Anda di halaman 1dari 129

1.

Proceso, kaip daugiareikms mokslins kategorijos turinys Terminas procesas kaip socialini reikini, mokslini ini ir socialins praktikos vertinimo kategorija, ymi vairius dinaminius objektus. Todl procesai gali bti labai vairs: pavyzdiui, chemins reakcijos, biologiniai, ekonominiai, gamtoje vykstantys, socialiniai procesai ir pan. Bendruoju lingvistiniu poiriu, procesas suvokiamas kaip vykio ar reikinio eiga, kaita, koki nors bkli vyksmas. I esms procesus galime skirstyti valdomus ir stichinius (nevaldomus). Valdomais procesais turtume laikyti tokius procesus, kuriems galima daryti tikslingai krypting poveik, nukreipiant j eig norima linkme. Nevaldomi procesai pasiymi stichiniu pobdiu, pvz. gamtoje vykstantys procesai ugnikalnio isiverimas, ems drebjimas ir pan. Taiau vykstant intensyviai mokslo paangai riba tarp valdom ir nevaldom proces kinta. Pvz. iandieninis mokslas gali pasilyti rankius, leidianius laiku pastebti skriejani komet ir susprogdinti j, taip ivengiant susidrimo su eme ir i to galini kilti aling padarini. Taigi, tam tikr proces valdymas yra visuotinai reikmingas udavinys, todl atsiranda vairi proces reguliavimo btinyb. Reguliuojamoji vykio ar reikinio eiga, vyksmas gyvendina tam tikr tiksl, paprastai tam tikru nuoseklumu, veiksm tvarka. Tuo atveju procesas tai tam tikr nuosekli veiksm, kuriais siekiama tam tikro rezultato, visuma, arba tam tikros veiklos vykdymo tvarka (pavyzdiui, medicinoje chirurgins operacijos procesas, augalininkystje augalins kultros auginimo procesas, teisje - statym rengimo, j primimo, teisini byl nagrinjimo procesai ir pan.). Nereguliuojamoji vykio ar reikinio eiga, vyksmas gali taip pat turti ir spontanin, stichin pobd. I to kyla reguliavimo poreikis, nes kitaip gali kilti tam tikr vyki ar reikini eigos, vyksmo nepageidaujami mogui, visuomenei, valstybei disfunkciniai padariniai. Nuo bendrosios proceso svokos pereinant prie teisinio proceso sampratos, btina atskleisti socialinio proces kategorij. Socialiniai procesai t.y. procesai, kuriuose dalyvauja mons jie vyksta visuomenje. Tai civilizacijos, gamybiniai, ekonominiai, darbo, teisiniai ir kiti panas procesai. Socialiniai procesai veikia teiskr. Socialiniai pokyiai (politiniai, ekonominiai, technologiniai, informaciniai ir kt.) veikia administracins teiss ir administracinio proceso objektyvacijos[1] procesus. Kontroliniai klausimai: 1. Paaikinkite proceso svokos turin; 2. Remdamiesi proceso lingvistine prasme pateikite kuo daugiau vairi proces pavyzdi; 3. Paaikinkite valdom ir nevaldom proces kategorijas; [1] Objektyvacija tai procesas, kai subjektyvs mstymo produktai gyja savarankik (objektyvi) egzistencij 2. Teisinio proceso samprata ir paskirtis Teisiniu poiriu, teisinis procesas susijs su teiss norm ir net paios teiss, jos princip gyvendinimu. iuo atveju teisinio proceso kategorija susijusi su teiss ir teiss norm gyvendinimo (realizavimo) kategorijomis. Teiss sociologijos poiriu teisinis procesas yra vienas i teiss objektyvacijos etap. Teis, teiss normos negyvendins vis savo funkcij statinje bklje. Tik dinamikoje bus gyvendinami teisiniai princip ir teiss norm modeliai, teisinio rezultato siekiniai. Taigi, teisje procesas susijs su tam tikro teisinio rezultato siekimu. Prof. A. Vaivilos nuomone, teisinis procesas, tai vyksmas, nuoseklus tam tikr veiksm vyksmas turint tiksl atstatyti teisi ir pareig pusiausvyr. Pasak D.N.Bachracho Teisinis procesas, tai tobuliausia proceso forma. Galima iskirti du pagrindinius poirius teisin proces. Pleiamasis. Pagal poir, teisinis procesas suvokiamas kaip kompeteting valstybini institucij ir pareign, o taip pat kit teiss subjekt veikla taikant visas teisines valdios gyvendinimo ir organizacins veiklos formas sprendiant tam tikras teisines bylas. Tokios teisins veiklos formos apima vis kategorij teisini byl sprendim, t.y. ne vien teisinius ginus ir bylas dl teiss paeidim. Siaurasis. Pagal poir teisinis procesas suvokiamas siauriau, t,y, tik kaip jurisdikcin kompeteting valstybini institucij ir pareign veikla sprendiant teisinius ginus dl asmens saugumo ir traukiant kaltus asmenis teisinn atsakomybn. Reguliaciniai teisiniai santykiai iuo atveju nra teisinio proceso dalyku. Reguliacin teisin procedra eliminuojama i teisinio proceso turinio. Pleiamasis teisinio proceso kategorijos suvokimas labiau derinasi su administracins teiss objektyvacijos samprata, jos dinaminiu vaidmeniu administracinio teisinio reguliavimo mechanizme: t.y. (1) asmens elgesio norminio reglamentavimo nustatymu, (2) teisini fakt pagrindu kylani teisini santyki ir (3) teisini santyki subjekt subjektini teisi ir pareig gyvendinimu. Todl teisinis procesas reikt nuosekli tam tikr teisini reikini, bkli kait, kylani mogaus, visuomens, valstybs gyvenime, pasireikiani teisikai reikminga teiss subjekt veikla. Taigi, galima tvirtinti, kad teisinis procesas - sistema teiss subjekt veiksm, realiai darom pagal procedras bei dl i veiksm atsirandani teisini santyki sistema. Teisinis procesas kyla, kada kompetentingos institucijos ir asmenys pradeda daryti teisikai reikmingus veiksmus, nukreiptus sprsti administracines, baudiamsias, civilines bylas, tokia tvarka, kuri numatyta tam tikruose teiss norminiuose aktuose. Tuo bdu teisinis procesas praktikai suprantamas kaip tarpusavyje teisikai reikming, teiss subjekt, loginiu nuoseklumu padarom veiksm visuma, kuriais normikai sureguliuojami kokie nors visuomeniniai santykiai arba visuma teisini santyki atsirandani, kai remiantis materialins teiss normomis, procesini norm pagalba sprendiami konkrets gyvenimo atvejai. Kontroliniai klausimai: 1. Pateikite teisinio proceso svokos esm; 2. Paaikinkite, kuo skiriasi siauroji ir plaioji teisinio proceso samprata; 3. Pateikite argumentuot nuomon, kuri siauroji ar plaioji teisinio proceso samprata yra labiau mokslikai pagrsta. 2.1. Teisinio proceso esminiai bruoai Remiantis analizuotais teisinio proceso esms poiriais, galime apibrti pagrindinius io teisinio reikinio bdingus bruous. 1. Teisinis procesas - smoninga, tikslinga, besitsianti laike suinteresuot teiss subjekt nuosekliai padarom veiksm visuma. Kiekvienas i teisinio proceso sudtini veiksm tarpusavyje logikai susij ir gali daryti tak siekiant tarpini tiksl. Galutin teisikai reikming rezultat proceso dalyviai gali pasiekti tik teiss norm nustatyta tvarka, tam tikru nuoseklumu padarant teisikai btinus veiksmus.

2. Teisinio proceso metu padaromi tam tikri veiksmai tampa teisiniais faktais atsirasti teisiniams santykiams tarp proceso dalyvi. J ribose padaromi nauji teisikai reikmingi veiksmai, atsiranda nauji teisiniai santykiai ir taip tsiasi iki reikiamo galutinio rezultato pasiekimo. 3. Teisinis procesas - veikla, pasireikianti vieosios valdios subjektams gyvendinant valdingus (valdios, t.y. gebjimu turim gali ir turimu teisiniu statusu pagalba prievartos bdais veikti teisini santyki dalyvi vali) galinimus (valdingas = toks nurodymas, kuriam turi paklusti bet kas, nepriklausomai nuo sutartini santyki). 4. Teisikai reikming veiksm sraas ir j atlikimo tvarka teisinio proceso ribose apibriamas procesinmis teisinmis normomis. Nereguliuojami teiss normomis visuomeniniai procesai negali bti vertinami kaip teisiniai. Nelaikomi teisiniu procesu materialiniai techniniai veiksmai, nors jais ir siekiama utikrinti normali vieojo administravimo institucij veikl. 5. Procesins teiss normos, apibria teisin procedr, kuria remiantis teisinio proceso ribose atliekami tiek atskiri, tiek ir visi teisikai reikmingi veiksmai. ia prasme teisin procedra btina teisinio proceso savyb, nes ji apibria jo gyvendinimo teisin form. Tai nereikia, kad teisin procedra negali gyvuoti u tam tikro teisinio proceso rib. Teisins procedros gal nustatyti tam tikr teisini veiksm atlikimo teisines formas. 6. Teisinis procesas kaip aktyvi teiss subjekt veikla turi stadijin form. io proceso, pradia, pabaiga t.y. visa eiga paprastai fiksuojama oficialiuose dokumentuose. Proceso dalyviai kiekvienoje stadijoje (etape) pagal nustatytas procedras atlieka tam tikrus teisinius veiksmus, kuriais siekiama tam tikro tarpinio rezultato, remiantis juo pereinama kit stadij ir gal gale pasiekiamas galutinis teisins bylos sprendimas. 7. Konkretus teisinio proceso tikslas ir rezultatas yra norminis tipinio visuomeninio santykio sureguliavimas arba konkreios teisins bylos sprendimas, kuris priimamas remiantis tam tikromis teiss normomis, susijusiomis su konkrei teisini santyki subjekt teisi ir pareig gyvendinimu. Kontroliniai klausimai: 1. Iskirkite pagrindinius teisinio proceso bruous; 2. Paaikinkite k reikia teiginys, kad teisinis procesas turi stadijin form; 3. Koks yra pagrindinis teisinio proceso tikslas (rezultatas)? 2.2. Teisinio proceso stadijos samprata Bendrojoje teiss teorijoje vieni autoriai stadij supranta kaip procesini veiksm arba procesini santyki, suvienyt artimiausiam tikslui pasiekti, visum. Kiti kaip statymu nustatyt bylos tyrimo eig, treti paeiliui besikeiianius savarankikus etapus, turinius apibrtus tikslus ir uduotis, ir pan. Taigi, teisinio proceso stadij galima bt apibdinti kaip dinamik, slyginai udar visum teisikai tvirtint bd, metod, form, ireikiani arba nulemiani griet ir nenukrypstam procesini reikalavim, atspindini procesins veiklos erdvs ir laiko aspektus, bei utikrinani login funkcin sek atliekant konkreius veiksmus, nukreiptus galutiniam, materialiai slygoto teisinio procesinio rezultato pasiekimui, vykdym. Reikia paymti tai, kad minti reikalavimai, sudarantys teisinio proceso stadijos turin, atspindi ne tik tai, k privalo atlikti galiotieji asmenys vienoje ar kitoje proceso stadijoje, bet ir tai, kokiu bdu bei koki priemoni pagalba turi bti gyvendinti j galiojimai. Stengiantis suvokti teisinio proceso skirstym tam tikras sudedamsias jo dalis-stadijas, btina atkreipti dmes kriterijus, apsprendianius kiekvienos stadijos savarankikum. Tai: 1) konkrets udaviniai ir funkcijos, bdingi tik vienai stadijai; 2) tam tikr aplinkybi ratas, juridini fakt, betarpikai utikrinani perjim i vienos stadijos kit, sistema; 3) proceso dalyvi statuso specifika; 4) atliekam veiksm specifika; 5) galutini rezultat, tvirtint atitinkamame procesiniame akte (dokumente) ypatumai. Remiantis iais kriterijais, galima tiksliau iskirti savarankikas stadijas ir nustatyti j ribas, o tai galina teisingai paskirstyti tas priemones ir galimybes, kuriomis disponuoja proceso subjektai, bei ivengti teisinio proceso stadij sekos paeidim ir tuo paiu ukirsti keli bet kokiam proceso dalyvi teisi ar teist interes suvarymui. Teisinje literatroje daniausiai iskiriamos trys teisinio proceso stadijos: 1) faktini bylos aplinkybi nustatymas, prie kurio priskiriami veiksmai, susij su faktini duomen analize, j pilnumo ir pakankamumo rodymu; 2) teiss normos atranka ir analiz, kur veiksmai yra susij su teiss normos analize, jos teisins galios nustatymu ir t.t.; 3) bylos inagrinjimas, ireiktas tam tikrame teisiniame akte. i trij teisinio proceso stadij iskyrimas bendru teoriniu aspektu yra bandymas apibendrinti visus teisinius procesus, iskiriant j sudedamsias dalis stadijas. Kalbant apie atskirus (administracin, baudiamj, civilin) procesus, neivengiamai tekt juos papildyti kai kuriomis kitomis (daniausiai fakultatyviosiomis) stadijomis, kadangi kiekvienas procesas turi sav ypatum. Taiau bet kuriuo atveju iskirtos trys stadijos yra kertins kiekvieno proceso stadijos, kuri nebuvimas neutikrint logins proceso vyksmo sekos. Kontroliniai klausimai: 1. Paaikinkite teisinio proceso stadijos esm; 2. Kokie kriterijai apsprendia teisinio proceso stadijos savarankikum? 3. Kokias galima iskirti stadijas, bdingas visiems teisiniams procesams. 2.3. Teisinio proceso rys Teisinius procesus galima klasifikuoti remiantis vairiais pagrindais. Priklausomai nuo teisinio reguliavimo stadijos, veiklos subjekt tiksl ir udavini kiekvienoje teisinio proceso stadijoje, teisinis procesas sisteminiu poiriu gali bti skirstomas tris santykinai savarankikus procesus: 1. Legislatyvinis " procesas apima tiek statym, tiek ir postatymini akt leidybos funkcijos gyvendinim. 2. Teiss gyvendinimo procesas tai remiantis objektinmis teismis fizini ir juridini asmen veikla, gyvendinant subjektines teises ir pareigas, tenkinant teistus interesus, utikrinant savo organizacini form pasirinkim ir normalaus veikimo reim. is procesas paprastai gyvendinamas teiss subjekt nuoira, nepanaudojant valstybins valdios prievartos subjektini teisi turtojui. Gali bti skirstomas tokias ris:

a) Steigimo procesas, t.y. suinteresuot subjekt veikla formuojant pelno ir nepelno siekianias organizacijas, reikalingas gyvendinti savo teises ir teistus interesus. b) Rinkim procesas kaip savarankika piliei veikla ikeliant kandidatus, atliekant vykdant rinkimin kampanij ir pan. c) Sutari sudarymo procesas, t.y. fizini ir juridini asmen veikla sudarant vairias civilines ir administracines sutartis. 3. Teiss taikymo procesas kompetenting institucij ir pareign veikla, gyvendinant vieojo administravimo funkcijas ir priimant statymu nustatyta tvarka sprendimus konkreiose teisinse bylose, nagrinjamose fiziniams ir juridiniams asmenims gyvendinant savo teises ir pareigas, taip pat traukiant juos teisinn atsakomybn. Teiss taikymo procese svarbus vaidmuo skiriamas specialiai galiotiems subjektams, suteikiant ribot kit proceso dalyvi nuoir. akiniu poiriu galima skirti tokias teisinio proceso ris: administracinis, baudiamasis, civilinis, konstitucinis ir pan. Pagal reglamentavimo bd, galima iskirti procesus, kurie turi statymo arba postatymin form. Pavyzdiui baudiamasis tik statymo form. Aiku, is teiginys slyginis, kadangi yra ir tam tikr inybini taisykli, taiau, pavyzdiui, administraciniame procese itin rykus postatyminis akcentas ir tuo is procesas isiskiria i kit proces tarpo. Kontroliniai klausimai: 1. kokius santykinai savarankikus procesus teisiniai procesai sistemikai gali bti skirstomi p riklausomai nuo teisinio reguliavimo stadijos, veiklos subjekt tiksl ir udavini kiekvienoje teisinio proceso stadijoje? 2. Kokius, Js nuomone, galima iskirti teisinius procesus akiniu poiriu? 3. Paaikinkite teiss gyvendinimo proces ir atskleiskite jo ris. 3. Administracinis procesas kaip ypatinga teisinio proceso ris 3.1. Administracinio proceso bruoai Akcentuotina, kad administracinis procesas vairiomis jo prasmmis yra teisinio proceso ypatinga ris, todl jam bdingi visi minti bendrieji teisinio proceso poymiai. Taiau egzistuoja kompleksas speciali poymi, esmingai charakterizuojani administracin proces. Administracinio proceso specifiniai poymiai : 1) tai valdinga, tikslinga vykdomosios valdios subjekt veikla; 2) i veikla yra skirta btent sprsti vykdomajai valdiai pavestus klausimus laikantis statymo reikalavim. Kitaip tariant, tai postatymin veikla; 3) pagrindinis tokios veiklos rezultatas valdymo aktas; 4) i veikla reglamentuojama administracinio proceso teiss normomis, kurios nebtinai turi bti atskirame teiss akte; 5) administraciniai procesai yra iorikai paprastesni (daniausiai nra rungtynikumo, pavyzdiui, keli policininkas sura nutarim skirti nuobaud privalai mokti; bylos danai gali bti nagrinjamos nedalyvaujant aliai); Kontroliniai klausimai: 1. Ivardinkite Jums inomus administracinio proceso poymius, esmingai charakterizuojanius proces; 2. Paaikinkite, kokie subjektai gyvendina administracin proces; 3. Paaikinkite teigin, kad administraciniai procesai danai bna iorikai paprastesni u kitus teisinius procesus. 3.2. Administracinio proceso sampratos koncepcijos: siauroji ir plaioji administracinio proceso samprata Atsivelgiant idstyt, administracinis procesas gali bti apibrtas taip: Administracinis procesas tai vykdomosios valdios subjekt valdinga veikla, atliekama teiss norm reglamentuota administracine-procesine forma ir pasireikianti konkrei byl, remiantis teise, sprendimu, kuri metu priimami ir gyvendinami vairs valdymo (vieojo administravimo) aktai, taip pat administracins justicijos institucij veikla priimant sprendimus dl teisini gin, kylani vieojo administravimo srityje. Doc. dr. S. edbaras pateikia toki administracinio proceso svo, o priimti sprendimai sukelia asmenims konkreius teisinius padarinius[1]. Pateiktos pozicijos atspindi plaij administracinio proceso sampratos koncepcij. Taiau teisinje literatroje sutinkama iai pozicijai oponuojani autori, teigiani, jog administracinis procesas traktuotinas siaurja prasme. Siauroji administracinio proceso samprata sietina tik su jurisdikciniu procesu, t. y. teisiniu gino isprendimu. Jei nra administracinio gino, nra ir administracinio proceso, o yra tik administraciniai procedriniai teisiniai santykiai[2]. Atkreiptinas dmesys, kad vykdomoji valdia savo funkcijas gyvendina per savo institucij, tarnautoj veiksmus, kuri kiekvienas turi po suvereniteto gaball. Vykdomoji valdia tik login abstrakti konstrukcija, modelis, vykdomosios valdios, kaip juridinio painimo objekto, teisin svoka. Ji atspindi esminius reali reikini poymius, t.y. tam tikrus valdymo institucij ir tarnautoj teisikai reikming valdios turjimo veiksm poymius. Proceso paskirtis gyvendinti materialins teiss normas. Jei nra materialins teiss normos gyvendinimo mechanizmo, tai mirusi norma, egzistuojanti tik popieriuje. LR Konstitucija tvirtina valdios galias ir jas riboja. Vieojoje teisje, skirtingai nei privatinje, leidiama tik tas, kas konkreiai nustatyta teiss aktais. Tai dar labiau sustiprina procesini norm reikm, kadangi be j nebt galima gyvendinti materialins teiss. Ms nuomone, plaioji administracinio proceso sampratos koncepcija labiau atitinka procesini norm sveik su materialinmis administracins teiss normomis, todl yra teisikai labiau pagrsta. Kontroliniai klausimai: 1. Pateikite ir paaikinkite administracinio proceso svok; 2. Paanalizuokite ir atskleiskite esminius administracinio proceso sampratos siaurja prasme ir plaiaja prasme skirtumus; 3. Argumentuotai paaikinkite, kuri administracinio proceso samprata (siauroji ar plaioji) yra labiau mokslikai pagrsta. 3.3. Administracinio proceso rys (vidins struktros elementai)

Administracinius procesus galima klasifikuoti vairiais pagrindais. Pirmiausiai, galima iskirti dvi dideles administracinio proceso rys: administracin tvarkomj ir administracins saugos (administracinio saugumo utikrinimo). Taiau paprastai iskiriama daugiau administracinio proceso ri. 1) bendrasis valstybinio valdymo (vieojo administravimo) gyvendinimo procesas (administracin procedra) , kurio ribose santykinai iskirtini: licencij ir leidim idavimas; valdymo srities teisini veiklos form gyvendinimas [teiss taikymo procesas]; steigimo, reorganizavimo ir likvidavimo teisena; planavimo akt rengimas (strateginiai, operatyviniai ir kitokie planai); piliei ir tarnautoj subjektini teisi gyvendinimas valdymo srityje; administracini sutari (sandori) sudarymas; kit teisikai reikming veiksm atlikimas (teisin reikm turini fakt registravimas, teisini dokument suraymas ir idavimas ir t.t.); statym projekt rengimas, o taip pat valdymo srities teiss akt leidyba; valdymo srities teiss akt laikymosi kontrols ir prieiros procesas; ratvedybos procedros; valdymo srities kontrols teisins formos gyvendinimas; valdymo srities teisini dokument suraymas; administracini teisini rim gyvendinimo procedros; 2) tarnybini nuobaud taikymo procesas; 3) administracins prievartos priemoni taikymo procesas administracins teiss paeidim byl nagrinjimo procesas; kit administracins prievartos priemoni taikymo procesas; 4) valstybinio valdymo srities teiss akt ir veiksm teistumo patikrinimo procesas (administracin justicija). Doc.dr. Stasys edbaras pateikia kitoki klasifikacij, logikiau atspindini administracinio proceso struktr[3]: Kontroliniai klausimai: 1. Atskleiskite administracinio proceso struktr (skirstym atskiras ris); 2. Detaliai paaikinkite, kaip administracinio proceso struktra (atskiros jo rys) atsiskleidia administracinio proceso svokoje; 3. kokias dvi dideles apibendrinanias ris galime skirti administracin proces? 3.4. Pagrindini administracinio proceso kategorij turinys: administracin procedra, administracin jurisdikcija, ir administracin justicija Kalbant apie administracinio proceso ris (vidins struktros elementus), itin danai susiduriama su administracins procedros, administracins justicijos bei administracins jurisdikcijos svokomis. Tam, kad bt galima kvalifikuotai operuoti iomis svarbiomis svokomis, btina atskleisti j turin. Nesisavinus i svok prasms tolesnis kalbjimas apie administracin proces gali bti itin apsunkintas ar net nemanomas. Lotyn-lietuvi kalb odyne pateikiamas toks odio procedo lietuvi kalb vertimas: 1) ieiti priek, 2) eiti engti pirmyn, 6) tstis, trukti[4]. Lotyn kalbos odis procesus aikinamas btent per od procedo ir veriamas lietuvi kalb kaip engimas priek, judjimas pirmyn, eiga, procesas[5]. Tai leidia daryti ivad, kad procedra yra proceso sinonimas. Kaip teigia doc. dr. S. edbaras, kai kada procesas aikinamas kaip tam tikros procedros, t. t. kaip tam tikra proceso, kaip reikinio, vidin dinamika. Todl administracine procedra vadinti kuri nors vien administracinio proceso r ar dal bt netikslu, kadangi procedros atliekamos visose administracinio proceso ryse[6]. Administracin jurisdikcija 1. galioto valstybins valdios, pareigno, statymu sureguliuota veikla nagrinjant individualias administracines bylas (ginus), susijusias su administraciniu teisiniu pilieio arba nevalstybins organizacijos su valstybiniu organu (jo pareignu) gyvendinant iam organui vykdomj valdi. 2. statymu sureguliuota galioto organo, pareigno veikla nagrinjant administracinio teiss paeidimo bylas ir taikant administracins atsakomybs priemones.[7] Pagrindinis administracins justicijos tikslas konflikt tarp asmen ir valstybinio valdymo institucij sureguliavimas.[8] Administracin justicija speciali teismini ar kvaziteismini organ sistema, kurios pagrindinis udavinys yra administracijos (vykdomosios valdios institucij) veiksm ir sprendim teistumo kontrol, nagrinjant asmen ir organizacij skundus ir praymus dl j paeist teisi ir teist interes[9]. Terminas justicija (lot. justitia) traktuojamas kaip teisingumas bei teistumas. Administracin justicija speciali teismini organ arba kit institucij, kontroliuojani vykdomosios valdios veiksm ir sprendim teistum, nagrinjant piliei arba organizacij skundus dl j teisi ir teist interes paeidim, sistema[10]. Pateiktos nagrinjam svok reikms nepakankamai atspindi j sveik administracinio proceso kontekste. Tam reikalinga detalesn studija. Paymtina, jog Lietuvos mokslininkai procesualistai iuos klausimus inagrinj gan detaliai[11]. Akcentuota, kad pateiktos svokos turi bti nagrinjamos administracinio proceso kontekste, turi bti suvokiama j tarpusavio sveika tiek vienos su kita, tiek su administraciniu procesu. Kontroliniai klausimai: 1. Pateikite procedros svok; 2. Atskleiskite administracins procedros ir administracinio proceso santyk; administracinio proceso svokoje; 3. Paaikinkite administracins jurisdikcijos ir administracins justicijos svok turin;

4. kontekste;

Atskleiskite administracins jurisdikcijos ir administracins justicijos tarusavio sveik administracinio proceso

3.5. Administracins teisenos samprata ir santykis su administraciniu procesu Norint suvokti apskritai teisenos samprat ir turin, reikia isiaikinti jos viet teisinje sistemoje. Teisinje literatroje vyrauja nuomon, kad teisena yra teisinio proceso dalis. Teisinis procesas nra vieningas ta prasme, kad skirting teiss ak materialins normos nra realizuojamos t pai procesini teiss norm pagalba. Nekyla abejoni, kad egzistuoja savarankikos civilinio proceso ir baudiamojo proceso teiss akos, taiau klausimas apie administracin proces yra vienas i labiausiai diskutuotin teiss moksle[12]. Problema ta, kad iandien nra vieningo kodifikuoto teiss akto, kuriame bt tvirtintos administracins procesins teiss normos. ios normos daniausiai yra administracins materialins teiss akt sudtyje. Be abejons tai slygota ir objektyvi prieasi, kadangi administracins teiss normos reguliuoja pakankamai plataus spektro ir pasiyminius tam tikra specifika visuomeninius santykius, atsirandanius valstybinio valdymo srityje, todl ir j realizavimas negalimas vieningo proceso rmuose. Specifini taisykli btinumas ir lemia teisenos, kaip proceso dalies buvim. Taigi apie administracin proces ir teisen galima kalbti kaip apie visumos ir dalies santyk. Apibendrinant galima teigti, kad procesin teisen sudaro trys tarpusavyje susij elementai: 1) procesiniai teisiniai santykiai; 2) procesinis rodinjimas; 3) procesiniai aktai dokumentai. Taigi, procesin teisena tai pagrindinis teisinio proceso elementas, susidedantis i sistemini darini ir tarpusavyje susijusi bei vienas kit slygojani veiksm, kurie: 1. Sudaro tam tikr procesini teisini santyki visum, susijusi su materialiniais teisiniais santykiais; 2. Reikalauja nustatyti faktinius duomenis bei argumentuoti visas aplinkybes nagrinjamoje byloje; 3. Slygoja btinyb tvirtinti ir oficialiai forminti gautus procesinius rezultatus atitinkamais aktais dokumentais. Galima teigti, jog teisena bendrja prasme suprantama kaip konkretaus proceso dalis, visos procesins sistemos ris, tvarkinga procesini veiksm seka, kurioje siekiama subjektini teisi gynimo ir teisini pasekmi gyvendinimo. Teisinje literatroje administracins teisenos samprata apibriama skirtingai. Apvelgus teoretik nuomones galima bt iskirti tokias samprotavim grupes: administracin teisena tai visuma nustatyt procesini taisykli, kuri pagrindu gyvendinama vykdomoji tvarkomoji veikla; administracin teisena tai administracini teiss norm gyvendinimo (realizavimo) tvarka, skirta j vykdantiems subjektams; administracin teisena, kaip administracinio proceso (jurisdikcinio administracinio proceso) dalis tai ypatinga administracin veikla bendr ir speciali procesini norm pagalba sprendiant apibrtos kategorijos bylas. Taigi, apibendrinant galima pasakyti, jog administracinis procesas ir administracin teisena santykiauja kaip visuma ir dalis. Teisena yra proceso dalis, o procesas teisen visuma. Kiekvienoje administracinio procose dalyje galima iskirti kelet teisen[13]. Kontroliniai klausimai: 1. Paaikinkite teisenos svok; 2. Paaikinkite kokie tarpusavyje susij elementai sudaro procesin teisen; 3. Paaikinkite administracins teisenos ir administracinio proceso santyk; [1] edbaras S. Administracinio proceso teisinio reglamentavimo problemos Lietuvos Respublikoje. Monografija. Vilnius, Justitia, P.61. [2] Plaiau irti : Pauait-Kulvinskien J. Administracin justicija. Teorija ir praktika. Vilnius, Justitia 2005, P 33-39. [3] edbaras S. Bendrojo administracinio proceso teisinis reglamentavimas Lietuvos Respublikoje: problemos ir sprendimai. Daktaro disertacija. Socialiniai mokslai, teis (01 S).P.149. [4] Kuzavinis K. Lotyn-lietuvi kalb odynas. Vilnius:mokslo ir enciklopedij leidykla, 1996.P.689. [5] Ten pat, P. 690. [6] edbaras S. Bendrojo administracinio proceso teisinis reglamentavimas Lietuvos Respublikoje: problemos ir sprendimai. Daktaro disertacija. Socialiniai mokslai, teis (01 S).P.59-60. [7]. . . a. ; ,, ,1999. P. 10 - 11. [8] . . . , "", 2001. P. 442. [9] . . a. ; ,, ,1999. P. 11. [10] . ., , 2000. P. 9 [11] Plaiau irti: edbaras S. Administracinio proceso teisinio reglamentavimo problemos Lietuvos Respublikoje. Monografija. Vilnius, Justitia, P.63-76; Pauait-Kulvinskien J. Administracin justicija. Teorija ir praktika. Vilnius, Justitia 2005.P 30-39. [12] .., .. . : , 2001.P.296. [13] Plaiau irti: edbaras S. Administracinio proceso teisinio reglamentavimo problemos Lietuvos Respublikoje. Monografija. Vilnius, Justitia, P.76-83.Pauait-Kulvinskien J. Administracin justicija. Teorija ir praktika. Vilnius, Justitia 2005.P 39-42. 4. Administracinio proceso teiss altiniai 4.1. Teiss altinio samprata ir esm Istorijos mokslas teiss altin suvokia kaip ini apie teis altin. altinis-visa tai, i kur atsiranda, kas duoda pradi. Teiss mokslas iam terminui teikia kitoki-teiss norm formavimo prielaid bei teiss norm iraikos formos prasm. Teiss moksle iam terminui teikiamos kelios reikms. Dauguma autori laiko teiss form ir teiss altin sinonimais, vienodais terminais ir svokomis, tuo atveju, kai jie vartojami kaip valstybs valios iraikos bdas. Taiau prof. A.Vaivila pagrstai kritikuoja teiss altinio ir teiss formos svok tapatinim ir teiss altinio

termino daugiareikmikum, nes ..altinis tai teisins minties altinis, i kur gauname informacijos apie praeities, buvusi visuomeni turtas teiss normas ir bgant laikui, keiiantis civilizacijoms, paskesniu laikotarpiu susiformavusias teisines idjas.Tai tik informacijos apie jas altinis. O forma-tai, kas, kokiu pavidalu ir bdu egzistuoja.[1] Termin teiss altinis pirmasis pavartojo Romos istorikas Titas Livijus (59 m. pr. Kr. 17 m. po Kr.) veikale Romos istorija nuo miesto steigimo pradios. Teiss altini svoka vartojama dviem prasmmis: 1) Formalija prasme tai yra iorin teiss normos tvirtinimo, jos iraikos forma: bendrieji principai, raytin teis, teism praktika, paproiai, teiss doktrina, tarptautin teis. 2) Materialija prasme tai yra visuomens ekonominiai, socialiniai, etiniai, religiniai, ideologiniai ir kiti veiksniai, lemiantys teiss norm turin ir padedantys nustatyti j prasm. Daniausiai teiss altinio svoka suprantama formalija prasme ir apima teiss normos form. Kaip teigia prof.A.Vaivila, teiss forma tai privalomo elgesio taisykls iraikos bdas, dl kurio taisykl tampa prieinama savo adresatui ir i kurio paaikja jos juridin galia vieta kit teiss norm hierarchijoje[2]. Teiss altinio kaip teiss formos sampratai susiformuoti didiausi tak turjo normatyvistin teiss doktrina, kuri priskyr konkreias teiss normas ir paius teiskros rezultatus-paproius, teism sprendimus, statymus prie teiss altini svokos. Poiris teiss altin kaip teiss form tapo vyraujantis ir suformavo io termino vartojimo tradicij, nepaisant tokio vartojimo nelogikumo. Kalbant apie administracinio proceso teiss altinius svarbu pabrti, kad jiems tinka visi bendrieji teiss altini poymiai. Kartu btina akcentuoti, kad administracinio proceso teiss altini sistemoje ypa daug postatyminio lygmens teiss akt, o tai yra vienas i bruo, iskiriani administracin proces i kit teisini proces.

1. 2.

Kontroliniai klausimai: Paaikinkite, kokiomis prasmmis vartojama teiss altinio svoka; Kokias inote teiss altini ris?

4.2. Administracinio proceso teiss altini rys

1. 2.

Kontroliniai klausimai: Kuo administracinio proceso teiss altiniai iskiria proces i kit proces tarpo? Kokias inote administracinio proceso altini ris

4.3. Administracinio proceso teiss altini bendroji apvalga 1. Konstitucijoje yra tvirtintos principins, fundamentalios nuostatos, kuri pagrindu formuojamas visas administracini procesini santyki teisinis reguliavimas. Konstitucija yra grindiama universaliomis ir neabejotinomis vertybmis. Joje yra tvirtintas valdi padalijimo principas, teism sistema, bendrieji fundamentals teiss principai (vieumas, universalumas, lygiateisikumas, teisj ir teism nepriklausomumas ir kt.). Konstitucija-pagrindinis alies statymas. Jame suformuluotos pamatins administracinio proceso teiss normos, kurios saugo mogaus teises ir laisves, nustato valstybins valdios ir visuomens santykius, valdios organizavimo principus. Bdama aukiausios juridins galios statymas, Konstitucija vertybiniu poiriu orientuoja vis einamj administracini teiss akt teiskr, utikrina vidin visos teisins sistemos, reguliuojanius visuomeninius santykius, vienov. Joks statymas ar postatyminis aktas negali prietarauti Konstitucijai.2. Lietuvos Respublikos Konstituciniai statymai Konstitucinis Teismas 2001 m. balandio 2 d. nutarime pasisak dl konstitucini statym teisins galios: Konstituciniai statymai nuo kit statym skiriasi primimo ir keitimo tvarka. Ypating konstitucini statym viet teiss akt sistemoje lemia pati Konstitucija. Konstituciniai statymai negali bti keiiami ar panaikinami statymais. Taip utikrinama, kad konstituciniais statymais sureguliuoti visuomeniniai santykiai statymais nebus reguliuojami kitaip, kad bus garantuojamas didesnis konstituciniais statymais reguliuojam visuomenini santyki stabilumas. Kartu paymtina, kad konstituciniai statymai turi neprietarauti Konstitucijai, o statymai turi neprietarauti Konstitucijai ir konstituciniams statymams. Ar konstitucinis statymas neprietarauja Konstitucijai arba statymas - konstituciniam statymui, pagal Konstitucij sprendia Konstitucinis Teismas. 1. statymai. Administracinio proceso teisei svarbiausi statymai: Lietuvos Respublikos administracini byl teisenos statymas, Lietuvos Respublikos administracini teism steigimo statymas, Lietuvos Respublikos administracini gin komisij statymas, Lietuvos Respublikos administracini teiss paeidim kodeksas, Lietuvos Respublikos valstybs tarnybos statymas, Lietuvos Respublikos vieojo administravimo statymas, Lietuvos Respublikos mokesi administravimo statymas ir kt. 2. Postatyminiai teiss aktai. Tai yra pagrindinis (gausiausias) administracinio proceso teiss altinis. i akt yra labai daug. Tai Vyriausybs, ministr, savivaldybi, apskrii institucij priimami teiss aktai. Visi postatyminiai teiss aktai yra administracinio proceso teiss aktai, nes tai valdymo aktai, kuriais realizuojamos statymo normos. 3. Tarptautins teiss normos. Tarptautin sutartis tarptautins teiss princip ir norm reglamentuotas susitarimas, kur ratu sudaro Lietuvos Respublika su usienio valstybmis ir tarptautinmis organizacijomis (ministerij ar Vyriausybs staig bei kit valstybs institucij vardu ir pagal j kompetencij sudaromi su atitinkamomis usienio valstybi ar organizacij institucijomis susitarimai nra LR tarptautins sutartys). Viena svarbiausi tarptautini sutari administraciniam procesui yra 1950 m. Lapkriio 4 d. mogaus teisi ir pagrindini laisvi apsaugos konvencija. 4. Europos Sjungos teis yra savarankika teiss sistema, kuri negali bti priskirta nei prie tarptautins, nei prie nacionalins teiss. Lietuvos Respublikai tapus ios tarptautins organizacijos nare, vis svarbesn vaidmen gauna ES teiss aktai. ES teis susideda i

pirmins (steigiamj sutari) ir antrins teiss (steigiamj sutari pagrindu priimtos teiss). ES antrins teiss aktai: reglamentai (privalomi visa apimtimi), direktyvos (suformuluoja privalomus udavinius ir tikslus valstybms narms), sprendimai (priimami konkreiu klausimu, privalomi tik tiems, kam jis skirtas), rekomendacijos ir ivados (neprivalomi). 5. Konstitucinio Teismo aktai. Konstitucijos 102 straipsnyje tiesiogiai nurodyta, kad Konstitucinis Teismas sprendia, ar statymai ir kiti Seimo aktai neprietarauja Konstitucijai, taip pat ar Respublikos Prezidento ir Vyriausybs aktai - neprietarauja Konstitucijai arba statymams. Teismo paskirtis oficialiai aikinti Konstitucij. Sprsdamas apie ginijam akt konstitucingum, Teismas prie tai apvelgia reikiamos Konstitucijos nuostatos turinio prasm, palygina j su ginijamo teiss akto turiniu. Konstitucinis Teismas sprsdamas bylas, aikina teis remdamasis bendrja teiss doktrina, lyginamosios konstitucijos mokslu, Europos mogaus Teisi Teismo jurisprudencija. Analizuodamas byl, Teismas visada remiasi ankstesnse bylose jau suformuluotais aikinimais. Konstitucinio Teimos nutarimai yra svarbus kiekvienos teiss akos, tame tarpe ir administracinio proceso teiss altinis. 6. Teism praktika. Lietuvos Respublikos teism statymo 31 bei Administracini byl teisenos statymo 13 straipsniai nustato, jog Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau LVAT) formuoja vienod administracini teism praktik, aikinant ir taikant statymus bei kitus teiss aktus. Tai, kad vienoda teism praktika, utikrinanti teism jurisprudencijos tstinum, yra konstitucin vertyb, 2006 m. kovo 28 d. nutarime atkreip dmes Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas. Nutarime aikinama, kad tokios pat (analogikos) bylos turi bti sprendiamos taip pat, t. y. jos turi bti sprendiamos ne sukuriant naujus teismo precedentus, konkuruojanius su esaniais, bet paisant jau tvirtint. ,,<...> teism jurisprudencija turi bti prognozuojama. Konstitucinis Teismas taip pat paymjo, kad minimame Konstitucinio Teismo nutarime aptarti i Konstitucijos kylantys bendrosios kompetencijos teism veiklos bei tos veiklos teisinio reguliavimo imperatyvai yra mutatis mutandis taikytini ir pagal Konstitucijos 111 straipsnio 2 dal steigt specializuot (Administracini) teism veiklai bei jos teisiniam reguliavimui. Visa tai reikia, jog visi administraciniai teismai turi vadovautis tokia atitinkam teiss nuostat turinio samprata, taip pat i teiss nuostat taikymo praktika, kokia buvo suformuota ir kokia buvo vadovaujamasi taikant tas nuostatas ankstesnse analogikose bylose. ABT 13 straipsnis numato galimyb Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui trejopai formuoti teism praktik, t.y. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas skelbia plenarins sesijos priimtus sprendimus, nutarimus ir nutartis, taip pat trij teisj kolegij ir iplstini penki teisj kolegij priimtus sprendimus, nutarimus ir nutartis, kuri paskelbimui pritar dauguma io teismo teisj, bei visus sprendimus dl normini administracini akt teistumo. Taip pat Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas analizuoja administracini teism praktik statym ir kit teiss akt taikymo klausimais ir teikia rekomendacinius iaikinimus, o susipaindamas su administracini teism praktika bei kitomis formomis gali konsultuoti i teism teisjus statym ir kit teiss akt aikinimo bei taikymo klausimais. Teismo veikla realizuojama leidiant biuleten Administracini teism praktika. 7. Teisiniai paproiai tai elgesio taisykls, susikrusios per ilg laik j taikant. Sankcionuota valstybs i taisykl tampa teisiniu paproiu, kartu ir teiss altiniu. Pagrindiniai teisinio paproio bruoai yra jo universalumas, ilgaamikumas bei atitiktis morals normoms ir viejai tvarkai. 8. Teiss doktrina tai pozityviosios teiss interpretacija ir teism praktikos analiz vadovliuose, publikacijose, straipsniuose ir kituose mokslo darbuose. Kontroliniai klausimai: 1. Pakomentuokite Lietuvos Respublikos Konstitucij kaip administracinio proceso teiss altin; 2. Paaikinkite, koki viet administracinio proceso teiss altini sistemoje uima administracini teism praktika. [1] Vaivila A. teiss teorija. Vadovlis. Vilnius, Justitia, 2004.P296-298; [2] Vaivila A. teiss teorija. Vadovlis. Vilnius, Justitia, 2004.P 300-301; 2. Tema. NORMINI ADMINISTRACINI TEISS AKT LEIDYBOS PROCESAS 1. Administracinis teiss aktas kaip ypatinga teiss akt ris 1.1. Administracinio teiss akto samprata Administraciniai aktai (valdymo aktai) svarbi vykdomosios valdios funkcij ir tiksl praktinio gyvendinimo priemon, pagrindin jos vykdomosios-tvarkomosios veiklos forma. Tai yra sprendimai, kuriuos valdymo subjektai priima nepertraukiamo ir tiesioginio vadovavimo kinei, socialinei-kultrinei, administracinei-politinei valstybs gyvenimo sritims, procese. Visai administracini akt visumai bdingas tam tikr aplinkybi spektras, kurios leidia iuos aktus atskirti nuo kit teiss akt statym, teisingumo akt, civilini bei kit sutari ir pan. 1. Administraciniai aktai priimami gyvendinant vykdomj valdi ir yra vykdomosios-tvarkomosios veiklos forma. iuos aktus leidia vykdomosios valdios subjektai : vykdomosios valdios institucijos ir j pareignai. 2. Postatyminis administracini akt pobdis vis pirma reikia tai, kad jie turi atitikti galiojanius statymus. D.N. Bachracho nuomone, i savyb taip pat reikia ir tai, jog minti aktai turi atitikti ir auktesni institucij aktams, teism sprendimams ir nuosprendiams, sudarytoms sutartims. 3. Administracinio akto oficialus pobdis pasireikia tuo, kad jis priimamas konkretaus valstybinio aparato struktrinio vieneto (institucijos) vardu, ireikia valstybs vali bei sukelia teisinius padarinius; 4. Administracinis aktas remiasi jo autoriaus valdingais galinimais ir yra vienaalikas, valdingas valios pareikimas.Jame patalpinta kompetentingo organo minties ir valdios sintez, o is organas, naudodamasis savais galiojimais, paveria savo inias bei vali valstybiniais paliepimais (sakymais). Vienaalikas valios ireikimas nereikia, kad vykdomosios valdios subjektai neatsivelgia ir nevertina piliei, j vairi organizacij ir kit subjekt valios. Prieingai, daugelio administracini akt pagrindas yra pareikimai, projektai, pasilymai. 5. Vykdomosios valdios subjekto sprendimas tampa teiss aktu tik tada, kai jis nustatyta tvarka forminamas.forminim sudaro teiss akto primimo procedr laikymasis (suderinimas, svarstymas, balsavimas), kit reikalavim laikymasis datos, numerio, autoriaus nurodymas, pasiraymo o kartais ir tvirtinimo, taip pat registravimo, teiss akto publikavimo. Administracini akt forminimas i esms reglamentuojamas administracins teiss. Tai reikia, j ypatumas yra tas, kad jie priimami ir forminami tvarka, nustatyta administracins

teiss normomis. Prezidento, Vyriausybs ir kai kuri kit teiss akt forminimas reglamentuojamas konstitucins, darbo, finans teiss normomis. 6. Administraciniai aktai sukelia teisines pasekmes.velgiant i ios pozicijos, juos galima apjungti dvi grupes : a) nustato, pakeiia, panaikina (ataukia) teiss normas; b) yra teisini santyki atsiradimo, pasikeitimo ir pasibaigimo pagrindas, taip pat jie veikia, takoja teisinius faktus. Administraciniuose teiss aktuose gali bti tiek administracins, tiek ir kit teiss ak norm finans, darbo, civilins ir t.t., ie aktai gali takoti civilinius, eimos, emtvarkos ir kitus teisinius santykius. Taigi, administraciniai teiss aktai tai ypatinga postatymini, oficiali teiss akt ris, kuriuos priima vykdomosios valdios subjektai vykdomosios-tvarkomosios veiklos procese, kurie forminti teiss norm nustatyta tvarka, pasiymi vienaaliku valdingu valios ireikimu ir sukelia teisines pasekmes. I esms is apibrimas sutampa su klasiko . Vedelio pateikiamu apibrimu : Vykdomasis sprendimas yra juridinis aktas, ileidiamas administracijos vienaalika tvarka, turint tiksl pakeisti teisin paliepim udedant pareigas arba suteikiant teises. Kontroliniai klausimai: 1. Paaikinkite kas yra administracinis aktas;

2.

Iskirkite ir apibdinkite pagrindinius administracinio akto poymius;

1.2. Administracini teiss akt rys Atsivelgiant tai, kad administraciniai teiss aktai pasiymi itin spalvinga vairove, egzistuoja daug kriterij, pagal kuriuos juos galima sugrupuoti atsivelgiant reikmingus teisinius poymius bei geriau painti j teisinius ypatumus. 1. Pagal teisin turin galima skirti tokias administracini teiss akt kategorijas : 1.1.Norminiai administraciniai teiss aktai. Jie nustato, pakeiia arba panaikina (ataukia) teiss normas, t. y. nustato bendras taisykles, neturinias konkretaus adresato, nenukreiptas konkrei asmen atvilgiu, jie yra skirti nuolatiniam taikymui (nra vienkartinio pobdio) tiems atvejams, kurie numatyti j hipotezse. Pagal asmen, kuriuos nukreiptos normos, skaii, norminius administracinius teiss aktus galima skiryti a) bendros reikms aktai (respublikinio masto, apskrii, savivaldybi lygmens teiss aktai); b) tarpinybiniai teiss aktai; c) inyb vidaus teiss aktai (tame tarpe lokaliniai). 1.2. Individuals administraciniai aktai tai vykdomosios valdios subjekt sprendimai konkreiais klausimais, nukreipti konkrei asmen atvilgiu. Savo esme bdami teiss taikymo aktais, jie nulemia teisini santyki atsiradim, pasikeitim ir pasibaigim. J tarpe daugiausia yra teises suteikiani bei operatyvini-tvarkomj teiss akt. Kita individuali administracini ris yra teissaugos, jurisdikciniai sprendimai (dl gin, skund, prievartos priemoni panaudojimo). Pagal teisinius padarinius individuals aktai gali bti pareigojantys, draudiantys, galiojantys, ireikiantys atsisakym). 1.3. Bendro pobdio aktuose tvirtinami arba bendri trumpalaikiai paliepimai (apie nedarbo dienos perklim ir pan.), arba bendri reikalavimai (padidinti reikalavimus, sustiprinti dmes konkrei kategorij byloms, atsargiau elgtis, taupyti resursus, daugiau dmesio skirti daugiavaikms eimoms ir pan.). 1.4. Miriuose aktuose vienu metu tvirtinamos ir teiss normos, ir sprendimai, priimti teiss taikymo procese arba netgi ir bendrieji reikalavimai. 2. Pagal administracin teiss akt primusius subjektus, juos galima suskirstyti tris grupes : 1.1.Vykdomosios valdios institucij ir j pareign aktai. Tai pati didiausia grup, kuri eina Respublikos Prezidento aktai, Vyriausybs aktai, centrini vykdomosios valdios institucij aktai ir pan. 2.2. Valdios subjekt, nepriklausani valdymo aparato sudiai, aktai : a) teism nutarimai administracini teiss paeidim bylose; b) teism pirminink, atstovaujamj institucij pirminink ir kit subjekt sprendimai, turintys vidin reikm. 2.3. Nevyriausybini organizacij, kurioms deleguotos valstybinio valdymo funkcijos, pvz. profsjung ir pan. aktai; 3. Pagal form galima skirti raytinius, odinius ir konkliudentinius administracinius teiss aktus. (konkliudentini akt pavyzdys keli policininko reikalavimas sustoti, eismo reguliuotojo veiksmai, spec. tarnyb vyturliai, garso signalai). 4. Pagal funkcin paskirt galima skirti planavimo, finansinio pobdio, metodinio pobdio, kadr klausimais, apskaitos klausimais ir pan. 5. Priklausomai nuo valdios subjekto galiojim apimties ir teisinio savarankikumo skiriami: 5.1. Diskreciniai aktai, priimami pasirinkimo laisvs ir plaios savarankikos institucijos kompetencijos slygomis (pvz. primimas darb, licenzijos idavimas). Laisva nuoira reikia pasirinkimo galimyb i plai rib, nustatyt teiss normomis. 5.2. Aktai, priimami alternatyvi galiojim ribose, numatant subjektui pasirinkimo i keli variant galimyb (pvz. odinis spjimas vietoj nuobaudos). 5.3. Suritos administracijos aktai, priimami tokiomis slygomis, kada nra galimybs rinktis (primimas auktj mokykl pagal konkurso rezultatus, pensijos paskyrimas, absoliui sankcij taikymas ir pan.). 6. Pagal administracini akt sudtingumo laipsn galima iskirti paprastus, sudtingus ir unikalius (pvz. sprendimas dl atomins elektrins statybos). 7. Pagal tai, kada administracinis teiss aktas pradeda galioti, galima iskirti aktus, kurie sigalioja : 7.1. Nedelsiant (pagal bendr taisykl) nuo pasiraymo, primimo datos; 7.2. Nuo datos, nurodytos paiame akte; 7.3. Nuo datos, nurodytos kitame akte (pvz. statyme); 7.4. Nuo akto valstybins registracijos ir oficialaus paskelbimo; 8. Priklausomai nuo primimo tvarkos galima iskirti administracinius teiss aktus : 8.1. Priimamus kolegialiai, paprasta arba kvalifikuota bals dauguma, priklausomai nuo bendro institucijos nari skaiiaus arba posdyje dalyvaujani nari skaiiaus; 8.2. Priimamus vienasmenikai.

Atsivelgiant vairias aplinkybes galima iskirti dar daug kriterij, pagal kuriuos administracinius teiss aktus galima grupuoti atskiras ris. Kontroliniai klausimai: 1. Pateikite kuo daugiau administracini akt klasifikavimo pagrind ir j ri; 2. Paaikinkite, kas yra individualus administracinis aktas; 1.3. Administracini teiss akt paskirtis Administraciniai aktai pagrindin vykdomosios valdios produkcija. Savo apimtimi ir vairove, tai pati didiausia teiss akt grup (ris). Kaip ir atstovaujanios institucijos, vykdomosios valdios institucijos gali leisti norminius teiss aktus. alia teism, jos priima ir jurisdikcinius aktus. O didelis visuomenini santyki, kuriems vadovauti vykdomoji valdia yra paaukta, skaiius ir vairov, reikalauja i jos priimti begal teiss akt : dl primimo ( pvz. valstybs tarnyb, auktj mokykl), dl paaukimo karin tarnyb tvarkos, dl suteikimo (gyvenamojo ploto, resurs), dl paskyrimo (pensijos, paalpos), leidim, pareigojim, draudim, registracijos, privatizavimo ir t.t. Tai reikia, kad be administracini akt vykdomosios valdios institucijos negalt vykdyti savo funkcij. Taigi, administraciniai aktai yra vykdomosios valdios institucij veiklos forma, materija, kurioje forminami vairs valdymo sprendimai, priimami gyvendinant valstybin valdym[1]. Kontroliniai klausimai: 1. Paaikinkite kokia yra esmin administracini akt paskirtis. [1] Plaiau irti: edbaras S. Administracinio proceso teisinio reglamentavimo problemos Lietuvos Respublikoje. Monografija. Vilnius, Justitia, P.118-124; 2. Norminio administracinio teiss akto samprata, paskirtis ir vieta kit teiss akt sistemoje Terminas norminiai aktai daugiausiai vartojamas kontinentins Europos teiss sistemoje, kad vardinti parengtas taisykles ir standartus, turint tiksl juos taikyti ateities klausimams, t.y. tiems visuomeniniams santykiams, kurie dar tik vyks. Amerikos bei Didiosios Britanijos teiss sistemose ta pati kategorija apibriama tokiomis svokomis, kaip taisykli paruoimas, sudarymas, arba, tiksliau tariant taisykli procedra. Esm ta, kad daugelyje veiklos srii statym leidiamoji valdia formuluoja bendrus principus, sutinkamai su kuriais atitinkamos srities klausimai bus sprendiami ateityje. Norminiai aktai gali atsirasti skirtinguose lygmenyse pagrindiniame lygmenyje yra Konstitucija (bendrieji konstituciniai principai), po jos seka statymai, leidiami parlamento, o po j eina didel gausyb taisykli ir instrukcij, priimam btent vykdomosios valdios institucij. Btent i teiss akt grup ir gauna ypating svarb nagrinjant norminius teiss aktus administracinio proceso kontekste. Norminiai teiss aktai, priimami vykdomosios valdios institucij, yra svarbiausi ios srities (administracinio proceso) teiss altiniai. Priklausomai nuo juose esani teiss norm akins priklausomybs, jie gali bti monoakiniai (administraciniai-teisiniai, civiliniai-teisiniai, darbo, ems teiss altiniai ir t.t.) ir poliakiniai, kuriuose yra vairi teiss ak norm. Kaip matyti, administracinis aktas daniausiai priimamas ir ileidiamas vieojo administravimo institucijos (pareigno), t.y. specialaus subjekto, vykdanio vieojo administravimo funkcijas vieosios teiss (administracins teiss) reguliavimo srityje. Administracinis aktas nukreipiamas vienpus teisin reguliavim, kurio rezultatas - teisini pasekmi atsiradimas. Vadinasi, valdymo sprendimas, priimtas vieojo administravimo subjekto ir turintis vienaalik iorinio teisinio reguliavimo priemon, laikomas administraciniu aktu, reguliuojaniu vairius valdymo santykius. Atsivelgiant tai, iskiriamas norminis teiss aktas ir administracinis aktas: norminis teiss aktas tvirtina abstrakias ir bendras teisinio reguliavimo priemones, o administracinis aktas konkreias, individualias teisinio reguliavimo priemones. Prof. A. Vaivila kalbdamas apie teiss aktus vartoja svok Bendrj teiss norm aktas, kur jis apibria kaip kompetenting valstybs institucij (teiskros subjekt) specialia tvarka ileist oficial raytin dokument, kurio turin sudaro teiss normos, skirtos daugkartiniam naudojimui ir neribotam teiss subjekt skaiiui[1]. I esms visi nurodyti norminio teiss akto poymiai atitinka aukiau pateikt norminio administracinio teiss akto samprat nustatymas bendro pobdio taisykli, konkretaus adresato nebuvimas, nuolatinio taikymo paskirtis. Kalbant apie normini administracini teiss akt ris pastebsime, kad jiems su tam tikromis iimtimis gali bti pritaikyta aukiau pateikta bendra administracini akt klasifikacija. Kontroliniai klausimai: 1. Paaikinkite, kas yra norminis administracinis teiss aktas, iskirkite esminius jo poymius 2. Paaikinkite, kuo norminis administracinis teiss aktas skiriasi nuo individualaus administracinio akto; 3. Kaip dar kitaip teisinje literatroje gali bti vadinamas norminis aktas? 2.1. Normini administracini teiss akt leidybos proceso teisinio reglamentavimo poreikis alia vis kit operatyvaus tvarkomojo pobdio veiksm Vyriausybei, kaip aukiausiajai vykdomosios valdios institucijai, pavesta statym, Seimo nutarim, Respublikos Prezidento dekret gyvendinimo funkcija. gyvendinti i funkcij nra paprasta. Neretai paiuose aukiausiosios galios teises aktuose nra numatomas arba numatomas nepakankamai efektyvus j gyvendinimo mechanizmas. Tokiu atveju Vyriausybei pavedama (arba tai ji turi padaryti savo iniciatyva) nustatyti tvark, kaip bus gyvendinama viena ar kita statymo norma. Tai reikia, kad norint, jog konkretiems administracini teisini santyki dalyviams atsirast atitinkamos subjektins teiss ir pareigos, ne visada pakanka priimti teises taikymo akt. Nereti atvejai, kai tokio akto i viso negalima priimti, kol neparuoti ir neileisti atitinkami poistatyminiai norminiai teiss aktai. Tokius postatyminius norminius teises aktus kompetentinga priimti ne tik Vyriausyb. Savo kompetencijos ribose atitinkamas taisykles, instrukcijas, sakymus leidzia akins ir tarpakins centrines vieojo administravimo institucijos (ministerijos, staigos prie Vyriausybes ir staigos prie ministerij, kiti vieojo administravimo subjektai (inspekcijos, tarnybos, apskrii virininkai ir pan.). ie norminiai teiss aktai visada yra postatyminiai. t.y. negali prietarauti statymams, keisti statymo norm turinio, negali sibrauti statym

leidejo reguliavimo srit taip, kad but sukuriamos naujos normos, konkuruojancios su statymais ar juos kaip nors keiianios. Kitaip bt paeistas konstitucinis istatym virenybes principas. Atkreiptinas dmesys ir tai, kad Lietuvos teisinje sistemoje negalima deleguotoji statym leidyba, kaip kad yra, pavyzdiui, Pranczijoje, kai Konstitucija teis priimti tam tikrais klausimais statymo lygmens teises aktus suteikia Vyriausybei. Vien is statymo virenybes uztikrinimo principas suponuoja poreik atitinkamai reglamentuoti postatymini normini vieojo administravimo akt primimo tvark. kad bt utikrinamas j tarpusavio suderinamumas ir nuoseklumas, neprietaravimo statymams ir Konstitucijai patikrinimas. Tiek statymas, tiek ir postatyminis teiss aktas turt, fiksuoti tam tikr kompromis tarp vairi politini nuomoni, tam tikr susitarim, tam tikr model, pagal kur atitinkamai projektuojamas vienos ar kitos srities socialinis gyvenimas. Vadinasi, reikalingos taisykls, kaip is kompromisas bus pasiektas, kaip bus igryninta daugumos valia, kuri vliau pavirs teises norma. t.y. visuotinai privaloma elgesio taisykle, prireikus saugoma valstybs prievartos priemonmis. Vadinasi, nepakanka nustatyti vien tik teises akto projekto nuostat derinimo tarp atskir suinteresuot institucij, mechanizm. Labai svarbu nustatyti ne tik toki teiss norm parengimo, primimo tvark, bet ir promulgavimo (teiss akto pasiraymo ir paskelbimo) taisykles. Visos ios taisykls tam tikra prasme sudaro atitinkam. veiksm sistem, kuri nuosekliai veda nuo teiss normos parengimo iniciatyvos iki ios normos paskelbimo jos adresatams. Tai reikia, kad galima kalbeti apie vien konkrei administracinio proceso r ~ normini administracini teiss akt primim (arba leidyb [2] ). Kontroliniai klausimai: 1. Kodl vykdomosios valdios institucijoms btina leisti postatyminius teiss aktus? 2. Paaikinkite, kodl btina reglamentuoti normini administracini teiss akt leidybos proces. [1] Vaivila A. Teiss teorija. Vilnius, Justitia, P. 2004. [2] Plaiau irti: edbaras S. Administracinio proceso teisinio reglamentavimo problemos Lietuvos Respublikoje. Monografija. Vilnius, Justitia, P.107-118; 3. Normini administracini teiss akt primimo tvarka Pateiksime bendrasias normini teiss akt primmimo proceso nuostatas bei pavyzdin Vyriausybs, kaip aukiausios vykdomosios valdios institucijos teiss akt leidybos procedr. 3. Tema. BENDRASIS VALSTYBINIO VALDYMO GYVENDINIMO PROCESAS VADAS Temos tikslas pateikti studentams esminius bendrojo valstybinio valdymo gyvendinimo proceso pagrindus, sudaryti btinas slygas sisavinti ios administracinio proceso ries struktr ir suformuoti gebjim savarankikai analizuoti pagrindinius bendrojo valstybinio valdymo gyvendinimo proceso struktrinius elementus procesiniu aspektu. 1. Bendrojo valstybinio valdymo gyvendinimo proceso samprata ir vidin struktra 1. Bendrojo valstybinio valdymo gyvendinimo proceso samprata ir vidin struktra Valstybinis valdymas plaija prasme pasireikia elgesio norm nustatymu visuomenini santyki dalyviams ir t norm korekcijomis, atsivelgiant besikeiiani situacij. Valdymas tam tikri procesai, kurie vyksta visuomenje, gyvoje ir negyvoje gamtoje. Valdymo procesai vyksta tam tikru bdu organizuotoje aplinkoje, sistemoje. Valdymas susideda i valdaniojo (subjektas) ir valdomojo (objektas). Subjektas daro krypting poveik valdymo objektui, t.y., atlieka valdymo funkcijas. Valdymui bdinga hierarchija ir pavaldumas. Valdymas tai sistemoje pasireikiantis tikslingai kryptingas poveikis, kuris gyvendinamas valdymo subjekto komandomis objektui, siekiant ilaikyti sistem tam tikroje organizacijos bsenoje bei pasiekti jos tikslus ir isprsti udavinius. Valstybinis valdymas savarankika organizacin teisin valstybs veiklos sritis, kurios paskirtis organizuoti valstybs vykdomj valdi, institucij sisteming veikl. Valstybiniam valdymui bdingi specials poymiai: 1) valdym gyvendina specials subjektai, 2) tai yra vykdomosios valdios veikla, 3) postatymin veikla, 4) organizacin veikla, 5) nenutrkstama kasdienin veikla, 6) veikla operatyvaus pobdio 7) veikla kontroliuojama atstovaujamj institucij, 8) remiasi principais, kurie tvirtinti Konstitucijoje ir statymuose. Tipinis valstybinio valdymo gyvendinimo procesas: 1.licencij idavimo procesas; 2.valdymo srities teiss akt leidybos procesas normini akt leidyba, teiss taikymo akt primimas; 3.valdymo srities teiss akt laikymosi kontrols ir prieiros procesas; 4. teisin reikm turini fakt registravimo procesas. Doc. dr. S. edbaras pateikia kiek kitoki io proceso struktr, teigdamas, kad j eina : 1. licencij, leidim verstis tam tikra veikla ar atlikti tam tikrus veiksmus idavimas; 2. kitoki suteikiani subjektin teis ir (arba) udedani tam tikras pareigas teiss taikymo akt (administracini akt ir administracini sutari) primimo procesas; 3. teisin reikm turini fakt registravimas; 4. administracin prieira ir kontrol (administracinis tyrimas); 5. dokument (paym) apie asmeniui suteikt ar priklausani teis idavimas; 6. kiti panas veiksmai. Kaip matome, ioje klasifikacijoje nra normini administracini teiss akt primimo proceso, kadangi mintas autorius j lyg ir iskiria kaip savarankik proces. Taiau tai diskusinis klausimas, kadangi galima pasvarstyti, ar normini teiss akt leidyba nra valstybinio valdymo institucij funkcija arba tam tikra forma, kuria pasireikia j turim galiojim valstybinio valdymo srityje, gyvendinimas? Kita vertus, galima teigti, kad normini teiss akt leidybos procesas yra ypatinga specifika pasiyminti proceso sritis, kuri dl savo ypatum gali bti iskirta atskir administracinio proceso r, Tai leidia fomuoti aikesn bei logikesn administracinio proceso struktr. Kontroliniai klausimai:

1. Kokius inote specialius valstybiniam valdymui bdingus poymius? 2. Paaikinkite bendrojo valstybinio valdymo gyvendinimo proceso vidin struktr. 2. Teiss taikymas gyvendinant valstybin valdym 2.1. Teiss taikymo gyvendinant valstybin valdym bendroji charakteristika Valstybinio valdymo institucij teiss taikymo veiklai teisins formos poiriu yra bdingi visi bruoai, esminiai poymiai ir pagrindins funkcijos, apibrianios bet kokios valstybins institucijos teiss taikymo veikl. Taiau iai veiklai valdymo institucijose bdingi specifiniai bruoai, susij su valdymo turiniu. Svarbiu vykdomj tvarkomj institucij teiss taikymo veiklos ypatumu yra tai, kad i veikla yra valstybinio valdymo apraika, kuriam vykstant persipina teisins ir neteisins (organizacins) veiklos formos. Teiss taikymo procesas apima visas vykdomj tvarkomj institucij veiklos kryptis, kuriose jos aktyviai veikia gyvendindamos savo udavinius. is poveikio visuomeninius santykius aktyvumas, lyginant su teismu ir prokuratra, yra iskirtinis j teiss taikymo veiklos bruoas. Teismas ir prokuratra taiko teiss normas esant ginui dl teiss ar teiss paeidimui. Valstybinio valdymo institucij teiss taikymo veikla skiriasi nuo kit institucij tokios pat veiklos pagal savo tikslin paskirt. Valstybinio valdymo institucijos leisdamos teiss aktus, gyvendina valdingus galiojimus, konkreiais nurodymais mobilizuoja materialinius ir mogikuosius resursus, sprsdamos keliamus udavinius paskirsto personal, tobulina valdymo aparato struktr, gyvendina valdymo grandi koordinavim ir pan. Konkreios keliam tiksl nuostatos turi organizacin arba reguliacin pobd. Priklausomai nuo to formuojasi atskir ri proces struktra. Taigi, teiss taikymas gali bti apibrtas kaip praktin tam tikr galiot subjekt veikla, kai teisikai vertinama individuali gyvenimo situacija ir nustatomos teiss subjekt teiss ir pareigos. Kontroliniai klausimai: 1. Paaikinkite kaip suprantamas teiss taikymas; 2. Paaikinkite kuo skiriasi valstybinio valdymo institucij teiss taikymo veikla nuo kit institucij tokios pat veiklos. 2.2. Teiss taikymo valstybiniame valdyme formos gyvendinant valstybin valdym, iskiriamos dvi pagrindins teiss taikymo formos: 1. Operatyvin vykdomoji (pozityvusis teiss taikymas); 2. Jurisdikcin (negatyvusis teiss taikymas). is skirstymas remiasi idja, kad valstybinio valdymo institucij procesiniai veiksmai atliekami dvejomis kryptimis : 1) gyvendinant reguliacins veiklos vykdomsias tvarkomsias funkcijas; 2) iki teismo sprendiant valdymo santyki ali ginus, taikant administracins prievartos priemones, vertinant konkrei asmen veik atitikimo teisei ir statymams poiriu dti i at bendrosios dalies ir edbaro knygos apie pozityv ir negatyv teiss taikym paprasiau Operatyvin vykdomoji teiss taikymo veikla susijusi su valdymo institucijos pagrindinmis funkcijomis ir jas aptarnauja. Tokiais atvejais valstybinio valdymo institucijos paprastai taiko teiss normos dispozicij. gyvendinant operatyvin vykdomj teiss taikymo veikl daniausiai rengiami ivestiniai sprendimai, nors kai kuriais atvejais gali bti ir pirminiai sprendimai (pavyzdiui, pradedant planavim). Prie valstybinio valdymo institucij pagrindini funkcij priskiriamos: prognozavimas, pirmini valdymo sprendim primimas, organizavimas, reguliavimas ir kontrol. Jeigu analizuoti kiekvienos i mint funkcij turin, tai galima jame iskirti visoms funkcijoms bendr j sudties element, kaip sprendimas. Ities valstybinio valdymo institucijos priima sprendimus gyvendinti prognostin veikl, vykdyti organizacines priemones, sutvarkyti vairi vykdomj tvarkomj aparato grandi darb, kontroliuoti pavaldi institucij veikl. Paprastai ie daliniai sprendimai skirti gyvendinti pagrindinius sprendimus. Tokiu bdu vairi valdymo sprendim ris galima suskirstyti dvi grupes: pirmin ir ivestin. Pirminiai sprendimai apibria valdymo strateginius tikslus. Ivestiniai tikslus, analitikai nustatomus i konkrei valstybinio valdymo institucij ir valdomj objekt tarpusavio sveikos aplinkybi. Jeigu valdymo sprendimas yra slygojamas konkreios situacijos ypatumais, tai jis yra ,,velkamas, apgaubiamas teiss taikymo akto tam tikr form. Toks teiss taikymo aktas daro poveik kit valdymo funkcij gyvendinimui ir turi organizuojant poveik. Tokio poveikio pavyzdiu gali bti planavimo akt leidyba, kurie nors ir yra teiss taikomieji aktai, bet tvirtina ivestinius valdymo sprendimus. Planavimo aktai motyvuoja valstybinio valdymo institucijas gyvendinti organizacin, reguliacin ir kontrols veikl. Teiss taikymo veiklos procese daniausiai rengiami ivestiniai valdymo sprendimai. J rengimas utikrina teiss norm konkretizavim, konkrei teisini santyki atsiradim, pasikeitim arba pasibaigim. iuo atveju teisini santyki dalyviams j turinys sudaro hipotezi ,,rinkinius, darinius. Ivestini sprendim parengimas ir suraymas teiss taikymo aktuose gyvendinamas vykdomosios tvarkomosios veiklos ribose ir remiasi valstybinio valdymo institucijos savarankikumu ir diskrecijos teiss[1] naudojimosi galimybmis. Jurisdikcin teiss taikymo forma (arba negatyvusis teiss taikymas) yra tada, kai asmuo paeidia kuri nors teiss normoje tvirtint taisykl ir btina atkurti teisin tvark. Tokiu atveju kompetettinga valstybs iantitucija,staiga ar pareignas priima sprendim taikyti atitinkamas sankcijas teis paeidusiam asmeniui. Negatyvusis teiss taikymas beveik visada forminamas ratu (nutarimu, sprendimu, nuosprendiu ir pan)[2]. Akcentuotina, kad administraciniame procese apimtimi vyrauja pozityvusis teiss taikymas ir is bruoas skiria administracin proces nuo baudiamojo ir civilinio proces. Kontroliniai klausimai: 1. Kokios yra teiss taikymo valstybiniame valdyme formos? 2. Charakterizuokite teiss taikymo valstybiniame valdyme form ypatumus. [1] Vaitkeviit V., Tarptautini odi odynas, Vilnius: odynas, 2001, P.220. [2] edbaras S. Administracinio proceso teisinio reglamentavimo problemos Lietuvos Respublikoje. Monografija. Vilnius, Justitia, P.56. 3. Administracin diskrecija kaip administracinio proceso dalykas 3.1. Diskrecijos esm ir paskirtis Nagrindami teiss taikymo klausimus neivengiamai prieiname prie administracins diskrecijos kategorijos. Terminas diskrecija (lot. discretio, pranc. discretion) tarptautini odi odyne apibdinamas kaip veiksm laisv, nuoira.

Diskrecin valdia arba diskrecin galia - tai valstybs institucijoms ir j tarnautojams suteikta teis tam tikrose situacijose savo nuoira veikti ar susilaikyti nuo tam tikr veiksm [1]. Valstybini institucij, tame tarpe ir administracijos, esmin paskirtis padti pilieiams tinkamai gyventi, gyvendinti j teises bei laisves. ios misijos vykdymui administracinms institucijoms yra suteikiama nemaai gali. Analizuojant vykdomosios valdios institucijoms suteikt teisi pobd, pastebimas diskrecijos vyravimas. Institucijos arba pareigno diskrecija turt palengvinti ir utikrinti efektyv institucijai priskirt funkcij gyvendinim, o tuo paiu prisidti prie mogaus teisi ir laisvi gyvendinimo. Taiau susidaro paradoksali situacija, kuomet suteiktosios diskrecins galios tampa grsmingos tam paiam mogui: veikdamas savo nuoira, pareignas ar institucija gali nuklysti nuo valstybinms institucijoms priskirt bendrj tiksl vykdymo, ir, susikoncentravs specifinius konkreios institucijos tikslus, paeisti piliei teises. Vienas i kertini demokratins valstybs organizavimo princip yra valdi padalijimo principas. Todl analizuojant diskrecijos esm bei pasireikim modernioje valstybje gali bti kalbama atskirai apie statym leidjo diskrecij, administracijos (vykdomosios valdios) diskrecij ir teism diskrecij. Kontroliniai klausimai: 1. Paaikinkite diskrecijos termin; 2. Kokias velgiate diskrecijos ssajas su valstybinio valdymo institucij veikla? 3.2. Diskrecija valdi padalijimo principo erdvje LR Konstitucinis Teismas ne viename savo nutarim konstatavo, jog Seimas, turdamas konstitucinius galiojimus leisti statymus, ioje srityje turi diskrecij.[2] Taiau net ir turdamas i diskrecij, statym leidjas visais atvejais turi paisyti Konstitucijos reikalavim, taip pat Konstitucijoje tvirtint teisingumo ir teisins valstybs princip.[3] Kitaip sakant, galima apibrti statym leidjo veiksm laisvs ribas. Panaiai, kaip ir statym leidiamoji valdia, vykdydama savo funkcij taip ir vykdomoji bei teismin valdia turi diskrecij, kitaip sakant, veiksm laisv, gyvendinant konkreiai valdiai priskirtus udavinius. Eliminavus diskrecijos teis bt labai sudtinga kalbti apie kiekvienos i trij valdi savarankikum, atskyrim, kadangi tokiu atveju bt atimta galimyb kiekvienai valdiai priiminti savarankikus sprendimus. Todl iuolaikinse valstybse siekiama, jog ne tik statym leidiamoji valdia turt diskrecij priimindama statymus, o teismin valdia turtu diskrecij vykdydama teisingum, bet ir vykdomoji valdia turt tam tikr veiksm laisv, sprsdama ir gyvendindama jai pavestus udavinius. Lietuvos Respublikos Konstitucija ne tik tvirtina valdi padalijimo princip, bet ir riboja valdios galias. Valdi padalijimu statym leidiamj, administracin ir teismin tauta pirmiausiai siek apsisaugoti nuo savo paios sukurtos valdios, kad ta valdia neitrkt i tautos kontrols, nepiktnaudiaut gautais galiojimais ir nevirst grsme j krusiojo teisms.[4] Todl analizuojant diskrecijos reikm iuolaikinse valstybse, taip pat svarbu nustatyti tuos atvejus, kuomet naudojimasis diskrecijos teise gali sukelti neigiam padarini. Tuo paiu, dert pastebti, jog valdi padalijimas nra absoliutus ir grietas: kai kuriais atvejais pastebimas tam tikras valdi susiliejimas, arba funkcij persipynimas ir tuomet btina tiksliau identifikuoti, kas ir kodl gali naudotis diskrecine teise. Jurisdikcin veikla gyvendinama tais atvejais, kai kyla btinyb atkurti{atstatyti}paeist teis, taip pat taikant prievart visuomenini santyki subjektams. Plaiuoju poiriu ji turi organizacin pobd. Tame pasireikia valstybinio valdymo bendroji socialin reikm, aktyvus valstybinio valdymo institucij vaidmuo visuomens pltros procese. Jurisdikcin valstybinio valdymo institucij teiss taikymo veikl gyvendina tam tikros institucijos, kuri veikla grietai reglamentuojama teiss normomis. Jos paskirtis alinti i valdomos aplinkos destruktyvias situacijas, o taip pat individualizuoti ir konkretizuoti teiss norm taikymo sankcijas. Skirtingai nuo operatyvins vykdomosios teiss taikymo veiklos joje ribojama diskrecija. Kontroliniai klausimai: 1. Paaikinkite diskrecijos ssjas su valdi padalijimo principo idja. 3.3. Legislatyvins diskrecijos kontrols procesinio reglamentavimo problema Demokratinje valstybje pilieiai perduoda statym leidimo teis Parlamentui. Tauta pasilieka sau legislatyvin diskrecij tik iimtiniams atvejams (referendumai). Pagrindinis teiskros subjektas atstovaujamosios demokratijos slygomis yra Parlamentas. Taiau Parlamentas nra paskutin institucija, kuriai yra deleguojama legislatyvin diskrecija. I tautos gavs galiojimus leisti statymus, Parlamentas savo ruotu perduoda dal savosios diskrecijos vykdomajai valdiai (administracijai). Nors Lietuvos Respublikos Konstitucijoje numatyta, kad Lietuvos Respublikos Vyriausyb vykdo statymus ir Seimo nutarimus dl statym gyvendinimo, taiau statym vykdymui Vyriausyb kuria postatyminius teiss aktus, vadinasi, taip pat tampa teiskros subjektu. Bet ir tuo dar nesibaigia legislatyvins diskrecijos delegavimas Vyriausyb gali perduoti dal gautos i Parlamento diskrecijos ministerijoms, o ios savo ruotu taip pat gali perduoti dal deleguotos diskrecijos emesnei institucijai ar pareignui. Prof. A.akoius pagrstai kelia klausim: ar ministerijos, realizuodamas gautj diskrecij, tiksliai identifikuoja visuomens norus, jeigu joms diskrecija suteikiama jau ne tautos irinktos institucijos Seimo, o Vyriausybs?[5] Lietuvoje pastebima tendencija, jog vykdanioji institucija gana laisvai gali pasirinkti statymo gyvendinimo veiklos variantus, nes priimtieji statymai yra deklaratyvs. Tokiais atvejais pakankamai sudtinga kalbti apie legislatyvins administracijos diskrecijos kontrol. Be abejo ikyla tokios kontrols administracinio procesinio reglamentavimo problema. Tuo poiriu, neretai pasitaiko, jog statyme sakmiai nurodoma, jog Vyriausyb turi parengti vieno ar kito statymo gyvendinimo tvark, taiau Vyriausyb naudojasi negatyviaja diskrecija, kuri pasireikia neveikimu, kitaip sakant Seimo pavedim ignoravimu.

Legislatyvins administracijos diskrecijos delegavimo sistema Kontroliniai klausimai: 1. Pakomentuokite legislatyvins diskrecijos delegavimo schem; 3.4. Administracin diskrecija ir legislatyvin administracijos diskrecija Administracin diskrecija skiriasi nuo legislatyvins administracijos diskrecijos tuo, kad pirmuoju atveju administracija naudojasi veiksm laisve, vykdydama savo, kaip vykdomosios valdios funkcijas, tuo tarpu, antruoju atveju, administracija vykdo kvazi-legislatyvines funkcijas, ir t funkcij vykdymui jai suteikiama legislatyvin diskrecija. Mokslininkai statym vaizdingai lygina su skeletu, o administracin diskrecij pareigno laisv pasirinkti vien i daugelio galim sprendim variant nustatytose ribose muskulatra.[6] Teigiama, jog diskrecijos teis atgaivina vieojo administravimo institucijas, suteikia joms energijos, mobilumo ir galimyb keistis. Administracins institucijos gyvendina savo funkcijas ir veikia joms duot valding galinim ribose, taiau neretai administracini procedr aktai, ar teiss aktai, suteikiantys konkreius galinimus vieojo administravimo pareignams, nustato tik minimalius standartus ir reikalavimus, kuri privalo laikytis administracija. ie teiss aktai danai suformuluoti nelabai konkreiai, todl vieojo administravimo institucijos tarsi upildo susidariusias procedrines ir materialines spragas, neperengdamos statym nustatyt rib. Tokia veiksm laisv ir vadinama administracins institucijos diskrecija arba, kaitaip tariant, procesine (procedrine) diskrecija. i diskrecijos teis turt apimti tokias veiklos formas: kaip teis vertinti juridinius faktus, leisti sava nuoira, pasirenkant i keli lygiaveri sprendim variant valdymo teiss akt, remiantis teiss normomis priimti sprendimus, turinius bendras formuluotes (,,turi teis, ,,nustato, ,,sprendia, apibria ir pan.) arba lanksias, nesukonkretintas svokas (,,pagal poreikius, ,,esant btinumui, ,,pagal aplinkybes, ,,btinais atvejai ir pan.). Diskrecin valdia danai apibdinama kaip vieojo administravimo institucijos galimyb rinktis tarp alternatyvi veikimo bd. [7] Galima teigti, jog turti diskrecij, plaiausia prasme, reikia turti tam tikr autonomijos sfer, kurioje galima savo nuoira priimti sprendimus. Kontroliniai klausimai: 1. Paaikinkite legislatyvins administracijos diskrecijos ir administracins diskrecijos svok turin; 2. Paaikinkite, kokiomis formuluotmis teiss aktuose tvirtinama administracin diskrecija. 3.5. Diskrecijos privalumai ir trkumai

Mokslininkai diskrecin valdym laiko dabarties vieojo valdymo skiriamuoju bruou, kuris turi tiek privalum, tiek trkum.[8] Kai kurie autoriai iskiria tokius administracins diskrecijos teiss privalumus kaip lankstum, leidiant apsvarstyti bei atsivelgti kiekvieno konkretaus atvejo esminius klausimus, ir tokiu bdu priimti teising, racional ir pagrst sprendim. Kitas esminis privalumas pasireikia tuo, jog naudojantis diskrecijos teise administracija turt vadovautis ne tiek statymo raide, kiek teiss dvasia.[9] Kita vertus, diskrecijos teis padaro asmenis tam tikra prasme priklausanius nuo valdinink malons, ypa, jei pastarieji nra pareigoti pateikti motyvacijos, kodl diskrecijos teise buvo naudotasi vienu ar kitu bdu. Be to, diskrecijos teis pakankamai sudtinga suderinti su toki svarbi princip, kaip patikimumas ir nuspjamumas gyvendinimu, mat diskrecija atveria keli nenuosekliems ir prietaringiems sprendimams [10]. Esminis principas yra tas, kad diskrecija gali bti naudojama tik tiems tikslams, kuriems buvo suteikta konkreiai administracinei institucijai, ir tik taip, kaip to reikalauja statymai ir, svarbiausia, teiss principai. Kontroliniai klausimai: 1. vardinkite ir pakomentuokite pagrindinius administracins diskrecijos privalumus ir trkumus; 3.6. Administracin diskrecija versus administracin savival Egzistuoja esminis skirtumas tarp administracijos savivaliavimo ir tarp administracijos naudojimosi diskrecinmis galiomis. Savivaliavimui nra nustatyt rib. Savival apibdinama kaip nesiskaitymas su statymais ir taisyklmis.[11] Tuo tarpu diskrecijos esm yra ta, kad veiksm laisv nra absoliuti, niekieno nevaroma. Veiksm laisv nereikia statym ar bendrj princip nepaisymo, todl naudojimsi diskrecija galima nustatyta procesine tvarka kontroliuoti, siekiant utikrinti, kad ji bt naudojama tinkamai. Vieojo administravimo institucijos, j pareignai naudojasi diskrecija dl daugelio prieasi. Administracija, kaip viena i valstybs valdi, turi vykdyti savo funkcijas, kurios vis pirma pasireikia savarankik operatyvini sprendim primimu. Savarankiki sprendimai yra galimi ten, kur, neperengiant statymo numatytos ribos, yra suteikiama iek tiek pasirinkimo laisvs sprendim primju. Administracijos diskrecijos teis yra btina, nes statym leidjas negali numatyti vis aplinkybi, galini susiklostyti vairiose vieojo administravimo srityse ateityje.[12] Be abejo, norminio nurodymo, reikalavimo aikumas danai gali bti skmingos teiss taikymo tvarkos garantu. Kita vertus, teiss normoje nemanoma reglamentuoti be galo daug vairi organizacini ir reguliacini santyki, kylani valstybiniame valdyme. Kitu atveju nekilt btinyb naudotis teiss taikymo galimybmis, o valstybinio valdymo institucijos tapt mechanikai veikianiais subjektais, kuri veikla bt uprogramuota teiss normose. Teismai pltoja administracins diskrecijos doktrin, kuri tvirtina vairius principus, lemianius diskrecijos naudojimo normas. Vienas i pagrindini, visaapimani princip yra teiss viepatavimas (the Rule of Law), i kurio iplaukia ir kiti svarbs administracins teiss principai, tokie kaip teistumas, proporcingumas, vieumas, skaidrumas, atskaitingumas, siningumas ir etc. [13] iuo atveju teiss principai nubria procesini sprendim tikslus ir procesini teisini santyki erdv {ribas}. Taigi administracija, naudodamasi suteiktomis diskrecinmis galiomis, negali elgtis savavalikai: visi administracijos veiksmai, priimami sprendimai, negali paeisti statymo bei mint administracins teiss princip. Kontroliniai klausimai: 1. Paaikinkite, kuo skiriasi administracin diskrecija nuo savivals; 3.7. Piktnaudiavimas diskrecijos teise (Ultra vires doktrina) kaip administracinio proceso dalykas Pasaulyje pastebima administracins diskrecijos augimo tendencija.[14] Diskrecijos pltimasis yra tiesiogiai susijs su valstybs reguliavimo augimu bei su vieojo administravimo efektyvumo siekiu. Taiau i karto dert pastebti, jog is efektyvumo siekis neretai yra ikeliamas tarsi pagrindinis administracijos tikslas, paliekant antrame plane mogaus teises ir j gyvendinim. Naudojantis diskrecijos teise atsiranda tam tikr pavoj. Anot prof. M. Riomerio, valdantieji gali savo kompetencijos ribose naudotis tam tikra, siauresne ar platesne, diskrecine galia, kuri formaliai leidia laisvai veikti tam nustatytuose rmuose ar statym sprag ribose. Kaip tik i galia sudaro valdantiesiems palankiausias slygas veikti savais sumetimais[15]. Todl kiekviena valstyb siekia sukurti tam tikr diskrecijos naudojimo kontrols mechanizm ir kriterijus, leidianius vertinti diskrecijos teiss naudojim. Tradicikai teisins administracijos veiksm kontrols funkcij vykdo teismai. Precedentins teiss alyse jie ivyst taip vadinam ultra vires doktrin, kuri reikia, kad vieojo administravimo subjektas negali veikti virydamas savo galiojim. Ultra vires (lot.vir jg) yra skirstoma tris ris: 1. esmin ultra vires (substantive ultra vires). Klbama apie turinio klaid t.y. valstybinio valdymo institucija turi tam tikr veiklos srit, numatyt statyme, ir priima sprendim, kuris lieia klausim, nepatenkant mintos administracins institucijos veiklos srit. Kitaip sakant, tokio klausimo sprendimas neeina administracins institucijos kompetencij. 2. procedrin ultra vires (procedural ultra vires). Kalbama apie tam tikr procedrin, kitaip sakant, veiksmo klaid. Paprastai statymas numato, kokiu bdu vienas ar kitas valstybinio valdymo institucijos sprendimas turi bti priimamas (pvz. vieas svarstymas, iklausymas subjekt nuomoni, kuri teises ir pareigas paveiks administracijos sprendimas ir pan.) 3. piktnaudiavimas galiojimais (abuse of power) [16]. Kalbama apie dar sudtingesn situacij, kuomet nra paeidiamos procedros, taip pat konkretus sprendiamas klausimas eina valstybinio valdymo institucijos veiklos srit, taiau administracija vis tiek gali piktnaudiauti galiojimais. Kitaip sakant, administracijos tarnautojas veikia savo kompetencijos ribose ir laikosi nustatyt procedr, taiau priima nepagrst, neteising sprendim. Taip gali atsitikti dl to, kad pareignas nesugebjo vertinti konkreiam atvejui svarbi aplinkybi, arba jis vadovavosi savanaudikais motyvais, elgsi nesiningai, piktavalikai ir t.t., ir pan. Precedentins teiss sistemoje teismai ivyst ir ipltojo princip sistem, kurie yra tarsi kriterijai, nurodantys kaip dert naudotis diskrecijos teise bei leidiantys nustatyti, ar buvo piktnaudiaujama galiojimais konkreiu atveju. Svarbiausi yra protingumo ir logikumo principai. Teismas jais remiasi ir mgina atsakyti tokius klausimus: 1) ar tok sprendim priimt protingas, racionaliai mstantis mogus? 2) ar sprendimas priimtas pagrstai, t.y. atsivelgus ir tinkamai vertinus svarbias aplinkybes? Siekiant tinkamai naudotis diskrecijos teise, pirmiausia tenka isiaikinti, ar Parlamentas statymu suteik valstybinio valdymo institucijoms diskrecij. Be to, svarbu isiaikinti ir intencij, kitaip sakant, kokiam tikslui siekti administracin diskrecija suteikiama. Taigi tokiu atveju tenka teleologikai interpretuoti statym. Daroma prielaida, jog statym leidjas teiss akte tvirtindamas valstybinio valdymo institucij diskrecij, neturi ketinimo tvirtinti, teisinti piktnaudiavimo suteiktais galiojimais. Paprastai tie galiojimai suteikiami svarbiems valstybei udaviniams gyvendinti.

Kontroliniai klausimai: 1. vardinkite ir pakomentuokite Ultra vires doktrinos ris; [1] Blacks Law Dictionary, Bryan A. Gardner, editor in chief, 7th edition, St. Paul, Minn, 1999, P. 479. [2] r. 2002 m. vasario 5 d. LR Konstitucinio teismo nutarim Dl LR Auktojo mokslo statymo 8 str. 5 d., 9 str. 3 d., 22 str. 3 d., 5d. 10,11 ir 12 p., 24 str. 1 d. 1,2 ir 5 p., 2 ir 7 d., 42 str. 4 d., 60 str., 61 str. 1d.,62 str. 1 d. ir 65 str. 1 ir 2 d. atitikties LR Konstitucijai, in., 2002. Nr.14-518; 1999 m. gegus 11 d. LR Konstitucinio teismo nutarim Dl LR Seimo statuto 259 str. atitikimo LR Konstitucijai, Valstybs inios, 1999. Nr.42-1345 [3] 2000 m. gruodio 6 d. LR Konstitucinio teismo nutarimas Dl LR ATPK 40 str. pripainimo netekusiu galios ir 251 str. pakeitimo statymo 1 ir 2 str., LR Mokesi administravimo statymo 27 str. 5 d., 50 str. 3 ir 9 d. atitikties LR Konstitucijai, Valstybs inios, 2000 Nr. 105-3318. [4] Vaivila A. Teisins valstybs koncepcija Lietuvoje. Vilnius: Litimo, 2000, P. 543 . [5] akoius A. Teisinio reguliavimo pagrindai vieajame administravime, Vieasis administravimas. Kaunas:Technologija, 1999. P. 259 [6] P.M.Shuck, Foundations of Administrative Law, New York: Oxford University Press, 1994, P. 155 p. [7] D.J.Galligan. Discretionary Powers, Oxford: Clarendon Press, 1996, P. 7 . [8] P. Cane, An Introduction to Administrative Law. 3rd Edition, New York: Oxford: Clarendon Press, 1996, P. 135. [9] Ten pat. P. 135. [10] Ten pat. P. 135. [11] Keinys S. Dabartins Lietuvi kalbos odynas. Vilnius, Mokslo ir enciklopedij leidybos institutas, 2000. P. 680. [12] F.Cardona and S.Synnerstrm, Administrative Law Principles and Civil Service Standards, http://www1.oecd.org/puma/sigmaweb/acts/civilservice/civil1.htm [13] Plaiau apie administracins teiss principus r. J.A.Usher. Bendrieji Europos Bendrijos teiss principai, Vilnius:Naujoji Rosma, 2001. [14] Unger N. Law in Modern Society, New York, 1976, 56 p. [15] Romeris M. Konstitucins ir teismo teiss pasieniuose. Vilnius: Pozicija, 1994, P.21 [16] Stott D., Felix A. Principles of Administrative Law, London: Cavendish Publishing Limited, 1997, P. 81-118. 4. Valstybinio valdymo srities teiss akt laikymosi prieiros ir kontrols gyvendinimo procesas 4.1. Teistumo utikrinimo valstybinio valdymo srityje bendroji charakteristika Viena i pagrindini valstybinio valdymo gyvendinimo slyg yra teistumo utikrinimas. Vieojo administravimo institucij (pareign) veikla vadinama postatymine arba statym lydimja. Tai reikia, kad valstybinio valdymo institucijos (pareignai) paios laikytsi Konstitucijos ir statym bei juose tvirtint reikalavim priimant valdymo sprendimus, kontroliuojant j vykdym bei tuo paiu reikalaut i kit asmen tinkamo j laikymosi. Kaip teigia ymus tarpukario Lietuvos profesorius P. Leonas Valdymo teistumas yra tokia valstybs tvarka, kurioje valstybs valdios veiksmai yra statym, ne savivals tvarkomi[1] . Teistumas yra demokratijos sudedamasis elementas ir visuomens civilizacijos poymis. Teistumo principas ireikia humanik viepataujanios pasauliros turin, visuomens sistemos prigimt, jos nuostat apsaugoti asmens teises, paalinti savival. Teistumo utikrinimas valstybinio valdymo srityje reikia: 1) ukirsti keli bet kokiems statymuose ir kituose teiss aktuose tvirtint reikalavim paeidimams (valstybinio valdymo institucijos (pareignai) neturi paeisti statym ir kit teiss akt norm, kuriomis jos vadovaujasi savo kasdieninje vykdomojo ir tvarkomojo pobdio veikloje; 2) laiku ir operatyviai paalinti prieastis ir slygas, kurios sukelia statym ir kit teiss akt teistumo paeidimus; 3) atstatyti teist padt, piliei ir organizacij teises, laisves ir teistus interesus, buvusius iki teistumo paeidimo padarymo; 4) kaltiems asmenims u teistumo paeidimo padarym taikyti teisins atsakomybs priemones (asmenims, kurie padar statym ir kit teiss akt norm paeidimus, btina sudaryti atsakomybs neivengiamumo slygas); 5) auklti valstybinio valdymo institucijas (pareignus), pilieius, mones, staigas ir organizacijas bei j darbuotojus, kad jie grietai laikytsi Konstitucijoje, statymuose bei kituose teiss aktuose tvirtint reikalavim. Teistumo utikrinimas valstybinio valdymo srityje tai valstybinio valdymo institucij, pareign, piliei ir organizacij veiksmai, naudojami metodai, priemons ir kiti poveikio bdai, nukreipti teistumo paeidim prevencij, j atskleidim ir alinim bei teisins atsakomybs priemoni taikym kaltiems asmenims. Kontroliniai klausimai: 1. Paaikinkite k reikia teistumo utikrinimas valstybinio valdymo srityje; 4.2. Teistumas valstybiniame valdyme kaip visuotinai siekiama vertyb Teistum valstybiniame valdyme vis pirma charakterizuoja bendras statym privalomumas visiems be iimties pilieiams, staigoms, organizacijoms, pareignams. Niekam nesuteikta privilegija nevykdyti statymo, apeiti j. statymai turi bti vienodai suprantami ir taikomi visoje valstybs teritorijoje. N vienas teiss aktas ar veiksmas, skirtas j realizavimui, negali prietarauti statymui. statymas yra aukiausia teistumo apraika. Tai ypa aktualu vykdomosios valdios institucijoms, kuri misija gyvendinti statymus, todl jos turi reikti iniciatyv, privalo greitai ileisti postatyminius aktus, detalizuojanius statymo nuostatas. statymo leidjas, nustatydamas tam tikr teiss normos taikymo erdv, vykdomosios valdios institucijoms silo kelis sprendimo variantus, kurie btinai turi bti gyvendinami statymo ribose ir remiantis nustatyta teiss norma. Valstybs pareign veikla nesuderinama su teistumo ir tikslingumo priepastatymu, taip pat nepakenia formalizmo, nenuoirdaus poirio pilieius. statymas reguliuoja sudtingus ir vairius santykius tarp moni ir valstybins valdios institucij, todl reikia meniko jo taikymo. Teistumas turi nepertraukiam ry su teisine piliei kultra. Tas ryys pasireikia tuo, kad, viena vertus, teistumo tvirtinimas reikia gyventoj kultros lygio augim, o antra vertus, pats kultros lygis rodo teistumo saugojim ir laikymsi. Teistumas valstybiniame valdyme triumfuoja tuo atveju, jei jo paeidimas sukelia atsakomybs neivengiamum ar kitoki valstybs reakcij dl neteisto elgesio.

Akivaizdu, kad teisinje valstybje turi bti gera statymin baz. Paskutiniais metais Lietuvoje norm krimo procese pradeda vyrauti postatyminiai aktai, kurie papildo ar patikslina statymus. Tai neretai sukelia grsm paeisti teistum. Valstybinio valdymo institucijoms patiktas statym ir kit normini akt vykdymas ir taikymas. Teiss teoretik teigimu, Didiausias blogis teisinje valstybje yra vykdomosios valdios institucij pareign neveiklumas, pasyvumas ir tiesioginiai statym ir postatymini akt paeidimai[2]. Valstybs valdymo institucijos turi siekti ne tik tikslaus, bet ir vienodo statym, postatymini akt vykdymo visoje valstybs teritorijoje, o ypa valstybs valdymo institucij veiklos efektyvumas priklauso nuo smoningo vis piliei paklusimo tvarkai ir taisyklms. Stiprinant teistum ir tvark valstybiniame valdyme, tobulinama pati valstybs valdymo institucij sistema, vyksta tikslesnis j teisinio statuso reglamentavimas, valstybs tarnautoj pareig bei asmenins atsakomybs rib nustatymas, priimami teiss aktai, nustatantys piliei paeist teisi ir teist interes atkrimo tvark. Kontroliniai klausimai: 1. Paaikinkite, kodl btina siekti teistumo utikrinimo valstybinio valdymo srityje; 4.3. Teistumo utikrinimo valstybinio valdymo srityje bdai Teistumas utikrinamas tam tikromis teisikai ireiktomis ir suformuluotomis garantijomis, turiniomis organizacin teisin form. Teistumo utikrinimo garantijos gali bti: a) socialins - ekonomins (valstybs ekonominiai rodikliai, laisva rinka, laisvas kapitalo judjimas, valstybs itekliai ir pan.); b) politins (teisins valstybs krimas, demokratins visuomens vystymas, odio ir spaudos laisv, aikus valdios padalijimas ir pan.); c) teisins (teisingumo gyvendinimo lygis, teistvarkos bkl valstybje, statym ir teiskros kokyb ir pan.); organizacins (vykdomosios valdios subjekt sistema ir aikus kompetencijos paskirstymas, valstybs tarnautoj isilavinimo lygis, vieojo administravimo subjekt ryiai su visuomene ir t.t.). Teistumo utikrinimo garantijos realizuojamos valstybs nustatyta ir tvirtinta vairi staig ir organizacij sistema, t.y. tomis institucijomis, kurioms suteikta teis kiekvien dien priirti ir kontroliuoti statymuose ir kituose teiss aktuose tvirtint reikalavim vykdym (valstybins inspekcijos, valstybins tarnybos ir pan.). Vienoms vieojo administravimo institucijoms (pareignams) teistumo utikrinimas yra viena i daugelio valdymo funkcij konkreioje vieojo administravimo akoje (transporto, pramons, ekonomikos ir pan.). Toki institucij teistumo utikrinimo veikla nra tiesiogiai susijusi su visu teistumo institutu. Kitoms vieojo administravimo institucijoms (pareignams) teistumo utikrinimas yra pagrindin valdymo funkcija, nes joms suteikti valdingo pobdio galinimai kontroliuoti bei priirti atitinkam teiss akt ir juose tvirtint reikalavim vykdym (pvz., teismai, prokuratra, policija, valstybins inspekcijos, valstybs kontrol ir pan.). Apibendrinant galima teigti, kad teistumas valstybinio valdymo srityje utikrinamas tokiais organizaciniais teisiniais teistumo utikrinimo bdais: 1) kontrole; 2) prieira; 3) teismo kontroline veikla; 4) nagrinjant asmen praymus, pasilymus, pareikimus ir skundus (administracine procedra). Kontroliniai klausimai: 1. vardinkite ir pakomentuokite teistumo utikrinimo valstybinio valdymo srityje bdus;

2.

Paaikinkite, kokios gali bti teistumo utikrinimo valstybinio valdymo srityje garantijos; [1] Leonas. P. Teiss enciklopedija. Kaunas. 1931. P. 88. [2] . . . . . : , 1999. P.432. 5. Administracin kontrol 5.1. Administracins (vidins) kontrols samprata ir esm Kontrol tai funkcionuojanio objekto proceso stebjimo ir tikrinimo sistema, turinti tiksl paalinti nukrypimus nuo nustatyt tiksl. Kontrolei bdingas poymis, kad tarp kontroliuojanio subjekto (valstybs pareigno) ir kontroliuojamojo objekto danai egzistuoja pavaldumo santykiai. Kontroliuojantysis turi teis sikiti administracin kontroliuojamojo veikl, nes kontrols objektas ne tik kontroliuojamojo veiklos teistumas bet ir tikslingumas. Kontroliuojaniajam danai suteikta teis panaikinti kontroliuojamojo sprendim. Tam tikrais atvejais kontrols institucijos turi teis panaudoti poveikio priemones u padarytus paeidimus. Kontrols principai: teistumas, objektyvumas, nepriklausomumas, vieningumas, ekonomikumas, valstybins, komercins ir kt. statymo saugomos paslapties isaugojimas yra tvirtinti Lietuvos Respublikos Konstitucijoje ir kituose statymuose. Pagrindiniai kontrols tikslai utikrinti vykdomosios valdios institucij ir j pareign statym laikymsi, tiksling ir ekonomik l naudojim, palaikyti stabili tvark valstybje. Administracin kontrol valstybinio valdymo srityje, tai kontrol, vykdoma aktyvios administracijos organ ir pareign visos vykdomosios valdios sistemos viduje. Jos objektu gali bti bet kurie valdymo veiksmai ir sprendimai, atliekami ir priimami administracijos. ios kontrols sfer patenka ne tik priimti ir galiojantys administraciniai aktai, bet ir aktai, esantys rengimo ir primimo procese. Ji gali paliesti bet kokias administracins veiklos spragas, klaidas ir trkumus, slygotus tiek administracini akt teistumo, tiek tikslingumo aspekt. Administracin kontrol susijusi su svarbiausiomis vykdomosios valdios veiklos sritimis ir gyvendinama iomis pagrindinmis kryptimis[1] : 1. Finansini, materialini ir darbo itekli efektyvaus panaudojimo, administracinio aparato veiklos efektyvumo ir ekonomikumo kontrol; 2. Siningo tarnybini pareig vykdymo kontrol; 3. Valdymo aparato komplektavimo bei tarnautoj profesionalumo klimo kontrol; 4. Administracijos veiklos, jos metod ir form atitikimo teiss ir etikos normoms (kai kuriose alyse ir religinms normoms), kontrol; 5. mogaus teisi ir teist interes utikrinimo administracini-teisini gin sprendimo procese.

Visos ios administracins kontrols kryptys bdingos atskiriems kontroliuojantiems subjektams ( aktyvios administracijos organams), tiesa, nevienoda apimtimi, kadangi ji priklauso nuo vienos ar kitos kontrols ries paskirties. Usienio alyse aktyvios administracijos terminu vardijamos administracins institucijos ir pareignai, gyvendinantys vykdomj-tvarkomj veikl. Ji skiriasi nuo specializuot institucij taip vadinamosios pasyvios arba jurisdikcins administracijos, kurios udavinys yra administracini-teisini konflikt sprendimas). Usienio ali teiss doktrinoje paprastai iskiriamos keturios pagrindins administracins kontrols rys : hierarchin (instancin) auktesni institucij kontrol; decentralizuot institucij veiklos kontrol; specializuot kontrols institucij veikla; administracinis apskundimas. Kai kuriose alyse, pvz. Pranczijoje, Japonijoje, administracinei kontrolei priskiriamas atskiros konflikt sureguliavimo ar ali sutaikinimo procedros, gyvendinamos tarpinink arba taikintoj. Kontroliniai klausimai: 1. Kokius inote kontrols principus?

2. 3.

Paaikinkite, kaip suprantate administracins kontrols svok? Kokiomis pagrindinmis kryptimis gyvendinama administracin kontrol?

5.2. Administracins kontrols rys Hierarchin kontrol, vykdoma auktesni pagal hierarchij institucij, gali bti nukreipta administracijos veiksm teistum ir tikslingum, j btinum, efektyvum ir siningum. ios kontrols procese auktesnioji institucija turi teis pakeisti arba panaikinti neteistus arba netikslingus kontroliuojamos institucijos sprendimus. Hierarchin kontrol turi kelet atak : 1. Ji gali bti vykdoma tarnybins kontrols pavidalu, t. y. auktesni pagal rang pareign kontrole pavaldi pareign veiksm atvilgiu. i kontrol yra einamojo pobdio ir pasireikia sistemini, periodik arba vienkartini patikrinim pavidalu. 2. Auktesni institucij kontrol vykdoma emesni institucij atvilgiu. i kontrol gali bti inybinio arba virinybinio, antinybinio pobdio. inybin pavaldi institucij kontrol vykdo akins vykdomosios valdios institucijos tais klausimais, kurie yra j inioje. Virinybin kontrol vykdo institucijos, pagal hierarchij esanios aukiau santykyje su ministerijomis ir inybomis. Ji gali bti bendra ir speciali. Bendros kontrols galiojimus turi bendrosios kompetencijos vykdomosios valdios institucijos (prezidentas, vyriausyb ir pan.). Bendroji kontrol lieia vis ministerij ir inyb, taip pat j teritorini padalini veikl. Ji gali bti vykdoma bet kuriais klausimais, einaniais j kompetencij. Specialioji kontrol nukreipta konkreias ministerij ir inyb veiklos sritis. Paprastai ji vykdoma subjekt, veikiani prie vykdomosios valdios struktros (prezidento, premjero ir pan.). Decentralizuot institucij veiklos kontrol yra ypatinga administracins kontrols ris. ioms institucijoms priskiriamos juridinio asmens status turinios vietins-teritorins institucijos, valstybins organizacijos, pasiyminios juridiniu ir finansiniu savarankikumu. Daugelyje ali i institucij kontrol vadinama Globa. Skirtingai nuo hierarchins kontrols, globa vykdoma ne auktesns pagal hierarchij institucijos, o galioto valstybinio kontrolieriaus vykdoma decentralizuotos institucijos, pavaldios auktesnei institucijai, taiau autonomikos, kontrol. I to iplaukia, kad globa vykdoma iimties tvarka ir esant apibrtoms slygoms : jos tikslai, sritis ir forma turi bti apibrta statymu. Lietuvos atveju pavyzdys gali bti LR savivaldybi administracins prieiros statymas ir vyriausybs atstovo institutas. Specializuot kontrols institucij veikla. Atskirose alyse kuriamos atskiros, specializuotos kontrols institucijos, atliekanios inspekcinius patikrinimus ir konkreios srities prieir. Jos disponuoja pakankamai plaiais galiojimais, leidianiais atlikti patikrinimus ir tyrim. Taiau j kompetencija patenka tik atitinkamos ministerijos ar inybos veikimo srit (Pvz. Valstybin loim prieiros komisija, valstybs kontrol ir pan.). r.LR Konstitucijos 134 str., LR Azartini loim statymo 26 str. Administracinis apskundimas kaip administracins kontrols ris atsiranda ryium su konfliktinmis situacijomis. Galima sakyti, kad tai yra taisykls, reglamentuojanios asmen kreipimsi btent tais atvejais, kai kyla konfliktas su administracija. Tai yra kontrols procesas, inicijuojamas privataus asmens. domumo dlei galima pastebti, jog kai kuriose usienio alyse is procesas nesiejamas iimtinai su administraciniu skundu, o jo pradjimo pagrindu gali bti praymas, pareikimas, administracinis iekinys, pvz. Pranczijoje, Italijoje, Ispanijoje, Portugalijoje. r. LR Konstitucijos 33 str. 2 d.; LR Peticij statymo 2 str. Kontroliniai klausimai: 1. vardinkite ir pakomentuokite kuo daugiau administracins kontrols ri; Paaikinkite k reikia decentralizuot institucij veiklos kontrol. [1] . . . . 2002, P. 321-384. 6. Politin vykdomosios valdios kontrol 6. 1.Politins kontrols esm ir rys Politin administracins veiklos kontrol, tai kontrol, gyvendinama institucij arba pareign, tiesiogiai ar netiesiogiai knijani suvereni valdi ir politin tautos vali, arba organizacij ir staig, ireikiani atskir gyventoj grupi korporatyvinius interesus. i kontrol paprastai apsiriboja kritine administracijos veiklos analize bei trkum vertinimu ir tiesiogiai nra susijusi su neteist administracijos akt taisymu. Politins kontrols subjektai negali pakeisti arba ataukti n vieno vieosios administracijos akto. Politins kontrols organizacin struktra ir jos vykdymo ypatumai konkreioje alyje priklauso nuo daugelio faktori, i kuri svarbiausi valstybs forma, teisins ir kultrins tradicijos, valstybinio valdymo atvirumo visuomenei lygis ir pan. Galima iskirti kelet pagrindini politins kontrols form : 1. Parlamento ir vietos savivaldos atstovaujamj organ vykdoma kontrol; 2. Tautos vykdoma kontrol;

2. 3.

Kokias inote specializuotas kontrols institucijas Lietuvoje?

3. Politini partij (valdanij bei opozicini) bei visuomenini organizacij vykdoma kontrol; 4. iniasklaidos ir visuomens nuomons vykdoma kontrol. Politins kontrols mechanizmo centrinis sraigtas, be jokios abejons, yra parlamentas, turintis galimybes kontroliuoti administracijos veikl remdamasis konstituciniame lygmenyje tvirtintais savo galiojimais bei bdais. Kontroliniai klausimai: 1. Paaikinkite politins vykdomosios valdios kontrols esm;

2.

Kokias inote politins vykdomosis valdios kontrols formas?

6.2. Parlamentins kontrols, kaip politins kontrols ries, formos Svarbiausios parlamentins kontrols priemons (formos) : 1. Klausimo dl pasitikjimo Vyriausybe iklimas, kad pritarti arba nepritarti jos politiniam kursui arba konkreiai akcijai, vertinti vyriausyb ir jos narius ryium su kokia nors problema. Konstitucijoje paprastai numatomas minimalus deputat skaiius, galintis pateikti rezoliucijos dl nepasitikjimo votumo projekt (pvz. Japonijoje 50); LR Konstitucijos 65 str., 101 str. 2. Paklausimas, ireikiantis deputato kreipimsi vykdomosios valdios institucija ar pareignus reikalaujant, kad jie pateikt informacij ar paaikinimus j veiklos klausimais, pareigojantis iuos asmenis ar institucijas pateikti atsakym per sustatyt termin;LR Konstitucijos 61 str., LR Seimo statuto 213 str., 215 str. 3. Interpeliacija ypatinga uklausimo forma, ireikianti vieno ar keli parlamento nari reikalavim vyriausybs nariams ar premjerui ryium su j vadovaujamos inybos veiksmais arba su bendros politikos klausimais; LR Konstitucijos 61 str. , LR Seimo Statuto 219 str. 1 d. 4. Klausimas ministrui tai parlamento nario kreipimasis ministr reikalaujant pateikti kok nors paaikinim konkreiu reikalu (klausimu). (ji nesukelia pasekmi kaip interpeliacija, tik nukreipta isiaikinimui situacijos); 5. Klausim valanda tai kontrols bdas, kai vyriausybs nariai tiesiogiai atsakinja parlamentui odinius klausimus. LR Seimo Statuto 208 str. 1 d. 6. Teis pareikalauti dalyvauti parlamento posdiuose. Pvz. Vokietijoje parlamentas ir jo komitetai turi teis pareikalauti bet kurio vyriausybs nario dalyvavimo posdiuose. 7. Parlamento teis tvirtinti biudet ir kontroliuoti jo vykdym (biudeto prerogatyva). LR Seimo Statuto 224 str., 225 str. 8. Pastovij parlamento komisij (komitet) vykdoma ministerij ir kit inyb veiklos kontrol. ios komisijos kuriamos vairiems klausimams ir j veikla labai vairi. Daugelyje valstybi nuolatins komisijos turi teis ikviesti ministrus savo posdius, kad gauti paaikinimus, atsakymus klausimus, taip pat turi teis isakyti jam savo pastebjimus. LR Seimo Satuto 56 str.; 9. Laikinos parlamento tyrimo ir kontrols komisijos sudaromos konkrei klausim iaikinimui bei ityrimui .LR Seimo Statuto 125 str. 3 d. Kontroliniai klausimai: 1. vardinkite ir apibdinkite kuo daugiau Jums inom parlamentins kontrols form; 6.3. Tautos, politini partij bei nevyriausybini organizacij, iniasklaidos vykdoma kontrol. Visuomens nuomon kaip politins kontrols forma. Akcentuotina, kad tauta taip pat gali vykdyti tiesiogin vykdomosios valdios kontrol. Tai daroma per rinkimus, kada tauta vertina veiklos efektyvum ir j lkesi gyvendinim. Ypatingai tai pasireikia vietos savivaldos rinkimuose. Daugelyje valstybi tiesiogiai renkami ne tik atstovaujamieji organai, bet ir valdininkai, kaip pvz. JAV valstij gubernatoriai ir pan. Politins partijos bei nevyriausybins organizacijos vykdomosios valdios kontrols procese taip pat vaidina konkret vaidmen, naudodamos savo specifines poveikio vyriausybs politikai ir administracijos veiklai priemones. Demokratinse valstybse partijos gali daryti poveik per dalyvavim priimant valdymo sprendimus, demonstracij, miting organizavim, per savo atstovus parlamente, profsjungos per streikus, per savo organizacines struktras (tose alyse, kur valstybs tarnautoj dalyvavimas profsjungose neudraustas) ir daugeliu kit form bei bd. (gydytoj streikas, emdirbi streikas). iniasklaidos priemonsdalyvauja vykdomosios valdios kontrols procese ikeldamos, surinkdamos, apdorodamos ir pateikdamos duomenis apie jos veiklos trkumus, biurokratizmo, savivals, korupcijos apraikas ir pan. Jos stipriai takoja visuomens nuomon, todl galima sakyti savo rankose turi stipr ginkl. Ne veltui tai vadinamoji ketvirtoji valdia. Visuomens nuomon kaip politins kontrols formaireikia moni poir konkreius valstybinio valdymo klausimus. Ji gali formuotis stichikai arba masins informacijos priemoni takoje. Tai vertinamieji dalykai, pasireikiantys arba vyriausybs palaikymu, arba protestais. Visuomens nuomon gali enkliai takoti tam tikr valdymo sprendim primim. Kontroliniai klausimai: 1. Paaikinkite kaip tauta ir iniasklaida vykdo vykdomosios valdios teistumo kontrol; 2. Pasvarstykite, kaip visuomens nuomon takoja valstybinio valdymo srities teistum iandieninje Lietuvos praktikoje. 7. Administracin procedra kaip bendrojo valstybinio valdymo gyvendinimo proceso sudedamasis elementas. Administracins procedros teisinis reglamentavimas pakal LR Vieojo administravimo statym 8. Teiss gauti informacija i valstybs ir savivaldybs institucij ir staig gyvendinimo procesas 8.1. Teiss gauti informacij teisins prielaidos Saviraikos laisv, teis informacij yra vienos i pagrindini mogaus teisi. i teis deklaruota 1789 m. mogaus ir pilieio teisi deklaracijoje, reglamentuota ir 1948 m. JTO Visuotinje mogaus teisi deklaracijoje, taip pat 1950 metais priimtoje Europos mogaus teisi ir pagrindini laisvi apsaugos konvencijoje. Ji tvirtinta daugelio valstybi konstitucijose, taiau kai kurios primusios ir atskirus j reglamentuojanius statymus.[1] Lietuvoje pirm kart teiss informacij princip mginta reglamentuoti Visuomens informavimo statyme (1996). Deja, is statymas vieosios informacijos prieinamum garantavo tik urnalistams, o kitai visuomens daliai paliko tik deklaratyv princip.

Toks statymo netobulumas ir sakmi Lietuvos Respublikos Konstitucijos 25 straipsnio nuostata, kad pilietis turi teis statymo nustatyta tvarka gauti valstybs staig turim informacij apie save, ir tai, kad laisv gauti informacij negali bti ribojama kitaip, kaip tik statymu, jei tai btina apsaugoti mogaus sveikatai, garbei ir orumui, privaiam gyvenimui, dorovei ar ginti konstitucinei santvarkai, paskatino parengti Teiss gauti informacij i valstybs ir savivaldybi staig statym. Svarbu paminti, kad ir LR Konstitucinis Teismas 1996 m. gruodio 19 d. nutarime[2] yra paymjs, jog statym leidjas tiesiogiai pareigojamas statyme nustatyti, kokia tvarka valstybs staigos privalo suteikti pilieiui apie j turimas inias. Kontroliniai klausimai: 1. Kokius inote tarptautinius dokumentus, kuriuose tvirtinta teis informacij?

2.

vardinkite ir pakomentuokite Lietuvos Respublikos Konstitucijos nuostatas, tvirtinanias teis gauti informacij

8.2. Teiss gauti informacij i valstybs ir savivaldybi institucij teisinis reglamentavimas Lietuvoje Teiss gauti informacij i valstybs ir savivaldybi institucij ir staig statymas priimtas 2000 sausio 11 d. ir sigaliojo 2000 m. birelio 1 dien. 2005 m. lapkriio 10 dien priimtas Teiss gauti informacij i valstybs ir savivaldybi staig statymo pakeitimo statymas[3]. is statymas detalizuoja LR Konstitucijos 5 ir 25 straipsni nuostatas[4], jame atsispindi ir Europos Sjungos teiss nuostata, kad teis susipainti su valstybs institucij turimais dokumentais pripastama daugelyje valstybi nari kaip konstitucinis, arba statym leidybos, principas[5]. Teis gauti informacij i valstybs ir savivaldybi staig statymas priskirtinas prie vieosios teiss reguliavimo srities. J galtume laikyti statymu, formuluojaniu bendruosius informacijos gavimo principus ir priklausant konstitucins ir administracins teiss reguliavimo sriiai. iuo statymu utikrinama asmen teis gauti informacij i valstybs ir savivaldybi institucij ir staig[6] (toliau staigos), nustatoma ios teiss gyvendinimo tvarka bei sudaromos palankios slygos asmenims gauti valstybs ir savivaldybi institucij ir staig disponuojam informacij bei panaudoti j tiek komerciniams tiek nekomerciniams tikslams. statymo pirmajame straipsnyje nurodoma, kad Teiss gauti informacij i valstybs ir savivaldybi institucij ir staig statymas utikrina asmenims teis gauti informacij i valstybs ir savivaldybi institucij ir staig, nustato ios teiss gyvendinimo tvark, t. y. apibria informacijos svok, nustato kreipimosi dl informacijos gavimo tvark, informacijos rengim ir teikim, apskundimo tvark negavus ar gavus ne vis informacij. Taip pat statymas iskiria sritis, kuriose jis nra taikomas 1 str. 3 d. Kitas svarbus statymas, reglamentuojantis teis informacij, yra Visuomens informavimo statymas [7], kuris yra suderintas su Teiss gauti informacij i valstybs ir savivaldybi institucij ir staig statymu. [8] Nors kai kurie Visuomens informavimo statymo straipsniai (6str.) deklaruoja asmen (ne tik urnalist) teis gauti informacij, taiau informacijos gavimo poiriu io statymo tikslas garantuoti teis informacij urnalistams ir kitiems vieosios informacijos rengjams ir platintojams. Taigi, urnalisto (vieosios informacijos rengjo ir (ar) skleidjo) teis gauti informacij reglamentuojama atskirai. Teis gauti informacij reglamentuoja ir kiti statymai, pvz., Visuomens informavimo, Valstybs ir tarnybos paslapi, Asmens duomen teisins apsaugos, Pacient teisi ir alos sveikatai atlyginimo, Viej ir privaij interes derinimo valstybs tarnyboje ir kt. Kai kuriais atvejais tam tikriems subjektams taikomi specials j status apibriantys statymai, pvz., advokat teis gauti informacij reglamentuoja Advokatros statymas, seimo nari Seimo statutas ir pan. statymo 2 straipsnis tvirtina valstybs ir savivaldybs staig pareig teikti informacij. i pareiga reikminga ne tik teiss gyvendinimo, bet ir vieojo administravimo vieumo ir skaidrumo poiriu. etajame straipsnyje detalizuojama pareiga teikti informacij, nurodant, kad staiga privalo turti interneto svetain, kurioje teikt informacij apie savo funkcijas, struktr, informacijos teikimui skirtos informacijos rodykl, kit teiss aktais nustatyt informacij. i pateikta mediaga ne tik supaindina asmenis su staigos veikla, bet ir padeda susiorientuoti, kur reikt kreiptis isamesnes ar/ir konkreios informacijos. Informacijos[9] svoka apima bet kurias inias, faktus idjas, poirius ir nuomones bet kuriuo klausimu, fakt komentarus ir kita, taip pat reklam, vairias meno iraikas; taigi informacija yra kiekvienas ini objektas [10]. Informacijos svoka statyme negalt bti taikoma mogaus praymui informacijos, kurios staigoje nra, siekiant, kad ji bt specialiai kuriama ar atliekama esamos informacijos mokslin ar kitokia analiz. Teiss informacij gyvendinimui labai svarbus statymo ketvirtasis skirsnis, kuris nustato informacijos gavimo tvark, t. y., praym pateikim, nagrinjim, informacijos teikim. Asmuo - pareikjas[11], nordamas gauti i staigos informacij, turi ireikti savo vali statymo nustatyta tvarka. Iorin valios iraika bt praymo pateikimas, kuriame pareikjas nurodo koki informacij ar dokument pageidauja gauti, savo vard, pavard, gyvenamj viet (jeigu pareikjas yra fizinis asmuo) arba pavadinim, kod, buveins adres (jeigu pareikjas yra juridinis asmuo) ir duomenis ryiui palaikyti. Praymo pateikimo form staiga skelbia savo interneto svetainje. Jeigu praoma informacija yra kitoje staigoje, praymas persiuniamas kitai kompetentingai staigai ne vliau kaip per 5 darbo dienas nuo praymo gavimo staigoje dienos, ir apie tai per 3 darbo dienas nuo praymo persiuntimo informuojamas pareikjas. Informacija pareikjui turi bti pateikiama ne vliau kaip per 20 darbo dien nuo praymo gavimo staigoje dienos, tam tikrais atvejais[12] terminas gali bti pratstas dar iki 20 darbo dien. ie terminai turi bti skaiiuojami nuo tinkamai surayto praymo gavimo dienos. statymas nenustato termino, per kur pareikjas turt bti informuojamas apie praymo trkumus. staiga gali atsisakyti teikti informacij, jeigu: 1) pagal pareikjo praym reikt sukurti dokumentus ar informacijos rinkmenas ir tai bt susij su neproporcingai didelmis darbo ir laiko snaudomis; 2) praymo turinys yra nekonkretus; 3) tas pats pareikjas pakartotinai prao tos paios informacijos; 4) praoma informacija jau buvo vieai paskelbta; tokiu atveju staiga per 5 darbo dienas nuo praymo gavimo staigoje dienos nurodo pareikjui jos paskelbimo altin; 5) staiga tam tikros informacijos rinkim ir tvarkym nutraukia pasikeitus staigos funkcijoms.[13] Jeigu staiga atsisako pateikti informacij, pareikjui paie tai isiuniamas praneimas, kuriame nurodoma atsisakymo prieastis ir io sprendimo apskundimo tvarka. Informacija pareikjui, atsivelgiant jo praym, gali bti pateikiama odiu, leidiant susipainti su dokumentu, pateikiant paym, dokumento ira ar popierin dokumento kopij, elektronin laikmen, garso, vaizdo ar garso ir vaizdo ra, prieig prie informacijos rinkmenos. Jei prayme nenurodyta informacijos pateikimo forma, staiga j pateikia tokia paia forma kaip gauto praymo.

statyme numatyta speciali privaios informacijos gavimo tvarka[14], tvirtinta speciali pareikjo teis gauti informacij apie save. Tai reikia, kad niekas kitas, iskyrus pat pareikj, negali gauti informacijos apie j. staigos teikia informacij neatlygintinai, iskyrus atvejus, kai u informacijos teikim imama arba valstybs rinkliava, arba statym numatytas atlyginimas. statymas laiduoja pareikjo teis apsksti staigos veiksmus statym nustatyta tvarka. Kaip pareikjo teisi paeidim bt galima traktuoti praomos informacijos nepateikim, nepagrstas atsisakymas j pateikti, neteisingos ar neisamios informacijos pateikimas, informacijos pateikimas praleidus jos pateikimo terminus, nesudarymas galimybs pareikjui susipainti su dokumento originalu, informacijos pateikimas paeidiant kit asmen teises ir teistus interesus ir bei kitoks statymo reikalavim nevykdymas. Apskundimo galimyb yra viena i teiss gauti informacij utikrinimo garantij. I Teiss gauti informacij i valstybs ir savivaldybi staig statymo pateikt svok matyti, kad viej informacij sudaro visa informacija, kuria disponuoja valstybs ar savivaldybi staigos, iskyrus privai informacij apie asmenin ir eimos gyvenim, asmens sveikat, su asmens garbe ir orumu susijusi informacij bei informacij, sudarani valstybs, tarnybos, profesin, komercin ar banko paslapt. ios staigos asmeniui privalo teikti apie savo veikl vis informacij, kuri atitinka vieosios informacijos svok. Asmens teis informacij yra garantuota statymu, o valstybs ir savivaldybi staigoms statyme numatyta pareiga pateikti trejopo pobdio informacij: viej informacij apie valstybs ir savivaldybi staig veikl, skaitant ir veikl vidaus administravimo srityje; privai informacij apie save, t. y. privai informacij apie asmen, kuris kreipsi tokios informacijos gavimo reikalu ir oficialius dokumentus. Oficialaus dokumento atsiradimas, t. y. jo sukrimas arba gavimas yra kildinamas i valstybs ir savivaldybi staig vykdomos veiklos. Kadangi valstybs ir savivaldybi staig veikla statymo prasme apima ir vidaus administravim, todl valstybs ir savivaldybi staigos privalo teikti asmenims oficialius dokumentus ar juose esani informacij ir i veiklos, kuri ios staigos vykdo vidaus administravimo atvejais [15]. [1] Kai kuriose valstybse teis gauti informacij i valstybs administracijos staig siekia XVIII ami. vedijoje 1766 m. priimtame Spaudos statyme yra nuostat, nustatani teis vieuosius dokumentus. Norvegijoje ios teiss pradia galima laikyti 1845 metus, taiau tik 1970 metais Norvegijos parlamentas prim special statym, reglamentuojant valstybs administracijos dokument prieinamum. Jis suteik teis visuomenei susipainti su oficialiais valstybs administracijos dokumentais. JAV 1966 metais primus Informacijos laisvs statym federalini valstybs institucij dokumentai tapo prieinami visuomenei. statymas nustato grietas procedras ir kriterijus, pagal kuriuos kai kurie dokumentai gali bti klasifikuojami ir neprieinami visuomenei. 1974 metais JAV priimtas ir privaios informacijos statymas, pagal kur asmuo turi teis gauti apie save informacij, kuria disponuoja federalin valdia. Pranczijoje 1978 metais priimtas specialus statymas, pagal kur ne tik Pranczijos pilietis, bet ir bet kuris kitas asmuo turi teis susipainti su administracijos dokumentais. Pranczijos teiss doktrina teis informacij kildina i 1789 m. mogaus ir pilieio teisi deklaracijos straipsni. [2] 1996 m. gruodio 19 d Lietuvos Respublikos konstitucinio teismo nutarimas dl Lietuvos Respublikos valstybs paslapi ir j apsaugos statymo 5 ir 10 straipsnio atitikimo Lietuvos Respublikos Konstitucijai, taip pat dl Lietuvos Respublikos Vyriausybs 1996 m. kovo 6 d. nutarim Nr. 309 ir Nr. 310 atitikimo Lietuvos Respublikos Konstitucijai ir Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso normoms. [3] Valstybs inios, 2005 11 26, Nr. 139-5008. [4] LR Konstitucijos 5 straipsnyje formuluojamas principas, kad valdios staigos tarnauja monms, 25 straipsnyje utikrinama informacijos laisv, kuri apima laisv turti sitikinimus, juos reikti, teis iekoti, gauti ir skleisti informacij. [5] Constitutional Law of the European Union / by K. Lenaerts, P. Nuffel, R. Bray. Swet and Maxwell Limited, 1999 P. 539. [6] Valstybs ir savivaldybi( )institucijos ir staigos atstovaujamosios, valstybs vadovo, vykdomosios, teismins valdios institucijos, teissaugos institucijos ir staigos, audit, kontrol (prieir) atliekanios institucijos ir staigos, kitos valstybs ir savivaldybi institucijos ir staigos, kurios finansuojamos i valstybs ar savivaldybi biudet bei valstybs pinig fond ir kurioms statymai suteikia vieojo administravimo galiojimus, taip pat mons ir staigos, teikianios asmenims viesias paslaugas. [7] Valstybs inios, 2006 07 27, Nr. 82-3254. [8] Pavyzdiui, Visuomens informavimo statymo 6 straipsnis numato, kad kiekvienas asmuo turi teis gauti i valstybs ir savivaldybi institucij bei staig, kit biudetini staig viej informacij apie j veikl, oficialius j dokumentus (kopijas), taip pat informacij, kuri mintos staigos turi apie j pat; valstybs ir savivaldybi institucijos bei staigos privalo Teiss gauti informacij i valstybs ir savivaldybi staig statymo bei kit statym nustatyta tvarka teikti viej informacij. Taigi, vieno statymo gyvendinimo tvark nustato kitas statymas. [9] statyme informacijos svoka apibrta kaip inios, kuriomis disponuoja valstybs ir savivaldybi institucija ar staiga. [10] Loucaides L. G. Essays on the Developing Law on Human Rights. Kluwer Academic Publishers, 1995. P 7. [11] Pareikjas Lietuvos Respublikos pilietis, valstybs, pasiraiusios Europos ekonomins erdvs susitarim, pilietis, usienietis, turintis leidim gyventi Lietuvos Respublikoje, ar i asmen grup, Lietuvos Respublikos juridinis asmuo, juridiniai asmenys ar kitos organizacijos, registruotos valstybje, pasiraiusioje Europos ekonomins erdvs susitarim, ar j atstovybs ir filialai, steigti Lietuvos Respublikoje. [12] Informacijos pateikimo terminas galt bti pratstas tik dl objektyvi prieasi, pvz., pareikjas reikalauja didels apimties informacijos. Prieastis pratsti termin negali bti valstybs tarnautoj kalt, j aplaidus darbas. Neatsitiktinai pratsti termin statyme pavedama staigos vadovui ir, o ne kuriam valstybs tarnautojui ir terminas negali bti ilgesnis kaip 20 dien. [13] Teiss gauti informacij i valstybs ir savivaldybi staig statymo pakeitimo statymas. Valstybs inios, 2005 11 26, Nr. 139-5008. [14] Privati informacija apie save pareikjui pateikiama statymo nustatyta tvarka pateikus praym ir statymais nustatyta tvarka patvirtinus asmens tapatyb. [15] Administracin byla Nr. A85592003. Biuletenis Nr. 4, p. 381-387. 9. Licencijavimo procedrin teisena 9 .1. L icencijavimo samprata ir poreikis

Valstyb reguliuoja tam tikras veiklos sritis, susijusias su padidjusiu pavojumi mogaus gyvybei, sveikatai, aplinkai, ginkluots gamyba bei gijimu, taip pat prekmis ir paslaugomis, kurioms statymai gali nustatyti speciali preki pardavimo ar paslaug teikimo tvark. LR Vyriausybs 2004 m. kovo 15 d. nutarimu Nr. 274 patvirtintuose kins-komercins veiklos licencijavimo metodiniuose nurodymuose nustatyti bendrieji licencijavimo principai tikslingumas, nealikumas, skaidrumas, visuotinumas (nediskriminavimas), racionalumas, efektyvumas, funkcij atskyrimas, proporcingumas ir vieumas.[1] Taip siekiama apsaugoti vartotoj, surinkti bei valdyti informacij, ukirsti keli ekonominms nusikalstamoms veikoms, papildyti biudet, nustatyti grietesnius reikalavimus specifinms veiklos sritims (pvz.: papildomi reikalavimai darbuotoj patikimumui bei j kvalifikacijai, specials reikalavimai patalpoms, gamybos technologijoms), utikrinti moni finansin pajgum, kontroliuoti licencin veikl ir kt. Laisvosios rinkos instituto atliktame tyrime[2] papildomai iskiriami ir tokie tikslai, kaip valstybs paslapties isaugojimas, galimybs sudarymas kitoms institucijoms ikelti savo reikalavimus ir kontroliuoti licencin veikl, komercini santyki ir j subjekt ribojimas (pvz.: mons vykdanios didmenin prekyb tabako produktais turi teis tabako produktus pirkti tik i moni, turini licencijas, ir parduoti tik monms, turinioms toki pat licencij [3]). gyvendinant iuos tikslus, yra labai svarbu nustatyti tam tikras, visiems vienodas veiklos slygas bei utikrinti t slyg laikymsi. Vadovaudamiesi LR civilinio kodekso 2.78-2.79 straipsniuose suformuluotais pagrindiniais licencins veiklos principais ir reikalavimais, galime teigti, kad licencija tai yra dokumentas, iduotas jame nurodytam licencijos turtojui statyme nustatytai licencinei veiklai vykdyti pagal ios veiklos reikalavimus. Taiau tai taikoma ne visiems licencins veiklos sektoriams, kai kuriuose sektoriuose, tokiose kaip energetika, licencija traktuojama ne tik kaip dokumentas, suteikiantis teis licencijos turtojui jame nustatytomis slygomis vykdyti licencin veikl, bet ir suteikiantis iimtin teis veiklai apibrtoje teritorijoje. Kadangi energetikos sektorius pasiymi dideliais katais ir sudtinga infrastruktra, todl, siekiant utikrinti efektyv energetikos infrastruktros panaudojim bei pltojim (visikai akivaizdu, kad bt neracionalu greta tiesti dvi elektros energijos perdavimo linijas, ar toje paioje teritorijoje pradti lygiagreiai pltoti dvi gamtini duj skirstymo sistemas) yra vedamas apribojimas, kad licencijoje nurodytoje teritorijoje gali veikti tik viena energetikos mon, usiimanti licencijoje nurodyta veikla. Taip yra dl to, kad skirtingai nuo paprast kins-komercins veiklos srii strateginse energetikos kio akose vyrauja natralios monopolijos ir beveik nelieka slyg konkurencijai, todl ia licencijos svoka gauna truput kitoki prasm. Galima sakyti, kad iduodamas ne paprastas leidimas veiklai, bet iduodamas iskirtinis leidimas monei vykdyti licencin veikl atitinkamoje teritorijoje, t.y. monei iduodama rinkos licencija apibrtoje teritorijoje. Taigi bendrja prasme licencija yra suprantama kaip kompetentingos institucijos iduotas leidimas ar dokumentas, suteikiantis teis usiimti atitinkama licencine veikla, laikantis atitinkam specifini tik tai veiklai keliam reikalavim bei kriterij, jeigu kiti norminiai teiss aktai nenumato iimi. Veiklos, kurioms statym numatyta tvarka reikalinga gauti licencij, daniausiai vadinamos licencijuojama veikla. Btent termin naudoja statym leidjai leisdami norminius aktus. Pagal tai kaip vartojama i svoka licencijuojam veikl reikt suprasti kaip alies teritorijoje vykdom veiklos r, kurios gyvendinimui statym nustatyta tvarka reikalinga kompetentingos institucijos iduota licencija. Terminas licencijuojama veikla teiss aktuose vartojamas tiek veiklai, kuriai turi bti suteikta licencija ar suteikiama licencija, tiek veiklai, kuriai jau suteikta licencija, nusakyti. Dabartins lietuvi kalbos odynas pateikia toki licencijos svok : 1.valstybs organ duodamas leidimas veti i usienio ar iveti usien prekes. 2. leidimas, galiojimas, naudojimo teis. Licencijavim paia bendriausia prasme galima apibrti kaip ypating oficialaus patvirtinimo (pripainimo) procedr, susijusi su kinio subjekto teise vykdyti tam tikros ries veikl laikantis taisykli, normini reikalavim ir standart. Licencijavimo proces sudaro keli etapai: 1. paraikos padavimo, kurioje yra privalomi duomenys apie numatomos veiklos r, tame tarpe juridinio asmens atributai, laikotarpis ir licencijos galiojimo teritorija; 2. licencijins rinkliavos moka (mokestis u licencijos idavim). 3. pateikt dokument vertinimas ir ekspertiz, kuri atlieka atitinkam institucij specialistai ir darbuotojai; 4. galiotojo organo sprendimas iduoti licencij arba atsisakyti iduoti licencij; 5. sprendimo apskundimas teisme; 6. licencijos slyg teisingo vykdymo kontrols. Licencija suteikia teis vykdyti tam tikr veikl tik pagal ufiksuotas joje kryptis ir rodiklius. Atitinkama valdymo institucija privalo vykdyti moni, organizacij, kurioms iduotos licencijos, veiklos kontrol pagal tai, kaip yra laikomasi kontrolini normatyv. Tuo atveju, kai jie yra paeidiami, licencija gali bti atimta. Kontroliniai klausimai: 1. Paaikinkite licencijos, licencijavimo ir licencins veiklos svokas;

2. 3.

Kokiais tikslais valstybje yra tvirtintas licencijavimas? Kokie etapai sudaro licencijavimo proces?

9.2. Licencijavimo teisinimo Lietuvos Respublikoje pagrindai Licencijavimo patys pirmieji ingsniai ufiksuoti jau 1990 metais, kai buvo nustatyta leidim (licencij) verstis kine veikla idavimo tvarka . Buvo numatyta, kad vliau LR Vyriausyb nustatys licencini veiklos ri sra. Bet tai nevyko ir atskiros licencins veiklos rys buvo taikomos tik atskirais aktais. iuo metu Lietuvos Respublikoje yra daugiau nei imtas statym ir kitoki normini akt, reglamentuojani su licencine veikla susijusius klausimus. Tenka pripainti, jog licencin veikla kaip viena i valstybinio reguliavimo priemoni yra vertinama gana vairiai. Buvs Laisvosios rinkos instituto viceprezidentas Ugnius Tumpa licencin veikl laiko grubiu moni teisi ir laisvi paeidimu, nes valstyb neleistinai apriboja moni galimybes laisvai pasirinkti veikl ir savavalikai primeta prievartin kontrol. [4] Jo nuomone licencijos yra grubus verslo suvarymas ir jo teikiamos naudos apribojimas, todl sveikas protas pataria kuo greiiau j atsisakyti. Valdia neturi piktnaudiauti jai suteikta teise apriboti piliei veiklos laisves. Apribojimai ir kontrol gali pasirodyti patraukliomis priemonmis vykdyti valstybs politik, taiau jos taip pat gali tapti pragaitingais rankiais gyvendinant totalitarizm. Licencijomis nemanoma uglaistyti valstybs valdymo klaid ir j padarini. Jei konkurencija utikrina kokyb ir gaus laisvoje rinkoje, tuomet geriau pasikliauti konkurencija ir laisva rinka nei dl i tiksl usidti licencijavimo ir kontrols panius. Kokybs kontrol, bei kitus tikslus, kurie tradicikai priskiriami valstybs kompetencijai, gali pasiekti ir privati veikla. [5]

Taiau didioji dauguma nesutinka su anksiau isakytais teiginiais ir yra linkusi pritarti, kad licencijavimas yra svarbi administracin teisin rinkos reguliavimo priemon, padedanti vertinti kio subjekt reikiam kvalifikacij atlikti tam tikr veikl, tuo paiu utikrinant tokios veiklos tinkam saugum. Be to leidia priirti bei kontroliuoti fizini ir juridini asmen veikl, siekiant, kad ji bt vykdoma pagal galiojani normini teiss akt reikalavimus, leisti arba udrausti jiems atlikti tam tikrus veiksmus. Galiausiai tai yra vienas i bd papildyti valstybs biudet, nes u licencijos idavim imamos nustatyto dydio valstybs rinkliavos.[6] Ekonominiu poiriu licencijavimas yra pagrindinis rankis valstybs politikai gyvendinti tam tikrose kins-komercins veiklos akose. Licencijos yra vienas i svarbiausi nepriklausomo reguliuotojo reguliavimo instrument, leidiani ne tik geriau priirti licencines veiklas, utikrinti atitinkam, nustatyt teikiam paslaug lyg, bet ir efektyviai priirti atskir sektori rinkas. Nagrinjant licencijavimo teisinimo pagrindus Lietuvos Respublikoje btina atkreipti dmes LR Konstitucijos 46 straipsnio 3 dal, kurioje nustatyta, jog valstyb reguliuoja kin veikl taip, kad ji tarnaut bendrai tautos gerovei. [7] Aikinant LR Konstitucijos 46 straipsnio 3 dalies turin atkreiptinas dmesys tai, kad asmens kins-komercins veiklos laisv nra absoliuti. Valstyb reguliuoja tam tikr kin veikl, derindama asmens ir visuomens interesus. Reguliuodama valstyb negali paeisti siningos konkurencijos, kins veiklos subjekt lygiateisikumo, kit LR Konstitucijoje tvirtint princip. Paymtina, kad LR Konstitucijos 46 straipsnio 3 dalis yra susijusi su io straipsnio 2 dalimi, kurioje nustatyta, jog valstyb remia visuomenei naudingas kines pastangas ir iniciatyv. Reguliuodama kin veikl, valstyb negali nustatyti tokio teisinio reguliavimo, kuriuo kins veikos subjektams bt sudarytos nepalankios, nevienodos kininkavimo slygos, varoma iniciatyva, nesudaromos galimybs jai reiktis. LR Konstitucijos 46 straipsnio 4 dalies nuostata, kad statymas saugo siningos konkurencijos laisv, inter alia reikia pareigojim statym leidjui statymais nustatyti tok teisin reguliavim, kad nebt monopolizuojama gamyba ir rinka, kad bt utikrinama siningos konkurencijos laisv bei numatyti priemons ir bdai jai apsaugoti. Be to i nuostata reikia, kad ir kit valstybs bei savivaldos institucij teiss aktais negalima paeisti mint konstitucini princip. Sistemikai aikinant LR Konstitucijos 46 straipsnio 1, 3 ir 4 dali nuostatas, paymtina, kad valstyb, reguliuodama kin veikl, turi utikrinti ir privataus asmens (ios veiklos subjekto), ir visuomens interesus. iose LR Konstitucijos nuostatose yra tvirtintas principas, nustatantis kins veiklos reguliavimo tikslus ir ribas. Taigi galima teigti, kad valstybei teis sikiti bei reguliuoti tam tikr kin veikl, kaip vienas i bd, siekiant utikinti visuomens gerov, tvirtintas ir LR Konstitucijoje. Taiau btina, kad valstyb reguliuodama tam tikras kines veiklas utikrint viej ir privai interes pusiausvyr, o tai inter alia reikia: 1. valstyb teisinmis priemonmis gali ir privalo daryti tak laisvosios rinkos ir konkurencijos procesams tiek, kiek to reikia patiems laisvosios rinkos ir konkurencijos principams apsaugoti; 2. valstyb teisinmis priemonmis privalo utikrinti, kad kiekvienam teiss norm reikalavimus atitinkaniam subjektui bt garantuojamos lygios galimybs veikti laisvosios rinkos ir konkurencijos slygomis. Kontroliniai klausimai: 1. vardinkite ir pakomentuokite Lietuvos Respublikos Konstitucijos nuostatas, teisinanias licencijavim; 9.3. Licencijavim reglamentuojantys teis s aktai 2001 m. liepos 1 d. sigaliojs naujas LR civilinis kodeksas suformulavo pagrindinius kins-komercins veiklos licencijavimo principus, nustat slygas licencijai gauti bei pagrindinius reikalavimus licencijuojamos veiklos taisyklms. LR civilinis kodeksas numato, kad statym nustatytais atvejais juridiniai asmenys gali imtis tam tikros r ies veiklos tik gav statym nustatyta tvarka iduot licencij .[8] Juridinis asmuo privalo turti visas licencijas (leidimus), kurios statymuose numatytos kaip btinos jo veiklos slygos. 2.78 straipsnyje tvirtintos nuostatos, jog kiekvienai statym nustatytai licencijuojamai veiklos riai Vyriausyb tvirtina licencijavimo taisykles, jeigu kiti statymai nenustato ko kita. Licencijavimo taisyklse nurodoma licencijuojama veikla, licencij iduodanti institucija ir jos galiojimai, licencijai gauti reikalingi dokumentai, pateikt dokument nagrinjimo tvarka ir terminai, licencij rys ir j idavimo slygos, pakartotinis licencijos idavimas, licencijos formos, iduodam licencij registravimo tvarka, atsisakymo iduoti licencijas atvejai, licencijuojamos veiklos slygos, skaitant licencijos turtoj teises ir pareigas, licencijos slyg laikymosi prieiros tvarka, licencijos galiojimo sustabdymo bei panaikinimo atvejai ir tvarka. Taip pat gali bti nurodyti ir kiti reikalavimai bei slygos. Pagal LR CK 2.79 straipsn , Licencija iduodama neterminuotam laikui, jei yra vykdytos licencijavimo taisyklse nustatytos slygos. Atsisakymas iduoti licencij negali bti grindiamas veiklos netikslingumu ir turi bti motyvuotas. Informacija apie licencijos idavim, jos galiojimo sustabdym ir panaikinim kaupiama juridini asmen registre. Licencijas iduodanti institucija privalo apie licencij idavim, galiojimo sustabdym ar panaikinim praneti juridini asmen registrui juridini asmen registro nuostat nustatyta tvarka. Gavs licencij juridinis asmuo privalo licencijuojamos veiklos prieiros institucijai teikti ir leisti tikrinti licencijavimo taisyklse nurodyt informacij, susijusi su licencijuojama veikla ar licencijos idavim lemianiomis slygomis. Valstybs rinkliava u licencijos idavim neturi viryti licencijos idavimo ir prieiros snaud. Atskir licencins veiklos srii usimim veikla reglamentuoja atitinkami statymai ir LR Vyriausybs nutarimai. Licencins veiklos tvark nustato LR Vyriausybs patvirtintos licencijavimo taisykls ir atitinkam ministerij priimti sakymai. LR Vyriausybs pavedimu licencijas iduoda, licencins veiklos slyg laikymosi prieir atlieka bei licencij galiojim sustabdo ir panaikina LR Vyriausybs galiotos institucijos ministerijos, departamentai, vairios tarnybos, inspekcijos ir t.t. Taiau jau lyg ir sukrus licencins veiklos principus ir licencijavimo taisykles, dl vis dar gana danai pasitaikani reglamentavimo neapibrtum, vairiai ir plaiai interpretuojam LR civiliniame kodekse nustatyt licencijavimo taisykli turinio bei daugybs atsaking valstybini institucij ir joms suteikiam plai galiojim, licencin veikla vis tiek liko viena i verslo reguliavimo srii, sukuriani biurokratizmo, korupcijos ir piktnaudiavimo tarnyba prielaidas. Ir tik 2004 m. kovo 15 d. Lietuvos Respublikos Vyriausyb, gyvendindama Lietuvos Respublikos nacionalins kovos su korupcija programos[9], gyvendinimo priemoni plano I skyriaus antrojo skirsnio 1.5 priemon, patvirtino kins-komercins veiklos licencijavimo metodinius nurodymus, kurie nustat bendruosius kinskomercins veiklos licencijavimo principus, j gyvendinim ir reikalavimus, kuri laikantis licencijuojama kin-komercin veikla ir kuriais vadovaujantis rengiami licencins veiklos statym projektai ir ios veiklos licencijavimo taisykls.[10] iuose metodiniuose nurodymuose yra gana konkreiai apibrta, kad licencijuojama tik t ri kin-komercin veikla, kurios licencijavimas nustatytas Lietuvos Respublikos statymuose ar Europos Sjungos reglamentuose, taip pat, kad vedant vienos ar kitos licencins veiklos reguliavim, turi bti aikiai ir tiksliai nurodyti bei pagrsti tokios licencins veiklos tikslai ir kad bt manoma nustatyti, ar veiklos reguliavimas traukiant licencini veikl grup tinkamiausia ir btina priemon iems tikslams pasiekti. Kontroliniai klausimai:

1.

Ivardinkite pagrindinius Lietuvos Respublikos teiss aktus, reglamentuojanius licencijavim;

9.4. Licencines veiklas reguliuojanios institucijos Reguliuojant licencines veiklas, dalyvauja ir j prieir pagal savo kompetencij vykdo nemaai valstybs institucij, taiau j funkcij, teisi ir pareig smulkiai nenagrinsime, o apsiribosime tik j apibdinimu. Lietuvos Respublikos Seimo (toliau LR Seimo) kompetencij apibria LR Konstitucija, nustatanti vien i pagrindini LR Seimo funkcij - statym leidyb.[11]Per atitinkam statym leidyb LR Seimas formuoja valstybs kio reguliavimo politik. Be to, tvirtindamas valstybs strategij, LR Seimas atlieka ir strateginio planavimo funkcij, o priimdamas kio ak valdymo, reguliavimo ir kontroliavimo valstybs institucij metines ataskaitas bei priirdamas j veikl, LR Seimas vykdo i institucij parlamentin kontrol. Lietuvos Respublikos Vyriausyb (toliau LR Vyriausyb). LR Vyriausyb, vykdydama valstybin valdym, kuria ir gyvendina valstybs politik licencinse veiklos srityse - teikia LR Seimui tvirtinti valstybs strategij ir tvirtina jos gyvendinimo plan bei programas. LR Vyriausyb ar jos galiotos institucijos, vykdydamos valstybin valdym, tvirtina kins veiklos licencijavimo taisykles, nustato licencins veiklos tvark, tiekimo, eksporto bei importo tvark, nustato veiklos ri, kurioms reikalingas leidimas, sra, leidim idavimo taisykles ir slygas, ir t.t. Ministerijos , pagal savo kompetencij bei veiklos srit dalyvauj formuojant bei gyvendinant valstybs politik. Pavyzdiui, Aplinkos ministerija dalyvauja nustatant valstybins svarbos objekt statybos planavimo tvark ir slygas, vykdant statybos valstybin prieir. jos kompetencij eina ir klausimai, susij su aplinkos apsauga, poveikio aplinkai stebjim organizavimu ir vykdymu padidintos taros zonose. Taip pat Aplinkos ministerija nustato imetam aplink teral normas ir kontroliuoja j laikymsi, nustato teral apskaitos ir leidim juos imesti aplink idavimo tvark. kio ministerija gyvendina valstybs politik ir pltoja tarptautin bendradarbiavim energetikos srityje, rengia ir tvirtina teiss aktus, reglamentuojanius tiekimo saugumo, energetikos objekt ir rengini rengimo, eksploatavimo, technins saugos, efektyvaus naudojimo bei kitus techninius klausimus, taip pat rengia, periri Nacionalins energetikos strategijos projekt ir teikia j Vyriausybei, rengia Strategijos gyvendinimo plan ir programas, koordinuoja j gyvendinim, tvirtina energijos ir energijos itekli perdavimo, skirstymo, tiekimo ir vartojimo taisykles, nustato energijos itekli atsarg sudarymo, tvarkymo, kaupimo ir naudojimo tvark, alyje vartojamos energijos kokybs reikalavimus, vartotoj, gamintoj energetikos tinkl, rengini, sistem prijungimo prie veikiani energetikos moni objekt tvark ir slygas.[12] Departamentai prie ministerij . Policijos departamentas prie Vidaus reikal ministerijos. Priegaisrins apsaugos ir gelbjimo departamentas prie Vidaus reikal ministerijos. Kultros paveldo departamentas prie Kultros ministerijos. Viena i funkcij, kurias atlieka ie departamentai yra licencij idavimas, licencijos slyg laikymosi prieira. Jiems taip pat suteikiama teis prireikus sustabdyti licencij galiojim, panaikinti licencij galiojimo sustabdym ir licencij galiojim. Tokia situacija kuomet ministerijai pavaldus departamentas yra atsakingas u licencins veiklos prieir bei kontrol nra tinkamas variantas, nes tai sukelia papildomos sumaities ir sunkum, todl pastaraisiais metais pastebima, jog siekiant skaidrumo, efektyvumo licencij idavimas bei visa prieira ir kontrol perduodama atskiros, specialiai tam kurtos tiesiogiai nepavaldios vyriausybins institucijos rankas. Tokios institucijos vadinamos vairiai: Inspekcijomis. Valstybin keli transporto inspekcija, Valstybin vidaus vanden laivybos inspekcija, Valstybin energetikos inspekcija, Valstybin atomins energetikos saugos inspekcija. Komisijomis. Valstybins kain ir energetikos komisija, Valstybin vaist kontrols komisija, Valstybin loim prieiros komisija, Lietuvos Respublikos draudimo prieiros komisija, Valstybin loim prieiros komisija, Lietuvos radijo ir televizijos komisija. Tarnybomis. Valstybin tabako ir alkoholio kontrols tarnyba, Nacionalin sveikatos tarnyba, Valstybin maisto ir veterinarijos tarnyba, Valstybs dokument technologins apsaugos tarnyba, Nacionalin ems tarnyba, Augal apsaugos tarnyba, Valstybin visuomens sveikatos prieiros tarnyba, Valstybin akreditavimo sveikatos prieiros veiklai tarnyba. Savivaldybs vykdomoji institucija. Savivaldybi vykdomj institucij kompetencij, reguliuojant licencines veiklos sritis apibria Vietos savivaldos statymas ir atskiri licencins veiklos statymai. Savivaldybs savo teritorijose reguliuoja vartotoj aprpinim tiekiama iluma, iduoda ilumos tiekimo licencijas, organizuoja visuomens poreikiams naudojam teritorij apvietim, pagal LR Vyriausybs patvirtintas licencijuojamos veiklos taisykles iduoda mamenins prekybos tabako gaminiais ar alkoholiniais grimais licencijas, taip pat iduoda ir licencijas organizuoti masias loterijas ir kt. Be to savivaldybs vykdomoji institucija ne tik iduoda, papildo, sustabdo ar panaikina sustabdym, bet ir kontroliuoja, kaip licencij turtojai laikosi licencins veiklos slyg. Reikt atkreipti dmes, kad dauguma anksiau ivardint institucij faktikai atlieka administracins prievartos taikymo funkcij. Pavyzdiui, Valstybin atomins energetikos saugos komisija, Valstybin energetikos inspekcija, Valstybin maisto ir veterinarijos tarnyba, Radiacins saugos centras, Valstybin visuomenins sveikatos prieiros tarnyba, Valstybin kain ir energetikos kontrols komisija, Valstybin tabako ir alkoholio kontrols tarnyba, Nacionalin vartotoj teisi apsaugos tarnyba, ir t.t. ios institucijos ne tik turi teis surayti paeidim protokolus pagal atitinkamus Lietuvos Respublikos administracini teiss paeidim kodekso straipsnius, bet ir nagrinja administracini teiss paeidim bylas, skiria administracines nuobaudas. Kontroliniai klausimai: 1. Atskleiskite licencines veiklas reguliuojani institucij sistem?

2.

Pakomentuokite, kok vaidmen licencijuojam veikl reguliavime vaidina savivaldybi vykdomosios institucijos.

9.5. Licencini veikl reglamentavimas Kaip jau buvo minta, licencins veiklos, kurios yra valstybs reguliuojamos iduodant licencijas, nustatytos statymuose. statymai nustato tam tikros veiklos reguliavimo btinum, taip pat bendruosius licencins veiklos principus bei slygas. Kiekvienam sektoriui LR Vyriausyb tvirtina atskiras licencijavimo taisykles, kurios detaliai reglamentuoja atitinkamo sektoriaus statyme nustatyt licencini veikl reikalavimus bei privalomas slygas pavyzdiui: 1) Veikla susijusi su sprogmenimis sprogmen gamybos licencijavimo taisykls[13]; sprogmen naudojimo licencijavimo taisykls[14]; prekybos sprogmenimis licencijavimo taisykls;[15] 2) Energetikos sritis Prekybos elektros energija taisykls;[16] Gamtini duj perdavimo, paskirstymo, laikymo ir tiekimo licencijavimo taisykls;[17] ilumos tiekimo licencijavimo taisykls.[18] 3) Antspaud ir spaud gamybos sritis Antspaud gamybos licencijavimo taisykls; [19] 4) Loim ir loterij sritis - Loim licencijavimo taisykls[20]; Didij ir maj loterij licencijavimo taisykls;[21]

5) Alkoholini grim ir produkt sritis - Didmenins ir mamenins prekybos alkoholio produktais licencijavimo taisykls;[22] Alkoholio produkt gamybos licencijavimo taisykls[23]; ios licencijavimo taisykls yra pagrindinis teiss aktas, reglamentuojantis licencij idavimo, j galiojimo sustabdymo bei panaikinimo tvark ir slygas, reguliuojanios institucijos teises ir pareigas, taip pat licencijas turini asmen teises bei pareigas ir atitinkamoms licencinms veikloms privalomas slygas. LR civilinio kodekso 2.78 straipsnio 2 dalyje apibdinamas licencins veiklos taisykli turinys. iose taisyklse turi bti nurodoma: 1) licencijuojama veikla (turi bti aiku, kokia btent veikla usiims licencijos turtojas); 2) licencij iduodanti institucija ir jos galiojimai (licencijas iduoda ministerijos, prie j esantys departamentai, inspekcijos, komisijos, tarnybos ir t.t.); 3) licencijai gauti reikalingi dokumentai (praymas/paraika iduoti licencij, nemaai papildom dokument, kurie priklauso nuo licencijuojamos veiklos pobdio); 4) pateikt dokument nagrinjimo tvarka ir terminai (turi bti itin aikiai apibrta, kad nelikt vietos licencijas iduodani institucij savivalei); 5) licencij rys ir j idavimo slygos, pakartotinis licencijos idavimas (paprastai nustatomas terminas, kuriam prajus licencijos turtojas, kuriam licencija buvo panaikinta gali pakartotinai kreiptis dl licencijos idavimo); 6) licencijos formos (licencij sudaro dokumentas, kuriame paprastai nurodoma: licencij iduodanti institucija, licencijos turtojo rekvizitai, licencijos numeris, licencijos idavimo data, veiklos, kuria verstis iduoda licencija, ris ir vieta (adresas). Licencij pasirao j iduodanios institucijos vadovas ir ji patvirtinama j iduodanios institucijos antspaudu); 7) iduodam licencij registravimo tvarka (daniausiai licencijas jas iduodanti institucija registruoja nustatytos formos licencij registravimo urnale); 8) atsisakymo iduoti licencijas atvejai (idstomi labai konkreiai, pateikiant baigtin atvej, kuriems esant licencija neiduodama, sra); 9) licencijuojamos veiklos slygos, skaitant licencijos turtoj teises ir pareigas (licencijos turtoj pareigos negali bti numatytos kituose teiss aktuose ir turi bti siejamos tik su licencijos idavimu, galiojimu ar panaikinimu); 10) licencijos slyg laikymosi prieiros tvarka (prieir ir kontrol vykdo licencij idavusi institucija); 11) licencijos galiojimo sustabdymo bei panaikinimo atvejai ir tvarka. LR Vyriausybs tvirtinamose licencijavimo taisyklse gali bti nurodyti ir kiti reikalavimai bei slygos. Visus licencijavimo taisykl se nustatytus reikalavimus galima b t suskirstyti tokias pagrindines grupes: 1) bendrosios nuostatos ir licencij rys; 2) licencijas iduodanios institucijos galiojimai; 3) licencij idavimo slygos ir reikalavimai; 4) atsisakymo iduoti licencij slygos; 5) licencins veiklos slygos; 6) atsakomyb u licencins veiklos paeidimus. Kontroliniai klausimai: 1. Kas paprastai bna nurodoma konkreios srities licencijavimo taisyklse? (pakomentuokite licencijavimo taisykli turin); 9.6. Licencins veiklos slygos Kiekvienas licencins veiklos sektorius turi tam tikr ypatum, todl licencins veiklos slygos, nustatomos atsivelgiant juos. Tenka pastebti jog visiems sektoriams yra bendr licencins veiklos slyg, pavyzdiui: 1) informacijos teikimo reglamentavimas; 2) reguliuojanios institucijos vaidmuo; 3) sankcijos u licencins veiklos paeidimus; 4) pareigojimai dl veiklos skaidrumo utikrinimo. Toliau pateikiama isamesn j analiz, akcentuojant esminius trkumus ar neatitikimus. Informacijos teikimo reglamentavimas statymai nustato, kad valstybs institucijos ir staigos joms pavestoms funkcijoms atlikti turi teis gauti i licencine veikla usiimani asmen reikiam informacij. Taip pat atskir sektori statymai bei licencijavimo taisykls detaliai reglamentuoja informacijos teikimo tvark ir terminus kontroliuojanioms, priirinioms institucijoms. Daniausiai i licencine veikla usiimani asmen reikalaujama teikti ketvirtines ir metines ataskaitas apie licencin veikl, vairius snaud rodiklius, snaud audito rezultatus, informacij apie vairius pasikeitusius monje, informacij apie personalo bei vadov ir administracijos kvalifikacij, teikiam paslaug ar gaminam produkt (gamini) kokyb. Be to mons savo veikimo teritorijoje pagal kompetencij vartotojams taip pat teikia vairi informacij apie kainas, teikiamas paslaugas, j kokyb, saugum bei kit informacij btin vartotojams. Atsakinga u licencin veik institucija taip pat pareigojama informacij apie licencij idavim, j patikslinim, papildym, j galiojimo panaikinim skelbti leidinio Valstybs inios priede Informaciniai praneimai. Reguliuojan ios institucijos vaidmuo Visos licencins veiklos sritys turi vien ar kelias institucijas reguliuojanias licencijas turini moni veikl. i institucij funkcijos, udaviniai bei kompetencija apibriama atskiruose statymuose, postatyminiuose aktuose, nuostatuose, taiau galiojimai kiekviename sektoriuje papildomai detalizuojami ir sukonkretinami paiose licencijavimo taisyklse. Daniausiai norminiuose licencins veiklos aktuose tvirtinamas vienos reguliuojanios institucijos modelis. Siekiant ivengti biurokratini barjer bei sumaities, efektyvumo ir veiklos skaidrumo aspektu geriausia licencins veiklos kontrol sutelkti vienose rankose t.y. licencijos idavimas, papildymas, pakeitimai, galiojimo sustabdymas, galiojimo sustabdymo panaikinimas patikimas vienai institucijai. Skund nagrinjimas dl licencins veiklos paeidim taip pat patiktas tai paiai licencij idavusiai institucijai. Kaip pavyzd silytume panagrinti Valstybins tabako ir alkoholio kontrols tarnybos vaidmen didmenins prekybos tabako gaminiais sektoriuje. Didmenins prekybos tabako gaminiais licencijavimo taisyklse[24] reguliuojanios institucijos galiojimams skirtas atskiras skirsnis (II skirsnis), kuriame aptariami Valstybins tabako ir alkoholio kontrols tarnybos galiojimai:

1. Iduoda (per 30 dien nuo dokument gavimo), papildo (per 15 dien), patikslina (per 3 darbo dienas), sustabdo licencij galiojim (per 3 darbo dienas), panaikina galiojimo sustabdym, panaikina galiojim; 2. registruoja iduotas, papildytas ir patikslintas licencijas nustatytosios formos urnale; 3. nustato licencij registravimo urnalo form; 4. skelbia apie iduotas licencijas, licencij galiojimo sustabdym, galiojimo sustabdymo panaikinim ir galiojimo panaikinim Valstybs ini priede Informaciniai praneimai; 5. idavusi licencij, sustabdius jos galiojim, panaikinusi galiojimo sustabdym, panaikinusi galiojim, per 3 darbo dienas pranea apie tai Juridini asmen registrui jo nuostat nustatyta tvarka,Valstybinei mokesi inspekcijai prie Finans ministerijos ir Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai; 6. saugo iduot, papildyt ir patikslint licencij kopijas; 7. kontroliuoja, kaip licencij turtojai laikosi licencins veiklos slyg; 8. nagrinja pagal kompetencij juridini ir fizini asmen pareikimus, pasilymus, skundus; 9. vykdo kitus statym ir teiss akt jai suteiktus galiojimus. Taiau pasitaiko ir iimi, jau anksiau minjome, jog keli reguliuojani institucij modelis tvirtintas azartini loim srityje, taip pat ilumos kio sektoriuje. iuose sektoriuose reguliuojani institucij kompetencija padalinama tarp dviej institucij. ilumos kio sektoriuje, kadangi yra dvi reguliuojanios institucijos - Valstybin kain ir energetikos kontrols komisija ir savivaldybs - tai atitinkamai ir licencijavimo taisyklse yra numatyti atskiri skyriai, kuriuose ivardinti t institucij galiojimai. I esms galiojimai analogiki, taiau tik Valstybin kain ir energetikos kontrols komisijai suteikta teis nustatyti licencijos form, taip pat moni technologinio, finansinio ir vadybinio pajgumo vertinimo tvark. O licencins veiklos slygose nustatytas toks pat pareigojimas, kad btent licencij idavusi institucija ne reiau kaip kart per metus, taip pat gavusi skund, privalo patikrinti, kaip mon laikosi licencins veiklos slyg. Skundus dl konkreios mons licencijuojamos veiklos paeidim taip pat analogikai nagrinja tik t moni, kurioms idav licencijas.[25] Sankcijos u licencins veiklos paeidimus Licencijavimo taisykls numato, kad u licencijoje nurodyt licencins veiklos slyg paeidimus galiota institucija gali sustabdyti ar panaikinti licencijos galiojim arba skirti baud. Daniausiai licencijos galiojimas gali bti sustabdomas, jeigu: 1) paaikja, kad licencijai gauti pateikti klaidingi duomenys; 2) mon, kuri buvo spta apie galim licencijos panaikinim, per nustatyt laik nepaalino prieasi dl kuri gali bti panaikintas licencijos galiojimas; 3) licencijos turtojas nemoka mokesi, 4) mons technologinis, finansinis ir vadybinis pajgumas neleidia vykdyti licencins veiklos. Licencijos galiojimas gali bti panaikinamas, jeigu: 1) mon, kurios licencijos galiojimas buvo sustabdytas, per nustatytj laik nepaalina licencins veiklos slyg paeidim; 2) pakartotinai paeidia licencins veiklos slygas per statymo nustatyt termin; 3) mon likviduojama ar reorganizuojama baigdama veikl; 4) licencijos turtojas pateikia paraik panaikinti licencijos galiojim. I principo ios licencij sustabdymo ir galiojimo nutraukimo slygos dominuoja visuose sektoriuose. Taiau atsivelgiant licencins veiklos ypatumus galime rasti tik ir kit nutraukimo ar sustabdymo pagrind. Pavyzdiui: tik elektros energetikos sektoriuje licencijos galiojimas gali bti sustabdomas, jeigu licencijos turtojas paeidia nustatytus mokjimo u elektros energij ir paslaugas terminus;[26] tik ilumos kio sektoriuje licencijos galiojimas gali bti sustabdomas jeigu mon, ilumos perdavimo tinklus valdanti ne nuosavybs ar patikjimo teise, nevykdo nustatyto statinio kapitalo didinimo reikalavimo;[27] alkoholio produkt gamybos sektoriuje licencijos galiojimas panaikinamas, jeigu monms arba j administracijos vadovams ar kitiems darbuotojams (jeigu jie veik mons vardu ar dl jos interes) yra siteisjs apkaltinamasis teismo nuosprendis, teismo nutarimas, sprendimas, siteisjsmuitins, Valstybins mokesi inspekcijos, policijos ar Valstybins tabako ir alkoholio kontrols tarnybos nutarimas dl bausms ar nuobaudos skyrimo u alkoholio produkt kontraband, alkoholini grim be banderoli neteist laikym, gabenim ar pardavim, taip pat falsifikuot alkoholio produkt pardavim, gabenim ar laikym. Pakartotinai licencija neiduodama;[28] pareigojimai d l veiklos skaidrumo utikrinimo Daugelyje licencins veiklos sektori yra numatyti pareigojimai dl veiklos skaidrumo utikrinimo. Pagal statymus mons turi tvarkyti atskir buhalterin apskait kiekvienai licencinei veiklai. monms privaloma nustatytu laiku pateikti vairias ataskaitas, atlikti auditus ir apie jo ivadas informuoti kontroliuojanias institucijas. Pavyzdiui, ginkl ir audmen mons privalo kas pusmet, pateikti licencij idavusiai institucijai ar jos galiotai staigai kins komercins veiklos, susijusios su ginklais, audmenimis, j dalimis, nustatytos formos ataskait. Taip pat reikalaujama kontroliuojaniai institucijai pateikti informacij apie naujus darbuotojus, kuri darbas tiesiogiai susijs su licencine veikla. Energetikos sektoriuje mons taip pat turi tvarkyti atskir buhalterin apskait kiekvienai licencinei veiklai. Vertikalios ar horizontalios integracijos mons privalo mons patiriamas snaudas ir gaunamas pajamas paskirstyti atitinkamoms veikloms, o metams pasibaigus, atlikti licencins veiklos snaud audit ir apie jo ivadas informuoti Valstybin kain ir energetikos kontrols komisij. Kontroliniai klausimai: 1. Kokios yra bendros visiems sektoriams licencins veiklos slygos? 2. Paaikinkite, k reikia pareigojimai dl veiklos skaidrumo. [1] Lietuvos Respublikos Vyriausybs 2004 m. kovo 15 d. nutarimas Nr.274 Dl kins komercins veiklos licencijavimo metodini nurodym patvirtinimo // Valstybs inios. 2004, Nr. 41-1333. II str. 5 p. [2] Adresas internete: www.lrinka.lt ; [3] Lietuvos Respublikos Vyriausybs 2004 m. balandio 20 d. nutarimu Nr.618 patvirtintos Didmenins ir mamenins prekybos alkoholio produktais licencijavimo taisykls// Valstybs inios. 2004, Nr. 84-3050. [4] Tumpa U. Laisvosios rinkos instituto praneimas seminare Verslo aplinka, dereguliavimas ir jo taka moni gerovei, 1998 m. gruodio 22 d.

[5] Ten pat. [6] LR Vyriausybs 2000 m. gruodio 15 d. nutarimu Nr. 1458 patvirtintas Valstybs rinkliavos objekt sraas ir ios rinkliavos dydiai// Valstybs inios, 2000, Nr. 108-3463. [7] Lietuvos Respublikos Konstitucija // Valstybs inios. 1992, Nr.33-1014. [8] Lietuvos Respublikos civilinis kodeksas // Valstybs inios. 2000, Nr.74-2262. 2.77 str. 1 d. [9] Valstybs inios. 2002, Nr.10-355 [10] Lietuvos Respublikos Vyriausybs 2004 m. kovo 15 d. nutarimas Nr.274 Dl kins komercins veiklos licencijavimo metodini nurodym patvirtinimo // Valstybs inios. 2004, Nr. 41-1333. [11] Lietuvos Respublikos Konstitucija// Valstybs inios. 1992, Nr.33-1014. 67 str. 2 d. [12] Lietuvos Respublikos energetikos statymas // Valstybs inios. 2002, Nr.56-2224; 2003, Nr.69-3118. 6 str. [13] Lietuvos Respublikos Vyriausybs 2003 m. gruodio 2 d. nutarimas Nr. 1512 Dl sprogmen gamybos licencijavimo taisykli patvirtinimo.// Valstybs inios. 2003, Nr. 114-5149. [14] Lietuvos Respublikos Vyriausybs 2003 m. gruodio 2 d. nutarimas Nr. 1511 Dl sprogmen naudojimo licencijavimo taisykli patvirtinimo.// Valstybs inios. 2003, Nr. 114-5148 [15] Lietuvos Respublikos Vyriausybs 2004 m. kovo 4 d. nutarimas Nr. 243 Dl prekybos sprogmenimis licencijavimo taisykli ir vertinimo kriterij patvirtinimo.// Valstybs inios. 2004, Nr. 35-1143 [16] Lietuvos Respublikos Vyriausybs 2001 m. gruodio 5 d. nutarimas Nr.1474 Dl teiss akt, btin Lietuvos Respublikos elektros energetikos statymui gyvendinti, patvirtinimo. // Valstybs inios. 2001, Nr. 104-3713; 2003, Nr. 48-2121 [17] Lietuvos Respublikos Vyriausybs 2001 m. birelio 19 d. nutarimas Nr.743 Dl gamtini duj perdavimo, paskirstymo, laikymo ir tiekimo licencijavimo taisykli patvirtinimo. // Valstybs inios. 2001, Nr.53-1878; 2003 Nr.71-3222. [18] Lietuvos Respublikos Vyriausybs 2003 m. liepos 25 d. nutarimas Nr. 982 Dl teiss akt, btin Lietuvos Respublikos ilumos kio statymui gyvendinti, patvirtinimo. // Valstybs inios. 2003, Nr. 75-3481. [19]Lietuvos Respublikos Vyriausybs 2002 m. gruodio 20 d. nutarimas Nr. 2053. Dl antspaud gamybos licencijavimo taisykli patvirtinimo. // Valstybs inios. 2002 Nr.123-5610 [20] Lietuvos Respublikos Vyriausybs 2001 m. birelio 19 d. nutarimas Nr. 740 Dl azartini loim licencijavimo taisykli patvirtinimo.// Valstybs inios. 2001, Nr. 53-1876 [21] Lietuvos Respublikos Vyriausybs 2003 m. gruodio 9 d. nutarimas Nr.1550 Dl didij ir maj loterij licencijavimo taisyklli patvirtinimo.// Valstybs inios. 2003, Nr. 116-5264 [22] Lietuvos Respublikos Vyriausybs 2004 m. gegus 20 d. nutarimas Nr.618 Dl didmenins ir mamenins prekybos alkoholio produktais licencijavimo taisykli ir mamenins prekybos alkoholiniais grimais prekybos ir vieojo maitinimo monse taisykli patvirtinimo // Valstybs inios. 2004, Nr. 84-3050 [23] Lietuvos Respublikos Vyriausybs 2001 m. sausio 22 d. nutarimas Nr.67 Dl alkoholio produkt gamybos licencijavimo taisykli patvirtinimo. // Valstybs inios. 2001, Nr. 8-230; 2002, Nr. 95-4118; 2004, Nr. 104-3847 [24] Lietuvos Respublikos Vyriausybs 2004 m. balandio 7 d. nutarimo Nr. 384 Dl didmenins prekybos tabako gaminiais licencijavimo taisykli patvirtinimo // Valstybs inios. 2004 Nr.53-1800 [25] Lietuvos Respublikos Vyriausybs 2003 m. liepos 25 d. nutarimu Nr. 982 Dl teiss akt, btin Lietuvos Respublikos ilumos kio statymui gyvendinti, patvirtinimo patvirtintos ilumos tiekimo licencijavimo taisykls // Valstybs inios. 2003, Nr. 75-3481. 44, 55 p. [26] Lietuvos Respublikos Vyriausybs 2001 m. gruodio 5 d. nutarimas Nr.1474 Dl teiss akt, btin Lietuvos Respublikos elektros energetikos statymui gyvendinti, patvirtinimo. // Valstybs inios. 2003, Nr. 48-2121 [27] Lietuvos Respublikos Vyriausybs 2003 m. liepos 25 d. nutarimas Nr. 982 Dl teiss akt, btin Lietuvos Respublikos ilumos kio statymui gyvendinti, patvirtinimo. // Valstybs inios. 2003, Nr. 75-3481. [28] Lietuvos Respublikos Vyriausybs 2001 m. sausio 22 d. nutarimas Nr.67 Dl alkoholio produkt gamybos licencijavimo taisykli patvirtinimo. // Valstybs inios. 2001, Nr. 8-230; 2002, Nr. 95-4118; 2004, Nr. 104-3847. 33.5 punktas. 10.Registravimo procedrin teisena 10.1. Registr administracinis teisinis reimas Registr administracinis teisinis reimas priskiriamas legalizuojamiesiems reimams. is reimas tam tikrais aspektais siejamas daugiau su ekonomine sritimi, kadangi laisvosios rinkos santykiams tapus chaotikiems, atsiradus begalei i santyki dalyvi ir veiklos ri, ikilo j legalizavimo btinyb. Valstybin fizini ir juridini asmen registracija yra j teisinio veiksnumo legalumo oficialus pripainimas ir bdas patvirtinti j veiksm teistum. Atliekama verslinink legitimacija, kuri ireikia j, kaip subjekt, valstybin skait, duomen, patikim visuomeniniu poiriu, surinkim, j bkl, j atsiradimo teistumo kontrol, galimyb pakeisti ar nutraukti verslininko status[1]. Valstybinio valdymo institucijos, remdamosi ia informacija, gali kurti administravimo tobulinimo strategijas, teikti teiss akt aktualioms problemoms sprsti projektus ir pan. Tuo tarpu teistvarkos institucijoms i informacija padeda operatyviau iaikinti teiss paeidimus. Teisinje literatroje registravimo procesas vertinamas kaip administracinis teisinis reimas, kai fiziniai ir juridiniai asmenys priverstinai patenka atitinkam valdymo institucij administravimo, pagrsto speciali teiss akt reikalavimais, srit ir kaip administracin teisin priemon, kuria kontroliuojama fizini ir juridini asmen veikla, leidiama arba udraudiama atlikti tam tikrus veiksmus. Atsivelgiant registr srityje susiklostani santyki pobd ir vairov galima konstatuoti esant pakankamai pagrst pagrind kalbti apie kokybikai nauj darin registr teis, kaip administracins teiss poak. Juoba, kad registr srityje susiklostantys santykiai aprpia ne tik ekonomin srit, bet ir daugel kit visuotinai reikming objekt. Valstybs registro objektai gali bti intelektin (pramonin) nuosavyb, turtas, veikla, dokumentai, teritorijos, gamtos itekliai, kultros vertybs, asmenys ir kt.[2] Kontroliniai klausimai: 1. Apibdinkite registr administracin teisin reim.

10.2. Teisin reikm turini fakt registravimo poreikiai sivaizduokime valstyb, kurioje niekas negali nustatyti, kas kam priklauso, pagal adresus negalima nieko surasti, moni negalima priversti sumokti j skol, itekliai negali bti paprastai paversti pinigais, nuosavyb negali bti padalinama dalis, turto apraymas nra sunormintas ir negali bti lengvai palyginamas, o normos, kuriomis remiantis valdomas turtas, skiriasi ne tik kaimyniniuose rajonuose, bet net gatvse. [3] Taip puikiai Hernando de Soto apibdino situacij, kuri susidaryt, jei nebt valstybs reguliuojamos vieningos registravimo sistemos. Pasaulio banko ekspertas dr. Gershonas Federis pabr, kad istorikai susiklost taip, kad nekilnojamojo turto registravimo sistemos atsirado anksiausiai ir j atsiradimas siejamas su ekonomikai ir politikai paengusiomis visuomenmis. Kaip pavyzd galima paminti Senovs Egipt, kur prie 2200 m. pr. K. visa em buvo registruojama alies valdovo institucijoje. Nuosavybs teis buvo uraoma ant papiruso ir pasiraoma trij liudinink. Dokumento pabaigoje buvo dedamas spaudas, taip ukertant keli sukiavimams. 550 m. pr. K. ems savininkai turjo tokius pat nuosavybs dokumentus kaip ir ankstesnieji savininkai. Babilone Hamurabio laikais (1792 1750 m. pr. Kr.) privatin nuosavyb jau buvo paplitusi ir visi ems savininkai j registravo rmuose. ems ribos buvo paymimos kuoleliais. Valstyb sprend visus ginus, susijusius su ems valdymu. iaurinje Mesopotamijos dalyje gyvavusios Asirijos karalystje (1200 750 m. pr. Kr.) sandoriai bdavo sudaromi karaliaus akivaizdoje ir raai saugomi jo rmuose molinse lentelse. Nuosavybs statym vykdymas buvo priirimas valstybs, o ems rib pakeitimas bdavo grietai baudiamas. Senovs Izraelyje (700 m. pr. Kr.) sandoriai bdavo suraomi dokumentuose ir pasiraomi liudinink. Bdavo raomi du dokument egzemplioriai ir vienas i j uantspauduojamas ir ventyklos yni saugomas keraminiuose soiuose. Kleopatros laik Egipte (35 m. pr. Kr.) buvo sukurta detali kadastro sistema, kurioje buvo fiksuojamas kiekvieno ems sklypo savininkas, sklypo dydis, vieta, auginam pasli ris, taip pat informacija apie mokesius.[4] Apibendrinant paymtina, kad jau antikos laik valstybse buvo suvokta, kad nuosavybs teisi em registravimas yra stabilumo ir ekonominio vystymosi pagrindas. Registravimo samprata ir reikm asmenims bei valstybei. Valstybs ir savivaldos institucij veikla, verslas, visuomeninis alies gyvenimas, tarptautiniai ryiai yra neatsiejami nuo alies turtini itekli, moni ir pavieni asmen veiklos, nuo turto krimo, disponavimo, apsaugos.[5] Registravimo sistemos utikrina duomen apie iuos objektus kaupim, t duomen patikimum. Registravimas apibdintinas kaip duomen formavimui, kompiuteriniam j kaupimui ir teikimui sukurtas specializuotas procedr rinkinys, kuriame derinamas techninis duomen apdorojimas ir teisiniai duomen tvarkymo aspektai. Ekonomisto Hernando de Soto i Peru atliktas tyrimas atskleid vakar valstybi nekilnojamojo turto administravimo ypatyb. ios alys turi ipltotas nekilnojamojo turto registravimo sistemas ir priima jas kaip savaime suprantam dalyk, todl nesugeba pateikti esmini ios sistemos efektyvaus funkcionavimo detali besivystanioms ir buvusioms sovietinio reimo alims, kurios siekia sukurti ias sistemas, kad ijudint savo ekonomikas. Hernando de Soto teigia, kad oficials raai apie turt ir nuosavybs teises atspindi ms bendr suvokim, kas yra ekonomikai svarbu, kalbant apie bet kur turto objekt. Kalbama ne apie turto vert, o apie ms sugebjim apibrti ir idstyti svarbiausius ekonominius ir socialinius su juo susijusius aspektus bei isaugoti i informacij nuosavybs teisi dokumentuose, kurie atskleidia ekonomin nekilnojamojo turto reikm ir tampa esminiu ms ekonomikos augimo veiksniu.[6] Gyventoj registravimas asmenims ir valstybei taip pat labai svarbus. vairiose gyvenimo situacijose asmeniui reikia rodyti savo vard ir pavard, eimin padt ir tai jis gali padaryti naudodamasis gyventoj registr iraais . Registracija yra teiss gauti vaiko ar ligos paalp prielaida. Viena klaida gyventoj registravimo procese gali bti prieastimi klaid, kurios atsiras ir kituose registruose, nes io registro duomenis naudoja ypatingai daug kit registr, o tai gali takoti asmens teiss atlikti tam tikrus veiksmus praradim. [7] Kalbant apie gyventoj registravimo reikm, taip pat reikia paymti, kad Gyventoj registro duomenimis naudojasi vairios mokesi administravimo institucijos. Gyventoj registras taip pat yra ir rinkj srao sudarymo pagrindas. Paymtina, kad Gyventoj registro duomenys yra gyventoj statistins informacijos pagrindas, kuri yra svarbi planuojant dienos uimtumo centrus, rpybos staigas, mokyklas ir kit viej paslaug teikim.[8] Darytina ivada, kad efektyvi registravimo sistema yra valstybs ir jos piliei gerovs krimo vienas i pagrindini element, be jos apskritai vargu ar galima kalbti apie efektyv valstybs valdym ar informacini paslaug teikim visuomenei ir verslui. Ji yra vienas i socialin stabilum, ekonomin skm lemiani veiksni, taip pat vairi valstybini institucij informacini sistem pagrindas, registruose kaupiama informacija apie svarbiausius aliai ir jos valdymui, kio tvarkymui objektus, todl btina registr tvarkym organizuoti atsakingai, atsivelgiant egzistuojanius poreikius, tobulinti teiss aktus, reglamentuojanius registr ir juos tvarkani institucij darb, kad visa registr sistema veikt nepriekaitingai. Kontroliniai klausimai: 1. Pateikite kuo daugiau teigini, pagrindiani poreik registruoti juridin reikm turinius faktus. 10.3. Pagrindins registr teisinio reglamentavimo nuostatos Lietuvoje Lietuvoje pagrindinis registrus reglamentuojantis teiss aktas yra Valstybs registr statymas, kuris nustato valstybs registr (kadastr) steigim, tvarkym, reorganizavim ir likvidavim; valstybs registr sistem ir bendruosius valstybs registr sveikos principus; vadovaujanij valstybs registr tvarkymo staig, valstybs registr tvarkymo staig, valstybs registr prieiros institucij, valstybs registr tvarkytoj, valstybs registr duomen teikj ir gavj teises ir pareigas [9].Taip pat btina iskirti Lietuvos Respublikos civilin kodeks, kuris tvirtina vieno svarbiausi juridini asmen registro veiklos kertines nuostatas. Kaip inome, juridinis asmuo Lietuvos Respublikoje laikomas steigtu nuo jo registravimo juridini asmen registre momento. Taigi, is faktas tik dar kart iliustruoja registr svarb valstybs teisinje sistemoje. Akcentuotina, jog daugelis Lietuvoje veikiani pagrindini registr turi savo statym, tokiu paiu pavadinimu ir veikia jo pagrindu. Taiau statym nuostatos yra tik bendro pobdio, todl registr veikl paprastai detalizuoja Vyriausybs nutarimu patvirtinti registro veiklos nuostatai. Iimties pavyzdiu gali bti adres registras, kuris savo atskiro statymo neturi, o jo veiklos pradmenys gldi Lietuvos Respublikos teritorijos administracini vienet ir j rib statyme. Taiau i esms teiss akt, reglamentuojani registr steigim ir veikl, sistema yra panai, o joje itin rykus postatyminis akcentas. Kadangi daugelyje registr kaupiami ir apdorojami tam tikru kategorij duomenys, itin svarbus ios srities reglamentavimui Lietuvos Respublikos asmens duomen teisins apsaugos statymas. Registrus steigia Vyriausyb, priimdama nutarim dl registro steigimo, registro nuostat patvirtinimo ir registro veiklos pradios nustatymo. inybinius registrus steigia valstybs ar savivaldybs institucijos ar staigos. Institucija ar staiga, primusi sprendim steigti inybin registr, privalo praneti apie tai registr srao tvarkymo staigai Registr srao nuostat nustatyta tvarka. Registrai finansuojami i valstybs biudeto, kit teiss aktais nustatyt finansavimo altini, l u teikiamas paslaugas.

Registras gali bti reorganizuojamas keiiant registro objektus, registro duomen rinkimo bei naudojimo tvark, sujungiant, iskaidant registrus, perduodant j duomenis vienai arba kelioms registro tvarkymo staigoms. Sprendim reorganizuoti registr priima Vyriausyb. Sprendim reorganizuoti inybin registr priima inybin registr steigusi institucija ar staiga. i nuostata taikoma ir registr likvidavimui. Kiekvienam registrui statymu arba Vyriausybs nutarimu paskiriama vadovaujanioji registro tvarkymo staiga ir registro tvarkymo staiga (staigos). Tais atvejais, kai registr tvarko vadovaujanioji registro tvarkymo staiga, ji yra ir registro tvarkymo staiga. inybinio registro vadovaujanioji registro tvarkymo staiga yra inybinio registro steigja. Registro duomen tvarkym reglamentuoja atitinkamo registro statymas, Asmens duomen teisins apsaugos statymas, registro nuostatai ir kiti teiss aktai, taip pat registro duomen tvarkymo sutartys. Registro nuostatai reglamentuoja registro paskirt, jo objektus, registro tvarkymo staigas, j teises ir pareigas, registro duomen tvarkym, sveik su kitais registrais, registro duomen apsaug, registro duomen skelbim ir registro duomen teikim. Registro duomenys laikomi teisingais, kol jie nenuginyti statym nustatyta tvarka. Registr duomenys ir dokumentai yra viei ir, atsivelgiant registro steigimo tikslus, statym bei registr nuostat nustatyta tvarka ir apimtimi teikiami registro duomen gavjams, jeigu statymai ar registro nuostatai nenustato kitaip. Kiekvienas registro duomen gavjas privalo naudoti registro duomenis tik teistiems ir apibrtiems tikslams. Registr sistemos bei atskir registr steigimo, krimo, tvarkymo, reorganizavimo bei likvidavimo prieir atlieka statym nustatytos arba Vyriausybs galiotos valstybs institucijos. U registro duomen saug atsako registro tvarkymo staiga ir registro tvarkytojai. Akcentuotina, jog paia bendriausia prasme galima skirti dvi stambias registr grupes - valstybs registrai ir inybiniai registrai. inybinis registras teisini, organizacini, technologini priemoni visuma, skirta registruoti valstybs ar savivaldybs institucijos ar staigos sprendimu nustatytus registro objektus ir tvarkyti registro objekt registravimo duomenis. inybiniai registrai veikia vairiose institucijose policijoje, muitinje, pvz. muitins paeidj registras ir pan. Kontroliniai klausimai: 1. Koks pagrindinis teiss aktas, tiesiogiai reglamentuojantis registrus Lietuvoje?

2. 3.

Paaikinkite, kaip Lietuvos Respublikos civilinis kodeksas susijs su registr teisiniu reglamentavimu; kokias dvi dideles grupes galime suskirstyti visus Lietuvoje veikianius registrus?

10 .4. Registrus tvarkanios institucijos ir j funkcijos 10.4.1. Vadovaujaniosios registro tvarkymo staigos Valstybs registr tvarkymo sistema organizacine prasme nra vienareikm. Pagal Valstybs registr statym kiekvienam registrui jo steigim reglamentuojaniame dokumente arba nuostatuose apibriama vadovaujanioji tvarkymo staiga bei centrins duomen bazs tvarkymo staiga. Svarbiausiems registrams paskirstyt duomen bazi atveju gali bti skiriamos teritorins tvarkymostaigos arba nutolusios objekt registravimo vietos (registratoriai). Registro tvarkymo staigas skiria vadovaujanioji registro tvarkymo staiga, jei apie tai neminima teisiniuose steigimo dokumentuose.[10] Valstybs registr statyme tvirtinta, kad vadovaujanioji registro tvarkymo staiga statymu ar Vyriausybs nutarimu paskirta ministerija ar kita valstybs institucija ar staiga, kurios valdymo sriiai priskirtas registras, metodikai vadovaujanti registro krimui ir koordinuojanti jo funkcionavim. Tarptautini odi odyne odis metodikas [gr. methodikos] aikinamas kaip grietai nuoseklus, sistemingas, grietai paisantis nustatytos sistemos, plano, tvarkaraio.[11] Tad galime teigti, kad vadovaujanti registro tvarkymo staiga nuosekliai, laikydamasi i anksto apsibrt tiksl, priemoni jiems pasiekti nustato registro veikimo principus, priiri kaip jie gyvendinami. Pagrindini valstybs registr vadovaujanioji registro tvarkymo staiga viena ar kita ministerija. Ministerijos kaip vadovaujaniosios registro tvarkymo staigos veiklos funkcijos tarp kit jai priskirt funkcij nublanksta, todl danai bna, kad joms neskiriama dmesio arba apie tai visai pamirtama.[12] Vyriausybs nutarime Dl valstybs integralios sistemos krimo strategijos patvirtinimo[13] nustatyta, kad u registro funkcionavimo utikrinim atsako vadovaujanioji registro tvarkymo staiga. Jeigu vadovaujanioji registro tvarkymo staiga, gavusi finansavim, neutikrina (finansinmis ir organizacinmis priemonmis) registro funkcionavimo, tikslinga sprsti klausim dl paties registro likvidavimo arba kitos vadovaujaniosios registro tvarkymo staigos paskyrimo. Todl vadovaujanioji registro tvarkymo staiga turi savo funkcijas atlikti tinkamai, prieingu atveju, gali sprstis klausimas net dl registro likvidavimo. Paymtina, kad vadovaujanij staig funkcijos gali skirtis, kadangi kiekvieno registro nuostatuose yra apibriamos tam registrui metodikai vadovaujanios staigos funkcijos. Detaliau Valstybs registr statyme[14] vadovaujanij registro tvarkymo staig funkcijos neapibriamos, taiau nurodomos j teiss ir pareigos. Taigi vadovaujanioji registro tvarkymo staiga turi teis rengti ir priimti teiss aktus, susijusius su registro tvarkymu ir registro duomen sauga; organizuoti registro kompiuterins, programins, komunikacins rangos sigijim, nustatyti ios rangos prieiros reikalavimus, sprsti registro modernizavimo ir pltimo klausimus; atlikti kitus registro nuostatuose nustatytus veiksmus. Ji privalo koordinuoti registro tvarkymo staig ir registro tvarkytoj darb, nustatyta tvarka atlikti i staig prieir; utikrinti tinkam registro tvarkymo staig darb; atlikti registro duomen saugos reikalavim laikymosi prieir; kontroliuoti, kaip vykdomi metinis ir perspektyvinis registro biudetai; utikrinti, kad registras bt tvarkomas vadovaujantis Valstybs registr statymu, registro nuostatais ir kitais teiss aktais; planuoti metin ir perspektyvin registro biudetus; teikti informacij apie registro veikl; organizuoti ir koordinuoti registro tvarkymo staig valstybs tarnautoj ir kit darbuotoj mokym, rengti mokymo ir kvalifikacijos klimo programas, kitus su kvalifikacijos klimu susijusius metodinius dokumentus. Apibendrinant paymtina, kad vadovaujanios registro tvarkymo staigos kuria teiss aktus j sferai priskirt registr tvarkymo tobulinimui, utikrina j gyvendinim, formuoja registr funkcionavimo infrastuktr, j nuolat tobulina, organizuoja ir vykdo registr pltros projektus, organizuoja registr funkcionavim, taip pat kontroliuoja registr tvarkymo staig veikl, ypating dmes teikiant kaupiam ir klientams teikiam duomen kokybei ir j isamumui. Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija . Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija (toliau Teisingumo ministerija) yra Juridini asmen, Nekilnojamojo turto, Adres, statym ir kit teiss akt bei Hipotekos registr vadovaujanioji registro tvarkymo staiga. Registr politik Teisingumo ministerijoje formuoja Registr departamentas. Vadovaujantis departamento nuostatais, is ministerijos padalinys rengia nauj registr steigim ir veikiani registr reorganizavim ir ias sritis reglamentuojani teiss akt projektus; koordinuoja ir metodikai vadovauja Teisingumo ministerijos pavaldume esantiems registrams; vadovauja kuriant nauj ir integruojant

veikiani registr informacines sistemas; vykdo kitas funkcijas ir uduotis. Teisingumo ministerija yra asignavim, skirt Hipotekos registrui, valdytojas. i ministerija derina ir teikia Finans ministerijai mint registr biudeto programas. Taip pat ministerija rengia trij met strateginius veiklos planus, kuriuose apibriami su registrais, j tobulinimu susijusios gairs bei darbai, taip pat numatomas preliminarus l poreikis.[15] Teisingumo ministerija yra daugumos valstybs registr vadovaujanioji staiga, jai, kaip ir kitoms vadovaujaniosioms registro tvarkymo staigoms, priskirta registr politikos formavimo funkcija. Apibendrinant galime teigti, kad gyvendindama savo funkcijas Teisingumo ministerija turi utikrinti vartotoj, verslinink, kit fizini ir juridini asmen civilini teisi apsaug, koordinuoti priskirt valstybs registr veikl. Gyventoj registro tarnyba prie Vidaus reikal ministerijos (toliau Gyventoj registro tarnyba) yra vadovaujanioji Gyventoj registro tvarkymo staiga. Gyventoj registro tarnybos steigjas yra Lietuvos Respublikos vidaus reikal ministerija (toliau Vidaus reikal ministerija).[16] Informacin politik ir jos strategij Vidaus reikal ministerijoje formuoja Informacins politikos departamentas. Vadovaujantis departamento nuostatais[17], is ministerijos padalinys dalyvauja organizuojant ir koordinuojant informacini technologij ir telekomunikacij pltros strategijos gyvendinim, kuri apima kur kas platesn klausim spektr nei valstybs registr sistemos politika. Ministerija yra asignavim, skirt Gyventoj registrui, valdytojas. i ministerija derina ir teikia Finans ministerijai registro parengtas biudeto programas. Taip pat ministerija rengia trij met strategin veiklos plan, kuriame apibriami su registrais susij klausimai, taip pat numatomas preliminarus l poreikis.[18] Gyventoj registro nuostatuose [19] vardijamos ios pagrindins Gyventoj registro tarnybos funkcijos: utikrinti teist asmens duomen rinkim, j tvarkym ir visik apsaug; steigti teritorines Gyventoj registro tvarkymo staigas, tvirtinti j nuostatus; rengti asmens duomen teikimo Gyventoj registrui ir atnaujinimo tvark, kuri privaloma visoms institucijoms, teikianioms duomenis registr tvarkanioms staigoms; tvarkyti Gyventoj registro duomen centrin baz, registrui teikiam duomen apskait; utikrinti j apsaug; teikti registro duomenis nemokamai valstybs valdios ir valdymo institucijoms, savivaldybi institucijoms, teismams, prokuratroms ir kitoms Lietuvos Respublikos Vyriausybs nustatytoms institucijoms; organizuoti Gyventoj registro technins ir programins rangos krimo, tobulinimo ir diegimo darbus; utikrinti, kad Gyventoj registr nebt rayti klaidingi duomenys. Taip pat pamintina, kad Gyventoj registro tarnyba, siekdama teikiamas paslaugas maksimaliai priartinti prie gyventoj, dieg elektronin paym usakym naudojant internetins bankininkysts sistemas. Taip pat steig Interesant aptarnavimo skyri, kad reikiamais klausimais bt konsultuojama, reikiamos paymos iduodamos klient tinkamam aptarnavimui pritaikytose patalpose. O apibendrinant Gyventoj registro tarnybos funkcijas darytina ivada, kad i tarnyba turi utikrinti Gyventoj registro statymo reikalavim vykdym, sukurti vientis ir integrali gyventoj registravimo sistem, utikrinti tinkam piliei, kuriems iduodami asmens dokumentai ir kurie deklaruoja gyvenamj viet, apskait ir aptarnavim. Kontroliniai klausimai: 1. Paaikinkite vadovaujaniosios registro tvarkymo staigos funkcijas;

2.

Kokias inote vadovaujaniasias registro tvarkymo staigas Lietuvoje?

10.4.2 Registro tvarkymo staigos Registro tvarkymo staiga statymu ar Vyriausybs nutarimu paskirtas juridinis asmuo, registruojantis registro objektus, tvarkantis ir teikiantis registro duomenis bei dokumentus ir atsakantis u j saug.[20] Darytina ivada, kad registro tvarkymo staiga gali bti ne tik valstybs institucija ar staiga, bet ir privataus kapitalo juridinis asmuo, jeigu jis paskiriamas statymu ar Vyriausybs nutarimu. Pavyzdiui, Ispanijoje registrus tvarko tam leidimus gav privataus kapitalo tvarkytojai, kurie yra grietai valstybs kontroliuojami ir kurie turi monopolij tam tikrame regione.[21] Tokia situacija, kai vienos tvarkymo staigos paskiriamos statymu, t.y. statym leidiamosios valdios, o kitos Vyriausybs nutarimu, t.y. vykdomosios valdios, nra sveikintinas dalykas ir registr tvarkymo staig skyrimo tvarka turt bti suvienodinama, paliekant tik vien i valdi, galini tai daryti. Tiktina, kad i nuostata Valstybs registr statyme buvo tvirtinta, siekiant statym pritaikyti tuo metu buvusiai situacijai. Valstybs registr statyme iskiriamos tokios registro tvarkymo staigos funkcijos: objekt registravimas; sveikos su susijusiais registrais utikrinimas; registro duomen registro duomen gavjams teikimas; utikrina tinkamo registro veikimo ir registro duomen bei dokument saugos utikrinimas; kit konkretaus registro nuostatose nustatyt funkcij atlikimas. Valstybs mon Teisins informacijos centras . 1993 m. Vyriausyb nutarimu Nr. 244[22] kr ne pelno organizacij (ne "valstybs mon") Teisins informacijos centras prie Teisingumo ministerijos. 1997 m. liepos 6 d. ji reorganizuota valstybs mon Teisins informacijos centras (toliau Teisins informacijos centras). Teisins informacijos centras nuo steigimo 1993 m. valstybs biudeto asignavim negavo, o jo veikla finansuojama i vidini finansini itekli. Pagrindin Teisins informacijos centro veiklos sritis vieningos teisins informatikos politikos formavimas, krimas ir diegimas Lietuvoje. Teisins informacijos centras gyvendina iuos tikslus: Lietuvos Respublikos statym, kit Lietuvos Respublikos Seimo priimt teiss akt, Respublikos Prezidento dekret, Lietuvos Respublikos Vyriausybs nutarim ir Ministro Pirmininko potvarki, Konstitucinio Teismo sprendim, nutarim, ivad, Lietuvos banko, ministerij, departament ir Vyriausybs staig bei kit valstybs valdymo institucij priimt teiss akt, Lietuvos Respublikos tarptautini sutari kaupimas ir sisteminimas; Lietuvos Respublikos statym ir kit teiss akt registro tvarkymas; teisins literatros leidyba, platinimas; teisins informacijos teikimas Lietuvos Respublikos Seimui, Respublikos Prezidentui, Lietuvos Respublikos Vyriausybei, Konstituciniam Teismui, Lietuvos Aukiausiam Teismui, Lietuvos apeliaciniam teismui, apygard ir apylinki teismams, Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijai ir jai pavaldioms staigoms, teisinms mokymo staigoms; kompiuterini teisini informacini sistem krimas; Teisingumo ministerijos ir teism kompiuterizavimas ir informacini sistem diegimas.[23] Apibendrinant galima iskirti tokias pagrindines Teisins informacijos centro veiklos kryptis: teisins literatros leidimas, teisini duomen bazi krimas, palaikymas ir platinimas, informacini technologij projekt teiss srityje rengimas, gyvendinimas, pltojimas. Valstybs mon Registr centras . Lietuvos Respublikos Vyriausybs 1997 m. liepos 8 d. nutarimu Nr. 742[24], sujungus Valstybs ems kadastro mon ir valstybs mon Respublikinis inventorizavimo, projektavimo ir paslaug biuras, steigta ems ir kito nekilnojamojo turto kadastro ir registro valstybs mon. Steigj funkcijas pavesta vykdyti Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos ir ems kio ministerijoms. Tad iki 2003 m. balandio 1 d. valstybs mon Registr centras (toliau Registr centras) buvo vadinamas ems ir kito nekilnojamojo turto kadastro ir registro valstybs mone. Pavadinim Vyriausyb pakeit todl, kad, be jau atliekam funkcij, paved vykdyti Juridini asmen registro, moni rejestro, Administracini vienet, gyvenamj vietovi ir gatvi (adres) registro,

Speciali ems ir miko naudojimo slyg valstybinio klasifikatoriaus tvarkytojo funkcijas. O be to, ilgas mons pavadinimas buvo nepatogus naudoti, sudar problem Lietuvos gyventojams ir institucijoms, raantiems vairius paklausimus, usakymus, skundus ir pan. Paymtina, kad Registr centro misija gyvendinti valstybs nekilnojamojo turto tvarkymo ir administravimo politik, t.y. tobulinti daugiatiksl nekilnojamojo turto kadastro, daikt, daiktini teisi, turto adres ir veri bei juridini asmen registravimo sistem, kuri utikrint registruot teisi apsaug ir patikimos informacijos teikim visiems to pageidaujantiems pilieiams, rinkos dalyviams ir valdios bei valdymo institucijoms.[25] Registr centro statuose [26] tvirtinta, kad Registr centras, vadovaudamasis teiss aktais, tvarko nekilnojamojo turto kadastr ir registr, Adres registr, Juridini asmen registr, kuria kitas su iuo bei kitais nurodytais registrais susijusias informacines sistemas. Savo valdymo sferoje turimus registrus Registr centras administruoja ir prieir didija dalimi atlieka savarankikaisikrusi Vilniuje, administruoja nekilnojamojo turto kadastr ir registr, nekilnojamojo turto vertinim, projektuoja, diegia ir naudoja nekilnojamojo turto registro informacin sistem, vadovauja ir kontroliuoja mons filial veikl, tvarko Juridini moni registr.. Tam tikslui yra sukurtas Informacini sistem departamentas. Registr centr sudaro ie struktriniai padaliniai: 1.Centrin staiga, 2. 11 filial apskrii centruose bei Maeiki mieste registruoja nekilnojamj turt ir teises j, teikia oficiali informacij apie nekilnojamj turt ir savinink teises j, kaupia kadastro ir registro duomenis, atlieka kadastrinius matavimus, turto vertinim bei rinkos tyrimus, tvarko turto formavimo archyvus, organizuoja gyventoj aptarnavimo biur darb. 3. 35 gyventoj aptarnavimo biurai rajon centruose bei miestuose registruoja nekilnojamj turt ir teises j, iduoda nuosavybs ar naudojimo teis rodanius dokumentus, teikia informacines paslaugas nekilnojamojo turto savininkams ir naudotojams. Registr centras vykdo i Lietuvos Respublikos Vyriausybs pavest veikl: registruoja nekilnojamuosius daiktus, daiktines teises juos bei juridinius faktus; teikia Nekilnojamojo turto registro duomenis bei kartografiniais bdais ireiktus duomenis; kaupia Nekilnojamojo turto registro duomenis ir dokument archyv, atsako u jo saugum, teikia vartotojams archyvini duomen iraus bei dokument kopijas, atsako u teikiam duomen tikrum; organizuoja ir atlieka nekilnojamojo turto rinkos tyrimus ir turto vertinim; valstybs ir savivaldybi institucij teikiam duomen pagrindu kaupia ir apdoroja administracini vienet, gyvenamj vietovi, gatvi, nam ir patalp adres, j geografini koordinai duomenis; teiss akt nustatyta tvarka teikia fiziniams ir juridiniams asmenims Adres registro duomenis; kaupia Adres registro duomenis ir dokument archyv; registruoja ar Juridini asmen registro nuostat nustatytais atvejais traukia Juridini asmen registr juridinius asmenis, j duomenis ir steigimo dokumentus; skelbia juridinio asmens, filial ar atstovybi duomenis ir informacij; tvarko Juridini asmen registro tvarkytojui pateiktus dokumentus, duomenis ir informacij bei atlieka kitas Registro centro statuose nurodytas funkcijas. Paymtina, kad statuose nurodytas baigtinis Registr centro funkcij sraas. Apibendrinant reikia paymti, kad Registr centras yra keli pagrindini nacionalini registr tvarkytojas. Vienas i svarbiausi Registr centro udavini registruoti duomenis, juos kaupti ir juos platinti, tinkamai aptarnauti klientus. Tinkam paslaug kokyb apibdina tokie rodikliai, kaip orientavimasis klientus, duomen prieinamumas, informacijos kokyb ir jos pateikimo laikas. Registr centras suinteresuotas teikti klientams geras ir efektyvias paslaugas bei patikim informacij, tobulinti sistem ir paslaugas. Teritorins Gyventoj registro tarnybos staigos . Gyventoj registro statyme [27] tvirtinta, kad teritorin registro tvarkymo staiga vadovaujaniosios registro tvarkymo staigos steigiamas (skiriamas) padalinys administraciniame vienete. Teritorins Gyventoj registro tvarkymo staigos renka, kaupia, atnaujina Gyventoj registro duomenis; teikia juos registro duomen centrinei bazei; ios bazs duomen pagrindu teikia registro duomenis. [28] Hipotekos skyriai prie apylinks teism ir Centrin hipotekos staiga . Hipoteka tai esamo ar bsimo skolinio sipareigojimo vykdym apsaugantis turto keitimas, kai keisto turto savininkui paliekama nuosavybs teis. Hipoteka neatima i daikto savininko teiss valdyti, naudoti keist daikt bei juo disponuoti. Jei sujus nustatytam terminui skola hipotekos kreditoriui negrinama, jis turi teis reikalauti, kad keistas turtas bt parduodamas i varytini ir i gaut pinig atlyginta jam priklausanti suma arba keistas daiktas bt perduotas jam administruoti. Hipoteka, neregistruota Hipotekos registre, negalioja. Iskirtinis Hipotekos registro struktros bruoas yra ypatinga dvipakop funkcin sistema, utikrinanti dvigub svarbiausi registro duomen tvirtinim bei vykdomosios ir teismins valdios sveik, nes Hipotekos registras susideda i vietini hipotekos registr, tvarkom hipotekos skyri prie apylinks teism, ir centrinio hipotekos registro, tvarkomo Teisingumo ministerijos galiotos institucijos Centrins hipotekos staigos. Ir nors hipotekos skyriai prie apylinks teism steigiami Teism statymo nustatyta tvarka ir laikomi sudedamja teism sistemos dalimi, taiau konkreius apylinks teismus, kuriuose tokie skyriai bus steigiami, pasirenka, j veiklos teritorij (galini nesutapti su apylinks teismo veiklos teritorija) nustato bei hipotekos teisjus i paskirt apylinks teismo teisj pareigoms skiria ir atleidia vykdomosios valdios atstovas (teisingumo ministras). [29] Naudoti teism sistem hipotekos sandori teisiniam registravimui pasaulio valstybse nra nauja. Paprastai, siekiant, kad registracija bt paprastesn ir greitesn, teisin registracijos procedra yra neteismin ( jurisdictio voluntaris), taiau pati teisi registracijos sistema daniausiai remiasi teism nepriklausomumu, o registravimo darbus atlieka arba priiri teismin valdia. Pavyzdiui, Vokietijoje, remiantis Civilinio kodekso 1115 straipsniu ir ems knygos tvarkymo tvarka apsaugins hipotekos ( Buchhypothek) teisin registracij ems knygose ( Grundbuch) vykdo apylinks teismai (Amtsgericht). Panai padtis yra ir Pranczijoje, Danijoje, Norvegijoje, Suomijoje, Slovnijoje, veicarijoje, Italijoje, Belgijoje ir Islandijoje. Lietuvos pasirinktas hipotekos modelis tikrai perm geriausi usienio valstybi patirt nagrinjamoje srityje.[30] Centrin hipotekos registr, kuriame kaupiama ir saugoma i vietini registr gauta informacija apie visoje Lietuvoje registruotus nekilnojamojo ir kilnojamojo turto keitimo sandorius, tvarko Centrin hipotekos staiga. Centrin hipotekos staiga steigta 1997 m. rugsjo 12 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybs nutarimu[31].Centrin hipotekos staiga taip pat tvarko testament registr, turto aret akt registr, vedyb sutari registr, sutari registr. Centrin hipotekos staiga yra biudetin staiga. Jos steigjas yra Teisingumo ministerija. Hipotekos registr Centrin hipotekos staiga priiri savarankikai, taiau atnaujinimo ar pertvarkymo darbams atlikti samdo privaias mones.[32] Paymtina, kad usienio ekspertai sil sujungti Centrin hipotekos staig ir Registr centr [33], taiau hipotekos atstovai iuo klausimu paymjo, jog j staiga registruoja ne tik nekilnojamojo, bet ir kilnojamojo turto keitimo sandorius, be to, valdo dar keturis registrus, todl vien remiantis argumentais, kad tai sutaupyt l bei tokia sistema bt patogesn vartotojams, ias staigas sujungti be isamesni tyrim nedert. Pagrindins Centrins hipotekos staigos funkcijos, nurodytos Lietuvos Respublikos hipotekos registro nuostatuose[34] bei Centrins hipotekos staigos nuostatuose[35] yra ios: Hipotekos registro duomen, gaut i hipotekos skyri, kaupimas, j atnaujinimas ir saugojimas; tvarkom registr duomen apsaugos utikrinimas, pasilym, kaip tobulinti tvarkom registr duomen apsaug, Teisingumo ministerijai teikimas; hipotekos skyri kompiuterins ir programins rangos aptarnavimas, hipotekos registr kompiuterini duomen bazi

technins prieiros atlikimas; Hipotekos registro duomen naudotojams teikimas, naudotoj registravimas, Hipotekos registro duomen platinimo sistemos administravimas; centrinio hipotekos registro duomen bazs archyvo tvarkymas bei kit funkcij atlikimas. Paymtina, kad Hipotekos registro nuostatuose Centrins hipotekos staigos funkcij sraas yra baigtinis, taiau Centrins hipotekos staigos nuostatuose, kuriuose jai priskirta kiek daugiau funkcij arba tiesiog jos smulkiau iskaidytos, tvirtinta, kad be jau ivardint Centrin hipotekos staiga vykdo ir kitas Lietuvos Respublikos statym, Vyriausybs nutarim nustatytas ar Teisingumo ministerijos priskirtas funkcijas. Vietinius hipotekos registrus tvarko hipotekos skyriai prie apylinki teism. 1998 m. pradjo veikti deimt hipotekos skyri apskrii centruose, po met steigti dar penki hipotekos skyriai.[36] Informacij apie vykusius keitimo sandorius hipotekos skyriai perduoda centriniam registrui elektroniniu bdu kasdien. Duomenys apie keitimo sandorius platinami patu, mokamu telefonu arba internetu sudarius sutart. Internetu paprastai naudojasi finans staigos ir notarai. Hipotekos skyriai prie apylinks teism registruoja hipotekos, priverstins hipotekos ir kilnojamojo daikto (turtins teiss) keitimo, priverstinio keitimo sandorius bei pakeitimus Hipotekos registre; keiia Hipotekos registro duomenis; iregistruoja hipotekos ir keitimo sandorius; iduoda paymjimus apie hipotekos ir keitimo registravim. Hipotekos teisjas priima nutartis: aretuoti keist nekilnojamj daikt; u skol keist nekilnojamj daikt parduoti i varytyni; u skol keist nekilnojamj daikt perduoti kreditoriui administruoti; aretuoti keist kilnojamj daikt ir perduoti j kreditoriui; perduoti kreditoriui teis tvarkyti skolininko banko sskait ar perleisti kreditoriui kaito davjo reikalavimus, kylanius i keistos teiss ar reikalavimo dal, atitinkani skolinio sipareigojimo dyd, jeigu skolinis sipareigojimas maesnis u reikalavimo teis; paskirstyti kreditoriams las, gautas priverstinai pardavus keist daikt.[37] Taigi hipotekos teisjai atlieka priverstines iiekojimo i keisto turto ne gino tvarka procedras. Jie gali gauti vis bylos nagrinjimui reikaling informacij apie skolinink, keist turt, sipareigojimo dyd, kreditorius, kuriems skolininkas yra sipareigojs, bei kreditori reikalavimo eilikum. Iiekojimo ne gino tvarka procedra yra paprastesn, greitesn ir pigesn alims, nes nereikalingas odinis bylos nagrinjimas.[38]Apibendrinant pamintina, kad Lietuvos Respublikai atkrus nepriklausomyb ir siekiant sudaryti palankias slygas vidaus ir usienio investuotojams, buvo btina sukurti efektyvi hipotekos sistem, kuri utikrint kreditori, kaito davj ir treij asmen teisi apsaug, efektyv iiekojim i keisto turto. Sukurtas Hipotekos registras yra ypatingas tuo, kad yra integruotas teism sistem, j tvarko hipotekos skyriai prie apylinks teism ir Centrin hipotekos staiga. Kontroliniai klausimai: 1. Paaikinkite registro tvarkymo staigos svok ir pakomentuokite jos funkcijas;

2. 3.

Kokias inote vadovaujaniasias registro tvarkymo staigas Lietuvoje? Kokios yra hipotekos skyri prie apylinks teism ir centrins hipotekos staigos funkcijos?

[1] Bakaveckas A., Dziegoraitis A., Dziegoraitien A. ir kt. Lietuvos administracin teis. Bendroji dalis. Vilnius, 2005. P. 211-212. [2] Lietuvos Respublikos valstybs registr statymas//Valstybs inios.1996.Nr.86-2043;2000.Nr.47-1345. [3] De Soto H. The Mystery of Capital: Why Capitalism Triumphs in the West and Fails Everywhere Else. London: Bantam Press, 2000. P. 12. [4] Feder G. The Intricacies of Land Markets Why the World Bank Succeeds in Economic Reform through Land Registration and Tenure Security. http://pdf.wri.org/ref/feder_02_the_intricacies.pdf. (2006-11-07). [5] Andrijauskas K. Lietuvos registr krimas patikima investicija. http://www.ivpk.lt/main-aktual.php?cat=61&n=1. (2006-1116). [6] Gasilionis A., Kasperaviius R. Nekilnojamojo turto administravimas. Vilnius: Technika, 2006. P. 92- 93. [7] Population Registration in Sweden. The Swedish Tax Administration. www.aceproject.org/ero-en/topics/voterregistration/vry_swe1.pdf. [8] Guide to the Norwegian Tax Administration. The Directorate of Taxes. http://www.skatteetaten.no/Templates/Brosjyre.aspx? id=7406&epslanguage=NO&chapter=7416. [9] Lietuvos Respublikos valstybs registr statymas//Valstybs inios.1996.Nr.86-2043; [10] Valstybs registr ir duomen bazi dabartins situacijos studija: analiz ir vertinimas. Informacins visuomens pltros komitetas prie Lietuvos Respublikos Vyriausybs. Vilnius, 2001. http://www.ivpk.lt/dokumentai/Registru_analize.pdf. [11] Tarptautini odi odynas / sudarytojai Bendorien A., Boguien V., Dagyt E. ir kt. Vilnius: Alma littera, 2004. P. 475. [12] Valstybs registr ir duomen bazi dabartins situacijos studija: analiz ir vertinimas. Informacins visuomens pltros komitetas prie Lietuvos Respublikos Vyriausybs. Vilnius, 2001. http://www.ivpk.lt/dokumentai/Registru_analize.pdf. [13] Lietuvos Respublikos Vyriausybs 2002 m. rugpjio 22 d. nutarimas Nr. 1332 Dl valstybs registr integralios sistemos krimo strategijos patvirtinimo // Valstybs inios. 2002, Nr. 83-3599. [14] Lietuvos Respublikos valstybs registr statymas // Valstybs inios. 2004, Nr. 124-4488. [15] Valstybs registr reformos studija. Laisvosios rinkos institutas. Vilnius, 2005. http://www.lrinka.lt/index.php/analitiniai_darbai/valstybes_registru_reformos_galimybiu_studija/1535. [16] Lietuvos Respublikos vidaus reikal ministro 2000 m. gruodio 7 d. sakymas Nr. 454 Dl Gyventoj registro tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikal ministerijos nuostat patvirtinimo // Valstybs inios. 2000, Nr. 107-3397. [17] Lietuvos Respublikos vidaus reikal ministro 2001 m. birelio 28 d. sakymas Nr. 355 Dl Lietuvos Respublikos vidaus reikal ministerijos Informacins politikos departamento nuostat patvirtinimo. http://www.vrm.lt/index.php?id=218. [18] Valstybs registr reformos studija. Laisvosios rinkos institutas. Vilnius, 2005. http://www.lrinka.lt/index.php/analitiniai_darbai/valstybes_registru_reformos_galimybiu_studija/1535. . [19] Lietuvos Respublikos Vyriausybs 2000 m. lapkriio 6 d. nutarimas Nr. 1346 Dl Lietuvos Respublikos gyventoj registro nuostat patvirtinimo // Valstybs inios. 2000, Nr. 96-3034. [20] Lietuvos Respublikos valstybs registr statymas // Valstybs inios. 2004, Nr. 124-4488. [21] Euro Registers Forum 2001. http://www3.lrs.lt/pls/inter/ivpk_print.doc_view?key=164927. [22] Lietuvos Respublikos Vyriausybs 1993 m. balandio 13 d. nutarimas Nr. 244 Dl Teisins informacijos centro prie Teisingumo ministerijos steigimo // Valstybs inios. 1993, Nr. 13-326.

[23] Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija. http://www.tm.lt/?item=paval&id=1171. [24] Lietuvos Respublikos Vyriausybs 1997 m. liepos 8 d. nutarimas Nr. 742 Dl ems ir kito nekilnojamojo turto kadastro ir registro valstybs mons steigimo // Valstybs inios. 1997, Nr. 67-1689. [25] Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija. http://www.tm.lt/?item=paval&id=1822. [26] Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. gruodio 6 d. sakymas Nr. 1R-301 Dl valstybs mons Registr centro stat patvirtinimo // Valstybs inios. 2004, Nr. 180-6673. [27] Lietuvos Respublikos gyventoj registro statymas // Valstybs inios. 1992, Nr. 5-78. [28] Lietuvos Respublikos Vyriausybs 2000 m. lapkriio 6 d. nutarimas Nr. 1346 Dl Lietuvos Respublikos Gyventoj registro nuostat patvirtinimo // Valstybs inios. 2000, Nr. 96-3034. [29] Juodka R. Veikl pradeda naujieji registrai // Justitia. 2001, Nr. 6, P. 2. [30] Juodka R. Veikl pradeda naujieji registrai // Justitia. 2001, Nr. 6, P. 2. [31] Lietuvos Respublikos Vyriausybs 1997 m. rugsjo 12 d. nutarimas Nr. 991 Dl Lietuvos Respublikos hipotekos registro steigimo statymo gyvendinimo // Valstybs inios. 1997, Nr. 85-2144. [32] Valstybs registr reformos studija. Laisvosios rinkos institutas. Vilnius, 2005. http://www.lrinka.lt/index.php/analitiniai_darbai/valstybes_registru_reformos_galimybiu_studija/1535. [33] eimantas V. V. Uvir kova dl hipotekos registro // Verslo ini priedas Karjera ir vadyba, 2004 lapkr. 18, Nr. 44. [34] Lietuvos Respublikos Vyriausybs 2001 m. spalio 18 d. nutarimas Nr. 1246 Dl Lietuvos Respublikos hipotekos registro nuostat patvirtinimo // Valstybs inios. 2001, Nr. 90-3173. [35] Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2003 m. gegus 15 d. sakymas Nr. 149 Dl Centrins hipotekos staigos nuostat patvirtinimo // Valstybs inios. 2003, Nr. 50-2233. [36] Baronas A. Hipotekos registrui penkeri. www.lhr.lt/LimoL/Docs/Hipotekos_registrui_5_metai.doc. [37] Centrin hipotekos staiga. http://www.lhr.lt/index.php?-1463139210. (2006-11-11). [38] Centrins hipotekos staigos 2005 m. veiklos apvalga. http://www.lhr.lt/chi_ataskaita_2005.pdf. 4.Tema. Administracins prievartos priemoni taikymo procesas VADAS Temos tikslas - supaindinti studentus su administracins prievartos priemoni taikymo proceso ypatumais, iugdyti gebjimus savarankikai analizuoti ios srties klausimus. 1. Administracin teisin prievarta valstybinio valdymo gyvendinimo metod sistemoje Prie pradedant analizuoti administracini prievartos priemoni taikymo proces, btina sigilinti valstybinio valdymo gyvendinimo metod ir j tarpusavio sveikos ypatumus. Valstybinio valdymo gyvendinimo metodai [1] Valstybinio valdymo gyvendinimo metodai tai vykdomosios valdios institucij ir staig (valstybs tarnautoj) tiesioginio valdingo poveikio valdymo objektams (valdomiesiems) bdai ir priemons

tikinjimas Skatinimas Prievarta Teisinio vietimo, kitokio aikinamojo poveikio priemons Netiesioginio, ekonominio poveikio priemons Tiesioginio administraci-nio poveikio priemons (nurodymas, komanda ir pan.) Prevencins (spjaniojo) poveikio priemons Kardomojo poveikio ir administra-cinio proceso utikrinimo priemons Administraci-ns atsakomybs priemons Tarnybins ir materialins atsakomybs priemons Administracins prievartos priemoni taikymo procesas Administracins atsakomybs priemoni (administracini nuobaud) taikymas Prevencini ir kardomj administracins prievartos priemoni taikymas Tarnybins ir materialins atsakomybs priemoni taikymas Valstybs valdymas tai valstybinio valdymo subjekto betarpikas, kryptingas poveikis valdymo objektui. iame procese praktikai gyvendinami valstybs valdymo tikslai, udaviniai ir funkcijos. Viso to siekiama tam tikra bd, priemoni sistema, per kuri

pasireikia valdios poveikis, valdymo funkcij dinamikumas. Paminti bdai, priemons sudaro valstybinio valdymo metodus. Kalbdami apie valstybinio valdymo metodus mes kalbame apie tai, kaip gyvendinamas valstybinis valdymas, kaip praktikai utikrinamos jo funkcijos, kaip, gal gale, valdymo subjektas priveria valdymo objekt paklusti. Prievart galima apibdinti kaip pavaldinio valios paneigim ir iorin tak jo elgesiui. Jeigu komanda nevykdoma, taikomos moralinio, turtinio, organizacinio, fizinio poveikio priemons. Prievarta valstybs valdymo srityje yra daugiau pagalbin priemon, nors taikoma pakankamai danai. Kuo auktesnis visuomens teisinis, kultrinis iprusimas, tuo maiau vietos tenka prievartos priemonms. Prievarta taikoma tik tada ir tik tiek, kiek tikinjimo, skatinimo priemons nebuvo veiksmingos. Taigi administracins prievartos taikymo paskirtis, vis pirma, yra apsaugoti teisin tvark, apsaugoti tas teisines vertybes, kurios tvirtintos teiss normose ir ginamos valstybs. Jeigu teisin tvarka paeista, administracins prievartos paskirtis atkurti teisi ir pareig pusiausvyr, prievartine teiss paeidjo elgesio korekcija priversti j laikytis nustatytos moni bendruomenje tvarkos. Administracin teisin prievarta - tai savarankika valstybs teisins prievartos ris, kuri sudaro administracins teiss normomis nustatytos tam tikros teisinio, psichinio, fizinio, turtinio ar organizacinio poveikio priemons, kurias taikydami vykdomosios valdios subjektai siekia paveikti mogaus smon ir elges, jam padarius neteist veik ar kilus objektyviai galimoms tam tikroms nepalankioms vieojo ir asmens saugumo utikrinimo aplinkybms, kai btina ukirsti keli neteistos veikos padarym slygojantiems veiksniams. Administracins teisins prievartos turin sudaro tam tikr, statymais nustatyt administracinio teisinio poveikio priemoni taikymas konkretiems fiziniams ir juridiniams asmenims. Pagrindiniai administracins teisins prievartos tikslai ir udaviniai: 1) nutraukti teiss paeidim (kardomoji funkcija); 2) nubausti paeidj (aukljamoji funkcija); 3) paalinti teiss paeidim padarymo prielaidas prieastis ir slygas (prevencin ar spjamoji funkcija); 4) utikrinti paeist teisi gynim ir alos kompensavim (atstatanioji funkcija); 5) utikrinti valstybs institucij nenutrkstam funkcionavim (organizacin funkcija). Kontroliniai klausimai: 1. Kokius inote valstybinio valdymo gyvendinimo metodus? 2. kokias ris galima suskirstyti administracini prievartos priemoni taikymo proces? 3. Paaikinkite administracins teisins prievartos svok? 4. Kokie yra pagrindiniai administracins teisins prievartos tikslai ir udaviniai? 1.1. Administracins prievartos priemoni rys Administracins prievartos priemons, pagal visuomenini santyki valstybiniame valdyme gynimo bd, tiesiogin administracins prievartos priemoni naudojimo paskirt ir pagrindus klasifikuojamos tokias grupes: 1. Administracines prevencines (spjamsias) priemones. Jos yra dvejopos: a) taikomos kai teiss paeidimas dar nepadarytas, bet siekiama i anksto ukirsti jam ar jo padariniams keli. Pavyzdiui, kompetentingos valstybs institucijos pareignai gav praneim apie konkreioje moni buvimo vietoje padt sprogmen, siekiant ivengti galim aling pasekmi (moni auk, turto sunaikinimo ar sugadinimo, aplinkos uterimo ir pan.), i tos vietos privalo kuo skubiau evakuoti mones net ir prie j vali, bei atlikti tos vietos patikrinim, o nustaius pavojaus altin imtis priemoni jo nukenksminimui. b) taikomos ypatingomis aplinkybmis stichini nelaimi, gaisr, epidemij, katastrof ir panaiais atvejais. Pavyzdiui, policijos pareignas, siekdamas kuo skubiau nugabenti artimiausi medicinos staig autovykio metu sunkiai sueist asmen igelbti mogaus gyvyb, prievartos bdu paima ir panaudoja kito asmens privai transporto priemon. 2. Administracines kardomsias priemones. Tai tokios administracins prievartos priemons, kurios naudojamos tuomet, kai daromas ar tiriamas paeidimas, sprendiamas administracins atsakomybs klausimas. ios administracins prievartos priemoni grups taikymo pagrindiniai tikslai yra paalinti visuomenei grsiant tiesiogin pavoj nutraukti darom teiss paeidim, sudaryti slygas, utikrinanias teiss paeidimo ityrim bei paeidjo patraukim administracinn atsakomybn. Administracins kardomosios priemons gali bti: a) Procesins administracins kardomosios priemons tai administracini teiss paeidim byl teisenos utikrinimo priemons, tvirtintos LR ATPK. Jos taikomos tik statym tiesiogiai numatytais atvejais, siekiant ukirsti keli administraciniams teiss paeidimams, surayti protokolams, utikrinti, kad bt laiku ir teisingai nagrinjamos bylos ir vykdomi nutarimai administracini teiss paeidim bylose. LR ATPK numato ias administracines kardomsias priemones: 1) paeidjo pristatymas (263 str.) 2) administracinis sulaikymas (265-267 str.), 3) asmens apira ir daikt patikrinimas (268 str.), 4) daikt ir dokument pamimas (269 str.), 5) priverstinis transporto priemons nuveimas (269 str. 7 d.), 6) transporto priemons vaiuokls ublokavimas specialiu taisu (269 str. 7 d.), 7) vairuotojo nualinimas nuo transporto priemoni vairavimo ir patikrinimas neblaivumui (girtumui) ar apsvaigimui nuo narkotini priemoni nustatyti (270 str.). 8) administracinn atsakomybn traukiamo asmens atvesdinimas (272 str. 2 d.). b) Neprocesinmis administracins kardomosios priemons - taikituose statymuose numatytos panaios paskirties kaip ir mintos priemons. Pavyzdiui, Policijos veiklos statymo 18 straipsnyje, kuriame reglamentuotos bendrosios policijos pareigno teiss, alia nurodytj ATPK kardomj priemoni, policijos pareignai turi teis esant tarnybiniam btinumui nemokamai naudotis fiziniams ar juridiniams asmenims priklausaniomis ryi priemonmis, laikinai apriboti patekim tam tikr teritorij ar patalp, sustabdyti vykdomus darbus, apriboti ar udrausti transporto eism, jei kyla pavojus gamtai, vieajai tvarkai, asmens ar valstybs saugumui, panaudoti fizins prievartos priemones (kovinius imtyni veiksmus, specialisias priemones, aunamj ginkl ir kt.).

Vadinasi, vis administracins prievartos priemones taikani kompetenting subjekt veikl, vis pirma, galima suskirstyti dvi dideles grupes. Pirmj grup sudaryt administracini nuobaud padarius administracins teiss paeidimus skyrimas, antrj kit administracins prievartos priemoni taikymas. Atitinkamai galima iskirti ir analogikas administracins prievartos priemoni taikymo proceso ris, nepamirtant ir to, kad prie io proceso galima priskirti ir tarnybins bei materialins atsakomybs taikymo proces. Kontroliniai klausimai: 1. Kokias inote administracins prievartos priemoni ris? 2. Paaikinkite, kai suprantate prevencines prievartos priemones. Pateikite pavyzdi. 3. Paaikinkite, kuo skiriasi procesins kardomosios priemons nuo neprocesini. 1.2. Administracins atsakomybs taikymo pareignams ypatumai Taikant administracin atsakomyb pagal Administracini teiss paeidim kodeks (ATPK) u didel dal paeidim yra numatyta skirtinga paprasto trauktino atsakomybn asmens ir pareigno atsakomyb. Taip nustatyta jau ATPK bendrojoje dalyje, 24 straipsnyje, nustatant minimalius ir maksimalius baud dydius : fiziniams asmenims skiriama bauda negali bti maesn kaip 10 lit ir didesn kaip 1000 lit, o pareignams ne maesn nei 20 lit ir ne didesn nei 2000 lit. U atskir ri paeidimus statymas leidia skirti ir didesnes baudas. Taigi, administracins teiss paeidim subjektais gali bti tiek paprasti fiziniai asmenys, tiek ir pareignai . Be bendrj administracins teiss paeidimo subjekto poymi, pareignams bdingi papildomi poymiai, kuriuos nurodo specialiosios ATPK normos. Pareign administracins atsakomybs ypatumus reglamentuoja ATPK 14 straipsnis. Jame sakoma: Pareignais iame kodekse laikomi tokie asmenys, kurie nuolat ar laikinai vykdo valdios atstov funkcijas, taip pat kurie valstybins ar kit nuosavybs form monse, staigose ar organizacijose nuolat ar laikinai eina tarnyb, susijusi su organizacini-tvarkymo ar administracini-kini pareig vykdymu, arba kurie tokias pareigas eina mintose monse, staigose ar organizacijose pagal galiojim. Sistemikai analizuojant apibrim galima iskirti tokius pagrindinius pareign poymius : 1) pareignai tai asmenys, kurie vykdo valdios atstov funkcijas; 2) pareignai tai asmenys, kurie vairiose monse, staigose, organizacijose eina tarnyb, susijusi su a) organizacini-tvarkymo arba b) administracini-kini pareig vykdymu. Valdios atstov funkcijas vykdaniais laikomi asmenys, turintys teis ir pareig duoti sakymus, nurodymus, ileisti potvarkius, privalomus tiek pavaldiniams (jei toki yra), tiek kitiems asmenims, su kuriais jie nra susij tarnybiniais ryiais. Prie valdios atstov priskiriami teisjai, prokurorai, ikiteisminio tyrimo pareignai, policininkai, muitininkai, valstybs kontrolieriai, mokesi inspektoriai ir pan. Visi ie asmenys turi valdinius galinimus, kurie utikrinami valstybs prievartos priemonmis (t.y. asmenys, nevykdantys valdios atstov teist reikalavim, gali bti traukiami atsakomybn). Asmenys, dirbantys valstybs valdios ir valdymo, teissaugos, kontrols, prieiros institucijose, bet neturintys valdini galiojim, nra valdios atstovai-pareignai (pvz., sekretors, maininks, kurjeriai ir kitas techninis pagalbinis personalas). Organizacins-tvarkymo pareigos tai vadovavimas vis ri moni, staig, organizacij ar j padalini veiklai (visai ar atskiroms sritims), ios veiklos planavimas ir kontroliavimas, taip pat darbuotoj primimo, perklimo, atleidimo funkcij vykdymas, technologinio proceso organizavimas ir kt. Prie pareign, atliekani tokias pareigas, priskirtini vis ri moni individuali (personalini), akcini bendrovi, udarj akcini bendrovi, valstybs moni, ems kio bendrovi ir t.t. vadovai. Tai i moni direktoriai, ir j pavaduotojai, prezidentai, valdyb pirmininkai ir nariai, taryb pirmininkai ir nariai, administratoriai ir pan. iai asmen kategorijai priklauso ir kit staig, organizacij vadovai (rektoriai ir prorektoriai, dekanai, prodekanai, mokykl direktoriai, j pavaduotojai, ligonini vyriausieji gydytojai ir pan.). Organizacines-tvarkymo pareigas vykdaniais taip pat laikomi asmenys, esantys pamint moni, staig, organizacij struktrini padalini vadovais (valdyb, skyri, bar, grandi vedjai, virininkai ir t.t.). Administracins kins pareigos tai turto valdymas, tvarkymas ar disponavimas juo, materialini vertybi apsaugos, perdavimo, realizavimo, kontrols organizavimas ir pan. Tokias pareigas atlieka moni, staig, organizacij vadov pavaduotojai kio, administracijos ir kitiems reikalams, sandli vedjai, materialinio, techninio ir kitokio aprpinimo skyri virininkai, vyriausieji buhalteriai, vyriausieji finansininkai ir pan. Pagal minto LR ATPK 14 str. 2 d., Pareignai administracinn atsakomybn traukiami u administracinius teiss paeidimus, susijusius su j pareig vykdymu, taip pat u paeidimus, susijusius su nesilaikymu nustatyt valdymo tvarkos, valstybins ir vieosios tvarkos, aplinkos, gyventoj sveikatos apsaugos bei kit taisykli, kuri laikymsi utikrinti yra j tarnybin pareiga. Tai reikia, kad pareignai gali bti administracins teiss paeidim subjektais, pirma , tada, kai j padaryti teiss paeidimai yra tiesiogiai susij su tarnybini pareig vykdymu, jie savo tiesioginiais veiksmais arba neveikimu padaro teiss paeidimus. Pavyzdiui, ATPK 518 straipsnyje sakoma: Informacijos apie aplinkos apsaugos bkl ar gamtos itekli naudojim nepateikimas statym nustatyta tvarka, taip pat tokios informacijos nuslpimas arba ikraipymas, utraukia baud pareignams nuo vieno imto iki dviej imt lit. Antra , pareignai gali tapti administracins teiss paeidim subjektais ir tada, kai jie eidami savo tarnybines pareigas neutikrina tam tikros tvarkos, nustatyt taisykli (valdymo tvarkos, valstybins ir vieosios tvarkos, aplinkos apsaugos, gyventoj sveikatos apsaugos srityje ir kt.) laikymosi. Pavyzdiui, u sanitarini ir higienos taisykli paeidim vieojo maitinimo monje (valgykloje) turi bti traukiami administracinn atsakomybn ne virjai, padavjai, valytojai, dl kuri aplaidumo nesilaikoma varos, sanitarijos ir higienos reikalavim, o baudiamas administracine nuobauda ios mons vadovas (vedjas, direktorius, administratorius), kuris ia neutikrino reikiamos tvarkos, nepareikalavo i pavaldi asmen laikytis tam tikr taisykli. Btina pastebti, jog kai kuriems valstybs tarnautojams administracin atsakomyb u padarytus administracinius nusiengimus i viso netaikoma. Teisjai, prokurorai, nors ir bdami valstybs tarnautojai (j tarnyb reglamentuoja kiti statymai, nei Valstybs tarnybos statymas), u padarytus administracinius nusiengimus pagal ATPK neatsako. Jeigu tokie asmenys padaro administracin nusiengim, byla perduodama atitinkamoms institucijoms kurios taiko drausmin (tarnybin) atsakomyb.: pvz., dl teisj Teisj etikos ir drausms komisijai , kuri nagrinja teisj Garbs teismas (Lietuvos Respublikos Teism statymo 84 str. 6 d.); dl prokuror generaliniam prokurorui drausminei bylai ikelti (Lietuvos Respublikos Prokuratros statymo 12 straipsnio 5

d. : Prokurorui negali bti Administracini teiss paeidim kodekso nustatyta tvarka taikomas administracinis sulaikymas, asmens apira, daikt patikrinimas, daikt bei dokument pomis, prokuroras negali bti patrauktas administracinn atsakomybn. Jei prokuroro padaryta veika turi administracinio teiss paeidimo poymi, dokumentai perduodami generaliniam prokurorui, kad is atlikt tarnybin patikrinim dl tarnybinio nusiengimo ar prokuroro vard eminanio poelgio). Taigi, kaip matome, tam tikrais atvejais tarnybins atsakomybs pagrindu tampa ne tarnybinis nusiengimas, o administracinis teiss paeidimas. Kontroliniai klausimai: 1. Paaikinkite, kuo skiriasi pareign administracin atsakomyb nuo paprast fizini asmen atsakomybs? 2. Paaikinkite, kaip suprantate pareigno svok Lietuvos Respublikos administracini teiss paeidimkodekso prasme. 3. Pakomentuokite, kaip u administracinius teiss paeidimus atsako teisjai ir prokurorai. [1] Schemos paimtos i io altinio: edbaras S. Bendrojo administracinio proceso teisinis reglamentavimas Lietuvos Respublikoje: problemos ir sprendimai. Daktaro disertacija. Socialiniai mokslai, teis (01 S). 5. Tema. TARNYBINS IR MATERIALINS ATSAKOMYBS TAIKYMO PROCESAS VADAS Temos tikslas supaindinti studentus su pagrindinmis tarnybins ir materialins atsakomybs taikymo nuostatomis, iugdyti gebjim analizuotinagrinjamos srities problemas. 1. Tarnybin ir materialin atsakomyb kaip savarankikos teisins atsakomybs rys 2. Tarnybins atsakomybs taikymo principai Ivertus i lotyn kalbos, odis principium reikia pradia, pagrindas, pirminis altinis. Principai-pagrindins idjos, kuriomis remiantis turi bti sudaryta ir funkcionuoti atitinkama vastybs valdymo sistema. Kilms poiriu teiss principas daniausiai pasireikia kaip teisin idja, kuri nra tvirtinta konkreioje teiss normoje ir egzistuoja kaip teisins doktrinos sudedamoji dalis. <...>Bet teiss principai egzistuoja <...> ir teiss normos pavidalu.[1] Dert paymti, kad principai, reglamentuojantys tarnybins atsakomybs klausimus, nra atskirai iskirti kokiame nors teiss akte. Taiau analizuojant teiss normas, reglamentuojanias tarnybin atsakomyb, galima iskirti tam tikrus esminius tarnybins atsakomybs taikymo principus. Btina pastebti, kad taikant tarnybin atsakomyb, galioja tiek visi bendrieji teiss principai, tiek akiniai ir tarpakiniai pricipai. Iskirsime paius svarbiausius. 2.1. Proporcingumo principas Proporcingumas vardina pagrindin teisingumo koncepcij, sustiprinani individuali teisi apsaug. Galima bt teigti, kad io principo esm yra ta, kad, esant galimybei taikyti vien i keli atsakomybs priemoni, turt bti pasirenkama paeidimo sunkum ir pavojingum atitinkanti priemon. is principas reikalauja, kad naudojamos priemons atitikt t tiksl, kurio jomis siekiama. Nuobaudos turi bti proporcingos paeidimo sunkumui. iuo tikslu dauguma teiss akt, reglamentuojani tarnybins atsakomybs taikym, nustato jog u sunkesnius paeidimus turi bti taikomos grietesns sankcijos. Pvz. Tarnybin nuobauda skiriama atsivelgiant kalt, tarnybinio nusiengimo padarymo prieastis, aplinkybes ir padarinius, valstybs tarnautojo veikl iki tarnybinio nusiengimo padarymo bei Korupcijos prevencijos statymo numatytais atvejais ir tvarka pateikt informacij. (LR Valstybs tarnybos statymo 29str. 2d.) io principo kontekste numatomos skirtingos sankcijos u vairius paeidimus: U tarnybinius nusiengimus valstybs tarnautojui gali bti skiriama viena i i tarnybini nuobaud: 1) pastaba; 2) papeikimas; 3) grietas papeikimas; 4) atleidimas i pareig Tarnybin nuobauda atleidimas i pareig gali bti skiriama u iurkt tarnybin nusiengim, taip pat u kit tarnybin nusiengim, jei prie tai valstybs tarnautojui nors kart per paskutinius 12 mnesi buvo taikyta tarnybin nuobauda grietas papeikimas.. Kaip matome, statym leidjas ias nuobaudas idst pagal grietum nuo paios velniausios iki grieiausios. Vadinasi, nuobaudos turi bti diferencijuojamos pagal tai, koks tarnybinis nusiengimas buvo padarytas ir jei nusiengimas nra iurktus, asmeniui negalima taikyti paios grieiausios nuobaudos. Atitinkamai u iurkt tarnybin nusiengim negalima skirti, pavyzdiui, pastabos. 2.2. Operatyvumo principas Operatyvumas suprantamas kaip tam tikr veiksm neatidliotinas atlikimas. Taigi, nuobauda valstybs tarnautojui turi bti skiriama per kuo trumpiausi laik. Be jokios abejons, dl proceso operatyvumo negalima aukoti kit princip: teiss bti iklausytam, teiss tinkam proces ir t.t. Btina siekti proceso operatyvumo ir kt. princip pusiausvyros. Pvz. Tarnybin nuobauda skiriama tuoj pat paaikjus tarnybiniam nusiengimui, bet ne vliau kaip per vien mnes nuo tos dienos, kai turintis teis skirti nuobaud vadovas suinojo apie tarnybin nusiengim, neskaitant laiko, kur valstybs tarnautojas nebuvo darbe dl ligos ar atostogavo.

Negalima skirti tarnybins nuobaudos prajus vieneriems metams nuo tos dienos, kai tarnybinis nusiengimas buvo padarytas. .( LR tarnybos kaljim departamente prie LR teisingumo ministerijos statuto patvirtinimo statymas, faktikai analogikas reglamentavimas tvirtintas ir STT statute bei kituose tarnybin atsakomyb reglamentuojaniuose teiss aktuose) U staigos personalo tvarkym atsakingas asmuo <....> tarnybin nusiengim gali tirti ne ilgiau kaip 10 darbo dien nuo pareigojimo pradti tarnybinio nusiengimo tyrim gavimo dienos <...> Tarnybinio nusiengimo tyrimo laikas pratsiamas valstybs tarnautojo, tariamo padarius tarnybin nusiengim, laikinojo nedarbingumo, komandiruots ir atostog laikui. (LR Vyriausybs nutarimas dl tarnybini nuobaud skyrimo valstybs tarnautojams taisykli 9 str.) Operatyvumo bei proporcingumo principai neatsiejamai susij tarpusavyje ir yra nuobaudos tikslingumo principo efektyvaus veikimo tarnybins atsakomybs taikymo procese garantai bei sudedamosios dalys.

2.3. statymo negaliojimo atgal principas (Lex retro non agit) io principo tikslas yra utikrinti, kad jokia valstybs valdios institucij patvirtinta priemon nebus taikoma atitinkamiems subjektams, kol ie apie j nesuinos . Jei paeidimas buvo padarytas tuo metu, kai teiss normos dar nebuvo, asmeniui negali u toki veik, kuri buvo padaryta praeityje, remiantis tada galiojusiais statymais, kilti atsakomyb dabar, kai tokia norma atsirado. 2.4. Teiss bti iklausytam principas Asmuo, gindamasis pats, turi teis bti iklausytas prie skiriant jam nuobaud, kuri vienaip ar kitaip takoja jo teisin status. iuo atveju, btina slyga, kad jam turi bti praneta apie kaltinimus anksiau nei bus pareikalauta idstyti savo gynybos argumentus, taigi is principas yra glaudiai susijs su informavimo principu ir laikytinas teisingumo principo sudtine dalimi. Iklausymo procedros realizavimo bdai gali bti vairs. Daniausiai taikomas odinis iklausymo procesas, susijsi rodym primimas, supaindinimas su pateiktais rodymais, liudytoj apklausimas, galimyb pateikti ratikus paaikinimus. Pvz. . Prie skiriant tarnybin nuobaud, reikalaujama, kad pareignas pasiaikint ratu.(LR tarnybos kaljim departamente prie LR teisingumo ministerijos statuto patvirtinimo statymas. T pai nuostat rasime ir tarnybos LR muitinje statute). 2.5. Apsaugos nuo kaltinimo prie save principas Visais atvejais tariamojo padarius bet kok teiss paeidim suinteresuotumas paneigti savo kalt padaro j ypatingu dalyviu procese. Vienas i princip draudiani versti liudyti prie save yra pagrstas iuolaikiniu mogaus teisi ir demokratijos supratimu. Lietuvoje jis tvirtintas Konstitucijoje. Privalu utikrinti tariamam paeidimo padarymu asmeniui teisines ir faktines galimybes aktyviai dalyvauti tyrimo procese. Ir nors tariamasis paprastai geriausiai ino teiss paeidimo aplinkybes taiau jis neturi intereso, neprivalo ir negali bti veriamas dalyvauti savs paties kaltinimo procese. Pvz. Tarnybos pareignas, tariamas padars tarnybin nusiengim, gali pateikti raytin paaikinim dl tarnybinio nusiengimo. Jeigu tarnybos pareignas paaikinimo ratu nepateikia, suraomas aktas. (LR STT statutas). Tiesa, kituose statutuose vartojamas terminas privalo, taiau aikinant iuos teiss aktus sistemikai ir atkreipiant dmes kit straipsni nuostatas matyti, kad i esms jokio privalomumo nra, nes atsisakius pateikti pasiaikinim ratu, nekyla joki tiesiogini neigiam pasekmi, tiesiog suraomas aktas. 2.6. Informavimo principas (teiss inoti kuo esi kaltinamas principas) U staigos personalo tvarkym atsakingas <...> per 3 darbo dienas nuo pareigojimo pradti tarnybinio nusiengimo tyrim gavimo dienos <...> surao praneim apie tarnybin nusiengim <...>. iuo praneimu jis pasiraytinai informuoja valstybs tarnautoj, tariam padarius tarnybin nusiengim, kad pradtas io tarnybinio nusiengimo tyrimas, ir kartu pateikia nurodytam valstybs tarnautojui turim informacij apie tarnybin nusiengim. Jeigu valstybs tarnautojas praneime nepasirao, kad praneim gavo, suraomas aktas, kur pasirao u staigos personalo tvarkym atsakingas asmuo ir du staigos valstybs tarnautojai. (LR Vyriausybs nutarimas dl tarnybini nuobaud skyrimo valstybs tarnautojams taisykli patvirtinimo 7 str.).Pasibaigus tyrimui, Valstybs tarnautoj pareigas prims asmuo priima atitinkamu teiss aktu formint sprendim (pripainti, kad valstybs tarnautojas padar tarnybin nusiengim, kad jis nusiengimo nepadar ir pan.) ir su iuo sprendimu valstybs tarnautojas supaindinamas pasiraytinai ne vliau kaip kit darbo dien po jo pasiraymo, o jeigu sprendim prim Lietuvos Respublikos Vyriausyb ar savivaldybs taryba, - ne vliau kaip kit dien po jo sigaliojimo. (LR Vyriausybs nutarimas dl tarnybini nuobaud skyrimo valstybs tarnautojams taisykli patvirtinimo 11, 12 str.) 2.7. statymo virenybs principas Pagal statymo virenybs princip, valstybs tarnautojams gali bti skiriamos tik Lietuvos Respublikos valstybs tarnybos statymo <...> nustatytos tarnybins nuobaudos ( LR Vyriausybs nutarimas dl tarnybini nuobaud skyrimo valstybs tarnautojams tvarkos patvirtinimo 2 str.); 2.8. Non bis in idem principas (negalima bausti du kartus u t pat paeidim) is principas siejamas su Konstitucijos 31 str 5d. nuostata, jog niekas negali bti baudiamamas u t pat nusikaltim antr kart. Pvz.U vien nusiengim taikoma tik viena tarnybin nuobauda (LR Valstybs tarnybos statymas 30str. 3d. ir kt.)- taiau gali bti taikoma administracin, baudiamoji, civilin atsakomyb. Tai reikia, jog nelaikoma nubaudimu u t pati paeidim du kartus tokie atvejai, kada asmeniui pritaikomos skirtingos atsakomybs rys, pvz. baudiamoji atsakomyb ir tarnybin atsakomyb. Taip yra todl, kad

neteista veika suponuoja ne tik tiesiogin atsakomyb (baudiamj, administracin), taiau ir takoj jo, kaip valstybs tarnautojo, status. tai, pavyzdiui, absurdikai atrodyt situacija, jeigu valstybs tarnautojas, teismo nuosprendiu pripaintas padars nusikaltim, negalt bti patrauktas ir tarnybinn atsakomybn. Prieingai nusikaltimo padarymas daniausiai suponuoja situacij, kad valtybs tarnautojas apskritai negali eiti pareig valstybs tarnyboje. 2.9. Teisinio aikumo ir teist lkesi principai Teisinis aikumas gali bti apibdinamas kaip valstybs valdios institucij pareiga utikrinti, kad teiss normos turinys bus suprantamos tiems, kuriems jos yra taikomos ir ie gals pagrstai numatyti j buvim, bei suprasti j turin ir taikymo bd. Teiss normos turi bti konkreios, aikios ir suprantamos pareignams bei jas taikaniai institucijai. Vienas i teist lkesi principo garant yra statymo negaliojimo atgal principo laikymasis. Jei teisin sistema asmen tikina, kad jis pasieks tam tikr rezultat, jei veiks vadovaudamasis nustatytomis normomis, ie lkesciai turi bti apsaugoti. Taiau tokie lkesiai privalo bti teisti ir pagrsti, jais neturi bti piktnaudiaujama. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2001 07 12d. nutarime yra konstatavs, kad pagal princip teisin reguliavim galima keisti tik laikantis i anksto nustatytos tvarkos ir nepaeidiant Konstitucijos princip bei norm, btina inter alia laikytis principo lex retro non agit, teisinio reguliavimo pataisomis negalima paneigti asmens teist interes ir teist lkesi. 2.10. Teiss gynyb principas Valstybs tarnautojas turi teis tarnybins atsakomybs taikymo procese gintis tiek pats, tiek per atstov. Teiss aktai nustato valstybs tarnautojui galimyb bnaudotis teisininko paslaugomis. is principas savo ruotu veda prie dviej ivestini princip: a) teisininkas turi teis perirti visus su klausimu susijusius dokumentus; b) bendravimas tarp teisininko ir kliento yra konfidencialus. Pvz. Valstybs tarnautojui, tariamam padarius nusiengim, nuobaud skyrimo procedroje gali atstovauti advokatas ar kitas galiotas asmuo. 2.11. Galimybs apsksti tarnybins nuobaudos paskyrim principas Kiekvienam asmeniui, kurio atvilgiu priimtas sprendimas, pripastantis j padarius tam tikr teiss paeidim ir paskiriant nuobaud, turi bti numatyta galimyb toki sprendim apsksti. is principas veikia drauge su tarnybins nuobaudos skyrimo motyvuotumo principu. Motyvai svarbs tiek realizuojant tikslingumo princip, kad nubaustas pareignas aikiai suvokt, kodl ir u kokius veiksmus sulauk neigiam teisini pasekmi, tiek skund nagrinjaniam pareignui ar institucijai, kuriam svarbu inoti, kokiomis teisinmis ir faktinmis aplinkybmis remiantis paskirta tarnybin nuobauda. Pvz. Pareignas, nesutinkantis su paskirta tarnybine nuobauda, j gali sksti Kaljim departamento direktoriui, Teisingumo ministerijos vadovybei bei teismui (LR tarnybos kaljim departamente prie LR teisingumo ministerijos statuto patvirtinimo statymas) 2.12. Atsakymybs individualizavimo principas Prof. A. Vaivilos teigimu, is principas skamba taip niekas neturi kentti u kit, tik pats u save [2]. Taiau pastebtina, kad tarnybins atsakomybs kontekste jis nra beatodairikai taikomas visa apimtimi: Tarnybos pareignas asmenikai atsako u savo, taip pat pagal galiojim ir kompetencijos ribas u jam pavaldi pareign veikas ir sprendimus bei j padarinius.(LR finansini nusikaltim tyrimo tarnybos statymas). Vadinasi, valstybs tarnautojas gali tam tikrais atvejais atsakyti ir u kit asmen veikas (veikim ar neveikim), kuri veikl kontroliuoti yra jo tiesiogin pareiga. Kita vertus, nebt teisinga teigti, jog iuo atveju kyla atsakomyb be kalts ir tokiu bdu paeidiamas vienas esmini teiss princip. Reikt akcentuoti, kad tokiu atveju, auktesniam pagal hierarchij pareignui tarnybin atsakomyb taikoma ne u jo pavaldini padarytus paeidimus, o u neveikim (netinkam prieiros ir kontrols funkcijos vykdym arba visik nevykdym), kurio pasekoje pavalds pareignai ir padar tam tikrus paeidimus. 2.13. Nekaltumo prezumpcijos principas Apie princip kalba Lietuvos Respublikos Konstitucija. Asmuo laikomas nekaltu tol, kol jo kaltumas nerodytas statymo nustatyta tvarka. Tarnybins atsakomybs taikymo procese is principas turi tam tikr specifikum, todl neturi bti suprantamas tiesmukikai. Tai siejama su valstybs tarnybos statymo numatytu nualinimo institutu. Taiau pastebtina, kad pareigna nualinus nuo pareig tyrimo metu, tai nelaikytina nekaltumo prezumpcijos paeidimu, nes iuo veiksmu nesiekiama konstatuoti jo kalts. Tai laikytina kardomja ar prevencine priemone, kurios tikslas - ukirsti keli galimam paeidimui bei garantuoti isam ir objektyv paeidimo tyrim. iuo atveju prioritetas teikiamas vieojo intereso apsaugos principui (individo interesas negali bti ikeltas vir visos visuomens intereso). Taiau i esms, nekaltumo prezumpcijos principas yra vienas pagrindini tarnybins atsakomybs taikymo princip. Tai reikia, kad asmuo laikomas nekaltu tol, kol jo kaltumas nerodomas statymo nustatyta tvarka. Minta iimtis dl nualinimo galimybs kompensuojama valstybs tarnybos statyme tvirtinta nuostata, kad pasibaigus tyrimui ir nustaius, kad valstybs tarnautojas nepadar veikos, kurios padarymu buvo itariamas, jis grinamas pareigas ir jam imokamas atlyginimas u vis priverstins pravaiktos laikotarp. Kontroliniai klausimai: 1. Kokius inote tarnybins atsakomybs taikymo principus? 2. Pakomentuokite nekaltumo prezumpcijos princip valstybs tarnybos statymo kontekste; 3. K reikia proporcingumo principas taikant tarnybin atsakomyb? 4. Paaikinkite teiss bti iklausytam principo turin tarnybins atsakomybs kontekste. [1] Vaivila A. Teiss teorija. Vilnius: Justitia, 2000. P 125

[2] Vaivila A. Teiss teorija. Vilnius: Justitia, 2000.P 130. 6 TEMA. ADMINISTRACINS TEISS PAEIDIMO BYLOS TYRIMAS 6.1. Administracins teiss paeidim byl teisenos bendra charakteristika. Teiss aktai, reglamentuojantys administracins teiss paeidim byl teisen. 6.2. Administracins teiss paeidim byl teisenos stadijos. 6.3. rodymai administracins teiss paeidim byl teisenoje. 6.4. Administracins teiss paeidim byl teisenos terminai. 6.5. Administracins teiss paeidim byl teisenos dalyviai, j teiss ir pareigos. 6.6. Administracins teiss paeidimo bylos tyrimo pradjimo vados, pagrindas ir procesinis forminimas. 6.7. Institucijos (pareignai), galiotos pradti ir atlikti tyrim administracins teiss paeidimo byloje. 6.8. Tyrimo administracins teiss paeidimo byloje rezultat procesinis forminimas ir bylos perdavimas nagrinti. Administracins teiss paeidimo protokolo ar kito tyrimo rezultat forminimo procesinio dokumento suraymo tvarka ir turinys. 6.9. Atvejai, kada administracins teiss paeidimo protokolas nesuraomas. 6.1. ADMINISTRACINS TEISS PAEIDIM BYL TEISENOS BENDRA CHARAKTERISTIKA. TEISS AKTAI, REGLAMENTUOJANTYS ADMINISTRACINS TEISS PAEIDIM BYL TEISEN. Teisinje literatroje teisena tai procesinmis normomis reglamentuota koki nors valstybini institucij , valstybs pareign veiklos kompetencijai priskirt byl nagrinjimo tvarka. Procesin teisen sudaro trys tarpusavyje susij elementai: 1) procesiniai teisiniai santykiai; 2) procesinis rodinjimas;3) procesiniai aktai dokumentai, Teisena suprantama kaip konkretaus proceso dalis, procesins sistemos ris; tvarkinga procesini veiksm seka, kurioje siekiama subjektini teisi gynimo ir teisini pasekmi gyvendinimo. Lietuvos Respublikos administracini teiss paeidim kodekso264 straipsnyje tvirtinti Administracini teiss paeidim byl teisenos tikslai: Lietuvos Respublikos statym tiesiogiai numatytais atvejais ukirsti keli administraciniams teiss paeidimams, surayti protokolams, utikrinti, kad bt laiku ir teisingai nagrinjamos bylos ir vykdomi nutarimai administracini teiss paeidim bylose. Teisikai reglamentuojama administracini teiss paeidim byl tyrimo, j nagrinjimo, administracini nuobaud ir kit administracinio poveikio priemoni taikymo teiss paeidjams procesin tvarka padeda skmingai gyvendinti administracins atsakomybs udavinius, utikrinti teistum administracini teiss paeidim bylose, traukiam atsakomybn ir kit asmen, dalyvaujani iose bylose, teisi apsaug. Todl valstybs institucijos ir j pareignai turi tiksliais laikytis statym ir visus proceso veiksmus tiriant administracini teiss paeidim bylas atlikti taip, kad utikrint teistum ir nepaeist asmens teisi. Tokia statym nustatyta bei reglamentuojama administracini teiss paeidim byl tyrimo, j nagrinjimo ir administracini nuobaud bei kit administracinio poveikio priemoni taikymo teiss paeidjams proceso tvarka statymuose ir teiss literatroje vadinama administracini teiss paeidim byl teisena. Mokslininkai administracini teiss paeidim byl teisen apibria sekaniai: 1. S.S.Studenikinas ir dar keletas mokslinink teigia, kad administracin teisena tai visuma nustatyt procesini taisykli, kuri pagrindu gyvendinama vykdomoji tvarkomoji veikla.[1] 2. J.M. Kozlovas, V.D.Sorokinas, A.E.Lunevas administracin teisena tai administracini teiss norm gyvendinimo tvarka, skirta j vykdantiems subjektams.[2] Pagal D.N.Bachrach administracin teisena, kaip administracinio proceso (jurisdikcinio administracinio proceso) dalis tai ypatinga administracin veikla bendr ir speciali procesini norm pagalba sprendianti apibrtos kategorijos bylas .[3] i samprata regis priimtiniausia, jos pagrindu galima bt pateikti toki administracini teiss paeidim byl teisenos apibrim. Administracini teiss paeidim byl teisena tai administracini procesini teiss norm reglamentuota valstybs pareign veikla sprendiant administracini teiss paeidim bylas ir esant teisiniam pagrindui skiriant administracines nuobaudas. Administracini teiss paeidim byl teisena gali bti skiriama pagal veiklos subjektus (pvz.: teismo, policijos kit pareign), pagal byl kategorijas priklausomai nuo teiss paeidimo objekto (pvz.: paeidim, kuriais ksinamasi viej tvark, nustatyt valdymo tvark ir kt.). Priklausomai nuo procesins veiklos apimties ir sudtingumo , D.N.Bachrachas iskiria tokias administracini teiss paeidim byl teisenos ris: 1. Pagreitinta teisena (pavyzdiui, kai bauda skiriama ir paimama paeidimo padarymo vietoje; iuo atveju visos teisenos stadijos tarsi susilieja vien visum ). 2. prasta teisena . ia teisena daniausiai sprendiamos administracini teiss paeidim bylos. Kiekvienoje stadijoje isprsti udaviniai forminami atitinkamu procesiniu dokumentu (pvz., policijos nuovados pareign nustatytas paeidimas, kuriuo sutrikdyta vieoji rimtis, suraant protokol ir vadovo nutarimu skiriant baud). 3. Ypatingoji teisena . Pavyzdiu galt bti administracini teiss paeidim bylos dl nedidelio chuliganizmo, smulkiosios vagysts, kontrabandos ir kt. (nagrinjant io pobdio bylas nustatyti specials terminai, numatytas paeidjo atvesdinimas bylos nagrinjim ir pan.).. Administracini teiss paeidim byl teisenos sampratos turinio ypatumai: 1) administracini teiss paeidim byl teisena yra sudtinga statym nustatyta kompeteting valstybs institucij (j pareign) procesinio pobdio veikla, skirta tirti ir nagrinti administracini teiss paeidim bylas, vykdyti iose bylose priimtus sprendimus; 2) administracini teiss paeidim byl teisenai bdinga tai, kad jos proceso veiksmus atlieka statym galiotos vykdomosios institucijos bei j pareignai, taip pat rajon (miest) apylinki teismai ir administraciniai teismai; 3) galiojantys statymai nustato tvirtas ios teisenos teistumo ir asmen, dalyvaujani byl procese, teisi apsaugos garantijas. Ypating reikm teistumui ir asmen teisms administracini teiss paeidim bylose utikrinti turi statym tvirtinta procesin teis gynyb bei teis apsksti priimtus byloje sprendimus, taip pat rodymai, kuriuos surinkti ir vertinti privalo kompetetingi pareignai ir teismas, tiriantys ir nagrinjantys administracines teiss paeidim bylas;

4) Administracini byl teisenos statymas nustato dar vien nauj sprendim teistumo ir pagrstumo administracini teiss paeidim bylose garantij i byl teisenos atnaujinim; 5) Kad administracini teiss paeidim byl teisena skmingai gyvendint savo udavinius, statymai numato jos utikrinimo priemones; Administracini teiss paeidim byl teisena turi sudting struktr. J sudaro viena paskui kit nuosekliai einanios stadijos. Kiekviena teisenos stadija susideda i tam tikr gimining proceso veiksm, kuriuos nustato ATPK ir Administracini byl teisenos statymo normos. Administracini teiss paeidim byl teisena grindiama tam tikrais principais. Lotyn kalbos odis principium pradia, pagrindas, pirminis altinis. Mokslinje literatroje odis principas reikia kurios nors teorijos, koncepcijos, mokslins, praktins veiklos pagrindin idj, nuostat, pradmen, veikimo norm, taisykl, kuria vadovaujamasi sprendiant tam tikrus udavinius, tvarkant reikalus. A.Vaivila teigia, jog teiss principai tai svarbiausi teiss esms konkretjimo, reikimosi bdai, arba pagrindins teisins idjos, vertybins orientacijos, kurios nurodo, kaip konkreiomis teiss normomis turi bti reguliuojami moni santykiai, kad gaut teisi ir pareig vienovs pavidalir bt humanizuojami ir demokratizuojami . Administracini teiss paeidim byl teisenos principai tai valstybins santvarkos slygoti ir statym tvirtinti vadovaujantys pradai, pagrindins nuostatos, ireikianios socialin ios teisenos kaip teisinio reikinio prigimt, jos demokratin pobd ir nustatanios valstybs institucij, j pareign, traukiani administracinn atsakomybn kaltus asmenis, organizacijos ir veiklos pagrindus. Teisiniais principais pagrsta administracini teiss paeidim byl teisena utikrina optimali valdymo institucij, j pareign ir teism veiklos tvark ir kryptingum bei asmen teisi apsaug administracini teiss paeidim bylose. Administracini teiss paeidim byl teisenos principai tvirtinti statymuose ATPK ir Administracini byl teisenos statyme. Kai kurie ie principai rykiai ireikti ir konkreiai apibrti atskirose statym nuostatuose, reglamentuojajaniose administracini teiss paeidim byl teisen. Kiti teisenos principai yra numatyti bendrose statym nuostatose, kuriose ie principai glaudiai siejasi su administracins atsakomybs ir administracini teiss paeidim byl teisenos udaviniais, jos paskirtimi, ypatumais, ATPK bendrosios dalies normomis ir t.t. Kitaip tariant, jie formuluojami apibendrinant tam tikr teiss norm grup, iskiriant tas normas jungiani idj. A.Vaivila teigia, jog teiss principai egzistuoja ne tik kaip tam tikros teisins idjos, bet ir teiss norm pavidalu. Toki norm pagrindu formuojasi konkrets moni santykiai, kuriais gyvendinami ie principai. Tai reikia, kad teisin idja, tvirtinta teiss normose, tampa privaloma, ja reikia vadovautis. is teiginys taikytinas ir toms teiss idjoms, kurios tvirtintos administracins teiss norm ir tampa administracini teiss paeidim byl teisenos principais. Vadovaujantis administracini teiss paeidim byl teisenos principais, skmingai gyvendinami ios teisenos udaviniai, utikrinamas teistumas ir asmens teisi apsauga administracini teiss paeidim bylose, pltojami demokratiniai teisingumo pagrindai, aktyvinama kova kova su teiss paeidimais. Teisenos principais turi bti pagrsti visi proceso veiksmai, atliekami administracini teiss paeidim bylose. i princip reikalavimais taip pat turi bti gyvendinamos asmen, dalyvaujani teisenoje, teiss ir pareigos. Administracini teiss paeidim byl teisenos principai, ireikdami teistumo, asmens teisi apsaugos esm, skatina toliau tobulinti ios teisenos statymus, nukreipia juos kovai su teiss paeidimais stiprinti. Svarbiausia i princip savyb yra j teisinis pobdis visi jie tvirtinti statymuose. Juos numato ATPK ir Administracini byl teisenos statymas. Atsivelgiant galiojanius statymus ir ireisktas specialioje literatroje kai kuri autori nuomones, galima teigti, kad administracini teiss paeidim byl teisena grindiama iais principais: teistumo; vis piliei lygybs statymui ir institucijai (pareignui), nagrinjaniai administracinio teiss paeidimo byl; objektyvumo; nekaltumo prezumpcijos; teisingum administracini teiss paeidim bylose vykdo tik teismas; teis gynyb; byl procesas vyksta lietuvi kalba; vieumo; operatyvumo . Administracini teiss paeidim byl teisenos princip sistema turi daug teorins ir praktins reikms. i princip sistema nra paprasta j suma. i sistema tai vieninga tarpusavyje organikai susijusi ir vienas kit slygojani, bei papildani princip visuma. Reikia pabrti, kad administracini teiss paeidim byl teisenos principai yra visi vienodai svarbs, nes kiekvienas j ireikia toki teisenos esms dal, be kurios negalima tinkamai isprsti ios teisenos udavini. Teisenos princip sistema yra vieninga glaudiai tarpusavyje susijusi vienodai svarbi prad iame procese, grandis. i princip turinys ir veikimo ribos skiriasi. Paeidus vien teisenos princip, neivengiamai paeidiami ir kiti, o tai neleidia skmingai gyvendinti statyme suformuluot ios teisenos udavini. Todl teistumo administracini teiss paeidim byl teisenoje utikrinimas primygtinai reikalauja nenukrypstamai laikytis kiekvieno jos principo ir nuosekliai j realizuoti visose teisenos stadijose, vis jos veiksm procese. Vertinant pagrindinius administracini teiss paeidim byl teisenos principus galima teigti: 1) administracini teiss paeidim byl teisenos principai tai valstybins santvarkos bei jos teiss sistemos slygoti ir statymais tvirtinti vadovaujantys pradai, pagrindins nuostatos, teisins idjos, kurios ireikia socialin ios teisenos kaip teisinio reikinio prigimt, jos demokratin pobd ir udavinius, nustato valstybini institucij (pareign), tiriani bei nagrinjani administracini teiss paeidim bylas, veiklos pagrindus ir asmen, dalyvaujani iose bylose, teisi apsaug; 2) administracini teiss paeidim byl teisenos principai tvirtinti ATPK ir Administracini byl teisenos statymo nuostatose, todl jais pagrst teiss norm laikymasis beslygikai privalomas institucijoms (pareignams), tirianioms administracini teiss paeidim bylas; 3) administracini teiss paeidim byl teisenos princip sistem sudaro: Teiss ir statymo virenybs ; vis piliei lygybs statymui; Lex retro non agit (teiss negaliojimo atgal principas) ; informavimo ; operatyvumo (operatyvumas suprantamas kaip tam tikr veiksm neatidliotinas atlikimas); objektyvumo; apsaugos nuo kaltinimo prie save principas; nekaltumo prezumpcijos; Audi alteram partem ( teiss bti iklausytam principas); teisingumo, kur administracini teiss paeidim bylose vykdo tik teismas; teiss gynyb; valstybins lietuvi kalbos; vieumo; Teisinio aikumo ir teist lkesi principai (Teiss normos turi bti konkreios, aikios ir suprantamos pareignams , jas taikaniai institucijai bei fiziniams ir juridiniams asmenims.Jei teisin sistema asmen tikina, kad jis pasieks tam tikr rezultat, jei veiks vadovaudamasis nustatytomis normomis, ie lkesciai turi bti apsaugoti. Taiau tokie lkesiai privalo bti teisti ir pagrsti, jais neturi bti piktnaudiaujama). 4) nurodyt princip sistema tai tarpusavyje organikai susijusi ir vienas kit slygojani princip visuma, kuria pagrsta kiekviena administracini teiss paeidim byl teisenos dalis, visi ios teisenos veiksmai, proceso dalyvi teiss ir pareigos; 5) visi administracini teiss paeidim byl teisenos principai yra svarbs, btini, nes nesilaikant bent vieno i j, kartu paeidiami ir kiti, o pirmiausia teistumo principas; 6) atsivelgiant nurodyt princip reikalavimus, tobulinami statymai ir j taikymo praktika kovojant su administraciniais teiss paeidimais.

Nereikt absoliutinti teiss princip reikms ir j taikymo. Be to, tam tikrais atvejais, galima ir princip konkurencija ar net priepriea. Pavyzdiui, be ribojim gyvendinant proceso vieumo princip bt paeidiamas asmens privataus gyvenimo nelieiamumo principas, tvirtintas Konstitucijos 22 straipsnyje. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo inagrinta administracinio teiss paeidimo byla Nr.396 6 01 pagal A.G. skund, kuriame paeidjas teig, kad jis neturjo galimybs tinkamai pasirengti gynybai, nes administracinio teiss paeidimo protokolas dl darbo statym paeidimo buvo suraytas ir nuobauda paskirta t pai dien. Taigi iuo atveju ikilo teiss gynyb ir operatyvumo princip konkurencija. Teismas, atmesdamas pareikjo skund, be kit argument nurod, kad protokolas buvo suraytas prajus kelioms dienoms po paeidimo fakto nustatymo, todl paeidjas, inodamas bylos aplinkybes ir esm turjo pakankamai laiko pasiruoti gynybai. Ikilus teisenos princip konkurencijai ar konfliktui btina rasti pusiausvyr, nes negalima ikelti vieno principo, ignoruojant ar paeidiant kit. Esant princip konkurencijai, reikia vadovautis princip subordinacijos, hierarchijos kriterijais, remtis protingumo bei teisingumo, asmen lygiateisikumo principais. Mokslininkai pagrindia, kad tik nuoseklus vis proceso princip taikymas atitinka demokratin teisenos prigimt ir leidia geriausiu bdu gyvendinti teisenos tikslus. Teiss aktai, reglamentuojantys administracins teiss paeidim byl teisen Administracini teiss paeidim byl teisenos pagrindus, jos udavinius, pagrindinius principus, procesinius veiksmus, juos atliekanius subjektus, j ir kit asmen, dalyvaujani administracini teiss paeidim bylose, teises ir pareigas nustato Lietuvos Respublikos administracini teiss paeidim kodeksas (toliau ATPK) ir Lietuvos Respublikos administracini byl teisenos statymas (toliau Administracini byl teisenos statymas). Tai tvirtinta ATPK 2 straipsnyje: Lietuvos Respublikos statymai dl administracini teiss paeidim. Lietuvos Respublikos statymai dl administracini teiss paeidim yra is kodeksas ir kiti Lietuvos Respublikos statymai dl administracini teiss paeidim. Lietuvos Respublikos statymai dl administracini teiss paeidim, kol jie nustatyta tvarka netraukti kodeks, Lietuvos Respublikos teritorijoje taikomi tiesiogiai. Straipsnio pakeitimai: Nr. I-2589, 1992.05.26, in., 1992, Nr.21-610 ATPKIV skyrius pavadintas Administracini teiss paeidim byl teisena. io skyriaus nuostatos nustato teisenos udavinius, apibria jos pagrindinius principus, numato svarbiausius procesinius veiksmus ir j atlikimo tvark, taip pat teisenos utikrinimo priemones ir j taikymo pagrindus. iame kodekso skyriuje apibrti valstybini institucij galiojimai atliekant proceso veiksmus administracini teiss paeidim bylose, taip pat nustatyta teisin procesin padtis asmen, dalyvaujani iose bylose. Nurodytos aplinkybs, kurioms esant administracini teiss paeidim byl teisena negali bti pradta, o pradjus, ji turi bti nutraukta. tvirtintos ir kitos svarbios teisenos nuostatos. ATPK V-ojo skyriaus nuostatos, tvirtina valstybs institucij (pareign) procesinius veiksmus, kurie glaudiai susij su kitais ATPK IV-jame skyriuje numatytais procesiniais veiksmais ir sudaro vientis sistem skirt gyvendinti administracini teiss paeidim byl teisenos udavinius. Kodekso V-jame skyriuje tvirtintos teiss normos nustato nutarim dl skirt administracini nuobaud vykdymo, kai kuri nuobaud pakeitimo vienos kita tvark reguliuoja ir kitus procesinio pobdio santykius. Taigi administracini teiss paeidim byl teisenos turinys neapsiriboja vien tik ATPK IV-ojo skyriaus nuostatomis. ios teisenos samprata aprpia ir tas teiss normas bei jomis nustatytus procesinius veiksmus, kurie numatyti ir kodekso V-jame skyriuje. Be to sisteminiu poiriu susij ATPK I skyriaus bendrosios nuostatos, bei atitinkamai ir kt. ATPK skirsni nuostatos. Administracini byl teisenos statymas nustato bendrj vairi administracini byl nagrinjimo administraciniuose teimuose procesin tvark ir kai kuriuos atskir byl kategorij nagrinjimo ypatumus. is statymas taip pat nustato ir administracini teiss paeidim byl, kuriose apsksti priimti nutarimai, nagrinjimo tvark. Toki byl nagrinjimo administraciniuose teismuose procesin tvarka yra pakankamai reglamentuota ir yra sudtin administracini teiss paeidim byl teisenos dalis. Reikia paymti ,kad administracini teiss paeidim byl teisenoje procesini santyki teisiniams pagrindams priskiriama Lietuvos Respublikos Konstitucija, Europos mogaus teisi ir laisvi konvecija, CPK, Vieojo administravimo statymas, Mokesi administravimo statymas, kt. teiss aktai susij su administracins prievartos priemoni taikymu. [1] .. . : . , 1949. .44. [2] .. . , , 1967. .90. .. . , 1962. .65. .. . : , 1962. .2. .12. [3] .. . : , 2001. .147. 6.2. ADMINISTRACINS TEISS PAEIDIM BYL TEISENOS STADIJOS Bendrojoje teiss teorijoje teisinio proceso stadijos svoka nra ibaigtai ir vienareikmikai paaikinta, todl daugelio teiss teoretik pateiktos teisinio proceso stadijos sampratos daugiau ar maiau viena nuo kitos skiriasi. Vieni autoriai stadij supranta kaip procesini veiksm arba procesini santyki, suvienyt artimiausiam tikslui pasiekti, visum. Kiti kaip statymu nustatyt bylos tyrimo eig, treti paeiliui besikeiianius savarankikus etapus, turinius apibrtus tikslus ir uduotis, ir pan. Stengiantis suvokti teisinio proceso skirstym tam tikras sudedamsias jo dalis-stadijas reikia atkreipti dmes kriterijus, apsprendianius kiekvienos stadijos savarankikum: 1) konkrets udaviniai ir funkcijos, bdingi tik vienai stadijai; 2) tam tikr aplinkybi ratas, juridini fakt, betarpikai utikrinani perjim i vienos stadijos kit, sistema; 3) proceso dalyvi statuso specifika; 4) atliekam veiksm specifika; 5) galutini rezultat, tvirtint atinkamame procesiniame akte (dokumente) ypatumai. Teisinje literatroje daniausiai iskiriamos trys teisinio proceso stadijos :

1) faktini bylos aplinkybi nustatymas, prie kurio priskiriami veiksmai, susij su faktini duomen analize, j pilnumo ir pakankamumo rodymu; 2) teiss normos atranka ir analiz, kur veiksmai yra susij su teiss normos analize, jos teisins galios nustatymu ir t.t.; 3) bylos inagrinjimas, ireiktas tam tikrame teisiniame akte. i trij teisinio proceso stadij iskyrimas bendrateoriniu aspektu yra bandymas apibendrinti visus teisinius procesus, iskiriant j sudedamsias dalis stadijas. Skirtingi autoriai nevienodai skiria administracini teiss paeidim byl teisenos stadijas. Rus mokslininkas A. Agapovas priklausomai nuo asmen teisi ir teist interes utikrinimo metod skiria dvi pagrindines administracini teiss paeidim byl teisenos stadijas procedr ir vykdymo [1] . Procedr stadijoje atliekami procesiniai veiksmai, kuriais sukuriamos slygos administracins nuobaudos skyrimui. Vykdymo stadija apima nutarimo primim ir jo vykdym. Taiau toks skirstymas nra pakankamai tikslus ir i esms neatskleidia vis teisenos stadij. Be to, autorius be anksiau pamint, skiria dar ir laisvanorik bei priverstin administracins nuobaudos skyrimo stadijas. Jos skiriamos atsivelgiant tai, ar paeidjas paskirt baud sumoka gera valia, ar nutarimas nukreipiamas priverstiniam baudos iiekojimui. Regis toks stadij iskyrimas yra nevisikai pagrstas, nes laisvanorikas ar priverstinis nuobaudos realizavimas yra tik nutarimo vykdymo bdai. Kiti gi autoriai (A. Alechinas, A.Karmolickis, J.Kozlovas, B.Gabriidze, A.G.erniavskis) mano, kad administracini teiss paeidim byl teisena susideda i penki stadij: 1) bylos iklimo; 2) bylos nagrinjimo; 3) nutarimo primimo; 4) nutarimo apskundimo; 5) nutarimo vykdymo [2] . 3 Treiosios grups autoriai (D.Bachrachas, L.Popovas, D.Ovsenko, B.Rosinskis, V.Vlasenkovas ir kt.) skiria keturias administracini teiss paeidim byl teisenos stadijas: administracin tyrim, bylos nagrinjim, nutarimo perirjim ir nutarimo vykdym [3] . Lietuvos Respublikos ATPK teisenos stadijos tiesiogiai neufiksuotos. Kodekso IV skyriuje, kuris skirtas administracini teiss paeidim byl teisenai, jos taip pat nevardintos. Jos yra atitinkam administracini procesini norm logins analizs rezultatas. Taigi, analizuodamas pamint autori nuomone, bei ATPK nuostatomis doc. Dr. S. edbaras pateikia administracini teiss paeidim byl teisenos stadijas ir etapus: 1. Administracinio teiss paeidimo bylos iklimo ir tyrimo stadija: 1.1 bylos iklimo etapas; 1.2 faktini bylos aplinkybi nustatymo etapas; 1.3 procesinis tyrimo rezultat forminimo etapas; 1.4 mediagos perdavimo pagal inybingum etapas. 2. Administracinio teiss paeidimo bylos nagrinjimo stadija: 2.1 pasiruoimo nagrinti byl etapas; 2.2 surinktos mediagos ir bylos aplinkybi analizs etapas, t.y. bylos nagrinjimas i esms; 2.3 nutarimo primimo etapas; 2.4 nutarimo nuorao teikimo etapas. 3. Nutarimo administracinio teiss paeidimo byloje apskundimo stadija: 3.1 skundo padavimo etapas; 3.2 nutarimo teistumo ir pagrstumo patikrinimo etapas; 3.3 sprendimo dl nutarimo primimo ir paskelbimo etapas. 4. Nutarimo vykdymo stadija, t.y. paskirtos administracins nuobaudos vykdymas: 4.1 nutarimo nukreipimo vykdymui etapas; 4.2 betarpiko nutarimo vykdymo etapas. Pirmoji, antroji ir ketvirtoji stadijos laikytinos pagrindinmis, kadangi jos aikiai ireiktos ir egzistuoja visada (vykdymo stadijos gali ir nebti jei teisena nutraukiama), o treioji fakultatyvine, nes ji gali bti, o gali ir nebti. Tai priklauso nuo atitinkamo subjekto (asmens, nubausto administracine nuobauda, nukentjusiojo ir kt) pageidavim. [1] .. . : , 2000. .234. [2] .., .., .. . , 1997. .316. .., .. . , 2001. .299. [3] .. . : , 2001. .244. .. . . : , 2000. .222. .. . : , 1997. .141. 6.3. RODYMAI ADMINISTRACINS TEISS PAEIDIM BYL TEISENOJE Administracini teiss paeidim byl teisenos udaviniai gyvendinami teisinmis rodinjimo priemonmis, kuri pagalba fiksuojami, patikrinami ir vertinami rodymai apie padaryt administracin teiss paeidim. rodym samprata pateikta ATPK 256 str.: rodymai administracinio teiss paeidimo byloje yra bet kurie faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi organai (pareignai) statymo nustatyta tvarka nustato, ar yra padarytas administracinis teiss paeidimas, ar jo nra, ar dl jo padarymo tas asmuo kaltas, ir kitokias aplinkybes, turinias reikms bylai teisingai isprsti. ie duomenys nustatomi tokiomis priemonmis: administracinio teiss paeidimo protokolu, nuotraukomis, garso ar vaizdo raais, liudytoj parodymais, nukentjusiojo ir patraukto administracinn atsakomybn asmens paaikinimais, eksperto ivada, specialisto paaikinimais, daiktiniais rodymais, daikt ir dokument pamimo protokolu, taip pat kitais dokumentais. rodymams galima priskirti iuos poymius:

Tai tam tikros inios apie faktus, kurie sudaro rodinjimo dalyk; Tai i statymo nustatyt rodinjimo priemoni gauta informacija rodym leistinumas; Jais remdamasis, teismas patvirtina, jog yra bylai reikmingos aplinkybs rodym ssajumas; Tai statym nustatyta tvarka gauta, surinkta, pateikta, itirta ir vertinta informacija.[1] Teorijoje rodymai suprantami nevienodai. Vieni autoriai rodymus pripasta tik kaip informacij, kuri savyje turi rodinjimo priemons daiktai, dokumentai, vaizdiniai, ilik moni atmintyje ir pan.; tuo tarpu kiti juos sutapatina su rodinjimo priemonmis ir visus teismui pateiktus objektus ir dokumentus pripasta rodymais. Toks rodym, kaip fakt, suvokimas yra nepagrstas, kadangi faktai yra tikrovs reikiniai, o rodymai inios apie juos. mogaus mstyme atsispindi ne patys faktai ar vykiai, bet j vaizdiniai, informacija apie juos.[2] Asmen ir daikt sugebjimas atspindti informacij daro juos ini apie faktus turtojais, todl j pateikti duomenys bus rodinjimo priemons turinys, arba rodymai. Nagrinjant rodym samprat administracini teiss paeidim bylose, vis pirma reikt paymti, kad rodymai kartu apima tiek paius faktus, tiek t fakt altinius. rodym supratimas tik kaip pai fakt ar tik kaip altini nra pagrstas. Taigi, rodymai, tai faktiniai duomenys, esantys statymo nurodytuose altiniuose. I rodym svokos iplaukia dvi btinos jos savybs tai rodym leistinumas ir lieiamumas. rodym leistinumas rodo j tinkamum naudoti rodinjimo procese, todl, kad jie yra gauti teistais metodais i teist altini. Leistinumas kelia rodymams tam tikrus reikalavimus. Vis pirma, rodymais gali bti tik tokie faktiniai duomenys, kurie yra ufiksuoti viename i ATPK 256 str.2d. nurodyt altini (pvz., nukentjusiojo paaikinimas, eksperto ivada ir pan.). Be to turi bti inoma informacijos kilm ir galimyb j patikrinti. Btina laikytis vis procesins formos reikalavim, kurie garantuoja informacijos tikrum ir fiksavimo visapusikum (pvz., administracini teiss paeidim protokolai turi bti suraomi grietai laikantis statymo nustatyt reikalavim). rodym lieiamumas tai j turinio ir administracinio teiss paeidimo byloje rodintin aplinkybi ar kit duomen, turini reikms teisingai byl isprsti, ryys. rodym leistinumo ir lieiamumo klausimo sprendimas yra rodym vertinimo sudedamoji dalis. Jis prasideda jau renkant rodymus ir tsiasi per visas teisenos stadijas, iki byloje priimamas galutinis sprendimas. rodymams keliami ie j leistinumo reikalavimai: rodymais gali bti tik tie faktiniai duomenys, kurie ufiksuoti viename i ATPK arba ABT ivardint altini. Faktiniai duomenys, kurie nors ir patvirtina arba paneigia byloje rodintinas aplinkybes, bet nra gauti statymo nustatytomis priemonmis[3], negali bti laikomi rodymais. Gaut duomen patikimumas gali bti patikrintas statymuose numatytomis priemonmis. Todl nepriimtini, pavyzdiui, anoniminiai praneimai, kuri informacijos altinis nra inomas, kuriuose nenurodyta informacijos kilm ir pan., kadangi j patikimumas negali bti patikrintas. Duomenys buvo gauti teistais bdais: o Laikytasi speciali rodym rinkimo ir informacijos fiksavimo taisykli[4]; o Buvo laikomasi procesins formos reikalavim, garantuojani informacijos tikrum[5] ir fiksavimo visapusikum. Laikoma, kad duomenys negali bti pripainti rodymais tuomet, kai juos gaunant buvo naudojamas smurtas, neleistina prievarta, proceso veiksmas buvo atliktas nesilaikant jo atlikimo tvarkos, proceso veiksmo rezultatai buvo netinkamai ufiksuoti.[6] Paeidus rodym leistinumo reikalavim, rodymas negali bti pripaintas leistinu remtis teisme. Tai vadinamoji nuodingo medio vaisiaus doktrina, pagal kuri duomenys, gauti paeidiant nustatyt j gavimo tvark, negali bti leistini. Taip pat neleistini teisme ir ivestiniai rodymai, kylantys i ios neteistai gautos informacijos. Todl nuodingo medio vaisiai turi bti atmesti kaip neteistai gauti duomenys nepaisant j rodomosios verts, nebent bylos faktai patvirtina, kad galima suvelninti duomen neteistumo fakt iki tokio lygio, kad jie bus pripainti teistai gautais.[7] Taiau rodymas negali bti pripaintas neleistinu tik todl, kad kiti su iuo rodymu susij rodymai buvo gauti neteistais bdais. Dl to, pavyzdiui, paeidus apklausos atlikimo tvark, joje gauti parodymai nebus pripainti rodymais, bet tokios apklausos metu paaikj kiti rodym altiniai, i kuri gauti duomenys bus teisti ir naudotini rodinjimo procese. rodym ssajumo reikalavimo esm j turinio ir rodintin aplinkybi ar kit aplinkybi, turini reikms bylai teisingai isprsti, ryys. Kaip teisingai pastebi kai kurie autoriai, ssajumo taisykl svarbi nustatant visas reikmingas bylos aplinkybes, atmetant aplinkybes, neturinias ryio su byla.[8] Vertindamas kiekvieno rodymo rodomj reikm, teismas, be kita ko, turi nustatyti rodymo ry su byla (rodymo ssajum) <...>. Vertindamas rodym viset, teismas turi sitikinti, kad pakanka duomen ivadai, jog tam tikri faktai egzistavo ar neegzistavo, taip pat kad nra esmini prietaravim, paneigiani toki ivad. rodym ssajumas reikia, kad informacija (faktiniai duomenys), sudaranti rodym turin, turi patvirtinti arba paneigti reikmingas bylai isprsti aplinkybes.[9] rodymai laikomi susij su byla, jeigu duomenis galima panaudoti bent vienam i i tiksl: Aplinkybms, sudaranioms rodinjimo dalyk, nustatyti; Tarpiniams faktams isiaikinti; Kitiems rodymams nustatyti ir surasti, j visapusikumui ir tikrumui patikrinti.[10] I to, kas pasakyta, darytina ivada, jog rodym leistinumas ir ssajumas yra glaudiai susijusios svokos, kurios nulemia rodym priimtinumo klausim. Sprendiant, ar rodymas yra priimtinas, reikia atsakyti iuos klausimus: Ar rodymas gautas teistais bdais? Jei taip, rodymas leistinas. Ar tiktina, kad bus pagrstas rodomojo fakto didesnis ar maesnis tikrumas negu jis bt be io rodymo? Jei taip, rodymas susijs. Ar jo rodomj gali atsveria neteisingo bylos isprendimo, vyki supainiojimo, teismo suklaidinimo, laiko vaistymo ar nesibaigianios rodym grandins grsm? Jei ne, rodymas susijs.[11] rodym klasifikacija galima vairiais pagrindais: Pagal rodym santyk su rodomuoju faktu skiriami tiesioginiai ir netiesioginiai :

o Tiesioginiais rodymais pagrindiamas konkretus rodinjimo dalykui priklausantis faktas. Tiesioginiai rodymai yra duomenys, kurie leidia tiesiogiai nustatyti rodintinas aplinkybes, tam nenaudojant tarpini grandi. Tiesioginiais rodymais laikomi, pavyzdiui, vyk tiesiogiai maiusio liudytojo, kuris teigia mats, kaip asmuo padar teiss paeidim, parodymai. o Netiesioginiai rodymai tai duomenys, kurie patys savaime nepatvirtina ir nepaneigia rodinjimo dalyku esani aplinkybi, taiau jomis remiantis galima tokias aplinkybes nustatyti. Taigi netiesioginiai rodymai rodomj fakt gali rodyti tik kartu su kitais rodymais, kadangi netiesioginiai rodymai suponuoja tik prielaid, kad rodomasis faktas egzistavo arba neegzistavo.[12] Taiau tai nereikia, jog tiesioginiai rodymai yra pranaesni u netiesioginius. Pagal informacijos atsiradimo pobd rodymai skirstomi pirminius ir ivestinius: o Pirminiai rodymai yra tie duomenys, kurie atsiranda tiesiogiai i rodomojo fakto. Pirminiai rodymai atspindi fakt be joki tarpini duomen altini pavyzdiui, rodomj fakt perdavs asmuo tiesiogiai j suvok savo juslmis arba tiesioginis vykio atspindys egzistuoja materialiuose objektuose. o Ivestiniai rodymai atsiranda ne tiesiogiai i rodomojo fakto, bet i kit su juo susijusi altini. Tokie rodymai yra parodymai apie dalykus, girdtus i kit asmen[13], dokument nuoraai ir kt. Nors statymas nenumato, jog pirminiai rodymai yra pranaesni u ivestinius, vis dlto juose gali nebebti isami duomen apie fakt, didja informacijos ikraipymo galimyb. Pagal informacijos atsiradimo altin ir atspindjimo bd skiriami asmeniniai, daiktiniai ir mirs: o Asmeniniais rodymais vadinami rodymai, kuri altinis yra mogus, ir jo smonje informacija yra ufiksuota ir perduodama odiu arba ratu. Asmeniniais rodymais laikytini duomenys, kil i asmen paaikinim ir parodym, procesini veiksm protokol, laik, pareikim ir pan.[14] o Daiktiniais rodymais laikomi rodymai, kuri duomenys ilik materialiuose objektuose. Daiktini rodym esm sudaro bylai svarbios informacijos atspindys materialiuose objektuose. Daiktiniais rodymais pripastami teiss paeidimo rankiai ar priemons, taip pat daiktai, ant kuri iliko teiss paeidimo pdsak: pirt atspaudai, pdsakai, dms ir pan. Dokumentai gali bti raytiniai ir daiktiniai rodym altiniai. Raytiniais rodym altiniais jie laikomi tada, kai rodomj reikm turi j raytinio teksto turinys. Daiktiniais rodymais dokumentai laikomi, kai jie yra teiss paeidimo dalykas arba rankis, priemon.[15] o Mirs rodymai yra tokie rodymai, kurie atsiranda i fizinio asmens, taiau informacija apie rodomj fakt fiksuojama daiktuose ar dokumentuose. Miriu rodymu laikytina eksperto ivada, nes duomenys apie rodomj fakt atsiranda eksperto smonje, ir ufiksuojami eksperto ivadoje raytiniame dokumente.[16] Pagal santyk su kaltinimo versija rodymai yra kaltinantys ir teisinantys: o Kaltinantys rodymai tai rodymai, patvirtinantys asmens padaryt teiss paeidim arba turintys duomen, kurie gali pasunkinti teiss paeidjo atsakomyb. o Teisinantys rodymai visikai ar i dalies paneigia kaltinanias aplinkybes, taip pat rodo teiss paeidjo maesn kalt, patvirtina jo atsakomyb lengvinanias aplinkybes.[17]
Administracini teiss paeidim byl praktikoje daniausiai taikomi tiesioginiai rodymai. rodymai pirminius ir ivestinius skirstomi atsivelgiant j informacijos altini pirmum. Pirminiais rodymai laikomi tada, kada tiriamj fakt j perdavs asmuo tiesiogiai suvok savo jutimo organais arba tai yra tiesioginis vykio atspindys materialiniuose objektuose (pvz.,maiusio vyk asmens paaikinimai, dokumento originalas ir pan.). Ivestiniais laikomi rodymai, gauti i kito altinio (pirminio, antrinio ir t.t.), pvz., parodymai apie dalykus, girdtus i kit asmen, dokument nuoraai ir pan. Vienas reikmingesni yra rodym skirstymas asmeninius ir daiktinius. Jis pagrstas tuo, kad administracinio teiss paeidimo vykis atsispindi jame dalyvavusi ir j maiusi moni smonje arba materialinje aplinkoje. Prie asmenini priskiriami tokie rodymai, kuri informacija bna ilikusi moni smonje ir perduota odiu arba ratu. Juos tikslinga panagrinti kiek plaiau. 1. Pirm asmenini rodym grup sudaro liudytoj parodymai, nukentjusiojo ir administracinn atsakomybn traukiamo asmens paaikinimai. Praktikoje ikyla problem aikinantis io rodymo fiksavimo bei panaudojimo tvark. 2000 05 31 Apeliacinio teismo Administracini byl skyriaus muit byl (ATPK 237 str.), inagrint apygard administraciniuose teismuose, apvalgoje ir teiss taikymo rekomendacijose nurodoma, kad statymas reikalauja liudytoj apklausos administracini byl nagrinjimo metu ir tik tuomet j parodymai gali bti vertinami, kaip rodymai, gauti laikantis ATPK 256 str. reikalavim. Todl administracinio teiss paeidimo tyrimo stadijoje i liudytoj priimti paaikinimai nelaikytini liudytoj parodymais. i nuomon grindiama ATPK 276 str. nuostatomis, kur sakoma, kad liudytojas, kaip asmuo, kuriam gali bti inomos kokios nors ioje byloje nustatytinos aplinkybs, privalo atvykti ir duoti teisingus bei visapusikus parodymus apie jam inomas aplinkybes byl nagrinjanio organo (pareigno) aukiamas. odi junginys byl nagrinjanio organo (pareigno) teisins jo reikms vertinimo aspektu suprantamas, kaip nuoroda proceso stadij. Darytina ivada, jog teis ir pareiga apklausti liudytojus tenka organui ar pareignui, kuriam administracinio teiss paeidimo byla perduota nagrinti. Taiau tokiu atveju neaiku, kokiame dokumente turt bti fiksuojami liudytojo parodymai. Atkreiptinas dmesys ir tai, kad statym leidjas, tos paios prigimties reikinius pavadino skirtingais vardais. Paeidim padars asmuo, nukentjusysis, liudytojas tai asmenys, galintys pateikti reikmingus bylai faktus, taiau nukentjusiojo ir teiss paeidjo inios apie administracin teiss paeidim fiksuojami j paaikinimuose, o liudytojo jo parodymuose, kuri fiksavimas i esms nereglamentuotas. Tai administracini teiss paeidim byl teisen nea painiavos. Reikt paymti ir tai, kad praktika iuo klausimu tiek administraciniuose teismuose, tiek pareignams nagrinjant administracini teiss paeidim bylas nra vienoda. Jei kalbsime apie policijos pareign nagrinjamas bylas, tai jose sutinkami liudytoj paaikinimai (praktikai visada bylos nagrinjamos dalyvaujant tik paeidjui ir remiamasi liudytoj paaikinimais, kaip vienu i rodym). Bylas nagrinjant apylinki teismuose liudytoj paaikinimais taip pat grindiamas sprendimas, kaip vienu i rodym. Taiau Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje vienose bylose liudytoj paaikinimai nelaikomi rodymais (administracinio teiss paeidimo byla Nr.393 5 01 ir kt.), o kitose, daniausiai kai teismo nutarimas pakankamai motyvuotas, nors ir paremtas liudytoj paaikinimais, apie tai nieko neusimenama (adm.byla Nr.39910 01). 2000 09 19 statymu Nr.VIII 1931 ATPK 256 straipsnis buvo papildytas 3 dalimi. Jame nurodoma, kad rodymus renka, prireikus ekspert ar specialist skiria pareignai, turintys teis surayti administracinio teiss paeidimo protokol, taip pat administracinio teiss paeidimo byl ngrinjantis organas (pareignas). Nors is papildymas skirtas sprsti su ekspertizs skyrimu susijusias problemas, taiau jo konstrukcija (odiai rodymus renka) diskutuotina: ,, rodymus surinkti, tame tarpe ir ufiksuoti liudytoj parodymus, gali pareignas,

turintis teiss surayti administracinio teiss paeidimo protokol jau bylos iklimo stadijoje. Kaip matyti io straipsnio nuostatos nesutampa jau su anksiau inagrinto 276 straipsnio nuostatomis. Taigi, iuos klausimus ATPK reglamentuoja nenuosekliai, todl btina detaliau reglamentuoti i rodym rinkimo ir fiksavimo tvark, kas padt ivengti procese ikylani problem. Pareigno, turinio teis surayti administracinio teiss paeidimo protokol, jau bylos iklimo stadijoje, tinkamai ir isamiai ufiksuoti liudytojo paaikinimai turt bti pripastami tinkamu rodymu, o liudytojai bylos nagrinjim bt kvieiami tik tuomet, kai tie paaikinimai neisams ar prietaringai arba teismo ar pareigno aukimu, kai jie mano tai esant btinu. Tai atitikt galiojani praktik, be to bt gyvendinti proceso operatyvumo, ekonomikumo ir efektyvumo principai. 2. Pagal ATPK 256 str. rodymais laikytini daikt ir dokument pamimo protokolai, kuriuose fiksuojami administracinio teiss paeidimo bylos tyrime atlikti pareigno veiksm rezultatai. Prie toki rodym taip pat reikt priskirti ir asmens administracinio sulaikymo protokol, daikt ir dokument apiros protokol, nes juose taip pat fiksuojami pareign suvokti veiksm, taikant administracini teiss paeidim byl teisenos utikrinimo priemones, rezultatai. Nors ATPK 256 str.2d. konkreiai pamint protokol, kaip rodinjimo priemoni, nevardina, taiau j panaudojimas nebt problematikas, traktuojant juos, kaip kitus dokumentus. Be to rodymu laikomas ir administracinio teiss paeidimo protokolas. 3. Prie asmenini rodym priskiriami eksperto ivada ir specialisto paaikinimai. ie asmenys procese dalyvauja tuomet, kai atsiranda speciali ini poreikis. Jau anksiau pamintu statymu papildius ATPK 256 straipsn 3 dalimi numatyta, kad skirti ekspert ar specialist gali pareignas, turintis teis surayti administracinio teiss paeidimo protokol, taip pat byl nagrinjantis organas (pareignas). Bet nepapildyta ATPK 277 str.1dalis, kurioje sakoma, kad ekspert skiria byl nagrinjantis pareignas. Nonsensu galima pavadinti ir tai, kad statym leidjas ATPK 20 skirsnyje, kuriame pateikiamas asmen, dalyvaujani administracini teiss paeidim byl procese, sraas, specialisto, kaip proceso dalyvio nenurodo, nors specialisto paaikinimai laikytini rodymais. Taiau eksperto ir specialisto skyrimo tvarkos ATPK nereglamentuoja. Neaiku, koks procesinis dokumentas (nutarimas, protokolas ir pan.), turt bti raomas skiriant ekspert ar specialist. Tai atliekama praymo ar siuntimo forma. Taigi, btina statyme numatyti eksperto ar specialisto skyrimo procesines taisykles, nurodant koks dokumentas iuo atveju turt bti suraomas. Eksperto ir specialisto ivados reikalingos nustatant asmens girtum, skiedin pripaistant nedenatruoto etilo alkoholio ir vandens miiniu ir pan. Nors ATPK 256 str.3d. rodinjimo priemone laikomi specialisto paaikinimai, taiau Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2001 03 15 nutartimi administracinio teiss paeidimo byloje Nr.393 4 01 atmet pareikjo skund (teismas, skyrs nuobaud, kaip rodymu rmsi specialisto ivada, o ne paaikinimais), pripaindamas specialisto ivad tinkamu rodymu, nors tokia forma statymo konkreiai ir nenumatyta. 4. I statyme pateikto priemoni, kuriomis nustatomi faktiniai duomenys, srao, matyti, kad jis nra baigtinis. Be konkreiai nurodytose priemonse, rodymai gali bti ufiksuoti ir kituose dokumentuose. Tai gali bti paymos ir kt. dokumentai. Praktikoje buvo diskutuojama ir nebuvo vieningos aikios nuomons, koki rodomj reikm turi policijos pareign, dalyvavusi nustatant paeidim, tarnybiniai praneimai. Vieni teismai, tame tarpe ir Kauno apygardos administracinis teismas, iuos tarnybinius pareign praneimus vertino kaip rodymus administracinio teiss paeidimo byloje ir esant skundui teismo posd kviesdavo tik siekiant detalizuoti j parodymus ar paalinti prietaravimus, kiti gi traktavo, kad tokie policijos pareignai privalo bti betarpikai apklausti teisminio nagrinjimo metu ir visais atvejais aukdavo juos teismo posd. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas konsultacijoje nurod, kad ATPK 256 str.2d. prasme, pareign tarnybiniai praneimai vertintini kaip ... kitokie dokumentai ir yra rodymai. Daniausiai pareignas, stebjs administracin teiss paeidim, tai fiksuoja tarnybiniame praneime, o vliau surao administracinio teiss paeidimo protokol (tiek vienas, tiek kitas laikomi rodymais). Baudiamajame procese ios ries rodymai neleidiami, nes pareignas, stebjs nusikaltim, automatikai tampa liudytoju. Pasak D.Bachracho tokio pobdio rodym naudojimas administraciniame jurisdikciniame procese utikrina jo operatyvum[18]. Daiktini rodym svokos ATPK nepateikia. Analizuodamas ATPK 26 straipsn, galima pateikti tok daiktini rodym administracinio teiss paeidimo byloje apibrim: daiktiniai rodymai tai daiktai, kurie buvo administracinio teiss paeidimo padarymo rankiais, arba kurie buvo tiesioginiais administracinio teiss paeidimo objektais, taip pat pajamos, kurios buvo gautos administracinio teiss paeidimo padarymu. Administracinio teiss paeidimo rankiu laikomi bet kurie materials objektai, kurie buvo panaudoti administraciniui teiss paeidimui vykdyti (pvz., aunamasis ginklas ir kiti mediokls rankiai, kuriais mediojama paeidiant nustatytas taisykles, kls rankiai, transporto priemons kontrabandai gabenti ir pan.). Administracinio teiss paeidimo tiesioginiai objektai tai visi daiktai, kuriuos tiesiogiai buvo nukreipta paeidjo padaryta veika (pvz., maisto produktai pasisavinti i parduotuvs vagysts bdu (ATPK 50 str.), gyvnai, nuauti neteistai mediojant ir pan.). Pajamos, gautos administracinio teiss paeidimo padarymu yra pinigai ir vertybs, kurie nebuvo administracinio teiss paeidimo tiesioginiu objektu, bet teiss paeidjas juos gijo realizavs neteistai gyt turt (pvz., parduoda pagrobtus daiktus ir kt.). Panagrinkime dokument, kaip daiktini rodym ypatumus. Procese surayti vairs protokolai ir kiti dokumentai yra savarankikos rodym rys. Taiau tam tikromis slygomis dokumentai gali bti pripastami ir daiktiniais rodymais. Atribojant ias skirtingas rodym ris lemiam reikm turi rodomosios informacijos tvirtinimo ir perdavimo bdas[19]. Dokumentai bylai svarbi informacij perduoda apraymo bdu, t.y. dokumento autoriaus smonje atsispindj faktiniai duomenys ia fiksuojami rato kalba ar kitais sutartiniais simboliais. iuo atveju rodomj reikm turi dokumento tekstas, jo turinys. Daiktiniai rodymai tiesiogiai atspindi administracinio teiss paeidimo aplinkybes, j rodomj informacij perduoda materialus (daiktinis) tam tikr vyki ar reikini atspindys, o ne j apraymas. Pavyzdiui, asmens pasas yra asmens dokumentas, patvirtinantis asmens tapatyb, taiau j tyia sugadinus jis taps daiktiniu rodymu administracinio teiss paeidimo, numatyto ATPK 203 str. 3d., kuris numato atsakomyb u tyin paso sugadinim, byloje. ATPK 269 str. sakoma, kad sulaikymo, asmens apiros ar daikt patikrinimo metu rasti daiktai ir dokumentai, kurie yra teiss paeidimo rankis arba tiesioginis objektas paimami. J pamimo atveju suraomas pamimo protokolas arba tai raoma administracinio teiss paeidimo, asmens apiros, daikt patikrinimo ar administracinio sulaikymo protokoluose. Taigi, galima daryti ivad, kad daiktini rodym pamimo faktas fiksuojamas pamintuose protokoluose. Paimti daiktiniai rodymai turi bti saugomi iki bylos inagrinjimo. Taiau praktika rodo, kad nevisada laikomasi io reikalavimo. Klaipdos apygardos administracinio teismo inagrintje byloje Nr.11 140/2001, patenkins pareikjo skund ir nutrauks administracinio teiss paeidimo pagal ATPK 107 2 str., teismas konstatavo, kad pareigno vizualinis, o ne specialisto aguon priskyrimas prie aliejini negali bti objektyvus, todl laikytinas nerodytu ir kadangi byloje rast aguon nra ilik, todl nustatyti ar jos aliejins nebemanoma, vadinasi nebegalimas ir j priklausymo prie aliejini nustatymas.

Apibendrinant rodym samprat administracini teiss paeidim bylose, galima daryti ivad, kad danai rodym rinkimo ir fiksavimo tvarka ATPK reglamentuojama nepakankamai kas sukelia problemas praktikai taikant teiss normas. Lyginant su baudiamuoju ar civiliniu procesu i problema akivaizdi. iuose procesuose rodymai, j rinkimo ir fiksavimo tvarka reglamentuota konkreiau ir isamiau . rodymai administraciniame, baudiamajame ir civiliniame procesuose. Panaumai ir skirtumai. AP BP CP

rodymo svoka Bet kurie faktiniai duomenys, kuriais statym nustatyta tvarka gauti duomenys, Bet kokie faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi organai (pareignai) statymo kurie patvirtina arba paneigia bent vien remdamasis teismas statym nustatyta numatyta tvarka nustato, ar yra padarytas aplinkyb, turini reikms bylai tvarka konstatuoja, kad yra aplinkybi, administracinis teiss paeidimas, ar jo isprsti teisingai. pagrindiani ali reikalavimus bei nra, ar dl jo padarymo tas asmuo kaltas, atsikirtimus, ir kitoki aplinkybi, turini ir kitokias aplinkybes, turinias reikms reikms bylai teisingai isprsti, arba kad bylai teisingai isprsti. j nra. rodym leistinumas Duomenys gauti i statymo numatyt Tik teistais bdais gauti duomenys, Jeigu pareikiama, kad rodymas yra altini ir statym nustatyta tvarka. kuriuos galima patikrinti BPK numatytais suklastotas, tai pateiks rodym asmuo Faktiniai duomenys, sudarantys valstybs proceso veiksmais. Baigiamojoje kalboje gali prayti teism nelaikyti rodymo ar tarnybos paslapt, paprastai negali bti negalima remtis rodymais, kurie nebuvo rodinjimo priemone ir isprsti byl rodymai administracinje byloje, kol jie itirti teisiamajame posdyje. remiantis kitais rodymais. Jei tokio bus islaptinti statym nustatyta tvarka. Pritaikydamas kit baudiamj statym praymo nra, teismas gali pareigoti Nagrinjant byl apeliaciniame teisme arba paskirdamas nauj bausm, teismas, pareikus apie rodymo suklastojim gali bti pateikiami nauji rodymai. Jeigu nagrindamas kasacin byl, remiasi asmen pateikti suklastojimo rodymus. teismas pripaino, jog btina, gali bti pirmosios instancijos ir apeliacins Jeigu teismas padaro ivad, kad rodymas pakartotinai arba papildomai tiriami instancijos teism posdiuose yra suklastotas, jis nepripasta jo rodymu. pirmosios instancijos teisme itirti inagrintais rodymais. Bylos aplinkybs, kurios pagal statymus rodymai. Teismas taip pat gali tirti turi bti patvirtintos tam tikromis rodymus, kuriuos pirmosios instancijos rodinjimo priemonmis, negali bti teismas atsisak tirti. Nauji rodymai, patvirtinamos jokiomis kitomis rodinjimo kurie nebuvo pateikti pirmosios priemonmis. instancijos teisme, tiriami tiktai tuo Faktiniai duomenys, sudarantys valstybs ar atveju, jeigu teismas pripasta tarnybos paslapt, negali bti rodymais pagrstomis prieastis, dl kuri tai civilinje byloje, iki jie bus islaptinti nebuvo padaryta anksiau, arba kai nauj statym nustatyta tvarka. Teismas priima rodym pateikimo btinyb ikilo vliau. nagrinti tik tuos rodymus, kurie patvirtina arba paneigia turinias reikms bylai aplinkybes. Kasaciniame skunde neleidiama remtis naujais rodymais bei aplinkybmis, kurie nebuvo nagrinti pirmosios ar apeliacins instancijos teisme. Kai teismas apeliacinje byloje pripasta, kad yra btina, gali bti pakartotinai arba papildomai tiriami pirmosios instancijos teisme itirti rodymai. Teismas taip pat gali tirti rodymus, kuriuos pirmosios instancijos teismas atsisak tirti. Nauji rodymai, kurie nebuvo pateikti pirmosios instancijos teisme, tiriami tik tuo atveju, jeigu teismas, vadovaudamasis CPK 314 str., juos pripasta galimus priimti ir tirti. Apeliacins instancijos teismas atsisako priimti naujus rodymus, kurie galjo bti pateikti pirmosios instancijos teisme, iskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrstai juos atsisak priimti ar kai i rodym pateikimo btinyb ikilo vliau. Administracinio teiss paeidimo Daiktai, dokumentai, apklausa, ekspert ali ir treij asmen (tiesiogiai ar per protokolas, nuotraukos, garso, vaizdo ivados, akistata. atstovus) paaikinimai, liudytoj parodymai, raai, liudytoj parodymai, nukentjusio raytiniai rodymai, daiktiniai rodymai, ir patraukto administracinn atsakomybn apir protokolai, ekspert ivados, asmens paaikinimai, eksperto ivada, nuotraukos, vaizdo, garso raai, padaryti specialisto paaikinimai, daiktiniai nepaeidiant statym. rodymai, daikt ir dokument pamimo protokolas, apklausa, kitokie dokumentai. Visi asmenys, turintys ini apie faktines Liudytojas, nukentjusysis (kaip alys ir tretieji asmenys, liudytojai,

rodym rys

Apklausos

dalyviai

bylos aplinkybes: nukentjusieji, liudytojai, ekspertai.

paeidjai, liudytojas), tariamasis, specialistai, specialistas, ekspertas.

kaltinamasis, ekspertai.

rodym teikimas

Proceso alys ir kiti proceso dalyviai tariamasis, kaltinamasis, privatus alys ir kiti dalyvaujantys byloje asmenys. (administracinn atsakomybn traukiamas kaltintojas, atstovas pagal statym, asmuo, nukentjusysis). gynjas, nukentjusysis, civilinis iekovas, civilinis atsakovas, j atstovai, bet koks fizinis ar juridinis asmuo. Pareignai, turintys teis surayti Ikiteisminio tyrimo administracinio teiss paeidimo prokuroras, teismas. protokol, taip pat administracinio teiss paeidimo byl nagrinjantis organas (pareignas), teismas. pareignas, Teismas.

rodym rinkimas, ireikalavimas

rodym vertinimas

Jokie rodymai teismui neturi i anksto Ar gauti duomenys laikytini rodymais, Teismas vertina byloje esanius rodymus nustatytos galios. Organas (pareignas) kiekvienu atveju sprendia teisjas ar pagal vidin savo sitikinim, pagrst vertina rodymus pagal vidin savo teismas, kurio inioje yra byla. Teisjai visapusiku ir objektyviu aplinkybi, kurios sitikinim, pagrst visapusiku, isamiu, rodymus vertina pagal savo vidin buvo rodinjamos proceso metu, pilnutiniu ir objektyviu vis bylos sitikinim, pagrst isamiu ir nealiku inagrinjimu, vadovaudamasis statymais. aplinkybi viseto inagrinjimu, vis bylos aplinkybi inagrinjimu, Jokie rodymai teismui neturi i anksto vadovaudamasis statymu, teisingumo, vadovaudamiesi statymu. nustatytos galios, iskyrus CPK numatytas protingumo kriterijais ir teisine smone. iimtis. Byl tirianiam pareignui, organui. Prokurorui. alys turi rodyti aplinkybes, kuriomis grindia savo reikalavimus bei atsikirtimus, iskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybmis, kuri CPK nustatyta tvarka nereikia rodinti. Nereikia rodinti aplinkybi teismo pripaint visiems inomomis; nustatyt siteisjusiu teismo sprendimu kitoje civilinje ar administracinje byloje, kurioje dalyvavo tie patys asmenys, iskyrus atvejus, kai teismo sprendimas sukelia teisines pasekmes ir nedalyvaujantiems byloje asmenims (prejudiciniai faktai); asmens nusikalstam veiksm pasekmi, nustatyt siteisjusiu teismo nuosprendiu baudiamojoje byloje (prejudiciniai faktai); preziumuojam pagal statymus ir nepaneigt bendra tvarka; kurios grindiamos ali pripaintais faktais. Jeigu teismui pateiktuose raytiniuose rodymuose yra taisym ar kit iorini trkum, taip pat jeigu pateikiamos tik raytini rodym kopijos dl to, kad j originalai nra ilik, apie i rodym rodomj gali sprendia byl nagrinjantis teismas.

rodinjimo pareiga

Nerodintinos Aplinkybi, teismo pripaint visiems aplinkybs ir inomomis, nereikia rodinti. Faktai, faktai nustatyti siteisjusiu teismo sprendimu vienoje administracinje ar civilinje byloje, i naujo nerodinjami nagrinjant kitas administracines bylas, kuriose dalyvauja tie patys asmenys. Faktai, kurie pagal statym preziumuojami kaip nustatyti, nagrinjant byl nerodinjami. siteisjs teismo nuosprendis baudiamojoje byloje yra privalomas teismui, nagrinjaniam administracines bylas dl asmens, kuriam priimtas teismo nuosprendis, veiksm administracini teisini pasekmi. rodym galia statym nustatyta tvarka surinkt ir ufiksuot rodym rodomoji galia ilieka visose proceso stadijose ir jie i naujo paprastai neperirimi.

Liudytojais negali bti

Atstovai civilinje byloje ar gynjai Asmuo, kuris pagal sveikatos prieiros Atstovai civilinje byloje ar gynjai baudiamojoje byloje apie aplinkybes, staigos paym arba teismo psichiatro ar baudiamojoje byloje apie aplinkybes, kurias jie suinojo eidami atstovo ar teismo mediko ivad dl fizini ar kurias jie suinojo, kai jie jo atstovo ar gynjo pareigas; asmenys, kurie dl psichini trkum nesugeba teisingai gynjo pareigas; asmenys, kurie dl fizini fizini ar psichini trkum nesugeba suvokti reikming bylai aplinkybi ir ar psichini trkum nesugeba teisingai teisingai suvokti turini bylai reikms duoti dl j parodymus; asmuo, kuris gali suvokti turini reikms bylai aplinkybi aplinkybi arba duoti apie jas teising duoti parodymus apie savo paties padaryt arba duoti apie jas teising parodym; parodym; dvasininkai apie aplinkybes, nusikalstam veik; teisjas apie teismo dvasininkai apie aplinkybes, kurias jie kurias suinojo per tikiniojo ipaint. pasitarim kambario paslapt; tariamojo, suinojo tikiniojo ipainties metu; kaltinamojo, iteisintojo ar nuteistojo medikai apie aplinkybes, sudaranias j gynjas, nukentjusiojo, civilinio iekovo, profesin paslapt; kiti statym nustatyti civilinio atsakovo atstovai dl asmenys. aplinkybi, kurias jie suinojo atlikdami gynjo arba atstovo pareigas; dvasininkai dl to, kas jiems buvo patikta per

ipaint; vieosios informacijos rengjai, platintojai, vieosios informacijos rengjo ir (ar) platintojo savininkai, urnalistai dl to, kas pagal Lietuvos Respublikos visuomens informavimo statym sudaro informacijos altinio paslapt, iskyrus atvejus, kai ie asmenys patys sutinka duoti parodymus. Eksperto ivada Teismui neprivaloma, taiau teismo Privaloma. nesutikimas su eksperto ivada turi bti motyvuojamas. Eksperto ivada teismui neprivaloma ir vertinama pagal vidin teisjo sitikinim, pagrst visapusiku, isamiu ir objektyviu byloje esani rodym ityrimu. Taiau teismo nesutikimas su eksperto ivada turi bti motyvuojamas bylos sprendime arba nutartyje. Teismas turi teis atsisakyti priimti rodymus, jeigu ie rodymai galjo bti pateikti anksiau, o j vlesnis pateikimas uvilkins bylos nagrinjim.

Atsisakymas Privaloma itirti visus rodymus. priimti rodym

Privaloma itirti visus rodymus.

Sutrumpintas rodym tyrimas

Jeigu kaltinamasis, kuris nra kaltinamas padars labai sunk ar sunk nusikaltim, po kaltinamojo akto paskelbimo teismui pareik, kad prisipasta ess kaltas ir pageidauja tuojau pat duoti parodymus bei sutinka, kad kiti rodymai nebt tiriami, rodym tyrimas apklausus kaltinamj ir vykdius BPK 291 str. reikalavimus gali bti nutrauktas, jei nusikalstamos veikos padarymo aplinkybs nekelia abejoni ir su tokiu sutrumpintu rodym tyrimu sutinka prokuroras ir gynjas. Kai keli kaltinamieji kaltinami padar vien ar kelias nusikalstamas veikas, sutrumpint rodym tyrim galima atlikti tik tuo atveju, jeigu 273str. 1 dalyje numatytos slygos gali bti pritaikytos visiems kaltinamiesiems.

Papildomi, nauji Atidti bylos nagrinjim teismas turi rodym tyrimo metu prokuroras gali Atidti bylos nagrinjim teismas turi teis, rodymai teis, kai negalima nagrinti bylos tame prayti leisti jam pateikti papildomus kai negalima nagrinti bylos tame teismo teismo posdyje dl to, kad btina rodymus atliekant proceso veiksmus. posdyje dl to, kad btina ireikalauti ireikalauti naujus rodymus. Apeliacins Teismas, patenkindamas prokuroro naujus rodymus. instancijos teismas, panaikins apskst praym, padaro bylos nagrinjimo teisme teismo sprendim, turi teis perduoti byl pertrauk. pirmosios instancijos teismui nagrinti i naujo, jeigu bylos aplinkybms iaikinti btina surinkti daug nauj rodym. rodym tyrimo atnaujinimas Jeigu baigiamsias kalbas pasak asmenys Jeigu teismas baigiamj kalb metu ar arba kaltinamasis paskutiniu odiu sprendim primimo kambaryje pripasta, pranea apie naujas aplinkybes, turinias jog yra reikalinga nustatyti naujas esmins reikms bylai, teismas aplinkybes, turinias reikms bylai, arba nagrinjimo teisme dalyvi praymu arba itirti naujus rodymus, jis priima nutart savo iniciatyva gali atnaujinti rodym atnaujinti bylos nagrinjim i esms. tyrim. Teismas, nuosprendio primimo metu nustats, kad neisamiai itirtos kai kurios bylos aplinkybs, gali atnaujinti rodym tyrim BPK 295 str. nustatyta tvarka. Apeliacins instancijos teismas gali atlikti rodym tyrim.

rodym vertinimas yra btina rodinjimo proceso dalis. Tai mstymo procesas, kurio metu teisikai vertinamas gaut ir pateikt duomen leistinumas, ssajumas, tikrumas ir pakankamumas. Pagal ATPK 257 straipsn, Organas (pareignas) vertina rodymus pagal vidin savo sitikinim, pagrst visapusiku, pilnutiniu ir objektyviu vis bylos aplinkybi viseto inagrinjimu, vadovaudamasis statymu ir teisine smone. Tai reikia, kad rodymus vertinanios institucijos ar pareigno teis ir pareiga yra i) vertinti rodymus nesaistomam joki formali taisykli apie rodym reikm; ii) vertinimo

proces ubaigti kategorikomis ivadomis, neleidianiomis abejoti j teisingumu.[20] Vertinimas pagal vidin sitikinim reikia, kad kit pareign ar institucij rodym vertinimas nra privalomas rodymus vertinaniai institucijai ar pareignui. Vidinis sitikinimas privalo turti objektyv pagrind ir negali bti sutapatinamas su vidine nuojauta, intuicija ar laisve vertinti rodymus pagal savo asmeninius norus. Vidinis sitikinimas susiformuoja institucijai ar pareignui kruopiai ianalizavus ir atskirai patikrinus gautus duomenis, palyginus juos su informacija, gauta i kit altini. Reikalavimas vadovautis statymu reikia, kad vidinis sitikinimas turi formuotis atsivelgiant procesines taisykles ir materialins teiss normas. Tai yra reikalavimas, kad sprendimas konkreioje byloje bt nulemtas tik neabejotinai patikimos, teistais bdais gautos informacijos ir konkrei duomen, o ne prielaid.[21] ABT 57 straipsnio 6 dalis nustato, jog jokie rodymai teismui neturi i anksto nustatytos galios. Taigi visi pateikiami duomenys yra lygiaveriai ir neturi pranaumo vienas prie kit, kuris lemt vienokio ar kitokio sprendimo primim. Tokia nuostata rodo, kad institucijos ar pareignai visus rodymus turi vertinti bendra tvarka. Todl negalima i anksto vertinti, pavyzdiui, tiesioginius ir pirminius rodymus kaip turinius didesn rodomj gali negu netiesioginiai ir ivestiniai rodymai. Kita vertus, ATPK tokia nuostata nra tvirtinta, taigi kyla klausimas, ar institucijai ar pareignui vertinant rodymus vieni rodymai yra reikmingesni negu kiti. Vis dlto ATPK nenustato rodym srao, kurie bt vertingesni nei kiti, kaip civiliniame procese. [1] Driukas A., Valanius V. Civilinis procesas: teorija ir praktika. 2 tomas. P. 606. [2] Rinkeviius J. Procesiniai rodinjimo baudiamosiose bylose pagrindai. Vilnius, 1990. P. 16. [3] Administracinje byloje Nr. A7-481/2005 pareikjas A. S. teig, jog garso ir vaizdo raas gali bti rodymas byloje, kai yra daromas statymo nustatyta tvarka (ABT 57 str. 5 d.), todl raas, kuriame yra ufiksuoti liudytojo N. P. paaikinimai, negali bti laikomas rodymu ABT 57 straipsnio prasme. <...> Teismas nurod, jog garso ir vaizdo raas gali bti rodymas byloje, kai jis buvo daromas statymo nustatyta tvarka (ABT 57 str. 5 d.). Operatyvinis garso ir vaizdo raas, perirtas apeliacins instancijos teisme, atitinka <...> rodinjimo priemonms keliamus statymo reikalavimus. <...> Operatyvins veiklos statymo 17 straipsnyje nustatyta: 1. slaptinta operatyvin informacija statym nustatyta tvarka gali bti islaptinama ir panaudojama baudiamajame procese. <...> 2. statym nustatytais atvejais slaptinta operatyvin informacija gali bti panaudojama kitiems tikslams. Operatyvins veiklos udavinys yra ir valstybs paslapi apsauga, todl iuo atveju operatyvin apklausa (garso ir vaizdo raas) atitinka pagrindinius reikalavimus, keliamus operatyvinei veiklai, siekiant utikrinti valstybs paslapi apsaug, ir gali bti panaudota iems tikslams. Dl to operatyvinis garso ir vaizdo raas yra tinkamas rodymas pagal ABT 57 straipsn , sprendiant gin dl leidimo dirbti ar susipainti su slaptinta informacija panaikinimo. [4] Baudiamoje byloje Nr. 2K-49/2006 Lietuvos Aukiausiasis Teismas nustat, jog apylinks teismas, iteisindamas E. M. <...>, rmsi [tuo, kad] pagrindinis kaltinimo ir apeliacins instancijos teismo argumentas, lms E. M. pripainim kaltu dl vagysts i M. buto, yra jo pirto atspaudas, kuris, pagal specialisto ivad, buvo surastas M. bute. Taiau pirto atspaudo pamimas vykio vietos apiros metu nra formintas taip, kad nekelt abejoni ir paalint klaidos ar atsitiktinumo galimyb ufiksuojant vykio vietos apiros duomenis bei panaudojant gautus duomenis specialisto ivadai gauti. Kolegija i esms sutinka su apylinks teismo argumentais dl trkum forminant vykio vietos apiros duomenis ir mano, jog procesinio veiksmo trkumai kelia pagrst abejoni ir gaut duomen patikimumu. Todl abejotini duomenys negali bti patikimas rodymas, pagrindiantis nuteistojo kalt ir paneigiantis jo alibi. [5] Vyriausiasis administracinis teismas administracinje byloje Nr. A 10-256-05 konstatavo, jog duomenys, pateikti neatlikus j tikrum patvirtinani veiksm, laikytini netinkamais rodymais: <...> surinkta informacija patvirtina, jog pareikjo sskait <...> buvo pervesta 6 231,85 JAV doleri <...>. Pagrindinis pareikjo pateiktas dokumentas, kuriuo jis siekia paneigti tai, jog jo sskait pervesti pinigai yra jo pajamos, yra <...> buhalterin payma (b.1. 19-20). Taiau ji negali bti pripainta bylos rodymu. is dokumentas yra iduotas usienyje, taiau nra legalizuotas ar patvirtintas supaprastinta tvarka, numatyta 1961 met Hagos konvencijoje dl usienio valstybse iduot dokument legalizavimo panaikinimo, ir todl negali bti laikomas tinkamu bei patikimu rodymu . [6] Lietuvos Respublikos baudiamojo proceso kodekso komentaras. 1 tomas. P. 46-47. [7] JAV Aukiausiojo Teismo byloje United States v. Ceccolini (1978) nagrinjamas nuodingo medio vaisiaus klausimas: policijos pareignas, kalbdamasis su Hennessey, dirbania atsakovo parduotuvje, ant kasos aparato pastebjo gulint vok su pinigais. Nematant Hennessey, jis pairjo, kas yra voko viduje. Jame pareignas rado ne tik pinigus, bet ir loimo kvitus. Pareignas padjo vok atgal ir nesakydamas, k rado, paklaus Hennessey, kieno tas vokas. Ji atsak, kad vokas priklaus atsakovui parduotuvs savininkui Ceccolini. Pareignas prane apie surast vok FTB, kurie po keturi mnesi apklaus Hennessey nepranedami apie incident su policijos pareignu. Prajus eiems mnesiams, atsakovas teisme pareik, jog jis niekada neturjo loimo kvit savo parduotuvje, taiau Hennessey dav prieingus parodymus, ir Ceccolini buvo apkaltintas priesaikos sulauymu. Hennessey teisme liudijo prie atsakov, bet pripainus j kaltu, apygardos teismas panaikino Hennessey parodymus. Apeliacinis teismas patvirtino, jog kelias nuo pripaintos nekonstitucine kratos iki parodym buvo tiesus ir nepertraukiamas. Teisjas Marshall savo atskirojoje nuomonje vaizdiai teigia, kad odiniai rodymai, kaip ir fiziniai (daiktiniai) rodymai, gali bti nuodingo medio vaisiais. <...> Netikiu, kad tas pats medis, kurio aknys slypi nekonstitucinje kratoje ar pomyje, gali turti dviej skirting ri vaisius, kuri vieni gali bti lengviau atmetami kaip neteisti remiantis Ketvirtja pataisa [nei kiti]. // http://caselaw.lp.findlaw.com/scripts/getcase.pl?navby=case&court=us&vol=435&invol=268. [8] Driukas A., Valanius V. Civilinis procesas: teorija ir praktika. 2 tomas. P. 609. [9] Lietuvos Aukiausiojo Teismo Civilini byl skyriaus teisj kolegijos 2005 m. vasario 28 d. nutartis Nr. 3K-3-129/2005 byloje I. Zdanovi v. UAB Pagiri komunalininkas. [10] Rinkeviius J. Procesiniai rodinjimo baudiamosiose bylose pagrindai. Vilnius, 1990. P. 18. [11] Faigman D. L. Federal Rules of Evidence Map: 2003-2004. St. Paul, Minnesota, 2003. [12] Driukas A., Valanius V. Civilinis procesas: teorija ir praktika. 2 tomas. P. 617. [13] Parodym apie faktus, girdtus i kit asmen nuogird, gand vertinimo teorija yra ypa ipltota bendrosios teiss sistemoje. Nuogirdos (hearsay) yra teiginys, kuris pareiktas ne teisme odiu arba veiksmais ir kuriuo tiesiogiai ar numanomai pareikiama, jog teismas turt patikti iuo teiginiu, nes jis yra teisingas. prastai nuogirdomis paremti rodymai neleistini, taiau yra iimi: i) gandai yra susij su konkreiu vykiu, taip pat su inkriminuojamu teiss paeidimu; ii) nuogirdos yra susijusios su teigin pareikusio asmens psichine bsena, emocijomis ar fizine bkle; iii) jeigu tai yra asmens padaryti pareikimai prie mirtant. Plaiau r., pavyzdiui, Spencer J., Spencer M. Evidence: 2005-2006. Oxford, 2005. P. 86-124. [14] Lietuvos Aukiausiojo Teismo senatas 1998 m. gegus 15 d. nutarimo Nr. 1 Dl Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 7, 71 straipsni ir Lietuvos Respublikos visuomens informavimo statymo taikymo teism praktikoje nagrinjant garbs ir orumo gynimo

civilines bylas 4 punktu iaikino, kad tais atvejais, kai inios yra paskleistos dokumentuose, aktuose, charakteristikose, reikalinio ir asmeninio susirainjimo ratuose, laikuose ar paskleistos kitu materialiniu bdu, tai paskleidimo faktas rodomas raytiniais rodymais; teismui pateikiami i rodym originalai. [15] Petkeviius P. Administracini teiss paeidim teisena. Vilnius, 2003. P. 76. [16] Civilinje byloje Nr. 3K-3-549/2001 Lietuvos Aukiausiasis Teismas konstatavo, jog eksperto ivada yra vienas i rodym <...>. Eksperto ivada gaunama iaikinant klausimus, kuriems atsakyti reikia specialij ini. <...> Eksperto ivada kaip rodymas <...> [yra tik] teismo <...> paskirto tyrimo idavoje gauta ivada, kuri pateikia teismo ekspertu paskirtas asmuo, pritaiks specialias inias. Teisminio nagrinjimo eigoje gali bti naudojami kaip rodymai raytiniai aktai, kurie pagal savo prigimt yra ekspertinio pobdio gaunami atlikus tam reikalingus tyrimus ir pritaikius specialisias inias. Tai turto vertinimo, defekt nustatymo, rengim ir mechanizm ityrimo ar kitokie aktai, kurie yra surayti atitinkam kvalifikacij turini asmen po ityrimo. Jeigu toks tyrimas buvo atliktas ne pagal teismo ar teisjo nutart <...>, tai, nepaisant jo tiriamojo-mokslinio pobdio, gauta ivada negali bti laikoma rodymu eksperto ivada <...>. Toks dokumentas gali atitikti kit rodinjimo priemons r, numatyt procesinio statymo, raytin rodym, kadangi jame gali bti ini apie aplinkybes, turinias reikms bylai. Dl to nepagrsti <...> argumentai, kuriais atsisakyta vertinti draudiko pateikt iki teismo atlikt ekspertizs akt kaip rodym. [17] Pavyzdiui, baudiamoje byloje Nr. 2K-49/2006 Lietuvos Aukiausiasis Teismas nustat, kad apylinks teismas, iteisindamas E. M. <...>, rmsi faktu, kad pagal pamok lankymo urnal E. M. buvo mokykloje ir, atsivelgiant vagysts padarymo laik, <...> neturjo realios galimybs atvykti i mokyklos nusikaltimo viet. Tai, kad E. M. galjo bti nepaymtas urnale ar i pamok galjo nuvykti automobiliu nusikaltimo viet, yra ne faktai, o prielaidos, kurias apylinks teismas pagrstai vertino kaltinamojo naudai. [18] .. . : , 1993. .240. [19] Rinkeviius J. Daiktiniai rodymai. Vilnius: Vilniaus universiteto leidykla, 1996. P.11. [20] Rinkeviius J. Procesiniai rodinjimo baudiamosiose bylose pagrindai. Vilnius, 1990. P. 39. [21] Lietuvos Aukiausiasis Teismas byloje Nr. 2K-49/2006 konstatavo, jog apeliacins instancijos teismas paeid rodym vertinimo taisykles, savo sprendim pagrsdamas prielaidomis, o ne faktais: teismas, <...> vertindamas byloje surinktus rodymus, nuteistojo alibi paneig ne konkreiais ir kategorikais duomenimis, o tiktinais samprotavimais dl galim klaid, ymint pamok lankym, taip pat dl galimo kaltinamojo atvykimo i pamok nusikaltimo viet automobiliu. Toks bylos duomen vertinimas yra ydingas, nes, kaip jau buvo minta, konkrets duomenys gali bti paneigiami tik rodius j klaidingum kitais konkreiais duomenimis, o ne samprotavimais ir prielaidomis. 6.4. ADMINISTRACINS TEISS PAEIDIM BYL TEISENOS TERMINAI ATPK 8 straipsniyje tvirtintos statym dl atsakomybs u administracinius teiss paeidimus galiojimo nuostatos: Asmuo, padars administracin teiss paeidim, atsako pagal statymus, galiojanius teiss paeidimo padarymo metu ir padarymo vietoje. Aktai, velninantys arba panaikinantys administracin atsakomyb u administracinius teiss paeidimus, turi atgalinio veikimo gali, t. y. taikomi skiriant nuobaudas u teiss paeidimus, padarytus prie i akt ileidim, taip pat paskirtoms nuobaudoms, kurios nra vykdytos. Dl paskirtos administracins nuobaudos, kuri nra vykdyta, perirjimo suinteresuotas asmuo pareikimu kreipiasi organ (pareign), primus nutarim administracinio teiss paeidimo byloje. Aktai, nustatantys arba sugrietinantys atsakomyb u administracinius teiss paeidimus, neturi atgalinio veikimo galios. Administracini teiss paeidim byl teisena vykdoma pagal statymus, galiojanius teiss paeidimo bylos nagrinjimo metu ir nagrinjimo vietoje. Straipsnio pakeitimai: Nr. VIII-1543, 00.02.17, in., 2000, Nr.22-552 (00.03.15) 6.5. ADMINISTRACINS TEISS PAEIDIM BYL TEISENOS DALYVIAI, J TEISS IR PAREIGOS Administraciniai teisiniai santykiai, o tuo paiu ir administraciniai procesiniai teisiniai santykiai, pasiymi vairiapusikumu. is vairiapusikumas, vis pirma pasireikia i santyki subjekt vairove. Dauguma autori (J.Kozlovas, J.Tichomirovas, A.Alechinas, A.Agapovas ir kt.) savo darbuose administracini teiss paeidim byl teisenos subjekt plaiau nenagrinja, j neklasifikuoja. Daugiau dmesio tam skiria D.Bachrachas. Jis nepateikia klasifikavimo kriterij, taiau teisenoje dalyvaujanius subjektus skirsto subjektus, turinius vie interes, subjektus, turinius privat interes, asmenis ir organus, atliekanius pagalbin vaidmen procese ir kitus, dalyvaujanius vykdymo procese[1]. 1.Taigi, pirmj grup sudaro subjektai, ginantys viej interes. Tai kompetetingi pareignai, kuriems suteikta teis priimti valdingus aktus, surayti procesinius dokumentus, nusprsti bylos eig bei priimti sprendim byloje. Tai taip vadinami lyderiaujantys subjektai, kurie vardinti ATPK 216 straipsnyje. ia nurodoma, kad administracini teiss paeidim bylas nagrinja: 1) administracins komisijos prie savivaldybi taryb; 2) savivaldybi seninij kaimo vietovse seninai; 3) rajon (miest) apylinki teismai (apylinki teism teisjai); 4) policija, valstybins inspekcijos ir kiti Lietuvos Respublikos statym tam galioti organai (pareignai). ATPK 255 straipsnyje tvirtintos prokuroro teiss administracini teiss paeidim byl teisenoje .Prokuroras turi teis pareikimu ar nutarimu kreiptis rajono (miesto) apylinks teism ikelti administracinio teiss paeidimo byl dl veik, numatyt io kodekso 187 (1) straipsnyje, taip pat turi teis ikelti administracinio teiss paeidimo byl, kai buvo atsisakyta ikelti baudiamj byl ar baudiamoji byla buvo nutraukta, dalyvauti teisme nagrinjant tokias administracini teiss paeidim bylas, pareikti praymus ir apsksti iose bylose priimtus nutarimus. Viso administracini teiss paeidim bylas nagrinja per 49 skirtingos institucijos ir j pareignai (ATPK 221 247 7 straipsniai). 2. Subjekt, turini privat interes byloje, ratui priskiriamas asmuo, traukiamas administracinn atsakomybn, nukentjusysis ir j statyminiai bei galiotieji atstovai. Nuo pirmosios grups subjekt jie skiriasi tuo, kad procese neturi valding galinim. Administracinn atsakomybn traukiamo asmens statusas procese yra numatytas ATPK 272 straipsnyje. Jame nustatytos jo teiss ir pareigos. Tinkamai gyvendinant ias teises realizuojami teiss gynyb, kalbos ir kiti proceso principai. Administracinn atsakomybn traukiamas asmuo turi teis susipainti su bylos mediaga, duoti paaikinimus, pateikti rodymus, pareikti praymus; nagrinjant byl, naudotis teisine advokato ar kito galioto atstovo, turinio auktj teisin universitetin arba jam

prilyginam isilavinim, pagalba; kalbti gimtja kalba arba ta kalba, kuri jis moka, ir naudotis vertjo paslaugomis, jeigu nemoka lietuvi kalbos; apsksti nutarim byloje. iame straipsnyje tvirtinta viena i pagrindini proceso nuostat, t.y., kad administracinio teiss paeidimo byla nagrinjama dalyvaujant administracinn atsakomybn traukiamam asmeniui. iuo reikalavimu siekiama tinkamo teiss gynyb gyvendinimo. Taip pat ir baudiamojo proceso bei civilinio proceso kodeksuose tvirtintos normos, reikalaujanios bylas nagrinti dalyvaujant teisiamajam bei atsakovui. Administracini teiss paeidim byl praktikoje is reikalavimas gyvendinamas pakankamai sunkiai. Daniausiai paeidjai administracins bylos nagrinjim neatvyksta, todl gal tik apie 3 5 procentus byl inagrinjama dalyvaujant asmeniui, traukiamam administracinn atsakomybn. iuo atveju naudojamasi statymo suteikiama iimtimi, leidiania byl inagrinti be asmens tik tais atvejais, kai yra duomen, jog jam laiku praneta apie bylos nagrinjimo laik ir viet ir jeigu negautas praymas atidti bylos nagrinjim. Asmuo supaindinamas suraant administracinio teiss paeidimo protokol ir jame savo parau patvirtina, kad jam inoma apie bylos nagrinjimo laik ir viet (pvz., policijos pareignas surao adm. teiss paeidimo protokol 2001 12 10 ir dalyje, kurioje raomas paeidjo paaikinimas nurodo, kad byla bus nagrinjama 2001 12 12 15 val., paymi policijos staigos pavadinim ir adres; neatvykus paeidjui, byla nagrinjama jam nedalyvaujant). Taigi, tokia praktika yra Kauno miesto policijos staigose, nagrinjant administracini teiss paeidim bylas. Atkreiptinas dmesys tai, kad nutarimas, priimtas nedalyvaujant paeidjui, kai jam nebuvo praneta apie bylos nagrinjimo laik ir viet negali bti laikomas teistu ir todl naikintinas (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2001 03 20 nutartis adm. byloje Nr.383 2-01). Taiau reikia paymti, kad nagrinjant tam tikr kategorij bylas (dl paeidim, numatyt ATPK 50 str. Smulkusis svetimo turto pagrobimas,174 str. Nedidelis chuliganizmas ir kit, nurodyt ATPK 272 str. 3d.) administracinn atsakomybn traukiamo asmens dalyvavimas yra privalomas. Tam, kad utikrinti jo dalyvavim, numatytas netgi atvesdinimas policijos pagalba. Jei pagal policijos ar teisjo aukim administracinn atsakomybn traukiamas asmuo vengia atvykti ar bti policijos atvesdinamas, administracinio teiss paeidimo byla nagrinjama jam nedalyvaujant. i nuostata statymo leidjo suformuluota nepakankamai tiksliai. Aikinant norm pagal login jos stuktr ieit, kad statyme numatyta alternatyva (odelis ar), t.y. byla nagrinjama, nedalyvaujant paeidjui, kai jis vengia atvykti pagal aukim ir jei nebuvo priimtas sprendimas j atvesdinti, o kitu atveju nagrinjama kai vengiama atvesdinimo. Taiau 272 str.3d. kontekste toks normos aikinimas bt netikslus. Tai patvirtina ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika. Teismas, 2001 03 16 nutarimi adm.byloje Nr.380 7 2001, panaikino nutarim ir grino byl pagal ATPK 187 str.2d. nagrinti i naujo bei nurod, kad paeidjo dalyvavimas nagrinjant i byl yra privalomas, o kai jis vengia atvykti pagal aukim btina j atvesdinti ir jei jis vengia bti atvesdinamas, tik tada galima inagrinti pastarajam nedalyvaujant. Taigi, btinas abiej i slyg buvimas, o ne vienos i j, kad sprendimas bt pripaintas teistu ir pagrstu, nors ir buvo priimtas paeidjui nedalyvaujant. Nukentjusysis yra asmuo, kuriam administraciniu teiss paeidimu padaryta moralin, fizin ar turtin ala (ATPK 273 str.1d.). Panai nukentjusiojo samprata ir baudiamajame procese (BPK 60str.1d.), tik ala padaryta nusikaltimu. Nukentjusysis turi teis susipainti su bylos mediaga, duoti paaikinimus, pateikti rodymus, pareikti praymus; nagrinjant byl naudotis teisine pagalba; apsksti nutarim administracinio teiss paeidimo byloje. LVAT Konsultacija. Pagal ATPK 273 str. nukentjusysis yra asmuo, kuriam administraciniu teiss paeidimu padaryta moralin, fizin ar turtin ala. iame straipsnyje nustatytos nukentjusiojo teiss: susipainti su bylos mediaga, pateikti rodymus, pareikti praymus, nagrinjant byl, naudotis teisine advokato pagalba, apsksti nutarim. Jei nukentjusiajam gali bti inomos kokios nors byloje nustatytinos aplinkybs, jis gali bti apklaustas kaip liudytojas. Pagal ATPK 256 str. nukentjusiojo paaikinimai yra rodinjimo priemons, kuriomis remiantis statymo nustatyta tvarka gali bti rodomas administracinio teiss paeidimo padarymas. Rengdamasi nagrinti administracinio teiss paeidimo byl institucija (pareignas) turi isiaikinti, ar praneta asmenims, dalyvaujantiems nagrinjant byl, prie kuri priskirtinas ir nukentjusysis, apie jos nagrinjimo laik ir viet (ATPK 280 str. 3 p.). ATPK 283 str. nustato administracinio teiss paeidimo bylos nagrinjimo tvark. iame straipsnyje nurodyta, kad kolegialios institucijos posdio pirmininkas arba byl nagrinjantis pareignas iaikina dalyvaujantiems nagrinjant byl asmenims j teises. Be to, posdyje isprendiami praymai, iklausomi dalyvaujantys nagrinjant byl asmenys ir itiriami rodymai. Vertinant ias statymo normas darytina ivada, jog nukentjusiajam privalo bti praneta apie bylos nagrinjimo laik ir viet. Administracinio teiss paeidimo byl inagrinjus nepraneus nukentjusiajam bt paeista jo teis dalyvauti nagrinjant byl ir bt nepasiekti administracini teiss paeidim teisenos tikslai: visapusikai, isamiai ir objektyviai iaikinti kiekvienos bylos aplinkybes. Todl i statymo nuostat paeidimas, esant nukentjusiojo skundui, gali bti pagrindas pripainti nutarim neteistu. 2001 m. spalio 5 d., Nr. 122 Biuletenis Nr. 2, p. 317 Jeigu administracinn atsakomybn traukiamas asmuo ir nukentjusysis yra nepilnameiai arba dl savo fizini ar psichini trkum negali patys pasinaudoti savo teismis, tai j interesams turi teis atstovauti j statyminiai atstovai (tvai, tviai, globjai, rpintojai). Viena i svarbiausi teiss gynyb principo pagrind tai teis naudotis galioto teisininko pagalba. Iki 2001 06 07 statymu Nr.IX 365 padaryt 275 straipsnio pakeitim, asmuo traukiamas administracinn atsakomybn, taip pat ir nukentjusysis, galjo naudotis tik advokato pagalba. Mintu statymu dabar suteikta teis naudotis ne tik advokato, bet ir kito galioto atstovo, turinio auktj teisin universitetin ar jam prilyginam isilavinim, pagalba. Be abejons, tuo proceso dalyviams suteikta dar didesn galimyb realizuoti savo teises, taiau kaip rodo praktika, teisine pagalba daniausiai nesinaudojama. Panagrinkime galiot atstov teises. ATPK 275 str. 2d. sakoma, kad galiotas atstovas turi teis susipainti su visa bylos mediaga, dalyvauti nagrinjant byl; pareikti praymus; apsksti nutarim byloje. Advokat galiojimai patvirtinami advokat kontoros iduodamu orderiu, o kito galioto atstovo, turinio auktj teisin universitetin arba jam prilyginam isilavinim notaro patvirtintu galiojimu arba pavedimo sutartimi. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas adm. byloje Nr.655 11 01 2001 04 04 nutarimu atsisak priimti advokato paduot skund dl nutarimo administracinio teiss paeidimo byloje ir nutarime nurod, kad advokatas yra specialus teisminio nagrinjimo proceso subjektas. Jo procesins teisi, i teisi forminimo ir kiti profesins veiklos klausimai yra reglamentuoti atskiru Advokatros statymu. io statymo 43 str. 1d. nurodoma, kad galinimai forminami orderiu arba pasirayta sutartimi (49 str.). Teismas konstatavo, kad orderiai atstovauti interesus visuose Lietuvos Respublikos teismuose, negali bti laikomi dokumentais, suteikianiais teis apsksti teismo nutartis, nutarimus, jei juose nra aptarta i teis. LVAT Konsultacija. ATPK 272 str. kalbama apie administracinn atsakomybn traukiamo asmens teis naudotis advokato pagalba, o ATPK 275 str. apie dalyvaujanio nagrinjant administracinio teiss paeidimo byl advokato teises. Apie galimyb naudotis

kit galiot asmen teisine pagalba ATPK neusimenama. I to darytina ivada, jog pagal ATPK teisins gynybos funkcij administracini teiss paeidim bylose gali vykdyti tik advokatai (j padjjai). 2000 m. rugsjo 22 d., Nr. 494 Biuletenis Nr. 1, p. 330 Dl atstov pagal pavedim administracinse bylose Klausimas: Ar gali bti proceso ali atstovais pagal pavedim administracinse bylose Administracini byl teisenos statymo 49 straipsnio 3 dalyje vardinti kiti asmenys, nenurodyti Civilinio proceso kodekso 56 straipsnio l dalyje (pvz., fiziniai asmenys, turintys statymo nustatyta tvarka iduot ir notarine tvarka formint galiojim)? LVAT Konsultacija: Administracini byl teisenos statymo l straipsnio 2 dalis numato, kad, nagrindamas bylas, administracinis teismas vadovaujasi io statymo normomis, taip pat Civilinio proceso kodekso normomis, kai is statymas jas tiesiogiai nurodo.Administracini byl teisenos statymo 49 straipsnio 3 dalis nustato, jog galiotais atstovais (pagal pavedim) teisme paprastai bna advokatai. Advokato arba advokato padjjo galiojimai patvirtinami advokato arba advokato padjjo orderiu arba su klientu pasirayta sutartimi. Kit atstov galiojimai turi bti nurodyti galiojime, iduotame ir formintame Civilinio kodekso ir Civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka. Administracini byl teisenos statymas tiesiogiai nukreipia Civilinio proceso kodeks tik dl kit atstov galiojimo idavimo ir forminimo tvarkos. Tiesiogins nuorodos teiss akt sprendiant, kas yra kiti atstovai pagal pavedim administracinse bylose, Administracini byl teisenos statyme nra. Pastarasis statymas nenumato joki ribojim atstovui pagal pavedim, todl kitais atstovais, be advokat ar advokat padjj, administracinse bylose gali bti visi asmenys, kuri galiojimai nurodyti galiojime, iduotame ir formintame Civilinio kodekso ir Civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka. Civilinio proceso kodekso normos, reglamentuojanios atstovavim pagal pavedim, administraciniame procese netaikytinos. 2003 m. gegus 15 d. Nr. 02-04-10 Biuletenis Nr. 4, p. 437 3. Liudytojai, ekspertai, specialistai, vertjai, kviestiniai tai asmenys, atliekantys pagalbin vaidmen procese. Vieni (liudytojai, ekspertai) suteikia informacijos apie bylos faktus, tuo paddami iaikinti objektyvi ties. Kiti (vertjai, kviestiniai) gi reikalingi tvirtinant rodymus, utikrinant btinas teisenos slygas. Administracinio teiss paeidimo byloje liudytoju gali bti aukiamas bet kuris asmuo, kuriam gali bti inomos kokios nors ioje byloje nustatytinos aplinkybs. Byl nagrinjanio organo (pareigno) aukimu liudytojas privalo atvykti nurodytu laiku, duoti teisingus parodymus; praneti visa, kas jam inoma byloje, ir atsakyti jam duodamus klausimus (ATPK 276 str.). ATPK 276 str. 2d. nustatyta, kad liudytojas privalo atsakyti jam uduodamus klausimus. Tuo tarpu kam suteikta teis juos uduoti, galutinai nra aiku. Suprantama, jog tokia teis preziumuojama pareignui, privalaniam iaikinti aplinkybes, nustatytinas nagrinjant administracinio teiss paeidimo byl. Gi kit asmen, dalyvaujani administracini teiss paeidim byl procese, teis uduoti liudytojui klausimus tiesiogiai nenustatyta (ATPK 272, 273, 274, 275 str.). Taigi, jei statym vertinti visikai formaliai, tai nei vienas proceso dalyvi (iskyrus eksperto klausimus, lieianius ekspertizs dalyk) klausti liudytojo teiss neturi. Taiau toks vertinimas bt akivaizdiai ydingas ir prietaraut norm, reguliuojani administracini byl teisen, tikslams; laiku, visapusikai, pilnutinai ir objektyviai iaikinti kiekvienos bylos aplinkybes bei isprsti j tiksliai pagal statym. Tam, kad visapusikai ir objektyviai vertinti visas reikmingas bylai aplinkybes, iems reikalavimams turi atitikti ir liudytoj apklausa, t.y. turi bti visapusika, pilna bei objektyvi, o tai galima pasiekti tik garantuojant paeidjui, nukentjusiajam bei j atstovams teis aktyviai dalyvauti liudytoj apklausoje. Ekspertas administracinio teiss paeidimo byloje skiriamas tuomet, kai reikalingos specialios inios arba kai reikalinga paaikinti pateikt prie protokolo ekspertizs akt. Sprendimas aukti ekspert yra privalomas mons, staigos arba organizacijos, kur dirba aukiamas dalyvauti byloje kaip ekspertas asmuo, vadovui. Eksperto teiss ir pareigos nustatytos ATPK 277 str. Ekspertas turi teis: 1) susipainti su bylos mediaga, lieiania ekspertizs dalyk; 2) pareikti praymus, kad jam bt pateikta papildoma mediaga, reikalinga ivadai duoti; 3) administracinio teiss paeidimo byl nagrinjanio organo (pareigno) leidimu duoti traukiamam atsakomybn asneniui, nukentjusiajam, liudytojams klausimus, lieianius ekspertizs dalyk; 4) dalyvauti nagrinjant byl. Taip pat ekspertas privalo atvykti pagal aukim ir duoti objektyvi ivad jam pateiktais klausimais. LVAT Konsultacija. ATPK tiesiogiai nereglamentuoja pareign, galiot surayti administracini teiss paeidim protokolus, teiss skirti ekspertiz ar gauti specialisto ivad. Taiau ATPK 277 str. 1 d. sakoma, kad ekspert skiria administracinio teiss paeidimo byl nagrinjantis organas (pareignas) tuo atveju, kai reikalingos specialios inios arba kai reikalinga paaikinti pateikt prie protokolo ekspertizs akt. Naudojant sistemin ir teleologin teiss aikinim, darytina ivada, kad tais atvejais, kai administracinio teiss paeidimo protokolo suraymui btina nustatyti, ar konkrets daiktai yra administracinio teiss paeidimo objektas, pareignas, suras daikt pamimo protokol, turi teis paskirti ekspert ar kreiptis ekspertin staig, praydamas atlikti ekspertiz arba duoti specialisto ivad. Nustaius, kad daiktai nra administracinio teiss paeidimo objektas, jie nedelsiant turi bti grinti asmeniui, i kurio buvo paimti. Nustaius, kad daiktai yra administracinio teiss paeidimo objektas, suraomas administracinio teiss paeidimo protokolas, kuris, vadovaujantis ATPK 261 str. 1 d., ne vliau kaip per 3 dienas nuo jo suraymo momento pasiuniamas organui (pareignui), galiotam nagrinti administracinio teiss paeidimo byl, jei statymo nenustatytas kitoks protokolo pasiuntimo terminas. 2000 m. rugsjo 22 d., Nr. 493 Biuletenis Nr. 1, p. 330 Vertjas skiriamas pareigno, nagrinjanio administracinio teiss paeidimo byl. Taiau neaiku, k turt daryti pareignas, turintis teis surayti administracinio teiss paeidimo protokol, kai jau administracinio teiss paeidimo tyrimo stadijoje bt reikalingas vertjas. Ieit, kad teiss skirti vertjo jis neturi, todl tiriant paeidim bt paeistas suprantama kalba procese principas. Kviestini dalyvavimas numatytas taikant administracini teiss paeidim byl teisenos utikrinimo priemones. Nagrinjant apie byloje dalyvaujanius asmenis, nereikt pamirti, kad pastarieji gali ir netinkamai vykdyti nustatytas pareigas. Tai atvejai, kai perduodama klaidinga informacija apie bylos faktines aplinkybes, naikinami ar slepiami rodymai, vengiama duoti parodymus ir pan. Tiek baudiamajame procese (BPK 312 str.), tiek civiliniame procese (CPK 190 str.), liudytojai, prie juos apklausiant, spjami dl atsakomybs u atsisakym arba vengim duoti parodymus ir u inomai melagingus parodymus, baudiamajame procese ir nukentjusysis. Taiau ATPK jokia tvarka nenumatyta, todl neaiku, ar liudytojai, nukentjusysis, ekspertas, vertjas turi bti spjami dl atsakomybs u netinkam procesini pareig vykdym. ATPK ypatingojoje dalyje tvirtinta norma, numatanti atsakomyb u melaging parodym teikim administracinio teiss paeidimo byloje. Pagal ATPK 187 2 straipsn u melaging parodym, specialisto paaikinim bei ekspertizs ivad davim, vengim ar atsisakym duoti parodymus, melaging vertim, kali arba rodym naikinim bei j slpim, naudojimsi negaliojaniais, fiktyviais ar kito asmens dokumentais, melagingo pareikimo arba kitokios apgavysts padarymas administracinio teiss paeidimo byloje gali bti skiriama bauda nuo vieno tkstanio iki trij tstani lit.

LVAT Konsultacija. ATPK 1872 straipsnyje numatyta administracin atsakomyb u melaging parodym, specialisto paaikinim ar ekspertizs ivad davim, vengim ar atsisakym duoti parodymus, melaging vertim, kali arba rodym naikinim bei j slpim, naudojimsi negaliojaniais, fiktyviais ar kito asmens dokumentais, melagingo pareikimo arba kitokios apgavysts padarym administracinio teiss paeidimo byloje.Lietuvos Respublikos administracini byl teisenos statymo 59 straipsnio 2 dalis nustato, jog u inomai melaging liudytojo parodym, eksperto ar revizoriaus melagingos ivados, specialisto melagingo paaikinimo ar ivados davim, inomai neteising vertjo vertim asmenys atsako Baudiamojo kodekso ir Administracini teiss paeidim kodekso nustatyta tvarka. Apie tai liudytojas, specialistas, ekspertas, vertjas pasiraytinai spjami byl nagrinjanio teisjo ar teismo.Taigi galiota institucija (pareignas), apylinks teismo teisjas, nagrindami administracinio teiss paeidimo bylas, apygardos administracinio teismo teisjas bei Vyriausiojo administracinio teismo teisj kolegija, nagrindami skundus administracinio teiss paeidimo byloje, apie atsakomyb u melaging parodym davim liudytoj (vertj, specialist) turi spti pagal administracin atsakomyb u mintas veikas numatant ATPK 187 2 straipsn. 2002 m. balandio 5 d., Nr. 12.2K Biuletenis Nr. 3, p. 258 Taigi, siekiant gyvendinti vien i svarbiausi teisenos udavini nustatyti objektyvi ties byloje, tislinga spti proceso dalyvius (liudytojus, ekspertus, specialistus, nukentjusiuosius) dl melaging parodym teikimo, kas utikrint teising duomen gavim administracinio teiss paeidimo byloje. ATPK 272 str. nuostatas matyti, kad duoti paaikinimus yra asmens traukiamo atsakomybn teis, o ne pareiga, todl u melagingus parodymus, atsisakym ar vengim duoti paaikinimus jis negali bti spjamas ir baudiamas. Prieingu atveju bt grubiai paeistas teiss gynyb procese principas. Bet jeigu paeidjas pasinaudoja negaliojaniais, fiktyviais ar kito asmens dokumentais, t.y. pateikia neteisingus duomenis apie save administracinio teiss paeidimo byloje, tai negali bti vertinama, kaip gynyba ir todl u tai turt bti patrauktas administracinn atsakomybn pagal ATPK 187 2 str. Galima tegti, kad tokiais veiksmais asmuo traukiamas administracinn atsakomybn daro nauj administracin teiss paeidim, kuriuo danai gali bti padaryta ala kit asmen interesams. Kad tokiais veiksmais padaroma alos rodo ir praktika. 1999 05 20 Kauno miesto aliakalnio policijos nuovados pareignai sulaik asmen, kuris turjo, kaip nustat ekspertas, nedenatruoto etilo alkoholio skiedin. Paeidjui u ATPK 177 2 str.1d. paeidim buvo skirta 500 lit baud, o skiedinys sunaikintas. Kadangi bauda nebuvo sumokta, nutarimas buvo nusistas antstoli kontorai dl priverstinio baudos iiekojimo. Taiau vliau paaikjo, kad protokolas buvo suraytas ir nuobauda skirta ne tam asmeniui, nes paeidjas pateik savo brolio invalidumo paymjim taip suklaidindamas pareignus. Pasirodo, paeidjo brolis buvo verslininkas ir anstoliai vykdydami nutarim aretavo jo sskaitas bankuose dl ko is patyr nuostoli. T pai dien nuovados vadovo nutarimu, ankstesnis nutarimas buvo panaikintas ir administracinio teiss paeidimo byla nutraukta bei apie tai nedelsiant informuoti antstoliai. Asmeniui, pateikusiam savo brolio dokument, buvo suraytas protokolas ir pagal ATPK 187 2 str. bei Kauno miesto apylinks teismas skyr baud. Analogiki sprendimai,t.y. skirtos administracins nuobaudos, buvo priimti ir kitose administracini teiss paeidim bylose, kuriose paeidjai melavo savo anketinius duomenis ar pateik kito asmens dokumentus. Taigi, galima bt padaryti ivad, kad dl atsakomybs u melaging parodym teikim administracinio teiss paeidimo byloje asmuo traukiamas administracinn atsakomybn neturt bti spjamas ir u tai atsakyti, taiau pasinaudojs kito asmens dokumentais ar kitaip pateiks melagingus duomenis apie save turt bti baudiamas pagal ATPK 187 2 straipsn. 4. iai grupei priskiriami asmenys ir pareignai, dalyvaujantys nutarimo vykdymo procese. Tai teismo antstoliai priverstinai iiekantys paskirt baud, visuomenins organizacijos, darbdaviai, tarpininkaujantys sutrumpinant specialiosios teiss atmimo terminus ir pan. Reikia paymti, kad asmenys, dalyvaujantys procese yra procesini teisini santyki subjektai, kurie pagal savo prigimt artimi vertikali administracini santyki subjektams, kur viena pus atlieka valdymo ir atitinkamas valdios galiojim funkcijas, o kita patiria pirmosios grups valdantj poveik. Tokiu bdu kalbame apie btinojo, specialaus (lyderiaujanio) subjekto buvim procesiniuose teisiniuose santykiuose. Taiau neirint valdantj procesini teisini santyki charakter, j subjektai tarpusavyje susij koreliaciniais ryiais. Pvz., subjektyvij procesin teis atitinka procesin btinyb; procesinius galinimus procesin btinyb arba teisin atsakomyb ir pan. Todl procesini teisini santyki turin lemia procesinis teisinis subjektikumas. Lyderiaujanio subjekto teisinis subjektikumas neatskiriamai susijs su inybingumu. [1] .. . : , 2001. .236. .. . : , 1993. .240. .., .. . : , 1989. .15. 6.6. ADMINISTRACINS TEISS PAEIDIMO BYLOS TYRIMO PRADJIMO VADOS, PAGRINDAS IR PROCESINIS FORMINIMAS. Administracinis tyrimas ir administracinio teiss paeidimo bylos pradjimas yra pradin administracini teiss paeidim byl teisenos stadija. ioje stadijoje atliekami procesiniai veiksmai, kuriais siekiama nustatyti aplinkybes slygojusias administracinio teiss paeidimo padarym , bei nustatyti paeidim padarius asmen, surayti protokolus, kad bt laiku ir teisingai nagrinjamos administracins bylos. Teisinje literatroje paymima, jog Administracinio teiss paeidimo byla pradedama esant vadai ir pagrindui. Pagrindas tai asmens veika, turinti administracinio teiss paeidimo poymi . Pagrindas gali bti faktinis ir formalus. Faktiniu atveju teisena nepradedama vien todl, kad faktiniai duomenys apie paeidim netampa inomi pareignams, turintiems teis j pradti. Formaliuoju pareignai, gav informacijos apie tai, kad padarytas administracinis teiss paeidimas, atlieka procesinius veiksmus, kurie sukuria procesinius teisinius santykius. Teisenai pradti btina, kad informacija apie padaryt administracin teiss paeidim tapt inoma pareignams. Vada tai informacija apie teiss paeidim, betarpikas pareign, atliekani administracin prieir kontaktas su teiss paeidimu ir paeidju: 1. Piliei skundai bei pareikimai (tiek odiniai, tiek raytiniai), iniasklaidos paskelbta informacija, liudytoj, nukentjusij praneimai, moni, staig ir kit juridini asmen informacija. 2. Asmens, padariusio administracin teiss paeidim, prisipainimas.

3. Atsisakymas pradti ikiteismin tyrim arba jo nutraukimas, jei paeidjo veiksmuose yra administracinio teiss paeidimo poymi. Nutraukus ikiteismin tyrim Baudiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka yra galimas asmens patraukimas administracinn atsakomybn, taiau tik tuo atveju, kai nutraukus ikiteismin tyrim dl nusikaltimo ar baudiamojo nusiengimo poymi nebuvimo, gali bti konstatuota, jog veikoje, dl kurios ikiteisminis tyrimas buvo nutrauktas, yra administracinio teiss paeidimo sudtis. Jei ikiteisminis tyrimas nutraukiamas dl subjektyviojo poymio kalts nebuvimo, tokia situacija paprastai yra negalima negali bti taip, kad bauiamosios teiss poiriu kalts nra, t. y. asmuo nei suvokia veikos prieingumo teisei ir negali numatyti pavojing padarini kilimo, nei siekia paeisti statymo saugom teisini gri, o administracinio teiss paeidimo sudtyje kalts poymis tokioje paioje veikoje yra nustatomas. Kol nra panaikintas prokuroro nutarimas arba Baudiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka priimti teismo nutartis ar nuosprendis, kuriuose konstatuotas kalts poymio nebuvimas, nra galima asmens nei baudiamoji, nei administracin atsakomyb. Tokioje situacijoje traukiant atsakomybn administracine tvarka bt paeidiamas ir netraukimo atsakomybn du kartus u t pat (non bis in idem) principas. (LVAT Administracin byla Nr. N12-537-2005) 4. Policijos pareign, taip pat kit institucij pareign, vykdani administracin prieir, betarpikas administracinio teiss paeidimo fakto nustatymas. Apie administracinio teiss paeidimo bylos pradjim galima kalbti tik kaip apie psichin, valin akt, kuris nra fiksuojamas iorikai. Administracinio tyrimo metu pareignas ATPK 256 str. statymo leistinom priemonm tvirtintomis ATPK 256 str. fiksuoja rodym rinkim . Administracinio teiss paeidimo bylos iklim juridine prasme galima laikyti procesiniu veiksmu, kuris kartu yra ir juridinis faktas, ko pasekoje kyla konkrets administraciniai procesiniai santykiai. O tai reikia, kad administracinis teiss paeidimas tai yra juridinis faktas administracins bylos iklimui[1]. ATPK 250 str. tvirtintos aplinkybs, daranios administracinio teiss paeidimo bylos teisen negalim. Administracinio teiss paeidimo bylos teisena negali bti pradta, o pradtoji turi bti nutraukta: 1) kai nra administracinio teiss paeidimo vykio ir sudties; 2) kai asmeniui, padariusiam prieing teisei veikim arba neveikim nra sukak eiolikos met amiaus; 3) kai padars prieing teisei veikim arba neveikim asmuo yra nepakaltinamumo bsenoje; 4) kai asmuo veik btinojo reikalingumo arba btinosios ginties atveju; Administracini teiss paeidim kodekso 17 straipsnis numato, kad administraciniu teiss paeidimu nelaikomas veikimas, kuris, kad ir numatytas iame kodekse arba kituose norminiuose aktuose dl administracini teiss paeidim, bet padarytas btinojo reikalingumo bklje. Todl negalima laikyti administraciniu teiss paeidimu veikos, kuri padaryta siekiant ivengti pavojaus moni gyvybei ir sveikatai ir kuria padarytoji ala yra maesn negu ivengtoji ala. (Apeliacins instancijos teismo Administracin byla Nr. 1237/2001) 5) kai priimamas amnestijos aktas, jeigu jis panaikina administracins nuobaudos skyrim; 6) kai panaikinamas administracin atsakomyb nustatantis aktas; Dl ATPK 210 straipsnio 1 dalies aikinimo ir taikymo po 2004 m. gegus 1 d. Kontrabandos padarytos iki 2004 m. gegus 1 d. prieingumas teisei yranepanaikintas, taiau atsivelgus Lietuvos Respublikoje tiesiogiai taikom 1983 m. kovo 28d. Europos Bendrijos Tarybos reglament Nr. 918/83, kuriuo muitai dl pinig EuroposSjungos valstybi nari pilieiams nra nustatyti, nuo Lietuvos Respublikos stojimo Europos Sjung yra kitaip vertintinas kontrabandos, kaip administracinio teiss paeidimo,pavojingumas. Vykimas per Europos Sjungos vidin sien, nepateikiant muitins kontroleipinig, nuo Lietuvos Respublikos stojimo Europos Sjung momento prarado savopavojingum (LVAT Administracins bylos Nr. N99612004, Nr. N 99622004) 7) kai iki administracinio teiss paeidimo bylos nagrinjimo pasibaigia ATPK 35 str. numatyti terminai; 8) kai dl to paties fakto administracinn atsakomybn patraukto asmens atvilgiu yra priimtas galioto organo (pareigno) nutarimas skirti administracin nuobaud arba nepanaikintas nutarimas skirti administracin nuobaud arba nepanaikintas nutarimas nutraukti administracinio teiss paeidimo byl, taip pat jeigu dl to paeidimo ikelta baudiamoji byla; 9) jeigu mir asmuo, kurio atvilgiu buvo pradta bylos teisena. ATPK 251 str. tvirtinta administracinio teiss paeidimo bylos nutraukim dl kit aplinkybi. Pagal Administracini teiss paeidim kodekso 9 straipsnio 2 dal administracin atsakomyb u iame kodekse numatytus teiss paeidimus atsiranda, jeigu savo pobdiu ie paeidimai pagal galiojanius statymus neutraukia baudiamosios atsakomybs. Taigi paeidimai, kurie utraukia baudiamj atsakomyb, nra administracini teiss paeidim kodekso reguliavimo dalykas. Todl tais atvejais, kai nustatoma, jog padarytas paeidimas atitinka nusikaltimo sudt, pagal Administracini teiss paeidim kodekso 251 straipsn administracinio teiss paeidimo byla turi bti nutraukiama ir mediaga perduodama institucijoms, vykdanioms baudiamj persekiojim. Tokiais atvejais bylos administraciniame teisme nagrinjimo ribas sudaro procesinio veiksmo bylos nutraukimo patikrinimas teistumo aspektu, bet ne paeidjo padarytos veikos pagrstumo revizavimas. (Administracin byla Nr. 1098/2001) Administracini teiss paeidim teisenos pradia laikoma nuo informacijos apie padaryt administracin teiss paeidim gavimo momento, ar pareign ufiksuoto administracinio teiss paeidimo. Antrasis ios stadijos etapas faktini bylos aplinkybi nustatymas. Tiriant bylas turi bti iaikintos trij grupi faktins aplinkybs: 1) turinios tiesiogin reikm sprendimui dl teiss paeidimo sudties buvimo ar nebuvimo; 2) esanios u paeidimo sudties rib, taiau turinios reikms atsakomybs individualizavimui; 3) parodanios prieastis ir slygas, padedanias padaryti administracinius teiss paeidimus. Pirmiausiai btina isiaikinti ar buvo padaryta veika ir koks jos prieingumas teisei, t.y. ar ji yra administracinis teiss paeidimas. Tam reikalinga administracinio teiss paeidimo sudties (objekto, objektyviosios puss, subjekto ir sujektyviosios puss) element vieninga visuma. Paeidimo vietos, laiko ir bdo nustatymas btinas kiekvienoje byloje [2]. Praktikai objektyviosios puss poymi iaikinimas yra pagrindas pripainti, kad buvo padarytas administracinis teiss paeidimas. Kita vertus, nesant asmens, padariusio paeidim, kalts, administracin atsakomyb negalima. Administracin atsakomyb pagal ATPK 62 (2) straipsn taikoma u savavalikai ikirst medi ir krm, augusi miko emje, itraukim arba iveim (be leidimo). io straipsnio dispozicija pareigoja administracin atsakomyb taikani institucij rodyti ne tik

medi ar krm itraukimo arba iveimo fakt, bet ir tai, kad medius ir krmus ives ar itrauks asmuo suvok, jog iveami ar itraukiami mediai ar krmai yra ikirsti savavalikai. Tik rodius i aplinkyb gali bti rodyta asmens kalt, kuri yra privalomas administracinio teiss paeidimo sudties elementas. Tiek tyia, tiek ir neatsargumas, kaip kalts formos, apibdinamos per intelektualj ir valin momentus. Intelektualusis momentas tai suvokimas ar galjimas suvokti veikos prieingum teisei. Valinis momentas galjimas rinktis elgesio variant. Asmens kalts intelektualusis momentas gali bti rodinjamas ne normini akt analize, o duomenimis, leidianiais daryti ivad, jog asmuo suvok (tyins kalts atveju) ar bent galjo suvokti (neatsargumo atveju) veikos pavojingum, bet vis tiek t veik dar.( LVAT Administracin byla Nr. N128162004.) Aplinkybi, svarbi atsakomybs individualizavimui, nustatymas reikmingas tuo, kad utikrina teisingos administracins nuobaudos parinkim. Dl ATPK 214 (10) straipsnyje tvirtinto administracinio teiss paeidimo sudties Administracinis teiss paeidimas, numatytas ATPK 214(10) straipsnyje, iorikaidl savo formos ir turinio ypatum gali bti panaus paeidim dauget (t. y.toki teisin situacij, kai vienas asmuo padaro dvi veikas, kurios atitinka dviejar daugiau administracini teiss paeidim sudties poymius, dl kurineinykusios teisins pasekms ir nra klii asmen patraukti administracinnatsakomybn). Tais atvejais, kai paeidjo veika yra nukreipta viening objekt, paeidim padaro tas pats subjektas, padaryta veika atitinka ATPK214(10) straipsnio vienoje i dali numatyt administracinio teiss paeidimosudt ir veikai bdingas vienalaikikumas, vertintina, kad paeidjas padarvien teiss paeidim. (LVAT Administracin byla Nr. N3-351-2005.) III etapas. Administracinio teiss paeidimo bylos iklimo ir tyrimo stadija pasiymi tuo, kad praktikai tik joje renkami ir fiksuojami rodymai ATPK 256, 257str.. Daniausiai ioje stadijoje taikomos ir administracini teiss paeidim byl teisenos utikrinimo priemons tvirtintos ATPK 263, 264 str. ATPK tiksliai nenustato laiko, per kur turi bti atliktas tyrimas. Reikia vadovautis bendru principu, kad tyrimas turi bti atliktas nepaeidiant patraukimo administracinn atsakomybn senaties termin, nurodyt ATPK 35 str.: t.y. ne vliau kaip per 6 mnesius nuo paeidimo padarymo dienos, o esant trunkamam paeidimui per 6 mnesius nuo paaikjimo dienos, arba kai kuriais atvejais nuo jo nustatymo dienos. Kai atsisakoma kelti baudiamj byl arba ji nutraukiama, jei paeidjo veiksmuose yra administracinio teiss paeidimo poymi ne vliau kaip per 2 mnesius nuo priimto tokio sprendimo dienos. Tam tikrais atvejais iuos terminus leidiama pratsti iki vieneri met. Reikt pabrti, kad administracinio tyrimo stadijoje labai svarbu nustatyti bylos tyrimo ribas. Btina surinkti ir ufiksuoti tik tuos rodymus, kurie susij su faktinmis bylos aplinkybmis, ir leidia nustatyti objektyvi ties byloje. Oficiali administracinio teiss paeidimo bylos iraika tai administracinio teiss paeidimo protokolo suraymas. Atsivelgiant tai galima teigti, kad administracinio teiss paeidimo protokolas fiksuoja bylos tyrimo pabaig ir yra tas pagrindinis procesinis dokumentas, apie kur sukasi visa bylos mediaga. Administracinio teiss paeidimo protokolas suraomas , kai nustatomas administracinis teiss paeidimas ir j padars asmuo, iskyrus atvejus, kurie tiesiogiai nurodyti ATPK 262 straipsnyje. io straipsnio 1, 2, 3 ir 4 dalyse nurodyti atvjai, kai galima pagreitinta teisena. Be to numatytos ir kitos btinos slygos: 1) bauda turi bti sumokama teiss akt nustatyta tvarka; 2) paeidjas turi neginyti jam paskirtos baudos u paeidim paskyrimo. Taigi, vis anksiau pamint slyg (kai kuri iimtinai priklausani nuo paeidjo valios) buvimas yra btinas, nes prieingu atveju administracinio teiss paeidimo protokolas suraomas ir teisena vyksta prasta tvarka. Tam tikrais atvejais administracinio teiss paeidimo protokolas nesuraomas nepriklausomai nuo paeidjo valios. Tai tvirtinta ATPK 262 str. 7 ir 8 dalyse: 1. Kai administracin byl ikelia teismas, teisjas, taip pat prokuroras atsisakius kelti baudiamj byl arba j nutraukus, jeigu yra administracinio teiss paeidimo poymi.( Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2001 04 18 nutartimi adm. byloje Nr. 3294-01 panaikino apyl. teismo nutarim skirti administracin nuobaud dl kontrabandos, nes teismas, nutrauks baudiamj byl, ikart skyr administracin nuobaud, nepriimdamas nutarimo ikelti administracinio teiss paeidimo byl. Teisj kolegija konstatavo, kad toks nutarimas skirti nuobaud neiklus administracinio teiss paeidimo bylos, negali bti laikomas pagrstu ir teistu.) 2. Kai padaromi paeidimai, numatyti ATPK 50 5, 506, 2143 straipsniuose. iais atvejais administracinio teiss paeidimo byla pradedama akcininko, ems kio bendrovs nario ar kreditoriaus, visuomens informavimo priemons atstovo ar urnalisto pareikimu. Taiau Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nuomone, ir iuo atveju, teisjas, gavs tok pareikim, turt priimti nutarim ikelti administracin byl[3]. [1] .., .., .. . , 1997. .316. [2] .., .. . : , 1989. .38. [3] Administracini teism praktika. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo biuletenis Nr.1. Vilnius, 2001. P.333 6.7. INSTITUCIJOS (PAREIGNAI), GALIOTOS PRADTI IR ATLIKTI TYRIM ADMINISTRACINS TEISS PAEIDIMO BYLOJE Administracini teiss paeidim bylas nagrinja daug skirting valstybs institucij ir j pareign. Todl kai padaromas administracinis teiss paeidimas visada labai svarbu nustatyti, kokios institucijos kompetencijai priklauso nagrinti administracinio teiss paeidimo byl, t.y. kieno jurisdikcijos jis yra. Atsakyti klausim padeda inybingumo institutas. inybingumas nusakomas kaip teiss norm, nustatani vairi jurisdikcini organ kompetencij nagrinti ir sprsti konkreias bylas, visuma. Reikt paymti, kad kompetencija ir inybingumas netapaios svokos. Kompetencija yra tam tikros institucijos teisi ir pareig visuma. inybingumas yra tik dalis kompetencijos, btent tas jos aspektas, kuris susijs su teiss taikymu sprendiant konkreias bylas, t.y. jurisdikcine veikla. Taigi, administracinio teiss paeidimo bylos inybingumui nustatyti reikia nustatyti institucij, turini teis j nagrinti. Administracini teiss paeidim byl teisena danai pasiymi tuo, kad vienos institucijos pareignai tiria byl, kiti j nagrinja ir priima nutarim ir pan. Todl i dalies galima kalbti apie atskir proceso stadij inybingum (pvz., ATPK nustato pareignus, turinius teis surayti administracinio teiss paeidimo protokol). Teis surayti protokol suteikta ne visiems pareignams, o tik tiems, kurie vardinti ATPK 2591 straipsnyje. iandien tokius galiojimus turi per 49 institucij pareignai. J sraas pateiktas ir detalizuotas nurodant konkreius straipsnius. Kadangi administracins komisijos ir teismai protokol nesurao, tai j nagrinjamose bylose

administracini teiss paeidim protokolus pavesta surayti kitiems organams ir pareignams. ATPK 259 1str.2d. teigiama, kad kit organ (iskyrus ivardintus 1 dalyje) kompetencijai priskirtose nagrinti bylose, protokolus surao t organ, kurie nagrinja byl, pareignai. Kiti pareignai tose bylose protokol surayti negali, ir pastebj paeidim privalo galioto organo atstov ar persisti gaut mediag pagal inybingum. Lietuvos Aukiausiojo Teismo Senatas dar 1996 m. gruodio 30d. nutarimu Nr.46 aprobavo Lietuvos Aukiausiojo Teismo Civilini byl skyriaus teisj kolegijos 1996 11 07 nutart, kuria konstatuota, kad tik statym galioto asmens suraytas administracinio teiss paeidimo protokolas yra pagrindas paskirti administracin nuobaud. Nutarime nurodyta, kad protokolas, suraytas asmens, neturinio tam teiss, yra niekinis ir nepatvirtina administracinio teiss paeidimo vykio ir sudties, todl tokiais atvejais, teisena negali bti pradta, o pradtoji turi bti nutraukta. Rinis, teritorinis ir pareigybinis inybingumas tai skirtingi inybingumo lygiai, kurie nuosekliai keiia vienas kit. Nustaius institucij, kuri turi teis nagrinti byl, teritorinio inybingumo pagalba nustatoma kuri konkreiai institucija, o pareigybinio kuris tos institucijos pareignas. Taigi, rin inybingum tvirtinanios teiss normos nustato, kuri valstybs institucija kompetetinga nagrinti tos kategorijos bylas. ATPK 221 2477 straipsniuose nurodytos valstybs institucijos, kurios turi teis nagrinti tam tikros kategorijos administracini teiss paeidim bylas. Daniausiai joms priskiriamos bylos dl administracini teiss paeidim, kurie vykdomi toje srityje, kurioje i institucija atlieka valstybinio valdymo ir kontrols funkcijas. Pavyzdiui, Valstybs kontrol nagrinja administracini teiss paeidim, susijusi su biudeto asignavim paskirstymo ir panaudojimo, vieojo pirkimo tvarkos paeidimais (225 1 str.), Valstybins priegaisrins prieiros organai - su priegaisrins saugos taisykli ir kit priegaisrin saug reglamentuojani normini akt paeidimu (226 str.), Lietuvos metrologijos inspekcija su matavimo priemoni, priskirt valstybinei metrologinei kontrolei, gamybos, prekybos jomis, nuomos, prieiros ir kt. paeidimu (2412 str.), bylas ir pan. Taiau yra institucij, kurioms priskiriam byl inybingumas nra ribojamas kokia nors viena valdymo sritimi. Tai teismai, administracins komisijos ir policija (pvz., teismai nagrinja administracini teiss paeidim bylas, kuriais ksinamasi viej tvark, nustatyt valdymo tvark, nuosavyb, taip dl paeidim sveikatos apsaugos, prekybos ir kitose srityse). Rinis inybingumas daniausiai tvirtinamas vienareikmikai, t.y. tam tikros kategorijos bylas statymas suteikia teis nagrinti tik vienai institucijai. Taiau galimas ir alternatyvusis rinis inybingumas. Pavyzdiui, administracini teiss paeidim bylas dl nedidelio chuliganizmo turi teis nagrinti teismai ir policija, bylos dl administracini teiss paeidim pagal ATPK 110, 161, 178 ir kitus straipsnius, inybingos policijai ir administracinms komisijoms ir pan. ATPK visikai nereglamentuoja, kokiais atvejais ir kuri institucija konkreiai turt nagrinti byl esant alternatyviajam riniam inybingumui. Praktikoje tai sprendiama atsivelgiant administracinio teiss paeidimo padarymo aplinkybes, bylos sudtingum (pvz., byl dl nedidelio chuliganizmo policijos pareignai daniausiai perduoda nagrinti teismui kai tiktina, kad teimas, atsivelgdamas keletos sunkinani aplinkybi buvim, gali skirti administracin aret ir pan.). Isprendus rinio inybingumo klausim, btina isiaikinti kokia konkreiai institucija turi teis nagrinti administracinio teiss paeidimo byl. Tai padaroma teritorinio inybingumo pagalba. ie klausimai reguliuojami ATPK 281 straipsnyje. io straipsnio 1-je dalyje tvirtintas bendrasis teritorinio inybingumo principas, kuris nustato, kad administracinio teiss paeidimo byla nagrinjama pagal paeidimo padarymo viet. Taigi, Kaune vykdyto administracinio teiss paeidimo byla bus nagrinjama io miesto institucij (pareign), Vilniuje Vilniaus ir t.t. Taiau kitose minto straipsnio dalyse nustatytos io bendrojo principo iimtys kai kuri kategorij byloms, taip pat pagal tai, kokia institucija nagrinja administracinio teiss paeidimo byl. ATPK 281 str. 2-je dalyje numatyta, kad kai kurios administracini teiss paeidim transporte bylos (119, 122 130 str. ir kt.) gali bti nagrinjamos pagal paeidim padarymo viet, paeidjo gyvenamj viet arba pagal transporto priemoni skaitos viet. 3-je dalyje tvirtinta tik viena alternatyva, kai administracini teiss paeidim bylos pagal ATPK 166, 167, 177 ir 178 (iskyrus io straipsnio 4-j dal) straipsnius gali bti nagrinjamos ir pagal paeidjo gyvenamj viet. ATPK nereglamentuoja alternatyv taikymo taisykli, taiau manyiau, kad sprendiant teritorinio inybingumo klausim, btina atsivelgti teisenos udavinius ir priimti tok sprendim, kuris utikrint pilnutin, visapusik ir objektyv bylos inagrinjim. Reikt paymti ir tai, kad nereti atvejai, kai paeidimus padaro asmenys, atvyk i kit miest, o statymas iimi tos kategorijos byloms nenustato (pvz., vykdomas smulkusis svetimo turto pagrobimas, pasiprieinama policijos pareignui ir t.t.). Todl tampa problematika gyvendinti ATPK nuostatas, reikalaujanias bylas nagrinti dalyvaujant paeidjui, ir ypatingai tais atvejais, kai paeidjo dalyvavimas yra privalomas (272 str.2d.). Kai kuri administracini teiss paeidim byl inybingumas nustatomas pagal organo (pareigno), galioto nagrinti ias bylas, buvimo viet. Tai bylos, numatytos ATPK 281 str.4d. Administracins komisijos, savivaldybi seninij kaimo vietovse seninai, administracini teiss paeidim bylas nagrinja pagal paeidjo gyvenamj viet. Pagal paeidjo gyvenamj viet taip pat nagrinjamos administracini teiss paeidim bylos, kai atsakomybn traukiami nepilnameiai, j tvai ar juos atstojantys asmenys. Pareigybinio inybingumo taisykls nustato, kurie (kokias pareigas uimantys) konkreios institucijos pareignai turi teis nagrinti administracini teiss paeidim bylas. ATPK 225 247 7 straipsniuose nurodomi pareignai, turintys teis institucij vardu nagrinti administracini teiss paeidim bylas. Pavyzdiui, policijos vardu nagrinti administracini teiss paeidim bylas ir skirti administracines nuobaudas turi teis policijos komisariat, nuovad vadovai, u keli eismo taisykli paeidimus policijos vyriausiasis komisaras, vyresnysis komisaras, komisarai, komisarai inspektoriai, vyresnieji inspektoriai, taiau tik tie, kuriems pavesta atitinkam taisykli prieira ir pan. (ATPK 225 str. 2d. 1ir 2 punktai). Btina atkreipti dmes tai, kad inybingumo taisykli nesilaikymas, kai nutarim administracinio teiss paeidimo byloje priima institucija (pareignas), neturjusi teiss jos nagrinti, yra pagrindas priimt sprendim byloje panaikinti. Taigi, administracini teiss paeidim bylas nagrinja skirtingi subjektai. Vieni subjektai ir sukurti tam, kad nagrint administracini teiss paeidim bylas (pvz., administracins komisijos), kiti gi jurisdikcinius galinimus vykdo alia savo pagrindini funkcij (pvz., savivaldybi seninij kaimo vietovse seninai), treij subjekt veikloje, daniausiai atliekani kontrols funkcijas, administracini teiss paeidim byl nagrinjimas uima pakankamai svarbi viet (pvz., policijos, vairi inspekcij). Taiau reikia paymti, kad ie subjektai tarpusavyje nra susij, ta prasme, kad j veiklos nekontroliuoja ir nekoordinuoja kuri nors viena institucija. Todl labai danai, tiek mokslininkai, tiek praktikai svarsto ar nevertt sukurti institucijos arba pavesti vienai institucijai (pvz., teismui, administracinms komisijoms) nagrinti administracini teiss paeidim bylas. Tokie pamstymai buvo ypa girdimi ir

Lietuvoje 1999-aisiais, kai buvo kuriama administracini teism sistema. Dauguma praktik, turiu omenyje policijos pareignus, tikjosi, kad administracini teiss paeidim bylos bus inybingos tik administraciniams teismams, taiau taip neatsitiko, ir manyiau visikai pagrstai. Kai kuri mokslinink nuomone, suteikti teis nagrinti administracini teiss paeidim bylas tik vienai institucijai bt netikslinga dl keli prieasi. Vis pirma, dl tokios sistemos nukentt teisenos operatyvumas. Akivaizdu, kad administracini teiss paeidim yra padaroma daugiausiai, todl daug laiko bt sugaita persiuniant dokumentus, kvieiant paeidjus ir pan. Be to, pareignai, tyr administracin teiss paeidim, bt priversti dalyvauti nagrinjant bylas, dl ko danai negalt vykdyti savo tiesiogini pareig. Kita vertus, kai kuri administracini teiss paeidim specifika, kai reikalingos specialios inios, (pvz., paeidimai ryi, finans, prekybos ir kitose srityse) leidia abejoti, kad visais atvejais administracini teiss paeidim bylos bt inagrintos kvalifikuotai. Nagrinjant tokio pobdio bylas, specialist, liudytoj kvietimas, dokument analizavimas, pareikalaut nema laiko ir materialini snaud. Dl ios nuomons tikslinga diskutuoti, nes neturt bti ignoruojamas nealiko proceso principas. 6.8. TYRIMO ADMINISTRACINS TEISS PAEIDIMO BYLOJE REZULTAT PROCESINIS FORMINIMAS IR BYLOS PERDAVIMAS NAGRINTI. ADMINISTRACINS TEISS PAEIDIMO PROTOKOLO AR KITO TYRIMO REZULTAT FORMINIMO PROCESINIO DOKUMENTO SURAYMO TVARKA IR TURINYS. Administracinio teiss paeidimo protokolas tai procesinis dokumentas, kuriame formuluojamas ,,kaltinimas administracinio teiss paeidimo padarymu ir fiksuojami nustatyti rodymai. I to darytina ivada, kad administracinio teiss paeidimo protokolas yra administracinio tyrimo pabaiga. Administracinio teiss paeidimo protokolu apibriamos bylos nagrinjimo ribos, t.y. byla nagrinjama tik dl paeidimo, kuris buvo nurodytas administracinio teiss paeidimo protokole. Organo (pareigno), nagrinjanio byl, teis pakeisti nuorod materialins teiss norm nereikia teiss pripainti asmen kaltu kito administracinio teiss paeidimo, nenurodyto protokole, padarymu. Oficiali administracinio teiss paeidimo bylos iraika tai administracinio teiss paeidimo protokolo suraymas. Atsivelgiant tai galima teigti, kad administracinio teiss paeidimo protokolas fiksuoja bylos tyrimo pabaig ir yra tas pagrindinis procesinis dokumentas, apie kur sukasi visa bylos mediaga. ATPK 260 str. tvirtina btinus administracinio teiss paeidimo protokolo turiniui keliamus reikalavimus. Minto straipsnio 1 dalyje tarp kit reikalavim nurodomos inios apie paeidjo asmenyb, paeidimo padarymo vieta, laikas ir esm ir kt. i reikalavim pagrindu darytina ivada, kad administracinio teiss paeidimo protokolas suraomas, kai: 1) nustatytas administracinio teiss paeidimo padarymo faktas (vieta, laikas, esm); 2) inomas paeidim padars asmuo; 3) galima konstatuoti btinus administracinio teiss paeidimo poymius. Duomenis, kuriuos btina nurodyti protokole, galima suskirstyti tris grupes: 1. Duomenys, lieiantys teiss paeidimo padarymo aplinkybes vieta, laikas, paeidimo esm. Protokole turi bti nurodytos tos aplinkybs, kurios liudija apie paeidim ir jo charakter; nurodytas konkretus ATPK straipsnis ar kitas teiss aktas, numatantis atsakomyb u t paeidim; jei paimami neteistai gyti, laikomi, naudojami, gabenami daiktai ar vairuotojo paymjimas, - apie tai paymima protokole. Reikia paymti, kad tik tikslus veikos kvalifikavimas ir tikslus, konkretus ir visapusikas vis paeidimo aplinkybi apraymas garantuoja tolimesn teisinio proceso eig ir paeidjui taikyti administracins atsakomybs priemones. Praktikoje akivaizdios kvalifikavimo problemos, susijusios su pakartotinumu. Neretai ATPK straipsni 2-ose dalyse numatyta grietesn administracin atsakomyb, kai asmeniui jau buvo skirta administracin nuobauda u t pat paeidim. Todl teisingas veikos kvalifikavimas priklauso nuo to, ar pareignas ino apie anksiau padaryt paeidim. Lietuvoje nra vieningos registr sistemos, apie padarytus administracinius teiss paeidimus. Todl kai kuriais atvejais ilieka tikimyb, kad atvykusio i kito Respublikos miesto asmens padarytas paeidimas bus neteisingai kvalifikuotas. Kai kurie duomenys sisteminami staig lokaliniuose duomen registruose. Praktikoje ne visada atsivelgiama ATPK 36str., kvalifikuojant veik, neatsivelgiama nuobaudos vykdym, nors statymas pakartotinum sieja btent su nuobaudos vykdymu. Kai kuriais atvejais nuobaudos vykdymas gali sutapti su paeidimo padarymo diena. 2. Duomenys, apibdinantys paeidjo asmenyb: pavard, vardas, amius, usimimas, turtin padtis, gyvenamoji vieta ir darboviet, asmenyb liudijantys dokumentai. Paeidjo asmenybs nustatymas turi problemini ypatum. Dauguma u paeidimus pristatyt policijos staigas asmen, neturi joki dokument, neretai meluoja duomenis apie save ir pan. Pasitaiko atvej, kai paeidjai (ypatingai tie, kurie sistemingai vykdo smulkias vagystes i parduotuvi) prisistato savo pastam ar giminaii vardu. Todl siekiant ivengti panai situacij,tislinga prie bylos pridti asmen dokument su fotonuotrauka kopijas ir kt. 3. Duomenys, susij su administracinio teiss paeidimo protokolo forma: jo suraymo vieta ir data, pareigno, suraiusio protokol pavard ir pareigos, liudytoj ir nukentjusij, jeigu j yra, pavards ir adresai. Protokol turi pasirayti j suras asmuo ir paeidjas, taip pat jei yra liudytoj ar nukentjusij, protokol gali pasirayti ir ie asmenys, bet to daryti neprivalo. Teis atsisakyti pasirayti protokol suteikta ir teiss paeidim padariusiam asmeniui. Apie tai turi bti paymima protokole. Protokole paymima ir kai paeidim padars asmuo atsisako suteikti inias apie savo asmenyb. Pagal ATPK 260 str.4d. suraant protokol, paeidjui turi bti iaikintos jo teiss ir pareigos ir apie tai paymima protokole jo parau. Bet kaip rodo praktika, pareignai paprastai to nedaro, liepdami paeidjui tik pasirayti nurodytoje vietoje. Paymtina, kad galioti pareignai, suraydami administracini teiss paeidim protokolus, naudoja tam specialiai parengtus protokol blankus. Administracinio teiss paeidimo protokolas suraomas dviem egzemplioriais; vienas protokolo egzempliorius nedelsiant teikiamas administracinn atsakomybn traukiamam asmeniui. Kokia yra procesinio dokumento administracinio teiss paeidimo protokolo reikm? LVAT Konsultacija. ATPK 259 str. 1 d. sakoma, kad dl padaryto administracinio teiss paeidimo tam galiotas pareignas (...) surao protokol. ATPK 260 str. tvirtina btinus administracinio teiss paeidimo protokolo turiniui keliamus reikalavimus. Minto straipsnio 1 dalyje tarp kit reikalavim nurodomos inios apie paeidjo asmenyb, administracinio teiss paeidimo padarymo vieta, laikas ir esm, ATPK straipsnis, straipsnio dalis ar kitas numatantis atsakomyb u paeidim teiss aktas, kurio reikalavimus paeid asmuo. Mint norm pagrindu darytina ivada, kad administracinio teiss paeidimo protokolas suraomas, kai: 1) nustatytas administracinio teiss paeidimo padarymo faktas (vieta, laikas, esm); 2) inomas paeidim padars asmuo;

3) galima konstatuoti btinus administracinio teiss paeidimo sudties elementus. Neretai administracinio teiss paeidimo protokolas vertinamas kaip procesinis dokumentas, kuriuo pradedama administracin byla. Taiau tai ne vienintel, o kartais ir ne ta io dokumento paskirtis. tai pagal statymo reikalavimus, keliamus protokolo turiniui (ATPK 260 str.), galima teigti, jog tai procesinis dokumentas, kuriame formuluojamas kaltinimas administracinio teiss paeidimo padarymu ir fiksuojami nustatyti rodymai. Taigi statymas protokolui suteikia specifines funkcijas, dl kuri jis gyja bent dvejop reikm: procesinio dokumento, kuriame formuluojamas kaltinimas; dokumento, kuriame fiksuojami nustatyti rodymai bei kitos aplinkybs ir inios, reikmingos nagrinjant byl (ATPK 256 str. 2 d.). Atkreiptinas dmesys ATPK 284 str. 2 d., kurioje numatyta organo (pareigno), nagrinjanio administracinio teiss paeidimo byl, teis pakeisti nuorod ATPK straipsn, jo dal ar kit teiss akt, jei administracinio teiss paeidimo protokole nurodyta administracinio teiss paeidimo esm yra rodyta, taiau suklysta nurodant ATPK straipsn, jo dal ar kit teiss akt, numatant atsakomyb u padaryt teiss paeidim. i norma leidia teigti, kad administracinio teiss paeidimo protokolu apibriamos administracinio teiss paeidimo bylos nagrinjimo ribos: byla nagrinjama tik dl to paeidimo, kuris buvo nurodytas administracinio teiss paeidimo protokole. Organo (pareigno), nagrinjanio administracinio teiss paeidimo byl, teis pakeisti nuorod materialins teiss norm nereikia teiss pripainti asmen kaltu kito administracinio teiss paeidimo, nenurodyto administracinio teiss paeidimo protokole, padarymu. 2000 m. rugsjo 22 d., Nr. 493 Biuletenis Nr. 1, p. 328 IV bylos iklimo ir tyrimo stadijos etapas . ATPK 261 str. nustato protokolo ar mediagos pasiuntim . Mediaga perduodama tada, kai pareignas, tyrs byl, pats neturi teiss jos nagrinti arba mano, kad btina mediag perduoti kitoms valstybs institucijoms. Vykdant ATPK 7str. reikalavimus prie perduodant protokol ir surinkt mediag, pareigno vadovas privalo patikrinti patraukimo administracinn atsakomybn pagrstum, bylos forminimo teisingum, surinkt rodym pakankamum. Pastebjs kokius nors paeidimus, vadovas turi utikrinti trkum paalinim tyrimo mediagoje. Taiau, pareignas gali suklysti vertindamas veikos prieingum teisei ir surayti protokol, nesant apskritai administracinio teiss paeidimo vykio ar sudties. Priimti sprendim nepradti teisenos, o pradt teisen nutraukti gali tik turintis teis byl nagrinti organas ar pareignas. ATPK 261 str. reikalauja, kad protokolas turi bti persistas ne vliau kaip per tris dienas nuo jo suraymo momento. ATPK reikalauja motyvuotai perduoti bylos nagrinjim galiotam nagrinti administracinio teiss paeidimo byl organui (pareignui). Paskutiniame ios stadijos etape patikrinama tyrimo ir surayto protokolo kokyb, isprendiamas klausimas, kur sisti byl, atliekamas bylos persiuntimas. 6.9. ATVEJAI, KADA ADMINISTRACINS TEISS PAEIDIMO PROTOKOLAS NESURAOMAS ATPK tvirtintos teisins aplinkybs (slygos), kada protokolas nesuraomas: 1. Protokolas nesuraomas, kai bauda skiriama ir paimama, o spjimas forminamas teiss paeidimo vietoje, padarius administracinius teiss paeidimus, numatytus io kodekso 42, 51(2)51(4), 51(6), 51(7), 52(1), 55, 56, 56(1), 5778 straipsniuose, 81 straipsnio pirmojoje dalyje, 8284, 8691(7), 109 straipsniuose, 111 straipsnio penktojoje dalyje, 112 straipsnyje, 113 straipsnio ketvirtojoje dalyje, 116(2) straipsnio antrojoje dalyje, 118 straipsnyje, 119 straipsnio pirmojoje dalyje, 120, 121 straipsniuose, 122 straipsnio antrojoje dalyje, 136 straipsnio treiojoje dalyje, 137 straipsnyje, 138, 140, 141 straipsniuose, 142 straipsnio pirmojoje penktojoje dalyse, 165 (3), 185(4), 192, 205 straipsniuose. 2. Protokolas nesuraomas tais atvejais, kai asmuo neginija padaryto keli eismo taisykli paeidimo ir jam skiriama ne didesn kaip dviej imt lit bauda (82 straipsnis, 123 straipsnio pirmoji dalis, 124 straipsnio pirmoji, antroji ir treioji dalys, 124 (1) straipsnio pirmoji, antroji, treioji, ketvirtoji ir etoji dalys, 131 straipsnio pirmoji ir penktoji dalys, 132 (1) ir 134 straipsniai). 3. Protokolas nesuraomas tais atvejais, kai asmuo neginija padaryto paeidimo ir jam skiriama ne didesn kaip dviej imt lit bauda (136 straipsnio treioji dalis, 137 straipsnis, 142 (2), 142(3), 142(4) straipsniai), taip pat kai usienio valstybi vairuotojui visa skiriama bauda paimama paeidimo padarymo vietoje (136 straipsnio treioji dalis, 142 straipsnio etoji dalis, 142 (2), 142(4), 145,148 straipsniai). 4. Protokolas nesuraomas padarius administracinius teiss paeidimus, numatytus io kodekso 110, 161, 162, 166, 167, 185(1) straipsniuose, kai baud skiria tam galioti policijos pareignai, jeigu bauda nevirija vieno imto lit. 5. Protokolas nesuraomas tais atvejais, kai asmuo neginija padaryto paeidimo ir jam skiriama ne didesn kaip vieno imto lit bauda (163(13) straipsnio pirmoji ir treioji dalys, 189 straipsnio pirmoji dalis). 6. Protokolas nesuraomas, kai administracin byl ikelia teismas, teisjas, taip pat prokuroras atsisakius kelti baudiamj byl arba nutraukus baudiamj byl, jeigu yra administracinio teiss paeidimo poymi. 7. Protokolas nesuraomas padarius administracinius teiss paeidimus, numatytus io kodekso 50(5), 50(6), 214(3) straipsniuose. Administracinio teiss paeidimo byla dl io kodekso 50(5), 50(6) straipsniuose nurodyt paeidim pradedama atitinkamai akcininko, ems kio bendrovs, kooperatins bendrovs (kooperatyvo) nario ar kreditoriaus pareikimu , kuriame turi bti ivardyti asmenys, traukiami administracinn atsakomybn uakcinink, ems kio bendrovi, kooperatini bendrovi (kooperatyv) nari ar kreditori teisi paeidimus. Administracinio teiss paeidimo byla dl io kodekso 214(3) straipsnyje numatyt paeidim pradedama visuomens informavimo priemons atstovo ar urnalisto pareikimu. KONTROLINIAI KLAUSIMAI 1. Kokie procesins teisenos turinio elementai? 2. Administracini teiss paeidim byl teisenos udaviniai? 3. Administracini teiss paeidim byl teisenos samprata? 4. Administracini teiss paeidim byl teisenos klasifikavimas? 5. Kokiais principais grindiama administracini teiss paeidim byl teisena? 6. Teisiniai pagrindai skirti administracini teiss paeidim byl teisenos tikslams pasiekti? 7. Teisinio proceso stadijos samprata? 8. Administracini teiss paeidim byl teisenos stadijos ir etapai? 9. Kokie poymiai apibudina rodymus, rodym samprata ir rys? 10. Procesini santyki terminai administracini teiss paeidim byl teisenoje ir i santyki dalyviai? 11. Administracinio teiss paeidimo bylos pradjimo pagrindai? 12. Administracinis tyrimo ir administracinio teiss paeidimo bylos pradjimo reikm?

13. Kokiais atvejais administracinis tyrimas nepradedamas? 14. Kas ir kokia tvarka sprendia jeigu mir asmuo, kurio atvilgiu buvo pradta bylos teisena? 15. Koks sprendimas priimamas tais atvejais, kai nustatoma, jog padarytas paeidimas atitinka nusikaltimo sudt? 16. Ar yra galimas asmens patraukimas administracinn atsakomybn, jei ikiteisminis tyrimas nutraukiamas dl subjektyviojo poymio kalts nebuvimo? 17. Kada asmeniui traukiamam administracinn atsakomybn turi bti iaikintos jo teiss ir pareigos? 18. Kokios byloje yra administracinio tyrimo ribos? 19. Administracins bylos pradjimo terminai? 20. Koks sprendimas galimas kai pareignas suklysta vertindamas veikos prieingum administracinei teisei? 7 TEMA. ADMINISTRACINS TEISS PAEIDIMO BYLOS NAGRINJIMAS VADAS Tema skirta painti Administracins teiss paeidimo bylos nagrinjimo ypatumus, inoti institucijas (pareignus), galiotas nagrinti administracins teiss paeidimo byl. Suvokti ir sisavinti tyrimo administracins teiss paeidimo byloje rezultat procesin forminimo vertinimo , bei kitus procesinius reikalavimus . i tema tiesiogiai susijusi su kitomis administracini teiss paeidim teisenos temomis. i tema, j loginiu-sisteminiu poiriu nagrinjant kartu su kitomis proceso teiss bei materialiosios teiss administracins teiss ir proceso dalyko temomis, pads sisavinti teorines ir praktines inias apie procesinmis normomis reglamentuot valstybini institucij , valstybs pareign veikl skirt, kad laiku ir teisingai bt nagrinjamos bylos ir vykdomi nutarimai administracini teiss paeidim bylose. 7.1. Institucijos (pareignai), galiotos nagrinti administracins teiss paeidim bylas. 7.2. Pasiruoimas nagrinti administracins teiss paeidimo byl. Bylos nagrinjimo vieta, tvarka ir terminai. 7.3. Nutarimo administracins teiss paeidimo byloje turinys ir struktra. Nutarim administracins teiss paeidim bylose rys. Nutarimo administracins teiss paeidimo byloje paskelbimas ir jo nuorao teikimas, bei pagrindiniai vykdymo ypatumai 7.1. INSTITUCIJOS (PAREIGNAI), GALIOTOS NAGRINTI ADMINISTRACINS TEISS PAEIDIM BYLAS Persiuntus protokol ir mediag galiotai nagrinti institucijai, prasideda antra administracini tess paeidim byl teisenos stadija Administracinio teiss paeidimo bylos nagrinjimas, kuri reglamentuojama ATPK Dvideimt pirmame skirsnyje. Prie nagrindamas administracinio teiss paeidimo byl, organas (pareignas) privalo pasiruoti bylos nagrinjimui. ATPK 280 str. nustatyta tvarka organas (pareignas) patikrina ir vertina bylos mediag . Suraant administracinio teiss paeidimo protokol, iplaukia bylos inybingumas, nes protokole nurodoma jo suraymo vieta bei ATPK straipsnis, kur paeid administracinn atsakomybn traukiamas asmuo. Byl inybingumas priklauso nuo dviej faktori: teritorinio (kur paeidimas padarytas) ir nuo to, kokiai valdymo sriiai jis priklauso (aplinkos apsaugos paeidim nagrins aplinkos apsaugos institucijos). Kiekvieno organo (pareigno) kompetencija, nagrinjant administracini teiss paeidim bylas, yra apibrta administracini teiss paeidim kodekse, ATPK eioliktame skirsnyje. Organas (pareignas) negali nagrinti administracini teiss paeidim byl u paeidimus, numatytus ATPK straipsniuose neturint tam teisini galiojim. statyme numatyta, kad vienos institucijos pareignai, priklausomai nuo j pareig, gali nagrinti tik tam tikros ries administracini teiss paeidim bylas. Doc. Dr. S.edbaras nagrindamas administracins atsakomybs aspektus pastebi: Pvz.: Praktikoje galima velgti, kad kuo auktesnes pareigas uima pareignas, tuo didesn baud jis gali skirti. statym leidjas parodo tai, kad kuo grietesn sankcija, tuo sudtingesn administracinio teiss paeidimo byla, todl jos nagrinjimas patikimas auktesns kvalifikacijos specialistui. Lietuvos Respublikos Kultros ministerijos Kultros vertybi apsaugos departamento vardu nagrinti administracini teiss paeidim bylas ir skirti administracines nuobaudas turi teis jo direktorius ir pavaduotojai. Jie gali skirti spjim ar baud iki dviej tkstani lit. Lietuvos Respublikos Kultros ministerijos Kultros vertybi apsaugos departamento vyriausieji valstybiniai inspektoriai ir teritorini padalini vadovai vadovaujantis ATPK 246 2 str., nagrindami administracini teiss paeidim bylas, gali skirti spjim arba baud iki tkstanio lit. Aukiau mintos institucijos vyresnieji valstybiniai inspektoriai, nagrindami administracini teiss paeidim bylas, gali skirti spjim arba baud iki penki imt lit. Kultros vertybi apsaugos departamento vyresnieji inspektoriai baudas, iki vieno imto lit, gali paimti paeidimo padarymo vietoje. Administracinio teiss paeidimo bylos turi bti inagrintos per penkiolika dien nuo tos dienos, kai kompetetingas organas (pareignas) gavo administracinio teiss paeidimo protokol. io nuostatos tvirtintos ATPK 282 str. 1d.. Kai kurioms administracini teiss paeidim byloms statym leidjas yra numats, trumpesn nei penkiolikos dien termin, t.y. specialieji administracini teiss paeidim byl nagrinjimo terminai ATPK 282 str. 2d. pvz.:administracinio teiss paeidimo byla dl nedidelio chuliganizmo turi bti inagrinta per vien par nuo administracins teiss paeidimo protokolo gavimo dienos ir t.t. Lietuvos Respublikos statymai gali nustatyti ir kitokius administracini teiss paeidim byl terminus. Administracini teiss paeidim bylos nagrinjamos pagal paeidimo padarymo viet. ias ir kitas nuostatas susijusias su bylos nagrinjimo vieta tvirtina ATPK 281 str. LVAT konsultacija Dl paeidimo, numatyto ATPK 202 1 straipsnyje, padarymo vietos : Klausimas. Kuris teismas turi nagrinti administracinio teiss paeidimo byl pagal paeidim, numatyt ATPK 202 1 straipsnyje, kai administracinio teiss paeidimo protokolas yra suraomas u privai interes deklaracijos nepateikim Vyriausiajai tarnybins etikos komisijai? K iuo atveju reikia laikyti administracinio teiss paeidimo padarymo vieta pagal ATPK 281 straipsn? ATPK 281 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad administracinio teiss paeidimo byla nagrinjama pagal jo padarymo viet. ATPK 202 1 straipsnyje numatyta administracin atsakomyb u Viej ir privai interes derinimo valstybinje tarnyboje statymo paeidim. Kai is paeidimas objektyviai pasireikia neveikimu, tai yra privai interes deklaracijos nepateikimu, io paeidimo padarymo vieta laikytina institucijos, kuriai pagal Viej ir privai interes derinimo valstybinje tarnyboje statymo 5 straipsn asmuo privaljo pateikti privai interes deklaracij, buvimo vieta. 2002 m. spalio 15 d., Nr. 16.1K Biuletenis Nr. 3, p. 259

7.2. PASIRUOIMAS NAGRINTI ADMINISTRACINS TEISS PAEIDIMO BYL. BYLOS NAGRINJIMO VIETA, TVARKA IR TERMINAI. APLINKYBS, IAIKINTINOS NAGRINJANT BYL Pasiruoimo etape isprendiama daug svarbi klausim, kurie turi utikrinti tolesn skming bylos nagrinjim ir galutin jos isprendim, laikantis vis administracins teiss princip. ATPK 280 straipsnyje tvirtinti reikalavimai skirti pasiruoimui nagrinti administracinio teiss paeidimo byl. Ruodamasis nagrinti administracinio teiss paeidimo byl, organas (pareignas) iaikina ir isprendia iuos klausimus: 1.Ar tas pareignas, kuris gavo byl yra kompetetingas j nagrinti, t.y. ar byla jam inybinga ; 2. Ar teisingai suraytas protokolas ir kita administracinio teiss paeidimo bylos mediaga; LVAT Konsultacija: 1. ATPK 280 straipsnio 2 punkte nustatyta, kad ruodamasis nagrinti administracinio teiss paeidimo byl organas (pareignas) iaikina, ar teisingai suraytas protokolas ir kita administracinio teiss paeidimo bylos mediaga. ATPK nereglamentuoja, koki veiksm turi imtis galiotas nagrinti byl organas, nustats, kad administracinio teiss paeidimo protokolas suraytas netinkamai, netinkamai parengta kita paeidimo mediaga, taiau atsivelgiant tai, kad jis ias aplinkybes turi aikintis pasiruoimo bylos nagrinjimui stadijoje, darytina prielaida, kad nustaius mintus paeidimus turi bti grinama paeidimo mediaga protokol suraiusiai institucijai papildyti (pataisyti) protokol ir kit mediag. Taiau paymtina ir tai, kad pagal ATPK 256 straipsnio 3 dal rodymus renka, prireikus ekspert ar specialist skiria pareignai, turintys teis surayti administracinio teiss paeidimo protokol, taip pat administracinio teiss paeidimo byl nagrinjantis organas (pareignas), t.y. rodym rinkimo administracinio teiss paeidimo byloje pareiga nustatyta ne tik protokol suraiusiam pareignui, bet ir byl nagrinjaniam organui (pareignui). Todl manytina, kad byl nagrinjantis organas (pareignas) administracinio teiss paeidimo mediag institucijai, suraiusiai protokol, turt grinti tais atvejais, kai pateiktoji administracinio teiss paeidimo mediaga turi akivaizdi trkum, dl kuri negalima nustatyti paeidimo esms: paeidimo padarymo vietos, laiko, bdo, paeidim padariusio subjekto, paeidimo sudt kvalifikuojani aplinkybi. 2002 m. vasario 4 d., Nr. 5K Biuletenis Nr. 3, p.253 Teism praktikos analiz rodo, kad pasitaiko atvej, kai teismai nustato, jog administracinio teiss paeidimo protokolas dl ATPK 413 straipsnyje numatyto teiss paeidimo padarymo yra suraytas nesilaikant statymo reikalavim. Teism praktika tokiais atvejais yra dvejopa: 1. Teismas pasirengimo nagrinti administracinio teiss paeidimo byl stadijoje grina byl protokol suraiusiai institucijai protokolo trkumams paalinti. Pavyzdiui: Vilniaus miesto 1-asis apylinks teismas 2004 m. gruodio 20 d. nutarimu administracinje byloje Nr. A-1-225-13/2004 nutar byl grinti Vilniaus apskrities valstybinei mokesi inspekcijai administracinio teiss paeidimo protokolo administracinio teiss paeidimo protokolo io nutarimo apraomojoje dalyje paymtiems trkumams, nurodytiems io nutarimo apraomojoje dalyje, paalinti bei surinkti ir pateikti papildomus faktinius duomenis. Byloje administracinio teiss paeidimo protokolas pagal ATPK 41 3 straipsnio 1 dal buvo suraytas udarosios akcins bendrovs personalo vadovei d. J. Teismas nurod, kad protokole turi bti tiksliai suformuluota paeidimo esm, jo padarymo vieta ir laikas. Tuo tarpu dl d. J. suraytame protokole apsiribota operatyvaus patikrinimo metu nustatyt aplinkybi apraymu, o ATPK 413 straipsnio l dalyje numatyto administracinio teiss paeidimo padarymas d. J. arba kokiam nors kitam asmeniui neinkriminuotas. Be to, byloje nesurinkti ir btini jos isprendimui faktiniai duomenys: dokumentai, patvirtinantys tai, kad d. J. eina personalo vadovs pareigas, dokumentai, nustatantys ias pareigas einanio asmens galinimus, dokumentai, patvirtinantys, kam priklauso kavin, kurioje dirbo darbuotojai. Teismas vertino, kad tokie statymo paeidimai ne tik atima teismui galimyb patikrinti pareikt kaltinim, bet ir suvaro paeidjos teis gynyb. Teismas prijo prie ivados, kad byla nra parengta nagrinti teisme, todl j grino protokol suraiusiai institucijai protokolo trkumams paalinti. 2. Teismas byl nagrinja i esms ir byl nutraukia, kaip bylos nutraukimo pagrind nurodydamas tai, kad administracinio teiss paeidimo protokolas suraytas netinkamai. Pavyzdiui: Vilniaus miesto 1-asis apylinks teismas 2004 m. liepos 22 d. nutarimu inagrintoje administracinje byloje Nr. A-1-123-14/2004 udarosios akcins bendrovs direktoriui A. M. administracin byl dl ATPK 41 3 straipsnio 1 dalyje numatyto teiss paeidimo padarymo nutrauk. Teismas konstatavo, kad A. M. suraytas administracinio teiss paeidimo protokolas neatitinka ATPK 260 straipsnio 1 dalyje numatyt reikalavim, nes nra tiksliai suformuluotas pats administracinis teiss paeidimas, i protokolo turinio nra aiku, apie kok paeidim yra kalbama. Lietuvos vyriausiasis administracinis atkreipia teism dmes tai, kad apylinks teismas, rengdamasis nagrinti byl, pagal ATPK 280 straipsn privalo isprsti, ar teisingai suraytas protokolas ir kita administracinio teiss paeidimo bylos mediaga, vertinti ar ireikalauti reikaling papildom mediag, taip pat tai, ar tenkintini administracinn atsakomybn traukiamo asmens, nukentjusiojo, j atstov pagal statym, advokat ar kit galiot atstov praymai. ios teiss normos suponuoja, kad administracinio teiss paeidimo protokolas ir bylos mediagos isamumas turi bti vertinamas jau pasirengimo nagrinti administracinio teiss paeidimo byl stadijoje. ioje stadijoje nustaius trkum, trukdani administracinio teiss paeidimo bylos nagrinjimui, bylos nagrinjimo i esms stadija neturt prasidti, nes ji nra skirta administracinio teiss paeidimo protokolo trkumams alinti. Teismas, nustats, kad protokolas yra suraytas netinkamai nenurodyti esminiai nelegalaus darbo, kaip administracinio teiss paeidimo, sudties poymiai, yra kit esmini protokolo ar bylos mediagos trkum, kliudani byl nagrinti teisme, turt grinti byl protokol suraiusiai institucijai administracinio teiss paeidimo protokolui patikslinti arba papildomai tirti priklausomai nuo bylos aplinkybi. Grindamas administracinio teiss paeidimo byl, apylinks teismas priima motyvuot nutart, kurioje nurodo nustatytus trkumus, trukdanius nagrinti administracinio teiss paeidimo byl teisme. statymo nenumatyta, kad administracinio teiss paeidimo protokolo trkumai yra pagrindas nutraukti administracin byl. Atkreiptinas teism dmesys tai, kad apylinks teismas, kaip byl nagrinjantis organas, taip pat yra pareigotas rinkti rodymus (ATPK 256 straipsnio 3 dalis). Dl to esant protingai galimybei surinkti rodymus, kai byla perduota teismui, toks bylos grinimas institucijai, suraiusiai administracinio teiss paeidimo protokol dl neisamaus tyrimo, yra negalimas . Pavyzdiui: Vilniaus miesto 1-asis apylinks teismas nagrindamas administracin byl Nr. A-1-168-07/2003 2003 m. rugsjo 29 d. nutarimu nutar L. B. administracin byl grinti Vilniaus apskrities valstybinei mokesi inspekcijai. Teismas nurod, kad protokole nurodytas netikslus adresas. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, inagrinjs Vilniaus apskrities valstybins mokesi inspekcijos apeliacin

skund, 2004 m. vasario 24 d. nutartyje (administracin byla Nr. N9-219-04) nurod: nustaius, kad administracinio teiss paeidimo protokolas suraytas netinkamai, netinkamai parengta kita bylos mediaga, administracinio teiss paeidimo protokolas kartu su kita paeidimo mediaga gali bti grinti protokol suraiusiai institucijai papildyti ar pataisyti. Taiau paymtina ir tai, kad ATPK 248 straipsnyje numatyti administracini teiss paeidim byl teisenos udaviniai, tarp j ir udavinys laiku iaikinti kiekvienos bylos aplinkybes ir isprsti jas tiksliai pagal statymus, yra keliami tiek asmenims, galiotiems surayti administracini teiss paeidim protokolus, tiek administracini teiss paeidim bylas nagrinjantiems organams. ATPK 256 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad rodymus renka, prireikus ekspert ar specialist skiria pareignai, turintys teis surayti administracinio teiss paeidimo protokol, taip pat administracinio teiss paeidimo byl nagrinjantis organas (pareignas). Taigi galiojantys statymai administracinio teiss paeidimo byl nagrinjaniam organui numato aktyvi pozicij mintame procese. Atsivelgus ias statymo nuostatas taip pat darytina ivada, kad byl nagrinjantis organas administracinio teiss paeidimo mediag institucijai, suraiusiai administracinio teiss paeidimo protokol, turt grinti tik tais atvejais, kai pateikta administracinio teiss paeidimo mediaga turi akivaizdi trkum, dl kuri negalima nustatyti paeidimo esms: paeidimo padarymo vietos, laiko, bdo, paeidim padariusio subjekto, paeidimo sudt kvalifikuojani aplinkybi. Darytina ivada, kad L. B yra pakeits savo gyvenamj viet, taiau i aplinkyb negali bti vertinama kaip administracinio teiss paeidimo protokolo trkumas, dl kurio negalima nustatyti paeidimo esms, tad i aplinkyb negali bti vertinama ir kaip pagrindas grinti administracinio teiss paeidimo protokol bei bylos mediag protokol suraiusiai institucijai. Minta aplinkyb vertintina tik kaip procesin klitis nagrinti administracinio teiss paeidimo byl, kuri gali bti paalinta aktyviais administracinio teiss paeidimo byl nagrinjanio organo veiksmais (uklausiant atitinkamas institucijas apie traukiamo administracinn atsakomybn asmens gyvenamj, darbo viet). 2. Dl paeidimo kvalifikacijos pakeitimo nagrinjant administracinio teiss paeidimo byl. Klausimai. Ar turi teis muitins pareignas, nagrinjantis muitins kompetencijai priskirt administracinio teiss paeidimo byl, pakeisti protokole neteisingai nurodyt teiss paeidimo kvalifikacij (straipsnio dal), jei paeidimo esm nustatyta teisingai? Konsultacija. ATPK 284 straipsnio 2 dalis numato, kad organas (pareignas), nagrindamas administracinio teiss paeidimo byl, turi teis pakeisti nuorod io kodekso straipsn, straipsnio dal ar kit teiss akt, numatant atsakomyb u paeidim, jeigu administracinio teiss paeidimo protokole nurodyta administracinio teiss paeidimo esm yra rodyta, taiau suklysta nurodant io kodekso straipsn, straipsnio dal ar kit teiss akt, numatant atsakomyb u padaryt administracin teiss paeidim. i taisykl taikytina ir administracinio teiss paeidimo byl nagrinjaniam muitins pareignui. 2004 m. sausio 15 d. Nr. 02-04-22. Biuletenis Nr. 5, p. 260. doc. Dr. S. edbaras teigia, kad nors iame kodekso straipsnyje nenurodyta, taiau institucija ar pareignas turt btinai isiaikinti dar vien aplinkyb ar protokol sura tam galiotas pareignas. LAT Senatas 1996 m. gruodio 30 d. nutarimu aprobuodamas Civilini byl skyriaus teisj kolegijos 1996 m. lapkriio 7 d. nutart, konstatavo, kad administracinio teiss paeidimo protokolas, suraytas asmens, neturinios tam teiss, yra niekinis ir nepatvirtina administracinio teiss paeidimo vykio ir sudties. Todl, vadovaujantis LR ATPK 250 str. 1 punktu, administracinio teiss paeidimo bylos procesas negali bti pradtas, o pradjus turi bti nutrauktas[1]. 3. Ar praneta asmenims, dalyvaujantiems nagrinjant byl, apie jos nagrinjimo laik ir viet. ATPK nedetalizuoja, kaip turi bti praneta apie bylos nagrinjimo laik ir viet. Praktikoje, vienai atvejais nagrinjimo laikas ir vieta nurodoma administracinio teiss paeidimo protokole, ir paeidjas apie tai supaindinamas pasiraytinai. Dl ATPK 272 straipsnio taikymo LVAT konsultacija: Klausimai. Vadovaujantis ATPK 272 straipsniu, traukiamam administracinn atsakomybn asmeniui yra btina praneti apie bylos nagrinjimo viet ir laik, o nagrinjant tam tikr administracini teiss paeidim bylas administracinn atsakomybn traukiamo asmens dalyvavimas yra privalomas. Kaip turt elgtis teismas, gavs administracines bylas, kuriose nurodoma, kad traukiamas administracinn atsakomybn asmuo neturi nuolatins gyvenamosios vietos, arba kai nra galimybs jam praneti apie bylos nagrinjimo viet ir laik ar atvesdinti, nes administracinio teiss paeidimo protokole nurodytu adresu asmuo negyvena, o jo buvimo vieta neinoma? Ar iuo atveju galima pripainti, kad administracinn atsakomybn traukiamas asmuo vengia atvykti? ATPK 35 straipsnio 3 dalis numato, kad administracins nuobaudos skyrimo terminai gali bti pratsiami, bet ne ilgiau kaip 1 metams. Kokia tvarka ir kaip turt bti inagrinta administracin byla, jeigu ir po 1 met paeidjo buvimo vieta nra nustatyta? Konsultacija. ATPK 272 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog administracinio teiss paeidimo byla nagrinjama dalyvaujant administracinn atsakomybn traukiamam asmeniui. Nesant io asmens, byla gali bti inagrinta tik tais atvejais, kai yra duomen, jog jam laiku praneta apie bylos nagrinjimo viet ir laik ir jeigu i jo negautas praymas atidti bylos nagrinjim (ATPK 272 straipsnis). Faktas, jog traukiamas atsakomybn asmuo neturi nuolatins gyvenamosios vietos arba administracinio teiss paeidimo protokole nurodytu adresu nerandamas, nes jis ten negyvena, ir teismas dl to neturi galimybs jam praneti apie posd, nra kodekse numatytas pagrindas pripainti, jog asmuo vengia atvykti, ir inagrinti byl tokiam asmeniui nedalyvaujant. Taiau tokia faktin situacija, apibriama kaip procesin klitis bylai inagrinti, pagal ATPK 35 straipsnio 3 dal yra teisinis pagrindas administracini nuobaud skyrimo terminams pratsti, bet ne ilgiau kaip vieneriems metams. iam terminui pasibaigus, atsiranda aplinkybs, daranios administracinio teiss paeidimo bylos teisen negalim, todl byla turi bti nutraukiama (ATPK 250 straipsnio 7 punktas). Administracini teiss paeidim kodekse tvirtintas administracini teiss paeidimo byl teisenos reglamentavimas yra abstraktaus pobdio, apibriantis tik pagrindines procesines taisykles. Todl manoma, jog, siekiant gyvendinti kodekse nustatytus administracini teiss paeidim byl teisenos udavinius (ATPK 248 straipsnis), administracini byl iklimo stadijoje pagal kompetencij veikiantys pareignai, vertin administracinio teiss paeidimo protokolo suraymo metu nustatytas konkreias aplinkybes: asmuo, traukiamas atsakomybn, pareikia neturs nuolatins gyvenamosios vietos, vengia j nurodyti ar objektyviai akivaizds poymiai liudija asmens asociali gyvensen ir pan., turi, esant kodekse numatytoms slygoms, taikyti administracin sulaikym, o kitais atvejais teistomis priemonmis utikrinti, kad teiss paeidjai apie bylos nagrinjim bt informuojami j supaindinimo su protokolu metu. Valstybs institucij bendradarbiavimo teistvarkos bei teistumo utikrinimo srityje principus atitikt ir tokia praktika, kai paeidjai teismus vykt nedelsiant po protokolo suraymo, t.y. atliekant procesinius veiksmus, numatytus ATPK 261 straipsnyje. 2002 m. lapkriio 26 d., Nr. 20 K Biuletenis Nr. 3, p. 262 Kitais atvejais praneimo apie bylos nagrinjim klausimai sprendiami pagal ABTI ir CPK nuostatas. ATPK 2 straipsnyje tvrtinta, jog Lietuvos Respublikos statymai dl administracini teiss paeidim yra is kodeksas ir kiti Lietuvos Respublikos statymai dl administracini teiss paeidim. Kitiems teisenos dalyviams (nukentjusiajam, liudytojams ir kt.) kaip rodo

praktika, daniausiai apie bylos nagrinjimo laik ir viet nepraneama, iskyrus atvejus, kai byla yra sudtinga ir tyrimo metu surinktuose dokumentuose velgtini prietaravimai ir pan. Taiau, tiek nukentjusieji, tiek liudytojai dl vairi prieasi (pvz., nenoras bendrauti su policija, papildomos atvykimo ilaidos, darbas ir kt.) bylos nagrinjim atvyksta labai retai. Dl nukentjusiojo dalyvavimo nagrinjant administracin byl LVAT Konsultacija. Pagal ATPK 273 str. nukentjusysis yra asmuo, kuriam administraciniu teiss paeidimu padaryta moralin, fizin ar turtin ala. iame straipsnyje nustatytos nukentjusiojo teiss: susipainti su bylos mediaga, pateikti rodymus, pareikti praymus, nagrinjant byl, naudotis teisine advokato pagalba, apsksti nutarim. Jei nukentjusiajam gali bti inomos kokios nors byloje nustatytinos aplinkybs, jis gali bti apklaustas kaip liudytojas. Pagal ATPK 256 str. nukentjusiojo paaikinimai yra rodinjimo priemons, kuriomis remiantis statymo nustatyta tvarka gali bti rodomas administracinio teiss paeidimo padarymas. Rengdamasi nagrinti administracinio teiss paeidimo byl institucija (pareignas) turi isiaikinti, ar praneta asmenims, dalyvaujantiems nagrinjant byl, prie kuri priskirtinas ir nukentjusysis, apie jos nagrinjimo laik ir viet (ATPK 280 str. 3 p.). ATPK 283 str. nustato administracinio teiss paeidimo bylos nagrinjimo tvark. iame straipsnyje nurodyta, kad kolegialios institucijos posdio pirmininkas arba byl nagrinjantis pareignas iaikina dalyvaujantiems nagrinjant byl asmenims j teises. Be to, posdyje isprendiami praymai, iklausomi dalyvaujantys nagrinjant byl asmenys ir itiriami rodymai. Vertinant ias statymo normas darytina ivada, jog nukentjusiajam privalo bti praneta apie bylos nagrinjimo laik ir viet. Administracinio teiss paeidimo byl inagrinjus nepraneus nukentjusiajam bt paeista jo teis dalyvauti nagrinjant byl ir bt nepasiekti administracini teiss paeidim teisenos tikslai: visapusikai, isamiai ir objektyviai iaikinti kiekvienos bylos aplinkybes. Todl i statymo nuostat paeidimas, esant nukentjusiojo skundui, gali bti pagrindas pripainti nutarim neteistu. 2001 m. spalio 5 d., Nr. 122 Biuletenis Nr. 2, p. 317 Dl dokument teikimo administracinse bylose asmenims, gyvenantiems usienyje LVAT Konsultacija: Jeigu asmuo, kuriam reikia teikti teismo aukim, praneim ar kit teismo dokument, t. y. adresatas, yra usienio valstybje, tai valstybs suvereniteto principas io veiksmo teismui paiam atlikti neleidia. Taiau aplinkyb, kad adresatas yra usienio valstybje, neatleidia teismo nuo pareigos tinkamai teikti asmeniui teismo dokumentus. Svarbiausias tarptautins teiss dokumentas, reglamentuojantis teismo aukim, praneim ir kit teismo dokument teikimo tvark yra 1965 m. lapkriio 15 d. Hagos konvencija dl teismini ir neteismini dokument civilinse ir komercinse bylose teikimo usienyje (toliau tekste - Konvencija), kuri Lietuvos Respublikos Seimas ratifikavo 2000 m. gegus 9 d. statymu Nr. VIII - 1670. Taiau Konvencija taikoma iimtinai tik nagrinjant civilines ir komercines bylas, kadangi toki jos taikymo apimt nustato Konvencijos l straipsnis. rodym surinkimui ar dokument teikimui valstybje, su kuria Lietuva yra sudariusi teisins pagalbos sutart, gali bti taikomos teisins pagalbos sutarties nuostatos. Praktikai visos galiojanios bei rengiamos Lietuvos Respublikos teisins pagalbos ir teisini santyki sutartys reglamentuoja bendradarbiavim civilinse, eimos ir baudiamosiose bylose, taiau n viena i j neapima teisinio bendradarbiavimo administracinse bylose, todl ir iuo atveju sutartimis reglamentuojam teisini santyki apimtis neturt bti aikinama pleiamai. Kadangi nei Konvencija, nei teisins pagalbos ir teisini santyki sutartys, jei jose nesusitarta dl teisins pagalbos administracinse bylose, nesuformuoja teisinio pagrindo kreiptis kompetentingas usienio valstybi institucijas, teismo dokumentai administracinse bylose usienio valstybse gyvenantiems asmenims turt bti siuniami tik diplomatiniais kanalais. Teismas ar kita institucija, nagrinjanti administracin byl, turi sisti praym suteikti teisin pagalb ir visus reikiamus dokumentus Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijai, ji -Lietuvos Respublikos usienio reikal ministerijai, o i per Lietuvos diplomatines ar konsulines staigas atitinkamoje usienio valstybje perduoda juos atitinkamai usienio valstybs institucijai vykdyti abipusikumo principu. 2003 m. sausio 10 d. Nr. 30-K Biuletenis Nr. 4, p. 428 Administracinio teiss peidimo bylos nagrinjimo metu paaikinimuose ar kituose procesiniuose dokumentuose tvirtintus liudytoj parodymus reikt pripainti tinkamais rodymais, kas utikrint bylos nagrinjimo operatyvum, efektyvum ir ekonomikum. Be abejons, visais atvejais nukentjusysis informuojamas apie bylos nagrinjimo rezultatus. LVAT Konsultacija. ATPK 272 str. numatyta, kad ATP byla nagrinjama dalyvaujant administracinn atsakomybn traukiamam asmeniui. Nesant io asmens, byla gali bti inagrinta tik tais atvejais, kai yra duomen, jog jam laiku praneta apie bylos nagrinjimo laik ir viet ir jeiguijonegautaspraymasatidtibylosnagrinjim.ABT 123 str. 1 d. minimas praneimas apie teismo posdio laik ir viet ATP bylose. I i statym nuostat darytina ivada, kad ATPK nuostata apie aukimo isiuntim taikytina tuomet, kai ATP byla atitinkamo pareigno (organo) arba teismo nagrinjama pirm kart, kai statymo numatyt subjekt dalyvavimas reikalingas tam, kad bt iaikintos visos bylos aplinkybs. Nagrinjant byl pirmosios instancijos tvarka apygard administraciniuose teismuose ir tikrinant jau paskirtos administracins nuobaudos teistum ir pagrstum, pagal ABT 123 str. 1 d. skund padavusiam asmeniui ir administracin nuobaud paskyrusiai institucijai (pareignui) tik pranetina apie teismo posdio laik ir viet, aukimas nebesistinas. 2001 m. vasario 15 d. Biuletenis Nr. 1, p. 331 4. Ar reikia ireikalauti papildom mediag. Jei organas, nagrinjantis byl mato, kad surinkti ne visi rodymai, nepadarytos reikiamos ekspertizs, nra btin dokument, be kuri negalima bylos teisingai isprsti, jis prie praddamas nagrinti byl, turi surinkti trkstam mediag pats, arba grinti j tyrusiam pareignui papildyti. 5. Ar tenkintini, ar atmestini administracinn atsakomybn traukiamo asmens, nukentjusiojo, j atstov pagal statym, advokat ar kit galiot atstov praymai. Praymai gali bti vairs: ikviesti liudytojus, paskirti vertj, atlikti ekspertiz, ireikalauti dokumentus ir kt. Kai byl nagrinja kolegialus organas, praym svarstymo rezultatai fiksuojami posdio protokole. Taiau, ATPK visikai nenurodo, kokiame procesiniame dokumente turi bti isprsti ie klausimai, kai byla nagrinjama vienasmenikai, o daniausiai taip ir yra. Manyiau, kad atmesti praym bt galima tik primus motyvuot nutarim. Isprendus visus iuos klausimus galima pereiti prie kito bylos nagrinjimo etapo-bylos nagrinjimo i esms. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra ne kart atkreips teism dmes tai, kad nagrinjant administracinio teiss paeidimo byl btina itirti ir vertinti visas bylai reikmingas aplinkybes: Pagal ATPK 248 straipsn administracini teiss paeidim byl teisenos udaviniai yra laiku, visapusikai, pilnutinai ir objektyviai iaikinti kiekvienos bylos aplinkybes. ATPK 284 straipsnio l dalis nustato, kad organas (iuo atveju apylinks teismas), nagrindamas administracinio teiss paeidimo byl, privalo iaikinti: ar buvo padarytas administracinis teiss paeidimas, ar ATP protokole nurodytas paeidju asmuo kaltas jo padarymu, ar jis trauktinas administracinn atsakomybn, ar yra atsakomyb lengvinani ar sunkinani aplinkybi, ar padarytas turtinis nuostolis, taip pat iaikinti kitas aplinkybes, turinias reikms bylai teisingai isprsti. rodym vertinimas yra pagrstas visapusiku, pilnutiniu ir objektyviu vis ATPK 284 straipsnio l dalyje nurodyt bylos aplinkybi viseto inagrinjimu (ATPK

257 straipsnis). i procesins teiss norm reikalavim nesilaikymas yra esminis procesini norm paeidimas, kuriam esant teismo priimtas procesinis sprendimas gali bti pripaintas nepagrstu ir panaikintas[2]. ATPK 283 str. Nustatyta, jog byla nagrinti pradedama paskelbiant kolegialaus organo sudt ar pristatant t byl nagrinjant pareign. Kolegialaus organo posdio pirmininkas arba byl nagrinjantis pareignas paskelbia, kokia byla bus nagrinjama, kas traukiamas administracinn atsakomybn, iaikina dalyvaujantiems nagrinjant byl asmenims j teises ir pareigas. Po to paskelbiamas administracinio teiss paeidimo protokolas. Posdyje isprendiami praymai, iklausomi dalyvaujantys nagrinjant byl asmenys ir itiriami rodymai. Nagrindamas administracinio teiss paeidimo byl, kolegialus organas rao protokol, kuriame nurodoma: 1) posdio data ir vieta; 2) byl nagrinjanio organo pavadinimas ir sudtis; 3) nagrinjamos bylos turinys; 4) inios apie asmen, turini dalyvauti nagrinjant byl, atvykim; 5) asmen, dalyvaujani nagrinjant byl, paaikinimai, j praymai ir i praym svarstymo rezultatai; 6) dokumentai ir daiktiniai rodymai, itirti nagrinjant byl; 7) inios apie priimto nutarimo paskelbim ir jo apskundimo tvarkos bei termin iaikinim. Kolegialaus organo posdio protokol pasirao posdio pirmininkas ir sekretorius. Administracinio teiss paeidimo byla nagrinjama vadovaujantis vis piliei lygybe prie statym ir nagrinjant byl organ (pareign) nepriklausomai nuo kilms, socialins ir turtins padties, rasinio ir nacionalinio priklausomumo, lyties, isilavinimo, kalbos, santykio su religija, usimimo ries ir pobdio, gyvenamosios vietos ir kit aplinkybi. Lietuvos Respublikoje administracini teiss paeidim byl procesas vyksta lietuvi kalba. Dalyvaujaniam byloje asmeniui, nemokaniam lietuvi kalbos, utikrinama teis kalbti gimtja kalba arba ta kalba, kuri jis moka, ir naudotis vertjo paslaugomis. Organas (pareignas), galiotas surayti administracinio teiss paeidimo protokol arba nagrinjantis administracinio teiss paeidimo byl, turi teis nusprsti pridti prie bylos ne lietuvi kalba suraytus dokumentus. Tokiu atveju, nagrinjant byl, jeigu prireikia, turi bti utikrintas dokument vertimas lietuvi kalb. Administracinio teiss paeidimo byla nagrinjama vieai. Siekiant didinti aukljamj ir prevencin administracini teiss paeidim byl proceso vaidmen, tokios bylos gali bti nagrinjamos tiesiogiai darbo kolektyvuose, administracinn atsakomybn traukiamo asmens mokymosi arba gyvenamojoje vietoje. iame etape tiriama ir vertinama faktin situacija, atrenkama ir analizuojama taikoma teiss norma. Nagrinjant byl btina isiaikinti ar buvo padarytas administracinis teiss paeidimas, ar is asmuo kaltas jo padarymu ir trauktinas atsakomybn, ar yra atsakomyb lengvinani ar sunkinani aplinkybi, taip pat kitas aplinkybes, turinias reikms bylai teisingai isprsti. ATPK 257 straipsnyje tvirtinta, jog byl nagrinjantis organas (pareignas) turi vertinti rodymus pagal savo vidin sitikinim, pagrst visapusiku, pilnutiniu ir objektyviu vis bylos aplinkybi viseto inagrinjimu, vadovaudamasis statymu ir teisine smone. Pareignas, nagrinjantis administracinio teiss paeidimo byl, turi atsivelgti paeidimo pobd, paeidjo asmenyb, atsakomyb lengvinanias aplinkybes (ne tik nustatytas statym), vadovautis teisingumo ir protingumo kriterijais. LVAT praktika Dl teiss itaisyti administracinio teiss paeidimo protokolo klaidas ir pakeisti kaltinimo turin . Dl veik, kuriomis gali bti padaromas ATPK 1723 straipsnyje nurodytas administracinis teiss paeidimas Administracini teiss paeidim kodekso 284 straipsnio 2 dalyje tvirtinta teiss norma yra skirta tiems atvejams, kai organas (pareignas), nagrindamas administracinio teiss paeidimo byl ir priimdamas galutin sprendim byloje siekia itaisyti administracinio teiss paeidimo protokolo klaidas, pakeisdamas asmens, traukiamo administracinn atsakomybn, veikos kvalifikacij galutiniu byloje priimamu sprendimu. i teis s norma nesudaro galimybs teismui savo iniciatyva papildyti kaltinim asmeniui, traukiamam administracinn atsakomybn, naujomis esminmis faktinmis veikos aplinkybmis, o taip pat pripainti kaltu padarius administracin paeidim, nurodant naujus esminius administracinio teiss paeidimo sudties poymius. Administracini teiss paeidim kodekso 284 straipsnio 2 dalis negali bti aikinama kaip suteikianti teismui teis savo iniciatyva pakeisti administracinio teiss paeidimo protokolo ir jame suformuluoto kaltinimo turin, ir todl perduoti byl nagrinti kitai institucijai. ios funkcijos Administracini teiss paeidim kodekso yra pavestos institucijoms, galiotoms surayti administracini teiss paeidim protokolus. Teismas, nustats, jog administracinio teiss paeidimo protokole nurodytas konkretus ATPK straipsnis ar jo dalis neatitinka administracinio teiss paeidimo protokolo turinio ar bylos aplinkybi, ir tai kliudo teismui nagrinti byl, turi vertinti, kad administracinio teiss paeidimo protokolas yra su esminiais trkumais, kliudaniais byl nagrinti teisme, ir privalt grinti byl protokol suraiusiai institucijai, kad bt paalinti trkumai. Paprastai protokolo trkumais, kliudaniais byl nagrinti teisme, turi bti pripastami tokie atvejai, kai teismui primus nutarim, asmens veika bt kvalifikuojama nurodant naujas, nei nurodyta administracinio teiss paeidimo protokole, esmines faktines veikos aplinkybes, ar naujus esminius administracinio teiss paeidimo sudties poymius. ATPK 1723 straipsnis numato administracin atsakomyb u valstybins mokesi inspekcijos vadov ir kit pareign nurodym mokesi ir kit mok biudet apskaiiavimo bei mokjimo klausimais nevykdym, taip pat trukdym gyvendinti kitas j teises. io straipsnio dispozicijoje nustatytos dvi alternatyvios veikos, kuri atlikimas utraukia sankcijoje nustatyt baud, tai: pirma, valstybins mokesi inspekcijos vadov ir kit pareign nurodym mokesi ir kit mok biudet apskaiiavimo bei mokjimo klausimais nevykdymas; antra, trukdymas gyvendinti kitas valstybins mokesi inspekcijos vadov ir kit pareign teises. Bet kurios ios veikos atlikimas gali utraukti administracin atsakomyb. Administracin byla Nr. N3-444/2006 Organas (pareignas), nagrindamas administracinio teiss paeidimo byl, turi teis pakeisti nuorod io kodekso straipsn, straipsnio dal ar kit teiss akt, numatant atsakomyb u paeidim, jeigu administracinio teiss paeidimo protokole nurodyta administracinio teiss paeidimo esm yra rodyta, taiau suklysta nurodant io kodekso straipsn, straipsnio dal ar kit teiss akt, numatant atsakomyb u padaryt administracin teiss paeidim. . Dr. S. edbaras teigia, jog pastaroji nuostata reikia, kad institucijai ar pareignui, nagrinjantiems administracinio teiss paeidimo byl, nustaius, jog administracins teiss paeidimo protokole idstytos ne tos faktins aplinkybs, kurios paaikjo bylos nagrinjimo metu, byl nagrinjantis subjektas paties kaltinimo esms ir apimties, idstytos protokole, keisti ar pildyti negali. Tokiu atveju institucija ar pareignas gali priimti tik vien nutarim nutraukti administracinio teiss paeidimo byl. Taiau tai nereikia, kad paeidjas ivengs atsakomybs. Pareignai, galioti atlikti tyrim tokios kategorijos byloje, gali atlikti papildom tyrim ir surayti nauj administracins teiss paeidimo protokol, jei tik nesujo terminai, numatyti ATPK 35 str.

LVAT praktika D l administracinn atsakomybn traukiamo asmens teisi utikrinimo esant paeidim, padaryt ikiteisminje administracins bylos nagrinjimo stadijoje Administracinn atsakomybn traukiamo asmens dalyvavimas nagrinjant byl pirmosios instancijos tvarka leidia paalinti visas klaidas, kurios buvo padarytos utikrinant administracinn atsakomybn traukiamo asmens teises ikiteisminje administracins bylos nagrinjimo stadijoje. Jei nagrinjant byl teisme io asmens teiss utikrinamos ir teismas tinkamai inagrinja byl, pirmosios instancijos teismo sprendimas vien tik dl paeidim, padaryt ikiteisminje administracins bylos nagrinjimo stadijoje, negali bti naikinamas. Administracin byla Nr. 29 - 03 Administracini teiss paeidim bylos nagrinjamos per penkiolika dien nuo tos dienos, kai turintis teis nagrinti byl organas (pareignas) gauna administracinio teiss paeidimo protokol ir kit bylos mediag (ATPK 282 str.1d.). U kai kuriuos paeidimus numatyti trumpesni bylos nagrinjimo terminai para, trys, penkios, septynios dienos (ATPK 282 str.2d). Bylos danai neinagrinjamos per nustatytus sutrumpintus terminus ir dl objektyvi prieasi. ATPK 282 str.3d. tvirtintos slygos, kuri buvimas leidia pratsti bylos nagrinjimo terminus, bet ne ilgiau, nei numatyta ATPK 35 str., kuris reglamentuoja administracins nuobaudos skyrimo terminus tais atvejais, kai asmuo vengia administracins atsakomybs, neturi nuolatins gyvenamosios vietos, ilgam ivyks ar gyvena usienyje, ilgai serga arba kai dl paeidimo tyrimo arba kit objektyvi prieasi nemanoma nustatytais terminais inagrinti bylos. LVAT Konsultacija. ATPK 287 straipsnyje nustatyta, kad inagrinjs administracinio teiss paeidimo byl organas (pareignas) priima nutarim. Atskirais procesiniais klausimais, kai byla neisprendiama i esms, teismai paprastai priima nutartis. Todl ir apylinks teismo teisjas atskirus procesinius veiksmus turt forminti nutartimi. 2002 m. vasario 4 d., Nr. 5K Biuletenis Nr. 3, p. 254 ATPK 282 str. 5d. nustatyta, kad kai pirmosios instancijos teismo nutarimas panaikinamas apeliacine tvarka, terminai pradedami skaiiuoti i naujo nuo apeliacins instancijos sprendimo siteisjimo dienos. i nuostata atkartota ir ATPK 35 str.4d. Taiau statymu tiesiogiai neaptarti tie atvejai, kai institucij ar pareign, galiot nagrinti administracini teiss paeidim bylas, priimti nutarimai panaikinami apygard administracinio teismo nutartimi ir grinami papildomam bylos aplinkybi tyrimui. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2001 10 05 konsultacijoje Nr.128 nurodoma, kad tuo atveju institucija negali isprsti paeidjo atsakomybs klausimo dl btinumo byloje atlikti tyrim, t.y. atsiranda slygos, numatytos ATPK 35 str.3d., todl terminas nepradedamas skaiiuoti i naujo ir turi bti sprediamas nuobaudos skyrimo termino pratsimo klausimas. [1] edbaras S. Administracin atsakomyb, Vilnius, Justitia, P 276. [2] Administracini teism praktika 2. P. 292-293. 7.3. NUTARIMO ADMINISTRACINS TEISS PAEIDIMO BYLOJE TURINYS IR STRUKTRA. NUTARIM ADMINISTRACINS TEISS PAEIDIM BYLOSE RYS. NUTARIMO ADMINISTRACINS TEISS PAEIDIMO BYLOJE PASKELBIMAS IR JO NUORAO TEIKIMAS ATPK 286 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad, inagrinjs administracinio teiss paeidimo byl, organas (pareignas) priima nutarim byloje. Pagal ATPK 286 straipsnio 2 dal nutarime turi bti: nutarim primusio organo (pareigno) pavadinimas, bylos nagrinjimo data, inios apie asmen, kurio byla nagrinjama, inios apie kitus byloje dalyvaujanius asmenis, bylos nagrinjimo metu nustatyt aplinkybi idstymas ir motyvuotas j vertinimas, ATPK straipsnio, straipsnio dalies ar kito teiss akto, numatanio atsakomyb u paeidim, kurio reikalavimus paeid asmuo, nurodymas, byloje priimtas sprendimas. Atkreiptinas teism dmesys tai, kad 2004 m. sausio 29 d. statymu Nr. IX-1995[1] ankstesn ios teiss normos redakcija buvo papildyta odiais ir motyvuotas j vertinimas. Taigi statym leidjas iuo pakeitimu akcentavo, kad nutarime bylos nagrinjimo metu nustatytos aplinkybs turi bti ne tik idstomos, bet ir motyvuotai vertinamos , t. y. nutarimai administracinio teiss paeidimo byloje turi bti tinkamai motyvuojami. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra ne kart atkreips teism dmes btinyb nutarimus tinkamai motyvuoti: Institucija, nagrinjanti administracin byl, privalo vykdyti ATPK 257 straipsnio reikalavimus ir surinkti visum rodym, kuri pagrindu konstatuojamos arba paneigiamos neteistos veikos aplinkybs, rodymus, reikmingus skiriant nuobaud, lieianius paeidjo asmen. Atkreiptinas teism dmesys tai, kad nutarimas pripastamas pagrstu tik tada, jei ivados padarytos visapusikai, isamiai ir objektyviai ityrus ir vertinus visas bylai svarbias faktines aplinkybes [2] ; btina teism daromas ivadas pagrsti byloje surinkt rodym visuma [3] . Nutarimo primimo, paskelbimo ir nutarimo nuorao teikimo tvarka nustatyta ATPK dvideimt antrame skirsnyje. ATPK 287 straipsnyje nurodytos nutarim rys: Inagrinjs administracinio teiss paeidimo byl, organas (pareignas) priima vien i nutarim: skirti administracin nuobaud; nutraukti byl; motyvuotai perduoti bylos nagrinjim kitam galiotam nagrinti administracinio teiss paeidimo byl organui (pareignui). statymo leidjas iame straipsnyje tvirtino reikalavimus, kad nutarimas nutraukti byl gali bti priimamas esant vienai i aplinkybi, numatyt io kodekso 250 ir 251 straipsniuose. LVAT Konsultacija: kiekvienoje atskirai nagrinjamoje byloje dl administracinio teiss paeidimo padarymo sprendimas turi bti priimamas savarankikai, isiaikinus visas reikmingas bylos aplinkybes ir vertinus toje byloje surinktus rodymus. Kiekvieno administracinn atsakomybn traukiamo asmens kalts klausimas turi bti sprendiamas individualiai ir todl yra manoma situacija, kad nelegalaus darbdavio ir darbuotojo bylose bus priimami skirtingi sprendimai, pavyzdiui, vieno atvilgiu byla bus nutraukiama, o kitas pripastamas kaltu. Vienoje byloje priimtas nutarimas ir tos bylos teismo posdio protokolas, nagrinjant kit byl, laikytini dokumentais, atitinkaniais Administracini teiss paeidim kodekso 256 straipsnyje nustatytus rodym poymius. 2003 m. sausio 22 d. Nr. 02-04-01 Biuletenis Nr. 4, p. 423 Praktikai ir mokslininkai teigia, jg daniausiai priimamas nutarimas skirti administracin nuobaud.

ATPK II skyriuje tvirtintos nuostatos reglamentuojanios administracins atsakomybs priemoni taikym . statymo leidjas ATPK 30-302 straipsniuose, imperatyviai nustato nuobaud skyrimo taisykles. Pvz..: skiriamos baudos dydis nustatomas pagal baudos dydio sankcijoje minimumo ir maksimumo vidurk. Jeigu yra atsakomyb lengvinani aplinkybi, baudos dydis mainamas nuo vidurkio iki minimumo, o esant atsakomyb sunkinani aplinkybi, baudos dydis didinamas nuo vidurkio iki maksimumo. Esant atsakomyb lengvinani ir sunkinani aplinkybi, nuobauda skiriama atsivelgiant j kiek ir reikmingum. Tiek baudos mainimas, tiek didinimas turi bti motyvuojami nutarime. Taiau administracinje praktikoje atskirais atvejais ikyla neaikum dl norm taikymo. Todl reikia vadovautis LVAT formuojama praktika: LVAT praktika dl vienario teiss paeidimo ATPK 32 str. 1 d. 5 p. taikymo prasme: Klausimas. Koks teiss paeidimas laikytinas sunkinaniu atsakomyb u administracin teiss paeidim pagal ATPK 32 str. 1 d. 5 p.: ar bet koks administracinis teiss paeidimas pagal bet kok ATPK straipsn; ar paeidimas, esantis tame paiame ATPK skirsnyje, ar paeidimas, numatytas tame paiames traipsnyje? Konsultacija. ATPK 32 str. ivardytos atsakomyb u administracin teiss paeidim sunkinanios aplinkybs. io straipsnio 1 d. 5 p. nurodyta, kad sunkinanti aplinkyb yra pakartotinai per metus padarytas tokios paios ries teiss paeidimas, u kur asmeniui jau buvo paskirta administracin nuobauda. Administraciniai teiss paeidimai kodekse pagal ris suskirstyti skirsnius, todl vienariais paeidimais ATPK 32 str. 1 d. 5 p. prasme laikytini paeidimai, numatyti to paties ATPK skirsnio straipsniuose. 2001 m. gruodio 12 d., Nr. 137 Biuletenis Nr. 2, p. 323 LVAT praktika Dl nuobaud skyrimo esant administracini teiss paeidim sutapiai ATPK 33 straipsnio 2 dalyje yra numatytas nuobaud skyrimas esant administracini teiss paeidim sutapiai. Teiss teorijoje ir praktikoje yra iskiriamos dvi nusikaltim sutapties rys: idealioji sutaptis (tai atvejis, kai paeidjas viena veika tuo paiu metu padaro du paeidimus, numatytus skirtingose ATPK normose) ir realioji sutaptis (tai atvejis, kai asmuo keliais savarankikais veiksmais, skirtingu metu padaro du ar daugiau paeidim, numatyt skirtinguose ATPK straipsniuose ir nei u vien i j jam dar nebuvo paskirta administracin nuobauda) Bet kuriuo atveju skiriant nuobaud u kelis paeidimus turi bti atskirai vertinamas ir kvalifikuojamas kiekvienas i padaryt paeidim, nurodoma u j pagal ATPK numatytas bendrsias nuobaud skyrimo taisykles skirtina nuobauda ir tik tada paskiriama galutin nuobauda parenkama sankcijos, nustatytos u sunkesnj i padarytj administracini teiss paeidim, ribose. Administracin byla Nr. N9-663-2005.( Administracini teism praktika Nr. 7) Taip pat btina laikytis principo, kad u vien paeidim gali bti paskirta tik viena pagrindin arba viena pagrindin ir viena papildoma nuobauda. Kai vienas asmuo padaro du ar daugiau administracini teiss paeidim, nuobauda skiriama u kiekvien paeidim atskirai. Taiau, jei tas pats pareignas nagrinja kelias vieno asmens administracini teiss paeidim bylas, galutinai iam asmeniui skiriama nuobauda parenkama sankcijos, nustatytos u sunkesnj i padarytj paeidim, ribose. Tokiu atveju prie pagrindins nuobaudos gali bti prijungiama viena i papildom nuobaud, numatyt straipsniuose dl atsakomybs u bet kur padaryt administracin teiss paeidim. LVAT Konsultacija. 1) ATPK 33 str. 2 d. nustatyta, kad jeigu asmuo padar kelis administracinius teiss paeidimus, kuri bylas nagrinja tas pats organas (pareignas), galutinai iam asmeniui skiriama nuobauda parenkama sankcijos, nustatytos u sunkesnj i padarytj administracini teiss paeidim, ribose. ioje normoje numatytas nuobaud skyrimas esant administracini teiss paeidim sutapiai. Tokiais atvejais taikomas nuobaud subendrinimas, kuris gali bti atliekamas sudjimo bdu, t.y. nuobaud, numatyt u kiekvien i padaryt paeidim, sudjimas pilnai ar i dalies, arba taikant nuobaud apmimo princip, t.y. grietesne nuobauda apimant velnesn nuobaud. Nuobaud subendrinimo bd turi parinkti byl nagrinjantis organas (pareignas), atsivelgdamas nuobaudos individualizavimo princip.Paymtina, kad bet kuriuo atveju skiriant nuobaud u kelis paeidimus turi bti atskirai vertinamas (nustatant visas paeidimo padarymo aplinkybes, surinkus ir vertinus visus tas aplinkybes pagrindianius rodymus) ir kvalifikuojamas kiekvienas i padaryt paeidim, nurodoma u j pagal ATPK numatytas bendrsias nuobaud skyrimo taisykles skirtina nuobauda, ir tik tada paskiriama galutin nuobauda taikant mintus subendrinimoprincipus;2) ATPK 33 str. 2 d. nurodyta, kad nuobauda skiriama sankcijos, numatytos u sunkesnj paeidim, ribose, t.y. konkreiai neapibrta, kad tokiais atvejais turi bti skiriama u sunkesnj paeidim numatyta grieiausia nuobauda. Todl skiriant nuobaud pagal mint norm, t.y u sunkesn paeidim numatytos sankcijos ribose, turi bti vadovaujamasi ATPK nustatytomis bendrosiomis nuobaud skyrimo taisyklmis (ATPK 30 str.); 3) administracinje teisje galioja principas, kad nuobauda turi bti proporcinga padaryto paeidimo sunkumui, t.y. jo pavojingumui, todl ATPK numatyt paeidim sunkumas gali bti vertinamas pagal u juos numatytas sankcijas, t.y. kuo grietesn sankcija, tuo sunkesnis (pavojingesnis) yra paeidimas; 4) skiriant nuobaudas u keli administracini teiss paeidim padarym nepilnameiams taip pat turi bti vadovaujamasi ATPK 33 str. Nustatytais principais, atsivelgiant ATPK numatytas specialisias nuobaud skyrimo nepilnameiams taisykles (211 str.). 2001 m. spalio 15 d., Nr. 123 Biuletenis Nr. 2, p. 320 Konsultacija. 2001 m. gegus 7 d. nutarime Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas, tikrindamas ATPK 130 2 straipsnio atitikim Lietuvos Respublikos Konstitucijai, nurod, kad ATPK 130 2 straipsnyje yra nustatyta tik papildoma sankcija u paskutin Keli eismo taisykli paeidim, o ne savarankikas administracinis teiss paeidimas. Konstitucinis Teismas taip pasisak dl 1994 m. liepos 18 d. ATPK 1302 straipsnio redakcijos. iuo metu galiojanti 2000 m. vasario 17 d. ATPK 130 2 straipsnio redakcija pagal teisinio reguliavimo turin klausime pateiktu aspektu dl administracins nuobaudos skyrimo taisykli nuo ankstesns io straipsnio redakcijos i esms nesiskiria, todl darytina ivada, kad Konstitucinio Teismo nutarimas taikytinas ir kalbant apie galiojani ATPK redakcij. Kadangi ATPK 130 2 straipsnis numato ne savarankik administracin teiss paeidim, o tik papildom sankcij u paskutin paeidim, skiriant nuobaud, numatyt ATPK 1302 straipsnyje, ATPK 33 straipsnio nuostatos netaikytinos. ATPK 33 straipsnis reglamentuoja administracini nuobaud skyrim, padarius kelis administracinius teiss paeidimus, o nagrinjamoje situacijoje (klausime pateiktoje) turi bti priimamas sprendimas dl keli nuobaud taikymo u vien administracin teiss paeidim. Tais atvejais, kai vairuotojas, padarydamas paskutin paeidim surenka deimt ir daugiau bal, jam turi bti skiriama pagrindin nuobauda pagal ATPK straipsn ar jo dal, numatant sankcij u t paeidim, bei papildoma nuobauda teiss vairuoti transporto priemones atmimas pagal ATPK 130 2 straipsn. Nuobaud subendrinimo taisykls ioje situacijoje negali bti taikomos. Tiek pagrindins, tiek papildomos nuobaudos skyrimas iuo atveju yra privalomas. Neskirti bet kurios i i nuobaud ar visai neskirti jokios nuobaudos galima tik iskirtiniais atvejais, taikant ATPK 301 straipsn. 2002 m. lapkriio 5 d., Nr. 23.1K Biuletenis Nr.3, p. 261

LVAT praktika dl ATPK 127 straipsnio ir 1302 straipsnio taikymo: Klausimas: Ar Lietuvos Respublikos Administracini teiss paeidim kodekso (toliau ATPK) 127 straipsnyje vartojama svoka asmenims, neturintiems teiss vairuoti transporto priemones", apima ir asmenis, neturinius teiss vairuoti tos kategorijos priemones? ATPK 128 ir 129 straipsniuose ios svokos iskirtos. Konsultacija: Tarp ATPK 20 straipsnyje numatyt administracins nuobaudos tiksl yra siekis, kad pats teiss paeidjas nepadaryt nauj teiss paeidim. ATPK 27 straipsnyje numatyta nuobaudos ris - teiss vairuoti transporto priemones atmimas - skirta tam, kad teiss paeidjas nebegalt padaryti nauj teiss paeidim, susijusi su transporto priemoni vairavimu. Siame straipsnyje neiskiriamos transporto priemoni, kurias gali bti udrausta vairuoti, kategorijos. Todl darytina ivada, kad svoka asmenims, neturintiems teiss vairuoti transporto priemones" apima asmenis, kurie neturi teiss vairuoti bet kokios ries transporto priemones. Jei Lietuvos Respublikos ATPK 127 straipsnyje numatyt administracinio teiss paeidim padaro asmuo, turintis teis vairuoti kitos kategorijos transporto priemon negu t, kuri vairuodamas padar teiss paeidim, jam gali bti skiriama administracin nuobauda -atmimas teiss vairuoti transporto priemones. Klausimas: Ar paskyrus nuobaud pagal ATPK 130 2 straipsn, tie balai, kuriais buvo vertinti paeidimai ir u kuri surinkim buvo paskirta nuobauda, inyksta, ar jie gali bti skaiiuojami i naujo, jei asmuo, pasibaigus nuobaudos terminui (pavyzdiui, 9 mnesiams), bet neprajus vieneriems metams, vl padaro paeidimus, u kuriuos skiriami baudos balai? Ar tokiu atveju nebt paeidiamas principas non bis in idem? Konsultacija: Paskyrus nuobaud pagal ATPK 1302 straipsn, i naujo pagal straipsn asmenys gali bti baudiami tuo atveju, jei per vienerius metus yra padar du ir daugiau paeidim, numatyt io kodekso 124 straipsnio antrojoje, treiojoje, ketvirtojoje ir penktojoje dalyse, 124(1) straipsnio pirmojoje, treiojoje ir penktojoje dalyse, 125 straipsnyje, u kuriuos skiriam bal suma yra deimt ir daugiau. Baudos balai, kurie jau buvo skaityti paskiriant ankstesne, nuobaud, nebeskaiiuojami Klausimas: Pagal kok ATPK straipsn turt bti kvalifikuojami asmens veiksmai, kai jis neblaivus valdo transporto priemon, paymt enklu M" ir alia sdi blaivus asmuo, kuris moko vairuoti? Ar atsakomyb u bet kokius Keli eismo taisykli paeidimus tenka tik mokytojui (Saugaus eismo automobili keliais statymo 14 straipsnio 5 dalis), ar ir mokiniui? Konsultacija: Keli eismo taisykli 27.1. punktas nustato, kad mokyti vairuoti leidiama, jeigu mokinys moka ias taisykles ir laikosi j reikalavim. Todl atsakomyb u Keli eismo taisykli paeidimus tenka ne tik mokytojui, bet ir mokiniui. Klausime nurodytu atveju neblaivus transporto priemon vairavs asmuo (mokinys) gali bti patrauktas administracinn atsakomybn pagal ATPK 126 straipsn. 2003 m. sausio 10 d. Nr. 28-K Biuletenis Nr. 4, p. 419 Organas (pareignas), nagrinjantis administracinio teiss paeidimo byl, atsivelgdamas paeidimo pobd, paeidjo asmenyb, atsakomyb lengvinanias aplinkybes (ne tik nustatytas statym), vadovaudamasis teisingumo ir protingumo kriterijais, gali paskirti maesn nuobaud nei sankcijoje numatyta minimali arba paskirti velnesn nuobaud nei numatyta sankcijoje, arba visai neskirti administracins nuobaudos (ATPK 30 1 str.). Aplinkybi, kuri pagrindu mainama, velninama ar neskiriama nuobauda, buvimas turi bti rodytas (pvz., sunki materialin bkl patvirtinta payma apie darbo umokest ar gaunam bedarbio paalp ir pan.). Toks sprendimas turi bti motyvuotas ir sankcionuotas apylinks teismo teisjo. LVAT praktika. ATPK 301 str. taikantis organas esant iame straipsnyje numatytoms aplinkybms, leidianioms paskirti maesn nuobaud nei sankcijoje numatyta minimali arba paskirti velnesn nuobaud nei numatyta sankcijoje, arba visai neskirti administracins nuobaudos nra suvaromas galimybe sumainti tik pagrindin ar tik papildom administracin nuobaud. Administracini teism praktika. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo biuletenis Nr.1. Vilnius, 2001. P.93 LVAT Konsultacija. ATPK 301 str. 1 d. nurodoma, kad institucija (pareignas), nagrinjanti administracins teiss paeidim bylas, atsivelgdama aplinkybes, nurodytas io kodekso 30 straipsnio 2 dalyje, taip pat io kodekso 31 straipsnyje nustatytas atsakomyb lengvinanias bei kitas statym nenurodytas lengvinanias aplinkybes, vadovaudamasi teisingumo ir protingumo kriterijais, gali paskirti maesn nuobaud nei sankcijoje numatyta minimali arba paskirti velnesn nuobaud nei numatyta sankcijoje, arba visai neskirti administracins nuobaudos. Tais atvejais, kai ATPK 30 1 str. nuostatas taiko institucija (pareignas), jis kiekvien savo sprendim privalo motyvuoti ir kreiptis apylinks teismo teisj praydamas sankcijos (r. Lietuvos apeliacinio teismo Administracini byl skyriaus 1999 m. gruodio 28 d. konsultacij Dl ATPK30 1str.taikymo). ATPK 301 str. 1 d. nuostatas taiko ir teismai, nagrindami administracini teiss paeidim bylas. ABT 124 str. 1 d. nustatytos sprendim, kuriuos gali priimti pirmosios instancijos teismas, inagrinjs byl dl skundo, paduoto dl nutarim administracini teiss paeidim bylose, rys, tarp kuri (ABT 124 str. 1 d. 5 p.) numatyta, jog teismas gali pakeisti nutarim, paskiriant velnesn nuobaud arba nusprendiant neskirti administracins nuobaudos. Tokio paties sprendimo primimo galimyb numatyta nagrinjant ios kategorijos bylas apeliacins instancijos teisme (ABT 144 str. 3 d. 4 p.). Skiriant maesn nei sankcijoje numatyta baud ar velnesn nuobaud arba visai jos neskiriant, pareikjo padtis nebloginama, jo teiss ir interesai nepaeidiami. Galimyb taikyti ATPK 301 str. priklauso nuo statyme numatyt pagrind buvimo ir nesiejama su praymo taikyti velnesn nei statyme numatyta sankcija buvimu, todl io straipsnio taikymas galimas ir nesant pareikjo praymo velninti administracin nuobaud. 2001 m. birelio 21 d., Nr. 90 Biuletenis Nr. 2, p. 309 Konsultacija. ATPK 301 str. institucijoms (pareignams), nagrinjanioms administracinio teiss paeidimo byl, suteikia teis atsivelgiant ATPK nustatytas atsakomyb lengvinanias aplinkybes bei kitas statym nenurodytas aplinkybes, vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais, paskirti maesn nuobaud nei sankcijoje numatyta minimali arba paskirti velnesn nuobaud nei numatyta sankcijoje, arba visai neskirti administracins nuobaudos. ATPK 1302 straipsnyje numato, jog pakartotinis Keli eismo taisykli paeidimas, t.y. padarymas per vienerius metus dviej ir daugiau paeidim, numatyt ATPK 124 str. 2, 3, 4 ir 5 d., 124 1 str. 1, 3 ir 5 d., 125 str., u kuriuos skiriam bal suma yra deimt ir daugiau, utraukia transporto priemoni vairuotojams teiss vairuoti transporto priemones atmim nuo devyni mnesi iki vieneri met. Prie io straipsnio esanioje pastaboje nurodyta, jog skiriant administracin nuobaud paeidimas kartu vertinamas balais bei pateikiam nurodyt straipsni dalyse numatyt paeidim vertinimas balais. ATPK 130 2 str. pastaboje numatyt bal atvilgiu ATPK 30 1 str. nuostatos netaikytinos, kadangi mintas straipsnis institucijoms (pareignams), nagrinjanioms administracinio teiss paeidimo byl, suteikia teis, konstatavus statyme nustatyt atsakomyb lengvinani aplinkybi bei kit statym nenurodyt aplinkybi buvim, vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais, paskirti maesn nei sankcijoje numatyta minimali arba velnesn nei numatyta sankcijoje nuobaud, arba visai neskirti administracins nuobaudos. Administracini nuobaud rys numatytos ATPK 21 str. 1 d., o 130 2 str. pastaboje numatyti balai administracine nuobauda nelaikytini. Darytina ivada, jog ATPK 30 1 str. nuostat taikymas galimas tik 1302 str. sankcijoje numatytos nuobaudos teiss vairuoti transporto priemones atmimo nuo devyni mnesi iki vieneri met atvilgiu. 2001 m. spalio 5 d., Nr. 122 Biuletenis Nr. 2, p. 318

Teism praktika: D l administracinn atsakomybn traukiamo asmens teisi bylose, kuriose gali bti skiriama administracin nuobauda, savo grietumu prilygstanti kriminalinei bausmei. Nagrinjant administracini teiss paeidim bylas, kuriose gali bti skiriamaadministracin nuobauda, savo grietumu prilygstanti kriminalinei bausmei, administracinnatsakomybn traukiamam asmeniui turi bti suteikiamos i esms tokios paios teiss kaip ir , kaltinamajam baudiamojoje byloje, taip pat ir Europos mogaus teisi ir pagrindini laisvi apsaugos konvencijos 6 straipsnio 3 dalyje garantuojama teis apklausti kaltinanius parodymus duodanius liudytojus. Administracin byla Nr. 259 03 Nutarimas nutraukti administracinio teiss paeidimo byl suraomas, kai mediaga perduodama ikiteisminio tyrimo subjektams arba mediaga perduodama sprsti drausmins atsakomybs klausim, taip pat, kai nustatytos aplinkybs, kurios daro administracin teisen negalim. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas paymi, kad nustaius, jog yra pasibaig ATPK 35 straipsnyje nustatyti administracins nuobaudos skyrimo terminai, administracinio teiss paeidimo bylos teisena negali bti pradedama, o pradtoji turi bti nutraukiama, remiantis ATPK 250 straipsnio 7 punktu. Kadangi administracins nuobaudos skyrimo termino sujimas administracinio teiss paeidimo bylos teisen daro negalim, tai byloje po tokios aplinkybs nustatymo negali bti sprendiamas administracinio teiss paeidimo padarymo ar nepadarymo klausimas. Proces nutraukus bet kokiu pagrindu administracinn atsakomybn trauktas asmuo laikomas nekaltu, nes dl jo nra priimtas ir negali bti priimamas bei siteisti nutarimas skirti administracin nuobaud. Tokioje situacijoje bet kokios ivados apie paeidimo padarymo fakt yra beprasms, nes asmuo nei gali bti pripastamas kaltu, nei nusprendiama, kad jis neatliko draudiamos veikos. Be to, toki ivad prasta tvarka nra galimybs patikrinti, nes procesas yra negalimas. Inagrinjs administracinio teiss paeidimo byl, Organas ( pareignas) surao nutarim ( naudojami nustatyto pavyzdio blankai), kuriam keliami tam tikri reikalavimai, tvirtinti ATPK 286 str. Vertinant io straipsnio nuostatas, nutarimo turin galima suskirstyti tris dalis: 1) angin; 2) apraomj-motyvuojamj; 3) rezoliucin [4] . anginje nutarimo dalyje nurodoma nutarim primusio organo (pareigno) pavadinimas, bylos nagrinjimo data, inios apie asmen, kurio byla nagrinjama. Apraomojoje motyvuojamojoje dalyje idstoma veika, kuri pripastama rodyta, nurodant asmen ir konkreias veikos aplinkybes padarymo viet, laik, bd, kalts pobd, paeidimo motyvus. Idstomi rodymai ir ivados dl nustatyt faktini aplinkybi, priimam sprendim formulavimas ir pagrindimas. Kvalifikuojama veika, nurodant straipsn ir jo dal, nurodomos nustatytos sunkinanios ir lengvinanios aplinkybs, taip pat, kaip sprstina dl paimt daikt bei dokument. Rezoliucinje dalyje nurodomas paeidjo vardas ir pavard, sprendimas dl pripainimo asmen padarius paeidim, numatyt atitinkamame ATPK straipsnyje, jo dalyje, punkte arba kitame teiss akte, paskirtos nuobaudos ris ir dydis, sprendimas dl paimt daikt bei dokument. Nutarime taip pat turi bti nurodyta apskundimo tvarka ir terminai. Nutarimas turi bti pasiraytas nagrinjusio byl pareigno ar kolegialaus organo pirmininko ir sekretoriaus. ATPK 288 straipsnio nuostatos tvirtina administracinio teiss paeidimo bylos nagrinjimo stadijos paskutin etap nutarimo paskelbim ir nuorao teikim . Nutarimas skelbiamas tuojau pat, baigus bylos nagrinjim. Nutarimo nuoraas per tris dienas teikiamas arba isiuniamas asmeniui, dl kurio nutarimas priimtas, organui, kurio pareignas sura administracinio teiss paeidimo protokol, taip pat nukentjusiajam. Nutarimo nuoraas teikiamas pasiraytinai. Jeigu nutarimo nuoraas isiuniamas, tai raoma byloje. Bylose dl administracini teiss paeidim, numatyt io kodekso 176 straipsnyje ir 196 straipsnio pirmojoje ir antrojoje dalyse, dl asmens, kuriam aunamasis ginklas, taip pat audmenys patikti ryium su tarnybini pareig jimu arba mons, staigos, organizacijos perduoti laikinai naudotis, nutarimo nuoraas isiuniamas atitinkamai monei, staigai arba organizacijai susipainti ir policijos staigai, kad bt apsvarstytas klausimas dl udraudimo iam asmeniui naudotis aunamuoju ginklu. LVAT paymi , jog iame straipsnyje numatyta pareiga isisti priimto ir nesiteisjusio nutarimo nuora yra svarbi priimt nutarim administracinio teiss paeidimo byloje teistumo ir pagrstumo utikrinimo garantija. Valstybs nustatytos ir jos galiot institucij taikomos prievartos priemons negali bti nemotyvuotos. Dl to net ir paskelbus priimt nutarim i karto po jo primimo, administracinio teiss paeidimo byloje dalyvaujantiems asmenims turi bti sudaryta galimyb susipainti su konkreiais asmens patraukimo administracinn atsakomybs arba atsisakymo taikyti administracin sankcij argumentais ir sitikinti priimto sprendimo teistumu bei pagrstumu. Proceso dalyviai turi bti informuoti apie priimt sprendim i slyga yra btina administracinn atsakomybn patraukto asmens teiss gynyb gyvendinimui, administracin teiss paeidim padariusi asmen iaikinimui ir nubaudimui. Nutarimo nuorao neisiuntamas ATPK 288 straipsnio 2 dalyje nustatytu terminu tiek administracinn atsakomybn patrauktam asmeniui, tiek administracin persekiojim vykdaniai institucijai ar nukentjusiajam yra rimta klitis byloje dalyvaujantiems asmenims pasinaudoti apeliacijos teise. Dl tos prieasties pasitaikanti teism praktika, kai nutarimo nuoraas neteikiamas ir nesiuniamas, arba isiuniamas jau siteisjusio nutarimo nuoraas, arba nutarimo nuoraas siuniamas ne administracinio teiss paeidimo protokol suraiusiai institucijai, o su konkreia byla neturiniai nieko bendra institucijai, yra nepriimtina. Pavyzdiui: Vilniaus miesto 4-asis apylinks teismas inagrintoje administracinje byloje Nr. A-1-03-03/200 nutarim prim 2004 m. balandio 26 d. Nutarimo nuora organui, kurio pareignas sura administracinio teiss paeidimo protokol, teismas isiunt 2004 m. birelio 15 d., o administracinn atsakomybn patrauktam asmeniui nutarimo nuoraas nebuvo siuniamas. Kauno rajono apylinks teismas 2004 m. gegus 6 d. nutarimu administracin byl Nr. A-1-83-01/04 dlATPK 413 straipsnio 1 dalyje numatyto teiss paeidimo padarymo laikinai einaniai udarosios akcins bendrovs direktors pareigas R. V. nutrauk. Teismo nutarimo nuoraas 2004 m. birelio 30 d. isistas Kauno rajono policijos komisariatui, nors administracinio teiss paeidimo protokol ioje byloje sura Valstybins darbo inspekcijos pareignas. Administracinn atsakomybn patraukiamam asmeniui nutarimo nuoraas nebuvo siuniamas.

statymo leidjas siekiant ukirsti keli teiss paeidimams, ATPK 290 str. nustat, jog inagrinjs byl pareignas gali pateikti pasilymus moni, staig, organizacij vadovams ir kitiems pareignams paalinti prieastis ir slygas, kurios padeda daryti paeidimus. ie asmenys privalo per vien mnes praneti, koki imtasi priemoni ATPK Dvideimt treiame skirsnyje ir ABT Atuonioliktame skirsnyje tvirtintos nuostatos dl skund administracini teiss paeidim bylose Nutarimo vykdymas baigiamoji administracini teiss paeidim byl teisenos stadija. Nutarimo vykdymo esm ta, kad yra praktikai realizuojamos administracins nuobaudos. Mokslininkai teigia jog vykdymo procese paeidjas turi pajusti neigiamas asmeninio, moralinio ar materialinio pobdio pasekmes. Tai turi auklti ne tik paeidj, bet ir kitus pilieius, priversti juos ateityje nedaryti paeidim. ie udaviniai bus gyvendinti, o administracin nuobauda bus veiksminga tik tuomet, kai ji bus vykdoma laiku, teisingai ir realiai. Taiau, kaip rodo praktika, tai padaryti ne visada pavyksta. Nutarim skirti administracines nuobaudas vykdymas reglamentuojamas ATPK V-me skyriuje . Nutarim skirti administracin nuobaud privalo vykdyti valstybs institucijos, mons, staigos, organizacijos, pareignai ir pilieiai (ATPK 303 str.). Nutarimas skirti administracin nuobaud turi bti vykdomas nuo jo primimo momento. Apygardos administracini teism nutarimai ir nutartys vykdomi tik po to, kai jie siteisja. Apeliacins instancijos teismo sprendimai nuo primimo momento. Kaip jau buvo minta anksiau, skundo padavimas sustabdo vykdymo proces, iskyrus statymo nustatytus atvejus, o jis tsiamas po to, jei skundas lieka nepatenkintas Esant aplinkybi (suserga paeidjas ar jo eimos nariai, vyksta nelaimingas atsitikimas ir pan.), dl kuri nedelsiant vykdyti nutarim negalima, j primusi institucija (pareignas) pagal asmens, dl kurio priimtas nutarimas, pareikim gali atidti nutarimo vykdym iki vieno mnesio. Taiau vl gi neaiku, koks procesinis dokumentas tokiu atveju turt bti priimtas. ATPK 307 str. tvirtina atvejus ir aplinkybes, kuriems esant nutarimo vykdymas nutraukiamas: 1) kai paeidim padaro nepakaltinamas asmuo; 2) kai priimamas amnestijos aktas, jeigu jis panaikina administracins nuobaudos skyrim; 3) kai panaikinamas administracin atsakomyb nustatantis aktas; 4) kai mirta asmuo, kurio atvilgiu priimtas nutarimas. Nutrauktas vykdymo procesas negali bti pradtas i naujo. ATPK numato nutarim skirti administracin nuobaud vykdymo senat. ATPK 308 str. tvirtina nuostat, pagal kuri nutarimas negali bti vykdomas, jeigu jis nebuvo perduotas vykdyti per tris mnesius nuo primimo dienos. Praleidus termin, vliau nutarimo vykdyti jau nebegalima. Toks vykdymo senaties reglamentavimas i esms sudaro visas slygas nutarim vykdyti, taiau kita vertus, dl nutarim vykdymo termino nebuvimas tampa j savalaikio vykdymo problema . ATPK numato tik vienintels administracins nuobaudos administracinio areto vieneri met vykdymo senat. Reikia pabrti, kad senatis taikoma ir tuomet, kai bauda pakeiiama administraciniu aretu. Senaties terminas sustabdomas jei buvo paduotas skundas iki jo inagrinjimo, o vykdym atidjus iki termino, kuriam vykdymas atidtas, pabaigos. Klausimus, susijusius su nutarimo skirti administracin nuobaud vykdymu, sprendia nutarim primusi institucija (pareignas). Taip pat i institucija privalo kontroliuoti nutarimo vykdym. ATPK 309 str. 3d numato galimyb paduoti skund dl nutarim vykdani pareign veiksm pagal ATPK 292 str., 296 ir 297str. reikalavimus. [1] Lietuvos Respublikos administracini teiss paeidim kodekso 30-1, 35, 51, 124-1, 209, 214-14, 214-16, 214-17, 214-18, 224, 225-2, 239, 241-3, 242, 254, 259, 259-1, 260, 261, 262, 263, 265, 266, 267, 269, 281, 286, 288, 320, 329, 330 straipsni pakeitimo bei papildymo ir kodekso papildymo 51-14, 51-15, 51-16, 51-17, 98-1, 214-23 straipsniais statymas. in., 2004, Nr. 25-763. [2] Administracini teism praktika 1. P. 305. [3] Administracini teism praktika 1. P. 314. [4] edbaras S. Administracin atsakomyb. Vilnius, Justitia, 2005. P. 289-290 KONTROLINIAI KLAUSIMAI 1. Kas gali nagrinti Administracini teiss paeidim bylas ? 2. Administracini teiss paeidim bylos nagrinjamo vieta ? 3. Kaip nustatyti ar Administracinio teiss paeidimo protokolas suraytas teisingai? 4. Kaip informuojami byloje dalyvaujantys asmenys apie bylos nagrinjim? 5. Nagrinjant administracinio teiss paeidimo byl btina itirti ir vertinti visas bylai reikmingas aplinkybes? 6. Administracinn atsakomybn traukiamo asmens teisi utikrinimas esant paeidim, padaryt ikiteisminje administracins bylos nagrinjimo stadijoje? 7. Administracinn atsakomybn traukiamo asmens teiss bylose, kuriose gali bti skiriama administracin nuobauda, savo grietumu prilygstanti kriminalinei bausmei? 8. Nutarim rys? 9. Nutarimo paskelbimas ir nutarimo nuorao teikimas? 10. Kas gali apskusti nutarim administracinio teiss paeidimo byloje? 8. NETEISMINIS ADMINISTRACINI GIN NAGRINJIMAS vadas ios temos tikslas suteikti studijuojantiems ini apie administracinio gino samprat, administracini gin neteismin nagrinjim, supaindinti su kvaziteismo samprata ir rimis. Istudijav i tem susipains su pagrindinmis institucijomis, nagrinjaniomis administracinius ginus Mokestini gin komisija ir administracini gin komisijomis bei su Lietuvos ombudsmeno institucijomis Seimo, Vaiko teisi apsaugos bei Lygi galimybi kontrolieriais.

8.1. ADMINISTRACINIO GINO DOKTRININ IR STATYMIN SAMPRATA Teisikai reikmingas socialinis bendravimas, institucij veikla palaikoma teiss norm gyvendinimo arba, kitaip sakant, teisins tvarkos utikrinimo pagalba. Joks pastovus socialinis bendravimas, kuriuo yra gyvendinami tam tikr socialini grupi interesai, negali plstis be teiss norm, formuojani ir tvarkani bendravimo dalyvi socialinio junginio nari elges. Tais atvejais, kuomet teiss normos neveikia arba netinkamai veikia, kuomet teisini santyki dalyviai nesilaiko teiss norm pareigojim ir taip yra paeidiama teisin tvarka kyla konfliktai, vadinami teisiniais ginais . Administraciniai ginai yra tokie teisiniai konfliktai, kurie kyla i vieosios teiss reguliuojam teisini santyki. Siekiant sukonkretinti, reikt pastebti, jog administraciniai ginai kyla i administracinio pobdio teisini santyki, kurie pasiymi tuo, jog jie susiklosto valstybs institucij vykdomojoje-tvarkomojoje veikloje, kitaip sakant, administravime. Viena i administracinio teisinio santykio ali, kaip taisykl, yra valstybs vykdomoji institucija arba tokia institucija, kuriai yra suteikti vieojo valdymo ir vidaus administravimo galinimai.[1] Be to, administraciniams teisiniams santykiams bdingas pavaldumo ryys tarp jo dalyvi, kuris gali bti dvejopas: organizacinis, egzistuojantis tam tikros sistemos viduje, ir administracinis, kuomet organizacinio ryio tarp ali nra. ABT 2 str. 17 d. administraciniai ginai apibriami kaip: asmen konfliktai su vieojo administravimo subjektais; konfliktai tarp nepavaldi vienas kitam vieojo administravimo subjekt; tarnautoj ginai su administracija. Tarnybiniais ginais yra laikomi valstybs tarnautoj, turini vieojo administravimo galiojimus, ginai su administracija, susij su tarnautojo statuso gijimu, pasikeitimu ar praradimu ir drausminio poveikio priemoni taikymu, rinkim ginai. Administracinius ginus btina skirti nuo mokestini gin, t. y. gin tarp mokesio moktojo (arba mokest iskaiiuojanio asmens) ir mokesio administratoriaus ar jo pareigno dl mokesio moktojo (mokest iskaiiuojanio asmens) patikrinimo akto, mokesio permokos (skirtumo) grinimo (skaitymo) (ABT 2 str. 18 d.). Literatroje iskiriamos kelios nuomons dl gino sampratos. Ginu vadinama konkreti skundiama veika, arba procesinis administracinis teisinis santykis, arba procesine tvarka pateiktas reikalavimas, arba aplinkybs, kuriomis pareikjas grindia savo reikalavimus. Iskiriami materialiniai ir procesiniai gino sampratos aspektai. Materialiniu poiriu ginas yra tuomet, kai yra maiausiai dviej asmen prieingi interesai ir skirtingi poiriai. Procesiniu poiriu ginas yra tada, kai kreipiamasi teism pagal tam tikras nustatytas procesines taisykles. Vadovaujantis ABT 3 str. 1 d., teismas sprendia tik ginus dl teiss vieojo ar vidaus administravimo srityje. Todl analizuojant administracinio gino svok btina apibdinti gino dl teiss, arba teisinio gino samprat. Literatroje nesama vieningos nuomons, kas yra ginas dl teiss. Kad atsakyti klausim, kas yra ginas dl teiss, btina nustatyti tokio gino poymius. Teorijoje yra iskiriami tokie gino dl teiss poymiai: 1) ginas dl teiss taikymo; 2) ginas tiek dl subjektyviosios, tiek dl objektyviosios teiss taikymo; 3) ginas dl veikos teistumo ir pagrstumo. Be to, pabrtina, kad administracinis teismas nagrinja tik tuos ginus dl teiss, kurie susiklosto vieojo ar vidaus administravimo srityje. Kontroliniai klausimai: 1. Kaip administracinis ginas apibriamas teisinje literatroje? 2. Kokios administracinio gino svokos nustatytos teiss aktuose? 3. Apibdinkite teisinio gino sampratos materialin aspekt. 4. Apibdinkite teisinio gino sampratos procesin. 5. Kokie iskiriami gino dl teiss poymiai? [1] A.Andriukeviius. Probleminiai administracinio teisinio reguliavimo dalyko klausimai. Teis, mokslo darbai, Vilnius, 2002, Nr. 42, psl. 11 8.2. NETEISMINIO ADMINISTRACINI GIN NAGRINJIMO PROCESO SAMPRATA, TIKSLAI IR SUBJEKTAI Prie kreipiantis administracin teism, vieojo administravimo subjekt priimti individuals teiss aktai ar veiksmai (neveikimas) gali bti, o statym nustatytais atvejais turi bti ginijami kreipiantis iankstinio gin nagrinjimo ne teismo tvarka institucij. Administracinius ginus neteismine tvarka gali nagrinti: 1) vieojo administravimo institucijos (remdamosi Vieojo administravimo ir kitais statymais) bei 2) specialios administracini gin neteisminio nagrinjimo institucijos administracini gin komisijos, Mokestini gin komisija, kitos komisijos (remdamosi Administracini gin komisij, Administracini byl teisenos, Mokesi administravimo ir kitais statymais). Galimyb administracin gin pirma inagrinti neteismine tvarka yra grindiama keliomis aplinkybmis: 1) didesni teism sistemos ilaikymo katai; 2) asmenims tenka didesns teismo ilaidos; 3) teismo procesas yra ltesnis, formalesnis; 4) administracini institucij darbuotojai turi specialij ini, kuri danai stokoja teisjai ir kurios btinos administraciniam ginui inagrinti; 5) administracija gyvendina kontrols (prieiros) ir tyrimo funkcijas, pavyzdiui, administracija turi teis savo iniciatyva pradti persekioti teiss paeidj, turo tarpu patys teismai tokios teiss neturi; 6) ir pan. J. Pauait-Kulvinskien iskiria iuos administracinio gino nagrinjimo teisminio ir neteisminio proces skirtumus:

1) formaliuoju poiriu. Ikiteisminio nagrinjimo subjektas organizaciniu atvilgiu priklauso vykdomosios valdios subjekt sistemai, o ne teisminei valdiai. Jo priklausymas vykdomajai valdiai lemia, kad jis gyvendina vieuosius interesus, kurie yra ios valdios akos tikslas. Teismas vadovaujasi vieninteliu tikslu gyvendinti teisingum. 2) materialiuoju poiriu. Skiriasi gino sprendimo tikslai: ikiteisminio nagrinjimo tikslas konkretinti materialinius administracinius teisinius santykius, taiau teisingumo funkcija negyvendinama. Praktikai gin ikiteisminio nagrinjimo tvarka, nors ir vadinama procesu, taiau pagal savo pobd yra specifin vieojo administravimo veikla, o teisminio nagrinjimo metu gyvendinamas teisingumas kaip specifin teismins valdios funkcija; 3) procesiniu poiriu. Teisminis procesas kitaip sureguliuotas, grieiau, daugiau procesini garantij ir t. t. 4) funkciniu poiriu. Administracinio teisminio proceso funkcijos yra dvi: a. mogaus teisi gynimas; b. vieosios valdios veiklos teistumo kontrol. Ikiteisminio nagrinjimo metu skiriamos net trys funkcijos: a. vieosios administracijos savikontrol; b. teismo krvio mainimas; c. mogaus teisi gynimas[1]. Kontroliniai klausimai: 1. Kokios institucijos gali nagrinti administracinius ginus neteismine tvarka? 2. Kokie yra administracini gin nagrinjimo neteismine tvarka privalumai? 3. Kokie iskiriami administracinio gino nagrinjimo teisminio ir neteisminio proces skirtumai? [1] Pauait-Kulvinskien J. Administracin justicija: teorija ir praktika. Monografija. Vilnius: Justitia, 2005. P. 38-39. 8.3. KVAZITEISMO SAMPRATA IR RYS odis ,,kvazi tai sudurtini odi pirmasis dmuo, reikiantis: tariamas, netikras, beveiks toks. ,,Kvazi nurodo tam tikr konkrei reikinio savybi ar ypatybi panaum ar vienodum. ,,Kvazi nra labai aikus, tiksliai apibriantis odis. Jis rodo panaum, be to, daro prielaid, jog tarp dviej objekt egzistuoja nedidelis skirtumas. Teisinje kalboje is terminas yra vartojamas siekiant parodyti, kad vienas dalykas ar reikinys tam tikromis savybmis yra panaus kit dalyk ar reikin, sukuriu yra lyginamas, taiau tarp t dalyk ar reikini taip pat yra esminis ir svarbus skirtumas (-ai). odis ,,kvazi neigia identikumo idj, taiau suponuoja stipri iorin analogij, irykindamas nuomon, kad lyginam dalyk ar reikini sampratos yra gana panaios, todl tie dalykai ar reikiniai gali bti priskiriami vienai reikini grupei, prilygsta vieni kitiems[1]. ,,Reikia paymti, kad tarp daugelio politinius sprendimus priimani institucij ir tarp tradicini teism yra atsiradusios tam tikros hibridins institucijos , danai vadinamos tribunolais arba administraciniais tribunolais, komisijomis ir pan., kuriuos ginus sprendia nebtinai vien tik teisjai. Tokios institucijos ne tik atlieka tam tikr administracini gin sprendimo funkcijas, bet savo veikla kartais daro tak valdios veiklos krypties, strategijos formavimui, taip pat atlieka tokias funkcijas kaip vairi leidim, licencij, patent idavimas, patvirtinimas ir aprobavimas. ios institucijos i esms turi arbitro kompetnci: jos gali nagrinti, sprsti ginus ir kartu ios institucijos yra tarsi teismai, nes jos daro tiesiogin tak asmens teisms ir pareigoms[2]. Kvaziteism rys: o Pagal uimam padt valstybs institucij sistemoje: susij su vykdomja valdia; parlamentins kontrols staigos. o Pagal atliekamas funkcijas: vienintel funkcija yra administracini gin sprendimas; administracini gin sprendimas yra tik viena i daugelio atliekam funkcij. o Pagal sprendiam gin pobd: sprendia vis ri administracinius ginus; sprendia tik tam tikros ries ginus. o Pagal priimam sprendim pobd: priimami sprendimai yra privalomi visoms staigoms ir pilieiams; priimami rekomendacinio pobdio sprendimai. o Pagal sprendimo apskundimo galimyb: rekomendaciniai sprendimai paprastai neskundiami (kita vertus, Seimo kontrolieriaus sprendimai skundiami); privalomi sprendimai gali bti skundiami teismui, auktesniajam kvazi-teismui, atitinkamos srities ministrui; sprendimai neskundiami. o Pagal neteisminio proceso privalomum: Privalomas (mokestini gin nagrinjimas); Neprivalomas (skundo nagrinjimas administracini gin komisijoje). o Pagal kvaziteismo vaidmen procese: Aktyvus (dauguma); Pasyvus. o Pagal byl nagrinjimo vieum: Bylas nagrinja vieai (dauguma); Bylas nagrinjas udarame posdyje.

o o o

Pagal sprendimo paskelbim: Skelbia vieai; Viei neskelbiami. Pagal sprendimo motyvavim: Privalo motyvuoti; Neprivalo motyvuoti. Kvaziteismo sudtis: Sudaro profesionals teisininkai; Kit srii specialistai; Mirios; Visuomeniniais pagrindais.

Kontroliniai klausimai: 1. Kokios institucijos vadinamos kvaziteismais? 2. Kaip kvaziteismai klasifikuojami? [1] Praneviien B. Kvaziteismai administracijos kontrols sistemoje: monografija. Vilnius: Lietuvos teiss universiteto Leidybos centras, 2003. P. 74. [2] Ten pat. 8.4. ADMINISTRACINI GIN KOMISIJ SISTEMA, PASKIRTIS, SUDARYMAS, TEISIN PADTIS, KOMPETENCIJA Lietuvoje egzistuoja dvi administracini gin nagrinjimo komisij rys: bendrosios ir specializuotos. Pagrindin specializuota komisija Mokestini gin komisija, atliekanti privalom ikiteismin mokestini gin nagrinjim. Prie bendrj komisijos priskirtinos administracini gin komisijos. Administracinius ginus ne teismo tvarka nagrinja savivaldybi visuomenins administracini gin komisijos, apskrii administracini gin komisijos ir Vyriausioji administracini gin komisija. Mokesi administravimo subjekt sprendimai ar veiksmai (neveikimas) mokesi, kit privalom mokjim klausimais, iskyrus mokestinius ginus , gali bti skundiami pasirinktinai: Mokestini gin komisijai arba tiesiogiai administraciniam teismui. Mokestini gin btin iankstin nagrinjim ne teismo tvarka nustato mokesi statymai. Administracini gin sistem, sudarymo tvark ir kompetencij reglamentuoja: 1) Administracini gin komisij statymas; 2) Administracini byl teisenos statymas; 3) Administracini gin komisij darbo nuostatai, patvirtinti Vyriausybs 1999-05-04 nutarimu Nr. 533. 8.4.1. Savivaldybi ir apskrii administracini gin komisij steigimas ir darbo tvarka Savivaldybs visuomenin administracini gin komisija sudaroma 4 metams savivaldybs tarybos sprendimu i 5 nari, i kuri bent pirmininkas ir sekretorius turi turti auktj teisin isilavinim. Komisijos nari kandidatras, i j komisijos pirmininko ir pirmininko pavaduotojo kandidatras, savivaldybs tarybai teikia savivaldybs meras. Apskrities administracini gin komisija sudaroma 4 metams i 5 nari, turini auktj teisin isilavinim. Komisijos narius, i j komisijos pirminink ir pirmininko pavaduotoj, skiria Vyriausyb. Komisijos nari, komisijos pirmininko ir pirmininko pavaduotojo kandidatras Vyriausybei teikia regiono pltros taryba. Komisijos pirmininkas, pirmininko pavaduotojas ir nariai turi teis atsistatydinti. Motyvuotu teikimu regiono pltros taryba gali silyti Vyriausybei, o savivaldybs meras savivaldybs tarybai atleisti atitinkamos komisijos pirminink, pirmininko pavaduotoj ar nar prie laik ir vietoj j teikti naujas kandidatras. Apskrities administracini gin komisijos nariais j sutikimu gali bti valstybs tarnautojai, taip pat io statuso neturintys asmenys. Valstybs tarnautojams u darb komisijoje nemokama, o kitiems komisijos nariams atlyginama Vyriausybs nustatyta tvarka. Savivaldybs visuomenin administracini gin komisij technikai aptarnauja savivaldybs administracija. Apskrities administracini gin komisij aptarnauja apskrities virininko administracija. Komisijos technines funkcijas (skund registravimas, ratvedyba, susirainjimas ir kt.) atlieka apskrities virininko paskirtas valstybs tarnautojas. Jis kartu yra ir atsakingasis komisijos sekretorius. Komisijos posdiai vyksta i anksto nustatytomis savaits dienomis. Prireikus organizuojami ivaiuojamieji posdiai savivaldybes. U savo darb savivaldybs visuomenin administracini gin komisija kart per metus atsiskaito savivaldybs tarybai, taip pat yra atsakinga savivaldybs merui, o apskrities administracini gin komisija kart per metus atsiskaito regiono pltros tarybai, taip pat yra atsakinga Vyriausiajai administracini gin komisijai. 8.4.2. Vyriausiosios administracini gin komisij steigimas ir darbo tvarka Vyriausioji administracini gin komisija yra juridinis asmuo, ilaikomas i valstybs biudeto. Vyriausij administracini gin komisij 4 metams i 5 nari sudaro Vyriausyb. Komisijos nariai privalo turti auktj teisin isilavinim. Nari kandidatras, i j ir pirmininko kandidatr, Vyriausybei teikia teisingumo ministras. Komisijos pirmininkas ir nariai turi teis atsistatydinti. Komisijos pirmininkas ir nariai Vyriausybs sprendimu gali bti atleisti ir pirma laiko. Tokiu atveju teisingumo ministras Vyriausybei teikia naujas kandidatras. Komisijos pirmininko ir nari darbas komisijoje laikytinas darbu pagrindinje darbovietje ir apmokamas Valstybs politik, teisj ir valstybs pareign darbo apmokjimo statymo nustatyta tvarka. Vyriausiosios administracini gin komisijos valstybs tarnautoj

primimo pareigas ir darbuotoj, dirbani pagal darbo sutartis, primimo darb tvark, darbo umokesio jiems mokjimo tvark ir slygas nustato Valstybs tarnybos statymas, kiti statymai ir teiss aktai. Vyriausiosios administracini gin komisijos posdiai vyksta i anksto nustatytomis savaits dienomis. Vyriausioji administracini gin komisija u savo darb kart per metus atsiskaito Vyriausybei. Veiklos Sudaro laikotarpi s Vyriausioji 4 m. AGK Apskrii AGK 4 m. Atsiskaito Atsakinga Nari Teisinis skaiiu statusas s 5 Vyriausiajai 5 AGK Narius teikia Isilavinimas Pirminink Pavaduotoj Sekretoriau Nari o o s Nra Teisinis Nra Teisinis

Vyriausyb Vyriausybei Vyriausyb Regiono pltros tarybai

Teisingumo Teisinis ministras Regiono Valstybs pltros tarnautojai taryba (u darb komisijoje nemokama) Kiti (mokama Vyriausyb s nustatyta tvarka) Teisinis

Atsakingais Teisinis sekretorius

Savivaldybi 4 m. visuomenin AGK

Savivaldyb Savivaldyb Savivaldyb 5 s taryba s tarybai s merui

Savivaldyb Teisinis s meras

Nenustatyta Teisinis s

Nenustatyta s

8.4.3. Administracini gin komisij kompetencija Savivaldybs visuomeninei administracini gin komisijai skundas gali bti paduodamas dl savivaldybs vieojo administravimo subjekt priimt individuali administracini akt ar veiksm (neveikimo), apskrities administracini gin komisijai dl apskrityje esani teritorini valstybinio administravimo subjekt priimt individuali administracini akt ar veiksm (neveikimo), dl apskrities teritorijoje esani savivaldybi administravimo subjekt priimt individuali administracini akt ar veiksm (neveikimo). Vyriausiajai administracini gin komisijai gali bti paduotas skundas (praymas) dl individuali administracini akt ar veiksm (neveikimo) vieojo administravimo srityje, kai pareikjas ar atsakovas yra centrinis valstybinio administravimo subjektas. Komisija Vyriausioji AGK Apskrii AGK nagrinja skundus dl priimt Centrinio valstybinio administravimo subjekt Apskrityje esani teritorinio valstybinio administravimo subjekt Individuali administracini Apskrityje esani savivaldybi vieojo administravimo akt subjekt Veiksm visuomenin Neveikimo Savivaldybi vieojo administravimo subjekt

Savivaldybi AGK

Administracini gin komisijos nesprendia gin : nurodyt ABT 16 straipsnyje 16 straipsnis. Bylos, nepriskirtos administracini teism kompetencijai 1. Administraciniai teismai nesprendia byl, kurios yra priskirtos Konstitucinio Teismo kompetencijai, taip pat byl, priskirt bendrosios kompetencijos arba kitiems specializuotiems teismams. 2. Administracini teism kompetencijai nepriskiriama tirti Respublikos Prezidento, Seimo, Seimo nari, Ministro Pirmininko, Vyriausybs (kaip kolegialios institucijos), Konstitucinio Teismo, Lietuvos Aukiausiojo Teismo ir Lietuvos apeliacinio teismo teisj veiklos, kit teism teisj, taip pat prokuror, ikiteisminio tyrimo pareign ir antstoli procesini veiksm, susijusi su teisingumo vykdymu ar bylos tyrimu, taip pat su sprendim vykdymu. 3. Bylas dl administracini teiss paeidim pirmja instancija pagal Administracini teiss paeidim kodeks nagrinja apylinki teismai. io kodekso numatytas atskiras administracini teiss paeidim bylas nagrinja ir kitos statym galiotos valstybs institucijos (pareignai).

nurodyt ABT 18 straipsnio 2 ir 3 dalyse 18 straipsnis. Apygardos administracinio teismo kompetencija nurodyt ABT 19 straipsnio 2 ir 3 dalyse 19 straipsnis. Vilniaus apygardos administracinio teismo papildoma kompetencija nurodyt ABT 20 straipsnio 1 dalyje 20 straipsnis. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo kompetencija dl mokesi ir kit privalom mokjim ir rinkliav Plaiau apie administracini gin komisijas r.: 1. Praneviien B. Kvaziteismai administracijos kontrols sistemoje: monografija. Vilnius: Lietuvos teiss universiteto Leidybos centras, 2003. 2. Bilak D. A. administracin justicija Lietuvoje: vertinimas. Vilnius, 2003. Kontroliniai klausimai ir uduotys: 1. Upildykite lentel:

Veiklos laikotarpis Vyriausioji AGK Apskrii AGK Savivaldybi visuomenin AGK

Sudaro Atsiskaito Atsakinga Nari skaiius

Teisinis statusas

Narius teikia

Isilavinimas Pirmininko Pavaduotojo Sekretoriaus Nari

2. Upildykite lentel: Komisija Vyriausioji AGK Apskrii AGK Savivaldybi visuomenin AGK nagrinja skundus dl priimt

3. Koki gin nenagrinja administracini gin komisijos? 8.5. ADMINISTRACINI GIN NAGRINJIMO TERMINAI Skundas (praymas) administracini gin komisijai turi bti paduotas ne vliau kaip: 1) per vien mnes nuo: skundiamo administracinio akto paskelbimo arba individualaus akto teikimo ar praneimo apie administracijos (tarnautojo) veiksmus (neveikim) suinteresuotai aliai dienos arba 2) per du mnesius nuo dienos, kai baigiasi reikalavimo vykdymo terminas; 3) per du mnesius nuo dienos, kai baigiasi klausimui isprsti nustatytas laikas, kai administracija (tarnautojas) nevykdo savo pareig ar vilkina priimti sprendim Administracini gin komisijai paduotas skundas (praymas) turi bti ne teismo tvarka inagrintas ir sprendimas dl jo priimtas ne vliau kaip per keturiolika dien nuo skundo gavimo. Prireikus motyvuotu komisijos sprendimu bendras skundo nagrinjimo terminas gali bti pratstas dar keturiolikai dien. Visi administracini gin komisijoje gautieji skundai (praymai) turi bti registruoti skund (praym) registravimo urnale ir kompiuteryje. Kiekvienam skundui (praymui) pradedama atskira byla. Skundo (praymo) registravimo numeris laikomas skundo (praymo) bylos numeriu. Pradtosios skund (praym) bylos nedelsiant perduodamos komisijos pirmininkui. Komisijos pirmininkas inagrinja ir sprendia iuos klausimus: ar priklauso ios komisijos kompetencijai nagrinti gaut skund (praym); ar gautas skundas (praymas) paduotas nepraleidus nustatyto skundo (praymo) padavimo termino; ar skundas (praymas) atitinka ABT nustatytus reikalavimus; ar btina reikalauti papildomos mediagos; kuriuos asmenis reikia kviesti posd; kada ir kur nagrinti skund (praym).

Komisijos pirmininkas paveda vienam i komisijos nari itirti skund (praym) ir pateikti j nagrinti komisijos posdiui. Komisijos narys, tirdamas skund (praym), gali pasitelkti atitinkamai savivaldybi institucij, apskrities virininko administracijos valstybs tarnautojus, Vyriausiosios administracini gin komisijos valstybs tarnautojus ir darbuotojus, dirbanius pagal darbo sutartis, taip pat ekspertus, kad jie pateikt ivad dl skundo (praymo). Administracini gin komisija turi teis reikalauti i vieojo administravimo subjekto, primusio ginijam individual administracin akt ar vykdiusio skundiam veik, dokument, mediagos ir informacijos, susijusi su posdiui rengiamu klausimu, taip pat gauti ratu ar odiu valstybs tarnautoj paaikinimus dl gino dalyko. Komisijos reikalaujama mediaga ar dokument kopijos turi bti jai perduoti ne vliau kaip per 3 darbo dienas nuo reikalavimo gavimo dienos, jeigu pati komisija nenustato kito termino. Prireikus komisija termin gali pratsti. Prireikus komisijos nariai ar j galioti asmenys gali tirti skund (praym) vietoje.
Kontroliniai klausimai: 1. Kokie yra kreipimosi administracini gin komisijas terminai? 2. Per kok termin administracini gin komisija privalo isprsti skund? 3. Kokius klausimus privalo isprsti administracini gin komisijos pirmininkas nagrindamas skundo primimo klausim? 4. Kokias teises turi administracini gin komisijos narys, tiriantis skund? 8.6. ADMINISTRACINI GIN KOMISIJ SPRENDIMAI, J APSKUNDIMO TVARKA IR TERMINAI Administracini gin komisija sprendim dl gino paprastai priima bendru sutarimu dalyvaujant ne maiau kaip 3 komisijos nariams. Kai bendro sutarimo nra, sprendimas laikomas priimtu, kai u j balsavo dauguma posdyje dalyvavusij. Administracini gin komisija, nagrindama skundus (praymus), nei turtins alos, nei gino ali turt ilaid atlyginimo klausim nesprendia. Administracini gin komisija, inagrinjusi skund (praym) priima vien i i sprendim: 1) atmesti skund (praym) kaip nepagrst; 2) pareigoti atitinkam administravimo subjekt paalinti padaryt paeidim ar vykdyti kitok komisijos nurodym; 3) pareigoti atitinkam administravimo subjekt per komisijos nustatyt laik priimti sprendim dl io subjekto atsisakymo ar vilkinimo atlikti jo kompetencijai priskirtus veiksmus; 4) nutraukti byl kaip neinybing. Administracini gin komisijos sprendimas isiuniamas vykdyti kit dien po primimo. Vieojo administravimo subjektas privalo sprendim vykdyti per jame nurodyt laik, o jeigu laikas nenurodytas, - per 20 dien nuo sprendimo gavimo dienos. Skundo padavimas administraciniam teismui sustabdo administracini gin komisijos sprendimo vykdym. Vykdytojui turi bti praneta apie sprendimo apskundim. Jeigu vieojo administravimo subjektas per nustatyt termin nevykdo administracini gin komisijos sprendimo, pareikjas turi teis kreiptis atitinkam administracin teism su praymu utikrinti sprendimo vykdym. Gino alis, nesutinkanti su administracini gin komisijos sprendimu, turi teis sksti t sprendim atitinkamam apygardos administraciniam teismui. Savivaldybs ir apskrities administracini gin komisij sprendimas per 20 dien nuo jo gavimo dienos gali bti apskstas atitinkamos apygardos administraciniam teismui. Vyriausiosios administracini gin komisijos sprendimas per 20 dien nuo jo gavimo dienos Vilniaus apygardos administraciniam teismui. Kontroliniai klausimai: 1. Kok sprendim gali priimti administracini gin komisija, inagrinjusi skund? 2. Administracini gin komisij sprendim vykdymo tvarka ir terminai. 3. Kuriam teismui gali bti apsksti administracini gin komisij sprendimai? 8.7. MOKESTINI GIN SAMPRATA IR ESM Mokestiniai ginai ginai, kylantys tarp mokesi moktojo ir mokesi administratoriaus dl sprendimo dl patikrinimo akto tvirtinimo ar kito panaaus pobdio sprendimo, pagal kur mokesi moktojui naujai apskaiiuojamas ir nurodomas sumokti mokestis, taip pat dl mokesi administratoriaus sprendimo atsisakyti grinti (skaityti) mokesio permok (skirtum). Plaiau apie mokestinio gino samprat r.: Strazdien A. Kai kurie probleminiai mokestinio gino svokos aspektai // Teis, 2004, Nr. 51. 8.8. SUBJEKTAI, NAGRINJANTYS MOKESTINIUS GINUS NETEISMINE TVARKA Mokesi moktojas turi teis apsksti bet kur mokesi administratoriaus (jo pareigno) veiksm arba neveikim. Mokestiniams ginams Mokesi administravimo statymas nustato privalom ikiteismin j nagrinjimo procedr. Taiau i nuostata neriboja mokesi moktojo teiss po atitinkamo centrinio mokesi administratoriaus sprendimo dl mokestinio gino tiesiogiai kreiptis teism. Tad mokestinius ginus nagrinja centrinis mokesi administratorius, Mokestini gin komisija (toliau ikiteismins mokestinius ginus nagrinjanios institucijos) ir teismas. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas Vilniaus apygardos administracinis teismas

Mokestini gin komisija Centrinis mokesi administratorius Vietos mokesi administratorius Centrinis mokesi administratorius

8.8.1 . Mokestini gin komisija Mokestini gin komisija yra vieasis juridinis asmuo, ilaikomas i valstybs biudeto, kurios tikslas objektyviai inagrinti mokesi moktojo skund ir priimti teist bei pagrst sprendim. Komisij sudaro Komisijos pirmininkas ir kiti Komisijos nariai. Bendr Komisijos nari skaii nustato ir Komisijos nuostatus tvirtina Lietuvos Respublikos Vyriausyb. Komisijos nariai skiriami eeriems metams . Komisijos narius skiria Lietuvos Respublikos Vyriausyb finans ministro ir teisingumo ministro bendru teikimu. Komisijos nariu gali bti skiriamas: Lietuvos Respublikos pilietis, nepriekaitingos reputacijos asmuo, turintis finans, teiss ar ekonomikos magistro kvalifikacin laipsn arba j atitinkant auktj isilavinim ir ne maesn kaip trej met darbo sta mokesi, muit ar moni teiss srityje. Komisijos nari darbas Komisijoje laikytinas darbu pagrindinje darbovietje ir apmokamas Valstybs politik, teisj ir valstybs pareign darbo apmokjimo statymo nustatyta tvarka . Komisijos narys pareigas gali eiti tik Komisijoje, taip pat dirbti mokslin arba pedagogin darb. Pasibaigus galiojim laikui, Komisijos nariai savo pareigas eina tol, kol paskiriami nauji nariai. Komisijos funkcijoms atlikti sudaroma valstybs tarnautoj ir darbuotoj administracija . Jos struktr ir pareigybi sra, nevirydamas l, patvirtint darbo umokesiui, tvirtina Komisijos pirmininkas. Komisijos valstybs tarnautoj primimo pareigas ir darbuotoj, dirbani pagal darbo sutartis, primimo darb tvark, darbo umokesio jiems mokjimo tvark ir slygas nustato Valstybs tarnybos statymas, Darbo kodeksas, kiti statymai ir teiss aktai. 8.8.2. Ikiteismini mokestinius ginus nagrinjani institucij kompetencija Mokestiniai ginai ginai tarp mokesio moktojo (arba mokest iskaiiuojanio asmens) ir mokesio administratoriaus ar jo pareigno dl: mokesio moktojo (mokest iskaiiuojanio asmens) patikrinimo akto, mokesio permokos (skirtumo) grinimo (skaitymo). Centrinis mokesi administratorius nagrinja mokestinius ginus, kurie kyla tarp mokesi moktojo ir vietos mokesi administratoriaus. Mokestini gin komisija nagrinja: 1) mokestinius ginus, kylanius tarp mokesi moktojo ir centrinio mokesi administratoriaus; 2) mokesi moktojo ir centrinio mokesi administratoriaus mokestinius ginus dl centrinio mokesi administratoriaus sprendim, priimt inagrinjus mokesi moktoj skundus dl vietos mokesi administratoriaus sprendim; 3) mokesi moktojo ir centrinio mokesi administratoriaus mokestinius ginus, kai centrinis mokesi administratorius per Mokesi administravimo statymo nustatytus terminus neprim sprendimo dl mokestinio gino. Kontroliniai klausimai: 1. Kokios institucijos nagrinja mokestinius ginus neteismine tvarka? 2. Kokia j kompetencija? 8.9. IKITEISMINIO MOKESTINI GIN NAGRINJIMO TVARKA 8.9.1. Skundo dl mokestinio gino padavimo terminas Skundas centriniam mokesi administratoriui turi bti paduodamas ratu ne vliau kaip per 20 dien po to, kai mokesi moktojui buvo teiktas vietos mokesi administratoriaus sprendimas, kur mokesi moktojas skundia. Skundas Mokestini gin komisijai turi bti paduodamas ratu ne vliau kaip per 20 dien: o nuo centrinio mokesi administratoriaus skundiamo sprendimo teikimo mokesi moktojui arba o nuo termino sprendimui dl mokestinio gino priimti pasibaigimo dienos. Mokesi moktojui, praleidusiam skundo padavimo termin dl prieasi, kurias ikiteismin mokestin gin nagrinjanti institucija pripasta svarbiomis, is terminas mintos institucijos sprendimu gali bti atnaujintas. Kartu su praymu atnaujinti skundo padavimo termin turi bti paduodamas ir skundas, kurio padavimo terminas yra praleistas. Mintas praymas turi bti inagrintas per skundui, paduodamam dl mokestinio gino, inagrinti nustatyt termin. Primus sprendim atnaujinti praleist termin skundui paduoti, skundo dl mokestinio gino inagrinjimo terminai skaiiuojami nuo minto sprendimo primimo dienos. Jeigu skundo padavimo terminas yra praleistas ir mokesi moktojas skundo padavimo termino neprao atnaujinti, taip pat kai toks praymas yra nepatenkinamas, skundas laikomas nepaduotu ir grinamas j padavusiam mokesi moktojui.

Kai priimamas sprendimas atnaujinti praleist termin skundui paduoti, sustabdomas ginijam ir iki io sprendimo primimo dienos dar neiiekot mokesi, baud ir delspinigi priverstinis iiekojimas. Iiekojimo sustabdymas nra klitis paskirti bet koki mokestins prievols vykdymo utikrinimo priemon, nustatyt Mokesi administravimo statymo 95 straipsnyje, ar pagrindas j naikinti. Ikiteismins mokestin gin nagrinjanios institucijos sprendimas, kuriuo nepatenkinamas praymas dl skundo padavimo termino atnaujinimo, gali bti apskstas Administracini byl teisenos statymo nustatyta tvarka. 8.9.2. Skundo padavimas Skunde, paduodamame mokestiniame gine, turi bti nurodyta: 1) mokesi moktojo pavadinimas (vardas, pavard), identifikacinis numeris (kodas), adresas; 2) skundiamas sprendimas, jo suraymo data; 3) aplinkybs, kuriomis pareikjas grindia savo reikalavim, ir tai patvirtinantys rodymai; 4) skundo pareikjo reikalavimas. Skundas turi bti pasiraytas mokesi moktojo (jo atstovo). Mokesi moktojas privalo pateikti centriniam mokesi administratoriui visus dokumentus ir rodymus , kuriais grindia savo nesutikim su mokesi administratoriaus sprendimu ir savo reikalavim. Nurodyt dokument ir rodym nepateiks mokesi moktojas praranda teis jais remtis tolesnio gino nagrinjimo ikiteisminje mokestin gin nagrinjanioje institucijoje metu, iskyrus atvejus, kai: apie negalimum juos pateikti (nurodant svarbias to prieastis) buvo nurodyta pateiktame mokesi moktojo skunde ar mokesi administratorius, neturdamas pagrindo, atsisak priimti mokesi moktojo pateiktus dokumentus ir rodymus. Skund gavusi ikiteismin mokestin gin nagrinjanti institucija privalo patikrinti, ar skundas atitinka Mokesi administravimo statyme nurodytus reikalavimus. Nustaiusi, kad skundas neatitinka i reikalavim, ikiteismin mokestin gin nagrinjanti institucija priima sprendim ir nustato skund padavusiam mokesi moktojui 15 dien termin trkumams paalinti . is terminas pradedamas skaiiuoti nuo dienos, kai mokesi moktojui mintas sprendimas buvo teiktas. Jeigu mokesi moktojas per nustatyt 15 dien termin vykdo sprendime nurodytus reikalavimus, skundas nagrinjamas ir laikomas paduotu pradinio jo pateikimo dien, o skundo dl mokestinio gino inagrinjimo terminai pradedami skaiiuoti nuo reikalavim vykdymo dienos. Nurodyt reikalavim laiku nevykdius, skundas laikomas nepaduotu ir grinamas j pateikusiam mokesi moktojui. Tuo atveju, jei mokesi moktojas nepaalina trkum, taiau jo skunde yra kit reikalavim, pagrst skunde nurodytomis aplinkybmis ir rodymais, skundas mokesi moktojui negrinamas ir ikiteismin mokestin gin nagrinjanti institucija privalo inagrinti mokesi moktojo skund dl nurodyt reikalavim. iuo atveju skundo dl mokestinio gino inagrinjimo terminai skaiiuojami nuo kitos dienos, kai pasibaigia nustatytas trkum paalinimo terminas. Klaidingas ar kitoks skundo pavadinimas nra trkumas, dl kurio skundas bt nenagrinjamas. ios nuostatos taikomos tik skundams, pateikiamiems ikiteisminms mokestinius ginus nagrinjanioms institucijoms. Skundo dl mokestinio gino, kai jis paduodamas teismui, turinio reikalavimus nustato Administracini byl teisenos statymas. 8.9.3. Skundo dl mokestinio gino nagrinjimas centriniame mokesi administratoriuje Skundas dl mokestinio gino centriniam mokesi administratoriui paduodamas per vietos mokesi administratori , kurio sprendimas yra skundiamas. Vietos mokesi administratorius gaut mokesi moktojo skund ir jam nagrinti reikiam mediag per 3 darbo dienas privalo nusisti centriniam mokesi administratoriui. Centrinis mokesi administratorius turi priimti sprendim dl skundo dl mokestinio gino per 30 dien nuo jo gavimo dienos . is terminas centrinio mokesi administratoriaus sprendimu gali bti pratstas iki 60 dien , jeigu skundui nagrinti reikia papildomo tyrimo. Apie tai turi bti ratu praneta skund padavusiam mokesi moktojui. Centrinis mokesi administratorius, inagrinjs mokesi moktojo skund, pagal savo kompetencij priima vien i i sprendim: 1) patvirtina vietos mokesi administratoriaus sprendim; 2) panaikina vietos mokesi administratoriaus sprendim; 3) i dalies patvirtina arba i dalies panaikina vietos mokesi administratoriaus sprendim; 4) pakeiia vietos mokesi administratoriaus sprendim; 5) paveda vietos mokesi administratoriui atlikti pakartotin patikrinim ir priimti nauj sprendim. Sprendime turi bti nurodyta mokesi moktojo teis apsksti priimt sprendim Mokestini gin komisijai arba teismui ir tokio apskundimo terminai. 8.9.4. Skundo dl mokestinio gino nagrinjimas Mokestini gin komisijoje Skundas dl mokestinio gino Mokestini gin komisijai paduodamas per centrin mokesi administratori , kuris per 3 darbo dienas nuo skundo gavimo dienos parengia mokestinio gino byl ir perduoda j Mokestini gin komisijai. Mokesi moktojas ir mokesi administratorius turi teis Mokestini gin komisijoje susipainti su byloje esania mediaga. Mokestini gin komisija sprendim dl skundo dl mokestinio gino priima per 60 dien nuo skundo gavimo dienos . Mokesi moktojo praymu is terminas Mokestini gin komisijos sprendimu gali bti sutrumpinamas iki 30 dien . Apie tai turi bti ratu praneta skund padavusiam mokesi moktojui bei centriniam mokesi administratoriui. Komisija skundus nagrinja, sprendimus priima ir surao lietuvi kalba . Mokesi moktojai, nemokantys lietuvi kalbos, Komisijos posdio metu turi teis naudotis vertjo paslaugomis. U vertjo paslaugas mokama i Komisijai patvirtint valstybs biudeto asignavim. Mokesi moktojas, nordamas Komisijos posdio metu naudotis vertjo paslaugomis, Komisijai turi pateikti praym ratu ne vliau kaip prie 5 darbo dienas iki nustatytos posdio datos. Dokumentai, surayti kitomis kalbomis, teikiami iversti (nustatyta tvarka patvirtinus vertim) lietuvi kalb. Skundai nagrinjami Komisijos posdiuose . Komisijos posdiuose taip pat nagrinjami mokesi moktoj praymai: o atnaujinti praleist skundo padavimo termin, o atnaujinti mokestinio gino bylos proces, o gali bti nagrinjami ir kiti mokesi moktoj praymai.

Komisijos posdiai rengiami posdio darbotvarkje nustatyta tvarka Komisijos posdi salje, posdiams pirmininkauja Komisijos pirmininkas. Komisijos posdiai yra udari . Kiti asmenys, iskyrus nurodytus Darbo reglamento 26 punkte (mokesi moktojas (jo atstovas), mokesi administratoriaus atstovai), gali dalyvauti Komisijos posdyje tik esant mokesi moktojo , kurio skundas nagrinjamas Komisijos posdyje, raytiniam sutikimui ir Komisijai leidus . Komisijos posdis yra teistas, jeigu jame dalyvauja ne maiau kaip trys Komisijos nariai (skaitant Komisijos pirminink). Komisijos narys negali dalyvauti nagrinjant mokestin gin ir turi bti nualintas (nusialinti) , jeigu jis: o yra tiesiogiai ar netiesiogiai suinteresuotas bylos baigtimi, o su mokestinio gino alimis yra susijs eimos, artimos giminysts ar svainysts ryiais, o yra buvs mons, dalyvaujanios mokestiniame gine, darbuotojas ir nuo darbo santyki pasikeitimo prajo maiau kaip treji metai, o yra kitoki aplinkybi, kurios gali turti takos Komisijos nario nealikumui. Apie tai Komisijos narys privalo informuoti Komisij. Nualinim taip pat gali pareikti mokestiniame gine dalyvaujantys asmenys. Nualinimas turi bti motyvuotas ir pareikiamas prie pradedant nagrinti skund Komisijos posdyje. Komisija dl savo nario (nari) nualinimo priima protokolin sprendim. Komisijos posd kvieiami mokesi moktojas (jo atstovai) bei mokesi administratoriaus atstovai. Komisijos posdyje dalyvauja posdio sekretorius, taip pat turi teis dalyvauti vertjas, Komisijos specialistai, dalyvav rengiant byl nagrinti Komisijos posdyje, ekspertai. Jeigu posd neatvyko mokestinio gino alys , skundas gali bti nagrinjamas joms nedalyvaujant. Kai iki skundo nagrinjimo Komisijos posdyje pradios Komisijoje yra gautas i asmen praymas atidti skundo nagrinjim dl prieasi, kurias Komisija pripasta svarbiomis, Komisija turi teis skundo nagrinjim atidti. Jeigu Komisijos posd neatvyko vertjas ar ekspertas, Komisija, iklausiusi posdyje dalyvaujani mokestinio gino ali nuomon dl galimumo nagrinti skund be neatvykusi vertj ar ekspert, priima sprendim skund nagrinti jiems nedalyvaujant arba skundo nagrinjim atidti. Komisijai nusprendus skundo nagrinjim atidti, apie paskirt nauj posdio laik mokestiniame gine dalyvaujantys asmenys bei kvieiamas vertjas ar ekspertas informuojami Darbo reglamente nustatyta tvarka. Prie pradedant nagrinti mokesi moktojo skund Komisijos posdyje, posdi sekretorius patikrina atvykusi asmen tapatyb ir j galiojimus patvirtinanius dokumentus . Komisijos posd pradeda Komisijos pirmininkas ir pranea, kieno skundas bus nagrinjamas. Posdi sekretorius pranea, kas dalyvauja nagrinjant mokesi moktojo skund. Posdio pradioje isprendiami ali praymai, pareikti nualinimai Komisijos nariams, taip pat galimyb nagrinti skund neatvykus gino alims, vertjui ar ekspertui. Jeigu Komisijos posdyje dalyvauja vertjas ar ekspertas, ie pasiraytinai spjami dl atsakomybs u slaptos informacijos, susijusios su mokesi moktoju, paskleidim. Paskui iklausomas Komisijos nario praneimas apie mokesi moktojo skund. Po Komisijos nario praneimo paaikinimus dl nagrinjamo skundo gali pateikti mokesi moktojas ir jo atstovas, po to mokesi administratoriaus atstovai ir ekspertai (specialistai). Komisijos nariai Komisijos posdyje dalyvaujantiems asmenims turi teis uduoti klausimus, susijusius su nagrinjamu skundu. Ityrus skundo mokestiniame gine esm, Komisijos pirmininkas paskelbia skundo nagrinjimo pabaig. Jeigu per posdio darbotvarkje nustatyt laik mokesi moktojo skundas neinagrinjamas, Komisija turi teis skundo nagrinjim perkelti kit posd, apie tai mokestinio gino alis informuojant Darbo reglamente nustatyta tvarka. Komisijos posdiai protokoluojami . Komisijos posdi protokolus rao Komisijos posdi sekretorius. Komisijos posdio protokole nurodoma posdio vieta ir data, posdio pradios ir pabaigos laikas, posdyje dalyvaujani asmen vardai ir pavards, nagrinjamo skundo esm ir posdyje dalyvaujani asmen pasisakymai, Komisijos pirmininko reikalavimu jo nurodymai dl posdio tvarkos, Komisijos nario reikalavimu asmenin jo nuomon dl svarstomo klausimo, priimti sprendimai ir balsavimo rezultatai. Priimtas sprendimas ir balsavimo rezultatai, nurodant kaip balsavo kiekvienas Komisijos narys, taip pat Komisijos nario atskiroji nuomon dl priimto sprendimo raomi Komisijos posdio protokolo pried. Protokolo priedas neraomas, jeigu u priimt sprendim balsavo visi Komisijos nariai, dalyvav Komisijos posdyje ir priimant sprendim. Komisijos posdio protokolas ir jo priedas suraomi ir pasiraomi per 5 darbo dienas nuo sprendimo primimo pasitarim kambaryje dienos, bet ne vliau kaip per 30 dien nuo Komisijos posdio dienos. Komisijos posdio protokol ir jo pried pasirao Komisijos pirmininkas ir posdio sekretorius bei vizuoja Komisijos nariai, kurie dalyvavo priimant sprendim. Procesinius klausimus Komisija isprendia protokoliniais sprendimais. Komisijos posdio eigai, rodymams fiksuoti ir jiems tirti Komisija gali daryti garso ra, taip pat naudoti ir kitas technines priemones. Kitiems asmenims draudiama Komisijos posdio metu filmuoti, fotografuoti, daryti garso ar vaizdo raus bei naudoti kitas technines priemones. Visi asmenys, dalyvaujantys nagrinjant mokestin gin Komisijos posdyje, privalo paklusti Komisijos pirmininko nurodymams dl posdio tvarkos. Asmen, kuris mokestinio gino nagrinjimo metu paeidia Komisijos posdio tvark, Komisijos pirmininkas spja. Jei po pareikto spjimo is asmuo ir toliau paeidia posdio tvark, Komisijos protokoliniu sprendimu asmuo gali bti paalinamas i posdi sals arba Komisija atideda mokestinio gino nagrinjim. Apie paskirt nauj posdio laik Komisija pranea mokestiniame gine dalyvaujantiems asmenims ratu. Mokesi moktojo sutikimu Komisija turi teis nusprsti skund nagrinti Komisijos posd nekvieiant gino ali ir joms nedalyvaujant , jeigu tai netrukdo objektyviai inagrinti mokesi moktojo skund ir priimti teist bei pagrst sprendim. Sutikimas Komisijai turi bti pareiktas ratu iki skundo traukimo Komisijos posdio darbotvark dienos. Apie priimt sprendim skund nagrinti Komisijos posd nekvieiant gino ali ir joms nedalyvaujant Komisija ratu pranea skund padavusiam mokesi moktojui bei centriniam mokesi administratoriui. Mokesi moktojas ir mokesi administratorius Mokesi administravimo statymo ir kit teiss akt nustatytais atvejais bei tvarka gali pasirayti susitarim dl mokesio ir su juo susijusi sum dydio . Mokestinio gino alims pasiraius mint susitarim iki Komisijos sprendimo dl skundo mokestiniame gine primimo, Komisija priima sprendim nutraukti skundo (ar jo dalies) mokestiniame gine nagrinjim. Mokestinio gino ali susitarimo patvirtintas nuoraas pridedamas prie mokestinio gino bylos. Komisijai primus sprendim nutraukti skundo dalies mokestiniame gine nagrinjim, Komisija inagrinja mokestin gin likusioje mokesi moktojo skundo dalyje ir priima vien i Mokesi administravimo statyme ar Komisijos nuostatuose nurodyt sprendim. Informacija apie mokesi moktoj , kuri Komisijos nariai, Komisijos valstybs tarnautojai bei darbuotojai, dirbantys pagal darbo sutartis, suino vykdydami savo funkcijas, yra laikoma paslaptyje, iskyrus Mokesi administravimo statyme nustatytus atvejus.

Kiekvienas iame punkte nurodytas asmuo, prie praddamas eiti pareigas Komisijoje, pasiraytinai supaindinamas su informacijos apie mokesi moktoj slaptumu bei atsakomybe u neteist informacijos apie mokesi moktoj paskleidim. Informacija gali bti paskleista raytiniu mokesi moktojo sutikimu. Komisija, priimdama sprendim dl mokesi moktojo skundo, neatsivelgia ir nevertina t mokesi moktojo pateikt rodym, kurie nebuvo pateikti centriniam mokesi administratoriui, iskyrus atvejus, kai apie j negalimum pateikti buvo nurodyta mokesi moktojo skunde centriniam mokesi administratoriui. Jeigu mokesi moktojas ar mokesi administratorius Komisijai pateikia kokios nors papildomos mediagos ar rodym iki sprendimo dl mokesi moktojo skundo primimo dienos, jie prijungiami prie mokestinio gino bylos. Vliau pateikta mediaga ar rodymai grinami juos pateikusiam mokesi moktojui ar mokesi administratoriui. Komisijos sprendimai priimami pasitarim kambaryje. Priimant sprendim pasitarim kambaryje, mokestinio gino alys nedalyvauja. Pasitarim kambaryje dalyvauja tik Komisijos nariai, kurie nagrinjo mokestin gin Komisijos posdyje. Komisijos sprendimai priimami Komisijos nari bals dauguma, kiekvienam Komisijos nariui turint po vien bals. Balso teis negali bti perduota. Balsams pasidalijus po lygiai, priimamas tas sprendimas, u kur balsavo Komisijos pirmininkas, o jei io nra u kur balsavo laikinai j pavaduojantis Komisijos narys. Balsus skaiiuoja ir balsavimo rezultatus skelbia Komisijos pirmininkas. Komisijos sprendime turi bti nurodyti jo primimo motyvai ir pagrindai, taip pat mokesi moktojo teis apsksti priimt sprendim. Komisijos sprendimas forminamas ratu Komisijos blanke ir patvirtinamas Komisijos antspaudu. Komisijos sprendimus pasirao Komisijos pirmininkas ir nariai, kurie nagrinjo mokesi moktojo skund Komisijos posdyje ir dalyvavo priimant sprendim pasitarim kambaryje. Komisijos priimto sprendimo mokestiniame gine patvirtintas nuoraas teikiamas mokesi moktojui ir centriniam mokesi administratoriui bei segamas mokesi moktojo skundo byl. Komisijos priimto sprendimo mokestiniame gine originalas segamas atskir byl ir saugomas Komisijos archyve. Mokestini gin komisija priima vien i i sprendim: 1) patvirtina centrinio mokesi administratoriaus sprendim; 2) panaikina centrinio mokesi administratoriaus sprendim; 3) i dalies patvirtina arba i dalies panaikina centrinio mokesi administratoriaus sprendim; 4) pakeiia centrinio mokesi administratoriaus sprendim; 5) perduoda skund centriniam mokesi administratoriui nagrinti i naujo. 8.9.5. Sprendimo dl mokestinio gino privalomumas Prajus sprendimo dl mokestinio gino apskundimo terminams, centrinio mokesi administratoriaus ar Mokestini gin komisijos priimt sprendim privalo vykdyti gino alys, taip pat su ginu susij tretieji asmenys. 8.9.6. Apskundimas teismui Mokesi moktojas, nesutinkantis su centrinio mokesi administratoriaus arba Mokestini gin komisijos sprendimu dl mokestinio gino, turi teis j apsksti teismui. Apsksti Mokestini gin komisijos sprendim dl mokestinio gino taip pat turi teis centrinis mokesi administratorius, taiau tik tuo atveju, kai centrinis mokesi administratorius ir Mokestini gin komisija, sprsdami mokestin gin (arba mokestinio gino metu), skirtingai interpretavo statym ar kito teiss akto nuostatas. Skundas teismui turi bti paduodamas ne vliau kaip per 20 dien po centrinio mokesi administratoriaus arba Mokestini gin komisijos sprendimo teikimo dienos. Skundai dl centrinio mokesi administratoriaus arba Mokestini gin komisijos sprendimo dl mokestinio gino nagrinjami Vilniaus apygardos administraciniame teisme . Centrinis mokesi administratorius Mokestini gin komisijos sprendim teismui, taip pat teismo sprendim auktesns instancijos teismui skundia atsivelgdamas finans ministro patvirtintus sprendim dl mokestini gin apskundimo ekonominio tikslingumo kriterijus . 8.9.7. Mokestini gin byl proceso atnaujinimas Mokestinio gino bylos, kurioje vietos mokesi administratoriaus, centrinio mokesi administratoriaus ar Mokestini gin komisijos sprendimas nustatytu terminu nebuvo apskstas, procesas gali bti atnaujintas Mokesi administravimo statymo nustatytais pagrindais ir tvarka. Procesas gali bti atnaujinamas, kai: 1) naujai paaikja esmins aplinkybs, kurios nebuvo ir negaljo bti inomos mokesi moktojui mokestinio gino nagrinjimo metu; 2) siteisjusiu teismo nuosprendiu nustatyti inomai melagingi liudytojo parodymai, inomai melaginga eksperto ivada, inomai neteisingas vertimas, dokument arba daiktini rodym suklastojimas, dl kuri priimtas neteistas arba nepagrstas sprendimas; 3) siteisjusiu teismo nuosprendiu nustatytos nusikalstamos asmen veikos nagrinjant mokestin gin; 4) panaikinamas kaip neteistas ar nepagrstas teismo sprendimas ar nuosprendis, kuris buvo pagrindas priimti skundiam sprendim; 5) mokesi moktojas buvo neveiksnus ir nebuvo atstovaujamas atstovo pagal statym; 6) mokestin gin inagrinjo neteistos sudties Mokestini gin komisija; 7) pateikiami akivaizds rodymai, kad padarytas esminis materialins teiss norm paeidimas jas taikant, galjs turti takos priimti neteist sprendim; 8) panaikinamas kaip neteistas teiss aktas, kuriuo remiantis buvo priimtas is sprendimas; 9) btina utikrinti vienod mokestini gin nagrinjimo praktik. Praym atnaujinti proces turi teis paduoti mokesi moktojas. Praymas dl proceso atnaujinimo paduodamas centriniam mokesi administratoriui (kai jo arba vietos mokesi administratoriaus sprendimas mokestinio gino byloje buvo galutinis) ar Mokestini gin komisijai, kai galutin sprendim mokestinio gino byloje prim i institucija.

Praymas dl proceso atnaujinimo gali bti paduodamas per 3 mnesius nuo tos dienos, kai j padavs subjektas suinojo arba turjo suinoti apie aplinkybes, kurios yra proceso atnaujinimo pagrindas. Asmenims, praleidusiems praymo dl proceso atnaujinimo padavimo termin dl svarbi prieasi, praleistas terminas gali bti atnaujintas, jeigu praymas dl termino atnaujinimo paduotas ne vliau kaip po vieneri met nuo sprendimo, kuris nebuvo apskstas, apskundimo termino pabaigos. Praymas dl proceso atnaujinimo negali bti paduodamas, jeigu nuo sprendimo, kuris nebuvo apskstas, apskundimo termino pabaigos prajo daugiau kaip 5 metai. Prayme dl proceso atnaujinimo nurodoma: 1) mokestinius ginus nagrinjanios institucijos pavadinimas; 2) mokesi moktojo pavadinimas (vardas, pavard), identifikacinis numeris (kodas), adresas; 3) sprendim primusios institucijos pavadinimas; 4) nustatytu terminu neapsksto institucijos sprendimo esm ir proceso atnaujinimo pagrindas; 5) proceso atnaujinimo motyvai; 6) aplinkybs, kuriomis grindiamas io straipsnio 5 dalyje nurodyt termin skaiiavimas; 7) praymo esm; 8) praymo suraymo vieta, data, mokesi moktojo paraas. Prie praymo atnaujinti proces turi bti pridedami proceso atnaujinimo pagrindo buvim pagrindiantys rodymai , taip pat nustatytu terminu neapsksto mokestinius ginus nagrinjanios institucijos sprendimo nuoraas. Tais atvejais, kai centrinis mokesi administratorius ar Mokestini gin komisija konstatuoja, jog yra praleisti statym nustatyti terminai paduoti praym arba praymas nepagrstas statym numatytais proceso atnaujinimo pagrindais, centrinis mokesi administratorius ar Mokestini gin komisija sprendimu atsisako atnaujinti proces. Jeigu praymas paduotas nepraleidus statym nustatyt termin ir yra pagrstas statym nustatytais proceso atnaujinimo pagrindais, centrinis mokesi administratorius ar Mokestini gin komisija priima sprendim dl proceso atnaujinimo. Atnaujinus proces, mokestinis ginas nagrinjamas i naujo sprendim dl proceso atnaujinimo primusioje institucijoje pagal bendras taisykles taisykles. Kontroliniai klausimai: 1. Kokie yra skundo dl mokestinio gino padavimo terminai? 2. Koks yra skundo dl mokestinio gino turinys? rodym pateikimas ir primimas. 3. Kokie yra skundo nagrinjimo centriniame mokesi administratoriuje terminai? 4. Kokius sprendimus gali priimti centrinis mokesi administratorius? 5. Kokie yra skundo nagrinjimo Mokestini gin komisijoje terminai? 6. Ivardinkite skundo nagrinjimo Mokestini gin komisijoje etapus. 7. Kam ir kokia tvarka gali bti apskundiamas centrinio mokesio administratoriaus ir Mokestini gin komisijos sprendimai? 8. Kokioms slygoms esant ir kokia tvarka gali bti atnaujinamas mokestini gin bylos procesas? 8.10. SKUND DL RINKIM IR REFERENDUMO STATYM PAEIDIMO NETEISMINIS NAGRINJIMAS Vyriausioji rinkim komisija nagrinja skundus ir priima sprendimus dl miest, rajon referendumo komisij, apylinki referendumo komisij sprendim: 1. dl apylinki referendumo komisij sprendim ir veiksm, 2. dl rinkj srae padaryt klaid, 3. svarsto savo apylinks piliei ir referendumo stebtoj skundus dl referendumo rengimo, balsavimo organizavimo, bals skaiiavimo, bals skaiiavimo protokol suraymo ir priima sprendimus, 4. dl referendumo komisij sprendim, kurie buvo priimti iki balsavimo pabaigos. Grups nariai, partijos, taip pat j atstovai ir stebtojai referendumo komisij sprendimus, kurie buvo priimti iki balsavimo pabaigos, gali apsksti: 1. apylinki referendumo komisij miest, rajon referendumo komisijai; 2. miest, rajon referendumo komisij Vyriausiajai rinkim komisijai; 3. Vyriausiosios rinkim komisijos Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui. Vyriausioji rinkim komisija skundus turi inagrinti per 48 valandas. Vyriausiosios rinkim komisijos sprendimai, priimti nagrinjant skundus, ar kita jos veika per 5 dienas po sprendimo primimo ar nuo laiko, kai turjo bti priimtas sprendimas, bet ne vliau kaip iki balsavimo referendume pabaigos, gali bti apsksti Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui. Skundas turi bti inagrintas ne vliau kaip per 48 valandas nuo jo padavimo. termin skaitomos ir ne darbo dienos. Teismo sprendimas siteisja nuo paskelbimo. Skundai, paduoti nesilaikant Rinkim statymu nustatytos tvarkos, nenagrinjami ir persiuniami tai referendumo komisijai, kuri privalo juos nagrinti. Apylinks referendumo komisija, miesto, rajono referendumo komisija negali persisti Vyriausiajai rinkim komisijai nagrinti j kompetencijai priklausani nagrinti ir neinagrint skund. Skundai dl rinkj sra. Pilietis arba partijos atstovas skundus dl rinkj srae padaryt klaid, dl kuri jis Rinkim statymo nustatyta tvarka nra raytas rinkj sra arba yra raytas kelis rinkj sraus, gali pateikti apylinks referendumo komisijai likus ne maiau kaip 7 dienoms iki balsavimo referendume dienos . Apylinks referendumo komisija skund privalo inagrinti ir sprendim priimti tuoj pat arba ne vliau kaip per 2 dienas nuo jo gavimo, jeigu iki balsavimo referendume dienos liko daugiau kaip 10 dien [1] . Apylinks referendumo komisijos sprendimas per 3 dienas gali bti apskstas atitinkamos apygardos administraciniam teismui, o is skund inagrinja per 2 dienas . Teismo sprendimas siteisja nuo paskelbimo ir yra galutinis. Praleidus nustatytus terminus pastaboms ir skundams pateikti, pastabos ir skundai nenagrinjami. Apie gautus skundus ir pagal teismo sprendimus rinkj srauose padarytus pataisymus apylinki referendumo komisijos pranea miesto, rajono referendumo komisijai, o i Vyriausiajai rinkim komisijai per kiek manoma trumpesn laik, bet ne vliau kaip per 12 valand. Bals skaiiavimo referendumo apylinkje protokol apskundimas. Referendumo apylinks bals skaiiavimo protokol pasirao apylinks referendumo komisijos pirmininkas ir nariai. Po to protokol pasirao stebtojai. J pastabos, komisijos nari nuomons pridedamos prie protokolo ir yra neatskiriama jo dalis.

Grups nariai, partijos, taip pat j atstovai ir stebtojai referendumo apylinks balsskaiiavimo protokol per 24 valandas nuo jo suraymo turi teis apsksti miesto, rajono referendumo komisijai. i skund turi inagrinti per 24 valandas nuo jo gavimo momento. Bals skaiiavimo miesto, rajono referendumo komisijoje apskundimas. Miesto, rajono referendumo komisija balsus pradeda skaiiuoti po to, kai i vis referendumo apylinki: 1. gauna visus bals skaiiavimo protokolus, 2. kitus referendumo dokumentus. 3. inagrinja visus skundusdl apylinki referendumo komisij bals skaiiavimo protokol. Miest, rajon bals skaiiavimo protokol apskundimas. Grups nariai, partijos, taip pat j atstovai ir stebtojai turi teis bals skaiiavimo protokol per 24 valandas nuo jo suraymo apsksti Vyriausiajai rinkim komisijai. Vyriausioji rinkim komisija skund turi inagrinti per 24 valandas nuo jo gavimo. Referendumo rezultat nustatymo tvarka. Vyriausioji rinkim komisija pradti nustatyti referendumo rezultatus gali tik po to, kai: 1. gauna vis miest ir rajon referendumo komisij bals skaiiavimo protokolus, 2. kitus Referendumo statymo 70 straipsnyje nurodytus dokumentus, 3. inagrinja visus skundusdl miest, rajon referendumo komisij bals skaiiavimo protokol. Vyriausioji rinkim komisija, nagrindama Referendumo statymo nustatyta tvarka paduotus skundus, gali: 1. perskaiiuoti referendumo biuletenius, 2. nustaiusi skaiiavimo klaidas, pataisyti raus bals skaiiavimo protokoluose. Vyriausioji rinkim komisija dl bals skaiiavimo protokoluose rast klaid negali pripainti negaliojaniais miest, rajon, apylinki referendumo komisij bals skaiiavimo protokol . Vyriausiosios rinkim komisijos sprendimo dl galutini rezultat apskundimas. Grup, partija ir j atstovai prie Vyriausiosios rinkim komisijos Vyriausiosios rinkim komisijos sprendim dl galutini rezultat ne vliau kaip per 2 dienas nuo i rezultat oficialaus paskelbimo dienos turi teis apsksti Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui . Skundas turi bti inagrintas ne vliau kaip per 48 valandas nuo jo padavimo. Teismo sprendimas siteisja nuo paskelbimo. Referendumo dokument saugojimas. Pasibaigus referendumui, Vyriausioji rinkim komisija ne vliau kaip per 4 mnesius po to, kai baigsi Referendumo statymo nustatytas terminas skundams dl jos sprendim inagrinti , valstybs archyvui perduoda nuolat saugoti referendumo apylinki, miest, rajon referendumo komisij, Vyriausiosios rinkim komisijos protokolus. Kontroliniai klausimai: 1. Kokios institucijos ir kokia tvarka nagrinja skundus dl rinkim ir Referendumo statym paeidim? [1] Lietuvos Respublikos referendumo statymo 44 straipsnio 2 dalis. 8.11. SKUND NAGRINJIMAS SEIMO KONTROLIERI STAIGOJE Seimo kontrolieriai tiria pareikj skundus dl: pareign piktnaudiavimo, biurokratizmo ar kitaip paeidiam mogaus teisi ir laisvi vieojo administravimo srityje. Seimo kontrolieriai netiria: Respublikos Prezidento veiklos, Seimo nari veiklos, Ministro Pirmininko veiklos, Vyriausybs (kaip kolegialios institucijos) veiklos, valstybs kontrolieriaus veiklos, Konstitucinio Teismo veiklos, kit teism teisj veiklos, savivaldybi taryb (kaip kolegiali institucij) veiklos, prokuror procesini sprendim teistumo ir pagrstumo, ikiteisminio tyrimo pareign procesini sprendim teistumo ir pagrstumo ( taiau tiria skundus dl prokuror, ikiteisminio tyrimo pareign veiksm, paeidiani mogaus teises ir laisves), skund dl darbo teisini santyki, netikrina teism priimt sprendim, nuosprendi ir nutari pagrstumo ir teistumo. Seimo kontrolieri su skundu turi teis kreiptis: 1) Pareikjas tiesiogiai jeigu jo skund atitinka dvi slygas: skundas paduodamas dl pareign piktnaudiavimo ar biurokratizmo, jei mano, kad tuo buvo paeistos jo teiss ir laisvs. 2) Pareikjas per Seimo nar jeigu jo skundas atitinka Seimo kontrolieri statymo 14 str. reikalavimus. Tyrim Seimo kontrolierius gali pradti ir savo iniciatyva: jeigu skundas gautas odiu, telefonu arba Seimo kontrolierius pats nustat pareign piktnaudiavimo, biurokratizmo ar kitaip paeist mogaus teisi ir laisvi poymi i visuomens informavimo priemoni bei i kit altini. Skundai paprastai paduodami ratu. Skunde nurodoma: 1) adresatas Seimo kontrolieri staiga (Seimo kontrolierius);

2) pareikjo vardas, pavard (pavadinimas) ir adresas (buvein); 3) skundiam pareign vardai, pavards ir pareigos, institucija ar staiga, kurioje jie dirba; 4) skundiamo sprendimo arba skundiamos veikos apibdinimas, jos padarymo laikas ir aplinkybs; 5) suformuluotas praymas Seimo kontrolieriui; 6) skundo suraymo data ir pareikjo paraas. Prie skundo gali bti pridedama: 1) ginijamo sprendimo nuoraas; 2) turimi rodymai ar j apraymas. Paymtina, kad nurodyt skundo formos nesilaikymas ar rekvizit nenurodymas negali bti pagrindas atsisakyti tirti skund, iskyrus: anoniminius skundus (kita vertus, Seimo kontrolierius gali nusprsti tirti anonimin skund), atvejus, kai nemanoma pradti tyrimo dl duomen trkumo, o pareikjas Seimo kontrolieriaus praymu j nepateikia, atvejus, kai skundo tekstas yra neskaitomas. Skund padavimo terminas Skundams paduoti nustatomas vieneri met terminas nuo skundiam veiksm padarymo ar skundiamo sprendimo primimo. Skundai, paduoti prajus iam terminui, netiriami, jeigu Seimo kontrolierius nenusprendia kitaip. Atsisakymas nagrinti skund Seimo kontrolierius ne vliau kaip per 7 darbo dienas nuo skundo gavimo dienos priima sprendim atsisakyti nagrinti skund, apie tai informuodamas pareikj,jeigu: 1) padaro ivad, kad skundo dalykas yra maareikmis; 2) skundas paduotas prajus 1 met terminui; 3) skunde nurodyt aplinkybi tyrimas nepriklauso Seimo kontrolieriaus kompetencijai; 4) skundas tuo paiu klausimu buvo inagrintas arba yra nagrinjamas teisme; 5) dl skundo dalyko yra priimtas procesinis sprendimas pradti ikiteismin tyrim; 6) padaro ivad, kad skund nagrinti tikslinga kitoje institucijoje ar staigoje. Jeigu priimamas sprendimas atsisakyti nagrinti skund, turi bti nurodyti atsisakymo j nagrinti pagrindai. Tais atvejais, kai skundas nepriskirtas Seimo kontrolieri kompetencijai, atsisakyme nagrinti nurodoma, koki institucij ar staig tuo klausimu galt kreiptis pareikjas. Skund ityrus, pakartotinai paduotas skundas netiriamas, iskyrus atvejus, kai nurodoma nauj aplinkybi ar pateikiama nauj fakt. Jeigu pareikjas piktnaudiauja teise kreiptis Seimo kontrolieri, Seimo kontrolieriaus sprendimu susirainjimas su tokiu pareikju gali bti nutrauktas. Jeigu skundo tyrimo metu paaikja aplinkybs, dl kuri turjo bti atsisakyta nagrinti skund, skundo tyrimas nutraukiamas. Jeigu gaunamas pareikjo praymas netirti skundo, Seimo kontrolierius gali tyrim nutraukti. Seimo kontrolierius gali pradti tyrim savo iniciatyva. Skundo ityrimo terminai Skundas turi bti itirtas ir pareikjui atsakyta per 3 mnesius nuo skundo gavimo dienos, iskyrus atvejus, kai dl skunde nurodyt aplinkybi sudtingumo, informacijos gausos ar skundiam veiksm tstinio pobdio btina skundo tyrim pratsti . Apie Seimo kontrolieriaus sprendim pratsti skundo tyrimo termin informuojamas pareikjas. Skundai turi bti itirti per manomai trumpiausi laik . Seimo kontrolieriaus teiss Seimo kontrolierius, vykdydamas savo pareigas, turi teis: 1) reikalauti nedelsiant pateikti informacij, mediag ir dokumentus, btinus savo funkcijoms atlikti, statym nustatyta tvarka susipainti su valstybs, tarnybos, komercin ar banko paslapt sudaraniais dokumentais, taip pat dokumentais, kuriuose yra informacijos apie statym saugomus asmens duomenis. Prireikus gyvendinti i teis, pasitelkiami policijos pareignai ir suraomas atitinkamas aktas apie dokument pamim; 2) eiti institucij ir staig (moni, tarnyb ar organizacij) patalpas, o patalpas, kuriose itis par laikomi asmenys, bet kuriuo paros metu, ir nekliudomai matytis bei kalbtis su jose esaniais asmenimis. institucij ir staig, kuri veikl reglamentuoja tarnybos statutai, teritorij ir patalpas einama lydint i institucij ir staig pareignams; 3) reikalauti, kad pareignai, kuri veikla tiriama, pasiaikint ratu ar odiu; 4) apklausti pareignus ir kitus asmenis; 5) dalyvauti Seimo, Vyriausybs, kit valstybs bei savivaldybi institucij ir staig posdiuose, kai svarstomi klausimai, susij su Seimo kontrolieri veikla ar Seimo kontrolieriaus tiriamu dalyku; 6) pasitelkti Vyriausybs staig, taip pat ministerij, apskrii bei savivaldybi pareignus, apskrii virinink administracij ir savivaldybi institucij ir staig pareignus bei ekspertus; 7) informuoti Seim, Vyriausyb bei kitas valstybs institucijas ir staigas ar atitinkamos savivaldybs taryb apie iurkius statym paeidimus arba statym ar kit teiss akt trkumus, prietaravimus ar spragas; 8) silyti Seimui, Vyriausybei, kitoms valstybs ar savivaldybi institucijoms ir staigoms, kad bt pakeisti statymai ar kiti norminiai teiss aktai, varantys mogaus teises ir laisves; 9) surayti administracinio teiss paeidimo protokol dl Seimo kontrolieriaus reikalavim nevykdymo ar kitokio trukdymo Seimo kontrolieriui gyvendinti jam suteiktas teises; 10) kreiptis administracin teism praydamas itirti, ar norminis administracinis aktas (ar jo dalis) atitinka statym ar Vyriausybs nutarim; 11) silyti Seimui kreiptis Konstitucin Teism dl teiss akt atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai ir statymams; 12) perduoti mediag ikiteisminio tyrimo staigai ar prokurorui, kai aptinkami nusikalstamos veikos poymiai; 13) kreiptis teism dl kalt piktnaudiavimu ar biurokratizmu pareign atleidimo i einam pareig (per 1 mnes nuo paymos suraymo);

14) silyti kolegialiai institucijai ar pareignui statym nustatyta tvarka panaikinti, sustabdyti ar pakeisti statymams bei kitiems teiss aktams prietaraujanius sprendimus ar silyti priimti sprendimus, kurie nepriimti dl piktnaudiavimo ar biurokratizmo; 15) silyti kolegialiai institucijai, staigos vadovui ar auktesniajai pagal pavaldum institucijai ir staigai skirti nusiengusiems pareignams tarnybines (drausmines) nuobaudas; 16) silyti prokurorui kreiptis teism dl vieojo intereso gynimo; 17) atkreipti pareign dmes aplaidum darbe, statym ar kit teiss akt nesilaikym, tarnybins etikos paeidim, piktnaudiavim, biurokratizm ar mogaus teisi ir laisvi paeidimus ir silyti imtis priemoni, kad bt paalinti statym ar kit teiss akt paeidimai, j prieastys ir slygos; 18) silyti, kad statym nustatyta tvarka bt atlyginta turtin ir neturtin ala, kuri patyr pareikjas dl pareign padaryt paeidim; 19) praneti Seimui, Respublikos Prezidentui ar Ministrui Pirmininkui apie ministr ar kit Seimui, Respublikos Prezidentui ar Vyriausybei atskaiting pareign padarytus paeidimus; 20) silyti Vyriausiajai tarnybins etikos komisijai vertinti, ar pareignas nepaeid Viej ir privai interes derinimo valstybinje tarnyboje statymo; 21) netirdamas Seimo kontrolieriaus kompetencijai nepriskirto skundo i esms, gali teikti silymus ar pastabas atitinkamoms institucijoms ir staigoms dl vieojo administravimo gerinimo, kad nebt paeidinjamos mogaus teiss ir laisvs. Seimo kontrolieri reikalavim privalomumas Pareignai privalo Seimo kontrolieri reikalavimu nedelsdami pateikti jiems informacij, dokumentus ir kit mediag, btinus j funkcijoms atlikti. Nagrindamas skund, Seimo kontrolierius turi teis kreiptis pareign, kurio veikla nagrinjama, praydamas pasiaikinti per nustatyt termin. Jeigu pasiaikinimas nepateikiamas, Seimo kontrolierius turi teis kreiptis auktesnj pareign (kolegiali institucij) ir is privalo utikrinti, kad pasiaikinimas bt pateiktas arba pats paaikinti per Seimo kontrolieriaus nustatyt termin. Seimo kontrolieriaus silym (rekomendacij) privalo nagrinti institucija ir staiga ar pareignas, kuriems toks silymas (rekomendacija) adresuojamas, ir apie nagrinjimo rezultatus informuoti Seimo kontrolieri. Asmenys, trukdantys Seimo kontrolieriui atlikti savo pareigas, atsako statym nustatyta tvarka. Skundo tyrimas Seimo kontrolierius itiria skunde nurodytas aplinkybes ir surao paym. Paymoje nurodoma: tyrimo metu nustatytos aplinkybs, surinkti rodymai bei pareigno veikos juridinis vertinimas. Paym pasirao Seimo kontrolierius. Seimo kontrolieriaus payma pateikiama: pareikjui, gali bti pateikiama institucijos ar staigos, kurioje buvo atliekamas tyrimas, vadovui ar pareignui, kurio veiksmai buvo tiriami, prireikus ir auktesns pagal pavaldum institucijos ar staigos vadovui, taip pat kitoms institucijoms ar staigoms. Seimo kontrolieriaus sprendimai Seimo kontrolierius, atliks tyrim, priima sprendim: 1) pripainti skund pagrstu; 2) atmesti skund; 3) nutraukti skundo tyrim. Laikas, per kur buvo tirtas skundas, neskaitomas statym nustatyt senaties termin tarnybinei (drausminei) nuobaudai skirti. Kontroliniai klausimai: 1. Kokia Seimo kontrolieri kompetencija? 2. Koki skund Seimo kontrolieriai netyria? 3. Kokia tvarka kreipiamasi Seimo kontrolierius? 4. Koks nustatytas terminas skundams paduoti? 5. Kokiais atvejais Seimo kontrolieriai turi teis atsisakyti tirti skund? 6. Kokie yra skundo ityrimo terminai? 7. Kokias teises turi Seimo kontrolieriai? 8. Seimo kontrolieri priimami sprendimai ir j teisin galia 8.12. SKUND NAGRINJIMAS VAIKO TEISI APSAUGOS KONTROLIERIAUS STAIGOJE vaiko teisi apsaugos kontrolieri turi teis kreiptis kiekvienas fizinis ar juridinis asmuo, mon, neturinti juridinio asmens teisi, kai manoma, kad: 1) fizinis ar juridinis asmuo, mon, neturinti juridinio asmens teisi, paeid Vaiko teisi apsaugos kontrolieriaus statymo 3 straipsnyje nurodyt teiss akt nuostatas; 2) kitais atvejais, kai yra manoma, kad paeidiamos vaiko teiss ar jo teisti interesai. Vaikas vaiko teisi apsaugos kontrolieri gali kreiptis ir pats. 8.12.1. Skundo pateikimo ir primimo tvarka

Skundas vaiko teisi apsaugos kontrolieriui pateikiamas ratu arba odiu ir registruojamas vaiko teisi apsaugos kontrolieriaus staigoje bei pradedamas jo tyrimas. Gavs skund odiu arba pastebjs vaiko teisi ar jo teist interes paeidimo poymius, vaiko teisi apsaugos kontrolierius, manydamas, kad pateikta informacija ar pastebti poymiai yra teisingi, gali pradti tyrim savo iniciatyva . Anoniminiai skundai nenagrinjami, jeigu vaiko teisi apsaugos kontrolierius nenusprendia kitaip. Pareikjo praymu jo pavard, vardas tolesniame skundo tyrime neskelbiami. 8.12.2. Skundo pateikimo terminai Skundams pateikti nustatomas 3 met nuo skundiamj veiksm padarymo terminas. Skundai, pateikti praleidus termin, nenagrinjami, jeigu vaiko teisi apsaugos kontrolierius nenusprendia kitaip. 8.12.3. Skundo turinys Skunde nurodoma (vaikui kreipiantis vaiko teisi apsaugos kontrolieri ratu, ie reikalavimai netaikomi): 1) adresatas - vaiko teisi apsaugos kontrolierius; 2) pareikjo vardas, pavard, pavadinimas ir adresas; 3) apskundiam juridini asmen, moni, neturini juridinio asmens teisi, pavadinimai ar apskundiam asmen vardai, pavards ir pareigos, staiga, kurioje jie dirba; 4) skundiamojo sprendimo pavadinimas ir primimo data arba skundiamj veiksm (neveikimo) apibdinimas, j padarymo laikas ir aplinkybs; 5) praymas vaiko teisi apsaugos kontrolieriui; 6) pridedam dokument sraas; 7) skundo suraymo data ir pareikjo paraas. Prie skundo gali bti pridedama: 1) skundiamojo sprendimo nuoraas; 2) turimi rodymai ar j apraymas; 3) silom apklausti asmen sraas, nurodant j adresus ir kokias aplinkybes ar informacij jie gali patvirtinti. 8.12.4. Skundo nagrinjimo terminai Vaiko teisi apsaugos kontrolierius skund inagrinja ir atsako pareikjui per mnes nuo skundo gavimo dienos . Prireikus skundo nagrinjimo metu atlikti papildom tyrim (gauti dokumentus, paaikinimus, apklausti suinteresuotus asmenis), vaiko teisi apsaugos kontrolieriaus sprendimu is terminas gali bti pratstas, bet ne ilgiau kaip iki 6 mnesi . 8.12.5. Vaiko teisi apsaugos kontrolieriaus priimami sprendimai Vaiko teisi apsaugos kontrolierius, inagrinjs skund, priima vien i i sprendim: 1) perduoti skund kitai institucijai; 2) pareikti iekin teisme; 3) aptikus nusikaltimo poymi, perduoti mediag atitinkamoms institucijoms; 4) spti asmenis, paeidusius vaiko teises ar jo teistus interesus; 5) staigai, registravusiai institucij, susijusi su vaiko teisi apsauga, kuri savo veikla paeid vaiko teises ar jo teistus interesus, arba institucijos steigjui teikti silym svarstyti klausim dl institucijos tolesns veiklos tikslingumo; 6) silyti tikrinam institucij ar j auktesnij institucij vadovams, kad jie skirt drausmines nuobaudas asmenims, kaltiems dl vaiko teises ar jo teistus interesus ginani statym ar kit teiss akt paeidim; 7) silyti statym nustatyta tvarka pakeisti arba panaikinti statymams, Lietuvos Respublikos tarptautinms sutartims bei kitiems teiss aktams prietaraujanius sprendimus; 8) nustaius tikrinam fizini ar juridini asmen, moni, neturini juridinio asmens teisi, veiklos trkum ar statym paeidim, dl kuri yra paeidiamos vaiko teiss ir jo teisti interesai, paeidjus spti ir pagal savo kompetencij silyti fiziniams asmenims, monms, neturinioms juridinio asmens teisi, ar juridini asmen vadovams paalinti paeidimus; 9) atmesti skund, kai nepasitvirtina jame nurodyti paeidimai. 8.12.6. Atsisakymo nagrinti skund pagrindai Vaiko teisi apsaugos kontrolierius atsisako nagrinti skund ir ne vliau kaip per 10 darbo dien nuo skundo gavimo dienos apie tai informuoja pareikj ir asmen, kurio sprendimas ar veiksmai (neveikimas) skundiami, ratu, jeigu: 1) skundo dalykas neatitinka Vaiko teis apsaugos kontrolieriaus statymo 19 straipsnyje ivardyt pagrind; 2) skundas paduotas prajus 3 met terminui, jeigu vaiko teisi apsaugos kontrolierius nenusprendia, kad skundas gali bti nagrinjamas; 3) skundo dalykas priklauso kit valstybs valdios ar valdymo ir kontrols institucij kompetencijai; 4) dl to paties skundo dalyko yra ikelta baudiamoji byla, vyksta parengtinis tyrimas, teisminis nagrinjimas ar yra priimtas procesinis sprendimas nutraukti byl arba skundas jau buvo inagrintas teisme ar kitoje kontrols institucijoje. Atsisakius nagrinti skund, pareikjui nurodomi atsisakymo pagrindai. Tais atvejais, kai skundo dalykas nepriklauso vaiko teisi apsaugos kontrolieriaus kompetencijai, skundas per 10 darbo dien nuo jo gavimo dienos grinamas pareikjui ir nurodoma institucija, kuri jis pats galt kreiptis tuo klausimu, arba praneama, kuriai institucijai skundas yra perduotas. Pakartotinai dl to paties skundo dalyko paduotas skundas nenagrinjamas. Skundo tyrimo metu iaikjus ia nurodytoms aplinkybms arba jeigu pareikjas nepateikia vaiko teisi apsaugos kontrolieriui duomen, be kuri nemanoma pradti skundo tyrimo, skundas paliekamas nenagrintas. 8.12.7 Skundo tyrimo rezultat forminimas

Atlikus skundo tyrim, visi jo metu surinkti rodymai, asmen veiksm ar neveikimo juridiniai vertinimai bei tyrimo metu iaikintos aplinkybs suraomos paymoje. Paym pasirao vaiko teisi apsaugos kontrolierius arba jo pavedimu - vaiko teisi apsaugos kontrolieriaus pavaduotojas. Su tyrimo rezultatais supaindinamas skundo pareikjas, fizinis ar juridinis asmuo, mon, neturinti juridinio asmens teisi, kuri veiksmai (neveikimas) buvo tiriami, isiuniant arba teikiant jiems paymos nuoraus. Kontroliniai klausimai: 1. Kas turi teis kreiptis Vaiko teisi apsaugos kontrolieri? 2. Kokius skundus tyria Vaiko teisi apsaugos kontrolierius? 3. Kokia skundo pateikimo ir tyrimo tvarka? 4. Kokie skundo pateikimo ir nagrinjimo terminai? 5. Kokius sprendimus turi teis priimti Vaiko teisi apsaugos kontrolierius? 8.13. SKUND NAGRINJIMAS LYGI GALIMYBI KONTROLIERIAUS STAIGOJE Kiekvienas fizinis ir juridinis asmuo turi teis pateikti Lygi galimybi kontrolieriui skund dl lygi teisi paeidimo. Skundai teikiami ratu. Jeigu skundas gautas odiu ar telefonu arba jeigu moter ir vyr lygi galimybi kontrolierius nustat lygi teisi paeidimo poymius i spaudos ir kit visuomens informavimo priemoni ar kitoki altini, jis gali pradti tyrim savo iniciatyva. Anoniminiai skundai nenagrinjami, jeigu moter ir vyr lygi galimybi kontrolierius nenusprendia kitaip.

8.13.1. Skund padavimo terminas Skund galima paduoti per 3 mnesius nuo skundiam veiksm padarymo. Skundai, paduoti prajus iam terminui, nenagrinjami, jeigu moter ir vyr lygi galimybi kontrolierius nenusprendia kitaip. 8.13.2. Atsisakymas nagrinti skund Lygi galimybi kontrolierius atsisako nagrinti skund ir ne vliau kaip per 15 dien grina j pareikjui, jeigu: 1) nemanoma pradti tyrimo dl duomen trkumo, o pareikjas lygi galimybi kontrolieriaus praymu nepateikia reikiam duomen; 2) skundas paduotas prajus nustatytam terminui; 3) skunde nurodyt aplinkybi tyrimas nepriskirtas lygi galimybi kontrolieriaus kompetencijai; 4) skundas tuo paiu klausimu buvo inagrintas, yra nagrinjamas teisme arba pagal statymus turi bti nagrinjamas teisme; 5) dl skunde keliamo dalyko yra priimtas procesinis sprendimas pradti ikiteismin tyrim. Jeigu skundo tyrimo metu iaikja ios aplinkybs arba jeigu pareikjas nepateikia duomen, be kuri nemanoma pradti skundo tyrimo, skundas paliekamas nenagrintas. Jeigu pareikjui skundas grinamas, turi bti nurodyti atsisakymo j nagrinti pagrindai. Tais atvejais, kai skundas nepriklauso lygi galimybi kontrolieriaus kompetencijai, atsisakyme nagrinti nurodoma, koki institucij tuo klausimu galt kreiptis pareikjas. Po ityrimo pakartotinai paduotas skundas nenagrinjamas, iskyrus atvejus, kai nurodomos naujos aplinkybs ar pateikiami nauji faktai. 8.13.3. Skundo ityrimo terminai Skundas turi bti itirtas ir pareikjui atsakyta per vien mnes nuo skundo gavimo dienos. Prireikus, lygi galimybi kontrolierius tyrimo termin gali pratsti iki dviej mnesi. Apie tai turi bti informuojamas pareikjas. 8.13.4. Skundo tyrimo eiga Tirdamas skund, lygi galimybi kontrolierius isiaikina: 1) skunde minim sprendim ar skundiam veiksm buvimo ar nebuvimo fakt; 2) kuo remiantis ir kokiomis aplinkybmis sprendimai arba veiksmai padaryti; 3) ar skunde minimi sprendimai arba veiksmai prietarauja statymams bei kitiems teiss aktams; 4) kas padar paeidim, dl koki prieasi (ar tiksl) tai padaryta, koks paeidim mastas, kaip paeidim padariusieji asmenys aikina savo veiksmus; 5) kokie faktai ar rodymai patvirtina padarytj teiss akt paeidim. Jeigu lygi galimybi kontrolierius dl giminysts ryi ar kit svarbi prieasi negali bealikai nagrinti konkretaus skundo, jis paveda skund tirti vienam i savo tarnybos darbuotoj. Baigus nagrinti skund, paraoma payma, kurioje nurodoma tyrimo metu nustatytos aplinkybs, surinkti rodymai bei veiksm juridinis vertinimas. Paym pasirao lygi galimybi kontrolierius. Su tyrimo rezultatais supaindinamas skundo autorius, institucijos, kurioje buvo atliekamas tyrimas, vadovas ir asmuo, kurio veiksmai buvo tiriami. Jiems isiuniami arba teikiami paymos nuoraai. 8.13.5. Lygi galimybi kontrolieriaus sprendimai Atliks tyrim, lygi galimybi kontrolierius gali priimti sprendim: 1) perduoti tyrimo mediag ikiteisminio tyrimo staigai ar prokurorui, jeigu nustatomi nusikalstamos veikos poymiai; 2) kreiptis atitinkam asmen ar institucij ir silyti nutraukti lygias teises paeidianius veiksmus ar panaikinti su tuo susijus akt; 3) nagrinti administracini teiss paeidim bylas ir skirti administracines nuobaudas; 4) atmesti skund, jeigu nepasitvirtino jame nurodyti paeidimai;

5) nutraukti tyrim, jeigu pareikjas skund atsiima arba kai trksta objektyvi duomen apie padaryt paeidim; 6) spti dl padaryto paeidimo; 7) laikinai sustabdyti tyrim, jei asmuo, kurio skundas ar apskundiami veiksmai tiriami, serga arba yra ivyks. 8.13.6. alos atlyginimas Asmuo, patyrs diskriminacij dl lyties ar seksualin priekabiavim, turi teis reikalauti i kalt asmen atlyginti turtin ir neturtin al Lietuvos Respublikos civilinio kodekso nustatyta tvarka. 8.13.7. Lygi galimybi kontrolieriaus reikalavim privalomumas Valdios ir valdymo institucijos, mons, staigos, organizacijos lygi galimybi kontrolieriaus reikalavimu privalo nedelsdamos pateikti jam informacij, dokumentus ir mediag, btinus kontrolieriaus funkcijoms atlikti. Tirdamas skund, lygi galimybi kontrolierius turi teis kreiptis asmen, kurio veiksmai nagrinjami, ir reikalauti paaikinimo. Tok paaikinim asmuo privalo pateikti per 10 darbo dien. Asmenys, trukdantys lygi galimybi kontrolieriui atlikti pareigas, atsako pagal statymus. Kontroliniai klausimai: 1. Kas turi teis kreiptis Lygi galimybi kontrolieri? 2. Kokia yra Lygi galimybi kontrolieriaus kompetencija? 3. Kokia skundo pateikimo ir tyrimo tvarka? 4. Kokie skundo pateikimo ir nagrinjimo terminai? 5. Kokius sprendimus turi teis priimti Lygi galimybi kontrolierius? 9. TEISMO (TEISJO) VAIDMUO, UTIKRINANT ADMINISTRACINI TEISS AKT IR VEIKSM TEISTUM vadas ios temos tikslas supaindinti su teism vaidmeniu utikrinant administracini teiss akt ir vieojo administravimo subjekt veiksm teistum. 9.1. VYKDOMOSIOS VALDIOS TEISMIN KONTROL IR JOS GYVENDINIMO FORMOS Teismin valdia neatskiriamas teisins valstybs elementas. Teismin valdi apibdina ne tik teisingumo vykdymas, bet ir gebjimas aktyviai paveikti vykdomosios valdios veiksmus. Teismo nepriklausomumas yra vykdomosios valdios teismins kontrols garantija. Savo veiklos procese teismai gyvendina kontrolin funkcij, tikrindami valstybinio administravimo subjekt bei pareign ileist teiss akt ir veiksm teistum. Pagal prof. M.Rmer teismo kontrol skirstoma : - atsitiktin (quasi) esm jos ta, kad klausimas apie valdios akto teistum ikyla atsitiktiniu bdu, tiek kiek akto teistumas susijs su sprendiama byla; - tiksli ji betarpikai skiriama valdios organ darb teistumui tikrinti. Analizuojant administracins justicijos ribas, ikyla problema kokius administracinius aktus galime sksti teismui ir koki teisi teismas turi administracinms institucijoms ar pareignams. Egzistuoja visuotinio byl priklausomumo teismui principas, kai galima sksti bet koki administracin akt, tiek individual, tiek bendro pobdio teiss akt, ir kai statymu ivardijami konkrets skundiami teismui administraciniai aktai. Visi kiti nesantys srae negali bti skundiami. Teismo kontrol skirstoma tiesiogin ir netiesiogin . Tiesiogin pasireikia teismui nagrinjant skundus, pareikimus dl vieojo administravimo subjekt priimt teiss akt ir veiksm teistumo. Netiesiogin kontrol nagrinjant civilines, baudiamsias ir administracines bylas, kai teistumo klausimas ikyla jei tai turi takos sprendiant pagrindin klausim, susijus su nagrinjama teismo byla. Bendrosios kompetencijos teismai nagrinja baudiamsias, civilines ir administracini teiss paeidim bylas. Teismas, nagrindamas civilines, baudiamsias ir administracini teiss paeidim bylas, nustats teistumo paeidim tam tikros staigos, mons, institucijos veikloje turi teis priimti atskirj nutart. Institucija per vien mnes privalo praneti teismui apie priemones, kuri imtasi iems paeidimams paalinti. Atskiroji nutartis yra teismo reakcija teisine forma dl teistumo paeidim. Lietuvos Respublikos Konstitucijoje tvirtint mogaus ir pilieio teisi ir laisvi garantas yra teismas, nes jam Konstitucijos 109 straipsnyje patikta vykdyti teisingum. Teismin valdia - neatskiriamas teisins valstybs elementas. Bdama stipri ir nepriklausoma, ji yra vis teisi garantas ir turi bti pasiruousi t teisi gynimui, kas jas bepaeist. Teismas, gyvendindamas teisingum, taip pat vykdo kontrolines valstybinio valdymo veiklos teistumo funkcijas. Teismin valdi charakterizuoja ne tik teisingumo vykdymas, bet ir gebjimas aktyviai paveikti vykdomosios valdios veiksmus. Teismo nepriklausomumas yra vykdomosios valdios teismins kontrols garantija. Savo veiklos procese teismai gyvendina kontrolin funkcij, tikrindami valstybinio administravimo subjekt bei pareign ileist teiss akt ir veiksm teistum. Konstitucijos norm virenyb, neginijam j prioritet, palyginti su kitomis teiss normomis, utikrina Konstitucinis Teismas. Teismin statym ir kit teiss akt atitikimo konstitucijai kontrol neabejotinai yra teisins valstybs prielaida ir slyga. Teismo kontrols klausimus, minta, nagrinjo prof. M. Rmeris ir skirst j atsitiktin quasi -kontrol ir tiksli teismo kontrol. Atsitiktins quasi - kontrols esm yra ta, kad klausimas apie valdios akto teistum ikyla atsitiktiniu bdu, tiek, kiek akto teistumas susijs su sprendiama byla. Savaime is valdios aktas nra skundiamas. Teismas iuo atveju netaiko joki sankcij to akto neteisei. Tiksli teismo kontrol, pasak prof. M. Rmerio, betarpikai skiriama valdios organ darb teistumui tikrinti. io metodo elementas neteiss valdios akte konstatavimas ir tos neteiss tam tikromis sankcijomis sudraudimas. Teismo veikimo pagrind sudaro ginas dl akto teistumo. Teismas isprendia skund teiss akto teistumo atvilgiu, sudraudia neteis, panaikindamas akt savo sprendimu. ,,Tas valdios darbams teismas, kuris vykdo tiksli civilinio ir baudiamojo teismo darb teistumo kontrol, vadinamas kasaciniu teismu. Tas valdios darbams teismas, kuris vykdo tiksli administracijos organ darb teistumo kontrol, vadinamas administraciniu teismu. Tas valdios darbams teismas, kuris vykdo tiksli statym leidjo darb teistumo kontrol, vadinamas konstituciniu teismu[1]. irint i i dien perspektyvos, prof. M. Rmerio sivaizduojama teismo kontrol yra tiksli Lietuvos teism sistemos veiklos kopija. Kaip pastebjo prof. M. Rmeris, ,,visi teismo organai yra pagrindiniai ir jokios vyresnybs neturi, ir ,,joks kitas organas, neiskiriant teisingumo ministerio, kuris stovi administracijos virnje, ir neiskiriant auktesniosios instancijos teism, negali kitis teismo darb nei nurodymais ar sakymais i anksto, nei prieira ir sankcijomis[2]. Teisminei valdiai bdinga specifin teisingumo funkcijos vykdymo

kontrols sistema. i kontrol gali bti tik teisin: kontroliuojama, ar teismo sprendimai yra teisti, ar jie atitinka materialins ir procesins teiss normas. i kontrol gali bti tik vidin: emesniojo teismo sprendim gali pakeisti ar panaikinti tik auktesn (apeliacin ar kasacin) teismin institucija. Lietuvos Respublikos teism teismin veikl priiri Lietuvos Aukiausiasis Teismas, kuris yra kasacins instancijos teismas, nagrinjantis bylas dl pirmosios ir apeliacins instancijos teism siteisjusi nuosprendi, sprendim, nutari. Lietuvos Aukiausiasis Teismas, nagrindamas kasacin byl, patikrina priimtus sprendimus, nuosprendius ir nutartis, dl kuri paduotas skundas, teiss taikymo aspektu. Teism galimyb kontroliuoti vykdomj valdi pripastama beveik visose alyse. Taiau vykdomajai valdiai taikomos teismins kontrols formos labai skiriasi. Teismas yra sukurtas teisiniams ginams sprsti, nesvarbu tarp koki ali vyko teisinis ginas. N vienas kontrols bdas nra taip pritaikytas ginams sprsti, kaip teismo procesas. Teismas kontrolines funkcijas vykdo posdyje nagrindamas baudiamsias, civilines, administracines bylas. Taigi, asmen teis teismin gynyb yra tik viena i teismo kontrols form. Skirtingai nuo kit kontrols ir prieiros institucij veiklos, teismui nra bdingas nuolatinis bei sistemingas valdymo institucij, j pareign, staig, moni, kit valstybini ir visuomenini organizacij teistumo tikrinimas. Teismo kontrol skiriasi nuo valstybinio valdymo institucij atliekamos kontrols tuo, kad teismai tikrina valdymo akto teistum, o administracins valdios subjektai danai tikrina ir veiksm teistum bei tikslingum. Valstybinio valdymo institucij kontrols subjektai turi plaias galimybes reaguoti teistumo paeidimus, o teismai gali tik panaikinti arba pakeisti neteist akt, priteisti al, priimti atskirj nutart arba ikelti baudiamj byl. Valstybinio valdymo veiklos teistumo tikrinimo teismas nedaro valdymo institucij ir kit objekt buvimo vietose. Teismai vykdo iorin valstybinio valdymo institucij kontrol, kai tuo tarpu egzistuoja vairios organizacins teisins vidins kontrols formos tarp pavaldi valstybinio valdymo institucij ar paios institucijos viduje. Teismins kontrols, kaip bdo, utikrinanio teistum valdymo procese, esm sudaro: Teisinis vykdomosios valdios, pareign veiksm ir sprendim vertinimas; Teistumo paeidim, apribojusi piliei teises ir teistus interesus, iaikinimas; Slyg ir prieasi, suklusi teistumo paeidimus, iaikinimas; Priemoni atkurti paeistas teises ir teistus interesus, taikymas; Kalt asmen patraukimas atsakomybn. Administracins teiss literatroje nurodomos tokios teismins kontrols formos: ,,1) piliei skund dl pareign ir valstybinio valdymo institucij priimt sprendim ir veiksm, paeidusi j teises ir laisves, nagrinjimas; 2) organizacij skund nagrinjimas; 3) skund dl valstybinio valdymo institucij priimt teiss akt pripainimo neteistais, nagrinjimas; 4) turini reikm bylos isprendimui nagrinjant baudiamsias, civilines, administracines bylas, valstybinio valdymo institucij teiss akt teistumo tikrinimas; 5) skund dl nutarimo administracinio teiss paeidimo byloje, nagrinjimas; 6) parengtinio tyrimo kokybs patikrinimas nagrinjant baudiamsias bylas; 7) valstybinio valdymo institucij, organizacij ir pareign veiklos teistumo ir disciplinos patikrinimas nagrinjant civilines, baudiamsias, administracines bylas[3]. Teism galimyb kontroliuoti vykdomj valdi pripastama beveik visose alyse. Pasaulyje egzistuoja penki form vieosios administracijos veiksmus kontroliuojantys teismai: bendrieji teismai, bendrieji vidaus specializacijos teismai, savarankika administracini teism sistema alia bendrj teism sistemos, prancz modelis - tam tikras vieosios administracijos ir teismo hibridas, kvaziteismai (administraciniai tribunolai), kurie savo procesine veikla panas teismus, bet j sprendimai gali bti skundiami bendriesiems teismams. Bendra visoms alims yra tai, kad teismo veikla, kai jis nagrinja piliei ir vykdomosios valdios organ ar pareign ginus, vadinama administracine justicija: Viena i ali vieasis asmuo - administracin institucija ar pareignas; Teisminio nagrinjimo dalykas yra i vieosios teiss reguliuojam santyki kils ginas (administracini, finansini, konstitucini ir pan.); Tai ne tik pilieio ir vykdomosios valdios gino isprendimas, bet ir vykdomosios valdios veiksm teistumo patikrinimas. Administracins justicijos gyvendinimo formos yra bendroji ir specialioji administracin justicija. Bendrosios administracins justicijos valstybse (Didiojoje Britanijoje, JAV, Rusijoje, Airijoje ir kt.) piliei ir vykdomosios valdios ginus nagrinja bendrieji teismai, specialij administracini teism nra. ios formos alininkai aikina, kad nra jokio reikalo teikti privilegij vykdomajai valdiai ir kurti specialius administracinius teismus. Specialiosios administracins justicijos valstybse veikia specialij administracini teism sistema (Pranczijoje, vedijoje, Graikijoje, Italijoje, Belgijoje, Vokietijoje, Olandijoje, Austrijoje, Suomijoje, Portugalijoje, Ispanijoje). Manoma, kad administracini teism kontrol detalesn, operatyvesn ir nuoseklesn, nei bendrosios kompetencijos teism kontrol administracijai: Administracija labiau pasitiki administraciniais teismais, nei bendraisiais, nes jie labiau nusimano institucijos veikloje.[4] Administracini teism specializacija valdymo klausimais padeda jiems sigilinti nagrinjam byl esm, priimti kvalifikuotus sprendimus. Prof. M. Rmeris man, kad tam tikro valdios akto teistumas ar neteistumas jo taikymo atvilgiu turi bti pavedamas sprsti ne kiekvienam, bet tik administraciniam teismui, nes i klausim sukoncentravimas viename teismo organe neduos galimumo pasireikti vairioms nevienodoms akto teistumo ar neteistumo interpretacijoms.[5] Be to, yra nuomoni, kad administraciniai teismai, nagrindami bylas, uima aktyvesn pozicij, nei bendrieji teismai. Teisme gali susidurti paprasto pilieio ir galingos institucijos interesai, todl teismas privalo padti privaiam asmeniui, pareigodamas administracij pateikti btinus dokumentus ir netgi atlikti special tyrim. Kai kuriose valstybse, pavyzdiui, Pranczijoje, praktikuojamos teisj komandiruots tam tikr staig, institucij susipainti su j darbu. Kit specialist nuomone, glauds administracijos ir teismo ryiai gali turti neigiamos takos teismo objektyvumui ir nepriklausomumui. Teismai kai kuriose valstybse (JAV, Didiojoje Britanijoje ir kt.) uima stipri pozicij valdi sistemoje. Teis teismams kontroliuoti administracijos institucij veikl yra numatyta JAV Konstitucijos 3 str. 2 d.: ,,Teismin valdia iplsta visiems ginams, kuri viena alis yra JAV. Teismo vykdomosios valdios kontrols tikslas yra privai asmen teisi apsauga. Teismai yra paskutin instancija, sprendiant visus ginus dl teiss. Jie vertina asmen, valstybs pareign veiksmus, sprendia, ar administracija nevirijo savo galiojim ir ar nepiktnaudiauja valdia. Kas turi teis kreiptis teism dl administracijos veiksm? Tai yra bet kurio suinteresuoto asmens teis. Teismai vadovaujasi nuostata, kad niekas nesiruoia gaiti laiko ir eikvoti pinig dl paprasto smalsumo. Ir jei asmuo ar net usienietis kreipsi teism, vadinasi, administracijos veikla j kaip nors ukliud. Jei teismas turi pagrind abejoti administracijos veiksm teistumu, vadovaudamasis bendrosios teiss ir teisingumo principais laiko savo pareiga priimti skund ir teisikai vertinti skundiamus veiksmus (pvz., Didiojoje

Britanijoje, JAV ir kt.). Teism kontrol administracijai neginytina iais atvejais: kai institucija virija savo valdios galiojimus, kai institucija veikia savo galiojim ribose, bet neteisingai taiko teiss norm[6]. Ypatingo dmesio sulaukia administracijos valdios virijimo apskundimas. Tai yra efektyviausia teismo kontrol administracijai. Kas turi teis paduoti skund dl valdios virijimo? Tai gali bti konkretus pilietis, pavyzdiui, atleistas i tarnybos pareignas. Kitu atveju piliei grup, kuriuos lieia administracijos veikla, (pvz., statomo namo kaimynai) ir treia mokesi moktojas. Ir gal gale administracijos veikla gali liesti visus ar beveik visus alies gyventojus, pavyzdiui, priimant naujas keli eismo taisykles ar slygas pravesti referendum. iais atvejais bet kuris pilietis gali paduoti iekin. Skundju gali bti fizinis ir juridinis asmuo. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad asmuo, kurio teiss ar laisvs paeidiamos, turi teis kreiptis teism. Teis teismin gynyb egzistuoja, taiau ja naudojasi ne visi. Jai realizuoti neutenka inoti, kas yra teis, bet reikia ir inoti, kaip ja reikia naudotis, turti atitinkamas finansines galimybes ir laiko. Teismo garantija yra ne tiktai valstybs gynjo teis traukti atsakomybn kiekvien valdinink u nusikalstamus darbus, padarytus tarnybos pareigas einant, bet ir kiekvieno pilieio teis paduoti iekin, reikalauti, kad teismas pripaint administracinio organo veikim neteist.[7] iandien visiems akivaizdu, kad teismai nagrinja bylas ne itin operatyviai ir greitai. Pareikjui tenka sugaiti daug laiko ir patirti teism sprendim vykdymo proceso organizacijos nesklandum. Administracins justicijos atsiradimas Lietuvoje sulauk valstybs valdios ak bei visuomens pripainimo, nes dabar pilieiai, staigos bei organizacijos gali plaiai naudotis teise teismin gynyb dl neteist valstybinio administravimo subjekt veiksm. Turint galvoje valdi padalijimo princip, logika bt paklausti, ar teismas turi teis kitis vykdomosios valdios reikalus? Analizuojant administracins justicijos ribas, ikyla problema, kokius administracinius aktus galima sksti teismui ir koki teisi teismas turi administracinms institucijoms ar pareignams. Egzistuoja visuotinio byl priklausomumo teismui principas, kai galima sksti bet kok administracin akt, tiek individual, tiek bendro pobdio teiss akt, ir srao principas, kai statyme ivardijami konkrets skundiami teismui administraciniai aktai. Visi kiti nesantys srae negali bti skundiami. Pavyzdiui, Didiojoje Britanijoje nra statymo, kuriame bt ivardinti visi atvejai, dl kuri teismai gali sikiti administracijos veikl. Kokie administracijos veiksmai gali bti teismui skundiami, sprendia patys teismai, remdamiesi iimtine teise kontroliuoti administracij. Bet koks neteistas administracijos veiksmas gali bti teismo panaikintas. Administraciniai teismai ( pvz., Pranczijoje ) nagrinja maareikmes (dl pensij, alos atlyginimo) ir stambias politines bylas, tikrina ir eilinius administracijos aktus, ir paties Prezidento. Teismo vykdoma veikla lieia visas visuomens gyvenimo sferas: politin, ekonomin, socialin, kultrin, moralin. Teismas galioja administracij paalinti visas neigiamas pasekmes, atstatyti paeistas teises, atlyginti nuostolius. Teismo kontrol skirstoma tiesiogin ir netiesiogin. Tiesiogin kontrol pasireikia teismui nagrinjant skundus, pareikimus dl valstybinio administravimo subjekt priimt teiss akt ir veiksm teistumo, o netiesiogin kontrol - nagrinjant civilines, baudiamsias ir administracines bylas, kai teistumo klausimas ikyla, jei tai turi takos sprendiant pagrindin klausim, susijus su nagrinjama teismo byla ir jis isprendiamas greta. Bendrosios kompetencijos teismai nagrinja baudiamsias, civilines ir administracines bylas. Civilinio proceso tvarka teismai nagrinja bylas, kuriose jie privalo duoti teisin ivad dl vykdomosios valdios instucij veiklos bei j ileist teiss akt (pvz., Rusijoje). Nagrindami ias ir kitas bylas, teismai, vadovaudamiesi statymu, tikrina vykdomosios valdios institucij veiksm pagrstum, teistum, j leidiam teiss akt teistum, taip vykdydami j veiklos kontrol. Teismai priima sprendim paeistoms piliei teisms atsatatyti. Nagrindamas baudiamsias bylas, o ypa tas, kurios susijusios su pareign nusikaltimais, teismai inagrinja byl i teistumo pozicijos ir duoda teisin ivad pareign, kaip valdymo aparato darbuotoj, veiksmams vertinti. Teismo kontrol valdymo srityje (pvz., Rusijoje) gyvendina arbitrainiai teismai. Ekonomini gin bylos, kylanios i administracini teisini santyki, priklauso arbitraini teism kompetencijai. Arbitrainiai teismai turi teis reikalauti i pareign ir institucij btin dokument, j ityrimui skirti ekspertizes, nes jie gali bti raytiniais rodymais ginui isprsti. Tuo paiu jie kontroliuoja vykdomosios valdios institucij teiss akt pagrstum ir teistum. Teismas, nagrindamas civilines, baudiamsias ir administracines bylas, nustats teistumo paeidim tam tikros staigos, mons, institucijos veikloje, turi teis priimti atskirj nutart (Rusijoje, Lietuvoje). Institucija per vien mnes privalo praneti teismui apie taikytas priemones dl atkreipt statymo paeidimo fakt bei padjusi jiems atsirasti prieasi ir slyg paalinimo. Atskiroji nutartis yra teismo reakcija teisine forma dl teistumo paeidim. Btinais atvejais teismai imasi priemoni patraukti kaltus asmenis. Teismai taip pat nagrinja piliei (fizini ir juridini asmen) skundus dl administracins nuobaudos paskyrimo. Pilieiai gali kreiptis teism skundu dl vykdomosios valdios institucijos veiklos, pareign veiksm, kuriais buvo paeistos piliei teiss ir laisvs. Nustats skund pagrstum, teismas pripasta veiksm (sprendim) neteistu, panaikina taikytas atsakomybs priemones. Tokiu bdu, nagrindamas piliei skundus ir priimdamas dl j sprendimus, teismas vykdo vykdomosios valdios ir pareign veiklos kontrol. Lietuvos Respublikos bendrosios kompetencijos teismai (rajon ar miest apylinks teismai), nagrindami jo kompetencijai priskirtas Lietuvos Respublikos administracini teiss paeidim kodekso 224 straipsnyje (toliau - ATPK) administracini teiss paeidim bylas tikrina, ar jos pagrstai ikeltos, ar teisti valstybinio valdymo institucij ir pareign veiksmai. Lietuvos Respublikos administraciniai teismai nagrinja bylas dl priimt valstybinio administravimo subjekt, savivaldybi administravimo subjekt, viej staig, moni ir nevyriausybini organizacij, turini vieojo administravimo galiojimus, visuomenini organizacij, bendrij, politini partij, politini organizacij ar asociacij akt ir veiksm teistumo ir kt.. Nagrindami skundus dl administracins teiss paeidimo, administraciniai teismai patikrina valstybs institucij, pareign veiklos teistum. Teistumo kontrol negali apsiriboti tik materialine teise. Teismas turi patikrinti, ar administracin institucija, ar pareignas, sprsdami klausim, nepaeid ir procesins teiss norm reikalavim. Teismai gali kontroliuoti ne tik teisinius ir faktinius administracins institucijos veiklos aspektus, bet ir vertinti jos veikl tikslingumo, pagrstumo, racionalumo ar protingumo aspektais (Didiojoje Britanijoje, vedijoje, JAV). Kitose alyse teismo gyvendinama vykdomosios valdios kontrol apsiriboja tik administracinio akto teistumo patikrinimu. Teismas negali tikrinti administracini institucij ar pareign veiksm tikslingumo, racionalumo ir protingumo. Teiss gynimo bd gerokai maiau. Teismui suteikiama teis administracin akt pripainti neteistu ir dl to negaliojaniu (Graikijoje, Belgijoje, Turkijoje). Lietuvos Respublikos Konstitucijos 109 straipsnis skelbia: Teisjai ir teismai vykdydami teisingum yra nepriklausomi. Teisjai, nagrindami bylas, klauso tik statymo. Konstitucins nuostatos uprogramavo pai aukiausi teism pareig ir atsakomyb laikytis ne tik statymo raids, bet ir jo esms. Lietuvos Respublikos administraciniai teismai sprendia ginus dl teiss vieojo ar vidaus administravimo srityje ir nevertina ginijamo administracinio akto bei veiksm (ar neveikimo) politinio ar ekonominio tikslingumo poiriu, o tik nustato, ar konkreiu atveju nebuvo paeistas statymas ar kitas teiss aktas [8]. Administraciniai teismai vykdo valstybs institucij akt teistumo kontrol, taiau, nevertinus institucijos veiklos tikslingumo, pagrstumo ir racionalumo, ribojama teism galimyb veiksmingai ginti asmens teises nuo valstybs savivals.

Teisinga procedra tai esminis teisingumo principas. Teismai turi laikytis pagrindini procesins teiss reikalavim. Niekas negali bti teisju savo byloje ir niekas negali bti nuteistas neiklausytas, kiekvienas turi teis gintis. Suinteresuoti asmenys privalo bti iklausyti, jiems turi bti tinkamai praneta. Teism procese vadovaujamasi rungtynikumo principu, dalyvauja dvi puss: iekovas ir atsakovas, kurie ikelia argumentus ir teikia rodymus. Visi teismo sprendimai priimami kolegialiai, yra grietai nustatytos formos, privalo bti pagrsti bylos faktine mediaga ir teismo taikyta teiss norma. sigaliojs teismo sprendimas turi statymo gali visiems pilieiams ir organizacijoms. Be vis anksiau ivardint bendr teismams procesini taisykli, taikomos tik administracinei teisenai bdingos taisykls ( pvz., Pranczijoje). Pirmiausia, iekininio pareikimo padavimas nesustabdo administracinio proceso. Jis gali bti pristabdytas tik pagal iekovo pareikim ir tik tada, jei iki sprendimo primimo institucija gali patirti neatsatatom al ir rimtas pasekmes. Administracini teism padtis specifin ir tuo, kad retai teismas savo sprendimu negalioja administracij k nors atlikti. Teismas paprastai nurodo, kokios ir kieno yra teiss ir pareigos, kas teisus, o kas kaltas. Administracija privalo pati padaryti ivad, rasti priimtin sau laik ir bd vykdyti teismo nutarim. Teismas stengiasi nesikiti administracijos nepriklausomum ir paprastai administracija vykdo teismo sprendimus. Bet jei atkakliai sprendimas nevykdomas, teismas gali pareikalauti imokti delspinigius u kiekvien praleist dien . Lietuvos Respublikos Administracini byl teisenos statyme (toliau - ABT) nustatyta, kad teismas savo iniciatyva arba proceso dalyvi praymu gali imtis priemoni reikalavimui utikrinti. iomis priemonmis gali bti udraudimas atsakovui atlikti tam tikrus veiksmus, laikinas ginijamo akto galiojimo sustabdymas, iiekojimo pagal vykdomj dokument sustabdymas. Jei mint reikalavim nesilaikoma, kaltiems asmenims skiriama bauda (ABT 71 str.6 d.). Lyginant bendrosios ir specialiosios administracins justicijos gyvendinimo formas vairiose valstybse, bandyta pabrti vienos ar kitos formos privalumus. Taiau, autors nuomone, kokia bebt administracins justicijos gyvendinimo forma, vis pirma svarbiausia yra paios valstybs poiris mogaus teisi apsaug, susiklosiusios demokratins tradicijos ir sukurtas efektyvus mechanizmas paeistoms teisms ginti. Aptariamose valstybse (Didiojoje Britanijoje, Pranczijoje, JAV) teisini sistem formavimosi tradicijos siekia imtmeius. Nereikt pamirti, kad ms teisin sistema buvo sukurta sovietmeiu, kai teismai buvo neatsiejami nuo vykdomosios valdios, todl teism nepriklausomumo principas yra vienas svarbiausi gyvendinant teismo kontrolines funkcijas valstybiniame valdyme. Administracins justicijos krimas Lietuvoje neabejotinai reikmingas ir svarbus ingsnis kuriant teisin valstyb. Autors nuomone, administraciniai teismai, vykdydami valstybs institucij akt teistumo kontrol, turt vertinti institucijos veiklos tikslingum, pagrstum ir racionalum, nes tada teismai veiksmingiau gint asmens teises nuo valstybs savivals. Savo veiklos procese teismai efektyviai kontroliuoja vykdomj valdi. Teismai nagrinja baudiamsias, civilines, administracines bylas ir vadovaudamiesi materialins bei procesins teiss norm reikalavimais, tikrina valstybinio valdymo subjekt bei pareign ileist teiss akt ir veiksm teistum. Teismas, nagrindamas civilines, baudiamsias, administracines bylas, turi teis priimti atskirj nutart, padars ivad, kad pareignai, mons, staigos, organizacijos bei pilieiai paeid statymus ar kitas teiss normas. Atskirja nutartimi informuodamas valdios ar valdymo institucijas, teismas atkreipia dmes byloje nustatytus statymo paeidimo faktus, prieastis ir slygas, padjusias kilti paeidimui, ir reikalauja imtis atitinkam priemoni. Atskiroji nutartis baudiamosiose bylose gali bti priimta, kai teismas nustato piliei teisi bei kitus statym paeidimus, padarytus atliekant kvot arba parengtin tardym. Remdamasis teisminio nagrinjimo mediaga, teismas turi teis priimti atskirj nutart ir kitais atvejais, jeigu pripasta tai reikalinga. siteisjusi teismo atskiroji nutartis siuniama vykdyti atitinkamai monei, staigai ir organizacijai, kuri ne vliau kaip per vien mnes turi imtis reikaling priemoni dl atskirosios nutarties, ir apie rezultatus praneti nutart primusiam teismui. Atskiroji nutartis turi bti pagrsta ir teista, priimta remiantis teismo posdyje isamiai itirtomis bylos aplinkybmis. Atskirosios nutarties paskelbimas turi ir aukljamj poveik. Kontroliniai klausimai: 1. Kai teismo vykdoma kontrol klasifikuoja prof. M. Romeris? 2. Kokia teismo kontrol laikytina tiesiogine? 3. Kokia teismo kontrol laikytina netiesiogine? 4. Kokie yra teismo vykdomos kontrols ypatumai? 5. Kokios yra teismins kontrols formos? 9.2. APYLINKS PRIEMONES TEISMO (TEISJO) KOMPETENCIJA TAIKANT ADMINISTRACINS PRIEVARTOS

Lietuvos Respublikos bendrosios kompetencijos teismai (rajon ir miest apylinks teismai) nagrindami j kompetencijai priskirtas Lietuvos Respublikos administracini teiss paeidim kodekso 224 straipsnio administracini teiss paeidim bylas aikina, ar jos pagrstai ikeltos, ar teisti valstybs valdymo institucij ir pareign veiksmai. Kaip teismai, nagrindami administracins teiss paeidim bylas, kontroliuoja vykdomj valdi? Teismas kontrolines funkcijas vykdo nagrindamas administracins teiss paeidim bylas ir tikrindamas materialins bei procesins teiss norm laikymosi aspektus: ar pagrstai ikelta administracins teiss paeidimo byla, ar administracins teiss paeidimo protokolas ir kita administracins teiss paeidimo bylos mediaga surayti pagal statymo reikalavimus ir kompetentingo asmens, ar teisti valstybinio valdymo institucij ir pareign veiksmai, taikant kitas administracins teisins prievartos priemones (atliekant administracin sulaikym, asmens apir, daikt patikrinim ir daikt bei dokument pamim). Teismas visas ias aplinkybes tikrina pagal administracinje byloje esani mediag. Nagrinjantis byl teismas, nustats prieastis ir slygas, padjusias padaryti administracinius teiss paeidimus, gali pasilyti moni, staig, organizacij vadovams ir kitiems pareignams imtis priemoni, kad bt paalintos tos prieastys ir slygos. ie asmenys per vien mnes nuo pasilymo gavimo dienos privalo praneti teismui, koki imtasi priemoni. ATPK 301 str. 1 d. nurodoma, kad institucija (pareignas), nagrinjanti administracins teiss paeidim bylas, atsivelgdama aplinkybes, nurodytas ATPK 30 str. 2 d., taip pat io kodekso 31 straipsnyje nustatytas atsakomyb lengvinanias bei kitas statym nenurodytas lengvinanias aplinkybes, vadovaudamasi teisingumo ir protingumo kriterijais, gali paskirti maesn nuobaud nei sankcijoje numatyta minimali, arba paskirti velnesn nuobaud nei numatyta sankcijoje, arba visai neskirti administracins nuobaudos. Tais atvejais, kai ATPK 301 str. nuostatas taiko institucija (pareignas), kiekvien sprendim privaloma motyvuoti ir kreiptis apylinks teisj, praant sankcijos. Teismas, inagrinjs gaut mediag, paeidjo padt nustatytas lengvinanias ir statym nenurodytas lengvinanias aplinkybes,

gali sankcionuoti arba nesankcionuoti institucijos ar pareigno sprendimo (nutarimo). Taip patikrinama, ar objektyviai, pilnai ir visapusikai buvo atsivelgta visus statymo reikalavimus, skiriant nuobaud. Apygardos administracinis teismas, nagrindamas skund dl nutarimo administracinio teiss paeidimo byloje, patikrina priimto nutarimo teistum ir pagrstum. Kartu apygardos administracinis teismas, nagrindamas skund, vykdo kontrolin funkcij, patikrindamas, ar nuobauda paskirta pagal statymus ir ar j paskyr organas (pareignas), turintis teis sprsti tos kategorijos bylas, taip pat ar buvo laikomasi nustatytos administracins nuobaudos skyrimo tvarkos. Teismai, nagrindami administracins teiss paeidim bylas, tikrina materialins bei procesins norm laikymosi aspektus ir taip atlieka vykdomosios valdios kontrol. Jeigu teismas nustato, kad nutarim prim organas (pareignas), neturintis teiss sprsti toki byl, toks nutarimas panaikinamas ir byla perduodama nagrinti kompetentingam organui (pareignui). Jei teismas nustato, kad asmeniui buvo neteistai pritaikyta nuobauda ir tuo padaryta ala, i ala jam atlyginama. Nutarim panaikinus ir nutraukus administracins teiss paeidimo byl, asmeniui grinamos iiekotos sumos, paimti ir konfiskuoti daiktai, panaikinami kiti apribojimai. Kontrolinis klausimas: Kaip teismai, nagrindami administracins teiss paeidim bylas, kontroliuoja vykdomj valdi? 9.3. BENDROSIOS KOMPETENCIJOS TEISMO GALIOS VALSTYBINIO VALDYMO TEISMINS KONTROLS SRITYJE Pagrindin bendrosios kompetencijos teism uduotis vykdant vieojo administravimo subjekt veiklos kontrol susijusi su civilini, baudiamj ir administracini teiss paeidim byl nagrinjimu. Tad bendrosios kompetencijos teism vykdomos vieojo administravimo subjekt veiklos kontrols sritys yra ios: 1) bendrosios kompetencijos teism kontrolins funkcijos nagrinjant baudiamsias bylas. 2) bendrosios kompetencijos teism kontrolins funkcijos nagrinjant civilines bylas. Teism statyme tvirtinta svarbi bendrosios kompetencijos teism kompetencijos nuostata, numatanti, jog bendrosios kompetencijos teismai, nagrindami civilin byl, kartu gali priimti sprendim ir dl individualaus administracinio akto teistumo, t. y. patikrinti vieojo administravimo subjekto priimt administracin sprendim. 3) bendrosios kompetencijos teism kontrolins funkcijos nagrinjant administracini teiss paeidim bylas (r. 9.2 skyri). 9.4. KONSTITUCINIO TEISMO VAIDMUO UTIKRINANT VALSTYBINIO VALDYMO SRITIES TEISS AKT TEISTUM Konstitucin kontrol, vykdoma vairiose alyse, skiriasi pagal objekt, form, ris, procedras ir pasekmes. Tradiciniai konstitucins kontrols objektai yra : 1. tess norm konstitucingumas; 2. statym dl konstitucijos pakeitim konstitucingumas; 3. tarptautins sutartys; 4. teiss taikymo akt konstitucingumas; 5. ginai dl kompetencijos tarp valstybs ir jos region; 6. mogaus teisi ir laisvi apsauga; 7. rinkim ir referendum testumas; 8. pareign politins atsakomybs ir nualinimo nuo pareig klausimai 9. politini partij ir politini susivienijim konstitucingumas 10. Konstitucijos interpretavimas. Konstitucin kontrol, t. y. statym ir kit teiss akt atitikimo Konstitucijai tikrinimas, reikia tam tikr intervencij statymo leidjo veikl. Konstitucinio Teismo pripainti prietaraujantys Konstitucijai teiss aktai ar statymai netenka galios. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas nevykdo iankstins statym konstitucingumo kontrols. gyvendinama vlesnioji konstitucin prieira, t. y. jau priimt ir sigaliojusi statym bei teiss akt konstitucingumo ir teistumo kontrol. Konstitucinis Teismas garantuoja Konstitucijos virenyb teiss sistemoje ir konstitucin teistum. Konstitucijoje tvirtinta aukiausia politin tautos galia, t. y. tautos suverenitetas. Tai reikia, kad konstitucinse normose tvirtinamos aukiausios galios taisykls, kurios yra privalomos visiems. Taiau yra ir kita reikinio kokyb. Pasirodo, kad nors konstitucija ir yra aukiausiosios galios aktas ir jai visi turi paklusti, taiau paiai konstitucijai apsaugoti turi egzistuoti teisinis mechanizmas. i problema iaikjo tada, kai konstitucija pradjo i tikrj veikti ir daryti poveik visuomeniniams santykiams. Yra du konstitucins kontrols modeliai: amerikiei modelis, grindiamas konkreia statym ir administracini akt atitikimo konstitucijai kontrole vykstant teismo procesui (be JAV, model perm Kanada, Indija, Australija, Airija, Japonija, daugelis Lotyn Amerikos valstybi, veicarija, Skandinavijos valstybs) ir austr (europinis kontinentinis) modelis. Jo esm yra statym konstitucingumo kontrol esant ypatingam procesui, kai j atlieka specialus konstitucinis teismas. Nagrinjant konstitucins kontrols procedras, svarbus klausimas yra subjekt ratas, kurie gali kreiptis konstitucin kontrol vykdani institucij. vairiose usienio alyse is ratas yra skirtingas. Daniausiai statym leidjas numato tokias subjekt ris: aukiausiosios valstybs institucijos (Prezidentas, Vyriausyb, Parlamentas), administracini vienet valdia (savivaldybs, federacijos subjektai, teismai ir kitos teissaugos institucijos). Vienose valstybse, pvz. Austrijoje, subjekt ratas platus, kitose valstybse iniciatyvos teis turi tik aukiausios valdios institucijos. Amerikietikojo modelio valstybse prie subjekt priskiriami fiziniai ir juridiniai asmenys. Kalbant apie konstitucins kontrols formas reikt paymti, kad iankstin arba preventyvin forma bdinga Pranczijai. Klasikinio amerikietiko modelio valstybs, iskyrus Suomij, iankstins formos neturi. ia bdinga konkreti kontrol. Labiausiai paplitusi konsultacin kontrols forma, nes svarbu yra suinoti, ar statymo projektas neprietarauja Konstitucijai. Europietikojo modelio valstybms labiau bdinga vlesnioji kontrol. Konstitucinio Teismo sprendimai dl akto konstitucingumo taip pat skiriasi pagal prigimt ir teisines pasekmes. Jei Konstitucinis Teismas priima sprendim gyvendindamas savo konsultacines funkcijas, tai ir sprendimas yra konsultacinio pobdio, neprivalomas. Visais kitais atvejais sprendimas turi privalom pobd. Reikt iskirti, kad bendrj teism sprendimai privalomi tik abiem gino pusms. Bet

bendrosios teiss tradicijos alyse aukiausios teismins institucijos sprendimai privalomi emesniems teismams. is principas tvirtintas daugelyje amerikietikojo tipo valstybi. Europietikojo tipo Konstitucini teism sprendimai yra privalomi. statymo konstitucingumo tikrinimo koncepcija Lietuvoje buvo kuriama remiantis dviej tradicij civilins teiss ir bendrosios teiss idjomis. Tai atsispindjo 1990-1992 metais parengtuose Konstitucijos ir kituose teiss akt dl konstitucins justicijos projektuose. J.ilio nuomone, konstitucins kontrols formos pasirinkim, laikantis europins tradicijos, slygojo ios prieastys: Pozityviosios teiss teorijos populiarumas Europoje; siekimas izoliuoti bendrosios kompetencijos teismus nuo politinio proceso; specializuot teism tradicija Europoje[1]. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas nevykdo iankstins statym konstitucingumo kontrols. gyvendinama vlesnioji konstitucin prieira, t.y. jau priimt ir sigaliojusi statym bei kit teiss akt konstitucingumas bei teistumas. Konstitucinis Teismas garantuoja Konstitucijos virenyb teiss sistemoje ir konstitucin teistum, nustatyta tvarka sprsdamas, ar statymai ir kiti Seimo priimti aktai neprietarauja Konstitucijai, taip pat ar Respublikos Prezidento bei Vyriausybs aktai neprietarauja Konstitucijai arba statymams. Konstitucijoje nustatyta, kad Konstitucinis Teismas teikia ivadas: 1) ar nebuvo paeisti rinkim statymai per Respublikos Prezidento ar Seimo nari rinkimus; 2) ar Respublikos Prezidento sveikatos bkl leidia jam ir toliau eiti pareigas; 3) ar Lietuvos Respublikos tarptautins sutartys neprietarauja Konstitucijai; 4) ar Seimo nari ir valstybs pareign, kuriems pradta apkaltos byla, konkrets veiksmai prietarauja Konstitucijai. Praym itirti teiss akto konstitucingum ar teistum Konstituciniam Teismui turi teis paduoti : 1) dl statymo ar kito Seimo priimto akto Vyriausyb, ne maesn kaip 1/5 Seimo nari grup ir teismai; 2) dl Respublikos Prezidento akto ne maesn kaip 1/5 vis Seimo nari grup ir teismai; 3) dl Vyriausybs akto ne maesn kaip 1/5 Seimo nari grup, teismai ir Respublikos Prezidentas. Pagal Konstitucij statymas arba kitas Seimo aktas, Respublikos Prezidento aktas, Vyriausybs aktas negali bti taikomi nuo tos dienos, kai oficialiai paskelbiamas Konstitucinio Teismo nutarimas, kad atitinkamas aktas prietarauja Konstitucijai.

Kontrolinis klausimas: Koks yra Konstitucinio Teismo vaidmuo utikrinant valstybinio valdymo srities teiss akt teistum? 10. ADMINISTRACINIAI TEISMAI IR J KOMPETENCIJA vadas ios temos tikslas suteikti studijuojantiems ini apie Lietuvos administracini teism sistem ir j kompetencij. Istudijav i tem susipains su administracini teism krimo Lietuvoje istorija, istudijuos administracini teism kompetencij. 10.1. ADMINISTRACINI TEISM SISTEMA IR JOS RAIDA Konstitucins nuostatos dl administracini teism sukrimo buvo pradtos gyvendinti tik 1999 m. 1999-01-14 priimto Teism statymo 9 str. 2 d. buvo nurodyta, kad ,,administracines bylas nagrinja specializuoti administraciniai teismai, turintys i sistem: apygard administraciniai teismai (Vilniaus, Kauno, Klaipdos, Panevio, iauli); Auktesnysis administracinis teismas; Lietuvos apeliacinio teismo Administracini byl skyrius. Teism statymo 181 straipsnyje buvo nustatyta, kad administracini teism kompetencij nustato Administracini byl teisenos statymas. gyvendinant ias normas buvo priimtas Administracini teism steigimo statymas, kurio 6 str. nustatyta, kad administraciniai teismai pradeda veikti nuo 1999 m. gegus 3 d. Kalbant apie steigt administracini teism kompetencij paymtina, kad buvo du tiek pirmosios instancijos teismai (apygard administraciniai teismai ir Auktesnysis administracinis teismas), tiek apeliacins instancijos teismai (Auktesnysis administracinis teismas ir Apeliacinio teismo Administracini byl skyrius). Esant dviem galutinms apeliacinms instancijoms, Apeliacinio teismo Administracini byl skyriui buvo ypa sudtinga utikrinti vienodos administracini teism praktikos formuotojo funkcij, kadangi apeliacine tvarka Auktesniajame administraciniame teisme inagrintos bylos jo net nepasiekdavo. iuo administracini teism steigimo etapu nebuvo suformuota instituciniu poiriu savarankika specializuota administracini teism sistema, o buvo pasirinktas tarpinis modelis arba ,,bandomoji administracini teism sistema, i dalies priklausoma tiek instituciniu, tiek procesiniu atvilgiu nuo bendrosios kompetencijos teism. Nuo 2001 sausio 1 d. sigaliojo Administracini byl teisenos statymo 2, 3, 4, 5, 6 straipsni pakeitimo ir papildymo statymas, kuriuo buvo sukurta nauja dvipakop administracini teism sistema: panaikintas Auktesnysis administracinis teismas ir Lietuvos apeliacinio teismo Administracini byl skyrius, palikti penki apygard teismai ir steigtas vyriausiasis administracinis teismas. Kontroliniai klausimai: 1. Kada Lietuvoje buvo kurti administraciniai teismai ir kokia buvo j sistema? 2. Kokie buvo pirmosios administracini teism sistemos trkumai? 3. Kokia administracini teism sistema veikia iuo metu? 10.2. ADMINISTRACINI TEISM VEIKLOS ORGANIZAVIMAS Teisingum administracinse bylose vykdo tik teismai, vadovaudamiesi vis asmen lygybe statymui ir teismui, nepaisant lyties, rass, tautybs, kalbos, kilms, socialins padties, tikjimo, sitikinim ar pair, veiklos ries ir pobdio, gyvenamosios vietos ir kit aplinkybi Teismas nevertina ginijamo administracinio akto bei veiksm (ar neveikimo) politinio ar ekonominio tikslingumo poiriu, o tik nustato: o ar konkreiu atveju nebuvo paeistas statymas ar kitas teiss aktas, o ar administravimo subjektas nevirijo kompetencijos,

ar aktas (veika) neprietarauja tikslams bei udaviniams, dl kuri institucija buvo steigta ir gavo atitinkamus galiojimus.

10.2.1 . statym taikymas nagrinjant administracines bylas Vykdydamas teisingum teismas negali taikyti statymo, kuris prietarauja Konstitucijai. Jeigu yra pagrindas manyti, kad statymas ar kitas teiss aktas, kuris turt bti taikomas konkreioje byloje, prietarauja Konstitucijai, teismas sustabdo bylos nagrinjim ir, atsivelgdamas Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo kompetencij, kreipiasi j su praymu sprsti, ar tas statymas ar kitas teiss aktas atitinka Konstitucij. Gavs Konstitucinio Teismo nutarim, teismas atnaujina bylos nagrinjim. Mintos taisykls taikomos ir tais atvejais, kai teismas suabejoja, ar Respublikos Prezidento aktas arba Vyriausybs aktas, kuris turt bti taikomas konkreioje byloje, neprietarauja statymams ar Konstitucijai. Administracini byl procesas vyksta pagal administracinio proceso statymus, galiojanius bylos nagrinjimo, atskir procesini veiksm atlikimo arba teismo sprendimo vykdymo metu. Jeigu yra prietaravimas tarp ABT norm ir kit statym (iskyrus specialiuosius statymus), teismas turi vadovautis ABT normomis. Jeigu nra statymo, reglamentuojanio gino santyk, teismas taiko statym, reglamentuojant panaius santykius, o jei ir tokio statymo nra, vadovaujasi bendraisiais statym pradmenimis ir j prasme, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Taikydamas Europos Sjungos teiss normas, teismas taip pat vadovaujasi Europos Sjungos teismini institucij sprendimais ir preliminariais nutarimais. statym nustatytais atvejais teismas kreipiasi kompetenting Europos Sjungos teismin institucij praydamas preliminaraus nutarimo Europos Sjungos teiss akt aikinimo ar galiojimo klausimu. 10.2.2 . Teisj ir teism nepriklausomumas Vykdydami teisingum, teisjai ir teismai yra nepriklausomi ir klauso tik statym. Teisjai ir teismai sprendia administracines bylas remdamiesi statymais ir tokiomis slygomis, kurios nesudaro galimybi teisjus veikti i alies. Valstybs valdios ir valdymo institucij, Seimo nari ir kit pareign, politini partij, politini ir visuomenini organizacij ar fizini asmen kiimasis teisjo ar teismo veikl draudiamas ir utraukia statym nustatyt atsakomyb. Mitingai, piketai ir kitokie veiksmai ariau negu 75 metrai iki teismo pastato ir teisme, kuriais siekiama paveikti teisj ar teism, laikomi kiimusi teisjo arba teismo veikl ir yra draudiami. Kai kiamasi teisingum vykdani teismo ar teisjo veikl, teismas ar teisjas turi reaguoti statym nustatyta tvarka. 10.2.3 . Byl nagrinjimo teisme vieumas Administraciniuose teismuose bylos nagrinjamos vieai. teismo posdi sal neleidiami jaunesni kaip eiolikos met asmenys, jeigu jie nra proceso dalyviai arba liudytojai. Teismo posdis gali bti udaras dviem atvejais: mogaus asmeninio ar eiminio gyvenimo slaptumui apsaugoti, jeigu vieai nagrinjama byla gali atskleisti valstybs, tarnybos, profesin ar komercin paslapt. Dl to teismas priima motyvuot nutart. Udarame teismo posdyje gali bti proceso dalyviai, o reikiamais atvejais ir liudytojai, specialistai, ekspertai, vertjai. Byl nagrinjimo teisme vieumo principas netaikomas ir tais atvejais, kai pagal statym skundai ar bylos nagrinjamos raytinio proceso tvarka. 10.2.4 . Teismo proceso kalba Administracini byl procesas vyksta, sprendimai priimami ir skelbiami lietuvi kalba. Dokumentai, surayti kitomis kalbomis, teikiami ir skelbiami iversti lietuvi kalb ir nustatyta tvarka patvirtinti. Byl nagrinti teisme rengianiam teisjui ar j nagrinjaniam teismui nutarus, kita kalba surayt dokument teismo posdyje gali iversti vertjas. Asmenims, nemokantiems lietuvi kalbos, garantuojama teis naudotis vertjo paslaugomis. U vertjo paslaugas mokama i valstybs biudeto. 10.2.5 . Teisi ir pareig iaikinimas proceso dalyviams Teismas turi iaikinti proceso dalyviams j procesines teises ir pareigas, spti dl procesini veiksm atlikimo arba neatlikimo pasekmi ir padti iems asmenims gyvendinti j procesines teises. tai administracinje byloje Nr.A 2 - 997 06 pareikjo skundas buvo atmestas tuo pagrindu, kad buvo pareiktas netinkamam atsakovui: reikalavimai dl alos, padarytos valdios institucij neteistais veiksmais, turjo bti reikiami valstybei, o pareikjas atsakovu nurod Kauno miesto vyriausiojo policijos komisariato aliakalnio policijos komisariato Pas poskyr. Pareikjas nurod, kad jam buvo pasilyta pakeisti atsakov, taiau nebuvo iaikintos atsakovo nepakeitimo pasekms. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, ianalizavs Kauno apygardos administracinio teismo 2005 m. gruodio 7 d. posdio protokol, nustat, kad buvo teiraujamasi pareikjo nuomons dl netinkamo atsakovo pakeitimo tinkamu, ir kad pareikjas nesutiko keisti atsakovo. Taiau pareikjui nebuvo iaikintos io procesinio veiksmo neatlikimo pasekms - kad jo skundas vien dl to gali bti atmestas. Nors atsakovas atsiliepime apeliacin skund nurod, kad pareikjui buvo iaikinta alos, padarytos valdios institucij neteistais veiksmais, atlyginimo tvarka, taiau teismo posdio protokolas to nepatvirtina. Todl kolegija pripaino, kad pareikjui nebuvo iaikintos atsakovo nepakeitimo pasekms. Kadangi teismas nevykd pareigos, numatytos Administracini byl teisenos statymo 10 straipsnyje, ir tai turjo takos bylos baigiai, teismo sprendimas buvo panaikintas ir byla perduota pirmosios instancijos teismui nagrinti i naujo (LVAT 2006 m. birelio 1 d. nutartis). 10.2.6 . Technini priemoni naudojimas teisme Teismo posdio eigai, rodymams fiksuoti ir tirti teismas gali naudoti bet kokias technines priemones.

Proceso alys savo procesinms teisms gyvendinti gali daryti garso ra teismo posdiui ufiksuoti. Apie darom garso ra proceso alys privalo informuoti teism. Kitiems asmenims draudiama teismo posdio metu filmuoti, fotografuoti, daryti garso ar vaizdo raus ir naudoti kitas technines priemones. Asmenims, paeidusiems draudim naudoti technines priemones teismo posdio metu, taikoma statym numatyta atsakomyb. 10.2.7 . Bylos mediagos vieumas Inagrintos administracins bylos mediaga, iskyrus mediag t byl, kurios buvo inagrintos udarame teismo posdyje, yra viea ir su ja gali susipainti suinteresuoti asmenys, skaitant ir byloje nedalyvavusius asmenis. Toki teis ie asmenys gyja, kai sprendimas byloje arba nutartis nutraukti byl ar pareikim palikti nenagrint siteisja. Priimdamas vieame teismo posdyje sprendim byloje arba nutart nutraukti byl ar pareikim palikti nenagrint arba gavs praym susipainti su bylos mediaga, teismas turi teis proceso dalyvi praymu ar savo iniciatyva motyvuota nutartimi nustatyti, kad bylos mediaga ar jos dalis yra neviea, kai reikia apsaugoti mogaus asmens, jo privataus gyvenimo ir nuosavybs slaptum, informacijos apie asmens sveikat konfidencialum, taip pat jeigu yra rimtas pagrindas manyti, kad bus atskleista valstybs, tarnybos, profesin ar komercin paslaptis. Dl tokios teismo nutarties gali bti duodamas atskirasis skundas. Nordamas susipainti su inagrintos bylos mediaga, asmuo pateikia nustatytos formos praym, jame nurodo savo vard, pavard, gyvenamj viet ir asmens kod. Susipainimo su inagrintos bylos mediaga tvark nustato Teisingumo ministerija ir Lietuvos archyv departamentas. 10.2.8 . Vienodos teism praktikos formavimas Vienod administracini teism praktik aikinant ir taikant statymus bei kitus teiss aktus formuoja Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, kris skelbia: plenarins sesijos priimtus sprendimus, nutarimus ir nutartis, trij teisj kolegij ir iplstini penki teisj kolegij priimtus sprendimus, nutarimus ir nutartis, kuri paskelbimui pritar dauguma io teismo teisj, visus sprendimus dl normini administracini akt teistumo. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo biuletenyje paskelbtuose sprendimuose, nutarimuose ir nutartyse esanius statym ir kit teiss akt taikymo iaikinimus privalo atsivelgti teismai, valstybs ir kitos institucijos, taip pat kiti asmenys, taikydami tuos paius statymus ir kitus teiss aktus. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas taip pat analizuoja administracini teism praktik statym ir kit teiss akt taikymo klausimais ir teikia rekomendacinius iaikinimus. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas susipaindamas su administracini teism praktika bei kitomis formomis gali konsultuoti i teism teisjus statym ir kit teiss akt aikinimo bei taikymo klausimais. Vyriausiasis administracinis teismas, vadovaudamasis Europos Sjungos teismini institucij iaikinimais, analizuoja ir apibendrina administracini teism praktik taikant Europos Sjungos teiss normas ir teikia rekomendacijas dl Lietuvos administracini teism ir Europos Sjungos teismini institucij bendradarbiavimo utikrinant vienod Europos Sjungos teiss akt aikinim ir taikym Lietuvos Respublikoje. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas leidia biuleten Administracini teism praktika. 10.2.9 . Teismo sprendimo, nutarimo ir nutarties privalomumas siteisjs teismo sprendimas, nutarimas ir nutartis yra privalomi visoms valstybs institucijoms, pareignams ir tarnautojams, monms, staigoms, organizacijoms, kitiems fiziniams bei juridiniams asmenims ir turi bti vykdomas visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje. Sprendimo, nutarimo ir nutarties privalomumas neatima i suinteresuot asmen teiss kreiptis teism, kad bt apgintos teiss ir statym saugomi interesai, dl kuri ginas nra teismo inagrintas ir isprstas. Kontroliniai klausimai: 1. K vertina administracinis teismas nagrindamas ginijamo administracinio akto bei veiksm (ar neveikimo) pagrstum ir teistum? 2. Kokio pagrindins statymo taikymo taisykls nagrinjant administracines bylas? 3. Paaikinkite pagrindinius administracini byl nagrinjimo ir teismo veiklos organizavimo principus: teisj ir teism nepriklausomumas; byl nagrinjimo teisme vieumas; teismo proceso kalba; teisi ir pareig iaikinimas proceso dalyviams; technini priemoni naudojimas teisme; bylos mediagos vieumas; vienodos teism praktikos formavimas; teismo sprendimo, nutarimo ar nutarties privalomumas. 10.3. APYGARDOS ADMINISTRACINI TEISM NAGRINJAMO BYLOS 10.3.1 . Bylos, priskirtos administracini teism kompetencijai Administraciniai teismai sprendia bylas dl: 1) valstybinio administravimo subjekt: priimt teiss akt ir veiksm teistumo atsisakymo atlikti j kompetencijai priskirtus veiksmus teistumo ir pagrstumo ar vilkinimo atlikti tokius veiksmus; 2) savivaldybi administravimo subjekt: priimt akt ir veiksm teistumo, atsisakymo atlikti j kompetencijai priskirtus veiksmus teistumo ir pagrstumo ar vilkinimo atlikti tokius veiksmus;

3) turtins ir neturtins (moralins) alos, padarytos fiziniam asmeniui ar organizacijai neteistais valstybs ar vietos savivaldos institucijos, staigos, tarnybos bei j tarnautoj veiksmais ar neveikimu vieojo administravimo srityje, atlyginimo (Civilinio kodekso 6.271 straipsnis); 4) mokesi, kit privalom mokjim, rinkliav sumokjimo, grinimo ar iiekojimo, finansini sankcij taikymo, taip pat dl mokestini gin; 5) tarnybini gin, kai viena gino alis yra valstybs ar savivaldybs tarnautojas, turintis vieojo administravimo galiojimus (skaitant pareignus ir staig vadovus); 6) Vyriausiosios tarnybins etikos komisijos sprendim ir ios komisijos kreipimsi dl tarnybos santyki su valstybs tarnautojais nutraukimo; 7) Seimo kontrolieriaus kreipimosi (pareikimo) dl tarnybos santyki su valstybs tarnautojais nutraukimo; 8) gin tarp nepavaldi vienas kitam vieojo administravimo subjekt dl kompetencijos ar statym paeidimo, iskyrus civilinius ginus, priskirtus bendrosios kompetencijos teismams; 9) rinkim ir Referendumo statym paeidimo; 10) nutarimo administracinio teiss paeidimo byloje apskundimo; 11) viej staig, moni ir nevyriausybini organizacij, turini vieojo administravimo galiojimus, priimt sprendim ir veiksm vieojo administravimo srityje teistumo, taip pat i subjekt atsisakymo atlikti j kompetencijai priskirtus veiksmus teistumo ir pagrstumo ar vilkinimo atlikti tokius veiksmus; 12) visuomenini organizacij, bendrij, politini partij, politini organizacij ar asociacij priimt bendro pobdio akt teistumo; 13) usieniei skund dl atsisakymo iduoti leidim gyventi ar dirbti Lietuvoje ar tokio leidimo panaikinimo, taip pat skund dl pabglio statuso. statymu administracini teism kompetencijai gali bti priskiriamos ir kitokios bylos. 10.3. 2 . Bylos, nepriskirtos administracini teism kompetencijai Administraciniai teismai nesprendia byl, priskirt: Konstitucinio Teismo kompetencijai, bendrosios kompetencijos, kitiems specializuotiems teismams. Administracini teism kompetencijai taip pat nepriskiriama tirti: Respublikos Prezidento veiklos, Seimo veiklos, Seimo nari veiklos, Ministro Pirmininko veiklos, Vyriausybs (kaip kolegialios institucijos) veiklos, Konstitucinio Teismo, Lietuvos Aukiausiojo Teismo ir Lietuvos apeliacinio teismo teisj veiklos, kit teism teisj, prokuror, ikiteisminio tyrimo pareign, antstoli procesini veiksm, susijusi su teisingumo vykdymu ar bylos tyrimu, taip pat su sprendim vykdymu. Bylas dl administracini teiss paeidim pirmja instancija pagal Administracini teiss paeidim kodeks nagrinja apylinki teismai. io kodekso numatytas atskiras administracini teiss paeidim bylas nagrinja ir kitos statym galiotos valstybs institucijos (pareignai). 10.3. 3 . Apygardos administracinio teismo kompetencija Apygardos administracinis teismas yra pirmoji instancija administracinms byloms, priskirtoms administraciniams teismams (10.3.1 skyrius), kai pareikjas ar atsakovas yra teritorinis valstybinio administravimo ar savivaldybi administravimo subjektas, iskyrus bylas dl: 1) Vyriausiosios tarnybins etikos komisijos sprendim ir ios komisijos kreipimsi dl tarnybos santyki su valstybs tarnautojais nutraukimo; 2) Seimo kontrolieriaus kreipimosi (pareikimo) dl tarnybos santyki su valstybs tarnautojais nutraukimo; 3) viej staig, moni ir nevyriausybini organizacij, turini vieojo administravimo galiojimus, priimt sprendim ir veiksm vieojo administravimo srityje teistumo, taip pat i subjekt atsisakymo atlikti j kompetencijai priskirtus veiksmus teistumo ir pagrstumo ar vilkinimo atlikti tokius veiksmus; 4) visuomenini organizacij, bendrij, politini partij, politini organizacij ar asociacij priimt bendro pobdio akt teistumo. Netaikant iankstinio nagrinjimo ne teismo tvarka procedros, apygardos administracinis teismas, kaip pirmosios instancijos teismas, nagrinja ias bylas: 1) dl normini administracini akt, kuriuos prim teritoriniai ar savivaldybi administravimo subjektai, teistumo; 2) pagal savivaldybi taryb pareikimus dl j teisi paeidimo, kai atsakovai yra teritoriniai valstybiniai administravimo subjektai; 3) pagal Vyriausybs atstovo pareikimus dl vietos savivaldos institucij ir j pareign akt, prietaraujani Konstitucijai ir statymams, dl statym ir Vyriausybs sprendim nevykdymo, dl akt ar veiksm, paeidiani gyventoj ir organizacij teises, teistumo; 4) dl turtins ir moralins alos, padarytos fiziniam asmeniui ar organizacijai teritorini valstybs ar vietos savivaldos institucij, staig, tarnyb bei j tarnautoj, einani tarnybines pareigas, neteistais veiksmais ar neveikimu vieojo administravimo srityje, atlyginimo (Civilinio kodekso 485 straipsnis);

5) tarnybinius ginus, kai viena gino alis yra valstybs ar savivaldybs tarnautojas, turintis vieojo administravimo galiojimus, iskyrus atvejus, kai pareikjas ar atsakovas yra centrin administravimo institucija, staiga, tarnyba ar jos tarnautojas ir jeigu Valstybs tarnybos statymas nenustato kitokios atitinkam gin sprendimo tvarkos; 6) pagal pareikimus, kai kyla ginai tarp nepavaldi vienas kitam vieojo administravimo subjekt dl kompetencijos ar statym paeidimo (io statymo 15 straipsnio 1 dalies 7 punktas), iskyrus atvejus, kai viena i gino ali yra centrin administravimo institucija, staiga, tarnyba; 7) pagal skundus dl valstybs institucij (pareign) nutarim administracini teiss paeidim bylose; 8) pagal skundus dl apylinks rinkim komisijos sprendimo arba apylinks referendumo komisijos sprendimo dl rinkj srae ar piliei, turini teis dalyvauti referendume, srae padaryt klaid; 9) pagal praymus utikrinti administracini gin komisij sprendim vykdym. Apygardos administracinis teismas pirmja instancija taip pat nagrinja skundus (praymus) dl savivaldybi ir apskrii administracini gin komisij, o statym numatytais atvejais ir dl kit iankstinio gin nagrinjimo ne teismo tvarka institucij priimt sprendim. Kontroliniai klausimai: 1. Kokios bylos priskirtos administracini teism kompetencijai? 2. Kokios bylos nepriskirtos administracini teism kompetencijai? 3. Kokia yra apygardos administracinio teismo kompetencija? 10.4. VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIO TEISMO PAPILDOMA (SPECIALI) KOMPETENCIJA Be bendrosios kompetencijos (10.3.3 skyrius) Vilniaus apygardos administracinis teismas yra pirmoji instancija administraciniams teismams priskirtoms byloms (10.3.1 skyrius), kai pareikjas ar atsakovas yra centrinis administravimo subjektas, iskyrus bylas : 1) dl normini administracini akt, kuriuos prim centriniai valstybinio administravimo subjektai, teistumo, 2) dl viej staig, moni ir nevyriausybini organizacij, turini vieojo administravimo galiojimus, priimt sprendim ir veiksm vieojo administravimo srityje teistumo, taip pat i subjekt atsisakymo atlikti j kompetencijai priskirtus veiksmus teistumo ir pagrstumo ar vilkinimo atlikti tokius veiksmus. Netaikant iankstinio nagrinjimo ne teismo tvarka procedros, Vilniaus apygardos administracinis teismas, kaip pirmosios instancijos teismas, nagrinja ias bylas: 1) dl Seimo kontrolieriaus kreipimosi (pareikimo) dl tarnybos santyki su valstybs tarnautojais nutraukimo; 2) pagal savivaldybi taryb pareikimus dl j teisi paeidimo, kai atsakovai yra centriniai valstybinio administravimo subjektai; 3) dl turtins ir moralins alos, padarytos fiziniam asmeniui ar organizacijai centrins administravimo institucijos, staigos, tarnybos ar jos tarnautojo, einanio tarnybines pareigas, neteistais veiksmais ar neveikimu vieojo administravimo srityje, atlyginimo (Civilinio kodekso 6.271 straipsnis); 4) tarnybinius ginus, kai viena gino alis yra valstybs tarnautojas, turintis vieojo administravimo galiojimus, ir kai pareikjas ar atsakovas yra centrin administravimo institucija, tarnyba ar jos tarnautojas, jeigu Valstybs tarnybos statymas nenustato kitokios atitinkam gin sprendimo tvarkos; 5) pagal skundus dl Vyriausiosios tarnybins etikos komisijos sprendim ir ios komisijos kreipimsi dl tarnybos santyki su valstybs tarnautojais nutraukimo; 6) pagal pareikimus, kai kyla gin tarp nepavaldi vienas kitam vieojo administravimo subjekt dl kompetencijos ar administracinius santykius reglamentuojani statym paeidimo (ABT 15 straipsnio 1 dalies 7 punktas), kai pareikjas ar atsakovas yra centrin administravimo institucija, staiga ar tarnyba; 7) pagal usieniei skundus dl atsisakymo iduoti leidim gyventi ar dirbti Lietuvoje ar tokio leidimo panaikinimo, taip pat skundus dl pabglio statuso; 8) pagal praymus utikrinti Vyriausiosios administracini gin komisijos sprendim vykdym. Vilniaus apygardos administracinis teismas pirmja instancija taip pat nagrinja skundus (praymus) dl Vyriausiosios administracini gin komisijos, Mokestini gin komisijos, o statym numatytais atvejais ir dl kit iankstinio gin nagrinjimo ne teismo tvarka institucij priimt sprendim. Kontroliniai klausimai: Kokia yra Vilniaus apygardos administracinio teismo papildoma kompetencija? 10.5. LIETUVOS VYRIAUSIOJO ADMINISTRACINIO TEISMO KOMPETENCIJA Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra: 1) apeliacin instancija byloms, kurias inagrinjo administraciniai teismai, kaip pirmosios instancijos teismai, skaitant bylas dl administracini teiss paeidim; 2) apeliacin instancija administracini teiss paeidim byloms, kurias inagrinjo apylinki teismai; 3) vienintel ir galutin instancija byloms dl normini administracini akt, kuriuos prim centriniai valstybinio administravimo subjektai, teistumo, taip pat ABT 15 straipsnio 1 dalies 11 punkte nurodytoms byloms; 4) galutin instancija byloms pagal skundus dl Vyriausiosios rinkim komisijos sprendim ar neveikimo, iskyrus tuos, kurie priskirti Konstitucinio Teismo kompetencijai; 5) galutin instancija administracini byl priskyrimo atitinkamiems teismams klausimais. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas nagrinja praymus dl proceso atnaujinimo administracinse bylose, skaitant ir administracini teiss paeidim bylas, kurios ubaigtos siteisjusiu teismo sprendimu, nutarimu ar nutartimi. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas formuoja vienod administracini teism praktik taikant statymus. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas atlieka ir kitas jo kompetencijai statym priskirtas funkcijas. Kontroliniai klausimai: Kokia yra Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo kompetencija?

10.6. ADMINISTRACINI BYL PRISKYRIMAS TEISMAMS Jeigu sujungiami keli tarpusavyje susij reikalavimai, i kuri vieni priskirtini teismo kompetencijai, o kiti ne teismo institucij kompetencijai, visi reikalavimai turi bti nagrinjami teisme. Jeigu yra abejon ar galiojani statym kolizija dl konkretaus gino priskyrimo, ginas nagrinjamas teisme. Kai byloje yra keli tarpusavyje susij reikalavimai, i kuri vieni priskirtini Vilniaus apygardos administraciniam teismui, o kiti kit apygard administraciniams teismams, byla turi bti nagrinjama Vilniaus apygardos administraciniame teisme. Kai byloje atsakovai yra keli administravimo subjektai, esantys skirting teism teritorinje jurisdikcijoje, bylos priskirtinumo klausimas sprendiamas pagal auktesniojo administravimo subjekto buvein. Tais atvejais, kai administravimo subjektai yra lygiaveriai savo teisine padtimi, teism, kuriame bus nagrinjama byla, turi teis pasirinkti pareikjas. Kontroliniai klausimai: Kokios pagrindins administracini byl priskyrimo teismams taisykls? 10.7. GIN DL TEISMINGUMO SPRENDIMAS Bendrosios kompetencijos teismo ir administracinio teismo ginus dl teismingumo raytinio proceso tvarka sprendia speciali teisj kolegija, kuri eina Lietuvos Aukiausiojo Teismo Civilini byl skyriaus pirmininkas, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo pirmininko pavaduotojas ir po vien i teism pirminink paskirt teisj. Bendrosios kompetencijos teismai motyvuotus praymus ar nutartis sprsti teismingumo klausimus paduoda per Lietuvos Aukiausij Teism, administraciniai teismai per Lietuvos vyriausij administracin teism. Specialios teisj kolegijos posdiams pirmininkauja Lietuvos Aukiausiojo Teismo Civilini byl skyriaus pirmininkas. Sprendimas priimamas bendru sutarimu arba kolegijos nari bals dauguma. Jei balsai pasiskirsto po lygiai, lemia kolegijos posdio pirmininko balsas. Nutartis dl bylos teismingumo neskundiama. Kontroliniai klausimai: Kas ir kokia tvarka nagrinja ginus dl teismingumo? 11. ADMINISTRACINS BYLOS IKLIMAS TEISME IR PASIRUOIMAS J NAGRINTI vadas ios temos tikslas susipainti su administracins bylos ikelimo teisme ir pasiruoimo j nagrinti stadijomis. 11.1. SKUNDO (PRAYMO) TEIS Vadovaujantis ABT 5 str. 1 d., kiekvienas suinteresuotas subjektas turi teis statym nustatyta tvarka kreiptis teism, kad bt apginta paeista ar ginijama jo teis arba statym saugomas interesas. Kita vertus, ABT 22 str. 1 d. nustatyta, kad skund (praym) dl vieojo ar vidaus administravimo subjekto priimto administracinio akto ar veiksmo (neveikimo) turi teis paduoti asmenys, taip pat kiti vieojo administravimo subjektai, skaitant valstybs ir savivaldybi vieojo administravimo tarnautojus, pareignus ir staig vadovus, kai jie mano, kad j teiss ar statym saugomi interesai yra paeisti. Atsisakymas teiss kreiptis teism negalioja. Teismas imasi nagrinti administracin byl: 1) pagal asmens arba jo atstovo, kuris kreipiasi, kad bt apginta jo teis arba statym saugomas interesas, skund ar praym; 2) pagal statym nustatyt institucij, staig ar j tarnautoj kreipimsi dl kit asmen teisi gynimo; 3) pagal prokuroro, administravimo subjekt, valstybs kontrols pareign, kit valstybs institucij, staig, organizacij, tarnyb ar fizini asmen kreipimsi statym nustatytais atvejais dl valstybs ar kit viej interes gynimo; 4) pagal vietos savivaldos staig kreipimsi dl savivaldybi teisi vieojo administravimo srityje gynimo; 5) statym nustatytais atvejais pagal vieojo administravimo subjekt kreipimsi dl administracini gin sprendimo. statymo numatytais atvejais skundas (praymas) pirmiausia turi bti paduodamas administracini gin komisijai ar kitai iankstinio gin nagrinjimo ne teismo tvarka institucijai, po to skundas gali bti paduodamas ir administraciniam teismui. Kitais atvejais skundas (praymas) gali bti paduodamas pasirinktinai: administracini gin komisijai arba tiesiogiai administraciniam teismui. Su skundu (praymu) administracin teism tiesiogiai kreipiamasi ABT 18 str. 2 d. ir 19 str. 2 d. numatytais atvejais. Skundas (praymas) gali bti siuniamas patu. i taisykl netaikoma paduodant skund (praym) dl gin, numatyt ABT 18 str. 2 d. 8 p. (dl apylinks rinkim komisijos sprendimo arba apylinks referendumo komisijos sprendimo dl rinkj srae ar piliei, turini teis dalyvauti referendume, srae padaryt klaid) ir 20 str. 1 d. 4 p. (dl Vyriausiosios rinkim komisijos sprendim ar neveikimo, iskyrus tuos, kurie priskirti Konstitucinio Teismo kompetencijai). Jeigu skundas (praymas) siuniamas faksimiliniu laiku, ne vliau kaip per tris dienas teismui turi bti pateiktas skundo (praymo) originalas. Kontroliniai klausimai: 1. Kam suteikta skundo (praymo) teis? 2. Kuo remdamasis administracinis teismas imasi nagrinti administracin byl? 3. Kokia tvarka ir kam paduodamas skundas? 11.2. REIKALAVIMUI SKUNDUI (PRAYMUI) Skundai (praymai) paduodami ratu nurodant: 1) komisijos ar teismo, kuriam skundas (praymas) paduodamas, pavadinimas; 2) pareikjo vardas, pavard (pavadinimas), asmens kodas (kodas), gyvenamoji vieta (buvein), taip pat atstovo, jeigu jis yra, vardas, pavard ir adresas;

3) tarnautojo, kurio veiksmai skundiami, vardas, pavard, asmens kodas (jeigu inomas), pareigos arba institucijos (administravimo subjekto) pavadinimas, buvein; 4) treij suinteresuot asmen vardas, pavard (pavadinimas), asmens kodas (kodas, jeigu inomas), gyvenamoji vieta (buvein); 5) konkretus skundiamas veiksmas (neveikimas) ar aktas, jo vykdymo (primimo) data; 6) aplinkybs, kuriomis pareikjas grindia savo reikalavim, ir tai patvirtinantys rodymai, liudytoj pavards, vardai ir gyvenamosios vietos, kit rodym buvimo vieta; 7) pareikjo reikalavimas; 8) pridedam dokument sraas; 9) skundo (praymo) suraymo vieta ir data. Skund (praym) pasirao pareikjas ar jo atstovas. Prie atstovo paduodamo skundo (praymo) turi bti pridedamas galiojimas ar kitoks dokumentas, patvirtinantis atstovo galiojimus. Prie skundo (praymo) pridedami ie priedai: skundiamas aktas; jei skundas (praymas) buvo nagrintas administracini gin komisijoje ar kitoje iankstinio gin nagrinjimo ne teismo tvarka institucijoje, atitinkamos administracini gin komisijos ar institucijos sprendimas; jei btina, dokumentas, patvirtinantis reikalavim ar prietaravim skundiamai institucijai, staigai, tarnybai teikimo dat; dokumentai ir kiti rodymai, kuriais pareikjas grindia savo reikalavimus; yminio mokesio kvitas (jeigu pagal ABT yminis mokestis turi bti mokamas) arba motyvuotas praymas atleisti nuo yminio mokesio. Skundo (praymo) su priedais egzempliori (kopij) turi bti tiek, kad juos bt galima teikti kiekvienai proceso aliai ir dar likt egzempliorius teisme. Kontroliniai klausimai: 1. Kas nurodoma skunde? 2. Kokie priedai pridedami prie skundo? 11.3. KREIPIMOSI ADMINISTRACIN TEISM TVARKA IR BYLOS IKLIMO PROCESINIAI DOKUMENTAI. SKUNDO (PRAYMO) TRKUM ALINIMAS Skundas (praymas) paduodamas tam administraciniam teismui, kurio veikimo teritorijoje yra vieojo ar vidaus administravimo subjekto, kurio teiss aktai ar veiksmai (neveikimas) yra skundiami, buvein. Gavus teisme skund (praym), administracinio teismo pirmininkas ar teisjas jo primimo klausim isprendia ne vliau kaip per septynias dienas priimdamas nutart . Jeigu skundas (praymas) neatitinka formos it turinio reikalavim (ABT 23 str.), prie jo nepridti priedai (ABT 24 str.) ar nesumoktas yminis mokestis (ABT 39 str.), nutartimi nustatomas terminas iems trkumams paalinti. Jeigu per teismo nustatyt termin trkumai nepaalinami, skundas (praymas) laikomas nepaduotu ir teisjo nutartimi grinamas pareikjui. Dl nutarties grinti skund (praym) pareikjui gali bti paduodamas atskirasis skundas. Administracinio teismo pirmininkas ar teisjas (teismas) motyvuota nutartimi atsisako priimti skund (praym), jeigu: 1) skundas (praymas) nenagrintinas teism; 2) byla nepriskirtina tam teismui; 3) pareikjas nesilaik bylos iankstinio nagrinjimo ne per teism tvarkos; 4) yra siteisjs teismo sprendimas, priimtas dl gino tarp t pai ali, dl to paties dalyko ir tuo paiu pagrindu, arba teismo nutartis priimti pareikjo atsisakym nuo skundo (praymo); 5) teismo inioje yra byla dl gino tarp t pai ali, dl to paties dalyko ir tuo paiu pagrindu; 6) skund (praym) paduoda neveiksnus asmuo; 7) skund (praym) suinteresuoto asmens vardu paduoda negaliotas vesti byl asmuo; 8) praleistas skundo (praymo) padavimo terminas ir pareikjas neprao jo atnaujinti ar teismas atmeta tok praym. Nutartyje atsisakyti priimti skund (praym) teismo pirmininkas ar teisjas privalo nurodyti, koki institucij reikia pareikjui kreiptis, jeigu byla nenagrintina teismo, arba kaip paalinti aplinkybes, kliudanias priimti skund (praym). Nutartyje taip pat turi bti nurodymas grinti ymin mokest tais atvejais, kai paduodant skund (praym) toks mokestis buvo sumoktas. Teismo pirmininko ar teisjo nutarties atsisakyti priimti skund (praym) nuoraas ne vliau kaip per tris dienas nuo nutarties primimo teikiamas arba pasiuniamas pareikjui. Dl teismo pirmininko ar teisjo nutarties atsisakyti priimti skund (praym) gali bti duodamas atskirasis skundas. siteisjus nutariai, skundas (praymas) grinamas pareikjui. Jeigu skunde (prayme) pareikjas nenurodo atsakovo ar treiojo suinteresuoto asmens arba nurodo ne t atsakov ar treij suinteresuot asmen ar nurodo asmenis, su kuri teismis ar pareigomis ginas nesusijs, taiau skunde pakankamai aikiai suformuluoja gino dalyk (nurodo skundiam akt, veiksm arba atsisakym ar vilkinim atlikti veiksmus) ir administravimo subjekt, dl kurio priimto akto, veiksmo ar neveikimo paduodamas skundas, teismo pirmininkas ar teisjas nutartimi gali paalinti iuos trkumus. Tokiu atveju priimama nutartis priimti skund (praym), kurioje nurodoma, kas traukiamas administracins bylos proceso alimi kaip atsakovas (atsakovai) ar (ir) treiasis suinteresuotas asmuo (asmenys). Galutinai dl alies pakeitimo tinkama teismas nusprendia teismo posdio parengiamojoje dalyje. Kontroliniai klausimai: 1. Kuriam administraciniam teismui paduodamas skundas? 2. Kas laikoma skundo trukumu? 3. Kaip ie trukumai paalinami?

4.

Kokiais atvejais atsisakoma priimti skund?

11.4. SKUNDO (PRAYMO) PATEIKIMO TERMINAI, PRALEISTO TERMINO ATNAUJINIMAS 11.4.1 . Skundo (praymo) padavimas administraciniam teismui dl komisijos sprendimo Atitinkamos administracini gin komisijos ar kitos iankstinio gin nagrinjimo ne teismo tvarka institucijos sprendim, priimt inagrinjus administracin gin ne teismo tvarka, administraciniam teismui gali sksti gino alis, nesutinkanti su i institucij sprendimu. Tokiu atveju administracin teism galima kreiptis per dvideimt dien nuo sprendimo gavimo dienos. Tais atvejais, kai administracini gin komisija ar kita iankstinio gin nagrinjimo ne teismo tvarka institucija nustatytu laiku skundo (praymo) neinagrinja, asmenys, taip pat kiti vieojo administravimo subjektai, skaitant valstybs ir savivaldybi vieojo administravimo tarnautojus, pareignus ir staig vadovus, kai jie mano, kad j teiss ar statym saugomi interesai yra paeisti, skund (praym) dl paeistos teiss gali paduoti administraciniam teismui per du mnesius nuo dienos , iki kurios turjo bti priimtas sprendimas. Apskundus administracini gin komisijos ar kitos iankstinio gin nagrinjimo ne teismo tvarka institucijos sprendim, gino ali procesin padtis nesikeiia. 11.4.2 . Kiti skund (praym) padavimo administraciniam teismui terminai Jeigu specialus statymas nenustato kitaip, skundas (praymas) administraciniam teismui paduodamas: per vien mnes nuo skundiamo akto paskelbimo arba individualaus akto ar praneimo apie veiksm (neveikim) teikimo suinteresuotai aliai dienos arba per du mnesius nuo dienos, kai baigiasi statymo ar kito teiss akto nustatytas reikalavimo vykdymo terminas. Terminai pareikimams, kuriuose praoma itirti normini administracini teiss akt teistum, administraciniam teismui paduoti nenustatomi. 11.4.3 . Praleisto termino atnaujinimas Pareikjo praymu administracinis teismas skundo (praymo) padavimo terminus gali atnaujinti, jeigu bus pripainta, kad terminas praleistas dl svarbios prieasties ir nra i aplinkybi : skundas (praymas) nenagrintinas teism; byla nepriskirtina tam teismui; pareikjas nesilaik tai byl kategorijai statym nustatytos bylos iankstinio nagrinjimo ne per teism tvarkos; yra siteisjs teismo sprendimas, priimtas dl gino tarp t pai ali, dl to paties dalyko ir tuo paiu pagrindu, arba teismo nutartis priimti pareikjo atsisakym nuo skundo (praymo); teismo inioje yra byla dl gino tarp t pai ali, dl to paties dalyko ir tuo paiu pagrindu;skund (praym) paduoda neveiksnus asmuo; skund (praym) suinteresuoto asmens vardu paduoda negaliotas vesti byl asmuo. Prayme atnaujinti termin nurodomos termino praleidimo prieastys ir pateikiami praleidimo prieastis patvirtinantys rodymai. Kartu su praymu atnaujinti termin administraciniam teismui turi bti paduotas skundas (praymas). Praym atnaujinti termin skundui (praymui) paduoti inagrinja teismo pirmininkas, teisjas ar teismo pirmininko sudaryta teisj kolegija raytinio proceso tvarka per deimt dien nuo praymo teismui su prieastis patvirtinaniais rodymais pateikimo. Dl nutarties, kuria atsisakoma atnaujinti praleist termin skundui (praymui) paduoti, pareikjas gali duoti atskirj skund. siteisjus nutariai atsisakyti atnaujinti praleist termin skundui paduoti, skundas grinamas pareikjui. Atnaujins skundo (praymo) padavimo termin, administracinis teismas isprendia skundo (praymo) primimo klausim ir ABT nustatyta tvarka sprendia byl i esms. Kontroliniai klausimai: 1. Kokie yra skundo padavimo administraciniam teismui dl administracini gin komisijos sprendimo terminai? 2. Kokie yra kiti skundo padavimo terminai? 3. Praleisto termino atnaujinimo slygos ir tvarka. 11.5. TEISMO ILAIDOS IR J ATLYGINIMAS 11.5.1 . yminis mokestis Skundai (praymai) administraciniuose teismuose priimami ir nagrinjami tik po to, kai sumokamas yminis mokestis, kur sudaro 100 lit u kiekvien skund (praym), nepaisant to, kiek jame keliama reikalavim, arba 50 lit u apeliacin skund dl teismo sprendimo. Taiau statymas nustato iimtis i ios taisykls, kai skundai (praymai) yminiu mokesiu neapmokestinami (ABT 40 str.) ir kai administracinis teismas atleidia nuo yminio mokesio (ABT 41 str.). yminiu mokesiu neapmokestinami: I. skundai (praymai) dl (taip pat apeliaciniai skundai dl administracini teism sprendim dl i skund (praym): 1) vieojo administravimo subjekt vilkinimo atlikti j kompetencijai priskirtus veiksmus; 2) pensij skyrimo ar atsisakymo jas skirti; 3) rinkim ir Referendumo statym paeidim; 4) valstybs ir savivaldybi tarnautoj kreipimsi, kai tai susij su tarnybos teisiniais santykiais; 5) mokesi administratori bei j pareign kreipimsi dl mokesi ir kit mok biudet iiekojimo, taip pat j kreipimsi dl mokestini gin; pareign kreipimsi dl rinkliav iiekojimo; 6) valstybs ir savivaldybs kontrols pareign kreipimsi dl neteistai gaut pajam ir neteistai panaudot dotacij, subsidij bei asignavim iiekojimo valstybs ar savivaldybi biudetus;

7) prokuror, administravimo subjekt, valstybs institucij, staig, organizacij, tarnyb ar fizini asmen kreipimsi statym nustatytais atvejais dl valstybs ar kit viej interes gynimo, taip pat statym nustatyt valdios institucij, staig ar j tarnautoj kreipimsi dl kit asmen teisi gynimo; 8) Seimo kontrolieri pareikim pagal Seimo kontrolieri statym; 9) Vyriausybs atstovo kreipimosi dl savivaldybi institucij, staig, tarnyb priimt akt bei tarnautoj neteist veiksm; 10) administracini nuobaud paskyrimo (nepaskyrimo); 11) alos, padarytos fiziniam asmeniui ar organizacijai, valstybs ar vietos savivaldos institucijos, staigos, tarnybos ar jos tarnautojo, einanio tarnybines pareigas, neteistais veiksmais ar neveikimu vieojo administravimo srityje, atlyginimo; 12) kiti vieojo administravimo subjekt kreipimaisi administracin teism, kurie tiesiogiai susij su j atliekamomis vieojo administravimo funkcijomis. II. proceso ali atskirieji skundai, III. ABT 110 straipsnio 1 ir 2 dalyse nurodyt subjekt pareikimai, kai praoma itirti norminio administracinio ar kito bendro pobdio akto teistum. Taiau ir visais iais atvejais teismas turi teis pareikalauti i asmen, kurie piktnaudiauja teismins gynybos teise (t. y. kreipiasi teism be rimto pagrindo arba daniau kaip vien kart per mnes), sumokti ymin mokest. Atleidimas nuo yminio mokesio Administracinis teismas, atsivelgdamas turtin fizinio asmens ar fizini asmen grups padt, gali visikai ar i dalies atleisti juos nuo yminio mokesio mokjimo. Praymas atleisti fizin asmen nuo yminio mokesio mokjimo turi bti motyvuotas ir pagrstas atitinkamais rodymais. yminio mokesio grinimas Sumoktas yminis mokestis arba jo dalis grinami: 1) kai sumokta daugiau mokesio, negu reikia pagal statym; 2) kai pareikjas skund (praym) atsiima; 3) kai atsisakoma priimti skund (praym) ar pareikim arba jie grinami pareikjui; 4) byl nutraukus, kai ji nenagrintina teisme arba kai pareikjas nesilaik tos kategorijos byloms nustatytos gino iankstinio sprendimo ne per teism tvarkos ir nebegalima ia tvarka pasinaudoti; 5) skund (praym) palikus nenagrint, kai pareikjas nesilaik tos kategorijos byloms nustatytos gino iankstinio nagrinjimo ne per teism tvarkos ir dar galima ia tvarka pasinaudoti; 6) skund (praym) palikus nenagrint, kai skund (praym) pateik neveiksnus asmuo arba negaliotas vesti byl asmuo; 7) kai atsisakoma priimti teismui paduot apeliacin skund. ymin mokest grina valstybin mokesi inspekcija, remdamasi teismo ar teisjo nutartimi, jeigu pareikimas paduotas teismui ne vliau kaip per dvejus metus nuo tos dienos, kuri priimta teisjo nutartis atsisakyti priimti pareikim ar j grinti, taip pat teismo nutartis nutraukti byl ar pareikim palikti nenagrint. Jeigu grinamas permoktas yminis mokestis, tai is terminas skaiiuojamas nuo teismo sprendimo, nutarties ar nutarimo siteisjimo dienos. 11.5.2 . Proceso ali ilaid atlyginimas (ABT 44 str.) Proceso alis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teis gauti i kitos alies savo ilaid atlyginim. Kai sprendimas priimtas pareikjo naudai ar apginamos treij suinteresuot asmen teiss , jie turi teis reikalauti atlyginti: sumokt ymin mokest; kitas ilaidas dl skundo (praymo) suraymo ir padavimo; ilaidas, susijusias su bylos nagrinjimu; transporto ilaidas; gyvenamosios patalpos nuomojimo teismo buvimo vietoje u laik, kol vyko procesas, ir dienpinigi 10 procent patvirtinto taikomojo minimalaus gyvenimo lygio u kiekvien proceso dien ilaidas. Pareikjo teis reikalauti ilaid atlyginimo ilieka ir tuo atveju, kai pareikjas atsisako praymo (skundo) dl to, kad atsakovas geruoju patenkina jo reikalavim padavus praym (skund) teismui. Kai sprendimas priimtas atsakovo naudai , jis turi teis reikalauti atlyginti: ilaidas, kurias turjo rengdamas ir ratu pateikdamas teismui dokumentus; kitas ilaidas, susijusias su bylos nagrinjimu; transporto ilaidas; gyvenamosios patalpos nuomojimo teismo buvimo vietoje ilaidas u laik, kol vyko procesas, bei dienpinigi 10 procent patvirtinto taikomojo minimalaus gyvenimo lygio u kiekvien proceso dien ilaidas. Proceso alis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teis reikalauti atlyginti jai ir atstovavimo ilaidas. Atstovavimo ilaid atlyginimo klausimas sprendiamas Civilinio proceso kodekso ir kit teiss akt nustatyta tvarka. 11.5. 3. Kitos su bylos nagrinjimu susijusios ilaidos (ABT 43 str.) Prie ilaid, susijusi su bylos nagrinjimu, priskiriamos: 1) sumos, imoktos liudytojams, specialistams, ekspertams ir ekspert organizacijoms; 2) ilaidos, susijusios su bylos nagrinjimo laiko ir vietos paskelbimu spaudoje. Sumas, imoktinas liudytojams, specialistams, ekspertams ir ekspert organizacijoms, kiekvienam teismui atidarom speciali sskait banke pagal teismo buvimo viet i anksto moka ta alis, kuri pareik atitinkam praym. Jeigu nurodytus praymus pareik abi alys arba jeigu liudytojai, specialistai ir ekspertai aukiami ar ekspertiz daroma teismo iniciatyva, tai reikalaujamas sumas moka proceso alys lygiomis dalimis.

Administracinis teismas, atsivelgdamas turtin fizinio asmens ar fizini asmen grups padt, gali visikai ar i dalies atleisti juos nuo sum, susijusi su bylos nagrinjimu, mokjimo teismo speciali sskait. Praymas atleisti nuo toki sum mokjimo turi bti motyvuotas ir pagrstas atitinkamais rodymais. Nuo sum mokjimo gali bti atleidiama ir nukentjusioji alis. Sumas, priklausanias liudytojams, specialistams ir ekspertams, teismas imoka, jiems atlikus savo pareigas, i teismo specialios sskaitos, o vertjams i tam skirt biudeto l. ali nemoktos sumos, imoktinos kaip ilaidos, susijusios su bylos nagrinjimu, priteisiamos teismo speciali sskait i proceso alies, kurios nenaudai priimtas sprendimas, arba i proceso ali proporcingai patenkint ir atmest reikalavim dydiui. 11.5.4 . Sprendimo dl ilaid atlyginimo primimas (ABT 45 str) Dl ilaid atlyginimo suinteresuota alis teismui pateikia praym ratu su ilaid apskaiiavimu ir pagrindimu. Praymai dl ilaid atlyginimo, nepaduoti teismui iki bylos nagrinjimo i esms pabaigos, turi bti paduoti teismui ne vliau kaip per keturiolika dien nuo sprendimo siteisjimo. Iki bylos nagrinjimo i esms pabaigos administraciniame teisme pateiktus praymus dl ilaid atlyginimo teismas inagrinja priimdamas sprendim dl administracins bylos. Kitais atvejais praym dl ilaid atlyginimo teismas inagrinja paprastai raytinio proceso tvarka priimdamas nutart. Pirmosios instancijos teismo nutartis dl ilaid atlyginimo per septynias dienas nuo paskelbimo gali bti skundiama Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui. Kontroliniai klausimai: 1. Kokio dydio yminiu mokesiu apmokestinami skundai administraciniame teisme? 2. Kokiais atvejais skundai yminiu mokesiu neapmokestinami? 3. Kokiais atvejais ir tvarka asmuo gali bti atleistas nuo yminio mokesio? 4. Kokiais atvejais ir tvarka yminis mokestis grinamas? 5. koki ilaid atlyginim turi teis gino alis, laimjusi byl? 6. Kokios ilaidos priskiriamo prie ilaid, susijusi su bylos nagrinjimu? 7. Kokia tvarka priimamas sprendimas dl ilaid atlyginimo? 11.6. PASIRUOIMAS ADMINISTRACINS BYLOS NAGRINJIMUI Pasiruoimas administracins bylos teisminiam nagrinjimui yra viena i svarbiausi administracini byl teisenos stadij. Ji yra teisenos operatyvumo garantas, lemia teising bylos inagrinjim, jos pagalba yra aikiai atribojama pasiruoimo teisminiam nagrinjimui ir teisminio nagrinjimo paskirtis. Pasiruoimo teisminiam nagrinjimui esm vis ali reikalavim ir atsikirtim, aplinkybi ir jas pagrindiani rodym nurodymas ir pateikimas, taip pat teismui kylani neaikum alinimas gyvendinant savo pareig iaikinti. Tuo tarpu vykstant teisminiam nagrinjimui turi bti tik tiriami ir vertinami ruoiantis nagrinti byl teisme nurodyti rodymai ir jais remiantis priimamas sprendimas. Tad tinkamas pasirengimas teiminam nagrinjimui sudaro palankias galimybes inagrinti byl jau pirmame teismo posdyje. Lyginant pasiruoimo administracins bylos teisminiam nagrinjimui stadijos teisin reglamentavim su analogikos pasirengimo civilins bylos teisminiam nagrinjimui stadijos teisiniu reglamentavimu paymtina, kad civilinio proceso teiss literatroje pripastama, kad i stadija yra viena i svarbiausi naujojo civilinio proceso dali ir sritis, kuri buvo labiausiai reformuota. Tuo tarpu administracinio proceso teiss mokslinje literatroje pagrstai yra nurodoma, kad pasirengimo nagrinti administracin byla stadija yra nepakankamai reglamentuota. Yra nurodomi tokie trkumai: neutikrintas ali apsikeitimas procesine mediaga iki bylos nagrinjimo i esms pradios; nereglamentuota, kokia forma teismas rengiasi nagrinti administracin byl; nenumatyta galimyb sudaryti taikos sutart ir kt. Administracinio proceso stadij paskirtis ivengti administracins bylos nagrinjimo chaotikumo ir sistemikai bei nuosekliai, taip pat kiek manoma greiiau pasiekti civilinio proceso tikslus. Todl pasiruoimas teisminiam nagrinjimui, kaip ir visas procesas, turi bti nuoseklus ir logikai tvarkingas. ABT nustato, kad pasiruoimas administracini byl nagrinjimui teisme paprastai turi bti baigtas ne vliau kaip per vien mnes nuo skundo (praymo) primimo dienos. Naujajame CPK i esms atsisakyta pasirengimo teisminiam nagrinjimui termin, iskyrus nedideles iimtis nedispozityvi byl atvej (CPK 413, 421 str.), senajame CPK iai stadijai buvo skirtos septynios dienos. Pasirengim teisminiam nagrinjimui sudaro gana daug procesini veiksm, kuriuos turi atlikti tiek teismas, tiek byloje dalyvaujantys asmenys. Civilinio proceso teisje visi ie veiksmai, atsivelgiant tam tikrus tarpinius tikslus, yra skirstomi tris grupes, kurios atitinkamai sudaro tris pagrindines teisminio nagrinjimo dalis: 1. angin (jos tikslas sudaryti teismui slygas i pat pradi nukreipti gino nagrinjim tinkama linkme, kartu ivengiant alutini, antraeili klausim nagrinjimo, ir sudaryti palankias slygas tinkamai pasirinkti geriausi pasirengimo teisminiam nagrinjimui form); 2. pagrindin (jos tikslas galutinai isiaikinti ali nuomon ginijamais klausimais, atskleisti turimus rodymus ir paalinti teismui kylanius neaikumus gyvendinant savo pareig iaikinti); 3. baigiamoji (jos tikslas tvirtinti procesinius rezultatus, kuri pasiekta pagrindinje dalyje, t. y. galutinai apibrti ir procesine tvarka tvirtinti ali nuomon ginijamais klausimais). Kalbant apie pasiruoimo teisminiam nagrinjimui formas turima galvoje tik antroji, t. y. pagrindin ios stadijos dalis, kuri gali vykti ratu arba odiu: 1. raytis pasirengimas teisminiam nagrinjimui vyksta alims apsikeiiant paruoiamaisiais procesiniais dokumentais; 2. odinis pasirengimas teisminiam nagrinjimui vyksta parengiamajame teismo posdyje gyvendinant odinio bylos nagrinjimo princip, t. y. teismui tiesiogiai odiu bendraujant su byloje dalyvaujaniais asmenimis. 11.6.1 . Pasiruoimas administracini byl nagrinjimui teisme

Teismo pirmininkas ar teisjas, nutartimi prims skund (praym), prireikus isprendia iuos btinus pasiruoimo bylos nagrinjimui teisme klausimus (ABT 68 str.): imasi priemoni reikalavimui utikrinti; Teismas arba teisjas proceso dalyvi motyvuotu praymu arba savo iniciatyva gali imtis priemoni reikalavimui utikrinti. Reikalavimas gali bti utikrinamas bet kurioje proceso stadijoje, jeigu, nesimus utikrinimo priemoni, teismo sprendimo vykdymas gali pasunkti arba pasidaryti negalimas. Reikalavimo utikrinimo priemons gali bti: 1) udraudimas atsakovui atlikti tam tikrus veiksmus; 2) iiekojimo pagal vykdomj dokument sustabdymas; 3) ginijamo akto galiojimo laikinas sustabdymas. Praym dl reikalavimo utikrinimo teisjas arba teismas inagrinja ne vliau kaip kit dien po jo gavimo, nepranedamas atsakovui ir kitiems proceso dalyviams. Jeigu toks praymas paduodamas kartu su skundu (praymu), jis inagrinjamas ne vliau kaip kit dien po skundo (praymo) primimo. Dl reikalavimo utikrinimo teismas arba teisjas priima nutart, kurioje nurodo jos vykdymo tvark ir bd. Dl teismo nutari reikalavimo utikrinimo klausimais gali bti duodamas atskirasis skundas. Atskirojo skundo dl nutarties utikrinti reikalavim padavimas nesustabdo nutarties vykdymo ir bylos nagrinjimo. Teismo nutartis utikrinti reikalavim skubiai vykdoma. Nutartis pakeisti vien reikalavimo utikrinimo priemon kita arba panaikinti reikalavimo utikrinim vykdoma pasibaigus terminui toms nutartims apsksti, o jeigu skundas paduotas, primus nutart atmesti skund. Nutartys vykdomos teismo sprendimams vykdyti nustatyta tvarka. Jeigu reikalavimo utikrinimo priemons paeidiamos, kaltiems asmenims teismo nutartimi skiriama iki 1000 lit bauda. pareigoja pareikj pateikti rodymus ar pateikti papildom paaikinim ratu dl keliam reikalavim ir nustato vykdymo termin; isiunia treiajam suinteresuotam asmeniui bei atsakovui skundo (praymo) nuoraus ir pareikalauja i atsakovo per nurodyt termin, bet ne vliau kaip per keturiolika dien, ratu pateikti teismui atsiliepim; Teismo pirmininkas ar teisjas nusiunia atsakovui skundo (praymo) nuora, o reikiamais atvejais ir pridt prie jo dokument nuoraus, taip pat nustato termin, per kur atsakovas ratu privalo pateikti teismui savo atsiliepim skund (praym) ir pateikti tiek atsiliepimo nuora, kiek yra byloje pareikj. Atsiliepime atsakovas nurodo, sutinka ar nesutinka su skundo (praymo) reikalavimais, taip pat ar dalyvaus byl nagrinjant teismo posdyje. Jeigu yra pakankamai laiko iki bylos nagrinjimo pradios, pareikjui nusiuniamas gautas i atsakovo raytinio atsiliepimo nuoraas. ali praymu ireikalauja rodymus, kuri alys negali gauti, arba iduoda liudijim tiems rodymams gauti; nusprendia dl specialist ikvietimo ar ekspertizs darymo; atlieka kitus veiksmus, reikalingus pasiruoiant nagrinti byl. Nutartis, reikalingas pasiruoti bylos nagrinjimui teisme, teismo pirmininkas ar teisjas priima nepranes proceso dalyviams, iskyrus atvejus, kai sprendiamas ekspertizs skyrimo klausimas. Teisjo reikalaujama mediaga ar dokumentai turi bti perduoti teismui ne vliau kaip per tris darbo dienas, jeigu teisjas nenustato kito termino. Laikydamas, kad nra klii bylai nagrinti, teisjas silo teismo pirmininkui skirti byl nagrinti teismo posdyje. Pirmininko priimtoje nutartyje nurodoma: 1) kolegijos sudtis, jos pirmininkas; 2) posdio laikas ir vieta; 3) pavedimas isisti aukimus dalyvaujantiems byloje asmenims arba kitaip praneti apie posd; 4) pavedimas isisti atsakovams ar tretiesiems suinteresuotiems asmenims skundo (praymo) nuoraus ir kitus dokumentus, jeigu jie nebuvo isisti ruoiantis byl nagrinti; 5) kiti pavedimai, btini bylai inagrinti laiku. Bylose, kurioms numatytas vienasmenis nagrinjimas, iuos veiksmus, iskyrus nurodyt 1 punkte, atlieka byl nagrinjantis teisjas. Kitais atvejais 35 punktuose numatytus veiksmus gali atlikti ir byl posdiui rengiantis teisjas. 11.6.2 . Byl sujungimas ir iskyrimas Byl posdiui rengiantis teisjas arba j nagrinjantis teismas, iki bylos nagrinjimo i esms pabaigos nutartimi gali bylas sujungti vien byl, nustats, kad: tame paiame teisme yra du ar daugiau skund (praym) patikrinti to paties administracinio norminio akto teistum arba skundas (praymas) paduotas skirting pareikj, taiau dl to paties atsakovo to paties akto ar veiksmo (neveikimo). Kai byloje yra daugiau kaip vienas reikalavimas, prireikus teismas kai kuriuos i j gali iskirti atskir byl (bylas). Kontroliniai klausimai: 1. Kokia yra pasiruoimas administracins bylos teisminiam nagrinjimui stadijos esm ir reikm? 2. Kokius pasiruoimo bylos nagrinjimui teisme klausimus turi isprsti teisjas, nutartimi prims skund? 3. Kokiais atvejais ir tvarka sujungiamos administracins bylos? 4. Kokiais atvejais ir tvarka iskiriama administracin byla? 12. ADMINISTRACINS BYLOS PROCESO DALYVIAI vadas

ios temos tikslas susipainti su administracins bylos proceso dalyvi teisiniu statusu. 12.1. ADMINISTRACINS BYLOS PROCESO ALYS Skiriamos trys svokos: administracins bylos proceso dalyviai, administracins bylos proceso alys ir administracins bylos (gino) alys. Pirmoji svoka yra plaiausia. Administracins bylos proceso dalyviais laikomi (ABT 48 str.): 1. Administracins bylos proceso alys: 1.1. administracins bylos (gino) alys: 1.1.1. pareikjas. 1.1.2. atsakovas, 1.2. tretieji suinteresuoti asmenys (t. y. tie, kuri teisms ar pareigoms bylos isprendimas gali turti takos). 2. Administracins bylos proceso ali atstovai, 3. Prokuroras, administravimo subjektas, valstybs institucija, staiga, organizacija, tarnyba ir fiziniai asmenys, ginantys valstybs, savivaldybs ir asmen teises. 12.1.1. Pareikjas Pareikju gali bti: Kiekvienas suinteresuotas subjektas (ABT 5 str. 1 d.); Prokuroras, administravimo subjektas, valstybs institucija, staiga, organizacija, tarnyba ir fiziniai asmenys, ginantys valstybs, savivaldybs ir asmen teises. Pareikjas turi teis: teisme susipainti su byloje esaniais dokumentais, kita mediaga, teismo (teisjo) leidimu, savo lomis daryti j kopijas bei iraus, atsiimti skund (praym) iki jo primimo, tikslinti ir pakeisti skundo (praymo) pagrind ar dalyk Btina skirti skundo patikslinim ar pakeitim nuo naujo skundo. tai administracinje byloje Nr. A 15 716/2006 teismas pareikjo pateiktus 2005-08-08 ir 2005-10-03 skundo papildymus laik nauju skundu, nes pareikjas juose ikl visikai naujus reikalavimus, taip pat nurod naujus atsakovus. iuose skunduose keliami reikalavimai sudar kitos bylos nagrinjimo dalyk, skundo papildymai neatitiko ABT 52 str. numatyto patikslinto skundo instituto esms, kadangi juose buvo keiiamas skundo pagrindas ir dalykas, todl jie ioje byloje negaljo bti priimti ir nagrinjami kartu su 2005-07-22 teismui pateiktu skundu [1] .

atsisakyti skundo (praymo) bet kurioje bylos nagrinjimo stadijoje iki teismui ieinant pasitarim kambar. Subjekt, ginani viej interes, valstybs, savivaldybs ir asmen teises bei statym saugomus interesus, atsisakymas savo paduoto pareikimo neatima i asmens, kurio teisms bei statymo saugomiems interesams ginti paduotas pareikimas, teiss reikalauti, kad teismas inagrint byl i esms. Paymtina, kad teismas gali nepriimti paduoto pareikimo atsisakymo, jeigu tai prietarauja statymui ar vieajam interesui arba paeidia kieno nors teises ar statym saugomus interesus. pareikti nualinimus ir praymus, teikti rodymus, dalyvauti tiriant rodymus, uduoti klausim kitiems proceso dalyviams, liudytojams, specialistams ir ekspertams, duoti paaikinimus, pateikti savo argumentus ir samprotavimus, prietarauti kit proceso dalyvi praymams, argumentams ir samprotavimams, prayti teismo priimti nutart dl bylos mediagos nevieinimo, gauti teismo sprendim, nutarim ar nutari, kuriais isprendiama byla, nuoraus, apsksti teismo sprendimus, nutarimus bei nutartis ir naudotis kitomis ABT numatytomis teismis.
12.1.2. Atsakovas Atsakovo teiss: teisme susipainti su byloje esaniais dokumentais, kita mediaga, teismo (teisjo) leidimu, savo lomis daryti j kopijas bei iraus, pareikti nualinimus ir praymus, teikti rodymus, dalyvauti tiriant rodymus, uduoti klausim kitiems proceso dalyviams, liudytojams, specialistams ir ekspertams,

duoti paaikinimus, pateikti savo argumentus ir samprotavimus, prietarauti kit proceso dalyvi praymams, argumentams ir samprotavimams, prayti teismo priimti nutart dl bylos mediagos nevieinimo, gauti teismo sprendim, nutarim ar nutari, kuriais isprendiama byla, nuoraus, apsksti teismo sprendimus, nutarimus bei nutartis ir naudotis kitomis ABT numatytomis teismis.

12.1.3. Procesinis teisi permimas Tais atvejais, kai viena i proceso ali pasitraukia i bylos (asmens mirtis, juridinio asmens pabaiga, institucijos ar organizacijos reorganizavimas arba likvidavimas, reikalavimo perleidimas), teismas privalo t al pakeisti jos teisi permju. Teisi permimas galimas bet kurioje proceso stadijoje. Teisi permjui visi veiksmai, atlikti procese iki jo dalyvavimo, yra privalomi tiek, kiek jie bt buv privalomi tam asmeniui, vietoj kurio dalyvauja teisi permjas. Panagrinkime vien atvej i teism praktikos [2] . Administracinje byloje Nr.A2 1029/06 buvo ginijamas Molt rajono Alantos apylinks tarybos sprendimas dl ems asmeniniam kiui skyrimo. i institucija nebeegzistuoja, todl kilo klausimas dl to, kas turt bti atsakovas aptariamoje byloje. Pagal savo pobd sprendimas dl ems asmeniniam kiui skyrimo yra susijs su funkcij emtvarkos, ems reformos ir ems kio klausimais vykdymu, o tokias funkcijas 1995 metais i savivaldybi perm ir iki iol vykdo apskrities virinink administracijos (Apskrities valdymo statymo 5, 9 straipsniai (iuo metu galiojanios redakcijos 10 straipsnis), statymo Dl Lietuvos Respublikos apskrities valdymo statymo gyvendinimo 2 straipsnis). Taiau tai, jog mintas funkcijas iuo metu vykdo apskrities virinink administracijos, nra pakankamas pagrindas pripainti, jog atsakovas byloje dl apylinks tarybos sprendimo dl ems asmeniniam kiui skyrimo panaikinimo turi bti apskrities virininko administracija. Sprendimas tokiu atveju yra priimtas savivaldybs institucijos, todl sprendim primusi savivaldybs institucija ir yra atsakinga u tok sprendim. Kadangi atitinkamos savivaldybs (apylinks), kaip asmenys, yra pasibaigusios (nebeegzistuoja), todl atsakomyb dl i savivaldybi (apylinki) priimt sprendim turi prisiimti asmenys, kurie tsia pasibaigusi savivaldybi (apylinki) veikl, t. y. atitinkam rajon savivaldybs (nagrinjamos bylos atveju - Molt rajono savivaldyb). Tokiu bdu, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas nustat, kad atsakovas ioje byloje turi bti ne Utenos apskrities virininko administracija, o Molt rajono savivaldyb. Kadangi pareikjas praym pareik Utenos apskrities virininko administracijai ir nesutiko pakeisti atsakov tinkamu atsakovu (Molt rajono savivaldybe), todl pirmosios instancijos teismas pareikjo praym atmet (Administracini byl teisenos statymo 54 straipsnis). Apeliant argumentus, jog pirmosios instancijos teismo posdyje atsakovo pakeitimo klausimas nebuvo tinkamai aptartas, nebuvo iklausyta proceso dalyvi nuomon, o pareikjo atstovas, neduodamas sutikimo pakeisti atsakov, suklydo, LVAT atmet, nes, kaip matyti i pirmosios instancijos teismo posdio protokolo, atsakovo pakeitimo klausimas teismo posdyje buvo aptartas, visi posdyje dalyvav asmenys ireik savo nuomones iuo klausimu, o pareikjo atstovas aikiai nurod, kad nesutinka, jog atsakovas bt pakeistas. Pareikjo atstovas atstovavo teisinei institucijai (prokuratrai), todl teigti, kad jis galjo nesuprasti savo atliekam procesini veiksm reikms, nra jokio pagrindo. Todl, ar buvo padaryta koki nors paeidim, skiriant asmeninio kio em G. J., nagrinjamu atveju, nurod LVAT, neturi bti vertinama. ie klausimai galt bti vertinami, tik byloje dalyvaujant tinkamam atsakovui. Pareikjas nesutiko netinkam atsakov pakeisti tinkamu ir toks jo nesutikimas yra statyminis pagrindas atmesti jo praym (Administracini byl teisenos statymo 54 straipsnis). Kontroliniai klausimai: 1. Kas yra laikomas administracins bylos proceso dalyviais? 2. Kas gali bti pareikju administracinje byloje? 3. Kokias teises turi pareikjas? 4. Kokias teises turi atsakovas? 5. Kokia procesini teisi permimo instituto esm? [1] LVAT 2006 m. sausio 11 d. nutartis. [2] LVAT 2006 m. birelio 13 d. nutartis. 12.2. KITI ADMINISTRACINS BYLOS PROCESO DALYVIAI Tretieji suinteresuoti asmenys Treij suinteresuot asmen teiss: teisme susipainti su byloje esaniais dokumentais, kita mediaga, teismo (teisjo) leidimu, savo lomis daryti j kopijas bei iraus, pareikti nualinimus ir praymus, teikti rodymus, dalyvauti tiriant rodymus, uduoti klausim kitiems proceso dalyviams, liudytojams, specialistams ir ekspertams, duoti paaikinimus, pateikti savo argumentus ir samprotavimus,

prietarauti kit proceso dalyvi praymams, argumentams ir samprotavimams, prayti teismo priimti nutart dl bylos mediagos nevieinimo, gauti teismo sprendim, nutarim ar nutari, kuriais isprendiama byla, nuoraus, apsksti teismo sprendimus, nutarimus bei nutartis ir naudotis kitomis ABT numatytomis teismis.

Administracinje byloje Nr. A10 487/2006 LVAT konstatavo, kad reikalavimas priteisti negaut darbo umokest nra reikalavimas dl alos atlyginimo ir nesiejamas su darbo umokesio nesumokjusio subjekto (institucijos) kalte. Pareikj reikalavimas pareigoti Muitins departament atlyginti al, yra nepagrstas, nes tikrasis j reikalavimas yra reikalavimas dl darbo umokesio priteisimo. Darbo umokest pareikjams mokjo ne Muitins departamentas, o Klaipdos teritorin muitin. Todl Klaipdos teritorin muitin turt bti tinkamas atsakovas ioje byloje. Tuo tarpu Klaipdos teritorin muitin byloje traukta treiuoju suinteresuotu asmeniu, o teismo sprendimas tretiesiems suinteresuotiems asmenims negali nustatyti pareig. Todl pirmosios instancijos teismas, nustats, kad skundai paduoti netinkamam atsakovui, turjo pasilyti pareikjams pakeisti netinkam atsakov tinkamu (LR ABT 54 str.). To nepadarius, apeliacins instancijos teismas negali priimti sprendimo, kuris pareigot treiuoju suinteresuotuoju asmeniu byloje esant dalyv imokti pareikjams darbo umokesio dal. Dl io procesinio paeidimo pareikj apeliacinis skundas i dalies tenkintinas. Skundiama teismo sprendimo dalis, kuria atmesti apeliant skundai, panaikintina ir byla dl j reikalavim grintina pirmosios instancijos teismui nagrinti i naujo [1] . Kontroliniai klausimai: Kokias teises turi tretieji suinteresuoti asmenys? [1] LVAT 2006 m. liepos 28 d. nutartis 12.3. NETINKAMOS ALIES PAKEITIMAS Jei teismas, nagrindamas byl nustato, kad skundas (praymas) paduotas ne to asmens, kuriam priklauso reikalavimo teis, arba netinkamam atsakovui, tai turi teis pareikjo sutikimu juos pakeisti tinkamu pareikju arba atsakovu. Jeigu pareikjas nesutinka, teismas nagrinja byl i esms, o teismo ikviesti asmenys dalyvauja bylos procese treij suinteresuot asmen teismis. Administracinje byloje Nr.A2 997/06 pareikjo skundas atmestas tuo pagrindu, kad buvo pareiktas netinkamam atsakovui: reikalavimai dl alos, padarytos valdios institucij neteistais veiksmais, turi bti reikiami valstybei, o pareikjas atsakovu nurod Kauno miesto vyriausiojo policijos komisariato aliakalnio policijos komisariato Pas poskyr. Pareikjas nurodo, kad jam buvo pasilyta pakeisti atsakov, taiau nebuvo iaikintos atsakovo nepakeitimo pasekms. Administracini byl teisenos statymo 10 straipsnis nustato, kad teismas turi iaikinti proceso dalyviams j procesines teises ir pareigas, spti dl procesini veiksm atlikimo arba neatlikimo pasekmi ir padti iems asmenims gyvendinti j procesines teises. I Kauno apygardos administracinio teismo 2005 m. gruodio 7 d. posdio protokolo matyti, kad buvo teiraujamasi pareikjo nuomons dl netinkamo atsakovo pakeitimo tinkamu, ir kad pareikjas nesutiko keisti atsakovo. Taiau pareikjui nebuvo iaikintos io procesinio veiksmo neatlikimo pasekms- kad jo skundas vien dl to gali bti atmestas. Nors atsakovas atsiliepime apeliacin skund nurodo, kad pareikjui buvo iaikinta alos, padarytos valdios institucij neteistais veiksmais, atlyginimo tvarka, taiau teismo posdio protokolas to nepatvirtina. Todl kolegija pripasta, kad pareikjui nebuvo iaikintos atsakovo nepakeitimo pasekms. Kadangi teismas nevykd pareigos, numatytos Administracini byl teisenos statymo 10 straipsnyje, ir tai turjo takos bylos baigiai, teismo sprendimas naikintinas ir byla perduotina pirmosios instancijos teismui nagrinti i naujo [1] . Kontroliniai klausimai: Kokios yra pagrindins netinkamos alies pakeitimo taisykls? [1] LVAT 2006 m. birelio 1 d. nutartis. 12.4. ATSTOVAVIMO ADMINISTRACINIAME TEISME SVOKA IR RYS Proceso alys savo interesus teisme gali ginti paios arba per atstovus. Paios alies dalyvavimas byloje neatima i jos teiss turti ioje byloje atstov. Valstybs institucijos, staigos, tarnybos turi teis pasitelkti suinteresuot auktesni valstybs institucij atstov. Atstovai yra klasifikuojami atstovus pagal statym ir atstovus pagal pavedim (galiotuosius). Atstovais pagal statym laikomi: tvai, tviai, globjai, rpintojai, jeigu proceso alis yra nepilnametis ar negalus asmuo, atitinkam institucij, staig, tarnyb, moni, organizacij vadovai, statym ar kit teiss akt numatytais atvejais ir kiti darbuotojai, veikiantys nevirydami galiojim, suteikt remiantis statymu ar kitais teiss aktais. ie asmenys pateikia teismui dokumentus, patvirtinanius j pareigas. nutart prims teisjas (arba teisj kolegijos pirmininkas), kai administracin teism kreipiasi teismas.. galiotais atstovais (pagal pavedim) teisme paprastai bna advokatai. Advokato arba advokato padjjo galiojimai patvirtinami advokato arba advokato padjjo orderiu arba su klientu pasirayta sutartimi. Kit atstov galiojimai turi bti nurodyti galiojime, iduotame ir formintame Civilinio kodekso ir Civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka. Kontroliniai klausimai: 1. Kas administracinje byloje laikomas atstovu pagal statym? 2. Kas administracinje byloje gali bti atstovu pagal pavedim? 12.5. ATSTOVO PROCESIN TEISIN PADTIS Atstovo pagal statym ir atstovo pagal pavedim galiojimai skiriasi.

Atstovai pagal statym atlieka atstovaujamj vardu visus procesinius veiksmus, kuriuos atlikti teis priklauso atstovaujamiesiems; kartu ia taikomi apribojimai, kuriuos numato statymas. Atstovai pagal statym gali pavesti byl vesti teisme kitam asmeniui, j pasirinktam atstovu. Atstovo pagal pavedim galiojimas vesti teisme byl suteikia atstovui teis atlikti atstovaujamojo vardu visus procesinius veiksmus, iskyrus: 1) bylos perdavim kitam teismui ar institucijai; 2) visik ar dalin skundo (praymo) reikalavim atsisakym; 3) skundo (praymo) reikalavim pripainim; 4) skundo (praymo) pagrindo ar dalyko pakeitim; 5) teismo sprendimo ar nutarties apskundim; 6) galiojim perdavim kitam asmeniui (per galiojim); 7) vykdomojo rato gavim ir jo pateikim iiekoti; 8) priteist pinig gavim. galiojimas atlikti kiekvien i i veiksm turi bti specialiai aptartas atstovo galiojime. Kontroliniai klausimai: Kokia yra atstov pagal statym procesin teisin padtis? Kokia yra atstov pagal pavedim procesin teisin padtis? 12.6. ADVOKATAI (ADVOKATO PADJJAI) ADMINISTRACINS BYLOS PROCESE Minta, administracins bylos procese galiotais (pagal pavedim) atstovais paprastai bna advokatai. Taiau advokat padjjams ABT nenustato joki atstovavimo administracins bylos procese ribojim. Lietuvos advokatai yra nepriklausoma Lietuvos teisins sistemos dalis, j skaiius Lietuvos Respublikoje neribojamas. Advokato teis teikti teisines paslaugas gali riboti tik statymai. Kiekvienas asmuo statym nustatyta tvarka turi teis pasirinkti advokat, kuris patart, jam atstovaut ar gint jo interesus. Advokato veikla yra teisini paslaug teikimas. Advokato veikla nra komercin kin. Advokatas taip pat turi teis u atlyginim teiss akt nustatyta tvarka teikti bankroto, restruktrizavimo, turto ir palikimo administratoriaus, lobisto, likvidatoriaus, kuratoriaus, testamento vykdytojo, turto patiktinio, patentinio patiktinio paslaugas, bti arbitru, tarpininku, taikintoju ar teiss ekspertu, kai sprendiami komerciniai ginai. Advokatas gali bti juridinio asmens valdymo ar prieiros organo nariu, taiau u tai negali gauti jokio atlyginimo, iskyrus tantjemas. Teis teikti Advokatas turi teis teikti teisines paslaugas nemokamai, t. y. teikti teisin pagalb, taip pat pasirinkti teiss srit, kurioje jis teikia teisines paslaugas (advokato specializacija). Kalbant apie advokat viet administraciniame procese btina paminti pagrindinius j veiklos principus (Advokatros statymo 5 str.): 1) advokato veiklos laisv ir nepriklausomumas; 2) advokat tarpusavio santyki demokratikumas, kolegikumas ir sininga konkurencija; 3) advokat veiklos teistumas; 4) kliento paslapties neatskleidimas; 5) lojalumas klientui ir interes konflikto vengimas; 6) nepriekaitingas elgesys. Btina paminti Advokatros statymo 25 str. nustatytus advokato veiklos apribojimus: Advokatas neturi teiss bti atstovu ar gynju byloje, ikeltoje jo tvams (tviams), sutuoktiniui (partneriui), vaikams (vaikiams), broliams ir seserims. Advokatas, kuris yra ar buvo byloje vienos alies atstovas arba gynjas, negali bti ioje byloje kitos alies atstovu ar gynju. Advokatas negali bti atstovu ar gynju byloje, kurioje jis dalyvavo kaip teisjas, arbitras, prokuroras, ikiteisminio tyrimo pareignas, privatus kaltintojas. Advokatas negali bti atstovu ar gynju teisme ar ikiteisminio tyrimo staigose, kuriose teisjais ar ikiteisminio tyrimo pareignais dirba jo sutuoktinis (partneris), vaikai (vaikiai), tvai (tviai), broliai, seserys. Advokat tarybos pirmininkas, advokat tarybos pirmininko pavaduotojas, jei u darb einant ias pareigas yra nustatytas atlyginimas, negali bti atstovu ar gynju teisme, ikiteisminio tyrimo staigose, valstybs ar savivaldybi institucijose bei staigose. Advokato padjjas yra fizinis asmuo, kuris Advokatros statymo nustatyta tvarka yra raytas Lietuvos advokat padjj sra ir rengiasi advokato veiklai. Advokato padjjas turi visas Advokatros statyme numatytas advokato teises ir pareigas, iskyrus naryst Lietuvos advokatroje bei proceso statymuose nustatytus apribojimus. Advokato padjjas turi teis atstovauti kliento interesams teismuose tik tuo atveju, kai yra raytinis advokato (praktikos vadovo) leidimas atstovauti konkreioje byloje, o kitose institucijose raytiniu advokato (praktikos vadovo) sutikimu. Advokato padjjas gali atstovauti tik pirmosios instancijos teismuose ir ne anksiau kaip po vieneri met nuo advokato padjjo praktikos pradios. Advokatas privalo: 1) siningai atlikti savo pareigas. Advokatas privalo laikytis Lietuvos advokat etikos kodekso reikalavim ir elgtis dorai bei pilietikai; 2) savo veikloje laikytis duotos advokato priesaikos ir statym; 3) saugoti advokato veiklos metu jam patikt informacij ir jos neatskleisti; 4) teismo posdio metu dvti mantij; 5) nuolat tobulinti profesin kvalifikacij. Advokat profesins kvalifikacijos tobulinim organizuoja Lietuvos advokatra ios nustatyta tvarka; 6) Lietuvos Respublikos archyv statymo nustatyta tvarka saugoti advokato veiklos dokumentus.

Tik dl svarbi prieasi advokatas gali atsisakyti teikti teisines paslaugas ir nesudaryti sutarties. Svarbiomis prieastimis laikomas advokat veiklos princip paeidimas, advokato uimtumas, patirties trkumas ar kitos prieastys, dl kuri advokatas negali tinkamai suteikti teisines paslaugas. Apie atsisakym teikti teisines paslaugas ir tokio atsisakymo motyvus advokatas privalo nedelsdamas praneti klientui. Advokato veiklos apribojimai. Advokatui draudiama reklamuoti advokato veikl. Leidiama tokia informacija, kai duomenys apie advokat ar advokat profesin bendrij yra nurodomi informaciniuose ir kitokiuose leidiniuose, oficialiuose blankuose, vizitinse kortelse, ant reprezentacini daikt, taip pat kai advokatas ar advokat profesin bendrija statym nustatyta tvarka nurodomi kaip paramos davjai. Kitus informacijos apie advokat ar advokat profesin bendrij pateikimo bdus nustato Lietuvos advokatra, suderinusi su Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija. Advokatas, raytas Lietuvos praktikuojani advokat sra, negali dalyvauti operatyvinje veikloje, dirbti ar eiti kitas mokamas pareigas, iskyrus darb Lietuvos advokatroje ir mokslin, krybin ar pedagogin veikl, taip pat Advokatros statymo 4 straipsnio 4 dalyje nurodyt veikl. Advokatas, kuriam Advokat garbs teismo sprendimu laikinai udrausta advokato veikla, gali eiti kitas mokamas pareigas ar vykdyti kit veikl. Advokatas, vykdydamas advokato veikl, turi teis: 1) gauti i valstybs ir savivaldybi institucij veiksmingoms teisinms paslaugoms teikti reikaling valstybs ir savivaldybi institucij turim ar kontroliuojam informacij, dokumentus, j nuoraus arba motyvuot atsisakym juos pateikti. Advokato kreipimesi turi bti pateikti duomenys, rodantys praom pateikti dokument ar j nuora ry su teisini paslaug teikimu; 2) savarankikai rinkti teisinms paslaugoms teikti reikalingus duomenis, kuriuos advokatas gali gauti nesinaudodamas procesinmis prievartos priemonmis, t. y. gauti i asmen reikalingus dokumentus ar j nuoraus, ar kitoki teisinms paslaugoms teikti reikaling informacij. Advokato kreipimesi turi bti pateikti duomenys, rodantys praom pateikti dokument ar j nuora ry su teisini paslaug teikimu. Asmenys, pateik advokatui reikalingus duomenis, turi teis btin tokios informacijos pateikimo snaud kompensavim, iskyrus statym nustatytus atvejus; 3) susipainti su teism ir kit institucij, nagrinjani ginus ir skundus, praktika, taip pat ir su priimtais siteisjusiais teism sprendimais, nuosprendiais, nutartimis ir byl mediaga. Jeigu ginas ar skundas buvo nagrinjamas udarame teismo posdyje, pateikiama susipainti tik ta bylos mediaga, kurioje nra duomen, dl kuri skundas ar ginas buvo nagrinjamas udarame teismo posdyje; 4) daryti bylos, kurioje jis yra atstovas ar gynjas, dokument kopijas, iskyrus bylas, kurios nagrintinos udarame teismo posdyje; 5) tvirtinti bylai nagrinti teisme reikaling raytini rodym nuoraus. Nuora tvirtinimo ir registravimo tvark nustato Lietuvos advokatra, suderinusi su Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija; 6) naudotis kitomis statym numatytomis teismis, susijusiomis su advokato veikla. Advokato teis susitikti su klientu. Kliudyti advokatui be paalini susitikti su klientu yra draudiama.Advokato ir jo kliento susitikimo duomenys negali bti panaudoti kaip rodymai. Advokato veiklos garantijos. Advokatas negali bti aukiamas kaip liudytojas ar teikti paaikinimus dl aplinkybi, kurias suinojo atlikdamas savo profesines pareigas. Atliekantys savo profesines pareigas advokatai negali bti tapatinami su savo klientais ir j bylomis. Draudiama apirti, tikrinti ar paimti advokato veiklos dokumentus ar laikmenas, kuriuose yra jo veiklos duomen, tikrinti pato siuntas, klausytis telefonini pokalbi, kontroliuoti kit telekomunikacij tinklais perduodam informacij ir kitok susiinojim ar veiksmus, iskyrus atvejus, kai advokatas yra tariamas ar kaltinamas padars nusikalstam veik. is leidimas taikomas tik su pareiktais tarimais ar kaltinimais susijusiems dokumentams. Krata ar pomis advokato, rayto Lietuvos praktikuojani advokat sra, darbo vietoje, gyvenamosiose patalpose, transporto priemonje, asmens krata, dokument, pato siuntos apira, patikrinimas ar pomis gali bti atliekami tik dalyvaujant Lietuvos advokatros advokat tarybos nariui arba jos galiotam advokatui. Lietuvos advokatra privalo patvirtinti ir pateikti suinteresuotoms institucijoms Lietuvos advokatros galiot advokat sra. Dalyvaujantis Lietuvos advokatros advokat tarybos narys arba jos galiotas advokatas turi utikrinti, kad nebt paimti dokumentai, nesusij su advokatui pareiktais tarimais ar kaltinimais. Draudiama vieai arba slaptai susipainti su advokato profesin paslapt sudarania informacija ir j naudoti kaip rodym. Advokato profesin paslapt sudaro kreipimosi advokat faktas, sutarties su klientu slygos, kliento suteikta informacija ir pateikti duomenys, konsultacijos pobdis bei pagal kliento pavedim advokato surinkti duomenys. Kad advokatas tapo tariamuoju ar kaltinamuoju arba kad atlikti proceso veiksmai, turi bti praneta Lietuvos advokatrai. Teisini paslaug forminimas ir apmokjimas. Klientas su advokatu, advokatais ar advokat profesine bendrija dl teisini paslaug susitaria pasiraydami sutart. i sutari apskaita tvarkoma ir jos saugomos advokato darbo vietoje ar advokat profesins bendrijos buveinje. Atlikdamas pavedimus pagal susitarim ar paskyrim, advokatas pateikia sutart dl teisini paslaug ar ios sutarties ira, advokato order baudiamajame procese arba sprendim dl valstybs garantuojamos teisins pagalbos suteikimo. Advokatui u pagal sutart teikiamas teisines paslaugas klientai moka ali sutart umokest. Nustatant advokato umokesio u teisines paslaugas dyd, turi bti atsivelgta bylos sudtingum, advokato kvalifikacij ir patirt, kliento finansin padt ir kitas reikmingas aplinkybes. Advokato veiklos ilaidos apmokamos i advokato umokesio u pagal sutart suteiktas teisines paslaugas ir i atlyginimo u suteikt valstybs garantuojam teisin pagalb. Advokatas kliento vardu ir i kliento l turi teis mokti ymin mokest, valstybs rinkliavas ar kitas mokas, susijusias su teisini paslaug suteikimu. Laikinai advokat saugomos, bet kitiems asmenims priklausanios los, apskaitomos atskirai ir laikomos advokat depozitinse sskaitose. Iiekoti i iose sskaitose esani l pagal advokato prievoles draudiama. Ginai dl teisini paslaug teikimo. Kai kyla kliento ir advokato ginas dl teisini paslaug, klientas turi teis kreiptis Lietuvos advokatr ar teism. Klient ir advokat ginus dl teisini paslaug Lietuvos advokatroje nagrinja Lietuvos advokatros advokat taryba ar jos sudarytas organas. ie ginai nagrinjami Lietuvos advokatros advokat tarybos nustatyta tvarka, suderinta su Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija. Lietuvos advokatros advokat taryba ar jos sudarytas organas turi teis priimti rekomendacinius sprendimus. Kontroliniai klausimai:

Kokios yra advokat pagrindins funkcijos ir i funkcij tinkamo vykdymo garantijos? 13. ADMINISTRACINS BYLOS NAGRINJIMAS PIRMOSIOS INSTANCIJOS ADMINISTRACINIAME TEISME vadas ios temos tikslas suteikti studijuojantiems ini apie administracini gin nagrinjimo pirmosios instancijos administraciniuose teismuose pagrindinius principus bei taisykles. 13.1. BYLOS SKYRIMO NAGRINTI TEISMO POSDYJE TVARKA Teismo pirmininkas ar teisjas, nutartimi prims skund (praym), prireikus isprendia iuos btinus pasiruoimo bylos nagrinjimui teisme klausimus: 1) imasi priemoni reikalavimui utikrinti; 2) pareigoja pareikj pateikti rodymus ar pateikti papildom paaikinim ratu dl keliam reikalavim ir nustato vykdymo termin; 3) isiunia treiajam suinteresuotam asmeniui bei atsakovui skundo (praymo) nuoraus ir pareikalauja i atsakovo per nurodyt termin, bet ne vliau kaip per keturiolika dien, ratu pateikti teismui atsiliepim; 4) ali praymu ireikalauja rodymus, kuri alys negali gauti, arba iduoda liudijim tiems rodymams gauti; 5) nusprendia dl specialist ikvietimo ar ekspertizs darymo; 6) atlieka kitus veiksmus, reikalingus pasiruoiant nagrinti byl. Nutartis, reikalingas pasiruoti bylos nagrinjimui teisme, teismo pirmininkas ar teisjas priima nepranes proceso dalyviams, iskyrus atvejus, kai sprendiamas ekspertizs skyrimo klausimas. Teisjo reikalaujama mediaga ar dokumentai turi bti perduoti teismui ne vliau kaip per tris darbo dienas, jeigu teisjas nenustato kito termino. Laikydamas, kad nra klii bylai nagrinti, teisjas silo teismo pirmininkui skirti byl nagrinti teismo posdyje. Pirmininko priimtoje nutartyje nurodoma: 1) kolegijos sudtis, jos pirmininkas; 2) posdio laikas ir vieta; 3) pavedimas isisti aukimus dalyvaujantiems byloje asmenims arba kitaip praneti apie posd; 4) pavedimas isisti atsakovams ar tretiesiems suinteresuotiems asmenims skundo (praymo) nuoraus ir kitus dokumentus, jeigu jie nebuvo isisti ruoiantis byl nagrinti; 5) kiti pavedimai, btini bylai inagrinti laiku. Kontroliniai klausimai: 1. Kokia tvarka administracin byla skiriama nagrinti teismo posdyje? 2. Koks procesinis dokumentas ir kokios turinio priimamas skiriant byl nagrinti teismo posdyje? 13.2. TEISMO AUKIMAI IR PRANEIMAI Byla administracinio teismo posdyje nagrinjama tik tuomet, kai proceso alims apie posdio laik ir viet i anksto praneta aukimu, praneimu arba vieai paskelbta spaudoje. Bylos ali ir j atstov neatvykimas teismo posd, jeigu jiems buvo apie teismo posd tinkamai praneta, nra klitis bylai nagrinti ir sprendimui priimti. Proceso dalyviams ir atstovams teismo aukimais ir praneimais praneama apie teismo posdio ar atskir procesini veiksm atlikimo laik ir viet. Teismo aukimais taip pat aukiami teism liudytojai, specialistai, ekspertai ir vertjai. Jeigu statymai nenustato kitaip, proceso dalyviams ir atstovams aukimas turi bti teikiamas ne vliau kaip prie tris dienas iki teismo posdio dienos. Bylose dl rinkim ir Referendumo statym paeidimo, taip pat bylose dl skund ar gin, kuriems nagrinti statymas nustato specialius terminus, aukimai proceso alims gali bti teikti prie vien dien iki posdio pradios. Asmeniui, kuriam praneama arba kuris aukiamas, aukimas pristatomas oficialiai deklaruot jo gyvenamj viet arba pasiuniamas jo darboviet. Administravimo subjektui praneama jo buvein. Proceso dalyvi praymu ir lomis teismas gali apie paskirtos bylos nagrinjimo laik ir viet paskelbti spaudoje. Prireikus teismas tai daro savo iniciatyva. Teismui nutarus, skelbimas turi bti ispausdintas vietiniame (regioniniame) ar (ir) alies laikratyje pagal aukiamo asmens gyvenamj viet (buvein) ne vliau kaip likus septynioms dienoms iki bylos nagrinjimo dienos. iuo atveju laikoma, kad proceso dalyviams yra praneta apie bylos nagrinjimo laik ir viet. Skelbimo ispausdinimo diena laikoma aukimo mintiems asmenims teikimo diena. Atidjus bylos nagrinjim ir kartu paskiriant kit teismo posdio laik ir viet, apie tai pasiraytinai paskelbiama atvykusiems asmenims. Kitiems proceso dalyviams, taip pat atidjus bylos nagrinjim nepaskiriant kito teismo posdio laiko ir vietos, apie posd gali bti praneama teismo praneimais be grintinos teismui praneimo atpliamosios dalies, kurioje adresatas pasirao, kad praneimas teiktas. Praneimo turinys turi atitikti aukimo rekvizitus. Praneimo nuoraas paliekamas byloje. Praneimai pristatomi patu ar per kurjerius. iuo atveju praneimo isiuntimas prilyginamas aukimo teikimui ir laikoma, kad mintiems proceso dalyviams praneta apie bylos nagrinjimo laik ir viet. aukime nurodoma: 1) adresato pavadinimas arba asmens vardas, pavard, adresas; 2) teismo pavadinimas ir tikslus adresas; 3) teismo posdio ar atskiro procesinio veiksmo atlikimo vieta ir laikas; 4) bylos, kurioje dalyvauti adresatas aukiamas, pavadinimas; 5) aukiamojo procesin padtis; 6) kad proceso dalyviai privalo pateikti visus savo turimus byloje rodymus; 7) kad asmuo, prims aukim ryium su adresato nebuvimu, privalo atsiradus galimybei teikti j adresatui; 8) neatvykimo pasekms (ABT 59, 78, 84 ir 103 straipsniai).

Po aukimo teksto ratu nurodomos proceso ali pagrindins procesins teiss ir pareigos. aukimo teikimas reikia, kad atitinkamai proceso aliai yra iaikintos jos procesins teiss. aukimai pristatomi patu ar per kurjerius. teikimo adresatui laikas paymimas teikiamame aukime ir grintinoje teismui aukimo atpliamojoje dalyje, kurioje adresatas pasirao, kad aukim gavo. Jeigu proceso dalyvis sutinka, teisjas gali duoti jam aukim, kad j teikt kitam asmeniui, kuriam praneama ar kuris aukiamas dalyvauti byloje. Asmuo, kuriam teisjas paveda teikti aukim, privalo grinti teismui aukimo atpliamj dal, kurioje adresatas pasirao, kad aukim gavo. Proceso alims suinteresuotos alies praymu ir jos lomis gali bti praneama arba tie asmenys gali bti aukiami ir telefonograma ar telegrama. Jos jiems teikiamos pasiraytinai. aukimas taip pat gali bti siuniamas ir faksimiliniu laiku. Asmuo, prims faksimilin laik, privalo esant galimybei nedelsdamas teikti j adresatui. aukimas asmeniui teikiamas jam paiam pasiraytinai. aukimas, adresuotas monei, staigai, organizacijai, teikiamas vadovui ar kitam darbuotojui. Gavs aukim asmuo pasirao. Jeigu pristatantis aukim asmuo gyvenamojoje vietoje arba darbo vietoje neranda asmens, kuriam praneama ar kuris aukiamas dalyvauti byloje, tai aukimas teikiamas kuriam nors i gyvenani kartu su juo suaugusi eimos nari, o jeigu j nra, but eksploatavimo organizacijai, seninijos seninui (jo pavaduotojui) ar darboviets administracijai. iais atvejais prims aukim asmuo privalo pasiraydamas, kad gavo aukim, nurodyti savo vard, pavard, taip pat savo ry su adresatu arba einamas pareigas. Prims aukim asmuo privalo, esant galimybei, nedelsdamas teikti j adresatui. aukimo atpliamoji dalis su adresato parau ar praneimas apie aukimo teikim grinamas teismui. Jeigu faktin aukiamo asmens buvimo vieta neinoma, teismas pradeda nagrinti byl, gavus teisme aukim su urau, patvirtinaniu, kad j gavo paskutins inomos aukiamo asmens gyvenamosios vietos but eksploatavimo organizacija arba seninijos seninas (jo pavaduotojas). Atsisakymo priimti aukim pasekms Adresatui atsisakius priimti aukim, j pristatantis asmuo atitinkamai paymi aukime, ir tas aukimas grinamas teismui. ym, kad adresatas atsisak priimti aukim, ir atsisakymo motyvus patvirtina teikiantis aukim asmuo. Adresato atsisakymas priimti aukim prilyginamas aukimo jam teikimui. Pareiga praneti apie adreso pasikeitim bylos proceso metu Proceso dalyviai ir atstovai privalo praneti teismui apie savo adreso pasikeitim bylos proceso metu. Nesant tokio praneimo, aukimas siuniamas paskutiniu teismui inomu adresu arba oficialiai deklaruotu gyvenamosios vietos adresu ar buvein ir laikomas teiktu, nors adresatas tuo adresu nebegyvent ar bt pakeits savo buvein. U pareigojimo praneti teismui apie savo adreso pasikeitim bylos proceso metu nevykdym, jeigu dl nepraneimo buvo atidtas bylos nagrinjimas, teismas turi teis proceso dalyviams ir atstovams skirti baud iki 200 lit. Kontroliniai klausimai: 1. Kokiu bdu proceso alims praneama apie posdio laik ir viet? 2. Kokie aukimo teikimo terminai? 3. Kokios aukim pristatymo ir teikimo taisykls? 4. Kokias pasekmes sukelia atsisakymas priimti aukim? 5. Kokias pasekmes sukelia pareigos praneti apie adreso pasikeitim bylos proceso metu nevykdymas? 13.3. BYLOS, NAGRINJAMOS VIENO TEISJO IR TEISJ KOLEGIJ. KOLEGIJ RYS Administraciniuose teismuose bylas, numatytas ABT 15 straipsnio 1 dalies 3 ( dl turtins ir neturtins (moralins) alos, padarytos fiziniam asmeniui ar organizacijai neteistais valstybs ar vietos savivaldos institucijos, staigos, tarnybos bei j tarnautoj veiksmais ar neveikimu vieojo administravimo srityje, atlyginimo ), 5 ( dl tarnybini gin, kai viena gino alis yra valstybs ar savivaldybs tarnautojas, turintis vieojo administravimo galiojimus (skaitant pareignus ir staig vadovus ) ir 9 ( dl rinkim ir Referendumo statym paeidimo ) punktuose, iskyrus skundus dl apylinks teismo nutarim administracini teiss paeidim bylose, nagrinja vienas teisjas, o kitas bylas trij teisj kolegija . Kai kuriais atvejais teismo pirmininko nutartimi gali bti sudaroma teisj kolegija ir tokioms byloms nagrinti, kurioms numatytas vienasmenis nagrinjimas. Lietuvos vyriausiajame administraciniame teisme bylas nagrinja trij teisj kolegija . Sudtingoms byloms nagrinti teismo pirmininko iniciatyva ar kolegijos silymu gali bti sudaroma iplstin penki teisj kolegija arba byla gali bti perduota nagrinti teismo plenarinei sesijai . Teismo plenarins sesijos posdis yra teistas, jeigu jame dalyvauja ne maiau kaip du tredaliai teismo teisj. Teisj kolegijos sudt sudaro, jos pirminink ir teisj pranej skiria administracinio teismo pirmininkas. Teisjas, dalyvavs nagrinjant administracin byl ir priimant joje sprendim (nutarim, nutart) isprendiant byl i esms, negali dalyvauti nagrinjant t byl nei apeliacins instancijos teisme, nei pakartotinai t byl nagrinjant pirmosios instancijos teisme. i taisykl netaikoma, kai Lietuvos vyriausiajame administraciniame teisme sudaroma iplstin teisj kolegija arba byla perduodama nagrinti teismo plenarinei sesijai. Bylas posdiui rengia ir atskirus procesinius veiksmus atlieka vienas teisjas teismo vardu. Klausimus, kuriuos teisjas turi teis isprsti vienas, taip pat gali sprsti teisj kolegija arba teismo plenarin sesija. Kontroliniai klausimai: 1. Kokios yra teisj kolegij rys administraciniuose teismuose? 2. Kas sudaro teisj kolegijos sudt? 3. Kokios pagrindins teisj kolegij sudarymo taisykls? 13.4. TEISMO POSDIO TVARKA Teismui einant, teismo tvarkdarys ar teismo posdio sekretorius paskelbia: Teismas eina, praom stoti. Visi esantieji posdi salje atsistoja, paskui posdio pirmininko kvietimu sda savo vietas. Visi proceso dalyviai teism kreipiasi ir parodymus bei paaikinimus duoda stovdami.

Teismo posd pradeda posdio pirmininkas ir pranea, kokia byla bus nagrinjama. Teismo posdio sekretorius pranea, kas atvyko teismo posd. Teismas nustato atvykusij tapatyb, patikrina pareign ir atstov galiojimus. Jei kas nors i ali (j atstov) neatvyksta, teismo posdio sekretorius informuoja, ar jiems buvo tinkamai praneta apie posdio viet ir laik, o teismas nusprendia, ar galima be j nagrinti byl. Teismo posdio pirmininkas paskelbia teismo sudt, pranea, kas yra teismo posdi sekretorius, kas yra specialistas, ekspertas, vertjas, ir iaikina proceso dalyviams j teis pareikti nualinimus, taip pat kitas procesines j teises ir pareigas, jeigu jos nebuvo iaikintos anksiau. Jeigu teismo posdyje dalyvauja vertjas, specialistas ar ekspertas, posdio pirmininkas iaikina j pareigas ir administracin bei baudiamj atsakomyb u inomai melaging vertim ar inomai melagingos ivados davim. Dl to i vertjo, specialisto ar eksperto paimamas raytinis pasiadjimas. Teismas taip pat isprendia ali (j atstov) praymus. I posdi sals paalinami iki apklausos atvyk liudytojai. Bylos nagrinjimas i esms pradedamas teisjo praneimu, kuriame nurodomas gino dalykas, pagrindai, gino ribos bei kitos esmins bylos aplinkybs. Po to odis suteikiamas pareikjui (pareikjams), atsakovui (atsakovams), treiajam suinteresuotam asmeniui (asmenims) ir (ar) j atstovams. Kalbjimo trukm neribojama, taiau teismo posdio pirmininkas gali spti kuri nors i ali ar j atstov, jeigu ie nukrypsta nuo bylos esms. alims (j atstovams) gali bti uduodami klausimai: pirma klausimus uduoda teisjas (teisjai), po to kitos alys (j atstovai). Po ali pasisakym itiriami kiti rodymai: iklausomi liudytoj parodymai, specialist paaikinimai ir ekspert ivados, apirimi daiktiniai rodymai, paskelbiami raytiniai rodymai. Prie liudytojui duodant parodymus, posdio pirmininkas nustato jo asmens tapatyb ir spja j dl atsakomybs u atsisakym ar vengim duoti parodymus ir u inomai melagingus parodymus. I liudytojo paimamas atitinkamas raytinis pasiadjimas ir pridedamas prie posdio protokolo. Prie baigiant bylos nagrinjim i esms, isprendiami nauji ali praymai. Teisminiai ginai susideda i pareikjo (pareikj), atsakovo (atsakov), treiojo suinteresuoto asmens (asmen) ar j atstov pasisakym su konkreiais galutiniais skundo (praymo) reikalavimas ir atsikirtimais j. Kalbjimo trukm neribojama, taiau teismo posdio pirmininkas gali spti kuri nors i ali ar j atstov, jeigu ie nukrypsta nuo bylos esms. Pasisakiusios alys (j atstovai) dar kart gali pasinaudoti replikos teise. Jeigu teismini gin metu paaikja nauj aplinkybi, kurias reikia itirti, teismas gali priimti nutart atnaujinti bylos nagrinjim i esms. Po to teisminiai ginai vyksta ta paia tvarka. Po teismini gin teismas ieina pasitarim kambar priimti sprendimo (nutarimo, nutarties). Apie tai posdio pirmininkas paskelbia esantiesiems posdi salje. Kontrolinis klausimas: Kokie pagrindiniai teismo posdio etapai, kokia j paskirtis? 13.5. RODYMAI ADMINISTRACINI BYL NAGRINJIMO PROCESE IR J RYS 13.5.1 . rodym samprata ir j rys rodymai administracinje byloje yra visi faktiniai duomenys, priimti byl nagrinjanio teismo ir kuriais remdamasis teismas statym nustatyta tvarka konstatuoja, kad yra aplinkybs, pagrindianios proceso ali reikalavimus bei atsikirtimus, ir kitokios aplinkybs, turinios reikms bylai teisingai isprsti, arba kad j nra. Minti faktiniai duomenys nustatomi tokiomis priemonmis: proceso ali ir j atstov paaikinimais, liudytoj parodymais, specialist paaikinimais ir ekspert ivadomis, daiktiniais rodymais, dokumentais, kitais raytiniais, garso bei vaizdo rodymais. Faktiniai duomenys, sudarantys valstybs ar tarnybos paslapt, paprastai negali bti rodymai administracinje byloje, kol jie bus islaptinti statym nustatyta tvarka. rodymus pateikia proceso alys ir kiti proceso dalyviai. Prireikus teismas gali pasilyti mintiems asmenims pateikti papildom rodym arba i asmen praymu ar savo iniciatyva ireikalauti reikiamus dokumentus, pareikalauti i pareign paaikinim. statym nustatyta tvarka surinkt ir ufiksuot rodym rodomoji galia ilieka visose proceso stadijose ir jie i naujo paprastai neperirimi. Jokie rodymai teismui neturi i anksto nustatytos galios . Teismas vertina rodymus pagal vidin savo sitikinim, pagrst visapusiku, isamiu ir objektyviu bylos aplinkybi viseto inagrinjimu, vadovaudamasis statymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. 13.5.2 . Nerodintinos aplinkybs ir faktai Aplinkybi, teismo pripaint visiems inomomis, nereikia rodinti. Faktai, nustatyti siteisjusiu teismo sprendimu vienoje administracinje ar civilinje byloje, i naujo nerodinjami nagrinjant kitas administracines bylas, kuriose dalyvauja tie patys asmenys. Faktai, kurie pagal statym preziumuojami kaip nustatyti, nagrinjant byl nerodinjami. Tokios prezumpcijos gali bti paneigiamos bendra tvarka. siteisjs teismo nuosprendis baudiamojoje byloje yra privalomas teismui, nagrinjaniam administracines bylas dl asmens, kuriam priimtas teismo nuosprendis, veiksm administracini teisini pasekmi. 13.5.3 . Liudytojas

aukiamas liudytoju asmuo privalo atvykti teism ir duoti teisingus parodymus. Teismui nusprendus, liudytojas gali bti apklausiamas savo buvimo vietoje. Asmuo, praantis aukti liudytoj, privalo nurodyti jo vard, pavard, gyvenamj viet ar darbo viet ir tas turinias reikms bylai aplinkybes, kurias is liudytojas gali patvirtinti. Negali bti aukiami ir apklausiami kaip liudytojai: 1) atstovai civilinje byloje ar gynjai baudiamojoje byloje apie aplinkybes, kurias jie suinojo eidami atstovo ar gynjo pareigas; 2) asmenys, kurie dl fizini ar psichini trkum nesugeba teisingai suvokti turini bylai reikms aplinkybi arba duoti apie jas teising parodym; 3) dvasininkai apie aplinkybes, kurias suinojo per tikiniojo ipaint. 13.5.4 . Specialistas Specialistas kvieiamas tais atvejais, kai nagrinjant administracin byl teisme reikia speciali ini dokumentams, daiktams ar veiksmams itirti bei vertinti. Specialisto paaikinimai suraomi atskirame dokumente j pasiraant arba raomi teismo posdio protokol. Pastaruoju atveju specialistas turi teis susipainti su protokolo turiniu, pareikti savo pastabas ratu jas pasiraant. 13.5.5 . Ekspertas ir jo ivada Jeigu administracinje byloje kyla klausim, reikalaujani speciali mokslo, meno, technikos ar amato srities ini, teismas ar teisjas skiria ekspert arba paveda daryti ekspertiz atitinkamai ekspertizs staigai. Klausimus, kuriais reikalaujama eksperto ivados, turi teis pateikti teismui kiekvienas proceso dalyvis, taiau galutinai juos nustato teismas ar teisjas. Eksperto ivada pateikiama ratu ekspertizs akte. Jeigu byloje yra paskirti keli ekspertai, tai bendr ivad pasirao tie i j, kurie j prieina. Nesutinkantys su jais ekspertai savo ivad surao skyrium. Eksperto ivada teismui neprivaloma. Taiau teismo nesutikimas su eksperto ivada turi bti motyvuojamas. 13.5.6 . Specialisto ir eksperto teiss Jeigu tai reikalinga paaikinimams ar ivadai duoti, specialistas ir ekspertas turi teis susipainti su bylos mediaga, bti teismui nagrinjant byl, uduoti proceso alims, liudytojams klausim, prayti teism pateikti jam papildom mediag. Specialistas ir ekspertas turi teis atsisakyti duoti paaikinimus ar ivad, jeigu laiko, kad pateiktoji mediaga yra nepakankama paaikinimams ar ivadai duoti arba kad jam pateiktas klausimas perengia speciali jo ini ribas. 13.5.7 . Teisminiai pavedimai Prireikus surinkti rodymus kitame mieste arba rajone, nagrinjantis byl teismas paveda atitinkamam teismui atlikti tam tikrus procesinius veiksmus. Jeigu rodymai yra usienio valstybje, byl nagrinjantis teismas pavedim usienio valstybs teismui siunia per Teisingumo ministerij Lietuvos Respublikos tarptautini sutari nustatyta tvarka. Nutartyje dl teisminio pavedimo trumpai idstoma nagrinjamos bylos esm, nurodomos aplinkybs, kurias reikia iaikinti, rodymai, kuriuos turi surinkti vykdantis pavedim teismas. i nutartis yra privaloma teismui, kuriam ji adresuojama, ir turi bti vykdyta ne vliau kaip per deimt dien. Teisminis pavedimas vykdomas teismo posdyje. Bylos proceso dalyviams praneama apie posdio viet ir laik, taiau j neatvykimas nekliudo vykdyti pavedimo. Protokolai ir visa vykdant pavedim surinkta mediaga nedelsiant pasiuniama nagrinjaniam byl teismui. 13.5.8 . Bylos nagrinjimo teisme betarpikumas Pirmosios instancijos teismas, nagrindamas byl, privalo itirti byloje rodymus: iklausyti proceso ali paaikinim, liudytoj parodym, specialist paaikinim ir ekspert ivad, susipainti su raytiniais rodymais, apirti daiktinius rodymus. Pirmosios instancijos teisme byla nagrinjama odiu ir esant nepasikeitusiai teisj sudiai. Jeigu atidjus bylos nagrinjim proceso metu bent vienas i teisj pakeiiamas, byla turi bti nagrinjama nuo pat pradios, taiau teisme apklausti liudytojai i naujo posd paprastai neaukiami. Bylos nagrinjimas teisme vyksta nepertraukiamai, iskyrus poilsiui skiriam laik. Kol byla nebaigta nagrinti ar bylos svarstymas nra sustabdytas ar atidtas, tos sudties teismas neturi teiss nagrinti kit byl. Jeigu bylos nagrinjimas neubaigiamas pradtame posdyje, kitas teismo posdis pradedamas nuo to procesinio veiksmo, iki kurio vyko ankstesnis teismo posdis, jeigu proceso alims apie teismo posdius buvo tinkamai praneta. Tais atvejais, kai posd neatvyksta nei proceso alys, nei j atstovai, nors apie posdio laik ir viet jiems buvo praneta statym nustatyta tvarka, pirmosios instancijos teismas gali nusprsti nagrinti byl raytinio proceso tvarka, t. y. laikydamasis ABT 137 straipsnio 4 dalyje nustatytos tvarkos. 13.5.9 . Visapusikas ir objektyvus bylos aplinkybi ityrimas Nagrindami administracines bylas, teisjai privalo aktyviai dalyvauti tiriant rodymus, nustatant visas bylai svarbias aplinkybes ir visapusikai, objektyviai jas itirti. Kontroliniai klausimai: 1. Kas laikytina rodymu administracini byl nagrinjimo procese? 2. Ar faktiniai duomenys, sudarantys valstybs ar tarnybos paslapt, gali bti laikomi rodymais administracinje byloje? 3. Kas turi teis teikti rodymus? 4. Kokios pagrindins rodym vertinimo taisykls? 5. Kokios aplinkybs ir faktai nerodintinos?

6. 7. 8. 9.

Kokios yra rodym rys? Kokia teismini pavedim atlikimo tvarka? Koks bylos nagrinjimo teisme betarpikumo principo turinys? Visapusiko ir objektyvaus bylos aplinkybi ityrimo principo turinys?

13.6. TEISMO POSDIO PROTOKOLAS Kiekviename administracinio teismo posdyje, iskyrus posdius raytinio proceso tvarka, raomas protokolas, kuriame nurodoma: 1) teismo posdio data ir vieta; 2) teismo posdio pradios ir pabaigos laikas; 3) nagrinjanio byl teismo pavadinimas ir sudtis, teismo posdio sekretorius, administracinje byloje dalyvaujantys asmenys, taip pat ar ie asmenys atvyko, o jei kas nors neatvyko, ar buvo jiems tinkamai praneta apie posdio viet ir laik; 4) gino dalykas; 5) kad proceso dalyviams iaikintos j teiss ir pareigos; 6) bylos proceso dalyvi praymai ir pareikimai; 7) posdio pirmininko patvarkymai ir teismo nutartys, priimtos neieinant pasitarim kambar; 8) kad teisjas pranejas padar praneim apie byl; 9) kas i proceso dalyvi kalbjo teismo posdyje; 10) teismo posdyje naujai pateikti rodymai (ali, kit proceso dalyvi paaikinimai ir parodymai, kiti ABT 57 straipsnyje ivardyti rodymai), jeigu jie nebuvo pateikti ar surinkti ruoiantis nagrinjimui teisme; 11) teismo posdio metu itirti raytiniai, daiktiniai ir kiti rodymai ir ali pareikimai dl j; 12) trumpas teismini gin ir replik turinys; 13) kad priimtas sprendimas, nutarimas ar nutartis yra perskaityti ir iaikinta apskundimo tvarka bei terminai. Jeigu dokumentas buvo veriamas lietuvi kalb teismo posdyje (ABT 9 str. 3 d.), toks vertimas uraomas posdio protokole ir vertjo pasiraomas. Protokolas turi bti baigtas rayti ir posdio pirmininko arba jo pavedimu teisjo pranejo bei teismo posdio sekretoriaus pasiraytas (nurodant pasiraymo dat) ne vliau kaip per tris darbo dienas po teismo posdio pabaigos. alys turi teis susipainti su protokolu ir per tris darbo dienas po protokolo pasiraymo pateikti byl nagrinjusiam teismui pastab ratu dl protokolo. Pastabas dl protokolo inagrinja byl nagrinjs teisjas arba teisj kolegijos pirmininkas. Jeigu jie su pastabomis sutinka, tai jas patvirtina ir nurodo pridti prie protokolo. Jeigu byl nagrinjs teisjas nesutinka su pateiktomis pastabomis, tai jas atmeta ir priima motyvuot nutart. Jeigu su pastabomis nesutinka teisj kolegijos pirmininkas, sutikimo ar nesutikimo su jomis klausim priimdama nutart isprendia byl nagrinjusi teisj kolegija, o kai ta pati kolegija negali susirinkti, klausimas isprendiamas dalyvaujant daugumai byl nagrinjusios kolegijos nari. Pastabos dl protokolo turi bti inagrinjamos per tris dienas nuo j gavimo teisme dienos paprastai raytinio proceso tvarka. Visais atvejais pastabos dl protokolo pridedamos prie bylos. Gali bti raomas ir ne teismo posdyje atliekamo atskiro procesinio veiksmo protokolas. Kontroliniai klausimai: 1. Kas nurodoma teismo posdio protokole? 2. Teismo posdio protokolo suraymo terminai. 3. ali teis susipainti su protokolu. 13.7. ADMINISTRACINIO TEISMO PRIIMAMI PROCESINIAI SPRENDIMAI, J RYS 13.7.1 . Sprendimo primimas Administracinis teismas sprendim dl i esms inagrintos bylos priima pasitarim kambaryje teisj bals dauguma. Teisjai neturi teiss atsisakyti balsuoti arba susilaikyti, taip pat paskelbti nuomoni, pareikt besitariant pasitarim kambaryje. Posdio pirmininkas balsuoja paskutinis. Priimt sprendim pasirao visi posdyje dalyvav teisjai. Teisjas, nesutinkantis su daugumos nuomone, gali idstyti ratu savo atskir nuomon. i vieai neskelbiama, bet pridedama prie bylos. Kai atsakovas pareikjo reikalavimus pripasta visikai, teismas sprendime gali surayti sutrumpintus motyvus nurodydamas: teismo nustatytas aplinkybes, rodymus, kuriais grindiamos teismo ivados, statymus, kuriais teismas vadovavosi. Bylose dl normini administracini akt teistumo ir kitose sudtingose bylose sprendimas gali bti priimtas bei paskelbtas ir ne t pai dien, bet ne vliau kaip per deimt dien baigus nagrinti byl. Kada bus skelbiamas sprendimas, praneama bylos alims ir apie tai paymima teismo posdio protokole. Kol rengiamas sprendimas, kolegijos teisjai gali nagrinti kitas bylas. Sprendim ar nutart, kurios primimas ir paskelbimas buvo atidtas, gali paskelbti vienas i byl nagrinjusi teisj, kitiems kolegijos teisjams nedalyvaujant. Administracinio teismo sprendimas priimamas ir paskelbiamas Lietuvos Respublikos vardu. 1 3.7.2 . Sprendimo teistumas ir pagrstumas Teismo sprendimas turi bti teistas ir pagrstas. Priimdamas sprendim, administracinis teismas vertina itirtus teismo posdyje rodymus, konstatuoja, kurios aplinkybs, turinios bylai esmins reikms, yra nustatytos ir kurios nenustatytos, kuris statymas turi bti taikomas ioje byloje ir ar skundas (praymas) yra tenkintinas. Skundas (praymas) gali bti tenkinamas visikai ar i dalies. Teismo sprendime turi bti atsakyta visus pareikjo pareiktus pagrindinius reikalavimus. 13.7.3 . Sprendimo turinys Teismo sprendimas susideda i angins, apraomosios, motyvuojamosios ir rezoliucins dali. anginje sprendimo dalyje nurodoma:

1) sprendimo primimo laikas ir vieta; 2) sprendim primusio teismo pavadinimas; 3) teismo sudtis, teismo posdio sekretorius, alys, kiti proceso dalyviai; 4) gino dalykas. Apraomojoje sprendimo dalyje nurodoma: 1) pareikjo reikalavimai; 2) atsakovo atsikirtimai; 3) kit proceso dalyvi paaikinimai. Motyvuojamojoje sprendimo dalyje nurodoma: 1) teismo nustatytos bylos aplinkybs; 2) rodymai, kuriais grindiamos teismo ivados; 3) argumentai, dl kuri teismas atmeta kuriuos nors rodymus; 4) statymai, kuriais teismas vadovavosi, nuorodos konkreias normas, kurios buvo taikomos. Rezoliucinje sprendimo dalyje nurodoma: 1) teismo ivada praym patenkinti visikai ar i dalies, kartu idstant patenkinto reikalavimo turin, arba praym atmesti; 2) teismo ilaid paskirstymas; 3) sprendimo apskundimo terminas ir tvarka. 13.7.4 . Sprendim rys Inagrinjs byl, administracinis teismas priima vien i i sprendim: 1) atmesti skund (praym) kaip nepagrst; 2) patenkinti skund (praym) ir panaikinti skundiam akt (ar jo dal) arba pareigoti atitinkam administravimo subjekt paalinti padaryt paeidim ar vykdyti kitok teismo patvarkym; 3) patenkinti skund (praym) ir pareigoti savivaldybi administravimo subjekt atitinkamai gyvendinti statym, vykdyti Vyriausybs nutarim ar kit teiss akt; 4) patenkinti skund ir isprsti gin kitu statym numatytu bdu; 5) patenkinti skund (praym) ir priteisti atlyginti turtin ar moralin al fiziniam asmeniui ar organizacijai, padaryt valstybs ar vietos savivaldos institucij, staig, tarnyb bei j tarnautoj, einani tarnybines pareigas, neteistais veiksmais ar neveikimu vieojo administravimo srityje (Civilinio kodekso 6.271 straipsnis). 13.7.5 . Skundiam akt panaikinimo pagrindai Skundiamas aktas (ar jo dalis) turi bti panaikintas, jeigu jis yra: 1) neteistas i esms, t. y. savo turiniu prietarauja auktesns galios teiss aktams; 2) neteistas dl to, kad j prim nekompetentingas administravimo subjektas; 3) neteistas dl to, kad j priimant buvo paeistos pagrindins procedros, ypa taisykls, turjusios utikrinti objektyv vis aplinkybi vertinim bei sprendimo pagrstum. Skundiamas aktas (ar jo dalis) gali bti panaikintas ir kitais pagrindais, kuriuos administracinis teismas pripaino svarbiais. 13.7.6 . Sprendimas bylose dl vilkinimo ar neveikimo Bylose dl administravimo subjekto neveikimo, t. y. pareig nevykdymo, ar vilkinimo sprsti reikalus administracinis teismas savo sprendimu gali pareigoti atitinkam administravimo subjekt per teismo nustatyt laik priimti atitinkam sprendim arba vykdyti kitok teismo patvarkym. 13.7.7 . Teismo sprendimas utikrinti administracins gin komisijos sprendimo vykdym Tais atvejais, kai pareikjas kreipiasi administracin teism su praymu utikrinti administracini gin komisijos priimto sprendimo vykdym, teismas ireikalauja i atitinkamos komisijos mediag, kurios pagrindu buvo priimtas sprendimas, ir raytinio proceso tvarka patikrina jo teistum. Jeigu teismas nustato, kad administracini gin komisijos sprendimas yra neteistas, tai priima sprendim panaikinti komisijos sprendim ir pats isprendia byl i esms ABT nustatyta tvarka. Jeigu teismas nustato, kad komisijos sprendimas yra teistas, tai priima sprendim pareigoti vieojo administravimo subjekt per teismo nustatyt laik vykdyti administracini gin komisijos sprendim. Tokio teismo sprendimo vykdymui utikrinti taikomos ABT 97 straipsnio nuostatos. 13.7.8 . Akto panaikinimo teisins pasekms Skundiamo akto (veiksmo) panaikinimas reikia, jog konkreiu atveju atkuriama buvusi iki ginijamo akto (veiksmo) primimo padtis, t. y. atkuriamos paeistos pareikjo teiss ar teisti interesai, taiau iki panaikinto akto galiojusio kito akto teisin galia tokiu atveju savaime neatkuriama. 13.7.9 . Teismo sprendimo klaid itaisymas ir sprendimo iaikinimas Paskelbus byloje sprendim, prims sprendim teismas neturi teiss pats j panaikinti ar pakeisti. Kol sprendimas nevykdytas, teismas gali savo iniciatyva ar bylos ali praymu itaisyti sprendime aptiktus raymo apsirikimus ar aikias aritmetines klaidas. Itaisym klausimas isprendiamas nepraneus alims, priimant nutart. Dl tokios teismo nutarties gali bti duodamas atskirasis skundas. Kol sprendimas nevykdytas, bylos ali praymu teismas turi teis iaikinti savo priimt sprendim, taiau nekeisdamas jo turinio. Sprendimui iaikinti skiriamas teismo posdis ir apie tai praneama bylos alims. Taiau i neatvykimas posd nekliudo inagrinti sprendimo iaikinimo klausim. Teismo nutart dl sprendimo iaikinimo galima apsksti atskiruoju skundu. 13.7.10 . Papildomas sprendimas Teismas, prims byloje sprendim, gali proceso dalyvi pareikimu, taip pat savo iniciatyva priimti papildom sprendim:

1) jeigu kuris nors reikalavimas, dl kurio proceso dalyviai pateik rodym ir dav paaikinim, sprendime yra neinagrintas; 2) jeigu teismas, isprends teiss klausim, nenurod veiksm, kuriuos atsakovas privalo atlikti arba nuo kuri jis privalo susilaikyti. Ikelti klausim dl papildomo sprendimo primimo galima per keturiolika dien nuo teismo sprendimo primimo dienos. Papildom sprendim teismas priima, inagrinjs klausim teismo posdyje. Proceso dalyviams praneama apie posdio laik ir viet. Papildomo sprendimo nuoraai isiuniami alims ir tretiesiems suinteresuotiems asmenims, jeigu jie nedalyvavo teismo posdyje. Papildomas sprendimas gali bti apskstas apeliacine tvarka per keturiolika dien nuo jo primimo dienos. Dl teismo nutarties, kuria atmetamas pareikimas dl papildomo sprendimo primimo, gali bti duodamas atskirasis skundas. Kontroliniai klausimai: 4. Kokia teismo sprendimo primimo tvarka? 5. Koks yra teismo sprendimo teistumo ir pagrstumo reikalavim turinys? 6. Teismo sprendimo turinys, jo sudtins dalys? 7. Koki ri sprendimus gali priimti administracinis teismas? 8. Kokie yra skundiam akt panaikinimo pagrindai? 9. Teismo sprendimas, utikrinantis administracini gin komisijos sprendimo vykdym. 10. Kokios yra skundiamo akto panaikinimo teisins pasekms? 11. Kokia yra teismo sprendimo klaid itaisymo ir sprendimo iaikinimo tvarka? 12. Kokiais atvejais teismas gali priimti papildom sprendim? 13. Kokia tvarka priimamas teismo papildomas sprendimas? 14. Kokia tvarka nagrinjamos pastabos dl posdio protokolo? 13.8. SPRENDIMO PASKELBIMAS IR TEIKIMAS (ISIUNTIMAS) ALIMS 13.8.1 . Teismo sprendim nuora isiuntimas Jeigu statymas nenustato kitaip, per tris dienas nuo sprendimo suraymo dienos bylos alims ir tretiesiems suinteresuotiems asmenims, kurie nedalyvavo teismo posdyje, isiuniami administracinio teismo sprendimo nuoraai. Esant raytiniam praymui, sprendimo nuoraai isiuniami ir posdyje dalyvavusioms proceso alims. 13.8.2 . Sprendimo siteisjimas Neapsksti pirmosios instancijos teismo sprendimai siteisja pasibaigus apeliacinio apskundimo terminui. Apskstas apeliacine tvarka sprendimas, jeigu jis nra panaikintas, siteisja apeliacine tvarka inagrinjus byl. Teismo sprendimas, priimtas byl inagrinjus apeliacine tvarka, siteisja nuo naujo sprendimo primimo dienos. Sprendimui siteisjus, alys ir kiti proceso dalyviai, taip pat j teisi permjai nebegali i naujo pareikti teisme t pai reikalavim tuo paiu pagrindu, taip pat kitoje byloje ginyti teismo nustatyt fakt ir teisini santyki. Kontroliniai klausimai: 1. Kokia tvarka ir kam isiuniami teismo sprendim nuoraai? 2. Kokie yra teismo sprendim siteisjimo terminai? 13.9. TEISMO NUTARTYS Pirmosios instancijos teismas atskirais klausimais, kuri byla neisprendia i esms, priima nutartis. Teismas priima nutartis pasitarim kambaryje ABT nustatyta tvarka. Jas pasirao visi posdyje dalyvav teisjai. Isprends nesudtingus klausimus, teismas gali priimti nutart pasitars vietoje, neieidamas pasitarim kambar. Tokia nutartis raoma teismo posdio protokol. Priimtos nutartys perskaitomos balsu. Nutartyje turi bti nurodoma: 1) nutarties primimo laikas ir vieta; 2) teismo pavadinimas, teismo sudtis, taip pat teismo posdio sekretorius, jeigu nutartis priimama odinio proceso tvarka; 3) proceso dalyviai ir gino dalykas; 4) klausimas, kuriuo priimama nutartis; 5) motyvai, kuriais teismas prijo savo ivadas, ir statymai, kuriais teismas vadovavosi; 6) teismo nutarimas; 7) nutarties apskundimo tvarka ir terminas. Nutartyje, kuri teismas priima neieidamas pasitarim kambar, turi bti duomenys, ivardyti 4, 5 ir 6 punktuose. 13.9.1 . Nutari isiuntimas proceso alims Bylos alims ir tretiesiems suinteresuotiems asmenims, neatvykusiems teismo posd, isiuniami teismo nutarties nutraukti ar sustabdyti byl, palikti skund (praym) nenagrint ar perduoti byl pagal jos priskirtinum atitinkamam teismui nuoraai. Nutarties nuoraai isiuniami ne vliau kaip per tris dienas nuo nutarties primimo dienos. 13.9.2 . Atskirosios nutartys Jeigu teismas, nagrindamas administracin byl, padaro ivad, kad pareignai, institucijos, staigos, mons, organizacijos bei asmenys paeid statymus ar kitus teiss aktus, tai priima atskirj nutart, kurioje nurodo padarytus paeidimus ir nusiunia j atitinkamoms vieojo administravimo institucijoms, moni, staig, organizacij vadovams. Apie priimtas priemones dl atskirosios nutarties teismui atsakoma per vien mnes. 13.9.3 . Teismo veiksmai, kai nagrinjant administracin byl nustatomi nusikalstamos veikos poymiai

Jeigu nagrindamas administracin byl teismas nustato proceso alies arba kito asmens veiksmuose nusikalstamos veikos poymi, apie tai pranea prokurorui. iais atvejais teismas, atsivelgdamas bylos aplinkybes, arba inagrinja administracin byl i esms, arba sustabdo byl, jeigu negalima jos inagrinti, kol bus isprsta baudiamoji byla. Kontroliniai klausimai: 1. Kokiais atvejais administracinis teismas gali priimti nutart? 2. Kas turi bti nurodyta nutartyje? 3. Kam ir kokia tvarka isiuniamo teismo nutartys? 4. Kokiais atvejais teismas gali priimti atskirtj nutart? 5. Kokias teisines pasekmes sukelia atskirosios nutarties primimas? 6. Koki veiksm turi imtis administracinis teismas, kuris nagrindamas administracin byl nustat nusikalstamos veikos poymi 13.10. ATSKIR BYL KATEGORIJ NAGRINJIMO YPATUMAI 13.10.1 . Pareikimai itirti normini administracini akt teistum Abstraktus praymas itirti norminio administracinio akto teistum Su pareikimu administracin teism praant itirti, ar norminis administracinis aktas (ar jo dalis) atitinka statym ar Vyriausybs normin akt, turi teis kreiptis: Seimo nariai, Seimo kontrolieriai, Valstybs kontrols pareignai, apskrii virininkai, bendrosios kompetencijos ir specializuoti teismai, taip pat prokurorai. Minti subjektai taip pat turi teis kreiptis administracin teism su praymu itirti konkreios visuomenins organizacijos, bendrijos, politins partijos, politins organizacijos ar asociacijos priimto bendro pobdio akto teistum. Kad bt itirta, ar savivaldybi administravimo subjekto priimtas norminis administracinis aktas (ar jo dalis) atitinka statym ar Vyriausybs normin akt, su pareikimu administracin teism turi teis kreiptis ir savivaldybi veiklos prieir vykdantys Vyriausybs atstovai. Prie pareikimo itirti norminio administracinio ar kito bendro pobdio akto teistum turi bti pridtos skundiamo akto, taip pat statymo ar Vyriausybs norminio akto, kuriam prietarauja skundiamas administracinis aktas, kopijos. Praymas itirti norminio administracinio akto teistum ryium su individualia byla Prayti administracinio teismo itirti, ar norminis administracinis aktas (ar jo dalis) atitinka statym ar Vyriausybs normin akt, turi teis ABT 22 straipsnio 1 dalyje[1] nurodyti subjektai, kai tame teisme yra nagrinjama konkreti byla dl j teisi paeidimo. iuo atveju administracinis teismas nutartimi isprendia praymo primimo klausim. Teismas atmeta praym itirti norminio administracinio akto teistum, jeigu: 1) praymas nra susijs su teisme nagrinjama konkreia byla; 2) yra siteisjs teismo sprendimas, priimtas dl ginijamo norminio administracinio akto; 3) teismo inioje yra byla dl ginijamo norminio administracinio akto; 4) praymas grindiamas ne teisiniais motyvais. Kai nra pagrindo atmesti praym arba kai nagrindamas individuali byl pats administracinis teismas suabejoja norminio administracinio akto, kuris turt bti taikomas konkreioje byloje, teistumu, teismas nutartimi sustabdo individualios bylos nagrinjim ir, jeigu tokio akto teistumo tyrimas priskirtas jo kompetencijai, nusprendia pradti atitinkam tyrim. siteisjus administracinio teismo sprendimui, kuriuo isprstas norminio administracinio akto teistumo klausimas, atitinkamas administracinis teismas nutartimi atnaujina sustabdytos individualios bylos nagrinjim ir sprendia j i esms. Kitais atvejais bendrosios kompetencijos ar specializuotas teismas turi teis sustabdyti bylos nagrinjim ir nutartimi kreiptis administracin teism praydamas patikrinti, ar konkretus norminis administracinis aktas (ar jo dalis), kuris turt bti taikomas nagrinjamoje byloje, atitinka statym ar Vyriausybs normin akt. Gavs siteisjus administracinio teismo sprendim dl norminio akto, bendrosios kompetencijos ar specializuotas teismas atnaujina sustabdytos individualios bylos nagrinjim. Bylos dl norminio administracinio akto teistumo nagrinjimas Bylos dl normini administracini akt teistumo nagrinjamos pagal bendrsias ABT nustatytas proceso taisykles. ABT 137 straipsnyje[2] numatytais atvejais, taip pat kai byl dl norminio administracinio akto teistumo nusprendia pradti pats administracinis teismas ryium su nagrinjama individualia byla, byla dl norminio administracinio akto teistumo nagrinjama raytinio proceso tvarka. Teismo sprendimas dl praymo itirti norminio administracinio akto teistum Inagrinjs byl dl praymo itirti norminio administracinio akto teistum, administracinis teismas priima vien i i sprendim: 1) skundiam normin administracin akt (ar jo dal) pripainti teistu ir praym dl jo panaikinimo atmesti; 2) skundiam normin administracin akt (ar jo dal) pripainti prietaraujaniu statymui ar Vyriausybs norminiam aktui ir laikyti j panaikintu. Administracinis teismas, inagrinjs byl dl norminio administracinio akto teistumo, grina atitinkamam teismui atsist sustabdytj byl ir isiunia priimto sprendimo nuora. Norminio administracinio akto pripainimo neteistu teisins pasekms Norminis administracinis aktas (ar jo dalis) laikomas panaikintu ir paprastai negali bti taikomas nuo tos dienos, kai oficialiai buvo paskelbtas siteisjs administracinio teismo sprendimas dl atitinkamo norminio akto (ar jo dalies) pripainimo neteistu.

Administracinis teismas, atsivelgdamas konkreias bylos aplinkybes ir vertins neigiam teisini pasekmi tikimyb, savo sprendimu gali nustatyti, jog panaikintas norminis administracinis aktas (ar jo dalis) negali bti taikomas nuo jo primimo dienos. Prireikus administracinis teismas gali sustabdyti pripainto neteistu norminio administracinio akto (ar jo dalies) galiojim iki teismo sprendimo siteisjimo dienos. Teismo sprendimo skelbimas Administracinio teismo sprendimas dl norminio administracinio akto (ar jo dalies) pripainimo neteistu ir jo panaikinimo visais atvejais skelbiamas Valstybs iniose, taip pat turi bti skelbiamas ir kitame spaudos leidinyje, kuriame oficialiai toks aktas buvo paskelbtas. Teismo sprendime gali bti nurodytas ir kitas leidinys, kuriame turi bti paskelbtas teismo sprendimas. Administracinio teismo sprendimo skelbimo ilaidas apmoka institucija, staiga, tarnyba, mon, organizacija, kurios administracinis aktas (ar jo dalis) buvo pripaintas neteistu. Prireikus skelbimo ilaidos iiekomos remiantis teismo nutartimi, priimta po sprendimo paskelbimo. Institucija, staiga, tarnyba, mon ar organizacija, kurios norminis administracinis aktas (ar jo dalis) buvo pripaintas neteistu, pateikia atitinkamam administraciniam teismui spaudos leidinio numer (egzempliori), kuriame buvo paskelbtas administracinio teismo sprendimas dl norminio akto. Kontroliniai klausimai: 1. Kas turi teis pateikti praym itirti norminio administracinio akto teistum? 2. Kokia tvarka nagrinjamos bylos dl norminio administracinio akto teistumo? 3. Kok sprendim gali priimti teismas, inagrinjs byl dl norminio administracinio akto teistumo, kokias teisines pasekmes jis sukelia? 13.10.2 . Skundai dl rinkim ar Referendumo statym paeidim Skundo dl rinkim ar dalyvavimo referendume teiss atkrimo padavimas Rinkjas, politins partijos, politins ar visuomenins organizacijos atstovas, nesutikdamas su apylinks rinkim komisijos sprendimu arba apylinks referendumo komisijos sprendimu, priimtu pagal jo skund dl rinkj srae ar piliei, turini teis dalyvauti referendume, srae padaryt klaid, dl kuri rinkjas negali gyvendinti savo teiss rinkti (neteisingai raytas sra arba ibrauktas i srao, taip pat kai srae netiksliai nurodyti duomenys apie rinkj), gali apylinks rinkim komisijos ar apylinks referendumo komisijos sprendim apsksti atitinkamos apygardos administraciniam teismui per rinkim arba Referendumo statymuose numatytus terminus. Jeigu kreipiamasi teism prie tai nepateikus skundo apylinks komisijai, teisjas perduoda skund atitinkamai komisijai ir apie tai pranea pareikjui. Skundo dl Vyriausiosios rinkim komisijos sprendim padavimas Respublikos Prezidento rinkim statyme, Seimo rinkim statyme, Referendumo statyme, taip pat Savivaldybi taryb rinkim statyme numatyti asmenys iuose statymuose nurodytais pagrindais ir per nurodytus terminus gali apsksti Vyriausiosios rinkim komisijos sprendimus. Skundai paduodami Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui. Skundo dl rinkim ar Referendumo statym paeidimo inagrinjimo terminai ir tvarka Skund dl rinkim ar Referendumo statym paeidimo administracinis teismas inagrinja per rinkim ir Referendumo statymuose numatytus terminus. Skund administracinis teismas nagrinja pranes pareikjui ir atitinkamai rinkim komisijai. Nurodyt asmen neatvykimas teismo posd, jeigu jiems apie teismo posd buvo praneta, nra klitis bylai nagrinti ir sprendimui priimti. Teismo sprendimas dl rinkim ar Referendumo statym paeidim Administracinio teismo sprendimas pagal skund dl rinkim ar Referendumo statym paeidimo siteisja nuo paskelbimo. Primus sprendim, jo nuoraai nedelsiant nusiuniami atitinkamai rinkim komisijai ir pareikjui. Kontrolinis klausimas: Kokia tvarka paduodami ir nagrinjami skundai dl rinkim ir Referendumo statym paeidimo? 13.10.3 . Skundai dl nutarim administracini teiss paeidim bylose Skundo dl nutarimo administracinio teiss paeidimo bylose padavimas Nutarim administracinio teiss paeidimo byloje gali apsksti: o asmuo, dl kurio jis priimtas, o institucija, kurios pareignas sura administracinio teiss paeidimo protokol, o nukentjs asmuo. Jeigu statymai nenumato kitaip, skundas gali bti paduotas per deimt dien nuo nutarimo primimo dienos. Skundas dl nutarimo administracinio teiss paeidimo byloje paprastai paduodamas per nutarim primus apylinks teism ar atitinkamai kit valstybs institucij (jos pareign), primusi nutarim byloje. Jie per tris dienas skund kartu su administracinio teiss paeidimo byla isiunia atitinkamam teismui. Jeigu skundas paduodamas tiesiogiai teismui, is ireikalauja atitinkam administracinio teiss paeidimo byl i teismo ar kitos institucijos, kuri nagrinjo t byl, ir isprendia skundo primimo klausim. Skundo nagrinjimo terminai pradedami skaiiuoti nuo tos dienos, kai teismas gauna administracinio teiss paeidimo byl. Jeigu skundas paduotas praleidus skundo padavimo termin, praymas dl termino atnaujinimo nagrinjamas bendra (ABT 34 str.) tvarka. Skundo dl nutarimo administracinio teiss paeidimo byloje nagrinjimas Parengus byl nagrinti teisme, apie teismo posdio laik ir viet praneama: o asmeniui, dl kurio suraytas administracinio teiss paeidimo protokolas, o nukentjusiam asmeniui, o institucijai, kurios pareignas sura administracinio teiss paeidimo protokol ir o nutarim administracinio teiss paeidimo byloje primusiai institucijai (pareignui).

i subjekt ar j atstov neatvykimas teismo posd, jeigu jiems apie posd buvo praneta ir nra pagrind atidti bylos nagrinjim, nra klitis bylai nagrinti ir sprendimui priimti. Nagrinjant skund dl nutarimo administracinio teiss paeidimo byloje, bylos ali procesin padtis nesikeiia. Administracini teiss paeidim bylas pagal skundus dl administravimo subjekt (j pareign) priimt nutarim iose bylose apygardos administraciniame teisme nagrinja vienas teisjas pirmosios instancijos teismo proceso tvarka, vadovaudamasis Administracini teiss paeidim kodekso normomis, o prireikus ir ABT. Pirmosios instancijos teismo sprendimas dl skundo, kuriuo apskstas nutarimas administracinio teiss paeidimo byloje Inagrinjs byl dl skundo, kuris paduotas dl nutarimo administracinio teiss paeidimo byloje, pirmosios instancijos teismas priima vien i i sprendim: 1) palikti nutarim nepakeist ir skundo nepatenkinti; 2) panaikinti nutarim ir byl nutraukti; 3) panaikinti nutarim ir paskirti administracin nuobaud remiantis teiss aktu, nustataniu atsakomyb u padaryt teiss paeidim. Toks sprendimas priimamas tais atvejais, kai teiss paeidimo vykis nekelia abejoni, teiss paeidimo veika rodyta, taiau teismas nustato, kad buvo netinkamai pritaikytas statymas. Teismas, atsivelgdamas nustatytas bylos aplinkybes, turi teis pakeisti teiss paeidimo kvalifikavim ir paskirti nuobaud, atitinkani paeidimo kvalifikavim; 4) panaikinti nutarim ir grinti byl institucijai, galiotai surayti administracini teiss paeidim protokolus, pareigojant j tinkamai kvalifikuoti padaryt teiss paeidim. Toks sprendimas priimamas tais atvejais, kai reikia atlikti papildom bylos aplinkybi tyrim ar kai dl kit prieasi teismas nesiima pats keisti veikos kvalifikavimo; 5) pakeisti nutarim, paskiriant velnesn nuobaud arba nusprendiant neskirti administracins nuobaudos; 6) jeigu pirmosios instancijos teismas nustato, kad nutarim prim institucija (pareignas), neturinti teiss sprsti tokios bylos, toks nutarimas panaikinamas ir byl isprendia pats teismas. 2, 3 ir 6 punktuose numatytais atvejais teismas priima nutarim, o 1, 4 ir 5 punktuose numatytais atvejais motyvuot nutart. Teism nutarimai ir nutartys, kuriais baigiama nagrinti administracinio teiss paeidimo byla, siteisja per deimt dien nuo nutarimo ar nutarties paskelbimo. Teismo sprendimo isiuntimas Administracinio teismo sprendimui siteisjus, jo nuoraas kit dien isiuniamas asmeniui, dl kurio buvo priimtas nutarimas administracinio teiss paeidimo byloje, nukentjusiam asmeniui jo praymu, taip pat protokol suraiusiai institucijai (pareignui) ir nutarim primusiai institucijai (pareignui). Kontroliniai klausimai: 1. Kas turi teis apskusti nutarim administracinio teiss paeidimo byloje? 2. Kokia tvarka paduodamas ir nagrinjamas toks skundas? 3. Kok sprendim gali priimti pirmosios instancijos administracinis teismas, inagrinjs skund dl nutarimo administracinio teiss paeidimo byloje? [1] 22 straipsnis. Teis paduoti skund (praym) 1. Skund (praym) dl vieojo ar vidaus administravimo subjekto priimto administracinio akto ar veiksmo (neveikimo) turi teis paduoti asmenys, taip pat kiti vieojo administravimo subjektai, skaitant valstybs ir savivaldybi vieojo administravimo tarnautojus, pareignus ir staig vadovus, kai jie mano, kad j teiss ar statym saugomi interesai yra paeisti. [2] 137 straipsnis. Bylos nagrinjimas ir sprendimas raytinio proceso tvarka 1. Teisj kolegija raytinio proceso tvarka, t. y. nekvieiant nagrinjim teisme proceso dalyvi ir teismui neieinant posdi sal, gali isprsti apeliacin skund, jeigu: 1) pirmosios instancijos teismas, prims apeliacin skund, privaljo atsisakyti j priimti. iuo atveju apeliacins instancijos teismas apeliacin proces nutraukia ir priima nutart dl sumokto yminio mokesio grinimo; 2) konstatuoja, jog yra io statymo 142 straipsnio 2 dalyje nurodyti pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindai. 2. Raytinio proceso tvarka, jeigu teisj kolegija nenusprendia kitaip, taip pat nagrinjamos bylos pagal skundus dl teism nutarim administracini teiss paeidim bylose. 3. Nagrinjant apeliacin skund raytinio proceso tvarka, teismo posdio protokolas neraomas, posdio forma yra laisva. Teismo sprendimas ar nutartis isiuniama proceso alims. 4. Apeliacins instancijos teismas raytinio proceso tvarka byl gali isprsti ir tais atvejais, kai posd neatvyksta nei bylos alys, nei j atstovai, nors apie posdio laik ir viet jiems buvo tinkamai praneta. ios aplinkybs paymimos teismo posdio protokole. Jame taip pat raomas teismo sprendimas nagrinti byl raytinio proceso tvarka. J paskelbus teismas ieina pasitarim kambar priimti sprendimo. 14. ADMINISTRACINIS PROCESAS ANTROSIOS INSTANCIJOS ADMINISTRACINIAME TEISME vadas ios temos tikslas susipainti su administracins bylos nagrinjimo apeliacins instancijos teisme tvarka. 14.1. TEIS APSKSTI NESITEISJUS ADMINISTRACINIO TEISMO SPRENDIM Apeliacin skund gali paduoti visi proceso dalyviai. Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui apeliacine tvarka gali bti skundiami: Apygard administracini teism sprendimai, priimti nagrinjant bylas pirmja instancija, - per keturiolika dien nuo sprendimo paskelbimo (ABT 127 str. 1 d.). Praleidus termin apeliaciniam skundui paduoti, apelianto praymu apeliacinis teismas skundo padavimo termin gali atnaujinti, jeigu bus pripainta, kad terminas praleistas dl svarbios prieasties (ABT 127 str. 2 d.).

Apylinki teism ir apygard administracini teism nutarimai ir nutartys, priimti nagrinjant administracini teiss paeidim bylas pirmja instancija, - per deimt dien nuo nutarimo (nutarties) paskelbimo (ABT 128 str.). Apeliaciniai skundai paduodami dviem bdais: tiesiog apeliacins instancijos teismui, arba per teism, kurio sprendimas, nutarimas ar nutartis yra skundiamas. Gavs skund, apeliacins instancijos teismas ireikalauja administracin byl ir sprendia skundo primimo klausim. Prireikus apeliacinio skundo primimo klausim apeliacins instancijos teismas gali perduoti sprsti tam pirmosios instancijos teismui, kurio sprendimas, nutarimas ar nutartis yra skundiami. Asmenys, turintys teis paduoti apeliacin skund, gali prisidti prie paduoto apeliacinio skundo , paduodami raytin praym apeliacins instancijos teismui. Toks prisidjimas yra galimas iki bylos nagrinjimo i esms pradios. Jeigu prisidedama prie apeliacinio skundo, u pareikim dl prisidjimo yminis mokestis neimamas. Pareikime dl prisidjimo prie pareikto apeliacinio skundo prisidedantys asmenys negali pareikti savarankik reikalavim ir apsksto sprendimo naikinimo ar pakeitimo pagrind. Jeigu atsisakoma priimti apeliacin skund, pareikimas dl prisidjimo laikomas nepaduotu ir grinamas j padavusiam asmeniui. Jeigu asmuo prisidjo prie apeliacinio skundo, jis praranda teis pareikti savarankik apeliacin skund. Apeliacin skund padavs asmuo turi teis skundo atsisakyti iki baigiamj kalb. Raytinis apelianto pareikimas, kuriuo atsisakoma apeliacinio skundo, pridedamas prie bylos, o odinis pareikimas raomas teismo posdio protokol ir apelianto pasiraomas. iuo atveju, jeigu sprendimas nebuvo apskstas kit asmen, teismas nutartimi apeliacin proces nutraukia. Apie apeliacinio skundo atsisakym teismas informuoja apeliacinio proceso dalyvius. Apeliacinio skundo atsisaks asmuo pakartotinai j paduoti neturi teiss.
Kontroliniai klausimai: 1. Kokie apeliacinio skundo padavimo terminai? 2. Kokiu bdu paduodamas apeliacinis skundas? 3. Kas turi prisidti prie apeliacinio skundo? 4. Kokia yra prisidjimo prie apeliacinio skundo instituto esm? 5. Teis atsisakyti apeliacinio skundo, atsisakymo padariniai. 14.2. REIKALAVIMAI SKUNDUI DL PIRMOSIOS INSTANCIJOS ADMINISTRACINIO TEISMO SPRENDIMO Apeliaciniame skunde nurodoma (ABT 130 str.): 1) teismo, kuriam adresuojamas skundas, pavadinimas; 2) apelianto pavadinimas ir adresas; 3) kit proceso dalyvi, iskyrus ali ir treij suinteresuot asmen atstovus, pavadinimai ir adresai; 4) skundiamas sprendimas ir teismas, prims t sprendim; 5) ginijami klausimai; 6) statymai ir bylos aplinkybs, kuriomis grindiamas sprendimo ar jo dalies neteistumas ar nepagrstumas (apeliacinio skundo juridinis pagrindas); 7) apelianto praymas (apeliacinio skundo dalykas); 8) rodymai, patvirtinantys skunde idstytas aplinkybes; 9) pridedam prie apeliacinio skundo dokument sraas. Kartu su apeliaciniu skundu turi bti pateikiami: skunde nurodyti rodymai (jeigu apeliantas j turi), duomenys apie tai, kad u skund sumoktas yminis mokestis. Apeliacinio skundo su priedais egzempliori (kopij) turi bti tiek, kad juos bt galima teikti kiekvienai proceso aliai ir dar likt egzempliorius teismo dokumentacijai. Apeliacin skund pasirao: j paduodantis asmuo, advokatas arba atstovas pagal statym. Kai apeliacin skund paduoda advokatas, atstovas pagal statym, moni ar institucij vadov galioti asmenys, prie jo turi bti pridedamas dokumentas, rodantis j paduodanio asmens galiojimus. Apeliaciniame skunde negalima kelti reikalavim , kurie nebuvo pareikti nagrinjant byl pirmosios instancijos teisme. Naujais reikalavimais nelaikomi reikalavimai, neatsiejamai susij su jau pareiktais reikalavimais. Kontroliniai klausimai: 1. Kokie duomenys nurodomi apeliaciniame skunde? 2. Kas pridedama prie apeliacinio skundo? 3. Kas turi teis pasirayti apeliacin skund? 4. Koki reikalavim negalima kelti apeliaciniame skunde? 14.3. TEISMO POSDI ANTROSIOS INSTANCIJOS ADMINISTRACINIAME TEISME RYS Apeliacinis procesas vyksta pagal tas paias taisykles kaip ir procesas pirmosios instancijos teisme, iskyrus ABT nustatytas iimtis. 14.3.1 . Apeliacinio skundo primimas (ABT 134 str.) Apeliacinio skundo primimo klausim sprendia teismo pirmininkas ar teisjas ne vliau kaip per tris dienas :

nuo jo pateikimo pirmosios instancijos teismui, kai ireikalaujama administracin byla, jei skundas paduodamas tiesiai apeliacins instancijos teismui. Jeigu apeliacinis skundas neatitinka ABT 130 straipsnio reikalavim, nutartimi nustatomas terminas trkumams paalinti. Kai per teismo nustatyt termin trkumai nepaalinami, skundas laikomas nepaduotu ir teisjo nutartimi grinamas pareikjui. Dl pirmosios instancijos teismo nutarties grinti skund pareikjui gali bti paduodamas atskirasis skundas. Apeliacinis skundas nepriimamas ir grinamas j padavusiam asmeniui, jeigu: 1) skundas paduotas praleidus jam paduoti nustatyt termin ir nepraoma io termino atnaujinti arba toks praymas nebuvo patenkintas; 2) skund paduoda neveiksnus asmuo arba asmuo, neturintis teiss j paduoti; 3) skund paduoda galiojim neturintis atstovas. Dl pirmosios instancijos teismo nutarties atsisakyti priimti apeliacin skund gali bti paduotas atskirasis skundas. Atsisakymas priimti apeliacin skund 2 ir 3 punktuose nurodytais pagrindais nekliudo, nepaeidiant apeliacinio skundo padavimo termino, vl kreiptis su apeliaciniu skundu, jeigu trkumai bus paalinti. Pirmosios instancijos teismas, prims skund, per tris dienas isiunia byl su gautu apeliaciniu skundu ir jo priedais apeliacins instancijos teismui. Kai apeliacinis skundas paduodamas apeliacins instancijos teismui, motyvuot nutart atsisakyti priimti apeliacin skund priima apeliacinio teismo trij teisj kolegija. 14.3.2 . Pasirengimas nagrinti byl (ABT 135 str) Teisjas pranejas vienas atlieka veiksmus, reikalingus bylai nagrinti. Apeliacins instancijos teismas isiunia dalyvaujantiems apeliaciniame procese asmenims apeliacinio skundo ir jo pried nuoraus, reikalaudamas per keturiolika dien ratu pateikti apeliacins instancijos teismui isamius atsiliepimus apeliacin skund. odinio bylos nagrinjimo atveju proceso dalyviai apie apeliacins bylos nagrinjimo viet ir laik informuojami praneimais. i asmen neatvykimas teismo posd nekliudo nagrinti byl. 14.3.3 . Bylos nagrinjimo ribos Teismas, apeliacine tvarka nagrindamas byl, patikrina tiek apskstosios, tiek neapskstosios sprendimo dali teistum ir pagrstum, taip pat sprendimo teistum ir pagrstum t asmen atvilgiu, kurie skundo nepadav. Teismo nesaisto apeliacinio skundo argumentai ir jis privalo patikrinti vis byl. 14.3.4 . Bylos nagrinjimas ir sprendimas raytinio proceso tvarka Teisj kolegija raytinio proceso tvarka, t. y. nekvieiant nagrinjim teisme proceso dalyvi ir teismui neieinant posdi sal, gali isprsti apeliacin skund, jeigu: 1) pirmosios instancijos teismas, prims apeliacin skund, privaljo atsisakyti j priimti. iuo atveju apeliacins instancijos teismas apeliacin proces nutraukia ir priima nutart dl sumokto yminio mokesio grinimo; 2) konstatuoja, jog yra ABT 142 straipsnio 2 dalyje nurodyti pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindai. Raytinio proceso tvarka, jeigu teisj kolegija nenusprendia kitaip, taip pat nagrinjamos bylos pagal skundus dl teism nutarim administracini teiss paeidim bylose. Nagrinjant apeliacin skund raytinio proceso tvarka, teismo posdio protokolas neraomas, posdio forma yra laisva. Teismo sprendimas ar nutartis isiuniama proceso alims. Apeliacins instancijos teismas raytinio proceso tvarka byl gali isprsti ir tais atvejais, kai posd neatvyksta nei bylos alys, nei j atstovai, nors apie posdio laik ir viet jiems buvo tinkamai praneta. ios aplinkybs paymimos teismo posdio protokole. Jame taip pat raomas teismo sprendimas nagrinti byl raytinio proceso tvarka. J paskelbus teismas ieina pasitarim kambar priimti sprendimo. 14.3.5 . Bylos nagrinjimas i esms (ABT 138 str.) Bylos nagrinjimas i esms apeliacins instancijos teisme pradedamas kolegijos teisjo pranejo praneimu apie byl. Jame idstoma bylos esm, apeliacinio skundo ir atsiliepim apeliacin skund argumentai, taip pat nauji rodymai, jeigu j yra pateikta. odinio bylos nagrinjimo atveju po praneimo apie byl teismas iklauso proceso ali bei kit proceso dalyvi paaikinim. Pirmas kalba apeliantas. Teismas spja proceso dalyvius, jeigu kalb turinys neatitinka pateikt procesini dokument turinio. Jeigu teismas pripaino, jog btina, gali bti pakartotinai arba papildomai tiriami pirmosios instancijos teisme itirti rodymai. Teismas taip pat gali tirti rodymus, kuriuos pirmosios instancijos teismas atsisak tirti. Nauji rodymai, kurie nebuvo pateikti pirmosios instancijos teisme, tiriami tiktai tuo atveju, jeigu teismas pripasta pagrstomis prieastis, dl kuri tai nebuvo padaryta anksiau, arba kai nauj rodym pateikimo btinyb ikilo vliau. odinio bylos nagrinjimo atveju, ityrus rodymus, proceso dalyviai turi teis idstyti savo nuomon baigiamosiose kalbose. Jeigu rodym tirti nereikjo, baigiamosios kalbos prasideda po proceso ali ir kit proceso dalyvi paaikinim. odinio bylos nagrinjimo atveju teismo posdyje raomas protokolas, kuriame turi atsispindti visi esminiai bylos nagrinjimo momentai. Protokol pasirao kolegijos pirmininkas arba jo pavedimu teisjas pranejas ir teismo posdio sekretorius. Kontroliniai klausimai: 1. Kokios pagrindin apeliacinio skundo primimo taisykls? 2. Kokiais atvejais apeliacinis skundas nepriimamas? 3. Kokie veiksmai atliekami pasirengimo nagrinti byl stadijoje? 4. Kokios yra bylos nagrinjimo ribos apeliaciniame teisme? 5. Kokiais atvejais byla nagrinjama raytinio proceso tvarka? 6. Kokios pagrindins raytinio proceso taisykls? 7. Bylos nagrinjimo i esms tvarka.

14.4. ANTROSIOS INSTANCIJOS TEISMO SPRENDIMAI odinio bylos nagrinjimo atveju po proceso dalyvi baigiamj kalb teismas ieina pasitarim kambar priimti sprendimo ar nutarties. Prims sprendim ar nutart, teismas grta teismo posdi sal ir kolegijos pirmininkas arba teisjaspranejas paskelbia sprendimo ar nutarties angin bei rezoliucin dalis, trumpai idsto sprendimo ar nutarties motyvus . Iimtiniais atvejais, atsivelgdama bylos sudtingum bei dyd, teisj kolegija, nagrinjanti byl apeliacine tvarka, motyvuota nutartimi ne ilgesniam kaip deimties dien terminui gali atidti sprendimo ar nutarties primim ir paskelbim. Kol rengiamas sprendimas ar nutartis, kolegijos teisjai gali nagrinti kitas bylas. Sprendim ar nutart, kurios primimas ir paskelbimas buvo atidtas, gali paskelbti vienas i byl nagrinjusi teisj, kitiems kolegijos teisjams nedalyvaujant. Kontroliniai klausimai: Antrosios instancijos teismo sprendim primimo tvarka. 14.5. ANTROSIOS INSTANCIJOS TEISMO TEISS Apeliacins instancijos teismas, inagrinjs byl, turi teis (ABT 140 str.): 1) pirmosios instancijos teismo sprendim palikti nepakeist, o apeliacin skund atmesti; 2) panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendim ir priimti nauj sprendim; 3) pakeisti pirmosios instancijos teismo sprendim; 4) panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendim vis ar i dalies ir perduoti byl pirmosios instancijos teismui nagrinti i naujo; 5) panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendim, o byl nutraukti arba skund palikti nenagrint, jeigu nustatomos ABT 101 ir 103 straipsniuose nurodytos aplinkybs. 2 punkte numatytu atveju priimamas teismo sprendimas, o 1, 3, 4 ir 5 punktuose numatytais atvejais motyvuota teismo nutartis. Apeliacins instancijos teismas, panaikins apskst teismo sprendim, turi teis perduoti byl pirmosios instancijos teismui nagrinti i naujo (ABT 141 str.), jeigu: 1) sprendimas panaikinamas dl ABT 142 straipsnyje nurodyt pagrind; 2) bylos aplinkybms iaikinti btina surinkti daug nauj rodym; 3) pirmosios instancijos teismas inagrinjo ne visus byloje pareiktus reikalavimus. 1 dalyje nurodytais atvejais apeliacins instancijos teismas priima nauj sprendim, jeigu naujas bylos nagrinjimas pirmosios instancijos teisme gali uvilkinti galutinio sprendimo primim. Procesins teiss norm paeidimas arba netinkamas j pritaikymas yra pagrindas panaikinti sprendim tik tada, jeigu dl ios paaidos galjo bti neteisingai isprsta byla (ABT 142 str.). Sprendimo negaliojimo pagrindais yra pripastami tokie atvejai, kai: 1) byla inagrinta neteistos sudties teismo arba paeidiant funkcinio, rinio ar iimtinio teritorinio priskirtinumo atitinkantiems teismams taisykles; 2) pirmosios instancijos teismas nusprend dl netraukt dalyvauti byloje asmen teisi ir pareig; 3) pirmosios instancijos teismo sprendimas teisjo nepasiraytas arba jeigu sprendim pasira ne tas teisjas, kuris nurodytas sprendime; 4) pirmosios instancijos teismo sprendim prim ne tas teisjas, kuris nagrinjo byl; 5) sprendimas, nutartis yra be motyv; 6) byloje nra teismo posdio protokolo, iskyrus atvejus, kai byla nagrinjama raytinio proceso tvarka; 7) pirmosios instancijos teismas inagrinjo byl, kai nebuvo nors vieno i proceso dalyvi, kuriam nustatyta tvarka nepraneta apie teismo posdio laik ir viet, ir toks asmuo ia aplinkybe grindia savo apeliacin skund; 8) nagrinjant byl pirmosios instancijos teisme, buvo iurkiai paeistos proceso kalbos taisykls, ir asmuo, kurio teiss buvo paeistos, ia aplinkybe grindia savo apeliacin skund. Materialins teiss norm paeidimas yra pagrindas pirmosios instancijos teismo sprendim panaikinti ar pakeisti, jeigu pirmosios instancijos teismas netinkamai jas pritaik arba iaikino (ABT 143 str.). Bylos pagal skundus dl nutarim administracini teiss paeidim bylose paprastai nagrinjamos raytinio proceso tvarka. Teisj kolegijai nusprendus, konkreti byla gali bti nagrinjama odinio proceso tvarka. Inagrinjs byl apeliacine tvarka dl skundo administracinio teiss paeidimo byloje, administracinis teismas priima vien i i sprendim: 1) palikti nutarim nepakeist ir skundo nepatenkinti; 2) panaikinti nutarim ir byl nutraukti; 3) panaikinti nutarim ir grinti byl i naujo tirti galiotai institucijai arba i naujo nagrinti teisme; 4) pakeisti nutarim, paskiriant velnesn nuobaud arba nusprendiant neskirti administracins nuobaudos. 2 punkte numatytais atvejais teismas priima nutarim, o 1, 3 ir 4 punktuose numatytais atvejais motyvuot nutart. Apeliacins instancijos teismo sprendimas, nutarimas ar nutartis siteisja primimo dien ir kasacine tvarka neskundiami. Apeliacins instancijos teismo atskiroji nutartis (ABT 146 str.). Apeliacins instancijos teismas ABT 108 straipsnio nustatytais atvejais gali priimti atskirj nutart. Apeliacins instancijos teismas atskirja nutartimi taip pat gali nurodyti pirmosios instancijos teismo padarytus teiss norm paeidimus ar klaidas, kurie nra pagrindas panaikinti sprendim. Apie priimtas priemones dl atskirosios nutarties apeliacins instancijos teismui atsakoma per vien mnes . Kontroliniai klausimai: 1. Kokias teises turi apeliacins instancijos teismas, inagrinjs apeliacin skund? 2. Kokiais atvejais teismas turi teis perduoti byl pirmosios instancijos teismui nagrinti i naujo? 3. Koks procesins teiss normos paeidimas gali bti pagrindu panaikinti sprendim? 4. Kokie atvejai pripastami sprendimo negaliojimo pagrindais?

5. Koks materialins teiss normos paeidimas gali bti pagrindu panaikinti sprendim? 6. Kokia tvarka nagrinjamos bylos pagal skundus dl nutarim administracini teiss paeidim bylose? 7. Kokis sprendimus gali priimti apeliacins instancijos teismas inagrinjs skund dl nutarimo administracinio teiss paeidimo byloje? 8. Apeliacins instancijos teismo sprendim apskundimas kasacine tvarka? 14.6. ANTROSIOS INSTANCIJOS TEISMO SPRENDIM ISIUNTIMAS ALIMS Apeliacins instancijos teismas, inagrinjs apeliacin skund, per deimt dien grina byl kartu su priimtu sprendimu (nutarimu, nutartimi) pirmosios instancijos teismui, kuris proceso ali praymu isiunia joms apeliacins instancijos teismo sprendimo, nutarimo ar nutarties nuoraus (kopijas). Kontroliniai klausimai: 1. Kuris teismas proceso alims isiunia apeliacins instancijos teismo sprendimus? 2. Ar visoms proceso alims isiuniami apeliacins instancijos teismo sprendimai? 14.7. ATSKIRJ SKUND NAGRINJIMAS ANTROSIOS INSTANCIJOS ADMINISTRACINIAME TEISME Atskiriesiems skundams paduoti ir nagrinti taikomos taisykls, reglamentuojanios proces apeliacins instancijos teisme, iskyrus ABT numatytas iimtis. Pirmosios instancijos teismo (teisjo) nutartis proceso alys gali apsksti atskiruoju skundu apeliacins instancijos teismui: 1) ABT nustatytais atvejais; 2) kai teismo nutartis ukerta galimyb tolesnei bylos eigai. Atskirieji skundai paduodami per t teism, kurio nutartis yra skundiama, ne vliau kaip per septynias dienas: nuo nutarties paskelbimo ar nuo nutarties nuorao teikimo dienos, jeigu skundiama nutartis, statymo nustatyta tvarka priimta nagrinjant byl alims nedalyvaujant 14.7.1 . Atskirj skund nagrinjimo tvarka (ABT 150 str.) Gavs atskirj skund, pirmosios instancijos teismas (teisjas) per tris dienas po jo gavimo: 1) sutikdamas su atskiruoju skundu ir jei is paduotas ne dl nutari (nutarim), priimt ABT 101 ir 103 straipsniuose numatytais atvejais, be odinio nagrinjimo pats panaikina skundiam nutart ir isiunia priimtos iuo klausimu nutarties nuora bylos proceso dalyviams; 2) nesutikdamas su atskiruoju skundu, nustatyta tvarka nusiunia byl su atskiruoju skundu apeliacins instancijos teismui. Teismas atskirj skund nagrinja paprastai nekviesdamas bylos ali . 14.7.2 . Apeliacins instancijos teismo teiss (ABT 151 str.) Apeliacins instancijos teismas, inagrinjs atskirj skund, turi teis savo nutartimi: 1) palikti pirmosios instancijos teismo nutart nepakeist; 2) pakeisti pirmosios instancijos teismo nutart i dalies; 3) panaikinti pirmosios instancijos teismo nutart ir isprsti klausim i esms; 4) panaikinti pirmosios instancijos teismo nutart ir perduoti klausim pirmosios instancijos teismui nagrinti i naujo. Apeliacins instancijos teismo nutartis, priimta dl atskirojo skundo, siteisja nuo primimo (ABT 152 str.). Kontroliniai klausimai: 1. Kas turi teis pateikti atskirj skund? 2. Kokios nutartys gali bti apsksto atskiruoju skundu? 3. Kokia atskirj skund padavimo tvarka ir terminai? 4. Kokia atskirj skund nagrinjimo tvarka? 5. Kokius sprendimus gali priimti teismas, inagrinjs atskirj skund? 15 TEMA. NUTARIMO SKIRTI ADMINISTRACIN NUOBAUD TEISTUMO PATIKRINIMAS 15.1. Nutarimo administracins teiss paeidimo byloje apskundimo teis, tvarka, terminai ir pasekms. 15.2. Skundo dl nutarimo administracins teiss paeidimo byloje nagrinjimas. 15.3. ali teiss ir pareigos nagrinjant skund dl nutarimo administracins teiss paeidimo byloje. 15.4. Teismo sprendim rys ir j primimo pasekms. VADAS Tema skirta painti Nutarimo skirti administracin nuobaud teistumo patikrinimo ypatumus rengiant ir priimant sprendimus administracini teiss paeidim bylose. i tema, j loginiu-sisteminiu poiriu nagrinjant kartu su kitomis proceso teiss bei materialiosios teiss administracins teiss ir proceso dalyko temomis, pads sisavinti teorini ir praktini inias apie sprendim administracinse bylose apskundimo tvark , terminus ir pasekmes, skundo nagrinjim, inoti ir teisinmis priemonmis ginti ali teises ir pareigas. 15.1. NUTARIMO ADMINISTRACINS TEISS PAEIDIMO BYLOJE APSKUNDIMO TEIS, TVARKA, TERMINAI IR PASEKMS ATPK Dvideimt treiame skirsnyje ir ABT Atuonioliktame skirsnyje tvirtintos nuostatos dl skund administracini teiss paeidim bylose.

ATPK 291 str. , ABT 122 str.1d., ATPK 255 str. nutarim administracinio teiss paeidimo byloje gali apsksti asmuo, kurio atvilgiu jis priimtas, organas, kurio pareignas sura administracinio teiss paeidimo protokol, nukentjusysis ir prokuroras. Skundas dl nutarimo administracinio teiss paeidimo byloje paprastai paduodamas per nutarim primus apylinks teism ar atitinkamai kit valstybs institucij (jos pareign), primusi nutarim byloje. Jie per tris dienas skund kartu su administracinio teiss paeidimo byla isiunia atitinkamam teismui. Jeigu skundas paduodamas tiesiogiai teismui, is ireikalauja atitinkam administracinio teiss paeidimo byl i teismo ar kitos institucijos, kuri nagrinjo t byl, ir isprendia skundo primimo klausim. Skundo nagrinjimo terminai pradedami skaiiuoti nuo tos dienos, kai teismas gauna administracinio teiss paeidimo byl. Jeigu skundas paduotas praleidus skundo padavimo termin, praymas dl termino atnaujinimo nagrinjamas administracini byl teisenos statymo statymo 34 straipsnyje nustatyta tvarka. Reikalavimai skund formai ir turiniui tvirtinti administracini byl teisenos statymo ,,23 straipsnyje. Skundo (praymo) forma ir turinys : 1. Skundai (praymai) administracini gin komisijai arba administraciniam teismui paduodami ratu. 2. Skunde (prayme) turi bti nurodyta: 1) komisijos ar teismo, kuriam skundas (praymas) paduodamas, pavadinimas; 2) pareikjo vardas, pavard (pavadinimas), asmens kodas (kodas), gyvenamoji vieta (buvein), taip pat atstovo, jeigu jis yra, vardas, pavard ir adresas; 3) tarnautojo, kurio veiksmai skundiami, vardas, pavard, asmens kodas (jeigu inomas), pareigos arba institucijos (administravimo subjekto) pavadinimas, buvein; 4) treij suinteresuot asmen vardas, pavard (pavadinimas), asmens kodas (kodas, jeigu inomas), gyvenamoji vieta (buvein); 5) konkretus skundiamas veiksmas (neveikimas) ar aktas, jo vykdymo (primimo) data; 6) aplinkybs, kuriomis pareikjas grindia savo reikalavim, ir tai patvirtinantys rodymai, liudytoj pavards, vardai ir gyvenamosios vietos, kit rodym buvimo vieta; 7) pareikjo reikalavimas; 8) pridedam dokument sraas; 9) skundo (praymo) suraymo vieta ir data. 3. Skund (praym) pasirao pareikjas ar jo atstovas. Prie atstovo paduodamo skundo (praymo) turi bti pridedamas galiojimas ar kitoks dokumentas, patvirtinantis atstovo galiojimus. statymo leidjas tai pat nustat reikalavimus skundo priedams: ,,24 straipsnis. Skundo (praymo) priedai 1. Prie skundo (praymo) pridedami ie priedai: skundiamas aktas; jei skundas (praymas) buvo nagrintas administracini gin komisijoje ar kitoje iankstinio gin nagrinjimo ne teismo tvarka institucijoje, atitinkamos administracini gin komisijos ar institucijos sprendimas; jei btina, dokumentas, patvirtinantis reikalavim ar prietaravim skundiamai institucijai, staigai, tarnybai teikimo dat; dokumentai ir kiti rodymai, kuriais pareikjas grindia savo reikalavimus. 2. Iskyrus io statymo 40 straipsnyje nustatytus atvejus, prie skundo (praymo) turi bti pridedamas yminio mokesio kvitas arba motyvuotas praymas atleisti nuo yminio mokesio. 3. Skundo (praymo) su priedais egzempliori (kopij) turi bti tiek, kad juos bt galima teikti kiekvienai proceso aliai ir dar likt egzempliorius teisme.

LVAT praktika Dl non reformatio in peius principo taikymo administracini teiss paeidim bylose: Administracini teiss paeidim bylose turi bti laikomasi t pai pagrindini princip, kuri laikomasi baudiamajame procese. Tiek baudiamajame, tiek administraciniame procese sprendiama dl statyme numatyt sankcij taikymo, prie tai nustaius, jog buvo padaryta statymo draudiama veika. Procesas turi vykti garantuojant atsakomybn traukiamam asmeniui statymuose bei tarptautiniuose aktuose numatytas teises. Viena i tokio asmens teisi sksti jo manymu neteistus ir nepagrstus sprendimus. Skund padavusiam asmeniui dl to negali kilti joki neigiam pasekmi asmens padtis dl jo paties paduoto skundo negali bti pabloginama. Prieingu atveju asmens atvilgiu vykstantis procesas negalt bti laikomas teisingu (siningu) ir bt paeidiamas kiekvienoje demokratinje valstybje draudimo reformatio in peius (keitimo blogj pus) principas. Procese negali bti joki staigmen teismo sprendime negali bti daromos sprendim lemianios ivados, apie kuri galimum proceso dalyviams nebuvo inoma ir proceso metu dl j nebuvo ginijamasi, nebuvo rodinjamas j pagrstumas ar nepagrstumas. Traukiamo administracinn atsakomybn asmens padtis, priimant Administracini byl teisenos statymo 124 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatyt sprendim bet kokiu aspektu gali bti bloginama tik tuo atveju, jei to yra praoma institucijos, suraiusios administracinio teiss paeidimo protokol, ar nukentjusiojo skunde. Ikilus btinybei perkvalifikuoti veik, teismo proceso metu proceso dalyviams turi bti praneama apie veikos perkvalifikavimo galimyb bei sudaromos slygos pareikti nuomon dl veikos perkvalifikavimo pagrstumo. Administracin byla Nr. N123442004. Rajono (miesto) apylinks teismo (teisjo) nutarimas administracinio teiss paeidimo byloje gali bti apskstas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra apeliacin instancija ir byloms, kurias inagrinjo apygardos administracinis teismas dl skund, paduot dl nutarim administracini teiss paeidim bylose. Skundas gali bti paduotas atitinkamam administraciniam teismui ar nusistas jam per institucij (pareign), apylinks teism, kuris prim nutarim. i institucija, teismas, per tris dienas skund kartu su byla turi nusisti atitinkamam administraciniam teismui. statymas nustato deimties dien termin skundui paduoti nuo nutarimo primimo dienos. Jei terminas praleistas, jis gali bti pareikjo praymu atnaujintas, taiau tam btinos svarbios prieastys (pvz., liga, nutarimo nuorao negavimas ir pan.), patvirtintos rodymais. Kiekvienu konkreiu atveju ar prieastys svarbios sprendia atitinkamas administracinis teismas. Tuo klausimu priimama nutartis.

Skundo dl nutarimo administracinio teiss paeidimo byloje padavimas turi tam tikras teisines pasekmes, t.y. sustabdo nutarimo skirti administracin nuobaud vykdym, iskyrus nutarimus skirti spjim ir administracin aret, taip pat tais atvejais, kai skiriama bauda paimama administracinio teiss paeidimo padarymo vietoje. Administracinis aretas yra pati grieiausia administracin nuobauda ir nepagrstai j paskyrus gali bti padaryta didel moralin ir materialin ala. Panagrinkime praktin situacij: 2001 06 20 atuoniolikmetei L.K. buvo suraytas administracinio teiss paeidimo protokolas u narkotini mediag vartojim be gydytojo paskyrimo. Kauno miesto apylinks teismas tos paios dienos nutarimu, atsivelgdamas, kad paeidja nedirbo ir turto, kur gali bti nukreiptas iiekojimas neturjo, skyr dviej par administracin aret. T pai dien paeidja padav skund Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, praydama skirt nuobaud suvelninti. Policijos pareignai, apie tai inodami, nors ir neteistai, taiau dels vykdyti apylinks teismo nutarim, kuris turjo bti vykdomas tuoj po nutarimo primimo. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2001 07 11 nutartimi adm. byloje Nr.1183 1101 pareikjos skund patenkimo ir apylinks teismo nutarimu skirt nuobaud suvelnino. Teismas konstatavo, kad pirmosios instancijos teismo nurodytos aplinkybs dl turtins padties nebuvo reikmingos, o skirta nuobauda nepagrstai grieta. Taigi, atsivelgdamas tai, kad visada egzistuoja nepagrsto ir neteisto nutarimo primimo tikimyb, manyiau btina tvirtinti nuostat, nenustatani joki iimi i bendro principo, kuris numato, kad skundo padavimas sustabdo nutarimo vykdym. Be to ir iimtis, kai nutarimo vykdymas sustabdomas baud pamus paeidimo padarymo vietoje nra visai logika, nes jo sustabdyti negalima jau vien todl, kad nutarimas jau vykdomas iki skundo padavimo (kain ar apskritai praktikoje galimas toks atvejis, kai paeidjas sutinka su paeidimu ir moka baud ir ia pat paduoda skund). 15.2. SKUNDO DL NUTARIMO ADMINISTRACINS TEISS PAEIDIMO BYLOJE NAGRINJIMAS Isprendus skundo primimo klausim prasideda kitas apskundimo stadijos etapas skundo nagrinjimas, t.y. nutarimo teistumo ir pagrstumo patikrinimas. Bylas dl skund, kurie paduoti dl nutarim administracini teiss paeidim bylose, priimt administracini komisij, savivaldybi seninij kaimo vietovse senin, policijos ir kit tam galiot institucij (pareign) pirmja instancija nagrinja apygardos administracinis teismas pagal nutarim primusios institucijos (jos pareigno) buvimo viet. iuo metu veikia Vilniaus, Kauno, Klaipdos, Panevio ir iauli apygard administraciniai teismai. Konkreios apygardos administracinio teismo veiklos teritorija sutampa su atitinkamo bendrosios kompetencijos apygardos teismo veiklos teritorija. Parengus byl nagrinti teisme, apie teismo posdio laik ir viet praneama asmeniui, dl kurio suraytas administracinio teiss paeidimo protokolas, nukentjusiam asmeniui, institucijai, kurios pareignas sura administracinio teiss paeidimo protokol ir nutarim administracinio teiss paeidimo byloje primusiai institucijai (pareignui). ABT 73 str., 74 str., 75str., 76 str., 77str. nustatyta Teismo aukim ir praneim tvarka ir pasekms . ali ar j atstov neatvykimas teismo posd, jeigu jiems apie posd buvo praneta ir nra pagrind atidti bylos nagrinjim, nra klitis bylai nagrinti ir sprendimui priimti. Kiti administracini byl nagrinjimo ypatumai tvirtinti ABT II skyriuje : ,,Bendroji administracini byl teisena. Apygardos administraciniame teisme bylas nagrinja vienas teisjas vadovaudamasis ATPK ir ABT normomis. Administracini teiss paeidim bylas pagal skundus dl administravimo subjekt (j pareign) priimt nutarim iose bylose apygardos administraciniame teisme nagrinja vienas teisjas pirmosios instancijos teismo proceso tvarka, vadovaudamasis Administracini teiss paeidim kodekso normomis, o prireikus ir administracini byl teisenos statymu. (ABT 123 str.). Teismas, nagrindamas skund dl nutarimo administracinio teiss paeidimo byloje, patikrina priimto nutarimo teistum ir pagrstum. Tuo bdu, teismas turi dmiai ianalizuoti normin, faktin ir procesin patraukimo atsakomybn pagrind, asmens kaltum, rodymus ir kitus klausimus. Kartu turi patikrinti ar nuobauda paskirta pagal statymus ir ar j paskyrs pareignas, turjo teis sprsti tos kategorijos bylas, taip pat ar buvo laikomasi nustatytos administracins nuobaudos skyrimo tvarkos. (ATPK 297 str.). Panagrinkime praktin situacij: ,, ...... J. A. Aldonis apeliaciniame skunde prao Vilniaus apygardos administracinio teismo 2004 m. liepos 16 d. sprendim panaikinti, nes byla buvo inagrinta paeidiant materialins bei procesins teiss normas. Teismas neatsivelg byloje esani Lietuvos Teismo ekspertizs centro specialisto ivad, kurioje aikiai yra nurodytas eismo vykio dalyvis, kuris paeid KET, ir kad btent asmens, kuriam buvo paskirta administracin nuobauda, veiksmai slygojo eismo vykio kilim. Teismas pripaino liudytojos E. Mikuioniens parodymus objektyviais, netgi neatsivelgdamas tai, jog liudytoja tvirtino eismo vykio detali tiksliai neprisimenanti . Teismas vadovavosi tik ios liudytojos bei A. Saulno paaikinimais, nors jie ir neatitiko byloje nustatyt faktini aplinkybi. Teigia, kad byloje yra E. Mikuioniens paaikinimas (nauj aplinkybi teismo posdio metu ji nenurod) ir specialistas vertino jos parodymus, atsivelgdamas juos, kaip ir kitus rodymus bei j sveik. Teismas, neturdamas kit raytini rodym, nepaskyrs ekspertizs, vadovaudamasis vien abejotinais liudytojos parodymais, nusprend, kad specialisto ivada neatitinka tikrovs. Autoavarijos vietos schemoje paymta susidrimo vieta patvirtina specialisto ivadoje nurodom teigin, kad A. Saulnas pradjo poskio manevr tada, kuomet nukentjs jau buvo pradjs lenkim ir judjo prieingoje eismo juostoje. Paymi, kad teismo nutarimas prietarauja Administracini byl teisenos statymo 124 straipsnio 1 daliai. statymo norma numato, kad teismas negaljo nutarime remtis ir Administracini byl teisenos statymo 124 straipsnio 1 dalies 2 punktu, ir tuo paiu metu 124 straipsnio 1 dalies 4 punktu. Apelianto nuomone, buvo neteisingai nurodytas nutarimo pagrindas ir buvo paeistos administracins procesins teiss normos. A. Saulnas atsiliepime apeliacin skund nurodo, kad su J. A. Aldonio apeliaciniu skundu nesutinka. Nurodo, kad J. A. Aldonio apelianto teiginiai neatitinka tikrovs. Teisj kolegija k o n s t a t u o j a: Apeliacinis skundas netenkintinas. Administracinio teiss paeidimo bylos teisena A. Saulno atvilgiu yra negalima dl dviej prieasi: 1) byloje nesurinkta pakankamai neabejotin A. Saulno kalts rodym ir 2) yra suj patraukimo administracinn atsakomybn senaties terminai. Byloje yra surinkti prietaringi rodymai. Kaltu padarius administracin teiss paeidim asmuo gali bti pripaintas tik tuo atveju, kai byloje surinkti rodymai leidia daryti neabejotin ivad apie asmens kalt. Visos nepaalintos abejons administracinio teiss paeidimo byloje vertinamos traukiamo administracinn atsakomybn asmens naudai. ATPK 35 straipsnis numato, kad administracin nuobauda gali bti skiriama per eis mnesius nuo paeidimo padarymo. A. Saulnui administracinio teiss paeidimo protokolas buvo suraytas dl 2003 m. rugsjo 12 d. vykusio vykio. Administracin nuobauda dl io vykio galjo bti skiriama iki 2004 m. kovo 12 d. arba nuobaudos skyrimo terminas turjo bti pratsiamas. Administracin nuobauda A. Saulnui buvo paskirta 2004 m. kovo 26 d. Duomen apie termino pratsim byloje nra. Tai, kad byla Institucijai buvo grinta dar kart tirti pirmosios instancijos teismo nutartimi, nuobaudos skyrimo termino neatnaujina. is terminas i naujo pradedamas skaiiuoti tik ATPK

35 straipsnio 4 dalyje numatytu atveju, t. y. kai anksiau priimti sprendimai yra naikinami inagrinjus byl apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajame administraciniame teisme. Apeliacine tvarka apskstame Vilniaus apygardos administracinio teismo 2004 m. liepos 16 d. nutarimo rezoliucinje dalyje suformuluotas pareigojimas Vilniaus miesto vyriausiojo policijos komisariato Vieosios policijos Eismo prieiros tarnybai sprsti klausim dl kalto asmens patraukimo administracinn atsakomybn yra neteistas, todl ioje dalyje pirmosios instancijos teismo nutarimas naikintinas. Dl administracins nuobaudos skyrimo termin sujimo nei A. Saulnas, nei joks kitas asmuo negali bti traukiamas administracinn atsakomybn. Dl ios prieasties Vilniaus miesto vyriausiojo policijos komisariato Vieosios policijos Eismo prieiros tarnyba negali vykdyti pirmosios instancijos teismo pareigojimo ir pradti administracinio teiss paeidimo bylos teisen kokio nors asmens atvilgiu. Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracini byl teisenos statymo 144 straipsnio 3 dalies 1 punktu, teisj kolegija nutaria: Juozo Albino Aldonio apeliacinio skundo netenkinti. Vilniaus apygardos administracinio teismo 2004 m. liepos 16 d. nutarimo dal, kuria administracinio teiss paeidimo byla Algimanto Saulno atvilgiu yra nutraukta, palikti nepakeist. Vilniaus apygardos administracinio teismo 2004 m. liepos 16 d. nutarimo dal, kuria Vilniaus miesto vyriausiojo policijos komisariato Vieosios policijos Eismo prieiros tarnyba pareigojama sprsti klausim dl kalto asmens patraukimo administracinn atsakomybn, panaikinti. Nutartis neskundiama....... ( Administracin byla Nr. N12 - 1297 - 04 ) Paymtina, jog visais atvejais btina dmiai ianalizuoti normin, faktin ir procesin patraukimo atsakomybn pagrind, asmens kaltum, rodymus ir kitus klausimus. statymo leidjas ABTI devintame skirsnyje tvirtino rodym samprat: ,,57 straipsnis. rodymai 1. rodymai administracinje byloje yra visi faktiniai duomenys, priimti byl nagrinjanio teismo ir kuriais remdamasis teismas statym nustatyta tvarka konstatuoja, kad yra aplinkybs, pagrindianios proceso ali reikalavimus bei atsikirtimus, ir kitokios aplinkybs, turinios reikms bylai teisingai isprsti, arba kad j nra. 2. Minti faktiniai duomenys nustatomi tokiomis priemonmis: proceso ali ir j atstov paaikinimais, liudytoj parodymais, specialist paaikinimais ir ekspert ivadomis, daiktiniais rodymais, dokumentais ir kitais raytiniais, garso bei vaizdo rodymais. 3. Faktiniai duomenys, sudarantys valstybs ar tarnybos paslapt, paprastai negali bti rodymai administracinje byloje, kol jie bus islaptinti statym nustatyta tvarka. 4. rodymus pateikia proceso alys ir kiti proceso dalyviai. Prireikus teismas gali pasilyti mintiems asmenims pateikti papildom rodym arba i asmen praymu ar savo iniciatyva ireikalauti reikiamus dokumentus, pareikalauti i pareign paaikinim. 5. statym nustatyta tvarka surinkt ir ufiksuot rodym rodomoji galia ilieka visose proceso stadijose ir jie i naujo paprastai neperirimi. 6. Jokie rodymai teismui neturi i anksto nustatytos galios. Teismas vertina rodymus pagal vidin savo sitikinim, pagrst visapusiku, isamiu ir objektyviu bylos aplinkybi viseto inagrinjimu, vadovaudamasis statymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. rodym samprata atskleidia ,,kas byloje neturi bti rodinjama . ABT58 straipsnyje tvirtintos nuostatos dl nerodintin aplinkybi ir fakt: Aplinkybi, teismo pripaint visiems inomomis, nereikia rodinti; Faktai, nustatyti siteisjusiu teismo sprendimu vienoje administracinje ar civilinje byloje, i naujo nerodinjami nagrinjant kitas administracines bylas, kuriose dalyvauja tie patys asmenys; Faktai, kurie pagal statym preziumuojami kaip nustatyti, nagrinjant byl nerodinjami. Tokios prezumpcijos gali bti paneigiamos bendra tvarka; siteisjs teismo nuosprendis baudiamojoje byloje yra privalomas teismui, nagrinjaniam administracines bylas dl asmens, kuriam priimtas teismo nuosprendis, veiksm administracini teisini pasekmi. Skund dl nutarimo administracinio teiss paeidimo byloje atitinkamas administracinis teismas turi inagrinti per dvideimt dien nuo bylos gavimo dienos (ATPK 296 str.). Paymtina, kad kiekviena administracin byla turi bti inagrinta nepaeidiant statymo leidjo ABT deimtame skirsnyje nustatyt procesini termin. 15.3. ALI TEISS IR PAREIGOS NAGRINJANT SKUND DL NUTARIMO ADMINISTRACINS TEISS PAEIDIMO BYLOJE Reikia paymti, kad ABT 123 str.2d. tvirtina nuostat, nustatani, kad nagrinjant skund, ali procesin padtis nesikeiia, t.y. alys netampa pareikju ir atsakovu, taiau lieka asmeniu, dl kurio suraytas administracinio teiss paeidimo protokolas, institucija (pareignu), primusiu nutarim, nukentjusiuoju ir t.t. Bet neirint to, nagrinjant skund teismine tvarka, tiek asmuo, tiek valdymo institucija turi vienodas teises ir pareigas, t.y. kiekvienas turi vienodas galimybes rodyti savo pozicijos teisingum ir paneigti kitos alies reikalavimus. Kiti ali procesiniai ypatumai tvirtinti ABT atuonioliktame skirsnyje: ,,Administracins bylos proceso dalyviai. 15.4. TEISMO SPRENDIM RYS IR J PRIMIMO PASEKMS Inagrinjs byl dl skundo, kuris paduotas dl nutarimo administracinio teiss paeidimo byloje, pirmosios instancijos teismas priima vien i i sprendim(ABT 125 str.): 1) palikti nutarim nepakeist ir skundo nepatenkinti; 2) panaikinti nutarim ir byl nutraukti; 3) panaikinti nutarim ir paskirti administracin nuobaud remiantis teiss aktu, nustataniu atsakomyb u padaryt teiss paeidim. Toks sprendimas priimamas tais atvejais, kai teiss paeidimo vykis nekelia abejoni, paeidimo veika rodyta, taiau teismas nustato, kad buvo netinkamai pritaikytas statymas. Teismas, atsivelgdamas nustatytas bylos aplinkybes, turi teis pakeisti teiss paeidimo kvalifikavim ir paskirti nuobaud, atitinkani paeidimo kvalifikavim;

4) panaikinti nutarim ir grinti byl institucijai, galiotai surayti administracini teiss paeidim protokolus, pareigojant j tinkamai kvalifikuoti padaryt teiss paeidim. Toks sprendimas priimamas tais atvejais, kai reikia atlikti papildom bylos aplinkybi tyrim ar kai dl kit prieasi teismas nesiima pats keisti veikos kvalifikavimo; 5) pakeisti nutarim, paskiriant velnesn nuobaud arba nusprendiant neskirti administracins nuobaudos; 6) panaikinti nutarim, jei nustatyta, kad j prim institucija (pareignas), neturinti teiss sprsti tokios bylos. Tokiu atveju byl isprendia pats teismas. Vienais atvejais teismas priima nutarim ( tai atvejai ivardinti antrame, treiame ir etame punktuose), o kitais motyvuot nutart. Teism nutarimai ir nutartys, kuriais baigiama nagrinti administracinio teiss paeidimo byla, siteisja per deimt dien nuo nutarimo ar nutarties paskelbimo. Administracinio teismo sprendimui siteisjus, jo nuoraas kit dien isiuniamas asmeniui, dl kurio buvo priimtas nutarimas administracinio teiss paeidimo byloje, nukentjusiam asmeniui jo praymu, taip pat protokol suraiusiai institucijai (pareignui) ir nutarim primusiai institucijai (pareignui) (ABT 125str.) Apylinki teism ir apygard administracini teism nutarimai ir nutartys priimti nagrinjant administracini teiss paeidim bylas apeliacine tvarka gali bti skundiami Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, kuriame skundai paprastai nagrinjami raytinio proceso tvarka. Taiau teisj kolegijai nusprendus, konkreti byla gali bti nagrinjama odinio proceso tvarka. Panaikinus nutarim nutraukiant administracinio teiss paeidimo byl, grinamos iiekotos pinig sumos, konfiskuoti daiktai, taip pat panaikinami kiti apribojimai (grinami vairuotojo paymjimas, mediotojo bilietas ir pan.), susij su anksiau priimtu nutarimu. Negalint grinti daikto, atlyginama jo vert pinigais. Neteistu administracinio areto paskyrimu padaryta ala (tiek turtin, tiek neturtin) atlyginama valstybs nepriklausomai nuo teismo kalts (ATPK 301 str.2d., CK 6.272 str.). Visais nurodytais atvejais teismas priima motyvuot nutart, iskyrus, kai byla nutraukiama (tokiu atveju priimamas nutarimas). ABT III skyriuje reglamentuojamas byl procesas apeliacins instancijos teisme. Kontroliniai klausimai 1. 2. 3. 4. 5. Kam suteikta teis apsksti nutarim administracinio teiss paeidimo byloje? Reikalavimai skundui? Skundo pateikimo ir nagrinjimo terminai? Proceso dalyviai ir skundo dl nutarimo administracinio paeidimo byloje nagrinjimo ypatumai? Teismo sprendimo rys?

16. SPRENDIMO ADMINISTRACINJE BYLOJE IR NUTARIMO ADMINISTRACINS TEISS PAEIDIMO BYLOJE VYKDYMAS vadas ios temos tikslas susipainti su sprendimo administracinje byloje ir nutarimo administracinio teiss paeidimo byloje vykdymo tvarka ir pagrindinmis taisyklmis. 16.1. SPRENDIM ADMINISTRACINSE BYLOSE VYKDYMO TVARKA o siteisjus teismo sprendimui, kuriuo skundas (praymas) patenkinamas, jo nuoraas nusiuniamas vykdyti administravimo subjektui, kurio veiksmai ar neveikimas buvo apsksti, taip pat pareikjui.

o Jeigu per penkiolika dien ar teismo nustatyt termin sprendimas nevykdomas, pareikjo praymu atitinkamas administracinis teismas iduoda jam vykdomj rat kartu nurodydamas j vykdyti antstoli kontorai Civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka. o Nevykdyti teismo sprendimai dl alos atlyginimo, taip pat teismo priteist sum ir nesumokt baud iiekojimo vykdomi Civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka. Mintais atvejais vykdomieji dokumentai pareikjui iduodami teismo sprendimui siteisjus.
Kontrolinis klausimas: Kokia sprendim administracinse bylose vykdymo tvarka? 16.2. PAGRINDINS NUTARIMO ADMINISTRACINS TEISS PAEIDIMO BYLOJE VYKDYMO TAISYKLS Nutarim skirti administracin nuobaud privalo vykdyti valstybiniai ir visuomeniniai organai, mons, staigos organizacijos, pareignai ir pilieiai. Nutarimas skirti administracin nuobaud turi bti vykdomas nuo jo primimo momento, jeigu kitaip nenustato ATPK ir kitokie Lietuvos Respublikos statymai. Apskundus nutarim skirti administracin nuobaud, is nutarimas turi bti vykdomas po to, kai skundas lieka nepatenkintas, iskyrus nutarimus: skirti spjim, skirti administracin aret, tais atvejais, kai administracinio teiss paeidimo padarymo vietoje skiriama ir imama bauda. Nutarim skirti administracin nuobaud vykdyti nukreipia nutarim prims organas (pareignas). Tuo atveju, kai priimami keli nutarimai skirti administracines nuobaudas vienam asmeniui, kiekvienas nutarimas vykdomas savarankikai. Klausimus, susijusius su nutarimo skirti administracin nuobaud vykdymu, sprendia nutarim prims organas (pareignas). Nutarimo skirti administracin nuobaud vykdymo kontrol pavedama nutarim primusiam organui (pareignui). Skundai dl organ (pareign), vykdani nutarimus skirti administracines nuobaudas, veiksm sprendiami administracini teism (ATPK 292 str.), laikantis ATPK 296 ir 297 straipsni bei ABT reikalavim.

Kontrolinis klausimas: Koks pagrindins nutarimo vykdymo taisykls? 16.3. NUTARIMO SKIRTI ADMINISTRACIN NUOBAUD VYKDYMO ATIDJIMAS IR NUTRAUKIMAS 16.3.1 . Nutarimo skirti administracin nuobaud vykdymo atidjimas (ATPK 306 str.) Esant aplinkybi, dl kuri nedelsiant vykdyti nutarim skirti administracin aret ar baud (iskyrus administracinio teiss paeidimo padarymo vietoje imam baud) negalima, prims nutarim organas (pareignas) pagal asmens, dl kurio priimtas nutarimas, pareikim gali atidti nutarimo vykdym iki vieno mnesio . 16.3.2 . Nutarimo skirti administracin nuobaud vykdymo nutraukimas (ATPK 307 str.) Prims nutarim skirti administracin nuobaud organas (pareignas) nutarimo vykdym nutraukia iais atvejais: 1) kai prieing teisei veikim ar neveikim padaro nepakaltinamas asmuo; 2) kai priimamas amnestijos aktas, jeigu jis panaikina administracins nuobaudos skyrim; 3) kai panaikinamas administracin atsakomyb nustatantis aktas; 4) kai mirta asmuo, kurio atvilgiu priimtas nutarimas. Nutrauktas vykdymo procesas negali bti pradtas i naujo. Kontroliniai klausimai: 1. Kokioms aplinkybms esant gali bti atidtas nutarimo skirti administracin aret ar baud vykdymas? 2. Kas turi teis atidti nutarimo vykdym ir kokiam terminui? 3. Kokiais atvejais gali bti nutrauktas nutarimo vykdymas? 4. Ar gali bti nutarimo vykdymo procesas pradtas i naujo? 16.4. NUTARIMO SKIRTI ADMINISTRACIN NUOBAUD VYKDYMO TERMINAI (SENATIS) (ATPK 308 STR.) Negali bti vykdomas nutarimas skirti administracin nuobaud, jeigu jis nebuvo perduotas vykdyti per tris mnesius nuo primimo dienos . Jeigu nutarimo vykdymas sustabdytas sutinkamai su ATPK 295 straipsniu, senaties termino eiga sustabdoma iki skundo inagrinjimo. Sutinkamai su ATPK 306 straipsniu atidjus nutarimo vykdym, senaties termino eiga sustabdoma iki termino atidjimo pabaigos. Nutarimo dl administracinio areto vykdymo senatis - vieneri metai. Lietuvos Respublikos statymai gali nustatyti kitokius, ilgesnius nutarim atskir administracini teiss paeidim ri bylose vykdymo terminus. Kontrolinis klausimas: Kokie nutarimo skirti administracin nuobaud vykdymo terminai? 16.5. NUTARIMO SKIRTI BAUD IR NUTARIMO SKIRTI ADMINISTRACIN ARET VYKDYMO TVARKOS YPATUMAI 16.5.1 . Nutarimo skirti baud vykdymo terminai ir tvarka (ATPK 313 str.) Baud paeidjas turi sumokti ne vliau kaip per penkiolika dien nuo nutarimo skirti baud teikimo jam dienos, o apskundus tok nutarim - ne vliau kaip per penkiolika dien nuo praneimo apie skundo nepatenkinim dienos. Kai teiss paeidim padar nepilnameiai nuo eiolikos iki atuoniolikos met amiaus neturi savarankik pajam, bauda iiekoma i tv arba juos atstojani asmen. Paskirt baud u administracin teiss paeidim paeidjas sumoka banke, iskyrus baud, kuri paimama teiss paeidimo vietoje, jeigu kitaip nenustato Lietuvos Respublikos statymai. Atsivelgdamas paeidjo turtin padt, kitas reikmingas aplinkybes, nagrinjantis administracinio teiss paeidimo byl organas (pareignas) gali paskirtos baudos mokjim idstyti per laikotarp iki dvej met , atsivelgiant paskirtos baudos dyd. 16.5.2 . Priverstinis nutarimo skirti baud vykdymas (ATPK 314 str.) Jeigu paeidjas nesumoka baudos per ATPK 313 straipsnyje nustatyt termin, nutarim skirti baud prims organas (pareignas) siunia nutarim paeidjo darbovietei, Valstybinio socialinio draudimo valdybos teritoriniam skyriui arba mokymo staigai iskaityti baudos sum priverstinai i paeidjo darbo umokesio ar kitokio udarbio, pensijos ar stipendijos, vadovaudamasis CPK nustatytomis taisyklmis. Jeigu asmuo, kuriam paskirta bauda, nedirba arba jeigu baudos iiekoti i paeidjo darbo umokesio ar kitokio udarbio, pensijos ar stipendijos negalima dl kit prieasi, baud pagal organo (pareigno) nutarim skirti baud iieko antstolis, nukreipdamas iiekojim paeidjo asmenin turt, taip pat jo dal bendrojoje nuosavybje sutinkamai su CPK nustatytomis taisyklmis. Jeigu nepilnametis neturi savo turto ar jo dalies bendrojoje nuosavybje, bauda iiekoma i jo tv ar juos atstojani asmen. Baudos iiekojimas negali bti nukreiptas turt, kur sutinkamai su CPK iiekojimas negali bti nukreiptas pagal vykdomuosius dokumentus. Jeigu nra turto, kur gali bti nukreiptas baudos iiekojimas, apylinks teismo (teisjo) nutarimu bauda paeidjui sutikus gali bti pakeista nemokamais ne ilgesns kaip 400 valand trukms vieaisiais darbais, skaiiuojant vien nemokam viej darb valand u deimt lit baudos. Nemokami vieieji darbai skiriami tik darbingiems asmenims. Paeidjui nesutikus, bauda gali bti pakeista ne ilgesniu kaip trisdeimties par administraciniu aretu, skaiiuojant vien areto par u dvideimt lit baudos. Jeigu paeidjas piktybikai vengia atlikti nemokamus vieuosius darbus arba vengia sumokti baud ir neturi turto, kur gali bti nukreiptas baudos iiekojimas, rajono (miesto) apylinks teismo (apylinks teismo teisjo) nutarimu nemokami vieieji darbai ir bauda gali bti pakeisti administraciniu aretu iki trisdeimties par ATPK nustatyta tvarka. 16.5.3 . Nutarimo dl administracinio areto vykdymas (ATPK 336 str.)

Nutarim dl administracinio areto vykdo policijos staigos, tuojau pat po nutarimo primimo . Asmenys, kuriems paskirtas administracinis aretas, aretuoti laikomi policijos staig nustatomose vietose. Vykdant nutarim dl administracinio areto, daroma aretuotj asmens apira. Administracinio sulaikymo laikas skaitomas administracinio areto termin. Slyginis administracinio areto vykdymo atidjimas (ATPK 338 (1) str.). Asmeniui, kuriam paskiriamas administracinis aretas arba kuriam bauda pakeiiama administraciniu aretu ATPK 314 straipsnyje nustatyta tvarka, apylinks teismas (teisjas) tuo paiu nutarimu, paeidjui sutinkant, gali atidti administracinio areto vykdym nuo 1 iki 12 mnesi. Atiddamas paskirto administracinio areto vykdym, teismas paskiria paeidjui atlikti nemokam viej darb nuo 25 iki 400 valand. Kartu teismas nustato laik, per kur asmuo privalo atlikti nemokamus vieuosius darbus. Jei asmuo, kuriam administracinio areto vykdymas atidtas, atidjimo laikotarpiu atliko teismo paskirtus nemokamus vieuosius darbus, staiga, kurios inioje yra i darb vykdymas, surao nutarim uskaityti asmeniui administracinio areto atlikim. Jei asmuo, kuriam administracinio areto vykdymas atidtas, atidjimo laikotarpiu piktybikai vengia atlikti nemokamus vieuosius darbus, teismas priima nutarim panaikinti slygin administracinio areto vykdymo atidjim ir vykdyti ankstesniu nutarimu paskirt nuobaud. Asmen, kuriems paskirtas administracinis aretas, panaudojimas darbui (ATPK 339 str.). Asmenys, kuriems paskirtas administracinis aretas, nustatyta tvarka gali bti panaudojami fiziniam darbui.Organizuoti asmen, kuriems paskirtas administracinis aretas, panaudojim darbui pavedama savivaldybi vykdomosioms institucijoms.Asmenims, kuriems paskirtas administracinis aretas, areto metu darbo umokestis nuolatinje darbovietje nemokamas. Kontroliniai klausimai: 1. Per kok termin turi bti sumokta bauda? 2. Kokia tvarka sumokama bauda? 3. Kokia tvarka ir kokiam terminui gali bti idstytas baudos mokjimas? 4. Kokia tvarka vykdomas priverstinis baudos iiekojimas? 5. Kada pradedamas vykdyti nutarimas dl administracinio areto paskyrimo? 6. Slyginis administracinio areto vykdymo atidjimas. 16.6. NUTARIMO ATIMTI SPECIALIJ TEIS VYKDYMAS, TOKIOS NUOBAUDOS TERMINO SUTRUMPINIMO PAGRINDAI IR TVARKA Nutarim atimti teis vairuoti transporto priemones vykdo ATPK 225 straipsnio antrosios dalies 2 punkte nurodyti policijos pareignai. Nutarim atimti teis eiti tam tikras pareigas jr laive vykdo ATPK 228 straipsnio antrosios dalies 2 punkte nurodyt organ pareignai. Nutarim atimti teis medioti ar teis usiimti vejyba vykdo ATPK 241 (4), 242 ir 244 straipsniuose nurodyt institucij (organ) pareignai. Nutarim atimti teis vairuoti vidaus vanden transporto priemones vykdo ATPK 229, 242 ir 244 straipsniuose nurodyt organ pareignai. Nutarim atimti teis skraidyti orlaivio gulos nariu, atlikti orlaivi technin prieir, dirbti skrydi vadovu vykdo ATPK 231 straipsnyje nurodyt organ pareignai. Nutarim atimti teis naudoti arba veti aparatr, renginius, radijo siuntimo arba radijo stebsenos renginius, naudoti elektronini ryi iteklius, usiimti radijo mgj ar kit radijo stoi naudotoj veikla vykdo ATPK 246 straipsnyje nurodyt organ pareignai.

16.6.1 . Nutarimo atimti teis vairuoti transporto priemones vykdymo tvarka (ATPK 326 str.) Nutarimas atimti teis vairuoti transporto priemones vykdomas paimant vairuotojo paymjim, jeigu vairuotojui atimta teis vairuoti vis ri transporto priemones. Jeigu vairuotojui atimta teis vairuoti ne vis ri transporto priemones, vairuotojo paymjime paymima, koki ri transporto priemones vairuoti jam atimta teis. Jeigu vairuotojas, i kurio atimta teis vairuoti transporto priemon, vengia atiduoti policijai vairuotojo paymjim ir toliau j vairuoja atmimo teiss vairuoti laikotarpiu, policijos pareignai gali pratsti ios teiss atmim tam laikui, per kur buvo neteistai naudotasi vairuotojo paymjimu. Teiss vairuoti transporto priemons atmimo ATPK 130 (2) straipsnyje numatytais atvejais tvark nustato Lietuvos Respublikos vidaus reikal ministerija. 16.6.2 . Nutarimo atimti teis medioti arba usiimti vejyba vykdymo tvarka (ATPK 327 str.) Nutarimas atimti teis medioti vykdomas paimant mediotojo biliet. Mediotojo bilieto pamimo tvark nustato Lietuvos Respublikos aplinkos ministerija. Nutarimas atimti teis usiimti vejyba vykdomas nustatyta tvarka panaikinus vejybos leidim. 16.6.3 . Nutarimo atimti teis vairuoti vidaus vanden transporto priemones, skraidyti orlaivio gulos nariu, atlikti orlaivi technin prieir, dirbti skrydi vadovu, eiti tam tikras pareigas jr laive vykdymo tvarka (328 str.) Nutarimas atimti teis vairuoti vidaus vanden transporto priemones vykdomas paimant vidaus vanden transporto specialisto laipsnio diplom arba kvalifikacijos liudijim, arba laivavedio paymjim. Nutarimas atimti teis eiti tam tikras pareigas jr laive vykdomas paimant jrinio laipsnio diplom ar kvalifikacijos liudijim. Nutarimas atimti teis skraidyti orlaivio gulos nariu, atlikti orlaivi technin prieir, dirbti skrydi vadovu vykdomas paimant licencij.

Vidaus vanden transporto specialisto laipsnio diplomo, kvalifikacijos liudijimo, laivavedio paymjimo, teiss skraidyti orlaivio gulos nariu, atlikti orlaivi technin prieir, dirbti skrydi vadovu licencijos, jrinio laipsnio diplomo ir kvalifikacijos liudijimo pamimo tvark nustato Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerija. 16.6.4 . Specialiosios teiss atmimo termino sutrumpinimo pagrindai ir tvarka (ATPK 329 str.) Jeigu asmuo, kuriam atimta teis vairuoti transporto priemon, vidaus vanden transporto priemon arba teis medioti ar usiimti vejyba, teiss atmimo laikotarpiu nepadar teiss paeidimo, nuobaud paskyrs organas (pareignas) gali, prajus ne maiau kaip pusei paskirtojo laiko, pagal visuomenins organizacijos, darbdavio tarpininkavim , o kai tokia teis atimta u tai, kad asmuo padar teiss paeidim bdamas neblaivus arba apsvaigs nuo narkotik, vaist ar kit svaigij mediag, ir pagal Vyriausybs galiot atlikti medicinin ir vietjik atestacij institucij paym sutrumpinti nurodytos teiss atmimo termin. 16.6.5 . Nutarimo atimti specialij teis vykdymo termin skaiiavimas (ATPK 330 str.) Transporto priemoni, laiv vairuotojai, orlaivio gulos nariai, skrydi vadovai ir asmenys, paeid mediokls ar vejybos taisykles bei atliekantys orlaivi technin prieir, apsvaig nuo alkoholini grim, narkotini ar psichotropini mediag, laikomi netek specialiosios teiss nuo nutarimo atimti i teis primimo dienos . Pasibaigus paskirtajam specialiosios teiss atmimo terminui, taip pat j sutrumpinus vadovaujantis ATPK 329 straipsniu, asmeniui, kuriam specialioji teis atimta trumpesniam negu vieneri met terminui, nustatyta tvarka grinami i jo paimti dokumentai. Jei specialioji teis atimta vieneriems metams ar ilgesniam laikui, i asmens paimti dokumentai grinami tada, kai jis Vyriausybs ar jos galiot institucij nustatyta tvarka ilaiko kvalifikacinius egzaminus. Jeigu specialioji teis buvo atimta u tai, kad asmuo padar teiss paeidim bdamas neblaivus arba apsvaigs nuo narkotik, vaist ar kit svaigij mediag, pasibaigus paskirtajam specialiosios teiss atmimo terminui i asmens paimti dokumentai grinami tik Vyriausybs ar jos galiotos institucijos nustatyta tvarka po medicinins ir vietjikos atestacijos. Pasibaigus paskirtam specialiosios teiss naudoti arba veti aparatr, renginius, radijo siuntimo arba radijo stebsenos renginius, naudoti elektronini ryi iteklius, usiimti radijo mgj ar kit radijo stoi naudotoj veikla atmimo terminui, asmuo turi teis kreiptis Ryi reguliavimo tarnyb dl tokios teiss suteikimo. Kontroliniai klausimai: 1. Kokie subjektai vykdo nutarim atimti specialij teis? 2. Kokiu bdu vykdomas nutarimas atimti teis vairuoti transporto priemones? 3. Kokiu bdu vykdomas nutarimas atimti teis medioti? 4. Kokie yra specialiosios teiss atmimo termino sutrumpinimo pagrindai ir tvarka? 5. Kokia tvarka skaiiuojami nutarimo atimti specialij teis vykdymo terminai? 16.7. NUTARIMO DALIES DL ALOS ATLYGINIMO VYKDYMAS Sutinkamai su ATPK 37 straipsniu priimto administracinio teiss paeidimo byloje nutarimo dalis dl turtinio nuostolio atlyginimo vykdoma ATPK ir CPK nustatyta tvarka. Administracinio teiss paeidimo byloje nutarimas, kiek jis lieia turtinio nuostolio atlyginim, yra vykdomasis dokumentas. Turtin nuostol paeidjas turi atlyginti ne vliau kaip per penkiolika dien nuo nutarimo jam teikimo dienos (ATPK 288 straipsnis), o jeigu toks nutarimas apskundiamas - ne vliau kaip per penkiolika dien nuo praneimo, kad skundas nepatenkintas, dienos. Jeigu administracinio teiss paeidimo byloje nutarimo dalis dl turtinio nuostolio atlyginimo nevykdoma per nustatyt laik, nutarimas siuniamas nuostoliui iiekoti CPK numatyta vykdymo proceso tvarka. Kontroliniai klausimai: 1. Kokia tvarka vykdoma nutarimo dalis dl turtinio nuostolio atlyginimo? 2. Per kok termin paeidjas turi atlyginti turtin nuostol? 17. SITEISJUSI TEISM SPRENDIM ADMINISTRACINSE BYLOSE PERIRJIMAS anga ios temos tikslas susipainti su administracini byl proceso atnaujinimo instituto esme, proceso atnaujinimo pagrindais ir tvarka bei administracinio teismo teismis nagrinjant byl dl proceso atnaujinimo. 17.1. ADMINISTRACINI BYL PROCESO ATNAUJINIMO ESM IR PAGRINDAI Bylos, ubaigtos siteisjusiu teismo sprendimu, nutarimu ar nutartimi, procesas gali bti atnaujinamas ABT nustatyta tvarka ir esant iems pagrindams (ABT 153 str.): 1) kai Europos mogaus teisi teismas pripasta, kad Lietuvos Respublikos teismo sprendimas byloje prietarauja Europos mogaus teisi ir pagrindini laisvi apsaugos konvencijai ir jos papildomiems protokolams; 2) naujai paaikja esmins bylos aplinkybs, kurios nebuvo ir negaljo bti inomos pareikjui bylos nagrinjimo metu; 3) siteisjusiu teismo nuosprendiu nustatyti inomai melagingi liudytojo parodymai, inomai melaginga eksperto ivada, inomai neteisingas vertimas, dokument arba daiktini rodym suklastojimas, dl kuri priimtas neteistas arba nepagrstas sprendimas; 4) siteisjusiu teismo nuosprendiu nustatyti nusikalstami ali, kit bylos proceso dalyvi ar j atstov veiksmai arba nusikalstamos teisj veikos, padaryti nagrinjant i byl; 5) panaikinamas kaip neteistas ar nepagrstas teismo sprendimas, nuosprendis, kuris buvo pagrindas priimti t sprendim, nutarim ar nutart; 6) jeigu viena i ali proceso metu buvo neveiksni ir nebuvo atstovaujama atstovo pagal statym; 7) jeigu sprendime teismas pasisak dl netraukt bylos nagrinjim asmen teisi ar pareig; 8) sprendimas ar nutartis yra be motyv; 9) jeigu byl inagrinjo neteistos sudties teismas;

10) jeigu pateikiami akivaizds rodymai, kad padarytas esminis materialins teiss norm paeidimas jas taikant, galjs turti takos priimti neteist sprendim, nutarim ar nutart; 11) panaikinamas kaip neteistas teiss aktas, kuriuo remdamasis teismas isprend byl; 12) kai btina utikrinti vienodos administracini teism praktikos formavim. Kontrolinis klausimas: Kokie yra administracins bylos proceso atnaujinimo pagrindai? 17.2. SUBJEKTAI, TURINTYS TEIS INICIJUOTI PROCESO ATNAUJINIM Praym atnaujinti proces turi teis paduoti: bylos alys bei j atstovai pagal statym, netraukti bylos nagrinjim asmenys, jeigu siteisjs sprendimas, nutarimas ar nutartis paeidia j teises ar statym saugomus interesus, prokuroras bei vieojo administravimo subjektai, kad bt apgintas vieasis interesas ar apgintos valstybs ir asmen teiss bei statym saugomi interesai. Teikim atnaujinti proces turi teis paduoti Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo pirmininkas: savo iniciatyva arba apygardos administracinio teismo pirmininko silymu. Kontroliniai klausimai: 1. Kas turi teis inicijuoti proceso atnaujinim? 2. Kokia tvarka ir forma realizuojama i teis? 17.3. PRAYMO ATNAUJINTI PROCES TURINYS, PATEIKIMO TVARKA IR TERMINAI Praymas dl proceso atnaujinimo pateikiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui ir yminiu mokesiu neapmokestinamas. Jeigu byla, kurioje yra teisjo pareikta atskiroji nuomon, nebuvo nagrinjama apeliacine tvarka arba kai atskirj nuomon idst apeliacinio teismo teisjas, tai sprendimui siteisjus byla su atskirja teisjo nuomone perduodama Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, o jo pirmininkas nusprendia, ar paduoti teikim atnaujinti proces. Praymas dl proceso atnaujinimo gali bti paduodamas per tris mnesius nuo tos dienos, kai j padavs subjektas suinojo arba turjo suinoti apie aplinkybes, kurios yra proceso atnaujinimo pagrindas. Asmenims, praleidusiems praymo dl proceso atnaujinimo padavimo termin dl svarbi prieasi, praleistas terminas gali bti atnaujintas, jeigu praymas dl termino atnaujinimo paduotas ne vliau kaip po vieneri met nuo sprendimo siteisjimo dienos. Praymas dl proceso atnaujinimo negali bti paduodamas, jeigu nuo sprendimo ar nutarties siteisjimo prajo daugiau kaip penkeri metai . Prayme dl proceso atnaujinimo nurodoma: 1) teismo, kuriam praymas paduodamas, pavadinimas; 2) pareikjo vardas, pavard (pavadinimas), asmens kodas (kodas), gyvenamoji vieta (buvein); 3) sprendim (nutarim, nutart) primusio teismo pavadinimas; 4) siteisjusio teismo sprendimo (nutarimo, nutarties) esm ir proceso atnaujinimo pagrindas; 5) proceso atnaujinimo motyvai; 6) aplinkybs, kuriomis grindiamas ABT 156 straipsnyje nurodyt termin skaiiavimas; 7) subjekto praymo esm; 8) praymo suraymo vieta, data, pareikjo paraas. Prie praymo atnaujinti proces turi bti pridedami proceso atnaujinimo pagrindo buvim pagrindiantys rodymai, taip pat siteisjusio teismo sprendimo (nutarimo, nutarties) nuoraas. Kai praym atnaujinti proces pateikia atstovas, prie praymo turi bti pridedamas dokumentas, rodantis atstovo galiojimus. Kontroliniai klausimai: 1. Koks yra praymo atnaujinti proces turinys? 2. Kokia tvarka pateikiamas is praymas? 3. Kokie yra praymo atnaujinti proces pateikimo terminai? 17.4. PRAYM ATNAUJINTI PROCES NAGRINJIMAS Praym dl proceso atnaujinimo nagrinja Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo pirmininko sudaryta teisj kolegija raytinio proceso tvarka, nekviesdama posd bylos proceso dalyvi. Nagrindamas praym dl proceso atnaujinimo, teismas patikrina, ar praymas paduotas nepraleidus nustatyt termin ir ar jis pagrstas statym numatytais proceso atnaujinimo pagrindais. Prireikus teismas turi teis pareikalauti i praym padavusio asmens papildom rodym mintais klausimais. Tais atvejais, kai teisj kolegija konstatuoja, jog yra praleisti statymo nustatyti terminai praymui paduoti arba praymas nepagrstas statymo numatytais proceso atnaujinimo pagrindais, teismas nutartimi atsisako atnaujinti proces. Tokia teismo nutartis yra neskundiama . Jeigu praymas paduotas nepraleidus statymo nustatyt termin ir yra pagrstas statymo numatytais proceso atnaujinimo pagrindais, teismas priima nutart dl proceso atnaujinimo, kurioje nurodo, koks teismas nagrins byl i esms. Prireikus kolegija gali

sustabdyti skundiamo sprendimo, nutarimo ar nutarties vykdym, kol bus i naujo inagrinta byla. Nutartis dl sprendimo, nutarimo ar nutarties vykdymo sustabdymo yra neskundiama. Kolegijai primus nutart dl proceso atnaujinimo, byla nagrinti i naujo paprastai perduodama tos paios instancijos teismui, kurio sprendimas, nutarimas ar nutartis yra skundiami. Tais atvejais, kai skundiami sprendimas, nutarimas ar nutartis buvo priimti inagrinjus byl apeliacine tvarka, byla nagrinti i naujo priimama Lietuvos vyriausiajame administraciniame teisme. Skiriant byl nagrinti i naujo, sudaromoje teisj kolegijoje negali dalyvauti teisjas, dl kurio sprendimo, nutarimo ar nutarties yra atnaujintas procesas, iskyrus Lietuvos vyriausij administracin teism. Atnaujinus proces , bylos nagrinjimas i naujo vyksta pagal pirmosios instancijos teismo proceso taisykles, jeigu skundiami siteisjs teismo sprendimas, nutarimas ar nutartis buvo priimti nagrinjant byl pirmja instancija. Jeigu skundiami teismo sprendimas, nutarimas ar nutartis buvo priimti nagrinjant byl apeliacine tvarka, atnaujinus proces bylos nagrinjimas i naujo vyksta apeliacinio proceso tvarka. Kontroliniai klausimai: 1. Kas ir kokia tvarka nagrinja praymus atnaujinti proces? 2. Kas ir kokia tvarka nagrinja byl atnaujinus proces? 17.5. ADMINISTRACINIO TEISMO TEISS NAGRINJANT BYL DL PROCESO ATNAUJINIMO Kai atnaujinus proces administracinis teismas inagrinja byl i naujo, tai priima vien i i sprendim: 1) atmesti praym, o apskst teismo sprendim, nutarim ar nutart palikti nepakeist; 2) pakeisti apskst sprendim, nutarim ar nutart; 3) panaikinti apskst sprendim, nutarim ar nutart ir priimti nauj sprendim, nutarim ar nutart. 1 punkte numatytu atveju priimama teismo nutartis, o 2 ir 3 punktuose numatytais atvejais sprendimas, nutarimas ar nutartis. Administraciniam teismui primus nauj sprendim, kartu turi bti naikinami visi ankstesni teism sprendimai, priimti inagrintoje byloje. Kontrolinis klausimas: Kokias teises turi administracinis teismas i naujo inagrinjs byl po proceso atnaujinimo?