Administracinė Teisė

Administracins teiss kursas.............................................................................................................................. 2 Bendrieji administracins teiss teorijos klausimai .......................................................................................... 2 1.
Administracins teiss paskirtis ir vieta Lietuvos teiss sistemoje ............................................................ 2 2. Pozityvins administracins teiss sistema ................................................................................................ 2 3. Dabarties Lietuvos administracins teiss jurisprudencinis apibrimas (definicija)................................ 3 4. Formalusis (pozytivistinis) administracins teiss turinys teiss normos ............................................... 4 Administracins teiss normos samprata ir poymiai .......................................................................... 4 Administracins teiss norm krjai (administracins teisdaros subjektai) .................................... 4 Administracini norm rys (grupavimas)......................................................................................... 5 Administracins teiss normos struktra.............................................................................................. 6 Administracins teiss norm gyvendinimas....................................................................................... 6 Administracins teiss norm gyvendinimo forma administraciniai teisiniai santykiai.................. 6 Administracini teisini santyki rys................................................................................................ 7 Administracini teisini santyki konstatavimas (kvalifikavimas)....................................................... 7 5. Humanikasis administracins teiss turinys teiss principai ir pozityvin administracin teis koreguojantys (optimizuojantys) Lietuvos teism sprendimai......................................................................... 7 Pozityvins administracins teiss nepakankamumas, jo prieastys.................................................... 7 Administracins teiss princip samprata ir grupavimas .................................................................... 8 Administracins teiss princip turinys................................................................................................ 9 Administracins teiss princip taikymo galimybs ir ribos.............................................................. 11 Teism aktai kaip administracins teiss forma................................................................................. 11 Administracins teiss institutai........................................................................................................................ 12 6. Administracins teiss institut samprata ir klasifikacija ........................................................................ 12 Administracins teiss institut samprata .......................................................................................... 12 Administracins teiss institut grupavimas ...................................................................................... 13 7. Lietuvos vieosios administracijos subjekt sistema ............................................................................... 13 Lietuvos vieosios administracijos samprata ..................................................................................... 13 Lietuvos vieosios administracijos subjektai...................................................................................... 13 Lietuvos respublikos valstybs tarnybos santyki reglamentavimas.................................................. 14 8. Administracins veiklos santyki teisinis reglamentavimas .................................................................... 14 Vieasis administravimas ir administracin veikla: svok ir turinio netapatumas.......................... 14 Administracinio reglamentavimo funkcijos norminimas (reguliavimas). Norminiai ir individuals administraciniai teiss aktai ir j teistumo slygos.......................................................................... 15 Norminio ir individualaus administracinio akto teistumo slygos................................................... 16 Vidaus administravimo veiklos teisinis reglamentavimas.................................................................. 17 Viej paslaug teikimo administravimo funkcija............................................................................ 17 Administracini paslaug teikimas kaip vieojo administravimo funkcija ........................................ 17 Kontrols funkcija kaip administracins veiklos forma ..................................................................... 18 Reagavimo teiss paeidimus funkcija, kaip administracins veiklos forma ................................... 18 Baudimo funkcija kaip administracins veiklos forma....................................................................... 19 Atsakomybs taikymo teistumo slygos ............................................................................................ 20 9. Administracini gin institutas (gin santyki reglamentavimas) ....................................................... 20 Administracini gin samprata ir grupavimas................................................................................. 20 Subjektai, kuriems statym priskirta nagrinti administracini gin bylas.................................... 21 10. Vieojo administravimo subjekt valdymo aktai ir j ginijimas ............................................................ 22 Respublikos Prezidento ir Respublikos Prezidento kanceliarijos valdymo aktai, j ginijimas........ 22 Vyriausybs valdymo aktai ir j ginijimas........................................................................................ 22 Ministro pirmininko valdymo aktai ir j ginijimas........................................................................... 23 Ministerij (ministr) valdymo aktai ir j ginijimas ........................................................................ 23 staig prie ministerij vadov teiss aktai........................................................................................ 23 Vyriausybs staigos (staigos prie Vyriausybs) ............................................................................... 23 Apskrii administravimo subjekt valdymo aktai ir j ginijimas ................................................... 23 Savivaldybi administraciniai subjektai ir j ginijimas ................................................................... 24 Administracins teiss metodologiniai klausimai ............................................................................................ 24 11. Teisingo administracins teiss taikymo klitys ...................................................................................... 24 12. Teisingo administracins teiss taikymo klii veikimo bdai............................................................. 25 Priedai.................................................................................................................................................................. 27 Egzaminui....................................................................................................................................................... 27
Schema ........................................................................................................................................................... 28
Jovita Valatkait, 2007
1 (29)
Administracins teiss kursas

1. Bendrieji teorijos klausimai: Administracins teiss samprata; Administracins teiss turinys; 2. Administracins teiss institut analiz 3. Administracins teiss metodologijos klausimai (aikinimo metodai ir taisykls, analogija)
Bendrieji administracins teiss teorijos klausimai

1. Administracins teiss paskirtis ir vieta Lietuvos teiss sistemoje
Bendriausia prasme, administracins teiss paskirtis yra reglamentuoti moni tarpusavio santykius vieojo valdymo srityje. Konkretesniu poiriu, administracins teiss paskirtis teiss norm pagalba nustatyti leidiam, privalom ar draudiam administracins teiss subjekt elges. 1) Nustatyti, kas leidiama, privaloma ar draudiama pilieiams, Lietuvos gyventojams, kio subjektams, vieojo valdymo institucijoms. 2) Nustatyti, kas leidiama, privaloma ar draudiama vieosios administracijos subjektams j santykiuose su pilieiais, kitais Lietuvoje gyvenaniais asmenimis, kio subjektais, piliei asociacijomis, taip pat vieosios administracijos subjekt tarpusavio santykiuose. 3) Nustatyti, kas galiotas isprsti konfliktus (administracinius ginus) tarp asmen ir vieosios administracijos subjekt, taip pat ginus tarp pai vieosios administracijos subjekt.
Konstitucin teis (Konstitucija, KT nutarimai) Administracin teis CT BT DT Kt.
Administracin teis yra aka, kurioje gyvendinama daugiausia Konstitucijos norm ir princip (tai deinioji KT ranka). Administracin teis turi tarnybin paskirt, ji tarnauja realiam Konstitucijos norm ir princip taikymui. Administracin teis nra savarankika teiss aka.
Konstitucijos norma statymas Postatyminis norminis aktas (Vyriausybs nutarimai, ministr norminiai sakymai, Vyriausybs staig vadov norminiai sakymai ir jais tvirtinami kiti sakymai, Savivaldybi taryb norminiai sprendimai ir jais tvirtinami kiti teiss aktai)
Jei yra Konstitucijos norma, turi bti ir t norm gyvendinantis statymas (pvz. peticijos teis). statymas, kuris yra konkretesnis, nei Konstitucijos norma, neisprendia vis problem. Kad normas bt galima realiai gyvendinti, reikia priimti statymo slygas ir tvark reglamentuojanius postatyminius aktus. Administracin teis apima viej valdym (administravim) ir j eina statymai bei postatyminiai aktai. Tai galima vadinti konkretizuota, realia Konstitucija.
Vietos savivaldos statymas
Savivaldybs tarybos darbo reglamentas Mero nuostatai Savivaldybs administracijos nuostatai Seninij nuostatai
2. Pozityvins administracins teiss sistema
Kaip dalijama administracin teis? Pagal norm paskirt iskiriama: 1) Materialin administracin teis. ios normos nustato administracini teisini santyki dalyvi teises, pareigas, teisinius galiojimus bei teisinius pareigojimus. 2) Proceso administracin teis. ios normos nra savarankikos, nes j paskirtis sudaryti slygas materialinms normoms gyvendinti. i norm paskirtis tarnybin. Toki norm visuma sudaro administracin proceso teis.
2 (29)
Pagal norm bendrumo lyg (specializacij) skiriama: 1) Bendroji administracin teis. Apima tokias normas, kurios yra taikomos visose viej administracini santyki srityse, nepriklausomai nuo santyki pobdio (pvz. ekologinius, mokesi, muito ir kt. santykius). Yra norm, reglamentuojani valdymo akt leidyb, j teistumo slygas ir kt., j visuomet turi bti paisoma. 2) Specialioji administracin teis. Jai galima prisikirti finans, mokesi teis, ekologin teis, policijos teis, statybos teis, kt. Normos skirstomos institutus pagal reguliuojam vieojo valdymo ir su jais susijusi santyki grupes (specifik): 1) Normos, reglamentuojanios vieojo administravimo subjekt sistem, j subordinacinius, koordinacinius ryius, kompetencij, taip pat valstybs tarnybos santykius (organizacinis institutas). 2) Teiss normos, reglamentuojanios administracin veikl. Labai platus institutas, administracin veikla turi labai daug iraikos form (administracins veiklos institutas). 3) Normos, reglamentuojanios asmen konflikt su vieja administracija sprendim (administracini gin institutas).
3. Dabarties Lietuvos administracins teiss jurisprudencinis apibrimas (definicija)
Danas yra statyminis apibrimas t.y. kai statymo pradioje nustatoma tam tikra odi reikm. Dabarties Lietuvos administracin teis yra Lietuvos vieosios teiss dalis, kuri sudaro pozityvins teiss normos, bendrieji teiss principai ir pozityvines normas aikinantys bei koreguojantys teism aktai, nustatantys: 1. Kaip turi bti organizuota Lietuvos vieoji administracija ir valstybs tarnyba; 2. Kaip turi bti vykdoma administracin veikla (jos formos); 3. Kas turi galiojimus isprsti asmen ir vieosios administracijos konfliktus. Pozityvins teiss normos dabartinje teiss sistemoje negali atspindti administracins teiss, nes administracini teiss akt krjai priima neteistus ir neteisingus asmens, valstybs ir visuomens poiriu aktus. Neteising norm negalima taikyti, tai suponuoja netinkamo sprendimo primim. Todl reikia iekoti problemos sprendimo. Tai galima padaryti vedant bendrj teiss princip taikym. Viena i j funkcij administracins teiss atvilgiu yra teiskros subjekt orientavimas, teising administracins teiss norm taikymas teiss paeidjui. Treias sampratos elementas teism aktai. Administracins teiss atvilgiu, reikmingi apygard administracini bei vyriausij administracini teism aktai, Konstitucinio teismo jurisprudencija, auktesnij bendrosios kompetencijos teism precedentai. Administracins teiss samprata apima 3 elementus, taigi negalima jos laikyti vien pozityvins teiss sistema. 1. Vieoji administracija valstybs institucijos, pareignai, kuriems statymai suteikia vieojo administravimo galiojimus. Vieoji administracija yra organizuota tam tikr sistem, pagrst subordinaciniais ryiais (Ministras pirmininkas ministrai staigos prie ministerij). 2. Administracins veiklos reglamentavimas. ie santykiai i anksto turi bti reglamentuoti teiss normomis. Pagrindins administracins veiklos formos: administracinis reglamentavimas; vidaus administravimas; viej paslaug teikimo administravimas; administracini paslaug teikimas; administracins kontrols veiksmai; administracin kardomoji veikla; administracinio baudimo veikla. 3. Administracini gin (konflikt) santykiai: administraciniai ginai (prastine prasme, pvz. su pareignu); mokestiniai ginai; tarnybiniai ginai; rinkim ginai; iaip visi ie ginai sprendiami ikiteismine tvarka, bet galutin instancija yra Lietuvos Vyriausiasis Administracinis Teismas. Taigi gin sprendjai yra administraciniai teismai. Tai nustato ABT. Administracini gin santykiuose subsidiariai taikomos civilins bei darbo teiss normos (daniausiai). Jovita Valatkait, 2007 3 (29)
Egzistuoja santykis ir su BT, nes danai vyksta AT ir BT norm konkurencija (kurios akos norm taikyti vykus pvz, eismo vykiui). Administracin teis yra pozityvini teiss norm, bendrj teiss princip ir pozityvin teis aikinani bei koreguojani teism akt visuma, nustatanti: 1. Kam ir kokie yra suteikti galiojimai ir nustatyti teisiniai pareigojimai reikalauti i administracins teiss subjekt tokio elgesio, kuris nebt prieingas asmens, visuomens ir valstybs interesams. 2. Kam ir kokie yra suteikti galiojimai ir nustatyti teisiniai pareigojimai reaguoti, jeigu administracins teiss subjektai elgiasi prieingu asmens, valstybs ar visuomens interesams bdu. 3. Kam ir kokie suteikti galiojimai ir nustatyti teisiniai pareigojimai isprsti ginus, jei tokie kyla tarp reikalaujanij ne prieingo asmens, valstybs ar visuomens interesams elgesio ir io reikalavimo nepaisanij administracins teiss subjekt.
4. Formalusis (pozytivistinis) administracins teiss turinys teiss normos
Administracins teiss normos samprata ir poymiai
Administracins teiss norma tai valstybs institucij ir savivaldybi administravimo subjekt nustatyta (priimta) administracins teiss subjektams skirta oficiali bendro pobdio elgesio taisykl, leidianti, pareigojanti ar draudianti veikim, neprieing (prieing, jei draudianti) asmens, visuomens ar valstybs interesams. Administracins teiss normos poymiai: Tai administracins teiss subjektams skirta elgesio taisykl. Konkreiau, tai bt asmenims, asmen grupms, vieojo administravimo subjektams, taip pat administracinius ginus sprendianioms institucijoms skirta elgesio taisykl. Reglamentuoja norm subjekt elges vieojo valdymo srityje. Tai oficiali elgesio taisykl. Tai reikia, kad teiss normas priima ir paskelbia statym galiotos valstybins ir savivaldybi institucijos ar vienasmenikai statym galioti pareignai. Administracines normas kuria Seimas, Prezidentas, Vyriausyb (in corpore), ministrai, Vyriausybs staig vadovai, staig prie ministerij vadovai, apskrii virininkai, savivaldybi administravimo subjektai ir kiti statym t daryti galioti teiss subjektai. Nustatyti administracines nuobaudas galima tik statyminiu lygiu. Bendro pobdio elgesio taisykl. Norma galioja neindividualizuotam teiss subjektui, o tam tikrai subjekt grupei. Administracins teiss taikoma nenustatyt skaii kart, tai yra tiek, kiek to reikalauja aplinkybs.
Administracins teiss norm krjai (administracins teisdaros subjektai)
1) LR Seimas. Jis leidia statymus ir tai yra pagrindin jo funkcija. Didioji dalis ileist statym yra priskirtini administracinei teisei. Administracins teiss statymais yra gyvendinama didioji dalis norm. Galima skirti du Seimo administracins teiskros atvejus: Kai ileisti statym Seim pareigoja Konstitucija. Kai Seimas administracin statym priima savarankikai (Konstitucijoje nenurodyta tok statym priimti). ie statymai priimami Seimo nuoira, kai manoma, kad reikia reglamentuoti tam tikr gyvenimo srit. 2) Valstybs Prezidentas. Ileidia norminius teiss aktus daniausiai Prezidento kanceliarijos valdymo klausimais. Prezidentas yra labai silpnas administracins teiss krjas, nes Konstitucija paveda jam kitoki misij, todl kurti teis prezidentas turi labai ribotus galiojimus. 3) Vyriausyb (in corpore). Ministras pirmininkas savarankikai teiss nekuria. Seimo statymai yra gana bendro pobdio teiss aktai, kad bt galima juos taikyti ir gyvendinti, reikalingi konkretesni teiss aktai. Vyriausyb priima posdiuose nutarimus, siekdama gyvendinti administracins teiss statymus, kuriuos priima Seimas. Seimas priimdamas statym nurodo Vyriausybei ileisti postatyminius aktus, reikalingus to statymo gyvendinimui. Jei Vyriausyb neileidia toki akt, statymas negali normaliai funkcionuoti. Vyriausybs teiskra gali bti suformuota ir abstraktesniu pavidalu, pvz. Vyriausybs statyme nurodyta, kad ji turi patvirtinti ministerij (reorganizuot ar naujai steigt) nuostatus. Dar vienas atvejis kai Vyriausyb norminiu aktu (Vyriausybs darbo reglamentu) nustato savo paios veikl. Jovita Valatkait, 2007 4 (29)
4) Ministerij (ministr) leidiami norminiai teiss aktai. Ministerij leidiami aktai yra pasiraomi ministro pirmininko. Ministrai leidia norminius aktus pagal savo valdom srit tada, kai tai daryti jam paveda statymai ar Vyriausybs nutarimai. 5) Vyriausybs staig vadovai. Kaip ir ministr atveju norminius teiss aktus pagal savo valdom srit ileidia tada, kai tai galioja statymai ar Vyriausybs nutarimai. 6) staig prie ministerij vadovai. Jie taip pat leidia norminius teiss aktus tik galioti auktesns galios teiss akt, nustatani i staig vadov kompetencij. 7) Apskrii virininkai. Jie, kaip ir Respublikos Prezidentas, nra ryks administracins teiss krjai, daugiausia jie priima individualius teiss aktus. statym numatytais atvejais savo sakymu patvirtina ir kai kuriuos norminius aktus, pvz. savo administracijos nuostatus. 8) Savivaldybi administravimo subjektai. Jie administracin teis kuria tuo atveju, kai juos galioja vietos savivaldos statymas, pvz. kuria kokias nors taisykles. 9) Kiti subjektai. Lietuvos bankas. Egzistuoja banko valdyba, kuri gali leisti norminius sprendimus bankininkysts klausimais. ie sprendimai yra skelbiami Valstybs iniose. Ryi reguliavimo tarnyba. Be kit galiojim gali leisti taisykles telekomunikacij ir kt. srityse ir tai bus administracinis teiss aktas. Valstybin lietuvi kalbos komisija. Leidia kalbos norminimo ir kitokias taisykles. 10) Teism sprendimai.
Administracini norm rys (grupavimas)
Kai teigiama, kad administracin teis yra grieta teiss aka, turima galvoje, kad veiksmai bna taikomi vienaalikai (atsisakoma iduoti licencij, nubaudiamas paeidjas) nepriklausomai nuo kitos alies noro ar nenoro. Kitose teiss akose sprendimai priimami ali susitarimu. iuo poiriu administracin teis yra grietesn nei privatin teis, taiau administracin teis sudaro ne vien imperatyvios teiss normos. Pirmas norm skirstymo pagrindas pagal tai, kaip teiss normoje suformuluota elgesio taisykl: Grietos, jas vienija imperatyvumas: pareigojanios; draudianios (ATPK specialioji dalis); Lanksios, jas vienija dispozityvumas: leidianios; rekomendacins; skatinanios. Pirma imperatyvumo nesilaikymo pasekm rezultatas, sukurtas paeidiant imperatyvij teiss norm yra neteistas. Imperatyviosios normos neaikintinos pleiamai. Rekomendacins normos yra tokios pat lanksios, kaip ir leidianios. Rekomendacini norm nevykdymo pasekmi nra, jei subjektas neturi galimybi, galima normos ir netaikyti. Pagal norm paskirt administracins teiss normos skirstomos : Materialines. Tai tokios, kurios nustato administracins teiss subjekt teises, pareigas, teisinius galiojimus ir teisinius pareigojimus. Jos taip pat nustato vieojo administravimo subjekt kompetencij (k jie galioti ir teisikai pareigoti daryti, kokie j funkcijos ir udaviniai). Juridini subjekt elges reglamentuoja draudianios, leidianios ar pareigojanios materialins normos. Procesines. Jos nra savarankika norm ris tuo poiriu, kad procesini norm pagalba yra gyvendinamos materialins normos. Procedrines. Skirtos vieojo subjekto vidaus organizacinei veiklai. Materialins normos turi pirmum prie procesines: tai, kas nra suformuluota materialinje teiss normoje, negali atsirasti procesinje teiss normoje. Pagal normos tikslus: Definicins normos. Platesn socialini santyki srit reglamentuojaniuose statymuose danai pateikiamos definicijos. i norm tvirtinimas statymuose reikalingas, kad bt teisingai taikomi administracins teiss aktai.
5 (29)
Deklaratyviosios normos. Jos atsispindi statymo preambulje, reikalingos taikant teis. statymo preambulje bna nustatyti statymo tikslai, kuriuos formuluoja statym leidjas. Administracinio gino byloje teismas atsivelgia statymo preambul, jei kuris nors straipsnis nra aikus.
Administracins teiss normos struktra
Teiss normos struktr sudaro: hipotez, dispozicija ir sankcija. Administracins teiss normas taip pat turi iuos elementus. Administracins teiss norma gan danai turi sankcij. Sankcija gali bti randama ir kitos teiss normos tekste. Specialiojoje ATPK dalyje suformuotos konkreios sankcijos.
Normos struktra: Jei ... tai ... prieingu atveju ... .
Teiss normos struktra ne visada yra vienodai interpretuojama. ATPK specialiojoje dalyje tvirtintos normos yra formuluojamos taip:
x taisykli paeidimas utraukia baud nuo ... iki ... .
Pirmas variantas: hipotez x taisykli paeidimas, dispozicija utraukia, sankcija nuo ... iki .... is variantas nelabai teisingas, nes tada reikia traukti ir valstybs institucijas. Antrasis variantas: normos hipotez x taisykls, dispozicija x taisykli nepaeidimas, sankcija bauda nuo ... iki .... Jei yra x taisykls, j reikia laikytis, prieingu atveju gali bti paskirta bauda. Anot prof. Piesliako kai kurios BK normos neturi hipotezs, jos turi tik dispozicij ir sankcij, hipotez nurodyta bendrojoje kodekso dalyje. ATPK situacija panai, taigi ir norm struktra maai kuo skiriasi nuo baudiamosios teiss norm.
Administracins teiss norm gyvendinimas
Administracins teiss norma laikoma gyvendinta, kai pasiekiamas normoje uprogramuotas tikslas. Administracins teiss, kaip ir kit, tikslai yra padaryti gyvenim ir visuomeninius santykius geresnius. Administracins teiss norm gyvendinimo bdai: Teiss normos reikalavim laikymasis. Tai paprasiausias administracins teiss normos gyvendinimo bdas, nes tiesiog reikia normoje nustatytos taisykls nepaeidinti. Teiss normos vykdymas. Nuo laikymosi skiriasi tuo, kad teiss normos administracins teiss subjektui paveda konkrei pareig, nustato imperatyvi elgesio taisykl ir teiss subjektas privalo t reikalavim vykdyti susiklosius atitinkamoms aplinkybms. Teiss normos panaudojimas. Nukentjus nuo pareigno veiksm ar neveikimo, galima tok neteist elges sksti, taip gyvenama normoje nustatyta galimyb. iuo bdu gyvendinamos dispozityvios normos. Teiss normos taikymas. Tai sudtingiausias administracins teiss normos gyvendinimo bdas: Teiss norm taikyti turi teis tik statym galioti teiss subjektai, tai atlikus kitam subjektui bus nepaisoma kompetencijos. ATPK yra ivardyti subjektai ir institucijos, galinios taikyti ATPK tvirtintas normas, tai yra: apylinki teismai ar teisjai, administracin teis pareigoti taikyti seninij kaimo vietovse seninai, tok galiojim turi administracins komisijos prie savivaldybi taryb, policijos ir kit valstybini statymo galiot institucij pareignai (toki institucij yra apie 50). Taikant administracins teiss norm turi bti paisoma statymuose nurodyt procesini ar procedrini reikalavim (norm). Taikant administracins teiss norm priimamas teiss taikymo aktas, t.y. individualus raytinis procesinis dokumentas.
Administracins teiss norm gyvendinimo forma administraciniai teisiniai santykiai
Administracinis teisinis santykis tam tikr fakt pagrindu susiformavs administracins teiss subjekt ryys, reikiantis abipuses teises ir pareigas, kurio pagalba yra gyvendinamos draudianios, leidianios ar pareigojanios administracins teiss normos. Administracinio teisinio santykio poymiai susidaro tam tikr aplinkybi pagrindu, tos aplinkybs vadinamos juridiniais faktais. ie poymiai: Administraciniai teisiniai santykiai susiklosto vieojo valdymo santyki sferose. T sfer, kaip ir jose dalyvaujani subjekt, yra daugyb. Administraciniai teisiniai santykiai gali susiklostyti tarp pai Jovita Valatkait, 2007 6 (29)
vieojo administravimo subjekt, tarp vieosios administracijos pareigno ir asmens gyvenanio ne Lietuvoje. Taiau administraciniai santykiai negali susiklostyti tarp pai piliei, viena i santykio ali privalo bti vieojo administravimo pareignas. Administracinio teisinio santykio turin sudaro to santykio ali, subjekt, dalyvi abipuss teiss ir pareigos.
Administracini teisini santyki rys
Subordinaciniai administraciniai teisiniai santykiai (grindiami pavaldumu). Pavaldumas bna dvejopas: organizacinis administracinis pavaldumas (pvz. ministras pirmininkas pareigoja ministr) ir prastinis administracinis pavaldumas (nesiejamas su organizacija, pvz. visi asmenys yra pavalds keli eism priiriniam pareignui). Lygiagrets administraciniai teisiniai santykiai. ia jokio pavaldumo nerandame. Pvz. paraome ministerijai rat pateikti informacij apie jos veikl. ioje situacijoje niekas nra pavaldus, bet ministerija turi pareig argumentuotai rat atsakyti. Sudtiniai administraciniai teisiniai santykiai.
Administracini teisini santyki konstatavimas (kvalifikavimas)
Teisiniai santykiai bna vairs: konstituciniai, civiliniai, darbo, baudiamieji ir kt. Kalbame apie administracinius teisinius santykius. Kodl svarbu nustatyti, ar teisinis santykis, susiklosts teisinio fakto pagrindu tarp dviej subjekt yra administracinis teisinis santykis? Jei dl tokio teisinio santykio ikilt konfliktas, tada bt svarbu inoti, kas (kuri institucija) konflikt turt sprsti. Kaip nustatyti ar konkretus santykis yra administracinis teisinis santykis? Vienas i poymi yra tai, kad viena i teisinio santykio ali yra vieojo administravimo subjektas. is kriterijus nra vienintelis, bna taip, kad turime vieojo administravimo subjekt, taiau konkretus santykis nra administracinio pobdio. Todl antrasis poymis yra objektas (dalykas asmens interesai ar kt.), dl kurio kilo teisinis santykis ir dl kurio kilo ginas. Kartais ne taip lengva pasakyti net ir pagal abu esanius poymius, kokios prigimties yra kils santykis. Egzistuoja teisj kolegija, kuri eina administracinio teismo teisjai ir LAT civilini byl skyriaus teisjai. Ikilus neaikumui, kokios prigimties yra ginas bei kas turt j sprsti, teisj kolegija, remdamasi bylos mediaga, priima nutart ar byla teisminga bendrosios kompetencijos, ar administraciniam teismui. Kokios bylos yra vieojo valdymo, galima suinoti i vieojo valdymo statymo.
5. Humanikasis administracins teiss turinys teiss principai ir pozityvin administracin teis koreguojantys (optimizuojantys) Lietuvos teism sprendimai
Pozityvins administracins teiss nepakankamumas, jo prieastys
Jei statymai ir postatyminiai teiss aktai bt ideals, bt galima dti lygybs enkl tarp statym ir administracins teiss. Deja, to beveik nemanoma pasiekti, nes administracins teiss krjai turi daug interes (pvz. turtiniai interesai). i interes veikiami pozityvins administracins teiss krjai kuria neteisingus ar netobulus statymus. Postatyminiai aktai taip pat neivengia interes takos. Dabartiniai administracins teiss statymai nra socialiai teisingi, todl pozityviniai statymai negali atspindti visos administracins teiss. Todl tenka kalbti apie toki administracins teiss dal, kaip humanikj administracin teis. Tai socialiai teisinga teis ir socialiai teisingas jos taikymas asmenims, pilieiams. Lobizmas yra veikla, kuria stengiamasi paveikti statym leidyb, kad ji labiau atitikt verslinink ar kit visuomens grupi interesus. i veikla yra legalizuota lobizmo statymu. Labai negerai yra, kai lobistai paveikia statym leidjus, kad ie tenkint siauros moni grups interesus. Tokiu atveju, sukuriama neigiama taka statym leidjams. Pozityvin administracin teis remiasi etatistine (pozityvistine) teiss samprata, kurios pagrindiniai postulatai yra tokie: statymas ir teis tai tas pats. Teis ir moral nebtinai susijusios kategorijos. Teis yra tai, kas yra, priimta, o ne tai, kas turt bti.
7 (29)
Prigimtins teiss postulatai: mogaus teiss ir laisvs yra prigimtins. mogaus teiss ir laisvs egzistuoja nepriklausomai nuo to, ar jas tvirtina valstybs teis. Teis neatskiriama nuo morals. Humanikoji administracins teiss pus tai bendrieji teiss principai ir teism sprendimai, kurie parodo mogaus teises. Prieastys, kodl administracin teis nra tobula: Kai kuri statym leidj neprofesionalumas. Lobistin veikla. Atsainus statym leidjo poiris savo pareigas. statym primimas skubos ir ypatingos skubos tvarka.
Administracins teiss princip samprata ir grupavimas
Teiss principai tai fundamentins idjos, vertybins orientacijos, grindiamos mogaus teisi ir laisvi gerbimu ir kuriomis privalu vadovautis tiek kuriant pozityvin teis, tiek taikant jos normas. Terminas administracins teiss principai yra slygikas, nes i teiss aka i esms neturi specifini princip, ji remiasi konstituciniais principais. Determinaciniai konstituciniai principai derina, kaip statutin teis (statymai) dera su konstitucine teise, o ne kaip konstitucins teiss normos dera vienos su kitomis. Pagrindiniai determinaciniai principai: 1. Demokratija ir suverenitetas (neapibendrina vis Konstitucijos nuostat); 2. Pilietin visuomen (nevienodai suprantamas, daugelis Konstitucijos nuostat nra su juo tiesiogiai susijusios); 3. Valdi padalijimas (jam neegzistuojant vis tiek manomas teiss viepatavimas; elementai: valdi atskyrimas ir savarankikumas; valdi pusiausvyra; valdi sveika); 4. Pasaulietin valstyb (nra privalomos pair sistemos valstybje); 5. Valstybs socialin orientacija (valstyb pagal igales sprendia socialines problemas); 6. Valstybs geopolitin orientacija (negatyvusis aspektas nesijungimas postsovietines ryt sjungas, pozityvusis 47 str., europin ir transatlantin integracija). Determinaciniai konstituciniai principai orientyras kitoms Lietuvos teiss akoms, tarp j ir administracinei. Didioji dalis konstitucini princip kilo i prigimtins teiss mokyklos. Bendrieji teiss principai: 1) 2) 3) 4) 5) 6) Teisingumas; Protingumas; Humanikumas; Proporcingumas; Siningumas; Vieumas.
Administracinei teisei artimesni principai. Vienas i j gero vieojo administravimo principas, jo turin sudaro: 1) 2) 3) 4) 5) 6) 7) Principai, tvirtinti A; Valstybs tarnybos principai; Valstybs tarnautoj principai; Policijos veiklos principai; VSAT veiklos principai; Mokesi teiss principai; Vietos savivaldos principai.
Pagal princip atliekamas funkcijas: 1) Administracins teisdaros principai (administracins teiss krimui reikmingi principai). Tokiems principams galt bti priskiriami: Konstitucijos ir statym virenybs principas; Administracins teiss krj profesionalumas, siningumas.
8 (29)
2) Administracins teiss optimizavimo (tobulinimo) principai. Kai statym leidjas padaro klaid kurdamas teis, jas paprastai pataiso teismai. Daugybje byl teismai sprsdami dl vieno ar kito statymo ar akto teistumo remiasi bendraisiais ir kitais teiss principais. Tai: Teisingumo; Proporcingumo; Humanikumo; statym virenybs; Viej interes prie privaius virenybs; Teist lkesi; Teisinio tikrumo ir kt. Teisingo administracins teiss taikymo principai: Proporcingumo; Protingumo. 3) Administracin veikl (viej administravim) optimizuojantys principai. ie principai randami administracins teiss statymuose (Vieojo administravimo, Valstybs tarnybos, Policijos veiklos, Valstybs sien apsaugos tarnybos). Administracins teiss princip funkcijos yra ios: Teisingos administracins teiss krimo funkcija. Administracins pozityvins teiss optimizavimo. Teisingos pozityvins administracins funkcija. Vieosios administracins veiklos optimizavimo funkcija (gero vieojo administravimo utikrinimas).
Administracins teiss princip turinys Teisingumas
2. Non bis in idem draudiama asmen bausti 2 kartus u t pat nusikaltim Ssaja su baudiamja teise 1. Lex retro non agit statymas netaikomas jau susiklosiusiems teisiniams santykiams
3. Poporcingumas
Administracins teiss prasme
Ssaja su civiline teise
Teisingumas 1. KT yra pasisaks, kad teisingumo negalima pasiekti tenkinant vien moni grupi teises ir statym saugomus interesus ir paneigiant kit moni grupi interesus. i nuostata teisinga ir administracinje teisje. ATPK yra pasakyta, kad administraciniai statymai (administracinis baudimas) taikomas pagal tok reguliavim, kuris galioja administracinio teiss paeidimo padarymo metu. i norma reikia, kad asmeniui padariusiam paeidim bus taikomas tuo metu galiojantis atitinkamas tuo metu galiojantis ATPK straipsnis ar norma. statymai, nustatantys ar grietinantys atsakomyb netaikomi atgal. Pavyzdys: x dien padarytas administracins teiss paeidimas, byla perduota pareignui. Klausimas neisprendiamas t pai dien ir praeina kakoks laiko tarpas, kol nuobauda pritaikoma. Seimas per t laik pakeit norm ir sugrietino atsakomyb. Atjus dienai, kai reikia taikyti administracin nuobaud. Kuri norm pritaikysime? inoma, pirmj, nes statymas netaikomas jau susiklosiusiems santykiams. Taiau ATPK nustato ir prieingai, kad statymai panaikinantys ir velninantys atsakomyb turi atgalin veikim. Tarkime, tuo paiu atveju, nustaius velnesn bausm (o ne j sugrietinus), taikoma naujoji norma teiss paeidimui, kuris buvo padarytas prie j priimant. Net jei jau paskirta grietesn nuobauda, bet ji dar nevykdyta, turi bti i naujo taikoma velnesn norma. 2. Draudiama asmen bausti u t pai neteist veik (draudimas bausti 2 kartus). ATPK nra tiesiogiai suformuluota i taisykl. Galima iskirti 3 io principo aspektus: 2.1. Administracins teiss prasme. ATPK yra nustatyta, kad asmeniui u administracins teiss paeidim gali bti skirta pagrindin nuobauda arba pagrindin ir papildoma nuobauda (pvz. bauda ir vairavimo teisi
9 (29)
pamimas). Statutini valstybs tarnautoj atsakomybs ypatumai. i valstybs tarnautoj atsakomyb apibria specials statymai. Yra vidaus tarnybos statutas, kuriame pasakyta, kad administracins ar baudiamosios atsakomybs taikymas statutiniam tarnautojui neatleidia jo nuo tarnybins (drausmins) atsakomybs. Pavyzdys: valstybs pareignas padar keli eismo paeidimo taisykles, jis nubaudiamas pagal ATPK ir pagal Vidaus tarnybos statut jam skiriama tarnybin drausmin nuobauda, o jo virininkas pateikia jam griet papeikim. iuo atveju non bis in idem principas nra paeidiamas. Administraciniu teiss paeidimu ksinamasi dvi skirtingas vertybes: moni, turto saugum bei visuomens pasitikjim. Taigi statutiniams tarnautojams taikomi auktesni kriterijai nei eiliniams pilieiams. 2.2. Ssaja su baudiamja teise. Principas bt paeistas, jei u t pat nusikaltim bt taikoma ir administracin, ir baudiamoji nuobauda. LVAT yra nustats taisykl, kad administracin atsakomyb asmeniui gali bti taikoma, jei byloje yra paymta, kad asmens veikoje yra administracinio teiss paeidimo sudtys, kitu atveju taikoma baudiamoji atsakomyb. 2.3. Ssajoje su civiline teise. LVAT yra suformulavs nuostat, kad non bis in idem nebus paeistas jei antroji poveikio priemon (greta administracinio nubaudimo) neturs baudimo poymi. Yra suformuluota ir tokia nuostata: jei individualios mons savininkui paskiriama pinigin bauda, o pagal kitus statymus paiai monei taikomos ekonomins sankcijos, tai non bis in idem principas bus paeistas, jei pinigin nata teks vienam ir tam paiam asmeniui individualios mons savininkui. 3. Konstitucinis teismas yra suformulavs proporcingumo principo doktrin, kuri yra gana paprasta: administraciniuose statymuose nustatytas reguliavimas ir jo norm taikymas turi bti adekvats siekiamam tikslui. I ios doktrinos velgtini 2 aspektai: Proporcingas turi bti pats teisinis reguliavimas; Proporcingas turi bti norm taikymas susiklosiusiems administraciniams santykiams. ATPK yra daug norm, kurios apima ir sankcijas: baudas ir kitokias nuobaudas, Seimas, kurdamas normas turi numatyti tokias sankcijas, kurios bt adekvaios paeidimui. Sankcija turi bti nei per grieta, nei per velni, tada bus laikomasi proporcingumo. Esant konkreiam teiss paeidimui, kai reikia skirti administracin nuobaud, kai ji yra suformuluota kodekso normoje nuo... iki ... atsivelgiant paeidjo padt, reikia iekoti proporcingo sprendimo. Protingumas Apibrti io principo turin yra sudtinga. Ar konkreiu atveju teiss taikymas yra protingas, nustatoma sveiku mogaus protu bei gyvenimo patirtimi. Administracinis teismas sprsdamas konkret administracin gin neranda konkreios statymo normos ir neranda panaios normos, pagal statymo analogij. iuo atveju ABT yra pasakyta, kad reikia remtis teisingumo ir protingumo kriterijais. emesns galios teiss akt atitikimas auktesns galios teiss aktams Administracinei teisei is principas reikmingas keliais aspektais: Administracins teiss statymai, taip pat Vyriausybs nutarimai ir Prezidento dekretai neturi prietarauti Konstitucijai. Norminiai administraciniai aktai neturi prietarauti statymams, Vyriausybs nutarimams ir Konstitucijai. Konstitucinis teismas bei administraciniai teismai tiria, ar tokio prietaravimo nra. Jei prietaravimas atrandamas, reikia, kad toks teiss aktas ar jo dalis yra neteistas. Asmen lygybs prie statym principas Puikiai inoma konstitucin nuostata, kad visi asmenys nepaisant j lyties, rass ir kt. yra lygs. Ne viename savo nutarime KT yra konstatavs, kad esant objektyvioms aplinkybms asmenys gali bti nevienodai traktuojami ir tai nebus asmen lygybs principo paeidimas. Pvz. Valstybs tarnybos statyme rasime straipsn, kur nustatyti tam tikri draudimai ir ribojimai. Yra pozityvioji ir negatyvioji diskriminacija: negatyvioji neleistina, o tai pozityvioji galima. Vieumas Teis negali bti neviea, iskyrus, statymo nustatytus atvejus. Administracin teis sudarantys aktai turi bti statymo nustatyta tvarka paskelbti. is principas svarbus, nes norint laikytis statym, reikia juos inoti. Valstybin paslapt sudarantys teiss aktai nra skelbiami, bet tai galima pateisinti.
10 (29)
Antrasis vieumo principo turinio aspektas apriorinis vieumas. Skelbiami ne tik priimami teiss aktai, bet ir teiss akt projektai. Demokratinje valstybje labai svarbi moni nuomon dl bsimo teiss akto, nes jie gali teikti pasilymus dl to teiss akto. is principo aspektas yra problemikas, nes nra nustatytas imperatyvas, kad visi teiss aktai bt skelbiami, tai daroma pasirinktinai. iandien pasiektas tam tikras progresas, nes savivaldybs skelbia apie teritorij detaliojo planavimo projektus. Gero vieojo administravimo principas io principo turinio elementai: Taisykl, jog vieojo administravimo subjektams leidiama atlikti tik tai, kas tvirtinta statymuose ir kituose teiss aktuose. Vieojo administravimo subjektas neturi viryti savo kompetencijos. Nepiktnaudiavimo valdia imperatyvas. Privai ir viej interes konflikto ivengimas. Administracini sprendim pagrstumas. Gali bti taip, kad vieojo administravimo subjekto priimtas sprendimas bus teistas, savo gali jis nevirys, taiau sprendimas bus nepagrstas (pvz. bus per grietas). Teistumas ir pagrstumas netolygios svokos. O jei administracinis sprendimas yra nepagrstas, bus paeistas gero administravimo imperatyvas. Procesins gero vieojo administravimo slygos: Asmens teis dalyvauti administracinio sprendimo primimo procese. Asmens teis bti iklausytam prie priimant sprendim. Asmens teis susipainti su dokumentais ir kita mediaga, kuri pagrindu priimamas administracinis sprendimas.
Administracins teiss princip taikymo galimybs ir ribos
Plaiausi galimyb aikinti administracins teiss principus turi Konstitucinis teismas. O Konstitucijos turin aikinti teis suteikta tik Konstituciniam teismui. Tai vienintelis Konstitucijos aikintojas ir jos norm bei princip taikytojas. Tuo naudojasi ir kiti teiss princip taikytojai. Lietuvos administraciniai teismai taip pat taiko teiss principus, taiau daugeliu atveju remiasi Konstitucinio teismo suformuluotomis konstitucini princip doktrinomis. Taigi savarankikai jie neaikina konstitucini norm ir princip. Siauriausias galimybes taikyti teiss principus turi vieojo administravimo subjektai. Vieajai administracijai galioja principas leidiama viskas, kas teiss aktuose nustatyta ir tvirtinta. Jei teiss aktas nenumato kakokio principo taikymo galimybs, vadinasi, vieojo administravimo subjektas pats savarankikai taikyti io principo negali.
Teism aktai kaip administracins teiss forma
Konstitucijoje yra tvirtintas valdi padalijimo principas: Seimas (statym leidiamoji valdia), Respublikos Prezidentas ir Vyriausyb (vykdomoji valdia), teismai (teismin valdia). I to matyti, kad teismams nra priskirta kurti pozityvin teis. Taiau realyb yra kitokia, iandien teismins valdios negalime atriboti nuo pozityvins teiss dl to administracins teiss sampratos turin be pozityvins teiss patenka ir teism aktai, kurie yra viena i dabartins administracins teiss form. teigin patvirtina 2 aspektai: 1. Pozityvins administracins teiss aikinimas. 2. Negatyvioji teiskra. Konstitucinio teismo nutarimais vadovaujasi kiti Lietuvos teismai, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo pateikto statym aikinimu privalo vadovautis kiti teismai, valstybs institucijos, staigos ir kiti subjektai, taikydami tuos paius statymus. Tai reikia, kad Konstitucinis ir Vyriausias administracinis teismai iaikina tikrj statymo ar kito teiss akto normos prasm ir kiti teiss taikytojai, taikydami t pai teiss norm kitose bylose, negali savaip interpretuoti ios normos prasms. Auktesnieji teismai sukuria tam tikr teismin precedent aikinamos normos atvilgiu ir is precedentas i esms yra teis. Nemaa dalis teisini institut susiformavo ne kaip Seimo ar kito teiss akt krjo ileistos teiss normos, bet kaip teism praktikos nustatytos taisykls. Seimas ABT para, kad administraciniai teismai sprendia ar norminiai administraciniai aktai neprietarauja statymams ir Vyriausybs nutarimams. Vadinasi, administracin teism negalima kreiptis dl norminio administracinio akto atitikimo Konstitucijai. Ir tai reikia akivaizd alogizm teisiniame reguliavime, nes Jovita Valatkait, 2007 11 (29)
negalioja joks statymas ar kitas teiss aktas, prietaraujantis Konstitucijai. Nors statymas nra pakeistas, taiau buvo keli atvejai, kai teismai kreipsi dl administracinio akto prietaravimo Konstitucijai. Konstitucinis teismas tiria, ar statymai, Respublikos Prezidento dekretai ir Vyriausybs nutarimai neprietarauja Konstitucijai. Jei Konstitucinis teismas nusprendia, kad kuris nors aktas prietarauja Konstitucijai, ta akto dalis nebegali bti taikoma nuo Konstitucinio teismo nutarimo sigaliojimo (paskelbimo Valstybs iniose). Vadinasi, KT eliminuoja i administracins teiss norm sistemos teiss principams prietaraujanias teiss normas. Ityrs norminio administracinio teiss akto Konstitucijai klausim Administracinis teismas gali priimti vien i i sprendim: 1. Palikti galioti normin teiss akt ar jo dal; 2. Panaikinti ginijam administracins teiss akt. Taigi administraciniai teismai veikia netgi grieiau nei Konstitucinis jie patys tiesiogiai eliminuoja defektin norm. Tai vadinama negatyvija teiskra, nes iuo atveju teis igryninama, optimizuojama. Net tada, kai Konstitucinis teismas, tirdamas kokio nors statymo atitikt Konstitucijai, nusprendia, kad is teiss aktas neprietarauja Konstitucijai, tai taip pat galima pavadinti teiss krimu, nes jis teigia, kad teiss Seimas ileido ger teiss norm, kuri yra saugi taikyti.
Dabartins AT sampratos turinys Pozityvin teis (teiss normos) Teiss principai Teism aktai
1. Turi bti kuriama teisinga administracin teis. 2. Administracins teiss optimizavimas (tobulinimas). 3. Teisingas pozityvins administracins teiss taikymas. 4. Geras (tinkamas) vieasis valdymas (administravimas). Jeigu abejojama pozityvins teiss normos teisingumu, jos atitikimu bendriesiems teiss principams, tada kreipiamasi teism praant iaikinti, ar pozityvins teiss norma yra teisinga. Jei kyla ginas tarp asmens ir administracins teiss subjekto, administracinis teismas sprsdamas konkret konflikt i esms taiko vien ar kit pozityvins administracins teiss norm, isiaikindamas tikrj ios normos prasm, turin, siekdamas, kad norma gine bt teisingai taikoma. Gerai dirbti valstybs pareignus kreipia pozityvin teis. Jei mogaus atvilgiu yra priimtas neteisingas administracinis sprendimas, jis savo teises gali ginti administraciniame teisme. Teismas byloje priima sprendim danai remdamasis bendraisiais ir kitais teiss principais, tai reikia, kad vieojo administravimo subjektai skatinami elgtis tinkamai ir teisingai.
Administracins teiss institutai

6. Administracins teiss institut samprata ir klasifikacija
Administracins teiss institut samprata
Administracins teiss institutas tai grup teiss norm, reglamentuojani vienarius (giminingus) vieojo valdymo ir su juo susijusius socialinius santykius. Egzistuoja dvi svokos: vieasis valdymas ir vieasis administravimas. Vieojo administravimo svoka pateikta vieojo administravimo statyme. Vieasis valdymas yra platesn svoka, nes apima ir toki veikl, kuri nenurodyta vieojo administravimo apibrime. Apie viej administravim kalbsime kaip apie vieojo valdymo dal. Pats institut klausimas yra mokslo, tyrinjim objektas. Skirtinguose altiniuose (monografijose, vadovliuose ir kt.) skirtingi autoriai gali skirtingai matyti institut sistem. Tokia situacija atsiranda, nes administracin teis nra visikai kodifikuota, vieno administracins teiss kodekso nra, todl ie institutai nra iskirti.
12 (29)
Administracins teiss institut grupavimas
Galima iskirti 3 generalinius administracins teiss institutus: Lietuvos vieosios administracijos organizacijos ir valstybs tarnybos reguliavimas. Normos, kurios reglamentuoja sandar, j tarpusavio subordinacijos ryius, valstybs tarnybos santykius. a) Vieosios administracijos organizacins sandaros reglamentavimas. b) Valstybs tarnybos socialini santyki reguliavimas. Vieosios administracins veiklos santyki reglamentavimas. a) Administracinio reglamentavimo funkcijos norminimas. b) Vidaus administravimo veiklos reglamentavimas. c) Viej paslaug administravimo reglamentavimas. d) Administracini paslaug teikimo reglamentavimas. e) Administracins kontrols funkcijos norminimas. f) Administracinio poveikio (prievartos) funkcijos reguliavimas. Administracins veiklos kontrols ir administracini gin institutas. a) Normos, nustatanios Lietuvos viej administracij, kontroliuojani subjekt sistem ir kompetencij. b) Normos, reglamentuojanios administracini gin sprendimo procesinius santykius.
7. Lietuvos vieosios administracijos subjekt sistema
Lietuvos vieosios administracijos samprata
Lietuvos vieoji administracija tai statym nustatytus vieojo valdymo galiojimus turini valstybini ir vietos savivaldos institucij, staig, j pareign visuma. Terminas vieoji administracija yra retai vartojamas, daniau galima rasti vieojo administravimo subjektai. Vieoji administracija nebtinai turi sietis su administracine teise. Ne bet kuri administracija yra administracins teiss objektas.
Lietuvos vieosios administracijos subjektai
Pirmiausia galima iskirti centrin ir teritorin viej administracij. Centrin vieoji administracija: 1) Respublikos Prezidentas ir Respublikos Prezidento kanceliarija. Tai reglamentuoja Konstitucija, Prezidento statymas, Prezidento kanceliarijos nuostatai. Taip pat Prezidento kanceliarijos darbo reglamentas, kur rengiamasi priimti. 2) Vyriausyb, Ministras pirmininkas, Vyriausybs kanceliarija. Reglamentuoja Konstitucija, Vyriausybs statymas, Vyriausybs darbo reglamentas, Vyriausybs kanceliarijos ir jos padalini nuostatai. 3) Ministerijos ir staigos prie ministerij. Pagrindiniai teiss aktai: Konstitucija, Vyriausybs statymas, Vyriausybs tvirtinami ministerij nuostatai, Ministerij darbo reglamentai, staig prie ministerij nuostatai, tvirtinami atitinkamo ministro, staig prie ministerij darbo reglamentai. 4) Vyriausybs staigos, turinios vieojo administravimo galiojimus. Konstitucijoje minimos labai abstrakiai, o pagrindiniai aktai yra Vyriausybs staig nuostatai, tvirtinami vyriausybs nutarimais, i staig darbo reglamentai. 5) Seimo formuojamos ir jam atskaitingos valstybins vieojo administravimo institucijos (Lietuvos bankas, VLKK, Valstybs kontrols staiga, Valstybin paminklosaugos komisija ir kt.). Reglamentuoja: Lietuvos banko statymas, VLKK statymas ir kt. 6) Vyriausybs takos sferoje esantys vieojo administravimo subjektai (Valstybs mon valstybs turto fondas). Reglamentuoja Valstybs turto fondo statai. 7) Miriu principu formuojami centrins vieosios administracijos subjektai. (Ryi reguliavimo tarnyba, Konkurencijos reguliavimo tarnyba, STT, VSD, Lygi galimybi kontrolieriaus staiga, vaiko teisi apsaugos tarnyba). J vadovyb teikiama Seimo, Respublikos prezidento bei ministro pirmininko sutarimu. Reglamentuoja: Lygi galimybi statymas, STT statymas, VSD statymas ir kt. Teritorins vieosios administracijos subjektai:
13 (29)
1) Apskrii virininkai ir j administracijos. Pagrindiniai teiss aktai: Apskrities valdymo statymas, tipiniai apskrities virininko administracijos nuostatai, patvirtinti Vyriausybs nutarimu bei konkrei apskrii virinink administracijos nuostatai, patvirtinti t apskrii virinink sakymais. 2) Savivaldybi vieojo administravimo subjektai. a) Savivaldybs taryba; b) Savivaldybs meras; c) Savivaldybs administracijos direktorius; d) Seninij seninai. Pagrindinis teiss aktas, reglamentuojantis i subjekt veikl yra LR vietos savivaldos statymas. Kiekvienos savivaldybs taryba turi veiklos reglament. Taip pat savivaldybs administracijos nuostatai, savivaldybs administracijos padalini nuostatai. Matyti, kad Lietuvos vieajai administracijai nepriskiriami Lietuvos Respublikos Seimas, Lietuvos teismai, kvaziteismai (ikiteismins administracini gin institucijos administracini gin komisijos apskrii, vyriausioji bei mokestini gin komisijos).
Lietuvos respublikos valstybs tarnybos santyki reglamentavimas
Pagrindiniai teiss aktai, kuriuos reikia inoti yra Valstybs tarnybos statymas ir Privai ir viej interes derinimo valstybinje tarnyboje statymas, Lietuvos respublikos vidaus tarnybos statutas, patvirtintas statymu. Valstybs tarnautojas yra pareignas, turintis vieojo administravimo galiojimus ir nustatyta tvarka priimtas valstybs tarnyb. Esminis dalykas yra tai, kad jis turi vieojo administravimo galiojimus. Valstybs tarnautojas turi teis kit asmen atvilgiu priimti administracinius sprendimus (daniausiai vienaalikai, pagal jam suteikt kompetencij). Valstybs tarnautojo teisinis statusas, jo teiss, pareigos, sprendimai, jo karjera ir atsakomyb yra reglamentuojami Valstybs tarnybos statyme (vadinasi, yra specialus teisinis reguliavimas, nes prastini darbuotoj padt reglamentuoja darbo kodeksas). Darbo teis valstybs tarnautojams yra taikoma tiek, kiek valstybs tarnautoj padties nereglamentuoja valstybs tarnybos statymas. Valstybs tarnyboje yra vairi kategorij: politikai, karjeros tarnautojai, asmeninio pasitikjimo tarnautojai, statutiniai tarnautojai, pakaitiniai ir kiti tarnautojai (Valstybs tarnybos statyme). Ne visiems valstybs tarnautojams taikomas is statymas ir j konkretinantys aktais. Svarbus dar vienas statymas Viej ir privaij interes derinimo valstybinje tarnyboje. io statymo taikymo sfera yra platesn valstybs tarnautojams nei Valstybs tarnybos statymo taikymo sfera. Pvz. Valstybs Turto fondas yra Vyriausybei priklausanti mon ir jos darbuotojai bei vadovas nepatenka Valstybs tarnybos statymo sfer. Ir kuris nors Valstybs Turto fondo tarnautojas u paeidim negalt bti baudiamas.
8. Administracins veiklos santyki teisinis reglamentavimas
Vieasis administravimas ir administracin veikla: svok ir turinio netapatumas 1) 2) 3) 4) 5) 6) 7) Administracinis reglamentavimas Vidaus administravimas Viej paslaug teikimo administravimas Administracini paslaug teikimas Kontrol, administracin prieira, auditas, prevencija Administracin kardomoji veikla Administracinio baudimo veikla
Vieas is admin istravi mas Ad min istr aci n vei kla
Vieasis administravimas statym galiot valstybs ir savivaldybs institucij, kit subjekt veikla, vykdant administracin reglamentavim, vidaus administravim, administracini paslaug teikim ir viej paslaug teikimo administravim. Valdymo, arba administracini, santyki yra daugiau, nei apbrta vieojo administravimo statyme. Manoma, kad prie administracins veiklos neturt bti priskirta administracinio baudimo veikla. r. J. Pauait-Kulvinskien Administracin justicija: teorija ir praktika. Kai kuri autori manymu, su baudimu susijusias normas reikt perkelti BK. Kita vertus, tai apsunkint teism darb, nes kiekvien paeidim reikt sprsti teisminiu keliu. Todl administracin baudimo veikla yra administracins teiss dalykas.
14 (29)
Administracinio reglamentavimo funkcijos norminimas (reguliavimas). Norminiai ir individuals administraciniai teiss aktai ir j teistumo slygos
Administracinis reglamentavimas apibriamas vieojo administravimo statyme: tai nuostat, taisykli, reglament, kit teiss akt primimas, skirtas statym ir savivaldybi taryb sprendim gyvendinimui. Administracinio reglamentavimo funkcijos yra normini administracini ir individuali teiss akt leidimas bei j teistumo slygos. Norminiai administraciniai aktai yra vairi titul: nuostatai, taisykls, instrukcijos, reglamentai, tvarkos apraai, nutarimai. Administracinis reglamentavimas normini administracini akt primimas. Individuals administraciniai aktai nra administracinis reglamentavimas. Tiek norminimo, tiek individualaus akto definicijas galima rasti vieojo administravimo statyme ir ABT. Norminis administracinis teiss aktas tai teiss aktas, nustatantis bendro pobdio elgesio taisykles, skirtas neapibdintai subjekt grupei ir taikomas nenustatyt skaii kart. Norminio administracinio akto poymiai: Tai aktas, kuriame tvirtintos teiss normos moni elgesio taisykls; Jis skirtas individualiais poymiais neapibdintiems subjektams; Norminis administracinis teiss aktas taikomas nenustatyt skaii kart. Individualus teiss aktas paprastai vienkartinio taikymo teiss aktas, skirtas konkreiam asmeniui, ar individualiais poymiais apibdintai teiss subjekt grupei. Individualaus administracinio akto bruoai: Nenustato (netvirtina) teiss norm, tik jas gyvendina; Individualus teiss aktas skirtas konkreiam subjektui arba individualiais poymiais apibdintai subjekt grupei; Vienkartinio taikymo aktas. Teiss aktus skirstyti norminius ir individualius svarbu sprendiant administracinius ginus tarp vieojo administravimo subjekto asmens (asmen) bei tarp pai vieojo administravimo subjekt. Kai teiss subjektai mano, kad vienas ar kitas administracins teiss aktas yra neteistas, nepagrstas ir kreipiasi gin institucij, iai institucijai reikia nustatyti, ar ginijamas aktas yra norminis, ar individualaus pobdio. Tai reikalinga, nes: 1) Skiriasi teiss subjektai, turintys teis ginyti administracin teiss akt.
Norminis administracinis teiss aktas Ginija: Seimo nariai; Seimo kontrolieriai; Apskrii virininkai; Teismai (administraciniai ir bendrosios kompetencijos) Vyriausybs atstovas Individualaus administracinis teiss aktas Ginija: Bet kuris teiss subjektas (asmuo (fizinis ar juridinis), pareignas, vieosios administracijos subjektas)
2) Priklausomai nuo to yra taikomos skirtingos procesins teiss normos sprendiant gin. Jei pasirodo, kad ginijamas aktas yra norminis, remiamasi vienomis taisyklmis, o jei individualus kitomis. 3) Teisins pasekms primus gin institucijos sprendim. Jeigu ginijamas norminis teiss aktas ir nustatoma, kad is aktas ar jo dalis yra neteisti, tai tada, administracinis teismas normin administracin akt ar jo ginijam dal panaikina, t.y. eliminuoja i normini teiss akt sistemos. Jei individualus teiss aktas pripastamas neteistu ar nepagrstu, tai atstatoma iki akto primimo teisin padtis (status quo). Kokiais kriterijais remiantis teismas isprendia gin, kuriai kategorijai priklauso teiss aktas? Yra 2 poymiai: irima, ar ginijamo teiss akto turinyje suformuluojamos teisins taisykls, kurias galima pavadinti normomis, irima, ar ginijamo akto turinys palieia individualiais poymiais neapibrt teiss subjekt rat. Kai teiss aktas lieia vien asmen, neaikum nekyla, bet jei individualus teiss aktas skirtas keliems ar keliolikai subjekt, tuomet kyla problem. Jo taikymo trukm. Individualus teiss aktas yra vienkartinio taikymo aktas. Norminis teiss aktas yra taikomas nenustatyt skaii kart. Praymai itirti norminio administracinio teiss akto teistum. Praymai skiriami 2 kategorijas:
Norminis administracinis teiss aktas Abstrakiame prayme nra konkretaus asmens, kurio teises ar statym ginamus Praymas, susijs su 15 (29) individualia byla yra sietinas su konkretaus
Apygardos administracinis teismas Pateikia LVAT sprsti Sprendia pats
Bendrosios kompetencijos teismas
Bendrosios kompetencijos teismas nagrinja civilin arba baudiamj byl ir suabejoja byloje taikomo administracinio teiss akto teistumu. Tada teismas sustabdo byl praydamas administracinio teismo, itirti io akto ar jo dalies teistum, atitikim auktesns galios teiss aktams. Kai administracinis teismas priima sprendim, tai, gavs atsakym individuali byl nagrinjantis teisjas atnaujina bylos tyrim ir isprendia j i esms. Abejon, dl individualioje byloje taikomo akto teistumo, gali kilti i norminio akto paskelbimo ar nepaskelbimo fakto. Gali bti, kad apygardos administracinis teismas, nagindamas administracinio gino byl apygardos administracinis teismas gali suabejoti byloje taikomo norminio administracinio akto teistumu. Tada apygardos administracinis teismas sustabdo individualios bylos nagrinjim ir arba pats ispendia abejotino akto teistumo klausim, arba kreipiasi LVAT.
Norminio ir individualaus administracinio akto teistumo slygos
Norminis administracinis teiss aktas. Konstitucijos virenybs principo paisymas. I Konstitucijos nuostatos, kad negalioja joks statymas ar teiss aktas prieingas Konstitucijai. Asmuo turintis toki teis, gali kreiptis administracin teism ir prayti itirti akto atitikt ne tik statymams ir Vyriausybs nutarimams, bet ir Konstitucijai. Dl io principo buvo nesusipratim administracini byl praktikoje, nes anksiau administraciniai teismai negaljo nagrinti atitikties Konstitucijai. Danai administraciniai teismai tiria atitikt statymams, nes egzistuoja teiss akt hierarchija, todl tirti atitikt tiesiogiai Konstitucijai nra btina. statytum virenybs principo paisymas. Bet kuris norminis administracinis teiss aktas neturi prietarauti statymui, kaip auktesn gali turiniam teiss aktui. Norminiais administraciniais tess aktais yra gyvendinamos bendresns statymo normos. Neprietaravimo slygos: a) Norminio administracinio akto normos turi sekti i statymo norm, t.y. administraciniame norminiame akte neturi bti sukuriamos visikai naujos teiss normos, nepagrstai ipleianios konkretizuojamo statymo turin. b) Norminis administracinis aktas neturi konkuruoti su statymu, t.y. reglamentuoti tokius socialinius santykius, kuriuos pagal Konstitucijoje nustatyt reguliavim arba pagal socialini santyki svarb leidiama reglamentuoti tik statymais. c) emesns grandies administravimo subjekt priimt akt neprietaravimas auktesns grandies subjekt priimtiems aktams. Jei i slyg nebus, norminis administracinis teiss aktas yra pripastamas negaliojaniu. Normini administracini akt vieumas, j skelbimas nustatyta tvarka Valstybs iniose arba vietinje spaudoje. Tik pasirayti norminiai administraciniai aktai gali bti skelbiami. Individualus administracinis teiss aktas: Turi bti pagrstas statym normomis ir nustatytais faktais. Jame turi bti aikiai suformuluotos subjektui nustatomos teiss ir pareigos. Jis turi bti pasiraytas institucijos, vadovo ar kito galioto asmens ir patvirtintas tos institucijos ar staigos antspaudu. is reikalavimas rodo, kad pirmiausia akt priimantis vieosios administracijos subjektas neturi viryti savo kompetencijos, t.y. jis turi pasiremti statymo ar kito teiss akto jam suteiktais galiojimais. Individualaus akto
16 (29)
pagrstumas faktinmis aplinkybmis taip pat turi bti. Aktas gali bti teistas, bet neatitikti reikalavim ir dl to jis gali bti panaikintas. Apibendrintai galima pasakyti, kad kalbant apie Lietuvos vieosios administracijos priimtus teiss aktus vertinant i teiss akt teistum galioja 2 nuostatos: Leidiama viskas, kas teiss aktuose tvirtinta. Pareignai neturi viryti savo kompetencijos priimdami normin ar individual teiss akt. Privaloma viskas, kas statym ir kit teiss akt nustatyta ir tvirtinta. ios dvi taisykls riboja administracin diskrecij (veiksm, pasirinkimo laisv). Ar vieojo administravimo subjektas gali priimti sprendim, atitinkant visuomens interesus, remdamasis AT principais?
Vidaus administravimo veiklos teisinis reglamentavimas
Vieojo administravimo definicija pateikta vieojo administravimo statyme apima ir vieojo administravimo veikl. Vieojo administravimo veikla tai administracini veiksm visuma, skirta utikrinti tinkam vieojo administravimo institucijos funkcionavim ir veikl. Bet kokia organizacija turi savo struktr, veikl, vis i organizacij reikia tvarkyti ir tai apima iuos veiksmus: Personalo valdymas; Institucijos, staigos vidaus struktros tvarkymas; Materialini-technini itekli valdymas; Ratvedybos tvarkymas ir kiti vidaus administravimo veiksmai. is vidaus administravimas mums nra labai domus dalykas. Gin dl vidaus administravimo nra tiek daug, daugiau gin ikyla tvarkant personalo reikalus. Priimami vairs administraciniai sprendimai (perklimas kit darbo viet ir pan.) ir su jais ne visada sutinkama. Tokie individuals teiss aktai priskiriami administracini teism kompetencijai.
Viej paslaug teikimo administravimo funkcija
Vieojo administravimo definicija apima ir viej paslaug teikimo administravimo veikl. Vieosios paslaugos apibrtos vieojo administravimo statyme, tai vietimo, mokslo, kultros, sporto ir kitos statym nustatytos paslaugos, kurias teikia valstybini ar savivaldybi institucij steigti paslaug teikjai. Taip pat viesias paslaugas gali teikti ir fiziniai asmenys, gav leidimus tokiai veiklai. Paios vieosios paslaugos, nieko bendro su administracine teise neturi. Tai yra civilins teiss sritis, nes i paslaug teikimas, grindiamas sutartimis, kurios yra civilins teiss atributas. CK galima rasti vieosios sutarties svok, dl kokios nors paslaugos tiekimo. Jei ikilt ginas dl toki paslaug, jos bt sprendiamos civiline tvarka. Viej paslaug administravimas yra i paslaug taisykli, reimo nustatymas, j reimo kontrol, apimanti paslaugos teikjo steigim, reorganizavim ar panaikinim. I ios veiklos kylantys ginai sprendiami administraciniame teisme. Tai yra administravimo veikla. Ne visada paprasta atskirti, kada ginas priskirtas administracini, o kada bendrosios kompetencijos teism sriiai. Gali bti, kad vieosios paslaugos teikjas ne tik teiks viesias paslaugas, bet gali bti, kad tiekjas turs padalin, kuris atliks administracin veikl. Tai bus mirus tiekjas. Ginai su iuo tiekju bus sprendiami administraciniame teisme. Pvz. V Susisiekimo paslaugos ir raudonas kontrolieri autobusiukas.
Administracini paslaug teikimas kaip vieojo administravimo funkcija
Administracini paslaug kategorijos tvirtinimas vieojo administravimo definicijoje yra naujadaras, nors ios paslaugos buvo teikiamos, bet neturjo statyminio reglamentavimo. Ginus dl administracini paslaug teikimo isprendia administraciniai teismai. Administracins paslaugos yra: Informacijos suteikimas vieojo administravimo institucijose. Tai reglamentuoja Teiss gauti informacij i valstybs ir savivaldybi institucij, staig statymas. Juridin reikm turini dokument idavimas asmenims, kurie kreipiasi vieojo administravimo institucijas. Licencij, leidim idavimas. Vyriausyb patvirtino veiklos licencijavimo taisykles, kuriose bna parayta, kas iduoda licencijas ar leidimus.
17 (29)
Asmen skund, praym isprendimas pagal administracins procedros taisykles. Reglamentuoja Vieojo administravimo statymo skirsnis Administracin procedra, Vyriausybs nutarimu patvirtintas Piliei ir kit asmen aptarnavimo vieojo administravimo ir kit institucij tvarkos apraas. Registravimo veikla; Sertifikavimas, sertifikat, patvirtinani paslaug kokyb idavimas; Patentavimas. ias paslaugas teikia vieojo administravimo subjektai.
Kontrols funkcija kaip administracins veiklos forma
Vieojo administravimo statyme kontrols funkcija tiesiogiai nra minima, taiau realiuose socialiniuose santykiuose ji atsispindi gana danai. Kitaip tariant, kontrols veikla yra viena i administracins veiklos form. Pats terminas kontrol yra plataus turinio kategorija.
Vieojo subjekto vidaus veikla Auditas Kontrol Prevencin veikla Administracin prieira Speciali valstybini inspekcij, tarnyb vykdoma prieira Savivaldybi administracin prieira
Valstybs kontrols statyme yra apibrta valstybs kontrols veikla, i veikla vadinama auditu. Tikslas yra kontroliuoti, kaip tvarkomas valstybs turtas. Administracins veiklos prieira, kaip kontrols forma, skiriama dvis dalis: 1) Speciali valstybini inspekcij, tarnyb vykdoma prieira; 2) Savivaldybi administracin prieira (Vyriausybs atstovas). Valstybin darbo inspekcija kontroliuoja darbdavius, kaip paisoma darbo teiss reikalavim. Neretai ios inspekcijos patvirtina tam tikros srities taisykles (tam tikrus reikalavimus) ir patys tikrina, kaip t taisykli yra laikoma.si. Jie yra ir administracins teiss krjai ir tikrintojai. Savivaldybi administracins prieiros santykius reglamentuoja specialus statymas (Savivaldybi administracins prieiros statymas, atkreipti dmes Vyriausybs atstovo teises savivaldybi taryb ir kit savivaldybi administravimo subjekt sprendimus). Pats Vyriausybs atstovo institutas atsirado 1994 m., jau sigaliojus Konstitucijai. Vliau i institucij nusprsta panaikinti, bet KT pripaino, kad tai prietarauja Konstitucijai, taigi institutas buvo reformuotas ir pavadintas Savivaldybi administracine prieira. Vyriausybs atstovas: Turi galiojim ir pareig tikrinti savivaldybs rengiam teiss akt projektus. Turi teis patikrinti jau priimtus teiss aktus (mero potvarkius ir kt.). Turi teis teikti savivaldybs merui nurodant, kokios teiss akto dalys ar visas aktas, prietarauja auktesns galios teiss aktams. Turi teis kreiptis administracin teism apsksdamas konkret teiss akt ar jo dal. Turi teis savo potvarkiu sustabdyti savivaldybs tarybos sprendim, jeigu io sprendimo pagrindu gali bti sudarytas civilinis sandoris, paeidiantis viej interes. Turi teis dalyvauti savivaldybs tarybos posdiuose. Prevencin veikla kaip kontrols forma. Prevencija ubgimas u aki. Administracins teiss kontekstu prevencins veiklos galima rasti daug kur ir tai reglamentuojama vairiuose teiss aktuose. Policijos pareignai turi teis bet kuriuo paros metu lankytis asmen, paleist i kalinimo staig, namuose. ie mons yra padidintos rizikos, todl tai yra reikalinga (r. Policijos veiklos st.). Administracin veikla pasiymi tuo, kad didele dalimi atvej kontrols veiksmai negali bti skundiami ar ginijami teisme ar kitoje gin institucijoje. Valstybs audito ivadas i dalies galima ginyti. Administracin prieira i kontrols forma yra neginijama, nes j atlieka valstybs inspekcijos pareignas, jei jis nevirija savo kompetencijos, ginyti netgi neieina. Vyriausybs atstovo sprendim savivaldybs taip pat neginija.
Reagavimo teiss paeidimus funkcija, kaip administracins veiklos forma Jovita Valatkait, 2007
18 (29)
Vieojo administravimo definicijoje i veikla neminima. Reagavimas paeidimus, administracine prasme, yra kardomoji statym galiot pareign ir institucij veikla, veiksmai siekiant: a) Nutraukti darom teiss paeidim. b) Isiaikinti paeidjo asmenyb ir paeidimo padarymo aplinkybes. c) Sudaryti slygas taikyti teiss paeidjui atsakomyb ar sankcijas. Administraciniai kardomieji veiksmai skirstomi dvi grupes: Specialieji kardomieji veiksmai. Jiems priskirtini: Psichin prievarta (poveikis). Tai spjimas asmeniui, kad jis gali susilaukti fizinio poveikio. Fizin prievarta. Tai specialij, policijos ginkluotje esani, priemoni pavartojimas. aunamojo ginklo panaudojimas. Fizins prievartos i aunamojo ginklo pagrindai (kada leidiama ir kada draudiama). Kiti veiksmai: Nustatyta Policijos st. darb sustabdymas; ir Valstybs sienos objekto udarymas; apsaugos tarnybos st. neteistai statomo statinio nugriovimas. Procesiniai kardomieji veiksmai. Jiems priskiriami: Paeidjo pristatymas. Administracinis sulaikymas. Asmens apira ir daikt patikrinimas. Daikt ir dokument pamimas. Nualinimas nuo transporto vairavimo ir pristatymas blaivumui patikrinti. Transporto priemons nutempimas. Vaiuokls blokavimas. is skirstymas yra jurisprudencinis. ie veiksmai yra sureguliuoti ATPK, btent, io kodekso procesinje dalyje, kuri vadinasi Administracini teiss paeidim byl teisena. ie veiksmai apskundiami auktesniam pareignui ar apylinks teismo teisjui. Kada galima ginyti fizin poveik, panaudot prie asmen? Tai pareigno kompetencijos virijimas, nes fizinis poveikis gali bti pavartotas tik tam tikrais pagrindais. Taip pat prievartos proporcingumas.
Baudimo funkcija kaip administracins veiklos forma
Vieojo administravimo apibrime apie vieojo baudimo funkcij nieko nepasakyta, taiau vieojo administravimo kontekste btina apie j pakabti, nes j atlieka vieosios administracijos subjektai. Teiss normos, reglamentuojanios baudimo funkcij, sudaro atsakomybs administracinje teisje subinstitut. Atsakomyb administracinje teisje dalijame 3 dalis:
Atsakomyb Tarnybin Administracin Taikoma pagal Valstybs tarnybos st. Atsakomyb pagal specialiuosius st.
Pagal specialius statutus (statutin)
Reikia skirti dvi svokas administracin atsakomyb ir atsakomyb pagal administracin teis, ios dvi svokos nra sinonimai, antroji i j yra gerokai platesn. Administracin atsakomyb tai tokie teisiniai santykiai, kai ATPK nurodytas subjektas pagal savo kompetencij paskiria administracini teiss paeidim kodekse nurodyt nuobaud (-as) asmeniui, padariusiam ATPK specialiojoje dalyje nurodyt administracin teiss paeidim (administracin nusiengim). Jos bruoai: Atsakomybs subjektas asmuo, sulauks tam tikro ATPK nustatyto amiaus (LR pilietis, usienietis, esantis Lietuvoje, asmuo be pilietybs); nepilnametis. Atsakomybs pagrindas administracinis teiss paeidimas (administracinis nusiengimas), ATPK nurodytas kaip visuomenei pavojinga veika ar neveikimas.
19 (29)
Administracin atsakomyb taiko ATPK nurodyti teiss subjektai, pagal ATPK nustatyt kompetencij. U administracin teiss paeidim (jo padarym) skiriama viena pagrindin arba pagrindin ir papildoma nuobaudos, ivardytos ATPK. Kaip matyti, subjekt ratas yra labai platus ir skiriasi nuo tarnautoj atsakomybs. Tai, kas laikytina administraciniu teiss paeidimu, skaityti ATPK. Taikyti nuobaudas gali tik tam tikri subjektai (juos taip pat galima rasti ATPK). Tai pat pasiirti apie nuobaudas (kokios jos). Kodekse yra tvirtinti pagrindai, atleidiantys nuo atsakomybs: btinasis reikalingumas ir btinoji gintis. Taip pat nurodytos atsakomyb lengvinanios ir sunkinanios aplinkybs. Dabar galiojaniame ATPK 301 str. atsivelgiant lengvinanias aplinkybes galima skirti maesn baud, nei nurodyta sankcijoje arba visai neskirti jokios. Atsakomyb pagal administracin teis (baudimo funkcija) tai tokie teisiniai santykiai, kai administracins teiss norm paeidusiam fiziniam ar juridiniam asmeniui taikomos atitinkamuose LR statymuose nurodytos (tvirtintos) teisins sankcijos. Atsakomyb pagal valstybs tarnybos statym tai tokie teisiniai santykiai, kai institucijos vadovas ar kitas teiss akt galiotas subjektas valstybs tarnautojui u tarnybos pareig nevykdym ar netinkam vykdym paskiria vien i valstybs tarnybos statyme nurodyt tarnybini nuobaud. Bruoai: a) Atsakomybs subjektas yra valstybs tarnautojas, priimtas valstybs tarnyb pagal valstybs tarnybos statymo reguliavim. b) ios atsakomybs faktinis pagrindas yra tarnybinis nusiengimas. c) Atsakomyb taiko institucijos (staigos valdovas) ar kitas galiotas asmuo, tarnybinio pavaldumo tvarka. d) Taikoma viena i valstybs tarnybos statyme nurodyt tarnybini nuobaud. Statutin atsakomyb. i atsakomybs ris turi savo ypatum. Atsakomybs subjektas yra statutinis valstybs tarnautojas pareignas. O statutinis tarnautojas nuo prastinio skiriasi tuo, kad tarnybos santykius reglamentuoja ne valstybs tarnybos statymas, o specialieji teiss aktai statutai. Jie yra gana specifinio reguliavimo nustato kitoki tvark, nei statymai. Kitas ypatumas statutins atsakomybs pagrindas gali bti ne tik statutins tarnybos pareig neatlikimas ar netinkamas j vykdymas, bet ir kitoks statutinio pareigno padarytas teiss paeidimas. Statutin atsakomyb taikoma nepriklausomai nuo administracins ar baudiamosios atsakomybs taikymo iam pareignui. Tai reikia, kad jei statutinis valstybs tarnautojas padaro, tarkim, administracins teiss paeidim, tai jam taikoma administracin atsakomyb, pagal ATPK, tokiam pareignui dar galima taikyti sankcij pagal tarnybos statut. Statutiniams pareignams taikomi auktesni reikalavimai. Statutuose numatoma daugiau tarnybini nuobaud ri nei valstybs tarnybos statyme. Valstybins tarnautoj materialin atsakomyb. Tai veiksmais ar neveikimu padaryta ala. U valstybs tarnautoj padaryt al atlygina savivaldyb ar valstyb i savo biudeto. Paskui regreso tvarka i to tarnautojo ilaidos iiekomos. Kitas atvejis kai valstybs tarnautojas padaro al tai institucijai ar staigai, kurioje jis dirba. Atsakomyb pagal specialiuosius LR statymus. Tai atsakomyb pagal LR tabako kontrols, Konkurencijos kontrols, Alkoholio kontrols ir kitus st. Tarp ATPK ir i statym nra ryio. ie statymai yra reikmingi visuomenei, t paeidim pavojingumo poiriu, statymuose yra normos (straipsniai), kur numatyta atsakomyb u i statym paeidimus. ios atsakomybs subjektai yra ne tik fiziniai, bet ir juridiniai asmenys. Sankcij dydis u specialiuose statymuose nurodytus paeidimus yra didelis. ias sankcijas taiko btent iuose statymuose nurodyti teiss subjektai. Sankcijos nuobaudomis nevadinamos, vadinamos ekonominmis sankcijomis ar tiesiog bauda (kuri paprastai bna pinigin).
Atsakomybs taikymo teistumo slygos
Tai i esms laikymasis bendrj ir kit teiss princip. Pvz. non bis in idem; lex retro non agit (kalbama apie sunkinanius atsakomyb); proporcingumo principas; protingumo kriterijus; humanikumo principas.
9. Administracini gin institutas (gin santyki reglamentavimas)
Administracini gin samprata ir grupavimas Jovita Valatkait, 2007
20 (29)
Administracinio gino apibrimas pateiktas Administracini gin teisenos statyme. Administraciniai ginai yra konfliktai su vieosios administracijos subjektais taip pat ginai tarp pai vieosios administracijos subjekt. Konfliktai kyla dl raytini valdymo akt (norminio ar individualaus pobdio) taip pat dl vieojo administravimo subjekt realini veiksm bei vieojo administravimo subjekt neveikimo ar vilkinimo. ia kalbama apie ginus, kurie kyla i vieojo administravimo veiklos. Administraciniams ginams prilyginami valstybs tarnybos (tarnybiniai) ginai bei mokestiniai ginai. Skiriamos dvi administracini gin kategorijos: Ginai dl subjektins teiss. Tai individualaus pobdio konfliktai dl priimt individuali administracini sprendim (raytini akt) taip pat dl vieosios administracijos subjekt veiksm ar neveikimo vilkinimo. Jie skiriami 3 ris: Individuals administraciniai ginai. Pavyzdiui, paskirtos administracins nuobaudos ginijimas; ginas dl detaliojo plano nepatvirtinimo; ginas dl kardomosios prievartos. Tarnybiniai ginai valstybs tarnautojo ginai su institucijos ar staigos vadovu ar kitu subjektu, kuriam valstybs tarnautojas yra pavaldus. Mokestiniai ginai ginai tarp mokesio moktojo ir mokesio administratoriaus. Ginai dl objektins teiss. Tai tokie administraciniai konfliktai, kai yra ginijamas norminio administracinio akto teistumas. Ginyti normin administracin akt turi teis tik tam tikri subjektai, nurodyti ABT.
Subjektai, kuriems statym priskirta nagrinti administracini gin bylas
Pagal dabar galiojant reglamentavim yra ie subjektai: Teismai. Didija dalimi ginus isprendia specializuoti teismai (administraciniai), taiau kai kuriuos ginus sprendia bendrosios kompetencijos teismai. Administraciniai teismai: 1) 5 apygard administraciniai teismai. Jiems pavesta tirti: Teritorini vieojo administravimo subjekt priimt normini administracini teiss akt teistum. Be to, apygard administraciniai teismai pagal kompetencij sprendia individualius administracinius ginus. Jie neturi baudimo funkcijos. Ginus dl centrini administracijos subjekt priimt teiss akt. Nagrinja Centrini normini administracini teiss akt teistum. Sprendia ginus dl kai kuri individuali administracini sprendim, kuriuos prim vieojo administravimo subjektai. Pirmja instancija sprendia ginus dl nutarim, priimt administracini teiss paeidim bylose, kai nutarim yra prims apylinks teismas ir teisjas. Apeliacin instancija sprendimams, kuriuos prim apygard administraciniai teismai.
2) Vilniaus apygardos administracinis teismas. Nagrinja: 3) Lietuvos Vyriausiasis administracinis teismas:
Administracin kardomj veiksm asmuo skundia apylinks teismui ar teisjui. Be to, bendrosios kompetencijos apygardos teismui skundiami Respublikos Prezidento dekretai (pvz. dl teisj atleidimo i pareig). Ikiteismins (kvaziteismins) gin institucijos ioms institucijoms priskiriamos tokios: 1) Administracini gin komisijos (Administracini gin komisij st.). Pagal statym nustatytos 3 lygi administracini gin komisijos: savivaldybi (visuomenins); apskrii; vyriausioji (sprendia dl centrini vieojo administravimo subjekt veiksm). Tarp gin komisij nra subordinacijos. Administracini gin komisijoms priskirta nagrinti asmen ir institucij skundus dl vieojo administravimo subjekt priimt individuali raytini teiss akt, taip pat dl vieosios administracijos subjekt veiksm (neraytini).
21 (29)
Taip pat dl atsisakymo atlikti vieojo administravimo veiksmus ar vilkinimo juos atlikti. statym nustatytais atvejais individualius aktus reikia sprsti administraciniame teisme. Administracini gin komisijai priskirtini ginai, jei tai nustato konkretaus statymo norma. Jei statymas nenustato, kokioje institucijoje konkretus ginas turi bti nagrinjamas, tai pareikjas gali pasirinkti ar jam kreiptis administracin teism ar gin komisij. Administracins gin komisijos sprendimas vliau gali bti apskstas administraciniam teismui.
2) Mokestini gin komisija. Tai specializuota komisija, nagrinjanti ginus tarp mokesi moktojo ir administratoriaus. Vieojo administravimo subjektai, kuriems statymu pavesta gin nagrinjimo funkcija. Yra nemaai atvej, kai statymai pareigoja asmen dl gino isprendimo pirmiausia kreiptis pat vieojo administravimo subjekt. Vieojo administravimo st. yra skirsnis Administracin procedra. Tai reikia administravimo isprendim paioje vieojo administravimo institucijoje, kai paeistos asmens teiss ar statymo ginami jo interesai. Inicijuoti administracin procedr turi ne tik asmuo, kurio teiss paeistos, bet ir kitas subjektas, pvz. valstybs tarnautojas. Institucijos vadovas, gavs praneim, pareigoja tarnautojus itirti atvej, o ie pateikia ivad ir vadovas priima sprendim. Slygikai galima priskirti ir Seimo kontrolierius. Jie sprendia asmen ginus su vieja administracija. Seimo kontrolierius pateikia rekomendacij itaisyti paeidimus, bet j galima ir nevykdyti. Seimo kontrolieriai sprendia praymus dl: Piktnaudiavimo ar biurokratizmo. Paeist teisi ir laisvi. Gina viej interes.
10. Vieojo administravimo subjekt valdymo aktai ir j ginijimas

Respublikos Prezidento ir Respublikos Prezidento kanceliarijos valdymo aktai, j ginijimas
Respublikos Prezidentas yra specifinis vieojo administravimo subjektas dl savo konstitucinio statuso. Jis yra valstybs vadovas ir turi plat imunitet. Prezidentui yra artima vieojo valdymo funkcija. i funkcija pasireikia skiriant ir atleidiant valstybs pareignus, taip pat Prezidento priimamais teiss aktais tvirtinant kai kuriuos norminius teiss aktus. Dauguma Prezidento valdymo akt yra individualaus pobdio, kai kurie yra norminio pobdio (j yra nedaug). Prezidentas nra rykus administracins teiss krjas. Prezidento aktai yra dviej titul: Prezidento dekretai (didioji dalis). Konstitucijoje minimi tik dekretai. Jie priimami daniausiai skiriant ir atleidiant aukiausiuosius pareignus. Kai kuriais dekretais yra patvirtinti norminiai aktai, nuostatai (Malons komisijos nuostatai, Pilietybs komisijos nuostatai ir kt.). Prezidento potvarkiai. Jie randami Respublikos Prezidento statyme. Skirti prezidentros (Respublikos Prezidento rezidencija ir kanceliarija) vidaus klausimams reguliuoti. Ginijant Prezidento teiss aktus: 1) Respublikos Prezidento dekretai gali bti skundiami Konstituciniam teismui. 2) Kai kurie Prezidento dekretai ginijami bendrosios kompetencijos teisme. 3) Jei reikt sksti Prezidento potvark (vidin teiss akt) neaiku, kur jis galt bti ginijamas: tai neeina nei Konstitucinio, nei administracini teism kompetencij. Respublikos Prezidento kanceliarija. Tai taip pat yra vieojo administravimo subjektas. Ji turi nemaai padalini ir valstybs tarnautoj. Pvz. kanclerio patvirtintas Kanceliarijos tvarkos apraas turt bti skundiamas LVAT, nes tai norminis teiss aktas. Todl Prezidento akt nereikia painioti su Kanceliarijos aktais. Kanceliarija administracins teiss poiriu yra svarbi dar vienu aspektu. Tai informacijos gavimas i Respublikos Prezidento kanceliarijos. Jei bt atsisakyta teikti toki informacija, tai gali bti ginijama LVAT.
Vyriausybs valdymo aktai ir j ginijimas
22 (29)
Vyriausybs aktai yra Vyriausybs nutarimai, tai tvirtinta Konstitucijoje. Nutarimai gali bti ir norminio, ir individualaus pobdio. Vyriausyb skiria apskrities virininkus. Vyriausyb skiria Vyriausybs atstovus, kurie priiri veikl. Didel dalis nutarim yra norminiai teiss aktai. Vyriausyb tvirtina ministerij nuostatus taip pat Vyriausybs staig nuostatus, vairias taisykles. Be nutarim dar yra Vyriausybs pavedimai. Tai ratiki dokumentai kokiem nors subjektams kak padaryti. Vyriausybs nutarimai ir aktai yra ginijami LR Konstituciniame teisme.
Ministro pirmininko valdymo aktai ir j ginijimas
Kaip Vyriausybs vadovo, jo akt titulas yra potvarkiai. ie yra individualaus pobdio teiss aktai. Be to, Ministras pirmininkas gali duoti pavedimus. ie aktai ginijami bendrosios kompetencijos teisme todl, kad administraciniai teismai nesprendia gin dl Ministro pirmininko priimt teiss akt. Tai numatyta vertinant ministro status.
Ministerij (ministr) valdymo aktai ir j ginijimas
ia reikia pastebti, kad valdymo aktai, priimami ministerijose, turt bti vadinami ministr aktais, nes ministras atsako u ministerijos veikl jam pavestoje valdymo srityje. Ministr leidiam teiss akt titulas yra sakymai ir sakymais tvirtinami teiss aktai. Ministro sakymai yra tiek individualaus, tiek norminio pobdio. Norminio pobdio yra tie, kurie tvirtinami kiti teiss aktais (reglamentai, nuostatos ir kt.). Individuals ministro sakymai priimami daniausiai personaliniais tikslais (nubaudimas ir pan.). Be to, ministrai duoda pavedimus (ratus) pavaldiems tarnautojams. Gali bti ir kitoki rat. Administracinis teismas nepasisak, kad i praktika yra netinkama.
staig prie ministerij vadov teiss aktai
staigos prie ministerij tai ministerij pavaldume esantys departamentai, tarnybos, inspekcijos. ios staigos yra vairi pavedim ir joms priskirtos valdymo funkcijos specifinse srityse, tai nra ministerij struktriniai padaliniai. i staig vadovai vienasmenikai priima teiss aktus vykdydami savo funkcijas, tai daniausiai sakymai ir sakymais tvirtinami kiti teiss aktai. Kai kuri staig prie ministerij vadovai leidia ir kitoki titul teiss aktus. Pvz. Policijos komisaras gali ileisti cirkuliar. ie aktai yra ir norminiai, ir individualaus pobdio.
Vyriausybs staigos (staigos prie Vyriausybs)
Vyriausybs statyme pasakyta, kad ministerijoms nepriskirtoms valdymo sritims, Vyriausyb gali steigti Vyriausybs staigas. Vyriausybs staig yra vir 20 (pvz. Statistikos departamentas, Kno kultros ir sporto departamentas). Nra tvirtinto srao, todl i staig skaiius vis keiiasi. Vyriausybs staig vadovai leidia toki pat titul teiss aktus, kaip ir ministrai, t.y. sakymus ir sakymais tvirtinamus kitus teiss aktus. Jei sujungtume ministerijas, staigas prie ministerij ir Vyriausybs staigas ir kalbtume, kam i staig vadov aktai yra skundiami, pamatytume, kad tai tie patys subjektai. Norminiai teiss aktai yra ginijami LVAT, tai seka i ABT. Individuals aktai ginijami Vilniaus apygardos administraciniam teismui. Nes Vilniaus apygardos administracinio teismo kompetencija yra nagrinti ginus dl centrini vieojo administravimo subjekt akt. Tokie ginai dar gali bti nagrinjami Vyriausioje administracini gin komisijoje, jei kitaip nenustato statymas. Vyriausij administracin gin komisij kiekvienais metais patenka daug praym dl vieojo administravimo subjekt veiksm ar j vilkinimo. Vieojo administravimo subjekt veikloje gali susidaryti situacij, kai ginas nra priskirtas administracinei jurisdikcijai. Nemaai moni vieojo administravimo subjektams dirba pagal darbo sutartis, todl ginus dl toki santykius turi sprsti bendrosios kompetencijos teismas.
Apskrii administravimo subjekt valdymo aktai ir j ginijimas
Apskrityse administravimo subjektai yra apskrities virininkas, pavaduotojai ir apskrities virininko administracija (departamentai, tarnybos skyriai). Administracijos paskirtis padti virininkui gyvendinti jo funkcijas. Apskrities virininko aktai sakymai ir kiti teiss aktai (pvz. apskrities virininko sprendimai, juos apskrities virininkas priima nuosavybs teisi em atkrimo klausimais). Didioji apskrities virininko priimam teiss akt dalis yra individualaus pobdio ir taikomi vien kart. Taiau kai kuriais atvejais apskrities virininkas savo sakymu tvirtina kit teiss akt (pvz. apskrities virininkas savo sakymu tvirtina administracijos virininko nuostatus). Kadangi tai teritorinis administravimo subjektas ginijama apygardos Jovita Valatkait, 2007 23 (29)
administraciniam teismui. Jei kitaip nenustato statymas, apskrities virininko priimtas teiss aktas yra skundiamas apskrities administracinei gin komisijai.
Savivaldybi administraciniai subjektai ir j ginijimas
Savivaldybi administravimo subjektai yra ie: Savivaldybi taryba. Tai vietos valdios institucija savivaldybje, taip pat vieojo administravimo subjektas. Savivaldybs tarybos valdymo akt titulas yra sprendimai. Jie yra tiek individualaus, tiek norminio pobdio. Individuals sprendimai priimami labai vairiais klausimais. Savivaldybs taryba tvirtina vairias taisykles. Meras. Savivaldybs meras antrasis vieojo administravimo subjektas, jo valdymo akt titulas potvarkiai. Didiuma j yra individuals, taiau galima rasti ir norminio pobdio, pavyzdiui, meras tvirtina mero sekretoriato nuostatus. Savivaldybs administracijos direktorius. Jo valdymo akt titulai sakymai ir jais tvirtinami kiti teiss aktai. sakymai gali bti norminio ir individualaus pobdio. Savivaldybs administracijos padalini vadovai. Seninij vadovai seninai. J valdymo akt titulas yra sakymai. Tai individualaus pobdio teiss aktai. Pagal dabar galiojant ATPK seninai statymo numatytais atvejais gali taikyti administracin atsakomyb, jie gali priimti nutarimus skirtis nuobaudas. Slygikai galima priskirti: Savivaldybs kontrolieri; Centrin audito komisij. Norminiai savivaldybs vieojo administravimo subjekt valdymo aktai yra ginijami atitinkame apygardos administraciniame teisme. Individuals savivaldybs administravimo subjekt aktai ginijami arba administraciniame apygardos teisme, arba apskrities administracini gin komisijoje. Priklauso nuo to, kaip nustato statymas.
Administracins teiss metodologiniai klausimai

11. Teisingo administracins teiss taikymo klitys
Tai pozityvinio teisinio reguliavimo netobulumai, trkumai, kuri pasitaiko vairi. Administraciniams teismams ar administracini gin komisijoms ias klitis tenka vienu ar kitu bdu veikti. Tokioms klitims galima priskirti ias: 1) Administracins teiss (statym) spragos. Tai tokie atvejai, kai aktualaus socialinio valdymo santykio teiss aktai i viso nereglamentuoja arba normos, reguliuojanios santyk yra suformuluotos neaikiai, dviprasmikai netobulai reguliuoja vieojo valdymo santykius. Taigi statym spragos yra dvejopos: Absoliuios kai nra statymo. Santykins (slygikos). Kodl toki sprag atsiranda? Viena i prieasi yra socialini santyki dinamika, kai statym leidjas nespja su besikeiianiomis gyvenimo slygomis. Kita prieastis yra statym leidjo nesiningumas, kur lemia neteistas lobizmas, siauri interesai, statym leidjo neprofesionalumas, netinkamai formuluojant pozityvins teiss normas, atsainumas. 2) Administracini statym (teiss akt) kolizija. Tai reikinys, kai t pat vieojo valdymo santyk skirtingai reglamentuoja du ar daugiau teiss akt. Kolizija yra absoliuiai neigiamas reikinys, nes nepriimtina situacija, kai gino atveju, tas pats atvejis gali bti isprstas skirtingai. Teism praktika turi bti vienoda. 3) Teiss norm (reguliavimo) konkurencija. Tai tokie atvejai, kai panaius socialinius vieojo valdymo santykius reguliuoja keli teiss akt normos. Skirtingai nuo kolizijos, norm konkurencija yra teigiamas reikinys, nes taip siekiama geriau reglamentuoti aktual socialin santyk.
24 (29)
12. Teisingo administracins teiss taikymo klii veikimo bdai
Galimi tokie statym kit teiss sprag veikimo bdai: Teiss aikinimo metod panaudojimas. Metodai: Lingvistinis (gramatinis). Labai danai izoliuoto io metodo taikymo nepakanka. Sisteminis. Pagrindiniai metodo postulatai: 1) Laikoma, kad statym leidjas yra protingas, statymus, j normas kuria ne iaip sau, o tikslingai, matydamas statym, kaip vientis teiss akt. 2) Jeigu taip, tai kiekviena atskira teiss norma sistemikai siejasi su kitomis statym normomis. 3) Jeigu aikinant norm padaroma kitokia ivada (neatrandama normos ssaj su kitomis normomis), tai toks aikinimas neteisingas ir norm reikia aikinti kitaip. Loginis. Kartais pakanka vien tik izoliuoto loginio metodo taikymo. Teleologinis (statymo tiksl). statymo tikslai atsispindi preambulje. statym leidjo tiksl. Kartais teleologinio metodo nepakanka, kartais norint isiaikinti tikrj normos prasm, reikia aikintis statymo leidjo tikslus. Tuomet analizuojamos Seimo stenogramos ir pan. Istorinis. Kartais teiss taikytojas teismas, sprsdamas dl teiss atitikties, gali pasiremti tuo, kas buvo anksiau ir geriau suvokti ginijamos normos ar norm tikrj prasm. Ir kiti. Autentikas, siaurinamasis ar pleiamasis teiss normos aikinimas. Autentikas normos aikinimo bdas yra toks, kai normos tikroji prasm suprantama, tiksliai pagal tos normos formuluots odin iraik. Siaurinamasis ginijamos normos aikinimas yra toks, kai normos tikroji prasm nustatoma siauriau nei tai seka i odins formuluots. Pleiamasis kai normos prasm suvokiama plaiau, nei tai seka i normos formuluots. Administracinje teisje reikia inoti, kada negalima normos aikinti pleiamai. Administracini byl praktikoje suformuluotos ios taisykls: 1) Neleidiama pleiamai aikinti neaiki teiss norm, jei tai pablogint asmens, kaip administracinio gino alies, padt. 2) Neaiki vieosios teiss norma aikintina ne valstybs, bet mogaus, asmens naudai. 3) Neleidiama pleiamai aikinti aiki savo turiniu teiss norm. statym ir teiss analogijos taikymas. Kai nesant statymo ar normos, reguliuojanios socialin santyk, taikoma panai kito statymo norma. Teiss analogija pozityvins teiss sprag upildymas, pasiremiant bendraisiais teiss principais. Kai kur galima rasti, kad vieojoje teisje analogija neleistina. Taiau ABT yra nurodyta, kad jei nra statymo, reguliuojanio santyk, tai teismas taiko pana statym, o jei ir tokio nra, teismas remiasi bendraisiais statym pradmenimis, taip pat teisingumo bei protingumo kriterijais. Reikia pats statym leidjas tvirtina analogijos taikymo galimyb. Bet statymo analogija neleistina administracinio baudimo santykiuose. Ekstensyvi analogija. Yra toki administracinio baudimo santyki, kur leidiama, taip vadinama ekstensyvi analogija. Tai reikia, kad administracins teiss spraga upildoma kito teiss akto normos pagalba, ipleiant ios normos taikymo sfer. ATPK numato, kad statymai velninantys atsakomyb yra taikomi atgal. Subsidiarus kit teiss ak norm taikymas administracini gin bylose (civilins ir darbo teiss taikymas administracini gin bylose). Civilins teiss taikymas administracini gin santykiuose (kaip upildyti AT spragas): 1) Kai tai sakmiai nurodyta CK; 2) Kai administracinis ginas yra dl turtini santyki, kylani i vieojo administravimo veiklos ir AT nra normos, reglamentuojanios gino santyk (pvz. mokesi santykiai). Subsidiarus darbo teiss taikymas administracini gin santykiuose: 1) Tam, kad bt ivengta valstybs tarnautoj ir moni, dirbani pagal darbo sutartis nelygybs pasitelkiama darbo teis.
25 (29)
2) Darbas, kur atlieka specifin moni grup. Valstybs tarnybos santykiuose darbo teis taikoma tiek, kiek to nereglamentuoja valstybs tarnyb reguliuojantys statymai. Pvz. valstybs tarnautojas praosi atleidiamas i valstybs tarnybos, o vliau apsigalvoja ir nori atsiimti praym. Valstybs tarnybos statyme nra reglamentuota teis atsiimti praym, tuomet taikoma norma, esanti darbo kodekse. Kolizijos sprendimas: Lex posteriori derogat legi priori (taikomas vliau priimtas teiss aktas). Pagal subordinacijos princip.
Vyriausyb pagrindin ministerij Ministerijos Kiekviena prim savo darbo reglament, kur sakymu patvirtino ministras
Patvirtino reglament
darbo
1) Galioja abu teiss aktai, bet kolizija rasta (sureglamentuota kitaip arba ivis nesureglamentuota). 2) Galima bt kreiptis administracin teism dl ministerijos priimto akto atitikimo vyriausybs nutarimui. Norm konkurencijos veikimo bdai: Bendrosios ir specialiosios norm konkurencija (taikoma speciali norma) AT ir BT norm konkurencija. Jei konkretus paeidimas turt t ugaulumo element, reikt taikyti BK. Kvalifikuojani poymi paieka.
26 (29)
Priedai
Egzaminui
Svokos: 1. Vieasis administravimas 2. Administracinis reglamentavimas 3. Viej paslaug teikimo administravimas 4. Administracini paslaug teikimas (kas yra administracins paslaugos) 5. Vidaus administravimas 6. Valstybs tarnautojas 7. Tarnybin atsakomyb 8. Administracin atsakomyb 9. Administracinis teiss paeidimas (administracinis nusiengimas) 10. Administraciniai ginai 11. Administracin procedra 12. Norminiai administraciniai teiss aktai 13. Individualus teiss aktas 14. Ministerijos kolegija Teiss aktai: 1. Vieojo administravimo st. 2. Vyriausybs st. 3. Valstybs tarnybos st. (valstybs tarnyba, tarnautojai, j teiss ir pareigos) 4. Vietos savivaldos statymas (savivaldybi administracini subjekt: mero, tarybos, administracijos, seninijos, kt. galiojimai) 5. Administracini gin komisij st. 6. Apskrities valdymo st. 7. Savivaldybs administracins prieiros st. (vyriausybs atstovas) 8. Policijos veiklos st. (kardomj priemoni taikymas, policijos sistema, veiklos principai) 9. Vyriausybs nutarimas Dl piliei ir kit asmen aptarnavimo vieojo administravimo ir kitose institucijose tvarkos apraas (2002-09-25) 10. ATPK (bendrosios nuostatos: subjektai, galioti taikyti administracin atsakomyb, nagrinti administracini paeidim bylas 4 grups) 11. ABT (iki spec. Teisj kolegijos paskirties)
27 (29)
Schema
Administracin teis nesivaizduojama be vieojo valdymo akt, dar vadinam administravimo aktais, nes j pavidalu gyvendinami vieosios administracijos udaviniai ir funkcijos. Vieojo valdymo akt yra gausyb ir vairiausi.
Vieojo administravimo st. (VA) ABT
Vieasis administravimas (pateikiama definicija) Pagrindins vieojo administravimo sritys: 1. Administracinis reglamentavimas norminiai valdymo aktai (postatyminiai)
Raytiniai Raytiniai
2.
Vidaus administravimas individuals teiss aktai + realiniai veiksmai 3. Administracini paslaug teikimas individuals aktai
4.
Viej paslaug teikimo administravimas norminiai ir individuals aktai + realiniai aktai

Neturi raytins formos
Realiniai valdymo aktai: 1) 2) 3) 4) Kontrol (pvz. patikrinimas ar asmuo atlieka nam aret); Neturi raytins Administracin prieira; formos Kardomoji veikla; Administraciniai baudimo aktai teiss taikymo aktai, paprastai raytiniai.
Tie valdymo aktai, kurie seka i vieojo administravimo veiklos, visikai neireikia valdymo akt visumos. Todl reikt vadinti administracins veiklos aktais, nes tai apima visas ivardytas akt ris. Skiriasi i raytini valdymo akt ginijimo tvarka ir akto pripainimo neteistu teisins pasekms. Valdymo aktai paprastai yra priimami vienaalikai, nepriklausomai nuo kitos alies valios, civilins sutartys sudaromos abipusiu ali susitarimu. Individuals aktai. Pvz. sakymas paskirti auktesnes pareigas yra individualus aktas. Valdybos organas pritaiko konkrei statymo norm konkreiam asmeniui, todl individuals aktai neretai reikia ir teiss taikymo akt. Rykesn skirtum .pamatytume, jei palygintume su norminiu raytiniu teiss aktu, nes jis sukuria normines taisykles, individualiais poymiais neapibrtam subjekt ratui. Individualus aktas visuomet yra individualaus pobdio ir taikomas konkreiam subjektui ar j grupei. Yra byl, kai administracinis teismas suformuluoja kok nors nauj princip, kurio konstitucinio teismo jurisprudencijoje dar nra (pvz. vaiko teisi prioriteto principas).
28 (29)

Administracinė Teisė

Diunggah oleh

Informasi Dokumen

Judul Asli

Hak Cipta

Format Tersedia

Bagikan dokumen Ini

Bagikan atau Tanam Dokumen

Opsi Berbagi

Apakah menurut Anda dokumen ini bermanfaat?

Apakah konten ini tidak pantas?

Hak Cipta:

Format Tersedia

Administracinė Teisė

Diunggah oleh

Hak Cipta:

Format Tersedia

Jovita Valatkait, 2007

Administracins teiss kursas

Bendrieji administracins teiss teorijos klausimai

2. Pozityvins administracins teiss sistema

Administracins teiss prasme

Ssaja su civiline teise

Administracins teiss institutai

Administracins teiss institut grupavimas

Jovita Valatkait, 2007

Apygardos administracinis teismas Pateikia LVAT sprsti Sprendia pats

Bendrosios kompetencijos teismas

Pagal specialius statutus (statutin)

2) Vilniaus apygardos administracinis teismas. Nagrinja: 3) Lietuvos Vyriausiasis administracinis teismas:

10. Vieojo administravimo subjekt valdymo aktai ir j ginijimas

Jovita Valatkait, 2007

Administracins teiss metodologiniai klausimai

Jovita Valatkait, 2007

12. Teisingo administracins teiss taikymo klii veikimo bdai

Jovita Valatkait, 2007

Jovita Valatkait, 2007

Viej paslaug teikimo administravimas norminiai ir individuals aktai + realiniai aktai

Jovita Valatkait, 2007

Anda mungkin juga menyukai