JAV

Konstitucionalizmo raida. JAV Konstitucijos atsiradim ir jos turin lm keletas veiksni.Pirmiausia tai buvo Anglijos (buvusios metropolijos) teorini s ir praktinis paveldas.Taip pat kolonijin patirtis. JAV Konstitucija buvo priimta 1787 m. Filadelfijos kongrese. teiss akt prim Steigiamasis susirinkimas, kur sudar 13 valstij atstovai. ios valstijos tuo metu buvo lyg ir nepriklausomosvalstybs, taiau jos kovojo ir paskelb nepriklausomyb. Paskelbusios nepriklausomyb 13 valstij su dar konfederacij (1777 m. sudaryta konfederacija, kuri faktikai tokia tapo 178 1 m.).Siekiant reformuoti konfederacij, kuri siejo labiau formals, nei reali naud duodantys ryiai (padrikamokesi sistema, neskatinama laisva prekyb) buvo suauktas kongresas Pensilvanijoje, kitaip inomaskaip Filadelfijos kongresas. Taiau is kongresas atliko didesnius darbus buvo parengta ir priimta naujoji alies Konstitucija. Konstitucija sigaliojo 1789 m., kai j ratifikavo 9 valstijos i 13. Filadelfijoskongrese dalyvavo tokios ikilios asmenybs kaip Deimsas Madisonas (iki iol vadinamas,,Konstitucijos tvu), Dordas Vaingtonas, Beneminas Franklinas. Naujojoje Konstitucijoje buvotvirtinta dviej rm parlamento sudarymo tvarka Atstov rmai formuojami atsivelgiant gyventoj skaii (daugiau gyventoj turinios valstijos turi daugiau nari Atstov rmuose), o maesni valstij interes sauga buvo apsaugota su Senato formavimu. Senate valstijos turi bti atstovaujamosvienodo skaiiaus atstov, nepriklausomai nuo gyventoj skaiiaus. Galiojanios konstitucijos bruoai.JAV Konstitucija pirmoji raytin konstitucija pasaulio istorijoje. Pagal apimt tai gana trumpas teissaktas. Jame neaptariamos socialins ir ekonomins asmens teiss. Konstitucijoje yra dviprasmik dl vergovs problemos. Konstitucijos struktr sudaro preambul, 7 straipsniai ir 27 pataisos. Pirmasis straipsnis reglamentuoja statym leidiamosios institucijos Kongreso formavimo,struktros ir veiklos principus. Antrasis reglamentuoja vykdomosios valdios formavimo ir galiojim apimt. Treiasis skirtas teismins valdios reglamentavimo ir tvirtinimo klausimams.Ketvirtasis JAV Konstitucijos straipsnis reglamentuoja alies sandaros struktr (ia tvirtinamafederacin galiojim pasidalijimo sistema). Kiti trys straipsniai nustato Konstitucijos patais primimo tvark, pareig laikytis Konstitucijos nuostat bei Konstitucijos sigaliojimo tvark.Konstitucija reglamentuoja pagrindini valstybs valdios institucij steigimo, veiklos ir galiojim turin bei (Teisi bilyje) pagrindines mogaus teises bei laisves. Btina pabrti, jog Nepriklausomybs deklaracija (1776 m.) laikoma konstituciniu dokumentu, nes nra Konstitucijossu dedamoji dalis, kuris buvo tiek Konstitucijos, tiek ir jos patais reikmingas altinis. Nors JAVKonstitucija seniausia pasaulyje, taiau ji turi t ik 27 pataisas, nedidelis j skaiius leidia teigti, kadtai grieta Konstitucija ir kad jos keitimo procedros gantinai sudtingos. Pirmos deimt patais buvo priimtos 1789 m. ir ratifikuotos 1791 m. jos istorijoje inomos kaip Teisi bilis, tvirtinantis pagrindines mogaus teises ir laisves. JAV yra demokratin, teisin, federacin respublika, jos valdymo forma prezidentin. Visi ie fundamentiniai principai tvirtinti JAV Konstitucijoje, tai pirmoji Konsitucija pasaulyje, priimta tautos vardu

Konstitucijos bruoai: Jungtini Valstij Konstitucija pirmoji raytin konstitucija pasaulio istorijoje priimta 1787m Filadelfijos kongrese. Su ia Konstitucija amerikietika konstitucionalizmo doktrina, jos samprata plito ir dar tak pasauliui. Pagal apimt tai gana trumpas teiss aktas. Konstitucijos struktr sudaro preambul, 7 straipsniai ir 27 pataisos. Jame neaptaria- mos socialins ir ekonomins asmens teiss. Konstitucija reglamentuoja pagrindini valstybins valdios institucij steigimo, veiklos ir galiojim turin bei (Teisi bilyje) pagrindines mogaus teises bei laisves. Konstitucija pradedama preambule, kurioje teigiama, jog ios Konstitucijos tikslas sutverti tobulesn sjung, garantuoti teisingum ir vidin rimt, bendr gynyb, skatinti visuotin gerov ir laisv. Nors Jungtini Valstij Konstitucija seniausia pasaulyje, ji turi tik 27 pataisas. Nedidelis patais skaiius leidia teigti, kad tai grieta Konstitucija ir kad jos keitimo procedros gantinai sudtingos. Taip i tikrj ir yra. Konstitucijos pataisos gali bti priimtos tik ne maiau kaip dviej tredali abej Kongreso rm arba specialaus kongreso, kur gali suaukti ne maiau kaip dvi treiosios vis alies valstij, nari pritarimu. Net ir vienu ar kitu bdu priimta Konstitucijos pataisa turi bti ratifikuojama. Jas ratifikuoti turi valstij statym leidiamosios institucijos ne maiau kaip trij ketvirtadali bals dauguma arba toki bals daugum turi surinkti valstijos konventas, kur suaukti gali visos alies Kongre- sas. Pirmosios deimt patais buvo priimtos 1789 m. ir ratifikuotos 1791 m. Jos istorijoje inomos kaip Teisi bilis, tvirtinantis pagrindines mogaus teises ir laisves. Jungtins Valstijos yra demokratin, teisin, federacin respublika, jos valdymo forma prezidentin. Vykdomoji valdia:

Jungtini Valstij prezidentas. Jungtini Valstij vykdomoji valdia priklauso Jungtini Valstij prezidentui. alies prezidentas yra vykdomosios valdios ir valstybs galva, jis yra svarbiausias alies pareignas. ). Jungtini Valstij prezidentas nra atskaitingas Kongresui, galiniam prezident paalinti apkaltos proceso tvarka. Jungtini Valstij prezidentu gali bti renkamas asmuo, kuris alies pilietyb gijo gimdamas, yra 35 met amiaus ir paskutinius 14 met gyvena Valstijose. Konstitucija taip pat numato, jog alies prezidentas ir viceprezidentas negali bti vienos valstijos gyventojai. Jeigu prezidentas nualinamas nuo pareig, mirta, atsistatydina arba negali vykdyti pareig, jo galiojimus vykdo viceprezidentas. Prezidentas renkamas ketveriems metams ir tik dviems kadencijoms i eils, renkamas netiesioginiu bdu. . Prezidento administracij sudaro trys grandys: kabinetas, prezidento vykdomasis aparatas bei vykdomosios agentros. Kabinet sudaro ie sekretoriai: valstybs (usienio reikal), finans, justicijos, gynybos, vidaus reikal, prekybos, ems kio, darbo, sveikatos apsaugos ir socialini reikal, gyvenamosios statybos ir miest pltros, transporto, vietimo, energetikos. Departamentai yra gana savarankikos institucijos, veikianios atskir statym pagrindu. Prezidento vykdomasis aparatas utikrina prezidento funkcij gyvendinim ir skland darb. i institucija palaiko koordinacinius ryius su Kongresu atstovaudama prezidento institucijai iniasklaidoje, derina skirting vykdomosios valdios institucij pozicijas. Vykdomojo aparato sistemoje veikia nacionalinio saugumo, vidaus poli- tikos, tarptautins ekonomins politikos komitetai. Vykdomosios agentros tai institucijos, nagrinjanios konkreius klausimus (Panamos kanalo, Tenesi slnio valdymo). Prezidentas atstovauja valstybei tiek alies viduje, tiek ir usienyje. Prezidentas turi teis atidti nuosprendi baudiamosiose bylose sigaliojim, gali teikti malon nuteistiesiems. Prezidentas dalyvauja statym leidiamojoje veikloje. . Prezidentas turi galimyb Kongreso priimt statym (bil) vetuoti. Tai jis turi padaryti per deimt dien nuo statymo primimo. Toks veto gali bti Kongreso veiktas tik dviej tredali Kongreso abej rm bals dauguma. Tai reik- mingi galiojimai, prezident darantys svarbia statym leidybos sistemos grandimi. Prezidentui vetavus Kongreso priimt bil, sudaromos derinimo grups. Jos ieko kompromiso tarp Kongreso ir prezidento. Prezidentas negali paleisti nei Atstov rm, nei Senato. Konstitucija Jungtini Valstij prezidentui suteikia vyriausiojo kariuomens ir laivyno vado galiojimus. Jis negali skelbti karo (tai gali padaryti tik Jungtini Valstij Kongresas), bet gali sisti karius usien dalyvauti taikos palaikymo ar panaiose operacijose. Taiau sprendimas sisti karius usien net ir taikai palaikyti turi bti per du mnesius tvirtinamas Kongreso. Prezidentas teikia aukiausius karinius laipsnius, skiria karo vadus, sudaro Generalin tab, skiria gynybos sekretori, formuoja usienio politik ir jai vadovauja. Jis pats arba per savo atstovus vadovauja deryboms su usienio alimis. Sena- to pritarimu prezidentas pasirao tarptautines sutartis, o iam jas pa- tvirtinus dviej tredali bals dauguma jas ratifikuoja. Tik Senato pritarimu prezi- dentas gali skirti pasiuntinius, konsulus, Jungtini Valstij atstovus tarptautinse organizacijose. Prezidentas turi galiojimus skirti daugyb aukiausi valstybs pareign. Taiau beveik visi jie yra prezidento skiriami tik Senato patarimu ir pritarimu. Taip skiriami valstybs sekretoriai (ministrai), Aukiausiojo Teismo, kit federacijos lygmens teism teisjai, pasiuntiniai ir kt. statym leidiamoji valdia: Jungtini Valstij Kongresas tai statym leidiamoji institucija, tautos atstovyb. i institucij renka alies pilieiai. Rinkimai vykdomi remiantis visuotinumo principu, lygiuose, tiesioginiuose, slaptuose rinkimuose. Pats Kongresas atstovauja ir visos alies, ir atskir valstij interesams. Kongres sudaro: dveji rmai, Atstov rmai ir Senatas. Senate dirba 100 nari, po du i kiekvienos valstijos. Senatoriai yra renkami eeri met kadencijai. Pagal alies Konstitucij Senato pirmininkas yra Jungtini Valstij viceprezidentas. Nors senatoriai renkami eeriems metams, kas dveji metai yra perrenkamas tredalis Senato, taip garantuojamas parlamento veiklos stabilumas. Senatoriumi gali bti irinktas asmuo: 1. turintis ne maesn kaip devyneri met pilietybs sta; 2. ne jaunesnis kaip trisdeimties met amiaus; 3. turi gyventi tos valstijos, kuriai rengiasi atstovauti Senate, teritorijoje. JAV Atstov Rmuose dirba 435 nariai. Kiekvienas narys atstovauja savo kongresin apygard. JAV Atstov Rm nariai yra renkami dvejiems metams. Rm vietos yra proporcingai paskirstomos valstijoms, remiantis valstij gyventoj skaiiumi. Vienas toks paskirstymas galioja 10 met. Po deimties met viet skaiius valstijoms yra nustatomas, remiantis naujausiais valstij gyventoj skaiiaus duomenimis. Atstov rm nariu gali bti asmuo: 1. turintis ne maesn kaip septyneri met pilietybs sta 2.ne jaunesnis kaip dvideimt penkeri met amiaus ir gyvenantis atstovaujamoje valstijoje,

Atstov rmams atstovauja pirmininkas (spikeris), kuris daniausiai bna rinkimus laimjusios partijos atstovas. Tai pagal svarb treias asmuo valstybje, jis vadovauja Atstov rm posdiams, palaiko ry su alies prezidentu, teikia komitetams svarstyti statym projektus ir t. t. Tiek senatoriai, tiek ir Atstov rm nariai negali usiimti verslu, negali uimti joki valstybini post, taiau jie naudojasi indemniteto teise. Kiekvienuose Kongreso rmuose veikia nuolatiniai ir laikini komitetai, komisijos. Senate yra septyniolika, o Atstov rmuose dvideimt du nuolatiniai komitetai. Kiekvieno komiteto kompetencij apibria rm reglamentai. Jie sudaromi tokia paia proporcija, kokia yra rm sudtis. Komitetai turi gantinai svarius galiojimus, jie gali reikalauti informacijos i bet kurios valstybins institucijos, kviestis savo posdius bet kuriuos valstybs pareignus (skaitant ir sekretorius), kitaip kontroliuoti vykdomosios valdios veikl. Komitetai rengia statym projektus bei teikia ivadas dl kit subjekt parengt projekt. Siekiant koordinuoti abej rm veikl sudaromi jungtiniai komitetai, kurie tam tikrus klausimus svarsto kartu. Esant Kongreso rm nesutarimams sudaromi derinamieji komitetai. J tikslas surasti tok sprendimo variant, kuris atitikt abej rm interesus. Kongreso kompetencij taip pat galima skirstyti bendrj ir specialij. Sprendiant bendrosios kompetencijos klausimus dalyvauja abu Kongreso rmai, o specialius tik vieneri rmai. Kongresas gali priimti statymus ir rezoliucijas. Sprendimai yra galimi dl ekonomikos reguliavimo, finans ir biudeto, gynybos ir usienio politikos, apkaltos, prezidento ir viceprezidento rinkim. Tad tik Kongreso kompetencija yra nustatyti mokesius, akcizus, pinig politik ir t. t. Tik parlamentas turi teis skelbti kar, sprsti kariuomens ir laivyno sudarymo ir ilaikymo klausimus. Beveik visi Jungtini Valstij kariniai ir usienio reikal klausimai sprendiami remiantis Kongreso priimtais teiss aktais. Apkalta tai vykdomosios ir teismins valdios atstovo paalinimo i einam pareig procedra. Apkaltos procedra yra gana sudtinga ir vykdoma abej Kongreso rm. Atstov rmai gali inicijuoti kaltinim, o Senatas veikia kaip teismin institucija, priimanti galutin sprendim dl paalinimo i pareig. Prezidentui arba teisjui paalinti i pareig reikia ne maiau kaip dviej tredali senatori bals. Apkalta yra suprantama tik kaip asmens paalinimas i posto ir jo turto imuniteto netekimas. Specialius galiojimus turi Senatas. Jis pritaria prezidentui, skirianiam aukiausius valstybs pareignus (sekretorius, teisjus, pasiuntinius ir t. t.). Senatas taip pat pritaria (dviem tredaliais bals) tarptautinms sutartims, kurias vliau gali ratifikuoti Jungtini Valstij prezidentas. Iskirtin Atstov rm teis yra teikti Kongresui finansinio pobdio statymus. Abej Kongreso rm vidin veiklos organizacij reglamentuoja pai priimti reglamentai. Pagrindiniai aktai, kuriuos priima Kongresas, yra statymai ir bendrosios rezoliucijos. ie aktai sigalioja, kai jiems pritaria abeji Kongreso rmai ir juos pasirao prezidentas. Vieni arba kiti Kongreso rmai gali priimti atskiras rezoliucijas, kuriose ireikiama atskir Kongreso rm nuomon vienu ar kitu klausimu. Tokiu atveju prezidento parao nebereikia. statym leidybos procedra prasideda nuo statymo projekto pateikimo rmams. statym leidybos iniciatyvos teise gali naudotis tik abej parlamento rm nariai . statymo projektas, jei jam pritariama, perduodamas kitiems Kongreso rmams. Esant nesutarimams sudaromi derinamieji komitetai. Taiau jeigu kurie nors Kongreso rmai nepritaria statym projektui, jis atmetamas. Jei statym projektui pritaria Atstov rmai ir Senatas, jis perduodamas prezidentui pasirayti. Per deimt dien prezidentas gali j pasirayti ir statymas pradeda galioti. Jeigu prezidentas vetuoja statymo projekt, Kongresas gali dviej tredali abej rm bals dauguma pritarti statymo projektui. Tuomet jis tampa statymu ir be prezidento parao. Teismin valdia. Konstitucin justicija. iandien konstitucin kontrol garantuoja Jungtini Valstij teismai. Dl federacijos valstybins valdios institucij akt konstitucingumo galutin sprendim priima Jungtini Valstij Aukiausiasis Teismas. Jungtini Valstij Aukiausiasis Teismas gali sprsti, kuris aktas prietarauja Konstitucijai, o kuris ne. Tokia konstitucins kontrols genez leidia teigti, kad Jungtinse Valstijose is institutas formavosi ne raytins teiss, o konstitucini paproi pagrindu. Akivaizdu, jog sprendiant teiss akto konstitucingumo klausimus tenka interpretuoti ir aikinti alies konstitucij. Tai dar viena Jungtini Valstij Aukiausiojo Teismo funkcija. Jungtini Valstij Aukiausiasis Teismas vykdo tik retrospektyvi konstitucin teiss akt kontrol, jis netikrina nesigaliojusi teiss akt. Todl galima situacija, kai teiss aktas galios ilg laiko tarp, kol bus pripaintas prietaraujaniu alies Konstitucijai. Aukiausiajam Teismui konstatavus, kad statymas arba jo dalis prietarauja Konstitucijai, pripastama, jog toks teiss aktas nustoja galioti ir joks alies teismas nebegali jo taikyti kaip teiss altinio. JAV Aukiausiasis Teismas - galutins instancijos JAV federalinis teismas . Aukiausiajam teismui vadovauja Vyriausiasis Aukiausiojo teismo teisjas. Aukiausij teism sudaro 9 nariai, renkami iki gyvos galvos. Juos skiria prezidentas Senato patarimu ir pritarimu. iuos teisjus galima nualinti tik apkaltos tvarka. Taigi garantuojamas teismo veiklos nepriklausomumas ir nealikumas. Teismo veikloje nra numatyta galimybi jam veikti ne visos sudties. Tad jis veikia kaip kolegiali institucija. Jungini Valstij Aukiausiasis Teismas naudojasi plaia diskrecijos teise. Jis pats gali sprsti, kokias bylas priimti nagrinti. Prieastys, dl kuri Teismas gali priimti nagrinti byl, gali bti: (a) federacijos lygmens klausimai, kuri anksiau teismas nenagrinjo; (b) neteisingas federacijos statym interpretavimas emesnes

pakopos teismuose; (c) emesns pakopos teism ir Aukiausiojo Teismo sprendim prietaringumas; (d) emesns pakopos teism teismini procedr priimant sprendimus nesilaikymas. Aukiausiasis Teismas, veikdamas kaip paskutin apeliacin instancija, gali nagrinti bylas ir i esms (tikrinti faktus), ir dl procedrini dalyk (teiss akt paeidimo). Aukiausiasis Teismas veikia ir kaip pirmosios instancijos teismas, taiau tuomet byl esm bna valstij, pasiuntini ginai, usienio valstybi konsul problemos. jis gali tiek statymus, tiek ir kitus vykdomosios valdios aktus pripainti nekonstituciniais. Teiss akt konstitucingumo klausimus gali sprsti ir emesnio rango teismai. Taiau Aukiausiasis Teismas turi galiojimus tokius sprendimus persvarstyti. mogaus teisi ir laisvi reglamentavimo ypatumai. Konstitucija nereglamentavo mogaus teisi ir laisvi. 1791 m. pirmosios deimt patais sigaliojo ir tapo Jungtini Valstij Konstitucijos dalimi. itos deimt patais dar ir iandien va- dinamos Teisi biliu. Pirmoji (I) pataisa tvirtino odio, sins, taki susirinkim laisv. Antroji (II) Konstitucijos pataisa tvirtino asmens teis turti ir neioti aunamj ginkl. Tiek federaciniai, tiek ir valstij statymai numato tvark, kaip ir kokie asmenys gali sigyti ginkl. Ribojimai taikomi teistiems, narkomanams bei asmenims, sergantiems psichinmis ligomis. Treioji (III) pataisa draud nesant eimininko sutikimo kurdinti kareivius privaiuose namuose. Btent ia pataisa grindiamas asmens bsto nelieiamybs principas. Ketvirtoji (IV) pataisa garantavo, jog nepagrsti aretai ir kratos nepaeis asmens, jo nuosavybs nelieiamybs. Teism praktika yra gana isamiai atskleidusi svok nepagrstas aretas, nepagrsta krata turin. Penktoji (V) pataisa nustat tam tikras procesines asmens garantijas. Btent ioje pataisoje numatyta prisiekusij teismo galimyb, taip pat tvirtintas principas, jog asmuo negali bti baudiamas u t pat nusiengim du kartus, negali bti veriamas liudyti prie save. i pataisa draud riboti mogaus laisv, jo turt, atimti gyvyb be atitinkamo teismo sprendimo. Pataisa, tvirtindama asmens teis neliudyti prie save, tvirtino nekaltumo prezumpcij, kalts rodinjimo pareig priskirdama atitinkamiems subjektams. . etoji (VI) pataisa apibr kai kuriuos bendruosius teism veiklos principus. . Septintoji (VII) pataisa nustat, jog ne tik baudiamosios, bet ir civilins bylos gali bti nagrinjamos prisiekusij teismo. Atuntoji (VIII) pa- taisa draud reikalauti dideli ustat, imti dideles baudas ir skirti iaurias, neprastas bausmes. Taiau btina pabrti, kad i Jungtini Valstij Konstitucijos pataisa, nors ir drausdama iaurias ir neprastas bausmes, nedraudia mirties bausms. . Devintoji (IX) pataisa konstatavo, jog Konstitucijoje nenurodytos teiss nepaneigia kit (nepamint) mogaus teisi ir laisvi. Btent ios pataisos nuostatos leido Jungtini Valstij teismams savo sprendimuose argumentuoti, jog buvo paeistos mogaus teiss, nors jos ir nebuvo tiesiogiai pamintos Teisi bilyje. Deimtoji (X) pataisa apibr federacijos ir valstij galiojim ribas. Joje teigiama, jog federacijai neperduotos teiss iimtinai lieka valstij ir j moni nuoirai.

Jungtini Amerikos Valstij politins partijos Demokratai Respublikonai Demokrat ir respublikon partij kilm JAV demokrat partija viena i dviej pagrindini JAV politini partij, kurios pirmtake laikoma 1792 m. kurta demokrat-respublikon partija. Demokrat partija atitinka centro kairs politin pakraip; seksualini maum, tikjimo ir kar Irake bei Afganistane atvilgiu, ji yra daug liberalesn u Respublikonus. J neoficiali spalva yra mlyna, o simbolis elnias. Respublikon partija viena i dviej didij politini partij Jungtini Valstij dvipartinje sistemoje, kartu su Demokrat partija. iuolaikinje politikoje Respublikonai atstovauja konservatyvesnei socialinei ir liberalesnei ekonominei krypiai. Respublikon simbolis dramblys, o neoficiali spalva raudona. Kaip ir Demokrat partijoje, terminas respublikonas yra istorinis ir neturi jokios skirianiosios verts. Respublikon partija kurta 1854 m. kaip koalicija tarp tuometini Vig, iaurs demokrat ir Laisvaemi, kurie prieinosi vergijos pltrai ir palaik Jungtini Valstij modernizavimo idj. Pradioje partijos pagrindas laiksi iaurs Rytuose ir Vidurio Vakaruose, taiau pastaraisiais deimtmeiais jis vis labiau slenkasi emyno Vakarus ir Pietus. Nuo tada, kai 1856 m. partija ikl savo pirmj kandidat prezidentus, Don Fremont, 18 i 29 JAV prezident buvo respublikonai. Partijai priklauso 28 i 50 gubernatori post, ji kontroliuoja 20 valstij statym leidiamuosius organus (tuo tarpu Demokrat parti ja 19). Demokratai ir Republikonai Filosofija. Demokratai- liberali (kairieji). Demokratai link aktyv vaidmen visuomenje, nusistat prie tar, kovoja su diskriminacija, siekia pagerinti moni gyvenimo kokyb ir padti pasiekti didesni galimybi ir lygybs tiksl. Respublikonai- konservatyvi (deinieji). Religijos auktinimas, antibiurokratija, kariuomens pltra, verslo pltra, atsakomybs individualizavimas. Nusistat prie didelis vyriausybs krim, neva ji tik vaisto las ir to nereikia tikslui pasiekti. J poiris yra Darvinistinis, sako, kad tik stiprs turi ilikti (grietinl pakyla vir) . Ekononins idjos Demokratai- minimalaus darbo umokesio didinimas ir progresiniai mokesiai. Respublikonai- Visuotinis mokesi didinimas, minimali alg nustato pati rinka ir respublikonai nepritaria minimalios algos didinimui nes tai kenkia verslui. Nuomon karo klausimais Demokratai- ilaid sumainimas, karini itekli mainimas. Respublikonai- ilaid padidinimas, karini itekli didinimas.

Nuomon homoseksual santuok klausimu Demokratai- pritaria gj ir lesbiei santuokoms, suteikia galimyb sivaikinti vaik. Respublikonai- nepritaria. Abortai Demokratai- neturt bti padarytas neteistai. (i esms legalu) Respublikonai- Abortai nelegals. Mirties bausm Demokratai- pasisako u mirties bausm, bet didel dalis frakcijos bloko nari nesutinka. Respublikonai- dauguma remia mirties bausm. Socialins ir mogikosios idjos Demokratai- paremtas moni bendrija ir socialine atsakomybe. Respublikonai- individualios teiss ir teisingumas. Ginkl kontrol Demokratai siekia daugiau ginkl kontrols statym pvz. Nepritarti teisei neiotis paslpt ginkl vieose vietose. Respublikonai prietarauja ginkl kontrols statymams ir yra stiprs Antrosios pataisos rmjai. Raudonos ir mlynos valstijos Demokratai dominuoja Pietryi Jungtins Amerikos Valstijose, iuo metu yra stipriausi (Vidurio Atlanto ir Naujosios Anglijos iaurs rytuose), Didij Eer regione, taip pat palei Ramiojo vandenyno pakrants (ypa Kalifornijos pakrant), skaitant Havajus. Demokratai taip pat stipriausi didiuosiuose miestuose bei pietinse valstijose- Virdinija, Arkanzasas, Florida, Koloradas, Montana, Nevada, ir Naujoji Meksika. Respublikonai stipriausi Pietuose ir Vakaruose, silpniausi iaurs ir Ramiojo vandenyno pakrantse. Respublikon partija dominuoja Oklahomoje, Kanzase, Nebraskoje, Vakar valstijose Idahe, Wyominge, ir Jutoje. Prezidentai yms demokrat prezidentai buvo Franklin Roosevelt, John F. Kennedy, kuris buvo nuudytas, Billas Clintonas, ir Nobelio taikos premijos laureatai Barackas Obama (Barakas Obama) ir Jimmy Carter. yms respublikon prezidentai- Teddy Roosevelt, inomas dl Panamos kanalo, Ronaldas Reaganas, laikomas baigs altj kar su Gorbaiovu, ir du Bush eimosatstovai, Richard Nixon. Valdymo pasiskirstymas Prezidento rinkimai JAV prezident renka rinkik kolegija. Rinkikai i kolegij renkami kiekvienoje valstijoje valstija irenka tiek rinkik kiek turi atstov Senate (po 2) ir kiek turi viet Atstov rmuose (priklauso nuo gyventoj skaiiaus). Visose valstijose, kolegijos nari balsai tenka daugiausia ioje valstijoje bals gavusiam kandidatui. Nei vienam kandidatui nesurinkus daugumos rinkik bals, prezident renka Atstov Rmai. Jungtini Valstij Senatas JAV Senatas - vieneri i dviej JAV Kongreso rm, paprastai laikomi auktaisiais rmais. Kiekviena valstija Senat siunia po 2 atstovus, vadinamus senatoriais. Dl to Senat sudaro 100 senatori. I pradi senatorius rinkdavo valstij legislatros, taiau 1913 m. balandio 8 d. ratifikavus septynioliktj JAV Konstitucijos patais, senatoriai pradti rinkti tiesiogiai. Senatoriaus kadencija trunka eerius metus. Taiau rinkimai rengiami kas por met, vienu metu perrenkant apie tredal Senato. Vien ir t pai valstij atstovaujantys senatoriai renkami ne tais paiais metais. Atstov rmai Atstov rmai - vieneri i dviej JAV Kongreso rm, paprastai laikomi emaisiais rmais. Kiekvienos valstijos atstov skaiius Atstov rmuo se yra proporcingas jos gyventoj skaiiui, nors kiekviena valstija turi turti bent po vien atstov. Atstov rmus sudaro 435 kongresmenai. Jie yra renkami demokratiniuose rinkimuose maoritarine sistema, dvej met kadencijai. Rinkik kolegija Kolegij sudaro po du kiekvienos valstijos senatorius (i viso 100), kurie renkami neatsivelgiant gyventoj skaii visuotiniais tiesioginiais rinkimais 6 metams, o 1/3 j perrenkami kas 2 metai, ir 435 Atstov rm deputatai, renkami 2 metams visuotiniais tiesioginia is rinkimais kiekvienoje valstijoje madaug proporcingai valstijos gyventoj skaiiui. Daugiausia rinkik atstovauja tankiausiai apgyvendintai Kalifornijai 55, maiausiai, po 3 rinkikus atstovaujamos Juta, Montana, Aliaska, Vermontas, Delaveras, Vajomingas ir iaurs Dakota.

Prezidentu gali bti renkamas asmuo, kuris alies pilietyb gijo gimdamas, yra35m., ir paskutinius 14m. gyveno JAV. Kadenci ja 4m. XXII pataisa numato 2 kadencij termin, kuriam asmuo gali bti renkamas prezidentu. Prezidentas renkamas neties ioginiu bdu. alies pilieiai renka rinkik kolegij, kuri renka prezident. Kiekvienoje valstijoje renkama tiek kolegijos rinkik, kiek valstija turi nari Senate ir atstov rmuose. Kongresas renkamas tiesiogiai JAV piliei. Rinkimai vykdomi tiesiogiai, visuotinai, lygiais pagrindais ir slaptai. Kongres sudaro 2 rmai: Atstov rmai (narys 2m. kadencija) ir Senatas (narys 6m. kadencija). Kas dveji metai yra perrenkamas tredalis Senato. Senatoriumi gali bti irinktas asmuo, turintis ne maesn nei 9m. pilietybs sta ir ne jaunesnis nei 30m. turi gyventi toje valstijoje, kurioje renkamas. Atstov rm nariu gali bti asmuo, turintis ne maesn nei 7m. pilietybs sta, ne jaune snis nei 25m. ir turi gyventi atstovaujamoje valstijoje. Nemaai JAV konstitucijos patais yra susij su rinkim teise: XII, XV, XVII, XIX, XXII, XXIV, XXVI.