Anda di halaman 1dari 21

CT SPECIALIOJI DALIS Tarp teiss subjekt atsiranda turtinio ir neturtinio pobdio santykiai, ie santykiai sureguliuoti teiss normomis, vadinasi

prievoliniais santykiais. Prievoliniai teisiniai santykiai skyriasi nuo daiktini: 1. prievol tai asmeninio pobdio teisinis santykis tarp kreditoriaus ir skolininko; daiktinio teisinio santykio subjekt ratas nra apibrtas. 2. daiktiniams bdingas absoliutumas prievoliniams santykinumas; 3. daiktinio santykio objektas-daiktai prievolinio valiniai veiksmai; 4. prievoli teisei bdingi specifiniai paeist teisi gynybos bdai: pareigojimas vykdyti prievol natra, netesyb iiekojimas, restitucija, sutarties nutraukimas, pakeitimas ir kt. Prievol tai teisinis santykis, kurio viena alis (skolininkas) privalo atlikti kitos alies (kreditoriaus) naudai tam tikr veiksm arba susilaikyti nuo tam tikro veiksmo, o kreditorius turi teis reikalauti i skolininko, kad is vykdyt savo pareig. Prievolini teisini santyki bruoai: 1.prievols subjekt apibrtumas; 2.prievols dinamikumas; 3.prievols turinio apibrtumas; 4.prievols tikslingumas. Prievols dalykas veiksmas, kuri skolininkas privalo atlikti arba atvirkiai, privalo susilaikyti (tai, dl ko alys susitar).Prievol ,kuriai bdingi keli dalykai, vadinasi sudtingja. Pagal dalyko apibrtum skirstomos : 1.individualias2.alternatyvias3.fakultatyvias4.dalomas5.nedalomas6.terminuotas7.neterminuotas8.slygines9.pinigines ir t.t. Prievols dalyku negali bti tai, kas nevykdoma. Kreditorius turintis reikalavimo teis. Skolininkas turintis pareig vykdyti reikalavimo teis. Prievols turin sudaro kreditoriaus ir skolininko veiksmai, kuriais jie gyvendina savo subjektines teises ir pareigas, atsirandanias i prievols. Prievoli atsiradimo pagrindai: 1. Sandoriai (vienaaliai, dvialiai, daugiaaliai(sutartys). Vienaaliai testamentas, galiojimas; dvial pirkimo-pardavimo sutartis. Sutartimi alys gyja teises ir prisiima pareigas, kurios sudaro prievols turin. 2. Deliktai neteisti veiksmai, atsiranda dl alos, nesusijusiais su sutartiniais santykiais.pvz. avarija, paeistas bendras reikalavimas. 3. Kvazisutartys kito asmens reikal tvarkymas be pavedimo, nepagrstas praturtjimas arba turto gyjimas be pagrindo, loimas, laybos. 4. statymai statymas nustato juridini fakt sudt, kuriai esant tam tikri asmenys gyja tam tikras tarpusavio teises ir pareigas. Teismo sprendimas kaip pareigojimas sukelia prievolinius santykius. Prievoli rys: 1. Pagal dalyko dalum: a)dalomsias visos prievols, iskyrus statymais numatytais atvejais pvz. Daikt pirkimo pardavimo sutartis isimoktinai; b)nedalomosios- dalykas dl savo prigimties yra nedalus. 2. Pagal dalyko apibrtum: a)konkreios kurios dalykas konkretus veiksmas; b)alternatyvios kai skolininkas turi atlikti vien i dviej ar daugiau veiksm savo kreditoriaus ar treio asmens pasirinkimu c)fakultatyvios jie turi tik vien pagrindin dalyk pvz. paskolos sutartis. 3. Terminuotos ir neterminuotos(kuri pabaiga ar vykdymas nra siejamas su kakiu nors terminu). Terminuotos susijusios su terminu. Skirstomos: a)atidedamojo termino; b)naikinamojo, trukm apibria statymas ar ali susitarimai, baigiasi sujus terminui. 4. Pinigins prievols j turin sudaro pareiga perduoti pinigus. 5. Solidarios (tos, kurios kreditori ir skolinink reikalavimai bei skolinink ir kreditori pareigos yra solidars) ir subsidiarios (kai vykdyti prievol papildomai su pagrindiniu skolininku yra pareigotas ir papildomas skolininkas, bet tikt dal, kurios nevykd pagrindinis skolininkas). 6. Asmenins (kurios kreditorius ar skolininkas gali bti tik tas, o ne bet kuris kitas asmuo) ir neasmenins(kuriose skolininko ar kreditoriaus veiksmus gali atlikti bet kuri asmuo). 7. Pagrindins (galioja ir be papildomos prievols) ir papildomos (priklauso nuo pagrindins). 8. Pagal teises ir pareigas: a)vienaals viena i ali turi tik teises, o kita tik pareigas. b)dvials abi alys turi ir teises ir pareigas 9. Pagal turin: a)teigiamos; b)neigiamos (privalo susilaikyti nuo veiksm). gyvendinamos savo subjektine teises ir pareigas alys atlieka prievols dalyk sudaranius veiksmus, ie veiksmai prievols vykdymas . Prievols vykdymo laikomas ir pasyvus elgesys. Prievols turi bti vykdomos: siningai, protingai, teisingai, tinkamai, ekonomikai, bendradarbiaujant. Prievols vykdymo objektas ta vertyb, kuri kreditorius gauna skolininkui vykdius prievol. Prievols esmins slygos: Prievols vykdymo kokyb. Tinkamai, reikia, kad atitikt kokybs reikalavimus, nustatomi vairiais techniniais reglamentais, higienos normoms, standartams, taisyklms. Prievols vykdymo kiekis tai reikalavimas, kad skolininkas vykdyt vis prievol. Susitarimas dl kiekio esmin sutarties slyga. Komplektikumas visuma daikt, kurie pg sutart ar statym laikoma sudtine dalimi ir dl savo savybi turi bti naudojami kartu.

Asortimentas laikoma preki sudtis pg r, model , dyd, spalv ir t.t. Prievols vykdymo vieta yra laikoma ta vieta, kurioje turi bti atlikti veiksmai pg prievol. Gali bti nurodyta sutartyje, statymuose arba galima sprsti i prievols esms. Nekilnojamasis daiktas turi bti perduotas jo buvimo vietoje. Prievols vykdymo terminas tam tikras laikas, kai prievol turi bti vykdyta. Terminas gali bti apibriamas kalendorine data, tam tikru laikotarpiu, vykiu. Gali bti nustatyas statymu, sutartimi arba teismo sprendimu. ali bendradarbiavimas - tai j veiksmai padedant viena kitai gyvendinti subjektines teises ir vykdyti pareigas. Actio Pauliano tai teis ginyti skolininko sudarytus sandorius, kuri pastarasis sudaryti neprivaljo, jeigu ie sandoriai paeidia kreditoriaus teises, o skolininkas apie tai inojo arba turjo inoti. Pauliano institutas skirtas kreditoriaus teisms apginti nuo tokio nesiningo skolininko, kuris perleids savo turt treiam asmeniui, tampa nemokus, todl negali vykdyti savo prievols kreditoriui ar taip paeidia kreditoriaus teis. Actio Pauliano pirmiausia sieka atkurti paeist skolininko mokum, sugrinti tai, k skolininkas nesiningai ir be pagrindo perleido kitiems asmenims. Prievoli utikrinimo bdais laikomos specialios priemons, garantuojanios pagrindins prievols vykdym ir skatinanios skolinink tinkamai vykdyti savo prievol. Prievoli vykdymas gali bti utikrinamas pagal sutart arba statymus: netesybomis, keitimu(hipoteka), laidavimu, garantija, rankpinigiais, banko garantija bei daikto sulaikymo teise, kuri tvirtinta kaip kreditoriaus interes gynimo bdas. Prievoli utikrinimo susitarimams bdingi bruoai: a)pripainimas negaliojania pagrindins sutarties daro negaliojani ir papildom; b) prievols utikrinimo sutart itinka pagrindins sutarties likimas; c)pagrindins prievols pasibaigimas reikia ir utikrinimo pabaig. Netesybos tai statym, sutarties ar teismo nustatyta pinig suma, kuri skolininkas privalo sumokti kreditoriui, jeigu prievol nevykdyta arba vykdyta netinkamai. Netesyb rys tai bauda ir delspinigiai. Bauda i anksto statymo ar sutartimi nustatyta konkreti suma ar tam tikra procentin iraika nuo paeistos prievols sumos. Delspinigiai statymo ar sutartimi nustatyta pinig suma u paeist prievols vykdymo termin. Skiriamos netesybos: skaitins netesybos (kai u nevykdym nustatytos netesybos ir susidar kreditoriui nuostoliai yra tiek, kiek j nepadengia netesybos); iimtins(kai u nevykdyt prievol leidiama i skolininko iiekoti netesybas, bet negalima iiekoti nuostolio); baudins(kai leidiama i skolininko ne tik netesybas, bet ir nuostolius); alternatyvios( kai kreditoriaus pasirinkimu gali bti iiekomos arba netesybos arba nuostoliai suteikiant kreditoriui teis pasirinkti. Netesyb forma raytin. Laidavimas tai sutartis, kuria laiduotojas u atlyginim ar neatlygintinai sipareigoja atsakyti kito asmens kreditoriui, jei asmuo, u kur laiduojama, nevykdys visos ar dalies savo prievols. Atsiranda sudarius laidavimo sutart, statymo ar teismo sprendimo pagrindu. Laidavimas tai konsesualin, vienaal sutartis, atlygintin ir neatlygintin, terminuota ar neterminuota. Laidavimas yra papildoma prievol, tuo skiriasi nuo garantijos. Laidavimo raytin forma. Garantija vienaalis sipareigojimas garantijoje nurodyta suma visikai ar i dalies atsakyti kitam asmeniui kreditoriui, jei asmuo skolininkas prievols nevykdys ar j vykdys netinkamai, ir atlyginti kreditoriui nuostolius tam tikromis slygomis. Garantija tai vienaalis sandoris, gali bti atlygintin ir neatlygintin. Garanto atsakomyb subsidiari. Forma raytin. Banko garantija vienaalis banko ar kitos kredito staigos sipareigojimas sumokti kreditoriui skolininko nustatyt pinig sum pagal kreditoriaus reikalavim. Rankpinigiai - pinig suma, kuri viena sutarties alis pg sudaryt sutart jai priklausani mokti sum sskaita duoda antrajai aliai, kad rodyt, jog sutartis egzistuoja ir utikrint jos vykdym. Rankpinigi sutartis dvial, realin. Jei u nevykdyt sutart atsako davusi rankpinigius alis, sumokti rankp. lieka antrajai aliai.jei u sutarties nevykdym atsako gavusi rankp. alis, ji privalo sumokti antrajai aliai dvigub rankp. sum. Rankpinigi funkcijos: 1)skirti sutarties sudarymui rodyti; 2)skirti sutarties vykdymui utikrinti; 3)mokamja- mokami bsim mokjim sskaita. Pvz. rangos, nuomos, subnuomos ir pan. sutartys. Forma raytin. Asmen pasikeitimo prievolje bdai: 1)kreditoriaus pasikeitimas prievolje(reikalavimo perleidimas) 2)skolininko pasikeitimas (skolos perklimas) 3)subrogacija(prievols vykdymas treiojo asmens, kuris tuo pat metu gyja, kreditoriaus teis) Cesija kreditoriaus pasikeitimas nesugriaunant paios prievols, reikalavimo perleidimas. Cesijos ris faktoringo sutartis, tikslas perleisti reikalavimo teis. Faktoringo sutartis specifin subjektins sudties ir turinti specifines slygas komercin sutartis, skirta piniginiam reikalavimui perleisti. Faktoringo poymiai: a)piniginis perleidiamo reikalavimo pobdis; b)iankstin mokjimo forma; c)finansuotojas gali bti tik bankas ar kitas pelno siekiantis juridinis asmuo. Jei nra bent vieno poymio nra faktoringo. Cedentas - pradinis kreditorius, perleidiantis savo reikalavimo teis. Cesionarijus naujasis kreditorius, perimantis perleidiam teis. Jei regreso tvarka asmeniui atsiranda teis reikalauti i skolininko atlyginti nuostolius, kuriuos jis atlygino kreditoriui, toks regreso atsirodymas vadinamas subrogacija. Subrogacijos skirtumai nuo reikalavim perleidimo: 1)regreso atveju atsiranda teise; cesijos perduodama jau esama teis. 2)cesijos atveju cesionarijus siekia gyti teis, kri priklauso cedentui; subrogacijos paalinti kreditori i prievols. Prievol pasibaigia novacijos bdu. Novacija tai sutartis, kuria esama prievol panaikinama ir vietoj jos nustatoma nauja. Tai iimtinis atvejis. Draudiama taikyti prievolms atlyginti al,padaryt dl sveikatos sualojimo ar gyvybs atmimo. Restitucija - taikoma, kai asmuo privalo grinti kitam asmeniui turt, kur jis gavo neteistai ar per klaid, ar dl to, kad sandoris, pagal kur jis gavo turt pripaintas negaliojaniu ar prievols negalima vykdyti dl nenugalimos jgos. Tai CT gynybos bdas, kai aliai grinama tai, k ji perdavusi kitai aliai. Tai ali grinimas pradin padt. SUTARI TEIS

Sutartis yra dviej arba daugiau asmen susitarimas sukurti, pakeisti arba nutraukti civilinius teisinius santykius, kai vienas arba keli asmenys sipareigoja kitam asmeniui arba asmenims atlikti tam tikrus veiksmus, o pastarieji gyja reikalavimo teis.vienaaliai sandoriai nelaikytini sutartimis. Esminis sutarties poymis ketinimas sukurti tarpusavio teises ir pareigas. Sutartimis yra forminami turtiniai ir kai kurie neturtiniai fizini asmen, juridini asmen bei fizini ir juridini asmen santykiai. Pagrindin sutari paskirtis reguliuoti asmen tarpusavio santykius nurodant galimo ir privalomo elgesio ribas, taip pat atitinkam sipareigojim nevykdymo teisines pasekmes. Bendrieji teiss principai teisingumo, siningumo ir protingumo. Specifiniai principai sutarties laisvs principas (pasireikia tuo, kad asmuo sutart sudaro kada nori ir su kuo nori, iskyrus statymu nustatytus atvejus. Sutarties slygas alys nustato savo nuoira, iskyrus atvejus, kai tam tikras sutarties slygas nustato imperatyvios teiss normos.), sutarties privalomumo (sudarytos sutarties alys negali vienaalikai atsisakyti. alis gali nutraukti sutart, jeigu iki sutarties vykdymo termino pabaigos i konkrei aplinkybi matyti, kad kita alis paeis sutart i esms.), konsensualizmo (sutartis esm ali susitarimas, j valios iraika. Susitarimo faktui kiti veiksniai neturi turti takos. Konsensualizmas reikalauja atskleisti tikruosius ali ketinimus, o ne tik nagrinti sutarties tekst.), silpnosios alies gynimo sutartiniuose santykiuose principas ( teisini santyki dalyviai dl j skirtingo profesinio statuso, materialins padties arba kit prieasi gali bti absoliuiai nelygs. Todl gana daug CK norm skirta silpnajai aliai ginti). Sutari sudarymo bdai: sutari sudarymas su dalyvaujaniais ir nedalyvaujaniais asmenimis. Sutari sudarymui su nedalyvaujaniais bdinga tai, kad egzistuoja laiko atotrkis tarp ali valios iraikos sudaryti sutart, nes alys yra skirtingose vietovse.pagal sudarymo bd alys gali bti sudaromos: 1)abipusi deryb bdu, kai abi alys pateikia slygas ir jas suderina; 2)prisijungimo bdu derybos nevyksta, standartines slygas parengia viena i ali. Sutarties sudarymas yra dviej stadij: 1)silymas sudaryti sutart oferta; 2)sutikimas su pasilymu akceptas. Oferta yra pasilymas, turintis kai kuri individualizuojani poymi ir sukeliantis statymo numatytus teisinius padarinius tiek asmeniui, pateikianiam t pasilym(oferentui), tiek asmeniui, kuriam pasilymas yra skirtas(akceptantui). Ofertai taikytini reikalavimai: 1)pakankamas ofertos apibrtumas(pasilymas turi bti aikiai apibdintas); 2)oferta ireikia oferento ketinim bti sutarties saistomam ir pareigotam akcepto atveju t.y. adresatas, gavs pasilym, turi mokti padaryti ivad, kad jam utenka ireikti sutampania su oferentu valia. 3)ofertoje turi bti nurodytos esmins sutarties slygos:a)pasilymas turi apimti esmines konkreios sutarties slygas;b)pasilymo slyg skaiius yra maksimalus. 4) paprastai ofert turi turti aik adresat. Vieja oferta laikomas visiems skirtas pasilymas sudaryti sutart, taip pat preki paymtomis kainomis idstymas parduotuvs vitrinoje ar lentynoje arba atlyginimo paadjimas u tam tikrus atliktus veiksmus. Bdingi poymiai: a)joje turi bti nurodytos visos esmins sutarties slygos;b)ji adresuojama neapibrtam asmen ratui. Oferta sigalioja ne nuo pateikimo momento, o nuo momento, kai j gauna akceptantas.jei terminas nurodytas, tai vis termin ofertos ataukti negalima. Jei akceptavimo terminas nra nurodytas, akceptavimo terminu laikytinas protingas terminas atsivelgiant konkreias aplinkybes, tarp j ir ali naudojam ryio priemoni galimybes. Jei oferta odin, ji turi bti akceptuojama nedelsiant, nebent konkreios aplinkybs leist daryti prieing ivad. Ofertos teisin galia baigiasi jei: 1)per nurodyt ofertoje termin oferentas negauna sutikimo su juo pasilymu; 2)oferentas gauna neigiam atsakym jo pasilym; 3)oferentas gauna i adresato sutikim sudaryti sutart kitomis slygomis; 4)atsakymas apie sutikim sudaryti sutart bus isistas vliau nei per termin, kuris nurodytas ofertoje. Akceptui taikytini reikalavimai: 1)akceptas yra valios iraika taip ireikiamas sutikimas su pateiktu pasilymu; 2)jei ofertoje nurodytas jos akceptavimo terminas, akceptas turi bti isistas laikantis io termino; 3) akceptavimas gali bti atliktas odiu, ratu, konfidentiniais veiksmais, tyljimu. Akceptas turi bti atliktas ratu. odinio akcepto utenka, jei statymas ar ali susitarimas nereikalauja raytins formos. Sutarties sudarymo momentas kai oferentas gauna akcept, jei statymuose ar sutartyje nenumatyta kitaip. Sutarties sudarymo vieta oferento gyvenamoji arba verslo vieta, jeigu sutartyje nenumatyta kitaip. Sutartys gali bti dvials ir vienaals, atlygintins ir neatlygintins, konsesualins ir realins, vienkartinio ir tstinio vykdymo, vartojimo sutartys ir kitos. Vienaals tai tokios sutartys, kai viena alis turi tik teises, o kita tik pareigas. Dviali sutari alis sieja prieprieins teiss ir pareigos. Atlygintins kai tam tikru bdu (pinigais, daiktais, paslaugomis) viena alis patenkina kitos alies prieprieinius turtinio pobdio reikalavimus. Neatlygintin sutartis, kai viena alis nepatenkina joki kitos alies prieprieini reikalavim. Konsesualin tai sutartis, kurios ali teiss ir pareigos atsiranda nuo ali susitarimo momento. Realin tai sutartis, kurios ali teiss ir pareigos atsiranda nuo tam tikr veiksm atlikimo. Pagal sudarymo bd sutartys skirstomos sudaromas abipusmis derybomis(alys aptaria ir suderina sutarties turin) ir prisijungiant sudarant sutartis (slygas formuluoja viena i ali, o antroji gali tik visikai prisijungti prie pasilytos sutarties). Pagal vykdymo trukm skirstomos vienkartinio vykdymo (baigiasi tinkamai atliktu vienu veiksmu) ir tstinio vykdymo sutartys (vykdomos keliais veiksmais, per tam tikr sutartyje nustatyt laikotarp). Pagal gaunam naud skirstomos rizikos (nauda neinoma, nes nauda ir jos dydis priklauso nuo to, ar tam tikras vykis vyks) ir ekvivalentine (alys pasikeiia tam tikrais ekvivalentais, kuri vert ir nauda inoma jau sudarant sutart). Dichotomijos pagrindu iskirtos sutari grups: 1)Pagrindins ir papildomos. Esm yra ta, kad antrosios grups sutari likim lemia pirmoji grup. Papildom sutari rimi laikytinos netesybos, laidavimas, rankpinigiai, keitimas, banko garantija. 2)Sutartys sudaromos kontrahent naudai ir treij asmen naudai. Esm kas gali reikalauti vykdyti sutart. Sutartys sudaromos j kontrahent naudai, ir teis reikalauti vykdyti sutart turi jos alys. Yra sutari, kurias vykdyti gali reikalauti tretieji asmenys.

3) Pagrindins ir preliminarios sutartys. Pagrindins sutartys tiesiogiai sukuria ali teises ir pareigas. Preliminari sutartis tai susitarimas dl sutarties sudarymo ateityje. 4)Daiktins ir prievolins sutartys 5)vardytos ir nevardytos sutartys. Vieoji sutartis tai sutartis, kuri sudaro juridinis asmuo, teikiantis paslaugas ir parduodantis prekes visiems, kas tik kreipiasi. Viena sutarties alis yra juridinis asmuo, kita gali bti tiek fiziniai tiek juridiniai asmenys. Bdingi poymiai: a)viena ios sutarties alis yra juridinis asmuo arba verslininkas; b)juridinis asmuo arba verslininkas teikia paslaugas arba parduoda prekes kiekvienam besikreipianiam asmeniui; c) juridinis asmuo arba verslininkas turi utikrinti vienodas slygas preki pardavimo arba paslaug teikimo atitinkamos kategorijos klientams; d)tokio asmens veikla yra valstybs kontroliuojama reguliuojant preki ir paslaug kainas ir kitas sutarties slygas. Vartojimo sutartimi yra laikoma sutartis dl preki ir paslaug sigijimo, kuri fizinis asmuo su preki arba paslaug pardavju sudaro su vartotojo profesija, verslu nesusijusiu tikslu, t.y. asmeniniams vartotojo poreikiams tenkinti.sutarties alys yra vartotojas ir preki arba paslaug pardavjas. Ikisutartiniuose santykiuose alys turi teis laisvai pradti derybas bei dertis ir neatsako u tai, jog ali susitarimas nepasiekiamas. Jei viena alis deryb metu suteikia kitai aliai konfidenciali informacij, tai kita alis, suinojusi arba gavusi toki informacij, privalo jos neatskleisti arba nenaudoti savo tikslams neteistu bdu nepaisydama to, ar sutartis yra sudaryta ar ne. Preliminarioji sutartis yra susitarimas, pagal kur jame aptartomis slygomis alys sipareigoja ateityje sudaryti kit pagrindin sutart preliminariojoje sutartyje aptartomis slygomis. Forma raytin, formos nesilaikymas daro sutart negaliojani. Sutarties nevykdymo atveju galima reikalauti, kad bt atlyginti nuostoliai dl neigiamo intereso, o antruoju atveju dl pozityvaus intereso, kad kontrahentas vykdyt sutartinius sipareigojimus. Jei pagrindin sutartis buvo sudaryta taip kaip numatyta preliminariojoje, nuo pagrindins sutarties sudarymo momento preliminarioji sutartis netenka teisins galios. Bdingos ypatybs: a) ji yra sudaroma raytine forma, kurios nesilaikymas daro j negaliojani; b) sutart galima utikrinti tais sutari utikrinimo bdais, kuri nedraudia statymas. Sutari galia ir forma alys sutartyje nustato tik sau privalomas elgesio taisykles, bet negali nustatyti arba apriboti kit asmen, nesani sutarties alimis, teisi ir pareig, iskyrus statymo numatytas. ali teiss ir pareigos pagal sudaryt sutart atsiranda nuo jos sudarymo momento, kuris nurodytas sutartyje ir paprastai orientuotas ateit. Sutartys gali bti sudaromos odiu, ratu arba konkliudentiniais veiksmais. Jei pagal statymus arba ali susitarim sutartis turi bti paprastos raytins formos, ji gali bti sudaroma tiek suraant vien ali pasirayt dokument, tiek ir pasikeiiant ratais. Notarins formos bt sutartys, kurios yra svarbios jas sudarantiems asmenims ir visuomenei. Notarin forma kaip privaloma yra nustatyta nekilnojamojo daikto pirkimo pardavimo sutartims, nekilnojamojo daikto dovanojimo sutariai, taip pat dovanojimo sutariai ir kt. Sutartys, kurias statymas leidia sudaryti odiu, taip pat gali bti paprastos raytins ir notarins formos. Konkliudentiniais veiksmais galima sudaryti tik tokias sutartis, kuri konkreios formos statymas nenumato. Sutarties alys Sutarties alimis gali bti tik teisns ir veiksns asmenys, fiziniai arba juridiniai asmenys. Treiasis asmuo tai, asmuo, kuris nebdamas sutarties alimi savo veiksmais vienaip ar kitaip daro tak teisini santyki raidai ir yra susijs teisiniais ryiais su viena i ali arba su abiem. Tretieji asmenys teisiniuose santykiuose dalyvauja savo vardu arba sutarties alies vardu. Sutartimi treiojo asmens naudai laikytina sutartis, kurioje viena i sutarties ali ilygsta i kitos sutarties alies, kad atsiradusi prievol bt vykdyta treiajam asmeniui. Nors sudarant sutart treiasis asmuo arba jo atstovas nedalyvauja, taiau jis gyja savarankik reikalavimo teis. Tokiai sutariai bdingi trys elementai: 1) pirmin sutartis sukuria treiajam asmeniui teises, o ne pareigas; 2) treiasis asmuo visada yra kreditorius kurios nors sutarties alies atvilgiu; 3) treiajam asmeniui atsisakius savo teiss j paprastai gali gyvendinti pats sutarties kontrahentas, esantis kreditoriumi. Sutarties aikinimo metodai : subjektyvus ir objektyvus. Subjektyvusis metodas reikalauja, kad aikinant sutartis bt nustatyti tikrieji t.y. subjektyvs ali ketinimai. Objektyvusis kad aikinant sutartis pabriama gramatin sutarties teksto iraika, o ne ali vidini ketinim nustatymas. Pagrindiniai sutari aikinimo principai: 1)siningumas; 2)pirmenybs teikimas tikriesiems ali ketinimams, o ne vien paodiniam sutarties tekstui 3)atsivelgimas protingo mogaus kriterij; 4)visos sutarties slygos aikintinos atsivelgiant j tarpusavio ry, sutarties esm, tiksl; 5)jei abejojama dl svok atsivelgiama sutarties prigimt, dalyk; 6)abejojant dl sutarties slyg jos aikintinos tas slygas pasiliusios alies nenaudai; 8)sutarties slygos aikintinos vartotojo naudai ir sutart prisijungimo bdu sudariusios alies naudai. Sutarties slygas prasta skirstyti esmines, prastines ir atsitiktines. Esmins slygos yra tokios slygos, kurios btinos ir pakankamos tam, kad sutartis bt sudaryta ir sukurt alims teises ir pareigas. Sutarties esmins slygos: a)dalykas, dalyko kokyb, kiekis; b)slygos, kurios statyme arba kitame teiss akte nurodytos kaip esmins; c)slygos privalomos konkreioms sutari rims, be kuri tokios sutartys negalt egzistuoti pvz. Kiekis. d)subjektyviai egzistuojanios esmins slygos t.y. tokios, be kuri alis nenori sudaryti sutarties. Sutarties terminas viena i pagrindini sutarties slyg. Tai sutarties laiko ribos. Sutartis gali bti sudaryta apibrtam arba neapibrtam terminui. Sutarties vykdymas yra sutarties slyg gyvendinimas, kai sutarties alys pasiekia t rezultat, kurio tikjosi sudarydami sutart. Sutari vykdymo principai: a)tinkamo ir siningo vykdymo; b)bendradarbiavimo; c)ekonomikumo; d)maksimali pastang sutariai vykdyti. alis gali nutraukti sutart, jeigu kita sutarties alis sutarties nevykdo arba vykdo netinkamai ir tai yra esminis sutarties paeidimas. Esminis sutarties paeidimas vienos i ali vykdytas paeidimas, kuris i esms atima antrajai sutarties aliai galimyb tiktis, kad sudaryta sutartis bus tinkamai vykdyta. Sutarties paeidim padariniai: alis gali vienaalikai, nesikreipdama teism, nutraukti sutart, kreiptis teism dl priverstinio sutarties pakeitimo, pareikalauti pakeisti technikai sudting ir brangi prek neleisdama itaisyti padaryt trkum. Sutarties nutraukimas atleidia abi alis nuo sutarties vykdymo, o sutart nutraukusi alis turi teis reikalauti nuostoli, atsiradusi dl nevykdytos sutarties, atlyginimo, taip pat netesyb. Negalima nutraukti arba pakeisti jau vykdytos sutarties, nes sutartis ir sutartins prievols baigiasi jas tinkamai vykdius. Iskiriamos dvi negaliojani sutari rys: 1)absoliuiai negaliojanios (niekins) sutartys, kurios nesukuria pagal statym joki teisini pasekmi, tarsi alys nebt atlikusios joki teisikai reikming veiksm;

2)santykinai negaliojanios (nuginijamos) sutartys, kurios, kitaip nei niekins, sukuria teisines pasekmes, o negaliojaniomis gali bti pripaintos tik pagal suinteresuoto asmens iekin. Tokia sutartis yra laikoma galiojania, kol nebus nuginyta. Prievols dl nepagrsto praturtjimo ar turto gavimo Nepagrstas praturtjimas ar turto gavimas suprantamas kaip vienos alies veiksmais ar kitokiu bdu gytas turtas arba kitoks praturtjimas kitos alies sskaita nesant teisinio pagrindo. Prievolei dl nepagrsto praturtjimo arba turto gavimo atsirasti btinos ios slygos: 1)asmuo gyja turta arba praturtja kito asmens sskaita; 2)asmuo gyja turt arba praturtja nesant teisinio pagrindo arba pagrindas, kuriuo gytas turtas, inyksta vliau. Prievols dl nepagrsto praturtjimo arba turto gavimo subjektai yra: --asmuo, kuris be teisinio pagrindo gijo turt arba nesiningai praturtjo; --asmuo, kuris turi reikalavimo teis gauti i skolininko be teisinio pagrindo sigyt turt. Turto grinimas kreditoriui vyksta arba natra, arba pinigais ir atlyginami su turto netekimu susij nuostoliai. Skolininkas, vykdydamas prievol netra, privalo perduoti kreditoriui tok kiek tos ries daikt, koks buvo be teisinio pagrindo gytas arba gautas. Jeigu galimybi grinti turt kreditoriui natra nra, skolininkas gyjjas privalo atlyginti buvusi daikt vert gyjimo metu, taip pat ir nuostolius, kurie atsirado dl vliau pasikeitusios turto verts. Turtas, kurio negalima ireikalauti: 1)turtas, perduotas prievolei vykdyti iki vykdymo termino pabaigos, jeigo ios prievols pagrindas nenumato kitaip; 2)turtas, perduotas prievolei vykdyti basibaigus iekinio senaties terminui; 3)turtas, kur perdav asmuo, inojs, kas jis neprivalo vykdyti prievols, arba asmuo, kuris nors ir neprivaljo prievols vykdyti, taiau j vykd, ir jeigu tai atitiko geros morals nuostatas; 4)sumos, be pagrindo imoktos kaip dl sveikatos sualojimas arba gyvybs atmimo atsiradusios alos atlyginimas, darbo umokestis ir jam prilygintos imokos, pensija ir ilaikymas, jeigu gavjas veik siningai arba nebvo padaryta sskaitybos klaidos. Loimai ir laybos Iskiriamos ios azartini loim rys: loimas automatu, bingas, stalo loimai(rulet, loimas kortomis arba kauliukais), totalizatorius, laybos. Prievoli atsirandani dl loimo ir layb, kurios pagal statymus draudiamos, ypatyb yra ta, jog asmen reikalavimai, paeidus j teuses, dalyvaujant ir rengiant loterijas ir laybas, neginami. Reikalavimai teisme ginami, jeigu: a) prie pralaimjusj buvo panaudota prievarta, grasinimas,apgaul, nesiningi veiksmai arba alis buvo nepilnametis; b) prievols dl loterijos arba kit aidim atsirado statym nustatyta tvarka. Loterij ir kit aidim organizatoriai privalo: a) vieai paskelbti taisykles; b) taisyklse nurodyti aidimo laik, laimjimo nustatymo tvark, dyd, mokest; c) surengti aidim nustatytu laiku ir pagal taisykles; d) paskelbti nugaltoj vadovaujantis nustatytomis taisyklmis; e) imokti nustatyto dydio ir formos laimjim; f) imoktilaimjim laiku, o jeigu terminas nanurodytas per 1 mnes nuo rezultat nustatymo; g) atlyginti loimo dalyvi reikalavimu patirtus realius nuostolius, jeigu loimas nesurengiamas laiku arba atidedamas; h) atlyginti laimtojo patirtus nuostolius dl neimokto laimjimo. Mainai Samprata. Viena alis sipareigoja kitai aliai perduoti nuosavybs teise vien daikt mainais u kit daikt. CK 6.432 str. Sutarties poymiai. Tikslas perduoti antrajai aliai turt nuosavybn. Main sutariai taikomos pirkimo pardavimo sutartis reglamentuojanios normos, jei tai neprietarauja io skyriaus normoms ir main esmei. Skirtumai nuo pirkimo pardavimo sutarties: 1. Main sutartyje viena alis gauna ne pinigin ekvivalent o kit daikt. CK 6.433str. leidia pagal main sutart mokti kainos skirtum pinigais. Toje main sutarties dalyje kiek sumokama pinigais u mainomo daikto dal, inyksta esminis skirtumas tarp main ir pirkimo pardavimo sutarties. 2. Pagal main sutart abi alys tuo pat metu yra ir pirkjas ir pardavjas. Pagal pirkimo-pardavimo viena alis yra pirkjas, o kita pardavjas. Keitimasis gyvenamosiomis patalpomis, kai jos priklauso valstybei ar savivaldybei, nelaikytinas sutartiniais main santykiais CK 6.608str., nes turto savininkas nepasikeiia, o keiiasi tik nuomos sutarties objektas. Teisin charakteristika. Konsensualin, dvial, atlygintin. Sutarties forma . Taikoma pirkimo-pardavimo sutarties forma. Main sutarties terminas nra specialiai reglamentuotas, taikomos pirkimopardavimo sutarties taisykls ir alys gali nustatyti joms priimtin termin. Kaina. Pagal main sutart yra kiekvieno keiiamo daikto vert. Daikt kaina yra vienoda ir jais keiiamasi be joki priemok. Jei mainom daikt kaina skiriasi, tai alis, kuri privalo perduoti maesns kainos daikt nei kitos alies perduodamo daikto kaina, neprivalo kitai aliai mokti kain skirtumo, jei tai nenumatyta sutartyje. Sutarties alys. Gali bti bet kuris CT subjektas juridinis ar fizinis asmuo. Asmenys iki 14 met gali mainyti tik tokius daiktus, kurie atitinka smulki sandori samprat. Pagal main sutart valstybs ar savivaldybs institucijos turi teis perleisti kitiems juridiniams ir fiziniams asmenims patikjimo teise valdom lygiavert ilgalaik ir trumpalaik materialj turt, jei sigyjamas pagal main sutart turtas reikalingas valstybs ar savivaldybi funkcijoms gyvendinti. Sutarties alimi gali bti tik tie fiziniai ir juridiniai asmenys, kurie turi mainomus daiktus nuosavybs ar patikjimo teis. Iimtis: mainus vykdo komisionierius, nes komiso sutartis laikytina netiesioginiu atstovavimu. Sutarties dalykas. Esmin main sutarties slyga sutarties dalykas. Main sutarties slyga dl sutarties dalyko laikoma suderinta, jei sutarties turinys leidia nustatyti daikto pavadinim ir kiek. Main sutarties dalyku gali bti ne tik daiktai, bet ir kitas turtas, skaitant ir turtines teises. Main sutarties dalykas turi dvigub paskirt: jis yra ir perduodamas daiktas pagal main sutart, ir ekvivalentas u kit daikt.

Sutarties turinys. Main sutarties ali teiss ir pareigos yra tokios paios kaip ir pirkjo bei pardavjo teiss ir pareigos, tuo pat metu turi abiej pirkimo-pardavimo subjekt teises ir pareigas. Pagrindin pareiga perduoti daikt nuosavybn kitai aliai. Kiekviena i ali pati turi padengti sutarties dalyko perdavimo ilaidas, jei alys nesusitar kitaip. Renta Rentos sutartis vienaalikai pareigojanti, nes j sudarius pareigos atsiranda tik rentos moktojui, o rentos gavjas savo pareig mainais u rent perduoti kapital rentos moktojui nuosavybs teise vykdo sudarydamas sutart. Savo prigimtimi nekomercin sutartis. Teisin charakteristika. Realin (sutartis laikoma sudaryta tik perdavus tam tikr kapital), gali bti atlygintin ir neatlygintin (ilaikymas). Ilgalaikio tstinio, stabilaus pobdio. Ar vienaal ar dvial priklauso nuo sutarties sudarymo. Turi bti notarins formos, o jei rentos moktojui perduodamas nekilnojamas turtas, ji turi bti registruojama vieajame registre. Rentos gavjas iki turto perdavimo momento isaugo teis atsisakyti sudaryti sutart. Tik perleidus rentos moktojui turt ar kit kapital jo nuosavybn, rentos sutartis laikoma sudaryta ir rentos moktojui atsiranda pareiga mokti rent. Tikslas. Tiek nuosavybs teiss perleidimas, tiek paios rentos mokjimas rentos gavjui. Dalykas. Rentos moktojui perduodamas kapitalas: kilnojamieji, nekilnojamieji daiktai ar tam tikra pinig suma, tiek pati renta, t.y. tam tikra periodika mokama pinig suma ar kitoks rentos gavjui teikiamas ilaikymas. Rentai nebdingas ekvivalentikumas, todl rentos sutartis dar vadinama rizikos sutartimi. Sutarties alys. Rentos moktojas bet koks veiksnus fizinis ar juridinis asmuo. Jo teis perleisti, keisti ar kitokiu bdu suvaryti teis perduot jam mainais u ilaikym iki gyvos galvos nekilnojamj daikt suvaryta. Jei kilnojamasis daiktas perduotas su slyga mokti rent, laikoma, kad teis daikt suvarytos renta, t.y. tokiai rentai bdingas sekimas paskui daikt CK 6.444 str. Rentos gavjas bet koks tiek veiksnus, tiek nesulauks pilnametysts ar neveiksnus fizinis asmuo. Esant neterminuotai rentai gavju gali bti ir pelno nesiekiantys juridiniai asmenys, kurie veriasi globa (rpyba), jei tai neprietarauja statymams ir j veiklos dokumentams. Sutarties sudarymas ir forma . Gali bti nustatoma sutartimi, testamentu (vienaalis sandoris), teismo sprendimu ar statymu. Teismas nustato ilaikymo prievol. Esmins slygos, sudaranios turin : ali susitarimas dl dalyko, rentos moktojo pareiga pateikti savo prievols vykdymo utikrinim ar apdrausti savo C atsakomyb u nevykdyt ar netinkamai vykdyt rentos sutart. Apdrausti tik dl kilnojam daikt. Forma . Notarin, jei parduodamas nekilnojamasis daiktas. Prie treiuosius asmenis gali bti panaudota tik registravus vieajame registre. Renta gali bti nustatyta ir mokama iki gyvos galvos, neterminuotai ar tam tikr laik. Terminas neilgesnis kaip 100met. ali teiss ir pareigos . Moktojo tess gauti i rentos gavjo ar treiojo asmens sutart kapital, jei sutartis atlygintin, o pareiga laiku ir tinkamai mokti sutart rent ar teikti kitok sutart ilaikym rentos gavjui. U rentos mokjimo termin paeidim rentos moktojas jos gavjui moka statym ar sutarties nustatytas palkanas. Gavjo teiss gauti rent, o pareiga perduoti sutart kapital rentos moktojui nuosavybs teise. Rentos rys: 1. Neterminuota (nuolatin) renta. Sudaroma perduodant rentos moktojui nuosavybs teise nekilnojamj turt. Tai vienintel ris, kai rentos gavju gali bti ne tik fiziniai asmenys, bet ir pelno nesiekiantys juridiniai asmenys, kurie veriasi globa, jei tai neprietarauja statymams ar j veiklos dokumentams. Rentos gavjo teiss gali bti perduotos reikalavimo perleidimo ar paveldjimo bdu ar reorganizuojant juridin asmen, jei sutartis ar statymai nenustato kitaip. Esmins slygos mokamos rentos forma bei dydis. Paprastai mokama pinigais, bet sutartyje gali bti nustatyta kitaip. Mokama periodiniais mokjimais nustatytais sutartyje, o jei sutartis to nenumato, tai kiekvieno mnesio pabaigoje. Galiojimas baigiasi mirus ar likvidavus rentos moktoj. Gali bti nutraukta ali susitarimu. Vienaaliu alies pareikimu gali bti nutraukta tik esant esminiams paeidimams. Jei sutartyje nenumatyta kaina, ji iperkama CK 6.454str. 2. Renta iki gyvos galvos. Rentos gavju gali bti tik fizinis asmuo, perdavs turt su slyga mokti rent jam ar jo nurodytam asmeniui ar keliems asmenims (sutuoktiniams). Dalykas tiek kilnojamieji, tiek nekilnojamieji daiktai. Turto atsitiktinis uvimas ar sugadinimas neatleidia rentos moktojo nuo prievols mokti rent sutartyje numatytomis slygomis. Renta nustatoma pinig suma, periodikai mokama vis rentos gavjo gyvenim. Gali bti nutraukta ali susitarimu. Apribotas disponavimas turtu. 3. Ilaikymas iki gyvos galvos. Tai rentos iki gyvos galvos poris. Dalykas rentos moktojui nuosavybs teise perduodamas gyvenamasis namas, butas ir t.t., t.y. rentos gavjo aprpinimu gyvenamja patalpa, drabuiais, maitinimu ir pan. Ilaikymas natra gali bti pakeistas periodiniais mokjimais. i sutartis fiduciarin grindiama pasitikjimu. Baigiasi mirus gavjui. Dovanojimas Dovanojimo sutartis pagal tikslus skirstoma : dovanojim, vykdom vieno asmens interesais ir dovanojim, vykdom neapibrto rato asmen interesais, naudingam tikslui auka (parama). Teisin charakteristika. Dvialis sandoris, nes dovanojimo sutartyje ir kitas alis ireikia savo vali dovan priimti. Realin laikoma sudaryta nuo turto ar turtins teiss perdavimo. Vienaal, nes dovanojimo sutarties ali nesieja prieprieins teiss ir pareigos. Neatlygintin dovanotojas u savo pareig vykdym negauna jokio atlygio. Dovanotojas turi teis dovanojimo sutartyje nustatyti slygas ir sau. Skirtumas testamento nuo dovanojimo sutarties: 1. testamentas vienaalis, o dovanojimo sutartis dvialis sandoris. Dovanojimo sutarties atveju dovanotojas perduoda turt bdamas gyvas, todl sumaja jo turtas, o testamente jo turtinms teisms takos neturi; 3. Testamentas gali bti pakeistas ar panaikintas, dovana pagal bendr taisykl negali bti sugrinta atgal. Sutarties alys. Dovanotojas asmuo, kuris valdo, naudoja turt ar juo disponuoja nuosavybs ar patikjimo teise. Gali bti fizinis ar juridinis asmuo. Neveiksnus negali bti, o jo globjas gali dovanoti dovan, kuri nevirija 1 minimalaus gyvenimo lygio dydio sumos. Valstybs ar savivaldybi institucijos negali teikti net ir aukos. Apdovanotasis fizinis ar juridinis asmuo, taiau statyme nustatyti ir tam tikri apribojimai bei draudimai, susij su apdovanotoj profesine veikla ar specialiu statusu visuomenje. Valstyb gali bti viena alimi apdovanotja. Sutarties form lemia sutarties kaina ir dalykas. Kai dovanojama daugiau kaip 5000lt. suma, turi bti raytins formos, kai didesn nei 50000lt. notarins formos. Prie treiuosius asmenis registruota vieajame registre. Dalykas. Daiktai, pinigai, vertybiniai popieriai, kitas turtas, turtin teis bei apdovanotojo atleidimas nuo turtins pareigos dovanotojui ar treiajam asmeniui. Dalykas turi bti aikiai identifikuotas. Dalyku gali bti ne bet koks turtas, bet tik tas, kur dovanotojas jau turi nuosavybs teises

2.

dovanojimo sutarties metu, neiimtas i civilins apyvartos. Turtins teiss gali bti tiek daiktins, tiek prievolins teiss, tiek teiss atsirandanios i intelektins veiklos rezultat. Turtinius reikalavimus tretiesiems asmenims galima dovanoti tik reikalavimo perleidimo bdu. Esmins slygos: slygos dl sutarties dalyko, dl sutarties neatlygintinumo, dl jos dalyko perdavimo-primimo nuosavybs ar patikjimo teise. Auka dovanojimo sutarties ris. Auka tai turto ar turtins teiss dovanojimas tam tikram naudingam tikslui. Jai taikomos bendrosios dovanojimo sutarties taisykls, iskyrus tas, kurios prietarauja auk reglamentuojanioms nuostatoms. Dalykas negali bti atleidimas nuo turtins pareigos dovanotojui ar treiajam asmeniui. Aukai priimti reikalingas leidimas ar sutikimas. Auka skirta neriboto asmen skaiiaus interesams tenkinti. Skiriasi: tikslu, dalyku. Nuoma Nuoma klasikinis prievolins teiss institutas. Teisin charakteristika. Dvialis, atlygintinis, konsensualinis sandoris. Skirtumas nuo pirkimo-pardavimo : nuomos pagrindu daiktu naudojamasi laikinai. Pirkdamas daikt asmuo gyja nuolatin daikto valdymo teis. Nekilnojamojo daikto nuomos pagrindu sukuriama ribota daiktin teis. Kilnojamojo daikto nuomos pagrindu sukuriami prievoliniai teisiniai santykiai. Esminiai poymiai: nuomojamas turtas nuomininkui perduodamas naudotis ir valdyti ar tik naudotis, nuosavybs teis nuomojam daikt neperduodama. Nuomininkas turi teis reikti vindikacin iekin ir negatorin iekin, jei paeidimas nesusijs su daikto netekimu. Nuomos teis seka paskui daikt, yra paveldima, gali keisti, inuomoti treiajam asmeniui. Dalykas: gali bti bet kokie nesunaudojamieji daiktai. Gali bti bet koks daiktas, kuris jo naudojimo procese i esms nepraranda savo natrali savybi ir savo verts. Tai ems sklypai, gamtos objektai, mons, statiniai, renginiai, transporto priemons ir kt. CK 6.477 str.2d.nurodo, kad statymai gali nustatyti daikt, kuri nuoma draudiama ar ribojama, ris. Grietesni reikalavimai taikomi tokiems nuomojamiems daiktams : transporto priemons, nekilnojamasis turtas, mons. Btina sutarties slyga nuomos sutartyje nurodyti nuomojamj daikt ar tokius jo poymius, pagal kuriuos galima j identifikuoti. Jei tokie poymiai sutartyje nurodyti ir nuomos sutarties dalyko negalima nustatyti remiantis kitais poymiais, nuomos sutartis laikoma nesudaryta. Sutarties alys. Nuomotojas ir nuomininkas. Nuomotuoju gali bti daikto savininkas ar asmuo, kurio teis nuomoti svetim daikt numato statymas ar kuris atitinkamus galiojimus yra gavs i savininko. Tas, kuris gali daikt valdyti. Nuomininku gali bti bet kuris CT subjektas tiek fiziniai, tiek juridiniai asmenys komercins ir nekomercins organizacijos, taip pat valstybs, valstybins valdios institucijos. Forma ir registravimas. Sandorio forma tai sandor sudarani asmen valios iorins iraikos bdas. Ilgesns kaip 1 met nuomos sutartis turi bti raytins. Formos ypatumus, atsivelgiant dalyk, subjektus, nustato atskiras nuomos ris numatanios teiss normos. Sandoriai, kuriuos statymas leidia sudaryti odiu, taip pat gali bti sudaromas paprasta raytine ar notarine forma. Notarin forma privaloma sudarant ilgalaik nekilnojamojo daikto nuomos sutart. Raytins formos nesilaikymas, jei statymas nenumato ko kito, nedaro sandorio negaliojaniu. Teisin sandori registracija reikminga C apyvartos stabilumui. Jei sutartis statyme numatyta kaip registruotina, tik registruota lieka galioti daikto perjimo kitam savininkui atveju. Sutarties terminai. Pagal sutart daiktas perduodamas nuomininkui laikinai naudotis, todl tokios sutarties galiojimas laiko poiriu esmin jos slyga. Nuo sutarties termino priklauso ir jos forma bei registracija. Terminas nustatomas ali susitarimu. Gali bti terminuota ir neterminuota. Negali bti ilgesn kaip 100met. Atskiroms rims statymas nustato kitokius terminus. Prievoliniams santykiams reikmingas i santyki atnaujinimo galimybs. Nuomos sutarties galiojimas keiiantis alims. Pasikeitus savininkui, sutartis galioja naujam savininkui, jei i nuomos sutarties atsiradusi teis buvo registruota vieajame registre. Nuomos sutartis galioja, jei keiiasi vieosios nuosavybs teises gyvendinantys subjektai. Kai nuomininkas fizinis asmuo mirta, jo nuomos teis paveldi pdiniai, jei statymai ar konkreti nuomos sutartis nenumato kitaip. Nuomos sutarties pabaiga. Baigiasi, kai tam yra pagrindas, atitinkamu bdu ir statymo ar sutarties numatytomis slygomis bei tvarka. Pagrindai ir tvarka priklauso nuo sutarties nutraukimo bdo. Nutraukimo bdai: ali susitarimu sudaroma tokia pat forma, kokia buvo sudaryta pati sutartis; nutraukti sutart prie termin teisme vienos i ali reikalavimu; atsisakymu nuo sutarties. Vartojimo nuoma. Tai tokie sutartiniai santykiai, kai nuomotojas daikt nuoma besiveriantis kaip verslu, sipareigoja duoti vartotojui kilnojamj daikt laikinai valdyti ir juo naudotis u umokest nuomininko ar jo eimos asmeniniams, nam kio poreikiams, nesusijusiems su verslu ar profesija, tenkinti, o nuomininkas sipareigoja mokti nuomos mokest. Specialus subjektas nuomotojas asmuo, kurio verslas daikt nuoma. Veikla nuolatin nevienkartin. Sutarties objektas tik kilnojamieji daiktai. Tikslas vartojimas, nesusijs su nuomininko ar jo eimos verslu ar profesine veikla. Specifiniai poymiai: 1. taikomos vartojimo sutari taisykls CK 6.188str. Suteikia galimyb vartojimo sutartis sudaryti ne tik raytine, bet ir kitokia forma (pvz.kvitas, etonas). 2. negali bti sudaroma ilgesniam nei 1 met laikotarpiui; 3. nuomininkas negali nuomos teiss keisti, perduoti kaip turtin na, sudaryti kilnojamojo daikto panaudos ar subnuomos sutari ar kitaip perduoti savo teises ir pareigas pagal vartojimo nuomos sutart kitam asmeniui CK 6.511 str. 4. nuomos mokestis nustatomas sutartyje pinig suma; 5. daikto perdavimas nesusijs su btinumu iaikinti naudojimosi daiktu taisykles; 6. nuomotojas daro inuomojamo daikto kapitalin ir einamj aremont, atsako u daikto trkumus. Transporto priemoni nuoma. Teikiant vairavimo ir technins prieiros paslaugas specifin nuomos sutari ris, nes, be kilnojamojo daikto nuomos, kartu silomos paslaugos tuo daiktu naudotis tai nebdinga kit daikt nuomos santykiams. Specifiniai poymiai, kuriais isiskiria i kit nuomos santyki: 1. nuomos dalykas transporto priemon, apima vairius objektus, kuri paskirtis veti keleivius, krovinius, baga, t.y.pradedant dviraiu ir baigiant vis ri jros laivais. 2. specifinis tikslas veimas; forma neatsivelgiant termin, turi bti raytin; 4. nuomininkas, pasibaigus sutarties terminui, negali toliau naudoti transporto priemons ir negyja pirmenybs teiss atnaujinti sutart; Transporto priemoni nuoma teikiant vairavimo ir technins prieiros paslaugas skirtumas nuo transporto nuomos be i paslaug:

3. 1.

transporto priemone gali tik naudotis, o esant nuomai be paslaug priemon galima ir valdyti;

teikdamas paslaugas nuomotojas daro ios priemons einamj ir kapitalin remont, apdraudia transporto priemon ir kaip valdytojas atsako u al, padaryt nuomojama transporto priemone tretiems asmenims; asmenys vairuojantys inuomot transporto priemon, turi bti nuomotojo darbuotojai, kuriems darbo umokest moka nuomotojas. Be paslaug: nuomininkas privalo technikai priirti transporto priemon, utikrinti reikiam bkl, atlikti remont, mokti draudimo mokas, atsakyti u al, padaryt nuomojamu transportu tretiesiems asmenims ir u nuomojamos transporto priemons praradim. Pastat, statini ir rengini nuoma . i objekt ryys su eme pamatinis, nes j atskirti nepadarius alos pastatams ar statiniams negalima. iuo poymiu jie skiriasi nuo kit statini ir konstrukcij (kiosk, paviljon ir kt.). Pastatai, statiniai yra baigti ir atskiri objektai, tuo jie skiriasi nuo patalp, kurios yra pastato dalis. Ypatumai susij su teise ems sklyp. Kartu su nuomos dalyku perduodamos ir teiss naudotis t pastat, statini ir rengini uimamu ems sklypu, btinu jiems naudoti pagal paskirt. Jei teiss ems sklyp pastat nuomos sutartyje neaptartos, tai laikoma, kad pastat nuomininkas visam nuomos laikui turi teis neatlygintinai naudotis ems sklypu ant kurio yra inuomotas pastatas. Pasikeitus ems sklypo savininkui, pastato nuomininkui teis naudotis iuo sklypu ilieka, jei nuomos sutartis buvo registruota vieajame registre. Sutartis turi bti raytin. Perduodami ir priimami pagal perdavimo-primimo akt. mons nuoma. Turtinio komplekso turin numato CK 6.536str.1d: nekilnojamieji ir kilnojamieji daiktai, turtins teiss ir pareigos, intelektin nuosavyb, perleidiamos reikalavimo teiss ir perkeliamos skolos. Iimtis: nuomotojo teiss, gytos jam iduoto leidimo pagrindu, nors ir susijusios su mons veikla. Nuomininkui perduodami ne vien daiktai, bet ir teiss bei reikalavimai tretiesiems asmenims, taip pat skolos. Taikomos statini, pastat, rengini nuom reglamentuojanios teiss normos. Turi bti vienas raytinis dokumentas, kuriame turi bti nurodyta visa turtinio komplekso sudtis. mons nuomos sutarties formos nesilaikymas i sutart daro negaliojani. Skola perlekiama pagal skolininko ir skolos parmjo susitarim. vyksta asmen pasikeitimas prievolje. ems nuoma . Dalykas privaios ar valstybins ems sklypas (ar jo dalis), suformuotas pagal patvirtint emtvarkos projekt ar kit isam teritorijos planavimo dokument ir registravus vieajame registre. Sutarties subjektai: nuomotojas privaios ems savininkas, valstybs ems savininkas ar valdytojas; nuomininkas LR ir usienio valstybi fiziniai ir juridiniai asmenys. Forma raytin, prie sutarties turi bti pridta ems sklypo schema, jei sudaryta ne ilgesn kaip 3 met sutartis, ar planas jei sudaroma ilgesnio laikotarpio sutartis. Privaios terminas nustatomas ali susitarimu, valstybins ems nuoma gali trukti ne ilgiau kaip 99 metus. Turin sudaro : ali aptartos slygos, teiss ir pareigos. Valstybin em inuomojama aukciono bdu, kitais bdais i em inuomojamas speciali teiss akt numatyta tvarka ir slygomis. ems nuomos sutartis baigiasi CK 6.562 str. pagrindais. Lizingas (finansin nuoma ). Lizingo davjas siekia pelno inuomodamas las, o lizingo gavjas, nordamas sigyti daikt, bet neturdamas tam l, gauna jas ir daikt nuomos pagrindu. Lizingo davju gali bti ir turto savininkas, todl i sutartis, turi iperkamosios nuomos poymi. Nra trialis sandoris. Lizingo davju gali bti bankas ar kitas pelno siekiantis juridinis subjektas ar turto savininkas. Lizingo gavju gali bti kiekvienas fizinis ar juridinis asmuo. Dalykas bet kokie nesunaudojami kilnojamieji ir nekilnojamieji daiktai, iskyrus em ir gamtos iteklius. Dalinis lizingas kai sutarties alys pasiskirsto pareigomis, aptarnaujant inuomot daikt. Lizingo gavjas privalo laiku ir tinkamai mokti lizingo mokas, priimti lizingo dalyk, rpestingai j ilaikyti, naudotis, priirti, kad jo bkl atitikt normal susidvjim, padengti daikto ilaikymo ir remonto ilaidas, o perleisti lizingo dalyk naudotis tretiesiems asmenims, tik gavs iankstin lizingo davjo sutikim. Lizingo gavjas ir lizingo davjas turi solidariosios prievols kreditoriaus teises ir pareigas pardavjui. Nutraukti gali lizingo davjo reikalavimu, jei lizingo gavjas paeidia sutart. Daikto sugedimo ir atsitiktinio uvimo rizikos pasekms tenka tam, pas k yra daiktas tokio vykio metu. Gyvenamj patalp nuoma . Tai turto nuomos ris. Specifiniai poymiai, skiriantys nuo kit nuomos ri sutarties dalykas, subjektai, paskirtis. Dalykas tik tinkamas gyventi gyvenamasis namas ar jo dalis, atskiras butas ar izoliuota gyvenamojo patalpa i vieno ar keli kambari. Jei inuomojama gyventi kitokia patalpa pvz. vasarnamis, laikoma, kad alys sudar turto nuomos sutart, o ne gyvenamosios patalpos. Dalyku negali bti: kambario dalis, pereinamieji kambariai, pagalbins patalpos (virtuv, koridoriai, sandliai ir pan.). alys nuomotojas gyvenamj patalp savininkas, fizinis, juridinis asmuo, valstyb ir savivaldyb. Nuomininkas tik fiziniai asmenys. Juridiniams asmenims gyvenamoji patalpa gali bti suteikta valdyti ar naudotis nuomos ar kitos sutarties pagrindu, gali naudoti tik pagal paskirt fiziniams asmenims apgyvendinti. Forma jei nuomotojas yra valstyb ar savivaldyb, juridinis asmuo, tai sutartys sudaromos ratu. Fizini asmen nuomos sutartis gali bti ir odin, iskyrus terminuotas, kurios visada turi bti sudaromos ratu.Raytin gali bti registruota vieajame registre, tokios sutartys gali bti panaudotos prie treiuosius asmenis. Terminas sutartyje gali bti apibrtas laiku, vykiu. Jei vykis nevyksta, sutartis tampa neterminuota. Nuomos mokest alys nustato susitarimu. Valstybs ar savivaldybs gyvenamj patalp nuomos mokest nustato Vyriausyb. Ypatumai: 1. jei su nuomininku gyvena ir jo eimos nariai, teisinis santykis prievol su asmen daugtu. Tai solidarioji. Nuomininko eimos nari samprata CK 6.588str.1,2,4d. Artimieji giminaiiai CK 6.588 str.4d. Teisiniai nuomos santykiai atsiranda apgyvendinimo pagrindu. 2. gyvenamj patalp nuomos santykiai nra grynai prievoliniai. Jie turi daiktinei teisei bding poymi. Nuomos sutartimi perduodama tam tikram laikui valdyti, naudoti patalp teis. Nuomininkas gali apginti paeistas teises daiktins teiss gynimo bdais: vindikaciniu ir negatoriniu iekiniais. Jei nuomininkas naudoja patalp ne pagal paskirt, nuomos sutartis su juo gali bti nutraukta. Nuomininkas turi pirmenybs teis pratsti nuomos sutart. Nuomos sutarties pakeitimas. Nuomos sutarties slygas galima pakeisti ali susitarimu ar vienos i ali reikalavimu. Sutartis gali bti pakeista teismo sprendimu, papildoma ar nutraukiama. Valstybs ar savivaldybs gyvenamosios patalpos nuomos sutartis gali bti pakeista. Negalima keisti nuomos mokesio daugiau nei vien kart per 1 metus. Kiekvieno sandorio btini elementai: subjektai, valia, valios ireikimas, turinys, kur sudaro slygos, suformuluotos ireikiant vali ir forma. Jei bent vienas elementas neatitinka statym reikalavim, sandoris laikomas negaliojanius. Sutarties pripainimo negaliojania pagrindai. Ypatumai, jei sutartis sudaryta su neveiksniu nuomininku ar su asmeniu, kuris dl savo bkls nesuprato savo veiksm reikms. CK 6.580 str.4d. nustato gyvenamosios patalpos nuomos sutarties slygas, kurios negalioja. Slygos padaro niekines ir j nevykdymas nesukelia alims joki teisini pasekmi. Sutarties nutraukimas ir nuomininko ikeldinimas. Nutraukimas tai sutarties ali veiksmai, dl kuri baigiasi teisiniai nuomos santykiai ir nuomininkas praranda teis valdyti bei naudotis gyvenamja patalpa. Ikeldinimas nuomos sutarties nutraukimo pasekm, kai buvs nuomininkas, pasibaigus nuomos sutariai ar ios sutarties nesudarius, atsisako j patutinti. Gali bti ir negaliojanios nuomos sutarties pasekm. Gali bti tik teismine tvarka, iskyrus atvejus, kai tai atliekama pagal prokuroro sankcij. Daiktiniai teisiniai reikalavimai yra tokie, kuriuos daiktins teiss subjektas pareikia remdamasis jam priklausania daiktine teise. Nuomos sutarties nutraukimas nuomininko reikalavimu. Gali pasinaudoti nenurodydamas tokio veiksmo prieasi, bet visais atvejais prie mnes apie sutarties nutraukim ratu spjs nuomotoj.

2.

Tarnybins gyvenamosios patalpos nuoma . CK 6.618 str.2d. ivardyti subjektai prie tarnybini patalp gali priskirti tik tas patalpas, kurios jiems priklauso nuosavybs teise. Pasibaigus darbo sutariai darbuotojai, j eimos nariai privalo isikelti i tarnybini patalp. Ikeldinimo ypatumai: 1. negalima ikeldinti asmens nesuteikiant kitos gyvenamosios patalpos, kurio darbo santykiai pasibaig dl to, kad jis tapo I ar II grups invalidu, dl su darbu susijusi prieasi, taip pat asmens, kuris uvo ar dingo be inios dl darbo, eimos nari. 2. suteikiamos kitos gyvenamosios patalpos neturi bti priskirtos prie tarnybini, bet privalo atitikti sanitarinius bei techninius reikalavimus, bti toje paioje gyvenamojoje vietovje. Gyvenamj nam nuoma bendrabuiuose. Darbuotojams, tarnautojams, studentams, moksleiviams apgyvendinti j darbo ar mokymosi laiku specialiai pastatyti ar iam tikslui rengti. Suteikimo ir naudojimosi tvarka nustatoma administracijos ir darbuotojo susitarimais ar kolektyvinse sutartyse, mokslo staigose i staig valdymo organ sprendimais. Viebuiai, nakvyns namai. Viebuiai juridini ar fizini asmen nuosavybs teise valdomos gyvenamosios patalpos, kurios specialiai rengtos laikinai atvykusiems asmenims apgyvendinti. Steigiami ir veikia komercins veiklos slygomis. Fiziniai asmenys, gyvenantys viebuiuose ilgiau, negu buvo susitarta ar nesumokj u gyvenim viebutyje ar paeid naudojimosi viebuiais tvark, administracijos teikimu ikeldinami pagal prokuroro sankcij nesuteikiant kitos gyvenamosios patalpos. Nakvyns namai tai gyvenamoji patalpa, kuri asmenims suteikiama nemokamai, skirti paramos reikalingiems asmenims. Panauda. Teisin charakteristika. Tai realin, vienaal sutartis. Skirtumas nuo nuomos: panaudos pagrindu daiktu naudojamasi neatlygintinai. Panaumas dl neatlygintinumo, panai dovanojimo sutart. Panaudos santykiai draudiami tarp pelno siekiani juridini asmen ir j dalyvi, steigj ar valdymo organ nari. alys. Panaudos davjai fiziniai ir juridiniai asmenys, daikto savininkai ar kitokia teise daikt teistai valdantys asmenys ar daikto savininko galioti asmenys. Atsako u daikto trkumus, nebent ie trkumai bt aptarti panaudos sutartyje ar panaudos gavjui jie buvo inomi iki sutarties sudarymo ar turjo bti jo pastebti daikto perdavimo, apiros ar ibandymo metu. Panaudos gavjas juridiniai ir fiziniai asmenys. Dalykas. Nesunaudojami kilnojamieji ir nekilnojamieji daiktai. Gali bti terminuotos ir neterminuotos, bet neilgesns kaip 100 met. Forma priklauso nuo daikto perdavimo neatlygintinai naudotis termin ir ali susitarimo. Gali bti registruota vieajame registre. Baigiasi bendrais prievoli pabaigos pagrindais. CK 6.641 str. nutraukti prie termin. Neterminuota sutartis gali bti nutraukta bet kurios alies reikalavimu, spjus kit al apie tokius ketinimus prie 3 mnesius. Sutartimi galima nustatyti kitus terminus. Pirkimo-pardavimo sutartis. Teisin charakteristika: konsensualin, nes laikoma sudaryta, kai alys susitaria dl esmini sutarties slyg. Dvial abi alys turi tiek teises, tiek pareigas. Atlygintina pirkjas u gaunam sutarties dalyk turi pareig sumokti. ia sutartimi pirkjui perleidiama nuosavybs ar patikjimo teis. Dalykas. Esmin pirkimo-pardavimo sutarties slyga, nesusitarus dl dalyko laikoma, kad sutartis nra sudaryta. Sutaries dalykas suderintas, kai nustatyti daikto pavadinimas ir kiekis. Dalyku gali bti: 1. daiktai i apyvartos neiimti kilnojamieji ir nekilnojamieji daiktai; turtins teiss susijusios su asmeniu negalimos (pvz.ilaikymas), asmuo gali perleisti savo turim teis. alys: pirkjas ir pardavjas. Asmuo, kuriam pavesta parduoti kito asmens daikt, neturi teiss to daikto pirkti nei tiesiogiai, nei per tarpinink, iskyrus iimtis. Parduoti gali asmuo, kuriam priklauso tas daiktas ar galiotas asmuo. Forma. Nustato bendrosios ir specialiosios sandori sudarymo taisykls. Turi bti raytins notarins. alys siekia tam tikr teisini pasekmi: pardavjas siekia perduoti nuosavybs teis pirkjui ir gauti kain, o pirkjas gyti nuosavybs teis daikt. Kaina. Nustatoma ali susitarimu, nurodyta pinigais. Turi atitikti protingumo kriterijus. Vartojimo pirkimo-pardavimo sutartis. Tai viena i sutarties ri, kuriai reglamentuoti bdingi silpnosios alies vartotoj teisi gynimo prioritetai. Pardavjas asmuo, kuris veriasi prekyba, pardavjo atstovas sipareigoja parduoti prek pirkjui fiziniam asmeniui, jo asmeniniams, eimos ar nam kio poreikiams, nesusijusiems su verslu ar profesija, tenkinti; o pirkjas sipareigoja sumokti kain. Pardavjas visada juridinis asmuo ar verslininkas. Pirkjas fizinis asmuo. Sutartyje negali bti slyg, pasunkinani pirkjo padt ar kitaip varani jo teise. Ypatumai CK 6.188 str. Vartotojas silpnoji sutarties alis. Sudaroma pirkjui ireikus savo vali konkliudentiniais veiksmais, jei statymas nenumato kitaip. Joms taikomos vieosios ofertos slygos. ios slygos yra grietesns pardavjo atvilgiu. Vieja oferta yra laikomas daikt nurodymas reklamoje, visiems skirtuose kataloguose ar apraymuose, jei nurodytos esmins slygos. Didmeninio pirkimo pardavimo sutartis. Nuo vartojimo sutarties skiriasi subjektais bei tikslais. Pardavjas asmuo, kuris veriasi prekyba, pardavjo atstovas sipareigoja nustatytu laiku perduoti savo pagamintus ar sigytus daiktus pirkjui nuosavybs teise pastarojo verslo poreikiams ar kitokiems su asmeniniais, eimos ar nam kio poreikiais nesusijusiems poreikiams tenkinti, o pirkjas sipareigoja sumokti kain. Pirkjas ir fizinis ir juridinis asmuo (mons, verslininkai). Tai komercin sutartis, sudaroma verslo poreikiams tenkinti, todl pirkjui taikomi grietesni reikalavimai. Pirkjas sigija prekes naudoti ne pagal paskirt, o verslo tikslais. Daikt pristatymas: prekes turi pristatyti pardavjas, jei sutartyje nenustatyta kitaip. Daikt primimas: pirkjas privalo imtis btin priemoni, kad perduoti daiktai bt tinkamai priimti per sutartyje nustatyt termin. Gali bti nutraukta vienaalikai, kai viena i ali j i esms paeid (pardavjo laikoma esminiu). Nekilnojamojo daikto pirkimo-pardavimo sutartis. Teisin charakteristika: konsensualin. Yra abipusikai pareigojanti, atlygintin, dvial. Gali bti slygin (su atidedamja ar naikinamja slyga). Tikslas. Perduoti daikt kito asmens nuosavybn ir u tai gauti pinig sum. Sutarties objektas perdavimo-primimo nuosavybn u sutart kain svarbiausias kriterijus atskiriantis j nuo kit sutari. alys. Gali bti bet kurie CT subjektai LR ir usienio fiziniai ir juridiniai asmenys, turintys nekilnojamj daikt nuosavybs ar patikjimo teise, iskyrus iimtis. Forma : turi bti notarins formos. Tai imperatyvi statymo nuostata ir formos reikalavimo nesilaikymas sutart daro negaliojania. Turto pardavimo i varytyni bei turto perdavimo iiekotojui aktams nereikia notarins formos, juos surao teismo antstoli kontoros antstolis, tvirtina apylinks teismo teisjas ir jis yra prilyginamas notarikai patvirtintam. Teisin sandori registracija: jei statymu nustatyta registracija, taiau sandoris neregistruotas, alims jis vis tiek galioja. Sandorio neregistravimas ukerta keli alims panaudoti sandorio fakt prie treiuosius asmenis, bei rodinjant savo teises remiantis kitais rodymais. Jei daikt gijo keli asmenis, taiau vienas j registravo, kitas ne, tuomet laikoma,

2. 3.

prieaugis, derlius ar kiti atsirandantys daiktai;

kad daikt sigijo registravs asmuo. Jei neregistravo nei vienas, laikoma, kad nuosavybs teis gijo pirmasis sandor sudars asmuo. Asmuo gyja nuosavybs teis tik nuo daikto perdavimo momento . Turinys: esmins slygos ir ali teiss ir pareigos. Esmins slygos: dl dalyko, kainos ir pirkjo teisi ems sklyp aptarimas, taip pat slygos, nustatytos statymais, bei kurias kaip esmines nustato alys. Dalykas nekilnojamasis daiktas, negali bti i apyvartos iimti daiktai. Turi bti nurodyti duomenys apie kilnojamj daikt: objekto pavadinimas, tipas (pastati, renginys), adresas, trumpas apraymas, daikto paskirtis. Jei kaina nenustatyta sutartis laikoma nesudaryta. Pirkjo teiss ems sklyp ar pastatus ir kt. objektus. Jei neaptartos, tai negali bti patvirtintos notaro, o jei patvirtina tai negalioja. Savininkas nekilnojamj turt gali perduoti pirkjui: nuosavybs teise; nuomos teise; ustato teise. Atskir nekilnojamojo daikto pirkimo-pardavimo sutari ri ypatumai: 1. isimoktinai. Esminis ypatumas pirkjui nuosavybs teis pereina nuo to daikto perdavimo u tam tikr pinig sum momento. Pardavjui nuosavyb lieka tol, kol pirkjas nesumoka visos sutartyje numatytos kainos. 2. su atpirkimo teise. i teis negali tstis ilgiau nei 5 metus. ia teise pardavjas sipareigoja daikt pirkjui kartu gydamas teis parduot daikt atpirkti, o pirkjas sipareigoja daikt valdyti, naudoti ar juo disponuoti taip, kad pardavjas galt gyvendinti atpirkimo teis, gyvendindamas i teis, pardavjas daikt atsiima atgal be joki apribojim ar papildom mokjim ir atlygiu pirkjui, jei praneimas apie ketinim pasinaudoti ia teise buvo paskelbtas nustatyta tvarka. 3. aukciono bdu. Aukcionas gali bti savanorikas ar priverstinis. Per 10 dien nuo pardavimo aukcione pardavjas ir pirkjas turi sudaryti statym reikalaujamos formos sutart. Aukcione parduodami nauji valstybs ems sklypai, valstybs ir savivaldybi turtas. 4. esanio eimos turtu. Turtas, nuosavybs teise priklausantis vienam ar abiems sutuoktiniams. Teisinis reimas ypatingas tuo, kad leidia apsaugoti eimos interesus, utikrinti btiniausi poreiki tenkinim. 5. kultros vertybi. Tai kultrins verts ir visuomenins reikms statini, j priklausini bei kompleks, ansambli bei vietovi savininkai, nordami parduoti ias vertybes, privalo spti bsimus savininkus apie i vertybi status ir apsaugos reglament reikalavimus. 6. bsimo gyvenamojo namo ar buto. Preliminarija laikomas ali susitarimas, kuris ateityje perauga pagrindin sutart. i sutartis reglamentuojama grieiau, jei nustatyta daugiau privalom reikalavim. ioje sutartyje privalo bti nurodyta pirkjo teis per 10 dien nuo sutarties sudarymo atsisakyti sutarties. Taip pat privalo bti nurodyta statomo gyvenamo namo ar buto kaina ir jos patikslinimo ar pakeitimo slygos; sutarties dalyko apraymai ir darbai, kuriuos privalo atlikti pardavjas. 7. ems sklyp. Reglamentuoja specials statymai. Gali sigyti: fiziniai asmenys LR pilieiai; juridiniai asmenys, steigti LR, neatsivelgiant juos investuoto kapitalo kilm. mons pirkimo-pardavimo sutartis. mon atskiras subjektikumo neturintis teisi objektas. Teisin charakteristika: konsensualin, atlygintin, dvial. Dalykas mon vientisas turtinis kompleksas, apimantis visas turto ris, naudojamas pelnui gauti. Objektas turtinio ir neturtinio pobdio dalykai, kuri prigimtis reikalauja skirtingo perleidimo reimo. mon reikia skirti nuo turtinio komplekso (sudaro tik daiktai, kuriuos vienija bendra kin paskirtis, sudt neeina skolos, iimtins ar kitokios turtins ir neturtins teiss). Pagal mons sutart negali bti perleidiamos teiss, kurios yra neatskiriamai susijusios su asmeniu. Negali bti perduotos pardavjo teiss, kurias jis gijo pagal leidimus (licencijas). Gali bti perleistos tik jei numato statymai. Formos : sudaroma ratu ir patvirtinta notaro. Jei sutartis neatitinka formos reikalavim, ji yra negaliojanti, turi bti registruojama juridini asmen registre, neregistruota negali bti panaudota prie treiuosius asmenis. alys gali bti fiziniai ir juridiniai asmenys. Sutariai vykdyti alys turi pasitelkti treiuosius asmenis. Kitos pirkimo-pardavimo sutari rys:

1. 2.

3. 4. 5. 6. 7.

8. 9. sudarymas biroje. Reglamentuoja bir veikl nustatantys statymai ir prekybos biroje taisykls. 10. su ilyga dl nuosavybs teiss. Teis parduodam daikt ilieka pardavjui tol, kol pirkjas nevykdo sutartyje nurodyt slyg.

vieojo pirkimo-pardavimo sutartis. Pardavjas fizinis ir juridinis asmuo. Pirkjas valstybs ar savivaldybs valdymo institucija, mon, staiga ar organizacija, kuri u valstybs savivaldybs ar kitokias las perka daiktus, moka u darbus ar paslaugas. Dalykas daiktai, paslaugos ir darbai. ios sutartys sudaromos konkurso tvarka, jei statymas nenumato kitaip. energijos pirkimo-pardavimo sutartis. i sutartis sipareigoja pateikti vartotojui per prijungt energijos tiekimo tinkl sutartyje numatytos ries energijos kiek, o vartotojas u pateikt energij sumokti ir laikytis sutartyje numatyto jos vartojimo reimo, utikrinti jam priklausani energijos tiekimo tinkl eksploatavimo saugum bei naudojim prietais ir rengini tvarkingum. Dalykas priskiriamas prie daikt. Kaina nustatoma statym nustatyta tvarka, o ne susitarimu. daikt pardavimo isimoktinai sutartis. Pardavjui ilieka nuosavybs teis parduot daikt tol, kol pirkjas nesumoka visos sutartyje numatytos kainos. Turi bti sudaryta ratu, esmins slygos: sutarties dalykas, kaina ir periodini mok dydis, terminai ir tvarka. sutartis su atpirkimo teise. Gali bti prie treiuosius asmenis, tik tuo atveju, jei ji registruota. Paplitusi bank veikloje prekiaujant vertybiniais popieriais. aukciono bdu. Daiktai silomi pirkti keliems asmenims per tarpinink aukciono vedj, o sutartis laikoma sudaryta su tuo pirkju, kuris pasilo didiausi kain u daikt. Gali bti priverstinis (ivarytyns) ir savanorikas. Aukciono dalyvis neturi teiss ataukti savo pasilymo. teisi pirkimas-pardavimas. Taikomos bendrosios normos. Dalykas: teiss, jei tai neprietarauja teisi prigimiai ir esmei. Atskirai CK nustato paveldjimo teisi ir ginijamj teisi. vertybini popieri ir valiutos pirkimo-pardavimo sutartis. Reglamentuoja specials statymai, gali bti perleista tik jei perleidiamas pats vertybinis popierius. konkurso bdu. Sudaro pardavjas su pirkju, kur konkurso komisija nustato pagal konkurso slygas.

Ranga i sutartis konsensualin, dvial, atlygintin. CK nenustato speciali sudaromo sandorio formos reikalavim, todl sudarant rangos sutart reikia vadovautis bendromis sandori sudarymo taisyklmis CK1.63-1.77 str., iskyrus atvejus, kai specialios normos, reglamentuojanios atskir rangos ri ypatumus, numato kitaip. Sutarties slygos nustatomos ali susitarimu, kad sutartis bt laikoma sudaryta, alys turi susitarti dl esmini jos slyg,t.y. dl sutarties dalyko ir ali susitarimas dl rangos vykdymo termin ( turi bti nustatoma darb atlikimo pradia ir pabaiga, taip pat gali bti susitarta dl tarpini termin ). Sutarties kaina nelaikoma esmine slyga, iskyrus kai kurias rangos ris, pvz. Statybos rang ar rangos darbus finansuojamus i valstybs ar savivaldybs biudeto. Kaina nustatomas ar apskaiiuojama pagal CK6.653 str.reikalavimus. Jei alys dl kainos nesusitaria, taikomos bendros sutari kain nustatanios taisykls CK6.198 . Rangos sutartis sudaroma pagaminti ar perduoti tam tikr darbo rezultat ar atlikti kitokius darbus, kuri metu sukurtas rezultatas perduodamas usakovui. Dalykas. Tam tikro darbo rezultatas, turintis materiali iraik: naujo daikto sukrimas ar nauj savybi jau esaniam daiktui suteikimas (remontas, patobulinimas ir pan.). Sutartimi btina nustatyti kok darb atliks ir kok rezultat perduos rangovas usakovui. Dalykui bdinga ir tai, kad: rangovas darbus atlieka savo rizika ir savarankikai nustato usakovo uduoties vykdymo bdus. Rangos rezultato atsitiktinio uvimo ar sugedimo rizika tenka rangovui, o praleidus darb rezultato perdavimo ar primimo termin i rizika tenka termin praleidusiai aliai. Atsitiktinio mediag uvimo rizika CK6.649 str. Sutartyje numatytus darbus rangovas paprastai atlieka i savo mediagos, savo priemonmis ir jgomis, jei ko kito nenumato sutartis. Jei rangovas darb atlieka i savo mediagos, jis atsako u jos kokyb (rizika tenka j davusiai aliai). Jei rangovo mediaga atliekant darb va, rangovas neturi teiss reikalauti atlyginti u sunaudot mediag, o usakovas neturi teiss reikalauti atlyginti jo perduotos rangovui ir atsitiktinai uvusios mediagos vert. Jei darbas atliekamas visikai ar i dalies i usakovo mediagos, tai rangovas atsako u netinkam tos mediagos sunaudojim. Rangovas privalo imtis vis manom priemoni usakovo jam patikto turto saugumui utikrinti ir atsako u io turto praradim ar sualojim CK 6.657 str. Panaumai ir skirtumai su darbo sutartimi: pagal abi sutartis atliekamas tam tikras darbas. Skiria: sutarties ali usakovo ir rangovo, prieingai nei darbo santykiuose nesieja pavaldumo ar kitokie priklausymo santykiai. Rangovas sutarties atveju pats organizuoja darb (svarbu, kad darbas bt atliktas laiku ir atitikt sutarties slygas). Rangovas darb atlieka savo rizika, todl atsitiktinai uvus objektui jis negali gauti sutartyje numatyto atlyginimo. Rangos dalykas ne pats darbo procesas, o darbo rezultatas, kuris perduodamas usakovui. Asmuo, dirbantis pagal darbo sutart, atlieka darb, atitinkant jo pareigyb, kvalifikacij, jis pavaldus mons ar staigos administracijai, jam privalomos vidaus darbo taisykls, atlyginimas mokamas neatsivelgiant darbo rezultat, o jei priklauso nuo rezultato, tai mokamas net jei darbo rezultatas va ne dl darbuotojo kalts. Darb pagal sutart atlieka fiziniai asmenys. Skirtumai nuo pirkimo-pardavimo sutarties. pirkimo-pardavimo metu alims aiku, koks daiktas parduodamas ir jis daniausiai i karto perduodamas kitos alies nuosavybn. Rangos atveju tam tikras materialus rezultatas dar nra sukurtas, pagamintas ir alys susitaria vis pirma dl jo pagaminimo, pataisymo ir tik tada dl perdavimo usakovo nuosavybn. Jei atliekam darb pobdis ir vert, palyginti su pagaminto, perkamo ar perdirbto daikto verte, yra nedideli, tai sutartis pripastama ne rangos, o pirkimo-pardavimo CK 6.645 str.4d. Rangos sukurtas rezultatas visuomet yra individualaus pobdio, o pirkimo-pardavimo kito asmens nuosavybn gali bti perduodami ne tik individualiais, bet ir riniais poymiais apibrti daiktai. Skirtumai nuo tiekimo sutari: tiekimo sutari dalykui bdingi riniai poymiai, rangos individuals. Atliekant rangos darbus usakovas turi teis kontroliuoti darb eig, kokyb, duoti nurodymus dl darb atlikimo. Tiekimo atveju toki teisi pirkjas neturi. Skirtumai nuo paslaug sutari: rangos dalyk sudaro tam tikro darbo rezultatas, o paslaug dalyk nematerialaus pobdio paslaugos, nesusijusios su materialaus objekto sukrimu. Rangos atveju visuomet sukuriamas vienoks ar kitoks materialus objektas, kuris atlieka svarbiausi vaidmen. Paslaug atveju svarbiausi yra atliekami veiksmai teikiamos paslaugos, kai joks materialus rezultatas nesukuriamas. Sutarties alys. Rangovas ir usakovas, kuri nesieja darbo, pavaldumo ar kitokie priklausomybs santykiai. Gali bti bet kuris CT subjektas tiek fiziniai, tiek juridiniai asmenys. Tam tikrus rangos darbus gali atlikti tik asmenys, turintys tam valstybs iduot licencij ir pan. Rangos sutarties ypatumus, kai darbus atlieka keli asmenys, nustato CK 6.651 str.: jei darbus atlieka du ar daugiau asmen, tai, jei prievols dalykas yra nedalus, visi jie usakovui turi solidariosios prievols skolinink ir kreditori teises bei pareigas. Rangovo teiss ir pareigos: iki sutarties sudarymo suteikti usakovui vis reikiam informacij, susijusi su atliekam darbais, btinas mediagas bei darbui atlikti reikaling laik; imtis vis manom priemoni usakovo jam patikto turto saugumui utikrinti, nes rangovas atsakingas u io turto praradim ar sualojim; laiku vykdyti sutart ir baigti darbus; CK 6.659str.numatytais atvejais privalo spti usakov ir kol gaus nurodymus, sustabdyti darb; atlikti darbus taip, kad j kokyb atitikt rangos sutarties slygas, o jei sutartyje slygos nenumatytos, tai tokiems darbams keliamus reikalavimus CK 6.663 str.; jei statymas ar sutartis nustato darb rezultato kokybs garantin termin, pateikti darb rezultat, atitinkant nustatytus kokybs reikalavimus vis garantin termin; turi rpintis darb dokumentacija, neatlikti statymo draudiam veiksm; privalo kartu su darb rezultatu perduoti usakovui informacij apie rangos sutarties dalyko naudojim; jei usakovas nutraukia rangos sutart CK 6.658 str.2d. ir 6.665 str.3d.nustatytais pagrindais, rangovas privalo grinti usakovui jo perduotas mediagas ir kitok turt, o jei to padaryti nemanoma atlyginti j vert pinigais; pasitelkti savo prievolmis vykdyti kitus asmenis (subrangovus); Usakovo teiss ir pareigos: laiku sumokti rangovui sutartyje nustatyt kain; rangos sutartyje numatytais atvejais ir tvarka teikti rangovui pagalb atliekant darbus; aprpinti usakov reikiamu kiekiu ir tinkamos kokybs mediaga darbams atlikti, jei buvo susitarta, kad darbai bus atlikti i usakovo mediag; rangos sutartyje numatytais terminais ir tvarka dalyvaujant rangovui apirti ir priimti atlikt darb; bet kuriuo metu tikrinti darb atlikimo eig ir kokyb nesikiant rangovo kin komercin veikl. ali atsakomyb . Rangovas atsako u netinkamos kokybs, pavluotai atliktus ar neatliktus darbus, netinkamos kokybs mediagas, viryt darb smat. Darbo trkumai gali bti nustatyti per garantin termin, o jei jis nenustatytas per proting termin, ne ilgesn kaip 2 metai nuo rezultato perdavimo CK 6.666 str. Reikalavimams, kylantiems dl atlikt darb trkum, nustatomas 1 met iekinio senaties terminas, iskyrus CK nustatytas iimtis. Senaties terminas skaiiuojamas pagal CK 6.667 str. Termino praleidimo pasekms yra nustatytos CK 6.652 str. Termino praleidimo formalus pobdis automatikai nesukelia rangovo atsakomybs, jei dl tokio termino praleidimo faktikai nenukenia usakovo turtiniai interesai. Pagal CK 6.658 str.2d., jei rangovas nepradeda laiku vykdyti sutarties ar atlieka darb taip ltai, kad j baigti iki termino pabaigos tampa aikiai nemanoma, usakovas turi teis atsisakyti sutarties ir reikalauti atlyginti nuostolius. Usakovas atsako u tai, kad nevykdo savo prieprieini pareig, sipareigojimo sumokti rangos sutartyje nustatyt atlyginim, atsisako teikti pagalb. Rangos sutari rys: Vartojimo ranga CK 6.672-6.680 str. Samprata. Rangovas besiveriantis tam tikru verslu, sipareigoja pagal fizinio asmens (vartotojo) usakym atlikti tam tikr buitinius ar asmeninius usakovo ar jo eimos poreikius tenkinant darb, o usakovas sipareigoja priimti darbo rezultat ir u j sumokti. alys. Rangovas usiimantis verslu, ir usakovas vartotojas (fizinis asmuo), usaks buitinius ar asmeninius poreikius tenkinant darb. alys yra nelygiaverts, todl statymai gina silpnesnij pus, vartotojus. Tokias sutartis rangovas privalo sudaryti su bet kuriais vartotojais, atskiroms j grupms ar konkretiems asmenims neteikti tam tikr privilegij ar atvirkiai, diskriminuoti vartotoj. Rangovas neturi teiss reikalauti, kad vartojimo rangos sutart bt traukti papildomas darbas ar paslaugos, usakovas turi teis atsisakyti sumokti u tokius

atliktus darbus. CK numato rangovo pareig suteikti usakovui btin ir teising informacij apie silomus darbus. CK 6.678 numato specifines atsakomybs slygas siekiant apsaugoti vartotojo saugum, jei tai kelia grsm usakovo ar kit asmen gyvybei ar sveikatai. Papildomas rangovo teises, jei usakovas vengia priimti darbo rezultat numato CK 6.679 str. Statybos ranga CK 6.681-6.699 str.Ypatumai : darbai atliekami tiesiogiai objekto buvimo vietoje; specifinis ios sutarties dalykas; subjektin sudtis (sutarties alys investicins veiklos dalyviai, statybins organizacijos ir kt.); sutartini santyki tarp usakovo ir rangovo tstinumas; aktyvus ali bendradarbiavimas vykdant sutart; danai pasitaikantis generalini rangov ir subrangov dalyvavimas; speciali normini akt, reguliuojani statybos rangos teisinius santykius, sistema. Pagrindas: nekilnojamojo turto sukrimas ir gerinimo priemons. Sukurti objektai yra individualaus pobdio, paprastai skirti ilgalaikiam naudojimui. Sutarties dalykas moni, pastat, gyvenamj nam ir kitoki statini statyba ar rekonstrukcija, taip pat montavimas, paleidimas ar kitokie darbai. alys. Usakovu statybos rangos sutartyje gali bti bet kuris fizinis ar juridinis asmuo, galintis gyvendinti savo statytojo teis. Rangovu gali bti L registruota mon, kurios statuose numatyta statyba kaip veiklos ris, taip pat fizinis asmuo, turintis statybos darb patent, bei usienio valstybs statybos mon, turinti savo alies institucij iduotus atestavimo dokumentus. Esmins slygos: susitarimas dl dalyko (objekto pastatymo, rekonstravimo ar remonto), termin ir kainos. Sudaro pati sutartis, jos smata, statinio projektas bei kiti parengti ir ali suderinti techniniai dokumentai. Garantiniai terminai CK 6.698 str., pradedami skaiiuoti nuo darb rezultato atidavimo naudoti dienos: per penkerius metus; per deimt met esant paslpt statinio element (konstrukcij, vamzdyn ir kt.); per deimt met esant tyia paslpt trkum. Projektavimo ir tyrinjimo darb ranga CK 6.700-6.704 str. Dalykas krybins veiklos rezultatas, forminamas projektiniais smatiniais dokumentais, reikalingais tam tikram objektui statyti ar rengti. alys: tiek fiziniai, tiek juridiniai asmenys. Taikomi bendrieji sandori formos reikalavimai. Rangos darbai, finansuojami i valstybs ar savivaldybs biudeto CK 6.705-6.706 str. ie rangos darbai vykdomi valstybs ar savivaldybs reikmms. Pagal rangos sutart, sudaromos konkurso tvarka, iskyrus statym nustatytas iimtis. Jei rangos sutartis buvo sudaryta konkurso tvarka, sutarties turinys nustatomas pagal paskelbtas konkurso slygas ir konkurso metu pateiktus rangovo, laimjusio konkurs, pasilymus. Mokslinio tyrimo, bandomieji, konstravimo ir technologiniai darbai i sutartis dvial, konsensualin, atlygintina. Forma. Laikomasi bendrj sandori formai keliam reikalavim. Dalykas. Darb rezultatas. Rangos sutartyje darbo rezultatas yra konkretus ir realiai pasiekiamas. Darb rezultatas susijs su krybins uduoties vykdymu, dl to sutarties sudarymo metu darb rezultatas ne visuomet gali bti tiksliai apibrtas, ne visuomet yra inoma, ar rezultatas apskritai yra pasiekiamas. Jei tinkamai vykdant sutart rezultatas nepasiekiamas, tai nra laikoma sutarties paeidimu. Sutarties dalyku esantys darb rezultatai yra susij su intelektine ir krybine asmens, vykdanio uduot, veikla, todl nustatant i sutari slygas turi bti laikomasi statym dl intelektins nuosavybs (patento, dizaino, autori teisi ir gretutini teisi bei kit statym). Neturtins autori teiss negali bti perduodamos. Skirtumai nuo autorini: autorine sutartimi siekiama, kad bt sukurtas krinys ir usakovas sutartyje nustatytu bdu galt juo naudotis, o ios sutarties tikslas vykdyti konkrei mokslin technin uduot, o darbo rezultatas nebtinai yra autori teiss saugomas objektas. alys. Gali bti tiek fiziniai, tiek juridiniai asmenys. Vykdytoju tokiose sutartyse neratai bna mokslo staigos (institutai, universitetai). Vykdytojo teiss ir pareigos . Vykdytojas pagal kitos alies technin uduot sipareigoja atlikti mokslinius tyrimus, atlieka darbus pats, o pagal bandomj, konstravimo ir technologini darb sutart parengti naujo gaminio pavyzd ar jo gamybos konstrukcijos dokumentus ar nauj technologij, gali pasitelkti treiuosius asmenis. Privalo savo lomis ir jgomis paalinti dl jo kalts padarytus darb trkumus, paeidianius sutarties ar technins uduoties slygas. Privalo praneti usakovui, kad darbui atlikti btina panaudoti tretiesiems asmenims priklausanius intelektins veiklos rezultatus, bei suderinti su usakovu teisi intelektins veiklos rezultatus sigijimo. Usakovo teiss ir pareigos. Perduoti vykdytojui sutartyje numatyt btin darbams atlikti informacij, priimti darb ir u j sumokti. Privalo sumokti ir tada, kai norimas rezultatas nebuvo pasiektas dl nepriklausani nuo vykdytojo aplinkybi. Usakovo teiss naudoti darb rezultatus yra platesns. Skirtumas nuo rangos. Negaljimo gauti norim rezultat rizika tenka usakovui, o ne rangovui, kaip yra rangos sutartyje. Kaina. Nustatoma ali susitarimu. Kain sudaro ilaidos, kurias patyr vykdytojas, ir atlyginimas vykdytojui u darb. Terminas. Nustatomas ali susitarimu. Gali bti sudaryta viso darbo ar atskir jo dali sutartis. Atsakomyb. Vykdytojas atsako u sutarties paeidim tik tada, kai nerodo, kad sutartis buvo paeista ne dl jo kalts. Pavedimas CK 6.756- 6.765 str. i sutartis vienaal, nes sutarties ali nesieja abipusiai sipareigojimai (prisiima galiotinis). Konsensualin, nes sigalioja nuo galiotinio sipareigojimo momento neperengiant suteikt galiojim atlikti teisinius veiksmus. Gali bti terminuota, kai nurodomas konkretus laikotarpis, data ar vykis, iki kuri sujimo galiotinis turi teis veikti galiotojo vardu, arba neterminuotos. Taip pat atlygintinos arba neatlygintinos (jei sutarties alys yra fiziniai asmenys, sutartis neatlygintina). Komercinio atstovavimo atveju sutartis yra atlygintina, atlyginimo dydis ir mokjimo tvarka numatyta CK 2.159-2.160 str. Samprata. Pavedimo sutartimi viena alis (galiotinis) sipareigoja kitos alies (galiotojo) vardu ir lomis atlikti tam tikrus teisinius veiksmus tretiesiems asmenims. alys nustato tarpusavio santyki slygas, o veikdamas galiotojo vardu galiotinis santykiuose su treiaisiais asmenimis naudojasi galiojimu, atvirtinaniu konkreias galiotinio turimas teises. Sutarties alims bdingi fiduciariniai (asmeninio pasitikjimo) abipusiai santykiai, grindiami ali siningumu ir gebjimu vykdyti prievoles. Pavedimo ar teisins pagalbos sutarties pagrindu atliekami procesiniai veiksmai, susij su galiotojo subjektini teisi gynimu teismuose, kitose institucijose. Skiriasi nuo rangos sutarties. Pagal pavedimo sutart atliekami teisiniai veiksmai, o pagal rangos darbai, t.y.faktinio pobdio veiksmai. Skiriasi nuo komiso. galiotinis pagal pavedimo sutart atlieka teisinius veiksmus galiotojo vardu, sukurdamas, keisdamas ar panaikindamas galiotojo C teises ir pareigas, o komiso sutartimi komisionierius komitento pavedimu sudaro sandorius savo vardu. Sutarties forma ir sudarymas . Taikomos bendrosios CK sandori formos nustatymo taisykls. Asmens sutikimas priimti duot pavedim gali bti ireiktas aikiai, arba atsivelgiant konkreias aplinkybes, - tyljimu. Galimas tiek odinis, tiek raytinis susitarimas sudaryti sutart, taip pat ali konkliudentini veiksm pagrindu ar alies, priimanios pavedim, tyljimu (neveikimu). galiojimas turi bti raytins formos CK 2.137 str., o CK 2.138 str.1d. nurodytais atvejais galiojimas turi bti patvirtintas notarine tvarka. Sutarties alys. Pavedimo sutarties subjektais gali bti tiek fiziniai, tiek juridiniai asmenys. Viena sutarties alis gali bti fizinis asmuo, kita alimi juridinis asmuo. Ne visi turintys civilin veiksnum asmenys gali bti atstovais atliekant tam tikrus teisinius veiksmus. Sutarties dalykas. sipareigojimas atlikti vairius sandorius ir kitus juridin reikm turinius veiksmus (pvz. atstovauti galiotojui teisme). Faktiniai veiksmai nra pavedimo sutarties dalyku. Ne visi teisiniai veiksmai gali bti pavedimo sutarties dalyku.

galiotinio teiss ir pareigos . Privalo pats asmenikai vykdyti prisiimtus sipareigojimus atlikti konkreius teisinius veiksmus pagal galiotojo nurodymus. galiotojo nurodymai turi bti teisti, vykdomi ir konkrets, prieingu atveju galiotinis neprivalo vykdyti pavedimo. Bdamas protingas ir atidus, turi vykdyti pavedim taip, kaip prastomis slygomis elgtsi galiotojas. Atstovo teiss ir pareigos. Gali pasitelkti treiuosius asmenis, padedanius vykdyti turimus galiojimus. Pagal pavedimo sutart privalo atlikti teisinius veiksmus neperengdamas sutartyje ir galiojime numatyt galiojim. Privalo atstovaujamojo reikalavimu, suteikti galiotojui vis informacij apie pavedimo vykdymo eig.. Komercinio atstovavimo santykiuose prekybos agentas turi pareig saugoti atstovaujamojo komercines paslaptis. Visa, k gavo vykdydamas pavedim, privalo perduoti atstovaujamajam CK 6.760 str.5d. Pergaliojimas. Atvejai, kai galiotinis perduoda galiojimus kitam asmeniui, numatyti CK 2.145 str. Pergaliotas asmuo turi tokias pat teises ir pareigas kaip ir atstovas, t.y. pagal pergaliojim asmuo negali gyti daugiau galiojim, nei j turjo pradinis atstovas pagal pavedimo sutart. Pergaliojimo idavimas nenutraukia galiojimo, kuriuo remiantis sudarytas pergaliojimas, galios, taiau pasibaigus galiojimui netenka galios ir pergaliojimas. Pabaiga. Baigiasi bendraisiais prievoli pabaigos pagrindais ir specialiais pagrindais, numatytais CK 6.763 str.1d. galiotojas gali bet kada panaikinti galiojim. Vienaaliko pavedimo sutarties nutraukimo pasekmes numato CK 6.764 str.1ir 2d. Komisas CK 6.780 6.795 str. Samprata ir sudarymas. Komiso sutarties sudarymas prastai lemia tai, kad nors teiss ir pareigos, kaip buvo vardyta, pagal sutart atsiranda komisionieriui, taiau sutarties nevykdymo rizika tenka komitentui, nes komisionierius veikia tik savo vardu, bet komitento lomis. Komiso sutart alys sudaro ketindamos pirkti-parduoti vairius daiktus, skaitant vertybinius popierius, taip pat turdamos tiksl pradti daiktus platinti naujose rinkose. alys. Komiso sutarties alimis gali bti ir mons (verslininkai) ir fiziniai asmenys. Kai komiso sutarties alys yra mons (verslininkai), alys turi vertinti papildomus reikalavimus, nustatytus komiso sutarties slygomis CK 6.780 str.7d. Skirtumas nuo pavedimo sutarties. Pagal pavedimo sutart galiotinis veikia galiotojo vardu ir lomis, o komiso sutartyje komisionierius veikia savo vardu ir komitento lomis. Turinys. Komisionierius, sudars komiso sutart, sipareigoja veikti iimtinai komitento interesais. Komisionierius turi teis nukrypti nuo komitento reikalavim tik jeigu tai buvo btina komitento interesais. Reikalavimai, susij su kaina, gali bti dvejopo pobdio tai priklauso nuo to, ar komisionierius pagal komitento pavedim parduoda daiktus, ar perka. Komitentas, per proting termin pranes, kad atsisako priimti daikt, kuris nupirktas didesne kaina, turi teis nupirkto daikto nepriimti. CK 6.785 str.2d. nustato iimt, susijusi su komisionieriaus teise nukrypti nuo komitento nurodym be iankstinio leidimo. Svarbi komitento teisi apsaugos garantija yra nustatyta tvirtinant komisionieriaus pareig atsakyti u pas j esani komitento daikt praradim, trkum ar sualojim CK 6.788 str.1d Komisionieriaus pareiga . Teikti pavedim vykdymo ataskait. Komitento pareiga. Priimti tinkam pavedimo vykdym. Mokti komisionieriui komisin atlyginim, o jei komisionierius laiduoja, kad treiasis asmuo vykdys sandor, komitentas privalo sumokti komisionieriui sutartyje nustatyt ir papildom atlyginim CK 6.781 str. Pabaiga. Pabaigos pagrindus vardija CK 6.792 str. Komitentas turi teis bet kada atsisakyti komiso sutarties panaikindamas komisionieriaus duot pavedim CK 6.793 str.1d. ali teisi apsauga. Komitentui tenka gana didel verslo rizika, nes komisionierius, panaudodamas komitento las, sudaro su treiaisiais asmenimis sutartis, pagal kurias teises ir pareigas gyja komisionierius, o ne komitentas. Komisionierius daiktus gyja pagal komitento pavedim. CK 6.786 str.1d. komitentui perdavus komisionieriui daiktus, kad is juos parduot tretiesiems asmenims, daikt nuosavybs teis lieka komitentui, o komisionierius gyja pareig juos tinkamai saugoti. Komisionierius, siekdamas vykdyti komiso sutart, turi teis sudaryti subkomiso sutart su kitu asmeniu, taiau u subkomisionieriaus veiksmus prie komitent atsako komisionierius CK 6.784 str. Komisionieriaus garantijos tvirtintos CK 6.786 str. Sutarties slyg ribojimas. CK 6.780 str. nustatyta, kad kai komiso sutarties alys yra mons, komiso sutartyje gali bti numatytos tik tokios konkurencij ribojanios slygos, kuri nedraudia konkurencijos teis. Franiz CK 6.766 6.779 str. Samprata. Franizs sutartis tai abipusikai naudingo bendradarbiavimo tarp iimtini teisi turtojo ir naudotojo, kuris turi galimyb ir nor veiksmingai pasinaudoti iomis iimtinmis teismis, formos tvirtinimas. Tai komercin sutartis. i sutartis konsensualin, nes jos sudarymo momentas nesiejamas su tam tikr iimtini teisi perdavimo momentu utenka ir paado. Daniausiai yra dvial, abi alys turi ir teises ir pareigas. Atlygintin. Rys: dl paslaug franizavimo, kai naudotojas, naudodamasis jam suteiktomis iimtinmis teismis ir remdamasis pateiktais teisi turtojo nurodymais, teikia paslaugas; dl gamybos franizavimo, kai naudotojas pats pagal teisi turtojo pateiktus nurodymus gamina prekes ir vliau ias prekes, prastai paenklintas teisi turtojo preks enklu, parduoda; dl platinimo franizavimo, kai naudotojas parduoda prekes konkreioje preki parduotuvje, paymtoje teisi turtojo preks enklais. Sutarties elementai. Iimtins teiss suteikiamos verslo tikslais. alimis gali bti tik mons (verslininkai) CK 6.766 str.3d. Sutarties alimis gali bti tiek juridiniai asmenys, kuriems nra apribota teis usiimti komercine veikla, tiek fiziniai asmenys, kurie vykdo versl. Btinas elementas raytins sutarties forma. Raytins formos nesilaikymas sutart daro negaliojani CK 6.767 str.1d. prie treiuosius asmenis gali bti panaudota tik registravus juridini asmen registre, kuriame yra registruotas teisi turtojas. Sutarties dalykas. Iimtinmis teismis, sudaraniomis dalyk, gali bti: preks enklai, pramoninis dizainas, patentai, autorins teiss, proces valdymo apraymai ir kitos iimtins teiss, kuri visumos panaudojimas sudaro galimybes j naudotojui vykdyti tam tikr kin veikl. Skirtumas nuo licencins sutarties. Skiriasi dalyku ir ali bendradarbiavimo apimtimi. Franizs dalykas yra platesnis. Pagal franizs sutart naudotojui ne tik suteikiamos iskirtins teiss, bet ir pateikiamos taisykls, rekomendacijos, kuri naudotojas privalo laikytis. Licencin sutartis nepateikia rekomendacij, kaip turi bti vykdoma kin veikla. Panaumai ir skirtumai su distribucija. Abi sudaro galimybes platinti tam tikras prekes. Skiriasi: pagal distribucijos sutart distributoriui nra perduodamos tam tikros intelektins nuosavybs ar kitos iskirtins teiss, kartu sudaranios tam tikr verslo format, kuris utikrint skming preki platinim. Tiekjas suinteresuotas, kad distributorius veikt kaip savarankika mon, kuri turi sukrusi savo platinimo metodus ir standartus. Tam tikrais atvejais preki gamintojas suteikia distributoriui teis naudoti preks ar paslaugos enkl, kurio panaudojimas palengvina preki platinim. Turinys. CK 6.770 str.1d., apibrdama teisi trtojo pareigas, numato, kad teisi turtojas privalo perduoti naudotojui techninius ir komercinius dokumentus ir suteikti kit informacij. Teisi turtojas taip pat sipareigoja teikti pagalb pasirenkant preki pardavimo ar paslaug teikimo viet,

vedant derybas dl patalp nuomos ar sigijimo, vertinant patalp tinkamum veiklai, teikia pagalb parengiant patalpas veiklai vykdyti. Naudotojas privalo: sutartyje nustatytu bdu savo veikloje naudoti teisi turtojo firmos vard, preki ir paslaug enkl; utikrinti gaminam preki, atliekam darb ar teikiam paslaug tinkam kokyb. alims yra suteikta teis savarankikai nustatyti atlyginimo dyd ir jo nustatymo tvark. ali teisi apribojimai. Sutartyje nustatyti ribojimai naudotojui gali turti takos ir konkurencijos teiss reglamentuojameims santykiams, tam tikrais atvejais riboti konkurencij. Ribojimai gali pasireikti naudotojo pareiga sigyti prekes, platinamas pagal franizs sutart tik i teisi turtojo, kuris jas gamina, nevykdyti jokios veiklos, konkuruojanios su teisi turtojo vykdoma. alims tarintis dl tam tikr ribojim nustatymo teisi turtojui taip pat reikia laikytis CK 6.772 str.1d nuostat. Apribojimai tvirtinti CK 6.772 str.2d.1p. ali pasikeitimas. Svarbi naudotojo teisi apsaugos garantija, utikrinanti franizs santyki stabilum ir tstinum, teisi turtojui perleidus savo iimtines teises.CK 6.777 str.2d. numato, kad mirus teisi turtojui ar naudotojui j teiss ir pareigos pagal sutart pereina pdiniui, jei jis yra verslininkas ir tsia versl ar pradeda versl per 6 mnesius po palikimo atsiradimo. Pabaiga. CK 6.776 str. 3 ir 4d. nustato specialius sutarties pabaigos atvejus. Kai sutartis terminuota vienos i ali iniciatyva gali bti nutraukta prie termin, bendrais sutari nutraukimo pagrindais. Atsakomyb. Teisi turtojas subsidiariai atsako pagal naudotojui pareiktus reikalavimus dl preki, naudotojo parduot pagal franizs sutart, kokybs. Pagal reikalavimus, pareiktus naudotojui, kaip teisi turtojo preki gamintojui, teisi turtojas atsako solidariai su naudotoju. Distribucija CK 6.796 6.806 str. i sutartis konsensualin (utenka sipareigojimo kad tai bus padaryta ateityje). Dvial. Tai platinimo bdas. Distributorius bdamas nepriklausomas nuo mons, yra suinteresuotas kuo efektyviau platinti prekes ir gauti peln i tokios veiklos. Susiklosto 2 pobdio santykiai: pirkimo-pardavimo santykiai (nes distributorius prekes perka savo vardu ir lomis) ir santykiai dl tam tikr darb, kurie tiesiogiai susij su preki pirkimu-pardavimu, atlikimo. Rys: iimtins distribucijos. Gamintojas sipareigoja parduoti sutartyje nurodytas parduoti skirtas prekes tik vienam distributoriui konkreioje distributoriui iimtinai priskirtoje teritorijoje ar pirkj grupei CK 6.800 str.2d. Sudaromos, kai platinamos technikai sudtingos ir brangios preks, kuri parduodama ne daug ir kurias platinti, esant atitinkamoje rinkoje daugiau nei vienam distributoriui, bt neneudinag ar net nuostolinga. Pasirinktins distribucijos. Tiekjas sipareigoja parduoti skirtas perparduoti prekes tik tam tikriems distributoriams, kurie atitinka gamintojo nustatytus techninius, kvalifikacinius ir kitokius kriterijus CK 6.800 str.3d. Sudaromos, kai platinamos technikai sudtingos preks (automobiliai, elektroniniai prietaisai, kompiuteriai ir kt.), taip pat preks, kuri preks enklo vaizdis ir jo palaikymas yra labai svarbus (parfumerijos gaminiai, stalo indai, aukso dirbiniai ir kt.). Sutarties elementai. Btinas elementas raytin distribucijos sutarties forma. Raytins formos nesilaikymas sutart daro negaliojani CK 6.798 str. Sutarties dalykas. Gali bti ir preks ir paslaugos. alys. Distributorius savarankika mon, turinti tam tikr patirt ir iteklius, leidianius savarankikai vykdyti veikl. Gamintojas savarankika mon, suinteresuota parduoti prekes distributoriui, kad jis jas perparduot. Skirtumas nuo didmenins prekybos sutarties. Distribucijos sutartis sudaroma distributoriui turint tiksl perparduoti i gamintojo nupirktas prekes, o gamintojui turint tiksl parduoti perpardavimui skirtas prekes. Didmeninio pirkimo-pardavimo sutartis sudaroma ne siekiant perparduoti prekes ar paslaugas, o jas panaudoti. Pagal distribucijos sutart susiklostani tarp ali santykiai yra platesni ir apima distributoriaus pareig atlikti tam tikrus su preki platinimu susijusius darbus. Turinys. Pavyzdinis distributoriaus pareig sraas yra nustatytas CK 6.802 str.3d. Sutarties nutraukimas. Sutariai nutraukti turi bti taikomi bendri sutari nutraukimo pagrindai. CK 6.804 str.1d. nustatyta, kad nutraukus prie termin terminuot sutart distributorius turi teis reikalauti atlyginti negautas kito sutarties galiojimo termino pajamas, jei sutartis buvo nutraukta dl gamintojo (tiekjo) kalts. Krovini ir keleivi veimas CK 6.807 6.823 str. Klasifikacija: 1. Pagal keli ir transporto priemones: sausumos (geleinkelio, keli transportas); jros; vidaus vanden; oro; vamzdyn. 2. Pagal veimo objekt: keleivi; bagao; krovini; pato. 3. Pagal teritorij: vietiniai; tarptautiniai. 4. Pagal tai, kiek transporto ri traukt veim: tiesioginio susisiekimo; vietinio susisiekimo; tiesioginio miraus susisiekimo. Skirstomi sutartinius (jie dar atlygintinus ir neatlygintinus) ir nesutartinius. i sutartis dvial, atlygintina, konsensualin, nes sutartiniai ali sipareigojimai atsiranda anksiau, nei vejui perduodamas krovinys ir suraomas vataratis. Ji patvirtinama vataraiu, o sudarant jros transporto sutart konosamentu. i sutart galima vardyti kaip sutart treiojo asmens (gavjo) naudai, nes krovinio siuntjas su gavju sutartyje nesutampa.Vataratis laikomas rodymu, patvirtinaniu veimo sutarties sudarym, jos slygas bei krovinio perjim vejo dispozicijon. alys krovinio veimo slygas suderina prie suraydamos vatarat. Dalykas. Paslaugos, kurias suteikia vejas, gabendamas krovin. Tai ne tik veimas, bet ir krovinio saugojimas, kai kuriais atvejais ir pakrovimas, ikrovimas, primimas, idavimas ir pan. Tikslas saugiai ir laiku nuveti krovin paskirties punkt. alys. Krovinio siuntjas fizinis ar juridinis asmuo, perduodantis veti krovin jo nurodytam gavjui. Vejas juridinis asmuo, turintis atitinkam licencij (leidim) veti krovinius tam tikru transportu. Tai kins komercins veiklos subjektas, kurio tikslas veti krovinius ir siekti pelno. Gali bti ir juridinis asmuo (verslininkas), teikiantis vieojo transporto paslaugas, tokia sutartis bus vieoji. Vejo pareigos. Pateikti transporto priemon, laiku paimti krovin ir nugabenti j trumpiausiu keliu paskirties punkt per nustatyt ar proting termin, iduoti j turiniam teis gauti asmeniui, apsaugoti veam krovin, laikytis siuntjo nurodym ir kt. Siuntjo pareigos. Sumokti u veim, laiku perduoti vejui sutart krovin, tinkamai ir laiku pakrauti krovin ir kt. Atsakomyb. U nevykdyt ar netinkamai vykdyt sutart alys atsako veimo sutarties, CK, taip pat atskir transporto ak kodeks ir kit statym nustatytais pagrindais ir tvarka. Veimo santykiuose ali atsakomyb ribota, t.y. netaikomas visikos atsakomybs principas. Ribojama keliais bdais: kai krovinys sualojamas ar prarandamas, gali bti atlyginami tik teigiami nuostoliai, o negautos pajamos nekompensuojamos; ir gali bti atlyginami tik nevirijantys tam tikro dydio teigiami nuostoliai. Tam tikrais atvejais atsakomyb gali bti ribojama nustatant ir iimtines netesybas, t.y. kai atsakomyb nustatoma baudomis, delspinigiais, leidiama iiekoti tik netesybas, o ne nuostolius. Prie pareikiant iekin vejui, kylant i veimo sutartini santyki paeidimo, reikalaujama pareikti jam pretenzij. Vejas taip pat atsako u pavluot krovinio pristatym.

Bendroji avarija nuostoliai, kai smoningai ir pagrstai padaromos ilaidos ar aukojimai, kad bt igelbtas nuo pavojaus laivas, frachtas ir laivu veami kroviniai. ios avarijos nuostoliai paskirstomi tarp laivo, frachto ir krovini proporcingai j vertei. Nuostoliai, nepriskiriami bendrajai avarijai, laikomi daline avarija. Ji tenka tam, kas juos patyr, ar tam, kas yra u juos atsakingas. Rys: Krovini veimas sausumos keli transportu. i sutartis atlygintin, dvial, konsensualin. Veimo kaina ir krovinio pakrovimas, veimo ir ikrovimo terminai nustatomi ali susitarime. Vejas privalo sutartu laiku pateikti transporto priemones kroviniui pakrauti, o usakovas krovin. Krovinio perdavimas patvirtinamas vataraiu, kur upildo siuntjas. Vejas privalo tikrinti ar pakrauto krovinio idstymas ir tvirtinimas atitinka eismo saugumo reikalavimus ir kitas krovini veimo slygas. Vejas neatsako u al dl krovinio praradimo, trkumo ar sualojimo, jei nra rodym, kad imtasi vis reikiam priemoni alai ivengti, taip pat kai nerodo jo kalts. Krovini veimas geleinkeliu. Konsensualin, dvial, atlygintin. Sutarties sudarymas patvirtinamas vataraiu. Jei kroviniai gabenami nuolat sudaro ilgalaik veimo organizavimo sutart. Terminus nustato Krovini veimo taisykls, jei siuntjas ir geleinkelio mons nesusitaria kitaip. Kadangi geleinkelio monei pagal krovini veimo sutart priklausantis atlyginimas utikrinamas veamu kroviniu, geleinkelio mon turi teis krovin realizuoti, jei siuntjas (gavjas) neatsiskaito su geleinkelio mone. Krovini veimas jra. i sutartis susitarimas, pagal kur vejas sipareigoja siuntjo jam perduot krovin nugabenti jra paskirties uost ir iduoti turiniam teis gauti krovin asmeniui, o gavjas sipareigoja u krovinio veim sumokti nustatyt fracht. Sudarymo faktas ir jos turinys patvirtinamas laivo frachtavimo sutartimi (arteriu) bei konosamentu. Laivo frachtavimo sutartis arteris konsensualin, dvial, atlygintin sutartis. Gali bti sudaroma terminuota laivo frachtavimo sutartis, ar laivo frachtavimo sutartis laivo reisui. Sudaroma ratu. Turi bti nurodytos sutarties alys, laivo pavadinimas, frachto dydis, numatomas veti krovinys. i sutartis sudaryta be slygos duoti vis laiv, jo dal ar laivo patalpas, forminama konosamentu, kuris gali bti vardinis, orderis, pareiktinis. Jis iduodamas ir veant krovinius arteriu. Konosamento teisin reikm : juo patvirtinamas krovinio veimo jra sutarties sudarymo faktas ir sutarties slygos; tai yra rodymas, kad pervejas prim krovin; jis yra disponavimo kroviniu dokumentas. Umokesio dydis nustatomas krovini veimo jra sutarties ali susitarimu. Jai bdingi specifiniai sutarties nutraukimo atvejai. Buksyravimo jra sutartis. Tai susitarimas, kuriuo laivo valdytojas sipareigoja u atlyginim buksyruoti kit laiv ar kitok plaukiant objekt. i sutartis dvial, atlygintin, konsensualin. Dalykas plaukiojanio objekto vilkimas ar stmimo paslaugos. alys laiv buksyruojanio laivo valdytojas ir buksyruojamo laivo ar kito plaukiojanio objekto valdytojas. Forma gali bti sudaroma ratu arba odiu, taiau gali bti rodoma tik raytiniais dokumentais. Atsakomyb priklauso nuo to, kurio buksyruojamo ar buksyruojanio objekto kapitonas vadovauja buksyravimui. Krovini veimas oro transportu. Tai susitarimas, kuriuo vejas sipareigoja siuntjo jam perduot krovin nugabenti orlaiviu paskirties punkt ir iduoti turiniam teis gauti krovin asmeniui, o gavjas sumokti. Susisiekimo ministras nustato krovini veimo slygas ir tvark. Kroviniai daniausiai veami tiesioginiais reisais ir trumpiausiu marrutu. Keleivi ir bagao veimas. Sutartie sudarymas patvirtinamas bilietu, o bagao perdavimas bagao kvitu ar kitokiu dokumentu, numatytu transporto teiss aktuose. i sutartis dvial, atlygintin, konsensualin. Dalykas keleivi ir bagao veimo paslaugos. alys keleivis (fizinis asmuo) bei vejas keleivi ir bagao veimo verslu usiimantis juridinis asmuo (verslininkas). Kaina nustatoma ali susitarimu, iskyrus keleivi veim vieuoju transportu, kai veimo tarifai nustatomi teiss aktais. Turinyje numatomos tik pagrindins ali teiss ir pareigos. Paeids savo sipareigojimus vejas turi atlyginti keleivi patirtus nuostolius. Krovini ekspedicija CK 6.824 6.829 str. i sutartis konsensualin, dvial ir atlygintin (iskyrus sutartis dl kai kuri pato paslaug). Laikoma sudaryta nuo to momento, kai ekspeditorius patvirtina gaut usakym. alys. Ekspeditorius juridinis asmuo (verslininkas), sudars krovini ekspedijavimo sutart su usakovu ir sipareigojs usakovo lomis jo ar savo vardu gabenti jam priklausant krovin ir atlikti kitus su tuo susijusius veiksmus. Usakovas bet kuris fizinis ar juridinis asmuo. Sudaroma ali susitarimu. Dalykas. Krovini ekspedijavimo paslaugos, t.y. krovini veimo organizavimas ir su tuo susij veiksmai, numatyti krovini ekspedijavimo sutartyje. Forma. Raytin arba sudaroma pateikiant usakym tam tikromis ryio priemonmis. Krovini ekspedijavimo sutartimi gali bti laikomas ir ekspeditoriaus upildytas krovinio veimo vataratis, pasiraytas usakovo. Gali bti terminuota arba neterminuota. Kiekviena alis turi teis nutraukti sutart spjusi kit al prie vien mnes, ir privalo atlyginti jai nuostolius. Sutarties kaina, terminai bei tarpusavio sipareigojimai nustatomi ali susitarimu. Ekspeditoriaus pareigos. Turi vykdyti prievol pats ar turi teis pasitelkti ir treiuosius asmenis. Ekspeditorius u nevykdyt ar netinkamai vykdyt krovini ekspedicijos sutart atsako sutartyje nustatyta tvarka. Usakovo pareiga. Pateikti ekspeditoriui dokumentus ir kitoki informacij apie krovinio savybes, jo veimo slygas, taip pat kit btin informacij, kad ekspeditorius galt tinkamai vykdyti savo prievoles. Nuoma Nuoma klasikinis prievolins teiss institutas. Teisin charakteristika. Dvialis, atlygintinis, konsensualinis sandoris. Skirtumas nuo pirkimo-pardavimo : nuomos pagrindu daiktu naudojamasi laikinai. Pirkdamas daikt asmuo gyja nuolatin daikto valdymo teis. Nekilnojamojo daikto nuomos pagrindu sukuriama ribota daiktin teis. Kilnojamojo daikto nuomos pagrindu sukuriami prievoliniai teisiniai santykiai. Esminiai poymiai: nuomojamas turtas nuomininkui perduodamas naudotis ir valdyti ar tik naudotis, nuosavybs teis nuomojam daikt neperduodama. Nuomininkas turi teis reikti vindikacin iekin ir negatorin iekin, jei paeidimas nesusijs su daikto netekimu. Nuomos teis seka paskui daikt, yra paveldima, gali keisti, inuomoti treiajam asmeniui. Dalykas: gali bti bet kokie nesunaudojamieji daiktai. Gali bti bet koks daiktas, kuris jo naudojimo procese i esms nepraranda savo natrali savybi ir savo verts. Tai ems sklypai, gamtos objektai, mons, statiniai, renginiai, transporto priemons ir kt. CK 6.477 str.2d.nurodo, kad statymai gali nustatyti daikt, kuri nuoma draudiama ar ribojama, ris. Grietesni reikalavimai taikomi tokiems nuomojamiems daiktams : transporto priemons, nekilnojamasis turtas, mons. Btina sutarties slyga nuomos sutartyje nurodyti nuomojamj daikt ar tokius jo poymius, pagal kuriuos galima j identifikuoti. Jei tokie poymiai sutartyje nurodyti ir nuomos sutarties dalyko negalima nustatyti remiantis kitais poymiais, nuomos sutartis laikoma nesudaryta.

Sutarties alys. Nuomotojas ir nuomininkas. Nuomotuoju gali bti daikto savininkas ar asmuo, kurio teis nuomoti svetim daikt numato statymas ar kuris atitinkamus galiojimus yra gavs i savininko. Tas, kuris gali daikt valdyti. Nuomininku gali bti bet kuris CT subjektas tiek fiziniai, tiek juridiniai asmenys komercins ir nekomercins organizacijos, taip pat valstybs, valstybins valdios institucijos. Forma ir registravimas. Sandorio forma tai sandor sudarani asmen valios iorins iraikos bdas. Ilgesns kaip 1 met nuomos sutartis turi bti raytins. Formos ypatumus, atsivelgiant dalyk, subjektus, nustato atskiras nuomos ris numatanios teiss normos. Sandoriai, kuriuos statymas leidia sudaryti odiu, taip pat gali bti sudaromas paprasta raytine ar notarine forma. Notarin forma privaloma sudarant ilgalaik nekilnojamojo daikto nuomos sutart. Raytins formos nesilaikymas, jei statymas nenumato ko kito, nedaro sandorio negaliojaniu. Teisin sandori registracija reikminga C apyvartos stabilumui. Jei sutartis statyme numatyta kaip registruotina, tik registruota lieka galioti daikto perjimo kitam savininkui atveju. Sutarties terminai. Pagal sutart daiktas perduodamas nuomininkui laikinai naudotis, todl tokios sutarties galiojimas laiko poiriu esmin jos slyga. Nuo sutarties termino priklauso ir jos forma bei registracija. Terminas nustatomas ali susitarimu. Gali bti terminuota ir neterminuota. Negali bti ilgesn kaip 100met. Atskiroms rims statymas nustato kitokius terminus. Prievoliniams santykiams reikmingas i santyki atnaujinimo galimybs. Nuomos sutarties galiojimas keiiantis alims. Pasikeitus savininkui, sutartis galioja naujam savininkui, jei i nuomos sutarties atsiradusi teis buvo registruota vieajame registre. Nuomos sutartis galioja, jei keiiasi vieosios nuosavybs teises gyvendinantys subjektai. Kai nuomininkas fizinis asmuo mirta, jo nuomos teis paveldi pdiniai, jei statymai ar konkreti nuomos sutartis nenumato kitaip. Nuomos sutarties pabaiga. Baigiasi, kai tam yra pagrindas, atitinkamu bdu ir statymo ar sutarties numatytomis slygomis bei tvarka. Pagrindai ir tvarka priklauso nuo sutarties nutraukimo bdo. Nutraukimo bdai: ali susitarimu sudaroma tokia pat forma, kokia buvo sudaryta pati sutartis; nutraukti sutart prie termin teisme vienos i ali reikalavimu; atsisakymu nuo sutarties. Vartojimo nuoma. Tai tokie sutartiniai santykiai, kai nuomotojas daikt nuoma besiveriantis kaip verslu, sipareigoja duoti vartotojui kilnojamj daikt laikinai valdyti ir juo naudotis u umokest nuomininko ar jo eimos asmeniniams, nam kio poreikiams, nesusijusiems su verslu ar profesija, tenkinti, o nuomininkas sipareigoja mokti nuomos mokest. Specialus subjektas nuomotojas asmuo, kurio verslas daikt nuoma. Veikla nuolatin nevienkartin. Sutarties objektas tik kilnojamieji daiktai. Tikslas vartojimas, nesusijs su nuomininko ar jo eimos verslu ar profesine veikla. Specifiniai poymiai: 7. taikomos vartojimo sutari taisykls CK 6.188str. Suteikia galimyb vartojimo sutartis sudaryti ne tik raytine, bet ir kitokia forma (pvz.kvitas, etonas). 8. negali bti sudaroma ilgesniam nei 1 met laikotarpiui; 9. nuomininkas negali nuomos teiss keisti, perduoti kaip turtin na, sudaryti kilnojamojo daikto panaudos ar subnuomos sutari ar kitaip perduoti savo teises ir pareigas pagal vartojimo nuomos sutart kitam asmeniui CK 6.511 str. 10. nuomos mokestis nustatomas sutartyje pinig suma; 11. daikto perdavimas nesusijs su btinumu iaikinti naudojimosi daiktu taisykles; 12. nuomotojas daro inuomojamo daikto kapitalin ir einamj aremont, atsako u daikto trkumus. Transporto priemoni nuoma. Teikiant vairavimo ir technins prieiros paslaugas specifin nuomos sutari ris, nes, be kilnojamojo daikto nuomos, kartu silomos paslaugos tuo daiktu naudotis tai nebdinga kit daikt nuomos santykiams. Specifiniai poymiai, kuriais isiskiria i kit nuomos santyki: 5. nuomos dalykas transporto priemon, apima vairius objektus, kuri paskirtis veti keleivius, krovinius, baga, t.y.pradedant dviraiu ir baigiant vis ri jros laivais. 6. specifinis tikslas veimas; forma neatsivelgiant termin, turi bti raytin; 8. nuomininkas, pasibaigus sutarties terminui, negali toliau naudoti transporto priemons ir negyja pirmenybs teiss atnaujinti sutart; Transporto priemoni nuoma teikiant vairavimo ir technins prieiros paslaugas skirtumas nuo transporto nuomos be i paslaug:

7. 3. 4.

transporto priemone gali tik naudotis, o esant nuomai be paslaug priemon galima ir valdyti;

teikdamas paslaugas nuomotojas daro ios priemons einamj ir kapitalin remont, apdraudia transporto priemon ir kaip valdytojas atsako u al, padaryt nuomojama transporto priemone tretiems asmenims; asmenys vairuojantys inuomot transporto priemon, turi bti nuomotojo darbuotojai, kuriems darbo umokest moka nuomotojas. Be paslaug: nuomininkas privalo technikai priirti transporto priemon, utikrinti reikiam bkl, atlikti remont, mokti draudimo mokas, atsakyti u al, padaryt nuomojamu transportu tretiesiems asmenims ir u nuomojamos transporto priemons praradim. Pastat, statini ir rengini nuoma . i objekt ryys su eme pamatinis, nes j atskirti nepadarius alos pastatams ar statiniams negalima. iuo poymiu jie skiriasi nuo kit statini ir konstrukcij (kiosk, paviljon ir kt.). Pastatai, statiniai yra baigti ir atskiri objektai, tuo jie skiriasi nuo patalp, kurios yra pastato dalis. Ypatumai susij su teise ems sklyp. Kartu su nuomos dalyku perduodamos ir teiss naudotis t pastat, statini ir rengini uimamu ems sklypu, btinu jiems naudoti pagal paskirt. Jei teiss ems sklyp pastat nuomos sutartyje neaptartos, tai laikoma, kad pastat nuomininkas visam nuomos laikui turi teis neatlygintinai naudotis ems sklypu ant kurio yra inuomotas pastatas. Pasikeitus ems sklypo savininkui, pastato nuomininkui teis naudotis iuo sklypu ilieka, jei nuomos sutartis buvo registruota vieajame registre. Sutartis turi bti raytin. Perduodami ir priimami pagal perdavimo-primimo akt. mons nuoma. Turtinio komplekso turin numato CK 6.536str.1d: nekilnojamieji ir kilnojamieji daiktai, turtins teiss ir pareigos, intelektin nuosavyb, perleidiamos reikalavimo teiss ir perkeliamos skolos. Iimtis: nuomotojo teiss, gytos jam iduoto leidimo pagrindu, nors ir susijusios su mons veikla. Nuomininkui perduodami ne vien daiktai, bet ir teiss bei reikalavimai tretiesiems asmenims, taip pat skolos. Taikomos statini, pastat, rengini nuom reglamentuojanios teiss normos. Turi bti vienas raytinis dokumentas, kuriame turi bti nurodyta visa turtinio komplekso sudtis. mons nuomos sutarties formos nesilaikymas i sutart daro negaliojani. Skola perlekiama pagal skolininko ir skolos parmjo susitarim. vyksta asmen pasikeitimas prievolje. ems nuoma . Dalykas privaios ar valstybins ems sklypas (ar jo dalis), suformuotas pagal patvirtint emtvarkos projekt ar kit isam teritorijos planavimo dokument ir registravus vieajame registre. Sutarties subjektai: nuomotojas privaios ems savininkas, valstybs ems savininkas ar valdytojas; nuomininkas LR ir usienio valstybi fiziniai ir juridiniai asmenys. Forma raytin, prie sutarties turi bti pridta ems sklypo schema, jei sudaryta ne ilgesn kaip 3 met sutartis, ar planas jei sudaroma ilgesnio laikotarpio sutartis. Privaios terminas nustatomas ali susitarimu, valstybins ems nuoma gali trukti ne ilgiau

kaip 99 metus. Turin sudaro : ali aptartos slygos, teiss ir pareigos. Valstybin em inuomojama aukciono bdu, kitais bdais i em inuomojamas speciali teiss akt numatyta tvarka ir slygomis. ems nuomos sutartis baigiasi CK 6.562 str. pagrindais. Lizingas (finansin nuoma ). Lizingo davjas siekia pelno inuomodamas las, o lizingo gavjas, nordamas sigyti daikt, bet neturdamas tam l, gauna jas ir daikt nuomos pagrindu. Lizingo davju gali bti ir turto savininkas, todl i sutartis, turi iperkamosios nuomos poymi. Nra trialis sandoris. Lizingo davju gali bti bankas ar kitas pelno siekiantis juridinis subjektas ar turto savininkas. Lizingo gavju gali bti kiekvienas fizinis ar juridinis asmuo. Dalykas bet kokie nesunaudojami kilnojamieji ir nekilnojamieji daiktai, iskyrus em ir gamtos iteklius. Dalinis lizingas kai sutarties alys pasiskirsto pareigomis, aptarnaujant inuomot daikt. Lizingo gavjas privalo laiku ir tinkamai mokti lizingo mokas, priimti lizingo dalyk, rpestingai j ilaikyti, naudotis, priirti, kad jo bkl atitikt normal susidvjim, padengti daikto ilaikymo ir remonto ilaidas, o perleisti lizingo dalyk naudotis tretiesiems asmenims, tik gavs iankstin lizingo davjo sutikim. Lizingo gavjas ir lizingo davjas turi solidariosios prievols kreditoriaus teises ir pareigas pardavjui. Nutraukti gali lizingo davjo reikalavimu, jei lizingo gavjas paeidia sutart. Daikto sugedimo ir atsitiktinio uvimo rizikos pasekms tenka tam, pas k yra daiktas tokio vykio metu. Gyvenamj patalp nuoma . Tai turto nuomos ris. Specifiniai poymiai, skiriantys nuo kit nuomos ri sutarties dalykas, subjektai, paskirtis. Dalykas tik tinkamas gyventi gyvenamasis namas ar jo dalis, atskiras butas ar izoliuota gyvenamojo patalpa i vieno ar keli kambari. Jei inuomojama gyventi kitokia patalpa pvz. vasarnamis, laikoma, kad alys sudar turto nuomos sutart, o ne gyvenamosios patalpos. Dalyku negali bti: kambario dalis, pereinamieji kambariai, pagalbins patalpos (virtuv, koridoriai, sandliai ir pan.). alys nuomotojas gyvenamj patalp savininkas, fizinis, juridinis asmuo, valstyb ir savivaldyb. Nuomininkas tik fiziniai asmenys. Juridiniams asmenims gyvenamoji patalpa gali bti suteikta valdyti ar naudotis nuomos ar kitos sutarties pagrindu, gali naudoti tik pagal paskirt fiziniams asmenims apgyvendinti. Forma jei nuomotojas yra valstyb ar savivaldyb, juridinis asmuo, tai sutartys sudaromos ratu. Fizini asmen nuomos sutartis gali bti ir odin, iskyrus terminuotas, kurios visada turi bti sudaromos ratu.Raytin gali bti registruota vieajame registre, tokios sutartys gali bti panaudotos prie treiuosius asmenis. Terminas sutartyje gali bti apibrtas laiku, vykiu. Jei vykis nevyksta, sutartis tampa neterminuota. Nuomos mokest alys nustato susitarimu. Valstybs ar savivaldybs gyvenamj patalp nuomos mokest nustato Vyriausyb. Ypatumai: 3. jei su nuomininku gyvena ir jo eimos nariai, teisinis santykis prievol su asmen daugtu. Tai solidarioji. Nuomininko eimos nari samprata CK 6.588str.1,2,4d. Artimieji giminaiiai CK 6.588 str.4d. Teisiniai nuomos santykiai atsiranda apgyvendinimo pagrindu. 4. gyvenamj patalp nuomos santykiai nra grynai prievoliniai. Jie turi daiktinei teisei bding poymi. Nuomos sutartimi perduodama tam tikram laikui valdyti, naudoti patalp teis. Nuomininkas gali apginti paeistas teises daiktins teiss gynimo bdais: vindikaciniu ir negatoriniu iekiniais. Jei nuomininkas naudoja patalp ne pagal paskirt, nuomos sutartis su juo gali bti nutraukta. Nuomininkas turi pirmenybs teis pratsti nuomos sutart. Nuomos sutarties pakeitimas. Nuomos sutarties slygas galima pakeisti ali susitarimu ar vienos i ali reikalavimu. Sutartis gali bti pakeista teismo sprendimu, papildoma ar nutraukiama. Valstybs ar savivaldybs gyvenamosios patalpos nuomos sutartis gali bti pakeista. Negalima keisti nuomos mokesio daugiau nei vien kart per 1 metus. Kiekvieno sandorio btini elementai: subjektai, valia, valios ireikimas, turinys, kur sudaro slygos, suformuluotos ireikiant vali ir forma. Jei bent vienas elementas neatitinka statym reikalavim, sandoris laikomas negaliojanius. Sutarties pripainimo negaliojania pagrindai. Ypatumai, jei sutartis sudaryta su neveiksniu nuomininku ar su asmeniu, kuris dl savo bkls nesuprato savo veiksm reikms. CK 6.580 str.4d. nustato gyvenamosios patalpos nuomos sutarties slygas, kurios negalioja. Slygos padaro niekines ir j nevykdymas nesukelia alims joki teisini pasekmi. Sutarties nutraukimas ir nuomininko ikeldinimas. Nutraukimas tai sutarties ali veiksmai, dl kuri baigiasi teisiniai nuomos santykiai ir nuomininkas praranda teis valdyti bei naudotis gyvenamja patalpa. Ikeldinimas nuomos sutarties nutraukimo pasekm, kai buvs nuomininkas, pasibaigus nuomos sutariai ar ios sutarties nesudarius, atsisako j patutinti. Gali bti ir negaliojanios nuomos sutarties pasekm. Gali bti tik teismine tvarka, iskyrus atvejus, kai tai atliekama pagal prokuroro sankcij. Daiktiniai teisiniai reikalavimai yra tokie, kuriuos daiktins teiss subjektas pareikia remdamasis jam priklausania daiktine teise. Nuomos sutarties nutraukimas nuomininko reikalavimu. Gali pasinaudoti nenurodydamas tokio veiksmo prieasi, bet visais atvejais prie mnes apie sutarties nutraukim ratu spjs nuomotoj. Tarnybins gyvenamosios patalpos nuoma . CK 6.618 str.2d. ivardyti subjektai prie tarnybini patalp gali priskirti tik tas patalpas, kurios jiems priklauso nuosavybs teise. Pasibaigus darbo sutariai darbuotojai, j eimos nariai privalo isikelti i tarnybini patalp. Ikeldinimo ypatumai: 3. negalima ikeldinti asmens nesuteikiant kitos gyvenamosios patalpos, kurio darbo santykiai pasibaig dl to, kad jis tapo I ar II grups invalidu, dl su darbu susijusi prieasi, taip pat asmens, kuris uvo ar dingo be inios dl darbo, eimos nari. 4. suteikiamos kitos gyvenamosios patalpos neturi bti priskirtos prie tarnybini, bet privalo atitikti sanitarinius bei techninius reikalavimus, bti toje paioje gyvenamojoje vietovje. Gyvenamj nam nuoma bendrabuiuose. Darbuotojams, tarnautojams, studentams, moksleiviams apgyvendinti j darbo ar mokymosi laiku specialiai pastatyti ar iam tikslui rengti. Suteikimo ir naudojimosi tvarka nustatoma administracijos ir darbuotojo susitarimais ar kolektyvinse sutartyse, mokslo staigose i staig valdymo organ sprendimais. Viebuiai, nakvyns namai. Viebuiai juridini ar fizini asmen nuosavybs teise valdomos gyvenamosios patalpos, kurios specialiai rengtos laikinai atvykusiems asmenims apgyvendinti. Steigiami ir veikia komercins veiklos slygomis. Fiziniai asmenys, gyvenantys viebuiuose ilgiau, negu buvo susitarta ar nesumokj u gyvenim viebutyje ar paeid naudojimosi viebuiais tvark, administracijos teikimu ikeldinami pagal prokuroro sankcij nesuteikiant kitos gyvenamosios patalpos. Nakvyns namai tai gyvenamoji patalpa, kuri asmenims suteikiama nemokamai, skirti paramos reikalingiems asmenims. Panauda. Teisin charakteristika. Tai realin, vienaal sutartis. Skirtumas nuo nuomos: panaudos pagrindu daiktu naudojamasi neatlygintinai. Panaumas dl neatlygintinumo, panai dovanojimo sutart. Panaudos santykiai draudiami tarp pelno siekiani juridini asmen ir j dalyvi, steigj ar valdymo organ nari. alys. Panaudos davjai fiziniai ir juridiniai asmenys, daikto savininkai ar kitokia teise daikt teistai valdantys asmenys ar daikto savininko galioti asmenys. Atsako u daikto trkumus, nebent ie trkumai bt aptarti panaudos sutartyje ar panaudos gavjui jie buvo inomi iki sutarties sudarymo ar turjo bti jo pastebti daikto perdavimo, apiros ar ibandymo metu. Panaudos gavjas juridiniai ir fiziniai asmenys. Dalykas. Nesunaudojami kilnojamieji ir nekilnojamieji daiktai. Gali bti terminuotos ir neterminuotos, bet neilgesns kaip 100 met. Forma priklauso nuo daikto perdavimo neatlygintinai naudotis termin ir ali susitarimo. Gali bti registruota vieajame registre. Baigiasi bendrais prievoli pabaigos pagrindais. CK 6.641 str. nutraukti prie termin.

Neterminuota sutartis gali bti nutraukta bet kurios alies reikalavimu, spjus kit al apie tokius ketinimus prie 3 mnesius. Sutartimi galima nustatyti kitus terminus. Atlygint paslaug teikimas CK 6.716 str. Teisin charakteristika. Konsensualin, dvial, atlygintina. Sudarant paslaug sutart reikia vadovautis bendromis sandori sudarymo taisyklmis CK 1.63-1.77 str. Sutarties alys. Paslaug teikjas ir klientas, kuri nesieja darbo ar kitokie pavaldumo (subordinacijos) santykiai. Tai bet kurie CT subjektai tiek fiziniai, tiek juridiniai asmenys. Paslaug teikjas taikomi specials reikalavimai, susij su paslaug teikjo kvalifikacija, gdiais, patirtimi. Specifika. i sutart privalo vykdyti pats teikjas CK 6.717 str. Jis turi teis pasitelkti treiuosius asmenis, taiau ir iuo atveju u tinkam vykdym lieka atsakingas klientui. Sutarties dalykas. Materialaus pobdio ar kitokios paslaugos, nesusijusios su materialaus objekto sukrimu, t.y. audito, konsultacini, asmens sveikatos prieiros, veterenarijos, informacijos, mokymo, turizmo, ryi ir kt. paslaugos. Poymiai atskiriantys nuo kit sutari yra 2: 1) tai nematerialus paslaug pobdis, nesusijs su materialaus objekto sukrimu; 2) negaljimas garantuoti, kad paslaug sutartis bus vykdyta. Rezultatas, jei jis sukuriamas teikiant atlygintinas paslaugas (pvz.: dant gydytojui gydant bei protezuojant dantis), neatsiejamas nuo atliekam veiksm ar jau yra u teikiam paslaug sutarties veikimo rib. Skirtumas nuo darbo sutari: 1) tarp sutarties ali nra pavaldumo santyki; darbo sutarties pavalds; 2) sudaromas dl konkrei paslaug; darbo sutartis sudaroma ilgesniam terminui; 3) darbo funkcijos nustatomos sutartimi, nuo kuri darbuotojas negali nukrypti. Paslaug teikjas, vykdydamas sutart, turi teis laisvai pasirinkti sutarties vykdymo bdus bei priemones. Skirtumas nuo rangos: rangos atveju visuomet sukuriamas vienoks ar kitoks materialus objektas, kuris atlieka svarbiausi vaidmen. Paslaug atveju svarbiausi yra atliekami veiksmai teikiamos paslaugos, nesusijusios su materialaus objekto sukrimu. Turinys. Sudaro ali tarpusavio teiss ir pareigos. Sutarties vykdymas pagrstas CK 6.718 str. tvirtintu kliento interes prioriteto principu. Pagrindin paslaug teikjo pareiga suteikti paslaug. Pagrindin kliento pareiga sumokti atlyginim. Sutarties pabaiga. Baigiasi tinkamai j vykdius. Jei sutarties vykdyti nemanoma dl kliento klats, klientas privalo sumokti vis sutartyje nustatyt kain, jei sutartis nenustato ko kito. CK 6.720 str.5d. numato, kad jei sutarties nemanoma vykdyti dl aplinkybi, u kurias n viena i sutarties ali neatsako, klientas privalo atlyginti paslaug teikjui tik faktikai io teikjo turtas ilaidas, jei sutartis nenustato kitaip. Prie termin i sutartis gali bti nutraukta ali susitarimu. Klientas turi teis vienaalikai nutraukti sutart pagal CK 6.721 str. Rys: 1) Asmens sveikatos prieiros paslaug sutartis. i sutaris dvial, atlygintina, konsensualin. Dalykas asmens sveikatos prieiros paslaugos, t.y. veikla, skaitant tyrimus ir su asmeniu tiesiogiai susijusius patarimus, kuria stengiamasi asmen igydyti, apsaugoti nuo ligos ar vertinti jo sveikatos bkl. alys: paslaug teikjas, profesins ar verslo veiklos dka turintis teis teikti sveikatos prieiros paslaugas asmuo. Klientas fizinis asmuo, sulauks 16 met amiaus, nors statymai gali numatyti atvejus, kai asmens sveikatos prieiros paslaug sutarties alimi gali bti tik pilnametis asmuo. Sudaroma ali susitarimu. Kaina nustatoma ali susitarimu. Teikjo pareiga suteikti sutartas paslaugas bei tinkamai vykdyti sutart. Kliento pareiga sumokti sutart kain. Sutarties pabaiga. Pacientas turi teis bet kada nutraukti sutart. Teikjas be svarbi prieasi nutraukti sutart. Teikjas be svarbi prieasi nutraukti negali, teikjo atsakomyb negali bti apribota ar panaikinta. 2) Turizmo paslaug teikimo sutartis. i sutartis dvial, atlygintin, konsensualin, viea ir daniausiai sudaroma prisijungimo bdu prie vienos i sutarties ali kelions organizatoriaus parengt standartini sutarties slyg. alys: kelions organizatorius asmuo, kuris statym nustatyta tvarka ir slygomis veriasi turizmo verslu ir tiesiogiai ar per tarpinink vieai silo teikti turizmo paslaugas bet kuriam asmeniui ar j grupei. Turistas fizinia asmuo, kuris su kelions organizatoriumi sudaro turizmo paslaug teikimo sutart, ar bet kuris kitas fizinis asmuo, kurio vardu sutart pasiras asmuo perka turistin kelion ir prisiima visas teises ir pareigas pagal sutart. Forma raytins, joje turi bti CK 6.749 str. numatyti rekvizitai. Organizatoriaus pareiga suteikti paslaugas. Turisto pareiga sumokti. Organizatorius turi teis atsisakyti sutarties tik dl svarbi prieasi. Turistas turi teis bet kada atsisakyti sutarties, bet dl aplinkybi, u kurias jie atsako, privalo atlyginti organizatoriui nuostolius. CK 6.753 str. tvarka gali perleisti savo teis kelion treiajam asmeniui. Atlygint paslaug teikimas CK 6.716 str. Teisin charakteristika. Konsensualin, dvial, atlygintina. Sudarant paslaug sutart reikia vadovautis bendromis sandori sudarymo taisyklmis CK 1.63-1.77 str. Sutarties alys. Paslaug teikjas ir klientas, kuri nesieja darbo ar kitokie pavaldumo (subordinacijos) santykiai. Tai bet kurie CT subjektai tiek fiziniai, tiek juridiniai asmenys. Paslaug teikjas taikomi specials reikalavimai, susij su paslaug teikjo kvalifikacija, gdiais, patirtimi. Specifika. i sutart privalo vykdyti pats teikjas CK 6.717 str. Jis turi teis pasitelkti treiuosius asmenis, taiau ir iuo atveju u tinkam vykdym lieka atsakingas klientui. Sutarties dalykas. Materialaus pobdio ar kitokios paslaugos, nesusijusios su materialaus objekto sukrimu, t.y. audito, konsultacini, asmens sveikatos prieiros, veterenarijos, informacijos, mokymo, turizmo, ryi ir kt. paslaugos. Poymiai atskiriantys nuo kit sutari yra 2: 3) tai nematerialus paslaug pobdis, nesusijs su materialaus objekto sukrimu; 4) negaljimas garantuoti, kad paslaug sutartis bus vykdyta. Rezultatas, jei jis sukuriamas teikiant atlygintinas paslaugas (pvz.: dant gydytojui gydant bei protezuojant dantis), neatsiejamas nuo atliekam veiksm ar jau yra u teikiam paslaug sutarties veikimo rib. Skirtumas nuo darbo sutari: 4) tarp sutarties ali nra pavaldumo santyki; darbo sutarties pavalds; 5) sudaromas dl konkrei paslaug; darbo sutartis sudaroma ilgesniam terminui; 6) darbo funkcijos nustatomos sutartimi, nuo kuri darbuotojas negali nukrypti. Paslaug teikjas, vykdydamas sutart, turi teis laisvai pasirinkti sutarties vykdymo bdus bei priemones. Skirtumas nuo rangos: rangos atveju visuomet sukuriamas vienoks ar kitoks materialus objektas, kuris atlieka svarbiausi vaidmen. Paslaug atveju svarbiausi yra atliekami veiksmai teikiamos paslaugos, nesusijusios su materialaus objekto sukrimu.

Turinys. Sudaro ali tarpusavio teiss ir pareigos. Sutarties vykdymas pagrstas CK 6.718 str. tvirtintu kliento interes prioriteto principu. Pagrindin paslaug teikjo pareiga suteikti paslaug. Pagrindin kliento pareiga sumokti atlyginim. Sutarties pabaiga. Baigiasi tinkamai j vykdius. Jei sutarties vykdyti nemanoma dl kliento klats, klientas privalo sumokti vis sutartyje nustatyt kain, jei sutartis nenustato ko kito. CK 6.720 str.5d. numato, kad jei sutarties nemanoma vykdyti dl aplinkybi, u kurias n viena i sutarties ali neatsako, klientas privalo atlyginti paslaug teikjui tik faktikai io teikjo turtas ilaidas, jei sutartis nenustato kitaip. Prie termin i sutartis gali bti nutraukta ali susitarimu. Klientas turi teis vienaalikai nutraukti sutart pagal CK 6.721 str. Rys: 3) Asmens sveikatos prieiros paslaug sutartis. i sutaris dvial, atlygintina, konsensualin. Dalykas asmens sveikatos prieiros paslaugos, t.y. veikla, skaitant tyrimus ir su asmeniu tiesiogiai susijusius patarimus, kuria stengiamasi asmen igydyti, apsaugoti nuo ligos ar vertinti jo sveikatos bkl. alys: paslaug teikjas, profesins ar verslo veiklos dka turintis teis teikti sveikatos prieiros paslaugas asmuo. Klientas fizinis asmuo, sulauks 16 met amiaus, nors statymai gali numatyti atvejus, kai asmens sveikatos prieiros paslaug sutarties alimi gali bti tik pilnametis asmuo. Sudaroma ali susitarimu. Kaina nustatoma ali susitarimu. Teikjo pareiga suteikti sutartas paslaugas bei tinkamai vykdyti sutart. Kliento pareiga sumokti sutart kain. Sutarties pabaiga. Pacientas turi teis bet kada nutraukti sutart. Teikjas be svarbi prieasi nutraukti sutart. Teikjas be svarbi prieasi nutraukti negali, teikjo atsakomyb negali bti apribota ar panaikinta. 4) Turizmo paslaug teikimo sutartis. i sutartis dvial, atlygintin, konsensualin, viea ir daniausiai sudaroma prisijungimo bdu prie vienos i sutarties ali kelions organizatoriaus parengt standartini sutarties slyg. alys: kelions organizatorius asmuo, kuris statym nustatyta tvarka ir slygomis veriasi turizmo verslu ir tiesiogiai ar per tarpinink vieai silo teikti turizmo paslaugas bet kuriam asmeniui ar j grupei. Turistas fizinia asmuo, kuris su kelions organizatoriumi sudaro turizmo paslaug teikimo sutart, ar bet kuris kitas fizinis asmuo, kurio vardu sutart pasiras asmuo perka turistin kelion ir prisiima visas teises ir pareigas pagal sutart. Forma raytins, joje turi bti CK 6.749 str. numatyti rekvizitai. Organizatoriaus pareiga suteikti paslaugas. Turisto pareiga sumokti. Organizatorius turi teis atsisakyti sutarties tik dl svarbi prieasi. Turistas turi teis bet kada atsisakyti sutarties, bet dl aplinkybi, u kurias jie atsako, privalo atlyginti organizatoriui nuostolius. CK 6.753 str. tvarka gali perleisti savo teis kelion treiajam asmeniui. Draudimas Funkcija iki minimumo sumainti nuostolius, atsiradusius dl alos tiek materialaus, tiek nematerialaus pobdio vertybms. Objektas vairs turtiniai interesai susij su: 1) asmens gyvenimo trukme, sutuoktuvmis, gimimu, kapitalo kaupimu; 2) kno sualojimais, taip pat nelaimingais atsitikimais ir ligomis; 3) turto valdymu, naudojimu, disponavimu; 4) draudjo padaryta ala fizinio asmens turtui ar tam fiziniam asmeniui, taip pat juridiniam asmeniui. Draudiami tik statymo ginami interesai. Pagrindas draudiminis vykis. i sutartis tai atsitikimo rizikos draudimas. Draudimo veikla pagrsta draudiminio vykio atsitiktinumu bei draudimo rizika. Pagrindinis draudiko interesas gauti draudimo mokas bei jas investuoti specialius fondus. Teisin charakteristika dvial, atlygintin ir daniausiai realin, nes sigalioja nuo to momento, kai draudjas sumoka vis arba pirm draudimo mok, iskyrus atvejus, kai alys susitaria kitaip. i sutartis yra fiduciarin, grindiama tarpusavio ali pasitikjimu, todl sudaro siningo sutarties ali elgesio btinum. Esmins slygos: 1)draudiminiai, nedraudiminiai vykiai; 2)draudiamas interesas; 3)draudimo suma; 4)draudimo sutarties terminas; 5)draudimo mokos sumokjimas. Forma raytin, sudaroma draudikui akceptuojant draudjo pasilym. Sutarties sudarym patvirtina draudimo liudijimas. Sutarties alys. Draudikas juridinis asmuo, turintis leidim verstis ia veikla. Draudjas bet kuris fizinis ar juridinis asmuo. Draudimo sutartis gali bti sudaroma kito asmens naudai. Jei draudimo sutartis nenustato ko kito, draudikui, imokjusiam draudimo imok, pereina teis reikalauti imokt sum i atsakingo u padaryt al asmens (subrogacija). Subrogacija netaikoma nuo nelaimung atsitikim, draudimo ligos atveju ir kt. Baigiasi sujus draudimo sutarties terminui ar atsitikus draudiminiam vykiui ir imokjus draudimo imok (pvz.gyvybs draudimo atveju). Jei draudjas nutraukia prie termin, tai moka negrinama. Negyvybs draudimo sutartys apima turto draudimo, civilins atsakomybs, draudimo bei sveikatos draudimo sutartis. Skirstomos : 1. Sum draudimo sutartis. Yra gyvybs draudimo sutartis, sveikatos draudimo sutartis. Draudikas sipareigoja vykus vykiui imokti ikom lygi draudimo sumai ar jos daliai. 2. Nuostoli draudimo sutartis. Turto draudimo, civilins atsakomybs draudimo, svaekatos draudimo sutartys, imoka imok lygi patirties nuostoliams. 3. Privalomos. Nustato LR statymai 4. Savanorikos. Vykdomas draudjo ir draudimo mokos susitarimas. 5. Asmens draudimas. Bdinga tai, kad jis gali bti ne tik kompensacinio, bet ir kaupiamojo pobdio. Draudimo imoka gali bti mokama ir periodikai. 6. Turto turto, verslo rizikos draudimas bei civilins atsakomybs draudimas. Tikslas kompensuoti nuostolius. Draudimo objektas gali bti draudiamas nuo skirting rizik sudarant vien ar kelias draudimo sutartis su tuo paiu ar skirtingais draudikais. CK numato atvejus, kuriuos slyginai galima bt vadinti draudimo rimis: 1. Bendrj draudim . Atlieka pirminio rizikos iskaidymo funkcij, kai keletas draudimo moni kartu suteikia draudimin apsaug draudjui pagal vien draudimo sutart.

2.

Perdraudim. Draudikas gali visikai ar i dalies apdrausti draudimo imokos imokjimo rizik. Perdraudimas atlieka antrins rizikos iskaidymo funkcij. Sudaroma draudik interesais. Paskirtis apsaugoti pirmin draudik nuo turtini nuostoli, kuriuos is patirt vykdydamas sipareigojimus draudjams pagal draudimo sutart.

Pasauga Teisin charakteristika. Realin, nes laikoma sudaryta nuo daikto perdavimo momento, gali bti ir konsensualin, dvial, atlygintin arba neatlygintin (neatlygintin vienaal, nes davjas nesipareigoja atlyginti). Profesionaliu saugotoju laikomas juridinis asmuo (verslininkas), kurio viena i veiklos srii yra saugojimas. Forma raytin, jei j sudaro fiziniai asmenys ir daikto ar daikt vert yra didesn nei 5000lt. Ratu privalo bti sudaryta ir konsensualin, gali bti terminuota ir neterminuota. Patvirtina saugotojo iduotas davjui kvitas ar kitas dokumentas, taip pat etonas ar kitoks enklas. Formos nesilaikymas nedaro sutarties negaliojanios. alys: pasaugos davjas ir saugotojas. Pasaugos sutartis yra prievol, kurios dalykas yra veiksmai. Dalykas pasaugos davjui teikiamos saugojimo paslaugos. Objektas kilnojamieji daiktai, specialios pasaugos ries sekvestracijos objektu gali bti ir nekilnojamieji daiktai. Sandliavimas speciali pasaugos sutarties ris. Saugotojas jridinis asmuo, kurio pagrindin veiklos ris yra saugoti prekes ir teikti kitas su preki saugojimu susijusias paslaugas. Sandliai gali bti skiriami dvi grupes: bendrojo naudojimo ir specialiosios paskirties. Pasaugos rys: 1. Daikt esani gino objektu, laikinoji apsauga (sekvestracija); 2. daikt saugojimas lombarde; 3. daikt saugojimas viebuiuose; 4. daikt saugojimas banke; 5. vertybi saugojimas individauliame benko seife; 6. daikt saugojimas transporto moni saugojimo kamerose; 7. daikt saugojimas drabuinse. Paskola Paskolos sutartis formina ekonominius santykius, kurie savo prigimtimi artimi kredito sutariai bei faktoringui. Laikoma sudaryta nuo pinig ar daikt perdavimo momento. Teisin charakteristika. Realin, vienaal. Paskolos santykiai gali bti atlygintiniai ar neatlygintiniai. Paskolos sutartis, kurios dalykas pinigai atlygintina, o paskolos sutartis, kurios dalykas ries poymiais apibdinami daiktai neatlygintina. Sutarties alys. Gali bti bet kurie CT subjektai fiziniai ir juridiniai asmenys. Paskolos gavjas ir paskolos davjas. Pareigos tenka tik paskolos gavjui, o paskolos davjas paskolos sutrties pagrindu gyja reikalavimo teis. Paskolos gavjas turi grinti ne pat pasiskolint daikt, o jo ekvivalent. Paskolos sutarties dalykas. Gali bti pinigai ir ries poymiais apibdinami kilnojamieji daiktai (maisto produktai, akmens anglis, statybins mediagos). Negali bti individualiais poymiais apibdinami daiktai, t.y. daiktai, kuriuos pagal tam tikrus poymius galima iskirti i kit toki pat daikt visumos. Privalo bti suvartojami, nes tai fizins daikt savybs, kartais gali bti ir juridiniai poymiai. Paskolos sutarties vykdymas utikrinamas specialiomis priemonmis: keitimu, bankine garantija ar laidavimu. Paskolos suterties uginijimas. Paskolos gavjas gali uginyti paskolos sutart rodydamas, kad jis faktikai negavo pinig ar daikt, ar gavo maiau, nei nurodyta paskolos sutartyje. Jei rodoma, kad paskolos sutarties dalykas nebuvo perduotas paskolos gavjui, paskolos sutaris laikoma nesudaryta. Tikslins paskolos sutartis. iam tipui priklauso paskolos sutartys, sudaromos konkreiam turtui (bstui, ems sklypui, automobiliui ir kt.) sigyti. Gali bti sudaroma paskolos davjui iduodant veksel, ar ileidiant ir parduodant obligacijas. Kreditavimas Paskolos ir kreditavimo skirtumai: 1. Paskolos davju gali bti bet kuris fizinis ar juridinis asmuo; kreditoriais bankai ir kitos kredito sutartys; 2. Paskolos dalyku pinigai ir ries poymiais apibdinami daiktai; kreditavimo dalykas pinigai; 3. Paskolos sutartis sigalioja nuo pinig ar daikt perdavimo, yra realin ir vienaal, atlygintina arba neatlygintina, o kreditavimo sigalioja nuo jos pasiraymo momento, dar prie pinig perdavim, yra dvial, konsensualin, atlygintina Kreditavimo sutarties dalykas. Gali bti tik pinigins los, o ne daiktai. Kreditini santyki dalyku tampa reikalavimo teiss, o ne grynieji pinigai. Forma . Privalo bti raytin, io reikalavimo nesilaikymas daro sutart negaliojani. Komercinis kreditavimas. Laikomas ne savarankiku paskolos tipo sandoriu, o atlygintins sutarties slyga. Kreditorius ne bankas, o bet kuris kins veiklos dalyvis. Vyksta vykdant preki realizavimo, darb atlikimo ar paslaug suteikimo sipareigojimus. Vartojimo kreditas. Tikslas tenkinti asmeninius vartotojo poreikius bei suteikti vartotojui papildom apsaug nuo nesiningo paslaugos teikjo. Dalyku gali bti ne tik pinigai, bet ir daiktai ar paslaugos. Banko indlis Reikm. Pagal banko indlio sutart viena i ali indlininkas, siekia perduoti pinig sum kredito staigai. Jei indlininkas yra fizinis asmuo, banko indlio sutartis laikoma vieja sutartimi. Banko indlio sutartis gali bti laikoma itin specifine paskolos sutarties rimi. Sutarties alys. Kredito staiga ir indlininkas. Indlininkas laikomas ekonomikai silpnesne sutarties alimi, negalinia i esms turti takos sutarties slygoms. Sutartis sudaroma prisijungimo bdu. Indlis kredito staigai gali bti perduodamas ir treiojo asmens naudai. Forma. Privalo bti raytins formos, o jei io reikalavimo nesilaikoma, sutartis negalioja, yra niekin. Faktoringas. Teisin charakteristika. Konsensualin, dvial, abipusikai pareigojanti, atlygintin.

Faktoringo sutartyje yra keli sutari ri element: pakinta prievolinis santykis prievols alys pasikeiia; faktoringas paprastai vykdomas be regreso,t.y. klientas su reikalavimu perduoda ir skolininko nemokumo rizik. Sutarties alys. Finansuotojas ir klientas. Finansuotojas bankas ar kitas pelno siekiantis juridinis asmuo, turintis teis vykdyti faktoringo veikl. Faktoringu perleidiamas reikalavimas. Faktoringo sutaries dalykas tik piniginis reikalavimas. Perleidiamo piniginio reikalavimo: - mokjimo terminas gali bti jau sujs; - teis gauti pinigines sumas gali atsirasti ateityje. Faktoringo sutarties skirtumas nuo reikalavimo perleidimo sutarties: 1.faktoringo sutarties alimi finansuotoju gali bti tik apibrtas asmen ratas; 2.kitaip nei faktoringo sutartis, reikalavimo perleidimo sandoris gali bti neatlygintinis; 3.faktoringo sutarties dalykas tik piniginis reikalavimas; 4.reikalavimo teis kitam asmeniui gali pereiti statymu pagrindu, faktoringo atveju reikalavimo teis perduodama tik sutartimi. Faktoringo sutari klasifikacija: I.Pagal tai kur yra faktoringo sutari dalyviai: 1.Vidaus faktoringo sutartys visi trys faktoringo santyki dalyviai yra vienoje alyje; 2.Tarptautinio faktoringo sutartis kai vienas i faktoringo santyki dalyvvi reziduoja kitoje alyje: a)eksporto faktoringo sutartis; b)importo faktoringo sutartis; II.Pagal pardavjo informavimo fakt: 1.Atviro faktoringo sutartis: a)sskait administravimas; b)bendro faktoringo sutartis; c)vartojimo faktoringo sutartis; 2.Udarojo fartoringo sutartis: a)sskait diskontavimo sutartis; b)mokesi faktoringo sutartis; III.Pagal ali prisiimam rizikos laipsn: 1.Faktoringo sutartis be regreso teiss faktoriaus ir regreso susitarimas; 2.Faktoringas su regreso teise klientas atsako u skolininko neapmoktas sskaitas. Banko sskaita. Teisin charakteristika. Konsensualin, dvial. Formai nekeliami griti reikalavimai, bet turt bti sudaroma ratu. Sutarties alys. Banko klientas bet koks fizinis ar juridinis asmuo. Los i sskaitos gali bti nuraomos tik esant tvirtam pagrindui kliento nurodymu, teismo sprendimu, kitais statym ar banko sskaitos sutarties numatytais atvejais. Nutraukimo tvarka reglamentuojama statymu.