvejus, kai rodoma, jog sudarydamas sandor treiasis asmuo inojo, jog sandor sudar ios teiss neturintis juridinio asmens valdymo organas, ar dl aplinkybi susiklostymo negaljo to neinoti. 2. io straipsnio 1 dalis netaikoma, jeigu yra nustatytas kiekybinis atstovavimas, t y. juridinio asmens vardu gali veikti tik keli valdymo organo nariai kartu ar valdymo organo narys ir atstovas kartu, ar valdymo organo narys ir kito organo narys kartu, ar valdymo organo narys ir dalyvis kartu. Kiekybinis atstovavimas turi bti numatytas juridinio asmens steigimo dokumentuose, nurodytas juridini asmen registre ir paskelbtas juridini asmen registro nuostat nustatyta tvarka. 3. Asmuo, sudars sandor io straipsnio 1 dalyje numatytomis aplinkybmis, yra subsidiariai atsakingas, jei treiojo asmens reikalavimo juridinis asmuo iki galo nepatenkina. 1. Viena i juridinio asmens valdymo organ funkcij yra iorin. Juridinio asmens valdymo organas atstovauja (Svok atstovavimas" iuo atveju reikia suprasti kaip tam tikros funkcijos
apibrim. ios svokos vartojimas jokiais bdais nereikia, kad juridin asmen ir jo valdymo organ sieja prasti atstovavimo santykiai. Valdymo organas yra ex officio atstovas, t. y. asmuo, per kur juridinis asmuo gyja teises ir prisiima pareigas. Kartu valdymo organas yra struktrinis juridinio asmens padalinys, be kurio juridinis asmuo negalt funkcionuoti.)1 juridiniam asmeniui turint santyki su treiaisiais asmenimis. Steigimo

dokumentuose gali bti nurodyta, kad juridiniam asmeniui atstovauja tik valdymo organas in corpore ir (arba) kiekvienas valdymo organo narys savarankikai. Jeigu juridiniam asmeniui atstovauja valdymo organas in corpore, tai tik kolegialiai priimti sprendimai yra laikomi juridinio asmens val.

2.84 straipsnis
Sandoriai, sudaryti paeidiant vieojo juridinio asmens valdymo organ kompetencij 1. Sandoriai, kuriuos sudar vieojo juridinio asmens valdymo organai, paeisdami savo kompetencij, nesukelia prievoli juridiniam asmeniui. 2. Jeigu juridinis asmuo vliau pritaria sandoriui, sandoris pradeda galioti nuo jo sudarymo. 3. Asmuo, io straipsnio 1 dalyje numatytomis aplinkybmis sudars sandor, kuriam juridinis asmuo nepritaria, privalo atlyginti treiajam asmeniui nuostolius, jeigu nerodo, jog treiasis asmuo, sudarydamas sandor, inojo ar dl aplinkybi susiklostymo negaljo neinoti, jog sandoris sudaromas paeidiant juridinio asmens valdymo organo kompetencij. (pirmos dalies dalis komentaro praleista) ...veiksmai, kuriais vieojo juridinio asmens valdymo organai paeidia savo kompetencij sudarydami sandorius, nesukelia prievoli juridiniam

asmeniui. Taiau asmuo, sudars tok sandor privalo atlyginti treiajam asmeniui nuostolius, kaip numatyta komentuojamo straipsnio 3 dalyje. 2. Komentuojamo straipsnio 2 dalyje juridiniam asmeniui suteikiama galimyb pritarti sudarytam sandoriui. i taisykl taikoma ir privatiesiems juridiniams asmenims. Pritarus pripastama, kad sandoris galioja nuo jo sudarymo. Pritarti turi tas juridinio asmens organas, kuris nustato juridinio asmens veiklos tikslus, daniausiai juridinio asmens dalyvi susirinkimas. 3. Komentuojamo straipsnio 3 dalyje nustatyta asmens, kuris sudar sandor paeisdamas savo kompetencij, atsakomyb. Asmuo, paeids kompetencij, privalo atlyginti nuostolius treiajam asmeniui, iskyrus atvej, kai rodo, kad treiasis asmuo inojo ar dl tam tikr aplinkybi negaljo neinoti, jog sandoris sudaromas paeidiant juridinio asmens valdymo organ kompetencij. Pagal CK 2.36 straipsn, valstybei ar savivaldybei atstovauja valstybs ar savivaldybi valdymo institucijos. Todl komentuojamo straipsnio 3 dalies taisykl netaikoma, jeigu sandor valstybs ar savivaldybs vardu sudaro valstybs ar savivaldybs institucija, iskyrus atvejus, kai ji elgsi nesiningai.

2.85 STRAIPSNIS
Kompetencijos paskelbimas Juridini asmen valdymo organ kompetencijos, numatytos steigimo dokumentuose, nurodymas juridini asmen registre ir vieas paskelbimas neturi takos io kodekso 2.83 ir 2.84 straipsni nuostat taikymui. Komentuojamame straipsnyje sakoma, kad vieas juridinio asmens valdymo organ kompetencijos atskleidimas, kad ir kaip tai bt padaryta, neturi takos CK 2.83-2.84 straipsni nuostat taikymui. rodymas, kad kontrahentas inojo ar negaljo neinoti, negali bti ir turimi kontrahento steigimo ar kiti dokumentai, nustatantys juridinio asmens valdymo organ kompetencij. Btina rodyti, kad kontrahentas atliko reikiam tyrim (pvz., gavo teisininko konsultacij), kuriuo nustatyta, kad sudaromas sandoris virys juridinio asmens organ kompetencij, t. y. turi bti rodyta kontrahent analizavus juridinio asmens valdymo organ kompetencij dl sudaromo sandorio. Turt bti preziumuojama, kad kontrahentas inojo ar negaljo neinoti virijus kompetencij, jeigu i kitos alies ar jos valdymo ar prieiros organo nari arba kit turini reikiam ini asmen (pvz., teisinink) gavo atitinkam informacij, kurioje aikiai teigiama, jog sudarant sandor bus paeidiama valdymo organo kompetencija.

2.86 STRAIPSNIS
Juridinio asmens valdymo organ nari lygiateisikumas Juridinio asmens valdymo organo nariai turi vienodas teises ir pareigas, iskyrus io kodekso 2.93 straipsnio 2 dalyje nurodyt atvej. 1. Komentuojamo straipsnio norma perimta i Europos Bendrijos moni teiss. Valdymo organ nari lygiateisikumas tvirtintas ES Tarybos V moni direktyvos (Struktros direktyvos) projekte (OJ, 1972,C7-pirmas projektas, projekto pataisos-OJ, 1983,C240;OJ, 1991.C7)1 ir ES bendrovs reglamente (OJ, 2001, L 294)2. 2. Komentuojamame straipsnyje nurodyta, kad visi juridinio asmens valdymo organo nariai turi vienodas teises ir pareigas. iame straipsnyje numatyta tik viena iimtis, nustatyta CK 2.93 straipsnio 3 dalyje: kai kolegialaus juridinio asmens valdymo organo nari balsai pasidalija po lygiai, lemia kolegialaus organo pirmininko balsas. Juridinio asmens valdymo organo nari lygiateisikumas netrukdo skirstyti juridinio asmens valdymo organ funkcij konkretiems nariams ar j grupms (komitetams), kaip nurodyta CK 2.82 straipsnio komentare. Taiau toks skirstymas negali tvirtinti skirting juridinio asmens valdymo organ nari teisi. Nesvarbu,

kaip paskirstytos funkcijos, kiekvienas juridinio asmens valdymo narys turi teis gauti bet koki informacij apie juridin asmen, dalyvauti juridinio asmens valdymo organo susirinkimuose, pateikti klausimus, rinkti informacij ir t.t. Funkcij pasidalijimas galimas tik jeigu tam pritaria visi valdymo organo nariai ir nra pagrindas atleisti konkret juridinio asmens valdymo organo nar nuo atsakomybs. Kiekvienas juridinio asmens valdymo organo narys turi ir lygias balsavimo teises. Steigimo dokumentai ir statymai negali nustatyti, kad vieno valdymo organo nario balsas svarbesnis nei kito valdymo organo nario, iskyrus CK 2.93 straipsnio 2 dalyje nurodyt atvej. Juridinio asmens valdymo organ nari lygiateisikumo principas reikia, kad teis atstovauti juridiniam asmeniui turint santyki su treiaisiais asmenimis turi bti suteikiama visiems juridinio asmens valdymo organo nariams (iskyrus kiekybin atstovavim). Informacija, pateikta bet kuriam juridinio asmens valdymo organo nariui, laikoma pateikta juridiniam asmeniui.

2.87 STRAIPSNIS
Juridinio asmens organ nari pareigos 1. Juridinio asmens valdymo organo narys juridinio asmens ir kit juridinio asmens organ nari atvilgiu turi veikti siningai ir protingai. 2. Juridinio asmens valdymo organo narys turi bti lojalus juridiniam asmeniui ir laikytis konfidencialumo. 3. Juridinio asmens valdymo organo narys privalo vengti situacijos, kai jo asmeniniai interesai prietarauja ar gali prietarauti juridinio asmens interesams. 4. Juridinio asmens valdymo organo narys negali painioti juridinio asmens turto su savo turtu arba naudoti j ar informacij, kuri jis gauna bdamas juridinio asmens organo nariu, asmeninei naudai ar naudai treiajam asmeniui gauti be juridinio asmens dalyvi sutikimo. 5. Juridinio asmens valdymo organo narys privalo praneti kitiems juridinio asmens valdymo organo nariams arba juridinio asmens dalyviams apie aplinkybes, nurodytas io straipsnio 3 dalyje, ir nurodyti j pobd ir, jei manoma, vert. i informacija turi bti pateikta ratu arba rayta juridinio asmens organ posdio protokol. 6. Juridinio asmens organo narys gali sudaryti sandor su juridiniu asmeniu, kurio organo narys jis yra. Apie tok sandor jis privalo nedelsdamas praneti kitiems juridinio asmens organams io straipsnio 5 dalyje nustatyta tvarka arba juridinio asmens dalyviams, jei juridinio asmens steigimo dokumentai aikiai nenustato kitos informavimo tvarkos. 7. Juridinio asmens valdymo organo narys, nevykdantis arba netinkamai vykdantis pareigas, nurodytas iame straipsnyje ar steigimo dokumentuose, privalo padaryt al atlyginti juridiniam asmeniui visikai, jei statymai, steigimo dokumentai ar sutartis nenumato kitaip. 1. Komentuojamame straipsnyje nurodytos pagrindins juridinio asmens valdymo organo nari pareigos. ios pareigos tenka neatsivelgiant tai, juridinio asmens valdymo organas yra kolegialus ar vienamenis, taip pat ios pareigos tenka juridinio asmens dalyviams, jeigu juridinio asmens dalyvi susirinkimas sutampa su juridinio asmens valdymo organu, ar tiems juridinio asmens dalyviams, kurie turi visus arba dal juridinio asmens valdymo organo funkcij. Juridinio asmens valdymo organ nari pareigos pagal tai, kam jos nustatytos, skirstomos pareigas juridiniam asmeniui ir pareigas kitiems juridinio asmens organo nariams. Pagal turin pareigos skirstomos siningumo ir protingumo, lojalumo, konfidencialumo, interes konflikto vengimo ir turto atskyrimo pareigas. Komentuojamas straipsnis pagrstas vairi valstybi patirtimi nustatant valdymo organ nari pareigas (Maitland-Walker J. Guide to European Company
Laws. London: Sweet & Maxwell, 1997. Clark R. Ch. Corporate Law. New York: Aspen Law & Business, 1986; Charlesworth & Morse Company Law. London: Sweet & Maxwell, 1995)1.

2. Pareiga veikti siningai ir protingai juridinio asmens ir kit juridinio asmens organo

nari atvilgiu nustatoma gyvendinant bendrj civilini teisini santyki reguliavimo princip (r. CK 1.5 str. komentar). Ar juridinio asmens organo narys veikia siningai ir protingai juridinio asmens atvilgiu, nustatoma atsakant klausim, ar juridinio asmens organo narys elgiasi taip, kaip elgtsi apdairus asmuo tokiomis paiomis aplinkybmis, ir ar jis elgiasi bona fide juridinio asmens atvilgiu. Turi bti pripastama, kad asmuo elgiasi apdairiai, jeigu priimdamas sprendim jis turi informacij, surinkt atsivelgiant sprendimo esm ir aplinkybes. Pavyzdiui, yra teisinink ivada, kad priimamas sprendimas yra teistas, yra atitinkam darbuotoj vertinimas, kad sprendimas neatne alos arba kitaip yra naudingas juridiniam asmeniui ir panaiai. Nagrinjant, ar asmuo elgiasi bona fide juridinio asmens.atvilgiu, turi bti nustatoma, ar nra interes konflikto, ar nra painiojamas turtas ir ar priimtas sprendimas logikai susijs su informacija, kuria remiantis jis priimamas. Sprendiant, ar tam tikras veiksmas yra siningas ir protingas juridinio asmens atvilgiu, negalima remtis kit asmen nuomone ar ivadomis. Sprendim priima juridinio asmens valdymo organ narys, bet ne ekspertas ar teismas ir jis negali bti ginijamas, taip pat naikinamas teismo sprendimu, jeigu nenustatytos anksiau nurodytos aplinkybs (nra informacijos, yra interes konfliktas ir kt.) (Isamiau apie juridini asmen pareigas ir atsakomyb r.: Abromaviius A., Mikelnas V. moni vadov teisin atsakomyb. Vilnius: Teisins informacijos centras, 1999. P. 278-314)2. 3. Lojalumo principas reikia, kad juridinio asmens valdymo organas ir jo nariai turi veikti pagal steigimo dokumentus, taip pat kitus juridinio asmens organ sprendimus. Lojalumo pareiga taip pat reikia, kad juridinio asmens valdymo organai turi rpintis juridinio asmens gerove ir siekti gyvendinti jo tikslus. Siekdamas tiksl juridinio asmens valdymo organo narys turi vertinti ir kitus interesus, taiau nebtinai jais vadovautis. Juridinio asmens valdymo organ nariai privalo laikytis konfidencialumo. i pareiga reikia, kad juridinio asmens valdymo organas ir jo nariai turi elgtis taip, kad informacija, sudaranti komercin, gamybos ar profesin paslapt, nebt atskleista kitiems asmenims. Kitiems asmenims taip pat neturt bti atskleista informacija, kuri galt pakenkti juridiniam asmeniui ar suteikti tam tikr privalum j gavusiam asmeniui, palyginti su juridiniu asmeniu. i pareiga reikia ir tai, jog juridinio asmens valdymo organai turi imtis reikiam priemoni, kad konfidencialumo reikalavimas bt utikrintas vis juridinio asmens struktrini padalini atvilgiu, taip pat juridinio asmens dalyvi atvilgiu. 4. Pareiga vengti interes konflikto, nurodyta komentuojamo straipsnio 3 dalyje, reikia, kad vis pirma juridinio asmens valdymo organas privalo elgtis taip, kad toks konfliktas neatsirast. Antra, jeigu toks konfliktas kyla, turi bti taikoma komentuojamo straipsnio 5 dalis, pagal kuri juridinio asmens valdymo organ narys privalo nedelsdamas praneti apie tokio konflikto atsiradim. itai gali bti praneta arba kitiems juridinio asmens valdymo organo nariams, arba juridinio asmens dalyviams. Juridinio asmens dalyviams praneama j susirinkime. Jeigu juridinio asmens dalyvis yra vienas, tokiu atveju bet kada praneama jam. Btina praneti per proting laik. Interes konfliktas gali atsirasti ir juridiniam asmeniui sudarius sandor su kitu juridiniu asmeniu, kurio organo narys jis yra. Interes konfliktas neatsiranda, jeigu juridinio asmens organo narys yra juridinio asmens dalyvis, kuris nekontroliuoja juridinio asmens. Juridinio asmens valdymo organo narys privalo vengti ne tik situacijos, kai jo interesai prietarauja juridinio asmens interesams, bet ir tokios situacijos, kai interesai gali prietarauti kito asmens interesams. 5. Pareiga nenaudoti juridinio asmens turto, nurodyta komentuojamo straipsnio 4 dalyje, reikia, kad juridinio asmens valdymo organo narys negali naudoti juridinio asmens turto savo asmeninei arba treij asmen naudai. Tai apima bet kok turt, kurio naudojimas specialiai neaptartas su juridinio asmens valdymo organo nariu. Minta taisykl taikoma ne tik turtui, bet ir informacijai, t. y. juridinio asmens valdymo organo narys negali atskleisti tokios informacijos kitiems asmenims arba pats ja pasinaudoti ir gauti naudos. Veiksmai, aptarti komentuojamo straipsnio 4 dalyje, galimi tik juridinio asmens dalyvi sutikimu. i teis steigimo dokumentuose numatytais atvejais gali bti perleista prieiros organams. 6. Komentuojamo straipsnio 7 dalyje nustatyta juridinio asmens valdymo organo nario

atsakomyb nevykdius pareig arba netinkamai vykdius pareigas, nurodytas komentuojamame straipsnyje. Pareigos gali bti nurodytos ne tik iame straipsnyje, bet ir steigimo dokumentuose. Nevykdantis pareig arba netinkamai jas vykdantis juridinio asmens valdymo organo narys privalo atlyginti juridiniam asmeniui vis padaryt al. ios taisykls iimtis gali numatyti statymai, steigimo dokumentai, taip pat sutartis, sudaryta su juridinio asmens valdymo organo nariu. Tai gali bti tiek darbo sutartis, jeigu valdymo organo nar ir juridin asmen kartu sieja darbo santykiai, tiek sudaryta atskira asmens narysts valdymo organuose sutartis.

2.88 STRAIPSNIS
Juridinio asmens dalyvi balsavimo sutartys 1. Juridinio asmens dalyviai gali sudaryti sutart dl bendro balsavimo juridinio asmens dalyvi susirinkime. Balsavimo sutartis negalioja, jeigu sipareigojama: 1) balsuoti pagal juridinio asmens valdymo organ nurodymus; 2) balsuoti u visus juridinio asmens valdymo organ pateiktus pasilymus; 3) balsuoti pagal nurodymus ar balsuojant susilaikyti u tam tikr atlyginim. 2. Balsavimo sutartis gali nustatyti, kad balsavimo sutarties alys iduoda galiojim treiajam asmeniui balsuoti juridinio asmens dalyvi susirinkimuose balsavimo sutarties ali vardu, ir toks galiojimas gali bti panaikintas tik balsavimo sutarties numatytais atvejais. 3. Balsavimo sutarties alys, idavusios galiojim, kaip nurodyta io straipsnio 2 dalyje, neturi teiss paios balsuoti ar iduoti galiojimus kitiems asmenims balsuoti juridinio asmens dalyvi susirinkime galiojime nurodytais klausimais. 4. Vienai i balsavimo sutarties ali paeidus balsavimo sutart, teismas turi teis pareigoti perskaiiuoti juridinio asmens dalyvi susirinkimo balsavimo rezultatus pagal balsavimo sutart arba pripainti juridinio asmens dalyvi susirinkimo sprendim negaliojaniu, jei balsavimas paeidiant sutart turjo lemiamos takos sprendimo primimui ar neprimimui. 1. Komentuojamame straipsnyje numatyta juridinio asmens dalyvi galimyb sudaryti sutart, pagal kuri galima bendrai priimti sprendimus. Tokioje sutartyje numatoma, kaip bus balsuojama juridinio asmens dalyvi susirinkime juridinio asmens dalyvi balsavimo sutartyse numatytais atvejais. Sutartyje taip pat gali bti numatoma ne konkrets balsavimo atvejai, bet nustatyta, kad prie balsavim priimamas bendras sprendimas. Sutartis gali bti sudaroma tiek dl konkretaus dalyvi susirinkimo, tiek dl vis tam tikro laikotarpio dalyvi susirinkim. Balsavimo sutartis gali bti neterminuota, sudaryta tiek tarp keleto, tiek tarp vis juridinio asmens dalyvi. 2. Komentuojamo straipsnio 1 dalyje numatytos iimtys, kai balsavimo sutartis negalioja. Balsavimo sutartis negalioja, jeigu sipareigojama balsuoti pagal juridinio asmens valdymo organ nurodymus, pavyzdiui, tokioje sutartyje sakoma, kad bus balsuojama taip, kaip lieps juridinio asmens valdymo organas (pvz., valdyba). Balsavimo sutartis taip pat negalioja, jeigu sipareigojama balsuoti u visus juridinio asmens valdymo organo pateiktus silymus, pavyzdiui, sutartyje nurodoma, kad juridinio asmens dalyviai sipareigoja balsuoti u bet kokius juridinio asmens valdymo organo silymus. Balsavimo sutartis negalioja ir kai sipareigojama balsuoti pagal nurodymus arba balsuojant susilaikyti u tam tikr atlyginim, pavyzdiui, sutartyje numatoma, kad juridinio asmens dalyvis balsuos tam tikru bdu ir u tai gaus tam tikr atlyginim. Svoka atlyginimas" reikia bet kokios tiesiogins naudos gavim. Komentuojamame straipsnyje i dalies pakartoti Vokietijos akcini bendrovi statymo 136 straipsnis (The German Stock Corporation Act. The Hague: C. H. Beck, Kluwer Law International, 1996.)1 ir ES Tarybos V moni direktyvos projekto 35 straipsnis (OJ, 1972,C7-pirmas projektas,projekto pataisos OJ, 1983, C240;OJ, 1991,C7)2. 3. Komentuojamo straipsnio 2 dalyje tvirtinta juridinio asmens dalyvi, sudariusi

balsavimo sutart, galimyb numatyti, kad u juos juridinio asmens dalyvi susirinkime balsuos treiasis asmuo. Toks balsavimas bus vis juridinio asmens dalyvi, sudariusi sutart, vardu. galiojimas, iduotas treiajam asmeniui, negali bti panaikintas kurios nors alies reikalavimu, iskyrus atvejus, kai balsavimo sutartis numato tok panaikinim. Jeigu iduotas toks galiojimas, juridinio asmens dalyviai gali dalyvauti dalyvi susirinkime, taiau neturi teiss patys jame balsuoti. Kol nepanaikintas iduotas galiojimas, sutarties numatytais atvejais negalima iduoti kitiems asmenims galiojimo atlikti tuos paius veiksmus, kurie numatyti galiojime. 4. Komentuojamo straipsnio 4 dalyje nurodytos teisins priemons, kurias gali taikyti teismas vienai aliai paeidus balsavimo sutart. Tokios teisins priemons gali bti: 1) pareigojimas perskaiiuoti juridinio asmens dalyvi balsavimo rezultatus pagal balsavimo sutart; 2) pripainti susirinkimo sprendim negalioj ani. Taiau pastarj priemon teismas turi teis taikyti tik jeigu balsavimas paeidiant sutart turjo lemiamos takos sprendimo primimui ar neprimimui.

2.89 STRAIPSNIS
Balsavimo teiss perleidimas 1. Juridinio asmens dalyvis gali perleisti teis balsuoti juridinio asmens dalyvi susirinkime kitiems asmenims ir nustatyti balsavimo teiss gyvendinimo tvark ir bdus. 2. Balsavimo teiss perleidimo sutartis sigalioja nuo jos ir duomen apie perleidiam bals skaii, perleidimo termin, balsavimo teiss turjimo pagrind, juridinio asmens dalyv, perleidiant balsavimo teis, ir asmen, gaunant balsavimo teis, atskleidimo juridiniam asmeniui (tiek, kiek reikalauja juridinio asmens steigimo dokumentai, statymai ar nusistovjusi juridinio asmens praktika). 3. Juridinis asmuo privalo balsavimo teises perleidianiam juridinio asmens dalyviui ir asmeniui, gaunaniam balsavimo teis, praneti ir artimiausiame juridinio asmens dalyvi susirinkime paskelbti apie io straipsnio 2 dalyje nurodyt dokument ir informacijos gavim. Juridinio asmens pareigos, susijusios su juridinio asmens dalyvi susirinkimo suaukimu, gyvendinamos gijusio balsavimo teises asmens atvilgiu. 4. Balsavimo teiss perleidimo sutartis negali bti sudaryta ilgesniam nei deimties met terminui. 5. Balsavimo teiss perleidimo sutartimi gali bti perleidiamos ir kitos juridinio asmens dalyvio turimos neturtins teiss. 1. Komentuojamo straipsnio tikslas - nustatyti juridinio asmens dalyvi galimyb perleisti balsavimo teis. Juridinio asmens dalyvis, sudarydamas balsavimo teiss perleidimo sutart, gali nurodyti, kaip turi bti gyvendinama jo balsavimo teis. Balsavimo teis gali bti perleidiama bet kuriam asmeniui, nebtinai juridinio asmens dalyviui. Tokiam asmeniui tenka pareigos, numatytos turto administratoriui CK ketvirtosios knygos XIV skyriuje, jeigu balsavimo teiss perleidimo sutartis nenustato kitaip. Komentuojamame straipsnyje i dalies pakartojamas ES Tarybos direktyvos 88/627/EEB (Akcinink daugumos direktyva) (OJ, 1988, L 348. Plaiau r.:
Werlauff E. EC Company Law - the Common Denominator for Business Undertakings in 12 States. Copenhagen: Jurist-og Okonomforbundets Forlag, 1993. P. 208.)1 7 straipsnis. Balsavimo teiss perleidimo institutas inomas ir JAV moni teisei kaip voting trust" (Revised Model Business Corporation Act 7.30 straipsnis. Plaiau r.: Corporations by Emanuel S. New York: Emanuel Law Outlines, Inc., 1992. P. 101-103)2.

2. Kad balsavimo teiss perleidimo sutartis galiot, apie j btina informuoti juridin asmen. Informacijoje reikia nurodyti balsavimo teiss perleidimo sutarties sudarymo laik, alis, galiojimo laik, taip pat duomenis apie perleidiam bals skaii, perleidimo termin, kokiu pagrindu juridinio asmens dalyvis turi perleidiamus balsus, duomen apie tok juridinio asmens dalyv ir asmen, kuris gyja balsavimo teis. Informacija turi bti tokios apimties, kokia yra juridinio asmens dalyvi apskaita, nustatyta steigimo dokumentuose, statymuose ar valdymo organ sprendimuose. Jeigu tokia tvarka nenustatyta, paprastai nurodomas toki asmen

pavadinimas, buvein, kodas ir registras, kuriame kaupiami duomenys apie tok juridin asmen, jeigu dalyvis ar asmuo, gyjantis balsavimo teis, yra juridinis asmuo. Jeigu dalyvis ar gyjantysis balsavimo teis yra fizinis asmuo, nurodomas jo vardas, pavard, asmens kodas, gyvenamoji vieta. Juridinis asmuo privalo patvirtinti gavs informacij tiek juridini asmen dalyviui, tiek asmeniui, gaunaniam balsavimo teis. Apie tai jis turi informuoti ir artimiausiame juridinio asmens dalyvi susirinkime, pranedamas, kad gavs nurodytus dokumentus ir informacij. Patvirtinime juridinis asmuo privalo nurodyti dat, kada jis gavo informacij, minim komentuojamo straipsnio 2 dalyje, ir i laikoma perleidimo sutarties sigaliojimo data. Nuo io momento visa informacija, susijusi su juridinio asmens dalyvio dalyvavimu dalyvi susirinkime, o jeigu pagal sutart perleistos ir kitos neturtins teiss, tai susijusi ir su kitomis teismis, perduodama gijusiam balsavimo teis asmeniui. 3. Komentuojamo straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad balsavimo teiss perleidimo sutartis negali bti sudaryta ilgiau nei deimiai met. Terminas pradedamas skaiiuoti rytojaus dien nuo sutarties sigaliojimo momento. Pasibaigus deimties met terminui sutartis automatikai nustoja galioti ir juridinis asmuo privalo pareig, susijusi su juridinio asmens dalyvi susirinkimo suaukimu ir kitomis teismis, pradti vykdyti balsus perleidusiam juridinio asmens dalyviui. 4. Kadangi balsavimo teiss perleidimo sutartis susijusi su kitomis neturtinmis teismis, pagal j gali bti perleidiamos ir kitos neturtins teiss, kurios priklauso juridinio asmens dalyviui, pavyzdiui, teis gauti informacij, teikti silymus ir panaiai.

2.90 STRAIPSNIS
Protokolas 1. Juridinio asmens kolegialaus organo posdiai (susirinkimai) turi bti protokoluojami. 2. Protokole turi bti nurodyta: posdio (susirinkimo) vieta ir laikas, dalyvi skaiius, kvorumo buvimas, balsavimo rezultatai, sprendimai. Prie protokolo turi bti pridedamas dalyvi sraas ir informacija apie posdio (susirinkimo) suaukim. Posdyje (susirinkime) dalyvaujani asmen reikalavimu protokol turi bti raoma j pareikalauta informacija. Visi pakeitimai, papildymai protokole turi bti aptarti. 3. Protokolai turi bti saugomi ne maiau kaip deimt met ir kiekvieno dalyvio ar kito jo valdymo organo nario, dalyvavusio ar turjusio teis dalyvauti posdyje (susirinkime), reikalavimu turi bti iduodama kopija. Juridinis asmuo i juridinio asmens dalyvio u protokolo kopijos idavim turi teis gauti umokest, nevirijant tokio darbo snaud. 4. Protokolas neraomas, jei nutarim pasirao visi juridinio asmens organo nariai arba jeigu juridinio asmens organ sudaro vienas asmuo ir iuo atveju vieno juridinio asmens organo nario sprendimas yra prilyginamas juridinio asmens organo sprendimui. 5. statymai gali numatyti protokolui kitokius ar papildomus reikalavimus, nei numato io straipsnio 2 dalis. 1. Komentuojamame straipsnyje reikalaujama, kad kiekvienas kolegialaus juridinio asmens organo posdis bt protokoluojamas. ios taisykls iimtys numatytos komentuojamo straipsnio 5 dalyje. i nuostata taikoma bet kuriam kolektyviniam juridinio asmens organui - tiek dalyvi susirinkimui, tiek valdymo organo posdiui. Jeigu juridinio asmens organas yra vienamenis, protokolas gali bti neraomas, o suraomas juridinio asmens organo sprendimas, kaip nurodyta komentuojamo straipsnio 4 dalyje. Komentuojamas straipsnis, taip pat CK 2.912.94 straipsniai taikomi ir kitiems susirinkimams (pvz., kreditori) ar kitiems struktriniams padaliniams, kur sprendimai priimami balsuojant, iskyrus atvejus, kai balsavimas patariamasis ar nustatytos kitokios taisykls, nei numatytos CK 2.90-2.94 straipsniuose. 2. Komentuojamo straipsnio 2 dalyje nurodyta informacija, kuri btina pateikti protokole: tai susirinkimo vieta, laikas (kada susirinkimas prasidjo ir kada baigsi), kas jame dalyvauja, taip pat turi bti nurodoma, ar yra kvorumas. Jeigu kvorumo nra, susirinkimas

(posdis) nepradedamas, o protokol surao valdymo organas ar narys, atsakingas u susirinkimo (posdio) suaukim, ir toliau turi bti elgiamasi taip, kaip nustato konkreias juridini asmen teisines formas reglamentuojantys statymai ar steigimo dokumentai. Protokole fiksuojami balsavimo rezultatai. Jie turi bti nurodomi atsivelgiant j reikm. Kai balsuojant balsai neskaiiuojami (CK 2.93 str. 4 d.), konkretus bals skaiius nenurodomas. Jeigu statymai numato atsakomyb u balsavimo rezultatus, turi bti vardijami asmenys, balsav prie priimt sprendim. Protokole taip pat turi bti nurodomi ir raomi priimti sprendimai. Jame gali bti nurodoma informacija, kuri pareikalavo rayti posdyje (susirinkime) dalyvaujantis asmuo, nesvarbu, jis yra organo narys ar ne, jeigu jo dalyvavimui pritar juridinio asmens organas arba jo dalyvavimas yra teis, nurodyta statyme ar steigimo dokumentuose. Komentuojamas straipsnis nenumato kiekybs ar koki nors kit reikalavim asmeniui, kurio praymu informacija traukiama posdio (susirinkimo) protokol. Komentuojamame straipsnyje nepateikiamas isamus protokole nurodytinos informacijos sraas. 2. Komentuojamo straipsnio 2 dalyje reikalaujama pridti prie protokolo dalyvi sra ir informacij apie posdio (susirinkimo) suaukim. Svoka informacija" nereikia posdio (susirinkimo) suaukimo dokument. Todl prie protokolo arba pridedama informacinis organizatori laikas, kur, kieno iniciatyva, kada ir kaip suauktas posdis (susirinkimas), arba atitinkama informacija nurodoma protokole. Dalyvi sraui keliamus reikalavimus gali nustatyti steigimo dokumentai arba konkreias juridini asmen teisines formas reglamentuojantys statymai. Tiek dalyvi sraas, tiek informacija apie posdio, susirinkimo suaukim gali bti nurodoma paiame protokole. Suraytas protokolas turi bti be taisym ar pakeitim. Taiau jeigu yra btini, jie turi bti aptarti ir prie taisytos vietos padti protokol suraani asmen paraai. 3. Komentuojamo straipsnio 3 dalyje reikalaujama, kad bet kuris kolektyvinio juridinio asmens organo protokolas, taip pat bet koks juridinio asmens vienamenio organo sprendimas bt saugomi ne maiau kaip deimt met. Saugoma juridinio asmens buveinje. Kiekvienas juridinio asmens organo narys arba asmuo, dalyvavs juridinio asmens organo posdyje, turi teis gauti posdio protokolo kopij. i teis turi bet kuris dalyvis ar valdymo organo narys, turjs teis dalyvauti posdyje, susirinkime arba juose dalyvav. Tok praym pateiks juridinio asmens dalyvis u protokolo kopijos idavim privalo mokti, taiau ne daugiau, nei sudaro tokio darbo snaudos, jeigu itaip yra nustats juridinio asmens valdymo organas. 4. Komentuojamo straipsnio 4 dalyje nurodyti atvejai, kai protokolas gali bti neraomas. Tokie atvejai gali bti du. Pirmas, kai sprendim pasirao visi juridinio asmens organo nariai, t. y. jis priimtas vienbalsiai, antra, kai juridinio asmens organas yra vienamenis. 5. Komentuojamo straipsnio 5 dalyje leidiama statymuose nustatyti kitokius ar papildomus protokolui keliamus reikalavimus, nei nurodyti aptariamo straipsnio 2 dalyje. Tai numatyta, pavyzdiui, Akcini bendrovi statymo 24 straipsnyje. Kitokiais laikytini reikalavimai, kuriuos statym leidjas pateik kaip isamius, nurodydamas, kad kiti reikalavimai negalimi (t. y. imperatyvios teiss normos). statym leidjo nurodyti kiti reikalavimai, neatitinkantys mint kriterij, laikomi papildaniais io straipsnio 2 dalyje nustatytus reikalavimus.

2.91 STRAIPSNIS
Protokolo suraymas ir pasiraymas 1. Protokol surao posdio (susirinkimo) sekretorius, posdio (susirinkimo) pirmininkas, jei posdio (susirinkimo) sekretorius nra renkamas, arba kolegialus juridinio asmens organo pirmininkas, jei posdio (susirinkimo) pirmininkas ir sekretorius nra renkamas. 2. Protokol pasirao j suras asmuo ir posdio (susirinkimo) pirmininkas, o jei jis nra renkamas, - kolegialaus juridinio asmens organo pirmininkas. 3. Protokolas turi bti suraytas ir pasiraytas per steigimo dokumentuose arba

statymuose nustatyt termin, taiau visais atvejais terminas negali bti ilgesnis nei trisdeimt dien nuo posdio (susirinkimo) dienos. 1. Kolegialaus juridinio asmens organo posdio protokol paprastai surao posdio (susirinkimo) sekretorius. Posdio (susirinkimo) sekretorius turi bti irenkamas posdio pradioje. Jeigu posdio sekretorius nra renkamas, posdio protokolas suraomas posdio (susirinkimo) pirmininko ir is taip pat turi bti renkamas susirinkimo pradioje. Jeigu nei posdio (susirinkimo) pirmininkas, nei sekretorius nra renkami, posdio (susirinkimo) protokol surao kolegialaus juridinio asmens organo pirmininkas. (CK 2.91 straipsnio 1 dalyje yra technin klaida: vietoj kolegialus" turi bti kolegialaus".) 2. Komentuojamo straipsnio 2 dalyje reikalaujama, kad protokol pasirayt ne tik j suras asmuo, bet ir posdio (susirinkimo) pirmininkas, o jei toks nerenkamas, tai kolegialaus juridinio asmens organo pirmininkas. Jei posdio (susirinkimo) nei sekretorius, nei pirmininkas neirenkami, protokol pasirao tik kolegialaus juridinio asmens organo pirmininkas. U informacijos pateikim protokole atsako posdio (susirinkimo) protokol suras asmuo, iskyrus CK 2.93 straipsnio 6 dalyje numatyt posdio (susirinkimo) pirmininko pareig. Pagal CK 2.90 straipsnio 5 dal, statymai gali nustatyti ir kitus protokol pasiraanius asmenis. 3. Komentuojamame straipsnyje nustatytas maksimalus terminas protokolui surayti ir pasirayti ir jis negali bti ilgesnis nei trisdeimt dien nuo posdio (susirinkimo) dienos. Taiau steigimo dokumentai ir statymai gali nustatyti ir trumpesn termin.

2.92 STRAIPSNIS
Pastabos dl protokolo 1. Dalyvav posdyje (susirinkime) asmenys turi teis pareikti pastab dl protokolo per tris dienas nuo susipainimo su juo momento, bet ne ilgiau nei per tris dienas ir steigimo dokument protokolui surayti nustatyt maksimal termin. 2. Pastabos dl protokolo pridedamos prie protokolo ir nurodoma, ar protokol pasira asmenys su jomis sutinka, ar nesutinka. 3. Pastab dl protokolo nepareikimas neriboja teiss ginyti juridinio asmens organo nutarimus. 1. Komentuojamo straipsnio 1 dalyje bet kuriam asmeniui, dalyvavusiam posdyje, suteikiama teis pareikti pastabas dl protokolo. Tokios pastabos turi bti pareiktos per tris dienas nuo susipainimo su protokolu. Jeigu su protokolu susipastama vliau nei per steigimo dokumentuose protokolui surayti nustatyt maksimal termin ir tris dienas, pastab nebegalima reikti. Kai maksimalus terminas protokolui surayti nenustatytas, prajus trisdeimt trims dienoms nuo posdio dienos pastabos negali bti reikiamos. 2. Prie protokolo turi bti pridedamos pastabos ir ufiksuota, ar asmenys, pasira protokol, su jomis sutinka ar nesutinka. iuo atveju turi pareikti nuomon tik tas protokol pasiras asmuo, kuris yra atsakingas u protokolo, dl kurio pateikta pastab, turin. 3. Komentuojamo straipsnio 3 dalyje tvirtintas principas, kad pastab nepareikimas neriboja teiss ginyti juridinio asmens organ nutarimus. Tai reikia, kad net jeigu nebus pareikta pastab, statymo numatytais atvejais posdyje dalyvavs asmuo, jeigu turi toki teis, gali ginyti juridinio asmens organo nutarimus.

2.93 STRAIPSNIS
Balsavimas 1. Juridini asmen kolegiali organ sprendimai priimami balsuojant. 2. Bals pasidalijimas po lygiai reikia, kad tiek pat bals gauta u, tiek pat prie. Balsams

pasidalijus po lygiai, lemia kolegialaus organo pirmininko balsas. Jei kolegialaus organo pirmininko nra ar jis nedalyvauja priimant sprendim, tai, balsams pasidalijus po lygiai, sprendimas laikomas nepriimtu. 3. Balsavimas gali bti organizuojamas apklausos bdu ratu, jei n vienas i kolegialaus organo nari dl to neprietarauja. 4. Kai neatidliotinai btina, teismas gali skirti juridinio asmens organo narius. 5. Juridinio asmens organo narys gali balsuoti pats arba u save galioti balsuoti kitus asmenis, jeigu kitaip nenumatyta juridinio asmens steigimo dokumentuose. 6. Juridinio asmens kolegialaus organo posdio (susirinkimo) pirmininko sprendimas dl balsavimo rezultat turi lemiam reikm, iskyrus atvejus, kai balsuojama ratu arba sudaroma bals skaiiavimo komisija. Tokiu atveju balsavimo komisijos sprendimas yra galutinis. Kai posdio pirmininkui arba bals skaiiavimo komisijai paskelbus balsavimo rezultatus abejojama dl balsavimo teistumo, turi vykti pakartotinis balsavimas, jeigu to reikalauja dauguma kolegialaus organo nari. Jeigu balsavimas vyko neskaiiuojant konkrei bals, turi bti perbalsuota, jeigu bent vienas narys to reikalauja. Perbalsavus pirmasis balsavimo rezultatas netenka galios. 7. statymai ir juridinio asmens steigimo dokumentai gali numatyti kitoki balsavimo tvark. 8. io straipsnio taisykls netaikomos akcinink (pajinink) susirinkimui. 1. Komentuojamo straipsnio 1 dalyje sakoma, kad kolegiali juridini asmen organ sprendimai priimami balsuojant. Balsuojant kolegialiam valdymo organui taikomi ir CK 2.86 straipsnio reikalavimai. Komentuojamas straipsnis nenumato reikalavim kvorumui - tai gali nustatyti steigimo dokumentai. Jeigu steigimo dokumentai ar statymai nenustato kvorumo, reikalingo sprendimams priimti, remiantis protingumo kriterijumi, tai turi bti ne maiau kaip pus vis kolegialaus organo nari (LAT CBS iplstins teisj kolegijos 2001 m. spalio 4 d. nutartis c. b. G. Vysidalko v. UAB Ivaksa ", Nr. 3K-7-653/2001, kat. 18.4)1. Komentuojamas straipsnis taip pat leidia skaiiuoti balsus komuliatyviu bdu (Pvz., Akcini bendrovi statymo 32 straipsnio 3 dalis//inios. 2000, Nr. 64-1914)2. 2. Komentuojamo straipsnio 2 dalyje tvirtintas bals skaiiavimo principas, t. y. kad skaiiuojami balsai tik asmen, aktyviai dalyvaujani posdyje (susirinkime). is principas reikia, kad laikomas priimtu sprendimas, dl kurio daugiau balsavo u negu prie. Asmenys, kurie nedalyvavo balsuojant ar susilaik, neskaiiuojami nei kaip balsav u, nei kaip balsav prie. Bals pasidalijimas po lygiai reikia, kad gauta tiek pat bals u, tiek pat prie. Balsams pasidalijus po lygiai, pripastama, kad sprendimas nepriimtas. Taiau balsuojant dalyvaujanio kolegialaus organo pirmininko (nepainioti su susirinkimo (posdio) pirmininku) balsas yra lemiamas. Balsams pasidalijus po lygiai, lemia balsuojanio kolegialaus organo pirmininko balsas. Jeigu balsams pasidalijus po lygiai kolegialaus organo pirmininkas balsuoja u, sprendimas laikomas priimtu, jeigu balsuoja prie - sprendimas laikomas nepriimtu. Dalyvi susirinkimas neturi pirmininko, todl juridinio asmens dalyvi susirinkime balsams pasidalijus po lygiai sprendimas laikomas nepriimtu. 3. Komentuojamo straipsnio 3 dalyje leidiama priimti sprendimus neaukiant susirinkimo ar posdio ir neprotokoluojant. Tokiu atveju balsavimas gali bti organizuojamas apklausos bdu ratu, taiau n vienas kolektyvinio valdymo organo narys neturi tam prietarauti. Kiek vienam valdymo organo nariui siuniamas sprendimo projektas ir, jeigu valdymo organo narys balsuoja u, sprendimas pasiraomas ir siuniamas kitam kolektyvinio valdymo organo nariui. Toks balsavimas gali bti organizuojamas naudojant galinius telekomunikacij renginius ir elektroniniu bdu, jeigu laikomasi CK 1.76 straipsnio 2 dalies ir 6.192 straipsnio 2 dalies taisykli. 4. Komentuojamo straipsnio 4 dalyje numatyta teismo galimyb skirti juridinio asmens organo narius. Taiau tam btina slyga yra neatidliotinas btinumas. Svoka neatidliotinas btinumas" reikia padt, kai nesant juridinio asmens organo nari gali bti neutikrinta vieoji

tvarka, paeisti geros morals principai, padaryta alos moni sveikatai ir gyvybei, asmen turtui ir teisms bei teistiems interesams, taip pat kai juridiniam asmeniui gresia esminiai turtiniai nuostoliai. Toks paskirtas juridinio asmens organo narys privalo veikti savarankikai, vadovaudamasis bendrosiomis taisyklmis, nustatytomis juridinio asmens valdymo organo nariui. Teismo paskirtas organo narys privalo atsistatydinti i karto, kai vietoj jo steigimo dokumentuose numatyta tvarka paskiriamas naujas organo narys. Komentuojamo straipsnio 4 dalis gali bti taikoma tik valdymo organo nariams. Teis kreiptis teism dl juridinio asmens organo paskyrimo turi bet kuris suinteresuotas asmuo. 5. Komentuojamo straipsnio 5 dalyje bet kuriam juridinio asmens organo nariui suteikiama galimyb galioti kitus asmenis balsuoti u j juridini asmen susirinkime (posdyje). Taiau juridinis asmuo negali kitam asmeniui pavesti atlikti kit juridinio asmens nario funkcij. Juridinio asmens steigimo dokumentuose gali bti nustatytas draudimas galioti kitus asmenis balsuoti u juridinio asmens organo nar. 6. Balsuojant sprendimas priimtas ar ne, sprendia kolegialaus organo posdio (susirinkimo) pirmininkas, iskyrus atvejus, kai balsuojama ratu arba sudaroma bals skaiiavimo komisija. Kai kolegialaus organo posdio (susirinkimo) pirmininkas nerenkamas, taip pat nesudaroma bals skaiiavimo komisija, balsus skaiiuoja kolegialaus organo pirmininkas. Jeigu reikalauja dauguma (dauguma skaiiuojama nuo dalyvaujani kolegialaus organo nari skaiiaus) kolegialaus organo nari, btina balsuoti pakartotinai. Perbalsavus pirmasis balsavimo rezultatas netenka galios. Antr kart perbalsavimas neorganizuojamas. Balsai gali bti skaiiuojami dvejopai: skaiiuojant kiekvieno nario bals arba konkrei bals neskaiiuojant, jeigu galima nustatyti, kad sprendimas priimamas arba nepriimamas aikia bals dauguma. Bals skaiiavimo bd pasirenka asmuo, priimantis sprendim dl balsavimo rezultat. Jeigu toks asmuo pasirinko neskaiiuoti konkrei bals, tai nors ir vieno nario reikalavimu btina perbalsuoti. Tokiu atveju perbalsuojant turi bti skaiiuojami konkrets balsai. 7. Komentuojamo straipsnio 7 dalyje nurodyta, kad statymuose ir juridinio asmens steigimo dokumentuose gali bti nustatyta kitokia nei komentuojamo straipsnio 6 dalyje balsavimo tvarka. 8. Komentuojamo straipsnio 8 dalyje sakoma, kad io straipsnio taisykls netaikomos akcinink (pajinink) susirinkimui, t. y. akcini bendrovi ir udarj akcini bendrovi akcinink susirinkimams.

2.94 STRAIPSNIS
Sprendimo patvirtinimas Jei sprendimo galiojimui reikalingas kito juridinio asmens organo pritarimas, toks pritarimas gali bti iduodamas vliau per protingumo kriterij atitinkant laiko tarp. 1. Kai kuriems sprendimams sigalioti gali reikti kito juridinio asmens organo pritarimo. Tai gali bti nustatyta tiek steigimo dokumentuose, tiek statymuose. 2. Komentuojamame straipsnyje nurodyta, kad turi bti pritarta per protingumo kriterij atitinkant laik. Protingumo kriterijus iuo atveju apibriamas laikotarpiu, per kur reikia suaukti susirinkim ir jam pasirengti. Taip pat reikia atsivelgti, ar artimiausioje ateityje nra numatyta suaukti juridinio asmens organo susirinkim ar posd, taip pat vertinti sprendimo pobd. Jeigu per tok laik pritarimo negauta, juridinio asmens organas turi i naujo priimti sprendim. VIII SKYRIUS JURIDINI ASMEN PABAIGA IR PERTVARKYMAS

2.95 STRAIPSNIS
Juridini asmen pabaiga 1. Juridiniai asmenys pasibaigia likvidavimo arba reorganizavimo bdu. 2. Reorganizavimas - tai juridinio asmens pabaiga be likvidavimo procedros. 3. Juridinis asmuo pasibaigia nuo jo iregistravimo i juridini asmen registro. 1. Juridinio asmens pasibaigimas - tai susivienijimo nustojimas egzistuoti kaip juridinio asmens. Juridinis asmuo gali pasibaigti dviem bdais - likvidavimo arba reorganizavimo. Likvidavimas -tai toks juridinio asmens pasibaigimas, kai jo veikla nutrksta, o teiss ir pareigos nepereina kitiems juridiniams asmenims. Juridinio asmens teisins formos pakeitimas nelaikomas juridinio asmens pasibaigimu. Juridinis asmuo gali pasibaigti savo valia arba prievarta. Juridinio asmens pasibaigimas savo valia reikia, kad tok sprendim prim juridinio asmens organai. Juridinis asmuo gali pasibaigti prievarta tik kai jis likviduojamas. 2. Juridinio asmens reorganizavimas - tai juridinio asmens pasibaigimas, kai jo veikla nesibaigia, o pereina kitam juridiniam asmeniui. Veiklos perjimas kitam asmeniui reikia, kad iam pereina teiss ir pareigos bei turtas. Reorganizavimo atveju netaikomos CK etosios knygos VI-VIII skyri nuostatos, Veiklos perjimas nra pagrindas nutraukti sutart ar reikalauti vykdyti prievol prie termin, jeigu kitaip nenumato sutartis, reglamentuojanios reikalavimo teiss perleidim ir skolos perklim. CK ar juo remiantis priimti statymai. Svoka likvidavimo procedros" reikia veiksmus, kuriais nustatoma juridinio asmens turtas, taip pat jo sipareigojimai, atitinkamai paskirstomas turtas ir itaip nutraukiama juridinio asmens veikla. Reorganizuojant juridin asmen, likvidavimo procedros neatliekamos, nes jo veikla (teiss ir pareigos) pereina kitiems juridiniams asmenims. 3. Likvidavimo atveju atlikus likvidavimo procedr ar reorganizavimo atveju perdavus teises ir pareigas kitiems juridiniams asmenims, juridinis asmuo iregistruojamas i juridini asmen registro ir nuo to momento nustoja egzistuoti - jis pasibaigia. Likvidavimo procedra ar teisi ir pareig perdavimas gali bti atnaujinta teismo sprendimu, kreditori ar dalyvi praymu, jeigu atlikus iuos veiksmus iaikjo prie tai neinomos ar niekieno neperimtos teiss ir pareigos (turtas) ir jeigu dl tokio turto turi bti atlikti likvidatoriaus ar reorganizavimo atveju - juridinio asmens organo veiksmai. Tokiu atveju juridinio asmens iregistravimas nepanaikinamas, taiau likvidatorius ar kitas juridinio asmens organas teismo sprendimu gyja teis atlikti su iaikjusiu turtu susijusius veiksmus. Tokie veiksmai gali bti, pavyzdiui, baigus likvidavimo procedr ir iregistravus juridin asmen iaikjusio turto perdavimas kreditoriams ar dalyviams; dl perduodant turt padaryt klaid turto neregistravimas registre ir tokio turto perdavimas bei registravimas i naujo ir panaiai.

2.96 STRAIPSNIS
Juridini asmen reorganizavimas 1. Sprendim reorganizuoti juridin asmen priima juridinio asmens dalyviai arba teismas statym nustatytais atvejais. 2. Juridinio asmens, prie kurio prijungiamas kitas juridinis asmuo, sprendim dl reorganizavimo prijungimo bdu gali priimti ir juridinio asmens valdymo organai, jei yra ios aplinkybs: 1) juridini asmen reorganizavimo slygos yra paskelbtos, kaip nustatyta io kodekso 2.99 straipsnio 2 dalyje, ne vliau kaip likus trisdeimiai dien iki prijungiamo juridinio asmens dalyvi susirinkimo; 2) bet kuris juridinio asmens dalyvis turi teis susipainti su io straipsnio 4 dalyje nurodytais dokumentais;

3) vienas ar keli juridinio asmens dalyviai, turintys ne maiau kaip 1/20 bals juridinio asmens dalyvi susirinkime, turi teis reikalauti, kad bt suauktas juridinio asmens dalyvi susirinkimas dl reorganizavimo prijungimo bdu. 3. Sprendimas dl juridinio asmens reorganizavimo priimamas kvalifikuota bals dauguma. J nustato steigimo dokumentai ir ji negali bti maesn nei 2/3 vis susirinkime dalyvaujani dalyvi bals. Sprendimas dl juridinio asmens reorganizavimo gali bti priimtas tik prajus trisdeimiai dien nuo vieo paskelbimo apie reorganizavimo slyg sudarym, kaip nurodyta io kodekso 2.101 straipsnio 1 dalyje. Sprendimu dl juridinio asmens reorganizavimo turi bti patvirtintos reorganizavimo slygos ir pakeisti ar priimti nauji steigimo dokumentai. 4. Ne vliau kaip likus trisdeimiai dien iki juridinio asmens dalyvi susirinkimo dl reorganizavimo juridinio asmens dalyviai turi teis susipainti su reorganizavimo slygomis, po reorganizavimo tsiani veikl ar naujai kuriam juridini asmen steigimo dokumentais arba j projektais ir vis reorganizavime dalyvaujani juridini asmen valdymo organ parengtomis ataskaitomis, ekspert vertinimais bei prajusi trej finansini met finansinmis atskaitomybmis. Jei reorganizavimo slygos buvo sudarytos prajus eiems mnesiams po nors vieno dalyvaujanio reorganizavime juridinio asmens finansini met pabaigos, pagal tas paias taisykles kaip ir prie tai sudaryta finansin atskaitomyb turi bti sudaroma ir juridinio asmens dalyviams pateikiama tarpin finansin atskaitomyb. Ji neturi bti sudaryta anksiau nei likus trims mnesiams iki reorganizavimo slyg sudarymo. Kiekvienas juridinio asmens dalyvis turi teis gauti vis ivardyt dokument kopijas. 5. Juridini asmen valdymo organai privalo juridini asmen dalyviams praneti apie visus esminius pasikeitimus, vykusius po reorganizavimo slyg sudarymo ir iki sprendimo dl reorganizavimo primimo, ir raytin praneim pridti prie io straipsnio 4 dalyje nurodyt dokument bei praneti odiu apie esminius pasikeitimus juridini asmen dalyvi susirinkime. 1. Komentuojamo straipsnio tikslas - nustatyti juridini asmen reorganizavimo pagrindus ir etapus. Komentuojamo straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad gali bti reorganizuojamas bet kuris juridinis asmuo, jeigu atitinkam sprendim priima juridinio asmens dalyviai (juridinio asmens dalyvi susirinkimas) arba teismas statym numatytais atvejais. Sprendim reorganizuoti juridin asmen gali priimti ir juridinio asmens valdymo organas, taiau tik esant aplinkybms, nurodytoms komentuojamo straipsnio 2 dalyje. 2. Reorganizuojant juridin asmen dalyvauja ne maiau kaip du juridiniai asmenys. Komentuojamo straipsnio 2 dalis taikoma reorganizuojant juridin asmen prijungimo bdu (r. CK 2.97 str. komentar). Prijungimo bdu reorganizuojamas juridinis asmuo yra tas, kuris pasibaigia, t. y. kurio teiss ir pareigos pereina kitam juridiniam asmeniui. Juridinis asmuo, kuriam pereina reorganizuojamo juridinio asmens teiss ir pareigos, vadinamas juridiniu asmeniu, prie kurio prijungiamas reorganizuojamas juridinis asmuo. Sprendim reorganizuoti turi priimti visi reorganizuojant dalyvaujantys juridiniai asmenys, nesvarbu, jie yra reorganizuojami ar prie j prijungiamas kitas juridinis asmuo. Tam, kad sprendim reorganizuoti galt priimti juridinio asmens valdymo organas, prie kurio prijungiamas juridinis asmuo, o ne juridinio asmens dalyvi susirinkimas, btinos aplinkybs, nurodytos komentuojamo straipsnio 2 dalyje. ios aplinkybs yra trys. Pirma, turi bti sudarytos ir vieai, kaip nurodyta CK 2.101 straipsnio 1 dalyje, paskelbtos, taip pat pateiktos juridini asmen registrui reorganizavimo slygos. Toks praneimas turi bti pateiktas ne vliau kaip likus trisdeimiai dien iki reorganizuojamo juridinio asmens dalyvi susirinkimo. Antra, turi bti sudarytos slygos bet kuriam juridinio asmens, prie kurio prijungiamas kitas juridinis asmuo, dalyviui susipainti su io straipsnio 4 dalyje nurodytais dokumentais. Treia, steigimo ar kiti dokumentai turi numatyti galimyb juridinio asmens dalyviams, turintiems juridinio asmens dalyvi susirinkime ne maiau kaip 1/20 bals, reikalauti suaukti juridinio asmens, prie kurio prijungiamas juridinis asmuo,

dalyvi susirinkim, kuris sprst reorganizavimo klausim. Esant visoms ioms trims aplinkybms, juridinio asmens, prie kurio prijungiamas juridinis asmuo, valdymo organas gali priimti sprendim dl reorganizavimo prijungimo bdu. 3. Komentuojamo straipsnio 3 dalyje, skirtingai nei CK 2.93 straipsnyje, tvirtintas kvalifikuotos bals daugumos reikalavimas priimant sprendimus dl reorganizavimo. i daugum nustato steigimo dokumentai, taiau ji negali bti maesn nei 2/3 vis dalyvaujani dalyvi bals (t. y. nebalsavusieji ir susilaikiusieji balsuojant yra laikomi balsuojaniais prie). Galima iskirti tokius reorganizavimo etapus: 1) reorganizuojant dalyvaujani juridini asmen valdymo organai parengia juridinio asmens reorganizavimo slygas (r. CK 2.99 str. komentar); 2) kartu su slygomis parengiami steigimo dokumentai ir finansin atskaitomyb (r. CK 2.96 str. 4 d. komentar); 3) kiekvienas reorganizuojant dalyvaujantis juridinio asmens organas parengia reorganizavimo ataskaitas (r. CK2.99 str. 3 d. komentar); 4) reorganizavimo slygas vertina ekspertai (r. CK 2.100 str. komentar); 5) reorganizavimo slygos paskelbiamos vieai (r. CK 2.101 str. 1 d. komentar); 6) iki dalyvi susirinkimo praneama apie visus esminius pasikeitimus (r. CK 2.96 str. 5 d. komentar); 7) reorganizuojami juridiniai asmenys aukia juridinio asmens dalyvi susirinkim, kuriame patvirtina reorganizavimo slygas ir priima arba pakeiia steigimo dokumentus (r. CK 2.96 str. 3-4 d. komentar); 8) perduodamos teiss ir pareigos; 9) juridini asmen registrui pateikiami dokumentai, reikalingi reorganizuojamam juridiniam asmeniui i registro ibraukti ir naujajam registruoti (jeigu toks steigiamas). Reorganizavimo procedros atitinka ES Tarybos III moni direktyvos 78/855/EEB (OJ, 1978, L 295)1 ir ES Tarybos VI moni direktyvos 82/891/EEB (OJ, 1982, L 378)2 reikalavimus. 4. Komentuojamo straipsnio 4 dalyje nurodyta, su kokiais dokumentais btina supaindinti juridinio asmens dalyvius. Su tokiais paiais dokumentais turi bti supaindinami ir kreditoriai (r. CK 2.101 str. komentar). Dokumentai, kurie turi bti parengti ir su kuriais turi bti supaindinti juridinio asmens dalyviai, yra: reorganizavimo slygos, steigimo dokumentai t juridini asmen, kurie reorganizuoti ts veikl, ir t juridini asmen, kurie bus steigti, kiekvieno juridinio asmens valdymo organo parengtos ataskaitos, ekspert vertinimai ir prajusi trej met finansin atskaitomyb. Komentuojamame straipsnyje reikalaujama, kad jeigu reorganizavimo slygos buvo patvirtintos juridinio asmens valdymo organ prajus daugiau negu eiems mnesiams nuo bet kurio dalyvaujanio reorganizuojant juridinio asmens finansini met pabaigos", turi bti sudaroma tarpin io laikotarpio finansin atskaitomyb. Turi bti pasirinktas toks laikotarpis, kad finansinje atskaitomybje pateikta informacija bt tos dienos, kuri nra vlesn nei trys mnesiai iki reorganizavimo slyg sudarymo. Kiekvieno dalyvio reikalavimu turi bti pateiktos dokument, su kuriais dalyviai turi teis susipainti, kopijos. iuo atveju taip pat taikoma CK 2.90 straipsnio 3 dalis, kiek tai susij su umokesiu u kopij padarym. 5. Kadangi reorganizavimas gali trukti ilgai, nuo slyg sudarymo iki j patvirtinimo dalyvi susirinkime gali vykti vairi esmini pokyi. Pokyiai gali bti susij tiek su vidine juridini asmen veikla, tiek su veiklos aplinkos pasikeitimu. Informacij apie pasikeitimus turi parengti juridinio asmens valdymo organai ir ji pridedama prie dokument, su kuriais turi susipainti juridinio asmens dalyviai, bei apie juos praneama odiu artimiausiame juridini asmen dalyvi susirinkime, taip pat tame, kuris tvirtins reorganizavimo slygas. Informacija apie iuos esminius pasikeitimus pateikiama ir juridini asmen registro tvarkytojui.

2.97 STRAIPSNIS
Juridini asmen reorganizavimo bdai 1. Juridiniai asmenys gali bti reorganizuojami jungimo ir skaidymo bdu. 2. Galimi juridini asmen jungimo bdai yra prijungimas ir sujungimas. 3. Prijungimas - tai vieno ar daugiau juridini asmen prijungimas prie kito juridinio asmens, kuriam pereina visos reorganizuojamo juridinio asmens teiss ir pareigos. 4. Sujungimas - tai dviej ar daugiau juridini asmen susivienijimas nauj juridin

asmen, kuriam pereina visos reorganizuot juridini asmen teiss ir pareigos. 5. Galimi juridini asmen skaidymo bdai yra idalijimas ir padalijimas. 6. Idalijimas - tai reorganizuojamo juridinio asmens teisi ir pareig idalijimas kitiems veikiantiems juridiniams asmenims. 7. Padalijimas - tai vieno reorganizuojamo juridinio asmens pagrindu steigimas dviej ar daugiau juridini asmen, kuriems tam tikromis dalimis pereina reorganizuoto juridinio asmens teiss ir pareigos. 8. Negalima reorganizuoti likviduojamo juridinio asmens, kuris likviduojamas ne juridinio asmens dalyvi sprendimu, arba kai bent vienam juridinio asmens dalyviui yra perduota dalis likviduojamo juridinio asmens turto. 9. Atskir juridini asmen reorganizavimo ypatumus gali nustatyti statymai, reglamentuojantys atskiras juridini asmen teisines formas. 1. Komentuojamo straipsnio tikslas - nustatyti juridini asmen reorganizavimo bdus. Jame iskiriami du reorganizavimo bdai: jungimas ir skaidymas, ir kiekvienas savo ruotu dar skirstomas du atskirus bdus: jungimas - prijungim ir sujungim; skaidymas - idalijim ir padalijim. 2. Reorganizuojant prijungimo bdu dalyvauja vienas arba keletas juridini asmen (reorganizuojami juridiniai asmenys), kuri veikla pasibaigia, ir esamas juridinis asmuo (reorganizuojant dalyvaujantis juridinis asmuo), kuriam pereina visos reorganizuojamo asmens teiss ir pareigos. Sujungiant dalyvauja du ar daugiau juridini asmen (reorganizuojami juridiniai asmenys), kurie pasibaigia susivienydami nauj juridin asmen, kuriam pereina visos reorganizuot juridini asmen teiss ir pareigos. Idalijant dalyvauja vienas juridinis asmuo (reorganizuojamas juridinis asmuo), kuris pasibaigia, ir du ar daugiau esam juridini asmen, kuriems pereina reorganizuojamo juridinio asmens teiss ir pareigos (reorganizuojant dalyvaujantys juridiniai asmenys). Padalijant dalyvauja vienas juridinis asmuo (reorganizuojamas juridinis asmuo), kuris pasibaigia ir kurio pagrindu steigiami du ar daugiau nauj juridini asmen. Esminiai prijungimo ir idalijimo poymiai, kad nauji juridiniai asmenys nesteigiami, o sujungimo ir padalijimo - nauji juridiniai asmenys steigiami. Reorganizuojam sujungimo ir padalijimo bdu juridini asmen dalyvi susirinkimas turi patvirtinti nauj juridini asmen steigimo dokumentus. iuo atveju juridinio asmens steigju laikomi reorganizuojami juridiniai asmenys, dalyviais - reorganizuojam juridini asmen dalyviai; steigimo sandoris nra sudaromas. 3. Komentuojamo straipsnio 8 dalyje nurodyta, kokiais atvejais negalima reorganizuoti juridinio asmens. Tai atvejai, kai juridinis asmuo, remiantis CK 2.106 straipsnio 2-A ir 6-7 dalimis, likviduojamas ne juridinio asmens dalyvi sprendimu ir kai juridinio asmens likvidavimo procedros jau pradtos bei dalis turto yra perduota juridinio asmens dalyviams. 4. Komentuojamo straipsnio 9 dalyje numatyta galimyb statymuose, reglamentuojaniuose konkreias juridini asmen teisines formas, nustatyti tam tikrus reorganizavimo ypatumus. Tai reikia, kad laikantis pagrindini princip, tvirtint VIII skyriuje, galima numatyti kai kuriuos papildomus juridinio asmens reorganizavimo reikalavimus, taip pat atsisakyti ir pakeisti kai kurias reorganizavimo taisykles, jeigu tai numatyta CK arba susij su juridinio asmens teisins formos specifika. Taiau komentuojamo straipsnio 9 dalis neleidia nustatyti nauj juridinio asmens reorganizavimo bd, procedr, kurios i esms skirtsi nuo idstyt CK 2.96 straipsnyje ir kituose straipsniuose (Pavyzdiui, Akcini bendrovi statymo 63
straipsnio 3 dalyje atskyrimas suprantamas kaip atskiras reorganizavimo bdas. Tai prietarauja CK 2.97 straipsniui, todl atskyrimu apibrtiems veiksmams netaikomos reorganizavimo procedros; r.: inios. 2000, Nr. 64-1914)1, nebent tai tvirtinta konkreiuose CK straipsniuose. Konkreias teisines formas

reglamentuojantys statymai gali iplsti supaprastintos juridinio asmens reorganizavimo tvarkos (CK 2.103 str.) taikym.

2.98 STRAIPSNIS

Skirtingos teisins formos juridini asmen reorganizavimas 1. Reorganizavime gali dalyvauti tik tos paios teisins formos juridiniai asmenys, iskyrus statym, reglamentuojani atskiras juridini asmen teisines formas, nustatytas iimtis. 2. Pasibaigus reorganizuojamam juridiniam asmeniui, kurio dalyviai atsako pagal juridinio asmens prievoles, nepaisant reorganizavimo slyg, pasibaigusio reorganizuoto juridinio asmens dalyviai trejus metus yra subsidiariai atsakingi pagal pasibaigusio juridinio asmens prievoles, atsiradusias iki teisi ir pareig perjimo tsianiam veikl juridiniam asmeniui. Jeigu juridinio asmens dalyvis netampa po reorganizavimo tsianio veikl juridinio asmens dalyviu tiek reorganizavimo metu, tiek vliau, jis neatleidiamas nuo ioje dalyje nurodytos atsakomybs. 1. Komentuojamame straipsnyje nustatyta, kad reorganizuojant gali dalyvauti tik tos paios teisins formos juridiniai asmenys, taiau statymai gali nustatyti ir ios taisykls iimtis, pavyzdiui, gali dalyvauti tiek udaroji akcin bendrov, tiek akcin bendrov. 2. Reorganizuojant kai kurie juridinio asmens dalyviai netampa nauj arba esam juridini asmen dalyviais. Reorganizuojamo neribotos civilins atsakomybs juridinio asmens arba juridinio asmens, kurio dalyviai atsako pagal juridinio asmens prievoles, dalyviai neatsivelgiant reorganizavimo slygas ir kitus dokumentus, trejus metus yra subsidiariai atsakingi su tsianiu veikl juridiniu asmeniu pagal pasibaigusio juridinio asmens prievoles.

2.99 STRAIPSNIS
Reorganizavimo slygos ir reorganizavimo ataskaita 1. Reorganizavime dalyvaujani juridini asmen valdymo organai privalo parengti juridinio asmens reorganizavimo slygas, kuriose turi bti numatyta: 1) io kodekso 2.44 straipsnyje nurodyta informacija apie visus reorganizavime dalyvaujanius juridinius asmenis; 2) reorganizavimo bdas, pasibaigiantys juridiniai asmenys ir tsiantys veikl po reorganizavimo juridiniai asmenys; 3) reorganizuojamo juridinio asmens dalyvio tapimo tsianio veikl po reorganizavimo juridinio asmens dalyviu tvarka, slygos ir terminai bei imokos juridinio asmens dalyviams; 4) momentas, nuo kurio pasibaigianio juridinio asmens teiss ir pareigos pereina tsianiam veikl po reorganizavimo juridiniam asmeniui; 5) juridinio asmens valdymo ir kitiems organams, administracijos darbuotojams ar io kodekso 2.100 straipsnyje nurodytiems ekspertams suteikiamos papildomos teiss. 2. Reorganizavimo slygos turi bti paskelbtos pagal io kodekso 2.101 straipsnio 1 dal ir pateiktos juridini asmen registrui ne vliau kaip pirm vieo paskelbimo dien, taikant io kodekso 2.66 straipsnio 3 dal mutatis mutandis. 3. Kiekvieno reorganizavime dalyvaujanio juridinio asmens valdymo organai privalo parengti raytines ataskaitas, kuriose turi bti nurodyti reorganizavimo tikslai, paaikintos reorganizavimo slygos, juridinio asmens veiklos tstinumas ir nurodyti reorganizavimo terminai bei ekonominiai pagrindai. 4. io straipsnio 3 dalis taikoma tik tuo atveju, kai reorganizavime dalyvauja akcin bendrov ar kiti juridiniai asmenys, kuri dalyviai, turintys ne maiau kaip 1/20 vis bals, to pareikalauja. 1. Komentuojamo straipsnio tikslas - atskleisti juridini asmen reorganizavimo slyg turin. Reorganizavimo slygos yra dokumentas, kuriuo remiantis reorganizuojami juridiniai asmenys. 2. Reorganizavimo slygose turi bti nurodyta informacija apie visus juridinius asmenis,

dalyvaujanius reorganizuojant (CK 2.44 str.), reorganizavimo bdai (CK 2.97 str.), pasibaigiantys ir tsiantys veikl juridiniai asmenys (jeigu manoma, pagal CK 2.44 straipsnio reikalavimus), reorganizuoto juridinio asmens dalyvio tapimo tsianio veikl po reorganizavimo juridinio asmens dalyviu tvarka (kaip ir kur turi kreiptis juridinio asmens dalyvis), slygos, kuriomis tampama kito juridinio asmens dalyviu (pvz., akcij keitimo slygos) ir terminai (koks nustatomas laikotarpis tapti kito juridinio asmens dalyviu) bei imokos (jeigu tapti kito juridinio asmens dalyviu negalima proporcingai skirstant akcijas, dalis, pajus, gali bti imokamos pinigins kompensacijos) juridinio asmens dalyviams. Taip pat turi bti nurodomas momentas, nuo kurio pasibaigusio juridinio asmens teiss ir pareigos pereina tsiantiems veikl pasibaigus reorganizavimui juridiniams asmenims. Paprastai tai yra momentas, kai registruojamas naujas juridinis asmuo arba iregistruojamas pasibaigiantis juridinis asmuo. Reorganizavimo slygos gali numatyti ir kitok moment. Reorganizavimo slygose turi bti numatomos ir papildomos teiss, suteikiamos valdymo organo nariams, kitiems organams ar administracijos darbuotojams. ios teiss yra papildomos garantijos organ nariams ar darbuotojams, taip pat specialios kompensacijos, susijusios su reorganizavimu, jeigu tokios yra numatomos. 3. Komentuojamo straipsnio 2 dalyje nustatytas reikalavimas paskelbti reorganizavimo slygas vieai ir pateikti juridini asmen registrui. Kadangi komentuojamas straipsnis reikalauja vadovautis ir CK 2.66 straipsnio 3 dalimi, minti dokumentai turi bti pateikiami juridini asmen registro nuostatuose nustatyta tvarka. Keiiami steigimo dokumentai pateikiami kaip vientisas pakeistas dokumento tekstas. Juridini asmen registro duomenyse informacija apie reorganizuojam juridin asmen ir reorganizuojant dalyvaujant juridin asmen nurodoma remiantis CK 2.66 straipsnio 1 dalies 10 punktu. 4. Komentuojamo straipsnio 3 dalyje reikalaujama, kad reorganizuojant dalyvaujani ir reorganizuojam juridini asmen valdymo organui parengt raytin ataskait. Raytins ataskaitos tikslas suteikti isamesn informacij apie reorganizavim kreditoriams, juridinio asmens dalyviams ar kitiems suinteresuotiems asmenims. Ataskaitoje turi bti aptariami galimi reorganizavimo padariniai ir plaiau paaikinamos reorganizavimo slygos. Ataskaita raoma, jeigu reorganizuojant dalyvauja ar yra reorganizuojama akcin bendrov arba ito reikalauja bet kurio juridinio asmens dalyvis, turintis ne maiau kaip 1/20 vis bals dalyvi susirinkime. Jeigu reorganizuojant dalyvauja ar yra reorganizuojama udaroji akcin bendrov, ataskaita raoma tik esant nurodytiems dalyvi reikalavimams. Dalyvi reikalavimas turi bti pateiktas per proting laik nuo vieo reorganizavimo slyg paskelbimo. Remiantis tokiu reikalavimu parengta ataskaita skelbiama pagal CK 2.96 straipsnio 5 dal, t. y. ataskaita pridedama prie CK 2.96 straipsnio 4 dalyje nurodyt dokument, o apie jos sudarym informuojamas dalyvi susirinkimas, jeigu toks aukiamas. Ataskaita pateikiama ir juridini asmen registrui.

2.100 STRAIPSNIS
Reorganizavimo slyg vertinimas 1. Juridinio asmens reorganizavimo slygas vertina turintis reikiam kvalifikacij nepriklausomas ekspertas. 2. Nepriklausomus ekspertus skiria kiekvienas reorganizavime dalyvaujantis juridinis asmuo. Jei norima paskirti visiems reorganizuojamiems juridiniams asmenims bendr ekspert, tokiam ekspertui turi pritarti juridini asmen registro tvarkytojas. 1. Komentuojamame straipsnyje reikalaujama, kad reorganizavimo slygas, taip pat ataskait ir steigimo dokumentus vertint kvalifikuotas nepriklausomas ekspertas. ia nenustatyta ekspertui keliam speciali reikalavim. Tai gali bti bet kuris asmuo, turintis patirties ir reikiam ini atlikti tok vertinim, pavyzdiui, teisininkas, advokatas ar auditorius. Reikalavimas vertinti netaikomas atvejais, numatytais CK 2.103 straipsnyje. Vertindamas reorganizavimo slygas ir steigjo dokumentus, ekspertas turi nustatyti, ar ie atitinka statym

keliamus reikalavimus, t. y. ar nra paeidiamos imperatyvios statym normos. Vertindamas ataskait, jeigu tokia pateikiama, ekspertas turi nurodyti, ar, jo manymu, joje pateikti teiginiai yra pagrsti. Eksperto nesutikimas su ataskaitos teiginiais ar pareikta nuomon dl imperatyvi statymo norm paeidimo nra pagrindas keisti reorganizavimo slygas. Eksperto vertinimo tikslas - nealikai perirti slygas ir pateikti atitinkam informacij (vertinim). 2. Komentuojamame straipsnyje nustatytas reikalavimas, kad nepriklausomus ekspertus skirt kiekvienas reorganizuojant dalyvaujantis asmuo. Ekspertus skiria juridinio asmens valdymo organas. Taiau juridini asmen registro tarnybos pritarimu gali bti skiriamas ir bendras ekspertas, vertinantis reorganizavimo slygas ir kitus dokumentus. Tokiu atveju ekspertas turi stengtis pateikti nuomon, kuri atspindt galim vis reorganizuojant dalyvaujani asmen poir ir interesus. Juridini asmen registro tvarkytojas, sprsdamas dl bendro eksperto skyrimo, turi vertinti jo nepriklausomumo aspektus.

2.101 STRAIPSNIS
Reorganizuojam juridini asmen kreditori teisi gynimas 1. Apie reorganizavimo slyg sudarym turi bti paskelbta vieai tris kartus ne maesniais kaip trisdeimties dien intervalais arba paskelbta vieai vien kart ir praneta visiems juridinio asmens kreditoriams ratu. Praneime turi bti nurodyti io kodekso 2.99 straipsnio 1 dalies 1,2 ir 4 punktuose ivardyti duomenys ir nurodyta, kur ir nuo kada galima susipainti su io kodekso 2.96 straipsnio 4 dalyje ivardytais dokumentais. 2. Reorganizuojamo juridinio asmens kreditorius turi teis reikalauti nutraukti ar vykdyti prie termin prievol, taip pat atlyginti nuostolius, jei tai numatyta sandoryje ar yra pagrindas manyti, kad prievols vykdymas dl reorganizavimo pasunks, ir kreditoriui pareikalavus juridinis asmuo nesuteik papildomo prievoli vykdymo utikrinimo. 3. Reorganizuojamo juridinio asmens kreditoriai turi teis susipainti su io kodekso 2.96 straipsnio 4 dalyje ivardytais dokumentais ir gauti j kopijas. 1. Komentuojamame straipsnyje numatyta pareiga apie reorganizavimo slyg sudarym paskelbti vieai ir vardyta, kas tokiame praneime turi bti nurodyta. Komentuojamas straipsnis taip pat nustato kreditori teisi garantijas. 2. Komentuojamo straipsnio 2 dalyje tvirtinta kreditoriaus teis nutraukti sutart ar pareikalauti vykdyti prievol prie termin, taip pat atlyginti nuostolius. ios teiss galioja tik reorganizuojamam, t. y. Pasibaigianiam juridiniam asmeniui. Kreditorius turi teis ito reikalauti tik jeigu prie tai kreipsi juridin asmen ir is nesuteik papildomo prievoli vykdymo utikrinimo ir tik jeigu tokie veiksmai yra numatyti sandoryje ar yra pagrindo manyti, kad dl reorganizavimo bus sunkiau vykdyti prievol. 3. Tam, kad juridinio asmens kreditoriai galt vertinti reorganizavimo padarinius, jiems suteikta teis susipainti su dokumentais ir gauti j kopijas ta paia tvarka kaip ir juridinio asmens dalyviams. i teis tvirtinta komentuojamo straipsnio 3 dalyje. Kreditoriams nesuteikta teis reikalauti sustabdyti reorganizavim. Taiau jeigu iame straipsnyje numatytos kreditori teiss buvo paeistos, teismas gali numatyti, kad u prievols kreditoriui vykdym solidariai atsakingi visi reorganizuojant dalyvav juridiniai asmenys.

2.102 STRAIPSNIS
Reorganizavimo negaliojimas 1. Reorganizavim pripainti negaliojaniu gali tik teismas ir tik tuo atveju, kai yra ios aplinkybs:

1) atitinkami reorganizavimo procedros dokumentai nebuvo paskelbti ar pateikti juridini asmen registrui; 2) juridini asmen dalyvi ar kito valdymo organo sprendimai dl reorganizavimo yra negaliojantys; 3) nevykdyti visi statym imperatyvij teiss norm nustatyti reorganizavimo reikalavimai. 2. Reorganizavimo pripainti negaliojaniu negalima, jei nuo juridinio asmens pasibaigimo iki kreipimosi teism prajo daugiau nei ei mnesiai. 3. Jei manoma, teismas privalo suteikti proting termin itaisyti klaidoms, dl kuri reorganizavimas pripaintinas negaliojaniu. 4. Teismo sprendimas pripainti juridinio asmens reorganizavim negaliojaniu nedaro negaliojanio tsianio veikl po reorganizavimo ar naujai kurto juridinio asmens iki atitinkam duomen juridini asmen registre pakeitimo. Pagal prievoles, kylanias i toki juridini asmen sandori, solidariai atsako visi reorganizavime dalyvav juridiniai asmenys. 1. Komentuojamo straipsnio tikslas - utikrinti civilini santyki reorganizuojant juridin asmen stabilum. 2. Komentuojamame straipsnyje numatyta galimyb pripainti reorganizavim negaliojaniu. Taiau itai gali padaryti tik teismas. Pagrindai, kuriais teismas gali pripainti reorganizavim negaliojaniu, yra isams ir ivardyti komentuojamo straipsnio 1 dalyje. 3. Komentuojamame straipsnyj e nurodyta, kada galima kreiptis teism dl reorganizavimo pripainimo negaliojaniu. is terminas yra ne ilgesnis nei ei mnesiai nuo reorganizuojamo juridinio asmens pasibaigimo ir yra pradedamas skaiiuoti nuo to momento, kai juridini asmen registre buvo padaryta atitinkama yma. Jeigu teismas nustat, kad reorganizavimas gali bti pripaintas negaliojaniu, ir, teismo nuomone, galima nustatyti termin itaisyti klaidoms, dl kuri teismas pripaino reorganizavim negaliojaniu, toks terminas turi bti nustatytas. Tokiu atveju teismo sprendimas sigalioja tik kai baigiasi terminas klaidoms itaisyti ir klaidos nra itaisytos. Juridinis asmuo, itaiss klaidas, privalo informuoti teism, o teismas pripaindamas, kad klaidos itaisytos, priima nutart. 4. Jeigu teismas pripasta juridinio asmens reorganizavim negaliojaniu, padtis, jeigu buvo steigtas naujas juridinis asmuo, turi bti atkuriama per likvidavimo procedr, o turtas grinamas ne juridinio asmens dalyviams, bet naujo juridinio asmens steigjams, t. y. reorganizuotiems juridiniams asmenims. Reorganizuoti juridiniai asmenys, kurie yra pasibaig ir ibraukti i juridini asmen registro, savo veikl atnaujina sigaliojus teismo sprendimui. Jie veikia taip, kaip veik savo pabaigos dien, atnaujina veikl ir tokio juridinio asmens valdymo organai. Jeigu sandoris buvo sudarytas pasibaigusio juridinio asmens, reorganizavim pripainus negaliojaniu pagal tokias prievoles solidariai atsako visi reorganizuojant dalyvav juridiniai asmenys.

2.103 STRAIPSNIS
Supaprastintas juridini asmen reorganizavimas Jei reorganizuojamas juridinis asmuo prijungiamas prie juridinio asmens, kuris yra vienintelis reorganizuojamo juridinio asmens dalyvis, arba jei reorganizavime dalyvauja vieieji juridiniai asmenys, io kodekso 2.99 straipsnio 3 dalis ir 2.100 straipsnis netaikomi. Komentuojamu straipsniu siekiama nustatyti supaprastint juridini asmen reorganizavim. Supaprastintas juridini asmen reorganizavimas reikia, kad nra rengiama reorganizavimo ataskaita ir juridinio asmens reorganizavimo slyg nevertina ekspertai. 2. Supaprastinta reorganizavimo procedra gali bti taikoma, kai reorganizuojama prijungimo bdu ir prie juridinio asmens prijungiamas toks juridinis asmuo, kurio vienintelis

dalyvis yra juridinis asmuo, prie kurio yra prijungiamas reorganizuojamas juridinis asmuo. Supaprastintas juridini asmen reorganizavimas taikomas ir kai reorganizuojant dalyvauja vieieji juridiniai asmenys, nes tokiu atveju negali atsirasti esmini neigiam padarini juridinio asmens dalyviams ar kreditoriams. Atsivelgiant CK 2.97 straipsnio 9 dal konkreias teisines formas reglamentuojantys statymai gali iplsti supaprastint juridini asmen reorganizavimo tvarkos taikym.

2.104 STRAIPSNIS
Juridini asmen pertvarkymas 1. Pertvarkymas - tai juridinio asmens teisins formos pakeitimas, kai naujos teisins formos juridinis asmuo perima visas pertvarkytojo juridinio asmens teises ir pareigas. 2. Jei yra pertvarkomas juridinis asmuo, kurio dalyviai atsako pagal juridinio asmens prievoles, tai, nepaisant pasirinktos naujos juridinio asmens teisins formos, pertvarkomo juridinio asmens dalyviai trejus metus yra subsidiariai atsakingi pagal pertvarkomo juridinio asmens prievoles, atsiradusias iki naujos teisins formos juridinio asmens (registravimo juridini asmen registre. Jei naujos teisins formos juridinio asmens dalyviu netampa pertvarkyto juridinio asmens dalyvis, tiek pertvarkymo metu, tiek vliau jis neatleidiamas nuo ioje dalyje nurodytos atsakomybs. 3. Vieasis juridinis asmuo, iskyrus valstybs ir savivaldybs mones, negali bti pertvarkomas i privatj juridin asmen. 4. Pertvarkant juridinius asmenis, mutatis mutandis taikomi io kodekso 2.101 straipsnio 2 dalis, 2.102 straipsnis, 2.107 straipsnio 1 dalis, 2.112 straipsnio 1 dalis. 5. Juridini asmen pertvarkymo ypatumus gali nustatyti ir atskiras juridini asmen teisines formas reglamentuojantys statymai. 1. Komentuojamame straipsnyje nustatyta juridinio asmens teisins formos keitimo procedra. Pertvarkymas nra juridinio asmens reorganizavimas, nes juridinis asmuo nesibaigia, o tik keiia teisin form. Kadangi keiiant teisin form gali keistis ir juridinio asmens teisinis statusas, komentuojamo straipsnio tikslas - nustatyti taisykles, kurios galt utikrinti juridinio asmens kreditoriaus, dalyvi ir kit suinteresuot asmen teises ir teistus interesus. 2. Komentuojamo straipsnio 2 dalyje nurodyta juridinio asmens pertvarkymo ypatyb, kai pertvarkomas juridinis asmuo, kurio dalyviai atsako pagal juridinio asmens prievoles (neribotos civilins atsakomybs juridinis asmuo). Tokio juridinio asmens dalyviai trejus metus lieka atsakingi pagal pertvarkomo juridinio asmens prievoles, neatsivelgiant nauj juridinio asmens teisin form, jeigu prievols atsirado iki naujos teisins formos juridinio asmens registravimo juridini asmen registre. Atsakomyb yra subsidiari. Pertvarkomo juridinio asmens dalyviui, netapusiam pertvarkyto juridinio asmens dalyviu, vis tiek trejus metus ilieka subsidiarioji atsakomyb pagal pertvarkyto juridinio asmens prievoles. 3. Komentuojamo straipsnio 3 dalyje draudiama pertvarkyti vieuosius juridinius asmenis privaiuosius juridinius asmenis. Vieasis juridinis asmuo, nordamas pakeisti savo teisin form privaiojo juridinio asmens teisin form, turi bti likviduojamas, o privatusis juridinis asmuo steigiamas i naujo. Tokia taisykl nustatyta todl, kad juridinio asmens dalyviai pertvarkius negaut naudos, atsiradusios iam dar veikiant kaip vieajam juridiniam asmeniui. Komentuojamo straipsnio 3 dalyje nedraudiama vieojo juridinio asmens pertvarkyti kitos teisins formos viej juridin asmen ar privatj juridin asmen - viej juridin asmen. Joje taip pat nedraudiama valstybs ir savivaldybs mons pertvarkyti privatj juridin asmen. 4. Komentuojamo straipsnio 4 dalyje nustatyti pagrindiniai juridinio asmens pertvarkymo procedrai keliami reikalavimai. Sprendimas pertvarkyti juridin asmen turi bti priimamas juridinio asmens dalyvi susirinkime kvalifikuota bals dauguma (r. CK 2.107 str. 1 d. komentar). Apie sprendim pertvarkyti juridin asmen turi bti praneama tris kartus ne trumpesniais kaip trisdeimties dien intervalais arba paskelbta vieai vien kart ir praneta

visiems kreditoriams (r. CK 2.112 str. 1 d. komentar). Juridinio asmens dalyvi susirinkimas priimdamas sprendim pertvarkyti juridin asmen taip pat turi patvirtinti naujos teisins formos juridinio asmens steigimo dokumentus arba juos sudaryti. Taiau, skirtingai nei esant reorganizavimo procedrai, pertvarkyto juridinio asmens steigjais laikomi pertvarkyto juridinio asmens dalyviai, nebent dalyvis atsisako tapti pertvarkyto juridinio asmens steigju. Steigimo dokumentams taikoma CK 2.46 straipsnio 4 dalis, t. y. steigimo dokumentai nuo j patvirtinimo dalyvi susirinkime (arba kita tvarka, jeigu tai numato juridinio asmens teisin form reglamentuojantys statymai) per eis mnesius turi bti pateikti juridini asmen registrui. Apie priimt sprendim pertvarkyti juridin asmen taip pat turi bti praneama juridini asmen registro tvarkytojui ir informacija apie tai traukiama juridini asmen registr, kaip numatyta CK 2.66 straipsnio 10 punkte. Pertvarkant juridin asmen jo kreditoriams suteikiamos tokios paios garantijos kaip ir reorganizuojamo juridinio asmens kreditori teiss, nustatytos CK 2.101 straipsnio 2 dalyje. Juridini asmen pertvarkymo pripainimas negaliojaniu galimas tik iimtiniais atvejais ir tai sprendia tik teismas (r. CK 2.102 str.). 5. Komentuojamo straipsnio 5 dalyje leidiama statymuose nustatyti ypatumus pertvarkant konkreios teisins formos juridinius asmenis. Ypatum svoka turi bti aikinama taip pat, kaip ji suprantama CK 2.97 straipsnio 9 dalyje.

2.105 STRAIPSNIS
Juridini asmen privalomas pertvarkymas 1. statymai gali numatyti aplinkybes, kuriomis juridinis asmuo privalo pakeisti teisin form. 2. Jei per statym nustatyt termin, kuris negali bti trumpesnis nei devyni mnesiai, juridinio asmens dalyviai nepriima sprendimo pakeisti juridinio asmens teisin form, laikoma, kad juridinio asmens teisin forma yra pakeista ir juridinis asmuo veikia pagal steigimo dokumentus tiek, kiek jie neprietarauja statymams, reglamentuojantiems juridini asmen, turini teisin form, kuri juridinis asmuo privaljo persitvarkyti, veikl. 3. io straipsnio 2 dalis netaikoma, jei per statym pertvarkymui nustatyt termin juridinis asmuo prim sprendim likviduoti juridin asmen. 1. Komentuojamo straipsnio 1 dalyje leidiama statymuose nustatyti aplinkybes, kurioms esant juridinis asmuo privalo pakeisti savo teisin form. statymuose taip pat turi bti nustatytas ne trumpesnis kaip devyni mnesi terminas, per kur juridinio asmens dalyviai turi priimti sprendim pakeisti juridinio asmens teisin form, t. y. j pertvarkyti. 2. Komentuojamo straipsnio 2 dalyje nustatytas principas, kad jeigu privalomas pertvarkymas neatliekamas, pripastama, jog juridinio asmens teisin forma yra pakeista. Atitinkamai yra keiiami ir registro duomenys, taiau jame turi bti nurodyta, kad juridinio asmens teisin forma yra pakeista atsivelgiant CK 2.105 straipsnio 2 dalies taisykles. Jeigu juridinio asmens dalyviai prim sprendim pertvarkyti juridin asmen ir pareng steigimo dokumentus, taiau per eis mnesius nepateik j juridini asmen registrui (r. CK 2.46 str. 4 d. komentar), laikomasi nuostatos, kad juridinis asmuo teisin form pakeit po ei mnesi, kai priimtas sprendimas. 3. Komentuojamo straipsnio 3 dalyje nustatyta komentuojamo straipsnio 2 dalies iimtis, kad ir pasibaigus terminui, per kur turi bti pakeista, juridinio asmens teisin forma gali bti ir nekeiiama, jeigu yra priimtas sprendimas likviduoti juridin asmen. Likvidavimo procedros trukm neturi takos ios dalies taikymui.

2.106 STRAIPSNIS
Juridini asmen likvidavimo pagrindai

Juridinio asmens likvidavimo pagrindai gali bti tik ie: 1) juridinio asmens dalyvi sprendimas nutraukti juridinio asmens veikl; 2) teismo ar kreditori susirinkimo sprendimas likviduoti bankrutavus juridin asmen; 3) teismo priimtas sprendimas likviduoti juridin asmen vadovaujantis io kodekso 2.131 straipsniu; 4) teismo sprendimas likviduoti juridin asmen io kodekso 2.70 straipsnyje nurodytais atvejais; 5) laikotarpio, kuriam buvo steigtas juridinis asmuo, pabaiga; 6) juridinio asmens dalyvi skaiiaus sumajimas maiau nei (statym leidiamas minimumas, jeigu juridinio asmens dalyvis per eis mnesius po tokio sumajimo nenutaria juridinio asmens reorganizuoti ar pertvarkyti; 7) juridinio asmens steigimo pripainimas negaliojaniu vadovaujantis io kodekso 2.114 straipsniu. 1. Komentuojamo straipsnio tikslas - gyvendinti nesikiimo privaius santykius princip juridinio asmens veiklos atvilgiu. is straipsnis sukuria prielaidas tinkamam asociacij teiss gyvendinimui garantuoti. Nesikiimo privaius santykius principas reikalauja sudaryti slygas patiems privai santyki dalyviams priimti sprendimus, kaip ir kada dalyvauti civiliniuose santykiuose. Asociacij teis reikalauja utikrinti laisv steigti asociacijas ir riboti j priverstinio likvidavimo pagrindus. 2. Komentuojamame straipsnyje ivardyti juridinio asmens likvidavimo pagrindai. Juridinio asmens likvidavimo pagrind sraas yra isamus. Atsivelgiant nesikiimo privaius santykius princip, pagrindinis juridinio asmens likvidavimo pagrindas yra juridinio asmens dalyvi sprendimas. is pagrindas nurodytas komentuojamo straipsnio 1 punkte. Remiantis komentuojamo straipsnio 1 punktu, juridiniai asmenys likviduojami ir esant bet kokioms kitoms steigimo dokumentuose numatytoms, taiau kituose io straipsnio punktuose nenurodytoms aplinkybms, kurios lemia juridinio asmens likvidavim. Tokios aplinkybs gali bti numatytos tik steigimo dokumentuose ir joms atsiradus juridinio asmens dalyviai privalo priimti sprendim likviduoti juridin asmen (r.,pvz., kini bendrij statymo 18 str. 1 d. 6-8 p.). Jeigu sprendimas likviduoti juridin asmen priimamas, bet kuris juridinio asmens dalyvis, pagal CK 1.138 straipsn, turi teis kreiptis teism dl juridinio asmens pripainimo likviduojamu, o likvidatoriaus skyrimui taikomos CK 2.108 straipsnio 4 dalies taisykls. Juridinio asmens likvidavimo pagrindas yra 2001 m. kovo 20 d. moni bankroto statymo 30 straipsnyje nustatyta teis likviduoti bankrutavus juridin asmen. Tok sprendim gali priimti teismas arba kreditori susirinkimas. Teismas taip pat gali priimti sprendim likviduoti juridin asmen esant pagrindams, numatytiems CK 2.131 straipsnyje, kai atliekamas juridinio asmens veiklos tyrimas ir taikomos atitinkamos priemons, CK 2.70 straipsnyje nurodytais atvejais, kai juridinis asmuo nebevykdo veiklos, ir esant pagrindams, numatytiems CK 2.114 straipsnyje, kai likviduojamas neteistai steigtas juridinis asmuo. Juridinis asmuo taip pat turi bti likviduojamas pasibaigus laikotarpiui, kuriam jis buvo steigtas, ar juridinio asmens dalyvi skaiiui sumajus daugiau nei statymo leidiamas minimumas. Atsiradus ioms aplinkybms juridinis asmuo turi bti laikomas likviduojamu, o juridinio asmens dalyviai turi skirti likvidatori. Juridinio asmens dalyviams nepaskyrus likvidatoriaus, yra taikoma CK 2.108 straipsnio 4 dalis. Juridinis asmuo likviduojamas dl jo dalyvi skaiiaus sumajimo tik jeigu nuo sumajimo laiko praeina ne maiau kaip ei mnesiai ir per t laikotarp nepriimamas sprendimas reorganizuoti arba pertvarkyti juridin asmen. Jeigu sprendimas nepriimamas, toks juridinis asmuo laikomas likviduojamu pasibaigus ei mnesi terminui. Komentuojamas straipsnis nenumato galimybs kituose statymuose nustatyti kitus juridinio asmens likvidavimo pagrindus. 3. Juridinis asmuo gali bti likviduojamas tiek savo valia, tiek priverstinai. Juridinio asmens likvidavimas savo valia yra tada, kai juridinio asmens dalyviai priima sprendim

nutraukti jo veikl. Tokiam sprendimui keliami reikalavimai nustatyti CK 2.107 straipsnyje. Juridinio asmens likvidavimo pagrindus taip pat galima klasifikuoti pagal institucijas, priimanias sprendim j likviduoti. Tokios institucijos yra juridinio asmens dalyviai, teismas, kreditori susirinkimas. Sprendim skirti likvidatori nebtinai priima institucija, primusi sprendim likviduoti juridin asmen. Likvidatori gali skirti juridinio asmens dalyviai, teismas, kreditori susirinkimas, juridini asmen registro tvarkytojas ar likvidatorius gali bti i karto numatomas juridinio asmens steigimo dokumentuose arba juose nustatoma speciali likvidatoriaus skyrimo tvarka.

2.107 STRAIPSNIS
Juridinio asmens dalyvi sprendimas dl likvidavimo 1. Sprendimas dl juridinio asmens likvidavimo priimamas juridini asmen dalyvi kvalifikuota bals dauguma. J nustato juridinio asmens steigimo dokumentai ir ji negali bti maesn nei 2/3 vis susirinkimo dalyvi bals. 2. Priimtas sprendimas dl juridinio asmens likvidavimo negali bti atauktas, jei bent vienas juridinio asmens dalyvis gavo dal likviduojamo juridinio asmens turto. 1. Sprendim dl juridinio asmens likvidavimo gali priimti teismas, kreditori susirinkimas arba juridinio asmens dalyvi susirinkimas. Sprendim likviduoti juridin asmen juridini asmen dalyviai turi priimti kvalifikuota bals dauguma. Ji turi bti ne maesn kaip 2/3 vis susirinkimo dalyvi bals, t. y. 2/3 bals turi pritarti sprendimui likviduoti juridin asmen. Juridini asmen steigimo dokumentai gali numatyti ir didesn kvalifikuot bals daugum, reikaling tokiam sprendimui priimti. Sprendimas likviduoti juridin asmen gali bti atauktas tokia paia kvalifikuota bals dauguma, kaip ir buvo priimtas. 2. Sprendimas ataukti likvidavim negali bti priimtas, jeigu likvidatorius pradjo likviduojamo juridinio asmens turto juridinio asmens dalyviams perdavim ir bent vienas juridinio asmens dalyvis prim nors dal likviduojamo juridinio asmens turto.

2.108 STRAIPSNIS
Likvidatoriaus paskyrimas 1. Juridini asmen dalyviai, kreditori susirinkimas, juridini asmen registro tvarkytojas ar teismas, prim sprendim likviduoti juridin asmen, privalo paskirti likvidatori. 2. Juridinio asmens steigimo dokumentai ar statymai gali nustatyti kitokias likvidatoriaus skyrimo taisykles arba nustatyti konkret likvidatori. Teismo, kreditori susirinkimo ar juridini asmen registro tvarkytojo ios taisykls nesaisto. 3. Likvidatoriumi gali bti turintis reikiam kvalifikacij asmuo. Gali bti skiriama keletas likvidatori. Jei skiriama keletas likvidatori, yra sudaroma likvidacin komisija ir vienas i likvidatori skiriamas likvidacins komisijos pirmininku. 4. Jei likvidavimo pagrindas yra io kodekso 2.106 straipsnio 5 bei 6 punktai ir juridinio asmens dalyvis nepaskirta likvidatoriaus, juridinio asmens valdymo organai ar juridinio asmens dalyviai, turintys ne maiau kaip 1/20 vis bals, taip pat juridini asmen registro tvarkytojas turi teis kreiptis teism, kad is paskirt likvidatori. 5. Jei likvidavimo pagrindas yra io kodekso 2.106 straipsnio 3 ar 7 punktai, tai iki to laiko, kol juridinio asmens dalyvis paskirs likvidatori, likvidatoriaus pareigas atlieka Vyriausybs galiota institucija. i institucija teismo pritarimu turi teis pavesti likvidatoriaus pareigas atlikti kitam asmeniui. 1. Komentuojamo straipsnio tikslas - nustatyti likvidatori skyrimo tvark, likvidatoriaus

kompetencij ir jam keliamus reikalavimus. is straipsnis sudaro prielaid gyvendinti nesikiimo privaius santykius princip. Pagal princip, net kai juridinis asmuo likviduojamas priverstinai, esant galimybei, likvidatorius turi bti skiriamas juridinio asmens dalyvi. 2. Komentuojamame straipsnyje tvirtinta taisykl, kad primus sprendim likviduoti juridin asmen privalo bti paskirtas likvidatorius. Jeigu juridinis asmuo likviduojamas remiantis CK 2.106 straipsnio 2 punktu, likvidatori skiria teismas arba kreditori susirinkimas. Kai juridinio asmens likvidavimo pagrindas yra CK 2.106 straipsnio 3 ar 7 punktas - likvidatori skiria juridinio asmens dalyviai, taiau atsivelgiama komentuojamo straipsnio 5 dal. Jeigu juridinis asmuo likviduojamas vadovaujantis CK 2.106 straipsnio 4 punktu-likvidatori skiria juridini asmen registro tarnyba. Likviduojant juridin asmen pagal CK 2.106 straipsnio 5 ar 6 punkt, likvidatori skiria juridinio asmens dalyviai, o jiems tokios pareigos neatlikus gali bti taikoma komentuojamo straipsnio 4 dalis. 3. Jeigu likviduojamo juridinio asmens likvidatori skiria dalyvi susirinkimas, steigimo dokumentai gali numatyti likvidatoriaus skyrimo taisykles, pavyzdiui, nustatyti likvidatoriui kvalifikacinius reikalavimus, numatyti, kad likvidatori skiria ne dalyvi susirinkimas, o valdymo organas ir panaiai, arba nurodyti konkret likvidatori, t. y. vardyti asmen, kuris vykdys likvidatoriaus pareigas, jeigu juridinis asmuo bus likviduojamas. Steigimo dokumentuose tvirtintos likvidatoriaus skyrimo taisykls netaikomos, kai likvidatori skiria teismas, kreditori susirinkimas ar juridini asmen registro tvarkytojas. Komentuojamo straipsnio 2 dalyje leidiama statymuose nustatyti kitokias likvidatoriaus skyrimo taisykles. Taiau statymai negali riboti galimybs steigimo dokumentuose nustatyti kitokias, nei numatytos statyme, likvidatoriaus skyrimo taisykles. 4. Komentuojamo straipsnio 3 dalyje nustatyti bendrieji reikalavimai, keliami asmeniui, tampaniam juridinio asmens likvidatoriumi. Tai turi bti asmuo, turintis reikiam kvalifikacij. statymas nenumato koki nors speciali reikalavim, pavyzdiui, turti licencij ar bti ilaikius specialius egzaminus, taiau tokio asmens patirtis ar isilavinimas turi leisti jam tinkamai vykdyti likvidatoriaus pareigas. Juridiniam asmeniui gali bti skiriama ir keletas likvidatori. Tokiu atveju yra sudaroma likvidacin komisija. Vienas i likvidatori yra skiriamas likvidacins komisijos pirmininku. Likvidacins komisijos nariams taikomos CK 2.86 straipsnio taisykls. 5. Komentuojamo straipsnio 4-5 dalyse numatytos bendrojo principo, nustatyto komentuojamo straipsnio 1 dalyje, iimtys. Likviduojant juridin asmen pagal CK 2.106 straipsnio 1 punkt, sprendim likviduoti priima ir likvidatori skiria dalyvi susirinkimas. Jeigu likvidavimo pagrindas yra kokios nors aplinkybs, numatytos steigimo dokumentuose, kurioms esant juridinio asmens dalyvi susirinkimas privalo priimti sprendim likviduoti, taikomos komentuojamo straipsnio 4 dalies taisykls (taip pat r. CK 2.106 str. komentar). Likviduojant juridin asmen pagal 2 punkt, sprendim likviduoti priima ir likvidatori skiria teismas ar kreditori susirinkimas. Likviduojant juridin asmen remiantis CK 2.106 straipsnio 5-6 punktais, juridinio asmens dalyviams nereikia priimti sprendimo likviduoti (esant aplinkybes patvirtina valdymo organai), taiau jie turi pareig skirti likvidatori. Jeigu likvidatorius nepaskiriamas arba dalyviai nepriima sprendimo likviduoti juridin asmen, komentuojamo straipsnio 4 dalyje ivardyti asmenys turi teis prayti teismo priimti sprendim likviduoti juridin asmen (t. y. konstatuoti, kad atsirado numatytos aplinkybs) ir skirti likvidatori. Likviduojant juridin asmen remiantis CK 2.106 straipsnio 7 punktu, taikomos analogikos taisykls kaip ir likviduojant j pagal 3 punkt. 6. Teismui primus sprendim likviduoti juridin asmen vadovaujantis CK 2.106 straipsnio 3 ir 7 punktais likvidatorius yra Vyriausybs galiota institucija, pavyzdiui, juridini asmen registro tvarkytojas, jeigu i institucija teismo pritarimu nepaveda likvidatoriaus pareig atlikti kitam asmeniui. Nurodytas likvidatorius savo funkcijas vykdo, iki juridinio asmens dalyviai paskiria nauj likvidatori. Jeigu teismui priimant sprendim likviduoti juridin asmen nurodytais pagrindais juridinio asmens dalyviai yra nurod, kas turi bti paskirtas likvidatoriumi, teismas nra saistomas pareigos skirti likvidatoriumi Vyriausybs galiot institucij ir gali

paskirti juridinio asmens dalyvi nurodyt asmen.

2.109 STRAIPSNIS
Juridinio asmens likvidatoriaus ataukimas 1. Juridinio asmens dalyvi paskirtas juridinio asmens likvidatorius gali bti atauktas paprasta juridinio asmens dalyvi, dalyvaujani susirinkime, bals dauguma. 2. Juridinio asmens dalyviai, kuri baisai sudaro ne maiau kaip 1/10 vis bals, kreditorius, turintis ne maesn kaip penkiasdeimt tkstani lit verts reikalavimo teis, arba ne maiau kaip 1/5 vis juridinio asmens darbuotoj turi teis kreiptis teism praydami pakeisti, likvidatori, jei is veikia netinkamai, taip pat nesiningai atsiskaito su kreditoriais, juridinio asmens dalyviais, nesiningai atlieka kitas pareigas arba paeidia juridinio asmens dalyvi, kreditori ar juridinio asmens darbuotoj teises. 1. Komentuojamame straipsnyje suteikiama galimyb ataukti paskirt likvidatori ir skirti nauj. Likvidatorius skiriamas paprasta bals dauguma, jeigu kitaip nenumato steigimo dokumentai, balsai skaiiuojami, kaip nurodyta CK 2.93 straipsnio 2 dalyje, o ataukiamas paprasta susirinkime dalyvaujani juridinio asmens dalyvi bals dauguma. i taisykl netaikoma, kai juridinio asmens likvidatori skyr ne juridinio asmens dalyviai. Tokiu atveju gali bti taikoma tik komentuojamo straipsnio 2 dalis. 2. Komentuojamo straipsnio 2 dalyje numatyta galimyb prayti teismo pakeisti likvidatori. Komentuojamo straipsnio 2 dalis taikoma neatsivelgiant tai, kas skyr juridinio asmens likvidatori. Likvidatoriaus ataukimo pagrindai ivardyti komentuojamo straipsnio 2 dalyje. Juridinio asmens steigimo dokumentuose gali bti nustatyti papildomi juridinio asmens likvidatoriaus ataukimo pagrindai, taip pat iplstas ratas asmen, turini teis kreiptis dl likvidatoriaus ataukimo. 3. Likvidatorius, paeids dalyvi, kreditori ar darbuotoj teises, gali bti atauktas. Teisi paeidimo svoka apima ir trukdym veiksmingai gyvendinti turimas teises. Dalyvi teiss paprastai nurodomos steigimo dokumentuose, kreditori ar darbuotoj ir juridinio asmens 6 sudarytose tarpusavio sutartyse arba atitinkamuose statymuose. Likvidatoriaus veiklos tikslas - ne pltoti, o nutraukti veikl, todl iskirtin dmes jis turi skirti juridinio asmens sudaryt sutari vykdymui tinkamai ubaigti. Likvidatorius privalo siningai atsiskaityti su kreditoriais ir dalyviais. Tai reikia, kad atsiskaitydamas su kreditoriais ir dalyviais likvidatorius turi veikti ne tik grietai laikydamasis reikalavim tenkinimo eils, bet ir elgtis taip, kad bt atsiskaitoma greitai, nesudarant nevienod slyg konkretiems kreditoriams, j nediskriminuojant, elgiantis su visais kreditoriais bona fide. Bendrieji siningo elgesio principai nustatyti CK 1.5 straipsnyje. Likvidatorius privalo veikti tinkamai. Tinkamo veikimo svoka apibrta CK 2.124 straipsnyje ir vis pirma reikia, kad likvidatorius privalo vykdyti bendrsias juridinio asmens valdymo organo nari pareigas. Vertinant likvidatoriaus veikl btina atsivelgti jo veiklos tikslus, kurie skiriasi nuo valdymo organo bendrj tiksl. Likvidatoriaus tikslas yra veiksmingai nutraukti juridinio asmens veikl per kiek manoma trumpesn laik, taip pat atsivelgiant sprendime likviduoti juridin asmen nurodytus veiksmus (r. CK 2.111 str. komentar). Likviduojant juridin asmen pagal CK 2.106 straipsnio 3 ir 7 punktus, statymo nurodytas likvidatorius bet kuriuo atveju gali bti pakeistas be ataukimo procedros, nurodytos komentuojamame straipsnyje. Dalyvi susirinkimas tokiu atveju skiria savo likvidatori, o statymo nurodytas likvidatorius nuo tokio likvidatoriaus paskyrimo netenka savo teisi. Paskyrimo momentas nustatomas atsivelgiant CK 2.66 straipsnio 5 dalies taisykles.

2.110 STRAIPSNIS
Likvidatoriaus kompetencija

1. Juridinio asmens valdymo organai netenka galiojim ir juridinio asmens dalyvi kompetencija dl sandori sudarymo pereina likvidatoriui nuo likvidatoriaus paskyrimo, o io kodekso 2.108 straipsnio 5 dalyje numatytais atvejais - nuo sprendimo dl juridinio asmens likvidavimo sigaliojimo. 2. Likvidatorius turi juridinio asmens valdymo organo teises ir pareigas ir jam mutatis mutandis taikomos ios knygos VII skyriaus nuostatos. 1. Komentuojamame straipsnyje nustatyta likvidatoriaus kompetencija ir tvirtintas principas, kad paskyrus likvidatori juridinio asmens valdymo organai netenka galiojim. 2. Komentuojamo straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad juridinio asmens valdymo organ kompetencija pereina likvidatoriui nuo jo paskyrimo. Likvidatoriaus paskyrimo momentas nustatomas atsivelgiant CK 2.66 straipsnio 5 dal, iskyrus komentuojamame straipsnyje nustatytas iimtis. Likvidatoriui taip pat pereina juridinio asmens dalyvi kompetencija dl sandori sudarymo, pavyzdiui, remiantis Akcini bendrovi statymo 24 straipsnio 2 dalies 16 ir 19 punktais. Tokiais atvejais likvidatoriui nereikia akcinink susirinkimo pritarimo. 3. Kai juridinis asmuo likviduojamas vadovaujantis CK 2.106 straipsnio 3 ir 7 punktais, sigaliojus sprendimui likviduoti juridin asmen juridinio asmens valdymo organai netenka galiojim ir juridinio asmens dalyvi kompetencija dl sandori sudarymo pereina likvidatoriui. Tokiu atveju, kol likvidatori paskiria juridinio asmens dalyviai, juo tampa ir kompetencij gyja statymo nurodytas likvidatorius. 4. Kadangi juridinio asmens likvidatorius perima juridinio asmens valdymo organ teises ir pareigas, jam taikomos CK VII skyriaus taisykls, taiau atsivelgiant tai, kad juridinio asmens likvidatoriaus tikslas yra vykdyti juridinio asmens likvidavimo procedras, t. y. nutraukti jo veikl. Likvidatorius vykdo tiek vidines, tiek iorines juridinio asmens valdymo organo funkcijas. Niekas kitas, be likvidatoriaus arba jo paskirt asmen, negali sudaryti sandori juridinio asmens vardu. Likvidatorius, vykdydamas likvidavimo procedras, privalo nustatyti juridinio asmens turt (taip pat sipareigojimus), informuoti apie likvidavim kreditorius ir baigti su jais sandorius bei padalyti juridinio asmens likviduojam turt. Likvidatoriaus pareigos taip pat gali bti apibrtos steigimo dokumentuose ar likvidavimo sprendime (r. CK 2.111 str. komentar). Likvidatoriaus pareigos gali bti nustatomos ir kituose statymuose (pvz., moni bankroto statymo 5, 7, 31 str. ir kt.) (moni bankroto statymo 30 straipsnio 4 dalyje nurodyta, kad
bankrutavusios mons likvidatoriaus funkcijas atlieka administratorius, paskirtas moni bankroto statymo nustatyta tvarka. i norm reikia aikinti atsivelgiant CK antrosios knygos VIII skyriaus nuostatas. Tai reikia, kad administratoriui atliekant likvidatoriaus funkcijas yra taikomi CK 2.108 straipsnio 3 dalis, 2.109 straipsnio2 dalis, 2.110-2.113 straipsniai. moni bankroto statymo nuostatos taikomos tik tiek, kiek neprietarauja nurodytiems CK straipsniams; r.: inios. 2001,Nr. 31-1010)1.

2.111 STRAIPSNIS
Likviduojamo juridinio asmens sandoriai Likviduojamas juridinis asmuo gali sudaryti tik tuos sandorius, kurie yra susij su juridinio asmens veiklos nutraukimu arba kurie numatyti sprendime likviduoti juridin asmen. Likvidavimas yra toks juridinio asmens pasibaigimas, kai jo veikla nutrksta. Tai lemia special likviduojamo juridinio asmens status ir likvidatoriaus udavin - veiksmingai per kiek manoma trumpesn laik nutraukti juridinio asmens veikl. Tai savo ruotu reikia, kad likviduojamas juridinis asmuo gali sudaryti tik tokius sandorius, kurie skirti turtui apskaityti, atsiskaityti su kreditoriais ir dalyviais, baigti vykdyti sandorius ir veiksmingai per kiek manoma trumpesn laik nutraukti juridinio asmens 2 veikl. Taiau priimant sprendim likviduoti juridin asmen gali bti nustatyti konkrets veiksmai, kuriuos turi atlikti likvidatorius, ar nustatoma speciali likvidavimo procedr atlikimo tvarka arba kitokios juridinio asmens veiklos

taisykls, iki galutinai nutraukiama veikla. Tokios taisykls gali bti nurodomos ir po kurio laiko, ne tik priimant sprendim likviduoti, bet ne vliau, nei atsiranda aplinkybs, nurodytos CK 2.107 straipsnio 2 dalyje. Visais atvejais tokios taisykls negali bti sudarytos taip, kad neleist likvidatoriui tinkamai atlikti savo pareig.

2.112 STRAIPSNIS
Praneimas apie likvidavim 1. Asmuo, prims sprendim likviduoti juridin asmen, juridini asmen nuostat nustatyta tvarka turi apie tai paskelbti vieai tris kartus ne maesniais kaip trisdeimt dien intervalais arba paskelbti vieai vien kart ir praneti ratu visiems kreditoriams. Praneime turi bti nurodyti visi io kodekso 2.42 straipsnio 1 dalyje ivardyti duomenys. 2. Apie likvidavim taip pat praneama juridini asmen registrui ne vliau kaip pirm vieo paskelbimo dien io kodekso 2.66 straipsnio 3 dalies nustatyta tvarka. 3. is kodeksas ar kiti Lietuvos Respublikos statymai gali nustatyti ir kitokias praneimo apie likvidavim taisykles. 1. Komentuojamame straipsnyje reikalaujama sprendim likviduoti juridin asmen paskelbti vieai tris kartus ne maesniais kaip 30 dien intervalais arba paskelbti j vieai vien kart ir praneti ratu visiems kreditoriams. Tai turi atlikti asmuo, prims sprendim likviduoti, arba jis gali pavesti tai atlikti kitam asmeniui. Jeigu likviduojama remiantis CK 2.106 straipsnio 5 ar 6 punktu, pareig praneti turi valdymo organai. 2. Apie sprendim likviduoti turi bti praneama ir juridini asmen registrui. Praneime nurodomi CK 2.44 straipsnio 1 dalyje ivardyti duomenys. registravus praneim apie likvidavim juridini asmen registre, juridinis asmuo yra laikomas likviduojamu. Jeigu likviduojamas pagal CK 2.106 straipsnio 3 punkt, juridinis asmuo tampa likviduojamu nuo teismo sprendimo likviduoti sigaliojimo dienos ir apie likvidavim praneama CK 2.64 straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka. Pareig praneti turi asmuo, prims sprendim likviduoti juridin asmen, nebent jis turi teis galioti tai padaryti kit institucij. 3. Komentuojamo straipsnio 3 dalyje leidiama statym nurodyta tvarka nustatyti statymuose kitokias praneimo apie likvidavim taisykles.

2.113 STRAIPSNIS
Likviduojamo juridinio asmens kreditori reikalavim tenkinimo eil 1. Likviduojant juridin asmen kreditori reikalavimai tenkinami ia tvarka: 1) pirmiausia tenkinami likviduojamo juridinio asmens turto keitimu utikrinti reikalavimai - i keisto turto verts; 2) pirmja eile tenkinami darbuotoj reikalavimai, susij su darbo santykiais; reikalavimai atlyginti al dl suluoinimo ar kitokio sveikatos sualojimo, susirgimo profesine liga arba uvus dl nelaimingo atsitikimo darbe; taip pat fizini asmen reikalavimai apmokti u perdirbti supirkt ems kio produkcij; 3) antrja eile tenkinami reikalavimai dl mokesi bei kit mok biudet ir dl privalomojo valstybinio socialinio draudimo ir privalomojo sveikatos draudimo mok; dl usienio paskol, kurioms suteikta valstybs arba Vyriausybs garantija; 4) treija eile tenkinami visi lik kreditori reikalavimai. 2. Kiekvienos paskesns eiles kreditori (iiekotoj) reikalavimai tenkinami po to, kai visikai patenkinti pirmesns eils kreditori (iiekotoj) reikalavimai. Jeigu neutenka l visiems vienos eils reikalavimams visikai patenkinti, ie reikalavimai tenkinami proporcingai pagal priklausani kiekvienam kreditoriui (iiekoto j ui) sum.

1. Komentuojamame straipsnyje nurodyta likviduojamo juridinio asmens kreditori reikalavim tenkinimo eil. i tvarka taikoma neatsivelgiant tai, kuo remiantis likviduojamas juridinis asmuo, iskyrus bankroto atvejus. Komentuojamo straipsnio 1 dalies 1 punkte tvirtinta bendroji taisykl, kad vis pirma i likviduojamo juridinio asmens turto tenkinami keitimu utikrinti reikalavimai. Kai keisto turto verts nepakanka reikalavimui patenkinti, likusi dalis tenkinama treija eile, jeigu toks reikalavimas neatitinka pirmajai ir antrajai eilms keliam reikalavim. Visi kiti reikalavimai turi bti suskirstyti tris grupes ir tenkinami paeiliui. Pirmja eile tenkinami reikalavimai, nurodyti CK 2.113 straipsnio 2 punkte, antrja eile - CK 2.113 straipsnio 3 punkte, ir treija eile tenkinami visi kiti kreditori reikalavimai. Patenkinus vis kreditori reikalavimus, liks likviduojamo juridinio asmens turtas paskirstomas dalyviams. Reikalavimams atlyginti ilaidas, susijusias su juridinio asmens likvidavimu, io straipsnio nuostatos netaikomos ir jie tenkinami i karto, kai atsiranda, iskyrus keist turt. Komentuojamame straipsnyje neleidiama statymuose ar sutartyse nustatyti kitokio kreditori reikalavim tenkinimo eilikumo, iskyrus bankroto atvejus (moni bankroto statymo 35 straipsnyje
nurodyta kiek kitokia kreditori reikalavim tenkinimo eil. Todl likviduojant bankrutavus juridin asmen kreditori reikalavimai turi bti tenkinami moni bankroto statyme nustatytu eilikumu; r.: inios. 2001, Nr. 311010)1.

2. Komentuojamo straipsnio 2 dalyje nustatyta taisykl, kad pirmiausia visikai patenkinami pirmesns eils kreditori reikalavimai. Juos patenkinus, tenkinami kitos eils kreditori reikalavimai. Visi vienos eils kreditori reikalavimai, kuriems patenkinti neutenka l, tenkinami proporcingai.

2.114 STRAIPSNIS
Juridinio asmens pripainimas neteistai steigtu 1. Juridinis asmuo gali bti pripaintas neteistai steigtu tik teismo ir tik tais atvejais, jei: 1) visi steigjai buvo neveiksns arba nebuvo statym nustatyto steigj minimumo; 2) nebuvo sudaryti statymuose nustatyti steigimo dokumentai arba buvo paeistos statym nustatytos imperatyviosios juridinio asmens steigimo taisykls; 3) tikrieji juridinio asmens steigimo tikslai neteisti arba prietarauja vieajai tvarkai; 4) statym nustatyta tvarka ir terminais nebuvo suformuotas minimalus statinis kapitalas; 5) juridinio asmens dokumentuose nenumatytas jo pavadinimas, tikslai, statinio kapitalo ar dalyvi asmenini na dydis, jei to reikalauja atskiras juridini asmen teisines formas reglamentuojani statym imperatyviosios normos. 2. Kai teismas pripasta juridinio asmens steigim neteistu, juridinis asmuo turi bti likviduojamas statym nustatyta tvarka. 3. Jei manoma, teismas privalo suteikti protingumo kriterij atitinkant laiko tarp itaisyti klaidoms, dl kuri juridinio asmens steigimas pripaintinas neteistu. 4. Teismas, priimdamas sprendim dl juridinio asmens steigimo pripainimo neteistu, turi atsivelgti juridinio asmens darbuotoj ir jo dalyvi, nedalyvavusi steigiant juridin asmen, interesus. 5. Iekin dl juridinio asmens steigimo pripainimo neteistu gali paduoti juridinio asmens dalyvis ar valdymo organai, taip pat prokuroras, gindamas vie interes. 1. Komentuojamas straipsnis atitinka ES Tarybos I moni direktyvos 68/15 l/EEB 11 straipsnio (OJ, 1968, Spec. Ed.(I)41)1 reikalavimus. Kadangi veikianio juridinio asmens likvidavimas gali sukelti daug neigiam padarini juridinio asmens darbuotojams, kontrahentams ir dalyviams, komentuojamame straipsnyje tvirtintos ribotos galimybs pripainti juridin asmen neteistai steigtu.

2. Komentuojamo straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad juridinis asmuo gali bti pripaintas neteistai steigtu tik teismo, ir tik atvejais, ivardytais komentuojamo straipsnio 1 dalyje. statymuose, steigimo dokumentuose negali bti nustatyta kitoki pagrind, kuriems esant juridinis asmuo gali bti pripaintas neteistai steigtu. Juridinis asmuo gali bti pripaintas neteistai steigtu, kai j steigiant visi steigjai buvo neveiksns arba nebuvo statyme nurodyto steigj minimumo. Jeigu bent vienas steigjas buvo veiksnus, is pagrindas negali bti taikomas. Pagrindas pripainti juridin asmen neteistai steigtu yra statymuose numatyt steigimo dokument: stat, o jeigu ie nesudaromi, steigimo sandorio, nesudarymas. Jeigu buvo paeistos statymuose nustatytos imperatyvios juridinio asmens steigimo taisykls, juridinis asmuo gali bti pripaintas neteistai steigtu. Juridinio asmens steigimo taisykls bus paeisti tos, jeigu juridinis asmuo bus neregistruotas. Pagrindas pripainti juridin asmen neteistai steigtu yra tada, kai juridinio asmens steigimo tikslai buvo neteisti arba prietaravo vieajai tvarkai. is pagrindas netaikytinas, jeigu juridinio asmens veikla yra neteista arba prietarauja vieajam interesui. Tokiu atveju gali bti taikomas ios knygos XI skyrius. Jeigu statymuose nustatytas minimalus privalomas juridinio asmens statinis kapitalas, kuris turi bti sukauptas per tam tikr laik, o itai nra padaryta, juridinis asmuo gali bti pripaintas neteistai steigtu. Juridinis asmuo gali bti pripastamas neteistai steigtu ir jeigu netinkamai sudaryti jo steigimo dokumentai, taiau tik kai nenumatytas jo pavadinimas, tikslai, statinio kapitalo ar dalyvi asmeninio nao dydis, jeigu ito reikalauja imperatyvios konkreias juridini asmen teisines formas reglamentuojani statym normos. 3. Komentuojamo straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad teismas privalo suteikti proting laikotarp itaisyti klaidoms, dl kuri juridinio asmens steigimas pripaintas neteistu, pavyzdiui, steigimo dokumentuose gali bti raytas juridinio asmens pavadinimas, juridinis asmuo registruotas juridini asmen registre, sukaupiamas minimalus statinis kapitalas ir panaiai. Tokiu atveju likviduoti juridinio asmens negalima. Taiau teismas gali ir nelikviduoti juridinio asmens, nors ir paeisti nustatyti reikalavimai, jeigu dl to gali bti paeisti darbuotoj ir (arba) juridinio asmens dalyvi, nedalyvavusi steigiant juridin asmen, interesai. 4. Komentuojamo straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad juridinis asmuo, kur teismas pripasta neteistai steigtu, yra likviduojamas, kaip nurodyta CK 2.106 straipsnio 7 punkte. Komentuojamame straipsnyje neleidiama ibraukti juridinio asmens i juridini asmen registro be likvidavimo procedros. 5. Komentuojamo straipsnio 5 dalyje nurodyta, kad iekin dl juridinio asmens pripainimo neteistai steigtu gali paduoti bet kuris juridinio asmens dalyvis, bet kuris juridinio asmens valdymo organas, taip pat prokuroras, jeigu itaip jis gina viej interes ir yra pagrindas, numatytas komentuojamo straipsnio 1 dalies 3 punkte. IX SKYRIUS PRIVERSTINIS AKCIJ (DALI, PAJ) PARDAVIMAS

2.115 STRAIPSNIS
Priverstinio akcij (dali, paj) pardavimo turinys 1. io kodekso 2.116 straipsnyje ivardyti juridinio asmens dalyviai turi teis kreiptis teism reikalaudami, kad juridinio asmens akcijos (dalys, pajai), priklausanios juridinio asmens dalyviui, kurio veiksmai prietarauja juridinio asmens veiklos tikslams ir kai negalima pagrstai manyti, kad tie veiksmai ateityje pasikeis, bt parduotos juridinio asmens dalyviui, kuris kreipiasi. 2. Iekinio pareikimas dl priverstinio akcij (dali, paj) pardavimo paduodamas apygardos teismui pagal juridinio asmens buvein. Teismas privalo praneti juridiniam asmeniui, kurio akcijos (dalys, pajai) turt bti priverstinai parduodamos, apie iekinio

padavim ir sprendimus. 3. alys dl i byl gali bylintis tik privalomai dalyvaujant advokatui. 4. Juridinio asmens dalyvis, padavs iekin dl priverstinio pardavimo, privalo kreiptis kitus juridinio asmens dalyvius silydamas bti bendraiekiais. 1. Juridinis asmuo steigiamas tam tikriems tikslams gyvendinti. Juridinio asmens dalyviai suteikia juridiniam asmeniui kapital ir (arba) dalyvauja jo veikloje. Naudojant kapital ir veikiant siekiama tam tikr bendr tiksl. Privatieji juridiniai asmenys steigiami privatiems interesams tenkinti, paprastai pelnui gauti. Juridinio asmens dalyvi tikslas tampa juridinio asmens tikslu. Komentuojamas straipsnis sudaro prielaidas realiam juridinio asmens veiklos tiksl gyvendinimui utikrinti. Jis leidia teismo sprendimu pakeisti juridinio asmens dalyvius, kuri veiksmai rodo, kad tikrasis j tikslas yra kitas, o ne privai interes per juridin asmen tenkinimas. Priverstinio akcij (dali, paj) pardavimo procedros etapai yra tokie: 1) teismui paduodamas pareikimas - iekinys; 2) teikiamas silymas dl bendraiekiui 3) teismas priima sprendim dl iekinio, nustats, ar yra aplinkybs, nurodytos CK 2.115 straipsnio 1 dalyje; 4) skiriami ekspertai, kurie turi nustatyti akcij (dali, paj) kain, ir nustatoma ekspert darbo apmokjimo tvarka; 5) ekspertai nustato akcij (dali, paj) kain ir pateikia teismui bei alims savo ataskait; 6) teismas, iklauss alis, priima nutart dl akcij (dali, paj) kainos; 7) akcijos (dalys, pajai) perduodama iekovo nuosavybn ir is sumoka nustatyt kain. Komentuojamas straipsnis ir visas priverstinis akcij (dali, paj) pardavimas yra perimtas i Olandijos CK (Companies and Other Legal Persons Under Netherlands Law and Netherlands Antilles Law. A translation of Book
2 of the Netherlands Civil Code and of the Law of the Netherlands Antilles on Legal Persons. The Hague: Kluvver, 1997. Section 335-343)1. io instituto poymiai inomi ir kitose valstybse (Pvz., JAV teis, r.: Clark R. Ch. Corporate Law, Aspen Law and Business, New York. 1986. P. 794-800; Anglijos teis, r.: Govver's Principles of Modem Company Law. London: Svveet & Maxwell, 1992. P. 662-672)2.

2. Komentuojamo straipsnio 1 dalyje nurodytos aplinkybs, kurioms esant juridinio asmens akcijos, dalys ar pajai, priklausantys vienam juridinio asmens dalyviui, teismo sprendimu parduodami kitam juridinio asmens dalyviui. Prieinga situacija aptariama CK 2.123 straipsnio 1 dalyje, pagal kuri vienas juridinio asmens dalyvis teismo sprendimu gali bti pareigotas nupirkti kito dalyvio akcijas, dalis ar pajus. Pagrindas kreiptis teism dl akcij pardavimo yra juridinio asmens dalyvio veiksmai, prietaraujantys juridinio asmens veiklos tikslams. Juridinio asmens veiklos tikslai reikia tiek bendr vis privaij juridini asmen tiksl tenkinti privaius interesus, tiek tikslus, kurie nurodyti juridinio asmens steigimo dokumentuose. Norint isiaikinti, ar juridinio asmens dalyvi veiksmai prietarauja juridinio asmens veiklos tikslams, vis pirma reikia nustatyti dalyvio pareigas juridiniam asmeniui ar kitiems juridinio asmens dalyviams. Juridinio asmens dalyvis, kaip numatyta CK 2.81 straipsnio 2 dalyje ir 2.82 straipsnio 2 dalyje, gali veikti ir kaip valdymo organas (narys). Tokiu atveju veiksmai, kuriais netinkamai vykdomos ar nevykdomos juridinio asmens organo nari pareigos, idstytos CK 2.86-2.87 straipsniuose, taip pat steigimo dokumentuose, turt bti pripastami prietaraujaniais juridinio asmens veiklos tikslams. Jeigu juridinio asmens dalyvis nra juridinio asmens valdymo organo narys, btina vertinti, ar steigimo dokumentuose numatytos kokios nors dalyvio pareigos. Netinkamas toki pareig vykdymas ar nevykdymas taip pat gali bti laikoma veiksmais, prietaraujaniais juridinio asmens veiklos tikslams. Paprastai juridinio asmens dalyviai neturi reikming pareig juridiniam asmeniui. Vadovaujantis CK 1.5 straipsniu, dalyvio veikla turi bti grindiama protingumo ir siningumo principais. Protingumo ir siningumo princip paeidimas juridinio asmens tiksl atvilgiu gali pasireikti dvejopai. Pirma, juridinio asmens dalyvis nepriima arba vengia priimti sprendimus, btinus tinkamai juridinio asmens veiklai utikrinti. Antra, juridinio asmens dalyvis naudojasi juridinio asmens turtu, taip pat juridinio asmens dalyvio teismis asmeninei ar treij asmen naudai. Btina slyga nagrinjant klausim dl sprendim neprimimo ar vengimo juos priimti yra negaljimas isprsti problemos kitu bdu. Privalu nustatyti, kad sprendim neprimimo padarini negalima protingai paalinti ar ukirsti jiems kelio kitais bdais (Akcini bendrovi statymo 29 straipsnyje
nustatyta pareiga suaukti pakartotin akcinink susirinkim, todl jeigu sprendimas gali bti priimtas tokiame

susirinkime nedalyvaujant akcininkui, vengianiam priimti sprendimus, negalima pripainti, kad paeidiamas protingumo ir siningumo principai nepriimant sprendim ar vengiant juos priimti; r.: inios. 2000, Nr. 641914)1. Naudojimasis turtu asmeninei, treij asmen naudai reikia, kad juridinio asmens

dalyvis naudoja turt, taip pat dalyvio teises tam, kad sukurt papildom gerov kitiems asmenims arba sau kitokiais bdais, nei nurodyta steigimo dokumentuose ar statymuose. Pavyzdiui, juridinio asmens dalyvis priima sprendim sudaryti su paiu savimi sutart, kuri aikiai nenaudinga juridiniam asmeniui, kurio dalyvis jis yra; pasinaudojs dalyvio teismis, suino konfidenciali informacij ir pasinaudoja ja siekdamas asmenins naudos; neprotingai atsisako reikalauti i valdymo organo nari ar kito dalyvio atlyginti al ir panaiai. Negali bti laikomi neatitinkaniais juridinio asmens tiksl tokie juridinio asmens dalyvio veiksmai, kuriems pritar visi juridinio asmens dalyviai arba kurie nurodyti steigimo dokumentuose. Komentuojamo straipsnio 1 dalyje sakoma, kad ne bet kokie veiksmai, prietaraujantys juridinio asmens tikslams, yra pagrindas taikyti CK 2.115 straipsn. Btina slyga, keliama tokiems veiksmams, yra pagrstas manymas, kad ateityje jie nepasikeis. Tai reikia, kad turi bti prieastis ir nra tiktina, jog ateityje ji inyks. i nuostata taip pat suponuoja tai, kad tokie veiksmai turi bti atliekami ne vien, o bent kelet kart arba turi bti labai reikmingi vertinant juridinio asmens veikl. 3. Komentuojamo straipsnio 2 dalyje nustatyta bendrj iekinio pareikimo taisykli iimtis, kad iekinys paduodamas apygardos teismui ne pagal atsakovo buvimo, o pagal juridinio asmens buveins viet. Kadangi sprendimas gali bti svarbus juridiniam asmeniui, taip pat kitiems dalyviams ar suinteresuotiems asmenims, pavyzdiui, darbuotojams, teismas yra pareigotas apie tokio iekinio gavim teisme ir priimtus sprendimus informuoti juridin asmen. 4. Siekiant ivengti piktnaudiavimo iame straipsnyje nustatyta teise ir atsivelgiant tai, kad iekinio patenkinimo padariniai gali bti labai reikmingi, komentuojamo straipsnio 3 dalyje reikalaujama, kad alys bylintsi tik privalomai dalyvaujant advokatui. Tai reikia, kad proceso veiksmai gali bti atliekami ir proceso dokumentai teikiami tik per advokat. Pavyzdiui, iekinio pareikim, apeliacin skund, kasacin skund, atsiliepimus j ir t.t. gali surayti ir privalo pasirayti advokatas. Jeigu proceso dokumentai nepasirayti advokato, teismas turi nustatyti termin iam trkumui paalinti, o jeigu trkumas per teismo nustatyt termin nepaalinamas, dokumentas grinamas (pvz., CPK 157 str.). Atsakovo vengimas pasisamdyti advokat nra klitis nagrinti byl- tokiu atveju byla gali bti nagrinjama, taiau atsakovas be advokato negals atlikti atitinkam proceso veiksm, pavyzdiui, paduoti apeliacinio skundo. 5. Komentuojamo straipsnio 4 dalyje numatyta, kad juridinio asmens dalyvis, pareiks iekin dl priverstinio pardavimo, privalo ratu kreiptis kitus juridinio asmens dalyvius, silydamas jiems bti bendraiekiais. itai turi bti padaryta ikart, kai pateikiamas ir priimamas iekinys.

2.116 STRAIPSNIS
Asmenys, turintys teis kreiptis dl priverstinio akcij (dali, paj) pardavimo 1. Teis kreiptis dl priverstinio akcij (dali, paj) pardavimo turi ie privataus juridinio asmens dalyviai: 1) vienas ar keli udarosios akcins bendrovs akcininkai, kuri turim akcij nominali vert ne maesn kaip 1/3 statinio kapitalo; 2) vienas ar keli kins bendrijos nariai, kuri dalys sudaro ne maiau kaip 1/3 viso bendrj dalin nuosavyb sujungto turto dali; 3) vienas ar keli ems kio bendrovs arba kooperatins bendrovs nariai, kuri pajus sudaro ne maiau kaip 1/3 vis paj. 2. Juridinio asmens dalyvis neturi teiss kreiptis dl priverstinio akcij (dali, paj) pardavimo esant io kodekso 2.115 straipsnyje nurodytoms aplinkybms, jeigu juridinio asmens steigimo dokumentai ar jo dalyvi sudarytos sutartys nustato kitokias priverstinio akcij (dali, paj) pardavimo taisykles ir ios gali bti taikomos.

3. Juridinio asmens dalyvis neturi teiss kreiptis dl priverstinio akcij (dali, paj) pardavimo, jeigu j kontroliuoja juridinis asmuo, kurio akcijos (dalys, pajai) turt bti priverstinai parduodamos. 4. Juridinio asmens dalyvis neturi teiss kreiptis dl priverstinio akcij (dali, paj) pardavimo, jeigu jis pats yra juridinis asmuo, kurio akcijos (dalys, pajai) turt bti priverstinai perduodamos. 1. Komentuojamo straipsnio tikslas - nustatyti juridini asmen dalyvius, kurie turi teise, kreiptis teism dl priverstinio akcij (dali, paj) pardavimo. 2. Pagal komentuojam straipsn, ne visi privaij juridini asmen dalyviai gali kreiptis teism dl priverstinio akcij (dali, paj) pardavimo. Komentuojamame straipsnyje nustatyta keletas bendrj slyg, kurios lemia, ar juridinio asmens dalyvis turi teis kreiptis teism dl priverstinio akcij (dali, paj) pardavimo. ios slygos susijusios su juridinio asmens teisine forma ir turim akcij (dali, paj) kiekiu. Teis kreiptis dl priverstinio akcij (dali, paj) pardavimo turi tik tokie privaiojo juridinio asmens dalyviai: 1) udarosios akcins bendrovs; 2) kins bendrijos; 3) komanditins kins bendrijos; 4) ems kio bendrovs; 5) kooperatins bendrovs. Teis kreiptis teism dl priverstinio akcij (dali, paj) pardavimo suteikia tik toks akcij (dali, paj) kiekis, kuris sudaryt ne maiau kaip 1/3 statinio kapitalo ar kito analogiko turto, atsivelgiant juridinio asmens teisin form, dal. 3. Juridinio asmens steigimo dokumentuose ar dalyvi sudarytose tarpusavio sutartyse gali bti nustatytos kitokios priverstinio akcij (dali, paj) pardavimo taisykls. Jeigu tokios taisykls yra nustatytos ir atitinka joms keliamus tikslus, juridinio asmens dalyvis neturi teiss naudotis CK 2.115 straipsnyje nurodytomis teismis. Toki taisykli tikslas turi bti numatyti, kaip elgtis, kai juridinio asmens dalyvio veiksmai prietarauja juridinio asmens veiklos tikslams. ios taisykls nebtinai turi numatyti priverstin akcij (dali, paj) pardavim kaip sprendimo bd. Pavyzdiui, taisykls gali numatyti juridinio asmens likvidavim ar kitokius padarinius, kai juridinio asmens dalyvio veiksmai prietarauja juridinio asmens tikslams. Svarbu ne tai, kokiu bdu sprendiama, bet ar yra numatyti sprendimo bdai, esant CK 2.115 straipsnio 1 dalyje nurodytam atvejui. Btina nustatyti, ar mint taisykli taikymas nra niekaip suvarytas ir ar pareikiant iekin jos gali bti taikomos. Sutart, kur nustatytos tokios taisykls, gali bti sudar nebtinai visi juridinio asmens dalyviai. Tokiu atveju teis taikyti CK 2.115 straipsnyje nurodytas teisines priemones turi tik dalyviai, tokios sutarties nesudar su asmeniu, kno veiksmai prietarauja juridinio asmens tikslams. 4. Vienas juridinis asmuo gali kontroliuoti kit juridin asmen tiek tiesiogiai, tiek per kitus asmenis. Komentuojamo straipsnio 3 dalyje draudiama teisinmis priemonmis, nurodytomis CK 2.115 straipsnyje, naudotis tokiems juridiniams asmenims, kurie yra kontroliuojami tiek tiesiogiai, tiek per kitus asmenis to juridinio asmens, kurio akcij (dali, paj) savininkai jie yra ir kurio akcijos (dalys, pajai) turt bti priverstinai parduodamos. 5. Komentuojamo straipsnio 4 dalyje draudiama priemones, numatytas CK 2.115 straipsnyje, taikyti paiam juridiniam asmeniui, kuris turi sigijs akcij (dali, paj). Juridiniai asmenys, ivardyti komentuojamo straipsnio 3-4 dalyse, negali bti traukti grup juridini asmen, taikani CK 2.115 straipsnyje nurodytas priemones.

2.117 STRAIPSNIS
Akcij (dali, paj) perleidimo ribojimai 1. Nuo teismo sprendimo dl priverstinio akcij (dali, paj) pardavimo primimo dienos atsakovas be iekovo sutikimo neturi teiss parduoti ar kitaip perleisti akcijas (dalis, pajus), jas keisti ar kitaip suvaryti teises jas, taip pat perleisti ar kitaip apriboti akcij (dali, paj) suteikiamas teises, jeigu teismas nenutaria kitaip. Teismas turi teis leisti atlikti ioje dalyje nurodytus veiksmus, jeigu iekovas tokiems veiksmams sutikimo

neduoda. 2. Nuo teismo sprendimo siteisjimo dienos atsakovas neturi teiss parduoti, iskyrus pagal skirsn, ar kitaip perleisti akcijas (dalis, pajus), jas (keisti, ar kitaip suvaryti teises jas, taip pat perleisti ar kitaip apriboti akcij (dali, paj) suteikiamas teises, jeigu teismas nenutaria kitaip. 3. Jeigu iekovas reikalauja, sprendim prims teismas gali udrausti atsakovui naudotis balsavimo teise be teismo ar iekovo sutikimo. 4. io straipsnio 1 ir 3 dalyse nustatyti draudimai galioja nepaisant teismo sprendimo apskundimo. 1. Teismas, nustats, kad juridinio asmens dalyvi veiksmai prietarauja juridinio asmens veiklos tikslams ir negalima pagrstai manyti, jog tie veiksmai ateityje pasikeis, priima sprendim, pareigojant atsakov parduoti akcijas iekovui. Nuo tokio sprendimo primimo dienos atsakovas be iekovo sutikimo neturi teiss parduoti ar kitaip perleisti akcij (dali, paj), taip pat varyti perleidimo, keisti ar varyti teises jas ir kaip nors riboti ar perleisti teises, kurias suteikia akcijos (dalys, pajai). Teismas neturi priimti specialaus nutarimo tam, kad komentuojamo straipsnio 1 dalies ribojimai bt taikomi. Jie taikomi automatikai, nebent teismas nutaria kitaip. Jeigu iekovas neduoda sutikimo, teismas gali suteikti teis atlikti mintus veiksmus atsakovui. Teismas gali taikyti ir kitas iekinio utikrinimo priemones. 2. Komentuojamo straipsnio 2 dalyje nustatyti tokie pat ribojimai kaip ir komentuojamo straipsnio 1 dalyje, taiau skirtingai nei 1 dalyje, nustatytas atitinkamas draudimas atsakovui, siteisjus teismo sprendimui. Komentuojamo straipsnio 2 dalyje nenumatyta galimybs atlikti draudiamus veiksmus iekovo sutikimu. Teismas gali nustatyti ir kitokius draudimus, nei nurodyti komentuojamo straipsnio 2 dalyje. 3. Komentuojamo straipsnio 3 dalyje aptariamas draudimas naudotis balsavimo teise be teismo ar iekovo sutikimo. Toki priemon teismas gali taikyti prims atitinkam sprendim, pareigojant parduoti akcijas (dalis, pajus). io straipsnio nuostatos neriboja teismo teiss taikyti kitas iekinio utikrinimo priemones, tarp j ir draudim, nurodyt komentuojamo straipsnio 3 dalyje. 4. Komentuojamo straipsnio 4 dalyje specialiai tvirtinta taisykl, kad, neatsivelgiant teismo sprendim dl priverstinio akcij (dali, paj) pardavimo apskundimo, tiek 1 dalyje, tiek 3 dalyje nurodyti draudimai galioja.

2.118 STRAIPSNIS
Ekspert paskyrimas 1. Teismas, patenkins iekin, turi paskirti ekspertus, kurie nustatyt akcij (dali, paj) kain. 2. Ekspertai turi pradti dirbti tik po to, kai teismo sprendimas siteisja. Ekspertai privalo pateikti teismui ir alims raytin ataskait dl akcij (dali, paj) kainos. 3. io kodekso 2.127-2.130 straipsniai turi bti taikomi mutatis mutandis. 1. Kadangi akcij (dali, paj) kainai nustatyti reikia speciali ini, teismas, patenkins iekin, privalo skirti ekspertus, kurie nustatyt akcij (dali, paj) kain. Ekspertams ir j darbui taikomos CK 2.127-2.130 straipsni taisykls. 2. Ekspertai gali bti paskirti teismui primus sprendim priverstinai parduoti akcijas, taiau turi teis pradti dirbti tik tokiam sprendimui siteisjus. Nustatyt akcij (dali, paj) kain ekspertai privalo nurodyti alims ir teismui. Raytinje ataskaitoje turi bti nurodyta priverstinai parduodam akcij (dali, paj) kaina, jos nustatymo metodika ir pagrindai.

2.119 STRAIPSNIS
Kainos nustatymas 1. Kai ekspertai pateikia ataskait dl akcij (dali, paj) kainos, teismas turi priimti nutart dl kainos nustatymo ir nustatyti, kas apmoka ekspert darb bei kitas j ilaidas. Teismas gali nusprsti, kad tokias ilaidas apmoka juridinis asmuo. 2. Dl teismo nutarties, nustatanios kain, gali bti duodamas atskiras skundas. Komentuojamame straipsnyje sakoma, kad galutin sprendim dl kainos priima teismas, iklauss ali nuomon. Teismas gali nusprsti pritarti ar nepritarti ekspert pateiktai ataskaitai, taip pat pakeisti ekspert nustatyt kain. Teismas nustato kain priimdamas nutart. Nutartyje dl kainos nustatymo taip pat turi bti nurodyta, kas apmoka ekspert darb ir kitas j ilaidas. Komentuojamame straipsnyje teismui leidiama nustatyti, kad tokias ilaidas apmoka ne bylos alys ar kuri nors alis, bet juridinis asmuo. Teismo nutartis dl kainos nustatymo gali bti skundiama pateikiant atskirj skund.

2.120 STRAIPSNIS
Priverstinio pardavimo tvarka 1. Kai siteisja teismo nutartis dl kainos nustatymo, atsakovas per dvi savaites turi perduoti iekovo nuosavybn akcijas (dalis, pajus), o iekovas turi priimti akcijas (dalis, pajus) ir sumokti nustatyt kain. Kaina turi bti sumokama perduodant iekovo nuosavybn akcijas. Perdavimas atliekamas juridinio asmens, kurio akcijos (dalys, pajai) perduodamos, buveinje arba kitoje iekovo ir atsakovo sutartoje vietoje. 2. Jeigu atsakovas nevykdo pareigos perduoti akcijas (dalis, pajus), juridinis asmuo turi perduoti akcijas (dalis, pajus) atsakovo vardu ir iduoti iekovui dokumentus, liudijanius nuosavybs teis priverstinai parduodamas akcijas (dalis, pajus), o atitinkamus atsakovo dokumentus pripainti negaliojaniais ir apie tai vieai paskelbti teiss akt nustatytame altinyje. Iekovas, gavs dokumentus, patvirtinanius nuosavybs teis akcijas (dalis, pajus), sumoka kain notaro, banko ar kitos kredito staigos depozitin sskait. 3. Jeigu iekov buvo keletas, priverstinai parduodamos akcijos (dalys, pajai) paskirstomos kiek manoma proporcingiau iekov turimoms juridinio asmens akcijoms (dalims, pajams). 1. Komentuojamo straipsnio tikslas - nustatyti priverstinio akcij (dali, paj) pardavimo tvark siteisjus teismo sprendimui ir nustaius akcij kain. 2. Komentuojamo straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad sigaliojus teismo sprendimui ir nustaius kain akcijos turi bti perduotos iekovui per dvi savaites. Akcijos (dalys, pajai) perduodamos ir kaina sumokama tuo paiu metu. Akcijos (dalys, pajai) perduodamos juridinio asmens buveinje. Taiau iekovas ir atsakovas gali susitarti dl kitos vietos. 3. Komentuojamo straipsnio 2 dalyje nurodyta, kaip turi bti perduodamos akcijos (dalys, pajai), jeigu atsakovas nevykdo savo pareigos jas perduoti. Tokiu atveju atsakovo akcijas (dalis, paj) patvirtinantys dokumentai anuliuojami ir iekovui iduodami nauji akcijas (dalis, paj) patvirtinantys dokumentai. T privalo atlikti juridinis asmuo. U iuos veiksmus atsakingas juridinio asmens valdymo organas. Tokiu atveju iekovas, gavs dokumentus, sumoka kain notaro, banko ar kitos kredito staigos depozitin sskait tuo paiu metu, kai gauna dokumentus, patvirtinanius nuosavybs teis akcijas (dalis, paj). 4. Komentuojamo straipsnio 3 dalyje aptariama, kaip turi bti paskirstomos akcijos (dalys, pajai), kai iekov keletas. Paskirstoma proporcingai iekov turimoms juridinio asmens akcijoms (dalims, pajams). Paskirstymo tvark nustato teismas, vadovaudamasis komentuojamo straipsnio 3 dalyje tvirtintu principu.

2.121 STRAIPSNIS
Priverstinio pardavimo tvarka, kai yra pirmenybs teis 1. Jeigu kiti juridinio asmens dalyviai ar asmenys turi pirmenybs teis sigyti priverstinai parduodamas akcijas (dalis, pajus), juridinis asmuo, gavs siteisjusi teismo nutart dl kainos nustatymo, privalo pasilyti akcijas (dalis, pajus) sigyti tokiems asmenims u teismo nustatyt kain. siteisjus teismo sprendimui dl priverstinio akcij (dali, paj) pardavimo, atsakovas privalo praneti juridiniam asmeniui apie asmenis, turinius pirmenybs teis sigyti priverstinai parduodam akcij (dali, paj) pagal iekovo sudarytas sutartis. 2. Asmenys, gav i juridinio asmens pasilym gyvendinti pirmenybs teis, privalo per trisdeimt dien ratu priimti arba atmesti pasilym. Jei asmuo neatsako aukiau nurodyt pasilym, laikoma, kad pasilymas yra nepriimtas. 3. Pasibaigus trisdeimties dien terminui, juridinis asmuo privalo praneti iekovui ir atsakovui, kiek akcij (dali, paj) yra akceptuota. Gavs praneim, atsakovas privalo perduoti akcijas praneime nurodytiems asmenims, o likusias pagal io kodekso 2.120 straipsn - iekovui. Akcijas (dalis, pajus) perkantys akcininkai privalo atsiskaityti u jas vadovaudamiesi io kodekso 2.120 straipsniu. Jeigu pirmenybs teis turintys asmenys laiku neatsiskaito u akcijas (dalis, pajus), akcijos (dalys, pajai) turi bti perduodamos iekovui. 1. Juridinio asmens steigimo dokumentuose, taip pat sudarytose sutartyse gali bti numatyta, kad pirmenybs teis sigyti priverstinai parduodamas akcijas turi kiti asmenys, o ne iekovai. Tokiu atveju juridinis asmuo privalo informuoti pirmenybs teis turinius asmenis ir pasilyti jiems sigyti akcijas teismo nustatyta kaina. 2. Komentuojamo straipsnio 1 dalyje nustatyta atsakovo pareiga praneti juridiniam asmeniui, ar yra asmen, kurie turi pirmenybs teis perleidiamas akcijas. Tai turi bti praneta nedelsiant, siteisjus teismo sprendimui dl priverstinio akcij (dali, paj) pardavimo. 3. Komentuojamo straipsnio 2 dalyje sakoma, kad asmenys, turintys pirmenybs teis sigyti priverstinai parduodamas akcijas, dl silymo turi apsisprsti per trisdeimt dien. Informacija jiems pateikiama j buveins arba gyvenamojoje vietoje. Jeigu negauta jokio atsakymo arba gautas neigiamas atsakymas, akcijos parduodamos iekovui. Jeigu pirmenybs teis turintys asmenys sigyja ne visas akcijas, likusios akcijos parduodamos iekovui. Nustatant akcij kain, btina atsivelgti, kokia dalis akcij gali tekti iekovui, jeigu pirmenybs teise pasinaudos kiti asmenys. Tokiu atveju teismas gali nustatyti ne vien akcij kain, atsivelgdamas j paskirstym.

2.122 STRAIPSNIS
Balsavimo teiss perleidimas 1. io kodekso 2.116 straipsnyje ivardyti asmenys turi teis kreiptis teisin reikalaudami, kad balsavimo teis bt grinta akcij (dali, paj) savininkui, jeigu balsavimo teis yra perleista kitam asmeniui, kurio veiksmai prietarauja juridinio asmens tikslams, ir negalima pagristai manyti, kad veiksmai ateityje pasikeis. 2. Akcij (dali, paj) savininkas gyja balsavimo teis nuo teismo sprendimo siteisjimo. 3. iuo atveju io kodekso 2.115 straipsnio 2 ir 3 dalys, 2.116 straipsnis, 2.117 straipsnio 3 dalis taikomi mutatis mutandis. Komentuojamame straipsnyje nurodyta, kad CK 2.115 straipsnis gali bti taikomas ir kai akcijos nra perleistos, taiau perleista balsavimo teis, pavyzdiui, pagal balsavimo teiss

perleidimo sutart (r. CK 2.89 str. komentar). iame straipsnyje numatyti tokie patys CK straipsniai kaip ir priverstinio akcij (dali, paj) pardavimo atveju.

2.123 STRAIPSNIS
Priverstinis akcij (dali, paj) pardavimas dl negaljimo tinkamai gyvendinti teises 1. Jei io kodekso 2.116 straipsnyje ivardyti juridinio asmens dalyviai negali tinkamai gyvendinti savo, kaip juridinio asmens dalyvio, teises dl kito juridinio asmens dalyvio veiksm ir negalima pagrstai manyti, kad tokie veiksmai ateityje pasibaigs, jie gali pareikti teismui iekin reikalaudami, kad juridinio asmens dalyvis, dl kurio veiksm negalima tinkamai gyvendinti teisi, nupirkt i j akcijas (dalis,*pajus). iuo atveju io kodekso 2.115 straipsnio 2 ir 3 dalys ir 2.116-2.121 straipsniai taikomi mutatis mutandis. 2. Juridinio asmens dalyvis, i kurio reikalaujama, kad jis nupirkt iekovo akcijas (dalis, pajus), privalo kreiptis kitus juridinio asmens dalyvius ir silyti bti bendraatsakoviais. Komentuojamame straipsnyje aptariamas prieingas nei CK 2.115 straipsnyje variantas. Pagal komentuojamo straipsnio 1 dal, juridinio asmens dalyvis, kuris negali tinkamai gyvendinti savo, kaip juridinio asmens dalyvio, teisi, dl kito juridinio asmens dalyvio veiksm, kai negalima pagrstai manyti, kad tokie veiksmai ateityje pasibaigs, gali pareikalauti, jog juridinio asmens dalyvis, dl kurio veiksm negalima tinkamai gyvendinti teisi, nupirkt akcijas (dalis, pajus). ia teise iuo atveju gali pasinaudoti tik tie juridinio asmens dalyviai, kurie atitinka CK 2.116 straipsnyje nustatytus reikalavimus. Aplinkybs, dl kuri galima pareikalauti, kad juridinio asmens dalyvis nupirkt akcijas (dalis arba pajus), yra tokios paios kaip ir nurodytos CK 2.115 straipsnyje, taiau iuo atveju jos apima ir bet kokius kliudymus pasinaudoti teismis, kurias numato juridinio asmens steigimo dokumentai ar dalyvi sutartis. Juridinio asmens dalyvio teiss apima ir teis tiktis, kad juridinis asmuo veiks siekdamas gyvendinti savo tikslus, o tai savo ruotu reikia, kad straipsn galima taikyti ir kai juridinio asmens dalyvio veiksmai prietarauja juridinio asmens veiklos tikslams. iuo straipsniu neturt naudotis juridinis asmuo, kuris kontroliuoja juridinio asmens veikl, nes jis turi visas galimybes gyvendinti savo teises. Toks asmuo gali naudotis CK 2.115 straipsnio suteikiamomis teismis. X SKYRIUS JURIDINIO ASMENS VEIKLOS TYRIMAS

2.124 STRAIPSNIS
Juridinio asmens veiklos tyrimo turinys io kodekso 2.125 straipsnyje ivardyti asmenys turi teis prayti teismo paskirti ekspertus, kurie itirt, ar juridinis asmuo, juridinio asmens valdymo organai ar j nariai veik tinkamai ir, jei nustatoma netinkama veikla, taikyti priemones, nurodytas io kodekso 2.131 straipsnyje. 1. Komentuojamo straipsnio tikslas - suteikti juridinio asmens dalyviams teisini priemoni, utikrinani, kad juridinio asmens valdymas bt tinkamas. Pagal straipsn, netinkama veikla apima tik juridinio asmens valdym ir tik juridinio asmens dalyvi sprendimus, susijusius su juridinio asmens valdymu (Pavyzdiui, negalima, pagal straipsn, netinkama veikla laikyti
juridinio asmens dalyvi sprendimo likviduoti juridin asmen, pakeisti steigimo dokumentus ar panaiai. Taiau jeigu juridinio asmens dalyvi sprendimas lemia tolesnius netinkamus valdymo organ veiksmus, komentuojamas straipsnis gali bti taikomas. CK 2.124 straipsnis gali bti taikomas ir kai dalyviai atlieka juridinio asmens valdymo organ funkcijas.)1. Kieno iniciatyva arba kieno priimtais sprendimais remiantis juridinis

asmuo netinkamai valdomas, komentuojamo straipsnio poiriu nra svarbu. Pareikjas

neprivalo nurodyti, ar toks netinkamas valdymas konkreiai susijs su juridinio asmens dalyviu, juridinio asmens valdymo organu ar jo nari veikla, taiau turi konkreiai nurodyti, kuo tokia netinkama veikla pasireikia. Netinkama veikla reikia paeidim CK 2.86-2.87 straipsni nuostat, kurios taikomos tiek valdymo organo nariui, tiek valdymo organui i corpore. Juridinio asmens veiklos tyrim sudaro tokie etapai: 1) kreipimasis juridin asmen; 2) pareikimo padavimas teismui; 3) nutarties dl juridinio asmens veiklos tyrimo pradios primimas; 4) ekspert skyrimas ir ekspert darbo umokesio mokjimo tvarkos nustatymas; 5) ekspert atliekamas tyrimas ir tyrimo ataskaitos ir rekomendacij pateikimas; 6) ekspert ataskaitos ir rekomendacijos svarstymas; ir 7) priemoni taikymas (Komentuojamas straipsnis, taip pat veiklos tyrimo institutas perimtas i Olandijos CK. Plaiau r. CK 2.115 straipsnio komentar)2. 2. Komentuojamas straipsnis netaikomas, jeigu sprendimus priima juridinio asmens dalyviai, veikdami ne kaip valdymo organas, iskyrus atvejus, kai juridinio asmens dalyvi susirinkimas tvirtina juridinio asmens valdymo organ veiksmus, taip pat priima sprendimus dl sandori sudarymo. 3. Komentuojamame straipsnyje nurodytos teisins priemons neriboja kit teisini priemoni taikymo (r. CK 2.82 str. 4 d., 2.115 ir kiti straipsniai). Koki teisin priemon pasirinkti, sprendia civilini santyki subjektai, taiau juridinio asmens veiklos tyrimo instituto ypatyb yra mechanizmas, leidiantis padedant ekspertams tirti sudting juridinio asmens veikl. Tad juridinio asmens veiklos tyrimo institutas turt bti taikomas tais atvejais, kai j (netinkam veikl) sudaro keletas ir daugiau epizod.

2.125 STRAIPSNIS
Asmenys, turintys teis kreiptis dl veiklos tyrimo 1. Teis kreiptis dl juridinio asmens veiklos tyrimo turi ie asmenys: 1) vienas ar keli akcininkai, kuri turim ar valdom akcij nominali vert yra ne maesn kaip 1/10 statinio kapitalo; 2) vienas ar keli kins bendrijos nariai, kuri dalys sudaro ne maiau kaip 1/10 vis dali; 3) vienas ar keli ems kio bendrovs ar kooperatins bendrovs (kooperatyvo) nariai, kuri pajai sudaro ne maiau kaip 1/10 vis paj; 4) juridinio asmens dalyviai, iskyrus io kodekso 2.35 ir 2.37 straipsniuose nurodyt juridini asmen ir ios dalies 1,2 ir 3 punktuose nurodyt asmen dalyvius, turintys ne maiau kaip 1/5 vis bals; 5) asmenys, taip pat ir juridinio asmens dalyviai, kuriems pagal steigimo dokumentus ar sudarytus su juridiniais asmenimis sandorius tokia teis suteikta. 2. Prokuroras, gindamas vieuosius interesus, tarp j ir kai juridinio asmens, jo valdymo organ ar j nari veikla prietarauja visuomens interesams, taip pat turi teis kreiptis dl juridinio asmens veiklos tyrimo. 1. Komentuojamame straipsnyje nurodyti juridinio asmens dalyviai, kurie turi teis kreiptis teism dl juridinio asmens veiklos tyrimo. 2. Teis kreiptis dl juridinio asmens veiklos tyrimo turi visi juridinio asmens dalyviai, turintys komentuojamame straipsnyje nurodyt kiek akcij (dali, paj) ar bals dalyvi susirinkime skaii. Skirtingai nuo priverstinio akcij (dali, paj) pardavimo instituto, veiklos tyrimo institutas gali bti taikomas ne tik privatiesiems, bet ir vieiesiems asmenims. Komentuojamame straipsnyje nurodyti kai kurie vieieji juridiniai asmenys, kuri veikla negali bti tiriama. Tai juridiniai asmenys, ivardyti CK 2.35 ir 2.37 straipsniuose: valstyb, savivaldyb ir j institucijos bei religins bendruomens ir bendrijos. Teis kreiptis teism dl veiklos tyrimo gali bti suteikta kitiems asmenims tiek juridinio asmens sudaromuose sandoriuose, tiek steigimo dokumentuose. Sandoriuose ar steigimo dokumentuose nurodyta teis gali bti suteikiama bet kuriems asmenims

neatsivelgiant turim bals skaii ar akcij (dali, paj) kiek. Taiau tokios taisykls negali riboti asmen, nurodyt komentuojamame straipsnyje, teisi. 3. Komentuojamo straipsnio 2 dalyje tvirtinta prokuroro teis kreiptis dl veiklos tyrimo, taiau tik jeigu paeistas vieasis interesas netinkamai valdant, taip pat kai juridinio asmens veikla prietarauja visuomens interesams. Pats netinkamas valdymas nra pagrindas kreiptis dl veiklos tyrimo, btina slyga - vieojo intereso paeidimas.

2.126 STRAIPSNIS
Pareikimo padavimas 1. Pareikimas dl veiklos tyrimo paduodamas apygardos teismui pagal juridinio asmens buvein. 2. Pareikimas gali bti paduotas tik tuo atveju, jei prie tai pareikjas kreipsi juridin asmen (juridinio asmens valdymo organ, jo nar) reikalaudamas nutraukti netinkam veikl ir suteik protingumo kriterijus atitinkant laikotarp aplinkybms paalinti. Tokiu kreipimusi nelaikomas praymas, kuriame nra konkreiai vardyta netinkama veikla ar nesiningas pareig vykdymas ir nenurodomi motyvai, kodl veikla yra netinkama. 3. Rengiant kreipimsi ir pareikim dl veiklos tyrimo, btinas advokato dalyvavimas. Advokato atstovavimas pareikjui btinas teismui nagrinjant byl dl veiklos tyrimo. ios dalies nuostatos netaikomos, jei dl veiklos tyrimo kreipiasi prokuroras, gindamas vie interes. 4. Teismas, gavs pareikim ir iklauss ali paaikinimus, priima nutart dl juridinio asmens veiklos tyrimo, jei yra pagrindas manyti, kad gali bti io kodekso 2.124 straipsnyje, 2.125 straipsnio 2 ar 3 dalyse nurodytos aplinkybs, arba pareikim atmeta. 1. Komentuojamame straipsnyje nurodyta, kad pareikimas dl veiklos tyrimo paduodamas apygardos teismui pagal juridinio asmens buveins viet. 2. Komentuojamo straipsnio 2 dalyje nustatyta slyga, kad pareikimas dl veiklos tyrimo gali bti paduodamas tik jeigu prie tai buvo kreiptasi juridin asmen reikalaujant nutraukti netinkam veikl, t. y. nustatyta privaloma iankstin ikiteismin gino sprendimo tvarka. Komentuojamame straipsnyje nereikalaujama kreiptis konkret juridinio asmens valdymo organ ar jo nar, kuris veikia netinkamai. Kreipimasis adresuojamas juridiniam asmeniui. Pareikime turi bti nustatytas protingumo kriterij atitinkantis laikotarpis, per kur turi bti nutraukta netinkama veikla. Teismas gali nepriimti pareikimo, jeigu, jo manymu, nustatytas nepakankamas terminas. Pareikime (kreipimesi) juridin asmen neturi bti konkreiai vardyti netinkami veiklos vykdytojai, taiau privalo bti nurodyta konkreti netinkama veikla ir motyvai, kodl ji laikoma netinkama. Dalyviui nesilaikant i reikalavim, pareikimas neturi bti priimamas (CPK 150 str. 2 d. 2 p.). 3. Komentuojamo straipsnio 3 dalyje tvirtintas btinas advokato dalyvavimas rengiant tiek pirmj kreipimsi, tiek pareikim dl veiklos tyrimo. Iekinio pareikim visais atvejais privalo pasirayti advokatas. Jeigu advokatas nedalyvavo rengiant kreipimsi arba pareikim dl veiklos tyrimo, yra pagrindo nepriimti pareikimo (CPK 157 str.). Paduodant pareikim dl veiklos tyrimo, pridedami advokato dalyvavimo rodymai. Advokato atstovavimas pareikjui btinas ir teismui nagrinjant byl dl veiklos tyrimo. Juridinis asmuo, kurio veikla tiriama, gali dalyvauti byloje tiek atstovaujamas, tiek neatstovaujamas advokato. Jeigu pareikjas yra prokuroras, advokato dalyvavimas nebtinas. 4. Teismas, gavs ir prims pareikim, privalo iklausyti ali paaikinimus ir, esant pagrindo manyti, kad yra CK 2.124 straipsnyje ir 2.125 straipsnio 2 ar 3 dalyje nurodytos aplinkybs arba paeistas vieasis interesas, nutaria itirti juridinio asmens veikl. Juridinio asmens veiklos tyrim atlieka teismo paskirti ekspertai.

2.127

STRA1PSNIS Ekspert paskyrimas 1. Teismas gali paskirti ekspertais bet kuriuos nepriklausomus asmenis, turinius reikiam kvalifikacij atlikti juridinio asmens veiklos tyrim ir pateikti raytin ataskait dl netinkamos veiklos bei parengti rekomendacijas dl priemoni, nurodyt io kodekso 2.131 straipsnyje, taikymo. 2. Prie skirdamas ekspertus, teismas turi pasilyti alims susitarti dl konkrei ekspert paskyrimo. alims susitarus, teismas skiria ali bendrai pasirinktus ekspertus, jei ie atitinka io straipsnio 1 dalyje nurodytus kriterijus. alims nesusitarus dl ekspert paskyrimo, teismas ekspertus skiria savo nuoira i ali pateikto silom ekspert srao. Kiekviena alis turi pateikti sra, kuriame nurodyta ne maiau kaip deimt ekspert, ir turi teis ibraukti i kitos alies srao penkis ekspertus dl bet koki prieasi, o apie likusius pareikti nuomon, ar jie atitinka io straipsnio 1 dalyje nurodytus kriterijus. 3. Ekspert skaii nustato teismas, atsivelgdamas juridinio asmens veiklos tyrimo mast. 1. Komentuojamo straipsnio 1 dalyje nurodyti asmenys, kurie gali bti ekspertai. io straipsnio 1 dalyje ekspertams nekeliama koki nors speciali kvalifikacini reikalavim, taiau sakoma, kad tai turi bt nepriklausomi asmenys, kuri isilavinimas ir inios leist tinkamai itirti juridinio asmens veikl. Tokie asmenys turi bti susipain su juridinio asmens veikl reglamentuojaniais statymais ir turti tam tikriems juridiniams asmenims bdingos veiklos praktik. Ekspert tikslas yra pateikti raytin ataskait, vertinti juridinio asmens valdym, nustatyti, jis tinkamas ar netinkamas, nustaius netinkam valdym, rekomenduoti teismui taikytinas priemones siekiant ivengti netinkamo valdymo ateityje ir panaikinti netinkamo valdymo padarinius. Ekspertai savo nuomon turi idstyti raytinje ataskaitoje ir parengti taikytin priemoni rekomendacijas. Tiek ataskaita, tiek rekomendacijos turi bti pagrstos ir motyvuotos. 2. Komentuojamo straipsnio 2 dalyje numatyta galimyb skirti ekspertus bendru ali susitarimu. Ekspertus, dl kuri alys susitaria ir kurie atitinka komentuojamo straipsnio 1 dalyje nurodytus reikalavimus, teismas privalo paskirti. Nesusitarusios dl ekspert, alys turi pateikti teismui silom ekspert sraus ir is turt skirti sutampanius ekspertus, prieingu atveju skiria juos savo nuoira i ali pateikto silom ekspert srao. 3. alims nesusitarus dl ekspert skaiiaus, nustato teismas ir j gali bti tiek vienas, tiek keletas. Ekspert skaiius nustatomas atsivelgiant tyrim mast.

2.128 STRAIPSNIS
Ekspert teiss 1. Ekspertai turi teis tikrinti juridinio asmens dokumentus ir apklausti juridinio asmens dalyvius, organ narius ir darbuotojus, taip pat asmenis, kurie tiriamojo laikotarpio metu buvo juridinio asmens nariai, organ nariai ar darbuotojai. 2. Ekspert nurodymu juridinis asmuo turi sudaryti galimyb patikrinti juridinio asmens turt. Teisjas nutartimi, nepranes alims, gali suteikti ekspertams teis atlikti io straipsnio 1 dalyje nurodytus veiksmus ir kit juridini asmen atvilgiu ir gauti dokumentus bei informacij i atitinkam valstybs institucij. 3. Jeigu ekspertams kliudoma gyvendinti teises, teismas gali duoti atitinkamus nurodymus policijai, kad i utikrint ekspert darb. 1. Komentuojamo straipsnio tikslas - nustatyti ekspert teises ir utikrinti j

gyvendinim. 2. Ekspertas turi teis tikrinti bet kuriuos juridinio asmens dokumentus, taip pat gauti informacij ir apklausti juridinio asmens dalyvius, visus organ narius ir bet kuriuos darbuotojus. Tai taikoma ne tik tiems juridini asmen dalyviams, organ nariams, darbuotojams, kurie tokie yra atliekant tyrim, bet ir tiems, kurie tiriamuoju laikotarpiu tokie buvo. Ekspertai taip pat turi teis tikrinti juridinio asmens turt, susipainti su visais juridinio asmens dokumentais. Prireikus teismas gali suteikti teis ekspertui atlikti veiksmus ir dl kit juridini asmen. Taip pat teismas nutartimi gali suteikti ekspertams teis gauti valstybs ar savivaldybs institucij informacij. Jeigu ekspertams trukdoma atlikti pareigas, teismas gali duoti policijai atitinkamus nurodymus, kad i utikrint ekspert darb. iuos klausimus teismas sprendia alims nepranes.

2.129 STRAIPSNIS
Ekspert darbo apmokjimas 1. Teismo paskirti ekspertai privalo praneti teismui apie savo atliekamo darbo apmokjim ir ilaid, susijusi su atliekamu darbu, atlyginim. Jei teismas su darbo apmokjimo ir ilaid atlyginimo slygomis bei dydiu sutinka, tai, nepranes alims, nustato sum, kuri negali bti maesn nei septyniasdeimt procent ekspert nurodyt darbo apmokjimo ir ilaid dydio. i sum pareikjas turi sumokti teismo specialij sskait. 2. Jei pareikjas nesumoka teismo nurodytos sumos teismo specialij sskait, teismas pareikim palieka nenagrint. Tokiu atveju kitos bylos alys turi teis teismo ilaid atlyginim. 3. Jei teismas su ekspert silomu darbo apmokjimu ir ilaid atlyginimu nesutinka, iklauss ali nuomones, jis skiria naujus ekspertus. 1. Teismui primus nutart skirti ekspertus, ie privalo praneti teismui apie savo atliekamo darbo umokest ir ilaid, susijusi su atliekamu darbu, atlyginim. Teismas atlyginimo klausim sprendia alims nepranes. Teismui pritarus dl tokio ekspert atlyginimo priimama nutartis, kurioje teismas nustato sum, ir pareikjas turi j sumokti i anksto. i suma turi bti ne maesn kaip 70 procent eksperto numatomo darbo umokesio ir ilaid dydio. 2. Pareikjui nesumokjus nurodytos sumos, teismas palieka pareikim nenagrint (CPK 245 str.). Nesutikdamas su ekspert silomu darbo umokesiu ir ilaid atlyginimu, teismas privalo aukti teismo posd ir iklausyti ali nuomon apie tai. Teismas, prims sprendim nesutikti su ekspert silomu darbo umokesiu, skiria naujus ekspertus.

2.130 STRAIPSNIS
Ekspert ataskaitos ir rekomendacij platinimas 1. Teismas, gavs ekspert ataskait ir rekomendacijas, privalo apie tai praneti alims bei j atstovams ir isisti kiekvienai aliai bei j atstovams ekspert ataskaitos ir rekomendacij kopijas bei suaukti teismo posd ataskaitai ir rekomendacijoms aptarti. 2. Ekspert ataskaita ir rekomendacijos turi bti isistos atitinkamoms valstybs institucijoms, kurios remdamosi statymais atlieka juridinio asmens veiklos prieir. 3. Nenurodyti iame straipsnyje asmenys gali susipainti su ekspert ataskaita ir rekomendacijomis tik teismo leidimu. Komentuojamo straipsnio tikslas - nustatyti ekspert ataskaitos ir rekomendacijos svarstymo eig. Ekspertai, susipain su juridinio asmens veikla, parengia juridinio asmens veiklos tyrimo ataskait ir teismo taikom priemoni rekomendacijas, jeigu mano, kad juridinio asmens veikla yra netinkama. Parengt ataskait ekspertai privalo pateikti teismui, o teismas

privalo j iplatinti kiekvienai aliai ir j atstovams. Ataskaitai ir rekomendacijoms svarstyti aukiamas atskiras teismo posdis. Jeigu tiriama tokia juridinio asmens veikla, kurios prieir atlieka valstybs institucijos, pavyzdiui, komercini bank, draudimo moni veikla, ekspert ataskaita ir rekomendacijos turi bti isistos ir atitinkamoms valstybs institucijoms. Kadangi tokiose ataskaitose ir rekomendacijose gali bti konfidencialios informacijos, su tokiais dokumentais kiti asmenys gali susipainti tik teismo leidimu.

2.131 STRAIPSNIS
Teismo taikomos priemons 1. Jeigu ekspert ataskaitoje nurodyta, kad juridinio asmens (juridinio asmens valdymo organ ar j nari) veikla yra netinkama, ir teismas tam pritaria, iklauss ali ir io kodekso 2.130 straipsnyje nurodyt valstybs institucij nuomones, teismas gali taikyti vien i i priemoni: 1) panaikinti juridinio asmens organ sprendimus; 2) laikinai sustabdyti juridinio asmens valdymo organ nari galiojimus ar paalinti asmen i valdymo organ nari; 3) paskirti laikinus juridinio asmens valdymo organ narius; 4) leisti nevykdyti tam tikr steigimo dokument nuostat; 5) pareigoti pakeisti tam tikras steigimo dokument nuostatas; 6) laikinai perduoti juridinio asmens organo nario balsavimo teis kitam asmeniui; 7) pareigoti juridin asmen atlikti tam tikrus veiksmus ar j neatlikti; 8) likviduoti juridin asmen ir paskirti likvidatori. 2. Teismas, paskyrs valdymo organo nar, gali nustatyti jo atlyginim. 3. Sprendimas likviduoti juridin asmen negali bti priimtas, jeigu tai prietaraut kit juridinio asmens dalyvi ar darbuotoj interesams arba vieam interesui. Sprendimas panaikinti juridinio asmens organ sprendimus negali bti priimtas, jei yra pasibaigs io kodekso ar kit statym nustatytas iekinio senaties terminas. 4. Apie priimt sprendim ir jo sigaliojim teismas turi nedelsdamas praneti juridini asmen registrui. iuo atveju netaikoma io kodekso 2.66 straipsnio 5 dalis. 1. Teismas, iklauss ekspert ir kit ali nuomon, gali pritarti arba pritarti pateiktai ataskaitai ir teikiamoms rekomendacijoms. Pritars ataskaitai, kurioje nurodyta, kad juridinis asmuo veikia netinkamai, teismas gali taikyti vien i priemoni, numatyt CK 2.131 straipsnio 1 dalyje. Teismas nra saistomas priemoni taikymo rekomendacij. Taiau jeigu teismas nesutinka su ataskaita, skiriami nauji ekspertai. Jeigu ataskaitoje ekspertai teigia, kad nra nustatyta netinkamos veiklos, teismas tam pritaria ir pareikimas atmetamas. 2. Komentuojamo straipsnio 3 dalyje draudiama likviduoti juridin asmen, jeigu tai prietaraut kit juridinio asmens dalyvi ar darbuotoj interesams ar vieajam interesui. Taip pat negalima priimti sprendimo panaikinti juridinio asmens organ sprendimus, jeigu pasibaigs CK nustatytas iekinio senaties terminas. Taiau toks pasibaigs terminas nra pagrindas nepripainti veiklos netinkama arba netaikyti kit priemoni, numatyt komentuojamo straipsnio 1 dalyje. 3. Apie priimt sprendim teismas privalo nedelsdamas praneti juridini asmen registrui, taiau iuo atveju sprendimas sigalioja ne tada, kai registruojamas juridini asmen registre, o nuo CPK nustatyto sprendimo siteisjimo momento. Apie tai, kad sprendimas siteisjo, btina papildomai praneti juridini asmen registrui. III DALIS ATSTOVAVIMAS XI SKYRIUS BENDROSIOS NUOSTATOS

2.132 STRAIPSNIS Sandori sudarymas per atstovus 1. Asmenys turi teis sudaryti sandorius per atstovus, iskyrus tuos sandorius, kurie dl savo pobdio gali bti asmen sudaromi tiktai asmenikai, ir kitokius statym nurodytus sandorius. 2. Atstovauti galima sandorio, statym, teismo sprendimo ar administracinio akto pagrindu. 3. Atstovai gali bti tiek veiksns fiziniai asmenys, tiek ir juridiniai asmenys. 4. Atstovais nelaikomi asmenys, kurie veikia savo vardu, nors ir dl kito asmens interes (prekybos tarpininkai ir kt.). 1. Komentuojamo straipsnio 1 dalyje tvirtinta bendroji taisykl, kad civilini teisini santyki subjektai turi teis sudaryti sandorius ne tik patys, bet ir per atstovus. Atstovavimo atveju u civilini teisini santyki subjektus sandorius sudaro ir kitus teisinius veiksmus atlieka kiti asmenys. Atstovavimo institut lemia daugelis veiksni, pavyzdiui, ne visada asmuo gali pats sudaryti sandor dl vairi prieasi (ligos, komandiruots ar didelio uimtumo), kartais apskritai pats asmuo pagal statym negali gyvendinti savo teisi ir vykdyti pareig (pvz., fizinis asmuo iki 14 m. pats gali sudaryti tik smulkius buitinius sandorius, sandorius, susijusius su neatlyginamu asmenins naudos gavimu, taip pat sandorius, susijusius su savo udirbt l, atstov pagal statym ar kit asmen suteikt l panaudojimu, jeigu iems sandoriams nra nustatyta notarin ar kita speciali forma (r. CK 2.7 str. komentar), o visus kitus sandorius j vardu ir interesais sudaro tvai ar globjai), kita vertus, iandieniniai verslo santykiai (pvz., parduotuvi darbas, prekybos agent veikla, tarptautin prekyba, investicijos ir kt.) danai apskritai nemanomi be atstovavimo santyki. Atstovavimas yra dvejopo pobdio teisiniai santykiai. Vis pirma tai atstovo ir atstovaujamojo tarpusavio santykiai. Jiems bdingas lojalumas, ali tarpusavio pasitikjimas ir pagarba interesams. Civilins teiss doktrinoje tokie santykiai vadinami fiduciariniais (pasitikjimo) (Apie atstovavimo teisinius santykius plaiau r.: Civilin
teis. Kaunas: Vijusta, 1997. P. 206-217; Mikelnas V. Sutari teis. Bendrieji sutari teiss klausimai: lyginamoji studija. Vilnius: Justitia, 1996. P. 203-246; / . .. A. . Cepreea, . K. T. Moca: poce, 2000. T. 1. C. 277-287)1. Atstovas privalo elgtis siningai, ginti

atstovaujamojo teises ir interesus, neveikti prieingai atstovaujamojo interesams, o atstovaujamasis taip pat turi pareig bendradarbiauti su vykdaniu jo pavedim atstovu, suteikti vis tam btin informacij, atlyginti pavedimo vykdymo ilaidas, sumokti atlyginim (jeigu buvo atlyginamas pavedimo vykdymas). Kitos ries santykiai atsiranda tarp atstovo ir treij asmen. iems santykiams taip pat bdinga tai, kad alys turi elgtis siningai, pavyzdiui, atstovas turi praneti kitai aliai veikis kito asmens vardu ir interesais, privalo informuoti apie jam suteiktas teises, j ribojimus (r. CK 2.133 str. komentar), o treiasis asmuo turi teis pareikalauti, kad atstovas pateikt galiojim ir jo kopij (r. CK 2.143 str. komentar). Fiziniai asmenys, kaip civilins teiss subjektai, patys ireikia vali sudarydami sandor, o juridiniai asmenys - per savo organus (juridiniai asmenys gyja civilini teisi, prisiima civilini pareig ir jas gyvendina per savo organus - CK 2.81 str. 1 d.). statym leidjas leidia per atstovus sudaryti visus sandorius, iskyrus tuos, kuriuos dl j pobdio civilins teiss subjektai gali sudaryti tik asmenikai, ir kitokius statym nurodytus sandorius. Pavyzdiui, tik pats vyras ir pati moteris gali sudaryti santuok, tik pats testatorius gali sudaryti testament (CK 5.15 str. 1 d.), bendrj sutuoktini testament gali sudaryti asmenikai tik sutuoktiniai (CK 5.44 str. 1 d.). Komentuojamoje normoje yra tvirtinta dar viena iimtis, kad per atstovus negalima sudaryti sandori, kai tai draudia pats statymas. Pavyzdiui, atstovas negali atstovaujamojo vardu sudaryti tokio sandorio, kurio neturi teiss sudaryti pats atstovaujamasis (CK 2.134 str. 3 d.). 2. Komentuojamo straipsnio 2 dalyje nustatyti atstovavimo atsiradimo pagrindai sandoris, statymas, teismo sprendimas, administracinis aktas. Atsivelgiant tai, kuo remiantis

atstovui suteikiamos teiss veikti atstovaujamojo vardu ir jo interesais, civilins teiss doktrinoje skiriamas savanorikas (sutartinis) atstovavimas ir atstovavimas pagal statym. Savanorikas atstovavimas atsiranda, kai atstovaujamasis, savanorikai ireikdamas savo vali, suteikia teises atstovui pagal sandor, pavyzdiui, pavedimo sutart (CK 6.756 str.). Savanoriko (sutartinio) atstovavimo atveju atstovui suteikiamos teiss apibriamos galiojime (r. CK 2.137 str. komentar). Atstovavimas pagal statym galimas tokiais atvejais: 1) kai tai numato pats statymas (pvz., tvai yra savo neveiksni nepilnamei vaik atstovai pagal statym, iskyrus tvus, pripaintus neveiksniais teismo sprendimu (CK 3.157 str.), vaiko globjas (rpintojas) yra vaiko atstovas pagal statym (CK 3.240 str., 3.272 str.); 2) esant teismo sprendimui (pvz., teismas, pripains asmen neveiksniu ar ribotai veiksniu, privalo nedelsdamas paskirti jo globj ar rpintoj (CK 3.242 str.)); 3) remiantis administraciniu aktu (pvz., mero potvarkiu, kuriuo pavedama atlikti tam tikrus veiksmus, tarkim, sudaryti tam tikrus sandorius; savivaldybs (mero) sprendimu, potvarkiu, kuriuo asmuo skiriamas nepilnameio laikinuoju globju (rpintoju) (CK 3.262 ir kiti straipsniai). 3. Atstovai gali bti ir fiziniai, ir juridiniai asmenys. Fiziniai asmenys gali bti atstovai, jeigu jie yra veiksns. Fiziniai asmenys, nesantys visikai veiksns, teismo neveiksniais pripainti fiziniai asmenys, taip pat fiziniai asmenys, kuri veiksnumas apribotas, negali bti atstovai. Atkreiptinas dmesys, kad statymai gali numatyti atvejus, kai ir veiksns fiziniai asmenys negali bti atstovai (pvz., atstovai pagal pavedim teisme negali bti advokatai, j padjjai, kai jie, pagal Advokatros statym (inios. 1998,Nr. 64-1840)1, savo noru sustabd profesin veikl, jiems udrausta verstis profesine veikla dl jos paeidim arba kai jie irinkti Lietuvos Respublikos Seimo nariais, taip pat kitais statyme numatytais atvejais; atstovai teisme negali bti teisjai, tardytojai ir prokurorai, iskyrus atvejus, kai ivardyti asmenys dalyvauja byloje kaip atitinkamo teismo, prokuratros galiotiniai ar kaip atstovai pagal statym (CPK 52 str., naujojo CPK, priimto 2002 m. vasario 28 d., 60 str.), arba statymas gali riboti atstovo teises (r. CK 2.134 str.). Privalieji juridiniai asmenys gali turti ir gyti bet koki civilini teisi ir pareig (skaitant teis bti atstovais), iskyrus tas, kurioms atsirasti reikia toki fizinio asmens savybi kaip lytis, amius ir giminyst (CK 2.74 str. 1 d.), o vieieji juridiniai asmenys dl jiems bdingo specialiojo teisnumo gali bti atstovai, jeigu tai neprietarauja j steigimo dokumentams ir veiklos tikslams. 4. Komentuojamo straipsnio 4 dalyje nurodyta, kad atstovais nelaikomi asmenys, kurie veikia savo vardu, nors ir kito asmens interesais. Savo vardu veikia, pavyzdiui, prekybos tarpininkai (brokeriai), kurie tarpininkauja sutarties alims sudarant sandorius. Prekybos tarpininkas (brokeris), kaip ir atstovas, atlieka aktyvius teisinius veiksmus, kuriems bdinga valin iraika, taiau jo veiksmai tik lemia bsimos ali sutarties sudarym, bet nesusieja sutarties ali teismis ir pareigomis. Tarpininkas (brokeris) gali rasti potenciali partneri, dertis su kiekvienu dl sutarties sudarymo, taiau vali dl sutarties sudarymo ireikia paios sutarties alys. Draudimo brokeris, kuris vykdo tarpininkavimo veikl savo vardu draudimo srityje, taip pat nra laikomas atstovu (1996 m. 14 liepos 10 d. Draudimo statymo 2 str.) ( inios. 1996, Nr. 73-1742)1. Atstovu nra laikomas platintojas, kuris sipareigoja tam tikr laik ar neterminuotai savo vardu ir lomis pirkti i kitos alies - gamintojo - prekes (paslaugas) ir parduoti jas galutiniam vartotojui ar kitiems platintojams (CK 6.796 str.), patiktinis, veikiantis pagal turto patikjimo sutart ir savo vardu sudarantis sandorius (CK 6.953, 6.955 str.). Atkreiptinas dmesys, kad turto administratorius, kuris administruoja kitam asmeniui nuosavybs teise priklausant turt, nra laikomas asmens, kurio turt jis administruoja, atstovu. (Pavyzdiui, Vokietijos teiss doktrinoje nra vieningos nuomons dl turto administravimo ir atstovavimo tarpusavio santykio. Vieni autoriai administratori laiko tarnybos funkcijas vykdaniu asmeniu (tarnybos teorija, vok. Amtstheorie), kiti kitam asmeniui nuosavybs teise priklausanio turto administratori laiko to asmens atstovu pagal statym, taiau tik turto, kur jis administruoja, atvilgiu (atstovo teorija, vok. Vertretertheorif) (r.: Mnchener Kommentar zum
Brgerlichen Gesetzbuch. Band 1, Allgemeiner Teil, 3. Aufl., 1993, vor 164 Rdn. 10 (S. 1384); taip pat: Larenz K.

Allgemeiner Teil des deutschen Brgerlichen Rechts. 7 Aufl. Mnchen: C. H. Beck Verlage, 1989. S. 586 )2.

Taiau administravimo teisiniams santykiams, nors ie ir nra atstovavimo santykiai, mutatis mutandis gali bti taikomos atstovavimo normos. Tokia ivada darytina todl, kad administratoriaus ir atstovo teisinei padiai bdingi panas bruoai: administratorius savo prievoles privalo vykdyti apdairiai, siningai ir tik naudos gavjo interesais, jis turi vengti asmens, kurio turt administruoja, ir savo asmenini interes konflikto (CK 2.135 str., 4.242 str. 2 d., 4.243 str. 1 d.), administratorius, kuris veikia savo vardu, turi atskleisti fakt, kad veikia kaip administratorius (CK 2.133 str. 1 d., 4.237 str.), administratoriui virijus savo galiojimus administruojant turt atsiranda panai padarini, t. y. pats administratorius atsako tretiesiems asmenims, iskyrus atvejus, kai naudos gavjas (asmuo, kurio turt administratorius tvarko) vliau patvirtino sandor arba treiasis asmuo inojo, jog administratorius veikdamas virijo savo galiojimus (CK 2.136 str., 4.244 str. 2 d.), administratorius gali pavesti atlikti tam tikrus veiksmus kitam asmeniui (pergalioti) (CK 2.145 str., 4.247 str. 3 d.), panas administratoriaus ir atstovo galiojim pasibaigimo pagrindai (r. CK 2.147, 4.251 str.). Atskirai aptartini juridinio asmens ir jo organ tarpusavio santykiai. Juridinio asmens organai yra sudedamoji, neatskiriama juridinio asmens dalis, nes dl j juridinis asmuo gali funkcionuoti ir gyvendinti savo teises bei vykdyti pareigas (teisiniuose santykiuose juridinio asmens organas dalyvauja savo juridinio asmens vardu, nes, minta, juridiniai asmenys gyja civilini teisi, prisiima civilini pareig ir jas gyvendina per savo organus (CK 2.81 str. 1 d.). Todl daugel teisi ir pareig juridinio asmens organai gyja pagal statym (ex officio). Kitos teiss ir pareigos, kuri juridinio asmens organui nenustato statymas, gali bti numatytos juridinio asmens steigimo dokumentuose (statuose, kituose steigimo ir veiklos dokumentuose). Juridinio asmens organ ir juridinio asmens santyki negalima vertinti vienpusikai. Viena vertus, juridin asmen ir jo organ sieja pasitikjimo santykiai: juridinio asmens organo narys juridinio asmens ir kit juridinio asmens organ nari atvilgiu turi veikti siningai ir protingai, bti lojalus juridiniam asmeniui, vengti savo asmenini ir juridinio asmens interes konflikto, nenaudoti juridinio asmens turto savo ar treij asmen naudai be juridinio asmens dalyvi sutikimo (r. CK 2.87 str. komentar). I i ivardyt juridinio asmens ir jo organ nari santyki poymi galima daryti ivad, kad juridin asmen ir jo organ sieja civiliniai atstovavimo santykiai (LAT CBS iplstins teisj kolegijos 2001 m. spalio 16 d. nutartis c. b. V. Palinas v. Radvilikio rajono savivaldyb, Nr. 3K-7-760/2001, kat. 2.11)1. Taiau, kita vertus, svarbu pabrti, kad be savo organ juridinis asmuo apskritai negalt egzistuoti. Todl daugum juridinio asmens organ teisi ir pareig lemia statymas, o ne sutartis, t. y. iems santykiams bdingesni atstovavimo pagal statym, o ne sutartinio atstovavimo bruoai (Plaiau apie juridinio asmens ir jo
organ tarpusavio santykius r.: Abramaviius A., Mikelnas V. moni vadov teisin atsakomyb. Vilnius: Teisins informacijos centras, 1998. P. 260-269. Pavyzdiui, Vokietijos civilinio kodekso (BGB) 26 straipsnio 2 dalyje yra specialiai reglamentuojama, kad juridinio asmens valdyba turi atstovo pagal statym status)2. Taigi

nors juridinio asmens organai gyvendina juridinio asmens teises ir vykdo pareigas, kurias nustato statymai arba steigimo dokumentai, be speciali galiojim (jie turi teis veikti juridinio asmens vardu ex officio), taiau tokiems santykiams bdingi bendrieji atstovavimo santyki bruoai. Sutartiniai teisiniai atstovavimo santykiai atsiras tik tada, kai juridinio asmens organas suteiks atitinkamas teises kitam asmeniui atlikti jo kompetencijai priskirtas funkcijas. Pavyzdiui, akcins bendrovs generaliniam direktoriui, pagal bendrovs status, galiniam sudaryti sandorius, kuri sudaryti nepriklauso bendrovs valdybos kompetencijai, suteikus teis (pavedus) sudaryti tokius sandorius bendrovs darbuotojui arba kitam asmeniui, atsiras bendrovs ir bendrovs darbuotojo arba kito asmens sutartiniai teisiniai atstovavimo santykiai. 4. Nuo atstovavimo reikia skirti ir kitus panaius santykius, pavyzdiui: sutikim atlikti tam tikrus veiksmus ar sudaryti sandorius (pvz., neveiksni (nuo 14 iki 18 m.) nepilnamei ar pilnamei ribotai veiksni fizini asmen atstovai pagal statym duodami sutikim sudaryti tam tikr sandor neveikia kaip atstovai, nes sandorius, kuriems sudaryti reikia gauti sutikim, tokie fiziniai asmenys sudaro patys savo vardu (CK 2.8 str. 1 d., 2.11 str. 2 d.); raytinio sandorio pasiraym u fizin asmen, kuris dl fizinio trkumo, ligos ar kitoki prieasi negali pats pasirayti (CK 1.76 str. 1 d.), nes tokiu atveju vali sudarydamos sutart ireikia paios alys, o

asmuo, pasiraydamas u kit asmen, savo valios neireikia - jis tik patvirtina, kad kitas asmuo ireik savo vali sudarydamas sutart.

2.133 STRAIPSNIS
Per atstov sudaryto sandorio pasekms 1. Vieno asmens (atstovo) sudarytas sandoris kito asmens (atstovaujamojo) vardu, atskleidiant atstovavimo fakt ir nevirijant suteikt teisi, tiesiogiai sukuria, pakeiia ir panaikina atstovaujamojo civilines teises ir pareigas. 2. Atstovo teiss taip pat gali bti suprantamos i aplinkybi, kuriomis atstovas veikia (pardavjas mameninje prekyboje, kasininkas ir pan.). Jeigu asmuo savo elgesiu dav rimt pagrind tretiesiems asmenims manyti, kad jis paskyr kit asmen savo atstovu, tai tokio asmens atstovaujamojo vardu sudaryti sandoriai yra privalomi atstovaujamajam. 3. Jeigu atstovas, sudarydamas sandor, nepranea, kad jis veikia atstovaujamojo vardu ir dl jo interes, tai i sandorio teiss ir pareigos atsiranda atstovaujamajam tik tuo atveju, kai kita sandorio alis i sandorio sudarymo aplinkybi turjo suprasti, kad sandor sudaro su atstovu, arba kai tai aliai asmuo, su kuriuo sudaromas sandoris, neturjo jokios reikms. 4. Jeigu per atstov sudaryto sandorio galiojimas ginijamas dl klaidos, apgauls, smurto ar grasinimo, tai i fakt egzistavimas ar neegzistavimas nustatomas atsivelgiant atstovo vali. 5. Jeigu atstovas sandor sudar pagal atstovaujamojo nurodymus, tai atstovaujamasis negali ginyti tokio sandorio motyvuodamas tuo, kad sudarydamas sandor atstovas ignoravo tam tikras aplinkybes, jeigu atstovaujamasis apie tas aplinkybes inojo arba jas ignoravo dl savo paties neatsargumo. 6. Jeigu sandor kito asmens vardu sudaro tokios teiss neturintis asmuo, tai sandoris sukelia teisines pasekmes atstovaujamajam tik tuo atveju, kai pastarasis tok sandor patvirtina. Kita sandorio alis tokiu atveju gali ratu prayti per jos nustatyt termin, kuris negali bti maesnis kaip keturiolika dien, patvirtinti arba nepatvirtinti sandor. Jeigu per nustatyt termin neatsakoma, laikoma, kad sandor patvirtinti atsisakyta. Sandorio patvirtinimas turi atgalinio veikimo gali, t. y. laikoma, kad jis galioja nuo sudarymo. 7. Kita sandorio alis, sudariusi sutart su tokios teiss neturiniu asmeniu, gali sandorio atsisakyti, kol atstovaujamasis sandorio nepatvirtino, iskyrus atvejus, kai sandorio sudarymo metu inojo ar turjo inoti, kad sudaro sandor su negaliotu asmeniu. 8. Pagal sandor, sudaryt neturint galiojimo, kitai sandorio aliai atsako j sudars asmuo, iskyrus atvejus, kai kita sandorio alis inojo ar turjo inoti, kad pastarasis neturi teiss sudaryti sandor. 9. Jeigu atstovas veik virydamas savo teises, taiau tokiu bdu, jog treiasis asmuo turjo rimt pagrind manyti, kad sudaro sandor su toki teis turiniu atstovu, sandoris privalomas atstovaujamajam, iskyrus atvejus, kai kita sandorio alis inojo ar turjo inoti, kad atstovas virija savo teises. 1. Komentuojamo straipsnio 1 dalyje pateikiama bendroji atstovavimo samprata ir padariniai, susij su sandorio sudarymu per atstov. Atstovavimas yra tarp atstovo ir atstovaujamojo atsirandantis civilinis teisinis santykis, kurio pagrindu atstovas, ireikdamas atstovaujamojo vali, atskleisdamas atstovavimo fakt ir nevirydamas jam suteikt teisi, sudaro sandorius, sukurianius, pakeiianius ir panaikinanius atstovaujamojo civilines teises ir pareigas. I pateikto atstovavimo apibdinimo galima iskirti kelis svarbius atstovavim nusakanius poymius. Atstovavimo pagrindu santykiai atsiranda tarp trij subjekt - atstovaujamojo (asmens, kuris suteikia teises kitam asmeniui veikti jo vardu ir interesais), atstovo (asmens, kuriam

suteikiamos teiss veikti atstovaujamojo vardu ir interesais) ir treiojo asmens, tarp kurio ir atstovaujamojo atsiranda teisinis santykis dl atstovo veiksm. itaip susiklosto santykiai tarp atstovaujamojo ir atstovo bei santykiai tarp atstovaujamojo ir treiojo asmens (r. CK 2.132 str. komentar). Bendroji taisykl yra ta, kad atstovo sudarytas atstovaujamojo vardu sandoris sukuria, pakeiia ir panaikina io civilines teises ir pareigas - tas, kas veikia per kit, veikia pats (qui fact per alium facit per se). Taiau statym leidjas numato dvi pagrindines slygas, kad dl atstovo veiksm atsirast, pasikeist ar pasibaigt atstovaujamojo teiss ir pareigos. Vis pirma, atstovas, veikdamas atstovaujamojo interesais, turi neviryti jam suteikt teisi. Termin teiss" btina suprasti ir aikinti kaip atstovaujamojo suteiktus atstovui galiojimus atstovaujamojo vardu sudaryti sandorius ir atlikti kitus teisinius veiksmus sukuriant iam teisini padarini. Tai atstovo subjektin teis, kuri nustato jam leistin elges, elgesio su treiaisiais asmenimis galimybes, arba, kitaip sakant, apibria veiksm ar visum veiksm, kuriuos atstovas turi atlikti atstovaujamojo vardu ir interesais. Atstovui suteiktos teiss gali bti aikiai ireiktos, pavyzdiui, nurodytos raytiniame galiojime (r. CK 2.137 str. komentar), arba numanomos, atsivelgiant ali santykius ir aplinkybes, kuriomis atstovas veikia (CK 2.133 str. 2 d.). Jeigu asmuo veikia kito asmens vardu neturdamas tokios teiss arba virydamas jam suteiktas teises, atsiranda padarini, numatyt CK 2.133 straipsnio 6 dalyje, 2.136 straipsnyje (r. i straipsni komentar). Antra, taip pat svarbu, kad atstovas, veikdamas atstovaujamojo interesais, turi atskleisti atstovavimo fakt. Atstovavimo fakto atskleidimas turi didel reikm atstovaujamojo ir treij asmen tarpusavio teisms ir pareigoms (r. io straipsnio 3 d. komentar). Atstovavimo fakt galima atskleisti vairiai, pavyzdiui, atstovui parodant treiajam asmeniui galiojim, arba atstovavim galima numanyti i konkrei aplinkybi, kuriomis atstovas veikia. Dl atstovavimo fakto atskleidimo pateikiant galiojim yra pareiks nuomon ir LAT (r., pvz.,
LAT CBS teisj kolegijos 1999 m. gruodio 15 d. nutart c. b. T. Celovalnikova v. N. Bakanauskien, Nr. 3K-3956/1999, kat. 42.)1 (r. CK 2.137 str. komentar).

2. Komentuojamo straipsnio 2 dalis skirta numanomam (angl. apparent (usual) authority) atstovavimui, t. y. tokiam, kur galima suprasti i konkrei aplinkybi, kuriomis atstovas veikia. Komentuojamoje normoje pabriama, kad jeigu atstovaujamojo elgesys dav pagrindo treiajam asmeniui siningai tikti ir protingai manyti sudarant sandor su kito asmens atstovu, tai tokio asmens atstovaujamojo vardu sudaryti sandoriai yra privalomi atstovaujamajam, t. y. sukuria iam civilini teisi ir pareig. ia reikia paymti, kad svarbu isiaikinti, ar asmuo, atsivelgiant aplinkybes, protingai galjo numatyti, jog kitas asmuo veikia jo vardu, ir ukirsti keli kito asmens veiksmams. Treiasis asmuo tokioje situacijoje visikai pagrstai gali manyti, kad atstovas turi reikiamus galiojimus veikti atstovaujamojo interesais, nors i tikrj toki galiojim gali ir neturti. Pavyzdiui, pardavjas laikomas numanomu parduotuvs atstovu, preziumuojama, kad kiekvienas partneris, tvarkydamas bendrus reikalus, turi teis veikti vis partneri vardu, iskyrus atvejus, kai jungtins veiklos (partnerysts) sutartis nenustato partneri veiklos ribojim, taiau esant santykiams su treiaisiais asmenimis, partneriai negali remtis sandor sudariusio partnerio teisi veikti vis partneri vardu ribojimu, iskyrus atvejus, kai jie rodo, jog sudarant sandor treiasis asmuo inojo arba turjo inoti apie tokius ribojimus (CK 6.972 str.). Numanomo atstovavimo atvejais reikia rodyti ir nustatyti aplinkybes, kurios leido treiajam asmeniui protingai manyti, kad jis sudaro sandor su atstovu. Toki aplinkybi nerodius, turt bti pripastama, kad numanomo atstovavimo nebuvo. Numanom atstovavim pripasta ir Lietuvos teism praktika (r. LAT CBS
teisj kolegijos 2000 m. balandio 19 d. nutart c. b. Lietuvos autorini teisi gynimo asociacijos agentra v. Lietuvos mad krj asociacija, Nr. 3K-3-259/2000, kat. 11)1.

3. Minta, kad atskleisti atstovavimo fakt yra reikminga atstovaujamojo ir treij asmen tarpusavio teisms ir pareigoms. Komentuojamo straipsnio 3 dalis skirta neatskleistam (netiesioginiam) atstovavimui. Netiesioginiu (neatskleistu) atstovavimu laikomi tokie atvejai, kai sandor vienas asmuo sudaro savo vardu, taiau kito asmens interesais ir sskaita. Pavyzdiui, prekybos agentas arba komisionierius sudaro savo vardu sandor, bet atstovaujamojo (komitento) interesais (r. CK 2.152, 6.780 str. komentar). Netiesioginio (neatskleisto) atstovavimo atveju

treiasis asmuo neino ir i aplinkybi nesupranta bei neturi suprasti, kad sudaro sandor ne su kito asmens atstovu, todl sandorio alimis tokiu atveju laikomi pats atstovas ir treiasis asmuo, t. y. atsiranda atstovo ir treiojo asmens tarpusavio teiss ir pareigos. Atkreiptinas dmesys, kad komentuojamo straipsnio 3 dalis nra skirta netiesioginio atstovavimo sampratai apibrti, o ios normos tikslas - numatyti bendrosios taisykls iimtis, t. y. atstovui, sudarant sandor, nepraneus treiajam asmeniui, kad jis veikia atstovaujamojo vardu ir jo interesais, i sandorio teiss ir pareigos atsiranda atstovaujamajam tik dviem atvejais: 1) kai kita sandorio alis (treiasis asmuo, su kuriuos atstovas sudar sandor) i sandorio sudarymo aplinkybi turjo suprasti sudaranti sandor su atstovu; 2) kai kitai sandorio aliai asmuo, su kuriuo sudaromas sandoris, neturjo jokios reikms. i iimi paskirtis - apsaugoti sining treij asmen interesus. Siningas treiasis asmuo neturi nukentti, kad asmuo, su kuriuo jis sudar sandor, neprisiims joki teisi ir pareig pagal sandor, o dl to kita sandorio alis gali patirti nuostoli. 4. Sudarydamas sandor atstovaujamojo vardu, atstovas ireikia savo vali, taiau tos valios turinys priklauso nuo atstovaujamojo jam suteikt teisi, kuriomis remdamasis atstovas veikia. Viena i sandori galiojimo slyg yra ta, kad sandorio ali valia turi atitikti j tikrj vali, t. y. bti be trkum, nes prieingu atveju bus galima reikalauti pripainti sandor negaliojaniu dl valios trkum (r. CK 1.90-1.91 str. komentar), pavyzdiui, dl suklydimo, apgauls, smurto, grasinimo. Tokiu atveju reikia vertinti ir aikintis, kaip mintos aplinkybs paveik atstovo vali, t. y. jis suklydo sudarydamas sandor ar buvo apgautas, gal jam buvo grasinta ir panaiai. Jeigu sudarydamas sandor atstovas veik btent mintomis aplinkybmis, tai atsiranda padarini, nurodyt CK 1.90-1.91 straipsniuose. Tokiais atvejais iekin dl sandorio pripainimo negaliojaniu gali pareikti nukentjusioji alis (atstovas), taiau jeigu i tokio sandorio neginija ir dl to gali nukentti atstovaujamojo interesai, tai tok iekin gali pareikti ir atstovaujamasis, kuriam ] pagal sandor atsiranda teiss ir pareigos. 5. Atstovas veikia neperengdamas jam suteikt teisi rib, taip pat pagal atstovaujamojo nurodymus, jeigu atstovaujamasis iuos duoda, -i Galimos situacijos, kai atstovas, veikdamas pagal atstovaujamojo nurodymus, neisiaikino vis aplinkybi, kurios turjo reikms sandorio sudarymui, o atstovaujamasis tas aplinkybes inojo arba j neinojo dl savo paties neatsargumo, aplaidumo. Tokiu atveju atstovaujamasis negali ginyti sudaryto sandorio, remdamasis tuo, kad atstovas neisiaikino atitinkam aplinkybi. Pavyzdiui, jeigu atstovaujamasis inojo, kad jo pavedimu perkamas daiktas turi trkum, o atstovas ito neinojo, nes veik apgautas, tai ginyti sandor, nes is sudarytas apgaule, nra pagrindo. 6. Komentuojamo straipsnio 6-8 dalys skirtos padariniams, atsirandantiems tada, kai sandor kito asmens vardu sudaro asmuo, neturintis tam teiss. Kad galt sudaryti sandor kito asmens vardu, asmeniui turi bti suteikta tokia teis. Sandoris, kur kito asmens vardu kaip jo atstovas sudar asmuo, neturintis tam teiss, atstovaujamajam nesukelia joki padarini, t. y. nra jam privalomas. Taiau statym leidjas numato vien iimt, kai ir atstovaujamojo vardu neturint tam teiss sudarytas sandoris tampa atstovaujamajam privalomas. Tok sandor atstovaujamasis gali pasitvirtinti. Kita sandorio alis (t. y. treiasis asmuo, su kuriuo sandor kito asmens vardu sudaro tam neturintis teiss asmuo) gali kreiptis asmen, kurio vardu sudarytas sandoris, su praymu j patvirtinti arba jo nepatvirtinti. Tokiam praymui statyme nustatyti tokie reikalavimai: 1) praymas turi bti raytins formos (btina kreiptis ratu); 2) terminas, per kur praoma patvirtinti sandor arba jo nepatvirtinti, negali bti trumpesnis kaip 14 dien (praanti alis gali nustatyti ir ilgesn termin). Jeigu asmuo, kurio praoma patvirtinti sandor arba jo nepatvirtinti, per nustatyt termin neatsako, pripastama, kad atsisakyta patvirtinti sandor (kitaip yra komercinio atstovavimo atveju: laikomasi nuomons, kad atstovaujamasis sutart patvirtino, jeigu is, suinojs sudarius sutart, kurios sudaryti prekybos agentas neturjo teiss, nedelsdamas nepranea treiajam asmeniui, jog jai nepritaria; r. CK 2.163 str. komentar). Sandor galima patvirtinti tiek odiu,

tiek ratu, tiek tam tikrais veiksmais. iuo atveju taip pat turi bti mutatis mutandis taikomas CK 1.79 straipsnis ir jame numatytos sandorio patvirtinimui taikomos prezumpcijos (r. CK 1.79 str. komentar). Asmens patvirtintas sandoris laikomas sudarytas ne nuo patvirtinimo momento, o nuo tada, kai j sudar tam teiss neturintis asmuo ir treiasis asmuo. Sandorio patvirtinimas yra laikomas vienaaliu sandoriu, t. y. ireikta asmens valia patvirtinti sudaryt sandor. Todl atsisakyti sandorio patvirtinimo negalima (r., pvz., CK 2.173 str. 1 d.), taiau sandorio patvirtinim galima ginyti bendraisiais sandori nuginijimo pagrindais. Sandorio patvirtinimas numatytas, pavyzdiui, CK 2.61, 2.84, 2.163, 2.173, 3.35-3.36, 6.232 ir 6.235 straipsniuose. 7. Treiasis asmuo, su kuriuo sandor kito asmens vardu sudar asmuo, neturintis tokios teiss, gali sandorio atsisakyti, kol jo nepatvirtino asmuo, kurio vardu sandoris sudarytas, arba jeigu sandor toks asmuo atsisak patvirtinti. Taiau mintos teiss treiasis asmuo neturi, jeigu inojo ar turjo inoti, kad sudaro sandor su negaliotu asmeniu, t. y. buvo nesiningas. 8. Komentuojamo straipsnio 8 dalis skirta apsaugoti interesams siningo treiojo asmens, t. y. kitos sandorio alies, kuri neinojo ir neturjo inoti sudaranti sandor su asmeniu, neturiniu teiss veikti kito asmens vardu. ioje dalyje vartojam svok neturint galiojimo" btina aikinti ne kaip raytinio dokumento neturjim, o plaiau, t. y. neturint teiss veikti kito asmens vardu. 1964 m. CK 66 straipsnyje buvo nurodyta, kad sandoris, kito asmens vardu sudarytas tam negalioto arba galiojimus virijanio asmens, sukuria, pakeiia ar panaikina atstovaujamojo teises ir pareigas tik jeigu atstovaujamasis pritaria sudarytam sandoriui ar jo daliai, sudarytai virijant galiojimus. Minima galiojusio CK norma negyn siningo treiojo asmens interes, nes teisiniai padariniai, atsirandantys dl sudaryto neturinio galiojim asmens sandorio, buvo tokie patys tiek tada, kai treiasis asmuo buvo siningas, t. y. neinojo ir neturjo inoti sudarantis sandor su asmeniu, neturiniu galiojim ar juos virijaniu, tiek tada, kai treiasis asmuo buvo nesiningas, t. y. inojo ar turjo inoti, kad atstovas veikia neturdamas tam teisi ar jas virydamas. Abiem atvejais buvo ginama tik atstovaujamojo teiss ir interesai. Tiesa, teiss doktrinoje buvo galima rasti ir kitoki aikinim, skirt sining treij asmen apsaugai (r.: Lietuvos TSR civilinio kodekso komentaras. Vilnius: Mintis, 1976. P. 52)1. Sprendiant, treiasis asmuo inojo ar turjo inoti sudars sandor su neturiniu teiss veikti kito asmens vardu asmeniu, turi bti aikinamasi, ar treiasis asmuo, atsivelgiant konkreias aplinkybes, buvo pakankamai rpestingas, kad sitikint, asmuo turi teis veikti kito asmens vardu ar jos neturi. Pavyzdiui, btina nustatyti, ar jis patikrino asmens galiojim ir sitikino jame ireiktais galiojimais, arba isiaikinti, ar treiasis asmuo esant atitinkamoms aplinkybms turjo pagrindo laikyti tam tikr asmen kito asmens atstovu. Jeigu treiasis asmuo buvo siningas, tai pagal sudaryt sandor turi atsakyti asmuo, kuris veik kito asmens vardu neturdamas tokios teiss (r. CK 2.136 str. komentar). 9. Komentuojamo straipsnio 9 dalis skirta vadinamajam tariamam atstovavimui (Apie
tariam atstovavim plaiau r.: Mikelnas V. Sutari teis. Bendrieji sutari teiss klausimai: lyginamoji studija. Vilnius: Justitia, 1996. P. 215-216)2, t. y. kai treiasis asmuo turi pagrindo manyti sudars

sandor su kito asmens atstovu, galiotu veikti jo vardu. Tariamo atstovavimo atvejais btina tikrinti, ar atstovaujamojo veiksmai buvo tokie, kad protingas mogus analogikoje situacijoje patikt esant atstovavimo santykius, t. y. turi bti aikinamasi, ar buvo objektyvi aplinkybi, leidiani asmen laikyti kito asmens atstovu. Pavyzdiui, teatro rbinje stovint ir priimant drabuius asmen protinga laikyti teatro (kaip staigos) atstovu, viebuio priimamajame dirbant asmen taip pat protinga manyti esant viebuio atstov. Taigi kai treiasis asmuo, vertins visas aplinkybes, turjo pagrindo manyti sudars sandor su tam teis turiniu asmeniu ir protingas mogus analogikoje situacijoje bt pasielgs taip pat, sandoris sukelia padarini atstovaujamajam.

2.134 STRAIPSNIS
Atstovo teisi sudaryti sandorius apribojimas 1. Atstovas atstovaujamojo vardu negali sudaryti sandori nei su paiu savimi, nei su tuo

asmeniu, kurio atstovas jis tuo metu yra, taip pat su savo sutuoktiniu bei tvais, vaikais ir kitais artimaisiais giminaiiais. Tokie sandoriai gali bti pripainti negaliojaniais atstovaujamojo reikalavimu. 2. io straipsnio 1 dalyje numatyti apribojimai netaikomi, jeigu kiti statymai numato k kita, taip pat kai atstovas veikia kaip atstovas pagal statym. 3. Atstovas negali atstovaujamojo vardu sudaryti tokio sandorio, kurio sudaryti neturi teiss pats atstovaujamasis. 1. Komentuojamame straipsnyje numatytos bendrosios taisykls, kad asmuo gali sudaryti sandorius per atstovus, iskyrus statym numatytus atvejus (CK 2.132 str.). i norma skirta atstovaujamojo interes apsaugai. 1964 m. CK 65 straipsnyje atstovo teiss ribotos maiau, nes jame buvo nurodyta, kad atstovas negali sudaryti atstovaujamojo vardu sandori nei su paiu savimi, nei su kitu asmeniu, kurio atstovas jis tuo paiu metu yra. Taiau teism praktika pripaino, kad atstovaujamojo interesai gali bti paeisti atstovui sudarant sandorius atstovaujamojo vardu ne tik su paiu savimi ar kitu asmeniu, kurio atstovas jis tuo paiu metu yra, bet ir su savo sutuoktiniu ar savo artimaisiais giminaiiais, nes toki sandori sudarymas gali paeisti atstovaujamojo interesus ir sukelti interes konflikt (r. LAT CBS teisj kolegijos 1999
m. spalio 27 d. nutart c. b. P. Simanovi v. Z. Samanaviien, Nr. 3K-3-721/1999, kat. 42; LAT CBS teisj kolegijos 1999 m. gegus 24 d. nutart c. b. J. Kruait v. A. Jurkeviien, Nr. 3K-3-157/1999, kat. 42; LAT CBS teisj kolegijos 2001 m. gruodio 19 d. nutartis c. b. A. Luinskas v. V. Alesien, Nr. 3K-3-1218/2001, kat. 22.1)1.

Taigi komentuojamo straipsnio norma atspindi ir susiklosiusi teism praktik. Atstovas, jeigu jis veikia atstovaujamojo vardu, negali sudaryti sandori: a) su paiu savimi, t. y. bti kita sandorio alimi ir kartu atstovauti atstovaujamajam; b) su asmeniu, kurio atstovas jis tuo metu yra, t. y. bti abiej sandorio ali atstovas ir veikti j vardu, iskyrus atvejus, kai vykdoma prievol, taip pat kai abi sandorio alys aikiai ireikia savo vali, kad atstovas veiktj abiej interesais (CK 2.135 str. 2 d.); c) su savo sutuoktiniu, t. y. negali sudaryti sandorio atstovaujamojo vardu, jeigu kita sandorio alis yra jo sutuoktinis; d) su savo tvais; e) su savo vaikais; f) su kitais artimaisiais giminaiiais. Svok sutuoktinis" btina aikinti plaiau: ji apima ne tik sutuoktin, t. y. vyr ar moter, statym nustatyta tvarka registravusius santuok (CK 3.7 str. 2 d.), bet ir sugyventin vyr ar moter, kurie, registrav savo partneryst statym nustatyta tvarka, bendrai gyvena nemaiau kaip vienus metus neregistrav santuokos (CK 3.229 str.), taip pat sutuoktin, kuris su kitu sutuoktiniu gyvena skyrium (separacijos atveju; CK 3.73-3.80 str.). Svok artimieji giminaiiai" btina aikinti taip, kaip reglamentuojama CK 3.135 straipsnyje (artimaisiais giminaiiais pripastami tiesiosios linijos giminaiiai iki antrojo laipsnio imtinai (tvai ir vaikai, seneliai ir vaikaiiai) ir onins linijos antrojo laipsnio giminaiiai (broliai ir seserys). Taiau svoka artimieji giminaiiai" neapima asmen, susijusi svainysts santykiais (CK 3.136 str.). Atstovui sudarius sandor su asmeniu, su kuriuo jis susijs svainysts ryiais, gali bti taikomas CK 2.135 straipsnis. Aikinant svokas tvai" ir vaikai" btina mutatis mutandis taikyti CK 3.227 straipsn. Kaip tvai ir vaikai suprantami ne tik tvai ir vaikai pagal kilm, bet ir tviai bei vaikiai. Atkreiptinas dmesys, kad vaikinimu panaikinamos tv ir vaik bei j giminaii pagal kilm asmenins ir turtins teiss bei pareigos ir sukuriamos tviams bei j giminaiiams ir vaikiams bei j palikuonims tarpusavio asmenins ir turtins teiss bei pareigos kaip giminaiiams pagal kilm (r. CK 3.227 str. komentar). Todl, pagal komentuojam straipsn, tvais ir vaikais laikomi tvai ir vaikai pagal kilm, o jeigu vaikai vaikinami, tai tvais ir vaikais laikomi ne tvai ir vaikai pagal kilm, o asmenys, kurie vaikino vaik. 2. Sandor, sudaryt, paeidiant komentuojamoje dalyje numatytus ribojimus, gali ginyti atstovaujamasis, kurio interesus jo vardu sudarytas sandoris paeidia. Taigi sandoris yra nuginijamas. Todl iuo atveju btina atitinkamai taikyti CK 1.79 straipsn (r. io straipsnio komentar), t. y. atstovaujamasis tok sandor gali patvirtinti. Tad kita sandorio alis gali kreiptis atstovaujamj su praymu patvirtinti sandor per savo nustatyt termin. Iekin dl tokio sandorio pripainimo negaliojaniu jis gali pareikti per bendrj

iekinio senaties termin (CK 1.125 str. 1 d.). 3. Komentuojamo straipsnio 1 dalyje numatyti atstovo teisi sudaryti sandorius ribojimai netaikomi, jeigu statymuose numatyta kitaip, t. y. kiti statymai leist sudaryti sandorius atstovui atstovaujamojo vardu su komentuojamo straipsnio 1 dalyje nurodytais asmenimis, taip pat kai atstovas veikia kaip atstovas pagal statym. Pavyzdiui, tvai (globjai) yra nepilnameio atstovai pagal statym, todl nepilnamei iki 14 met vardu sandorius sudaro j tvai (globjai). Dl to, pavyzdiui, tvas gali sudaryti sandor savo vaiko vardu su kitu asmeniu, kurio atstovas tvas yra pagal susitarim. Taiau i norm btina taikyti ir aikinti sistemikai, atsivelgiant kitas CK normas, kurios reglamentuoja atstov pagal statym veikl, tv teises ir pareigas tvarkant vaik turt. Pavyzdiui, CK 2.7 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad u nepilnameius iki 14 met sandorius j vardu sudaro tvai. Taiau CK 3.185-3.191 straipsniuose numatyti ribojimai tvams sudaryti sandorius savo vaik vardu. Todl komentuojam straipsn ir mintas CK normas btina aikinti ir taikyti sistemikai. Kitas pavyzdys yra CK 3.244 straipsnio 4 dalis, kur ribojamos globjo, rpintojo, j artimj giminaii teiss sudaryti sandorius su globotiniu ar rpintiniu, iskyrus atvejus, kai turtas globotiniui ar rpintojui yra dovanojamas ar perduodamas neatlygintinai naudotis, jeigu tai atitinka globotinio ar rpintinio interesus. Taigi sistemikai taikant CK 2.134 straipsnio 2 dal ir CK 3.244 straipsnio 4 dal reikia pripainti, kad globjas ar rpintojas, nors ir veikdamas kaip atstovas pagal statym, negali su savo atstovaujamuoju (globotiniu ar rpintiniu) sudaryti sandori, iskyrus atvejus, kai, pavyzdiui, globjas ar rpintojas atstovaujamajam nori padovanoti ar neatlygintinai perduoti naudotis daikt (sudaryti dovanojimo ar panaudos sutartis). 4. Komentuojamojo straipsnio 3 dalyje numatytas draudimas atstovui 12 sudaryti tokius sandorius, kuri sudaryti neturi teiss pats atstovaujamasis. Pavyzdiui, pagal CK 6.470 straipsnio 5 dal, draudiama priimti dovanas (sudaryti dovanojimo sutartis) politikams, valstybs ir savivaldybi pareignams ir kitokiems valstybs tarnautojams bei j artimiesiems giminaiiams, kai tai susij su politiko, pareigno ar valstybs tarnautojo tarnybine padtimi ar tarnybinmis pareigomis. Todl ivardyti asmenys negali bti apdovanotieji, vadinasi, ir j atstovas negali sudaryti toki sandori.

2.135 STRAIPSNIS
Interes konfliktas 1. Jeigu atstovas, paeisdamas suteiktas teises, sudaro atstovaujamojo interesams prietaraujant sandor, toks sandoris atstovaujamojo reikalavimu gali bti pripaintas negaliojaniu, jeigu treiasis asmuo apie tok interes konflikt inojo ar turjo inoti. 2. Asmuo tuo pat metu negali bti abiej sandorio ali atstovu. Taiau i nuostata netaikoma vykdant prievoles, taip pat kai abi sandorio alys aikiai ireikia savo vali, kad atstovas veikt dl j abiej interes. 1. Komentuojamas straipsnis netiesiogiai atskleidia vien i pagrindini atstovavimo santyki princip- atstovas turi veikti tik atstovaujamojo interesais. Atstovaujamj ir atstov sieja pasitikjimas (r. CK 2.132 str. komentar), todl atstovas, nordamas isaugoti atstovaujamojo pasitikjim, turi veikti jo interesais, nedaryti jam savo veiksmais alos (LAT CBS teisj kolegijos 2002 m. sausio 21 d. nutartis c. b. V. Savickas v. J. Sriubait ir kt., Nr. 3K-3-353/2002, kat. 22.1)1. Taigi atstovo, veikianio atstovaujamojo vardu, sudaryt sandor, prietaraujant atstovaujamojo interesams, atstovaujamasis gali reikalauti pripainti negaliojaniu (LAT CBS teisj kolegijos 2001 m. lapkriio 15 d. nutartis c. b. N. ir A. Kutyriovai v. D. Potaovas ir kt., Nr. 3K-7-874/2001, kat. 15.2.2.7 )2. Teism praktika taip pat pripasta, kad atstovas turi veikti atstovaujamojo interesais ir kad jo veiksmai atstovaujamojo vardu neturi sukelti interes konflikto. Antai vienoje byloje (LAT CBS teisj kolegijos 1999 m. spalio 27 d. nutart c. b. P. Simanovi v. Z. Samanaviien, Nr. 3K-3-721/1999, kat. 42)3 LAT pripaino, kad statymas draudia atstovo ir atstovaujamojo interes konflikt, ir numat atstovo teisi sudaryti sandorius ribojimus. Atsakovas atstovaujamojo vardu sudarydamas sandorius dl

namo dalies dovanojimo, investicini eki pervedimo savo monai veikjos interesais ir faktikai atstovavo jai, o ne atstovaujamajam, todl teisj kolegija konstatavo, kad atstovas negali sudaryti sandori atstovaujamojo vardu su savo artimaisiais giminaiiais ar sutuoktiniu, nes toki sandori sudarymas paeidia atstovaujamj interesus (sukelia interes konflikt). Sandorio, sudaryto esant atstovo ir atstovaujamojo interes konfliktui, negalima laikyti teistu, nes jis prietarauja CK 2.134-2.135 straipsni nuostatoms, todl atstovaujamojo reikalavimu teismas turi pagrindo pripainti sandor negaliojaniu. Atstovaujamasis tok iekin gali pareikti per bendrj iekinio senaties termin (CK 1.125 str. 1 d.). Taiau atstovaujamasis, inojs apie interes konflikt, pavyzdiui, atstovas jam prane, ir neprietaravs tokiam sandoriui, negali remtis komentuojamoje normoje suteikta teise. Tas pats taikytina ir CK 2.134 straipsnio atveju. 2. Svarbu pabrti, kad sandoris, sudarytas esant interes konfliktui, gali bti pripaintas negaliojaniu, jeigu nesiningas treiasis asmuo (viena sandorio alis) apie tok interes konflikt inojo ar turjo inoti. Taigi statymas gina siningo treiojo asmens teises ir interesus. Pavyzdiui, pirkimo-pardavimo sutartis, pagal kur kita sandorio alis gys savo nuosavybn daikt neinodama ir neturdama inoti, kad sudaromas sandoris prietarauja atstovaujamojo interesams, negals bti pripainta negaliojania, t. y. i siningos kitos sandorio alies nebus galima ireikalauti gyto daikto. Atstovaujamasis gals reikalauti i atstovo atlyginti jam padaryt al bendraisiais pagrindais (CK 6.263 str.). Taiau, jeigu kita sandorio alis, sudarydama j su atstovu, kuris veik atstovaujamojo vardu, inojo ar turjo inoti, kad sudaromas sandoris paeidia atstovaujamojo interesus, sandoris gali bti pripaintas negaliojaniu. Pavyzdiui, atstovaujamojo atstovas piktavalikai susitars su kita sandorio alimi ir sudarys sandor, kuris kenkia atstovaujamojo interesams. Toks sandoris gali bti pripaintas negaliojaniu pagal atstovaujamojo iekin (r. CK 1.91 str. komentar). 3. Komentuojamo straipsnio 2 dalyje ribojama atstovo teis bti abiej sandorio ali atstovu tuo paiu metu. Vadinasi, negalimas ali, kuri vardu veikia tas pats asmuo, sandoris. Taiau statymas i karto numato dvi ios taisykls iimtis: a) kai vykdoma prievol, pavyzdiui, pardavjo atstovas gali veikti pirkjo vardu priimdamas daikt, perduodam pardavjo pirkjui vykdant pirkimo-pardavimo sutart; b)kai abi sandorio alys aikiai sutinka, kad tas pats asmuo veiktj abiej interesais ir vardu.

2.136 STRAIPSNIS
Sandorio, sudaryto kito asmens vardu neturint teiss arba virijant suteiktas teises, pasekms 1. Sandoris, kur kito asmens vardu sudaro neturintis teiss sudaryti sandor asmuo arba asmuo, virydamas suteiktas teises, sukuria, pakeiia ir panaikina teises bei pareigas atstovaujamajam tik tuo atveju, kai atstovaujamasis po to pritaria visam iam sandoriui arba virijaniai teises jo daliai (io kodekso 2.133 straipsnio 6 dalis). 2. Paskesnis atstovaujamojo pritarimas sandor padaro galiojant nuo jo sudarymo. 3. Atstovas, sudars sandor io straipsnio 1 dalyje nurodytomis aplinkybmis, kai atstovaujamasis nepritaria iam sandoriui, privalo atlyginti treiojo asmens patirtus nuostolius, jeigu treiasis asmuo apie tas aplinkybes neinojo ir neturjo inoti. 1. Atstovo sudarytas atstovaujamojo vardu sandoris tiesiogiai sukuria, pakeiia ir panaikina atstovaujamojo civilines teises ir pareigas, kai atstovas veikia nevirydamas jam suteikt teisi (CK 2.133 str. 1 d.). Kai asmuo sudaro sandor kito asmens vardu kaip jo atstovas, neturdamas tam teiss arba virydamas jam suteiktas teises, atstovaujamajam sandoris nesukelia joki padarini, t. y. nra jam privalomas. Taiau komentuojama norma numato vien iimt, kai ir atstovaujamojo vardu sudarytas neturint tam teiss ar virijant suteiktas teises sandoris tampa atstovaujamajam privalomas. Tok sandor atstovaujamasis gali patvirtinti. Kita sandorio alis (t. y. treiasis asmuo, su kuriuo sandor kito asmens vardu sudaro tam neturintis teiss asmuo) gali

kreiptis asmen, kurio vardu sandoris yra sudarytas, su praymu j patvirtinti arba jo nepatvirtinti. Tokiam praymui CK 2.133 straipsnio 6 dalyje nustatyti tam tikri reikalavimai (r. CK 2.133 str. 6 d. komentar). Taikant komentuojam norm sistemikai turt bti taikomos ir CK 2.83-2.84 straipsni normos, skirtos teisiniams padariniams, kai juridinio asmens valdymo organai sudaro sandor paeisdami savo kompetencij. Teisiniai padariniai priklauso nuo to, juridinis asmuo yra vieasis ar privatusis. Kadangi privaiajam juridiniam asmeniui bdingas bendrasis teisnumas (CK 2.74 str. 1 d.), t. y. jam netaikoma ultra vires doktrina, sandoriai, nors valdymo organ sudaryti ir paeidiant savo kompetencij (virijant suteiktas teises arba veikiant be j), sukelia prievoles juridiniam asmeniui, iskyrus atvejus, kai rodoma, kad treiasis asmuo inojo ar negaljo neinoti, jog valdymo organas sudaro sandor paeisdamas savo kompetencij (r. CK 2.83 str. komentar). Vieiesiems juridiniams asmenims bdingas specialusis teisnumas (CK 2.74 str. 2 d.), t. y. jiems taikoma ultra vires doktrina, todl sandoriai, vieojo juridinio asmens valdymo organ sudaryti paeidiant savo kompetencij, nesukelia prievoli juridiniam asmeniui, iskyrus atvejus, jeigu vliau tokius sandorius vieasis juridinis asmuo patvirtina (r. CK 2.84 str. komentar). Pagal 1964 m. CK nuostatas, ultra vires doktrina taikyta tiek viej, tiek privaij juridini asmen veiklai (sandoriai, kurie prietaravo juridinio asmens veiklai, jo tikslams, nurodytiems jo steigimo dokumentuose, negaliojo, todl, neatsivelgiant tai, juridinis asmuo yra vieasis ar privatusis, sandoris, sudarytas valdymo organams virijant savo kompetencij, sukurdavo prievoles juridiniam asmeniui tik tada, kai jis tokiam sandoriui pritardavo (1964 m. CK 66 str.). 2. Sandoris, kuriam atstovaujamasis pritaria ir kur atstovas sudaro neturdamas tam teiss arba virydamas suteiktas teises, laikomas galiojaniu ne nuo pritarimo jam, bet nuo jo sudarymo momento, t. y. Turi grtamj gali ir sukelia teisinius padarinius sandorio alims nuo sudarymo momento. 3. Siekiant apsaugoti kitos sandorio, sudaryto neturint tam teiss ar virijant suteiktas teises, alies (siningo treiojo asmens) teises ir interesus, komentuojamo straipsnio 3 dalyje numatyta, kad atstovas, jeigu atstovaujamasis nepritaria jo sudarytam neturint tam teiss arba virijant turimas teises sandoriui, turi atlyginti kitai sandorio aliai nuostolius, kuriuos i patiria dl to, jog atstovaujamasis nepatvirtina sandorio ir is nesukuria joki teisi ir pareig. Btina nuostoli atlyginimo slyga - kitos sandorio alies siningumas, t. y. privalu rodyti, kad ji neinojo ir neturjo inoti, jog asmuo sudaro sandor neturdamas tokios teiss arba virydamas suteiktas teises. Privaiojo juridinio asmens valdymo organas, sudars sandor virydamas savo kompetencij, lieka subsidiariai atsakingas, jeigu treiojo asmens reikalavimo juridinis asmuo iki galo nepatenkins (CK 2.83 str. 3 d., Akcini bendrovi statymo (inios. 2000, Nr. 64-1914)1 38 str. 13 d.), o vieajam juridiniam asmeniui nepritarus sandoriui, sudarytam jo valdymo organui paeidiant savo kompetencij, asmuo, sudars tok sandor, privalo atlyginti siningam treiajam asmeniui nuostolius.

2.137 STRAIPSNIS
galiojimas 1. galiojimu laikomas raytinis dokumentas, asmens (galiotojo) duodamas kitam asmeniui (galiotiniui) atstovauti galiotojui nustatant ir palaikant santykius su treiaisiais asmenimis. 2. Atstovas, kurio teiss galiojime nra apibrtos, turi teis atlikti tik tuos veiksmus, kuri reikia atstovaujamojo turtui ir turtiniams interesams isaugoti bei turto prieirai. 1. Komentuojamo straipsnio 1 dalyje yra tvirtinta galiojimo samprata. galiojimas, paprastai suprantamas kaip atstovui suteikt teisi iraika, t. y. raytinis dokumentas, kuris patvirtina, kad atstovui suteiktos teiss veikti atstovaujamojo vardu nustatant ir palaikant santykius su treiaisiais asmenimis, taip pat apibria suteikt teisi apimt ir turin.

Atstovaujamasis, idavs galiojim, vadinamas galiotoju, jo atstovas - galiotiniu. galiojimas yra svarbus tretiesiems asmenims, su kuriais atstovauti nustatant ir palaikant santykius galiojimas yra iduotas. Todl atstovas arba atstovaujamasis turi pateikti galiojim tiesiogiai tretiesiems asmenims, taip pat notarui, jeigu sandoris, kur atstovaujamojo vardu sudaro atstovas, tvirtinamas notarikai, o tretieji asmenys, su kuriuo atstovaujamasis sudaro sandor, turi teis reikalauti, kad atstovas pateikt savo galiojim ir jo kopij (r. CK 2.143 str. komentar). Svarbu pabrti, kad atstovui suteiktus galiojimus gali patvirtinti tik galiojimo originalas ar jo dublikatas - vien ar kit btina turti ir pateikti tretiesiems asmenims ar sandor tvirtinaniam notarui (r., pvz., LAT CBS teisj kolegijos 1999 m. gruodio 15 d. nutart c. b. T. Celovalnikova v. N. Bakanauskien, Nr. 3K-3-956/1999, kat. 42)2 (atstovo teiss pakeisti, sukurti ar panaikinti atstovaujamojo teises ir pareigas gali bti ireiktos, be galiojimo originalo, ir jo dublikate, iduodamame pagal Notariato statymo (inios. 1992, Nr. 28-810)3 39 straipsn, jeigu notaro patvirtintas ar iduotas dokumentas dingo). galiojimas yra vienaalis atstovaujamojo sandoris (CK 1.63 str. 3 d.) ir jam taikomos bendrosios normos, reglamentuojanios vienaalius sandorius (r. CK 1.63 str. komentar). Taigi galiojimui sudaryti pakanka vieno asmens - atstovaujamojo ireiktos valios. Atstovo sutikimo iduoti galiojim nereikia, taiau atstovaujamasis gali atsisakyti galiojimo, t. y. jam suteikt teisi (CK 2. 146 str. 1 d., 2.147 str. 1 d. 3 p., 6.763 str. 1 d. 2 p.). Kadangi paprastai pagal vienaal sandor pareigos atsiranda j sudariusiam asmeniui, tai sudarius sandor laikantis galiojime nurodyt slyg teiss ir pareigos atsiranda atstovaujamajam (r. CK 2.133 str. komentar). 2. galiojimas iduodamas tiek tada, kai tarp atstovaujamojo ir atstovo yra sudaryta atskira raytin pavedimo sutartis (CK 6.756 str.), tiek tada, kai tokios sutarties nra. Tokiu atveju jau pats galiojimo idavimas pa tvirtina esant sutartinius atstovavimo santykius. 3. Atsivelgiant idstyt teisi apimt ir turin, galiojimas gali bti iduodamas vienam konkreiam veiksmui atlikti ar konkreiam sandoriui sudaryti (vienkartinis galiojimas), pavyzdiui, nuomos sutariai sudaryti, siuntiniui gauti. galiojimas gali bti iduodamas ir keliems teisiniams tam tikros srities veiksmams atlikti ar vienariams sandoriams sudaryti (specialusis galiojimas), pavyzdiui, atstovauti teisme. Jis gali bti iduodamas vairiems sandoriams sudaryti ir kitiems veiksmams atlikti (generalinis, arba bendrasis, galiojimas), pavyzdiui, galiotojo turtui valdyti, bet kokiems sandoriams su treiaisiais asmenimis sudaryti. 4. galiojim gali iduoti keli asmenys kartu (t. y. gali bti keli galiotojai), jeigu jis iduodamas dl vienari galiotoj interes, pavyzdiui, atstovauti dviem (ar daugiau) atsakovams atitinkamoje byloje. galiojimas taip pat gali bti iduodamas keliems asmenims (t. y. Gali bti keli galiotiniai). 5. Paprastai galiojime turi bti aikiai apibrtos galiotiniui suteikiamos teiss, j apimtis ir turinys. Jeigu galiojime teiss nra apibrtos, tai nereikia, kad galiojimas negalioja. Komentuojamo straipsnio 2 dalyje tvirtinta specialioji taisykl, i kurios galima daryti ivad, kad atstovas, kurio teiss galiojime nra apibrtos, turi teis atlikti tik tuos veiksmus, kurie reikalingi atstovaujamojo turtui ir turtiniams interesams apsaugoti ir turto prieirai vykdyti. Tokiu atveju, tarkim, atstovas gali priimti turto duodamus vaisius ir pajamas, imtis reikiam priemoni ir veiksm, kad ivengt turto sumajimo, sugadinimo ar ties, atlikti kitokius veiksmus, btinus turto prieirai (pvz., atstovas gali sumokti atstovaujamojo vardu mokesius u suteikiamas komunalines paslaugas). Taiau atstovas negali tokiais atvejais disponuoti atstovaujamojo turtu.

2.138 STRAIPSNIS
galiojimo patvirtinimas notarine tvarka 1. Turi bti notaro patvirtinami ie galiojimai: 1) galiojimas sudaryti sandorius, kuriems btina notarin forma; 2) galiojimas fizinio asmens vardu atlikti veiksmus, susijusius su juridiniais

asmenimis, iskyrus statym numatytus atvejus, kai leidiama duoti kitokios formos galiojim; 3) galiojimas, kur fizinis asmuo duoda nekilnojamajam turtui valdyti, juo naudotis ar disponuoti. 2. Notaro patvirtintiems prilyginami: 1) kari galiojimai, patvirtinti karini dalini, jungini, karo staig ir mokykl vad (virinink); 2) asmen, esani laisvs atmimo vietose, galiojimai, patvirtinti laisvs atmimo viet vadov; 3) asmen, esani tolimojo plaukiojimo metu jr laivuose, plaukiojaniuose su Lietuvos valstybs vliava, patvirtinti t laiv kapiton. 1. galiojimas, pagal CK 2.137 straipsnio 1 dal, yra dokumentas, t. y. sandoris, kuris gali bti sudarytas tik ratu. Jeigu nesudarytas ir nepasiraytas atitinkamas dokumentas, nra ir galiojimo. Taiau svarbu atkreipti dmes, kad atstovo teiss gali bti suprantamos i aplinkybi, kuriomis atstovas veikia (r. CK 2.133 str. komentar). galiojimas, kaip raytinis dokumentas, gali bti sudaromas vadovaujantis CK 1.73 straipsnio 2 dalyje numatytomis raytins formos sandori taisyklmis, taiau paymtina, kad galiojimai turi atitikti tam tikrus btinus reikalavimus, pavyzdiui, privalo bti nurodyta sudarymo data (CK 2.142 str. 3 d.), juridinio asmens galiojim turi pasirayti jo vadovas (CK 2.140 str. 1 d.). 2. statym leidjas nustat, kad tam tikrais atvejais galiojimas turi bti patvirtintas notaro. Nesilaikius notarins formos, galiojimas negalios (CK 1.93 str. 3 d.). Notarinio galiojimo tvirtinimo atvejai susij su teisini veiksm ar sandori, kuriuos sudaryti iduodamas galiojimas, pobdiu, taip pat su atstovo ir treij asmen, su kuriais palaikyti ar nustatyti santykius atstovas iduoda galiojim, ypatybmis. Taigi komentuojamo straipsnio 1 dalyje ivardyti atvejai, kai galiojimas turi bti patvirtintas notaro. Vis pirma nurodyta, kad notaro turi bti patvirtintas galiojimas sudaryti sandorius, kuriems btina notarin forma. Sandoriai, kuriems privaloma notarin forma, nurodyti CK 1.74 straipsnyje, taip pat kituose io kodekso straipsniuose (pvz., 3.59, 3.231, 4.171, 4.210, 5.70, 6.393-6.394, 6.396, 6.443, 6.469, 6.960, 6.969 str.). Atkreiptinas dmesys, kad is galiojimo notarins formos reikalavimas taikomas tais atvejais, kai galiojim sudaryti notarins formos sandor iduoda fizinis asmuo, taip pat kai juridinis asmuo iduoda galiojim perleisti nekilnojamj daikt (mon) kito asmens nuosavybn arba suvaryti teises jo nekilnojamj daikt. Kadangi CK 2.179 straipsnio 1 dalies 1 punkte prokuristui neleidiama perleisti atstovaujamojo nekilnojamojo daikto (mons) ar suvaryti teisi j, btina taikyti bendrsias atstovavimo taisykles. Todl, vadovaujantis komentuojama norma, juridinio asmens darbuotojui ar kitam asmeniui iduotas juridinio asmens galiojimas, kuriuo pavedama perleisti juridinio asmens nekilnojamj daikt ar suvaryti teises j, taip pat turi bti patvirtintas notarikai. Taiau juridinio asmens galiojimas sudaryti sandor dl nekilnojamojo daikto perleidimo ar teisi j suvarymo notaro turi bti tvirtinamas tik juridiniam asmeniui priklausaniam nekilnojamajam daiktui (monei) perleisti kito asmens nuosavybn arba teisms nekilnojamj daikt (mon) suvaryti, pavyzdiui, nekilnojamajam daiktui keisti kito asmens naudai. Todl, tarkime, jeigu juridinis asmuo sudaro sandor dl nekilnojamojo daikto sigijimo savo nuosavybn (t. y. jis yra pirkjas) arba pagal sandor jam keiiamas nekilnojamasis daiktas (t. y. jis yra kaito turtojas), galiojimo sudaryti mintus sandorius notarui tvirtinti nra btina, o tokie juridinio asmens veiksmai gali bti atliekami pagal iduot prokr (jeigu juridinis asmuo yra pelno siekiantis) arba bendr juridinio asmens galiojim (CK 2.140 str. 1 d.). Kitas notaro tvirtinamo galiojimo atvejis, kai galiojim iduoda fizinis asmuo savo vardu atlikti veiksmus, susijusius su juridiniu asmeniu. Svoka veiksmai" apima ir sandorius, kuriais laikomi asmen veiksmai, kuriais siekiama sukurti, pakeisti arba panaikinti civilines teises ir pareigas (CK 1.63 str. 1 d), ir kitokius veiksmus, pavyzdiui, atstovauti tam tikro juridinio asmens dalyvi susirinkime. Taiau komentuojama -norma daro ilyg, kad jeigu kiti

statymai numato kitoki- ne notarin form, tai galiojimas gals bti netvirtinamas notaro. Pavyzdiui, tokios iimtys numatytos CK 2.139 straipsnyje, 1996 m. sausio 16 d. Vertybini popieri vieosios apyvartos statymo (inios.200l,Nr. 112-4074)1 25 straipsnio 5 dalyje, kur reglamentuojama, kad sutuoktinio galiojimas sudaryti sandorius dl traukt vertybini popieri biros prekybos sraus vertybini popieri, kurie yra bendroji jungtin sutuoktini nuosavyb, perleidimo ar teisi juos suvarymo gali bti iduodamas paprasta raytine forma. iuo atveju termino statymai" negalima aikinti plaiai, t. y. turimi omenyje tik Seimo priimti statymai, o ne kiti, postatyminiai teiss aktai. Treias atvejis, kai galiojim privalu tvirtinti notarikai, tai kai j iduoda fizinis asmuo nekilnojamajam daiktui valdyti, juo naudotis ar disponuoti. i norma taikytina, kai galiojim vienas fizinis asmuo iduoda tiek kitam fiziniam asmeniui, tiek juridiniam asmeniui. Atkreiptinas dmesys, kad iuo atveju kiti statymai negali nustatyti kitokios galiojimo formos. 3. Komentuojamo straipsnio 2 dalyje nurodyti atvejai, kada koki asmen patvirtinti galiojimai prilyginami notaro patvirtintiems galiojimams. i dalis turi bti taikoma su CK 2.138 straipsnio 1 dalimi, t. y. 2 dalyje ivardyti atvejai aktuals tik kai galiojimas privalo bti notarins formos. Palyginti su 1964 m. CK 68 straipsnio 2 dalimi (1964 m. Civilinio kodekso 68 straipsnio 1994 m. gegus 17 d. statymo Nr. 1-439 (inios. 1994,Nr. 44-805) redakcija. )1, reikia paymti, kad iek tiek susiaurinamas ratas asmen, kuri patvirtinti galiojimai prilyginami patvirtintiems notaro. Pagal 1964 m. CK 68 straipsnio 2 dalies 1 punkt, notaro patvirtintiems galiojimams buvo prilyginami kari ir kit asmen, besigydani karo ligoninse, sanatorijose ir kitose karinse gydymo staigose, galiojimai, patvirtinti t ligonini, sanatorij ir kit karini gydymo staig virinink, j pavaduotoj medicinos reikalams, vyresnij ir budini gydytoj. Pagal CK2.138 straipsnio 2 dalies 1 punkt, notaro patvirtintiems galiojimams prilyginami tik kari galiojimai, patvirtinti karini dalini, jungini, karo staig ir mokykl vad (virinink). Taip pat CK 2.138 straipsnio 2 dalyje nelieka galiojusio 1964 m. CK 68 straipsnio 2 dalies 2 punkte numatyto atvejo, kai notaro patvirtintiems buvo prilyginami kari galiojimai, o karini dali, jungini, staig ir karo mokykl dislokavimo punktuose, kur nra notar biur ir kit organ, atliekani notarinius veiksmus, taip pat darbinink ir tarnautoj, j eim nari ir kari eim nari galiojimai, patvirtinti t dalini, jungini, staig ir mokykl vad (virinink). CK 2.138 straipsnio 2 dalies 3 punkte tvirtinta nauja nuostata, kad notaro patvirtintiems galiojimams prilyginami asmen, esani tolimojo plaukiojimo metu jr laivuose, plaukiojaniuose su Lietuvos valstybs vliava, galiojimai, patvirtinti t laiv kapiton. Asmenys, tolimojo plaukiojimo metu esantys jr laivuose, yra ir laivo gula (pagal Prekybins laivybos statymo (inios. 1996, Nr. 101-2300)2 2 str. 18d., laivo gula yra laivo kapitonas ir kiti jrininkai, kurie vykdo laive uduotis, susijusias su laivo eksploatavimu arba aptarnavimu, ir kuri pavards raytos laivo gulos srae), ir keleiviai. Jr laivai, esantys tolimajame plaukiojime, turi bti aikinami kaip laivai, plaukiojantys tarp Lietuvos Respublikos uost ir usienio uost arba tarp usienio uost (tarptautinis susiekimas), nesvarbu, jie plaukia teritorinje ar atvirojoje jroje.

2.139 STRAIPSNIS
Supaprastintas galiojimo patvirtinimas galiojim, kur fizinis asmuo duoda korespondencijai (konkreiai siuniamiems pinigams ir siuntiniams) gauti, taip pat darbo umokesiui ir kitoms su darbo santykiais susijusioms imokoms, pensijoms, paalpoms, stipendijoms gauti, gali patvirtinti organizacija, kurioje fizinis asmuo dirba ar mokosi, daugiabui nam savinink bendrijos, kurios name gyvena asmuo, pirmininkas arba esanio tolimajame plaukiojime jr laivo kapitonas. 1. Komentuojamame straipsnyje nustatytos iimtys bendrosios taisykls dl notaro ir kit asmen, nurodyt CK 2.138 straipsnio 2 dalyje, tvirtinam galiojim. iame straipsnyje nurodyti atvejai, kai galiojim, duodam fizinio asmens vardu atlikti iame straipsnyje

nurodytus veiksmus, susijusius paprastai su juridiniais asmenimis, gali tvirtinti ne notaras. 1964 m. CK 69 straipsnyje (1964 m. Civilinio kodekso 69 str. Lietuvos Respublikos 1994 m. gegus 17 d. statymo Nr. 1-439 (inios. 1994,Nr. 44-805) redakcija)1 buvo numatyta daugiau supaprastinto galiojimo tvirtinimo atvej. Komentuojama norma, palyginti su mintu 1964 m. CK 69 straipsniu, nenumato supaprastinta tvarka tvirtinti galiojim gauti autorin atlyginim u krinius, iradimus, taip pat sumoms i bank ir keistiems ar duotiems pasaugoti daiktams. 2. Komentuojamame straipsnyje nurodyti tokie iame straipsnyje numatytais atvejais galintys tvirtinti galiojimus subjektai: 1) organizacija, kurioje fizinis asmuo dirba ar mokosi. Nors komentuojamoje normoje nra vardyta, koks konkreiai tos organizacijos organas tvirtina galiojim, taiau, aikinant komentuojam norm sistemikai, t. y. kartu su CK 2.140 straipsnio 1 dalimi, darytina ivada, kad galiojim pasirao tos organizacijos vadovas ir ant jo udedamas jos antspaudas, jeigu organizacija privalo j turti; 2) daugiabui nam savinink bendrijos pirmininkas; 3) esanio tolimajame plaukiojime jr laivo, plaukiojanio su Lietuvos Respublikos vliava (CK 2.138 str. 2 d. 3 p.), kapitonas. Laivo kapitonas yra laikomas laivo valdytojo atstovu laive (Prekybins laivybos statymo 12 str. 2 d. (2000 m. rugsjo 26 d. redakcija // inios. 2000, Nr. 85-2584)2. Ivardyti subjektai gali tvirtinti galiojimus tik korespondencijai (siuniamiems pinigams ir siuntiniams), darbo umokesiui ir kitoms su darbo santykiais susijusioms imokoms (pvz., premijoms, kompensacijoms, ieitinms paalpoms ir pan.), pensijoms, paalpoms, stipendijoms gauti. Termin su darbo santykiais" btina aikinti plaiau, nes jis apima ir su valstybs tarnyba susijusius santykius. Taiau santykiai, susij su darbu pagal civilines sutartis (pvz., rangos), komentuojamo straipsnio reguliavimo srit nepatenka. Aikinant komentuojam norm plaiau ir atsivelgiant normos tikslus, ji mutatis mutandis turt bti taikoma ir rajono savivaldybi seninijose, iskyrus savivaldybi centrus, kur yra notar biurai, gyvenani fizini asmen iduodam galiojim komentuojamoje normoje nurodytiems veiksmams atlikti tvirtinimui. Supaprastinta tvarka tokiais atvejais galiojim gali tvirtinti galiotojo gyvenamosios vietos seninijos seninas. Atkreiptinas dmesys, kad su komentuojama norma turt bti suderintas ir 1995 m. birelio 13 d. Notarini veiksm atlikimo rajon savivaldybi seninijose statymas (inios. 1995,Nr. 53-1301; 1997,Nr. 33815)1. 2.140 STRAIPSNIS Juridinio asmens galiojimas 1. Juridinio asmens duodam galiojim pasirao jo vadovas ir ant galiojimo dedamas to juridinio asmens antspaudas, jeigu jis antspaud privalo turti. 2. Papildomus reikalavimus juridinio asmens duodamam galiojimui gali nustatyti statymai. 3. Pelno siekiani (komercini) juridini asmen galiojimams taikomi io kodekso 2.1762.185 straipsniai. 1. Komentuojamame straipsnyje tvirtintos specialiosios normos, taikomos juridini asmen iduodamiems galiojimams. Be iame straipsnyje nurodyt reikalavim, juridini asmen galiojimams taikomi ir CK 2.137,2.141-2.142 straipsni reikalavimai. Taigi juridinio asmens iduodamam galiojimui taikomi tokie reikalavimai: a) galioj im turi teis pasirayti tik to juridinio asmens vadovas (pvz., mons generalinis direktorius); b) galiojime turi bti juridinio asmens antspaudas, jeigu juridinis asmuo turi antspaud (pagal 1964 m. CK 70 str., antspaudas buvo btinas visais atvejais); c) galiojimas gali bti iduodamas tik tokiems sandoriams, kuriuos turi teis sudaryti juridinis asmuo pagal steigimo dokumentus; d) galiojime turi bti nurodyta jo sudarymo data. 2. Komentuojamo straipsnio 2 dalyje leidiama kitiems statymams numatyti papildomus

reikalavimus juridinio asmens galiojimui. Termino statymai" negalima aikinti plaiai, t. y. turima omenyje tik Seimo priimti statymai, o ne postatyminiai teiss aktai. 3. Komentuojamo straipsnio 3 dalyje specialiai nurodyta, kad juridini asmen, siekiani pelno, iduodamiems galiojimams atitinkamai dar taikomi CK 2.176-2.185 straipsniai, reglamentuojantys specialij galiojim r - prokr (r. CK 2.176-2.185 str. komentar). Pelno siekianio, kaip ir ne pelno siekianio, juridinio asmens galiojimas perleisti nekilnojamj daikt ar suvaryti teises j gali bti iduodamas pagal bendrsias juridinio asmens galiojimo nuostatas ir turi bti patvirtintas notaro (r. CK 2.138 str. komentar). 4. Juridinio asmens iduotas galioj imas sudaryti sandor dl juridinio asmens nekilnojamojo daikto perleidimo ar teisi j suvarymo turi bti patvirtintas notarikai.

2.141 STRAIPSNIS
galiojimu juridiniam asmeniui suteikiamos teiss ir pareigos Juridiniam asmeniui galiojimas gali bti duodamas tiktai sudaryti tokius sandorius, kuriuos jis turi teis sudaryti pagal savo steigimo dokumentus. Atstovas atstovaujamojo vardu negali sudaryti toki sandori, kuri negali sudaryti pats atstovaujamasis (CK 2.134 str. 3 d.). Tokia taisykl taikoma ir juridiniams asmenims, o komentuojamas straipsnis ir tvirtina toki taisykl. Steigimo dokumentais laikomi juridinio asmens statai, steigimo sandoris arba bendrieji nuostatai (r. CK 2.46 str. komentar). Paymtina, kad juridiniai asmenys skirstomi vieuosius ir privaiuosius (r. CK 2.34 str. komentar). Vieiesiems juridiniams asmenims bdingas specialusis teisnumas, todl jie gali turti tik tokias civilines teises ir pareigas, kurios neprietarauja j steigimo dokumentams ir veiklos tikslams (CK 2.74 str. 2 d.). Viej juridini asmen steigimo dokumentuose (statuose, statymuose, jeigu vieasis juridinis asmuo veikta pagal statym, valstybs ar savivaldybi institucijos priimtame teiss akte dl vieojo juridinio asmens steigimo) turi bti aikiai ir isamiai apibdinti veiklos tikslai nurodant veiklos srit ir r (CK 2.47 str. 2 d.), todl sandori, kurie prietarauja j steigimo dokumentuose nurodytiems tikslams, vieasis juridinis asmuo negali nei pats sudaryti, nei suteikti kitam asmeniui teis jo vardu sudaryti tok sandor. Tuo tarpu privatieji juridiniai asmenys gali gyti bet kokias civilines teises ir pareigas (CK 2.74 str. 1 d.), todl j steigimo dokumentuose nebtinai isamiai turi bti nurodyti veiklos tikslai ir rys ir jie gali sudaryti bet kokius sandorius patys ar suteikti teis j vardu sudaryti sandorius kitiems asmenims, iskyrus atvejus, kai ir privaij juridini asmen steigimo dokumentuose bus aikiai nurodyta, kad juridinis asmuo veriasi konkreia veikla, o kita, pagal steigimo dokumentus ar statymus, jam draudiama verstis. Dl tokios veiklos jis sandorio, be abejo, negals sudaryti.

2.142 STRAIPSNIS
galiojimo terminas 1. galiojimo terminas gali bti apibrtas ir neapibrtas. Jeigu terminas galiojime nenurodytas, tai galiojimas galioja vienerius metus nuo jo sudarymo dienos. 2. Notaro patvirtintas veiksmams atlikti usienyje skirtas galiojimas, kuriame nenurodytas galiojimo laikas, galioja, kol j panaikina galiojim idavs asmuo. 3. galiojimas, kuriame nenurodyta sudarymo data, negalioja. 1. galiojimas negali bti iduodamas neribotam laikui. Nors terminas galiojime nebtinai turi bti nurodytas, taiau jis galioja tam tikr laik. Komentuojamo straipsnio 1 dalyje nustatyta kitokia taisykl negu 1964 m. CK 72 straipsnyje, kur buvo numatyta, kad galiojimas gali bti iduodamas ne ilgiau kaip trejiems metams. Taigi buvo numatytas maksimalus

galiojimo terminas. Naujajame CK maksimalus galiojimo terminas nenustatytas, taiau, kaip ir 1964 m. CK, numatyta, kad galiojimas, kuriame galiojimo terminas nenurodytas, galioja vienus metus nuo jo sudarymo dienos. 2. Komentuojamo straipsnio 2 dalyje numatyta bendrosios taisykls dl galiojimo termino iimtis, kai terminas galiojime nenurodytas. Tokia iimtis taikoma tada, kai galiojimas iduotas veiksmams usienyje atlikti ir yra patvirtintas notaro. Toks galiojimas galioja tol, kol j panaikina galiotojas. Be abejo, galiotojas gali panaikinti galiojim ir kai terminas jame nurodytas (CK 2.147 str. 1 d. 2 p.). 3. Kadangi galiojim terminas, kai jis nenurodytas galiojime, skaiiuojamas nuo galiojimo sudarymo dienos (vieni metai), tai galiojimo sudarymo data yra btinas galiojimo rekvizitas, be kurio galiojimas laikomas negaliojaniu.

2.143 STRAIPSNIS
Teis reikalauti pateikti galiojim ir jo kopij Treiasis asmuo, su kuriuo atstovaujamasis sudaro sandor, turi teis reikalauti, kad atstovas pateikt savo galiojim ir jo kopij. statym leidjas numato dvi pagrindines slygas, kad atstovaujamajam atsirast, pasikeist ar pasibaigt teiss ir pareigos, susijusios su atstovo veiksmais. Vis pirma, atstovas atstovaujamojo interesais turi veikti nevirydamas jam suteikt teisi. Atstovui suteiktos teiss gali bti aikiai ireiktos, pavyzdiui, nurodytos raytiniame galiojime (r. CK 2.137 str. komentar) arba numanomos atsivelgiant ali santykius ir aplinkybes, kuriomis jis veikia (r. CK 2.133 str. komentar). Antra, atstovas, veikdamas atstovaujamojo interesais, turi atskleisti atstovavimo fakt. Atstovavimo fakto atskleidimas turi didel reikm atstovaujamojo ir treij asmen tarpusavio teisms ir pareigoms. Todl komentuojamame straipsnyje ir numatyta, kad treiasis asmuo, su kuriuo atstovas sudaro sandor atstovaujamojo vardu, turi teis pareikalauti i atstovo pateikti savo galiojim, kuriame bt numatytos teiss veikti atstovaujamojo vardu ir interesais. Svarbu paymti, kad atstovavimo faktas bus tinkamai atskleistas ir treiojo asmens teis, numatyta komentuojamoje normoje, bus tinkamai gyvendinta, jeigu atstovas pateiks jam galiojimo original ir jo kopij. Taigi nepakanka pateikti tik galiojimo kopijos (nesvarbu, kopija (nuoraas) notarikai patvirtinta ar ne) - reikia pateikti galiojimo original. galiojimo kopijos, jeigu j reikalauja pateikti treiasis asmuo, gali reikti paiam treiajam asmeniui, taiau galiojimo original bet kuriuo atveju treiojo asmens reikalavimu btinajam pateikti. Sandor tvirtinantis notaras privalo patikrinti sandor sudaranio atstovo teises sudaryti sandor atstovaujamojo vardu (Notariato statymo 31 str. 2 d.) (inios. 1992, Nr. 28-810; 1994, Nr. 76-1420)1. Atstovui suteiktas teises gali patvirtinti tik turimas galiojimo originalas ar jo dublikatas, pateikti sandor tvirtinaniam notarui. Tam pritaria ir teism praktika (r., pvz., LAT CBS teisj kolegijos 1999 m. gruodio 15 d. nutart c. b. T. Celovalnikova v. N. Bakanauskien, Nr. 3K-3-956/1999, kat. 42)2. Mint pozicij lemia, vis pirma, sisteminis konkrei CK norm taikymas (pvz., CK 2.144 str., kur numatyta, kad pasibaigus galiojimo terminui ar panaikinus j prie termin, atstovas privalo grinti galiojim (btent jo original), CK 2.146 str. 1 d. numatyta galiotojo teis bet kada panaikinti galiojim), antra, galiojimo nuoraas (kopija) negali bti tokios paios teisins galios dokumentas kaip galiojimo originalas, nes galiojimo originalo turinys darant jo nuora (kopij) gali bti pasikeits.

2.144 STRAIPSNIS
Pareiga grinti galiojim Pasibaigus galiojimo terminui ar panaikinus jo galiojim prie termin, atstovas privalo grinti galiojim atstovaujamajam ar jo teisi permjams.

Komentuojamas straipsnis skirtas tiek galiotojo ir jo teisi permj, tiek treij asmen interesams apsaugoti. statymas pareigoja atstov grinti atstovaujamajam galiojim (jo original), pasibaigus jo terminui arba atstovaujamajam panaikinus j prie termin. Komentuojama norma pakartoja 1964 m. CK 76 straipsnio 3 dalies nuostat dl galiojimo grinimo. vykdius reikalavim, toliau naudotis galiojimu nemanoma. Kad i norma bt veiksminga, pasiekt savo tiksl, tretieji asmenys, sudarydami sandor su atstovu, turi susipainti su galiojimo originalu, o ne su jo nuorau (kopija), nors ir notarikai patvirtintu (r. CK 2.143 str. komentar). Komentuojam norm btina taikyti atsivelgiant CK 2.148 straipsnio 3 dal, todl atstovas pareig grinti galiojim turi vykdyti ne tik komentuojamoje normoje nurodytais galiojimo pasibaigimo atvejais, bet ir kai galiojimas pasibaigia (r. CK 2.147 str. komentar). Toki pareig turi ir atstovo teisi permjai.

2.145 STRAIPSNIS
Pergaliojimas 1. galiotinis turi pats atlikti tuos veiksmus, kuriuos atlikti jis galiotas. Jis gali pergalioti juos atlikti kit asmen tik tuo atveju, kai jam toki teis suteikia gautasis galiojimas arba kai jis dl susidariusi aplinkybi priverstas tai padaryti, kad apsaugot galiotojo interesus. Pergaliotas asmuo turi tokias pat teises ir pareigas kaip ir atstovas tiek atstovaujamajam, tiek ir tretiesiems asmenims. 2. galiojimo, duodamo per galioj ant, forma turi atitikti duoto galiojimo form. 3. Pergaliojant duodamo galiojimo terminas negali bti ilgesnis u galiojimo, kuriuo remiantis jis duodamas, termin. 4. Asmuo, kuris perduoda galiojimus kitam asmeniui, turi apie tai praneti galiotojui ir pateikti jam reikiamus duomenis apie asmen, kuriam perduodami galiojimai. Jeigu galiotinis ios pareigos nevykdo, jis atsako u to asmens, kuriam galiojimus perdav, veiksmus kaip u savo veiksmus. Atstovas neatsako u galiotinio veiksmus, jeigu galiotinis buvo paskirtas atstovaujamojo nurodymu, iskyrus atvejus, kai atstovas inojo, kad galiotiniu skiriamas asmuo yra nepatikimas ar nesiningas, taiau apie tai neprane atstovaujamajam. 1. Pagal bendrj taisykl, atstovas pats atlieka veiksmus, kuriuos atlikti jis yra galiotas. Kartais dl vairi prieasi (pvz., ini stokos, kit aplinkybi) atstovas negali pats atlikti vis ar dalies veiksm, kuriuos jam paved atlikti atstovaujamasis. galioti kit asmen atstovaujamojo vardu atlikti veiksmus, kuriuos atlikti buvo galiotas, atstovas gali tik tokiais atvejais: a) kai tokia atstovo teis numatyta jam iduotame galiojime (atstovaujamasis gali duoti sutikim dl pergaliojimo ir vliau, t. y. suteikti atstovui toki teis atitinkamai pakeisdamas iduot galiojim arba ireikdamas savo sutikim dl pergaliojimo kita forma) (LAT CBS teisj
kolegijos 2001 m. kovo 26 d. nutartis c. b. H. Nalivaika v. KNTKR V Vilniaus filialas ir kt., Nr. 3K-3-361/2001, kat. 22.2)1; b) kai nors teis pergalioti ir nenumatyta, taiau, siekdamas vykdyti atstovaujamojo

vali, atstovas turi suteikti teis kitam asmeniui tai padaryti, nes prieingu atveju gali nukentti atstovaujamojo interesai. 2. Komentuojama norma yra kitokia negu buvusi 1964 m. CK jo 73 straipsnio 2 dalyje buvo numatyta, kad pergaliojant iduodamas galiojimas neatsivelgiant iduoto galiojimo form turi bti patvirtintas notaro. Pergaliojama atstovui iduodant galiojim naujam galiotiniui. Komentuojamo straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad pergaliojant iduodamo galiojimo forma turi atitikti galiojimo, kuriuo remiantis pergaliojama, form. Pavyzdiui, jeigu buvo iduotas notaro patvirtintas galiojimas, tai ir pergaliojant iduodamas galiojimas turi bti notaro patvirtintas. Atkreiptinas dmesys, kad statym leidjas pergaliojant iduodamo galiojimo form daro priklausom nuo iduoto galiojimo formos, todl net jeigu galiojimo, pagal statym, ir nereikjo notarikai tvirtinti, bet itai buvo padaryta, tai ir pergaliojant

iduodamas galiojimas turi bti notaro patvirtintas. Kitas pavyzdys: juridinio asmens iduotas galiojimas, pagal CK 2.140 straipsn (iskyrus galiojimus dl nekilnojamojo daikto perleidimo ar teisi j varymo), neturi bti tvirtinamas notaro, todl ir pergaliojant iduodamo galiojimo nebtina tvirtinti notarikai. Be abejo, atstovas gali pasirinkti sudtingesn galiojimo form, negu nustatyta statyme (CK 1.77 str.). Taigi btina laikytis galiojimo formos, kuria buvo ireiktas galiojimas. 3. Kadangi pergaliojama remiantis galiojimu, tai pergaliojant iduodamo galiojimo terminas negali bti ilgesnis, negu galiojimo, kuriuo remiantis jis iduodamas. Pergaliojant iduotas galiojimas, kuriame nurodytas ilgesnis terminas, negu galiojime, kuriuo remiantis pergaliojama, baigiasi tada, kai baigiasi galiojime, kuriuo remiantis jis iduotas, nurodytas terminas. 4. Pergaliojimo atveju pasikeiia atstovavimo teisini santyki subjektai: vietoj buvusio atstovo (galiotinio) atsiranda naujas subjektas naujas galiotinis, kuriam atstovas perduoda teises veikti atstovaujamojo vardu ir interesais. Kadangi atstovavimo teisiniai santykiai grindiami tarpusavio pasitikjimu, tai atstovaujamajam svarbu, kas vykdys jo pavedim. Todl atstovas turi pareig praneti, kad jis pergalioja kit asmen atlikti visus ar dal veiksm, kuriuos turjo atlikti jis pats, taip pat suteikti atstovaujamajam informacij apie nauj galiotin (vard, pavard (pavadinim), adres, profesines ar kitokias savybes ir aplinkybes, kurios gali turti reikms pavedimo vykdymui). Apie pergaliojim ir asmen, kuris pergaliotas, atstovas turi praneti ikart, kai tik pergalioja. Atstovaujamasis, gavs toki informacij, gali nesutikti su pergaliojimu ir j ataukti. Atstovui, nevykdaniam pareigos praneti atstovaujamajam apie pergaliojim ir asmen, kuriam perduoti galiojimai, tenka visa galiotinio atliekam veiksm rizika, nes jis atsako atstovaujamajam u galiotinio atliktus veiksmus, iskyrus atvej, kai galiotinis paskirtas atstovaujamojo nurodymu, nebent atstovas, inodamas, kad galiotinis, nors ir pasirinktas atstovaujamojo, yra nesiningas, nepatikimas ir gali pakenkti atstovaujamojo interesams, nepranea apie tai atstovaujamajam.

2.146 STRAIPSNIS
Teis panaikinti galiojim bei pergaliojim ir teis j atsisakyti 1. galiotojas turi teis bet kada panaikinti galiojim, o galiotinis - galiojimo atsisakyti. Pergaliojim gali bet kada panaikinti tiek galiotojas, tiek ir galiotinis. Savo ruotu ir asmuo, kuriam galiojimas duotas pergaliojant, gali bet kada jo atsisakyti. 2. statymai arba ali sutartis gali nustatyti atvejus, kuriais iduodamas neataukiamas galiojimas. 1. Atstovavimo santykiai grindiami asmeniniu pasitikjimu, tad galiotojas bet kuriuo metu gali panaikinti iduot galiojim jo galiojimo laikotarpiu. galiotinis taip pat bet kada gali atsisakyti galiojimo. galiojimo panaikinimas ir jo atsisakymas yra vienaaliai sandoriai (CK 1.63 str. 3 d.), todl pakanka vien galiotojo (galiojimo atsisakymo atveju - galiotinio) valios, nesvarbu, galiotinis (galiojimo atsisakymo atveju - galiotojas) sutinka ar ne. galiojimas netenka galios nuo jo panaikinimo ar atsisakymo momento, todl svarbu kiek manoma greiiau apie galiojimo panaikinim praneti galiotiniui, o apie galiojimo atsisakym galiotojui, taip pat informuoti apie tai treiuosius asmenis, dl kuri buvo iduotas galiojimas (r. CK 2.148 str. komentar). Tokios paios taisykls taikomos ir pergaliojimui, nes ir iuo atveju (r. CK 2.145 str. komentar) panaikinti galiojim, iduot naujam galiotiniui, turi teis tiek atstovaujamasis, tiek atstovas. Naujasis galiotinis taip pat turi teis atsisakyti jam iduoto galiojimo veikti atstovaujamojo vardu. Be abejo, galiojim (taip pat pergaliojim), kuris panaikintas arba kurio atsisakyta, btina grinti atstovaujamajam (r. CK 2.148 str. 3 d.). 2. Komentuojamo straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad statymai arba ali susitarimas gali

numatyti atvejus, kai gali bti iduodami neataukiami galiojimai. Esant neataukiamam galiojimui, galiotojas neturt teiss ataukti galiojimo prie termin.

2.147 STRAIPSNIS
galiojimo pasibaigimas 1. galiojimas pasibaigia: 1) pasibaigus galiojimo terminui; 2) galiotojui panaikinus galiojim; 3) galiotiniui atsisakius galiojimo; 4) nustojus egzistuoti juridiniam asmeniui, kuris dav galiojim; 5) nustojus egzistuoti juridiniam asmeniui, kuriam duotas galiojimas, arba jam iklus bankroto byl; 6) mirus davusiam galiojim fiziniam asmeniui ar pripainus j neveiksniu arba ribotai veiksniu, arba neinia kur esaniu; 7) mirus fiziniam asmeniui, kuriam duotas galiojimas, ar pripainus j neveiksniu arba ribotai veiksniu, arba neinia kur esaniu. 2. Pasibaigus galiojimui, netenka galios ir pergaliojimas. 3. Atstovavimo pasibaigimas negali bti panaudotas prie siningus treiuosius asmenis, iskyrus atvejus, kai apie atstovavimo pasibaigimo fakt ie asmenys inojo ar turjo suinoti, bet nesuinojo dl savo pai neatidumo. 1. Komentuojamo straipsnio 1 dalyje nurodyti galiojimo pasibaigimo pagrindai. Vis pirma galiojimas pasibaigia, kai baigiasi jo terminas. galiojimas, iduotas konkretiems veiksmams atlikti, baigiasi juos atlikus. 2. galiotojas bet kuriuo metu gali panaikinti iduot galiojim jo galiojimo laikotarpiu, o galiotinis bet kada gali atsisakyti galiojimo (r. CK 2.146 str. komentar), iskyrus CK 2.146 straipsnio 2 dalyje numatyt atvej. 3. galiojimo pasibaigimas siejamas ir su asmeniu, kuriam jis iduotas, ir su asmeniu, kuris j idavs. galiojimas galioja, kol egzistuoja juridinis asmuo - tiek tas, kuris idav galiojim, tiek tas, kuriam jis iduotas. Juridinis asmuo pasibaigia likvidavimo arba reorganizavimo bdu (CK 2.95 str.). Nors juridinis asmuo pasibaigia tik nuo jo iregistravimo i juridini asmen registro dienos (CK 2.95.str. 3 d.), taiau pripaintina, kad galiojimas baigiasi primus sprendim juridin asmen reorganizuoti (CK 2.96 str.) arba sprendim (juridinio asmens dalyvi, kreditori susirinkimo, teismo) likviduoti (CK 2.107 str.). Tai galima paaikinti tuo, kad, pavyzdiui, likviduojamo juridinio asmens valdymo organai netenka galiojim ir juridinio asmens dalyvi kompetencija sudaryti sandorius pereina likvidatoriui nuo likvidatoriaus paskyrimo (CK 2.110 str. 1 d.), o likvidatorius turi bti paskirtas primus sprendim likviduoti juridin asmen (CK2.108 str. 1 d.). Kita vertus, likviduojamas juridinis asmuo gali sudaryti tik tuos sandorius, kurie susij su juridinio asmens veiklos nutraukimu arba numatyti sprendime likviduoti juridin asmen (CK 2.111 str.), todl tokiu atveju reikia vadovautis ir ta taisykle, kad atstovas negali sudaryti toki sandori, kuri neturi teiss sudaryti pats atstovaujamasis (CK 2.134 str. 3 d.). Taiau galiojimas galt likti galioti, jeigu jis iduotas sudaryti tok sandor, kuris neprietaraut likviduojamo juridinio asmens veiklai arba sprendime likviduoti juridin asmen numatytiems sandoriams. galiojimas turt baigtis ir tuo atveju, kai primus sprendim likviduoti juridin asmen likvidatorius nepaskiriamas, o jo funkcijas iki paskyrimo atlieka Vyriausybs galiota institucija (CK 2.108 str. 5 d.) arba kai juridinio asmens valdymo organai, juridinio asmens dalyviai, turintys ne maiau kaip 1/20 vis bals, arba juridinio asmens registro tvarkytojas kreipiasi teism dl likvidatoriaus paskyrimo (CK 2.108 str. 4 d.). Komentuojamame straipsnyje taip pat numatyta, kad galiojimas baigiasi iklus galiotiniui bankroto byl. Bankroto bylos iklimas iuo atveju turi vienod reikm, nesvarbu, kas ikelia bankroto byl - kreditori susirinkimas ar teismas. Toks galiojimo pasibaigimo pagrindas

paaikinamas tuo, kad teismui iklus bankroto byl apribojama juridinio asmens veikla (valdymo organai netenka savo galiojim, draudiama vykdyti visas finansines prievoles, nevykdytas, iki ikelta bankroto byla, ir panaiai (moni bankroto statymo 10 str. 7 d.) (inios. 2001, Nr. 31 -1010; 2001, Nr. 37 (atitaisymas); 2001, Nr. 52 (atitaisymas))1. Paymtina, kad pertvarkant juridin asmen (CK 2.104 str.) galiojimas nesibaigia, nes nenustoja egzistuoti juridinis asmuo. Juridinio asmens pertvarkymo atveju naujos teisins formos juridinis asmuo perima visas pertvarkyto juridinio asmens teises ir pareigas (r. CK 2.104 str. komentar). 4. galiojimas baigiasi ir kai mirta fizinis asmuo, kuris idav galiojim, arba fizinis asmuo, kuriam buvo iduotas galiojimas, nes mirus fiziniam asmeniui inyksta jo teisnumas (CK 2.2 str. 1 d.). galiojimas baigiasi ir kai fizinis asmuo paskelbiamas mirusiu. Komentuojamame straipsnyje atskirai nevardijamas is galiojimo pasibaigimo pagrindas, nes fizinio asmens paskelbimas mirusiu io asmens civilini teisi ir pareig atvilgiu prilygsta jo miriai (CK 2.31 str. 6 d.). Fizin asmen paskelbus mirusiu galiojimas baigiasi nuo teismo sprendimo siteisjimo dienos, nes ja yra laikoma to fizinio asmens mirties diena (CK 2.31 str. 4 d.). galiojimo pasibaigimo momentui iuo atveju neturi reikms tai, kad teismas sprendime dl fizinio asmens paskelbimo mirusiu, vadovaudamasis CK 2.31 straipsnio 4 dalimi, nurodo kit mirties dat. Taigi galiojimo pasibaigimo momentas tokiu atveju vis tiek yra teismo sprendimo siteisjimo diena. Taiau atstovaujamojo interesams prietaraujant sandor, kur atstovas sudar, nors inojo ar turjo inoti aplinkybes, nurodytas CK 2.31 straipsnio 4 dalyje, bt galima ginyti. Fizin asmen pripainus neinia kur esaniu (CK 2.28 str.), galiojimas baigiasi nuo teismo sprendimo siteisjimo dienos. 5. Pripainus asmen, kuris idav galiojim (atstovaujamj) arba kuriam iduotas galiojimas (atstov), neveiksniu, galiojimas taip pat baigiasi, nes toks fizinis asmuo negali savo ir kit asmen vardu atlikti teisini veiksm (r. CK 2.10 str. komentar). Be to, atstovai gali bti tik veiksns fiziniai asmenys (CK 2.132 str. 3 d.). Paprastai galiojimas baigiasi ir tada, kai asmuo, kuris idav galiojim arba kuriam iduotas galiojimas, pripastamas ribotai veiksniu. Ribotai veiksns asmenys gali savarankikai sudaryti smulkius buitinius sandorius (CK 2.11 str. 2 d.). Kitus sandorius ribotai veiksnus asmuo gali sudaryti rpintojo sutikimu. Taiau galiojimas, iduotas dl sandorio, kur ribotai veiksnus asmuo gali sudaryti savarankikai (r. CK 2.11 str. komentar), neturt baigtis. galiojimas sudaryti sandor, kuriam reikia ribotai veiksnaus asmens rpintojo sutikimo, taip pat neturt baigtis. 6. galiojimui pasibaigus komentuojamo straipsnio 1 dalyje nurodytais pagrindais, baigiasi ir pergaliojimas. Paymtina, kad galiojimo, iduoto pergaliojant, pasibaigimui taikomi tokie patys pagrindai kaip ir galiojimo pasibaigimui. Pavyzdiui, mirus asmeniui, kuriam pergaliojant buvo iduotas galiojimas, pergaliojimas baigiasi, taiau atstovaujamojo ir atstovo sudarytas galiojimas lieka galioti. 7. Komentuojamo straipsnio 3 dalis skirta sining treij asmen, santykiams su kuriais palaikyti ar nustatyti buvo iduotas galiojimas, teisi apsaugai. Prie treij asmen, kuris sudarydamas sandor su atstovu neinojo ir neturjo inoti, kad galiojimas, kuriuo remdamasis galiotinis veikia, pasibaigs, galiojimo pasibaigimo fakto negalima panaudoti. Pavyzdiui, sandoris, kur galiotinis sudar jau primus sprendim likviduoti juridin asmen, idavus galiojim (t. y. galiojimui pasibaigus), nebdamas apie tai informuotas, negalios rodius, kad treiasis asmuo neinojo ir negaljo inoti pasibaigus galiojim. Taiau, pavyzdiui, jeigu sandoris bus sudarytas galiotiniui veikiant pasibaigus galiojimo terminui, o treiasis asmuo nepaprays galiojimo ir nepatikrins, ar is dar galioja, tai galiojimo pasibaigimo fakt bus galima panaudoti prie treij asmen, nes jis pats dl savo aplaidumo nesuinojo, kad galiojimas jau pasibaigs.

2.148 STRAIPSNIS
galiotojo pareiga praneti apie galiojimo pasibaigim

1. Apie galiojimo panaikinim, nurodyt io kodekso 2.147 straipsnio 1 dalies 2 punkte, galiotojas privalo praneti galiotiniui, taip pat galiotojui inomiems tretiesiems asmenims, su kuriais nustatant ir palaikant santykius atstovauti duotas galiojimas. Toki pat pareig turi galiotojo teisi permjai, kai galiojimas pasibaigia io kodekso 2.147 straipsnio 1 dalies 4 ir 6 punktuose numatytais pagrindais. 2. galiotojo ir jo teisi permj teiss ir pareigos, atsiradusios kaip galiotinio veiksm rezultatas iki to laiko, kai galiotinis suinojo ar turjo suinoti apie galiojimo pasibaigim, lieka galioti tretiesiems asmenims. i nuostata netaikoma, jeigu treiasis asmuo inojo ar turjo inoti, kad galiojimas pasibaig. 3. galiojimui pasibaigus, galiotinis ar jo teisi permjai privalo tuojau grinti galiojim galiotojui ar jo teisi permjams. 1. Komentuojamas straipsnis skirtas ivengti neigiamiems padariniams, kai galiojimas baigiasi panaikintas galiotojo (CK 2.147 str. 1 d.). ios normos tikslas yra apsaugoti tiek galiotojo, tiek galiotinio, tiek treiojo asmens interesus. galiojimo pasibaigimo teisiniai padariniai gali pakenkti atstovavimo teisini santyki subjekt interesams. Galimi atvejai, kai galiotinis ar treiasis asmuo neino, kad galiojimas panaikintas (LAT CBS teisj kolegijos 2001 m. balandio 18 d. nutartis c. b. E. Papreckien v. R. emkauskas ir kt., Nr. 3K-3-444/2001, kat. 22.2.)1. Pavyzdiui, ito neinodamas, galiotinis gali tsti jam pavestus veiksmus galiotojo vardu, nors tai ir prietaraut atstovaujamojo interesams. Siekiant ivengti toki padarini, galiotojas, o tam tikrais atvejais ir jo teisi permjai statymo pareigojami praneti galiotiniui, taip pat jam inomiems tretiesiems asmenims, dl santyki su kuriais atstovauti buvo iduotas galiojimas, apie jo panaikinim ar kitokius pasibaigimo atvejus. Taigi apie galiojimo pasibaigim nustojus egzistuoti galiotojui - juridiniam asmeniui (CK 2.147 str. 1 d. 4 p.) - pareig praneti galiotiniui ir tretiesiems asmenims turi sprendim prims organas, o jeigu jis ito nepadaro, tai tokia pareiga tenka likvidatoriui juridinio asmens likvidavimo atveju; reorganizuoto juridinio asmens teisi permjams -juridinio asmens reorganizavimo atveju. Apie galiojimo pasibaigim mirus galiotojui turi praneti jo teisi permjai (pdiniai), pripainus j neveiksniu arba ribotai veiksniu - atitinkamai jo globjas ar rpintojas, pripainus neinia kur esaniu - neinia kur esanio fizinio asmens turto administratorius. 2. galiojimas baigiasi, kai atsiranda vienas i CK 2.147 straipsnio 1 dalyje nurodyt jo pasibaigimo pagrind. galiotinio veiksmai pasibaigus galiojimui laikomi veikimu neturint galiojim (teisi), iskyrus atvejus, kai galiotinis neinojo ir negaljo inoti, kad galiojimas pasibaig. Todl, siekiant apsaugoti sining treij asmen interesus, komentuojamame straipsnyje numatyta, kad kol galiotinis suinojo pasibaigus galiojim, galiotojui ir jo teisi permjams atsiranda teiss ir pareigos - galiotinio veiksm pasibaigus galiojimui rezultatas. Iimtis tra atvejai, kad jeigu tretieji asmenys inojo ar turjo inoti, jog galiojimas pasibaig, galiotojas ar jo teisi permjai gali ginyti sudaryt sandor. iuo atveju reikia rodyti treij asmen nesiningum (t. y. kad tretieji asmenys inojo ar turjo inoti galiojim pasibaigus). 3. Siekiant apsaugoti tiek galiotojo ir jo teisi permj, tiek treij asmen interesus, komentuojamo straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad galiotinis ar jo teisi permjas privalo grinti pasibaigus galiojim galiotojui ar jo teisi permjams. vykdius reikalavim, toliau naudotis galiojimu nemanoma. Btina grinti galiojimo original, nes atstovo teises veikti atstovaujamojo vardu ir interesais patvirtina galiojimo originalas, bet njo nuoraas (r. CK 2.143 str. komentar).

2.149 STRAIPSNIS
Atstovavim reglamentuojani norm subsidiarus taikymas Atstovavim reglamentuojanios normos atitinkamai taikomos ir tuo atveju, jeigu asmuo, kurio reikalus tvark kitas asmuo, neturdamas galiojimo, vliau patvirtina pastarojo veiksmus.

Komentuojamo straipsnio norma yra skirta tiems atvejams, kai asmuo savanorikai ir be jokio pavedimo, nurodymo ar iankstinio sutikimo tvarko kito asmens reikalus, o asmuo, kurio reikalus be pavedimo tvark kitas asmuo, vliau io veiksmus patvirtina. Specialiai santykiai, atsirandantys dl kito asmens reikal tvarkymo be jokio pavedimo, yra reglamentuojami CK 6.229-6.236 straipsniuose, todl komentuojam straipsn btina taikyti atsivelgiant mintus straipsniais (r. i straipsni komentar). Asmens, kurio reikalus tvark kitas asmuo, neturdamas galiojimo, patvirtinimui mutatis mutandis yra taikomi CK 2.133 straipsnio 6 dalies ir CK 1.79 straipsnio reikalavimai (r. i straipsni komentar).

2.150 STRAIPSNIS
Atstovo pareiga atsiskaityti Atstovas privalo pateikti atstovaujamajam ataskait apie savo veikl ir atsiskaityti atstovaujamajam u visk, k yra gavs vykdydamas pavedim. 1. Atstovavimo santykiai grindiami atstovaujamojo ir atstovo tarpusavio pasitikjimu. Atstovaujamasis suteikia atstovui teises veikti jo vardu ir interesais, todl atstovas privalo veikti siningai ir rpestingai, vengti savo asmenini ir atstovaujamojo interes konflikto. Vykdydamas veikl, atstovas privalo atstovaujamojo reikalavimu arba, atsivelgdamas konkreias aplinkybes, ir be atstovaujamojo reikalavimo suteikti vis informacij apie pavedimo vykdym, sudarytus sandorius (CK 2.156 str. 2 p., 6.760 str. 3 d.) (LAT CBS teisj kolegijos 2002 m. sausio 21 d. nutartis c. b. V. Savickas v. J. Sriubait ir kt., Nr. 3K-3-353/2002, kat. 15.2.2.7 )1. alia ios pareigos atstovas, vykds pavedim, privalo pateikti atstovaujamajam savo veiklos ataskait, pridti prie jos visus dokumentus, susijusius su vykdytu pavedimu (pvz., sutarties tekst, sskaitas, kvitus, kitus dokumentus, susijusius su pavedimo vykdymu). statymas nenumato, kokios formos ataskaita turt bti pateikta, todl atstovas j gali pateikti tiek odiu, tiek ratu. 2. Atstovas taip pat turi pareig perduoti atstovaujamajam visa, k jis gavo vykdydamas pavedim. Atstovas privalo grinti atstovaujamajam visus io perduotus dokumentus, turt ir kitk, taip pat perduoti tai, k gavo i treiojo asmens vykdydamas atstovaujamojo vardu sudaryt sandor (dl galiojimo grinimo pasibaigus galiojimui arba vykdius pavedim r. CK 2.148 str. 3 d. komentar).

2.151 STRAIPSNIS
Atstovaujamojo pareiga atlyginti ilaidas bei sumokti atlyginim 1. Atstovaujamasis turi atlyginti atstovo turtas ilaidas, susijusias su pavedimo vykdymu, jeigu sutartis ar statymai nenumato ko kita. 2. Atstovui u darb atstovaujamasis turi sumokti atlyginim, iskyrus atvejus, kai sutartis ar statymai numato, kad atstovaujama neatlygintinai. 1. Kadangi atstovas veikia atstovaujamojo vardu, jo interesais ir jo sskaita, tai komentuojamame straipsnyje nurodyta, kad atstovaujamasis turi pareig atlyginti visas atstovo turtas ilaidas, kurias is patyr vykdydamas atstovaujamojo pavedim. Atstovui atlyginamos tos ilaidos, kurias jis faktikai turjo ir kurios buvo btinos siekiant vykdyti pavedim. Tokios ilaidos gali bti vairios, pavyzdiui, preki (daikt) veimo, sandliavimo, saugojimo ilaidos, sumokti muitai ir kitokios rinkliavos bei mokesiai ir kita. Atstovaujamasis neturi atlyginti ilaid, jeigu atstovaujamojo ir atstovo sutartyje buvo numatyta, kad ilaidos neatlyginamos, arba jeigu itaip numatyta statymuose. 2. Komentuojamo straipsnio 2 dalyje numatyta, kad atstovas u darb turi teis gauti atlyginim, iskyrus atvejus, kai sutartis ar statymai nustato, jog atstovaujama neatlyginamai.

Pavyzdiui, pavedimo sutartis gali bti ir atlygintin, ir neatlygintin. Jeigu pavedimo sutarties alys (galiotojas ir galiotinis) yra fiziniai asmenys, preziumuojama, kad pavedimo sutartis neatlygintin, iskyrus atvejus, kai galiotinio kito asmens vardu atliekami teisiniai veiksmai yra galiotinio profesin ar verslo veikla, o kai pavedimo sutarties alys yra verslininkai (fiziniai asmenys, kurie veriasi kine komercine veikla (CK 2.3 str. 2 d.), arba juridiniai asmenys, siekiantys pelno), tai preziumuojama, jog sutartis yra atlygintin (r. CK 6.758 str. komentar). Komercinio atstovavimo atveju atstovaujamasis prekybos agentui privalo sumokti atlyginim (r. CK 2.157 str. 4 p., 2.158 str. komentar). Atstov pagal statym pareig atlikimas taip pat gali bti ir atlygintinis, ir neatlygintinis. Antai, pavyzdiui, globjas (rpintojas), kuris yra globotinio (rpintinio) tvas, motina ar kitas artimasis giminaitis, pareigas atlieka neatlyginamai, taiau kitais atvejais globjas (rpintojas) turi teis savo turt btin ilaid, susijusi su globjo (rpintojo) pareigomis, atlyginim (r. CK 3.243 str. komentar). Dl atlyginimo dydio atstovaujamasis ir atstovas gali susitarti. Jeigu dl atlyginimo susitarta, tai jo dydis nustatomas atsivelgiant suteikt paslaug pobd ir trukm, rinkos kainas, paproius, atitinkamas paslaugas teikiani asmen profesini susivienijim rekomendacijas, kitas aplinkybes, siningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. XII SKYRIUS KOMERCINIS ATSTOVAVIMAS PIRMASIS SKIRSNIS PREKYBOS AGENTAS

2.152 STRAIPSNIS
Prekybos agento samprata 1. Prekybos agentu laikomas nepriklausomas asmuo, kurio pagrindin kin veikla nuolat u atlyginim tarpininkauti atstovaujamajam sudarant sutartis ar sudaryti sutartis savo ar atstovaujamojo vardu ir atstovaujamojo sskaita bei dl jo interes. 2. Atstovaujamasis ir atstovas gali tarpusavio sutartyje nustatyti tik tokias konkurencij ribojanias slygas, kuri nedraudia konkurencijos teiss normos. 3. Sutartyje gali bti numatyta ilyga, suteikianti prekybos agentui iimtin teis atstovaujamojo vardu sudaryti sutartis tam tikroje teritorijoje ar su tam tikra vartotoj grupe, jeigu tokia ilyga nepaeidia io straipsnio 2 dalies nuostat. 1. io skyriaus norm kodifikavimui didel tak padar komercinio atstovavimo vienodinimas tarptautiniu lygiu. Pirmojo skirsnio, reglamentuojanio prekybos agent veikl, pagrindu tapo 1986 m. gruodio 18 d. Europos Bendrijos Tarybos direktyva 86/653/EEB Dl valstybi nari statym, susijusi su nepriklausomais komerciniais atstovais, suderinimo" (OJ, 1986, L 382/17)1 (toliau - Direktyva). Sisteminiu poiriu i direktyv reikt vertinti kartu su 2000 m. spalio 13 d. Europos Komisijos (toliau - Komisija) praneimu 2000/C291/01 patvirtintais Vertikalij ribojim iaikinimais" (OJ, 2000, C 291/1)2, kur idstoma Komisijos pozicija dl konkurencijos teiss norm taikymo atstovavimo santykiams. Antrasis io skyriaus skirsnis, kur aptariami komercinio atstovavimo ypatumai sudarant ir vykdant tarptautinio preki pirkimo-pardavimo sutartis, rengtas remiantis 1983 m. UNIDROIT enevos konvencija dl atstovavimo sudarant tarptautinio preki pirkimo-pardavimo sutartis (r.: www.unidroit.org/english/convetions/c-ag.htm)1. Komercinio atstovavimo normos yra specialiosios bendrj atstovavimo nuostat (r. CK 2.132-2.151 str.) atvilgiu, todl bendrosios atstovavimo nuostatos taikomos komerciniam atstovavimui tiek, kiek kitokio reguliavimo nenumato specialiosios komercinio atstovavimo taisykls.

2. Komentuojamo straipsnio 1 dalyje prekybos agentas apibriamas kaip nepriklausomas asmuo, kurio pagrindin kin veikla - nuolat u atlyginim tarpininkauti atstovaujamojo vardu sudarant sutartis ar sudaryti sutartis savo ar atstovaujamojo vardu ir atstovaujamojo sskaita bei interesais. Pagal io straipsnio 1 dal, prekybos agentas gali bti tik nepriklausomas asmuo. Tai reikia, kad tarp atstovaujamojo ir prekybos agento - fizinio asmens negali bti darbo santyki, o prekybos agentas -juridinis asmuo neturi Kiti sudedamoji organizacin atstovaujamojo dalis (pvz., juridinio asmens filialas ir atstovyb neturi prekybos agento statuso). Prekybos agentu taip pat nelaikomas partneris, kuris teistai sudaro sandorius vis partneri vardu (r. CK 6.972 str.), ar juridinio asmens likvidatorius (r. CK 2.110 str.). Prekybos agentas gali bti tiek fizinis, tiek juridinis asmuo. Kadangi prekybos agento veikla yra kin, tai prekybos agentas - fizinis asmuo, laikomas verslininku (r. CK 2.4 str. 2 d.). Pagrindin prekybos agento veikla - tarpininkauti sudarant sutartis ar sudaryti sutartis. i veikla yra komercinio pobdio ir u j mokamas atlyginimas. Santyki atlygintinumas - btinas prekybos agento veiklos poymis. Prekybos agento veikla gali apsiriboti tik tarpininkavimu, kai prekybos agentas ieko treij asmen sudaryti sutartis, derasi su jais dl sutari turinio, taiau ji gali apimti ir pai sutari sudarym. Komentuojamame straipsnyje nurodoma, kad prekybos agentas gali sudaryti sutartis atstovaujamojo arba savo vardu. Ir vienu, ir kitu atveju jis veikia atstovaujamojo sskaita ir interesais. Prekybos agento sudaryta atstovaujamojo vardu (tiesioginis atstovavimas) sutartis sukuria, pakeiia ar panaikina atstovaujamojo teises ir pareigas, kaip nurodyta CK 2.133 straipsnyje. Komentuojamo straipsnio 1 dalis, kur numatyta galimyb prekybos agentui veikti savo vardu, yra specialioji norma bendrj atstovavimo nuostat (r. CK 2.132-2.151 str.) atvilgiu. Joje tvirtintas vadinamasis netiesioginis atstovavimas, kai atstovaujamojo ir prekybos agento tarpusavio santykiai yra pagrsti komiso sutarties modeliu (r. CK etosios knygos XXXVIII sk.). Sudarydamas sutart atstovaujamojo sskaita ir interesais, bet savo vardu, prekybos agentas pats tampa sudaromos sutarties alimi. Tokiais atvejais, nustatant prekybos agento gyt teisi ir pareig perdavim atstovaujamajam, daikt, kuriuos prekybos agentas gauna i atstovaujamojo arba gyja io lomis, reim, pagal analogij turi bti taikomos atitinkamos komiso santykius reglamentuojanios CK normos. 3. Atstovaujamasis ir prekybos agentas tarpusavio sutartyje gali numatyti tik tokias konkurencij ribojanias slygas, kuri nedraudia konkurencijos teiss normos. Konkurencijos teiss normos yra tvirtintos Konkurencijos statyme (inios. 1999, Nr. 301 857) . io statymo 5 straipsnyje draudiami ir pripastami negaliojaniais nuo sudarymo momento visi susitarimai, kuriais siekiama riboti arba kurie riboja ar gali riboti konkurencij. Konkurencijos statymo 6 straipsnyje numatyta, kad 5 straipsnyje nurodytiems susitarimams gali bti taikoma bendroji iimtis, o to paties statymo 7 straipsnyje Lietuvos Respublikos konkurencijos tarybai (toliau Konkurencijos taryba) leidiama primus normin teiss akt taikyti bendrj iimt tam tikriems susitarimams, jeigu ie atitinka Konkurencijos statymo keliamas slygas. Tuo remdamasi 1999 m. gruodio 29 d. Konkurencijos taryba nutarimu Nr. 38 (inios. 1999, Nr. 110-3253)2 patvirtino vertikaliesiems susitarimams taikom bendrj iimt (toliau - Nutarimas dl bendrosios iimties suteikimo vertikaliesiems susitarimams). io nutarimo 1 punkte verti kaliaisiais susitarimais pripastami bet kokia forma (ratu ar odiu) dviej ar daugiau kio subjekt sudarytos sutartys ar suderinti veiksmai, jeigu susitarimas sudaromas dviej ar daugiau kio subjekt, kurie veikia skirtingu preks gamybos ar platinimo lygmeniu, ir apima slygas, pagal kurias susitarianios alys gali pirkti, parduoti ar perparduoti jame nurodytas prekes. CK 2.152 straipsnio 2 dalyje atstovaujamajam ir prekybos agentui leidiama tarpusavio sutartyje nustatyti konkurencij ribojanias slygas. Konkurencijos statymo 3 straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad konkurencijos ribojimas reikia veiksmus, sudaranius klitis konkuruoti atitinkamoje rinkoje ar galinius susilpninti, ikraipyti arba kitaip neigiamai paveikti

konkurencij. Konkurencij ribojani slyg, numatyt atstovaujamojo ir prekybos agento sutartyje, teistumas priklauso nuo dviej dalyk: pirma, ar tokioms konkurencij ribojanioms slygoms gali bti taikomas Konkurencijos statymo 5 straipsnis, kur tvirtintas konkurencij ribojani susitarim draudimas; antra, jeigu toki slyg nustatymas formaliai patenka Konkurencijos statymo 5 straipsnio reguliavimo apimt, ar alys, sudarydamos atitinkam sutart, gali pasinaudoti Konkurencijos tarybos taikoma bendrja iimtimi. I esms atstovaujamojo ir prekybos agento tarpusavio susitarimas - konkurencijos teiss norm poiriu daniausiai galt bti vertinamas kaip vertikalusis, nes paprastai atstovaujamasis ir prekybos agentas veikia skirtingu preks gamybos ar platinimo lygmeniu. Taiau nei Konkurencijos statyme, nei Nutarime dl bendrosios iimties suteikimo vertimi kaliesiems susitarimams tiesiogiai nenurodyta, ar Konkurencijos statymo 5 straipsnis apskritai gali bti taikomas atstovaujamojo ir prekybos agento tarpusavio susitarimams atsivelgiant specifin i ali santyki pobd (pasitikjimo santykiai - r. CK 2.132 str. komentar). Nesant nei aiki nuorod teiss aktuose, nei isamios j taikymo praktikos, reikt atsivelgti Europos Bendrijos konkurencijos teiss normas ir j aikinim, nes konkurencij Lietuvos Respublikoje reglamentuojantys teiss aktai rengti vadovaujantis Europos Bendrijos konkurencijos taisyklmis. Kaip ir Lietuvos, Europos Bendrijos konkurencijos teiss normos numato bendrosios iimties taikym vertikaliesiems susitarimams, kurie formaliai galt bti draudiami Europos Bendrijos sutarties 81 straipsnio, taiau yra ekonomikai naudingi. Bendroji iimtis patvirtinta Komisijos 1999 m. gruodio 22 d. reglamentu 2790/1999 (OJ, 1999, L 336)1, kuris sigaliojo 2000 m. birelio 1 dien. Kartu su reglamentu Komisija prim ir 2000 m. spalio 13 d. paskelb praneim 2000/C291/01, kur patvirtinti iaikinimai dl vertikalij susitarim ribojim. Komisija pripasta, kad komercinio atstovavimo sutartys gali bti viena i vertikalij susitarim ri. Komisijos praneimo 13 punkte nurodoma, kad esminis veiksnys nustatant, ar Europos Bendrijos sutarties 81 straipsnio 1 dalis (ia, kaip ir Konkurencijos statymo 5 straipsnyje, tvirtinamas konkurencij ribojani susitarim draudimas) taikoma mintoms sutartims, yra tai, ar atstovas prisiima finansin ar komercine, rizik dl veiksm, kuriuos atlikti j galiojo atstovaujamasis. i rizika, kaip teigiama Komisijos praneimo 14 punkte, gali bti dvejopa. Vis pirma, tai rizika, tiesiogiai susijusi su sutartimis, kurias sudarant tarpininkauja ar kurias sudaro atstovas atstovaujamojo interesais (pvz., preki atsarg finansavimas). Antra, tai rizika, susijusi su specifinmis investicijomis, kuri reikia tam tikroms rinkoms (t. y. investicijos, reikalingos tam tikrai veiklai, kuriai vykdyti atstovas buvo paskirtas). Atsivelgiant tai, Komisijos praneimo 15 punkte sakoma, kad atstovavimo sutariai nra taikoma Europos Bendrijos sutarties 81 straipsnio 1 dalis, jeigu atstovas nepatiria jokios finansins ar komercins rizikos ar patiria tik nedidel finansin ar komercin rizik (tok atstovavim Komisija vadina tikruoju). ioje situacijoje pirkimas - pardavimas sudaro atstovaujamojo veiklos dal, nors atstovas yra nepriklausomas kio subjektas. Be to, atstovaujamajam tenka su veikla susijusi finansin ir komercin rizika. Prieingu atveju atstovavimas laikomas netikruoju ir gali patekti Europos Bendrijos sutarties 81 straipsnio 1 dalies reguliavimo srit. Tada atstovui tenka finansin ar komercin rizika ir dl to jis privalo turti galimyb laisvai nustatyti savo pardavim strategij, kad atgaut investuotas las. Svarbu paymti, kad bendroji atstovavimo paslaug teikimo rizika, pavyzdiui, tai, kad atstovo pajamos priklauso nuo skmingos jo veiklos, arba bendros investicijos patalpas ar personal, nra reikmingos iam vertinimui. Atsivelgiant Europos Bendrijos konkurencijos teiss normas ir jas taikani institucij iaikinimus, taip pat tai, kad konkurencij Lietuvos Respublikoje reglamentuojanios teiss normos sukurtos vadovaujantis Europos Bendrijos normomis, galima daryti ivad, jog Konkurencijos statymo 5 straipsnyje numatytas konkurencij ribojani susitarim draudimas netaikomas atstovaujamojo ir prekybos agento vertikaliojo pobdio sutartims, esant slygai, kad pastarasis nepatiria finansins ar komercins rizikos, kaip iaikino Komisija nurodytame praneime. Kita vertus, net atstovaujamajam prisiimant vis finansin ir komercin rizik, atstovaujamojo ir prekybos agento tarpusavio susitarimui gali bti taikomi Konkurencijos

statymo 5 straipsnio draudimai, jeigu toks susitarimas lemia suderintus konkuruojani kio subjekt veiksmus (pvz., kai keletas atstovaujamj (konkuruojani kio subjekt) naudojasi t pai prekybos agent paslaugomis ir bendromis jgomis neleidia jomis naudotis kitiems konkurentams). 4. Jeigu atstovaujamojo ir prekybos agento sutartis nepatenka Konkurencijos statymo 5 straipsnio reguliavimo srit, tada daugelis prekybos agentui nustatom ribojim laikomi neatskiriama komercinio atstovavimo sutarties dalimi, nes tai padeda atstovaujamajam konkreiai apibrti prekybos agento veiklos srit teritorijos ir parduodam preki atvilgiu, nustatyti verslo strategij, o tai yra btina, jeigu atstovaujamasis prisiima vis verslo rizik. Komentuojamo straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad atstovaujamojo ir prekybos agento sutartyje gali bti numatyta ilyga, suteikianti prekybos agentui iimtin teis atstovaujamojo vardu sudaryti sutartis tam tikroje teritorijoje ar su tam tikros grups vartotojais. Iimtin prekybos agento teis atstovaujamojo vardu sudaryti sutartis tam tikroje teritorijoje gali bti suprantama dvejopai. Viena vertus, tai gali bti garantija prekybos agentui (ir kartu ribojimas atstovaujamajam), kad tam tikroje teritorijoje atstovaujamasis negalios veikti joki kit prekybos agent. Tai leidia tiek atstovaujamajam, tiek prekybos agentui ivengti nepageidaujamos tam paiam atstovaujamajam priklausani preki konkurencijos ir skirti dmes konkurencijai su kit pardavj parduodamomis konkuruojaniomis prekmis. Kita vertus, nustatydamas iimtin prekybos agento teis veikti tam tikroje teritorijoje, atstovaujamasis gali udrausti sudaryti jo vardu sutartis u tokios teritorijos rib siekdamas apsaugoti kitose teritorijose veikianius savo prekybos agentus. Analogikai iimtin prekybos agento teis sudaryti sutartis atstovaujamojo vardu su tam tikros grups vartotojais gali reikti tiek garantij prekybos agentui, kad jis nepatirs identik preki pardavj konkurencijos silydamas savo prekes tam tikros kategorijos pirkjams (pvz., iimtin teis parduoti konkreios firmos gamintojos grimus restoranams), tiek riboj im parduoti prekes kit grupi vartotojams (pvz., parduotuvms). Nors CK ir neminimas, taiau vienas i natrali ribojim, paprastai nustatom sutartyje su prekybos agentu (esant slygai, kad tokiai sutariai netaikomi Konkurencijos statymo 5 straipsnio draudimai), yra pareigojimas parduoti prekes u tam tikr kain ir tam tikromis slygomis, kuri prekybos agentas negali keisti. 5. Jeigu atstovaujamojo ir prekybos agento sutartis patenka Konkurencijos statymo 5 straipsnio reguliavimo srit, tai nereikia, kad komercinio atstovavimo sutartyje nebus galima nustatyti draudimo prekybos agentui sudaryti sutartis atstovaujamojo vardu u jam priskirtos teritorijos rib arba ne su jam priskirtos grups vartotojais. Tokiu atveju komercinio atstovavimo sutarties alys galt pasinaudoti mintame Konkurencijos tarybos nutarime vertikaliesiems susitarimams taikoma bendrja iimtimi, esant slygai, kad komercinio atstovavimo sutarties ribojimai atitiks bendrosios iimties reikalavimus. Be bendrj iame nutarime keliam reikalavim, reikt atkreipti dmes nutarimo 27 punkt, kuriame teigiama, kad bendroji iimtis netaikoma vertikaliesiems susitarimams (taigi ir netikrajam komerciniam atstovavimui), kurie tiesiogiai arba netiesiogiai, atskirai ar kartu su kitais veiksniais, kuriuos kontroliuoja susitarimo alys, riboja preks perpardavim (komercinio atstovavimo atveju terminas perpardavimas" turt bti suprantamas kaip pardavimas", nes prekybos agentas paprastai neperka preki i atstovaujamojo ir todl jas ne perparduoda", o parduoda kitiems asmenims). Draudimas prekybos agentui sudaryti sutartis u jam priskirtos teritorijos rib arba su jam nepriskirtais vartotojais gali bti vertinamas kaip absoliuiai draudiamas vertikalij susitarim ribojimas. Vis dlto komercinio atstovavimo sutarties alys turt inoti, kad konkurencijos teiss normos skiria dviej kategorij susitarimus, ribojanius preks perpardavim" (arba preks pardavim" komercinio atstovavimo atveju): pasyvi pardavim ribojim ir aktyvi pardavim ribojim. Remiantis Nutarimo dl bendrosios iimties suteikimo vertikaliesiems susitarimams 12 punktu, aktyvi pardavim ribojimas suprantamas kaip vertikalij susitarim ribojimas, neleidiantis prekybos agentui (komercinio atstovavimo atveju) imtis aktyvi veiksm parduodant prekes, inicijuojant individuali susitarim sudarym arba taikyti preki pateikimo

atitinkamiems pirkjas bendrj priemoni, skaitant pirkj paiek, preki platinimo tinklo krim ir reklam. To paties teiss akto 13 punkte nurodyta, kad pasyvi pardavim ribojimas yra toks, kuris neleidia prekybos agentui priimti tam tikr pirkj silym parduoti prekes. Atsivelgiant iuos aktyvi ir pasyvi pardavim skirtumus, mintame nutarime (r. 29. 2 p.) draudiama riboti pasyvius pardavimus prekybos agentui nepriskirtiems vartotojams arba u prekybos agentui priskirtos teritorijos rib (pvz., netikrojo atstovavimo atveju negalima drausti prekybos agentui sudaryti sutari atstovaujamojo vardu su asmenimis, kurie patys, be aktyvi prekybos agento pastang, susirado prekybos agent ir nori sigyti jo silom preki), tuo tarpu aktyvi pardavim ribojimas yra leidiamas ir jam taikoma bendroji iimtis.

2.153 STRAIPSNIS
Prekybos agento veiklos prielaidos Prie praddamas veikl, prekybos agentas privalo apdrausti savo civilin atsakomyb u galim al, kurios gali bti atstovaujamajam ar tretiesiems asmenims dl jo veiksm. CK nustatyta prekybos agento pareiga apdrausti savo civilin atsakomyb dl galimos alos padarymo atstovaujamajam ar tretiesiems asmenims kaip prekybos agento veiklos prielaida. Tai reikia, kad prekybos agentas, iki praddamas tarpininkauti ar sudarinti sutartis atstovaujamojo vardu, privalo bti apdrauds savo civilin atsakomyb ir turti galiojant civilins atsakomybs draudimo polis. Savo ruotu tiek atstovaujamasis, tiek tretieji asmenys turi teis reikalauti, o prekybos agentas privalo pateikti civilins atsakomybs draudim patvirtinanius dokumentus. CK nenurodytas konkretus civilins atsakomybs draudimo dydis. Kiekvienu atveju jis turi bti nustatomas atskirai, vadovaujantis protingumo kriterijais ir atsivelgiant prekybos agento veiklos pobd (pvz., tarpininkavimas sudarant sutartis atstovaujamajam kelia maiau rizikos nei sutari sudarymas), atstovaujamojo vardu sudarom sutari kain (kuo kaina didesn, tuo didesn ir atstovaujamojo bei treiosios alies rizika) ir panaiai.

2.154 STRAIPSNIS
Prekybos agento teisi ir pareig forminimas 1. Prekybos agento teiss ir pareigos gali bti formintos ratu arba odiu. 2. Agento arba atstovaujamojo reikalavimu j sutartis privalo bti sudaryta ratu. Teiss reikalauti sudaryti sutart ratu atsisakymas negalioja. 3. Tik sudarius sutart ratu, galioja ios slygos, nustatanios: 1) agento arba atstovaujamojo civilins atsakomybs apribojimus arba visik jos netaikym; 2) draudim konkuruoti nutraukus sutart; 3) sutarties nutraukimo slygas; 4) iimtines prekybos agento teises; 5) prekybos agento teiss atlyginim priklausomyb nuo sudarytos sutarties vykdymo. 1. Komentuojamo straipsnio 1 dalyje tvirtinta bendroji taisykl, kad prekybos agento teiss ir pareigos gali bti formintos ratu arba odiu. forminimu ratu laikomas tiek galiojimo idavimas (r. CK 2.137 str.), tiek raytins sutarties sudarymas. Komercinio atstovavimo sutartis yra konsensualin, dvial ir atlygintin. 2. Nors komentuojamame straipsnyje atstovaujamojo ir prekybos agento sutariai privaloma raytin forma nenustatyta, taiau bet kurios i sutarties ali reikalavimu tokia

sutartis turs bti sudaryta ratu, 6 teiss reikalauti sudaryti sutart ratu atsisakymas yra laikomas negaliojaniu. 3. CK 2.154 straipsnio 3 dalyje nurodyti specials prekybos agento ir atstovaujamojo sutarties formai keliami reikalavimai. Atstovaujamojo ir prekybos agento sutarties slygos, numatanios agento arba atstovaujamojo civilins atsakomybs ribojim arba visik jos netaikym, galios tik formintos ratu. Vis dlto, net ir sudarius sutart ratu, negalios atstovaujamojo ir prekybos agento susitarimas dl civilins atsakomybs u nuostolius (al), padarytus dl skolininko tyios ar didelio neatsargumo, netaikymo ar jos dydio ribojimo (r. CK 6.252 str.). Draudimas prekybos agentui konkuruoti su atstovaujamuoju nutraukus komercinio atstovavimo sutart galioja tik nustatytas raytinje sutartyje (plaiau apie draudim konkuruoti nutraukus sutart r. CK 2.164 str. komentar). Raytinio forminimo reikalavimas nra taikomas prekybos agento sipareigojimui nekonkuruoti su atstovaujamuoju galiojant sutariai (CK 2.156 straipsnio 4 punkte nurodyta, kad prekybos agentas privalo nekonkuruoti su atstovaujamuoju, jeigu i slyga numatyta sutartyje, taiau nereikalaujama, kad sutartis bt sudaryta ratu). CK numatytos tik bendrosios atstovaujamojo ir prekybos agento sutarties slygos (r. CK 2.165-2.166 str.). Specials komercinio atstovavimo sutarties nutraukimo atvejai (pvz., sutarties nutraukimas atstovaujamojo iniciatyva, jeigu prekybos agentas nepasiek planuotos pardavim apimties) turt bti apibrti raytinje atstovaujamojo ir prekybos agento sutartyje. Prekybos agento ir atstovaujamojo sutartyje gali bti numatyta, kad prekybos agentas turi iimtin teis atstovaujamojo vardu sudaryti sutartis tam tikroje teritorijoje ar su tam tikros grups vartotojais (r. CK 2.152 str.). i slyga galios tik jeigu j numatanti sutartis yra sudaryta ratu. Be to, i slyga negali paeisti konkurencijos teiss norm (r. CK 2.152 str. komentar). Remiantis CK 2.158 straipsnio 2 dalimi, atstovaujamojo ir prekybos agento sutartyje gali bti numatyta, kad prekybos agentas atlyginim gauna tik kai treiasis asmuo vykdo sudaryt sutart. Toks atlyginimo imokjimo ribojimas turi bti nustatytas raytinje sutartyje. 4. Paymtina, kad nurodytos slygos galioja tik atstovaujamajam ir prekybos agentui sudarius sutart ratu. Pagal komentuojamo straipsnio 3 dal, mint slyg idstymas raytiniame galiojime io reikalavimo netenkina.

2.155 STRAIPSNIS
Sutarties galiojimo terminas 1. Prekybos agento ir atstovaujamojo sutartis gali bti sudaryta apibrtam arba neapibrtam terminui. 2. Jeigu sutartis buvo sudaryta apibrtam terminui ir iam terminui pasibaigus alys toliau vykdo savo teises ir pareigas, tai pripastama, kad sutartis atnaujinta neapibrtam terminui tokiomis pat slygomis. 1. Prekybos agento ir atstovaujamojo sutartis gali bti sudaryta tiek apibrtam, tiek neapibrtam terminui. Atsivelgiant tai, sutartis sudaryta apibrtam ar neapibrtam terminui, skiriasi ir jos nutraukimo tvarka (r. CK 2.165-2.166 str.). 2. Komentuojamo straipsnio 2 dalyje aptariamas atvejis, kai terminuota prekybos agento ir atstovaujamojo sutartis gali virsti neterminuota: sutartis, kuri sudaryta apibrtam terminui ir kurios terminui pasibaigus alys toliau gyvendina savo teises ir vykdo pareigas, laikoma atnaujinta neapibrtam terminui tokiomis paiomis slygomis. Atkreiptinas dmesys, kad btina sutarties atnaujinimo slyga yra tai, jog pasibaigus joje nustatytam terminui savo teises gyvendina ir pareigas vykdo abi sutarties alys. Vienaalikas sutartyje numatyt teisi gyvendinimas ir pareig vykdymas nereikia, kad sutartis atnaujinta neapibrtam terminui.

2.156 STRAIPSNIS

Prekybos agento pareigos Prekybos agentas privalo: 1) siningai ir rpestingai vykdyti visus atstovaujamojo pavedimus ir protingumo kriterij atitinkanias instrukcijas, bti lojalus atstovaujamajam ir veikti iimtinai dl atstovaujamojo interes; 2) reguliariai praneti atstovaujamajam apie sudaromas ar sudarytas sutartis, taip pat teikti kit svarbi informacij, susijusi su savo ir atstovaujamojo verslu; 3) saugoti atstovaujamojo komercines paslaptis tiek sutarties galiojimo metu, tiek ir jai pasibaigus; 4) nekonkuruoti su atstovaujamuoju, jeigu i slyga numatyta sutartyje; 5) atlyginti atstovaujamajam padarytus nuostolius; 6) pasibaigus sutariai, grinti atstovaujamajam visus pastarojo perduotus dokumentus, turt ir kitk. 1. Komentuojamame straipsnyje ivardytos pagrindins prekybos agento pareigos, i esms atitinkanios Direktyvos 3 straipsnio reikalavimus. Be abejons, sutarties laisvs principas leidia alims susitarti ir dl papildom prekybos agento sipareigojim, kurie nra minimi CK. Pavyzdiui, danai komercinio atstovavimo sutartyse yra numatoma prekybos agento pareiga stengtis, kad padidt atstovaujamojo preki pardavimas prekybos agentui priskirtoje teritorijoje. Kita vertus, iame straipsnyje prekybos agento pareigos apibriamos imperatyvaus pobdio norma kaip minimals prekybos agentui statymo keliami reikalavimai, nuo kuri alys negali nukrypti. 2. Prekybos agento pareiga siningai ir rpestingai vykdyti visus atstovaujamojo pavedimus, bti lojaliam ir veikti tik atstovaujamojo interesais yra pati svarbiausia ir tiesiogiai iplaukia i atstovaujamojo ir prekybos agento pasitikjimu grindiam santyki. inoma, prekybos agento pareiga veikti tik atstovaujamojo interesais savaime nedraudia agentui atstovauti kitiems asmenims, nebent tokia slyga bt konkreiai aptarta sutartyje. 3. Kadangi prekybos agento galiojimai gali bti gantinai plats, tai reikalavimas pateikti ataskait atstovaujamajam, kaip numatyta komentuojamo straipsnio 2 punkte, yra labai svarbi agento pareiga. Ji leidia atstovaujamajam kontroliuoti, kaip utikrinami jo interesai. Prekybos agentas pateikiamose ataskaitose turi praneti apie sudaromas ar sudarytas sutartis, taip pat teikti kit svarbi informacij, susijusi su savo ar atstovaujamojo verslu (pvz., prekybos agentas privalo nedelsdamas informuoti atstovaujamj apie iam priklausani intelektins nuosavybs teisi paeidimus). Prekybos agentas privalo pateikti ataskaitas reguliariai. Paprastai ataskait pateikimo danumas numatomas sutartyse, o nesant speciali reikalavim turt bti vadovaujamasi protingumo kriterijumi. 4. Prekybos agentas i atstovaujamojo neivengiamai gauna daug informacijos, kuri yra btina tinkamai veikti atstovaujamojo interesais. Dalis tokios informacijos, pagal CK 1.116 straipsn, gali bti pripastama konfidencialia (r. io straipsnio komentar). Prekybos agentas turi pareig saugoti ir neatskleisti tokios informacijos tretiesiems asmenims. i pareiga yra neterminuota ir ilieka neribot laik nutraukus sutart (iskyrus atvejus, kai informacija netenka komercinei paslapiai bding bruo). Atskleids komercin paslapt, prekybos agentas privalo atlyginti atstovaujamajam atsiradusius nuostolius. Remiantis CK 1.116 straipsnio 4 dalimi, prekybos agentas, atskleids komercin paslapt, gali bti atleistas nuo atsakomybs, jeigu rodo, kad paslapties atskleidimas pateisinamas visuomens saugumo interesais. 5. Prekybos agentas negali konkuruoti su atstovaujamuoju, jeigu itai numatyta sutartyje. Svoka sipareigojimas nekonkuruoti" CK neatskleidiama. Bendruoju poiriu sipareigojimas nekonkuruoti" reikia sipareigojim neusiimti konkuruojania veikla. Nutarime dl bendrosios iimties suteikimo vertikaliesiems susitarimams sipareigojimas nekonkuruoti apibriamas kaip vertikalusis ribojimas, pareigojantis pirkj (konkreiu atveju prekybos agent): a) negaminti, nepirkti arba neplatinti konkuruojani preki (t. y. preki,

kurios, vartotoj poiriu, yra pakeiiamos viena kita dl savybi, panaudojimo ir kainos); arba b) pirkti i tiekjo (atstovaujamojo) arba jo nurodytos treiosios alies preki, sudarani daugiau kaip 80 procent per prajusius finansinius metus vykdyt, susitarime nurodyt ir su jomis konkuruojani preki, pirkim bendrosios apimties. Atstovaujamasis ir prekybos agentas savo ruotu gali konkreiai nustatyti, kokia prekybos agento veikla bt laikoma konkuruojania su atstovaujamojo. Pavyzdiui, prekybos agentui gali bti udrausta turti daugiau nei nustatyt procent akcij bendrovje, kuri konkuruoja su atstovaujamuoju. sipareigojimas nekonkuruoti, kaip ir kitos konkurencij ribojanios slygos, negali prietarauti konkurencijos teiss normoms (r. CK 2.152 str. 2 d.). io klausimo nekyla tikrojo atstovavimo atveju, nes Konkurencijos statymo 5 straipsnyje numatyti ribojimai nra taikomi tikrajam komerciniam atstovavimui (tikrojo ir netikrojo atstovavimo samprat konkurencijos teisje r. CK 2.152 str. 2 d. komentare). Tokioje situacijoje sipareigojimas nekonkuruoti gali bti nustatytas vis komercinio atstovavimo sutarties galiojimo laik, taip pat ne daugiau kaip dvejus metus pasibaigus sutariai (r. CK 2.164 str. 2 d.). Esant netikrajam atstovavimui problema sprendiama kitaip. Netikrasis atstovavimas laikomas vienu i vertikalij susitarim, kuriam taikomas Konkurencijos statymo 5 straipsnis. Tokiame susitarime esantiems vertikaliesiems ribojimams remiantis Nutarimu dl bendrosios iimties suteikimo vertikaliesiems susitarimams gali bti taikoma bendroji Konkurencijos statymo 5 straipsnio draudimo iimtis. iame nutarime nustatytos tam tikros iimties taikymo slygos. Viena i toki slyg nurodo, kad bendroji iimtis netaikoma bet kokiam tiesioginiam ar netiesioginiam sipareigojimui nekonkuruoti, jeigu toks sipareigojimas nustatomas neribotam arba ilgesniam kaip 5 met laikotarpiui" (r. Nutarimo dl bendrosios iimties suteikimo vertikaliesiems susitarimams 31 p.). Analogika norma suformuluota Komisijos 1999 m. gruodio 22 d. reglamento 2790/1999 5 straipsnyje. Aikindama io straipsnio normas, Komisija nurod (r. Komisijos 2000 m. spalio 13 d. praneimo 2000/C291/01 58 punkt), kad iimtis netaikoma ne tik sipareigojimams nekonkuruoti, kuri terminas neribotas arba ilgesnis kaip penkeri metai, bet ir tiems sipareigojimams nekonkuruoti, kurie yra automatikai atnaujinami po penkeri met be specialiai sutarties ali ireiktos valios. Kita vertus, bendroji iimtis turi bti taikoma, jeigu sipareigojimo nekonkuruoti pratsimas ilgesniam nei penkeri met laikotarpiui reikalauja aikaus abiej ali sutikimo, o prekybos agentui nra joki klii tinkamai pasinaudoti teise atsisakyti sipareigojimo nekonkuruoti prajus penkeriems metams. Remiantis Nutarimo dl bendrosios iimties suteikimo vertikaliesiems susitarimams 32 punktu, netikrojo komercinio atstovavimo sutartyje gali bti nustatytas ilgesnis kaip penkeri met prekybos agento sipareigojimas nekonkuruoti, jeigu prekybos agentas parduoda komercinio atstovavimo sutartyje nurodytas prekes patalpose, kurios priklauso atstovaujamam, arba nuomoja ias patalpas i atstovaujamojo. Vis dlto tokiais atvejais sipareigojimo trukm negali viryti laikotarpio, kur prekybos agentas naudojasi atstovaujamojo patalpomis. Leidimas nustatyti ilgesn nekonkuravimo laikotarp aikinamas tuo, kad bt neprotinga reikalauti i atstovaujamojo leisti parduoti konkuruojanias prekes jam priklausaniose patalpose. 6. Prekybos agento pareiga atlyginti atstovaujamajam padarytus nuostolius yra bendrojo pobdio pareigojimas, iplaukiantis i bendrj civilins atsakomybs taisykli (r. CK etosios knygos XXII k.). 7. Pasibaigus sutarties galiojimo terminui, prekybos agentas privalo grinti atstovaujamajam visk, k buvo i jo gavs vykdydamas prisiimtus sipareigojimus, skaitant atstovaujamojo perduotus dokumentus (pvz., galiojim), turt ir kitk (reklamin mediag, katalogus ir pan.).

2.157 STRAIPSNIS
Atstovaujamojo pareigos Atstovaujamasis privalo:

1) aprpinti prekybos agent reikiamais dokumentais ir informacija (kainoraiais, preki pavyzdiais, reklamine mediaga, standartinmis sutari slygomis ir t.t.); 2) nedelsdamas praneti prekybos agentui apie sutikim ar atsisakym sudaryti konkrei sutart ar j vykdyti, taip pat apie sutarties slyg pakeitim ar papildym; 3) nedelsdamas praneti prekybos agentui apie sutarties, kuri prekybos agentas sudar neturdamas pavedimo, patvirtinim ar nepatvirtinim; 4) mokti prekybos agentui sutartyje numatyt atlyginim; 5) suteikti agentui informacij, btin komercinio atstovavimo sutariai vykdyti, ypa praneti apie tai, kad prekybini sandori daug maiau, nei prekybos agentas galt tiktis. Komentuojamame straipsnyje ivardytos pagrindins atstovaujamojo pareigos. Kaip ir pagal CK 2.156 straipsn, alys gali susitarti dl CK neminim atstovaujamojo sipareigojim, taiau jos negali nukrypti nuo minimali CK 2.156 straipsnyje nustatyt reikalavim. Kadangi prekybos agentas veikia tik atstovaujamojo interesais, is savo paties interes labui privalo sudaryti prekybos agentui slygas tinkamai vykdyti pareigas, numatytas CK 2.156 straipsnyje. Viena i svarbiausi toki slyg yra prekybos agento aprpinimas reikiamais dokumentais ir informacija. is CK reikalavimas atitinka Direktyvos 4 straipsnio 2 dalies nuostat. Skirtingai nei mintoje dalyje, CK 2.156 straipsnyje patikslinta, kas yra laikoma reikiamais dokumentais ir informacija", nors isamus sraas ir nepateiktas. Tai gali bti kainoraiai, preki pavyzdiai, reklamin mediaga, standartins sutari slygos. Be statyme ivardyt pavyzdi, reikiam dokument ir informacijos" kategorij taip pat bt pagrsta traukti bet kuriuos kitus dokumentus, kuri prekybos agentui gali prireikti forminant savo, kaip prekybos agento tam tikr preki atvilgiu, status (pvz., jeigu tam tikrose taisyklse yra sraas konkrei dokument, kuriuos turi pateikti asmuo, prekiaujantis tam tikromis prekmis, tai atstovaujamojo pareiga bus utikrinti toki dokument pateikim prekybos agentui). Kita vertus, reikalavimas pateikti prekybos agentui tam tikr informacij ir dokumentus, skaitant preki pavydius, nra absoliutus ir priklauso nuo konkrei preki specifikos. Antai prekybos agentui, platinaniam plataus vartojimo prekes, btina pateikti pakankamai daug nemokam preki (pvz., vairi parfumerijos preki) pavyzdi, kad jis galt utikrinti nuolatin ir veiksming preki reklam ir j pristatym vartotojams. Tuo tarpu prekybos agento reikalavimas pateikti nemokamai daug gana brangi platinam preki pavyzdi bt komercikai nepagrstas. Todl konkreios preki pavyzdi pateikimo slygos ir apimtys turt bti aptartos atstovaujamojo ir prekybos agento sutartyje. pareigodamas atstovaujamj pateikti prekybos agentui reikiam informacij ir dokumentus, statymas kartu suteikia galimyb atstovaujamajam kontroliuoti atstov. Pavyzdiui, pateikdamas prekybos agentui reklamin mediag, atstovaujamasis kartu usitikrina, kad reklamos kampanija bus vykdoma tokia apimtimi ir bdais, kokius jis pats nustato. Prekybos agentas, veikdamas tik atstovaujamojo interesais, remiasi jo pateikiamais nurodymais dl konkrei sutarties slyg laikymosi, tam tikr sutari sudarymo ar pakeitimo ir panaiai. Atstovaujamasis, pakeits savo ketinimus dl konkreios sutarties slyg, privalo, remiantis komentuojamo straipsnio 2 punktu, nedelsdamas praneti prekybos agentui apie sutikim ar atsisakym sudaryti konkrei sutart ar j vykdyti, taip pat apie sutarties slyg pakeitim ar papildym. Nevykds ios pareigos, atstovaujamasis negals ginyti siningo prekybos agento sudaryt sandori ir ie pareigos atstovaujamj. Sandori, kuriuos prekybos agentas sudar neturdamas tam pavedimo, teisiniai padariniai nustatomi pagal bendrsias atstovavimo taisykles (r. CK 2.133, 2.136 str. ir j komentarus). Atsivelgiant komercinio atstovavimo santyki specifik, j dalyvi patiriam rizik ir poreik utikrinti iskirtin i santyki stabilum, CK 2.157 straipsnio 3 punkte atstovaujamajam keliamas papildomas reikalavimas: is turi nedelsdamas praneti prekybos agentui apie sutarties, kuri is sudar neturdamas pavedimo, patvirtinim ar nepatvirtinim. Komentuojamo straipsnio 5 punkte atstovaujamasis yra pareigojamas mokti prekybos

agentui sutartyje numatyt atlyginim. Prekybos agento atlyginimo mokjimo tvarka ir dydis reglamentuojami CK 2.158-2.160 straipsniuose (r. komentar toliau). Remiantis komentuojamo straipsnio 6 punkto nuostata, atstovaujamasis privalo suteikti prekybos agentui informacij, btin vykdyti komercinio atstovavimo sutart, ir ypa praneti apie tai, kad prekybos sandori yra daug maiau, nei prekybos agentas galt tiktis. i norma i dalies pakartoja to paties straipsnio 1 punkt ir numato taisykl dl informacijos apie prognozuojamus prekybinius sandorius pateikim. Toki sandori srauto sumajimas gali turti esmins takos prekybos agento interesams, nes nuo sudaryt sandori skaiiaus danai priklauso prekybos agento atlyginimas. Atsivelgiant tai, CK tvirtinama atstovaujamojo pareiga suteikti prekybos agentui iankstin informacij, kad numatoma sumasiant prekybos sandori.

2.158 STRAIPSNIS
Prekybos agento atlyginimas 1. Prekybos agentui u kiekvien skmingai sudaryt sandor atstovaujamasis moka sutartyje nustatyt atlyginim. Prekybos agentas taip pat turi teis atlyginim, kai sandor sudaro pats atstovaujamasis, taiau prekybos agento veiklos dka, net jeigu tas sandoris buvo sudarytas pasibaigus atstovavimo santykiams. 2. Sutartyje gali bti numatyta, kad prekybos agento atlyginimas priklauso nuo atstovaujamojo pavedimo vykdymo kokybs arba kad prekybos agentas atlyginim gauna tik tada, kai treiasis asmuo vykdo sudaryt sutart. Atlyginimas prekybos agentui taip pat mokamas u i treij asmen atstovaujamojo naudai iiekotas pinig sumas. 3. Jeigu prekybos agentas garantuoja atstovaujamajam, kad kita tam tikro sandorio alis tinkamai vykdys sutart, tai prekybos agentas turi teis gauti papildom atlyginim (del credere). ali susitarimas panaikinti toki prekybos agento teis negalioja. Teis papildom atlyginim (del credere) atsiranda nuo sandorio tinkamo vykdymo. 4. Jeigu prekybos agento atlyginimas sutartyje neaptartas, prekybos agentui turi bti mokamas atlyginimas, kuris mokamas prekybos agentams, paskirtiems tokio agento veiklos vietoje, ir prekms, numatytoms prekybos agento sutartyje, o jeigu tokios praktikos nra, tai jam priklauso protingumo kriterij atitinkantis atlyginimas, nustatomas atsivelgiant visus sandorio ypatumus. 1. Kadangi komercinio atstovavimo santykiams bdingas atlygintinumas, komentuojamame CK straipsnyje tvirtintas imperatyvus reikalavimas atstovaujamajam mokti prekybos agentui atlyginim u kiekvien skmingai sudaryt sandor. is reikalavimas i esms pakartoja Direktyvos 6-7 straipsni nuostatas, taip pat numatanias atstovaujamojo pareig mokti prekybos agentui atlyginim. 2. Paprastai prekybos agentui priklausantis atlyginimas yra nustatomas sutartyje kaip konkreti suma arba kaip sudaryto sandorio verts ar iiekotos sumos procentas (CK 2.159 str.). CK nenumatytas minimalus prekybos agentui mokamas atlyginimas. Prekybos agentas gauna atlyginim u kiekvien skmingai sudaryt sandor. Vis pirma tai reikia, kad prekybos agentui atlyginama u kiekvien atstovaujamojo vardu sudaryt sandor. Taiau sandor gali sudaryti net tik prekybos agentas, bet ir pats atstovaujamasis. iuo atveju prekybos agentui bus atlyginama, jeigu sandor atstovaujamasis sudar prekybos agento dka. Prekybos agentas teis atlyginim u jo dka paties atstovaujamojo sudaryt sandor isaugo ir tuo atveju, jeigu is buvo sudarytas pasibaigus atstovavimo santykiams (pvz., prekybos agentas surado atstovaujamajam klient met pabaigoje, taiau dl organizacini prieasi konkreti atstovaujamojo ir kliento sutartis buvo pasirayta kit met pradioje, kai komercinio atstovavimo sutartis tarp atstovaujamojo ir prekybos agento jau buvo pasibaigusi). Teis gauti atlyginim pasibaigus atstovavimo santykiams nra ribojama kokiu nors konkreiu terminu, taiau, pagal CK 2.160 straipsnio 9 dal, treiosios alies usakymas dl sandorio, sudaryto pasibaigus atstovavimo santykiams, turjo pasiekti atstovaujamj iki komercinio atstovavimo sutarties galiojimo

pabaigos arba per protingumo kriterijus atitinkant laikotarp po to, kai komercinio atstovavimo santykiai pasibaig, ir sandoris yra susijs su komercinio atstovavimo sutartimi. Siekdami aikumo, atstovaujamasis ir prekybos agentas gali sutartyje nustatyti konkret laikotarp, kur prekybos agentas isaugos teis atlyginim u sandorius, sudarytus jo dka. Taiau, susitardamos dl tikslaus termino, alys negali nustatyti tokio trumpo laikotarpio, kuris neatitikt protingumo kriterij. 3. Komentuojamo straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad komercinio atstovavimo sutartyje alys gali numatyti, jog prekybos agentui mokamas atlyginimas priklauso nuo atstovaujamojo pavedimo vykdymo kokybs, t. y. nuo to, kaip prekybos agentas vykdo atstovaujamojo duotus nurodymus. i norma leidia diferencijuoti mokamo atlyginimo dyd pagal tam tikrus sutartyje apibrtus kriterijus arba nustatyti atlyginim atskirai kiekvienu atveju vykdius atstovaujamojo pavedim. Be to, atstovaujamasis ir prekybos agentas gali susitarti, kad is atlyginim gauna tik tada, kai treiasis asmuo vykdo sudaryt sutart. Toks susitarimas labiau apsaugo atstovaujamojo interesus ir nukelia atlyginimo mokjim vlesniam laikui, uuot mokjus i karto, kai sutart vykdo atstovaujamasis (CK 2.160 str. 1 d.). Taiau bet kuriuo atveju atlyginimas vliausiai turi bti sumokamas tada, kai treioji alis vykd savo sutarties dal ar bt tai padariusi, jeigu atstovaujamasis bt vykds savj (CK 2.160 str. 1 d.). Atlyginimas prekybos agentui mokamas ne tik u kiekvien skmingai sudaryt sandor, bet ir u i treij asmen atstovaujamojo naudai iiekotas sumas. 4. Pagal bendrj taisykl, prekybos agentas neatsako atstovaujamajam dl to, kad kita sandorio alis nevykdo sutarties. Be abejons, gindamas atstovaujamojo interesus, prekybos agentas privalo nedelsdamas jam praneti, kad kita sutarties alis nesilaiko savo sipareigojim. Be mintos bendrosios taisykls, komentuojamo straipsnio 3 dalyje numatyta, kad prekybos agentas gali garantuoti atstovaujamajam, jog kita tam tikro sandorio alis tinkamai vykdys sutart. iai nevykdius sutarties, prekybos agentas atsako kaip garantas pagal subsidiariosios atsakomybs taisykles (CK 6.90 str.). Kaip kompensacij u papildom rizik, prekybos agentas, prisims atsakomyb u treiosios alies prievols vykdym, turi teis gauti papildom atlyginim (del credere), kurio dydio statymas nereguliuoja ir kuris paliekamas nustatyti alims. i teis atsiranda nuo to momento, kai treioji alis tinkamai vykdo sandor. Paymtina, kad CK 2.158 straipsnyje imperatyviai nurodyta, jog ali susitarimas panaikinti prekybos agento teis papildom atlyginim negalioja (niekinis sandoris). 5. Remiantis CK 2.159 straipsniu, atlyginimo dydis prekybos agento ir atstovaujamojo sutartyje nurodomas konkreia suma arba sudaryto sandorio verts ar iiekotos sumos procentais. Vis dlto atlyginimo dydis nra privaloma komercinio atstovavimo sutarties slyga. Pagal komentuojamo straipsnio 4 dal, jeigu prekybos agento atlyginimas sutartyje neaptartas, jam mokamas atlyginimas, kuris mokamas prekybos agentams, paskirtiems tokio agento veiklos vietoje, ir u prekes, numatytas prekybos agento sutartyje. i taisykl tvirtina prastos praktikos palyginamose sutartyse kriterij ir tai atitinka Direktyvos 6 straipsnio 1 dalies nuostatas. inoma, tam tikrais atvejais tokios praktikos gali nebti. Tada prekybos agentui priklausys protingumo kriterij atitinkantis atlyginimas, nustatomas atsivelgiant visus sandorio ypatumus. Tai reikia, kad atlyginimo dyd lems platinam preki specifika, j platinimui reikalinga ir prekybos agento turima kvalifikacija, prisiimama rizika ir panaiai.

2.159 STRAIPSNIS
Prekybos agento atlyginimo dydio nustatymas 1. Atlyginimo dydis prekybos agento ir atstovaujamojo sutartyje nurodomas konkreia pinig suma arba sudaryto sandorio verts ar iiekotos sumos procentais. 2. Prekybos agentui taip pat turi bti atlygintos jo turtos papildomos ilaidos, jeigu j nepadeng kita sandorio alis (preki veimo, sandliavimo, saugojimo, pakavimo ilaidos, sumokti muitai ir kitokios rinkliavos bei mokesiai ir t.t.) ir ios ilaidos neskaitomos agento savarankikos veiklos ilaidas.

3. Jeigu prekybos agento atlyginimas nurodytas konkreia suma, tai io kodekso 2.160 straipsnis taikomas tik tiek, kiek tai neprietarauja susitarimo dl prekybos agento atlyginimo konkreia suma esmei. 1. Atlygintinumas yra privalomas komercinio atstovavimo poymis. Paprastai prekybos agentui mokamo atlyginimo dydis yra nustatomas komercinio atstovavimo sutartyje kaip konkreti suma arba kaip sudaryto sandorio verts ar iiekotos sumos procentas. ie atlyginimo nustatymo bdai nurodyti ir komentuojamo straipsnio 1 dalyje. inoma, sutarties alys gali taikyti mir atlyginimo nustatymo mechanizm, derindamos fiksuotos sumos mokjim su tam tikru procentiniu dydiu. Sutartyje taip pat gali bti numatyti tik bendrieji atlyginimo nustatymo kriterijai, kuriais bus remiamasi derinant konkret atlyginimo dyd kiekvienu konkreiu atstovaujamojo pavedimo vykdymo atveju (pvz., alys gali susitarti, kad tikslus atlyginimas bus ali suderintas primus konkret usakym ir atsivelgiant prekybos agento pastangas ir j veiksmingum, usakymo vert, konkurencijos lyg ir pan.). Pagaliau sutartyje atlyginimo dydis gali bti apskritai neaptartas ir tada reiks vadovautis CK 2.158 straipsnio 4 dalies taisyklmis. 2. Vykdydamas atstovaujamojo pavedim, prekybos agentas paprastai patiria vairi ilaid. Dalis i j yra prastos veiklos ilaidos, nesusijusios su prekybos agento veiklos specifika (pvz., komerciniu atstovavimu besiverianios mons darbuotojams mokamas atlyginimas, yra kanceliarini ilaid ir pan.). Kita dalis ilaid tiesiogiai susijusi su atstovaujamojo pavedim vykdymu. Kadangi prekybos agentas veikia tik atstovaujamojo interesais ir sskaita, tai atstovaujamasis privalo atlyginti prekybos agentui jo turtas papildomas ilaidas, skaitant preki veimo, sandliavimo, saugojimo, pakavimo ilaidas, sumoktus muitus ir kitokias rinkliavas bei mokesius. 3. Komentuojamo straipsnio 3 dalyje sakoma, kad jeigu prekybos agento atlyginimas nurodytas konkreia suma, tai CK 2.160 straipsnis taikomas tik tiek, kiek tai neprietarauja susitarimo dl prekybos agento atlyginimo konkreia suma esmei. Pavyzdiui, minto straipsnio 6 dalyje numatyta prekybos agento teis atlikti audit siekiant nustatyti atlyginimo tikslum, kuris neturt prasms, jeigu atlyginimas bt nustatytas konkreia suma, o ne sandorio verts, kuri dar reikia apskaiiuoti, procentu.

2.160 STRAIPSNIS
Prekybos agento atlyginimo mokjimo tvarka 1. Prekybos agentas gyja teis atlyginim nuo sandorio sudarymo, jeigu atstovaujamasis vykd sandor ar turjo pagal su treija alimi pasirayt sutart vykdyti sandor, ar treioji alis vykd sandor, taiau visais atvejais vliausiai tada, kai treioji alis vykd savo sutarties dal ar bt tai padariusi, jei atstovaujamasis bt vykds savj. 2. Jeigu sutartyje numatyta, kad prekybos agentui atlyginimas mokamas tik tada, kai treiasis asmuo vykdo sutart, tai prekybos agentas turi teis gauti avans. Avansas negali bti maesnis kaip keturiasdeimt procent atlyginimo ir turi bti sumoktas ne vliau kaip iki paskutins kito po sutarties sudarymo mnesio dienos, jeigu sutartyje nenustatyta kas kita. 3. Jeigu yra akivaizdu, kad treiasis asmuo sutarties nevykdys, prekybos agentas netenka teiss reikalauti atlyginimo. Jeigu atlyginimas ar jo avansas jau yra sumokti, atstovaujamasis turi teis i prekybos agento iiekoti sumoktas sumas. i nuostata netaikoma tada, kai sutartis nevykdoma dl atstovaujamojo kalts. 4. Atstovaujamasis privalo atsiskaityti su prekybos agentu kas mnes ir ne vliau kaip iki mnesio, einanio po ataskaitinio laikotarpio, paskutins dienos. alys raytine sutartimi gali pratsti atsiskaitymo termin, bet ne ilgiau kaip trims mnesiams. 5. Atstovaujamasis privalo kas mnes, o susitarus ratu - ne reiau kaip kas trys mnesiai pateikti prekybos agentui buhalterins apskaitos dokumentus, pagal kuri duomenis apskaiiuojamas ir mokamas atlyginimas, taip pat praneti visas aplinkybes, dl kuri

atsisakyta mokti prekybos agentui atlyginim arba dl kuri atlyginimas sumaintas. 6. Kilus ginui dl atlyginimo mokjimo, prekybos agentas turi teis reikalauti atlikti audit atlyginimo ir atsiskaitym tikslumui nustatyti. Atsisakymas nuo audito teiss negalioja. Jeigu atstovaujamasis atsisako leisti atlikti audit ar nesusitariama dl auditoriaus, prekybos agentas turi teis kreiptis teism dl priverstinio audito paskyrimo. 7. Reikalavimams, susijusiems su prekybos agento atlyginimo iiekojimu, taikomas trej met iekinio senaties terminas. 8. Kai prekybos agentui yra suteikta iimtin teis sudaryti sutartis tam tikroje teritorijoje ar su tam tikrais vartotojais, tai prekybos agentui priklauso komisinis atlyginimas, skaiiuojamas atsivelgiant sandorius, sudarytus komercinio atstovavimo sutarties galiojimo laikotarpiu su asmenimis i tos teritorijos ar i t vartotoj. 9. Prekybos agentui priklauso komisinis atlyginimas ir tuo atveju, kai treiosios alies usakymas pasiek atstovaujamj iki komercinio atstovavimo sutarties galiojimo pabaigos arba per protingumo kriterijus atitinkant laikotarp po to, kai komercinio atstovavimo sutartis pasibaig, ir sandoris yra susijs su komercinio atstovavimo sutartimi. 10. Kai prekybos agentui mokamas komisinis atlyginimas po sutarties pasibaigimo, naujam agentui komisinis atlyginimas nemokamas, iskyrus atvejus, kai pagal aplinkybes yra teisinga komisin atlyginim padalyti agentams. 1. Komentuojamo straipsnio 1 dalyje nurodyta, nuo kada prekybos agentas gyja teis atlyginim. Pagal bendrj taisykl, i teis atsiranda esant tokioms slygoms: a) yra sudarytas sandoris; ir b) atstovaujamasis vykd sandor ar turjo pagal su treija alimi pasirayt sutart vykdyti sandor, ar treioji alis vykd sandor. Antroji slyga yra alternatyvi ir prekybos agentas teis atlyginim gys atsivelgiant tai, kuri i nurodyt aplinkybi anksiau atsiras. Kaip ir Direktyvoje, komentuojamame straipsnyje teiss atlyginim atsiradimas siejamas su sudaryto sandorio vykdymu ar pareigos j vykdyti atsiradimu. Taiau i CK norma nedraudia prekybos agentui ir atstovaujamajam susitarti dl kito teiss atlyginim atsiradimo momento (pvz. nuo tada, kai yra sudaromas sandoris, nelaukiant, kol j vykdys bent viena alis). Vis dlto atkreiptinas dmesys, kad, saugant prekybos agento interesus, tokiam susitarimui komentuojamo straipsnio 1 dalyje nustatytas vienas imperatyvus reikalavimas: visais atvejais teis atlyginim atsiranda ne vliau, kaip tada, kai treioji alis vykdo savo sutarties dal ar bt tai padariusi, jeigu atstovaujamasis bt vykds savj. 2. Komentuojamo straipsnio 2 dalyje numatytos papildomos garantijos prekybos agentui tais atvejais, kai, remiantis komercinio atstovavimo sutartimi, jam atlyginimas mokamas tik kai treioji alis vykdo sandor. Tokiu atveju prekybos agentas turi teis gauti bsimo atlyginimo avans. CK imperatyviai nurodyta, kad mokamas avansas negali bti maesnis kaip keturiasdeimt procent atlyginimo. Be to, avansas privalo bti sumoktas ne vliau kaip iki paskutins kito po sutarties sudarymo mnesio dienos, jeigu sutartyje nenustatyta kitaip. Pagal i norm, alys sutartyje gali susitarti tik dl ankstesnio, bet ne vlesnio avanso mokjimo, nes pastaruoju atveju bt pabloginta prekybos agento padtis, o toli ateit nukeltas avanso mokjimas prietaraut paties avanso, kaip iankstinio mokjimo, esmei. 3. Nors ir sudars sutart su treiuoju asmeniu, prekybos agentas netenka teiss reikalauti atlyginimo, jeigu akivaizdu, kad treiasis asmuo nevykdys sutarties. Pagal i CK norm, tai, kad treiasis asmuo nevykdys sutarties, turi bti akivaizdu protingam, apdairiai veikianiam verslininkui sudarant su juo sutart. Be abejo, net ir kai akivaizdumo kriterijus nepatenkintas, prekybos agentas neteks teiss reikalauti atlyginimo, jeigu sudarymas sutart su treiuoju asmeniu inojo ar galjo inoti, kad is jos nevykdys. 4. Direktyvos 10 straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad atlyginimas prekybos agentui turi bti sumoktas ne vliau kaip paskutin mnesio, einanio po ataskaitinio ketvirio pabaigos, dien. Komentuojama CK norma nustato grietesnius atsiskaitymo standartus, o btent: atstovaujamasis privalo atsiskaityti su prekybos agentu kas mnes ir ne vliau kaip iki mnesio, einanio po ataskaitinio laikotarpio, paskutins dienos. Kita vertus, CK 2.160 straipsnio 4 dalyje

alims paliekama galimyb pratsti atsiskaitymo termin, taiau ne ilgiau kaip trims mnesiams (t. y. ne ilgiau nei Direktyvoje nustatytas atsiskaitymo su prekybos agentu terminas). Toks susitarimas privalo bti formintas raytine sutartimi. 5. Remiantis Direktyvos 12 straipsnio 1-2 dalimis, CK 2.160 straipsnio 5 dalyje reikalaujama, kad atstovaujamasis kas mnes, o susitarus ratu - ne reiau kaip kas tris mnesius pateikt prekybos agentui buhalterins apskaitos dokumentus, pagal kuri duomenis apskaiiuojamas ir mokamas atlyginimas. Apie aplinkybes, dl kuri atsisako mokti atlyginim arba j sumaina, atstovaujamasis prekybos agentui taip pat turi praneti ne vliau kaip per nurodytus terminus. Komentuojama CK norma yra palankesn prekybos agentui nei atitinkama Direktyvos norma. i reikalauja, kad atstovaujamasis pateikt ataskait apie moktin atlyginim kas tris mnesius. 6. Nors Direktyvos 12 straipsnio 2 dalyje sakoma, kad prekybos agentas turi teis reikalauti pateikti vis atstovaujamojo turim informacij, skaitant buhalterini knyg iraus, kuri jam reikalinga mokamam atlyginimui patikrinti, taiau Direktyvoje nenustatyta valstybi nari pareiga tvirtinti prekybos agento teis tikrinti atitinkamas atstovaujamojo buhalterines knygas. Kita vertus, Direktyvos 12 straipsnio 4 dalyje teigiama, kad valstybi nari vidaus teiss normos, numatanios toki prekybos agento galimyb, neprietaraus Direktyvai. Atsivelgiant ias Direktyvos nuostatas, komentuojamojo CK straipsnio 6 dalyje prekybos agentui suteikiama teis reikalauti atlikti audit siekiant nustatyti atlyginimo ir atsiskaitym tikslum ir numatyta, kad teiss audit atsisakymas negalioja. Audito procedr reglamentuoja specials teiss aktai (r. 1999 m. birelio 15 d. Audito statym) (inios. 1999,Nr. 59-1916)1. Prekybos agento pasirinkto auditoriaus kandidatra turi bti atstovaujamojo patvirtinta (siekiant ivengti gin dl auditoriaus kandidatros priimtinumo, rekomenduotina, kad alys i anksto numatyt tok asmen komercinio atstovavimo sutartyje). Atkreiptinas dmesys, kad atliekamo audito apimtis yra grietai ribota ir prekybos agentas bei atliekantys audit asmenys negali reikalauti i atstovaujamojo pateikti daugiau dokument ir informacijos, nei ito protingai reikia siekiant nustatyti atlyginimo ir atsiskaitym tikslum. Jeigu atstovaujamasis atsisako leisti atlikti audit ar nesusitariama dl auditoriaus, prekybos agentas turi teis kreiptis teism dl priverstinio audito paskyrimo. Kreipdamasis teism prekybos agentas turt konkreiai nurodyti priverstinio audito apimt. Atsivelgdamas prekybos agento reikalavimus, atstovaujamojo interesus ir kitas bylos aplinkybes, teismas taip pat turt kiek manoma tiksliau apibrti priverstinio audito ribas. 7. Prekybos agento reikalavimams dl atlyginimo iiekojimo CK 2.160 straipsnio 7 dalyje numatytas sutrumpintas trej met iekinio senaties terminas. 8. Paprastai prekybos agentas gauna atlyginim tik u tuos sandorius, kuriuos sudar pats atstovaujamojo vardu arba atstovaujamasis jo dka (kai prekybos agentui nra suteikta teis sudaryti sandorius). Taiau CK 2.160 straipsnio 8 dalyje, remiantis Direktyvos 7 straipsnio 2 dalimi, numatyta, kad prekybos agentui, kuriam suteikta iimtin teis sudaryti sutartis tam tikroje teritorijoje ar su tam tikrais vartotojais (r. CK 2.152 str. 3 d. komentar), priklauso komisinis atlyginimas, skaiiuojamas atsivelgiant sandorius, sudarytus komercinio atstovavimo sutarties galiojimo laikotarpiu su asmenimis i tos teritorijos ar i t vartotoj, nesvarbu, kad tokius sandorius sudar pats atstovaujamasis ar kitas prekybos agentas. Tokia statymo nuostata leidia prekybos agentui veiksmingiau gyvendinti jam suteiktas iimtines teises, nesibaiminant konkurencijos tokiomis paiomis prekmis prekiaujani asmen, kurie veikia kitose teritorijose. 9. Komentuojamojo straipsnio 9 dalyje, vadovaujantis Direktyvos 8 straipsniu, detaliau iaikintas CK 2.158 straipsnio 1 dalies teiginys, kad prekybos agentas turi teis gauti atlyginim u sandor, kur jo dka atstovaujamasis sudar jau pasibaigus atstovavimo santykiams. Tokiu atveju keliamas reikalavimas, kad treiosios alies usakymas pasiekt atstovaujamj iki komercinio atstovavimo sutarties galiojimo pabaigos arba per protingumo terminus atitinkant laikotarp po to, kai komercinio atstovavimo sutartis pasibaig. Be to, su treija alimi sudarytas sandoris privalo bti susijs su komercinio atstovavimo sutartimi (paprastai tai reik, kad

sandoris turi bti sudarytas prekybos agento dka). 10. Kai senasis prekybos agentas turi teis atlyginim u sandorius, sudarytus pasibaigus komercinio atstovavimo sutariai, automatikai kyla naujojo prekybos agento veiklos apmokjimo problema. Siekiant aikiai atriboti iuos dalykus, remiantis Direktyvos 9 straipsniu, komentuojamojo straipsnio 10 dalyje nustatyta, kad tokiu atveju naujam prekybos agentui atlyginimas u sandorius, sudarytus senojo prekybos agento dka, nra mokamas, iskyrus atvejus, kai pagal aplinkybes teisinga komisin atlyginim padalyti abiem agentams (pvz., ankstesnis prekybos agentas umezg su klientu dalykinius ryius ir i dalies suderino bsim sandor, taiau didel io sandorio dal baig derinti naujasis prekybos agentas). CK nenurodyta, kaip turt bti dalijamas komisinis atlyginimas, taiau tai turt bti daroma atsivelgiant konkret agent indl.

2.161 STRAIPSNIS
Sulaikymo teis 1. Prekybos agentas turi teis sulaikyti turimus atstovaujamojo daiktus ir teises tuos daiktus patvirtinanius dokumentus tol, kol atstovaujamasis su juo atsiskaitys. 2. Atsisakymas nuo sulaikymo teiss negalioja. Komentuojamo straipsnio 1 dalyje aptariamas konkretus atvejis, kai prekybos agentas, gindamas paeistus interesus, gali naudotis savigynos teise (r. CK 1.139 str.), o btent sulaikyti turimus atstovaujamojo daiktus ir teises tuos daiktus patvirtinanius dokumentus tol, kol atstovaujamasis su juo atsiskaitys. i sulaikymo teis (CK 4.2294.235 str.) atsiranda nuo to momento, kai atstovaujamasis privaljo atsiskaityti su atstovu, taiau ito nepadar (r. CK 2.160 str.), ir ilieka, iki atstovaujamasis visikai atsiskaito su atstovu. CK 2.161 straipsnyje tvirtinta sulaikymo teis laikoma labai svarbia prekybos agento interes utikrinimo priemone, todl statym leidjas imperatyvia norma riboja ali valios autonomijos princip, nustatydamas draudim atsisakyti sulaikymo teiss ir laikydamas tok atsisakym negaliojaniu (niekiniu sandoriu).

2.162 STRAIPSNIS
Prekybos agento teiss 1. Prekybos agentas turi teis atstovaujamojo vardu be specialaus atstovaujamojo galiojimo atlikti bet kokius atstovaujamojo pavedimui tinkamai vykdyti btinus veiksmus. Keisti sutari slygas, taip pat priimti sutarties vykdym prekybos agentas turi teis tik tuo atveju, jeigu i jo teis yra specialiai aptarta komercinio atstovavimo sutartyje ar atskirame galiojime. 2. Prekybos agentas, nors jam ir nesuteikta teis sudaryti sutartis, turi teis priimti pretenzijas dl preki kiekio ir kokybs bei kitokius treij asmen pareikimus, susijusius su sutarties vykdymu, taip pat atstovaujamojo vardu gyvendinti pastarojo teises, susijusias su rodym utikrinimu. 1. Prekybos agento teiss konkreiai apibriamos prekybos agento ir atstovaujamojo sutartyje. Prekybos agento atliekam veiksm detalizavimas priklauso nuo konkretaus komercinio atstovavimo santykio sudtingumo ir reikms. Siekdamos ivengti galim nesutarim dl galiojim apimties, alys turt kiek manoma tiksliau aprayti bsim prekybos agento veikl, o ypa juridinius veiksmus, kuriuos atstovaujamojo vardu turs teis atlikti prekybos agentas. Kita vertus, sutartyje nemanoma numatyti vis faktini veiksm, kuriuos gali tekti atlikti prekybos agentui gyvendinant atstovaujamojo pavedimus. Atsivelgiant tai, komentuojamo straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad prekybos agentas turi teis atstovaujamojo

vardu be specialaus atstovaujamojo galiojimo atlikti bet kokius atstovaujamojo pavedimui tinkamai vykdyti btinus veiksmus. Be io vertinamojo kriterijaus - veiksm atlikimo btinumo, statyme nurodyti ir konkretesni prekybos agento veiksm ribojimai, o btent: jis negali keisti sutarties slyg, taip pat priimti jos vykdymo, jeigu i teis nra specialiai aptarta komercinio atstovavimo sutartyje ar atskirame galiojime. 2. Komentuojamojo straipsnio 2 dalyje prekybos agentui suteikiama teis priimti pretenzijas dl preki kiekio ir kokybs bei kitokius treij asmen pareikimus, susijusius su sutarties vykdymu. i teis prekybos agentas turi neatsivelgiant tai, ar yra galiotas sudaryti sutartis atstovaujamojo vardu. Tokios normos tvirtinimo tikslas apsaugoti treij asmen, su kuriais atstovaujamasis sudaro sutartis, interesus, kad jie galt veiksmingiau gyvendinti savo teises ir pateikti pretenzijas ar kitokius pareikimus atstovaujamam tiek tiesiogiai, tiek per prekybos agent. Kita vertus, siekiant utikrinti geresn atstovaujamojo interes apsaug, CK 2.162 straipsnio 2 dalyje prekybos agentui leidiama gyvendinti atstovaujamojo teises, susijusias su rodym utikrinimu.

2.163 STRAIPSNIS
Atsakomyb pagal prekybos agento sudarytas sutartis 1. Kai prekybos agentas atstovaujamojo vardu sudaro sutart, kurios sudaryti jis neturjo teiss, o kita sandorio alis apie tai neinojo ir negaljo inoti, pripastama, kad atstovaujamasis toki sutart patvirtino, jeigu is nedelsdamas po to, kai apie toki sutart suinojo i prekybos agento ar treiojo asmens, nepareik treiajam asmeniui, kad sutariai nepritaria. 2. io straipsnio 1 dalyje nuostata taikoma ir tais atvejais, kai prekybos agentas virija jam suteiktas teises. 1. Komentuojamame straipsnyje nustatyta prekybos agento atsakomyb, kai jis virija jam suteiktas teises sudaryti sutartis arba sudaro sutartis neturdamas tam teiss. io straipsnio normos yra specialiosios CK 2.136 straipsnio ir 2.133 straipsnio 6 dalies norm atvilgiu. ios normos numato, kad tokiu atveju (kai galiojimai sudaryti sandor virijami arba j apskritai neturima) sandoris sukurs atstovaujamajam teises ir pareigas tik jeigu is patvirtins vis sandor ar virijani teises jo dal. Jeigu treioji alis ratu kreipsi atstovaujamj su praymu patvirtinti sandor ir perjos nustatyt termin (ne trumpesn kaip 14 dien) negavo atsakymo, pripastama, kad atstovaujamasis atsisak patvirtinti sandor. Skirtingai nei mintuose dviejuose straipsniuose, komentuojamame straipsnyje labiau saugomos treij asmen teiss ir numatyta daugiau pareig atstovaujamajam. Konkreiai kalbant, kai prekybos agentas atstovaujamojo vardu sudaro sutart, kurios neturjo teiss sudaryti, o kita sandorio alis apie tai neinojo ir negaljo inoti (t. y. veik siningai), pripastama, kad atstovaujamasis j patvirtino, jeigu is nedelsdamas po to, kai apie toki sutart suinojo i prekybos agento ar treiojo asmens, nepareik iam, jog jai nepritaria. Taigi iuo atveju atstovaujamojo tyljimas bt laikomas sandorio patvirtinimu, o ne atsisakymu j patvirtinti. 2. CK 2.163 straipsnio 2 dalyje patikslinta, kad io straipsnio 1 dalyje tvirtintos taisykls taikomos ir tada, kai prekybos agentas virija jam suteiktas teises sudaryti sutartis.

2.164 STRAIPSNIS
Konkurencijos draudimas 1. Prekybos agentas ir atstovaujamasis gali sutartyje numatyti, kad pasibaigus sutariai prekybos agentas ne daugiau kaip dvejus metus nekonkuruos su atstovaujamuoju. Tokia sutarties slyga turi bti ireikta ratu.

2. Konkurencijos ribojimas gali bti apibrtas tik tam tikra teritorija ir preki ar paslaug rimis arba klient grupe ir teritorija, kurios prekybos agentui buvo patiktos. 3. Atstovaujamasis turi teis iki sutarties galiojimo pabaigos ratu vienaalikai atsisakyti konkurencijos draudimo. 4. Jeigu sutartyje yra numatytas konkurencijos draudimas, prekybos agentas turi teis i kompensacij u vis konkurencijos draudimo laikotarpi. Kompensacijos dydis nustatomas ali susitarimu. Kompensacijos dydis gali bti apibriamas metine prekybos agento atlyginimo suma. 5. Jeigu sutartis buvo nutraukta dl prekybos agento kalts, prekybos agentas netenka teiss io straipsnio 4 dalyje numatyt kompensacij. 6. Atstovaujamasis netenka teiss remtis konkurencij draudiania sutarties ilyga, jeigu: 1) atstovaujamasis be prekybos agento sutikimo nutrauk sutart paeisdamas iankstinio spjimo apie sutarties nutraukim terminus arba nedelsdamas neprane prekybos agentui apie svarbias sutarties nutraukimo prieastis; 2) prekybos agentas sutart nutrauk dl svarbi prieasi, u kurias atsako atstovaujamasis, ir apie ias prieastis nedelsdamas prane atstovaujamajam; 3) atstovaujamojo ir prekybos agento sutartis nutraukta teismo sprendimu dl prieasi, u kurias atsako atstovaujamasis. 7. Prekybos agento reikalavimu teismas turi teis pripainti visikai ar i dalies konkurencij draudiani sutarties ilyg negaliojania, jeigu atsivelgiant prekybos agento teistus interesus tokia ilyga daro jam didels alos. 8. Susitarimai, kurie prietarauja io straipsnio nuostatoms ir pablogina prekybos agento padt, negalioja. 1. Remiantis Direktyvos 20 straipsniu, komentuojamo straipsnio 1 dalyje teigiama, kad alys komercinio atstovavimo sutartyje gali numatyti, jog prekybos agentas ne daugiau kaip dvejus metus nekonkuruos su atstovaujamuoju (dl susitarimo nekonkuruoti turinio r. CK 2.156 str. komentar). i galimyb taikoma be ribojim tikrojo komercinio atstovavimo atveju (tikrojo ir netikrojo atstovavimo samprat konkurencijos teisje r. CK 2.152 str. 2 d. komentare). Kai komercinis atstovavimas yra netikrasis, ali susitarim dl prekybos agento nekonkuravimo pasibaigus sutariai papildomai riboja konkurencijos teiss normos. Tokiu atveju susitarimas nekonkuruoti bt vertinamas pagal Konkurencijos statymo 5 straipsnyje ir Nutarime dl bendrosios iimties suteikimo vertikaliesiems susitarimams nustatytus kriterijus. Pastarojo teiss akto 31 punkte nurodyta, kad bendroji iimtis netaikoma bet kokiam tiesiogiai ar netiesiogiai taikomam sipareigojimui, kuris veria pirkj (iuo atveju prekybos agent - Aut.. past), pasibaigus susitarimui, negaminti, nepirkti arba neplatinti tam tikr preki". Anot to paties dokumento 32 punkto, tokio susitarimo alys galt pasinaudoti bendrja iimtimi tik jeigu is prekybos agento sipareigojimas susijs su prekmis, kurios konkuruoja su susitarime nurodytomis prekmis, ir is sipareigojimas yra btinas siekiant apsaugoti know-how, kuri atstovaujamasis perduoda prekybos agentui, ir sipareigojimo trukm, pasibaigus komercinio atstovavimo sutariai, nevirija vien met. 2. Komentuojamojo straipsnio 2 dalyje patikslinta sipareigojimo nekonkuruoti pasibaigus sutariai apimtis, t. y. nurodoma, kad toks sipareigojimas gali bti apibrtas tik tam tikra teritorija ir preki ar paslaug rimi arba klient grupe ir teritorija, kurios prekybos agentui buvo patiktos. Kitaip tariant, prekybos agentui pasibaigus sutariai gali bti nustatomi tik tokie ribojimai, kurie buvo tiesiogiai susij su jo ankstesne veikla. 3. Kadangi draudimas prekybos agentui konkuruoti su atstovaujamuoju nustatomas tik atstovaujamojo interesais, CK 2.164 straipsnio 3 dalyje iam suteikiama teis vienaalikai atsisakyti konkurencijos draudimo iki sutarties galiojimo pabaigos. CK nuoroda iki sutarties galiojimo pabaigos" turt bti aikinama taip, kad atstovaujamasis gali vienaalikai atsisakyti konkurencijos draudimo ne tik iki baigsis komercinio atstovavimo sutartis, bet ir iki pat sipareigojimo nekonkuruoti galiojimo pabaigos.

4. Suteikiant galimyb riboti prekybos agento konkurencij pasibaigus sutariai, komentuojamame straipsnyje numatyta io prekybos agento veiklos ribojimo atsvara, o btent: sipareigojs nekonkuruoti su atstovaujamuoju, prekybos agentas gyja teis kompensacij u vis konkurencijos draudimo laikotarp. CK nenurodytas konkretus kompensacijos dydis ir alims palikta laisv dl to susitarti. Kaip vienas i variant CK paminta, kad kompensacijos dydis gali bti apibriamas metine prekybos agento atlyginimo suma. Nors alims suteikta laisv nustatyti kompensacijos dyd, i negali bti neprotingai maa, nes draudimas konkuruoti nesumokant adekvaios kompensacijos paeist imperatyvias io straipsnio normas ir pablogint prekybos agento padt, o dl to toks susitarimas bt laikomas negaliojaniu (r. komentuojamo straipsnio 8 d.). 5. Prekybos agento teis gauti kompensacij nra absoliuti. Ji inyksta, jeigu komercinio atstovavimo sutartis buvo nutraukta dl prekybos agento kalts. 6. Savo ruotu atstovaujamasis netenka teiss remtis konkurencij draudiania ilyga, jeigu nutrauk sutart nesilaikydamas statyme numatyt sutarties nutraukimo slyg arba sutartis buvo nutraukta dl prieasi, u kurias jis atsako (konkrets atvejai nurodyti CK 2.164 str. 6 d.). 7. Komentuojamojo straipsnio 7 dalyje teismui suteikiama teis pripainti visikai ar i dalies negaliojania konkurencij draudiani sutarties ilyg, atsivelgiant prekybos agento teistus interesus, daraniajam didel al. Pareiga rodyti teistus interesus" ir didel al" tenka prekybos agentui. 8. Komercinio atstovavimo sutarties alys negali numatyti didesni prekybos agento konkurencins veiklos ribojim pasibaigus sutariai, nei tai nustatyta komentuojamame straipsnyje. Bet kokie susitarimai, prietaraujantys komentuojamojo straipsnio nuostatoms ir pabloginantys prekybos agento padt, laikomi negaliojaniais.

2.165 STRAIPSNIS
Neapibrtam terminui sudarytos sutarties nutraukimas 1. Neapibrtam terminui sudaryta sutartis gali bti bet kurios alies iniciatyva nutraukta, jeigu apie sutarties nutraukim i anksto praneta kitai aliai per iuos terminus: 1) prie vien menes; - jeigu sutartis tssi ne ilgiau kaip vienerius metus; 2) prie du mnesius -jeigu sutartis tssi ne ilgiau kaip dvejus metus; 3) prie tris mnesius -jeigu sutartis tssi ne ilgiau kaip trejus metus; 4) prie keturis mnesius -jeigu sutartis tssi ilgiau kaip trejus metus. 2. Salys savo susitarimu negali nustatyti trumpesni praneimo termin, bet gali nustatyti ilgesnius praneimo terminus, taiau visais atvejais abiem alims taikomi vienodi praneimo terminai. Praneta turi bti iki kalendorinio mnesio pabaigos. 3. alis, nutraukusi sutart be kitos alies sutikimo ir paeidusi iankstinio praneimo terminus, privalo kitai aliai atlyginti savo veiksmais padarytus nuostolius, iskyrus atvejus, kai sutartis nutraukta dl svarbi prieasi, apie kurias nedelsiant buvo praneta kitai aliai. 4. Jeigu alys nesusitar kitaip, paskutin spjimo termino diena ir sutarties nutraukimo diena turi sutapti su kalendorinio mnesio pabaiga. 5. Jei komercinio atstovavimo sutarties terminas yra pasibaigs ir terminuota sutartis tapo neterminuota, jos nutraukimui taikomi io straipsnio 1 dalyje nurodyti spjimo terminai, kuriuos skaiiuojamas terminuotos sutarties galiojimo terminas. 1. Komentuojamojo straipsnio 1 dalyje, pakartojant Direktyvos 15 straipsn, nustatyti minimals praneimo apie komercinio atstovavimo sutarties nutraukim terminai. Kaip ir Direktyvos 15 straipsnio 1 dalis, komentuojama norma tvirtina taisykl, kad trumpiausias galimas praneimo apie neterminuotos sutarties nutraukim terminas yra vienas mnuo, jeigu sutartis truko ne ilgiau kaip vienus metus*. Kasmet praneimo apie sutarties nutraukim terminas

pailgja vienu mnesiu. i taisykl taikoma iki ketvirtj sutarties galiojimo met, kai (iki prasidedant ketvirtiesiems metams) praneimo apie sutarties nutraukim terminas pasiekia tris mnesius. Visus tolesnius sutarties galiojimo metus alys gals nutraukti sutart pranedamos apie tai ne maiau kaip prie keturis mnesius. Paymtina, kad Direktyvoje nustatytas minimalus trij mnesi praneimo apie neterminuotos komercinio atstovavimo sutarties nutraukim terminas taikomas toms sutartims, kurios trunka ilgiau kaip trejus metus. Kita vertus, Direktyvos 15 straipsnio 2 dalyje valstybms narms leidiama taikyti nurodyt taisykl, iki praneimo apie sutarties nutraukim terminas pasiekia eis mnesius u eerius ir tolesnius sutarties galiojimo metus. 2. Remdamosi Direktyva, io CK straipsnio normos tvirtina minimalius praneimo apie neterminuotos komercinio atstovavimo sutarties nutraukim terminus, kurie yra imperatyvaus pobdio ir negali bti sutrumpinti sutarties ali susitarimu, nes tai galt paeisti silpnesns alies interesus (daniausiai - prekybos agento). Be abejo, alys gali nustatyti ilgesnius praneimo terminus, nes tai ne susilpnina statymo tvirtintas garantijas, o dar labiau jas sustiprina. Bet kuriuo atveju siekiant apsaugoti silpnesn al nuo stipresns alies piktnaudiavimo CK nurodyta, kad abiem sutarties alims yra taikomi vienodi praneimo terminai. 3. Pagal komentuojamo straipsnio 3 dal, alis, nutraukusi sutart be kitos alies sutikimo ir paeidusi iankstinio praneimo terminus, privalo kitai aliai atlyginti savo veiksmais padarytus nuostolius. Sutart nutraukianti alis yra atleidiama nuo pareigos atlyginti nuostolius, jeigu tai padaro dl svarbi prieasi ir jas nedelsdama pranea kitai aliai. Tokia formuluot reikia, kad CK, vadovaujantis Direktyvos 16 straipsniu, numatyta ali galimyb nutraukti komercinio atstovavimo sutart nesilaikant nustatyt praneimo termin, jeigu tam yra svarbi prieasi. CK nepateikiamas svarbi prieasi" apibrimas, taiau tokiomis laikytinos aplinkybs, kurioms esant i nutraukianios sutart alies neprotinga bt reikalauti toliau, nors ir laikinai, vykdyti sutart. Atstovaujamajam svarbi prieastis, pavyzdiui, gali bti prekybos agento bankrotas arba tai, kad is dirba jo konkurentui. Prekybos agentui svarbi prieastis nedelsiant nutraukti sutart gali bti faktas, kad atstovaujamasis, sudars komercinio atstovavimo sutart, nesinaudoja jo paslaugomis: dl to jis negali gauti atlyginimo, taip pat sutarties galiojimo laikotarpiu dl atstovavimo santyki specifikos turi ribot galimybi pasinaudoti alternatyviais pajam altiniais, t. y. teikti komercinio atstovavimo paslaugas kitiems asmenims (ypa atstovaujamojo konkurentams). Komercinio atstovavimo sutartyje alys gali paios nustatyti, kokios aplinkybs bus laikomos svarbiomis prieastimis" vienai i ali nutraukti sutart. 4. Komentuojamojo straipsnio 4 dalyje tvirtinta bendroji taisykl, kad paskutin spjimo dl sutarties nutraukimo diena ir sutarties nutraukimo diena turi sutapti su kalendorinio mnesio pabaiga, nebent alys susitarusios kitaip. 5. CK 2.165 straipsnyje tvirtinti privalomi praneimo apie sutarties nutraukim terminai taikomi ir toms komercinio atstovavimo sutartims, kurios i terminuot tapo neterminuotomis. Tokiu atveju nustatant prasimo apie sutarties nutraukim termin ir iuo tikslu skaiiuojant sutarties galiojimo trukm btina skaiiuoti ir terminuotos sutarties galiojimo laikotarp (pvz., jeigu terminuota sutartis galiojo dvejus metus, o paskui tapo neterminuota ir galiausiai neprajus n eiems mnesiams po termino pabaigos viena i ali prane norinti nutraukti sutart, tai toks praneimas privals bti pateiktas prie tris mnesius, nes sutartis apskritai truko ilgiau kaip dvejus, bet trumpiau nei trejus metus). Nors komentuojamame straipsnyje numatytos tik dvi galimybs nutraukti neterminuot komercinio atstovavimo sutart - praneant apie tai kitai aliai iki statyme nustatyto termino arba esant svarbi aplinkybi, taiau tiek atstovaujamasis, tiek prekybos agentas gals vienaalikai nutraukti sutart ir jeigu kita alis paeis j i esms (r. CK 6.217 str.). Toks CK aikinimas neprietarauja ir Direktyvos 16 straipsniui, kur nustatyta, kad i Direktyva niekaip neriboja vidaus statymuose numatytos teiss nedelsiant nutraukti sutart dl kitos alies nesugebjimo vykdyti visus ar dal savo sipareigojim.

2.166 STRAIPSNIS
Apibrtam terminui sudarytos sutarties nutraukimas 1. Apibrtam terminui sudaryt sutart kiekviena alis turi teis nuraukti prie termin, jeigu tam yra svarbi prieasi. Atsisakymas nuo ios teiss negalioja. 2. Jeigu sutartis nutraukta dl prieasi, u kurias atsako kita alis tai pastaroji privalo atlyginti nutraukiant sutart padarytus nuostolius. Kaip ir neterminuotos komercinio atstovavimo sutarties atveju, CK numatyta alies teis nutraukti terminuot sutart iki termino, jeigu tam yra svarbi prieasi (r. ankstesnio straipsnio komentar). alys negali atsisakyti ios teiss. Be to, kaip kad nurodyta komentuojant CK 2.165 straipsn, bet kuri komercinio atstovavimo sutarties alis gali nutraukti sutart dl kitos alies padaryto esminio sutarties paeidimo. Nors komentuojamame straipsnyje itai nenumatyta, taiau terminuotoje komercinio atstovavimo sutartyje alys gali tvirtinti vienaaliko sutarties nutraukimo galimyb, jeigu kitai aliai apie tai praneama iki sutartyje nustatyto laiko. Tokiu atveju praneimo apie sutarties nutraukim terminai negali bti trumpesni, nei nurodyti CK 2.165 straipsnyje. Remdamasi CK 2.166 straipsnio 2 dalimi, nutraukusi komercinio atstovavimo sutart alis gals reikalauti i kitos alies atlyginti nuostolius, jeigu sutartis buvo nutraukta dl prieasi, u kurias i atsako.

2.167 STRAIPSNIS
Teis kompensacij ir nuostoli atlyginim 1. Jeigu sutartis nutraukta prie termin ne dl prekybos agento kalts, jis turi teis kompensacij. Atsisakymas nuo teiss kompensacij negalioja. 2. Be to, prekybos agentas turi teis kompensacij, jeigu: 1) po sutarties nutraukimo atstovaujamasis turi esmins naudos i dalykini ryi su klientais, kuriuos surado prekybos agentas; 2) atsivelgiant visas aplinkybes, kompensacijos mokjimas atitikt teisingumo princip. 3. Maksimali kompensacijos sum sudaro vidutin metin prekybos agento atlyginimo suma, apskaiiuota u vis sutarties galiojimo laikotarp, jeigu sutartis galiojo ne ilgiau kaip penkerius metus. Jeigu sutartis galiojo ilgiau nei penkerius metus, skaiiuojamas paskutini penkeri met vidutinis metinis atlyginimas. 4. Reikalavimams dl kompensacijos iiekojimo taikomas vieneri met iekinio senaties terminas, skaiiuojamas nuo sutarties nutraukimo dienos. 5. Prekybos agentas neturi teiss kompensacij, jeigu: 1) sutartis nutraukta prekybos agento iniciatyva, iskyrus atvejus, kai prekybos agentas sutart nutraukia dl neteist atstovaujamojo veiksm arba dl savo ligos, amiaus ar negalios, dl kuri jis negali tinkamai atlikti savo pareig; 2) sutartis nutraukta atstovaujamojo iniciatyva dl prekybos agento kalts; 3) prekybos agentas atstovaujamojo sutikimu perduoda savo teises ir pareigas pagal komercinio atstovavimo sutart kitam asmeniui. 6. Prekybos agentas turi teis nuostoli, kuri jis patiria dl sutarties su atstovaujamuoju nutraukimo, atlyginim, ypa jeigu prekybos agentas netenka komisinio atlyginimo, kur bt gavs dl tinkamo komercinio atstovavimo sutarties vykdymo, o atstovaujamasis turi esmins naudos i prekybos agento veiklos, arba (ir) kai yra neapmoktos prekybos agento ilaidos, kuri jis turjo vykdydamas atstovaujamojo nurodymus. 1. Komentuojamame straipsnyje remiantis Direktyvos 17 straipsniu tvirtinta prekybos

agento teis kompensacij. Mintame Direktyvos straipsnyje nurodyta, kad valstybs nars turi utikrinti, jog pasibaigus komercinio atstovavimo sutariai prekybos agentui bt imokama kompensacija. Pagal Direktyv, valstybs nars gali pasirinkti dvi kompensacijos formas: kompensacij u prekybos agento sukurt reputacij ir dalykinius ryius su klientais (Direktyvos 17 str. 2 d.) ar kompensacij nuostoli, kuriuos prekybos agentas patiria nutraukus sutart su atstovaujamuoju (Direktyvos 17 str. 3 d.). Pirma alternatyva (Direktyvoje vadinama anglikai indemnification") perimta i Vokietijos komercinio kodekso 89b straipsnio (r.: Peltzer M., Doyle
J. J., Voight E. A. German Commercial Code (German - EngIish Text with an Introduction in English). 4 th revised edition. Koln: Dr. Orto Schmidt Verlag, 2000)1 (pastarajame kodekse vartojamas vokikas terminas

Ausgleich"), o antroji (Direktyvoje vadinama anglikai compensation for damage") i Pranczijos 1958 m. gruodio 23 d. dekreto Nr. 58-1345 (vliau io dekreto pakeitimus numat 1991 m. birelio 25 d. statymas Nr. 91-593 dl Direktyvos gyvendinimo). Dviej kompensacijos form numatymas Direktyvoje atspindi pasiekt kompromis, nes valstybs nars nesugebjo susitarti dl vienos kompensacijos formos (r.: Christou R. International Agency, Distribution and Licensing Agreements. London: Pearson Professional Ltd., 1996. P. 98)2. Atsivelgiant tai, taip pat siekiant praktikai vertinti dviej kompensacijos mokjimo sistem veikim, Direktyvos 17 straipsnio 6 dalyje numatyta, kad Komisija pateiks Europos Tarybai Direktyvos 17 straipsnio gyvendinimo ataskait, o jeigu btina - pasilys galimus io straipsnio pakeitimus. Ilgai rinkusi informacij ir analizavusi, Komisija paskelb savo ataskait (toliau - Direktyvos 17 straipsnio gyvendinimo ataskaita). 1996 m. liepos 23 d. (r.: Report on the Application of Article 17 of the Council
Directive on the Coordination of the Laws of the Member States relating to Self-Employed Commercial Agents (86/653/EEC), COM(96) 364)3ataskaitoje Komisija apvelg, kaip valstybs nars sugebjo

gyvendinti Direktyvos reikalavimus ir koki kompensacijos mokjimo sistem pasirinko. Tyrimas parod, kad dauguma ES valstybi suprato, kad Direktyvos 17 straipsnis reikalauja pasirinkti vien i dviej silom alternatyv, ir dauguma i j, iskyrus Airij, Pranczij ir Jungtin Karalyst, savo statymuose tvirtino vokik kompensacijos mokjimo bd. Kaip ir reikjo tiktis, Pranczija ilaik turim sistem. Jungtin Karalyst leido sutarties alims pasirinkti vien i kompensacijos mokjimo variant, o nesant tokio susitarimo, bt taikomas pranczikas kompensacijos mokjimo modelis, nes jis palankesnis prekybos agentui. Savo ruotu Airija negyvendino Direktyvos 17 straipsnio reikalavim, ir, pagal Airijos teis, prekybos agentai gali reikalauti atlyginti tik nuostolius, patirtus dl sutarties paeidimo, taiau neturi teiss kompensacij. Baigdama analiz, Komisija pripaino, kad dabar valstybse narse dar nra gausios, taip pat bendros teism praktikos iuo klausimu, taiau akivaizdu, jog Direktyvos 17 straipsn reikia iaikinti papildomai. Vis dlto, Komisijos nuomone, bet kokios kategorikesns ivados dl Direktyvos 17 straipsnio taikymo bt dar per ankstyvos. Komentuojamo CK straipsnio 1 dalyje tvirtinta bendroji taisykl, kad prekybos agentas turi teis kompensacij, jeigu komercinio atstovavimo sutartis su juo nutraukta prie termin ne dl jo kalts. Nors iuo atveju nurodoma tik kompensacija nutraukus sutart prie termin, taiau, atsivelgiant susiklosius Direktyvos aikinim ir Vokietijos bei Pranczijos teism praktik (Isamiau apie tai r. Direktyvos 17 straipsnio gyvendinimo ataskait; Christou R. Ibid.P. 97, 102)1, i CK norm reikt taikyti ir kai komercinio atstovavimo sutartis baigiasi, o alys jos nepratsia. Tokia ivada grindiama tuo, kad tiek mint valstybi statymuose, tiek Direktyvoje kompensacija suprantama ne kaip sankcija atstovaujamajam u neteist sutarties nutraukim, o kaip jo gauta nauda, kuria jis turi pasidalyti su prekybos agentu (vokika kompensacijos mokjimo sistema), ar kaip atstovo praradimai pasibaigus santykiams su atstovaujamuoju (pranczika kompensacijos mokjimo sistema). Abiem atvejais atstovaujamojo gaut naud ar atstovo praradimus lemia pasibaig atstovavimo santykiai, nesvarbu, ar dl to kaltas atstovaujamasis. 2. Kaip galima sprsti i komentuojamojo straipsnio 2 ir 6 dali, prekybos agento teis kompensacij, kuri numato Direktyva, gali bti gyvendinama dvejopai: apskaiiuojant kompensacij pagal vokik arba pagal pranczik model. Kitaip tariant, Lietuvos, skirtingai nei daugumos ES valstybi, nuomone, Direktyvos 17 straipsnyje nereikalaujama nustatyti tik vien- pranczik arba vokik- kompensacijos mokjimo sistem. Lietuvos pasirinktas Direktyvos gyvendinimo bdas panaus Jungtins Karalysts - i taip pat numat abiej

kompensacijos mokjimo sistem taikymo galimyb. Vis dlto, skirtingai nuo Jungtins Karalysts, teikianios pirmenyb pranczikam kompensacijos mokjimo modeliui, nebent alys susitart kitaip, Lietuva laiko abu Direktyvoje nurodytus kompensacijos mokjimo modelius lygiaveriais. Tai reikia, kad komercinio atstovavimo sutarties alys susitarimu gali numatyti, kompensacija bus skaiiuojama kaip atlyginimas prekybos agentui u jo sukurt reputacij ir dalykinius ryius su klientais (vokikas kompensacijos mokjimo modelis, numatytas komentuojamo CK straipsnio 2 dalyje, atitinkanioje Direktyvos 17 straipsnio 2 dal) ar kaip atlyginimas u prekybos agento praradimus pasibaigus santykiams su atstovaujamuoju (pranczikas kompensacijos mokjimo modelis, numatytas komentuojamo CK straipsnio 6 dalyje, atitinkanioje Direktyvos 17 straipsnio 3 dal). Nesant ali susitarimo iuo klausimu, prekybos agentas pats sprendia, kok kompensacijos mokjimo bd pasirinkti, ir nuo to priklausys ir jam tenkanti rodinjimo pareiga (plaiau apie kiekvien kompensacijos mokjimo bd ir prekybos agentui tenkani rodinjimo pareig r. komentuojamojo straipsnio 2-6 dali komentar). Nors komentuojama CK norma leidia alims paioms susitarti dl konkretaus kompensacijos mokjimo bdo, taiau CK 2.167 straipsnio 1 dalyje prekybos agentui draudiama i anksto atsisakyti kompensacijos. Toks draudimas atitinka Direktyvos 19 straipsn, kur alims iki komercinio atstovavimo sutarties pabaigos taip pat neleidiama susitarti dl blogesni kompensacijos prekybos agentui mokjimo slyg. Teiss kompensacij i anksto negalima atsisakyti ir pagal Vokietijos komercinio kodekso 89b straipsnio 4 dal. Kita vertus, komentuojama CK norma neriboja komercinio atstovavimo ali teiss susitarti nemokti kompensacijos ar j sumainti po to, kai komercinio atstovavimo sutartis jau pasibaigusi (Christou R. Ibid. P. 100)1. 3. Komentuojamo straipsnio 2 ir 3 dalyse idstytos slygos, kurioms esant prekybos agentas gali tiktis kompensacijos pagal mint vokik sistem. Analizuojant i dali formuluotes ir Direktyvos 17 straipsnio 2 dal, galima iskirti kelias privalomas kompensacijos mokjimo slygas. Vis pirma, reikia nustatyti, ar prekybos agentas, atsivelgiant komercinio atstovavimo sutarties pasibaigimo aplinkybes, apskritai turi teis kompensacij. Kompensacija mokama, jeigu nra CK 2.167 straipsnio 5 dalyje (atitinkamai Direktyvos 18 straipsnyje) nurodyt aplinkybi (r. 5 dalies komentar). Kompensacija taip pat mokama pasibaigus komercinio atstovavimo sutarties terminui. Be to, Komisija Direktyvos 17 straipsnio gyvendinimo ataskaitoje nurod, kad kompensacija ar bent jos dalis turi bti mokama atstovaujamojo bankroto atveju. Pagaliau, kaip nurodoma Direktyvos 17 straipsnio 4 dalyje, teis kompensacij pagal vokik model (taip pat teis nuostoli atlyginim pagal pranczik model) ilieka ir jeigu komercinio atstovavimo sutartis baigiasi mirus prekybos agentui. Tokiu atveju i teis gali gyvendinti prekybos agento paveldtojai. Paymtina, kad Direktyvos 17 straipsnio 4 dalyje numatyta teis kompensacij prekybos agento - fizinio asmens, mirties atveju, taiau nra aikiai nurodyta, ar prekybos agento - juridinio asmens, likvidavimas turt bti prilyginamas miriai ir lemti kompensacijos mokjim juridinio asmens teisi permjams (Christou R. Ibid. P. 99)1. Antra, prekybos agentas savo veiklos metu turi bti pritrauks nauj klient arba padidins verslo su senaisiais klientais apimt. i slyga bus patenkinta, jeigu prekybos agentas aktyviais veiksmais pritrauks bent vien nauj klient arba verslo su buvusiais klientais apimties padidjimas ekonominiu poiriu galt bti prilygintas naujo kliento gijimui. Prekybos agento ne i jam priskirtos teritorijos pritrauktas klientas nra skaiiuojamas. Treia, pasibaigus komercinio atstovavimo sutariai atstovaujamasis privalo turti esmins naudos dl prekybos agento pritraukt nauj klient ar dl padidjusios verslo su senaisiais klientais apimties. Anot Komisijos, is faktas bt preziumuojamas net tuo atveju, jeigu atstovaujamasis parduot savo versl ar klient sra ir bt rodyta, kad pirkjas toliau naudosis perimta klient duomen baze. Ketvirta, kompensacijos mokjimas atsivelgiant visas aplinkybes turi atitikti teisingumo princip. Pagaliau, pagal komentuojamojo CK straipsnio 3 dal ir Direktyvos 17

straipsnio 2 dalies (b) punkt, nustatoma tam tikra maksimali kompensacijos dydio riba: kompensacija negali bti didesn nei vidutin metin prekybos agento atlyginimo suma, apskaiiuota u vis sutarties galiojimo laikotarp, jeigu sutartis galiojo ne ilgiau kaip penkerius metus (jeigu sutartis galiojo ilgiau nei penkerius metus, skaiiuojamas paskutini penkeri met vidutinis metinis atlyginimas). Kaip minta, is Direktyvoje nurodytas kompensacijos skaiiavimo bdas perimtas i Vokietijos teiss, todl Direktyvos 17 straipsnio gyvendinimo ataskaitoje Komisija ireik aiki pozicij, kad valstybs nars, pasirinkusios vokik kompensacijos mokjimo model, turt taip pat laikytis per ilg laik susiklosiusios Vokietijos teism ios srities praktikos, o tai leist utikrinti didesn teisin apibrtum, nauding komercinio atstovavimo sutarties alims. Vokietijos teism praktikoje kompensacija skaiiuojama trimis etapais. Komisija detaliai aprao vis proces, pateikdama pavyzdinius skaiius, ir tikisi, kad valstybs vadovausis jos nurodymais. Pirmuoju etapu nustatoma nauj klient skaiius ir padidjusi verslo su senaisiais klientais apimtis. Toliau apskaiiuojamas prekybos agento paskutini dvylikos sutarties galiojimo mnesi komisinis atlyginimas, gautas u sandorius su naujais klientais ar tenkantis padidjusiai verslo su buvusiais klientais daliai. Fiksuotas prekybos agento atlyginimas skaitomas i sum, jeigu jis mokamas u nauj klient suradim. Sakykime, paskutini dvylikos mnesi komisinis atlyginimas u naujus klientus ar padidjusi apyvart su senaisiais sudaro 50 000 lit. Nustaius i sum, vertinama, kiek met ateityje atstovaujamasis gaus naudos i verslo su prekybos agento pritrauktais naujais klientais ar i padidjusios verslo su senaisiais klientais apimties. ia reikt atsivelgti padt rinkoje baigiantis komercinio atstovavimo sutariai. Paprastai skaiiuojama, kad naudos gali bti gaunama dvejus trejus metus. Be to, reikia vertinti vadinamj migracijos koeficient". Pripastama, kad ilgainiui kai kurie klientai prarandami, nes jie natraliai pasitraukia. Migracijos koeficientas" skaiiuojamas kaip metinio komisinio atlyginimo procentas atsivelgiant konkret komercinio atstovavimo atvej. Sakykime, atstovaujamasis gaus naudos i komercinio atstovo naujai pritraukt klient ir (arba) i padidjusios verslo su senaisiais klientais apimties artimiausius trejus metus, o migracijos koeficientas" (natralus kasmetinis pajam sumajimas praradus klientus) sudarys 20 procent. Tokiu atveju, pasibaigus komercinio atstovavimo sutariai "pirmaisiais metais atstovaujamojo gaunama nauda bus 40 000 lit (t. y. 50 000 lit atmus 20 proc.), antraisiais - 32 000 lit (40 000 lit atmus 20 proc.), o treiaisiais - 25 600 lit (32 000 lit atmus 20 proc.). I viso per trejus metus sutariai pasibaigus atstovaujamasis gaus 97 600 lit naudos. Gaut skaii dar reiks sumainti, kad jis atspindt tikrj vert kompensacijos skaiiavimo dien, nes kompensacija prekybos agentui bus imokama i karto, o ne per pavyzdyje nurodytus trejus metus. Skaiiuojama vertinant vidutin palkan norm. Sakykime, gauta suma turs bti sumainta 10 procent. Tad pirmojo etapo pabaigoje moktina kompensacija bus 87 840 lit (97 600 lit atmus 10 proc.). Antruoju etapu gauta kompensacijos suma taisoma atsivelgiant teisingumo princip. Vokietijos teism praktikoje tokie taisymai nra dani. Paprastai vertinami tokie veiksniai: a) ar prekybos agentas atstovauja kitiems atstovaujamiesiems; b) prekybos agento gauto atlyginimo dydis (pvz., ar prekybos agentui nebuvo imoktas didelis komisinis atlyginimas u sandorius, prie kuri jis menkai prisidjo); c) atstovaujamojo apyvartos sumajimas ir panaiai. Paskutiniuoju kompensacijos skaiiavimo etapu suma, gauta po pirmj dviej etap, lyginama su maksimalia galima suma, kuri numatyta komentuojamojo CK straipsnio 3 dalyje (atitinkamai Direktyvos 17 straipsnio 2 dalies (b) punktas). Kaip minta, kompensacija negali bti didesn nei vidutin metin prekybos agento atlyginimo suma, apskaiiuota u vis sutarties galiojimo laikotarp, jeigu sutartis galiojo ne ilgiau kaip penkerius metus (jeigu sutartis galiojo ilgiau nei penkerius metus, skaiiuojamas paskutini penkeri met vidutinis metinis atlyginimas). Skaiiuojant maksimal kompensacijos dyd, traukiamos visos prekybos agento gautos sumos, o ne tik komisinis atlyginimas u naujus klientus ar padidjusi verslo su senaisiais klientais apimt. Jeigu po pirmj dviej etap gauta suma yra maesn nei maksimali,

priteisiama pirmoji. Jeigu apskaiiuota kompensacija virija maksimal dyd, priteisiamas pastarasis. Paymtina, kad galimu maksimaliu kompensacijos dydiu vadovaujamasi kaip galutine korektyva, o ne kaip kompensacijos skaiiavimo pagrindu. Direktyvos 17 straipsnio gyvendinimo ataskaitoje Komisija neigiamai vertina kai kuriose valstybse pasireikianias tendencijas nustatyti maksimali kompensacijos sum, tuo tarpu Vokietijos teism praktikoje maksimali kompensacijos suma priteisiama labai retai - tik jeigu prekybos agentas pritrauk beveik visus atstovaujamojo klientus. Prekybos agento reikalavimu patenkinus visas ivardytas slygas, komentuojamojo straipsnio 2 dalyje numatyta kompensacija jam mokama neatsivelgiant tai, ar dl pasibaigusi komercinio atstovavimo santyki kaltas atstovaujamasis. Kita vertus, prekybos agentas, gavs kompensacij, nepraranda teiss pareikti atstovaujamajam iekin dl nuostoli, padaryt paeidus sutart, atlyginimo. Nors nra specialiai pabriama komentuojamame straipsnyje, i teis kyla i bendrj sutartins atsakomybs pagrind (r. CK 6.256 str.). Toki prekybos agento teis patvirtina ir Direktyvos 17 straipsnio 2 dalies (c) punktas. Nuostoli atlyginimo gals bti priteisiama tiek, kiek j nepadengia imokta kompensacija. Paymtina, kad iuo atveju galioja visiko nuostoli atlyginimo principas ir maksimali nuostoli suma, skirtingai nei kompensacija, nra ribojama. 4. Komentuojamojo straipsnio 4 dalyje nustatytas sutrumpintas vien met iekinio senaties terminas reikalavimams dl kompensacijos iiekojimo pareikti. Iekinio senaties terminas skaiiuojamas nuo sutarties nutraukimo (pasibaigimo) dienos. i norma atitinka Direktyvos 17 straipsnio 5 dal. Nors CK 2.168 straipsnis ito nenumato, taiau analogikas vien met iekinio senaties terminas turt bti taikomas ir prekybos agento nuostoli, patiriam nutraukus sutart su atstovaujamuoju, atlyginimui pagal komentuojamojo straipsnio 6 dal (t. y. pagal pranczik kompensacijos mokjimo model). 5. Remiantis Direktyvos 18 straipsniu, komentuojamojo CK straipsnio 5 dalyje numatyti atvejai, kai kompensacija prekybos agentui nra imokama. Atsivelgiant Direktyvos 18 straipsn, analogikais atvejais turt bti atsisakoma ne tik imokti kompensacij, numatyt CK 2.167 straipsnio 2 dalyje, bet ir atlyginti to paties straipsnio 6 dalyje nurodytus prekybos agento nuostolius nutraukus sutart su atstovaujamuoju. 6. Komentuojamojo straipsnio 6 dalyje nurodyta alternatyvi kompensacijos prekybos agentui mokjimo forma - prekybos agento nuostoli, patirt nutraukus sutart su atstovaujamuoju, atlyginimas. Kaip minta, i Direktyvoje nurodyta forma (17 str. 3 d.) perimta i Pranczijos, todl taikydami mint CK norm teismai turt vadovautis atitinkama Pranczijos teism praktik, kuri Komisija apibendrino Direktyvos 17 straipsnio gyvendinimo ataskaitoje. Pranczikas kompensacijos mokjimo modelis, numatytas CK 2.167 straipsnio 6 dalyje, reikia, kad prekybos agentui atlyginami nuostoliai, kuriuos jis patyr nutraukus sutart su atstovaujamuoju, ypa jeigu: a) prekybos agentas netenka komisinio atlyginimo, kur bt gavs tinkamai vykds komercinio atstovavimo sutart, o atstovaujamasis turi esmins naudos i prekybos agento veiklos; arba (ir) b) yra nepadengtos prekybos agento ilaidos, kuri jis turjo vykdydamas atstovaujamojo nurodymus. Analizuojant i CK norm, vis pirma svarbu nustatyti joje vartojamos svokos nuostoli atlyginimas" kilm ir jos lemiam ios svokos specifik. Kaip minta, Direktyvoje vartojamas anglikas atitikmuo compensationfor damage", kildinamas i Pranczijos teiss. Pranczijos teisje i svoka reikia prekybos agento praradimus pasibaigus komercinio atstovavimo santykiams su atstovaujamuoju (iuo atveju pasibaigimas apima ne tik sutarties nutraukim, bet ir terminuotos sutarties pasibaigim sujus terminui) (Christou R. Ibid. P. 102)1. Kitaip tariant, nuostoli, apibrt Direktyvos 17 straipsnio 3 dalyje, svoka nesiejama su mums prastais nuostoliais, patirtais paeidus sutart. Pastarj atlyginim, esant atstovaujamojo kaltei, prekybos agentas gals isiiekoti papildomai, remdamasis bendraisiais sutartins atsakomybs pagrindais (r. CK 6.256 str.), tiek, kiek j nepadengia gauta kompensacija, apskaiiuota pagal pranczik model. Tuo tarpu CK 2.167 straipsnio 6 dalyje numatyta kompensacija (vadinama nuostoli atlyginimu") mokama todl, kad prekybos agentas prarado pajamas i komercinio

atstovavimo veiklos ne dl savo kalts, taiau nebtinai dl to, jog atstovaujamasis paeid sutart. Kaip ir Vokietijos, Pranczijos teismai nuo 1958 m. sukaup gana daug praktikos kompensacijos skaiiavimo klausimais. Kaip Komisija nurodo Direktyvos 17 straipsnio gyvendinimo ataskaitoje, vairiose Pranczijos teism sprendimuose kompensacijos mokjimas (nuostoli atlyginimas) prekybos agentui grindiamas tuo, kad tokia kompensacija atspindi kain, kuri naujas prekybos agentas mokt u atstovavimo sutarties kartu su klientais permim i buvusio prekybos agento, arba ilaidas, kuri buvs prekybos agentas turs nordamas atkurti prarast klient baz. Komisija paymi, kad, pagal Pranczijos teism praktik, kompensacijos dydis paprastai nustatomas kaip paskutinius dvejus metus gauto atlyginimo suma arba dviguba vidutini metini atlyginim, apskaiiuot remiantis paskutini trej met duomenimis, suma. Teismai gali nustatyti maesn kompensacij, jeigu atstovaujamasis rodo, kad faktikai prekybos agentas prarado maiau. Savo ruotu didesn kompensacijos suma tiktina, jeigu prekybos agentas rodo prarads daugiau atsivelgiant jo ami ar ilgus komercinio atstovavimo santykius. Skaiiuojant kompensacij (nuostoli atlyginim) pagal pranczik model, atsivelgiama vis, o ne tik komisin prekybos agento atlyginim. Nra jokio skirtumo, atlyginimas gautas u sandorius su senaisiais ar naujaisiais, prekybos agento pritrauktais, klientais. Skaiiuojami prekybos agento praradimai baigiantis komercinio atstovavimo santykiams, o ateities veiksnius (pvz., tai, kad atstovaujamasis nutraukia prekyb, keiiasi padtis rinkoje, agentas tsia darb su tais paiais klientais ir pan.) nra atsivelgiama. I prekybos agento taip pat nereikalaujama stengtis sumainti praradim.

2.168 STRAIPSNIS
Iimtys statymai gali nustatyti io skirsnio nuostat iimtis, jeigu to reikalauja prekybos agento veiklos ypatumai atskirose verslo srityse. Komentuojamame straipsnyje pripastama, kad prekybos agento konkrei verslo srii veikla gali turti ypatum, kurie negali bti tiksliai atspindti bendrosiose CK normose ir dl to reikalingi specialaus reguliavimo. Pagal komentuojamame straipsnyje tvirtint bendrosios taisykls, nustatanios CK virenyb, palyginti su kitais statymais (r. CK 1.3 str. 2 d.), iimt, galimi CK ir specialij norm, reglamentuojani prekybos agento konkrei verslo srii veikl, prietaravimai sprendiami i naudai. Pavyzdiui, draudimo agento veiklos ypatumus nustato Draudimo statymas. Todl draudimo agento veiklai CK XII skyriaus Pirmojo skirsnio normos taikomos atsivelgiant specialisias Draudimo statymo normas. ANTRASIS SKIRSNIS KOMERCINIO ATSTOVAVIMO YPATUMAI SUDARANT IR VYKDANT TARPTAUTINIO PREKI PIRKIMO-PARDAVIMO SUTARTIS

2.169 STRAIPSNIS
Taikymo sritis 1. io skirsnio nuostatos taikomos tik tais atvejais, kai tenkinamos abi ios slygos: 1) sudaroma ar vykdoma tarptautinio preki pirkimo-pardavimo sutartis; 2) atstovaujamasis ir treiasis asmuo yra skirtingose valstybse.

2. io skirsnio nuostatos taikomos tik santykiams tarp atstovaujamojo ar atstovo i vienos puss ir treiojo asmens i kitos puss. 3. io skirsnio nuostatos netaikomos: 1) perkant ir parduodant akcijas ar kitus vertybinius popierius vertybini popieri biroje; 2) perkant ir parduodant prekes aukcione (varytynse); 3) atstov pagal (statym, taip pat atstov, paskirt teismo ar administracini institucij sprendimu, veiklai. 4. Atstovu iame skirsnyje nepripastami juridinio asmens valdymo organai ar darbuotojai, jeigu jie veikia neperengdami statym ar juridinio asmens steigimo dokument nustatyt rib. 1. CK 2.169-2.175 straipsni normos rengtos remiantis UNIDROIT parengta ir 1983 m. vasario 17 d. enevoje pasirayta Konvencija dl atstovavimo sudarant tarptautinio preki pirkimo-pardavimo sutartis (toliau - 1983 m. enevos konvencija). Kol kas i konvencija nra sigaliojusi, nes j ratifikavo nepakankamai valstybi (pagal Konvencijos 33 straipsn, j turi ratifikuoti bent deimt valstybi, o 2001 m. spalio 1 d. ratifikavusi valstybi buvo dvi (Italija ir Pranczija). Lietuva taip pat nra ratifikavusi 1983 m. enevos konvencijos. 2. Komentuojamame straipsnyje nustatytos CK antrosios knygos XII skyriaus antrojo skirsnio taikymo ribos. Vis pirma, nors tai ir nra tiesiogiai parayta iame straipsnyje, reikia turti omenyje, kad nagrinjamo skirsnio nuostatos bus taikomos tik jeigu tai lems tarptautins privatins teiss normos. Pavyzdiui, Lietuvos teismas, sprsdamas taikytinos teiss klausim, turt vadovautis CK 1.40 straipsnio kolizine norma, kur nurodyta, kad atstovavimo santykiams taikoma valstybs, kurioje atstovas veikia, teis. Taigi jeigu Lietuvos kio subjekto atstovas, veikiantis Pranczijoje, atstovaujamojo vardu prisiims tam tikras teises ir pareigas, tai atstovaujamojo atsakomyb tretiesiems asmenims pagal atstovo prisiimtus sipareigojimus bus nagrinjama remiantis Pranczijos statymais. 3. Toliau komentuojamame straipsnyje nurodyta, kad io skirsnio normos taikomos tik tarptautinio preki pirkimo-pardavimo sutartims, kurios sudarytos per atstov (-us), esant slygai, jog atstovaujamasis ir treiasis asmuo yra skirtingose valstybse. Tarptautins preki pirkimo-pardavimo sutarties svoka apibriama 1980 m. Vienos konvencijos dl tarptautinio preki pirkimo-pardavimo sutari 1-3 straipsniuose. Atsivelgiant 1983 m. enevos konvencijos 2 straipsnio 1 dal, komentuojamo CK straipsnio 1 dalies reikalavimas, kad atstovaujamasis ir treiasis asmuo bt skirtingose valstybse, reikia, jog skirtingose valstybse turi bti atstovaujamojo ir treiojo asmens verslo vieta. 4. Skirtingai nuo bendrj atstovavimo taisykli, io skirsnio specialiosios normos reglamentuoja tik iorinius atstovavimo santykius, t. y. tarp atstovaujamojo ir atstovo kaip vienos alies ir treiojo asmens kaip kitos alies. Atstovo ir atstovaujamojo santykiams taikomos bendrosios atstovavimo taisykls. 5. Kaip ir 1983 m. enevos konvencijos 3 straipsnyje, komentuojamojo CK straipsnio 3 dalyje nurodytos iimtys, kai is CK skirsnis nra taikomas. Kiekvienu nurodytu atveju atstovavimo santykius reglamentuoja specialiosios teiss normos (pvz., jeigu alys per atstovus sudar sandor dl vertybini popieri sigijimo Nacionalinje vertybini popieri biroje, tai atstovavimo santykiams bus taikomas Vertybini popieri vieosios apyvartos statymas). 6. CK 2.169 straipsnio 4 dalyje i esms pakartojamas 1983 m. enevos konvencijos 4 straipsnis ir atstovais, pagal straipsn, nelaikomi juridinio asmens valdymo organai ar darbuotojai, veikiantys neperengdami statym ar juridinio asmens steigimo dokument nustatyt rib.

2.170 STRAIPSNIS
Atstovo teiss ir pareigos

1. Atstovo teiss ir pareigos gali bti aikiai ireiktos arba numanomos i konkrei aplinkybi. 2. Atstovas turi teis atlikti bet kokius veiksmus, kurie konkreiomis aplinkybmis btini atstovaujamojo pavedimui tinkamai vykdyti. 3. Atstovo teiss ir pareigos gali bti ireiktos bet kokia forma ir j turinys gali bti rodinjamas bet kokiomis rodinjimo priemonmis. 1. Kaip ir bendrosios atstovavimo normos, komentuojamas straipsnis nurodo, kad atstovo galiojimai gali bti ireikti tiesiogiai arba numanomi i konkrei aplinkybi (dl aikiai ireikto ir numanomo atstovavimo r. CK 2.133 str. 1-2 d. komentar). 2. Kaip ir 1983 m. enevos konvencijos 9 straipsnio 2 dalis, komentuojama norma teigia, kad atstovas turi teis atlikti bet kokius veiksmus, btinus atstovaujamojo pavedimui tinkamai vykdyti. i taisykl atitinka ir CK 2.162 straipsnio 1 dalies, reglamentuojanios prekybos agento teises, formuluot. Be abejo, atsivelgdamos konkretaus atstovavimo santykio sudtingum ir reikm, alys turt kiek manoma tiksliau aprayti bsim atstovo veikl, ir ypa juridinius veiksmus, kuriuos turs teis atlikti atstovas. Kita vertus, sutartyje nra manoma numatyti vis faktini veiksm, kuri gali tekti imtis atstovui, todl CK 2.170 straipsnyje atstovui suteikiama gana didel veiksm laisv, kurios ribos nustatomos kiekvienu konkreiu atveju remiantis vertinamuoju kriterijumi - btinumu atlikti veiksmus. 3. Vadovaujantis 1983 m. enevos konvencijos 10 straipsniu, CK 2.170 straipsnio 3 dalyje nereikalaujama, kad dl santyki su treiaisiais asmenimis atstovo teiss ir pareigos bt ireiktos kokia nors specialia forma. Be to, atstovaujamojo teisi ir pareig turinys gali bti rodinjimas bet kokiomis rodinjimo priemonmis, skaitant ir liudytojus.

2.171 STRAIPSNIS
Atstovo sudaryt sandori galiojimas 1. Atstovo sudaryta sutartis sukuria teises ir pareigas atstovaujamajam, jeigu atstovas veik atstovaujamojo vardu ir dl jo interes, nevirydamas jam suteikt teisi, ir treiasis asmuo inojo ar turjo inoti, kad sutart sudaro su atstovu. 2. Atstovo sudaryta sutartis sukuria teises ir pareigas ne atstovaujamajam, o atstovui, jeigu: 1) treiasis asmuo neinojo ir neturjo inoti, kad sutart sudaro su atstovu (neatskleistas atstovavimas); 2) konkreios aplinkybs (pavyzdiui, sutarties nuoroda) patvirtina, kad atstovas ketino sukurti teises ir pareigas sau, o ne atstovaujamajam. 3. Nepaisant io straipsnio 2 dalyje numatyt aplinkybi, atstovaujamasis gali gyvendinti atstovo gytas teises, susijusias su treiuoju asmeniu, jeigu atstovas nevykdo savo prievoli atstovaujamajam, atsivelgiant treiojo asmens teis panaudoti gynybos priemones prie atstov. Jeigu atstovas nevykdo savo prievoli treiajam asmeniui, tai is asmuo turi teis gyvendinti su atstovaujamuoju susijusias savo teises, gytas prie atstov, atsivelgiant atstovo teis panaudoti gynybos priemones prie treij asmen ir atstovaujamojo teis panaudoti gynybos priemones prie atstov. 4. io straipsnio 3 dalyje numatytos teiss gali bti gyvendintos, jeigu apie ketinim jas gyvendinti buvo atitinkamai praneta atstovaujamajam, atstovui ir treiajam asmeniui. Gav tok praneim, treiasis asmuo ar atstovaujamasis nebegali atsisakyti prievoli, siejani juos su atstovu. 5. Jeigu atstovas nevykdo savo prievoli treiajam asmeniui dl atstovaujamojo kalts, atstovas privalo praneti treiajam asmeniui atstovaujamojo vard. 6. Jeigu treiasis asmuo nevykdo savo prievoli atstovui, atstovas privalo praneti atstovaujamajam treiojo asmens vard. 7. Atstovaujamasis negali gyvendinti atstovo gyt su treiuoju asmeniu susijusi teisi,

jeigu treiasis asmuo rodo, kad jis nebt sudars sutarties, inodamas, kas yra atstovaujamasis. 1. Atstovo pagal jam suteiktus galiojimus sudaromo sandorio teisiniai padariniai priklauso nuo to, atstovavimas buvo atskleistas ar neatskleistas. 2. Komentuojamo straipsnio 1 dalyje pakartotas 1983 m. enevos konvencijos 12 straipsnis ir numatyti teisiniai padariniai toki sandori, kuriuos atstovas sudar atskleisdamas atstovavimo fakt. Kaip nurodyta CK 2.171 straipsnio 1 dalyje, tokie sandoriai sukuria teises ir pareigas atstovaujamajam, esant slygai, kad atstovas veik atstovaujamojo vardu ir jo interesais, sandoriai sudaryti nevirijant suteikt galiojim, o treiasis asmuo inojo ar turjo inoti, jog sudaro sandor su atstovu. Be abejo, nagrinjamos dalies norm, kad atstovas privalo veikti atstovaujamojo vardu, btina suprasti plaiai. Atstovui nebtina tiesiogiai nurodyti, kad jis veikia tam tikro atstovaujamojo vardu. Pakanka, kad treiasis asmuo i aplinkybi suvokt ar galt suvokti atstovo status. 3. Komentuojamo straipsnio 2 dalyje, kuri yra analogika 1983 m. enevos konvencijos 13 straipsnio 1 daliai, nurodyti atvejai, kai, skirtingai, nei tvirtinta bendrojoje taisyklje, pagal atstovo sudarytus sandorius atsako ne atstovaujamasis, bet pats atstovas, net jeigu jis nevirijo jam suteikt galiojim. Vis pirma atstovo sudaryta sutartis sukuria pareigas paiam atstovui, jeigu atstovavimo faktas nebuvo atskleistas, t. y. atstovas ito tiesiogiai nenurod, o i konkrei aplinkybi treiasis asmuo neinojo ir negaljo inoti sudars sutart su atstovu. Neatskleist atstovavim reikia skirti nuo netiesioginio atstovavimo, kai prekybos agentas sudaro sandorius savo vardu, bet atstovaujamojo interesais (r. CK 2.152 str.). Pastebtina, kad treiasis asmuo, su kuriuo prekybos agentas savo vardu ir atstovaujamojo interesais sudaro sutart, danai ino, jog prekybos agentas veikia kaip atstovas. Tokiais atvejais atstovo ir atstovaujamojo santykiai gauna komiso sutarties form ir atstovas, o ne atstovaujamasis laikomas sutarties su treiuoju asmeniu alimi, nors treiasis asmuo inojo atstovavimo fakt. 4. Remiantis analizuojamo straipsnio 2 dalimi, atstovo sudaryta sutartis sukuria teises ir pareigas paiam atstovui ir tada, kai konkreios aplinkybs (pvz., sutarties nuoroda) patvirtina, kad atstovas ketino sukurti teises ir pareigas sau, o ne atstovaujamajam. i norma reikia, kad atstovas, nordamas savo veiksmais pareigoti atstovaujamj, be kit CK 2.171 straipsnyje numatyt slyg, taip pat privalo ketinti veikti kaip atstovaujamasis (contemplatio domini). Paprastai pats faktas, kad atstovas veikia atstovaujamojo vardu, yra pakankamas pagrindas manyti, jog yra contemplatio domini. Vis dlto jeigu konkreios aplinkybs rodo, kad atstovas ketino sukurti teises sau, o ne atstovaujamajam, pripastama, jog contemplatio domini neegzistuoja ir teiss bei pareigos pagal atstovo sudaryt sandor atsiranda atstovaujamajam. 5. Komentuojamo straipsnio 3 dalyje, kaip ir 1983 m. enevos konvencijos 13 straipsnio 2 dalyje, numatyta tiesiogini atstovaujamojo ir treij asmen tarpusavio santyki atsiradimo galimyb, neatsivelgiant io straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes. Pirmiausia atstovaujamasis gali gyvendinti atstovo pagal sutart su treiuoju asmeniu gytas teises, jeigu atstovas nevykdo atstovaujamajam savo prievoli, kylani i vidini atstovavimo santyki (t. y. prievoli, atsirandani pagal atstovavimo sutart). Toks nevykdymas galimas dl to, kad treiasis asmuo nevykdo pagrindins sutarties su atstovu (pvz., atstovas neperduoda atstovaujamajam daikt, gyt pagal sutart su treiuoju asmeniu, nes is neperduoda j atstovui), arba dl bet kokios kitos prieasties. Be abejo, tokiu atveju treiasis asmuo prie atstovaujamj gals panaudoti tokias paias gynybos priemones kaip ir prie atstov. Kita vertus, tiesioginius atstovaujamojo ir atstovo tarpusavio santykius gali inicijuoti ir treiasis asmuo, jeigu atstovas nevykdo savo prievoli treiajam asmeniui (pvz., nesumoka pinig u sigytas prekes). Tada treiasis asmuo turt teis gyvendinti su atstovaujamuoju susijusias savo teises, gytas prie atstov, atsivelgiant atstovo teis panaudoti gynybos priemones prie treij asmen ir atstovaujamojo teis panaudoti gynybos priemones prie atstov. 6. Abiem CK 2.171 straipsnio 3 dalyje numatytais atvejais tiesioginiai atstovaujamojo ir treiojo asmens tarpusavio santykiai neatskleisto atstovavimo atveju gali atsirasti tik esant

slygai, kad apie tok ketinim buvo atitinkamai praneta atstovaujamajam, atstovui ir treiajam asmeniui. Kitaip tariant, atstovaujamasis, ketinantis tiesiogiai gyvendinti atstovo gytas teises prie treij asmen, privalo apie tai praneti atstovui ir treiajam asmeniui. Savo ruotu treiasis asmuo privalo praneti atstovaujamajam ir atstovui, kad ketina reikalauti vykdyti prievol ne i atstovo, sudariusio sutart, o i atstovaujamojo. Gavs tok praneim, treiasis asmuo ar atstovaujamasis nebegali atsisakyti prievoli, siejani j su atstovu. 7. Esant neatskleistam atstovavimui, treiasis asmuo neino atstovaujamojo vardo. Treiojo asmens vardo gali neinoti ir atstovaujamasis. Kad galt gyvendinti komentuojamo straipsnio 4 dalyje numatytas teises (t. y. pareikalauti vykdyti prievol vienas i kito, apeidami atstov), ie asmenys privalo inoti alies, i kurios ketinama pareikalauti vykdyti prievol (atstovaujamojo ar treiojo asmens), vard. Todl komentuojamo straipsnio 5-6 dalyse yra numatytos atitinkamos atstovo pareigos. io straipsnio 5 dalyje atstovas, nevykdantis savo prievoli treiajam asmeniui dl atstovaujamojo kalts, pareigojamas praneti treiajam asmeniui atstovaujamojo vard. Straipsnio 6 dalyje reikalaujama, kad atstovas, kuriam treiasis asmuo tinkamai nevykdo prievols (o tai kelia grsm, kad atstovas negals vykdyti prievols atstovaujamajam), privalo praneti atstovaujamajam treiojo asmens vard. 8. Tam tikrais atvejais treiasis asmuo gali pagrstai norti inoti, koks asmuo realiai gys teises ir pareigas pagal sudarom sutart. Atsivelgiant tai, komentuojamojo straipsnio 7 dalyje nurodyta, jog atstovaujamasis negali gyvendinti atstovo gyt su treiuoju asmeniu susijusi teisi, jeigu treiasis asmuo rodo, kad jis nebt sudars sutarties, inodamas, kas yra atstovaujamasis.

2.172 STRAIPSNIS
Sutarties sudarymas ar vykdymas neturint ios teiss ar j virijant 1. Jeigu asmuo veikia neturdamas ios teiss ar turimas teises virydamas, jo veiksmai atstovaujamajam nesukuria teisini pasekmi. Tokiais atvejais atsiranda io asmens ir treiojo asmens teiss ir pareigos. 2. io straipsnio 1 dalies taisykls netaikomos tais atvejais, kai atstovaujamojo elgesys dav protingumo kriterij atitinkant pagrind treiajam asmeniui siningai manyti, kad atstovas turi reikiamus galiojimus ir veikia j nevirydamas. 1. CK 2.172 straipsnyje numatyti padariniai, kai vienas asmuo veikia kito asmens vardu, virydamas jam suteiktus galiojimus arba apskritai j neturdamas. Abiem atvejais teiss ir pareigos atsiranda tarp asmens, veikusiojo be galiojim ar juos virijusiojo, ir treiosios alies. i norma atitinka 1983 m. enevos konvencijos 14 straipsnio 1 dal. 2. Komentuojamo straipsnio 2 dalyje numatyta nurodytos bendrosios taisykls iimtis ir pripastama, kad esant tam tikroms aplinkybms atstovaujamasis gali bti saistomas atstovo veiksm, net jeigu is veik urdamas reali galiojim (aikiai ireikt ar numanom). ia tvirtinama tariamojo, arba regimojo, atstovavimo (ang. apparent authority, vok. Rechtsscheinsvollmachi) doktrina, teigianti, kad kai atstovaujamojo elgesys dav protingumo kriterij atitinkanio pagrindo treiajam asmeniui siningai manyti, jog atstovas turi reikiamus galiojimus ir veikia j nevirydamas, tariamojo atstovo veiksmai sukurs atstovaujamojo ir treiojo asmens tarpusavio teises ir pareigas.

2.173 STRAIPSNIS
Atstovo veiksm patvirtinimas 1. Atstovaujamasis turi teis patvirtinti veiksmus, kuriuos atliko asmuo, neturdamas ios teiss ar j virydamas. Patvirtinimas gali bti bet kokios formos. Be to, jis gali bti numanomas i atstovaujamojo elgesio. Patvirtinimas sigalioja nuo to momento, kai

pasiekia treij asmen. sigaliojusio patvirtinimo nebegalima ataukti. 2. Jeigu sandorio sudarymo metu treiasis asmuo neinojo ir negaljo inoti, kad atstovas neturi teisi ar jas virija, tai treiasis asmuo neatsako atstovaujamajam, jeigu iki atstovo veiksm patvirtinimo momento jis pranea atstovaujamajam, kad sandoris jam neprivalomas net j patvirtinus. Jeigu atstovaujamasis patvirtino atstovo veiksmus, bet t padar ne per protingumo kriterij atitinkant termin, treiasis asmuo gali atsisakyti sandorio apie tai nedelsiant pranedamas atstovaujamajam. 3. Jeigu treiasis asmuo sandorio metu inojo ar turjo inoti, kad atstovas neturi teisi ar jas virija, tai treiasis asmuo negali atsisakyti sandorio nei iki atstovo veiksm patvirtinimo, nei po to. 4. Treiasis asmuo visais atvejais gali atsisakyti priimti tik dalin atstovo veiksm patvirtinim. 5. Jeigu atstovas atliko veiksmus dl bsimo juridinio asmens interes iki juridinio asmens steigimo, tokius veiksmus galima patvirtinti tik statym nustatytais atvejais. 1. Vadovaujantis 1983 m. enevos konvencijos 15 straipsniu, komentuojamame straipsnyje numatyta atstovaujamojo galimyb patvirtinti veiksmus, kuriuos atliko asmuo, neturdamas tokios teiss ar j virydamas. Kaip ir galiojimas, patvirtinimas gali bti ireiktas bet kokia forma arba numanomas i atstovaujamojo elgesio (r. CK 1.79 str. komentar). Patvirtinimas sigalioja pasieks treij asmen. Nuo tada atstovaujamasis nebegali jo ataukti. sigaliojs patvirtinimas turi grtamj gali, t. y. atstovo sudarytas ir atstovaujamojo patvirtintas sandoris bus laikomas visikai teistu, nors j sudarydamas atstovas neturjo galiojim ar juos virijo. 2. Komentuojamo straipsnio 2 dalyje, kuri analogika 1983 m. enevos konvencijos 15 straipsnio 2 daliai, numatyta, kad treiasis asmuo gali ivengti sandorio, kur sudar negaliotas atstovas, patvirtinimo padarini, pranedamas atstovaujamajam, jog treiasis asmuo laikys sandor nepareigojaniu net j patvirtinus. Jeigu vis dlto sandorio patvirtinimas atjo anksiau, nei treiasis asmuo pareik apie sandorio neprivalomum, treiasis asmuo gali atsisakyti sandorio, jeigu jo patvirtinimas buvo gautas ne per protingumo kriterij atitinkant laik. 3. Atkreiptinas dmesys, kad treiasis asmuo gali atsisakyti sandorio, kaip tai numatyta komentuojamo straipsnio 2 dalyje, tik tada, jeigu veik siningai, t. y. sudarydamas sandor neinojo ir neturjo inoti, kad atstovas neturi teisi ar jas virija. Taiau treiasis asmuo visais atvejais gali atsisakyti priimti tik dalin atstovo veiksm patvirtinim. 4. Kaip ir 1983 m. enevos konvencijos 15 straipsnio 7 dalyje, komentuojamame straipsnyje numatyta, kad atstovo veiksmus, atliktus bsimo juridinio asmens interesais, iki buvo steigtas juridinis asmuo, galima patvirtinti tik statym nustatytais atvejais. Atsivelgiant Konvencijos prasm, CK 2.173 straipsnio 5 dalies nuoroda statym nustatytus atvejus" reikia nuorod valstybs, kurios teis taikoma juridinio asmens steigimui, statymus.

2.174 STRAIPSNIS
Atstovo veiksm nepatvirtinimo teisins pasekms 1. Jeigu asmuo veik neturdamas ios teiss ar turimas teises virydamas ir atstovaujamasis atsisak jo veiksmus patvirtinti, tai asmuo privalo atlyginti treiajam asmeniui tuos nuostolius, kurie leist treiajam asmeniui grti t padt, kurioje jis bt buvs, jeigu atstovas bt turjs teis ar bt veiks nevirydamas savo teisi. 2. Asmuo neatsako treiajam asmeniui, jeigu treiasis asmuo inojo ar turjo inoti, kad asmuo neturi teisi ar jas virija. 1. Komentuojamame straipsnyje, pakartojant 1983 m. enevos konvencijos 16 straipsn, numatyta, kad asmuo, veiks kito asmens vardu neturdamas tokios teiss ar virydamas turimas teises, kai atstovaujamasis atsisak patvirtinti jo veiksmus, privals atlyginti treiajam asmeniui

susidariusius nuostolius. Atlyginimas turi bti toks, kad treiasis asmuo galt grti t pai padt, kokia bt buvusi, jeigu atstovas bt turjs teis ar bt veiks nevirydamas savo teisi. 2. Pagal komentuojamojo straipsnio 2 dal, treiasis asmuo negals reikalauti atlyginti nuostoli, jeigu veik nesiningai, t. y. inojo ar turjo inoti, kad asmuo, su kuriuo jis sudaro sandor, neturi teisi ar jas virija.

2.175 STRAIPSNIS
Atstovo teisi pasibaigimas 1. Atstovo teiss pasibaigia: 1) atstovaujamojo ir atstovo susitarimu; 2) sudarius sandor ar atlikus kit veiksm, kuriam atlikti buvo iduotas galiojimas; 3) kai atstovaujamasis panaikina atstovui suteiktas teises; 4) kai atstovas atsisako savo teisi; 5) kitais io kodekso numatytais atvejais. 2. Atstovo teisi pasibaigimas neturi takos treiojo asmens teisms, iskyrus atvejus, kai treiasis asmuo inojo ar turjo inoti apie atstovo teisi pasibaigim arba apie aplinkybes, kurios yra atstovo teisi pasibaigimo pagrindas. 3. Nepaisant atstovo teisi pasibaigimo, atstovas turi teis dl atstovaujamojo ar jo pdini interes atlikti veiksmus, kurie btini, kad nebt padaryta alos atstovaujamojo ar jo pdini interesams. 1. Komentuojamojo straipsnio 1 dalyje numatyti atstovo teisi pasibaigimo pagrindai i esms sutampa su nurodytais 1983 m. enevos konvencijos 17 straipsnyje. Be j, atstovo teiss taip pat baigiasi esant bendriesiems atstovavimo pasibaigimo pagrindams (r. CK 2.147 str. komentar). 2. CK 2.175 straipsnio 2 dalis pakartoja 1983 m. enevos konvencijos 19 straipsn ir yra analogika bendrajai taisyklei, tvirtintai CK 2.147 straipsnio 3 dalyje (r. io straipsnio komentar). 3. Kaip ir 1983 m. enevos konvencijos 20 straipsnyje, CK 2.175 straipsnio 3 dalyje sakoma, kad buvs atstovas, net ir pasibaigus jo galiojimams, turi teis atlikti tam tikrus veiksmus, jeigu ie btini siekiant ivengti alos atstovaujamojo ar jo pdinio interesams. Atkreiptinas dmesys, kad toks btinumas bus tuo maesnis, kuo daugiau laiko bus praj po to, kai pasibaigusios atstovo teiss. 4. Buvusio atstovaujamojo reikal tvarkymui pasibaigus atstovo teisms taikomos CK etosios knygos devynioliktojo skirsnio (Kito asmens reikal tvarkymas) normos. TREIASIS SKIRSNIS PROKRA

2.176 STRAIPSNIS
Prokros samprata 1. Prokra yra galiojimas, kuriuo juridinis asmuo (verslininkas) suteikia teis savo darbuotojui ar kitam asmeniui atstovaujamojo vardu ir dl jo interes atlikti visus teisinius veiksmus, susijusius su juridinio asmens (verslininko) verslu. 2. Be to, prokra suteikia teis atstovaujamojo vardu ir dl jo interes atlikti teisinius veiksmus teisme ir kitose ne teismo institucijose. 3. Asmuo, kuriam iduota prokra, yra prokuristas.

1. Prokra (lot. procuro - rpinuosi, utikrinu, procuratio atstovavimas) tai specifin galiojimo ris. Palyginti su paprastu galiojimu, skiriasi jos subjektai ir naudojimo paskirtis. Prokra gali iduoti tik juridiniai asmenys arba fiziniai asmenys - verslininkai (verslininko svoka r. CK 2.4 str. 2 d. komentare). Prokra paprastai iduodama juridinio asmens darbuotojui, o kartais ir kitam asmeniui. Bet kuriuo atveju, pagal komentuojamas normas, prokra gali bti iduodama tik fiziniam asmeniui, vadinamam prokuristu. Skirtingai nuo bendrojo galiojimo, prokra taikoma verslo santykiams: ji suteikia prokuristui teis atstovaujamojo vardu ir jo interesais atlikti teisinius veiksmus, susijusius su juridinio asmens (verslininko) verslu. 2. Komentuojamojo straipsnio 2 dalyje patikslinama, kad prokra taip pat suteikia teis prokuristui atstovaujamojo vardu ir jo interesais atlikti teisinius veiksmus teisme ir kitose, ne teismo institucijose.

2.177 STRAIPSNIS
Prokros idavimas 1. Prokra iduoda atitinkamas juridinio asmens valdymo organas ar juridinio asmens savininkas arba jo galiotas asmuo juridinio asmens steigimo dokument nustatyta tvarka. 2. Prokra gali bti iduodama keliems asmenims (bendroji prokra). Tokiu atveju visi prokuristai privalo veikti kartu. 1. Atsivelgiant juridinio asmens r, prokra iduoda atitinkamas valdymo organas (pvz., akcinje bendrovje tai gali bti valdyba arba bendrovs vadovas) arba savininkas (pvz., individualios mons atveju). Prokra taip pat gali iduoti atitinkamo valdymo organo ar savininko galiotas asmuo. Detalesn prokros idavimo tvarka turt bti numatyta juridinio asmens steigimo dokumentuose. 2. Prokra skirstoma vienamen (iduodam vienam asmeniui) ir bendrj (iduodam keliems asmenims). Bendroji prokra leidia veiksmingai kontroliuoti asmenis, kuriems suteikta teis veikti juridinio asmens (verslininko) vardu: turdami bendrj prokra, visi prokuristai privalo veikti kartu (pvz., sutartis bus laikoma sudaryta, jeigu j pasirays visi prokuristai, turintys bendrj prokra, numatani teis sudaryti tam tikros ries sutartis).

2.178 STRAIPSNIS
Prokros forma 1. Prokra turi bti raytin ir pasirayta asmens, turinio teis iduoti prokra. 2. Prokra turi bti registruota teiss akt nustatyta tvarka. 1. Komentuojamojo straipsnio 1 dalyje reikalaujama, kad prokra bt sudaryta ratu ir pasirayta asmens, turinio teis j iduoti (pvz., juridinio asmens savininko). Raytinei sandorio formai keliami bendrieji reikalavimai nustatyti CK 1.73 straipsnyje. Komentuojamame straipsnyje nustatytos paprastos raytins formos nesilaikymas nedaro prokros negaliojanios, nes toks padarinys nra sakmiai nurodytas, taiau tokiu atveju, kilus ginui dl prokros idavimo, alys negals remtis liudytoj parodymais siekdamos rodyti fakt. 2. Komentuojamojo straipsnio 2 dalyje numatomas reikalavimas registruoti prokra teiss akt nustatyta tvarka. Su prokros registravimu CK 2.181 straipsnio 2 dalyje siejamas prokros sigaliojimas prokuristo ir treij asmen santykiams (net ir neregistruota, prokra galioja atstovaujamojo ir prokuristo tarpusavio santykiams). ios normos bus pradtos taikyti tik sigaliojus specialiam teiss aktui, numataniam prokros registravimo tvark. Iki priimant tok teiss akt, prokrai bus taikomos bendrosios* atstovavimo instituto normos (r. 18 str. 2 d.

komentar).

2.179 STRAIPSNIS
Prokuristo teiss 1. Prokuristas neturi teiss atlikti ir jam negali bti pavedama atlikti i veiksm: 1) perleisti atstovaujamojo nekilnojamj daikt (mon) ar suvaryti teises j; 2) pasirayti atstovaujamojo balans ir mokesi deklaracij; 3) skelbti atstovaujamojo bankrot; 4) duoti prokra; 5) priimti mon dalininkus. 2. Prokuristas neturi teiss perduoti savo galiojim kitam asmeniui. 1. I esms prokra yra bendrojo pobdio galiojimas, leidiantis prokuristui atlikti atstovaujamojo vardu visus teisinius veiksmus, susijusius su atstovaujamojo verslu. Vis dlto statymas numato tam tikrus prokros ribojimus, kuriais siekiama apsaugoti atstovaujamj nuo galim nesining ar nepagrst prokuristo veiksm. Komentuojamojo straipsnio 1 dalyje ivardyti konkrets veiksmai, kuri negali atlikti prokuristas. Prokuristas neturi teiss ir jam negali bti pavedama perleisti atstovaujamojo nekilnojamojo daikto (mons) ar suvaryti teisi j. Jeigu juridinio asmens valdymo organas nori galioti darbuotoj atlikti nurodytus veiksmus, galiojimui bus taikomos bendrosios atstovavimo taisykls, tvirtintos CK 2.138 straipsnyje. Komentuojamo straipsnio 1 dalies 2-3 punktuose numatyt veiksm prokuristas negali atlikti, nes tai priklauso kit juridinio asmens organ ar darbuotoj kompetencijai (pvz., mons balans pasirao mons vadovas ir finansininkas). 2. Skirtingai nuo bendrj atstovavimo taisykli, prokuristas privalo veikti atstovaujamojo interesais tik asmenikai ir negali perduoti savo galiojim kitam asmeniui. Jis taip pat negali duoti prokros kitam asmeniui. Tokie sandoriai bt laikomi negaliojaniais.

2.180 STRAIPSNIS
Prokros apribojimai 1. Prokra gali bti ribota. Prokros apribojimas gali bti juridinio asmens filialas, atitinkamos juridinio asmens veiklos sritys ir rys, tam tikros aplinkybes, laikas ar teritorija. 2. Prokros apribojimai neturi takos tretiesiems asmenims. 1. Komentuojamame straipsnyje tvirtinta svarbi taisykl, kad bet kokie prokros ribojimai, iskyrus tvirtintus statyme (r. CK 2.179 str.), negalioja tretiesiems asmenims, taiau gali bti atstovaujamojo ir prokuristo vidinio susitarimo dalykas. Kitaip tariant, vidiniai prokros ribojimai gali bti nustatyti konkreiam juridinio asmens filialui, veiklos sriiai ar riai, ribojimai taip pat gali bti siejami su tam tikromis aplinkybmis, laiku ar teritorija. 2. Taiau tretieji asmenys negali remtis komentuojamo straipsnio 2 dalies nuostata, jeigu jie smoningai siek pakenkti atstovaujamojo interesams arba prokuristas smoningai veik prieingai atstovaujamojo interesams, o tretieji asmenys itai inojo ar turjo inoti. Vis dlto jeigu tretieji asmenys veikia siningai, tai prokuristo veiksmai pareigoja atstovaujamj. iuo atveju atstovaujamasis gals tik isiiekoti i prokuristo patirtus nuostolius.

2.181 STRAIPSNIS
Prokros sigaliojimas

1. Atstovaujamojo ir prokuristo santykiams prokra sigalioja nuo jos idavimo. 2. Prokuristo ir treij asmen santykiams prokra sigalioja nuo jos registravimo teiss akt nustatyta tvarka. Komentuojamame straipsnyje skiriami du prokros sigaliojimo etapai: prokra sigalioja atstovaujamojo ir prokuristo tarpusavio santykiams, kai yra iduota, o prokuristo ir treij asmen tarpusavio santykiams -bdama registruota teiss akt nustatyta tvarka (is reikalavimas gali bti gyvendintas tik sigaliojus specialiam teiss aktui, nustataniam prokros registravimo tvark (r. 18 str. 2 d. komentar).

2.182 STRAIPSNIS
Prokuristo paraas Pasiraydamas atstovaujamojo vardu dokumentus, prokuristas privalo nurodyti, kad jis veikia kaip prokuristas, t. y. rayti od prokuristas" arba jo sutrumpinim pp". Prokuristas turi tretiesiems asmenims atskleisti, kad veikia juridinio asmens (verslininko) vardu ir interesais. CK 2.182 straipsnyje nustatyta privaloma tokio atskleidimo forma: prokuristas, pasiraydamas dokumentus, turi nurodyti savo, kaip prokuristo, status, raydamas od prokuristas", arba jo santrump pp". Prokuristo, nevykdiusio i statymo reikalavim, sudaryt sandori padariniai nustatomi pagal neatskleisto atstovavimo taisykles (r. CK 2.133 str. 3 d. ir jos komentar).

2.183 STRAIPSNIS
Prokuristo atsakomyb Prokuristas atsako atstovaujamajam ir tretiesiems asmenims taip pat kaip ir prekybos agentas. Prokuristo atsakomyb atstovaujamajam ir tretiesiems asmenims yra tokia pati kaip ir prekybos agento (r. CK 2.152-2.168 str.).

2.184 STRAIPSNIS
Prokros pasibaigimas 1. Prokra pasibaigia, kai: 1) atstovaujamasis j ataukia; 2) prokuristas jos atsisako; 3) atstovaujamajam ikelta bankroto byla; 4) likviduojamas ar reorganizuojamas idavs prokra juridinis asmuo; 5) prokuristas mirs. 2. Prokra pasibaigia nuo atitinkamo rao atitinkamame registre datos, iskyrus io straipsnio 1 dalies 4 ir 5 punktuose numatytus atvejus. 1. Komentuojamojo straipsnio 1 dalyje nurodomos aplinkybs, su kuriomis statymas sieja prokros pabaig. Prokros pasibaigimo pagrindai, idstyti 1-2 punktuose (prokros ataukimas ir prokros atsisakymas), i esms sutampa su bendraisiais galiojimo pasibaigimo pagrindais, nurodytais CK 2.147 straipsnio 1 dalies atitinkamai 2-3 punktuose (r. io straipsnio komentar).

Bankroto bylos iklimas atstovaujamajam yra specialusis prokros pasibaigimo pagrindas, kurio nenumato bendrosios atstovavimo taisykls. Bankroto bylos iklimo tvark reglamentuoja moni bankroto statymas ('inios. 2001, Nr. 31-1010)1. Kaip ir bendrojo atstovavimo atveju, prokra baigiasi likvidavus j idavus juridin asmen (atitinkamai r. CK 2.147 str. 1 d. 4 p. ir jo komentar). Kaip papildoma prokros pasibaigimo aplinkyb, komentuojamame straipsnyje numatytas juridinio asmens, idavusio prokr, reorganizavimas (dl juridini asmen reorganizavimo r. CK antrosios knygos VIII sk.). Paskutinis CK 2.184 straipsnyje nurodytas prokros pasibaigimo pagrindas yra prokuristo mirtis (atitinkamai r. CK 2.147 str. 1 d. 7 p.). 2. Be komentuojamame straipsnyje nustatyt specialij prokros pasibaigimo pagrind, prokros pasibaigimui mutatis mutandis bus taikomos ir bendrosios atstovavimo pabaig numatanios normos. Atitinkamai prokra baigsis pasibaigus jos galiojimo terminui (r. CK 2.147 str. 1 d. 1 p.), mirus idavusiam prokr fiziniam asmeniui - verslininkui, ar pripainus j neveiksniu arba ribotai veiksniu, arba neinia kur esaniu (r. CK 2.147 str. 1 d. 7 p.), taip pat pripainus prokurist neveiksniu arba ribotai veiksniu, arba neinia kur esaniu. 3. Pagal bendr taisykl, suformuluot komentuojamojo straipsnio 2 dalyje, prokrai pasibaigti neutenka atsirasti tik vienam i 1 dalyje ivardyt juridini fakt, - reikia ir atitinkamo rao atitinkamame registre (minta, i norma gals bti gyvendinama tik sigaliojus specialiam teiss aktui, nustataniam prokros registravimo tvark). Neregistravus pabaigos, prokra, esant 1 dalyje numatytiems pagrindams, baigsis tik atstovaujamajam ir prokuristui, taiau tai neturs takos prokuristo santykiams su treiaisiais asmenimis. 4. Neatsivelgiant apibdint bendrj taisykl, tam tikrais statyme numatytais atvejais prokros pabaiga nebus siejama su io fakto registravimu. Kitaip tariant, prokros pabaigos nereiks registruoti likvidavus ar reorganizavus prokr idavus juridin asmen ir mirus prokuristui. Analogikai nereiks registruoti, kai prokra baigsis mirus idavusiam prokr fiziniam asmeniui - verslininkui, ar pripainus j neveiksniu arba ribotai veiksniu, arba neinia kur esaniu (r. CK 2.147 str. 1 d. 7 p.), taip pat pripainus prokurist neveiksniu arba ribotai veiksniu, arba neinia kur esaniu.

2.185 STRAIPSNIS
Veiksmai, kuriems atlikti prokra nereikalinga 1. Atstovaujamasis gali pavesti savo darbuotojams atlikti veiksnius, kurie tam tikroje verslo srityje yra kasdieniai ir prastiniai, neiduodamas prokros. Tokiais atvejais prokr reglamentuojanios io kodekso normos taikomos pagal analogij. 2. Preziumuojama, kad parduotuvje ar sandlyje dirbantys darbuotojai be specialaus galiojimo turi teis parduoti, iduoti ar priimti prekes, taip pat priimti pretenzijas dl preki kiekio ir kokybs. 3. iame straipsnyje nurodyti darbuotojai, pasiraydami atstovaujamojo vardu dokumentus, privalo nurodyti savo pareigas, vard, pavard ir galiojimus. 1. Iduodant prokr juridinio asmens darbuotoj galiojimai nebtinai visais atvejais privalo bti patvirtinti. Kasdieniai ir prasti tam tikros verslo srities darbuotoj veiksmai gali bti atliekami be specialaus galiojimo (pvz., banko kasininkas neprivalo turti ir pateikti prokros kiekvien kart keisdamas valiut atjusiam bank vartotojui) ir prokr reglamentuojanios normos taikomos pagal analogij. Atkreiptinas dmesys, kad veiksm kasdienikumas ir prastumas nustatomi atsivelgiant kiekvieno verslo specifik. 2. Papildant 1 dalyje tvirtint taisykl, komentuojamo straipsnio 2 dalyje numatytos konkreios prezumpcijos, kai juridinio asmens darbuotojai gali vykdyti savo funkcijas be atskiro galiojimo. Kitaip tariant, parduotuvs ar sandlio darbuotojai be specialaus galiojimo turi teis parduoti, iduoti ar priimti prekes, taip pat priimti pretenzijas dl preki kiekio ir kokybs. Tai

reikia, kad darbuotojas gali teistai perleisti nuosavybs teises daiktus, o treiojo asmens apmokjimas darbuotojui bus laikomas tinkamu. Jeigu darbuotojas vis dlto nebuvo faktikai galiotas atlikti tokius veiksmus, tai juridinis asmuo privalo rodyti, kad treiasis asmuo tai inojo ar turjo inoti (pvz., sandlyje buvo aikus uraas, kad pinigai u prekes turi bti sumokti kasoje, taiau pirkjas sumokjo juos sandlyje buvusiam darbuotojui). 3. Komentuojamojo straipsnio 3 dalyje nustatyti privalomi reikalavimai darbuotojams, kurie, remdamiesi iuo straipsniu, veikia be specialaus galiojimo. Tokie darbuotojai, turdami pasirayti atstovaujamojo vardu kokius nors dokumentus, be parao, privals nurodyti savo vard, pavard, pareigas ir konkreius galiojimus.