Anda di halaman 1dari 118

I tema. Civilinio proceso teiss samprata, dalykas ir metodas....................................................................................................................4 1.1.

Civilinis procesas: kitos subjektni teisi ir interes gynimo bei gino sprendimo formos............................................................4 1.2. Teis teismin gynyb viena pagrindini asmens teisi. Teis gynyb LR Konstitucijoje ir kituose teiss altiniuose..........5 1.3. Civilinio proceso teiss atribojimas nuo kit teiss ak. CP ryys su materialiosiomis teiss akomis........................................6 1.4. CPT funkcijos ir udaviniai, tikslai..................................................................................................................................................6 1.5. CPT dalykas ir metodas. CPT svoka ir sistema..............................................................................................................................6 1.6. CP modeliai ir j esm.....................................................................................................................................................................7 1.7. CPT raida Lietuvoje.........................................................................................................................................................................7 1.8. CP modelis Lietuvos CPT ...............................................................................................................................................................8 1.9. CP samprata ir esm, skirtumas nuo CPT........................................................................................................................................8 1.10. CP teisenos.....................................................................................................................................................................................8 1.11. CP stadijos......................................................................................................................................................................................8 1.12. Tarptautinio CP svoka ir reguliavimo sritis..................................................................................................................................9 1.13. CPT mokslas. CPT mokymo disciplina.........................................................................................................................................9 1.14. iuolaikins CPT raidos tendencijos..............................................................................................................................................9 II tema. Civilinio proceso teiss altiniai....................................................................................................................................................9 2.1. Civilinio proceso teiss altini samprata........................................................................................................................................9 2.2. Teiss altini klasifikacija..............................................................................................................................................................9 2.2.1. Tiesioginiai(pirminiai) T :.....................................................................................................................................................10 2.2.2. Netiesioginiai (antriniai) altiniai............................................................................................................................................12 2.3. Civilinio proceso teiss vienodinimas............................................................................................................................................13 2.4. Tarptautinio CPT altiniai:.............................................................................................................................................................13 2.5. CPT normos ir j ypatumai:...........................................................................................................................................................14 2.6. CP TN galiojimas laiko atvilgiu, teritorijoje ir asmenims............................................................................................................14 2.6.1. Laiko atvilgiu:........................................................................................................................................................................14 2.6.2. Galiojimas teritorijoje:............................................................................................................................................................14 2.6.3. Galiojimas asmenims:.............................................................................................................................................................15 2.7. statymo ir teiss analogija CP.......................................................................................................................................................15 III tema. Civilinio proceso teiss principai...............................................................................................................................................15 3.1. Civilinio proceso teiss princip samprata. Civilinio proceso teiss princip reikm.................................................................15 3.2. Civilinio proceso teiss princip sistema ir tarpusavio ryys.........................................................................................................15 3.3 Civilinio proceso teiss princip klasifikavimas.............................................................................................................................16 3.4. Atskir civilinio proceso teiss princip turinys............................................................................................................................16 3.4.1. Teismins gynybos prieinamumo ir universalumo principas..................................................................................................16 3.4.2. Teisingum Lietuvos Respublikoje vykdo tik teismas............................................................................................................17 3.4.3 Teiss teising (sining, tinkam) teismo proces..............................................................................................................18 3.4.4 Teisj nepriklausomumo ir nealikumo principas................................................................................................................18 3.4.5 Teismo proceso vieumo principas..........................................................................................................................................19 3.4.6. ali procesinio lygiateisikumo principas.............................................................................................................................19 3.4.7. Teismo proceso kalbos principas............................................................................................................................................20 3.4.8. odikumo principas...............................................................................................................................................................20 3.4.9. betarpikumo principas ...........................................................................................................................................................20 3.4.10. Bylos nagrinjimo nepertraukiamumo ir teisj sudties nekintamumo principas...............................................................21 3.4.11. Rungimosi principas..............................................................................................................................................................21 3.4.12. Dispozityvumo principas.......................................................................................................................................................23 3.4.13. Teismo sprendimo primimo slaptumo principas.................................................................................................................24 3.4.14. Teiss bti iklausytam principas..........................................................................................................................................24 3.4.15. Teisjo vadovavimo procesui principas................................................................................................................................25 3.4.16. Laisvo rodym vertinimo principas.....................................................................................................................................25 3.4.17. Draudimo piktnaudiauti procesu principas..........................................................................................................................25 3.4.18. Proceso koncentracijos (operatyvumo) principas..................................................................................................................26 3.4.19. Proceso ekonomikumo principas.........................................................................................................................................27 3.4.20. Kooperacijos principas..........................................................................................................................................................27 3.4.21. Teismo sprendimo privalumumo principas...........................................................................................................................28 3.4.22. Valstybs garantuojamos teisins pagalbos (vgtp) principas................................................................................................28 3.4.23. Teismo pareigos aikinti ir taikyti statymus vadovaujantis teisingumo, siningumo ir protingumo kriterijais principas. 28 IV tema. Civiliniai procesiniai teisiniai santykiai ir j subjektai ...........................................................................................................29 4.1. Civilini procesini teisini santyki (CPTS) samprata ir bruoai. Civilini procesini ir materialij teisini santyki sveika ...............................................................................................................................................................................................................29 4.2. CPTS atsiradimo, pasikeitimo ir nutraukimo pagrindai.................................................................................................................29 4.3. CPTS elementai..............................................................................................................................................................................29 4.4. CPTS subjektai, ju klasifikavimas..................................................................................................................................................29 4.5. Proceso dalyviai: dalyvaujantys byloje asmenys, kiti proceso dalyviai.........................................................................................30 4.6. Civilinis procesinis teisnumas ir veiksnumas.................................................................................................................................30 4.7. Fiziniai ir juridiniai asmenys, valstyb - civilini procesini teisini santyki subjektai.............................................................30 4.7.1. Fiziniai asmenys - civilini procesini teisini santyki subjektai.........................................................................................30 4.7.2. Juridiniai asmenys - civilini procesini teisini santyki subjektai......................................................................................31

4.7.3. Valstyb - civilini procesini teisini santyki subjektas.....................................................................................................32 4.8. Teismas - privalomas civilini procesini teisini santyki subjektas..........................................................................................32 4.8.1.Teismo vaidmuo iuolaikinje visuomenje............................................................................................................................32 4.8.2. Teism ir teisj atsakomyb..................................................................................................................................................33 4.8.3. Teismo vaidmuo civiliniame procese......................................................................................................................................34 4.8.4. Teismo iaikinimo pareiga.....................................................................................................................................................35 4.8.5. Teismo sudtis.........................................................................................................................................................................36 4.8.6. Teisjo ir kit civilinio proceso dalyvi nualinimo pagrindai ir tvarka................................................................................36 4.8.7. Neleistinumas teisjui pakartotinai dalyvauti nagrinjant byl...............................................................................................37 V tema. Civilinio proceso alys.................................................................................................................................................................37 5.1. Civilinio proceso ali samprata. Iekovas ir atsakovas. alis materialija ir procesine teisine prasme.......................................37 5.2. ali esminiai bruoai . ali procesins teiss ir pareigos...........................................................................................................38 5.3. ali pareiga rpintis civilinio proceso skatinimu.........................................................................................................................39 5.4. Tinkama ir netinkama alis. Netinkamos alies pakeitimas tinkama.............................................................................................39 5.5. Procesinis bendrininkavimas. Bendrininkavimo rys. Privalomasis ir fakultatyvinis bendrininkavimas....................................40 5.6. Procesinis teisi permimas...........................................................................................................................................................41 VI tema. Tretieji asmenys civiliniame procese.........................................................................................................................................42 6.1. Tretieji asmenys civiliniame procese: samprata, poymiai, rys ir reikm................................................................................42 6.2. Tretieji asmenys, pareikiantys savarankikus reikalavimus; j skirtumai nuo iekovo...............................................................43 6.3. Tretieji asmenys, nepareikiantys savarankik reikalavim. J skirtumas nuo bendrinink ir nuo netinkamos alies...............44 6.4. Treij asmen procesins teiss ir pareigos...............................................................................................................................45 VII tema. Vieojo intereso gynimas civiliniame procese..........................................................................................................................46 7.1. Prokuroro, kit valstybs ir savivaldybi institucij bei fizini asmen, ginani viej interes, dalyvavimo civiliniame procese pagrindai, tikslas ir formos, procesins teiss ir pareigos........................................................................................................46 7.2. Prokuroro (P) dalyvavimas civiliniame procese............................................................................................................................47 7.3. Valstybs ar savivaldybi institucij bei kit asmen, ginani viej interes, dalyvavimas civiliniame procese....................47 7.4. Valstybs ir savivaldybi institucij traukimas arba j stojimas proces duoti ivad byloje..................................................48 7.5. Grups iekinys. ....................................................................................................................................................................48 8 TEMA. ATSTOVAVIMAS CIVILINIAME PROCESE......................................................................................................................48 8.1. Atstovavimo CP samprata. Atstovavimo CP skirtumai nuo atstovavimo materialinje teisje. ...................................................48 8.2. Atstovavimo CP tikslas ir rys. Atstovavimas pagal statym ir pagal susitarim.......................................................................48 8.3. Asmenys, kurie negali bti atstovais teisme..................................................................................................................................51 8.4. Atstovo teisme procesin padtis, galiojimai ir j forminimas. ..................................................................................................51 8.5. ADVOKATO TEISIN PADTIS CIVILINIAME PROCESE...................................................................................................52 8.6. Kuratorius civiliniame procese.......................................................................................................................................................53 9 TEMA. Civilini byl priskirtinumas teismams ir teismingumas.........................................................................................................54 9.2. Civilini byl priskyrimo teismams samprata ir principai.............................................................................................................54 9.3 Teisme nagrintinos bylos. Teismo ir kit ginus dl teiss sprendiani institucij kompetencijos atribojimas.......................56 9.4 Civilini byl teismingumo samprata ir rys................................................................................................................................57 9.4.1. Rinis (dalykinis) teismingumas...........................................................................................................................................57 9.4.2. Teritorinis teismingumas ir jo rys: bendrasis, alternatyvusis, iimtinis, sutartinis, keli susijungusi byl teismingumas ...........................................................................................................................................................................................................58 9.4.3 Funkcinis teismingumas...........................................................................................................................................................59 9.5 Teismingumo taisykli nesilaikymo procesiniai teisiniai padariniai. Civilins bylos, teismo priimtos inion, perdavimo kitam teismui tvarka. Gin dl teismingumo neleistinumas. .......................................................................................................................60 9.6 Bendrosios kompetencijos teism ir administracini teism kompetencijos atribojimo klausim sprendimo tvarka..................60 10 tema. Procesiniai terminai. Teismo nuobaudos....................................................................................................................................60 10.1 Procesiniai terminai: reikm, rys, samprata, skirtumai nuo kit termin................................................................................60 10.2. Procesini termin skaiiavimo taisykls....................................................................................................................................61 10.3. Procesini termin paeidimo teisiniai padariniai.......................................................................................................................61 10.4. Procesinio termino sustabdymas, pratsimas ir atnaujinimas......................................................................................................61 10.4.1. procesinio termino sustabdymas...........................................................................................................................................61 10.4.2. Procesinio termino pratsimas...............................................................................................................................................61 10.4.3. Procesinio termino atnaujinimas...........................................................................................................................................62 10.5. Teismo nuobaudos samprata, paskirtis ir rys. Teismo nuobaud skyrimo pagrindai ir tvarka. Teismo nuobaud apskundimas. ........................................................................................................................................................................................63 11 tema. BYLINJIMOSI ILAIDOS. USTATAS..............................................................................................................................64 11.1. Bylinjimosi ilaid civilniame procese samprata, reikm ir rys............................................................................................64 11.2. yminis mokestis: samprata, rys ir dydis.................................................................................................................................64 11.2.1. yminio mokesio rys ir dydis..........................................................................................................................................64 11.2.2. Iekinio suma ir jos nustatymo tvarka...................................................................................................................................65 11.2.3. Atleidimas nuo M ir M atidjimas....................................................................................................................................65 11.2.4. M grinimas......................................................................................................................................................................65 11.3. Su bylos nagrinjimu susijusios ilaidos .....................................................................................................................................65 11.3.1. Ilaidos susijusios su sumomis, imoktinomis liudytojams, ekspertams, vertjams, bei su vietos apira. ......................65 11.3.2. Atsakovo paiekos ilaidos. ..................................................................................................................................................65 11.3.3. Ilaidos, susijusios su procesiniu dokument teikimu. .......................................................................................................65

11.3.4. Ilaidos susijusios su teismo sprendimo vykdimu. ...............................................................................................................66 11.3.5. Atlyginimo u kuratoriaus darb ilaidos..............................................................................................................................66 11.3.6. Ilaidos advokato ar advokato padjjo pagalbai apmokti. Ilaidos, susijusios su valstybins teisins pagalbos skyrimu. Kitos btinos ir pagrstos ilaidos, susijusios su bylos nagrinjimu.................................................................................................66 11.4. Bylinjimosi ilaid paskirstymas alims ir j atlyginimas valstybei..........................................................................................68 11.4.1. Pagrindinis bylinjimosi ilaid paskirstymo principas........................................................................................................68 11.4.2. Bylinjimosi ilaid paskirstymas, kai iekinys patenkinamas i dalies...............................................................................69 11.4.3. Bylinjimosi ilaid paskirstymas, kai iekinio atsisakoma ar sudaroma taikos sutartis......................................................69 11.4.4. Bylinjimosi ilaid paskirstymas,kai byla baigiama be teismo sprendimo.........................................................................70 11.4.5. Bylinjimosi ilaid paskirstymas esant asmen daugetui....................................................................................................70 11.4.6. Bylinjimosi ilaid paskirstymas ypatingosios teisenos bylose..........................................................................................70 11.4.7. Bylinjimosi ilaid paskirstymas nustaius, kad alis piktnaudiavo procesu....................................................................70 11.4.8. Bylinjimosi ilaid atlyginimo sumainimas......................................................................................................................71 11.4.9. Bylinjimosi ilaid atlyginimas valstybei............................................................................................................................71 11.4.10. Bylinjimosi ilaid paskirstymo procedriniai klausimai.................................................................................................72 11.5. Ustato samprata ir paskirtis........................................................................................................................................................72 12 tema. PROCESINIAI DOKUMENTAI IR J TEIKIMAS...........................................................................................................73 13 TEMA. Iekinys ir atsakovo gynimosi priemons...............................................................................................................................75 13.1. Gino teisenos samprata ir esm..................................................................................................................................................75 13.2. Iekinio svoka. Iekinys vienas i pagrindini civilini teisi gynimo bd..........................................................................75 13.3. Teis iekin materialija ir procesine prasme...........................................................................................................................76 13.4. Iekini rys................................................................................................................................................................................77 13.5. Iekinio elementai. Iekinio dalykas. Iekinio pagrindas.............................................................................................................77 13.6. Iekinio dalyko ir pagrindo pakeitimas, iekinio reikalavim padidinimas ar sumainimas, iekinio atsimimas, atsisakymas ir iekinio paripainimas...........................................................................................................................................................................78 13.6.1. Iekinio dalyko ar pagrindo pakeitimas. Iekinio reikalavim padidinimas ar sumainimas...............................................78 13.6.2. Iekinio pareikimo atsimimas............................................................................................................................................79 13.6.3. Iekinio atsisakymas..............................................................................................................................................................79 13.6.4. Iekinio pripainimas............................................................................................................................................................79 13.7 Atsakovo interes gynimo bdai...................................................................................................................................................79 13. 8. Taikos sutartis .............................................................................................................................................................................80 XIV tema: LAIKINOSIOS APSAUGOS PRIEMONS..........................................................................................................................81 14.1. Laikinj apsaugos priemoni samprata, reikm ir rys..........................................................................................................81 14.2. Laikinj apsaugos priemoni (LAP) skyrimo slygos...............................................................................................................83 14.3. Praym dl LAP taikymo nagrinjimo tvarka............................................................................................................................83 14.4. Galim atsakovo nuostoli dl LAP taikymo atlyginimo utikrinimas.......................................................................................83 14.5. LAP galiojimas, pakeitimas ir panaikinimas................................................................................................................................84 14.6. Teismo nutari dl LAP vykdymas ir apskundimas..................................................................................................................84 14.7. Atsakomyb dl LAP paeidimo..................................................................................................................................................84 15 TEMA. RODYMAI IR RODINJIMAS CIVILINIAME PROCESE.............................................................................................85 15.1. rodinjimo CP samprata, tikslai, reikm...................................................................................................................................85 15.2. rodinjimo etapai: fakt ir rodym nurodymas, rodym pateikimas, rodym rinkimas, tyrimas ir vertinimas. Nauj rodym pateikimo ribojimas CP stadijose...........................................................................................................................................86 15.3. rodinjimo pareiga ir jos paskirstymas alims............................................................................................................................87 15.4. Aplinkybs, kuri nereikia rodinti.............................................................................................................................................88 15.4.1. Aplinkybs teismo pripaintos visiems inomomis (CPK 182 str. 1 p.)...............................................................................88 15.4.2. Prejudiciniai faktai (CPK 182 str. 2, 3 p., 279 str. 4 d.)........................................................................................................88 15.4.3. Teisins prezumcijos (CPK 182 str. 4 p.)..............................................................................................................................89 15.4.4. Fakt pripainimas (CPK 182 str. 5 p.).................................................................................................................................89 15.5. rodym svoka ir poymiai. rodym ssajumas ir leistinumas. rodym klasifikavimas.........................................................90 15.5.1. rodym svoka ir poymiai..................................................................................................................................................90 15.5.2. rodym ssajumas (180 str.)................................................................................................................................................90 15.5.3. rodym leistinumas..............................................................................................................................................................90 15.5.4. rodym klasifikavimas.........................................................................................................................................................91 15.6. rodinjimo priemons civiliniame procese.................................................................................................................................91 15.6.1. ali ir treij asmen paaikinimai...................................................................................................................................91 15.6.2 Liudytoj parodymai (CPK 189 196 str.)............................................................................................................................92 15.6.3 Raytiniai rodymai ir j rys. (CPK 197 - 203 str.).............................................................................................................93 15.6.4 Daiktiniai rodymai (CPK 204 209 str.).............................................................................................................................95 15.6.5. Apiros protokolas (CPK 210str)........................................................................................................................................95 15.6.6. Eksperto ivada (CPK 191str, 212str, 213str, , 214str, 216 str, 217str.).............................................................................95 15.6.7. Kitos rodinjimo priemons (CPK 220str, 57str )...............................................................................................................96 15.7. rodym utikrinimas. Teismo pavedimai (CPK 174str, 221str, 222str, 223str, 224str) ...........................................................96 16 TEMA. Civilins bylos iklimas........................................................................................................................................................96 Teis kreiptis teism teismins gynybos. Prielaidos ir ios teiss tinkamo realizavimo slygos. Iekinio forma ir turinys...............96 Atsisakymas priimti iekin...................................................................................................................................................................97 Iekinio trkum itaisymas..................................................................................................................................................................98

Iekinio primimas, civilins bylos iklimas. ....................................................................................................................................98 Keli reikalavim sujungimas, iskyrimas. ..........................................................................................................................................98 Civilins bylos iklimo teisins pasekms...........................................................................................................................................98 17 TEMA. Pasirengimas nagrinti byl teismo posdyje.........................................................................................................................99 Pasirengimo civilins bylos nagrinjimui teismo posdyje stadijoje tikslas ir reikm........................................................................99 Pasirengimo civilins bylos nagrinjimui teisme terminai....................................................................................................................99 Teismo vaidmuo pasirengimo bylos nagrinjimui stadijoje..................................................................................................................99 ali ir kit proceso dalyvi teiss ir pareigos pasirengimo nagrinti byl teisme metu....................................................................99 Teismo procesiniai veiksmai, atliekami rengiantis byl nagrinti teismo posdyje...........................................................................100 Atsiliepimas iekin...........................................................................................................................................................................100 Pasirengimo civilins bylos nagrinjimui bdai.................................................................................................................................100 Pasirengimas nagrinti byl teisme paruoiamj dokument bdu (CPK 227 str.)..........................................................................100 Paruoiamieji dokumentai, j rys ir turinys....................................................................................................................................100 18 TEMA. Civilins bylos nagrinjimas teismo posdyje......................................................................................................................101 Civilins bylos nagrinjimo teisme stadijos reikm, nagrinjimo teismo posdyje formos, teismo posdi skyrimas, vieta.........101 Civilins bylos nagrinjimas teismo posdyje odinio proceso tvarka...............................................................................................101 Teismo posdio sudedamosios dalys.................................................................................................................................................101 Parengiamoji teismo posdio dalis, jos tikslas (CPK 228 230 str.)................................................................................................102 Dalyvaujani byloje asmen ir kit proceso dalyvi neatvykimo teismo posd teisins pasekms (CPK 246 247 248str.). .102 Bylos nagrinjimas i esms (rodym tyrimas) CPK 249-251str...................................................................................................103 Baigiamosios kalbos ir replikos (CPK 253 254str.).........................................................................................................................103 Teismo sprendimo primimas ir paskelbimas.Teismo posdio protokolas, jo reikm ir turinys. Pastabos dl teismo posdio protokolo.............................................................................................................................................................................................103 Civilins bylos nagrinjimas teismo posdyje raytinio proceso (RP) tvarka....................................................................................104 Teismo posdio pirmininkas (TpP)...................................................................................................................................................104 Bylos nagrinjimo atidjimas ir sustabdymas.....................................................................................................................................104 Bylos ubaigimas nepriimant teismo sprendimo dl gino esms .....................................................................................................107 Bylos nagrinjimo atidjimo ir bylos sustabdymo skirtumai..............................................................................................................107 Pareikimo palikimo nenagrinto samprata, esm, pagrindai ir teisins pasekms............................................................................108 Bylos nutraukimo samprata, esm, pagrindai ir teisins pasekms....................................................................................................109 19 TEMA. Pirmosios instancijos teismo sprendimai, nutartys ir rezoliucijos........................................................................................110 Teismo sprendimo primimo tvarka....................................................................................................................................................110 Teismo sprendimo primimo ir paskelbimo atidjimas......................................................................................................................110 Teismo sprendimo forma ir turinys.....................................................................................................................................................111 Reikalavimai, kuriuos turi atitikti teismo sprendimas.........................................................................................................................111 Teismo sprendim rys......................................................................................................................................................................111 Preliminarus teismo sprendimas..........................................................................................................................................................112 Teismo sprendimas u aki (toliau SUA) : reikm, primimo slygos ir tvarka, turinys, teismo sprendimo u aki perirjimo tvarka...................................................................................................................................................................................................112 Teismo sprendimo siteisjimas. siteisjimo teisins pasekms........................................................................................................113 Teismo sprendimo trkum itaisymas...............................................................................................................................................114 Papildomas teismo sprendimas...........................................................................................................................................................114 Teismo sprendimo iaikinimas..........................................................................................................................................................115 Raybos ir aritmetini klaid taisymas...............................................................................................................................................115 Teismo sprendimo nukreipimas vykdyti. ...........................................................................................................................................116 Teismo sprendim ir nutari skubus vykdymas................................................................................................................................116 Teismo sprendimo vykdymo atidjimas, idstymas ir vykdymo tvarkos pakeitimas. ....................................................................117 Pirmosios instancijos teismo nutartys: nutari rys, primimo tvarka ir turinys.............................................................................117 Pirmosios instancijos nutari siteisjimas........................................................................................................................................118 Teismo rezoliucija...............................................................................................................................................................................118 I tema. Civilinio proceso teiss samprata, dalykas ir metodas 1.1. Civilinis procesas: kitos subjektni teisi ir interes gynimo bei gino sprendimo formos Ginas dl teiss tai individualaus pobdio teisinis konfliktas tarp fizini ir (arba) juridini asmen interes. Dvi rys: a) asmens teiss paeidimas (paeidiama asmens teis) b) asmens teiss ginijimas (uginijama asmens teis) Subjektini teisi gynimo formos: a) savigyna, b) tiesiogins gino ali derybos, c) teisi gynimas valstybinse bei visuomeninse institucijose.

a) Savigyna seniausia forma. Iimtinis teisi gynimo bdas. Savigynos ribos siaurai apibrtos. Pagal CK 6.253 8 dal tai asmens veiksmai, kuriais jis teistai priverstinai gyvendina savo teis, kai nemanoma laiku gauti kompeteting valstybs institucij pagalbos. Turi bti atlyginta ala, jei savigyna panaudota nesininga, neprotinga arba teis galjo bti gyvendinta kitais bdais. Su savigyna kreditoriaus interes gynimo forma tiesiogiai susijusi CK tvirtinta daikto sulaikymo teis. Btinoji gintis (CK 6.253 7 dalis); btinasis reikalingumas - (CK 6.253 6 dalis); b) Tiesiogins derybos (pretenzij pareikimas) alys tariasi be tarpinink. c) 1.Valstybs institucijos : teismine gynyba; administracine tvarka (savivaldybs, policija ir t.t.) 2. Visuomenins institucijos: arbitraas; kitos organizacijos (taikinimo komisija, darbo arbitraas ir t.t.) Arbitrao rys: a) institucinis (Vilniaus komercinio arbitrao teismas) b) ad hoc c) nacionalinis komercinis/ tarptautinis komercinis Lietuvoje galimas ikiarbitrainis tarpininkavimas(alys kreipiasi komercin arbitra, praydamos ikiarbitrainio tarp.) Gin sprendimo bdai dar gali bti: a) Formalus gin sprendia asmenys ar institucijos, kuri veikl detaliai reglamentuoja teiss normos. Teismins gynybos privalumai: - teisme utikrinama teisin taika, stabilumas - utikrinamas prievartinis teismo sprendimo vykdymas (i neformali tik arbitrao) - byl nagrinja profesionals teisininkai - teismo proceso taisykls leidia geriau nustatyti bylos aplinkybes ir ties - teisme galima taikyti laikinsias apsaugos priemones (turto aretas) - teism padarytos taikymo ir fakt nustatymo klaidos gali bti itaisytos auktesns instancijos teisme - numatyta galimyb atleisti nuo bylinjimosi ilaid bei suteikti valstybs garantuojam teisin pagalb. b) Neformalus pai gino ali nustatyta tvarka sprendimo tvarka (arbitrai, treij teismas). Galima susitarti dl visko, ko imperatyviai nenustato t. normos. Prieastys dl ko verta rinktis neformalius bdus: - bylintis teisme yra brangu - teismo procesas vyksta ilgai - teismo procesas labia formalizuotas (grietai reglamentuotas) - vieas procesas, apie j suino daug paalini - teisme atkuriama teisin, bet ne socialin taika Mediacija gin sureguliavimo procedra, kurios paskirtis padti alims susitarti, susitaikyti ar isprsti gin taikiai, tarpininkaujant vienam ar keliems mediatoriams (specialiai pasireng teisjai arba teisj padjjai) Neformals gino sprendimo bdai turi atitikti ias slygas: -valstyb turi suteikti alims garantijas pripainti tokio sprendimo rezultatus (Lietuvoje arbitra, taip pat ir usienio, yra pripastami ir vykdomi). - valstyb neturt nepagrstai reikalauti,kad prie kreipdamosi teism, alys privalomai pabandyt neformalius bdus. 1.2. Teis teismin gynyb viena pagrindini asmens teisi. Teis gynyb LR Konstitucijoje ir kituose teiss altiniuose. Teiss teismin gynyb turinys labai platus. Ji tvirtinta tiek nacionaliniuose tiek tarptautiniuose teiss aktuose. Konstitucijos 30 str. tvirtinta konstitucin teis teismin gynyb tai asmens teisinio statuso, teisnumo sudedamoji dalis, materialija teisine prasme reikianti teis iekinio patenkinim, procesine teis kreiptis teism su iekiniu, nors byl inagrinjus i esms gali paaikti, kad teis nepaeista. siteisjs teismo sprendimas yra privalomas visiems. Teisingum vykdo teismas (bendros komtetencijos ir administraciniai; Europos mogaus Teisi Teismas). Bendruosius bruous, principus nustato Konstitucija ir (detalizuoja) Teism statymas (teisingum vykdo teismas; teisjai yra nepriklausomi; visi pilieiai turi teis teismin gynyb ir t.t.). Bylas civilinio proceso tvarka nagrinja bendrosios kompetencijos teismai (vadovlis nagrinja j struktr ir t.t., visa tai inoma ) Yra ir teismams nepriskirtin byl nenagrinja dl ikeldinimo i gresiani sugriti gyvenamj patalp ir i viebui (ikeldinama remiantis prokuroro sankcija). Bylas, kylanias i administracini teisini santyki ir konkurencijos bylas nagrinja administraciniai teismai pagal Administracini byl teisenos statym. mogaus teises ir laisves gina baudiamieji statymai. Baudiamojoje byloje gali bti pareiktas ir civilinis iekinys, jis rodinjamas pagal BPK nuostatas, j padavs iekovas atleidiamas nuo yminio mokesio. Konstitucin asmens teis teismin gynyb apima ir jo teis sksti teismo sprendim auktesniajai teismo instancijai. Galima kreiptis ir tarptautines institucijas (turi bti ratifikuotos sutartys. Europos mogaus teisi ir pagrindini laisvi apsaugos konvencij Lietuva ratifikavo 1995m.). Europos mogaus Teisi Teism asmuo gali kreiptis teikdamas peticij, dl konvencijos paeidimo. Peticijos priimtinumo slygas tvirtina 35 Konvencijos straipsnis: 1) Teismas gali priimti nagrinti byl tik poto, kai buvo panaudotos visos valstybs vidaus teisins gynybos priemons ir ne vliau kaip per 6 mn. Nuo galutinio sprendimo primimo paioje valstybje. 2) Teismas nepriima nagrinti peticijos jei i yra:

i. Anonimin ii. Pagal esm tokia pati koki nagrinjo teismas ir peticijoje nra joki reikming bylai jaun duomen iii. Jeigu peticija nesuderinama su Konvencijos nuostatomis iv. Jeigu peticija nepriimtina pagal straipsn. Asmens teises ir laisves gina vairi teiss ak normos. 1.3. Civilinio proceso teiss atribojimas nuo kit teiss ak. CP ryys su materialiosiomis teiss akomis Skiriamos materialiosios ir proceso teiss akos. Materialioji teis nustato teisini santyki subjekt galimo ir leistino elgesio ribas tai reguliuojamoji teis (CT, DT, T ir t.t.). Skiriami trys materialiosios subejktins asmens teiss elementai: a) Teis naudotis savo teise b) Teis reikalauti i kit asmen atlikti pareigas, atitinkanias turim teis c) Teis reikalauti gynybos i valstybs institucij, kai trukdoma gyvendinti savo teis. Proceso teiss akos reguliuoja teisinius santykius ginant paeistas materialisias teises ir nusako, kaip apginti paeist ar ginijam materialij teis ir kaip utikrinti jos gyvendinim. Civilinio proceso teis reglamentuoja civilini byl teismin nagrinjim. Materialiosios ir proceso teisi santykis patekiamas kaip pono ir tarno, vaisto ir gydytojo. Materialiosio ir proceso teiss skirtumai: 1) Materialieji teisiniai santykiai gali atsirasti ir be asmens valios. 2) Mat. t. Padarini sukelia ir be valstybs institucij veiksm. 3) Proceso teis padeda utikrinti mat. t. Efektyvum. 4) Mat. t. Yra privatins teiss dalis, o proceso t. bdingi tiek privatins tiek vieosios teiss elementai. 5) Civilini santyki subjektai mat. t. gali pasirinkti, o proceso t. ne. 6) Mat. t. nustato bendro pobdio elgesio taisykles, todl yra reguliuojamoji, o porceso t. skirta ginti paeistas teises, todl yra apsaugin. Materialiosios ir proceso teiss ryys per civilinio proceso teiss institutus - ali institutas. i svoka vartojama tiek mat. tiek proceso teisje. Nevisada mat. t. ir proceso t. alys sutampa. - Treij asmen institutas. traukti ar ne konkret asmen proces treiuoju asmeniu, nepareikianiu savarankik reikalavim, nurodo materialioji teis (pvz.: CK 6.322) - Civilinis procesinis teisnumas ir veiksnumas sutampa su civiliniu teisnumu ir veiksnumu. - rodymai. Kokie rodymai yra leistini ir kokie susij su konkreia byla nurodo mat. t. (pvz. CK 1.93) Proceso teiss akos viena nuo kitos atribojamos pagal dalyk ir metod. (CPK ir BPK). Bendri bruoai: vykdo teisingum, bendri konstituciniai ir kiti principai. Kiekviena materialioji teiss aka savo proceso neturi, vadinasi proceso teiss akos yra universalios. 1.4. CPT funkcijos ir udaviniai, tikslai Pagrindin CPT funkcija reglamentuoti visuomeninius santykius teisingumo vykdymo sferoje. CPT udaviniai: 1) CPT turi tvirtinti ios teiss akos principus, kuriais remiantis turi bti reglamentuotas CP. 2) CPT turi reglamentuoti Cp dalyvi teisin padt. 3) Nustatyti bdus ir priemones, kuriomis ginama paeista teis. 4) Nustatyti pricesinius bdus ir priemones asmeniui gyvendinti jam priklausani subjektin teis, kai dl jos nra gino (ypatingoji teisena) 5) Nustatyti atskir byl kategorij ypatumus 6) Kartu turi reglamentuoti ir utikrinti teiss aikinim bei pltojim. CPT tikslai statymo leidjo suformuluoti siekiai. Lietuvoje pasirinktas socialinio civilinio proceso modelis. 2002 m. CPK tikslai suformuluoti 2 str. 1.5. CPT dalykas ir metodas. CPT svoka ir sistema. CPT reguliavimo dalykas CPK 1 str. reguliuoja teismo ir kit CPT santyki subjekt veikl nagrinjant ir sprendiant C bylas. Dalykas pats CP. Reguliavimo metodas (metodas bdai, kuriais teiss normos reguliuoja santykius(t.y. dalyk)) 1.CP bdingas imperatyvus metodas (daug CPK norm imperatyviai apibria privalom ir vienintel subjekt elgesio model). 2. disponuodami materialija subj. teise asmenys turi didel veiksm laisv , adekvatu toki galimyb utikrinti ir procese(toliau P) (pvz. gali kelti byl, gali nekelti) -> bdingas ir dispozityvus metodas. 3. i 1 , 2 darytina ivada jog CPT reguliavimo metodas yra mirus. CPT svoka. CPT - vieosios teiss dalis (CP sprendiamos ne tik privaios bylos, bet ir bylos , kuriose tam tikra suinteresuotum turi ir valstyb, visuomen ar jos dalis ->eimos, bankroto, darbo, restruktrizavimo bylos, BET CP esm visada yra privati, nes CP tvarka sprendiamas ali privatus ginas). CPT miri teiss aka, turinti ir vieosios ir privatins teiss bruo. CPT sistema teiss norm (TN), reguliuojani teismo, dalyvaujani byloje asmen bei kit proceso dalyvi veikl teismui nagrinjant ir sprendiant C bylas bei vykdant teismo sprendimus. Kodifikuota teiss aka. Pagrindins nuostatos CPK.

Sistema: (CPK) 1. Bendrosios nuostatos aktualios visoms stadijoms 2. Procesas 1-osios instancijos teisme TN reguliuoja byl nagrinjim gino teisenos tvarka ir sprendim bei nutari primimo tvark 1-osios instancijos teisme. 3. Teism sprendim ir nutari teistumo ir pagrstumo kontrols formos bei proceso atnaujinimas byl perirjimas apeliacine bei kasacine tvarka. P 1-osios instancijos teisme ir P apeliacins instancijos teisme reglamentuojanios TN sveikauja kaip bendros su specialiosiomis. 4. atskir kategorij byl nagrinjimo ypatumai- atskir gino byl nagrinjimo ypatumai, supaprastinta tvarka 5. Ypatingoji teisena 6. Vykdymo procesas 7. Tarptautinis CP - byl, turini usienio element nagrinjimo tvarka, usienio teism ir arbitra sprendim ir nutari pripainimas ir vykdymas Lietuvoje. Jei yra prietaravim tarp CPK ir kit st., teismas turi vadovautis CPK, iskyrus atvju, kai kodeksas numato kitaip. Sistemos dalys: 1. Bendroji dalis klausimai, bendri visam CP(principai, byl paskyrimas teismams, teismingumas, atstovavimas, P dalyviai ir t.t. CPK I d., II d. XIII skyrius. 2. Ypatingoji dalis CPT santyki subjekt veikla atskirose CP stadijose, atskir kategorij byl nagrinjimas, byl su tarptautini elementu. 1.6. CP modeliai ir j esm Modelio esm charakterizuojantis bruoas teismo ir gino ali santykis(teisjo aktyvumas). Atsivelgiant teismo vaidmen, teisjo ir gino ali santyk rodinjimo procese, CP altinius, atskir CP princip turin susiklost modeliai: 1. rungimosi grynai rungtinikas, su teisjo aktyvumo uuominomis. Bdingas bendrosios teiss sistemos alims. Bruoai: teisjas pasyvus, bealikas arbitras, nesikia ali gin, negali ali skubinti, negali apklausti liudytoj, reikalauti raytini rodym gino alys aktyvios sprendia kokius procesinius veiksmus atlikti, kontroliuoja rodym tyrimo procedr. Formalios tiesos principas teismas neturi pareigos aikintis tikrsias bylos aplinkybes Teismas kontroliuoja proceso eig utikrin tvark procese. 2. tardomasis/inkvizicinis teismas aktyvus ir tam tikra prasme atlieka tardymo funkcijas. Bruoai: teismas aktyvus alys palyginti pasyvios Gryno modelio nra -> mirus modelis. CP modeli tobulinimo ir suartjimo rezultatas socialinio CP mokykla Bruoai: remiasi tuo , kad asmen lygyb yra tik formali. Manoma, kad turi bti atsivelgiama visuomens interesus kuo greiiau atkurti gino paeistus normalius visuomeninius ir ekonominius santykius, teisin taik ir saugum. Grindiama CP koncentruotumu, aktyviu teisjo vaidmeniu. tvirtintas teisjo vadovavimo CP principas gali pareigoti alis patikslinti reikalavimus, pateikti papildom rodym, kartais perengti reikalavim ribas ar rinkti rodymus savo iniciatyva, vadovauti bylos parengimo teisminiam nagrinjimui stadijai ir t.t. Krjas Francas Kleinas Siekiama nustatyti materiali ties t.y. kiek galima tikresnius tarp ali susiklosiusius materialiuosius teisinius santykius. Yra numatytos teismo aktyvumo ribos teismas negali priteisti to, ko iekovas neprao ar kit pagrindu. Teismo aktyvas galimas tiek kiek numato st.(formalija prasme), negalima viryti reikalavimo sumos, pakeisti iekinio dalyk ir pagrind (ribotumas materialija prasme). 1.7. CPT raida Lietuvoje Teism sistem ir CP Lietuvoje reguliavo 1529,1566,1588 m. Lietuvos Statutai, kuriose buvo tvirtintas senovs romn ir kanon teiss procedr paveiktas CP modelis. Vliau Lietuvoje veik 1864 m. Rusijos civilins teisenos statymas, parengtas Pranczijos CPK pagrindu (liberalusis CP modelis). Lietuvos CPK tarpukario laikotarpiu Lietuvoje parengtas nebuvo. Nebuvo ir poreikio, nes Rusijos CP tuo laikmeiu buvo vienas paangiausi Europoje ir atitiko soc. bei ekonominius valstybs poreikius. Lietuv inkorporavus TSRS, jos teritorijoje 1942 1990 galiojo TSRS teiss aktai. Tuo laikotarpi teismas turjo labai didelius galiojimus socialistin CP model galima laikyti artimu tardomajam. Teismas turjo pareig nustatyti objektyvi ties byloje. Teismas turjo rinkti rodymus savo iniciatyva, perengti iekinio reikalavimo ribas, kasacinis procesas ir bylos perirjimo procesas galjo bti pradtas be ali valios. 1964m.buvo priimtas Lietuvos TSR CPK, kuris galiojo iki Lietuvos nepriklausomybs atkrimo 1990m., vliau su pakeitimais iki 2003 sausio 1d. Pirmaisiais nepriklausomybs metais iliko tardomojo modelio CP. Lietuvai tapus TS dalimi, buvo reorganizuota ir teism sistema. Teismai buvo sudaromi i renkam teisj ir teismo tarj.

1.8. CP modelis Lietuvos CPT 2002 vasario 28 statymu buvo priimtas naujasis LR CPK, sigaliojs nuo 2003 sausio 1. naujojo CPK rengjai vadovavosi socialinio CP modeliu. Soc. CP teorija P koncentruotum ikl ir pagrind kaip savarankik princip, kuris siejamas su teismo pareiga teisingai inagrinti byl.->aktyvaus teisjo vaidmens utikrinimas. Naujajame CPK teisjas: aktyvus, siekiantis greito, ekonomiko proceso bei materialios tiesos nustatymo byloje, rpinasi kiek manoma isamesniu bylos aplinkybi ityrimu -> nustatyti materiali ties byloje. sprendiant disponavimo gino dalyku klausimus lemia ali valia, BET teismas gali pasilyti alims svarstyti vienokius ar kitokius klausimus, pasirpinti atstovavimu, pateikti papildom rodym. 1.9. CP samprata ir esm, skirtumas nuo CPT CP CPT santyki subjekt procesin veikla, kurios metu nagrinjamos ir sprendiamos C bylos teisme, teism sprendim ir nutari vykdymo, usienio teism ir arbitra sprendim pripainimo ir vykdymo klausimai. CPT TN, reguliuojani CPT subjekt veikl, sistema(CPT dalykas CP). Teismo procesin veikla tai. pvz iekinio ar kit procesini dokument primimo klausimo sprendimas, procesini termin skirimas, rodym vertinimas ir t.t. ali ir kit dalyvaujani byloje asmen veikla prasideda nuo iekinio pareikimo ir tsiasi iki bylos inagrinjimo ir esms ar bylos pabaigos be teismo sprendimo, o tam tikrais atvejais iki teismo sprendimo vykdymo. Kiti P dalyviai liudytojai, ekspertai, vertjai ir kt. atlieka statymu jiems pavestas pagalbines funkcijas CP. 1.10. CP teisenos LR CPT skiriamos 2 CP rys (CP teisenos; teisena speciali byl nagrinjimo tvarka, taikoma vienodos materialiosios teisins prigimties C byloms nagrinti): 1. iekinio / gino nagrinjamos bylos , kylanios i privatins teiss norm reguliuojam teisini santyki, ikeliamos pareikiant iekin. Laikoma pagrindine. Nagrinjami ali, turini prieingus interesus, ginai. Iekovas kreipiasi teism dl tariamai paeistos ar ginijamos subj. t. gynimo ir reikalavim skiria atsakovui, kuris tariamai turi pareig atsakyti pagal pareikt iekin. 2. ypatingoji teisena bylos nagrinjamos nesant gino dl teiss. Apsaugin teisena. Paskirtis padti gyvendinti ir realizuoti subj,t,, kurios nra paeistos. Nagrinjamos vairios bylos )CPK 442 str.). Taisykls 443 str. Jeigu ypatingos teisenos normos tam tikr klausim nereglamentuoja, subsiadiariai taikomos bendrosios CPK nuostatos. Kai kurias byl kategorijas sunku priskirti vien tam tikrai teisenai ar byl nagrinjimo ypatumams. Literatroje yra nuomon, kad teisen atskirimo kriterijus st. leidjo valia. 1.11. CP stadijos CP stadija procesini veiksm ir kaip j rezultatas susiklosiusi procesini santyki tam tikram tikslui pasiekti visuma. LR CP skiriamos 7 stadijos: 1. C bylos iklimas (CPK 135 138) teismui suinteresuoto asmens valia pateikiamas iekinys arba pareikimas, teismas svarsto jo primimo klausim, jeigu iekinys atitinka statymo reikalavimus ir teismo rezoliucija priimama, laikoma, kad byla ikelta. Paprastai teismas negali pradti proceso savo iniciatyva. 2. pasirengimas teisminiam nagrinjimui (CPK 225 233) teisjas ir dalyvaujantys byloje asmenys atlieka parengimo teisminiam nagrinjimui veiksmus, kad byla bt tinkamai inagrinta jau pirmame teismo posdyje. alys ir kiti dalyvaujantys byloje asmenys turi susipainti su vieni kit argumentais, pateikti rodymus, suformuluoti savo reikalavimus, argumentus, atsikirtimus. Gali bti raytinis, odinis. 3. teisminis bylos nagrinjimas pagr. stadija (CPK 153 224, 234 258, 259 296 str.) apima teismo posd, rodym jame ityrim ir vertinim, bylos aplinkybi nustatym, sprendimo ar kito procesinio dokumento ubaigiant byl primim. Teisminis nagrinjimas paprastai vyksta vieai, odiu. i stadija baigiama sprendimo ar nutarties nutraukti byl ar pareikim palikti nenagrint primimu. - [ 1 3] pagrindins stadijos (btinos isprsti byl) 4. apeliacija ( CK 301 339) nesiteisjusi teismo sprendim ir nutari teistumo ir pagrstumo patikrinimas. Pradedama dalyvaujani byloje asmen iniciatyva. Galima vis nesitaisjusi sprendim ir nutari, iskyrus st.numatytas iimtis. Padavus apeliacij, procesinio sprendimo suteisjimas sustabdomas ir pagal bendr taisykl negali bti vykdomas. 5. vykdymo procesas (CPK 583 779) siekiama gyvendinti teismo sprendim. Jei nevykdomi teism sprendimai bylose dl priteisimo, taikomas priverstinis sprendimo vykdymas. Bylose dl pripainimo teisini padarini alims atsiranda nuo teismo sprendimo siteisjimo momento(vykdyti nereikia, gyvendinamos/realizuojamos savaime) 6. kasacija (CPK 340 364) siteisjusi sprendim ar nutari teistumo patikrinimas. Tikslas vienodos teism praktikos visoje valstybje formavimas. Kasacinis teismas LAT byl nagrinja tik teiss taikymo aspektu ir bylos aplinkybi nenustatinja, rodym netiria. Kasacija negalima, jei byloje nebuvo apeliacijos, bet tam tikrose ginuose, kai ginijama suma maesn nei 5 000, kasacinio skundo primimo klausim sprendia 3 j teisj kolegija. 7. proceso atnaujinimas ( CPK 365 374) pakartotinis bylos nagrinjimas, esant tam tikroms CPK numatytoms aplinkybms. Praym gali paduoti dalyvaujantys byloje asmenys, taip pat netrauktieji bylos nagrinjim asmenys, jei siteisjs teismo sprendimas ar nutartis paeidia j teises ar statymu saugomus interesus. Prayti atnaujinimo gali ir gen. prokuroras. Specifinis institutas nes nepriklauso nuo gino ali -> nra instancija.

- [4 7 ] fakultatyvios. Kiekviena byla vis stadij neprivalo pereiti. Prasidjs CP turi vykti nuosekliai i vienos stadijos pereidamas kit, n viena stadija negali bti praleista. 1.12. Tarptautinio CP svoka ir reguliavimo sritis Tarptautinis CP, kai kuri autori nuomone, yra savarankika nacionalins teiss aka. Kai kas mano, kad tai sudedamoji tarptautins privatins teiss dalis arba kad sudedamoji tarptautins vieosios teiss dalis. Reguliavimo dalykas - santykiai, susiklostantys nagrinjant tarptautinio pobdio C byl (dalyvaujani byloje asmen ir kit proceso dalyvi vaikl nagrinjant ir sprendiant tarptautinio pobdio C bylas bei vykdant tokiose bylose priimtus sprendimus). CPK VII dalis. Normos reguliuojanios byl su tarptautiniu elementu nagrinjama teismuose, yra sudedamoji nacionalinio CPT dalis. 1.13. CPT mokslas. CPT mokymo disciplina. CPT mokslas ini apie CPT visuma. CPT mokslo aka daugelyje valstybi pradta pltoti nuo XIX a. vid., kai atsirado pirmieji CPT vadovliai. CPT mokslo tyrinjimo dalykas yra labai platus. CPT mokslo sistemos dalys: 1. CPT mokslo dalykas, metodas, sistema, soc. Funkcijos, ryys su kitais mokslais, mokslo istorija 2. CPT reguliavimo teorins koncepcijos, CPT dalykas, metodas, sistema, principai, santykiai, rodinjimas 3. teismin valdia, norm sistema 4. CP, stadijos, teisenos, dalyvi veiksmai 5. usienio valstybi CP 6. tarptautinis CP 7. teism praktika C bylose, jos reikm, analiz 8. CPT raidos perspektyvos CPT mokslo metodai norm turinio tyrimas, prietaravim tarp norm nustatymas, norm taikymo rezultat ir j takos visuomeniniams santykiams analiz; sociologiniai tyrimo metodai; istorinis, lyginamasis. LR CPR mokslas kaip savarankika teiss mokslo aka yra palyginti visai jauna. Mokslininkai Mays, Romeris, Leonas, eruolis, Vitkeviius, Mikelnas, Vlyvis ir kt. Pagr .mokslo udavinys su mokslinio tyrimo metod pagalba siekti kuo efektyvesnio CT tiksl gyvendinimo praktikoje. CPT mokymo disciplina CPT studijos. 1.14. iuolaikins CPT raidos tendencijos Pagr. tendencija abipusis 2-j teisni sistem, tvirtinusi skirtingus CP principus bei skirting teismo ir ali vaidmen CP, suartjimas. Rungimosi P modelio valstybse auga statym reikm, kontinentins teiss sistemoje teismo ir teismo precedento vaidmuo. Maja sistem princip turinio skirtumai. Pagr. Lietuvos CPT ir CPT mokslo tendencija atskleisti vairi CPT institut turin, CPT sistem, reglamentavimo trkumus, spragas. CPT raid lemia poreikis derinti bei vienodinti valstybi ES ir ET nari tiek materialij, tiek proceso teis. II tema. Civilinio proceso teiss altiniai 2.1. Civilinio proceso teiss altini samprata altinis- 1. formalija prasme- iorin teiss normos tvirtinimo, jos iraikos forma. 2. materialija prasme- visuomens ekonominiai, socialiniai ir kiti veiksniai, lemiantys TN turin ir padedantys nustatyti j prasm. Daniausiai suprantama formalija prasme. 2.2. Teiss altini klasifikacija. 1. galiojantys 2. istoriniai CPT altiniai: 1. tiesioginiai (pirminiai)- a) bendrieji teiss principai b) raytin (statutin teis): - nacionaliniai CPT (statymai, postatyminiai a.) - tarptautinio CPT c) teisiniai paproiai 2. netiesioginiai (fakultatyvus)- TN taikymo ir aikinimo rezultatas

a) teism praktika b) teiss doktrina c) statym rengimo darbai 2.2.1. Tiesioginiai(pirminiai) T : Materialieji TN daro tak tiek teiskrai, tiek teiss taikymui.teisingumo ir vertybi samprata visuomense kinta. Principai svarbiausi teiss esms reikimosi bdai, pagrindins teisins idjos, vertybs, kurios nuodo, kaip konkreiomis tiess normomis turi bti reguliuojami moni santykiai. Juos tvirtina atitinkamos TN , suformuluoja teism praktika ar teiss doktrina. Raytin (statutin teis)- statym leidybos proceso metu atsirad T. - LR Konstitucija - LR konstituciniai statymai- turi didesn gali nei paprasti statymai. - Programiniai statymai- nustato valstybs ekonomins ir socialins veiklos tikslus, bet ne teiss normas, reguliuojanias teisini santyki subjekt elges. LR K-oje nenumatyti. - kodifikuoti statymai - paprastieji (ordinariniai) st - postatyminiai aktai paparstai valdymo aktai. Jais realizuojamos st. normos. Jie negali pakeisti st.norm ar nustatyti nauj. - vienkartinio galiojimo - nuolatinio galiojimo LR K-oje statym leidybos delegavimas nenustatytas. Nustatytos reguliavimo ribos (pvz.: mogaus teises lieiantys klausimai gali bti reguliuojami tik statym lygiu).

Konstitucija- svarbiausias, pagrindinis alies statymas, isiskiriantis savo aukiausia teisine galia, ypatingu turiniu, sudtingesne primimo ir keitimo tvarka, reikme teisinio reguliavimo sistemai. (r. Konstitucinio Teismo 2004 m gegus 25d nutarim) LR K-ija tvirtina: - Teism sistem (LRK 111 str) - CP principus: - valdi padalijimo (LRK 5 str) - vieumo (LRK 117str) - teismins gynybos prioriteto ir universalumo (LRK 30 str) - proceso kalbos (LRK 117str) - lygiateisikumo (LRK 29 str) - teisj ir teism nepriklausomumo bei iimtins teiss vykdyti teisingum s suteikimo teismui (LRK 109 str) - tiesioginio Konstitucijos taikymo galimyb (LRK 6 str)- svarbu, nes galima upildyti teiss spragas, isprsti kolizijas. LAT: Tiesiogiai K-ijos pagrindu iekinys gali bti tenkinamas tik tuo atveju, kai gino santykio nedetalizuoja kiti norminiai aktai, neprietaraujantys K-ijai. - galiojim tik paskelbt ir K-jai neprietaraujani statym. - draudim versti duoti parodymus prie save, savo eimos narius ir artimus giminaiius. - teis pilieiams sksti valstybs ar savivaldybs staig ar pareign veiksmus ir sprendimus. - teisjo teis kreiptis Konstitucin Teism dl statymo ar kito TA atitikties K-jai. Btinos slygos: 1. yra pagrindas manyti, jog TA neatitinka K-ijos 2. statymas ar kitas TA turi bti taikomas nagrinjamoje byloje 3. TA svarstymas priklauso KTeismo kompetencijai Argumentai pateikiami ne kaip byloje dalyvaujani asmen nuomon ar svarstymai, bet kaip teismo nuomon. Gali kreiptis vis grandi teismai. - teismo nepriklausomumo garantijas - savivaldybi taryb teis kreiptis teism dl j paeist teisi Konstitucij sudaro ne tik tekstas, normos, principai, bet ir Konstitucinio Teismo doktrina. KTeismas yra vienintelis oficialus K-jos aikinimo subjektas. Jo nutarimai turi statymo gali visiems. TA negali bti taikomas nuo tos dienos, kai oficialiai paskelbiama, kad jis prietarauja Kjai.Taiau statym panaikinti gali tik Seimas. KTeismo sprendimai yra galutiniai ir neskundiami. Negalima dar kart priimti tokio paties TA, kuris buvo pripaintas prietaraujaniu K-jai. Konstitucinio Teismo aktai yra pripaintini pirminiais tiess altiniais, turiniais prioritet prie statymus bei visus kitus emesns teisins galios TA. KTeismas prims daug CPT aktuali nutarim:

CPK 53, 13, 54 str normos, kur nustatyta prokuroro teis stoti byl bet kurioje proceso stadijoje bei vykdyti prokurorin prieir civiliniame procese prietarauja K-jai. - LAT teisj galiojim nutraukim pripaino prietaraujaniu K-jai. - Pripaino prietaraujania K-jai Vyriausybs teis tvirtinti premijas LAT pirmininkui, o teisingumo ministro teis kit teism pirmininkams ir teisjams. - Nuostatos dl teisj atlyginim mainimo prietarauja K-jai. - Visuomens informavimo statymo 8 str. , tvirtindamas , kad vieosios informacijos rengjas, platintojas, jo savininkas, urnalistas turi teis isaugoti informacijos altinio paslapt, neatskleisti informacijos altinio net ir tais atvejais, kai demokratinje valstybje informacijos altin teismo sprendimu atskleisti yra btina dl gyvybikai svarbi ar kit ypa reikming visuomens interes, taip pat siekiant utikrinti, kad bt apsaugotos asmen konstitucins teiss ir lasvs ir kad bt vykdomas teisingumas, prietarauja K-jai. Ir dar daug visokiu nutarimu prim, kuriu mums inoti tikrai nereiks Civilinio proceso kodeksas- priimtas 2002m, sigaliojo 2003m sausio 1 d. Daug CP norm yra CK, kituose statymuose. Pvz CK yra procesins taisykls dl santuokos nutraukimo- praym turinys, jo nagrinjimo ir santuokos nutraukimo teismine tvarka, taikytinos laikinosios apsaugos priemons ir pan. CPK prioritetas prie kitus statymus. Taiau ir CK tvirtina CK virenybs princip. Ikilus CK ir CPK prietaravimui turt bti taikoma CPK norma, nes: 1) CK reglamentuoja civilins, bet ne proceso teiss altinius; 2) CPK yra vliau sigaliojs statymas, todl pagal norm konkurencijos taisykles, kaip naujesnis turi prioritet prie CK. Naujame CPK pasirinktas socialinio civilinio proceso modelis, kurio vienas i esmini bruo yra aktyvus teisjas, normos idstytos nuoseklia sistema, upildyta daug sprag, paalinti prietaravimai. statymai svarbs CPT: - Teism st. - Aukiausiojo Teismo Statutas - Advokatros st. - Prokuratros st. - moni bankroto st. - moni restruktrizavimo st. - Civilinis kodeksas Kai kuriose valstybse teism statymai pripainti konstituciniais. Rengiant LR teism statym taip pat buvo siloma j priskirti prie konstitucini st. Jis turt bti konstitucinis. Postatyminiai teiss aktai (PA)- reikmingiausi CPT yra Vyriausybs nutarimai. Juose galima rasti CPT norm, nustatani vien ar kit gin priskyrim teismui, kreipimosi teism prie tai pasinaudojus gino sprendimo ne teismine tvarka galimyb ir pan. Suteikimas Vyriausybei r atskiroms inyboms galiojim savo aktais reguliuoti CP klausimus vertintinas skeptikai: 1. teis kreiptis teism yra konstitucin, todl jos gyvendinimo tvark gali numatyti tik statymas, bet ne PA, jei nra kitokios specialios ilygos. Vyriausyb gali priimti nutarim dl statymo gyvendinimo tarkos tik specialiu Seimo pavedimu. 2. civilin proces reglamentuoja CPK ir kiti LR statymai 3. CP klausim reguliavimas Vyriausybs nutarimuose gali kelti pavoj teisingumui gyvendinti ir dl to, kad vykdomoji valdia savo TA gali riboti teismo kompetencij ir teismo nepriklausomum. LR CPK patvirtinimo, sigaliojimo ir gyvendinimo statymas tam tikr norm gyvendinimo tvark paved patvirtinti Vyriausybei (teisingumo ar finans ministrams) CP reikms gali turti siteisj administracinio teismo sprendimai, neteistais pripain tam tikrus norminius aktus, kuri atitikties Konstitucijai ar statymams kontrol nepriklauso KTeismui. Norminiai aktai laikomi panaikintais ir negali bti taikomi nuo tos dienos, kai paskelbiamas siteistas teismo sprendimas. Administracini byl teisenos statymas! Teism praktik formuoja dvi teismins institucijos: LAT ir LVAT. Tarptautinio CP teiss altiniai (tarptautins sutartys, konvencijos ir t.t.) LR tarptautin sutartis- tarptautins teiss princip ir norm reglamentuotas susitarimas, kur ratu sudaro LR su usienio valstybmis ir tarptautinmis organizacijomis. LR ministerij ar Vyriausybs staig bei kit valstybs institucij vardu ir pagal j kompetencij sudaromi su atitinkamomis usienio valstybi ar organizacij institucijomis susitarimai nra LR tarptautins sutartys.LR tik ratifikuota tarptautin sutartis turi virenyb statym atvilgiu. Neratifikuotos sut. yra LT teisins sistemos dalis, taiau jos turi neprietarauti LR K-ai ir statymams. KTeismo st.: Iankstins kontrols atveju sprendiamas klausimas, ar tarptautin sutartis neprietarauja K-jai, o represyviosios kontrols atveju gali bti sprendiama ir tai, ar buvo laikomasi tarptautins sutarties sudarymo , ratifikavimo, paskelbimo tvarkos. Tarptautins teiss prioriteto prie nacionalin teis principas. CP svarbiausios konvencijos,dvials ir daugiaals sutartys(ratifikuotos): - LT dvials teisins pagalbos sut su usienio valstybmis (pvz.: su Rusijos Federacija nuo 1995m)

- 1929m konvencija dl tam tikr taisykli, susijusi u tarptautiniais veimais oru, unifikavimo. - 1950m mogaus teisi ir pagrindini laisvi konvencija su protokolais - 1954m Hagos konvencija dl civilinio proceso Ir dar milijonas kitokiu sutari, kuri vis mintinai mes tikrai nesimokysime LT neprisijungusi prie: - 1955m Konvencija dl pilietybs teiss ir nuolatins gyvenamosios vietos teiss kolizij sprendimo - 1956m Konvencija dl sutartins jurisdikcijos ir t.t. Europos Sjungos teis savarankika teiss sistema, kuri nesutampa nei su bendrja tarptautine, nei su nacionaline teise. Ji yra viresn u nacionalin teis ir tiesiogiai galioja visose valstybse narse. ES teis - pirmin (Europos Bendrij (EAPB, EB(EEB), EAEB) steigiamosios sutartys. - antrin (ES institucij remiantis steigiamosiomis sutartimis priimama teis): 1. reglamentas- privalomas visos apimties ir tiesiogiai taikomas visose valstybse narse. sigalioja visoje ES, kai paskelbiamas Europos Bendrij oficialiame leidinyje arba nuo nurodytos datos. 2. direktyva suformuluoja udavinius ir tikslus, kurie yra visiems privalomi, taiau spendim dl j taikymo priima paios valstybs. Jos derina tuos statymus, kuri nevienodumai trukdo bendrajai rinkai. 3. sprendimas priimamas konkreiam klausimui sprsti, nra privalomas visuotinai visais atvilgiais. Jis privalomas tik tiems subj., kuriems yra skirtas. 4. rekomendacija ir ivada teisikai neprivalomi aktai. Ireikiama institucij pozicija tam tkru klausimu, silomi tam tikri veiksmai ar elgesys... r. 127 vadovlio psl, ten daug visokiu aktu pavadinimu Kai ikyla kolizija dl ES reglamento reglamentuojamo klausimo ir to paties klausimo reglamentavimo tarptautinje sutartyje, ikyla klausimas k taikyti, reikia nagrinti ES teiss akt nuorodas, nustatanias j santyk su kitomis valstybi nari sudarytomis dvialmis arba daugiaalmis tarptautinmis sutartimis (konvencijomis). Santykiuose su Latvija, Estija, kurie anksiau vyko tarptautini sutari pagrindu, dabar (nuo 2004m) vadovaujamasi ES TA pagrindu. Teisiniai paproiai- elgesio taikyl, susikrusi per ilg lak j taikant ir sankcionuota valstybs. Bruoai: 1. visuotinumas (universalumas) 2. ilgaamikumas 3. atitiktis morals normoms ir vieajai tvarkai Paproi privalomumas gali kilti ne btinai i valstybs sankcionavimo, bet ir i civilins sutarties ali nuorodos CK 1.4 str. 2.2.2. Netiesioginiai (antriniai) altiniai (Dabar jau ne be prie antriniu priskiriama) Teism praktika(teisminis precedentas) teism pateikti TN taikymo aikinimai, priimti sprendiant konkreias bylas, taip pat teiss taikymo klausim inagrintose bylose analiz ir apibendrinimas. Priklausomai nuo to, kas laikoma T, Teismo precedentas priskiriamas arba ne prie T. T klasifikacija priklauso nuo to, kokiai teisinei sistemai priskiriama valstyb: - kontinentinei (civilins teiss)- grieta T hierarchija, aukiausi gali turi K-ija. - anglosaksikai (bendrosios teiss)- pagrindinis T- teisminis precedentas. Taiau pastaruoju metu ir kontinentins teiss alyse precedentas vis labiau pripastamas saltiniu.. Anglosaksikoje teisinje sistemoje pagrindinis precedento bruoas- pareigojanti jo pobdis, kuris pasireikia stare decisis (laikytis to, kas jau nusprsta) principo galiojimu su slyga, jog nagrinjaniam byl teisjui nusprendus, kad jo nagrinjama ir anksiau isprsta byla turi protingai pagrst skirtum, jam paliekama teis byl sprsti savarankikai. Dalis, kur tvirtinama privaloma teisjo suformuluota elgesio taisykl vadinama ratio decidendi. LAT formuoja vienod teism praktik: 1. skelbia nutartis, kurioms pritaria dauguma skyriaus teisj 2. analizuoja teism praktik, teikia rekomendacinius iaikinimus 3. gali konsultuoti teisjus statym ir kit TA aikinimo ir taikymo klausimais LAT priimami ne individualaus pobdio aktai:

1.

Rekomendaciniai konsultacijos teismams, LAT Senato (Plenumo) nutarimai ir jais patvirtintos tam tikr kategorij bylose apibendrinimo apvalgos.

CPT svarbios: - 1991 m nutarimas Dl teism praktikos taikant LR CPK normas - 2000 m nutarimas Dl LR teism praktikos, taikant tarptautins privatins teiss normas Ir dar milijonas kit Tiek konsultacijos, tiek j apvalgos privalomosios galios teismams neturi ir nra CPT. Taiau turi praktin, metodin reikm kitiems teiss subjektams. 2. Privalomi LAT kasacine tvarka inagrintose bylose priimtose ir LAT biuletenyje Teism praktika paskelbtose nutartyse suformuluoti precedentai. Precedentai gali bti suformuluoti ir emesniuose teismuose, taiau tik LAT precedentai turi visuotin privalomum. Teisminis precedentas- sprendiant konkreias bylas priimtuose teismo sprendimuose pateikti teiss iaikinimai, kurie veliau laikomi pavyzdiu sprendiant analogikas, panaias bylas. Jo esm- teisjo teisin nuostatafaktins bylos aplinkybs ir j teisinis vertinimas. Precedentas- elgesio taisykl, atsirandanti anksiau u statymo leidjo vali kai nra reikiamos TN. LAT: T reikm teismams turi tik LAT nutartys, kuriose suformuluoti precedentai. Precedento taikymo taisykl- galima taikyti tik panaiose bylose. LAT biuletenyje nepaskelbtos nutartys precedentins galios neturi. Taiau vliau sako, kad turi (patys dl to neapsisprend) . Reikt visus sprendimus publikuoti vieai, taiau to kolkas dar nra. LT teismin praktika tradicikai laikoma antriniu CPT. Mikelno nuomone, teiss aikinimas nenagrinjant konkrei byl daro LAT st leidybos institucija ir tai prietarauja valdi padalijimo principui. Teiss doktrina tam tikru momentu teiss praktikoje susiklosiusi ar nusistovjusi reikini visuma, turinti takos teiss mokslo pltrai, teisins svokos, teisini svok formavimuisi. Tai pozityviosios teiss interpretacija ir teism praktiko analiz vadovliuose, publikacijose, straipsniuose ir kituose mokslo darbuose. Antrinis T. Teiss doktrina svarbi, nes: 1. pateikia sistemin ir racionali galiojanios teiss analiz 2. nealika teiss interpretacija 3. taikomas lyginamasis metodas (su kit ali teise) 4. formuluoja teiss aikinimo, argumentacijos taisykles, pateikia svok definicijas, aikina teiss princip turin ir pan. 5. bdingas stabilumas. LT jos reikm turt augti. statym projekt rengimo mediaga- netiesioginis T. Taikomas statym leidjo ketinimo metodas. LT ios mediagos reikm dar nepakankama. Travaux preparatoires aikinamojo rato ir kit parengiamj dokument turinys. 2.3. Civilinio proceso teiss vienodinimas. Teiss harmonizavimas- teiss sistemos vidins darnos utikrinimas, prietaravim tarp atskir teiss dali ( institut, ak ) paalinimas, pvz. kodifikavimas. Teiss unifikavimas- v. tarptautini dokument, primimas ir suderinimas su nacionaliniais. CPT vienodinama keliais lygmenimis: 1. Europos Tarybos lygmuo: - Konvencijos (T ir pagr. laisvi konvencija) - Europos Tarybos Ministr komiteto rekomendacijos 2. ES lygmuo: - konvencijos (Madrido konvencija dl bankroto procedr) - direktyvos - reglamentai 3. JTO Tarpt. Prekybos teiss komisija (UNCITRAL)- specializuota JTO institucija, kuri pltoja ir vienodina tarpt. prekybos teisin reguliavim (konvencijos, pavyzdiniai st.) 4. Tarpt. privatins teiss unifikavimo institutas (UNIDROIT)- tarpvyriausybin inst., skirta vienodinti privatin materiali teis. 5. Hagos tarpt. privatins teiss konferencija. 6. . ir P. Amerikos regionai. 7. Nepriklausom v-bi sandraugos v-bs (NVS). 2.4. Tarptautinio CPT altiniai:

1. 2. 3. 4.

5.

K-ja. LR K-ja vadovaujasi tarpt. teiss principais, visuotinai pripaintais: st. Neturi grtamosios galios, teisjai ino st., iklausyk abi alis. Tarptautins sutartys. Ratifikuota tarpt. sutartis turi virenyb prie nac. teis. Vidaus statutin teis (kolizins normos). Teism praktika- nac. teism ir tarpt. teismo institucij praktika (negalima ET ir pagr. laisvi konvencijos nuostat aikinti kitaip nei tai padar Strasbro teismas, taigi, ETT sprendimai, susij su Konvencijos norm aikinimu, yra LR teiss altinis; Europos Teisingumo teismo spr., susij su Europos Bendrijos teiss aikinimu yra altinis, ETT utikrina, kad Bendrijos teis bt vienodai taikoma visose v-bse narse). ETT nagrinja ias bylas: Iekiniai dl Steigiamosios sutarties paeidimo Iekiniai dl panaikinimo Iekiniai dl neveikimo Iekiniai dl alos atlyginimo Praymai pateikti preliminar nutarim Paproiai ir teiss doktrina.

2.5. CPT normos ir j ypatumai: -visuotinis privalomumas -ryys su v-be (sankcionuoja v-b, taiko prievartos priemones) -formalus apibrtumas (formuluojamos oficialiuose teiss aktuose, visada raytins) -normatyvumas (tvirtina teises ir pareigas) -sistemikumas (turi vidin struktr) Klasifikacija: Pagal privalomumo laipsn: - imperatyviosios - dispozityviosios Pagal taikymo srit: - bendrosios, taikomos visoms stadijoms - specialiosios, tik kuriai nors vienai stadijai - iimtins, kuri nurodo bendrosios ar spec. normos iimt Pagal turin: - reguliuojamosios (nustato subjekt t. ir p.) - definicins (pateikia svok apibrimus) Pagal elgesio t-kls iraikos formas: - galiojamosios (suteikia galimyb atlikti veiksmus) - pareigojanios (nustato pareig atlikti veiksmus) - draudianios (susilaikyti nuo veiksm atlikimo) Pagal vidin konstrukcij: - dviej element (hipotez ir dispozicija) - trij element Hipotez- fakt egzistavimo prielaida Dispozicija- elgesio t-kl (teiss ir pareigos): - paprasta CPK 246 - apraomoji CPK 324 - nukreipiamoji CPK 285, 1d. - blanketin CPK 49, 1d. Sankcija- priemon u neteist arba teist elges 2.6. CP TN galiojimas laiko atvilgiu, teritorijoje ir asmenims. 2.6.1. Laiko atvilgiu: Jeigu paiame statyme nra specialios nuorodos apie jo grtamj gali, btina vadovautis bendruoju principu, kad statymas neturi atgrtins galios ir taikomas tik ateiiai. Lex retro non agit t-kl neleidia naujai priimto statymo taikyti jau vykusiems teisiniams faktams ir padariniams, atsiradusiems iki st, sigaliojimo. Galioja tik paskelbti teiss aktai. 3 nuomons: Vientiso CP teorija- naujai priimtos TN neturi takoti jau prasidjusio proceso. Tik ali susitarimu gali bti taikomas naujas st. Proceso stadij teorija- stadija turi bti baigta pagal vien st., o kitoje stadijoje taikomas naujas st. Proceso veiksm teorija- kiekvienas veiksmas turi bti atliktas pagal tuo metu galiojant st. Lietuvoje: CP stadij ir proceso veiksm teorijos. 2.6.2. Galiojimas teritorijoje: Lex fori principas- bylos nagrinjimo vietos teismo statymo principas. Teismo procesas vyksta pagal v-bs vietos proceso teis. Priklauso nuo byl, turini usienio element.

2.6.3. Galiojimas asmenims: Pilietybs ir gyvenamosios ar verslo vietos principai (forum domicile). teism gali kreiptis ir us. pil., JA, asm. be pilietybs, taiau yra ir diplomatinio imuniteto doktrina, t.y. atsakovais negali bti asmenys, kuriems taikomas diplomatinis imunitetas, bei j eimos nariai. Taikoma, bet CPK nenustatyta suverenaus imuniteto doktrina- draudimo pareikti iekin usienio v-bei be jos institucij sutikimo. Tai absoliutaus v-bs suvereniteto nuo usienio v-bi teism jurisdikcijos principas. LR is principas taikomas v-bei viej TS srityje. Privatins teiss reguliuojam santyki srityje v-b negali remtis imuniteto doktrina, todl doktrina dar vadinama riboto imuniteto doktrina. 2.7. statymo ir teiss analogija CP. Teiss sprag atsiradimo prieastys: - visuom. santyki pltra - st. leidjas nenumato vis aplinkybi - netobula teisin technika Teiss spragos: - pirmins (absoliutus vakuumas) - antrins (santykinis vakuumas) atsitiktins (st. leidjas nesureguliuoja santyki, nes neino juos egzistuojant) neatsitiktins (st, leidjas smoningai j nereguliuoja)

Teiss sprag upildymo bdai: 1. statym leidyba 2. Teiss aikinimas (aikinimo metodai: lingvistinis, sisteminis, istorinis, lyginamasis, analoginis, loginis) 3. st. analogija ( panaios TN taikymas;, nustato CK) st. analogija galima: a) kai nra pozityviosios TN, paproio, precedento, kuris reglamentuot gino santyk b) yra TN, reglamentuojanti pana santyk c) yra toks TN reguliuojam ir nereguliuojam santyki panaumas, kad analogijos taikymas pateisinamas 4. Teiss analogija (Jeigu nra panaius TS reglamentuojanio st., taikomi bendrieji teiss principai; pagal analogij negali bti taikomos specialiosios, t.y. bendrj t-kli iimtis numatanios TN, iskyrus kai nagrinjamos aplinkybs irgi yra iimtins (LAT nutartis)).

III tema. Civilinio proceso teiss principai 3.1. Civilinio proceso teiss princip samprata. Civilinio proceso teiss princip reikm Civilinio proceso teiss principai tai pagrindins nuostatos, tvirtintos atitinkamose teiss normose, suformuluotos teism praktikos ar teiss doktrinos; jos ireikia civilinio proceso esm ir yra visos teiss akos pltros pagrindas. iuos principus nulemia civilinio proceso paskirtis ir tikslai: teisingai ir minimaliomis laiko ir finansinmis snaudomis isprsti teisin konflikt; kad teismo procesas bt siningas, patogus tiek teismui, tiek alims ir visai visuomenei; utikrinti racional teisingumo sistemos funkcionavim; Civilinio proceso teiss princip funkcijos: 1. Reglamentavimo. statym leidjas, reglamentuodamas civilinius procesinius teisinius santykius, turi paisyti CPK ir teism praktikos tvirtint princip, kuri daugelis, tokie kaip teisingumo ir teisins valstybs principai, nustatyti Konstitucijoje. Jie gali bti reikmingi ir sprendiant statymo ar kito teiss akto konstitucingumo klausim. 2. Interpretavimo. Principai padeda suvokti konkrei teiss norm turin, teismams jas aikinant byl nagrinjimo procese. Ypa svarbus yra teiss norm aikinimas remiantis sisteminiu metodu, taip pat remiantis pagrindinmis civilinio proceso idjomis ir tikslais. 3. Kolizij alinimo. Pasireikia keliais aspektais: a) esant konkreios teiss normos ir civilinio proceso principo kolizijai, teiss norma turi bti aikinama taip, kad bt paalintas is prietaravimas, arba principas taikomas tiesiogiai; b) esant keli CPK norm kolizijai prioritetas teikiamas tai normai, kuri geriau atitinka civilinio proceso teiss principo esm; c) jei prietarauja du principai, btina argumentuoti, kodl pirmenyb teikiama vienam i j; 4. Teiss sprag upildymo. Nesant teiss normos, reglamentuojanios tam tikr santyk, teismas taiko statymo ar teiss analogij. Teiss analogija bylos sprendimas remiantis bendraisiais teiss principais, kai nra galimybs taikyti statymo analogij. 5. Teisinio argumentavimo. Principai gali tapti ali reikalavim ir atsikirtim pagrindu, pvz. apskundiant emesns instancijos teismo sprendim auktesnei instancijai remiantis tuo, kad paeisti civilinio proceso teiss principai. 3.2. Civilinio proceso teiss princip sistema ir tarpusavio ryys

Civilinio proceso principai sudaro bendr sistem, ir nors yra savarankiki, taiau tarpusavyje susij. Paeidus vien danai paeidiamas ir kitas principas. Be to, konkretaus principo turinys sveikauja su kitais principais ir negali bti aikinamas atsietai nuo j. Taiau principai nra absoliuts: 1) statymai numato tam tikras princip taikymo iimtis. Taip siekiama vis princip darnos; 2) civilinio proceso principai pirmiausia taikomi siningiems proceso dalyviams, t.y. nepiktnaudiaujantiems procesu; 3) galima tam tikra princip konkurencija ar net prieyb . Tada btina vadovautis princip subordinacijos kriterijais (konstituciniai principai turi prioritet prie kitus CP principus) bei remtis protingumo ir teisingumo, asmen lygiateisikumo kriterijais. Btina pasirinkti proceso ali teisi apsaug labiausiai utikrinant princip derinimo bd. Konstitucinis Teismas pabria btinyb siekti princip suderinimo ir pusiausvyros. Taigi jei byloje kyla dviej ar daugiau princip kolizija, btina papildoma argumentacija, kodl taikomas kuris nors principas, nes kitu atveju teismo sprendimas nebus teistas ir pagrstas. Princip tvirtinimas nra statikas reikinys, j sraas nra baigtinis, o ir turinys kai kuri princip nuolat kinta, atsiranda nauj. 3.3 Civilinio proceso teiss princip klasifikavimas I. Principai, kaip pagrindins visuomenini santyki reguliavimo idjos, gali bti faktiniai ir teisiniai. Faktinis principas teisiniu tampa tada, kai jo turinys tvirtinamas konkreia teiss norma. II. Pagal princip tvirtinimo iorin form: tvirtinti Konstitucijoje; tvirtinti kituose statymuose; i klasifikacija reikminga teiss norm taikymui, nes konstituciniai principai turi virenyb prie kitus principus. III. Pagal civilinio proceso teiss princip tvirtinimo teiss normose vidin struktr: teiss normos vardija tik principo pavadinim, o esm nusako kitos teiss normos; teiss normos tvirtina tik trump principo turinio apibdinim, o j konkretizuoja teiss norm visuma ir teiss teorija; konkretaus principo buvimas nustatomas tik analizuojant teiss norm visum; normos-principai; teiss normos netvirtina elgesio taisykls, taiau atskleidia tam tikr princip (pvz. teisingum vykdo tik teismai); IV. Pagal princip veikimo sfer: 1) bendrieji (pagrindiniai) bendri visai teiss sistemai (teisingumo, subjektini teisi santykikumo, socialinio kompromiso, pareigos atlyginti al, lygiateisikumo, teiss teismin gynyb, teistumo); 2) tarpakiniai veikiantys keliose teiss akose (teisingum vykdo tik teismas CPT, BPT, APT; sutari reikia laikytis CPT, CT; niekas negali bti teisjas savo byloje CPT, BPT, APT; rodinjimo natos CPT, APT ir t.t) 3) akiniai - veikiantys vienoje teiss akoje (neatitinkantis statym sandoris negalioja CT; nekaltumo prezumpcija BT; viena bausm u vien nusikaltim BT; kooperacijos ir proceso koncentracijos CPT; dispozityvumo CPT) 4) institut veikiantys viename teiss institute (nuosavyb nelieiama CT; raytinio proceso principas (pvz. kasacijoje) CPT; rodym leistinumo ir ssajumo CPT); V. Pagal civilinio proceso teiss princip taikymo srit ir subjektus: 1) Principai, nustatantys ali procesin padt civiliniame procese (teis bti iklausytam, draudimas piktnaudiauti procesu); 2) Nustatantys teismo procesin padt ir vaidmen civiliniame procese (teisj nepriklausomumas, teisingum vykdo tik teismas); 3) Nustatantys rodinjimo proceso tvark (laisvas rodym vertinimas, rungimosi principas); 4) Nustatantys bylos nagrinjimo tvark (proceso vieumas, valstybin proceso kalba, proceso operatyvumas); i klasifikacija padeda suprasti valstybje vyraujant civilinio proceso model (inkvizicinis ar rungtynikas), taip pat, ar jis civilizuotas, ar utikrina mogaus teisi apsaug. 3.4. Atskir civilinio proceso teiss princip turinys 3.4.1. Teismins gynybos prieinamumo ir universalumo principas 1950 m. mogaus teisi konvencija nustato, kad asmuo turi teis, kad jo byl per kiek manoma trumpesn laik vieumo slygomis teisingai inagrint pagal statym steigtas nepriklausomas ir nealikas teismas. Toki teis tvirtina ir LR Konstitucijos 30 str. is straipsnis taip pat tvirtina asmens, kurio teiss ir laisvs paeistos, teis kreiptis teism, taiau teismine tvarka gali bti ginamos ne tik subjektins teiss , bet ir statymo saugomi teisti interesai. Teisminis teisi ir laisvi gynimas turi tik jam bdingus visuotinai pripaintus demokratinius principus (lygybs teismui, vieumo, rungimosi, teiss bti iklausytam teisme ir kt.), o teismo sprendimo vykdym garantuoja valstyb. Keletas teismins gynybos prieinamumo ir universalumo principo aspekt: I. Kiekvienas civilinis ginas turi bti sprendiamas teisme. Teismas yra pagrindin institucin mogaus teisi ir laisvi garantija ir statymo leidjo pareiga tvirtinti galimyb visus ginus dl asmens teisi ir laisvi paeidimo sprsti teisme. Net jei teiss aktai tam tikr gin sprendim priskiria kit institucij kompetencijai, turi bti garantuota galimyb i institucij sprendimus sksti teismui. O CPK nustato, kad kilus abejonei ar galiojani statym

kolizijai dl konkretaus gino inybingumo, ginas nagrinjamas teisme. Tai patvirtina teiss teismin gynyb universalum. ios teiss ribojimu nereikt laikyti statymuose tvirtintos kai kuri gin privalomos ikiteismins nagrinjimo tvarkos. Tai tik siekis operatyviai isprsti konflikt, sutaupyti ali laik ir las. AT tvirtina tris kriterijus, pagal kuriuos sprendiama, ar ikiteismin gin sprendimo procedra racionali: 1) tokia tvarka yra nustatyta statymu; 2) bdas nra pernelyg biurokratikas ar sudtingas; 3) alis, nepatenkinta ikiteismins institucijos sprendimu, visada turi turti teis kreiptis teism; CPK nustato, kad atsisakymas teiss kreiptis teism negalioja , nesukelia teisini padarini. Beje, principo ribojimu nelaikomas gino perdavimas sprsti arbitrau, nes arbitraas yra alternatyvus teismo procesui gino sprendimo bdas. Taiau teismas nagrinja ne visus socialinius konfliktus, o tik ginus dl teiss, ir tik suinteresuoto byla asmens kreipimusi. Teisminiu ginu turi bti siekiama materialins ar moralins naudos, interesas turi egzistuoti, bti teistas ir realus. O siekis vien tik patampyti al po teismus yra piktnaudiavimas teise. CPK taip pat numato ali skatinim sprsti gin taikiai (yminio mokesio sumainimas alims susitaikius, smulkiems ginams ribojimas teiss apeliacij ir kt.) II. Asmens teis teismin gynyb apima ne tik civilins bylos iklim teisme. Taip pat ir kitus aspektus: teis sining bylos nagrinjim; teis, kad byl nagrint nepriklausomas, kvalifikuotas ir siningas teisjas; teis bti iklausytam; kreipimosi teism tvarkos paprastum; operatyv gino sprendim; valstybs teikiamos visikos ar dalins teisins pagalbos garantijas; statym stabilum ir t.t. Taigi teismins gynybos prieinamumo ir universalumo principas turi bti ne formalus, bet realus . Konkreiai princip detalizuoja tam tikros civilinio proceso normos: numatymas minimali iekinio formos ir turinio reikalavim (CPK 111, 135); baigtinis sraas atvej, kai atsisakoma priimti iekin; iekin nebtinai turi surayti teisininkas (CPK 137); iekovo pareiga tiksliai suformuluoti iekinio dalyk ir pagrind, o ne rodyti pareikto reikalavimo pagrstum; statymai nustato atvejus, kada asmenys gali bti visikai ar i dalies atleidiami nuo yminio mokesio; priimtas Valstybs garantuojamos teisins pagalbos statymas suteikia galimyb gauti nemokam teisin pagalb neturtingiems asmenims; CPK suteikia galimyb pareikti iekin dl kit asmen interes (vieasis interesas), tvirtintos supaprastintos procedros, keliami didesni reikalavimai ali atstovams teisme; Teism statymas kelia didesnius teisj kvalifikacijos ir moralini savybi reikalavimus, tvirtina teisj atrankos sistem; LR Apylinki teism steigimo statymu steigta daug pirmos instancijos teism siekiant operatyviai ginti paeistas teises. III. Byl gali nagrinti tik statymo steigtas teismas. Teism sistem tvirtina Konstitucijos 111 str. Teism sudarym ir kompetencij nustato LR Teism statymas. Teism sistem sudaro bendrosios kompetencijos (LAT, Lietuvos apeliacinis teismas, apygard ir apylinki teismai) ir specializuoti teismai (Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ir apygard administraciniai teismai). Teiss kreiptis teism teismins gynybos prieinamumo ir universalumo principas nra absoliutus, bna ir io principo ribojimo atvej (pvz. tam tikri ginai nepriklauso teismo kompetencijai; nemaas yminis mokestis ir pan.). 3.4.2. Teisingum Lietuvos Respublikoje vykdo tik teismas Teisingumo vykdymas yra iimtin teism funkcija, lemianti ios valstybs valdios viet valstybs valdios institucij sistemoje ir teisj status. Teisingumas suprantamas dviem prasmmis: Formalija teisine prasme teisingumas tai materialiosios teiss norm gyvendinimas, vienai i valstybs valdi teismams sprendiant ginus dl teiss. Priimtas teistas ir pagrstas teismo sprendimas yra visuotinai privalomas, gyja res iudicata gali ir neginijamas kitose institucijose ar pakartotinai teisme. Kit gin sprendimo institucij veikla sprendiant ginus nra teisingumo vykdymas. Teisingum gali vykdyti tik nepriklausomas teismas. Nepriklausomumui utikrinti yra nustatomas teisjo galiojim trukms nelieiamumas, teisjo socialinio (materialinio) pobdio garantijos, tvirtinama teismins valdios savivalda, finansinis ir materialinis techninis aprpinimas. Prigimtine prasme teisingumas tai moralin kategorija, kuria vertinamas mogaus elgesys vairiomis situacijomis realiame gyvenime. Teisjas privalo vadovautis visuomens pripaintomis moralinmis vertybmis, kadangi jam tenka taikyti ir abstrakias normas (neprotingai didels netesybos, siningas gijjas ir pan.), taip pat sprsti tam tikrus teismo diskrecijai paliktus klausimus (neturtins alos dydio nustatymas). Teismas turi iekoti abiej ali interes pusiausvyros. Pagal teisingumo princip, esant visoms vienodoms slygoms, pirmiausia turi bti ginamos siningos alies teiss. Teisjas neturi pamirti, kad, be statymo raids, egzistuoja ir statymo dvasia, prasm, logika, paskirtis. Taigi antroji teisingumo principo pus moralin, prigimtin: sprsti bylas, vertinti faktus, aikinti ir takyti teis ar upildyti jos spragas remiantis teisingumo idja. Neteisingos normos taikymas reikt teisingum tik formalija prasme, taiau moraline prigimtine prasme sprendimas bus neteisingas. Bdai tokiai padiai ivengti: krybikai aikinti teiss normas; tiesiogiai taikyti Konstitucij; kreiptis Konstitucin Teism dl tokios normos atitikties Konstitucijai ir statymams; kreiptis administracin teism su praymu patikrinti, ar aktas atitinka statym (kai tai nepriklauso KT kompetencijai) ar Vyriausybs teiss normin akt.

Nors tiesioginis Konstitucijos taikymas yra teisintas, taiau tada kyla nemaai problem. Kai teismas pagrstai suabejoja konkreioje byloje taikytino statymo konstitucingumu ir byl isprendia taikydamas Konstitucijos normas tiesiogiai, tada galbt prietaraujantis Konstitucijai statymas lieka galioti kitiems asmenims. Be to, statym konstitucingumo tikrinimas Konstitucinio Teismo galioje, taigi teismas, kilus abejonei, turt kreiptis ten. LAT iaikino, kad tiesiogiai Konstitucijos pagrindu iekinys gali bti tenkinamas tik tuo atveju, kai gino santykio nedetalizuoja kiti norminiai aktai, taip pat esant kolizij ar prietaravim. Taigi Konstitucijos 109 str. reikalauja, kad teismas, sprsdamas bylas, siekt, kad jo sprendimai bt ne tik teisti, bet ir teisingi. Nors teismo sprendimas ir bt su techninmis klaidomis, taiau materialins teiss poiriu teisingas, tokio sprendimo naikinimas prietaraut statym leidjo, siekianio utikrinti teismo sprendim ir jais nustatyt teisini santyki stabilum, ketinimams. Taip pat negalima pasiekti teisingumo tenkinant tik vienos grups arba vieno asmens interesus ir kartu neigiant kit interesus. Vienintel teisj ir teismo nepriklausomumo riba statymas . Nesant statymo, teismas byl turi isprsti vadovaudamasis statymo ar teiss analogija. Teismas taip pat turi remtis LAT precedentais, esant pagrindui remtis paproiu ar net usienio valstybi teiss normomis. Taikant statym, pirmiausia btina isiaikinti teiss normos turin ir prasm, nes tik retais atvejais norma yra visikai aiki. statymo klausymas ir teisingumo vykdymas apima ir pareig aikinti prietaringas teiss normas. Kai susiduriama su teiss ir morals santykio dilema, yra keleriopi sprendimo bdai: prigimtins tess doktrina teigia, jog teisjo paskirtis yra aikinant pozityvij teis rasti moralin jos pagrind; teisinio pozityvizmo atstovai neigia moralin teiss prigimt ir teis sutapatina su statymu; teisinio realizmo atstovai, pripaindami, jog teiss norma galioja tik taikoma teism ir kit valstybs institucij, teiss ir morals santykio problemos nekelia. Akivaizdu, jog teiss normos nra vienintelis visuomenini santyki reguliatorius, todl teisingumo vykdymas negali bti tapatinamas su teiss norm taikymu, tai turi bti krybikas procesas.(derinant tiek teises normas tiekir morales aspektus) 3.4.3 Teiss teising (sining, tinkam) teismo proces princip tiesiogiai tvirtina 1950 m. mogaus teisi ir pagrindini laisvi apsaugos konvencijos 6 str., kuriame nustatyta kiekvieno asmens teis, kad jo byl per kiek manoma trumpesn laik vieumo slygomis teisingai inagrint nepriklausomas ir nealikas teismas. Konstitucijos 109, 117 str; Teism st. 5str, cpk atskleidiamas io principo turinys: valstyb, garantuodama asmens teis kreiptis teism, turi utikrinti, kad teismo procesas vykt siningai, greitai, kvalifikuotai, kad bt gerbiamos ali teiss.. princip atskleidia ie aspektai: 1) ali gin turi sprsti nealikas ir nepriklausomas teisjas (jei teisjas yra vienaip ar kitaip suinteresuotas bylos baigtimi, jis negali jos nagrinti, taip pat negali t byl sprsti pakartotinai); 2) Teismas turi bti sudarytas pagal statym (Neteista teismo sudtis beslygikas pagrindas sprendimui panaikinti, arba proceso atnaujinimo pagrindas. Teismo sudt nustato Teism st. 36 str. Auktesni teismo instancij teisjai neturi teiss dalyvauti nagrinjant bylas, kurias jis nagrinjo emesns instancijos teisme. CPK tvirtina teisjo nualinimo pagrindus: 6466 str., klausim sprendia atitinkamo teismo pirmininkas, teismo pirmininko pavaduotojas, civ. Byl skyriaus pirmininkas arba j paskirtas teisjas, nedelsiant, bet ne vliau kaip per tris dienas nuo pareikimo dienos.); 3) Aukta teisj kvalifikacija; 4) Gimtosios kalbos vartojimo proceso dalyviams utikrinimas ir vertjo dalyvavimas; 5) Vieas bylos nagrinjimas; 6) Turi bti iklausytos abi alys ( io principo galima nepaisyti tik kai kita alis piktnaudiauja procesu ir nevyksta teismo posd ar atsisako priimti teismo praneimus apie atliekamus proceso veiksmus); 7) Teismas byl turi isprsti per kiek manoma trumpesn laik; 8) Teismo sprendimas turi bti motyvuotas (Motyv nebuvimas yra absoliutus teismo sprendimo negaliojimo pagrindas. Teism sprendim motyvavimas yra svarbus tiek platesniu- vienodos teism praktikos aikinant ir taikant teiss normas formavimo, tiek siauresniu- teisingumo vykdymo konkreiose bylose aspektu, kadangi btent teismo motyvai leidia leidia asmenims pagrstai numanyti, kok sprendim turt priimti teismas.); 9) Civ procese turi bti utikrintas ali procesinis lygiateisikumas (nei viena i ali negali bti labiau privilegijuota, adekvaios procesins priemons turi bti taikomos abiem alim.); 10) Kiekviena alis turi bti laiku informuota apie teismo posd, kit procesini veiksm atlikim bei kitos alies veiksmus. (Procesas turi bti odinis, kiekviena alis turi teis idstyti pozicij odiu); 11) Teis turti atstov ir galimyb vesti byl per atstov; 12) Teis apsksti teismo sprendim (civ procesas bus siningas, jei bus bent viena instancin pakopa ir bent viena galimyb perirti teismo sprendim); 13) Valstybs garantija, kad teismo sprendimas bus vykdytas; 14) Neturtingai aliai valstyb turi garantuoti teis nemokam teisin pagalb, taip pat galimyb atleisti nuo yminio mokesio u procesinius dokumentus ar kit bylinjimosi ilaid. 3.4.4 Teisj nepriklausomumo ir nealikumo principas is principas yra btina mogaus teisi ir laisvi apsaugos slyga. Tai vienas i esmini demokratins teisins valstybs princip. is principas suprantama dvejopai: 1.) Vidinis nepriklausomumas: t.y teisj asmeninis nepriklausomumas- jis neturi bti takojamas nei vienos i ali, j atstov, teismo pirminink ir pan. Teisjo procesinis nealikumas yra btina nealiko ir teisingo bylos inagrinjimo slyga. Tai pasiekiama nualinimo institutu, taip pat atskirosios nuomons institutu. Bti nepriklausomu teisj pareigoja bti ir priesaika. Teismas negali pats inicijuoti proceso, nesvarbu kokioje instancijoje byla bt nagrinjama. Asmeninis

nealikumas yra preziumuojamas, jeigu nra tam prietaraujani rodym. Teismas turi bti objektyviai nealikas, t.y jis turi pateikti pakankamas garantijas, paalinani bet koki su tuo susijusi abejon. 2.) Iorinis teisj nepriklausomumas: t.y teism sistemos funkcinis arba institucinis nepriklausomumas nuo statym leidiamosios ir vykdomosios valdios. Tik bdama savarankika teismin valdia gali vykdyti savo funkcijas. Teisjas neprivalo jokiai valstybs institucijai ar pareignams pasiaikinti dl savo nagrinjam byl , neprivalo nagrinjam byl pateikti kam nors susipainti, iskyrus atvejus, numatytus proceso st. Iorinio teisj nepriklausomumo formos: a) dalykinis nepriklausomumas- teisj atvilgiu draudiamas bet koks kiimasis teisingumo vykdymo proces. b) Asmeninis nepriklausomumas-teisjui btina utikrinti atitinkamas darbo slyga. ios garantijos skirstomos: Teisj korpuso formavimo tvarka; Teisj galiojim trukms nelieiamumo garantijos; Teisj profesins karjeros garantijos; Teisj asmens nelieiamumo garantijos; Teisj socialinio pobdio garantijos. Taigi princip sudaro: Teismo kaip valdios institucijos savarankikumas; Teismo kompetencijos nustatymas tik statymu; Visuotin gin dl teiss priklausomyb teismams; Teismo teis paiam sprsti savo kompetencijos klausimus; Draudimas kitis byl nagrinjimo proces; Beslygikas teismo sprendim privalomumas; Teisj galiojimai turi bti adekvats jiems suteikt teisi ir pareig gyvendinimui ir pagarbos teismui utikrinimui; Aukta teisj kvalifikacija; Teisjo galiojim nepertraukiamumas; Ir k.t. 3.4.5 Teismo proceso vieumo principas io principo tikslas- apsaugoti besibylinjanius asmenis nuo slapto teisingumo vykdymo, kurio negalt stebti visuomen. Iimtis- teismo posdis gali bti udaras siekiant apsaugoti mogaus asmeninio ar eiminio gyvenimo slaptum. Vieas bylos nagrinjimas reikmingas dl to, kad: a) skatina teisjus laikytis statym; b) skatina dalyvaujanius byloje elgtis atsakingai ir sakyti ties; c) drausmina kitus proceso dalyvius; d) utikrina visuomens teisin vietim; e) sudaro slygas pltoti teiss doktrin. Teismo proceso vieumas taikomas: 1. Teismo posdiams (CPK 9 str.) 2. Teismo sprendimo paskelbimui (sprendimas skelbiamas vieai, su juo galima susipainti kaip su sudtine civilins bylos mediagos dalimi; iimtis- vaikinimo bylose nesikalbama rezoliucin teismo sprendimo dalis); 3. Bylos mediagai. Teismo proceso vieumas suprantamas dvejopai: 1. Siaurja prasme- tai dalyvaujanio byloje asmens teis asmenikai ir tiesiogiai dalyvauti bylos nagrinjime bei susipainti su bylos mediaga. 2. Plaija prasme- visuomens teiss dalyvauti jame, gauti ir skelbti informacij apie byl. is principas galioja ir apeliacins instancijos, ir kasaciniame teisme. Civilinio proceso tvarka paprastai nagrinjami privataus pobdio ginai, todl privataus gyvenimo nelieiamumas reikalauja vieumo princip iimi. Vieumo principo ribojimai: 1. udaras teismo posdis- siekiant apsaugoti asmeninio ar eiminio gyvenimo slaptum. Dl nevieo nagrinjimo teismas turi priimti motyvuot nutart. 2. technini priemoni naudojimo ribojimas- teismas teismo posdio eigai, rodymams fiksuoti ir jiems tirti vairias technines priemones gali naudoti be apribojim. Visiems kitiems naudoti technines priemones draudiama. 3. bylos mediagos vieumo ribojimas (CPK 10 str.)- negalima susipainti su bylos mediaga nedalyvavusiems asmenims, jei teismo posdis buvo udaras, taip pat jei teismo posdis buvo vieas, taiau teismas nusprendia, kad bylos mediaga ar jos dalis yra ne viea. 4. Raytinis procesas. 3.4.6. ali procesinio lygiateisikumo principas Tai yra demokratins visuomens principas. io principo turin sudaro ie elementai: 1. Teismas negali priimti sprendimo neiklauss abiej ali;

Abiems pusms turi bti garantuojamos vienodos tiesos rodinjimo priemons: kas neleidiama iekovui, tas turi bti neleidiama ir atsakovui, ir atvirkiai. Atkreiptinas dmesys, kad byloje dalyvaujani asmen teisinio lygiateisikumo esm- asmen lygyb teismui, bet ne gin sprendianio teismo ir byloje dalyvaujani asmen lygyb. Civiliniame procese galiojant rungimosi principui vienodomis slygomis tarpusavyje bylintis gali tik lygiateiss alys. Teismas abiems alims vienodai turi padti gyvendinti procesines teises, vienodai reikalauti vykdyti pareigas. Aplinkyb, kad iekovo iekinys buvo atmestas, negali bti vertinama kaip lygiateisikumo principo paeidimas, jeigu iekinys atmestas, kaip nepagrstas. Lygiateisikumas turi bti ne formalus, bet realus. Taigi is principas- vienas i tinkamo teismo proceso poymi. Lygiateisikumas civiliniame procese reikia, kad bylos teismuose turi bti nagrinjamos pagal vienodas taisykles ir be diskriminacijos, teismas neturi bti suinteresuotas iekovo ar atsakovo laimjimu byloje. Valstyb turi garantuoti tok proceso model, kad byl laimt teisioji alis, alys turi turti vienodas galimybes rodinti savo ties. 3.4.7. Teismo proceso kalbos principas Teismo procesas LT vyksta lietuvi kalba, o asmenims, nemokantiems valstybins kalbos, garantuojama teis dalyvauti tardymo ir teisminiuose veiksmuose naudojantis vertjo paslaugomis. Teis turti vertj atsiranda tiek visikai nemokant lietuvi kalbos, tiek j mokant nepakankamai. Jeigu bylos alimi esantis asmuo nemoka lietuvi kalbos, taiau neatvyksta teismo posd ir teismas byl nagrinja teismo posdyje nedalyvaujant vertjui, nra pagrindo teigti, kad buvo paeistas aptariamas principas, jeigu kiti dalyvavusieji teisme moka kalb. Aptariamo principo turin sudaro ne tik utikrinimas lietuvi kalbos nemokantiems asmenims teiss dalyvauti teismo procesiniuose veiksmuose naudojantis vertjo paslaugomis, bet ir teismo pareig usienio pilieiams ar asmenims be pilietybs ir usienio juridiniams asmenims siuniamus teismo procesinius dokumentus iversti angl ar kit kalb. is principas turi tam tikras veikimo ribas. Tai reikia, kad teise pasinaudoti nemokama valstybs garantuojama vertjo pagalba galima tik procesiniu veiksmus atliekant teisme arba teismui procesinius veiksmus atliekant ne teismo patalpose. Valstybs sskaita angl ar kit kalb iveriami tik ir dalyvaujantiems byloje asmenims siuniami tik teismo procesiniai dokumentai. 3.4.8. odikumo principas Civilinis procesas istorikai klostsi kaip odinis, o atsiradus ratui tapo raytiniu. Toks modelis Europoje gyvavo madaug iki XVIII a., nuo XVIII a. pradios pamau pereita prie odinio principo. Kadangi odin proces btina ikviesti visus dalyvaujanius byloje asmenis ir kitus dalyvius, j iklausymas uima daug laiko, bylos atidedamos dl neatvykimo ir t.t, todl nuo XX a. etojo deimtmeio odinis principas imtas riboti raytinis procesas taikomas nagrinjant smulkius ginus, nesudtingose bylose, kasacijoje, nustatomos supaprastintos procedros, atliekamos raytinio proceso tvarka. odikumo principo esm ta, rodymai tiriami odiu, ali kalbos, pasirengimas bylai ir pats teisminis nagrinjimas vyksta odiu. Teismo sprendimo pagrindas gali bti tik mediaga, kuri buvo pateikta ir itirta odiu. Nagrindamas byl odiu teismas gali geriau suvokti ali reikalavimus ir itirti bylos aplinkybes, lengviau alis sutaikyti, be to taip gyvendinamas vieumo principas. Kita vertus, odiniame procese sunku fiksuoti kiekvieno asmens kalb, tam sugaitama daug laiko. Tuo tarpu raytiniame procese alys detaliau apsvarstyti kitos alies argumentus, nereikia atidlioti bylos nagrinjimo kuriam nors i byloje dalyvaujani asmen neatvykus. Taigi, tiek odinis, tiek raytinis procesai turi privalum ir trkum, todl danai pritariama miriam procesui. Lietuvos civilinio proceso teisje odinis procesas reikia, kad visi dalyvaujantys byloje asmenys ir kiti proceso dalyviai paaikinimus, praymus ir t.t teikia odiu, rodymai, taip pat ir raytiniai rodymai, ekspert ivados, daiktiniai rodymai tiriami, aptariami ir analizuojami odiu. Teismo pavedimo tvarka surinkt rodym turinys turi bti paskelbtas balsu perskaitant dokumentus, apklausos protokolus. Teismas negali riboti dalyvaujani byloje asmen kalbos trukms. odinis principas galioja tiek pirmosios, tiek ir apeliacins instancijos teisme. io principo taikymas pirmosios instancijos teisme galimas tik teismo posdyje, taigi ne tik treiojoje, bet ir antrojoje civilinio proceso stadijoje. Taiau tiek pirmojoje, tiek apeliacijoje yra odikumo principo iimi, kai bylos nagrinjamos raytinio proceso tvarka: 1) Ginuose dl nedideli sum (iki 1000 lt) jei odinio proceso neprao kuri nors alis (CPK 441 str.); 2) odikumo principas negalioja dokumentiniame procese (CPK 424 str.) ; 3) Apeliacinje instancijoje byla nagrinjama raytinio proceso tvarka, jei to prao apeliantas ir tokiam praymui atsiliepimuose neprietarauja kiti byloje dalyvaujantys asmenys (CPK 322 str.); 4) Atskirieji skundai taip pat visada nagrinjami raytinio proceso tvarka, iskyrus atvejus, jei pats teismas nutaria skund nagrinti odinio proceso tvarka (CPK 336 str.); 5) Bylos kasacine tvarka nagrinjamos raytinio proceso tvarka, jeigu teisj kolegija ar plenarin sesija konkreioje byloje nenutaria kitaip (CPK 356 str. 1 ir 2 d); Jeigu byloje, kuri turi bti nagrinjama odinio proceso tvarka, kuriam nors i dalyvaujani byloje asmen nepraneama apie bylos nagrinjim ir priimamas teismo sprendimas, tai toks teismo sprendimas nedalyvavusio byloje asmens reikalavimu naikinamas dl absoliutaus negaliojimo. 3.4.9. betarpikumo principas tvirtintas CPK 14 str. io principo turinys: 1. Teisjas privalo asmenikai ir tiesiogiai itirti visus byloje esanius rodymus, iskyrus CPK numatytus atvejus apklausti dalyvaujanius byloje asmenis, iklausyti liudytoj parodymus, itirti ekspert ivadas, raytinius, daiktinius ir kt. rodymus. Jeigu bylos nagrinjimo metu pasikeiia teismo sudtis, naujas teisjas turi pradti byl nagrinti i pradi, iskyrus atvejus, kai dalyvaujantys byloje asmenys neprietarauja bylos nagrinjimui toliau nuo procesinio veiksmo, kur atlikus byla buvo atidta.

2.

is principas taip pat reikia, kad bylos alims turi bti sudarytos slygos asmenikai ar per atstov su visais byloje esaniais rodymais. 2. Tesimo sprendim teismas gali pagrsti tik itirtais teismo posdyje rodymais Teismas privalo tirti kiekvien byloje priimt rodym ir iklausyti byloje dalyvaujani asmen argumentus apie to rodymo ssajum, leistinum, patikimum ir rodomj reikm. Teismas sprendime, nutartyje gali remtis tik tais rodymais, kurie buvo itirti teismo posdyje. i taisykl galioja ir apeliacins instancijos teisme. 3. Priimdamas sprendim teismas negali sprsti netraukt dalyvauti byloje asmen teisi ir pareig klausimo (CPK 14 str. 3 d., 266 str). Teismas, tiesiogiai tirdamas rodymus ir j pagrindu priimdamas teismo sprendim, nagrinja konkrei ali gin dl teiss, todl negali analizuoti netraukt bylos nagrinjim asmen teisi ir pareig klausimo. io draudimo paeidimas - absoliutus teismo sprendimo negaliojimo pagrindas (CPK 329 str. 2 d. 2 p), taip pat proceso atnaujinimo pagrindas (CPK 366 str. l d. 7 p), nes iais atvejais, kai sprendimas paveikia byl netraukt asmen teiss, proceso atnaujinimas yra vienintel i asmen galimyb ginti savo teises ir teistus interesus. 4. Dalyvaujantys byloje asmenys baigiamosiose kalbose taip pat gali remtis tik aplinkybmis ir rodymais, kurie itirti teismo posdyje (CPK 14 str. 4 d., 253 str. 4 d.). Taiau jei baigiamj kalb metu paaikja, kad reikmingos bylos aplinkybs nenustatytos, neitirti tam tikri rodymai, teismas nutartimi gali bylos nagrinjim i esms atnaujinti (CPK 256 str). is principas turi bti taikomas ir apeliacijoje, ir kasacijoje, ypa apeliacijoje, kai odiniame procese i naujo tiriami visi byloje esantys rodymai. Teism praktikoje irykjo problema, kad neretai auktesniosios instancijos teismuose su byla susipasta tik teisjas, kuris byloje paskirtas praneju. Pagal statym su byla tiesiogiai tur susipainti visi teisjai, taiau danai pranejas kitus kolegijos narius tik supaindina su byla. Suprantama galimyb kiekvienam teisj kolegijos nariui ne tik parengti teismo posdiui bylas, kuriose jis paskirtas praneju, bet ir detaliai susipainti su kitomis civilinmis bylomis, kurioms inagrinti jis paskirtas teisj kolegijos nariu, riboja didiuliai darbo krviai. Tai bt manoma padidinus teisj skaii apeliacins instancijos teismuose arba ymiai padidinus teism personalo, turinio teisin isilavinim, skaii (teisj padjj, teiss patarj, teism praktikos analizs darbuotoj ir pan.). Deja, ios problemos sprendim riboja valstybs finansins galimybs. Asmenikai nesusipainusiam su byla teisjui sunku priimti nealik ir savarankik sprendim, kartu paeidiamas ir betarpikumo principas, nes teisjas prie priimdamas sprendim nra tiesiogiai susipains su visais bylos dokumentais. Betarpikumo principas i esms reikia poreik, kad kiekvienas byl nagrinjantis teisjas ne tik susipaint su visomis bylos aplinkybmis, byloje esaniais rodymais, dalyvaut rodym tyrime, bet ir tiesiogiai bendraudamas su dalyvaujaniais byloje asmenimis, kitais proceso dalyviais pajust gino ali tarpusavio santyki dvasi, gino itakas, prieastis ir eig. Sprendim teismas turi priimti tik iaikins visas reikmingas bylos aplinkybes, remdamasis statymais ir vidiniu sitikinimu, pagrstu mogikuoju tarp ali susiklosiusi santyki vertinimu, visuomens puoseljamomis vertybmis. 3.4.10. Bylos nagrinjimo nepertraukiamumo ir teisj sudties nekintamumo principas Bylos nagrinjimo nepertraukiamumo ir teisj sudties nekintamumo principas tvirtintas CPK 16 straipsnyje. Bylos nagrinjimo nepertraukiamumo principas reikia, kad civilins bylos nagrinjimo metu teismas negali nagrinti kit byl , iskyrus CPK numatytus atvejus (CPK 16 str. l d.). CPK 235 str. 3 d. nustato, kad teismo posdis vyksta be pertraukos, iskyrus atvejus, kai skelbiama pertrauka, kuri negali bti ilgesn kaip penkios dienos. is principas teisinje literatroje dar vadinamas civilines bylos nagrinjimo vientisumo ar susitelkimo (ang. concentration) principu. Kiekviena byla turi bti nagrinjama susitelkus, be pertraukos, jos nagrinjimo metu negali bti nagrinjamos kitos bylos. Pradti nagrinti kit byl galima tik primus teismo sprendim ar nutraukus byl, palikus pareikim nenagrint, i byl sustabdius, j atidjus arba padarius pertrauk. Pagrindin tokio teisinio reguliavimo prieastis ta, kad tik sutelkus dmes vienos bylos aplinkybes manoma detaliai itirti visus su byla susijusius klausimus ir priimti teist, pagrst ir teising sprendim. CPK 16 str. 2 d. tvirtina civilins bylos nagrinjimo nepertraukiamumo garantij teisj sudties nekintamum. Teisj sudties nekintamumo principas reikalauja, kad jeigu bylos nagrinjimo metu keiiasi teisj sudtis (dl ligos, komandiruots, atostog, mirties ir kit prieasi), bylos nagrinjimas turi bti atidtas ir ji turi bti pradta nagrinti i pradi, nebent dalyvaujantys byloje asmenys neprietarauja, kad byla bt tsiama nuo to procesinio veiksmo, kur atlikus byla buvo atidta. Lietuvos Aukiausiasis Teismas iaikino, jog CPK 16 straipsnyje tvirtinto principo paeidim galima konstatuoti tik jei teisjo pakeitimas vyksta tuo metu, kai jau tiriami rodymai, taigi CPK 16 str. nuostata bylos nagrinjimo metas" suprantamas kaip teisminis nagrinjimas. 2002 m. CPK naujov - atsarginio teisjo institutas (CPK 16 str. 3 d.). is institutas padt ivengti atvej, kuomet: dl tam tikros prieasties pasitraukus vienam i kolegijos teisj bylai turi bti pradta nagrinti nuo pradios. Atsarginis teisjas dalyvaut bylos nagrinjime nuo pradios, todl jam pakeitus teisj kolegijos nar byla bt nagrinjama toliau, nepaeidiant betarpikumo ir nepertraukiamumo princip ir neutsiant proceso. Tai aktualu sudtingose, ilgai trunkaniose bylose, kur daug dalyvaujani byloje asmen. Tiesa, praktikoje ios statymo nuostatos teismai dar nra taik, nes matyt, nebuvo poreikio. 3.4.11. Rungimosi principas CPK 12 str. Kiekviena alis privalo rodyti tas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavim ar atsikirtim pagrindu, iskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybmis, kuri nereikia rodinti (CPK 178str). Visas bylos aplinkybes turi rodyti alys, o teismas tik vertina bylos faktus pagal pateiktus rodymus ir negali aikintis aplinkybi, kuri n viena i ali nenurodo. ali teiss lygios, todl teismas turi bti nealikas ir privalo abiem alims utikrinti vienodas galimybes rodinti ties.

Rungimosi principas pasireikia gino ali procesiniu santykiu, kai viena alis, pareikianti reikalavimus, yra aktyvi", o kita, turinti apsiginti nuo pareikto reikalavimo, - pasyvi", nors gintis nuo iekinio ir bti aktyvus, inoma, gali ir atsakovas (pavyzdiui, pareikdamas prieiekin). Rungimosi principas taikomas visose civilinio proceso stadijose. Iekovas jau iekinyje (civilins bylos iklimo stadija) turi nurodyti ne tik reikalavim, bet ir j pagrindianias aplinkybes bei rodymus, patvirtinanius tas aplinkybes (CPK 111, 135 straipsniai). Tai galioja ir atsakovo atsikirtimams bei prieiekiniui (CPK 142, 143 straipsniai). Pasirengimo bylos nagrinjimui stadijoje alys turi pateikti teismui visus turinius reikms bylai rodymus ir paaikinimus bei galutinai suformuluoti savo reikalavimus ir atsikirtimus pareiktus reikalavimus (CPK 225,226 straipsniai). Pabrtina, kad rungimosi principas taikomas tik faktiniam bylos aspektui (iekinio, atsikirtim, prieiekinio faktiniam pagrindui), i ali nra reikalaujama nurodyti, koks statymas turi bti taikomas, nes tai yra teismo prerogatyva - nustatyti, teisingai iaikinti ir taikyti teiss normas, reguliuojanias gino teisinius santykius. Pabrtina, kad iuo atveju iimtis yra usienio valstybs teiss taikymas, kai tai numato ali susitarimas. Pagal CPK 808 str. 2 dal usienio teiss taikymas yra fakto, o ne teiss klausimas, todl alis, praanti taikyti usienio valstybs teis, privalo rodyti, kad tam yra pagrindas, taip pat nurodyti usienio teiss turin, taikymo praktik ir doktrin. Lietuvos Respublikos tarptautini sutari arba statym numatytais atvejais usienio teis taiko, aikina bei jos turin nustato teismas savo iniciatyva. Apeliacins instancijos teismas sprendia ir teiss, ir fakto kausimus, jis gali konstatuoti egzistuojant kitokias faktines bylos aplinkybes, nei jas nustat pirmosios instancijos teismas, iimtiniais atvejais gali tirti naujus rodymus, taigi rungimosi principas plaiai gyvendinamas ir apeliaciniame procese. Kadangi proceso atnaujinimas byloje reikia pakartotin bylos, kurioje yra siteisjs teismo sprendimas, nagrinjim, bendrosios rungimosi principo taisykls taikomos ir proceso atnaujinimo stadijoje. Nors kasacinis teismas faktini aplinkybi nenustatinja ir rodym netiria, o nagrinja tik teiss klausimus, taiau idstydamos teisinius kasacinio skundo ir atsiliepim j argumentus alys rungiasi ir kasaciniame procese. Rungimosi principas, galiojantis ir kasaciniame procese, reikalauja, kad alis ne tik vardyt rodinjimo dalyk, t.y. nurodyt aplinkybes, kuriomis ji grindia savo reikalavim ar reikalavimus, bet ir ias aplinkybes rodyt. Taigi kasatorius turi nurodyti ne tik konkret savo kasacinio skundo pagrind, bet ir rodymus, patvirtinanius kasaciniame skunde idstytus teisinius teiginius. Kadangi kasaciniame procese nagrinjami ir sprendiami tik teiss klausimai, kasacinio skundo pagrindu gali bti tik argumentai, susij su materialins ar proceso teiss norm netinkamu aikinimu ar taikymu. Be to, rungimosi principas taikomas ir vykdymo procese. Pavyzdiui, tiek iiekojimo i skolininko turto ir turtini teisi, tiek nepiniginio pobdio teismo sprendim vykdymo metu iiekotojas ir skolininkas gali dalyvauti priverstinio vykdymo veiksmuose, reikti praymus, nualinti antstol, vertj ekspert, ginyti turto priklausomyb ir jo kainojim, sksti antstolio veiksmus ir teismo nutartis ir t.t. Rungimosi principo turin atskleidia ie aspektai, sutinkami ir teism praktikoje. 1. rodinjimo dalyk civilinje byloje nustato gino alys; teismas negali perengti iekinio rib t. y. negali keisti nei iekinio dalyko (pavyzdiui, negali priteisti aliai to, ko ji neprao , arba priteisti daugiau, nei alis prao), nei iekinio pagrindo (negali savo sprendime remtis tokiais faktais, kuri alys teismui nenurod, bei rodymais, kuri byloje nra; 2. Teismas turi sprsti byl vertindamas tik ali nurodytus faktus ir j pateiktus nurodymus ir j pateiktus rodymus; 3. Teisjas netiria fakt ir nerenka rodym savo iniciatyva, Vadinasi, visas bylos aplinkybes nurodyti ir rodyti turi gino alys, o teismas, remdamasis ali pateiktais rodymais, tik vertina rodymus ir konstatuoja tam tikras bylos aplinkybes, taip pat teisikai kvalifikuoja tarp ali susiklosiusius santykius ; 4. Teismas negali ikelti bylos savo iniciatyva; Rungimosi principas nra absoliutus. 2002 m. CPK tvirtintas socialinio civilinio proceso modelis ir vis pirma kooperacijos principas (CPK 8 str.) labiausiai paveik rungimosi principo turin, 2002 m. CPK tvirtino rungimosi ir teisjo vadovavimo procesui princip pusiausvyr, todl kiekvienas i pamint rungimosi principo aspekt turi iimi: 1. Rinkti rodymus savo iniciatyva teismas turi teis tik statym numatytais atvejais : Darbo bylose Ypatingos teisenos bylose eimos bylose Paveldjimo procedr taikymo Bylose dl teismo leidim idavimo Ir kt. Tai paaikinama vieojo intereso gynimu ir tam tikr byl pobdiu. 2. Teismas gali kontroliuoti ali procesinius veiksmus, taikyti jiems sankcijas, nurodyti rodinjimo proceso trkumus. Teismas gali pasilyti dalyvaujantiems byloje asmenims pateikti papildom rodym, nustatydamas termin jiems pateikti. Prims pareikim, teismas pareikim padavusio asmens praymu ar savo iniciatyva gali skirti asmens, kur praoma paskelbti mirusiu, turto laikinj administratori. 3. CPK numatytais atvejais teismas gali perengti iekinio, taip pat apeliacinio ar kasacinio skundo ribas. eimos bylose teismas turi teis viryti pareiktus reikalavimus, t. y. patenkinti daugiau reikalavim, negu j buvo pareikta, taip pat priimti sprendim dl reikalavim, kurie nebuvo pareikti, taiau yra tiesiogiai susij su pareikto iekinio dalyku ir pagrindu. Tiek iekinio, tiek apeliacinio ar kasacinio skundo rib perengim statymas sieja su vieuoju interesu, kuris yra vertinamojo pobdio kategorija. Todl kiekvienu konkreiu atveju teismui reikia sprsti, ar, be privataus intereso,

byloje egzistuoja dar ir vieasis interesas. Pabrtina, kad apeliacins instancijos teismas negali nereaguoti pirmosios instancijos teismo padaryt aik ar iurkt teiss paeidim, nors n viena alis to paeidimo ir nenurodo. Teismas turi teis perengti apeliacinio skundo ribas, kai pirmosios instancijos teismas paeidia materialiosios teiss normas, jeigu toks paeidimas prietarauja vieajam interesui (CPK 332 str. 2 d.). Vieojo intereso buvimas laikytinas tuo atveju, kai tarp ali atsirad teisiniai santykiai vienaip ar kitaip gali veikti kit visuomens nari ar visos visuomens interesus. 4. CPK numatytais atvejais teismas gali taikyti alternatyv asmens teisi ar teist interes gynimo bd. Pvz., eimos bylose taikant statymuose numatyt alternatyv vaiko teisi ar teist interes gynimo bd, ginuose dl darbo santyki alternatyv darbuotojo teis ir teist interes gynimo bd. 5. Teismas gali, tam tikrais atvejais ir privalo, inicijuoti civilins bylos iklim, savo iniciatyva traukti atsakov byl. Jeigu teismas, nagrindamas byl pagal darbuotojo iekin, nustato, kad iekinys pareiktas ne tam asmeniui, kuris turi pagal iekin atsakyti, tai turi teis savo iniciatyva traukti dalyvauti byloje antrj atsakov. Teismas, prims sprendim pripainti pilnamet asmen neveiksniu ar ribotai veiksniu, jeigu is asmuo yra gydymo, aukljimo ar globos ir rpybos institucijoje, privalo savo iniciatyva nustatyti iam asmeniui glob ar rpyb 3.4.12. Dispozityvumo principas Dispozityvumo principas tvirtintas CPK 13 straipsnyje. Atsivelgdami io principo turin, alys ir kiti proceso dalyviai, laikydamiesi CPK nuostat, turi teis laisvai disponuoti joms priklausaniomis procesinmis teismis. Civilinio proceso tvarka nagrinjami is privatins teiss reguliuojam santyki kil ginai (CPK l str. l d.). Privatinei teisei bdingas ali autonomijos (dispozityvumo) principas, leidiantis joms statymo ribose pasirinkti savo elgesio model. Savo teisi gyvendinimo alys privalo rpintis paios, todl tik pats teisi turtojas,gali nusprsti, ar teises ginti, ar ne bei kokios gynybos reikalauti (pavyzdiui, pasirinkti vien ar kelis teiss gynimo bdus, prayti priteisti tik pagrindin skol ar reikti ir papildomus reikalavimus dl netesyb, palkan, nuostoli priteisimo ir t.t.). Dispozityvumo principas - vienas fundamentaliausi civilinio proceso teiss princip, nes tik alys turi turti teis apibrti gino dalyk ir taip daryti tak proceso eigai. Dispozityvumo (kaip ir rungimosi) principas bdingas visoms civilinio proceso stadijoms, jis gyvendinamas nuo pat kreipimosi teism momento, iklus byl - pasirengimo bylos nagrinjimui stadijoje ir byl nagrinjant pirmosios instancijos teisme, vykdymo procese ir atnaujinus proces, taip pat apeliacijoje ir kasacijoje, kur bylos nagrinjimo ribas apibria atitinkamai apeliacinis arba kasacinis skundas. Iklus civilin byl, pasirengimo bylos nagrinjimui stadijoje alys turi apsisprsti galutinai - kokius reikalavimus ir atsikirtimus reik, kokiomis aplinkybmis bei rodymais juos grs (rungimosi principo aspektas); atitinkamai jos gali pakeisti iekinio dalyk arba pagrind, padidinti arba sumainti reikalavimus, teikti papildomus rodymus, gali to ir nedaryti (dispozityvumo principo aspektas). Taiau jeigu alis nevykdys statyme nustatytos pareigos rungtis, nerodys rodinjimo dalyk sudarani aplinkybi, nepasinaudos galimybe pateikti papildom rodym, teismo priimtas sprendimas jai gali bti nepalankus. Teismo procesinis sprendimas, neatitinkantis alies lkesi, gali bti priimtas dl skirting prieasi. Vienu atveju tai gali atsitikti dl tos prieasties, kad alis procese buvo pasyvi, nerpestinga ir neinaudojo vis statymo suteikt procesini galimybi, pavyzdiui laiku nepakeit iekinio dalyko ar pagrindo, nepadidino reikalavim, nepateik rodym, susijusi su byla, reikming bylai, kuriuos turjo bei galjo pateikti, neskund teismo sprendimo ir t.t. Taigi iuo atveju alis gali pralaimti teisin gin ne dl to, kad ji yra i principo neteisi gino teisinio santykio alis, o dl to, kad statymo nustatyta tvarka ir terminais neinaudojo vis statymo jai suteikt procesini galimybi savo tiesai rodyti, t.y. nepasinaudojo dispozityvumo principo teikiamomis garantijomis. Teismas privalo iaikinti abiem alims j procesines teises ir pareigas, patikslinti pareig rodinti, pasilyti pateikti papildom rodym tam tikroms aplinkybms nustatyti, iaikinti galimyb pasirpinti teisine pagalba byloje ir pan. Jei viena alis pasyvi, tai negali bti kompensuojama teismo iniciatyva padti vienai i ali. Panas teismo procesiniai veiksmai gali bti traktuojami kaip teismo alikumas vienos i ali atvilgiu. Dispozityvumo principo turin atskleidia ie pagrindiniai aspektai: 1. Civilin byla gali bti ikelta tik suinteresuoto asmens iniciatyva. Teismas to savo iniciatyva padaryti negali, taip pat to padaryti niekas negali priversti iekovo. Be to, suinteresuotam asmeniui yra garantuojama teise pasirinkti savo teisi gynimo bd. 2. Bylos nagrinjimo dalyk nustato alys; teismas negali keisti nei iekinio dalyko, nei pagrindo, negali priteisti iekovui to, ko jis nepra, taip pat teismas negali pagrsti sprendimo faktais, kuri alys nenurod. 3. alys turi teis baigti byl taikos sutartimi; iekovas turi teis atsisakyti iekinio, atsiimti iekin, o atsakovas pripainti iekin. 4. Iekovas gali padidinti arba sumainti savo reikalavimus, pakeisti iekinio dalyk ar pagrind. 5. alys turi teis apsksti teismo sprendim, bet gali ia teise ir nesinaudoti (CPK 305 str.). 6. alys gali vesti byl paios ar per atstovus. 7. alys gali pripainti faktus, kuriais remiasi kita alis 8. Vykdymo procesas paprastai pradedamas iiekotojo iniciatyva (CPK 641,646,650,586, 595 straipsniai). Taigi ali dispozityvumas reikia, kad jos gali disponuoti: - gino objektu: keisti iekinio dalyk, pagrind, atsisakyti iekinio ir kt. (materialusis dispozityvumo principo aspektas); - procesinmis priemonmis: sksti teismo sprendim, vesti byl per atstov ir kt. (procesinis dispozityvumo principo aspektas).

Materialioji teis numato ias dispozityvumo principo iimtis: 1. Materialiojoje teisje draudiama savo teises gyvendinti tokiais bdais ir priemonmis, kurie paeist kit asmen teises ar daryt jiems al, draudiama piktnaudiauti teise. 2. statymo imperatyviai sureguliuot klausim alys negali pakeisti savo susitarimu (pvz., santuokos sudarymo slyg, tv pareigos vaikams ir t.t) 3. Materialioji teis reguliuoja ne vien tik privataus pobdio teisinius santykius, bet ir santykius, kurie vienaip ar kitaip veikia kit visuomens nari ar visos visuomens interesus, todl tokie santykiai nra grynai privatus ali reikalas (pavyzdiui, monogamijos principo laikymasis, vaik ilaikymo ir aukljimo pareigos, neveiksnaus asmens teisi atstovavimas). Atsivelgiant dispozityvumo principo iimtis materialiojoje teisje, sprsdamas tarp ali kilus gin teismas turi paisyti imperatyvi materialiosios teiss norm. Tai lemia ir dispozityvumo principo civiliniame procese galiojimo ribas: 1. Teismas gali netvirtinti ali taikos sutarties, nepriimti iekovo iekinio atsisakymo, atsakovo pripainimo iekinio, jeigu tie veiksniai prietarauja imperatyvioms statym nuostatoms ar vieajam interesui. 2. Teismui nra privalomas alies fakt pripainimas 3. statymo numatytais atvejais teismas gali perengti pareikto iekinio ribas 4. Procesinis statymas kai kurias dalyvaujanij byloje asmen procesines teises apriboja laiko atvilgiu, nustatydamas galimyb tas teises gyvendinti iki tam tikros proceso stadijos pabaigos arba iki bylos tam tikros procesins padties; pavyzdiui, pagal bendr taisykl iekovas teise pakeisti iekinio elementus gali pasinaudoti iki pasirengimo bylos nagrinjimui stadijos pabaigos. Apeliantas teise keisti apeliacinio skundo dalyk ir pagrind gali pasinaudoti tik iki apeliacinio skundo padavimo termino pabaigos. Pagal dispozityvumo ir imperatyvumo santyk skiriamos trys civilini byl kategorijos: 1) visikai privaios bylos - i privatini teisini santyki kilusios bylos, kuri subjekt galimyb laisvai disponuoti savo materialiosiomis teismis ir pareigomis nra ribojama ir kuri nagrinjimas bei sprendimas nesusijs su vieojo intereso apsauga. ios bylos dar vadinamos dispozityviosiomis (pavyzdiui, ginai dl paskolos sutarties, dovanojimo sutarties tarp privai asmen ir pan.); 2) bylos, susijusios su vieojo intereso apsauga - tai bylos, kylanios i eimos, darbo, vieosios teiss reguliuojam teisini santyki, susijusios su mogaus teisi gynimu, asmens teisinio statuso nustatymu, nesininga konkurencija, bankroto ir restruktrizavimo bylos ir pan. Tai - nedispozityviosios bylos. Materialij teisini santyki subjektai, neturdami teiss visikai disponuoti savo teismis ir pareigomis materialiojoje teisje, negali turti tokios laisvs ir civiliniame procese (pavyzdiui, ginai, susij su vaiko teisi apsauga, vartotoj teismis, konkurencija ir pan.) 3) mirios bylos, kuriose vieni reikalavimai yra dispozityvs, kiti - nedispozityvs. Jose ireiktas ir privatus, ir vieasis interesas, todl dispozityvumo ir teismo kontrols laipsnis priklauso nuo konkreios bylos pobdio. Antai teismas neturi jokio pagrindo atsisakyti tvirtinti ali taikos sutart jeigu materialiojoje teisje i ali teiss nevaromos ir tai nepaeidia treij asmen teisi bei interes, taiau teismas negali tvirtinti taikos sutarties, kai materialioji teis draudia alims nustatyti kitas gino sprendimo taisykles, nes tai reikt materialiosios teiss paeidim, kurio teisinti teismas negali. 3.4.13. Teismo sprendimo primimo slaptumo principas is principas reikia, kad sprendimo, nutarties, sakymo ar nutarimo primimo metu sprendim primimo kambaryje gali bti tik teisjas (teisjai), kuris nagrinjo konkrei byl. Sprendim primimo metu teisjams draudiama konsultuotis su kitais asmenimis klausimais, susijusiais su bylos isprendimu. io principo turin sudaro ie aspektai: 1. Inagrinjus byl i esms, ityrus visas bylos aplinkybes ir rodymus, baigs nagrinti byl, teismas ieina priimti sprendim sprendim primimo kambar. Sprendim primimo kambaryje svarstant sprendimo primimo klausim gali bti tik byl nagrinj teisjai (teisjas). 2. Pasitarimo metu teisjams taip pat draudiama konsultuotis su kitais asmenimis. 3. Teisjai negali skelbti nuomoni, pareikt besitariant sprendim primimo kambaryje. Nesutinkantis su kit kolegijos teisj nuomone teisjas gali idstyti atskirj nuomon, kuri neskelbiama vieai, bet teismo procesiniame sprendime nurodoma, jog byloje yra pareikta teisjo atskiroji nuomon, kuri taip pat pridedama prie bylos. Pagal iuo metu galiojant CPK teismo sprendimui panaikinti nepakanka vien teisj pasitarimo slaptumo principo paeidimo, o btina ir rodyti, kad io principo paeidimas nulm neteising bylos inagrinjim ar tam galjo turti takos. Aptariamo principo turiniui turjo takos 2002m. CPK nustatyta papildoma bylos nagrinjimo nepertraukiamumo pricipo iimtis teismo sprendimo primimo ir paskelbimo atidjimas. Galima atidti tik iimtinais atvejais, atsivelgiant bylos sudtingum ir mast. Taiau atidjus sprendimo primim teisjams kyla pagunda konsultuotis su kitais teisjais. Tai riboja ir konsultacij pateikusio auktesniojo teismo teisjo galimybes vliau dalyvauti tokios bylos nagrinjime, o jei visgi dalyvauja- jis negali ilikti visikai nealikas. 3.4.14. Teiss bti iklausytam principas Tiesiogiai CPK teiss bti iklausytam principas nevardijamas. io principo turin sudaro: 1. Teismas sprendim turi priimti tik atidiai iklauss abi gino alis. Teismo sprendimas visada bus naikinamas tik tais atvejais, kai aliai nepraneta apie teismo posd, byla pirmosios instancijos teisme inagrinta jai nedalyvaujant ir alis tuo grindia apeliacin skund. 2. Teismas privalo reaguoti visus ali argumentus, juos aptarti ir vertinti teismo sprendime. 3. statymas detaliai reglamentuoja teismo aukim ir praneim teikimo tvark. 4. statymas draudia teismui riboti ali kalb trukm.

5. Nustatydamas terminus procesiniams veiksmams atlikti, teismas turi vadovautis protingumo kriterijais ir nustatyti tok termin, kuris leist abiem alims tinkamai pasinaudoti procesinmis teismis. 6. Teis apsksti teismo sprendim. alims turi bti pateikta informacija apie j teis paduoti apeliacin skund bei kaip ta teise naudotis (pvz.: teismo sprendime nurodant termin, per kur turi bti paduotas apeliacinis skundas; isiuniant asmenims, nedalyvavusiems byl nagrinjant teismo posdyje, taip pat raytinio proceso atvejais, teismo priimt procesini dokument nuoraus). is principas nra absoliutus. Reikalauja, kad byla bt nagrinjama, judt priek, nebt vilkinamas jos nagrinjimas. CPK numatytos pasyvumo pasekms sprendimo u aki primimas, jei alis teismo posd neatvyksta be svarbi prieasi ir neprao nagrinti byl jai nesant; jei nepateikia atsiliepimo iekin, kit paruoiamj dokument, LAT iaikino, kad taip pat be pateisinamos prieasties per nustatyt termin nepateikus dublikato (tripliko), jei kita proceso alis to prao ir k.t. Priimant sprendim u aki tiriami ir vertinami abiej ali pateikti rodymai. Teiss bti iklausytam principas nereikalauja, kad alis visada bt iklausyta asmenikai. Leidiama byl vesti aliai paiai arba per atstov, iskyrus kai teismas pripasta alies asmenin dalyvavim teismo posdyje btinu. Dl svarbi prieasi neatvykus proceso alies atstovui teismas privalo posd atidti. 3.4.15. Teisjo vadovavimo procesui principas Teisjo vadovavimo procesui princip galima aikinti dviem prasmmis: 1. Materialija prasme atskleidia kokiu mastu teisjas, o ne alys turi teis disponuoti gino objektu, rinkti naujus rodymus, perengti reikalavim ribas ir t.t. Tai bdinga inkviziciniam (tardomajam) CP modeliui. iais laikais n viena valstyb nepripasta, kad teisjas turi vadovauti procesui materialija prasme. 2. Formalija (procesine) prasme teisjas, nepaeisdamas dispozityvumo, neutralumo, lygiateisikumo princip, kontroliuoja ali procesinius veiksmus, kad byla judt priek. gyvendindamas princip teismas gali: 1) nustatyti dalyvaujantiems byloje asmenims ir kitiems proceso dalyviams terminus procesiniams veiksmams atlikti; 2) skirti savo iniciatyva ekspertiz, atlikti vietos apir, pareigoti alis pateikti rodymus. Atkreiptinas dmesys, kad teismas skirti savo iniciatyva ekspertiz gali, o jei tai btina tinkamam bylos inagrinjimui privalo, nedispozityviose ir dispozityviose bylose. Taiau ikviesti btinus liudytojus teisjas gali savo iniciatyva tik nedispozityviose bylose; 3) pateikti alims klausimus, siekdamas patikslinti tikruosius reikalavimus ar praymus; 4) pagrsti sprendim teiss normomis, kuriomis alys nesiremia. Teismas, parinkdamas taikytin teiss norm, yra nepriklausomas nuo ali nuomons (LAT iaikinimas); 5) kontroliuoti rodym ssajum ir leistinum; 6) vadovauti rodym tyrimui; 7) utikrinti tvark teismo posdio metu; 8) stebti ir kontroliuoti ali baigiamj kalb eig; 9) taikyti dalyvaujantiems byloje asmenims ir kitiems civilinio proceso dalyviams sankcijas; 10) sprsti bylos nagrinjimo, sustabdymo, atidjimo, nutraukimo, pareikimo palikimo nenagrintu klausimus; 11) iaikinti dalyvaujantiems byloje asmenims j procesines teises ir pareigas (iskyrus kai alys ar tretieji asmenys veda byl per advokat), pasilyti pasirpinti atstovavimu. Teismo teis rinkti rodymus savo iniciatyva CPK yra apribota tik atitinkam kategorij byloms darbo, eimos, teisini santyki, ir bylomis, kurios nagrinjamos ypatingosios teisenos tvarka. Teismo posdio pirmininko pareiga rpintis tinkamu, nepertraukiamu ir kuo greitesniu bylos inagrinjimu, kad bt nustatytos isamios esmins bylos aplinkybs, imtis priemoni alims sutaikyti. 3.4.16. Laisvo rodym vertinimo principas Civilinei bylai reikmingas aplinkybes teismas nustato remdamasis rodymais. rodym pakankamumo taisykl civiliniame procese grindiama tikimybi pusiausvyros principu (jei pateikti rodymai leidia teismui padaryti ivad, kad yra didesn tikimyb, jog tam tikri faktai egzistavo, negu kad neegzistavo, teismas pripasta tuos faktus nustatytais ).Galutinai ir privalomai vertinti rodymus pagal vidin savo sitikinim skirta teismo kompetencijai, atsivelgiant vis byloje esani faktin mediag. Iimtis yra rodymai, kuriems didesn rodomj gali suteikia statymas oficialieji raytiniai rodymai. Toki rodym poymiai yra: 1) iduoti statyme numatyt subjekt (valstybs, savivaldybs institucij, patvirtinti kit valstybs galiot asmen); 2) jei statyme numatyti dokument idav subjektai nevirijo savo kompetencijos; 3) jei dokumentas atitinka teiss aktuose nustatytus formos reikalavimus. Aplinkybs, nurodytos oficialiuose raytiniuose rodymuose, laikomos visikai rodytomis, kol jos paneigiamos kit byloje esani, iskyrus liudytoj parodymus, rodym. Vertindamas vienodos teisins galios rodymus teisjas yra saistomas statymo, turi laikytis rodym leistinumo, ssajumo, bei kit rodinjimo taisykli (CPK 176-223str.) 3.4.17. Draudimo piktnaudiauti procesu principas Piktnaudiavimas teise laikomas subjektins teiss gyvendinimas paeidiant nustatytas ribas, t.y. imperatyvias statymo normas, pagrindini CT princip paeidim.

Piktnaudiavimas procesinmis teismis tai piktnaudiavimas procesu, t.y. teiss kreiptis teism ar teiss gintis nuo pareikto iekinio panaudojimas prieingai jos paskiriai. Piktnaudiavimas procesu gali pasireikti vairiomis formomis: 1. Aikiai nepagrsto iekinio (apeliacinio, kasacinio skundo) pareikimas kai jis pateikiamas ne siekiant apginti paeist teis, o sukelti atsakovui rpesi. Viena i reakcijos i tai form yra atsisakymas ginti asmens reikalavimus; 2. Vengimas atvykti teism. I privatini teisini santyki kilusiuose ginuose vengimas atvykti teism bus laikomas piktnaudiavimu procesine teise ar alies nesiningumu tik tada, kai teismas alies dalyvavim teismo posdyje pripasta btinu arba kai tai numato statymai. Apie nedalyvavim teismo posdyje turi informuoti teism; 3. Teismo nurodym nevykdymas u tai gali bti skiriama bauda, priimamas sprendimas u aki ir kt. 4. Bylos vilkinimas. Tai atliekama piktnaudiaujant savo procesinmis teismis, aplaidiai, nerpestingai vykdant procesines pareigas. 5. Atsisakymas priimti teismo aukim ar kit procesin dokument . Pagal CPK 124str. 2d. atsisakymas priimti aukim ar iekinio nuora yra prilyginamas j teikimui. LAT iaikino, jog draudimas juridinio asmens darbuotojams paimti pato pateikt korespondencij yra vertinamas kaip nesiningas naudojimasis procesinmis teismis, nes apelianto pareiga yra pasirpinti, kad jo nurodytu adresu bt kam teikti korespondencij. Jis privalo domtis pareikim nagrinjimu teisme. 6. Aikiai nepagrsto nualinimo teisjui pareikimas . Reikalaujama motyvuoti teisjo nualinim. Nepagrstu nualinimu laikoma ne tik kai melagingai motyvuoja, igalvotomis aplinkybmis, bet ir kai nualinimas nepagrstas jokiomis aplinkybmis ar rodymais. Tuo piktnaudiaujant teismas gali atsisakyti leisti gyvendinti teis, taikyti procesines sankcijas. Teisjo nualinimo pagrindai yra: 1) jei pirmiau nagrinjant byla jis dalyvavo kaip liudytojas, ekspertas, atstovas, prokuroras, teismo posdio sekretorius; 2) jis yra ali ar kit byloje dalyvaujani asmen giminaitis; 3) jis pats arba jo giminaiiai yra tiesiogiai ar netiesiogiai suinteresuoti bylos baigtimi, arba yra kt. aplinkybi abejoti teisjo nealikumu; 4) nagrinjant byl kolegialiai, teismo sudtyje yra asmen, susijusi giminysts ryiais. Pareiga siningai naudotis procesinmis teismis kartu reikia pareig rpintis proceso skatinimu, taiau jos nevykdymas neturi bti tapatinamas su piktnaudiavimu procesinmis teismis faktu. Nes piktnaudiauti procesinmis teismis galima tik tyia, o alies pareiga rpintis proceso skatinimu gali bti nevykdoma ir dl neatsargumo. Neigiami procesiniai padariniai, nevykdant ar netinkamai vykdant pareig rpintis proceso skatinimu: 1) sprendimo u aki primimas; 2) atsisakymas priimti pavluotai pateiktus rodymus; 3) iekinio palikim nenagrinto ir kt. Piktnaudiavimo procesinmis teismis padariniai: (95str.) Teismas gali pareigoti al, kuri nesiningai pareik nepagrst iekin, atlyginti kitai aliai jos patirtus nuostolius. Gali bti atlyginami tik tie reals nuostoliai, kurie susidar kaip piktnaudiavimo tiesiogin pasekm. Neatvykusiam teismo posd iekovui iekin palikti nenagrint arba skirti baud jei negalima priimti sprendimo u aki; neatvykstaniam atsakovui skirti tokiu atveju baud ar atvesdinti teismo posd. iame str. numatytos pasekms gali bti taikomos ne tik alims, bet ir kitiems proceso dalyviams tretiesiems asmenims ir netrauktiems bylos nagrinjim asmenims, nesiningai paduodantiems nepagrst iekin (skund). 3.4.18. Proceso koncentracijos (operatyvumo) principas Kai yra sprendiamas tam tikro asmens civilinio pobdio teisi ir pareig klausimas, toks asmuo turi teis, kad byla per kiek manoma trumpesn laik vieumo slygomis teisingai inagrint pagal statym steigtas nepriklausomas ir nealikas teismas. Tai lemia aktyvaus teisjo poreik. Proceso koncentracijos principo sveika su kitais principais: Rungimosi principo turin paveik kooperacijos tarp teismo ir ali idja bei teismo pareiga rpintis kuo greitesne proceso eiga. Kooperacijos principas viena i koncentracijos principo sudedamj dali. odinio bylos nagrinjimo principo turiniui taka pasireikia tuo, kad odinio proceso privalumais laikomas paprastumas, aikumas, pritaikomumas. Raytiniame teismo sprendimo pagrindu gali bti tik tai, kas pateikta ratu. Geriausias variantas yra i dviej princip derinimas, odin form jame laikant vyraujania. Koncentracijos principas apima tiek proceso operatyvum, tiek jo ekonomikum. io principo pagrindin idja subjektins teiss turi bti apgintos kiek manoma operatyviau, su kuo maesniais valstybs ir dalyvaujani byloje asmen katais. Tai priemon civilinio proceso udaviniams gyvendinti. Teismas ir alys turi siekti, kad byla bt isprsta i esms jau per pirmj teismo posd. Proceso koncentracijos turi bti siekiama dviem formomis: gyvendinant procesins mediagos koncentracij : nauj rodym pateikimo apeliacins instancijos teismui ribojimas; baigiamj kalb turinys; iekinio dalyko arba pagrindo pakeitimas ir kt. 2. gyvendinant procesini veiksm koncentracij : bylos nagrinjimo nepertraukiamumo ir teisj sudties nekintamumo principas; procesini dokument teikimas; bylos nagrinjimo atidjimas; apelianto teis prayti raytinio proceso ir kt. 1. Koncentracijos principas gyvendinamas iomis procesinmis priemonmis: 1) nustatyta teismo ir ali pareiga ukirsti keli proceso vilkinimui ir siekti, kad byla bt inagrinta viename teismo posdyje; 2) vietoje konkrei bylos inagrinjimo termin tvirtinta bendra teismo pareiga utikrinti kuo greitesn bylos isprendim siekiant, kad nebt vilkinama byla; 3) nustatyti procesiniai terminai tam tikriems procesiniams veiksmams atlikti (pvz.: CPK 137, 268, 269, 307); trumpas teismo nutarties apskundimo terminas yra ne tik proceso koncentruotumo principo iraika, reikalavimas byloje dalyvaujantiems asmenims

operatyviai gyvendinti j teises, kartu pareigoja ir teism sudaryti prielaidas tinkamam byloje dalyvaujani asmen teiss apeliacij realizavimui. 4) Bylos nagrinjimas odiu derinamas su raytiniu procesu; 5) teismuose sudaroma byl nagrinjimo eil; 6) nuostata, kad atskirojo skundo dl pirmosios instancijos teismo nutarties dl laikinj apsaugos priemoni padavimas nesustabdo bylos nagrinjimo; 7) apribota iekinio element keitimo, rodym pateikimo bei prieiekinio pareikimo galimyb civilinio proceso eigoje (galima tik pasirengimo bylos nagrinjimui stadijoje, nes vliau jie priimami tik iimtiniais atvejais); nustatyta teismo teis atsisakyti priimti pavluotai pateikiamus rodymus; 8) vestos dvi pasirengimo bylos nagrinjimui teisme formos paruoiamj dokument bdu ir parengiamojo teismo posdio bdu; 9) vestas teismo sprendimo u aki institutas; 10) nustatyta teismo posdio pirmininko pareiga utikrinti, kad byla bt greiiau inagrinta; 11) teismui suteikta papildom teisi rodinjimo procese; 12) nustatytos grietos sankcijos dalyvaujantiems byloje asmenims ir kitiems proceso dalyviams u piktnaudiavim procesu; 13) vestos naujos supaprastintos proceso formos dokumentinis procesas, bylos dl teismo sakymo idavimo, gino dl nedideli sum priteisimo ypatumai; 14) apribota apeliacins instancijos teismo teis grinti byl pirmosios instancijos teismui nagrinti i naujo. Europos mogaus Teisi Teismas, aikindamas protingo termino svok, nurod kriterijus kuriuos btina atsivelgti, sprendiant ar terminas yra protingas: Bylos sudtingumas; Pareikjo elgesys; Kompetenting institucij elgesys; Pareikjo interes esm. Europos Tarybos Ministr komitetas silo tokia priemones teisingumo sistemos funkcionavimui pagerinti: 1) paprastai teismo procesus turi sudaryti ne daugiau kaip du teismo posdiai, kuri pirmasis galt bti preliminarus arba parengtinis, o antrojo metu turt bti pateikiami rodymai, iklausomi argumentai ir, jeigu manoma, priimamas sprendimas. 2) Kai alis pradeda aikiai nepakankamai pagrst teismin proces, teismas turi turti teis inagrinti byl supaprastinta tvarka, paskirti iai aliai baud arba priteisti nuostoli kitai aliai atlyginim. 3) Teismas turi atlikti aktyv vaidmen utikrinant greit proceso eig, garantuojant ali teises. 4) Teismas bent jau pirmojoje instancijoje turi turti galios, atsivelgdamas bylos pobd, priimti sprendim, ar teisminis nagrinjimas turi vykti ratu ar odiu, iskyrus atvejus, kuriuos apibria statymas. 5) Jei statymas nenumato kitaip, ali pretenzijos, apribojimai ar argumentai ir rodymai turi bti pateikti kiek manoma ankstesniame teisminio nagrinjimo etape (prie pasibaigiant parengtiniam etapui). 6) Sprendimas turi bti priimtas teisminio nagrinjimo pabaigoje arba kiek galima greiiau po jo pabaigos. 7) Reikia imtis priemoni sulaikani nuo piktnaudiavimo apeliacijos teise. 8) Turi bti sukurtos specialios taisykls, leidianios pagreitinti sprsti ginus. 9) Turi bti prieinamos modernios technikos priemons. Dauguma i nuostat yra ir naujame CPK. vestos dvi pasirengimo teisminiam nagrinjimui formos paruoiamj procesini dokument bdu (kai abi alys yra atstovaujamos advokat) ir aukiant parengiamj teismo posd . Apelianto paraymu byla apeliacine tvarka gali bti nagrinjama raytinio proceso tvarka. 3.4.19. Proceso ekonomikumo principas io principo atsiradim lm koncentracijos principas. Ekonomikumo principas reikia teismo pareig rpintis, kad byla bt tinkamai inagrinta kiek galima ekonomikiau. gyvendinus princip civiliniame procese gali bti pasiekti ie udaviniai: 1. Ekonomin nauda visai valstybei. (Vieas interesas, aktualus visai visuomenei). Racionaliai naudojant valstybs las teism sistemos funkcionavimui maja teisingumo vykdymo katai. 2. Mainamos ali bylinjimosi ilaidos, taupomas laikas. (Privatus interesas). Vien tai, kad apeliacinio teismo nutartyje detaliai nra argumentuotas atsakymas kiekvien apeliacinio skundo motyv, nra pagrindas panaikinti teismo sprendim. Pagrindin priemon greitam ir ekonomikam procesui utikrinti aktyvus teisjas. Ekonomikumui utikrinti numatytos priemons neturi perengti tam tikros teisingumo vykdymo ilaid taupymo ribos, negali kentti pati teisingumo vykdymo kokyb. 3.4.20. Kooperacijos principas Kooperacijos principas (CPK 8str) aktyvus gino ali ir byl nagrinjanio teismo bendradarbiavimas, siekiant kuo greiiau isprsti gin ir byloje priimti teising sprendim (tai pareiga ne tik rodyti savo reikalavim ir atsikirtim pagrstum, bet ir pareiga laikytis procesins tvarkos). Principo turin sudaro: 1. ali ir kit dalyvaujani byloje asmen bendradarbiavimo su teismu pareiga (dalyvaujantys byloje asmenys privalo siningai naudotis joms priklausaniomis procesinmis teismis, jomis nepiktnaudiauti, rpintis greitu bylos inagrinjimu, rpestingai ir laiku pateikti rodymus ir argumentus, kuriais grindiami j reikalavimai ir atsikirtimai) 2. teismo bendradarbiavimo su alimis ir kitais dalyvaujaniais byloje asmenimis pareiga (teismas privalo siekti, kad bt ukirstas kelias proceso vilkinimui, kad byla bt inagrinta vieno teismo posdio metu) 3. principas reikalauja ir bendradarbiavimo tarp ali

Principo turin sudaro ie teismo galiojimai: 1. nustato terminus tam tikriems procesinms veiksmams atlikti 2. gali savo iniciatyva skirti ekspertiz, atlikti vietos apir, pareigoti alis pateikti rodymus, patikslinti ali pareig rodinti, nurodyti aplinkybes, kurias btina nustatyti bylos teisingam isprendimui 3. st.numatytais atvejai rodymus renka savo iniciatyva 4. gali uduoti klausimus, siekdamas patikslinti ir isiaikinti tikruosius reikalavimus, praymus, reikalauti pasiaikinim 5. pagrindia teismo sprendim TN, kuriomis nesiremia alys 6. kontroliuoja rodym ssajum ir leistinum 7. vadovauja rodym tyrimui 8. utikrina tvark teismo posdyje 9. kontroliuoja dalyvaujani byloje asmen baigiamj kalb eig 10. gali taikyti proceso dalyviams sankcijas 11. sprendia bylos nagrinjimo, sustabdymo, nurtaukimo, pareikimo palikimo nenagrinto klausimus 12. iaikina proceso dalyviams j procesines teises ir pareigas 13. gali psilyti dalyvaujantiems byloje asmenims pasirpinti atstovavimu 3.4.21. Teismo sprendimo privalumumo principas Teismo sprendimo privalumumo principas (CPK 18str) siteisjs teismo sprendimas, nurartis, sakymas ar nutarimas yra privalomi v-bs ar sav-bs institucijoms, tarnautojams ar pareignams, fiziniams ir juridiniams asmenims ir turi bti vykdomi visoje LR teritorijoje. is principas btina teismo ir teisj nepriklausomumo garantija. Privalomumo savyb sprendimas gija nuo siteisjimo momento. Turi bti siekiama vykdyti sprendim kuo ekonomikiau, kad bt ivengta skolininko turto ekonomins verts praradimo, kad bt ukirstas kelias nebtiniems skolininko nuostoliams, o iiekotojo reikalavimai bt visikai patenkinti. siteisjusio teismo sprendimo svybs: 1. teismo sprendimo res iudicata galia (po tokios prendimo,salys netenka teises pareikst tapataus reikalavimo kitoj byloj). 2. teismo sprendimo prejudicin galia 3. teismo sprendimo privalomumas siteisjs teismo sprendimas precedentas teismo sprendimas yra teiss altinis. LAT nutartis: teiss iaikinimai yra privalomi emesniems teismams nagrinjant byl i naujo. 3.4.22. Valstybs garantuojamos teisins pagalbos (vgtp) principas Valstybs garantuojamos teisins pagalbos (vgtp) principas (CPK 20str) VGTP institucijos: 1. LR Vyriausyb, nustato VGTP politik 2. LR Teisingumo ministerija, gyvendina VGTP politik 3. savivaldybi institucijos, kurios organizuoja ir (ar) teikia pirmin pagalb 4. VGTP tarnybos v-bs biudetins staigos, steigtos Teisingumo ministerijos, kuri veiklos teritorijas atitinka apygardos teism teritorijas utikrina antrin teisin pagalb 5. LT advokatra, kuri koordinuoja advokat teikiam antrin pagalb Pirmin teisin pagalba teikiama teisin informacja, konsultacijos ir dok-t, skirt v-bs ir sav-bi institucijoms, iskyrus procesinius dok-tus, rengimas. Apima patarimus dl gino sprendimo ne teismo tvarka, veiksmus dl taikaus gino isprendimo ir taikos sutarties parengim. Turi teis gauti visi LR pilieiai, kt.ES valstybi nari pilieiai ir kt.asmenys teistai gyvenantys LR ir ES alyse. Organizuoja ir(ar) teikia savivaldybi institucijos. Suteikiama i karto, kai tik asmuo kreipiasi. Jei nemanoma, jam turi bti praneta apie primimo laik (ne vliau 5d.). pagalbos trukm ne ilgesn kaip 1valanda. Pagalba neteikiama, jei: pareikjo reikalavimai visikai nepagrsti, jam tuo paiu kl.jau buvo suteikta pagalba, pareikjas kreipiasi ne dl savo teisi ar teist interes, iskyrus atstovavimo pagal statym. Antrin teisin pagalba dok-t rengimas, gynyba ir atstovavimas bylose, skaitant vykdymo proces, atstovavimas iankstinio gino sprendimo ne teisme atveju, jeigu tokia tvark nustato statymai ar teismo sprendimas. Turi teis gauti LR ir ES pilieiai ir teistai gyvenantys LR ir ES teritorijoje asmenys, kuri turtas ir metins pajamos nevirija LR Vyr-bs nustatyto lygio teisinei pagalbai gauti. Pagalb organizuoja Vilniaus, Kauno, Klaipdos, iauli ir Panevio VGTP tarnybos. Pagalba neteikiama, jei: reikalavimai akivaizdiai nepargsti, atstovavimas byloje yra neperspektyvus, pareikjas kreipiasi dl neturtins alos, gali gauti teisin pagalb nesinaudodamas VGTP, kreipiasi ne dl savo teisi ir kt. 3.4.23. Teismo pareigos aikinti ir taikyti statymus vadovaujantis teisingumo, siningumo ir protingumo kriterijais principas Teismo pareigos aikinti ir taikyti statymus vadovaujantis teisingumo, siningumo ir protingumo kriterijais principas (CK 1.5str, CPK 3str.) Teisingumas universalus bendrasis teiss principas, reikiantis moralin mogaus nuostat ir kriterij, pagal kur vertinami visi asmen poelgiai. Teismas, sprsdamas bylas, privalo siekti, kad jo sprendimai bt ne tik teisti, bet ir teisingi. Protingumas bendrasis teiss principas, reikalaujantis, kad asmuo elgtsi apdairiai, rpestingai, atidiai ir siningai. Protingumas reikalauja, kad asmuo domtsi savo teismis ir pareigomis. Asmuo, ignoruodamas statymus, nesidomdamas savo teismis ir pareigomis, elgiasi neprotingai, todl pasiteisinti neins ar netinkamai juos suvokis. Siningumas vertybinis mogaus elgesio matas, nustatomas pagal du kriterijus objektyvj ( toks mogaus elgesys, kuris atitinka protingumo ir teisingumo princip reikalavimus) ir subjektyvj (nusako asmens psihikos bkl konkreioje situacijoje).

Siningumas reikalauja atidumo, rpestingumo, ali kooperavimosi, viena kitos informavimo, atsivelgimo teistus ir pagrstus kitos alies interesus ir pan. IV tema. Civiliniai procesiniai teisiniai santykiai ir j subjektai 4.1. Civilini procesini teisini santyki (CPTS) samprata ir bruoai. Civilini procesini ir materialij teisini santyki sveika CPTS tai CPT norm reguliuojami teismo, dalyvaujani byloje asmen ir kit proceso dalyvi santykiai, atsirandantys CP tvarka nagrinjant CB, teismui priimant spremdimus ir juos vykdant. Klasifikacija: 1. pagal santyki prigimt, turin ir subjektus: CP vientiso teisinio santykio teorija tai vientisas teisinis santykis, susidedantis i keli teisini santyki, reglamentuojam vieosios teiss norm. Teorijos esm santykis atsiranda iklus byl, keiiasi CP metu ir nutrksta primus teismo sprendim. Santykio esm abipus pareiga: teismo pareiga inagrinti byl ir priimri teismo sprendim; ali ir kit proceso dalyviu pareiga padti teismui inagrinti byl. Santykiai teismo ir ali abipuss teiss ir pareigos Santykiai egzistuoja tik tarp materialiojo teisinio santykio ali Tarpusavio teiss ir pareigos sieja visus tris CPTS subjektus: tai ryiai tarp iekovo ir atsakovo, tarp iekovo ir teismo bei tarp atsakovo ir teismo 2. pagal CPTS pobd, subjektus ir reikm CP pagrindinis CPTS egzistuoja nuo proceso pradios ir pabaigos ir sieja teism ir alis, arba teism ir pareikj ypatingosios teisenos bylose ivestinis CPTS atsiranda byloje dalyvaujant v-bs ar sav-bs institucijai, joms turint tiksl pateikti ivad, taip pat tretiesiems asmenims, nepareikiantiems savarankik reikalavim, kadangi ie asmenys neturi materialiojo suinteresuotumo bylos baigtimi ir negali disponuoti ali gino objektu tarnybiniai (pagalbiniai) CPTS, susiklostantys tarp teismo ir asmen, CP atliekani tarnybines pagalbines funkcijas (liudytoj, ekspert, vertj) CPTS ypatumai: 1. tai vieieji teisiniai santykiai 2. specifiniai santyki atsiradimo, pasikeitimo ir pasibaigimo pagrindai: tik esant atitinkamai CP TN tik esant CPTS subjekt civiliniam procesiniam teisnumui tik esant juridiniams faktams CPK norm numatytiems procesiniams veiksmams vykiai, asmen veiksmai ir neveikimas ir kt.aplinkybs 3. ypatinga subjektin CPTS sudtis: vieno grandies PTS: tarp teismo ir ikovo, tarp teismo ir atsakovo, tarp iekovo ir atsakovo dviej grandi PTS: tarp iekovo, teismo ir atsakovo ir atvirkiai, tarp liudytojo, teismo ir dalyvaujani byloje asmen 4. CPTS sistemikumas ir nuoseklumas, pltojasi gyvendinant ali ir teismo procesines teiss ir atliekant procesines pareigas. Teismo veiklai bdinga nuosekli CPTS sistema 5. glaudus CPTS ryys su materialiaisiais teisiniais santykiais 4.2. CPTS atsiradimo, pasikeitimo ir nutraukimo pagrindai Atsiradimo prielaida juridiniai faktai. Atsiradimo, pasikeitimo ir nutraukimo pagrindas yra teismo ir proceso dalyvi veiksmai, reguliuojami CPT norm ir atliekami tam tikra tvarka, nustatyta CP statyme. Pagal subjekto vali juridiniai faktai yra veikos nuo mogaus valios priklausantys faktai veikimas ir neveikimas; teisiniai vykiai faktai, atsirandantys nepriklausomai nuo subjekto valios. 4.3. CPTS elementai 1. 2. 3. subjektai teismas, visi proceso dalyviai, kuriems bdinga teisin savyb teisinis subjektikumas teisnumas ir veiksnumas objektas: bendrasis materialusis teisinis ginas arba teiss saugomas interesas, kur teismas turi isprsti arba apginti; specialusis konkretaus procesinio teisinio santykio gyvendinimo metu siekiamas konkretus rezultatas turinys

4.4. CPTS subjektai, ju klasifikavimas. 1. 2. pagal vaidmen procese: nagrinjantys ir sprendiantys CB, dalyvaujantys nagrinjant ir sprendiant CB, teismo sprendimus vykdantys asmenys pagal suinteresuotum bylos baigtimi: dalyvaujantys byloje asmenys (materialusis-(byloje priimtas sprendimas tiesiogiai veiks asmens teise ir pareigas) ir procesinis-(sprendimas tiesiogiai neveiks asmens teisi ir pareig) suinteresuotumas) ir kiti proceso dalyviai

4.5. Proceso dalyviai: dalyvaujantys byloje asmenys, kiti proceso dalyviai. Dalyvaujantys byloje asmenys tai tie proceso dalyviai, kuriuos sieja bendras visiems jiems bdingas bruoas teisinis suinteresuotumas bylos baigtimi. Pagal intereso pobd: turintys privat interes ir turintys viej interes. Klasifikavimas: 1. alys (iekovas ir atsakovas) 2. tretieji asmenys (pareikiantys savarankikus reikalavimus ir be savarankik reikalavim) 3. prokuroras, v-bs ir sav-bi institucijos bei kiti asmenys, pareik ieki CPK 49str.nustatyta tvarka vieajam interesui ginti 4. pareikjai, suinteresuotieji asmenys ypatingosios teisenos bylose 5. kreditoriai ir skolininkai 6. vis ivardyt asmen atstovai Teisinis suinteresuotumas: 1. alims ir tretiesiems asmenims su savarankikais reikalavimais bdingas materialusis ir procesinis suinteresuotumas. Materialusis tiesiogin bsimo sprendimo taka dalyvaujani byloje asmen teisms ir pareigoms. Procesinis dalyvaujani byloje asmen procesins pastangos, kad teismas priimt sprendim, atitinkant j interesus ir procesin padt byloje 2. kitiems dalyvaujantiems byloje asmenims bdingas tik procesinis suinteresuotumas, nes neveikiamos j materialiosios teiss ir pareigos Bendros dalyvaujani byloje asmen teiss CPK 42str.1d ir 6d, specialiosios numatytos tik kai kuriam dalyviams, CPK 42str 1 ir 3d, bendrosios pareigos CPK 42str.5d, specialiosios tam tikriems asmenims Kiti proceso dalyviai neturi toki teisi ir pareig kaip dalyvaujantys byloje asmenys.dvi grups: 1. teisikai nesuinteresuoti bylos baigtimi ir CP atliekantys tik pagalbin funkcij(liudytojai, ekspertai, vertjai, teismo posdio sekretorius 2. paaliniai asmenys, neturintys su nagrinjama byla tiesioginio ryio. Asmenys, kuriuos teismas pareigoja pateikti raytinius ar daiktinius rodymus. Taip pat visuomens nariai, stebintys teismo posd. 4.6. Civilinis procesinis teisnumas ir veiksnumas Civilinis procesinis teisnumas ir veiksnumas nusako civilini procesini teisini santyki subjekt teisin status, t. y. j galimyb tapti civilini procesini teisini santyki subjektais ir tokios galimybs gyvendinimo ribas. Skiriami du asmens procesinio teisinio statuso elementai - galjimas bti proceso alimi ir galjimas asmenikai vesti byl. Civilinis procesinis teisnumas - tai konkretaus subjekto galjimas turti civilines procesines teises ir pareigas: 1) fiziniai asmenys civilin procesin teisnum gyja gimdami, o teisnumas inyksta fiziniam asmeniui mirus; 2) usienio valstybi piliei bei asmen be pilietybs civilinis procesinis teisnumas toks pat kaip ir LR piliei; 3) civilin procesin teisnum turi juridiniai asmenys. Juridinio asmens teisnumas atsiranda kartu su veiksnumu paprastai nuo juridinio asmens registravimo momento. Juridinio asmens pasibaigimas yra siejamas su jo iregistravimu i juridini asmen registro. Galiojantys statymai tiesiogiai nenumato galimybs riboti civilin procesin teisnum. statyme numatytais atvejais apribojus materialj teisnum, netiesiogiai ribojamas ir procesinis teisnumas. Civilinis procesinis veiksnumas - tai galjimas savo veiksmais gyvendinti subjektines procesines teises ir pareigas bei pavesti atstovui vesti byl (CPK 38 straipsnio l dalis). Veiksnumas yra btina slyga tinkamai gyvendinti teis kreiptis teism. Teismas privalo atsisakyti priimti neveiksnaus asmens iekin. Tai yra pareikimo palikimo nenagrinto pagrindas , jei iekinys vis dlto buvo priimtas. Taiau asmeniui tapus neveiksniu proceso metu, byla turi bti sustabdoma iki jam bus paskirtas statyminis atstovas. Civilinis procesinis veiksnumas priklauso juridiniams asmenims, taip pat fiziniams asmenims, kurie yra sulauk pilnametysts arba nepilnameiams, sudariusiems santuok arba teismo pripaintiems visikai veiksniais (emancipuotais). Nepilnamei nuo 14 iki 18 met, taip pat pripaint ribotai veiksniais asmen teises ir statymo saugomus interesus gina teisme atitinkamai j tvai, tviai ar rpintojai. Taiau teismas privalo traukti dalyvauti tokiose bylose paius nepilnameius ar pripaintus ribotai veiksniais asmenis kaip vien i ali arba kitais dalyvaujaniais byloje asmenimis (CPK 38 straipsnio 2 dalis). Nepilnameiai turi visik civilin procesin veiksnum, jeigu turi visik civilin materialj veiksnum. Nepilnamei iki 14 met, taip pat asmen, pripaint neveiksniais dl psichins ligos ar silpnaprotysts, teises ir statym saugomus interesus teisme gina j statyminiai atstovai - atitinkamai tvai, tviai, globjai (CPK 38 straipsnio 4 dalis). Egzistuoja tiesioginis materialiojo teisinio teisnumo ir veiksnumo bei civilinio procesinio teisnumo ir veiksnumo ryys. Dalyvaujani byloje asmen teisnum ir veiksnum teismas turi patikrinti ex officio. 4.7. Fiziniai ir juridiniai asmenys, valstyb - civilini procesini teisini santyki subjektai 4.7.1. Fiziniai asmenys - civilini procesini teisini santyki subjektai Fiziniai asmenys visik civilin procesin veiksnum gyja nuo 18 met. Jie pagal civilinio procesinio veiksnumo apimt skirstomi tris grupes: I. Turintys visik civilin procesin veiksnum: 1) 18 met amiaus sulauk asmenys; 2) nepilnameiai, sudar santuok; 3) nepilnameiai pripainti emancipuotais. 4) materialiosios teiss numatyti atvejai, kai nepilnameiai nuo 14 iki 18 met gali tapti savarankikais atitinkam materialij teisini santyki subjektais.Nepilnameiai procesine prasme veiksns tiek, kiek jie turi materialj veiksnum materialiuosiuose teisiniuose santykiuose, i kuri kilo ginas.

II. Turintys ribot civilin procesin veiksnum : 1) Nepilnameiai nuo 14 iki 18 met - jei ginas kils dl santyki, kuriuose jie neturi visiko civilinio veiksnumo. i asmen interesus teisme gina tvai, tviai, rpintojai (atstovai pagal statym), taiau tokiose bylose dalyvauti alimis ar kitais dalyvaujaniais byloje asmenimis teismas privalo traukti ir kviesti paius nepilnameius. Ribotai veiksni nepilnamei nuo 14 iki 18 met rpintoj padtis procese gali bti dvejopa: a) jie yra procesiniai atstovai pagal statym; b) iekovo reikalavimu jie gali bti traukti dalyvauti byloje subsidiariais skolininkais (bendraatsakoviais). Iekovo procesinje padtyje iekovais gali bti laikomi tik patys ribotai veiksns nepilnameiai, o rpintojai veikia tik kaip j statyminiai atstovai. 2) statym numatytais atvejais nepilnameiai iki 14 met. 3) Asmenys, kuriems yra siteisjs teismo sprendimas pripainti ribotai veiksniais. Apribojus asmens materialj veiksnum, ribotas tampa ir jo procesinis veiksnumas. Toks asmuo savarankikai gali dalyvauti tik bylose, kylaniose i materialij teisini santyki, kuriuose jis turi visik materialj veiksnum. i asmen interesus teisme gina rpintojai (atstovai pagal statym), taiau tokiose bylose dalyvauti atitinkamai alimis ar kitais dalyvaujaniais byloje asmenimis teismas privalo traukti ir kviesti paius ribotai veiksnius asmenis. III. Neturintys civilinio procesinio veiksnumo: 1) Nepilnameiai iki 14 met amiaus. ie asmenys patys negali atstovauti savo interesams teisme, jiems visada atstovauja atitinkamai tvai, tviai, globjai, ir statymas nenumato, kad tokiais atvejais reikia traukti byl paius nepilnameius. Sau negali atstovauti ir neturi bti bylon traukti nepilnameiai iki 14 met net ir tais atvejais, kada materialiojoje teisje jie gali gyti tam tikr teisi ar pareig . Jei nepilnametis iki 14 met neturi statyminio atstovo, jo interesams gali atstovauti iki statyminio atstovo paskyrimo staty mo nustatyta tvarka paskirtas kuratorius. Sprendiant dl nepilnameio iki 14 met atsakomybs yra galima dvejopa teisin situacija: a) atsakovas yra nepilnameio tvai arba globjas; b) atsakovas yra institucija, kurios prieiroje nepilnametis yra; Kai ginas kils ne dl neveiksnaus asmens veiksmais padarytos alos atlyginimo, atsakovas procese yra pats neveiksnus nepilnametis, o jo interesams teisme atstovauja atstovas pagal statym - globjas. Iekovo procesinje padtyje iekovas gali bti tik pats neveiksnus nepilnametis, o jo vardu procesinius veiksmus atlieka statyminis atstovas. 2) Asmenys, kuriems yra siteisjas teismo sprendimas juos pripainti neveiksniais. i asmen teisms teisme atstovauja statyminis atstovas - globjas. Pripains asmen neveiksniu teismas pats turi pradti byl dl globos iam asmeniui nustatymo ir globjo paskyrimo. Neveiksnaus pilnameio asmens atsakomybs atveju is asmuo kaip atsakovas procese nedalyvauja, kadangi u pripainto neveiksniu fizinio asmens padaryt al atsako jo globjas arba j priirti privalanti institucija. Globjo ar atitinkamos institucijos pareiga atlyginti al nepasibaigia ir tuo atveju, kai al padars asmuo po jos padarymo pripastamas veiksniu. Tais atvejais, kai globjas mir ar neturi pakankamai l alai, padarytai asmens sveikatai ar gyvybei, atlyginti, o al padars asmuo turi pakankamai l, teismas, atsivelgdamas neveiksnaus asmens ir nukentjusiojo asmens turtin padt bei kitas turinias reikms aplinkybes, gali iiekoti al i neveiksnaus asmens turto. Kai ginas kils ne dl neveiksnaus asmens veiksmais padarytos alos atlyginimo, kaip atsakovas procese dalyvauja pats neveiksnus asmuo, o jo interesams teisme atstovauja atstovas pagal statym globjas. Iekovu procese visada yra nurodomas pats neveiksnus asmuo. Usienio valstybi piliei ir asmen be pilietybs civilinis teisnumas yra tapatus LR piliei civiliniam teisnumui. Usienio piliei ir asmen be pilietybs civilinis veiksnumas nustatomas pagal valstybs, kurioje jie nuolat gyvena, teis. Bet: a) Jeigu ie asmenys neturi nuolatins gyvenamosios vietos arba j nustatyti sunku, j veiksnumas nustatomas pagal valstybs, kurios teritorijoje ie asmenys sudar atitinkam sandor, teis; b) Jeigu asmuo gyvena keliose valstybse, taikoma valstybs, su kuria asmuo labiausiai susijs, teis. Usienio valstybi pilieiai ir asmenys be pilietybs, nuolat gyvenantys Lietuvos Respublikoje, pripastami neveiksniais ar ribotai veiksniais LR statym nustatyta tvarka . Jeigu jie gyvena Lietuvoje, taiau j nuolatin gyvenamoji vieta yra ne Lietuvoje, tai pripainimo neveiksniu, taip pat veiksnumo ribojimo klausimus btina sprsti ne pagal Lietuvos, o pagal j nuolatins gyvenamosios vietos valstybs teis. Usienio valstybi pilieiai ir asmenys be pilietybs pripastami neinia kur esaniais ir paskelbiami mirusiais pagal valstybs, kurios teritorijoje buvo paskutin inoma j nuolatin gyvenamoji vieta, teis. Usienieiai, kurie pagal savo alies statymus neturi civilinio procesinio veiksnumo arba j veiksnumas yra ribotas, laikomi turiniais civilin procesin veiksnum, jeigu atitinka CPK 38 straipsnio reikalavimus. 4.7.2. Juridiniai asmenys - civilini procesini teisini santyki subjektai moni, kit organizacij teisin status apibdina tik teisnumas, kuris apima ir veiksnum, nes jei ie asmenys gali gyti teises, tai jas gali ir gyvendinti. Teisnum ie asmenys gyja nuo j steigimo (registravimo juridini asmen registre). Gali bti nustatyta, jog vieasis juridinis asmuo laikomas steigtu nuo teiss akto dl jo steigimo sigaliojimo. Atskiri juridini asmen padaliniai (filialai, atstovybs) juridinio asmens teisi neturi. Juridinio asmens filialas, neturintis juridinio asmens teisi, negali bti alimi civiliniame procese. Toks juridinio asmens struktrinis padalinys taip pat negali bti treiuoju asmeniu, pareikju ar suinteresuotu asmeniu ypatingosios teisenos bylose, kreditoriumi ar skolininku.

Privatieji juridiniai asmenys gali turti ir gyti bet kokias civilines teises ir pareigas, iskyrus tas, kurioms atsirasti reikalingos tokios fizinio asmens savybs kaip lytis, amius bei giminyst, taip pat kai privai asmen teisnum riboja statymas. Juridini asmen teisnumas negali bti apribotas kitaip, kaip tik statym nustatytais pagrindais ir tvarka. statym nustatytais atvejais juridiniai asmenys gali imtis tam tikros ries veiklos tik gav statym nustatyta tvarka iduot licencij. Bet koks civilini teisi ribojimas turi bti pagrstas. Vieieji juridiniai asmenys turi specialj teisnum, t. y. jie gali turti ir gyti tik tokias civilines teises ir pareigas, kurios neprietarauja j steigimo dokumentams ir veiklos tikslams. Usienio juridini asmen ar kit organizacij teisinis statusas nustatomas pagal j steigimo vietos valstybs teis - taikomas inkorporacijos principas. Tais atvejais, kai juridinio asmens ar kitos organizacijos steigimo tvarka buvo paeista, j civilinis teisnumas nustatomas pagal faktins veiklos valstybs teis. Juridinio asmens, steigto usienio valstybje, padalini, esani ar veikiani Lietuvoje, civilinis teisinis statusas nustatomas pagal Lietuvos teis . CPK tarptautinio civilinio proceso normos atskirai usienio organizacij teisnumo (ar veiksnumo) nereglamentuoja. 4.7.3. Valstyb - civilini procesini teisini santyki subjektas Valstyb kaip civilinio proceso subjektas civiliniame procese dalyvauja bendrais pagrindais ir procese gali bti ir iekovas, ir atsakovas. Tokia padtis yra nulemta materialij teisini santyki: valstyb dalyvauja ir kinje komercinje veikloje, t. y. civiliniuose teisiniuose santykiuose. Valstyb ir savivaldybs, kaip vieieji asmenys, vykdo dvejopas funkcijas. Pirma, valstyb ir savivaldybs vykdo valdios funkcijas. Gin, kilusi dl vieojo administravimo veiklos, nagrinjimas priskirtas administracini teism kompetencijai. Taiau tiek valstyb, tiek ir savivaldybs dalyvauja ir civiliniuose teisiniuose santykiuose kaip civilini teisini santyki subjektai. Valstybs interesams teisme atstovauja Vyriausyb, statym numatytais atvejais - Vyriausybs galiota ar kita institucija, j pareignai. Valstyb turi imunitet tik kaip politin organizacija, taiau komerciniuose santykiuose dauguma valstybi dalyvauja bendra tvarka, o imuniteto yra atsisakiusios. Usienio valstybms taikoma imuniteto doktrina reikia, kad valstyb, kuri veikia kaip politin organizacija, atlieka oficialius veiksmus, ir dl i veiksm turi imunitet nuo usienio teism jurisdikcijos. inomi atvejai, kai karo metu viena valstyb buvo udraudusi kreiptis jos teismus prieikos valstybs asmenims. 4.8. Teismas - privalomas civilini procesini teisini santyki subjektas 4.8.1.Teismo vaidmuo iuolaikinje visuomenje Pagal valdi padalijimo princip statym leidiamoji, vykdomoji ir teismin valdios turi bti atskirtos, pakankamai savarankikos, bet kartu tarp j turi bti pusiausvyra. Kiekvienai valdios institucijai suteikiama jos paskirt atitinkanti kompetencija. Kiekviena valstybs valdios institucija privalo atlikti tik jai patiktas funkcijas ir negali vykdyti kitoms institucijoms pavest funkcij. Teisingum Lietuvos Respublikoje vykdo tik teismai. Teismin valdia privalo bti savarankika ir visavertika. Tai neatskiriama nuo teism nepriklausomumo principo. Funkcinis valdi padalijimas reikia atskir valdios ak iskyrim valstybs valdios viduje. Pagal Ch. L. Montesqieu sprsdamas ginus teisjas turi vadovautis statymu. Bet taikydamas statymus teisjas turi bti nepriklausomas. Taigi btina teisingumo vykdymo prielaida yra tai, kad teismo sprendim priimt nealikas ir neutralus treiasis asmuo - teisjas. Teismo veikla nra ir negali bti susijusi su politika, kuri skaldo visuomen. Teismai turi likti neutrals, kad mons gerbt teism sprendimus. Apibdindamas teismo paskirt visuomenje prof. V. Mikelnas atkreip dmes kelet pagrindini aspekt: 1) Istorikai teismo funkcijos pasikeit. Ch. L. Montesuieu laikais teismas atliko vien funkcij - nagrinjo privai asmen ginus, o valstybs imuniteto doktrina buvo klitis patekti teism byloms, kuriose privats asmenys bylintsi su valstybe. XVIII a. atsirado nauja teism funkcija - vykdomosios valdios veiksm teistumo kontrol. XX a. teismai pradjo vykdyti ir statym leidiamosios valdios kontrols funkcij - konstitucin prieir. Valstybje tvirtinus statymo virenybs, teisins valstybs principus, jiems turi paklusti visos valstybs valdios, taip pat ir pati statym leidiamoji valdia. Taigi teismas ne tik sprendia ginus dl teiss, bet ir tapo teistumo visoje valstybje garantu. 2) ymiai padidjo valstybs kiimasis visas visuomens gyvenimo sritis. statymai reguliuoja vis daugiau srii, kurios anksiau i viso nebuvo reglamentuojamos, pleiasi vykdomosios valdios takos sfera. Teismai turi nagrinti kokybikai naujas bylas. Teismai sprendia ir grynai politines bylas. Taigi teismai savo sprendimais gali veikti visuomens ekonominius, socialinius, politinius procesus. 3) Padidjo teismo vaidmuo aikinant teis (teismo teiss aikinimo ir sprag upildymo funkcija). Aikindamas ir taikydamas teiss normas ir prievart teismas pratsia statym leidiamosios valdios ar vykdomosios valdios politik. Aikindamas teis teismas kartu j kuria ir pltoja; kartais teiss normos veikimo sfer ipleia, kartais susiaurina, o kartais netgi byl isprendia contra legem - vadovaudamasis bendraisiais principais. Aikindamas ir taikydamas statymus teismas turi vadovautis teisingumo, protingumo ir siningumo principais. Taigi, aktyvus ir kvalifikuotas teismas atsveria pasyv ir nekvalifikuot statym leidj, siekiant visuomens paangos ir stabilumo. 4) Pats statym leidjas danai palieka teismui teis veikti savo nuoira. Tokiais atvejais teismas pats vadovaujasi tam tikrais morals kriterijais ir sprendia, kas yra teisinga, sininga, protinga, jausdamas visuomens i vertybi supratim. Teismo sprendimas turi atitikti konkreias visuomens ekonomines socialines slygas ir neturt vienokiomis slygomis priimt teiss norm taikyti esant visikai kitoms slygoms. Teismas priimamus sprendimus turi motyvuoti, kad visuomenei bt argumentuotai

paaikintos sprendimo ivados bei padidinta teismo atsakomyb. Kartu taip yra realizuojama dar viena teismo funkcija - visuomens aukljimo ir teisinio vietimo. 5) Be pamint, teismai atlieka dar ir kitas funkcijas, nesusijusias su gin dl teiss sprendimu, taiau reikmingas asmen teisi apsaugai. Pavyzdiui, ypatingja (apsaugine) teisena nagrinjamos vairios bylos, utikrinanios asmen materialij teisi gyvendinim. Teismin valdia priskirtina vienai i trij lygiaveri valdi. Be to, kadangi teismins valdios kompetencij bei galiojimus apibria Konstitucija ir statymai, galima pripainti, jog pati tauta tvirtina ypating teismins valdios status, reikmingesn nei statym leidiamosios ar vykdomosios valdios. Savo funkcijas tinkamai atlikti teismas gali tik bdamas apsaugotas nuo kit valdi spaudimo ir poveikio. Teism ir teisj nepriklausomumas reikia kit valdi nesikiim teisingumo vykdymo proces. Siekiant teisj nepriklausomumo, viena svarbiausi priemoni yra teisj atranka ir skyrimo tvarka. Teisjas teismo sprendim priima valstybs, visos visuomens vardu, taigi visuomen turi juo pasitikti. Teisjai turi bti auktos erudicijos ir teisins kvalifikacijos mons. Teism nepriklausomumas nra tikslas, o tik priemon tinkamam, siningam, nealikam byl nagrinjimui utikrinti. To siekiant, teisjams yra nustatyti vairs ribojimai - jie negali dirbti jokio kito darbo, iskyrus krybin, pedagogin, negali dalyvauti politinje veikloje. Vis dlto teismas negali bti visikai nuo nieko nepriklausomas. Pirmiausia jis priklauso nuo teiss. Tik pats nepaeisdamas statym, teismas gali bti statym laikymosi garantas. Teism nepriklausomumas neturi bti j apsaugos skydas nuo nesining veiksm, teiss paeidim, nekvalifikuotumo pasmerkimo. Ar teismai vykdo statymus, kontroliuoja auktesni teismai. Egzistuoja abipus sveika - teism sprendimai veikia visuomen, o visuomens reakcija daro tak teismams. Svarbu surasti bdus, kad teism nuomon nebt veikiama tiesiogiai. Neretai tenka iekoti protingos pusiausvyros tarp teismo nepriklausomumo ir nealikumo bei nuomons reikimo laisvs. Nuomons reikimo laisvs apribojimus galima skirstyti tris grupes: a) apsaugoti vieiesiems interesams; b) kit asmen teisms ir laisvms apsaugoti; c) teismins valdios nealikumui ir autoritetui garantuoti. Atlikdamas plaias funkcijas, teismas kaip valdios institucija turi valdingus galiojimus: a) priimti sprendimus valstybs vardu; b) utikrinti teismo sprendimo vykdym prievarta; c) pripainti neteistais vykdomosios valdios veiksmus ir aktus; d) aikinti ir pltoti teis; e) priversti kitus asmenis vykdyti teismo nurodymus ir taikyti sankcijas u nevykdym ir kt. Vykdydamas teisingum teismas turi ias procesines teises: a) taikyti statymus konkreiomis gyvenimikomis aplinkybms ir priimti teiss norm taikymo akt, kuris yra visuotinai privalomas; b) kontroliuoti, kaip dalyvaujantys byloje asmenys naudojasi procesinmis teismis; c) taikyti sankcijas u tam tikr procesini veiksm neatlikim ar teismo nurodym nevykdym; d) dalyvaujantiems byloje asmenims uduoti klausimus, paskirti ekspertiz, ikviesti liudytojus, reikalauti dalyvaujani byloje asmen paaikinim, nurodyti aplinkybes, kurias btina nustatyti teisingam bylos isprendimui, pareikalauti i dalyvaujani byloje asmen rodym, kuriais tos aplinkybs turi bti pagrstos, CPK numatytais atvejais rinkti rodymus savo iniciatyva, pripainti, kad alies atvykimas teismo posd yra btinas ir kt. Vykdydamas teisingum teismas turi ias procesines pareigas: a) priimti nagrinti civilin byl pagal CPK 5 straipsnyje numatyt asmen paduot pareikim ir priimti teist bei pagrst teismo sprendim; b) vadovauti teismo posdiui (CPK 158 straipsnio 2 dalis); c) rpintis tinkamu, nepertraukiamu ir kuo greitesniu bylos inagrinjimu, ukirsti keli proceso vilkinimui, siekti bylos inagrinjimo pirmajame teismo posdyje, siekti teismo sprendimo vykdymo per kiek manoma trumpesn laik ir kuo ekonomikiau (CPK 2 straipsnis, 7 straipsnio l dalis, 72 straipsnis, 158 straipsnio 3 dalis); d) iaikinti dalyvaujantiems byloje asmenims j procesines teises ir pareigas (CPK 158 straipsnio 3 dalis); e) spti dalyvaujanius byloje asmenis dl tam tikr veiksm atlikimo ar neatlikimo teisini padarini (pavyzdiui, numatyt CPK 181 straipsnyje); f) rpintis isamiu bylos aplinkybi nustatymu (CPK 159 straipsnio l dalis); g) imtis priemoni alims sutaikyti (CPK 159 straipsnio l dalis); 4.8.1. h) padti alims ir kitiems dalyvaujantiems byloje asmenims gyvendinti j teises (CPK 158-161, 179 straipsniai) ir kt. Teismo vaidmuo visuomenje lemia ir teisjo vaidmen procese. 4.8.2. Teism ir teisj atsakomyb Du principai turi egzistuoti vienas greta kito - ir teisj nepriklausomumas, ir j atsakomyb. Btina pasiekti proting abiej princip balans. Tad egzistuoja ios teisjo atsakomybs rys: a) Politin atsakomyb. Teisjas paprastai atsakingas ir atskaitingas parlamentui ar kitai politinei valdios institucijai. Tai nra drausmin atsakomyb, nes taikoma ne u teiss paeidimus, padarytus nagrinjant bylas, o u ne tinkam teisjo elges privaiame ar vieame gyvenime. Asmuo, paskirtas teisju, statymo nustatyta tvarka prisiekia. Nuo priesaikos davimo teisjui atsiranda pareiga veikti tik taip, kaip pareigoja duota priesaika. KT: Priesaikos sulauymas kartu yra ir iurktus Konstitucijos paeidimas, o iurktus Konstitucijos paeidimas kartu yra ir priesaikos sulauymas. Politin atsakomyb nra labai efektyvi, vairi valstybi praktikoje ji taikoma labai retai ir daniausiai bna neskminga.

b) Socialin (moralin) atsakomyb - atsakomyb visuomenei. Ji buvo taikyta sovietiniu laikotarpiu, kai teisjai buvo renkami ir reguliariai turjo atsiskaityti rinkjams. iuolaikinje visuomenje tam tikras socialins teisj kontrols bdas yra iniasklaida. Galimyb kontroliuoti teism darb ir utikrinti teism darbo skaidrum suteikia taip pat civiliniame procese galiojantis vieumo principas. c) Civilin atsakomyb - tai teismo ar teisjo atsakomyb u neteistais veiksmais padaryt al. Turi bti taikomas netiesiogins civilins atsakomybs principas, kai al atlygina valstyb u neteistus veiksmus, atliktus valstybs pareigno (teisjo), kuris veikia valstybs vardu. Valstyb atlygina neteistais teisjo ar teismo veiksmais civilinje byloje padaryt al, jei ji padaryta dl teisjo ar kito teismo pareigno kalts. Valstybs atsakomybei kilti neturi reikms kaltojo asmens kalts forma. Be turtins atsakomybs, teisinta ir valstybs pareiga atlyginti neturtin al. Jei ala atsirado dl teisjo tyini veiksm, valstyb gali reikalauti alos atlyginimo i atitinkamo pareigno regreso tvarka. d) Baudiamoji atsakomyb. Nei Konstitucija, nei Teism statymas teisj imuniteto nuo baudiamosios atsakomybs nenustato, o tik numato sudtingesn nei kitiems asmenims teisjo patraukimo baudiamojon atsakomybn mechanizm. Teisjas gali atsakyti baudiamja tvarka, gali bti suimtas ar gali bti kitaip suvaryta jo laisv tik Seimo, o tarp Seimo sesij - Res publikos Prezidento sutikimu, iskyrus atvejus, kai teisjas utinkamas darantis nusikalstam veik . Pradti ikiteismin tyrim, kai tariamasis yra teisjas, gali tik generalinis prokuroras. Teisjo galiojimai sustabdomi iki sprendimo baudiamojoje byloje siteisjimo. e) Administracin atsakomyb. tvirtintas teisjo imunitetas nuo administracins atsakomybs taikymo. Jei teisjas padaro administracin teiss paeidim, mediaga perduodama Teisj etikos ir drausms komisijai, kuri sprendia drausms bylos iklimo teisjui klausim. f) Drausmin atsakomyb. Drausmin atsakomyb teisjui gali bti taikoma tik u teismo procedros elementari norm paeidimus, taip pat u teisjo elges, nesuderinam su teisjo vardu - teisjo etikos taisykli paeidimus. Teisj etikos taisykls numato teisjo pareig neskleisti bylos nagrinjimo metu gautos konfidencialios informacijos, nagrinjant bylas sigilinti j esm, vengti skubotumo bei pavirutinikumo, taiau nevilkinti teismo proceso, taip pat numatyta, kad teisjo veikla, nesusijusi su jo darbinmis pareigomis, neturi trukdyti teisjo tiesiogini pareig atlikimui, teisjas turi susilaikyti nuo vie pasisakym apie savo ir kit teisj nagrinjamas bylas, jis negali dalyvauti finansinje ar komercinje veikloje, naudodamasis savo tarnybine padtimi. Taiau draudiama taikyti drausmin atsakomyb u teismo sprendimo turin. KT: Utikrinant teisjo ir teism nepriklausomum ypa svarbu aikiai atriboti teism veikl nuo vykdomosios valdios. Konstitucija draudia vykdomajai valdiai kitis teisingumo vykdym, daryti teismams kok nors poveik ar vertinti teism darb nagrinjant bylas, juo labiau nurodinti, kaip turt bti vykdomas teisingumas. Teism administravimas ir drausmini priemoni taikymas teisjams turi bti organizuojamas taip, kad nebt paeidiamas realus teisj nepriklausomumas. Teisjas drausmine tvarka atsako Teisj garbs teisme. Teisjas gali atsakyti drausmine tvarka: 1) u teisjo vard eminant poelg; 2) u administracinio teiss paeidimo padarym; 3) u statymuose numatyt teisj darbins ar politins veiklos apribojim nesilaikym. 4.8.3. Teismo vaidmuo civiliniame procese Priklausomai nuo teisjo aktyvumo yra skiriami du civilinio proceso modeliai: 1) tardomasis civilinis procesas (inkvizicinis); 2) rungimosi civilinis procesas (adversarinis); Realiai neegzistuoja grynai vienas proceso modelis. Pastebimas i modeli susiliejimas, civiliniame procese rykja abiem modeliams bding bruo sintez. Istorikai Europoje civilinis procesas i pradi buvo grynai tardomasis. XVIII-XIX a. liberalizmo, asmens laisvs, individualizmo idjos paskatino pereiti prie liberaliojo - rungimosi proceso modelio. Austrijos CPK, suformulavo socialinio civilinio proceso doktrin, kurios esme tapo nuostata, kad civilinis procesas - tai ne privatus ali reikalas, o atitinkama valstybs funkcija. Proceso tikslas - tei stvarkos ir socialinio teisingumo utikrinimas. Civilinis procesas yra vieas, todl jo eimininkai yra ne alys, bet teismas. Mokslininkai, atstovaujantys rungimosi civilinio proceso mokyklai, mano, kad teisjas proces turi stebti pasyviai, nes procese turi rungtis lygiateiss alys, taiau teismas gali reaguoti proceso norm paeidimus. Aktyvus teisjas gali prarasti nealikum ir tai paeist siningo bylos vedimo princip. Kit autori pagrindinis argumentas - teismas turi nustatyti byloje objektyvi ties. Taigi teisjo aktyvumas gali bti suprantamas dvejopai: 1) Formalusis (procesine prasme) tik atitinkam procesini priemoni taikymas, nesikiant teisminio nagrinjimo dalyk. 2) Tikrasis (materialusis) - tai teisjo pareiga ne tik utikrinti proceso operatyvum, bet ir savarankikai iekoti materialiosios tiesos, net nustatyti ar pakeisti teisminio nagrinjimo dalyk. Pasaulyje materialusis teisjo aktyvumas beveik niekur nra pateisinamas ir toleruojamas. Tuo tarpu formalj aktyvum pripasta tiek kontinentin, tiek bendroji teis, taiau tokio teisjo vadovavimo laipsnis skirtingose valstybse yra nevienodas. Bendrosios teiss sistemos alyse teisjai yra pasyvs tiek parengiamojoje, tiek teisminio nagrinjimo dalyke. Procesas tai i esms advokat reikalas: liudytoj apklausa (krymin) yra advokat reikalas, kaip ir tai, kokius liudytojus kviesti ir kokius klausimus uduoti. Teismas savo iniciatyva liudytoj, ekspert nekvieia ir kit rodym nerenka. Ribotai veikia iura novit curia principas. Paprastai nurodyti teisin iekinio ir atsikirtim pagrind yra ali advokat pareiga. Teismas negali savo sprendimo pagrsti ne tik faktais, bet ir teiss normomis, jeigu alys jomis nesiremia. Teisjas tik turi utikrinti, kad procesas bt siningas ir operatyvus. Kontinentins teiss valstybse taip pat pripastama, kad teismas negali perengti iekinio reikalavim rib ar sprendimo pagrsti faktais, kuriais n viena alis nesirm. Taiau teisjo procesinis (formalusis) aktyvumas iose valstybse yra ymiai didesnis.

Aktyvus teisjas galina byl inagrinti greiiau, pigiau alims ir valstybei, pasiekti taik. T eismas turi, bent jau parengtinio posdio metu, o jeigu manoma, tai ir viso teisminio nagrinjimo metu, aktyviai utikrinti greit proceso eig, garantuojant ali teises, taip pat ir teis tai, kad su jomis bt vienodai elgiamasi. Kita vertus, aktyvus teisjas gali paeisti nealikumo, neutralumo, ali lygiateisikumo principus, suponuoti valstybs kiimosi privaius reikalus situacij. Teisjai privalo ir turi turti galiojimus vykdyti savo teisinius sipareigojimus, kad utikrint tinkam staty m taikym ir teising, efektyv ir greit bylos nagrinjim. Teisjas procese galt bti pasyvus, jeigu alims privalomai atstovaut advokatai, advokat skaiius bt pakankamas, advokatai bt auktos kvalifikacijos ir veikt siningais bdais ir priemonmis. LR CPK diegtas mirus - rungimosi ir tardomojo civilinio proceso modelis. CP tikslai - paeist materialij subjektini teisi gynimas, kuo greitesnis teisins taikos tarp ali atkrimas bei teiss pltra. Vienas i esmini bruo yra aktyvus teisjas tiek pasirengimo, tiek ir teisminio bylos nagrinjimo stadijoje. ali valia, sprendiant disponavimo gino dalyku klausimus, turi lemiam reikm, taiau teismas turi teis pasilyti alims svarstyti vairius klausimus. tvirtinama teismo pareiga rpintis kiek manoma isamesniu bylos aplinkybi ityrimu. Aikiai tvirtinama teismo pareiga nustatyti materiali ties byloje. 4.8.4. Teismo iaikinimo pareiga Byl nagrinjantis teismas privalo rpintis kaip galima isamesniu ir greitu bylos inagrinjimu. Siekiant suderinti iuos du tikslus, btina slyga yra byl nagrinjanio teismo aktyvumas bei galimyb veikti taip, kad bt utikrintas koncentruotas bylos mediagos pateikimas, suformuluoti reikalavimai ir atsikirtimai juos. ioms teismo galioms gyvendinti jam paprastai suteikiami dvejopo pobdio galiojimai: 1) Teismo iaikinimo pareiga, kuri gyvendinama suteikiant teismui galimyb klausti, nurodyti aplinkybes, kurioms rodyti btina pateikti papildomus rodymus, nustatyti terminus pateikti rodymus ir pan. 2) Teismo teis atsisakyti priimti ir tirti pavluotai pateiktus rodymus, jeigu tai uvilkins bylos nagrinjim. Teismo iaikinimo pareiga, viena vertus, utikrina teismo aktyvum civiliniame procese, kita vertus - garantuoja, kad teismo aktyvumas nra beribis. Teismo pareiga rpintis tinkamu, nepertraukiamu ir kuo greitesniu bylos inagrinjimu reikia teismo pareig taikyti visas CPK numatytas procesines priemones, kad bt realizuoti civiliniam procesui keliami tikslai. Teismas turi iaikinti dalyvaujantiems byloje asmenims j teises ir pareigas, tam tikr procesini veiksm neatlikimo teisinius padarinius, odinio proceso metu uduoti klausimus dalyvaujantiems byloje asmenims, reikalauti j paaikinim, nurodyti aplinkybes, kurias btina nustatyti, kad bt teisingai inagrinta byla, pareikalauti i dalyvaujani byloje asmen rodym, kuriais tos aplinkybs turi bti pagrstos. Tik tokiu atveju teismas gals utikrinti isam bylos aplinkybi nustatym, bylos esms atskleidim ir materialios tiesos nustatym. Teismo iaikinimo pareiga reikia iuos teismo galiojimus: a) dalyvaujantiems byloje asmenims iaikinti j procesines teises ir pareigas. LAT: nustatyta teismo pareiga iaikinti dalyvaujantiems byloje asmenims j teises ir pareigas apima tik principin iaikinim alims, kad joms suteikta statymin galimyb naudotis tam tikromis procesinmis teismis, kartu ir vykdyti nustatytas tam tikras procesines pareigas. i teismo pareiga nereikia teismo pareigos nurodyti, kokius konkreius reikalavimus, praymus ar konkreius gynimosi nuo pareikto iekinio bdus turi reikti ar naudoti dalyvaujantys byloje asmenys konkreioje byloje. b) dalyvaujantiems byloje asmenims iaikinti tam tikr procesini veiksm neatlikimo procesinius teisinius padarinius; c) teismas turi teis uduoti klausimus dalyvaujantiems byloje asmenims, siekdamas atkreipti j dmes tam tikras neaikias aplinkybes, reikalaujanias papildom argument ir rodym; d) teismas gali reikalauti dalyvaujani byloje asmen paaikinim; e) teismas turi nurodyti dalyvaujantiems byloje asmenims papildomas aplinkybes, kurias btina byloje nustatyti siekiant tinkamai inagrinti byl ; f) teismas turi iaikinti bei patikslinti ali pareig rodinti, taip pat gali pareikalauti i ali pateikti papildomus rodymus tam tikroms ali nurodytoms aplinkybms rodyti. Jeigu paios alys nesirpina proceso skatinimu ir tinkamu bylos inagrinjimu nepaisant teismo pastang , teismas sprendim byloje gali priimti esam rodym pagrindu, iskyrus statymo numatytus atvejus, kai rodymus teismas renka savo iniciatyva. Jeigu alys nesugeba tinkamai atstovauti savo interesams, teismas gali, kai tam neprietarauja abi alys, savo iniciatyva rinkti rodymus ir kitose bylose; g) teismas gali pasilyti dalyvaujantiems byloje asmenims pasirpinti tinkamu interes atstovavimu byloje; CPK taip pat yra tvirtinta teismo teis atsisakyti priimti pavluotai pateiktus naujus rodymus. CPK nedviprasmikai yra tvirtinta tiek teismo iaikinimo pareiga, tiek ir ali pareiga rpintis proceso skatinimu. Teismo iaikinimo pareigos vykdymas yra btina tinkamo teismo teiss atsisakyti priimti pavluotai pateiktus rodymus gyvendinimo slyga. Viena vertus, toks teismo atsisakymas yra slygojamas alies nevykdymo arba netinkamo vykdymo jai priklausanios pareigos rpintis proceso skatinimu, kita vertus, i alies pareiga gali bti laikoma nevykdyta arba netinkamai vykdyta tik tokiu atveju, kai byl nagrinjantis teismas tinkamai vykd jam priklausani iaikinimo pareig. Byl nagrinjantis teismas privalo paaikinti gino alims pavluoto rodym pateikimo padarinius. Teismas jau pasirengimo teisminiam nagrinjimui metu turt nurodyti aliai jos pareikto iekinio pagrindo ar atsikirtimo pareikt iekin nepagrstum leistinais rodymais bei pasilyti papildyti iuos procesinius dokumentus. Teismo teis atsisakyti priimti pavluotai pateiktus rodymus gali bti laikoma tinkamai gyvendinta tik tokiu atveju, jeigu egzistuoja visos ios slygos: a) alis pavluotai pateikia rodymus; b) iuo pavlavimu ji paeidia proceso skatinimo pareig; c) pateikt rodym primimas reikt esmin bylos nagrinjimo uvilkinim; d) rodymai pateikiami pavluotai, nors teismas tinkamai vykd jam nustatyt iaikinimo pareig; e) pavlavimas yra grindiamas alies kalte, ir ji nenurodo svarbi prieasi, pagrindiani tok pavlavim. Net ir esant visoms ioms slygoms kalbama apie teismo teis, taiau jokiu bdu ne pareig atsisakyti priimti pavluotai pateiktus rodymus. Teismo teis atsisakyti priimti pavluotai pateiktus rodymus yra ne sankcija, bet galimas tolesns proceso eigos variantas,

numatant, kaip turt vykti tolesnis bylos nagrinjimas, siekiant gyvendinti procesui keliamus tikslus, jeigu alis nevykdo savo pareigos rpintis proceso skatinimu. 4.8.5. Teismo sudtis Viena i teiss tinkam teismo proces prielaid yra reikalavimas,. Kad byl inagrint teistos sudties teismas. Todl neteista teismo sudtis yra laikoma absoliui teismo sprendimo negaliojimo pagrindu (CPK 329 strp . 2 d. 1p. ) ir vienu i proceso atnaujinimo pagrind. Teismo sudt reglamentuoja Teism statymo 36 strp., taikomas sistemikai su kitomis CPK nuostatomis. Byl nagrinjanio teismo sudtis gali bti: vienasmen byl nagrinja ir sprendim priima 1 teisjas; kolegiali byl nagrinja ir sprendim priima 3 ar daugiau teisj (CPK 62 strp., T 36 strp.). Pirmosios instancijos - apylinks ir apygardos teismuose bylas nagrinja teisjas vienasmenikai. Taiau 2002 m. CPK pirm kart tvirtinta naujov galimyb pirmosios instancijos teismuose esant sudtingai bylai jai inagrinti sudaryti 3 teisj kolegij (CPK 62 strp. 1 ir 2 d.). Pagrindinis to motyvas sprendiamo gino sudtingumas. Sudtinga byla gali bti ir dl teisini aspekt (daug paini faktini aplinkybi), ir dl objektyvi ir subjektyvi aplinkybi (didelis visuomeninis susidomjimas, dalyviai svarbs asmenys). Iplstins teisj kolegijos sudarymas yra iimtin teismo pirmininko arba skyriaus pirmininko teis, bet ne pareiga. Apeliacine tvarka bylos nagrinjamos apygard teismuose ir Lietuvos Apeliaciniame teisme 3 teisj kolegijos, iskyrus atvejus, kai tam tikrus procesinius veiksmus pagal statym teisjas gali atlikti vienasmenikai (Pvz.: informuoti dalyvius apie posdio viet, dat). LAT vienoje savo konsultacijoje iaikino, kad apeliac. instanc. teismui paduoto praymo atnaujinti proces primimo klausim 370 strp.1 d nustatyta tvarka turi isprsti nutartimi sudaryta 3 teisj kolegija. Kasacine tvarka bylas nagrinja vienas teismas visoje valstybje Lietuvos Aukiausiasis Teismas, kuriame bylas nagrinja 3 teisj kolegija arba iplstin 7 teisj kolegija, arba io Teismo CB skyriaus plenarin sesija. Visi teisj kolegijos teisjai turi vienodus galiojimus tiek bylos parengimo teisminiam nagrinjimui stadijoje, tiek ir teisminio jos nagrinjimo metu. Apeliac. instanc. ir kasaciniame teisme teisj kolegija sudaro ir jos priminink bei pranej skiria atitinkamo teismo ar jo CB skyriaus pirmininkas nutartimi, laikydamiesi nustatytos byl paskirstymo teismuose tvarkos. CPK 62 6d. numatyta, kad LAT CB skyriaus plenarinei sesijai pirmininkauja LAT pirmininkas, o kai is nedalyvauja posdyje io teismo CB skyriaus pirmininkas. LAT CB skyriaus plenarins sesijos posdis yra teistas, jeigu jame dalyvauja ne maziau kaip 2/3 skyriaus teisj, o sprendimas priimamas bals dauguma. Teisjai veikia visada teismo ir valstybs vardu, nesvarbu, kiek yra teisj. Sprendiant klausim kolegialiai, nei vienas teisjas neturi teiss susilaikyti. Posdio pirmininkas kalba ir balsuoja paskutinis. Trumpiausi teisjo darbo sta turintis teisjas kalba ir balsuoja pirmas (CPK 63 strp. 1 d.). Jei CB skyriaus plenarinje sesijoje balsai pasiskirsto po lygiai, lemia posdio pirmininko balsas. CPK 63 strp. 2 d. tvirtintas atskirosios nuomons institutas teisjas, nesutinkantis su daugumos nuomone, gali idstyti ratu atskirj nuomon. Atskiroji nuomon skelbiant teismo sprendim nra skaitoma, ji pridedama prie bylos. AN institutas taikomas visose teisminse instancijose. Bylos teismuose nagrinjamos laikantis tam tikros j paskirstymo tvarkos. Byl paskirstymo Lietuvos apeliaciniame, apygard, apygard administraciniuose ir apylinki teismuose taisykls yra patvirtintos Teism tarybos 2004 m. birelio 11d. nutarimu. Byl paskirstym pagal patvirtinta tvark realizuoja atitinkamo teismo ar skyriaus pirmininkas. Galimi ie byl paskirstymo teisjams bdai: abclinis pagal atsakovo pavards ar pavadinimo pirmsias raides ar pagal teisiamojo pavards pirmsias raides; skaitmeninis pagal bylos numerio paskutiniuosius skaiius; mirus teisj specializacij derinant su mintais byl paskirstymo bdais. Taisykls numato, kad nuo patvirtinto byl paskirstymo plano gali bti nukrypta tik iimtiniais atvejais. Konkret byl paskirstymo bd parenka atitinkamo teismo ar teismo skyriaus pirmininkas, tvirtindamas metin byl paskirstymo tvark. Jei sprendim priima neteistos teismo sudties teismas, tai yra absoliutus teismo sprendimo negaliojimo pagrindas. LAT CBS 2003 06 26 konsultacijoje pabr, kad teismo sudties pakeitimas iki bylos nagrinjimo teisme pradios pats savaime nereikia, jog byla nagrinjama neteistos sudties teismo. Dl teisjo (-) ligos, mirties, galiojim pasibaigimo atsiranda btinumas teisj ar teismo sudt byloje pakeisti po to, kai byla perduota nagrinti konkreiam teisjui. Tuomet pakeitus teismo sudt, bylos nagrinjimas atidedamas, o nauja teismo sudtis byl turi nagrinti i naujo, nebent dalyvaujantys byloje asmenys neprietarauja, kad byla bt nagrinjama toliau. 4.8.6. Teisjo ir kit civilinio proceso dalyvi nualinimo pagrindai ir tvarka Teismo ir teisj nepriklausomumo ir nealikumo garantija civiliniame procese gyvendinama utikrinant galimyb dalyvaujantiems byloje asmenims, abejojantiems teismo nealikumu, pareikti teisjui nualinim. CPK 64 strp. numatyta, kad teisjas, teismo posdio sekretorius, ekspertas, vertjas turi bti nualinami CPK 65 strp. 1d.tvirtinti absoliuts (objektyvs) teisjo nusialinimo (nualinimo) pagrindai , t. y. teisjas privalo nusialinti nuo bylos nagrinjimo arba jam gali bti pareiktas nualinimas ioje normoje nurodytais atvejais. Be CPK 65 strp. numatyt pagrind, teisjas privalo nusialinti nuo bylos nagrinjimo arba gali bti pareiktas nualinimas ir kitais atvejais, jeigu yra aplinkybi, kurios kelia abejoni dl jo nealikumo (CPK 66 strp.). Tai reikia, kad i esms nualinimas teismui gali bti pareikiamas bet kokiu pagrindu, kuris leidia abejoti nealiku ir objektyviu bylos nagrinjimu. Todl iuos teisjo nu(si)alinimo pagrindus galima vardyti kaip subjektyvius. Tokiu atveju nualinimo klausimas bus perduotas kitam teismo pareignui (ams) sprsti CPK 69 strp. tvarka arba pats teisjas gals pareikti, kad jis nuo bylos nusialina. LAT CBS 2003 03 05 nutartyje pabr, kad

teisjo nualinimo bendrieji pagrindai yra tiesioginis ar netiesioginis suinteresuotumas bylos baigtimi arba abejons teisjo nealikumu. Abejons turi bti pagrstos. Skirtumas tarp 65 strp ir 66 strp. yra tas, kad pateikus bent vien i privalomj nualinimo pagrind (65 strp. 1d.) egzistuoja teisjo pareiga nusialinti CPK 68 strp. 1d. numato , jog jeigu yra aplinkybi, nurodyt CPK 65, 66 ir 67 strp., teisjas, ekspertas, vertjas, tesimo posdio sekretorius privalo pareikti, kad jie nusialina. Tuo tarpu jeigu teisjui nualinimas yra pareikiamas vadovaujantis CPK 66 strp., nualinimo klausim sprendiantis teisjas pirmiausia turi vertinti pareikt motyv pagrstum. LAT vienoje savo nutartyje iaikino, kad teisjas gali nusialinti ne tik nuo jau ikeltos civilins bylos nagrinjimo, bet ir nuo teisme gauto iekinio primimo klausimo sprendimo(CPK 137 strp). Taip bt taupomas laikas, los. Siekdamas ukirsti keli galimiems piktnaudiavimams nualinimo teise, proceso statymas numato, kad pareikimas dl teisjo nualinimo turi bti motyvuotas ir pareiktas prie pradedant nagrinti byl i esms. Vliau pareikti nualinim galima tik kai asmuo apie nualinimo pagrind suinojo vliau (CPK 68 strp. 2d.).Nualinim teisjui visais statyme numatytais pagrindais gali pareikti visi byloje dalyvaujantys asmenys. Praktika rodo, kad gali bti piktnaudiaujama ne tik nualinimo, bet ir nusialinimo teise. Nusialinimas yra teismo procesinis veiksmas, t.y teismo procesin veikla, susijusi su teisingumo vykdymu konkreioje byloje. Dl to tarus piktnaudiavimo nusialinimo teise, t.y. nustaius fakt, kad teisjas nusialino dl kit aplinkybi, nesusijusi su jo suinteresuotumu byloje, tai gali pagrindas teisjo drausminei atsakomybei kilti. Pareikto nualinimo sprendimo tvark reglamentuoja CPK 69 strp. 2002 m. CPK i tvarka i esms pasikeit. Mintoje normoje nurodyta, kad teisjo (-) nualinimo klausim sprendia atitinkamo teismo pirmininkas, teismo pirmininko pavaduotojas, CB skyriaus pirmininkas arba j paskirtas teisjas nedelsiant, bet ne vliau kaip per 3 dienas nuo nualinimo pareikimo dienos. Jei nualinimas pareikiamas teismo pirmininkui, nualinimo klausim sprendia didiausi darbo sta turintis teisjas. Tuomet kai nra pakankamo teisj skaiiaus, nualinimo klausim sprendia atitinkamas auktesniosios pakopos teismas. Klausimas dl nualinimo isprendiamas raytinio proceso tvarka, priimant teismo nutart, kuri atskiruoju skundu nra skundiama. Taiau dalyvaujantiems byloje asmenims yra suteikta galimyb argumentus dl teismo sudties neteistumo nurodyti apeliaciniame ar kasaciniame skunde. LAT savo konsultacijoje iaikino, kad 69 strp. nurodyti subjektai sprendia tik nualinimo klausim, taiau jiems nra suteikta teis sprsti apie teisjo pareikto nusialinimo nuo bylos nagrinjimo pagrstum ir teistum, todl teisjui paiam nusialinus turi atsirasti CPK 70 strp. nurodyti teisiniai padariniai. CPK 70 strp. numatyti pareikimo dl nualinimo patenkinimo ir teisj nusialinimo nuo bylos padariniai, t.y. nurodoma, kas nagrinja bylas, nuo kuri buvo nualinti(nusialino) atitinkamos instancijos teismo teisjai. CPK 67 strp numatyta, kad nualinimo pagrindai, nurodyti 65 strp. 1d. 1-5p., taikomi taip pat ekspertui, vertjui, sekretoriui. Eksperto, vertjo, sekretoriaus nualinimo klausim sprendia nagrinjantis byl teismas. (CPK 69 strp. 3d.). 4.8.7. Neleistinumas teisjui pakartotinai dalyvauti nagrinjant byl Jeigu teisjas vien kart jau dalyvavo nagrinjant civilin byl, pakartotinis tos paios bylos nagrinjimas gali sukelti abejoni io teisjo nealikumu. Todl tam egzistuoja tam tikri apribojimai. Jie tvirtinti CPK 71 strp ir siejami su principu, jog niekas negali bti teisjas savo byloje. CPK 71 strp. yra numatyti ie draudimo teisjui pakartotinai dalyvauti nagrinjant bylas atvejai: teisjas, dalyvavs nagrinjant civilin byl pirmosios instancijos tesime, negali dalyvauti nagrinjant t byl apeliacins instancijos tesime ir kasaciniame teisme, taip pat nagrinjant byl pirmosios instancijos teisme, jeigu panaikintas sprendimas, priimtas jam dalyvaujant (1dalis). ia LAT CBS teisj kolegija iaikino, kad teismo sprendimas negali bti suprantamas tik siaurj prasme, kai byla isprendiama i esms priimant sprendim.. i svoka apima ir teismo nutart, kuria teismo byla, nors ir neprimus sprendimo, yra ubaigiama arba kai byla nutraukiama patvirtinus teismui ali taikos sutart. Kita vertus, LAT CBS 2003 12 04 konsultacijoje iaikino, kad neleistinum teisjui pakartotinai dalyvauti nagrinjant civilin byl statymas sieja su konkretaus gino isprendimu i esms (CPK 71 strp.), todl teisjas, prims nutart iekin palikti nenagrint iekovui iekin atsimus, gali pakartotinai nagrinti iekovo pareikt tapat iekin. Taigi byl nutraukus kreiptis su tapaiu iekiniu ateityje negalima (294 strp. 2d.), tuo tarpu iekin palikus nenagrint ateityje galima pareikti analogik iekin, jeigu paalinamos aplinkybs , sudariusios pagrind iekin palikti nenagrint (297 strp. 2d.). teisjas, dalyvavs nagrinjant civilin byl apeliacins instancijos teisme, negali dalyvauti nagrinjant t byl kasaciniame teisme, jeigu panaikintas sprendimas ar nutartis, kuria byla isprsta i esms, priimta jam dalyvaujant apeliacins instancijos teisme (2 dalis). Teisjas, dalyvavs nagrinjant civilin byl kasaciniame teisme, negali dalyvauti nagrinjant t byl apeliacins instancijos teisme ir pirmosios instancijos teisme (3 dalis). Pabrtina, kad CPK 71 strp. 4 dalyje numatyta, kad teisjo dalyvavimas nagrinjant apeliacin ar kasacin skund netrukdo jam nagrinti t pai byl pakartotinai apeliacine ar kasacine tvarka, iskyrus CPK 71 strp. , 2 dalyje numatytus atvejus. Kyla nemaai diskusij dl 71 strp. 4 dalies, nes egzistuoja nevienoda kasacinio teismo praktika iuo klausimu. V tema. Civilinio proceso alys 5.1. Civilinio proceso ali samprata. Iekovas ir atsakovas. alis materialija ir procesine teisine prasme. ali svoka vartojama ne tik civiliniame procese, bet ir materialiojoje teisje (CK).ali pavadinimas kyla i materialiojo teisinio santykio subjekt pavadinimo, kai viena io santykio alis kreipiasi s teism dl gino isprendimo, taip proceso alimi. Civiliniame procese yra tik 2 alys:

Iekovas - materialiojo teisinio santykio alis, kurios materialiosios teiss ar interesai yra tariamai paeisti ir kuri kreipsi teism teismins gynybos; Atsakovas materialiojo teisinio santykio alis, tariamai paeidusi iekovo materialisias teises ar interesus, kvieiama teism atsakyti iekovo pareikt reikalavim. alimis CP gali bti tiek FA, tiek JA (41 strp. 1 dalis). JA filialas ar atstovyb negali bti iekovais ar atsakovais teisme, taip pat treiuoju asmeniu, pareikju, suinteresuotu asmeniu, kreditoriumi, skolininku, bet gali bti JA atstovu, jei turi galiojim. Ne visais atvejais proceso alis kartu yra ir materialiojo teisinio santykio alis. alys materialija prasme(kiek suprantu tikrosios salys_ tai alys, kurias veikia teismo sprendimo materialieji teisiniai padariniai, tik tarp j teismo sprendimo pagrindu atsiranda, pasikeiia ar nutrksta materialieji teisniai santykiai. Tuo tarpu aliai procesine prasme teismo sprendimo materialieji teisiniai santykiai padariniai takos neturi. alys procesine prasme(tai kiek suprantu ir tariamos salys) tai iekovas ir atsakovas, nepriklausomai nuo to, ar jie yra ginijamo materialiojo teisinio santykio subjektai, ar ne. Pavyzdiai: prokuroras, valstybs ir savivaldybi institucijos, netinkamas iekovas ar atsakovas. Veikiantis savo vardu, bet kito interesais asmuo taip pat laikomas alimi procesine prasme. J galima pripainti alimi ex officio bankrutuojanios mons administratori, testamento vykdytoj, prokuror Ne kiekvienas pareikiantis iekin asmuo yra alis: Iekin gali pareikti atstovas pagal pavedim, jis veikia kito asmens vardu ir interesais; Atstovas pagal statym . Jis veda byl neveiksnaus asmens verdu ir interesais. ia alimi tiek mater., tiek proc. prasme yra neveiksnus asmuo. Vykdymo procese alimis yra laikomi iiekotojas ir skolininkas. 5.2. ali esminiai bruoai . ali procesins teiss ir pareigos alys turi tik joms bding bruo, skiriani jas nuo kit dalyvaujani byloje asmen: 1) Procesas civilinje byloje vyksta ali vardu. alys yra vienas i iekini tapatumo nustatymo kriterij, nes pareikti tapat iekin pakartotinai negalima. Iekini tapatumas nustatomas pagal 3 kriterijus: gino al, iekinio dalyk ir pagrind. 2) alys daniausiai yra materialiojo teisinio santykio, i kurio kilo ginas, subjektai. Iki teismo sprendimo primimo alys laikomos tiktinais materialij teisini santyki subjektais, nes klausim atsakyti galima tik tuomet, kai yra nustatytos visos bylos aplinkybs. Priimdamas iekin, teismas sprendia tik procesinio pobdio faktus, o materialij nesiaikina.Jeigu byla prokuroro, valstybs ar savivaldybi institucij ar kit asmen yra ikelta vieajam interesui ginti, tai tokiose bylose iekovu laikomas asmuo, kuris pareik iekin, bet bus tik iekovas procesine prasme. 3) alys gyvendina dispozityvumo princip CP, t.y. procesas pradedamas ir baigiamas tik ali iniciatyva. Tik alies valia gali turti lemiamos takos proceso eigai. Kai atstovaujamos neveiksnaus asmens teiss, o jam atstovauja statyminiai atstovai, ypatingas vaidmuo tenka teismui jis turi kontroliuoti, kad statyminiai atstovai savo veiksmais nepaeist iekovo teisi ar interes. 4) alys turi materialj ir procesin teisin suinteresuotum bylos baigtimi. J tikslas ne tik pasiekti, kad teismas priimt atitinkam sprendim byloje, bet ir kad teismo sprendimas turt tiesiogin taka j teisms ir pareigoms. Tik alims galioja teismo sprendimo res iudicata galia alys netenka teiss ginyti siteisjusiu teismo sprendimu nustatyt fakt bei teisini santyki ir reikti tapai reikalavim tuo paiu pagrindu. 5) Be bendr dalyvaujani byloje asmen teis, alys turi ir specialisias , tvirtintas CPK 42 strp. 1d.v paskutiniuose trijuose sakiniuose, 3 ir 6 dalyse, kituose strp.: Iekovas: Turi teis atsisakyti iekinio, pakeisti iekinio dalyk ar pagrind, padidinti ar sumainti reikalavimus; Turi teis atsiimti iekin. Atsakovas: Turi teis iekin pripainti. alys: Turi teis sudaryti taikos sutart; Gali perduoti gin sprsti arbitraui; Gali reikalauti priverstinio sprendimo vykdymo; Gali nustatyti bylos teritorin teismingum tarpusavio susitarimu; Gali ireikti sutikim dl bylos nagrinjimo raytinio proceso tvarka; Gali dalyvaut antstoliui atliekant vykdymo veiksmus. ali procesini teis apimtis tiesiogiai priklauso nuo materialij teis apimties. 6) Be bendrj dalyvaujani byloje asmen pareig, alys turi ir specifini pareig: rodinjimo pareig; Pareig mokti bylinjimosi ilaidas; Pareig atlyginti kitai aliai nuostolius dl inomai nepagrsto iekinio (prieiekinio) pareikimo ar kitoki nesining veiksm (neveikimo) procese bylos vilkinimo ir pan. 2002 m. CPK numato, kad alys procesine prasme gali disponuoti gino objektu tiek pat, kaip ir materialij teisini santyki subjektai. ali institutas vartojamas tik klabant apie gino (iekinio) teisen. alys yra kiekvienoje byloje, kurioje sprendiamas ginas dl teiss. Ne gino (ypatingojoje) teisenoje ali instituto nr, nes tai yra vienaal teisena. Taiau ir ioje teisenoje pareikjai turi ali procesini teisi ir pareig, iskyrus nurodytas iimtis.

5.3. ali pareiga rpintis civilinio proceso skatinimu Pagal socialinio civilinio proceso model, kuris yra tvirtintas ir 2002 m. CPK, procesas bei jo eiga nra tik ali reikalas, nes ia egzistuoja aikiai ireiktas vieasis interesas. i pareiga reikia, kad alys privalo turim procesin mediag teismui pateikti taip, kaip to reikalauja rpestingas ir greitas proceso vedimas. Ar i savo pareig alys vykdo tinkamai, vertina teismas, atsivelgdamas konkrei bylos procesin situacij. ali pareiga rpintis proceso skatinimu yra kooperacijos ir koncentracijos princip sudtin dalis. Siekiant greito ir teisingo bylos isprendimo, alys ir teismas turi kooperuotis. Jei alis nuo pat pradi rpestingai, kaip to reikalauja bylos nagrinjimo eiga, teiks savo argumentus ir rodymus, bus sudaryta reali galimyb inagrinti byl jau per pirmj posd ir ukirstas kelias proceso vilkinimui. i pareiga taip pat reikia atsakomyb u tinkam bylos inagrinjim padalijim tarp ali ir teismo, kadangi ali pareiga rpintis proceso skatinimu atitinka teismo iaikinimo pareig. i ali pareiga numatyta tiek pasirengimo teisminiam nagrinjimui stadijoje, tiek ir odiniam ar raytiniam bylos nagrinjimui teismo posdyje. ali pareiga rpintis proceso skatinimu atskleidiama iose 2002m. CPK normose: 1. CPK 2 strp. numatyta, jog vienas i civilinio proceso tiksl yra kuo greitesnis tesins taikos tarp gino ali atkrimas. 2. CPK 7 strp. (proceso ekonomikumas ir koncentracija) tiesiogiai suformuluota ali pareiga rpintis proceso skatinimu. 3. Taip apbrus ali pareig visikai kitok pobd tir ir CPK 42 strp. 5 dalyje tvirtinta ali [pareiga joms priklausaniomis procesinmis teismis naudotis siningai. Ji reikia ir tinkam pareigos rpintis proceso skatinimu vykdym. 4. i ali pareiga yra detalizuojama ir kituose CPK straipsniuose, pvz.: 226 strp. tvirtinus ia ali pareig, buvo sudarytos dar geresns prielaidos efektyvesniem procesui greitam ir teisingam bylos isprendimui tesime. alims nevykdant ios pareigos, teismas gali taikyti efektyvias procesinio poveikio priemones. 5.4. Tinkama ir netinkama alis. Netinkamos alies pakeitimas tinkama Iki teismo sprendimo primimo yra daroma tik prielaida, kad iekovas ir atsakovas i tikrj yra ginijam materialini teisini santyki subjektai. Byl nagrinjant i esms i prielaida gali nepasitvirtinti. Netinkamas iekovas asmuo, kuris nra ginijamo materialinio teisinio santykio subjektas ir neturi reikalavimo teiss atsakovo atvilgiu. Netinkamas iekovas turi bti pakeistas tinkamu, o prieingu atveju jo pareiktas iekinys turi bti atmestas. Netinkamas atsakovas - asmuo, kuris nra ginijamo materialinio teisinio santykio subjektas ir neturi pareigos atsakyti pareikt iekovo reikalavim. Viename asmenyje sutapus ir iekovui, ir atsakovui, nelieka procesinio elemento gino tarp dviej ali, todl iekinys turi bti atmestas. CPK 45 str. Netinkamos alies pakeitimo tinkama taisykls: 1. Pakeisti netinkam al galima tik pirmosios instancijos teisme antrojoje CP stadijoje pasirengimo bylos nagrinjimui metu, arba treiojoje stadijoje CB teisminio nagrinjimo metu vertinus visas aplinkybes. Tikslingiausia tai daryti pasirengimo stadijoje. 2. Remiantis dispozityvumo principu, keiiant netinkam al, btinas tiek tinkamo, tiek netinkamo iekovo sutikimas. 3. Pakeitus al ar stojus treiajam asmeniui, bylos nagrinjimas turi bti atidtas, o kitame poddyje vl pradtas i naujo, iskyrus atvej, kai naujai dalyvaujantis prao nagrinti toliau. is institutas svarbus proceso ekonomijai, nes kitaip reikt nagrinti dvi bylas. Netinkamo iekovo pakeitimo tinkamu atveju galimos ios situacijos: 1. Netinkamas iekovas pasitraukia i proceso, o tinkamas (teismui praneus jam apie tai) pareikia nor stoti teismas priima nutart pakeisti netinkam iekov tinkamu ir atideda bylos nagrinjim. 2. Netinkamas iekovas pasitraukia i proceso, o tinkamas nestoja teismas byl nutraukia, nes faktikai tai reikia iekinio atsisakym (CPK 293 str.) Teismas jo traukti ex officio negali. Taiau, tai neatima i tinkamo iekovo pareikti iekin vliau. 3. Jeigu netinkamas neistoja i bylos, o tinkamas pareikia nor stoti, teismas priima nutart dl treiojo asmens, pareikianio savarankikus reikalavimus, stojim proces, o nagrinjim atideda. Teismas netinkamo paalinti negali (dispozityvumo principas). Tokiu atveju teismas iekovo iekin atmeta, o treiojo asmens reikalavimus patenkina, jeigu yra teisinis pagrindas. Tinkama alis negali stoti proces, kaip netinkamo iekovo bendrininkas, nes j interesai nesutampa. 4. Jeigu netinkamas istoti nesutinka, o tinkamas nestoja proces, teismas byl nagrinja i esms ir iekin atmeta . Atsakovas gali reikalauti nuostoli u sugait laik atlyginimo. Netinkamo atsakovo pakeitimo tinkamu ios situacijos: 1. Jeigu iekovas sutinka, teismas priima nutart dl netinkamo atsakovo pakeitimo tinkamu: netinkamas istoja i proceso, o tinkamas traukiamas. Atsakovo sutikimas nereikalingas. Iekovas turi perrayti iekin. Paymtina, jog iekinio senatis nutrksta tik nuo iekinio pareikimo tinkamam. 2. jeigu iekovas nesutinka, kad bt pakeistas atsakovas, teismas byl nagrinja i esms ir iekin netinkamo atsakovo atvilgiu atmeta. Iekovas nepraranda teiss vliau pareikti iekin tinkamam atsakovui. Galima ir treia situacija, kai iekovo sutikimu traukiamas ir antrasis atsakovas. Taip bna, kai byl neinagrinjus i esms nepaaikt, kuris i j tinkamas. Taiau i situacija nesusijusi su atsakov pasikeitimu, nes iekovas iekin pareikia dar ir kitam, o tai jau procesinis bendrininkavimas.

Byloje ikilus klausimui dl alies tinkamumo, CPK 37 str. numatytos teiss pakeisti netinkam al tinkama iaikinimas iekovui yra teismo pareiga. klausim, kas byloje yra tinkamas iekovas ir kas atsakovas, daniausiai atsako materialioji teis akivaizdus procesini ir materialij teiss norm ryys. Valstyb kaip CP subjektas CP-e dalyvauja bendrais pagrindais ir procese gali bti ir iekovas, ir atsakovas. Valstybei teisme atstovauja Vyriausyb, o statym numatytais atvejais Vyriausybs galiota ar kita institucija . Valstybei atstovauti teisme t.p. gali atstovai pagal pavedim. Tokiu atveju alimi vis tiek nurodoma valstyb, padariniai kyla valstybei, o ne atstovui. 5.5. Procesinis bendrininkavimas. Bendrininkavimo rys. Privalomasis ir fakultatyvinis bendrininkavimas Procese visuomet yra tik dvi alys iekovas ir atsakovas. ali skaiius nepriklauso nuo faktikai byloje dalyvaujani asmen vienoje ar kitoje pusje skaiiaus vis tiek alys bus tik dvi. Reikalavimo teis gali priklausyti ne vienam, o keliems asmenims. Lygiai taip pat pareiga atsakyti gali kilti ne vienam asmeniui. Bendrininkavimas paprastai atsiranda tais atvejais, kai vieno teisinio santykio vienoje, kitoje ar abiejose pusse yra daugiau nei vienas dalyvis. Esant tokiai situacijai, proces turi bti traukiami visi. Bendrininkavimas gali atsirasti ir tada, kai ginas kyla diej ar daugiau teisini santyki pagrindu ir ie santykiai tarpusavyje yra susij. Todl tikslingiau visk isprsti viename procese, nors galimi ir savarankiki procesai. io instituto tikslai: 1. ali ir teismo laiko taupymas. 2. Galim sprendim, priimt atskirose bylose, prietaringum vengimas. Procesinis bendrininkavimas tai CPT institutas, skirtas reglamentuoti civilinius procesinius teisinius santykius, kada iekin pareikia keli asmenys, arba iekinys yra pareikiamas keliems asmenims (CPK 43 str.). io instituto pagrindas asmen daugetas materialiniuose santykiuose. Dalyvaujantys asmenys vadinami iekinio bendrininkais arba atsakomybs bendrininkais. Pagal tai, kurios alies pusje yra, procesinis bendrininkavimas skirstomas : 1) Aktyvus yra du ar daugiau iekov; 2) Pasyvus du ar daugiau atsakov; 3) Mirus. Realiai procesinis bendrininkavimas galimas ne tik iekovo ar atsakovo pusje, bet ir tarp terij asmen, stojusi jau prasidjus proces ir pareikusi savarankikus reikalavimus. Tai paaikinama tuo, kad tretieji asmenys su savarankikais reikalavimais turi visas iekovo procesines teises ir pareigas (CPK 46 str. 2d.). atvej galima bt laikyti vienu i aktyvaus bendrininkavimo ypatum. Skirtumas tik tas, kad tretieji asmenys stoja jau prasidjus procesui. Pagal btinumo laipsn procesinis bendrininkavimas skirstomas : 1) Privalomasis (statyminis, materialusis); 2) Neprivalomasis (fakultatyvusis). I. Privalomasis bendrininkavimas kai subjektus sieja labai glauds ryiai materialiojoje teisje (bendra teis ar pareiga) ir reikalavim kiekvieno i j atvilgiu atskirai nagrinti negalima (CPK 43 str. 1 d. 1 p.). iais atvejais procesinio bendrininkavimo pagrindas yra asmen bendrininkavimas materialioje teisje materialusis bendrininkavimas. Privalomasis bendrininkavimas bus: Skolinink solidariosios atsakomybs ir kreditori solidariojo reikalavimo atvejais; Nedalom prievoli atvejais; Laidavimo santykiuose; Byloje dl areto turtui panaikinimo; Tvams pareikus reikalavim i keli vaik priteisti ilaikym; Visi bendraturiai turi bti traukti turto atidalijimo ir bendrosios dalins nuosavybs bylose; Atsakomybs u keli asmen bendrai padaryt al atvejais; Ir t.t. Privalomojo ir statyminio bendrininkavimo sutapatinti negalima. Privalomuoju pripastamas toks bendrininkavimas, kai bendrininkus sieja vienas materialusis santykis, taiau CP galimas ir nebtinai traukus visus bendrininkus(lik bendrininkai turi bti traukiami byl treiaisiais asmenimis be savarankik reikalavim vienos i ali pusje). Jei visi bt priverstinai kvieiami, bt paeistas dispozityvumo principas. Taigi, galima kalbti apie santykin privalomj bendrininkavim. Taiau kartais galima kalbti ir apie absoliut privalomj bendrininkavim, tuomet svokas statyminis ir privalomasis galima sutapatinti. iaip ar taip, esant privalomajam bendrininkavimui, byl vienaip ar kitaip turi bti traukti visi bendrininkai. Privalomojo procesinio bendrininkavimo atveju taikomos ios taisykls: 1. byl atitinkamos alies pusje turi bti traukti visi bendrininkai , t.y. visiems turi bti praneta apie byl, o ar jie stos j j reikalas. Teismas savo iniciatyva j traukti negali, taiau turi informuoti, kad byloje yra daugetas. Taiau jei likusieji bendrininkai savo ar kitos alies iniciatyva nestoja byl, teismas turi traukti juos savo iniciatyva dalyvauti byloje treiaisiais asmenimis nepareikianiais savarankik reikalavim. Tai reikia, kad teismas juos informuoja, taiau dalyvauti ar ne, ie asmenys nusprendia savo nuoira.

Dl vis bendrinink priimamas vienas teismo sprendimas . Pvz., privalomasis bendrininkavimas nustatomas ikeldinimo bylose. tokias bylas turi bti traukiami visi asmenys, gyvenantys konkreioje gyvenamojoje patalpoje, nes sprendimas priimamas ikeldinti visus. 3. Teismo sprendimas, privalomojo bendrininkavimo atveju priimtas netraukus proces nors vieno i bendrinink (neinformavus j apie bylos nagrinjim), yra absoliutus teismo sprendimo negaliojimo pagrindas (CPK 329 str. 2 d. 2p.). 4. Vieno i bendrinink atlikti procesiniai veiksmai galioja ir kitiems bendrininkams , jei jie neatvyko bylos nagrinjim dl svarbi prieasi. Taiau atsisakyti iekinio, sudaryti taikos sutart ir pripainti iekin reikalingas vis bendrinink sutikimas, iskyrus atvej, kai ie procesiniai veiksmai atlikti nevirijant kiekvieno i j procesini reikalavim ar sipareigojim (CPK 44 str. 3 d.). Be to, gindami savo interesus, byloje dalyvaujantys gina ir posdyje nedalyvaujani interesus. 5. Jeigu vienas i bendrinink apskundia teismo sprendim, laikoma, kad apeliacinis skundas paduotas vis bendrinink. Esant privalomajam procesiniam bendrininkavimui, apeliacins, kaip ir pirmosios instancijos teisme bylos nagrinjimas tik vieno kurio nors i bendrinink atvilgiu yra negalimas. II. Neprivalomasis (fakultatyvinis) bendrininkavimas tai toks bendrininkavimas civiliniame procese, kada nra glaudaus bendrinink teisi ir pareig ryio tarp subjekt, jie nra vieno materialiojo teisinio santykio subjektai, todl formaliai galimas atskiras bylos nagrinjimas kiekvieno i j atvilgiu. Neprivalomasis bendrininkavimas yra tais atvejais, kai keli asmenys pareikia analogik reikalavim ir (arba) j reikalavimai kyla i to paties pagrindo. Toki bendrinink iekiniai yra vienariai. Tokie asmenys gali paduoti iekin kartu arba atskirai. Iekinyje sujungiami keli reikalavimai, pagrsti ta paia teiss ir fakto mediaga. Bendrininkai veikia nepriklausomai vienas nuo kito. Sprendimas u aki ia negali bti taikomas. Nesant vienam i bendrinink, teismas gali iskirti byl, o ne atidti posd. Teisiniai padariniai taikomi kiekvienam i bendrinink autonomikai. Visiems bendrininkams bdingi bruoai, kurie juos skiria nuo kit byloje dalyvaujani asmen: 1. Bendrininkus visada sieja bendri interesai, neprietaraujantys tarpusavyje . 2. Kiekvienas bendrininkas veikia savo vardu. Iimtis privalomojo bendrininkavimo atvejais. 3. Bendrininkai gali procese dalyvauti savarankikai arba pavesti j interesams atstovauti vienam i bendrinink . 4. Teismas priimdamas sprendim keli iekov naudai, turi nurodyti, kuri sprendimo dalis lieia kiekvien i j , arba nurodyti, iiekojimo teis yra bendra. Taip pat teismas turi nurodyti atsakov atsakomybs form asmenin, dalin, subsidiari ar solidari. GRUPS IEKINYS vieno ar keli asmen pareiktas iekinys daugelio turini bendr interes vardu ir tokio iekinio pagrindu priimtas teismo sprendimas gyja res iudicata gali visiems suinteresuotiems asmenims. Pavieniam asmeniui sudtinga pareikti iekin prie pvz., ekonomikai, finansikai stipresn al, o sukviesti visus nukentjusiuosius (pvz., nekokybikos produkcijos atveju) teism nerealu. Grups iekinys vertinamas teigiamai, nes sutaupomas laikas, los ir pan. 5.6. Procesinis teisi permimas Materialiojoje teisje yra atveju, kuomet asmenys, esantys procesinio teisinio santykio alimi, gali pasikeisti. Tuomet vyksta materialij teisi ir pareig permimas. Toks permimas yra procesini teisi ir pareig civiliniame procese permimo pagrindas. Perms materialisias teises asmuo perima ir teis reikalauti i teisi gynimo, t.p. pareig atsakyti pagal prievoles. Tokiais atvejais buv civilinio proceso alimis asmenys i proceso pasitraukia, o j procesins teiss ir pareigos pereina j teisi permjams. Procesini teisi permimas galimas bet kurioje proceso stadijoje. Permjas privalo pagrsti savo dalyvavim procese. Procesini teisi permimas negalimas, kai to neleidia materialij subjektini teisi permimas. Teismas, gavs informacij, privalo svarstyti apie permimas. Kartais bna neaiku, perjo materialiosios teiss ar ne ir kokiu mastu. Tokiu atveju, teismas gali perleidusi teises al traukti byl treiuoju asmeniu, nepareikianiu savarankik reikalavim, stojusiu byl iekovo pusje. Procesinio teisi permimo pagrindai: 1. procesinis teisi permimas pagal statym tai teisi permimas be ali valios; 2. procesinis teisi permimas pagal sutart savanorikas teisi perdavimas ir permimas. Pagrindins taisykls ir teisiniai padariniai yra ie : 1. PTP galimas tiek iekovo, tiek atsakovo pusje. 2. PTP galimas bet kurioje proceso stadijoje, t.p. ir kasacijoje. 3. PTP ribas apibria materialij subjektini teisi permimo ribos . Sandoriu gijs i teisi perleidjo vis reikalavimo teis teisi permjas gyja tokias paias teises skolininko atvilgiu, kokias turjo pradinis kreditorius, nepriklausomai nuo reikalavimo teiss pardavimo kainos. 4. Pasitraukus i proceso vienai aliai, teismas sustabdo byl, kol paaiks asmens materialij teisi permjas. Nebent alis inoma i karto. 5. Teisi permjas stodamas proces turi pateikti rodymus, patvirtinanius teisi permim materialiojoje teisje. 6. Iekovo teisi permjas gali atsisakyti stoti proces, tokiu atveju tai prilyginama iekinio atsisakymui ir byla nutraukiama. 7. Teisi permjui visi veiksmai, atlikti procese iki jo stojimo yra privalomi . Iimti kai tam tikr asmenini teisi ir pareig permimas nra galimas. 8. Materialij teisi, tiesiogiai susijusi su asmeniu, perjimas kitiems asmenims nra galimas , todl negalimas ir PTP. Galimos iimtis pvz., ilaikymo pareiga pereina pdiniams, kai mirus paemintajam, paeminti jauiasi ir jo eimos nariai, tuomet jie t.p. gali kreiptis dl to teism. Procesin teisi permim teismas formina nutartimi, tiek odine, tiek raytine. Pagrindiniai netinkamos alies pakeitimo tinkama ir procesinio teisi permimo institut atribojimo kriterijai

2.

Procesinis teisi permimas 1. Vieno asmens teiss ir pareigos pereina kitam asmeniui. To pagrindas yra teisi ir pareig permimas materialiojoje teisje 2. Visada vienas asmuo tos paios alies (iekovo ar atsakovo) pusje pasitraukia i proceso, o kita stoja proces. Byloje negali dalyvauti ir teistas teisi perleidjas, ir permjas. Teisi perleidjas, jei jis nort ilikti procese, bt netinkama alis, nes jis jau nra materialij teisini santyki subjektas. 3. Procesinis teisi permimas galimas bet kurioje proceso stadijoje. 4. Procesinio teisi permimo atveju byla paprastai sustabdoma ir atnaujinama nuo tos stadijos, kurioje ji buvo sustabdyta.

Netinkamos alies pakeitimas tinkama 1. Teisi perdavimas yra nemanomas, nes netinkama alis, nebdama materialiojo teisinio santykio subjektu, neturi k perduoti. 2. Netinkama ir tinkama alis gali dalyvauti kartu procese (iekovas ir tretysis asmuo su savarankikais reikalavimais), taiau j interesai bus skirtingi.

3. Netinkamos alies pakeitimas tinkama galimas tik antrojoje ir treiojoje proceso stadijose. 4. Netinkamos alies pakeitimo tinkama atveju byla atidedama ir bylos nagrinjimas paprastai pradedamas i naujo.

VI tema. Tretieji asmenys civiliniame procese 6.1. Tretieji asmenys civiliniame procese: samprata, poymiai, rys ir reikm Tretieji asmenys yra suinteresuoti bylos baigtimi. Yra tikslinga iuos asmenis traukti proces arba leisti jiems jame dalyvauti kai: Byloje priimtas teismo sprendimas ateityje gali pakeisti abiej ar vienos i ios bylos ali tarpusavio santykius su kitais asmenimis arba Tiesiogiai paveikti treij asmen teises bei interesus. Dl treij asmen instituto: Sudaroma reali galimyb isprsti kelis savarankikus ginus dl to paties ginodalyko vieno proceso metu tretieji asmenys, pareikiantys savarankikus reikalavimus. Viename procese i principo isprsti gino ali ir vienos alies bei kito asmens tarpusavio teisi ir pareig klausimus tretieji asmenys, nepareikiantys savarankik reikalavim. iuo atveju paprastai dar turi vykti kitos bylos nagrinjimas remiantis regresiniu iekiniu, taiau iame procese nebereikia rodinti jau rodyt aplinkybi naujoje byloje tiems patiems dalyvaujantiems byloje asmenims veikia ankstesnio teismo sprendimo prejudicin galia. Treij asmen institutas padeda gyvendinti iuos tikslus: 1. Siekti proceso ekonomijos. Keli materialij teisini santyki subjekt tarpusavio teisi ir pareig klausimai isprendiami viename procese. 2. Ivengti prietaring sprendim primimo. Tarp t pai materialij teisini santyki subjekt. 3. Galimyb bylos alimis nesantiems asmenims apginti savo interesus , arba padti ginti alies interesus. Tretieji asmenys yra priskiriami prie kit dalyvaujani byloje asmen. Jais gali bti fiziniai ir juridiniai asmenys, turintys teisnum ir veiksnum. Lietuvos cpt skiria treiuosius asmenis : Pareikianius savarankikus reikalavimus. Daniausiai savarankik reikalavim pareiks tretysis asmuo yra materialiojo teisinio santykio su gino alimi ar viena j subjektas. Teismo sprendimas sukelia jam teisini padarini Nepareikianius savarankik reikalavim. Savarankiko reikalavimo nepareikiantys tretieji asmenys nra materialiojo teisinio santykio, dl kurio kils ginas tarp ali, subjektai iskyrus kai bdamas tokio santykio subjektas tretysis asmuo savarankik reikalavim reikti byloje nepageidauja. Teismo sprendimas nesukelia jam teisni padarini(gali turti takos jo teisi ir pareig apimiai ateityje). Tretj asmen be savarankik reikalavim sieja kitas materialusis teisinis santykis su viena i gino ali, dl ko teismo sprendimas tokiam asmeniui gali turti teisins reikms ateityje. Tokio skirstymo pagrindas yra: 1. materialij teisini santyki tarp treiojo asmens ir ali pobdis 2. asmens suinteresuotumo bylos baigtimi laipsnis 3. treiojo asmens valia Jeigu suinojs apie pradt tarp ali gin (ikelt civilin byl) tam tikras asmuo nutaria pats pretenduoti gino objekt ir pareikti savarankik reikalavim byloje, o teismas io asmens pareikt reikalavim priima, toks asmuo atitiks asmens treiojo asmens su

savarankikais reikalavimais procesin padt. Paprastai juos su alimis arba viena i ali sieja tam tikri materialieji teisiniai santykiai, taiau nebtinai. Gali bti ir taip, kad tretj asmen su alimis ar viena i j sieja materialieji teisiniai santykiai, taiau tretysis asmuo jau pradtoje civilinje byloje reikti savarankik reikalavim nepageidauja (dispozityvumo principas). Jis turs bti trauktas bylos nagrinjim treiuoju asmeniu, nepareikianiu savarankik reikalavim. Visiems tretiesiems asmenims bdingi bruoai: 1. stoja jau prasidjus tarp ali proces (nepradeda proceso). stoja iais bdais: o traukia iekovas o Kiti dalyvaujantys byloje asmenys prao traukti treiuosius asmenis o traukia teismas savo iniciatyva. ie trys bdai ikyrus treiuosius asmenis su savarankikais reikalavimais. Suinteresuotas asmuo pats pareikia praym 2. Siekia apginti savo teises ir teistus interesus . Neturintys teisinio suinteresuotumo negali bti traukti civilin proces. Nepareikiantys savarankik reikalavim traukiami esant dviem aplinkybms: 1) esant j ir gino ali materialiesiems santykiams; 2) esant materialiniam teisiniam suinteresuotumui bylos baigtimi (padariniai ateityje). 3. Turi bendrsias dalyvaujani byloje asmen teises ir pareigas. 4. Sprendimas gali tiesiogiai ar netiesiogiai paveikti treij asmen teises, pareigas ir interesus. 5. Treij asmen interesai su ali interesais nesutampa. Iekovas ir atsakovas treiojo asmens atvilgiu procese gali tapti bendraatsakoviais, tretysis asmuo gina savo turtinius interesus. Treiojo asmens be savarankik reikalavim ir alies, kurios pusje jis dalyvauja interesai sutampa procesine teisine prasme, taiau yra skirtingi materialija teisine prasme. Procesine teisine prasme visada nesutampa treiojo asmens ir prieingos tai aliai, kurios pusje tretysis asmuo dalyvauja, alies interesai. Treij asmen svoka tai dalyvaujantys byloje asmenys, kurie patys stoja jau prasidjus proces, siekdami apginti savo teises ir interesus, arba ali, kit dalyvaujani byloje asmen ar teismo iniciatyva traukiami jau prasidjus proces, siekiant apginti j teises ir interesus, nesutampanius su ali interesais, ir turintys savarankik reikalavim, nukreipt gino tarp ali objekt, arba neturintys tokio reikalavimo, taiau teismo sprendimas ateityje gali turti takos j teisms ir pareigoms, susijusioms su viena i ali. 6.2. Tretieji asmenys, pareikiantys savarankikus reikalavimus; j skirtumai nuo iekovo alies ir treiojo asmens interesai tiesiogiai susij su gino objektu. Kartais toks tretysis asmuo gali bti ir gino, kilusio tarp iekovo ir atsakovo, materialij teisini santyki subjektas jeigu iekovas yra netinkamas, taiau atsisako istoti i proceso, tai tinkamas iekovas stoja kaip tretysis asmuo su savarankikais reikalavimais. Tretieji asmenys turi teis pareikti iekin ir atskiroje byloje, taiau stoti prasidjus proces yra paprasiau. Treiojo asmens ir iekovo iekini dalykas paprastai sutampa, bet gali ir skirtis. Iekini pagrindas daniausiai skiriasi. Tiek iekovo, tiek treiojo asmens reikalavimas susijs su tuo paiu gino objektu. Tretiesiems asmenims su savarankikais reikalavimais bdingi bruoai: 1. stoja jau prasidjus proces. 2. stoja proces tik savo iniciatyva. Turi visas iekovo teises ir pareigas. Gali stoti iki baigiamj kalb pradios. Byla grinama pasirengimo stadij taip gyjamas pranaumas prie atsakov, kuris prieiekin gali pareikti tik iki pasirengimo stadijos pabaigos. Teismas neprivalo priimti treiojo asmens reikalavim nagrinti toje paioje byloje, o gali pradti atskir byl. Byloje nustats asmen, turint pagrind stoti proces su savarankikais reikalavimais, teismas privalo tokiam asmeniui praneti apie bylos nagrinjim. Jei tretysis asmuo stoti atsisako, paprastai teismo iniciatyva traukiamas proces treiuoju asmeniu be savarankik reikalavim. 3. Turi savarankik reikalavim, susijus su gino objektu. 4. Treij asmen su savarankikais reikalavimais interesai paprastai nesutampa su iekovo ir atsakovo interesais. Tarp treiojo asmens, pareikusio savarankikus reikalavimus, ir pradini proceso ali gali susiklostyti trejopi procesiniai santykiai: Treiajam asmeniui pareikus reikalavim, atsakovais jo atvilgiu tampa tiek iekovas, tiek atsakovas, ir pareikimas iekinio vienai i ali negalimas. Atsakovai pagal io treiojo asmens iekin yra bylos pradinis iekovas ir atsakovas. o Tretysis asmuo savarankik reikalavim gali pareikti tik iekovui, nepateikdamas jo atsakovui (atskirais atvejais) o Tretysis asmuo reikalavimus pareikia tik atsakovo atvilgiu. Tretysis asmuo su savarankikais reikalavimais pradinio atsakovo atvilgiu, gali bti ir ginijamo materialiojo teisinio santykio subjektas (byloje netinkamas iekovas). Treiojo asmens procesins padties nustatymas pradini proceso ali atvilgiu svarbus bylinjimosi ilaid paskirstymo klausimui. 5. Tretysis asmuo proces stoja pareikdamas savarankik iekin pagal bendrus CPK reikalavimus, taiau atsivelgdamas treiojo asmens procesins padties ypatumus. Iekinio formos ir turinio reikalavimai, yminis o

6.

7.

mokestis, teismingumas pagal iekovo ir atsakovo iekinio teismingum, reikia reikalavim iki baigiamj kalb pradios, teismo nutartis atsisakyti priimti treiojo asmens iekin neskundiama atskiruoju skundu. stoj proces tretieji asmenys su savarankikais reikalavimais gyja tokias pat teises ir pareigas, kaip ir iekovas. Bet jo padtis ne identika. Turi teis keisti tik savo pareikto iekinio dalyk arba pagrind, padidinti arba sumainti iekinio reikalavimus arba atsisakyti iekinio, atsiimti iekin, sudaryti taikos sutart. Jam gali bti pareiktas prieiekinis. Tretysis asmuo negali disponuoti pradinio iekovo pareiktu iekiniu. Treiojo asmens atsisakymas (atsimimas) savo iekinio nra pagrindas nutraukti byl pagal iekovo pareikt iekin ar palikti iekovo iekin nenagrint ir atvirkiai pradinio iekovo atsisakymas (atsimimas) iekinio nra pagrindas nutraukti byl pagal treiojo asmens iekin ar treiojo asmens iekin palikti nenagrint. Dl treiojo asmens stojimo byl priimama teismo nutartis. Teismo nutartis atsisakyti priimti treiojo asmens iekin neskundiama atskiruoju skundu, nes ji neukerta kelio pareikti iekin bendrais pagrindais. traukus treiaj asmen proces bylos nagrinjimas atidedamas jei tretysis asmuo neprao kitaip.

Treij asmen, pareikiani savarankikus reikalavimus, skirtumai nuo iekovo: o Iekovas pradeda proces o Treiojo asmens interesai yra prieingi iekovo interesams o Iekinio dalykas danai sutampa su iekovo iekinio dalyku, bet paprastai j reikalavimai grindiami skirtingais pagrindais (faktais). Treij asmen, pareikiani savarankikus reikalavimus, skirtumas nuo bendraiekio: Bendraieki reikalavimai keliami atsakovui, jie neprietarauja vienas kitam ir nealina vienas kito. Jeigu tretysis asmuo reikia reikalavim atsakovui ir jo reikalavimas neprietarauja iekovo reikalavimui, tretysis asmuo turi bti laikomas bendraiekiu, stojusiu jau prasidjus proces. 6.3. Tretieji asmenys, nepareikiantys savarankik reikalavim. J skirtumas nuo bendrinink ir nuo netinkamos alies Tai asmenys, kurie stoja patys arba yra traukiami byl iekovo ar atsakovo pusje iki baigiamj kalb pradios, jeigu bylos isprendimas gali turti takos j teisms arba pareigoms vienos i ali atvilgiu. Jie gali bi traukti proces: ali praymu Kit dalyvaujani byloje asmen praymu Teismo iniciatyva Savo iniciatyva Daniausiai proces traukiamas remiantis teise utikrinti regres jo atvilgiu, jeigu tam yra teisinis pagrindas (pralaimjusios gin alies regreso teis treiuosius asmenis ateityje). Vienoje byloje priimti sprendim dl pagrindinio ir regresinio (atgrtinio)iekinio yra nemanoma. Regresinis iekinys pateikiamas jau siteisjus teismo sprendimui ankstesnje byloje. siteisjs teismo sprendimas gyja prejudicin gali: siteisjusiame teismo sprendime nustatyti faktai nebegali bti ginijami kitose bylose, jie i naujo nerodinjami. Teismo sprendimo prejudicin galia galioja tik dalyvaujanioms byloje alims ir kitiems dalyvaujantiems byloje asmenims. 2 treij asmen be savarankik reikalavim dalyvavimo procese pagrindai: 1. Yra regresinio iekinio pareikimo tretiesiems asmenims ateityje galimyb. Gali stoti ar bti traukti proces, jeigu egzistuoja tam tikri materialieji teisiniai santykiai tarp j ir vienos i gino ali. Iekovas ir atsakovas kvieiasi proces treiuosius asmenis, nepareikianius savarankik reikalavin, savo pusje, kad utikrint atgrtin reikalavim iems tretiesiems asmenims tuo atveju, jeigu bus priimtas nepalankus aliai sprendimas. Regresinio reikalavimo teis daniausiai atsiranda i solidari prievoli, rangos, tiekimo, turto nuomos ir kt sutari. Dl regresinio iekinio atskira byla. 2. Teismo sprendimas gali turti takos alies ir treiojo asmens tarpusavio teisini santyki pobdiui, taip pat teisi ir pareig apimiai santykiuose su ta alimi. Tokiu atveju tretysis asmuo be savar. Reikalavim dalyvaudamas byloje siekia ukirsti keli savo subjektini teisi paeidimui ar padties pabloginimui. Tam tikro asmens bylos nagrinjim netraukus, jei tai buvo btina, ir jei teismo sprendime bus pasisakyta dl io asmens teisi ir pareig, atsiras pagrindas teismo sprendim panaikinti dl absoliutaus teismo sprendimo negaliojimo pagrindo konstatavimo. Toks sprendimas netrauktam asmeniui negis prejudicins galios. Atitinkami pareignai treiaisiais asmenimis be savarankik reikalavim turt bti traukiami tik tuomet, kai iekinio faktiniu pagrindu yra nurodomi tyiniai pareign veiksmai. Pirmosios instancijos teisme pastebjus, jog byl trauktas nepareikiantis savarankik reikalavim tretysis asmuo (be teisinio pagrindo), teismas turi teis itaisyti klaid ir nutartimi panaikinti mint tokio asmens procesin status. Vlesnse stadijose i proceso tretysis asmuo, nors ir trauktas be teisinio pagrindo, negali bti paalintas, nes jis jau yra gijs procesini teisi ir pareig, jam yra kil tam tikr procesini veiksm atlikimo teisini padarini. Apie stojim proces treiuoju asmeniu be savarankik reikalavim suinteresuotas asmuo gali pareikti ratu arba odiu. Turi bti nurodomas stojimo pagrindas bei kurios i ali pusje siekiama stoti. Suinteresuoto asmens stojimo klausim teismas sprendia nutartimi (odine ar raytine). Jeigu netenkina praymo stoti visais atvejais nutartis raytin, nes gali bti skundiama atskiruoju skundu. Treij asmen, nepareikiani savarankik reikalavim, bruoai:

Nra ginijamo materialiojo teisinio santykio, egzistuojanio tarp ali, subjektai. Iimtis vienas solidari reikalavimo teis turintis kreditorius kreipiasi su iekiniu, o kitas nereikia savarankik reikalavim tik stoja treiuoju asmeniu be savarankik reikalavim. 2. Dalyvauja procese nordami ateityje apsisaugoti nuo kuri nors pareig proceso aliai, paprastai nra susij su gino objektu, gino objekt neturi savarankikos reikalavimo teiss. 3. Daniausiai neturi materialiojo teisinio suinteresuotumo bylos baigtimi, j suinteresuotumas grynai procesinis. Tretysis asmuo nieko neprao priteisti jo naudai ir teismas sprendimu negali tokio treiojo asmens pareigoti k nors atlikti. Treiaisiais asmenimis byloje gali bti traukti asmenys, turintys tiesiogin materialj teisin suinteresuotum (pvz apie kreditorius). 4. stoja jau prasidjus proces. Skirtingai nei tretieji asmenys su savarankikais reikalavimais, pradti savarankiko proceso ie asmenys negali. 5. stoja byl savo iniciatyva arba yra traukiami proces ali, kit dalyvaujani byloje asmen arba teismo iniciatyva. 6. Jei stoja savo iniciatyva, pareikime dl stojimo proces jie turi nurodyti stojimo pagrind bei kurios i ali pusje siekia stoti. 7. ali teisinius santykius su kitais asmenimis, kuri teiss ar pareigos gali bti paliestos procese, teismas turi stengtis isiaikinti pasirengimo bylos nagrinjimui stadijoje. Teismas negali nusprsti dl neitraukt dalyvauti byloje asmen teisi ir pareig. traukti proces suinteresuotus asmenis yra ne tik teismo teis, bet ir pareiga. 8. Reali galimyb stoti byl treiuoju asmeniu yra tik teismui nagrinjant byl pirmosios instancijos teisme. CPK tiesiogiai nereglamentuoja iki kurios civilinio proceso stadijos tretieji asmenys gali stoti byl. Apeliacins instancijos teisme negalima remtis aplinkybmis, kurios nebuvo nagrinjamos pirmosios instancijos teisme, reikti nauj reikalavim, pateikti naujus rodymus Neitraukti dalyvauti byloje pirmosios instancijos teisme tretieji asmenys neturi teiss patys inicijuoti apeliacinio proceso, nes apeliacin skund gali pateikti tik dalyvaujantys byloje asmenys trauktas dalyvauti byloje tik nuo apeliacinio proceso asmuo prarast teis vien teismin instancij Netraukti dalyvauti byloje asmenys turi teis ginti savo teises ir interesus pareikdami atskir iekin arba pateikdami praym pakartotinai inagrinti byl, kurioje teismo sprendimas siteisjs, atnaujinus byloje proces Bylos nagrinjimo metu ikilus btinybei traukti byl treij asmen, io klausimo sprendimas pavedamas pirmosios instancijos teismui, t.y.byla grinama nagrinti i naujo pirmosios instancijos teismui. 9. Teisjo nutartis atsisakyti leisti stoti proces gali bti skundiama apeliacine tvarka kaip ukertanti keli galimybei apginti savo teises bei interesus, taip pat apsisaugoti nuo ateityje gresiancio regresinio iekinio: stojimas proce yra vienintel efektyvi jo teisi ir interes gynimo forma. Tretysis asmuo, netrauktas bylos nagrinjim, visais atvejais gali paduoti praym dl proceso atnaujinimo, jei siteisjs teismo sprendimas paeidia jo teises ar statymo saugomus interesus. 10. Turi visas ali procesines teises ir pareigas. 11. Procese veikia savarankikai, nors juos su viena i ali sieja materialieji teisiniai santykiai. Nepriklauso nei nuo alies, nei nuo kit dalyvaujani byloje asmen, neprivalo derinti savo veiksm su jais. Taiau tretysis asmuo gali veikti iimtinai tik alies, kurios pusje ji dalyvauja, interesais Treij asmen, nepareikiani savarankik reikalavim, procesin padtis skiriasi nuo procesini bendrinink: Procesinis bendrininkas tai asmuo, susijs materialiaisiais teisiniais santykiais su prieinga alimi: arba turintis tam tikr reikalavim prieingos alies atvilgiu, arba asmuo, galintis atsakyti pagal prieingos alies reikalavimus. Tretysis asmuo yra susijs materialiaisiais teisniais santykiais tik su tuo asmeniu, kurio pusje jis stoja treiuoju asmeniu, ir nra susijs jokiais materialiaisiais santykiais su prieinga alimi. Jie negali pretenduoti gino objekt, todl j suinteresuotumas yra tik procesinio pobdio. Tretysis asmuo, nepareikiantis savarankik reikalavim, gali dalyvauti arba atsakovo, arba iekovo pusje, taiau j negalima tapatinti su bendraatsakoviais arba bendraiekiais. Treij asmen, nepareikiani savarankik reikalavim, procesin padtis skiriasi nuo liudytoj: Civilinje byloje liudytoju gali bti kiekvienas asmuo, kuriam gali bti inomos kokios nors aplinkybs, susijusios su byla, jeigu jis neturi teisinio suinteresuotumo bylos baigtimi, dl kurio turt bti trauktas proces kaip dalyvaujantis byloje asmuo. Tretieji asmenys turi procesin teisin, o kartais ir materialj teisin suinteresuotum bylos baigtimi. 6.4. Treij asmen procesins teiss ir pareigos Tretieji asmenys, pareikiantys savarankikus reikalavimus, turi visas iekovo teises ir pareigas jiems bdingas materialusis ir procesinis suinteresuotumas bylos baigtimi. Gali naudotis specialiomis iekovui suteikiamomis teismis. Gali disponuoti tik j pareikto iekinio objektu ir neturi teiss disponuoti iekovo pareikto pradinio iekinio ar atsakovo prieiekinio objektu Tretieji asmenys, nepareikiantys savarankik reikalavim (tik procesinis suinteresuotumas), turi alies procesines teises ir pareigas, iskyrus teis pakeisti iekinio pagrind ir dalyk, padidinti arba sumainti iekinio reikalavimus, atsisakyti iekinio, pripainti iekin arba sudaryti taikos sutart. Neturi teisi, susijusi su disponavimu gino objektu. Tiek pareikiantys, tiek nepareikiantys savarankik reikalavim tretieji asmenys turi bedrsias CPK 42 straipsnyje nurodytas dalyvaujani byloje asmen teises. Pareigos Bendroji pareiga priklausaniomis procesinmis teismis naudotis siningai, vykdyti kitas CPK numatytas pareigas. Tretieji asmenys su savarankikais reikalavimais dar privalo vykdyti specialisias procesines pareigas, kurios numatytos tik alims.

1.

VII tema. Vieojo intereso gynimas civiliniame procese 7.1. Prokuroro, kit valstybs ir savivaldybi institucij bei fizini asmen, ginani viej interes, dalyvavimo civiliniame procese pagrindai, tikslas ir formos, procesins teiss ir pareigos Dispozityvumas vienas pagrindini privatins teiss princip, grindiamas ali autonomijos idja, taiau visikos autonomijos nra nei materialiojoje, nei proceso teisje. Kolektyvinio intereso apsaugos poreikis keiia XVIII XIX a. bding absoliuios laisvs idj. Nuosavybs teiss vienos i pamatini mogaus teisi gyvendinimas suponuoja ir tam tikras savininko pareigas. Tuo akcentuojama socialin nuosavybs funkcija, reikianti, kad savininkas, turdamas teis valdyti nuosavyb, ja naudotis ir disponuoti, negali paeisti statym, taip pat kit asmen teisi ir teist interes. Konstitucinis Teismas: vieojo intereso, kaip valstybs pripainto ir teiss ginamo visuomeninio intereso, gyvendinimas yra viena i svarbiausi paios visuomens egzistavimo ir raidos slyg. Vieojo suinteresuotumo bylos eiga ir baigtimi idj ikl socialinio civilinio proceso mokykla, modifikavusi poir proceso tikslus, paskirt ir principus. F. Kleino nuomone, tai, kad procesas yra vieosios teiss dalis, savaime pareigoja alia privai interes rpintis ir visuomens interes utikrinimu. Vieojo intereso gynimas yra vieno i pagrindini privatins teiss (taip pat ir civilinio proceso) princip dispozityvumo principo, pagal kur kiekvienas asmuo pats gina savo paeistas teises, iimtis, nustatyta siekiant apginti silpnesns alies, kuri ne visuomet gali kreiptis teism su reikalavimu apginti jos paeist subjektin teis, bei kit asmen, negalini savarakikai pasinaudoti teise gynyb, teises ir teistus interesus. Nagrinjant individualius ginus teisme visada egzistuoja visuomens vieasis interesas, kad teismas byl isprst greitai, teisingai, siningai. Tai skatina ir siekimas kurti teisin valstyb ir pilietin visuomen, tikslas taupyti finansinius iteklius. Bylos, kuriose ginamas vieasis interesas, skatina interpretuoti teiss altinius, aikinti juose tvirtint teisi ir laisvi, kurios yra paeidiamos, turin, taikyti teiss normas, kuriomis paprastai nepakankamai naudojamasi ar jos i viso ignoruojamos. Socialinis teisingumas, kiti demokratins, teisins valstybs principai reikalauja ginti silpnesn al, visuomens nariams utikrinti saugi aplink, iekoti vis visuomens nari ir atskir jos grupi interes balanso. Vieojo intereso apsaugai utikrinti valstyb turi tvirtinti tam tikrus teisinius mechanizmus. Vieasis interesas - tai ne vien valstybs, bet vis pirma visuomens interesas, o valstyb, bdama visuomens politin organizacija, tik privalo jam atstovauti ir ginti. Vieojo intereso sinonimais laikytina visuomens, bendras, kolektyvinis, socialinis interesas. Gali skirtis tik vieojo intereso apimtis kartais gali bti visos visuomens, kartais tik atskiros jos grups ar sluoksnio interesas. Taiau visada tai vis tiek bus vieasis interesas. Vieasis interesas turt bti aikinamas plaija prasme kaip visuomens interesas, kuris atskirais atvejais gali bti apibriamas tam tikra visuomenini santyki ar visuomens grups sritimi. Atsivelgiant viej interes 2002 m. CPK teismams suteikta ir konkrei galiojim. Taiau pabrtina, kad teismo dalyvavimas procese pasireikia daugiau vieojo intereso paeidimo konstatavimu arba statym numatytais veiksmais, kuriais siekiama, kad jis nebt paeistas teismams nagrinjant civilines bylas, bet ne paiu vieojo intereso gynimu tikrja to odio prasme. Inicijuoti bylos iklim, siekiant apginti jau paeist viej interes arba ukirsti keli vieojo intereso paeidimui, teismams galiojimai nesuteikti, nes tai neatitikt teism paskirties visuomenje ir teisminei valdiai nustatyt funkcij vykdyti teisingum. Pasaulin praktika rodo, kad viej interes ginti bandoma trimis pagrindiniais bdais: 1) stoti prces teis suteikiama tam tikram valstybs pareignui prokurorui. 2) Teis pareikti special grups iekin 3) Teiss ginti viej interes suteikimas visuomeninms organizacijoms, taip pat specializuotoms valstybs institucijoms ar pareignams. Egzistuoja tam tikros privatins teiss sritys, kuriose yra aikiai ireiktas vieasis interesas: bylos, kylanios i eimos ir darbo santyki, ypatingosios teisenos bylos, bankroto ir restruktrizavimo bylos, kuriose alys yra socialiai maiau apsaugoti asmenys, tam tikra visuomens nari grup, arba kuriose valstyb turi utikrinti asmen subjektini teisi apsaug ir gyvendinim ir kt. Vieasis interesas Lietuvoje ginamas iais bdais: 1) CPK tvirtinant aktyv teismo vaidmen civiliniame procese. Rpinimasis tinkamu, siningu, greitu civilins bylos inagrinjimu, iaikinimo pareiga. 2) CPK nustaius kai kuri byl nagrinjimo ypatumus nustatant aktyvesn teismo vaidmen atskir kategorij bylose. 3) CPK ir kituose statymuose tvirtinant tam tikr valstybs ir savivaldybi institucij, pareign bei kit asmen galiojimus vieojo intereso apsaugos srityje. Treiajam bdui statymo numatytos ios vieojo intereso gynimo civilinio proceso tvarka formos: 1.Pareikim teismui dl vieojo intereso gynimo valstybs vardu gali pareiki prokuroras arba kita statym galiota institucija: a) Prokuroras b) Valstybs ir savivaldybi institucijos c) Kiti asmenys Jeigu pareiktas iekinys vieajam interesui apginti yra susijs su fizini ar juridini asmen teismis, ie asmenys j pai arba asmens, pareikusio iekin io straipsnio nustatyta tvarka, praymuarba teismo iniciatyva traukiami dalyvauti procese treiaisiais asmenimis, nepareikianiais savarankik reikalavim, arba bendraiekiais. Prokuroras, valstybs ir savivaldybi institucijos bei kiti asmenys, pareik iekin vieajam interesui apginti, turi visas iekovo procesines teises ir pareigas, iskyrus atvejus, kai kiti statymai nustato kitaip.

2.Generalinis prokuroras turi teis paduoti praym dl proceso atnaujinimo civilinje byloje, siekdamas apginti viej interes. 3.Valstybs ir savivaldybi institucijos statym numatytais atvejais gali bti teismo traukiamos proceso dalyviais arba stoti proces savo iniciatyva, kad duot ivad byloje, siekdamos vykdyti jiems pavestas pareigas, jeigu tai yra susij su vieojo intereso gynimu. 4.Vieajam interesui apginti gali bti pareikiamas grups iekinys. 7.2. Prokuroro (P) dalyvavimas civiliniame procese. P institucija atsirado XII-XIVa. Pranczijoje,kaip karaliaus atstovai. 1994m Konstitucinis Teismas:P funkcijos nustatytos Konstitucijos skirsnyje Teismas. P traktuojami kaip teismins valdios sudedamoji dalis, bet tai nereikia,kad P gali vykdyti teismams priskirtas teisingumo funkcijas. Negali vykdyti teism prieiros. Konstitucijos 118str.:P statymo numatytais atvejais gina asmens, visuomens ir valstybs teises bei teistus ineteresus. Vieasis interesas iimtis i dispozityvumo principo. Vieojo intereso gynim sieti su socialinio civilinio proceso mokykla. Taip vadinamose dispozityviose bylose. P sprendimus priima savarankikai ir vienvaldikai, vadovaudamasis statymu bei protingumo principu. Atlikdamas savo funkcijas jis yra nepriklausomas ir klauso tik statymo. Civiliniame procese yra tvirtintos dvi P dalyvavimo civiliniame procese , atstovaujant viej interes formos: 1. P statym numatytais atvejais gali pareikti iekin vieajam interesui ginti. 2. Generalinis P gali pateikti praym dl proceso inagrintoje civilinje byloje atnaujinimo,kai to reikalauja vieasis interesas. 1. P galt pareikti iekin tik tada,kai tokia teis konkreiai nurodyta statyme. Bet Aukiausiasis Teismas papildo: Kreiptis teism civilinio proceso tvarka, gindamas viej interes, prokuroras gali visais atvejais, nustats tok teiss akt paeidim, kurio pobdis, P nuomone, turi esmins reikms asmen, j grupi, valstybs ir visuomens teisms bei teistiems interesas. Aplinkyb,kad byloje egzistuoja vieasis interesas yra teiss iekinio patenkinimo slyga. P kreiptis teism dl vieojo intereso ne teis , o pareiga. P iekinys vieajam interesui ginti turi savarankik iekinio objekt visuomens suinteresuotum tam tikru rezultatu toje byloje. Pareikus iekin vieajam interesui ginti iekovas byloje yra iekin pareiks P. alis procesine teisine prasme. P turi visas iekovo procesines teises ir pareigas, bet jo atvilgiu negali bti pareiktas prieiekinis, nebent kai yra bendraiekis. Kai iekinys turi takos konkrei asmen teisms ir pareigoms, ie asmenys traukiami dalyvauti byloje bendraiekiais arba treiaisiais asmenimis be savarankik reikalavim. P u tok iekin atleidiamas nuo yminio mokesio. Praktin problema: o kaip kiti mokesiai?pvz. ustatas u bylinjimosi ilaidas. Bylinjimosi ilaidos i valstybs, bet kartais iieko i Prokuratros. Taigi P turi apsvarstyti bylos inicijavimo tikslingum. Iekiny P turi nurodyti statym, kuriuo suteikta teis reikti iekin. Faktinis ir teisinis pagrindas. Aukiausiasis Teismas : statyme tvirtinus P teis ikelti byl kit asmen interesais iekin P gali ir privalo pateikti teismui, kuriam byla yra teisminga, nors io teismo veiklos teritorija ir P veiklos apylinks teritorija nesutampa. 2. Tokia teis tik Generaliniam P tik dl vieojo intereso apsaugos ir tik esant dviem btinoms slygoms: Jei siteisjus teismo sprendimui byloje atsiranda ar paaikja aplinkybs 366str. 1-9 punktuose. Jei praymu atnaujinti proces siekiama apginti viej interes. 7.3. Valstybs ar savivaldybi institucij bei kit asmen, ginani viej interes, dalyvavimas civiliniame procese. 1. 2. 3. P turi daugiau funkcij, nespja isprsti vis problem, susijusi su vieojo intereso apsauga civiliniame procese. Tarptautiniai teiss aktai pabria institucij svarb utikrinant mogaus teises. Dispozityvumo principo iimtis. Papildomi vieojo intereso apsaugos bdai: privaios iniciatyvos ginti viej interes skatinimas; valstybs ir savivaldybi institucij, ginani viej interes, skaiiaus didinimas. Lietuvoje pagal teiss aktus galiojimus ginti viej interes civilinio proceso tvarka turi : Konkurencijos tarnyba. Valstybs staiga, vykdanti valstybin konkurencijos politik bei kontroliuojanti, kaip laikomasi io statymo. Vartotoj teisi gynimo valstybs staigos bei visuomens vartotoj organizacijos . Tikslas utikrinti aukt vartotoj teisi apsaugos lyg. Valstybin vartotoj teisi apsaugos tarnyba nagrinja iankstine gino sprendimo ne teisme tvarka ar kreipiantis teism. Valstybs turto fondas. Valstybs mon ,atstovaujanti valstybs interesams valdant ir naudojant jam patikjimo teise perduotas valstybei nuosavybs teise priklausanias akcijas ir ilgalaik materialj turt bei jais disponuoti. Taigi atstovauja valstybei ir gina vieuosius interesus, kadangi pajamos, gautos i valstybs turto, yra naudojamos visuomens interesams tenkinti. Profesins sjungos. Jos atstovauja savo nariams ir statym nustatyta tvarka gina savo nari teises ir teistus interesus valstybs organuose, taigi ir teismuose. Turi teis sksti teismui darbdavio ir jo galiot asmen sprendimus bei veiksmus, prietaraujanius teiss normoms, sutartims ar paeidianius atstovaujamo asmens teises. urnalist etikos inspektorius. Tai valstybs pareignas, priirintis , kaip gyvendinamos Visuomens informavimo bei nepilnamei apsaugos nuo neigiamo vieosios informacijos poveikio statym nuostatos.

4. 5.

6. 7. 8. 9. 10. 11. 12. 13. 14.

Vyriausioji tarnybins etikos komisija. Teikia iekinius teismui nutraukti valstybins tarnybos santykius su valstybinje tarnyboje dirbaniais asmenimis dl viej ir privai interes derinimo valstybinje tarnyboje statymo paeidimus. Aplinkos apsaugos institucijos. Pareikti iekinius dl padarytos alos aplinkai turi teis Aplinkos ministerijos pareignai, kt statym galioti pareignai, kai padaryta alos valstybs interesams per 5 metus nuo tada, kai baig taikyti priemones arba ,kai nustatytas atsakingas asmuo. Draudimo prieiros komisija. Kreipiasi teism dl bankroto bylos iklimo nemokioms draudimo bendrovms. Vaiko teisi apsaugos institucijos. Gina vaiko teisi kontrolierius, savivaldybi vaiko teisi apsaugos tarnybos, kurios atstovauja teiss akt nustatyta tvarka vaiko teisms ir teistiems interesams teismuose. Autori teisi ir gretutini teisi kolektyvinio administravimo asociacijos . Valstybs kontrolierius, Seimo kontrolieriai . Slyginai , nes paios institucijos negali kreiptis teism, jos gali tik kreiptis atitinkamas institucijas, kad ios pradt proces ir gint interesus teisme. Mokesi administratorius. Turi teis priverstinai iiekoti i asmen mokestines nepriemokas. Vyriausybs atstovas. Atlieka savivaldybi administracin prieir. Kiti: atstovai pagal statym, rpintojas, suinteresuoti asmenys, globos institucijos, tvai. Tam tikrais atvejais valstybs ar savivaldybi institucijos turi ne teis, bet ir pareig kreiptis su pareikimu kit asmen teisms apginti. Valstybs ir savivaldybi institucijos ir kiti asmenys gali kreiptis teism apginti viej interes tik specialiai statymo numatytais atvejais, jeigu teis bendrojo pobdio pagrsti viej interes. Skirtingai nei P, statym numatytais atvejais gali bti teismo traukiamos proceso dalyviais arba stoti proces savo iniciatyva.

7.4. Valstybs ir savivaldybi institucij traukimas arba j stojimas proces duoti ivad byloje. Jos gali pateikti ivad byloje, siekdamos vykdyti joms pavestas pareigas, jeigu tai susij su vieojo intereso gynimu. Visuomenins organizacijos ir kiti asmenys tokios teiss neturi. Valstybs institucija gali pateikti ivad byloje tik tuo atveju, jei tokia teis tiesiogiai numatyta statyme, pvz. Nagrinjant ginus dl vaik, dl tv valdios apribojim. Ivad gali pateikti 2 oj stadijoj ityrus rodymus. Ivada perskaitoma, uduodami klausimai, tuo baigsi misija Neretai institucijos i to paties teisinio santykio kilusiam vieajam interesui apginti gali taikyti dvi skirtingas procesines formas pareikti iekin, stoti kito asmens pradt byl ir pateikti ivad byloje. Gali stoti byl tiek savo, tiek teismo iniciatyva. Jos yra dalyvaujantys byloje asmenys, turi teisin tarnybin suinteresuotum, kai nesieja jokie materialieji teisiniai santykiai su alimis. Jei sieja materialieji teisiniai santykiai, turi dalyvauti procese kaip tretysis asmuo, nepareikiantis savarankik reikalavim. Anot Mikelno kiti asmenys, nesuinteresuoti kaip pvz. ekspertai. Institucijos, dalyvaujanios civiliniame procese ivadai duotim turi ias procesines teises: susipainti su bylos mediaga, duoti paaikinimus, teikti rodymus, dalyvauti rodym tyrime, pateikti praymus.

7.5. Grups iekinys. tai vieno ar keli asmen pareiktas iekinys daugelio bendr interes turini asmen vardu, ir tokio iekinio pagrindu priimtas teismo sprendimas gyja res iudicata gali visiems suinteresuotiems asmenims. Bdingas bendrosio teiss sistemai. Pareikiamas neturint iankstinio grups nari sutikimo ar galiojimo, o grups asmen interes gynim irima kaip visum. Veiksminga , nes : 1. ipleia teismins gynybos prieinamum 2. procesas koncentruotesnis, efektyvesnis ir ekonomikesnis nei procesinis bendrininkavimas;3. utikrina proceso ali lygiateisium; 4.ipleia viej interes galini ginti subjekt sra; 5. teigiamas socialinis efektas. Du grups iekini proceso modeliai: 1) kai grups nariais tampama aktyviai ireikus savo vali stoti grups iekinio proces 2) kai grups iekin traukiami visi asmenys, bet jiems suteikiama teis pasitraukti i proceso. 2002m CPK 49str. Naujov vieajam interesui ginti taip pat gali bti pareikiamas grups iekinys. Galima teigti, kad grups iekinys gali bti pareiktas tik statym numatytais atvejais, tik statym nusatyt asmen ir tik vieajam interesui ginti. Grups iekinio reglamentavimo nepakankamumas. Taigi gyvendinti realiai nemanoma. Turt bti ileistas atskiras statymas. 8 TEMA. ATSTOVAVIMAS CIVILINIAME PROCESE. 8.1. Atstovavimo CP samprata. Atstovavimo CP skirtumai nuo atstovavimo materialinje teisje. 8.2. Atstovavimo CP tikslas ir rys. Atstovavimas pagal statym ir pagal susitarim. Atstovavimo CP svoka: tai procesinis teisinis santykis, kuriuo vienas dalyvis (atstovas) kito asmens (atstovaujamojo) vardu ir interesais teisme atlieka tam tikrus procesinius veiksmus, teikia atstovaujamajam teisin pagalb ginant jo materialias subjektines teises ar statymo saugomus interesus ir taip padeda teismui vykdyti teisingum CB-ose. CPK 51 str 1d bendra taisykl turti atstov teis, o ne pareiga. Galimi 3 su atstovavimo teisme institutu susij ali ir kt. DBA dalyvavimo CB nagrinjimo variantai: 1. alys ir kt. DBA procese dalyvauja asmenikai

2. vesti byl teisme arba atlikti atskirus P veiksmus pavedama atstovui 3. procese dalyvauja kartu. Tais atvejais, kai DBA teismo posdyje dalyvauti pageidauja, taiau neturi galimybs, turi pasirpinti, kad teismo posd atvykt jo atstovas. DBA turi informuoti teism apie dalyvavim ar nedalyvavim posdyje, o jei dalyvauti pageidauja, bet negali turi pasirpinti atstovavimu. Jei byla vedama per atstov, o is be svarbios prieasties posd neatvyksta ir dl to tenka bylos nagrinjim atidti, teismas gali skirti atstovui / JA (juridinio asmens) vadovui baud iki 1000 Lt. Taip pat r. CPK 247 str. Atstovavimo teisme metu susiklosto 2-jopi teisiniai santykiai: 1. tarp atstovo ir atstovaujamojo. I prigimties tai materialieji teisiniai santykiai, reguliuojami mat. TN. (materialiosios teiss normomis) (pvz. civilins, darbo, eimos ir pan.) 2. atstovo DBA ir teismo procesiniai teisniai santykiai, reguliuojami CPTN. Atstovavimas teisme gali bti aikinamas 2-jopai: a) atstovavimas CPT institutas: visuma CPTN, nustatani atstovo teises ir pareigas, jo galiojim forminimo tvark ir bdus. b) Atstovavimas CPTN reguliuojama procesin veikla: atstovas gyvendina ir gina kt. asmens atstovaujamojo teises ir teistus interesus teisme, dl to tarp atstovo ir teismo susiklosto CPT santykiai. Skirtumai tarp atstovavimo materialiojoje teisje ir proceso teisje: 1) asmenys, galintys bti atstovais. Atstovai teisme - CPK 55,56,60 str. TIK FA (fiziniai asmenys). Atstovais teisme negali bti CPK 60 str. Atstovai pagal pavedimo sutart CK 2.132 str. 3 d.) FA, JA. 2) Atstovavimo tikslas. Atstovavimas teisme vesti byl kito asmens vardu ir ginti jo interesus teisme; atstovo tikslas nebtinai turi bti atstovaujamojo faktinis pakeitimas procese; kvalifikuotos teisins pagalbos teikimas CByloje. Mat. atstovavimas galiotojo vardu sudaryti sandorius ir atlikti kt. juridinius veiksmus; atstovas visada pakeiia atstovaujamj. 3) galiojim pobdis, apimtis ir forminimo tvarka . CP atstovaujamojo teisi ir pareig ribas apibria st., o atstovas jas galiojime gali tik susiaurinti (CPK 59 str). Mat. T. atstov galiojim ribos nustatomos galiojime ir priklauso tik nuo atstovaujamojo valios.

Procesinio atstovavimo tikslai: 1) Procesini veiksm atstovaujamojo vardu ir interesais atlikimas 2) Kvalifikuotos teisins pagalbos atstovaujamajam suteikimas, pastarajam atliekant tam tikrus procesinius veiksmus 3) Pagalba teismui vykdant teisingum. Atstovavimo instituto paskirtis: atstovas utikrina tinkam teisin pagalb ir tinkam proceso vedim (procesini aspektas); atstovas procese neretai pakeiia atstovaujamj (materialusis aspektas). Atstovavimo tikslas - utikrinti tinkam dalyvaujani byloje asmen (toliau DBA) subjektini teisi ir ist. saugom interes apsaug bei gynyb. atstovai, gyvendindami kooperacijos CP princip padeda teismui priimti teising bei pagrst sprendim (didinama tikimyb, kad byla bus nagrinjama siningai ir teisingai)atstovavimas - viena i teiss tinkam proces garantij. Rys: I. II. pagal atstovaujam subjekt: I.1 atstovavimas fiziniams asmenims I.2 atstovavimas JA pagal atstovaujamojo galimyb paiam asmenikai dalyvauti procese: 2.1. priverstinis atstovavimas kai pats atstovaujamasis dl tam tikr prieasi negali dalyvauti procese ir ginti savo teises (pvz. asmuo yra neveiksnus, ribotai veiksnus, pripaintas neinia kur esaniu). is atstovavimas paprastai kartu yra ir statyminis, nes j reglamentuoja statym nustatyti pagrindai. Aplinkyb, jog atstovaujamasis negali vesti bylos pats, nereikia, kad jo statyminis atstovas visais atvejais privalo dalyvauti byloje atstovaujamojo interesais atstovas gali byloje nedalyvauti ir prayti byl nagrinti jam nedalyvaujant. Teismas visuomet privalo patikrinti bet kokia abejones dl DBA sugebjimo suvokti savo veiksm esm ir juos valdyti. 2.2. pasirenkamasis atstovavimas kai turdamas teis ir galdamas dalyvauti byloje atstovaujamasis nutaria pavesti tai daryti atstovui. Daniausiai kartu yra ir sutartinis, atsirandantis i pavedimo sutarties; gali bti ir visuomeninis (pvz. profesins sjungos narys gali pasirinkti, kad jam atstovaut profesin sjunga ar advokatas

III. Pagal atstovavimo teisini santyki atsiradimo pagrindus : 3.1 sutartinis atsiradimo pagrindas sutartis (paprastai pavedimo, bet gali bti ir pvz. jungtins veiklos sutartis, darbo sutartis, prokra), kuria atstovui pavedama ginti atstovaujamojo interesus bei apibriami atstovo galiojimai. Pagr. paskirtis - utikrinti atstovaujamajam tinkam teisin pagalb.
3.1.1 savanorikas sutartinis atstovavimas ketindamas byl vesti per advokat ar kit atstov asmuo turi informuoti teism (tai turi bti nurodyta procesiniuose dokumentuose) teismas su byla susijusius dokumentus sius tik atstovui advokatai dokumentus vieni kitiems teikia tiesiogiai. Jei posd atvyko atstovas, laikoma, jog atvyko pats atstovaujamasis (nereikia aikintis dl netvykimo prieasi).IIMTIS kai teismas ar statymas numato btinj atstovaujamojo dalyvavim( jei atvyks tik atstovas bus laikoma, kad asmuo nedalyvavo). 3.1.2 privalomasis sutartinis atstovavimas tam tikriems procesiniams veiksmams atlikti asmuo privalo turti advokat ar kt. Atstov CPK 51 str 3d. PRIVALO turti atstov CK ir CPK numatytais atvejais: CK 2,115 str 3 d dl priverstinio akcij pardavimo, CK 2.126 str 3 d. rengiant pareikim dl JA veiklos tyrimo (privalomas advokato dalyvavimas reikia, jog visi proc. dok., taip pat ir iekinys, turi bti pasirayti advokato); kasacin skund gali surayti tik advokatas. Privalomojo atstovavimo atvejais atstovu paprastai gali bti tik advokatas.

IIMTYS: r. CPK 347 str 3d. analogijos taikymo tvarka kasacin skund, asmenys, turintys auktj teisin isilavinim, gali surayti ir savo giminaii, sutuoktini, sugyventini vardu; r. CPK 55 str. 2d. CPK 155 str. 3d. taikoma analogijos tvarka ir tais atvejais kai JA atstovu gali bti tik tam tikr teisin isilavinim turintis JA darbuotojas. Atstovai pagal pavedima CPK 56 str. 1d. CPK 56 str. 2d. SLYGA ie asmenys atstovaujamojo teises teisme gina kartu su advokatais ir advokat padjjais; atstovauti savarankikai negali. Taip pat savarankikai be advokato ar advokato padjjo antstolio padjjas, turdamas antstolio galiojim, neturi teises, nebent atitinka CPK 56 str. 1d. 4p. keliamus reikalavimus. iuo atveju, jai advokatas nedalyvauja asmuo gali atlikti techninius veiksmus pvz. Susipainti su byla, daryti kopijas, iraus, jeigu tokia teis jiems suteikia galiojimas. JA darbuotojai, neturintys auktojo teisinio universitetinio isilavinimo negali pasirayti ir paduoti apeliacini ir atskirtj skund. Jeigu JA keli atstovai atstovauja apeliaciniame arba kasaciniame teisme, tai bent vienas i j turi bti JA darbuotojas, turintis auktj teisin universitetin isilavinim, arba advokatas. Priklausomai nuo to, ar iki pavedimo sutarties tarp atstovo ir atstovaujamojo buvo teisinis ryys, atstovavimas pagal pavedim skirstomas 2 ris: a) nebuvo jokio teisinio ryio, t.y. asmenys tarpusavyje jokiais teisiniais santykiais nesusij FA ir Ja tokiu atveju gali atstovauti tik advokatas ar advokato padjjas. b) tarp atstovo ir atstovaujamojo yra teisinis ryys: Bendrininkai gali galioti vien i bendrinink CPK 44 str. 2d., 56 str. 1d. 3p. Asmenys, turintys auktj teisin universitetin isilavinim, turi teis atstovauti savo artimiems giminaiiams ar sutuoktiniui (sugyventiniui). Tiesiniai santykiai grindiami giminysts, santuokos ar partnerysts ryiais. Profesins sjungos gali atstovauti profesins sjungos nariams bylose , kylaniose i darbo teisini santyki. Teisinis ryys naryst prof. sjungoje. (kartu tinka ir prie visuomeninio atstovavimo) JA atstovais gali bti darbuotojai. Teisinis ryys darbo sutartis. Atstovu gali bti ir filialo, neturinio JA statuso, organas jei tai numatyta filialo nuostatuose arba iduotas galiojimas. Neleisti atstovauti pagal pavedim teismas gali tik tuo atveju, kai pagal statym tam tikras asmuo negali bti galiotojo atstovu. 3.2 statyminis . Paskirtis realizuoti kito asmens, kuris savarankikai negali to padaryti teisnum. Pagrindai: Faktas, patvirtinantis vaiko ir tv kraujo giminyst CK 3.157, CK 5.56 str., CK 3. 158 str. 2d. vaikinimo aktas (CK 3.220,3.227, CPK 487) Teismo nutartis steigti glob neveiksniam ar rpyb ribotai veiksniam, taip pat rpyb veiksniam asmeniui Administracinis aktas nustatyti vaiko laikinj glob ar rpyb ir paskirti globj/rpintoj Teismo nutartis skirti nuolatin vaiko glob ar rpyb ir paskirti globj/rpintoj Teismo nutartis skirti nesaniojo asmens turto laikinj administratori ar teismo sprendimas pripainti neinia kur esaniu ir skirti nuolatin turto administratori Teismo nutartis skirti asmens, dl kurio dingimo ikelta byla dl paskelbimo mirusiu, turto administravim, ar testamentas, kuriuo testatorius paskyr testamento vykdytoj atstovauti mirusiojo ar paskelbto mirusiu FA pdiniams, ar teismo nutartis paskirti palikimo administratori Teismo nutartis skirti proceso aliai, kuri neturi veiksnumo ir atstovo pagal statym, arba neturi atstovaujanio organo, arba kurios gyvenamoji ar darbo vieta neinomos, kuratori, kuris konkreioje byloje veikia kaip atstovas pagal statym (kuratorius teismo paskirtas esant tam tikroms statymo numatytoms aplinkybms alies atstovas pagal statym, iki aliai bus paskirtas statyminis atstovas, JA irinks valdymo organ arba iki pati alys atvyks posd. Teismo nutartis ikelti bankroto ar restruktrizavimo byl ir skirti mons administratori statymas ar steigimo dokumentai JA bylas veda j organai ir dalyviai neperengdami statym ar steigimo dokument rib. Laikoma, kad byla veda pats JA. Jeigu pagal statymus ar steigimo dokumentus atstovu teisme gali bti kolegialus valdymo organas, tai teisme dalyvauja nustatyta tvarka io organo paskirtas valdymo organo narys, kuris laikytinas valdymo organo, bet ne JA, atstovu teisme, nes ir iuo atveju bus laikoma, kad byl veda pats JA nelaikoma procesiniu atstovavimu JA organas ir JA laikytini tuo paiu subjektu JA organai realizuoja na kito asmens , o to paties JA teisnum, pagal savo kompetencij ireikia JA vali Ja organ kompetencij numato ne pavedimo sutartis, o statymas ar steigimo dokumentai statymas valstybei teisme atstovauja Vyriausyb, o statym numatytais atvejais Vyriausybs galiota arba kita institucija 3.3 visuomeninis pagrindas naryst tam tikroje visuomeninje organizacijoje. Asociacijos savo statuose ar nuostatuose kaip vien i funkcij gali nurodyti savo nari teisi ar interes gynim teisme. Visuomenini organizacij bei kit asociacij (iskyrus prof. sjungas atstovaujant darbo bylose) paskirti atstovai gali teisme atstovauti savo nari interesams tik kartu su advokatais ar advokat padjjais.

8.3. Asmenys, kurie negali bti atstovais teisme. 8.4. Atstovo teisme procesin padtis, galiojimai ir j forminimas. Atstovas teisme - tai FA, kuris teisme gyvendina atstovaujamojo teises ir interesus, veikia atstovaujamojo vardu statym ir/arba atstovaujamojo nurodyta tvarka, neperengdamas galiojim (nustatyt statymo arba atstovaujamojo) rib. Visi procesiniai veiksmai teisines pasekmes sukelia atstovaujamajam, jei jie atlikti neperengiant atstovui suteikt galiojim rib. Atstovai yra DBA, todl nuo atstovavimo teisini santyki atsiradimo momento jie gyja visiems DBA bdingas proc. teises ir pareigas(CPK 42,46-50 str) alies pakeitimo atstovu idja teism atvykus atstovui, o neatvykus aliam dalyvavimas laikomas tinkamu, nebent teismas ar statymas pripaintu alies dalyvavim btinu(toki atveju galimas sprendimas u aki, bylos nagrinjimo atidjimas ir baudos skirimas arba bylos nagrinjimas i esms, remiantis turima mediaga). statymini atstov galiojim ribos nustato statymas. r. CPK 54 str. turi teis atsisakyti iekinio, pripainti j, sudaryti taikos sutart, padidinti ar sumainti iekinio reikalavimus ir pan. Turi teis galioti byl vesti teisme kit savo atstovu pasirinkt asmen (CPK 54 str 2d bus taikomi visi sutartiniams atstovavimui (pagal pavedim) keliami reikalavimai). Ribojimai - CPK 54 str 1d., r. pvz. CK 3,224, 3.185-3.191 Atstov pagal pavedim galiojim ribos - nuo atstovavimo teisini santyki pradios taip pat gyja visas DBA numatytas teises ir pareigas (CPK 42 str). Gali gyvendinti ir kt. Subjektines teises bei atlikti kitus procesinius veiksmus, kuriuos atlikti pagal statym turi teis atstovaujamasis, pvz. CPK 235 str 4d, 332., BET tik tais atvejais, kai i galimyb nra apribota pavedimo sutartyje arba galiojime. Atstovas atstovaujamojo vardu kai kuriuos CPK numatytus veiksmus gali atlikti tik tuo atveju, kai tokia teis atskirai aptarta galiojime pareikti iekin ir prieiekin, pripainti iekin, atsisakyti iekinio... CPK 59 str 2d. Turi bti aptarta atstovo teis atstovaujamojo vardu atlikti kai kuriuos kitus proc. veiksmus pvz. Keisti iekinio elementus, padidinti ar sumainti iekinio reikalavimus ir pan. Nereikia atskirai aptarti atstovo teiss atstovaujamojo vardu apsksti teismo sprendim ar nutart. galiojimai gali bti suteikiami tam tikrai galiotojo bylai, kelioms ar visoms byloms vesti arba tik atskiriems proc. veiksmams vienoje ar keliose bylose atilikti. Atstovaujamasis neturi teiss apriboti atstovo galimybs atlikti tuos proc. veiksmus, kuriuos atlikti pareigoja statymas. Atstovavimo santykiai yra pagrsti tarpusavio pasitikjimu, todl atstovas privalo elgtis tiksliai pagal atstovaujamojo duotus nurodymus, neperengdamas galiojime nustatyt rib, ir stengtis kuo efektyviau ginti atstovaujamojo interesus . Kai atstovaujamasis nedalyvauja, teismas turi patikrinti atstovo galiojimus btina pateikti dokumentus, patvirtinanius atstovavimo teisini santyki fakt bei atstovo galiojim ribas. Atstovo galiojim forminimo tvarka skiriasi priklausomai nuo santyki atsiradimo pagrindo: 1. statyminis atstovavimas atsiradimo pagrindas visada statymas ir nepriklauso nuo ali valios. statymas nustato ir galiojim apimt. Btina pateikti galiojim patvirtinanius dokumentus: FA atstovai pagal statym privalo pateikti dokumentus, patvirtinanius j teises ir pareigas, pvz. vaiko gimimo liudijim, admin. akto at teismo nutarties paskiri globj ar rpintoj nuora, testamento nuora ir pan. Jeigu byl veda JA organas ar dalyvis, turi pateikti JA steigimo ar kt. dok., kurie suteikia jam toki teis, arba nurodyti tokius galiojimus suteikiani teiss norm (CPK 55 str 1d.) 2. sutartinis atstovavimas galiojim atsiradimo pagrindas pavedimo, darbo ar kt. sutartis, kurios pagrindu atstovui iduodamas raytinis galiojimas: JA atstovaujantis darbuotojas turi pateikti JA vadovo patvirtint galiojim, o apeliacins instancijos teisme ir teisininko kvalifikacij patvirtinanti dok. (CPK 57 str 2 d., CK 2.140 str) JA (versliniko)darbuotojui ar kt. galiotam asmeniui, atstovaujamojo vardu ir dl jo interes atlikti visus teisinius veiksmus , susijusius su JA (verslininko) verslu, gali bti iduodamas spec. galiojimas prokra (CK 2.176 2.185) Visuomeninio atstovavimo atveju atstovas turi pateikti visuomenins organizacijos iduot dokument, patvirtinant atstovavimo fakt ir galiojimus. Prof. sjunga atstovauja savo nariui be specialiai atstovauti teisme ireikto (odiu ar ratu) pavedimo (j atstoja naryst prof. sjungoje); notaro patvirtintas galiojimas btinas tik CPK 59 str 2 d. numatytiems proc. veiksmams atlikti. Visais atvejais turi bti pateikti duomenys, patvirtinantys atstovaujamojo naryst prof. sjungoje. Kai prof. sjungai atstovauja jos organas jo galiojimai neprivalo bti papildomai forminami, o teismui byloje pateikiami jo status ir kompetencij patvirtinantys rodymai. Kai prof. sjungai atstovauja jos narys ar darbuotojas, galiojimai paprastai forminami prof. sjungos duodamu galiojimu. Kai prof. sjungai atstovauja advokatas ar advokato padjjas, turintis jo praktikai vadovaujanio advokato raytin leidim atstovauti konkreioje byloje, pavedimai forminami raytine su prof. sjunga sudaryta sutartimi . Prof. sjungos teisin padtis yra 2-jopa - kaip proceso alis; kaip DBA atstovas darbo teisini santyki bylose. Jeigu prof. sjunga paskiria atstov atstovauti savo nario byloje, atstovu pagal pavedim CB laikytina pati prof. sjunga, veikianti per jos galiotus asmenis, o i asmen galiojimai forminami atitinkamai galiojimu ar raytina su prof. sjunga sudaryta sutartimi: a) FA kitiems FA iduodami galiojimai turi bti patvirtinti notarine ar jai prilyginta tvarka (CPK 57 str 2d., CK 2.138) b) Advokato ar advokato padjjo teiss ir pareigos bei j mastas patvirtinami raytine su klientu sudaryta sutartimi ar jos irai. Atstovui iduodama galiojimas gali bti vienkartinis, suteikiantis teis atstovauti tik konkreioje byloje arba atlikti konkret proc. veiksm, arba bendras, suteikiantis teis atstovauti visose su atstovaujamojo teismis susijusiose bylose tam tikr laikotarp CPK 58 str., galiojim terminas nustatomas pagal CK 2.142 str.

LAT konsultacija jeigu dl tam tikr prieasi asmuo (galiotojas)negali pats sudaryti teisins pagalbos sutarties su advokatu ar advokato padjju, jis gali galioti tai padaryti kit asmen (galiotin), kad ir neturint teiss bti savarankiku atstovu pagal pavedim teisme. 2 atvejai, kai atstovo galiojimai gali bti ireikti teisme odiu, galiotojo pareikimu, kuris turi bti raytas posdio protokol (CPK 57 str 4d.,56 str 1d 3,4 p): 1. kai bendrininkai teismo posdyje galioja vesti byl vien i bendrinink 2. kai asmenims, turintiems auktj universitetin teisin isilavinim, paveda atstovauti j interesams artimieji giminaiiai ar sutuoktinis (sugyventinis). galiojimo suteikimas galimas ir parengiamojo teismo posdio metu. odinis pavedimas negalimas, jei byla nagrinjama raytinio proceso tvarka. galiojimo panaikinimas, pasibaigimas, galiojim virijimo padariniai CK 2 knygos 3 dalis; 6 knygos XXXVI skyrius. Asmenys, kurie negali bti atstovais teisme CPK 60 str. CPK 60 str. 4 d. gali numatyti kt. statymai: Advokatros statymo 25 str. ribojimai. Advokatas taip pat negali bti atstovu teisme, kai netenka advokato vardo arba yra ibrauktas i Lietuvos praktikuojani advokat srao statymo nustatytais pagrindais (pagrindai Advok. st. 23 str 1d.), taip pat gali bti laikinai ibrauktas, jei jis yra tariamas ar kaltinamas nusikalstamos veikos padarymu. Tiek sprendimas pripainti negaliojaniu sprendim pripainti asmen advokatu, tiek sprendimas ibraukti asmen i praktikuojani advokat srao, tiek drausmins nuobaudos gali bti apskstas Vilniaus apygardos teismui per 30 dien nuo jo teikimo dienos(apskundimas nesustabdo galiojimo). Ribojimai advokat padjjams atstovauti teisme Advok. st. 34 str 2d. LAT advokat padjjai negali nei dalyvauti apeliacins instancijos teismo posdiuose, nei pasiratyti ir pateikti apeliacini ir atskirtj skund, nes toki proc. dok. suraymas ir pateikimas yra apeliacinio proceso sudedamoji dalis, io proceso pradia, o kai iuos veiksmus atlieka asmens atstovas pagal pavedim, atsiranda atstovavimo apeliacins instancijos teisme teisiniai santykiai.

8.5. ADVOKATO TEISIN PADTIS CIVILINIAME PROCESE CPK siekiama utikrinti proceso operatyvumo principo gyvendinim, teismo nealikumo ir jo aktyvumo gali pusiausvyr, sudaryti kuo palankesnes slygas priimti teising sprendim. gyvendinant iuos tikslus didel reikm turi atstovavimo institutas. Naujajame CPK sumaintas asmen galini bti atstovais pagal pavedim sraas, jais gali bti tik advokatai ir advokat padjjai . Advokatros st. Numato advokato teikiam paslaug ris (4 str.) bei reikalavimus norint tapti advokatu (7 str.). Advokatros st (21 str.) numato tris advokat veiklos formas advokatai gali veikti: o Individualiai; o Partnerysts pagrindais, nesteigiant juridinio asmens; o steigiant juridin asmen advokat profesin bendrij; ES valstybi nari teisininkai, turintys savo valstybs kompetentingos institucijos suteikt teisininko profesin vard, nurodyt LR vyriausybs srae, turi teis laikinai ar nuolatos teikti paslaugas Lietuvoje. Advokato civilin procesin padtis dvejopa: 1. Advokatas yra savo kliento atstovas turi veikti rpestingai ir siningai, juos sieja fiduciariniai santykiai. 2. Advokato veikla taip pat yra sudedamoji teisingumo gyvendinimo sistemos dalis. Advokatas negali veikti prieingai teisingumo interesams. Tokia advokato dvilyp padtis gali sukelti advokato mogaus ir teisininko teisi ir pareig konflikt, taiau daniausiai laikomasi nuostatos kad pirmenyb turi bti teikiama teisinei pareigai, o ne privaiam kliento interesui. Galima nurodyti tris advokato teisins padties CP aspektus: 1. Advokato santykiai su klientais Advokato veikla turi bti grindiama iais principais: o Nepriklausomumo tinkamai savo pareigas advokatas gali eiti tik tada kai jis nepriklausomas ir jo sprendimams nedaro takos nei asmeniniai interesai, nei spaudimas i alies. o Pasitikjimas ir siningumas santykiai su klientu turi bti grindiami pasitikjimu, kad klientas atskleist visas bylos aplinkybes, kuri nepatikt niekam kitam. Tai manoma jei advokatas siningas, nealikas, atidus, garbingas. o Konfidencialumas yra svarbiausia advokato teis ir pareiga. Pasitikjimas tarp kliento ir advokato galimas tik tada kai klientas yra sitikins jog advokatas niekam neatskleis paslapties. Profesin paslapt sudaro kreipimosi advokat faktas, sutarties su klientu slygos, kliento suteikta informacija ir duomenys, konsultacijos pobdis. i pareiga yra neterminuota net ir po daugelio met negalima atskleisti kliento paslapties. Advokatas turi imunitet nuo apklausos liudytoju apie profesin paslapt sudaranias inias. Draudiama apirti, tikrinti ar paimti advokato dokumentus ar laikmenas, tikrinti pato siuntas, klausytis pokalbi telefonu iskyrus atvejus kai advokatas tariamas ar kaltinamas padars nusikalstam veik. o Pareiga laikytis statym ir profesins etikos; o Nesuderinama veikla advokatas negali dalyvauti operatyvinje veikloje, dirbti ar eiti kitas mokamas pareigas, iskyrus darb Lietuvos advokatroje ir mokslin krybin ar pedagogin veikl. o Asmenins reklamos draudimas leidiama tik tokia informacija, kai duomenys apie advokat ar advokat profesin bendrij yra nurodomi informaciniuose ir kt leidiniuose, oficialiuose blankuose, vizitinse kortelse, ant reprezentacini daikt, taip pat kai advokatai nurodomi kaip paramos davjai. Advokato profesins veiklos

reklama laikoma advokato ar advokat kontoros vieas palyginimas su kitu advokatu ar advokat kontora, nurodant savo privalumus,taip pat informacijos sudaranios vaizd apie advokato ar advokat kontoros privalumus. o Kliento interes gynimas kliento interes neturi ugoti nei advokato asmeniniai nei kit asmen interesai. Kita vertus kliento interes paisymas negali atleisti advokato nuo statym ar profesins etikos kodekso laikymosi. Lietuvoje advokatams santykiuose su klientais keliami ie pagrindiniai reikalavimai : o Advokato siningumas teikiant juridin pagalb kliento santykiai su advokatu grindiami tik susitarimu. Klientas advokat pasirenka pasiraydamas su juo teisins pagalbos sutart. Advokatas yra atsakingas kad teisin pagalba bt tinkamos kokybs ir teikiama laiku. Funkcijoms atlikti statymas suteikia advokatui tam tikr teisi ireikalauti i organizacijos dokumentus, btinus teisinei pagalbai teikti, rinkti ir teikti rodymus. o Interes konflikt draudimas advokatui draudiama atstovauti klientui kai kyla kliento ir advokato asmenini interes konfliktas. Advokatas negali vesti bylos prie savo tvus., sutuoktin, vaikus, brolius, seseris. Draudiama aikinti kad klientas yra visikai teisus ir jo reikalavimai bus patenkinti, negalima i anksto utikrinti klient dl bylos rezultato. o Factum de quata litis advokatas neturi teiss sudaryti Factum de quata litis. Tai iankstinis advokato ir jo kliento susitarimas, sudarytas prie galutin bylos, kurioje klientas yra alis, isprendim. Juo klientas sipareigoja sumokti advokatui proporcing byloje pasiektam rezultatui umokest, nepriklausomai nuo to, ar jis ireiktas pinigais ar kitokia kliento gaunama nauda. Naujajame advokatros st numatyta, kad civilinje byloje, taip pat kai pareikiamas iekinys baudiamojoje byloje, leidiama susitarti, kad advokato umokesio dydis priklausys nuo bylos baigties, jeigu tai neprietarauja advokat veiklos principams. o Draudimas savintis kliento turt ir las advokatas pats ar kieno nors vardu negali pirkti ar kitu bdu sigyti i kliento jo teisi, kurioms jis atstovavo ar kurias gyn byloje. o Privalomasis advokat civilins atsakomybs draudimas advokato ar advokat profesin civilin atsakomyb u vykdant advokato veikl padaryt al, virijani 1000 lit draudiama privalomuoju draudimu. o 2. Advokato santykiai su teismu o Advokatas privalo laikytis civilinio proceso teiss norm nustatyt reikalavim nagrinjant civilines bylas. Advokatas privalo vertinti savo darbo krv ir derinti savo uimtum vairiuose procesuose taip, kad jo uimtumas kitose bylose netapt klitimi teismui vykdyti teisingum. o Advokatas privalo siningai vesti kliento byl. Advokatas pateikdamas teismui naujus rodymus, prie tai su jais turt supaindinti kitos alies advokat. Advokatas teisme turi elgtis taip, kad jo kalba, praymai, pareikimai, klausimai neemint teismo, prokuratros autoriteto, koleg, neeist dalyvaujani byloje asmen, galiotini, liudytoj, ekspert orumo. o Advokatas neturi teiss klaidinti teismo ir trukdyti jam tirti bylos aplinkybes. Pvz remtis aplinkybmis, kuri nepatvirtina rodymai, smoningai ikreipti ties, pateikti raytinius rodymus, kuri idavimo teistumu ar turinio teisingumu pats abejoja. Teismo posdio metu advokatui draudiama ginytis su teismo posdio pirmininku, dalyvaujaniais byloje asmenimis. o 3. Advokato santykiai su kitais advokatais: o Su kolegomis advokatas turi elgtis siningai gindami klient interesus advokatai privalo kooperuotis. Tarpusavyje jie turi bti mandags, taktiki, draugiki, patarti vieni kitiems ar net suteikti teisin pagalb, kai tai neprietarauja kliento interesams. o Advokato santykiai su kitais advokatais turi atitikti profesins etikos taisykles. o Advokatas turi informuoti koleg apie tai kad ketina perimti jo vest byl. o Advokatas turi rpintis savo padjj kvalifikacijos ir tinkamu pareig vykdymu. o Advokatas privalo nuolat kelti kvalifikacij. 8.6. Kuratorius civiliniame procese Kuratorius - tai teismo, esant tam tikroms statymo numatytoms slygoms paskirtas alies atstovas pagal statym, iki aliai bus paskirtas statyminis atstovas, juridinis asmuo irinks valdymo organ, iki pati alis atvyks teismo posd arba iki jai bus tinkamai praneta apie teismo atliekamus procesinius veiksmus. Taigi kuratorius gali bti paskirtas tik esant tam tikroms slygoms: 1. alis kuriai turi bti paskirtas kuratorius yra neveiksni ir neturi atstovo pagal statym arba jai atstovaujanio organo, arba nra inoma jos gyvenamoji ir darbo vieta. 2. btina skubiai atlikti su ia alimi susijusius procesinius veiksmus. 3. yra suinteresuotos alies praymas skirti kuratori ir iankstinis apmokjimas u kuratoriaus atstovavim. 4. kuratorius gal bti tik fizinis asmuo 5. btinas kuratoriumi skiriamo asmens sutikimas 6. kuratoriumi paskirtos asmens interesai neturi bti prieingi atstovaujamos alies interesams. Nesant bent vienai i ios slyg kuratorius negali bti paskirtas! Kuratorius gali bti paskirtas ir vykdymo procese. (CPK 601 str.)

Kuratorius turi visas statyminio atstovo t.y paties atstovaujamojo, procesines teises ir pareigas. Jis skiriamas tik prieingos alies, kuri siekia atlikti skubius procesinius veiksmus, praymu ir sskaita. Taigi teismas gali tik pasilyti aliai pasinaudoti kuratoriaus institutu, taiau neturi teiss skirti jo savo iniciatyva, kadangi visas kuratoriaus ilaidas apmoka alis kurios iniciatyva jis paskirtas. LAT yra pasisaks kad kuratoriumi turt bti skiriamas arba atitinkamo asmens giminaitis arba teisin isilavinim turintis asmuo (pvz advokatai ar j padjjai). CPK nenumato kad iekovas praydamas paskirti kuratori privalt pateikti teismui konkrei kuratoriaus kandidatr, kartu ir nedraudia iekovui silyti konkret fizin asmen. Taiau kuratoriaus paskyrimas yra teismo prerogatyva, todl teismas nra saistomas iekovo silymo. Kuratoriaus galiojimai pasibaigia arba atlikus atitinkam procesin veiksm, kuriam atlikti jis buvo paskirtas arba nustatyta tvarka paskyrus alies atstov pagal statym. Apie kuratoriaus paskyrim vieai skelbiama teisme ir viename i pagrindini alies dienrai. alis i anksto sumoka su atstovavimu susijus atlyginim kuratoriui bei atstovavimo i laidas. 9 TEMA. Civilini byl priskirtinumas teismams ir teismingumas 9.1. Teism

kompetencijos svoka ir rys:

Teism kompetencija tai teismams statymo priskirt funkcij ir teisi toms funkcijoms atlikti visuma. Pagal funkcij prigimt teism kompetencija skirstoma : 1. Jurisdikcin kompetencij tai teismo veikla susijusi su byl nagrinjimu 2. Nejurisdikcin kompetencij tai teismo teiss ir galiojimai, susij su administracinio pobdio funkcij atlikimu. Administravimas teismuose tai teismo pareign organizacin veikla (vidinis teismo administravimas) ir iorinis teism administravimas. Lietuvoje apygard teismai atlieka apylinki teism veiklos administracin kontrol, Lietuvos apeliacinis teismas apygard teism administracin kontrol. 9.2. Civilini byl priskyrimo teismams samprata ir principai Civilines subjektines teises gina ne tik teismas bet ir kitos institucijos, todl svarbu nustatyti kokios institucijos kompetencijai priklauso nagrinti gin, t.y kieno jurisdikcija j apima. Tai sprendiama remiantis civilini byl priskirtinumo instituto normomis. Civilini byl priskirtinumas gali bti suprantamas dvejopai: 1) Kaip teiss norm visuma, kuri nustato vairi jurisdikcini organ kompetencij nagrinjant ir sprendiant civilinius ginus; 2) Kaip kompetencijos dalis, susijusi su ginu dl civilins teiss nagrinjimu t.y jurisdikcine veikla. Civilini byl priskirtinumas ir kompetencija nra tapaios svokos: Kompetencija tai tam tikros institucijos vis teisi ir pareig visuma, o civilini byl priskirtinumas tik su institucijos jurisdikcine veikla susijusi kompetencijos dalis. Taigi civilini byl priskirtinumas teismams tai byl visumos priskyrimas civilines bylas nagrinjani teism kompetencijai. Civilini byl priskirtinumo institutas pagal jo reguliavimo dalyk nra skirtas sprsti vis teism kompetencijos ir kit valstybs institucij kompetencijos atribojimo klausim, o tik civilini gin priskyrimo nagrinti civilinio proceso tvarka problem. Praktikoje Driuko nuomone netinkamai aikina institut, laikydami kad jis skirtas atriboti administracini ir bendrosios kompetencijos teism kompetencij. Pagal tai kiek institucij turi teis nagrinti konkrei byl civilini byl priskirtinumas gali bti: Vienetinis: kai konkretau gino nagrinjimas priklauso tik vienai institucijai. (pvz tv valdios apribojimo klausimai priskirtini nagrinti tik teismui) Dauginis: kai ginas priskiriamas dviem ar daugiau institucij ir gali bti nagrinjamas, teismine, administracine ir visuomenine tvarka. Dauginis dar gali bti skirtomas : Alternatyvj; Slygin; Sutartin; Pagal tai, kiek institucij turi teis nagrinti konkrei byl, civilini byl priskirtinumas gali bti : 1) vienetinis (iimtinis, imperatyvus) kai konkretaus gino nagrinjimas priklauso tik vienos institucijos jurisdikcijai (pvz.: tv valdios apribojimo klausimai priskirtini nagrinti tik teismui CK 3.179 str.). Jo negali pakeisti nei alys savo susitarimu, nei kitos institucijos. 2) dauginis kai ginas priskirtinas dviem ar daugiau institucij ir gali bti nagrinjamas, pvz, teismine, administracine, visuomenine tvarka. Dauginis priskirtinumas skirstomas tris grupes: 2.1 Alternatyvusis priskirtinumas suinteresuotas asmuo turi galimyb pasirinkti institucij, kuri nori kreiptis. Pavyzdiui, Advokatros statymo 51str. numato, kad kilus kliento ir advokato ginui dl teisini paslaug, klientas turi teis kreiptis Lietuvos advokatr ar teism; ABT 26 str. treia dalis numato, kad mokesi administravimo subjekt sprendimai ir veiksmai (neveikimas)

mokesi, kit privalom mokjim klausimais, iskyrus mokestinius ginus, gali bti skundiami pasirinktinai: Mokestini gin komisijai ar tiesiogiai administraciniam teismui. 2.2 Slyginis priskirtinumas. Galimyb kreiptis institucij, kuriai ginas priskirtinas nagrinti, atsiranda tik tada, kai suinteresuotas asmuo laiksi statymo nustatytos iankstins gino nagrinjimo tvarkos (CPK 22 str. 1 dalis ). CPK 137 str. 2 dalies 3p. numatyta, kad teismas atsisako priimti iekin (pareikim), jei j paduodant nesilaikyta konkreiai bylai nustatytos gino iankstinio sprendimo ne teisme tvarkos. i norma tiesiogiai susijusi su CPK 293str. 2 p. numatytu bylos nutraukimo pagrindu ir 296str. 1d. 1p. numatytu pareikimo palikimo nenagrintu pagrindu. Ar konkreiam ginui statymas numato jo iankstinio sprendimo teisme tvark, atsakymo reikia iekoti tiek proceso, tiek materialiosios teiss normose. Iankstins gin sprendim tvarkos laikymasis vienais atvejais bti privalomas gali, kitais fakultatyvus ir priklausyti tik nuo ali valios. 137str. 2d. 3p., 293str. 2p. ar 296str. 1d. 1p. taikymui iankstinio gino ne teisme tvarka aktuali tik tada, kai tokia statyme numatyta tvarka yra privaloma. Iankstinio gino sprendimo ne teisme tvarka (svoka) turi bti suprantama dvejopai: a) kaip statymo reglamentuota speciali neteismini institucij veikla atskir kategorij ginams spsti (pvz., DK 289 str. numato, kad tam tikriems darbo ginams nagrinti privaloma institucija yra darbo gin komisija); b) kaip statyme numatytas tiesioginis kreditoriaus kreipimasis skolinink, reikalaujant vykdyti prievol arba paalinti kitus teiss paeidimus, t. y. kaip btinumas pasinaudoti pretenzij reikimo tvarka, pabandyti susitarti su prieinga alimi ir taip isprsti konflikt (pvz., CK 2.24str. 2-4d. numatyta, kad asmuo gyja teis kreiptis teism dl garbs ir orumo gynimo tik tokiu atveju, jei visuomens informavimo priemon atsisako paskelbti paneigim ar to nepadaro laiku per du mn.). Esant nustatytai privalomai iankstinei gin sprendimo ne teisme tvarkai visada btinas treias nepriklausomas subjektas, kuris turi isprsti a;i gin, tuo tarpu to nra pretenzij pareikimo atveju. Jei statymai nustatyto terminus kreiptis dl gino neteismines institucijas ir jei terminai yra ne naikinamieji, o iekinio senaties, tai teis kreiptis teism dl gino isprendimo visada ilieka ir tiems terminams pasibaigus, nes iekinio senaties terminai gali bti anaujinti. Taiau jei numatytas naikinamasis terminas ir is jau pasibaigs, asmuo netenka teiss kreiptis dl gino isprendimo teism, todl iekinius reikia atsisakyti priimti, o jei bylos teisme buvo ikeltos jos turi bti nutrauktos CPK 293str. 2p. pagrindu. Reikt pabrti, kad pagal CPK 22 str. iankstin gin sprendimo ne teisme tvarka gali bti nustatyta tik statymais, bet ne postatyminiais aktais. Kita vertus, statymuose ir kituose teiss aktuose gali bti numatytas ir slyginis pasirenkamasis (alternatyvus) civilini byl priskirtinumas, kuris reikia, kad suinteresuotas asmuo gali pasinaudoti iankstine gino nagrinjimo tvarka arba i karto tiesiogiai kreiptis teism. Ta aplinkyb, kad buvo pasinaudota iankstine gino sprendimo tvarka, neatima teiss po to kreiptis teism. is byl priskirtinumas egzistuoja taip pat ir administracinje bei baudiamojoje teisenoje. 2.3 Sutartinis priskirtinumas kai alys tarpusavio susitarimu pasirenka j gin nagrinsiani institucij. Paprastai tai susij su tuo, kad alys ginus perduoda sprsti arbitraui (CPK 23 str.). Arbitrainis susitarimas nereikia teiss kreiptis teism atsisakymo (CPK 5 str. 2 dalis), nes gino sprendimas arbitrae yra savarankika alternatyvi gin sprendimo forma. Komercinis arbitrainis ginas ali nesutarimas, kils i sutartini ar nesutartini teisni santyki, iskyrus ginus, kuri negalima perduoti arbitraui. Su arbitrau susijusius santykius reguliuoja Komercinio arbitrao statymas, kuris skiria dvi arbitrao ris: a) institucin arbitra, kai ali susitarimu gino sprendim organizuoja, j aptarnauja bei kitus ali susitarimu suteiktus galiojimus vykdo nuolatin arbitrai institucija ir arbitraas vyksta pagal nuolatines arbitrao institucijos parengtas taisykles; b) ad hoc arbitra, kai ali susitarimu gino sprendimo procedras organizuoja konkreiam ginui isprsti pasirinktas asmuo. Svarbiausi gin sprendimo arbitrau bruoai: Galimyb: pasirinkti arbitrao r; pasirinkti taikytin teis; pasirinkti arbitr; pasirinkti arbitrao viet, laik, proceso kalb; Tam tikri kompetencijos privalumai; Gino sprendimo operatyvumas ir ekonomikumas; Arbitrao sprendimo neskundiamumas; Konfidencialumas; Sprendim vykdymo utikrinimas

iuo metu Lietuvoje veikia viena nuolatin arbitrao institucija Vilniaus komercinio arbitrao teismas. Arbitraas remiasi dviem pagrindiniais principais: ali valios autonomija ir sutartine susitarimo prigimtimi. Arbitrainis susitarimas tai ali susitarimas perduoti sprsti arbitrainiam teismui visus ar tam tikrus ginus, kilusius ar galinius kilti tarp j dl koki nors konkrei sutartini ar kitoki teisini santyki, kurie gali bti arbitrainio nagrinjimo dalykas. Toks susitarimas sudaromas ratu. Arbitrainio susitarimo prigimtis dvilyp tai materialiojo teisinio pobdio sutartis, kuria siekiama sukurti, pakeisti ir panaikinti civilinius procesinius santykius. Teismas, gavs iekin, dl kurio alys yra sudariusios arbitrain susitarim, tok pareikim atsisako priimti tik tuo atveju, jei to reikalauja bent viena i ali. Jei iekovas pareikia iekin teisme, o atsakovas nereikalauja byl nagrinti arbitrae ir sutinka gin sprsti teisme, tokie ali veiksmai pripaintini ali atsisakymu laikytis arbitrainio susitarimo. Susitarimas dl gino perdavimo arbitraui ne visada galimas. Tai numati Komercinio arbitrao statymo 11str. Be arbitrao, galimi ir kiti sutartyse numatyti gin sprendim bdai. Tai yra: Tiesiogins derybos ikiarbitrainis ar ikiteisminis gin sprendimo bdas, kurio metu alys be tarpinink siekia isprsti ginytinus klausimus ir rasti abiem pusms priimtin sprendim; Tarpininkavimas taikytinas, kai su treiojo asmens pagalba siekiama sutaikyti alis ir padti joms surasti priimtin sprendim. alims nepavykus susitarti ir isprsti gino iais bdais, jos tai gali padaryti teisminiu keliu.

9.3 Teisme nagrintinos bylos. Teismo ir kit ginus dl teiss sprendiani institucij kompetencijos atribojimas CPK 22 str. 1 dalis tvirtina visuotin gin dl teiss priskirtinum teismui. Pagal straipsn teismams priskirtini ginai, kylantys i civilini, eimos, darbo, intelektins nuosavybs, bankroto, restruktrizavimo ir kit privatini teisni santyki. LAT nutartyje yra iaikins, kad darbuotoj ir darbdavi tarpusavio ginus dl kolektyvins sutarties nevykdymo ar netinkamo vykdymo sprendia teismas. CPK 22 str. 2 dalis nustato, kad teismai taip pat nagrinja bylas ypatingja teisena (byl sraas pateiktas 442 str) ir praymus dl usienio teism ir arbitra sprendim pripainimo ir vykdymo (CPK 809 818 str.). Ypatingosios teisenos byl priskirtinumas nustatomas remiantis srao principu, t. y. prieinga nei gino teisenos taisykle teismui priskiriamos nagrinti tik tos ypatingosios teisenos bylos, kurios ivardintos CPK 442 str. Komercinio arbitrao statymo 37 str. numatytais atvejais Lietuvos apeliacinis teismas taip pat nagrinja skundus dl arbitrainio teismo sprendimo. Lietuvos apeliacinis teismas naikina arbitrainio teismo sprendim, jei nustato, kad: a) gino objektas negaljo bti arbitrainio nagrinjimo dalykas pagal LR statymus; ar

b) arbitrainio teismo sprendimas prietarauja LR statym tvirtintai vieajai tvarkai. Taigi Liet. apeliacinis teismas gali panaikinti arbitrao sprendim tik dl procesini paeidim. Yra nemaai taisykls, kad visi ginai dl teiss priskirtini teismui, iimi. Teismui nepriskirtini ginai: 1) dl ikeldinimo i gresiani sugriti gyvenamj patalp ir i viebui ikeldinama prokuroro sankcija (CK 6.610, 6.615, 6.626 str.); 2) santuokos nutraukimas sutuoktini bendru sutarimu, jei nuo santuokos sudarymo neprajo vieneri metai; 3) dl tvysts nustatymo, jeigu vaiko gimimo akto rae raytas konkrets asmuo; 4) dl tvysts nuginijimo, jei vaiko gimimo akto rae asmuo nenurodytas tvu; 5) dl atsisakymo priimti darb, iskyrus DK 96 str. pirmoj dalyj numatytus atvejus; 6) kolektyviniai darbo ginai, kuriuos nagrinja taikinimo komisija ir darbo arbitraas arba treij teismas; 7) banytins santuokos klausimus sprendia attinkamos banyios institucijos; 8) dl primimo vidaus reikal sistemos tarnyb ir kiti ginai statym numatytais atvejais. Teismui nustaius, kad ginas nepriskirtinas teismui: a) jei asmuo neturi teiss kreiptis teism, bet kreipsi, teismas tok asmens pareikim atsisako priimti, nes byl priskirtinumas tai viena i teiss kreiptis teism prielaid;

b) jei aplinkyb, kad ginas nepriskirtinas teismui, paaikja jau bylos nagrinjimo metu, tai byla nutraukiama. Teiss normos, reguliuojanios byl priskirtinum, neretai yra prietaringos (statym kolizija), dl konkretaus gino priskirtinumo kartais kyla abejoni arba, sujungus kelis reikalavimus vien byl, vieni i j priskirtini teismui, o kiti ne. Todl tais

atvejais, kai nra aiku, kokiai institucijai nagrinti priskirtina atitinkama byla, btina vadovautis CPK 24 str., tvirtinaniu teisminio priskyrimo prioritet, kuris reikia, kad visi reikalavimai tokiais atvejais turi bti nagrinjami teisme. 9.4 Civilini byl teismingumo samprata ir rys Nustaius, kad ginas priskirtinas nagrinti bendrosios kompetencijos teisme civilinio proceso tvarka, reikia isiaikinti, koks konkreiai teismas gin nagrins. Lietuvos Respublikos bendrosios kompetencijos teism sistem sudaro: Lietuvos Aukiausiasis Teismas, Lietuvos apeliacinis teismas, 5 apygard teismai, 54 apylinki teismai. Byl teismingumo taisykls turi padti nusprsti, koks konkreiai bendrosios kompetencijos teismas turi nagrinti tam tikr byl, priskirtin nagrinti civilinio proceso tvarka. Tam vis pirma reikia isiaikinti kelet dalyk: 1. Kokios bendrosios kompetencijos teism sistemos grandies apylinks ar apygardos - teismas turi nagrinti byl pirmja instancija. Civilines bylas, statym priskirtinas j kompetencijai, pirmja instancija nagrinja apylinks ar apygardos teismai, taip pat kit statym nustatyta tvarka prie apylinks teism gali bti steigiami Hipotekos skyriai. 2. Nustaius teism sistemos grand, kuri turi byl nagrinti pirmja instancija, i keli tos grandies teism reikia irinkti konkret teism, kompetenting nagrinti konkrei byl. 3. Reikia isiaikinti, koks teismas turi nagrinti byl apeliacine tvarka, jei sprendimas buvo skundiamas. Taigi nustaius, kad ginas priskirtinas teismui, konkretus teismas parenkamas pagal specialias taisykles, sudaranias teismingumo institut. Teismingumo institutas suprantamas dvejopai: 1. 2. Teismingumas (vienas i civilinio proceso teiss institut) tai visuma teiss norm, nustatani priskirtin teismams byl paskirstymo taisykles; Teismingumas tai bendrosios kompetencijos teismams priskirtin byl paskirstymas.

Remiantis prie tai mintais kriterijais, skiriamas trij ri teismingumas rinis (dalykinis), teritorinis ir funkcinis. Civilins bylos teismingumas konkreiam teismui yra teiss kreiptis teism tinkamo gyvendinimo slyga. Jeigu byla neteisminga teismui, teisjas turi atsisakyti priimti pareikim ir nutartyje nurodyti kit bendrosios kompetencijos pirmosios instancijos teism, kuriam byla teisminga nagrinti pirmosios instancijos teisme. Kai iklus byl nustatoma, kad pareikimas priimtas paeidiant teismingumo taisykles, teismas privalo perduoti byl teismui, kuriam i byla teisminga. Taigi bylos priskirtinumo teismui klausim turi isprsti pats teismas (teisjas) ex officio. 9.4.1. Rinis (dalykinis) teismingumas Rinio teismingumo taisykls nustato bendrosios kompetencijos teism sistemos grandis, kuriai priklausantis teismas nagrins byl pirmja instancija. Rin teismingum nustatanios normos yra imperatyvios. Rinio teismingumo nustatymo kriterijai: Gino dalykas (pobdis) pagrindinis kriterijus; Gino subjekt (ali) teisins padties ypatumai (pvz. viena i ali usienio valstyb, tai byla teisminga apygardos teismui); Gino sum. Bendroji rinio teismingumo taisykl - pirmja instancija bylas nagrinja apylinks teismas (CPK 26str. 1d.), jeigu statymai nenumato ios taisykls iimi (CPK 27 ir 28str.). CPK 27str. nustato kategorijas byl, kurios teismingos tik apygardos teismams kaip pirmosios instancijos teismams: 1. bylos, kuriose iekinio suma didesn kaip 100 000lt, iskyrus eimos teisini santyki bylas dl turto padalijimo. Iekinio suma nustatoma pagal CPK 85str. Pagal CPK 33str. 2d. prieiekinis pareikiamas tos vietos teismui, kuriame nagrinjamas pradinis iekinys. 2. bylos dl autori neturtini santyki. Paeidimas tai krinio, gretutini teisi (atlikj, fonogram gamintoj ir kt.) ar sui generis (duomen bazi gamintoj teiss) teisi objekto naudojimas ir platinimas be i teisi objekto licencijos, neteist kopij importavimas, eksportavimas, platinimas, gabenimas ar laikymas komerciniams tikslams, nustatyto atlyginimo nesumokjimas ir t.t. (LR autori ir gretutini teisi statymas). 3. bylos dl civilini vieo konkurso teisini santyki (CK 6.947 6.952str.). 4. bylos dl bankroto ir restruktrizavimo. 5. bylos pagal banko laikinojo administratoriaus pareikim dl banko akcinio kapitalo sumainimo. LR bank statymas 72str. yra numatytos poveikio priemons, kurias Lietuvos bankas gali taikyti bankams. 6. bylos, kuri viena i ali yra usienio valstyb. 7. bylos pagal iekinius dl priverstinio akcij (dali, paj) pardavimo CK 2.115str. 2d.

8. bylos pagal iekinius dl juridinio asmens veiklos tyrimo CK 2.126str. 1d. 9. kitos civilins bylos, kurias pagal statymus pirmja instancija nagrinja apygardos teismai. Taigi sraas pagal CPK 27str. nra baigtinis: LR Notariato statymo 10str. 2d. Notariato garbs teismo sprendimas per 14 dien nuo teikimo notarui gali bti skundiamas apygardos teismui; LR Politini partij ir politini kompanij finansavimo bei finansavimo kontrols statymo 22str. 7d. pareikimas dl politins partijos ar politins kompanijos dalyvio veiklos tyrimo paduodamas apygardos teismui pagal politins partijos ar politins kompanijos dalyvio nuolatin gyvenamj viet; Kituose statymuose numatyti atvejai. CPK 28str. numato kategorij bylas, kurias pirmja instancija nagrinja tik Vilniaus apygardos teismas: 1. dl gin, numatyt Patent statyme; 2. dl gin, numatyt Preki enkl statyme; 3. dl vaikinimo pagal usienio valstybi piliei praymus vaikinti LR piliet, gyvenant LR arba usienio valstybje ypatingoji teisena; 4. kitas civilines bylas. Taigi sraas irgi nra baigtinis. Pagal CPK 33str. 4d., jeigu viename iekinyje sujungiami keli reikalavimai, kuri vieni priklauso apygardos teismo, kiti apylinks teismo kompetencijai, visi reikalavimai nagrintini apygardos teisme. 9.4.2. Teritorinis teismingumas ir jo rys: bendrasis, alternatyvusis, iimtinis, sutartinis, keli susijungusi byl teismingumas Remiantis teritoriniu teismingumu kompetencija paskirstoma tarp tos paios grandies apylinks arba apygardos teism, priklausomai nuo rinio teismingumo. Teritorinis teismingumas skirstomas: 1. bendrasis CPK 29str. iekinys pareikiamas pagal atsakovo (fizinio asmens) gyvenamj viet, pagal juridinio asmens buvein, nurodyt JA registre, jeigu atsakovas yra valstyb arba savivaldyb pagal valstybei ar savivaldybei atstovaujanios buvein. Asmens gyvenamosios vietos nustatymo kriterijus reglamentuoja CK 2.12 2.17str. Pagal CPK 121str. fizinis asmuo turi nedelsdamas praneti teismui ir kitiems DBA apie savo gyvenamosios vietos pasikeitim. Atsakovo gyvenamoji vieta (buvein) yra pagrindinis kriterijus nustatant bylos su usienio element teismingum (CPK 780 792str.). 2. alternatyvusis CPK 30str. galimyb iekovui pasirinkti i keli galim teism. Kreipsis vien teism, iekovas praranda galimyb kreiptis kit teism: CPK 30str. 1d. kai atsakovo gyvenamoji vieta neinoma ir jos negalima nustatyti pagal CK 2.12 2.17str. Iekinys gali bti pagal paskutin inoma atsakovo gyvenamj viet arba pagal jo turto buvimo viet; CPK 30str. 2d. kai atsakovas neturi gyvenamosios vietos LR, iekinys pareikiamas pagal jo turt LR buvimo viet arba pagal paskutin inoma jo gyvenamj viet LR; CPK 30str. 3d. iekinys, susijs su JA filialo veikla, gali bti pareikiamas pagal JA buvein arba filialo buvein; CPK 30str. 4d. iekinys dl tvysts nustatymo ar ilaikymo priteisimo gali bti pareikiamas pagal atsakovo arda iekovo gyvenamj viet. Taip pat bylose pagal CPK 381, 401, 538str.; CPK 30str. 5d. iekinys dl alos atlyginimo, padarytos sualojant fizin asmen arba atimant jam gyvyb, gali bti pareikiamas pagal iekovo gyvenamj viet arba alos padarymo viet; CPK 30str. 6d. iekinys dl alos, padarytos asmens turtui, gali bti pareiktas pagal iekovo gyvenamj viet (buvein) arba alos padarymo viet. Bylose dl neimokt draudimo imok teismingumo nustatymo taisykl pagal straipsn netaikoma; CPK 30str. 7d. iekinys dl alos, atsiradusios dl neteisto nuteisimo, sumimo kardomosios priemons taikymo tvarkos, sulaikymo ir pan. gali bti pareiktas pagal iekovo gyvenamj viet. Minta norm detalizuoja alos, atsiradusios dl valdios institucij neteist veiksm, atlyginimo statymas; CPK 30str. 8d. iekinys dl nuostoli atlyginimo, susidrus laivams bei kai ginas kils dl veimo jra teisini santyki, gali bti pareikiamas pagal atsakovo laivo buvimo viet arba laivo registravimo uost; CPK 30str. 9d. iekinys dl sutari, kuriose nurodyta vykdymo vieta, gali bti pareikiamas pagal sutarties vykdymo viet. Santykiai kyla btent i civilini, o ne darbo santyki: CPK 30str. 10d. iekinys, susijs su globjo, rpintojo ar turto administratoriaus pareig jimu, gali bti pareiktas pagal globjo, rpintojo gyvenamj viet ar turto administravimo viet; CPK 30str. 11d. iekinys dl vartojimo sutari gali bti pareiktas pagal vartotojo gyvenamj viet. Teis pasirinkti vien i teism, kuriems byla teisminga, priklauso iekovui! 3. iimtinis nustato CPK 31str: CPK 31str. 1d. iimtinai nekilnojamojo daikto ar pagrindins jo dalies buvimo vietos teismui yra teismingos ios bylos: Dl daiktini teisi nekilnojamj daikt, iskyrus pareikimus dl sutuoktini turto padalijimo santuokos nutraukimo bylose; Dl naudojimosi nekilnojamuoju daiktu, iskyrus pareikimus dl sutuoktini turto padalijimo santuokos nutraukimo bylose; Dl areto nekilnojamajam daiktui panaikinimo; Dl daikto valdymo paeidim paalinimo (CPK 419str.); Dl palikimo primimo ir atsiradimo vietos (CPK 446str.); Dl nekilnojamojo daikto valdymo fakto patvirtinimo (CPK 526str.);

Kitais atvejais. CPK 31str. 2d. ir CK 5.63str. palikjo kreditori iekiniai, pareikti prie pdiniams priimant palikim, pareikiami palikimo ar pagrindins jo dalies buvimo vietos teismui. Iimtinio teismingumo taisykli paeidimas yra absoliutus sprendimo negaliojimo pagrindas. CPK 30str. 3d. numato vienintel atvej, kada gali bti keiiamas iimtinis teismingumas kai iimtiniais atvejais byla teismo, kuriam ji teisminga, perduodama kitam teismui (CPK 35str.) Kai byloje yra pareikti keli reikalavimai, i kuri vieniems statymas numato teritorin rin teismingum, kitiems iimtin teismingum, byla nagrinjama pagal rinio teismingumo priskyrimo taisykles. 4. sutartinis 5. keli susijungusi byl 4. Sutartinio teritorinio teismingumo (CPK 32 str) atveju teism, nagrinjant byl, pasirenka gino alys tarpusavio susitarimu. alys susitarimu gali pakeisti bendrj teritorin bei alternatyvj teritorin teismingum. Taiau alys tarpusavio susitarimu negali pakeisti rinio (dalykinio) bei teritorinio iimtinio teismingumo. Kasacinio teismo nutartyse yra paymimi du aspektai: Pirma, draudimas sutartimi pakeisti iimtinio teismingumo taisykles; Antra, sutartinio teismingumo taisykls taikytinos sutarties alims, taiau ne bylos alims, kai iekin dl ios bylos pareikia tretysis suinteresuotas asmuo, nesantis sutarties alimi. ali teis susitarti dl teismingumo atspindi gino ali autonomijos princip. ali valia keisti teritorin priklausym teismams ribojama tik tiek, kiek tai paeidia imperatyvias rinio ir iimtinio teritorinio teismingumo taisykles. LAT CBS 2004 m. 10 28 konsultacijoje iaikino, kad reikalavimo perleidimo atveju gijjas yra saistomas kreditoriaus ir skolininko sutarties slygos, nustatanios pagal sutart kylani ali tarpusavio gin nagrinjimo teismingum. CPK 32 str nereikalauja nurodyti konkretaus teismo, kuriam pavedama sprsti gin. Teiss teorijoje ir praktikoje iskiriami prorogaciniai susitarimai , kuriais ginas perduodamas sprsti kuriam nors konkreiam teismui, taip pat derogaciniai susitarimai, kuriais tam tikr teism kompetencija atmetama. is str gali bti taikomas tiek vieniems, tiek kitiems susitarimams. Atkreiptinas dmesys, kad LAT vienoje i savo nutari iaikino, kad sandori tarpusavio ryys, kai vienas sandoris sudaromas utikrinant pagrindinio sandorio vykdym, nra pagrindas daryti ivad, kad pagrindiniame sandory nustatyta kylani gin sprendimo tvarka beslygikai taikoma ir kitiems sandoriams, sudarytiems dl pagrindinio sandorio. Sutartinio teismingumo taisykles nustato ir CPK tarptautinio civilinio proceso teiss normos. CPK 788 str 1d nustatyta, kad kins veiklos subjektai gali ratu susitarti, jog ginai, kylantys i sutartini teisini santyki, bus nagrinjami ne LT teismuose, jeigu is susitarimas neprietarauja tos valstybs, kurios teism kompetencijai numatoma priskirti gino nagrinjim, teisei. is susitarimas negalimas dl byl, kurioms numatoma iimtin LR teism kompetencija. alys bylos teismingum gali nustatyti dvejopai: jos gali numatyti, kurios valstybs teismai nagrins j gin; alys gali ivardyti alis, kurios j gino nenagrins. ali susitarimas dl teritorinio teismingumo turi bti sudarytas ratu ir pateiktas kartu su iekiniu. 5. Keli susijusi byl teismingumas J nustatant daniausiai kurios nors vienos bylos teismingumas lemia kit byl teismingum. Pvz, prieiekinis pareikimas teisme, kur nagrinjamas pagrindinis iekinys, tretysis asmuo, pareikiantis savarankikus pageidavimus, iekin pareikia teisme, kuriame nagrinjama iekovo ir atsakovo bylos. ios taisykls idstytos CPK 33 str. CPk 33 str 1d tokiu atveju pasirinkimo teis tenka iekovui visais atvejais. CPK 33 str 2 d. numatyta ios taisykls iimtis: jeigu prieiekinio padavimas keiia rin bylos teismingum, pradin iekin nagrinjantis teismas perduoda vis byl nagrinti pagal rin teismingum. Pagal CPK 33str 2dalies bendrj taisykl prieiekinis, jeigu jis nekeiia rinio teismingumo, visada nagrinjamas pradinio iekinio pateikimo vietos teisme. Pgal CPK 33 str 3 d jeigu vienas i iekovo reikalavim turi bti pareikiamas pagal iimtinio teismingumo taisykles, visas iekinys paduodamas pagal iimtinio teismingumo taisykles. Vadinasi jeigu byloje yra pareikti keli reikalavimai, i kuri vienam ar keliems st numato iimtin teritorin teismingum, tai visa byla turi bti nagrinjama tame teisme, kuriam ji priskirtina pagal iimtinio teismingumo taisykles. Pagal t pai taisykl turi bti sprendiamas klausimas ir tada, kai pareikiamas prieiekinis, kuris pagal iimtinio teismingumo taisykles teismingas kitam teismui, nei tas, kur pareiktas pradinis iekinys. Tokiu atveju visa byla turi bti nagrinjama pagl iimtinio teismingumo taisykles. Jei vienam i reikalavim st numato teritorin rin, o kitam iimtin rin teismingum, byla turi bti nagrinjama pagal iimtinio rinio teismingumo taisykles. Pagal Cpk 33 str 4 d, jeigu vienas i iekovo reikalavim pagal rinio teismingumo taisykles teismingas nagrinti pirmosios instancijos tvarka apygardos teismui, iekinys dl vis reikalavim nagrinjamas apygardos teisme. Baudiamojoje byloje pareiktas civilinis iekinys paprastai turi bti inagrintas ir galutinai priimtas sprendimas teismo, nagrinjanio baudiamj byl. 9.4.3 Funkcinis teismingumas Remiantis funkcinio teismingumo taisyklmis: 1.) paskirstoma teism kompetencija teism sistemoje, t. y nustatoma koks teismas turi teis nagrinti bylas kaip pirmoji, apeliacin ir kasacin instancija; 2.) nustatoma teismo kompetencija, nesuijusi su jurisdikcine veikla ar susijusi su ja tik i dalies. Teism kompetencij reguliuoja Teism st. Civ bylas pirma instancija turi teis nagrinti tik apylinki ir apygard teismai. Kaip apeliacins inst civ bylas nagrinja apygard teismai ir LT apeliacinis teismas. LT apeliac teismas taip pat nagrinja praymus dl usienio teism sprendim pripainimo ir vykdymo bei dl usienio arbitra sprendim pripainimo ir vykdymo.

LT apeliac teismas iaikino, kad praymas taikyti laikinsias apsaugos priemones tiesiogiai susijs su usienio valstybje esanio arbitrainio teismo sprendimo vykdymo utikrinimu, nes kl dl usienio teismo sprendimo pripainimo ir leidimo vykdyti LR laikytinas pagrindiniu, palyginti j su kl dl tokio jau priimto usienio teismo sprendimo vykdymo utikrinimo. Kasacine tvarka bylas nagrinja tik LAT. Be to, LAT atlieka vienodos teism praktikos taikant st formavimo f-j. Dar viena lb svarbi LAT f-ja: LAT, vadovaudamasis ES teismini inst iaikinimais, analizuoja ir apibendrina bendrosios komp teism praktik taikant ES teiss normas ir teikia rekomendacijas dl LT bendr komp teism ir Es teismini institucij bendradarbiavimo utikrinant vienod Es teiss akt taikym. 9.5 Teismingumo taisykli nesilaikymo procesiniai teisiniai padariniai. Civilins bylos, teismo priimtos inion, perdavimo kitam teismui tvarka. Gin dl teismingumo neleistinumas. Byl, priimt inion laikantis teismingumo taisykli, teismas turi isprsti i esms, nors vliau ji tapt teisminga kitam teismui, iskyrus CPK 35 str nustatytus atvejus. Teism praktikoje isakyta nuomon, kad neturt bti laikomi rinio teismingumo pasikeitimo atvejai, kai nagrinjant byl pareiktas reikalavimas yra papildomas reikalavimais, neatsiejamai susijusiais su jau pareiktu iekiniu. Tokiais atvejais byla ubaigiama nagrinti tame paiame teisme. Jeigu yra pareikiami visikai nauji reikalavimai, arba iekinio reikalavimai padidinami ir dl to iekinio suma virija 100 000 LT, byla turi bti perduodama nagrinti apygardos teismui. CPK 34 str 2 dalis numato iimtis, kada byla, priimta vieno teismo inion, gali bti perduota kitam teismui. ioje dalyje pateiktas toki atvej sraas yra baigtinis. Bylos teismingumo klausimas isprendiamas raytinio proceso tvarka. Teismas priima nutart byl perduoti kitam teismui, ir dalyvaujantys byloje asmenys gali j sksti apel tvarka. Niekas neturi teiss apimti i teismo jam teismingos bylos ir perduoti kitam teismui. CPK 35 str 1d nurodyta, kad siekiant byl inagrinti operatyviau ir ekonomikiau iimtinais atvejais byl st nurodyti teismo pareignai gali perduoti kitam tos paios pakopos teismui. Teiss doktrina ir teism praktika orientuoja, kad tai gali padaryti tik tuo atveju, kai yra byl nagrinjanio teismo praymas dl bylos perdavimo arba esant byloje dalyvaujani asmen praymui. Tvark, kaip teismo pareignams nutarus yra isprendiamas bylos perdavimas i vieno tos paios pakopos teismo kitam, nustato CPK 35 str 2d. Paprastai byla turt bti perduodama artimiausiam teritorijos atvilgiu teismui, siekiant, kad bylos perdavimas nesukelt papildom sunkum byloje dalyvaujantiems asmenims. 2002 m. CPK 35 str 3 dalis numato teismingumo instituto naujov- galimyb pakeisti bylos rin teismingum, atsivelgiant bylos sudtingum. Tokiu atveju byl nagrinjanio apylinks teismo praymu apygardos teismo, kurio veiklos teritorijoje yra atitinkamas apylinks teismas, pirmininkas arba io teismo civ byl skyriaus pirmininkas gali apylinks teismui teisming byl perduoti nagrinti apygardos teismui. 9.6 Bendrosios kompetencijos teism ir administracini teism kompetencijos atribojimo klausim sprendimo tvarka Remiantis LT besiklostania jurisdikcijos atribojimo tradicija, konkretaus gino priskyrim adm teism komp lemia 2 pagr kriterijai: 1.) gino subjektai; 2.) teisini santyki, i kuri kyla ginas, pobdis. Tai akivaizdu teism praktikoje- LAT daugelyje savo nutari yra pasisaks dl to, kad ginai dl vieojo administravimo subjekt veiksm ir sprendim, kai gino alis siejaniam santykiui bdinga subordinacija, yra priskiriami nagrinti adm teismams. Tuo tarpu ginai dl vieojo administravimo subjektams nepriskirtin organ sprendim pagal kompetencij turi bti nagrinjami bendr komp teismuose. 10 tema. Procesiniai terminai. Teismo nuobaudos. 10.1 Procesiniai terminai: reikm, rys, samprata, skirtumai nuo kit termin Utikrinti operatyv ir ekonomik civ byl inagrinjim padeda procesini termin instituto normos (CPK 72-78 str), nustatanius procesiniu terminus vairiems procesiniams veiksmams atlikti. Procesiniai terminai skirstomi tam tikras grupes: 1. Pagal tai kas terminus nustat: 1.1 st nustatyti proc terminai; 1.2 Teismo nustatyti proc terminai. 2. Pagal subjektus, kuriems nustatyti proc terminai: 2.1 Procesiniai terminai, skirti teismui tam tikriems proc veiksmams atlikti; 2.2 Proc terminai, skirti dalyvaujantiems byloje asmenims tam tikriems proc veiksmams atlikti (pvz. Paduoti kasacin skund) 2.3 Proc terminai, skirti kitiems proceso dalyviams tam tikriems procesiniams veiksmams atlikti (pvz. Pateikti tam tikrus rodymus). Nra nustatyta civ bylos inagrinjimo termin. Bet turi pareig teismas kuo greiiau ir operatyviau inagrinti, neturi bti leidiama atidti posd, iskyrus atvejus, kai iaikja nauji faktai ir pan. st suteikia teismui teis paiam kontroliuoti pasirengimo bylos nagrinjimui terminus, kartu numatydamas teismo teis pareigoti dalyvaujanius byloje asmenis atlikti tam tikrus procesinius veiksmus bei taikyti jiems procesinio poveikio priemones u tam tikr veiksm neatlikim. Pasirengimo byl nagrinjimo terminai yra numatyti i kategorij bylose: a) darbo bylose ( ne vliau kaip per 30 dien); b)bylose dl daikto valdymo paeidim (30d).

Kituose st gali bti numatyti ir kitokie pasirengimo bylos nagrinjimui terminai. Procesiniai terminai i esms skiriasi nuo kit termin. Pvz nuo: Iekinio senatis- tai st numatytas laiko tarpas, per kur asmuo gali apginti savo paeist teis pareikdamas iekin. Pretenziniai terminai- terminai, nustatyti st arba sutartyje reikalavimams iankstine gino sprendimo ne teisme tvarka pareikti. Garantinis terminas- tai st arba ali susitarimu nustatyti terminai, per kuriuos galioja vienos i sutarties ali garantija. Ir kt. 10.2. Procesini termin skaiiavimo taisykls Procesiniai terminai gali bti apibriami: 1. Tikslia kalendorine data; 2. Nurodant vyk, kuris btinai turi vykti (pvz.: iki nutarties skirti byl nagrinti teismo posdyje primimo iekovas turi teis pakeisti iekinio dalyk arba iekinio pagrind); 3. Nurodant tam tikr laiko trukm (procesin veiksm galima atlikti per vis tam nustatyt laik CPK 73str. 2d.). Tais atvejais, kai statymo nustatyta tvarka procesinius terminus tam tikriems procesiniams veiksmams atlikti gali nustatyti pats teismas, statymas neriboja teismo diskrecijos pasirinkti procesinio termino nustatymo bd. Vis dlto jis turi bti pasirenkamas atsivelgiant bylos aplinkybes. CPK 73str. 3d. nustatyta procesini termin eigos pradia termino eiga prasideda rytojaus dien, sujus numatytai datai arba vykus numatytam vykiui, jei statymai nenumato k kit. Rytojaus dienos pradia yra laikoma paros pradia (00val.00min.). CPK 74str. procesini termin pabaigos skaiiavimo taisykls: 1. Metais skaiiuojamas terminas baigiasi atitinkam paskutini termino met mnes ir dien 24val.00min.; 2. Mnesiais skaiiuojamas terminas baigiasi atitinkam termino paskutinio mnesio dien 24val.00min., bet t pai kalendorins datos arba vykio, kuriais apibrta termino pradia, dien (pvz.:2005 07 10 trij mnesi terminas kasaciniam skundui paduoti baigiasi 2005 10 10). Tais atvejais, kai metais ar mnesiais skaiiuojamas terminas baigiasi mnes, kuris atitinkamos dienos neturi, terminas pasibaigia paskutin to mnesio dien. 3. Savaitmis skaiiuojamas terminas pasibaigia atitinkam paskutins termino savaits dien 24val.00min.; 4. Kai procesiniai terminai skaiiuojami kalendorinmis dienomis, juos skaiiuojamos ir oficiali veni, poilsio bei darbo dienos. Kai paskutin termino diena tenka poilsio arba oficialios vents dienai, termino pabaigos diena laikoma po jos einanti darbo diena. CPK 74 str. 6d numato kad, procesinis veiksmas, kuriam atlikti yra nustatytas terminas, gali bti atliekamas iki paskutins termino dienos 24val.00min.; LAT iaikino, kad procesinis dokumentas, paduotas CPK 74 str. 6d. nustatytu laiku, yra laikomas paduotu nepraleidus termino, nepriklausomai nuo jo gavimo teisme dienos. Bet jei veiksmas turi bti atliktas teisme, tai terminas pasibaigia nustatytu tarnybinio darbo pabaigos metu. Jeigu skundas, dokumentai ar pinigai teikiami patui ar telegrafui iki paskutins termino dienos 24val.00min. ir tai patvirtinama pato spaudu ar kvitu, terminas nelaikomas praleistu. 10.3. Procesini termin paeidimo teisiniai padariniai Teis atlikti procesinius veiksmus inyksta pasibaigus statymo nustatytam ar teismo paskirtam terminui. Procesiniai dokumentai, paduoti pasibaigus terminui, grinami juos padavusiems asmenims (75str.1d). Praleidus statyme nustatyt 7d termin atskirajam skundui paduoti (335str), DBA praranda teis apsksti teismo nutart apeliacine tvarka ir kiti atvejai numatyti kodekso 115str. 3d.; 138str; 141str; 142str. 3d; 143str; 181str. 2d; 227str.2d ir pan. Tokiais atvejais DBA, turiniam teis atlikti atitinkam veiksm, kyla neigiam procesini padarini. Jei procesinis terminas numatytas tam tikrai procesinei pareigai atlikti, tai termino praleidimas neatleidia nuo pareigos atlikimo (75str. 2d). U laiku neatlikt pareig teismas gali taikyti sankcijas ar kitokias neigiamo pobdio procesinio poveikio priemones. CPK numato, kad tam tikrais atvejais pareigos neatlikimas sukelia DBA nepalanki procesini pasekmi, taiau kartu panaikina ir asmens pareig. Pvz.: atsakovui nepateikus atsiliepimo iekin per nustatyt termin, teismas iekovo praymu gali priimti sprendim u aki. 10.4. Procesinio termino sustabdymas, pratsimas ir atnaujinimas 10.4.1. procesinio termino sustabdymas CPK 76str numato, kad sustabdius bylos nagrinjim sustabdoma ir vis nepasibaigusi procesini termin eiga. Bylos sustabdymo pagrindai numatyti CPK 163 ir 164str. Procesini termin sustabdymas prasideda nuo to momento, kada atsiranda aplinkybs, sudariusios pagrind bylai sustabdyti, bet ne nuo teismo nutarties byl sustabdyti primimo dienos. Sustabdytas terminas pradeda eiti toliau nuo bylos nagrinjimo atnaujinimo dienos (76str.) 10.4.2. Procesinio termino pratsimas Pagal CPK 77str.1d. teismo paskirti terminai, kurie dar nra pasibaig, gali bti teismo pratsti. Procesinio termino pratsimo klausim teismas sprendia remdamasis suinteresuoto asmens praymu, kuriame turi bti idstyti motyvai, pagrindiantys termino pratsimo btinyb. Kai teismo paskirti procesiniai terminai yra pasibaig, teismas j pratsti negali, taiau asmenims termin praleidus dl svarbi prieasi teismas praleist termin gali atnaujinti. Svarstydamas nustatyto termino pratsimo klausim teismas gali pareikalauti iki 1000Lt ustato, kur turi sumokti asmuo praantis pratsti termin. Tokio ustato nesumokjus, termino

pratsimo klausimas nesvarstomas. Jei praantis pratsti termin asmuo neatlieka veiksm, kuriems atlikti buvo pratstas procesinis terminas, ustatas pereina valstybei (77str.2d). Teismo nutartis, kuria atsisakyta pratsti procesin termin, gali bti skundiama atskiruoju skundu. Taiau teismo nutartis, kuria teismas pratsia procesin termin, atskiruoju skundu nra skundiama. Pratsti statymo imperatyviai nustatytus procesinius terminus draudiama. Jie gali bti teismo tik atnaujinti remiantis 78str. 10.4.3. Procesinio termino atnaujinimas Praleids statymo nustatyt ar teismo paskirt termin asmuo turi teis kreiptis teism praydamas atnaujinti praleist termin, nurodydamas prieastis, dl kuri jis praleido termin (78str.1d). Procesinio termino pratsimo ir atnaujinimo skirtumai: 1) pratstas gali bti tik nepasibaigs procesinis terminas, tuo tarpu atnaujintas gali bti jau pasibaigs procesinis terminas. 2) pratstas gali bti tik teismo paskirtas procesinis terminas, o atnaujintas gali bti tiek teismo teik ir statymo nustatytas procesinis terminas. Pareikimas dl procesinio termino atnaujinimo turi bti motyvuotas ir atitikti kitus bendruosius procesiniam dokumentui keliamus reikalavimus (111str), turi bti nurodytos aplinkybs, patvirtinanios praymo pagrstum, prie praymo turi bti pridedami atitinkami rodymai. Pareikimas paduodamas teismui, kuriame reikjo atlikti procesin veiksm, ir nagrinjamas raytinio proceso tvarka (78str.2d.). Paduodant pareikim dl termino atnaujinimo, kartu turi bti atliekamas ir atitinkamas procesinis veiksmas, kuriam atlikti terminas yra praleistas (78str.3d). Pvz.: kartu su pareikimu atnaujinti atskirojo ar apeliacinio skundo padavimo termin turi bti paduodamas atitinkamai ir atskirasis ar apeliacinis skundas. Tik patenkins pateikt praym atnaujinti termin, jei apeliacinis ar atskirasis skundas atitinka visus statymo reikalavimus, pirmosios instancijos teismas priima skund ir j kartu su byla nusiunia apeliacins instancijos teismui. CPK nra numatyta, kad atnaujinti praleist procesin termin teismas gali tik tokiu atveju, jeigu to prao DBA. Teismas, vadovaudamasis teiss tinkam teismo proces principu, privalo reaguoti visas aplinkybes, kurios ukerta keli iam principui gyvendinti. Todl turdamas duomen, kad procesinis terminas galjo bti praleistas dl aplinkybi, nepriklausani nuo j praleidusio asmens valios, teismas savo iniciatyva, vertindamas konkreios bylos aplinkybes, turi svarstyti termino atnaujinimo klausim. statyme nenustatyta, kokios termino praleidimo prieastys pripaintos svarbiomis. Ar yra pagrindas atnaujinti pasibaigus procesin termin, sprendia teismas, atsivelgdamas konkreias bylos aplinkybes. Praleistas terminas gali bti atnaujinamas tik iimtiniais atvejais, jeigu jo praleidimo prieastys tikrai buvo svarbios. Svarbiomis gali bti laikomos tik tokios prieastys, kurios realiai egzistavo per statymo nustatyt ar teismo paskirt termin ir objektyviai sutrukd asmeniui ar atm i jo galimyb atlikti procesin veiksm per nustatyt termin. statymo svoka svarbios prieastys yra vertinamoji, todl teismas turi klausim sprsti atsivelgdamas procesini termin instituto paskirt, gino esm, bylos reikm skundo pateikjui, jo veiksmus po gino inagrinjimo, jo ami, materialin padt, isilavinim bei kitas faktines aplinkybes. Teismas taip pat turi vadovautis teisingumo ir protingumo kriterijais. LAT iaikino, kad teismo sprendim apskundimo termin nustatymu siekiama utikrinti teismo sprendim, taip pat ir civilini teisini santyki stabilum, dl to praleistas terminas gali bti atnaujinamas tik iimtiniais atvejais. Jei terminas yra praleistas neymiai, tai sprendiant, ar asmuo prarado teis apsksti teismo sprendim dl numatytos apskundimo procedros nesilaikymo, btina vertinti pat paeidimo pobd. I esms siningai procesikai elgsis proceso dalyvis vienos pagrindini procesini teisi teiss apsksti pirmosios instancijos teismo sprendim ar nutart apeliacine tvarka dl atsitiktinio pobdio aplinkybs (klaidos) neturt prarasti. Teism praktikoje yra suformuluota teiss aikinimo ir taikymo taisykl, jog statymo teismui nustatyto termino isisti pareikjui priimto sprendimo ar nutarties nuora paeidimas negali bti pagrindas pailginti termin paduoti skund dl sprendimo ar nutarties, taiau tai gali bti pagrindas atnaujinti termin, praleist dl svarbios prieasties. LAT ne kart yra iaikins, kad teismo padarytas statymo paeidimas yra svarbi procesinio termino praleidimo prieastis. Kai teismas paeidia statymo jam nustatyt termin isisti priimtos nutarties nuora, nra tinkamai gyvendinama ne tik asmens teis gauti nutarties nuora, bet ir nepagrstai apribojama asmens apeliacijos teis. Taiau, aptariama teiss aikinimo taisykl taip pat nra absoliuti ir negali bti taikoma visikai neatsivelgiant bylos aplinkybes (pvz.: teismo sprendimo nuorao pavluotas 4 dienas isiuntimas byloje nedalyvavusiai aliai negali bti pagrindas daugiau kaip 3 metus praleistam terminui atnaujinti). Svarbiomis prieastimis teism praktikoje daniausiai laikoma pareikim padavusio asmens liga (bet liga pati savaime nra laikoma svarbia procesinio termino praleidimo prieastimi, priklauso nuo to kiek ji galjo paveikti serganio asmens vali ar fizines galimybes paduoti skund), laikinas ivykimas i nuolatins gyvenamosios vietos, nepraneimas apie teismo priimtus dokumentus, vairios stichins nelaims ir pan. pobdio aplinkybs. Taip pat svarbia prieastimi gali bti laikomas ir neturjimas galimybs laiku pasinaudoti kvalifikuota teisine pagalba. Sprendiant ar termino praleidimo prieastis yra svarbi ar ne, btina atsivelgti ir tai, kiek terminas yra praleistas. Teismas turt atsivelgti tai, ar pareikimas atnaujinti praleist termin paduotas per proting laiko tarp nuo aplinkybi, kurios sukliud asmeniui laiku ir tinkamai pasinaudoti procesine teise, inykimo. Protingo termino svoka yra vertinamoji. Teismo nutartis, kuria isprendiamas procesinio termino atnaujinimo klausimas, turi bti motyvuota (78str.5d). Dl teismo nutarties, kuria atmetamas pareikimas dl praleisto termino atnaujinimo, gali bti teikiamas atskirasis skundas. Toki teis turi tik asmuo, kurio praymas yra atmestas (DBA paduoti atskirj skund teiss neturi, nors ir mano jog pagrindo atnaujinti procesin termin nebuvo). Be termin, kurie teismo gali bti atnaujinti, CPK numato ir procesinius terminus, kurie atnaujinami negali bti. Tokie terminai vadinami naikinamaisiais, kadangi jiems pasibaigus tam tikra procesin teis inyksta (pvz.: apeliacinio skundo padavimo terminas). statymas numato ir atvejus, kokiam laiko tarpui prajus negali bti sprendiamas tam tikro procesinio termino atnaujinimo klausimas (pvz.: praymas atnaujinti praleist apeliacinio skundo padavimo termin, negali bti paduotas jei prajo daugiau kaip 6 mn. nuo teismo spr. primimo 307str3d; taip pat 345str2d; 368str2d). Vis dlto naikinamuosius terminus nustatanios CP normos teism

praktikoje aikinamos liberaliai. LAT konstatuota galimyb atnaujinti naikinamj procesin termin paneigia ios ries termin esm ir paskirt nors kasacinis teismas toki galimyb ir susiejo su teisingumo principo gyvendinimu konkreioje byloje. Btina skirti procesini termin atnaujinimo institut ir materialiosios teiss nustatyt termin atnaujinimo institut, taip pat j atnaujinimo tvark. Procesini termin atnaujinimo klausimas nagrinjamas pagal CPK 6 skyriaus nustatytas taisykles. Tuo tarpu materialiosios priskirtas prie atskiros kategorijos byl, nagrinjam ypatingosios teisenos tvarka. LAT konsultacijoje iaikino, kad nesant apeliacijos draudimo CPK 578str. 2d. turt bti aikinama kaip suteikianti suinteresuotiems asmenims teis apeliacine tvarka apsksti ir teismo nutart, kuria praleistas materialiosios teiss terminas yra atnaujinamas. Jeigu atnaujinamas procesinis terminas, tai neturi jokios takos n vienos i proceso ali materialiosioms teisms. Jei tam tikra subjektin materialioji teis gali bti gyvendinta per statymo nustatyt termin ir jis praleidiamas, asmuo netenka galimybs t materialij teis gyvendinti. Taiau jei termin gyvendinti materialij teis teismas atnaujina, tai turi takos ir kit asmen materialiosioms teisms, todl btina jiems suteikti teis sksti apeliacine tvarka ir teismo nutart, kuria atnaujintas materialiosios teiss terminas. 10.5. Teismo nuobaudos samprata, paskirtis ir rys. Teismo nuobaud skyrimo pagrindai ir tvarka. Teismo nuobaud apskundimas. Teismo nuobaudos tai sankcijos, kurios teismo gali bti skiriamos DBA, kitiems tiesioginiams proceso dalyviams (liudytojams, ekspertams, vertjams), bei kitiems asmenims, tiesiogiai nesusijusiems su procesu, u procesini pareig nevykdym arba netinkam vykdym. Baigtinis teismo nuobaud ri sraas tvirtintas CPK 103str. 1d. Teismo nuobaudos skiriamos teismo nutartimi. i nutartis gali bti: 1. odin, kuri raoma teismo posdio protokol. 2. Raytin, atitinkanti CPK 291str1d. reikalavimus. Teismo nuobaudos gali bti skiriamos pasirengimo bylos nagrinjimui metu, bylos nagrinjimo i esms metu, nevykdant teismo sprendim ar nutari. Kai teismo posdio tvark paeidia advokatas, teismas ne tik paskiria nuobaud, bet ir gali informuoti Lietuvos advokat taryb, kuri gali ikelti drausmin byl. spjimas. Jis skiriamas asmenims, kurie bylos nagrinjimo metu paeidia teismo posdio tvark. Teismo posdio pirmininkas tok asmen spja teismo vardu. spjimas taikomas tik byl nagrinjant odinio proceso tvarka asmen, esani teismo posdi salje, atvilgiu. Nespjus asmens negalima jam i karto skirti baudos ar paalinti i teismo posdi sals arba skirti areto. Nutartys dl spjimo skyrimo yra neskundiamos ir siteisja nuo j primimo. Paalinimas i teismo posdi sals. Jis skiriamas asmenims, bylos nagrinjimo odinio proceso tvarka metu, paeidiantiems teismo posdio tvark, jei iems asmenims prie tai buvo skirtas spjimas. Jei posdio pirmininko nurodym neklauso DBA tai teismo nutartimi jis gali bti paalintas i teismo posdi sals tik tam tikr teismo procesini veiksm atlikimo laikotarpiui. Be to tokiais atvejais teismas gali atidti bylos nagrinjim. teismo posdi sal grus paalintam asmeniui, jis supaindinamas su veiksmais, atliktais jam nesant. Jei posdio pirmininko nurodym neklauso liudytojas, ekspertas ar vertjas, jie gali bti paalinami i teismo posdi sals, o vietoje j pakviesti kiti. Jei tvark teismo posdyje paeidia ir posdio pirmininko nurodym neklauso kiti asmenys, jie posdio pirmininko patvarkymu galai bti paalinti i teismo posdi sals be joki ilyg (160str.) Teismo bauda. tai procesin teisin sankcija, ireikta proceso statyme nustatyta pinig suma. Baudos yra skiriamos CPK numatytais atvejais ir jame nustatyt dydi (106str.) Teismo baudos gali bti skiriamos iais atvejais: 1. aliai nustaius 95str1d. numatytus piktnaudiavimo procesinmis teismis atvejus. 2. DBA u nevykdym pareigos praneti teismus apie procesini dokument teikimo vietos pasikeitim (121str3d). 3. asmenims, dl kuri kalt veiksm paeidiami draudimai, nurodyti 145str.1d 6,7,8,12p. 4. DBA, kitiems proceso dalyviams (liudytojams, ekspertams, vertjams ir kitiems asmenims), piktybikai nepaklususiems teismo posdio pirmininko nurodymams arba paeidusiems tvark, teismo posdio metu (162str 6d.) 5. DBA u priesaikos sulauym. 6. asmenims, dl kuri kalt veiksm nevykdytas teismo reikalavimas pateikti j turimus raytinius ir daiktinius rodymus arba nepraneta teismui apie tai, kad negalima j pateikti dl svarbi prieasi. 7. ekspertui u neatvykim pagal teismo aukim arba atsisakym duoti ivad dl nesvarbi prieasi. 8. vertjui u neteist atsisakym atlikti savo pareigas. 9. alims u neatvykim teismo posd, jei statymai nustato j pareig dalyvauti arba pripainus j dalyvavim btinu ir nesant galimybs priimti sprendim u aki. 10. alies atstovui u neatvykim be svarbi prieasi teismo posd, kai dl tokio neatvykimo teismas atideda bylos nagrinjim (246str3d.). 11. 3-siems asmenims, nepareikiantiems savarankik reikalavim, ar j atstovams, be svarbi prieasi neatvykusiems teismo posd, kai j dalyvavimas pripaintas btinu ir dl to teko atidti bylos nagrinjim. 12. liudytojui, ekspertu ir vertjui be svarbi prieasi neatvykus teismo posd ir k.t. atvejais. Daugeliu CPK nustatyt atvej maksimalus baudos dydis negali viryti 1000Lt. Teismas turi teis atskirai nustatyti konkret skiriamos baudos dyd. statymas gali nustatyti ir kitus baudos dydius. Teismo baudos skiriamos motyvuota raytine teismo nutartimi, kuri ne vliau kaip kit dien po nutarties primimo nusiuniama asmeniui, kuriam yra skirta bauda. CPK 107str. reglamentuoja baudos panaikinimo ar sumainimo tvark: asmuo, kuriam yra paskirta bauda, turi teis per 14 dien nuo nutarties primimo prayti nutart primus teism panaikinti arba sumainti skirt baud. Pareikimas nagrinjamas raytinio proceso tvarka. Pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria buvo atmestas pareikimas dl skirtos baudos panaikinimo ar sumainimo, gali bti skundiama apeliacine tvarka, paduodant skund. Atskiro skundo padavimas sustabdo nutarties vykdym. Taigi atskirasis skundas gali bti paduotas ne dl teismo nutarties, kuria paskirta bauda, o dl nutarties, kuria buvo atmestas pareikimas dl skirtos baudos panaikinimo ar sumainimo. Jeigu baud paskiria teismas nagrinjanti byl apeliacine tvarka, dl skirtos baudos sumainimo ar panaikinimo asmuo gali kreiptis teism. Apeliacins instancijos teismo nutartis, kuria pareikimas sumainti ar panaikinti baud atmetamas, siteisja nuo primimo dienos, taiau dl ios nutarties gali bti duodamas kasacinis skundas. Tuo tarpu teismo nutartis

dl baudos netaikymo atskiruoju skundu neskundiama, nes jos apskundimo galimyb nra numatyta CPK ir neukerta kelio tolesnei bylos eigai. Aretas. Jis gali bti skiriamas DBA ir kitiems proceso dalyviams, esantiems teismo posdi salje, u piktybik teismo posdio pirmininko nurodym nevykdym arba teismo posdi tvarkos paeidimus. Areto trukm gali bti iki 15 par. CPK 108 str.numato, jog aretas negali bti skiriamas nioms moterims, vaikams, asmeniui, kuris vienas augina vaik iki 12met amiaus, vyresniems kaip 65 met asmenims, bei invalidams. Asmuo, kuriam paskirtas aretas, gali bti sulaikytas teismo posdi salje. Nutarties dl areto skyrimo nuoraas nedelsiant teikiamas pasiraytinai asmeniui, kuriam yra jis skiriamas ir apie tai yra paymima teismo posdio protokole. Asmuo, kuriam paskirtas aretas turi teis prayti aret paskyrus teism aret panaikinti arba sumainti jo trukm, taip pat pakeisti aret bauda. Praymo padavimas sustabdo nutarties vykdym ( 109str). Asmuo, kuriam paskirtas aretas dl teismo nutarties, kuria praymas yra visikai ar i dalies atmetamas, gali paduoti atskirj skund. Jei aret paskiria apeliacins ar kasacins instancijos teismas, tai praym dl areto panaikinimo, jo trukms sumainimo arba pakeitimo bauda nagrinja aret paskyrs teismas. 11 tema. BYLINJIMOSI ILAIDOS. USTATAS

11.1. Bylinjimosi ilaid civilniame procese samprata, reikm ir rys. Kiekvienam turi bti utikrinama galimyb ginti savo teises teisme, tiek nuo kit asmen tiek nuo valstybs institucij ar pareign neteistu veiksm. Kas turtu prisiimti paeist asmen teisi gyvendinimo procese neivengiamai atsirandani ilaid nat? Teismin gynyba negali ir nra suteikiama nemokamai. Valstyb reikalauja padengti dal teismo vykdomo teisingumo ilaid. Bylinjimosi ilaidas kaip gino ali bylinjimosi procese iekovo, atsakovo, kit dalyvaujani byloje asmen bei teismo patirtas ilaidas. CPK 79 straipsnis nustato, kad bylinjimosi ilaidas sudaro yminis mokestis ir ilaidos, susijusios su bylos nagrinjimu. Kokie asmenys gali pretenduoti teismo ilaid atlyginim. Abejoni paprastai nekyla, kai kalbama apie iekovus, atsakovus ir treiuosius asmenis, pareikusius savarankikus reikalavimus dl gino dalyko. Tretysis asmuo, nepareiks savarankiko reikalavimo. Formuluots tarsi orientuoja bylinjimosi ilaidomis laikyti asmens, dalyvaujanio bylinjimosi procese, realia patirtas materialines snaudas. Tam tikslui, t.y bylinjosi procesui, skiriamos asmens materialins snaudos, kurios neturt bti tapatinamos su negautomis pajamomis ar kitais galimais neigiamais bylinjimosi proceso padariniais. CPK 88 straipsnio 1 dalies 8 punkto formuluot, prie bylinjimosi ilaid priskirianti, kitas btinas ir pagrstas ilaidas, kurios turt apimti ilaidas, gino ali patiriamas ne tik iklus byl teisme, bet ir rengimosi bylintis metu. Taigi bylinjimosi ilaidos gali bti apibdinamos kaip pinig sumos, kurias turi sumokti byloje dalyvaujantys asmenys u teismo atliekamus tam tikrus procesinius veiksmus, ir j turtos pinigins ilaidos, susijusios su bylos nagrinjimu teisme. BI poymiai: pinigin iraika, jomis padengiamas procesini veiksm atlikimo ilaidos, susijusios su nagrinjama byla, jas turi mokti alys 3 asmenys, pareikjai, kreditoriai, skolininkai t.y suinteresuoti bylos baigtimi asmenys, tam tikrais atvejais valstyb. BI rys: yminis mokestis ( pinig suma, skirta sumokti u teismo atliekamus veiksmus), ilaidos susijusios su bylos nagrinjimu ( faktins pinigins ilaidos, turtos nagrinjant byl bei vykdant teismo sprendim). BI klasifikacija pagal atsiradimo prieastis: priklausanias nuo ali valios (advokato ilaidos) ir nepriklausanios ( yminis mokestis). Pagal nustatymo bda: tvirtintos CP statymu ir priskiriamos BI teismo nuoira. BI instituto funkcijos: kompensacin, prevencin, drausminimo, reguliacin, taikinimo. BI trkumai: didels BI gali tapti teiss teismine ginyb ribojimo priemone. 11.2. yminis mokestis: samprata, rys ir dydis.

11.2.1. yminio mokesio rys ir dydis BI ris: rai proceso st. Nustatyta pinig suma kuri privaloma sumokti u CPK numatytus teismo atliekamus procesinius veiksmus. M paskirtis perkelti dal valstybs vykdomo teisingumo ilaid byloje dalyvaujantiems asmenims, turintiems teisin suinteresuotum bylos baigtimi. CPK 80 str. tvirtintos M dydio nustatymo budai ir konkreios sumos. M imamas tik CPK konkreiai vardytais atvejais. M apmokestinami tie DBA pareikti procesiniai dokumentai kuriais reikiami materialieji teisinis reikalavimai. Kitokio pobdio procesiniai doc. M neapmokestinami ( atsikirtimai iekinius, dublikai, atskrieji skundai....). M pagal apskaiiavimo bd : paprastas ( konkreti pinig suma) proporcinis ( iraika nuo iekinio sumos). Paprastas M taikomas tada, kai sunku, nemanoma nustatyti tikslios pareikto reikalavimo pinigins verts, apmokestinami ie veiksmai: neturtinuose ginuose, YT bylose, nekainoti iekiniai, praymas perirti sprendim u aki, praymui dl proceso atnaujinimui. Proporcinis M priklauso nuo iekinio sumos. Siekiant paskatinti asmenis rinktis supaprastintus gino sprendimo bdus, tokiose bylose numatytas gerokai sumaintas yminio mokesio dydis: bylose dl teismo sakymuose, dokumentinio proceso tvarka nagrinjamose bylose. Nepaisant kokioje instancijoje nagrinjama byla M dydis nesikeiia. M turi bti sumoktas avansu, prie atliekant procesin veiksm. Jei bylos eigoje iekovas padidina reikalavimus reikia primokti M. Asmuo praantis taikyti laikinsias apsaugos priemones iki iekinio pareikimo turi sumokti puse M. Nepareikus iekinio is mokestis negrinamas, iskyrus kai iekinys nepareikiamas be suinteresuoto asmens kalts. Jei pareikiamas iekinys nesumokjus M teismas nustato termin iam iekiniui paalinti. Jei nepaalina, iek. Grinamas iekovui. Jei bylos nagrinjimo metu paaikja jog M nesumoktas iekinys paliekamas nenagrintas. Sumokti M atsiranda kreipimosi teismo dien.

11.2.2. Iekinio suma ir jos nustatymo tvarka M mokamas turt gin nuo iekinio sumos, o ji nustatoma atsivelgiant materialiojo teisinio pobdio reikalavim vert. IS nustatymo bdai tvirtinti CPK 85 str. daniausiai IS atitinkama praoma priteisti sum arba paoma priteisti turto vert. Jeigu iekinio kain nustatyti yra sudtinga ar iekovo nustatyta kaina neatitinka turto verts ja preliminariai nustato pats teisjas. Iekiniai kuriuose turtinis interesas negali bti ireiktas pinig suma vadinami nekainotinais turtinio pobdio iekiniais. Tokie iekiniai apmokestinami fiksuota pinig suma. U iekin kuriuo praoma ikelti monei bankroto byl M mokti nereikia. Jei iekin idstomi keli materialiniai reikalavimai, analizuojamas kiekvieno reikalavimo pobdis. Reikalavimu padidinimu nra laikomas praymas priteisti palkanas nuo bylos iklimo teisme iki visiko teismo sprendimo vykdymo. 11.2.3. Atleidimas nuo M ir M atidjimas. Dvi atleidimo nuo M galimybs: visikas atleidimas (statyme nurodyti pagrindai 83str 1, 2 d.) dalinis atleidimas (teismas atsivelgia asmens turtine padt tenkindamas jo praym, atleisti j nuo M idalies). Atleidim sraas nra baigtinis gali bti atleidiami asmenys ir kitais CPK ir statym numatytais atvejais. Atleidimas nuo M ir M atidjimas yra skirti palengvinti teiss teismine gynyb gyvendinim asmenims, ginantiems svarbiausias asmens teises, asmenims kuri materialin padtis yra sunki, bei su veiuoju interesu susijusiais atvejais, taip pat skatinti alis spsti ginus taikiai. Teismas atleisdamas negali daryti savo nuoira. statymas nustato slygas kad teismas apskritai svarstytu tok klausim: turi bti asmens valios iraika ratu, praymas i dalies atleisti nuo M turi bti motyvuotas, taip pat prayme nurodyti motyvai turi bti pagrsti, kad teismas galtu nustatyti galimo M dyd. Nuo M gali bti atleisti FA ir JA. Teisins pagalbos statyme nustatytos slygos kurioms esant socialiai remtiniems asmenims turtu bti teikiama teisin pagalba apimanti ir BI. Usienieiams tokios pat slygos nuo A kaip ir LR pilieiams. Galima atidti M kol bus priimtas sprendimas. Jei iekovo kuriam buvo atidtas M iekinys atmetamas iekovas turi sumokti M. Taip sudaromos slygos palengvinanios kreiptis teism. M netampa neveikiam slenksiu siekiant inicijuoti bylos nagrinjim teisme. 11.2.4. M grinimas Gavus suinteresuoto asmens pareikim M esant CPK 87 str. pagrindams gali bti grintas. Remdamasi teismo nutartimi M grina Valstybin Mokesi Inspekcija. M grinimo klausim teismas savo nutartimi isprendia raytine proceso tvarka. Pareikimas dl m grinimo gali bti paduotas teisme ne vliau kaip per 2 metus nuo procesinio veiksmo kurio pagrindu praoma grinti M atlikimo dienos arba nuo sprendimo siteisimo dienos jei grinamas permoktas M. M gali bti skaitomas dokumentiniame procese 426str., teismo sakymo davimo procese 434 2dalis.426, 434-2dalis atvjais. 11.3. Su bylos nagrinjimu susijusios ilaidos Jas sudaro faktins pinigins ilaidos, turtos nagrinjant byl ir vykdant teismo sprendim. 11.3.1. Ilaidos susijusios su sumomis, imoktinomis liudytojams, ekspertams, vertjams, bei su vietos apira.

Liudytojams, ekspertams, vertjams kompensuojama u j atliekam darb taip pat atvykimo teism, gyvenamosios patalpos nuomos ilaidos, imokami dienpinigiai. Sumos imokomos vadovaujantis teisingumo ministro sakymu. Atvykusiems i usienio liudytojams kompensuojamos atvykimo ir faktins gyvenimo ilaidos. Taip pat mokamos L.E.V. u j atitraukim nuo darbo. Jei alis pateikia praym ikviesti L.E.V. j trtos ilaidos imokamos i teismo specialiosios sskaitos, kuri praanioji alis, moka ustat BI padengti. Jeigu teismas savo iniciatyva padaro arba alis yra atleista nuo teismo ilaid mokjimo tai i veiksm atlikimo ilaidos padengiamos i valstybs biudeto l. Taip pat ir yra su vietos apira. 11.3.2. Atsakovo paiekos ilaidos. Tam tikr kategorij bylose teismas turi skelbti atsakovo paiek per policij. CPK 129 2dalis iekovui rodius, kad jis msi vis priemoni atsakovui surasti ir jam nepavyko teismas turi skelbti paiek ir kitose bylose. Atsakovo paiekos ilaidas sudaro: asmens praiusio paskelbti paiek ilaidos ir valstyb institucijos ilaidos asmens paiekai. Asmens praiusio paskelbti paiek ilaidos apmokamos paties asmens. CPK 97 2dalis numato kad paiekos ilaid klausim sprendia teismas, o iiekomos jos teismo nutartimi. Ilaidos kurias iekovas turjo dar prie ikeliant byl taip pat turi bti priskiriamos prie atsakovo paiekos ilaid. 11.3.3. Ilaidos, susijusios su procesiniu dokument teikimu. Dvi rys: teismo procesiniai dokumentai ir DBA procesiniai dokumentai. I valstybs biudeto lu apmokamas ne vis procesini, o tik teismo procesini dokument teikimas. CPK 92 str. sako, kad ilaidos susijusios su procesiniu dokument teikimu apmoka alis, kurios procesinis dokumentas turio bti siuniamas. Finans ministro ir teisingumo ministro sakyme teigiama, kad teikiant

procesinius dokumentus per antstol ar per kurjerius, teikimas apmokamas i valstybs biudeto l nebent DBA pareikia praym, kad procesinis dokumentas jam ar kitam DBA btu teikiamas kitu konkreiu bdu. Antstoliui u procesini dokument teikim sumokama i anksto. Procesini dokument ilaidos, susijusios su vieu paskelbimu spaudoje, apmokamos praanios alies lomis CPK 130 3dalis.Jei baigus nagrinti byl atsiranda papildom ilaid susijusiu su su procesini dokument teikimu teismas priima papildoma nutart dl BI kurio nebuvo pamintos teismo sprendime. 11.3.4. Ilaidos susijusios su teismo sprendimo vykdimu. CPK 609 nustato ilaidas susijusias su sprendim vykdimu. CPK nenumato kokio dydio ilaidos kurio bti atlyginamos nei j apskaiiavimo tvarkos, taiau 97str. 3dalis sako kad sprendim vykdimo ilaidos atlyginamos teiss akto nustatyta tvarka t.y sprendim vykdymo instrukcija, pagal kuri vykdymo ilaidas sudaro: bendros vykdymo ilaidos, ilaidos susijusios su atskir vykdymo veiksm atlikimu ir atlyginimas antstoliui u vykdomojo dokumento vykdym. Kai skolininkas vykdo sprendim per antstolio nustatyt termin i skolininko iiekomos bendrosios vykdymo ilaidos ir su atskir vykdymo veiksm atlikimu susijusios ilaidos. CPK 610, 611. Kai skolininkas vykdo sprendim pasibaigus raginime nustatytam terminui i jo iekomos visos vykdymo ilaidos.Antstolis atsivelgdamas iiekotojo FA turtine padt gali iviso ar i dalies atleisti j nuo vykdymo ilaid mokjimo. ios ilaidos tuomet iekomos i skolininko. 11.3.5. Atlyginimo u kuratoriaus darb ilaidos alies, kuri siekia atlikti skubius procesinius veiksmus, praymu teismas gali paskirti kitai aliai laikin alies atstov pagal statym - kuratori, jei: ta alis neturi civilinio procesinio veiksnumo ir atstovo pagal statym, arba alies gyvenamoji ir darbo vieta yra neinomos (CPK 39 straipsnio 1 dalis). Kuratoriaus atliekamos funkcijos yra susijusios su vairiomis ilaidomis, kurios turi bti atlyginamos. Atlyginimo u kuratoriaus darb ilaidos yra priskiriamos ilaidoms, susijusioms su bylos nagrinjimu (CPK 88 str 1 d 5 p.). CPK numatyta, kad didiausius kuratoriaus patirt ilaid dydius ir j imokjimo tvark nustato Vyriausyb arba jos galiota institucija. Atlyginimas u kuratoriaus darb apskaiiuojamas taikant Ilaid, susijusi su civilins bylos nagrinjimu, dydi ir j imokjimo tvarkoje nustatytus koeficientus, kuri pagrindas yra viena MMA. U vienos darbo dienos kuratoriaus darb byl procese pirmosios, apeliacins ar kasacins instancijos teisme moka ma vienoda suma -0,15 nuo MMA. Jeigu kuratorius dirbo trumpiau negu statymo nustatyta darbo dienos trukm, jo darbas apmokamas pagal faktikai dirbt valand skaii (Tvarkos 23, 24 punktai). Kuratoriui taip pat mokama: 1) u susipainim su byla (u tom) iki atstovavimo bylos procese pradios - 0,03; 2) u dokument parengim: u prieiekinio, atsiliepimo iekin, tripliko parengim-0,07; u apeliacinio ar kasacinio skundo parengim- 0,09; u kit dokument, susijusi su atstovavimu byl procese, parengim-0,02. Kuratoriaus atvykimo, gyvenamosios patalpos nuomojimo bei kelions ilaidos atlyginamos pagal teiss aktus, reglamentuojanius tarnybines komandiruotes Lietuvos Respublikos teritorijoje. Atlyginimas u kuratoriaus darb, taip pat ir kuratoriaus turtos ilaidos dl atvykimo, gyvenamosios patalpos nuomojimo bei kelions ilaidos mokamos atlikus visus su atstovavimu susijusius veiksmus arba kuratoriaus galiojimams pasibaigus (inykus aplinkybms, kuri pagrindu buvo paskirtas kuratorius, ar paskyrus alies atstov pagal staty m). Payma apie kuratoriaus atstovavim ir apmokjim teismui turi bti pateikta per mnes nuo veiksm, susijusi su kuratoriaus atsto vavimu, atlikimo pabaigos arba kuratoriaus galiojim pasibaigimo. Jeigu kuratoriaus darbas trunka ilgiau kaip mnes, dl atlyginimo u faktikai atlikt darb kuratorius gali kreiptis kart per mnes, pateikdamas nurodyt paym. Kadangi kuratorius skiriamas prieingos alies, kuri siekia atlikti skubius procesinius veiksmus, praymu, tai atlyginimo u kuratoriaus darb ilaidas (tiek ilaidas u atstovavim, tiek kuratoriaus atvykimo, taip pat gyvenamosios patalpos nuomojimo bei kelions ilaidas) turi apmokti alis, kurios iniciatyva kuratorius yra paskirtas. Praanti skirti kuratori alis ias ilaidas apmoka i anksto (CPK 39 str 3 dalis). 11.3.6. Ilaidos advokato ar advokato padjjo pagalbai apmokti. Ilaidos, susijusios su valstybins teisins pagalbos skyrimu. Kitos btinos ir pagrstos ilaidos, susijusios su bylos nagrinjimu Asmenys, dalyvaujantys civiliniame procese, turi teis vesti byl per atstov (CPK 51 str.). Ikilus sudtingesniam civiliniam ginui, daniausiai pasitelkiamas advokatas ar advokato padjjas, galintis tinkamai apginti paeistas teises, nes tinkamai vesti byl teismo procese reikia speciali teiss ini. Be to, tiek CK, tiek CPK tam tikrais atvejais tvirtina privalom advokato dalyvavim. Ilaidos advokato ar advokato padjjo pagalbai apmokti yra priskiriamos prie ilaid, susijusi su bylos nagrinjimu (CPK 88 str. 1 d. 6 p.). Pagal CPK 98 straipsnio 1 dal ilaidas advokato ar advokato padjjo pagalbai apmokti sudaro: ilaidos u advokato ar advokato padjjo, dalyvavusio nagrinjant byl, pagalb; - ilaidos u pagalb rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas. Prie ilaid advokato ar advokato padjjo pagalbai apmokti yra priskiriamos tik btinos ilaidos. Kokios ilaidos yra btinos kiekvienu konkreiu atveju, palikta sprsti teismui savo nuoira. Jos bet kokiu atveju neturi viryti teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokat tarybos pirmininku patvirtintose Rekomendacijose dl civilinse bylose priteistino umokesio u advokato

ar advokato padjjo 11.3.6. teikiam teisin pagalb (paslaugas) maksimalaus dydio" 39 (toliau -Rekomendacijos) nustatyto dydio (CPK 98 str. 2 d.). Advokatros statymo 48 str. 1 d. numato, kad dl umokesio u teikiamas teisines paslaugas dydio klientas ir advokatas susitaria pasiraydami sutart. Nustatant advokato umokesio u teisines paslaugas dyd, turi bti atsivelgta bylos sudtingum, advokato kvalifikacij ir patirt, kliento finansin padt ir kitas reikmingas aplinkybes. Taiau pagal CPK 98 str. 2 d. priteisiant alies ilaidas, susijusias su advokato ar advokato padjjo pagalba, turi bti atsivelgiama tik konkreios bylos sudtingum ir advokato ar advokato padjjo darbo ir laiko snaudas, t. y. tik objektyvius krite rijus. Subjektyvs kriterijai, pavyzdiui, advokato kvalifikacija, aptariamos teiss normos prasme neturi reikms nustatant atlygintin ilaid dyd. Tai yra visikai suprantama, nes Advokatros statymas nustato kriterijus, kuriuos turi bti atsivelgiama klientui tariantis su advokatu dl umokesio, o CPK 98 straipsnyje vadovaujantis bylinjimosi ilaid ribojimo principu yra tvirtinti kriterijai, kuriuos turi atsivelgti teismas, paskirstydamas bylinjimosi ilaid mokjimo nat alims. Tik iimtiniais atvejais teismas gali nukrypti nuo Rekomendacijose nustatyt maksimali dydi, kai tai btina vadovaujantis teisingumo, protingumo ir siningumo principais, atsivelgiant konkreias bylos aplinkybes (Rekomendacij 11 punktas). Kitaip tariant, statymo leidjas suteikia teismui diskrecij vertinti: (1) ar byla, kurioje aliai atstovauja advokatas ar jo padjjas, yra sudtinga; (2) kokios buvo advokato darbo snaudos; (3) kiek laiko advokatas ar jo padjjas turjo skirti konkreiai bylai. Advokatros st 50 str numato, kad civilinse bylose, taip pat kai pareikiamas iekinys baudiamojoje byloje, leidiama dl advokato umokesio susitarti taip, kad io umokesio dydis priklausyt nuo bylos baigties, jeigu tai neprietarauja advokat veiklos principams, t. y. leidiama susitarti dl advokato slyginio atlyginimo (lot. pacta de uota litis). Nustatant priteistino umokesio u teikiamas teisines konsultacijas dyd rekomenduojama neperengiant nurodyt maksimali dydi atsivelgti iuos papildomus kriterijus: - bylos sudtingum; - teisini paslaug kompleksikum; - speciali ini reikalingum; - ankstesn (pakartotin) dalyvavim toje byloje; - btinyb ivykti kit vietov, negu registruota advokato dar bo vieta; - turto ar pinig sum dyd (priteistin ar ginijam); - teisini paslaug teikimo pastovum ir pobd; - sprendiam teisini klausim nauj umj - kitas svarbias aplinkybes (Rekomendacij 2 punktas). Advokato veiklos ilaidos apmokamos i advokato umokesio u pagal sutart suteiktas teisines paslaugas ir i atlyginimo u suteikt valstybs garantuojam teisin pagalb. U advokato padjjo teikiamas teisines paslaugas skaiiuojama 80 proc. advokatui moktino maksimalaus umokesio (Rekomendacij 5 punktas). CPK 98 str. 1 d. yra numatyta, kad ilaidos advokato ar advokato padjjo pagalbai apmokti negali bti priteisiamos, jeigu praymas dl j priteisimo bei ilaid dyd patvirtinantys rodymai nepateikti iki bylos inagrinjimo i esms pabaigos. Taigi i ilaid paskirstymo klausimas turi bti inagrintas toje paioje byloje, ku rioje yra priimtas procesinis sprendimas dl gino esms. Vadinasi, naujoje civilinje byloje reikti iekinio CPK 98 straipsnio pagrindu dl ilaid advokato ar advokato padjjo pagalbai apmokti atlyginimo negalima. Vienoje i byl LAT CBS Kolegija nurod, kad ivestiniai i pagrindinio materialiojo teisinio reikalavimo civilinje byloje procesinio teisinio pobdio reikalavimai, nesant spe cialios nuorodos statyme, negali bti savarankiko iekinio naujoje byloje dalykas. Toje paioje byloje iplstin teisj kolegija pabr, kad bylin jimosi ilaid paskirstymas turi bti nurodytas teismo sprendimo rezoliucinje dalyje. Jei ilaid advokato pagalbai apmokti paskirstymas neaptartas rezoliucinje sprendimo dalyje, reikia priimti papildom sprendim. Toje paioje nutartyje LAT CBS teisj kolegija pasisak ir dl priteistin ilaid pobdio. Teismas, remdamasis statymo formuluote - paskirstomos turtos ilaidos", - konstatavo, kad pagal statym gali bti priteistos tik faktikai turtos, bet ne bsimosios ilaidos, atkreip dmes su tuo susijusi praktin problematik ir susiejo galimyb atnaujinti praleist termin kreiptis teism dl papildomo sprendimo primimo su byloje dalyvavusio asmens siningumu ir objektyviomis udelsim atsiskaityti su advokatu pateisinaniomis aplinkybmis. Atsivelgiant CPK 98 str 1 d. tvirtint teisin reglamentavim alis, pretenduojanti ilaid advokato ar advokato padjjo pagalbai atlyginim, visais atvejais privalo pareikti praym dl toki ilaid atlyginimo iki bylos inagrinjimo i esms pabaigos. Taigi faktin ilaid dyd patvirtinanius rodymus kartu su praymu atlyginti ilaidas svarbu pateikti iki bylos baigties. Aksioma jau yra taps teiginys, jog kiekvienas asmuo turi teis, kad jo teisi paeidimo klausim (byl) nagrint teismas. CPK 51 straipsnis proceso alims suteikia lygias teises vesti savo byl teisme per atstov. Taiau dl sunkios materialins padties ne visi asmenys gali pasinaudoti tokia procesine teise. Todl valstybs pareiga yra ne tik formaliai deklaruoti, kad procesins ali teiss yra lygios, bet ir nustatyti ioms teisms gyvendinti veiksming valstybs garantuotos nemokamos teisins pagalbos sistem. Ilaidos, susijusios su valstybins teisins pagalbos teikimu, priskiriamos prie ilaid, susijusi su bylos nagrinjimu (CPK 88 str. 1d. 7p.). Slygas, kurioms esant teikiama valstybs teisin pagalba, nustato 2005m. Valstybs garantuojamos teisins pagalbos statymas. statymo 2str. Numato dvi valstybs garantuojamos teisins pagalbos ris: Pirmin teisin pagalba apima teisin informacij, teiss konsultacijas ir teisini dokument, skirt valstybs ir savivaldybi institucijoms, iskyrus procesinius dokumentus, rengim. Antrin teisin pagalba - tai dokument rengimas, gynyba ir atstovavimas bylose, skaitant vykdymo proces, atstovavimas iankstinio gino sprendimo ne teisme atveju, jeigu toki tvark nustato statymai ar teismo sprendimas.

Pirmin teisin pagalba neteikiama, jei pareikjo reikalavimai yra akivaizdiai nepagrsti, nra btinybs teikti jam valstybs garantuojam teisin pagalb ar pareikjas kreipiasi ne dl savo teisi ir teist interes, iskyrus atstovavimo pagal statym atvejus. Antrin teisin pagalb turi teis gauti tik tie asmenys Teisins pagalbos statyme 11 str ivardinti asmenys (LR pilieiai, kiti LR bei kitose ES valstybse narse teistai gyvenantys fiziniai asmenys ir kiti LR tarptautinse sutartyse nurodyti asmenys), kuri turtas ir metins pajamos nevirija Vyriausybs nustatyt turto ir pajam lygi teisinei pagalbai gauti. Tam, kad asmuo gyt teis valstybs garantuojam teisin pagalb, jis turi pateikti Teisins pagalbos st 13 str numatytus dokumentus. Asmens sunki turtin padt rodo turto deklaracija su vietos mokesio administratoriaus yma, jog deklaracija pateikta, paymos, patvirtinanios, kad asmuo gauna socialin paalp arba yra valstybs ilaikomas stacionarioje globos staigoje, ir kiti Teisins pagalbos st konkre iai nurodyti raytiniai rodymai. LAT CBS teisj kolegija vienoje byloje pabr, kad rodyti sunki turtin padt galima tik dokumentais, numatytais Teisins pagalbos statyme, bei asmens turtin padtis yra svarbiausias, taiau ne vienintelis kriterijus, sprendiant dl teisins pagalbos paskyrimo. Skiriant valstybs garantuojam teisin pagalb btina vertinti ne tik formaliuosius kriterijus, susijusius su praanio asmens turtine padtimi, bet ir vertinti bylininko, kuris prao tokio pobdio pagalbos, galimybes laimti gin, kitaip tariant, konstatuoti, kad teiss ir fakt klausimas byloje nekelia abejoni. Tai tiesiogiai sietina su Teisins pagalbos statymo 11 str. 5 d., pagal kuri teisin pagalba neteikiama, jei pareikjo reikalavimai yra akivaizdiai nepagrsti arba atstovavimas byloje yra neperspektyvus. Be to, antrin teisin pagalba gali bti neteikiama, jei i esms inagrinjus reikalavim nustatoma, kad galimos antrins pagalbos ilaidos gerokai viryt pareikjo turtini reikalavim (turtini interes) dyd, arba kad pareikjo neturtinio pobdio reikalavimas yra maareikmis, arba kad pats pareikjas savarankikai, be advokato pagalbos, gali gyvendinti arba apginti savo teises ar statym saugomus interesus. Tinkama turt bti laikoma tik tokia teisin pagalba, kuri leist pagalbos gavjui tinkamai gyvendinti teis kreiptis teism. Taigi teisin pagalba, manytume, turt bti teikiama tiek atliekant ikiteisminius veiksmus siekiant taikos sutarties iki teisminio nagrinjimo pradios, tiek kreipiantis teism dl bylos iklimo ir utikrinant atstovavim teisme bei pagalb atleidiant nuo bylinjimosi ilaid atlyginimo. Valstybins teisins pagalbos teikimas turi bti garantuotas ne tik pirmosios, bet ir apeliacins bei kasacins instancijos teisme. Antrins teisins pagalbos ilaidas sudaro ilaidos nuo kuri mokjimo pareikjas yra atleidiamas, tai yra: bylinjimosi ilaidos bylose, inagrintose civilinio proceso tvarka, ilaidos, susiju sios su gynyba ir atstovavimu nagrinjant bylas (skaitant apeliacine ir kasacine tvarka nagrinjamas bylas, nesvarbu, kas jas pradeda), taip pat vykdymo ilaidos, ilaidos, susijusios su procesini dokument rengimu ir rodym rinkimu, su atstovavimu iankstinio gino sprendimo ne teisme atveju, jeigu toki tvark nustato statymai ar teismo sprendimas. valstybs garantuojamos teisins pagalbos ilaidas netraukiamas ilaid, kurias teismas priteisia i pralaimjusios alies aliai, kurios naudai priimtas sprendimas, atlyginimas, taip pat skolininko patirtos vykdymo procese ilaidos (Teisins pagalbos statymo 14 straipsnio 7 dalis). CPK 88 straipsnyje pateiktas ilaid, susijusi su bylos nagrinjimu, sraas nra baigtinis. alims gali atsirasti vairiausi papildom ilaid, kylani dl dalyvavimo procese. io straipsnio 1 d. 8 p. numato, kad prie ilaid, susijusi su bylos nagrinjimu, priskiriamos kitos btinos ir pagrstos ilaidos. Tiek ruoiantis bylos nagrinjimui, tiek nagrinjant byl alys gali patirti vairiausi ilaid, kuri nemanoma ar net nebtina numatyti statyme, nes statymas skirtas bendroms taisyklms tvirtinti, o ne visoms manomoms gyvenimo situacijoms aprayti. Taigi pagal CPK 88 straipsn kitomis btinomis ir pagrstomis ilaidomis gali bti laikomos vairios ilaidos, nenumatytos CPK 88 straipsnio 1 dalies 1-7 punktuose. Svarbiausia, kad tos ilaidos bt racionalios ir pagrstos raytiniais rodymais. Ar konkreios ilaidos gali bti priskirtos prie ilaid, susijusi su bylos nagrinjimu, kiekvienu konkreiu atveju sprendia teismas. Civilinje byloje teisj kolegija sprend klausim dl ilaid teisinei pagalbai apmokti atlyginimo. Teismas konstatavo, kad pagal CPK 88 str 1 d. 8 p. kaip bylinjimosi ilaidos gali bti priteisiamos ilaidos, susijusios su bylos nagrinjimu, teismo nustatytos atlyginti pagal btinumo ir pagrstumo kriterijus. Ar turtos ilaidos yra btinos, sprendiama pagal tai, kad asmuo neivengiamai turjo ilaid ryium su bylinjimusi. Ar patirtos ilaidos pagrstos - asmens, praanio jas priteisti, rodinjimo ir teismo vertinimo dalykas LAT CBS teisj kolegija, priimdama galutin sprendim ilaid, susijusi su bylos nagrinjimu, priteisimo atveju individualioje byloje, atkreip dmes kelias reikmingas faktines aplinkybes: 1) aliai byloje atstovavo asmuo, kurio pareigos susijusios su tokio pobdio veikla (bendrijos pirmininkas); 2) atstovas u savo funkcij vykdym (galima teigti, kad jos apima ir atstovavim aliai teismo procese) gauna pajamas, kurias i esms gaut ir tokiu atveju, jei nebt kils ginas tarp ali; 3) vien ta aplinkyb, kad tokiam asmeniui buvo mokamos papildomos los, i esms nereikia, kad jos buvo btinos arba neivengiamos atitinkamam procesiniam tikslui pasiekti. 11.4. Bylinjimosi ilaid paskirstymas alims ir j atlyginimas valstybei Teismo veikla paskirstant bylinjimosi ilaid sumokjimo nat vadinama bylinjimosi ilaid paskirstymu. Bylinjimosi ilaid paskirstymo institutas skirtas reglamentuoti: - vidiniams teisiniams santykiams, susiklostantiems tarp byloje dalyvaujani asmen (CPK 93-95 str, 98 str); - ioriniams teisiniams santykiams, susiklostantiems tarp byloje dalyvaujani asmen ir valstybs (CPK 96 str). Bylinjimosi ilaid atlyginimas valstybei tampa bylinjimosi ilaid paskirstymo dalimi, jei susiklosto papildomos aplinkybs, susijusios su vienos ar abiej ali atleidimu nuo bylinjimosi ilaid mokjimo. 11.4.1. Pagrindinis bylinjimosi ilaid paskirstymo principas

Pagrindinis bylinjimosi ilaid paskirstymo principas yra tvirtintas CPK 93 str. 1 d.: aliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turtas bylinjimosi ilaidas teismas priteisia i antrosios alies, nors i ir bt atleista nuo bylinjimosi ilaid mokjimo valstybs biudet". Taigi bylinjimosi ilaidos paskirstomos pagal princip pralaimjs moka". Laimjusioji alis faktikai atgauna visas turtas ilaidas ar patirtus nuostolius, susijusius su bylos nagrinjimu teisme, iskyrus tam tikrus atvejus, kai ilaidos yra nebtinos ir nepagrstos, ir kai advokato ilaidos, jei jos nra pakankamai protingos, atlyginamos ne visikai. Tokia bylinjimosi ilaid paskirstymo proceso alims taisykl utikrina, kad laimjusiai byl aliai bus kompensuotos jos savo civilini teisi gynybai ileistos los. Be to, taisykl, pagal kuri pralaimjusi byl alis turi padengti ne tik savo, bet ir kitos alies turtas bylinjimosi ilaidas, saugo nuo nepagrst iekini ar atsikirtim iekinius pareikimo ir skatina siekti atkurti taik tarp ali alternatyviais neteisminiais bdais. Nors CPK 93 straipsnyje kalbama tik apie bylinjimosi ilaid paskirstym tarp ali, taiau sistemikai aikinant CPK nuostatas ios nuostatos turi bti taikomos ir treiojo asmens, pareikianio sava rankikus reikalavimus, atvilgiu, nes pagal CPK 46 str. 2 d. treiasis asmuo su savarankikais reikalavimais turi visas alies teises ir pareigas. CPK 47 str 2 d. numato, kad tretieji asmenys, nepareikiantys savarankik reikalavim, turi alies procesines teises ir pa reigas (iskyrus konkreiai nurodytas CPK 47 straipsnio 2 dalyje, tarp kuri nra paminta teis gauti turt bylinjimosi ilaid atlyginim). Todl bylinjimosi ilaidos gali bti priteisiamos ir treiajam asmeniui, nepareikusiam savarankik reikalavim, jei teismo sprendimas priimtas alies, kurios interesus jis gyn, naudai. Tam tikrais atvejais gali bti pareikalauta, kad bylinjimosi ilaidas sumokt tretysis asmuo, pareiks savarankikus reikalavimus. Paprasiausiais bylinjimosi ilaid paskirstymo atvejais taisykl pralaimjs moka" taikoma taip: iekin patenkinus, visos iekovo turtos bylinjimosi ilaidos priteisiamos i atsakovo; - iekin atmetus, visos atsakovo turtos ilaidos priteisiamos i iekovo. CPK reglamentuoja ne visus su bylinjimosi ilaid paskirstymu susijusius klausimus. Situacijose, kuri CPK nereglamentuoja, dl bylinjimosi ilaid paskirstymo sprendiama vadovaujantis tiek su bylinjimosi ilaid atlyginimu susijusiais principais, tiek bendraisiais siningumo, protingumo, teisingumo principais (CPK 3 straipsnio 1 dalis). 11.4.2. Bylinjimosi ilaid paskirstymas, kai iekinys patenkinamas i dalies Teis i kitos alies gauti savo ilaid atlyginim turi tik tokia proceso alis, kurios naudai priimtas teismo sprendimas. Kai iekinys patenkinamas i dalies, ne visada galima tiksliai pasakyti, kurios alies naudai jis yra priimtas, nes dalis iekovo reikalavim bna atmesti. Todl tuo atveju, kai teismo sprendimu patenkinami ne visi iekinio reikala vimai, teismas, vadovaudamasis CPK normomis ir protingumo bei teisingumo kriterijais, turi vertinti, kokios apimties iekovo naudai yra priimtas teismo sprendimas, ir atitinkamai nusprsti, kokia iekovo patirt bylinjimosi ilaid dalis turi bti jam atlyginta. Pagal CPK 93 str 2 d. numatyt speciali bylinjimosi ilaid paskirstymo (proporcingumo) taisykl be atskiro ali praymo priteisiamos ios bylinjimosi ilaidos: - iekovui - proporcingai teismo patenkint reikalavim daliai; atsakovui - proporcingai teismo atmest iekinio reikalavim daliai. Kitaip tariant, paskirstant bylinjimosi ilaidas atsivelgiama vis patenkint (atmest) reikalavim ir vis pareikt reikalavim verts santyk. Proporcingumo kriterijus taikomas ir yminiam mokesiui, kur alys moka paduodamos apeliacinius ir kasacinius skundus bei praymus dl proceso atnaujinimo (CPK 93 str 3 d). 11.4.3. Bylinjimosi ilaid paskirstymas, kai iekinio atsisakoma ar sudaroma taikos sutartis Dispozityvumo principas civiliniame procese lemia tai, kad bet kurioje proceso stadijoje iekovas turi teis ratu ar odiu pareikti teismui, kad jis atsisako iekinio (CPK 140 str 1 d). Tokiu atveju teismas priima nutart priimti iekinio atsisakym ir nutraukia byl. Kadangi iekinio atsisakymas reikia materialiojo teisinio reikalavimo atsisakym ne tik konkreiame tuo metu vykstaniame procese, bet ir ateityje, teismas privalo iaikinti iekovui procesinius iekinio atsi sakymo padarinius. Vienas i toki padarini yra tvirtintas CPK 94 str 1 d., kurioje numatyta, kaip paskirstomos bylinjimosi ilaidos iekovui atsisakius iekinio. Priklausomai nuo to, kodl atsisakoma iekinio, iekovui gali kilti dvejop padarini: 1) jeigu iekovas atsisako iekinio dl to, kad pareikus iekin a tsakovas iekovo reikalavimus patenkino, tai iekovo praymu teismas priteisia jam turtas bylinjimosi ilaidas (tiek ymin mokest, tiek ilaidas, susijusias su bylos nagrinjimu) i atsakovo; 2) jeigu iekovas atsisako iekinio dl kit prieasi, tai atsako vas jo turt ilaid neatlygina (CPK 94 str 1 d.). Iekovui atsisakius tik dalies reikalavim, sprendiama laikantis toki pai taisykli. Dispozityvumo principas lemia ir procesin ali teis bet kurioje civilinio proceso stadijoje sudaryti taikos sutart (CPK 140 str 3 d). Nutartyje, kuria teismas tvirtina taikos sutart, btina nurody ti ir tokios sutarties slygas. Joje alys turt paios aptarti ir bylinjimosi ilaid paskirstymo klausimus. To nepadarius, bylinjimosi ilaidas paskirsto teismas, remdamasis bendrosiomis bylinjimosi ilaid paskirstymo taisyklmis (CPK 94 str 2 d). Kaip jau minta, skatinant taikiai sprsti ginus, iekovui atsisakius pareikto iekinio arba alims sudarius taikos sutart, atitinkamai aliai grinama 75 procentai sumokto yminio mokesio sumos (CPK 87 str 2 d).

11.4.4. Bylinjimosi ilaid paskirstymas,kai byla baigiama be teismo sprendimo Kai byla baigiama be teismo sprendimo, bendroji taisykl pralaimjs moka" negali bti pritaikyta, nes nra nei laimjusios, nei pralaimjusios alies. CPK 139 straipsnio 1 dalis numato, kad iki iekinio nuorao isiuntimo atsakovui iekovas turi teis atsiimti iekin. Atsiimti iekin vliau, kai iekovas apie pareikt reikalavim jau buvo informuotas (jam buvo isistas iekinio nuoraas),iekovas gali tik turdamas atsakovo sutikim iam veiksmui (CPK 139 str 2 d). Iekinio atsimimas forminamas teismo nutartimi, kuria iekinys paliekamas nenagrintas. CPK nepateikia aikaus atsakymo, kaip turi bti paskirstomos bylinjimosi ilaidos, jei iekinys paliekamas nenagrintas. Teism praktikoje gali bti ir bna vairi procesini situacij, kai nra lengva rasti tinkamiausi sprendim. Vadovaudamasis teisingumo, protingumo, lygiateisikumo ir draudimo piktnaudiauti procesinmis teismis principais teismas, dl iekovo kalts iekin palikdamas nenagrint, manytume, turt pareigoti iekov padengti atsakovo bylinjimosi ilaidas. Iekovo turtos ilaidos, susijusios su bylos nagrinjimu, jam neatlyginamos (CPK 3 str 5 d, 92 str, 94 str 1 d). Teismo turtos bylinjimosi ilaidos, iiekomos i iekin atsimusio iekovo (CPK 3 str 5 d). I iekin atsimusio iekovo taip pat iiekomos ir atsakovo turtos bylinjimosi ilaidos, esant atsakovo pareikimui (CPK 3 str 5 d 87 str 1 d 2 p). Bylinjimosi ilaid klausimas gali bti sprendiamas ta paia nutartimi, kuria forminamas iekinio atsimimas. Taigi nors nra priimamas sprendimas dl reikalavim i esms, taiau iekovas, netinkamai pasinaudojs teise teismin gynyb, turi atlyginti atsakovui jo turtas bylinjimosi ilaidas, atsiradusias atsakovui dl iekovo veiksm. Tokia paia taisykle reikt vadovautis ir tada, kai teismas nutraukia byl.

11.4.5. Bylinjimosi ilaid paskirstymas esant asmen daugetui Laimjusiai aliai turi bti atlyginamos jos turtos ilaidos, susijusios su bylinjimusi teisme, kurias jis patyr siekdamas apginti paeist teis. Kaip turi bti atlyginamos bylinjimosi ilaidos, jeigu byl pralaimjo arba laimjo kelios alys, CPK aikiai nenurodo. Darytina ivada, kad byl laimjus ar pralaimjus keliems proceso dalyviams, bylinjimosi ilaidos jiems turi bti paskirstomos remiantis dalins atsakomybs principu, t.y. patenkinus iekin bylinjimosi ilaidos turi bti paskirstomos po lygiai visiems atsakovams. Tam tikrais atvejais, paaikjus, kad u veiksmus, lmusius iekovo teisi paeidimus, atsakingas tik vienas i atsakov, bylinjimosi ilaidos iekovo naudai gali bti priteisiamos tik i atsakovo. Teiss literatroje atkreipiamas dmesys, jog tai rodo, kad Lietuvos teismai praktikoje remiasi prieasties teorija, pagal kuri paskirstant bylinjimosi ilaidas lemiam reikm turi ne galutinis proceso rezultatas, o procesinis ali elgesys, t.y. vertinamas bylinjimosi ilaid susidarymo prieastingumas, ar apdairiai ir rpestingai elgsi alys, atlikdamos procesinius veiksmus, skaitant iekinio padavim ir iekovo reikalavim uginijim iki jo kreipimosi teism. CPK 93 straipsnio 4 dalis nustato, kad apeliacins ar kasacins instancijos teismas, pakeiiantis teismo sprendim arba priimdamas nauj sprendim, pakeiia ir bylinjimosi ilaid paskirstym. Todl u bylinjimosi ilaidas atsakingus asmenis reikia nustatyti kiekvienoje proceso stadijoje. Pavyzdiui, jei apeliacin skund dl sprendimo, kuriuo patenkintas iekinys, padav ir prijo prisidjo tik keli atsakovai i daugelio ir tas skundas buvo atmestas, tai atsakingais u iekovo bylinjimosi ilaidas apeliacins instancijos teisme turt bti laikomi ne visi, o tik apeliacin skund padav ir prijo prisidj, t. y. iekovui sukl papildom bylinjimosi ilaid atsakovai. Prie skundo neprisidj ir jo nepalaik atsakovai paprastai turi bti atleidiami nuo papildom bylinjimosi ilaid, susidariusi apeliacinio proceso metu, atlyginimo. 11.4.6. Bylinjimosi ilaid paskirstymas ypatingosios teisenos bylose Paprastai ypatingosios teisenos tvarka nagrinjamose bylose kiekvienas byloje dalyvaujantis asmuo pats atsako u savo ilaidas ir bylinjimosi ilaidos nra atlyginamos (CPK 443 str 6 d). Teiss literatroje nurodoma, kad principas, jog teismo ilaidos byloje dalyvaujantiems asmenims nra atlyginamos, visikai atitinka pai ypa tingosios teisenos byl, kur paprastai nra prieing interes, o pagrindinis tikslas - administruoti materialiosios teiss normas, esm. Jeigu byloje neegzistuoja alys su prieingais interesais, tai priteisiant bylinjimosi ilaidas negalima remtis nuostatomis, reglamentuojaniomis bylinjimosi ilaid atlyginim aliai, kurios naudai priimtas sprendimas. Jei ypatingosios teisenos tvarka nagrinjamoje byloje dalyvaujani asmen suinteresuotumas bylos baigtimi yra skirtingas arba j interesai prieingi, turtas bylinjimosi ilaidas teismas gali paskirstyti proporcingai arba j atlyginim priteisti i byloje dalyvavusio asmens, kurio pareikimas atmestas (CPK 443 str 6 d).

11.4.7. Bylinjimosi ilaid paskirstymas nustaius, kad alis piktnaudiavo procesu CPK 7 str, tvirtinanio proceso koncentracijos ir ekonomikumo princip, 2 d. numato, kad dalyvaujantys byloje asmenys privalo siningai naudotis ir nepiktnaudiauti jiems priklausaniomis pro cesinmis teismis, rpintis greitu bylos inagrinjimu. Paeidusi i bendr vis dalyvaujani asmen procesin pareig, alis patiria nei giam procesini padarini, kartais net sankcijas, tvirtintas, pavyzdiui, CPK 95 str, numataniame bylinjimosi ilaid paskirstymo ypatumus piktnaudiavimo procesinmis teismis atveju: alis, kuri nesiningai pareik nepagrst iekin (apeliacin, kasacin skund) arba smoningai veik prie teising ir greit bylos inagrinjim ir isprendim, gali bti teismo pareigota atlyginti kitai aliai jos patirtus nuostolius". i nuostat papildo ir CPK 440 str, reglamentuojantis aikiai nepagrsto pareikimo bylose dl teismo sakymo idavimo pateikimo padarinius; jame tvirtinta, kad asmuo, nesiningai pareiks aikiai nepagrst kreditoriaus reikalavim, gali bti parei gotas atlyginti dl nesiningo reikalavimo pareikimo kit asmen patirtus nuostolius.

Remiantis CPK 95 straipsnio 1 dalimi ir CPK 440 straipsniu, piktnaudiavimu procesu laikoma: - nesiningas nepagrsto iekinio padavimas; - nesiningas nepagrsto apeliacinio ar kasacinio skundo padavimas; - nesiningas aikiai nepagrsto kreditoriaus reikalavimo padavimas; - kiti atvejai, kai alis smoningai veik prie teising ir greit bylos inagrinjim ir isprendim. Taigi CPK nepateikia baigtinio srao atvej ar poymi, kuriuos nustaius galima pripainti, kad asmuo piktnaudiavo procesu. Piktnaudiavimu procesu gali bti laikomi visi smoningi nesiningi proceso alies veiksmai, kai teis kreiptis teism ar kitos procesins teiss gyvendinamos ne pagal j paskirt. Remiantis CK pateikta piktnaudiavimo savo teise svoka (CK 1.137 straipsnis), piktnaudiavimas procesu gali bti konstatuotas visais atvejais, kai procesins tei ss gyvendinamos tokiu bdu ir priemonmis, kurios be teisinio pagrindo paeidia arba suvaro kit asmen teises ar statymo saugomus interesus, daro al kitiems asmenims arba prietarauja subjektins teiss paskiriai. Todl, nors atskirai nenurodyta, piktnaudiavimu procesu plaija prasme gali bti pripainti ir tokie nesiningi veiksmai: - nepagrsto iekinio dokumentiniame procese padavimas; - nepagrsto praymo dl proceso atnaujinimo padavimas; - nepagrsto praymo ypatingosios teisenos bylose padavimas ir kt. CPK nustato, kad motyvuotas praymas dl nuostoli atlyginimo gali bti paduotas iki bylos inagrinjimo i esms (CPK 95 str 1 d). Taigi piktnaudiavimo procesu fakt teismas gali konstatuoti tik esant vieno i byloje dalyvaujani asmen praymui, bet ne savo iniciatyva. Tok aikinim suponuoja dispozityvumo principo taikymas: alis turi teis laisvai disponuoti jai priklausaniomis procesinmis teismis (CPK 13 str). Nustats, kad alis piktnaudiavo savo procesinmis teismis, teismas turi teis ex officio paskirti piktnaudiavusiam asmeniui iki dvideimties tkstani baud.

Atkreiptinas dmesys, kad pagal CPK 95 str 1 d procesu piktnaudiavusi alis turi atlyginti kitai aliai ne tik jos turtas bylinjimosi ilaidas, bet ir turtus nuostolius, pavyzdiui, dl laikinj apsaugos priemoni taikymo, negauto atlyginimo ir kit pajam ir pan.,taiau tik tiek, kiek t nuostoli nepadengia bylinjimosi ilaid atly ginimas. Taiau tai, kad viena alis piktnaudiavo procesu, dar nereikia, kad kita alis gali i to pasipelnyti ir prayti atlyginti nebtinas ar nepagrstai dideles ilaidas. Kadangi kiekvienos i ali pareiga yra siningai naudotis savo procesinmis teismis, turi bti atlygintos tik tikrai btinos ir protingos ilaidos. Siekdamas nubausti procesu piktnaudiavusi al, teismas gali paskirti jai baud, kuri bus iiekoma valstybs biudet, o ne nepagrstai praturtins kit al, nes nepagrstai dideli ilaid kompensavimo praymas taip pat yra piktnaudiavimas savo procesinmis teismis.

11.4.8. Bylinjimosi ilaid atlyginimo sumainimas Tam tikrais atvejais CPK numato, kad nukrypstant nuo bendrj ilaid paskirstymo taisykli atlyginamos ne visos bylinjimosi ilaidos, o tik dalis j. Tai gali lemti vairs veiksniai. Bylinjimosi ilaid atlyginimas, ko gero, gali bti sumaintas ne kaip sankcija u tai, kad alis naudojasi procesinmis teismis netinkamai, bet u tai, kad ji, naudodamasi statymo suteikiamomis galimybmis, pasirenka netinkamiausi i jai suteikt variant, t. y. naudojasi ne ta priemone, kuria i ties bt parankiausia naudotis, atsivelgiant proceso operatyvumo ir koncentruotumo principus. Kita vertus, remiantis dispozityvumo principu alis turi teis savo iniciatyva pasirinkti, kokiu i statymo jai suteikt bd ji nori ginti savo paeist teis. Taiau pasirinkusi bendrj gino teisen alis gali neatgauti vis patirt bylinjimosi ilaid net ir tuo atveju, jei jos pareiktas reikalavimas visikai patenkinamas. Kitas atvejis, kai teismas turi teis sumainti bylinjimosi ilaid atlyginim, numatytas CPK 90 str 4 dalyje. Joje tvirtinta, kad aliai, kurios iniciatyva ikviestas liudytojas dav neturinius reikms bylai parodymus, ilaidos, turtos dl jo ikvietimo, i kitos alies nra priteisiamos. Taigi, ilaidos, sukeltos ali neprotingais ar nesiningais veiksmais, nra atlyginamos. Lietuvos Aukiausiojo Teismo Civilini byl skyriaus praktikoje pastebima tendencija aikinti teiss normas taip, kad patirt bylinjimosi ilaid priteisimas aliai, kurios naudai yra priimtas sprendimas, gali bti sumaintas ir atsivelgiant kitos alies materialin padt, jos siningum, gino pobd bei kitas svarbias aplinkybes. 11.4.9. Bylinjimosi ilaid atlyginimas valstybei Valstyb gali perimti su bylinjimosi ilaidomis susijusius reikalavimus, jei byl laimjusi alis: - buvo visikai atleista nuo bylinjimosi ilaid mokjimo; - buvo i dalies atleista nuo bylinjimosi ilaid mokjimo; - nebuvo sumokjusi ilaid avansu. Valstyb perima tokius reikalavimus ir tuo atveju, kai patenkinamas iekinys, kuris buvo pareiktas ginant viej interes, valstybs arba savivaldybs interes (CPK 49 str, CPK 93 str 1 d 5 p). Jei tokia byla buvo pralaimta, pavyzdiui, ginant viej interes prokuroro pareiktas iekinys buvo atmestas, tai bylinjimosi ilaidas kitai aliai atlygina valstyb. Taigi jei nuo bylinjimosi ilaid mokjimo atleistas iekovas: - visikai patenkinus iekin atsakovas atlygina valstybei visas bylinjimosi ilaidas, kurias bt reikj mokti iekovui,

jei jis nebt atleistas nuo j mokjimo; i dalies patenkinus iekin atsakovas atlygina valstybei bylinjimosi ilaidas proporcingai patenkint reikalavim daliai (CPK 96 straipsnio 1 dalis); - jei iekinys atmestas, valstybs bylinjimosi ilaidos apmokamos i valstybs biudeto l arba, jei yra keletas iekov, tai atlygina tik tas iekovas, kuris nuo bylinjimosi ilaid nra atleistas (CPK 96 straipsnio 2 dalis). Analogikai bylinjimosi ilaid atlyginimo klausimas sprendiamas, kai byla nutraukiama iekovui atsisakius iekinio ar sudarius taikos sutart. Jei nuo bylinjimosi ilaid mokjimo atleistas atsakovas: - atmetus iekin, tuo atveju, kai iekovui yminio mokesio sumokjimas buvo atidtas, bylinjimosi ilaidas valstybei atlygina iekovas; - patenkinus iekin i dalies, iekovas atlygina valstybei bylinjimosi ilaidas proporcingai patenkint reikalavim daliai (jam turi bti grinta dalis sumokto yminio mokesio) 11.4.10. Bylinjimosi ilaid paskirstymo procedriniai klausimai Bylinjimosi ilaid paskirstymas nurodomas teismo sprendimo rezo liucinje dalyje (CPK 270 str 5 d 3 p). klausim teismas turi isprsti ex officio. Jeigu sprendime bylinjimosi ilaid klausimas nebuvo isprstas, byloje sprendim prims teismas savo iniciatyva arba byloje dalyvaujani asmen praymu dl bylinjimo si ilaid paskirstymo gali priimti papildom sprendim (CPK 277 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Jeigu sprendimas nebuvo priimtas (iekovui atsisakius iekinio ir kitais atvejais, kai byla neisprendiama i esms), bylinjimosi ilaid paskirstymo klausim teismas isprendia nutartimi. Dl ios nu tarties gali bti duodamas atskirasis skundas (CPK 100 str 1 d). Atskirj skund dl teismo nutarties, kuria nurodyta sumok ti ymin mokest arba mokjim atidti, gali paduoti tik asmenys, dl kuri i teismo nutartis yra priimta (CPK 100 str 2 d). Teismo sprendime nurodyt bylinjimosi ilaid paskirstym galima sksti paduodant apeliacin ar kasacin skund. Atkreiptinas dmesys, kad jei nra leistina apeliacija dl materialiojo teisinio reikalavimo, tai neleistina ir apeliacija dl toje byloje isprsto bylinjimosi ilaid pa skirstymo klausimo. LAT CBS teisj kolegija 2004 m. birelio 10 d. konsultacijoje iaikino: reikalavimai dl bylinjimosi ilaid atsiran da dl civilins bylos nagrinjimo ir yra neatsiejamai susij su nagri njama byla. Taigi tokie reikalavimai yra procesinio, bet ne materialiojo teisinio pobdio. Procesinio teisinio pobdio reikalavimai, taigi ir reikalavimai dl bylinjimosi ilaid, yra ne savarankiki, o papildomi, ivestiniai i pagrindini, t. y. i gino alies teisme pareikt ir civilinje byloje nagrinjam materialij teisini reikalavim. Todl tuo atveju, kai pagal CPK 303 str 1 dal yra negalima apeliacija dl pirmosios instancijos teismo sprendimo dalies, kuria isprsti materia lieji teisiniai reikalavimai, apeliacija taip pat negalima ir dl tos spren dimo dalies, kuria isprsti i materialij teisini reikalavim kil papildomi reikalavimai dl bylinjimosi ilaid, nepriklausomai nuo gin ijamos toki ilaid sumos (CPK 3 straipsnio 6 dalis). 11.5. Ustato samprata ir paskirtis Viena i 2002 m. CPK naujovi yra ustato instituto vedimas. Jo atsiradim Lietuvos civilinio proceso teisje lm siekis utikrinti operatyv procesini veiksm atlikim bei ukirsti keli piktnaudiavimui teise ir smoningam bylos vilkinimui. CPK 101 str numato, kad io kodekso numatytais atvejais teismas, siekdamas utikrinti procesini veiksm atlikim arba galim nuostoli padengim, motyvuota nutartimi dalyvaujant byloje asmen ar kit asmen, praant atlikti tam tikr procesin veiksm, gali pareigoti teismui mokti nustatyto dydio pinigin ustat. Taigi ustato paskirtis yra dvejopa: 1. iuo institutu siekiama utikrinti procesini veiksm atlikim. (CPK 77str). Utikrindamas procesini veiksm atlikim ustatas atlieka ir prevencin spjamj funkcij, nes ukerta keli nepagrstiems byloje dalyvaujani asmen praymams. Kita ustato funkcija yra bylinjimosi ilaid atlyginimo utikrinimas (CPK 90 str). Prayti pateikti ustat bylinjimosi ilaid atlyginimui utikrinti alis gali ne vliau kaip pirmojo procesinio veiksmo atlikimo metu.

2.

Atkreiptinas dmesys, kad nors CPK 101 straipsnis tvirtina teismo teis nurodyti sumokti ustat, taiau esant CPK 794 straipsnio 1 dalyje numatytoms aplinkybms teismas privalo pareigoti iekov pateikti ustat. Tai iimtis i bendrosios taisykls, pagal kuri teismas turi teis savo nuoira sprsti, ar reikalauti pateikti ustat. Taigi civilinio proceso teisje ustatu vadinama pinig suma, kuri teismo nurodymu, siekiant utikrinti procesini veiksm atlikim arba bsim bylinjimosi ilaid atlyginim, privalo mokti viena i ali. Teismo nurodymo neti ustat nevykdiusiai aliai gali bti taikomos procesins sankcijos: teismas gali atsisakyti atlikti procesinius veiksmus, kuri utikrinim alis privaljo garantuoti ustatu (CPK 101 straipsnio 3 dalis). Vadinamosiose nedispozityviose bylose, kuriose svarbu utikrinti vieojo intereso apsaug (eimos, darbo, ypa tingosios teisenos bylose), aliai nesumokjus ustato teismas neturt kategorikai atsisakyti atlikti ustatu utikrintin procesini veiksm. Tokiais atvejais i veiksm atlikimo ilaidos turt bti apmokamos i valstybs biudeto, o vliau priteistinos i alies, kuriai, remiantis bendrosiomis bylinjimosi ilaid paskirstymo taisyklmis, tenka pareiga padengti bylinjimosi ilaidas.

Ustato paskyrimo klausim teismas sprendia dalyvaujanio byloje asmens ar kito asmens praymu arba savo iniciatyva. Paskirtas ustatas gali bti sumokamas teismo depozitin sskait. Neatlikus procesini veiksm, kuriems utikrinti yra paskiriamas ustatas, jis atitenka valstybei (CPK 101 straipsnio 2, 3 dalys). Atlikus ustatu utikrintus procesinius veiksmus, ustatas grinamas j sumokjusiam asmeniui. Atkreiptinas dmesys, kad pareigoti mokti ustat teismas gali tik CPK konkreiai numatytais atvejais (CPK 77 straipsnio 1 dalis; CPK 223 straipsnio 3 dalis ir kt.). Teiss literatroje nurodoma, kad tam tikru atvilgiu prie ustato galima priskirti ir CPK 147 str tvirtint atsakovo nuostoli, galim dl laikinj apsaugos priemoni taikymo, atlyginimo utikrinim. Numatyta, kad iki iekinio pareikimo teisme dienos praydamas taikyti laikinsias apsaugos priemones asmuo turi 1.5. sumokti pus statyme numatyto yminio mokesio, kuris nepareikus iekinio negrinamas, iskyrus atvejus, kai iekinys nepareikiamas be suinteresuoto asmens kalts (CPK 148 straipsnio 2 dalis). Vis dlto nurodytos sumos ustatu galt bti laikomos tik labai slygikai; vis pirma apie CPK 147 straipsnyje nurodytas sumas nra usimenama ustat reglamentuojaniame CPK IX skyriuje. Be to, jei ias sumas laikytume ustatu, tai atsakovo nuostoli, galim dl laikinj apsaugos priemoni taikymo, atlyginimui turtume taikyti bendrsias ustatui skirto CPK IX skyriaus nuostatas, pagal kurias ustato dydis negali viryti vieno imto tkstani lit. Taiau realiai nuostoli atlyginim utikrinti btinos sumos dydis turi bti nustatomas atsivelgiant tiek iekinio sum, tiek preliminar galim nuostoli dyd, todl teismas savo nuoira turi teis pareikalauti ir ymiai didesni pinigini sum, jei tai btina dl proporcingumo ir lygiateisikumo princip. Teism praktika, pagal kuri atsakovo nuostoli, galim dl laikinj apsaugos priemoni taikymo, atlyginimo utikrinimui kartais pareikalaujama daug didesni sum nei nurodyta CPK 102 straipsnio 3 dalyje. Ustato skyrimo klausim sprendia teismas savo iniciatyva arba byloje dalyvaujanio ar kito asmens praymu. Teismas nustato ustato dyd atsivelgdamas galimas atsakovo bylinjimosi ilaidas ir siekdamas, kad nustatytas ustato dydis neukirst kelio iekovui pasinaudoti teise teismin gynyb. Kadangi nepagrstai paskirtas arba nustatytas pernelyg didelis ustatas gali tapti klitimi tam tikroms procesinms teisms gyvendinti, statymo yra numatytos apsaugins normos, turinios utikrinti optimal ustato dydio parinkim. Vis pirma bendrasis ustato dydio nustatymo principas yra tvirtintas CPK 102 straipsnio 3 dalyje, pagal kuri ustato dydis turi atitikti atliekamo procesinio veiksmo pobd. Taigi skiriant ustat svarbu: vadovautis ekonomikumo principu ir paskirti j tok, kad jis i esms nebt didesnis u utikrinamo procesinio veiksmo atlikimo vert. Nustatant ustat btina atsivelgti asmens, kuris pareigojamas, turtin padt (CPK 102 straipsnio 2 dalis).

Be to, nustatyta auktutin riba, kurios ustatas negali viryti - vienas imtas tkstani lit (CPK 102 str 3 d). Tam tikriems atvejams CPK yra nustats ir maesn auktutin rib: CPK 77 str numato, kad svarstant procesinio termino pratsimo klausim teismas gali pareikalauti sumokti tik iki 1 000 lit dydio ustat. Tam tikra garantija, palengvinanti ustat turinio mokti asmens padt, yra ir tai, kad teismas turi nustatyti ne maesn nei trij dien termin ustatui mokti (CPK 102 str 3 d.). is terminas turi bti protingas, kad juo nebt ukirstas kelias pasinaudoti teise teismin gynyb. Usienio valstybi asmenims ir asmenims be pilietybs praleidus termin (jis trumpesnis nei Lietuvos asmenims - ne ilgiau kaip trys dienos) sumokti ustat, iekinys paliekamas nenagrintas (CPK 795 str 1 d). Tai gana grieta procesin priemon. Be to, ia norma tvirtinamas nelygus Lietuvos piliei ir kit valstybi asmen statusas, kur vargu ar galima pateisinti tuo, kad kit valstybi asmen dalyvavimas suponuoja tikimyb, kad galimos didels bylinjimosi ilaidos. Asmuo, nesutinkantis su tuo, kad jam paskirta mokti ustat, ar nesutinkantis su paskirto mokti ustato dydiu, turi teis apsksti nutart skirti ustat, pateikdamas atskirj skund (102 str. 4 dalis). 12 tema. PROCESINIAI DOKUMENTAI IR J TEIKIMAS Procesiniai dokumentai (toliau pd) tai materiali ini altinis, kuriuose ufiksuota vairi teisikai reikminga ir su civiliniu procesu konkreioje byloje susijusi informacija. Pd yra ireikiama byloje dalyvaujmani asmen ir teismo valia, pozicijos, nuomon, apsikeiiama informacija, inicijuojamas, ubaigiamas procesas ar daroma taka jo eigai, gyvendinamos byloje dalyvaujani asmen procesins teiss ir pareigos. Pd pagal juos sukrusi subjekt skirstomi : dalyvaujani byloje asmen pd ( ali pd ir kt byloje dalyvaujani asmen pd) juos eina iekiniai, atsiliepimai iekinius ir prieiekinius, dublikai, triplikai, atskirieji skundai, apeliaciniai ir kasaciniai skaundai, kt raytinio proceso metu i dalyvaujani asmen gauti praymai, reikalavimai, paaikinimai ir t.t. teismo pd juos eina teismo sprendimai, sakymai, nutartys, rezoliucijos, aukimai, praneimai, teismo posdio protokolai. Pagal atliekamas funkcijas dalyvaujani byloje asmen pd civiliame procese skirstomi : paruoiamuosius pd, kuriais siekiama pasirengti odiniam bylos nagrinjimui pd, skatinanius teism atlikti tam tikrus procesinius veiksmus (iekinio atsisakymas, apeliacinio skundo padavimas ir t.t.) informaciniai pd, kuriais pateikiami tam tikri praneimai teismui ir dba. Pagal form pd skirstomi : - paprastos raytins formos pd - elektonins formos dokumentus Pd turi atitikti bendruosius turinio ir formos reikalavimus nurodytus CPK 111str be to kiekviename pd turi bti nurodyta: a) teismo, kuriam paduotas pd pavadinimas

b) dba procesin padtis, vardas, pavard, asmens kodas, gyvenamoji vieta ir kt btina informacija c) pd pobdis ir dalykas nurodoma koks tiksliai paduotas dokumentas ir suformuluojama ko siekiama d) aplinkybs, rodanios pd turin e) priedai f) pd paduodanio asmens paraas ir suraymo data Paduodami teismui dokument originalai bei tiek j nuora, kad po vien tekt prieingai aliai ir tretiesiems asmenims. Jei pd suraytas usienio kalba, turi bti jo vertimas. Teismas nutartimi turi paskirti termin trkumams alinti ne maesn kaip 7d. Teismas turi pareig nurodyti konkreius pd trkumus ir kokiu bdu jie privalo bti paalinti. Jei trkumai laiku paalinami laikoma, kad dokumentas paduotas pradinio jo pateikimo teismui dien. Pd grinami trkumams paalinti tik kai tie trkumai yra esminiai, o ne formals, todl dl gramatini klaid ar neteisingai urayto pd pavadinimo ar netikslios dokumento suraymo datos pd negrinami trkumams alinti. Nra numatytos galimybs apsksti nutart trkumams paalinti, nes ji neukerta keli tolimesnei bylos eigai. Taiau teismo nutartis, kuria pd grintas dl to, kad teismo nurodyti trkumai nebuvo paalinti, gali bti skundiama atskiruoju skundu. PD trys pagrindiniai teikimo bdai:patu, per antstolius, per kurjerius. Kt CPK nurodyti bdai yra: - per suinteresuot al, gavus dba sutikim - tiesiogiai teisme - vieo paskelbimo bdu - per advokatus Galimi specifiniai pd teikimo bdai: - teikimas procesiniams bendrininkams - teikimas atstovui - teikimas kuratoriui - teikimas sukarintoms organizacijoms - teikimas kalintiems asmenims PD teikiami adresato gyvenamojoje arba darbo vietoje(gyvenamoji vieta yra ta, kurioje faktikai jis daniausiai gyvena). Dba privalo informuoti teism ir kt dba apie gyvenamosios vietos pakeitim. Jei nevykdoma pareiga informuoti dl gyvenamosios vietos pasikeitimo, pd siuniami paskutiniu teismui inomu adresu ir laikomi teiktais tinkamai. Pd teikimas kartu su adresatu gyvenantiems eimos nariams yra lygiavertis teikimui asmenikai adresatui, todl pd pristatantis asmuo, nerads adresato jo gyvenamojoje vietoje, neprivalo bandyti j teikti adresatui asmenikai io darbo vietoje, o gali i karto teikti gyvenamojoje vietoje rastam pilnameiui eimos nariui. Siekiant ivengti piktnaudiavimo, io pd teikimo bdo negalima taikyti, jei kartu gyvenantys eimos nariai byloje turi prieing teisin suinteresuotum bylos baigtimi. Juridinio asmens tiesioginiais gavjais yra laikomi: a) juridinio asmens vadovai b) valdymo organai c) ratins darbuotojai Neradus i asmen, tinkamu gavju yra laikomi to juridinio asmens darbuotojai. Neradus darbuotoj, dokumentai turi bti teikiami juridini asmen registre nurodytiems asdimistracijos vadovui arba valdymo organ nariams fiziniams asmenims taip pat pilnameiams j eimos nariams. LAT taip pat iuo klausimu yra pasisaks, kad tinkamais korespondencijos gavjais u pat adresat gali bti pripainti fiziniai asmenys, dl savo darbo ryi, paslaug ar sutari tiesiogiai ar netiesiogiai turintys reali galimyb teikti korespondencij adresatui, kai nra tiesiogini gavj, nurodyt CPK 123 str 2d. Korespondencij prims asmuo privalo paymoje rayti vard, pavard, savo ry su adresatu arba einamas pareigas. Pd teikimas atstovui yra prilyginamas teikimui paiam atstovaujamajam, atstovas gyja pareig informuoti apie pd atstovaujamj ir prisiima vis toki veiksm neatlikimo rizik. Jei abi alys yra atstovaujamos advokat, tai jiems numatyta pareiga persisti dokumentus ir teismui ir kt alies advokatui. Jei yra procesiniai bendrininkai ir tarp j nra interes kolizijos, jie gali pavesti byl vesti 1 i bendrinink arba paskirti bendr atstov(advokat). CPK 120 str numato teismo galimyb savo iniciatyva ar kt alies praymu galioti bendrininkus priimant nutart paskirti asmen pd gauti, kad taupant laik pd nereikt siuntinti kiekvienam bendrininkui atskirai. Kuratoriaus institutas yra numatytas tam, kad apsaugotume asmen, kuri gyvenamoji vieta nra inoma, procesines teises. Kuratoriaus paskyrimui btinos dvi procesins slygos: - suinteresuoto asmens praymas ir iankstinis apmokjimas u kuratoriaus atstovavim - kuratoriaus skiriamo asmens sutikimas Taigi kai nra inoma nei alies gyvenamoji nei darbo vieta arba alis neturi jai atstovaujanio organo, o aliai turi bti teiktas pd, CPK 129str tvirtina teismo teis gavus suinteresuoto asmens praym paskirti kuratori, kuriam bus teikiami pd. Kuratorius yra skiriamas iki tol, kol paaiks alies gyvenamoji arba darbo vieta arba proces stos tos alies atstovas. Kuratoriumi gali bti skiriami advokatai ar j padjjai, atitinkamos alies eimos nariai ar giminaiiai ar kt asmenys, kurie suinteresuoti atitinkamo asmens teisi ir teist interes apsauga. Taiau kuratoriumi negali bti skiriamas asmuo, turintis teisin suinteresuotum bylos baigtimi, jei is suinteresuotumas yra prieingas atstovaujamosios alies interesams. PD teikimas vieo paskelbimo bdu taikomas tik tokiu atveju, kai nemanoma teikti pd jokiais kitais bdais. teikimu vieo paskelbimo bdu yra laikoma pd ar jo dalies paskelbimas vietos laikratyje(jei toks yra) ir viename i pagrindini LR dienrai. PD vieo teikimo forma yra praneimas, kuriame turi bti nurodoma: - byl nagrinjanio teismo pavadinimas - pd pobdis (iekinio pareikimas, atsiliepimas j ir kt) - adresatas - teismo posdio data (jei ji paskirta)

teikiant pd vieo paskelbimo bdu yra sukuriama tik teisin fikcija, kad pd yra teikti. Vieo paskelbimo bdu pd teikiami tik suinteresuotos alies praymu ir jos sskaita, taiau galutin sprendim dl btinumo teikti pd vieo paskelbimo bdu pateikia teismas. Jeigu paaikja, kad praymas teikti pd buvo nepagrstas, tada teismas nutartimi nustato prast dokumento teikimo bd. U piktnaudiavim vieo teikimo ar kuratoriaus institutu, aliai iniciavusiai institut teismas gali skirti baud iki vieno tkstanio lit. Sukarintoms organizacijoms pd teikiami atitinkamos organizacijos ar jos padalinio vadui arba budtojui ir pastarieji privalo dokumentus perduoti tiesioginiam adresatui. kalintiems asmenims pd teikiami per atitinkamos kalinimo staigos administracijai, kuri, laikydamasi nustatytos tvarkos, privalo perduoti juos tiesioginiam adresatui. Teismo aukimai ir praneimai tai tesimo pd, kuriais proceso dalyviams praneama apie teismo posdio ar tam tikr procesini veiksm atlikimo viet ir laik. Tiek aukime, tiek praneime nurodoma: adresato pavadinimas; teismo pavadinimas, sudtis, tikslus adresas; teismo posdio ar atskiro veiksmo atlikimo vieta ir laikas; bylos pavadinimas; aukiamojo ar informuojamojo procesin padtis; pasilymas pateikti turimus rodymus; neatvykimo padariniai ir t.t. alies informavimo funkcij atlieka teik teismo aukimas, tiek teismo praneimas. Esminis j skirtumas yra tas, jog aukimas suteikia didesni procesini garantij, kad asmuo bus tinkamai informuotas apie teismo posdio laik ir viet, nes aukimai visada teikiami pasiraytinai ir teismui turi bti grinama payma su dokument primusio asmens parau ir teikimo data, rodant j pristatym. teikiant praneim tokios paymos nereikia. Dalyvaujantiems byloje asmenims teikus teismo aukim, apie kitus teismo posdius praneama praneimais, nes asmen vien kart tinkamai informavus apie posd, jam po to atsiranda pareiga rpintis proceso skatinimu bei jo eiga. Kiti proceso dalyviai, kurie privalo dalyvauti teismo posdyje(liudytojai, vertjai, ekspertai), pareigos rpintis proceso skatinimu neturi, todl jiems visada turi bti siuniami ne teismo praneimai, o aukimai, kurie pareigoja adresat atvykti teismo posd. Adresato atsisakymas priimti aukim ar iekinio nuora arba pasirayti apie j gavim paymoje yra prilyginami j teikimui. Ypating tinkamo teismo aukim ir praneim teikimo svarb atskleidia tai, kad netinkamas i pd teikimas yra absoliutus teismo sprendimo negaliojimo pagrindas. 13 TEMA. Iekinys ir atsakovo gynimosi priemons. 13.1. Gino teisenos samprata ir esm Teis teismin gynyb yra asmens konstitucin teis(Konstitucijos 30str.).CPK 5 str.nustato,kad teismas imasi nagrinti civilin byl tik pagal suinteresuoto asmens pareikim. statymas detalizuoja, kokie asmenys laikytini suinteresuotais: tai asmuo(arba jo atstovas), besikreipiantis, kad bt apginta jo subjektyvi teis ar statymo saugomas interesas.(LAT CBS teisj kolegija). Teismins gynybos garantija reikia mogaus teis kreiptis teism su skundu, praymu ar pareikimu, kartu teismo pareig inagrinti tok skunda(praym,pareikim) ir priimti dl jo teist, teising ir pagrst sprendim. Kadangi remiantis CPK 13str. tvirtintu dispozityvumo principu alys ir kiti proceso dalyviai turi teis laisvai disponuoti joms priklausaniomis procesinmis teismis, tai ar naudotis teise teismin gynyb sprendia pats asmuo. Kokia civilini byl nagrinjimo tvarka bus taikoma konkreiu atveju, formaliai vertinant priklauso nuo to, kokio dokumento pagrindu ikeliama civilin byla. CPK tvirtinta dvejopa civ.byl nagrinjimo tvarka: -gino arba iekinio teisena (civ.byla nagrinjama remiantis iekiniu) -ypatingoji teisena (byla ikeliama remiantis pareikjo pareikimu ar praymu) Gino teisena yra pagrindin civ.byl nagrinjimo tvarka, nes ja remiantis nagrinjamos visos civ.bylos, iskyrus tas, kurios, remiantis CPK normomis, turi bti nagrinjamos ypatingosios teisenos tvarka. Gino teisena nagrinjamos bylos, kuriose yra 2 prieing interes turinios alys: iekovas ir atsakovas, o ypatingoji teisena pagrindinis ypatumas yra tas, kad tokiose bylose nra ali ir nra sprendiamas ginas dl teiss, nra paeistos ar ginijamos teiss, nra teiss paeidimo.Pvz. CPK 270str.1p.numato,kad turintys juridin reikm faktai gali bti nustatyti specialia teismine procedra ypatingja ne gino teisena. Taiau analizuojant ypatingosios teisenos tvarka nagrinjamas bylas galima pastebti, kad kai kuri byl pagrindas vis dl to yra btent ginas dl teiss(pvz. skundai dl notar ir notarinius veiksmus atliekani staig pareign veiksm.),todl ir 2002m. CPK atsisakyta gino dl teiss buvimo kriterijaus. CPK 443str.7d.nustatyta, kad bylas, kurios remiantis CPK 442str.nagrintinos ypatingosios teisenos tvarka, teismas inagrinja ypatingja teisena, neatsivelgdamas tai, ar nagrinjimo metu kyla ginas dl teiss. Atkreiptinas dmesys, kad nors gino teisena yra bendra visoms byloms, kurios ikeliamos remiantis iekiniu, taiau jos viduje susiformuoja ir specialios gino teisenos taisykls, taikomas tik tam tikr kategorij bylose.Pvz. CPK 375-441str.tvirtinti konkrei kategorij iekinio teisenos byl nagrinjimo ypatumai. Gino teisenai bdinga tai, kad jai galioja dispozityvumo principas. Gino teisenoje byla visada pradedama iekovo iniciatyva, pareikiant iekin. Ypatingosios teisenos tvarka byla pradedama nagrinti gavus pareikjo praym ar pareikim, taiau tam tikrais atvejais procesas gali bti pradtas ir teismo iniciatyva(pvz. Teismas,prims sprendim pripainti pilnamet asmen neveiksniu, privalo savo iniciatyva pradti bylos dl globos iam asmeniui nustatymo, globjo paskyrimo nagrinjim.) Suinteresuotj asmen dalyvavimo negino teisenoje tikslas yra padti teismui tinkamai isiaikinti reikmingas bylai aplinkybes ir teisingai isprsti byl. 13.2. Iekinio svoka. Iekinys vienas i pagrindini civilini teisi gynimo bd Konstitucijos 30str.1d. tvirtinta teis kreiptis teism negali bti aikinama kaip asmens galimyb kreiptis teism bet kokiu bdu.Kaip ir bet kuri kita subjektin teis, teis kreiptis teism realizuojama statym nustatyta tvarka. ios teiss realizavimo tvark numato CPK, nustatantis atitinkamus reikalavimus teismo paduodamo pareikimo formai ir turiniui (CPK 146str).Kiekvienam

teism besikreipianiam asmeniui i tvarka yra privaloma. Asmuo, pareikiantis iekin, privalo tinkamai surayti iekinio pareikim, aikiai suformuluoti iekinio dalyk ir pagrind. Teisinje literatroje rykja tokios nuomons: 1) iekinys materialija teisine prasme subjektin teis, saugoma teismo. iekinys procesine teisine prasme kreipimasis teism su reikalavimu apginti statymo saugom interes arba paeist subjektin teis. 2) Iekinys tai bendra svoka, organikai jungianti tiek materialij, tiek procesin puses( pareikdamas iekin iekovas savo reikalavimus grindia tuo, jog jis turi teis pareikti iekin(procesin pus) ir turi teis iekinio patenkinim(materialioji pus).Teismas, priimdamas sprendim dl iekovo materialiojo reikalavimo atsakovui, kartu pateikia atsakym ir dl paties iekovo kreipimosi teism). 3) Iekinys tai procesinis iekovo veiksmas. Iekinys tai suinteresuoto asmens kreipimasis teism civilinio proceso nustatyta tvarka bei vadovaujantis civilins, darbo, eimos ar kt. Teiss ak normomis, su reikalavimu apginti paeist ar ginijam teis, remiantis konkreiomis aplinkybmis ir rodymais, patvirtinaniais ias aplinkybes. Iekinio funkcijos: 1) Iekiniu iekovas nurodo teism, jo manymu, turint priimti sprendim byloje.Toks iekovo nurodymas nereikia, kad byla i tikrj yra teisminga iekovo vardytam teismui. Jei iekovas, nurodydamas teism, suklydo, teismas motyvuota nutartimi atsisako priimti iekin ir nurodo, kuri institucij ar teism reikia kreiptis. Su tokiu teismo sprendimu nesutinkantis iekovas, sitikins,kad jo byla vis dl to yra teisminga jo nurodytam teismui,gali dl teismo nutarties, kuria atsisakyta priimti iekin, paduoti atskirj skund. 2) Iekiniu iekovas apibria bylos alis: save(iekov) ir atsakov. 3) Iekiniu iekovas apibria iekinio dalyk ir pagrind.Iekovas neprivalo nurodyti teiss norm, kuriomis jis grindia savo teis iekinio patenkinim.Tai teismo funkcija. 13.3. Teis iekin materialija ir procesine prasme Materialiuoju teisiniu poiriu teis iekin yra teis iekovui palank sprendim. i teis priklauso nuo materialiojo teisinio pobdio aplinkybi: bendrj ir specialij teiss iekin prielaid. Bendrosios: 1) iekinio pagrindo rodymas, t.y iekovas turi rodyti, kad atsakovas paeid iekovo teis ar teist interes 2) atsakovo pareiga atsakyti u iekovo teiss ar teisto intereso paeidim Specialiosios prielaidos: 1) slyga,kad neturi bti praleistas iekinio senaties terminas, jei atsakovas reikalauja taikyti j 2) slyga,kad iekovo reikalavimas nra pareiktas anksiau statyme ar sutartyje tvirtinto termino. Tik nustats visas bylos aplinkybes, ityrs ir vertins rodymus, nustats taikytinas teiss normas teismas gali atsakyti, ar asmuo turi teis iekin materialija prasme. Jei teismas konstatuoja, kas nra nors vienos i bendrj ir specialij teiss iekin materialij teisini prielaid, iekinys atmetamas. Taiau atsakyti klausim, ar iekovas turi teis iekin materialija teisine prasme, galima tik isprendus byl i esms. Todl bylos iklimo stadijoje nra ir negali bti tikrinama, ar asmuo turi materialij teis iekin, t.y negalima atsisakyti priimti iekin, nutraukti byl ar palikti pareikim nenagrint dl materialiojo teisinio pobdio motyv iekinio senaties termino pasibaigimo, materialiosios reikalavimo teiss neturjimo. Tokios aplinkybs yra svarbios tik teisei iekinio patenkinim, o ne teisei pareikti iekin, t.y teisei iekin procesine prasme. Svarbu suvokti, kad teis iekin ir iekinio patenkinim 2 skirtingos svokos. Procesin subjektin teis kreiptis teism priklauso nuo tam tikr civilinio proceso statyme tvirtint procesinio pobdio aplinkybi, kurios pagal sukeliamus procesinius teisinius padarinius skirstomos : - teis kreiptis teism prielaidas (teis pareikti iekin) - tinkamo teiss kreiptis teism gyvendinimo slygas Esminis teiss kreiptis teism prielaid ir tinkamo teiss kreiptis teism gyvendinimo slyg skirtumas yra tai, kad nesilaiks tinkamo teiss kreiptis teism gyvendinimo slyg asmuo nepraranda galimybs kreiptis teism, ir paalins nurodytas klitis gali vl kreiptis teism su tapaiu reikalavimu, o nesant teiss kreiptis teism prielaid asmuo apskritai neturi teiss teismin gynyb. Teiss kreiptis teism prielaidos skirstomos teigiamas ir neigiamas. Teigiamos: 1) iekovo civilinis procesinis teisnumas 2) bylos priskirtinumas teismo kompetencijai 3) statym tai byl kategorijai nustatytos iankstinio bylos sprendime ne teisme tvarkos laikymasis Neigiamos: 1) siteisjs teismo arba arbitrao sprendimas, priimtas dl gino tarp t pai ali, dl to paties dalyko ir tuo paiu pagrindu 2) siteisjusi teismo nutartis priimti iekovo iekinio atsisakym ar patvirtinti ali taikos sutart Teis pareikti iekin gali bti veiksmingai gyvendinta tik tokiu atveju, jei yra visos teigiamos teiss kreiptis teism prielaidos, o bent vienos neigiamos prielaidos buvimas ukerta keli gyvendinti teis kreiptis teism. Iekinys priimamas tik tada, kai asmuo, kreipdamasis teism, laiksi ne tik teisei pareikti iekin keliam reikalavim, bet ir tinkamo teiss kreiptis teism gyvendinimo slyg. Pagal tinkamo teiss kreiptis teism gyvendinimo slyg nesilaikymo procesinius padarinius galima skirti 2 tinkamo teiss kreiptis teism gyvendinimo slyg grupes:

1) slygos, kuri nesilaikius teismas atsisako priimti iekin: -bylos teismingumas teismui, kur kreipiamasi -laikymasis tai byl kategorijai statym nustatytos iankstinio bylos nagrinjimo ne teisme tvarkos -teismo inioje nra bylos dl gino tarp t pai ali, dl to paties dalyko ir tuo paiu pagrindu -nra ali susitarimo perduoti gin sprsti arbitrau -padavusio pareikim asmens veiksnumas -galiojimas vesti byla suinteresuoto asmens vardu 2) slygos, kuri nevykdius teismas nustato termin trkumams paalinti: -iekinio pareikimo atitiktis CPK nustatytiems formos ir turinio reikalavimams -yminio mokesio sumokjimas -trkum, susijusi su alies procesinio veiksnumo, atveju-galimyb paalinti tuos trkumus bylos iklimo stadijoje. Nurodyt slyg nesilaikymas nedaro takos teisei pareikti iekin, o tik rodo, kad asmuo procesin teis pareikti iekin gyvendina netinkamai.Teisjas tokiais atvejais skiria termin trkumams paalinti.Jei tik iklus byl paaikja, kad egzistuoja ne visos tinkamo teiss kreiptis teism gyvendinimo slygos, teismas vienais atvejais paliek iekin nenagrint, kitais atvejais byl perduoda nagrinti pagal teismingum. Teis kreiptis teism neprarandama, paalinus nurodytas klitis ji gali bti gyvendinama. Taigi egzistuoja esminis slyg, kuri nevykdius teismas atsisako priimti iekin, ir teiss kreiptis teism prielaid skirtumas: nesant teiss kreiptis teism prielaid, asmuo apskritai neturi teiss teismin gynyb; o jei teismas atsisako priimti iekin dl tinkamo teiss kreiptis teism realizavimo slyg nebuvimo, toks atsisakymas nra galutinis: jei alis paalins nurodytus trkumus, iekinys bus priimtas. Teiss kreiptis teism prielaid bei tinkamo gyvendinimo slyg buvim?nebuvim teismas privalo aikintis ex officio iekinio primimo metu. 13.4. Iekini rys Pagal reikalavimo pobd skiriami: - turtiniai - neturtiniai Pagal materialij teisini santyki, i kuri kils ginas, pobd skiriami iekiniai, kylantys: - i sutartini santyki - i deliktini - i kvazisutartini santyki Pagal procesin tiksl, kurio siekiama iekiniu,skiriama iekinio ri triada: - dl priteisimo. iuo iekinio siekiama, kad atsakovas atlikt tam tikrus veiksmus( atlygint al, sumokt skol) - dl pripainimo. Iekiniu siekiama tam tikros teiss(pvz. Nuosavybs teiss em), arba tam tikr materialij teisini santyki(santuokos fakto) buvimo arba nebuvimo. - Dl teisini santyki modifikavimo.Iekiniu siekiama sukurti, pakeisti, panaikinti ar nutraukti teisinius iekovo ir atsakovo santykius. Iekini rys, kuriomis siekiama specifini procesini tiksl (pagal CK): - netiesioginis iekinys (CK. 6,68str) - acto Pauliana (CK 6.66 ir 6.67 str.) - prevencinis iekinys (CK 6.225 str.) Primus naujj CPK tvirtinta viena i svarbesni naujovi, susijusi su viej interes apsauga CPK 49 str.5d. numatyta galimyb pareikti grups iekin, ginant viej interes. Grups iekinio poymiai: - grups iekinys gali bti pareiktas tik statym numatytais atvejais - subjektai, turintys teis pareikti grups iekin, turi bti numatyti statymuose - grups iekinio tikslas apginti viej interes. Krivka nurodo dar ir ivestin iekin, kuris teisintas LR akcini bendrovi statyme. iuo iekiniu vienas arba keli akcininkai, gindami bendrovs teises ir teistus interesus, kartu gina ir bendrovs akcinink visumos grups teises ir teistus interesus, todl ivestinis iekinys yra priskiriamas prie grups iekini. 13.5. Iekinio elementai. Iekinio dalykas. Iekinio pagrindas. CPK 135 str iekinio turinio reikalavimai (be bendrj, keliam vis proc.dokument turiniui). io str.pirmos dalies punktai: - iekovo reikalavimas ir jo pagrindimas iekinio elementai - iekovo reikalavimas iekinio dalykas - aplinkybs, kuriomis iekovas grindia iekinyje idstyt reikalavima iekinio pagrindas Grietas reikalavimas nurodyti iekinio pagrind ir dalyk lemtas tuo, kad CP tai tam tikr taisykli visuma (kaip aidime: aidimas vyksta pagal i anksto nustatytas taisykles, aidjai turi inoti dl ko aidiama ne tik dl pergals, bet ir dl laimiokio, kuris j laukia pergals atveju) LAT akcentavo: Btent iekinio elementai apibria teisminio nagrinjimo dalyk, nustato bylos nagrinjimo ribas, kuri laikosi teismas, nagrindamas byl + vienoje konsultacijoje : faktinis iekinio pagrindas teisinis iekinio pagrindas, t.y. gino santykiuio taikytinas teiss normos. Faktini bylos aplinkybi nustatymas ir teisin kvalifikacija, teiss norm aikinimas ir taikymas gino santykiui yra byl nagrinjanio teismo prerogatyva, todl iekinio pareikime iekovo nurodytas teisinis iekinio pagrindas teismo nesaisto.

Reikalavimas nurodyti iekinio dalyk reikia, kad iekovas turi aikiai suformuluto savo praym nurodyti kokiu bdu praoma apginti paeist teis. Iekinio dalykas turi du adresatus: atsakov (btent jis paeid/ginija iekovo teis) ir teisma (pripains pagrstu - tenkina). Visada privalu nurodyti CK ar kt.st.tvirtint subj.teis, kuri paeid atsakovas (tiksliam iekinio dalyko suformulavimui). Btina nurodyti ir paeistosios teiss gynimo bd. (nurodyti CK 1.138 str.) Ginijamasi dl teiss gynimo bdo traukimo treiuoju iekinio elementu, kaip iekinio turin ar tiksl. Lietuvoje toks elementas nra skiriamas, paeistos tess gynimo bdas teismo praktika yra priskiriamas iekinio dalykui (LAT nutartis): Iekovai nenurod jokio CK, kt.st.numatyto paeist subjektini teisi gynimo bdo, vadinasi, nenurod iekinio dalyko. Esant painioms faktinms ir teisinms bylos aplinkybms aktyvaus vaidmens formuojant iekinio pagrind ir dalyk neturt imtis teismas, tai konkretizuoja ir LAT savo nutartyje: Teismas vykdydamas teisingum. Turi bti nealikas. Tai reikia, kad teismas negali u iekov suformuluoti iekinio dalyk a pagrind.Nurodyti iekinio dalyk ir pagrind iekovo pareiga. Bet t.t.atvejais, atsivelgiant nagrinjamosios bylos pobd (pvz.darbo bylose), i teisjo gali bti tikimasi aktyvesnio vaidmens, padedant aliai gyvendinti jos procesines teises. Neviuenodas proceso ali iprusimas, poiris teismo proces, gebjimas savarankikai, be teismo paramos, atskleisti reikmingas bylos aplinkybes skatina teisma bti lankstesn, padti silpnesnei proceso aliai susiorientuoti procese, bet neperengti objektyviojo neutralumo ribos. Reikalavimas iekinyje nurodyti iekinio dalyk ir pagrind negali bti suvokiamas pernelyg plaiai. Reikalavimas iekovui jau kreipimosi teisma stadijoje rodyti, kad jis yra teisus materialija teisine prasme yra absurdikas. Taiau iekinio elementu apimtis nustatymas jau ioje stadijoje yra labai svarbus. Tai ne karta pabr LAT: I iekovo jau kreipimosi teism momentu negali bti pareikalauta rodyti pareikto reikalavimo pagrstumo. Iekinio pareikime iekovas turi nurodyti, bet ne rodyti iekinio pagrind. CPK reikalauja, kad iekovas nurodyt faktin iekinio pagrind, bet teisinis pagrindas nra trauktas kaip reikalavimas. Kodl? 1) tiksliai suformuluoti teisin iekinio pagrind ne visda paprasta (ypa be teisinio isilavinimo) 2) CPK nereikalauja, kad iekin surayt ir byl teisme vest tik advokatas 3) reikalavimas visiems tiktiniems paeist materialij teisini santyki subjektams jau kreipimosi teism metu nurodom faktin iekinio pagrind pagrsti tikrosiomis teiss normomis gali tapti neveikiamu slenksiu siekiant pasinaudoti visuotinai pripastama teise teismin gynyb 4) bt rizikuojama suvaryti nealiko gino arbitro teismo teis savarankikai, objektyviai ir nepriklausomai nuo bet koki veiskni taikyti teis nustatytoms faktinms bylos aplinkybms Tiau teism praktika rodo, kad teisinio ir faktinio pagrind painiojimas danai pasitaikanti klaida. Iekinio elementai individualizuoja kiekvien konkret iekin. Iekinio tapatumas kitam iekiniui nustatomas pagal: - gino alis - iekinio pagrind - iekinio dalyk. Kartais yra imamasi tokio gudravimo bdo kaip ali pasikeitimas vietomis, taiau LAT pabria: Bendras principas yra tas, kad ali pasikeitimas vietomis nereikia naujo iekinio, jeigu yra ginijamas tas pats teisinis santykis tuo paiu teisiniu pagrindu. Taip pat, siekiant nustatyti, ar reikiamas tapatus iekinys, visada btina nuodugniai ianalizuoti, ar iekovo nurodomos aplinkybs jau buvo nagrinjamos teisme ir ar dl t aplinkybi savo pozicij buvo idsts teismas. 13.6. Iekinio dalyko ir pagrindo pakeitimas, iekinio reikalavim padidinimas ar sumainimas, iekinio atsimimas, atsisakymas ir iekinio paripainimas

13.6.1. Iekinio dalyko ar pagrindo pakeitimas. Iekinio reikalavim padidinimas ar sumainimas Suteikiant teis pakeisti iekinio dalyk ar pagrind (CPK 42 str.1d.numatyta tokia iekovo teis; tai jis gali padaryti iki nutarties skirti byl nagrinti teismo posdyje 141 str.1.d.) siekiama ivengti keli galim proces: - siekiant apsaugoti atsakovo interesus - gyvendinant proceso operatyvumo princip - utikrinant bylos nagrinjimo koncentruotum. Vlesnis iekinio dalyko ar pagrindo pakeitimas galimas tik iimtinais st.numatytais atvejais (alternatyvios slygos): - kai tokio pakeitimo btinumas ikilo vliau - jeigu yra gautas prieingos alies sutikimas - jei teismas mano, kad tai neuvilkins bylos nagrinjimo. Pareikimas pakeisti iekinio dalyk ar pagrind turi bti teikiamas teismui ratu ir atitikti visus proc.dokumentams keliamus reikalavimus. Keisti i karto ir iekinio dalyk ir iekinio pagrind negalima, nes tia bt visikai naujas iekinys. Iekinio reikalavimo (dalyko) ar pagrindo sumainimas ar padidinimas nra laikomas iekinio dalyko pakeitimu, nes tai yra savarankikai procesin teis. Padidja ar sumaja iekinio element apimtis, bet iekinio elementai nepakinta. Pakeisti iekinio dalyk ar pagrind (faktinis pagrindas) gali tik iekovas, teismas tokios teiss neturi.

inoma, iekovui nra draudiama vardyti st.ar kt.t.aktus, kurie jo manymu, pagrindia jo subjektyvini teisi paeidimo teisin pus. Jei iekovas klaidinai nurodo teiss normas, teismas visada nevaromai gali pateikti savo iekovo nurodyt ir teismo posdio metu nustatyt faktini aplinkybi teisin vertinim, kuris nebus laikomas iekinio rib perengimu. (LAT: tai negali bti vertinama kaip iekinio rib perengimas, kadangi nei iekinio dalykas, nei iekinio pagrindas tokiu atveju nra keiiami) Tai gan danasi reikinys nacionalinje jurisprudencijoje. Pareikimas, kuriuo praoma pakeisti iekinio dalyk ar pagrind, kartais klaidingai vardijamas papildytu ar pakeistu iekiniu. Kadangi tokie atvejai buvo pernelyg dani, LAT pateik teismams konsultacij: Klaidingas procesinio dokumento pavadinimo nurodymas nra klitis atlikti tuos procesinius veiksmus, kuri praoma pateiktame dokumente, todl tokiais atvejais procesini dokument trkum itaisymo institutas netaikomas. Iekovui iekinio dalyko ar iekinio pagrindo keitim forminus ne pareikimu, o papildomu ar patikslintu iekiniu, ir btent taip vardyt dokument pateiktus teismui, o iam nenustaius kitoki io dokuemnto trkum ar [pateikimo tvarkos paeidim, negali bti priimama nei nutartis nustatyti iekovui termin procesinio dokumento trkumams paalinti, nei nutartis atsisakyti tenkinti tokia forma iekovo idstyt pareikim dl iekinio dalyko ar iekinio pagrindo pakeitimo. iuo atveju teismas nurodyt iekovo procesin dokument turi priimti ir tinkamai kvalifikuoti pagal CPK 1414 str.taisykles. 13.6.2. Iekinio pareikimo atsimimas Visikai naujas Lietuvos CPT institutas. Galimas tik nagrinjant byl pirmosios instancijos teisme tiek pirm kart, tiek ir tada, kai apeliacinio ar kasacinio teismo nutartimi byla buvo grinta pirmja instancija nagrinti i naujo. Esant reikalui, iekovas gals pakartotinai kreiptis teism su tuo paiu reikalavimu. i garantija skirta iplsti iekovo teis disponuoti iekiniu, taiau atsiimti iekin jau po to, kai atsakovas apie jam pareikt reikalavim jau buvo informuotas (isistas iekinio nuoraas), iekovas gali tik turdamas atsakovo sutikim iam veiksmui 139 str. Taip siekiama apsaugoti atsakovo interesus. Jeigu atsakovas neduoda sutikimo, iekovas gali arba toliau dalyvauti procese, arba atsisakyti iekinio. 13.6.3. Iekinio atsisakymas Atsisakyti iekinio iekovas turi teis bet kokioje civilio proceso stadijoje. Tai jis gali padaryti tiek odiu teismo posdio metu, tiek ratu. Atsisakant, iekovui turi bti inomi iekinio atsisakymo padariniai (jei odiu iaikina teismas). Tam tikrai atvejais alies pareikimas, kad ji pageidauja atsisakyti iekinio, teismui nra privalomas. CPK 42 str.2.d. pareigoja teism nepriimti iekovo iekinio atsisakymo, jeigu is veiksmas prietarauja imperatyvioms st.nuotaroms ar vieajam interesui. Bylose pagal iekinius dl vieojo intereso gynimo alia prokuroro ir kit institucij bei asmen atsiranda bendraiekiai ir tretieji asmenys, nepareikiantys savarankik reikalavim, todl galimyb atsisakyti pareikto iekinio tampa gerokai sunkiau gyvendinama, taip apsaugant ginam asmen interesus. Galima nurodyti du atvejus. Pirma, jeigu byloje dalyvauja bendraiekiai, pagal naujaj CPK teismui priimant atsisakym btina turti vis j sutikim. Antra, net ir tadam kai byloje pagal iekin, dalyvaus tik tretieji asmenys, nepareikiantys savarankik reikalavim (tokiu atveju nereik turti j sutikimo iekiniui atsisakyti), tai nerek beslyginio iekinio atsisakymo primimo. Galima teigti, kad iekinio, pareikto ginti viej interes, atsisakymas bus tas veiksmas, kuris prietarauja vieajam interesui (tokiu atveju teismas gali atsisakyti priimti iekinio atsisakym). Jei teismas priimta pareikt iekinio atsisakym, tai byla nutraukiama nutartimi, o iekovas netenka teiss kreiptis teism su tapaiu iekiniu. 13.6.4. Iekinio pripainimas Galimyb pripainti iekin grindiama dispozityvumo principu. Kaip ir iekinio atsisakymo atveju, pripainti iekin galima bet kurioje proceso stadijoje. Atsakovo iekinio pripainimas teismui nra privalomas; nustats, kad toks pripainimas prietarauja statymams, vieajam interesui, nra padarytas laisva valia, teismas turi atsisakyti priimti iekinio pripainim. Teismas prims iekinio pripainim, gali nutarti toliau netirti byloje surinkt rodym ar apsiriboti tik kai kuri ityrimu. Atkreiptinas dmesys, kad iekinis gali bti pripaintas visikai arba i dalies (tai rodymai gali bt netiriami tik pripaintoje dalyje ). Prims iekinio pripainima, teismas priima byloje sprendim, kuriuo patenkina iekovo iekin. Tam tikrai atvejais iekinio pripainimas gali sukelti ir papildomu procesini padarini, pvz., negalimum priimti byloje sprendim u aki. 13.7 Atsakovo interes gynimo bdai ali procesins teiss lygios (CPK 17), todl iekovas turi teis pareikti iekin, o atsakovas teis gintis nuo pareikto iekinio. Savo teisms ginti atsakovas turi statymo numatytas procesines priemones: prieiekin ir atsikirtimus. I. Pieiekinys- tai atsakovo pareiktas iekinys pradiniam iekovui jau vykstaniame procese. Pareikiant j taikomos visos: 1) bendros iekinio pareikimo taisykls: taigi galima pareikti tik esant teiss kreiptis teism prielaidoms ir tinkamo jo gyvendinimo slygoms, kada?-CPK 143 str.1 d. , taip pat reikia sumokti ymin mokest. 2) netaikomos kai kurios teismingumo taisykls (CPK 33str. 2 d). 3) kai kurios ypatingos taisykls pagal CPK 143 str. pakanka vienos i trij nurodyt slyg.

Bylos alys, pasinaudodamos turimomis procesinmis teismis reikti materialiuosius teisinius reikalavimus, nurodyti iuos reikalavimus pagrindianias aplinkybes, rodymus, pasirinkti gynimosi nuo pareikto iekinio bdus, paios nustato teisminio nagrinjimo (gino) dalyko ribas. Prieiekinio pareikimas yra atsakovo valios iraika. Teismas iuo atveju yra nealikas, t.y. negalintis apriboti alims galimybs paioms nustatyti teisminio nagrinjimo dalyk. Nagrinjamos bylos duomenimis atsakovui buvo iaikinta procesin teis reikti atsikirtimus iekin, galimyb pateikti prieiekin. Savo parau atsakovas patvirtino, kad suprato savo procesines teises , patvirtino, kad gynimosi bd pasirinkoprietaravim iekin reikim. ios aplinkybs reikia atsakovo suvokim apie prieiekinio pareikimo galimyb ir tokio pareikimo pateikimo pasekms, taip pat, kad smoningai nepareiks prieiek. atsakovas nepasirinko tokios gynybos taktikos. Taip pat nustatyta, kad prieiek. nepateikimas ioje byloje neatima galimybs ateityje pareikti iekinio reikalavimus ios bylos iekovui dl patirt nuostoli ar alos atlyginimo. Iekinio ir prieiek. ryys: POYMIAI: 1) Prieiek pateikimas ginantis nuo pareikto iekinio. 2) Materialinio teisinio santykio, i kurio kildinamas iekinys ir prieiek. tapatumas. 3) Prieiek nagrinjimas kartu su iekiniu turi padti iaikinti visas reikmingas bylai aplinkybes bei gyvendinti vien i CP tiksl- kuo greiiau atkurti teisin taik tarp ali (CPK 2 str.)-utikrina ekonomikum, koncentruotum ir tt. Jei atsakovo pareiktas prieiek nra susijs su iekinio reikalavimu-gali bti uvilkinamas pagrindinio reikalavimo nagrinjimas. Kai remiantis CPK 136 str. 4 d. teismo inioje yra kelios vienars bylos, kuriose dalyvauja tos paios alys, kurios pateik po iekin, sujungus ias bylas procesini dokument statusas pasikeis (pagal LAT konsultacij): Kai pareikti reikalavimai prieiniai, tai teismui dvi bylas sujungus vien , anksiau gautas iekinys toliau bus laikomas iekiniu, pareiks asmuo-iekovu; vliau gautas iekinys laikytinas prieiekiniu, o j pareiks asmuo-atsakovu. Pareikus prieiek bylos nagrinjimo metu-jis gali bti inagrinjamas tame posdyje kai dl to sutinka visi dalyvaujantys byloje asmenys. II . Atsikirtimai iekin. Tai atsakovo nurodomos faktins aplinkybs, argumentai, paaikinimai, kuriais jis siekia paneigti iekinio pagrstum, t.y. rodyti, kad iekovas neturi teiss iekinio patenkinim, arba rodyti, kad iekovas neturi teiss pareikti iekinio. Atsikirtim RYS: 1) Materialiojo teisinio pobdio-jais neigiamas iekinio pagrstumas, pvz. remiamasi iekinio senaties terminu, pateikiami faktai rodantys prieingas aplinkybes. 2) Procesinio teisinio pobdio ginijamas pats proceso teistumas, pvz. pateikiami argumentai, kad iekovas neveiksnus. Visus atsikirtimus atsakovas privalo rodyti. Atsikirtimai paprastai suraomi procesiniame dokumente- atsiliepime iekin (CPK 142 str.). 2002 m. CPK tvirtino naujov, palyginus su 1964 m. CPK 142 str. 2 d. tvirtino isam sra reikalavim, keliam atsiliepimo iekin turiniui-taip ukertamas kelias proceso piktnaudiavimui, vilkinimui, nes atsakovai anksiau buvo link pateikti neisam atsiliepim. CPK 142 str. 3 ir 4 d. procesinio poveikio priemons vilkinimui. Teismas kai kuriais atvejais gali padti atsakovui gyvendinti jo pareig dl atsiliepimo pateikimo, LAT: Siekiant utikrinti greit ir teising bylos nagrinjim, tam tikr pareig, sprsdamas atsiliepimo primimo klausim, turi ir teismas- atsakovui negalint gauti jo nesutikimo motyvus patvirtinani rodym, jie gali bti renkami su teismo pagalba. Atsikirtimus atsakovas gali pateikti ir vliau, iki pasirengimo bylos nagrinjimui stadijos pabaigos: paruoiamuosiuose dok. (CPK 226, 227 (2), 228-330). Be to vadovaujantis lygiateisikumo princ ir taikant pagal analogij CPK 141 str. paskyrus byl nagrinti teismo posdyje vlesnis prieiekinio element keitimas bt galimas tik tuo atveju, jei tokio pakeitimo btinumas ikilo vliau, arba gautas prieingos alies sutikimas, arba jeigu teismas mano, kad tai neuvilkins bylos nagrinjimo. (CPK 3 (6), 141 (1)). Atsikirtimus proceso metu gali pareikti ne tik atsakovas, bet ir jo atstovas (pagal LAT). Tai siejama su tuo, kad atsikirtimai nra savarankikas reikalavimas, kuriam pareikti btina aiki alies valios iraika. 13. 8. Taikos sutartis Civilini byl srautai auga, tai skatina galvoti, kaip utikrinti kuo spartesn j nagrinjim. Daugelyje ali proceso statymai numato pareig teismui bti aktyviam ir skatinti alis baigti byl taikos sutartimi. Teigimi bruoai: 1) Siejamas su asmeniniu-psichologiniu aspektu taikiai susitratus, tarp ali nra aikaus laimtojo, arba-yra du laimtojai ir nei vieno nepralaimjusiojo. 2) Ekonominis socialinis aspektas- kuo ilgiau trunka bylos nagrinjimas, tuo didesn mokesi nata krenta ant mokesi moktoj. Silomas apibrimas : Taikos sutartis civiliniame procese (CPK 42(1))- tai ali pasiektas ir teismo sprendimu patvirtintas susitarimas, kuriuo teisinio gino alys isprendia dl materialiosios teiss likus gin ar jo dal abiem alims priimtinomis slygomis. Bruoai: 1) Taikos sutarties sudarymo procese aktyviai dalyvauja gino alys 2) Taikos susitarimas paprastai pasiekiamas abipusi nuolaid bdu 3) alys taikos sutartimi isprendia vis gin ar jo dal 4) Taikos sutartis patvirtinama teismo sprendimu ir gyja visas teismo sprendimui bdingas galias. Procesiniai taikos sudarymo aspektai CPK 140 (3). Kai kurie aspektai : 1) CPK tvirtinta teismo pareiga imtis aktyvi veiksm, siekiant, kad alys sudaryt taikos sutart CPK 159 (1), 228 (1).

2) Viena svarbiausi susitaikymo prielaid- tiesioginis kontaktas su alimis. Tai lemia odinio parengiamojo posdio poreik. CPK 231 str. taikinimo procedr nustato, kaip privalomj parengiamojo posdio dal. 3) Paraginti alis susitaikyti, teismas turi ir vlesnje stadijoje- pradedamas nagrinti byl i esms : CPK 249str. i pareiga teismui ilieka iki pat to momento, kai teismas ieina pasitarim kambar, o tuo atveju, kai procesas nepasibaigia sprendimo primimu- ir apeliacijos stadijoje. 4) Kai kuri kategorij bylose statymas tiesiogiai pareigoja teism imtis aktyvi veiksm alims sutaikyti CPK 376 (2). Teismo aktyvumo ribos priklauso nuo konkrei aplinkybi. 5) ali taikos sutartis tvirtinama teismo nutartimi (joje idstytos taikos sutarties slygos), kuri savo procesiniais padariniais prilygsta teismo sprendimui (turi galutin jo gali) ir yra vykdytinas dokumentas (CPK 584 str. 1 d. 4 p.). Prie tvirtindamas ali taikos sutart, teismas privalo iaikinti alims teisinius padarinius- CPK 140 (3), grainamas 75% sumokto yminio mokesio (CPK 87 (2)). 6) Taikos sutartimi negali bti spendiami kiti klausimai, dl kuri nebuvo kreiptasi teism. 7) Teismas netvirtina sutarties, jei ji prietarauja imperatyvioms statymo normoms ar vieajam interesui (CPK 42 (2), CK 6.984). 8) Teismo patvirtintos taikos sutarties nevykdymas arba netinkamas vykdymas lemia atsirandanius neigiamus procesinius padarinius sutarties nevykdaniai aliai. XIV tema: LAIKINOSIOS APSAUGOS PRIEMONS

14.1. Laikinj apsaugos priemoni samprata, reikm ir rys Viena i sudtini teiss tinkam proces turinio dali yra nuostata, jog valstyb privalo stengtis, kad siteisjs teismo sprendimas bt vykdytas. Kai kyla realus pavojus, kad iekovo teiss teismo sprendim vykdant bus paeistos, teismas, remdamasis Konstitucijos 30 str., garantuojaniu teis kreiptis teism, turi teis skirti laikinsias apsaugos priemones, utikrinanias, kad bsimas teismo sprendimas bus realiai gyvendintas ir suteikta teismin gynyba i tikrj bus veiksminga, ne deklaratyvi. LAP institut reglamentuoja CPK XI skyriaus V skirsnio teiss normos, taikymo ypatumai, rys numatyti kituose teiss aktuose- pvz. CK, Autori teisi ir gretutini teisi st, Viej pirkim st. 1964 m. CPK numat iekinio utikrinimo priemones, kurios buvo taikomos tik pareikus iekin. 2002 m. CPK iplt iekinio utikrinimo priemoni taikymo sfer ir nustat galimyb jas taikyti ne tik jau pareiktam iekiniui utikrinti, bet iki iekinio padavimo teismui, todl ir buvo pakeista svoka platesn-laikinsias apsaugos priemones. Laikinj apsaugos priemoni taikymas (CPK 144 str.1 d-kieno praymu)- tai preliminari priemon, kuria siekiama ukirsti keli aplinkybms, galinioms pasunkinti bsimo teismo sprendimo vykdym ir utikrinti teismo sprendimo privalomum. LAP skyrimas susietas su vertinamosiomis slygomis bei hipotetiniu prielaid konstravimu (sprendiant, ar konkreiu atveju egzistuoja tikimyb, kad nesimus LAP teismo sprendimo vykdymas gali pasunkti). LAT : LAP taikomos siekiant apsaugot iekovo ar kit suinteresuot asmen interesus, kad primus sprendim bt galima j realiai vykdyti. Negalima paskirti LAP, kurios konkreiu atveju neturi jokios takos teismo sprendimo vykdymui. Todl LAP paskyrimo teistumas vertinamas atsivelgiant ekonomikumo princip ir tikslingumo reikalavimus. LAT: LAP , neatitinkanti iekovo pareikto reikalavimo esms ir nesusijusi su bsimo teismo sprendimo vykdymo konkreioje byloje apsauga, negali bti taikoma. Tai patvirtina ir CPK 145 str. 2d., pagal kuri LAP parenkamos vadovaujantis ekonomikumo principu. Praymas taikyti LAP nra savarankikas teisi ir paeist interes gynimo bdas . Jis visada susijs su vienu i teisi gynimo bd- iekinio pareikimu ir yra papildomojo pobdio, t.y. LAP taikymas yra papildomas procesas pagrindins bylos proceso atvilgiu. Laikinosios apsaugos priemons- tai statymo numatytos teismo sprendimo vykdymui utikrinti skirtos priemons, kurias savo nuoira arba ali praymu taiko teismas. POYMIAI: 1) LAP taiko teismas (LAT pabr, kad pagal Komercinio arbitrao st. 12 str. arbitrao susitarimo buvimas nra klitis suinteresuotam asmeniui kreiptis teism dl LAP taikymo). 2) LAP taikomos byloje dalyvaujani asmen, kit suinteresuot asmen praymu ar teismo iniciatyva. 3) Jos yra laikino pobdio. 4) LAP nra skirtos iekovo interesams patenkinti (pvz. atsakovo turt galima aretuoti, bet negalima realizuoti ir i gaut l patenkinti iekovo reikalavim iki bylos isprendimo i esms). 5) LAP taikomos atsakovo arba kit asmen, susijusi su atsakovo turtiniais ryiais, atvilgiu (pvz. draudimas kt asmenims vykdyti prievoles atsakovui). 6) LAP taikomos turint tiksl utikrinti bsimo sprendimo vykdym ir siekiant kit su bsimu teismo sprendimo vykdymo utikrinimu susijusi tiksl: a) utikrinama suinteresuoto asmens teist interes apsauga b) ukertamas kelias teis paeidiantiems veiksmams c) sumainami jau padaryti nuostoliai ir ala ginamiems interesams d) ilaikomas atsakovo finansins padties status quo arba aktyviais veiksmais prisidedama prie kit asmen teisi utikrinimo(pvz. priteisiant alimentus) e) kreditorius apsaugomas nuo sprendimo vykdym lugdani skolininko veiksm. 7) Gali bti taikomos tik statymuose numatytos LAP ir tik esant statymuose nustatytoms slygoms.

Jos gali bti GRUPUOJAMOS remiantis skirtingais kriterijais: I. Pagal taikymo monet: 1) taikomos iki iekinio padavimo 2) taikomos bylos iklimo stadijoje (kai praymas taikyti pateikiamas kartu su iekiniu) ar jau padavus iekin vlesnse CP stadijose (bendroji taisykl). II. Pagal tai kieno iniciatyva taikomos: 1) taikomos teismo iniciatyva (kai btina apginti viej interes) 2) taikomos dalyvaujani asmen ar kit suinteresuot asmen praymu. III. Pagal tai, kieno atvilgiu taikomos: 1) taikomos turto atvilgiu (daikto aretas) 2) taikomos asmens atvilgiu (draudimas dalyvauti tam tikruose sandoriuose, draudimas ivykti i nuolatins gyvenamosios vietos) IV. Pagal atliekam funkcij pobd: 1) galutinio sprendimo vykdym utikrinanios priemons (atsakovo turto aretas). 2) Prevencins priemons (draudimas atsakovui dalyvauti tam tikruose sandoriuose). 3) rodymus utikrinanios priemons (daiktini rodym aretas); V. Pagal pareigojim pobd: 1) nustatanios pasyvias pareigas, t.y. ko nors nedaryti, susilaikyti nuo tam tikr veiksm atlikimo (neperleisti turto, nedalyvauti tam tikruose sandoriuos). 2) Nustatanios pareigojimus atlikti aktyvius veiksmus (atlikti veiksmus, ukertanius keli alai atsirasti; mokti laikinj ilaikym). Laikinj apsaugos priemoni RYS: CPK 145 str. 1 dalyje pateikiamas konkrei LAP sraas: 1) atsakovo nekilnojamojo daikto aretas-ginuose dl pinig sum priteisimo aretuojamo turto vert neturi gerokai viryti iekinio sumos. 2) raas vieame registre dl nuosavybs teiss perleidimo draudimo taikomas kilnojamiems ir nekiln daiktams, kuri sigijimo ir perleidimo pagrind registravim nustato teiss aktai CK 4.253; 3) Kiln daikt, pinigini l ar turtini teisi, priklausani atsakovui ir esani pas atsakov arba treiuosius asmenis, aretas (taikomas daiktams, kuri gijimo ir perleidimo pagrindai nra registruojami vieame registre, pvz, baldams, piniginms loms, esanioms finans ir kredito staigose) 4) Atsakovui priklausanio daikto sulaikymas remiantis CK 4.229-4.235 str. , teistas kitam asmeniui priklausanio daikto valdytojas, turintis reikalavimo teis, gali sulaikyti daikt tol, kol bus patenkintas jo reikalavimas. 5) Atsakovo turto administratoriaus paskyrimas taikoma fizinio asmens paskelbimo mirusiu ir neinia kur esaniu, fizinio asmens pripainimo neveiksiu ar ribotai veiksniu, globos ir rpybos steigimo, turto administravimo, paveldjimo procedr taikymo bylose ir tt. 6) Draudimas atsakovui dalyvauti tam tikruose sandoriuose arba imtis tam tikr veiksm pvz. udraudiama laikinai naudotis tam tikru turtu, perplanuoti patalpas, realizuoti tam tikras prekes. 7) Draudimas kitiems asmenims perduoti atsakovui turt arba vykdyti kitas prievoles taikoma, kai atsakovas neturi turto, kur bt galima aretuoti, arba turi jo nepakankamai, taiau yra skoning, privalani vykdyti jam tam tikras turtines prievoles. 8) Iimtinais atvejais draudimas atsakovu ivykti i nuolatins gyvenamosios vietos taikoma, esant realiai grsmei, kad tais atvejais, kai atsakovo dalyvavimas teisme yra btinas ir byloje negalima priimti sprendimo u aki (aktualu ilaikymo priteisimo, tvysts nustatymo bylose), atsakovas bandys pasislpti nuo teismo ar kitaip vengs atvykti. 9) Turto realizavimo sustabdymas, jeigu pareiktas iekinys dl areto iam turtui panaikinimo taikoma, kai gino objektas jau aretuotas 10) Iiekojimo vykdymo procese sustabdymas taikoma, kai paduodamas skundas del antstolio veiksm ir teismas nutaria sustabdyti vykdymo veiksmus arba kai nagrinjamas klausimas dl teismo varytini patvirtinimo 11) Laikinojo materialinio ilaikymo priteisimas ar laikinj apribojim nustatymas daniausiai taikoma santuokos nutraukimo bylose ,kai teismas nustato termin sutuoktiniams susitaikyti; gali bti priteisiamas laikinas ilaikymas nepilnameiams vaikams ir kt. 12) pareigojimas atlikti veiksmus ukertanius keli alai atsirasti ar padidti pvz. atlikti avarins bkls pastato sutvirtinimo darbus. LAP ri sraas nra baigtinis ir teismas savo nuoira gali skirti ir kitas LAP, kuri nesimus, teismo nuomone, teismo sprendimo vykdymas gali pasunkti arba pasidaryti nebemanomas, taiau tik tokias, kurios numatytos kitais statymais (CPK 145 1d. 13 p.). Tam tikr kategorij bylose gali bti nustatytas konkrei LAP taikymas, pvz. santuokos nutraukimas dl sutuoktinio kalts (CK 3.65): a) pareigoti, esant galimybei vien sutuoktin gyventi skyrium b) nustatyti nepilnamei vaik gyvenamj viet su vienu i tv. c) pareigoti sutuoktin netrukdyti kitam sutuoktiniui naudotis tam tikru turtu ir t.t. Pagal LR autori teisi ir gretutini teisi statymo pakeitimo st. 81 str numato: a) pareigoti asmenis nutraukti neteist krini ar kit pagal st. saugom teisi objekt naudojim. b) Udrausti ileisti apyvart neteist krini ar kt pagal st. saug. teisi obj. kopijas.

Konkreios LAP parenkamos ir taikomos atsivelgiant tai, kokio pobdio byla nagrinjama, iekinio reikalavim dyd ir r, skolininko veiksmus ir kt reikmingas aplinkybes, pvz. aretas taikytinas turtinse bylose, siekiant apsaugoti bsim pinigini reikalavim priverstin vykdym. Viena vertus, pritaikius LAP 1) utikrinamas teistas iekovo interesas, kad jo naudai priimtas teismo sprendimas tikrai bus realiai vykdytas. Kita vertus, 2) atsakovas, kurio atvilgiu taikomos LAP, gali patirti neigiam padarini, nes laikinosios apsaugos priemons gali be pagrindo apriboti tam tikras jo teises ir suvaryti jo veiksm laisv. Todl taikant LAP 3) btina utikrinti tok teisin rim, kuris garantuot abiej proceso ali teisi ir teist interes gynimo pusiausvyr. Be to, btina pagal galimybes parinkti tokias LAP, kuri taikymas nesutrikdyt prastos gamybins kins asmens, ypa juridinio, veiklos. LAT: LAP priemons parenkamos vadovaujantis ekonomikumo principu, reikianiu, kad turi bti parenkamos tokios LAP, kurios maksimaliai utikrint bsimo teismo sprendimo vykdym , bet kartu nepadaryt atsakovui nuostoli arba ie nuostoliai bt minimals ir nepaeist kit asmen teisi ir teist interes. 14.2. Laikinj apsaugos priemoni (LAP) skyrimo slygos Lietuvos st.leidjas nreikalauja, kad asmuo, praantis taikyti LAP civilinje byloje, pateikt duomen, leidiani teigti, kad tarp gino ali yra susiklost kokie nors materialieji teisiniai santykiai. Taigi teismas, sprsdamas LAP taikymo klausim, nra pareigotas vertinti, pagrstai praantis LAP taikyti asmuo gali tiktis, kad jo iekinys bus patenkintas. CPK 144str. 1d. nustato bendr taisykl, kuri toliau pltoja nacionalin jurisprudencija: iekinio utikrinimo priemons daniausiai taikomos byloje dalyvaujani asmen praymu. Iimties tvarka teismas savo iniciatyva (144str. 2d. dispozityvumo principo iimtis). Praymas priskirtinas dalyvaujani byloje asmen procesini dokument kategorijai (CPK 110str.), todl turi bti suraomas laikantis CPK 111str. tvirtint reikalavim Atsivelgiant formos reikalavimus, praymas taikyti LAP gali bti pareiktas iekinyje, prieiekinje, pareikime iduoti teismo sakym, apeliaciniame ar kasaciniame skunde, kartu su iais dokumentais arba atskirai, bylos nagrinjimo teisme metu. CPK 144str. 1d.specifiniai turinio reikalavimai prayme btina nurodyti konkreias aplinkybes, kelianias reali grsm pareikjo turtiniams interesams, bei nurodyti, kokios btent LAP bei kokiu bdu turt bti taikomos. Paymtina, kad didel iekinio suma pati savaime nra pagrindas taikyti LAP , taiau btina atsivelgti kriterij tais atvejais, kai atsakovo valdomas nuosavybs teise turtas, statinis kapitalas yra daug maesni u iekinio sum. Taikyti LAP galima bet kurioje proceso stadijoje ir bet kurioje instancijoje, taip pat atnaujinus proces. Iekinio pareikimas nra btina LAP skyrimo slyga (CPK 148str. 2d.) Tokio pareikimo slygos: 1. pagrsti argumentai, kodl negalima pateikti praymo paskirti LAP kartu su iekiniu. 2. reali grsm, kad nesimus LAP teismo sprendimo vykdymas gali pasunkti arba pasidaryti nebemanomas. 14.3. Praym dl LAP taikymo nagrinjimo tvarka Praymas taikyti LAP inagrinjamas raytinio proceso tvarka, taiau atkreiptinas dmesys tai, kad pagal bendrj taisykl LAP taikymo klausim teismas isprendia apie praymo taikyti LAP nagrinjim pranes atsakovui ( su tuo susij CPK 147str., 146str. 2d., 146str. 1d.). Nepraneus atsakovui apie LAP gali bti taikomos tik iimtinais atvejais, kai yra reali grsm, jog toks praneimas sutrukdys LAP taikym arba padarys j taikym nebemanom (teiss bti iklausytam principo iimtis). Nutartis dl LAP taikymo turi bti motyvuota. LAP gali bti tikslinga taikyti ir teismo sakymo idavimo proceso metu, taip pat, kai ali ginas nagrinjamas arbitrae ( Komercinio arbitrao st. 12str.) 14.4. Galim atsakovo nuostoli dl LAP taikymo atlyginimo utikrinimas Kreditorius, kuris yra utikrintas savo reikalavimo pagrstumu ir supranta btinyb taikyti skolininko atvilgiu LAP, jei teismui ikyla dvejoni dl LAP taikymo btinumo, gali pats pasilyti galim atsakovo nuostoli atlyginimo utikrinim ir taip pasiekti, kad LAP skolininko atvilgiu vis dlto bt pritaikytos. Asmuo pateikdamas praym taikyti LAP iki iekinio teismui padavimo dienos, sumoka pus CPK 80str. numatyto yminio mokesio, kuris negrinamas, jei iekinys nepareikiamas, iskyrus atvejus, kai iekinys nepareikiamas be praym pateikusio asmens kalts. Taiau teismas gali taikyti ir papildom skolininko teises ir interesus utikrinani priemon, t.y.nustatyti konkrei pinig sum, kuri turi bti mokta teismo depozitin sskait, arba pareikalauti pateikti banko garantij.

Atkreiptinas dmesys, kad st. Nenustato maksimalaus nuostoli, galini atsirasti dl LAP taikymo , atlyginimo utikrinimo dydio (remiamasi proporcingumo, ekonomikumo ir protingumo principu). Atsakovo nuostoli, galini atsirasti dl LAP taikymo, atlyginimo institut teismas taiko gavs atsakovo praym, o tais atvejais, kai nuostoli atlyginimo utikrinimas btinas ginant viej interes ir savo iniciatyva. Tam tikrais atvejais praymas taikyti LAP teismo kvalifikuojamas kaip piktnaudiavimas procesinmis teismis, tuomet reikalavim dl nuostoli atlyginimo galima pateikti ne tik siteisjus teismo sprendimui, kuriuo iekinys yra atmetamas, bet ir anksiau, dar iki bylos inagrinjimo i esms pabaigos, pateikiant motyvuot praym (CPK 95str. 1d). 14.5. LAP galiojimas, pakeitimas ir panaikinimas Galiojimas tsiasi: 1) jei iekinys patenkinamas iki teismo sprendimo vykdymo 2) jei teismas atmeta iekin iki teismo sprendimo, kuriuo iekinys atmetamas siteisjimo 3) iki nutarties panaikinti LAP sigaliojimo Padavus apeliacin skund, LAP lieka galioti, kol byla inagrinjama apeliacine tvarka. Jei LAP taikytos kasaciniame teisme kol byla inagrinjama kasacine tvarka. Pats savaime pradinio iekovo pakeitimas tinkamu iekovu faktas nepanaikina LAP, taikyt atsakovui pradinio iekovo praymu. LAP taikymo tikslas utikrinti bsimo sprendimo vykdym, todl jei manoma utikrinti teismo sprendimo vykdym kitomis priemonmis, nei praoma, teismas gali kitaip utikrinti bsimo sprendimo vykdym. Viena LAP gali bti pakeiiama kit, kai to prao byloje dalyvaujantys asmenys ar kiti suinteresuoti asmenys. Iimties tvarka teismas gali nusprsti pakeisti paskirtas LAP savo iniciatyva, jei to reikalauja vieasis interesas. Kaip bendroji taisykl tvirtinta nuostata, kad LAP gali bti panaikinamos tik dalyvaujani byloje ar suinteresuot asmen iniciatyva. Iimties tvarka LAP gali panaikinti teismas savo iniciatyva: 1. kai to reikalauja vieasis interesas 2. asmuo, kuris kreipsi dl laikinosios apsaugos priemons taikymo, per teismo nustatyt termin nepaduoda iekinio. 3. asmuo, kuriam teismas buvo paskyrs pareiga CPK 147str. tvarka mokti pinig sum banko sskait, nevykdo ios pareigos per nustatyt termin. Teismo iniciatyva ar byloje dalyvaujani ir kit suinteresuot asmen praymu panaikindamas LAP, teismas tuo klausimu priima nutart, jei byla dar neinagrinta i esms. Atmetus iekin, LAP paliekamos iki teismo sprendimo siteisjimo. LAP turi bti panaikintos ir tuo atveju, kai teismas palieka iekin nenagrint. LAP gali bti panaikintos, jei vliau bylos eigoje atsakovas pateikia pakankamus rodymus, paneigianius bsimo teismo sprendimo nevykdymo grsm. 14.6. Teismo nutari dl LAP vykdymas ir apskundimas CPK 152str. 1 ir 2d. vykdoma skubiai. Skubus vykdymas reikia, kad nutartis turi bti vykdoma nedelsiant, ukertant keli atsakovui perleisti ar paslpti turt. Nutartis pakeisti vien LAP kita arba j panaikinti vykdoma siteisjus iai nutariai. Be vykdomojo dokumento atlikti vykdymo veiksmus draudiama. CPK 587str. nra nustatytas baigtinis vykdomj dokument sraas, todl vykdomieji dokumentai yra ir kit institucij, tarp j ir teism, bei pareign sprendimai, kurie pagal st.vykdytini CPK VI dalyje nustatyta tvarka. Nutartys dl LAP paskyrimo sigalioja ikart nuo j primimo momento. Nutarties vykdymas nra sustabdomas, jei atskirasis skundas paduodamas dl nutarties taikyti LAP. Taiau jei atskirasis skundas paduodamas dl nutarties panaikinti ar pakeisti LAP, tai sustabdo tos nutarties vykdym. 14.7. Atsakomyb dl LAP paeidimo CPK 149str.tvirtina atsakomyb u LAP paeidimus: 1. atsakovui, jei is paeidia draudim dalyvauti tam tikruose sandoriuose arba imtis tam tikr veiksm. 2. atsakovui, paeidusiam draudim ivykti i nuolatins gyvenamosios vietos. 3. asmenims, kurie paeid draudim perduoti turt atsakovui arba vykdyti kitas prievoles.

4.

asmenims, kurie paeidia pareigojim atlikti veiksmus, ukertanius keli alai atsirasti arba padidti.

Nurodytais atvejais gali bti skiriama ne tik bauda, bet ir papildomai iiekomi nuostoliai, atsirad iekovui dl LAP nevykdymo (tik iekovo praymu). 15 TEMA. RODYMAI IR RODINJIMAS CIVILINIAME PROCESE DBA- dalyvaujantys byloje asmenys MTS- matrialieji teisiniai santykiai MTN metarialioji teiss norma TS teisiniai santykia TN- teiss norma CB civilin byla 15.1. rodinjimo CP samprata, tikslai, reikm. Esminis CP tikslas- ginti asmen, kuri materialiosios subjektins teiss ar statym saugomi interesai yra paeisti ar ginijami, interesus (CPK2str.) Teismas vis pirma privalo isiaikinti teisikai reukmingus faktus, pagrindianius toki teisi ar interes egzistavim. Rungimosi principas lemia, kad rodymus pateikia alys. Jei faktins aplinkybs yra aikios, teismo veikla apsiriboja teisiniu aplinkybi vertinimu. rodinjimui CP bdingas byloje nustatyt aplinkybi loginis vertinimas. Logikos dsni laikymosi svarba pabriama ir LAT praktikoje. Viena vertus, rodinjimas- tai paintin veikla, nes iki tol teismui neinomos aplinkybs tampa inomomis, o primus teismo sprendim, aplinkybs tampa inomomis ir visiems kitiems asmenims (ir suinteresuotiems, ir ne). Kita vertus, rodinjimas yra ne tik login mastymo veikla, bet kartu ir procesin (praktin) CPK normomis detaliai reglamentuojama veikla. rodinjimas CP- tai paintin ir praktin CP DBAir teismo veikla, kai reikmingoms byloje aplinkybms nustatyti renkami, tiriami ir vertinami rodymai, siekant tinkamai isprsti byl. rodinjimo tikslas- nustatyti ties konkreioje byloje (CPK 176str.),- tai teismo sitikinimas, kad tam tikros aplinkybs, susijusios su byla, egzistuoja arba ne (labiau tiktina atitinkam fakt buvus, nei jo nebuvus). Nustatoma tik santykin tiesa- tiesa yra tai,kas atrodo labiau tiktina. Teiss doktrina rodinjimo apimties kriterijumi laiko vadinamj protingo mogaus etalon(LAT). Teismas privalo ne isiaikinti absoliui ties, bet isamiai itirti esmines bylos aplinkybes, remdamasis turimais rodymais. rodym pakankamumo problema- ar teismas turt bti visikai sitikins, ar utenka to,kad linksta labiau tikti, nei netikti? Kada teismo sitikinimas jau galt bti pakankamas tinkamai vertinti byloje esanius rodymus priklauso nuo gino sudtingumo, esani rodym tikslumo, aikumo, kiekio, juos pateikiani asmen suinteresuotumo bylos baigtimi ir kt. Socialiniame CP vyraujaniu rodinjimo standartu yra pripastamas toks teismo sitikinimas, kai kiekvienam protingam ir gyvenimo aplinkybes suprantaniam mogui nelieka joki abejoni dl bylai reikmingos aplinkybs buvimo ar nebuvimo. LAT- (...) CP rodym pakankamumo klausimas sprendiamas vadovaujantis tikimybi pusiausvyros principu (tikimybi balansu). Tai reikia, jog nra reikalaujama imtaprocentinio teismo sitikinimo. Vertinant rodymus, svarbu nustatyti rodym ssajum, tikrum, leistinum bei pakankamum. Pvz., darbo bylose itin grieti rodym pakankamumo reikalavimai (pvz. asmuo atleistas i darbo nes atliko vagysts ar kitus nusikalstamus veiksmus, kurie vertintini ne tik privatins, bet ir vieosios teiss poiriu. Atleidimas tokiu pagrindu turi didels takos asmens tolimesniam gyvenimui, jo bei jo artimj reputacijai ir kt., todl nagrintinas itin atidiai- LAT- Taigi rodym pakankamumo klausimas tokiose bylose turi bti sprendiamas taikant labai grietus kriterijus, suformuluotus lat, nagrinjant bylas, susijusias su vieo intereso apsauga). LAT :Bendra taisykl, kad rodym pakankamumo klausimas CP sprendiamas remiantis tikimybi pusiausvyros principu. Taiau princip btina taikyti atsivelgiant nagrinjamos bylos materialin teisin pobd. Jei pirmosios instancijos teismas nusprend, kad rodym konkreioje byloje pakanka jo sitikinimui suformuoti, tai auktesns instancijos teismas, siekdamas panaikinti tok teismo sprendim, turi paneigti teismo pateikt rodym analiz ir vertinim. LAT apeliacins instancijos teismas gali panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendim dl rodym nepakankamumo, jeigu argumentuotai patvirtina, jog joks protingas mogus, esant tokiems rodymams, fakto nebt pripains rodytu arba byloje apskritai nra rodym, kurie leist daryti ivad dl fakto buvimo ar nebuvimo. rodinjimo subjektai rodinjimo procese dalyvauja daug vairi procesin padt uimani asmen (teismas, alys, liudytojai, ekspertai, proceso dalyviai ir kt.), taiau rodinjimo subjektais yra laikomi tik asmenys, turintys tiek teis, tiek pareig rodinti- alys ir DBA. Teismas turi teis pasilyti alims svarstyti vairius klausimus, patikslinti savo argumentus, pateikti papildomus rodymus, patikslina pareig rodinti ( kad alys nuo pat pradi suvokt, kurios aplinkybs yra ginijamos, ir k reikia rodyti) ir kt.- t.y. teisikai prisideda prie proceso operatyvumo ir koncentruotumo. rodymus savo iniciatyva teismas renka tik iimtiniais atvejais. rodinjimo natos patikslinimas, pagalba renkant rodymus gali bti suvokiama ne tik kaip teismo teis, bet ir kaip pareiga (iaikinimo pareiga socialiniame CP). Taigi teismas bent i dalies gali bti priskiriamas prie rodinjimo subjekt. Nors visaveriais rodinjimo subjektais neabejotinai laikomos alys ir DBA. Pabrtina, jog negalima rodinjimo pareigos perkelti teismui,kadangi teismas negali tapti vienos i ali advokatu ir rinkti jai naudingus rodymus, nepaisyamas to,kad alis pati gali tuos rodymus pateikti. rodinjimo dalykas Tai bylai reikiming aplinkybi visuma (kuriomis grindiamas reikalavimas ir atsikirtimai beikitos reikmingos bylai aplinkybs). rodinjimo dalyk reikt nustatyti jau pasirengimo stadijoje. Juo gali bti: Materialiojo teisinio pobdio juridiniai faktai, kuri pagrindu atsiranda, pasikeiia bei pasibaigia gino ali teiss bei pareigos. (btinas MTN teisingam parinkimui).

rodomieji faktai, t.y. statymuose nurodyti faktai, kuri pagrindu teismas daro ivad apie reikmig aplinkybi egzistavim (pvz. prievols vykdymo rodomasis faktas). Jie yra pagrindas logine seka daryti ivad, jog egzistuoja kitas- MTS pobdio juridinis faktas. Procesinio teisinio pobdio juridiniai faktai, kuri pagrindu atsiranda, pasikeiia bei pasibaigia gino ali procesiniai TS. TN turinys, jos aikinimas ir taikymas paprastai nra rodinjimo dalykas. Taiau tam tikrais atvejais juo tampa usienio TN, j taikymo ir aikinimo aktai. Pvz. CK 1.12 str. Tinkamas reikming bylos aplinkybi t.y. rodinjimo dalyko nustatymas yra tiesiogiai susijs su teisingo sprendimo primimu gino byloje. Taiau teisingo sprendimo primim byloje laiduoja tik: 1) vis reikming bylai aplinkybi nustatymo; 2) tinkamo j teisinio vertinimo vienov. 15.2. rodinjimo etapai: fakt ir rodym nurodymas, rodym pateikimas, rodym rinkimas, tyrimas ir vertinimas. Nauj rodym pateikimo ribojimas CP stadijose. rodinjimas yra tstinis procesas. 1) Fakt nurodymas. Iekinyje ir atsiliepime iekin nurodomas reikalvim ar nesutikimo faktinis pagrindas. Fakt nurodymo etape preliminariai apibriamas rodinjimo dalykas, nes tuos faktus, kuriais DBA remiasi byloje, jie turs rodyti. rodytin aplinkybi visuma nustatoma negalutinai, rodinjimo dalykas gali keistis (pvz. keiiant iekinio dalyk ar pagrind). Fakt nurodymo stadijoje teismas negali likti pasyvus, taiau rungimosi ir dispozityvumo principai riboja teismo iniciatyv nustatant rodinjimo dalyk. Kitokia situacija yra bylose, susijusiose su vieojo intereso apsauga (pvz. eimos TS bylos- LAT- tiria ir vertina ne vien tik ali nurodomus faktus ir pateiktus rodymus, bet ir pats sprendia dl byloje reikming fakt bei rinktin rodym). Visas faktines aplinkybes btina nurodyti iki bylos nagrinjimo i esms, vlesnis pateikimas yra ribojamas. Jei jau po teismo sprendimo primimo naujai paaikja esmins faktins aplinkybs, tai fakt nurodymo etapas gali bti pratstas proceso atnaujinimo stadijoje. Naujai paaikjusiomis aplinkybmis gali bti laikoma tik tokios aplinkybs, kurios (LAT): Buvo nagrinjant byl ir priimant sprendim, Pareikjui nebuvo ir negaljo bti inomos, Pareikjui tapo inomos jau siteisjus teismo sprendimui, Turi esmin reikm bylai, t.y. jeigu jos bt buvusios inomos nagrinjant byl, bt priimtas visai kitas sprendimas. Naujai pateikti rodymai yra pagrindas atnaujinti proces tik tuo atveju, jei jie patvirtina buvus aplinkybes, atitinkanias naujai paaikjusi aplinkybi poymius. 2) rodym nurodymas. Iekovas iekinyje privalo nurodyti ne tik aplinkybes, kuriomis grindia savo reikalavim, bet ir rodymus, patvirtinanius iekovo idstytas aplinkybes, liudytoj gyvenamosios vietos ir ir kit rodym buvimo viet. Atsakovas turi nurodyti rodymus, kuriais grindia nesutikimo motyvus. alis gali prayti teism pagalbos gauti tam tikrus rodymus (nurodo j buvimo viet ir negaljimo gauti paiai prieastis). 3) rodym pateikimas. T.y.faktinis rodym perdavimas teismui. Pridedami prie iekinio, prieiekinio. CPK 178str., 42str. ali pareiga teikti rodymus, ne tik teis. Pateikiami pasirengimo CB nagrinjimui stadijoje. Jei alis nepasinaudos teise laiku pateikti rodymus, gali kilti dvejopo pobdio teisiniai padariniai: Teimas, manydamas, kad tam tikros faktins aplinkybs yra nerodytos, gali atmesti iekin; Teismas gali atsisakyti priimti rodymus, kurie galjo bti pateikti anksiau (CPK 181 str. 2d.), nes tai lemt btinum atidti bylos nagrinjim, kad kita alis galt susipainti su rodymais. Apeliacins instancijos teismui nauj rodym negali bti pateikta, iskyrus atvejus, kai pirmos inst. teismas nepagrstai atsisak juos priimti arba nepagrstai netenkino alies praymo ireikalauti rodymus, taip pat kai nauj rodym pateikimo btinyb ikilo vliau. Nauj rodym primimo iimtines slygas turi teis nurodyti ir privalo jas pagrsti alys apeliaciniame skunde, atskirajame skunde bei atsiliepimuose iuos proc.dokumentus. LAT- eimos, darbo, ypatingosios teisenos, bankroto ir restruktrizavimo bei kitose bylose, kuriose teismas pagal statym privalo veikti ex officio, naujus rodymus apeliacins inst. teismas gali ireikalauti savo iniciatyva. Tam tikrais atvejais rodym pateikimas apel.inst. teisme galimas ir netgi btinas,- pvz. ekspertizs skyrimas, kai ji nebuvo skirta pirmos inst. teisme (gali bti skiriama po to, kai reikalavimai/atsikirtimai apel. inst. teismo buvo pripainti nepakankamais, o joms itirti ir vertinti reikia specialisto ini). Kiekvien kart, kai apel.inst. teimui pateikiami nauji rodymai, btina sprsti,kada atsirado j pateikimo btinyb. Btinyb pateikti naujus rodymus gali ikilti tais atvejais, kai pirm.inst.teismas ginijamame sprendime pereng bylos nagrinjimo ribas, tinkamai nevykd teismo iaikinimo pareigos, arba kai reikia atsikirsti naujai apelianto pateiktus ir teismo priimtus rodymus ir pan. LAT- Jei teismas netyr dalies svarbi bylai aplinkybi dl to,kad netinkamai taik ar aikino MTN, neprim nagrinti rodym, kaip neturini ryio su byla, nepareikalavo ali pateikti papildom rodym ar dl kt prieasi neityr turini bylai reikms aplinkybi visumos, tai apeliacinio nagrinjimo metu yra pagrindo konstatuoti teismo sprendimo nepagrstum ir btinyb itirti visas reikmingas bylos aplinkybes. Neivengiamai tai susij su nauj rodym teikimu. Apeliacins inst. teismas naujus rodymus priima ir atsisako juos priimti odine nutartimi, o byl nagrinjant rayt.proc.tvarka- nutartimi, kuria byla isprendiama i esms. Nutartyje nurodomi primimo ar atsisakymo priimti naujus rodymus motyvai. Kasaciniame teisme neleidiama pateikti naujus rodymus. Teismui suteikiamos tam tikros teiss veikti rodinjimo proces: pareikalauti pateikti rodymus (CPK 159 str.), pareigoti pateikti rodymus, kuriais viena i ali turi ir jais remiasi (CPK 160str.1d.4p.), silyti pateikti papildomus rodymus (CPK 179str.1d.)(neturt bti ivardijamos konkreios rodinjimo priemones, iskyrus privalomus raytinius dokumentus), pareigoti kitus asmenis pateikti j turimus raytinius ar daiktinius rodymus, gali duoti ir liudijim apie teis gauti t rodym, kad jis bt pateiktas (CPK 199str.4d.,206 str.2d.). 4) rodym rinkimas. rodymai turi bti surinkti ir pateikti teismui pasirengimo teisminiam nagrinjimui stadijoje, tik iimtiniais atvejais teismas gali atidti bylos nagrinjim (CPK 156str.1d.). Nors rodinjimo subjektai yra alys, statymo numatytais atvejais rodymus renka ir teismas savo inicatyva (nedispozityviose bylose). Fakt ir rodym nurodymas, rinkimas ir pateikimas prasideda keliant CB ir pasibaigia (paprastai) iki nutarties skirti byl nagrinti teismo posdyje primimo. Taip yra todl, kad pasirengiamojo posdio tikslas yra sutaikyti alis arba isiaikinti ali gin ir

isamiai pasirengti jo nagrinjimui.rodymai yra tik renkami, bet ne tiriami ar vertinami, ali duodami paaikinimai nra rodinjimo priemon. 5) Byloje surinkt rodym tyrimas. rodymai tiriami tik vykstant teisminiam nagrinjimui, kur vykdo teismas, remdamasis betarpikumo, odikumo ir bylos nagrinjimo koncentruotumo principais. rodym tyrim tvark nustato pats teismas, atsivelgdamas DBA nuomon. rodymai tiriami bylos nagrinjimo pradioje, iklausius DBA paaikinimus. Tirdamas rodymus teismas privalo patikrinti priimt rodym ssajum, leistinum, rodomj reikm, palyginti skirtingomis rodinjimo priemonmis gautinformacij. alys turi teis dalyvauti tirant rodymus, joms nedalyvaujant rodymai gali bti tiriami tik rayt.proc.metu. 6) rodym vertinimas. CPK tvirtina laisv rodym vertinim- teismas vertina esanius rodymus pagal savo vidin sitikinim, pagrst visapusiku ir objektyviu bylos aplinkybi, kurios buvo rodinjamos proceso metu, inagrinjimu, vadovaudamasis statymais. rodymus teismo metu vertina ir alys, taiau galiausiai rodymus vertina tik pats teismas, priimdamas sprendim- motyvuojamoje sprendimo dalyje turi bti nurodyti rodym, kuriais teismas grindia savo ivadas, vertinimas bei argumentai, dl kuri teismas atmet kuriuos nors rodymus ( CPK 185, 270 str.) LAT- Taiau jei rodymai byloje buvo, jie itirti, pasisakyta dl j turinio, reikms, takos, tai vien j neapraymas teismo procesiniuose dokumentuose nesudaro CPK 176-178str. paeidimo.Vertindamas rodymus teismas patikrina kiekvieno rodymo ssajum, leistinum, ry su kitais rodymais, ar nra prietaravim tarp pateikt rodym. Teismas taip pat turi sitikinti, ar pakanka rodym reikmingoms bylos aplinkybms nustatyti, ar tinkamai buvo paskirstytos rodinjimo pareigos, ar rodymai yra patikimi, ar nebuvo pateikt suklastot dokument, ar nepaneigtos statymo nustatytos prezumpcijos, ar yra prejudicini fakt. Reikia vertinti kievien rodym atskirai ir rodym viset. Tik ityrus rodym visum galima padaryti teisines ivadas. Teismai remiasi rodinejimo taisyklmis bei logikos dsniais. CPK 185str. 2d. tvirtina rodym lygybs princip, pripastant visiems rodymams vienoki ar kitoki rodomj vert. rodym vertinimas grindiamas tiktinumo taisykle- kurios esm sudaro laisvas rodym vertinimas. Didesn rodomoji vert skiriama tam rodymui, kuris suponuoja didesn vieno ar kito fakto buvimo ar nebuvimo tikimyb, negu kitas. Iimtys i rodym lygybs principo numatytos st.-pvz. CPK 197 str. 2d. oficials raytiniai rodymai yra prima facie rodymai, jais patvirtintos aplinkybs laikomos visikai rodytomis, kol nra st. nustatyta tvarka paneigtos. Eksperto ivada teismui yra neprivaloma, taiau nesutikimas su ja turi bti motyvuotas sprendime arba nutartyje. rodym vertinimas glaustai idstomas sprendimo motyvuojamoje dalyje (nepriimtinas liudytoj parodym atkartojimas), idstant rodym analizs pagrindu padarytas ivadas, kokios aplinkybs yra nustatytos ir kokios- ne. Teismo sprendimo pagrstumas inter alia priklauso nuo to, ar teismas teisingai vertino byloje surinktus ir itirtus rodymus. LAT- Teismo sprendime nepakanka apsiriboti vien mechaniku rodym ivardinimu. Motyvuojamoje teismo sprendimo dalyje turi bti pateikta byloje surinkt ir teismo itirt rodym analiz, atskleidiant kiekvieno i j rodomj vert. I ios sprendimo dalies turi bti aiku, kodl vienas ginui isprsti reikmingas aplinkybes teismas laiko nsutatytomis, o kitasnenustatytomis, o tai leidia nustatyti, ar teismas teisingai kvalifikavo gino santyk, t.y.ar teisikai tinkamai vertino gino ali pareiktus reikalavimus. Vertinant rodymus, btina atsivelgti ir bylos specifik. rodym rinkimas, teismo aktyvumas neretai siejasi su teismo aktyvumo aspektu. Sprendimo primimas u aki. Teismas atlieka formal rodym vertinim, t.y. patikrina, ar tie rodymai atitinka CPK 177str. ir kt.formalius reikalavimus, ar jie gauti st.ir kt. TA nustatyta tvarka, ar turi ry su rodinjimo dalyku, ar yra leistini. Teismas turi sitikinti,kad prieingai aliai nepaneigus teismo nustatyt aplinkybi, bt pagrindas priimti tok pat sprendim. Prieingu atveju bt paeistas CP statymas, praktika neatitikt sprendimo u aki idjos, atsirast prielaidos piktnaudiauti procesu. Teismas vertina tik teisin, bet ne faktin j pagrstum. LAT- Teismas privalo vertinti visus byloje esanius rodymus, taip pat ir tuos, kurie buvo pateikti atsiliepime iekin.Pasialinimas i teismo posdi sals nenurodan prieasties laikomas alies nedalyvavimu ir jo pagrindu galima priimti sprndim u aki. Dokumentinis procesas. Preliminariame sprendime faktins bylos aplinkybs nustatomas leistin raytini rodym tyrimo ir vertinimo pagrindu. Padars ivad, kad iekovo pateikt rodym nepakanka nurodytoms faktinms bylos aplinkybms patvirtinti ir iekinio reikalavim visikai patenkinti, teismas priima nutart nagrinti byl pagal bendrasias gino teisenos taisykles odinio proceso tvarka. Pareikimai dl teismo sakymo idavimo. Teisjas, sprsdamas dl kreditoriaus pareikimo dl teismo sakymo idavimo priemimo klausimus, vertina pateiktus raytinius rodymus io pareikimo formos ir turinio reikalavim aspektu, tikrina, ar jis nra aikiai nepagrstas. 15.3. rodinjimo pareiga ir jos paskirstymas alims Kiekviena alis turi rodyti tas aplinkybes, kuriomis remiasi, iskyrus kai j rodinti nereikia. i taisykl vadinama rodinjimo pareigos taisykle- onus probandi. Geriau vadinti rodinjimo nata. Nekroius teigia, kad pareiga paprastai reikia, kad u jos nesilaikym bus taikomos sankcijos, ir, nors u rodinjimo pareigos nevykdym gali bti taikomas sprendimas u aki arba atsisakymas priimti pavluotai pateiktus rodymus, vargu, ar tai gali bti vadinama procesinmis sankcijomis, nes i esms tai tam tikras proceso tsos variantas esant tam tikroms aplinkybms (aliai nevykdant rodinjimo pareigos). ( Driukas neprietarauja ) rodinjimo natos paskirstymo taisykl svarbi dviem aspektais: pirma, ja remiantis alims dar prie pradedant proces yra aiku, k jos turs rodinti, ir tai padeda apsisprsti,ar verta rizikuoti apskritai pradti proces; antra, rodinjimo taisykls yra svarbios teismui, priimaniam sprendim byloje, nes nurodo, kaip reikia isprsti byl, jei sprendimo primimui svarbi aplinkyb teisminio nagrinjimo metu negali bti nustatyta ir lieka neinoma (situacijoje be rodym- lot. non liquet). Pvz. negatorinio iekinio atveju iekovas neturi rodinti atsakovo veiksm neteistumo, jei pats atsakovas nerodys savo veiksm teistumo, -o tik pat paeidimo fakt ir nurodyti asmen. Bendrosios rodinjimo pareigos iimtys gali bti nustatytos tik statymu. Jas galima sugrupuoti:1)aplinkybs, uri nereikia rodinti; 2) aplinkybs, kurias teismas konstatuoja savo iniciatyva, nepaisant to, ar alys remiasi jomis ar ne (pvz. niekinio sandorio teisinius padarinius ir niekinio sandorio fakt teismas konstatuoja ex officio). Materialioji teis tam tikrais atvejais gali nustatyti ir kitokias rodinjimo natos paskirstymo taisykles: pvz. CK 6.333str.3d. , CK6.270 str. , draudikas privalo rodyti aplinkybes, atleidianias j nuo draudimo imokos arba suteikianias teis sumainti draudimin imok ir kt. rodinjimo nata vykdoma nurodant teisikai

reikmingas bylos aplinkybes ir jas patvirtinanius rodymus. aliai nevykdant rodinjimo pareigos, teismas gali pripainti nerodytomis aplinkybes, kuriomis ji remiasi. Taiau nuostata, kad kiekviena alis privalo rodyti aplinkybes, kuriomis remiasi, ne visada paaikina, k alis konkreiu atveju turi rodinti. Daugiau info ia tema: LAT Dl CPK norm, reglamentuojani rodinjim, taikymo teism praktikoje (2004- 12-30, Teisj senato nutarimas Nr.51) 15.4. Aplinkybs, kuri nereikia rodinti CPK 182 str. tvirtinti atvejai, kada byloje dalyvaujantys asmenys (BDA) atleidiami nuo rodinjimo pareigos. Juo remiantis iskiriamos 4 fakt rys (): 15.4.1. Aplinkybs teismo pripaintos visiems inomomis (CPK 182 str. 1 p.) Tai faktai, kuriuos bylos nagrinjimo metu objektyviai ino teismas ir alys. LAT Senatas apvalgoje: visiems inomomis aplinkybmis gali bti pripainti: faktai, kurie inomi visiems vidutinio iprusimo asmenims, pvz.: pasauliniai karai, ymiausi veni dienos, Lietuvos nepriklausomybs atkrimo, stojimo ES dienos, etc. faktai, inomi visiems konkreioje vietovje gyvenantiems (lokaliniai faktai), pvz.: Azoto mons avarija Jonavoje. Kilus ginui: teismas gali pasilyti aliai, kuri remiasi tokiomis aplinkybmis, pateikti rodymus, patvirtinanius, kad jos yra visiems inomos. Tada teismas pripasta aplinkybes visiems inomomis: - odine arba raytine nutartimis pasirengimo bylos nagrinjimo teisme stadijoje; - paprastai odine nutartimi bylos nagrinjimo teisme stadijoje. Konstatavus, jog aplinkybs laikytinos visiems inomomis, jos laikomos rodytomis. 15.4.2. Prejudiciniai faktai (CPK 182 str. 2, 3 p., 279 str. 4 d.) CPK 182 str. 2 p. Pagal nurodytus str. () nereikia rodinti aplinkybi, kurios buvo rodinjimo dalykas (1*) ir yra nustatytos siteisjusiu teismo sprendimu (2*) kitoje civilinje ar administracinje byloje, jeigu nagrinjamoje byloje dalyvauja tie patys asmenys (nepriklausomai nuo j teisins padties) ar j teis permjai. (1*) ne bet kokios aplinkybs pamintos teismo sprendime, o tik tos, kurios buvo toje byloje rodinjimo dalykas ar bent jo dalis; (2*) praranda prejudicin gali, jei pirmesnis teismo sprendimas panaikinamas. Taip pat svarbu, jo CPK 182 str. 2 p., tvirtindamas prejudicini fakt buvimo galimyb, nenurodo, kurioje teismo sprendimo dalyje turi bti pasisakyta dl j (sprendimas susideda i angins, apraomosios, motyvuojamosios ir revoliucins dalies), i teiss norma neduoda pagrindo ivadai, kad faktai turi bti ufiksuoti, tik sprendimo rezoliucinje, o ne motyvuojamojoje dalyje. LAT Senatas apvalgoje nurod, jog bylose, kuriose taikome prejudicija: A) itin svarbu nustatyti teisini santyki subjektu: nebtinas paties FA dalyvavimas, pakanka, jog toks asmuo bt trauktas byloje dalyvaujaniu asmeniu; BDA procesin padtis nesvarbi, kt. byloje ji gali pasikeisti: iekovas gali tapti atsakovu, atvirkiai ir pan.; kt. byloje gali dalyvauti pirmoje byloje dalyvavusi asmen teisi permjai; kt. byloje gali dalyvauti ne tie patys BDA atstovai. B) kt. bylos iekinio dalykas gali sutapti tik i dalies ar netgi visai skirtis; C) gali nesutapti ir iekinio pagrindas. Svarbiausia, kad rodinjimo faktas bt reikmingas abejose bylose, ir kad pirmiau inagrintoje byloje nebt dirbtinai rodinjami faktai, kurie kt. byloje bt laikomis prejudiciniais. Prejudicini fakt taisykl tiesiogiai susijusi su: 1) asmen teise teismin gynyb; 2) teise teikti rodymus, TODL i taisykl neturi bti aikinama pleiamai. Faktai prejudicins galios neturi: jei nagrinjamoje byloje dalyvauja nors vienas, nedalyvavs anksiau inagrintoje civ. ar adm. byloje. TAIAU prejudicins taisykls ipltimas taikomas kaip iimtis ir galimas, kai yra priimtas teismo sprendimas pvz.: bylose dl paskelbimo mirusiu, pripainimo neinia kur esaniu, dl FA pripainimo neveiksniu ar ribotai veiksniu, etc.; faktai, nustatyti administracini institucij, ikiteisminio tyrimo pareign priimtais teiss aktais jie vertintini tik kaip raytiniai rodymai; teismo nutartys (iskyrus apeliacins instancijos nutartys, kuriomis isprendiama byla), teismo sprendimai u aki (!) bei teismo sakymas jie taip pat vertintini kaip raytiniai rodymai pagal bendrsias rodym vertinimo taisykles; nustatyti siteisjusia (neapsksta) teismo sprendimo dalimi, nagrinjant t pai byl (anksiau mintose str. nurodoma: kitoje byloje! ), kai atitinkamai apeliaciniu ar kasaciniu skundu yra apskundiama kt. to paties sprendimo dalis (nepagrstas argumentas, kad ta dalis nebuvo apsksta, todl yra siteisjusi ir turi prejudicin gali);

CPK 182 str. 3 p. LAT Senatas apvalgoje nurod, jog teisiamojo veiksmai baudiamojoje byloje tiriami ir vertinami baudiamojo proceso ir baudiamj statym taikymo aspektu. To paties asmens veiksmai civ. byloje pagal civ. proceso ir civilini statym reikalavimus. rodinjimo dalykai paprastai skiriasi, taiau pasitaiko ir civ. byl, kuriose baudiamosiose bylose nustatyti faktai traukiami rodinjimo dalyko sudt civ. byloje, pvz.: nusikalstama veika padarytos alos pobdis ir dydis jie gyja prejudicin gali. Teismas nagrindamas civ. byl, neprivalo i naujo nustatyti teismo nuosprendiu konstatuot: nusikalstam veiksm; nusikalstam veiksm civilini teisini padarini; to, ar juos padar asmuo, dl kuri priimtas nuosprendis.

Prejudicin gali turi vis ri nuosprendiais nustatyti nusikalstam veik padariniai (apkaltinamuoju, iteisinamuoju, nuosprendiu, kuriuo baudiamoji byla nutraukiama). Teism praktikoje taip pat akcentuojama, kad tam tikrais atvejais tai, jog baudiamoji byla baigta ne nuosprendiu, o nutartimi, negali bti klitis ja nustatyt aplinkybi laikyti prejudiciniais faktais. 15.4.3. Teisins prezumcijos (CPK 182 str. 4 p.) Jas galima apibdinti kaip sunormintas sveiko proto taisykles, nes jos preziumuoja egzistuojant tokius faktus, kuriuos ilgainiui patvirtina gyvenimo praktika. Tokia teisines prezumpcija daniausiai nustato vairios materialins teiss normos, pvz.: CK 3. 140 str. tvysts prezumpcija vaiko, gimusio santuokoje, tvu laikomas vaiko motinos sutuoktinis., CK 6.65 str. prievols vykdymo prezumpcija, CK 4.26 str. - turto valdymo teistumo prezumpcija, CK 7 str. 3 d. - paskleist ini neatitikimo tikrovei prezumpcija etc. Paskirtis palengvinti rodinjimo nat. alis, kuri remiasi pagal statymus preziumuojamais faktais, jeigu ie nepaneigti prieingos alies pateikt rodym, atleidiama nuo pareigos tuo faktus rodinti. Kita vertus, i taisykl nedraudia aliai, kuri remiasi preziumuojamais faktais, pateikti rodym, patvirtinani preziumuojam fakt egzistavim. Procesiniais padariniais prezumpcijos skiriasi nuo kt. nerodintin aplinkybi. Mintame str. nurodyta, jog nereikia rodinti tik toki aplinkybi, kurios nepaneigtos bendra tvarka. Tai reikia, jog prezumpcij gali paneigti kt. alis, t.y. rodinjimo pareiga pereina tai kitai aliai. O kt. nerodintin aplinkybi atvejais rodinjimo pareiga niekam neperkeliama. Nors pagal 182 str. 4 p. prezumpcijas galima paneigti, yra ios taisykls iimi. Pagal teisinius padarinius prezumpcijos skirstomos: NUGINIJAMOS j yra dauguma, jas, kaip iankstin nuostat, kad tam tikri duomenys yra tikri, galima paneigti bendra, t.y. galima ginyti leistinomis priemonmis. Pvz.: kadastrini ra teisingumas pagal st. yra tvirtintas kaip turintis padidint rodomj gali. Kartu st. nuostata sako, kad t.y. nuginijama prezumpcija. CPK 179 str. apriboja rodinjimo priemoni panaudojim nuneigiant padidintos rodomosios galios duomenis, nes neleidia to daryti liudytoj parodymais. NENUGINIJAMOS tai tarsi taisykls iimtis. J objektyviai negalima nuginyti, nes jos sukurtos sprsti situacijas, kurios, nesant nekvestionuojam prezumpcij, nuvest aklaviet. Tiksliniau jas bt vadinti teisinmis fikcijomis. Pvz. CK 2.2 str. 3 d. jeigu negalima nustatyti, ar vaikas gim gyvas, ar negyvas, preziumuojama, kad gim gyvas, CK 5.3 str. 2 d., etc. 15.4.4. Fakt pripainimas (CPK 182 str. 5 p.) Esm: nereikia rodinti CP metu alies pripaint fakt, kuriais kt. alis grindia savo iekinio (prieiekinio) reikalavimus ar atsikirtimus. (!) Teismas privalo tikrinti ir sitikinti, kad alies pripainti faktai ar vlesnis atsisakymas nuo j pripainimo atitinka 187 str. 2 d. nuostatas (atitinka faktines bylos aplinkybes, nra pareiktas dl apgauls, smurto, etc) Teismas negali priimti tikrovje nebuvusi ir melaging fakt pripainimo, nes toks pripainimas yra niekinis. (!) Atsiliepimo iekin nepateikimas, alies neatvykimas posd negali bti vertinamas kaip fakt ar iekinio (prieiekinio) pripainimas. (!) Faktai gali bti pripainti bet kurioje stadijoje. (!) Fakt pripainimas ir iekinio pripainimas nra tapaios svokos. Pirmoji reikia, kad alis neginija tik dalies aplinkybi. Faktai gali bti pripainti : ODIU raomas teismo posdio protokol ir pasiraomas pripainusios alies. RATU gali bti idstomas procesiniuose dokumentuose (iekinyje, prieiekinje, atsiliepime iekin, dublike, triplike, raytiniuose BDA paaikinimuose). Fakt pripainimas taip pat gali bti : TEISMINIS tai fakt pripainimas teisme, tai turi bti raoma protokol; NETEISMINIS tai fakt pripainimas ne CP metu (laikuose, ratuose valstybs ar savivaldybs institucijoms, garso rauose, pareikiant girdint kitiems, etc.). Tok fakt pripainim galima laikyti rodomuoju faktu, taiau reikia rodyti, kad faktai pripainti.

15.5. rodym svoka ir poymiai. rodym ssajumas ir leistinumas. rodym klasifikavimas. 15.5.1. rodym svoka ir poymiai rodym svoka (CPK 177 str. 1 d.) rodymais civilinje byloje laikomi bet kokie faktiniai duomenys, kuriais remdamasis teismas statym nustatyta tvarka konstatuoja, jog yra aplinkybi, pagrindiani ali reikalavimus bei atsikirtimus, ir kitoki aplinkybi, turini reikms bylai teisingai isprsti, arba, kad j nra. rodym poymiai: tai informacija, inios apie faktus, sudaranius rodinjimo dalyk; rodym ssajumas; rodym leistinumas; tai statymo nustatyta procesine tvarka gauta, pateikta, surinkta, itirta ir vertinta informacija. Teismams kartais tenka sprsti klausim, priimti ar ne rodym, jei ji gavimo teistumas kelia tam tikr abejoni. Manytume, viniliniame procese is klausimas turt bti sprendiamas liberaliau, nei, tarkim, baudiamajame procese. Nedidelis ar nereikmingas proceso norm paeidimas neturt bti pagrindas panaikinti skundiam teismo sprendim ar nutart. Taip pat nereikt atsisakyti priimti rodym tik dl menko rodym gavimo procedros paeidimo. is poymis su rodym procesins formos reikalavimais, taiau CPK yra apribojim, susijusi su t rodinjimo priemoni turiniu. Pvz.: pagal CPK 177 str. 5 d. rodymai civilinje byloje negali bti faktiniai duomenys, kurie sudaro valstybs ar tarnybos paslapt ir nra islaptinti statym nustatyta tvarka. Tok apribojim lemia btinyb visuomens ar individo labui apsaugoti tam tikras inias: pvz.: valstybs, komercines, profesines, technologines paslaptis. Teismas, gavs rodymus, kuriuose yra duomen, sudarani paslapt, taip pat praym ireikalauti tokius rodymus dl to, kad alis pati negali j gauti, ex officio privalo kreiptis slaptintos informacijos rengj, praydamas praneti, ar duomenys nra islaptinti. Gavs patvirtinim, kad minti duomenys nra islaptinti, taip pat kai nra galimybs juos islaptinti , teismas atsisako priimti tokius rodymus bei tenkinti raym dl j ireikalavimo. ia gali ikilti teisingumo vykdymo suvarymo dilema, ypa, kai tokie duomenys yra formaliai slaptinti, taiau apie tokius duomenis rao spauda, etc. Vadovaujantis Valstybs ir tarnybos paslapi statymo normomis dilem bt galima isprsti suteikus teis BDA kreiptis paslapi subjekt, slaptinus informacij, dl duomen, galini patvirtinti ar paneigti bylai reikmingas aplinkybes, islaptinimo, nustatant pareig apsvarstyti tokio reikalavimo pagrstum. 15.5.2. rodym ssajumas (180 str.) Tai duomen, ini turinio ryys su faktais, sudaraniais rodinjimo dalyk. Teismas priima tik tuos rodymus, kurie patvirtina arba paneigia turinias reikms bylai aplinkybes. Pirmiausia, siekiant atskleisti gino esm, btina nustatyti visas reikmingas bylos aplinkybes. Reikmingumo veiksnys suponuoja ivad, kad teismas neturt priimti ir tirti bet koki aplinkybi. Antra, jei nebt laikomasi ssajumo taisykls, situacija galt tapti ad absurdum kiekviena alis galt reikalauti prijungti prie bylos bet kokius rodymus, ir bt sudaryta palanki terp procesui vilkinti. Ar BDA pateikti ir praomi ireikalauti duomenys susij su byla, teismas preliminariai nustato pasirengimo nagrinti byl teisme stadijoje. BDA, pateikdami rodymus ar praydami teismo ireikalauti rodymus, privalo nurodyti, kokias reikmingas bylai aplinkybes tie rodymai gali patvirtinti ar paneigti. To nepadarius teismas gali motyvuotai atsisakyti priimti BDA pateiktus duomenis. Reikm: ssajumo taisykl skirta utikrinti, kad teismas nebt apkrautas nereikalingu darbu tiriant faktus, neturinius nieko bendra su byla; proceso koncentruotumo principo gyvendinimas; Vienas skiriamj teismo sprendimo bruo motyvuotums, teisini argument idstymas. Galima sakyti: nra sprendimo motyv nra sprendimo. Taigi, teismas, vertindamas rodymus, privalo pateikti savo teisinius argumentus dl kiekvieno i j ir apskritai dl rodym ssajumo, leistinumo bei pakankamumo. Jeigu to nepadaroma, teismo sprendimas negali bti pripaintas pagrstu ir teistu. 15.5.3. rodym leistinumas Tai - statymo nustatytais atvejais CPK 177 str. 2 ir 3 d. nurodyt rodinjimo priemoni panaudojimo galimybi ribojimas. rodym leistinumo taisykls yra suformuluotos CPK, taiau reikia atkreipti dmes, kad i taisykli taikymo ypatumus ir iimtis gali numatyti ir materialiosios teiss normos. rodym leistinumas yra susijs ne su rodym turiniu, bet su rodym procesine forma. rodym leistinumas, ko gero, geriausiai atitinka vieojoje teisje dominuojant princip: leidiama tai, kas numatyta. Trys rodinjimo priemoni leistinumo aspektai: 1) leistini rodymai yra tik tokie duomenys, kurie buvo gauti tik i statyme numatyto altinio ar statyme numatytomis rodinjimo priemonmis. CPK 177 str. 2 ir 3 d. nustatytas baigtinis rodinjimo priemoni sraas;

2)

3)

tam tikroms aplinkybms nustatyti, rodyti gali bti taikomos tik statym tiesiogiai vardytos konkreios rodinjimo priemons rodinjimas btinaisiais rodymais. Pvz.: pagal CPK 466 ir 469 str. asmens psichinei bsenai nustatyti btina teismo psichiatrijos eksperto ivada; bylose dl daikto valdymo paeidim paalinimo registruotiniems daiktams btinas raytinis rodymas duomenys i vieojo registro (CPK 420 str. 3 p.); pagal CK 3.178 (nagrinjant ginus dl vaik), 3.184 str. (tv valdios apribojimo) btina valstybins vaiko teisi institucijos ivada; atskirais atvejais rodinjimo priemoni naudojimas statym yra ribojamas, udraudiant naudoti konkreiai vardyt rodinjimo priemon tam tikroms bylos aplinkybms nustatyti. Paprastai toks draudimas yra susijs su statymo reikalaujamos sandorio formos nesilaikymu. Pvz.: CK 1.93 str. 2 d. statymo reikalaujamos raytins sandorio formos nesilaikymas atima i ali teis, kai kyla ginas dl sandorio sudarymo ar jo vykdymo fakto, naudotis liudytoj parodymais. Kita vertus, is ribojimas nra absoliutus (CK 1.93 str. 6 d.!).

15.5.4. rodym klasifikavimas Pagal santykio su rodomuoju faktu pobd: Tiesioginiai kuriais pagrindiamas konkretus rodinjimo dalykui priklausantis faktas. Tarp rodomojo fakto ir tiesioginio rodymo yra tiesioginis vienareikmis ryys. Netiesioginiai rodymai pagrindia rodinjimo dalykui nepriklausanius faktus, kurie gali turti tak darant ivad apie rodinjimo dalykui priklausani aplinkybi buvim ar nebuvim (ivada daroma, remiantis atitinkamu gyvenimo patyrimu...pvz.: auka buvo nesualota mat kaip usimojo, bet paio smgio nemat pamat jau sualot auk galima daryti ivad, kad nukentjo nuo usimojusio asmens). Netiesioginiai rodymai suponuoja tik tikimyb, prielaid, kad rodomasis faktas egzistavo/ neegzistavo. Svarbu, kad viena ar kita prielaida bt motyvuota, t.y. kad ji bt pagrsta kitais byloje esaniais rodymais ir, atitinkamai, bt pagrsta, kad prieingos prielaidos tikimyb yra maesn. Pagal informacijos atsiradimo pobd: Pirminiai atsiranda tiesiai i rodomojo fakto (dokument originals egzemplioriai, klastojimo yms ant dokumento, vyk maiusio liudytojo parodymai, etc.); Ivestiniai atsiranda ne tiesiogiai i rodomojo fakto, o i kit su rodomuoju faktu susijusi altini (dokumento kopijos, liudytojo, kuris nemat, taiau i konkretaus asmens girdjo apie vyk, parodymai). Nuo to, ar rodymas yra pirminis, ar ivestinis, priklauso rodymo patikimumas. Pagal informacijos atsiradimo altin: Asmeniniai atsiradimo altinis yra fizinis asmuo (ali, treij asmen, liudytoj parodymai gali bti ufiksuota tiek odiu (duodant parodymus teismo posdyje), tiek ratu (raytiniai ali paaikinimai)); Daiktiniai rodymai, kuriuose paiuose slypi informacija (dokumentai, daiktai); Mirs turintys tiek asmenini, tiek daiktini rodym poymi, t.y. patys rodymai atsiranda i fizinio asmens, taiau informacija apie rodomj fakt fiksuojama daiktuose (dokumentuose). Tai eksperto ivada ir raytiniai rodymai. Pagal rodomj gali: Turintys prast rodomj gali; Turintys didesn rodomj gali (lot. prima facie rodymai) preziumuojama, kad prima facie rodymuose nurodyti faktai yra teisingi ir laikomi rodytais tol, kol jos bus paneigtos kitais byloje esaniais rodymais. Pvz.: dokumentai, iduoti valstybs, savivaldybs, patvirtinti kit galiot asmen, nevirijant jiems suteiktos kompetencijos (CPK 197 str. 2 d.); prima facie galia statymais yra priskirta ir notaro patvirtintiems dokumentams, hipotekos registr duomenims. 15.6. rodinjimo priemons civiliniame procese rodinjimo priemons ir rodymai nra tapaios svokos ! rodym svoka (CPK 177 str. 1 d.) rodymais civilinje byloje laikomi bet kokie faktiniai duomenys, kuriais remdamasis teismas statym nustatyta tvarka konstatuoja, jog yra aplinkybi, pagrindiani ali reikalavimus bei atsikirtimus, ir kitoki aplinkybi, turini reikms bylai teisingai isprsti, arba, kad j nra. Tie duomenys yra nustatomi rodinjimo priemonmis, vardytomis CPK 177 str. 2 ir 3 d. CPK yra tvirtintas baigtinis rodinjimo priemoni sraas. Faktiniai duomenys, nors ir patvirtinantys ar paneigiantys byloje reikmingas aplinkybes, bet gauti taikant statymuose nenumatytas priemones, nra laikomi rodymais. Be to, nemaai teiss norm, darani tiesiogin tak rodinjimo priemoni teisiniam statusui rodinjimo procese nustato materialiosios teiss aktai. Pvz.: CK 1.93 str. 2 d.

15.6.1. ali ir treij asmen paaikinimai CPK II dalies Antrojo skirsnio nuostatos skirtos vienai i rodinjimo priemoni ali ir treij asmen paaikinimams reglamentuoti.

Kas yra ios rodinjimo priemons altinis??? ATS.: ali ir treij asmen paaikinimais laikytini paaikinimai, kuriuos teikia ie subjektai: alys ir tretieji asmenys (FA); JA vadovai (jei byl veda JA vadovas, laikoma, kad byl veda pats JA (CPK 55 str. 1 d.)); ali ir treij asmen atstovai (tiek FA, tiek JA atstovai); Vienas i bendrinink (procesinio bendrininkavimo atveju); Tikrasis B narys, kai alis ar treiasis asmuo byloje yra B; I savininkas, kai alis ar treiasis asmuo byloje yra I; Prokuroras, pareiks iekin vieajam interesui apginti (CPK 41 str. 1 d., 49, 50 str.); Kitos institucijos, pareikusios iekin vieajam interesui apginti (pvz.: vartotoj teises ginanios organizacijos, CPK 49, 50 str.) ir j atstovai. alys ir tretieji asmenys turi teis ne tik patvirtinti tam tikrus faktus, bet ir juos teisikai vertinti, pasisakyti dl bylos mediagos. Taiau rodymai yra tik tie ali ir treij asmen paaikinimai, kuriuose yra tam tikri faktiniai duomenys ir kuriuos bylos procese reikia nustatyti. Viena vertus, alys ir tretieji asmenys yra tiesiogiai susij su materialiaisiais teisiniais santykiais, i kuri kilo teisminis ginas, todl geriausiai ino bylos aplinkybes; kita vertus, alys ir tretieji asmenys yra suinteresuoti bylos baigtimi, todl teismas privalo j paaikinimus kruopiai tikrinti, lyginti su kitais bylos duomenimis. Negalimumas priimti sprendimo aklai pasitikint vien vienos alies pateikiama informacija bei teismo nesaistymas fakt pripainimu rykja nacionalinje jurisprudencijoje: teismas neapsiriboja pateikta mediaga bei paaikinimais ir btinai imasi vis statymo nustatyt priemoni, kad bt visapusikai ir objektyviai iaikintos tikrosios bylos aplinkybs. Bylos aplinkybs iaikinamos teisminiu rodinjimu, kurio metu civilinio proceso statym nustatyta tvarka teismas, alys ir kt. BDA pateikia rodymus, duoda paaikinimus, prietarauja kt. alies paaikinimams ir rodymams, analizuoja rodymus, daro i to ivadas dl gino fakt. rodinjimo subjektai yra asmenys, turintys ir teis, ir pareig rodinti. Taiau, kai dl svarbi prieasi alis ar kt. BDA negali gauti ir pateikti reikiamo rodymo, tai padeda teismas (CPK 74 77 str.) Teismas yra atsakingas u civilinio proceso statym , reguliuojani rodinjim, laikymsi ir tinkam taikym. Teismas galutinai vertina rodymus, nustato j ssajumo, leistinum, atleidia nuo tam tikr fakt rodinjimo. Taip pat teismas atsako u tinkam rodinjimo dalyko nustatym byloje. rodinjimo dalyk lemia alies reikalavimas ir taikytina materialiosios teiss norma. alys ir tretieji asmenys paaikinimus teikia bylos nagrinjimo i esms stadijoje. Teismas juos tiria teismo posdyje, laikydamasis betarpikumo, odikumo, bylos nagrinjimo koncentracijos ir ekonomikumo bei nepertraukiamumo princip. Paaikinimai duodami odiu teismo posdyje, prie tai prisiekus. ali priesaikos institutas naujov 2002 m. CPK. I esms, pareiga prisiekti netaikoma tokiems asmenims, kuri suinteresuotumas bylos baigtimi yra tik procesinis, t.y. byloje priimtas sprendimas nedarys takos j materialiosioms teisms ir pareigoms. Pakanka byloje prisiekti tik vien kart. Taigi, apeliacins instancijos teisme suinteresuoti asmenys prisiekia tik tuo atveju, jeigu nagrinjant byl pirmos instancijos teisme jie nedalyvavo ir dl to teisme nra prisiek. Priesaikos institutas papildo CPK 7 str. 2 d. tvirtint BDA siningumo imperatyv (BDA privalo siningai naudotis ir nepiktnaudiauti jiems priklausaniomis procesinmis teismis.) tvirtinta ir teisin atsakomyb u melagingus parodymus. Taip pat nustatyta, kad niekas negali bti veriamas duoti neigiam padarini jiems sukelsiani paaikinim (CPK 188 str.), taiau negalima ikraipyti jiems inom fakt ar pateikti melaging ini. Duoti paaikinimus byloje yra ali teis (CPK 186 str. 1 d.), kartu ir pareiga, nes alis privalo rodyti aplinkybes, kuriomis jis remiasi kaip savo reikalavim ar atsikirtim pagrindu (CPK 178 str.). Jei alis nevykdo ios pareigos, jai gresia neigiami padariniai aplinkybs, kuriomis ji remiasi, gali bti pripaintos nerodytomis. Vienoje byloje gali bti taikomi keli ali ir treij asmen paaikinim davimo bdai paaikinim davimas teismo posdyje ir raytiniai paaikinimai (pvz.: vieni asmenys neturi galimybs atvykti, etc.) Samprotavimai, vertinimai, prielaidos ir nuomons nra laikomi rodymais, nes jiems negali bti taikomas tiesos kriterijus. LAT atskyr ias svokas: faktas tikras, nepramanytas vykis, reikinys, dalykas; inia informacija apie faktus, kuri galima utikrinti patikrinimo bei rodymo priemonmis; nuomon asmens subjektyvus fakt ir duomen vertinimas, poiris, idjos ir pastabos. ali ir treij asmen paaikinimai skirstomi: Tvirtinimai ali ir treij asmen pateikiamos inios, kuriais jie siekia rodyti rodinjimo dalyk sudaranius faktus. Fakt pripainimas - ali ir treij asmen teiginiai, kuriais jie pripasta egzistuojant aplinkybes, esanias alies, su prieingais procesiniais interesais, atsikirtim ir reikalavimo pagrindu. Teis pripainti tvirtinta CPK 187 str. 1d. !!! Fakto pripainimas nereikia iekinio pripainimo ir yra tik tarpin grandis nustatant byloje ties. !!! Skiriasi tvirtinimo ir pripainimo procesiniai padariniai : tvirtinimai vertinami vis kit rodym kontekste ir nesukuria joki ypating pasekmi, jie turi bti paremtas kitais rodymais. O tai pripainti faktai laikomi nustatytais ir toliau nerodinjami. 15.6.2 Liudytoj parodymai (CPK 189 196 str.) Liudytoju gali bti bet kuris teisikai nesuinteresuotas bylos baigtimi asmuo, turintis ini apie bylai reikmingas aplinkybes ir nepatenkantis asmen, negalini bti liudytojais sra. Asmuo, turintis teisin suinteresuotum bylos baigtimi, turi bti trauktas proces dalyvaujaniu byloje asmeniu (DBA), o ne liudytoju, nes niekas negali bti liudytoju savo paties byloje. Taiau, jei asmens suinteresuotumas bylos baigtimi yra ne teisinis, o pagrstas asmeniniais interesais, pavyzdiui, giminyste su vienu i DBA, toks asmuo gali bti apklausiamas liudytoju. Jo parodymai turs bti vertinti pagal rodymams keliamus reikalavimus: ar jie isams ir tiksls, ar siejasi su byloje nustatinjamomis aplinkybmis, ar yra objektyvs ir patikimi. rodinjimo priemon yra liudytojo odiniai pareikimai, o pats liudytojas yra rodym altinis.

CPK 189 str. reglamentuoja, kas gali bti liudytoju (1 d.) ir kokie asmenys negali bti apklausiami liudytojais (2 d.). LR Konstitucinis Teismas 2002 m. spalio 23 d. nutarime pabr, kad Visuomens informavimo st. 8 str. tvirtins, jog vieosios informacijos rengjas, platintojas, vieosios informacijos rengjo (platintojo) savininkas, urnalistas turi teis isaugoti informacijos altinio paslapt, neatskleisti informacijos altini net ir teismui, nors informacijos altin btina atskleisti tam, kad bt vykdomas teisingumas, prietarauja Konstitucijos 29 straipsniui, nes yra nepaisoma konstitucinio asmen lygybs teismui principo. statym leidjas nustatydamas urnalisto teis isaugoti informacijos altinio paslapt, neatskleisti informacijos altinio, turi pareig statymu nustatyti tai, kad kiekvienu atveju sprsti, ar urnalistas turi atskleisti informacijos altin gali tik teismas. Nustatydamas tokius teismo galiojimus, st. leidjas yra saistomas iniasklaidos laisvs sampratos, pagal kuri reikalauti, kad bt atskleistas informacijos altinis, galima tik tuomet, kai tai btina utikrinti gyvybikai svarbiems ar kitaip reikmingiems visuomens interesams, siekiant utikrinti, kad bt apgintos asmen konstitucins teiss ir laisvs, kad bt vykdomas teisingumas. Kai informacijos altinis atskleidiamas, teismas gali priimti sprendim dl atskleistos informacijos paplitimo vieum apribojimo. CPK 194 str. aptariama nepilnameio liudytojo apklausos specifika. Liudytojo teiss ir pareigos: 1. Asmuo, aukiamas teism liudytoju, privalo atvykti teism ir duoti teisingus parodymus apie jam inomas aplinkybes turinias ry su byla (CPK 191 str. 1 d.). U ios pareigos nevykdym be svarbi prieasi liudytoju aukiamam asmeniui gali bti skiriama iki 1000 Lt bauda / teismo nutartimi jis gali bti atvesdintas kit teismo posd. 2. Liudytojas gali atsisakyti teikti parodymus, kurie bt nenaudingi jam, jo eimos nariams ar artimiesiems giminaiiams. (CPK 191 str. 2 d.) 3. liudytojo pareiga prie duodant parodymus prisiekti. Prisieks ir be pagrindo atsisaks duoti parodymus liudytojas gali bti baudiamas u priesaikos sulauym. Priesaikos sulauymu taip pat pripaintini melagingi parodymai, u kuriuos numatyta BA. Liudytojai negali bti apklausiami parengiamojo teismo posdio metu. Taiau LAT pabr, kad tam tikrais atvejais, jei alis atvykusi parengiamj teismo posd, vyksta kartu su liudytojais ir prao juos apklausti nurodydama, kad vlesn liudytojo apklausa gali pasunkti ar tapti nemanoma, siekdamas proceso ekonomikumo teismas gali pradti bylos nagrinjim i esms ir apklausti liudytojus. (tuomet taikoma CPK 231 str. 5 d., o jei nemanoma bylos inagrinti per vien teismo posd, tuomet taikoma ir CPK 156 str. 3 d. ). CPK 192 str. apibria liudytojo apklausos tvark. Leistinu rodymu liudytojo parodymai pripaintini tik tais atvejais, kai apklausa vyksta laikantis vis j reglamentuojani CP teiss norm. Negalima civ. byloje remtis liudytoj parodymais, jei buvo i esms paeista i rodym gavimo ir tyrimo tvarka. Negalima remtis kaip rodymu liudytojo parodymais asmens aikinimu (apie jam inomas aplinkybes), kuris yra pateikiamas ne apklausos teismo posdyje bdu, o ,pvz., raytiniais pareikimais, notaro patvirtintais pareikimais arba paeidiant nustatyt teismo posdio tvark, kai liudytojo apklausa vykdoma teismo posdyje apie kur nepraneta DBA. Jei liudytojo apklausa vykdoma atliekant teismin pavedim, tai apklausa atliekama teismin pavedim vykdanio teismo posdyje arba liudytojo buvimo vietoje, apie kur praneama visiems DBA. Raytiniai ir notaro patvirtinti liudijimai negali bti laikomi liudytojo parodymais. Siekiant gyvendinti proceso ekonomikumo ir koncentracijos principus gali bti taikomas CPK 196 str. Tam tikrais atvejais liudytoj parodymais negali bti remiamasi ne tik dl j pertekliaus (?), trkstamo ssajumo su byla, bet ir materialiosios teiss draudimo. Toks draudimas paprastai taikomas tik nustatinjant konkreias aplinkybes, o ne visai rodintin fakt sudiai. CK 1.93 str.2 d. udraudia remtis liudytoj parodymais tik sandorio alims (ir j teisi permjams) ir tik rodant paties sandorio buvim, bet nedraudia remtis liudytoj parodymais rodinjant kitas rodomj reikm turinias aplinkybes. Draudimas remtis liudytoj parodymais gali bti netaikomas, jei tai prietaraut teisingumo siningumo ir protingumo principams. 15.6.3 Raytiniai rodymai ir j rys. (CPK 197 - 203 str.) Raytiniai rodymai tai dokumentai, dalykinio ir asmeninio susirainjimo mediaga, kitokie ratai, kuriuose yra duomen apie aplinkybes, turinias reikms bylai. (CPK 197 str.) Taigi raytiniai rodymai ne tik vairs dokumentai, bet ir visi kiti materials objektai, kuriuose ratu (raidmis ar simboliais) yra ufiksuota informacija apie bylai reikmingas aplinkybes. Kitos rodinjimo priemons gali bti ireiktos raytine forma, taiau tai nesuteikia joms raytini rodym statuso. Raytine forma gali bti ireikti byloje dalyvaujani asmen paaikinimai, apiros protokolai bei ekspertizs ivados, taiau ios rodinjimo priemons visada susijusios su procesine rodym altinio padtimi, o raytiniai rodymai yra neutrals juos pateikiani asmen procesinio statuso atvilgiu. Be to, raytiniuose rodymuose informacija, susijusi su bylos aplinkybmis, daniausiai bna ufiksuota dar neprasidjus bylinjimuisi ar dar net nekilus ginui. Pagal raytini rodym kilm raytiniai rodymai skirstomi : pirminius (originalus); antrinius (nuoraus), kurie dar gali bti skirstomi : - nuoraus, patvirtintus st. nust. tvarka, - nepatvirtintus nuoraus. Raytiniai rodymai turi bti pateikiami CPK 114 str. nustatytos formos: tai turi bti originalai arba nuoraai, patvirtinti teismo, notaro, byloje dalyvaujanio advokato ar dokument idavusio asmens. Kai raytini rodym nuoraus tvirtina iekin rengiantis advokatas, kartu su proc. dokumentu ir raytiniais rodym nuoraais turi bti pateikiamas dokumentas, patvirtinantis advokato ir kliento susitarim dl atstovavimo. Iekin ruoiantis advokatas yra pripastamas DB advokatu, todl jo patvirtintas dokumentas yra laikomas tinkama rodinjimo priemone.

Kit asmen patvirtinti nuoraai taip pat nepatvirtinti nuoraai, negali bti laikomi raytiniais rodymais. Pagal laisvo rodym vertinimo princip bet kokios informacijos rodomj vert nustato teismas, vadovaudamasis savo vidiniu sitikinimu, pagrstu visapusiku, pilnutiniu ir objektyviu vis bylos aplinkybi inagrinjimu. Jokie rodymai teismui neturi iankstins galios, todl teismas vertina byloje esani informacin mediag laikydamasis CPK nustatyt rodym ssajumo, leistinumo ir rodym vertinimo taisykli. rodym vertinimas civ. byloje grindiamas tiktinumo taisykle, pagal kuri tam tikr faktini aplinkybi buvim teismas konstatuoja tada, kai jam nekyla dideli abejoni dl t aplinkybi egzistavimo. LAT: notarini veiksm atlikimo rajono savivaldybi seninijose st. 1 str. nurodo, kad rajono savivaldybi seninijose, iskyrus savivaldybi centrus, kuriuose yra notar biurai, seninai gali atlikti tok notarin veiksm kaip dokument nuora ir j ira tikrumo liudijim. statymins nuostatos teigia, kad savivaldybs centro, kur yra notaro biuras, seninas neturi teiss atlikti notarini veiksm. Jei pateikiamos tik nepatvirtintos raytini rodym kopijos todl, kad j originalai nra ilik, apie i dokument rodomj gali sprendia byl nagrinjantis teismas, vadovaudamasis savo vidiniu sitikinimu ir lygindamas iuose raytinuose rodymuose esanius duomenis su duomenimis, gautais kitomis rodinjimo priemonmis. Be to, tai, kad nepateiktas tinkamai patvirtintas dokumento nuoraas, dar nereikia, kad rodytas dokumento nebuvimo faktas. Dokumento nebuvimo faktas laikomas rodytu tik tada, kai buvo imtasi priemoni ireikalauti tinkamai patvirtint nuora ar dokumento original, bet jie nebuvo pateikti. Raytinius rodymus pateikia DBA, taip pat juos gali isireikalauti ir teismas, jei to motyvuotai prao DBA, negaldamas pats gauti reikaling rodym. Asmuo, praantis teismo ireikalauti kok nors raytin rodym, turi nurodyti: - raytin rodym, kurio reikalaujama; - pagrind, kuriuo remiantis manoma, kad raytin rodym turi tas asmuo; - aplinkybes, kurias is raytinis rodymas gali pagrsti. Kadangi raytinius rodymus gali ireikalauti ir teismas, reikalavimas pateikti raytinio rodymo original ar tinkamai patvirtint nuora teism praktikoje neturt bti vertinamas formaliai, nes taip gali bti ukirstas kelias kreiptis teism teismins gynybos. (vadovly buvo pavyzdys, kaip vyras prie iekinio pridjo nepatvirtintus nuoraus ir dl to jo iekinys buvo atmestas, taiau apel. inst. teismas nurodo, kad teismas ir pats konkreiu atveju gali isireikalauti rodym, nes vieni j prisegti administracinje bei civilinje bylose, o seimo kontrolieriaus ivad teismas gali isireikalauti i paios Seimo kontrolieri staigos.) Pagal CPK 198 str. tinkamais raytiniais rodymais yra laikomi ir dokumento raytinei formai prilyginti DBA pasirayti dokumentai, st. ir kt. t. akt nustatyta tvarka perduoti telekomunikacij galiniais renginiais. Paodiui remiantis ia norma, raytiniais rodymais negalt bti pripainti ne DBA perduoti dokumentai, taip pat dokumentai isaugoti kompiuteryje. UNCITRAL teigiama, kad raytiniu dokumentu turi bti pripastamas toks duomen praneimas, kuriame esanti informacija yra prieinama taip, kad j bt galima vliau pasiremti. Taip pat teismas neturt atmesti elektronini dokument kaip neleistin raytini rodym, jei jie nepasirayti elektroniniu parau. Raytiniu rodymu turt bti pripastami ir e pato praneimai, jei juose esania info galima pasinaudoti vliau. Teismas, kiekvienu atveju atsivelgdamas elektroninio dokumento sukrimo ir isaugojimo aplinkybes, turt vertinti pateikt elektronini rodym rodomj gali. Tinkamu raytinis rodymas yra laikomas tik tuomet, kai jis suraytas valstybine kalba. Jei dokumentas suraytas ne valstybine kalba, kartu su juo turi bti pateikiamas ir patvirtintas jo vertimas.(CPK 198 str. 2d.) Jei yra pateikiami teiss aktai usienio kalba, jie turi bti pateikti nurodant altin, o j vertimai turi bti oficials ir patvirtinti st. nustatyta tvarka. Jei raytinius rodymus pateik asmenys prao dokument originalus grinti, tai byloje turi bti palikti i dokument nuoraai. Pagal form raytiniai rodymai gali bti: - paprastos raytins formos (CK 1.76 str. 1 d.: raytinius sandorius turi pasirayti juos sudar asmenys. is reikalavimas imperatyvus, todl raytinis dokumentas nepasiraytas kurios nors alies, negali bti leistinas raytinis rodymas) - st. nustatytos formos ir turinio, kuriems numatyti spec. reikalavimai, pvz.: vatarai rekvizitai, buhalterini dokument rekvizitai. - Notarine tvarka patvirtinti: oficials testamentai, vedyb sutartys negalioja nepatvirtinti notaro, todl negali bti pripastami raytiniais rodymais. Jei dokumento turinys ar forma neatitinka st. reikalaujamos, jis negali bti pripaintas raytiniu rodymu. Pagal turin: - informaciniai, kuriuose apraomos ar patvirtinamos vairios teisin reikm turinios aplinkybs; - tvarkomieji, kuriuose ireikta asmens valia, nukreipta sukurti, panaikinti ar pakeisti teisinius santykius. Remiantis CPK 197 str. 1 d. pagal raytini rodym atsiradimo ypatumus: - privats: FA ar JA sukurti raytiniai rodymai; - oficials: CPK 197 str. 2 d. jie laikomi prima facie rodymais. Tai yra iimtis i bendrosios rodym vertinimo taisykls, numatytos CPK 185 str. 2 d. LAT: Tam, kad raytiniai rodymai turt didesn rodomj gali, jie turi atitikti iuos reikalavimus: tikrumo; formos ir kompetencijos. Oficials raytiniai rodymai visikai rodo juose nurodytas aplinkybes, o privats gali rodyti tik kad juose esanius duomenis nurod asmuo, pasiras dokument. Btent dl didesns rodomosios galios oficialiems dokumentams taikomi grieti reikalavimai ir negalima remtis raytiniais rodymais, kurie gauti paeidiant imperatyvias st. normas. Valstybs ir savivaldybs institucijos, kuri iduoti dokumentai laikomi oficialiais raytiniais rodymais, yra atstovaujamosios valdios, valstybs vadovo, vykdomosios valdios, teism, kontrols, teissaugos ir kt. institucijos, finansuojamos i valstybs ir savivaldybi biudet, kurioms suteikti vieojo administravimo galiojimai. Notariato st. didesn rodomj gali suteikia notarine tvarka patvirtintiems dokumentams: juose nurodyti faktai laikomi nustatytais ir nerodinjamais, kol ie dokumentai nepripastami negaliojaniais. Prie oficiali raytini rodym priskirtini ir vairi

registr, civilins bkls akt raai.( civilins bkls akt registravimo knyg raams apie civ. bkls aktus suteikiama didesn rodomoji galia, todl vesta teismin toki ra nuginijimo tvarka) Tai, kad oficialiame raytiniame rodyme yra neymi formos trkum (pataisym), nereikia, kad toks dokumentas netenka didesns rodomosios galios (apie tai sprendia teismas, vadovaudamasis savo vidiniu sitikinimu). 15.6.4 Daiktiniai rodymai (CPK 204 209 str.) Daiktiniai rodymai daiktai, kurie savo ypatingomis savybmis arba paiu savo buvimu gali bti priemon turinioms reikms bylai aplinkybms nustatyti. (CPK 204 str.) daiktai kaip civilini teisi objektai aprayti CK 1.98 str. Daiktai gali bti rodymais civiliniame procese todl, kad jie atspindi aplink juos vykstanius vykius, reikinius ir veiksmus. Tokie vykiai pakeiia daikt savybes, palieka ant j tam tikras ymes, pdsakus. Todl rodymu laikomas ne pats daiktas, o daikto tyrimo metu i jo gauta informacija, kuri patvirtina ar paneigia tam tikras bylai reikmingas aplinkybes. Pats daiktas yra tik informacijos pardavjas, altinis. Daiktiniai rodymai pripastami tinkamais tik tuomet, kai jie surinkti ir pateikti laikantis st. nustatytos tvarkos. O TOLIAU VADOVLYJE VISKAS, KAS PARAYTA CPK. 15.6.5. Apiros protokolas (CPK 210str) Apiros protokolas - savarankika rodinjimo priemon savarankikas dokumentas, kuriame, pagal CPK normas, ufiksuotos bylai reikmingos aplinkybs, apirint daiktinius ir raytinius rodymus j buvimo vietoje ar vykio vietoje . Tokia apir atlieka teismas, kurio sudtis privalo bti pilna, siekiant gyvendinti betarpikumo princip, ty ivados turi bti grindiamos pirminiais altiniais teismo surinktais faktais, o ne byloje dalyvaujani asmen paaikinimais. i apira skiriama teismo nutartimi, bei turi butinai bti ufiksuota protokole. Praktikoje danai sudarinjamos schemos, planai, briniai, vietos nuotraukos. Gali bti kvieiami ekspertai, liudytojai, be to tokia apira daniausiai tampa pagrindu atlikti ekspertiz. Pakviesti atsakov apir yra btina, kitaip bus paeidiama atsakovo teis dalyvauti tiriant rodymus. Pabrtina, jog apira vykio vietoje ar rodym buvimo vietoje tai toks pat rodym tyrimas kaip ir rodym apira teismo salje, nei viena apira neturi svarbesns reikms u kit. Sprecifin apira yra atliekama greitai gendantiems daiktams : vaistams, maistui ir pan. Jie apirimi nedelsiant, kai tik teismas gauna apie juos ini (cpk 211str). 15.6.6. Eksperto ivada (CPK 191str, 212str, 213str, , 214str, 216 str, 217str.) Eksperto ivada tai statym nustatyta tvarka, paskirto asmens, turinio specialisto ini, ratu idstyta nuomon, gauta atlikus tam tikrus tyrimus, siekiant atsakyti teismo pateiktus klausimus. Specialisto inios isilavinimo ar specialaus pasirengimo arba profesins veiklos dka gytos isamios mokslo, technikos, meno ar kitokios moni veiklos srities inios, reikalingos ekspertizei atlikti. Ekspertas asmuo, turintis speciali ini(turintis tam tikr kvalifikacij) ir yra raytas Lietuvos Ekspert sra bei yra prisieks(i priesaika galioja vis laik, todl eksertai neprisiekia teisme). Teismas, praomas byloje dalyvaujani asmen ar savo iniciatyva, skiria ekspertiz nutartimi ir suformuluoja eksperui (ar ekspertizs staigai) konkreius su bylos esme susijusius klausimus. Jei byloje dalyvaujani asmen pateiktus klausimus ekspertui teismas atmeta, jis turi savosprendim motyvuoti. Teismas savo nuoira sprendia kurie klausimai tinkami,kurie ne. Mintina, jog ekspertiz savarankika rodinjimo priemon, kuri nra raytinis rodymas, nes yra gaunama tik atlikus tyrim bei pateikus ivad, ty, sulyg eksperto ivada nra pateikiama nauj rodym, o tik yra ianalizuojami turimi faktai, remiantis specialiomis iniomis. Taip pat ekspertas neatsako teisinius klausimus bei neperiangia savo specialij ini rib. Tinkama eksperto ivada laikoma tokia, kuri atitinka visus CP reikalavimus (ekspertas turi bti raytas ekspert sraa, teismas turi bti davs uklausim ekspertui ir tt). Ekspertiz gali bti atliekama ir apeliacins instancijos teisme. Jei ekspertiz buvo atliekama nesilaikant statymo nustatyt reikalavim, teismas vistiek turi vertinti pateikt ivad, ir jei ji pagrsta, j pridti prie raytini rodym (tai jau nra eksperto ivada). Kai kur eksperto ivada yra butina, pvz. Psichinei bklei nustatyti ar akcij kainai tiksliai nusakyti. Mintina ir tai, jog eksperto ivada yra pagrindinis rodymas tik vienu atveju tai tvysts nustatymo atveju. Ekspertui reikalavimai objektyvumas; bealikumas; nesuinteresuotumas bylos baigtimi. Eksperto pareiga bei atsakomyb privalo aukiamas atvykti ir duoti objektyvi ivad; sulaus priesaik turi u tai atsakyti statymo nustatyta tvarka (u neatvykim 1000lt baudos, u melaging ivad atsakyti BK nustatyta tvarka ir tt.). Eksperto teiss - neduoti ivados, jei nepakanka fakt; susipainti su bylos mediaga; dalyvauti teismui nagrinjant byl; pateikti byloje dalyvaujantiems asmenims klausim; nustats papildomus faktus turi teis ir apie tai duoti ivad ir tt. Eksperto ivada - tai ekspertizs aktas, kuris susideda i ratu pateiktos angins, tiriamosios bei ivados dalies. Jei ivad rengia ne vienas ekspertas, prie pateikdami galutin ivad jie turi pateikti bendrus tyrim rezultatus, o jei tie rezultatai nesutampa, pateikiamos atskiros ivados. anginje dalyje nurodoma ekspertizs vieta, data, eksperto duomenys, pateikti ekspertui klausimai, atliekant ekspertiz dalyvav asmenys ir pan. Tiriamojoje dalyje nurodoma : ekspertui itirti pateikti objektai, j bkl ir j apiros rezultatai; atlikti tyrimai, j metu naudoti metodai ir priemons; gauti rezultatai ir motyvuotas j vertinimas. Ivadoje pateikiami motyvuoti atsakymai visus pateiktus klausimus. Pridta prie ekspertizs vaizdin mediaga yra sudedamoji ekspertizs akto dalis. Surayta eksperto ivada turi bti balsu perskaitoma teismo posdyje. Eksperto ivada nra privaloma teismui, taiau jei teismas nesutinka su eksperto ivada, jis turi savo nesutikim motyvuoti bylos sprendime arba nutartyje. Jei eksperto ivada yra nepakankamai aiki ar isami, teismas gali paskirti papildom ekspertiz, kuri atlieka tas pats ekspertas. O jei teismui kyla abejoni dl eksperto ivados pagrstumo, taip pat jeigu yra prietaravim , tarp keli ekspert ivad, teismas gali paskirti pakartotin ekspertiz ir pavesti j daryti kitam ekspertui.

15.6.7. Kitos rodinjimo priemons (CPK 220str, 57str ) Kitos rodinjimo priemons yra nuotraukos,kino juostos, vaizdo ir garso raai. Pagrindinis toki rodym pateikimo reikalavimas yra j gavimas nepaeidiant statymo bei tai, jog rodymai turi turti reikms nagrinjamai bylai. Taip pat tokie rodymai neturi paeisti konstitucijos 22str tvirtintos teiss asmens privatumo utikrinimo.i asmens teis privat gyvenim nra absoliuti, taiau ufiksuotas privataus asmens gyvenimas gali bti parodytas ar paskelbiamas vieame teismo posdyje tik asmens sutikimu, o kitais atvejais tik udarame teismo posdyje. Nuotraukos, vaizdo ir garso raai, pateikti teismui kaip rodymas yra itiriami teismo posdyje. Teismas, atsisakydamas priimti tokius rodymus butinai turi pagrstai motyvuoti savo sprendim. 15.7. rodym utikrinimas. Teismo pavedimai (CPK 174str, 221str, 222str, 223str, 224str) rodym utikrinimas- tai statyme nustatyta tvarka vykdomas rodym isaugojimas ir ufiksavimas. Teisinis rodym utikrinimo instituto taikymo pagrindas byloje dalyvaujani asmen pagrsta abejon, kad vliau pateikti reikalingus rodymus pasidarys nemanoma. Praym utikrinti rodymus teismui galima pateikti tiek iki pareikiant iekin, tiek j padavus. Jame turi bti nurodyta: 1. rodymai kuriuos reikia utikrinti 2. aplinkybs, kurias rodymai gali patvirtinti 3. prieastys, dl kuri preikkjas prao utikrinti rodym Jei praoma utikrinti rodymus dar iki pareikiant iekin, praym pateikiantis asmuo turi bti tikras, kad egzistuoja ir pagrindas pateikti iekin. Per 3 dienas nuo praymo utikrinti rodymus pateikimo dienos teismas raytinio proceso tvarka priima nutart dl rodym utikrinimo. Jei nutarta praym patenkinti, nutartyje turi bti nutodyta rodym utikrinimo tvarka ir bdas. Jei praymas buvo pateiktas dar iki pareikiant iekin, iekinys turi bti paduotas teismui ne vliau kaip per 14 dien nuo nutarties utikrinti rodym primimo. Kartais pats teismas negali utikrinti rodym pats, todl duoda pavedimus kitiems teismams, kurie gali pagal buvimo viet ar kitas aplinkybes utikrinti rodymus. Tokie teismai turi tai padaryti ne vliau nei per 30 dien nuo pavedimo gavimo dienos. Dalyvaujantiems byloje asmenims praneama apie pavedimvykdaniame teisme vyksianio posdio viet ir laik, taiau j neatvykimas nekliuo vykdyti pavedim. Pats pavedimas vykdomas teismo posdyje, laikantis vis numatyt proceso taisykli. Viskas detaliai apie pavedim turi bti idstyta teismo posdio protokole. Teismo posdio protokolas katu su visais vykdant pavedim surinktais rodymais persiuniamas byl nagrinjaniam teismui. 16 TEMA. Civilins bylos iklimas Teis kreiptis teism teismins gynybos. Prielaidos ir ios teiss tinkamo realizavimo slygos. Iekinio forma ir turinys. Teiss teismin gynyb gyvendinimo aktas civilins bylos iklimas teisme. Teis teismin gynyb LR Konst. 30 str., Visuotin m. teisi deklaracija 8 str., Eu m. teisi ir pagrindini laisvi apsaugos konvencija 13 str. suteikia galimyb kiekvienam asmeniui savo subjektin teis ginti teisme esant statyme numatytiems pagrindams. statyme nurodytos procesins aplinkybs, suteikianios asmeniui teis kreiptis teism pagal j nesilaikymo proc. padarinius skirstomos 2 grupes: 1. teiss kreiptis teism prielaidos 2. tinkamo teiss kreiptis teism gyvendinimo slygos. Prielaidos : 1. iekovo civilinis procesinis teisnumas (CK 2.1) 2. ginas, kur isprsti kreipiamasi turi priklausyti teismo kompetencijai (CPK 137 str. 2d. 1p.) 3. statymo nustatyto iankstinio neteisminio bylos sprendimo tvarkos laikymasis (CPK 137 str. 2d. 3p.) 4. nra siteisjusio teismo arba arbitrao sprendimas, priimtas dl gino tarp t pai ali, dl to paties dalyko ir tuo paiu pagrindu (CPK 137 str. 2d. 4p.). pasinaudoti teise kreiptis teism dl konkretaus gino galima tik vien kart. 5. teismas nra prims nutarties dl iekovo iekinio atsisakym ar dl sudarytos ali taikos sutarties (CPK 137 str. 2d. 4p.) iekinio atsisakymas reikia savo reikalavim atsakovui atsisakym. Sudars taikos sutart iekovas taip pat laikomas inaudojusiu savo galimyb kreiptis teism. 6. teismo inioje nra bylos dl t pai ali gino, dl to paties dalyko ir tuo paiu pagrindu (CPK 137 str. 2d. 5p.) 7. nra gino ali sudaryto arbitrainio susitarimo perduoti gin prsti arbitraui(CPK 137 str. 2d. 6p.) alys, pasirinkusios sprsti gin arbitrau ir nurodius tai sutartyje , kartu atsisakoma galimybs kreiptis teism. Vienos nurodytos prielaidos vadinamos teigiamomis privalomos prielaidos, kad asmuo turt teis reikti iekin (2), kitos neigiamos aplinkybs, kuri neturi bti, kad asmuo gyt teis reikti iekin (4). Teis pareikti iekin atsiranda tik tada, kai laikytasi vis prielaid. Slygos: 1. iekovo veiksnumas (CPK 137 str. 2d. 7p.) 2. bylos teismingos teismui, kuri kreipiamasi (CPK 137str. 2d. 2p.) 3. iekinio pareikimo su CPK 111, 135-136 str. reikalavimus. 4. galiojimai vesti byl, jeigu pareikim suinteresuoto asmens vardu paduoda jo atstovas (CPK 137str. 2d. 8p.) 5. yminio mokesio sumokjimas , iskyrus atvejus kai asmuo atleistas nuo mokesio. ios slygos takos teisei pareikti iekin nedaro, o tik rodo, asmuo tinkamai ar netinkamai gyvendina savo teis.

Apie iekin galima kalbti tik kai jo turinys gauna procesin form, t.y. kai kreipimasis teism iorikai ireikiamas nustatyta tvarka suraytu iekinio pareikimu. Iekinio turinys materialiojo teisinio pobdio, o jo iorin forma procesinio teisinio pobdio. Kreipimasis teism iekiniu laikomas tik tada, kai jo turinys ir forma atitinka statymo nustatytus reikalavimus. Turinio ir formos reikalavimai 111-112, 114,135 str. Atsisakymas priimti iekin Teisjui nustaius, kad suinteresuotas asmuo neturi teiss pareikti iekin, teismas iekin priimti atsisako. Taip pat galima atsisakyti priimti iekin ir kai suinteresuotas asmuo turim teis gyvendina netinkamai. CPK 137 str 2 d pateikia baigtin atsisakymo pagrind sra. statymas draudia atsisakyti priimti iekin dl materialij teisini motyv. 1. iekinys nenagrintinas teisme. iuo pagrindu iekin atsisakoma priimti kai a) byla apskritai nepriskirtina teismui (byl priskirtinumas teismams byl visumos priskirimas teismo kompetencijai (ar teisme nagrintinas ginas ar kitoje institucijoje), b) byla nenagrintina CP tvarka. 2. iekinys neteismingas tam teismui byla yra priskirtina bendrosios kompetencijos teismui nagrinti CP tvarka, taiau iekinys pateiktas nesilaikant CPK 27-28 str nustatyt rinio teismingumo ir CPK 29-33, 443 str 10 d nustatyt teritorinio teismingumo taisykli, kuriomis remiantis nustatomas konkretus bendrosios kompetencijos teismas. Tai , kad teismas inagrinja jam nateisming byl, yra absoliutus sprendimo negaliojimo pagrindas. Nutartyje teismas turi nurodyti kit bendrosios kompetencijos teism, kuriam priklauso nagrinti byl. Jeigu i aplinkyb paaikja jau iklus byl, teismas byl privalo perduoti kitam teismui. 3. suinteresuotas asmuo, kreipdamasis teism, nesilaik tos kategorijos byloms nustatytos gino iankstinio sprendimo ne teisme tvarkos. Teis kreiptis teism, kuriam priklauso nagrinti gin, atsiranda tik kai suinteresuotas asmuo laiksi st nustatytos gino iankstinio sprendimo ne teisme tvarkos. 2 tokios tvarkos atvejai: 1)st gali pareigoti alis mginti savo jgomis sprsti gin nesikreipiant jokias kitas gin sprendimo ne teisme institucijas ir tik pareiks pretenzijas asmuo gyja teis kreiptis teism, kad kils ginas bt isprstas teismo tvarka. Kai st numato gino iankstinio sprendimo ne teisme tvark, teismas turi iaikinti iekovui teis ir pareig ja pasinaudoti; 2) st taip pat gali pareigoti prie perduodant gin sprsti teismui mginti j sprsti spec neteisminje institucijoje. Gino iankstinio sprendimo ne teisme tvark gali nustatyti tik st. Kai iklus teisme byl paaikja, kad suinteresuotas asmuo nesilaik tos kategorijos byloms nustatytos iankstinio sprendimo tvarkos galimi 2jopi padariniai a) byla bus nutraukta, jeigu ta tvarka negalima pasinaudoti (CPK 293 str 2p); b) iekinys paliekamas nenagrintas, jeigu suinteresuotas asmuo dar gali ta tvarka pasinaudoti (CPK 296 str 1p) 4. yra siteisjs teismo arba arbitrao sprendimas dl gino t pai ali, dl to paties dalyko ir tuo paiu pagrindu arba teismo nutartis priimti iekovo pareikt iekinio atsisakym ar patvirtinti ali taikos sutart . CPK 137 str 4p. Iekiniai pripastami tapaiais, kai sutampa : 1)alys, 2)iekinio dalykas: 3)taktinis iekinio pagrindas. Jeigu sutampa iekinio dalykas ir iekinio pagrindas, bet bylos alys yra kitos, iekininiai nelaikomi tapaiais. ali pasikeitimas vietomis nereikia naujo iekinio. Tapatumas ilieka, kai t pat reikalavim tuo paiu pagrindu pareikia alies teisi permjas. Iekinio dalykas iekovo reikalavimai atsakovui. Iekinio pagrindas aplinkybs, kuriomis grindiamas iekovo reikalavimas. Iekinio pagrindas laikomas tapaiu, kai grindiamas tais paiais juridiniais faktais. Testiniai teisiniai santykiai- elementai sutampa, bet iekinys nelaikomas tapaiu. 5. teismo inioje yra byla dl gino t pai ali, dl tuo paties dalyko, tuo paiu pagrindu. Teismui iklus byla, pripastama, kad asmuo jau gyvendino savo teis teismin gynyb. Daniausiai aplinkyb, kad iekiniai tapats paaikja jau iklus byl ir iekinys paliekamas nenagrintas. I ikelt byl turi bti nagrinjama ta, kuri ikelta anksiausiai. 6. alys yra susitarusios perduoti gin sprsti arbitraui ir atsakovas prietarauja gino nagrinjimui teisme bei reikalauja laikytis arbitrainio susitarimo. Arbitrainis susitarimas ali susitarimas perduoti sprsti arbitraui visus ar tam tikrus ginus, kilusius ir galinius kilti tarp j dl koki nors konkrei sutartini ar kitoki teisini santyki, kurie gali bti arbitrainio nagrinjimo dalykas. Teismas atsisako priimti priimti iekin, dl kurio gino alys yra sudariusios arbitrain susitarim tik jeigu ito reikalauja bent viena alis. Atsakovui prietaraujant bylos nagrinjimui teisme jau iklus byl , iekinys paliekamas nenagrintas. Tik pateikus rodym, kad arbitrainis susitarimas teismo sprendimu pripaintas negaliojaniu arba alys nauju susitarimu yra j panaikinusios, ali ginas gali bti nagrinjamas teisme. Aplinkyb, jog arbitrainis susitarimas yra gana glaustas ir nereglamentuoja kai kuri klausim, nra pakankamas pagrindas jo nepripainti. 7. pareikim paduoda neveiksnus asmuo. Asmenis besikreipianius teism galima suskirstyti 3 grupes: 1)veiksnius (CPK 5 str 1d, 38 str 4d, 49 str) 2)ribotai veiksniu 3)neveiksnius. Nuo to kurios grups asmuo kreipsi teism priklauso proc padariniai. Fizinio asmens neveiksnumo faktas nra pagrindas atsisakyti priimti iekin (galimyb paalinti trukumus). Ribotai veiksnaus asmens iekinys nepriimamas kai ginas susijs su asmens teismis, dl kuri yra apribotas veiksnumas. 8. pareikim suinteresuoto asmens vardu paduoda jo negaliotas asmuo. Kreipiantis teism kito asmens vardu btina pateikti galiojim, iekinyje turi bti duomenys apie atstov, pridedamas galiojimas ar teisins pagalbos sutartis. Jei galiojimas nepateikiamas nustatomas terminas trkumams alinti. Kai i pateikto galiojimo nematyti ar atstovas turi galiojimus pateikti teismui iekin, iekinio trkum alinimo institutas netaikomas, o atsisakoma priimti iekin kaip paduot negalioto asmens. Atskiro galiojimo nereikia tik kai pareikiamas iekinys dl vieojo intereso gynimo. statyme gali bti nurodytas ratas asmen, kurie gali kreiptis su pareikimu teism. Faktui, kad iekin pateik negaliotas asmuo paaikjus jau iklus byl, iekinys paliekamas nenagrintas. Teismas negali atsisakyti priimti iekinio vien dl to, kad is yra akivaizdiai nepagrstas ar paduotas negalioto asmens, neturinio reikalavimo teiss teismas turi isprsti iekovo pakeitimo klausim, o nustatyti ar iekinys nepagrstas gali tik inagrinjs byl. Iekinio primimo klausim teismas inagrinja raytinio proceso tvarka neinformuodamas byloje dalyvaujani asmen, dl atsisakymo priimti iekin priimama motyvuota raytin nutartis. Nutartis gali bti skundiama apeliacine tvarka paduodant atskirj skund. Atsisakymo priimti iekin institutas vertinamas teigiamai, jis utikrina proceso koncentruotumo, ekonomikumo ir kooperavimosi princip gyvendinim, padeda taupyti tiek ali tiek teismo laik, ukerta keli ikelti byl be teisinio pagrindo.

Iekinio trkum itaisymas. io instituto esm tokia, kad taikant institut civilin byla nra ikeliama, taiau ir nra atsisakoma priimti iekinio. CPK 138 str teigia, kad jeigu iekinys neatitinka numatyt reikalavim (idstyt 135 str) , tai trkumai alinami io kodekso nustatyta tvarka. ie reikalavimai yra imperatyvs ir j nesilaikymas iekovui sukelia neigiam padarini, t. y. teisjas negali sprsti iekinio, kaip procesinio dokumento, primimo klausimo. Atkreiptinas dmesys, kad terminas iekinio trkumams paalinti gali bti skiriamas tik kai iekinys neatitinka formali reikalavim, susijusi su teiss kreiptis teism gyvendinimu, ir jokiais bdais negali bti paskirtas dl aplinkybi, susijusi su teiss iekinio patenkinim gyvendinimu. Nustatomas pakankamas, bet ne trumpesnis kaip 7 dien terminas trkumams paalinti. Teismas nutart paalinti iekinio ir jo pried trkumus priima raytinio proceso tvarka, neinformuodamas iekovo praneimu, praneimas apie tai isiuniamas iekovui ne vliau kaip kit dien po jos primimo dienos. Teismas gali priimti nutart paalinti iekinio ir jo pried trkumus tokiais atvejais: 1. Iekinys suraytas netinkamai; 2. Iekinys nra pamoktas statyme nustatyto dydio yminiu mokesiu; 3. nepateiktas reikiamas skaiius iekinio nuora ir jo pried ir k. t. CPK 40 str 1 dalis suteikia galimyb paalinti procesinio pobdio trkumus, susijusius su civiliniu procesiniu asmens veiksnumu. CPK 111, 113-114 ir 135 straipsni reikalavim nesilaikymas neatima galimybs kreiptis teism, taiau tai yra klitis ikelti civilin byl. Jeigu iekovas, pateiks iekin, pagal teismo nurodymus ir per nustatyt termin paalina trkumus, iekinys laikomas paduotu pradinio jo pateikimo teismui dien. Prieingu atveju iekinys laikomas nepateiktu ir teisjo nutartimi grinamas j padavusiam asmeniui. i nutartis gali bti skundiama paduodant atskirj skund. Pareikimo trkum alinimo institutas taikomas tiek iekinio, tiek ypatingos teisenos bylose, iskyrus vien iimt ypatingosios teisenos atveju- teismo leidim idavimo pagal CPK XXXIX skyriaus taisykles bylas. Iekinio primimas, civilins bylos iklimas. Civilins bylos iklimas teisme- tai savarankika civilinio proceso stadija. Esant iai stadijai atliekami veiksmai, kuri tikslas- ikelti civilin byl: teismui paduodamas pareikimas, teisjas svarsto pareikimo primimo klausim, kartu pateikiami vairs praymai, alinami iekinio pareikimo trkumai. Civilins bylos iklimas teisme yra labai svarbios konstitucins teiss-teiss teismin gynyb gyvendinimo aktas. Dispozityvumo principas civiliniame procese reikia, kad civilin byla gali bti ikelta tik suinteresuota asmens iniciatyva. Taiau statyme yra iimtis, taikoma esant ypatingajai teisenai, kai teismas privalo inicijuoti globos ar rpybos steigimo, globjo ar rpintojo skyrimo neveiksniam ar ribotai veiksniam asmeniui byl. Civilin byla ikeliama pateikiant teismui iekinio teisenos atveju iekinio pareikim, ypatingosios teisenos ir kitose bylosepareikim ar praym. Iekinio svoka aikinama trejopai: 1) kaip procesin priemon ikelti civilin byl: 2) kaip informacijos pateikimo priemon; 3) kaip teismo veiklos rib apibrimas (iekinyje pateikti reikalavimai). Teismas, nustats, kad iekinys paduotas laikantis teiss kreiptis teism prielaid, privalo iekin priimti. Iekinio primimo klausimas isprendiamas teisjo rezoliucija, kurios primimas ir reikia civilins bylos iklim. Kadangi iekinio primimas pats savaime reikia bylos iklim, to, kad ikeliama byla, teisjui rezoliucijoje nereikia papildomai paminti. Dl iekinio primimo teismas turi nusprsti ne vliau kaip per 10 dien. Taigi asmens kreipimasis teism su iekinio pareikimu reikia tiek civilins bylos iklimo stadijos, tiek civilinio proceso pradi. Keli reikalavim sujungimas, iskyrimas. CPk 136 str 1 dalis numato, kad iekovas turi teis sujungti vien iekin kelis tarpusavyje susijusius reikalavimus, pvz, nutraukti patalp nuomos sutart ir priteisti nuomos mokest arba pripainti, jog visuomens informavimo priemons paskleisti duomenys neatitinka tikrovs ir emina asmens garb ir orum. Teismas, priimantis iekin, kuriame yra sujungti keli reikalavimui, turi teis iskirti vien ar kelis i j atskir byl, jeigu pripasta, kad tikslingiau nagrinti juos skyrium, o kai sujungtus reikalavimus pareikia keli iekovai arba kai jie pareikiami keliems atsakovams, priimantis iekin teismas turi teis iskirti vien ar kelis reikalavimus atskir byl. Civilins bylos iklimo teisins pasekms. Iekinio primimas ir civilins bylos iklimas sukelia tam tikr materialij ir procesini padarini. Materialiaisiais padariniais laikytina: 1) nutrksta iekinio senaties termino eiga: 2) nustatomas ilaikymo siskolinimo laikotarpis; 3) priteisiami periodiniai mokjimai nuo bylos iklimo teisme dienos ir k. t. Procesiniai teisiniai bylos iklimo padariniai: 1) iekin pareiks asmuo netenka teiss pareikti tapat iekin tam paiam ar kitam teismui; 2) prasideda pasirengimo teisminiam nagrinjimui stadija 3) civilinis procesas ir jo subjektai gyja byloje dalyvaujanio asmens padt.

17 TEMA. Pasirengimas nagrinti byl teismo posdyje Pasirengimo civilins bylos nagrinjimui teismo posdyje stadijoje tikslas ir reikm. A. Driuko iskiriamas pagrindinis pasirengimo civilins bylos nagrinjimui teismo posdyje tikslas yra utikrinti, kad byla i esms bt inagrinta jau pirmjame teismo posdyje. Taip pat teorijoje iskiriami dar ie tikslai: 1) Garantuoti, kad bt galutinai suformuluuoti ali reikalavimai ir atsikirtimai; 2) Garantuoti, kad alys nurodyt visas aplinkybes ir rodymus, kuriais grindia atitinkamus reikalavimus ir atsikirtimus. Atsivelgdami nurodytus pasirengimo teisminiam nagrinjimui keliamus tikslus galime teigti, kadi stadija yra viena i svarbiausi civiliniame procese garantuojant tiek proceso koncentruotumo principo gyvendinim, tiek teising bylos inagrinjim. Pasirengimo teisminiam nagrnjimui esm vis ali reikalavim ir atsikirtim, aplinkybi ir jas pagrindiani rodym norodymas ir pateikimas, taip pat teismui kylani neaikum alinimas gyvendinant savo pareig iaikinti. Taigi, tinkamas pasirengimas teisminiam nagrinjimui (toliau PTN) sudaro palankias galimybes inagrinti byl jau pirmajame teismo posdyje. Pasirengimo civilins bylos nagrinjimui teisme terminai. velgiant PTN raid Lietuvoje, galia teigti, kad PTN galiojant senajam CPK nebuvo skiriama daug dmesio, nebuvo vertinta ios stadijos reikm ir ji neatliko jai pavedam tiksl. PTN tvarka praktikai nebuvo gyvendinama dl keli prieasi. Viena j nereals terminai. 1964 m. CPK nustat bendr septyni dien PTN termin. Naujajame CPK atsisakyta PTN terin, iskyrus nedideles iimtys nedispozityvi byl atveju (CPK 413, 421 str.). Nekyla abejoni, jog i stadija pailgjo, taiau viso proceso koncentruotumo poiriu tai turt sutrumpinti viso bylos nagrinjimo trukm. Apskritai PTN terminai priklauso nuo teismo pasirinkto PTN bdo: paruoiamj dokument ar odiniu bdu. Kalbant apie PTN paruoiamj dokument bdu, nustatyti tokie terminai: paroiamiesiems dokumentams pateikti gali bti nustatytas ne ilgesnis kaip keturiiolikos dien terminas nuo paruoiamj dokument teikimo dienos (CPK 227 str. 2 dalis). Paymtina, jog teisme gali bti be iekinio ir atsiliepimo j pateikti dar du paruoiamieji dokumentai duplikas ir triplikas ir tik iimtiniais atvejais j gali bti daugiau. Jei teismas nusprendia, kad pasirengti bylos nagrinjimui teime tikslingiau bt parengiamajame teismo posdyje, tai klausim dl parengiamjo teismo posdio paskyrimo teimas turi isprsti ne vliau kaip per keturiolika dien nuo atsakovo ir treij asmen atsiliepimo gavimo arba termino atsiliepimams pateikti pasibaigimo dienos. is posdis turi vykti ne vliau kaip per trisdeimt dien nuo nutarties skirti parengiamj posd primimo dienos (CPK 228 str. 2 dalis). Taigi i esms parengiamasis teismo posdis negali vykti vliau kaip per keturiasdeimt atuonias dienas nuo atsiliepimo iekin gavimo dienos arba termino jam pateikti pasibaigimo dienos (jei byloje nebuvo priimtas sprendimas u aki). Iimtiniais atvejais teismas gali skirti antrj posd, kuris turi vykti ne vliau kaip per trisdeimt dien. Taigi galima daryti ivad, kad CPK nustatyti maksimals terminai PTN veiksmams atlikti, siekiant ivengti pernelyg ilgo PTN. Teismo vaidmuo pasirengimo bylos nagrinjimui stadijoje. CPK pasirengimui teisminiam nagrinjimui skiriama ypa daug dmesio ir galima drsiai teigti, kad tai viena i svarbiausi civilinio proceso dali. Svarbu tai, kad pasirengimas jokiu bdu nereikia tik byl nagrinjanio teimo pareigos atlikti visus btinus procesinius veiksmus rengiant byl teisminiam nagrinjimui. Juo labiau, kad CPK yra atskiras straipsnis (226 str.), nustatantis ali ir treij asmen pareigas PTN metu. Atsakomyb, kad i proceso stadija bt tinkama, yra padalyta teismui ir alims atsivelgiant ir ali pareig rpintis proceso skatinimu, t.p. ir tai, kad btent jos labiausiai suinteresuotos gino isprendimu. Galima teigti, kad teismui ia tenka vadovaujantis vaidmuo, padedantis nukreipti alis tinkama linkme, o pagrindin darb galutinai susidarant savo nuomon, nurodant aplinkybes ir rodymus, kuriais ji grindiama, turi atlikti btent alys. Teismas atlieka veiksmus, nurodytus 225 straipsnyje, t.y.: 1) prireikus patikslina ali pareig rodinti; 2) nusiunia atsakovui ir tretiesiems asmenims pareikto iekinio bei jo pried nuoraus; 3) nustato termin atsiliepimams pareikti, nurodydamas jo nepateikimo pasekmes; 4) atlieka kitus veiksmus, kurie, teismo manymu, reikalingi tinkamai inagrinti byl teismo posdyje; 5) gavs atsakovo ir treij asmen atsiliepimus ar pasibaigus atsiliepim pateikimo terminams, teismas nustato parengiamojo posdio viet, dat bei laik ir pranea apie tai dalyvaujantiems byloje asmenims, nurodydamas neatvykimo parengiamj posd pasekmes, arba nustato, kad pasirengimas nagrinti byl teisme vyks paruoiamj dokument bdu. ali ir kit proceso dalyvi teiss ir pareigos pasirengimo nagrinti byl teisme metu. Visos alys pateikia: reikalavimus, atsikirtimus, aplinkybes ir jas pagrindianius reikalavimus, teismas alina kylanius neaikumus, gyvendindamas savo pareig iaikinti. alims priskiriama pareiga rpintis proceso skatinimu.

Teismo procesiniai veiksmai, atliekami rengiantis byl nagrinti teismo posdyje. Procesiniai veiksmai, atliekami rengiantis byl nagrinti teismo posdyje: 1. Jei reikia, patikslinti ali pareig rodinti. Nebtinas veiksmas. Padeda garantuoti, kad teismas eit teisinga linkme, alys suvokt savo vaidmenis. Jei reikia, neskelbiant teismo posdio, priimama nutartis, nurodant kas kokias gino aplinkybes turi rodyti. 2. Atsakovui ir tret. asm. isisti iekinio ir pried nuoraus, nustatyti atsakovui termin atsiliepimui pareikti ir nurodyti nepateikimo padarinius. Tai teismo pareiga. Garantuoja, kad visi turs reikaling mediag. Turi vadovautis koncentruotumo ir ekonomikumo principais mainant pato ilaidas. 3. Suteikti valstybs garantuojam teisin pagalb iekovo ar atsakovo praymu. Nebtinas veiksmas, atliekamas matant, kad alis nesugeba savs tinkamai atstovauti. 4. Kiti teismo manymu reikalingi veiksmai. Galimi CPK leidiami procesiniai veiksmai. Atsiliepimas iekin. Juo pradedama pagrindin pasirengimo teisminiam nagrinjimui dalis. Pagal CPK 142str. terminas atsiliepimui pareikti 14-30d. Iskirtiniais atvejais 60d. Turi atitikti bendrus reikalavimus, priedo sutinkama ar ne su iekiniu, motyvai, rodymai, nuomon dl sprendimo u aki primimo, informacija ar byla bus vedama per advokat. Teismas turi teis atsisakyti priimti rodymus, jei mano, kad taip byla vilkinama. Jei per nust. termin nepateikiamas atsiliepimas, galima priimti sprendim u aki, jei iekovas prao. Pasirengimo civilins bylos nagrinjimui bdai Galimos dvi pagrindins pasirengimo teisminiam nagrinjimui dalies formos raytin arba odin. Kuri forma bus pasirinkta konkreioje byloje, sprendia tik byl nagrinjantis teismas (225 str. 6 d.). iuo atveju ypa svarbs yra iekinys ir atsiliepimas iekin, nes atsivelgdamas i dokument turin teismas nusprendia, kuri forma yra tikslingesn. Pasirengimas nagrinti byl teisme paruoiamj dokument bdu (CPK 227 str.) i forma pritaikyta tiems atvejams, kai alys gali skmingai formuluoti savo argumentus ratu, suvokia, supranta teisin argumentacij ir pan. Jos esm yra ta, kad bylos nagrinjimui teisme rengiamasi alims apsikeiiant paruoiamaisiais procesiniais dokumentais, kuriuose yra idstomas j poiris. Atsivelgiant tai, i forma gali bti veiksmingiausia, kai abi alys yra atstovaujamos profesionali teisinink arba paios turi teisin isilavinim, arba nors tokio ir neturi, taiau sugeba pakankamai sklandiai formuluoti savo mintis ratu. statymas skiria privalomus ir fakultatyvius ios formos pasirinkimo pagrindus. statyme nurodyta: Teismas privalo skirti pasirengim nagrinti byl teisme paruoiamj dokument bdu kai: o Abi alys yra atstovaujamos advokato arba advokato padjjo . Taiau statymas daro dvi ilygas. Net ir esant atstovams, teismas gali paskirti odin pasirengim teisminiam nagrinjimui, jei mato, kad yra reali galimyb sudaryti taikos sutart arba jeigu mato kad odinis pasirengimas bus isamesnis ir geresnis. Nors st. ir nenurodyta, odin pasirengim teisminiam nagrinjimui teismas turt taikyti kai: o bylos alys yra juridiniai asmenys, nes daugeliu atveju jie turi savarankikas juridines tarnybas; o kai alys paios turi teisin isilavinim; o kai joms atstovauja teisin isilavinim turintys artimieji giminaiiai ir pan; i forma netrt bti taikoma, kai alims arba vienai i j teisin argumentacija yra visikai svetima ir paruoiamuosiuose procesiniuose dokumentuose ji nesugebs tinkamai idstyti savo poirio. Pasirinkus i form netinkamoms alims procesas gali tapti tik painesnis dl to, kad nagrinjant byl teisme neabejotinai ikils tiek nauj rodym pateikimo klausimas, tiek ali poirio aikinimosi btinyb. Apie ali sugebjim teisikai argumentuoti ir dstyti savo mintis teismas sprendia i ali procesini dokument iekinio ir atsiliepimo iekin kokybs. Paruoiamieji dokumentai, j rys ir turinys Nustats, kad gali bti pasirinkta nagrinti byl teisme ratu, teismas nutartimi (priima neskelbiant teismo posdio) nustato btent i form ir apie tai pranea dalyvaujantiems byloje asmenims. Kartu su ia nutartimi teismas isiunia iekovui gaut i atsakovo atsiliepim iekin nuora su pasilymu jam pateikti dublik, t.y savo poir atsiliepim. Dubliko turiniui taikomi visi CPK 142 str. 2 d. nurodyti reikalavimai ir bendrieji procesiniams dokumentams keliami reikalavimai (CPK 110 str.) Gaut dublik kartu su priedais, jei tokie pateikiami, teismas persiunia atsakovui ir nustato termin triplikui pareikti. Savo ruotu triplikas yra ne kas kita, kaip atsakovo atsiliepimas dublik, ir jo turiniui taip pat keliami tokie patys reikalavimai kaip ir dublikui. CPK 227 str. 2d. sako, kad raytinio pasirengimo teisminiam nagrinjimui teisme atveju pateikiami du parengiamieji dokumentai (dublikas, triptikas). Taiau iimtiniais atvejais, atsivelgdamas bylos sudtingum teismas gali nutartimi nustatyti ir didesn parengiamj procesini dokument skaii. Taiau i aplinkyb neturt tapti nesiningai aliai bdu vilkinti bylos nagrinjim. Teismas turi teis atsisakyti priimti rodymus ir motyvus, kurie galjo bti pateikiami parengiamuosiuose procesiniuose dokumentuose, jeigu mano jog vlesnis j pateikimas vilkins sprendimo primim byloje. Paruoiamojo dokumento nepateikimo padariniai:

1) Jeigu be svarbi prieasi teismui nra pateikiamas paruoiamasis dokumentas, prieinga alis gyja teis prayti teismo priimti sprendim u aki; 2) Byl nagrinjaniam teismui bus kur kas paprasiau atsisakyti priimti vliau mginimus pateikti rodymus; Siekiant ivengti pernelyg ilgo raytinio pasirengimo teisminiam nagrinjimui, statyme numatytas maksimalus 14 d. terminas paruoiamiesiems dokumentams pateikti. Terminas pradedamas skaiiuoti nuo procesinio dokumento teikimo aliai dienos. teikiama turt bti pasiraant atitinkamoje paymoje ir grainant jos dal teismui (CPK 124 str. 1 d). 18 TEMA. Civilins bylos nagrinjimas teismo posdyje Civilins bylos nagrinjimo teisme stadijos reikm, nagrinjimo teismo posdyje formos, teismo posdi skyrimas, vieta. Teisminis nagrinjimas 3-iojo CP stadija, byla nagrinjama i esms, t.y. nustatomos reikmingos aplinkybs, tiriami ir vertinami rodymai, priimamas sprendimas arba byla baigiama jo neprimus. Byla nagrinjama praneus dalyvaujantiems asmenims ( yra iimi XXI, XXIII, XXXVI, XXXIX skyriuose). Teisminio nagrinjimo principai: 235str. Tiesioginio dalyvavimo tiesiogiai itirti rodymus, apklausti liudytojus, iklausyti liudytoj parodymus, itirti ekspert ivadas. Byl nagrinja tos paios sudties teismas, bet jei teisjas pakeiiamas, byla nagrinjama i pradi, nebent dalyvaujantys asmenys neprietarauja, kad byla bt nagrinjama toliau. Nepertraukiamumas - teismo posdis vyksta be pertraukos, iskyrus kai ji skelbiama ( ne ilgesn kaip 5 d. ). odinio proceso principas nra absoliutus, nes statymas numato, kada byla gali bti nagrinjama raytinio proceso tvarka. CPK 200str., 441str., 427str. 2d., 443str. 5d. Bylos nagrinjamos: Vieai Udarame posdyje ( revoliucin dalis vis tiek skelbiama vieai, iskyrus vaikinimo bylas, 379str. spec. norma eimos santyki bylos nagrinjamos udarame posdyje bent vienai i ali, vaikinimo bylos tik udarame posdyje ). Bylos nagrinjimo forma teismo posdis. Teismo posdi formos: odinis procesas - posd kvieiami visi byloje dalyvaujantys asmenys. Iklausomi ali ir treij asmen paaikinimai, liudytoj parodymai, ekspert ivados, tiriami rodymai, atliekama vietos apira. CPK 200str. iimtis, kai asmenys susipain su rodymais iki posdio pradios. Raytinis procesas asmenys posd nekvieiami ir jame nedalyvauja, taiau apie raytin proces informuojami praneimais, iskyrus, kai CPK nereikalauja informuoti apie procesini veiksm atlikim raytinio proceso tvarka. Teismas inagrinja asmen procesinius dokumentus ir raytinius rodymus nekviesdamas posd. Raytinis procesas galimas tik statymo nurodytais atvejais (CPK 153 str. 2d). Pirma, galimas ali raytiniu sutikimu raytiniu arba posdio protokol raytu sutikimu, kuris gali bti ataukiamas tik pasikeitus ali procesinei padiai, dl nagrinjimo raytinio proceso tvarka turi nusprsti teismas priimdamas nutart (235str.). Antra, raytinis procesas gali bti nustatytas tam tikr kategorij bylose. 443str., 441str. 2d., 427str. raytinis procesas vyksta sprendim primimo kambaryje, todl neturi i sudedamj dali: parengiamosios, nagrinjimo i esms, baigiamj kalb ir sprendimo primimo ir paskelbimo. Informuojant apie raytin posd, praneime nurodoma teismo sudtis, kad bt galimyb pareikti nualinimus. Nualinimai vykstant raytiniam procesui gali bti pareikiami ratu prie pradedant nagrinti byl i esms. statymas numato tam tikr klausim sprendim ne teismo posdyje. Pvz.: priima rezoliucij, isprsdamas iekinio primimo klausim, nutartimi atsisako priimti iekin. Posdiai vyksta: Teismo patalpose; Ne teismo patalpose (jei vyksta odiu ir bus lengviau ir pigiau inagrinti byl kitoje vietoje). Tam tikrus procesinius veiksmus byl nagrinjantis teismas gali pavesti atlikti kito miesto ar rajono apylinks teismui arba atlikti ne teismo patalpose ( apklausti liudytoj jo buvimo vietoje, rodym apira j buvimo vietoje). Civilins bylos nagrinjimas teismo posdyje odinio proceso tvarka. teismo posd kveiiami byloje dalyvaujantys asmenys; Iklausomi ali ir treij asmen paaikinimai, liudytoj parodymai, ekspert ivados; Itiriami raytiniai ir daiktiniai rodymai (iimtis raytiniams rodymams CPK 200 str.); Atliekama vietos apira; Tam tikrais atvejais byla turi bti nagrinjama odinio proceso tvarka, be galimybs susitarti dl raytinio proceso (pvz., fizinio asmens pripainimo neveiksniu ar ribotai veiksniu ir kt.); odinis teismo posdis skiriamas teismui priimant nutart; Teismo posdiai gali vykti teismo, nagrinjanio byl, arba kitose patalpose; Teismo posdiui vadovauja pirmininkas, jo pareiga utikrinti tinkam bylos inagrinjim.

Teismo posdio sudedamosios dalys.

odinis procesas: 1. Parengiamoji (angin) dalis. 2. Bylos nagrinjimas i esms. 3. Baigiamosios kalbos. 4. Sprendimo primimas ir paskelbimas. Raytinis procesas: Paprastai vyksta teismo sprendim primimo kambaryje ir nurodyt sudedamj dali neturi. Parengiamoji teismo posdio dalis, jos tikslas (CPK 228 230 str.). Tikslas nustatyti, ar galima byl nagrinti i esms teismo posdyje: a) esant tokiai byl nagrinjanio teismo sudiai; b) neatvykus kuriam nors byloje dalyvaujaniam asmeniui ar kitam proceso dalyviui; c) turint omenyje veiksmus, btinus atlikti rengiantis teisminiam nagrinjimui. Teismas, atsivelgdamas tai, ar yra visos slygos nagrinti byl i esms, pasirenka: 1) nagrinti byl i esms; 2) atidti bylos nagrinjim (jei bent vien i aukiau pateikt klausim atsakoma neigiamai). Parengiamosios teismo posdio dalies esminiai bruoai: Teismo posdio pirmininkas pradeda teismo posd; Nustatomos atvykusi asmen tapatybs, patikrinami atstov galiojimai; Jei dalyvauja vertjas, jam iaikinamos jo pareigos, prisaikdinamas; Liudytojai privalo palikti teismo posdi sal; Paskelbiama teismo sudtis; Iaikinama teis pareikti nualinimus (posdis gali bti atidedamas); Iaikinamos teiss ir pareigos (neaikinamos, jei byla vedama per advokat); Teismas gali pailyti pasirpinti atstovavimu; Isiaikinama, ar galima byl nagrinti neatvykus alims, tretiesiems asmenims ir kt. proceso dalyviams; Isiaikinama, ar byloje dalyvaujantys asmenys turi praym. Jei nra klii, byla nagrinjama i esms. Dalyvaujani byloje asmen ir kit proceso dalyvi neatvykimo teismo posd teisins pasekms (CPK 246 247 248str.) Teismas turi isiaikinti, ar galima nagrinti byl neatvykus alims, tretiesiems asmenims ir kitiems proceso dalyviams. Tai labai svarbu, nes dalyvi neatvykimo teismo podsd padariniai skirtingi. Neatvykus iekovui: Kai iekovui tinkamai nepraneta apie teismo posdio laik ir viet ir jis neturi atstovo bylos nagrinjimas atidedamas Kai iekovas veda byl per atstov, taiau teismo posd neatvyksta iekovas ir jo atstovas, nes nebuvo tinkamai praneta apie posdio laik ir viet bylos nagrinjimas atidedamas Kai iekovas ar jo atstovas iki teismo posdio pradios pateikia dokumentus, pateisinanius j neatvykimo prieastis ir teismas pripasta jas svarbiomis bylos nagrinjimas atidedamas VISAIS KITAIS ATVEJAIS teismas atsakovo praymu priima sprendim u aki arba, jei atsakovas neprao teismas paliekaiekin nenagrinta! Neatvykus atsakovui: Kai atsakovui tinkamai nepraneta apie teismo posdio laik ir viet ir jis neturi atstovo bylos nagrinjimas atidedamas Kai atsakovas veda byl per atstov, taiau teismo posd neatvyksta atsakovas ir jo atstovas, nes nebuvo tinkamai praneta apie posdio laik ir viet bylos nagrinjimas atidedamas Kai atsakovas ar jo atstovas iki teismo posdio pradios pateikia dokumentus, pateisinanius j neatvykimo prieastis ir teismas pripasta jas svarbiomis bylos nagrinjimas atidedamas VISAIS KITAIS ATVEJAIS teismas iekovo praymu priima sprendim u aki arba, jeigu iekovas neprao teismas arba atideda bylos nagrinjim, arba inagrinja i esms pagal bendrsias gino teisenos taisykles. Jei teismas pripasta alies dalyvavim btinu (tvysts, motinysts nustatymo bylose, nepilnameio pripainimo veiksniu ir kt.), taiau alis neatvyksta, teismas priima sprendim u aki. Neatvykus tretiesiems asmenims be savarankik reikalavim: Kai treiajam asmeniu buvo netinkamai praneta apie teismo posdio laik ir viet bylos nagrinjimas atidedamas Kai treioji alis ar jos atstovas iki teismo posdio pradios pateikia dokumentus, pateisinanius j neatvykimo prieastis ir teismas pripasta jas svarbiomis bylos nagrinjimas gali bti atidedamas Kai neatvyksta liudytojai, ekspertai ar vertjai teismas iklauso ali nuomon dl galimumo nagrinti byl ir priima nutart toliau nagrinti byl arba bylos nagrinjim atidti.

Atiddamas bylos nagrinjim, teismas neatvykusiai aliai paskirti iki 1 000lt baud. Tas pats taikoma ir neatvykus tretiesiems asmenims be savarankik reikalavim, ir atstovams, taip pat vertjams, ekspertams ir liudytojams. Be to liudytojas gali bti atvesdinamas. Bylos nagrinjimas i esms (rodym tyrimas) CPK 249-251str. Antroji teismo posdio dalis. Pradedamas posdio pirmininko praneimu apie byl glaustai idstoma bylos esm. Po to klausiama: Ar iekovas palaiko reikalavima? (r.CPK 140str.) Ar atsakovas pripasta pareikt iekin? (r.CPK 140str.) Ar inaudotos visos galimybs sudaryti taikos sutart? (r.CPK 140str.) Posdio pirmininkas pranea, kad klausys byloje dalyvaujani asmen parodym. Asmenys prie tai turi prisiekti (CPK 186str.). Pirmas duoda paaikinimus iekovas ir jo pusje dalyvaujantis tretysis asmuo, paskui atsakovas ir su juo dalyvaujantys asmenys. Po alies paaikinimu, gali pasisakyti jos atstovas.. byloje dalyvaujantys asmenys turi teis pateikti vienas kitam klausimus. Posdio pirmininkas CPK numatytais atvejais balsu perskaito raytinius paaikinimus. Po to vyksta rodym tyrimas, CPK 176-220str.nustatyta tvarka. rodym tyrimo eils tvark nustato teismas. Po rodym itirimo, teismo posdio pirmininkas paklausia ali, ar jie turi kuo papildyti bylos mediag. Visus praymus papildyti bylos mediag teismas turi apsvarstyti ir priimti dl j nutart patenkinti ar atmesti. Patenkins tok praym, teismas priima ir tiria naujus rodymus arba atideda bylos nagrinjim, jeigu rodymus reikia isireikalauti ir pan. Kai dl praym nusprsta arba j nepareika, teismo posdio pirmininkas paskelbia, kad bylos nagrinjimas i esms baigtas, ir pradeda klausytis baigiamj kalb. Baigiamosios kalbos ir replikos (CPK 253 254str.) Tai treioji teismo posdio dalis. ali, treij asmen ir j atstov kalbos asmenys savaip apibendrina ir vertina byloje itirtus rodymus ir nustatytas aplinkybes, idsto savo nuomon dl nustatyt fakt, nurodo, kok sprendim, j nuomone, turt priimti teismas. Sakant baigiamsias kalbas tiesiogiai gyvendinamas rungimosi principas. Pirmiausia kalba iekovas ir jo atstovas, po to atsakovas ir jo atstovas, tretieji asmenys kalba po ali. Teismas neturi riboti kalb trukm, taiau jis turi teis nutraukti kalbtoj, jei is kalba ne apie nagrinjamos bylos esm. Baigiamj kalb ribos apima tik nagrinjant byl itirtas faktines aplinkybes ir rodymus. Jei nurodomos naujos aplinkybs, teismas pripains jas svarbiomis, priima nutar atnaujinti bylos nagrinjim i esms (CPK 256str.). asmuo turi teis pasinaudoti replikos teise. Paskutins replikos teis priklauso atsakovui arba jo atstovui. Po baigiamj kalb teismas ieina pasitarim kambar priimti sprendim ar atitinkam nutart, iskyrus atvejus, kai teismas, neieidamas sprendim primimo kambar, nutaria sprendimo primimo atidti. Teismo sprendimo primimas ir paskelbimas.Teismo posdio protokolas, jo reikm ir turinys. Pastabos dl teismo posdio protokolo. Teismas sprendimo primimo kambaryje gali priimti iuos sprendimus: 1) teismo sprendim, kuris isprendia byl i esms 2) nutartis, kuria atnaujinamas bylos nagrinjimas i esms (ji neskundiama) 3) atideda teismo sprendimo primim ir paskelbim (sudtinga byla;galima atidti iki 14d) 4) nutartis byl nutraukti (293str) 5) nutartis iekin palikti nenagrint (296str) per 7d galima i nutart sksti Teismo sprendimas idstomas ratu ir susideda i 4 dali: angins, apraomosios, motyvuojamosios ir rezoliucins. anginje nurodoma byloje dalyvaujantys asmenys, sprendimo primimo datos, teisjai, alys, gino dalykas ir t.t. Apraomojoje visa bylos nagrinjimo tvarka ir jos santrauka. Motyvuojamojoje nustatytos bylos aplinkybs, rodymai, kuriais rmsi, argumentai ir motyvai. Rezoliucinje nurodoma kiek tenkintinas iekinys ir teismo ivada, sprendimo apskundimo tvarka ir terminai. Taigi sprendimo kambaryje tik nagrinj byl teisjai, su niekuo nepasitar surao ir pasirao tik angin ir rezoliucin sprendimo dalis ir jos paskelbiamos ikart, kai tik byla inagrinjama. Teismo sprendimo motyvus teisjas idsto tik odiu ir motyvai ir apraomoji dalis turi bti surayti ne vliau kaip per 5d.nuo nuosprendio primimo (CPK 268str3d) BET!!!STOP!!! REVOLIUCIJA!!!Konstitucinio Teismo vieias 2006m. sausio 16d nutarimas Jis teigia, kad nuostata, jog motyvai gali bti suraomi po sprendimo primimo yra antikonstitucin!!! odiu teismas priima sprendim, kuriame PRIVALO bti motyvai ir jie negali bti suraomi vliau. ia revoliucija nra paeidinjamas motyvo suraymo terminas ir be to danai pasitaiko situacijos, kai teisjas raydamas motyvus po sprendimo primimo pastebi, kad nusprend nesamon Motyvai gali bti ir ranka suraomi ir spausdinami. Be to nemotyvuotas teismo srendimas gali bti absoliutus sprendimo panaikinimo apeliacine ar kasacine tvarka pagrindas. Pagal 269 str 1d teismas turi teis iimtinais atvejais atidti sprendimo primim ir paskelbim ne ilgiau kaip 14d.ypa sudtingos bylos atveju. Teismo posdio protokolas(tpp). Visa ODINIO proceso(ne raytinio) eiga yra fiksuojama tpp, iskyrus statyme nurodytus tam tikrus atvejus(nedideli sum priteisimo bylose ir pan). Tpp rao teismo posdio sekretorius teismo posdyje. Tpp nurodoma: teismo posdio atlikimo data ir laikas, teismo pavadinimas, sudtis, dba, alys, j atstovai, ekspertai, liudytojai, gino dalykas, teismo posd neatvykimo prieastys, dba pareikimai ir praymai, teismo nutartys, j motyvai, dba paaikinimai, klausimai, rodym duomenys, baigiamj kalb esm, info apie nutari, nutarim ir sprendimo paskelbim ir t.t. Tpp fiksuoja bylai svarbi informacij, pagal tpp esani info apeliacins

instancijos teismas ir kasacinis teismas tikrina, ar nagrinjant byl pirmosios instancijos teisme nebuvo padaryta proceso teiss norm paeidim ar nra absoliui sprendimo negaliojimo pagrind. Scenografuoti teismo posd finansikai brangu... Garso raas pridedamas prie tpp. Posdio pirmininkas turi teis diktuoti tpp turin. Dba turi teis prayti tpp rayti aplinkybes, kurias laiko esminmis bylai, jei posdio pirmininkas tam pritaria. Tpp turi bti baigtas rayti ir pasiraytas ne vliau kaip kit diena po teismo posdio ar konkretaus procesinio veiksmo pabaigos. Tpp pasirao teismo pirmininkas ir sekretorius, btina rayti pasiraymo dat, nes nuo jos skaiiuojamas terminas pastaboms reikti.Bda gali susipaint su tpp ir per 3d. nuo tpp pasiraymo dienos reikti dl jo raytines pastabas, kuriose nurodoma kas neteisingai rayta(gautos pastabos pridedamos prie bylos).Pastabos dl protokolo turi bti inagrintos per 3d. nuo j pateikimo dienos 172str 5d. Protokolo nebuvimas- pagrindas panaikinti sprendim. Civilins bylos nagrinjimas teismo posdyje raytinio proceso (RP) tvarka Raytiniu procesu teismo posd dalyvaujantys byloje asmenys nekvieiami ir jame nedalyvauja. Apie proces dalyvaujantiems byloje asmenims informuojama praneimais. (CPK 153 str. 2 d.) RP galimas: 1. RP galimas aliu sutikimu. Tai galima padaryti raytiniu arba teismo posdio protokol raytu ir ali pasiraytu sutikimu, kuris gali bti ataukiamas tik pasikeitus ali procesiniai padiai, taiau dl bylos nagrinjimo RP tvarka turi nusprsti teismas priimdamas atitinkam nutart. 2. RP, kaip teismo nagrinjimo forma, gali bti statymo numatytas tam tikr kategorij bylose. 2.1 Ypatingosios teisenos bylos. 2.2 Dokumentinio proceso bylos. Prie priimant preliminar sprendim atsakovui apie pareikt iekin nepraneant, taiau atsakovo prietaravimai inagrinjami j informavus apie teismo posd, t.y. odinio proceso tvarka. Dokumentinio proceso atveju derinami raytinis ir odinis bylos nagrinjomo bdai. RP tvarka atliekami kai kurie procesiniai veiksmai. Apie RP byloje dalyvaujantys asmenys informuojami praneimais, iskyrus atvejus, CPK nereikalauja informuoti apie procesini veiksm atlikim RP tvarka. Pvz: CPK 133 str. Sistemikai aikinant CPK normas, darytina ivada, kad RP atveju byla nagrinjama ar tam tikras procesinis veiksmas atliekamas pagal byloje esani raytin mediag, todl byloje dalyvaujantys asmenys teismo praneimais apie bylos nagrinjim ar konkretaus procesinio veiksmo atlikim RP tvarka tik informuojami, taiau nekvieiami atvykti teism.. Teisjas, teisj kolegija visus klausimus i esms sprendia u usar dur sprendim primimo kambaryje, kuriame kitiems asmenims bti draudiama. RP neturi teismo posdiui bding keturi sudedamj dali, nes teismo posdis vyksta be byloje dalyvaujani asmen. Taiau byloje dalyvaujantys asmenys apie teismo vykstant RP priimtus procesinius sprendimus informuojami.Teismo praneime nurodoma teismo sudtis. Tokiu atveju byloje dalyvaujantys asmenys gali nualinti teisjus, nes nualinimai teisjo vykstant RP gali bti pareikiami ratu prie pradedant byl nagrinti i esms. Apie bylos nagrinjim paskelbiama teismo skelbim lentoje, internet tinklapyje. Sprendimas praneamas odiu teismo ratynje, telefonu ar kitais telekomunikacijosprietaisais. Raytinis teismo posdis skiriamas teismui priimant nutart (CPK 323 str.) Teismo posdio pirmininkas (TpP) Apylinks teismo posdiui pirmininkauja io teismo P, jo pavaduotojas ar teisjas, apygardos teismo posdiui apygardos teismo P, Civilini byl skyriaus P ar teisjas, kuriam paskirta byla, o jeigu byl kaip pirmoji instancija nagrinja trij teisj kolegija, - apygardos teismo P, Civilini byl skyriaus P ar j paskirtas teisjas. TpP funkcijos ivardintos 158 ir 159 straisniuose. TpP pareigos: 1. Svarbiausia pareiga utikrinti tinkam bylos inagrinjim, todl jis privalo rpintis, kad bt isamiai nustatytos esmins bylos aplinkybs, imamasi priemoni sutaikyti alis. (CPK 159 str. 1 d.) 2. Silymas pasirpinti atstovavimu ( CPK 161 str.) Taip gyvendinamas teiss tinkam teismo proces principas. TpP teiss: 1. Pripainti, kad alis btinai turi atvykti teismo posd; 2. Ireikalauti i asmen rodymus, kuri negali gauti dalyvaujantys byloje asmenys; 3. Apklausti dalyvaujanius byloje asmenis, paskirti ekspert ar ikviesti teismo posd btinus lidytojus; 4. pareigoti dalyvaujanius byloje asmenis pateikti teismui rodymus, kuriuose jie turi ir kuriais remiasi vienas i j; 5. CPK ir kitais statymais nustatytais atvejais rinkti rodymus savo iniciativa. Visi byloje dalyvaujantys asmenys, taip pat teimo posdi salje esantys asmenys privalo paklusti TpP patvarkymams, o neklausantiems asmenims taikomos CPK 162 str. nurodytos nuobaudos. Bylos nagrinjimo atidjimas ir sustabdymas Inagrinti byl i esms ir priimti teismo sprendim pirmame ir vieninteliame teismo posdyje ne visada pavyksta, nes gana danai atsiranda nenumatyt klii ir todl teismo posdis susideda i vieno, dviej ar daugiau teismo posdi. Prieastys trukdanios inagrinti byl i esms, yra gana vairios ir atsivelgiant galimybes jas paalinti gali bti skirstomos dvi dideles grupes. Vienais atvejais byl inagrinti i esms trukdo lengvai paalinamos prieastys, kurias gali paalinti teismas ar byloje dalyvaujantys asmenys, todl i karto skiriama naujo posdio data ir laikas. Kitais atvejais t prieasi paalinimas nepriklauso nuo tesimo ar byloje dalyvaujani asmen veiskm ar valios. Dl to i karto teismo posdyje kito posdio data ir laikas nenustatoma, nes negali bti inoma, kada bus paalintos prieastys. Taigi visa tai lemia du CPT institutus: 1) civilins bylos atidjim; 2) civilins bylos sustbdym.

Civilins bylos atidjimas (toliau BA) yra teismo posdio, kuriame nagrinjama civilin byla, nuklimas kitai i anksto inomai datai, dl laikin prieasi, kuri paalinimas priklauso nuo teismo ar byloje dalyvaujani asmen valios. Bylos nagrinjimas gali bti atidtas tiek esant parengiamajai teismo posdio daliai, tiek byl nagrinjant i esms. statymas nepateikia baigtinio srao pagrind, dl kuri gali bti atidtas bylos nagrinjimas, nes nemanoma nurodyti vis atvej. Paprastai bylos nagrinjimas atidedamas tokiais CPK nurodytais ir teism praktikoje pasitaikaniais atvejais, t. y. prieastys yra: alies arba jo atstovo neatvykimas teismo posd, kai teismas j neatvykimo prieastis pripasta svarbiomis arba kai alims ar j atstovams nebuvo tinkamai praneta apie posdio laik ir viet (CPK 246 strp. 1-2 d.); abiej ali ar j atstov neatvykimas teismo posd , kai teismas j neatvykimo prieastis pripasta svarbiomis (CPK 246 strp. 1-2 d.); treij asmen, nepareikiani savarankik reikalavim, ar j atstov neatvykimas teismo posd, kai teismas j neatvykimo prieastis pripasta svarbiomis (CPK 247 strp. 1-2 d. ); liudytoj, vertjo ar eksperto neatvykimas teismo posd (CPK 248 strp. 1 d. ); byl nagrinjanio teisjo nualinimas, jo liga, ar kitos svarbios asmenins prieastys, neleidiandios dalyvauti jam teismo posdyje (CPK 70 71 strp.), taip pat teismo sudties pakeitimas (CPK 16 strp. 2 d.); netinkamos alies pakeitimas tinkama alimi (CPK 45 strp.); bendrininko sitraukimas jau prasidjus proces (CPK 44 strp.); procesinio teisi permjo sitraukimas byl (CPK 48 strp.); treiojo asmens, nepareikianio savarankik reikalavim, sitraukimas proces (CPK 47 strp. 1 d.); posdio pirmininko silymas aliai ar treiajam asmeniui, nesugebaniam be atstovo pagalbos tinkamai ginti savo teisi, pasirpinti atstovavimu (CPK 161 strp.); iekinio dalyko ar pagrindo pakeitimas ar prieinio iekinio primimas (CPK 141, 143 strp.); esant galimybei alims taikiai susitarti, laiko taikos sutariai sudaryti suteikimas; termino sutuoktiniams susitaikyti santuokos nutraukimo bylose nustatymas (CPK 384 strp. 3 d.); teismo pripainimas, kad alies dalyvavimas teismo posdyje btinas (CPK 246 strp. 5 d.); btinyb ireikalauti naujus rodymus (CPK 156 strp. 1 d., 160 strp. 1 d.). Tai daniausiai pasitaikani BA pagrind sraas, taiau byla atidedama gali bti ir kitais reikiamais atvejais. Bylos nagrinjimas atidedamas apibrtam laikui, nes teismui aiku, kada gali bti paalintos klitys toliau nagrinti byl. Dl BA teismas priima nutart, kuri paprastai yra odin ir priimama neieinant teismo sprendim primimo kambar, bet teismas gali priimti ir raytin nutart. Nutartyje nurodoma, kad bylos nagrinjimas atidedamas, atidjimo prieastis ir kito posdio vieta bei laikas. i teismo nuatrtis paduodant atskirj skund neskundiama, nes neukerta kelio tolesnei bylos eigai (334 strp. 1 d. 2 p.), taiau motyvai, susij su tokios nutarties pagrstumu gali bti traukiami apeliacin skund. Teismo posd btina atidti realiam laikui, kad bt paalintos klitys, dl kurios bylos nagrinjimas atidedamas ir byloje dalyvaujantys asmenys turt pakankamai laiko nustatytu laiku atvykti teismo posd ir pasirengti bylai. Kol byla atidta, teisjas gali nagrinti kitas bylas. Atidjs bylos nagrinjim, teismas gali apklausti liudytojus, jeigu teismo posdyje yra visi byloje dalyvaujantys asmenys arba vieno ar keleto nra nra be svarbi prieasi. Paprastai apklausti liudytujai i naujo nra aukiami, bet iimtiniais atvejais teismo nutartimi tai gali bti padaryta (CPK 156 strp. 3 d.). Byla, kurios nagrinjimas atidtas, nagrinjama i pradi, taiau jeigu byloje dalyvaujantys asmenys neprietarauja nagrinti i naujo, gali bti pradta nuo to procesinio veiskmo, kur atlikus byla atidta (CPK 156 strp. 4d.). Taiau visada byla turi bti nagrinjama i naujo, jei byl sitraukia naujai dalyvaujantys asmenys ar byl pradeda nagrinti naujos sudties teismas. Bylos nagrinjimas iek tiek panaus CPK 235 strp. 3 dalyje nurodyt teismo posdio pertrauk, kurios trukm negali bti ilgesn kaip penkios dienos. Pertrauka leidia teismui ir dalyvaujantys byloje asmenims pailsti, operatyviai surinkti trkstamus rodymus. Taigi pertrauka nuo bylos nagrinjimo skiriasi tuo, kad pasibaigus pertraukai byla nagrinjama toliau nuo to veiksmo, kuris atliktas prie skelbiant pertrauk, o atidjus bylos nagrinjim ji pradedama nagrinti i pradi, iskyrus atvejus, kai dalyvaujantys byloje asmenys neprietarauja, kad byla bt nagrinjama ne nuo pradi, be to max byloje atidjimo terminas nenustatytas, o pertraukos max terminas 5 dienos, ji negali bti skelbiama teismo posd dl svarbi prieasi neatvykus alims, tretiesiems asmenims ar j atstovams. BA galimas ir apeliaciniame, ir kasaciniame teisme, taiau ia yra tam tikr ypatum. Civilins bylos sustabdymas - tai procesini veiksm, kuriais siekiama isprsti byl, sustabdymas neapibrtam terminui dl aplinkybi, nepriklausani nuo byloje dalyvaujani asmen ar teismo valios. Sustabdius byl, neaiku, kada tos aplinkybs inyks. Byla sustabdoma dl statyme nurodyt objektyvi aplinkybi. statymas nurodo dvejop civilini byl sustabdym privalomj ir fakultatyvin. CPK 163 strp. pateikia atuonis privalomojo bylos sustabdymo atvejus, be to, nustato, kad byla sustabdoma ir kitais statym nurodytais atvejais. Todl esant bent vienam i CPK ar kitame statyme nurodyt privalomojo bylos sustabdymo pagrind, teismas privalo sustabdyti byl, neatsivelgdamas byloje dalyvaujani asmen nuomon. Teismas privalo sustabdyti byl tokiais atvejais: 1) kai mirta fizinis asmuo arba baigiasi juridinis asmuo, kuris buvo bylos alis, jeigu atsivelgiant gino teisinius santykius yra leidiamas teisi permimas (CPK 163 strp. 1 p.). is punktas taikomas tik kai esant gino materialiajam teisiniam santykiui galima perimti teises. Mirus fiziniam asmeniui dl teisi permimo sprendiama pagal materialiosios t. normas, reguliuojanias paveldjimo santykius CK 5 knygos normas. Visada yra mirusio FA teisi permjas. Pasibaigusio juridinio asmens teisi permim reglamentuoja CK 2 knygos VIII skyriaus normos. JA teises galima perimti j reorganizuojant ar pertvarkant, o likviduojamo JA teisi perimti negalima, iskyrus statyme nurodytus atvejus, kai tai padryti galima. is punktas taikomas ir tada, kai mirta treiasis asmuo, pareiks savarankikus reikalavimus. Jeigu teisi perimti negalima ar j permjai atsisako sitraukti byl,

byla nutraukiama (CPK 293 str. 7 p.). Byla iuo pagrindu sustabdoma, kol paaiks FA ar JA teisi permjas. Be to, teismas, sustabds byl, turi imtis priemoni nustatyti teisi permj ir praneti jam apie teisme nagrinjam byl; 2) kai alis netenka veiksnumo (CPK 163 strp. 2 p.). Bylos sustabdymo pagrindas yra siteisjas teismo sprendimas, kuriuo asmuo pripastamas neveiksniu. is pagrindas taikomas tik kai iekin teismui pateik veiksnus asmuo, o veiksnumo neteko nagrinjant byl teisme. Byla sustabdoma, kol neveiksniam asmeniui bus paskirtas globjas, kuris ir tampa neveiksnaus asmens atstovu pagal statym. Taigi iuo pagrindu byla sustabdoma, kol neveiksniam asmeniui bus paskirtas atstovas pagal statym (CPK 166 str. 1d. 1p.) arba kuratorius (CPK 39 str.).; 3) kai bylos negalima nagrinti tol, kol bus isprsta kita byla, nagrinjama civiline, baudiamja administracine tvarka (163 strp. 3 p.). iuo pagrindu byla sustabdoma, kai sprendimas kitoje byloje turs prejudicin arba rodomj gali. Tokiu atveju, civ., baud. ar administr. byla gali bti nagrinjama tiek tame paiame, tiek kitame teisme. Negalimumas inagrinti civilin byl, kol bus inagrinta kita byla, paaikinamas tuo, kad teismas neturi fakt, kurie turi bti nustatyti kitoje byloje, ir pats negali j nustatyti. Prireikus teismas gali iklausyti d. b. asmen paaikinimus dl BS. iuo pagrindu byla sustabdoma, kol siteiss teismo sprendimas, nuosprendis, nutartis ar nutarimas ar bus priimtas nutarimas byloje, nagrinjamoje administracine tvarka (CPK 166 str. 1d. 2 p.); 4) kai nagrinjant byl, kurioje atsakovui pareikti turtiniai reikalavimai, paaikja, kad t pai turtini reikalavim patenkinimas yra susijs su ikeltos baudiamosios bylos nagrinjimu (163 strp. 4 p.). Civilin byla sustabdoma, kol bus inagrinta baudiamoji byla, t. y. iki nuosprendio siteisjimo b.byloje. is bylos sustabdymo pagrindas, palyginti su CPK 163 str. 3 punktu, yra specialus pagrindas. Jei baudiamojoje ir civilinje byloje pareikti tapats reikalavimai, teismas privalo sustabdyti byl, nes baudiamojoje byloje priimant nuosprend paprastai isprendiamas pareikto iekinio pagrstumo ir dydio klausimas ir tai laeidia operatyviau nusprsti dl nukentjusiojo civilinio iekinio. alos, padarytos nusikaltimu, atlyginimo civilin byla niekada negali bti inagrinjama anksiau nei baudiamoji byla. is pagrindas taikomas, kol bus inagrinta baudiamoji byla (CPK 166 str. 1 d. 3p.); 5) kai nagrinjant byl, kurioje atsakovui pareikti turtiniai reikalavimai, paaikja, kad jam ikelta bankroto ar restruktrizavimo byla (163 strp. 5p.). Iklus bankroto ar restruktrizavimo byl, visi kreditori reikalavimai, dl kuri nenusprsta baud. ar civ. bylose, turi bti nagrinjami bankroto ar restruktrizavimo bylose. Kreditori reikalavimus btina perduoti bankroto ar restruktrizavimo byl nagrinjaniam teismui, o is atnaujina byl ir prideda j prie bankroto ar restruktrizavimo bylos (CPK 166 str. 2d.). Bankroto ar restruktrizavimo bylas nagrinjantys teismai turi praneti tokios bylos iklimo fakt Tokiu bylos sustabdymu siekiama apginti kreditori turtinius interesus bei utikrinti, kad j reikalavimai bt tenkinami laikantis statymuose nustatyto proporcingumo ir eils tvarkos. Iekovams, kaip bankrutuojanios ar restruktrizuojamos mons kreditoriams, grinamas sumoktas yminis mokestis (CPK 87 str. 1d. 8 p.); 6) kai nagrinjant byl, kurioje komerciniam bankui pareikti turtiniai reikalavimai, paaikja, kad Lietuvos bankas yra paskyrs komerciniam bankui laikinj administratori (CPK 163 str. 6 p.). Bank statymo 76 str. suteikia prieiros institucijai (Lietuvos bankui) teis nusprsti dl banko veiklos apribojimo (moratoriumo) ir laikinojo administratoriaus skyrimo. Banko veiklos apribojimo terminas nagali bti ilgesnis kaip 6 mn. Sustabdant byl siekiama apsaugoti kreditori interesus, kol bus vertinta banko padtis ir imtasi priemoni paalinti banko veiklos trkumus ar priimtas sprendimas ikelti bankroto byl. Byla sustabdoma iki laikinojo administratoriaus galiojim pabaigos (CPK 166 str. 1d. 4 p.); 7) kai teismas kreipiasi Konstitucin Teism CPK 3 straipsnio 3 dalyje nurodytais pagrindais ir tvarka (163 str. 7p.). Teismai kreipiasi KT, jeigu jiems kyla abejons dl teiss akto sutikimo su Konstitucija ar statymais. Teismas sustabdo byl remdamasis KT statymo 37 str., CPK 3 str. 3 dalimi ir CPK 163 str. 7 punktu. Civilin byla sustabdoma, kol dl praymo nusprs KT arba KT atsisakys priimti praym ar pats teismas atsisakys pateikto praymo (CPK 166 str. 1d. 6 p.); 8) kai teismas kreipiasi administracin teism CPK 3 str. 4 dalyje nustatyta tvarka ir pagrindais (163 str. 8 p.). Administraciniai teismai nagrinja ne tik individualius ginus, bet ir administracini normini akt teistumo bylas. Civilin byl nagrinjantis teismas , abejodamas, ar tam tikras norminis aktas atitinka statym ar Vyriausybs normin akt, gali kreiptis administracin teism su praymu itirti norminio akto teistum, taiau neprivalo ito daryti, tai yra teismo nuoiros teis. Byla sustabdoma, kol bus inagrintas praymas (CPK 166 str. 1 d. 6p.); 9) kai teismas kreipiasi kompetetenting Europos sjungos teismin institucij CPK 3 straipsnio 5 dalyje nustatyta tvarka ir pagrindais (163 str. 9 p.). Tai nauja proceso statymo norma, sigaliojusi nuo 2004 m. gegus 1d. Teismas, kuris yra galutin instancija nagrinjamoje byloje ir kuriam taikant ES teiss normas kilo ES teiss akt aikinimo ir galiojimo klausimas, kur btina inagrinti, kad byloje bt priimtas sprendimas, turi teis sustabdyti bylos nagrinjim ir kreiptis kompetenting ES teismin institucij su praymu pateikti dl to preliminar (prejudicin) nutarim. Teis priimti preliminarius sprendimus turi Europos Teisingumo Teismas; 10) kitais statym nurodytais atvejais (CPK 163 str. 10 p.). CPK nepateikia privalomojo bylos sustabdymo atvej srao, todl papildomi sustabdymo pagrindai gali bti nurodyti ne tik kituose statymuose , bet ir paiame CPK. Tai gali bti susij su tam tikr kategorij civilini byl nagrinjimo ypatumais. Pvz., CK 3.53 str., CK 3.54 str., CPK 540 str. 4d., CK 3.213 str. 2d. ir CPK 484 str. 6d. ir pan. Kiti atvejai gali bti nurodyti ir tarptautinse sutartyse. Byla sustabdoma, kol bus paalinta aplinkyb, dl kurios sustabdytas bylos nagrinjimas (CPK 166 str. 1d. 6 p.). Fakultatyviojo bylos sustabdymo atvejais teismas turi teis sustabdyti byl, bet neprivalo ito daryti. Bylos sustabdymo klausimas sprendiamas atsivelgiant byloje dalyvaujani asmen nuomon ir konkreios bylos aplinkybes tiek teismo, tiek asmen praymu. Byl galima sustabdyti tik pateikus dokumentus, patvirtinanius konkret bylos sustabdymo pagrind. Fakultatyviojo, arba neprivalomojo, bylos sustabdymo atvejai yra tokie: 1) kai paskelbta atsakovo paieka (CPK 164 str. 1 p.). Pagal CPK 132 str. teismas gali, bet neprivalo skelbti atsakovo, kurio buvimo neinoma, paiekos, tai daroma tik iimtiniais atvejais, atsivelgiant konkreias bylos aplinkybes. statyme gali bti nurodoma, kada skelbiama atsakovo paieka, pvz.: ilaikymo priteisimo, tvysts nustatymo bylose. Paprastai i turt bti skelbiama bylose, kuriose statymas nustato btin atsakovo dalyvavim teismo posdyje arba j btinu pripaino teismas (tvysts nustatymo, nepilnameio pripainimo veiksniu, vaikinimo bylose). 2) kai teismas paskiria ekspertiz (CPK 164 str. 2 p.). is pagrindas inyksta, kai ekspertizs aktas pateikiamas teismui ar ekspertai atsisako atlikti ekspertiz.

3) kai alis tarnauja LR krato apsaugos dalinyje, kuriame paskelbta karin padtis (CPK 164 str. 3p.). Teismas konkreiu atveju sprendia, ar esant iam pagrindui byl reikia sustabdyti, atidti ar inagrinti aliai nedalyvaujant. is pagrindas galioja, kol alis baigia tarnyb kariniame padalinyje, kuriame paskelbta karin padtis. 4) kitais atvejais, kai teismas pripasta, kad btina sustabdyti byl (CPK 164 str. 4 p.). i norma reikia, kad teismas turi teis sustabdyti byl ir kitais, statyme nenurodytais pagrindais, pavyzdiui, dl ilgalaiks komandiruots, kuri neapibrta konkreia data, ar asmens utrukimo usienyje, ar sisirgimo sunkia ne ltine liga ir pan. Dar vienas bendras bylos sustabdymo pagrind procesinis padarinys, kad sustabdius b. nagrinjim sustoja procesini termin eiga, kuri sustoja ne nuo nutarties primimo dienos, bet nuo pagrindo sustabdyti byl atsiradimo dienos (CPK 76 str.). Sustabdius byl, jokie procesiniai veiksmai neatliekami, iskyrus klausimus dl laikinj apsaugos priemoni. Galima taikyti priemones, susijusias su rodym isaugojimu teismo pavedimo tvarka (CPK 221 223 str.). CPK 163 164 str. nurodyti byl sustabdymo pagrindai taikomi ir ypatingosios teisenos bylose, tik atsivelgiant toki byl specifik. Dl bylos sustabdymo sprendiama odiu, iskyrus kai statymo nurodytais atvejais ji nagrinjama raytinio proceso tvarka (CPK 153 str.). Dl BS priimama nutartis, kurioje turi bti nurodyti bylos BS pagrindai, terminas, padariniai ir motyvai. Ta paia nutartimi, kuria kreipiamasi su praymais KT, administracin ar Europos Teisingumo Teism, yra isprendiamas ir BS klausimas. Dl ios teismo nutarties gali bti paduodamas atskirasis skundas (CPK 165 str.). Inykus aplinkybms, dl kuri buvo sustabdyta, byla atnaujinama ali pareikimu ar teismo iniciatyva (CPK 167 str. 1d.). Bylos atnaujinimo klausimas isprendiamas raytinio proceso tvarka priimant motyvuot raytin nutart. Atnaujinta byla gali bti pradedama nagrinti nuo to procesinio veiksmo, kur atlikus ji buvo sustabdyta, jeigu b. d. asmenys tam neprietarauja. Bylos sustabdymo ir bylos nagrinjimo atidjimo bei teismo posdio pertraukos skirtumai: atidjus bylos nagrinjim ar padarius pertrauk, i karto inoma kito posdio laikas ir vieta, o byla sustabdoma neapibrtam laikui; Sustabdymo terminai priklauso nuo atitinkam aplinkybi, dl kuri sustabdyta byla, atsiradimo ar inykimo; bylos atidjimo ir pertraukos tikslas paalinti trukdanias nagrinti byl klitis, todl tarp teismo posdi teismo ar d. b. asmen aktyviai atliekami vairiausi procesiniai veiksmai. Sustabdius bylos nagrinjim pasyviai laukiama, kol inyks nagrinti byl trukdanios aplinkybs (iskyrus klausimus dl laikinj apsaugos priemoni taikymo); teismo nutartis atidti bylos nagrinjim ar padaryti pertrauk atskirj skund neskundiama, nes neukerta kelio tolesnei bylos eigai, o teismo nutartis sustabdyti bylos nagrinjim paduodant atskirj skund skundiama (iskyrus nutart dl kreipimosi KT ar administracin teism); statyme nepateikiamas pavyzdinis bylos nagrinjimo atidjimo ar pertraukos skelbimo pagrind sraas. Tuo tarpu privalomasis bylos nagrinjimas galimas tik esant CPK ir kituose statymuose nurodytiems pagrindams, statyme pateiktas j pavyzdinis sras; teismo nutartis atidti bylos nagrinjim ar padaryti pertrauk gali bti priimama odiu, o nutartis sustabdyti byl priimama sprendim primimo kambaryje suraant motyvuot nutart. Bylos nagrinjimo atidjimo ar pertraukos skelbimo ir bylos sustabdymo bendra tai, kad visais iais laikino bylos nagrinjimo nutraukimo atvejais, teismas turi teis nagrinti kitas bylas. Bylos ubaigimas nepriimant teismo sprendimo dl gino esms Atvejai, kai teismas nepriima sprendimo: 1. Iekinys paduotas nesilaikant teiss kreiptis teism prielaid ir gyvendinimo slyg (ivardint CPK 137 str. 2 d.), kai tai paaikja jau iklus byl. Civ. byla ikelta neteistai. 2. Dl prieasi atsiradusi jau iklus byl (iekovas atsisako iekinio, sudaroma taikos sutartis). Skirtingos teisins pasekms neprimus teismo sprendimo: 1. Vl kreiptis teism t pai ali, dl to paties dalyko ir tuo paiu pagrindu neleidiama (CPK 294 str. 2 d. Bylos nutraukimas). Byl nutraukti galima tik CPK numatytais pagrindais. 2. Galima kreiptis teism, paalinus aplinkybes, kurios buvo pagrindas pareikim palikti nenagrint (CPK 297 str. 2 d. Pareikimo palikimas nenagrinto). Pareikimo palikimo nenagrinto pagrindai nurodyti ne tik CPK, bet ir kituose statymuose pvz.: CK. Bylos ubaigimas nepriimant teismo sprendimo galimas: 1. Apeliacins instancijos teisme (CPK 302 str., 326 str. 1 d. 5 p.) 2. Kasaciniame teisme (CPK 340 str. 5 d., 359 str. 1 d. 6 p., 6d.) 3. Atnaujinus proces (CPK 370 str. 4d.) 4. Vykdymo procese (CPK 629 str.) 5. Rengiantis teisminiam nagrinjimui, pirmosios instancijos teisme 6. Ypatingosios teisenos ir supaprastinto proceso tvarka nagrinjamosiose bylose su tam tikromis iimtimis. Teismas bylos ubaigimo nepriimant teismo sprendimo klausimus svarsto: Savo iniciatyva Byloje dalyvaujani asmen praymu Turi iklausyti iuo klausimu dalyvaujani ali argumentus. Bylos nagrinjimo atidjimo ir bylos sustabdymo skirtumai 1. Atidjimo ir sustabdymo terminai

Atidjimas atidedama apibrtam laikui, nutartyje nurodius dat. Sustabdymas sustabdoma neapibrtam laikui, teismui primus nutart. Kadangi terminai priklauso nuo atitinkam aplinkybi, atsiradimo ar inykimo i karto data ir vieta negali bti nustatyti, nes neaiku kada tos aplinkybs inyks. 2. Atidjimo ir sustabdymo metu vykdomi veiksmai Atidjimas aktyviai atliekami vairiausi procesiniai veiksmai: dalyvaujantys byloje asmenys rengiasi naujam teismo posdiui, statyme numatytais atvejais renka rodymus. Sustabdymas jokie procesiniai veiksmai neatliekami iskyrus laikinj apsaugos priemoni taikymo klausym sprendim, esant btinybei (CPK 166 str. 3 d.) 3. Nutarties dl bylos nagrinjimo atidjimo ir sustabdymo skundimo tvarka Atidjimas - teismas priima nutart (odin (raoma teismo posdio protokol), gali ir raytin), kurioje nurodo atidjimo prieastis ir kito posdio laik ir viet. i nutartis atskiruoju skundu neskundiama, nes neukerta kelio tolesnei bylos eigai. Sustabdymas skundiama atskiruoju skundu, iskyrus nutart sustabdyti byl dl kreipimosi Konstitucin arba administracin teism. 4. Atidjimo ir sustabdymo pagrindai Atidjimas statymas nenumato baigtinio pavyzdinio bylos atidjimo pagrind srao. Sustabdymas yra pavyzdinis byl nagrinjimo sustabdymo sraas. Sustabdymas - tik esant CPK ir kit statym numatytiems pagrindams. 5. Procesini termin eiga Atidjimas procesini termin eiga nesustoja. Sustabdymas sustoja vis nepasibaigusi procesini termin eiga. 6. Nutartis atidti ir sustabdyti bylos nagrinjim Atidjimas teismas priima odin nutart, kuri raoma teismo posdio protokol, nurodomi atidjimo motyvai ir kito posdio laikas ir vieta. Teismas gali priimti ir raytin nutart. Sustabdymas priimama sprendim primimo kambaryje suraant motyvuot nutart, atitinkani bendruosius nutarties reikalavimus numatytus CPK 291 str. Pareikimo palikimo nenagrinto samprata, esm, pagrindai ir teisins pasekms. Samprata ir esm: Pareikimas paliekamas nenagrintas, kai dl jau pie ikeliant byl buvusi ar vliau atsiradusi aplinkybi, gino, priimant sprendim, negalima isprsti tik jau pradtame konkreiame procese, bet paliekama galimyb ateityje nagrinti tapat gin. Pareikimo palikimo nenagrinto pagrindai idstyti 296 str.I dalyje 1) iekovas ar pareikjas, kurie kreipsi teism, nesilaik tos kategorijos byloms nustatytos gino iankstinio bylos sprendimo ne teisme tvarkos ir ja dar galima pasinaudoti. is pagrindas rodo teismo klaid ir neatidum priimant iekin ir ikeliant byl. Pagal statym gino iankstinio sprendimo ne teismo tvarka yra laikoma tinkamo teiss kreiptis teism slyga. Taiau suinteresuotas asmuo, nepasinaudojs ia tvarka, nepraranda teiss kreiptis teism, nes ja pasinaudojs vliau, gali pakartotinai j kreiptis.Teismas, nustats nurodyt aplinkyb, palieka pareikim nenagint ir nurodo asmeniui, kaip jis gali j paalinti. i galimyb ilieka visada, kai: *statymas nenustato joki termin kreiptis neteismin gin sprendimo institucij; *kai tokie terminai yra nustatyti ir nepraleisti; *arba jei ir terminai praleisti, taiau nra naikinamieji ir galima juos atnaujinti. 2) Pareikim padav neveiksnus asmuo. Palikus pareikim nenagrint, atstovai pgl statym ar prokuroras turi teis kreiptis teism gindami neveiksnaus asmens teises ir interesus. Kiekvienu atveju teismas turi isiaikinti ar ginas susijs su tokio asmens teismis, kurios yra apribotos, prieingu atveju, byla turi bti nagrinjama. Jei atstovas nepatvirtina neveiksnaus asmens veiksm, teismas pareikim palieka nenagrint, jei patvirtina-byl nagrinja toliau. i norma taip pat taikoma, kai teism kreipiasi ribotai veiksnus asmuo. is pagrindas negalioja, jei asmuo buvo veiksnus ir veiksnum prarado jau iklus byl - tada teismas byl turi sustabdyti. 3) Pareikim iekovo ar pareikjo vardu padav negaliotas asmuo. galiojimo teismui kartu su pareikimu nepateikus, teismas negali i karto atsisakyti priimti pareikim, nes tokio dokumento nepateikimas dar nereikia, kad atstovas neturi galiojim. Teismas turi nustatyti termin trkumams paalinti, to nepadarius per teismo nustatyt termin, iekinys paliekamas nenagrintas. 4) Teisme nagrinjamas ginas dl t pai ali, dl to paties dalyko ir tuo paiu pagrindu . Byla nenutraukiama, o pareikimas iuo atveju paliekamas nenagrintas, nes neinoma kitos bylos baigtis. Visada pareikimas paliekamas nenagrintas vliau ikeltoje byloje, nes ji ikelta neteistai-teis kreiptis teism jau gyvendinta iklus ankstesn byl pgl tapat iekin. Taip pat pareikimas paliekamas nenagrintas, jei dl tapataus reikalavimo nagrinjamas ginas usienio valstybs teisme ar dar nra isprstas usienio teismo sprendimo Lietuvoje klausimas. 5) Atsakovas neprao priimti sprendim u aki CPK 246 str I d. nurodytu atveju. Iekovas, nepageidaujantis dalyvauti teismo posdyje ar vest bylos per atstov, apie tai privalo i anksto informuoti teism. Jei jis neatvyksta dl prieasi, teismo pripaintomis nesvarbiomis: a) teismas priima sprendim u aki pgl CPK 285 str esanias slygas; b) jei atsakovas neprao priimti spr u aki, teismas iekin gali palikti nenagrint.

6) Abi alys, nepraiusios nagrinti bylos j nesant, neatvyko be svarbi prieasi . Iekinys paliekamas nenagrintas, tik kai esant visoms slygoms taikyti iekovui sprendim u aki neatvyksta ir atsakovas ir jam iekovo praymu taip pat yra pagrindo priimti sprendim u aki. Atsakovas tokiu atveju taip ir nepareikia savo valios dl sprendimo u aki primimo ir teismas palieka iekin nenagrint neatsivelgdamas atsakovo vali. 7) Pareikim padavs asmuo nra sumokjs nustato dydio yminio mokesio . Tai, kad yminis mokestis nesumoktas ar jo sumokta maiau, nei nurodo statymas, teismas privalo nustatyti jau priimdamas iekin ir skirti termin proceso dokumento trkumams alinti. Pareikimas iuo pagrindu paliekamas nenagrintas, jei jeigu iekovas nepaalina procesinio dokumento trkumo per teismo nustatyt termin. 8) Yra pareikta keletas reikalavim, o yminis mokestis sumoktas tik u j dal neapmoktus reikalavimus .yminis mokestis mokamas atsivelgiant bendr reikalavim sum. Galimi atvejai, kai jau nagrinjant byl iekinys pildomas naujais reikalavimais, taiau nesumokomas yminis mokestis. Tada pareikimas paliekamas nenagrintas tik dl neapmokt reikalavim dalies. 9) alys yra tarpusavyje sudariusios sutart perduoti gin sprsti arbitraui. Kai yra arbitrainis susitarimas ir atsakovas prietarauja bylos nagrinjimui teisme bei reikalauja laikytis arbitrainio susitarimo, teismas turi atsisakyti priimti iekin. Jeigu tai paaikja iklus byl, pareikimas paliekamas nenarintas iuo pagrindu. Tik pateikus rodymus, kad arbitrainis susitarimas teismo sprendimu pripaintas negaliojaniu arba alys nauju susitarimu yra j panaikinusios, ali ginai gali bti nagrinjami teisme. 10) CPK 139 str I d. nurodytu atveju. Iekinio atsimimas yra viena i iekovo procesini teisi, taiau ji yra derinama su atsakovo teismis. Iekovui atsimus iekin, jo pareikimu teismas grina jo sumokt ymin mokest ar jo dal. Taip skatinamas taikus gino sprendimas. alys iuo institutu naudojasi, kai gin isprendia tarpusavio sutarimu ir tik tada formina kaip iekinio atsimim. Iekin galima atsiimti tik I instancijos teisme. 11) Jeigu nagrinjant byl I instancijos teisme paaikja, kad pareikimas neatitinka iekinio turiniui keliam reikalavim . Bendrieji reikalavimai yra nurodyti CPK 111 str, papildomi 135 str. Teismas, priimdamas iekin, turi patikrinti ar procesinis dokumentas atitinka statymo reikalavimus. Jei aptinkami trkumai, teismas turi nustatyti termin jiems paalinti. Jeigu jie per t laik nepaalinami, pareikimas paliekamas nenagrintas. Taiau klaidingas procesinio dokumento pavadinimas ar kiti aiks netikslumai yra gana lengvai paalinami ir nra klitis atlikti procesinius veiksmus. 12) Kitais CPK ir CK nurodytais atvejais. CPK 296 str nepateikiamas isamus pareikimo palikimo nenagrinto pagrind sraas. Kiti statymai (btent CK) gali nustatyti specialius pareikimo palikimo nenagrinto pagrindus. 384 str 3d.; 391str 2 d.; 431str 3d. ir kt. Teisins pasekms: pareikimo palikimo nenagrinto klausimas isprendiamas raytine nutartimi, priimama teismo sprendim primimo kambaryje. Joje nurodomas bylos nutraukimo pagrindas, taikoma teiss norma, motyvai. Nutartyje teismas turi nurodyti ne tiktai kaip paalinti aplinkybes, bet ir vardyt dl koki aplinkybi ar trkum byla nebuvo inagrinta. Paalins ias aplinkybes suinteresuotas asmuo turi teis vl kreiptis teism su pareikimu bendrja tvarka. Dl teismo nutarties palikti pareikim nenagrint gali bti paduodamas atskirasis skundas, iskyrus atvejus, kai nutartis neskundiama. Bylos nutraukimo samprata, esm, pagrindai ir teisins pasekms Samprata ir esm: byla nutraukiama, kai ji ikelta neteistai, nesant teiss kreiptis teism prielaid ar ios teiss gyvendinimo slyg arba teistai pradtame procese atsiradus aplinkybi dl kuri negalima baigti bylos priimant teismo sprendim, t.y. asmuo arba neturjo teiss kreiptis teism, arba i teis gyvendino, nes atsisak reikalavimo ar sudar taikos sutart. Byl nutraukus, vl kreiptis teism dl gino t pai ali, dl to paties dalyko ir tuo paiu pagrindu neleidiama. Bylos nutraukimo pagrindai idstyti CPK 293 str.: 1) Byla nenagrinta teisme. Egzistuoja paduodant pareikim teismui, o bylos nutraukimo pagrindas atsiranda dl teismo klaidos ir neatidumo ar nepakankamos informacijos, ypa administracini byl priskirtinumo atveju, priimant pareikim. Byla turi bti nutraukta iuo pagrindu tik tuo atveju, kai ginas priskirtinas nagrinti ne teisme, tiek tuo atveju, kai byla turi bti nagrinjama baudiamojo ar administracinio proceso tvarka. Teismas kreipiantis asmenims, kuri praomi nustatyti faktai nesukelia teisini padarini, turi atsisakyti priimti pareikim esant bylos iklimo stadijai, o jei tai paaikja iklus byl-nutraukti j kaip nenagrint teisme. 2) Iekovas ar pareikjas, kurie kreipsi teism, nesilaik tos kategorijos byloms nustatytos gino iankstinio sprendimo ne teisme tvarkos ir ja nebegalima pasinaudoti. i tvarka gali bti nustatyta tik statyme. Daniausiai galimyb prarandama, kai tarptautin sutartis ar statymas yra nustats naikinamuosius terminus, o jam pasibaigus prarandama teis gino sprendim neteisminje institucijoje. Nepasinaudojus pastaraja, negalima kreiptis teism. is pagrindas egzistuoja ikeliant byl ir rodo teismo klaid ar neatidum priimant iekin ir ikeliant byl. 3) Yra siteisjs teismo sprendimas, priimtas dl gino t pai ali, dl to paties dalyko ir tuo paiu pagrindu, arba teismo nutartis priimti iekovo pareikt iekinio atsisakym ar patvirtinti ali taikos sutart. is pagrindas egzistuoja ikeliant byl, taiau nra sietinas vien su teismo klaida, nes teismas paprastai neturi informacijos apie inagrintas bylas. Teismas, aikindamas iekinio tapatumo ir teismo sprendimo res judicata kausimus, turi isireikalauti susipainti su anksiau inagrinta byla, iklausyti ali argumentus ir tik tada sprsti dl bylos nutraukimo iuo pagrindu. Byla taip pat gali bti nutraukta, jeigu dl tapataus reikalavimo priimtas usienio teismo sprendimas. 4) Iekovas atsisak iekinio ir teismas prim atsisakym. is pagrindas negalioja, jeigu tai prietarauja imperatyvioms statym nuostatoms ar vieajam interesui. Iekinio atsisakymas yra pagrindas nutraukti byl, tik kai teismas iekinio atsisakym priima.Tuomet teismas turi sitikinti, ar iekovas atsisak iekinio laisva valia, ar to nepadar dl suklydimo, ar nebuvo veikiamas byloje dalyvaujani arba treij asmen. Iekovas gali atsisakyti iekinio esant bet kuriai CP stadijai, tiek apeliacinje instancijoje, tiek kasaciniame teisme. Paprastai iekinio atsisakoma, kai atsakovas patenkina iekinio reikalavimus gera valia. Teismo nutartis, kuria teismas atsisako priimti iekinio atsisakym, paduodant atskirj skund neskundiama, nes ito nenustato statymas ir ji neukerta kelio tolesnei bylos eigai.

5) alys sudar taikos sutart ir teismas j patvirtino. Kiekvienu atveju teismas turi atidiai ianalizuoti ali praym patvirtinti taikos sutart ir tik sitikins, kad ji neprietarauja statymams ir nepaeidia ali teisi ir teist interes, gali j patvirtinti bei nutraukti civilin byl. Teismas prie tvirtindamas taikos sutart turi iaikinti alims io procesinio veiksmo padarinius. alys byl taikos sutartimi gali baigti esant bet kuriai bylos stadijai, tiek apeliacinje instancijoje, tiek kasaciniame teisme. i sutartis gali bti tvirtinama tik dl pareikt reikalavim, t.y. negali bti sprendiami klausimai, dl kuri nesikreipta teism. 6) Yra siteisjs arbitrao sprendimas, priimtas dl gino t pai ali, dl to paties dalyko ir tuo paiu pagrindu . Kai yra arbitainis susitarimas ir atsakovas prietarauja bylos nagrinjimui teisme ir reikalauja laikytis arbitrainio susitarimo, teismas turi atsisakyti priimti iekin. Jeigu tai paaikja iklus byl, pareikimas paliekamas nenagrintas. Pagrindas nutraukti byl yra ne tik LR veikianio arbitrao sprendimas, bet ir usienio valstybs arbitrao sprendimas dl tapataus iekinio, jei jis pripaintas CPK 809-812 str nustatyta tvarka. 7) Mirus fiziniam asmeniui, kuris buvo viena i bylos ali, atsivelgiant gino teisinius santykius, neleidiamas teisi perjimas. Kai santykis yra asmeninis, mirusio asmens teiss ir pareigos kitiems asmenims nepereina. Jei procesinis teisi perjimas negalimas, teismas bylos nagrinjim nutraukia. 8) Likvidavus JA, kuris buvo viena i bylos ali, atsivelgiant gino teisinius santykius, neleidiamas teisi permimas , iskyrus statym nurodytus atvejus. JA teises galima perimti j reorganizavimo ir pertvarkymo atveju. 9) Kitais CK numatytais atvejais. 384str. 4,7d; 390str; 430str 9d. Teisins pasekms: (294str) Bylos nutraukimo klausimas isprendiamas raytine nutartimi, kuri priima teismas sprendim primimo kambaryje. Teismas turt nurodyti, kad jau paduodamas pareikim iekovas neturjo teiss kreiptis teism ir tam tikrais CPK numatytais pagrindais neturs teiss ir ateityje j kreiptis. Teismas privalo iaikinti alims jos nutraukimo padarinius (294 2d). Teismo nutartis nutraukti byl skundiama paduodant atskirj skund per 7 d. nuo primimo dienos arba nutarties nuorao teikimo dienos. Gavs atskirj skund, teismas persiunia j nagrinti apeliacins instancijos teismui. 19 TEMA. Pirmosios instancijos teismo sprendimai, nutartys ir rezoliucijos Teismo sprendimo primimo tvarka Teismo sprendimas priimamas tuoj pat po bylos inagrinjimo (iskyrus CPK numatytus atvejus) ir suraomas teisjo ranka arba spausdinimo technika sprendim primimo kambaryje. Kai byla nagrinjama kolegialiai, sprendimas priimamas teisj bals dauguma, n vienas teisjas neturi teiss susilaikyti. Posdio pirmininkas kalba ir balsuoja paskutinis, trumpiausi teisjo darbo sta turintis teisjas kalba ir balsuoja pirmas. Vykstant pasitarimui ir priimant sprendim jame gali bti tik byl nagrinj teisjai ir jiems yra draudiama konsultuotis su kitais asmenimis panaudojant ryio priemones (sprendim primimo kambario slaptumo principas).Teisjams draudiama skelbti sprendim primimo kambaryje priimant sprendim pareiktas nuomones (draudimas netaikomas teisjo atskirajai nuomonei). Sprendim primimo kambaryje suraomos ir pasiraomos tik angin ir rezoliucin dalys. Jos paskelbiamos , kai tik byla inagrinjama (iskyrus CPK numatytus atvejus). Teismo sprendimo motyvus sprendim paskelbs teisjas trumpai idsto odiu ir nurodo , kada bus suraytas visas sprendimas, visas sprendimas turi bti suraomas ne vliau kaip per 5 dienas nuo sprendimo primimo. Teisjo atskiroji nuomon. CPK 268 str. 6 d. ir 7 d. Teisjas, nesutinkantis su kit teisj nuomone ir priklausantis maumai, turi teis ratu idstyti savo atskirj nuomon, nurodydamas, kok sprendim turjo priimti teismas, taiau sprendim privalo pasirayti ir teisjas, priimantis atskirj nuomon. Atskiroji nuomon gali bti priimama nagrinjant civilin byl bet kuriame teisme, taip pat nagrinjant kasacine tvarka (CPK 340 str. 5d.). Atskiroji nuomon skelbiant sprendim neskaitoma (tada dar ji nra surayta, nes suraoma per 5 dienas po sprendimo paskelbimo, su ja galima susipainti CPK 10str. nustatyta tvarka), bet pridedama prie bylos ir praneama, kad tokia nuomon yra. Tai svarbi teisj nepriklausomumo garantija. Suraius vis teismo sprendim... alims ir kt. byloje dalyvaujantiems asmenims, kurie dalyvavo teismo posdyje, teismo sprendimas nesiuniamas, jie patys turi kreiptis teismo ratin dl nuorao idavimo. alims ir tretiesiems asmenims, neatvykusiems teismo posd, ne vliau kaip per 5 dienas nuo sprendimo paskelbimo dienos isiuniamas teismo sprendimo nuoraas. st. nustato teismo pareig isiusti teismo sprendim ir kt. institucijoms, kurios apskritai nebuvo trauktos bylos nagrinjim (pvz., CPK 275 str. 2d., CPK 385 str. 2d.). Teismo sprendimo primimo ir paskelbimo atidjimas CPK 268 str. 1 d. (teismo sprendimas priimamas, kai tik byla inagrinjama) nustato bendr taisykl. Iimt daro CPK 269 str. Teismas turi teis iimtinais atvejais atidti teismo sprendimo primim ir paskelbim ne ilgesniam kaip 14 dien terminui. ia teise gali pasinaudoti tik esant 2 slygoms: 1) atvejis turi bti iimtinis (iimtinum gali lemti bylos sudtingumas, rodym ir dalyvaujani asmen gausa ir pan.) 2) teisjas turi priimti nutart, kurioje nurodo: a) sprendimo primimo ir paskelbimo atidjimo motyvus

b) atidjimo termin c) dat, kada bus skelbiamas sprendimas Nusprendus atidti sprendimo primim ir paskelbim, teismo posdis baigiamas priimant nutart atidti sprendimo primim ir paskelbim. i nutartis gali bti priimama ir teismui neieinant sprendim primimo kambar. Per nutartyje nurodyt termin teisjas privalo surayti visas sprendimo dalis ( taigi, CPK 268 str. 3 d. netaikoma). Kol bus suraytas visas sprendimas, teisjas turi teis nagrinti kitas bylas. Nurodyt dien paskelbiant sprendim nebtina parskaityti vis - privaloma paskelbti tik angin ir rezoliucines dalis, trumpai idstant teismo motyvus. Teismo sprendimo forma ir turinys. Sprendimas idstomas ratu ir susidaro i keturi dali ( CPK 270 str.); angins Apraomosios Motyvuojamosios Rezoliucins Motyvuojamoje dalyje turi nurodyti ne tik aplinkybes, kurias laiko nustatytomis, bet ir aplinkybes, kurias laiko nenustatytomis. Prie teisini argument prisikiriama: TN aikinimas, faktinis ir teisinis reikalavim vertinimas; TN arba principus, taikant analogij pagrindimas; priteisiam sum apskaiiavimo tvarka, priteisiamos turto verts pagrindimas, motyvai, dl kuri teismo sprendimas perduodamas skubiai vykdyti arba jo vykdymas atidedamas ar idstomas, teismo ilaid alims apskaiiavimas ir paskirstymas . Sutrumpinti motyvai : CPK 268 str. Rezoliucin. Iekinys (prieiekinys) tenkinamas visikai, i dalies arba visai netenkinamas. Jei tenkinamas visikai, privalu nurodyti patenkinimo bd ir dyd ( koks turtas, suma priteisiamas; kaip dalijamas alims; kokios periodins imokos, CPK 274 str., solidari, dalin ar papildoma atsakomyb ir pan.). Jeigu sprendimas galutinis ir neskundiamas- tai nurodoma. Gali bti nurodoma, jog sprendimas perduodamas skubiai vykdyti arba jo vykdymas atidedamas/idstomas, sprendimo vykdymo utikrinimo priemons. 270 str.- bendroji norma. Atsivelgiant bylos ypatumus formuojama ir rezoliucin dalis. Pvz. Nutraukiant santuok- vaik ilaikymas, j gyvenamosios vietos nustatymas, sutuoktinio ilaikymo ir turto padalijimo klausimai. Reikalavimas rayti teismo motyvus atsirado, kai pereita nuo odinio prie raytinio proceso (XVIII-XIX a.), kai atsirado instancin teism sistema. Teismo motyv btinumas: kontrols galimyb, sprendiamas ginas dl teiss (gino dvialei prigimiai kaip objektyvumas), teism praktikos nuspjamumas ir vienodumas, vienodas TN aikinimas, TN prigimtinis dviprasmikumas (alternatyvos atmetimas pagrindiamas), kad susipaint ir nedalyvav procese asmenys (pvz. studentai ), nurodoma, kokios visuomenins vertybs ginamos (moralinis aspektas- kokia vertyb labiau vertinama), vieas rodym tyrimas ir vieas motyvavimas. iandien reikalavimas rayti teismo sprendimus- audiatur et altera pars principo bei apeliacijos teiss garantas.Istorikai pereinama prie sutrumpint motyv ( kad greiiau priimt sprendim), o bendrosios teiss valstybse motyvuojamoji dalis yra pati didiausia. Nemotyvuoto teismo sprendimo primimo padariniai.Nemotyvuotas sprendimas- ne tik turinio, bet ir formos paeidimas. Pagal CPK 329.2.4 str.- motyv nebuvimas- absoliutus sprendimo panaikinimo pagrindas. ET ministr komitetas yra nurods, jog pirmosios instancijos teismas privalo nurodyti aikius ir isamius motyvus pirmiausia tam , kad alys galt apsisprsti ar sksti sprendim apeliacine tvarka. LAT- nepakankamas teismo sprendimo argumentavimas reikia, jog jis yra nemotyvuotas, taiau vien tai, jog teismo motyvai yra nepakankamai nuosekls ar isams, nra pagrindas naikinti sprendim, jei byla isprsta teisingai. Reikalavimai, kuriuos turi atitikti teismo sprendimas Teismo sprendimas turi bti : Teistas Pagrstas Teisingas Beslygikas Teistumo ir pagrstumo reikalavimai susijs: vieno i j nesilaikymas reikia ir kito paeidim. Teisingumo vykdymas- kaip Konstitucinis galiojimas. Teisingumas ir teistumas: jei sprendimas neteistas, vadinasi, ir teisingumas nevykdytas. Teistumas: teiss norm TN- (materialij ir procesini) laikymasis, teisingas j iaikinimas. Sprendimas neteistu pripastamas kai CP TN nesilaikoma arba jos paeidiamos. Su tuo susijusios CPK 329 str. paskms. LAT taip pat yra nurods jog teismo sprendimas yra neteistas, jeigu jame nenurodytos materialiosios TN, kuriomis teismas rmsi j priimdamas. Materialiosios TN paeidiamos kai teismas : taiko ne t arba negaliojani TN, neteisingai TN aikina, taip pat kai nesilaiko siningumo teisingumo ir protingumo princip. LAT : Konstitucija pareigoja teismus taip sprsti ginus, kad konkreioje byloje bt priimtas kuo teisingiausias sprendimas. Teisikai nepagrstas ( TN ir bylos faktinmis aplinkybmis) sprendimas yra neteistas. Turi bti remiamasi tik teismo itirtais rodymais (sprendime turi nurodyti, kokias aplinkybes laiko nustatytomis, kokiais rodymais remiasi ir kokius bei kodl laiko nepagrstais). Sprendimas, kuriame nenurodyta tiksli materialiosios TN, kuria rmsi teismas, taip pat yra nepagrstas.Teismo sprendimo teisingumas, teistumas ir pagrstumas preziumuojami. statymai draudia priimti slyginius sprendimus. Vienintel iimtis : preliminarusis sprendimas, priimamas dokumentinio proc.tvarka. Taiau statymas nedraudia priimti alternatyvius arba fakultatyvinius sprendimus. (Alternatyvus- CPK 272 str.Fakultatyvus- CPK 273 str. 1d.). Teismo sprendim rys CPK 260-262 str.numato kelet sprendim ri, taiau tai nra baigtin klasifikacija (pvz. pagal teisj skaii: vienasmeniai/kolegials; pagal sprendiamo klausimo pobd: galutiniai/daliniai/preliminars/papildomas sprendimas).

Galutinis sprendimas Ginas isprendiamas i esms visikai. Itirti visi rodymai, byloje neliko neisprst klausim. Galutiniais sprendimais pripaintini siteisj preliminarus sprendimas ir sprendimas u aki. Taiau i svoka (galutinis sprendimas) kartais vartojama pabriant, kad teismo sprendimas yra siteisjs ir neapskundiamas. Dalinis sprendimas Isprendiama tik dalis gino, o kiti reikalavimai nagrinjami toliau. Toks sprendimas priimamas, kai byloje yra pareikti keli reikalavimai ir surinkt rodym pakanka vieno ar keli byloje pareikt reikalavim klausimo isprendimui arba kai yra procesinis bendrininkavimas. Vienam i keli iekov ar atsakov (! bet negalima privalomojo bendrininkavimo atveju nes reikalavimo teis ar pareiga ia yra nedalomos). Priimamas tokia pat tvarka kaip ir galutinis (atitinka CPK 270 str.) + turi bti aikiai nurodoma kuri dalis gino yra isprendiama. Taip pat priimamas ir kitais atvejais, kai isprendiamas tik t.t.klausimas, o ne visas ginas. Apskundus dalin sprendim, dl kit reikalavim ar dalies reikalavimo byla ne sustabdoma, o nagrinjama toliau (apeliaciniam teismui perduodama ta dalis mediagos kuri susijusi su apskust sprendimu). Preliminarus sprendimas Priimamas nagrinjant byl dokumentinio proceso tvarka. Nurodoma, kaip bus isprstas ginas, jei alys neatliks t.t. sprendime nurodyt veiksm (tuomet siteisja preliminarus sprendimas ir tampa galutiniu). Sprendimas u aki Tai vienintel veiksminga priemon kovai su alies piktnaudiavimu neatvykstant teismo posd ir to lemiamu proceso vilkinimu. Dalinis sprendimas. Galutinis sprendimas. r.aukiau. Preliminarus teismo sprendimas. Preliminarus spr. priimamas nagrinjant byl dokumentinio proceso tvarka. Dokumentinis procesas i esms susideda i dviej etap: 1. procesas iki preliminaraus spr. primimo; 2. pocesas primus tok spr.CPK 262str paymi, jog preliminarus spr. turi nurodyti, kaip bus isprstas ginas , jeigu alys neatliks tam tikr sprendime nurodyt veiksm. Preliminarus spr priimamas tik tuo atveju, jeigu yra pagrindo tenkinti visus be iimties iekinyje pareiktus reikalavimus. Toks sprendimas yra slyginis, nes jo ilikimas priklauso nuo to, ar atsakovas pareik prietaravimus ar ne, tai yra ar vykdys tam tikr slyg. Jeigu alys preliminariame spr. nurodyt veiksm neatlieka, preliminarus spr siteisja ir tampa galutiniu sprendimu. Darytina ivada, jog teismas, priimdamas preliminar spr. atsivelgia tik iekovo pateiktus raytinius rodymus. 428str Preliminaraus sprendimo primimas ir jo siteisjimas nusako preliminaraus spr. turin: Preliminarus spr. priimamas tada, kai teismas nustato, jog pagal visus sukauptus rodymus iekinys tenkintinas. is sprendimas yra raytinis, alys nekvieiamos iklausyti sprendimo. Preliminar spr. sudaro angin, apraomoji, motyvuojamoji bei rezoliucin dalys. Preliminarus spr. apeliacine ir kasacine tvarka neskundiamas (tokia norma traukta todl, kad iekovas neturi pagrindo sksti, nes buvo vertinti tik jo rodymai, o atsakovas dar savo rodym nebna pateiks). Preliminarus spr. siteisja, jei atsakovas, per 20 dien nuo spr. nuorao teikimo nepareikia prietaravimo. .Preliminaraus spr. skubiai vykdyti negalima, nes siekiama apsaugoti atsakovo teis bti iklausytam, tad kol atsakovo nuomon dl preliminaraus spr. ir iekovo reikalavim nra aiki, sprendimas nevykdytinas. 429str nustato, jog atsakov preliminaraus spr. nuoraas turi pasiekti ne vliau kaip kit dien po spr primimo (iimtys apraytos tame paiame str.). Iekovui preliminaraus spr. nuoraas isiuniamas ne vliau kaip per tris dienas nuo jo siteisjimo.. Preliminaraus spr. primimas reikia tik dokumentinio proceso pradi, o atsakovo nuomon dl visko dar tik bus idstyta prietaravime (430str prietaravimo pateikimo taisykls). Jei atsakovas pateikia prietaravim dl preliminaraus sprendimo, skelbiamas posdis, kuriame yra pateikiami ir vertinami rodymai. Literatra: CPK ir Lauiko, Mikelno, Nekroiaus vadovlis. Teismo sprendimas u aki (toliau SUA) : reikm, primimo slygos ir tvarka, turinys, teismo sprendimo u aki perirjimo tvarka is institutas skirtas kovoti su alies piktnaudiavimu neatvykstant teismo posd ir taip vilkinant proces. Jis yra susijs su tinkamu alies teiss bti iklausytos gyvendinimu, taiau neigiam padarini gali kilti ne tik asmeniui, kuris smoningai nesinaudoja teise bti iklausytas ir nevykdo pareigos skatinti proces bei itaip siekia j vilkinti, bet ir tiems asmenims, kurie nort ia teise pasinaudoti, taiau dl objektyvi prieasi negali ito padaryti. Todl tiek statymas, tiek proceso vedimo forma turi utikrinti aliai reali galimyb pareikti savo nuomon byloje ginytinais klausimais. SUA nra teisin sankcija neatvykusiai aliai, o tiesiog galima tolesn proceso eiga alies, nepasinaudojusios savo procesinmis galimybmis, atvilgiu. SUA yra proceso koncentruotum utikrinanti priemon, iuo atveju nra tikslo nustatyti materialij ties. SUA rys: Pagal primimo pagrind:

Laiku nepateikus atsiliepimo iekin; Neatvykus teismo posd. Pagal tai, kelint kart: Pirm kart Pakartotinis (grietesni padariniai-CPK 289str.) Pagal mediag, kuria remiamasi: Tikrasis- priimamas formaliai vertinant tik atvykusios arba atlikusios tam tikr veiksm alies rodymus. Formalus vertinimas yra kai teismas sitikina, kad jiems pasitvirtinus bt pagrindo priimti tok sprendim (pripainimo fikcija). Netiriamas rodym turinys, daroma prielaida, kad atvykusios alies reikalavimai yra pagrsti. Netiktasis- priimamas vadovaujantis visais byloje esaniais rodymais (paprastai priimamas, jei alis neatvyksta vlesn nei pirmas teismo posd) Skirtingai nuo tikrj, netiktieji sprendimai skundiami prastomis teism sprendim teistumo ir pagrstumo kontrols formomis. SUA gali bti priimtas neatvykus tiek iekovui, tiek atsakovui, tiek treiajam asmeniui, pareikianiam savarankikus reikalavimus. SUA primimo slygos: 1. Neatvykusi alis turi: Bti tinkamai informuota apie teismo posd Neprayti nagrinti bylos jai nedalyvaujant Neatvykti posd be svarbi prieasi (svarbios prieastys yra tokios, kai alis i anksto negali j numatyti ir pasirpinti atstovavimu, arba kai su atstovu nebuvo suderinta tiksli teismo posdio data, o jis buvo uimtas kitoje byloje) Atstovavimas negalimas, jei teismas pripaino alies asmenin dalyvavim btinu. Jei privalomo atstovavimo atveju alis atvyko, o atstovas ne, galimas SUA. Jei alis atvyksta posd ir jam nesibaigus ivyksta, galimas SUA. 2. Btinas atvykusio ar atlikusios tam tikr veiksm alies praymas priimti SUA SUA neatvykusiam atsakovui gali bti priimamas tik dl t iekinio reikalavim, apie kuriuos atsakovas buvo informuotas CPK nustatyta tvarka. Todl, pavyzdiui, iekovui teismo posdyje pakeitus iekinio dalyk ar pagrind, SUA neturt bti priimamas (iskyrus atvejus, kai pareikti reikalavimai yra mainami). Taip pat ir iekovo atvilgiu negali bti priimtas SUA, jei atskovas pateikia papildom nesutikimo su iekiniu argument ir jie pripastami leistinais pagal CPK 181str. SUA negalimas: bylose, kylaniose i eimos teisini santyki (CPK XIX skyrius) ypatingosios teisenos bylose (CPK 443str. 9d.) Proceso koncentruotum iais atvejais gyvendina aktyvus teismas. SUA primimo tvarka- gavs atvykusios teismo posd ar atlikusios atitinkam procesin veiksm alies praym priimti SUA, teismas, konstatavs nesant CPK 285str. 3d. nurodyt pagrind, ieina sprendim primimo kambar. Atsisakymas priimti SUA forminamas motyvuota nutartimi, kuri paduodant atskirtj skund neskundiama. Priimdamas SUA teismas neturi teiss atidti sprendimo primim ir paskelbim. SUA nuoraas ne vliau kaip per tris dienas nuo jo primimo dienos isiuniamas neatvykusiai aliai. SUA turinio reikalavimai nustatyti CPK 286str. Taikomi ir CPK 270str. bendrieji reikalavimai. SUA turi tris dalis- angin, revoliucin ir sutrumpint motyv. anginje dalyje nurodoma, kad priimamas SUA, bet tai turt atsispindti ir paiame teismo procesinio dokumento pavadinime. Rezoliucinje dalyje, nurodant pareikimo perirti sprendim padavimo terminus ir tvark, teismas turt nurodyti, kad neatvykusi alis neturi teiss sksti sprendim apeliacine tvarka, o atvykusi alis turi teis paduoti apeliacin skund bendrja tvarka. Sutrumpintuose motyvuose nenurodomi argumentai, dl kuri teismas atmeta kuriuos nors rodymus. alis, kurios atvilgiu priimtas SUA, gali per 20 dien nuo SUA primimo dienos paduoti j primusiam teismui pareikim perirti SUA. Teismas panaikins priimt SUA ir atnaujins bylos nagrinjim tik konstatavs, kad alis ne tik neatvyko teismo posd ar neatliko tam tikro procesinio veiksmo dl svarbi prieasi, bet kad ir yra aplinkybi, galini turti takos sprendimo teistumui ir pagrstumui (aplinkybs- ne tik naujos, bet ir jau byloje egzistuojanios). Prims pareikim teismas persiunia jo ir jo pried kopijas alims ir tretiesiems asmenims ir informuoja, jog per 14 dien nuo jo isiuntimo alys privalo, o tretieji asmenys turi teis ratu pateikti atsiliepimus j. aliai nepateikus atsiliepimo, nebus priimamas SUA, taiau teismas gali atsisakyti priimti pavluotai pateikiamus rodymus ir argumentus. Paduot pareikim raytinio proceso tvarka teismas turi inagrinti ne vliau kaip per 14 dien nuo termino atsiliepimui pateikti pasibaigimo dienos. Teismas atsisakym atnaujinti proces formina motyvuota nutartimi, kuri gali bti skundiama paduodant atskirtj skund. Atnaujinus bylos nagrinjim nustatoma teismo posdio data ir procesas vyksta nuo to momento, kai buvo priimtas SUA. Jei atnaujinus byl alis, kuriai priimtas SUA, pakartotinai neatvyksta pirmj teismo posd, gali bti priimtas pakartotinis SUA, atvykusiai aliai praant. iuo atveju neleidiama pateikti pareikimo perirti SUA. Jei neatvyksta kitus teismo posdius gali bti priimamas paprastas SUA. Teismo sprendimo siteisjimas. siteisjimo teisins pasekms. Priimtas teismo sprendimas ne i karto pradedamas vykdyti. Suteikiama teis dalyvaujantiems asmenims ginyti teismo sprendim. Pirmosios instancijos teism sprendimai siteisja pasibaigus apeliacini apskundimo terminui (30-40 dien), jei jie nebuvo apsksti.

Apskundiamas apeliacine tvarka, taiau nepanaikinamas sprendimas siteisja ir karto, baigus nagrinti byl apeliacinje instancijoje. Apeliacins instancijos teismo sprendimas ir kasacinio teismo nutartys bei sprendimai, kurie neskundiami apeliacine tvarka siteisja nuo primimo dienos. Teismo sprendimas u aki siteisja po 20 dien nuo jo primimo. Sprendimas u aki, kai paduodamas pareikimas j perirti, siteisja baigus perirjimo procedr, jeigu pareikimas perirti SUA netenkinamas. Preliminarus sprendimas (dokumentiniame procese) siteisja, jei per 20 dien atsakovas nepareikia motyvuot prietaravim. siteisjs teismo sprendimas tampa privalomas visoms valstybms ir savivaldybi institucijoms, tarnautojams ir pareignams, visiems fiziniams ir juridiniams asmenims, t.y. neapibrtam asmen ratui. Jis gyja statymo gali ir niekas negali atsisakyti jo vykdyti ar kitokiu bdu nepaisyti. siteisjs teismo sprendimas gyja res judicata gali, t.y. pripastama, jog ali ginas yra galutinai isprstas, o teismo sprendimas alimas turi statymo gali. Res judicata savyb taikoma tik alims ir byloje dalyvaujantiems asmenims. Jos padariniai: Procesinis- sprendimo nebegalima sksti prasta (apeliacine) tvarka ir ginyti juo nustatyt fakt. Prarandama ir teis kreiptis kasacin teism, nes sksti kasacine tvarka galima tik sprendimus perirtus apeliacine tvarka. Lieka tik galimyb atnaujinti proces (CPK 365str,) Materialieji yra dvejopi. Pirma, alys negali pakartotinai reikti tapataus iekinio (negatyvusis poveikis). Taip pasireikia siteisjusio teismo sprendimo iimtinumas. Jei bt pareiktas tapatus iekinys, teismas atsisakyt j priimti, o ikelta byla bt nutraukta. Sprendimas turi iimtinumo savyb, kol nra panaikinamas statymo nustatyta tvarka. Antra, sprendimas gali bti reikalavimo pagrindas kitoje civilinje byloje (pozityvusis poveikis). Jei nra kitaip nustatyta, teismas turt ex officio tikrinti, ar teismo sprendimas, priimtas kitoje byloje, neturi res judicata galios. Tai siteisjusio teismo sprendimo prejudicin galia. Prejudicini fakt ir teisini santyki negalima ginyti kitose bylose. Prejudicialumas taikomas tik byloje dalyvavusiems asmenims. siteisjs teismo sprendimas tampa vykdytinu dokumentu. Jei skolininkas nevykdo sprendimo savanorikai, pradedamas priverstinio sprendimo vykdymo procesas. IIMTIS- skubus teismo sprendimo vykdymas. Teismo sprendimo trkum itaisymas Savo priimto sprendimo, kuris jau paskelbtas teismas pats nebegali nei panaikinti, nei pakeisti. Esmines teismo sprendime padarytas klaidas, jo teistum ar nepagrstum galima paalinti tik apeliacine ar kasacine tvarka arba atnaujinus proces. ( Iimtis CPK 288- teismas gali panaikinti savo sprendim u aki, pagal CPK 430 teismas gali panaikinti savo priimt preliminar sprendim, pagal CPK 461 teismas gali panaikinti ankstesn sprendim paskelbti asmen mirusiu ar pripainti neinia kur esaniu, jei asmuo atsiranda, taip pat CPK 469, 474, 479str) Tuo atveju, kai priimant sprendim ar raant sprendim, padaroma neesmini klaid, kurios ateityje gali trukdyti j vykdyti, statymai nurodo tris teismo sprendim trkum alinimo bdus: 1. Slygikai formali teismo sprendimo netikslum itaisym, 2. Papildomo sprendimo primim, 3. Sprendimo iaikinim. Papildomas teismo sprendimas 277 straipsnis. Papildomas sprendimas 1. Teismas, prims byloje sprendim, dalyvaujani byloje asmen pareikimu ar savo iniciatyva gali priimti papildom sprendim, jeigu: 1) kuris nors reikalavimas, dl kurio alys pateik rodymus ir dav paaikinimus, sprendime yra neisprstas; 2) teismas, isprends teiss klausim, nenurod priteistos sumos dydio, perduotino turto ar veiksm, kuriuos atsakovas privalo atlikti arba nuo kuri jis privalo susilaikyti; 3) teismas neisprend bylinjimosi ilaid klausimo. 2. Ikelti klausim dl papildomo sprendimo primimo galima per dvideimt dien nuo teismo sprendimo primimo dienos. 3. Papildom sprendim teismas priima inagrinjs klausim teismo posdyje. alims praneama apie teismo posdio laik ir viet. i asmen neatvykimas nekliudo inagrinti papildomo sprendimo primimo klausim. Priimant papildom sprendim, io Kodekso 269 straipsnio nuostatos netaikomos. Priimamas papildomas sprendimas turi atitikti io Kodekso 270 straipsnio keliamus reikalavimus. Papildomo sprendimo nuoraai pasiuniami teismo posdyje nedalyvavusioms alims ir tretiesiems asmenims ne vliau kaip per tris dienas nuo papildomo sprendimo primimo. 4. Papildomas sprendimas gali bti apskstas apeliacine tvarka per dvideimt dien nuo jo primimo dienos. 5. Dl teismo nutarties, kuria atmetamas pareikimas papildomo sprendimo primimo klausimu, gali bti duodamas atskirasis skundas. Papildom sprendim teismas gali priimti tik tokiais CPK nurodytais atvejais (CPK 277 str.): 1. dl kurio nors reikalavimo, dl kurio alys pateik rodym ir paaikinim, sprendime liko nenusprsta. Jeigu reikalavimas nenagrintas ir netirtas tesimo posdyje, teismas papildomo sprendimo negali priimti. Suinteresuoti asmenys iuo atveju gali pareikti iekin bendrja tvarka. 2. teismas, isprends teiss klausim, nenurod priteistos sumos, perduotino turto ar veiksm, kuriuos atsakovas privalo atlikti arba nuo kuri privalo susilaikyti. Papildomas sprendimas gali bti priimtas tik jeigu reikalavimas, kurio patenkinimo bdo teismas sprendime nedetalizavo, buvo nagrintas teismo posdyje. 3. teismas neisprend bylinjimosi ilaid priteisimo ir j paskirstymo klausimo.

Papildomo sprendimo primimo pagrind sraas baigtinis. Teismas papildom sprendim gali priimti savo iniciatyva arba byloje dalyvaujani asmen praymu. Papildomo sprendimo primimui taikomi tokie patys reikalavimai kaip ir teismo nutartims (CPK 270 str.). Papildomo teismo sprendimo primimo klausimas sprendiamas teismo posdyje, jo laikas praneamas alims. Papildomo sprendimo primim galima inicijuoti per 20 dien nuo teismo sprendimo primimo. Papildomas sprendimas negali keisti priimto sprendimo esms. Nutart, kuria teismas atsisako priimti papildom teismo sprendim, gali bti skundiama paduodant atskirj skund. Papildomas sprendimas gali bti apskstas apeliacine tvarka bendrais pagrindais, apeliacinio apskundimo terminas yra 20 dien. Teismo sprendimo iaikinimas 278 straipsnis. Sprendimo iaikinimas 1. Jeigu sprendimas yra neaikus, tai j prims teismas turi teis dalyvaujani byloje asmen praymu, taip pat savo iniciatyva iaikinti savo sprendim, nekeisdamas jo turinio. 2. Sprendim iaikinti leidiama, jeigu jis dar nevykdytas, taip pat jeigu nepasibaig terminas, per kur sprendimas gali bti priverstinai vykdytas, ar is terminas neatnaujintas. 3. Sprendimo iaikinimo klausimas isprendiamas teismo posdyje. Dalyvaujantiems byloje asmenims praneama apie teismo posdio laik ir viet. Taiau i asmen neatvykimas nekliudo inagrinti sprendimo iaikinimo klausim. 4. Dl teismo nutarties sprendimo iaikinimo gali bti duodamas atskirasis skundas. Sprendim galima aikinti, kai kurios nors jo dalys ar formuluots yra dviprasmikos ir neaikios. Sprendimas iaikinamas tesimo nutartyje, o ji gali bti priimta teismo iniciatyva, taip pat byloje dalyvaujani asmen praymu. Sprendim galima iaikinti, kol jis dar nra vykdytas ir nra pasibaigs terminas, per kur jis gali bti vykdytas priverstinai. Sprendimo iaikinimo klausimas sprendiamas teismo posdyje ir jo laikas bei vieta praneama byloje dalyvaujantiems asmenims. Teismo iaikinimas negali keisti priimto sprendimo esms. Nutartis sprendimo iaikinimo klausimu gali bti skundiama paduodant atskirj skund. Raybos ir aritmetini klaid taisymas 276 straipsnis. Raymo apsirikim ir aiki aritmetini klaid sprendime itaisymas 1. Paskelbus byloje sprendim, teismas, prims sprendim, neturi teiss pats j panaikinti ar pakeisti. 2. Teismas gali savo iniciatyva ar dalyvaujani byloje asmen pareikimu itaisyti sprendime raymo apsirikimus ar aikias aritmetines klaidas, kuri itaisymas nekeiia sprendimo esms. Itaisym klausimas isprendiamas raytinio proceso tvarka. 3. Raymo apsirikimus ar aikias aritmetines klaidas itaisanios nutarties nuoraas per tris dienas nuo jos primimo turi bti isistas alims ir tretiesiems asmenims. 4. Dl teismo nutarties itaisym sprendime gali bti paduodamas atskirasis skundas. Sprendime padarytas aritmetines bei raybos klaidas teismas turi teis itaisyti. Teisjas tokias klaidas sprendim primimo kambaryje ar prie skelbiant sprendim itaiso pats. Taisymai turi bti aptarti ir itaisyti. Dl klaid taisymo sprendiama raytinio proceso tvarka. Isprends klausim teisjas priima nutart, nutarties nuoraas per 3dienas nuo jos primimo turi bti isistas alims ir tretiesiems asmenims. Nutars itaisyti sprendim, teismas priima nutart, kurioje nurodomos klaidos ir j taisymas. Tokia nutartis tampa sudedamja teismo sprendimo dalimi. Raybos ir aritmetini klaid taisymas negali keisti priimto sprendimo esms. Klaidas sprendime galima itaisyti, nesvarbu sprendimas siteisjo, ar ne. Nesant jokios raybos ar aritmetins klaidos, sprendim taisyti draudiama. Teismo sprendimo vykdymo tvarkos ir termino nustatymas, sprendimo vykdymo utikrinimas. Teismo sprendimai vykdomi tada, kai jie siteisja (588str), taiau pasitaiko ir iimi. Teismui yra suteikiama teis prireikus nustatyti konkreius sprendimo vykdymo tvark ir termin, utikrinti jo vykdym, taip pat yra numatyta skubaus teismo sprendimo vykdymo galymyb. Teismas pats sprendia, kaip realiai bus vykdytas teismo sprendimas. Konkrets sprendimo vykdymo tvarka ir terminas nustatomi, jeigu, teismo nuomone, sprendimas turi bti vykdytas kitokia negu paprastai tvarka. Jeigu teismas nori, kad jo sprendimas bt vykdytas konkreiu bdu, jis turi tai aptarti argumentuotai motyvuojamojoje sprendimo dalyje ir konkreiai nurodyti rezoliucinje sprendimo dalyje. Teismas gali nustatyti tokias sprendimo vykdymo tvarkas: a) vykdyti sprendim skubiai (CPK 282, 283str); pvz: nedelsiant reikia atskirti vaik nuo tv, jei tai grsia jo gyvybei ar sveikatai. Skubaus vykdymo atveju teismas pagal iiekotojo raytin pareikim privalo iduoti iiekotojui vykdomj rat ne vliau kaip kit darbo dien po sprendimo primimo dienos (CPK 646str2d). Skubiai vykdomo sprendimo apskundimas apeliacine tvarka jo vykdymo nesustabdo. Skubaus sprendimo vykdymas turi dvi ris: fakultatyvin ir privalomj. Privalomosios atveju, sprendimo vykdymo tvarka nustatyta CPK282str, o fakultatyvinio spr vykdym nusako CPK 283str. b) priverstinai vykdyti sprendim (CPK 144str 3d) ; c) atidti arba pakeisti sprendimo vykdym (CPK 284str). Atidti teismo sprendimo vykdym reikia sprendimo priverstinio vykdymo galimybs nuklimas vlesniam nei teismo sprendimo siteisjimas laikui. Pakeisti teismo sprendimo vykdym reikia kitokios sprendimo gyvendinimo tvarkos, nei nurodyta rezoliucinje dalyje ar yra prastai priimta, statymas. Teismas taip pat gali utikrinti priimto sprendimo vykdym. ia labiausiai taikytinas CPK XI skyrius, kuris nusako laikinsias apsaugos priemones. Butent per jas, teismas yra netiesiogiai galiotas utikrinti sprendimo gyvendinim.

271 straipsnis. Sprendimo vykdymo tvarkos bei termino nustatymas ir sprendimo vykdymo utikrinimas 1. Priimdamas sprendim, teismas reikiamais atvejais nustato konkrei sprendimo vykdymo tvark bei termin, vykdym atideda arba idsto. 2. iame Kodekse nurodytais atvejais teismas perduoda sprendim skubiai vykdyti arba isprendia leidimo skubiai vykdyti sprendim klausim ir tai nurodo sprendime. Teismo sprendimo nukreipimas vykdyti. 281 straipsnis. Sprendimo nukreipimas vykdyti Teismo sprendimai gali bti vykdomi, kai jie siteisja, iskyrus atvejus, kai jie vykdomi skubiai arba kai skolininkas teismo sprendim vykdo pats. Priverstinis teismo sprendim vykdymas yra viena i teismo sprendim gyvendinimo form. gyvendinimo svoka yra platesn nei vykdymo svoka. gyvendinami visi teismo sprendimai, nes jie visi daro tak teisiniams ali santykiams. Taiau priverstinai vykdomi ne visi sprendimai. Esant teismo sprendimui pripainti, nutraukti, pakeisti ar nustatyti teisinius santykius, paprastai nereikia taikyti priverstini vykdymo priemoni, nes teisin poveik daro pats sprendimas. Tuo tarpu teisinis sprendim priteisti poveikis pasiekiamas tik kai atsakovas atlieka veiksmus, kuriuos atlikti j pareigojo teismas rezoliucinje teismo sprendimo dalyje. Atsakovui neatliekaniam pareigojim tenka taikyti valstybs prievart. Sprendimai, vykdomi taikant priverstinio vykdymo priemones, vadinami vykdytinais. Teismo sprendimas ar nutartis pradedami vykdyti, kai jie siteisja, iskyrus atvejus, kai jie perduodami skubiai vykdyti. (CPK 152, 281-283, 588 str.) Vykdytini dokumentai - dokumentai, kuriais remiantis iduodami vykdomieji dokumentai ir atliekami priverstinio sprendim vykdymo veiksmai. (CPK 584 str. Vykdytini dokumentai.: teismo ir arbitrao sprendimai, nutartys, nutarimai ir sakymai civilinse bylose; teismo patvirtintos taikos sutartys; ir kt.) Vykdomasis dokumentas oficialus teismo ar kitos institucijos arba pareigno iduotas dokumentas, kuriuo remiantis atliekami vykdymo veiksmai (CPK 587 str.: vykdomieji ratai, iduoti teismo sprendim, nuosprendi, nutari pagrindu; teismo sakymai ir t.t.) Vykdytinam sprendimui siteisjus, iiekotojui pagal raytin pareikim pirmosios instancijos teismas iduoda vykdomj rat. Vykdomasis ratas - tai oficialus teismo procesinis dokumentas, kuriuo remiantis atliekami priverstinio teismo sprendim vykdymo veiksmai. Be vykdomojo rato vykdymo veiksmus draudiama atlikti (CPK 586str. 2d.), iskyrus atvejus, kai vykdytinas dokumentas atstoja vykdomj rat, pavyzdiui, teismo sakymas.Tais atvejais, kai konfiskuojamas turtas arba kai iiekomos pinig sumos valstybs biudet, kai iiekoma nusikalstama veika padaryta ala, kai iiekomas ilaikymas, alos, padarytos suluoinant ar kitaip sualojant sveikat, atlyginimas, taip pat atimant maitintojo gyvyb, teismas vykdomj rat iduoda iiekotojui ir be jo praymo. Iduodant vykdomj rat, prie jo pridedami turto areto dokument bei kit byloje esani dokument, reikaling sprendimui vykdyti, nuoraai. (CPK 646str.) CPK 606 str. 2 d. nustato bendrj taisykl, kad vykdomieji ratai pagal teism sprendimus gali bti pateikti vykdyti per deimt dien nuo teismo sprendimo siteisjimo. Vykdymo procesas prasideda nuo vykdomojo dokumento pateikimo vykdyti. Vykdomj rat ar teismo sakym antstoliui vykdyti gali pateikti iiekotojas ar jo atstovas.(CPK 650 str.) Antstolis, gavs vykdyti vykdomj dokument, per tris dienas, (skubaus vykdymo atveju nedelsdamas) patikrina, ar nra akivaizdi klii priimti vykdomj dokument ir pradti vykdymo veiksmus.jei nra klii antstolis pradeda vykdymo proces. Teismo sprendim ir nutari skubus vykdymas Bendroji taisykl, kad vykdytinumo savyb teismo sprendimas gyja tik siteisjas (CPK 279, 281 str.). Iimtis - tai skubus sprendim vykdymas. Iimtiniais atvejais, kai btina kuo greiiau apginti paeistas pagrindines mogaus teises, statymas leidia pradti vykdyti sprendim i karto, kai tik jis priimamas, t y. jam dar nesiteisjus. Skubaus vykdymo atveju teismas pagal iiekotojo raytin pareikim privalo iduoti iiekotojui vykdomj rat ne vliau kaip kit darbo dien po sprendimo primimo dienos (CPK 646 str. 2 d.). Skubiai vykdomo sprendimo apskundimas apeliacine tvarka jo vykdymo nesustabdo (CPK 282 str. i d.). Skubaus sprendinio vykdymo rys: Privalomas - teismas privalo perduoti sprendim skubiai vykdyti. Pagal CPK 282 straipsnio antrj dal teismas visais atvejais privalo perduoti skubiai vykdyti: 1) sprendimus (nutarimus) priteisti ilaikym; 2) sprendimus priteisti darbo umokest - sprendim dal, neviri jani vieno mnesio vidutinio darbo umokesio; 3) sprendimus keldinti ikeldintus i gyvenamj patalp asmenis; 4) nutartis ikelti bankroto ar restruktrizavimo byl; 5)nutartis (sprendimus) sumainti banko akcin kapital. Fakultatyvinis skubus sprendimo vykdymas: 1) dl priteisimo imok atlyginti al, atsiradusi sualojus fizinio asmens sveikat ar atmus gyvyb; 2) dl priteisimo atlyginimo, priklausanio autoriui u naudojimsi jo mitinmis autoriaus teismis ar iradjui, turiniam patent, - u naudojimsi jo iradimu; 3) dl atleidimo i darbo formuluots pakeitimo; 4) dl darbuotojo grinimo darb;

5) visose kitose bylose, jeigu dl ypating aplinkybi delsimas vykdyti sprendim gali padaryti iiekotojui daug alos arba apskritai gali tapti nemanoma ar labai sunku vykdyti sprendim (CPK 283 str. 1 d.). Skubus fakultatyvusis teismo sprendimo vykdymas gali paeisti at sakovo teises. Todl teismas, leisdamas skubiai vykdyti teismo sprendim CPK 283 straipsnio pirmosios dalies 5 punkte nurodytu atveju, pri valo pareikalauti, kad iekovas utikrint sprendimo vykdymo atgrim, jeigu, skubiai vykdytas, sprendimas bus panaikintas apeliacine ar kasacine tvarka. Kai yra aptarti pagrindai perduoti teismo sprendim skubiai vykdyti, teismas tai privalo nurodyti rezoliucinje sprendimo dalyje (CPK 271 str. 2 d.). Jei nenurodo, raytinio proceso tvarka priima nutart dl skubaus sprendimo vykdymo, tuo atveju, kai sprendimas dar nesiteisjo. Skubaus sprendimo vykdym gali isprsti ir apeliacins bei kasacins instancijos teismas. Jeigu skubiai vykdyti perduotas sprendimas apskundiamas apeliacine tvarka ir panaikinamas, teismas taiko sprendimo vykdymo atgrim, iskyrus CPK nurodytas iimtis, kai sprendimo vykdymo neleidiama atgrti (CPK 760, 762 str.) Kai kuriuos sprendimus CPK draudia skubiai vykdyti.(428 str. 9d., 436str. 7d.) Teismo sprendimo vykdymo atidjimas, idstymas ir vykdymo tvarkos pakeitimas. CPK 284str. 1d.: Teismas turi teis dalyvaujani byloje asmen praymu ar savo iniciatyva, atsivelgdamas turtin abiej ali padt ar kitas aplinkybes, sprendimo vykdym atidti ar idstyti, taip pat pakeisti sprendimo vykdymo tvark. Sprendimo vykdymo atidjimas jo priverstinio vykdymo galimybs nuklimas vlesniam nei teismo sprendimo siteisjimas laikui. Tokia teise teismas gali pasinaudoti ypatingais atvejais, pvz.: ikeldinimo bylose teismas, atsivelgdamas nepilnamei vaik interesus, gali atidti ikeldinim iki tam tikro laiko. Teismo sprendimo vykdymo idstymas vykdymo veiksm idstymas tam tikrais etapais (gali bti svarbu atsivelgti ypatingas aplinkybes). Teismas atiddamas ar idstydamas teismo sprendimo vykdym, turi vadovautis abiej ali interesais ir turti omeny, kad is institutas yra viena i priemoni utikrinti socialin teisingum ir socialin taik. Sprendimo vykdymo tvarkos pakeitimas kitokios sprendimo gyvendinimo tvarkos, nei nurodyta jo rezoliucinje dalyje ar yra prastai priimta, nustatymas.

Pirmosios instancijos teismo nutartys: nutari rys, primimo tvarka ir turinys Teismo nutar tis yra teismo procesinis dokumentas, kuriuo teismas isprendia klausim, nesusijus su bylos isprendimu i esms. Taiau CPK nurodytais atvejais nutartimis gali bti isprendiama ir byla. Teismo nutartys klasifikuojamos ris pagal vairius kriterijus. Pagal sprendiam klausim pobd nutartys gali bti skirstomos : a) nutartis, utikrinanias tinkam bylos nagrinjim ir sprendimo vykdym; b) nutartis, kuriomis ginas baigiamas sprsti (nutartis patvirtinti taikos sutart, priimti iekovo pareikt iekinio atsisakym); c) nutartis, ukertanias keli tolesnei proceso eigai (nutartis nutraukti byl, atsisakyti priimti pareikim); d) nutartis, baigianias proces, taiau netrukdanias jo pradti ateityje; Pagal form nutartys skirstomos raytines ir odines. Raytin nutartis suraoma kaip atskiras procesinis dokumentas, o odin nutartis raoma teismo posdio protokol. Pagal primimo tvark nutartys skirstomos nutartis, priimamas sprendim primimo kambaryje, ir nutartis, priimamas neieinant i sprendim primimo kambar. Teismo nutart, kaip ir teismo sprendim, sudaro keturios dalys; an gin, apraomoji, motyvuojamoji ir rezoliucin (CPK 291 str.). anginje dalyje nurodoma nutarties primimo laikas ir vieta, teismo pavadinimas, teisjo vardas ir pavard; jeigu nutartis priimta teismo posdyje - teismo posdio sekretorius, byloje dalyvaujantys asmenys, taip pat gino dalykas. Apraomojoje dalyje nurodoma klausimas, kuriuo priimama nutartis, byloje dalyvaujani asmen paaikinimai, jeigu nutartis priimta teismo posdyje ir tie asmenys pateik paaikinimus. Motyvuojamojoje dalyje n urodomi faktiniai (nustatyti faktai, rodymai) ir teisiniai (statymai, kiti teiss altiniai) argumentai, kuriais remdamasis teismas priima nutart. Rezoliucinje nutarties dalyje suraomas priimtas teismo nutarimas svarstomu klausimu, taip pat nutarties apskundimo tvarka ir terminas. Taiau ne visos teismo nutartys susideda i keturi dali. Aptartus turinio reikalavimus turi atitikti tik raytin nutartis. Jeigu nutartis turi bti priimama sprendim primimo kambaryje, jai priimti ir paskelbti taikoma teismo sprendimams priimti ir skelbti nustatyta tvarka (CPK 268 str.). Taiau teismas negali atidti nutarties pri mimo ir paskelbimo. Nutartys turi bti priimamos i karto, isprendus tam tikr klausim. Teismo posdyje priimt nutart btina paskelbti i karto (CPK 290 str. 3 d.). CPK nurodo tik vien atvej, kai nutartis turi bti raytin - jeigu ji gali bti skundiama paduodant atskirj skund (CPK 290 str. 2 d.). Visais kitais atvejais priimamos odins nutartys. Teisjas gali priimti raytines nutartis ir kitais atvejais. Be to, sprendim primimo kambaryje teismas turi teis priimti ir odin nutart (CPK 290 str. 2 d.). Specifin teismo nutari ris yra atskirosios teismo nutartys, atliekanios informacin, ir prevencin funkcij. Teismas nagrindamas' byl nustats, kad asmenys paeid statymus ar kitas teises normas, dl i fakt gali priimti atskirj nutarti

ir isisti j atitinkamoms valstybs ar savivaldybi institucijoms arba pareignams (CPK 299 str.). . Atskiroji nutartis atlieka ir informacin, ir prevencin funkcij, ja remdamosi atitinkamos institucijos gali pradti tyrim ir taikyti paeidjams sankcijas. Atskirsias nutartis teismas priima savo iniciatyva. Taigi teismas atskirja nutartimi turi reaguoti, kai paeidiamas vieasis interesas. Pirmosios instancijos nutari siteisjimas Teismo nutartis teisini padarini sukelia nuo siteisjimo momen to. Paduodant atskirj skund neskundiamos nutartys siteisja, kai yra priimamos. Nutartys, kurios gali bti skundiamos paduodant atskirj skund, siteisja pasibaigus apskundimo terminui, t. y. septynioms dienoms, jeigu jos nra apskundiamos (CPK 335 str.). Apsksta, taiau apeliacins instancijos teismo palikta galioti ir nepanaikinta nutartis siteisja byl inagrinjus apeliacine tvarka. Teismo rezoliucija Teismo rezoliucija tai teisjo ranka padarytas raas tam tikrame procesiniame dokumente, kuriuo isprendiamas tam tikras procesinis klausimas. Teisjas turi teis sprsti procesinius klausimus priimdamas rezoliucij tik CPK nurodytais atvejais. Jeigu CPK rezoliucijos primimo galimybs nenumato, klausimas turi bti sprendiamas nutartimi. Pagal 1) 2) 3) 4) 5) 6) 7) 8) 9) CPK teisjo rezoliucija galima isprsti tokius klausimus: procesinio dokumento primimo klausim (CPK 115 str 1 d.); iekinio pareikimo primimo klausim (CPK 137 str. 1 d.); pastab dl teismo posdio protokolo teisingumo patvirtinimo klausim (CPK 172 str.1 d.); kreditoriaus pareikimo priimti teismo sakym klausima (CPk 435 str. 1 d.); antstolio patvarkymo tsti vykdymo veiksmus kitos antstoli kontoros aptarnaujamoje teritorijoje patvirtinimo klausim (CPK 591 str 2 d.); skundo dl antstolio nesutikimo su vertjui ar ekspertui pareiktu nualinimu klausim (CPK 598 str. 5 d.); antstolio patvarkymo nutraukti vykdomj byl patvirtinimo klausim (CPK 630 str. 1 d.); antstoliui pareikto nualinimo klausim (CPK 637 str. 3 d.); turto pardavimo i varytyni akto tvirtinimo klausim (CPK 725 str. 1 d.).

Klausim, kur CPK leidiama isprsti rezoliucija, teismas gali isprsti ir priimdamas nutart (CPK 290 str. 6 d.). Isprsdamas klausim rezoliucija, teisjas ant atitinkamo procesi nio dokumento urao, kaip jis atitinkam klausim isprendia, nurodo savo vard ir pavard, rezoliucijos primimo dat ir pasirao. Teisjo rezoliucija neskundiam (CPK 290 str. 5 d.).