1 tema. Lietuvos Respublikos konstitucins teiss samprata. 1.

Konstitucins teiss svoka (galima samprat vairov), poveikio (reglamentavimo) dalykas (sritis), metodai (bdai), ir unkci!os. ". Konstitucins teiss normos, ! r#ys ir ypatumai (konkre$i Konstituci!os nuostat pavy%d&iai). '(eiss spraga) konstitucin!e teis!e. *. Konstitucins teiss institutai ir su ! samprata, susi!usi su Konstitucinio (eismo (1++, -" 1, ir "--* 1" *-) nutarimais. .. Konstitucini teisini santyki svoka, turinys, ypatumai. Konstitucini teisini santyki sub!ektai (konkre$i Konstituci!os nuostat nuorodos). Konstitucini teisini santyki klasi ikavimas, ! atsiradimo, pasikeitimo ir pasibaigimo pagrindai (atsi&velgiant Konstituci!os /* str., ,, str. ir 110 str.). 0. 1ietuvos 2espublikos konstitucins teiss sistema. Konstitucins teiss vieta 1ietuvos 2espublikos teiss sistemo!e. Konstitucins teiss ir kit teiss #ak sveika (konkrets pavy%d&iai). Konstitucionali%aci!os samprata. 1. Svoka ir samprat vairov Konstitucin teis 3 nacionalins teiss sritis 3 paprastai suprantama kaip sistema teiss norm, nustatan$i valstybs organi%aci!, vie#osios vald&ios (i# esms 3 valstybs vald&ios) organi%avim ir !os gyvendinimo pagrindus, taip pat asmens ir valstybs santyki pagrindus. 4Konstitucins teiss5 svokos sitvirtinim 1ietuvo!e reikt sieti su 6. 2omerio taka. (arpukariu 789 (: dstoma teiss mokslo disciplina pagal 9niversiteto statut buvo vadinama 4valstybine teise5. (a$iau 6. 2;meris ir savo paskaitose, ir mokslo darbuose ! vadino 4konstitucine teise5. (eisin!e literatro!e svoka 4konstitucin teis' varto!ama keliais aspektais< Kai svoka 4konstitucine teis5 varto!ama konstituci!o!e 3 pagrindiniame #alies statyme 3 tvirtintoms asmen sub!ektinms teisms apibdinti, turima galvo!e teisinio santykio dalyvio galimas (leistinas) elgesys, t.y. !o galimyb vienaip ar kitaip elgtis. Subjektins teiss turin sudaro trys teisins galimybs< galimyb elgtis taip, kaip numato teiss normos= galimyb reikalauti, kad kiti teisinio santykio dalyviai atlikt pareig, taip pat galimyb kreiptis kompetentingas instituci!as, kad !os apgint sub!ektin> teis> (t.y. priverst kit teisinio santykio dalyv atlikti pareig). ". ?voka 4konstitucin teis5 varto!ama ir ob!ektyviosios teiss (t.y. #aly!e galio!an$ios teiss norm sistemos) tam tikrai sri$iai apibdinti. @iuo atve!u konstitucin teis suvokiama kaip tam tikro!e #aly!e galio!an$i teiss norm, reguliuo!an$i tam tikr visuomenini santyki srit, visuma. (eisin!e literatro!e nurodoma, kad konstitucins teiss normos reguliuo!a santykius, susi!usius su vie#osios vald&ios gyvendinimu. (ai valstybs organi%aci!a, vie#osios vald&ios (i# esms valstybins vald&ios) organi%avimas bei #ios vald&ios gyvendinimo pagrindai, taip pat asmens ir valstybs svarbiausie!i santykiai. *. ?voka 4konstitucine teis5 gali reik#ti ir vien i# teiss moksl (t.y. visum mokslo &ini, teori!, koncepci!, mokym), kuris tiria ir konstitucines teiss normas, ir ! gyvendinimo praktik, ir konstitucini teisini id! pasaul. .. Ar pagaliau ketvirtuo!u atve!u 4konstitucin teis5 rei#kia studi! disciplin, t.y. special kurs, dstom studentams teisininkams auk#to!o!e mokyklo!e. Konstitucin teis kaip studi! disciplina yra glaud&iai susi!usi su konstitucins teiss mokslu, remiasi !o pasiekimais. &inoma, mokymo disciplina vis konstitucins teiss mokslo problem negali aprpti, supa&indina tik su pagrindinmis. Bormantas dar papildomai i#skiria kelet sampratos aspekt< 1. 46ano' teis elgtis taip, kaip man leid&ia konstituci!a C t.y. 4mano' sub!ektin teis= ". K( kaip viena i# vie#osios teiss sri$i. Poveikio (reglamentavimo) dalykas (sritis). Daltume tvirtinti, kad dominuo!a po&iris, !og konstitucin teis reguliuo!a dvi dideles visuomenini santyki grupes. Konstitucins teiss normos nustato 1) valstybs organi%aci!, vie#osios vald&ios instituci! sistem ir !os veiklos pagrindus, taip pat 2) (tuo ai#kinamas konstitucinio reguliavimo prasmingumas) tvirtina asmens ir valstybs tarpusavio santyki pagrindus, t.y. asmens pagrindines teises ir laisves bei pareigas. Kai kurie autoriai (E. FrdantGas) link> i#skirti ir daugiau konstitucins teiss reguliuo!am santyki sri$i. 7iena i# ! C ( ) visuomens ekonomins ir socialins organi%aci!os principai. Ftrodo, apibr&iant konstitucins teiss reguliuo!am santyki sritis, bt galima ir taip pasakyti< 4Konstitucin teis 3 tai sistema konkre$ios #alies teiss norm, reguliuo!an$i &mogaus padt visuomen!e ir valstyb!e, visuomenins santvarkos pagrindus, vie#osios vald&ios organ sistemos organi%aci!os ir veiklos pagrindus5. !etodai" b#dai. K( taikomi vairs reguliavimo bdai. K( normos nustato teises ir pareigas, atsakomyb>, leidim ir draudim. K( normose tvirtinami vairi valstybs vald&ios instituci! galio!imai (12K /H str.). K( taikomas pareigo!imas (12K H1 str.), draudimas (12K "1 str.* d.), leidimas (12K /1 str.). Ftsi&velgiant naudo!am teisinio poveikio bd derinius, i#skiriami du teisinio reguliavimo metodai< imperatyvinis ir dispo%ityvinis. Imperatyviniam metodui bdinga grie&tas privalomumas, teisinio santykio dalyvi (sub!ekt) tarpusavio santykiai grind&iami subordinaci!a, teisinio santykio dalyviai neturi pasirinkimo laisvs, !ie privalo elgtis kaip nustatyta teiss norm. Dispozityvijam.metodui bdinga teisini santyki dalyvi lygybs pripa&inimas, teisini santyki dalyvi savaranki#kumas ir galimyb pasirinkti tam tikr elgesio model. K( vyrau!a imperatyvinio pobd&io reguliavimas. $unk%ijos. :unkci!os C konst.poveikio socialiniam gyvenimui pagrindins kryptys. Klasi ikuo!ama labai vairiai, pagal tai, k norime i#skirti i# konstituci!os. Egr. unkci!os< ?tabili%avimo C stabili%uo!a politin teismin gyvenim, nustato parametrus, stabili%uo!a statym leidyb. Konstituci!a, nustatydama kons.statym atsiradimo bd suteik galimyb> reglamentuoti kai kuriuos statymus padidintos apsaugos bdu. 2acionali%avimo 3 sureguliuo!a santykius tarp instituci! pagal ! paskirt, numatomi nesutarim sprendimo bdai. Antegravimo C !a reali%uo!amas darnios visuomens siekis, nurodoma konst preambul!e. Fpsaugin 3 nustatyti mecIani%mai, kaip per K( veikl saugomos &mogaus teiss. Adeologin C nes propaguo!amas konst. vertybs Eolitin C nes tvirtinama politini proces struktra, galimyb !ungtis parti!. 2. &' normos K( kaip ob!ektyviosios teiss sritis paprastai suprantama kaip reguliuo!an$i tam tikrus visuomeninius santykius teiss norm sistema. ?istem sudaro daugyb tarpusavy!e susi!usi element C dali. Eagrindine po%ityviosios teiss lstele laikoma teiss norma. Eaprastai teiss norma apibr&iama kaip visiems privaloma ormaliai apibr&ta bendro elgesio taisykl, valstybs prievartos priemonmis saugoma nuo pa&eidim. Eagal teisinio reguliavimo ob!ekt skiriamos konstitucins, civilins, baud&iamosios, darbo, inans ir kit teiss sri$i normos. Konstitucins teiss normos reguliuo!a speci inius santykius. (ai valstybs organi%aci!a, vie#osios vald&ios (i# esms 3 valstybs vald&ios) organi%avimas bei !os gyvendinimo pagrindai, taip pat svarbiausi asmens ir valstybs tarpusavio santykiai. (okios normos vis pirma yra tvirtintos Konstituci!o!e. Konstitucin teiss norma C tai visiems privaloma bendro elgesio taisykl, valstybs prievartos priemonmis saugoma nuo pa&eidim ir reguliuo!anti valstybs organi%aci!, vie#osios vald&ios organi%avim ir !os gyvendinimo pagrindus, o taip pat svarbiausius asmens ir valstybs tarpusavio santykius. ?varbiausie!i Konstitucini teiss norm ypatumai< 1. Konstitucins teiss normos reguliuo!a speci in> visuomenini santyki srit. Jos nustato valstybs organi%aci!os, vie#osios vald&ios organi%aci!os ir unkcionavimo pagrindus, taip pat reguliuo!a valstybs ir asmens svarbiausius santykius. Ktent speci inis reguliavimo ob!ektas leid&ia konkre$i norm priskirti konstitucins teiss sri$iai.

1.

". Konstitucins teiss normoms, kurios nustato< valstybs organi%aci!, valstybs vald&ios instituci! sistem bei veiklos pagrindus, asmens ir valstybs santyki pagrindus, bdinga pirminis pobdis. J pagrindu kuriama valstybs vald&ios instituci! sistema, nustatomas valstybs vald&ios instituci! statusas, #iomis normomis grind&iama #i instituci! veikla, !os lemia ir asmens padt. *. Konstitucins teiss normos, nustatydamos valstybes organi%aci!os, vie#osios vald&ios organi%avimo ir gyvendinimo, asmens ir valstybs santyki pagrindus, neretai nustato ir kit sri$i teisini santyki reguliavimo pradus. Fntai 1ietuvos 2espublikos Konstituci!os ./ str. * d. Bustatyta, kad valstyb reguliuo!a kin> veikl taip, kad !i tarnaut tautos gerovei. @i nuostata yra imperatyvas teiskrai kini santyki srity!e. 2emiantis konstitucins teiss normomis, nustatoma asmens teisin padtis civilins, darbo, administracins, baud&iamosios, baud&iamo!o ir civilinio proceso bei kit teiss #ak reguliuo!amuose santykiuose. Konstitucins teiss normos C vis teiss sistem vieni!an$ios normos. .. Konstitucins teiss normoms bdinga speci iniai tvirtinimo #altiniai. ?varbiausios, daran$ios did&iausi tak teiss sistemai, normos yra i#dstytos Konstituci!o!e C svarbiausiame #alies statyme, teiss 4#altini #altiny!e'. Kitos konstitucins teiss normos yra i#dstytos ir konstituciniuose statymuose, ir auk#$iau nurodytus santykius reguliuo!an$iuose statymuose bei postatyminiuose aktuose, taip pat kituose konstitucins teiss #altiniuose. 0. Konstitucins teiss normos, i#dstytos #alies Konstituci!o!e, yra auk#$iausios teisins galios. @ias normas turi atitikti visos kitos teiss normos. /. Konstitucin!e teis!e yra daug norm, kurios ormuluo!amos tik pa$ia bendriausia prasme. @i norm gyvendinimas yra sudtingas. Beretai tik panaudo!us vairius ai#kinimo metodus, galima i#siai#kinti normos turin. Beretai reikia priimti kitas teiss normas, kurios detali%uot, konkretint ar i#vystyt konstitucins teiss normose tvirtint itin abstrak$iai ar lakoni#kai su ormuluot taisykl>. H. Konstitucins teiss normoms da&niausiai bdinga imperatyvumas. 8ispo%icini norm #io!e teiss srity!e yra kur kas ma&iau. ,. Konstitucins teiss norm reguliuo!am teisini santyki sub!ektai ypatingi. (ai ir valstyb apskritai, ir tauta, ir valstybs vald&ios instituci!os, ir pilie$i susivieni!imai, ir individai (pilie$iai, u&sienie$iai ir t.t.). +. Konstitucins teiss normos i#siskiria savo stabilumu (lyginant su kit teiss sri$i normomis). 8augelis konstitucins teiss norm, i#dstyt Konstituci!o!e ar konstituciniuose statymuose, yra priimamos, kei$iamos ir naikinamos sudtingesne nei daugelis kit norm tvarka. 2#ys. Konstitucins teiss norm klasi ikavimas, t.y. #i norm suskirstymas vairias grupes remiantis tam tikrais kriteri!ais, sietinas su konstitucins teiss samprata apskritai. 1)Atsivelg konstitucins teiss siaurj ir plaij prasm, konstitucins teiss normas galtume skirti dvi grupes< a) konstitucins teiss siaur!a prasme normos= b) kitos konstitucins teiss normos. ")Pagal teiss altinius, kuriuose !os i#dstytos< a) konstitucins teiss normos, tvirtintos Konstituci!o!e= b) konstitucins teiss normos, tvirtintos statymais= c) konstitucins teiss normos, tvirtintos postatyminiais aktais= d) konstitucins teiss normos, tvirtintos kitais konstitucins teiss #altiniais. *)Pagal galiojimo trukm< a) pastovias 3 K( norma galio!a iki !os o icialaus panaikinimo, o laikin K( norm galio!imo trukm nustatyta. Fntai 12 Konstituci!os 10* str. nustatyta, kad kai 12 Konstituci!a bus priimta re erendumu, 12 ?eimas iki 1++* m. spalio "0 d. *L0 vis ?eimo nari bals dauguma gali pakeisti 12 Konstituci!os nuostatas, kurios yra .H, 00, 0/ str., 0, str. " d. " p., /0, /,. /+ str., ,. str. 11 ir 1" p., ,H str. 1 d., +/, 1-*, 11, straipsniuose, 11+ str. . d. (aigi #ia norma ?eimas gal!o pasinaudoti tik labai tiksliai apibr&t laiko tarp 3 nuo 12 Konstituci!os sigalio!imo iki 1++* m. spalio "0 d. b) laikinas c) i#skirtines 3 K( normos galio!a tik nepaprastosios ar karo padties metu. Mvedus karo ar nepaprast! padt, laikinai ribo!amos tiess ir laisvs, nurodytos 12 Konstituci!os 1.0 str. .)Pagal normomis tvirtint elgesio taisykli privalomum K(B skirstomos< a) imperatyvias 3 K( normos nustato kategori#kas, tiksliai apibr&tas, elgesio taisykles. (eisini santyki dalyviai ! pakeisti negali. Amperatyvi norm pavy%d&iais galNt bti 12 Konst. /, str. " d. norma nustatanti, kad ?eimas privalo svarstyti 0- --- pilie$i, turin$i rinkim teis>, pateikt ?eimui statymo pro!ekt, arba Konstituci!os ,* str. " d. norma nustatanti, kad asmuo, i#rinktas Ere%identu, turi sustabdyti savo veikl politinse parti!ose ir politinse organi%aci!ose iki nau!os Ere%idento rinkim kampani!os prad&ios. b) dispo%ityvias 3 norm taisykls leid&ia teisi sub!ektams !omis pasinaudoti ar nepasinaudoti. Eav. Konst. /1 str. " d. norma, numatanti, kad sesi!os metu ne ma&iau nei 1L0 ?eimo nari gali pateikti interpeliaci! 6inistrui Eirmininkui ar ministrui (ta$iau gali tokios interpeliaci!os ir nepateikti, nes norma leid&ia pasirinkti elgesio variant). 0)Pagal norm paskirt teisinio reguliavimo mechani me K( skirstomos < a) materialisias 3 #ios teiss normos reguliuo!a socialinius santykius, nustato #i santyki dalyvi teises ir pareigas, o proceso normas tvirtina materialiose teiss normose nustatyt teisi gyvendinimo ir gynybos tvarka, taip pat valstybs instituci! ar pareign veikimo taikant teiss normas tvarka. Kons. /H str. " p. nustatyta, kad ?eimas leid&ia statymus. (ai materialio!i norma. b) proceso C #io tipo normomis reikt laikyti daugum ?eimo statuto norm 3 pv%, 7 dalis 4statym leidybos procedra5. /)Pagal vai!men reguliuojant visuomeninius santykius a) reguliacins 3 nustatan$ios visuomenini santyki dalyvi teises ir pareigas b) apsaugins 3 saugan$ios reguliacines normas. H)Pagal teiss normose i!styt taisykli po"#!$ a) pareigo!amosios 3 nustato pareig atlikti tam tikrus veiksmus Konst 0* str. * d. 47alstybN ir kiekvienas asmuo privalo saugoti aplink nuo kenksming poveiki5. b) draud&ian$ios 3 Konst. "1 str. * d.)8raud&iama &mog kankinti, &aloti, &eminti !o orum, &iauriai su !uo elgtis, taip pat nustatyti tokias bausmes5. c) galinan$ios. Konst. *" str. 1 d. 'Eilietis gali laisvai kilnotis ir pasirinkti gyvenam! viet 1ietuvo!e, gali laisvai i#vykti i# 1ietuvos5 ,) Pagal %ormuluojam taisykli po"#!& a) bendrosios 3 ormuluo!a teisinius principus, tikslus, u&davinius= Kons. 1, str. norma 4Omogaus teiss ir laisvs yra prigimtins5. b) konkre$iosios konstitucins teiss normos 3 numato teisini santyki dalyvi teises ir pareigas (eiss spraga. (eiss spraga 3 toks atve!is, kai !am apibr&ti ir reglamentuoti nra !okio teiss akto. Fpskritai tuo atve!u nra numatyta !okio teisinio reguliavimo. K( spraga dar vadinama legislatyvin omisi!a. Bormantas min!o, kad K( tyr byl, kuomet parei#k!as pra#o i#tirt, ar tam tikro teisinio reguliavimo nebuvimas neprie#tarau!a tam, kas numatyta konstituci!o!e. A# konstituci!os seka, kad toks teiss aktas turi bti ir !o nebuvimas laikomas antikonstituci#ku. . &' institutai Konstitucins teiss institutas C tai konstitucins teiss norm grup, !ungianti normas, reguliuo!an$ias vienar#ius ar giminingus visuomeninius santykius. Konstitucins teiss normos institutus !ungiamos pagal ! reguliuo!amus tam tikrus tarpusavy!e tiesiogiai susi!usius, santykius.(aigi teiss normos institutus !ungiamos pagal ! reguliavimo ob!ekt. Konstitucin!e teis!e galime i#skirti &mogaus teisi ir laisvi, pilietybs, valstybs vadovo, parlamento, vyriausybs, savivaldos, rinkim teiss ir pan. institutus. Anstitutai gali bti skirstomi paprastus ir sudtingus (!ie dar vadinami kompleksiniais ar generaliniais). Eaprasti institutai nra skirstomi atskirtus !unginius ( pav. Ere%idento institutas), o sudtingus institutus sudaro poinstitu$iai. Kaip pavy%dys gali bti &mogaus teisi ir laisvi institutas, kur sudaro pilietini, politini, ekonomini, socialini ir kultrini teisi ir laisvi poinstitu$iai. @iuos poinstitu$ius galima skirstyti dar ma&esnes grupeles.7ien valstybi K( gali nebti

"

institut kuriuos rasime kit #ali K( (respublikose nerasime monarcIinei valdymo ormai bding inst.ir prie#ingai.). Konstitucini norm vairov lemia ir institut vairov>. "--* 1" "- K( nutarimas dl pilietybs suteikimo J. Korisovui. Konstatuo!amo!e daly!e apibr&us, kad nra toki pre%idento, vyriausybs, seimo ir kt instituci! akt, kuri K( negalt tirti dl ! neatitikties konstituci!ai, detaliai nagrin!amas 12 pilie$io institutas. Fpibr&iamas, koks asmuo laikoma 12 pilie$iu, kokiais pagrindais, aptariami bdai, kada 2espublikos Ere%identas turi teis> suteikti 1ietuvos 2espublikos pilietyb> i#imties tvarka, t. y. netaikant asmeniui Eilietybs statymo 1" straipsny!e nustatyt bendr pilietybs suteikimo (natrali%aci!os) slyg. Ea&ymtina, kad nei Konstituci!o!e, nei Eilietybs statyme nra nustatyta, kas laikytina nuopelnais 1ietuvos valstybei. Eagal galio!ant teisin reguliavim tai, ar u&sienio valstybs pilietis arba asmuo be pilietybs yra nusipeln>s 1ietuvos valstybei, sprend&ia tik 2espublikos Ere%identas. Konstatuo!ama, kad u&sienio valstybs pilietis ar asmuo be pilietybs, kuris pra#o suteikti !am 1ietuvos 2espublikos pilietyb> i#imties tvarka, turi turti nuopeln ne bet kokiam sub!ektui, bet btent pa$iai 1ietuvos valstybei. Eagal Eilietybs statymo 1/ straipsnio 1 dal nuopelnai valstybei yra btina slyga, kad atsirast ne bet koks, o ypatingas asmens ir valstybs ry#ys, t. y. nuolatinis asmens ir valstybs teisinis ry#ys, asmens naryst (auto!e ir valstyb!e, kuriuos i#rei#kia pilietyb, todl Eilietybs statymo prasme asmuo turi bti nusipeln>s nebent kuriam sub!ektui, bet pa$iai 1ietuvos valstybei. Bei i# Konstituci!os, nei i# Eilietybs statymo, nei i# kit statym nei#plaukia, kad 1ietuvos 2espublikos pilietyb gali bti gy!ama u& kam nors suteikt inansin>, materiali ar kitoki param, taigi nusiperkama. Eilietybs santyki atsiradimo kontekste nuopelnai valstybei negali bti matuo!ami vien kuriam nors sub!ektui perduotais (paaukotais) pinigais ar kitokia parama. Eilietybs statymo prasme nuopelnais 1ietuvos 2espublikai laikytina tik tokia asmens veikla, kuria asmuo ypa$ reik#mingai prisideda prie 1ietuvos valstybingumo stiprinimo, 1ietuvos galios ir !os autoriteto tarptautin!e bendruomen!e didinimo, kai akivai%du, !og asmuo !au yra integrav>sis 1ietuvos visuomen>. 1++, -" 1, K( nutarimas 'savivaldybi byla) C konstatuo!amo!e daly!e apibr&iamas administracinis 12 suskirstymas teritorinius vienetus C tai apskritys ir savivaldybs. &emutiniams (t. y. pirmosios pakopos) vienetams Konstituci!a laiduo!a savivaldos teis>, auk#tesniuosiuose (t. y. antrosios pakopos) administraciniuose vienetuose valdym organi%uo!a 7yriausyb. ?avivaldybs yra 12 teritori!os administracinis vienetas, kur valdo !os gyvento! bendruomens i#rinktos savivaldos instituci!os pagal 12 vietos savivaldos statym ir kitus statymus. ?avivaldyb sudaroma i# gyvenam! vietovi. Eagrindiniai savivaldybs steigimo kriteri!ai yra !os pasirengimas tvarkyti ir pri&irti savo aplink, komunalin k, teikti gyvento!ams paslaugas ir vykdyti kitas unkci!as, numatytas 12 vietos savivaldos statyme. Fpskritis yra 12 teritori!os auk#tesnysis administracinis vienetas, kurio valdym organi%uo!a 12 7yriausyb pagal 12 apskrities valdymo statym ir kitus statymus.Fpskritis sudaroma i# savivaldybi teritori!,pasi&ymin$i socialini, ekonomini ir etnokultrini interes bendrumu. Konstituci!o!e vietos savivalda tvirtinama kaip savaveiksmi#kumo pagrindais veikianti vietin vie#o!o administravimo sistema, kuri tiesiogiai nra pavaldi valstybs vald&ios instituci!oms.(atskiras institutas) Konstitucini norm anali% leid&ia i#skirti #iuos konstitucinius vietos savivaldos principus< atstovau!amosios demokrati!os, vykdom! instituci! atskaitingumo atstovybei, savivaldybi veiklos laisvs ir savaranki#kumo pagal statymo apibr&tas ribas, savivaldybs ir valstybs interes derinimo. Ea&ymtina, kad savivaldos modelis 1ietuvo!e grind&iamas daugiaam&e europine savivaldos kultros tradici!a, kuri vliau pasipild administracins prie&iros institutu, susi ormavusiu valstybinio valdymo vietose (regionuose) pagrindu. (. &' santykiai ?voka 3 Konstituciniai teisiniai santykiai (K(?) 3 tai konstitucini teiss norm sureguliuoti visuomeniniai santykiai, kuri dalyviai turi tam tikras teises ir teisines pareigas. K(?, bdami viena i# teiss reguliuo!am santyki r#i, turi bendr visiems teisiniams santykiams po&ymi< #ie santykiai atsiranda teiss norm pagrindu, !ie yra aktinio visuomeninio santykio teisin i#rai#ka= teisiniai santykiai yra #i santyki dalyvi teiss norm pagrindu atsirad> ry#iai= tai teisiniai ry#iai tarp konkre$i sub!ekt= tai smoningi, valios santykiai, pagaliau, teisinio santykio dalyvi sub!ektins teiss ir teisins pareigos gyvendinimas yra garantuotas valstybs prievarta. Konstituciniai teisiniai santykiai atsiranda gyvendinant konstitucins teiss normas, nustatan$ias valstybs organi%aci!, vie#osios vald&ios organi%avim ir gyvendinim, taip pat asmens ir valstybs santyki pagrindus. K(? ob!ektas 3 socialins vertybs. Jos yra tvirtintos Konstituci!o!e ir kituose konstitucins teiss #altiniuose. (ai tokios vertybs, kaip prigimtins &mogaus teiss ir laisvs, (autos ir valstybs suverenitetas, demokrati!a, politinis pliurali%mas ir daugiaparti#kumas ir t.t. K(? dalyviai yra labai vairs asmenys, kuriems K( normos suteikia galimyb> gyvendinti K( bei vykdyti konstitucines pareigas. K(? sub!ektai yra<

1.

:i%iniai asmenys. (ai 12 pilie$iai(", str.), u&sienie$iai (a) u&sienio valstybi pilie$iai, b) asmenys be pilietybs), taip pat asmenys su dviguba pilietybe. Jie turi tam tikras konstitucins teiss norm nustatytas teises ir pareigas (vairi sub!ekt kategori! teiss ir pareigos nra vienodos). ?ub!ektais gali bti ir tam tikros i%ini asmen grups (antai *-- tkstan$i pilie$i, turin$i rinkim teis>, gali reikalauti, kad bt skelbiamas re erendumas= 0- tkstan$i pilie$i, turin$i rinkim teis>, gali teikti ?eimui statymo pro!ekt= priklausantys tautinms bendri!oms pilie$iai turi teis> puoselti savo kalb, kultr, papro$ius ir pan.). ?ocialins bendri!os. (ai (auta (" str.), kuriai priklauso suverenitetas, kuri auk#$iausi suvereni gali vykdo tiesiogiai ar per demokrati#kai i#rinktus savo atstovus, taip pat administracini teritorini vienet gyvento!ai 12 pilie$iai, dalyvau!antys renkant savivaldos instituci!as(. str.). 1ietuvos valstyb (1ietuvos 2espublika).

".
*.

?eimas, 2espublikos Ere%identas, 7yriausyb, teismai bei kt.valstybs vald&ios instituci!os.(0 str. ) 7ietos savivaldos instituci!os. (1"- str.) 7isuomenins organi%aci!os ir susivieni!imai (politins parti!os ir politins organi%aci!os, visuomenins organi%aci!os, pro esins s!ungos, religins bendri!os ir kt.). H. Ftstovau!am! instituci! deputatai (?eimo nariai, savivaldybi taryb nariai). 8a&niausiai sukurti, pakeisti, panaikinti K(? galima tik remiantis keliais teisiniais aktais. K(? pasikei$ia< 1.pasikeitus teisini santyki turiniui= ".pasikeitus teisini santyki sub!ektui= *.pasikeitus teisini santyki ob!ektui. K(? pasibaigia< 1.teisini santyki sub!ekto valia= ".kompetentingos instituci!os sprendimu= *.automati#kai= ..i#nykus bent vienam i# teisini santyki sub!ekt= 0.i#nykus teisini santyki ob!ektui. K(? klasi ikavimas<1.pagal K(?3kius reguliuo!an$ias normas< materialie!i ir procesiniai.".pagal norm privalomum< i# dispo%icini norm kyla koordinaciniai, o i# imperatyvi! norm C subordinaciniai (?.K(3!e dominuo!a subordinaciniai.*.reguliaciniai ir apsauginiai (?. ..Kendrie!i (atsiranda bendriausio pobd&io (B pagrindu) ir konkretie!i (atsiranda konkre$iosios (B pagrindu, #i santyki sub!ektai, ! teiss ir pareigos yra tiksliai apibr&tos) (?.0.Eagal teisi ir pareig pasiskirstym K(? gali bti< paprastie!i (vienas sub!ektas turi teis>, o kitas Cpareig), sudtingie!i (kai abu santyki sub!ektai turi ir teises ir pareigas). /.Eagal (? sub!ekt pareigas galima skirti aktyviuosius (kuri dalyviai turi atlikti tam tikrus teigiamus veiksmus) ir pasyviuosius (kuri dalyviai privalo neatlikti tam tikr veiksm) (?. K(? pasibaigimo pagrindai< ) straipsnis ?eimo nario galio!imai nutrksta, kai< 1) pasibaigia galio!im laikas arba susirenka pirm! posd pirmalaikiuose rinkimuose i#rinktasis ?eimas= ") !is mir#ta= *) atsistatydina= .) teismas pripa&sta ! neveiksniu= 0) ?eimas panaikina !o mandat apkaltos proceso tvarka= /) rinkimai pripa&stami negalio!an$iais arba #iurk#$iai pa&eid&iamas rinkim statymas= H) pereina dirbti arba neatsisako darbo, nesuderinamo su ?eimo nario pareigomis= ,) netenka 1ietuvos 2espublikos pilietybs. 0. /.

..

** straipsnis 2espublikos Ere%idento galio!imai nutrksta, kai< 1) pasibaigia laikas, kuriam !is buvo i#rinktas= ") vyksta pirmalaikiai 2espublikos Ere%idento rinkimai= *) atsistatydina i# pareig= .) 2espublikos Ere%identas mir#ta= 0) ?eimas ! pa#alina i# pareig apkaltos proceso tvarka= /) ?eimas, atsi&velgdamas Konstitucinio (eismo i#vad, *L0 vis ?eimo nari bals dauguma priima nutarim, kuriuo konstatuo!ama, kad 2espublikos Ere%idento sveikatos bkl neleid&ia !am eiti savo pareig. 11+ straipsnis 1ietuvos 2espublikos teism teis!ai atleid&iami i# pareig statymo nustatyta tvarka #iais atve!ais< 1) savo noru= ") pasibaigus galio!im laikui arba sulauk> statyme nustatyto pensinio am&iaus= *) dl sveikatos bkls= .) i#rinkus kitas pareigas arba ! sutikimu perklus kit darb= 0) kai savo poelgiu pa&emino teis!o vard= /) kai siteis!a !uos apkaltin> teism nuosprend&iai. +. &onstitu%ins teiss sistema. Konstitucin teis 3 centrin nacionalins teiss sritis, reguliuo!a svarbiausius visuomeninius santykius, tvirtina visos teiss sistemos krimo principus. (aigi konstitucin teis nustato ir kit teiss sistemos sri$i teisinio reguliavimo pradus. 12 Konstituci!o!e yra tvirtinti visuomens ir valstybs santyki pagrindai. Bustatydama asmens teisin status, valstybs vald&ios instituci! sistem, ! veiklos kryptis ir vald&ios gali ribas, konstitucin teis, taip pat tvirtina ir visuomens gyvenimo svarbiausius principus. 7isuotinai pripa&stamas konst. teiss kaip vis teis> integruo!an$i norm turin, taip pat ! primim ruo#ian$ios dalies vaidmuo. Konstitucin> teis> sudaro normos, reguliuo!an$ios valstybs organi%aci!, valstybs vald&ios instituci! sistem ir !os veiklos pagrindus, asmens ir valstybs santykius. Beabe!otina, kad tai yra svarbiausi santykiai visuomen!e. Buo #i santyki sri$i sureguliavimo priklauso vis kit santyki reguliavimo kryptis. (eisin!e literatro!e pabr&iama, kad K( tenka ypatinga vieta teiss sistemo!e. (ai centrin teiss sistemos sritis, reguliuo!anti reik#mingiausius visuomeninius santykius ir tvirtinanti teiss krimo principus. (odl galima tvirtinti, !og K( yra undamentin teiss sistemos sritis 3 !i kompleksi#kai reguliuo!a svarbiausius visuomens gyvenimo klausimus. Ji nustato teisinio reguliavimo pagrindus ir kitoms teiss sistemos sritims. (odl K( tenka vis teiss sistem integruo!antis vaidmuo. (oks K( pobdis neleid&ia !os vardyti kaip vienos i# teiss #ak, turin$ios grie&tai apibr&t reguliavimo ob!ekt. Konstitucins teiss vietai teiss sistemo!e apibdinti labiau tinka pagrindins teiss srities, teiss sistemos branduolio pavadinimai. Konstitucins teiss 3 teiss sistemos branduolio, !os pagrindins ir vis sistem integruo!an$ios dalies vaidmen lemia keletas aplinkybi. Eirma 3 konstitucins teiss reguliuo!am santyki svarba visuomens gyvenime. 7alstyb, valstybs vald&ios instituci! sistema, vie#osios vald&ios gyvendinimas, asmens santyki su valstybe prad tvirtinimas 3 undamentals dalykai, slygo!antys daugel kit teisinio reguliavimo sri$i. Mstatymo nustatyta tvarka visuomens poreikiams ir teisingai u& ! atlyginant, yra vienas i# civilini teisini santyki reguliavimo pagrind. (eis!o ir teism, vykdan$i teisingum, nepriklausomumo principas, tvirtintas 12 Konstituci!os 1-+ str., yra svarbiausias principas, kuriuo grind&iamas civilinio ar baud&iamo!o proceso santyki teisinis reguliavimas. (re$ia 3 K( normos apibr&ia #alies konstitucin> santvark, valstybs vald&ios #altin, tvirtina valstybs orm (!os valdymo sistem, valstybs sandar ir politin re&im), valstybs vald&ios instituci! sistem bei valstybs vald&ios instituci! galio!imus, ! tarpusavio santykius, taip pat vietin valdym ir savivaldos pagrindus. Ketvirta 3 #alies K( tvirtintos &mogaus pagrindins teiss ir laisvs. (odl K( tvirtint &mogaus ir valstybs santyki koncepci!os btina nuosekliai laikytis visose teisinio reguliavimo srityse. Eenkta 3 K( i# esms apibr&ia ir teiskros pagrindus. Beretai !os normos nustato valstybs vald&ios instituci!as, priiman$ias teiss akt r#is= !i taip pat nustato ir teiss akt IierarcIi!= neretai K( normose ir principuose esti tvirtinta ir teisinio reguliavimo kryptis. @ios aplinkybs leid&ia tvirtinti, kad konstitucin teis yra nacionalins teiss sistemos branduolys, !os pagrindin sritis. Ji yra vis sistem integruo!anti dalis. Oinoma, K( nepakei$ia ir nesiekia pakeisti kit teiss sri$i, !i tik nustato bendrus vis teiss #ak principus, svarbiausius pradus. Juo labiau t sri$i teisinis reguliavimas atitinka K( reikalavimus, !uo didesn tikimyb, kad #alyse veikia Iarmoninga, teisi#kumo reikalavimus atitinkanti, teiss sistema. Fi#kinantis K( viet teiss sistemo!e, kartais nurodoma, kad !i yra svarbiausia vie#osios teiss sritis. @iuo atve!u remiamasi dar i# senovs 2omos laik sitvirtinusiu po%ityviosios teiss norm skirstymu dvi dideles grupes< vie#! teis> 'ius pu"licum( ir privatin> teis> 'ius privatum(. 7ie#o!i teis reguliuo!a valstybs, vairi susivieni!im, kit vie#! !ungini tarpusavio santykius bei ! santykius su priva$iais asmenimis, o privatin teis, prie#ingai, reguliuo!a priva$i asmen tarpusavio santykius. (odl nurodoma, kad vie#! teis> sudaro konstitucin, administracin, inans, baud&iamo!i teis ir t.t., o civilin, prekybos, darbo, agrarin teis 3 privatin> teis>. Oinoma, turime suprasti, kad toks skirstymas 3 slygi#kas, nes ne visada galima tiksliai atriboti vie#o ir privataus gyvenimo sritis. K(, reguliuodama vie#o gyvenimo klausimus, nustato santyki tarp priva$i asmen pagrindus. (odl labiau tikt kalbti apie konstitucin> teis> kaip svarbiausi visos teiss sistemos srit. 2 tema. Lietuvos Respublikos konstitucins teiss mokslas konstitucin jurisprudencija! &onstitu%ins teiss mokslas yra viena i# teiss mokslo sri$i. 6okslinink konstitucinink tyrin!imo ob!ektas C konstitucin teisin tikrov. (ai konstitucins teisins id!os, konstitucins teiss normos ir principai, institutai, taip pat konstituciniai teisiniai santykiai. ?iauruo!u po&iriu tai mokslas, tiriantis konstitucin> teis> kaip savaranki#k teiss norm sistem. Konstitucins teiss mokslo, palyginti su konstitucine teise kaip teiss #aka, skiriasi visuomenin paskirtis, tyrin!imo dalykas (ob!ektas) ir metodas. Konstitucins teiss mokslo dalykas (ob!ektas) vis pirma yra pati konstitucin teis (kaip teiss #aka). (odl konstitucins teiss, kaip mokslo #akos ir kaip teiss #akos, dalykas i# dalies sutampa. Konstitucins teiss mokslas nagrin!a &mogaus ir pilie$io teises ir laisves, pilietyb>, u&sienie$i teisin> padt, valstybs orm, valstybins vald&ios sistem, politin> sistem, rinkim teis> ir kitus konstitucins teiss institutus. (a$iau konstitucins teiss mokslas tuo neapsiribo!a. @io mokslo ob!ektas yra kur kas platesnis. @i teiss mokslo #aka nagrin!a tokias problemas kaip konstitucins teiss norm atsiradimo prie&astys, ! veiksmingumas, konstituci!os samprata, konstituci! ir konstitucingumo istori!a, konstitucins teiss #altiniai, konstituciniai teisiniai santykiai, konstitucins teiss normos, valstybs ormos, valstybs instituci!os samprata ir kita. Konstitucins teiss mokslas taip pat tiria vairi mokslinink teori!as ir pa&iras, ! atsiradimo prie&astis. Kitaip tariant, #is mokslas anali%uo!a ir pats save. Konstitucins teiss mokslas ir politikos mokslai turi nema&ai bendr bruo&. (aip yra dl to, kad konstitucins teiss normos reguliuo!a svarbiausius &mogaus, visuomens ir valstybs gyvenimo santykius. Konstitucins teiss mokslas ne tik iksuo!a #ias normas, bet ir anali%uo!a ! atsiradimo prie&astis, tyrin!a ! unkcionavim visuomen!e. (odl konstitucins teiss mokslas nei#vengiamai susiduria su politika. (aigi konstitucins teiss mokslas gali bti apibr&iamas kaip sistema &ini apie galio!an$ias konstitucins teiss normas, ! reguliuo!amus visuomeninius santykius, #i santyki istorin> raid, perspektyv ir reik#m>.

Konstitucin teis, kaip teiss #aka, atlieka visuomens integravimo ir visuomenini santyki reguliavimo unkci!, kaip mokslo #aka C pa&intin> unkci!. Konstitucins teiss moksl taip pat galima apibdinti kaip vairi id!, pa&ir, koncepci! ar teori!, ai#kinan$i konstitucin> teisin> tikrov>, visum. @ios id!os, teori!os ar koncepci!os yra dstomos monogra i!ose ir vadovliuose, konstitucins teiss akt komentaruose, straipsniuose ir prane#imuose, mokslini kon erenci! ir seminar med&iago!e ir t.t. @i teisins tikrovs sritis da&nai apibdinama terminu 'doktrina). Konstitucin teisin tikrov vairi autori vertinama nevienodai. Beretai siekiama viena teori!a paneigti kit teori!, ir tokiu bdu atskleid&iamos nau!os teisins tikrovs puss. 6okslininkai konstitucininkai tyrin!a ir vertina vairias konstitucins teisins tikrovs sritis. 7is pirma !ie nagrin!a !au su ormuluotas id!as, koncepci!as ir teori!as apie konstitucins teiss esm>, atskirus konstitucins teiss klausimus, ! pagrstum, taip pat #i id! ir teori! gyvendinim teiss normomis bei teisin!e praktiko!e. Konstitucins teiss mokslas taip pat anali%uo!a ir konstitucins teiss norm gyvendinimo praktik, vertina konstitucinius teisinius santykius, susiklos$iusius reali%uo!ant konstitucines normas. Konstitucini teisini tyrin!im tikslas C atskleisti konstitucini teisini id!, teiss norm bei konstitucins teisins praktikos esm>, vystymosi dsningumus ir ypatumus, raidos tendenci!as. 6okslininkams konstitucininkams rpi ir konstitucins teiss teori!os bendros problemos, ir konkre$ios #alies konstitucin teisin tikrov. &onstitu%ins teiss mokslo sistema ir ,altiniai. Konstitucins teiss mokslo sistema yra suprantama kaip nuoseklus, moksliniais principais pagrstas tyrin!am klausim, susi!usi su konstitucins teiss #aka, skirstymas teori#kai apibr&tas dalis. Konstitucins teiss mokslo sistem veikia #aly!e vyrau!anti teiss doktrina, sisteminis galio!an$ios konstituci!os i#dstymas, konstitucinis visuomens mentalitetas. Konstitucins teiss mokslo sistem sudaro bendro!i ir specialio!i dalys. Kendro!o!e daly!e nagrin!ama< konstitucins teiss normos= konstitucins teiss norm veiksmingumo problemos= konstituciniai teisiniai santykiai= konstituci!os samprata= konstitucins teiss mokslo problemos= konstitucins teiss istori!a. ?pecialio!o!e daly!e nagrin!ami konkrets konstitucins teiss institutai. Kaip &ini apie konstitucin> teis> sistema, konstitucins teiss mokslas remiasi ,altiniais" kuriais vadovaudamasis mokslas sistemina &inias apie teis>. Konstitucins teiss mokslo #altini sistem sudaro spe%ialieji ir teiss ,altiniai. Spe%ialieji ,altiniai yra mokslinink teoriniai, konkre$i konstitucins teiss institut studi!os, &urnal straipsniai, normini teiss akt komentarai ir kita. 'eiss ,altiniai C tai konstitucins teiss normas tvirtinantys teiss aktai. (aigi, konstitucins teisins tikrovs tyrimo pagrindas C vairs tyrimo #altiniai. Eirma, tai teiss mokslinink (ir 1ietuvos, ir u&sienio #ali) darbai. Fntra, tai 1ietuvos 2espublikos Konstituci!os tekstas C svarbiausias konstitucins teiss #altinis, kuriame i#dstyti valstybs organi%aci!os ir unkcionavimo pagrindai, konstitucin asmens status apibr&ian$ios normos. (ai ir 1ietuvos statymai, ir postatyminiai aktai, kiti konstitucins teiss #altiniai, kuriais tvirtintos konstitucins teiss normos. (re$ia, tai konstitucin praktika, teisini id! ir norm gyvendinimas. 6okslininkai nagrin!a vairias konstitucins teiss problemas. ?avo po&irius !ie dsto monogra i!ose ir vadovliuose, straipsniuose. 6okslininkai diskutuo!a, vienas id!as atmesdami, kitas ormuodami nau!ai. (aip tiesiami keliai vairi teisini rei#kini nau! suvokim, silomos nau!os teisini rei#kini sampratos. Ftlikt mokslo darb vertinimas yra svarbi mokslinio pa&inimo sritis. &onstitu%ija ir kiti konstitu%ins teiss norminiai aktai C taip pat svarbus konstitucins teiss mokslo tyrimo #altinis. (ik moksli#kai vertinus teisin reguliavim, galima teisingai taikyti normas, !omis remiantis gyvendinti savo teises. 6okslo tyrimai padeda tobulinti teiss normas, !as keisti. (odl teiskros procese mokslininkams turi bti skiriamas svarbus vaidmuo. (re$ias konstitucins teiss mokslo tyrimo #altinis C teiss gyvendinimo praktika. (ik praktiko!e paai#k!a teiss norm e ektyvumas, vairi teisini koncepci! ir modeli pagrstumas. (odl konstitucins teiss mokslas tiria konstitucins teiss norm gyvendinimo praktik. 6okslinis pa&inimas remiasi tam tikrais mokslins mstysenos principais, tam tikra mokslinio pa&inimo samprata, kuri teori!o!e vadinama mokslo metodologi!a. !etodologija C tai mokslins mstysenos (mokslinio mstymo) princip visuma. Kalbant apie teiss moksl, !i turt bti suprantama kaip teisinio mokslinio mstymo princip visuma. 6etodologi!a C tai mokslo tyrin!imo pagrindas, i#eities ta#kas. Konstitucins teiss mokslui metodologin> reik#m> turi bendrosios teiss teori!os su ormuluoti teisinio mstymo ir teisini rei#kini mokslinio pa&inimo principai. Kendrosios teiss mokslas atranda ir su ormuluo!a pagrindinius teiss mokslo dsnius (id!as), kurie yra bendri visoms teiss mokslo #akoms. (odl neatsitiktinai daugelis konstitucins teiss mokslo teori! sutampa su bendrosios teiss teori!omis. 6etodai C tai konkrets bdai, priemons, taikomi tyrin!ant mokslo ob!ekt. Pra &inomi ir taikomi tokie konstitucins teiss mokslo metodai< 1. sisteminis (rei#kiniai nagrin!ami atsi&velgiant ! ry# su kitais rei#kiniais)= ". istorinis

*.
.. 0. /. H. ,. +. 1-.

loginis= dogmatinis (mstymas nekintamomis svokomis C teiginiai pripa&stami be rodym, !ais aklai tikima)= gramatinis= kritikos= teleologinis (teisini rei#kini tikslingumo nustatymas)= statistikos= sociologinis (da&nai taikomas siekiant nustatyti teiss norm veiksmingum)= lyginamosios teistyros (#is metodas #iuolaikiniame konstitucins teiss moksle taikomas ypa$ pla$iai).

Konstitucins teiss moksle yra varto!ami vairs specialie!i tyrimo metodai. 7is pirma C teisin anali%. (eisins anali%s metodu atskleid&iama tiriam teiss norm, princip, institut esm, ai#kinamas teisinio reguliavimo turinys. @iuo metodu naudo!amasi siekiant pa&inti teis>. 2emiantis !uo, galima apra#yti, sisteminti, apibendrinti, klasi ikuoti ir i#dstyti teisines &inias. Konstitucins teiss moksle taip pat svarbus sisteminis metodas, suteikiantis galimyb> konstitucin> teis> tirti kaip teisins sistemos sudtin element, atskleid&iantis #io teisinio rei#kinio viet teisins tikrovs sistemo!e, leid&iantis suprasti vairi #ios sistemos element sveik. Konstitucins teiss moksle varto!amas ir istorinis metodas. @is metodas atskleid&ia konstitucini teisini rei#kini istorin> raid, vystymosi ypatumus. (ai padeda numatyti tam tikr teisini rei#kini tolesns pltots perspektyvas. 1yginamosios teistyros metodas irgi pla$iai taikomas #io!e teiss mokslo srity!e. (ai konstitucins teiss rei#kini pa&inimas !uos palyginant. (ik palyginant vairi #ali konstitucinius teisinius institutus, galima rasti tinkamiausiai ir e ektyviausiai tam tikromis slygomis unkcionuo!ant model, suvokti tam tikro teisinio reguliavimo modelio ypatumus, konstitucins praktikos speci ik. 6okslininkai konstitucininkai taip pat varto!a statistin metod, padedant suprasti teiss norm e ektyvum. Ke to, taikomi ir vairs sociologiniai metodai. Jais siekiama i#tirti konstitucins teiss institut reguliuo!amus santykius, konkretaus teisinio reguliavimo tinkamum ir re%ultatyvum, visuomens po&ir tam tikr konstitucin teisin rei#kin. @iais metodais vertinant teiss gyvendinim visuomen!e, padedama spr>sti sudtingas teisines problemas, taip pat laiku atskleisti ir nau! sprendim btinyb> ir pan. &onstitu%ins teiss mokslas -ietuvoje. Konstitucins (#iuo atve!u tikt sakyti C valstybins) teiss mokslo 1ietuvo!e u&uoma%g randama Q7A a. (ai sie!ama su 1ietuvos 8id&iosios Kunigaik#tysts publicisto ir istoriko Fugustino 2otundo (6ieleskio) vardu. @is teiss daktaras traktate 'Easikalb!imas lenko su lietuviu) gindamas lietuvi teises ir 1ietuvos 8id&iosios kunigaik#tysts valstybin savaranki#kum, aptar valstybs ormas. 7liau pastebimas tam tikras 7ilniaus universiteto pro esros susidom!imas konstitucins teiss mokslu. 1/01 m. i#leistame 7ilniaus universiteto pro esoriaus teisininko Frono Rli%arovskio svarbiausiame veikale 'Fpie politin> &moni smon>) valstybei yra paskirtas visas skyrius. Jame nagrin!ama valstybs esm, !os atsiradimo prie&astys, politins santvarkos ormos.

Ero esorius Jeronimas ?troinovskis savo 1H,0 m. i#leistame veikale 'Erigimtins, politins teiss, politins ekonomi!os ir tarptautins teiss mokslas) ai#kino visuomens ir vald&ios tarpusavio santyki principus. Sia !is rei#ksi kaip konstituci!os, arba kaip visuotins &moni sutarties, kuriai esant &mons nepraranda savo gimt teisi, #alininkas. ?pecialaus konstitucins teiss kurso ar mokslo veikal iki Eirmo!o pasaulinio karo 1ietuvo!e nebta. &onstitu%ins teiss mokslas -ietuvoje (1.1*/1.(0). Konstitucin teis kaip mokslas 1ietuvo!e visi#kai susi ormavo 1ietuvos (nuo 1+*- m. C 7ytauto 8id&io!o) universitete. (en dirbus pedagog ir mokslinink 6ykol 2iomer reikia laikyti #iuolaikins konstitucins teiss mokslo 1ietuvo!e pradininku. 7iena i# 6. 2iomerio tyrint konstitucins teiss problem yra bendrasis mokslas apie valstyb>. Eirmas #ia tema monogro inis 6. 2iomerio darbas buvo '2epre%entaci!a ir mandatas), kuri buvo para#yta, kai 1ietuvo!e rei#ksi kra#tutinis parlamentari%mas. @io!e monogra i!o!e !is paliet plat konstitucins teiss teorini klausim spektr. Kitos !o monogra i!os skirtos siauresnei konstitucins teiss problemai. 6. 2iomerio mokslinius tyrin!imus apie valstyb> vainikavo neu&baigtas veikal ciklas '7alstyb ir !os konstitucin teis). 6. 2iomeris taip pat pagrstai laikomas 1ietuvos konstitucins teiss mokslo kr!u. Jis pirmasis nuosekliai tyr 1ietuvos nacionalinio valstybingumo atkrimo teisinius aspektus ir !os konstitucin> raid. Jis laikomas savo tyrin!imo srities savoti#ku monopolistu, nes kit autori darb pana#ia tematika to meto lietuvi teisin!e literatro!e akti#kai nra. 6. 2iomerio teisine mintimi yra pagrsta 1ietuvos konstitucins teiss doktrina. @ios doktrinos sudedamosios dalys yra< 1. mokymas apie valstyb>= ". mokymas apie suverenitet= *. mokymas apie repre%entaci! ir mandat= .. mokymas apie konstitucin teistum= 0. mokymas apie administracin teism. 6. 2iomerio doktrina i# esms remiasi societarine teiss samprata. (eis, pasak 6. 2iomerio, yra 'pasirenkama i# socialini !ungini srities ir galingomis teritorinio imperiumumo priemonmis apsaugo!ama). 6. 2iomerio mokymas apie valstyb> yra apibendrintas !o darb cikle '7alstyb ir !os konstitucin teis). 6. 2iomeris laikosi tradicins 'tri! element) doktrinos. 7alstyb, pagal 6. 2iomer, yra &moni, gyvenan$i tam tikro!e teritori!o!e ir priklausan$i vienai politinei vald&iai, s!unga. 6. 2iomeris ypa$ pabr& unkcin tautos po&ym. Kalbdamas apie taut, !is tur!o galvo!e ne pa$ius &mones, o ! atliekamus darbus. Eatys &mons C tik i%inis valstybs elemento pagrindas, bet ne valstybs elementas. Bagrindamas suvereniteto svok, 6. 2iomeris sil valstybs vald&ios vir#enyb> ir nepriklausomyb> nuo kit vald&i valstybs teritori!o!e vadinti ne valstybs suverenitetu, bet valstybs vald&ios suverenu. (ai valstybs vald&ios po&ymis. (uo tarpu i#orinis suverenitetas (nepriklausomyb) C tai tam tikra sub!ektin valstybs teis santykiuose su kitomis valstybmis. Bors suvereniteto svoka yra susi!usi su absoliutins vald&ios svoka, ta$iau tiek i#orinio, tiek vidinio valstybs suvereniteto negalima laikyti absoliutiniu. 7alstybs vald&ia yra viena, nedaloma ir auk#$iausia teritori!o!e tik teisiniu, bet ne socialiniu po&iriu. 7alstyb negali visi#kai atsiriboti nuo kit socialini !ungini, esan$i !os vidu!e. Ji pati i# ! atsiranda. A#oriniu at&vilgiu valstybs suverenitetas reliatyvus tuo po&iriu, kad tarptautiniuose santykiuose valstyb yra priklausoma nuo tarptautins teiss. Ji yra savaranki#ka tik kiek apima !os teisin kompetenci!a. Bema&ai dmesio 6. 2iomeris skyr visuomens sampratai. Eagal 6. 2iomer, pla$iuo!u po&iriu visuomen C tai visas socialinis bendravimas. ?iauruo!u po&iriu C tai socialini !ungini visuma. ?ocialinius !unginius !is skirst organi%uotus (socialines organi%aci!as, arba korporaci!as) ir neorgani%uotus (socialines grupes)= priverstinius (pv%. valstyb) ir laisvus (pv%. draugi!os)= natralius ir dirbtinius= pirminius ir antrinius. 7alstyb> apibdino kaip antrin, teritorin, priverstin ir organi%uot socialin !ungin. 6. 2iomeris nagrin!o ir kitas konstitucins teiss temas. 8arbe 'Konstitucins ir teismo teiss pasieniuose) !is gvildena konstitucinio teistumo problemas. Knygo!e 'Fdministracinis teismas) anali%uo!ama administracinio teismo problema, itin aktuali ir #iandienin!e 1ietuvo!e. Easak 6. 2iomerio, tik administracinis teismas gali apriboti valdinink savival>. 8aug dmesio 6. 2iomeris skyr valstybs vald&ios ir !os demokratini teori! C visuomenins sutarties ir bendrosios valios doktrinai, repre%entacins demokrati!os teori!ai. 2epre%entacins demokrati!os klausimus !is nuodugniai aptar darbe '2epre%entaci!a ir mandates). &onstitu%ins teiss mokslas sovietins santvarkos metais. (inkam slyg mokslui vystyti nebuvo, nors ra#yta nema&ai. 8arb i#liekamo!i vert yra ribota, o i#imt sudaro paskutinis 6. 2iomerio darbas C 'Astorin 1ietuvos sovieti%aci!os ap&valga ir konstitucinis !os vertinimas). 7eikale 6. 2iomeris apmst ir, remdamasis tuo metu buvusia prieinama med&iaga, i# konstitucins teiss mokslo po%ici! vertino 1ietuvos valstybei tragi#kus 1+.- m. vykius ir atliko svarbiausi t met konstituci!os nuostat anali%>. ?oviet okupaci!os metais konstitucins teiss mokslas tur!o persiorientuoti pagal sovietinius standartus. 1ietuvo!e 6. 2iomeris, galima sakyti, buvo i#brauktas i# konstitucins teiss mokslo. Rkupacin vald&ia nutrauk savaranki#kus mokslinius tyrin!imus. @i sprag i# dalies u&pild i#eivi!os konstitucins studi!os. &onstitu%in teis lietuvi i,eivijos darbuose. A#eivi!o!e konstitucins teiss problemas yra nagrin!> daugelis teisinink. (a$iau geriausiai tai dar autoritetingi specialistai, teisin i#silavinim gi!> 7akar Turopos ar JF7 mokslo centruose< Konstantinas 2a$kauskas, Eranas 7iktoras 2aulinaitis, Ka%ys @idlauskas, Juo%as 1au$ka. Batralu, kad viena pagrindini problem, nagrin!am i#eivi!os teisinink, tapo buvusios nepriklausomos 1ietuvos konstitucins teiss bei bsimos i#silaisvinusios 1ietuvos konstitucins santvarkos problema. 8augelio #i darb autoriai, tikdami bsimu 1ietuvos i#silaisvinimu, aptarin!o bsimos 1ietuvos konstitucins santvarkos problemas. Konstruodami konstitucins santvarkos model atei$iai, dauguma i#eivi!os autori buvo i#tikimi konstitucinio kontinuiteto (t>stinumo) principui. (aip pat beveik vieningai buvo laikomasi nuomons, kad laisvo!e 1ietuvo!e teksi gr&ti ne prie paskutiniosios C 1+*, m. C 1ietuvos Konstituci!os, bet prie ?teigiamo!o seimo parengtos ir !o 1+"" m. priimtos 1ietuvos 7alstybs Konstituci!os. A#eivi!os teisinink modeliuo!ama bsimosios nepriklausomos 1ietuvos valstybs konstitucin santvarka orientuo!ama pirmiausia subalansuoti vald&i gali, taip pat suma&inti politin3partin susiskaldym seime. A#eivi!os teiss studi! palikimas yra iki #iol ma&ai pa&stamas 1ietuvos akademinei teisinei visuomenei. Eo Fntro!o pasaulinio karo i# 1ietuvos 7akarus pasitrauk apie .-- teisinink. 8augelis ! sikr Sikago!e (JF7) ir !os apylinkse. Sia buvo leid&iami &urnalai '(eisinink &inios) (iki1+0, m.), '1ietuvis teisininkas) (iki 1+0" m.). ?ukurta ir ilgai veik 1ietuvi teisinink tremtini draugi!a. Konstitucins teiss problemas mintuose &urnaluose ir kituose periodiniuose leidiniuose gvildeno E. ?travinskas, 8. Krivickas, E. 2aulinaitis, K. 2a$kauskas, K. @idlauskas, J. K. 1au$ka ir daugelis kit i#eivi!os teisinink. Ppa$ daug dmesio #ie ir kiti teisininkai skyr tarpukario 1ietuvos konstituci! tyrin!imui ir nepriklausomos 1ietuvos konstitucins santvarkos modeliavimui.Fpibendrintai 1ietuvos konstitucin> teis> yra aptar>s K. 2a$kauskas 1+/H m. i#leisto!e knygo!e '1ietuvos konstitucins teiss klausimais). Fnot K. 2a$kausko, 1+"" m. Konstituci!a i#rei#k politines ir socialines nuostatas, vyravusias po Eirmo!o pasaulinio karo. Kar laim!usi valstybi veikiamos, daugelis 7idurio ir 2yt Turopos taut savo nepriklausomas valstybes sukr liberalaus demokratinio pobd&io. 1+"" m. Konstituci!o!e atsispindi vadinamasis pranc% parlamentari%mas. Konstituci!a tvirtina repre%entacin> demokrati!, kai tauta auk#$iausi suvereni gali rei#kia per demokrati#kai i#rinktus savo atstovus. K. 2a$kausko nuomone, 1+"" m. 1ietuvos valstybs konstituci!a buvusi tobuliausia< tai 4racionalus, iloso i#kai pagrstas, logi#kas #edevras', kuriuo mginta kurti 4liberalin, individualistin, centrali%uota, repre%entacin demokratin santvarka su parlamentinio3seimokratinio tipo vyriausybe ir tautini ma&um personaline autonomi!a'. Kitas lietuvi i#eivi!os teisininkas, K. @idlauskas, anali%uodamas 1+"" m. Konstituci!, nurod du !os netobulumus< pre%idento padties ir rinkim sistemos. Jis teig, kad 4pre%idento teisin padtis buvo viena i# prie&as$i, kodl ms valstybs santvarka buvo pavirtusi seimokrati!'. 8l to reikt siekti pre%idento konstitucins padties ?eimo at&vilgiu sustiprinimo ir !o rinkim bdo pakeitimo taip, kad pre%identas bt renkamas pilie$i. Jo kadenci!a turi bti ilgesn nei ?eimo. Kitas Konstituci!os netobulumas, anot K. @idlausko, 3 proporcin rinkim sistema, lemianti per didel parti! skai$i ?eime. 1ietuva tol kent!o nuo per didelio parti! skai$iaus, kol galiausiai nu!o kit kra#tutinum C vienos parti!os sistem, todl geriausias bdas suma&inti parti! skai$i C pertvarkyti rinkim sistem. Fnot K. @idlausko, ma&oritarin rinkim sistema taip pat nra tobula, nes gali atsitikti taip, kad kiekvieno!e apygardo!e laims vadovau!an$ios parti!os kandidatas ir ?eimas liks be opo%ici!os. Futorius suponuo!a mint, kad reikt derinti abi sistemas ir #itaip i#vengti abie! sistem netobulumo.

Fpibdindamas to meto konstitucin> santvark kaip 4parti! nuteriot seimokratin re&im', K. @idlauskas yra pa&ym!>s, kad parlamento absoliuti%mas gali bti daug &iauresnis u& konkretaus asmens absoliuti%m, nes patek> kolektyv &mons ma&iau !au$ia asmenin> atsakomyb> ir labiau pasiduoda ekcesams. ?utelkus vald&i vieno!e instituci!o!e, visada kyla pavo!us, kad vald&ia bus naudo!ama piktiems tikslams. Borint pakeisti # re&im ir sustiprinti teistum valstyb!e, anot K. @idlausko, btina steigti dvi nau!as instituci!as< statym teismins konstitucins kontrols ir administracin teism. Eirmo!i apsaugot pilie$ius nuo ?eimo, antro!i C nuo valdinink savivals. Fnali%uodamas 1+", ir 1+*, m. 1ietuvos konstituci!as K. @idlauskas yra pa&ym!>s, kad mums bt 4i# ties pats maloniausias dalykas, !ei neprireikt prisiminti tautinink vald&ios sukurt konstituci!, o ypa$ ! rodyti svetimiems, nes t konstituci! sukurtos politins sistemos tikrai nedaro ms tautai !okios garbs'. E. 2aulinaitis savo darbuose rodin!o, kad 1ietuvo!e esame tur!> tik vien galio!ant pagrindin valstybs statym C 1+"" m. Konstituci!. 1+", ir 1+*, m. konstituci!os buvo neteistai primestos tautai, nieko nepareigo!o ir niekada nebuvo ir nra privalomos. F. ?metona buvo tik de acto pre%identas. E. 2aulinaitis teig, kad 4 aktinis kra#to valdymas neteikia vadui teisi nustatinti tam kra#tui pagrindinius statymus arba konstituci!as, tad ir ?metonos konstituci!os tra vien !o paties ir !o draug politinio nusistatymo parei#kimas, neturintis !okios valstybei ir tautai privalomosios galios'. Fnali%uodamas pre%idento teisin> padt, E. 2aulinaitis palaik visos tautos renkamo pre%idento instituci!os vedim. ?varbia konstitucins teiss problema E. 2aulinaitis laik pre%identins ar parlamentins valdymo ormos pasirinkim, pirmenyb> teikdamas parlamentinei ormai. Bema&ai dmesio !is skyr rinkim sistemos tobulinimui, pavy%d&iu 1ietuvai nurodydamas 7okieti!, kur pokario metais buvo atliktos rinkim teiss re ormos siekiant suma&inti parti!. &onstitu%in teis atsta1ius -ietuvos nepriklausomyb2. Bors ry#kiausi sovietiniu laikotarpiu i#aug> 1ietuvos konstitucins teiss specialistai aktyviai dalyvavo atgimusios 1ietuvos konstitucin!e krybo!e, mokslinis paveldas #io!e srity!e dl mint prie&as$i yra gantinai kuklus. Batralu, kad atkrus nepriklausomyb>, atsirado ob!ektyvus poreikis susiklos$iusi mokslins konstitucins teiss literatros sprag skubiai u&pildyti. (ai buvo padaryta pakartotinai i#leid&iant bent !au svarbiausius 6. 2iomerio darbus. 6. 2iomerio darbuose nagrin!amos ir #iandienai aktualiausios teiss problemos, todl !ie ir #iandien vertinami ne tik kaip savo meto teisins minties paminklai, bet ir kaip ndienai reik#mingi konstitucins teiss mokslo #altiniai. 1++-31++" m. itin aktyviai 1ietuvos teisininkai dirbo rengdami 1ietuvos 2espublikos Konstituci!. Bema&as $ia teisinink K. 1apinsko, T. Jara#ino, ?t. ?ta$ioko ir kit indlis. Erimus 1++" m. spalio "0 d. konstituci! pradtos nagrinti kitos su !os gyvendinimu ir taikymu susi!usios problemos. (a$iau, kita vertus, iki #iol teturime vos kelias monogra i!as konstitucins teiss klausimais. 8auguma konstitucins teiss problem nagrin!ama moksliniuose straipsniuose. &onstitu%in teis kaip studij dis%iplina. Konstitucin teis C privaloma studi! disciplina auk#tosiose teiss mokyklose. Ji yra viena i# t disciplin, kurias reikia veikti norint skmingai veikti tolesn> teiss studi! program. Konstitucins teiss kursas negali aprpti vis konstitucins teiss mokslo &ini, vis konstitucini teori!, doktrin, vairi konstitucins tikrovs vertinim. (odl yra susipa&stama tik su svarbiausiomis konstitucins teiss temomis, kurias btina i#manyti norint suprasti valstybs organi%aci!os, vie#osios vald&ios organi%avimo ir unkcionavimo esm>, asmens ir valstybs santyki pagrindus. 1ietuvos konstitucins teiss kursas paprastai apima #ias temas< 4Konstitucins teiss vadas', 4Konstituci!a', 4Omogaus teiss ir ! tvirtinimas 1ietuvos konstitucin!e teis!e', 41ietuvos 2espublikos pilietyb. 9&sienie$i teisin padtis', 4Konstituci!os apsauga. 1ietuvos 2espublikos Konstitucinis teismas', 47alstyb', 47alstybs orma', 4Bevalstybins organi%aci!os konstitucin!e teis!e', 42inkimai ir re erendumai', 4Konstitucin valstybs vald&ios instituci! sistema', 4?eimas', 42espublikos Ere%identas', 47yriausyb', 4(eismas', 47ietos savivalda ir valdymas'. Kiekvien tem, i#skyrus paskutines penkias, kuriose nagrin!ami vie#osios vald&ios institutai 1ietuvo!e, sudaro du &ini blokai< pirmas blokas C bendrie!i konstitucins teiss klausimai, antras blokas C 1ietuvos konstitucin teis. Konstitucins teiss studi!os yra btinas teiss studi! elementas. Konstitucins teiss kursas ple$ia teisininko akirat, moko suprasti valstybs organi%aci!, valstybs vald&ios instituci! sistemos organi%avimo ir veiklos prasm>, konstitucini teisi ir laisvi reik#mingum, savaranki#kai vertinti teisinius rei#kinius. ?tudi!uo!amas konstitucin> teis>, studentas mokosi anali%uoti ir vertinti svarbias teisines problemas, suprasti konstituci!os reik#m> teisinio reguliavimo sistemo!e. Konstitucins teiss studi!os pads i#siai#kinti, kas yra konstituci!a, kok vaidmen !i atlieka #alies teisiniame gyvenime, k rei#kia pagrindini teisi ir laisvi konstitucinis tvirtinimas, vald&i padali!imas ir t.t. Ea&ymtina, kad konstitucins teiss studi!os turi ir praktin> reik#m>. Konstituci!a C tai ne deklaraci!os ar labai abstrakts teiginiai, bet teiss norm aktas. ?varbu i#mokti suprasti konstitucinio reguliavimo turin, mokti taikyti ir auk#$iausios galios, neretai abstrak$iai su ormuluotas, teiss normas. (eisininko darbe svarbu suvokti valstybs vald&ios gali ribas, mokti apginti asmens teises. Konstitucins vertybs turi tapti teisini vertinim pagrindu, padti suprasti konkretaus teisinio reguliavimo prasm>, rasti sprendimus teisini koli%i! atve!ais. Baudota literatra< )ietuvos konstitucin teis& 7adovlio parengimo autorius T. Jara#inas. 7ilnius, "--". )ietuvos konstitucins teiss va!as& T. 7aitieknait, ?. 7idrinskait. Justitia, 7ilnius, "--1. *uverenitetas& 6. 2iomeris& 7ilnius, 1++0. +alsty"& (1. 6. 2iomeris. 7ilnius, 1++0. " tema. 1. 3alstybs tarybos 1.1* m. vasario 1) d. 4epriklausomybs akto ir Steigiamojo Seimo 1.20 m. gegu5s 1+ d. 6e7oliu%ijos dl atstatytos -ietuvos demokratins valstybs konstitu%in reik,m. 1yginant 1+1, m. vasario 1/ d. Bepriklausomybs akt su 1+"- m. gegu&s 10 d. re%oliuci!a, galima pasakyti, kad 1+1, m. nutarimu 1ietuvos (aryba, remdamasi pripa&inta ir tuo metu tapusia ypa$ populiaria taut apsisprendimo teise ir pa$i taryb su ormavusios 1ietuvi 7ilniaus kon erenci!os nutarimu, paskelb ' atstatanti nepriklausom, demokratiniais pamatais sutvarkyt 1ietuvos valstyb> su sostine 7ilniu!e ir t valstyb> atskirianti nuo vis valstybini ry#i, kurie yra buv> su kitomis tautomis). (aigi #is aktas rei#k vie# prane#im, kad netenka galios visi buv> prievarta 1ietuvai primesti valstybiniai ry#iai su svetimomis #alimis. (a$iau nors taryba tuo metu buvo vienintel lietuvi tautos atstovyb, bdama ne tautos i#rinkta, suvok negalinti atstovauti bendra!ai tautos valiai, todl parei#k, !og 1ietuvos valstybs pamatus ir santykius su kitomis valstybmis nustatysis vis !os gyvento! demokratiniu bdu i#rinktas ?teigiamasis seimas. (okiu bdu 1ietuvos valstybs santvarkos nustatym (aryba paliko atei$iai. (ai buvo pirmasis atviras parei#kimas, kad nepriklausomybs atkrimas i# id!os pagaliau imtas versti tikrove, kad tiesiogiai pradedamas gyvendinti svarbiausias 1ietuvi 7ilniaus kon erenci!os su ormuluotas u&davinys. (a$iau realiai nepriklausomybs paskelbimas teisini pagrind netur!o, nes akti#kai tuo metu 1ietuva buvo 7okieti!os okupaci!os ob!ektu ir okupacin vald&ia nesiruo# pripa&inti 1ietuvos valstybingumo. Kalbant apie 1+"- m. gegu&s 10 d. re%oliuci!, galima teigti, kad #i re%oliuci! prim ?teigiamasis ?eimas, kuriam 1+1, m. vasario 1/ d. nutarimu ir buvo pavesta galutinai nustatyti valstybs santvark, k !is ir padar. 2eik#damas 1ietuvos &moni vali, ?teigiamasis seimas proklamuo!a 'esant atstatyt nepriklausom 1ietuvos valstyb>, kaip demokratin> respublik, etnogra inmis sienomis ir laisva nuo vis valstybini ry#i, kurie yra buv> su kitomis valstybmis). (ai buvo o icialus vald&ios dokumentas, iksuo!antis nau!os valstybs sukrim. Bustatydama neribot 1ietuvos valstybs suverenum, re%oliuci!a gavo principin> konstitucin> reik#m>. @ia re%oliuci!a ?teigiamasis seimas nustat 1ietuvos valstybs pamatus, t. y. atliko tai, k !am buvo pavedusios teik 1ietuvi 7ilniaus kon erenci!a, tiek 1ietuvos taryba. 2. -ietuvos valstybs 1.1* m." 1.1. m. ir 1.20 m. laikinj konstitu%ij pagrindins nuostatos" ypatumai. 1+1, m. lapkri$io " d. priimta laikino!i konstituci!a statym leid&iamuo!u organu paskelb 7alstybs taryb, o vykdom! vald&i paved 7alstybs tarybos Ere%idiumui, susidedan$iam i# pre%idento ir dvie! vicepirminink. Ke to kiekvienam Ere%idiumo aktui reik!o vis tri! !o nari para# ir 6inistr kabineto atstovo

kontrasignaci!os (para#as). 7alstybs tarybos Ere%idium konstituci!a laik ne tik vadovau!an$ia (arybos instituci!a, bet ir kolegialiu valstybs vadovu, laikinai vykdan$iu 'auk#$iausios vyriausybs unkci!as). Ere%idiumas vald&i vykd kartu su ministr kabinetu, solidariai atsakingu 7alstybs tarybai. Konstituci!o!e buvo nurodytos pamatins pilie$i teiss< visi pilie$iai yra lygs prie# statym, garantuo!ama asmens, buto, nuosavybs nelie$iamyb, luom privilegi! nebuvimas ir t .t. 8aug gali turi vykdomo!i vald&ia. Konstituci!o!e neaptariama daugelio principin> reik#m> turin$i klausim< nepaskelb respublikos, neu&simin apie 7alstybs tarybos ir !o Ere%idiumo sudarymo tvark, ! galio!im terminus. 7alstybs valdymo orm tur!o nustatyti ?teigiamasis seimas. (aryba sipareigo!o i#leisti ?teigiamo!o seimo rinkim statym ir tuo tikslu deklaravo visuotini, tiesiogini, lygi, slapt rinkim principus. Konstituci!os keitimo teis buvo pavesta tai pa$iai 7alstybs tarybai kvali ikuota ("L*) bals dauguma bent pusei !os nari pareikalavus. 7alstybs tarybos Ere%idiumas 1+1, m. lapkri$io 11 d. patvirtino F. 7oldemaro vadovau!am 6inistr kabinet, sudaryt ne koalici!os, o darbo pagrindu. Kolegialus (arybos pre%idiumas nebuvo tinkama instituci!a. Ke to organi%uo!ant centrini valstybini organ sistem, kurio!e ai#kiai dominavo 7alstybs taryba, buvo nepakankamai lanksti, trukd operatyviai reaguoti spar$iai besikei$ian$i politin> situaci!, todl 1+1+ m. baland&io . d. buvo priimti nau!i 1ietuvos valstybs 1aikinosios Konstituci!os pamatiniai dsniai, kurie i# esms keit centrini valstybs organ sistem, kurio!e pirm viet nau!o!i konstituci!a i#kl vykdomuosius organus C 7alstybs pre%ident (vieto! (. Ere%idiumo) ir 6inistr kabinet. 8auguma #io konstitucinio dokumento nuostat pa&od&iui karto!o 1+1, m. lapkr. " d. pamatini dsni nuostatas. (aigi atsiranda pre%idento instituci!a, kur renka 7alstybs taryba, bet konstituci!a nenustat nei !o rinkim tvarkos, nei galio!im termin. Ere%identui buvo suteikta teis su#aukti 7alstybs tarybos sesi!as ir !as paleisti. Konst. pamatiniai dsniai suteik pre%identui teis> pa$iam leisti statymus, prie# tai priimtus 6inistr kabineto. Ere%idento i#leisti st. buvo prilyginami 7alstybs (arybos priimtiems st. Ere%identas tur!o tvirtinti ir 7( priimtus st. Ke st. leidybos, 7( buvo pavesta kontroliuoti 6inistr kabineto veikl. (okiu bdu Konstituci!o!e atsirado nau!as skirsnis 7alstybs kontrol. 7is vald&i savo rankose turi vykdomosios vald&ios instituci!os. 1+1+ m. spalio *- d. 7alstybs taryba prim ?teigiamo!o seimo rinkim statym. ?teigiamo!o seimo i#rinkimas 1+"- m. griov galio!usius 1+1+ m. pamatinius dsnius, todl 1+"- m. bir&elio 1- d. ?teigiamasis seimas prim 1aikin! 1ietuvos valstybs Konstituci!. 1aikino!i konstituci!a skelb 1ietuv esant demokratine respublika. Konstituci!a skelb, kad steig. ?eimas yra suverenios 1ietuvos galios rei#k!as, !am pavedama leisti st. ir pri&irti ! vykdym, tvirtinti valstybs biud&et ir rati ikuoti tarptautines sutartys. Mst. Aniciatyvos teis pavedama ?eimui ir ministr kabinetui. Konst. suma&ino pre%idento reik#m>. Jis atlieka labiau repre%entacines unkci!as. 7ykdomo!i vald&ia buvo pavesta ?teigiamo!o seimo renkamam 2esp. Ere%identui ir pre%idento tvirtinamam 6inistr kabinetui, kuris atsakingas ?teigiama!am seimui. Ere%identui pavedama kviesti 6inistr Eirm., pavesti pastara!am sudaryti 6inistr kabinet, tvirtinti !au sudaryt ir priimti !o atsistatydinim, skirti valstybs kontrolieri, atstovauti 2espublikai, skirti auk#tesniuosius valstybs valdininkus, skelbti st., naudotis bausms dovano!imo teise. Konstituci!a nenustat Ere%idento kadenci!os laikydama ! renkamu visam Konst. galio!imo laikui. Konst. i#plt pilie$i teisi ir laisvi sra# traukdama ! korespondenci!os nelie$iamyb>, s&ins ir streik laisv>. 8eklaravo mirties bausms ir luom (titul) panaikinim. Kilus karui ar gink. sukilimui ?teig. ?eimas gali paskelbti karo ar kuri kit nepaprast! padt. Konst. nra skirsni pavadinim. Ke to rengdamasis kardinaliai &ems re ormai, ?teig. ?eimas konstituci!o!e nebeu&simin apie nuosavybs teis>. @ios konst. tikslas C ?teigiamop!o seimo gali tvirtinimas. 1aikino!i konstituci!a nenustat !os keitimo ar papildymo tvarkos. (ai savaime i#plauk i# ?teigiamo!o seimo prigimties ir paskirties. 1aikinosios Konstituci!os primimas teisi#kai u&baig 1ietuvos valstybs krimosi ir laikinosios 7yriausybs veiklos laikotarp. . 4uolatini -ietuvos 6espublikos 1.22 m." 1.2* m. ir 1. * m. konstitu%ij skirtumai" ypatumai. ?varbiausias ?teigiamo!o seimo u&davinys buvo parengti ir konstituci#kai tvirtinti nau!os valstybs pagrindus. Eolitins to meto slygos 1ietuvo!e ir aplink ! pasi&ym!o did&iuliu demokratini !g pakilimu. 1ietuvi tauta tro#ko laisvs ir ideali%avo demokrati!. 8emokrati!a tur!o tapti svarbiu veiksniu atremiant i#kilusi bol#evi%mo grsm>. 7isos #ios aplinkybs tur!o lemiamos takos rengiamai 1ietuvos konstituci!ai. 7alstybs valdymo ormos klausimu ?teigiama!ame seime vyravo parlamentins respublikos #alininkai, bet buvo ir toki, kas pasisak u& pre%identin> respublik. 2engiant Konstituci!os pro!ekt vieningos nuomons, sprend&iant konkre$ius klausimus bta ma&ai< kairysis sparnas C socialdemokratai ir liaudininkai C reikalavo atskirti Ka&ny$i nuo valstybs, atsisakyti pre%idento instituci!os, vesti teis! renkamum, u&tikrinti streik laisv> ir pan., o de#inie!i C krik#$ioni demokratai C pasisak u& konservatyvesn> konstituci!, reikalavo privilegi!uotos padties Ka&ny$iai, pasisak prie# teis! renkamum ir kitas leberales priemones. Krikdemai tur!o ?teig. ?eime bals daugum ir 1+"" m. rugp!$io 1 d. vien tik #io bloko balsais buvo priimta 1ietuvos 7alstybs Konstituci!a. (ai buvo &ymiai platesn Konstituci!a palyginus su laikinosiom. Ji susid!o i# preambuls, 10 skyri ir 1-, straipsni. 1ietuvos valstyb skelbiama nepriklausoma demokratine respublika. 7iena i# svarbiausi !os nuostat, kad suvereni valstybs vald&ia priklauso tautai, kuri, kaip matyti i# 1-* str., suprantama ne kaip etnogra in lietuvi tauta, o kaip turin$i rinkim teis> pilie$i visuma. Kuvo u& iksuotas Konstituci!os prioritetas vis kit teiss norm sistemo!e. 7alstyb!e neturi galios !oks statymas, prie#ingas Konstituci!ai (* str.). Bustatyta konst. keitimo ir papildymo tvarka (1-", 1-* str.). Bustatydama pilie$i teisin> padt, Konst. pirmiausia pabr& ! lygiateisi#kum, nepaisant lyties, kilms, tautybs ir tik!imo. ?kelbiamas demokratini teisi ir laisvi sra#as kaip ir kitose konst., bet daugum straipsni papild pastabos, kurios nustat, kad !os galio!a tam tikr statym ribose. 8raud&iama dviguba pilietyb. Eilietyb nesuteikiama tam. Kas tarnavo rus vald&iai. A#keldama &mog ir skelbdama ! visuomeninio gyvenimo centru, deklaruodama galim !o teisi ir laisvi ribo!im i#imtinai statymu, Konstituci!a rmsi liberalios iloso i!os nuostatomis. Burodyta, kad karo ar kuri kit nepaprast! padt gali vesti 2esp. Ere%identas, vliau pateikiant # akt tvirtinti seimui. (seimas be &od&io steigiamasis). Konstituci!os H skyriu!e, skirtame tautinms ma&umoms, numatyta ! teis savaranki#kai tvarkyti savo tautins kultros reikalus. @is skirsnis rodo kiek konst. yra demokrati#ka. (autini ma&um teisi deklaravimas C konstituci!os demokrati#kumo po&ymis. 7alstybs vald&i vykdyti Konstituci!a paved ?eimui, 7yriausybei< pre%identas ir ministr kabinetas. ?varbiausia ?eimo unkci!a, apibdina !o viet valstybs organ sistemo!e, buvo st. leidyba C ?eimui priklaus i#imtin st. leidybos teis. ?eimas pri&ir!o vyriausybs veikl. Konst. nustato seimo, vyriausybs bei pre%idento rinkimin am&i, sudarymo tvark, ! galio!im terminus. (ai, kad seimo ir pre%idento kadenci!os terminas sutampa, rodo pre%idento priklausomyb> nuo seimo. Kiekvienas nau!os sudties ?eimas, vl i#rinktas tre!iems metams, tur!o rinkti pre%ident. (okiu bdu pre%identas netur!o daug gali, !is buvo labiau repre%entacin igra< !is buvo pagrindinis repre%entantas tarptautiniuose santykiuose, gal!o dalyvauti 6inistr kabineto posd&iuose ir !uose pirmininkauti, skyr auk#tuosius pareignus, vadovavo resp. Dinkluotosioms pa!goms, tur!o bausms dovano!imo teis>. Konstituci!o!e tvirtinama ir teismin vald&ia. * pagrindins taisykls, numatytos konstituci!o!e< 1. teismas priima sprendimus vadovaudamasis tik st ". teismo sprendimai daromi 2espublikos vardu *. keisti ar naikinti sprendimus gali tik teismas. (ai demokrati#kiausia to laikme$io konstituci!a. Ji su ormuo!a vald&i padali!imo principo u&uoma%gas. 1+", m. Degu&s "0 d. konstituci!a yra susi!usi su 1+"/ m. Druod&io 1/31H d. Eerversmu. (autininkai niekada nesimpati%avusie!i parlamentari%mui ir krik#$ionis demokratai, pralaim!us 1+"/ m. ?eimo rinkimus, sureng smoksl prie# susi ormavusi koalicin> liaudinink ir socialdemokrat vyriausybei. 1+"/ m. Druod&io 1H d. Drup karinink nutrauk seimo posd, sulaik pre%idium ir ministrus, o resp. Ere%identui K. Driniui paskyr nam are#t. Eo to smokslininkai paskelb tautinink veik! F. ?emeton 7alstybs vadu. Eerversmas rei#k>s konstitucins santvarkos &lugim, pra!o be pasiprie#inimo. ?iekiant stabili%uoti padt, tuo!au pat buvo pamginta sukurti vald&ios t>stinumo vai%d, legali%uoti perversmo padarinius, ir tam gautas nuverst! liaudinink ir socdem sutikimas. 1+"H m. Kaland&io 1" d., kilus kon liktui tarp opo%icins ?eimo daugumos ir 7yriausybs, parlamentas buvo paleistas, nepaskiriant, kaip to reikalavo konstituci!a, nau! rinkim (0" str.).

1+", m. gegu&s "0 d. o icialiai buvo paskelbtas pre%. dok3tas, pavadintas 1ietuvos valstybs Konstituci!a. @is konst. Rktro!avimo (dovano!imo) aktas buvo #velninamas nuostata, !og !i ne vliau kaip per 1- met bsianti 4patikrinta) 4tautos atsiklausimo), t. y. re erendumo, bdu. 8l #ios nuostatos galima laikyti #it Konstituci! laikin!. Konstituci!a pareng ir prim vykdomo!i vald&ia, o ne ?eimas. Bau!o!i konstituci!a pa&od&iui pakarto!o daugel 1+"" m. Konst. nuostat, bet bdingiausias ! skiriamasis bruo&as C vykdomosios vald&ios, pirmiausia 2espublikos pre%idento, galios i#pltimas, autoritarini element diegimas. Ftsisakyta pre%idento rinkim ?eime, nurodoma, kad pre%ident rinks ypatingie!i tautos atstovai, o rinkim tvark nustatys specialus statymas (.* str.)= pre%idento kadenci!a i#pl$iama iki H met, nesie!an !os su seim kaita. ?eimas renkamas 0 metams (anks$iau *). Ere%identu gali bti .- met sulauk>s liet. 2esp. pilietis. (anks$iau *0 m.). Konstituci!a sustiprino pre%idento tak ?eimui. Ere%idento teis, nesant ?eimo arba pertraukos tarp !o sesi! metu, pa$iam vykdyti seimo unkci!as< leisti st., rati ikuoti tarptautines sutartis ir t. t. Buo pre%idento m priklausyti ir 6inistr kab. Davo teis> skirti ir atleisti min. pirminink. (aip pat paleisti min. Kabinet ir kt. 6inistrus. Konstituci!a buvo paklusi rink! am&iaus cen%< aktyvio!i rinkim teis C ". metai= pasyvio!i C *- met. (anks$iau< "1 ir ". metai). 7alstybs taryba3 pagalbin instituci!a, turinti padti pre%identui st. 1eidybos procese. (ai konstitucinio teismo u&uoma%ga. 1+", m. 1ietuvos 7alstybs Konstituci!a C vienas pirm! Turopo!e konstitucini akt, pasukusi nuo demokrati!os autoritari%m. Bau! politini pa&ir one 1+", m. Konstituci!a pasirod esanti pasenusi. Ke to, artinosi 1- met termino, per kur Konst. 1eid!ai buvo sipareigo!> ! patikrinti re erendumu, pabaiga. (odl buvo nutarta parengti nau! konstituci!. @i 1ietuvos Konstituci! ?eimas prim 1+*, m. vasario 11 d. Ji susid!o i# "1 skyriaus, suskirstyto 10/ straipsnius ir buvo atvirai autoritarin. 1 straipsny!e konstatuo!ama, kad 1ietuvos valstyb yra nepriklausoma suvereni, bet nra &od&io demokratin. Ere%idento rinkim tvarka ir galio!im laikas nepasikeit. Konstituci!a neribo!o valstybs vadovo kompetenci!os. Ere%identas skyr ?eimo rinkimus, tur!o teis> paleisti seim. A#imtinei ?eimo kompetenci!ai Konstituci!a tepaved priimti savo statut bei Konstituci!os pakeitimo pro!ekt. Ar pagal #i Konst. ?eimas netur!o i#imtins st. 1eidybos teiss. ?eimui buvo pavesta svarstyti ir priimti tik st. pro!ektus, kurie st. tapdavo tik pre%idento patvirtinti ir paskelbti. Ere%. taip pat tvirtino valstybs biud&et, naudo!osi teise rati ikuoti tarptautines sutartis. Eagal 1+*, m. Konstituci! 7yriausyb> sudar !au tik ministras pirmininkas ir ministrai, renkami pre%identu, visi kartu pavadinti 6inistr (aryba, o pre%identas i# vyriausybs instituci!os buvo eliminuotas. Jam suteikta teis savo iniciatyva #aukti 7yriausybs posd&ius, dalyvauti !uose ir pirmininkauti. 7yriausyb menkai tepriklaus nuo ?eimo. ?uteikdama pre%identui pla$iausias teises, Konstituci!a nurod, !og u& savo galios veiksmus pre%identas neatsako, o u& kitus veiksmus taip pat negali bti traukiamas atsakomybn, kol vadovau!a valstybei (H* str.). Konstituci!a ai#kiai pabr& valstybs vir#enyb>< 4Eilie$iui valstyb yra !o paties buvimo pamatas). Fpie pilie$i teises kalbama neatsie!amai nuo pareig. Eilie$io pareiga C bti i#tikimam valstybei. Eagrindines pilie$i teises su!ung 4visuomeninio veikimo laisv>), kuri 4valstyb saugo), &irdama, kad nebt veikiama 4kenksminga valstybei kryptimi). Konstituci!os galio!imo ribos nenurodytos. (. -'S6 laikotarpio (-ietuvos valstybingumo po5i#riu) vertinimas" -'S6 1.(0 m. 8r 1.9* m. &onstitu%ij ypatumai. &onstitu%ins re:ormos -ietuvoje 1.** / 1..0 metais. 1+*+ -, "* 6olotovo32ibentropo pakto slaptuo!u protokolu 1ietuva pateko 7okieti!os takos s er. 1+*+ -+ ", ??2?37okieti!os draugysts ir sien nustatymo sutarties slaptuo!u protokolu 1ietuva pateko ??2? takos s er (i#skyrus ?uvalki!os dal, i#likusi 7okieti!os takos s ero!e). 1+*+ 1- 1- 1ietuvos3??2? savitarpio pagalbos sutartimi 1ietuva atgavo dal 7ilniaus kra#to, bet tur!o sileisti savo kra#t "- --- ??2? kari. Buo 1+.- m. pavasario ??2? prad!o kaltinti 1ietuv !os kari grobimu. 1+.- -0 "0 ??2? nota 1ietuvai dl kari grobimo. 1+.- -/ 1. ??2? ultimatumas 1ietuvai< 1. Kaltinimai C 1ietuvos vyriausyb organi%uo!anti ??2? kari grobim= 1ietuva siun$ianti koncentraci!os stovyklas ??2? karinius dalinius aptarnau!an$ius &mones= 1ietuva sudariusi karin> antisovietin> sutart su 1atvi!a ir Tsti!a= !i rengianti sovietini gul u&puolim. ". 2eikalavimai C teisti vidaus reikal ministr K. ?ku$ ir ?augumo 8irektori F. Eovilait= sudaryti nau! 1ietuvos vyriausyb>= sileisti 1ietuv papildom ??2? karini dalini. 1+.- m. bir&elio 10 d. 1ietuvos 2espublikos pre%identas F. ?metona, nenordamas aprobuoti 1ietuvos nepriklausomybs praradimo, i#vyko 7okieti!. Eagal 1+*, m. 1ietuvos Konstituci!os H" straipsn paskirtas ministru pirmininku J. Ealeckis u&m pre%idento post, o F. 6erkys atsistatydino. :akti#kai Ealeckis gavo pre%idento vald&i i# ??2? reikal patiktinio BU Eo%dniakovo ir vyriausybs galiotinio 7. 8ekano%ovo. (ai buvo konstitucinis perversmas, skirtas komunistinei 'prolitariato diktatros revoliuci!ai). '1iaudies ?eimo) rinkim st. Easkelbtas liepos / d.< 1ietuvos teritori!a padalinta , apygardas, balso teis> gavo pilie$iai, sukak> "1 metus. 2ink! sra#ai nebuvo sudaryti. M pas ddavo antspaud 'balsavo). 2inkimai vyko liepos 1.310 dienomis, o liepos 1131" buvo are#tuoti keli tkstan$iai &moni C 'liaudies prie#). M '1iaudies ?eim) buvo i#rinkti H+ atstovai i# ! 0, C 1KE nariai. Beturdamas !oki liaudies galio!im, spekuliuodamas liaudies valia, paskelb 1ietuv 'tarybine socialistine respublika). Kuvo priimtas nutarimas dl 1??2 sto!imo ??2?.(?nie$kus). Butarimas dl stambiosios pramons, transporto, prekybos, &ems nacionali%aci!os. 41iaudies ?eimas), i#rinktas nedemokratiniu bdu, tautai neatstovavo ir todl negal!o spr>sti politikos, ekonomikos ir kultros klausim. Jis aklai vykd ??2? vyriausybs nurodymus. 1+.- m. rugp!$io * d. ??2? Fuk#$iausio!i (aryba prim 1ietuvos (?2 ?oviet ?!ungos sudt s!ungins respublikos teismis. ??2? de !ure buvo :ederacin, de acto C unitarin (pagal valdymo metodus). 7yravo principas< :ederaci!os konstituci!os vir#enyb, kit konstituci! at&vilgiu. 1+.- m. rugp!$io "0 d. 41iaudies ?eimas) prim 1(?2 konstituci!. Fuk#$iausio!i (aryba C atstovau!amo!i vald&ia, Fuk#$iausiosios (arybos Ere%idiumas C sprend F( kompetenci!os klausimus. 6inistr (aryba C Komunist parti!a (KE komisi!a) C vadovau!amo!i !ga. Ji skelb, kad 1ietuvos (?2 yra socialistin darbinink ir valstie$i valstyb, politin !os pagrind sudaro 8arbo &moni deputat tarybos. Ppatybs< !i u& iksavo tri! socialini3ekonomini sanklod C sociali%mo, privataus kio (kapitali%mo) ir smulkiosios preki gamybos buvim= socialistinio kio pagrind sudaro valstybin gamybos priemoni nuosavyb= kooperatin nuosavyb nebuvo kooperatin3kolkin, kadangi nebuvo kolki, o buvo organi%uota 1ietuvos 2espublikos kooperatini susivieni!im pagrindu. Konstituci!a neskelb i#naudo!imo panaikinimo, socialistins visuomens sukrimo, o tai ormulavo kaip tiksl. 1iaudies seimas prad!o kurti (aryb 1ietuvos valstybin aparat. Jis pasiskelb 1aikin!a Fuk#$iausi!a (aryba, i#rinko Ere%idium, sudar 1iaudies Komisar (aryb ir i#rinko Fuk#$iausi! teism. Kuriant valstybin aparat buvo atleisti ne i# darbinink ir dvaro valstie$i kil> patyr> darbuoto!ai ir vieto! ! paskirti ma&ai i#silavin> ir be !okio patyrimo asmenys. Earinkti apskri$i ir respublikinio pavaldumo miest vykdom! komitet sudt buvo pavesta 1iaudies Komisar (arybai ir ! tvirtino Fuk#$iausiosios (arybos Ere%idiumas. Eagal Fuk#$iausiosios (arybos Ere%idiumo sak buvo sudaryti 1ietuvos (?2 Fuk#$iausiasis teismas, apygard teismai ir liaudies teismai. 1ietuvos (?2 konstituci!os HH str. Bumatyti apskri$i teismai nebuvo organi%uoti. Kuvo sudaryti ir specials teismai< 1ietuvos lini!inis gele&inkelio teismas ir karo tribunolai. 1+H, m. konstituci!os pro!ektas buvo pateiktas svarstyti visuomenei. Ereambul!e teigiama, kad !i priimama siekiant tobulinti respublikos konstitucinius statymus ir perimti 1+.- met Konstituci!os id!as bei principus. Konstituci!o!e gausu deklaratyvi ir programini teigini. Jo!e yra nau!i skirsniai< socialistinis vystymas ir kultra, u&sienio politikos veikla ir socialistins tvyns gynimas, 1iaudies deputat taryb sistema ir ! veiklos principai, liaudies deputatas, 1ietuvos (?2 valstybinis ekonominio ir socialinio vystymo planas.

Konstituci!a tvirtino socialistinio kio sistema ir socialistin> (valstybin>) gamybos priemoni nuosavyb>, komunist parti!os vadovavim, deklaravo liaudies suverenitet, pilie$i teises ir laisves, nustat ! pareigas, skelb socialistinio teistumo princip, socialistin internacionali%m ir demokratin centrali%m. (a$iau visa tai liko tik popieriu!e. A# tikr! buvo did&iul prara!a tarp ideologini dogm, #ki ir tikrosios padties visose gyvenimo srityse. Beapibr&tas centrali%mas ir biurokrati%mas&lugd ekonomikos plto!im, skatino korupci!, inerti#kum, &moni apati! ir nepasitik!im vald&ia bei !os politika. Kuvo suabsoliutintas parti!os ir valstybs vaidmuo, ! interesai keliami vir# kit vertybi, o &mogaus asmenyb nevertinta. Tg%istavo socialin nelygyb. Kuvo akivai%di vald&ios aparato IierarcIi!a, vienasmeni#ki arba ma&os grups sprendimai, statym nepaisymas, morals norm ignoravimas, bendr! &mogi#k! vertybi pakeitimas dogminiais stereotipais. 8augyb draudim, ribo!im ir sakym. (uo laikotarpiu kritin pobd gavo tokie dalykai Cdirban$i! atskyrimas nuo nuosavybs ir savo darbo produkt, ekonomikos suvalstybinimas, visuomens gyvenimo suvalstybinimas ir pilie$i nu#alinimas nuo svarbi gyvenimo reikal tvarkymo, &moni apgaudin!imas pa&adais ir neteisti vald&ios pareign veiksmai. 1+.- m. ir 1+H, m. sovietins 1ietuvos Konstituci!omis buvo siekiama teisinti 1ietuvos aneksi!. (ai buvo ne 1ietuvos &moni priimti, bet svetimos valstybs 1ietuvai primesti aktai. ?ovietiniam re&imui silpstant, prasid!us vadinama!am 'perestroikos) laikotarpiui, susidar palankios slygos 1ietuvos valstybingumui atkurti. 1+,, -/ -* susikr 1ietuvos Eersitvarkymo ?!dis C 1E? (1andsbergis, Erunskien, 7ilkas ir kt.). ?iekis demokrati%uoti valstyb>. (elk &mones atkurti demokrati#k nepriklausom 1ietuvos valstyb>. 1+,+ m. gegu&s 1, d. buvo pakeisti kai kurie 1ietuvos (?2 konstituci!os straipsniai. 11 str. nustat, kad oro erdv, kontinentinis #el as, ekonomin %ona Kalti!os !ro!e, &em, !os gelms ir teritoriniai vandenys, mi#kai ir kiti gamtos i#tekliai yra 2espublikos nacionalinis turtas ir i#imtin 1ietuvos nuosavyb. 7isos 1ietuvos istori!os ir kultros vertybs taip pat yra 2espublikos nacionalinis turtas ir yra !os !urisdikci!o!e. *1 str. nustat 1ietuvos (?2 pilietyb>. *H str. reglamentavo, kad pilie$iai turi visas teises ir laisves, kurias skelbia Konstituci!a bei respublikos st ir tarptaut teiss aktai. (eisi ir laisvi ginimas garantuo!amas teisme. Ppa$ svarbus H- str. pakeitimas< 1ietuvos (?2 galio!a tik !os Fuk#$iausios (arybos arba re erendumu priimti statymai, o ?!ungos statymai !ei yra nustatyta orma patvirtinti, tai rei#kia ederali%mo principo (:ederacins konstituci!os vir#enybs) paneigim. F( 1+,+ -0 1, prim 8eklaraci! apie 1ietuvos (?2 valstybin suverenitet< 1+.- m. 1ietuva neteistai prievarta buvo pri!ungta prie (?2? ir ateities santykiai su (?2? ir kitomis valstybmis turi bti nustatomi tik sutartimis. Buo #iol 1ietuva santykiuose su kitomis valstybmis remsis bendradarbiavimu, demokrati#kumo principu, kaip nepriklausoma valstyb. 1+,+ -0 1+ F( prim 1ietuvos (?2 ekonominio savaranki#kumo pagrind statym. 1+,+ 11 -* F( prim pilietybs ir re erendumo statymus. Konstituci!a tvirtino s&ins laisv>. 1+,+ 1" -H statymas '8l 1ietuvos (?2 Konstituci!os / ir H str. pakeitimo). Komunist parti!os atsisak savo valstybini prerogatyv ir partins diktatros. F( 1++- -" -+ prim daug svarbi st, vienas i# kuri ?paudos ir kit masins in ormaci!os priemoni statym, kuris garantavo spaudos laisv>, teis> gauti in ormaci! nurod neskelbtin in ormaci!. 1++- m. vasario 1" d. buvo pakeista ir papildyta Konstituci!a. 6inistr (aryba gavo teis> protestuoti Fuk#$iausio!o!e (arybo!e auk#tesns pakopos savivaldybs tarybos sprendimus, !eigu !ie prie#tarau!a statymams. Bustatyta, kad 1ietuvos (?2 ekonomins sistemos pagrindas yra 1ietuvos (?2 nuosavyb, kuri sudaro pilie$i privati, pilie$i, susi!ungusi grupes nuosavyb ir valstybin nuosavyb. Kuvo garantuota visiems nuosavybs sub!ektams galimyb savaranki#kai valdyti !iems nuosavybs teise priklausan$ius ob!ektus, !ais naudotis ir disponuoti. @ie demokrati#ki statymai buvo gyvendinti ne visi, nes nebuvo reikiamo ekonominio pagrindo ir trko patirties. (?2? neeg%istavo !okio teisinio mecIani%mo, kad toki situaci! galt veikti. Bebuvo !okios Konstitucins kontrols, kuri galt pareik#ti, kad toks veiksmas ar teiss aktas prie#taraut Konstituci!ai. +. -ietuvos valstybingumo atk#rimo konstitu%iniai aktai" priimti -ietuvos 6espublikos ;uk,1iausiosios 'arybos 1..0 m. kovo 11 d. Bepriklausomos 1ietuvos valstybs atkrim teisi#kai pareng 1+,+ m. &engti &ingsniai< 1+H, m. Konstituci!os principini nuostat re orma, F( Ere%idiumo sakai dl 1ietuvos valstybinio Iimno, vliavos, kit teiss akt primimas. 1++- m. vasario H d. 1ietuvos (?2 F( prim principins reik#ms nutarim '8l 1+*+ m. 7okieti!os3??2? sutar$i ir ! pasekmi 1ietuvai likvidavimo), kuriame sakoma, kad 1ietuvos '1iaudies ?eimo) 1+.- m. liepos "1 d. Eriimta 1ietuvos sto!imo i ??2? sudt deklaraci!a, kaip nei#rei#kusi lietuvi tautos valios, yra neteista ir negalio!anti, todl #ia deklaraci!a grind&iamas ??2? 1+.- m. rugp!$io * d. Mstatymas 48l 1??2 primimo ??2?) taip pat yra neteistas ir 1ietuvos !uridi#kai nevar&o. 1++- m. vasario ". d. 1ietuvo!e vyko demokrati#ki ir laisvi 1ietuvos (?2 F( rinkimai daugiapartiniu pagrindu, atne#> u&tikrint pergal> ?!d&iui. Eirmiausia buvo priimta deklaraci!a dl 1ietuvos (?2 F( deputat galio!im, argumentavusi tai, kad svetimos valstybs instituci! panaudo!imas neturi bti interpretuo!amas kaip tos valstybs suvereniteto lietuvi tautai pripa&inimas. Ke to, deklaraci!a skelb, kad Fuk#$iausio!i (aryba nuo kovo 11 d. Kus vadinama 1ietuvos F(. Kuvo priimtas st. dl valstybs pavadinimo ir Ierbo, nustat>s o icial valstybs pavadinim C 1ietuvos 2espublika. Kuvo priimti 1ietuvos likim lemiantis konstituciniai dokumentai, o pirmiausia C Fktas dl 1ietuvos nepriklausomos valstybs atstatymo< 'V nuo #iol 1ietuva vl yra nepriklausoma valstyb). 1ietuvos tarybos 1+1, m. vasario 1/ d. nepriklausomybs aktas ir ?teigiamo!o seimo 1+"- m. gegu&s 10 d. re%oliuci!a niekada nebuvo nusto!> teisins galios ir lieka 1ietuvos valstybs konstitucinis pamatas. Eo to, siekdama pabr&ti konstitucins tvarkos t>stinum, F( prim statym '8l 1+*, met gegu&s 1" dienos 1ietuvos Konstituci!os galio!imo atstatymo. Kuvo nutrauktas 1ietuvos (?2 1+H, m. konstituci!os galio!imas ir atnau!intas 1+*, m. 1ietuvos Konstituci!os galio!imas. @is statymas tur!o principin> reik#m>, ta$iau !o akti#kas gyvendinimas, susi!>s su btinumu greitai atlikti pla$ius viso valstybinio3teisinio gyvenimo pertvarkymus, buvo sunkiai manomas ir netikslingas. (odl pa$iame mintame akte buvo nurodyta, kad 1+*, m. Konstituci!os skyri ir straipsni, reglamentuo!an$i 2espublikos pre%idento, ?eimo, 7alstybs tarybos, 7alstybs kontrols status, galio!imas sustabdomas. Ke to, nurodyta, kad senosios Konstituci!os galio!imo atkrimas pats savaime neatkuria 1ietuvo!e iki 1+.- m. bir&elio 10 d. veikusi statym. ). -ietuvos 6espublikos -aikinojo Pagrindinio <statymo primimo" turinio ir strukt#ros ypatumai. 1++- m. kovo 11 buvo priimtas F( aktas 3 statymas '8l 1ietuvos 2espublikos 1aikino!o Eagrindinio statymo). Jame sakoma, kad siekiant suderinti atstatytos 1+*, m. konstituci!os nuostatas, sustabdomas visos konstituci!os galio!imas ir sigalio!a laikinasis pagrindinis statymas, kol bus suderintas 1+*, konstituci!os tekstas su pasikeitusiomis reali!omis (ta$iau taip padaryta nebuvo 3 1++" nau!a konstituci!a). (eigiama, kad lieka galioti teiss aktai (ir (?2?), neprie#tarau!antys laikina!am pagrindiniam statymui, mecIani%mo tai nustatyti nebuvo, net pa$io! tarybo! !au nekalbant apie konstitucin teism. 1aikinasis pagrindinis statymas 3 1/ skirsni, 1*" st., labai pana#us sovietin> konstituci!, nebuvo originalus, nes daug kur atkarto!o sovietins konstituci!os struktr. 7ald&ios sistema i# esm liko sovietin 3 taryb sistema, ta$iau i#metamos nuostatos apie ry#ius su sovietinmis tarybomis ir u&uominos apie komparti!os vaidmen. ?uvereni vald&ia priklauso liaud&iai. Bau!os tendenci!os 3 ekonomin!e sistemo!e, A viet i#keliama privatin nuosavyb, paskui pilie$i, susi!ungusi grupes, kooperatyvin nuosavyb ir tik AAA vieto!3valstybin nuosavyb. Eadedami pagrindai privati%aci!ai. Erivati%avimas prasid!o prie# tai, kai buvo priimtos konstituci!os nuostatos dl nuosavybs apsaugos. 1abai nestabilus aktas. ?tabilus bti ir negal!o, nes lauk daug re orm, todl lengva keitimo ir papildymo tvarka. Jis tur!o bti svarstomas, !ei ! pateikia< vyriausyb (arba bet kuri nuolatin F( komisi!a) 1L1- deputat, vliau suma&inta iki 1L10. 1aikinasis pagrindinis statymas gal!o bti kei$iamas re erendumu arba "L* bals. 7akare sudaroma komisi!a, kuriai pavedama pateikti pasilymus dl !o tobulinimo. Eer metus padaryta daugiau nei 1-- patais. (obulinama beatodairi#kai. 7alstybs vald&ia pavesta vykdyti 12 F(, teismui ir 7yriausybei. F( gal!o leisti ir ai#kinti statymus. 2inkimai ir skyrimas (sivai%duota, kad skyrimas yra nedemokrati#kas bdas, nors ministrai yra skiriami). 1aikinasis Eagrindinis statymas nenumat vienasmenio valstybs vadovo instituci!os. Jame buvo kalbama apie auk#$iausi! 12 pareign, atstovau!ant 12 tarptautiniuose santykiuose. @iais &od&iais buvo apibdinamas F( Eirmininkas. Eagal savo kompetenci! tai buvo parlamentins instituci!os vadovas. Eagal laikin! pagrindin statym, F( pirmininkas3auk#$iausias valstybs pareignas tur!o galio!imus pasira#yti statymus, teikti kandidatus vyriausybs vadovus, auk#$iausio!o teismo kandidatus ir t.t. 8vie! atsaking pareign sugretinimas viename asmeny!e dl did&iuls darbo apimties nepasiteisino, todl buvo padarytas 1EM pakeitimas 3 F( posd&iams gali vadovauti F( renkamas seninas ar !o pad!!as. F( pirmininkas 0 metams gali bti renkamas, ne daugiau kaip " kadenci!oms= slaptu balsavimu "L* bals gali nutraukti savo galio!imus anks$iau laiko. F( pre%idiumas tur!o padti organi%uoti statym pro!ekt svarstymus,

1-

re erendumus, skirti apdovano!imus ir pilietyb>. M F( pre%idium !o primininkas, !o pavaduoto!ai, F( sekretorius, nuolatini komisi! pirmininkai. Ke to Ere%idiumo nariais gal!o bti renkami neribo!ant ! skai$iaus ir kiti deputatai. F( buvo nuolat veikianti instituci!a, ! gal!o #aukti pre%idiumas arba 1L* deputat. 7ykdomo!i vald&ia buvo pavesta vyriausybei, t.y. 6inistr tarybai. Ftsirado tokia pareigyb kaip ministras be port elio. 6inistr tarybai vadovau!a ministras pirmininkas, kuris atstovavo vyriausyb>, ! skyr F(. Jis buvo atsakingas F( ir prival!o turti !os pasitik!im. Eataisa3 nepasitik!imo parei#kimas suma&intas nuo "L* iki 1L" F( deputat bals. 1EM 6inistr (arybai paved priimti nutarimus, leisti potvarkius, organi%uoti ir tikrinti ! vykdym. Konkretinant kompetenci!, 6inistr tarybai buvo pavesta spr>sti visus valstybs klausimus, !ei tik Konstituci!a ! nepriskyr F(, F( Ere%idiumui, F( Eirmininko kompetenci!ai. Mstatymas reikalavo, kad 7yriausybs narys bt 1ietuvos 2espublikos pilietis ir #ias pareigas bt skiriamas ne daugiau kaip dviem kadenci!oms paeiliui. 6inisteri! skai$ius buvo suma&intas. 1aikina!ame pagrindiniame statyme, kaip n vieno!e kito!e buvusio!e nepriklausomos 1ietuvos Konstituci!o!e daug dmesio skiriama tiesiogins demokrati!os institutams< re erendumo institutui, pilie$i balsavimo konstituciniais klausimais, savo suvereni gali liaudis vykdo ne tik per deputatus, bet ir tiesioginiu balsavimu. Mstatym leidybos iniciatyv be deputat tur!o F( pre%idiumas, F( nuolatins komisi!os, 6inistr (aryba, F( pirmininkas, F( teismas ir prokuroras, 6inistr (arybos, politini parti! centriniai organai ir visuomenini organi%aci! centriniai organai. 2e erendum gal!o skelbti F( arba *-- tkst. pilie$i. (ai yra svarbi visuomenei klausim pateikimas re erendumui svarstyti. 1EM nustat bendrus vis lygi taryb rinkim teiss principus Cvisuotiniai, lygs, tiesioginiai rinkimai, slaptas balsavimas. Bustatytas am&iaus cen%as< aktyvia!ai teisei31,, pasyvia!ai3(1, vietines tarybas, F(3 "1). Kandidat skai$ius neribo!amas. 1ietuvos 2espublikos teismais buvo skelbiami Fuk#$iausiasis (eismas ir ra!on (miest) teismai. Fuk#$iausi! prie&ir, k!ad visos valstybs instituci!os, visuomenins organi%aci!os, pilie$iai ir t.t. tiksliai ir vienodai vykdyt statymus, gyvendina 1ietuvos 2espublikos prokuroras bei !am pavalds &emesnie!i prokurorai. 7is prokuror galio!im laikas C penkeri metai. 1iteratra< 1. 7alan$ius K. 1. 1ietuvos valstybs konstituci!os. 7., "--1 ". Jara#inas T. 1ietuvos konstitucin teis. 7., "--1 *. 6aksimaitis 6., 7ansevi$ius ?. 1ietuvos valstybs ir teiss istori!a. 7., 1++H # tema. LR 1$$2 m. Konstitucija bendrieji klausimai! 1. -ietuvos 6espublikos &onstitu%ijos teisins savybs (samprata ir pagrindins ypatybs) 8abartin Konstituci!a ypatinga tuo, kad !o!e pirm kart 1ietuvos valstybs konstituci! raido!e tvirtintas, pv%.< 1. tiesioginio Konstituci!os taikymo principas (/ str. 1 d.), ai#kiai leid&iantis suprasti, kad Konstituci!a yra norminis aktas (ne deklaraci!a) ir gali bti taikomas (pv%., kai asmuo gina savo teises teisme= *- str. 1 d.) ne tiek 4statym nustatyta tvarka5, kiek pagal !os pa$ios nuostat turin= ". &mogaus teisi ir laisvi neatimamumo principas (1, str.) ir #i teisi tam tikras i#auk#tinimas (AA skirsnio prad&io!e= &r.< 1+3"/ str.) palyginti su pilie$io teismis (&r.< *"3*H str.)= *. apribo!imas keisti tam tikras Konstituci!os nuostatas pagal ?eimo apsisprendim (nuo&ir), t. y. leidimas tai daryti tik re erendumu (1., str.)= .. speciali konstitucins !ustici!os instituci!a 3 Konstitucinis (eismas= 0. parlamentins apkaltos procedra (H. str.). 1ietuvos 2espublikos Konstituci!a vis pirma yra teisinis dokumentas. (odl nors trumpai ap&velkime #io akto teisines savybes. Jos atskleid&ia #io dokumento teisin pobd, esm>, lemia Konstituci!os viet #alies teisin!e sistemo!e. ?varbiausios 1ietuvos 2espublikos Konstituci!os teisins savybs< 1. 1ietuvos 2espublikos Konstituci!a yra svarbiausias #alies statymas, pagrindinis nacionalinis teiss #altinis= ". 1ietuvos 2espublikos Konstituci!a yra priimta ir kei$iama ypatinga tvarka, kuri skiriasi nuo statym primimo tvarkos=

*. .. 0.

1ietuvos 2espublikos Konstituci!a C auk#$iausios galios teiss aktas (Konstituci!os vir#enyb)= 1ietuvos 2espublikos Konstituci!a yra aktas, kuriam bdinga stabilumas (Konstituci!os stabilumas)=

1ietuvos 2espublikos Konstituci!a yra vientisas aktas= /. 1ietuvos 2espublikos Konstituci!a yra tiesiogiai taikomas aktas. Bors 1ietuvos 2espublikos Konstituci!os tekste #is dokumentas tiesiogiai nra vardi!amas kaip pagrindinis ir svarbiausias #alies statymas, ta$iau atsi&velg> !o turin, ypating primimo, keitimo ir sigalio!imo tvark, teisin> gali bei !am tenkan$i viet nacionalin!e teiss sistemo!e, galime teigti, kad 1ietuvos 2espublikos Konstituci!a C neabe!otinai svarbiausias #alies statymas. (oks teiginys pagrstas vis pirma tuo, kad 1ietuvos 2espublikos Konstituci!a reguliuo!a svarbiausius visuomens gyvenimo socialinius santykius. Ji nustato valstybs organi%aci!, vie#osios vald&ios organi%aci!as ir gyvendinimo pagrindus, apibr&ia asmens teisin> padt, !o santykius su valstybe. Konstituci!a yra pagrindinis nacionalins teiss #altinis, 1ietuvos teiss sistemos branduolys. Ji daro poveik visos teiss sistemos raidai. Konstituci!o!e nustatyta valstybs vald&ios instituci! kompetenci!a, ! veiklos kryptys, ! priimam teiss akt r#ys. Konstituci!o!e nustatyti ir svarbiausi teisinio reguliavimo tikslai kaip trys reguliavimo ob!ektai. Beretai Konstituci!os straipsniuose tiesiogiai nurodyta, kokius klausimus reikia sureguliuoti statymu (4Fsmeniui padarytos materialins ir moralins &alos atlyginim nustato statymas) (*- str.), 4Eilietybs gi!imo ir netekimo tvark nustato statymas) (*0 str. * d.). 4(eism sudarym ir kompetenci! nustato statymas) (111 str. . d.). Kartais net tiesiogiai nurodoma, kuriuo konkre$iu statymu atitinkami klausimai turi bti sureguliuoti (4Konstitucinio (eismo status ir !o galio!im vykdymo tvark nustato 1ietuvos 2espublikos Konstitucinio teismo statymas) (1-" str. " d.)). 4Eraddami eiti savo pareigas, 6inistras Eirmininkas ir ministrai ?eime prisiekia bti i#tikimi 1ietuvos 2espublikai, laikytis Konstituci!os ir statym. Eriesaikos tekst nustato 7yriausybs statymas) (+* str.). Beretai statyminiam reguliavimui nustatomos ir !o ribos. Fntai Konstituci!os *" str. numatyta, kad pilie$io teis laisvai kilnotis ir pasirinkti gyvenam! viet negali bti var&oma kitaip, kaip tik statymu. @iame straipsny!e kartu nustatyta,. kad toks ribo!imas statymu galimas tik !eigu tai btina valstybs saugumui, &moni sveikatai apsaugoti, taip pat vykdant teisingum. 1ietuvos 2espublikos Konstituci!a yra priimta ypatinga, skirtinga nuo paprast! statym, tvarka. J 1++" m. spalio "0 d. re erendumu prim (auta. Eagal Konstituci!os 101 str. Konstituci!a sigalio!o kit dien po re erendumo re%ultat o icialaus paskelbimo. Konstituci!a kei$iama irgi ypatinga tvarka (pa$io!e Konstituci!o!e numatyta, kam priklauso Konstituci!os patais iniciatyvos teis, kokia tvarka ir slygomis kei$iamos Konstituci!os nuostatos, kaip pasira#omas ir sigalio!a statymas dl Konstituci!os keitimo). Kita svarbi Konstituci!os teisin savyb C auk#$iausia Konstituci!os norm teisin galia. 1ietuvos 2espublikos Konstituci!os norm vir#enyb lemia ypating Konstituci!os viet teiss sistemo!e. Konstituci!a daro ypating poveik visoms teisinio reguliavimo sritims ir teisinio reguliavimo bdams. Konstituci!os H str. nustatyta< 4Begalio!a !oks statymas ar kitas aktas, prie#ingas Konstituci!ai). 1ietuvos 2espublikos Konstitucinis (eismas, interpretuodamas # Konstituci!os straipsn, 1++H m. gegu&s "+ d. nutarime pa&ym!o< 4@is pagrindinis konstitucinis principas nusako Konstituci!os vir#enyb> teiss akt sistemo!e. Konstituci!a apibdinama kaip pagrindinis statymas, turintis auk#$iausi teisin> gali statym IierarcIin!e sistemo!e. Ke to, Konstituci!a teisina pagrindines teisinio reguliavimo nuostatas ir sudaro statym leidybos pagrind). Konstituci!o!e ne tik skelbiama #io akto vir#enyb, bet ir numatytas !os apsaugos mecIani%mas. Konstituci!os teisin> apsaug laiduo!a ir konstitucin kontrol. Konstituci!os 1-" str. numatyta, kad Konstitucinis (eismas sprend&ia, ar statymai ir kiti ?eimo aktai neprie#tarau!a Konstituci!ai, o 2espublikos Ere%idento ir 7yriausybs aktai C neprie#tarau!a Konstituci!ai arba statymams. 9&tikrinant Konstituci!os vir#enyb>, ypa$ yra svarbi konstitucin norma, kad 1ietuvos 2espublikos statymas (ar !o dalis) arba kitas ?eimo aktas (ar !o dalis), 2espublikos Ere%idento aktas, 7yriausybs aktas (ar !o dalis) negali bti taikomi nuo tos dienos, kai o icialiai paskelbiamas Konstitucinio (eismo sprendimas, kad atitinkamas aktas (ar !o dalis) prie#tarau!a 1ietuvos 2espublikos Konstituci!ai (Konstituci!os 1-H str. 1 d.). Be ma&iau svarbi ir kita konstitucin nuostata< 4(eis!as negali taikyti statymo, kuris prie#tarau!a Konstituci!ai) (11- str. 1 d.). (ais

11

atve!ais, kai yra abe!oni dl statymo ar kito teisinio akto, kuris turt bti taikomas konkre$io!e bylo!e, prie#taravimo Konstituci!ai, teis!as sustabdo #ios bylos nagrin!im ir kreipiasi Konstitucin (eism pra#ydamas spr>sti, ar #is statymas ar kitas teisinis aktas atitinka Konstituci!. Konstituci!os vir#enyb C principas taikomas ne tik po Konstituci!os sigalio!imo priimtiems teiss aktams. Eagal 1ietuvos 2espublikos statymo 48l 1ietuvos 2espublikos Konstituci!os sigalio!imo tvarkos) " str. statymai, kiti teisiniai aktai ar ! dalys, galio!> 1ietuvos 2espublikos teritori!o!e iki 1ietuvos 2espublikos Konstituci!os primimo, galio!a tiek, kiek !ie neprie#tarau!a Konstituci!ai ir statymui 48l 1ietuvos 2espublikos Konstituci!os sigalio!imo tvarkos), ir galios tol, kol nebus pripa&inti netekusiais galios ar suderinti su Konstituci!os nuostatomis. Konstituci!os vir#enyb> reikt pa&ymti ir 1ietuvos 2espublikos Konstituci!os bei 1ietuvos 2espublikos tarptautini sutar$i santyky!e. (arptautins sutartys, kurias rati ikavo 1ietuvos 2espublikos ?eimas, yra 1ietuvos 2espublikos teisins sistemos, kuri grind&iama Konstituci!os vir#enybe, sudedamo!i dalis. Konstituci!os 1-0 str. numatyta, kad Konstitucinis (eismas teikia i#vadas, ar 1ietuvos 2espublikos tarptautins sutartys neprie#tarau!a Konstituci!ai. (aigi 1ietuvos 2espublikos sudarytos tarptautins sutartys negali prie#tarauti Konstituci!ai. ?varbi Konstituci!os savyb C !os stabilumas. Konstituci!os stabilumas rei#kia, kad 1ietuvos 2espublikos Konstituci!a buvo priimta &velgiant ilgalaik> #alies raidos perspektyv. Konstituci!os stabilum vis pirma u&tikrina pats !os turinys. Ji reguliuo!a svarbiausius, undamentalius visuomens gyvenimo santykius. (ai labai abstraktus reguliavimas, iksuo!antis tik pagrindini santyki ribas, palaikantis pakankam laisv> manevrui Konstituci!os rmuose. Kitas Konstituci!os stabilum u&tikrinantis veiksnys C sudtinga !os primimo, keitimo ir sigalio!imo tvarka. Oinoma, Konstituci!os stabilumas nepaneigia teisinio reguliavimo dinami#kumo. Rptimalu, kai Konstituci!os stabilumas yra derinamas su teisinio reguliavimo dinami#kumu. 7ienu atve!u, matyt, tai tekt u&tikrinti Konstituci!os pataisomis, kitu atve!u C u&tekt Konstitucinio (eismo konkre$io!e bylo!e pateiktos Konstituci!os norm interpretaci!os. @iuo atve!u Konstituci!os ai#kinimas bt grind&iamas esminiais socialinio gyvenimo tam tikros srities poky$iais. Konstituci!os / str. nustatyta, kad Konstituci!a yra vientisas ir tiesiogiai taikomas aktas, kad kiekvienas asmuo savo teises gali ginti remdamasis Konstituci!a. @iame Konstituci!os straipsny!e tiesiogiai u& iksuotos dvi #io teisinio dokumento savybs C konstitucinio reguliavimo vientisumas ir Konstituci!os norm tiesioginis taikymas. Konstituci!os vientisumas rei#kia konstitucinio reguliavimo ry# ir darn. Konstituci!os normos, principai, institutai C vieninga, susi!usi sistema. Borint suprasti konkre$i teisin> taisykl>, reikia ! traktuoti ne kaip i%oliuot nuostat, o kaip vientisos sistemos element, t.y. norm btina ai#kinti viso konstitucinio reguliavimo kontekste. (odl logi#ka i#vada< 4Konstituci!a yra vientisas aktas, todl interpretuo!ant !os normas negalima nustatyti tokio bet kurios !os normos turinio, kuris prie#taraut visumai)1. Kita Konstituci!os savyb C Konstituci!os tiesioginis taikymas. Kaip min!ome, Konstituci!os / str. su ormuluotas Konstituci!os tiesioginio taikymo principas. Jis rei#kia, kad 1ietuvos 2espublikos Konstituci!a C ne politin deklaraci!a, bet teiss norm aktas, kuris galio!a, kur galima taikyti tiesiogiai, kurio reikalavim privalo paisyti visi teisini santyki sub!ektai. 8abartin Konstituci!a ypatinga tuo, kad !o!e pirm kart 1ietuvos valstybs konstituci! raido!e tvirtintas, pv%.<

1. ". *.
.. 0.

tiesioginio Konstituci!os taikymo principas (/ str. 1 d.), ai#kiai leid&iantis suprasti, kad Konstituci!a yra norminis aktas (ne deklaraci!a) ir gali bti taikomas (pv%., kai asmuo gina savo teises teisme= *- str. 1 d.) ne tiek 4statym nustatyta tvarka5, kiek pagal !os pa$ios nuostat turin= &mogaus teisi ir laisvi neatimamumo principas (1, str.) ir #i teisi tam tikras i#auk#tinimas (AA skirsnio prad&io!e= &r.< 1+3"/ str.) palyginti su pilie$io teismis (&r.< *"3*H str.)= apribo!imas keisti tam tikras Konstituci!os nuostatas pagal ?eimo apsisprendim (nuo&ir), t. y. leidimas tai daryti tik re erendumu (1., str.)= speciali konstitucins !ustici!os instituci!a 3 Konstitucinis (eismas= parlamentins apkaltos procedra (H. str.).

2. -ietuvos respublikos konstitu%ijos pagrindiniai prin%ipai ir :unk%ijos Konstituci! sudaro normos ir principai. Erincipas savo turiniu &ymiai talpesnis u& norm ir i#rei#kia kelias ar keliolika konstituci!os norm. Erincipo ai#kinimo galimybs pla$ios, o norm ai#kinimas C konstituci!os ribose. Erincip prasm dve!opa< nustato teisinio reguliavimo parametrus ir leid&ia pasitikrinti ar statym leid&iamosios vald&ios statymai atitinka konstituci!os parametrus, prasm>, turin. Kiekvienos Konstituci!os nuostatos turinys 3 !o detalumas (konkretumas) ar abstraktumas, dispo%ityvumas ar imperatyvumas, prevencinis ar kardomasis pobdis 3 rodo tam tikr Konstituci!os poveikio tikrovei krypt, vadinam! unkci!. Eagal tai, ar nuostata pateikia konkre$i elgesio taisykl>, apra#ym ar apibr&im, skamb #k (lo%ung), skatina ar nukreipia konstitucini teisi santyki ormavimsi ir raid tam tikra linkme, galima skirti vairias ,onstitucijos %unkcijas& Kiekvienas Konstituci! moksli#kai ai#kinantis asmuo #ias unkci!as gali pavadinti savaip, pv%., i#skirti<

1. ". *. .. 0. /. H. ,. +.

prasto 'klasikinio( reglamentavimo (&r.< 1++" m. Konstituci!os 0, str., ,H str.), politinio sutvirtinimo (&r.< 1 str., 1- str. 1 d., 1. str., 1H str., 10- str.)= strateginio mo!eliavimo ir paskirties (&r.< .H straipsnio pirmin> redakci! ir !os 1++/ m. ir "--* m. pataisas= 0* str., 0. str.)= prevencins apsaugos ir gyny"inio ukar!ymo (&r.< * str., 1-0 str., 1"" str., 1". str., 1." str.). Ke to, atsi&velgiant 1(?2 konstituci! nuostatas, papildomai galima skirti< i!eologin pasauli#ros %ormavimo (plg. 1(?2 1+.- m. Konstituci!os * str., 1" str., 1-0 str.= 1(?2 1+H, m. Konstituci!os Ereambul>= dabartins 1ietuvos 2espublikos Konstituci!os 1, str., 1*0 str.)= socialin kult#rin (dabartins Konstituci!os *+ str., 0. str.). 1yginant dabartin> Konstituci! ir 1aikin! Eagrindin Mstatym tikslinga pa&ymti tokias aktualias unkci!as< sta"ili avimo (plg. 1E ,1 str., 1*1 str., 1*" str. ir dabartins K /, str., 1., str.)= racionali avimo ir organi avimo (plg. 1EM H, str. "1 p., +. str. ir dabartins Konstituci!os +" str. 1 d., 1-0 str.)= integravimo (&r.< K 1" str. " d., 10 str., 1/ str., ,. str. "" p. ir "* p.).

Konstituci!os integravimo unkci!a - prasmingas jos nuostat veikimas 'a!resavimas( valsty"ins "en!ruomens ir jos kuriamos valsty"s institucijoms sutelkti 'neskai!yti( . pasirei#kia vairiuose Konstituci!os straipsniuose, pv%., 1- straipsny!e, 1" straipsnio " daly!e, 1.31H straipsniuose, 1** straipsnio " daly!e ar Konstituci!os sudedamo!o!e daly!e 3 konstituciniame akte 48l 1ietuvos 2espublikos nesi!ungimo postsovietines 2yt ?!ungas5 (10- str.). @iose nuostatose atitinkamai tvirtinti unitarins valstybs principas, dvigubos pilietybs ribo!imo principas, valstybs simboliai, valstybs kontrolieriaus skyrimo (ar atleidimo) derinant ?eimo ir 2espublikos Ere%idento veiksmus principas ir nesi!ungimo buvusios (?2? pagrindu sukurtas organi%aci!as principas. Antegravimo elementu galima laikyti tai, kad 2espublikos Ere%identas neturi galio!imo vetuoti (gr&inti ?eimui pakartotinai svarstyti) konstitucin statym, kur ?eimas priima daugiau kaip puss vis ?eimo nari bals dauguma (apie tai kalbama Konstitucinio (eismo "--" m. gruod&io ". d. nutarime). Konstituci!os apsaugos ir gynimo unkci!a .prasmingos ,onstitucijos nuostatos, skirtos konstitucini verty"i 'mogaus teisi ir laisvi, nemonopoli uotos rinkos ir gamy"os ar / masins in%ormacijos priemoni0 veiklos1 ,onstitucijos 23.45 str&, 66 str&, 65 str& 6 !&( ir su jomis susijusi princip 'nepriklausomy"s ar !emokratijos( prevencinei apsaugai ir kar!omajam gynimui 3 pasirei#kia vairiuose Konstituci!os straipsniuose, pv%., nustatan$iuose Konstitucinio (eismo kompetenci! pripa&inti gin$i!amus statymus ar 7yriausybs nutarimus antikonstituciniais (1-0 str.), galimyb> inici!uoti tam tikriems pareignams parlamentin
1

Pavilonis +& Konstituci!os interpretavimas vykdant abstrak$i teiss akt teistumo kontrol> LL Konstitucins prie&iros instituci! baigiamie!i aktai. Fkty koWcoXe instituc!i nad%oru konstytucy!nego. 7ilnius, "---. E. ",.

1"

apkaltos proces (H. str.), sudting Konstituci!os keitimo ?eimo priimtu statymu tvark (ir dar sudtingesn> 1 skirsni nuostat keitimo re erendumu tvark= &r.< 1., str.), karo ir nepaprastosios padties vedimo pagrindus ir tvark (1." str., 1.. str.), valstybins bendruomens ir kiekvieno !os nario teis> prie#intis agresoriui (&r.< * str.). Fpie politini sutvirtinim kaip Konstituci!os norminio poveikio krypt galima kalbti, vertinant Konstituci!os nuostatas, kurios akivai%d&iai i#rei#kia politinius (Konstituci!os reng! ir !os leid!o) sprendimus, pv%., tai, kad valstyb yra ne #iaip sau nepriklausoma, bet, negaldama integruotis 4postkomunistines 2yt erdves5 (10- str.), yra atvira transatlantinei ir europinei integraci!ai (.H str. " d. 1++/ m. redakci!a, pakeista "--" m.). Eana#iai galima vertinti nuostatas, pagal kurias< a( #alies kis remiasi privatine nuosavybe (nors valstyb gali reguliuoti k vardan bendros gerovs= &r.< ./ str.)= "( tam tikras turtas yra i#imtin valstybs nuosavyb (o &ems sklypus leid&iama sigyti ne tik pilie$iams= &r.< .H str.)= c( !okia valstybs teritori!os dalis (pv%., Klaipdos kra#tas= &r.< 1+"" m. Konstituci!os 0 Y) negali gauti autonominio vieneto statuso= !( valstybinei kalbai (lietuvi kalbai= 1. str.) statymu negali bti prilygintos kitos 4vietins kalbos5 (&r.< 1+"" m. Konstituci!os / Y " sakin). *ta"ili avimo krypt galima matyti tuo po&iriu, kad Konstituci!a nustato sudtingas kai kuri pareign skyrimo ir atleidimo procedras (1-* str. 1 d., 1** str. " d.), konstitucini statym primimo ar Konstituci!os keitimo tvark (/+ str. * d., 1., str. * ir . d.). 7rgani avimo unkci! rodo, pv%., vald&i atribo!imas (padali!imas= /H str., ,. str., +. str., 1-+ str.) ir kai kurios !o i#imtys (/H str. 1+ p., ,. str. "* p., +. str. 0 p.). *ocialinis kult#rinis Konstituci!os poveikis numatytas AAA skyriu!e 47isuomen ir valstyb5, taip pat A7 skirsnio nuostatose, susi!usio!e su asmens darbu, poilsiu ar pensi!a (., str., .+ str., 0" str.). 8!eologin, t. y. pasauli#ros %ormavimo kryptis Konstituci!o!e atsispindi ta prasme, kad kai kurios nuostatos ne tik pateikia prast reglamentavim, bet ir papildom in ormaci!, turin$i (galin$i turti) takos ormuo!antis neo iciali Konstituci!os interpretuoto! teisinms pa&iroms. (ai galima, pv%., pasakyti apie< 1. Ereambul!e nurodyt siek sukurti atvir visuomen>= ". nuostatas, pagal kurias 7ilnius 3 ne #iaip sau valstybs sostin, bet 4istorin5 (1H str.), o &mogaus teiss ir laisvs 3 prigimtins (1, str.). ?isteminiu po&iriu konstitucinius principus galima grupuoti vairiai, pv%., pagal<

1. ". *. .. 0.

taikymo apimt ir Konstitucinio (eismo vaidmen !uos atskleid&iant< ,onstitucijos principai 'vientisumo ir tiesioginio taikymo "ei vireny"s principai1 K / str. 1 d., H str. 1 d.) ir konstituciniai principai (t. y. Konstituci!o!e vardyti arba Konstitucinio (eismo i#ai#kinti vis valstybs instituci! veiklos principai, pv%., asmen lygiateisikumo principas, teist l#kesi principas(1 pobd< #iuo aspektu galima skirti politinio (1 str.), kinio (./ str.), inansinio (1"H str., 1*1 str. " d.), kultrinio (." str., .0 str.), socialinio (*+ str.), ekologinio (0. str.) ar procedrinio3organi%acinio (/. str., 1.- str.) atspalvio principus= konstitucinio tvirtinimo raid ir nau!um3 klasikinius (*- str. 1 d.) ir naujovikus (1, str.) principus= turinio apimt ir skleid&iamo norminio poveikio srit (#iuo po&iriu galima skirti apibr&ian$ius (t. y. !eterminuojanius( ir telkian$ius (t. y. koor!inuojanius( principus=

Konstituci!os 10- straipsny!e nurodyto konstitucinio statymo 48l 1ietuvos valstybs5 1 straipsniu (4(eiginys L...L yra L...L konstitucin norma ir pamatinis valstybs principas5), galima i#skirti pamatinius "en!ruosius principus (nepriklausomyb, demokrati!a, respublika), prie kuri pagal vairias nuostatas (0 str., H str., *- str., 1-0 str., 1-+ str.) priskirtinas ir teisins valstybs principas, ir nepamatinius specialiuosius principus (0* str., 0. str.). Ke to, pagal tai, ar principai, ka&k vardindami (nusakydami), sutelkia tam tikr instituci! veikl (tarsi koordinuodami != pv%., respublikos principas, 7ilniaus miesto kaip valstybs sostins principas, valstybs vadovo principas) arba ai#kiai sukelia tam tikr instituci! atitinkamas pareigas (pv%., Konstituci!os vir#enybs principas, teisins valstybs principas, teist lkes$i principas), galima skirti tarsi koordinuo!an$ius ir determinuo!an$ius principus". . -ietuvos 6espublikos &onstitu%ijos :orma" strukt#ra ir turinys" teisin galia Konstituci!os pagal ! orm skirstomos ra#ytines ir nera#ytines. 2a#ytin konstituci!a gali bti ir vientisas auk#$iausios galios teiss norm aktas, ir ! gali sudaryti keli auk#$iausios galios teiss aktai. (aip pat galima i#skirti ir sudtin> kodi ikuot konstituci! (t.y. konstituci!, kuri sudaro pagrindinis aktas ir !o sudtins dalys< kiti aktai, deklaraci!os). 1++" m. 1ietuvos 2espublikos Konstituci!a pagal orm yra sudtin kodi ikuota konstituci!a. @alies Konstituci! sudaro 1ietuvos 2espublikos Konstituci!a (t.y. pagrindinis teisinis aktas), kurio 10- str. nustatyta< 41ietuvos 2espublikos Konstituci!os sudedam!a dalimi yra< 1++1 m. vasario 11 d. Konstitucinis statymas 48l 1ietuvos valstybs), 1++" m. bir&elio , d. Konstitucinis aktas 48l 1ietuvos nesi!ungimo postsovietines 2yt s!ungas), 1++" m. spalio "0 d. Mstatymas 48l 1ietuvos 2espublikos Konstituci!os sigalio!imo tvarkos), "--. m. liepos 1* d. Konstitucinis aktas 48l 1ietuvos 2espublikos narystsTuropos ?!ungo!e'. (aigi 1ietuvos 2espublikos Konstituci! sudaro trys auk#$iausios galios teisiniai aktai. J negalima laikyti atskir dokument visuma, o reikia traktuoti kaip viening sudtin auk#$iausios galios teisin akt, nes mintame 1ietuvos 2espublikos Konstituci!os 10- str. ir 1++1 m. vasario 11 d. Konstitucinis statymas 48l 1ietuvos valstybs), 1++" m. bir&elio , d. Konstitucinis aktas 48l 1ietuvos 2espublikos nesi!ungimo posovietines 2yt s!ungas), 1++" m. spalio "0 d. Mstatymas 48l 1ietuvos 2espublikos Konstituci!os sigalio!imo tvarkos) ir "--. m. liepos 1* d. Konstitucinis aktas 48l 1ietuvos 2espublikos narysts Turopos ?!ungo!e' skelbiami sudedam!a 1ietuvos 2espublikos Konstituci!os dalimi, tuo labiau, kad 1ietuvos 2espublikos Konstituci!os / str. daly!e sakoma, !og Konstituci!a yra vientisas ir tiesiogiai taikomas aktas. Konstituci! struktrinse dalyse i#dstomos normos, nustatan$ios valstybs organi%aci! ir unkci!as, asmens teises bei laisves, kitus, konstituci!os kr!o manymu, reikalingus tvirtinti auk#$iausios galios statymu klausimus. 1ietuvos 2espublikos Konstituci!os struktros elementai yra #ie< 1) preambul= ") pagrindin Konstituci!os dalis (ACQA7 skirsniai)= *) baigiamie!i nuostatai (10-C10. straipsniai)=

.)

Konstituci!os sudedamo!i dalis< a. 1++1 m. vasario 11 d. Konstitucinis statymas 48l 1ietuvos valstybs), b. 1++" m. bir&elio , d. Konstitucinis aktas 48l 1ietuvos 2espublikos nesi!ungimo postsovietines 2yt s!ungas), c. "--. m. liepos 1* d. Konstitucinis aktas 48l 1ietuvos 2espublikos narysts Turopos ?!ungo!e'. 1ietuvos 2espublikos 1++" m. spalio "0 d. statymas 48l 1ietuvos 2espublikos Konstituci!os sigalio!imo tvarkos) (kur taip pat reikia laikyti konstitucinio reguliavimo elementu). -ietuvos 6espublikos &onstitu%ijos preambul C glausta &angin konstitucinio teksto dalis C raktas konstitucinio reguliavimo sistemai suprasti. Jo!e tvirtinti esminiai 1ietuvos valstybinio gyvenimo principai, svarbiausios konstitucins vertybs ir siekiai. Ppa$ svarbios preambuls nuostatos dl 1ietuvos valstybs ir teiss t>stinumo ir perimamumo (teiginiai, kad lietuvi tauta prie# daugel am&i sukr 1ietuvos valstyb>, kad #ios valstybs teisiniai pamatai pagrsti 1ietuvos ?tatutais ir 1ietuvos 2espublikos Konstituci!omis yra tiltas i# 1ietuvos 8id&iosios kunigaik#tysts 1+1,C1+.- m. gyvavusi 1ietuvos 2espublik ir 1++- m. vl atkurt 1ietuvos 2espublik), dl prigimtins &mogaus ir (autos teiss laisvai gyventi ir kurti savo tv ir protvi &em!e C nepriklausomo!e 1ietuvos valstyb!e, dl toki vertybi, kaip laisvs ir nepriklausomybs gynimo, tautos dvasios, gimtosios kalbos, ra#to ir papro$i i#saugo!imo, dl tautins santarvs puosel!imo 1ietuvo!e. Ereambul!e skelbiami (autos gyvenimo ir konstitucinio reguliavimo undamentals tikslai< atviros, teisingos, darnios pilietins visuomens ir teisins valstybs siekis. Ereambul!e regime labai vykusi valstyb> kurian$io sub!ekto C etnins tautos (&r. preambuls prad&i /lietuvi tauta,&&&9( virtim pilietine tauta (V atgimusios 1ietuvos valstybs pilie$i valia priima ir skelbia #i Konstituci!), 1ietuvos valstybs kr!a C pilietin 1ietuvos &moni bendri!a, susidariusi 1ietuvos istori!os, kultros, valstybins kalbos, teritori!os ir kinio gyvenimo bendrumo pagrindu. Konstituci!os A skirsn 41ietuvos valstyb) sudaro 1H straipsni. @iame skirsny!e tvirtinti konstituciniai 1ietuvos valstybs santvarkos pagrindai< 1) nepriklausoma demokratin respublika
"

8augiau &r.< T. Kris. ,oor!inaciniai ir !eterminaciniai konstituciniai principai 88 Jurisprudenci!a. "--"("H). E. 0+3H.= T. @ileikis. Alternatyvi konstitucin teis& 7ilnius, "--*. E. 1**31*/= F. 7ai#vila. :eiss teorija& 7ilnius, "---. E. 1"*31*"= Z. 1. F. Zart. :eiss samprata& 7ilnius, 1++H. E. .-13.-*

1*

") (autos suverenitetas *) valstybs vald&ios padali!imas (valstybs vald&i 1ietuvo!e vykdo ?eimas, 2espublikos Ere%identas ir 7yriausyb, (eismas), .) vald&ios gali ribo!imas Konstituci!a, 0) vald&ios staig tikslas C tarnauti &monms, /) Konstituci!os vir#enybs principas. ?varbios #io skirsnio normos dl valstybs ir tautos klausim sprendimo re erendumu, dl 1ietuvos valstybs teritori!os vientisumo ir nedalomumo, dl 1ietuvos 2espublikos pilietybs, valstybins kalbos, taip pat dl valstybs simboli, sostins. Konstituci!os AA skirsny!e 4Omogus ir valstyb) (Konstituci!os 1,C*H str.) tvirtintos pagrindins asmens teiss ir laisvs. 1abai svarbus #io skirsnio 1, str., skelbiantis, kad &mogaus teiss ir laisvs yra prigimtins. @io skirsnio normos tvirtina &mogaus teis> gyvyb>, &mogaus laisv>, asmens nelie$iamum, &mogaus orumo apsaug, privataus gyvenimo nelie$iamum, nuosavybs apsaug, buto nelie$iamum, in ormaci!os laisv>, minties, tik!imo ir s&ins laisv>. Be ma&iau svarbios yra #iame Konstituci!os skirsny!e i#dstytos normos dl vis asmen lygybs prie# statym, teism, valstybs instituci!as ir pareignus, dl asmens, kurio konstitucins teiss ar laisvs pa&eid&iamos, teiss kreiptis teism dl asmens nekaltumo pre%umpci!os ir t.t. @iame skirsny!e taip pat rasime normas dl pilie$i teiss laisvai pasirinkti gyvenam! viet, dl ! teiss dalyvauti valdant savo #al, dl rinkim, petici!, susivieni!im, taiki susirinkim teiss= taip pat dl pilie$i, priklausan$i tautinms bendri!oms, teiss puoselti savo kalb, kultr ir papro$ius. Konstituci!os AAA skirsny!e 47isuomen ir valstyb) (*,C.0 str.) nustatyti #eimos, aukl!imo, ugdymo santyki pagrindai, tvirtinama asmens teis moksl, kultr, mokslo ir tyrin!im bei dstymo laisv, ba&ny$i ir religini organi%aci! veiklos pagrindai ir t.t. Eototalitarinei visuomenei ypa$ svarbus Konstituci!os .. str., draud&iantis masins in ormaci!os cen%r bei masins in ormaci!os priemoni monopol. @iame skirsny!e taip pat numatyta, kad pilie$i tautins bendri!os savo tautins kultros reikalus tvarko savaranki#kai, o valstyb !oms teikia param. Konstituci!os A7 skirsny!e 4(autos kis ir darbas) (./C0. str.) apibr&ti 1ietuvos kio pagrindai, darbo ir socialins paramos santyki pagrindai, gamtos aplinkos apsauga ir t.t. 1ietuvos kis grind&iamas priva$ios nuosavybs teise, asmens kins veiklos laisve ir iniciatyva, valstyb remia visuomenei naudingas kines pastangas ir iniciatyv, valstyb reguliuo!a kin> veikl taip, kad !i tarnaut tautos gerovei, statymas draud&ia monopoli%uoti gamyb ir rink, saugo s&iningos konkurenci!os laisv>, valstyb gina vartoto! interesus C tokie yra konstituciniai kins veiklos imperatyvai. @iame Konstituci!os skirsny!e rasime ir nuostatas, kad kiekvienas &mogus gali laisvai pasirinkti darb bei versl ir turi teis> turti tinkamas, saugias ir sveikas darbo slygas, gauti teising apmok!im u& darb ir socialin> apsaug nedarbo metu, kad valstyb laiduo!a pilie$i teis> gauti senatvs ir invalidumo pensi!as, socialin> param nedarbo, ligos, na#lysts, maitinto!o netekimo ir kitais statym numatytais atve!ais. @ios ir kitos l7 skirsnio nuostatos atskleid&ia konstitucinius ekonomini, socialini santyki pagrindus. 7alstybs vald&ios instituci! organi%aci!os ir unkcionavimo, ! tarpusavio sveikos pagrindus nustato keli Konstituci!os skirsniai< 7 skirsnis 4?eimas) (00CH/ str.), 7l skirsnis 42espublikos Ere%identas) (HHC+- str.), 7AA skirsnis 41ietuvos 2espublikos 7yriausyb) (+1C1-1 str.), 7AAA skirsnis 4Konstitucinis (eismas) (1-"C 1-, str.), AQ skirsnis 4(eismas) (1-+C11, str.). Konstituci!os 7 skirsny!e ?eimas traktuo!amas kaip atstovau!amo!i statym leidybos instituci!a. @iame skirsny!e nustatyti ?eimo nario C (autos atstovo C teisins padties pagrindai, ?eimo kompetenci!a, reguliuo!ami svarbiausi statym leidybos klausimai. Konstituci!os 7A skirsnis skirtas valstybs vadovo C 2espublikos Ere%idento C instituci!ai. Eagal Konstituci! !is atstovau!a 1ietuvos valstybei ir daro visa, kas !am pavesta Konstituci!os ir statym. 1ietuvos 2espublikos 7yriausybs C kolegialios, kra#to reikalus tvarkan$ios instituci!os Corgani%avimo ir veiklos klausimai yra 7AA Konstituci!os skirsnio reguliavimo ob!ektas. Konstituci!os 7AAA ir AQ skirsniai nustato 1ietuvos 2epublikos Konstitucinio (eismo ir teism sistemos sudarymo bei unkcionavimo pagrindus. Konstituci!os Q skirsnis 47ietos savivalda ir valdymas) (11+C1". str.) skirtas ir Konstituci!o!e laiduo!amai savivaldos teisei ir auk#tesniuose administraciniuose vienetuose organi%uo!amam vietiniam valdymui. QA skirsnis 4:inansai ir valstybs biud&etas) (1"0C1*" str.) nustato inans bei valstybs biud&eto pagrindus, o QAA skirsnis 47alstybs kontrol) (1**C1*. str.) skirtas valstybs kontrols sistemos pagrindams apibdinti. QAAA Konstituci!os skirsnis 49&sienio politika ir valstybs gynimas) (1*0C1./ str.) nustato #alies u&sienio politikos bei valstybs gynybos pagrindus. Konstituci!os QA7 skirsnis 4Konstituci!os keitimas) (1.HC1.+ str.) reguliuo!a Konstituci!os keitimo klausimus. ?u pagrindine Konstituci!os dalimi yra tiesiogiai susi!> 4Kaigiamie!i nuostatai) (10-C10. str.). Eastebtina, kad galima diskutuoti, ar 4Kaigiamuosius nuostatus) galima laikyti paskutiniuo!u Konstituci!os skirsniu (tiesa, tekste nevardi!amu kaip skirsnis, bet pagal straipsni numeraci! tokiu laikytinu), ar !iems tenka su pagrindiniu tekstu susi!usi baigiam! nuostat vaidmuo. 4Kaigiamuosiuose nuostatuose) apibr&iama, kurie aktai yra Konstituci!os sudedamo!i dalis, taip pat nurodoma, kada Konstituci!a sigalio!a, kaip !i skelbiama 4Kaigiamuosiuose nuostatuose) reguliuo!am santyki laikinumu i#siskiria 10* str. Jame numatyta, kai Konstituci!a bus priimta re erendumu, ?eimas iki 1++* m. spalio "0 d. *L0 vis ?eimo nari bals dauguma gali pakeisti tam tikras nurodyt Konstituci!os straipsni nuostatas. 1ietuvos 2espublikos Konstituci!os sudedam! dal sudaro tris konstituciniai dokumentai< 1++1 m. vasario 11 d. 1ietuvos 2espublikos Konstitucinis statymas 48l 1ietuvos valstybs) ir 1++" m. bir&elio 1, d. 1ietuvos 2espublikos Konstitucinis aktas 48l 1ietuvos 2espublikos nesi!ungimo posovietines 2yt s!ungas) ir "--. m. liepos 1* d. Konstitucinis aktas 48l 1ietuvos 2espublikos narysts Turopos ?!ungo!e'. 1ietuvos 2espublikos Konstitucinis statymas 48l 1ietuvos valstybs) patvirtina, kad teiginys 41ietuvos valstyb yra nepriklausoma demokratin respublika) yra 1ietuvos 2espublikos konstitucin norma ir pamatinis principas, kad #i konstitucin norma ir pamatinis principas gali bti pakeisti tik plebiscitu, !eigu u& tai pasisakys ne ma&iau kaip *L. 1ietuvos pilie$i, turin$i rinkim teis>. 1ietuvos 2espublikos Konstituciniame akte 48l 1ietuvos 2espublikos nesi!ungimo postsovietines 2yt s!ungas) u& iksuotas 1ietuvos siekis puoselti abipusiai naudingus ry#ius su kiekviena valstybe, anks$iau buvusia ??2? sudty!e, ta$iau niekada ir !okiu pavidalu nesi!ungti !okias buvusios ??2? pagrindu kuriamas nau!as politines, karines, ekonomines ar kitokias valstybi s!ungas bei sandraugas. Eagal # akt veikla, kuria siekiama traukti 1ietuvos valstyb> tokias s!ungas ar sandraugas, yra laikoma prie#i#ka 1ietuvos nepriklausomybei ir atsakomyb u& ! nustatoma pagal statymus. Konstituciniu aktu nustatyta, kad 1ietuvos 2espublikos teritori!o!e negali bti !oki 2usi!os, Bepriklausom 7alstybi ?andraugos ar ! einan$i valstybi karini ba%i ir kariuomens dalini. Konstitucinio reguliavimo pridtiniu elementu reikia laikyti 1ietuvos 2espublikos statym 48l 1ietuvos 2espublikos Konstituci!os sigalio!imo tvarkos), kuriame reglamentuota Konstituci!os ir !os atskir nuostat sigalio!imo tvarka. Eagal # statym sigalio!us 1ietuvos 2espublikos Konstituci!ai, netenka galios 1ietuvos 2espublikos 1aikinasis Eagrindinis Mstatymas. Mstatymai, kiti teisiniai aktai ir ! dalys, galio!> 1ietuvos 2espublikos teritori!o!e iki 1ietuvos 2espublikos Konstituci!os primimo, galio!a tiek, kiek !ie neprie#tarau!a Konstituci!ai ir statymui 48l 1ietuvos 2espublikos Konstituci!os sigalio!imo tvarkos), ir galios tol, kol nebus pripa&inti netekusiais galios ar suderinti su Konstituci!os nuostatomis. Mstatymu nustatyta, kada baigiasi Fuk#$iausiosios (arybos ir !os deputat galio!imai, kada posd renkasi ?eimo nariai, koks yra ?eimo nario priesaikos tekstas, kaip vertintina teisin situaci!a, kol nei#rinktas 2espublikos Ere%identas, kaip renkami 1ietuvos respublikos Konstitucinio (eismo teis!ai ir t.t. Mstatymas 48l 1ietuvos 2espublikos Konstituci!os sigalio!imo tvarkos) buvo priimtas re erendumu kartu su 1ietuvos 2espublikos Konstituci!a. 7ertinant 1ietuvos 2espublikos Konstituci!os reguliavimo ob!ekt, reikia pa&ymti, kad ms #alies Konstituci!a, kaip ir daugelis kit QQ a. pabaigo!e priimt nau!osios demokrati!os valstybi konstituci!, reguliuo!a svarbiausias visuomenini santyki sritis< valstybs organi%aci!os, valstybs vald&ios instituci! organi%aci!os ir veiklos, vietos savivaldos ir valdymo, asmens teisins padties pagrind santykius. 2eikia pabr&ti ir ms #alies pagrindinio statymo speci ik. Fkivai%ds ne tik Konstituci!os ormos, struktros, bet ir turinio ypatumai. Fntai Konstituci!os kr!ui atrod btina konstituciniu lygiu sureguliuoti tam tikrus klausimus, pv%.< po&ir posovietin> erdv> (&r. Konstitucin akt 48l 1ietuvos 2espublikos nesi!ungimo postsovietines 2yt s!ungas)), 1ietuvos 2espublikos

1.

pasirinkt europin> ir transatlantin> integraci! (&r. Konstituci!os .H str. " d. pagal 1++/ m. bir&elio "- d. redakci! *), prigimtin &mogaus teisi ir laisvi pobd (&r. Konstituci!os 1, str..) ir t.t. (. -ietuvos 6espublikos &onstitu%ijos keitimas+ Ppatinga Konstituci!os primimo ir keitimo tvarka, kuri skiriasi nuo paprast statym primimo ir keitimo tvarkos, yra laikoma viena i# esmini slyg, u&tikrinan$i Konstituci!os stabilum. 1++" m. 1ietuvos 2espublikos Konstituci!a buvo priimta (autos re erendumu. 41ietuvos 2espublikos Konstituci!a priskirtina prie t konstituci!, kurioms keisti nustatytos gana sunkios taisykls)/. Konstituci!os 1.H str. numatyta, kad sumanym keisti ar papildyti 1ietuvos 2espublikos Konstituci! turi teis> pateikti ?eimui ne ma&esn kaip 1L. vis ?eimo nari grup arba ne ma&iau kaip *-- tkstan$i rink!. Bepaprastos padties ar karo padties metu Konstituci!a negali bti taisoma. Konstituci!os 1 str. nuostata 41ietuvos 2espublikos valstyb yra nepriklausoma demokratin respublika) gali bti pakeista tik re erendumo bdu, !eigu u& tai pasisakyt ne ma&iau kaip *L. 1ietuvos pilie$i, turin$i rinkim teis>. (ik re erendumu gali bti kei$iamos 1ietuvos 2espublikos Konstituci!os pirmo!o skirsnio 41ietuvos valstyb) bei keturiolikto!o skirsnio 4Konstituci!os keitimas) nuostatos. (aigi ypa$ stipri Konstituci!os 1 str., taip pat pirmo ir keturiolikto!o skirsnio apsauga. Konstituci!os pataisos dl kit Konstituci!os skirsni turi bti svarstomos ir dl ! balsuo!ama ?eime du kartus. (arp #i balsavim turi bti daroma ne trumpesn kaip tri! mnesi pertrauka. Mstatymo pro!ektas dl Konstituci!os keitimo laikomas ?eimo priimtu, !eigu kiekvieno balsavimo metu u& tai balsavo ne ma&iau kaip "L* vis ?eimo nari. Bepriimta Konstituci!os pataisa ?eimui i# nau!o svarstyti gali bti teikiama ne anks$iau kaip po met. Eriimt statym dl Konstituci!os keitimo pasira#o 2espublikos Ere%identas ir ne vliau kaip per 0 dienas o icialiai paskelbia. Jeigu nurodytu laiku tokio statymo 2espublikos Ere%identas nepasira#o ir nepaskelbia, #is statymas sigalio!a, kai ! pasira#o ir o icialiai paskelbia ?eimo Eirmininkas. Mstatymas dl Konstituci!os keitimo sigalio!a ne anks$iau kaip po vieno mnesio nuo !o primimo. (aip pat reikia prisiminti, kad rengiant 1++" m. 1ietuvos 2espublikos Konstituci!os galutin> teksto redakci!, buvo sutarta straipsniams, dl kuri politinio kompromiso dalyviams buvo sunkiausia susitarti ir kuri galutins redakci!os buvo labiausiai kompromisinio pobd&io, nustatyti lengvesn> keitimo tvark tam tikram laikotarpiui. Konstituci!os krimo procese dalyvavusios politins !gos tik!osi po 1++" m. ?eimo rinkim turti ?eime pakankam ?eimo nari daugum, kurios u&tekt Konstituci!ai pakeisti norima linkme. (aip atsirado Konstituci!os 4Kaigiamuosiuose nuostatuose) 10* str., kuriuo nustatyta< 4Kai #i 1ietuvos 2espublikos Konstituci!a bus priimta re erendumu, 1ietuvos 2espublikos ?eimas iki 1++* m. spalio "0 dienos *L0 vis ?eimo nari bals dauguma gali pakeisti 1ietuvos 2espublikos Konstituci!os nuostatas, kurios yra .H, 00, 0/ straipsniuose, 0, straipsnio antrosios dalies " punkte, /0, /,, /+ straipsniuose, ,. straipsnio 11 ir 1" punktuose, ,H straipsnio pirmo!o!e daly!e, +/, 1-*, 11, straipsniuose, 11+ straipsnio ketvirto!o!e daly!e). @ios Konstituci!os keitimo slyg i#lygos C teisin politini kompromis paie#kos i#rai#ka. Ealengvinta tvarka buvo leista keisti normas, apibr&ian$ias nuosavybs konstitucin status (.H str.), ?eimo nari skai$i, ?eimo nari rinkimo tvark (00 str.), teisines prielaidas bti renkamu ?eimo nariu (0/ str.), teisines pirmalaiki ?eimo rinkim paskelbimo prielaidas (0, str. " d. " p.), nau!ai i#rinkto ?eimo pirmo!o posd&io su#aukimo tvark (/0 str.), statym leidybos iniciatyvos teis> (/, str.), statym primim (/+ str.), 2espublikos Ere%idento galio!imus (,. str. 11 ir 1" p.), pirmalaiki 2espublikos Ere%idento rinkim slygas (,H str. 1 d.), ministr statuso klausimus (+/ str.), Konstitucinio teismo sudarym (1-* str.), prokuror konstitucin status (11, str.), savivaldybs taryboms atsaking vykdom! organ teisin status (11+ str. . d.). A#skyrus 1ietuvos 2espublikos .H str., tai buvo daugiausia nuostatos, susi!usios su valstybs vald&ios instituci! teisine padtimi, ! tarpusavio santykiais. (a$iau politinio kompromiso dalyvi lkes$iai ir politin tikrov nesutapo. Eolitinms parti!oms, kurioms buvo atstovau!ama ?eime po 1++" m. ?eimo rinkim, nepavyko suderinti po%ici!, ir palengvinta tvarka Konstituci!a nebuvo pakeista. Oinoma, ir vliau buvo silym keisti Konstituci!, ta$iau 1++"C"--1 m. laikotarpiu politinms !goms pasisek skmingai susitarti ir priimti tik dvi Konstituci!os pataisas. 1++/ m. bir&elio "- d. 1ietuvos 2espublikos .H str. papildymo statymu buvo papildytas Konstituci!os .H str. tokio turinio " dalimi< 4?avivaldybms, kitiems nacionaliniams sub!ektams, taip pat tiems kin> veikl 1ietuvo!e vykdantiems u&sienio sub!ektams, kurie nustatyti konstitucinio statymo pagal 1ietuvos 2espublikos pasirinktos europins ir transatlantins integraci!os kriteri!us, gali bti leid&iama sigyti nuosavybn ne &ems kio paskirties &ems sklypus, reikalingus ! tiesioginei veiklai skirtiems pastatams ir renginiams statyti bei eksploatuoti. (okio sklypo sigi!imo nuosavybn tvark, slygas ir apribo!imus nustato konstitucinis statymas). 1++/ m. gruod&io 1" d. 1ietuvos 2espublikos Konstituci!os 11+ str. pakeitimo statymu Konstituci!os 11+ str. " daly!e vieto!e &od&io 4dve!iems) ra#ytas &odis 4tre!iems), ir #i dalis i#dstyta taip< 4?avivaldybi taryb narius tre!iems metams renka administracinio vieneto gyvento!ai C 1ietuvos 2espublikos pilie$iai, remdamiesi visuotine, lygia ir tiesiogine rinkim teise, slaptu balsavimu). Kaip turtume vertinti silymus keisti Konstituci![ Ftrodo, kiekviena diskusi!a valstybs organi%aci!os ir unkcionavimo, asmens ir valstybs santyki klausimais vertintina teigiamai ir laikytina normaliu dalyku demokratin!e visuomen!e. Bereikt pamir#ti, kad 1ietuvos 2espublikos Konstituci!o!e tvirtinta Konstituci!os
*

1 straipsnis. .H straipsnio papildymas Eapildyti 1ietuvos 2espublikos Konstituci!os .H straipsn #ia antr!a dalimi< 5?avivaldybms, kitiems nacionaliniams sub!ektams, taip pat tiems kin> veikl 1ietuvo!e vykdantiems u&sienio sub!ektams, kurie nustatyti konstitucinio statymo pagal 1ietuvos 2espublikos pasirinktos europins ir transatlantins integraci!os kriteri!us, gali bti leid&iama sigyti nuosavybn ne &ems kio paskirties &ems sklypus, reikalingus ! tiesioginei veiklai skirtiems pastatams ir renginiams statyti bei eksploatuoti. (okio sklypo sigi!imo nuosavybn tvark, slygas ir apribo!imus nustato konstitucinis statymas.5 . Konstituci!os 1* straipsnis Omogaus teiss ir laisvs yra prigimtins.
0

1(9 straipsnis ?umanym keisti ar papildyti 1ietuvos 2espublikos Konstituci! turi teis> pateikti ?eimui ne ma&esn kaip 1L. vis ?eimo nari grup arba ne ma&iau kaip *-tkstan$i rink!. Bepaprastosios padties ar karo padties metu Konstituci!a negali bti taisoma. 1(* straipsnis Konstituci!os 1 straipsnio nuostata 51ietuvos valstyb yra nepriklausoma demokratin respublika5 gali bti pakeista tik re erendumu, !eigu u& tai pasisakyt ne ma&iau kaip *L. 1ietuvos pilie$i, turin$i rinkim teis>. (ik re erendumu gali bti kei$iamos pirmo!o skirsnio 51ietuvos valstyb5 bei keturiolikto!o skirsnio 5Konstituci!os keitimas5 nuostatos. Konstituci!os pataisos dl kit Konstituci!os skirsni turi bti svarstomos ir dl ! balsuo!ama ?eime du kartus. (arp #i balsavim turi bti daroma ne ma&esn kaip tri! mnesi pertrauka. Mstatymo pro!ektas dl Konstituci!os keitimo laikomas ?eimo priimtu, !eigu kiekvieno balsavimo metu u& tai balsavo ne ma&iau kaip "L* vis ?eimo nari. Bepriimta Konstituci!os pataisa ?eimui i# nau!o svarstyti gali bti teikiama ne anks$iau kaip po met. 1(. straipsnis Eriimt statym dl Konstituci!os keitimo pasira#o 2espublikos Ere%identas ir ne vliau kaip per 0 dienas o icialiai paskelbia. Jeigu nurodytu laiku tokio statymo 2espublikos Ere%identas nepasira#o ir nepaskelbia, #is statymas sigalio!a, kai ! pasira#o ir o icialiai paskelbia ?eimo Eirmininkas. Mstatymas dl Konstituci!os keitimo sigalio!a ne anks$iau kaip po vieno mnesio nuo !o primimo. / ;ilys <& Konstituci!os stabilumas teisins kultros kontekste LL Konstituci!a, &mogus, teisin valstyb (kon erenci!os med&iaga). 7ilnius, 1++,. E. "*.

10

keitimo tvarka garantuo!a, kad neapgalvotos, tik vienai kuriai nors politinei ar socialinei grupei priimtinos, pataisos nebus gyvendintos. Borint pakeisti Konstituci!, reikia plataus konstitucinio susitarimo, vairi politini !g, did&iosios visuomens dalies palaikymo. Dalima su ormuluoti kelet pagrindini konstituci!os keitimo proceso princip< 1) konstituci!os pataisa turi bti akivai%d&iai btina (t.y. kai esamas konkretus konstitucinis reguliavimas ai#kiai neatitinka visuomens raidos svarbiausi tendenci! ir stabdo # proces)= ") konstituci!os pataisa turi bti rengiama ir priimama laikantis vis konstituci!o!e tvirtint reikalavim (negalimas !oks 4laisvas) #i konstituci!os norm interpretavimas)= *) ir rengiant, ir priimant konstituci!os patais, btinas platus 1ietuvos politini !g konsensusas (t.y. btinas esminis bendranacionalinis sutarimas, kai n viena svarbi #alies politin !ga neprie#tarau!a konstituci!os pataisai)= .) rengiant ir priimant konstituci!os patais, negalima pa&eisti konstituci!os dvasios (vis pirma !o!e tvirtintos konstitucini vertybi sistemos), konstituci!os vientisumo ir suderinamumo, btina paisyti teisins tecInikos reikalavim. +. -ietuvos 6espublikos &onstitu%ijos tiesioginio taikymo problemos 1ietuvos 2espublikos Konstituci!os / str. nustatyta< 4Konstituci!a yra vientisas ir tiesiogiai taikomas aktas. Kiekvienas savo teises gali ginti remdamasis Konstituci!a). @iame Konstituci!os straipsny!e tvirtintas Konstituci!os tiesioginio taikymo principas rei#kia, kad Konstituci!a C teiss norm aktas, kurio nustatytos taisykls galio!a ir yra privalomos visoms valstybs instituci!oms, pareignams, i%iniams ir !uridiniams asmenims, kad, remdamasis Konstituci!a, kiekvienas asmuo gali ginti savo teises. (eisine aksioma reikt laikyti teigin, kad Konstituci!a C #alies teiss sistemos pagrindas, !os centrinis elementas. Konstituci!o!e tvirtintos normos plto!amos, konkreti%uo!amos kit teiss sri$i normose. Eastar! norm ypa$ daug lyginant su Konstituci!os normomis, !os &ymiai detalesns, ! taikymas paprastesnis. (a$iau nei norm didelis kiekis, nei !ose tvirtintas detalesnis tam tikr santyki reglamentavimas negali bti laikomi argumentais konstitucinio reguliavimo tiesioginiam poveikiui paneigti. (iesioginis Konstituci!os taikymas C pagrindinio #alies statymo prioritetins reik#ms u&tikrinimo garanti!a. (iesioginis Konstituci!os taikymo principas pripa&stamas #iuolaikinse demokratinse valstybse. (ais atve!ais, kai #is principas nra tiesiogiai i#dstytas Konstituci!os tekste, !is atskleid&iamas konstitucins kontrols instituci! !urisprudenci!o!e. Konstituci!os tiesioginis taikymas C Konstituci!os normi#kumo, Konstituci!os C pagrindinio teiss #altinio pripa&inimo logi#ka i#vada. @ princip ypa$ svarbu tvirtinti pototalitariniame pasauly!e. Kuvusiose socialistins stovyklos #alyse konstituci!a buvo traktuo!ama kaip deklaratyvaus pobd&io politinis teisinis dokumentas, kaip labai bendro pobd&io princip rinkinys. Fsmuo savo teises teisme gal!o ginti remdamasis statymu, nutarimu ar instrukci!a, bet ne Konstituci!a. Ae#kinio, pagrsto tik Konstituci!a, likimas buvo ai#kus. (eismas papras$iausiai !o nepriimdavo. (eism sprendimuose Konstituci!os normomis irgi nebuvo remiamasi. 8emokratin!e teisin!e valstyb!e nesivai%duo!amas konstituci!os nustatyt valstybs vald&ios gali nepaisymas, vien deklaratyvus pagrindini teisi pobdis. (odl Konstituci!o!e tvirtint teisi teismin gynyba C btinas konstitucins santvarkos elementas. ?avaime suprantama, tai galima u&tikrinti tik tuo atve!u, kai Konstituci!os normos taikomos tiesiogiai. 2eikia pa&ymti, kad tiesioginis Konstituci!os taikymas C sudtingas, neretai ir pakankamai problemi#kas procesas. Konstituci!os normos C lakoni#kos, da&nai labai bendro pobd&io taisykls. (ai kelia problem ai#kinantis #i norm turin ir prasm> bei !as gyvendinant. (iesa, didel dalis Konstituci!os norm yra pakankamai ai#kios ir konkre$ios, !as taikant didesni problem paprastai nei#kyla. Fntai Konstituci!os "1 str. . d. nustatyta< 4?u &mogumi, be !o &inios ir laisvo sutikimo, negali bti atliekami moksliniai ir medicinos bandymai). @iuo atve!u asmuo su&ino!>s, kad be !o &inios ar sutikimo, tapo mokslini tyrim bandym ob!ektu, vadovaudamasis Konstituci!os "1 str. . d., gali kreiptis teism dl teisi pa&eidimo. Oinoma, mokslo ar medicinos bandym santyki detalus statyminis sureguliavimas, be !okios abe!ons, bt ne tik mokslo tyrim teisinis pagrindas, bet ir &mogaus teisi apsaugos garantas. 8ar vienas pavy%dys< Konstituci!os ," str. * d. sakoma< 42espublikos Ere%idento priesaikos akt pasira#o !is pats ir Konstitucinio (eismo pirmininkas, o !am nesant C vienas i# Konstitucinio (eismo teis!). @i norma ai#ki, ! galima gyvendinti be detalesnio reglamentavimo. (a$iau Konstituci!o!e yra daug blanketini norm, tiesiogini nuorod statymus, turin$ius nustatyti tam tikr teiss gyvendinimo tvark, instituci!os status, kompetenci!, galio!im, vykdymo tvark ir t.t. (oki norm pavy%d&iai galt bti< 4Eilie$iams laiduo!ama petici!os teis, kurios gyvendinimo tvark nustato statymas) (Konstituci!os ** str. * d.)= 4Fsmeniui padarytos materialins ir moralins &alos atlyginim nustato statymas) (Konstituci!os *- str. 1 d.)= 4?eimo rinkim tvark nustato statymas) (Konstituci!os 00 str. * d.)= 4Erokuror ir tardyto! skyrimo tvark ir ! status nustato statymas) (Konstituci!os 11, str. * d.). Kaip galima tiesiogiai taikyti #ias normas[ 6in!ome, kad pagal Konstituci!os 00 str. * d. ?eimo nari rinkim tvark nustato statymas. (aigi norint organi%uoti ?eimo rinkimus, btina priimti # statym. Kitaip ?eimo rinkim nesurengsi. (odl suprantamas klausimas< ar #i Konstituci!os norma taikoma tiesiogiai[ Ke !okios abe!ons, nes #i norma tiesiogiai pareigo!a statym leid! priimti tam tikr statym, kuris nustatyt rinkim tvark. (ai statym leid! pareigo!anti norma. Ktent #ia prasme ! kaip tiesiogiai veikian$i ir reikia suprasti. ?eimo nari konkre$ius rinkim santykius reguliuo!a statymu priimtos (gyvendinant Konstituci!os reikalavimus) normos. (iesa, galimos ir sudtingesns teisins situaci!os. Fntai Konstituci!os "0 str. 0 d. tvirtinta nuostata< 4Eilietis turi teis> statymo nustatyta tvarka gauti valstybs staig turim in ormaci! apie !). ?eimas tik "--- m. sausio 11 d. prim 4(eiss gauti in ormaci! i# valstybs ir savivaldybi staig statym). Eroblema< kaip reikt vertinti 1++"C"--- m. teisin> situaci![ Konstituci!o!e buvo garantuota pilie$io teis gauti valstybs staig turim in ormaci! apie !, o #ios teiss gyvendinimo tvark nustatan$io statymo nebuvo. Fr tokio statymo nebuvimas leido teigti, kad 1ietuvos 2espublikos pilie$iai netur!o !oki teisini galimybi gyvendinti #i konstitucin> teis>[ Ftsakymas vienas C teiss reali%avimo procedr statyminio reguliavimo nebuvimas negali bti pagrindas Konstituci!os garantuotai teisei paneigti. Mstatymo nebuvimas nerei#kia, kad asmeniui u&kertama galimyb teisminiu keliu ginti Konstituci!o!e tvirtintas teises. Oinoma, nesant toki byl teismins praktikos, sunku daryti apibendrinimus, ta$iau !au vien konstitucini teiss gynimo garanti! buvimas daug k rei#kia. Oinoma, bt nerimta tvirtinti, !ei Konstituci!a taikoma tiesiogiai, detalaus tam tikr santyki statyminio reguliavimo nereikia. (iesioginis Konstituci!os taikymas C tik vienas i# Konstituci!os poveikio bd tvirtinant konkre$ius santykius, apsaugant konstitucines teises bei laisves. Konstituci!a C pagrindinis statymas, teiss sistemos pagrindas, auk#$iausio lygmens teiss norm #altinis. Konstituci!os nuostatos plto!amos, detali%uo!amos kituose teiss #altiniuose. Jos taka !au$iama visose teiss sistemos dalyse, kuri normos turi atitikti Konstituci!. Dalima teigti, kad konstitucini nuostat nuoseklus konkreti%avimas viso!e teiss sistemo!e C teisins sistemos subrendimo po&ymis. ). -ietuvos 6espublikos 1..2 m. &onstitu%ijos rengimas ir primimas Konstitucinio reguliavimo svarbos problematika i#ry#k!o !au Ftgimimo laikais. 1+,+C1++- m. keliamos konstitucinio reguliavimo id!os vienaip ar kitaip buvo susi!usios su nepriklausomos 1ietuvos valstybs atkrimo siekiu. Oinoma, 1++- m. kovo 11 d. atkrus nepriklausom 1ietuvos valstyb>, prasid!o nau!as 1ietuvos konstitucins raidos etapas, atsivr reali perspektyva 4ir konstitucingumo koncepci!ai ormuotis)H. 2eikia pa&ymti, kad 1++- m. priimtas 1aikinasis Eagrindinis statymas su savo daugybe ai#kiai pasenusi norm, nors da&nai kaitalio!amas ir taisomas, #iek tiek ! priderinant prie spar$iai kintan$i 1ietuvos visuomens politini, ekonomini ir socialini santyki, tiko tik pradiniam laikotarpiui pereinant i# totalitarins praeities demokrati!. Jis negal!o bti 1ietuvos teisins sistemos pagrindu, nes daug kuo neatitiko demokratini valstybi konstitucini princip, pernelyg ry#ks #iame akte buvo socialistins sistemos reliktai. @alies ateit reik!o sieti su nau!a konstituci!a. Ji turi atitikti 1ietuvos konstitucines tradici!as, demokratini valstybi konstitucinius principus, o !os primimas turi laiduoti atviros demokratins visuomens ir teisins valstybs sitvirtinim bei sustipr!im. Eototalitarinse 7idurio ir 2yt Turopos #alyse nau! konstituci! rengimo ir primimo proces slygo!o keletas svarbi veiksni< 1) #alies konstitucins tradici!os (ir teisins minties, ir teisinio reguliavimo, ir teisins praktikos tradici!os= ! tak ir politinio elito, ir visuomens smonei)=

")
H

demokratini 7akar valstybi konstitucin patirtis (ir ankstesni laik, ir modernio!i teisin mintis, ir konstitucinio reguliavimo, ir valstybs vald&ios

;ilys <& (eiss akt konstitucingumo problema rengiant 1ietuvos 2espublikos Konstituci!. 7ilnius, 1ietuvos teiss akademi!a, "---. E. 1,.

1/

instituci! praktika)= nau!os konstituci!os rengimo laikotarpio #alies politinio ir socialinio gyvenimo aktuali!os (vykiai, veiksmai, procesai vairiose politini ekonomini ar socialini santyki srityse, atspindintys politinio proceso dalyvi interesus ir siekius). 1ietuva C ne i#imtis. 7is #i veiksni tak regime 1++" m. 1ietuvos 2espublikos Konstituci!os rengimo procese. @alies konstitucin tradici!a C 1ietuvos statut, laikin! 1ietuvos 2espublikos konstituci!, 1+"" m., 1+", ir 1+*, m. Konstituci! C prie#taringa. QQ a. atkurto!e 1ietuvos valstyb!e besiklostan$i demokratin> tradici! u&go& autoritari%mo banga tre$iame QQ a. de#imtmety!e. (odl reik!o visapusi#kai vertinti #iuos aktus, ! nuostatas bei principus, taip pat ! taikymo praktik. 2eik!o atmesti kas laikina, abe!otina, kas veda #alikel>, ir pabr&ti, kokias vertybes btina i#saugoti, vystyti. (eisins minties palikimas (neabe!otinas 6. 2;merio darb autoritetas) C palyginti nebloga atrama 1ietuvai labiausiai tinkan$ios konstitucinio reguliavimo sistemos paie#kose. 7akar Turopos demokratini #ali konstituci!os, #i valstybi vald&ios instituci! praktika C kitas atramos ta#kas teisinei min$iai. 7akar teisins civili%aci!os mokslo atstov darbai, visuotinai pripa&inti konstitucinio reguliavimo ir konstitucins praktikos etalonai, ypa$ pokario 7akar Turopos #ali konstituci!os, #i #ali vald&ios instituci! veikla, taip pat moderns konstitucins teiss mokslinink ie#ko!imai buvo dar vienas atramos ta#kas konstituci!os rengimo procese. :ormuo!ant #alies konstitucinio reguliavimo vi%i!, svarbus vaidmuo teko to meto spaudo!e pasirod&iusiems ?. ?ta$ioko, K. 1apinsko, J. Oilio, T. Krio, @. 7il$insko bei kit autori straipsniams vairiais konstitucins teiss klausimais. Jie ormavo konstitucinio reguliavimo samprat, ugd ir #alies politinio elito, ir visuomens teisin> smon>. (aip pat buvo intensyviai studi!uo!ami ir tarpukario 1ietuvos teisinink darbai, ie#koma 7akar teisinink darb C konstitucins krybos pavy%d&i. Daila, kad 1ietuvos ankstesns konstitucins patirties, #alies ir u&sienio autori takos konstituciniams procesams reik#m kol kas giliau netyrinta. Eagaliau norint suprasti, kodl buvo pasirinktas btent toks, konkretus, konstitucinio reguliavimo modelis, negalima neanali%uoti Ftgimimo laik ir ypa$ 1++-C 1++" m. politinio proceso 1ietuvo!e. (iesa, nors #ie klausimai daugiausia domina sociologus bei politikus, teisininkai taip pat turt gilintis to laikotarpio kontekst, tur!us takos vienokiems ar kitokiems teisiniams sprendimams. Buo 1++- m. kovo 11 d. iki 1++" m. spalio "0 d. (#ios datos &ymi 1ietuvos Fuk#$iausiosios (arybos akto 48l nepriklausomos 1ietuvos valstybs atstatymo) primim ir re erendum dl 1ietuvos 2espublikos 1++" m. Konstituci!os primimo) 1ietuvos gyvenime vyko esmini poky$i. ?par$ios politins, socialins, ekonomins permainos, daugyb vyki C tikrov, dariusi tak ir #alies konstituci!os procesui. A# administravimu grind&iamo kio buvo pereinama prie rinkos mecIani%m. ?par$iai keitsi ir socialiniai santykiai. Klostsi #alies politin sistema, krsi politins parti!os ir organi%aci!os. Mvairi politini !g 1ietuvos konstitucins santvarkos vi%i!os atsispind!o ! parengtuose Konstituci! pro!ektuose. 1++-C1++" m. buvo parengtas ne vienas Konstituci!os pro!ektas. 7ienus reng atskiri asmenys, kitus C politini organi%aci! sudarytos darbo grups. J reik#m konstituciniam procesui C nevienoda. Ero!ektai skyrsi daugeliu aspekt. (ai suprantama, nes buvo ie#koma, autori manymu, tokio #alies konstitucins srangos modelio, kuris atitikt nau! #alies vystymosi etap. Earengtus Konstituci! pro!ektus galima vairiai klasi ikuoti. 4Eagal tai, kaip !uose buvo konstruo!amas valstybs vald&ios modelis, galime i#skirti tuos pro!ektus, kuriuose buvo labiau linkstama pre%identin> demokrati!, ir tuos pro!ektus, kuriuose prioritetas buvo teikiamas parlamentinei demokrati!ai),. Bagrin!ant to laikotarpio konstituci!os pro!ektus, reikt paminti did&iausio dmesio sulaukusius darbus, dl kuri buvo gin$ytasi, kuriuos vienaip ar kitaip vertino visuomen, mokslininkai, taip pat politikai. 1++- m. gegu&s mnes buvo parengtas 1ietuvos teisinink ir iloso draugi! autori grups konstituci!os pro!ektas. Jame buvo siloma ormuoti dvie! rm parlament, vykdomo!i vald&ia tur!o priklausyti 2espublikos Ere%identui, kuris ormavo 7yriausyb> ir t.t. 1++1 m. baland&io mnes buvo paskelbtas 1ietuvos demokratins darbo parti!os atstov parengtas konstituci!os pro!ektas, kuriuo buvo siekiama tvirtinti parlamentins demokrati!os principus. 7isai kitoks po&iris atsispindi 1++1 m. bir&elio mnes paskelbtame amerikie$i mokslinink, atvykusi 1ietuv, 1. \yman ir K. JoInsono parengtame Konstituci!os pro!ekte. 1. \yman ir K. JoInsonas sil 1ietuvo!e tvirtinti labai pana# JF7 konstitucin model bei pre%identin> valdymo orm. Fmerikie$i pro!ektas C vienas t atve!, kurie teisin!e literatro!e vardi!ami kaip konstituciniai 4kurio%ai). (ai atve!ai, kai u&sienio autoriams u&sakoma ar !ie patys pasisilo para#yti kuriai nors #aliai konstitucin tekst. Kadangi konstituci!a C pa$ios tautos susitarimas, tai svetim ar pagalbinink para#yti konstituciniai tekstai (i#skyrus primestus !ga) da&niausiai ir lieka tik pro!ektai. 7idurio ir 2yt Turopos pototalitarini valstybi patirtis tik patvirtina #i taisykl>. Bema&a dmesio sulauk 1++" m. vasario mnes pasirod>s moderni%uotas 1+*, m. Konstituci!os variantas. @ pro!ekt pareng 1ietuvos liberal s!unga. (ai bandymas pasiremti tarpukario konstitucine teise konstruo!ant #iuolaikins Konstituci!os samprat. @ie ir kiti pro!ektai C 1++-31++" m. reali!os, tam tikra prasme slygo!usios konstitucin proces (Konstituci! pro!ekt detals tyrimai neabe!otinai lieka teisinink ir istorik akiraty!e.) Konstitucinis procesas neatsie!amas nuo to laikotarpio politinio proceso. @i dvie! rei#kini ssa!a ypa$ akivai%di nagrin!ant konstituci!os rengimo darbus #alies parlamente C Fuk#$iausio!o!e (arybo!e. Ktent #ios instituci!os, kuri neabe!otinai buvo #alies politinio gyvenimo centras, veiklo!e akivai%ds konstitucini vi%i! susidrimai. 1ietuvos Konstituci!os rengimo ir primimo procesas 1ietuvos 2espublikos Fuk#$iausio!o!e (arybo!e parod ir #alies politini !g tam tikr teisins ir politins smons brandumo lyg, mok!im elgtis sudtingose situaci!ose, geb!im laiku rasti btin sprendim. Konstituci!os rengimo proces slygi#kai galima suskirstyti kelet didesni etap< 1. parengiamasis etapas ir pirmie!i &ingsniai= *) konstitucini kon rontaci! etapas= *. politini !g kompromisas ir Konstituci!os primimas re erendumu. Parengiamasis etapas ir pirmieji 5ingsniai Bau!os Konstituci!os krimo darbo prad&i 1ietuvos 2espublikos Fuk#$iausio!o!e (arybo!e &ymi Fuk#$iausiosios (arybos Ere%idiumo 1++- met lapkri$io H d. nutarimas 48l 1ietuvos 2espublikos Konstituci!os rengimo)< !uo buvo patvirtinta darbo grup, kuri sudar &inomi politikai, teisininkai, visuomens veik!ai. 8arbo grupei buvo pavesta parengti bendr! Konstituci!os koncepci!. 7ykdydama # pavedim, darbo grup pareng 1ietuvos 2espublikos Konstituci!os koncepci!os 6etmenis. Juose buvo su ormuluotos svarbiausios bsimo konstitucinio reguliavimo pagrindins nuostatos. 1++1 m. gegu&s 1 d. parengti 6etmenys buvo aprobuoti Fuk#$iausiosios (arybos Ere%idiumo, o 1++1 m. gegu&s 1- d. 41ietuvos aido) laikra#ty!e paskelbti visuomenei svarstyti. 6etmenyse !au matyti vald&i padali!imu pagrsta valstybs vald&i struktra. ?truktro!e ?eimui pripa&intas itin svarbus vaidmuo (nebuvo nuostatos dl pirmalaiki ?eimo rinkim). @ Konstituci!os rengimo etap, ne&irint darbo grup!e vykusi diskusi!, reikt laikyti pakankamai skland&ia darbo prad&ia. (ai sietina su visuomens ir parlamento susitelkimu siekiant tvirtinti atkurt 1ietuvos valstybingum. Ftrod, kad Konstituci!os rengimas vyks be didesni sukrtim. (a$iau po 1++1 m. rugp!$io pu$o 6askvo!e pralaim!imo tarptautinis 1ietuvos pripa&inimas, tiesiogins grsms 1ietuvos valstybei i#nykimas sugriuvus ??2?, pasikeitusi ekonomin, socialin ir politin situaci!a lm tai, kad ?!dy!e, sutelkusiame vairi politini pa&ir &mones, kuriuos vieni!o 1ietuvos nepriklausomybs id!os, m veikti i#centrins !gos. Kuvusios vienybs ir susitelkimo neliko. Mvairios politins grups !au skirtingai suvok artimiausius #alies u&davinius, puosel!o skirtingas !os ateities raidos vi%i!as, t vi%i! gyvendinimo bdus. Ppa$ #ie procesai buvo ry#ks Fuk#$iausiosios (arybos darbe. (ai neabe!otinai komplikavo ir Fuk#$iausiosios (arybos darb apskritai, ir Konstituci!os tolesn rengim. &onstitu%ini kon:ronta%ij etapas 1++1 m. lapkri$io 0 d. Fuk#$iausio!i (aryba prim nutarim 48l 1ietuvos 2espublikos konstitucingumo raidos), kuriame i#dst savo po&ir dl tolesnio Konstituci!os rengimo. @io nutarimo svarstymas i#ry#kino ir nuomoni skirtumus dl konstitucinio proceso. 1++" m. politini !g nesutarimo 4obuoliu) tapo 2espublikos Ere%idento instituci!os atkrimas. ?!d&io koalici!os deputatai Fuk#$iausio!o!e (arybo!e, vadovaudamiesi 1ietuvos ?!d&io AAA suva&iavimo re%oliuci!a, raginusia nedelsiant atkurti 2espublikos Ere%idento instituci!, teik tam tikr statym pro!ektus, kuriems parlamente nebuvo pritarta. Fuk#$iausio!o!e (arybo!e tuo metu susidariusi nau!a dauguma nepalaik iniciatyvos atkurti 2espublikos Ere%idento instituci!os iki nau!os Konstituci!os primimo. (odl ?!d&io iniciatyv buvo galima gyvendinti tik re erendumu, kur ir pradta inici!uoti. Jau 1++1 m. gruod&io 1- d. Fuk#$iausio!i (aryba sudar laikin! komisi! Konstituci!os pro!ektui parengti. (a$iau Komisi!os darb gantinai greitai sutrikd Fuk#$iausio!o!e (arybo!e stipr!anti politini !g kon rontaci!a. Komisi!a greitai suskilo. 8id&io!i Komisi!os dalis (11 nari) kartu su teisininkais reng vien Konstituci!os pro!ekt, o komisi!os ma&uma (* nariai, atstovav> ?!d&io koalici!ai 49& demokratin> 1ietuv)), atskirai reng kit Konstituci!os pro!ekto variant. 2engiam pro!ekt autoriai nevienodai sivai%davo ?eimo, Ere%idento, 7yriausybs kompetenci!os klausimus, reg!o skirting valstybs vald&ios instituci!
,

".

;ilys <& (eiss akt konstitucingumo problema rengiant 1ietuvos 2espublikos Konstituci!. 7ilnius, 1ietuvos teiss akademi!a, "---. E. .*.

1H

sveik. (odl u&uot Fuk#$iausia!ai (arybai pateik> vien Konstituci!os model, pateik du (ma&uma pasinaudo!o Komisi!os nuostat 1- p., numa$iusiu, kad Komisi!os nari ma&uma, bet ne ma&iau kaip * nariai, turi teis> teikti Konstituci!os straipsni alternatyvas). 1++" m. baland&io 1. d. prasid!o Konstituci!os pro!ekt svarstymas Fuk#$iausio!o!e (arybo!e. Earlamentinis svarstymas buvo ypa$ audringas. Kuvo pabr&iami kiekvieno varianto privalumai, ta$iau negailestingai kritikuo!ami C vienas (laikinosios komisi!os) dl seimokrati!os, kitas (?!d&io koalici!os atstov) C dl pernelyg didelio 2espublikos Ere%idento vaidmens ir t.t. 1++" m. baland&io "1 d. Fuk#$iausio!i (aryba po svarstymo pritar laikinosios komisi!os pro!ektui ir nutar ! paskelbti spaudo!e visuomenei svarstyti. 1++" m. gegu&s 1 d. 41ietuvos aidas) ir kiti laikra#$iai paskelb 1ietuvos 2espublikos Konstituci!os pro!ekt. ?!d&io koalici!a, nenusileisdama konstitucinse var&ybose, savo remiam pro!ekt irgi paskelb 1++" met gegu&s 1. d. 41ietuvos aido) laikra#ty!e. Konstituci!os pro!ektas ir toliau liko politins kovos arena. Be ma&iau svarbus to meto vykis C ?!d&io koalici!os inici!uotas re erendumas dl 2espublikos Ere%idento instituci!os atkrimo neprimus nau!os konstituci!os. 1++" m. gegu&s "* d. vykusiame tautos re erendume u& Ere%idento instituci!os atkrim balsavo tik *+,+1 vis 1ietuvos pilie$i. 2espublikos Ere%idento instituci!a nebuvo atkurta. (ai tik dar labiau pagilino politini !g prie#prie#. 4Earlamente abie! pusi nesutarimai pasiek apog!. Fuk#$iausio!i (aryba skilo< abi puss, neradusios bendros kalbos, m rengti atskirus posd&ius)+. Kri% valstybs instituci!ose vis stipr!o. Politini jg kompromisas ir &onstitu%ijos primimas Dil!ant kri%ei valstybs vald&ios instituci!ose, Fuk#$iausio!o!e (arybo!e atstovau!amos politins !gos, ne&irint vis prie#prie# ir nesutarim, parod pakankam politin> i#mint. @alies parlamente imta ie#koti susitarimo, kaip politin proces nukreipti racionalia kryptimi. Fuk#$iausiosios (arybos rakci! (]entro, Jungtins ?!d&io, 1iberal, Buosaiki!, ?antaros, (autinink, (autos pa&angos, 1enk) bei nepriklausan$i rakci!oms deputat grups atstovai tarsi dl i#eities i# susidariusios situaci!os. 1++" m. bir&elio + d. parei#kimu 1ietuvos 2espublikos Fuk#$iausio!i (aryba pritar tokiam deputat rakci! susitarimui< 1. 2inkimai 1ietuvos 2espublikos Fuk#$iausi! (aryb (?eim) bus rengiami pagal nau! (arba pagal pataisyt tebegalio!ant Fuk#$iausiosios (arybos (?eimo) rinkim statym, paremt mi#ria rinkim sistema, rugs!o pabaigo!e C lapkri$io prad&io!e. ". 1ietuvos 2espublikos Fuk#$iausiosios (arybos (?eimo) rinkim dien pateikti re erendumui nau!os Konstituci!os pro!ekt. Jeigu vieningos Konstituci!os pro!ektas nebt parengtas, konsultaciniam re erendumui teikiamos pagrindini Konstituci!os nuostat (dl vald&ios gali) alternatyvos. *. Eavesti rakciniu pagrindu sudarytoms derinimo komisi!oms iki 1++" m. bir&elio 1/ d. pateikti rinkim statymo pro!ekto metmenis, o iki bir&elio "* d. C suderintas pagrindines Konstituci!os nuostatas. .. Eriimti nau! (arba pataisyt tebegalio!ant) rinkim statym iki 1++" m. bir&elio *- d. ir, nutraukus Fuk#$iausiosios (arybos galio!imus anks$iau laiko, paskelbti rinkimus nau! Fuk#$iausi! (aryb (?eim). (>sti konsultaci!as tarp Fuk#$iausiosios (arybos rakci! ir, !oms sutarus, Fuk#$iausiosios (arybos posd&i darbotvark> traukti statymus ir klausimus, kuriuos Fuk#$iausio!i (aryba turs priimti iki nau! rinkim. (aigi politins kri%s veikimas buvo susietas su 1++" m. ruden numatytais rinkimais ?eim pagal mi#ri rinkim sistem ir suderinto Konstituci!os pro!ekto parengimu. (a$iau tuomet dar buvo neai#ku< ar sugebs Fuk#$iausio!i (aryba pritarti suderintam pro!ektui[ A# Fuk#$iausiosios (arybos rakci! atstov sudarytai konstitucini problem derinimo komisi!ai teko u&davinys suderinti bendras po%ici!as dl ?eimo, 2espublikos Ere%idento ir 7yriausybs galio!im. 1++" m. liepos + d. nutarimu Fuk#$iausio!i (aryba paskelb rinkim 1ietuvos 2espublikos ?eim dat C1++" m. spalio "0 d. C ir nustat, kad t pa$i dien vyks ir re erendumas dl 1ietuvos 2espublikos Konstituci!os. 1++" m. rugp!$io . d. Fuk#$iausio!i (aryba prim nutarim, kuriuo buvo pritarta Fuk#$iausiosios (arybos konstitucini problem derinimo grups protokolui. @iame protokole1- buvo konstatuota, kad 1++" m. bir&elio 1- d. C liepos "+ d. vykusi posd&i ir pasitarim metu buvo pasiekta toki susitarim< 1. vadovau!antis Fuk#$iausiosios (arybos 1++" m. bir&elio + d. parei#kimo nuostatomis, rengti suderint Konstituci!os pro!ekt. Ero!ekto pagrindas C Konstituci!os rengimo komisi!os ir ?!d&io koalici!os 49& demokratin> 1ietuv) darbo grups parengti pro!ektai. ?uderint Konstituci!os pro!ekt 1++" m. rugs!o 1-C11 d. pristatyti Fuk#$iausia!ai (arybai, o 1++" m. rugs!o 1HC"0 d. organi%uoti Fuk#$iausio!o!e (arybo!e Konstituci!os pro!ekto svarstym, pritarim (absoliu$ia vis deputat bals dauguma) ir pateikim re erendumui 1++" m. spalio "0 dien= ". sudaryti slygas nau!ai i#rinktam ?eimui dalyvauti Konstituci!os tobulinimo darbe ir nustatyti tam tikr Konstituci!os keitimo tvark= *. pritarti susitarimams vald&ios struktros ir gali klausimais (dl ?eimo, 2espublikos Ere%idento, 7yriausybs, (eismo). Erotokole taip pat pa&ymta, kad vald&ios galios nuostatos, dl kuri dar nesusitarta, bus derinamos toliau rengiant Konstituci!os tekst. (a$iau, ne&irint vykstan$i derinim, nau!os Konstituci!os primimo ateitis vis dar buvo neai#ki. ?!d&io koalici!a 49& demokratin> 1ietuv) (pakeitusi pavadinim C ?antara 49& demokratin> 1ietuv)), kiek pakoregavusi savo Konstituci!os pro!ekt, ! paskelb spaudo!e kaip rinkim programos dal. (ai buvo savoti#kas spaudimas kitiems Konstituci!os pro!ekto derinimo proceso dalyviams. Be&irint #i peripeti!, politinms !goms Fuk#$iausio!o!e (arybo!e vis dlto pavyko susitarti. Easkutiniame suderinto Konstituci!os pro!ekto rengimo etape did&iausi darb nuveik konstitucini problem derinimo grups nariai bei #iam darbui pasitelkti teisininkai. Konstituci!os pro!ekto derinimo grupei per labai trump laik pavyko parengti suderint Konstituci!os pro!ekt. 41auk temptas darbas. Fuk#$iausiosios (arybos pirmininko 7. 1andsbergio kabinete iki i#nakt buvo tariamasi, ie#koma optimali sprendim, kurie bt priimtini ir suartint vairias nuomones. Fuk#$iausiosios (arybos vadovai, deputatai C konstitucini problem derinimo grups nariai bei pasitelkti #iam darbui teisininkai su did&iu atsakingumu suvok, kad vieningo Konstituci!os pro!ekto parengimas yra valstybs masto ir svarbos u&davinys, o ! darbo re%ultatai gali ilgam laikotarpiui lemti 1ietuvos 2espublikos konstitucin> raid, tvirtinti valstybs instituci! demokratin pobd)11. 1++" m. spalio 1* d. Fuk#$iausio!i (aryba pritar 1ietuvos 2espublikos Konstituci!os pro!ektui. @iame pro!ekte atsi&velgta 1ietuvos valstybs konstitucines tradici!as C visapusi#kai vertintos 1ietuvos 1+"" m. ir 1+*, m. Konstituci!os, ! nuostatos= pasinaudota turtinga 7akar #ali konstitucins krybos patirtimi. Kuvo vertinta tai, kad prabg> de#imtme$iai ne tik 1ietuvo!e, bet ir visame pasauly!e pakoregavo kai kuriuos po&irius konstituci!as ir konstitucinius principus. Ea&ymtina, kad parengto Konstituci!os pro!ekto 10- str. buvo nustatyta, kad 1ietuvos 2espublikos Konstituci!os sudedamo!i dalis yra !au minti 1++1 m. vasario 11 d. Konstitucinis statymas 48l 1ietuvos valstybs) ir 1++" m. bir&elio , d. Konstitucinis aktas 48l 1ietuvos 2espublikos nesi!ungimo postsovietines 2yt s!ungas). Fbu #ie aktai, tap> 1ietuvos 2espublikos Konstituci!os sudedam!a dalimi, buvo svarbios 1ietuvos valstybingumo tvirtinimo gairs. 1++" m. spalio 1* d. pritarusi Konstituci!os pro!ektui, Fuk#$iausio!i (aryba pritar statymo 48l 1ietuvos 2espublikos Konstituci!os sigalio!imo tvarkos5 pro!ektui ir nutar abie! teiss akt pro!ektus teikti re erendumui, rengiamam kartu su ?eimo rinkimais. ?pecialiai #iam re erendumui pravesti buvo priimtas statymas 48l re erendumo 1ietuvos 2espublikos Konstituci!ai priimti). Jame pa&ymta, kad dalyvavimas re erendume yra laisvas, re erendumas grind&iamas visuotine, lygia ir tiesiogine rinkim teise, slaptu balsavimu. (eis dalyvauti !ame suteikta 1ietuvos pilie$iams, kuriems re erendumo dien yra sukak> 1, met. Konstituci!a bsianti priimta, !ei re erendume !ai pritars daugiau nei pus vis turin$i rinkim teis>, 1ietuvos pilie$i. 1++" m. spalio "0 d. vykusiame re erendume 1ietuvos 2espublikos pilie$iai pritar 1ietuvos 2espublikos Konstituci!ai. 9& ! balsavo 0/,H proc. vis rink! sra#us ra#yt 1ietuvos pilie$i. Eagal nau!osios Konstituci!os 101 str. !i sigalio!o kit dien po o icialaus re erendumo re%ultat paskelbimo ir nusta$ius, kad re erendume !ai pritar daugiau nei pus vis 1ietuvos pilie$i, turin$i rinkim teis>. 1++" m. lapkri$io " d. sigalio!us 1ietuvos 2espublikos Konstituci!ai, neteko galios 1ietuvos 2espublikos 1aikinasis Eagrindinis statymas. 1++" m. lapkri$io / d. i#kilmingame Fuk#$iausios (arybos Ere%idiumo posdy!e 1ietuvos 2espublikos Konstituci! pasira# 1ietuvos 2espublikos Fuk#$iausiosios (arybos pirmininkas. 1ietuvos 2espublikos Konstituci!os rengimo ir primimo procesas parod 1ietuvo!e neseniai sitvirtinusios demokrati!os silpnsias ir stiprisias puses. @io proceso i#dava C priimta #alies Konstituci!a, kuriai tiesioginiu balsavimu pritar (auta. Oinoma, galima gin$ytis dl Konstituci!os teksto tobulumo, galima ! ir kritikuoti, bet

0.

=aua >& Fuk#$iausio!i (aryba u&leid&ia viet ?eimui LL 1ietuvos ?eimas. 7ilnius, Kultra, 1++/. E. 1,,. 1ietuvos 2espublikos Fuk#$iausiosios (arybos Konstitucini problem derinimo grups protokolas LL 1ietuvos 2espublikos Fuk#$iausiosios (arybos ir 1ietuvos 2espublikos Fuk#$iausiosios (arybos Ere%idiumo dokument rinkinys. (. 0. 7ilnius, 1++". E. ."HC.*1. 11 Prapiestis <&, ;ilys <& Kelias 1ietuvos 2espublikos Konstituci! LL 41ietuvos aidas). 1++"C1-C"1.
1-

1,

neabe!otinai reikia sutikti< 4?varbiausia yra tai, kad Konstituci!a yra tikras 1ietuvos politinio stabilumo ir demokratins santvarkos bastionas)1". (aip pirm kart 1ietuvos istori!o!e turime i# tikro visuomens kompromis, susitarim C sudting deryb pagrindu parengt pagrindin #alies statym, aprobuot tautos re erendumo. Jokia politin !ga ar asmuo negali teigti, kad tai tik ! parengta Konstituci!a. Konstituci!a yra vis 1ietuvos pilie$i. A# $ia !os stipryb ir gyvybingumo perspektyvos. 9. 1..2 m. -ietuvos 6espublikos &onstitu%ijos nagrinjimo platesniame konstitu%ini pro%es kontekste problemos (ik platesniame konstitucinio proceso kontekste nagrin!ant konkre$ios #alies konstituci!os primimo aplinkybes, !os turin, orm ir struktr, teisines savybes, galima atskleisti konstitucinio reguliavimo ypatybes. Easauly!e daug valstybi, kuriose galio!a konstituci!os, be to, per tam tikr istorin laikotarp vieno!e #aly!e galio!o ne viena konstituci!a. Konstitucinis reguliavimas pakankamai vairus, ! lemia #alies raidos istorins slygos, tradici!os, konkreti socialini !g ir interes sankloda ir t.t. Be&irint konstitucinio reguliavimo modeli vairovs, !iems bdinga ir daug bendr po&ymi. 1ygindami 1ietuvos 2espublikos 1++" m. Konstituci! su kit #ali tuo pa$iu istoriniu laikotarpiu priimtomis ir galio!an$iomis konstituci!omis, taip pat ir su skirting istorini epocI konstituci!omis, galima atskleisti ne vien dsningum ar ypatum. (ai lemia lyginamosios Konstitucins teistyros svarb. (odl nordami geriau suvokti #alies dabartinio konstitucinio reguliavimo esm>, !o privalumus ir trkumus, 1ietuvos 2espublikos 1++" m. Konstituci! turime traktuoti kaip rei#kin, kur reikia nagrinti platesniame socialiniame, politiniame bei teisiniame kontekste. Kt prasminga 1ietuvos 2espublikos 1++" m. Konstituci! nagrinti tokiais aspektais<

1. *.

Bacionalins konstitucins teiss raidos aspektu, t.y. 1++" m. 1ietuvos 2espublikos Konstituci! nagrinti kaip vien i# 1ietuvos konstitucins raidos etap (nacionalinis aspektas)= ". Easaulio valstybi konstitucins globalios raidos aspektu, t.y. 1ietuvos 2espublikos Konstituci! suvokti globalaus konstitucinio proceso kontekste (pasaulinis aspektas)= 7idurio ir 2yt Turopos #ali konstitucins raidos aspektu (regioninis aspektas). Oinoma, galimi ir kitokie po&iriai. Konstituci!os tyrin!imai kuo vairesniais aspektais atskleist #io rei#kinio nau! bruo&, leist visapusi#kai ! suvokti. Eirmu atve!u 1ietuvos 2espublikos 1++" m. Konstituci! nagrintume 1ietuvos nacionaliniu konstituci! raidos aspektu. 6us domint #ios Konstituci!os ry#ys su ankstesniu konstituciniu reguliavimu, konstitucins tradici!os, atsispindin$ios 1++" m. 1ietuvos 2espublikos Konstituci!o!e, !os nau!i bruo&ai. (arpukario 1ietuvos laikinosios ir nuolatins Konstituci!os &ymi ms #alies prie#taringo konstitucinio proceso tam tikras pakopas. Ea&ymtina, kad tarpukario 1ietuvos konstituci! lyginamo!o tyrimo pagrindai padti 6. 2;merio darbuose, ypa$ 41ietuvos konstitucins teiss paskaitose)1*. Ppa$ prasmingas pastovios demokratins 1+"" m. 1ietuvos ir 1++" m. Konstituci! palyginimas C ir ! primimo aplinkybi ir teisins ormos, ir turinio. K. 1apinskas straipsny!e 41ietuvos Konstituci! istorini teisini ssa! beie#kant)1. yra ap&velg>s svarbesnius konstitucins raidos, atkrus nepriklausom valstyb> 1+1, m. ir 1++- m., ypatumus. (aip pat !is yra lygin>s 1+"" m. ir 1++" m. Konstituci!as pagal ! orm bei konstitucinius principus". Erasmingi ir atskir konstitucini institut raidos tyrimai. 1++" m. 1ietuvos 2espublikos Konstituci!os nagrin!imas konstitucins teiss raidos aspektu leid&ia 4 ^ . . . U daryti prielaidas dl kai kuri teiss institut perimamumo ir besi ormuo!an$i tam tikr 1ietuvos konstitucins raidos tradici!10). Ke!e, i#ry#k!a ir dabartinio #alies konstitucins raidos etapo ypatumai. Fntai lyginant pagal primimo aplinkybes demokrati#kai ir nedemokrati#kai priimtas tarpukario 1ietuvos Konstituci!as ir 1++" m. 1ietuvos 2espublikos Konstituci!, akivai%di dabartins 1ietuvos 2espublikos Konstituci!os ypatyb ta, kad !i parengta plataus spektro politini !g kompromiso i#davo!e, vliau patvirtinta (autos re erendumu. (aigi pastarasis aktas yra tikros socialins sutarties i#rai#ka. Ealyginus konstitucinio reguliavimo turin, akis krinta 1++" m. 1ietuvos 2espublikos Konstituci!o!e tvirtinto &mogaus teisi ir laisvi instituto reik#ms pripa&inimas, dmesys valstybs vald&ios pusiausvyros mecIani%mui ir t.t. Fntru atve!u 1++" m. 1ietuvos 2espublikos Konstituci! &velgiama plataus pasaulinio konstitucinio proceso kontekste, t.y. suvokiant 1ietuvos konstitucin model globali proces kontekste. @iuo atve!u galima #alies Konstituci! nagrinti ir istoriniu aspektu (prisiminkime pasaulio #ali konstitucins raidos etapus), ir ! lyginti su dabar galio!an$iais ar pastaruo!u metu galio!usiais konkre$ios valstybs konstituciniais modeliais. (okie sugretinimai vlgi padt atskleisti lietuvi#ko!o konstitucinio reguliavimo tam tikrus bruo&us. 6okymosi tikslais studentai galt pradti, tarkim, nuo 1++" m. 1ietuvos 2espublikos ir garsiosios JF7 1H,H m. Konstituci! palyginimo. J primimo istorins aplinkybs, konstitucinio reguliavimo apimtis, valstybs vald&ios instituci! sistema, konkrets konstituciniai institutai ir t.t. C platus palyginim laukas. Be ma&iau pamokan$ios bt 1ietuvos 2espublikos 1++" m. Konstituci!os ir demokratini #ali moderni! konstituci! lyginamosios studi!os. Ar tre$ias aspektas. 1ietuvos 2espublikos 1++" m. Konstituci! galima nagrinti ! lyginant su 7idurio ir 2yt Turopos #ali konstituci!omis, ypa$ su pana#iomis istorinmis slygomis priimtomis pototalitarins epocIos konstituci!omis. @io regiono valstybi gyvenime regime daug pana#um, nors kiekvienos #alies situaci!a individuali. Driuvus totalitarinei sistemai, #iose #alyse bandoma tvirtinti ir sustiprinti demokratins santvarkos pagrindus, demokratins visuomens vertybes. 8augelis #i #ali, kaip ir 1ietuva, prim nau!as Konstituci!as. Konstitucinio reguliavimo anali% atskleid&ia, ne&irint kiekvienos #alies skirtum, daug bendr bruo&. Eototalitarini 7idurio ir 2yt Turopos konstituci!oms bdinga< detalus pagrindini teisi ir laisvi reglamentavimas= konstitucinis politinio pliurali%mo ir politini parti! veiklos, masins in ormaci!os priemoni veiklos, tautini ma&um, rinkos kio, nuosavybs santyki apsaugos reglamentavimas= siekimas tvirtinti 4racionali%uot5 parlamentin ar pusiau pre%identin valdym= skelbiamos teisins, pasaulietins, socialins valstybs id!os= da&niausiai tekste tiesiogiai ormuluo!amas ir vald&ios padali!imo principas, kurio laikantis nustatomi vald&ios instituci! galio!imai ir tarpusavio santykiai= europinis konstitucins kontrols modelis. @ie ir kiti bruo&ai bdingi daugeliui QQ a. pabaigos 7idurio ir 2yt Turopos #ali konstituci!, taip pat ir 1ietuvos. (ai sietina su istorins situaci!os pana#umais, su i# esms tuo pa$iu metu vykstan$iu per!imu demokrati! (pasak J. E. 6assias, #io regiono valstybi konstitucin teis negali bti atsieta nuo per!imo demokrati! sampratos1/), su #iose #alyse vykdomomis socialinmis ekonominmis bei politinmis re ormomis, su 7akar demokratini #ali minties ir teisins praktikos taka. M kiekvienos #alies Konstituci! reikt &velgti ir kaip original vairi veiksni santykio re%ultat nepamir#tant ir nacionalins praktikos, ir minties savitum. Juolab, kad vienose #alyse poky$iai yra akivai%ds, kitoms sunkiau sekasi veikti praeities palikim= vienos #alys orientuo!asi Turopos ?!ung, !os teisinius standartus, kit siekimai vis dar nesusiklost> ar net kitokie ir t.t. (odl 1ietuvos 2espublikos 1++" m. Konstituci!os nagrin!imas 7idurio ir 2yt Turopos #ali konstitucins raidos kontekste yra perspektyvus. Daila, kad kol kas #is tyrin!im baras ma&ai tepaliestas. *. &onstitu%ijos interpretavimo problemos Konstituci!os norm interpretavimas C svarbus Konstituci!o!e tvirtinto teisinio reguliavimo gyvendinimo etapas. (ik i#siai#kinus Konstituci!os norm turin, galima tiktis, kad gyvendinant #ias normas, Konstituci!os siekiai bus gyvendinti. Erisimenant teiss teori!, teiss interpretavimas (arba ai#kinimas) C veikla skirta pa&inti, suvokti teiss norm turin, prasm>. (eiss interpretavimas C svarbi teiss norm reali%avimo stadi!a. Ppa$ !i svarbi taikant Konstituci!os C pagrindinio #alies statymo C normas. (eiss norm interpretavimas turi du elementus. (ai teiss normos prasms i#siai#kinimas ir i#siai#kintos teiss normos prasms paai#kinimas. (eiss normos prasms i#siai#kinimui bdinga tai, kad interpretatorius pats mintyse i#siai#kina, suvokia teiss normos turin, o i#siai#kintos teiss norma paai#kinama tuo atve!u,
1" 1*

1. ". *. .. 0.

?tromas A& Konstituci!os privalumai ir trkumai LL Fm&ius. 1++.. Br. . (1.-). @Ameris B& 1ietuvos konstitucins teiss paskaitos. 7ilnius, 6intis, 1++-. 1. )apinskas ,& 1ietuvos konstituci! istorini teisini ssa! beie#kant LL Konstituci!a, &mogus, teisin valstyb. 7ilnius, 1ietuvos &mogaus teisi centras, 1++,. E. *1C01. 10 )apinskas ,& Rp. cit. E. 0-. 1/ Bassias <&CP& 8roit constitutionnel des Ttats d_Turope de l_Tst. Earis, Eresses universiCtaires de :rance, 1+++. E. H.

1+

kai interpretatorius, pats i#siai#kin>s normos prasm>, ! vairiomis ormomis (&od&iu ar ra#tu) paai#kina kitiems. Beretai teiss norm interpretavimas apsiribo!a tik pirmu elementu. ?kiriami vairs teiss norm interpretavimo bdai (gramatinis, sisteminis, istorinis, teleologinis ir kt.) bei interpretavimo r#ys (o icialus ir neo icialus C pagal interpretavimo sub!ektus= adekvatus, ple$iamasis, siaurinamasis C pagal ai#kinimo apimt). 1ietuvos 2espublikos Konstituci!a C auk#$iausios galios #alies statymas, pagrindinis nacionalins teiss #altinis, teiskros ba%. Konstituci!os su ormuluotos taisykls itin lakoni#kos, labai abstraktaus pobd&io. 8l #i norm glausto &odinio ormulavimo ar abstraktaus pobd&io nra taip paprasta suvokti ! turin ir prasm>. (odl konstitucin!e teis!e, palyginus su kitomis teiss sritimis, kuri normos detalesns, konkretesns, interpretavimui tenka itin svarbi reik#m. Ke to, Konstituci!a C labai plataus spektro politini !g kompromisas. R kompromisas visada susi!>s su kai kuri teisinio reguliavimo aspekt smoningu nutyl!imu ar ormulavimu taip, kad bt galima daryti bendresnes i#vadas. Konstituci!o!e galima rasti nema&ai norm, kurias galima labai nevienodai suprasti. (aip pat gali i#kilti norm suderinamumo ar konstitucinio sureguliavimo sprag problemos. Konstituci!a C vieninga sistema, todl suderinti reguliavim ar u&pildyti sprag vadovau!antis konstitucinio reguliavimo sistemos samprata C u&duotis Konstituci!os interpretatoriui. Begalima pamir#ti ir tokios aplinkybs, kad visuomens gyvenimas nuolat vystosi, kad tam tikra nuostata, buvusi ai#ki viename socialins tikrovs kontekste, gali tapti sunkiai suprantama kitame. Jeigu Konstituci!os gyvavimo prad&io!e da&niausiai tenka ai#kinti tik tekst, tai po de#imtme$io, kito C ypa$ !ei Konstituci!a sunkiai kei$iama, C neretai tenka derinti Konstituci!os normas ir nau!us visuomeninius santykius. @iuo po&iriu ypa$ pamokoma JF7 Fuk#$iausio!o teismo dvie! #imt met konstituci!os interpretavimo praktika. Konstituci!os interpretavimo sub!ektais gali bti visi teiss sub!ektai. (a$iau to interpretavimo teisin reik#m priklauso nuo Konstituci!os interpretatoriaus teisins padties. @iuolaikinse demokratinse valstybse sitvirtino svarbus Konstituci!os apsaugos institutas C konstitucin kontrol. Ktent konstitucins kontrols instituci!oms tenka o icialaus Konstituci!os interpretavimo unkci!a. Kaip nustatyta 1ietuvos 2espublikos Konstituci!os 1-" str., Konstitucinis (eismas sprend&ia, ar statymai ir kiti teismo aktai neprie#tarau!a Konstituci!ai, o 2espublikos Ere%idento ir 7yriausybs aktai C neprie#tarau!a Konstituci!ai ir statymams. (odl Konstitucinis (eismas privalo tiksliai i#siai#kinti ne tik tikrinamo akto, dl kurio parei#k!ui i#kilo abe!on, bet ir atitinkamos Konstituci!os normos turin. Kitaip sakant, Konstitucinis (eismas visais atve!ais tikrindamas gin$i!amo akto atitikim Konstituci!ai, vis pirma privalo tiksliai suvokti pa$i Konstituci!os norm ir princip prasm> ir turin. Konstitucinio (eismo sprendimai klausimais, kuriuos Konstituci!a priskyr !o kompetenci!ai, yra galutiniai ir neskund&iami. Ftitinkamai ir Konstitucinio (eismo nutarimuose i#dstyt Konstituci!os interpretaci! !okia instituci!a negali pakeisti. (odl galima teigti, kad Konstitucinis (eismas yra vienintelis o icialus Konstituci!os norm interpretatorius. Konstituci!a C tiesiogiai taikomas aktas. 7adinasi, ir kitiems teiss sub!ektams, taikant Konstituci!os normas, btina i#siai#kinti, suvokti ! prasm>. (arp valstybs vald&ios instituci! svarbus vaidmuo tenka teismams, ypa$ nagrin!ant bylas dl pagrindini teisi ir laisvi apsaugos. (eismas, konkre$io!e bylo!e i#kilus klausimui dl Konstituci!os norm tiesioginio taikymo, privalo i#siai#kinti. Oinoma, tokia interpretaci!a yra svarbi tik nagrin!amai bylai. 7ienintelis o icialus Konstituci!os interpretatorius C Konstitucinis (eismas. Jis, ai#kindamasis, ar statymas bei kitas teiss aktas neprie#tarau!a Konstituci!ai, gali visi#kai kitaip nei konkre$io!e bylo!e tai padar>s bendrasis teismas interpretuoti tam tikr Konstituci!os norm. Konstitucinio (eismo sprendimas, kuriame i#dstyta Konstituci!os norm ir princip interpretaci!a, galutinis ir neskund&iamas. Eagal Konstitucinio (eismo statymo H" str. " d., Konstitucinio (eismo priimti nutarimai turi statymo gali ir yra privalomi visoms vald&ios instituci!oms, teismams, visoms monms, staigoms bei organi%aci!oms, pareignams ir pilie$iams. Kokius svarbiausius tikslus Konstitucinis (eismas privalo kelti sau interpretuodamas Konstituci![ (eiss interpretavimo teori!o!e #iuo aspektu skiriamos dvi doktrinos< sub!ektyvio!i (statin) ir ob!ektyvio!i (dinamin). Eagal pirm doktrin, teiss norm interpretavimo svarbiausias tikslas C nustatyti teiss norm kr!o vali, kuri per vis t norm galio!imo laik yra ta pati ir negali kisti. Jeigu tokios normos nebeatitinka !oms keliam tiksl, reikia priimti nau! teiss akt, kuriuo mintos normos pakei$iamos ar papildomos. 1aikantis #ios doktrinos, btina ai#kintis akt primusios instituci!os siekius. (ai galima padaryti studi!uo!ant ne tik pat teiss akto tekst, bet i#siai#kinant daugel kit aplinkybi, susi!usi su teiss akto primimu. Fntros doktrinos C ob!ektyviosios (dinamins) C tikslas yra u&tikrinti maksimal teiss normos ir teisins tikrovs atitikim. ?ocialin realyb kei$iasi greitai, o norma i#lieka ta pati. (odl teiss norm reikia ai#kinti taip, kad bt u&tikrintas maksimalus normos atitikimas pasikeitusiai tikrovei, t.y. interpretuoto!as turi ormuluoti tok normos turin, kuris atitikt to meto visuomens poreikius. Ar teiss mokslinink, ir vairi #ali konstitucins kontrols instituci! interpretavimo prioritetai skiriasi. Koks yra lietuvi#kasis kelias, kokiam interpretavimui teikiamas prioritetas[ 41ietuvos Konstitucinis (eismas savo nutarimuose nra tiesiogiai parei#k>s, kokiai kryp$iai !is bt link>s atstovauti ar kokiomis nuostatomis vadovau!asi interpretuodamas Konstituci!. (ai galima padaryti tik anali%uo!ant vairiose bylose priimt nutarim tekstus. J anali% leid&ia daryti prielaid, kad Konstituciniam (eismui svarbiausia yra nustatyti konstitucins normos esm>)1H. Konstituci!os interpretavimo sub!ektas kiekvienu konkre$iu atve!u pats sprend&ia, kok interpretavim (adekvat, ple$iam! ar siaurinam!) pasirinkti, kokius naudoti interpretavimo bdus (gramatin, sistemin, istorin, teleologin ir kt.). (a$iau kiekvienu atve!u !is turi atminti, kad btina laikytis pa$io!e Konstituci!o!e su ormuluot !os interpretavimo pagrind. (ai Konstituci!os kaip vientiso akto samprata (/ str.), &mogaus teisi ir laisvi prigimtinis pobdis (1, str.), atviros, teisingos, darnios pilietins visuomens ir teisins valstybs siekis (Konstituci!os preambul), 1ietuvos valstyb C nepriklausoma demokratin respublika (1 str.), vald&ios gali ribo!imas Konstituci!o!e (0 str.) ir kt. Anterpretuo!ant Konstituci!os nuostatas, nepakanka apsiriboti tik &odis &odin normos tekstu, btina vertinti !os kontekst ir viet Konstituci!os norm sistemo!e. Ke to, interpretuo!ant vien Konstituci!os norm, negalima !os suprie#inti su kitomis, nes Konstituci!a C vieninga sistema. (odl Konstitucinis (eismas, ai#kindamas Konstituci!os normas, kiekvienu atve!u turi naudoti visus Konstituci!os norm ai#kinimo bdus C sistemin, gramatin, istorin, teleologin ir kitus. Konstitucinis (eismas kiekvienu Konstituci!os interpretavimo atve!u turi vadovautis interpretavimo tikslu C atskleisti konstitucinio reguliavimo prasm>, u&tikrinti konstitucin> santvark, tiksliai nustatyti Konstituci!o!e apibr&tas vald&ios gali ribas, apsaugoti Konstituci!os laiduotas pagrindines teises ir laisves. Bepaisant #i reikalavim, negali bti u&tikrinta Konstituci!os apsauga. Bagrin!ant Konstituci!os interpretavimo problemas, negalima apeiti ir doktrininio Konstituci!os ai#kinimo. R icialus Konstituci!os ai#kinimas pagal savo teisin> reik#m> skiriasi nuo doktrininio (mokslinio) Konstituci!os interpretavimo. Eastarasis yra dstomas mokslinink straipsniuose, monogra i!ose, Konstituci!os straipsni komentaruose ir pan. Bors mokslo teikiamos interpretaci!os teisini pasekmi nesukelia, ta$iau negalima neigti o icialaus ir mokslinio Konstituci!os interpretavimo r#i sry#io. R icialus Konstituci!os interpretavimas da&nai yra pagrstas mokslinink interpretavimais, be!e, Konstitucinio (eismo nutarimuose dstomos konstitucini norm interpretaci!os savo ruo&tu tampa mokslo vertinimo ob!ektu. 1..2 m. &onstitu%ijos primimo santrauka (pagal =on >ineika) Ftkrus 1ietuvos Bepriklausom valstyb>, 1++- m. kovo 11 d. statymu Br. 131* 48l 1+*, m. gegu&s 1" d. 1ietuvos Konstituci!os galio!imo atstatymo,, buvo nutrauktas 1+H, m. baland&io "- d. 1??2 Konstituci!os (Eagrindinio statymo), ??2? Konstituci!os (1+HH m. spalio H d.) galio!imas ir atnau!intas 1+*, m. gegu&s 1" d. Konstituci!os veikimas, sustabdant t skyri ir straipsni, kurie reglamentuo!a Ere%idento, ?eimo, 7alstybs (arybos ir 7alstybs kontrols status, galio!im. ( pa$i 1++- m. kovo 11 d. buvo patvirtintas 1ietuvos 2espublikos 1aikinasis Eagrindinis Mstatymas 3 laikino!i pereinamo!o laikotarpio konstituci!a ir sustabdytas 1+*, m. gegu&s 1" d. 1ietuvos Konstituci!os galio!imas. 1++1 m. gruod&io 1- d. 1ietuvos 2espublikos Fuk#$iausio!i (aryba sudar 1. F( deputat 1aikin! komisi! 1ietuvos 2espublikos Konstituci!os pro!ektui parengti. 1++1 m. baland&io "1 d. 1ietuvos 2espublikos F( paskelb visuomenei svarstyti parengt 1ietuvos 2espublikos Konstituci!os pro!ekt. 1++" m. spalio 1* d. 1ietuvos 2espublikos F( pritar 8erinimo komisi!os parengtam 1ietuvos 2espublikos Konstituci!os pro!ektui. 1++" m. spalio "0 d. 1ietuvos 2espublikos pilie$i re erendumu priimta 1ietuvos 2espublikos Konstituci!a. Konstituci!ai pritar 0/,H/ ` vis balsavimo teis> turin$i rink!. Konstituci! pasira# 1ietuvos 2espublikos Fuk#$iausios (arybos pirmininkas 7ytautas 1andsbergis.
1H

Pavilonis +& Konstituci!os interpretavimas vykdant abstrak$i teiss akt teistumo kontrol> LL Konstituci!os prie&iros instituci! baigiamie!i aktai. Fkty koncoXe instytuc!i nad%oru konstytucy!nego. 7ilnius, "---. E. 1+.

"-

Erimus 1ietuvos 2espublikos Konstituci! (! sudaro preambul,, 1. skirsni, 4Kaigiamie!i nuostatai,,, 10. straipsniai bei 1ietuvos 2espublikos statymai 48l 1ietuvos valstybs,,, 48l 1ietuvos 2espublikos nesi!ungimo postsovietines 2yt s!ungas,,, 48l 1ietuvos 2espublikos Konstituci!os sigalio!imo tvarkos,,, 48l 1ietuvos 2espublikos narysts Turopos ?!ungo!e,,, 48l 1ietuvos 2espublikos Konstituci!os .H straipsnio * dalies gyvendinimo,,). Erimus Konstituci! buvo u&baigtas vald&ios struktr ormavimo procesas< i#rinktas Ere%identas, steigtas Konstitucinis (eismas, veikia 7alstybs gynimo (aryba, paskirtas Kariuomens vadas, 7yriausybs atstovai regionuose, kurta ?eimo kontrolieriaus instituci!a. 7alstybs vald&i 1ietuvo!e vykdo ?eimas, 2espublikos Ere%identas, 7yriausyb, (eismas. 7ald&ios galias ribo!a Konstituci!a. 7ald&ios staigos tarnau!a &monms. Begalio!a !oks statymas ar kitas aktas prie#ingas Konstituci!ai. 1ietuvos 2espublikos Konstituci!a gina &mogaus prigimtines tieses ir laisves, garantuo!a teis> laisvai pasirinkti bet kuri religi!, priva$iai ir vie#ai ! i#pa&inti, !ungtis politines, tautines, visuomenines organi%aci!as, vadovau!antis statymais ginti savo teises bei laisves. % tema. Konstitucijos apsau&a 1. -ietuvos 6espublikos 1..2 m. &onstitu%ijos garantijos ir jos apsaugos pagrindai. &onstitu%inio teistumo svoka" jo u5tikrinimo b#dai (:ormos) ir su tuo susijusi valstybs institu%j sistema. 7iena svarbiausi problem konstitucin!e teis!e yra konstituci!os apsauga. @i problema tapo akivai%di !au po pirm! konstituci! primimo, kai i#kilo klausimas, kokiomis politinmis, socialinmis, teisinmis priemonmis u&tikrinti konstituci! laikymsi. Konstitucingumo istori!a patvirtina vien labai svarbi ties 3 konstituci!as pa&eid&ia ne tik pilie$iai, ! politins ir kitos organi%aci!os, ta$iau ir parlamentai, valstybi vadovai, vyriausybs, pareignai. Konstituci! pa&eidimai da&nai nra akivai%ds, t pa&eidim vertinimuose da&nai susipina vairs politiniai , ideologiniai, socialiniai, teisiniai motyvai. Bema&a konstitucini nuostat su ormuluota abstrak$iai, !os artimesns ne teiss normos, bet teiss principo sampratai. (aigi ir konstitucini nuostat orma gali bti prielaida tokioms interpretaci!oms, kuriomis siekiama pateisinti siekiam politin tiksl. Fpibendrintai galima konstatuoti, kad konstitu%ij apsaugos garantavimas yra viena esmini politinio ir teisinio gyvenimo aktuali!, dl kurios ir #iuolaikiniame konstitucins teiss moksle vyksta vairiapus diskusi!a. @ios diskusi!os #erdis yra tai, kad Konstituci!a, bdama pagrindinis #alies statymas, ne tik garantuoja !o!e tvirtint konstitucin> santvark, pagrindines &mogaus teises ir laisves, ta$iau suponuo!a ir !os pa$ios apsaugos b#tinum. (aigi esmin problema yra ta, kaip u&tikrinti Konstituci!os vir,enyb2 #alies teisin!e ir politin!e sistemo!e, t.y. konstitu%in teistum visuomen!e ir valstyb!e. &onstitu%ijos vir,enyb teisin!e sistemo!e vis pirma rei#kia, kad !i yra teiss akt IierarcIi!os vir#n!e, todl visi statym leidimo, vykdomosios vald&ios instituci!, savivaldybi teiss aktai turi atitikti Konstituci!. &onstitu%ijos vir,enyb politin!e sistemo!e suponuo!a tai, kad visi politinio proceso dalyviai turi laikytis t konstitucini vertybi, kuriose atsispindi politinio valstybinio gyvenimo dsniai, politin valstybin etika. 7adinasi, nagrin!ant konstituci! apsaugos problem, btina atsi&velgti ne tik teisines, bet ir socialines, politines ideologines !os garanti!as. Bagrin!ant konstituci! apsaugos problemas, nedert ignoruoti vienos esmins aplinkybs / lemian1ioji konstitu%ij garantija yra tai, kaip !ose atsispindi &moni socialiniai politiniai lkes$iai, visuomens i#sivystymas. Kitaip sakant, konstitu%ij stabilum savaime slygoja tokia socialin visuomens bsena, kai visuomeninio gyvenimo pagrindas yra teisingumas, socialini grupi ir ! interes santarv, visapusiai pateisinamas nuosavybs santyki teisinis reguliavimas. Fpibendrinant galima teigti, kad konstitu%ij so%ialins garantijos slypi tokio!e visuomens ir valstybs organi%aci!o!e, kuri priimtina daugumai &moni. Pra prielaid teigti, kad tokia socialin organi%aci!a u&tikrins visuomens ir valstybs demokratin> raid, kurio!e siekiama auk#t Iumanistini tiksl, kurie su ormuluoti konstituci!ose. @iame kontekste reik#mingos id!os su ormuluotos viename 1ietuvos 2espublikos Konstitucinio (eismo nutarime. Jame (eismas teig, kad !uo sudtingesni &moni socialiniai santykiai, tuo didesnis poreikis #iuos santykius reguliuoti, t.y. priimti teiss aktus, kurie sudaryt prielaidas spr>sti socialini interes kon liktus. (okiu bdu i#vengiama atsitiktinum ir savivals, socialinio gyvenimo nestabilumo, interes prie#prie#os. 7ienas pagrindini teiss kaip socialinio gyvenimo reguliavimo bdo tiksl 3 teisingumas. Begalima pasiekti teisingumo tenkinant tik vienos grups arba vieno asmens interesus ir kartu neigiant kit interesus. Tlgiantis viena#ali#kai, bt ignoruo!ama Iumani#ko!i teiss paskirtis, didt socialini kon likt galimyb. (eis negali remtis vien tik daugumos ar ma&umos interesais, todl teiskro!e turi bti siekiama derinti interesus panaudo!ant optimalias #ali susitarimo galimybes. Konstatuo!ant tai, kad konstitu%ij did5iausia garantija slypi so%ialinje organi7a%ijoje, negalima neakcentuoti konstituci! apsaugos teisini orm ir konstitucini teisini santyki dalyvi elgesio svarbos u&tikrinant konstituci!os saugum. 7is pirma pa&ymtina tai, kad konstituci! apsaugos teisins garantijos u&koduotos ! primimo, keitimo ir naikinimo tvarko!e. @i tvarka, kuri skiriasi nuo paprast! statym primimo ir keitimo tvarkos, patvirtina ypating konstituci! vaidmen teisin!e ir politin!e sistemo!e. ?pecialios taisykls, kurios taikomos priimant ir kei$iant konstituci!as, u&tikrina ! stabilum, t.y. konstitucini visuomenini santyki reguliavimo nuolatinum bei nepertraukiamum. Algas konstituci! galio!imas slygo!a tai, kad nusistov!>s konstitucinis teisinis reguliavimas sudaro prielaidas ormuotis tokiai konstitucinei kultrai ir ideologi!ai, kuri tampa suprantama &monms, valstybs instituci!oms, taikan$ioms ir ai#kinan$ioms konstituci!. Konstitucins kontrols aspektu vertinant konstitucini santyki reguliavimo ilgalaiki#kum, galima teigti, kad konstituci! stabilumas leid&ia susiklostyti tokiai konstitucins !ustici!os praktikai, kuri grind&iama ne tik vienkartini teisini rei#kini vertinimu, o ilgalaike konstituci!os gyvendinimo praktika. (aigi darytina i#vada, kad konstitucinio reguliavimo stabilumas visais at&vilgiais yra po%ityvus rei#kinys. (ai patvirtina pasaulio valstybi konstitucionali%mo istori!a. ?uprantama, kad specialios taisykls, kuri laikomasi priimant, kei$iant ar panaikinant konstituci!as, yra veiksmingos tose visuomense, kurios yra subrandinusios ilgalaikes demokratines konstitucines tradici!as. Bemanoma pasiekti konstituci! nuolatinumo tose #alyse, kuriose vyksta staigs socialiniai poky$iai, &enklus politinis virsmas. @iais atve!ais u&tikrinti konstituci! stabilum yra nerealu, nes visuotinai pripa&inti visuomens politiniai lkes$iai visada bus tas socialinis politinis veiksnys, kuris skatins ltesn> ar spartesn> konstitucin> kryb. Konstituci! nuolatinumo principas suponuo!a toki teisin> politin> bsen, kai vengiama imtis nepagrst, trumpalaikiais politiniais tikslais grind&iam, konstitucini re orm. 8emokratins teisins valstybs pobdy!e u&koduota valstybs organi%aci!os priederm u&tikrinti konstituci! apsaug vairiomis teisinmis socialinmis, politinmis priemonmis. 9& konstituci! pa&eidimus sunkiausius padarinius sukelia baud&iamo poveikio sankci!os. @tai 1ietuvos 2espublikos baud&iama!ame kodekse numatyta atsakomyb u& valstybs perversm, antikonstitucini grupi ar organi%aci! krim ir veikl, vie#us raginimus smurtu pa&eisti 1ietuvos 2espublikos suverenitet, pad!im kitai valstybei veikti prie# 1ietuvos 2espublik ir kt. Burodyt nusikaltim pagrindinis ob!ektas yra 1ietuvos 2espublikos konstitucin santvarka, kuri tvirtinta Konstituci!o!e. Eana#us konstitucinis reguliavimas nustatytas ir daugely!e kit demokratini valstybi. &onstitu%ij apsaugos garantijos paprastai tvirtinamos pa1iose konstitu%ijose.^...U 7ald&ios instituci! galio!imai pana#iai apibdinami ir daugelio kit #ali konstituci!ose. Jie, bdami valstybs vald&ios padali!imo principo reali%avimo konkreti orma, kartu yra ir konstituci!os apsaugos prielaida. 1ietuvos 2espublikos Konstituci!o!e tvirtinus pagrindin> nuostat, kad valstybs vald&i 1ietuvo!e vykdo ?eimas, 2espublikos Ere%identas ir 7yriausyb bei (eismas, kartu pabr&iama, !og 4vald&ios galias ribo!a Konstituci!a5 (0 str. 1 ir " d.). Bors daugelio valstybi konstituci!ose tiesiogiai nra tvirtinta valstybs organ ir auk#$iausi! pareign pareiga rpintis konstituci!os apsauga, ta$iau tokia ! priederm atsispindi netiesiogiai konstituci!ose arba kituose teiss aktuose. Ppating reik#m> turi parlamentar ir kit auk#$iausi! pareign priesaika, kurio!e akcentuo!amas konstituci! laikymasis. 1ietuvos 2espublikos Konstituci!os 0+ str. deklaruo!ama, kad pareigas eidami ?eimo nariai vadovau!asi Konstituci!a, o prisiekdamas ?eimo narys sipareigo!a gerbti ir vykdyti Konstituci!. A#rinktas 2espublikos Ere%identas prisiekia bti i#tikimas 1ietuvos 2espublikai ir Konstituci!ai. (ok pat sipareigo!im prisiima prisiekdami ministrai, Konstitucinio (eismo ir bendrosios !urisdikci!os teism teis!ai, ?eimo kontrolieriai, 7alstybs kontrolierius, 2espublikos Ere%identas, Konstitucinio (eismo pirmininkas ir teis!ai, Fuk#$iausio!o (eismo pirmininkas ir teis!ai, Fpeliacinio teismo pirmininkas ir teis!ai. ?eimo nariai ir kiti Konstituci!o!e numatyti asmenys, #iurk#$iai pa&eid> Konstituci! arba sulau&> priesaik, gali bti pa#alinti i# pareig apkaltos proceso tvarka. (aigi #iuo aspektu priesaika yra ne tik politinis moralinis aktas 3 !os pa&eidimas gali sukelti sunki politini teisini padarini. 7is statym leidybos proceso dalyvi pareiga u&tikrinti, kad rengiant, svarstant, priimant ir skelbiant teiss aktus, ! pro!ektai bt vertinami ir konstitucingumo aspektu. (oks reikalavimas yra tvirtintas 1++0 m. gegu&s " d. 1ietuvos 2espublikos statym ir kit teiss normini akt rengimo tvarkos statyme, taip pat 1++, m. rugp!$io 1H d. 1ietuvos 2espublikos teisingumo ministro sakyme dl statym ir kit teiss akt rengimo rekomendaci!. Eana#iai nustatyta ir 1+++ m. bir&elio "" d. 1ietuvos 2espublikos tarptautini sutar$i statymo . str. Jame nurodyta< 4Eriimant sprendim dl 1ietuvos 2espublikos tarptautins sutarties sudarymo tikslingumo turi bti apsvarstyta, ar #ios sutarties pro!ekto nuostatos atitinka 1ietuvos 2espublikos Konstituci!, 1ietuvos 2espublikos u&sienio politikos ir nacionalinio saugumo pagrindus ir tikslus...5. (aigi #io!e statymo nuostato!e tvirtintas persp!amo!o pobd&io nurodymas statym leid!ui, 2espublikos Ere%identui ir 7yriausybs struktroms !au pradin!e tarptautins sutarties sudarymo stadi!o!e vertinti !os atitikim Konstituci!ai.

"1

A#skirtin vaidmen u&tikrinant statym konstitu%ingumo prie5i#r, taip pat ir konstitu%ijos apsaug vaidina valstybi vadovai. Ev%.< Eranc%i!os Konstituci!o!e akcentuo!ama, kad 4Ere%identas pri&iri Konstituci!os laikymsi5, o kit valstybi konstituci!ose apie #i valstybs vadovo unkci! neu&simenama. Kita vertus, btina turti galvo!e, kad pre%identai daugely!e #ali promulguo!a statymus, o tai suponuo!a ir ! teis> gr&inti statym parlamentams pakartotinai svarstyti. Ere%ident nesutikimas su statym leid!o po%ici!a gali bti grind&iamas vairiais motyvais, taip pat ir tuo, kad priimtas statymas neatitinka konstituci!os. @tai 1ietuvos 2espublikos Ere%idento gyvendinamos veto teiss praktika patvirtina t aplinkyb>, kad vienu i# svarbiausi! motyv gr&inti statym pakartotinai svarstyti ?eime yra abe!on dl !o nesuderinamumo su Konstituci!a. Konstituci! apsaugos sistemo!e i#skirtin vaidmen vaidina bendrosios jurisdik%ijos teismai bei kiti teismai" pv7.? administra%iniai teismai. Jie, nagrindami administracines, baud&iamsias ir civilines bylas, reali%uo!a ne tik konstitucin> teisingumo vykdymo unkci!, bet ir u&tikrina pilie$i konstitucini teisi ir laisvi apsaug. Kendrosios !urisdikci!os ir administracini teism konstitucinio statuso ypatumas yra ir tas, kad !ie yra ir konstitucinio teisminio proceso sub!ektai 3 Konstituci!o!e ir statymuose nurodytais atve!ais gali sustabdyti bylos nagrin!im ir kreiptis Konstitucin (eism nustatyti, ar teiss aktas, kuris turi bti taikomas konkre$io!e bylo!e, neprie#tarau!a konstituci!ai. Konstituciniuose tekstuose da&nai pabr&iama ne tik valstybs instituci!, pareign, ta$iau ir pilie$i priederm laikytis konstituci!os. ^...U. 1ietuvos 2espublikos Konstituci!o!e, kaip ir daugelio kit demokratini valstybi konstituci!ose, pilie$i pareigos ir prievols apibdinamos pa$ia bendriausia orma nurodant pareig laikytis Konstituci!os. @tai ms #alies Konstituci!os ", str. numatyta, kad gyvendindamas savo teises ir naudodamasis savo laisvmis, &mogus privalo laikytis 1ietuvos 2espublikos Konstituci!os ir statym, nevar&yti kit &moni teisi ir laisvi. Konstituci!os laikymosi btinumas tvirtintas ir statymuose, kuriais reguliuo!ama pilie$i sukurt politini parti! ir kit visuomenini organi%aci! veikla. 1ietuvos 2espublikos politini parti! ir politini organi%aci! statyme nurodyta, kad politins parti!os ir politins organi%aci!os veikia, laikydamosios 1ietuvos 2espublikos Konstituci!os, statym. 1ietuvo!e draud&iama steigtis ir veikti politinms parti!oms ir politinms organi%aci!oms, kuri programiniuose dokumentuose propaguo!ama ar veiklo!e praktikuo!ama rasin, religin, socialin klasin nelygyb ir neapykanta, autoritarinio ar totalitarinio valdymo, vald&ios u&grobimo prievarta metodai, karo ir smurto propaganda, &mogaus teisi bei laisvi pa&eidimai, kitokios id!os bei veiksmai, prie#tarau!antys 1ietuvos 2espublikos konstitucinei santvarkai ir nesuderinami su visuotinai pripa&intomis tarptautins teiss normomis. (a$iau pilie$i, ! sukurt politini parti! ir politini organi%aci! vaidmuo u&tikrinant Konstituci!os apsaug bt ne visas, nepamin!us 1ietuvos 2espublikos Konstituci!os * str. tvirtintos (autos ir kiekvieno pilie$io teiss prie#intis bet kam, kas prievarta ksinasi 1ietuvos valstybs nepriklausomyb>, teritori!os vientisum, konstitucin> santvark. @i teis remiasi (autos suverenumo konstitucine doktrina, taip pat (autos prigimtine teise. 'autos vaidmuo u5tikrinant &onstitu%ijos apsaug ir Konstituci!o!e tvirtint konstitucin> santvark i#reik#tas ir konstitucin!e nuostato!e dl to, kad svarbiausi 7alstybs ir (autos gyvenimo klausimai sprend&iami re erendumu. 0- tkstan$i pilie$i, turin$i rinkim teis>, gali teikti ?eimui statymo pro!ekt, ir ! ?eimas privalo svarstyti. Konstituci!o!e tvirtinta ?eimo pareiga svarstyti tok statymo pro!ekt rei#kia, kad svarstymas negali bti ormalus ir kad toks pro!ektas gali bti atmestas !au !o pateikimo metu. Svarstymo svoka suponuo!a vairiapus tokio pro!ekto nagrin!im, inansini ir materialini resurs galimybes ir ! aktyvi paie#k. @alia politini, socialini, etini konstituci!os garanti! daugelio #ali konstituci!ose su ormuluotos teisins ! apsaugos (kontrols) priemons.^...U 2. &onstitu%ins prie5i#ros (konstitu%ins kontrols" justi%ijos) svoka" sistema" b#dai (:ormos)" lyginamieji aspektai). @;bstrakti norm kontrolA. &onstitu%ins justi%ijos bylos. 1ietuvo!e konstitucins kontrols unkci!a patikta 1ietuvos 2espublikos Konstituciniam (eismui, kurio paskirtis 3 u&tikrinti Konstituci!os vir#enyb> 1ietuvos teiss sistemo!e ir konstitu%in teistum& 'eisinje literat#roje vartojamas svokas @konstitu%in kontrolB" @konstitu%in prie5i#raB ar @konstitu%in justi%ijaB" nepaisydami j reik,mi niuans" esame link2 laikyti sinonimais. 3adovlyje vartojama svoka @konstitu%in kontrolB. &onstitu%ins kontrols vairov ;merikieti,kasis modelis. 7isuotinai pripa&stama, kad konstitucins kontrols i#takos yra =;3 teisin!e sistemo!e, kuri dar apibdinama kaip bendrosios teiss tradici!a. Konstitucins kontrols prasme #i tradici! perm ;rgentina" ;ustralija" Colivija" &anada" !eksika" 4aujoji Delandija, taip pat i# dalies kai kurios Turopos valstybs 3 Eanija" 4orvegija" Fvedija. Eana#i konstitucins kontrols koncepci!a pripa5stama 8ndijoje" Pakistane" =aponijoje. =;3 konstitucins kontrols orm taip pat dieg kai kurios ;:rikos 5emyno ,alys. Jos perm bendrosios teiss tradici!. ;merikieti,kojo modelio pagrindinis bruo5as yra tas, kad konstitucinius gin$us sprend&ia bendrosios !urisdikci!os teismai nagrindami administracines, civilines, baud&iamsias bylas. JF7 konstitucins kontrols modelio esm yra ta, kad teismas, nagrindamas konkre$i byl, gali pripa&inti teiss norm, prie#tarau!an$i konstituci!ai. (okiu atve!u teismas #ios normos netaiko ir remiasi kita teiss norma ar teisminiu precedentu. (a$iau teismas teiss normos nepanaikina, nepripa&sta negalio!an$ia. Buolat pasikarto!antys teism sprendimai tuo pa$iu klausimu, ypa$ !eigu !uos aprobuo!a auk#$iausio!i teismin instituci!a, virsta teisminiu precedentu, kurio galia i# esms tolygi statymui. (aigi teiss norma 4numarinama5 ir tokiu bdu eliminuo!ama i# teiss sistemos. Kita vertus, konstitucin kontrol nei#skiriama teismins veiklos atskir srit, !i nepavedama vienai i#skirtinei instituci!ai. JF7 Konstituci!os * str. skelbiama< 4(eism vald&ia galio!a visoms byloms, sprend&iamoms pagal teis> ir teisingum ir kylan$ioms dl #ios konstituci!os, Jungtini 7alsti! statym ir tarptautini sutar$i, kurios yra arba bus sudarytos ! vardu ...5. Fpibdinant amerikieti#k! model, btina atkreipti dmes tai, kad bendrosios !urisdikci!os teism prerogatyvos spr>sti konstitucinius gin$us tvirtinamos vairiai. ?kirting teisin reguliavim lm #ali politins ir teisins tradici!os. @tai JF7 Konstituci!o!e apie teiss akt konstitucin> kontrol> nera#oma. @io!e #aly!e konstitucins kontrols unkci!a buvo tvirtinta ne konstitucinio sureguliavimo keliu, bet teismini precedent pagrindu. A# esms doktrin su ormulavo JF7 Fuk#$iausio!o (eismo teis!as =. !arsGallHas 1,-* m. garsio!o!e 6arbury 7. 6adison bylo!e. (eis!as parei#k, kad btent teismin vald&ia turi teis> ir privalo pasakyti, kas yra statymas. Era!us kuriam laikui, JF7 Fuk#$iausiasis (eismas dar grie&$iau i#rei#k savo po%ici!. 1,,/ m. Borton 7. ?Ielby ]ounty bylo!e buvo paskelbta, kad nekonstitucinis statymas nra statymas= !is nesuteikia !okios teiss= !is nesuteikia !okios gynybos= !is nesukuria !oki pareig= vertinant i# teisini po%ici!, toks statymas negalio!a, kaip ir nepriimtas statymas. &onstitu%ins kontrols europieti,kasis modelis. @i konstitucins kontrols orma dar vadinama austri,kuoju modeliu, nes ! moksli#kai pagrind &ymusis austras I. &elsenas. @io modelio esm yra ta, kad konstitucin> kontrol> gyvendina ne bendrosios !urisdikci!os teismai, bet specials konstituciniai teismai (;merikos 5emyne / &olumbija" &osta 6ika" Panama" JilK ;7ijoje / 8rakas" &ipras" Sirija" 'urkija" Piet &orjaK ;:rikoje / ;ngola" Lgiptas" !ali" LtiopijaK Luropoje / ;ustrija" Caltarusija" Culgarija" 8spanija" 8talija" =ugoslavija" -atvija" -enkija" 3engrija" 3okietija" 6usija" Slovakija" Slovnija" Mkraina" Jekija) arba konstitucins tarybos (Pran%#7ija" !arokas" &a7a%Gstanas). Konstituciniai teismai vienose #alyse sudaro teismins vald&ios instituci! neatskiriam! dal, o kitose veikia autonomi#kai. ?kirtingai nuo amerikieti#ko!o modelio, konstituciniai teismai sudaromi ne tik i# kar!eros teis!, bet ir i# &ymiausi specialist, valstybs tarnauto!, teiss mokslinink. Pra ir kur kas daugiau skirtum, kuriuos i# esms slygo!a skirtingos teiss ir kultros tradici!os. Turopos valstybse konstitucini teism kompetenci!a yra skirtinga, ta$iau yra ir toki konstitucins kontrols ob!ekt, kuriuos galima apibdinti kaip tradicinius. (okie ob!ektai yra< 1. (eiss norm konstitucingumas= ". Mstatym dl konstituci!os pakeitimo konstitucingumas= *. (eisinio reguliavimo sprag nekonstitucingumas= .. (arptautins sutartys= 0. (eiss taikymo akt konstitucingumas= /. Din$ai dl kompetenci!os tarp valstybs instituci!= H. Din$ai dl kompetenci!os tarp valstybs ir !os region= ,. Omogaus teisi ir laisvi apsauga= +. 2inkim ir re erendum teistumas= 1-. Eareign politins atsakomybs ir nu#alinimo nuo pareig klausimai= 11. Eolitini parti! ir politini susivieni!im konstitucingumas= 1". Konstituci!os interpretavimas. Konstitucin> kontrol> galima klasi:ikuoti vadovau!antis vairiais kriteri!ais. (oks klasi ikavimas padeda ne tik geriau suprasti konstitucins kontrols bd ir

""

orm vairov>, ta$iau ir sitikinti, kad pasaulio valstybi teisinse sistemose, gyvendinant Konstituci!os apsaug, yra bendr bruo& ir vieni!an$i rei#kini.

Pagal gyvendinimo laik konstitucin kontrol gali bti i,ankstin (preven%in) ir vlesnioji (represyvioji). A#ankstins kontrols atve!u teiss akto atitikimas konstituci!ai tikrinamas dar iki #io akto paskelbimo ir sigalio!imo, t.y. iki !o promulgavimo. A#ankstins kontrols pavy%dys yra Eranc%i!a. (en konstitucin> kontrol> gyvendina Konstitucin (aryba. 1abiau paplitusi yra vlesnio!i kontrols r#is, t.y. tokia kontrol, kai teiss akto teistumas tikrinamas !am !au sigalio!us, ypa$ !eigu !is !au sukl realias teisines pasekmes. (okia kontrol yra JF7 teisin!e sistemo!e, taip pat Turopo!e ir daugely!e kit pasaulio #ali. Pagal teisinius padarinius konstitucin kontrol gali bti konsulta%in ir sprend5ian1ioji. Konsultacins kontrols sistemai galima priskirti Eranc%i!os Konstitucins (arybos gyvendinam konstitucin> kontrol>. @iai kontrols sri$iai galima priskirti ir t, kuri gyvendina Kelgi!os Frbitra&o teismas. Konsultacins kontrols !ustici!os i#vada, nors ir neturi privalomos teisins galios, ta$iau visada yra svarbi moraliniu politiniu at&vilgiu statym leidybos procese. (ose teisinse sistemose, kuriose nusistov!o sprend&ian$io!i kontrol, konstitucins kontrols instituci!os sprendimas dl teiss akto pripa&inimo nekonstituciniu yra privalomas visoms valstybs instituci!oms ir pilie$iams. (oks sprendimas visada sukelia realias teisines pasekmes 3teiss aktas ar !o dalis, ormaliai nors ir nepanaikinama, ta$iau u&draud&iama ! toliau taikyti.

Pagal privalomum konstitucin kontrol gali bti privalomoji ar :akultatyvin. @tai Eranc%i!os Konstituci!o!e nustatyta, kad privalomai turi bti patikrintas parlamento rm reglament, taip pat ir organi#k! statym konstitucingumas. :akultatyvin> kontrol> gali inici!uoti tie sub!ektai, kuriems tokia teis yra numatyta #alies konstituci!o!e.

Pagal :orm konstitucin kontrol yra konkre1ioji ir abstrak1ioji. Konkre$iosios kontrols sistemai priskirtinas amerikieti#kasis modelis. Jo esm yra ta, kad teiss normos atitikimas konstituci!ai vertinamas individualaus gin$o, t.y. konkre$ios teismins bylos kontekste, o konstitucins kontrols instituci!os sprendimas privalomas tik bylo!e dalyvau!an$ioms #alims. (okia teismo po%ici!a tampa visuotinai privaloma i# esms tik tada, kai ! patvirtina, aprobuo!a auk#$iausio!i teismin instituci!a. @i kontrols orma yra paplitusi bendrosios teiss tradici!os arba !oms artimose #alyse. Konkre$io!i kontrol gali bti dar skirstoma dvi grupes 3 %entrali7uotj ir de%entrali7uotj. ]entrali%uotosios kontrols pagrindinis bruo&as yra tas, kad ! gyvendina #alies auk#$iausiosios teismins instituci!os 3 auk#$iausie!i teismai, auk#$iausie!i kasaciniai teismai. @i kontrol bdinga Fustrali!os, Andi!os, Kanados, Tsti!os teisinms sistemoms. ^...U. 8ecentrali%uotosios kontrols esm yra ta, kad ! vykdo vis grand&i bendrosios !urisdikci!os teismai (JF7, Frgentina, 6eksika, ?kandinavi!os #alys). Fbstrak$iosios kontrols pavy%d&iu gali bti visos Turopos valstybs, kuriose konstitucin> kontrol> gyvendina speciali%uoti konstituciniai teismai. @i teism sprendimai yra privalomi ne tik bylo!e dalyvau!an$ioms #alims, bet ir visoms kitoms valstybs instituci!oms (vis pirma 3 teiss normos leid!ui), pareignams ir pilie$iams. Pagal vykdymo viet konstitucin> kontrol> galima apibdinti kaip vidin2 ir i,orin2 kontrol>. 7idin> kontrol> visada gyvendina ta instituci!a, kuri priima teiss akt. Eavy%d&iu gali bti ?kandinavi!os #alys, kuriose konstitucins kontrols unkci!as atlieka patys parlamentai arba ! struktriniai padaliniai. 7idin kontrol i# esms visada yra i#ankstin arba konsultacin kontrol, nes teiss akto konstitucingumo klausimas paprastai i#kyla svarstant pro!ekt parlamente. A#vada, kuri su ormuluo!a parlamento tam tikras padalinys arba specialistai, parlamentui nra privaloma.

Pagal turin konstitucin kontrol gali bti :ormalioji ar materialioji. :ormaliosios kontrols esm yra ta, kad teiss akto konstitucingumas tikrinamas pagal !o primimo tvark, t.y., ar nebuvo pa&eistos ormaliosios statym leidybos procedr taisykls. 8ar vienas ormaliosios kontrols aspektas yra tas, ar teiss akt prim galiota valstybs instituci!a. 6ateriali!a prasme tikrinant teiss akto konstitucingum, vertinamas teiss akto ar konkre$ios teiss normos turinys, t.y. konkreti normin med&iaga.

Pagal konstitu%ins kontrols institu%ijos sprendimo sigaliojimo laik konstitucin kontrol gali bti tokia, kai sprendimas galioja atgal (eD tunc), ir kai sprendimas galioja tik ateit (eD nunc). (ose teisinse sistemose, kuriose konstitucins kontrols instituci!os sprendimai galio!a atgal, gali kilti nema&a teisinio ir socialinio pobd&io problem. 2eikalo esm yra ta, kad #iuo atve!u teiss norma, kuri yra pripa&inta prie#tarau!an$ia konstituci!ai, netenka galios nuo !os primimo. (okiu atve!u ir teisins pasekms, kurios atsirado galio!ant #iai normai, turt bti pripa&intos niekinmis. ?iekiant i#vengti toki teisini situaci!, konstituciniams teismams yra suteikta galimyb patiems nustatyti savo sprendim sigalio!imo laik. (uo atve!u, kai konstitucins kontrols instituci!os sprendimas galio!a tik ateit, i#vengiama itin represyvaus siki#imo !au susi ormavusius teisinius santykius. Pagal tai" kas vykdo konstitu%in2 kontrol2" !i galt bti di erenci!uo!ama taip pat kelias grupes. Kendrosios teiss tradici!os #alyse konstitucin> kontrol> gyvendina bendrosios jurisdik%ijos teismai" o daugely!e Turopos #ali 3 spe%iali7uoti konstitu%iniai teismai (konstitucin !ustici!a). Eranc%i!o!e, Fl&yre, Ka%acIstane #i unkci! atlieka konstitucins tarybos, kurias kai kurie mokslininkai apibdina kaip kva7iteismines institu%ijas. 8augelis mokslinink i#skiria politin> konstitucin> kontrol>, kuri vykdo valstybs vadovai, parlamentai, vyriausybs (Eranc%i!a iki 1+0, m., @vedi!a) Kalbant apie visas mintas konstitucins kontrols r#is, btina pabr&ti vien esmin> aplinkyb> 3 #iuolaikinio pasaulio valstybi teisinse sistemose retai kur galima sutikti grie&tai apibr&t vien konstitucins kontrols r# ar orm. Turopos valstybi konstitucini teism veiklo!e naudo!ama ne tik abstrakti kontrols orma, bet ir konkreti. 8aug kur derinama ormalio!i ir materialio!i, privalomo!i ir akultatyvin, vidin ir i#orin konstitucins kontrols ormos. (ai yra labai akivai%di konstitucins kontrols sistemos raidos tendenci!a. ^...UKonstituci!os teisin> apsaug laiduo!a ir konstitucin kontrol. Konstituci!os 1-" str. numatyta, kad Konstitucinis (eismas sprend&ia, ar statymai ir kiti ?eimo aktai neprie#tarau!a Konstituci!ai, o 2espublikos Ere%idento ir 7yriausybs aktai 3 neprie#tarau!a Konstituci!ai arba statymams. 9&tikrinant Konstituci!os vir#enyb>, ypa$ yra svarbi konstitucin norma, kad 1ietuvos 2espublikos statymas (ar !o dalis) arba kitas ?eimo aktas (ar !o dalis), 2espublikos Ere%idento aktas, 7yriausybs aktas (ar !o dalis) negali bti taikomi nuo tos dienos, kai o icialiai paskelbiamas Konstitucinio (eismo sprendimas, kad atitinkamas aktas (ar !o dalis) prie#tarau!a 1ietuvos 2espublikos Konstituci!ai (Konstituci!os 1-H str. 1 d.). Be ma&iau svarbi ir kita konstitucin nuostata< 4(eis!as negali taikyti statymo, kuris prie#tarau!a Konstituci!ai5 (11- str. 1 d.). (ais atve!ais, kai yra abe!oni dl statymo ar kito teisinio akto, kuris turt bti taikomas konkre$io!e bylo!e, prie#taravimo Konstituci!ai, teis!as sustabdo #ios bylos nagrin!im ir kreipiasi Konstitucin (eism pra#ydamas spr>sti, ar #is statymas ar kitas teisinis aktas atitinka Konstituci!. Konstituci!os vir#enyb 3 principas taikomas ne tik po Konstituci!os sigalio!imo priimtiems teiss aktams. Eagal 1ietuvos 2espublikos statymo 48l 1ietuvos 2espublikos Konstituci!os sigalio!imo tvarkos5 " str. statymai, kiti teisiniai aktai ar ! dalys, galio!> 1ietuvos 2espublikos teritori!o!e iki 1ietuvos 2espublikos Konstituci!os primimo, galio!a tiek, kiek !ie neprie#tarau!a Konstituci!ai ir statymui 48l 1ietuvos 2espublikos Konstituci!os sigalio!imo tvarkos5, ir galios tol, kol nebus pripa&inti netekusiais galios ar suderinti su Konstituci!os nuostatomis. Konstituci!os vir#enyb> reikt pa&ymti ir 1ietuvos 2espublikos Konstituci!os bei 1ietuvos 2espublikos tarptautini sutar$i santyky!e. (arptautins sutartys, kurias rati ikavo 1ietuvos 2espublikos ?eimas, yra 1ietuvos 2espublikos teisins sistemos, kuri grind&iama Konstituci!os vir#enybe, sudedamo!i dalis. Konstituci!os 1-0 str. numatyta, kad Konstitucinis (eismas teikia i#vadas, ar 1ietuvos 2espublikos tarptautins sutartys neprie#tarau!a Konstituci!ai. (aigi 1ietuvos 2espublikos sudarytos tarptautins sutartys negali prie#tarauti Konstituci!ai. ^...UKonstitucins kontrols mokslin> doktrin tarpukario 1ietuvos teiss moksle kryptingai grind pro . 6. 2;meris. Jo veikaluose Konstituci!os apsaugos btinumas pagrstas ir teori#kai, ir !au tuo metu lyginamo!o!e konstitucin!e teis!e &inom konstitucini rei#kini anali%e 1. Dalima sakyti, kad pro . 6. 2;merio mokslins pa&iros i# esms sutapo su &ymio!o austr mokslininko Z. Kelseno konstitucins kontrols koncepci!a. A#skirtinai pa&ymtina tai, kad pro . 6. 2;meris savo modeliuot konstitucins kontrols mokslin> konstrukci! siek gyvendinti praktin!e veiklo!e dirbdamas 7yriausio!o (ribunolo teis!u, 7alstybs (arybos nariu, taip pat dalyvaudamas rengiant teiss akt pro!ektus. A#skirdamas konstitucin> kontrol> kaip vien svarbiausi konstitucins teiss mokslo problem, pro . 6. 2;meris tikinamai argumentavo, kad tik konstitucinis teismas Turopo!e sitvirtinusio!e teisin!e tradici!o!e gali laiduoti konstituci!os vir#enyb> ir !os laikymosi kontrol>. =o nuomone" nei politins" nei administra%ins" nei baud5iamosios" taip pat ir %ivilins sank%ijos parlamentams ar j nariams negali u5tikrinti beslygi,kos konstitu%ijos norm

"*

kontrols. 6okslininkas taip pat skepti#kai vertino ir bendrosios !urisdikci!os teism galimybes kontroliuoti parlament priimam teiss akt konstitucingum. 1.1* m. lapkri1io 2 d. 1ietuvos 7alstybs 1aikinosios Konstituci!os pamatiniai dsniai, 1.1. m. baland5io ( d. 1ietuvos 7alstybs 1aikinosios Konstituci!os pamatiniai dsniai, taip pat ir 1.20 m. bir5elio 10 d. 1aikino!o!e 1ietuvos 7alstybs Konstituci!o!a C pirmie!i siekiai konstitucinse normose apibr&ti 1ietuvos visuomens ir valstybs konstitucins raidos artimiausias gaires. (okio!e socialin!e ir teisin!e tikrov!e konstitucin kontrol negal!o eg%istuoti. Kiek kitaip reikt vertinti konstitucins kontrols prielaidas nuolatini (1.22" 1.2*" 1. * met) konstituci! kontekste. @iuo at&vilgiu principin norma buvo su ormuluota 1.22 met Konstituci!os str. Jame buvo paskelbta< 41ietuvos valstyb!e neturi galios !oks statymas, prie#ingas Konstituci!ai5. 2eikia atkreipti dmes tai, kad #i norma konstitucini norm sistemo!e yra tre$io!i. Erie# ! yra tik du kiti straipsniai. Eirma!ame straipsny!e ra#oma< 41ietuvos 7alstyb yra nepriklausoma demokratin 2espublika. ?uverenin 7alstybs vald&ia priklauso (autai5. Fntra!ame straipsny!e buvo tvirtintas vald&i padali!imo principas< 47alstybs 7ald&i vykdo ?eimas, 7yriausyb ir (eismas5. Ftsi&velgiant tok konstitucini norm i#dstym, galima tvirtinti, kad statym teistumo principas buvo pripa&intas bene svarbiausiu visuomens ir valstybs organi%avimo dsniu. Konstituci!o!e tvirtinus vald&i padali!im ir pripa&inus teism savaranki#ka valstybs vald&ios dalimi, #is principas gi!o ypating reik#m>. 7is pirma tai rei#k imperatyv nurodym ?eimui neleisti toki statym, kurie prie#tarau!a Konstituci!ai. Kita vertus, tai buvo direktyva valstybs instituci!oms, dalyvau!an$ioms rengiant statymus, vadovautis #ia esmine konstitucine nuostata. Ke to, reikia turti galvo!e Konstituci!os norm (10) str.)" kad buvusie!i statymai galio!a tiek, kiek !ie neprie#tarau!a Konstituci!ai. 1.22 m. &onstitu%ijos nuostata, kad neturi galios !oks statymas, prie#tarau!antis Konstituci!ai, buvo vertinamas vairiai. 7ieni mokslininkai teig, kad #i nuostata sudar prielaidas bendrosios !urisdikci!os teismams tikrinti statym 4legalum5 , o kiti tvirtino, kad 1ietuvos teisin!e sistemo!e nebuvo !oki galimybi i#spr>sti abe!ones ar gin$ dl ?eimo priimto statymo konstitucingumo. ;pibendrinant galima sakyti" kad 1.22 m. &onstitu%ijoje nors ir buvo tvirtintas statym konstitu%ingumo prin%ipas" ta1iau organi7a%ins strukt#ros" institu%ijos" kuri galt spr2sti ,iuos klausimus" nebuvo. (odl ir mint konstitucin princip gyvendinti i# esms buvo palikta ?eimo nuo&ira. (a$iau negalima neatkreipti dmesio tai, kad #i problema, svarstant Konstituci!os pro!ekt, buvo &inoma. (iesa, ypatingos polemikos ?teigiama!ame ?eime #iuo klausimu nebuvo, ta$iau !is buvo nagrin!amas, kai reik!o su ormuluoti mint Konstituci!os nuostat. Fpie #i problem buvo u&siminta pateikiant Konstituci!os pro!ekt 1+"" m. vasario ". d. . ?varstant konstituci!os pro!ekt, 1+"" m. kovo " d. vl buvo minimas tokios konstitucins nuostatos btinumas. 7ienas i# argument buvo #is 3 statym konstitucingumo principas garantuo!a vis pilie$i lygyb>. Elatesn diskusi!a dl #ios problemos kilo 1.22 m. kovo * d." kai prasid!o antrasis Konstituci!os pro!ekto svarstymas. 2e erentas Fntanas (umnas, pagrsdamas statym konstitucingumo principo tvirtinimo btinum, kalb!o, kad tuo siekiama i#vengti padties, kai statymai gali panaikinti pa$i Konstituci!. ?teigiamo!o ?eimo narys socialdemokratas Ka%imieras 7enslauskis, i# esms pritardamas id!ai, i#kl #io principo gyvendinimo organi%acins ormos ir sankci!os problem. Jo nuomone, vien tik principo deklaravimas neu&tikrina prielaid u&kirsti keli nekonstituciniams statymams. aigmas ?tarkus, sutikdamas, kad #i problema yra labai aktuali, sil gr&inti klausim toliau svarstyti komisi!ai= !i pasilys, kuris teismas galt vertinti statymo konstitucingum. ?eimo narys K. 7enslauskis statym konstitucingumo problem laik labai rimta ir todl atkakliai reikalavo sukurti konkre$ias konstitucines procedras #iam klausimui spr>sti 0. Krik#$ionys demokratai man kitaip. J atstovas 7ytautas Ki$inas man, kad #i problem i#spr>s pats gyvenimas. ?en! statym konstitucingum gali vertinti bet kuris teismas nagrindamas bylas ir ai#kindamasis konstituci!os ir statymo turin. Jis teig< 4(...) !eigu eisime ir ie#kosime kontrols organo, tai $ia gali bti kontrols organas tiktai vienas btent t vis statym leid! s&in5 /. 8, esms tai buvo vienintel diskusija dl statym konstitu%ingumo problemos sprendimo &onstitu%ijoje. 7liau, svarstant Konstituci!os pro!ekt, #i problem u&go& kitos, pv%.< dl 2espublikos Ere%idento konstitucinio statuso, mirties bausms klausimo ir kt. 1iko negyvendintas ir 1ietuvos teisinink draugi!os pasilymas tvirtinti Konstituci!o!e teism prerogatyv tikrinti statym konstitucingum. @is pasilymas buvo su ormuluotas (eisinink draugi!os parengto Konstituci!os skyriaus dl teism pro!ekte. Sia buvo siloma taip i#dstyti #i nuostat< 4(eismas sprend&ia statymais 1ietuvos 2espublikos vardu. (eismas ai#kina statymus ir &iri statym konstitucingumo ir administraci!os sakym teistumo5 H. ?teigiamo!o ?eimo daugumai buvo nepriimtinas teism dalyvavimas vertinant, ar statym leid!as nepa&eid Konstituci!os. Konstituci!os pro!ekto reng! neigiam po%ici! #iuo at&vilgiu patvirtina ir tai, kad viename i# Konstituci!os pro!ekt buvo su ormuluota dar kategori#kesn nuostata. Jo!e buvo teigiama< 4(eismas nesvarsto atitinkamai i#leist ir paskelbt statym teistumo5 ,. Dalutin!e Konstituci!os pro!ekto redakci!o!e #ios normos neliko. >alima apib#dinti" kad 1.22 m. &onstitu%ijoje buvo su:ormuluota teorin konstruk%ija" kuri i, esms galjo b#ti pagrindas konstitu%inei justi%ijai atsirasti. <statym konstitu%ingumo prin%ipo tvirtinimas &onstitu%ijoje rei,k" jog konstitu%inio teistumo doktrina buvo pripa5inta kaip vienas svarbiausi visuomens ir valstybs raidos dsni" ta1iau be spe%ialaus teisinio reguliavimo tokia :unk%ija liko tik demokratin abstrak%ija. Eo 1+"/ m. gruod&io 1/ d. perversmo ormaliai liko galioti 1+"" m. 1ietuvos 7alstybs Konstituci!a, ta$iau !i i# esms buvo svetimknis tai politinei sistemai, kuri akti#kai sitvirtino. 1+"H m. baland&io 1" d. buvo paleistas ?eimas, todl nebeliko ir statym leid!o, kurio statusas buvo tvirtintas Konstituci!o!e. 1+", m. gegu&s 10 d. buvo paskelbta nau!o!i 1ietuvos 7alstybs Konstituci!a. Konstitucingumo problemos kontekste nieko nau!o nevyko 3 Konstituci!os * str. buvo deklaruo!ama, kad -ietuvos 3alstybje neturi galios joks statymas" prie,ingas &onstitu%ijai. (eismins vald&ios konstitucinis statusas nebuvo pakeistas, ta$iau atsisakyta konstitucins nuostatos, kad teismas sprend5ia administra%ijos sakym teistum. Konstituci!o!e buvo tvirtinta svarbi nau!ov 3 0. str. nustatyta< 4Mstatymams tvarkyti ir ! sumanymams ruo#ti bei svarstyti steigiama 7alstybs (aryba. Jos sudt, teises ir pareigas nustato atskiras statymas5. 1+*, m. Konstituci!o!e esmini poky$i, sprend&iant statym konstitucingumo klausim, nevyko. Mstatym atitikimo Konstituci!ai principas, kuris 1+"" m. ir 1+", m. Konstituci!ose buvo tvirtintas tre$iuosiuose straipsniuose, buvo nukeltas Konstituci!os skyri, kuriame buvo reglamentuo!amas statym leidimas. (ai nebuvo neapgalvotas Konstituci!os teksto koregavimas. Jis, savaime ai#ku, buvo susi!>s su politinio akcento pakeitimu. 6into principo vieta skyriu!e 4Kendrie!i dsniai5 rei#k, kad statym teistumo nuostata apima visas visuomens ir valstybs gyvenimo sritis. Eerklus # princip skirsn, kuriame reglamentuo!ami statym leidimo klausimai, !is gi!o siauresn> politin> teisin> prasm> 3 buvo taikomas statymams. Ftsi&velgiant konstitucins sistemos konstrukci!, galima daryti i#vad, kad 1+*, m. Konstituci!a ir !o!e u&programuota teisin sistema buvo nepalanki statym konstitucinei kontrolei institucionali%uoti. 'arpukario -ietuvos teisins sistemos anali7 konstitu%ins kontrols kontekste b#t nevisapus nepaminjus svarbiausi teisini rei,kini" kurie ir dabar leid5ia teigti" kad teiss akt teistumo klausimas buvo gyvastingas jau tuo metu. ^...UBors tarpukario 1ietuvos teisin!e sistemo!e ir nebuvo sukurta konstitucins kontrols teisinio mecIani%mo, ta$iau Konstituci!os taikymo, taip pat ir ai#kinimo, problema buvo labai aktuali. @ios problemos aktualum lm keletas aktori. 7iena vertus, to meto 1ietuvos teiss teori!o!e ir praktiko!e nebuvo susiklos$iusi Konstituci!os tiesioginio taikymo koncepci!a. Kita vertus, Konstituci!os, !os nuostat ai#kinimo aktuali!as slygo!o konstituci! raidos problemos 3 nau! konstitucini akt primimas, o konstitucinio reguliavimo pertrkiai sudar prielaidas vairioms ir prie#taringoms konstitucini nuostat interpretaci!oms. Kt klaidinga nepastebti ir galio!usios teiss sistemos vidini prie#taravim 3 vairi teiss sistem eg%istavimas buvo ta teisin tikrov, kurios nebuvo galima ignoruoti ai#kinant Konstituci!os norm turin, ! tarpusavio ry#. '...(Eo to, kai 1++" m. spalio "0 d. re erendumu buvo priimta 1ietuvos 2espublikos Konstituci!a, 1++* m. vasario * d. 1ietuvos 2espublikos ?eimas prim Konstitucinio (eismo statym, kuriame buvo sukonkretintos konstitucins normos. 1++* m. vasario, kovo mnesiais ?eimas paskyr visus Konstitucinio (eismo teis!us, o i# ! 3 pirminink. 2ugp!$io " d. (eismas prane#, kad nuo #ios dienos pradedama o icialiai registruoti pra#ymus i#tirti, ar teiss aktai atitinka 1ietuvos 2espublikos Konstituci!. Eirmasis vie#as Konstitucinio (eismo posdis vyko 1++* m. rugs!o 10 d. Jame buvo nagrin!ama byla dl ?eimo nari grups pra#ymo i#tirti, ar 1++* m. baland&io 10 d. ?eimo nutarimas 48l 7ilniaus miesto tarybos paleidimo ir kai kuri priemoni tvarkai savivaldybse pagerinti5 atitinka 1ietuvos 2espublikos Konstituci!. Butarimas bylo!e paskelbtas 1++* m. rugs!o 1H d. Konstituci!a prasminga tada, kai !os yra laikomasi, kai visuomeninis ir politinis gyvenimas vyksta pagal !os parametrus. Dalima kalbti apie bendrj Konstituci!os apsaug< kiekvieno pilie$io pareiga laikytis konstituci!os C tokiu bdu prisidedame prie Konstituci!os imperatyv vykdymo. Mvairios instituci!os pareigotos laikytis konstituci!os, kurios veikdamos u&tikrina konst. imperatyv laikymsi. 8ar i#skiriama ir spe%ialioji konstituci!os apsauga. (oki apsaug vykdo specialios instituci!os, kuri pareiga yra Konstituci!os vir#enybs u&tikrinimas ir apsauga. Konstitucin prie&ira arba !ustici!a. ?kirtingose valstybse vykdo skirtingos instituci!os. Konstitucin !ustici!a C teismo staig sistema. ?uvokiama kaip teismo vykdymo veikla, kuri vykdo paprastie!i teismai. Konstitucins kontrols r#ys (pagal gyvendinimo b#d)? i#ankstin arba prevencin kontrol (tikrinama teiss akto pro!ektas dar iki !o paskelbimo ir sigalio!imo, t.y., promulgavimo)

".

paskesnio!i arba represyvio!i ( tikriamas !au priimtas teiss aktas ir &irima, ar !ame nustatytas teisinis reguliavimas atitinka teiss principus, esan$ius Konstituci!o!e). Konstitucins kontrol (pagal teisinius padarinius)? konsultacin (teismo ar kitos instituci!os kompetentinga nuomon apie tam tikr teiss akt) sprend&iamo!i (sprendimas yra galutinis ir turi bti vykdomas) Konstitucins kontrol (pagal privalomum)? privalomo!i (btinai turi bti teikiami, kad vertint konstitucin taryba)

akultatyvin (! gali inici!uoti tie sub!ektai, kuriems tokia teis yra numatyta #alies konstituci!o!e) Konstitucins kontrol (pagal :orm)? konkre$io!i (konstitucingumo klausimas i#kyla sprend&iant teismams konkre$i byl) abstrak$io!i (dl akto atitikimo konstituci!ai gali kreiptis asmenys, kurie nebtinai susi!> su konkre$ia byla) Konstitucins kontrol (pagal turin)? ormalio!i (&irima, ar nebuvo pa&eista akto primimo tvarka) materialio!i (kai tiriamas akt turinys) Eagal konstitucins kontrols instituci!os sprendimo sigaliojimo laik? bendras principas galio!a tik ateit, t.y. teiss norma tampa nekonstitucin nuo sprendimo o icialaus sigalio!imo. galio!imo atgal (atgalinis galio!imas nuo nekonstitucins normos primimo) A#skiriamos konst. !ustici!os sistemos< a) Turopieti#ko!i b) Fmerikieti#ko!i Fmerikieti#ko!i. (eis> spr>sti, ar aktas neprie#tarau!a konstituci!ai, turi visi teismai, spr>sdami konkre$ias bylas, ta$iau teismai nesustabdo to akto galio!imo C tik konstatuo!a, kad toks reguliavimas yra ne konstitucinis. Fmerikieti#kosios konstituci!os prie&iros prad&ia 1,-* m. JF7 buvo i#nagrinta byla, kuri istori! !o kaip amerikieti#ko!o modelio atsiradimas. JF7 Fuk#$iausio!o teismo teis!as 6ar#alas #io!e garsio!o!e 6arbury 7. 6adison bylo!e parei#k, kad btent teismin vald&ia turi teis> ir privalo pasakyti, kas yra statymas. @ios konstitucins kontrols i#takos yra JF7 teisin!e sistemo!e, kuri dar apibdinama kaip bendrosios teiss tradici!a. @ios Konstitucins kontrols model perm Frgentina, Fustrali!a, Kolivi!a, Kanada, 6eksika, Bau!o!i aelandi!a, taip pat i# dalies kai kurios Turopos valstybs 3 8ani!a, Borvegi!a, @vedi!a. Eana#i konstitucins kontrols koncepci!a pripa&stama Andi!o!e, Eakistane, Japoni!o!e. JF7 konstitucins kontrols orm taip pat dieg kai kurios F rikos &emyno #alys.
Turopieti#ko!i. Turopieti#kas modelis atsirado 1+"- m. ir sie!amas su Kel%eno vardu. Kokios prie&astys lm, kad taip velai[ prie&as$i reikt ie#koti teism veiklo!e ir padties valstyb!e. Eranc%i!o!e revoliucinse situaci!ose teism padtis buvo nekokia. A#skirtin> viet u&m parlamentas= buvo teigiama, kad bet kokios vald&ios intervenci!a, o ypa$ teism, bt ?eimo suvereniteto pa&eidimas. Kelsenas yra pasak>s, kad ne atskira valstybs instituci!a (pv%., suvereneri), bet visa valstyb. 8l to paneig buvus po&ir. Eo toki diskusi! buvo priimtas statymas Fustri!os Konstituciniame teisme. Easkui 1enki!o!e, 7okieti!o!e ir pan. @i konst. !ustici!os r#is neapsiribo!a tik Turopos rmais, bet !ie susikr ir kituose kontinentuose (Fmerikos &emyne C Kolumbi!o!e, Sil!e ir pan., Kipre, ?iri!o!e, Tgipte ir kitose valstybse. 7yksta savoti#ka konvergenci!a. 1ietuvos konst. teismas bendradarbiau!a labai su kit #ali konst. teismais, ypatingai su 1enki!os. Kartais kyla klausim, kas yra Konst. teismas, ar tai instituci!a, reguliuo!anti teismus. Ftsakymo reikt ie#koti, anali%uo!ant konkre$ios valstybs konstitucin teism. "--/3-/3-/ 1( Konstitucinis teismas nagrin!o byl, kurio!e yra komentar, ar K( yra teismas. Kuo F6T2AKAT(A@KRJA konstitucin kontrol skiriasi nuo T92REAT(A@KR?AR?< Turopos konst. !ustici!os esm yra ta, kad konst. !ustici!os unkci!as atlieka specials konstituciniai teismai. ?kiriasi kadenci!a, skiriasi kompetenci!a. Dali bti sprend&iami ir kiti klausimai (politini partini, rinkim, gin$ai tampa valstybini instituci! ir kt.) 2eikalavimai konstitucinio teismo teis!ams (am&iaus cen%as, darbins veiklos reikalavimai, reputaci!a, paskirtis). ?kiriasi ir vieta, kuri u&ima konst. teismo teismai. . &onstitu%ins atsakomybs" administra%ins ir baud5iamosios atsakomybs santykis (atsi5velgiant &onstitu%inio 'eismo 200( kovo 0 d. i,vad ir ;uk,1iausiojo 'eismo 200+ m. gruod5io 1 d. nutart baud5iamojoje byloje 4r. 2&/9/+((N200+). Eagal Konstitucinio (eismo "--. kovo *1 d. i#vad (8,vados ie,koti 1ia Ittp<LLXXX*.lrs.ltLplsLinter"Ldokpaieska.sIoXdocbl[pbidc""+H0/dpbeuerycdpbtr"c) (pastaba< konspekte d!au tik tuos punktus, kuriuose tiesiogiai u&simenama apie admn., konst., ir baud&. atsakomybes) (F. Bormanto nurodytosios kovo Eo dienos i#vados, kaip tokios, visai nra). A#vada dl 12 pre%idento 2olando Eakso, kuriam pradta apkaltos byla, veiksm atitikties 12K 7ie#ame (eismo posdy!e "--. m. kovo 1/3"/ d. i#nagrin!o byl Br. 1.L-. pagal parei#k!o 3 1ietuvos 2espublikos ?eimo "--. m. vasario 1+ d. nutarime 58l kreipimosi 1ietuvos 2espublikos Konstitucin (eism5 i#dstyt paklausim, ar 2espublikos Ere%idento 2olando Eakso konkrets veiksmai, nurodyti ?pecialiosios tyrimo komisi!os i#vado!e su ormuluotuose kaltinimuose, prie#tarau!a 1ietuvos 2espublikos Konstituci!ai. Fpkalta 3 Konstituci!o!e numatyta ypatinga procedra, kai yra sprend&iamas Konstituci!os H. straipsny!e nurodyt auk#$iausi! valstybs pareig#n konstitu%ins atsakomybs klausimas" t. y. ! pa#alinimas i# pareig u& #iuos Konstituci!o!e nustatytus veiksmus< #iurk#t Konstituci!os pa&eidim, priesaikos sulau&ym, nusikaltimo padarym. Eagal Konstituci! vienas i# valstybs pareign, kuris gali bti pa#alintas i# pareig apkaltos proceso tvarka, yra 2espublikos Ere%identas. (eismas "--- m. gegu&s , d., "--" m. bir&elio 1+ d. ir "--* m. gruod&io *- d. nutarimuose yra konstatav>s, kad valstybs vadovo status Konstituci!os nustatytam laikui gy!a tik vienas asmuo, t. y. 2espublikos Ere%identas, kur i#renka 1ietuvos 2espublikos pilie$iai, kad 2espublikos Ere%idento, kaip valstybs vadovo, teisinis statusas yra individualus, besiskiriantis nuo vis kit valstybs pareign, vis kit pilie$i teisinio statuso. 2espublikos Ere%idento, kaip valstybs vadovo, i#skirtin teisin status atskleid&ia vairios Konstituci!os nuostatos, kurios tvirtina 2espublikos Ere%idento asmens nelie$iamum, draudim patraukti 2espublikos Ere%ident baud&iamo!on ir administracinn atsakomybn, 2espublikos Ere%idento priesaik, !o galio!imus, #i galio!im prad&i ir pabaig ir kt. Eagal Konstituci!os H, straipsnio " dal 2espublikos Ere%identas renkamas penkeriems metams. 2espublikos Ere%idento galio!imai anks$iau nustatyto laiko gali pasibaigti tik Konstituci!o!e nustatytais pagrindais. 7ienas i# ! 3 kai ?eimas 2espublikos Ere%ident pa#alina i# pareig apkaltos proceso tvarka (Konstituci!os ,, straipsnio 0 punktas). K( i#vado!e minta, kad pagal Konstituci!os H. straipsn tik ?eimas sprend&ia, ar pa#alinti i# pareig 2espublikos Ere%ident, !eigu !is #iurk#$iai pa&eid Konstituci!, sulau& priesaik arba paai#k!us, !og padarytas nusikaltimas. Jeigu apkaltos pagrindas yra #iurk#tus Konstituci!os pa&eidimas, ?eimas gali 2espublikos Ere%idento pa#alinimo i# pareig klausim spr>sti tik gav>s Konstitucinio (eismo i#vad, kad 2espublikos Ere%identas #iurk#$iai pa&eid Konstituci!. 2espublikos Ere%identui tai yra konstitucin garanti!a, kad !am nebus nepagrstai taikoma konstitucin atsakomyb. Eabr&tina, kad pagal Konstituci! apkaltos procese ?eime sprend&iama ne tai, ar 2espublikos Ere%idento veiksmai prie#tarau!a Konstituci!ai, ne tai, ar 2espublikos Ere%identas #iurk#$iai pa&eid Konstituci!. Eagal Konstituci! tai sprend&ia tik Konstitucinis (eismas. Fpkaltos procese ?eime sprend&iamas tik 2espublikos Ere%idento konstitucins atsakomybs klausimas, t. y. sprend&iama tik tai, ar u& #iurk#t Konstituci!os pa&eidim pa#alinti 2espublikos Ere%ident i# pareig. 2espublikos Ere%idento pa#alinimas i# pareig yra konstitucin sankci!a u& #iurk#t Konstituci!os pa&eidim. 6inta, kad pagal Konstituci!os H. straipsn sprendim dl konstitucins sankci!os taikymo, t. y. dl 2espublikos Ere%idento pa#alinimo i# pareig, gali priimti tik ?eimas.

"0

Ea&ymtina, kad ?eimas, nustatydamas apkaltos proceso tvark, turi diskreci!, ta$iau !is yra saistomas apkaltos konstitucins sampratos (Konstitucinio (eismo 1+++ m. Degu&s 11 d. nutarimas). (odl ?eimo statute nustatyta apkaltos proceso tvarka turi bti tokia, kad bt u&tikrintas teisingas teisinis procesas, kad bt galima tinkamai i#tirti apkaltos bylos aplinkybes ir priimti teising sprendim dl asmens konstitucins atsakomybs. Bormos, reguliuo!an$ios apkalt, turi ne tik sudaryti galimyb> pa#alinti asmen i# pareig, bet ir u&tikrinti asmens, kurio at&vilgiu vykdoma apkalta, teises. Eabr&tina, kad Konstituci!o!e tvirtinta galimyb apkaltos proceso tvarka pa#alinti 2espublikos Ere%ident i# u&imam pareig yra 2espublikos Ere%idento veiklos vie#os demokratins kontrols orma, 2espublikos Ere%idento konstitucins atsakomybs (autai bdas, viena i# demokratins pilietins visuomens savisaugos nuo 2espublikos Ere%idento piktnaud&iavimo !am nustatytais galio!imais priemoni. Eagal Konstituci!os H. straipsn 2espublikos Ere%identui apkaltos proces galima pradti tik u& #iurk#t Konstituci!os pa&eidim, priesaikos sulau&ym arba paai#k!us, !og padarytas nusikaltimas= 2espublikos Ere%ident i# pareig gali pa#alinti tik ?eimas, tai atliekama ?eimo statuto nustatyta tvarka= 2espublikos Ere%identas pa#alinamas i# pareig tik tuo atve!u, !eigu u& tai balsavo ne ma&iau kaip *L0 vis ?eimo nari. Ea&ymtina, !og konstitucine nuostata, kad tik Konstitucinis (eismas turi galio!imus spr>sti (teikti i#vad), ar 2espublikos Ere%idento konkrets veiksmai prie#tarau!a Konstituci!ai, Konstituci!o!e yra tvirtinta garanti!a 2espublikos Ere%identui, kad !am nebus nepagrstai taikoma konstitucin atsakomyb. 7adinasi, !eigu Konstitucinis (eismas padaro i#vad, kad 2espublikos Ere%idento veiksmai neprie#tarau!a Konstituci!ai, ?eimas negali apkaltos proceso tvarka pa#alinti 2espublikos Ere%idento i# pareig u& #iurk#t Konstituci!os pa&eidim. 6inta, kad pagal Konstituci! tik Konstitucinis (eismas sprend&ia, ar 2espublikos Ere%idento konkrets veiksmai prie#tarau!a Konstituci!ai, ar #iais veiksmais Konstituci!a yra pa&eista #iurk#$iai. Konstituci!o!e nra numatyti ?eimo galio!imai paneigti, pakeisti ar kvestionuoti Konstitucinio (eismo i#vad, kad 2espublikos Ere%idento veiksmai prie#tarau!a (ar neprie#tarau!a) Konstituci!ai, kad 2espublikos Ere%idento veiksmais Konstituci!a yra pa&eista #iurk#$iai (ar ne#iurk#$iai). Eagal Konstituci!os 1-H straipsnio " dal Konstitucinio (eismo i#vada yra galutin ir neskund&iama, todl akivai%du, kad ?eimo statuto ".H straipsny!e nurodyta apkaltos proceso dalis 3 tardymas, taip pat ".+ straipsny!e i#dstytos tardym reguliuo!an$ios teiss normos gali bti taikomos tik tuomet, kai apkaltos pagrindas yra ne tai, kad #iurk#$iai pa&eista Konstituci!a ar sulau&yta priesaika, bet kai apkaltos pagrindas yra 5paai#k!us, !og padarytas nusikaltimas5, ir !eigu asmens, kuriam taikoma apkalta, at&vilgiu dar nra siteis!>s apkaltinamasis teismo nuosprendis. Ftsi&velgiant tai, kad pagal Konstituci!os ,/ straipsnio 1 dal 2espublikos Ere%identas, kol eina savo pareigas, negali bti patrauktas baud&iamo!on atsakomybn, darytina i#vada, kad tardymas, kaip apkaltos proceso dalis, galimas tik tuo atve!u, !eigu 2espublikos Ere%identas yra traukiamas konstitucinn atsakomybn esant Konstituci!os H. straipsny!e nustatytam pagrindui 3 paai#k!us, !og padarytas nusikaltimas, taip pat kai #iuo pagrindu, t. y. paai#k!us, !og padarytas nusikaltimas, konstitucinn atsakomybn yra traukiami kiti Konstituci!os H. straipsny!e nurodyti sub!ektai, ir !eigu ! at&vilgiu nra siteis!>s apkaltinamasis teismo nuosprendis. Kitoks ?eimo statuto ".H ir ".+ straipsni ai#kinimas neatitikt apkaltos proceso konstitucins sampratos, neatitikt Konstituci!o!e nustatyt Konstitucinio (eismo ir ?eimo galio!im apkaltos procese, #i galio!im tarpusavio santykio. (eisin!e valstyb!e asmens teis ginti savo teises yra nekvestionuo!ama. Kadangi ?eimas, spr>sdamas asmens pa#alinimo i# pareig arba !o mandato panaikinimo klausim, veikia kaip !urisdikcin instituci!a, apkaltos procesui taikomi tie patys reikalavimai. Konstitucinis (eismas mintame nutarime yra pa&ym!>s ir tai, kad sprend&iant konstitucins arba kitokios teisins atsakomybs klausim teisins valstybs principai reali%uo!ami per asmens, kuriam #i sankci!a taikoma, procesines teises ir ! garanti!as. Fsmens teisi pripa&inimas C btinas teiss vie#patavimo elementas. 7ykdant apkalt ?eime turi bti u&tikrinta asmens, kurio konstitucins atsakomybs klausimas sprend&iamas, teis dalyvauti procese ir gintis. ?eimas prie# priimdamas sprendim turi i#klausyti ir kit #al (audi alteram partem). Konstitucinis (eismas pabr&ia, kad 2espublikos Ere%idento, kurio konstitucins atsakomybs klausimas sprend&iamas apkaltos proceso tvarka ?eime, teis dalyvauti procese, pateikti savo paai#kinimus ir gintis neturi bti var&oma. @i teis turi bti u&tikrinta. Eagal Fuk#$iausio!o (eismo "--0 m. gruod&io 1* d. nutart baud&iamo!o!e bylo!e Br. "K3H30..L"--0 (Butarties ie#koti $ia< Ittp<LLovada.tic.ltLlatLnutartis.aspf[idc"+"",) (pastaba< $ia d!au tik tuos punktus, kuriuose tiesiogiai u&simenama apie konst., ir baud&. atsakomybes) 1ietuvos Fuk#$iausio!o (eismo Kaud&iam! byl skyriaus i#plstin septyni teis! kolegi!a, susidedanti i# kolegi!os pirmininko Flbino ?irvyd&io, Tgidi!aus Kielino, 7aleri!aus Siu$iulkos, Dintaro Dodos, 2imanto Kaumilo, Kenedikto ?takausko ir prane#!o 7ytauto Eiesliako, sekretoriau!ant T. Jasionienei, dalyvau!ant prokurorui 6. 8dai, gyn!ui advokatui 7. ?viderskiui, nuo baud5iamosios atsakomybs atleistam 6. Paksui" teismo posdy!e kasacine tvarka i#nagrin!o baud&iam! byl pagal 1ietuvos 2espublikos generalinio prokuroro pavaduoto!o ir nuo baud&iamosios atsakomybs atleisto 2olando Eakso kasacinius skundus dl 1ietuvos apeliacinio teismo Kaud&iam! byl skyriaus teis! kolegi!os "--0 m. kovo 1 d. nuosprend&io. 7ilniaus apygardos teismo Kaud&iam! byl skyriaus teis! kolegi!os "--. m. spalio "0 d. nuosprend&iu 2olandas Eaksas i#teisintas, nepadarius veikos, turin$ios 1ietuvos 2espublikos baud&iamo!o kodekso (toliau C KK) 1"0 straipsnio 1 daly!e numatyto nusikaltimo po&ymi. 1ietuvos apeliacinio teismo Kaud&iam! byl skyriaus teis! kolegi!a "--0 m. kovo 1 d. nuosprend&iu panaikino 7ilniaus apygardos teismo "--. m. spalio "0 d. nuosprend ir prim nau! nuosprend, kuriuo 2. Eaks pripa&ino padarius nusikalstam veik, numatyt KK 1"0 straipsnio 1 daly!e. 7adovau!antis KK */ straipsniu baud&iamo!i byla nutraukta pripa&inus, kad dl aplinkybi pasikeitimo 2. Eaksas tapo nebepavo!ingas, ir !is nuo baud&iamosios atsakomybs pagal KK 1"0 straipsnio 1 dal atleistas. (eis! kolegi!a, i#klausiusi teis!o prane#im, prokuroro, pra#iusio !o skund tenkinti, o 2. Eakso kasacin skund palikti nenagrint arba atmesti, 2. Eakso ir !o gyn!o, pra#iusi 2. Eakso kasacin skund tenkinti, o prokuroro kasacin skund atmesti, paai#kinimus, Kaud&iamo!i atsakomyb pagal KK 1"0 straipsn asmeniui sie!ama su #iomis teisi#kai reik#mingomis aplinkybmis< 1) padaryta veika C pasirei#kianti in ormaci!os, kuri yra valstybs paslaptis, atskleidimu. Ftskleidimas tai tokia veika, dl kurios in ormaci!a, kuri yra valstybs paslaptis, tampa &inoma asmenims, neturintiems teiss ! &inoti= ") in ormaci!os turiniu C in ormaci!a yra valstybs paslaptis. Kas yra valstybs paslaptis sprend&iama pagal 1+++ m. lapkri$io "0 d. 1ietuvos 2espublikos valstybs paslap$i statymo nuostatas= *) atsakomybs sub!ektas C asmuo, kuriam in ormaci!a patikta ar kuris su&ino!o mint in ormaci! dl savo tarnybos, darbo ar atlikdamas vie#sias unkci!as= .) kalts orma C ty$in ar neatsargi kalt. Tsant ty$inei kaltei, asmuo suvokia, kad atskleid&ia kitam asmeniui, neturin$iam teiss &inoti, in ormaci!, kuri yra valstybs paslaptis, ir nori taip veikti, t. y. atskleisti valstybs paslapt asmeniui, neturin$iam teiss ! &inoti. KK 1/ straipsnio . dalis nustato, kad asmuo baud&iamas u& nusikaltimo ar baud&iamo!o nusi&engimo padarym dl neatsargumo tik #io kodekso specialio!e daly!e numatytais atve!ais. KK 1"0 straipsnio " dalis nustato, kad #io straipsnio 1 daly!e numatyta veika yra nusikaltimas ir tais atve!ais, kai !i padaryta dl neatsargumo. KK 1/ straipsnio 1 dalis numato dvi neatsargios kalts r#is< nusikalstam pasitik!im ir nusikalstam nerpestingum. KK 1/ straipsnio " ir * dalyse ormuluo!ami #i neatsargios kalts r#i apibr&imai. Fbu apibr&imai ormuluo!ami materialioms nusikaltimo sudtims. (uo tarpu KK 1"0 straipsny!e numatyta nusikaltimo sudtis yra ormali. Ji nesie!a baud&iamosios atsakomybs su Kaud&iamo!o kodekso ginamoms vertybms padaryta konkre$ia &ala ar !os dyd&iu. (ai itin retas atve!is "--- m. KK, kai baud&iamo!i atsakomyb u& dl neatsargumo padaryt veik nesie!ama su dl nusikaltimo kilusiais padariniais. (a$iau KK 1"0 straipsnio " dalies nuostata pareigo!a teism svarstyti klausim dl asmens baud&iamosios atsakomybs ir esant neatsargiai kalts ormai. (ai pareigo!a teism ai#kintis bendr nusikalstamo pasitik!imo ir nusikalstamo nerpestingumo turin sprend&iant nusikaltimo, numatyto KK 1"0 straipsny!e, rodin!imo klausimus. Busikalstamo pasitik!imo kalt galima tik dl nusikaltim, kuri sudtys yra materialios. (odl padarant # nusikaltim nusikalstamo pasitik!imo kalt negalima. Busikalstamo nerpestingumo kalt padarius #i veik yra tada, kai asmuo nesuvokia, kad savo veika atskleid&ia valstybs paslapt, nenori !os atskleisti, ta$iau turi ir gali suvokti, kad savo veiksmais atskleid&ia kitam asmeniui, neturin$iam teiss &inoti, in ormaci!, kuri yra valstybs paslaptis. 1ietuvos apeliacinio teismo Kaud&iam! byl skyriaus teis! kolegi!os "--0 m. kovo 1 d. nuosprend&iu 2olandui Eaksui inkriminuota kad ? 1) !is in ormavo J. Korisov apie tai, kad 7alstybs saugumo departamento pareignai !o at&vilgiu atlieka operatyvin tyrim bei naudo!a tecInines priemones specialia tvarka C vykdo telekomunikaci!os priemonmis perduodamos in ormaci!os kontrol> C klausosi J. Korisovo pokalbi mobilio!o ry#io tele onais abonementiniais numeriais ,3/1"3 "+0-- ir ,3/1"3",,,1 )= ") atskleid mint J. Korisovo tele onini pokalbi su Fnna aatonska!a ir Fnatoli!umi Eotninu turinio detales Buosprendis, kuriuo konstatuo!ama, kad traukiamas baud&iamo!on atsakomybn asmuo padar nusikalstam veik, negali bti priimamas nepa#alinus nagrin!ant byl kilusi abe!oni. (okio nuosprend&io motyvuose turi bti aptartos visos bylai svarbios aplinkybs, motyvai turi bti tarpusavy!e susieti, !uose neturi bti logini sprag.

"/

Kaud&iamo!o kodekso " straipsnio (Eagrindins baud&iamosios atsakomybs nuostatos) * ir . dalys nustato, kad asmuo atsako pagal baud&iam! statym tik tuo atve!u, !eigu !is yra kaltas padar>s nusikalstam veik ir tik !eigu veikos padarymo metu i# !o galima buvo reikalauti statymus atitinkan$io elgesio. Eagal baud&iam! statym atsako tik tas asmuo, kurio padaryta veika atitinka baud&iamo!o statymo numatyt nusikaltimo ar baud&iamo!o nusi&engimo sudt. Anstituci!, nagrin!an$i asmen konstitucins atsakomybs klausimus, padarytos i#vados neturi pre!udicins galios baud&iam! byl nagrin!an$iam teismui. Kaud&iam! byl nagrin!antis teismas to!e bylo!e vykdo teisingum ir pagal 1ietuvos 2espublikos Konstituci!os *1 ir 1-+ straipsnius pats privalo i#tirti visas reik#mingas aplinkybes ir nuspr>sti< pirma, ar buvo padaryta nusikalstama veika, antra, ar baud&iamo!on atsakomybn traukiamas asmuo yra kaltas dl tos veikos padarymo. Jokie kit instituci! priimti sprendimai baud&iam! byl nagrin!an$io teismo nuo #i pareig vykdymo neatleid&ia. Fntra vertus, baud&iamosios ir konstitucins atsakomybs skirtumai lemia tai, kad baud&iam! byl nagrin!an$i teism sprendimai nekei$ia, nenaikina ir neturi !okios kitokios takos sprend&iant konstitucins atsakomybs klausimus kit instituci! priimtiems sprendimams ir padarytoms i#vadoms. Kolegi!a laiko, kad vadovau!antis anks$iau i#dstytais motyvais 7ilniaus apygardos teismo nuosprend&io motyvai dl nesirmimo priimant nuosprend 1ietuvos 2espublikos ?eimo specialiosios tyrimo komisi!os ir 1ietuvos 2espublikos Konstitucinio (eismo i#vadomis kaip rodymu #io!e baud&iamo!o!e bylo!e atitinka KEK reikalavimams. Fenagrintini @& Pakso kasacinio skun!o motyvai 8alis kasacinio skundo motyv lie$ia 1ietuvos 2espublikos Konstitucinio (eismo "--. m. gegu&s "0 d. nutarimu nustatyt C draudim iki gyvos galvos bti renkamam 1ietuvos 2espublikos Ere%identu ir u&imti tokias Konstituci!o!e nurodytas pareigas, kuri !imo prad&ia yra susi!usi su Konstituci!o!e numatytos priesaikos davimu. Kasatoriaus manymu, !i neatitinka Omogaus teisi ir pagrindini laisvi apsaugos konvenci!os nuostat, ginan$i nekaltumo pre%umpci! (Konvenci!os / straipsnio " dalis ). Ke to, kasatorius nurodo paties Konstitucinio (eismo padaryt Konvenci!os H straipsny!e tvirtinto principo C nra bausms be statymo, pa&eidim, nes Konstitucinis (eismas nedar !oki nuorod konkre$ias materialins teiss normas ir !omis nesirm nustatydamas tok draudim. Kaud&iamo!o proceso kodeksas nenumato 1ietuvos Fuk#$iausio!o (eismo kompetenci!os 1ietuvos Konstitucinio (eismo nutarim ar i#vad at&vilgiu. (odl #ie kasacinio skundo motyvai nenagrintini nesant kasacinio bylos nagrin!imo pagrind. Gl prokuroro kasacinio skun!o Erokuroras kasaciniame skunde pra#o panaikinti 1ietuvos apeliacinio teismo nuosprend ir perduoti byl i# nau!o nagrinti apeliacine tvarka dl neteistai taikyto KK */ straipsnio ir 2. Eakso atleidimo nuo baud&iamosios atsakomybs. Kadangi kolegi!a sprend&ia, kad 2olando Eakso veiko!e nra nusikaltimo, dl kurio !is buvo atleistas nuo baud&iamosios atsakomybs, sudties, nra pagrindo byl perduoti 1ietuvos apeliaciniam teismui bausmei skirti. >alutin nutartis 3 (eis! kolegi!a, vadovaudamasi KEK *," straipsnio 1 ir . punktais, n u t a r i a < Eanaikinti 1ietuvos apeliacinio teismo Kaud&iam! byl skyriaus teis! kolegi!os "--0 m. kovo 1 d. nuosprend ir palikti galioti 7ilniaus apygardos teismo Kaud&iam! byl skyriaus teis! kolegi!os "--. m. spalio "0 d. nuosprend be pakeitim. 12 generalinio prokuroro pavaduoto!o kasacin skund atmesti Ear prie 1 ir 2 klausim < K)*+,I,-.I/)+ 01+0-203

Eagal teism statym< 1ietuvos 2espublikos teism statymas nustato 1ietuvos 2espublikos teism sistem, ! kompetenci!, teism organi%avimo, veiklos, administravimo ir savivaldos sistem, principus, teis! status, pretendent teis!us atrankos, ! skyrimo teis!ais, teis! kar!eros, atsakomybs procedras, teis! socialines garanti!as, kitus su teismais susi!usius klausimus. @iame Mstatyme nustatytas teism organi%avimo ir veiklos, teis! statuso ir su !ais susi!usi santyki teisinis reglamentavimas pagrstas 1ietuvos 2espublikos Konstituci!o!e, kituose statymuose bei 1ietuvos 2espublikos tarptautinse sutartyse tvirtintais visuotinai pripa&intais teiss principais< pagarbos &mogaus teisms ir laisvms, tarp ! asmens teise teismin> gynyb, teise, kad kiekvieno asmens byla bt vie#ai ir teisingai i#nagrinta nepriklausomo ir ne#ali#ko teismo, valstybs vald&ios padali!imo principu, pagal kur teisingum 1ietuvos 2espubliko!e vykdo tik teismai, teiss vir#enybs, teism ir teis! nepriklausomumo, teism organi%acinio savaranki#kumo, ! inansinio nepriklausomumo nuo kit valstybs vald&ios instituci! ir pareign sprendim, teism savireguliaci!os ir savivaldos, kitais teism sutvarkymo, teis! statuso ir teismo proceso principais. EE straipsnis& =yl nagrinjimo teiss altiniai 1. Bagrindami bylas, teismai vadovau!asi 1ietuvos 2espublikos Konstituci!a, #iuo ir kitais statymais, 1ietuvos 2espublikos tarptautinmis sutartimis, 7yriausybs nutarimais, kitais 1ietuvos 2espubliko!e galio!an$iais teiss aktais, kurie neprie#tarau!a statymams. ". Bagrindami bylas, teismai taip pat vadovau!asi o icialiai paskelbtais 1ietuvos 2espublikos Konstitucinio (eismo nutarimais ir atsi&velgia Fuk#$iausio!o (eismo biuleteny!e paskelbtas #io teismo nutartis bei 7yriausio!o administracinio teismo biuleteny!e paskelbtus #io teismo sprendimus, nutarimus ir nutartis. *. (eismai, nagrindami bylas, taiko Turopos ?!ungos teiss normas ir vadovau!asi Turopos ?!ungos teismini instituci! sprendimais, taip pat ! preliminariais nutarimais Turopos ?!ungos teiss akt ai#kinimo ir galio!imo klausimais. 6E straipsnis& :eisjo pareigos 1. (eis!as privalo laikytis 1ietuvos 2espublikos Konstituci!os ir kit statym, vykdyti (eis! etikos taisykli reikalavimus. 66 straipsnis& :eisjo teiss ir laisvs 1. (eis!as turi 1ietuvos 2espublikos Konstituci!o!e ir statymuose numatytas 1ietuvos 2espublikos pilie$io teises ir laisves. ". (eis!o procesines teises nustato proceso statymai. *. (eis!ai turi teis> laisvai !ungtis teis! asociaci!as ar kitokias nepolitines organi%aci!as, ginan$ias teis! teises, atstovau!an$ias ! interesams bei tenkinan$ias ! pro esinius poreikius. .. (eis!as turi teis> atstovauti teisme savo, savo nepilname$i vaik, taip pat asmen, kuri glob!as ar rpinto!as !is yra, interesams. 34 straipsnis& Aukiausiojo :eismo, Apeliacinio teismo pirmininko, skyriaus pirmininko paalinimas i pareig 1. Fuk#$iausio!o (eismo pirminink ar Fpeliacinio teismo pirminink u& #iurk#t 1ietuvos 2espublikos Konstituci!os pa&eidim arba priesaikos sulau&ym, taip pat !ei paai#k!a, kad !is padar nusikalstam veik, ?eimas gali pa#alinti i# teismo pirmininko ir teis!o pareig apkaltos proceso tvarka. ". @io straipsnio 1 daly!e nurodyta pa#alinimo i# pareig tvarka gali bti taikoma ir Fuk#$iausio!o (eismo bei Fpeliacinio teismo skyri pirmininkams. *. ?eimo nutarimu #io straipsnio 1 ar " daly!e nurodytam asmeniui prad!us ?eime apkaltos proces, !am suteikti galio!imai sustabdomi iki ?eimo sprendimo apkaltos procese primimo. Jei ?eimas apkaltai nepritaria, #io asmens galio!imai atnau!inami ir !am sumokamas atlyginimas u& galio!im sustabdymo laik. H2 straipsnis& :eisjo paalinimas i pareig 1. Fuk#$iausio!o (eismo teis!, Fpeliacinio teismo teis! u& #iurk#t 1ietuvos 2espublikos Konstituci!os pa&eidim arba priesaikos sulau&ym, taip pat !ei paai#k!a, kad teis!as padar nusikalstam veik, ?eimas gali pa#alinti i# pareig apkaltos proceso tvarka. ". ?eimo nutarimu #io straipsnio 1 daly!e nurodytam teis!ui prad!us ?eime apkaltos proces, teis!o galio!imai sustabdomi iki ?eimo sprendimo apkaltos procese primimo. Jei ?eimas apkaltai nepritaria, #io teis!o galio!imai atnau!inami ir !am sumokamas atlyginimas u& galio!im sustabdymo laik. *traipsnio pakeitimai$ Fr& 8I.26JK, 4KKE.K6.KE, ;in&, 4KKE, Fr& E3.25HJ '4KKE.K6.46( Eripa&inta, kad #io st. +) str. , ",*,.,0,/ dalys, +9 str. * dalis, ) str. . dalis, 90 str. " ir * dalys, H1 str. ", * dalys, 92 str. ", * dalys, 9( str. 1 dalis 9+ str. 1 dalis,9) str. " dalis,99 str. * dalis, 9* str. " dalis, 9. str. 2 dalis, *1 str. * ir H dalys, .0 str * ir H dalys prie#tarau!a Konstituci!ai. Eagal FK(M< Fpie Konstituci!os apsaug, kontrol> ra#oma #iuose FK( statymo straipsniuose< 6 straipsnis& Lstatym taikymas nagrinjant a!ministracines "ylas 1. (eismas negali taikyti statymo, kuris prie#tarau!a Konstituci!ai. ". Jeigu yra pagrindas manyti, kad statymas ar kitas teiss aktas, kuris turt bti taikomas konkre$io!e bylo!e, prie#tarau!a Konstituci!ai, teismas sustabdo bylos nagrin!im ir, atsi&velgdamas 1ietuvos 2espublikos Konstitucinio (eismo kompetenci!, kreipiasi ! su pra#ymu spr>sti, ar tas statymas ar kitas teiss aktas "H

atitinka Konstituci!. Dav>s Konstitucinio (eismo nutarim, teismas atnau!ina bylos nagrin!im. 6intos taisykls taikomos ir tais atve!ais, kai teismas suabe!o!a, ar 2espublikos Ere%idento aktas arba 7yriausybs aktas, kuris turt bti taikomas konkre$io!e bylo!e, neprie#tarau!a statymams ar Konstituci!ai. gpastaba< #iame str. Pra ir daugiau punkt, bet #ie labiausiai susi!> su Konstituci!os apsaugah 23 straipsnis& Apygar!os a!ministracinio teismo kompetencija ". Betaikant i#ankstinio nagrin!imo ne teismo tvarka procedros, apygardos administracinis teismas, kaip pirmosios instanci!os teismas, nagrin!a #ias bylas< 1) dl normini administracini akt, kuriuos prim teritoriniai ar savivaldybi administravimo sub!ektai, teistumo= ") pagal savivaldybi taryb parei#kimus dl ! teisi pa&eidimo, kai atsakovai yra teritoriniai valstybiniai administravimo sub!ektai= ) pagal 3yriausybs atstovo parei,kimus dl vietos savivaldos institu%ij ir j pareig#n akt" prie,taraujan1i &onstitu%ijai ir statymams" dl statym ir 3yriausybs sprendim nevykdymo" dl akt ar veiksm" pa5eid5ian1i gyventoj ir organi7a%ij teises" teistumoK .) dl turtins ir moralins &alos, padarytos i%iniam asmeniui ar organi%aci!ai teritorini valstybs ar vietos savivaldos instituci!, staig, tarnyb bei ! tarnauto!, einan$i tarnybines pareigas, neteistais veiksmais ar neveikimu vie#o!o administravimo srity!e, atlyginimo (]ivilinio kodekso .,0 straipsnis)= 0) tarnybinius gin$us, kai viena gin$o #alis yra valstybs ar savivaldybs tarnauto!as, turintis vie#o!o administravimo galio!imus, i#skyrus atve!us, kai parei#k!as ar atsakovas yra centrin administravimo instituci!a, staiga, tarnyba ar !os tarnauto!as ir !eigu 7alstybs tarnybos statymas nenustato kitokios atitinkam gin$ sprendimo tvarkos= /) pagal parei#kimus, kai kyla gin$ai tarp nepavald&i vienas kitam vie#o!o administravimo sub!ekt dl kompetenci!os ar statym pa&eidimo (#io statymo 10 straipsnio 1 dalies H punktas), i#skyrus atve!us, kai viena i# gin$o #ali yra centrin administravimo instituci!a, staiga, tarnyba= H) pagal skundus dl valstybs instituci! (pareign) nutarim administracini teiss pa&eidim bylose= ,) pagal skundus dl apylinks rinkim komisi!os sprendimo arba apylinks re erendumo komisi!os sprendimo dl rink! sra#e ar pilie$i, turin$i teis> dalyvauti re erendume, sra#e padaryt klaid= +) pagal pra#ymus u&tikrinti administracini gin$ komisi! sprendim vykdym. *. Fpygardos administracinis teismas pirm!a instanci!a taip pat nagrin!a skundus (pra#ymus) dl savivaldybi ir apskri$i administracini gin$ komisi!, o statym numatytais atve!ais ir dl kit i#ankstinio gin$ nagrin!imo ne teismo tvarka instituci! priimt sprendim. H3 straipsnis& =ylos susta"!ymo pagrin!ai 1. (eismas sustabdo byl #iais atve!ais< 1) kai mir#ta bylos #alimi buv>s asmuo arba pasibaigia !uridinis asmuo, !eigu gin$o teisinis santykis leid&ia teisi permim= ") kai #alis netenka veiksnumo= *) kai negalima nagrinti tos bylos, kol bus i#spr>sta kita byla, nagrin!ama civiline, baud&iam!a ar administracine tvarka= .) kai teismas kreipiasi &onstitu%in 'eism pra,ydamas spr2sti" ar statymas arba kitas teiss aktas" kuris turt b#ti taikomas byloje" atitinka &onstitu%ijK 0) kai kreipiamasi administracin teism pra#ant i#tirti norminio administracinio akto teistum arba kai pats administracinis teismas, nagrindamas konkre$i byl, nusprend&ia i#tirti norminio administracinio akto teistum= /) kai teismas paskiria eksperti%>= H) kai teismas pripa&sta, kad btina gauti bylai reikalingus rodymus (dokumentus) i# u&sienio valstybs= ,) kai teismas kreipiasi kompetenting Turopos ?!ungos teismin> instituci! pra#ydamas preliminaraus nutarimo Turopos ?!ungos teiss akt ai#kinimo ar galio!imo klausimu. ". 8l teismo nutarties sustabdyti byl, i#skyrus nutart sustabdyti byl dl kreipimosi Konstitucin (eism ar administracin teism arba nutart pradti norminio administracinio akto teistumo tyrim, gali bti duodamas atskirasis skundas. @io ,0 straipsnio * dalis buvo pripa&inta prie#tarau!anti Konstituci!ai< 3J straipsnis& *pren!imo primimas 1. Fdministracinis teismas sprendim dl i# esms i#nagrintos bylos priima pasitarim kambary!e teis! bals dauguma. (eis!ai neturi teiss atsisakyti balsuoti arba susilaikyti, taip pat paskelbti nuomoni, pareik#t besitariant pasitarim kambary!e. Eosd&io pirmininkas balsuo!a paskutinis. Eriimt sprendim pasira#o visi posdy!e dalyvav> teis!ai. ". (eis!as, nesutinkantis su daugumos nuomone, gali i#dstyti ra#tu savo atskir nuomon>. @i vie#ai neskelbiama, bet pridedama prie bylos. 45. ,eismo sprendimo 67an&in ir rezoliucin dalys sura8omos ir vie8ai paskelbiamos paprastai t pa9i dien po individualios bylos i8na&rinjimo. 0pra8omoji ir motyvuojamoji sprendimo dalys sura8omos ne vliau kaip per septynias darbo dienas nuo sprendimo paskelbimo. .. Kai atsakovas parei#k!o reikalavimus pripa&sta visi#kai, teismas sprendime gali sura#yti sutrumpintus motyvus nurodydamas< teismo nustatytas aplinkybes, rodymus, kuriais grind&iamos teismo i#vados, statymus, kuriais teismas vadovavosi. 0. Kylose dl normini administracini akt teistumo ir kitose sudtingose bylose sprendimas gali bti priimtas bei paskelbtas ir ne t pa$i dien, bet ne vliau kaip per de#imt dien baigus nagrinti byl. Kada bus skelbiamas sprendimas, prane#ama bylos #alims ir apie tai pa&ymima teismo posd&io protokole. Kol rengiamas sprendimas, kolegi!os teis!ai gali nagrinti kitas bylas. ?prendim ar nutart, kurios primimas ir paskelbimas buvo atidtas, gali paskelbti vienas i# byl nagrin!usi teis!, kitiems kolegi!os teis!ams nedalyvau!ant. /. Fdministracinio teismo sprendimas priimamas ir paskelbiamas 1ietuvos 2espublikos vardu. OPastaba. Eripa&inti, kad 1ietuvos 2espublikos administracini byl teisenos statymo *+ straipsnio dalis ("--- m. rugs!o 1+ d. redakci!a= Oin., "---, Br. ,03 "0//) ta apimtimi, kuria nustatyta, kad prie# priimant ir vie#ai paskelbiant pirmosios instanci!os administracinio teismo sprendim gali bti sura#omos tik #io sprendimo &angin ir re%oliucin dalys, o apra#omo!i ir motyvuo!amo!i dalys gali bti sura#omos vliau C ne vliau kaip per septynias darbo dienas nuo sprendimo paskelbimo, prie,tarauja -ietuvos 6espublikos &onstitu%ijos 10. straipsniui" konstitu%iniams teisins valstybs ir teisingumo prin%ipams. )ietuvos @espu"likos ,onstitucinis :eismas, Futarimas 4KK5.KH.42, ;in&, 4KK5, Fr& 2K4.EHJM '4KK5.KH.45( @io 1*+ straipsnio ", * dalys buvo pripa&inta prie#tarau!anti Konstituci!ai< 2EH straipsnis& *pren!imo ar nutarties primimas ir paskel"imas 1. Oodinio bylos nagrin!imo atve!u po proceso dalyvi baigiam! kalb teismas i#eina pasitarim kambar priimti sprendimo ar nutarties. O2. Erim>s sprendim ar nutart, teismas gr&ta teismo posd&i sal> ir kole&ijos pirmininkas arba teisjas prane#!as paskelbia sprendimo ar nutarties &angin> bei re%oliucin> dalis, trumpai i#dsto sprendimo ar nutarties motyvus ir prane8a: kada bus sura8ytas visas sprendimas ar nutartis. 45. ;isas teismo sprendimas ar nutartis i8dstoma ra8tu ir vis< teisj< pasira8oma ne vliau kaip per septynias dienas nuo j< primimo. .. A#imtiniais atve!ais, atsi&velgdama bylos sudtingum bei dyd, teis! kolegi!a, nagrin!anti byl apeliacine tvarka, motyvuota nutartimi ne ilgesniam kaip de#imties dien terminui gali atidti sprendimo ar nutarties primim ir paskelbim. Kol rengiamas sprendimas ar nutartis, kolegi!os teis!ai gali nagrinti kitas bylas. 0. ?prendim ar nutart, kurios primimas ir paskelbimas buvo atidtas, gali paskelbti vienas i# byl nagrin!usi teis!, kitiems kolegi!os teis!ams nedalyvau!ant. OPastaba. Eripa&inti, kad 1ietuvos 2espublikos administracini byl teisenos statymo 1 . straipsnio 2 dalies ("--- m. rugs!o 1+ d. redakci!a= Oin., "---, Br. ,03 "0//) nuostata 4kolegi!os pirmininkas arba teis!as prane#!as ^...U prane#a, kada bus sura#ytas visas sprendimas ar nutartis' prie,tarauja -ietuvos 6espublikos &onstitu%ijos 10. straipsniui" konstitu%iniams teisins valstybs ir teisingumo prin%ipams. Eripa&inti, kad 1ietuvos 2espublikos administracini byl teisenos statymo 1 . straipsnio dalis ("--- m. rugs!o 1+ d. redakci!a= Oin., "---, Br. ,03"0//) prie,tarauja -ietuvos 6espublikos &onstitu%ijos 10. straipsniui" konstitu%iniams teisins valstybs ir teisingumo prin%ipams. )ietuvos @espu"likos ,onstitucinis :eismas, Futarimas Eagal konstitucinio teismo statym< )ietuvos @espu"likos ,onstitucinis :eismas garantuoja )ietuvos @espu"likos ,onstitucijos vireny" teiss sistemoje ir konstitucin teistum, nustatyta tvarka

",

sprs!amas, ar statymai ir kiti *eimo priimti aktai neprietarauja ,onstitucijai, taip pat ar @espu"likos Pre i!ento "ei +yriausy"s aktai neprietarauja ,onstitucijai ar"a statymams& ,onstitucijos ir io statymo nustatytais atvejais ,onstitucinis :eismas teikia *eimui ir @espu"likos ,onstitucinis :eismas yra savarankikas ir nepriklausomas teismas, kuris teismin val!i gyven!ina )ietuvos @espu"likos ,onstitucijos ir io statymo nustatyta tvarka& Fpie Konstituci!os apsaug, kontrol> ra#oma #iuose K( statymo straipsniuose< 4 straipsnis& Lstatymai !l ,onstitucinio :eismo Konstitucinio (eismo u&davinius, galio!imus ir darbo tvark nustato 12K ir #is statymas. J'2( straipsnis& ,onstitucinio :eismo veiklos garantijos Konstitucinio (eismo savaranki#kum ir nepriklausomum nuo kit instituci! u&tikrina !am statymo laiduo!amos inansins, materialins3tecInins bei organi%acins garanti!os. ,onstitucinis :eismas yra %inansuojamas i valsty"s "iu!eto utikrinus jam galimy" nepriklausomai ir !eramai atlikti konstitucins priei#ros %unkcijas& 8lai! smat tvirtina ,onstitucinis :eismas, kuris taip pat savarankikai !isponuoja jam paskirtomis lomis& Eastatai ir kitas turtas, kuriuo naudo!asi Konstitucinis (eismas, yra valstybs nuosavyb, perduota Konstituciniam (eismui valdyti, naudotis bei disponuoti turto patik!imo teismis. Ke Konstitucinio (eismo sutikimo #is turtas negali bti paimtas nei perduotas kitiems sub!ektams. Konstitucinis (eismas taip pat savaranki#kai ir nepriklausomai vykdo in ormacin bei organi%acin savo veiklos aprpinim. 2iboti #io statymo nustatytas teisines, organi%acines, inansines, in ormacines, materialines3tecInines ir kitas Konstitucinio (eismo veiklos slygas yra draud&iama. *traipsnio pakeitimai$ Fr& 8.26MJ, H5&KM&22, ;in&, 2HH5, Fr&ME.2M6H 'H5&KM&E2( M straipsnis& ,onstitucinio :eismo teisjo priesaika Fsmuo, paskirtas Konstitucinio (eismo teis!u, prie# praddamas eiti savo pareigas, ?eimo posdy!e prisiekia. Erisiekiantis asmuo turi teis> pasirinkti vien i# #io straipsnio antro!o!e daly!e nustatyt priesaikos tekst. Bustatomi tokie priesaikos tekstai< 1) 4F#, (vardas, pavard), prisiekiu bti i#tikimas 1ietuvos 2espublikai= prisiekiu gar"ingai ir siningai eiti ,onstitucinio :eismo teisjo pareigas1 prisiekiu ginti nepriklausomos )ietuvos valsty"s konstitucin santvark ir saugoti ,onstitucijos vireny", paklus!amas tik )ietuvos @espu"likos ,onstitucijai& (epadeda man 8ievasi' ") 4F#, (vardas, pavard), prisiekiu bti i#tikimas 1ietuvos 2espublikai= prisiekiu garbingai ir s&iningai eiti Konstitucinio (eismo teis!o pareigas= prisiekiu ginti nepriklausomos )ietuvos valsty"s konstitucin santvark ir saugoti ,onstitucijos vireny", paklus!amas tik )ietuvos @espu"likos ,onstitucijai&N Eriesaik priima ?eimo Eirmininkas ?eimo posdy!e. Eriesaika priimama laikantis t taisykli, kurios nustatytos ?eimo nari priesaikos primimo procedrai. Konstitucinio (eismo teis!as, statym nustatyta tvarka neprisiek>s arba prisiek>s su i#lyga, netenka teis!o galio!im. 8l to ?eimas priima nutarim. *traipsnio pakeitimai$ Fr& 8I.2MHM, 4KKE.2K.43, ;in&, 4KKE, Fr& 2K3.632J '4KKE.22.2H( 2M straipsnis& ,onstitucinio :eismo veiklos teistumas ir nepriklausomumas ,onstitucinis :eismas, taip pat jo teisjai, ei!ami savo pareigas, yra nepriklausomi nuo jokios valsty"s institucijos, asmens ar organi acijos ir va!ovaujasi tik )ietuvos @espu"likos ,onstitucija& Konstitucinis (eismas klauso tik 1ietuvos 2espublikos Konstituci!os ir !ai neprie#tarau!an$i statym. 7alstybs vald&ios ir valdymo instituci!, ?eimo nari ir kit pareign, politini parti!, politini ir visuomenini organi%aci! ar pilie$i ki#imasis teis!o ar Konstitucinio (eismo veikl draud&iamas ir u&traukia statym numatyt atsakomyb>. Fpie bandymus daryti poveik Konstituciniam (eismui, atskiriems !o teis!ams K( pirmininkas ar teis!as privalo nedelsdamas prane#ti ?eimui, paskelbti per visuomens in ormavimo priemones. 6itingai, piketai bei kitokie veiksmai ar$iau negu H0 metrai iki Konstitucinio (eismo pastato, taip pat (eisme, !ei !ais siekiama paveikti teis! arba (eism, yra ki#imasis teis!o arba (eismo veikl. *traipsnio pakeitimai$ Fr&8.E23, HE&24&K4, ;in&,2HHE, Fr& 53.24MM Fr& 8I.2MHM, 4KKE.2K.43, ;in&, 4KKE, Fr& 2K3.632J '4KKE.22.2H( 45 straipsnis& @espu"likos Pre i!ento, *eimo ir +yriausy"s akt galiojimo susta"!ymas :ais atvejais, kai ,onstitucinis :eismas gauna @espu"likos Pre i!ento teikim itirti, ar +yriausy"s aktas atitinka ,onstitucij ir statymus, ar"a kai jis gauna *eimo nutarim, kuriame praoma itirti, ar )ietuvos @espu"likos statymas, kitas *eimo priimtas aktas atitinka ,onstitucij, ar @espu"likos Pre i!ento !ekretas, +yriausy"s aktas atitinka ,onstitucij ir statymus, ne vliau kaip per E !ienas turi "#ti atliktas iankstinis tos med&iagos tyrimas ir tvarkoma!ame Konstitucinio (eismo posdy!e i#spr>stas klausimas, ar priimti pra#ym nagrinti Konstituciniame (eisme. Jeigu Konstitucinis (eismas priima sprendim priimti nagrinti pra#ym, Konstitucinio (eismo pirmininkas tuo! pat apie tai o icialiai paskelbia 47alstybs &iniose', taip pat Konstitucinio (eismo interneto tinklalapy!e. @iame pirmininko prane#ime turi bti nurodytas tikslus gin$i!amo akto pavadinimas, !o primimo data ir tai, !og pagal 1ietuvos 2espublikos Konstituci!os 1-/ straipsn minto akto galio!imas sustabdomas nuo #io o icialaus paskelbimo dienos iki Konstitucinio (eismo nutarimo dl #ios bylos paskelbimo. :ais atvejais, kai ,onstitucinis :eismas, inagrinjs "yl, priima nutarim, ka! ginijamas aktas neprietarauja ,onstitucijai, ,onstitucinio :eismo pirmininkas tuoj pat apie tai o%icialiai paskel"ia io straipsnio antrojoje !alyje nustatyta tvarka& ?iame ,onstitucinio :eismo pirmininko praneime nuro!omas tikslus ginijamo akto pava!inimas, primimo !ata, ,onstitucinio :eismo nutarimo iuo klausimu esm, jo primimo !ata, taip pat tai, ka! nuo io nutarimo paskel"imo !ienos atstatomas susta"!ytojo akto galiojimas& *traipsnio pakeitimai$ Fr& 8.26MJ, H5&KM&22, ;in&, 2HH5, Fr&ME.2M6H 'H5&KM&E2( Fr& +888.M5J, H3&K5&K6, ;in&, 2HH3, Fr&JJ.2J2H 'H3&K5&2M( Fr& 8I.2MHM, 4KKE.2K.43, ;in&, 4KKE, Fr& 2K3.632J '4KKE.22.2H( 4M straipsnis& =ylos rengimas ,onstitucinio :eismo pos!iui Kyl Konstitucinio (eismo posd&iui rengia pirmininko paskirtas Konstitucinio (eismo teis!as. Juo paprastai skiriamas teis!as, atlik>s i#ankstin atitinkamos med&iagos tyrim. (eis!as atlieka #iuos veiksmus< 1) reikiamais atve!ais apklausia parei#k! ar !o atstov apie reikalavim esm>, i#klauso !o argumentus, pasilo, !eigu tai reikalinga, pateikti papildom rodym= ") reikiamais atve!ais apklausia suinteresuot asmen ar !o atstov apie bylos aplinkybes, i#siai#kina !o kontrargumentus bei turimus rodymus, prireikus pasilo !am ra#tu pateikti paai#kinimus dl bylos= *) apklausia liudyto!us ir sprend&ia, ar !uos #aukti (eism= .) i#reikalau!a i# valstybs instituci!, kit organi%aci! bei asmen ra#ytinius ir daiktinius rodymus bei kit reikaling med&iag= 0) skiria eksperti%es, i#kvie$ia ir apklausia specialistus, nesuinteresuotus bylos baigtimi= 5( atlieka kitus "#tinus "ylai parengti teisminiam nagrinjimui veiksmus&

"+

=ylos me!iaga . praymo patikrinti teiss akto atitikim ,onstitucijai ar statymams nuoraai, tikrinam teiss akt nuoraai, kit gaut !okument nuoraai . !alyvaujantiems "yloje asmenims turi "#ti isista ne vliau kaip per E !ienas, kai "yla pra!e!ama rengti teisminiam pos!iui& Ftlik>s parengiamuosius veiksmus ir laikydamas, !og byla pakankamai parengta, teis!as tvarkoma!ame Konstitucinio (eismo posdy!e silo priimti sprendim skirti byl nagrinti (eismo posdy!e. E2 straipsnis& Galyvaujantys "yloje asmenys Galyvaujaniais "yloje asmenimis laikomi$ pareikjas . valsty"s institucija, *eimo nari grup, kuriems statymai suteikia teis kreiptis ,onstitucin :eism su praymu itirti teiss akto atitikim ,onstitucijai ar statymams ar"a !uoti iva!, "ei j atstovai1 suinteresuotas asmuo . valsty"s institucija, primusi teiss akt, kurio atitikim ,onstitucijai ar statymams reikia itirti, "ei jos atstovas1 *eimo narys ar kitas valsty"s pareig#nas, kurio veiksm atitikim ,onstitucijai reikia itirti !l jam pra!tos *eime apkaltos "ylos, "ei jo atstovas1 @espu"likos Pre i!entas, kai teikiama iva!a !l jo sveikatos "#kls, "ei jo atstovas& 8alyvau!antys bylo!e asmenys turi lygias procesines teises. Jie turi teis> susipa&inti su bylos med&iaga, daryti i# !os i#ra#us, nuora#us, kopi!as, pareik#ti nu#alinimus, teikti rodymus, dalyvauti tiriant rodymus, u&duoti klausim kitiems dalyvau!antiems bylo!e asmenims, liudyto!ams ir ekspertams, pareik#ti pra#ymus, duoti paai#kinimus, pateikti savo argumentus ir samprotavimus, prie#tarauti kit dalyvau!an$i bylo!e asmen pra#ymams, argumentams ir samprotavimams. 62straipsnis& Praym sujungimas ,onstitucinis :eismas, nustats, ka! yra !u ar !augiau praym patikrinti to paties teiss akto atitikim ,onstitucijai ar statymams, iki teisminio nagrinjimo pra!ios gali juos sujungti vien "yl& ?iuo atveju ,onstitucinis :eismas priima motyvuot spren!im& 6J straipsnis& :eisminio pos!io pirmininkas (eisminiame posdy!e pirmininkau!a Konstitucinio (eismo pirmininkas, o !ei !o nra, !o pareigas laikinai einantis Konstitucinio (eismo teis!as, o !ei ir ! nra 3 Konstitucinio (eismo i#rinktas teis!as, ta$iau ne teis!as prane#!as. Eosd&io pirmininkas vadovau!a posd&iui, imasi priemoni visoms bylos aplinkybms visapusi#kai, iki galo ir ob!ektyviai i#tirti= #alina i# proceso visa tai, kas nesusi!> su nagrin!amu klausimu= nutraukia proceso dalyvius, !eigu !ie kalba apie klausimus, nesusi!usius su nagrin!ama byla arba ne&inybingus Konstituciniam (eismui= atima i# kalbto! &od, kai !ie savavali#kai pradeda kalbti, kai nevykdo posd&io pirmininko reikalavim, kai kal"a iurkiai ar ei!ianiai ar"a kai ro!o nepagar" ,onstitucijai ar valsty"s konstitucinei santvarkai& Eosd&io pirmininkas turi teis> pa#alinti i# posd&i sals kiekvien, kas pa&eid&ia tvark arba neklauso !o reikalavim. 8alyvau!ant bylo!e asmen galima pa#alinti (eismo sprendimu, kai !o nepaveikia posd&io pirmininko sp!imas. Eosd&io pirmininkas sp!a esan$ius posd&i sal!e asmenis, !eigu ! elgesys trukdo vesti posd, kad pakartotinai pa&eidus tvark !ie gali bti pa#alinti i# sals. Eosd&io pirmininkas skelbia posd&io pertrauk, kai !os reikia poilsiui, kai dalyvau!antiems bylo!e asmenims btina pasirengti baigiama!ai kalbai, kai pasibaigia darbo laikas, kai kliudoma normaliai dirbti ir kitais atve!ais. J6 straipsnis& ,lausimai, ispren!iami priimant nutarim Priim!amas nutarim, :eismas vertina ro!ymus, konstatuoja, kurios svar"ios aplinky"s yra nustatytos ir kurios nenustatytos, kuria ,onstitucijos ar statymo norma turi "#ti remiamasi ioje "yloje ir ar praymas yra tenkintinas& (eismas pagrind&ia nutarim tik tais rodymais, kurie i#tirti (eismo posdy!e. (eismas, pasitarimo metu pripa&in>s, !og btina i#ai#kinti nau!as aplinkybes arba i#tirti nau!us rodymus, priima sprendim atnau!inti bylos nagrin!im ir nustato, kuriuos procesinius veiksmus reikia papildomai atlikti. J5 straipsnis& ,onstitucinio :eismo nutarimo turinys Konstitucinio (eismo nutarimas dl bylos sura#omas kaip atskiras dokumentas. Jame nurodoma< nutarimo pavadinimas, !o primimo data ir vieta= Konstitucinio (eismo sudtis= posd&i sekretorius= dalyvau!antys bylo!e asmenys ir ! atstovai= nagrin!amas klausimas, !o pagrindas= ,onstitucijos ir io statymo straipsniai, nustatantys ,onstitucinio :eismo teis nagrinti klausim1 reikalavimas, esantis kreipimesi1 teiss akto, kurio atitikimas Konstituci!ai buvo tikrinamas, visas pavadinimas, !o paskelbimo ar gavimo #altinis= ?eimo nario ar valstybs pareigno veiksmai ar sprendimas, kuri atitikimas Konstituci!ai buvo tiriamas= aplinkybs, kurias nustat Konstitucinis (eismas= argumentai ir rodymai, kuriais grind&iamas Konstitucinio (eismo priimtas sprendimas, o prireikus 3 argumentai, paneigiantys kitas nuomones= ,onstitucijos norma, kuria va!ovavosi ,onstitucinis :eismas, vertin!amas akto ar veiksmo atitikim ,onstitucijai1 nutarimo re%oliuci!a= nurodymas, kad nutarimas yra galutinis ir neskund&iamas. JM straipsnis& ,onstitucinio :eismo nutarimo paskel"imas :eisme Erim>s nutarim, Konstitucinis (eismas gr&ta posd&i sal> ir posd&io pirmininkas paskelbia (eismo nutarim. 7isi esantie!i posd&i sal!e, i#skyrus Konstitucinio (eismo teis!us, nutarim i#klauso stovdami. Primus nutarim, !alyvav "yloje asmenys "ei kitos institucijos ir asmenys ne"egali i naujo kelti :eisme klausimo !l inagrinto teiss akto atitikimo ,onstitucijai ar statymams ar"a ginyti :eismo iva!os ar jo nustatyt %akt ir teisini santyki& @io /" straipsnio 1 dalies " punktas buvo pripa&intas prie#tarau!antis Konstituci!ai< 54 straipsnis& ,onstitucinio :eismo nutarimo peri#rjimas Konstitucinio (eismo nutarimas gali bti per&irtas !o paties iniciatyva, !eigu< 1) paai#k!o nau! esmini aplinkybi, kurios buvo ne&inomos Konstituciniam (eismui nutarimo primimo metu= 42! pasikeit Konstitucijos norma: kurios pa&rindu nutarimas buvo priimtas. (okiu atve!u Konstitucinis (eismas priima sprendim ir pradeda byl nagrinti i# nau!o. Konstitucinio (eismo sprendimas dl savo nutarimo ai#kinimo gali bti per&irtas ir tuo atve!u, kai nutarimas buvo i#ai#kintas ne pagal tikr! !o turin. 41astaba. Eripa&inti, kad 1ietuvos 2espublikos Konstitucinio (eismo statymo )2 straipsnio 1 dalies 2 punktas (Oin., 1++*, Br. /31"-) prie,tarauja -ietuvos 6espublikos &onstitu%ijos + straipsnio 2 daliai" 2KM straipsnio 2, 4 !alims, konstituciniam teisins valsty"s principui& )ietuvos @espu"likos ,onstitucinis :eismas, Futarimas 4KK5.KE.43, ;in&, 4KK5, Fr& E5.24H4 '4KK5.KE.E2( 5E straipsnis& =yl !l teiss akt atitikimo ,onstitucijai iny"ingumas ,onstituciniam :eismui ,onstitucinis :eismas nagrinja "ylas !l$ 2( statym ir kit *eimo akt atitikimo )ietuvos @espu"likos ,onstitucijai1 4( @espu"likos Pre i!ento akt atitikimo ,onstitucijai ir statymams1 E( +yriausy"s akt atitikimo ,onstitucijai ir statymams& Fagrin!amas io straipsnio pirmojoje !alyje nuro!ytas "ylas, ,onstitucinis :eismas tiria tiek viso akto, tiek ir jo !alies atitikim ,onstitucijai ar statymams& 56 straipsnis& =yl !l teiss akt atitikimo ,onstitucijai nagrinjimo pagrin!ai ir va!a

*-

=ylos !l teiss akto atitikimo ,onstitucijai nagrinjimo ,onstituciniame :eisme pagrin!as yra teisikai motyvuota a"ejon, ka! visas aktas ar jo !alis prietarauja ,onstitucijai pagal$ 2( norm turin1 4( reguliavimo apimt1 E( %orm1 6( ,onstitucijoje nustatyt primimo, pasiraymo, paskel"imo ar sigaliojimo tvark& +a!a nagrinti "yl !l teiss akto atitikimo ,onstitucijai yra io statymo nustatyta tvarka ir nustatytos %ormos praymo pa!avimas ,onstituciniam :eismui& 5J straipsnis& Praymo itirti teiss akto atitikim ,onstitucijai pa!avimas ,onstituciniam :eismui Praym itirti teiss akto atitikim ,onstitucijai ,onstituciniam :eismui turi teis pa!uoti$ 2( !l statymo ar kito *eimo priimto akto . +yriausy", ne maesn kaip 2OJ vis *eimo nari grup ir teismai1 4( !l @espu"likos Pre i!ento akto . ne maesn kaip 2OJ vis *eimo nari grup ir teismai1 E( !l +yriausy"s akto . ne maesn kaip 2OJ vis *eimo nari grup, teismai ir @espu"likos Pre i!entas& 55 straipsnis& Praymo itirti teiss akto atitikim ,onstitucijai turinys Era#yme i#tirti teiss akto atitikim Konstituci!ai turi bti nurodyta< 1) adresatas 3 Konstitucinis (eismas= ") parei#k!o pavadinimas ir adresas= *) duomenys apie parei#k!o atstov ir !o galio!imus, i#skyrus atve!us, kai atstovau!ama pagal pareigas= .) valstybs instituci!os, primusios gin$i!am teiss akt, pavadinimas ir adresas= 0) Konstituci!os ir #io statymo normos, suteikian$ios teis> kreiptis su pra#ymu Konstitucin (eism= /) tikslus gin$i!amo teiss akto pavadinimas, numeris, primimo data ir kiti !am identi ikuoti btini duomenys, !o paskelbimo #altinis (!eigu buvo skelbtas)= H) konkrets bylos nagrin!imo pagrindai su nuorodomis #io statymo normas= ,) parei#k!o po%ici!a dl teiss akto atitikimo Konstituci!ai ir tos po%ici!os !uridinis pagrindimas su nuorodomis statymus= +) su ormuluotas pra#ymas Konstituciniam (eismui= 1-) pridedam dokument sra#as. Era#ym pasira#o valstybs instituci!os, kuriai suteikta teis kreiptis Konstitucin (eism, vadovas. 7yriausybs pra#ymas turi bti paremtas 7yriausybs nutarimu, kuris pridedamas prie teikiam dokument. ?eimo nari grups pra#ym pasira#o visi su pra#ymu besikreipiantys ?eimo nariai, kartu nurodydami savo grups atstov (atstovus)= ! para#ai turi bti patvirtinti ?eimo Eirmininko ar !o pavaduoto!o para#u. Erie pra#ymo pridedama< 1) gin$i!amo teiss akto viso teksto nuora#as= ") galio!imas ar kitas dokumentas, patvirtinantis atstovo galio!imus, i#skyrus atve!us, kai atstovau!ama pagal pareigas= *) vis dokument ir kitos med&iagos, sura#yt ne lietuvi kalba, notaro patvirtinti vertimai lietuvi kalb. Erie pra#ymo gali bti pridedamas silom i#kviesti Konstitucinio (eismo posd liudyto! ir ekspert sra#as, specialist i#vados bei kiti dokumentai ir med&iaga. Erie kiekvieno liudyto!o pavards nurodoma, kokias aplinkybes !is gali patvirtinti. Era#ymas ir #io straipsnio tre$io!o!e daly!e nurodyti priedai pateikiami Konstituciniam (eismui su nuora#ais po *- eg%empliori. Konstitucinio (eismo pirmininkas prireikus gali pareigoti parei#k! pateikti ir kit pried nuora#us 3 iki *- eg%empliori kiekvieno i# !. 5M straipsnis& )ietuvos Aukiausiojo :eismo, )ietuvos apeliacinio teismo, apygar! ir apylinki eism praym ,onstituciniam :eismui turinys <ei yra pagrin!o manyti, ka! statymas ar kitas teiss aktas, kuris turt "#ti taikomas konkreioje "yloje, prietarauja ,onstitucijai, teismas 'teisjas( susta"!o ios "ylos nagrinjim ir, atsivelg!amas ,onstitucinio :eismo kompetencij, kreipiasi j su praymu sprsti, ar is statymas ar kitas teiss aktas atitinka ,onstitucij& 1ietuvos Fuk#$iausiasis (eismas, 1ietuvos apeliacinis teismas, apygard ir apylinki teismai kreipiasi Konstitucin (eism nutartimi. Butarty!e turi bti nurodyta< 1) nutarties primimo laikas ir vieta= ") nutart primusio teismo pavadinimas ir adresas= *) nutart primusio teismo sudtis, dalyvau!antys bylo!e asmenys= .) trumpa bylos esm ir kokiais statymais dalyvau!antys bylo!e asmenys grind&ia savo reikalavimus arba atsikirtimus= 0) teismo nuomons dl statymo ar kito teiss akto prie#taravimo Konstituci!ai teisiniai argumentai= /) su ormuluotas teismo pra#ymas Konstituciniam (eismui. Erie teismo nutarties pridedama< 1) sustabdyto!i teismo byla= ") gin$i!amo teiss akto viso teksto nuora#as. (eismo nutartis ir gin$i!amo teiss akto nuora#as pateikiami Konstituciniam (eismui po *- eg%empliori. Konstitucinis (eismas, i#nagrin!>s byl, gr&ina atitinkamam teismui atsist sustabdyt! byl. *traipsnio pakeitimai$ Fr& 8.26MJ, H5&KM&22, ;in&, 2HH5, Fr&ME.2M6H 'H5&KM&E2( 53 straipsnis& Praymo itirti teiss akto atitikim ,onstitucijai ataukimas Konstitucinio (eismo pirmininkui sutinkant, pra#ym i#tirti teiss akto atitikim Konstituci!ai gali at#aukti ! padavusi instituci!a tol, kol ta byla nepaskirta nagrinti teisminiame posdy!e. 5H straipsnis& ,onstitucinio :eismo atsisakymas nagrinti praym itirti teiss akto atitikim ,onstitucijai Konstitucinis (eismas savo sprendimu atsisako nagrinti pra#ym i#tirti teiss akto atitikim Konstituci!ai, !eigu< 1) pra#ymas paduotas instituci!os ar asmens, neturin$i teiss kreiptis Konstitucin (eism= ") pra#ymo nagrin!imas yra ne&inybingas Konstituciniam (eismui= *) pra#yme nurodyto teiss akto atitikimas Konstituci!ai !au buvo tirtas Konstituciniame (eisme ir tebegalio!a tuo klausimu priimtas Konstitucinio (eismo nutarimas= .) Konstitucinis (eismas yra prad!>s nagrinti byl dl to paties dalyko= 0) pra#ymas grind&iamas ne teisiniais motyvais. Konstitucinis (eismas, atsisakydamas nagrinti pra#ym i#tirti teiss akto atitikim Konstituci!ai, priima motyvuot sprendim, kurio nuora#as teikiamas arba i#siun$iamas parei#k!ui. Jeigu atsisakymo nagrinti pra#ym pagrindai buvo nustatyti prad!us nagrinti byl Konstitucinio (eismo posdy!e, priimamas sprendimas nutraukti byl. Din$i!amo teiss akto panaikinimas yra pagrindas priimti sprendim pradtai teisenai nutraukti. Jeigu tai paai#k!a iki teisminio posd&io prad&ios, Konstitucinis (eismas # klausim sprend&ia pasitarim kambary!e. *traipsnio pakeitimai$ Fr& 8.26MJ, H5&KM&22, ;in&, 2HH5, Fr&ME.2M6H 'H5&KM&E2( MK straipsnis& Praymo itirti teiss akto atitikim ,onstitucijai sugrinimas pareikjui Konstitucinio (eismo pirmininkas savo iniciatyva arba teis!o silymu gr&ina parei#k!ui pra#ym, !eigu pra#ymas arba !o priedai neatitinka #io statymo // ir /H straipsniuose nustatyt reikalavim. Era#ymo gr&inimas neatima teiss kreiptis Konstitucin (eism bendra tvarka, kai bus pa#alinti buv> trkumai. M2 straipsnis& ,onstitucinio :eismo nutarim "ylose !l teiss akt atitikimo ,onstitucijai r#ys Konstitucinis (eismas, baig>s nagrinti byl dl teiss akto atitikimo Konstituci!ai, priima vien i# #i nutarim<

*1

1) pripa&inti, kad teiss aktas neprie#tarau!a Konstituci!ai ar statymams= ") pripa&inti, kad teiss aktas prie#tarau!a Konstituci!ai ar statymams. @io straipsnio pirmosios dalies " punkte numatytu atve!u nurodoma, kuriems konkretiems Konstituci!os straipsniams ar ! nuostatoms arba kokiems konkretiems statymams teiss aktas prie#tarau!a. (ais atve!ais, kai teiss akto dalis buvo pripa&inta atitinkanti Konstituci! ar statymus, o kita dalis pripa&inta prie#tarau!anti Konstituci!ai ar statymams, apie tai tiksliai nurodoma Konstitucinio (eismo nutarime. M4 straipsnis& :eiss akto pripainimo prietaraujaniu ,onstitucijai pasekms 1ietuvos 2espublikos statymas (ar !o dalis) arba kitas ?eimo aktas (ar !o dalis), 2espublikos Ere%idento aktas, 7yriausybs aktas (ar !o dalis) negali bti taikomi nuo tos dienos, kai o icialiai paskelbiamas Konstitucinio (eismo nutarimas, kad atitinkamas aktas (ar !o dalis) prie#tarau!a 1ietuvos 2espublikos Konstituci!ai. (os pa$ios pasekms atsiranda, kai Konstitucinis (eismas priima nutarim, kad 2espublikos Ere%idento aktas ar 7yriausybs aktas (ar !o dalis) prie#tarau!a statymams. Konstitucinio (eismo priimti nutarimai turi statymo gali ir yra privalomi visoms vald&ios instituci!oms, teismams, visoms monms, staigoms bei organi%aci!oms, pareignams ir pilie$iams. 7isos valstybs instituci!os bei ! pareignai privalo panaikinti savo priimtus postatyminius aktus ar ! nuostatas, kurie pagrsti pripa&intu nekonstituciniu teiss aktu. Beturi bti vykdomi sprendimai, pagrsti teiss aktais, kurie pripa&inti prie#tarau!an$iais Konstituci!ai ar statymams, !eigu tokie sprendimai nebuvo vykdyti iki atitinkamo Konstitucinio (eismo nutarimo sigalio!imo. Konstitucinio (eismo nutarimo pripa&inti teiss akt ar !o dal nekonstituciniu galia negali bti veikta pakartotinai primus tok pat teiss akt ar !o dal. ME straipsnis& ,onstitucinio :eismo teikiamos iva!os Konstitucinis (eismas teikia i#vadas< 1) ar nebuvo pa&eisti rinkim statymai per 2espublikos Ere%idento ar ?eimo nari rinkimus= ") ar 2espublikos Ere%idento sveikatos bkl leid&ia !am ir toliau eiti pareigas= *) ar 1ietuvos 2espublikos tarptautins sutartys neprie#tarau!a Konstituci!ai. Era#yti i#vados dl tarptautins sutarties galima ir iki !os rati ikavimo ?eime= .) ar ?eimo nari ir valstybs pareign, kuriems pradta apkaltos byla, konkrets veiksmai prie#tarau!a Konstituci!ai. M5 straipsnis& Paklausimo turinys Eaklausime turi bti nurodyta< 1) adresatas 3 Konstitucinis (eismas= ") paklaus!o pavadinimas ir adresas= *) Konstituci!os ir #io statymo normos, nustatan$ios teis> kreiptis su paklausimu Konstitucin (eism= .) veiksmai, kuri atitikim Konstituci!ai siloma patikrinti, ! vykdymo aplinkybs= kreipiantis dl tarptautins sutarties 3 tikslus !os pavadinimas, numeris, pasira#ymo data ir kiti btini duomenys, paskelbimo #altinis (!eigu buvo skelbta)= 0) su ormuluotas pra#ymas Konstituciniam (eismui= /) pridedam dokument sra#as. ?eimo paklausimas gali bti i#dstytas nutarime. Kitais atve!ais prie paklausimo turi bti pridtas ?eimo nutarimas dl paklausimo patvirtinimo. Eaklausim pasira#o ?eimo Eirmininkas arba pavaduoto!as, einantis !o pareigas= 2espublikos Ere%identas. Erie paklausimo turi bti pridta< 1) tarptautins sutarties viso teksto nuora#as= ") atitinkami rodymai, pareign sprendim nuora#ai= *) dokument ir kitos med&iagos, sura#yt ne lietuvi kalba, notaro patvirtinti vertimai lietuvi kalb. Erie paklausimo gali bti pridtas silom i#kviesti Konstitucinio (eismo posd liudyto! ir ekspert sra#as, specialist i#vados, dokumentas apie atstov galio!imus ir ! teis> kalbti Konstituciniame (eisme parei#k!o vardu, taip pat kiti dokumentai ir med&iaga. Erie kiekvieno liudyto!o pavards nurodoma, kokias aplinkybes !is gali patvirtinti. Eaklausimas ir btini !o priedai pateikiami Konstituciniam (eismui su nuora#ais po *- eg%empliori. Konstitucinio (eismo pirmininkas prireikus gali pareikalauti ir kit pried nuora# 3 iki *- eg%empliori kiekvieno i# !. 3K straipsnis& Atsisakymas nagrinti paklausim ,onstituciniame :eisme Konstitucinis (eismas atsisako nagrinti paklausim dl i#vados teikimo, !eigu< 1) paklausim pateik instituci!a ar asmuo, neturintys teiss kreiptis Konstitucin (eism= ") paklausimas grind&iamas ne teisiniais motyvais= *) konkretaus klausimo nagrin!imas ne&inybingas Konstituciniam (eismui= .) nra veiksmo ar sprendimo, kurio atitikim Konstituci!ai reikt tikrinti= 0) paklausime keliamas klausimas, i#skyrus #io statymo H* straipsnio " punkte numatytus atve!us, !au buvo tirtas Konstituciniame (eisme ir tebegalio!a tuo klausimu priimta Konstitucinio (eismo i#vada. Jeigu paklausimo nagrin!imo metu nebelieka nagrin!imo dalyko, Konstitucinis (eismas #iuo pagrindu nutraukia pradt teisen. 34 straipsnis& Paklausim nagrinjimo ,onstituciniame :eisme tvarka Eaklausimai dl 1ietuvos 2espublikos tarptautini sutar$i atitikimo Konstituci!ai nagrin!ami pagal teiss akt atitikimo Konstituci!ai tyrimo bendras taisykles. Kiti paklausimai nagrin!ami Konstitucinio (eismo nuo&ira laikantis paprastesns procedros. Kil> nesutarimai sprend&iami pagal #iame statyme nustatytas taisykles. 33 straipsnis& ,onstitucinio :eismo val!ios sim"oliai Konstitucinio (eismo posd&i sal!e yra 1ietuvos 2espublikos valstybs Ierbo atvai%das, valstybs vliava, taip pat specialus 1ietuvos 2espublikos Konstituci!os leidinys. Konstitucinio (eismo teis!ai posd&iau!a su manti!omis, kuri apra# ir pavy%d tvirtina Konstitucinis (eismas. Kol ! pavy%dys nepatvirtintas, gali bti naudo!amos Fuk#$iausio!o (eismo teis!ams patvirtinto pavy%d&io manti!os.

Eagal politini parti! (pp) statym< Konstituci!os apsauga, kontrol tvirtinama #iuose EE statymo straipsniuose< 6 straipsnis& Politini partij veiklos pagrin!ai 1. Eolitins parti!os savo veiklo!e vadovau!asi 1ietuvos 2espublikos Konstituci!a, 1ietuvos 2espublikos civiliniu kodeksu, #iuo ir kitais 1ietuvos 2espublikos statymais, kitais teiss aktais, savo statais bei programa. ". 1ietuvos 2espublikos teritori!o!e negali bti steigiamos ir veikti kit valstybi politins parti!os ir politins organi%aci!os, ! padaliniai. *. 8raud&iama steigtis ir veikti politinms parti!oms, kuri steigimo ar programiniuose dokumentuose propaguo!ama ar veiklo!e praktikuo!ama rasin, tautin, religin, socialin nelygyb ir neapykanta, autoritarinio ar totalitarinio valdymo, vald&ios u&grobimo prievarta metodai, karo ir smurto propaganda, &mogaus teisi bei laisvi, vie#osios tvarkos pa&eidimai, kitokios id!os bei veiksmai, prie#tarau!antys 1ietuvos 2espublikos Konstituci!ai, 1ietuvos 2espublikos statymams ir nesuderinami su visuotinai pripa&intomis tarptautins teiss normomis. .. Eolitins parti!os organai ir buvein turi bti 1ietuvos 2espublikos teritori!o!e. 5 straipsnis& Politins partijos steigimo !okumentas 1. Eolitins parti!os veikia pagal savo status. Mstatai yra politins parti!os steigimo dokumentas. ". Eolitins parti!os statuose turi bti nurodyta< 1) politins parti!os pavadinimas= ") politins parti!os teisin orma C politin parti!a= *"

*) politins parti!os buvein= .) politins parti!os veiklos tikslai. Jie turi bti apibdinti ai#kiai ir i#samiai nurodant veiklos sritis bei r#is= 0) sto!imo politin> parti! ir i#sto!imo, pa#alinimo i# !os slygos ir tvarka= /) politins parti!os nari teiss ir pareigos= H) politins parti!os padalini steigimo, veiklos nutraukimo tvarka= ,) politins parti!os suva&iavimo (susirinkimo, kon erenci!os) kompetenci!a, periodi#kumas, su#aukimo bei sprendim primimo tvarka= +) politins parti!os kolegials valdymo organai, ! kompetenci!a, rinkimo ir at#aukimo tvarka, laikotarpis, kuriam kolegials valdymo organai gali bti i#rinkti, ! sprendim primimo tvarka= 1-) politins parti!os vadovo rinkimo ir at#aukimo tvarka, !o kompetenci!a, laikotarpis, kuriam vadovas gali bti i#rinktas= 11) politins parti!os valdymo organ atskaitomybs suva&iavimui (susirinkimui, kon erenci!ai) ir ! veiklos kontrols tvarka= 1") politins parti!os stat bei programos keitimo tvarka= 1*) politins parti!os simbolika, !eigu politin parti!a numato ! turti= 1.) politins parti!os turto ir l# naudo!imo kontrols tvarka= 10) politins parti!os veiklos laikotarpis, !eigu !is yra ribotas= 1/) politins parti!os pabaiga. E& Lstatuose gali "#ti numatytos ir kitos politins partijos veiklos nuostatos, neprietaraujanios )ietuvos @espu"likos ,onstitucijai, )ietuvos @espu"likos civiliniam ko!eksui, iam "ei kitiems statymams& .. ?teigiamos politins parti!os status turi pasira#yti politins parti!os steig! galiotas atstovas. Msteigtos politins parti!os pakeistus status pasira#o politins parti!os vadovas. 0. Eolitins parti!os status pasira#iusi asmen para# tikrumas notari#kai netvirtinamas. 3 straipsnis& Politini partij registravimas 1. Eolitins parti!os registruo!amos !uridini asmen registre. ". Eolitinms parti!oms registruoti bei i#registruoti btinus pateikti dokumentus, politini parti! registravimo, i#registravimo bei politini parti! duomen ir stat pakeitim registravimo tvark nustato Juridini asmen registro nuostatai. *. Eolitini parti! !uridini asmen registrui pateikiam duomen tikrum, stat, programos ar ! pakeitim ir statym reikalavim atitikim patvirtina bei dokumentus, patvirtinan$ius, kad politin> parti! galima registruoti, nes #io Mstatymo nustatyti reikalavimai vykdyti ir atsirado #iame Mstatyme numatytos aplinkybs, per *- dien nuo vis Juridini asmen registro nuostatuose nurodyt dokument ir duomen gavimo dienos sura#o 1ietuvos 2espublikos teisingumo ministeri!a (toliau C (eisingumo ministeri!a). .. Jeigu pateikti ne visi Juridini asmen registro nuostatuose nurodyti dokumentai bei duomenys, (eisingumo ministeri!a ne vliau kaip per 10 dien nuo ! gavimo dienos apie tai ra#tu prane#a politins parti!os steig! galiotam atstovui, nurodydama, kokie trkumai turi bti i#taisyti. Kai yra pateikti visi trkstami dokumentai bei duomenys, nuo #i dokument bei duomen pateikimo dienos *- dien terminas skai$iuo!amas i# nau!o. J& :eisingumo ministerija atsisako patvirtinti pateikt !uomen tikrum ir stat, programos, j pakeitim ir statym reikalavim atitikim, jeigu politins partijos statuose, programoje ar j pakeitimuose nuro!yti politins partijos tikslai ir u!aviniai, veiklos "#!ai prietarauja )ietuvos @espu"likos ,onstitucijai, )ietuvos @espu"likos civiliniam ko!eksui, iam ir kitiems statymams "ei pateikti !uomenys neatitinka tikrovs& :eisingumo ministerija, tikrin!ama pateikiam !uomen tikrum ar tvirtin!ama stat, programos, j pakeitim ir statym reikalavim atitikim, turi teis kreiptis kitas valsty"s institucijas ir gauti i j iva!as& /. (eisingumo ministeri!os atsisakymas patvirtinti politins parti!os pateikiam duomen tikrum, stat, programos, ! pakeitim ir statym reikalavim atitikim gali bti skund&iamas teismui statym nustatyta tvarka. H. Eolitins parti!os laikomos steigtomis nuo ! registravimo !uridini asmen registre. 24 straipsnis& Politini partij veiklos ri"ojimas 1. Eolitini parti! organi%acin struktra grind&iama tik teritoriniu principu. 8arbovietse negali bti steigiami ir veikti politini parti! padaliniai. 4& )ietuvos @espu"likos ,onstitucijos ir statym nustatytais atvejais iuose statymuose nuro!yti asmenys negali "#ti politini partij nariais ar"a turi susta"!yti naryst politinje partijoje& *. Fsmuo, kurio naryst politin!e parti!o!e sustabdyta, negali rinkti ir bti renkamas politins parti!os bei !os padalini organus, vykdyti ! pavedimus ar kitaip dalyvauti politins parti!os veiklo!e.

Eagal 7?8 statym< 2 straipsnis& )ietuvos @espu"likos valsty"s saugumo !epartamentas )ietuvos @espu"likos valsty"s saugumo !epartamentas 'toliau . *augumo !epartamentas( yra )ietuvos @espu"likos *eimui ir @espu"likos Pre i!entui atskaitinga valsty"s institucija, kurios paskirtis . saugoti )ietuvos @espu"likos suverenitet ir jos konstitucin santvark& ?augumo departamentas yra !uridinis asmuo, turintis atsiskaitom! sskait 1ietuvos banke ir antspaud su 1ietuvos valstybs Ierbu bei pavadinimu< 51ietuvos 2espublika. 7alstybs saugumo departamentas5. E straipsnis& *augumo !epartamento veiklos teisiniai pagrin!ai *augumo !epartamentas savo veikloje va!ovaujasi )ietuvos @espu"likos ,onstitucija, )ietuvos @espu"likos statymais, iuo statymu, tarptautinmis sutartimis ir susitarimais, *augumo !epartamento statutu, kitais teiss aktais ir io !epartamento norminiais aktais& ?augumo departamento statutas tvirtinamas statymu. *traipsnio pakeitimai$ 3'2( straipsnis& 7%icialus spjimas asmeniui R icialus sp!imas asmeniui yra ?augumo departamento pareigno ra#ytinis reikalavimas asmeniui laikytis 1ietuvos 2espublikos Konstituci!os ir statym, nevar&yti kit &moni teisi ir laisvi, nedaryti kit teiss pa&eidim ir supa&indinimas su galimomis teisinmis pasekmmis. R icialus sp!imas gali bti taikomas, kai i# nustatyta tvarka gaut duomen yra pakankamas pagrindas manyti, kad asmuo gali daryti teiss pa&eidimus, galin$ius pakenkti valstybs saugumo interesams. R icial sp!im asmeniui turi teis> pareik#ti ?augumo departamento generalinis direktorius, !o pavaduoto!ai, centrinio aparato valdyb ir skyri vir#ininkai arba teritorini staig vir#ininkai. @io straipsnio pirmo!o!e daly!e nurodytas o icialus sp!imas parei#kiamas asmeni#kai, pateikiant ! asmeniui susipa&inti pasira#ytinai. R icialiai sptas asmuo turi teis> gauti !o o icialaus sp!imo nuora#. Eagal susirinkim statym< 2 straipsnis& Lstatymo paskirtis ?is statymas nustato )ietuvos @espu"likos piliei konstitucins teiss rinktis be ginklo taikius susirinkimus u&tikrinimo slygas ir valstybs bei visuomens saugumo, vie#osios tvarkos, &moni sveikatos ir dorovs, kit asmens teisi ir laisvi apsaugos tvark organi%uo!ant susirinkimus bei atsakomyb> u& #io statymo pa&eidimus. 3 straipsnis& Grau!iami susirinkimai 8raud&iami susirinkimai, kuri dalyviai< 1) yra ginkluoti (turi #aunamuosius ar ne#aunamuosius ginklus, daiktus, specialiai pritaikytus kno su&alo!imams padaryti, gaisrams sukelti ar materialinei &alai padaryti, arba kad ir ne specialiai pritaikytus tokiems tikslams, bet kuriuos realiai galima tokiems tikslams panaudoti) arba turi lengvai u&sidegan$i, stipriai **

veikian$i arba radioaktyvi med&iag, alkoIolini grim= apsireng> karine uni orma arba apsiginklav> pasyvi!a ginkluote (#almais, neper#aunamomis liemenmis ir kt.), slepia savo veidus kaukmis ar yra kitaip u&simaskav>, kad negalt bti atpa&inti, 3 tai liudi!a apie ! pasiruo#im padaryti teiss pa&eidimus= ") vairuo!a transporto priemones taip, kad tai kelia grsm> eismo tvarkai ir saugumui, sudaro pavo! susirinkime dalyvau!an$i bei kit asmen saugumui, sveikatai, pa&eid&ia vie#! tvark ir visuomenin> rimt= *) yra nuogi bei kitaip savo i#vai%da ar turimais ir demonstruo!amais daiktais cini#kai pa&eid&ia dorov>= 6( susirinkim metu sakomomis kal"omis, plakatais, #kiais, au!iovi ualinmis priemonmis ir kitokiais veiksmais akivai !iai kursto paeisti ar"a paei!ia )ietuvos @espu"likos ,onstitucij ar statymus& 23 straipsnis& *usirinkim organi atori ir !alyvi teiss *usirinkim organi atoriai ir !alyviai turi teis organi uoti "eginklius taikius susirinkimus, laiky!amiesi )ietuvos @espu"likos ,onstitucijos, io ir kit statym nustatyt slyg ir tvarkos& Eareignai, nepagrstai ribo!antys pilie$i teis> taikius susirinkimus, ir asmenys, trukdantys organi%uoti taikius susirinkimus, traukiami 1ietuvos 2espublikos statym nustatyton atsakomybn. = tema. >mo&aus ir pilie9io teiss ir laisvs LR konstitucinje teisje 1. Pmogaus teisi ir laisvi prigimtis ir jos ai,kinimas &onstitu%inio 'eismo aktuose Omogaus teiss yra #iuolaikins civili%aci!os esmin vertyb. 7ald&ia ir kiekvienas asmuo turi pareig !as gerbti, nepa&eisti, o pa&eidus taikyti teisins, moralins ir kt. atsakomybs priemones. 1++/ 11 "- K( nutarime dl but privati%avimo sakoma, kad teiss doktrino!e nra vieningos &mogaus teisi svokos. Bau!ausi laik Iumanistins teori!os paprastai remiasi tuo, kad &mogus nuo gimimo turi nuo !o asmens neatskiriamas pamatines ir nekintamas laisves ir teises. Omogaus prigimtis yra prigimtis yra pirminiais prigimtini &mogaus teisi ir laisvi #altinis. Easak 7. 7adapalo, vieningas apibr&imas nemanomas. (eiss teori!o!e galima rasti vairi svok< &mogaus teiss, pagrindins teiss, elementariosios teiss ir t.t. Jos skiriasi tam tikrais aspektais, ta$iau !oms bendras vienas dalykas C nustatytose ribose saugoti &mogaus teises. Pra i#skiriamos undamentaliosios teiss (teiss, kurias garantuo!a valstybs (i#skirtins teiss)), konstitucins teiss (teiss, kurias gina pati Konstituci!a). Eirmie!i apie &mogaus teises prad!o kalbti stoikai. Jie i#skyr ius gentium C prigimtines teises. 7liau &mogaus teiss buvo suteikiamos tik t.t. luomams. Kei$iantis epocIoms &mogaus teiss i# atskir valstybi problemos tampa visos tarpt. bendruomens problema. "- a. prad&io!e steigiama (aut s!unga, kur pradedama kalbti apie t.t. &mogaus teisi standartus. Bors visuomen tam dar nra pribrendusi (t rodo a#i%mo atsiradimas), ta$iau teori!o!e !au suvokiama, kad &mogaus teises reikia ginti. "- a. priimta daugyb tarpt. teiss akt &mogaus teisi klausimais< 7isuotin &mogaus teisi deklaraci!a (1+.,m.), T( Turopos &mogaus teisi ir pagrindini laisvi apsaugos konvenci!a (1+0- m.), kuri turi savo apsaugos mecIani%m (?trasbro teism) ir tuo skiriasi nuo deklaraci!os, taip pat (arptautini pilietini ir politini teisi paktas (1+// m.), (arptautini ekonomini, socialini ir kultrini teisi paktas, Turopos socialin cIarti!a (1+/1 m.), Konvenci!a dl vis orm diskriminaci!os panaikinimo moterims (1+H+ m.), Konvenci!a dl rasins diskriminaci!os panaikinimo (1+// m.) ir kt. 7alstybs, kurios susitar dl bendr standart, turi prisiimti sipareigo!imus nepa&eidinti &mogaus teisi ir laisvi. Ev%., ?trasbro teismas tiria, ar valstybs nepa&eid konstituci!os norm, ta$iau !is nepanaikina nacionalini teism sprendim. Jis vertina, ar valstybs nepa&eid ie#kovo &mogaus teisi, bet nepaneigia, kad !is yra nekaltas. 2eikt atkreipti dmes tai, kad teiss teori!o!e diskutuo!ama apie teisi ir laisvi skirtumus. (eiss po&iriu nra didelio skirtumo tarp &mogaus teiss ir laisvs, nes laisvs taip pat yra teiss tik kito!e &mogaus unkcionavimo s ero!e, kuri valstyb negali ki#tis, pv%., minties laisv. (iesa, yra ir kitas C siauras po&iris, kuriuo remiantis 4teis' C tai t.t. galimyb ka&k pasiekti (pv%., kritikuo!ant valstybs staig veiklos re orm), gyti (gimstant gyvyb>), o 4laisv' C tai ir galimyb nieko neveikti arba i#ori#kai neatskleisti veikimo turinio (pv%., minties laisvs turinio). (ai leid&ia manyti, kad t.t. atve!ais teisms gyvendinti reikia atitinkam veiksm ar slyg (rink!o am&iaus ir pilietybs reikalavimas), o laisvmis naudotis kartais galima be speciali slyg ar aplinkybi (pv%., pakanka &mogaus valios). (aigi terminu 4&mogaus laisvs ir teiss' pasakomos tam tikros prigimtins vertybs, susi!usios su principine id!a, kad &mogui gimstant atsiranda (o !am mir#tant visi#kai nei#nyksta) tam tikri griai, kurie savo reik#me prilygsta tokiems valstybs gyvavimui svarbiems griams kaip valstybs vliava, rinkimai, konstitucingumas ir t.t. (odl valstybs instituci!os privalo !as saugoti savo iniciatyva, ginti ir sudaryti slygas !as optimaliai gyvendinti. 8&. 1okas buvo vienas pirm!, kuris prigimtines &mogaus teises vardi!o kaip integral bet kurios politins sistemos koncepci!os element. Erigimtini teisi koncepci!a parodo, kas yra &mogaus teisi #altinis, t. y. ar &mogaus teisi #altinis yra po%ityvio!i teis (valstybs suteikta) ar &mogaus teiss yra !am duotos automati#kai at!us pasaul. Erigimtins teiss atsiranda i# &mogaus prigimties. 7alstybs priederm C netrukdyti ! gyvendinimui, o, prireikus, !as u&tikrinti. (eis gyvyb>, laisv>, nuosavyb> yra tos teiss, kurios suteikiamos &mogui kaip tokiam. 12 Konstituci!o!e, kaip ir TO(K, nra baigtinio &mogaus teisi ir laisvi sra#o. ( patvirtina K 1, str < Omogaus teiss ir laisvs yra prigimtins. 1++0 m. K( i#vado!e dl t.t. TO(K nuostat atitikties Konstituci!ai sakoma, kad !oks teiss aktas negali nustatyti prigimtini teisi ir laisvi baigtinio sra#o. 1++, 1" -+ K( nutarime dl mirties bausms atitikties 12 Konstituci!ai i#ai#kinta, kad prigimtinis &mogaus teisi pobdis rei#kia, kad !os yra neatskiriamos nuo individo, nesusietos nei su teritori!a, nei su tauta. @ias teises &mogus turi nepriklausomai nuo to, ar !os tvirtintos teiss aktuose ar ne. @ias teises turi kiekvienas &mogus. 7alstyb negali #i teisi atimti arba !as neproporcingai riboti. (odl !ei t.t. teiss nra tiesiogiai tvirtintos Konstituci!o!e, negalima neigti ! konstitucinio pagrstumo. Ket kokios &mogaus teiss ar laisvs ai#kinimas galimas tik pripa&stant ! prigimtin pobd. Butarime taip pat sakoma, kad prigimtins &mogaus teiss C tai individo prigimtins galimybs, kurios u&tikrina !o &moni#k! orum socialinio gyvenimo srityse. Jos sudaro t minimum, nuo kurio plto!amos ir papildomos visos kitos teiss ir kurios sudaro tarptautins bendruomens negin$i!amai pripa&intas vertybes. Omogaus teisi ir laisvi terminu taip pat apibr&iamos tam tikros &mogaus veikimo ar neveikimo galimybs ar garanti!os, kuriomis gali remtis kiekvienas &mogus, keldamas tam tikrus reikalavimus valstybs instituci!oms (Konstituci!os (c K) / str. " d.< Kiekvienas savo teises gali ginti remdamasis Konstituci!a) arba kreipdamasis teism (K *- str. 1 d.< Fsmuo, kurio konstitucins teiss ar laisvs pa&eid&iamos, turi teis> kreiptis teism.). 2. Pmogaus ir pilie1io teisi ir laisvi sistema (jos savitos grandys) -6 &onstitu%ijoje Omogaus teiss ir laisvs gali bti klasi ikuo!amos pagal vairius kriteri!us< s er, kurio!e tos teiss suteiktos, pagal ! atsiradimo laikotarp ir t.t. A#skiriamos tri! kart teiss< Eirmos kartos teiss< pilietins (teis gyvyb>, asmens nelie$iamyb>, lygiateisi#kumas, ...) ir politins teiss (teis rinkti ir bti i#rinktam). (ai politinis minimumas, leid>s &monms aktyviai dalyvauti politiko!e. (okios teiss !au buvo tvirtintos Eranc%i!os Omogaus ir pilie$io teisi deklaraci!o!e (1H,+ m.), Fmerikos teisi bily!e (1H,+ m.) (Fmerikos Konstituci!o!e (1H,H m.) nieko nekalbama apie &mogaus teises, po keleri met priimamos pataisos C (eisi bilis). (eiss teori!o!e !os priskiriamos negatyviosioms teisms, kurios pre%iumuo!a laisv> nuo valstybs (valstybei draud&iama !as pa&eisti, !i turi nesiki#ti ! gyvendinim. ?ocialins, ekonomins, kultrins teiss priskiriamos po%ityviosioms teisms, t. y. !os reikalau!a valstybs veiksm ir i#laid. 2eikia pa&ymti, kad kontinentin!e Turopo!e susi ormavo po&iris, kad pagrindins &mogaus teiss turi ne tik vadinam! negatyvi! dimensi!, t. y. kad valstybs neturi ki#tis ! gyvendinim, bet ir po%ityvi! dimensi!, t. y. valstybs turi garantuoti individui ir gyvendinti t.t. priemones, kad asmuo galt naudotis teismis. Fntrosios kartos teiss< 1+3"- a. sandro!e &mogaus teisi ir laisvi katalogas i#siple$ia, ! !ungiamos ekonomins, socialins (teis darb, laisvai pasirinkti darb, saugias darbo slygas, teiss streikuoti, ...), kultrins teiss (teis moksl, teis parinkti vaikams mokykl, autoriaus teisi apsauga ir kt.). Jos po truput traukiamos tarpt. teiss aktus ir kiekvienos valstybs konstituci!. (re$iosios kartos teiss< istori#kai susi ormavo vliausiai, !os atsiranda valstybi konstituci!ose (pv%., 7:2 ederalini &emi konstituci!ose). (ai yra teiss sveik aplink, taik, ma&um teiss ir t.t. Eolitins, socialins, ekonomins, pilietins &mogaus kaip asmenybs teiss C tai teis gyvyb>, bsto, asmens, laisvs nelie$iamum. @ios teiss kartais vadinamos pilietinmis teismis, bet tai nra teisinga, nes pilietins teiss suteikiamos tik pilie$iams (pv%., dalyvauti rinkimuose ir kt.). Eagal galimyb> riboti teiss skirstomos < 1. absoliu$ias (neribo!amas), pv%., teis gyvyb>=

*.

". neabsoliu$ias (kurios t.t. slygomis gali bti ribo!amos), pv%., laisv, nuosavyb Eagal sub!ektus gali bti skirstomos vaiko, negali! ir pan. teises. 12 Konstituci!o!e &mogaus teiss reglamentuo!amos AA skirsny!e 4Omogus ir valstyb', AAA skirsny!e 47isuomen ir valstyb' ir A7 skirsny!e 4(autos kis ir darbas'. Omogaus teisi reglamentavimui galima priskirti ir kai kuriuos straipsnius, pv%., /, str. (7 skirsnis 4?eimas') tvirtinta pilie$i statym iniciatyvos teis. Dalima diskutuoti, ar pagrstai pilietins ir politins (AA skirsnis) atskiriamos nuo socialini, ekonomini ir kultrini teisi (AAA skirsnis). Eagal #iuo metu Turopo!e vyrau!an$i teisi nedalumo doktrin pilietins, politins, ekonomins, socialins ir kultrins teiss Konstituci!o!e galt bti dstomos kartu, nes yra vienodai gerbiamos, svarbios ir glaud&iai tarpusavy!e susi!usios. Omogaus teiss nra i#dstytos Konstituci!os prad&io!e (kaip pv%., 7okieti!os, Atali!os, Byderland ir kt. #ali konstituci!ose). Eo preambuls A skirsnis skiriamas 1ietuvos valstybei, k veikiausiai lm istorins aplinkybs, t. y. atsikurian$ios valstybs siekis i#ry#kinti valstybs kaip atsikurian$ios nepriklausomybs garanto vaidmen. (iesa, A skirsny!e taip pat tvirtinami ir kai kurie labai svarbs &mogaus teisi gyvendinimo principai (K / str. " d.< Kiekvienas savo teises gali ginti remdamasis Konstituci!a). Omogaus teisi ir laisvi tvirtinim ne viename, o vairiuose Konstituci!os skirsniuose galima ai#kinti tuo, kad !as Konstituci!os reng!ai sistemi#kai sugrupavo, tuo parodydami skirting ! pobd ir paskirt ir i# to i#plaukian$ias (netapa$ias) valstybs pareigas. Fkivai%du, kad AA skirsny!e (1+3"/ str.) su!ungtos klasikins &mogaus prigimtins teiss ir laisvs kaip autonomi!os garanti!os, (o **3*/ str. politins teiss kaip veikimo garanti!os), AAA ir A7 skirsniuose C individo narysts visuomen!e galimybs, t.y. !o ar individ susivieni!im socialumo galimybs (kinio aktyvumo galimybs), atitinkan$ios Ereambul!e tvirtint atviros, darnios ir pilietins visuomens siek. Kalbant apie &mogaus teises ir laisves Konstituci!o!e varto!ami terminai 4&mogus' (1+3"/ str.), 4asmuo' ("+, *- str.), 4pilietis' (*"3*H str.). (ai nra sinonimai, nes !ie rei#kia ne tapat sub!ekt. ?voka 4&mogus' apima kiekvien i%in asmen, nepriklausomai nuo !o pilietybs (t.y. ir u&sienie$ius), 4pilietis' C tik tam tikr dal &moni, susi!usi su 1( valstybe ypatingu politiniu teisiniu santykiu (pilietybe), o 4asmuo' C tiek i%in, tiek !uridin asmen, tiek individ, tiek ! susivieni!im (pv%., mone). (aigi 4&mogus' yra platesn svoka nei 4pilietis', o 4asmuo' C nei 4&mogus' ir 4pilietis'. ?varbu pa&ymti, kad pagal konstitucinius principus (pv%., &mogaus teisi ir laisvi priimtinumo ir neatimamumo princip) statym leid!as negali konstitucini &mogaus galimybi susiaurinti pagal sub!ekt grup>, garantuodamas !as tik pilie$iams, ir prie#ingai C gali i#plsti konstitucines pilie$i teises (pv%., teis> kilnotis) pagal sub!ekt grup>, suteikdamas !as 12 esan$iam ar nuolat gyvenan$iam u&sienie$iui. . Pmogaus ir pilie1io teisi ir laisvi instituto (bei statyminio ir postatyminio lygmens norm k#rimo" taikymo) prin%ipai (ribos) ir j ai,kinimas &' aktuose 1( Konstituci!o!e reglamentuo!ant konstitucini teisi ribo!im, vengiama blanketini ormuluo$i. (ai gali bti vertinama ir kaip Konstituci!os teisinio reguliavimo privalumas tuo atve!u, !ei pavykt konkre$iai vardyti visus apribo!imus, ta$iau tai nelengva pasiekti. (iesa, K( praktika, sprend&iant bylas dl teiss akt atitikties Konstituci!ai, i# dalies sprend&ia ir #i problem, nes sudaro galimybes interpretuoti Konstituci!os nuostatas. 12 Konstituci!o!e tvirtintos &mogaus teiss ir ! garanti!os turi bti ai#kinamos vis Konstituci!os norm kontekste. Konstituci!os / str. numatyta, kad Konstituci!a yra vientisas aktas. (oki Konstituci!os interpretavimo nuostat ormuluo!a ir K(. Bagrin!ant &mogaus konstitucines teises svarbus ir ! tiesioginio taikymo principas, kuris yra ormuluo!amas tame pa$iame / str. (Konstituci!a yra vientisas ir tiesiogiai taikomas aktas. Kiekvienas savo teises gali ginti remdamasis Konstituci!a.). Bereikt abe!oti dl Konstituci!os / str. nuostat taikymo visoms Konstituci!o!e vardytoms &mogaus teisms, nes kai kurie autoriai mano, kad !os taikomos tik pilietinms, politinms teisms. / str. ormuluo!amas bendras 12 Konstituci!os principas ir nra normos dl i#im$i taikymo. (aigi tiesioginio taikymo principas galio!a visoms 12 Konstituci!o!e vardytoms teisms ir laisvms. ?varbus &mogaus teisi principas taip pat ormuluo!amas ir K *- str. Jis numato, kad asmuo, kurio konstitucins teiss ir laisvs yra pa&eid&iamos, turi teis> kreiptis teism. @is straipsnis ra#ytas AA skirsny!e, kuriame ormuluo!amos pilietins, politins teiss, todl gali kilti klausimas, ar teismin tiesiogin gynyba taikoma ir socialini, ekonomini ir kultrini teisi at&vilgiu, kuri katalogas i#dstytas AAA ir A7 skirsniuose. @i problem padeda i#spr>sti / str. nuostatos, kurios numato, kad K yra vientisas ir tiesiogiai taikomas aktas. (aigi *- str. taikomas ir ginant socialines, ekonomines ir kt teises. Bagrin!ant konstitucines &mogaus teises, svarbu nepamir#ti, kad !os detali%uo!amos atskiruose statymuose, kurie ne visi priskiriami konstitucins teiss reguliavimo sri$iai. (a$iau ir tie teiss #altiniai turi bti suderinti su konstitucine teise, kadangi konstitucins teiss nuostatoms pagal ! teisin> gali teiss #altini sistemo!e yra skiriamas pagrindinis vaidmuo. K H str. ormuluo!amas vienas svarbiausi konstitucins teiss princip, kad negalio!a !oks statymas ar kitas aktas, prie#ingas Konstituci!ai. Omogaus teisi institutas konstitucin!e teis!e yra glaud&iai susi!>s ir su tarpt. teiss dokumentais, reglamentuo!an$iais &mogaus teises. Ppa$ svarbi Turopos &mogaus teisi konvenci!a, nes !o!e nustatytas veiksmingas !os gyvendinimo mecIani%mas. Jos !urisprudenci!a yra svarbi ai#kinantis Konstituci!o!e vardyt teisi turin. K( savo nutarimuose yra ne kart konstatav>s, kad Konstituci!a leid&ia riboti &mogaus teises ir laisves, !ei laikomasi #i slyg< tai daroma statymu= ribo!imai yra btini demokratin!e visuomen!e siekiant apsaugoti kit asmen teises ir laisves ir Konstituci!o!e tvirtintas vertybes, taip pat konstituci#kai svarbius tikslus= ribo!imais nra paneigiama teisi ir laisvi prigimtis bei ! esm= yra laikomasi konstitucinio proporcingumo principo (K( "--. -1 "/ nutarimas dl alkoIolio reklamos ribo!imo, !ame sakoma, kad laisv reik#ti sitikinimus, gauti ir skleisti in ormaci! yra viena pagrindini &mogaus laisvi. (a$iau !i nra absoliuti. K "0 str. " d. nuostatos, kad &mogui neturi bti kliudoma ie#koti, gauti ir skleisti in ormaci! bei id!as, negalima ai#kinti kaip nuostatos, leid&ian$ios in ormaci!os laisve naudotis taip, kad bt pa&eistos K "0 str. * d minimos vertybs< &mogaus sveikata, garb ir orumas, privatus gyvenimas, dorov ar konstitucin santvarka). (okius reikalavimus K( perm i# TO(K !urisprudenci!os. Eagal #i praktik &mogaus teisi ir laisvi apribo!imai galimi, !ei atitinka dvi slygas< 1. yra teisti, ". ir btinai reikalingi demokratin!e visuomen!e. (eistumo reikalavimas rei#kia, kad apribo!imai turi bti nustatomi tik statymu, kuris yra vie#ai paskelbiamas, o !o normos su ormuluo!amos pakankamai ai#kiai. Borint i#siai#kinti, ar ribo!imas yra btinai reikalingas demokratin!e visuomen!e, pirmiausia reikia i#siai#kinti ribo!imo tikslus ir paskirt, ir, antra, nustatyti, ar ribo!imo priemons yra proporcingos siekiamam teistam tikslui. Kai kuriais atve!ais ribo!imo prasmingumas slypi konkre$ios teiss (ar laisvs) prigimty!e arba kai apribo!imais siekiama i#vengti koli%i!os su kitomis pagrindinmis teismis. (okiais atve!ais teisi apribo!im pagrstumas turt bti vertinamas sveiko proto ir akivai%d&ios btinybs kriteri!ais. ?varbu ir tai, kad da&nai kon liktas kyla tarp i# esms lygiaver$i konstitucini teisini vertybi, todl tokiais atve!ais atitinkamais apribo!imais neturt bti smarkiai pa&eid&iama buvusi ! pusiausvyra (K( 1++H -" 1* dl alkoIolio kontrols nuostat atitikties Konstituci!ai). @iame nutarime be kita ko sakoma, kad tarp asmens laisvi ir visuomens interes neretai kyla kon likt , o kartais atsiranda ir prie#taravim. 8emokratin!e visuomen!e tokie prie#taravimai sprend&iami derinant skirtingus interesus ir siekiant nepa&eisti ! pusiausvyros. 7ienas i# interes derinimo bd yras asmens teisi ir laisvi ribo!imas. (a$iau kartu K( pa&ymi, kad in ormaci!os laisvs ribo!imo masto Konstituci!a neapibr&ia. (.r., kad pasirinkti ir nustatyti ribo!imo apimt yra neabe!otina statymo leid!o prerogatyva. ?uprantama, tokie apribo!imai turi atitikti teisingumo samprat ir reikalavimus, turt bti atsi&velgiama teistumo ir btinumo demokratin!e visuomen!e kriteri!us. (aip pat reikia pa&ymti, kad reklamos ribo!imas yra tik vienas i# bd, taikom neribotam &mogaus sveikatai &aling med&iag platinimui ir varto!imui ma&inti. Kiti ribo!imo bdai nustatomi statymuose. Ev%., FlkoIolio kontrols st. * str. 1 d. numatyta< mokes$iais ma&inti alkoIolini grim prieinamum= valstybinio reguliavimo priemonmis riboti privat peln, gaut i# alkoIolini grim gamybos= riboti alkoIolini grim reali%avimo ir varto!imo rmim= didinti visuomens in ormuotum apie alkoIolio varto!imo socialin> ir ekonomin> &al sveikatai ir t.t. (abako kontrols st. * str. 1 d. atitinkamai numato< mokes$iais ma&inti rkal prieinamum= drausti naudoti valstybs ir savivaldybi biud&et l#as tabako auginimui= didinti visuomens in ormuotum apie rkal varto!imo socialin> ir ekonomin> &al sveikatai ir t.t. Ke to, statym nuostat laikymosi kontrolei u&tikrinti yra sukurta speciali instituci! sistema ir nustatyta atsakomyb u& statym pa&eidimus. (. &lasikins 5mogaus (asmenins) teiss ir laisvs (& 1./2) str.)" j ai,kinimas &' aktuose ir detali7avimas statyminiu lygmeniu 2H str& ;mogaus teis gyvy" saugo statymas&

*0

(ai yra viena svarbiausi &mogaus prigimtini teisi. @i teis tvirtinta ir kituose tarptautiniuose teis aktuose (TO(K, TO(8 ir kt.). @i norma rei#kia, kad negalima niekam ty$ia atimti gyvybs (1++, m. K( nutarimu panaikinta mirties bausm). Kalbama apie teis> gyvyb>. @ios normos apsauga sie!ama su gyvybs prad&ios ir pabaigos kriteri!ais. (eis!e nevienareik#miai vertinama &mogaus gyvybs prad&ia, ar tai yra apvaisinta lstel embrionas, ar nau!agimio gimimas, ar pirmas savaranki#kas nau!agimio kvpavimas ar kt. Eagal ]K "." str. &mogaus civilinis teisnumas atsiranda gimimo momentu, kuris sie!asi su pirmu savaranki#ku nau!agimio kvpavimu. (eisinis teiss gyvyb> reguliavimas susi!>s ir su abort problema. @iuo metu n#tumo nutraukim reglamentuo!a ?veikatos apsaugos ministro sakymas, nors ai#ku, kad # klausim turt reguliuoti statymas, o ne ministeri!os teiss aktas. Fbortai C opi problema, nevienodai traktuo!ama vairiose valstybse. Eagal TO(K " str. &mogaus gyvyb ginama nuo gimimo momento, o abortai yra priskiriami moters apsisprendimo teisei, ta$iau valstybei leid&iama #i problem reguliuoti. Kita svarbi moralin ir teisin teiss gyvyb problema susi!usi su nau!osiomis tecInologi!omis, pv%., dirbtinio apvaisinimo, &mogaus klonavimo problema. @iuo metu dirbtinio apvaisinimo teisinis reglamentavimas tvirtintas ]K *.10. str. nuostatose, kurios numato, kad dirbtinio apvaisinimo slygas, bdus, tvark, taip pat tokiu bdu gimusio vaiko motinysts ir tvysts klausimus reglamentuo!a kiti statymai. 8abar #iuos kausimus reglamentuos ?veikatos apsaugos ministeri!os instrukci!os. ?pecialus statymas dar rengiamas. ?u dirbtiniu apvaisinimu glaud&iai susi!usi ir u&#aldyt embrion likimo problema. JF7 teismai sprend ! statuso klausim< ar tai asmuo ar nuosavyb. Eagal JF7 teisin> doktrin negim>s vaikas nepripa&stamas asmeniu, bet ir negali bti prilygintas nuosavybei. Kontraversi#kai vertinama ir &mogaus klonavimo galimyb. T( Omogaus teisi ir biomedicinos konvenci!o!e ormuluo!amas svarbus konstitucinio lygmens principas, kad &mogaus interesai ir gerov turi bti svarbesni u& i#imtinius visuomens ar mokslo interesus. Konvenci!os protokolas draud&ia klonuoti &mog (pasira# ir 1(). Omogaus mirties klausim reglamentuo!a ]K, taip pat Omogaus mirties registravimo ir kritini bkli statymas. (eisin mirties svoka svarbi ne tik !uridiniams aktams nustatyti, bet ir organ transplantaci!ai, nes i# asmens, kuriam nustatyta smegen mirtis (ne biologin mirtis) gali bti paimami audiniai ir organai transplantaci!ai. (ransplantaci!os slygas reguliuo!a Omogaus audini ir organ donorysts ir transplantaci!os statymas. ?u teiss gyvyb> reglamentavimu sie!asi ir eutana%i!os problema. Tutana%i!a 1ietuvo!e iki #iol nra teisinta. (ai yra teis tam tikromis slygomis asmeniui spr>sti dl savo mirties. Kitaip tariant, #iuo terminu apibdinami baud&iamosios atsakomybs nesukeliantys medicinos darbuoto! ar kit asmen veiksmai (pv%., mirtinos in!ekci!os suleidimas), kuriais akivai%d&iai nepagydoma liga sergan$iam asmeniui (bevilti#kam ligoniui) !o pra#ymu (!ei !is to negali i#reik#ti C artim! pra#ymu) dl i%ini kan$i ar gydymo beprasmi#kumo atimama gyvyb. Mteisinus eutana%i! specialiu statymu, kilt teisin problema pagal K 1, ir 1+ str., kurie numato, kad &mogaus gyvyb yra prigimtin vertyb, kuri valstyb turi beslygi#kai ginti ir nesudaryti i#imtini galimybi medicinos darbuoto!ams ar kt. asmenims (ligonio sutuoktiniui) galimyb teistai (t. y. nepa&eid&iant KK) atimti kito &mogaus gyvyb>. (aigi #i problema glaud&iai susi!usi su &mogaus teisi ir laisvi samprata ir klausimu, ar #i samprata suderinama su eutana%i!a. Tutana%i!os netvirtinimas neprie#tarau!a TO(K. (eis gyvyb> susi!usi su dar viena visuomens prie#taringai vertinama problema 3 mirties bausme. 1++, 1" -+ K( nutarimu dl mirties bausms atitikties Konstituci!ai buvo pripa&inta, kad mirties bausm prie#tarau!a Konstituci!os 1,, 1+ ir "1 str. * d. K( pa&ym!o, kad i# prigimtini teisi tarpt. bendruomen i#skiria &mogaus gyvyb> ir orum. (eis gyvyb> yra vis &mogaus teisi pagrindas, be !os nra kit &mogaus teisi. Jei negarantuo!ama ir nereali%uo!ama &mogaus teis gyvyb>, atmus gyvyb> nelieka &mogaus teisi sub!ekto. Omogaus orumas yra svarbiausias teisi #altinis, nes &mogaus teiss kyla i# &mogaus asmenybei bdingo orumo. Omogaus gyvyb ir !o orumas sudaro asmens vientisum, rei#kia &mogaus esm>. (aigi &mogaus gyvyb ir orumas yra auk#$iau statymo. Ftsi&velgiant tai !ie vertintini kaip ypatingos vertybs. Konstituci!os paskirtis tokiu atve!u yra u&tikrinti #i vertybi gynim ir gerbim. 1, str. Konstituci!a visiems ir kiekvienam garantuo!a prigimtines &mogaus teises. (ai yra undamentalus Konstituci!os ir !os pagrindu kuriamos konstitucins tvarkos principas< pareiga ginti ir saugoti &mogaus prigimtines teises. @ie reikalavimai keliami vis pirma pa$iai valstybei. AA skirsny!e tvirtintas &mogaus teises ir laisves K( traktuo!a kaip vientis katalog ir atkreipia dmes #i laisvi ormulavimo ypatumus. Sia i#vardytos pamatins teiss paprastai pateikiamos kaip bendra norma. (a$iau kai #i norma turi i#im$i, !os nurodomos (pv%., nuosavyb nelie$iama, !i gali bti paimta tik statymo numatyta tvarka) (uo tarpu 1+ str. turi tik vien bendr norm. A# to galima daryti prielaid, kad #io!e normo!e nra nustatyta !oki i#im$i, kurios valstybs vardu leist atimti gyvyb>. (odl galima teigti, kad Konstituci!os 1, str. numatyta i#skirtin prigimtini teisi apsauga i# esms u&kerta keli taikyti mirties bausm>. Eo #io nutarimo ?eimas 1++, m. prim statym, kuriuo KK buvo panaikinta mirties bausm. ?varbu, kad visi statymai, susi!> su &mogaus gyvybe, nepa&eist Konstituci!os. 4K str& ;mogaus laisv nelieiama& Fiekas negali "#ti savavalikai sulaikytas ar"a laikomas suimtas& Fiekam neturi "#ti atimta laisv kitaip, kaip tokiais pagrin!ais ir pagal tokias proce!#ras, kokias yra nustats statymas& Fusikaltimo vietoje sulaikytas asmuo per 63 valan!as turi "#ti pristatytas teism, kur sulaikytajam !alyvaujant spren!iamas sulaikymo pagrstumas& <eigu teismas nepriima nutarimo asmen suimti, sulaikytasis tuojau pat palei!iamas& @iame straipsny!e ormuluo!amas &mogaus nelie$iamumo principas. Kalbama ne apie piliet, o apie &mog. Ket koks savivald&iavimas, &mogaus laisvs apribo!imas draud&iamas. (uri bti priimti statymai, kurie nustatyt, kokia instituci!a kokiomis slygomis gali apriboti laisv>. 1aisvs apribo!im reglamentuo!a KE normos dl sulaikymo ir sumimo, F(EK, reguliuo!an$ios are#t ir kt. Ere%identas, ?eimo nariai, 6inistras Eirmininkas, ministrai ir teis!ai dl savo statuso ypatum naudo!asi papildomomis laisvs nelie$iamumo garanti!omis= ! laisv apribo!ama atskira tvarka. ?eimo narys be ?eimo sutikimo negali bti suimamas ar kitaip var&oma !o teis (K /" str.), K( teis!ai turi tok pat imunitet kaip ir ?eimo nariai (K 11. str.), 6inistras Eirmininkas ir ministrai negali bti suimami ar kitaip suvar&yta ! laisv be ?eimo sutikimo, o tarp ?eimo sesi! C be Ere%idento sutikimo (K 1-- str.). 8id&iausios nelie$iamybs garanti!os yra suteiktos Ere%identui. Kol !is eina savo pareigas, !is negali bti suimtas (K ,/ str.), !o laisv gali bti suvar&yta tik !am praradus # status. ?ankci! sulaikyti turi teismas (Konstituci!os pro!ekte #is straipsnis tur!o sigalioti vliau, kol bus suderintas su KK, #ios normos primimas i# esms pakeit KE nuostatas, reglamentuo!an$ias kardom! sumim, ypa$ !o skyrimo tvark). @i norma turi ypatum, taikant ! atskiriems asmenims. Kai kurie asmenys turi imunitet. Ket #i norma galio!a ir imunitet turintiems asmenims. ?prend&iant asmens suvar&ymo klausim btinai turi dalyvauti pats asmuo. (ai labai svarbi asmens konstitucin garanti!a. Fsmens laisvs nelie$iamumas turi vairius aspektus< asmens laisv atmimo negalima vertinti tik nusikaltimo po&iriu, bna negali asmen laisvs apribo!imo atve! (problemos kyla dl aplinkini teiss saugi aplink), sunkum kelia ir priverstins Iospitali%aci!os atve!ai (pv%., EsicIikos sveikatos statyme numatytos slygos, kada asmuo gali bti priverstinai Iospitali%uotas, pv%., kai liga sunki ir yra grsm kad !is savo veiksmais gali padaryti &al savo sveikatai, gyvybei ar aplinkiniams. Ke!e, statyme numatytos ir asmens teiss tokios Iospitali%aci!os pagrstum ir slygas apsksti teismui atitinka TO(K reikalavimus). Eirmose Turopos &mogaus teisi teismo nagrintose bylose buvo pripa&inta, kad 1( pa&eid Konvenci!os 0 str. dl asmens laisvs apsaugos. (ai rodo, kad Konstituci!os ginama asmens laisv dar nra tinkamai suprasta ir ginama 1( statym. Jau po Konstituci!os primimo 1++* m. buvo papildytas Rperatyvins veiklos statymas, numat>s asmens prevencinio sulaikymo galimybes. (aigi asmens nelie$iamumas turi bti suprantamas kaip reali asmens teisi garanti!a, interpretuo!ama atsi&velgiant TO(K !urisprudenci!. 42 str& ;mogaus asmuo nelieiamas& ;mogaus orum gina statymas& Grau!iama mog kankinti, aloti, eminti jo orum, iauriai su juo elgtis, taip pat nustatyti tokias "ausmes& *u mogumi, "e jo inios ir laisvo sutikimo, negali "#ti atliekami moksliniai ar me!icinos "an!ymai& Rrum kaip i#skirtin> &mogaus savyb> turi visi &mons. Omogaus orumo nelie$iamumas suprantamas kaip draudimas &mog kankinti, &eminti, &iauria su !uo elgtis. Konstitucin asmens nelie$iamumo princip galima ai#kinti kaip teisini, moralini priemoni sistem, kuriomis garantuo!amas asmens autonomi#kumas, !o apsauga nuo nepagrsto valstybs ir kt. asmen siki#imo, nuo neteisto psicIinio ar i%inio poveikio. Fsmens nelie$iamumo principas susi!>s su priverstinio gydymo draudimu, i#skyrus statymuose numatytus atve!us ,pv%., priverstinis psicIikos ligoni gydymas ir kt. Ev%., pacient teisi ir &alos atlyginimo sveikatai statyme nurodoma, kad pacientas negali bti gydomas prie# savo vali, !ei 12 statymu nenumatyta kitaip. Fsmens orumo klausimas neatsie!amas nuo 1++, 1" -+ K( nutarimo dl bausms mirties atitikties Konstituci!ai. K( pa&ym!o, kad &mogaus gyvyb ir orumas sudaro asmenybs vientisum, rei#kia &mogaus esm>. Dyvyb ir orumas yra neatimamos &mogaus savybs, todl negali bti traktuo!amos atskirai. Erigimtins &mogaus teiss C tai individo prigimtins galimybs, kurios u&tikrina &moni#k! orum socialinio gyvenimo srityse. (aigi &mogaus gyvyb ir orumas, kaip

*/

i#rei#kiantys &mogaus vientisum ir !o nepaprast esm>, yra auk#$iau statymo. Ftsi&velgiant tai &mogaus gyvyb ir orumas vertintini kaip ypatingos vertybs. Konstituci!os paskirtis tokiu atve!u u&tikrinti #i vertybi gynim ir pagarb. @ie reikalavimai keliami vis pirma pa$iai valstybei. Omogaus orumas yra ne tik tai, kaip sub!ektas save vertina, bet ir visuma ob!ektyvi savybi, kurios apibdina #io asmens vert> visuomen!e. (ai gali bti &mogaus i#simokslinimas, !o gyvenimo bdas, dorovins savyb> ir kt. Kiekvieno &mogaus orumas turi bti ginamas nepriklausomai nuo to, kokias teisines ir kokybines savybes !is turi. 7isuomens in ormavimo statyme nurodoma, kad siekiant nepa&eisti asmens teisi, apsaugoti !o garb> ir orum, renkant ir vie#ai skelbiant med&iag draud&iama< be asmens sutikimo ilmuoti, otogra uoti, daryti vai%do ar garso ra#us !am priklausan$io!e valdo!e ir t.t. (a$iau #is draudimas netaikomas, !ei yra pagrindo manyti, kad iksuo!ami teiss pa&eidimai. Rpus klausimas, kokios orumo gynimo ribos. (ame pa$iame statyme numatoma galimyb gauti moralins &alos atlyginim, !ei paskelbta in ormaci!a neatitinka tikrovs ir &emina asmens garb> ir orum (tik neseniai teismai prad!o priteisinti moralin> &al). "--/ -, 1+ nutarime dl &alos atlyginimo statymo nuostat atitikties Konstituci!ai K( pasak, kad saugant ir ginant &mogaus orum ypatinga svarba tenka &alos atlyginimo institutui. Eagal Konstituci! statym leid!as negali nustatyti nei minimali, nei maksimali &alos atlyginimo rib. Ftsiranda moralins &alos paveld!imo teis (4teis reikalauti materialiai atlyginti asmeniui padaryt moralin> &al vienais atve!ais gali bti sie!ama vien su t &al patyrusiu asmeniu, ta$iau pagal Konstituci! yra manomos ir tokios teisins situaci!os, kai #i teis gali pereiti tam tikriems kitiems asmenims', 4absoliutus raudimas paveldti i%inio asmens teis> &alos, padarytos kuriais nors neteistais kvotos, tardymo, prokuratros ir teismo veiksmais, atlyginim ribo!a inter alia Konstituci!os 1-+ straipsny!e tvirtintus teismo galio!imus vykdyti teisingum, nukrypsta nuo konstitucins &alos atlyginimo sampratos, tvirtintos inter alia Konstituci!os *- straipsnio " daly!e, pa&eid&ia konstitucinius teisingumo ir teisins valstybs principus'). "1 str * d. nuostatos gali bti interpretuo!amos T( Konvenci!os prie# kankinim ir kit &iaur, ne&moni#k ar &eminant elges ir baudim kontekste. K( pa&ym!o, kad gali bti i#skiriami tokie draud&iamo elgesio tipai< kankinimas, ne&moni#kas elgesys ar baudimas, &eminantis elgesys ar baudimas. Oeminantis negali bti intrepretuo!amas tik kaip nemalonus ar nepriimtinas. 8raudimas kankinti, &aloti, &eminti ir t.t. pirmiausia sietinas su valstybs ir t.t. !os instituci! veikla. ta$iau ne kiekvienas pareign elgesys , turintis &mogui nemaloni padarini, gali bti pripa&intas neteistu. Ev%., neigiam padarini ir tam tikras kent!imas atsiranda pritaikius baud&iamuosiuose statymuose numatytas ir tarpt. bendri!os pripa&stamas sankci!as (laisvs atmim, baud, teisi apribo!im ir pan.), kurios nustato t.t. suvar&ymus. Jie sudaro btin! bausms element ir dl ! teistumo nekyla problem. 8l draudimo atlikti bandymus pasakytina, kad 1( Kiomedicinos tyrim etikos statymas remiasi T( Omogaus teisi ir biomedicinos konvenci!a, kuri numato konstitucinio lygmens princip, kad &mogaus interesai ir gerov turi bti svarbesni u& i#imtinius visuomens ar mokslo interesus. Ke to, valstybs turi ginti vis &moni orum ir tapatyb> ir u&tikrinti pagarb be i#imties kiekvieno asmens nelie$iamumui ir kt. teisms ir laisvms taikant biologi!os ir medicinos mokslus. 44 str& ;mogaus privatus gyvenimas nelieiamas& Asmens susirainjimas, pokal"iai tele%onu, telegra%o praneimai ir kitoks susiinojimas nelieiami& 8n%ormacija apie privat asmens gyvenim gali "#ti renkama tik motyvuotu teismo spren!imu ir tik pagal statym& Lstatymas ir teismas saugo, ka! niekas nepatirt savavaliko ar neteisto kiimosi jo asmenin ir eimynin gyvenim, ksinimosi jo gar" ir orum& Erivatus gyvenimas yra suprantamas kaip kiekvieno asmens sritis, kuri niekas negali ki#tis be asmens sutikimo. @i nelie$iama asmens sritis, kaip galima suprasti i# . d., tai !o asmeninis, #eimyninis gyvenimas, asmens garb ir orumas. Erivati in ormaci!a sudaro asmens privataus gyvenimo nelie$iamumo turin. Jai priskiriama ir in ormaci!a apie asmens sveikat. 2emiantis 1+++ 1- "1 K( nutarimu dl vard ir pavard&i ra#ymo atitikties Konstituci!ai, privatus gyvenimas apima privat #eimos ir nam gyvenim, asmens i%in> ir psicIin> nelie$iamyb>, garb> ir reputaci!, asmenini akt slaptum, draudim be leidimo publikuoti asmenines nuotraukas ir pan. (aigi F(, interpretuodamas ]K, asmens garb> ir orum bei &mogaus privataus gyvenimo nelie$iamum atskiria kaip du savaranki#kus i%inio asmens gynimo ob!ektus. 7is dlto konstitucin!e teis!e vertinant pla$iau, #i teis gali apimti ir &mogaus garb> ir orum. Erivataus gyvenimo nelie$iamumas kaip konstitucins teiss principas susi ormavo palyginti neseniai, QQ a. antro!e pus!e. Ji siekia net klasikin> Draiki!. Fsmens privatum sunku apibr&ti. Kai kurie autoriai i#skiria tokias privatumo sritis< 1. privatumas in ormaci!os srity!e (taisykls, pagal kurias gali bti renkama ir tvarkoma asmenin in ormaci!a) ". asmens i%inis privatumas (saugo nuo prie# asmens vali vykdom ap&iri, priverstinio narkotik testavimo ir pan.) *. komunikaci! susi&ino!imo privatumas (apima korespondenci!os, tele onini pokalbi, elektroninio pa#to ir kt. saugum ir privatum) .. teritorinis privatumas (apima apribo!imus skverbtis nam ir kt. aplink). Eastaruo!u metu nema&ai 1( statym daug dmesio skirias asmens privataus gyvenimo apsaugai, ypa$ in ormaci!ai apie asmens privat gyvenim. (ai pirmiausia 7isuomens in ormavimo st., Fsmens duomen teisins apsaugos st. Mstatymai nevienodai traktuo!a asmen privataus gyvenimo apsaug tais atve!ais, kai apie vie#o asmens privat gyvenim yra skelbiamos &inios, turin$ios takos visuomenei. Ev%., 7isuomens in ormavimo st. numato, kad in ormaci!a apie vie#o asmens privat gyvenim gali bti skelbiama be !o sutikimo, !ei !i atskleid&ia visuomenin> reik#m> turin$ias #io asmens privataus gyvenimo aplinkybes ar asmenines savybes. F( pabr&, kad vie#! asmen privataus gyvenimo ribos saugomos skirtinga apimtimi, kadangi teistas visuomens interesas &inoti apie vie#o!o asmens privat gyvenim priklauso nuo #io asmens takos visuomenei ir kiekvieno vie#o asmens at&vilgiu yra skirtingas. (oks skirtingas po&iris vie# ir privat asmen privataus gyvenimo apsaugos po&iriu galt kelti abe!oni dl galimo neatitikimo Konstituci!os nuostatoms, kadangi Konstituci!o!e ginamas vis asmen privatus gyvenimas, nedi erenci!uo!ant. (a$iau akivai%du, kad vie#o asmens privataus gyvenimo apsauga turi bti derinama ir su visuomens teise &inoti, ypa$ tais atve!ais, kai vie#o asmens veiksmai turi visuomenin> reik#m> ir gali turti takos visuomenei reik#ming sprendim primimui. (eis privataus gyvenimo apsaug nra absoliuti, t. y. nepriskiriama toms &mogaus teisms, kurios negali bti ribo!amos (teis gyvyb> ar draudimas kankinti), ir gali bti ribo!ama statym numatytais atve!ais. @io str. " d. ormuluo!ama grie&ta nuostata, kad asmens susira#in!imas, pokalbiai tele onu, telegra o prane#imai ir kitoms susi&ino!imas nelie$iami. @i nuostata gali bti interpretuo!ama atsi&velgiant statymuose numatytus atskirus atve!us, kai tokia teis gali bti ribo!ama. Rperatyvins veiklos statyme yra su ormuluotos slygos, kurioms esant, operatyvins veiklos sub!ektai gali kontroliuoti pa#to siuntas, asmens susira#in!im ir kt. KE normos taip pat reglamentuo!a asmens susira#in!imo, tele onini pokalbi ir telegra ini prane#im slaptum ir galimybes #ias teises riboti. * d. nuorod, kad in ormaci!a apie privat asmens gyvenim gali bti renkama tik motyvuotu teismo sprendimu ir tik pagal statym galima interpretuoti kaip galimyb> rinkti in ormaci! apie asmens privat gyvenim be !o sutikimo tik toki galimyb> reglamentavus statymu ar teismo sprendimu. (ai taip pat rei#kia, kad turi bti priimtas statymas, numatantis procedras ir pagal procedras suteikta sankci!a. Rperatyvins veiklos statyme numatyta, kad operatyviniais veiksmais gaut in ormaci! draud&iama naudoti ne tiems tikslams, kuriems pasiekti !ie buvo taikomi. de!a, statymas nenumato atsakomybs tais atve!ais, kai tokia in ormaci!a buvo panaudota kitais tikslais. Eagal "--- -0 -, K( nutarim dl operatyvins veiklos statymo nuostat atitikties Konstituci!ai, nusikalstamai veikai netaikomas privataus gyvenimo apsaugos principas. @iame nutarime K( su ormulavo tiktino privatumo koncepci!< privataus gyvenimo teisin samprata sie!ama su asmens bsena, kai asmuo gali tiktis privatumo, su !o teistais privataus gyvenimo lkes$iais. Jei asmuo atlieka vie#o pobd&io veikas ir t supranta arba turi ir gali suprasti, nors ir savo namuose ar kitose priva$iose valdose, tai tokios vie#o pobd&io veikos nebus apsaugos ob!ektas pagal K "" str., ir asmuo negali tiktis privatumo. 7alstybs bei savivaldybi pareign ir tarnauto! veikla, susi!usi su valstybs ir savivaldybi vald&ios ir valdymo unkci! gyvendinimu, visada yra vie#o pobd&io. K( taip pat pa&ymi, kad asmuo, darydamas nusikalstamas ir kitas prie#ingas teisei veikas, neturi ir negali tiktis privatumo. Omogaus privataus gyvenimo apsaugos ribos baigiasi tada, kai !is savo veiksmais nusikalstamai ar kitaip neteistai pa&eid&ia teiss saugomus interesus, daro &al atskiriems asmenims, visuomenei ir valstybei. 4E str& Fuosavy" nelieiama& Fuosavy"s teises saugo statymai& Fuosavy" gali "#ti paimama tik statymo nustatyta tvarka visuomens poreikiams ir teisingai atlyginama& @i teis priskirtina vienai svarbiausi &mogaus teisi (ai labiausiai K( nagrintas straipsnis, pirmiausiai susi!>s su nuosavybs i#likus turt klausimais.

*H

1++* 1" 1* nutarime dl turto kon iskavimo atitikties Konstituci!ai nuosavybs nelie$iamum K( apibr&ia kaip savininko, esan$io sub!ektini teisi turt turto!u, teises reikalauti, kad kiti asmenys nepa&eist !o teisi, taip pat valstybs pareig ginti ir saugoti nuosavyb> nuo neteisto ksinimosi !. "* str. " d. tvirtinta, kad nuosavybes teises saugo statymai. (uo tikslu yra sukurta sistema civilins ir kit teiss #ak statym, numatan$i savinink galimybes naudoti turt, ! valdyti ir t.t. (a$iau teiss teori!os po&iriu nuosavybs teiss gynimas teisinmis priemonmis suponuo!a ir atitinkamas tokio gynimo ribas. Kita vertus, sub!ektins teiss, t. y. savininko teiss valdyti turt, !uo disponuoti ir naudotis, gali bti statymais ribo!amos dl turimo turto pobd&io (ginklai, narkotins priemons), arba dl visuomenei btino intereso (ekologins problemos), arba dl savininko padaryt veiksm. Mstatymuose nustatyta, kad savininko turt gali bti nukreipti i#ie#ko!imai pagal prievoles, atsirandan$ias i# sutartini daiktini teisi, #eimos ar kt. santyki. Kai asmuo nuosavybs teise priklausant turt panaudo!a nusikaltimui padaryti, !am turi bti nustatytos teisins priemons panaudoto turto at&vilgiu. (ai, kad turtas gali bti paimamas, patvirtina ir "* str. * d.< nuosavyb gali bti paimama, bet tik laikantis Konstituci!os imperatyv. Kitame 1++H -. -, K( nutarime dl F(EK nuostat (turto kon iskavimas) nuostat atitikties Konstituci!ai pa&ymima, kad nra sub!ektini teisi, kurios neturt gynimo rib, nes teis yra vienas i# visuomens interes derinimo bd, kuriuo randama pusiausvyra tarp skirting, o kartais ir prie#taring poreiki. 7ienas i# esmini #iuolaikins teiss ypatum yra tai, kad intensyviai plto!amas nuosavybs teisi gynimo mecIani%mas, kuriuos siekiama maksimaliai u&tikrinti savininko teises ir teistus interesus. (a$iau tai nerei#kia, kad statym leid!as, siekdamas derinti &moni tarpusavio, taip asmeninius ir visuomeninius santykius, negali riboti savininko teisi valdant, naudo!ant turt nei !uo disponuo!ant. Astori#kai taip susiklost, kad ob!ektyviosios teiss normose nustatyt reikalavim gyvendinimas yra grind&iamas ne tik interes derinimo naudingumu, bet ir prievarta, kuris yra u&programuota sankci!ose. ?ankci!os paskirtis C apibr&ti atsakomybs turin. 9& padarytus teiss pa&eidimus nustatomos vairios sankci!os (bauda, turto kon iskavimas ir kt.). (. r., kad asmeniui, padariusiam teiss pa&eidim, nuosavybs gynimas susiaur!a pagal sankci!os numatytas ribas. Buosavybs teisi ribo!imas turi bti tikslus, t. y. statymai turi u&tikrinti, kad bt i#vengta nepagrsto nuosavybs teiss var&ymo ir kad #ias teises bt galima visuomet ginti teisme. 1++H -0 -/ nutarime dl draudimo valdininkui bti personalins mons savininku sakoma, kad nuosavybs nelie$iamumo principas negali bti laikomas absoliu$iu. Ktinyb riboti sub!ektines savininko teises gali i#plaukti i# paties savininko veiksm, i# sutar$i, i# valstybs tarptautini sipareigo!im. (ok apribo!im gali slygoti ir turto pobdis ar visuomenei svarbus interesas. 7alstybins tarnybos ir valdininko speci inis statusas taip pat gal bti t.t. apribo!im prielaida. (a$iau ribo!imai turi bti nustatyti statymu ir !ie leid&iami tik tuomet, kai neprie#tarau!a Konstituci!ai. (iek vie#asis interesas, kuris valstybs valdymo tarnybos santykiuose yra dominuo!antis, tiek teis nuosavyb> yra konstitucins vertybs. Kai #ios vertybs susiduria, tenkinant vie#! interes ribo!amos turtins teiss, ta$iau #ie ribo!imai turi bti proporcingi ir pagrsti. "--* -H -. K( nutarime dl pareign ir kari pensi!os statymo nuostat atitikties Konstituci!ai sakoma, kad nuosavybs teisi konstitucin apsauga rei#kia ir teiss, kylan$ios i# Konstituci!os ir kt. Konstituci!ai neprie#tarau!an$i statym, reikalauti, kad bt vykdyti turtinio pobd&io sipareigo!imai asmeniui, apsaug. (.r., kad asmens reikalavimus i#mokti teising atlyginim u& darb gina ne tik ., str. 1 d. (Kiekvienas &mogus gali laisvai pasirinkti darb bei versl ir turi teis> turti tinkamas, saugias ir sveikas darbo slygas, gauti teising apmok!im u& darb ir socialin> apsaug nedarbo atve!u.), bet ir "* str. " d. nuostata, kad nuosavybs teises saugo statymai. 7alstybei tenka pareiga vykdyti tuos turtinio pobd&io sipareigo!imus, kuriuos !i prisim, statymu nustatydama tok reguliavim, pagal kur, asmuo, atitinkantis statymo nustatytas slygas, gy!a teis> pareign ir kari valstybin> pensi!. (aigi pagal # straipsn asmenys, kuriems valstybin pareign ir kari pensi!a buvo paskirta ir mokama, turi teis> reikalauti, kad !iems tokio dyd&io i#mokos, kokios buvo paskirtos ir mokamos, bt mokamos ir toliau. Eagal Konstituci! paskirtos pensi!os gali bti ma&inamos tik valstyb!e susidarius ypatingai situaci!ai,kai ob!ektyviai trksta l# pensi!oms. (okiu atve!u paskirtos ir mokamos pensi!os gali bti ma&inamos tokiu mastu, kokiu btina gyvybi#kai u&tikrinti svarbius visuomens interesus, apsaugoti kitas konstitucines vertybes. ?uma&intos pensi!os gali bti mokamos tik laikinai. Ke to, vykdant pensi! re orm, vien pensi! gali nelikti, kit dyd&iai gali suma&ti. (okiu atve!u statym leid!as privalo nustatyti asmenims dl pasikeitusio reguliavimo atsiradusi praradim kompensavimo mecIani%m. Erie#ingu atve!u teisinis reguliavimas, pagal kur yra nutraukiamas ar suma&inamas paskirtos ir mokamos pareign ir kari pensi!os mok!imas, vertintintas kaip pa&eid&iantis "* str. " d. Kaip minta, nuosavybs apsauga 1( pla$iai nagrinta nuosavybs teisi atkrimo klausimu. 7isas neteistai nacionali%uotas ir i#lik>s turtas turi bti gr&inamas savininkams. Kalbama apie nekilno!am! turt. Buo 1++1 m. vyksta turto gr&inimo procesas (priimtas atitinkamas statymas). 7alstyb, prisimusi sipareigo!imus, pakankamai sudtingai !uos gyvendina. Eagal # statym buvo galima gr&inti ne vis turt, !ei !is reikalingas visuomens poreikiams, ir kompensuoti u& tai. (eismas pasak, kad valstyb gali pasirinkti visus turto gr&inimo modelius, bet !i taip pat gali negr&inti t.t. ob!ekt, !ei !ie reikalingi valstybs reikmms. "--1 -. -" K( nutarime dl nuosavybs teisi atkrimo statymo nuostat atitikties Konstituci!ai sakoma, kad statym leid!as turi pareig priimti statymus, saugo!an$ius savininko nuosavybs teises nuo neteisto ksinimosi. Konstituci!a garantuo!a, kad niekas negali paimti nuosavybs savavali#kai ir ne teiss pagrindu. Eagal Konstituci! nuosavybs pamimas visuomens poreikiams C tai kiekvienu atve!u individualus statym nustatyta tvarka priimamas sprendimas dl priva$ia nuosavybes teise priklausan$io turto primimo. Eaimant nuosavyb> visuomens poreikiams turi bti siekiama pusiausvyros tarp vairi visuomens bei !os nari teist interes. 7isuomens reikms, kurioms paimama nuosavyb, 3 tai visuomet konkrets ir ai#kiai i#reik#ti visuomens poreikiai konkre$iam nuosavybs ob!ektui. Eagal Konstituci! paimti nuosavyb> (teisingai atlyginant) galima tik tokiems poreikiams, kurie ob!ektyviai negalt bti patenkinti, !ei nebt paimtas tam tikras nuosavybs ob!ektas. Fsmuo, kurio nuosavyb paimama visuomens poreikiams, gali reikalauti, !og nustatytas atlyginimas bt lygiavertis paimamai nuosavybei. t. y. statym nustatyta tvarka paimti turt galima tik visuomens poreikiams. 9& tai turi bti teisingai atlyginama (pv%., !ei tiesiamas kelias). Kyla klausimas, koks atlyginimas yra teisingas. Eaprastai tai yra rinkos kaina, ta$iau ribas nubr&ia protingumo kriteri!us. ?avinink ir gyvento! kon liktui #is statymas nra aktualus. 7isi savininkai yra potencials, nes tai ! paveldtas turtas (vyrau!a tokia nuostata, kol valstyb priims sprendim). 7alstyb yra pasakiusi, kad turtas bus gr&inamas atsi&velgiant valstybs ekonomin> situaci!. 46 str& ;mogaus "#stas nelieiamas& =e gyventojo sutikimo eiti "#st nelei!iama kitaip, kaip tik teismo spren!imu ar"a statymo nustatyta tvarka ta!a, kai reikia garantuoti viej tvark, sulaikyti nusikaltl, gel"ti mogaus gyvy", sveikat ar turt& @ios nuostatos interpretavimas glaud&iai susipina su privataus gyvenimo nelie$iamumu. Kstas nelie$iamas C tai bendras principas. Ket konstituci#ka, !ei yra teismo sprendimas arba statym nustatyta tvarka ir tik tam tikrais atve!ais #is principas pa&eid&iamas. Mstatym leid!as negali #i atve! i#plsti. (ie atve!ai< garantuoti vie#! tvark, sulaikyti nusikaltl, gelbti &mogaus gyvyb>, sveikat ar turt. 1++, 1- "H K( nutarime dl nuosavybs teisi atkrimo statymo nuostat atitikties Konstituci!ai sakoma, kad konstitucin &mogaus bsto nelie$iamumo garanti!a saugo ne individo teis> bst (pv%., teis> gauti gyvenam! patalp), bet pat &mogaus bst nuo pa#alini sibrovimo. @i konstitucin garanti!a pareigo!a valstyb>, t. y. !os statym leid&iam!, teismin>, vykdom! vald&i, atitinkamomis teisinmis priemonmis saugoti &mogaus bst. ?varbu tai, kad pa$io!e Konstituci!o!e, btent !os ". straipsnio " daly!e, yra i#vardyti i#imtinio pobd&io atve!ai, kurie gali bti pagrindu legitimiu bdu, t. y. tik teismo sprendimu arba statymo nustatyta tvarka, patekti &mogaus bst be !o sutikimo. Konstituci!a garantuo!a tiek nuosavo, tiek gyvento!o nuomo!amo bsto nelie$iamum. (odl ir po to, kai atkuriamos nuosavybs teiss gyvenam! nam, !o dal ar but gr&inant natra, nuomininkas ir toliau naudo!asi konstitucine bsto, kuriame gyvena, nelie$iamumo garanti!a. ?iekiant apsaugoti nuominink nuo galimo bsto savininko ksinimosi !o teises, bsto nelie$iamum, nuomininkas iki kitos gyvenamosios patalpos suteikimo paliekamas teisiniuose gyvenamosios patalpos nuomos santykiuose. @iai &mogaus teisei interpretuoti svarbus Rperatyvins veiklos st., Eolici!os, Eolici!os veiklos, 7alstybs ?augumo departamento st, KEK ir kt. normos. Ev%., Rperatyvins veiklos st. H str. numatyta operatyvins veiklos sub!ektams teis slapta ap&irti gyvenamsias patalpas, ta$iau svarbu tai , kad toki teis> turi sankcionuoti teis!as. K( taip pat yra pasak>s< nuosavyb pareigo!a (7ilniaus senamies$io atve!u). (.r., kad valstyb gali imtis veiksm tuo atve!u, !ei nekilno!amo!o turto savininkas !o nepri&iri arba pri&iri aplaid&iai. 4J str& ;mogus turi teis turti savo sitikinimus ir juos laisvai reikti& ;mogui neturi "#ti kliu!oma iekoti, gauti ir skleisti in%ormacij "ei i!jas& )aisv reikti sitikinimus, gauti ir skleisti in%ormacij negali "#ti ri"ojama kitaip, kaip tik statymu, jei tai "#tina apsaugoti mogaus sveikatai, gar"ei ir orumui, privaiam gyvenimui, !orovei ar ginti konstitucinei santvarkai&

*,

)aisv reikti sitikinimus ir skleisti in%ormacij nesu!erinama su nusikalstamais veiksmais . tautins, rasins, religins ar socialins neapykantos, prievartos "ei !iskriminacijos kurstymu, meitu ir !e in%ormacija& Pilietis turi teis statymo nustatyta tvarka gauti valsty"s staig turim in%ormacij apie j& (ai viena i# demokratins valstybs teisi. ?avirai#kos laisv apima teis> turti savo nuomon>, gauti ir skleisti in ormaci! ir id!as. Kartais teis in ormaci! i#skiriama atskirai. ?avirai#kos laisv nra absoliuti, !i gali bti ribo!ama. K( nurodo, kad in ormaci!os laisv yra pamatinis pliuralistins visuomens elementas. Kiekvienas &mogus turi savo pa&iras ir sitikinimus, o nevar&oma galimyb !uos reik#ti yra elementari prielaida !am bendrauti su kitais &monmis. (ik laisvai kei$iantis in ormaci!a atsiveria individui galimyb plsti savo &inias, ugdyti pasaul&ir, tobulti kaip asmenybei. 1aisvas ir visuotinis keitimasis in ormaci!a, nevar&omas !os skleidimas yra ypa$ svarbus demokratini proces veiksnys. Jis u&tikrina ne tik individualios nuomons, bet ir grupini pa&ir, skaitant ir politines, bei visos tautos valios ormavim. Konstituci!os nuostatos ormuluo!a du svarbius teiss in ormaci! aspektus< tai teis gauti in ormaci! ir teis ! skleisti. (eis!e gauti in ormaci! gali bti i#skiriama teis gauti in ormaci! apie save. (okia teis detaliau apibr&iame ]K normose, 7isuomens in ormavimo st., Fmes duomen teisins apsaugos st. ir kt. 7alstybs ir tarnybos paslap$i st. su ormuluoti pagrindai, kai in ormaci!a gali bti priskirta valstybs ar tarnybos paslap$iai, tada ribo!amas !os gavimas ir skleidimas. 1++/ 1" 1+ K( nutarime dl valstybs paslap$i statymo nuostat atitikties Konstituci!ai sakoma, kad teiss in ormaci! apribo!imus lemia #ios konstitucins vertybs santykis su kitomis teisinmis vertybmis, i#rei#kian$iomis kt. asmen teises ir laisves bei btinus visuomens poreikius. 7ienas toki poreiki C btinyb visuomens ar individ interes labui apsaugoti tam tikras &inias. tai yra valstybs, komercins, pro esins, tecInologins paslaptys ar &inios apie privat &mogaus gyvenim. ?iekiant u&kirsti keli toki &ini pagarsinimui, statymu nustatoma ! apsauga, apribo!amas naudo!imasis !omis. (a$iau tai negali paneigti &mogaus teiss in ormaci! apskritai. @ios problemos sprendim &mogaus teisi ir laisvi doktrina sie!a su racionaliniu teisini vertybi santykiu. 2iboti galima esant tokioms slygoms< 1. !ei tai btina demokratin!e visuomen!e ". !ei tai numatyta statymuose *. !ei apribo!imais siekiama ginti tokias vertybes kaip valstybs saugumas, teritori!os vientisumas, vie#osios tvarkos interesai, &mogaus sveikatos ir morals apsauga ir t.t. (.r., pilie$io teis statymo numatyta tvarka gauti valstybs staig in ormaci! apie ! gali bti ribo!ama siekiant apsaugoti valstybs paslapt. (eismas taip pat yra nagrin!>s byl dl &urnalist in ormaci!os #altinio (ne)atskleidimo. Fnkstesnis statymas numat absoliu$i &urnalisto teis> neatskleisti #altinio. (eismas konstatavo, kad absoliutumas prie#tarau!a "0 str. ir (tik) teismas turi turti galimyb> i#siai#kinti #altin. (a$iau !is turi pasverti, ar verta geriau #altin atskleisti ar ne ("--" -" "* K( nutarimas dl 7isuomens in ormavimo statymo nuostat atitikties Konstituci!ai). @iame nutarime sakoma, kad konstitucin laisv nekliudomai ie#koti, gauti ir skleisti in ormaci! bei id!as yra vienas i# atviros, teisingos, darnios pilietins visuomens, demokratins valstybs pagrind. @i laisv 3 svarbi vairi Konstituci!o!e tvirtint asmens teisi ir laisvi gyvendinimo prielaida, kadangi asmuo gali visaverti#kai gyvendinti daugel savo konstitucini teisi ir laisvi tik turdamas laisv> nekliudomai ie#koti, gauti ir skleisti in ormaci!. Konstituci!a garantuo!a ir saugo visuomens interes bti in ormuotai. "0 straipsnio nuostatos yra neatsie!amos nuo kit Konstituci!os nuostat, kuriose tvirtintos asmens laisvs nekliudomai ie#koti, gauti ir skleisti in ormaci! garanti!os< nuo .. str. 1 d. nuostatos, kad masins in ormaci!os cen%ra draud&iama, nuo #io str. " d. nuostatos, kad valstyb, politins parti!os, politins ir visuomenins organi%aci!os, kitos instituci!os ar asmenys negali monopoli%uoti masins in ormaci!os priemoni, nuo ** str. " d. nuostat, kad pilie$iams laiduo!ama teis kritikuoti valstybs staig ar pareign darb, apsksti ! sprendimus, kad draud&iama persekioti u& kritik ir kt. 1aisv ie#koti, gauti ir skleisti in ormaci! nra absoliuti. Konstituci!o!e yra ne tik tvirtinta &mogaus laisv ie#koti, gauti ir skleisti in ormaci!, bet ir apibr&tos #ios laisvs ribos. Ev%., "0 str. . d. laisv reik#ti sitikinimus ir skleisti in ormaci! nesuderinama su nusikalstamais veiksmais, tautins, rasins ar socialins neapykantos, prievartos bei diskriminaci!os kurstymu, #mei&tu bei de%in ormaci!a, o pagal #io straipsnio * d. laisv reik#ti sitikinimus, gauti ir skleisti in ormaci! negali bti ribo!ama kitaip, kaip tik statymu, !ei tai btina apsaugoti &mogaus sveikatai, garbei ir orumui, priva$iam gyvenimui, dorovei ar ginti konstitucinei santvarkai. Konstituci!o!e tvirtintos vertybs sudaro darni sistem, tarp ! yra pusiausvyra. Eagal Konstituci! negalima nustatyti tokio teisinio reguliavimo, kuriuo statymais tvirtinant in ormaci!os laisvs gyvendinimo garanti!as bt sudaromos prielaidos pa&eisti kitas konstitucines vertybes, konstitucini vertybi pusiausvyr. (aigi statymu nustatydamas &urnalisto teis> i#saugoti in ormaci!os #altinio paslapt, neatskleisti in ormaci!os #altinio, statym leid!as negali nustatyti tokio teisinio reguliavimo, kuriuo bt sudarytos prielaidos neatskleisti in ormaci!os #altinio net ir tada, kai in ormaci!os #altin atskleisti yra btina dl gyvybi#kai svarbi ar kit ypa$ reik#ming visuomens interes, taip pat siekiant u&tikrinti, kad bt apgintos asmens konstitucins teiss ir laisvs, kad bt vykdomas teisingumas, nes in ormaci!os #altinio neatskleidimas galt sukelti daug sunkesnes pasekmes negu !o atskleidimas. (aip bt pa&eista Konstituci!os saugom vertybi pusiausvyra, konstitucinis atviros, darnios pilietins visuomens imperatyvas, konstitucinis teisins valstybs principas. Mstatym leid!as turi pareig statymu nustatyti ir tai, kad kiekvienu atve!u spr>sti, ar &urnalistas turi atskleisti in ormaci!os #altin, gali tik teismas. Bustatydamas tokius teismo galio!imus, statym leid!as yra saistomas &iniasklaidos laisvs sampratos, pagal kuri reikalauti, kad bt atskleistas in ormaci!os #altinis, galima tik tada, kai tai btina u&tikrinti gyvybi#kai svarbiems ar kitiems ypa$ reik#mingiems visuomens interesams, taip pat siekiant u&tikrinti, kad bt apgintos asmen konstitucins teiss ir laisvs, kad bt vykdomas teisingumas, t. y. tik tada, kai atskleisti in ormaci!os #altin btina dl Konstituci!os saugomo svarbesnio intereso. 7adinasi, atskleisti in ormaci!os #altin nra btina, !ei teismas nusprend&ia, kad interesas atskleisti in ormaci!os #altin nra svarbesnis u& interes neatskleisti in ormaci!os #altinio. (ais atve!ais, kai in ormaci!os #altinis atskleid&iamas, teismas, atsi&velgdamas bylos aplinkybes, gali priimti sprendim dl atskleistos in ormaci!os paplitimo vie#um apribo!imo. 2ibo!imu negali bti paneigiama &mogaus laisvi ir teisi prigimtis ir esm ir ribo!ant turi bti laikomasi proporcingumo principo, t. y. ribo!imas turi bti proporcingas siekiamam tikslui (tai taip pat numatyta TO(K). Mstatymas numato priederm> skelbti ob!ektyvi ir teising in ormaci!. A# to i#plaukia toks konstitucinis imperatyvas C teismas turi i#siai#kinti, ar in ormaci!a nepakenks &mogui. (odl negalima teigti, kad bet kokia in ormaci!a apie privat &mogaus gyvenim gali bti skelbiama. A#imtys taikomos vie#iesiems asmenims< politikams, &ymiems asmenims. Jais tampama dl u&imam pareig ar dl darbo pobd&io vie#a!ame gyvenime arba !ei ! veikla reik#minga. Konstituci!o!e #ios svokos nra, todl ! tenka apibr&ti statymo leid!ui. 8arbas valstybin!e tarnybo!e negali bti pakankamas tapti vie#uo!u asmeniu. Erie vie#! asmen gali bti priskirti asmenys, padar> nusikalstam veik. Ket ir !iems taikomos vie#umo ribos. 45 str& Binties, tikjimo ir sins laisv yra nevaroma& ,iekvienas mogus turi teis laisvai pasirinkti "et kuri religij ar"a tikjim ir vienas ar su kitais, privaiai ar vieai j ipainti, atlikinti religines apeigas, praktikuoti tikjim ir mokyti jo& Fiekas negali kito asmens versti nei "#ti veriamas pasirinkti ar ipainti kuri nors religij ar"a tikjim& ;mogaus laisv ipainti ir skleisti religij ar"a tikjim negali "#ti apri"ota kitaip, kaip tik statymu ir tik ta!a, kai "#tina garantuoti visuomens saugum, viej tvark, moni sveikat ir !orov, taip pat kitas asmens pagrin!ines teises ir laisves& :vai ir glo"jai nevaromi r#pinasi vaik ir glo"otini religiniu ir !oroviniu aukljimu pagal savo sitikinimus& (ai pilietins visuomens bruo&as. "/ str. 1 d. tvirtinta viena i# pamatini &mogaus laisvi< minties, tik!imo ir s&ins laisv yra nevar&oma. @i laisv u&tikrina galimyb> vairi pa&ir &monms gyventi atviro!e, teisingo!e ir darnio!e pilietin!e visuomen!e. @i laisv 3 ne tik savaimin demokrati!os vertyb, bet ir svarbi garanti!a, kad bus visaverti#kai gyvendinamos kitos &mogaus konstitucins teiss ir laisvs. "--- -/ 1* nutarime dl #vietimo statymo nuostat atitikties Konstituci!ai K( apibdino minties, tik!imo ir s&ins laisv>. @i laisv demokratinse teisinse valstybse pripa&stama pagal turin kaip platesns &mogaus laisvs turti savo sitikinimus ir !uos laisvai reik#ti konkretesn i#rai#ka. Msitikinimai 3 talpi, vairialyp konstitucin svoka, apimanti politinius, ekonominius sitikinimus, religinius !ausmus, kultrines nuostatas, etines bei estetines pa&iras ir kt. 1aisv turti sitikinimus rei#kia, kad &mogus yra laisvas pats ormuoti savo sitikinimus, pasirinkti pasaul&iros vertybes, !is ginamas nuo bet kokios prievartos, !o pa&ir negalima kontroliuoti. 7alstybs instituci! pareiga 3 u&tikrinti ir ginti #i asmens laisv>. Msitikinim turinys 3 &mogaus privatus reikalas. Buo laisvs turti sitikinimus neatsie!ama teis !uos laisvai reik#ti. Msitikinim rai#kos laisv 3 tai galimyb savo mintis, pa&iras, sitikinimus netrukdomai reik#ti &od&iu, ra#tu,

*+

&enklais, kitokiais in ormaci!os perdavimo bdais ir priemonmis. Kartu sitikinim rai#kos laisv apima laisv> neatskleisti savo sitikinim ir nebti ver$iamam !uos atskleisti. Msitikinim bei ! rai#kos laisv tvirtina ideologin, kultrin ir politin pliurali%m. Jokios pa&iros ar ideologi!a negali bti paskelbtos esan$ios privalomos ir primestos individui 3 laisvai savo pa&iras ormuo!an$iam ir rei#kian$iam asmeniui. (ai yra prigimtin &mogaus laisv. 7alstyb turi bti neutrali sitikinim at&vilgiu, !i neturi teiss nustatyti koki nors privalom pa&ir sistem. 1aisv turti sitikinimus apskritai negali bti ribo!ama, o laisv> reik#ti sitikinimus galima riboti tik statymo nustatyta tvarka ir tik tada, kai yra btina apsaugoti Konstituci!os "0 str. * daly!e nurodytas vertybes 3 &mogaus sveikat, garb> ir orum, privat gyvenim, dorov>, ginti konstitucin> santvark. Msitikinim rai#kos laisv> taip pat galima laikinai apriboti vedus karo ar nepaprast! padt (K 1.0 str.). Fsmens teiss ar laisvs ribo!imo pagrstumas demokratin!e visuomen!e gali bti vertinamas sveiko proto ir akivai%d&ios btinybs kriteri!ais, !is turi atitikti teisingumo samprat ir reikalavimus bei Konstituci!o!e nustatytas atitinkamos teiss ar laisvs ribo!imo galimybes bei slygas (K( 1++H m. vasario 1* d. nutarimas). Ket koks pagrindini teisi ir laisvi ribo!imas sietinas su konkuruo!an$i vertybi racionaliu santykiu, garantuo!an$iu, kad apribo!imais nebus pa&eista atitinkamos &mogaus teiss esm. 7alstyb turi pareig u&tikrinti, kad niekas nevar&yt asmens prigimtins laisvs pasirinkti !am priimtin religi! ar nepasirinkti !okios, pakeisti pasirinkt religi! ar !os atsisakyti. 7alstyb negali nustatyti privalom reikalavim, kad asmuo nurodyt savo tik!im, po&ir tik!imo dalykus. Kita vertus, valstyb turi pareig u&tikrinti, kad pats tikintysis ar netikintysis (vienas arba su kitais) naudotsi !am garantuota minties, tik!imo ir s&ins laisve taip, kad nebt pa&eistos kit asmen teiss ir laisvs< pagal K ", str. &mogus, gyvendindamas savo teises ir naudodamasis savo laisvmis, privalo laikytis Konstituci!os ir statym, nevar&yti kit asmen teisi bei laisvi, o "H str. tvirtinta, kad &mogaus sitikinimais, praktikuo!ama religi!a ar tik!imu negali bti pateisinamas nusikaltimas ar statym nevykdymas. ?pr>sdamas klausim dl galimybs pasirinkti religi!os ar etikos pamokas, K( konstatavo, kad tv valia galima pasirinkti religi!os ar etikos pamokas. ( patvirtina . d. tvirtinta tv pareiga rpintis vaik aukl!imu. (a$iau su tuo susi!>s sudtingas klausimas, iki kiek met tvai gali primesti savo pa&iras. + Pilie1i (politins) teiss (&onstitu%ijos str. 2 d." 2/ 9 str." 1 . str. 1 d.)" j ai,kinimas &' aktuose ir detali7avimas statyminiu lygiu Eolitins teiss kaip pilietins teis kartais yra apibdinamos kaip negatyvios, nes valstyb ! at&vilgiu turi susilaikyti nuo var&ymo ir neturi po%ityvios pareigos (kaip, pv%., ekonomini, socialini ir kultrini teisi at&vilgiu) imtis t.t. veiksm. str. 2 d. (auta ir kiekvienas pilietis turi teis> prie#intis bet kam, kas prievarta ksinasi 1ietuvos valstybs nepriklausomyb>, teritori!os vientisum, konstitucin> santvark. @i nuostata apibdina 12 pilie$i teisin status (taip pat ir nustato tas teises, laisves ir pareigas, turi tik 12 pilie$iai). 7arto!ama pilie$io, o ne asmens svoka, nes kalbama apie asmenis, su valstybe susi!usius ypatingais teisiniais politiniais santykiais C pilietybe. 2emiantis "--* 1" *- K( nutarimu dl Ere%idento dekreto dl pilietybs suteikimo i#imties tvarka, i# #ios nuostatos i#plaukia, kad tik 12 pilie$iai, t. y. valstybin bendruomen 3 pilietin (auta, turi teis> kurti 1ietuvos valstyb>, t. y. tik pilie$iai turi teis> spr>sti, kokia turi bti 1ietuvos valstyb, nustatyti 1ietuvos valstybs konstitucin> santvark, valstybs vald&i gyvendinan$i instituci! srang, asmens ir valstybs teisini santyki pagrindus, #alies kio sistem ir pan. Mgyvendindami pilie$i teises ir laisves, pilie$iai dalyvau!a vykdant (autos suverenitet. E4 str& Pilietis gali laisvai kilnotis ir pasirinkti gyvenamj viet )ietuvoje, gali laisvai ivykti i )ietuvos& ?ios teiss negali "#ti varomos kitaip, kaip tik statymu ir jeigu tai "#tina valsty"s saugumui, moni sveikatai apsaugoti, taip pat vyk!ant teisingum& Fegalima !rausti pilieiui grti )ietuv& ,iekvienas lietuvis gali apsigyventi )ietuvoje& Dav>s Ere%idento kreipimsi pagal Konstituci!os 1-0 str. * d. * p. ir 1-/ str. 0 d., K( 1++0 -1 "- paskelb i#vad dl TO(K t.t. nuostat (tarp ! ir &mogaus teiss laisvai kilnotis) atitikties Konstituci!ai. K( i#ai#kino, kad nors Konvenci!o!e ir Konstituci!o!e skiriasi termini!a (&mogus C pilietis), tarp ! i# esms nra prie#taravimo, kadangi 12 statymai suteikia 1( teistai esantiems ir leidim gyventi gavusiems u&sienie$iams teis> laisvai kilnotis, tuo i#plsdamas *" str. 1d. K( pa&ym!o, kad u&sienie$iai ir asmenys be pilietybs, kurie 12 yra teistai, turi tokias pat teises ir laisves kaip ir 12 pilie$iai, !ei Konstituci!a, statymai ar tarpt sutartys nenumato kitaip. (oki nuostat bt galima papildyti, kad teis laisvai kilnotis pagal savo konstitucin> prigimt, prasm> ir paskirt nra politin (t. y. nra politins prigimties ir paskirties palyginti su rinkim teise ar teise !ungtis politines parti!as) ir todl i# esms apima kiekvieno &mogaus, teistai esan$io 12 !urisdikci!o!e, galimyb> laisvai kilnotis. Eagal " d. valstyb gali nustatyti t. t. apribo!imus pilie$iams. (eiss gali bti var&omos tik statymu, pv%., &moni sveikatai apsaugoti (nustatant apie !gain> t.t. %on, kurios negalima per&engti), valstybs saugumui ar vykdant teisingum. 8l #ios nuostatos K( yra prim>s ir kit nutarim ("--1 1- -", 7airuoto!o pa&ym!imo byla). K( i#ai#kinimu, #i nuostata, kad pilietis gali laisvai i#vykti i# 1ietuvos, rei#kia, !og !is turi teis> pats spr>sti, ar i#vykti i# 1ietuvos, pasirinkti i#vykimo laik, taip pat i#vykimo bd. (eis laisvai i#vykti i# 1ietuvos rei#kia, !og negali bti nustatoma leidimin i#vykimo i# 1ietuvos tvarka, t. y. negali bti nustatoma tokia tvarka, kad pilietis turt pra#yti kurios nors valstybins instituci!os leidimo i#vykti i# 1ietuvos. Konstitucin teis laisvai i#vykti i# 1ietuvos suponuo!a valstybs pareig nustatyti toki i#vykimo i# 1ietuvos tvark, kad pilietis nepatirt nepagrst suvar&ym. Eilie$io teis laisvai i#vykti i# 1ietuvos gali bti apribota tik statymu ir tik tuomet, kai yra Konstituci!os *" str. " d. nustatyti pagrindai< !eigu tai btina valstybs saugumui, &moni sveikatai apsaugoti, taip pat vykdant teisingum. K( nurod, kad asmens teises galima var&yti, !ei< 1. tai yra numatyta statyme norma yra su ormuluota ai#kiai ir nedviprasmi#kai, *. yra btinyb .. suvar&ymas yra proporcingas 0. yra numatyta galimyb apsksti. EE str& Pilieiai turi teis !alyvauti val!ant savo al tiek tiesiogiai, tiek per !emokratikai irinktus atstovus, taip pat teis lygiomis slygomis stoti )ietuvos @espu"likos valsty"in tarny"& Pilieiams lai!uojama teis kritikuoti valsty"s staig ar pareig#n !ar", apsksti j spren!imus& Grau!iama persekioti u kritik& Pilieiams lai!uojama peticijos teis, kurios gyven!inimo tvark nustato statymas& "--. 1" -. nutarime dl valstybs tarnybos K( numato, kad valstybs tarnyba 3 tai pro esin veikla, kuri atlieka valstybs ar savivaldybs instituci!os darbuoto!as, t.y. darbin veikla. (aigi teis lygiomis slygomis stoti 12 valstybin> tarnyb yra susi!usi su K ., str. 1 d. tvirtinta kiekvieno &mogaus teise laisvai pasirinkti darb. (eis dalyvauti valdant savo #al tiesiogiai ar per demokrati#kai i#rinktus atstovus galt apimti rinkim teis>, teis> inici!uoti re erendum, pilie$i statym iniciatyvos teis>, petici! teis>, teis> kritikuoti valstybs staig ar pareign darb. @iai teisei taip pat gali bti priskiriama teis lygiomis slygomis stoti valstybs tarnyb. Buostata 4lygiomis slygomis' sietina su konstituciniu lygiateisi#kumo principu. K( ne kart yra pa&ym!>s, !og konstitucinis vis asmen lygybs principas nepaneigia to, kad statyme gali bti nustatytas nevienodas teisinis reguliavimas tam tikr asmen kategori!, esan$i skirtingose padtyse, at&vilgiu= socialinio gyvenimo vairov gali lemti teisinio reguliavimo bd ir turin. Konstitucinis asmen lygybs principas nepaneigia pa$ios galimybs skirtingai traktuoti &mones atsi&velgiant ! status ar padt (K( "--* m. gruod&io *- d. nutarimas). (a$iau konstitucinis vis asmen lygybs statymui principas bt pa&eistas, !eigu tam tikra grup asmen, kuriems yra skiriama teiss norma, palyginti su kitais tos pa$ios normos adresatais, bt kitaip traktuo!ama, nors tarp t grupi nra tokio pobd&io ir tokios apimties skirtum, kad toks nevienodas traktavimas bt ob!ektyviai pateisinamas (K( 1++/ m. lapkri$io "- d., "--* m. gruod&io *- d. nutarimai). 7alstyb, gyvendindama savo priederm> u&tikrinti nacionalin saugum, tinkam !aunimo aukl!im, #vietim, patikim inans sistem, valstybs paslap$i apsaug ir t.t., turi teis> nustatyti papildomus, specialius reikalavimus sto!antiesiems darb svarbiausiose kio ir verslo srityse. K( nuomone, dirbant sudting darb reikalinga tam tikra kvali ikaci!a, pro esins &inios ir gd&iai, todl atitinkami reikalavimai asmenims, pretenduo!antiems dirbti sudting ar atsaking darb, laikomi natraliais ir paprastai yra visuotinai pripa&stami, o pro esins kompetenci!os reikalavimai neprie#tarau!a &mogaus teisei laisvai pasirinkti darb ar versl. Kandidatams taip pat gali bti keliami bendri reikalavimai, pv%., lo!alumas 1ietuvos valstybei ir !os konstitucinei santvarkai, Konstituci!os ir teiss sistemos pagrind (skaitant &mogaus teisi ir laisvi katalog) i#manymas, geras valstybins kalbos mok!imas, kon likto tarp siekiam pareig ir priva$i interes nebuvimas (arba tokio kon likto pa#alinimas iki asmeniui pradedant eiti pareigas, kuri !is siekia) ir kt. (aip pat gali bti nustatyti bendri reikalavimai, susi!> su

".

.-

sto!an$io!o asmeninmis savybmis, reputaci!a, i#silavinimu ir kt. Dali bti nustatytos ir konstituci#kai pagrstos bendrosios slygos, dl kuri asmeniui neleid&iama stoti valstybs tarnyb. 2ibo!imai galimi, bet !ie turi bti proporcingi ir protingi. Konstituci!a kiekvienam pilie$iui garantuo!a teis> apsksti valstybs staig ar pareign sprendimus (K ** str. " d.). Eilie$i skundus dl valstybs ir savivaldybi pareign (i#skyrus teis!us) piktnaud&iavimo ar biurokrati%mo tiria ?eimo kontrolieriai= !ie turi teis> silyti teismui kaltus pareignus atleisti i# u&imam pareig (K H* str. 1 d.). Fsmeniui padarytos materialins ir moralins &alos atlyginim nustato statymas. Mstatym leid!as turi pareig i#leisti statymus, nustatan$ius &alos atlyginim asmeniui u& !am padaryt materialin> ir moralin> &al, taip pat u&tikrinti real pa&eist &mogaus teisi ir laisvi gynim, kuris bti derinamas su kit Konstituci!o!e tvirtint vertybi apsauga. * dalis buvo reali%uota vliausiai. Eetici! st. buvo priimtas vienas i# paskutini!. Eetici!os teis politin teis, kuri gyvendindami pilie$iai gali dalyvauti valdant savo #al. Eetici!a suprantama kaip individo ar kolektyvo kreipimasis vie#osios vald&ios instituci!as, kuriame i#dstytas reikalavimas silyti spr>sti ne tik parei#k!ui, bet ir visuomenei ar !os daliai svarb klausim, kai to klausimo i#sprendimui reikia pakeisti, papildyti ar pripa&inti netekusiu galios galio!ant arba priimti nau! teiss akt. Eetici!a tai reikalavimas, kuriuo pra#oma i#spr>sti t.t. svarb klausim. (ai gali bti padaryta tik primus t.t. teiss akt. Eagal Konstituci! turi bti priimtas statymas, kuris nustatyt tokius svarbius petici!os teisinius elementus< 1. dl ko galima kreiptis, kuriom instituci!om petici! galima paduoti *. ormals reikalavimai .. padavimo tvarka (&od&iu ar ra#tu) 0. sprendimo dl atsisakymo priimti petici! tvarka. 1ietuvo!e yra sudarytos tri! r#i petici! komisi!os< 1. ?eimo ". 7yriausybs *. savivaldybi taryb (eismas nusprend, kad petici!a laikytina gyvendinta, kai kompetentinga instituci!a priima (teigiam ar neigiam sprendim. Eetici!os gali bti paduodamos dl 1. &mogaus teisi ir laisvi apsaugos ar gyvendinimo= ". ") valstybs ir savivaldybs instituci! re ormavimo=

".

*. *) kitus svarbius visuomenei, savivaldybms ar valstybei klausimus. Eetici! st. + str. i#dstyti atve!ai, kada !i kreipimasis nelaikomas petici!a. E6 str& Pilieiai, kuriems rinkim !ien yra sukak 23 met, turi rinkim teis& :eis "#ti irinktam nustato )ietuvos @espu"likos ,onstitucija ir rinkim statymai& @inkimuose ne!alyvauja pilieiai, kurie teismo pripainti neveiksniais& 2inkim teis yra viena svarbiausi politini teisi, kuri suteikia pilie$iams teis> dalyvauti valdyme. J turi visi, sulauk> 1, m, i#skyrus teismo pripa&intus neveiksniais. Beveiksnumas gali bti panaikintas. A# Konstituci!os i#plaukia, kad pilie$iai turi dvi sub!ektines teises. Fktyvio!i rinkim teis atiduoti savo bals rinkimuose. Easyvio!i rinkim teis galimyb bti i#rinktam. 2eikia priimti statym, kuris paisydamas Konstituci!os norm ir princip detaliai reglamentuot procedras, kas, kokiomis slygomis gali kelti savo kandidatr ir pan. 2eikalavimus kandidatams nustato atitinkam rinkim statymai (Ere%idento, ?eimo, ?avivaldybi taryb ir t.t. bei Konstituci!a). EJ str& Pilieiams lai!uojama teis laisvai vienytis "en!rijas, politines partijas ar asociacijas, jei i tikslai ir veikla nra prieingi ,onstitucijai ir statymams& Fiekas negali "#ti veriamas priklausyti kokiai nors "en!rijai, politinei partijai ar asociacijai& Politini partij, kit politini ir visuomenini organi acij steigim ir veikl reglamentuoja statymas& @is str. tvirtina politin pliurali%m vien i# demokratini valstybs po&ymi. Mtvirtinta pilie$i teis vienytis parti!as, asociaci!as, t. y. savo i#rai#kai !ie gali pasirinkti vairias nevyriausybini organi%aci! ormas. Eolitika tai santykiai tarp vairi socialini grupi siekiant vald&ios. M politines parti!as !ungiamasi norint patenkinti savo interes dalyvauti valstybs valdyme. Ket bnant politins parti!os nariu galima tiesiogiai takoti valstybini sprendim primim. Eolitins parti!os turi savo program, t. y. savo veiklos vi%i!, tikslus. Fsmuo, kuris yra politi#kai aktyvus, &inodamas politins parti!os veiklos tikslusis po%ici!as, renkasi parti! ir dalyvau!a !os veiklo!e. Eagrindinis kiekvienos parti!os tikslas dalyvauti pirmiausia nacionaliniuose rinkimuose (?eimo ir savivaldybi). Eolitin parti!a, laim!usi daugiausiai mandat, betarpi#kai dalyvau!a priimant sprendimus. ?varbus Earti! inansavimo statymas. :inansavimo problema kam leisti inansuoti. Eataisos pro!ekte siloma u&drausti inansuoti !uridiniams asmenims. "--- 1" "1 K( nagrindamas byl dl gyvenam! nam bendri!, pla$iai atskleid *0 str. turin ir pasak, kad pilie$i teis !ungtis (ar nesi!ungti) organi%aci!as negali bti prievartin. Fsmuo pats turi nuspr>sti, kokiais tikslais !is !ungiasi, koki susivieni!imo orm pasirinkti. (aigi naryst turi bti grind&iama savanori#kumu. Erie#ingi veiksmai yra antikonstituci#ki. ?vokose 4bendri!a', 4politin parti!a', 4asociaci!a' yra i#reik#ta susivieni!im, steigiam savanori#kumo pagrindu ! nari poreikiams tenkinti politin!e, ekonomin!e, socialin!e ir kt. srityse, vairov. Fsmenys, siekdami gyvendinti savo teises ir interesus vairiose gyvenimo srityse gali !ungtis vairius susivieni!imus, !ei ! tikslai ir veikla neprie#tarau!a Konstituci!ai ir statymams. Konstituci!o!e laiduo!ama teis laisvai vienytis bendri!as ir kt. rei#kia, kad asmuo #i konstitucin> teis> reali%uo!a arba !os nereali%uo!a laisva valia. " d. eDpressis ver"is tvirtinta, kad niekas negali bt ver$iamas priklausyti kokiai nors bendri!ai ar pan. (ai konstitucin garanti!a, ginanti asmen nuo priklausymo kokiai nors organi%aci!ai prie# !o vali. Fsmens valia C pamatinis narysts vairiose organi%aci!ose principas. @io principo turi bti laikomasi teiss aktuose reglamentuo!ant vis r#i susivieni!im steigim ir veikl, narysts !uose santykius nepriklausomai nuo to, koki teist tiksl #ie susivieni!imai siekia. Pra t.t. konstitucins ribos, kai kuri organi%aci! steigimui, kai ! veikla prie#inga Konstituci!ai, valstybs tikslams ir pan. Eolitini parti! st. . str. * d. numato< draud&iama steigtis ir veikti politinms parti!oms, kuri steigimo ar programiniuose dokumentuose propaguo!ama ar veiklo!e praktikuo!ama rasin, tautin, religin, socialin nelygyb ir neapykanta, autoritarinio ar totalitarinio valdymo, vald&ios u&grobimo prievarta metodai, karo ir smurto propaganda, &mogaus teisi bei laisvi, vie#osios tvarkos pa&eidimai, kitokios id!os bei veiksmai, prie#tarau!antys 1ietuvos 2espublikos Konstituci!ai, 1ietuvos 2espublikos statymams ir nesuderinami su visuotinai pripa&intomis tarptautins teiss normomis. E5 str& Fegalima !rausti ar truk!yti pilieiams rinktis "e ginklo taikius susirinkimus& ?i teis negali "#ti ri"ojama kitaip, kaip tik statymu ir tik ta!a, kai reikia apsaugoti valsty"s ar visuomens saugum, viej tvark, moni sveikat ar !orov ar"a kit asmen teises ir laisves& 6iting, demonstraci! teis C tai klasikin politin teis. Konstituci!o!e numatyti imperatyvai< rinktis be ginklo taikius susirinkimus. Mstatym leid!as turi priimti statym, kuris nustatyt, kokia tvarka turi bti rengiami susirinkimai. Oinomi du susirinkim organi%avimo bdai< 1. pareik#tinis C parei#kia, kad bus organi%uo!amas t.t. renginys. @is bdas rei#kia, kad pilietis parei#kia, !og nori reali%uoti savo konstitucin> teis> protestuoti prie# k nors. ". leidiminis C reikia leidimo organi%uoti rengin. (.r., kad nuo valdininko leidimo priklauso asmens konstitucins teiss gyvendinimas. ?avo orma #is bdas nekonstitucinis, nes var&o konstitucin> teis>. Eareiga in ormuoti btina tam, kad nebt pa&eistos kitos konstitucins vertybs C vie#o!i tvarka, saugumas ir kt. 2emiantis ?usirinkim statymu ir "--- -1 -H K( nutarimu dl savivaldybi teisi nustatyti susirinkim vietas, Konstituci!a i# esms leid&ia nustatyti tik pareik#tin> susirinkim organi%avimo tvark. Rrgani%atoriai privalo suderinti susirinkimo viet, laik, !ei tai nepavyksta C atitinkama instituci!a privalo pasilyti alternatyvas (bet ne leidim tvark, kai galiotos instituci!os turi diskreci! spr>sti, ar apskritai leisti susirinkim). K( taip pat pasak, kad savivaldybs gali, bet nepareigotos nustatyti nuolatines susirinkim vietas, t. y. !os negali reikalauti, kad susirinkimai bt organi%uo!ami tik !os nustatytose nuolatinse vietose. EM str& Pilieiai, priklausantys tautinms "en!rijoms, turi teis puoselti savo kal", kult#r ir paproius& @i teis gali bti laikoma ir kultrine teise. .1

1+++ 1- "1 nutarime dl vard ir pavard&i ra#ymo 12 pilie$io pase K( i#ai#kino, kad #ia konstitucine norma visoms 1ietuvos teritori!o!e gyvenan$ioms tautinms bendri!oms yra garantuo!amas tautinio identiteto i#saugo!imas, kultros t>stinumas, tautin savirai#ka. "--/ -/ 1- nutarime dl re erendumo biuleteni kalbos K( i#ai#kino, kad #i nuostata, tvirtinanti tautini bendri! teis> puoselti savo tautin> kultr, papro$ius, kalb, gauti valstybs teikiam param, nerei#kia, !og ! interesai gali bti prie#prie#inami 1ietuvos valstybs visos visuomens bendriems interesams. 2eikalavimo paisyti konstitucinio valstybins kalbos imperatyvo, pv%., tada, kai yra priimami valstybins reik#ms sprendimai, negalima ai#kinti kaip pa&eid&ian$io tautini ma&um teises. Erie#ingai, valstybins kalbos mok!imas u&tikrina vis valstybs pilie$i lygiateisi#kum. Kaip savo "--. m. gruod&io 1* d. nutarime dl valstybs tarnybos yra konstatav>s K(, 5asmens tautyb (taip pat ir santykiuose su valstybs ar savivaldybi instituci!os, valstybs tarnauto!ais) negali bti pagrindu asmeniui reikalauti, kad !am nebt taikomos taisykls, kylan$ios i# valstybins lietuvi kalbos statuso= kitaip bt pa&eistas konstitucinis vis asmen lygybs statymui, teismui, valstybs instituci!oms ir pareignams principas5. 2EH str& 2 !& )ietuvos valsty"s gynimas nuo usienio ginkluoto upuolimo . kiekvieno )ietuvos @espu"likos pilieio teis ir pareiga& @i teis taip pat gali bti priskiriama prie politini teisi. Konstituci!o!e i#skiriama teis ir pareiga ginti valstyb>. (ok skirstym veikiausiai lemia sub!ektyvus pilie$io santykis su valstybe< tai, kas vienam yra pareiga, kitam gali bti teis (privilegi!a). 2eikalavimus karo prievolei reglamentuo!a Karo prievols statymas ) So%ialins ir ekonomins teiss (&onstitu%ijos (1 str. d." () str. 1 d." (* str." +0 Q +2 str.)" j ai,kinimas &' aktuose ir detali7avimas statyminiu lygmeniu 62 str& E !& Auktasis mokslas prieinamas visiems pagal kiekvieno mogaus suge"jimus& Perai "esimokantiems pilieiams valsty"inse auktosiose mokyklose lai!uojamas nemokamas mokslas& @io!e normo!e tvirtinta teis moksl. Fsmenims iki 1/ m. mokslas yra privalomas. 8augiausia problem kelia Konstituci!o!e tvirtintas principas, kad gerai besimokantiems pilie$iams auk#tosiose mokyklose laiduo!amas nemokamas mokslas. Jis nra tinkamai gyvendintas ne tik dl l# stokos, bet ir dl svokos 4gerai besimokantis' kriteri! stokos. Dalima daryti prielaid, kad Konstituci!a suteikia statym leid!ui diskreci! detali%uoti gerai besimokan$i asmen grup>. Fuk#to!o mokslo st. /- str. 1 d. sakoma, kad gerai besimokan$iais studentais laikomi *- proc. kiekvienos studi! programos student, atrinkt kas semestr pagal geriausius studi! re%ultatus. (okio statyminio Konstituci!os detali%avimo negalima sureik#minti kaip vienintelio galimo ir tobulinusio. Bra !okio ob!ektyvaus pagrindo, kad btent *- proc., o ne kitas skai$ius labiausiai atitinka Konstituci!os nuostat. @is skai$ius gali keistis priklausomai nuo inansini valstybs i#gali ar politini socialini st leid!o prioritet arba nuo galim K( i#ai#kinim. K( "--" -1 1. dl valstybs ir savivaldybi biud&et rodikli nutarime yra pasak>s, kad kriteri!ai, kuriuos atitinkantys asmenys laikomi gerai besimokan$iais, nustatytini statymu. 65 str& 2 !& )ietuvos #kis grin!iamas privaios nuosavy"s teise, asmens #kins veiklos laisve ir iniciatyva& @is straipsnis susi!>s su 1ietuvos valstybs ekonominiu pagrindu. Konstituci!a leid&ia ir kit orm nuosavyb>, ta$iau privati nuosavyb yra pagrindin. Kyla klausimas, ar instituci!os, reguliuodamos nuosavybs santykius, yra laisvos, ar turi paisyti konstitucini imperatyv ir galbt valstyb #io!e s ero!e negali imtis t.t. veiksm, nes tai prie#taraus Konstituci!os nuostatoms. @ie imperatyvai yra< valstyb, reguliuodama santykius, negali bti nuo#aly!e, nors ir labai nesiki#a. 7alstyb, sudarydama slygas, skatina toki kin> veikl, kuri naudinga visuomenei. "--" -* 1. K( nutarime dl armacins veiklos sakoma, kad asmens kins veiklos laisvs ir iniciatyvos svoka labai plati. Ji apima teis> laisvai pasirinkti versl, teis> laisvai sudarinti sutartis, s&iningos konkurenci!os laisv>, kins veiklos sub!ekt lygiateisi#kum ir kt. Eagal Konstituci! vis pirma skatinama s&ininga konkurenci!a. jkins veiklos laisv ir iniciatyva C tai teisini galimybi visuma, sudaranti prielaidas priimti kinei veiklai reikalingus sprendimus. jkins veiklos laisv ir iniciatyva remiasi prigimtine &mogaus asmens laisve ir prigimtine teise turti nuosavyb>. Fsmens konstitucin teis nuosavyb> yra esmin (btina) asmens kins veiklos laisvs gyvendinimo slyga. 2ibo!ant asmens teis> nuosavyb>, yra ribo!ama ir asmens kins veiklos laisv. jkins veiklos laisv nra absoliuti. Kadangi gyvendinant kins veiklos laisv>, palie$iami didels dalies interesai, valstyb turi #i veikl reguliuoti, pirmiausia tautos gerovs vardan. Eagal Konstituci!os ./ str. valstyb turi reguliuoti kin> veikl taip, kad !i tarnaut bendrai tautos gerovei, turi ginti vartoto!o interesus. Sia yra tvirtintas principas, nustatantis kins veiklos reguliavimo tikslus ir ribas. Eagal Konstituci! riboti &mogaus teises ir laisves galima, !eigu yra laikomasi #i slyg< tai daroma statymu= ribo!imai yra btini demokratin!e visuomen!e siekiant apsaugoti kit asmen teises bei laisves ir Konstituci!o!e tvirtintas vertybes, taip pat konstituci#kai svarbius tikslus= ribo!imais nra paneigiama teisi ir laisvi prigimtis bei ! esm= laikomasi konstitucinio proporcingumo principo. (autos gerov> be kita ko parodo materialini vertybi varto!imas. (a$iau K( pa&ymi, kad toks po&iris negali bti suabsoliutinamas. Fpie bendr tautos gerov> galima spr>sti i# socialins raidos. 63 str& ,iekvienas mogus gali laisvai pasirinkti !ar" "ei versl ir turi teis turti tinkamas, saugias ir sveikas !ar"o slygas, gauti teising apmokjim u !ar" ir socialin apsaug ne!ar"o atveju& Qsieniei !ar" )ietuvos @espu"likoje reguliuoja statymas& Priveriamasis !ar"as !rau!iamas& Priveriamuoju !ar"u nelaikoma tarny"a kariuomenje ar j pakeiianti alternatyvioji tarny"a, taip pat piliei !ar"as karo, stichins nelaims, epi!emijos ar kitais ypatingais atvejais& Priveriamuoju !ar"u nelaikomas ir statymo reguliuojamas teismo nuteistj !ar"as& @ straipsn K( yra ne kart nagrin!>s vairiais aspektais. Ev%., 1+++ -* -. nutarime dl buvusi KDK darbuoto! teiss reali%uoti #i konstitucin> teis> (t. y. dl ribo!imo u&imti t.t. pareigas) nustat, kad toks reguliavimas, kai Ere%idento i# tri! nari sudaroma komisi!a sprend&ia, ar asmuo gali eiti t.t. pareigas, prie#tarau!a Konstituci!ai, nes tai nra Ere%idento kompetenci!a. 8l #io statymo ie#kovas laim!o byl ?trasbre dl pa&eisto proporcingumo principo. @io straipsnio i#ai#kinimui taip pat svarbi "--" -* 1. 4:armacinink byla', kurios esm ta, kad asmenys, norintys steigti vaistin>, tur!o turti atitinkam i#silavinim, K( pasak, kad #iuo atve!u svarbios dvi konstitucins vertybs< teis nuosavyb> ir teiss vykdyti versl. Eagal Konstituci! nuosavybs negalima riboti i#silavinimo pagrindu. (.r., kad kiekvienas asmuo gali steigti ar pirkti vien ar kelias vaistines su slyga, kad !is pats tiesiogiai nebus atsakingas u& vaist gamyb ir klient aptarnavim. "--* -H -. 4Eensinink bylo!e' buvo konstatuota, kad toks reguliavimas, kai dirban$iam pensininkui mokama tik ba%in pensi!a, prie#tarau!a Konstituci!ai. K( argumentavo tuo, kad taip paneigiama vertybi pusiausvyra. Omogus, pasirinkdamas vien vertyb>, turi atsisakyti kitos. ., str. taip pat susi!>s su ?eimo nari galimybe dirbti pedagogin darb. Eagal Konstituci! ?eimo narys gali gauti atlyginim tik u& tiesiogin ir krybin darb (kuri pagal ?eimo statut apima ir pedagogin> veikl). K( nuomone, tai prie#tarau!a Konstituci!ai. 8abar ?eimo nariai iki priimdami priesaik turi i#spr>sti visus klausimus, kurie nesuderinami su ?eimo nario mandatu. "--. 1" 1* K( nutarime dl valstybs tarnybos K( pa&ym!o, kad dirbantiesiems priklauso gauti alg. 1++/ -H 1- K( nutarime dl advokat auk#to!o teisinio universitetinio i#silavinimo sakoma, kad teiss laisvai pasirinkti darb rei#kia statymo laiduo!am galimyb> savo nuo&ira pasirinkti u&simimo r#. (a$iau dirbant sudting darb reikalinga t.t. kvali ikaci!a, pro esins &inios ir gd&iai, todl tokiam darbui keliami atitinkami reikalavimai laikomi natraliais ir visuotinai pripa&intais. 9niversitetai nuo kit mokslo staig skiriasi tuo, kad !iems bdinga ne tik &ini gausa, bet ir ! platumas bei undamentalumas. Mstatym leid!o nuomone, dirbantiems teisininkams btinas plataus pro ilio teisinis pasirengimas, kur gali u&tikrinti tik auk#tasis universitetinis i#silavinimas. JK str& Pro%esins sjungos kuriasi laisvai ir veikia savarankikai& <os gina !ar"uotoj pro%esines, ekonomines "ei socialines teises "ei interesus& +isos pro%esins sjungos turi lygias teises& 1+++ -1 1. K( nutarime dl pro esini s!ung apibr&iamas ! statusas ir paskirtis. Ero esins s!ungos yra savanori#kos ir savaranki#kos darbuoto! organi%aci!os. 8arbuoto!ai pro esin> s!ung !ungiasi tam, kad galt organi%uotai ginti savo pro esines, ekonomines ir socialines teises bei interesus. Fsmuo, stodamas pro esin> s!ung, laisva valia pasirenka #i organi%aci! kaip vien i# mint savo teisi bei interes gynimo orm. Buostata, !og pro esins s!ungos kuriasi laisvai ir veikia savaranki#kai taip pat rei#kia, kad pro esins s!ungos yra nepriklausomos nuo valstybs vald&ios, kit valstybs instituci!, nuo darbdavi bei ! organi%aci!,

."

kit organi%aci!. (ik pro esins s!ungos gali ginti darbuoto! pro esines, ekonomines ir socialines teises bei interesus. Eagal Konstituci! negali bti nustatytas toks teisinis reguliavimas, kuris var&yt ar paneigt pro esini s!ung konstitucin> teis> kurtis laisvai ir veikti savaranki#kai ginant darbuoto! pro esines, ekonomines ir socialines teises bei interesus. Astori#kai pro esins s!ungos susikr kaip vis darbuoto! gyn!os. (odl daugelio #ali konstituci!ose, taip pat ir 12, yra tvirtinta, kad pro esins s!ungos gina darbuoto! pro esines, ekonomines bei socialines teises ir interesus. Eer dvi#ales ir tri#ales derybas su vyriausybs, darbdavi atstovais !os gali spr>sti ekonomines ir socialines ne tiktai savo nari, bet ir kit darbuoto! problemas. (odl gindamos vien savo narius pro esins s!ungos pa&eid&ia Konstituci! J2 str& Gar"uotojai, gin!ami savo ekonominius ir socialinius interesus, turi teis streikuoti& ?ios teiss apri"ojimus, gyven!inimo slygas ir tvark nustato statymas& ?treikas C tai darbo nutraukimas. ?treikuoti nemanoma tuomet, kai nedirbama, atostogau!ama. A# to i#plaukia, kad teiss streikuoti sub!ektas C darbuoto!as, t. y. asmuo, kuris teistai dirba ir pagal statym gali nutraukti darb keldamas t.t. reikalavimus, susi!usius su darbo veikla. 1+++ -1 1. K( nutarime dl pro esini s!ung sakoma, kad konstitucins darbuoto! teiss streikuoti, taip pat ir pro esini s!ung teiss skelbti streik, Jo gyvendinimo slygas ir tvark reglamentuo!a 12 kolektyvini gin$ reguliavimo statymas, kurio 1- str. 1 d. tvirtinta, kad priimti sprendim skelbti streik (taip pat ir sp!am!) turi teis> pro esin s!unga !os statuose (statute) nustatyta tvarka. (aigi pro esins s!ungos teis skelbti streik kyla i# Konstituci!o!e bei statymuose garantuotos darbuoto! teiss streikuoti. Ero esin s!unga gali paskelbti streik tiktai tada, kai tam pritaria dauguma mon!e dirban$i asmen. ?kelbdama streik, pro esin s!unga vykdo tiek pro esins s!ungos nari, tiek kit tos mons darbuoto! vali. J4 str& +alsty" lai!uoja piliei teis gauti senatvs ir invali!umo pensijas, socialin param ne!ar"o, ligos, nalysts, maitintojo netekimo ir kitais statym numatytais atvejais& @io straipsnio sub!ektai C pilie$iai. Konstituci!ai neprie#taraut, !ei ! ratas bt i#plstas. @i teis> laiduo!a valstybs imperatyvai< valstyb privalo nurodytas suteikti pensi!as, o kitas pensi!as valstyb gali nustatyti atsi&velgdama savo socialines galias ir poreik. @iame straipsny!e nustatyti pensinio aprpinimo ir socialins paramos pagrindai. "--* -H -. nutarime dl pareign ir kari valstybini pensi! K( pasak, kad nuostata valstyb laiduo!a rei#kia, kad statymu nusta$ius t.t. pensin aprpinim valstybei kyla pareiga. ! garantuoti tokiais pagrindais ir dyd&iais, kurie nustatyti statyme. u&dirbta pensi!a suvokiama kaip asmens nuosavyb. Kol pensi!a nepaskai$iuota, tai tik socialin teis ! gauti. Kai pensi!a nustatyta ir asmuo gy!a teis> ! gauti, prasideda nuosavybs apsauga. Eensi!as galima ma&inti, ta$iau tik tais atve!ais, kai valstyb!e yra nepaprasto!i padtis. Eensininkai neturt bti pirmie!i, kuri sskaita inansuo!amos valstybs reikms. Kalbdamas apie kari#ki pensi!as K( pasak, kad pensi!os negalima atimti, !ei asmuo padar nusikaltim. Kari#kiai pensi! mokas moka ne patys, o gauna i# valstybs biud&eto, todl valstyb turi pagalvoti apie pensi! sistemos per ormavim, bet asmenys turi apie &inoti i# anksto (kitaip bt pa&eistas teist lkes$i principas). Mstatymais nusta$ius pensi! r#is, asmenis, turin$ius teis> pensi!, ! dyd&ius ir t.t., valstybei kyla pareiga laikytis teist lkes$i ir teisinio tikrumo princip konstitucini princip. Fsmuo, gi!>s teis> nustatyt pensi!, gali pagrstai tiktis, kad #i !o teis bus ginama ir saugoma. (odl teisinio reguliavimo pakeitimai, kuriais bloginamas pensinis aprpinimas, galimi tik tada, kai tai btina kt. konstitucini vertybi apsaugai. (ai gali bti daroma tik statymu ir nepa&eid&iant Konstituci!os. 9. Pmogaus ir pilie1io pareigos (&onstitu%ijos 2* str." * str. ) ir 9 d." + str. ( d. ir 1 . str. 2 d.)" j ai,kinimas &' aktuose ir detali7avimas statyminiu lygiu Eareiga C tai teiss normose nustatytas pareigo!imas asmeniui atlikti t.t. veiksmus ar nuo ! susilaikyti. Tsminis &mogaus teisi ir laisvi po&ymis yra tai, kad teisi ir laisvi atsiradimas, ! gyvendinimas yra nesie!amas su pareig vykdymu. Fsmens pareigoms demokratini valstybi konstitucin!e doktrino!e ir konstituci!ose paprastai neskiriama daug dmesio. Bra susi ormavusio ir vieningo pareig katalogo. 43 str& Lgyven!in!amas savo teises ir nau!o!amasis savo laisvmis, mogus privalo laikytis )ietuvos @espu"likos ,onstitucijos ir statym, nevaryti kit moni teisi ir laisvi& @iame straipsny!e tvirtintas konstitucinis imperatyvas< gyvendindamas savo laisves ir teises, asmuo turi laikytis Konstituci!os ir statym ir elgtis taip, kad nevar&yt kit asmen teisi ir laisvi. 7isuotinai pripa&inta, kad &mogaus teiss ir laisvs gali bti ribo!amos esant btinybei ir tik statymu nusta$ius tvark bei ribas. "--- -0 -, nutarime dl operatyvins veiklos K( pa&ym!o, kad #iuo Konstituci!os straipsniu yra nustatytas vienas esmini princip, kuris rei#kia, kad &mogaus teistas elgesys nra neribotas ir absoliu$iai laisvas. Omogus, bdamas socialin btyb, gyvena visuomen!e tarp save pana#i ir lygi savo orumu ir teismis &moni. Kiekvienas &mogus turi pareigas visuomenei, kurio!e tik ir gali laisvai ir visi#kai vystytis !o asmenyb, o pagrindin i# t pareig C nevar&yti kit &moni teisi ir laisvi. Sia nustatytos ne vald&ios instituci!, bet &mogaus elgesio ribos. E3 str& 5 ir M !& :v teis ir pareiga . auklti savo vaikus !orais monmis ir itikimais pilieiais, iki pilnametysts juos ilaikyti& +aik pareiga . ger"ti tvus, glo"oti juos senatvje ir tausoti j palikim& @io straipsnio / d. susi!usi su ]K *.1*. straipsnio *d. nuostata, kuri tvirtina tv pareig i#laikyti darbing pilnamet vaik iki !is mokosi vidurini, auk#t! ar pro esini mokykl dieniniuose skyriuose ir yra ne vyresnis negu ". met. Eagrindinis 12 statymas numato tv pareig i#laikyti vaikus tik iki pilnametysts ir nenumato i#lygos, kad tokia tv pareiga i#lieka ir vaikui sulaukus pilnametysts priklausomai nuo to, ar vaikas mokosi, ar dirba, ar !am reikalinga ir kiek laiko reikalinga parama. (aigi ]K yra i#ple$iamas Konstituci!o!e nustatytos teisinio reguliavimo ribos ir todl kyla klausimas, ar tai neprie#tarau!a Konstituci!ai. K( iki #iol nra pateik>s i#ai#kinimo #iuo klausimu. JE str& 6 !& +alsty" ir kiekvienas asmuo privalo saugoti aplink nuo kenksming poveiki& @i nuostata tvirtina kiekvieno asmens ir valstybs pareig tausoti gamt ir susilaikyti nuo veiksm, galin$i sukelti aplinkai kenksmingus padarinius. (ai reik#t ir statymo leid!o pareig priimti atitinkamu statymus, reglamentuo!an$ius, kokie veiksmai laikomi &alingais aplinkai, kokia numatoma atsakomyb u& tokius veiksmus ir !os taikymo slygos. 2EH str& 4 !& Lstatymo nustatyta tvarka )ietuvos @espu"likos pilieiai privalo atlikti karo ar alternatyvij krato apsaugos tarny"& Konstituci!a suteikia statym leid!ui diskreci! nustatyti #ios pilie$io pareigos vykdym tvark. J nustato Karo prievols st. Jame numatyta, kad karo prievolininkas yra vyras nuo 1/ iki "0 m. neatlik>s privalomosios ar alternatyviosios karo tarnybos ir nuo !os neatleistas. Buo karo tarnybos gali bti atleid&iami asmenys dl ! sveikatos bkls, dl religini ar paci istini sitikinim, dvasininkai, asmenys, teisti u& sunk nusikaltim. Kaigusiems auk#t!a mokykl #i prievol gali bti pakeista iki / mn. trukms tarnyba mokomuosiuose daliniuose. (arnyba taip pat gali bti atideda auk#t! mokykl studentams, magistrantams, doktorantams, kai #auktinis turi " ar daugiau vaik arba vienas augina vaik arba kai #auktinis kininko #eimo!e yra vienintelis darbingas vyras. Erivalomo!i karo tarnyba trunka 1" mn., alternatyvio!i C 1, mn. Ftliekantiems alternatyvi! prievol> taikomi kra#to apsaugos ir drausms statutai, i%inio pasirengimo reikalavimai, nesusi!> su ginklo, i%ins !gos panaudo!imu. *. Pmogaus ir pilie1io laisvi ir teisi teisminio ir neteisminio gynimo pagrindai (&onstitu%ijos ) str. 2 d." 0 str. 110 str. 2 d" 10+ str.)" j ai,kinimas &' aktuose ir detali7avimas statyminiu lygiu Omogaus teisi ir laisvi garanti!os C tai t.t. sistema teiss norm, princip ir priemoni, kuri pagalba yra u&tikrinamos &mogaus teiss ir laisvs. Omogaus teisi garanti!as galima skirstyti teisines ir neteisines. (eisins C teiss norm ir instituci! sistema. Beteisinms garanti!oms galima priskirti valstybs vald&ios gyvendinimo pagrindus, valstybs orm, !os politin re&im ir kt. (eisines &mogaus teisi garanti!as galima skirstyti materialines, procesines ir institucines. 6aterialinms priskirtina Konstituci!a, statymai ir kt. teiss aktai, kuriuose tvirtintos &mogaus teiss ir ! apsauga. Erocesinms reikt priskirti Konstituci!o!e tvirtint asmens, kurio teiss ir laisvs pa&eid&iamos teis kreiptis teism, tuo tikslu turi bti sukurta teism sistema, o #ios garanti!os padeda &mogui reali%uoti pa&eist teisi gynyb). Erocesinms garanti!oms priskirtina ir teis teikti petici!. Anstitucins garanti!os C tai instituci!os, kurioms yra priskirta &mogaus teisi gynyba. ?varbiausia &mogaus teisi materialin garanti!a C tai toki teisi katalogo tvirtinimas Konstituci!o!e ir ! bendr! garanti! ormulavimas. Bepaprastai svarbi Konstituci!os ) str. 2 d. tvirtinta nuostata, kad kiekvienas savo teises gali ginti rem!amasis ,onstitucija.

.*

8idel reik#m tenka ir 0 straipsniui (Asmuo, kurio konstitucins teiss ar laisvs paei!iamos, turi teis kreiptis teism& Asmeniui pa!arytos materialins ir moralins alos atlyginim nustato statymas&) Jame tvirtintas teismo kaip universalaus &mogau teisi saugoto!o principas. M teism gali kreiptis &mogus dl bet koki teiss pa&eidim. "--- -/ *- nutarime dl kari galimybs kreiptis teism K( yra su ormulav>s doktrin, kad negali bti tokio teisinio reguliavimo, kad t.t. klausimais &mogus negalt kreiptis teism (buvo nustatyta, kad kari#kiais gali kreiptis teism tik dl atleidimo i# darbo, bet ne dl pagrind, po #ios bylos buvo su ormuota minta doktrina). @iame straipsny!e yra tvirtintas konstitucinis teismins gynybos principas. 8emokratin!e valstyb!e teismas yra pagrindin institucin &mogaus teisi ir laisvi garanti!a, kad konstitucinis teismins gynybos principas yra universalus. Eagal Konstituci! statym leid!as turi pareig nustatyti tok teisin reguliavim, kad visus gin$us dl asmens teisi ar laisvi pa&eidimo bt galima spr>sti teisme. Dali bti nustatyta ir ikiteismin gin$ sprendimo tvarka. (a$iau negalima nustatyti tokio teisinio reguliavimo, kuriuo bt paneigta asmens, manan$io, kad !o teiss ar laisvs pa&eid&iamos, teis ginti savo teises ar laisves teisme. Eriklausomai nuo to, koks teismas, kokio!e stadi!o!e (apeliaci!a ar kasaci!a) konstatuo!a, ar buvo padaryta &ala, teismas priskiria arba nepriskiria kompensaci!os. (a$iau "--" -H -" nutarime teiss &alos, padarytos neteistais kvotos ir kt. veiksmais, atlyginim K( paneig #i nuostat ir pa&ym!o, kad &alai negali bti rib. Oala taip pat gali bti skiriama asmeniui, teistam, bet nenuteistam, nors to anks$iau statymas nenumat Jai taikomi tik Konstituci!os imperatyvai, proporcingumo ir protingumo principas. A# institucini garanti! vis pirma i#skirtini teismai. K( gali bti traktuo!amas ir kaip &mogaus teisi apsaugos instituci!a, nors prie#ingai nei k. k. #alyse (pv%., 7okieti!o!e ar Fustri!o!e), pilie$iai negali tiesiogiai kreiptis K(. (a$iau K( da&nai nagrin!a klausimus, kurie ! pasiekia asmenims gyvendinant savo teises pagal Konstituci!os ) str. (eismas, vadovaudamasis Konstituci!os 110 str. nuostata, kad teisjas negali taikyti statymo, kuris prietarauja ,onstitucijai , ir matydamas, kad statymas ar kitas teisinis aktas, kuris turt "#ti taikomas konkreioje "yloje, prietarauja ,onstitucijai, teisjas susta"!o ios "ylos nagrinjim ir kreipiasi ,onstitucin :eism pray!amas sprsti, ar is statymas ar kitas teisinis aktas atitinka ,onstitucij& Beabe!otina, kad K( yra svarbus konstitucini &mogaus teisi garantas, nes !o kompetenci!ai pagal Konstituci!os 10+ str. priskirta viena svarbiausi C teiss akt atitikties Konstituci!ai unkci!. ?varb vaidmen garantuo!ant &mogaus teises atlieka ir ?eimo kontrolieriai. Eagal Konstituci!os H* str. !ie tiria pilie$i skundus dl valstybs ir savivaldybi pareign piktnaud&iavimo ar biurokrati%mo. Jie turi teis> silyti teismui atleisti i# pareig kaltus pareignus. Konstitucinis reguliavimas lm, kad yra keli ?eimo kontrolieriai ir kitos kontrols instituci!os. ?eimo kontrolieri kompetenci!a nra labai plati ir neapima &mogaus teisi pa&eidim kitose nei biurokrati%mo ar pareign piktnaud&iavimo vald&ia srityse. (odl papildomai buvo steigta 6oter ir vyr lygi galimybi kontrolieriaus ir 7aiko teisi apsaugos kontrolieri instituci!a. ?eimo kontrolieri instituci!a buvo steigta 1++. m. Eriimtas ?eimo kontrolieri statymas, kuris vliau buvo pakeistas, i#ple$iant kontrolieri galio!imus, pakei$iant terminus ir kai kurias socialines garanti!as. 6oter ir vyr lygi galimybi ir 7aiko teisi apsaugos kontrolieri galio!imai platesni nei ?eimo kontrolieri, nes !ie gali tirti pa&eidimus ne tik valstybs valdymo ir savivaldos srityse. 6oter ir vyr lygi galimybi statyme tvirtintas pagrindinis #ios instituci!os tikslas C siekis, kad bt gyvendintos lygios Konstituci!o!e tvirtintos moter ir vyr teiss. Mstatyme yra daug norm, skirt &mogaus teisi apsaugai. @i instituci!a gali nagrinti administracini teiss pa&eidim bylas ir skirti administracines baudas. M ! gali kreiptis ir i%iniai, ir !uridiniai asmenys ( ?eimo kontrolieri C tik i%iniai, 7aiko teisi apsaugos kontrolieri C ir mon, neturinti !uridinio asmens statuso). 7aiko teisi apsaugos kontrolieriaus statymo pagrindinis tikslas C apibr&ti #ios instituci!os veiklos pagrindus, kurie pagrsti teistumo, ne#ali#kumo, vie#umo, vaiko teisi ir !o teist interes prioriteti#kumo principais. 8ar viena instituci!a, ginanti &mogaus teises, yra Turopos Omogaus (eisi (eismas. M ! 1( pilie$iai gali kreiptis tik i#naudo!> visas teisines gynybos priemones nacionaliniuose teismuose. Jis gali skirti sankci!as valstybei, pralaim!usiai byl. ? tema. Lietuvos Respublikos pilietyb 1. Pilietybs svoka ir prin%ipai -ietuvos 6espublikos konstitu%inje teisje. Eilietybs klausim svarb lemia tai, kad pilietyb prasmina pa$i valstyb> ir yra viena btiniausi #iuolaikins civili%uotos valstybs element. Eilietyb C teisinis ry#ys tarp &mogaus ir valstybs abipusi teisi ir pareig pagrindu. @io ry#io pagrindu asmuo gy!a pilietines ir politines teises ir pareigas bei naudo!asi #ios valstybs gynyba. Eilietyb C viena i# demokrati!os garant, numatan$i asmens, turin$io pilie$io status, dalyvavim valstybs valdyme. Eilietyb C !ungiamo!i grandis tarp (autos suvereniteto ir asmens laisvs. Mgyvendindama savo pilietines teises ir pareigas, asmenyb dalyvau!a reali%uo!ant (autos suverenitet. Eilietyb yra btina prielaida, kad asmuo turt visas Konstituci!o!e ir statymuose tvirtintas teises ir laisves, kad !o teisti interesai bt ginami ir #alies vidu!e, ir u& !os rib. Eilietyb teiss literatro!e suprantama dviem aspektais< 1) kaip ob!ektyviai eg%istuo!antis asmens teisinis ry#ys su valstybe= ") kaip teiss norm, reguliuo!an$i pilietybs santykius, visuma, t.y. kaip savaranki#kas konstitucins teiss institutas. Eagal 12 pilietybs statymo 1 str., 1ietuvos 2espublikos pilie$iai yra< 1) asmenys, iki 1+.- m. bir&elio 10 d. tur!> 1ietuvos pilietyb>, ! vaikai, vaikai$iai ir provaikai$iai (!eigu #ie asmenys, ! vaikai, vaikai$iai ar provaikai$iai nerepatri!avo)= ") asmenys, 1+1+ m. sausio + d. C 1+.- m. bir&elio 10 d. nuolat gyven> dabartin!e 1ietuvos 2espublikos teritori!o!e, taip pat ! vaikai, vaikai$iai ir provaikai$iai, !eigu !ie Eilietybs statymo sigalio!imo dien nuolat gyveno ir #iuo metu gyvena 1ietuvos 2espublikos teritori!o!e, ir nra kitos valstybs pilie$iai= *) lietuvi kilms asmenys, !eigu !ie nra kitos valstybs pilie$iai. 1ietuvi kilms asmeniu laikomas asmuo, kurio tvai ar seneliai arba vienas i# tv ar seneli yra ar buvo lietuviai ir pats asmuo pripa&sta save lietuviu= .) asmenys, iki 1++1 m. lapkri$io . d. gi!> 1ietuvos 2espublikos pilietyb> pagal 1+,+ m. lapkri$io * d. priimt Eilietybs statym= 0) kiti asmenys, kurie 1ietuvos 2espublikos pilietyb> gi!o pagal 1++1 m. gruod&io 0 d. priimt Eilietybs statym. Eagal teisin turin 12 pilietyb yra apibdinama kaip asmens nuolatinis teisinis ry#ys su 1ietuvos valstybe. ?varbiausi #io ry#io po&ymiai< 1) gimimas teritori!o!e arba C gimimas i# tam tikros teritori!os tv (teritorin kilm) ") tam tikras apsigyvenimas teritori!o!e ir ypa$ i#gyvenimo laikas (natrali%aci!os sta&as) (a$iau ne kiekvienas asmens ry#ys su 1ietuvos valstybe laikomas pilietybe. (arp u&sienie$i, nuolatos ir laikinai gyvenan$i 1ietuvo!e, taip pat atsiranda teisinis ry#ys su 1ietuvos valstybe. ?kirtumas tas, kad ry#ys tarp pilie$io ir valstybs yra nuolatinis, t.y. !is atsiranda nuo gimimo arba pilietybs gi!imo momento ir baigiasi pilie$io mirtimi arba netekus pilietybs statymo numatytais atve!ais. @is ry#ys nenutrksta ir kai pilietis i#vyksta i# savo #alies. (aigi, pilietyb neapribota ir erdv!e, t.y. valstybs teritorini rib. (uo tarpu teisinis ry#ys su u&sienie$iu nutrksta !am i#vykus i# 1ietuvos. (aigi, pagrindinis teisinis kriteri!us, leid&iantis atskirti teisin ry#, eg%istuo!ant tarp valstybs ir laikinai ar nuolatos !o!e esan$i u&sienie$i nuo teisinio ry#io su pilie$iais C pilietybs nekintamumas laike ir erdv!e. ?kiriasi ir teisi bei laisvi apimtis, kurias valstyb suteikia savo pilie$iams bei kitiems asmenims. Omogaus prigimtins teiss ( gyvyb>, laisv>, nuosavyb>, garb> ir orum, s&ins laisv>, ir kt.) priskirtinos universalioms teisms, visuotinai yra pripa&stamos civili%uot valstybi ir suteikiamos visiems asmenims. R svarbiausios politins teiss ir ypa$ tos, kurios susi!usios su valstybs unkcionavimu, !os saugumo u&tikrinimu, su valstybi institut krimu ir valstybs vald&ios unkci! gyvendinimu, gali bti suteikiamos tik valstybs pilie$iams. Eilietis gy!a i#imtin> teis> dalyvauti valdant savo valstyb>. Eilietyb suteikia asmeniui socialiai svarb vaidmen visuomen!e C galimyb> dalyvauti tvarkant ir sprend&iant valstybinio gyvenimo reikalus, garanti! socialiniame gyvenime minimum, valstybs glob bei gynyb.

..

Eilietyb kaip 12 konstitucins teiss institutas yra visuma 12 konstitucins teiss norm, reguliuo!an$i pilietybs santykius. Ea&ymtina, kad valstyb savaranki#kai nustato esminius pilietybs pradus ir #io instituto konkret turin. 1ietuvos pilietyb yra nuolatinis teisinis asmens ry#ys su 1ietuvos valstybe, grind&iamas abipusmis teismis ir pareigomis ir i# ! kylan$iu savitarpio pasitik!imu, gynyba bei asmens i#tikimybe valstybei. 2. -ietuvos 6espublikos pilietybs gijimo b#dai. (eiss normos, reguliuo!an$ios pilietybs santykius, priklauso nuo #alies istorini, kultrini, teisini tradici!. Kriteri!ai, pagal kuriuos apibr&iami asmenys laikomi valstybs pilie$iais, rodo valstybs politik pilietybs klausimais, kokioms asmen grupms !i teikia prioritetus ar lengvatas suteikiant pilietyb>. Eilietyb yra viena svarbiausi valstybs suvereniteto i#rai#k. Jos gi!imo ir netekimo bdus ir pagrindus valstyb statymais gali reguliuoti savaranki#kai atsi&velgdama pa$ios valstybs bei !os pilie$i interesus. (arptautin!e teis!e pripa&inta, kad valstyb pati nustato pilietybs gi!imo ir netekimo bdus. (a$iau valstyb nra visi#kai laisva #io!e srity!e. Eilietybs santyki teisinis reguliavimas turi u&tikrinti &mogaus teiss pilietyb> gyvendinim, atitikti tarptautines konvenci!as, paprotin> tarptautin> teis> ir teiss principus, kurie paprastai yra sietini su pilietybe. 1ietuvos 2espublikos pilietybs gi!imo bdai< 1ietuvos 2espublikos pilietyb gy!ama< 1) gimus= ") gyvendinus teis> 1ietuvos 2espublikos pilietyb>= *) suteikus 1ietuvos 2espublikos pilietyb> (natrali%aci!a)= .) optavimo bdu ar kitais 1ietuvos 2espublikos tarptautini sutar$i numatytais pagrindais= 0) kitais #io Mstatymo numatytais pagrindais. Eilietybs gi!imas gimimo aktu. Dimimu ( iliaci!a). (ai pagrindinis ir visuotinai pripa&intas pilietybs gi!imo bdas. Eilietyb> gy!antis asmuo nei#rei#kia ir negali i#reik#ti savo valios, kurios valstybs pilie$iu !is nort bti. 2emiamasi narysts pre%umpci!a, pagal kuri gimstant vaikui yra pakankamai didel tikimyb, kad !is bus lo!alus valstybei, kurio!e gim. Eilietybs gi!imas iliaci!os pagrindu gali bti dve!opas, remiantis skirtingais pilietybs gi!imo principais<

a)

krau!o teiss principas (!us sanguinis). Bau!agimis gali gyti savo tv pilietyb> nepriklausomai nuo to, ar !is gim> tv pilietybs valstyb!e, ar u& !os rib=

b) &ems teiss principas (!us soli). Bau!agimis gy!a savo gimimo vietos valstybs pilietyb> nepriklausomai nuo tv pilietybs. 8augelio valstybi statymai numato abu #iuos principus, kur krau!o teiss principas yra derinamas su &ems teiss principu. c) mi#rus bdas. (aikomi abu principai, !uos derinant. Kai tvai yra skirting #ali pilie$iai ir reikia nustatyti vaiko pilietyb>, tai vaikui suteikiama tos #alies pilietyb, kurio!e !is gim (su slyga, kad vienas i# tv irgi yra tos #alies pilietis).7alstybs, kurios pripa&sta &ems teiss princip taip pat prisideda prie to, kad daug!a dve! #ali pilie$i (bipatrid). (ai rei#kia, kad toks &mogus turi ne tik dvigubas teises bet ir pareigas dviem valstybm (pv%., karin tarnyba). (okiais atve!ais valstybs turt sudaryti sutartis. (eiss pilietyb> i#saugo!imas ir teiss pilietyb> gyvendinimas. Eilietybs gi!imas gyvendinant teis> 12 yra nau!as. Eilietybs statymo 1H str. Bustatyta, kad teis 12 pilietyb> neterminuotai i#saugoma< 1) asmenims, iki 1+.- m. bir&elio 10 d. tur!usiems 1ietuvos pilietyb>, ! vaikams, vaikai$iams ir provaikai$iams (!eigu #ie asmenys, ! vaikai, vaikai$iai ar provaikai$iai nerepatri!avo), gyvenantiems kitose valstybse= ") lietuvi kilms asmenims, gyvenantiems kitose valstybse. (eiss pilietyb> i#saugo!imas rei#kia, !og #iems asmenims pripa&stama pirmumo teis 1ietuvos pilietyb> ir paprastesn tos pilietybs gi!imo tvarka (netaikant 1" str. Bustatyt natrali%aci!os slyg). Aki #ios teiss reali%avimo minti asmenys su savo #eimos nariais gali atvykti 1ietuvos 2espublik be vi% ir gyventi, netaikant !iems Amigraci!os statymo reikalavim, i# !os i#vykti. Fsmenims, kuriems i#saugoma teis 1ietuvos 2espublikos pilietyb>, pagal ! pra#ym i#duodami #i teis> patvirtinantys dokumentai. @ie asmenys ne visada nori turti 12 pilie$io pas, nes valstybi, kur !ie gyvena, statymai da&nai numato, kad atlikus bet kok veiksm siekiant gyti kitos valstybs pilietyb>, galima netekti turimos pilietybs. (ai ypa$ aktualu 1ietuvos i#eiviams, gyvenantiems valstybse kur dviguba pilietyb nepripa&stama. (odl tokiems asmenims priimtiniau turti ne pilie$io pas, o dokument, patvirtinant, kad asmuo turi teis> 1ietuvos pilietyb>. (eis> 1ietuvos pilietyb> taip pat i#saugo lietuvi kilms asmenys (kurio tvai ar seneliai arba vienas i# tv ar seneli yra lietuviai, ir pats asmuo pripa&sta ess lietuvis). (eis> 1ietuvos 2espublikos pilietyb> gyvendina, kai atsisako turimos valstybs pilietybs ir gr&ta nuolat gyventi 1ietuv. Erie pra#ymo gyvendinti teis> 1ietuvos 2espublikos pilietyb> pridedami< dokumentai patvirtinantys, kad asmuo iki 1+.- m. bir&elio 10 d. tur!o 12 pilietyb> (yra tokio asmens vaikas ar vaikaitis)= patvirtinantys asmens tapatyb> (pasas ir ! atitinkantis dokumentas), lietuvi kilm>, turt kitos valstybs pilietyb> ir !os atsisakym (arba dokumentas, patvirtinantis, kad asmuo yra be pilietybs), taip pat nuolatin> gyvenam! viet. ?prendimus dl teiss 1ietuvos 2espublikos pilietyb> gyvendinimo priima 1ietuvos 2espublikos vidaus reikal ministras. Eilietybs gi!imas natrali%aci!os slygomis, taikomos atskiriems asmenims. Batrali%aci!a. 1ietuvos pilietyb gali bti gy!ama suteikiant ! statymo nustatyta tvarka. (oks pilietybs gi!imo bdas vadinamas natrali%aci!a. Mstatymins slygos natrali%aci!ai< 3 i#gyventi tam tikr laik to!e valstyb!e (* m., 1- m.), 3 i#mokti tos valstybs kalb,3 mokti konstituci!os pagrindus,3 nesirgti in ekcinmis ligomis,3 nebti baustam u& kriminalinius nusikaltimus, nusikaltimus &moni!ai ir pan. 8l pilietybs suteikimo asmenys gali kreiptis vairiais sumetimais< @eimyninio pobd&io (santuoka su u&sienie$iu, vaikinimas). Mv. valstybse skirtingai reglamentuo!amos i#tek!usios u& u&sienie$io moters pilietybs problemos. 8augely!e 1otyn Fmerikos #alyse galio!a vyro pilietybs prioriteto principas. Eagal ! moteris, i#tek!usi u& #i #ali pilie$io, automati#kai gy!a vyro valstybs pilietyb>. (a$iau moter kova dl pilietini teisi ir ! lygiateisi#kumo pasiek, kad buvo priimta Konvenci!a 1+0H m. dl i#tek!usios moters pilietybs C kur reglamentuo!a kad vyro pilietyb automati#kai neturi takos &monos pilietybei. @i norma tvirtinta ir 1ietuvos pilietybs statymo . str.< <eigu )ietuvos @espu"likos pilietis yra su!ars santuok su asmeniu, kuris yra kitos valsty"s pilietis ar"a asmuo "e piliety"s, taip pat toki santuok nutrauks, tai sutuoktini piliety" savaime nepasikeiia& Be#eimyninio pobd&io. Kai pilietyb suteikiama asmeniui be pilietybs, kai vienos #alies pilietyb pakei$iama kita, t.y. pilietyb suteikiama u&sienie$iui. 7isose #iuolaikinse demokratinse valstybse yra nustatyta gantinai grie&ta natrali%aci!os tvarka. ?uteikiant u&sienie$iui pilietyb>, paprastai reikalau!ama atsisakyti turtos pilietybs, duoti i#tikimybs nau!ai valstybei priesaik, atitinkamas sslumo cen%as ir t.t. 1ietuvo!e gali bti suteikta 1ietuvos pilietyb asmeniui pagal !o pra#ym, !ei sutinka su nustatytomis slygomis. 1ietuvos 2espublikos Eilietybs statymo 1" str. nustatyta< 1) i#laik valstybins kalbos eg%amin= ") pra#ymo pateikimo metu nuolat gyvena 1ietuvos 2espubliko!e= *) gyvena 1ietuvos 2espublikos teritori!o!e pastaruosius de#imt met= .) turi legal pragyvenimo #altin 1ietuvos 2espublikos teritori!o!e= 0) i#laik 1ietuvos 2espublikos Konstituci!os pagrind eg%amin= /) yra asmuo be pilietybs arba yra pilietis tokios valstybs, pagal kurios statymus 1ietuvos 2espublikos pilietybs gi!imo atve!u prarandama tos valstybs pilietyb, ir ra#tu prane#a apie savo sprendim atsisakyti turimos kitos valstybs pilietybs, kai !am bus suteikta 1ietuvos 2espublikos pilietyb. Fsmuo pra#antis suteikti 1ietuvos 2espublikos pilietyb>, turi atitikti 1" str. nustatytus reikalavimus. Eilietybs suteikimas i#imties tvarka reglamentuotas 1/ str.< 1. 2espublikos Ere%identas, vadovaudamasis #iuo Mstatymu, gali suteikti 1ietuvos 2espublikos pilietyb> nusipelniusiems 1ietuvos 2espublikai ir integravusiems 1ietuvos visuomen> u&sienio valstybi pilie$iams ar asmenims be pilietybs i#imties tvarka netaikant !iems #io Mstatymo 1" straipsny!e numatyt pilietybs suteikimo slyg. Buopelnais 1ietuvos 2espublikai laikytina u&sienio valstybs pilie$io ar asmens be pilietybs veikla, kuria asmuo ypa$ reik#mingai prisideda prie 1ietuvos 2espublikos valstybingumo stiprinimo, 1ietuvos 2espublikos galios ir !os autoriteto tarptautin!e bendruomen!e didinimo. 1ietuvos 2espublikos .0

pilietyb i#imties tvarka netaikant #io Mstatymo 1" straipsny!e numatyt pilietybs suteikimo slyg taip pat gali bti suteikta, kai tai sietina su vie#uo!u interesu ar 1ietuvos 2espublikos vardo garsinimu atstovau!ant 1ietuvai. ". @io straipsnio 1 dalis netaikoma #io Mstatymo "- straipsny!e nurodytiems asmenims. *. 1ietuvos 2espublikos pilietybs suteikimas i#imties tvarka savaime nesukelia teisini pasekmi pilietyb> gi!usio asmens #eimos nariams. @i nuostata netaikoma pilietyb> gi!usio asmens nepilname$iam vaikui, kuris yra asmuo be pilietybs. Bepilname$io vaiko, kuris yra asmuo be pilietybs, 1ietuvos 2espublikos pilietybs klausimas sprend&iamas pagal #io Mstatymo , ir + straipsni arba "" ir "* straipsni reikalavimus. Eriesaika yra viena i# pilietybs gi!imo natrali%aci!os bdu procedr dali. Eriesaika yra viena i# slyg pilietybei gauti. (ai yra asmens vie#as, i#kilmingas bei tvirtas pasi&ad!imas prisiimti ! saikstan$ias pareigas ir !as vykdyti, t. y. asmuo pra#antis pilietybs, pasi&ada bti i#tikimas 12, kailytis 12 Konstituci!os bei statym, ginti 1ietuvos nepriklausomyb>, saugoti valstybs teritori!os vientisum, gerbti valstybin> kalb, kultr ir papro$ius, stiprinti 1ietuvos demokratin> valstyb>. Batrali%aci!os aktas visada yra individualus. Eriesaik turi duoti ne tik asmenys, tampantys pilie$iais natrali%aci!os bdu, bet ir tie, kurie pilietyb> gy!a optavimo bdu ar i#imties tvarka. Fsmenims, atitinkantiems pilietybs statymu nustatytos natrali%aci!os slygas, 12 pilietyb teikiama atsi&velgiant 12 interesus. Eilietyb gali bti ir nesuteikta. Fplinkybs, dl kuri 1ietuvos 2espublikos pilietyb neteikiama. 1* str. 1ietuvos 2espublikos pilietyb neteikiama asmenims, kurie< 1) rengsi, ksinosi ar padar tarptautinius nusikaltimus, numatytus 1ietuvos 2espublikos tarptautinse sutartyse arba tarptautin!e paprotin!e teis!e, tokius kaip< agresi!a, genocidas, nusikaltimai &moni#kumui, karo nusikaltimai= ") rengsi, ksinosi ar padar nusikalstamas veikas prie# 1ietuvos 2espublik= *) iki atvykimo gyventi 1ietuvos 2espublik kito!e valstyb!e buvo teisti laisvs atmimo bausme u& ty$in nusikaltim, u& kur baud&iam! atsakomyb> nustato ir 1ietuvos 2espublikos statymai, arba buvo 1ietuvo!e bausti u& ty$in nusikaltim, u& kur numatoma laisvs atmimo bausm= .) statym nustatyta tvarka neturi teiss gauti leidimo gyventi 1ietuvos 2espubliko!e. (okios nuostatos numatytos daugelio valstybi teisiniuose aktuose. 2eguliuo!an$iuose pilietybs klausimus. Eilietybs gi!imas optavimo ir kitais tarptautinse sutartyse numatytais pagrindais. Eagal Eilietybs statymo H str. 1ietuvos 2espublikos pilietyb taip pat gali bti gyta optavimo ar kitais 1ietuvos 2espublikos tarptautini sutar$i numatytais pagrindais. Rptaci!a. (ai laisvas savo noru pilietybs pasirinkimas tais atve!ais, kai kei$iasi valstybs teritori!a. (aikoma tais atve!ais, kai tam tikros buvusios valstybs teritori!o!e susikuria nau!a valstyb arba i# buvusios valstybs teritori!os yra atskiriama tam tikra !os dalis, kuri traukiama kitos valstybs teritori!. @iuo atve!u, kei$iamos teritori!os dalies pilie$iams leid&iama pasirinkti< likti savo buvusios teritorins valstybs pilie$iais, arba tapti nau!os valstybs, kurios teritori! ta dalis traukiama, pilie$iais. Fsmuo pasirink>s pilietyb>, paprastai i#vyksta gyventi pasirinktos pilietybs valstyb>. 7adinasi, optavimo atve!u pilietyb kei$iasi remiantis 1ietuvos 2espublikos tarptautine sutartimi su u&sienio valstybe. Betipi#kas pilietybs gi!imo optavimo bdu atve!is buvo numatytas 1+,+ m. 11 mn. -* d. Eilietybs statyme. Kuriame buvo numatyta, kad asmenys, kurie iki #io st. sigalio!imo dienos nuolat gyveno 12 teritori!o!e ir turi $ia nuolatin> gyv. 7iet arba nuolatin darb, gali per dve!us metus nuo #io st. sigalio!imo dienos laisvai apsispr>sti, ar priimti 1ietuvos pilietyb> ar likti ??2? pilie$iais. (ok pilietybs gi!imo atve! su tam tikromis i#lygomis galima laikyti pilietybs gi!imu optaci!os bdu, nes buvo suteikta teis pasirinkti 1ietuvos 2espublikos pilietyb> tiems gyvento!ams, kurie praeity!e netur!o tvirt teisini ry#i su buvusia nepriklausoma 1ietuvos valstybe. Eilietyb gali bti gy!ama ir i,imties tvarka. Pra du bdai, ta$iau !ie labai retai taikomi<

a) b)

9& ypatingus nuopelnus tai valstybei. (ai numatyta daugelio valstybi statymuose. 8a&nai tai bna kultros &mons< ra#yto!ai, dalininkai ir t.t. Jie gali bti gim> to!e valstyb!e bet neturti !os pilietybs.Eilietybs suteikimas 3 auk#$iausias valstybs vald&ios aktas. (okiais atve!ai nekeliami natrali%aci!os reikalavimai=

2eintegraci!a 3 tai pilietybs sugr&inimas asmenims, kurie buvo ! prarad>. Ppating procedr nereikalau!ama, ta$iau turi bti nurodyta aplinkyb, dl kurios pilietyb buvo prarasta bei pateiktas paties asmens pra#ymas. ?varbs pilietybs praradimo bdai< dl to, kad buvo nutraukti aktiniai ry#iai (dl to pilietyb yra prarandama automati#kai, t.y. $ia nra !okios &mogaus kalts), kai pilietyb prarandama dl nedoro elgesio (pv%., (?2? pilietyb buvo atimama i# disident, bet vliau buvo gr&inama). Kitais #io st. numatytais pagrindais (H str. 0). pilietybs gr&inimas ("- str.). Fsmuo !au yra tur!>s 1ietuvos pilietyb>, bet dl tam tikr prie&as$i buvo !os netek>s. Betekimo prie&astys C 1, str. 1 ar * d. ( atsisako, gy!a kit pilietyb>, tarpt. sutar$i pagrindais neteko= taip pat gali bti pripa&intas netekusiu pilietybs !ei tarnau!a kitos valstybs karo tarnybo!e arba dirba kitos valstybs tarnybo!e neturdamas 12 atitinkam instituci! leidimo). ?lygos C pra#ymo pateikimo metu nuolat gyvena 12 teritori!o!e ir atitinka Eilietybs st. 1" str. 1 d. ", *, 0 p. numatytas slygas. Kiekvienu atve!u #is sprendimas priimamas individualiai, sprend&ia 12 Ere%identas gav>s motyvuot Eilietybs reikal komisi!os pasilym. 7aik pilietybs gi!imas kei$iantis tv pilietybei. Easikeitus tv pilietybei, kai abu tvai gy!a 12 pilietyb> arba !os netenka, atitinkamai kei$iasi ir ! vaik, neturin$i 1. m. pilietyb ("" str.) 12 pilie$iu tapus vienam i# tv, ! vaikas gali gyti 12 pilietyb>, !ei to ra#tu pra#o abu vaiko tvai.("* str.) Kai vaiko tvai i#situok>, vaikas gali gyti 12 pilietyb>, !ei to ra#tu pra#o gi!>s 12 pilietyb> vienas i# tv, pas kur teismo sprendimu liko gyventi vaikas arba pas kur akti#kai gyvena Jei 12 pilie$iu tampa vienas i# tv, o kitas lieka asmeniu be pilietybs, ! vaikas gali gyti 12 pilietyb>, !ei to ra#tu pra#o gi!>s 12 pilietyb> vienas i# tv. Kai 12 pilietybs netenka vienas i# tv, o kitas yra 12 pilietis, ! vaikas, nesulaukus 1. m., lieka 12 pilietis. (". str.) . -ietuvos 6espublikos pilietybs netekimas. Eilietybs netekimas rei#kia, kad nutrksta teisinis ry#ys tarp asmens ir valstybs. Eagrindin pilietybs netekimo pasekm yra ta, kad kei$iasi asmens teisinis statusas, !am netaikoma tos valstybs !urisdikci!a, asmuo nebegali naudotis valstybs u&tarimu ir globa. Jis tampa asmeniu be pilietybs. Jei pilietybs netekimo momentu #is asmuo tur!o ir kitos valstybs pilietyb>, !is gy!a u&sienie$io status 1ietuvos 2espubliko!e. Eilietybs netekimo pagrindus, orm bei tvark kiekviena valstyb savaranki#kai nustato savo statymais. 12 Eilietybs statymo 1, str.numatyta, kad 12 pilietybs netenkama< 1. 1ietuvos 2espublikos pilietybs netenkama< 1) atsisakius 1ietuvos 2espublikos pilietybs= ") gi!us kitos valstybs pilietyb>= *) 1ietuvos 2espublikos tarptautini sutar$i numatytais pagrindais. ". @io straipsnio 1 dalies " punktas netaikomas 1ietuvos 2espublikos pilie$iui, gi!usiam kitos valstybs pilietyb> po "--* m. sausio 1 d., !eigu !is yra< 1) asmuo, iki 1+.- m. bir&elio 10 d. tur!>s 1ietuvos pilietyb>, !o vaikas, vaikaitis ir provaikaitis (!eigu #is asmuo, !o vaikas, vaikaitis ar provaikaitis nerepatri!avo)= ") lietuvi kilms asmuo, kurio tvai ar seneliai arba vienas i# tv ar seneli yra ar buvo lietuviai ir pats asmuo pripa&sta save lietuviu. *. Fsmuo gali bti pripa&intas netekusiu 1ietuvos 2espublikos pilietybs, !eigu !is, dirbdamas kito!e valstyb!e, daro &al 1ietuvos 2espublikos interesams arba tarnau!a kitos valstybs karo tarnybo!e, arba dirba kitos valstybs tarnybo!e neturdamas 1ietuvos 2espublikos atitinkam instituci! leidimo.

./

.. @io straipsnio " daly!e nurodyti asmenys, gi!> kitos valstybs pilietyb> ar gav> kitos valstybs pilie$io pas arba kit tos valstybs pilietyb> patvirtinant dokument iki "--" m. gruod&io *1 d., laikomi netekusiais 1ietuvos 2espublikos pilietybs nuo kitos valstybs pilietybs gi!imo dienos ar tos valstybs pilie$io paso ar kito tos valstybs pilietyb> patvirtinan$io dokumento i#davimo dienos. Kiekvienas pilietis turi teis> nevar&omas atsisakyti pilietybs. @is pilietybs netekimo bdas yra bene labiausiai paplit>s. (a$iau toks pra#ymas negali bti nagrin!amas !eigu to pra#antis asmuo yra tariamas ar kaltinamas padar>s nusikalstam veik arba !am yra siteis!>s ir vykdytinas teismo nuosprendis. (a$iau #i nuostata nerei#kia, kad asmuo apskritai negals kreiptis dl pilietybs atsisakymo. Kai i#nyks mintos prie&astys, asmuo gals pakartotinai kreiptis dl pilietybs atsisakymo statymo nustatyta tvarka. 1ietuvos 2espublikos pilie$io teis atsisakyti pilietybs (1+ str.)< 1. 1ietuvos 2espublikos pilie$io teis atsisakyti pilietybs negali bti var&oma, i#skyrus #iame straipsny!e nurodytus atve!us. ". Fsmens pra#ymas atsisakyti 1ietuvos 2espublikos pilietybs negali bti nagrin!amas, !eigu to pra#antis asmuo yra tariamas ar kaltinamas padar>s nusikalstam veik arba !am yra siteis!>s ir vykdytinas teismo nuosprendis. Era#ymai atsisakyti 1ietuvos 2espublikos pilietybs paduodami 12 Ere%identui per vietos savivaldos vykdom! instituci!. 12 pilie$iai, nuolat gyvenantys u&sienio valstybse, pra#ymus atsisakyti 12 pilietybs gali paduoti per 12 diplomatines atstovybes ar konsulines staigas u&sieny!e. Eilietybs netekimas gi!us kitos valstybs pilietyb> statyme nra detali%uo!amas, bet pabr&iama, kad #ios nuostatos netaikomos< 1) asmenims, iki 1+.- m. bir&elio 10 d. tur!usiems 1ietuvos pilietyb>, ! vaikams, vaikai$iams ir provaikai$iams (!eigu #ie asmenys, ! vaikai, vaikai$iai ar provaikai$iai nerepatri!avo)= ") lietuvi kilms asmenims, kuri tvai ar seneliai arba vienas i# tv ar seneli yra ar buvo lietuviai ir pats asmuo pripa&sta save lietuviu. 1ietuvos 2espublikos pilietis, gi!>s kitos valstybs pilietyb> ar gav>s kitos valstybs pilie$io pas arba kit tos valstybs pilietyb> patvirtinant dokument, i#skyrus asmenis, i#vardytus #io Mstatymo 1, straipsnio " dalies 1 ir " punktuose, netenka 1ietuvos 2espublikos pilietybs nuo kitos valstybs pilietybs gi!imo ar tos valstybs pilie$io paso ar kito tos valstybs pilietyb> patvirtinan$io dokumento i#davimo dienos. Jeigu paai#k!a, kad asmuo gi!o kitos valstybs pilietyb>, vidaus reikal ministras ar !o galiota instituci!a konstatuo!a 1ietuvos 2espublikos pilietybs netekimo akt pagal #io Mstatymo 1, straipsnio 1 dalies " punkt. (oks asmuo laikomas netekusiu 1ietuvos 2espublikos pilietybs nuo kitos valstybs pilietybs gi!imo dienos Jeigu 1ietuvos 2espublikos tarptautin sutartis nustato kitokias taisykles negu #is Mstatymas, taikomos tarptautins sutarties taisykls. (** str.) Fsmuo gali bti pripa&intas netekusiu 1ietuvos 2espublikos pilietybs, !eigu !is tarnau!a kitos valstybs karo tarnybo!e arba dirba kitos valstybs tarnybo!e neturdamas 1ietuvos 2espublikos atitinkam instituci! leidimo. ?varbi aplinkyb yra ta, kad asmuo dirbt kitos valstybs labui neturdamas tam kompetenting 1ietuvos valstybs instituci! leidimo. Bra kalbama apie savanori#k tarnyb, todl valstybs instituci!os turi teis> inici!uoti pilietybs netekimo procedr net ir tuo atve!u, kai asmuo yra ver$iamas tarnauti kitos valstybs karinse pa!gose. (eikimus pripa&inti asmen netekusiu 1ietuvos 2espublikos pilietybs #io Mstatymo 1, straipsnio *daly!e nurodytais atve!ais turi teis> paduoti vidaus reikal ministras ar !o galiota instituci!a, taip pat u&sienio reikal ministras ar !o galiota instituci!a. pilietybs netekimo pagal #io Mstatymo 1, straipsnio * dal klausimus sprend&ia 2espublikos Ere%identas ir dl to leid&ia dekretus. Eilietybs statymo "1 str. reglamentuo!ami atve!ai kai pilietybs suteikimo aktas pripa&stamas arba gali bti pripa&intas negalio!an$iu< 1. 1ietuvos 2espublikos pilietybs suteikimo akt teismas pripa&sta negalio!an$iu, !eigu nustato, kad asmuo, gi!>s 1ietuvos 2espublikos pilietyb> natrali%aci!os ar optavimo bdu, gi!o 1ietuvos 2espublikos pilietyb> pagal suklastotus dokumentus ar kitokios apgauls bdu arba neatsisak kitos valstybs pilietybs, arba teismui nusta$ius, kad !is iki pilietybs suteikimo ar po to rengsi, ksinosi ar padar tarptautinius nusikaltimus, numatytus 1ietuvos 2espublikos tarptautinse sutartyse arba tarptautin!e paprotin!e teis!e, tokius kaip< agresi!a, genocidas, nusikaltimai &moni#kumui, karo nusikaltimai, arba statym nustatyta tvarka netur!o teiss gauti leidimo gyventi 1ietuvos 2espubliko!e, arba rengsi, ksinosi ar padar nusikalstamas veikas prie# 1ietuvos 2espublik. ". 1ietuvos 2espublikos pilietybs suteikimo akt teismas pripa&sta negalio!an$iu ir tuo atve!u, kai nustato, !og konkretus asmuo po 1+.- m. bir&elio 10 d. organi%avo ar vykd gyvento! trmimus ar gyvento! naikinim, slopino re%istencin !ud!im 1ietuvo!e ar po 1++- m. kovo 11 d. dalyvavo veiksmuose prie# 1ietuvos 2espublikos nepriklausomyb> ir !os teritori!os vientisum. *. 1ietuvos 2espublikos pilietis, gi!>s kitos valstybs pilietyb> ar gav>s kitos valstybs pilie$io pas arba kit tos valstybs pilietyb> patvirtinant dokument, i#skyrus asmenis, i#vardytus #io Mstatymo 1, straipsnio " dalies 1 ir " punktuose, netenka 1ietuvos 2espublikos pilietybs nuo kitos valstybs pilietybs gi!imo ar tos valstybs pilie$io paso ar kito tos valstybs pilietyb> patvirtinan$io dokumento i#davimo dienos. .. 1ietuvos 2espublikos pilietis, gav>s kitos valstybs pilie$io pas arba kit tos valstybs pilietyb> patvirtinant dokument po to, kai !am buvo i#duoti 1ietuvos 2espublikos pilietyb> patvirtinantys dokumentai, i#skyrus asmenis, i#vardytus #io Mstatymo 1, straipsnio " dalies 1 ir " punktuose, privalo per *- dien ra#tu prane#ti apie tai vidaus reikal ministrui ar !o galiotai instituci!ai arba teritorins polici!os staigos migraci!os skyriui, poskyriui, grupei ar pas poskyriui (toliau C migraci!os tarnyba), arba 1ietuvos 2espublikos diplomatinei atstovybei ar konsulinei staigai u&sieny!e. 0. 1ietuvos 2espublikos pilietybs gi!imas pripa&stamas negalio!an$iu, !eigu paai#k!a, kad asmuo 1ietuvos 2espublikos pilietyb> patvirtinan$ius dokumentus gi!o neteistai ar nepagrstai. Tsant nurodytiems pagrindams pilietybs gali netekti tik tie asmenys, kuriems !i buvo suteikta arba kurie ! gi!o optaci!os bdu. Eilie$iai pagal kilm> net ir esant nurodytiems pagrindams negali netekti 12 pilietybs statyme numatyti pilietybs netekimo atve!ai negali bti ai#kinami ple$iamai, ! sra#as yra i#samus. @i sankci!a gali bti taikoma nepaisant to, kiek laiko pra!o nuo asmens natrali%aci!os ar pilietybs gi!imo optaci!os bdu. Beturi reik#ms ir tai, kad asmuo, kuriam buvo atimta pilietyb, dl to gali tapti asmeniu be pilietybs. Mvykd&ius #iame str. Bumatytas veikas asmenims, atsi&velgiant teiss pa&eidimo pobd, gali arba turi bti atimta 12 pilietyb. (. 3aik pilietybs priklausymas nuo tv pilietybs. >imus (:ilia%ija) C remiamasi tiek krau!o tiek &ems teiss principu. a) Erioritetas teikiamas krau!o teiss principui. , str. vaikas, kurio abu tvai !o gimimo metu buvo 12 pilie$iai, yra 12 pilietis, nesvarbu, ar !is gim 1ietuvos teritori!o!e, ar u& !os rib= b) Erioritetas teikiamas &ems teiss principui. 1. Jeigu vaiko tvai turi ne t pa$i pilietyb> ir vaiko gimimo metu vienas i# ! buvo 1ietuvos 2espublikos pilietis, vaikas yra 1ietuvos 2espublikos pilietis, !eigu !is gim 1ietuvos 2espublikos teritori!o!e. ". Jeigu vaiko tvai turi ne t pa$i pilietyb> ir vaiko gimimo metu vienas i# ! buvo 1ietuvos 2espublikos pilietis, tai vaiko, gimusio u& 1ietuvos 2espublikos rib, pilietyb, iki !am sukaks 1, met, gali bti nustatoma pagal tv susitarim. *. 7aikas, kurio vienas i# tv vaiko gimimo metu buvo 1ietuvos 2espublikos pilietis, o kitas buvo asmuo be pilietybs arba ne&inomas, yra 1ietuvos 2espublikos pilietis neatsi&velgiant vaiko gimimo viet. 1- str. asmen be pilietybs, nuolat gyvenan$i 12 teritori!o!e, vaikas gim>s 12 teritori!o!e gy!a 12 pilietyb>= 11 str. 12 rastas vaikas, kurio abu tvai ne&inomi, laikomas gimusiu 1ietuvo!e ir yra 12 pilietis, !ei nepaai#ks aplinkybi, dl kuri vaikas gyt kitok status. c) Eagal tv susitarim. Kai skirtinga tv pilietyb, vaiko gimimo metu vienas i# tv buvo 12 pilietis ir abie! tv nuolatin gyvenamo!i vieta u& 12 teritori!os rib, vaikas gim u& 12 rib. 3;8&R P8-8L'SCT P;S8&L8'MS 'T3R P8-8L'SCL8 reglamentuota -6 Pilietybs statymo 22 str. Q 2+ str.UUU +. Pilietybs klausim sprendimo tvarka. 1. (eiss 1ietuvos 2espublikos pilietyb> gyvendinimo, atsisakymo ir gr&inimo klausimai svarstomi pagal suinteresuoto asmens ra#ti#k pra#ym. Era#ymai teikiami 12 Ere%identui per vietos savivaldos vykdom! instituci!.

.H

". *. .. 0. /. H. ,. +. 1-. 11.

8okumentus rengia vietos savivaldos vykdomosios instituci!os paskirtas pareignas arba vietos savivaldos vykdomosios instituci!os sprendimu sudaryta komisi!a. Era#ymo pro!ektas teikiamas vietos vykdoma!ai instituci!ai. 7ietos vykdomo!i instituci!a nagrin!a asmens pra#ym, tada siun$ia 2espublikos Ere%identui. Ere%identas sudaro pilietybs reikal komisi! ir tvirtina Eilietybs klausim nagrin!imo komisi!o!e taisykles. Eilietybs reikal komisi!a svarsto ir silo pasilymus 2espublikos Ere%identui dl< 12 pilietybs suteikimo= 12 pilietybs gr&inimo= 12 pilietybs netekimo= 12 pilietybs suteikimo akto pripa&inimo netekusiu galios. Komisi!a teikia rekomendacinio pobd&io i#vadas 6igraci!os departamentui prie 7idaus reikal ministeri!os, Konsuliniam departamentui prie 9&sienio reikal ministeri!os 3 !eigu asmenys negali nustatyta tvarka gauti reikiam dokument, patvirtinan$i iki 1+.- m. bir&elio 10 d. turt 1( pilietyb> arba lietuvi kilm>. Komisi!a nagrin!a pra#ymus suteikti 12 pilietyb> pagal 1/ str. Ar teikia pasilymus pre%identui. Jeigu komisi!a nustato, kad yra aplinkybi , trukdan$i patenkinti pra#ym, ne vliau kaip per H d. nuo tokio sprendimo privalu ra#tu prane#ti apie tai parei#k!ui. Komisi!os sprendimai priimami nari bals dauguma ir orminami protokolu, kur pasira#o visi komisi!os nariai. Eakartotinai asmen pra#ymai suteikti 12 pilietyb> ar ! gr&inti priimami ne ank#$iau kaip po 1 m. nuo ankstesnio sprendimo nuosprend&io. -6 P8-8L'SCTS &-;MS8!R SP6L4E8!V '3;6&; ( 2) str. Q 1 str.)UUU $ tema. -7sienie9i< teisin padtis Lietuvoje

1. M5sienie1io svoka -6 konstitu%inje teisje. Eagal 12 statymo 48l u&sienie$i teisins padties' " str. *" p. 49&sienietis C asmuo, kuris nra 12 pilietis, neatsi&velgiant tai, ar !is turi kurios nors u&sienio valstybs pilietyb>, ar neturi !okios'. @i statymo svoka neapima bei statymas netaikomas u&sienie$iams, kurie naudo!asi privilegi!omis ir imunitetais pagal 12 tarptautines sutartis ir kitus teiss aktus (statymo 1 str. * d.) C t.y. u&sienio valstybi darbuoto!ams, diplomatams, konsulini atstovybi vadovams ir !iems prilygintiems asmenims. 2. M5sienie1i buvimo -6 teisiniai modeliai (variantai" re5imai) Eagal "--. m. baland&io "+ d. Mstatym 48l u&sienie$i teisins padties' galima skirti tokius u&sienie$i statuso 12 variantus< a) laikinai ir teistai 12 atvykusi asmen statusas, turint 4galio!an$i 12 vi%, !eigu 12 tarptautins sutartys, T? teiss aktai L...L nenustato kitaip L...L'= b) laikinai apsigyvenusi u&sienie$i, turin$i leidim laikinai gyventi 12 (" str. 1. d.) (ketinan$i u&siimti teista veikla, mokytis, dirbti ir kitais statymo nustatytais atve!ais gytas) teisinis statusas, reglamentuotas statymo AAA skyriaus * skirsny!e= %) nuolat 12 gyvenan$i u&sienie$i, turin$i leidim nuolat gyventi 12 (" str. 10 d.) teisinis statusas, reglamentuotas statymo AAA skyriaus . skirsny!e. (okie asmenys gy!a ir tam tikras politines (petici!os, dalyvavimo vietos savivaldo!e) teises. d) u&sienie$i, kurie kreipiasi dl irLar gy!a prieglobst 12 statusas (statymo A7 skirsnis). @iems asmenims netaikoma atsakomyb u& neteist atvykim ir buvim 12 teritori!o!e, !ei !ie atvyko 4 12 teritori! i# valstybs, kurio!e !o gyvybei ar laisvei gresia pavo!us' ir 4nedelsdami prisistato kompetetingoms 12 instituci!oms ar staigoms ir i#samiai paai#kina' neteisto atvykimo prie&astis= e) T? valstybi nari pilie$i teisin padtis (statymo 7 skyrius). @ie asmenys gali atvykti ir bti 12 iki * mn. per pus> met. Jei toks asmuo ie#ko darbo ar ketina u&siimti teista veikla, tuomet !is gali bti 12 dar * mnesius. Jei T? valstybs nars pilietis ketina gyventi 12, !is privalo gauti TK leidim gyventi. (++ str. 1 d.) Jei T? valstybs nars pilietis teistai gyveno 12 teritori!o!e pastaruosius . metus, !am i#duodamas TK leidimas gyventi nuolat (1-. str). T? valstybi nari pilie$iams netaikomas reikalavimas sigyti leidim dirbti, !ie statymo nustatyta tvarka (1-0 str.) turi teis> pasilikti gyventi 12 ir pasibaigus darbo santykiams ar kitai teistai veiklai. . M5sienie1i" nuolat gyvenan1i -6 teisins padties pagrindai. 9&sienietis, norintis nuolat gyventi 12, !o paties pra#ymu gali gauti leidim nuolat gyventi 1ietuvo!e, !eigu !is atitinka statyme numatytas slygas. Mstatyme 48l u&sienie$i teisins padties' nustatyta, kad u&sienietis gali gyventi (laikinai ir nuolat) 1ietuvo!e, !ei atitinka leidimo 12 kriteri!us, turi bst, pakankamai l# pragyventi 12 bei prireikus pateikia i#vyk ir gyvenimo u&sienio valstybse sra#. 9&sienietis gali gyventi nuolat, !ei !is papildomai atitinka vien i# #i slyg< a) be pertraukos pragyveno 12 pastaruosius 0 metus ir tur!o leidim laikinai gyventi, b) i#saugo!o teis> 12 pilietyb>, c) yra lietuvi kilms asmuo, d) gavo pabglio status, e) atvyko gyventi 12 kartu su 12 pilie$iu kaip !o #eimos narys ir kitais st. 0* str. nustatytais atve!ais. 9&sienie$iui i#duoti leidim gyventi 1ietuvo!e atsisakoma statymo *0 str. nustatytais pagrindais, !ei< a) u&sienie$io gyvenimas grst valstybs saugumui, vie#a!ai tvarkai ar &moni sveikatai, b) !is pateik neteisingus duomenis nordamas gauti leidim gyventi, c) !am draud&iama atvykti 12, d) yra rimtas pagrindas manyti, kad sudaryta iktyvi santuoka, e) yra rimtas pagrindas manyti, kad u&sienietis yra padar>s karo nusikaltim, nusikaltim moni#kumui, vykd genocid, ) !is neturi pakankamai l# gyventi 12 ir kitais *0 str. nustatytais pagrindais. 1eidimas nuolat gyventi panaikinamas, !eigu< a) gautas apgauls bdu, b) paai#k!a auk#$iau i#vardinti ir *0 str. 1 d. nustatyti pagrindai, c) u&sienietis i#vyksta i# 12 ilgesniam nei / mn. laikotarpiui, 9&sienie$iui, kuriam suteiktas pabglio statusas, leidimas nuolat gyventi panaikinamas tik tuo atve!u, !ei tai btina dl valstybs saugumo ar vie#osios tvarkos interes. 9&sienietis, !eigu !is yra T? valstybs nars pilietis, gali nuolat gyventi 12 gav>s TK leidim gyventi nuolat, statymo 1-. str. nustatyta tvarka C !ei !is pastaruosius . metus gyveno 12 ir tur!o TK leidim gyventi. TK leidimas gyventi nuolat gali bti nei#duodamas, !ei T? valstybs nars pilietis nebuvo 1ietuvo!e laikotarp, vir#i!ant / mn. i# eils, i#skyrus atve!us, susi!usius su karine ar alternatyvia tarnyba. (. 'arptautins sutartys dl u5sienie1i teisins padties. J( Deneralins asambl!os 1+., m. gruod&io 1- d. 7isuotin &mogaus teisi deklaraci!a= 1+0-3113-. 2omo!e priimta TO(K C ypatingas tarptautins teiss #altinis, kurio tikslas yra siekti, kad 7isuotin!e &mogaus teisi deklaraci!o!e skelbiamos teiss bt visuotinai ir veiksmingai pripa&stamos ir kad ! bt laikomasi= ?u TO(K susi!usi ir 1++03-13". d. K( i#vada. (8l ., val. sulaikymo termino, teiss i#pa&inti ir skleisti tik!im). Bors lingvisti#kai tarp TO(K ir 12 Konstituci!os galima &velgti neatitikim, ta$iau loginiu, sisteminiu ir teleologiniu po&iriu, TO(K ir 12 Konstituci!os nuostatos 4taikomos kartu papildyt viena kit kaip viena teisin garanti!a'. Konstituci!a, kartu su 12 tarptautinmis sutartimis bei statymais suteikia u&sienie$iams, kaip ir 12 pilie$iams visas prigimtines &mogaus teises ir laisves. 9&sienietis turi teis> gyvyb>, teis> orum ir i# #i princip kildinamus kitus principus. 9&sienie$iai, atititnkantys statym nustatytus reikalavimus turi teis> verstis kine3komercine veikla, sygyti nekilno!amo!o turto, vienytis draugi!as, tautines bendri!as. Buolat 12 gyvenantiems u&sienie$iams suteiktos netgi kai

.,

kurios pilietins teiss, tokios kaip petici!os teis (kadangi petici!a gali bti reikalau!ama ?eimo, 7yriausybs ar savivaldybi instituci! spr>sti klausimus, susi!usius su &mogaus teisi ir laisvi apsaugos ar gyvendinimu), teis dalyvauti (rinkti ir bti renkamam) vietos savivaldo!e. +. Prieglobs1io teis. Erieglobs$io 12 suteikimas reglamentuotas statymo 48l u&sienie$i teisins padties' A7 skyriu!e. Eabgli status reglamentuo!a ir J( Deneralins asambl!os 1+., m. gruod&io 1- d. 7isuotin &mogaus teisi deklaraci!a, J( konvenci!a dl pabgli statuso (Oenevos konvenci!a) bei 1+/H m. protokolas dl pabgli statuso. Eabglis bendr!a prasme asmuo, kuris, negaldamas pasinaudoti savo valstybs gynyba dl gresian$io pavo!aus !o laisvei ar gyvybei yra priverstas palikti savo #al ir ie#koti prieglobs$io svetur. Erieglobs$io teis yra tik tam tikros u&sienie$i grups sub!ektin teis. Fsmuo, siekiantis gauti prieglobst turi atitikti tokius kriteri!us< a) pagrstai bi!oti persekio!imo dl religi!os, rass, tautybs, politini sitikinim ir pan., !is negali bti vadinamuo!u ekonominiu pabgliu. b) bti u& valstybs, kurios pilietis !is yra, rib. Mstatymo // str. nustatytos tokios prieglobs$io ormos< a) pabglio statusas, b) papildoma apsauga, c) laikino!i apsauga. Eabglio statusas yra pagrindin prieglobs$io orma. Eapildoma apsauga teikiama asmenims, kuri laisvei, gyvybei gresia realus pavo!us. 1aikino!i teritorin apsauga teikiama, !ei Turopos ?!ungos (aryba priima sprendim, kad yra masinis u&sienie$i antpldis Turopos ?!ung, vidaus reikal ministro teikimu sprendim dl laikinosios apsaugos suteikimo u&sienie$iams priima 1ietuvos 2espublikos 7yriausyb. Jei 1ietuvos 2espublikos 7yriausyb priima sprendim dl laikinosios apsaugos suteikimo, u&sienie$iai 1ietuvos 2espublikos teritori! leid&iami bei apgyvendinami 1ietuvos 2espublikos 7yriausybs nustatyto!e vieto!e, neapribo!ant ! !ud!imo laisvs (st. +"3+/ str). 1@ tema. LR Akio: Binans< ir politini< interes< Bormavimo konstituciniai pa&rindai 1. 4uosavybs nelie1iamumas ir jos teisi gynimas bei kiti -ietuvos #kio organi7avimo konstitu%iniai prin%ipai bei j ai,kinimas (taikymas) )@, 65 straipsnis )ietuvos #kis grin!iamas privaios nuosavy"s teise, asmens #kins veiklos laisve ir iniciatyva& +alsty" remia visuomenei nau!ingas #kines pastangas ir iniciatyv& +alsty" reguliuoja #kin veikl taip, ka! ji tarnaut "en!rai tautos gerovei& Lstatymas !rau!ia monopoli uoti gamy" ir rink, saugo siningos konkurencijos laisv& +alsty" gina vartotojo interesus& Konstituci!os ./ str. 1 dalies nuostata, 1ietuvos k grind&ianti priva$ios nuosavybs teise, asmens kins veiklos laisve ir iniciatyva yra glaud&iai susi!usi su konstitucinmis &mogaus teismis ir laisvmis. Buosavybs teis yra svarbi &mogaus teisi ir laisvi sudedamo!i dalis, suteikianti material pagrind gyvendinti kitas teises ir laisves, kurios be turto valdymo, naudo!imosi ir disponavimo !uo yra ikci!a. Buosavybs teis su kins veiklos laisve ir iniciatyva u&tikrina asmenin suinteresuotum sritimi, skatina ekonomikos pltr, socialin> pa&ang. (oleruo!ama ir skatinama tik tarnau!anti visuomens gerovei ir statym neu&drausta laisv. Buosavybs teis kartu su kins veiklos laisve ir iniciatyva u&tikrina taip pat ir asmenin suinteresuotum ekonomikos srity!e. Konstituci!os ./ straipsnio . dalies norma teisina draudimo monopoli%uoti gamyb ir rink princip ir kartu nustato pagrindin #io draudimo tiksl C saugoti s&iningos konkurenci!os laisv>. Pro%& Augustino Formanto paskaita< Fsmens kins laisvs ir iniciatyvos svoka plati. Ji apima teis> pasirinkti, sudaryti sutartis. jkins veiklos laisv ir iniciatyva C teisini galimybi visuma, sudaranti prielaidas asmeniui daryti !o veiklai reikalingus sprendimus. Juo turtingesni visuomens nariai, !uo geriau visuomenei. jkins veiklos laisv nra absoliuti. @ios laisvs imperatyvai palie$ia didels visuomens dalies interesus. )@, 4E straipsnis Fuosavy" nelieiama& Fuosavy"s teises saugo statymai& Fuosavy" gali "#ti paimama tik statymo nustatyta tvarka visuomens poreikiams ir teisingai atlyginama& 12 Konstituci!os "* str. nustatyta< nuosavyb nelie$iama. Buosavybs teises saugo statymai. Ji gali bti paimama tik statymo numatyta tvarka visuomens poreikiams ir tik teisingai atlyginus. Konstituci!os "* str. sukonkretina ./ str. principines nuostatas dl nuosavybs, tvirtina !os nelie$iamyb>, nelie$iamybs apsaugos, gynimo garanti!as, nustato, kada nelie$iamyb gali bti apribota. ./ str. 1 d. pirmiausia teisina priva$i nuosavyb> kaip kins veiklos pagrind. "* str. neteikdamas privilegi!, nediskriminuodamas gina vis r#i ir orm nuosavyb> (priva$i, vie#, mi#ri, priklausan$i i%iniams ar !uridiniams asmenims, valstybei ar savivaldybm). Buosavybs nelie$iamyb rei#kia nuosavybs teiss sub!ekto C savininko teis> laisvai valdyti turim turt, naudotis, disponuoti !uo, reikalauti, kad kt. asmenys nepa&eist !o teisi, taip pat valstybs pareig u&tikrinti palankiausi nuosavybs teiss gyvendinimo re&im, ginti, saugoti nuosavyb> nuo neteisto ksinimosi !. Buosavybs nelie$iamyb C neabsoliuti teisin kategori!a, netgi tada, kai savininkas nuosavybs teises ob!ekt gy!a visi#kai teistu pagrindu, nes savininko turtins teiss neatskiriamos nuo !o pareig, susi!usi su #i teisi gyvendinimu, todl statymas nustato ir tam tikrus nuosavybs teisi gyvendinimo apribo!imus. Konstitucinis teismas ai#kino asmens kins veiklos laisvs ir iniciatyvos turin (./ str. 1 d.) ir nuosavybs teisi apsaug ("* str. 1 d. ir " d.) nutarime 48l kvali ikacini reikalavim vaistini savininkams', K( po&iris nagrin!ant gin$ytinus aktus, susi!usius su konstituciniu draudimu monopoli%uoti gamyb ir imperatyvu saugoti s&iningos konkurenci!os laisv>, i#reik#tas 1+++ 1- -/ K( nutarime 48l telekomunikaci! statymo'. Or. &emiau. 1+++ 1- -/ Konstitucinio (eismo nutarimas 48k1 (T1TKR69BAKF]AJl M?(F(P6R' Ittp<LLXXX.lrkt.ltLdokumentaiL1+++Ln+l1--/a.Itm Kylos esm< ?eimo nari grup pra# i#tirti, ar (elekomunikaci! statymo , str. ir 1/ str. dalys neprie#taravo Konstituci!ai. Earei#k!as mano, kad pagal statym iksuoto tele ono ry#io paslaug teik!as gy!a i#imtines teises telekomunikaci! srity!e. R privati%avus FK '1ietuvos telekomas) bus tvirtinta priva$i sub!ekt monopoli!a. (aigi #i statymo dalis neatitinka Konstituci!os ./ str., nes nepagrstai suvar&oma asmens kins veiklos laisv ir iniciatyva telekomunikaci! rinko!e, tvirtinama privati monopoli!a, pa&eid&iamas s&iningos konkurenci!os principas, dl to gali nukentti vartoto! interesai. Ke to, pagal Konstituci!os 0 str. vald&ios staigos tarnau!a &monms, o ?eimas vykdo valstybs vald&i ir yra viena i# valstybs vald&ios staig. (aigi kyla klausimas, ar ?eimas, priimdamas # statym, nepa&eid ir Konstituci!os 0 str. Erivati%uo!amas 41ietuvos telekomas' pagal statymo 1/ str. i#perka telekomunikaci! tinklus< nuosavyb paimama i# visuomens privataus monopolisto &inion. Mstatyme nra nustatyta tokios nuosavybs pamimo i# visuomens privataus monopolisto rankas tvarka ir teisingas atlyginimas. (aigi ar statymas neprie#tarau!a Konstituci!os "* str., pagal kur nuosavyb gali bti paimama tik statymo nustatyta tvarka visuomens poreikiams ir teisingai atlyginama. ,onstitucinis :eismas konstatuoja< konstitucin s&iningos konkurenci!os apsaugos garanti!a rei#kia draudim vald&ios, savivaldybi instituci!oms, priimti sprendimus, galin$ius i#kreipti s&ining konkurenci!. Dalimyb konkuruoti suma&!a, kai !o!e sigali monopoli!a. 7alstyb turi riboti monopolines tendenci!as. Jeigu monopoli!a yra susidariusi, valstyb monopolin> veikl reguliuo!a nustatydama atitinkamus reikalavimus monopolistui. Konstituci!os ./ str. nustatytas draudimas monopoli%uoti gamyb ir rink nerei#kia, kad draud&iama konstatuoti monopoli!os konkre$io!e kins veiklos srity!e buvim. Konstatavimas sudaro teisines prielaidas taikyti monopolistui atitinkamus reikalavimus ginant vartoto! interesus. Anteres gynimo priemons 3 diskriminacini kain ribo!imas, tari reglamentavimas, preki kokybs ir kt. reikalavimai. 7alstybs instituci!os kontroliuo!a, kaip kio sub!ektai laikosi nustatyt reikalavim. Ktina atsi&velgti tai, kad konkurenci!os telekomunikaci! srity!e draudimas nra visuotinis ir absoliutus 3 mobilio!o ry#io, 'Anterneto) tinklo paslaug rinka yra laisva. Eriimant (elekomunikaci! statym konstatuota, kad iksuoto tele ono ry#io srity!e yra monopoli!a. Tsant tokiai pad$iai statymo , str. nustatyta, kad iksuoto tele ono ry#io rinka nuo "--" 1" *1 turi bti laisva. 4Kendro!o iksuoto

.+

tele ono ry#io tinklo eksploatavimo ir telekomunikaci! paslaug teikimo #iuo tinklu rinka 1ietuvo!e turi bti laisva nuo "--" 1" *1.) Aki #ios datos '1ietuvos telekomas) bus vienintelis iksuoto tele ono ry#io operatorius, nebus i#duodamos papildomos licenci!os bei leidimai, dl kuri pasikeist pagrindinio iksuoto tele ono ry#io operatoriaus veiklos slygos.) Dinant vartoto! interesus reikalavimas monopolistui 3 nustatytomis slygomis teikti apibr&tos r#ies ir kokybs tele oni!os paslaugas. Konstituci!os ./ str. esmin nuostata 3 asmuo gali verstis bet kokia statym neu&drausta kine veikla. Mstatyme nustatytas asmens kins veiklos laisvs draudimas kiekvienu atve!u turi bti ai#kus, skirtas Konstituci!o!e tvirtint vertybi (s&iningos konkurenci!os, vartoto! interes ir kt.) apsaugai. Konstitucinis (eismas pa&ymi, kad i#imtini teisi iksuoto tele ono ry#io srity!e tam tikram laikotarpiui tvirtinimas ir kartu laikinas konkurenci!os #io!e srity!e apribo!imas vertintini kaip i#imtinis speci ins telekomunikaci! rinkos pereinamo!o laikotarpio teisinio reguliavimo atve!is. Eagal (elekomunikaci! statymo 1/ str. teis> bendrai naudotis kito operatoriaus vam%dynais, kanalais, bok#tais ir kt. renginiais turi tiek FK '1ietuvos telekomas), tiek kt. operatoriai 3 monopolins teiss vis telekomunikaci! in rastruktr tvirtinamos ne vienam telekomunikaci! operatoriui, todl statymo 1/ str. neprie#tarau!a Konstituci!os ./ str. &' pripa5ino" kad 'elekomunika%ij statymo * str. ir 1) str. neprie,tarauja -ietuvos respublikos &onstitu%ijai. K( po&iris, dl konstitucinio draudimo monopoli%uoti gamyb ir imperatyvo saugoti s&iningos konkurenci!os laisv> (i#traukos i# nutarimo C remtasi T. @ileikio kn. 4Konstitucins teiss klausimai, ka%usai, u&duotys, "--/)< Konstatuo!amosios dalies AA skirsnio / punktas. Dalimyb konkuruoti suma&!a arba konkurenci!a i# atitinkamos rinkos apskritai pa#alinama, kai !o!e sigali monopoli!a. 7alstyb turi teisinmis priemonmis riboti monopolines tendenci!as. Jeigu monopoli!a yra susidariusi, valstyb monopolin> kin> veikl reguliuo!a statyme nustatydama atitinkamus reikalavimus monopolistui. (okio teisinio reguliavimo apimtis gali priklausyti nuo daugelio veiksni< reguliuo!amos kio srities, tam tikro laikotarpio ypatum ir kt. Konstituci!os ./ straipsnio nuostata 5statymas draud5ia monopoli7uoti gamyb ir rink5 rei#kia, kad negalima vesti monopolio, t. y. negalima statymu suteikti kio sub!ektui i#imtini teisi veikti kurio!e nors kio srity!e, dl ko #i sritis bt monopoli%uota. g#io atve!o esmh (a$iau Konstituci!os ./ straipsny!e nustatytas draudimas monopoli%uoti gamyb ir rink nerei#kia, kad yra draud&iama tam tikromis aplinkybmis statyme konstatuoti monopoli!os konkre$io!e kins veiklos srity!e buvim. (oks konstatavimas sudaro teisines prielaidas taikyti monopolistui atitinkamus reikalavimus ginant vartoto! interesus. ?pecialiosios vartoto! interes gynimo priemons 3 tai diskriminacini kain nustatymo ribo!imas, monopolins rinkos preki kain dyd&i, tari valstybinis reglamentavimas, preki kokybs, kit reikalavim monopoliniam kio sub!ektui nustatymas ir kt. 7alstybs instituci!os kontroliuo!a, kaip kio sub!ektai laikosi nustatyt reikalavim. Konstatuo!amosios dalies AAA skirsnio * punktas. pagrindin ekonominio augimo, vartoto! interes tenkinimo slyga yra ta, !og turi bti konkurencinis kis. (elekomunikaci! srity!e nuo planins ekonomikos laik buvo valstybs monopoli!a. 7alstybin> telekomo mon> reorgani%avus akcin> bendrov> 51ietuvos telekomas5 vis akci! savininke tapo valstyb, o bendro!o iksuoto tele ono ry#io tinklai priklaus #iai akcinei bendrovei. Bors pagal 1ietuvos 2espublikos ry#i statym, priimt 1++0 m. 1apkri$io *- d., kiti sub!ektai tur!o teis> verstis kine veikla iksuoto tele ono ry#io srity!e, ta$iau i# tikr! #i rinka liko monopoli%uota. Eriimant (elekomunikaci! statym buvo konstatuota, kad bendro!o iksuoto tele ono ry#io srity!e yra monopoli!a. Tsant tokiai pad$iai Mstatymo , straipsnio 1 daly!e buvo nustatyta, kad bendro!o iksuoto tele ono ry#io rinka nuo "--" m. Druod&io *1 d. turi bti laisva. Pro%& A& Formanto paskaita< 6onopoli%avimo problema. 6onopolistas negali atsirasti nei gamybos, nei reali%avimo s ero!e. (eismas, spr>sdamas, ar pagrstas toks reguliavimas #iuo konkre$iu atve!u panaudo!o svok 4natrali monopoli!a'. 7alstyb negali priimti statym, kurie dirbtinai sukuria monopoli!. 1ietuvo!e nabuvo mons, kuri atskirai galt teikti ry#i paslaugas. 7alstyb privalo #iuo atve!u nustatyti tok teisin reguliavim, kad #io monopolisto veikla nebt pa&eistos &mogaus teiss, kad bt apsaugotos vartoto! teiss, ! interesai. 7alstyb nustato tok reguliavim, kad palaipsniui galt ateiti kiti (iki "--" 1" *1 buvo monopoli!a). (8abar pana#i situaci!a yra su du! kiu). Pro%& R& ?ileikio seminaras$ K( i#ai#kino, kad Konstituci!os ./ str. norma nerei#kia draudimo statymu konstatuoti, kad !au yra monopolis, kuris per pereinam! laikotarp bus ma&inamas. @is terminas adekvatus investitoriaus apsaugai ((elia ?onera nupirko 1ietuvos telekom). 2000 02 2 &onstitu%inio 'eismo nutarimas @ET- 1..* !L'R P;3SDEP8V C;4EL6V-8R ';C;&V >;!848;!S 86 ;-&VIV-848;!S >T68!;!S PL4&-84'8 <3LE8!VA Ittp<LLXXX.lrkt.ltLdokumentaiL"---Ln---""*.Itm Kylos esm< Fpylinks teismas ir ?eimo nari grup pra# i#tirti, ar 1ietuvos 2espublikos 7yriausybs 1++, m. sausio 1. d. nutarimu Br. */ 48l 1++, met pavy%d&io banderoli tabako gaminiams ir alkoIoliniams grimams &enklinti vedimo5 patvirtintos 41ietuvos 2espubliko!e pagamint ir parduodam alkoIolini grim &enklinimo 1++, met pavy%d&io banderolmis tvarkos5 0 punktas neprie#tarau!a 1ietuvos 2espublikos Konstituci!os "* straipsniui. Ke banderoli ar seno pavy%d&io banderolmis pa&enklintais 1ietuvo!e pagamintais alkoIoliniais grimais prekiauti, !uos gabenti, laikyti prekybos bei vie#o!o maitinimo moni sandliuose, prekybos salse, administracinse, pagalbinse ir kt. vietose draud&iama. Amportuo!ami ir 1ietuvo!e pagaminti alkoIoliniai grimai nuo 1++, m. kovo 1 d. &enklinami 1++, m. pavy%d&io banderolmis. ,onstitucinis :eismas< u&draudus monms prekiauti seno pavy%d&io banderolmis pa&enklintais alkoIoliniais grimais, !uos gabenti bei laikyti ir nenusta$ius, kaip mons po nutarime nurodytos datos gali reali%uoti dar iki draudim vedimo teistai sigytus !oms nuosavybs teise priklausan$ius alkoIolinius grimus, pa&enklintus seno pavy%d&io banderolmis, ne tik paneigiama nuosavybs teis, bet ir Konstituci!os ./ str. tvirtinta asmens kins veiklos laisv ir iniciatyva, s&iningos konkurenci!os laisv, pa&eid&iamos kt. Konstituci!os ./ str. i#dstytos teiss normos, nustatan$ios #alies kio konstitucinius pagrindus. Ke to, konstitucinis asmen lygybs principas yra taikytinas ne tik i%iniams, bet ir !uridiniams asmenims ("+ str.). 8 R& ?ileikio seminaro< K( nagrindamas byl pa&ymi, kad nuosavyb apima teis> naudoti, valdyti, disponuoti. (uri bti numatyta, kaip kompensuo!ami nuostoliai su teistai gytu turtu. Mstatyme nustatytas toks teisinis reguliavimas, kai mons, turin$ios teis> prekiauti importuotais alkoIoliniais grimais, ir mons, turin$ios teis> prekiauti tik 1ietuvo!e pagamintais alkoIoliniais grimais, atsidr akivai%d&iai skirtingo!e teisin!e padty!e< mons, turin$ios teis> prekiauti importuotais grimais, po nustatytos datos tur!o teis> seno pavy%d&io banderolmis pa&enklintus importuotus grimus pa&enklinti 1++, m. pavy%d&io banderolmis ir toliau !ais prekiauti, mons, turin$ios teis> prekiauti tik 1ietuvo!e pagamintais alkoIoliniais grimais, netur!o teiss seno pavy%d&io banderolmis pa&enklint grim pa&enklinti nau!omis. (ai pastato kio sub!ektus nelygiateis> padt, diskriminuo!a turin$ius teis> prekiauti tik 1ietuvo!e pagamintais alkoIoliniais grimais kio sub!ektus. Konstituci!o!e garantuo!amas nuosavybs nelie$iamumas ir nuosavybs teisi apsauga ("* str.), tvirtinta kins veiklos laisv ir iniciatyva, saugoma s&iningos konkurenci!os laisv (./ str.), statymui visi asmenys yra lygs ("+ str.). &onstitu%inis 'eismas pripa5sta" kad statymas prie,tarauja &onstitu%ijos 2 str." 2. str. 1 daliai / Mstatymui, teismui ir kitoms valstybs instituci!oms ar pareignams visi asmenys lygs" () str.

0-

2002 0 1( &onstitu%inio 'eismo nutarimas @ET- &3;-8$8&;W848R 6L8&;-;38!R 3;8S'848R S;38484&;!SA Ittp<LLXXX.lrkt.ltLdokumentaiL"--"Ln-"-*1..Itm Kylos esm< Fuk#tesnysis administracinis teismas pra# i#tirti, ar armacins veiklos statymo 11 str., kurio esm< vaistins nuosavybs teise priklausyti gali tik turintiems auk#t! armacin i#silavinim i%iniams asmenims, ar ! grupms, !ei daugiau nei pus grups nari turi tok i#silavinim, neprie#tarau!a Konstituci!os ./ str. 1 daliai ir ., straipsnio 1 daliai (Kiekvienas &mogus gali laisvai pasirinkti darb bei versl ir turi teis> turti tinkamas, saugias ir sveikas darbo slygas, gauti teising apmok!im u& darb ir socialin> apsaug nedarbo atve!u). ,onstitucinis :eismas nutar$ Konstituci!os ./ str. teigiama, kad kiekvienas &mogus gali laisvai pasirinkti versl. (autos kis grind&iamas priva$ia nuosavybe, asmens kins veiklos laisve. Eagal Konstituci! riboti &mogaus teises ir laisves galima tik statymu, siekiant apsaugoti kt. asmen teises ir laisves. Ket ribo!imais nepaneigiama teisi ir laisvi prigimtis i# esms. Eagal statym vaistin C mon, steigiama armacinei kinei veiklai vykdyti. 7aist ir vaistini med&iag, kaip preki, speci ika lemia tai, kad armacin veikla yra ypatinga kins veiklos sritis, todl reikia nustatyti tok teisin reguliavim, pagal kur armacin> veikl vykdyt tik spec. i#silavinim ir tinkam kvali ikaci! turintys asmenys. @is reikalavimas kyla i# Konst. 0* str., kad valstyb rpinasi &moni sveikata. (aigi privalu sudaryti prielaidas, kad vaistinse bt pakankamai kokybi#k, saugi, e ektyvi vaist. 7alstyb turi kontroliuoti, kad armacin veikla bt vykdoma sveikatos labui. 7isgi teis nuosavyb> yra konstitucin ir statym leid!as, ribodamas !, yra saistomas Konstituci!os norm. R vien buvimas vaistins savininku nerei#kia, kad savininkas turi teis> vykdyti toki veikl, kuri pagal armaci!os veiklos statym gali vykdyti tik nustatyt i#silavinim ir kvali ikaci! turintis asmuo. Buosavyb pareigo!a< savininkas, turdamas teis> ! valdyti, naudotis, disponuoti !a, negali pa&eisti statym ir kt. asmen teisi. 7aistin susi!usi su ypatingo pobd&io prekm C vaistais, todl statymai turi nustatyti tok vaistini savinink sub!ektini nuosavybs teisi ribo!im, kad !iems priklausan$iose vaistinse dirban$i armacinink pro esin> veikl kontroliuoti, !oms vadovauti galt tik reikiam i#silavinim turintys asmenys, kad savinink ekonominiai interesai neu&go&t sveikatos ir visuomens sveikatinimo interes. Eagal Konstituci! negalima riboti asmens teiss nuosavyb> dl !o i#silavinimo. (okio i#silavinimo reikalavimai turi bti nustatomi asmenims, vykdantiems vaistinse armacin> veikl, o ne vaistini savininkams. (aigi armacins veiklos statymo 11 str. u&draud&ia asmenims, neturintiems armacinio i#silavinimo siekti turti vaistini. &onstitu%inio 'eismo i,vada? ,is statymas prie,tarauja &onstitu%ijos 2 str. 1 ir 2 dalims (nuosavyb nelie$iama, saugoma statym), () str. 1 daliai (1ietuvos kis grind&iamas priva$ios nuosavybs teise, asmens kins veiklos laisve ir iniciatyva) ir (* str 1 daliai (kiekvienas &mogus turi teis> laisvai pasirinkti versl). @io!e bylo!e K( i#ai#kino asmens kins veiklos laisvs (ir iniciatyvos) turin. Fnot K( (citata i# #io "--" -* 1. nutarimo su nuoroda ansktesn nutarim)< 4Fsmens kins veiklos laisvs ir iniciatyvos svoka yra plati. Ji apima teis> laisvai pasirinkti versl, teis> laisvai sudarinti sutartis, s&iningos konkurenci!os laisv>, kins veiklos sub!ekt lygiateisi#kum ir kt. Fsmens kins veiklos laisv ir iniciatyva 3 tai teisini galimybi visuma, sudaranti prielaidas asmeniui savaranki#kai priimti !o kinei veiklai reikalingus sprendimus (Konstitucinio (eismo 1++/ m. Kaland&io 1, d. nutarimas).' 2ibo!imas dl i#silavinimo netapti vaistini savininku pagal Konstitucin (eism ob!ektyviu po&iriu yra nepagrstas, neproporcingas ir todl prie#tarau!a, be kita ko, asmens kins veiklos laisvs ir iniciatyvos garanti!ai (K3!os ./ str. 1 d.) ir nuosavybs nelie$iamumo garanti!ai ("* str. 1 d.), apiman$iai asmens teis> gyti nuosavyb>. (okio i#ai#kinimo argumentai< 1. asmens i#silavinimas negali bti laikomas ob!ektyviu (pateisinamu) kriteri!umi (pagrindu) statymu riboti asmens galimyb> sigyti tam tikr nuosavyb>. ". Fsmens galimyb steigti ir nuosavybs teise turti vasitin> (t.y. vien buvimas vaistins savininku) nerei#kia, kad savininkas turi teis> vykdyti armacin> veikl, kuriai yra btinas armacinis i#silavinimas. *. Eana#iai kaip ginklai ar alkoIoliniai grimai, vaistinse parduodami (gaminami) vaistai savaitme lemia btinum nustatyti statymais atitinkamus ribo!imus ar draudimus, kurie turi bti proporcingi. @iuo po&iriu statymu galima nustatyti tokius vaistini savinink nuosavybs teisi apribo!imus, kad ! nuosavose vaistinse tik asmenys, turintys armacin i#silavinim, galt vadovauti vaistinei ir kontroliuoti !o!e dirban$ius asmenis, atliekan$ius armacin> veikl. 2. !okes1i konstitu%iniai aspektai 6okes$iai C tai statymu nustatyti privalomi, neatlygintinai !uridini ir i%ini asmen atitinkamo dyd&io mok!imai nustatytu laiku valstybs (savivaldybs) biud&et. 6okes$iai yra vienas i# pagrindini valstybs, taip pat vietos savivaldybi biud&et pa!am #altini. '6okes$iai privalomi, o ar mokti, ar nemokti rinkliavas &mogus pasirenka pats.) (pro . Fug. Bormantas) K( nagrin!o mokes$i ir valstybini rinkliav konstitucinius aspektus. Bors pagal Konstituci! ?eimas turi kompetenci! statymais nustatyti valstybinius mokes$ius, taip pat teisin> atsakomyb> u& mokes$i statym pa&eidimus, bet tai nerei#kia, kad statym leid!as gali u& mokes$i statym pa&eidimus nustatyti bet kokios r#ies teisin> atsakomyb> ar bet kokios r#ies nuobaudas ir baudas. Bustatydamas baud u& mokes$i statym pa&eidimus dyd&ius, statym leid!as yra var&omas teisingumo ir teisins valstybs konstitucini princip. R tai rei#kia, kad tarp siekiamo tikslo ir priemoni !am pasiekti, tarp teiss pa&eidim ir u& #iuos pa&eidimus nustatyt nuobaud turi bti teisinga pusiausvyra (proporci!a). @ie principai neleid&ia nustatyti u& teiss pa&eidimus toki nuobaud ir tokio dyd&io baud, kurios bt akivai%d&iai neproporcingos (neadekva$ios) teiss pa&eidimui bei siekiamam tikslui. (aigi vadovau!antis teisingumo ir teisins valstybs konstituciniais principais statymuose nustatomos baudos u& mokes$i statym pa&eidimus turi bti tokio dyd&io, koks yra btinas siekiant teisto ir visuotinai svarbaus tikslo C u&tikrinti konstitucins pareigos mokti mokes$ius vykdym. Ero . F. Bormanto paskaitos, "--.< K( yra su ormav>s doktrin, kad mokes$i pagrindiniai elelementai t.b. nustatyti tik statymu, nereguliuo!ami postatyminiais aktais. 2000 12 0) &onstitu%inio 'eismo nutarimas ET- -6 ;E!848S'6;W848R 'L8STS P;PL8E8!R &VEL&SV (0 S'6. P68P;P848!V 4L'L&MS8M >;-8VS 86 2+1 S'6. P;&L8'8!V <S';'S!V 1 86 2 S'6;8PS48R" -6 !V&LSJ8R ;E!848S'6;38!V <S';'S!V 29 S'6. + E;-8LS" +0 S'6;8PS48V 86 . E;-8R ;'8'8&'8LS -6 &V4S'8'MW8=;8 Ittp<LLXXX.lrkt.ltLdokumentaiL"---Ln--1"-/.Itm Kylos esm< Fuk#tesnio!o administracinio teismo ir ?eimo nari grups pra#ymas i#tirti, ar mokes$i administravimo statymo t.t. straipsniai atitinka 12 K3!ai. Fr 6okes$i administravimo statymo 0- str. * dalies 1 ir " punkt nuostatos, tvirtinan$ios minimalius baud dyd&ius, neprie#tarau!a teisingumo ir teisins valstybs konstituciniams principams= esmin> reik#m> turi tai, kad pagal !as baudos dydis tuo pat metu yra nustatytas ir kaip tam tikra dalis (!i yra i#reik#ta procentais C 1- ` arba de#imteriopo dyd&io bauda), ir kaip tam tikra grie&tai iksuota suma, t. y. nepriklausomai nuo to, koki sum sudaro minti 1- ` ar minta de#imteriopo dyd&io bauda, visais atve!ais bauda negali bti ma&esn kaip "- --- ar 0- --- lit. 6okes$i administravimo statymo 0- str. * dalies 1 ir " punktuose tvirtinti minti du baud dyd&io nustatymo principai C tuo pat metu ir kaip santykinis dydis, ir kaip grie&tai apibr&ta suma C yra nesuderinti tarpusavy!e, !ie paneigia vienas kit. Mtvirtinus nurodytus baud dyd&ius, susidaro tokia teisin situaci!a, kai u& tuos pa$ius statym pa&eidimus vieniems kio sub!ektams paskirta bauda, nors ir bus didesn kaip "- --- ar 0- --- lit, sudarys ne daugiau kaip 1- ` nuo per paskutinius 1" mn. gaut pa!am, o kitiems kio sub!ektams !i sudarys daug daugiau nei 1- ` nuo per paskutinius 1" mn. gaut pa!am. (okia bauda !iems gali bti daug didesn net u& visas per paskutinius 1" mn. gautas pa!amas. Eana#i teisin situaci!a susidaro ir tuomet, kai pagal 6okes$i administravimo statymo 0- str. * dalies 1 ir " punktus turi bti skiriama de#imteriopa dl apgaulingos apskaitos nuslpta pa!am preki verts, neapskaityt i#mok darbuoto!ams dyd&io bauda< u& tuos pa$ius pa&eidimus vieniems kio sub!ektams paskirta bauda, nors ir bus didesn kaip "- --- ar 0- --- lit, sudarys ne daugiau kaip mint de#imteriop sum, o kietiems kio sub!ektams paskirta bauda "- --ar 0- --- lit bauda vir#ys nurodyt de#imteriop sum. (okia bauda nurodyt de#imteriop sum gali vir#yti daug kart. &' nutar pripa&inti, kad 12 mokes$i administravimo statymo 0- straipsnio * dalies 1 punkto nuostata, kad #i bauda turi bti 4ne ma&esn kaip "- --- lit5, ir " punkto nuostata, kad bauda turi bti 4ne ma&esn kaip 0---- lit5, prie,tarauja -6 &onstitu%ijoje tvirtintiems teisingumo ir teisins valstybs prin%ipams. 2002 0) 0 &onstitu%inio 'eismo nutarimas El -6 3yriausybs 1.. m. vasario 2 d. nutarimo nr. .. @ET- ;'S&;8'S!R 3;-S'SC848;!S &L-8;!S '8LS'8" ';8SS'8 86 P68P8X6T'8B ;'8'8&'8LS -6 &V4S'8'MW8=;8 Ittp<LLXXX.lrkt.ltLdokumentaiL"--"Ln-"-/-*.Itm

01

Kylos esm< Earei#k!as< Kauno miesto apylinks teismas. 7yriausyb statymu nustat atskaitymus nuo gaunam plauk (apyvartos apimties) ir ! dyd&ius. Ftskaitymai buvo skirti valstybiniams automobili keliams tiesti, taisyti ir pri&irti. Juridini ar i%ini asmen teises turin$ios mons, taip pat bankai #iuos atskaitymus tur!o pervesti specialisias automobili keli sskaitas. (aip pat buvo nustatyti atskaitym i# plauk, gaunam reali%avus ben%in ir dy%elinius degalus, dyd&iai. Bustatyti atskaitym apskai$iavimo tvark buvo pavesta ?usisiekimo ministeri!ai, suderinus su :inans ministeri!a. Din$i!amu +yriausy"s nutarimu buvo nustatyta pinigin prievol valstybei C atskaitymai valstybini automobili keli tiesimui, taisymui ir prie&irai= buvo nurodyti sub!ektai, turintys mokti #iuos atskaitymus, nustatyti atskaitym ob!ektas ir dyd&iai. (aigi gin$i!amu 7yriausybs nutarimu nustatyti 4atskaitymai valstybiniams automobili keliams tiesti, taisyti ir pri&irti' C tai privalomi mok!imai Konstituci!os /H str. 10 punkto prasme. Eagal Konstituci!os /H str. 10 punkt tokie privalomi mokjimai bei j esminiai elementai turjo b#ti nustatyti tik +eimo priimtu 6statymu. K( i#vada< -6 3yriausybs 1.. m. vasario 2 d. nutarimas 4r. .. @El atskaitym valstybiniams automobili keliams tiesti" taisyti ir pri5i#rtiA prie,taravo &onstitu%ijos )9 str. 1+ punktui. 200 11 19 &onstitu%inio 'eismo nutarimas El -6 !V&LSJ8R ;E!848S'6;38!V <S';'S!V ir dl -6 3yriausybs 1..* 0. 0 " nutarimo 4r. 109 BEl !V&LSJ8V C;DTS 4L'8LS8V>848V 4MS';'S!VB ;'8'8&'8LS -6 &V4S'8'MW8=;8 6okes$i administravimo statymo "H1 str. nustatyta< 4Jei mokes$io ba%s nemanoma nustatyti mokes$io statymo nustatyta tvarka, mokes$io administratorius, atsi&velgdamas aktus, aplinkybes bei kit turim in ormaci!, turi teis> netiesiogiai nustatyti mokes$io ba%> ir pasirinkti mokes$io ba%s nustatymo metodus. 6okes$io ba%s netiesioginio nustatymo metodus tvirtina +yriausy" ar !os galiota instituci!a.' 6okes$io ba%s netiesioginis nustatymas susi!>s su atitinkamo mokes$io statymo taikymu, !is yra vienas i# atitinkamo mokes$io statymo taikymo element. Eagal gin$i!am statymo nuostat 7yriausyb ar !os galiota instituci!a turi teis> ir pareig patvirtinti mokes$io ba%s netiesioginio nustatymo metodus. :ormuluot 4patvirtinti mokes$io ba%s netiesioginio nustatymo metodus' rei#kia, kad 7yriausyb ar !os galiota instituci!a turi nustatyti atitinkamus bdus, kuriais bt galima nustatyti, nuo kokio konkretaus dyd&io apmokestinamo!o ob!ekto C mokes$io ba%s turi bti apskai$iuo!amas ir mokamas konkretus mokestis, !eigu nustatyti konkre$ios mokes$io ba%s nemanoma tiesiogiai. 6okes$io ba%s nustatymo (apskai$iavimo) metod patvirtinimas i# esms rei#kia mokes$io, kur turi mokti konkretus mokes$io mokto!as, apskai$iavimo tam tikr taisykli patvirtinim. Din$i!ama statymo nuostata negali bti interpretuo!ama kaip tvirtinanti 7yriausybs ar !os galiotos instituci!os teis> nustatyti visiems to mokes$io mokto!ams bendr apmokestinam! ob!ekt (mokes$io ba%>)< kas yra apmokestinamasis ob!ektas (mokes$io ba%), gali bti nustatoma tik mokes$io statymu. (aip suprantama 6okes$i administravimo statymo "H 1 straipsnio nuostata 4mokes$io ba%s netiesioginio nustatymo metodus tvirtina 7yriausyb ar !os galiota instituci!a' neprietarauja ,onstitucijos 24M str& E !aliai& 6okes$io ba%s netiesioginio nustatymo metod " punkto nuostata 4mokes$io ba% nustatoma netiesiogiai tuo atve!u, kai !os negalima nustatyti mokes$io statym nustatyta tvarka' yra tokia pat, kaip ir tvirtinto!i 6okes$i administravimo statymo "H1 str., taigi ir !i neprietarauja ,onstitucijos 24M str& E !aliai& !okes1i administravimo statymo + str. 2 dalis" siejant j su !okes1i administravimo statymo 2 str. pateiktos svokos @apmokestinimo tvarkaA turiniu" ta apimtimi" kuria mokes1io moktojas" mokes1io ba7" mokes1io dyd5iai (tari:ai)" mokes1io lengvatos" baudos ir delspinigiai g ali bAti nustatomi ne 6statymu: bet jo pa&rindu priimtu LR ;yriausybs nutarimu ar j pagrindu priimtu kitu teiss aktu" prie8tarauja Konstitucijos 12= str. 5 daliai. Eagal Konstituci!os 1"H str. * dal mokes$iai, kaip pinigin prievol valstybei, gali bti nustatomi tik *eimo priimtu statymu. 6okes$i administravimo statymo 0/ str. " dalies ("--1 m. bir&elio "/ d. redakci!a) nuostata 4centrinis mokes$io administratorius skund nagrin!a tik tada, !eigu< 1) !is pateiktas ra#tu per "- dien po to, kai mokes$io mokto!ui (mokest i#skai$iuo!an$iam asmeniui) ^...U sprendimas buvo i#sistas registruotu lai#ku, C terminas pradedamas skai$iuoti penkt! darbo dien po i#siuntimo' neprietarauja ,onstitucijos 4H str& 6okes$i administravimo statyme yra tvirtintos teisins mokes$io mokto!o teisi apsaugos ir gynimo garanti!os. Fntai 6okes$i administravimo statymo 0. str. nustatyta, kad mokes$io mokto!as gali gin$yti kiekvien mokes$io administratoriaus ar !o pareigno veiksm dl !o ir #io veiksmo pasekmes, kad kiekviename mokestinio gin$o nagrin!imo etape mokes$io mokto!as turi teis> bti i#klausytas, kad mokestinio gin$o nagrin!imo metu mokes$io administratorius turi stengtis, kad tarp !o ir mokes$io mokto!o bt pasiektas abipusis sutarimas vienodai taikyti mokes$io statym, taip pat kad dl mokes$i teiss akt turinio kil> neai#kumai turi bti ai#kinami mokes$io mokto!o naudai, kad mokes$io mokto!ui, praleidusiam statymo nustatyt skundo padavimo termin dl prie&as$i, kurias centrinis mokes$io administratorius arba 6okestini gin$ komisi!a pripa&sta svarbiomis, #is terminas centrinio mokes$io administratoriaus arba 6okestini gin$ komisi!os sprendimu gali bti atnau!intas ir kad parei#kimas dl praleisto termino atnau!inimo paduodamas ir nagrin!amas statymo nustatyta tvarka. 6okes$i administravimo statymo 0. str. + daly!e taip pat numatyta galimyb apsksti atsisakym atnau!inti praleist termin gin$i!amo!e statymo nuostato!e nustatyta, kad terminas pradedamas skai$iuoti penkt! darbo dien po registruoto lai#ko i#siuntimo. Ftsi&velgiant tai, kad asmenys privalo deklaruoti savo gyvenam! viet, tai, kad mokes$io mokto!as, turdamas konstitucin> pareig s&iningai mokti mokes$ius, pats turi bti suinteresuotas, kad mokes$iai bt apskai$iuo!ami teisingai ir kad !is galt laiku pasinaudoti savo teisi gynyba, taip pat tai, kad kai vyksta mokes$io apskai$iavimo patikrinimas, mokes$io mokto!as turi bendradarbiauti su mokes$io administratoriumi, teikti !am in ormaci!, nra pagrindo teigti, kad 6okes$i administravimo statymo 0/ str. " dalies nuostata 4centrinis mokes$io administratorius skund nagrin!a tik tada, !eigu< 1) !is pateiktas ra#tu per "- dien po to, kai mokes$io mokto!ui (mokest i#skai$iuo!an$iam asmeniui) ^...U sprendimas buvo i#sistas registruotu lai#ku, C terminas pradedamas skai$iuoti penkt! darbo dien po i#siuntimo' prie#tarau!a konstituciniam teisins valstybs principui. 6okes$i administravimo statyme nenurodoma, kokias atve!ais mokes$io administratoriaus ar !o pareigno sprendimas dl patikrinimo akto tvirtinimo teikiamas mokes$io mokto!ui asmeni#kai, o kokiais atve!ais #is sprendimas siun$iamas registruotu lai#ku. (aip pat nra nustatyta, kokiems asmenims sprendimas turi bti teikiamas asmeni#kai, o kokiems siun$iamas registruotu lai#ku. (aigi abu in ormavimo bdai lygiareik#miai, alternatyvs ir u&tikrina mokes$io mokto!o o icial in ormavim apie mokes$io administratoriaus ar !o pareigno priimt sprendim dl patikrinimo akto tvirtinimo, !ie abu gali bti taikomi visiems mokes$i mokto!ams. (oks teisinis reguliavimas, kuriuo nustatomi alternatyvs mokes$io administratoriaus ar !o pareigno sprendimo teikimo bdai, nepaneigia mokes$io mokto!o teiss pasirinkti !am priimtinesn in ormavimo bd. Fbu #ie in ormavimo bdai yra lygiareik#miai ir vienodai gali bti taikomi visiems mokes$i mokto!ams. 7adinasi, nra teisinio pagrindo teigti, kad tokiu teisiniu reguliavimu mokes$i mokto!ai yra skirstomi kokias nors grupes, kad !ie yra diskriminuo!ami arba privilegi!uo!ami. R Konstituci!os "+ str. tvirtintas vis asmen lygybs principas apima ir diskriminaci!os bei privilegi! draudim, ta$iau diskriminaci!a ar privilegi!omis nelaikytinas toks di erenci!uotas teisinis reguliavimas, kuris taikomas tam tikroms vienodais po&ymiais pasi&ymin$i asmen grupms, !eigu taip siekiama po%ityvi, visuomeni#kai reik#ming tiksl. 8l to nepa&eid&iamas ir Konstituci!os "+ str. . 3alstybs biud5etas ir jo konstitu%iniai aspektai ,onstitucijos 24M straipsnis 1ietuvos biud&etin> sistem sudaro savaranki#kas 1ietuvos 2espublikos valstybs biud&etas, taip pat savaranki#ki vietos savivaldybi biud&etai. 7alstybs biud&eto pa!amos ormuo!amos i# mokes$i, privalom mok!im, rinkliav, pa!am i# valstybinio turto ir kit plauk. 6okes$ius, kitas mokas biud&etus ir rinkliavas nustato 1ietuvos 2espublikos statymai. Konstitucin pareiga sudaryti biud&et priklauso 7yriausybei. Ji parengia biud&eto pro!ekt ir teikia ! nagrinti ?eimui ne vliau kaip H0 dienos iki biud&etini met pabaigos (biud&etiniai metai prasideda sausio 1 d. ir baigiasi gruod&io *1 d.). ?eimas, svarstydamas biud&eto pro!ekt gali didinti i#laidas tik nurodydamas #i i#laid inansavimo #altinius. Kol 7yriausyb nepateikia pro!ekto, ?eimas negali pradti dirbti. Kiud&etas tvirtinamas statymu. 7alstybs biud&etas kei$iamas ta pa$ia tvarka (nustato ?eimo ?tatutas), kuria sudaromas, priimamas ir patvirtinamas. 24H straipsnis Kiud&etiniai metai prasideda sausio 1 dien ir baigiasi gruod&io *1 dien. 2EK straipsnis 7alstybs biud&eto pro!ekt sudaro 7yriausyb ir pateikia ?eimui ne vliau kaip prie# H0 dienas iki biud&etini met pabaigos. 2E2 straipsnis 7alstybs biud&eto pro!ekt svarsto ?eimas ir tvirtina statymu iki nau!! biud&etini met prad&ios.

0"

?varstydamas biud&eto pro!ekt, ?eimas gali didinti i#laidas tik nurodydamas #i i#laid inansavimo #altinius. Begalima ma&inti statym numatyt i#laid, kol tie statymai nepakeisti. 2E4 straipsnis Jeigu valstybs biud&etas laiku nepatvirtinamas, !o i#laidos biud&etini met prad&io!e kiekvien mnes negali vir#yti pra!usi met valstybs biud&eto 1L1" i#laid. Kiud&etiniais metais ?eimas gali pakeisti biud&et. Jis kei$iamas pagal t pa$i tvark, pagal kuri sudaromas, priimamas ir patvirtinamas. Erireikus ?eimas gali patvirtinti papildom biud&et. 2002 01 1( &onstitu%inio 'eismo nutarimas @ET- -6 2001 m. 3;-S'SCTS C8MEPL'V 86 S;383;-ESC8R C8MEPL'R $84;4S848R 6VE8&-8R P;'386'848!V <S';'S!V (2000 12 0. redak%ija)" -6 S;383;-ESC8R C8MEPL'R P;=;!R ESE< 86 8F-S>848!Y -L!8;4J8R 6VE8&-8R '386'848!V 2001" 2002 86 200 !L';!S <S';'S!V 86 -6 PL!TS X&8V L&V4V!848R S;4'S&8R 3;-S'SC848V 6L>M-8;38!V <S';'S!V 1) S'6;8PS48V ;'8'8&'8LS -6 &V4S'8'MW8=;8 Ittp<LLXXX.lrkt.ltLdokumentaiL"--"Ln-"-11..Itm Kylos esm< Earei#k!as C ?eimo nari grup. "--1 m. valstybs biud&eto ir savivaldybi biud&et inansini rodikli patvirtinimo statyme ("--- m. gruod&io 1+ d. redakci!a) nra nuro!yti atskirai kiekvienai valstybinei auk#ta!ai mokyklai skirtinos l#os, tai prietarauja ,onstitucijos 6K str& E !aliai ir ,onstitucijoje tvirtintam val!i pa!alijimo principui& Eagal Konstituci! kiekvienam &mogui turi bti pagal !o sugeb!imus prieinama auk#to!o mokslo staig sistema, apimanti ir valstybines auk#tsias mokyklas, kad gerai besimokantiems pilie$iams valstybinse auk#tosiose mokyklose laiduo!amas nemokamas mokslas, taip pat, kad Konstituci!o!e yra tvirtinta auk#t! mokykl autonomi!a, suponuo!a, kad valstybinms auk#tosioms mokykloms ! unkci!oms vykdyti turi bti skiriamos valstybs l#os. @ios l#os turi bti numatytos valstybs biud&ete. Tsmin valstybini auk#t! mokykl autonomi!os garanti!a C toks teisinis reguliavimas, kai valstybs biud&eto statyme numatomi ne tik asignavimai auk#ta!am mokslui, bet ir l#os kiekvienai valstybinei auk#ta!ai mokyklai. 7alstybs biud&ete numatant l#as valstybinms auk#tosioms mokykloms, atsi&velgtina #i mokykl u&tikrinamus visuomens ir valstybs poreikius, ! vykdomas bei numatomas programas, tai, kaip #iose mokyklose u&tikrinamas nustatyt mokymo standart laikymasis, mokymo ir dstymo turinio bei lygio atitikt valstybs pripa&stamai kvali ikaci!ai, valstybs sipareigo!imus #ioms mokykloms ir kt. (ai, kad #iame statyme nebuvo atskirai nurodyti asignavimai kiekvienai valstybinei auk#ta!ai mokyklai, sudar prielaidas l#as kiekvienai valstybinei auk#ta!ai mokyklai skirti vykdomosios vald&ios aktais, t. y. biud&eto vykdymo aktais. 'oks teisinis reguliavimas neatitinka konstitu%inio vald5i padalijimo prin%ipo. g#is nutarimas tinka ir kitam klausimui apie vald&i padali!imo principush. "--1 m. valstybs biud&eto ir savivaldybi biud&et inansini rodikli patvirtinimo statymas ta apimtimi, kuria nra pagal tikslin> paskirt nurodyti asignavimai melioraci!os darbams, prietarauja )@ ,onstitucijoje tvirtintam teisins valsty"s principui$ 6elioraci!os statymo H str. 0 daly!e nustatyta< 4?eimas tvirtina biud&eto asignavimus melioraci!os darbams pagal tikslin> paskirt. Kiud&eto asignavimai turi laiduoti normal valstybs nuosavybe esan$i melioraci!os rengini unkcionavim.' (aigi tvirtinama, kad melioraci!os darbai turi bti inansuo!ami i# valstybs biud&eto pagal tikslin> paskirt, ir !ie turi bti inansuo!ami taip, kad bt laiduo!amas normalus valstybs nuosavybe esan$i melioraci!os rengini unkcionavimas. (ai, kad "--1 m. valstybs biud&eto ir savivaldybi biud&et inansini rodikli patvirtinimo statyme asignavimai melioraci!os darbams atskirai nra nurodomi, negali bti pagrindu konstatuoti #io statymo prie#taravim Konstituci!os 1*1 straipsnio " dalies nuostatai, kad negalima ma&inti statym numatyt i#laid, kol tie statymai nepakeisti. 6elioraci!os statymo H str. 0 dalies nuostata, !og ?eimas tvirtina biud&eto asignavimus melioraci!os darbams pagal tikslin> paskirt, suponuo!a tai, kad asignavimai melioraci!os darbams turi bti nurodyti pa$iame valstybs biud&eto statyme, o ne biud&eto vykdymo aktuose. Eagal Konstituci! statym leid! saisto !o paties i#leisti statymai. (ai C esminis konstitucinio teisins valstybs principo elementas. (odl ?eimas yra saistomas 6elioraci!os statymo H str. 0 dalies nuostatos, kad biud&eto asignavimai melioraci!os darbams yra tvirtinami ?eimo pagal tikslin paskirt& Kol #i 6elioraci!os statymo nuostata galio!a, tol ?eimas turi pareig valstybs biud&eto statyme asignavimus melioraci!os darbams nurodyti pagal tikslin> paskirt, taip pat nurodyti #i asignavim valdyto!us. "--1 met valstybs biud&eto ir savivaldybi biud&et inansini rodikli patvirtinimo statyme ("--- m. gruod&io 1+ d. redakci!a) Benurod&ius asignavim melioraci!os darbams pagal tikslin> paskirt, pa&eid&iama nuostata, kad statym leid! saisto !o paties i#leisti statymai. (aip paei!iamas ,onstitucijoje tvirtintas teisins valsty"s principas. (ai, kad "--1 m. valstybs biud&eto ir savivaldybi biud&et inansini rodikli patvirtinimo statyme atskirai nra nurodytos l#os (civilins bkls aktams registruoti, statym priskirtiems registrams tvarkyti ir teikti duomenis valstybs registrams, civilinei saugai organi%uoti bei savivaldybi vykdomai sveikatinimo veiklai valdyti ir pri&irti) savivaldybms perduotoms valstybinms unkci!oms vykdyti, suponuo!a tai, kad #iuo statymu nra u&tikrinama, !og savivaldybs gals deramai vykdyti !oms perduotas unkci!as. (oks teisinis reguliavimas neatitinka ,onstitucijos 24K str& 4 !alies nuostatos, kad savivaldybs pagal Konstituci!os ir statym apibr&t kompetenci! veikia laisvai ir savaranki#kai. Oems kio ekonomini santyki valstybinio reguliavimo statymo 1/ str. prie#tarau!a Konstituci!os 1"+ str. ir 1*1 str. " dalies nuostatai, kad negalima ma&inti statym numatyt i#laid, kol tie statymai nepakeisti< Oems kio ekonomini santyki valstybinio reguliavimo statymo 1/ str. nustatyta< 4Bacionalinei &ems kio plto!imo programai ir &ems kio santyki valstybinio reguliavimo priemonms gyvendinti, maisto produkt valstybiniams re%ervams sudaryti, melioraci!ai, rg#$ioms dirvoms kalkinti kasmet paprastai skiriama ne ma&iau kaip 1- ` nacionalinio biud&eto i#laidV' (aigi Oems kio ekonomini santyki valstybinio reguliavimo statymo 1/ str. ne tik yra nurodytos reikms, kurioms kasmet skiriamos nacionalinio (t. y. valstybs ir savivaldybi) biud&eto l#os, bei tai, kad #iems tikslams gali bti skiriamos kitos l#os, bet ir nustatyta kiekvien biud&etini met nacionalinio biud&eto i#laid dalis, kuri turi bti skiriama mintoms reikmms. Oems kio ekonomini santyki valstybinio reguliavimo statymo 1/ str. pavartota ormuluot 4kasmet paprastai skiriama ne ma&iau kaip 1-` nacionalinio biud&eto i#laid' (ir konkre$iai C &odis 4paprastai') suponuo!a tai, kad ne ma&iau kaip 1- ` nacionalinio biud&eto i#laid yra orientacin vis nacionalinio biud&eto i#laid dalis. (oks reguliavimas stoko!a teisinio ai#kumo. @iuo statymu reguliuo!ami tie santykiai, kuriuos pagal konstitucin> valstybs biud&eto samprat galima reguliuoti tik valstybs biud&eto statyme, paneigiama 7yriausybs konstitucin teis ir pareiga sudaryti valstybs biud&et biud&etiniams metams bei ?eimo konstitucin teis ir pareiga su ormuoti valstybs biud&et biud&etiniams metams atsi&velgiant esam socialin> ir ekonomin> situaci!, visuomens ir valstybs poreikius ir galimybes, turimus arba galimus gauti inansinius i#teklius bei valstybs sipareigo!imus. Oems kio ekonomini santyki valstybinio reguliavimo statymo 1/ str. nustatytas teisinis reguliavimas neatitinka ,onstitucijos 2E2 str& 4 !alyje nuro!yt statym, numatan$i tam tikras i#laidas, konstitucins sampratos. 6intame straipsny!e nurodytos reikms C tai visuomens kasdiens reikms, ! inansavimas C valstybs nuolatin priederm. Mstatymu nusta$ius, kad kiekvienais metais tam tikrai sri$iai turi bti skiriama ne ma&iau kaip tam tikra dalis nacionalinio biud&eto l#, yra sudaromos prielaidos paneigti konstitucin> biud&etini met samprat, Konstituci!os 1"+ straipsny!e tvirtint biud&etini met trukm>. 2002 09 11 &onstitu%inio teismo nutarimas ET- -6 S3L8&;'VS S8S'L!VS <S';'S!V . str." -6 !V&S-V 86 F38L'8!V 8->;-;8&8V $84;4S;38!V <S';'S!V 1" 2 86 str." -6 C8MEPL'V S;4E;6VS <S';'S!V 1* str. 2 d. ir -6 SL8!V S';'M'V 192 str. 1 d. ;'8'8&'8LS -6 &V4S'8'MW8=;8 Ittp<LLXXX.lrkt.ltLdokumentaiL"--"Ln-"-H11.Itm Dl LR sveikatos sistemos 6statymo *+ str.< Ka%inis 1ietuvos nacionalins sveikatos sistemos veiklos inansavimo dydis, skaitant valstybs biud&eto l#as, kiekvienais metais turi sudaryti ne ma&iau kaip 0` K7E verts. ?traipsny!e nustatyta, kiek l# turi bti skiriama vienai i# valstybs inansuo!am sri$i, t. y. nacionalins sveikatos sistemos veiklai, bet neapibr&ti konkrets tikslai, , kurie per statyme nustatyt laik turt bti pasiekti skiriant nurodytas l#as. :ormuluot 'nacionalins sveikatos sistemos veiklos inansavimas) vertintina kaip nustatanti i#laidas visuomens kasdienms reikmms C sveikatos apsaugai inansuoti. Bacionalins sveikatos sistemos veiklos inansavimas C nuolatin valstybs unkci!a, priederm. (aigi ?veikatos sistemos statymo *+ str. neatitinka Konstituci!os 1*1 str. " daly!e nurodyt statym, numatan$i tam tikras i#laidas, kuri negalima ma&inti, kol tie statymai nepakeisti, konstitucins sampratos. ?veikatos sistemos statyme nusta$ius, kad kiekvienais metais turi bti skiriama ne ma&iau kaip tam tikra dalis valstybs biud&eto ir savivaldybi biud&et l#, yra sudaromos prielaidos paneigti konstitucin> biud&etini met samprat, biud&etini met trukm> (taigi prie#tarau!ama Konstituci!os 1"+ str.). Eagal ?veikatos sistemos statym 7yriausyb, rengdama metin biud&eto pro!ekt, turi !ame numatyti tok i#laid sveikatos sistemos veiklai inansuoti dyd, koks yra nustatomas ?veikatos sistemos statymo *+ str. (aip ribo!ami 7yriausybs konstituciniai galio!imai rengti valstybs biud&eto pro!ekt biud&etiniams metams atsi&velgiant esam soc. ir ekonomin> situaci!. Ke to, viena valstybs vald&ios instituci!a negali i# kitos perimti galio!im, tokie galio!imai negali bti pakeisti ar apriboti statym. R ?veikatos sistemos statymas apribo!a 7yriausybei Konstituci!o!e priskiriamus galio!imus. (aigi pa&eid&iamas Konstituci!os 0 str. ir vald&i

0*

padali!imo principas. 3ald5ios institu%ijos turi veikti remdamosis &onstitu%ija ir jai paklusdamos. 3adinasi" pa5eid5iamas ir konstitu%inis teisins valstybs prin%ipas. ?veikatos sistemos statymu apribo!ami ir ?eimui Konstituci!os /H str. 1. punkte bei 1*1 str. 1 daly!e nustatyti galio!imai tvirtinti biud&et. 7isgi Konstitucinio (eismo i#vada, kad ?veikatos sistemos statymo *+ str. prie#tarau!a Konstituci!ai, nerei#kia, !og 7yriausyb rengdama biud&et ir ?eimas, ! tvirtindamas, negali sveikatos sistemos veiklos inansuoti numatyti 0` K7E verts. Erireikus, gali bti numatomas ir didesnis inansavimas, ta$iau tai turi b#ti nustatoma ne i, anksto apibr5iant :iksuot l, dal" bet rengiant ir tvirtinant atitinkam met valstybs biud5et. (. Politins sistemos samprata ir jos elementai. Eolitins sistemos mecIani%m sudaro #ie institutai< politin sistema unkcionuo!a visuomen!e, todl takingiausios visuomenins organi%aci!os, traktuo!amos kaip politins sistemos sudtins dalys. Pagrin!iniai politins sistemos elementai$

1) ") *)

7alstyb i#rei#kia pa$ios visuomenins organi%aci!os laipsn, lyg. Ji padeda gyventi visuomenei. 7alstyb neatsitiktinai pabr&iama kaip svarbiausias elementas. 7ietos savivaldos instituci!os. 7ietos savivalda C tam tikri teritoriniai kolektyvai, organi%aci!os. (otalitariniuose re&imuose vietos savivalda nebuvo toleruo!ama, o teigiama, kad teritori!ose vald&i gyvendina centrin vald&ia. 8emokratinse valstybse laikoma, kad valstyb veikia visose teritori!ose, bet vietos gyvento!ai savaranki#kai tvarkosi gyvenim. 7ietos savivaldos instituci!os C tam tikra politins vald&ios organi%aci!a. 7alstyb ir vietos savivalda C vie#osios vald&ios institutai. @i vald&ia veikia visos vald&ios labui. Ftitinkamai apibdinama ir vietos savivalda.

Eolitins parti!os ir politins organi%aci!os demokratins valstybse u&ima svarbi viet. Jos pripa&stamos politins sistemos elementais, tik neprilygsta nei valstybei, nei vietos savivaldai. Eolitins parti!os ir organi%aci!os yra visuomeniniai susivieni!imai, laisvanori#kos asociaci!os, bet kiekvienos politins parti!os 'sva!on) C paimti valstybin> vald&i savo rankas (ar savivaldyb>). 7ienas i# politins parti!os u&davini C siekti valstybins ar kitos vie#osios vald&ios. Eolitini parti! institucionali%avimas 3 tai !, kaip ypatingo instituto, teisinis tvirtinimas dviem lygmenimis 3 konstituci!o!e ir statymuose, konkre$iai pasirei#kiantis speci inio politinio parti! registravimo nustatymu, teiss kelti kandidatus suteikimu registruotoms politinms parti!oms, rinkim agitaci!os inansavimu i# valstybs l# ir pan. Earti! krimosi tvark, ! organi%acin> struktr, dalyvavimo valstybini organ veiklo!e ormas reglamentuo!a valstybi konstituci!os bei spec. statymai, reikalau!antys, kad politins parti!os tarnaut demokratins valstybs krimo tikslams, remtsi visuotinai pripa&intomis tarptautins teiss normomis, turt vidin> demokratin> struktr bei vie#ai nurodyt savo pa!am #altin.. Eirm kart istori!o!e toks reglamentavimas teisintas 1+"- m. Sekoslovaki!os ir Fustri!os konstituci!ose. 1ietuvos EE atsiradim mokslininkai sie!a su politini doktrin paplitimu, tautinio atgimimo !ud!imas, #io !ud!imo aktyvist veikla ir publikaci!omis )Fu#ro!e), )7arpe) ir '(vyns sarge). 1+1,31+*, m. Konstituci!ose nebuvo svokos 'politins parti!os) 7artota svoka 'draugi!os ir s!ungos). EE nariais gali bti tik tie pilie$iai, kurie turi politines teises ir !iems yra sukak> 1, m. 1ietuvo!e EE nariai turi turti aktyvi! rinkim teis>, asmeniui draud&iama bti keli EE nariu. 1ietuvo!e EE steigti btina turti ne ma&iau kaip 1--- steig!, kurie savo ar savo atstov suva&iavime turi patvirtinti statut (status), program ir i#rinkti vadovau!an$ius organus. Mstatuose turi bti< parti!os pavadinimas, buvein, tikslai, u&daviniai ir veiklos teritori!a= sto!imo parti! ir i#sto!imo i# !os tvarka= parti!os nari teiss ir pareigos= struktra, padalini sudarymo bdai, vadov rinkimo tvarka= auk#$iausiosios valdymo instituci!os kompetenci!a, #aukimo bdai, laikas= vadovau!an$i! organ rinkimo tvarka= stat keitimo tvarka ir kt. Kad EE tapt !uridiniu asmeniu btina ! registruoti. 1ietuvo!e EE registruo!a (eisingumo ministeri!a. EE veikia laisvai ir savaranki#kai, visos EE turi lygias teises. Biekam neleid&iama ki#tis EE vidaus reikalus. EE 1ietuvo!e steigiamos ir veikia pagal teritorin princip.

.) 0) /)

Kiti socialiniai3visuomeniniai susivieni!imai sudaromi socialiniais pagrindais. Jie tiesiogiai neturi politini tiksl, bet dalyvau!a politiko!e, !uos traukia politins parti!os ar valstyb. (aigi !ie turi politin vaidmen. 2eligins bendruomens ir ba&ny$ia 3 tai ne politins organi%aci!os, nes !os paremtos tik!imu, religi!a. @iuolaikinse visuomense ba&ny$iai ir religi!ai priklauso svarbus vaidmuo. Dyvento!ai !ungiasi, sudaro bendruomenes, todl turi tak politikai. Eer rinkimus gali remti vien ar kit politin> parti!. (uri bti pripa&stamas ! vaidmuo.

6asins in ormaci!os priemons 3 labai takinga, galinga sistema. Oiniasklaida nra tiesiogiai politin organi%aci!a, bet masins in ormaci!os priemons nei#vengiamai dalyvau!a politiniame gyvenime. 7isi #ie pagrindiniai institutai minimi kiekvienos valstybs konstitucinse normose. Konstituci!ose !iems skiriama daugiau ar ma&iau dmesio. @ie sub!ektai gali bti traktuo!ami kaip konstitucinio reguliavimo ob!ektas. +. Savivaldos :ormos ir turinys -ietuvos 6espublikoje bei su tuo susij2 &onstitu%inio teismo i,ai,kinimai. Konstituci!os 1- str. teigiama, kad 1ietuvos valstybs teritori!a yra vientisa ir nedali!ama !okius valstybinius darinius. (ai parodo valstybs sandaros orma. 1ietuva yra unitarin valstyb ir atskiros teritori!os dalys neturi valstybini darini element. 8emokratinis valstybs valdymas negali bti sutelkiamas vienos ar keli auk#$iausi! instituci! galios ribose ir vykdomas vien tik centrali%uotai. Tsant decentrali%aci!ai, centrins vald&ios unkci!os perduodamos savivaldybms. Joms vadovau!a i#rinkti vadovai= !os disponuo!a patvirtintu biud&etu. 7ietins bendruomens interesams atstovau!a vietos savivaldybs instituci!os, kurios nra pavald&ios valstybs instituci!oms. (ais atve!ais, kai su savivaldybs interesais susi!usius reikalus svarsto valstybs instituci!os,!os turi apie tai prane#ti savivaldybei. ?avivaldos instituci! organi%avimas ir ! veikla yra bet kurios demokratins santvarkos pagrindas. ?avivaldos teisinis pagrindas yra statymai, savivaldybi veiklos reglamentai, kt. teiss aktai, taip pat Turopos vietos savivaldos cIarti!a (numato, !og vietos savivaldos princip turi pripa&inti #alies vidaus statymai, o kur btina ir konstituci!a, ! rati ikavo ?eimas 1+++ m.). 7ietos savivalda statymo laiduo!ama savivaldybms C valstybs teritori!os administraciniams vienetams. +ietos savival!a suprantama kaip valsty"s teritorijos a!ministracinio vieneto C savival!y"s C teis laisvai ir savarankikai tvarkytis pagal )@ ,onstitucij ir statymus per gyventoj tiesiogiai irinkt atstov savival!y"s tary" "ei jos su!arytas vyk!omsias institucijas& QAQ a. susikr ir iki #iol veikia trys pagrindins vietos savivaldos sistemos< 1) anglosaks, kurio!e visi#kai nra !oki centrins vald&ios instituci! atstov vietose, municipalitetai savaranki#kai vykdo vald&i savo galio!im ribose= ") pranc# , leid&ianti centrins vald&ios siki#im per specialiai skiriamus atstovus ar kt. ormomis= *) vokiei, pagal kuri vietos savivaldos instituci!os veikia valstybs galio!imu, o bendruomen savaranki#kai ir savo atsakomybe sprend&ia u&davinius savo lygmeny!e ir pagal statym reikalavimus. (Knygo!e 47ietos savivaldos samprata ir savivaldybs institucin struktra' pateikiamos tokios dvi teritorinio val!ymo %ormos< 1. valsty"s vietos val!ymas (veikl vykdo valstybinio valdymo sub!ektai)= ". vietos savival!a (veikl vykdo vietos savivaldos sub!ektai,o teritorinio valdymo ormos viena nuo kitos skiriasi pagal teritorini valdymo sub!ekt sudarymo principus, !iems priskirtas unkci!as, turimus materialinius ir inansinius i#teklius bei teises tuos i#teklius tvarkyti, santyki su valstybs vald&ia pobd). Konstituci!os 1"- str. numato, kad valstyb remia savivaldybes. ?avivaldybs pagal konstituci!os bei statym apibr&t kompetenci! veikia laisvai ir savaranki#kai. Konstitucinis vietos savival!os organ savarankikumo principas rei#kia, kad savo kompetenci!os ribose !ie gali reik#ti iniciatyv ir priiminti sprendimus. J teistas sprendimas neturi bti suderinamas ar vliau patvirtinamas valstybs organ ir negali bti pakeistas administracine tvarka. (a$iau savivaldybs instituci!os veikia teritori!o!e, kuri yra tuo pa$iu ir valstybs teritori!a, todl vienas i# savivald. princip C valsty"s ir savival!y"s interes !erinimas. Konstituci!o!e vietos savivalda tvirtinama kaip savaveiksmi#kais pagrindais veikianti vietos vie#o!o administravimo sistema, kuri tiesiogiai nra pavaldi valstybs vald&ios instituci!oms. Pagrin!iniai ie konstituciniai vietos savival!os principai$ 1. atstovau!amosios demokrati!os= ". vykdom! instituci! atskaitingumo atstovybei=

0.

*. savivaldybi veiklos ir savaranki#kumo pagal statymo apibr&tas ribas= .. savivaldybs ir valstybs interes derinimo. 12 Konstituci!os 11+ str. teigiama, kad savivaldos teis laiduo!ama statymo numatytiems valstybs teritori!os administraciniams vienetams. Ji gyvendinama per savivaldybi tarybas. *avival!y"i tary" nariais )@ pilieius ir kitus nuolatinius a!ministracinio vieneto gyventojus pagal stat& ,R:+R@8RB* metams renka )@ pilieiai ir kiti nuolatiniai a!ministracinio vieneto gyventojai, rem!amiesi visuotine, lygia ir tiesiogine rinkim teise, slaptu "alsavimu (buvo " pagrindiniai 11+ str. pakeitimai, t.y. prailgintos savivaldybi taryb kadenci!os< pirmin redakci!a C " m., 1++/ m. C * m., "--" m. C . m.(ir visiems nuolatiniams gyvento!ams atsiranda, ne tik pilie$iams stat. numatyta tvarka ir teis rinkti, ir teis bti i#rinktam, dl 1ietuvos narysts T?, nuostata bus pirm kart gyvendinta "--H m. vasar per savivaldybi taryb rinkimus). Kitos tiesiogins demokrati!os ormos vietos savivaldo!e (be pilie$i dalyvavimo rinkimuose)< 1) sueigos, ") apklausos, *) petici!os, .) gyvento! tiesioginis dalyvavimas rengiant sprendim pro!ektus. Dyvento! bendruomen> savivaldyb!e atstovau!a gyvenamosios vietos bendruomens atstovas, kuris rpinasi bendruomens interesais ir atstovau!a bendruomenei senini!o!e (bendruomens pirmininkas), o prireikus C ir savivaldybs instituci!ose bei saviv. teritori!o!e veikian$iose valstybs staigose. Jis supa&indina senini!os, kurios teritori!ai yra priskirta bendruomens teritori!a, senin apie vie#uosius bendruomens reikalus. 7ietos savivalda yra sudedamo!i demokrati!os proces dalis ir viena i# tautos valios i#rai#kos orm. 7ietos savivalda konkreti%uo!a ir praple$ia pilie$i teises ir pareigas. ?varbiausia vietos savivaldos garanti!a C statym numatytas draudimas apriboti vietos savivaldos teises. Dyvento! sprendimai, priimti tiesiogins demokrati!os bdu, negali bti panaikinti. ?avivaldos instituci! sprendimai kompetenci!os ribose yra privalomi visiems sub!ektams, kuriems !ie adresuoti. ?avivalda suponuo!a tam tikr veiklos laisv> ir savaranki#kum, nepriklausom nuo valstybs instituci!. (a$iau #i laisv nra galimyb ignoruoti valstybs interesus. Ppa$ svarbus yra savival!y"i ir valsty"s interes !erinimo principas, pirmiausia tai rei#kiasi valstybei vairiais bdais ir ormomis remiant savivaldybes, antra C koordinuo!ant bendrus veiksmus, kai siekiama svarbi socialini tiksl, tre$ia3 valstybei statymo apibr&tomis ormomis pri&irint savivaldybi veikl. 7ietos savivalda reali%uo!ama per renkamsias ir nerenkamsias instituci!as. (uo pa$iu metu savivaldyb!e derinamos tiesiogins ir atstovau!amosios demokrati!os ormos. 7alstybs staigoms bei tarnauto!ams neleid&iama vykdyti savivaldos unkci!. (ik tada, kai nesu ormuo!amos savivaldos instituci!os ir ! unkci!os vykdamos netinkamai, vedus tiesiogin valdym, valstybs tarnauto!ai C +yriausy"s galiotiniai C laikinai turi savivaldos galio!imus. *avival!y"s institucijos$ atstovaujamoji institucija . savival!y"s tary"a, ir vyk!omoji institucija . savival!y"s a!ministracijos !irektorius, turin$ios vietos vald&ios ir vie#o!o administravimo teises ir pareigas (7ietos saviv. stat.). Ftstovau!amo!i vietos savivaldos instituci!a C taryba3 susideda i# savivaldybs tarybos nari, kuri skai$ius priklauso nuo gyvento! to!e savivaldyb!e skai$iaus ir svyruo!a nuo "1 iki 01. ?avivald.tarybos nariai renkami ketveriems metams !augiaman!atse rinkim apygar!ose, remiantis visuotine ir lygia rinkim teise, slaptu balsavimu tiesioginiuose rinkimuose paga proporcin rinkim sistem. ?prendimai tarybo!e priimami kolegialiai. ?avivaldybs taryba savo galio!im laikui i# tary"os nari renk savival!y"s mer ir mero silymu skiria vien ar kelis mero pavaduoto!us. 6eras yra savivaldybs vadovas. Beras renkamas, o mero pava!uotojas skiriamas slaptu "alsavimu. )aikoma, ka! meras irinktas, o mero pava!uotojas paskirtas, jeigu u j kan!i!at#ras "alsavo vis savival!y"s tary"os nari !auguma& ?u meru ir mero pavaduoto!ais darbo sutartis nesudaroma. 6eras atstovau!a savivaldybei, numato posd&i darbotvarkes, #aukia tarybos posd&ius, ir !iems pirmininkau!a, koordinuo!a tarybos komitet ir komisi! veikl, pasira#o tarybos sprendimus ir posd&i protokolus. 6eras kartu su pavaduoto!u organi%uo!a tarybos sprendim gyvendinim. ?avivaldybs tarybos galio!imai baigiasi, kai pirmj pos! susirenka naujai ka!encijai irinkti tary"os nariai& (aip pat kai savivaldybs teritorijoje laikinai ve!amas tiesioginis val!ymas (*eimas gali laikinai vesti tiesiogin val!ym), savivaldybs taryba netenka galio!im arba !ie sustabdomi dl aplinkybi, susi!usi su nepaprastosios padties vedimu savivaldybs teritori!o!e. ?avo darb savivaldybs taryba organi%uo!a per sudarom komitet, komisi! ir kt. stat. numatyt organ veikl. Eagrindin veiklos orma 3 posdis. Jis laikomas teistu, !ei !ame dalyvau!a vis tarybos nari skai$iaus dauguma. ?prendimai priimami posdy!e dalyvau!an$i nari bals dauguma. <eigu "alsai pasiskirsto po lygiai, lemia mero ar"a pos!io pirmininko "alsas& 12 statymams, 7yriausybs bei savivaldybs tarybos sprendimams tiesiogiai gyvendinti savivaldybs taryba sudaro !ai atskaitingus vykdomuosius organus. *avival!y"s a!ministracijos !irektorius yra savivaldybs administraci!os vadovas, pavaldus savivaldybs tarybai ir atskaitingas merui. ?avivaldybs administraci!os direktorius pareigas skiriamas mero si#lymu savival!y"s tary"os spren!imu tary"os galiojim laikui politinio (asmeninio) pasitik!imo pagrindu. ?avivaldybs administraci!a gyvendina tarybos sprendimus bei tecIni#kai aptarnau!a taryb, mer. Fdministraci! sudaro struktriniai (pav., skyriai), struktriniai teritoriniai padaliniai 3 senini!os ir struktrinius padalinius neeinantys vie#o!o administravimo valstybs tarnauto!ai. *eni#n konkurso "#!u (palanki gyvento! nuomon laikoma kandidato privalumu) skiria ir atlei!ia savival!y"s a!ministracijos !irektorius. ?avivaldybi %unkcijos pagal veiklos po"#! skirstomos vietos val!ios, vieojo a!ministravimo ir viej paslaug teikimo& +ietos val!ios %unkcijas statym nustatyta tvarka atlieka savivaldybs taryba. +ieojo a!ministravimo %unkcijas statym nustatyta tvarka atlieka savivaldybs taryba, savivaldybs administraci!os direktorius, kiti savivaldybs staig ir tarnyb vadovai, valstybs tarnauto!ai, kuriems suteiktos vie#o!o administravimo teiss savivaldybs teritori!o!e. +iesias paslaugas teikia savival!y"i steigti paslaug teikjai arba pagal su savivaldybmis sudarytas sutartis kiti i%iniai bei !uridiniai asmenys, pasirenkami vie#ai. *avival!y"i %unkcijos pagal spren!im primimo laisv skirstomos $ 2( savarankiksias& Jas savivaldybs atlieka pagal statym suteikt kompetenci!, sipareigo!imus savo bendruomenei ir !os interesais. Mgyvendindamos #ias unkci!as, savivaldybs turi sprendim iniciatyvos, ! primimo bei gyvendinimo laisv> ir yra atsakingos u& #i unkci! atlikim (ikimokyklinis vaik ugdymas, suaugusi! ne ormalus #vietimas, socialini paslaug staig steigimas, kt.)= 4( priskirtsias 'ri"otai savarankikas(& Mgyvendindamos # ir kitus statymus ir ! pagrindu priimtus kitus teiss aktus, savivaldybs #ias unkci!as atlieka atsi&velgdamos vietos slygas ir aplinkybes (vaik, !aunimo, suaugusi! bendro!o lavinimo organi%avimas, moksleivi, gyvenan$i toli nuo mokyklos, pav&!imas mokyklas, pirmin asmens ir visuomens sveikatos prie&ira, kt.)= E( valsty"ines 'per!uotas savival!y"ms(& (ai yra valstybs unkci!os, perduotos savivaldybms atsi&velgiant gyvento! interesus. @ios unkci!os perduodamos statymais ir gyvendinamos vadovau!antis teiss aktais. ?avivaldybs, gyvendindamos #ias unkci!as, turi statym nustatyt sprendim primimo laisv> (civilins bkls akt registravimas, prie#gaisrini tarnyb organi%avimas, dokument pilietybei rengimas, kt.)= 6( sutartines . #i unkci! gyvendinimas grind&iamas sutartimis. ?avivaldybs pagal Konstituci!os bei statym apibr&t kompetenci! veikia laisvai ir savaranki#kai (turi veikimo, iniciatyvos bei sprendim primimo laisv>). ?avivaldybse sprend&iamos ir kitos ! gyvento!ams i#kylan$ios problemos, kurias spr>sti nepriskirta valstybs instituci! kompetenci!ai. *avival!y"s kontrolierius yra savivaldybs kontrols instituci!a, tiesiogiai kontroliuo!anti savivaldybs biud&eto naudo!im bei atliekanti vidaus audito unkci!as savivaldyb!e.M pareigas priimamas konkurso bdu, i# ! atleid&iamas 7alstybs tarnybos statymo nustatyta tvarka. 2eali%uo!ant savivaldos unkci!as ir gyvendinant savivald, reikia tam tikr ekonomins veiklos pagrind. ?avivaldybs ekonomins veiklos pagrind sudaro savivaldybs nuosavyb. *avival!y" su!aro ir tvirtina savo "iu!et& *avival!y"i tary"os turi teis statymo numatytose ri"ose ir tvarka nustatyti vietines rinkliavas, savo "iu!eto sskaita savival!y"i tary"os gali numatyti mokesi "ei rinkliav lengvatas& Jei savivaldybi biud&etams priskirt pa!am neu&tenka, ! socialinms reikmms tenkinti, savivaldybi biud&etams gali bti skiriamos subsidi!os i# 1ietuvos valstybs biud&eto tikslinms programoms gyvendinti. Eapildomos savivaldybi biud&et pa!amos, gautos vykdant biud&et, taip pat sutaupytos i#laidos lieka savivaldybms. *avival!y"i tary"os !l j teisi paei!imo turi teis kreiptis teism& :aip pat savival!y"i tary", j vyk!omj organ pareig#n aktai ar veiksmai, paei!iantys piliei ir organi acij teises, gali "#ti skun!iami teisme (tvirtinama teismin savivaldybi instituci! kontrol). Ar savival!y"s laikosi konstitucijos ir statym, ar vyk!o +yriausy"s spren!imus, prii#ri +yriausy"s skiriami atstovai. Busprend>, kad savivald. atitinkamos instituci!os (tarybos, mero, kontrolieriaus) priimtas aktas prie#tarau!a Konstituci!ai, statymams ar kitiems teiss aktams arba kai savivaldos instituci!os negyvendina statym, nevykdo 7yriausybs sprendim, savo galio!imus gyvendina viena i# #i orm< 1) motyvuotu teikimu silo t teiss akt nedelsiant sustabdyti, svarstyti !o pakeitimo, panaikinimo klausim, ") potvarkiu susta"!o prie#tarau!an$io teiss akto vykdym, dl kurio artimiausiame posdy!e turi bti svarstoma ir priimamas sprendimas, *) rao atitinkamai savival!& institucijai reikalavim, kad neatidliodami gyvendint statym ar 7yriausybs nutarim ir prane#t apie reikalavimo vykdym. (aigi Konstituci!a numato galimyb> savivaldybi veiklos administracin> prie&ir derinti su teismine kontrole. Eilie$i skundus dl savivaldybs pareign piktnaud&iavimo ar biurokrati%mo tiria du ?eimo kontrolieriai.

00

?avivaldybs teritori!o!e laikinai, bet ne ilgiau kaip iki kadenci!os pabaigos, ?eimo sprendimu gali bti vestas tiesioginis valdymas. Mvedus tiesiogin valdym, savivaldybs taryba ir !os su ormuotos vykdomosios instituci!os netenka savo galio!im. ?ilym laikinai vesti tiesiogin valdym ?eimui gali pateikti 7yriausyb (1) savivaldos instituci!os savo veiksmais ksinasi valstybs teritori!os vientisum bei konstitucin> santvark= ") teismai nustato, kad taryba nesilaiko Konstituci!os, pa&eidin!a statymus= *) nei#renka mero per stat. numatyt laik= .) kai tarybos posd&iai #aukiami vien kart per ketvirt arba taryba pagal #iuos reikalavimus nesusirenka posd * kartus i# eils= 0) meras ir taryba nevykdo arba blogai vykdo valstybs deleguotus galio!imus ir nesilaiko 7yriausybs sp!im) arba 7yriausio!i rinkim komisi!a (kai pakartotiniai savivaldybs tarybos rinkimai pripa&stami negalio!an$iais). Erimus nutarim laikinai vesti tiesiogin valdym, 7yriausyb paskiria savo galiotin laikinam savivaldybs administravimui. A#rinkus savivaldybs mer, 7yriausybs galiotinis atleid&iamas. Auktesniuosiuose a!ministraciniuose vienetuose statymo nustatyta tvarka val!ym organi uoja +yriausy"& Fpskri$i (auk#tes. valdymo vienetuose) valdymas yra sudtin valstybs valdymo dalis. 1ietuvo!e yra 1- apskri$i. J valdym per apskrities vir#inink (! skiria ir atleid&ia 7yriausyb 6inistro Eirmininko teikimu), ministeri!as bei kt. 7yriausybs instituci!as organi%uo!a 7yriausyb. *avival!a kaip tam tikr organi acij veikimo "#!as& :eismins val!ios savival!a& (eism savivalda C teis! ir teism teis ir reali galia pagal 12 Konstituci! ir kt. statymus laisvai ir savaranki#kai, savo atsakomybe spr>sti teism veiklos klausimus. (eismins vald&ios savivaldos stiprum ir nema&as galias lemia konstitucinis teismins vald&ios nepriklausomumo principas (teigia, kad teis!ai ir teismai, vykdydami teisingum, yra nepriklausomi ir klauso tik statymo), kadangi grie&tas draudimas kitoms valstybs vald&ioms kokiu nors bdu dalyvauti teismins vald&ios veiklo!e ir lemia savivaldos sistemos eg%istavimo nei#vengiamum.(eism savivaldos sistem sudaro< 1) 7isuotinis teis! susirinkimas= ") (eis! taryba= *) (eis! garbs teismas. ?varbiausias savivaldos organas yra visuotinis teis! susirinkimas, sprend&iantis daugiausia ilgalaikius, strateginius teismins vald&ios unkcionavimo klausimus, taip pat savo parei#kimais reaguo!a aktualias teismins vald&ios unkcionavimo problemas, silo ! sprendimo bdus. (eis! taryba yra vykdomo!i teism savivaldos instituci!a, u&tikrinanti teis! ir teism nepriklausomum. (eis! garbs teismas C teis! drausms bylas bei teis! pra#ymus dl teis!o garbs gynimo nagrin!anti teis savivaldos instituci!a. Antstoli savival!a& Fntstoli savivald gyvendina 1ietuvos antstoli rmai. Kiekvienas antstolis yra 1ietuvos antstoli rm narys. 1ietuvos antstoli rm veikla yra inansuo!ama i# antstoli mokam mok. Fntstoli rmai koordinuo!a antstoli veikl, atstovau!a antstoli interesams valstybs vald&ios instituci!ose, tarptautinse ir u&sienio valstybi organi%aci!ose, rengia teiss akt pro!ektus antstoli veiklos klausimais ir kt. Fotar savival!os strukt#ra& 7isi notarai vieni!asi Botar rmus, kuriuos patys ir i#laiko. Baryst Botar rmuose nra laisvanori#ka. Kiekvienas notaras statymo galia automati#kai yra #i rm narys ir gauna tam tikras teises ir pareigas tvarkydamas bendrus notariato savivaldos reikalus. 2@@2 m. vasario # d. Konstitucinio ,eismo nutarimas. ?eimo nari grup pra# i#tirti ar Auktojo mokslo statymas ("--- m.) neprie#tarau!a 12 Konstituci!os "+ str. 1 d. (Mstatymui, teismui ir kitoms valstybs instituci!oms ar pareignams visi asmenys lygs) , .-str. *d (Fuk#tosioms mokykloms suteikiama autonomi!a), .1 str. * d. (Fuk#tasis mokslas prieinamas visiems pagal kiekvieno &mogaus sugeb!imus. Derai besimokantiems pilie$iams valstybinse auk#tosiose mokyklose laiduo!amas nemokamas mokslas) straipsniams. Butarime teigiama, kad universitetai be statymo atskirame straipsny!e numatyt teisi turi ir kitame straipsny!e nustatytas teises, taip pat kad nuostata, kad rektoriumi ir senato pirmininku negali bti tas pats asmuo, nuostata, kad kolegi!os studi! programas tvirtina 6inisteri!a kolegi!os akademins tarybos teikimu, neprie#tarau!a Konstituci!os .- str. * d., nuostata, kad rektoriumi ir senato pirmininku negali bti tas pats asmuo, neprie#tarau!a Konstituci!os .1 str. *d. Konstituci!os 6K str. * d. tvirtinta< 4Fuk#tosioms mokykloms suteikiama autonomi!a.' Ftskleid&iant auk#tosios mokyklos autonomi!os turin pa&ymtina, kad 5tradici#kai auk#tosios mokyklos autonomi!a suprantama kaip teis savaranki#kai nustatyti ir tvirtinti statuose ar statute savo organi%acin> ir valdymo struktr, ry#ius su kitais partneriais, mokslo ir studi! tvark, studi! programas, student primimo tvark, spr>sti kitus su tuo susi!usius klausimus, naudotis valstybs perduotu ir kitu sigytu turtu, turti teritori!os ir pastat, kito turto, skirto mokslo ir studi! reikalams, nelie$iamumo garanti!. (uo tikslu auk#ta!ai mokyklai garantuo!ama institucin autonomi!a, t. y. tam tikras statusas, kuris rei#kia, kad yra tam tikros veiklos sritys, laisvos nuo vykdomosios vald&ios kontrols5 (Konstitucinio (eismo 1++. m. bir&elio "H d. nutarimas). 7adinasi, auk#tosios mokyklos autonomi!os principas turi bti derinamas su atsakomybs ir atskaitomybs visuomenei principu, kitomis konstitucinmis vertybmis, su auk#t! mokykl pareiga laikytis ,onstitucijos ir statym, su auk#t! mokykl ir visuomens interes sveika ir ! derinimu. Fuk#to!o mokslo tiksl vairov lemia tai, kad gali bti vairi tip auk#t! mokykl. Konstitucinis (eismas 1++/ m. liepos 1- d. nutarime pa&ym!o, kad universitetai skiriasi nuo kit auk#t! mokykl pagal studi! pobd, auk#t! mokykl tikslus, specialist parengimo lyg ir kt. ;tsi5velgiant tai" kad gali b#ti vairi tip auk,tj mokykl" statymais skirting tip auk,tosioms mokykloms (priklausomai nuo to" ar tai universitetai" ar kolegijos" ar steigjai yra valstyb" ar kiti subjektai" bei kit slyg) gali b#ti nustatomos skirtingos autonomijos ribosK statymais gali b#ti skirtingai reguliuojami auk,tj mokykl valdymo" taip pat ir j savivaldos santykiai. &onstitu%ijos "@ str. d. nuostata negali b#ti ai,kinama kaip draud5ianti statymais nustatyti nevienodas skirting auk,tj mokykl tip autonomijos ribas. ?kirting tip auk#t! mokykl bei skirting steig! steigt auk#t! mokykl (valstybini ir nevalstybini) valdymo orm, ! valdymo instituci!, #i instituci! sudarymo tvarkos bei ! unkci! ir galio!im skirtingas nustatymas statymais savaime nepaneigia konstitucinio auk#t! mokykl autonomi!os principo. 8l nuostatos, kad universitetai, be Mstatyme atitinkame straipsny!e i#vardyt teisi, turi ir kito!e daly!e nustatytas teises, nuostatos, kad rektoriumi ir senato pirmininku negali bti tas pats asmuo, taip pat nuostatos, kad kolegi!os studi! programas tvirtina 6inisteri!a kolegi!os akademins tarybos teikimu, atitikties Konstituci!os .- str. * d. Fuk#to!o mokslo statyme nustatyta< 4Bevalstybins auk#tosios mokyklos statutas priimamas !os steig!o nustatyta tvarka, o kei$iamas C statute nustatyta tvarka. Bevalstybins auk#tosios mokyklos statut registruo!a 6inisteri!a.' Mstatyme nurodyta< 49niversitetai, be #io straipsnio " daly!e i#vardyt teisi, taip pat turi teis><'= statyme nustatyta< 42ektoriumi ir senato pirmininku negali bti tas pats asmuo.'= statyme nustatyta< 4?enatas vykdo #ias pagrindines unkci!as< 1-) svarsto universiteto pltros perspektyvinio plano pro!ekt ir, gav>s universiteto tarybos i#vad, ! tvirtina bei teikia 6inisteri!ai kartu su universiteto tarybos i#vada= 11) svarsto sutarties su 6inisteri!a pro!ekt ir, gav>s universiteto tarybos i#vad, teikia ! 6inisteri!ai kartu su universiteto tarybos i#vada= 1") svarsto metines rektoriaus ataskaitas, metines pa!am ir i#laid smatas bei ! vykdymo ataskaitas ir, gav>s universiteto tarybos i#vad, !as tvirtina.' Mstatyme nustatyta< 41. 7alstybinio universiteto taryba, valstybins kolegi!os taryba< 1)rengia i#vadas dl auk#tosios mokyklos pltros perspektyvinio plano bei auk#tosios mokyklos sutarties su 6inisteri!a pro!ekt= ") teikia silymus dl studi!, mokslini tyrim ir ! pltros program, taip pat dl struktros pakeitim, reikaling toms programoms gyvendinti=^...U 0) svarsto ir parengia i#vadas dl metini rektoriaus (kolegi!os direktoriaus) ataskait, metini pa!am ir i#laid smat bei ! vykdymo ataskait. ". Kolegi!os taryba renka kolegi!os direktori. ^...U H. Jeigu senatas (akademin taryba) nepritaria tarybos i#vadoms ir silymams dl metini pa!am ir i#laid smat bei ! vykdymo ataskait, taryba !uos svarsto pakartotinai ir, !ei t pat sprendim priima dar kart, #is sprendimas tampa ?enatui(akademinei tarybai) privalomas.5 Mstatyme tvirtinta< 4Kolegi!os studi! programas tvirtina 6inisteri!a kolegi!os akademins tarybos teikimu.' Earei#k!as mano, kad ,onstitucijos 6K str. * d. tvirtinto!i auk#t! mokykl autonomi!a pedagogin!e ar mokslin!e veiklo!e turi bti vienodo lygio visoms auk#tosioms mokykloms nepriklausomai nuo ! tipo (universitetai ar kolegi!os), steig! (valstybins ar nevalstybins) ir pan. Earei#k!as abe!o!a Mstatyme nustatytos nevalstybins auk#tosios mokyklos statuto primimo, keitimo ir registravimo tvarka, taip pat nuostatos, kad universitetai, be i#vardyt teisi, turi ir kitame straipsny!e nustatytas teises, kad kolegi!os studi! programas tvirtina 6inisteri!a kolegi!os akademins tarybos teikimu, atitiktimi Konstituci!os .- str. * d. Earei#k!o nuomone, Mstatyme tvirtintos universiteto senato unkci!os, taip pat statyme tvirtintos valstybinio universiteto tarybos ir valstybins kolegi!os tarybos unkci!os susiaurina auk#tosios mokyklos savivaldos teises mokslins ir pedagogins veiklos srityse, taip pat susiaurina autonomi!os garanti!as, taip pat, kad rektoriumi ir senato pirmininku negali bti tas pats asmuo. 6inta, kad universitetai nuo kit tip auk#t! mokykl skiriasi pagal studi! pobd, auk#t! mokykl tikslus, specialist parengimo lyg ir kt. Ftsi&velgiant ypating universitet vaidmen vykstant visuomens raidai, ! reik#m> visuomeniniam gyvenimui, statyme, be t teisi, kurias turi vis tip auk#tosios mokyklos, universitetams nustatytos ir kitos teiss< teis pasirinkti studi!, mokslini tyrim, kitas ormas ir kryptis, tvirtinti studi! krypties reglament atitinkan$ias studi! programas, teikti kvali ikacinius ir mokslo laipsnius bei pedagoginius vardus. 7alstybinio universiteto senatas, skirtingai nei valstybini kolegi! akademin taryba, turi teis> rinkti rektori, tvirtinti studi! programas. Eagal Konstituci! gali bti steigiamos ir nevalstybins auk#tosios mokyklos (Konstituci!os .- str. " dalis).Mstatyme nustatyta, kad 4nevalstybins auk#tosios mokyklos statutas priimamas !os steig!o nustatyta tvarka, o kei$iamas C statute nustatyta tvarka. Bevalstybins auk#tosios mokyklos statut registruo!a 6inisteri!a'. Fiame &onstitu%inio 'eismo nutarime konstatuota" kad skirting tip auk,tj mokykl bei skirting steigj steigt auk,tj mokykl (valstybini ir nevalstybini) valdymo :orm" j valdymo institu%ij" ,i institu%ij sudarymo tvarkos bei j :unk%ij ir galiojim skirtingas nustatymas statymais savaime nepaneigia konstitu%inio auk,tj mokykl autonomijos prin%ipo. ;tsi5velgiant i,dstytus argumentus darytina i,vada" kad statymo nuostata" kad universitetai" be statymo straipsnyje i,vardyt teisi" turi ir kitoje dalyje nustatytas teises" ir nuostata" kad kolegijos studij programas tvirtina !inisterija kolegijos akademins tarybos teikimu" neprie,tarauja

0/

&onstitu%ijos (0 str. d. Mstatyme nustatyta, kad valstybini universitet visuomenins prie&iros ir globos instituci!a yra universiteto tary"a, valstybins kolegi!os C kolegijos tary"a. Eagal Mstatym taryba sudaroma . met kadenci!ai i# ne ma&iau kaip + ir ne daugiau kaip "1 nario.(aryba ormuo!ama i# tri! dali< vien tre$dal tarybos nari statuto nustatyta tvarka skiria senatas (akademin taryba), kit tre$dal tarybos nari (ne auk#tosios mokyklos darbuoto!), atstovau!an$i mokslo, kultros, meno, kio sritims, vietos savivaldos ar valstybs valdymo instituci!oms, skiria #vietimo ir mokslo ministras, lik>s tre$dalis tarybos nari skiriamas bendru rektoriaus (kolegi!os direktoriaus) ir ministro sutarimu. (arp auk#tosios mokyklos senato (akademins tarybos) skirt nari turi bti rektorius (kolegi!os direktorius) ir ne ma&iau kaip vienas student atstovas.6inistras sakymu skelbia tarybos sudt ir skiria !os pirminink. (arybos pirmininku negali bti to!e auk#to!o!e mokyklo!e dirbantis asmuo. (arybos nariais negali bti ?eimo ir 7yriausybs nariai, politinio (asmeninio) pasitik!imo valstybs tarnauto!ai. 7alstybini auk#t! mokykl taryb narius skiria #vietimo ir mokslo ministras bei valstybini auk#t! mokykl savivaldos instituci!os (senatas (akademin taryba) ir rektorius (kolegi!os direktorius)). 3adinasi" vykdomosios vald5ios institu%ijos (,vietimo ir mokslo ministro) ir valstybini auk,tj mokykl savivaldos institu%ij teiss sudarant tarybas yra vienodos. Eagal statym #vietimo ir mokslo ministras negali neskelbti statymo nustatyta tvarka sudaryt taryb sudties. (arybos padeda auk#tosioms mokykloms palaikyti ry#ius su visuomene, reaguoti visuomens poreikius. Ea&ymtina, kad dauguma taryboms nustatyt galio!im !uridine prasme yra rekomenduo!amo!o pobd&io, i#skyrus atve!, kai taryba pakartotinai apsvars$iusi priima tokias pa$ias i#vadas ir silymus dl metini pa!am ir i#laid smat bei ! vykdymo ataskait. Eagal Mstatym valstybinio universiteto pltros perspektyvin plano pro!ekt tvirtina, sutarties su 6inisteri!a pro!ekt 6inisteri!ai teikia universiteto senatas. Mstatymo nuostatos, !og universiteto senatas universiteto pltros perspektyvin plano pro!ekt tvirtina tik po to, kai gauna universiteto tarybos i#vad, kad sutarties su 6inisteri!a pro!ekt 6inisteri!ai teikia tik po to, kai gauna tarybos i#vad, yra vertintinos kaip nustatan$ios tam tikrus procedrinius reikalavimus, kuriuos btina atlikti prie# senatui priimant sprendimus. ?prend&iant, ar statyme nustatytais reikalavimais nepa&eid&iamas auk#t! mokykl autonomi!os principas, esmin> reik#m> turi tai, kad tarybos i#vados nesaisto senato priimant sprendimus mintais klausimais. :ary"os priimami spren!imai teikti si#lymus !l stu!ij, mokslini tyrim ir jos pltros program, taip pat !l strukt#ros pakeitim, reikaling toms programoms gyven!inti, yra rekomen!uojamojo po"#!io& Fuk#to!i mokykla, gaunanti l#as i# valstybs biud&eto, privalo atsiskaityti u& gaunam l# tinkam panaudo!im, o statym leid!as turi diskreci! statymu nustatyti l# panaudo!imo kontrols bdus ir priemones. Konstituci!os 1*. str. 1 d. nustatyta, kad 7alstybs kontrol pri&iri, ar teistai valdomas ir naudo!amas valstybs turtas ir kaip vykdomas valstybs biud&etas, ta$iau tai nerei#kia, kad statym leid!as neturi teiss nustatyti ir kitoki prie&iros orm. 8arytina i#vada, kad statymo atitinkamai mintos dalys neprie#tarau!a ,onstitucijos 6K str. * d. Fiame &onstitu%inio 'eismo nutarime jau konstatuota" kad priklausomai nuo auk,tosios mokyklos tipo ir kit aplinkybi statymais gali b#ti nustatyta skirtinga auk,tj mokykl savivaldos institu%ij sudarymo tvarka. &itaip tariant" &onstitu%ijos (0 str. d. nuostata negali b#ti ai,kinama kaip neleid5ianti statymais nustatyti skirtingas auk,tj mokykl autonomijos ribas" taip pat skirtingai reguliuoti valstybini ir nevalstybini auk,tj mokykl savivaldos institu%ij veikl ir j sudarymo santykius. 'ai" kad statyme nustatyta tvarka" jog tas pats asmuo negali b#ti rektoriumi ir senato pirmininku" nepaneigia &onstitu%ijoje tvirtinto auk,tj mokykl autonomijos prin%ipo. 8arytina i#vada, kad statymo nuostata, !og rektoriumi ir senato pirmininku negali bti tas pats asmuo, neprie#tarau!a Konstituci!os .- str. * d. ). Eaugiaparti,kumas ir politini partij institu%ionali7a%ija. -ietuvos partins sistemos ypatumai. 7isuma organi%aci! (instituci!), tiesiogiai ir netiesiogiai dalyvau!an$i gyvendinant politin> vald&i, sudaro viening valstybs politin> sistem. Politin partija yra savo pava!inim turintis, pagal Politini partij statym steigtas vieasis juri!inis asmuo, kurio tikslas C tenkinti savo nari politinius interesus, pa!ti ireikti )@ piliei politin vali, siekti !alyvauti gyven!inant valsty"s val!i ir savival!os teis& 8emokratinis re&imas nesivai%duo!amas be politini parti!. Jos suteikia galimyb> visuomens sluoksniams dalyvauti konkurencin!e kovo!e dl politins vald&ios, galimyb> ormuoti valstybs vald&ios instituci!as. Eolitins parti!os kelia savo kandidatus parlament, tako!a parlamento struktr, statym leidybos proces. Eolitins parti!os dalyvau!a ormuo!ant vyriausyb>, tako!a valstybs vadovo rinkimus. Eolitins parti!os, pralaim!usios rinkimus ar negavusios !uose daugumos, gali sudaryti opo%ici! valdan$ia!ai parti!ai ar parti!oms ir tokiu bdu takoti politins vald&ios sprendimus. Eolitini parti! vaidmuo nei#vengiamai reikalau!a !as institucionali%uoti. 8nstitucionali avimas C tai politini partij kaip ypatingo politinio instituto teisins pa!ties vertinimas konstitucijoje 'konstitucionali avimas( ir statymuose 'statyminis institucionali avimas(& 1ietuvos konstitucins teiss moksle svoka 4institucionali%avimas' pradta vartoti ne taip seniai. 1+1,C1+*+m. 1ietuvos konstituci!ose apskritai nebuvo svokos 4politin parti!a'. Konstituci! kr!ai varto!o svok 4draugi!os ir s!ungos', kuri apm ir politines parti!as. 7isos nuolatins tarpukario 1ietuvos konstituci!os laidavo pilie$iams draugi! ir s!ung laisv>. @i organi%aci! veikla pirm kart buvo reglamentuota 1+1+ m. 6. 2omeris taip pat nei#skyr politini parti! atskir visuomenini organi%aci! grup> (nors pripa&ino, kad politini parti! reik#m ypa$ didel demokratins santvarkos, ypa$ parlamentinio valdymo, valstybse. ?ovietiniai teisininkai svok 4politini parti! institucionali%avimas' varto!o apibdindami 4bur&ua%ini' valstybi teis>. ?ovietini laik konstituci!os tvirtino ypating, vadovau!ant, komunist parti!os vaidmen politin!e sistemo!e. Ftkrus 1ietuvos valstybingum politini parti! statymo pro!ekt svarst 12 Fuk#$iausio!i taryba. Jis buvo priimtas 1++- m. rugs!. Erimus 12 Konstituci! (1++" 1- "0), !is buvo pataisytas ir suderintas su konstituci!os nuostatomis. Buo 1++. m. bir&elio 10 d. !is pavadintas Eolitini parti! ir organi%aci! statymu. Partins sistemos svoka atspindi valstyb!e veikian$i ir dalyvau!an$i kovo!e dl valstybs vald&ios politini parti! skai$i ir ! tarpusavio santyk. Eartinei sistemai ormuotis didel> tak turi politini !g santykis valstyb!e, visuomenins politins kultros lygis, rinkim sistema ir politinis re&imas. (radici#kai skiriamos trys partins sistemos< daugiapartin, dvipartin, vienpartin. Gaugiapartin sistema yra tuomet, kai rinkimin!e kovo!e dl vald&ios dalyvau!a daugiau nei dvi parti!os, ir !os turi lygias galimybes dalyvauti ! ormuo!ant. B viena parti!a, turinti savo atstov parlamente, negali savaranki#kai viena valdyti, nes neturi daugumos bals. 8augiapartins sistemos gali bti vairios. Ev%., sistema, kai parti!os sudaro koalicin> vyriausyb>, kai parti!os !ungiasi blokus, kai dominuo!a viena parti!a ir t.t. 7adinamo!i dominaci!os sistema susidaro, kai viena parti!a i#bna vald&io!e ilg laik (1-C"- met), pv%., @vedi!os socialdemokrat darbo parti!a i#buvo vald&io!e su nedidelmis pertraukomis nuo1+*H iki 1+H/ m. (dvipartin sistema yra tuomet, kai valstyb!e veikia daug parti!, ta$iau realiai vald&i pretenduo!a ir ! ormuo!a dvi parti!os, kai viena parti!a turi parlamente absoliu$i daugum (valdan$io!i parti!a), o kita yra opo%ici!o!e(opo%icin, kritikuo!anti valdan$i! parti!). Jos laikas nuo laiko kei$ia viena kit. (ai bdinga JF7. 7ienpartin sistema C tai sistema, kai legaliai leid&iama veikti tik tam tikroms parti!oms. @i sistema bdinga nedemokratiniams re&imams). 1ietuvo!e nuo 1+1, m. ormavosi daugiapartin sistema (pirmosios parti!os 1( krsi QAQ a. pab.CQQ a. pr., nors legaliai !oms veikti nebuvo slyg). 1,+/ m. buvo kurta ?ocialdemokrat parti!a, 1+-0 m. C 1ietuvi krik#$ioni demokrat parti!a, 1+1, m.3 Komunist part. Eo 1+"/m. valstybinio perversmo valstybs vald&i tur!o (autinink s!unga, o nuo 1+*/ m.!i liko vienintel o icialiai veikianti parti!a, kitos buvo u&draustos. Buo 1+.- -/ 10 vadovau!an$ia ir vienintele tapo komunist parti!a. 8augiapartin sistema 1ietuvo!e prad!o atsikurti Ftgimimo laikotarpiu, 1+,+ 1", kai i# tuometins teisins sistemos buvo pa#alintos nuostatos apie vadovau!ant komunist parti!os vaidmen. @iuo laikotarpiu buvo atkuriamos tarpukariu veikusios politins parti!os (1ietuvos demokrat parti!a, 1ietuvos tautinink s!unga, 1( socialdemokrat parti!a, 1( valstie$i s!unga), 1++- m. pab. prad!o veikti socialdemokratins orientaci!os 1ietuvos demokratin darbo parti!a, steigiamos nau!os polit. parti!os C Oali! parti!a, 1iberal s!unga, kt. Earti!a C tai laisvanori#ka organi%aci!a. Eolitins parti!os ormuo!asi laisva pilie$i valia. Konstituci!o!e pilieiams lai!uojama teis laisvai vienytis "en!rijas, politines partijas ar asociacijas (bet ne teis reikalauti bti priimtiems politines parti!as, o !ei parti!os nepriima savo nari gretas pilie$i dl ! politini sitikinim, #ie turi teis> laisvai steigti savo politines parti!as). (aip pat negalima pilieiams !rausti ar truk!yti rinktis "e ginklo taikius susirinkimus, o i nuostata gali "#ti ri"ojama tik statymu ir ta!a , kai reikia apsaugoti valsty"s ir visuomens saugum, viej tvark, moni sveikat ar !orov, kiti asmen teises ir laisves& Eolitins parti!os tikslas C tenkinti savo nari politinius interesus ir siekti politins vald&ios. Earti!os aktyviai dalyvau!a valstybs politiniame gyvenime< parlamentiniuose ir municipaliniuose rinkimuose, ormuo!ant vyriausyb>, priimant politinius sprendimus ir !uos gyvendinant. Jos veikia nuolat, narius vieni!a bendri politiniai sitikinimai (bendra ideologi!a). (ai nepelno siekianti organi%aci!a, !i negali u&siimti komercine kine veikla. Politini partij vairov utikrina )@ politins sistemos !emokratikum& Eolitins parti!os !ungia 12 pilie$ius bendriems politiniams tikslams gyvendinti, padeda ormuoti ir i#reik#ti 12 pilie$i interesus ir politin> vali. 1ietuvo!e politins partijos steigjais ir nariais gali "#ti )@ pilieiai, sulauk 23 met. Eolitins parti!os steig!ai nuo politins parti!os registravimo !uridini asmen registre tampa !os nariais. (uo pa$iu metu 12 pilietis gali bti tik vienos politins parti!os steig!u ar nariu. Fsmuo, kurio naryst politin!e parti!o!e sustabdyta, negali rinkti ir bti renkamas politins parti!os bei !os padalini organus, vykdyti ! pavedimus ar kitaip dalyvauti politins parti!os veiklo!e. Msteigti

0H

btina ne ma&iau kaip 1--- nari. ?teig!ai savo susirinkime, suva&iavime, kon erenci!o!e turi priimti parti!os status, program, i#sirinkti valdymo organus. Earti!os gali steigti ilialus, struktrinius padalinius (!ie nra !uridiniai asmenys). 7isos politins parti!os 12 teritori!o!e veikia laisvai ir savaranki#kai (turi savivaldos teis>), pagal !os statuose numatytus tikslus ir u&davinius. 7alstybs ir savivaldybi instituci!oms, ! pareignams, kitiems !uridiniams bei i%iniams asmenims draud&iama ki#tis politini parti! vidaus reikalus, i#skyrus, kaip numatyta konstituci!o!e, jei partij tikslai ir veikla nra prieingi ,onstitucijai ir statymams& Eolitini parti! organi%acin struktra grind&iama tik teritoriniu principu (darbovietse negali bti steigiami ir veikti politini parti! padaliniai). Eolitins parti!os statuose numatytiems tikslams gyvendinti gali turti trumpalaikio ir ilgalaikio turto& Eolitins parti!os turtas ir l#os negali bti skirstomos !os nariams. Buolatiniai politins parti!os %inansavimo altiniai yra< 1) politins parti!os nario mokes$iai (pradinis, periodinis)= ") valstybs biud&eto dotaci!os ir politins kampani!os dalies i#laid kompensaci!a= *) l#os, politins parti!os gautos i# leidybos, spaudos ir atributikos platinimo, nuosavybs teise priklausan$io turto valdymo, naudo!imo ir disponavimo !uo, politini bei kultrini rengini (paskait, parod ir kt.) organi%avimo ir kita veikla, nurodytos kitos !os veiklos= .) tarptautini organi%aci!, kurios nar yra 12 arba 12 politin parti!a, politinms parti!oms mokamos dotaci!os= 0) #iuo statymu nustatytos aukos= /) 12 registruot bank paskolos politinei parti!ai. 7alstybs biud&eto dotaci!a paskirstoma toms politinms parti!oms, kurios yra gavusios ne ma&iau kaip * `. vis rink! bals, paduot u& politini parti! kandidatus tuose ?eimo rinkimuose, savivaldybi taryb rinkimuose, pagal kuri re%ultatus paskirstoma valstybs biud&eto dotaci!a ir kurioms statym nustatyta tvarka nra sustabdyta teis gauti valstybs biud&eto dotaci!. Eolitins parti!os valstybs biud&eto dotaci!os dyd statyme nustatyta tvarka nustato 7yriausio!i rinkim komisi!a ir apie tai pateikia pa&ym :inans ministeri!ai, o #i valstybs biud&eto dotaci!os dal, skirt politinei parti!ai, perveda !os sskait. Fukoti politinms parti!oms turi teis>< 1) )@ pilieiai C vis politini kampani! dalyviams ir politinms parti!oms= nuolatiniai )@ gyventojai, turintys kitos Ruropos *jungos valsty"s nars piliety", C rinkim Turopos Earlament ir savivaldybi taryb rinkim kampani! dalyviams ir politinms parti!oms= nuolatiniai )@ gyventojai, neturintys kitos R* valsty"s nars piliety"s, ar"a asmenys "e piliety"s C savivaldybi taryb rinkim politini kampani! dalyviams= ") )@ registruoti privat#s juri!iniai asmenys, kuri statiniame kapitale nra valstybs ar savivaldybs kapitalo ir kuri statinio kapitalo ir (arba) balsavimo teisi dalis, suteikianti teis> kontroliuoti !uridinio asmens veikl, priklauso tik 1 daly!e nurodytiems i%iniams asmenims, )@ registruotiems juri!iniams asmenims ar"a FA:7 ir R* valsty"i nari privatiems juri!iniams asmenims& Eolitins parti!os turi teis> aukoti tik kandidat ar kandidat sra# politinms kampani!oms. 7ienas i%inis asmuo per kalendorinius metus gali paaukoti vienai politinei parti!ai ne !i!esn kaip EKK BP) dyd&io auk. Jeigu tais pa$iais metais vyksta politin kampani!a, i%inis asmuo vienam savaranki#kam politins kampani!os dalyviui gali paaukoti per #i politin> kampani! ne didesn> kaip *-- 6D1 dyd&io auk. Jeigu vienas i%inis asmuo per vien politin> kampani! politins kampani!os dalyviui (dalyviams) paauko!a daugiau kaip 1- ` savo praeitais metais gaut pa!am, apie tok aukoto! ir !o auk (aukas) turi bti paskelbiama 7alstybins mokes$i inspekci!os prie :inans ministeri!os. Si iniai asmenys, paaukoj 2KK ir !augiau kaip 2KK )t verts auk, ir visi aukojusieji juri!iniai asmenys privalo "#ti pavieinami. ?usitarimai tarp aukoto! ir auk gav!, susi!> su sipareigo!imais asmeniniams, privatiems ar grupiniams interesams, draud&iami. A#rinktiems valstybs ar savivaldybi instituci!as asmenims draud&iama atstovauti aukoto! asmeniniams ar grupiniams interesams ir priimti i#skirtinai !iems palankius sprendimus. 7isos politins parti!os turi lygias teises dalyvauti 2espublikos Ere%idento, ?eimo, savivaldybi taryb rinkimuose ir rinkimuose Turopos Earlament. 2inkim metu visoms rinkimuose dalyvau!an$ioms politinms parti!oms ir ! kandidatams ?eimo, Turopos Earlamento, savivaldybi taryb narius ir 2espublikos Ere%idento viet suteikiama teis nemokamai naudotis 1ietuvos nacionalinio radi!o ir televi%i!os laiku, sudaromos vienodos galimybs naudotis kitomis visuomens in ormavimo priemonmis 12 rinkim statym nustatyta tvarka. Eolitins parti!os turi teis> nekliudomai ra#tu, &od&iu ar kitais bdais skleisti in ormaci! apie savo veikl, propaguoti politins parti!os id!as, tikslus ir program. Eolitins parti!os turi teis> steigti visuomens in ormavimo priemones ir !omis naudotis. Politins kampanijos %inansavimo altiniai$ (nenuolatiniai) nuosavos p.p. l#os, gautos i# p.p. inansavimo #altini, naudo!amos parti!os, parti!os i#kelt kandidat sra# bei part. i#kelt kandidat politinms kampani!oms inansuoti, aukos, i# bank gaunamos paskolos(ne u&sienio bank). ?avaranki#ki p.kampani!os dalyviai dl registraci!os kreipiasi 7yr.rinkim komisi! dl u&siregistravimo, p.p. su savo dalyviais registruo!asi iki gegu&s 1d. Eolitini parti! %inansin veikl ir politini kampanij %inansavim kontroliuoja +yriausioji rinkim komisija, +alsty"in mokesi inspekcija "ei kitos institucijos (prokuroras turi teis> pra#yti teismo paskirti ekspertus, kad #ie i#tirt, ar politin parti!a, !os valdymo organai ar ! nariai, politins kampani!os dalyviai veik tinkamai) statym nustatyta tvarka. Eolitins parti!os kasmet, ne vliau kaip iki ateinan$i met kovo 1 d., pateikia 7alstybinei mokes$i inspekci!ai ir 7yriausia!ai rinkim komisi!ai pra!usi kalendorini met metin> politins parti!os inansins veiklos deklaraci!. Eolitins kampani!os i&dininkas l# #altini ir ! panaudo!imo politinei kampani!ai ataskaitas turi pateikti 7yriausia!ai rinkim komisi!ai ne vliau kaip per "0 dienas po rinkim ar re erendumo re%ultat paskelbimo. 7yriausio!i rinkim komisi!a #ias ataskaitas paskelbia 47alstybs &ini' priede 4An ormaciniai prane#imai' bei savo interneto tinklalapy!e. Busta$ius, kad politin parti!a padar #iurk#t Eolitini parti! ir politini kampani! inansavimo bei inansavimo kontrols statymo pa&eidim, 7yriausiosios rinkim komisi!os sprendimu parti!ai neskiriamas valstybs biud&eto dotaci!os pusmetinis dydis. Jo dalis paskirstoma kitoms politinms parti!oms. Eolitin parti!a turi teis> pradti gauti biud&eto asignavim pusmetin dyd tik kit pusmet nuo pa&eidimo pa#alinimo. ?prendim reorgani%uoti arba likviduoti politin> parti! priima politins parti!os suva&iavimas (susirinkimas, kon erenci!a) arba statym nustatytais atve!ais teismas. 2eorgani%uo!ant politin> parti! pri!ungimo ar i#dali!imo bdu, kai vykdytos reorgani%avimo slygos, prisi!ungusi prie kitos politins parti!os ir nutraukusi savo veikl politin parti!a pateikia (eisingumo ministeri!ai dokumentus dl !os i#registravimo, o t>sianti veikl politin parti!a, perimanti nutraukusios veikl politins parti!os teises ir pareigas, pateikia dokumentus dl duomen ir steigimo dokument (!ei !ie buvo kei$iami) pakeitim registravimo. Eolitin parti!a atsako pagal savo prievoles !ai nuosavybs teise priklausan$iu turtu. Eolitin parti!a neatsako pagal savo nari prievoles, o nariai neatsako pagal politins parti!os prievoles. Partij steigimosi apri"ojimai& ) teritorijoje negali "#ti steigiamos ir veikti kit valsty"i politins partijos ir politins organi acijos, j pa!aliniai& 8raud&iama steigtis ir veikti p. p., kuri programiniuose dokumentuose propaguo!ama rasin, religin, socialin neapykanta, autoritarinio ir totalitarinio vald&ios valdymo, vald&ios u&grobimo metodai, karo ir smurto propaganda, &mogaus teisi bei laisvi, vie#osios tvarkos pa&eidimai, veiksmai, nesuderinami su 12 Konstituci!a, statymais, tarptautins teiss normomis. 9. 4evalstybins organi7a%ijos (pro:esins sjungos" aso%ia%ijos" visuomenins organi7a%ijos) -ietuvos politinje sistemoje. Konstitucini teisini santyki sub!ektai yra ne tik valstybs vald&ios instituci!os, tiesiogiai gyvendinan$ios politin> vald&i, bet ir nevalstybins (visuomenins) organi%aci!os, dalyvau!an$ios gyvendinant politin> vald&i netiesiogiai. Bevalstybini (visuomenini) organi%aci! buvimas liudi!a valstybs demokratin pobd, visuomens aktyvum ir pilieti#kum. (ai svarbus pilietins visuomens elementas. Jos atlieka tarpininko vaidmen tarp valstybs ir visuomens, reali%uo!a pilie$i interesus pagrindinse valstybs gyvenimo srityse. ?iaur!a prasme svoka 4visuomenin organi%aci!a' neapima politini parti!. @ia prasme visuomenins organi%aci!os nra politiniai susivieni!imai, !os nesiekia politins vald&ios ir tiesiogiai nedalyvau!a ! gyvendinant. +isuomenins organi acijos siaurja prasme C tai vie#o pobd&io pelno nesiekiantys laisvanori#ki susivieni!imai, kuri narius vieni!a bendri socialiniai, ekonominiai, pro esiniai, kultriniai, dvasiniai interesai arba tam tikri pomgiai. Eagrindinis #i organi%aci! tikslas C tenkinti savo nari interesus ir poreikius. ?iekdamos #io tikslo, visuomenins organi%aci!os didesniu ar ma&esniu mastu tako!a politins vald&ios sprendimus ir tokiu bdu dalyvau!a valstybs valdyme. 7isuomenini organi%aci! pavy%d&iai< verslinink susivieni!imai, meninink organi%aci!os, mg!i#kos draugi!os, kt. (ai tokios organi%aci!os, kuri pagrindinis tikslas daryti tiesiogin> tak statym leid!ui priimant sprendimus, naudingus tam tikrai socialinei grupei. 7isuomenins organi%aci!os i#rei#kia visuomens sluoksni ir grupi bendrus interesus= atkreipia valstybs vald&ios ir valdymo instituci! dmes #iuos interesus= skatina vald&ios instituci!as atsi&velgti #iuos interesus priimant tam tikrus sprendimus= ugdo visuomens aktyvum ir ormuo!a !os nuomon> socialinio, ekonominio, kultrinio gyvenimo klausimais. 7isuomenini organi%aci! teisinis pagrindas C konstitucin nuostata, tvirtinanti pilie$i teis> susivieni!imus ( Pilieiams lai!uojama teis laisvai vienytis "en!rijas, politines partijas ar asociacijas, jei i tikslai ir veikla nra prieingi ,onstitucijai ir statymams). @i konstituci!o!e i#sakyta nuostata nustato vienod

0,

teisin re&im vis r#i visuomeniniams susivieni!imams ir tvirtina laivs !ungtis princip, taip sudaromos galimybs ormuotis vairioms socialinms grupms ir organi%aci!oms pagal ! interesus ir poreikius. Kai kuriose valstybse aktyviai veikia lo"istins organi acijos (4spaudimo grups'). )o"istin veikla C i%inio ar !uridinio asmens atlygintini ar neatlygintini veiksmai, kuriais siekiama daryti tak, kad lobistins veiklos u&sakovo interesais bt kei$iami, papildomi ar pripa&stami netekusiais galios teiss aktai, priimami ar nepriimami nau!i teiss aktai, t.y. siekis daryti tiesiogin> tak statym leid!ui priimant sprendimus, naudingus tam tikrai socialinei grupei. Kti lobistins veiklos u&sakovu draud&iama<1) valstybs politikui= ") valstybs pareignui, valstybs tarnauto!ui ar teis!ui= *) valstybs ir savivaldybi instituci!oms ar staigoms= .) valstybs ar savivaldybi monms. 1obistins veiklos st. Bumato lobist teises (dalyvauti rengiant teis.akt pro!ektus, teikti silymus, atlikti teiss akt eksperti%es, ai#kinti visuomenei, tikinti valstybs, savivaldybs instituci!as, kad tikslinga priimti vien ar kt. teiss akt ar !o nepriimti, daryti prane#imus per visuomens in o priemones, kt.) ir pareigas (prane#ti per 1 darbo dien 7yriausia!ai tarnybins etikos komisi!ai ra#tu nuo !o i#rinkimo valstybs politiku, paskyrimo valstybs pareignu, tarnauto!u, teis!u, nutraukti lobistin> veikl, laikytis statym, 1obist etikos kodekso reikalavim). 1obistins veiklos kontrol> vykdo 7yriau.tarnybins etikos komisi!a. Pro%esins sjungos. Fsmenys, teistai dirbantys pagal darbo sutart ar kitais statym nustatytais pagrindais 1ietuvos 2espublikos teritori!o!e, statymo nustatyta tvarka turi teis> steigti pro%esines sjungas ar stoti !as savo interesams ginti. Pro%esins sjungos yra savanori#kos, savaranki#kos ir savaveiksms organi%aci!os, atstovau!an$ios ir ginan$ios darbuoto! pro esines, darbo, ekonomines, socialines teises bei interesus. 12 konstituci!a skelbia, kad !ar"uotojai, gin!ami savo ekonominius ir socialinius interesus, turi teis streikuoti. Bors tiesiogiai #ios teiss pilie$iai reali%uoti negali, nes konstituci!a numato teis> stat. leid!ui nustatyti apribo!imus< ?ios teiss apri"ojimus, gyven!inimo slygas ir tvark nustato statymas& 0- Konst. str. teigia, kad Pro%esins sjungos kuriasi laisvai ir veikia savarankikai& <os gina !ar"uotoj pro%esines, ekonomines "ei socialines teises "ei interesus& +isos pro%esins sjungos turi lygias teises& E.s!ungos turi teis> parengti savo veiklos status ir reglamentus, laisvai rinkti savo atstovus, organi%uoti savo aparat ir veikl bei ormuoti savo veiklos program. 7alstybs organams, darbdaviams, ! galiotiesiems atstovams, mons, staigos, organi%aci!os valdymo organams, administraci!ai, pareignams, politinms parti!oms ir kitoms visuomeninms organi%aci!oms !rau!iama kitis pro%esini sjung vi!aus reikalus. Fsmenys, trukdantys teist pro esini s!ung veikl, atsako pagal statymus. +eikla& mEr.s!ungos atlieka speci in> unkci!3atstovau!a ir gina darbuoto! pro esines darbo, ekonomines, socialines teises bei interesus. mEr. s!ungos atstovau!a savo nariams (taip pat gali bti darbuoto! kolektyvo atstovais), sudarydamos su darbdaviu kolektyvin> ir kitokias sutartis. mEr. s!ungos, ! susivieni!imai turi teis> vesti derybas ir sudaryti sutartis (susitarimus) su darbdaviais, ! organi%aci!omis, susivieni!imais dl darbuoto! u&imtumo, perkvali ikavimo, darbo organi%avimo ir apmok!imo, darbo ir gyvenimo slyg gerinimo bei kit klausim. mEro esins s!ungos ir ! susivieni!imai teikia pasilymus valstybins vald&ios ir valdymo organams dl normini akt darbo, ekonominiais ir socialiniais klausimais primimo, pakeitimo ar panaikinimo= mgindamos savo nari teises ir teistus interesus, gali sudaryti susitarimus su valstybs vald&ios ir valdymo organais= mturi teis> kontroliuoti, kaip darbdavys laikosi ir vykdo su ! atstovau!am darbuoto! teismis ir interesais susi!usius darbo, ekonominius ir socialinius statymus, kolektyvines sutartis ir susitarimus. @iems tikslams pro esins s!ungos gali turti inspekci!as, teisins pagalbos tarnybas ir kitas instituci!as= mturi teis> nekliudomai lankytis monse, staigose, organi%aci!ose, kuriose dirba tos pro esins s!ungos atstovau!ami darbuoto!ai, ir susipa&inti su dokumentais apie darbo, ekonomines ir socialines slygas= mreikalauti i# darbdavio panaikinti !o sprendimus, kurie pa&eid&ia 12 statym numatytas darbo, ekonomines ir socialines pro esini s!ung nari teises. @iuos reikalavimus darbdavys turi i#nagrinti ne vliau kaip per 1- dien, dalyvau!ant !uos pateikusios pro esins s!ungos atstovams. Jeigu darbdavys laiku nei#nagrin!a pro esini s!ung reikalavimo panaikinti tok sprendim arba atsisako ! patenkinti, pro esin s!unga turi teis> kreiptis teism= mturi teis> silyti traukti atsakomybn pareignus, kurie pa&eid&ia darbo statymus, neu&tikrina saugi darbo slyg, nevykdo kolektyvins sutarties ar kitoki tarpusavio susitarim. Ero . ?!ung nari darbo teisi garanti!os< m8arbdavys negali atleisti i# darbo darbuoto!o mon!e veikian$ios pro esins s!ungos renkamo!o organo nario pagal 8arbo sutarties statym ir savo valia, negav>s tos pro . s!ungos mon!e renkamo!o organo i#ankstinio sutikimo= mskiriant drausmines nuobaudas, i#skyrus drausmin> nuobaud 3 atleidim i# darbo, taip pat reikalingas i#ankstinis pro esins s!ungos renkamo!o organo sutikimas. Ero esins s!ungos gali steigtis pro esiniu, pareiginiu, gamybiniu, teritoriniu ar kitais pa$i pro esini s!ung nustatytais principais. Fsmenys, teistai dirbantys pagal darbo sutart ar kitais statym nustatytais pagrindais 1ietuvos 2espublikos teritori!o!e, turi teis> laisvai !ungtis pro esines s!ungas ir dalyvauti ! veiklo!e. @io statymo taikymo ypatybs kra#to apsaugos, polici!os, valstybs saugumo ir kitose organi%aci!ose gali bti nustatytos #i organi%aci! veikl reglamentuo!an$iuose statymuose. 8arbdavys, !o galiotasis atstovas negali bti !o mon!e, staigo!e, organi%aci!o!e veikian$i pro esini s!ung nariu. Ero esinei s!ungai steigti btina, kad !i turt< 2( ne maiau kaip EK steigj ar"a monje, staigoje, organi acijoje "#t ne maiau kaip EK steigj ar jie su!aryt nemaiau kaip 2OJ !al vis !ar"uotoj, taiau ne maiau kaip E !ar"uotojai1 4( susirinkime patvirtintus status 'statut(1 E( irinktus va!ovaujaniuosius organus& Ero . s!unga laikoma steigta nuo tos dienos, kai vykdytos #ios nurodytos slygos. Ero . s!ungos arba ! susivieni!imai turi #io statymo nustatyta tvarka registruoti savo status (statutus). Ero esini s!ung, kurios nesijungia teritorinius ir nacionalinius susivienijimus ir yra vienos savival!y"s teritorijoje, status 'statut( registruoja Tsavival!y"s vyk!omoji institucija. Ero esini s!ung, ! susivieni!im, kurie pagal savo status (statut) veikia !augiau kaip vienos savival!y"s teritorijoje ir kuri "uvein yra apskrities centre ar kitoje apskrities teritorijoje C miesto ar kaimo gyvenamo!o!e vietov!e, status registruoja Tapskrities virininkas. Ero esini s!ung, ! susivieni!im, kuri veikla apima !augiau kaip vienos apskrities teritorij, status (statut) registruo!a m)@ teisingumo ministerija& Ero esini s!ung, ! susivieni!im statai (statutas) registruo!ami ne vliau kaip per mnes nuo kreipimosi !l registravimo gavimo dienos, pateikus pro . s!ungos status (statut) ir susirinkimo (kon erenci!os, suva&iavimo) protokol (arba protokolo i#ra#) dl pro esins s!ungos, susivieni!imo steigimo. Pro%esins sjungos, j susivienijimai gyja juri!inio asmens teises nuo j stat 'statuto( registravimo !ienos& Ftsisakius registruoti pro . s!ungos, ! susivieni!imo status (statut), apie tai ne vliau kaip per tris dienas nuo sprendimo primimo ra#tu prane#ama steig!ams ir nurodoma, kokio 12 statym akto neatitinka pro esins s!ungos, ! susivieni!imo statai (statutas). Ftsisakymas registruoti pro esins s!ungos, ! susivieni!imo status (statut) gali bti apskstas apylinks teismui, kuris skund i#nagrin!a per de#imt dien. Pro%esini sjung veikla negali "#ti a!ministracine tvarka nutraukta ar laikinai susta"!yta& Pro%esins sjungos, j susivienijim veikla gali "#ti susta"!yta ir nutraukta$ 2( j statuose 'statute( nustatyta tvarka1 4( teismo spren!imu& Ero . s!ungai Konstituci! ir Ero esini s!ung statym, ! registrav>s organas apie pa&eidim ra#tu prane#a pro . s!ungos, susivieni!imo vadovau!antiems organams ir nurodo termin, per kur pa&eidimai turi bti pa#alinti. Jei pa&eidimai nepa#alinti, pro . s!ungos, ! susivieni!imo status (statut) registrav>s organas, taip pat prokuroras turi teis> kreiptis teism dl pro esins s!ungos, ! susivieni!imo veiklos sustabdymo. (eismo sprendimu pro esini s!ung, ! susivieni!im veikla gali bti sustabdyta ne ilgesniam kaip E mnesi laikotarpiui& Jei per # laik nepa#alinamas nurodytas pa&eidimas, teismo spren!imu pro%esini sjung, j susivienijim veikla gali "#ti nutraukta& Ero esini s!ung, ! susivieni!im veikla teismo sprendimu taip pat gali bti nutraukta, kai pro%esins sjungos, j susivienijimai per metus nuo tos !ienos, kai j veikla teismo spren!imu "uvo susta"!yta, vl paei!ia )@ ,onstitucij ar pro%& sjung statym& 1$$$ m. sausio 1" d.K, nutarimas. ,onstitucijos JK str. 1 d. nustatyta< /Pro%esins sjungos kuriasi laisvai ir veikia savarankikai& <os gina !ar"uotoj pro%esines, ekonomines "ei socialines teises "ei interesus&N Ero esini s!ung veiklai yra bdingi tokie aspektai< 1) pro esins s!ungos yra savanori#kos ir savaranki#kos darbuoto! organi%aci!os. M pro . s!ung !ie sto!a tam, kad galt geriau, tai yra organi%uotai, ginti savo teises. Fsmuo, stodamas pro .s!ung, laisva valia pasirenka #i organi%aci! kaip vien i# savo darbo teisi bei interes gynimo orm. (odl Pro%esini sjung statymo normose numatytas pro esini s!ung nari teisi gynimas atitinka pagrindin> #i organi%aci! paskirt. ") istori#kai pro . s!ungos susikr kaip vis darbuoto! gyn!os. (odl daugelio #ali konstitucijose, taip pat ir 12, yra tvirtinta, kad pro esins s!ungos gina darbuoto! pro esines, ekonomines bei socialines teises ir interesus. Eer dvi#ales ir tri#ales derybas su vyriausybs, darbdavi atstovais !os gali spr>sti ekonomines ir socialines ne tiktai savo nari, bet ir kit darbuoto! problemas. Mmons pro esin s!unga, atsi&velgdama darbuoto! interesus, gali veikti vis ! labui ir siekti, pavy%d&iui, kad bt nustatytas tos mons darbuoto! teisingas darbo u&mokestis arba u&tikrintos saugios darbo slygos. Eaprastai vis darbuoto! interesams atstovau!ama sudarant su darbdaviais kolektyvines ar kitokias sutartis bei susitarimus.

0+

K( pabr&ia, kad. ,onstitucijos JK str. 1 d. nuostata, !og pro esins s!ungos gina darbuoto! pro esines, ekonomines bei socialines teises ir interesus, i# esms i#rei#kia dve!op pro esini s!ung paskirt bei unkci!< viena, pirmiausia atstovauti pro esins s!ungos nariams ir !uos ginti, antra, statymo nustatytais atve!ais bei bdais ginti visus atitinkamos mons, staigos ar organi%aci!os darbuoto!us, tai parei#k!o gin$i!ama preambuls dalis neprie#tarau!a ,onstitucijai. Pro%esini sjung statymo 2K str. . d.nustatyta< 4Ero esins s!ungos atstovau!a pro esins s!ungos nariams santykiuose su darbdaviu, !o galiotuo!u atstovu. Ero esins s!ungos gina savo nari darbo ir ekonomines socialines teises bei interesus.' @ia norma pro . s!ungoms yra suteikta teis, o kartu ir nustatyta pareiga atstovauti savo nariams santykiuose su darbdaviu ar !o galiotuo!u atstovu, o !ei #ie pa&eid&ia pro esins s!ungos nario teises ar statymo saugomus !o interesus C taip pat ir ginti ! statym numatyta tvarka. (oki Pro%esini sjung statymo nuostat lemia #i organi%aci! prigimtis. M pro .s!ungas, kaip !au buvo minta, yra vieni!amasi tam, kad ! nari teiss bei interesai bt ginami organi%uotai. Pro%esini sjung statymo 2K str. . d. nuostatos pro esin> s!ung susibrusiems asmenims kaip tik ir garantuo!a, kad santykiuose su darbdaviu !iems atstovaus ir prireikus !uos gins. Begalima neatsi&velgti t aplinkyb>, kad #iame statyme yra tvirtintos ir tokios nuostatos, pagal kurias moni, staig pro esini s!ung organai galio!ami atstovauti ne tik pro esins s!ungos nariams, bet ir kitiems darbuoto!ams, kad pro . s!ungos atstovau!a savo nariams (taip pat gali bti darbuoto! kolektyvo atstovais) sudarydamos su darbdaviu kolektyvin> ir kt. sutartis, o kartu numatyta, !og pro . s!ungos, ! susivieni!imai turi teis> vesti derybas ir sudaryti sutartis (susitarimus) su darbdaviais, ! organi%aci!omis, susivieni!imais dl darbuoto! u&imtumo, perkvali ikavimo, darbo organi%avimo ir apmok!imo, darbo ir gyvenimo slyg gerinimo bei kitais klausimais Kolektyvin!e sutarty!e paprastai bna nustatomos darbo sutar$i sudarymo, pakeitimo ir nutraukimo slygos, darbo organi%avimo, apmok!imo ir darbo bei poilsio slygos, specialybs gi!imo, kvali ikaci!os klimo, #ia norma i#rei#kiama pro . s!ung priederm ginti savo nari teises bei statym saugomus interesus ir !iems atstovauti. numato pro esinms s!ungoms galimyb> atstovauti ir kitiems darbuoto!ams, todl nra pagrindo prielaidai, kad Pro%esini sjung statymo 2K str. . d. norma paneigia galimyb> ginti kit darbuoto! teises. Ftsi&velgiant #iuos argumentus darytina i#vada, kad Pro%esini sjung statymo 2K str. . d. neprie#tarau!a ,onstitucijai. Pro%esini sjung statymo 2M str. 1 d. nustatyta< 4Ero esins s!ungos turi teis> kontroliuoti, kaip darbdavys laikosi ir vykdo su ! atstovau!am darbuoto! teismis ir interesais susi!usius darbo, ekonominius ir socialinius statymus, kolektyvines sutartis ir susitarimus. @iems tikslams pro . s!ungos gali turti inspekci!as, teisins pagalbos tarnybas ir kitas instituci!as.' ?traipsnio " d.tvirtinta< 4Ero esins s!ungos galioti asmenys, vykdydami #io straipsnio pirmo!o!e daly!e numatytas kontrols unkci!as, turi teis> nekliudomai lankytis monse, staigose, organi%aci!ose, kuriose dirba tos pro esins s!ungos atstovau!ami darbuoto!ai, ir susipa&inti su dokumentais apie darbo, ekonomines ir socialines slygas.' Kontrol yra svarbus pro esini s!ung veiklos bdas, #io str. nuostatos buvo suderintos su ,onstitucijos JK str. 1 d. nuostata, kad pro esins s!ungos gina darbuoto! pro esines, ekonomines bei socialines teises ir interesus. (odl, K( konstatuo!a, kad parei#k!o gin$i!amas Pro%esini sjung statymo 2M str. neprie#tarau!a ,onstitucijai. Pro%esini sjung statymo 23 str.1 d. yra nustatyta< 4Ero esins s!ungos turi teis> reikalauti i# darbdavio panaikinti !o sprendimus, kurie pa&eid&ia 12 statym numatytas darbo, ekonomines ir socialines pro esini s!ung nari teises.' 8arbdavys privalo vykdyti statym norm reikalavimus dl darbuoto! darbo ir ekonomini bei socialini slyg. (ais atve!ais, kai darbdavys priima tokius sprendimus, kuriais vienaip ar kitaip yra pa&eid&iamos pro esins s!ungos nari darbo, ekonomins ir socialins teiss, pro esin s!unga turi tai reaguoti ir pareikalauti, kad tokie sprendimai bt panaikinti. Eagal Pro%esini sjung statymo 23 str. " d., #iuos reikalavimus darbdavys turi i#nagrinti ne vliau kaip per 1- dien, dalyvau!ant !uos pateikusiems pro esins s!ungos atstovams, o pagal minto straipsnio * dal, darbdaviui laiku nei#nagrin!us pro esini s!ung reikalavimo panaikinti tok sprendim arba atsisakius ! patenkinti, pro esin s!unga turi teis> kreiptis teism. Ea&ymtina, kad ir 1ietuvos teism praktiko!e laikomasi nuostatos, kad nepriklausantis pro esinei s!ungai darbuoto!as savo darbo teises gali ginti tiesiogiai teisme. 8aroma i#vada, kad str. neprie#tarau!a ,onstitucijai. Pro%esini sjung statymo 42 straipsnio ", *, ., 0 ir / dali normos reguliuo!a t pro esins s!ungos nari, kurie yra i#rinkti renkamuosius pro esins s!ungos organus, darbo ir socialines garanti!as. @ios garanti!os tokiems pro esins s!ungos nariams yra numatytos tam, kad !ie dl savo darbo renkamuosiuose pro esins s!ungos organuose nebt kaip nors diskriminuo!ami, tai yra kad su !ais nebt susidorota u& ! veikl #iuose organuose (pavy%d&iui, be pagrindo paskiriant drausmines nuobaudas, atleid&iant i# darbo, perkeliant kit, prastesn darb ir pan.), taip pat kad darbo #iuose organuose laikotarpiu !iems bt i#saugotos lygios su kitais darbuoto!ais teiss. Pro%esini sjung statymo 42 straipsnio gin$i!amomis normomis reguliuo!ami tokie darbo santykiai, kai pro esins s!ungos gali ginti tik #iai organi%aci!ai priklausan$ius asmenis. 7isos mintos normos vertintinos kaip papildomos pro esins s!ungos nari teisi garanti!os, kurios savaime nepaneigia kit darbuoto! teisi gynimo. (odl darytina i#vada, kad straipsnis neprie#tarau!a ,onstitucijos JK str.. Pro%esini sjung statymo 4E str." d. numatyta< 4Ero esins s!ungos, gindamos savo nari teises, statym nustatyta tvarka turi teis> skelbti streik.' '8arbuoto!ai, gindami savo ekonominius ir socialinius interesus, turi teis> streikuoti.@ios teiss apribo!imus, gyvendinimo slygas ir tvark nustato statymas.' priimti sprendim skelbti streik (taip pat ir sp!am!) turi teis> pro esin s!unga !os statuose (statute) nustatyta tvarka. (aigi pro esins s!ungos teis skelbti streik kyla i# ,onstitucijoje bei statymuose garantuotos darbuoto! teiss streikuoti. Ero esin s!unga gali paskelbti streik tiktai tada, kai tam pritaria dauguma mon!e, staigo!e, organi%aci!o!e dirban$i asmen. ?kelbdama streik, pro esin s!unga vykdo tiek pro esins s!ungos nari, tiek kit tos mons darbuoto! vali. 8arytina i#vada, kad str. neprie#tarau!a ,onstitucijos JK str. Asociacija . savo pava!inim turintis ri"otos civilins atsakomy"s vieasis juri!inis asmuo, kurio tikslas C koor!inuoti asociacijos nari veikl, atstovauti asociacijos nari interesams ir juos ginti ar tenkinti kitus vieuosius interesus& Ar"a tai juri!ini "ei %i ini asmen savanorikas susivienijimas, vyk!antis asociacijos nari nustatytus #kinius, ekonominius, socialinius, kult#ros, vietimo, mokslinio tyrimo u!avinius "ei %unkcijas& Ev%., pramons ir prekybos rmai, verslinink asociaci!os (#akins ir bendravalstybins), darbdavi s!ungos. Fsociaci!os buvein turi bti 12. Fsociaci!a veikia laikydamasi 12 Konstituci!os, 12 civilinio kodekso, statym, 7yriausybs nutarim, kit teiss akt ir veikl grind&ia savo statais. Fsociaci!os veiklos tikslai, pagrindins unkci!os ir u&daviniai turt bti susi!> su asociaci!os nari veikla ar poreikiais. Juridiniai ir i%iniai asmenys gali !ungtis asociaci!as pagal veiklos, varto!imo, unkcinius, teritorinius po&ymius. Fsociaci!os steig!ais gali bti 1, met sulauk> veiksns i%iniai asmenys ir (ar) !uridiniai asmenys, sudar> asociaci!os steigimo sutart. Binimalus asociacijos steigj skaiius yra trys. mAsmuo gali "#ti keli asociacij nariu& Fsociaci!os steigimo sutart pasira#o visi steig!ai. 7isi asociaci!os steig!ai nuo asociaci!os registravimo !uridini asmen registre tampa !os nariais. Fsociaci!os steig!ai iki asociaci!os registravimo !uridini asmen registre parengia stat pro!ekt ir su#aukia steigiam! susirinkim, kuriame priimami statai ir sudaromas bent vienas valdymo organas. Fsociaci!a gy!a civilines teises, prisiima civilines pareigas ir !as gyvendina per savo valdymo organus. Fsociaci!o!e turi bti valdymo organas (vienasmenis ar (ir) kolegialus). Fsociaci!o!e turi bti visuotinis nari susirinkimas ar kitas organas (kon erenci!a, suva&iavimas, kongresas, asambl!a ar kt.), turintis visas ar dal visuotinio nari susirinkimo teisi. 7alstybs ir savivaldybi instituci!oms ir pareignams statym nenustatytais atve!ais ir tvarka, politinms parti!oms ir politinms organi%aci!oms, kitoms organi%aci!oms ir asmenims !rau!iama kitis asociacijos veikl ir jos vi!aus reikalus& @eligins "en!rijos&1ietuvo!e nra valstybins religi!os. Kiekvienas &mogus 12 turi teis> laisvai pasirinkti bet kuri religi! arba tik!im, taip pat pakeisti savo pasirinkim ir vienas ar su kitais, priva$iai ar vie#ai ! i#pa&inti, atlikti religines apeigas, praktikuoti tik!im ir mokyti !o. Biekas negali kito asmens versti nei bti ver$iamas pasirinkti ar i#pa&inti kuri nors religi! arba tik!im. Omogaus laisv i#pa&inti ir skleisti religi! arba tik!im negali bti ribo!ama kitaip, kaip tik statymu ir tik tada, kai btina garantuoti visuomens saugum, vie#! tvark, &moni sveikat ir dorov>, taip pat kitas asmens pagrindines teises ir laisves. (vai ir glob!ai nevar&omi rpinasi vaik ir globotini religiniu ir doroviniu aukl!imu pagal savo sitikinimus. Omogaus praktikuo!ama religi!a ar tik!imu negali bti pateisinamas nusikaltimas ar statym nevykdymas. (ikintie!i turi teis> laisvai !ungtis religines bendruomenes, bendri!as bei kurti religines organi%aci!as. Kiekvienas asmuo dl savo religini sitikinim vieto! privalomos karins tarnybos gali pasirinkti alternatyvi (darbo) tarnyb. 7isi asmenys, nepaisant ! i#pa&stamos religi!os, religini sitikinim ar santykio su religi!a, statymui yra lygs. (iesiogiai ar netiesiogiai riboti ! teises ir laisves ar taikyti privilegi!as draud&iama. 2eligin bendruomen yra asmen grup, siekianti gyvendinti tos pa$ios religi!os tikslus. Ji gali bti atitinkamos religins bendri!os vietinis padalinys. 2eligins bendri!os yra ba&ny$i ir tolygi religini organi%aci! 3 bendruomeni, siekian$i gyvendinti tos pa$ios religi!os tikslus, susivieni!imai. Kendri! sudaro ne ma&iau kaip dvi religins bendruomens, turin$ios bendr vadovyb>. 7alstybs pripa&inimas rei#kia, kad valstyb palaiko religini bendri! dvasin, kultrin ir socialin palikim. 7alstybs pripa&inim suteikia 12 ?eimas. Eripa&inimo klausim ?eimas sprend&ia gav>s (eisingumo ministeri!os i#vad. 2eligins bendruomens ir bendri!os turi teis> laisvai organi%uotis pagal savo IierarcIin> ir institucin> struktr, vidaus gyvenim tvarkyti savaranki#kai pagal savo kanonus,

/-

statutus bei kitas normas. 2eligins apeigos bei kulto ceremoni!os laisvai atliekamos kulto pastatuose ir aplink !uos, pilie$i namuose ir butuose, #arvo!imo patalpose, kapinse ir krematoriumuose. 2@@@ @% 15 K, nutarimas3 Konstituci!os .* str. nustatyta, kad +alsty" pripasta tra!icines )ietuvoje "anyias "ei religines organi acijas, o kitas "anyias ir religines organi acijas C jeigu jos turi atram visuomenje ir j mokymas "ei apeigos neprietarauja statymui ir !orai& +alsty"s pripaintos "anyios "ei kitos religins organi acijos turi juri!inio asmens teises& =anyios "ei religins organi acijos laisvai skel"ia savo moksl, atlieka apeigas, turi mal!os namus, la"!aros staigas ir mokyklas !vasininkams rengti& =anyios "ei religins organi acijos laisvai tvarkosi pagal savo kanonus ir statutus& =anyi "ei kit religini organi acij "#kl valsty"je nustatoma susitarimu ar"a statymu& =anyi "ei kit religini organi acij mokslo skel"imas, kita tiky"in veikla, taip pat mal!os namai negali "#ti nau!ojami tam, kas prietarauja ,onstitucijai ir statymams& )ietuvoje nra valsty"ins religijos& Konstit. .*str. 1d. tvirtinta , kad valsty" pripasta tra!icines 1( ba&ny$ias bei religines organi%., o kitas ba&ny$. bei relig. organi%. C !ei !os turi atram visuomen!e ir ! mokymas bei apeigos neprie#tarau!a stat. @is sakinys suponuo!a tai, kad statym leid!as gali tam tikras religines organi%. vardyti kaip tradicines 1(. Ka&ny$i bei relig.organi%. vardi!imas kaip tradicini Cypatingas ! valstybinio pripa&inimo bdas. @is pripa&inimo instituto konstitucinis vertinimas rei#kia, kad ! valstybinis pripa&inimas yra neat#aukiamas. (radici#kumas nra nei sukuriamas, nei panaikinamas statym leid!o valios aktu, t.y. ne #i organi%aci! sukrimo, bet ! tradici#kumo C nuo stat.leid!o nepriklausan$ios ! santyki su visuomene bkls konstatavimo aktas, atspindintis religins kultros raid ir bkl>. (ai yra tas konstitucinis pagrindas, kuriuo remiantis nustatoma valstyb!e skirtinga tradicini relig.organi%aci! bei ba&ny$i bkl, palyginti su kitomis relig. organi%aci!omis. tai rei#kia, kad neapribo!ant tvirtint visoms ba&n. bei religinms organi%. statymu gali bti u&tikrinamos ir tokios teiss, kuri neturi tradicinmis nesan$ios. Konstituci!os .*str.Hd. tvirtintas valstybs religi!os nebuvimo principas. @i norma ir norma, numatanti, kad yra tradic. 1( ba&ny$ios ir religin organi%aci!os rei#kia, kad religi!os tradici#kumas netapatinamas su !os valstybi#kumu< ba&ny$ios ir religins organi%aci!os nesiki#a valstybs, !os instituci! ir pareign veikl, ne ormuo!a valstybins politikos, o valstyb nesiki#a ba&ny$i vidaus reikalus, !os laisvai tvarkosi pagal savo kanonus (.* str. . d.). ?istemi#kai ai#kinant norm, kad 1( nra valstybins religi!os, .* str. . d.norm, kad ba&ny$ios bei relig. organi%. tvarkosi pagal savo kanonus ir statutus, taip pat .- str. 1 d. su ormuluot norm, kad valstybins ir savivaldybi mokymo ir aukl!imo staigos yra pasaulietins, daroma i#vada, kad Konstit. Mtvirtintas valstybs ir ba&ny$ios atskirumo principas yra 1( valstybs, !os instituci! ir ! veiklos pasaulieti#kumo pamatas. @is principas, taip pat Konst. Mtvirtinta sitikinim, minties, tik!imo, s&ins laisv, konstitucinis asmen lygybs principas kartu su kitomis konstitut. nuostatomis lemia valstybs pasaul&irin ir religin neutralum. (ai, kad 1( valstyb ir !os instituci!os yra pasaul&iros po&iriu neutralios, rei#kia ir tikybos sri$i, valstybs ir ba&ny$i bei religini organi%aci! paskirties, unkci! ir veiklos atribo!im. 7alstybs neutralumas ir pasaulieti#kumas negali bti pagrindas diskriminuoti tikin$iuosius, var&yti ! teises ir laisves. 7alstybs pasaulieti#kumas suponuo!a ir valstybs nesiki#im ba&ny$i bei religini organi%aci! vidaus gyvenim. Konstit. .* str. * d. nuostatos neturi bti ai#kinamos kaip sudaran$ios baigtin skirta ba&ny$i bei religini organi%.teisi sra#. J teiss tvirtintos ir kituose Konstit. nuostatose. statym leid!as turi teis>, nepa&eisdamas konstit., statymu nustatyti ir tokias ba&ny$i bei religini organi%aci! teises, kurios konstit. nra tiesiogiai minimos. *. 8ndividas (jo galimybs) -ietuvos politinje sistemoje. (eis laisvai vienytis bendri!as, politines parti!as ar asociaci!as C viena pagrindini &mogaus ir pilie$io politini teisi. (7isuot. &mogaus teisi deklaraci!a< kiekvienas &mogus turi teis> taiki susirinkim ir asociaci! laisv>, niekas negali bti ver$iamas priklausyti kokiai nors asociaci!ai). Konst. *0 str.< pilie$iams laiduo!ama teis laisvai vienytis bendri!as, politines parti!as ar asociaci!as, !ei #i tikslai ar veikla nra prie#ingi Konstituci!ai ar statymams. Eilie$i teis !ungtis visuomeninius susivieni!imus apima kelet teisi< teis> steigti bendri!as, politines parti!as ar asociaci!as= teis> stoti !as ir dalyvauti ! veiklo!e= teis> nebti bendri!, politini parti! ar asociaci! nariu bei teis> i#stoti i# #i susivieni!im. Eilie$i teis vienytis politines parti!as, visuom. organi%aci!as sie!ama ne tik su laisvu !os steigimu, bet ir su #i organi%aci! veikimo laisve. 7alstybs instituci!os negali var&yti ne tik steigimo, bet ir ! veikimo, i#skyrus, kai ! veikla ir siekiai prie#tarau!a konstituciniams valstybs sutvarkymo pagrindams. Eagal 12 konstituci!, tik patys pilie$iai turi teis> spr>sti, kokiais tikslais ir interesais !ungtis susivieni!imus ir koki susivieni!imo orm pasirinkti, $ia numatytas tik vienintelis apribo!imas C #i susivieni!im tikslai ir veikla neturi bti prie#taringi konstituci!ai ir statymams. +alsty"ei ne!rau!iama vesti tam tikrus politini teisi apri"ojimus asmenims, !ir"antiems policijos, saugumo tarny"ose, tarnaujantiems ginkluotose pajgose& Konstituci!a nustato, kad asmuo, irinktas @espu"likos Pre i!entu, turi susta"!yti savo veikl politinse partijose ir polit&organi acijose iki naujos @espu"likos Pre i!ento rinkim kampanijos pra!ios& :eisjai negali !alyvauti politini parti! ir kit politini organi%aci! veiklo!e. Eagal 1.1 Konst. str.< asmenys, atliekantys tikr! karo arba alternatyvi! tarnyb, taip pat nei#!> atsarg kra#to apsaugos sistemos, polici!os ir vidaus tarnybos karininkai, puskarininkiai ir liktiniai, kt. sukarint ir saugumo tarnyb apmokami pareignai negali "#ti *eimo nariais ir savival!y"i tary" nariais& Jie negali u&imti renkam ar skiriam pareig civilin!e valstybin!e tarnybo!e, dalyvauti politini parti! ir politini organi%aci! veiklo!e. Konst. *0 str. " d.< Fiekas negali "#ti veriamas priklausyti kokiai nors "en!rijai, politinei partijai ar asociacijai& @i nuostata yra viena pilie$i teiss !ungtis politines parti!as ir visuomenines organi%aci!as laisvs garanti!. 7adinasi, visuomeniniai susivieni!imai steigiami pagal savanori#kumo princip. Fsmuo laisva valia turi teis> spr>sti, priklausyti kokiai nors bendri!ai, politinei parti!ai ar asociaci!ai. Ket kokie veiksmai, pa&eid&iantys savanori#kumo ir laisvanori#kumo princip steigiant politines parti!as ir visuom.organi%aci!as, turi bti traktuo!ami kaip asmens konstitucins teiss pa&eidimas. mJK t#kstani )@ piliei, turini rinkim teis, gali teikti *eimui statymo projekt ir j *eimas privalo svarstyti& TFe maiau kaip EKK t#kstani rinkj turi teis teikti *eimui sumanym keisti ar papil!yti )@ ,onstitucij & 8l parengiam! veiksm, susi!usi su pilie$i statymo pro!ekto teikimu ?eimui ar sumanymu keisti 12 Konstituci!, sudaroma iniciatyvin grup i# ne ma&iau kaip 1- rinkim teis> turin$i asmen. (oki iniciatyvin> grup> registruo!a 7yriausio!i rinkim komisi!a. Eilie$i inici!uot statymo, !o pakeitimo ar papildymo arba 12 Konstituci!os pakeitimo ar papildymo pro!ekt artimiausiame ?eimo posdy!e po !o registravimo ?eime pateikia iniciatyvins grups atstovas ar kitas iniciatori galiotas asmuo. Eilie$i inici!uotas 12 Konstituci!os pakeitimo ar papildymo pro!ektas ?eime svarstomas ir priimamas bendra tvarka dl 12 Konstituci!os patais pro!ekt. Konst. + str. * d.< @e%eren!umas skel"iamas, jei to reikalauja ne maiau kaip EKKt#kst&piliei, turini rinkim teis& 2e erendumo paskelbimo iniciatyvos teis> pilie$iai gyvendina tiesiogiai. (am tikslui i# ne ma&iau kaip 10 pilie$i, turin$i rinkim teis>, sudaroma pilie$i re erendumo iniciatyvin grup, kuri inici!uo!a para# rinkim. Konstituci!os. ** str.< Pilieiams lai!uojama peticijos teis& (ai ra#ti#kas parei#k!o (ne !aunesnio kaip 1/m. 12 pilie$io ar u&sienie$io, nuolat gyvenan$io 12, ar ! grups) kreipimasis statymo nustatyta tvarka ?eim, 7yriausyb>, savivaldos instituci!as su reikalavimais ar silymais tokius klausimus, kai tam reikia priimti nau! teiss akt, pakeisti, papildyti ar pripa&inti negalio!an$iu galio!ant teis.akt (klausimai gali bti tokie< &mogaus teisi ir laisvi apsaugos ar gyvendinimo= valstybs ar savivaldybs instituci! re ormavimo= kt.svarbs visuomenei, savivald., valstybei klausimai). Eateikiama< ?eimo, 7yriausybs, savivaldybi petici! komisi!oms. Eilie$i susirinkimai, mitingai, piketai neleid&iami valst. vald&ios, kt. valstybini instituci!, bausmi atlikimo vietose, valstybiniuose bankuose, kt. specialaus darbo saugos re&imo ar ginkluotos sargybos saugomose vietose. (aip pat ne ar$iau kaip H0 metrai nuo pagrindinio !imo 12 seim, pre%identr, vyriausybs bei teism pastatus, prie kt. valst. instituci! (prokuratros, savivaldybi, 726 ir kt.) 3 ne ar$iau kaip "0 m. nuo pagrindinio !imo. 11 tema. Lietuvos valstybs Borma: administraciniai vienetai: simboliai: valstybs apsau&a. 1.3alstybs :ormos samprata (jos praktin reik,m) ir elementai. (ai kompleksin kategori!a, atskleid&ianti vald&ios valstyb!e organi%avim, !os i#dstym teritori!os at&vilgiu, !os gyvendinimo bdus ir priemones.

/1

(radici#kai varto!amos kelios svokos, vairiais aspektais apibdinan$ios valstybs orm. (ai valstybs valdymo orma, valstybs sandaros orma bei politinis re&imas. 7alstybs valdymo orma atskleid&ia valstybs vald&ios #altin, auk#$iausi! valstybs vald&ios instituci! sudarymo tvark, struktr bei #i instituci! teisin> padt ir tarpusavio santykius= valstybs sandaros orma parodo valstybs teritorin sutvarkym, valstybs ir ! sudaran$i teritorini vienet santyki pobd= politinis re&imas apibdina valstybs vald&ios gyvendinimo bdus ir priemones. 7alstybs orma C kompleksin svoka. Ji apima visus tris nurodytus elementus. 7alstybs orma C ne vien teorin kategori!a. Be ma&iau svarbi !os praktin reik#m. 7isuomenei ne tas pats, ar eg%istuo!an$ios valstybs vald&ios instituci!os, ! santyki sistema, tvirtinti vald&ios gyvendinimo bdai stabdo ar skatina visuomens pa&ang. Easaulio istori!o!e galime rasti ne vien pavy%d< kartais ai#kiai pasenusi valstybs orma provokuo!a kon liktus arba labai sunkina i#kilusi visuomenei u&davini sprendim. Ar prie#ingai, tinkamas valstybs organi%aci!os modelis lengvina #velninti visuomen!e kylan$ias prie#prie#as, telkia visuomen> bendriems tikslams gyvendinti. Beretai ra#oma, kad valstybs ormos paie#kos C tai e ektyviausio, esant tam tikroms slygoms, vald&ios modelio paie#kos. Ppa$ audringai diskutuo!ama valstybs ormos klausimais, kai pasikei$ia visuomens gyvenimo slygos ir visuomenei tenka rinktis, koks valstybs organi%aci!os modelis turi bti tvirtintas. QQ a. pabaigo!e vl atgavusi nepriklausomyb> 1ietuva nebuvo i#imtis. Konstituci!os krimo proceso istori!o!e diskusi!os dl valstybs ormos (tiksliau dl vieno !os elemento C valdymo ormos) buvo pa$ios audringiausios. Earlamentin, pusiau pre%identin ar pre%identin respublika[ Kokios kompetenci!os reikia auk#$iausioms valstybs vald&ios instituci!oms[ Din$ytasi ir kitais klausimais< kokios turi bti vietos savivaldos ir vietinio valdymo ribos[ Kaip Konstituci!o!e visapusi#kiau tvirtinti demokratinius visuomens gyvenimo pagrindus[ 2. -ietuvos valstybs valdymo :ormos svoka ir ypatumai (atsi5velgiant -ietuvos valstybs 1.1*m. ir 1.1.m. konstitu%ijas bei &onstitu%inio 'eismo 1..* 01 10 nutarime pateiktus i,ai,kinimus). 7alstybs valdymo orma C tai valstybs vald&ios organi%aci!os orma, kuria nusakomas valstybs vald&ios #altinis, auk#$iausi! valstybs vald&ios instituci! sudarymo tvarka, ! struktra, teisin padtis, taip pat #i instituci! tarpusavio santyki principai. 8emokratinse valstybse vald&ios #altiniu laikoma tauta. @i samprata tvirtinta ir 1ietuvos 2espublikos 1++" m. Konstituci!o!e. Jos nuostatos, kad 1ietuvos valstyb> kuria tauta, kad tautai priklauso suverenitetas, kad auk#$iausi suvereni gali tauta vykdo tiesiogiai ar per demokrati#kai i#rinktus savo atstovus, kad vald&ios staigos tarnau!a &monms, patvirtina tautos primat organi%uo!ant valstybs vald&i. Kita koncepci!a< vald&ios #altinis C valdovas. @iuo atve!u reikt prisiminti Jeano Kodino pasilyt monarcIui priklausan$io suvereniteto doktrin, pagal kuri valdovui priklauso teis valstyb> ir !os gyvento!us. @i doktrina i#rei#kia asmeninio vie#patavimo id!, akcentuo!a asmens vald&i kaip absoliu$i monarcIo ypatyb>. Eriklausomai nuo to, kas yra vald&ios #altinis, sprend&iamas ir pilie$i dalyvavimas sudarant auk#$iausias valstybs vald&ios instituci!as. @iuolaikin!e demokratin!e valstyb!e pilie$iai renka savo atstovus. 8ar nuo antikos laik valstybs valdymo ormos pirmuo!u klasi ikavimo kriteri!umi laikomas valdan$i! skai$ius (valdo vienas C monarcIi!a, valdo tam tikra grup C aristokrati!a, valdo pilie$i visuma C demokrati!a). Jis i# esms neprarado savo reik#ms ir dabar. 12K 1str. tvirtinta< 41ietuvos valstyb yra nepriklausoma demokratin respublika'. @ia nuostata trims konstitucinms valstybingumo kategori!oms C valstybs nepriklausomybei, demokratiniam re&imui bei respublikinei valdymo ormai C suteiktas did&iausi konstitucini vertybi statusas. (ai patvirtina ir Konstituci!os 1.,str. 1d. norma, numatanti, kad Konstituci!os 1str. nuostata 41ietuvos valstyb yra nepriklausoma demokratin respublika' gali bti pakeista tik re erendumu, !eigu u& tai pasisakyt ne ma&iau kaip n 1ietuvos pilie$i, turin$i rinkim teis>. A# 12K 1 str. normos akivai%du, kad suverenas C (auta C pasirinko respublikin> valstybs valdymo bd. (ai atitinka modernios QQ a. 1ietuvos valstybs tradici!. (a$iau !au 1+1, m. vasario 1/3osios akte buvo tvirtinta, !og valstybs pamat nustatymas priklauso ?teigiama!am ?eimui. (arpukario 1ietuvos valstybs valdymo orma buvo respublika. 2espublikin tradici!a sitvirtino ir dar kart atkrusios nepriklausomyb> (autos smon!e. 2engiant 1++" m. 12 Konstituci!, daugiausia gin$ytasi btent dl valstybs valdymo ormos, arba tiksliau, 3 dl ?eimo, 2espublikos Ere%idento ir 7yriausybs teisins padties, ! galio!im ir tarpusavio santyki. Ke u&sienio praktikos ir teisins minties, #iuose gin$uose prisiminti ir tarpukario 1ietuvos valstybs valdymo ormos poky$iai ( nuo 1+"" m. Konstituci!o!e tvirtino parlamentins respublikos modelio iki 1+*, m. Konstituci!o!e tvirtino pre%identinio valdymo), ne kart pabr&tas reliktinis 1++- m. 1aikino!o pagrindinio statymo nustatytas valstybs vald&ios instituci! sistemos pobdis (#iuo statymu nepavyko tvirtinti vald&i padali!imu pagrstos valstybs vald&ios instituci! sistemos, svarbiausios valstybs vald&ios instituci!os vaidmuo teko 12 Fuk#$iausia!ai (arybai C Ftkuriama!am ?eimui). ?u 1ietuvos valstybs valdymo ormos klausimu susidr ir Konstitucinis (eismas nagrindamas, ar ?eimo 1++/ m. gruod&io 1- d. nutarimas 48l 1ietuvos 2espublikos 7yriausybs programos' atitinka Konstituci!. Konstitucinis (eismas 1++, m. sausio 1- d. nutarime konstatavo, kad 12 Konstituci!o!e nustatyt vald&ios instituci! kompetenci! 1ietuvos valstybs valdymo modelis priskirtinas parlamentins respublikos valdymo ormai. (aip pat pabr&ta, kad ms valstybs valdymo ormai bdinga ir kai kurie vadinamosios mi#riosios (pusiau pre%identins) valdymo ormos ypatumai. (ai atspindi ?eimo, valstybs vadovo C 2espublikos Ere%idento, 7yriausybs galio!imuose bei ! tarpusavio santyki teisin!e konstrukci!o!e. 1ietuvos konstitucin!e sistemo!e yra tvirtintas 7yriausybs atsakingumo principas, lemiantis tam tikr 7yriausybs sudarymo bd. (aigi pagal Konstitucinio (eismo nutarim 1ietuvos valstybs valdymo orma priskirtina parlamentins respublikos valdymo ormai, darant i#lyg, kad !i turi bding ir pusiau pre%identins valdymo ormos bruo&. 8l minto Konstitucinio (eismo nutarimo tuo laiku buvo daug diskutuota. 1ietuvos valstybs valdymo orma vardi!ama kaip pusiau pre%identin ar parlamentin (su pusiau pre%identins elementais). (am, kad patikrinti #i orm apibdinim, reikia vadovautis vieno r kito modelio identi ikavimo kriteri!ais. 1ietuvos valstybs valdymo bdas pagal pusiau pre%identinei respublikai apibr&ti naudo!amus kriteri!us< Eagal 12 Konstituci!os H, str. " d. 2espublikos Ere%ident renka 1ietuvos pilie$iai penkeriems metams, remdamiesi visuotine, lygia ir tiesiogine rinkim teise, slaptu balsavimu. (aigi 1ietuvo!e ir valstybs vadov, ir parlament tauta renka tiesiogiai, t.y. abi #ios instituci!os remiasi tautos pasitik!imu. ?varbs 2espublikos Ere%idento galio!imai yra sekantys C pre%idento veto teis, teis paleisti parlament, teis skelbti re erendum, pre%idento aktinio vadovavimo vyriausybei galimybs, nepaprastie!i galio!imai ir pan. Eagal 12 Konstituci! 2espublikos Ere%identas turi teis> ?eimo priimt statym motyvuotai gr&inti ?eimui svarstyti pakartotinai. 2espublikos Ere%idento veto ?eimas gali veikti daugiau kaip o vis ?eimo nari bals dauguma. 2espublikos Ere%identui priklauso teis skelbti pirmalaikius ?eimo rinkimus, !eigu ?eimas per *- dien nuo pateikimo neprim sprendimo dl nau!os 7yriausybs programos arba nuo 7yriausybs programos pirmo!o pateikimo per /- dien du kartus i# eils nepritar 7yriausybs programai. Ere%identas pirmalaikius ?eimo rinkimus gali skelbti ir Konstituci!os 0, str. " d. 1 ir " p.) Eagal 12 Konstituci! 2espublikos Ere%identas neturi teiss skelbti re erendumo= teisiniu po&iriu !is yra valstybs vadovas ir nevadovau!a 7yriausybei. Kita vertus, 2espublikos Ere%identas vadovau!a #alies u&sienio politikai. Konstituci!o!e pabr&iamas 2espublikos Ere%idento prioritetas #ios vykdomosios vald&ios veiklos srity!e. 2espublikos Ere%identas gali skelbti nepaprast! padt, ta$iau tok !o sprendim turi patvirtinti ?eimas. 2espublikos Ere%identas taip pat dalyvau!a ir ormuo!ant 7yriausyb>. Jis, ?eimui pritarus, skiria 6inistr pirminink, paveda !am sudaryti 7yriausyb> ir tvirtina !os sudt (Konstituci!os ,. str. . p.). (a$iau gyvendinant #i savo unkci!, !is yra laisvas tik ormaliai C 7yriausybei btinas ?eimo pasitik!imas. (odl Ere%identas, nors ir turi pasirinkimo teis>, negali ignoruoti ?eimo daugumos. Kaip pa&ymta Konstitucinio (eismo 1++, m. sausio 1- d. nutarime, ?eimo ir 2espublikos Ere%idento galio!im ormuo!ant 7yriausyb> anali% leid&ia teigti, kad #iame procese 2espublikos Ere%idento veiklos svarbiausias u&davinys C laiduoti valstybs vald&ios instituci! sveik. :ormuo!ant 7yriausyb>, !o veiksmus pirmiausia turt lemti pareiga veikti taip, kad bt sudaryta veiksminga, t.y. turinti ?eimo pasitik!im, 7yriausyb. 6inistras pirmininkas atstovau!a 1ietuvos 2espublikos 7yriausybei ir vadovau!a !os veiklai. 6inistrai, vadovaudamiesi !iems pavestoms sritims atsakingi ?eimui, 2espublikos Ere%identui ir tiesiogiai pavalds 6inistrui pirmininkui. 7yriausyb privalo atsistatydinti, kai ?eimo nari bals dauguma slaptu balsavimu parei#kia nepasitik!im 7yriausybe ar 6inistru pirmininku. 2espublikos Ere%identas atleid&ia 6inistr pirminink ?eimui pritarus= ministrus !is gali atleisti tik 6inistro pirmininko teikimu. (aigi #io!e santyki srity!e ?eimo galios gerokai didesns nei #alies vadovo. A#vados. 1ietuvos konstitucinis valdymo modelis ne visi#kai atitinka pusiau pre%identins respublikos valdymo ormos kriteri!us, nors, kita vertus, galima &velgti ne vien #ios valdymo ormos modelio bruo&. Drynu pavidalu !oks <idealus' modelis neeg%istuo!a. 1ieka dvi i#eitis< pirma, kaip neretai ra#oma politolog, teiss mokslinink straipsniuose, 3 priskirti 1ietuvos valstybs valdymo sistem pusiau pre%identinei valdymo ormai, kuri pagal savo bruo&us yra priart!usi prie

/"

parlamentins valdymo ormos= antra, konstatuoti, kad 1ietuvos valdymo orma priskirtina parlamentinei respublikai, turin$iai pusiau pre%identins respublikos bruo& (kaip vardyta Konstitucinio (eismo nutarime). Ar vienu, ir kitu atve!u apibdinamos tos pa$ios valstybs vald&ios struktros, ! teisin padtis ir tarpusavio santykiai, tik pirmuo!u daugiau akcentuo!ami vieni bruo&ai, antruo!u C kiti. (a$iau abiem atve!ais rei#kinys yra tas pats, vertinami tie patys galio!imai, ! santykis ir sry#is. . 3alstybs santvarkos svoka. -ietuvos 6espublika Q suvereni (nepriklausoma) ir unitarin valstyb. 7alstybs santvarkos orma apibdina valstybs vidaus teritorin sutvarkymo bd, valstybs sudtini dali teisin> padt, taip pat santyki tarp valstybs kaip tokios ir !os sudtini dali pobd (t.y. centrins ir vietins vald&ios santyki pobd). (inkama valstybs santvarka C vienas i# veiksni, u&tikrinan$i #alies stabilum, vald&ios struktr e ektyvi veikl. Fpie valstybs santvarkos orm sprend&iama pagal valstybs sudt, t.y. ar valstyb yra vienalyt, ar !ungtin. Ftsi&velgiant tai, prasta valstybes skirstyti unitarines (paprastas) ir ederacines (sudtines). (aigi valstybs santvarkos orm lemia valstybs teritori!os sutvarkymo bdas, valstybs ir !os sudtini dali tarpusavio santyki sistema, taip pat vieningos vienos ar dvie! lygi teiss sistem galio!imas. Eaprastai skiriamos dvi valstybs santvarkos ormos< unitarin ir ederacin. 9nitarin valstyb C vienalyt, !i padalyta tik administracinius teritorinius vienetus, kuriems nebdinga tam tikras politinis savaranki#kumas. 9nitarin!e valstyb!e galio!a vieninga nacionalin teiss sistema. :ederaci!a C s!ungin valstyb, kuri sudaro ederaci!os nariai C valstybinio pobd&io teritoriniai !unginiai. @io!e valstyb!e, be bendr visai ederaci!ai valstybs vald&ios instituci!, unkcionuo!a ederaci!os sub!ekt C statym leidybos, vykdomosios ir teismins vald&ios C instituci!os. 9nitarin ar ederacin valstybs santvarkos orma tvirtinama konkre$ios #alies konstituci!o!e. 1ietuvos 2espublikos Konstituci!os 1- str. 1 d. skelbiama< 41ietuvos valstybs teritori!a yra vientisa ir nedali!ama !okius valstybinius darinius'. (ai unitarinis valstybs sandaros konstitucinis pripa&inimas. 7alstybs santvarkos orma yra valstybs istorins raidos re%ultatas, yra tako!ama vairiausi veiksni< #alies teritori!os dali istoriniai skirtumai, kon liktai visuomen!e, separatistins tendenci!os, u&sienio #ali spaudimas C viena grup veiksni. Be ma&iau svarbios ir kitos aplinkybs C daugiatauti#kumas, religiniai, rasiniai, kultriniai ir kitokie pana#umai ar skirtumai. 7alstybs santvarkos orma gali keistis. Ar unitarin!e, ir ederacin!e valstyb!e atskir dali statusas gali bti identi#kas ar skirtingas. Eagal ta valstybs teritorinis sutvarkymas apibdinamas kaip simetri#kas ar asimetri#kas. Eirmuo!u atve!u #alies teritoriniai vienetai turi vienod status. 1ietuvo!e vis apskri$i, savivaldybi teisinis statusas yra vienodas. Bra apskri$i su didesniais ar ma&esniais galio!imais ar skirtinga kompetenci!a. Fntruo!u atve!u kai kuri vieno lygmens sudtini dali statusas skiriasi. Kaip !au anks$iau min!au, 1ietuvos valstybs santvarkos orma yra tvirtinta 1ietuvos 2espublikos Konstituci!os 1- str., kad 1ietuvos valstybs teritori!a yra vientisa ir nedali!ama !okius valstybinius darinius. @ia Konstituci!os norma yra tvirtinta unitarin valstybs santvarkos orma, i#rei#kianti vieningos valstybs id!. Ktent tokiai valstybs ormai 1++" m. spalio "0 d. re erendumu pritar (auta C tikro!i Konstituci!os kr!a. 12 teritori!os vientisumas ir !os nedalomumas tam tikrus valstybinio pobd&io darinius yra grind&iamas pilietins lietuvi tautos bei tautos suvereniteto nedalomumu. 12 Konstituci!os ", *, ., + ir kit straipsni prasme (auta C 1ietuvos pilie$i bendri!a, susidariusi ! istori!os, kultros, kalbos, teritori!os ir kinio gyvenimo pagrindu. (auta C vieninga, visi 1ietuvos 2espublikos pilie$iai turi vienod status. 7isus 1ietuvos 2espublikos pilie$ius !ungia pastovus teisinis3 politinis ry#ys su savo valstybe C 1ietuva. (odl pilietins lietuvi tautos vieningumas lemia ir #alies teritori!os santvarkos vieningum. Eilietinei (autai C 1ietuvos valstybs kr!ai, #alies vidaus ir i#ors saugumo, teritorinio vientisumo ir tautos tapatumo garantui C priklauso suverenitetas C auk#$iausi teisi, suvereni gali visuma. (autos suverenitetas yra nedalus, tauta !o negali dalintis su !okia 1ietuvos teritori!os gyvento! bendri!a. 1ietuvos valstybs unitarin sandaros orma yra tai, kad 1ietuvo!e galio!a vieninga nacionalin teiss sistema. 1ietuvos gyvenimo pagrindus nustato 1ietuvos 2espublikos Konstituci!a C vienintelis pagrindinis #alies statymas. 7iso!e #aly!e galio!a tam tikrus santykius reguliuo!antys 1ietuvos 2espublikos statymai, kiti centrins valstybs vald&ios instituci! aktai. Eagal 12 Konstituci! 1ietuvo!e negali bti vidaus sien, ypating autonomin status turin$i teritori!os dali. 1ietuvos valstybs vientisumas C konstitucinis 1ietuvos valstybs organi%aci!os principas. Beatsitiktinai Konstituci!os * str. " d. nustatyta, kad (auta ir kiekvienas pilietis turi teis> prie#intis bet kam, kas prievarta ksinasi 1ietuvos valstybs nepriklausomum, teritori!os vientisum, konstitucin> santvark. (. -ietuvos valstybs teritorijos administra%iniai vienetai" j nustatymo (steigimo" likvidavimo) ir valdymo statyminis reglamentavimas bei su tuo susij2 &onstitu%inio 'eismo i,ai,kinimai (tarp j Q pagal 1..* 02 1* nutarim" 2001 0) 2* nutarim" 2002 12 2( nutarim). 1ietuvos valstybs teritori!a, kaip ir kit viening unitarini valstybi teritori!a, racionalaus valdymo organi%avimo sumetimais yra suskirstyta tam tikrus administracinius vienetus, kuriuose ormuo!amos atitinkamos vald&ios staigos. (ai yra numatyta ir Konstituci!os 11 str.< '1ietuvos valstybs teritori!os administracinius vienetus ir ! ribas nustato statymas' 1ietuvos 2espublikos Konstitucinis (eismas 1++, m. vasario 1, d. nutarime pa&ym!o, kad #ias konstitucines nuostatas patikslina ir i#plto!a Konstituci!os Q skirsnio 47ietos savivalda ir valdymas' normos. Eirma, mintame skirsny!e yra tvirtintos ne ma&iau kaip dvi administracini vienet pakopos (grandys). Fntra, skirting pakop (grand&i) administraciniams vienetams nustatyta skirtinga valdymo sistema< &emutiniams (t.y. pirmosios pakopos) vienetams Konstituci!a laiduo!a savivaldos teis>, auk#tesniuosiuose (t.y. antrosios pakopos) administraciniuose vienetuose valdym organi%uo!a 7yriausyb. 6intos konstitucins nuostatos yra detali%uotos 1++. m. liepos 1+ d. ("--0 -H -0 pakeistas) priimtame 1ietuvos 2espublikos teritori!os administracini vienet ir ! rib statyme, kurio pirma!ame straipsny!e nustatyta, kad 1ietuvos 2espublikos teritori!os administraciniai vienetai yra apskritys ir savivaldybs. @io statymo " str. buvo tvirtinta, kad savivaldybs yra 1ietuvos 2espublikos teritori!os administracinis vienetas, kur valdo !os gyvento! bendruomens i#rinktos savivaldos instituci!os pagal 1ietuvos 2espublikos vietos savivaldos statym ir kitus statymus. ?avivaldyb sudaroma i# gyvenam! vietovi. Eagrindiniai savivaldybs steigimo kriteri!ai yra !os pasirengimas tvarkyti ir pri&irti savo aplink, komunalin k, teikti gyvento!ams paslaugas ir vykdyti kitas unkci!as, numatytas 1ietuvos 2espublikos vietos savivaldos statyme. Fpskritis yra 1ietuvos 2espublikos teritori!os auk#tesnysis administracinis vienetas, kurio valdym organi%uo!a 1ietuvos 2espublikos 7yriausyb pagal 1ietuvos 2espublikos apskrities valdymo statym ir kitus statymus. Fpskritis sudaroma i# savivaldybi teritori!, pasi&ymin$i socialini, ekonomini ir etnokultrini interes bendrumu. (aigi 1ietuvos administraciniuose vienetuose susi ormavo dvi valdymo sistemos< savivaldos sistema, organi%uo!ama &emesns pakopos administraciniuose vienetuose (statyme vardytuose savivaldybmis), ir vietinio valdymo sistema, kuri auk#tesns pakopos vienetuose (apskrityse) organi%uo!a 7yriausyb. 1ietuvo!e vadovautasi kontinentine tradici!a, derinan$ia vietin valdym ir savivald. (odl 1ietuvai kaip unitarinei valstybei bdinga santykin decentrali%aci!a. 1ietuvos 2espublikos Konstitucinis (eismas "--1 m bir&elio ", d. pa&ym!o, kad pagal Konstituci!os 11+ straipsnio 1 dal statymo numatytiems valstybs teritori!os administraciniams vienetams laiduo!ama savivaldos teis, kuri gyvendinama per atitinkamas savivaldybi tarybas. Konstituci!os 1"- straipsny!e tvirtinta< 47alstyb remia savivaldybes. ?avivaldybs pagal Konstituci!os bei statym apibr&t kompetenci! veikia laisvai ir savaranki#kai. 5@ios Konstituci!os nuostatos, taip pat Konstituci!os 1"* str. 1 bei " dali ir kitos Konstituci!os nuostatos rei#kia, kad administraciniuose vienetuose centrali%uotas valstybs valdymas derinamas su vietos savivalda. Konstituci!os nuostata, kad savivaldybs pagal Konstituci!os bei statym apibr&t kompetenci! veikia laisvai ir savaranki#kai, vertintina kaip #i vietos bendruomeni dalyvavimo valdant #ias teritori!as garanti!a. Konstituci!os ** straipsnio 1 daly!e tvirtinta< 4Eilie$iai turi teis> dalyvauti valdant savo #al tiek tiesiogiai, tiek per demokrati#kai i#rinktus atstovus, taip pat teis> lygiomis slygomis stoti 1ietuvos 2espublikos valstybin> tarnyb.5 Bagrin!amos bylos kontekste Konstituci!os ** straipsnio 1 dalies nuostata, kad pilie$iai turi teis> dalyvauti valdant savo #al tiek tiesiogiai, tiek per demokrati#kai i#rinktus atstovus, vertintina ne tik kaip pilie$i teis, bet ir kaip vald&ios instituci!, taip pat ir statym leid!o, pareiga i#siai#kinti vietos bendruomeni nuomon>, kai priimami sprendimai, susi!> su administracini3teritorini. Eagal Konstituci! nustatyti administracinius vienetus ir ! ribas, taigi ir panaikinti esamas bei steigti nau!as savivaldybes, keisti ! teritori!os ribas bei centrus, gali tik ?eimas ir tik statymu. (ai darydamas ?eimas yra saistomas statym nustatytos #i klausim sprendimo tvarkos. Kaip nustatomi 1ietuvos 2espublikos administraciniai vienetai ir ! ribos, reglamentuo!ama 1ietuvos 2espublikos teritori!os administracini vienet ir ! rib statymo. 1ietuvos 2espublikos teritori!os administracini vienet ir ! rib statyme nustatyta, kad savivaldybes steigia, esamas panaikina, taip pat ! teritori! ribas bei centrus nustato ir kei$ia ?eimas 7yriausybs teikimu. Erie# kreipdamasi ?eim, 7yriausyb atsi&velgia gyvenamosios vietovs bendruomens nuomon>, savivaldybs tarybos silymus, organi%uo!a vietos gyvento! apklaus ir priima sprendim dl teikimo. @io statymo 1* straipsny!e nustatyta <4Easilymus steigti ar panaikinti savivaldybes, kitus

/*

1ietuvos 2espublikos teritori!os administracinius vienetus ir gyvenamsias vietoves bei nustatyti ar keisti ! ribas nagrin!a ir i#vadas 1ietuvos 2espublikos 7yriausybei teikia !os galiota instituci!a. 7yriausybs galiota instituci!a, teikdama i#vad dl teritori!os administracini vienet steigimo, ! rib nustatymo ar keitimo, pateikia vietos gyvento! apklausos re%ultatus, ! pra#ymus bei savivaldybs tarybos silymus, vertina gyvenamosios vietovs bendruomens ir savivaldybs tarybos nuomons pagrstum ir tikslingum. +. -ietuvos valstybs politinio re5imo samprata ir ypatumai. M5sienio politikos prin%ipai. 3alstybs gynimo konstitu%iniai pagrindai. 7alstybs politinio re&imo svoka vardi!ama bd priemoni, kuriomis gyvendinama valstybs vald&ia, visuma. (ai tre$ias valstybs ormos elementas. Eolitinis re&imas apibdina valstybs vald&ios gyvendinimo bdus ir priemones. Ea&ymtina, kad kiekvienos #alies valstybs vald&ia prireikus taiko prievart. 12K 1 str. tvirtinta< 41ietuvos valstyb yra nepriklausoma demokratin respublika'. (aigi pagrindiniame #alies statyme skelbiamas demokratinis politinis re&imas. 12K 1 str., tvirtinant demokratin> respublik, papildo Konstituci!os " str. nuostatos< 1) 1ietuvos valstyb> kuria (auta= ") suverenitetas priklauso (autai. 7adinasi, pripa&stamas demokratiniam valdymui btinas imperatyvas C (auta yra vienintel valstybs kaip politins organi%aci!os, kaip (autos gyvenimo tam tikros ormos, kr!a, kad auk#$iausios suverenios galios priklauso tautai, o ne kuriam nors sluoksniui, grupei ar asmeniui. (autos suvereniteto, !os auk#$iausios vald&ios pobd&io sampratai svarbios ir Konstituci!os * str. nuostatos, teigian$ios, kad niekas negali var&yti ar riboti tautos suvereniteto, savintis visai tautai priklausan$i suvereni gali. (auta ir kiekvienas pilietis turi teis> prie#intis bet kam, kas prievarta ksinai 1ietuvos valstybs nepriklausomyb>, teritorin vientisum, konstitucin> santvark. (aip pat Konstituci!os . str.<' Fuk#$iausi suvereni gali tauta vykdo tiesiogiai ar per demokrati#kai i#rinktus atstovus'. @iuo atve!u suvereniteto gyvendinimas tiesiogiai atspindi ir demokratin 1ietuvos bendro gyvenimo klausim sprendimo pobd. @alies politinio re&imo konstitucinio tvirtinimo anali%ei svarbios 1ietuvos 2espublikos Konstituci!os nuostatos, kad svarbiausi valstybs ir tautos gyvenimo klausimai sprend&iami re erendumu (Konstituci!os + str. 1 d.). Mstatymo nustatytais atve!ais re erendum skelbia ?eimas. 2e erendumas taip pat skelbiamas, !eigu !o reikalau!a ne ma&iau kaip *-- tkstan$i pilie$i, turin$i rinkim teis>. 2e erendumo skelbimo ir vykdymo tvark nustato statymas. Eilie$iai dalyvau!a valstybs valdyme ir i#rinkdami ?eim, 2espublikos Ere%ident, savivaldybi tarybas. 2inkimai C tautos valios i#rai#ka, atstovau!amosios demokrati!os pagrindas. ?varbus Konstituci!o!e tvirtino 1ietuvos politinio re&imo bruo&as C prigimtini teisi ir laisvi pripa&inimas ir ! tvirtinimas Konstituci!o!e. Konstituci!os 1, str. tvirtinta, kad &mogaus teiss ir laisvs prigimtins. 7adinasi, &mogaus teiss ir laisvs atsiranda ne valstybs valia, bet &mogus !as gy!a gimdamas. @alies politiniam re&imui apibdinti ne ma&iau svarbu, ar pripa&stamos teiss ir laisvs, kurios sudaro btinas prielaidas dalyvauti tvarkant bendrus reikalus. 1ietuvos 2espublikos Konstituci!o!e yra demokratin!e valstyb!e pripa&stam teisi ir laisvi katalog. Be ma&iau svarbios ir kitos teiss bei laisvs< minties, tik!imo ir s&ins laisv (Konstituci!os "/ str.), teis dalyvauti valdant savo #al tiek tiesiogiai, tiek per demokrati#kai i#rinktus atstovus, taip pat teis lygiomis slygomis stoti valstybin> tarnyb (Konstituci!os ** str. 1 d.), rinkim teis (*. str.), teis laisvai vienytis bendri!as, politines parti!as ar asociaci!as, !ei ! tikslai ir veikla nra prie#ingi Konstituci!ai ir statymams (Konstituci!os *0 str.), teis rinktis be ginklo taikius susirinkimus (Konstituci!os */ str.), teis kritikuoti valstybs staig ir pareign darb (Konstituci!os ** str. * d.) ir kt. Baudodamiesi Konstituci!o!e tvirtintomis teismis ir laisvmis, 1ietuvos 2espublikos pilie$iai turi teisines galimybes dalyvauti tvarkant bendrus reikalus. Eagal Konstituci!, asmuo, kurio konstitucins teiss ir laisvs pa&eid&iamos, turi teis> kreiptis teism. (eismin gynyba C svarbiausia #i teisi ir laisvi u&tikrinimo garanti!a. 7alstybs vald&ios organi%avimas remiasi vald&i padali!imo principu C dar vienas demokratinio re&imo teisinio tvirtinimo aspektas. Konstituci!os 0 str. nustatyta, kad valstybs vald&i 1ietuvo!e vykdo ?eimas, 2espublikos Ere%identas, 7yriausyb ir (eismas. 7ald&ios galias ribo!a Konstituci!a. 7ald&ios staigos tarnau!a &monms. @iomis Konstituci!os normomis, kuri turinys detaliai atskleid&iamas kutuose Konstituci!os straipsniuose, tvirtintas valstybs vald&i padali!imo principas. Konstituci!os 0 str., kuris nustato, valstybs vald&ios instituci!as, vykdan$ias valstybs vald&i, turin atskleid&ia kiti konstituci!os skirsniai, nustatantys konkre$i vald&ios instituci! organi%aci! ir unkcionavim< 7 skirsnis 4?eimas, 7A skirsnis <2espublikos Ere%identas', 7AA skirsnis 47yriausyb', AQ skirsnis 4(eismas'. Kiekviename i# #i skirsni nustatoma atitinkamos valstybs vald&ios instituci!os sudarymo tvarka, bdingos unkci!os, taip pat #i instituci! kompetenci!a, santykiai su kitomis valstybs vald&ios instituci!omis. Konstituci!os normomis tvirtintas valstybs vald&ios instituci! savaranki#kumas, ! pusiausvyra bei tarpusavio sveika. Bagrin!ant valstybs vald&ios instituci! sistem, btina pa&ymti, kad statym leidybos unkci! vykdo ?eimas ( ir tauta re erendumu taip pat gali priimti statymus). ?eimui C (autos atstovybei C bdinga demokratini #ali statym leid&iamosios instituci!os teisin padtis. Be ma&iau svarbus valstybs vald&ios atitikimo demokrati!os reikalavimams kriteri!us C teis! ir teism nepriklausomybs tvirtinimas. (ik nepriklausoma teismin vald&ia gali apsaugoti asmens teises ir laisves, u&kirsti keli vald&ios instituci! ar pareign piktnaud&iavimui. 1ietuvos 2espublikos Konstituci!o!e sudarytos visos prielaidos teisingumui gyvendinti. 7alstybs vald&ios instituci! renkamumas C demokratinio politinio re&imo bruo&as. @io bruo&o konstitucinis tvirtinimas atsispindi 1ietuvos 2espublikos Konstituci!os . str. nuostato!e apie tautos suverenios galios vykdym per demokrati#kai i#rinktus atstovus (taip pat ir ** str. 1 d. nuostato!e, kad pilie$iai turi teis> dalyvauti valdant savo #al ir per demokrati#kai i#rinktus atstovus), ir Konstituci!os 7 skirsnio 4?eimas' nuostatose apie ?eimo nari C (autos atstov rinkimus ( Konstituci!os 00 str. 1 d. nustatyta, kad ?eim sudaro tautos atstovai C 1.1 ?eimo narys, kurie renkami ketveriems metams remiantis visuotine, lygia, tiesiogine rinkim teise ir slaptu balsavimu), 7A skirsnio 42espublikos Ere%identas' H, str. " d. nuostato!e, kad 2espublikos Ere%ident renka 1ietuvos 2espublikos pilie$iai penkeriems metams, remdamiesi visuotine, lygia ir tiesiogine rinkim teise, slaptu balsavimu, ir Konstituci!os 11+ str. " d. nuostato!e, kad savivaldybi taryb narius tre!iems metams renka administracinio vieneto gyvento!ai C 1ietuvos 2espublikos pilie$iai, remdamiesi visuotine, lygia ir tiesiogine rinkim teise, slaptu balsavimu. Fpibdinant valstybs politin re&im, pa&ymtini ir kiti svarbs !o institutai< vietos savivaldos buvimas, masins in ormaci!os priemoni cen%ros draudimas bei draudimas valstybei, politinms parti!oms, politinms ir visuomeninms organi%aci!oms monopoli%uoti masines in ormaci!os priemones. Be ma&iau svarbu, kad konstituci!o!e ir statymuose tvirtinti demokratiniai institutai realiai unkcionuot, kad politinio proceso dalyviai laikytsi teiss nustatyt elgesio taisykli. 12K QAAA skirsny!e tvirtinti u&sienio politikos ir valstybs gynimo pagrindai. Konstituci!os 1*0 str. 1d.<' 1ietuvos 2espublika, gyvendindama u&sienio politik, vadovau!asi visuotinai pripa&intais tarptautins teiss principais ir normomis, siekia u&tikrinti #alies saugum ir nepriklausomyb>, pilie$i gerov> ir pagrindines ! teise bei laisves, prisideda prie teise ir teisingumu pagrstos tarptautins tvarkos krimo'. 2espublikos Ere%identas yra vyriausiasis ginkluot! pa!g vadas. Jis ?eimo pritarimu skiria kariuomens vad, suteikia auk#$iausius karinius laipsnius. Ere%identas vadovau!a konsultacinei 7alstybs gynimo tarybai, kuri svarsto ir koordinuo!a svarbiausius valstybs gynybos klausimus. ?prendimus dl mobili%aci!os, karo padties, ginkluot! pa!g panaudo!imo ir sprendim gintis nuo ginkluotos agresi!os priima 2espublikos Ere%identas. (a$iau #alies vadovas privalo tok savo sprendim pateikti tvirtinti artimiausiam ?eimo posd&iui. Jeigu 7alstyb!e i#kyla grsm konstitucinei santvarkai ar visuomens rim$iai, ?eimas gali viso!e valstybs teritori!o!e ar !os daly!e vesti nepaprast! padt. Jos trukm C iki #e#i mnesi. (arp ?eimo sesi! neatidliotinais atve!ais tok sprendim turi teis> priimti 2espublikos Ere%identas, taip pat #aukdamas neeilin> ?eimo sesi! #iam klausimui svarstyti. ?eimas patvirtina arba panaikina 2espublikos Ere%idento sprendim. (aikos metu Ere%identas tvirtina kariuomens dislokavimo vietas ir manevravimo teritorines ribas. ?prendimus dl kariuomens dalini perklimo kit dislokavimo viet savo dekretu turi teis> priimti tik 2espublikos Ere%identas. (ik #alies vadovas savo dekretu dali sakyti kra#to apsaugos ministrui su ormuoti kari padalinius valstybs sien apsaugai. 41ietuvos 2espublikos 7alstybs gynimo tarybos' statymo " str, tvirtinta, kad 12 valstybs gynimo taryba yra valstybs instituci!a, kuri svarsto ir koordinuo!a svarbiausius valstybs gynybos reikalus, skaitant valstybs instituci! veikl svarbiausiais valstybs saugumo u&tikrinimo ir gynimo klausimais. M 7alstybs gynimo taryb eina 2espublikos Ere%identas C vyriausiasis valstybs ginkluot! pa!g vadas, 6inistras Eirmininkas, ?eimo Eirmininkas, kra#to apsaugos ministras ir kariuomens vadas. 7alstybs gynimo tarybai vadovau!a 2espublikos Ere%identas. @io statymo * str. tvirtinta, kad valstybs gynimo taryba vadovau!asi 12 konstituci!a, 12 statymais, taip pat 12 tarptautinmis sutartimis bei susitarimais, kuriuose numatyti 1ietuvos valstybs tarptautiniai sipareigo!imai. 41ietuvos 2espublikos karo padties' statymas nustato karo padties vedimo ir at#aukimo tvark, 12 pilie$i, u&sienie$i teisi ir laisvi ribo!imus, valstybs instituci! galio!imus bei moni, staig ir organi%aci! veiklos ypatumus vedus karo padt. @is statymas turi u&tikrinti visuomens saugum ir vie#! tvark karo padties metu. Mstatymo * str. tvirtinta, kad karo padt veda ?eimas, kai prireikia ginti (vyn> arba vykdyti 1ietuvos tarptautinius sipareigo!imus. Dinkluoto

/.

u&puolimo atve!u, kai kyla grsm valstybs suverenumui ar !os teritori!os vientisumui, sprendim dl gynybos nuo ginkluotos agresi!os ir dl karo padties vedimo priima 2espublikos Ere%identas nedelsdamas ir # sprendim teikia tvirtinti artimiausiame ?eimo posdy!e, o tarp ?eimo sesi! C nedelsdamas #aukia ?eimo neeilin> sesi!. ?eimas nutarimu patvirtina arba panaikina 2espublikos Ere%idento sprendim. Karo padtis gali bti vesta viso!e valstyb!e arba !os daly!e. ?prendime dl karo padties vedimo nurodoma, kokios teiss ir laisvs, numatytos #iame statyme, ribo!amos. . str. tvirtinta, kad karo padtis at#aukiama, kai ?eimas panaikina 2espublikos Ere%idento sprendim dl karo padties vedimo arba !eigu i#nyko prie&astys, dl kuri !i buvo vesta. ?prendim dl karo padties at#aukimo priima ?eimas. 2espublikos Ere%identas turi teis> savo sprendim at#aukti, kol !is nepradtas svarstyti ?eime, !eigu i#nyko karo padties vedimo prie&astys. 0 str. tvirtinta, kad ?eimas karo padt veda ar ! at#aukia priimdamas nutarim. 2espublikos Ere%idento sprendimai dl karo padties vedimo ar at#aukimo orminami dekretais. 41ietuvos 2espublikos nepaprastosios padties' statymas nustato nepaprastosios padties vedimo pagrindus ir tvark, laikin i%ini asmen naudo!imosi teismis ir laisvmis apribo!im, laikin !uridini asmen veiklos apribo!im, laikinus valstybs ir savivaldybi instituci! galio!imus nepaprastosios padties metu, taip pat #i instituci! veiklos teistumo kontrol> ir nepaprastosios padties at#aukimo tvark. Bepaprasto!i padtis gali bti vedama, kai dl valstyb!e susidariusios ekstremalios situaci!os kyla grsm 12 konstitucinei santvarkai ar visuomens rim$iai ir #ios grsms nemanoma pa#alinti nepanaudo!us Konstituci!o!e ir #iame Mstatyme tvirtint nepaprast! priemoni. Bepaprasto!i padtis gali bti vedama viso!e 12 teritori!o!e ar !os daly!e (atskiruose valstybs teritori!os administraciniuose vienetuose, pasienio ruo&e ar kitose valstybs teritori!os dalyse). Bepaprastosios padties trukm negali bti ilgesn kaip / mnesiai. ?prendim vesti nepaprast! padt priima< ?eimo sesi!os metu C ?eimas, priimdamas atitinkam nutarim= tarp ?eimo sesi! C 2espublikos Ere%identas, i#leisdamas atitinkam dekret ir #aukdamas neeilin> ?eimo sesi! 2espublikos Ere%idento sprendimui svarstyti. ?eimas nutarimu gali patvirtinti ar panaikinti 2espublikos Ere%idento sprendim. ?eimo panaikintas 2espublikos Ere%idento sprendimas netenka galios. ?eimas, tvirtindamas 2espublikos Ere%idento sprendim vesti nepaprast! padt, gali pakeisti !o nuostatas, suma&indamas ar padidindamas< teritori!, kurio!e vedama nepaprasto!i padtis= nepaprastosios padties trukm>= nustatyt konstitucini teisi ir laisvi apribo!imus bei nepaprast! priemoni, kurios gali bti taikomos, mast. Bepaprasto!i padtis at#aukiama, kai ?eimas panaikina 2espublikos Ere%idento sprendim vesti nepaprast! padt arba kai ?eimas priima nutarim dl nepaprastosios padties at#aukimo i#nykus !os vedimo pagrindams. @auli s!ungos statymas nustato @auli s!ungos, t>sian$ios iki 1+.- m. bir&elio 10 d. veikusios organi%aci!os veikl, valdym, naryst>, teis> i#likus nekilno!am! turt ir !os likvidavimo tvark. ?!unga yra savanori#ka, pilietins savigynos savaveiksm visuomens organi%aci!a, stiprinanti valstybs gynybin> gali, ugdanti pilieti#kum ir tautin smoningum, plto!anti valstybs gynybos #viet!i#k veikl, teikianti pagalb polici!ai bei civilins saugos ir gelb!imo sistemos instituci!oms. ?!unga yra ne pelno organi%aci!a. Jos veiklos tikslas nra pelno siekimas. ?!ungos buvein pagal tradici! yra Kaune. ?!unga ir s!ungos rinktins yra !uridiniai asmenys. ?!unga turi vliav, &enkl 3 7y$io skyd, nariai 3 uni orm. 7liavas turi ir ?!ungos rinktins ?!unga savo veikl grind&ia 1ietuvos 2espublikos Konstituci!a, Bacionalinio saugumo pagrind, #iuo ir kitais statymais, 7yriausybs nutarimais, ?!ungos statutu bei kitais teiss aktais. ?!unga taikos metu< stiprina 1ietuvos valstybs nepriklausomyb>= rengiasi pilietinei savigynai ir ginkluotai kra#to gynybai= ugdo pilieti#kum, pagarb 1ietuvos 2espublikos Konstituci!ai ir pasitik!im nacionaliniais institutais= puosel!a tautos etnin> kultr= dalyvau!a rengiant pilie$ius visuotiniam pilietiniam ir ginkluotam pasiprie#inimui karo grsms ir okupaci!os atve!u= padeda kra#to apsaugos struktroms rengti mobili%acin re%erv< ?!ungos sudarytose su polici!a bendradarbiavimo sutartyse nustatyta tvarka teikia pagalb polici!ai palaikant vie#! tvark, kovo!ant su nusikalstamumu bei sustiprinant valstybs sien apsaug= ?!ungos sudarytose su civilins saugos ir gelb!imo sistemos instituci!omis bendradarbiavimo sutartyse nustatyta tvarka teikia pagalb civilins saugos ir gelb!imo sistemos instituci!oms atliekant gelb!imo darbus bei likviduo!ant ekstremali vyki sukeltus padarinius. Karo padties metu ?!ungos nariai, !os rinktins bei padaliniai dalyvau!a ginkluotame ir pilietiniame pasiprie#inime. ?!ungos nariais C #auliais C gali bti tik 12 pilie$iai. 41ietuvos 2espublikos ginkluotos gynybos ir pasiprie#inimo agresi!ai' statymas tvirtina 1ietuvos 2espublikos ginkluotos gynybos ir pasiprie#inimo agresi!ai principus bei pagrindus. 1ietuvos 2espublikos ginkluotos gynybos ir pasiprie#inimo agresi!ai teisinius pagrindus nustato 1ietuvos 2espublikos Konstituci!a, Bacionalinio saugumo pagrind, #is ir kiti statymai, taip pat 1ietuvos 2espublikos tarptautins sutartys ir visuotinai pripa&intos tarptautins teiss normos, tvirtinan$ios neatimam kiekvienos valstybs teis> individuali ar kolektyvin> savigyn nuo ginkluoto u&puolimo. Dinkluotos gynybos ir pasiprie#inimo agresi!ai veiksmams vadovau!a laisvai ir teistai veikianti valstybs gynybos civilin ir karin vadovyb, o !eigu !i negali veikti, 3 (autos pasiprie#inimo vadovyb. Dinkluotos gynybos ir pasiprie#inimo agresi!ai veiksmai prasideda nuo pat agresi!os akto prad&ios. Fgresi!os aktu laikomi #ie u&sienio valstybi veiksmai, keliantys rimt grsm> 1ietuvos 2espublikos suverenitetui, teritori!os vientisumui ar politinei nepriklausomybei< u&sienio valstybs ginkluot! pa!g siver&imas 1ietuvos 2espublikos teritori! arba !os u&puolimas, taip pat bet kokia 1ietuvos 2espublikos teritori!os arba !os dalies karin okupaci!a, kuri yra tokio siver&imo ar u&puolimo re%ultatas, kad ir kiek laiko !i trukt, arba 1ietuvos 2espublikos teritori!os ar !os dalies aneksi!a, panaudo!ant ginkluot !g ar grasinant !a= u&sienio valstybs ginkluot! pa!g vykdomas 1ietuvos 2espublikos teritori!os bombardavimas arba bet kokio kito ginklo panaudo!imas prie# 1ietuvos 2espublikos teritori!= 1ietuvos 2espublikos !r uost ar krant blokada, taip pat !os sausumos teritori!os ar oro erdvs blokada= 1ietuvos 2espublikos sausumos, !r arba oro ginkluot! pa!g u&puolimas, vykdomas u&sienio valstybs ginkluot! pa!g= pagal 1ietuvos 2espublikos statym ir kit teiss akt nustatyta tvarka i#duot leidim 1ietuvos 2espublikos teritori!o!e laikinai esan$i ar !udan$i per ! tran%itu u&sienio valstybs ginkluot! pa!g panaudo!imas, pa&eid&iant 1ietuvos 2espublikos nustatytas slygas= u&sienio valstybs veiksmai, leid&iantys tre$ia!ai valstybei naudotis savo teritori!a agresi!os aktui prie# 1ietuvos 2espublik vykdyti= u&sienio valstybs veiksmai 3 rmimas, siuntimas ar leidimas sisti ginkluotas gau!as, grupes ir nereguliarias pa!gas arba samdinius, kurie vykdo ginkluotas operaci!as prie# 1ietuvos 2espublik, !eigu #ios operaci!os yra pakankamai rimto pobd&io, taip pat u&sienio valstybs dalyvavimas #iose operaci!ose. 9&sienio politika yra politini tiksl rinkinys, kuriuo siekiama apibr&ti kaip valstyb sveikaus su kitomis pasaulio #alimis. 9&sienio politika paprastai skirta apginti nacionalinius interesus, nacionalin saugum, gyvendinti ideologinius tikslus bei u&tikrinti ekonomin klest!im. 2espublikos Ere%identas sprend&ia pagrindinius u&sienio politikos klausimus ir kartu su 7yriausybe vykdo u&sienio politik. 7yriausybs teikimu Ere%identas skiria ir at#aukia 1ietuvos 2espublikos diplomatinius atstovus u&sienio valstybse ir prie tarptautini organi%aci!= priima u&sienio valstybi diplomatini atstov galio!amuosius ir at#aukiamuosius ra#tus= teikia auk#$iausius diplomatinius rangus ir specialius vardus. Ke to, #alies vadovas pasira#o 1ietuvos 2espublikos tarptautines sutartis ir teikia !as ?eimui rati ikuoti. ). -ietuvos valstybs simboliai ir su jais susijusio statyminio reglamentavimo ( <statymo @El -ietuvos valstybs vliavosA" <statymo @El -ietuvos valstybs GerboA" 3alstybs Gimno statymo) pagrindai. 12 K 10 str. 1 d. tvirtinta, kad valstybs vliavos spalvos C geltona, &alia, raudona. 1ietuvos 2espublikos 7yriausybs nutarime 48l 1ietuvos 2espublikos valstybs vliavos ir kit vliav klimo ir naudo!imo' tvirtinta, kad 1ietuvos valstybs vliava prie, vir# ar ant valstybs ir savivaldybi instituci! ir taig i#keliama #iomis atmintinomis ir kitomis dienomis< sausio 13! C 1ietuvos vliavos dien= sausio 1*3! C 1aisvs gyn! dien= vasario ".3! C Tsti!os nepriklausomybs dien= kovo "+3! C 1ietuvos sto!imo BF(R dien= gegu&s 13! C 1ietuvos sto!imo Turopos ?!ung dien= gegu&s +3! C Turopos dien= bir&elio 1.3! C Dedulo ir vilties dien (su gedulo &enklu)= bir&elio 103! C Rkupaci!os ir genocido dien (su gedulo &enklu)= liepos 103! C Oalgirio m#io dien= rugp!$io "*3! C Juodo!o kaspino dien (su gedulo &enklu)= rugp!$io *13! C 1aisvs dien= rugs!o "*3! C 1ietuvos &yd genocido dien (su gedulo &enklu)= spalio "03! C Konstituci!os dien= lapkri$io 1,3! C 1atvi!os nepriklausomybs dien= lapkri$io "*3! C 1ietuvos kari dien.

/0

@iomis nustatytomis dienomis valstybs vliava i#keliama H valand ir nuleid&iama "" valand. 1ietuvos valstybs vliava prasid!us balsavimui i#keliama prie, vir# ar ant pastat, kuriuose vyksta balsavimas, rinkim 1ietuvos 2espublikos ?eim, savivaldybi tarybas ar Turopos Earlament ir 2espublikos Ere%idento rinkim dien, taip pat balsavimo re erendume dien ir nuleid&iama !am pasibaigus. ?kelbdama gedul valstyb!e, 1ietuvos 2espublikos 7yriausyb nutarimu nustato konkre$ias vliav klimo vietas ir laik. Erie apskri$i vir#inink administraci! pastat nuolat i#kelta apskrities vliava. Fpskri$i vliavos nuolat pastatytos apskri$i vir#inink administraci! pastat vidu!e (posd&i salse, apskrities vir#ininko darbo kabinete). Fpskrities vliavos gali bti pastatomos o iciali rengini vietose. 7ie#! rengini proga i%iniai ir !uridiniai asmenys gali savo nuo&ira naudoti (kelti, statyti) 1ietuvos valstybs vliav ir (arba) vliavles laikydamiesi Mstatyme nurodyt vliav naudo!imo princip ir tik taip, kad nebt parodyta nepagarba #ioms vliavoms. (arptautini vie#! rengini vietose 1ietuvos valstybs vliava gali bti keliama kartu su kitomis vliavomis pagal tarptautinio protokolo reikalavimus. 1ietuvos 2espublikos statyme 4 8l 1ietuvos valstybs vliavos' ("--.3-H3-,) tvirtinta, kad 1ietuvos valstybs vliava nuolat i#keliama prie, vir# ar ant #i pastat< 1ietuvos 2espublikos ?eimo= 2espublikos Ere%idento re%idenci!os= 1ietuvos 2espublikos 7yriausybs, ministeri! ir apskri$i vir#inink administraci!= 1ietuvos 2espublikos Konstitucinio (eismo ir kit teism= 1ietuvos 2espublikos generalins prokuratros= 1ietuvos banko= 1ietuvos 2espublikos vyriausiosios rinkim komisi!os= Dedimino pilies bok#te 7ilniu!e= savivaldybi taryb= pasienio kontrols punktuose Q tarptautiniuose oro uostuose, atviruose tarptautinei laivybai !r ir upi (vidaus vanden) uostuose, gele&inkelio stotyse ar prie automobili keli 1ietuvos 2espublikos 7yriausybs nutarimu steigtose vietose, kuriose patikrinim atlieka 7alstybs sienos apsaugos tarnyba, muitin ir kitos tam galiotos valstybs instituci!os. 7alstybs #ven$i dienomis 1ietuvos valstybs vliava keliama prie, vir# ar ant #i pastat< prie kit valstybs ir savivaldybi instituci! bei staig, kit staig, moni ir organi%aci!, nesvarbu, kokia ! nuosavybs orma, taip pat gyvenam! nam. (aip pat 1ietuvos valstybs vliava nuolat pastatoma< 1ietuvos 2espublikos ?eimo posd&i sal!e= 1ietuvos 2espublikos 7yriausybs posd&i sal!e=1ietuvos 2espublikos Konstitucinio (eismo posd&i sal!e= 1ietuvos 2espublikos Fuk#$iausio!o (eismo ir kit teism posd&i salse= 1ietuvos 2espublikos ?eimo Eirmininko, ?eimo Eirmininko pavaduoto! darbo kabinetuose= 2espublikos Ere%idento re%idenci!os darbo kabinete bei kitose 2espublikos Ere%idento re%idenci!os patalpose, skirtose ar naudo!amose o icialioms ceremoni!oms ar renginiams= 1ietuvos 2espublikos 6inistro Eirmininko ir ministr darbo kabinetuose= 1ietuvos 2espublikos Konstitucinio (eismo pirmininko ir teis! darbo kabinetuose= 1ietuvos 2espublikos Fuk#$iausio!o (eismo pirmininko ir kit teism pirminink darbo kabinetuose=1ietuvos 2espublikos generalinio prokuroro, prokuratr vyriausi! prokuror darbo kabinetuose=1ietuvos 2espublikos vyriausiosios rinkim komisi!os pirmininko darbo kabinete= 1ietuvos 2espublikos kariuomens karini dalini vad darbo kabinetuose= 1ietuvos 2espublikos diplomatini atstovybi, konsulini staig, speciali! misi!, esan$i u&sienio valstybse, vadov darbo kabinetuose. 1ietuvos valstybs vliava gali bti pastatoma patalpose, kuriose tuo metu vyksta valstybs ar savivaldybi instituci!os rengiami o icials renginiai arba kiti o icials renginiai, kuriuose dalyvau!a ?eimo Eirmininkas, 2espublikos Ere%identas ar 6inistras Eirmininkas. 1aido!ant 2espublikos Ere%ident, 1ietuvos Bepriklausomybs Fkto signatar, ?eimo ar 7yriausybs nar, kit 7yriausybs nustatyta tvarka pripa&int 1ietuvos 2espublikai nusipelnius asmen, taip pat asmen, kuris &uvo atlikdamas savo tarnybin> pareig ar gelbdamas &van$ius, karstas su mirusio!o palaikais u&dengiamas 1ietuvos valstybs vliavos audeklu, kuris, palaido!us mirus!, sulankstomas ir perduodamas mirusio!o giminms (artimiesiems). @io statymo + str. 1 d. tvirtinta, kad asmenys, pa&eid> 1ietuvos valstybs, u&sienio valstybs, Turopos ?!ungos ar tarptautins vie#osios organi%aci!os vliavos i#klimo tvark, atsako statym nustatyta tvarka. 12K 10 str. " d. yra tvirtinta, kad valstybs Ierbas C baltas 7ytis raudoname lauke. 12 statyme 48l 1ietuvos valstybs Ierbo' tvirtinta, kad 1ietuvos valstybs Ierbas yra 7ytis. @io statymo " str. numatyta, kad antspaudais, dokument blankais, leidini vir#eliais, tituliniais lapais su 1ietuvos valstybs Ierbu turi teis> naudotis< 1ietuvos 2espublikos ?eimas ir instituci!os prie !o, 1ietuvos 2espublikos ?eimo kontrolieri staiga= 2espublikos Ere%identas= 1ietuvos 2espublikos 7yriausyb ir !os staigos, apskri$i vir#inink administraci!os= 1ietuvos 2espublikos ministeri!os, staigos prie ministeri!= 1ietuvos 2espublikos Konstitucinis (eismas= 1ietuvos 2espublikos teismai, Bacionalin teism administraci!a= 1ietuvos 2espublikos generalin prokuratra, teritorins prokuratros, 1ietuvos 2espublikos valstybs saugumo departamentas, !o teritorins staigos ir specialios paskirties staigos prie 1ietuvos 2espublikos valstybs saugumo departamento, 1ietuvos 2espublikos speciali! tyrim tarnyba ir !os teritoriniai padaliniai, teritorins ir speciali%uotos polici!os staigos= savivaldybi, kurios neturi nustatyta tvarka patvirtinto savo Ierbo, instituci!os ir staigos, savivaldybi administraci!os padaliniai, gyvendinantys valstybines (perduotas savivaldybms) unkci!as= 7alstybs kontrol= 1ietuvos 2espublikos diplomatins atstovybs ir konsulins staigos= valstybins mokslo, tyrimo ir studi! instituci!os, valstybins #vietimo staigos= 1ietuvos bankas= antstoliai, notarai= seninai statym nustatyta tvarka atlikdami notarinius veiksmus ir tvirtindami o icialiesiems testamentams prilyginamus testamentus, kaimo gyvenam! vietovi bei miest, kuriuose nra civilins metrikaci!os staig, senini! (i#skyrus savivaldybi centr senini!as) seninai registruodami mirtis. Mstatymo * str. tvirtinta, kad 12 statymuose gali bti numatyti ir kiti !uridiniai asmenys, turintys teis> naudotis valstybs Ierbu, bei valstybs Ierbo naudo!imo atve!ai. (aip pat statymo .1 str. tvirtinta, kad 1ietuvos valstybs Ierbo i#niekinimas baud&iamas statym nustatyta tvarka. 12K 10 str. * str. yra tvirtinta, kad valstybs Ierb, vliav ir ! naudo!im nustato statymai. Konstituci!os 1/ str. tvirtinta, kad valstybs Iimnas C 7inco Kudirkos 4(auti#ka giesm'. 1ietuvos 2espublikos valstybs Iimno statyme tvirtinta valstybs Iimno atlikimo tvarka 3 1ietuvos valstybs Iimnas privalo bti giedamas arba gro!amas< 1) pradedant ir baigiant 1ietuvos 2espublikos ?eimo sesi!as= ") pradedant arba baigiant i#kilmingus 1ietuvos 2espublikos ?eimo posd&ius= *) pradedant arba baigiant i#kilmingus susirinkimus ir posd&ius, skirtus 1ietuvos 2espublikos #ven$i ir atmintinoms dienoms= .) sutinkant ir palydint o icialiai apsilankan$ius 1ietuvos 2espubliko!e u&sienio valstybi ir vyriausybi vadovus 3 po u&sienio valstybs Iimno= 0) u&sienio valstybse, kai atstovau!ama 1ietuvos 2espublikai 3 pagal diplomatin protokol= /) nacionalins televi%i!os laidose 3 programos prad&io!e 3 valstybs #vents ir kitomis dienomis, !eigu pagal 1ietuvos 2espublikos 7yriausybs nutarim i#keliama 1ietuvos valstybs vliava= nacionalinio radi!o laidose 3 kasdien pradedant ir baigiant pirm! program= H) i#keliant 1ietuvos valstybs vliav valstybini vald&ios ir valdymo instituci!, moni, staig ir organi%aci! vie#! rengini. 7alstybs Iimnas taip pat atliekamas 7ykstant vidaus bei tarptautinms sporto var&yboms, 1ietuvos valstybs Iimnas giedamas arba gro!amas, !eigu i#keliama 1ietuvos valstybs vliava. Mstatymo 0 str. tvirtintas asmen elgesys, vie#ai atliekant valstybs Iimn< 47ie#ai giedant ar gro!ant 1ietuvos valstybs Iimn, susirinkusie!i stovi, rei#kia pilietin> pagarb, o kra#to apsaugos sistemos bei vidaus tarnybos kariai, polici!os ir kit sukarint tarnyb pareignai Iimn pagerbia statut nustatyta tvarka.' Mstatymo / str. " d. numatyta, kad 41ietuvos valstybs Iimnas negali bti naudo!amas kaip taikomo!i mu%ika 3 onui, reklamai, pramoginiuose monta&uose ir analogi#kiems tikslams.' R statymo / str. * d. tvirtinta, kad 47ie#as pasity$io!imas i# 1ietuvos valstybs Iimno baud&iamas statym nustatyta tvarka.' 12 tema.LR valstybins vald7ios ir j vykdan9i< institucij< sistema 7alstybs unkci!as padeda gyvendinti valstybs instituci! sistema (valstybs aparatas)= 7alstybs vald&ios instituci!a yra valstybs galiota instituci!a vykdyti !os u&duotis ir unkci!as, !as vykdyti grie&tai valstybs nustatyta tvarka. 7alstybs vald&ios instituci!os status lemia< 1. Konstitucinis instituci!os statusas= ". :ormavimo speci ika= *. Mgalio!im apimtys= .. ?antyki tarp instituci! ir visuomens pobdis. 7alstybs vald&ios galio!imai pasi&ymi tik !iems bdingais po&ymiais< 1. (okios instituci!os priimti sprendimai yra privalomi visiems pilie$iams, pareignams ir organi%aci!oms, kuriems !ie skirti. ". Eriimto sprendimo vykdymas yra garantuo!amas materialiniu aspektu. *. Eriimto sprendimo vykdymas garantuo!amas kitokiais metodais ir bdais (tikinimu, visuomeniniu poveikuu, valstybs prievarta). 7alstybs vald&ios inst., vykdydamos !oms pavestas unkci!as, taiko ne vien aspekt, o ! visum, 7alstybs instituci! apibdina tokie po&ymiai< 1) tai statymo nustatyta tvarka steigtas organi%acinis vienetas= ") !is gyvendina tam tikras valstybs unkci!as= *) veikia valstybs vardu ar !os pavedimu= .) turi vald&ios galio!imus= 0) veikia pagal statymo nustatyt kompetenci!.

//

3ienas i, svarbiausi prin%ip / atstovujamosios demokratijos. =is numato" kad statym leid5iamoji institu%ija yra renkama tiesiogiai" todl i,rei,kia tautos vali. Parlamentai yra renkami absoliu1ioje daugumoje pasaulio valstybi (=;3. EC" 3ok ir kt.). 'a1iau statym vykdomsias ir teismines inst.da5niausiai skiria kitos valstybons vald5ios grandys. ;ald7i< padalijimo principas. =o pagrindas yra Astabd5i ir atsvarZ me%Gani7mas. =uo siekiama subalansuoti galiojimus tarp skirting valstybs vald5ios inst.taip" kad n viena negalt dominuoti. ;alstybs vald7ios neparti8kumo principas" kuriuo ribojamos galimybs tam tikriems pareig#nams dalyvauti politini judjim ar partij veikloje. ,eistumo principas pasirei,kia tuo" jog visos valstybinio valdymo institu%ijos galiotieji asmenys privalo laikytis &/jos ir statym. ;ie8umo ir atvirumo principas pasirei,kia tuo" kad 338 turi vie,ai in:ormuoti visuomen2 apie savo veikl ir sprendimus" taip pat ir tuo" kad pilie1iai turi teis2 kritikuoti 338 veikl. &ai kuriose valstybse yra taikomas Bederalizmo principas" kuriuo yra atskiriami :edera%ijos 338 ir jos subjekt galiojimai. Priklausomai nuo valstybs :ormos" &' moksle yra skiriamos tokios 338? valstybs auk,1iausiosios ir vietos vald5ios institu%ijos ,alyse su unitarine valstybs sandaros :orma (Pran%./P/tas" parlamentas" 3/b yra auk,1"338"o departament pre:ektai ir pre:ekt#ros/viet 338)K :edera%ijos ir jos subjekt 338 valstybse su :edera%ine valstybs sandaros :orma (3$6 $ederalinis P/tas" $ederalinis &an%leris" $ederalin 3/b" parlamentas yra :edera%ins 338" o 5emi 338 :edera%ijos subjekt). Pagal vald5i padalijimo prin%ip 338 sistemoje veikia statym leid5iamoji" statym vykdomoji ir teismins inst. <statym leid5iamoji institu%ija priima statymus" auk,1.teisin2 gali turin1ias normas" reguliuojan1ias svarbiausias visuomenini santyki sritis. =i renkama tiesioginiuose ir lygiuose rinkimuose. Pasaulyje jos vadinamos nevienodai (=;3/&ongresas" 8spanija/&ortesai" EC/ParlamentasK -/je/Seimas). Parlament strukt#ra ir nari skai1ius yra skirtingi. Ea5niausiai juos sudaro vieneri ar dveji r#mai" labai retai/treji. 3ykdomoji institu%ija reali7uoja valstybs vald5i organi7uodama ir garantuodama statym vykdym. ;uk,1.vykdomosios vald5ios inst.yra v/b. =os paskyrimo b#d lemia valdymo :ormos" politins ir istorins valstybs tradi%ijos. Priklausomai nuo kriterij" pagal kuriuos i,skiriama 338" vykdomosioms institu%ijosm galt b#ti priskirtos ir ministerijos bei kitos %entrins administra%ijos staigos" reali7uojan1ios skirting valstybinio gyvenimo sri1i valdym" organi7uojan1ios statym ir kt.normini akt vykdym. 'eismins inst.reali7uoja teismin2 vald5i" kuri yra nepriklausoma ir savaranki,ka. 'eismins inst.yra teismai. Lg7istuoja keletas teismini inst.:orm. Eaugumoje englosaks teisins sistemos ,ali eg7istuoja vieninga teism sistema su vieninteliu auk,1.teismu. 6oman/german teiss sistemos valstybse da5niausiai nra vieningos teism sistemos (administra%ins ir bendrosios kompeten%ijos teism sistemos). Cendrosios kompeten%ijos teismams priklauso baud5." %iv." darbo ir pan.bylos. ;dministra%iniai teismai sprend5ia pil.bei valstybs inst.gin1us valdymo klausimais. &onstitu%iniai teismai u5ima ypating viet. =ie sprend5ia statym atitikimo k/jai problem" kai kuriose valstybse jie turi ir kitoki :unk%ij. ;uk,1.teismins inst./auk,1iausieji teismai" konstitu%iniai teismai. 'eismai gali b#ti :ormuojami skirtingais b#dais. =ie gali b#ti skiriami ar renkami (da5niausiai skiriami). 3alstybs vadovas yra ypatinga inst.338 sistemoje. 'ai asmuo u5imantis auk,1.padt 338 sistemoje ir atstovaujantis valstyb2 vidaus ir u5sienio santykiuose.-abiausiai paplit2s pre7idento ir monar%Go institutas.!onar%Gas valstybs vadovo post u5ima grie5tai numatytu sosto paveldjimo b#du. Pre7identas yra tiesiogiai ar netiesiogiai renkamas ribotam laikotarpiui. Ce i,vardyt 338" ,i inst.grupei gali b#ti priskirtos kontroliuojan1ios" prie5i#r vykdan1ios inst.(8spanija/prokurat#raK 8talija/:inansins kontrols inst.). 12 77A sistema.A#skirdami 77A 13!e vadovau!amasi koncepci!a, !og #ias inst.apibdina du po&ymiai<a.galio!imai veikti valstybs vardu= b)valdingi galio!imai. 77A 12 gali bti pilietis arba pil.kolektyvas, kuris ormuo!amas valstybs nustatyta tvarka ir naudo!asi valdingais galio!imais vykdyti !am valstybs pavestas unkci!as. 12 77A sudaro E3tas (valstybs vadovas3vykdomo!i vald&ia), ?3mas (statym leid&iamo!i vald&ia), 73b (vykdomo!i vald&ia), 7alstybs kontrol, Konstitucinis teismas, Fuk#$.teismas, kiti teismai, prokuratra. A@ (TA?ABk? 7F1?(PKk? E2AB]AER (EFDF1 KRB?(A(9]ABAR (TA?6R A@FA@KABA69?) A@E1F9KAFB(P? 2TAKF1F7A6FA 7F1?(PKk? AB?(A(9]AJR6?. K( "--* -H -. nut. K.d. AAA skirsn. 0.1p., 0."p. B9(F2A6F?< dl 1ietuvos respublikos valstybs politik, teis! ir valstybs pareign darbo apmok!imo statymo . straipsnio 1 ir " dali, straipsnio 1 ir * dali, H staripsnio * dalies 1 punkto, ., 0 ir / dali, #io statymo priedlio AA skirsnio, 1ietuvos 2espublikos "--- met valstybs biud&eto ir savivaldybi biud&et inansini rodikli patvirtinimo statymo / priedlio, 1ietuvos 2espublikos "--- met valstybs biud&eto ir savivaldybi biud&et inansini rodikli patvirtinimo statymo, pakeitimo statymo + straipsnio, 1ietuvos 2espublikos 7yriausybs 1++1 met lapkri$io "+ dienos nutarimo Br. .++ 48l valstybins vald&ios, valstybs valdymo ir teissaugos organ vadov bei kit pareign laikinos bandomosios darbo apmok!imo tvarkos'. 1ietuvos 2espublikos 7yriausybs 1++H m. bir&elio ".d nutarimo Br. /// 48l 1ietuvos 2espublikos teism teis!, prokuratros sistemos ir 1ietuvos 2espublikos valstybs saugumo departamento pareign bei kit darbuoto! darbo apmok!imo', 1ietuvos 2espublikos 7yriausybs 1+++ m gruod&io ",d nutarimo Br. 1.+. 48l 1ietuvos 2espublikos 7yriausybs 1++H m bir&elio *-d nutarimo Br. /,+ 48l teistvarkos, teissaugos ir kontrols instituci! vadovau!an$i! pareign ir valdinink darbo apmok!imo' dalinio pakeitimo' atitikties 1ietuvos 2espublikos Konstituci!ai. "--1 m liepos 1" d. k.d. AAA skirsnis< 0.1. Konstituci!o!e tvirtintas teisins valstybs principas yra universalus, !uo grind&iama visa teiss sistema ir visa 1ietuvos 2espublikos Konstituci!a. (eisins valstybs principo turinys atsiskleid&ia vairiose Konstituci!os nuostatose ir yra ai#kintas neatsie!amai nuo Konstituci!os preambul!e skelbiamo atviros, teisingos, darnios visuomens siekio. Konstituci!o!e tvirtintas teisins valstybs principas be kit reikalavim, suponuo!a ir tai, kad turi bti u&tikrintos &mogaus teiss ir laisvs, kad visos valstybs vald&i gyvendinan$ios bei kitos valstybs instituci!os turi veikti remdamosi teise ir paklustan$ios teisei, kad Konstituci!a turi auk#$iausi !uridin> gali ir kad statymai, 7yriausybs nutarimai bei kiti teiss aktai turi atitikti Konstittuci! (Konstitucinio teismo "--- m vasario "* d. nutarimas). 7alstybins vald&ios instituci!os, rengdamos ir priimdamos teiss aktus, privalo vadovautis Konstituci!o!e tvirtintu teisins valstybs principu. Konstituci!os 0 straipsnio " daly!e nustatyta, kad vald&ios galias ribo!a Konstituci!a. (ai rei#kia, kad ?eimas, kaip statym ir kit teiss akt leid!as, yra savaranki#kas tiek, kiek !o gali neribo!a Konstituci!a. ?eimo teis priimti, pakeisti, papildyti bei pripa&inti netekusiais galios statymus ir kitus teiss aktus yra negin$ytina, ta$iau tai !is gali gyvendinti laikydamasis Konstituci!o!e nustatytos tvarkos ir teiss akt suderinamumo principu. (aigi ?eimas, statymu sureguliuodamas atitinkamus santykius, negalima pa&eisti Konstituci!os princip ir norm. 0.". 7ienas i# esmini Konstituci!o!e tvirtinto teisins valstybs principo element yra saugumo principas. Jis rei#kia valstybs pareig u&tikrinti teisinio reguliavimo tikrum ir stabilum, apsaugoti teisini santyki sub!ekt teises, taip pat gytas teises, gerbti teistus interesus ir teistus lukes$ius. Erincipo paskirtis C laiduoti asmens pasitik!im savo valstybe ir teise. Fnali%uo!ant # princip pa&ymtini du aspektai. Eirma, teisinio saugumo imperatyvas suponuo!a tam tikrus privalomus reikalavimus pa$iam teisiniamn reguliavimui. Jis privalo bti ai#kus ir darnus, teiss normos turi bti ormuo!amos tiksliai. Oemesnio lygmens teiss aktai neturi prie#tarauti auk#tesnio lygmens teiss aktams, ir !oks teiss aktas negali prie#tarauti konstituci!ai. (eiss norminiai aktai turi bti nustatyta tvarka paskelbiami, ir su !ais turi turti galimyb> susipa&inti visi teisini santyki sub!ektai. Fntra, #is principas apima ir kelet reikalavim, susi!usi su teisinio reguliavimo galio!imu. Eagal # princip teisin reguliavim galima keisti tik laikantis i# anksto numatytos tvarkos nepa&eid&iant Konstituci!os princip ir norm, btina inter alia laikytis principo lef retro non agit, teisinio reguliavimo pataisomis negalima paneigti asmens teist interes ir teist lkes$i, turi bti u&tikrinamas !urisprudenci!os t>stinumas. (eisinio saugumo principo turi laikytis visos valstybins vald&ios instituci!os, vis pirma ?eimas, kuris pagal Konstituci!os /H straipsnio " punkt leid&ia statymus. Ppa$ svarbu kad #io principo laikytsi statym leid!as, reguliuodamas Konstituci!o!e tvirtint asmens teisi ir laisvi gyvendinim, kad nepagrstai nebt pabloginta asmens teisin padtis, kad nebt paneigtos gytos teiss, teisti interesai bei teisti lkes$iai. (eisinio saugumo principas suponuo!a ir tai, kad !ei valstybins vald&ios instituci! veiksm ar sprendim yra pa&eid&iamos asmens teiss, asmeniui turi bti garantuota #i teisi veiksminga teismin gynyba. 7iena i# btin tokios gynybos slyg C teis!o ir teim nepriklausomumas ir ne#ali#kumas. (aigi teis!o ir teism nepriklausomumo garanti!os yra reik#mingos ir kiekvieno visuomens nario teisinio u&tikrinimo po&iriu. Ea&ymtinas dar vienas teisinio saugumo u&tikrinimo aspektas. M teis! negalima &velgti kaip vien teisingumo unkci! vykdant asmen. (eis!as yra visuomens narys. Jis kaip kiekvienas asmuo turi teis> ginti savo teises, teistus interesus bei lkes$ius. 7isuotinai pripa&stama, kad tteisinio saugumo principo paskirtis C u&tikirinti asmens pasitik!im teise ir valstybe. Be ma&iau svarbu ir tai, kad patys teis!ai, kurie vykdo teisingum, pasitikt valstybe ir teise. Konstitucinio teismo i#vystyto 4teist lkes$i' principo samprata, #io principo taikymo pavy%d&iai.

/H

Butarimas dl 1ietuvos 2espublikos vidaus reikal, speciali! tyrim tarnybos, valstybs saugumo, kra#to apsaugos, prokuratros, kal!im departamento, !am pavald&i staig bei valstybs moni pareign ir kari valstybini pensi! statymo 11 straipsnio " dalies ("--- m gruod%io "1 d redakci!a) ir 1* straipsnio * dalies atitikties 1ietuvos 2espublikos Konstituci!ai, taip pat dl 1ietuvos 2espublikos 7yriausybs 1++0 m sausio "- d nutarimu Br. ,* patvirtint vidaus reikal, ?((, valstybs saugumio, kra#to apsaugos, prokuratros, kal!im departamento, !am pavald&i staig bei valstybs moni pareign ir kari valstybini pensi! skyrimo ir mok!imo nuostat "0 punkto " pastraipos ("--1 m gegu%es "0 d resakci!a) atitikties 1ietuvos 2espublikos konstituci!ai ir #i nuostat 0 punkto atitikties 1ietuvos 2espublikos vidaus reikal, ?((, vasltybs saugumo, kra#to apsaugos, prokuratros, kal!im departamento, !am pavald&i staig bei valstybs moni pareign ir kari valstybini pensi! statymo 1/ straipsnio . daliai "--* m liepos .d. k.d. AA skirs. *p< *. Konstitucinis teisins valstybs principas yra universalus principas, kuriuo grind&iama visa 1ietuvos teiss sistema ir pati 1ietuvos 2espublikos Konstituci!a= teisins vasltybs principo turinys atsiskleid&ia vairiose konstituci!os nuostatose ir yra ai#kintinas neatsie!amai nuo konstituci!os preambul!e skelbiamos atviros, teisingos, darnios pielietins visuomens ir teisins valstybs siekio. Konstituci!o!e tvirtintas teisins valstybs principas, be kit reikalavim, suponuo!a ir tai, kad turi bti u&tikrintos &mogaus teiss ir laisvs, kad visos valstybs vald&i gyvendinan$ios ir kitos valstybs instituci!os turi veikti remdamosi teise ir teiss aktai atitikti Konstituci!. Beatsie!ami teisins valstybs principo elementai yra teist lkes$i apsauga, teisinis tikrumas ir teisinis saugumas. @ie principai inter alia suponiuo!a tai, kad valstyb privalo vykdyti prisiimtus sipareigo!imus asmeniui. Beu&tikrinus asmens lkes$i apsaugos, teisinio tikrumo ir teisinio saugumo, nebt u&tikrintas asmens pasitik!imas valstybe ir teise (Konstitucinio (eismo "--- m vasario "* d., "--1 liepos 1" d., "--" m lapkricio "0 d., "--* m sausio ".d., "--* m kovo .d nutarimai). 7ienas esmini konstitucinio teismins valstybs principo element C teisinio saugumo principas, kuris rei#kia, kad valstyb turi pareig u&tikrinti teisinio reguliavimo tikrum ir stabilum, apsaugoti teisini santyki sub!ekt teises, taip pat gytas teises, gerbti teistus lkes$ius (Konstitucinio (eismo "--1 m liepos 1" d., "--" m lapkricio 0 d., "--* m kovo . d ir "--* m kovo 1H d nutarimai). Ea&ymtina ir tai, kad pagal Konstituci! santykiuose su valstybe yra saugomi ir ginami tik tie asmens lkes$iai, kurie kyla i# pa$io Konstituci!os ar i# statym bei kit teiss akt, neprie#tarau!an$i Konstituci!ai. (ik tokie asmens lkes$iai laikomi teistais. 7ienas i# teist lkes$i principo element yra teisi, gyt pagal konstituci!, Konstituci!ai neprie#tarau!an$ius statymus ir kitus teiss aktus, apsauga. Bagrin!amos bylos kontekste pa&ymtina, kad asmenys, kurie pagal statym gi!o tam tikras teises, turi pagrstai tiktis, kad #ios teiss nustatyt laik bus i#laikytos ir gyvendinamos. Eagal # princip teisin reguliavim galima keisti tik laikantis i# anksto nustatytos tvarkos. Ea&ymetina, kad kei$iant teisin reguliavim btina laikytis konstituci!os norm ir princip inter alia C principo lef retro non agit, kad teisinio reguliavimo pataisomis negalima paneigti asmens gyt teisi ir teist interes. Bagrin!amos bylos kontekste pa&ymtina ir tai, kad statymais nusta$ius pensi! r#is, asmenis turin$iu teis> pensi!, pensi! skyrimo ir mok!imo pagrindus, slygas, pensi! dyd&ius, valstybei kyla pareiga pensinio aprpinimo santykiuose laikutis teist lkes$i apsaugos ir teisinio tikrumo konstitucini princip. (odl nustatyto teisinio reguliavimo pakeitimai, kuriais bloginamas pensinis aprpinimas, galimi tik tada, kai valstyb!e susidaro ypatinga situaci!a ir kai tai btina kit konstitucini vertybi apsaugai. (ai gali bti daroma tik statymu ir nepa&eid&iant Konstituci!os (Konstitucinio (eismo "--" m baland%io "* d nutarimas). Fsmuo, atitinkantis statyme nustatytas slygas gy!a teis> statymu nustatyt pensi!. (oks asmuo gali tiktis, kad #i !o teis bus valstybs saugoma ir ginama. Kai Konstituci!ai neprie#tarau!an$iu statymu nustatyta pensi!a paskirta ir mokama, #i asmens gyta teis ir teistas lkestis yra sietini ir su #io asmens nuosavybs teisi apsauga. Kartu pa&ymtina, kad konstitucin gyt teisi ir teist lkes$i apsauga nerei#kia, !og statymu nustatyta pensinio aprpinimo sistema negali bti pertvarkoma. Eertvarkant #i sistem kiekvienu atve!u privalu paisyti Konstituci!os. Eensi! sistema gali bti pertvarkoma tik statymu, tik laiduo!ant Konstituci!o!e numatytas senatvs ir invalidumo pensi!as, taip pat paisant valstybs prisiimt Konstituci!ai neprie#tarau!an$i sipareigo!im mokti atitinkamas pinigines i#mokas asmenims, atitinkantiems statymo nustatytus reikalavimus. Jei pertvarkant pensi! nelikt statymais nustatyt, Konstituci!os 0" straipsny!e tiesiogiai nenurodyt pensi! arba #i pensi! teisinis reguliavimas bt i# esms pakeistas, statym leid!as privalt nustatyti teising susidariusi praradim kompensavim asmenims, kuriems tokia pensi!a buvo paskirta ir mokama. Ea&ymtina ir tai, kad statym leid!as, pertvarkydamas sistem taip, kad pakei$iami pensinio aprpinimo pagrindai,, asmenys, kuriems skiriama ir mokama pensi!a, pensi!os skyrimo ir mok!imo slygos, pensinio aprpinimo dyd&iai, privalo numatyti pakankam pereinam! laikotarp, per kur asmenys, dirbantys atitinkam darb ir atliekantys atitinkam tarnyb, suteikian$i teis> atitinkam pensi! pagal ankstesn reguliavim, galt pasirengti tokiems pakeitimams. 7ald&i padali!imo principo samprata pagal Konstitucinio (eismo i#ai#kinimus ir nagrintas problemas Butarimas dl 1ietuvos 2espublikos vietos savivaldos statymo * straipsnio * dalies ("--- m. spalio 1" d. redakci!a), * straipsnio . dalies ("--- m. spalio 1" d. redakci!a), 0 straipsnio 1 dalies " punkto ("--- m. spalio 1" d. redakci!a), 1, straipsnio 1 dalies ("--- m. spalio 1" d. redakci!a), 1+ straipsnio 1 dalies ", *, ., ,, 10 punktu ("--- m. spalio 1" d. redakci!a), "1 straipsnio 1 dalies 1, 0, H, +, 1", 10, 1/, 1H, 1, punkt ("--- m. spalio 1" d. redakci!a), #ios dalies / punkto ("--- m. spalio 1" d. ir "--1 m. rugs!o "0 d. redakci!os) ir #ios dalies 1. punkto ("--- m. spalio 1" d. ir "--1 m. lapkri$io , d. redakci!os), taip pat dl 1ietuvos 2espublikos Konstituci!os 11+ straipsnio pakeitimo statymo taikymo tvarkos konstitucinio statymo, 1ietuvos 2espublikos Konstituci!os 11+ straipsnio pakeitimo statymo taikymo tvarkos konstitucinio statymo ra#ymo konstitucini statym sra# statymo atitikties 1ietuvos 2espublikos konstituci!ai. "--" m. gruod&io ". d. k.d. 88 skirs? 1H...1. Eagal Konstituci! valstybs vald&ios organi%avimas ir veikla yra grind&iamos vald&i padali!imo principu. Konstitucinis (eismas savo nutarimuose ne kart yra konstatav>s, kad konstitucinis valstybs vald&i padali!imo principas, be kit reikalavim, suponuo!a tai, kad statym leid&iamo!i, vykdomo!i ir teismin vald&ios turi bti atskirtos, EFKFBKF6FA savaranki#kos, bet kartu tarp ! turi bti pusiausvyra, kad kiekvienai vald&ios instituci!ai suteikiama !os paskirt atitinkanti kompetenci!a, kurios konkretus turinys priklauso nuo tos vald&ios vietos bendro!e vald&i sistemo!e ir !os santykio su kitomis vald&iomis, kad, Konstituci!o!e tiesiogiai nusta$ius konkre$ios valstybs vald&ios instituci!os galio!imus, viena valstybs vald&ios instituci!a negali i# kitos perimti toki galio!im, ! perduoti ar atsisakyti, kad tokie galio!imai negali bti pakeisti ar apriboti statymu. 1H...". Ea&ymtina ir tai, kad valstybs vald&i sistema apima statym leid&iam!, vykdom! ir teismin> vald&ias= btent #i tri! vald&i santykius lemia konstitucinis valstybs vald&i padali!imo principas. 7ietos savivaldos lygmeniu toki tri! vald&i nra= Konstituci!o!e numatytos tik savivaldybi tarybos 3 teritorini bendruomeni atstovybs ir savivaldybi taryb sudaromi ir !oms atskaitingi vykdomie!i organai. Konstituci!o!e tvirtintas savivaldybi taryb vir#enybs !oms atskaiting vykdom! organ at&vilgiu principas. 1H...*. Bagrin!amos bylos kontekste pa&ymtina, kad konstitucinis valstybs vald&i padali!imo principas nra tapatus konstituciniam vykdom! organ atskaitingumo atstovybei principui, kuriuo inter alia yra grind&iami tiek valstybs statym leid&iamosios bei vykdomosios vald&ios instituci! santykiai, tiek savivaldos instituci! organi%avimas ir veikla. Eagal Konstituci! ?eimas vykdo parlamentin> 7yriausybs kontrol>. ?eimo reikalavimu 7yriausyb arba atskiri ministrai turi atsiskaityti ?eime u& savo veikl (Konstituci!os 1-1 straipsnio 1 dalis). (aigi valstybs vald&i padali!imas Konstituci!o!e suponuo!a ir 7yriausybs 3 vykdomosios vald&ios kolegialios instituci!os atskaitingum statym leid&iama!ai vald&iai 3 (autos atstovybei. ?avivaldybi tarybos ormuo!amos remiantis visuotine, lygia ir tiesiogine rinkim teise, slaptu balsavimu (Konstituci!os 11+ straipsnio " dalis)= !os sudaro !oms atskaitingus vykdomuosius organus (Konstituci!os 11+ straipsnio . dalis). (aigi savivaldybi taryb ir ! vykdom! organ santykiai taip pat yra grind&iami konstituciniu vykdom! organ atskaitingumo atstovybei principu. Kartu pa&ymtina, kad konstitucinis vykdom! organ atskaitingumo atstovybei principas valstybs valdymo lygmeniu ir vietos savivaldos lygmeniu turi tam tikr ypatum. Fntai pagal Konstituci!os /straipsnio " dal ?eimo (t. y. (autos atstovybs) narys gali bti skiriamas 6inistru Eirmininku ar ministru (t. y. ?eimui atskaitingos vykdomosios vald&ios kolegialios instituci!os nariu). (uo tarpu savivaldos lygmeniu analogi#ka i#lyga, kad atstovybs narys galt bti savivaldybs tarybai atskaitingo vykdomo!o organo nariu, Konstituci!o!e nra numatyta. &onstitu%inio 'eismo pagrindiniai i,ai,kinimai" pateikti nagrinjant parlamentin ir pre7identin valdym (jo atspind5ius &onstitu%ijoje). K( 1++, -1 1nut. k.d. 1 p. .3H pastraipos. . k. E. 1 p. (/9 pastraipos? Kiekviena valstybs vald&ia u&ima tam tikr viet valstybs vald&ios sistemo!e ir atlieka tik !ai bdingas unkci!as. ?eimas, kur sudaro tautos atstovai 3 ?eimo nariai, leid&ia statymus, pri&iri 7yriausybs veikl, tvirtina valstybs biud&et ir pri&iri, kaip !is vykdomas, sprend&ia kitus Konstituci!o!e numatytus klausimus. 2espublikos Ere%identas 3 valstybs vadovas, !is atstovau!a valstybei ir daro visa, kas !am pavesta Konstituci!os ir statym, o 7yriausyb yra vykdomo!i tvarkomo!i #alies instituci!a, vykdanti statymus ir kitus teiss aktus, tvarkanti kra#to reikalus. (eismai vykdo teisingum. Konstituci!os 0 straipsnio antro!o!e daly!e nustatyta, kad vald&ios galias ribo!a Konstituci!a. Mgyvendinant bendruosius valstybs u&davinius ir unkci!as valstybs instituci! veikla grind&iama ! bendradarbiavimu, todl ! tarpusavio sveika apibdintina kaip tarp unkcin partneryst. 7ienas i# valstybs instituci!

/,

bendradarbiavimo u&tikrinimo bd yra vyriausybs atsakingumo parlamentui principas, tvirtintas daugelio Turopos valstybi konstituci!ose. 1yginamo!o!e konstitucin!e teis!e yra &inomos vairios valstybs valdymo ormos. 8augely!e #iuolaikinio pasaulio valstybi tvirtinta valdymo orma yra respublika. Eaprastai respublikos skirstomos parlamentines, pre%identines ir vadinamsias mi#risias (pusiau pre%identines). Ere%identins respublikos, pavy%d&iui, yra JF7, kai kurios Eiet Fmerikos ir F rikos valstybs. Earlamentinis valstybs valdymo modelis sigal!o Turopos valstybi teisinse sistemose. 7alstybs valdymo orm vairov> lm taut istorins, politins, kultros tradici!os. Eriklausomai nuo valdymo ormos ir parlamento vaidmens sudarant vyriausyb> skiriami du pagrindiniai vyriausybs sudarymo procedr modeliai< parlamentinis ir neparlamentinis. Earlamentiniam vyriausybs sudarymo modeliui bdinga tai, kad vyriausyb ormuo!ama atsi&velgiant parlamento rinkim re%ultatus. Ktent todl valstybs vadovas skiria vyriausybs vadovu asmen, kurio kandidatrai pritaria parlamentas. @iuo atve!u vyriausybs veikla remiasi parlamento pasitik!imu, !i atsako parlamentui u& vykdom politik. Beparlamentiniam vyriausybs ormavimui bdinga tai, kad vykdoma!ai vald&iai nereikalingas parlamento pasitik!imas, valstybs vadovas ! sudaro savaranki#kai. (a$iau ir neparlamentinio vyriausybs sudarymo atve!u pre%identas svarbiausius #ios instituci!os pareignus paprastai skiria parlamento pritarimu. Eagal 1ietuvos 2espublikos Konstituci!o!e nustatyt vald&ios instituci! kompetenci! 1ietuvos valstybs valdymo modelis priskirtinas parlamentins respublikos valdymo ormai. Kartu pabr&tina, kad ms valstybs valdymo ormai bdingi ir kai kurie vadinamosios mi#riosios (pusiau pre%identins) valdymo ormos ypatumai. (ai atsispindi ?eimo, valstybs vadovo 3 2espublikos Ere%idento, 7yriausybs galio!imuose bei ! tarpusavio santyki teisin!e konstrukci!o!e. 1ietuvos konstitucin!e sistemo!e yra tvirtintas 7yriausybs atsakingumo ?eimui principas, lemiantis atitinkam 7yriausybs sudarymo bd. 1ietuvos vykdomosios vald&ios instituci! sistemo!e 7yriausyb, gyvendinanti valstybin valdym, u&ima i#skirtin> viet. 7yriausyb 3 kolegiali bendros kompetenci!os instituci!a. J sudaro 6inistras Eirmininkas ir ministrai. Konstituci!os +. straipsny!e nustatyta, kad 7yriausyb tvarko kra#to reikalus, saugo #alies teritori!os nelie$iamyb>, garantuo!a valstybs saugum ir vie#! tvark, vykdo statymus ir ?eimo nutarimus dl statym gyvendinimo, taip pat 2espublikos Ere%idento dekretus, koordinuo!a ministeri! ir kit 7yriausybs staig veikl, rengia valstybs biud&eto pro!ekt ir teikia ! ?eimui, vykdo valstybs biud&et, teikia ?eimui biud&eto vykdymo apyskait, rengia ir teikia ?eimui svarstyti statym pro!ektus, u&me%ga diplomatinius santykius ir palaiko ry#ius su u&sienio valstybmis bei tarptautinmis organi%aci!omis, vykdo kitas pareigas, kurias !ai paveda Konstituci!a ir statymai. 7yriausybs galias apibr&ia Konstituci!a ir statymai. 7yriausyb solidariai atsako ?eimui u& bendr 7yriausybs veikl. 6inistrai, vadovaudami !iems pavestoms valdymo sritims, yra atsakingi ?eimui, 2espublikos Ere%identui ir tiesiogiai pavalds 6inistrui Eirmininkui. 12 KRB?(A(9]ABAR (TA?6R B 9 ( F 2 A 6 F ? 8k1 1AT(97R? 2T?E9K1AKR? ?TA6R 1++/ 6. D29R8OAR 1- 8. B9(F2A6R 58k1 1AT(97R? 2T?E9K1AKR? 7P2AF9?PKk? E2RD2F6R?5 F(A(AKA6R 1AT(97R? 2T?E9K1AKR? KRB?(A(9]AJFA 1++, m. sausio 1- d. (i# konstatuo!amosios dalies) 1yginamo!o!e konstitucin!e teis!e yra &inomos vairios valstybs valdymo ormos. 8augely!e #iuolaikinio pasaulio valstybi tvirtinta valdymo orma yra respublika. Eaprastai respublikos skirstomos parlamentines, pre%identines ir vadinamsias mi#risias (pusiau pre%identines). Ere%identins respublikos, pavy%d&iui, yra JF7, kai kurios Eiet Fmerikos ir F rikos valstybs. Earlamentinis valstybs valdymo modelis sigal!o Turopos valstybi teisinse sistemose. 7alstybs valdymo orm vairov> lm taut istorins, politins, kultros tradici!os. Eriklausomai nuo valdymo ormos ir parlamento vaidmens sudarant vyriausyb> skiriami du pagrindiniai vyriausybs sudarymo procedr modeliai< parlamentinis ir neparlamentinis. Earlamentiniam vyriausybs sudarymo modeliui bdinga tai, kad vyriausyb ormuo!ama atsi&velgiant parlamento rinkim re%ultatus. Ktent todl valstybs vadovas skiria vyriausybs vadovu asmen, kurio kandidatrai pritaria parlamentas. @iuo atve!u vyriausybs veikla remiasi parlamento pasitik!imu, !i atsako parlamentui u& vykdom politik. Beparlamentiniam vyriausybs ormavimui bdinga tai, kad vykdoma!ai vald&iai nereikalingas parlamento pasitik!imas, valstybs vadovas ! sudaro savaranki#kai. (a$iau ir neparlamentinio vyriausybs sudarymo atve!u pre%identas svarbiausius #ios instituci!os pareignus paprastai skiria parlamento pritarimu. Eagal 1ietuvos 2espublikos Konstituci!o!e nustatyt vald&ios instituci! kompetenci! 1ietuvos valstybs valdymo modelis priskirtinas parlamentins respublikos valdymo ormai. Kartu pabr&tina, kad ms valstybs valdymo ormai bdingi ir kai kurie vadinamosios mi#riosios (pusiau pre%identins) valdymo ormos ypatumai. (ai atsispindi ?eimo, valstybs vadovo 3 2espublikos Ere%idento, 7yriausybs galio!imuose bei ! tarpusavio santyki teisin!e konstrukci!o!e. 1ietuvos konstitucin!e sistemo!e yra tvirtintas 7yriausybs atsakingumo ?eimui principas, lemiantis atitinkam 7yriausybs sudarymo bd. Seimo kontrolieri konstitu%inis ir statym detali7uotas statusas (k" kaip" kiek laiko nagrinja Seimo kontrolieriai" kas gali jais b#ti" kas si#lo j kandidat#ras[). (T. @ileikis. 'Konstitucins teiss klausimai, ka%usai, u&duotys), "1H psl.) Ftsakant btina perteikti ?eimo kontrolieri statymo . str. " d., 0 str., / str., 10 str., 1H str., 1, str., "- str., "" str. ir nurodyti, kad konstitucinis terminas '?eimo kontrolieriai) savaime suponuo!a mint, !og toki kontrolieri kandidatr paie#ka ir atranka turi vykti ?eime. (aigi kandidatr negali teikti 2espublikos Ere%identas ar 6inistras Eirmininkas. Klausime nurodyta statymo nuostata i# esms atitinka Konstituci!. 1AT(97R? 2T?E9K1AKR? KRB?(A(9]AJF (1ietuvos 2espublikos pilie$i priimta 1++" m. spalio "0 d. re erendume) 9 straipsnis Eilie$i skundus dl valstybs ir savivaldybi pareign (i#skyrus teis!us) piktnaud&iavimo ar biurokrati%mo tiria ?eimo kontrolieriai. Jie turi teis> silyti teismui kaltus pareignus atleisti i# u&imam pareig. ?eimo kontrolieri galio!imus nustato statymas. Erireikus ?eimas steigia ir kitas kontrols instituci!as. J sistem ir galio!imus nustato statymas. 1AT(97R? 2T?E9KA1KR? ?TA6R KRB(2R1AT2Al M?(F(P6F? 1++, m. gruod&io * d. Br. 7AAA3+0- (1ietuvos 2espublikos "--. m. lapkri$io . d. statymo Br. AQ3"0.. (nuo "--. m. lapkri$io "0 d.) (Oin., "--., Br. 1H-3/"*,) redakci!a) (A] pastaba< 1ietuvos 2espublikos "--. m. lapkri$io . d. statymu Br. AQ3"0.. (nuo "--. m. lapkri$io "0 d.) (Oin., "--., Br. 1H-3/"*,) nustatyta, kad iki #io (Br. AQ3"0.. statymo sigalio!imo paskirti ?eimo kontrolieriai per mnes nuo #io (Br. QA3"0..) statymo sigalio!imo dienos prisiekia ?eimo posdy!e ir !iems taikomas ?eimo kontrolieri statymo H straipsnis. 0 straipsnis. ?eimo kontrolierius ?eimo kontrolierius C 1ietuvos 2espublikos ?eimo (toliau C ?eimo) skiriamas valstybs pareignas, ginantis &mogaus teises ir laisves, tiriantis parei#k! skundus dl pareign piktnaud&iavimo ar biurokrati%mo bei siekiantis gerinti vie#! administravim. )straipsnis. Seimo kontrolieriui keliami reikalavimai ?eimo kontrolieriumi skiriamas nepriekai#tingos reputaci!os 1ietuvos 2espublikos pilietis, turintis teiss bakalauro ir teiss magistro arba vienpakop teisin universitetin i#silavinim ir ne ma&esn kaip 1- met teisinio ar teisinio pedagoginio darbo sta&. 9straipsnis. Seimo kontrolieri skyrimas 1. ?eimo Eirmininko teikimu ?eimas skiria 0 ?eimo kontrolierius penkeri met kadenci!ai. ". ?eimas skiria " ?eimo kontrolierius valstybs instituci! ir staig pareign veiklai tirti ir * ?eimo kontrolierius apskri$i vir#inink administraci! bei savivaldybi instituci! ir staig pareign veiklai tirti. *. Jei ?eimo kontrolieriaus galio!imai nutrksta kadenci!ai nepasibaigus, ?eimas skiria nau! ?eimo kontrolieri. 12straipsnis. Seimo kontrolieri tiriami skundai 1. ?eimo kontrolieriai tiria parei#k! skundus dl pareign piktnaud&iavimo, biurokrati%mo ar kitaip pa&eid&iam &mogaus teisi ir laisvi vie#o!o administravimo srity!e. ". ?eimo kontrolieriai netiria 2espublikos Ere%idento, ?eimo nari, 6inistro Eirmininko, 7yriausybs (kaip kolegialios instituci!os), valstybs kontrolieriaus ir Konstitucinio (eismo bei kit teism teis! veiklos, savivaldybi taryb (kaip kolegiali instituci!) veiklos. *. ?eimo kontrolieriai taip pat netiria prokuror, ikiteisminio tyrimo pareign procesini sprendim teistumo ir pagrstumo, ta$iau tiria skundus dl prokuror, ikiteisminio tyrimo pareign veiksm, pa&eid&ian$i &mogaus teises ir laisves. .. ?eimo kontrolieriai netiria skund dl darbo teisini santyki, taip pat netikrina teism priimt sprendim, nuosprend&i ir nutar$i pagrstumo ir teistumo.

/+

1+ straipsnis. Skund padavimo terminas ?kundams paduoti nustatomas vieneri met terminas nuo skund&iam veiksm padarymo ar skund&iamo sprendimo primimo. ?kundai, paduoti pra!us #iam terminui, netiriami, !eigu ?eimo kontrolierius nenusprend&ia kitaip. 1) straipsnis. ;noniminiai skundai Fnoniminiai skundai netiriami, !eigu ?eimo kontrolierius nenusprend&ia kitaip. 19 straipsnis. ;tsisakymas nagrinti skund 1. ?eimo kontrolierius ne vliau kaip per H darbo dienas nuo skundo gavimo dienos priima sprendim atsisakyti nagrinti skund, apie tai in ormuodamas parei#k!,!eigu< 1) padaro i#vad, kad skundo dalykas yra ma&areik#mis= ") skundas paduotas pra!us #io statymo 10straipsny!e nustatytam terminui= *) skunde nurodyt aplinkybi tyrimas nepriklauso ?eimo kontrolieriaus kompetenci!ai= .) skundas tuo pa$iu klausimu buvo i#nagrintas arba yra nagrin!amas teisme= 0) dl skundo dalyko yra priimtas procesinis sprendimas pradti ikiteismin tyrim= /) padaro i#vad, kad skund nagrinti tikslinga kito!e instituci!o!e ar staigo!e. ". Jeigu priimamas sprendimas atsisakyti nagrinti skund, turi bti nurodyti atsisakymo ! nagrinti pagrindai. (ais atve!ais, kai skundas nepriskirtas ?eimo kontrolieri kompetenci!ai, atsisakyme nagrinti nurodoma, koki instituci! ar staig tuo klausimu galt kreiptis parei#k!as. *. ?kund i#tyrus, pakartotinai paduotas skundas netiriamas, i#skyrus atve!us, kai nurodoma nau! aplinkybi ar pateikiama nau! akt. Jeigu parei#k!as piktnaud&iau!a teise kreiptis ?eimo kontrolieri, ?eimo kontrolieriaus sprendimu susira#in!imas su tokiu parei#k!u gali bti nutrauktas. .. Jeigu skundo tyrimo metu paai#k!a #io straipsnio 1 daly!e nurodytos aplinkybs, skundo tyrimas nutraukiamas. 0. Jeigu parei#k!as nepateikia duomen, be kuri nemanoma pradti skundo tyrimo, taip pat !eigu skundo tekstas yra neskaitomas, !is netiriamas. /. Jeigu gaunamas parei#k!o pra#ymas netirti skundo, ?eimo kontrolierius gali tyrim nutraukti. ?eimo kontrolierius gali pradti tyrim savo iniciatyva. 1*straipsnis. Skundo i,tyrimo terminai ?kundas turi bti i#tirtas ir parei#k!ui atsakyta per * mnesius nuo skundo gavimo dienos, i#skyrus atve!us, kai dl skunde nurodyt aplinkybi sudtingumo, in ormaci!os gausos ar skund&iam veiksm t>stinio pobd&io btina skundo tyrim prat>sti. Fpie ?eimo kontrolieriaus sprendim prat>sti skundo tyrimo termin in ormuo!amas parei#k!as. ?kundai turi bti i#tirti per manomai trumpiausi laik. 21 straipsnis. Skundo tyrimas ?eimo kontrolierius i#tiria skunde nurodytas aplinkybes ir sura#o pa&ym. Ea&ymo!e nurodoma tyrimo metu nustatytos aplinkybs, surinkti rodymai bei pareigno veikos !uridinis vertinimas. Ea&ym pasira#o ?eimo kontrolierius. ?eimo kontrolieriaus pa&yma pateikiama parei#k!ui. Ea&yma taip pat gali bti pateikiama instituci!os ar staigos, kurio!e buvo atliekamas tyrimas, vadovui ar pareignui, kurio veiksmai buvo tiriami, o prireikus C ir auk#tesns pagal pavaldum instituci!os ar staigos vadovui, taip pat kitoms instituci!oms ar staigoms.(ais atve!ais, kai pa&ymo!e yra in ormaci!os, kuri pagal statymus yra valstybs, tarnybos, komercin ar banko paslaptis, arba statym saugomi asmens duomenys, pateikiama ne visa pa&yma. 22 straipsnis. Seimo kontrolieriaus sprendimai 1. ?eimo kontrolierius, atlik>s tyrim, priima sprendim< 1) pripa&inti skund pagrstu= ") atmesti skund= *) nutraukti skundo tyrim. ". 1aikas, per kur buvo tirtas skundas, neskaitomas statym nustatyt senaties termin tarnybinei (drausminei) nuobaudai skirti. *. ?kundo tyrimas nutraukiamas, !ei tyrimo metu i#nyksta skund&iamos aplinkybs arba, tarpininkau!ant ?eimo kontrolieriui, skunde keliamos problemos i#sprend&iamos gera valia, taip pat kitais #io statymo nustatytais atve!ais. >eneralinio prokuroro" vi%eministr" apskrities vir,ininko" 3yriausybs atstovo ir kit konstitu%inio ar statyminio lygmens pareig#n skyrimo (atleidimo) konstitu%iniai aspektai ir su tuo susij2 &onstitu%inio 'eismo i,ai,kinimai bei nagrintos problemos. /. B 9 ( F 2 A 6 F ? 8l 1ietuvos 2espublikos 7yriausybs statymo , straipsnio " ir . dali, + straipsnio 1 dalies . punkto ir . dalies, "" straipsnio 1 punkto, ". straipsnio " dalies 0 bei 11 punkt, "/ straipsnio * dalies H punkto, *1 straipsnio ", . dali ir / dalies " punkto, *H straipsnio . dalies, .0 straipsnio . dalies atitikimo 1ietuvos 2espublikos Konstituci!ai, 1+++ m. lapkri$io "* d. k.d. ). p? Ea&ymtina, kad Konstituci!os +, straipsnio 1 dalies nuostatos 4ministras vadovau!a ministeri!ai5 turin sudaro #ie elementai< ministras turi teis> statym ir kit teiss akt nustatyta tvarka pasirinkti ministeri!os darbuoto!us ir priimti !uos darb bei atleisti i# darbo= ministras turi teis> organi%uoti ministeri!os darbuoto! darb, kad bt vykdomos statymais ir kitais teiss aktais ministeri!ai nustatytos unkci!os= ministras turi teis> duoti visiems ministeri!os darbuoto!ams privalomus vykdyti nurodymus= ministras turi teis> taikyti drausminio poveikio priemones visiems ministeri!os darbuoto!ams, kurie nevykdo savo pareig ar ministro nurodym arba netinkamai !uos vykdo, taip pat skatinti visus ministeri!os darbuoto!us. Mstatymo ". straipsnio " dalies 0 ir 11 punktuose nusta$ius, kad viceministrus, o statym ar 7yriausybs nutarim numatytais atve!ais 3 departament ir kit staig prie ministeri!os vadovus ministro teikimu skiria ir atleid&ia i# pareig 6inistras Eirmininkas, Konstituci!os +, straipsnio 1 daly!e nustatyta ministro kompetenci!a vadovauti ministeri!ai ribo!ama, nes ministrui nenustatyta teis pa$iam spr>sti, k paskirti viceministro, departamento prie ministeri!os vadovo ir !o pavaduoto!o bei kitos staigos prie ministeri!os vadovo pareigas. Bors pagal nurodytas Mstatymo nuostatas viceministrus, o statym ar 7yriausybs nutarim numatytais atve!ais 3 departament ir kit staig prie ministeri!os vadovus 6inistras Eirmininkas skiria ministro teikimu, ta$iau ministro teikimas nra pakankama garanti!a, kuri u&tikrint, !og ministro konstitucin teis vadovauti ministeri!ai nebt pa&eista. Ea&ymtina, kad Konstituci!os +, straipsnio 1 daly!e nustatyta ministro kompetenci!a vadovauti ministeri!ai suponuo!a ministro asmenin> atsakomyb> u& ministeri!os veikl. Eagal Konstituci!os +/ straipsnio " dal ministrai, vadovaudami !iems pavestoms valdymo sritims, yra atsakingi ?eimui, 2espublikos Ere%identui ir tiesiogiai pavalds 6inistrui Eirmininkui. Konstituci!os 1-1 straipsnio 1 daly!e nustatyta, kad ministrai turi atsiskaityti ?eime u& savo veikl. 6inistro atsakomyb u& ministeri!os veikl nustatyta ir Mstatyme< antai !o "/ straipsnio * dalies 1 punkte numatyta, kad ministras 4yra tiesiogiai atsakingas u& 7yriausybs programos gyvendinim ministeri!os kompetenci!ai priklausan$iais klausimais5= #ios dalies " punkte nustatyta, kad ministras 4u&tikrina statym, 1ietuvos 2espublikos tarptautini sutar$i, 2espublikos Ere%idento dekret, 7yriausybs nutarim, 6inistro Eirmininko potvarki ir kit teiss akt vykdym5. 6inistro atsakomyb nustatyta ir kituose #io straipsnio punktuose. Mstatyme nusta$ius toki viceministr, departament prie ministeri!os vadov bei ! pavaduoto!, kit staig prie ministeri!os vadov skyrimo ir atleidimo i# pareig tvark, kai ministras neturi teiss pats skirti ir atleisti i# pareig nurodytus pareignus, yra sukurta tokia teisin situaci!a, kai i# dalies paneigiama Konstituci!os +/ straipsnio " daly!e nustatyta ministro atsakomyb u& ministeri!os veikl< pasirinkdamas, kas bus viceministru, departamento prie ministeri!os vadovu bei !o pavaduoto!u, kitos staigos prie ministeri!os vadovu ministras nra savaranki#kas 3 !is yra teisi#kai saistomas 6inistro Eirmininko, kuris skiria ir atleid&ia i# pareig nurodytus pareignus, nuomons ir !o sprendimo. 7adovau!antis i#dstytais motyvais darytina i#vada, kad Mstatymo ". straipsnio " dalies 0 punktas ta apimtimi, kuria nustato 6inistro Eirmininko teis> skirti ir atleisti i# pareig viceministrus, departament prie ministeri!os vadovus bei ! pavaduoto!us, taip pat ". straipsnio " dalies 11 punktas prie#tarau!a Konstituci!os +/ straipsnio " daliai ir +, straipsnio 1 daliai. K( B9(F2A6F? 8k1 1AT(97R? 2T?E9K1AKR? E2RK92F(j2R? M?(F(P6R 11 ?(2FAE?BAR . 8F1AT? + E9BK(R ("--- 6. 1FEK2ASAR ", 8. 2T8FK]AJF) A2 "--- 6. 1FEK2ASAR ", 8. 1AT(97R? 2T?E9K1AKR? E2RK92F(j2R? M?(F(P6R 11 ?(2FAE?BAR EFKTA(A6R M?(F(P6R " ?(2FAE?BAR F(A(AK(AT? 1AT(97R? 2T?E9K1AKR? KRB?(A(9]AJFA. "--* m. sausio ". d. k.d. 88 skirsn.? ". Konstitucinis teisins valstybs principas yra universalus principas, kuriuo grind&iama visa 1ietuvos teiss sistema ir pati Konstituci!a. (eisins valstybs principo turinys atsiskleid&ia vairiose Konstituci!os nuostatose (Konstitucinio (eismo "--- m. vasario "* d. nutarimas).

H-

Konstituci!o!e tvirtintas teisins valstybs principas, be kit reikalavim, suponuo!a ir valstybs pareig u&tikrinti teisinio reguliavimo tikrum, stabilum, teist lkes$i apsaug. *. Konstitucinis (eismas 1+++ m. gegu&s 11 d. nutarime konstatavo, kad demokratin!e teisin!e valstyb!e valstybs instituci!os, ! pareignai savo veiklo!e turi vadovautis statymais ir teise. 2eali%uodami visuomenei ir valstybei reik#mingas unkci!as, valstybs instituci!os, pareignai neturi patirti grsms, !eigu savo pareigas vykdo nepa&eisdami statym. Konstitucinis teisins valstybs principas reikalau!a, kad !urisdikcins ir kitos teiss taikymo instituci!os bt ne#ali#kos, nepriklausomos, siekt nustatyti ob!ektyvi ties ir sprendimus priimt tik teiss pagrindu. .. Erokuror unkci!os yra nustatytos Konstituci!os 11, straipsnio 1 daly!e< 57alstybin kaltinim baud&iamosiose bylose palaiko, baud&iam! persekio!im vykdo ir kvotos organ veikl kontroliuo!a prokurorai.5 Kad galt tinkamai vykdyti savo unkci!as, prokurorai privalo turti pakankamas, statymo nustatytas savaranki#kumo garanti!as. Mstatym leid&iamo!i ar vykdomo!i vald&ia, ! pareignai, kiti asmenys neturi teiss ki#tis prokuror, vykdan$i Konstituci!o!e nustatytas unkci!as, veikl. ?varbi prokuror savaranki#kumo garanti!a yra Konstituci!os 11, straipsnio * dalies nuostata, kad prokuror skyrimo tvark ir ! status nustato statymas. Mstatym leid!as, gyvendindamas konstitucinius galio!imus nustatyti sub!ektus, kurie skiria ir atleid&ia prokurorus, taip pat nustatyti prokuror galio!im trukm>, ! skyrimo, atleidimo tvark, atleidimo pagrindus, yra saistomas Konstituci!os, taigi ir !o!e tvirtinto teisins valstybs principo, suponuo!an$io teisin tikrum, stabilum, teist lkes$i apsaug. 0. Bagrin!amos bylos kontekste pa&ymtina, kad generalinio prokuroro skyrimo ir atleidimo tvarka, atleidimo pagrindai ne kart buvo statymais kei$iami. 0.0. (aigi kiekvienas nau!os kadenci!os ?eimas keit generalinio prokuroro skyrimo, atleidimo tvark, ne kart buvo kei$iami ir #io pareigno atleidimo pagrindai, o tuometinis generalinis prokuroras bdavo atleid&iamas ir paskiriamas nau!as generalinis prokuroras. Ea&ymtina, kad n vienas generalinis prokuroras nra #i pareig !>s vis statymo nustatyt galio!im laik. (eiss aktuose, kuriais generaliniai prokurorai bdavo atleid&iami i# pareig, #i pareign atleidimas nebdavo sie!amas su ! darbo vertinimu. /. Konstituci!os 11, straipsnio * dalies nuostata, kad prokuror skyrimo tvark ir ! status nustato statymas, inter alia rei#kia, !og statym leid!as turi galio!imus statymu nustatyti sub!ektus, kurie skiria ir atleid&ia prokurorus, taip pat nustatyti prokuror galio!im trukm>, ! atleidimo i# pareig pagrindus bei tvark. (ai nustatydamas ?eimas yra saistomas Konstituci!os, taigi ir !o!e tvirtinto teisins valstybs principo, suponuo!an$io teisin tikrum, stabilum, teist lkes$i apsaug. Mstatym leid!as, statymu nustat>s generalinio prokuroro galio!im trukm>, neturi teiss nustatyti bet koki generalinio prokuroro atleidimo i# pareig nepasibaigus galio!im terminui pagrind. Mstatym leid!as pagal Konstituci! gali nustatyti tik tokius generalinio prokuroro atleidimo i# pareig nepasibaigus !o galio!im laikui pagrindus, dl kuri pobd&io generalinis prokuroras apskritai negali eiti savo pareig (pv%., dl toki teisini akt, kaip statyme nustatytas am&ius, per!imas kit darb, 1ietuvos 2espublikos pilietybs netekimas). ?eimo pagal statym paskirt generalin prokuror tokiais pagrindais atleid&ia ?eimas, vadovaudamasis Konstituci!os /H straipsnio 0 punktu. Bagrin!amos bylos kontekste pa&ymtina, kad pagal Konstituci!os H0 straipsn ?eimo skirti ar rinkti pareignai, i#skyrus Konstituci!os H. straipsny!e nurodytus asmenis, i# pareig atleid&iami ?eimui vis ?eimo nari bals dauguma parei#kus !ais nepasitik!im. (aigi pagal Konstituci! generalinis prokuroras, !eigu pagal statym ! skiria ?eimas, i# pareig atleid&iamas nepasibaigus !o galio!im laikui ir tuo atve!u, kai ?eimas vis ?eimo nari bals dauguma parei#kia !uo nepasitik!im. H. Deneralinio prokuroro skyrimo tvarkos pakeitimas, kai statymas nustato kitus generalin prokuror skirian$ius sub!ektus, pagal Konstituci! negali bti pagrindu statymo nustatytam terminui paskirto generalinio prokuroro atleisti iki pasibaigiant !o galio!im terminui, nes #is pagrindas nra susi!>s su tokiomis aplinkybmis, dl kuri generalinis prokuroras apskritai negali eiti savo pareig. (aigi statymo nustatytam laikui ?eimo pagal statym paskirto generalinio prokuroro galio!imai pagal Konstituci! t>siasi tol, kol atsiranda statyme nustatyti pagrindai, dl kuri generalinis prokuroras apskritai negali eiti savo pareig, ir ?eimas atleid&ia generalin prokuror i# pareig (Konstituci!os /H straipsnio 0 punktas) arba kol ?eimas parei#kia nepasitik!im savo paskirtu generaliniu prokuroru (Konstituci!os H0 straipsnis). ,. Erokuratros statymo 11 straipsnio . dalies + punkto ("--- m. lapkri$io ", d. redakci!a) nuostata, kad generalinis prokuroras atleid&iamas i# pareig pasikeitus generalinio prokuroro skyrimo tvarkai, kai statymas nustato kitus generalin prokuror skirian$ius sub!ektus, ir "--- m. lapkri$io ", d. Erokuratros statymo 11 straipsnio pakeitimo statymo " straipsnio nuostata, kad nuo #io statymo sigalio!imo dienos nutrksta ?eimo paskirto generalinio prokuroro galio!imai ir !is laikinai eina generalinio prokuroro pareigas tol, kol statym nustatyta tvarka bus paskirtas generalinis prokuroras, buvo nustatytas toks teisinis reguliavimas, kai generalinio prokuroro atleidim nepasibaigus !o galio!im laikui lm ne aplinkybs, dl kuri generalinis prokuroras apskritai negali eiti savo pareig, bet vien tai, kad statymu buvo pakeista generalinio prokuroro skyrimo tvarka, ! skiriantis sub!ektas. Ea&ymtina ir tai, kad tokiu teisiniu reguliavimu sudaromos prielaidos atsirasti teisiniam netikrumui prokuratros sistemo!e, pa&eisti prokuror savaranki#kum vykdant Konstituci!o!e nustatytas unkci!as. (aigi gin$i!amomis nuostatomis nepaisoma konstitucinio teisins valstybs principo, suponuo!an$io teisin tikrum, stabilum, teist lkes$i apsaug. +. Ftsi&velgiant i#dstytus argumentus darytina i#vada, kad Erokuratros statymo 11 straipsnio . dalies + punktas ("--- m. lapkri$io ", d. redakci!a) ir "--- m. lapkri$io ", d. Erokuratros statymo 11 straipsnio pakeitimo statymo " straipsnis prie#tarau!a konstituciniam teisins valstybs principui. K( B9(F2A6F? 8k1 1AT(97R? 2T?E9K1AKR? ?F7A7F18PKAl (F2PKl 2ABKA6l M?(F(P6R ,/, ,H ?(2FAE?BAl EFEA18P6R KTA EFKTA(A6R A2 M?(F(P6R EFEA18P6R ,,1 ?(2FAE?BA9 M?(F(P6R . ?(2FAE?BAR " 8F1AT? F(A(AK(AT? 1AT(97R? 2T?E9K1AKR? KRB?(A(9]AJFA A2 1AT(97R? 2T?E9K1AKR? 7P2AF9?PKk? "--* 6. KF1FB8OAR 11 8. B9(F2A6R B2. .0H 58k1 7A1BAF9? FE?K2A(AT? 7A2@ABABKR F(1TA8A6R5 F(A(AK(AT? 1AT(97R? 2T?E9K1AKR? KRB?(A(9]AJFA KTA 1AT(97R? 2T?E9K1AKR? M?(F(P6R 58k1 1AT(97R? 2T?E9K1AKR? M?(F(P6l A2 KA(l (TA?k? FK(l ?KT1KA6R A2 M?ADF1ARJA6R (7F2KR?5 + ?(2FAE?BAR 1 8F1AFA, "--* m. gegu&s *- d. k.d. 88 skirsn.? 8l 7yriausybs "--* m. baland&io 11 d. nutarimo Br. .0H 58l 7ilniaus apskrities vir#ininko atleidimo5 atitikties konstituciniam teisins valstybs principui ir statymo 58l 1ietuvos 2espublikos statym ir kit teiss akt skelbimo ir sigalio!imo tvarkos5 + straipsnio 1 daliai. 1. 7yriausyb "--* m. baland&io 11 d. prim nutarim Br. .0H 58l 7ilniaus apskrities vir#ininko atleidimo5, kuriame nustat< 57adovaudamasi 1ietuvos 2espublikos 7yriausybs statymo (Oin., 1++., Br. .*3HH"= 1++,, Br. .1(1)311*1= "---, Br. +"3",.*) "" straipsnio 1. punktu ir 1ietuvos 2espublikos valstybs tarnybos statymo (Oin., 1+++, Br. //3"1*-= "--", Br. .031H-,, Br. 1"H30H0-) .. straipsnio 1 dalies 1 punktu, 1ietuvos 2espublikos 7yriausyb nutaria< Ftleisti Dedimin Eavir& i# 7ilniaus apskrities vir#ininko pareig nuo !o parei#kime nurodytos datos pagal 1ietuvos 2espublikos valstybs tarnybos statymo .. straipsnio 1 dalies 1 punkt.5 ". Earei#k!as pra#o i#tirti, ar mintas 7yriausybs nutarimas neprie#tarau!a konstituciniam teisins valstybs principui ir statymo 58l 1ietuvos 2espublikos statym ir kit teiss akt skelbimo ir sigalio!imo tvarkos5 + straipsnio 1 daliai. *. Konstituci!os +. straipsny!e nustatyta< 51ietuvos 2espublikos 7yriausyb< 1) tvarko kra#to reikalus, saugo 1ietuvos 2espublikos teritori!os nelie$iamyb>, garantuo!a valstybs saugum ir vie#! tvark= ") vykdo statymus ir ?eimo nutarimus dl statym gyvendinimo, taip pat 2espublikos Ere%idento dekretus= *) koordinuo!a ministeri! ir kit 7yriausybs staig veikl= .) rengia valstybs biud&eto pro!ekt ir teikia ! ?eimui= vykdo valstybs biud&et, teikia ?eimui biud&eto vykdymo apyskait= 0) rengia ir teikia ?eimui svarstyti statym pro!ektus= /) u&me%ga diplomatinius santykius ir palaiko ry#ius su u&sienio valstybmis ir tarptautinmis organi%aci!omis= H) vykdo kitas pareigas, kurias 7yriausybei paveda Konstituci!a ir kiti statymai.5 7yriausybs galio!imai kyla i# Konstituci!os ir i# statym. 7isa tai, k 7yriausyb daro gyvendindama Konstituci!o!e ir statymuose !ai nustatyt kompetenci!, yra valstybs valdymo reikal sprendimas (Konstitucinio (eismo "--1 m. lapkri$io "+ d. nutarimas). .. Konstituci!os +0 straipsny!e nustatyta< 51ietuvos 2espublikos 7yriausyb valstybs valdymo reikalus sprend&ia posd&iuose vis 7yriausybs nari bals dauguma priimdama nutarimus. 7yriausybs posd&iuose taip pat gali dalyvauti valstybs kontrolierius. 7yriausybs nutarimus pasira#o 6inistras Eirmininkas ir tos srities ministras.5 Eagal Konstituci!os +0 straipsnio 1 dal visi valstybs valdymo reikalai, Konstituci!o!e ir statymuose priskirti 7yriausybs kompetenci!ai, sprend&iami priimant nutarimus. 7yriausybs nutarimas yra teiss aktas, kuriuo 7yriausyb sprend&ia valstybs valdymo reikalus. 7alstybs valdymo reikalai negali bti sprend&iami 7yriausybei priimant kitos r#ies akt (Konstitucinio (eismo "--1 m. lapkri$io "+ d. nutarimas). (aigi Konstituci!o!e tvirtinta tik viena 7yriausybs

H1

teiss akt, kuriuos !i turi teis> priimti spr>sdama valstybs valdymo reikalus, r#is 3 7yriausybs nutarimai. 0. Konstituci!os 1"* straipsnio 1 daly!e nustatyta< 5Fuk#tesniuosiuose administraciniuose vienetuose statymo nustatyta tvarka valdym organi%uo!a 7yriausyb.5 6inta, kad vietos valdymas yra valstybinio valdymo (t. y. vykdomosios vald&ios) unkci! vykdymas vietose. Eagal Fpskrities valdymo statymo 1 straipsnio 1 dal apskritis yra 1ietuvos 2espublikos teritori!os auk#tesnysis administracinis vienetas, kurio valdym per apskrities vir#inink, ministeri!as ir kitas 7yriausybs instituci!as organi%uo!a 7yriausyb= apskrities valdymas yra sudtin valstybs valdymo dalis. Fpskrities vir#inink skiria ir atleid&ia 7yriausyb 6inistro Eirmininko teikimu (Fpskrities valdymo statymo . straipsnio 1 dalis, 7yriausybs statymo "" straipsnio 1. punktas). A# Konstituci!os ir statymo i#plaukia, kad apskrities vir#ininkas 3 tai valstybs pareignas, per kur 7yriausyb organi%uo!a auk#tesnio!o administracinio vieneto (apskrities) valstybin valdym, ir !o skyrimas bei atleidimas i# pareig 3 tai 7yriausybs kompetenci!ai priskirtas valstybs valdymo reikalas, kur 7yriausyb gali spr>sti priimdama tik vienos r#ies teiss aktus 3 7yriausybs nutarimus. /. 6inta, kad parei#k!as pra#o i#tirti, ar gin$i!amas 7yriausybs nutarimas neprie#tarau!a konstituciniam teisins valstybs principui. Konstitucinis teisins valstybs principas yra universalus principas, kuriuo grind&iama visa 1ietuvos teiss sistema ir pati Konstituci!a. (eisins valstybs principo turinys atsiskleid&ia vairiose Konstituci!os nuostatose. /.1. 7ienas i# esmini Konstituci!o!e tvirtinto teisins valstybs principo element yra teisinis tikrumas ir ai#kumas.(eisinio tikrumo, ai#kumo imperatyvas suponuo!a tam tikrus privalomus reikalavimus teisiniam reguliavimui. Jis privalo bti ai#kus ir darnus, teiss normos turi bti ormuluo!amos tiksliai, !ose negali bti dviprasmybi. (eiss aktai turi bti nustatyta tvarka paskelbiami, galimyb> su !ais susipa&inti turi turti visi teisini santyki sub!ektai. /.". (eisins valstybs principas rei#kia ir tai, kad teisin reguliavim galima keisti tik laikantis i# anksto nustatytos tvarkos ir nepa&eid&iant Konstituci!os princip ir norm, kad btina inter alia laikytis principo lef retro non agit (Konstitucinio (eismo "--1 m. liepos 1" d. nutarimas). /.*. 7ienas i# konstitucinio teisins valstybs principo reikalavim valstybs valdymo srity!e yra tas, kad teiss akt, kuriais sprend&iami valstybs valdymo klausimai, galia bt nukreipta ateit. Bagrin!amos bylos kontekste pa&ymtina ir tai, kad kol nra sigalio!>s teiss aktas dl tam tikro valstybs pareigno atleidimo i# pareig, #is pareignas turi ir vykdo galio!imus, kuriuos !am nustato Konstituci!a, statymai, kiti teiss aktai. /... Konstitucinio (eismo "--1 m. lapkri$io "+ d. nutarime konstatuota, kad teisins valstybs principo esminis elementas taip pat yra tas, kad galio!a tik paskelbti teiss aktai. (eis negali bti nevie#a. Konstituciniai reikalavimai, kad galiot tik paskelbti teiss aktai ir kad !ie galiot ateit, 3 svarbi teisinio tikrumo prielaida. Eagal Konstituci! 7yriausyb, spr>sdama valstybs valdymo reikalus, visada turi priimti nutarimus, ir !ie turi bti paskelbti nepriklausomai nuo to, ar 7yriausybs priimami teiss aktai yra norminiai, ar individuals, taip pat nepriklausomai nuo to, kokiam sub!ektui ar sub!ekt ratui !ie skirti. H. 6inta, kad 7yriausybs "--* m. baland&io 11 d. nutarimu Br. .0H 58l 7ilniaus apskrities vir#ininko atleidimo5 buvo nutarta D. Eavir& i# 7ilniaus apskrities vir#ininko pareig atleisti nuo !o parei#kime nurodytos datos. Kaip matyti i# bylo!e esan$ios med&iagos, D. Eavir&io parei#kime yra pra#oma ! i# 7ilniaus apskrities vir#ininko pareig atleisti nuo "--* m. baland&io , d. (aigi 7yriausybs "--* m. baland&io 11 d. nutarimo Br. .0H 58l 7ilniaus apskrities vir#ininko atleidimo5 ormuluot 5atleisti Dedimin Eavir& i# 7ilniaus apskrities vir#ininko pareig nuo !o parei#kime nurodytos datos5 rei#kia, kad pagal # nutarim D. Eavir&is i# 7ilniaus apskrities vir#ininko pareig yra atleistas nuo "--* m. baland&io , d. ,. Ea&ymtina, kad gin$i!amas 7yriausybs nutarimas buvo priimtas "--* m. baland&io 11 d., o 57alstybs &iniose5 paskelbtas "--* m. baland&io 1/ d. Mstatymo 58l 1ietuvos 2espublikos statym ir kit teiss akt skelbimo ir sigalio!imo tvarkos5 + straipsnio 1 daly!e nustatyta, kad 7yriausybs nutarimai sigalio!a kit dien po to, kai !ie 6inistro Eirmininko ir atitinkamo ministro pasira#yti paskelbiami 57alstybs &iniose5, !eigu pa$iuose nutarimuose nenustatyta vlesn ! sigalio!imo data. (aigi 7yriausybs nutarimas, kuriame nustatyta, kad D. Eavir&is i# 7ilniaus apskrities vir#ininko pareig atleistas nuo !o parei#kime nurodytos datos (t. y. nuo "--* m. baland&io , d.), sigalio!o "--* m. baland&io 1H d. +. Din$i!amu 7yriausybs nutarimu D. Eavir&is buvo atleistas i# 7ilniaus apskrities vir#ininko pareig anks$iau nei buvo priimtas, paskelbtas ir sigalio!o 7yriausybs nutarimas dl !o atleidimo i# nurodyt pareig. Bagrin!amos bylos kontekste pa&ymtina, kad nors pats gin$i!amas 7yriausybs nutarimas sigalio!o nuo "--* m. baland&io 1H d., t. y. kit dien po !o paskelbimo 57alstybs &iniose5, ta$iau #io 7yriausybs nutarimo turinio galia buvo nukreipta praeit. 1-. 6inta, kad gin$i!amame 7yriausybs nutarime nustatyta, !og D. Eavir&is i# 7ilniaus apskrities vir#ininko pareig atleid&iamas 5nuo !o parei#kime nurodytos datos5. (aigi pa$iame 7yriausybs nutarime nra nurodyta konkreti D. Eavir&io atleidimo i# 7ilniaus apskrities vir#ininko pareig data. (okia gin$i!amo nutarimo ormuluot, pagal kuri D. Eavir&is atleid&iamas i# 7ilniaus apskrities vir#ininko pareig 5nuo !o parei#kime nurodytos datos5, yra teisi#kai ydinga, nes vien i# #io 7yriausybs nutarimo neai#ku, nuo kurios konkre$ios datos nutrko 7ilniaus apskrities vir#ininko D. Eavir&io galio!imai. 11. ?uinteresuoto asmens 3 7yriausybs atstov savo argumentus dl gin$i!amo 7yriausybs nutarimo neprie#taravimo konstituciniam teisins valstybs principui ir statymo 58l 1ietuvos 2espublikos statym ir kit teiss akt skelbimo ir sigalio!imo tvarkos5 + straipsnio 1 daliai grind&ia tuo, kad 7yriausyb apskrities vir#ininko atleidimo i# pareig klausim gali spr>sti priimdama vadinam! protokolin sprendim (t. y. tok sprendim, kuris orminamas tik ra#u 7yriausybs posd&io protokole). 7yriausybs atstov teigia, kad D. Eavir&is i# 7ilniaus apskrities vir#ininko pareig buvo atleistas "--* m. baland&io + d. 5protokoliniu sprendimu5. @ie suinteresuoto asmens 3 7yriausybs atstovs argumentai yra teisi#kai nepagrsti. 7yriausybs "--* m. baland&io + d. posd&io protokole yra toks ra#as< 5Ftsi&velgti vidaus reikal ministro J. Kernatonio in ormaci!, kad 7ilniaus apskrities vir#ininkas D. Eavir&is yra teik>s 6inistrui Eirmininkui parei#kim atleisti ! i# 7ilniaus apskrities vir#ininko pareig, nes yra i#rinktas 7ilniaus miesto savivaldybs taryb, o nurodyt! atleidim orminan$io 1ietuvos 2espublikos 7yriausybs nutarimo pro!ektas teikiamas artimiausiam 1ietuvos 2espublikos 7yriausybs posd&iui.5 (aigi mintame 7yriausybs posd&io protokole yra nurodyta tik tai, kad 7yriausyb atsi&velgia pateikt in ormaci! dl D. Eavir&io parei#kimo atleisti ! i# 7ilniaus apskrities vir#ininko pareig, taip pat kad 7yriausybs nutarimo, kuriuo bus ormintas D. Eavir&io atleidimas, pro!ektas bus pateiktas artimiausiame 7yriausybs posdy!e. 6inta, kad apskrities vir#ininkas 3 tai valstybs pareignas, per kur 7yriausyb organi%uo!a auk#tesnio!o administracinio vieneto (apskrities) valstybin valdym, ir !o atleidimas i# pareig 3 tai 7yriausybs kompetenci!ai priskirtas valstybs valdymo reikalas, kur 7yriausyb pagal Konstituci! gali spr>sti tik priimdama nutarim. 7adinasi, 7yriausybs sprendimas dl D. Eavir&io atleidimo i# 7ilniaus apskrities vir#ininko pareig gal!o bti priimtas tik laikantis Konstituci!o!e nustatyt reikalavim, t. y. toks sprendimas turi bti priimtas 7yriausybs nutarimu, 7yriausybs posdy!e, vis 7yriausybs nari bals dauguma ir pasira#ytas 6inistro Eirmininko bei tos srities ministro. 1". Ftsi&velgiant i#dstytus argumentus darytina i#vada, kad 7yriausybs "--* m. baland&io 11 d. nutarimo Br. .0H 58l 7ilniaus apskrities vir#ininko atleidimo5 nuostata 5nuo !o parei#kime nurodytos datos5 prie#tarau!a konstituciniam teisins valstybs principui. 1*. Earei#k!as pra#o i#tirti, ar 7yriausybs "--* m. baland&io 11 d. nutarimas Br. .0H 58l 7ilniaus apskrities vir#ininko atleidimo5 neprie#tarau!a statymo 58l 1ietuvos 2espublikos statym ir kit teiss akt skelbimo ir sigalio!imo tvarkos5 + straipsnio 1 daliai. 1*.1. Mstatymo 58l 1ietuvos 2espublikos statym ir kit teiss akt skelbimo ir sigalio!imo tvarkos5 + straipsnio 1 daly!e nustatyta< 57yriausybs nutarimai sigalio!a kit dien po to, kai !ie 6inistro Eirmininko ir atitinkamo ministro pasira#yti paskelbiami 57alstybs &iniose5, !eigu pa$iuose nutarimuose nenustatyta vlesn ! sigalio!imo data.5 1*.". 6inta, kad nors pats gin$i!amas 7yriausybs nutarimas sigalio!o nuo "--* m. baland&io 1H d., t. y. kit dien po !o paskelbimo 57alstybs &iniose5, ta$iau #io 7yriausybs nutarimo turinio galia buvo nukreipta praeit. 1*.*. Ftsi&velgiant #iuos argumentus darytina i#vada, kad 7yriausybs "--* m. baland&io 11 d. nutarimo Br. .0H 58l 7ilniaus apskrities vir#ininko atleidimo5 nuostata 5nuo !o parei#kime nurodytos datos5 prie#tarau!a statymo 58l 1ietuvos 2espublikos statym ir kit teiss akt skelbimo ir sigalio!imo tvarkos5 + straipsnio 1 daliai. 'eism (ne teisjo) nepriklausomumo samprata ir teisj statuso (skyrimo" galiojim pasibaigimo" nepriklausomumo garantij skirstymo) konstitu%iniai pagrindai pagal &onstitu%inio 'eismo i,ai,kinimus. Ktina vadovautis K( 1+++ 1" "1 nut. ir "--1 -H 1" nut. 9. 'eism statymo 2 str. 'eism nepriklausomumas (eismai, vykdydami teisingum, yra nepriklausomi nuo kit valstybs vald&ios instituci!, pareign, politini parti!, politini ir visuomenini organi%aci! ir kit asmen. str. 'eisj nepriklausomumas 1. (eis! nepriklausomumo garanti!as bei teis! status

H"

nustato 1ietuvos 2espublikos Konstituci!a, #is ir kiti statymai bei kiti teiss aktai. ". (eis!ai, vykdydami teisingum, veikia ne#ali#kai ir klauso tik statym. *. (eis!ai, vykdydami teisingum, yra nepriklausomi nuo proceso dalyvi, teism administraci!os, kit teis!, valstybs vald&ios instituci!, pareign bei kit asmen. (eis!ams negali bti daromas !oks politinis, ekonominis, psicIologinis, socialinis spaudimas ar kitoks neteistas poveikis, kuris galt turti takos ! sprendimams. .. Biekas neturi teiss reikalauti, kad teis!as atsiskaityt dl konkre$io!e bylo!e priimto sprendimo. 0. (eis!ams suteikiamos socialins garanti!os, atitinkan$ios ! status ir u&tikrinan$ios ! nepriklausomum. K( B 9 ( F 2 A 6 F ? 8l 1ietuvos 2espublikos teism statymo 1., "0(1), "/, *-, **, *., */, .-, 01, 0/, 0,, 0+, //, /+, /+(1) ir H* straipsni atitikimo 1ietuvos 2espublikos Konstituci!ai. 1+++ m. gruod&io "1 d. k.d.? Eagal Konstituci! valstybs vald&ia organi%uota ir gyvendinama remiantis vald&i padali!imo principu. @is principas rei#kia, kad statym leid&iamo!i, vykdomo!i ir teismin vald&ios yra atskirtos, pakankamai savaranki#kos, kad tarp #i vald&i turi bti pusiausvyra. Kiekviena vald&ios instituci!a turi !os paskirt atitinkan$i kompetenci!, kurios konkretus turinys priklauso nuo to, kokiai valstybs vald&iai #i instituci!a priklauso, taip pat nuo !os vietos tarp kit valstybs vald&ios instituci!, !os galio!im santykio su kit valstybs vald&ios instituci! galio!imais. Konstituci!os 1-+ straipsnio 1 daly!e nustatyta, kad teisingum 1ietuvos 2espubliko!e vykdo tik teismai. (eisingumo vykdymas 3 teism unkci!a, lemianti #ios vald&ios viet valstybs vald&ios instituci! sistemo!e ir teis! status. Jokia kita valstybs instituci!a ar pareignas negali vykdyti #ios unkci!os. ". Konstituci!os 1-+ straipsnio " daly!e nustatyta< 5(eis!as ir teismai, vykdydami teisingum, yra nepriklausomi.5 (eis!o ir teism nepriklausomumas 3 vienas i# esmini demokratins teisins valstybs princip. (okio!e valstyb!e socialinis teismins vald&ios vaidmuo yra toks, kad teismai, vykdydami teisingum, privalo u&tikrinti Konstituci!o!e, statymuose ir kituose teiss aktuose i#reik#tos teiss gyvendinim, garantuoti teiss vir#enyb>, apsaugoti &mogaus teises ir laisves. Ea&ymtina, kad teis!o ir teism nepriklausomumas nra savitikslis dalykas 3 tai yra btina &mogaus teisi ir laisvi apsaugos slyga. Konstituci!os *straipsnio 1 daly!e nustatyta, kad asmuo, kurio konstitucins teiss ir laisvs pa&eid&iamos, turi teis> kreiptis teism. Konstituci!os *1 straipsnio " daly!e tvirtinta asmens, kaltinamo padarius nusikaltim, teis, kad !o byl vie#ai ir teisingai i#nagrint nepriklausomas ir be#ali#kas teismas. (aigi svarbiausias kriteri!us, kuriuo btina vadovautis vertinant teis!o ir teism nepriklausomum, yra tas, kad nepriklausomumas yra ne privilegi!a, o viena svarbiausi teis!o ir teismo pareig, kylanti i# Konstituci!o!e garantuotos &mogaus teiss turti ne#ali#k gin$o arbitr (Konstitucinio (eismo 1++0 m. gruod&io / d. nutarimas). *. Ftsi&velgiant Konstituci!os preambul!e tvirtint atviros, teisingos, darnios pilietins visuomens ir teisins valstybs siek, Konstituci!os 0 straipsn ir kit straipsni normas, nustatan$ias vald&i padali!im, galima skirti du neatsie!amus teis!o ir teism nepriklausomumo principo aspektus. @is principas vis pirma rei#kia teis!o ir teism, vykdan$i teisingum, nepriklausomum. Eagal Konstituci!os 1-+ straipsn teis!ai, vykdydami teisingum, yra nepriklausomi ir klauso tik statymo. Konstituci!os 11. straipsnio 1 daly!e nustatyta, kad valstybins vald&ios ir valdymo instituci!, ?eimo nari ir kit pareign, politini parti!, politini ir visuomenini organi%aci! ar pilie$i ki#imasis teis!o ar teismo veikl draud&iamas ir u&traukia statymo nustatyt atsakomyb>. (eis!o procesinis nepriklausomumas yra btina ne#ali#ko ir teisingo bylos i#nagrin!imo slyga. Kita vertus, teis!as ir teismai nra pakankamai nepriklausomi, !ei neu&tikrintas teism, kaip teismins vald&ios instituci! sistemos, nepriklausomumas. Eagal vald&i padali!imo princip visos vald&ios yra savaranki#kos, nepriklausomos, galin$ios atsverti viena kit. (eismin vald&ia, bdama savaranki#ka, negali bti priklausoma nuo kit vald&i dar ir dl to, kad !i vienintel ormuo!ama ne politiniu, bet pro esiniu pagrindu. (ik bdama savaranki#ka, nepriklausoma nuo kit vald&i, teismin vald&ia gali gyvendinti savo unkci! 3 vykdyti teisingum. (eismins vald&ios visaverti#kumas ir nepriklausomumas suponuo!a !os savivald. (eismins vald&ios savivalda apima ir teism darbo organi%avim, taip pat teis! pro esinio korpuso veikl. (eism organi%acinis savaranki#kumas ir savivalda 3 svarbios realaus teismins vald&ios nepriklausomumo garanti!os. Kit vald&ios instituci! konstitucin pareiga 3 gerbti Konstituci!o!e tvirtint teism nepriklausomum. Ea&ymtina, kad teism veikl u&tikrina Konstituci!a, !ai neprie#tarau!antys statymai ir kiti teiss aktai. 7alstybs pareiga 3 sudaryti teismams tinkamas darbo slygas. (a$iau #i aplinkyb nerei#kia, kad nustatant konkre$ius kit vald&ios instituci! galio!imus santykiuose su teismine vald&ia galima paneigti Konstituci!o!e tvirtint vald&i padali!im bei teismo, kaip visaverts ir veikian$ios nepriklausomai nuo kit vald&i, vald&ios esm>. 9&tikrinant teis!o ir teism nepriklausomum ypa$ svarbu ai#kiai atriboti teism veikl nuo vykdomosios vald&ios. Konstituci!a draud&ia vykdoma!ai vald&iai ki#tis teisingumo vykdym, daryti teismams kok nors poveik ar vertinti teism darb nagrin!ant bylas, !uo labiau 3 nurodinti, kaip turt bti vykdomas teisingumas. (eism administravimas ir drausmini priemoni taikymas teis!ams turi bti organi%uo!amas taip, kad nebt pa&eid&iamas realus teis! nepriklausomumas. Eagal Konstituci! teism veikla nra ir negali bti laikoma valdymo sritimi, priskirta kuriai nors vykdomosios vald&ios instituci!ai. 7ykdomosios vald&ios instituci!oms gali bti nustatomi tik galio!imai, skirti sudaryti slygas teismams veikti. (eismai u& savo veikl vykdant teisingum neatsiskaito kitoms vald&ios instituci!oms ar pareignams. (ik nepriklausoma teism institucin sistema gali laiduoti teismo organi%acin, o kartu ir teis!o procesin savaranki#kum. Rrgani%acinio teism savaranki#kumo materialinis pagrindas 3 ! inansinis nepriklausomumas nuo vykdomosios vald&ios sprendim. Ea&ymtina, kad inansin teism nepriklausomum u&tikrina toks teisinis reguliavimas, kai l#os teism sistemai ir kiekvienam teismui yra skiriamos statymu patvirtintame valstybs biud&ete. (eism organi%acinio nepriklausomumo garantavimas yra viena esmini prielaid &mogaus teisms u&tikrinti. .. Kti nepriklausomam teis! pareigo!a ir priesaika, kuri pagal Konstituci!os 11" straipsnio / dal !is duoda prie# praddamas eiti savo pareigas. (eis!as prisiekia bti i#tikimas 1ietuvos 2espublikai, vykdyti teisingum tik pagal statymus, ginti &mogaus teises, laisves ir teistus interesus, visada bti s&iningas, Iumani#kas ir savo elgesiu nepakenkti teis!o vardui. Eagal Konstituci!os 110 straipsn teis!ai atleid&iami i# pareig statymo nustatyta tvarka, kai savo poelgiu pa&emino teis!o vard, taip pat kai siteis!a !uos apkaltin> teism nuosprend&iai. Konstituci!os H. ir 11/ straipsniuose nustatyta, kad Fuk#$iausio!o (eismo pirminink ir teis!us, taip pat Fpeliacinio teismo pirminink ir teis!us u& #iurk#t Konstituci!os pa&eidim arba priesaikos sulau&ym, taip pat paai#k!us, !og padarytas nusikaltimas, ?eimas gali pa#alinti i# pareig apkaltos proceso tvarka. (eis!o elgesys, susi!>s su tiesioginiu pareig atlikimu, taip pat !o veikla, nesusi!usi su !o pareigomis, neturi kelti !oki abe!oni dl !o nepriklausomumo ir ne#ali#kumo. Kita garanti!a, kad teis!ai tinkamai vykdys teisingum, yra ! kvali ikaci!a< teis!ais turi bti skiriami tik asmenys, turintys auk#t teisin> kvali ikaci! ir gyvenimo patirt. J reputaci!a turi bti nepriekai#tinga. (ai rei#kia, kad teis!ams keliami ypatingi pro esiniai ir etiniai reikalavimai. (eis!as turi !austi didel> atsakomyb> u& tai, kaip !is vykdo teisingum 3 atlieka Konstituci!o!e !am nustatyt priederm>. 0. Ea&ymtina, kad teis!o ir teism nepriklausomumo principas tvirtintas ir daugely!e tarptautini akt< 7isuotin!e &mogaus teisi deklaraci!o!e, Turopos &mogaus teisi ir pagrindini laisvi apsaugos konvenci!o!e, Jungtini (aut Deneralins Fsambl!os patvirtintuose Eagrindiniuose teismo nepriklausomumo principuose, Turopos (arybos 6inistr komiteto 1++. m. spalio 1* d. priimto!e rekomendaci!o!e 58l teis! nepriklausomumo, veiksmingumo ir vaidmens5, 1+++ m. lapkri$io 1H d. priimto!e 7isuotin!e teis! cIarti!o!e ir kt. (eis!o ir teism nepriklausomumo principas yra tvirtintas vis demokratini valstybi konstituci!ose. /. Konstituci!os 1-+ straipsnio " daly!e tvirtintas teis!o ir teism nepriklausomumo principas sie!asi su Turopos &mogaus teisi ir pagrindini laisvi apsaugos konvenci!os / straipsnio nuostatomis, tvirtinan$iomis asmens teis> nepriklausom ir ne#ali#k teism. Turopos &mogaus teisi teismas, nagrindamas bylas dl Konvenci!os / straipsnio pa&eidim, skiria ob!ektyvius ir sub!ektyvius teiss nepriklausom ir ne#ali#k teism elementus. Bagrin!amos bylos po&iriu ypa$ reik#mingi yra pirmie!i. (ai 3 vald&i padali!imo u&tikrinimas, atitinkamas vald&ios instituci! santyki reguliavimas. Turopos &mogaus teisi teismo praktikos anali% leid&ia teigti, kad teism ir teis! veiklos kontrol ar atve!ai, kai teismams poveik daro neteismins struktros, yra laikomi Konvenci!os / straipsnio pa&eidimais. Fntai Turopos &mogaus teisi teismo 1++. m. lapkri$io ". d. sprendime bylo!e Keaumartin prie# Eranc%i! (?eries F, Bo "+/3K) buvo

H*

konstatuota, kad pagal Konvenci!os / straipsnio 1 punkto prasm> 5teismas5 gali bti tik organas, kuriam priklauso visa !urisdikci!a ir kuris atitinka tokius reikalavimus kaip nepriklausomumas nuo vykdomosios vald&ios, taip pat nuo bylos #ali. (oki i#vad Turopos &mogaus teisi teismas grind ir kitais savo sprendimais. Ea&ymtina, kad Turopos &mogaus teisi teismo praktiko!e veiksniais, daran$iais tak teisminei vald&iai, gali bti pripa&stama kit vald&i, ypa$ vykdomosios, galimyb duoti instrukci!as teismams ar slygoti teis!o perklim kitas pareigas, !ei #is nesilaikys duot nurodym, teis! darbo apmok!imo slygos, taip pat kitoks vykdomosios vald&ios gal!imas daryti tiesiogin ar netiesiogin poveik teismams. H. (eis!o ir teism nepriklausomumo garanti!oms taip pat priskirtinas teis!o ir teismo teisinis statusas. (eis!as pagal !o atliekamas pareigas negali bti priskirtas prie valstybs tarnauto!. A# !o negali bti reikalau!ama vykdyti koki nors politikos krypt. (eism praktik ormuo!a tik patys teismai, taikydami teiss normas. Omogaus teises ir laisves teis!as u&tikrina tuo, kad vykdo teisingum remdamasis Konstituci!a ir statymais. Konstitucinis (eismas 1++0 m. gruod&io / d. nutarime konstatavo, kad 5pagal tai, kaip statymuose detali%uo!amas Konstituci!os 1-+ straipsnio " daly!e tvirtintas teis!o ir teismo nepriklausomumas, teis! nepriklausomumo garanti!as galima slygi#kai suskirstyti tris grupes< a) teis!o galio!im trukms nelie$iamumo, b) teis!o asmens nelie$iamumo, c) teis!o socialinio (materialinio) pobd&io garanti!as5. 9&tikrinant teis!o galio!im nelie$iamum Konstituci!os 110 straipsny!e tvirtinta, kad teis!as gali bti statymo nustatyta tvarka atleistas i# pareig tik Konstituci!o!e nurodytais atve!ais. Mgalio!im trukms nelie$iamumo garanti!a yra svarbi tuo, kad teis!as, nepaisant to, kokios politins !gos yra vald&io!e, i#lieka nepriklausomas, !is neturi taikytis prie galimos politini !g kaitos vald&io!e. Darantuo!ant teis!o asmens nelie$iamum Konstituci!os 11. straipsnio " daly!e nustatyta, kad teis!as negali bti patrauktas baud&iamo!on atsakomybn, suimtas, negali bti kitaip suvar&yta !o laisv be ?eimo, o tarp ?eimo sesi! C be 2espublikos Ere%idento sutikimo. Konstituci!os H. ir 11/ straipsniuose numatyta, kad Fuk#$iausio!o (eismo pirminink ir teis!us, taip pat Fpeliacinio teismo pirminink ir teis!us u& #iurk#t Konstituci!os pa&eidim arba priesaikos sulau&ym, taip pat paai#k!us, !og padarytas nusikaltimas, ?eimas gali pa#alinti i# pareig apkaltos proceso tvarka. Be ma&iau svarbios ir Konstituci!os 1-+ straipsnio " daly!e tvirtinto teis!o nepriklausomumo principo socialinio (materialinio) pobd&io garanti!os. Jos rei#kia valstybs pareig u&tikrinti teis!ui socialin (materialin) aprpinim, kuris atitikt teis!o status !am einant pareigas, taip pat pasibaigus teis!o kadenci!ai. @ios garanti!os tvirtintos demokratini valstybi teis!e, taip pat vairiuose tarptautiniuose aktuose. Fntai 1+++ m. lapkri$io 1H d. 7isuotins teis! cIarti!os 1* straipsny!e nustatyta, kad teis!as, siekiant u&tikrinti !o tikr ekonomin nepriklausomum, privalo gauti pakankam atlyginim= atlyginimas neturi priklausyti nuo teis!o darbo re%ultat ir negali bti suma&intas teis!o darbo teisme metu. Ea&ymtina, kad atskleisdamas teis!o ir teism nepriklausomumo konstitucinio principo turin Konstitucinis (eismas 1++0 m. gruod&io / d. nutarime konstatavo, !og 5bet kokie mginimai ma&inti teis!o atlyginim ar kitas socialines garanti!as arba teism inansavimo ribo!imas yra traktuo!ami kaip ksinimasis teis! ir teism nepriklausomum5. (eis!o ir teism nepriklausomumo garanti! sistemos vertinimas leid&ia teigti, kad !os tarpusavy!e yra glaud&iai susi!usios. (eis!o ir teism nepriklausomumo apskritai negalima vertinti pagal kok nors vien, kad ir labai reik#ming, po&ym, todl visuotinai pripa&stama, !og pa&eidus kuri nors i# teis!o ir teism nepriklausomumo garanti! gali bti pakenkta teisingumo gyvendinimui, kilt pavo!us, kad nebus u&tikrinamos &mogaus teiss ir laisvs, nebus garantuota teiss vir#enyb. Kartu Konstitucinis (eismas pa&ymi, kad teis!o ir teism nepriklausomumo garanti! sistema nesudaro !oki prielaid, kuriomis prisidengdamas teis!as galt vengti tinkamai atlikti savo pareigas, aplaid&iai nagrint bylas, neeti#kai elgtsi su bylo!e dalyvau!an$iais asmenimis, pa&eist &mogaus teises ir orum. (eis!ai turi saugoti savo pro esi!os garb> ir presti&. (odl teismins vald&ios savireguliaci!os ir savivaldos sistema privalo u&tikrinti, kad teis!ai deramai atliks savo pareigas, kad kiekvienas neteistas ar neeti#kas teis!o poelgis bus deramai vertintas. ,. (eis!o ir teism nepriklausomumas yra nedalomas. Mstatymu reguliuo!ant teism veikl negalima sudaryti prielaid paneigti Konstituci!os 0 ir kituose straipsniuose tvirtint (eismo, kaip savaranki#kos ir visaverts valstybs vald&ios, samprat. Kitaip nebt garantuota Konstituci!o!e tvirtint &mogaus teisi ir laisvi apsauga. Bagrindamas #i byl, Konstitucinis (eismas atsi&velgs abu teis!o ar teism nepriklausomumo principo aspektus< pirma, teis!o ir teism nepriklausomum vykdant teisingum, antra, teism, kaip teismin> vald&i gyvendinan$i instituci!, nepriklausomum. AA 1. Mstatymo ** straipsnio ", * ir . dalyse nustatyta< 5Fpylinki, apygard teism teis!us skiria 2espublikos Ere%identas teisingumo ministro teikimu ir patarus (eis! tarybai. Fpylinki, apygard teism pirmininkus i# paskirt teis! skiria 2espublikos Ere%identas teisingumo ministro teikimu ir patarus (eis! tarybai. Fpylinki, apygard teism pirminink pavaduoto!us ar skyri pirmininkus, taip pat apylinki teism Iipotekos skyri Iipotekos teis!us i# paskirt teis! skiria teisingumo ministras, pasilius teismo pirmininkui.5 Mstatymo *. straipsnio " ir * dalyse nustatyta< 5Fpeliacinio teismo teis!us, o i# ! 3 pirminink, teisingumo ministro teikimu ir patarus (eis! tarybai, skiria 2espublikos Ere%identas ?eimui pritarus. Fpeliacinio teismo skyri pirmininkus i# paskirt teis! skiria teisingumo ministras pasilius #io teismo pirmininkui.5 Mstatymo 0/ straipsnio 0, /, H ir , dalyse nustatyta< 5Fpeliacinio teismo pirminink ir kitus teis!us teisingumo ministro teikimu ir patarus (eis! tarybai, atleid&ia i# pareig 2espublikos Ere%identas ?eimui pritarus. Fpeliacinio teismo skyri pirmininkus atleid&ia i# pareig teisingumo ministras (eism departamento direktoriaus teikimu arba savo iniciatyva. Kit teism pirmininkus ir kitus teis!us teisingumo ministro teikimu ir patarus (eis! tarybai, atleid&ia i# pareig 2espublikos Ere%identas. Kit teism pirminink pavaduoto!us ar skyri pirmininkus, taip pat apylinki teism Iipotekos skyri Iipotekos teis!us atleid&ia i# pareig teisingumo ministras (eism departamento direktoriaus teikimu arba savo iniciatyva.5 ". Konstituci!os 1-+ straipsnio " daly!e nustatyta, kad teis!as ir teismai, vykdydami teisingum, yra nepriklausomi. Ea&ymtina, kad statymais nustatant teis! paskyrimo, paauk#tinimo, perklimo ar atleidimo i# pareig tvark, t. y. reglamentuo!ant ! pro esins kar!eros klausimus, negalima pa&eisti teis!o ir teism nepriklausomumo principo. *. Konstituci!os ,. straipsnio 11 punkte nustatyta, kad 2espublikos Ere%identas teikia ?eimui Fuk#$iausio!o (eismo teis! kandidatras, o paskyrus visus Fuk#$iausio!o (eismo teis!us, i# ! teikia ?eimui skirti Fuk#$iausio!o (eismo pirminink= skiria Fpeliacinio teismo teis!us, i# ! 3 Fpeliacinio teismo pirminink, !eigu ! kandidatroms pritaria ?eimas= skiria ir atleid&ia apygard ir apylinki teism teis!us ir pirmininkus, kei$ia ! darbo vietas= statymo numatytais atve!ais teikia ?eimui atleisti teis!us. Konstituci!os ,. straipsnio 11 punkto normos, nustatan$ios 2espublikos Ere%idento galio!imus skiriant ir atleid&iant teis!us, yra susi!usios su Konstituci!os 11" straipsnio 0 dalimi, kurio!e nustatyta, kad dl teis! paskyrimo, paauk#tinimo, perklimo ar atleidimo i# pareig 2espublikos Ere%identui pataria speciali statymo numatyta teis! instituci!a. Eagal Mstatymo *- straipsn #ias unkci!as vykdo (eis! taryba. (aigi Konstituci!os ,. straipsnio 11 punkte yra tvirtinti 2espublikos Ere%idento galio!imai ormuo!ant teismin> vald&i. (ai 3 reik#mingas valstybs vadovo konstitucinio statuso elementas. Burodyt 2espublikos Ere%idento galio!im #io!e srity!e pakeitimas ar apribo!imas, taip pat tokios #i galio!im gyvendinimo tvarkos nustatymas, kai 2espublikos Ere%idento veiksmai bt saistomi Konstituci!o!e nenumatyt instituci! ar pareign sprendim, reik#t 2espublikos Ere%idento konstitucins kompetenci!os pasikeitim. .. Konstituci!os 0 straipsnio " daly!e nustatyta< 57ald&ios galias ribo!a Konstituci!a.5 @io!e normo!e tvirtintas svarbus konstitucinis principas, kur turi bti atsi&velgiama nustatant valstybs vald&ios instituci! galio!imus tiek valstybs vald&ios ir asmens santyki, tiek valstybs vald&ios instituci! tarpusavio santyki srityse. Konstitucinis (eismas, #iuo aspektu interpretuodamas Konstituci!os 0 straipsnio " daly!e tvirtint princip, 1+++ m. bir&elio * d. nutarime konstatavo, kad #is konstitucinis principas 5rei#kia ir tai, kad !ei Konstituci!o!e yra tiesiogiai nustatyti konkre$ios valstybs vald&ios instituci!os galio!imai, n viena kita instituci!a negali i# !os #i galio!im perimti, o instituci!a, kurios galio!imai Konstituci!o!e nustatyti, negali ! perduoti ar atsisakyti.

H.

(okie galio!imai negali bti pakeisti ar apriboti statymu5. @i reikalavim btina laikytis norint u&tikrinti valstybs vald&ios instituci! unkcionavimo darn. Konstitucinis (eismas pa&ymi, kad vertinant gin$i!am Mstatymo norm atitikim Konstituci!os 0 straipsnio " daliai atsi&velgtina nurodyt Mstatymo norm atitikim ar neatitikim Konstituci!os ,. straipsnio 11 punktui. 0. Bustatytose teis! skyrimo ir atleidimo i# pareig procedrose numatytas teisingumo ministro teikimas, kurio atitikimu Konstituci!ai abe!o!a parei#k!as, todl btina i#siai#kinti teisingumo ministro teikimo, kaip teisinio instituto, turin. Fnali%uo!ant teisingumo ministro galio!imus teis! skyrimo procedro!e pa&ymtina, kad pagal Mstatymo ** straipsnio 1 dal apylinki, apygard teism teis!, #i teism pirminink kandidatras parenka teisingumo ministras (eism departamento direktoriaus teikimu. A# ! (eis! taryba atrenka vien ir pataria 2espublikos Ere%identui skirti ! teis!u. Mstatymo ** straipsnio " daly!e nustatyta, kad #iuos teis!us skiria 2espublikos Ere%identas teisingumo ministro teikimu ir patarus (eis! tarybai. (aigi mintose Mstatymo ** straipsnio dalyse yra tvirtinta atitinkama teis! skyrimo procedra. ?ugretinus straipsnio 1 ir " dali normas galima daryti i#vad, kad !ose varto!amos svokos 5teis! ^...U kandidatras parenka teisingumo ministras5 ir 5teisingumo ministro teikimas5 nra tapa$ios. @i svok turinys nevienodas. Mstatymo ** ir *. straipsni normose numatytas teisingumo ministro teikimas orminamas atitinkamu aktu. (oks teisingumo ministro teikimas sukelia teisinius padarinius. Jei nra teisingumo ministro teikimo, 2espublikos Ere%identas asmens negali paskirti teis!u. Eagal Mstatym teisingumo ministro teikimas 3 btina 2espublikos Ere%idento galio!im skiriant teis!us gyvendinimo slyga. Fnalogi#ka reik#m atleid&iant teis! i# pareig tenka Mstatymo 0/ straipsnio 0 ir H dali normose nustatytai teisingumo ministro teisei teikti 2espublikos Ere%identui atitinkamus teis!us atleisti i# pareig. Kartu pa&ymtina, kad statym leid!as turi teis> nustatyti, kokie sub!ektai parenka teis! kandidatras 2espublikos Ere%identui. @i unkci!a gali bti priskirta ir teisingumo ministrui, ta$iau teisingumo ministro teis parinkti teis! kandidatras 2espublikos Ere%idento nesaisto. (aigi gin$i!amose Mstatymo ** straipsnio normose tvirtinta ne tik teisingumo ministro teis pasilyti teis! kandidatras, bet ir teis teikti !as 2espublikos Ere%identui skirti. Fnalogi#ka Fpeliacinio teismo teis!, #io teismo pirmininko skyrimo tvarka nustatyta Mstatymo *. straipsny!e. Fpeliacinio teismo teis!, #io teismo pirmininko kandidatras ta pa$ia tvarka parenka teisingumo ministras. @iuos teis!us, o i# ! 3 pirminink teisingumo ministro teikimu ir patarus (eis! tarybai skiria 2espublikos Ere%identas. (aip pat vertintinos ir Mstatymo 0/ straipsnio 0 ir H dali normos, tvirtinan$ios, kad atitinkam teism teis!ai atleid&iami i# pareig teisingumo ministro teikimu. /. Mstatyme nustatyta teis! skyrimo procedra, kaip minta, neturi pa&eisti teismins vald&ios nepriklausomumo. Kartu #i procedra negali pa&eisti ir Konstituci!os 0 straipsny!e nustatytos valstybs vald&i (nagrin!amu atve!u 3 2espublikos Ere%idento ir (eismo) pusiausvyros. Bagrin!ant, ar pra#yme nurodyt Mstatymo straipsni dali normos, nustatan$ios teisingumo ministro kompetenci! ormuo!ant teismus, taip pat sprend&iant teism vidaus organi%aci!os klausimus, neprie#tarau!a Konstituci!ai, svarbu nustatyti Konstituci!os 11" straipsnio 0 daly!e numatytos specialios teis! instituci!os teisin status. Ftsi&velgiant Konstituci!o!e nustatyt teism ormavimo tvark, taip pat 2espublikos Ere%idento ir specialios teis! instituci!os santyki konstitucin reguliavim, darytina i#vada, kad Konstituci!os 11" straipsnio 0 daly!e nurodyta speciali teis! instituci!a turi patarti 2espublikos Ere%identui visais teis! skyrimo, ! pro esins kar!eros, taip pat atleidimo i# pareig klausimais. @ios instituci!os patarimas sukelia teisinius padarinius< !ei nra #ios instituci!os patarimo, 2espublikos Ere%identas negali priimti sprendimo dl teis!o paskyrimo, paauk#tinimo, perklimo ar atleidimo i# pareig. (aigi pagal Konstituci! speciali teis! instituci!a ne tik padeda 2espublikos Ere%identui ormuoti teismus, bet ir yra atsvara 2espublikos Ere%identui, kaip vykdomosios vald&ios sub!ektui, ormuo!ant teis! korpus. Kita vertus, Konstituci!os 11" straipsnio 0 daly!e numatyta speciali teis! instituci!a interpretuotina kaip svarbus (eismo C savaranki#kos valstybs vald&ios 3 savivaldos elementas. Din$i!amuose Mstatymo straipsniuose, ! dalyse tvirtinus teisingumo ministro teikim (eis! tarybos patarimas netenka Konstituci!o!e nustatytos prasms, nes tokiu atve!u 2espublikos Ere%idento veiksmus slygo!a ne vien (eis! tarybos patarimas, bet ir Konstituci!o!e nenumatytas teisingumo ministro teikimas. (okiu teisiniu reguliavimu pa&eid&iama Konstituci!o!e nustatyta teis! korpuso ormavimo tvarka, siterpiama 2espublikos Ere%idento ir Konstituci!o!e numatytos specialios teis! instituci!os kompetenci!. H. Konstituci!os ,. straipsnio 11 punkte apibr&iami 2espublikos Ere%idento galio!imai ormuo!ant teismin> vald&i. @i klausim gyvendinimas 3 2espublikos Ere%idento kompetenci!a. 8l teis! paskyrimo, paauk#tinimo, perklimo ar atleidimo i# pareig 2espublikos Ere%identui pataria speciali statyme numatyta teis! instituci!a (Konstituci!os 11" straipsnio 0 dalis). Din$i!amose Mstatymo normose nustatyta, kad savo konstitucines teises 2espublikos Ere%identas gali gyvendinti tik esant teisingumo ministro teikimui. 7adinasi, teisingumo ministro teikimas slygo!a 2espublikos Ere%idento gali, nustatyt Konstituci!os ,. straipsnio 11 punkte, gyvendinim sprend&iant teis! pro esins kar!eros klausimus. Kartu pa&eid&iamas ir Konstituci!os 0 straipsnio " daly!e nustatytas principas, kad vald&ios galias ribo!a Konstituci!a. Ftsi&velgus i#dstytus argumentus darytina i#vada, kad gin$i!amos Mstatymo ** straipsnio " ir * dali, *. straipsnio " dalies, 0/ straipsnio 0 ir H dali normos, kuriose tvirtintas teisingumo ministro teikimas skirti ir atleisti atitinkam teism teis!us ir teism pirmininkus, prie#tarau!a Konstituci!os 0 straipsnio " daliai, ,. straipsnio 11 punktui, 1-+ straipsnio " daliai ir 11" straipsnio 0 daliai. ,. Mstatymo ** straipsnio . daly!e nustatyta, kad apylinki, apygard teism pirminink pavaduoto!us ar skyri pirmininkus, taip pat apylinki teism Iipotekos skyri Iipotekos teis!us i# paskirt teis! skiria teisingumo ministras pasilius teismo pirmininkui. Eagal Mstatymo *. straipsnio * dal Fpeliacinio teismo skyri pirmininkus i# paskirt teis! skiria teisingumo ministras pasilius #io teismo pirmininkui. Fpeliacinio teismo skyri pirmininkus atleid&ia i# pareig teisingumo ministras (eism departamento direktoriaus teikimu arba savo iniciatyva (Mstatymo 0/ straipsnio / dalis). Kit teism pirminink pavaduoto!us ar skyri pirmininkus, taip pat apylinki teism Iipotekos skyri Iipotekos teis!us atleid&ia i# pareig (eisingumo ministras (eism departamento direktoriaus teikimu arba savo iniciatyva (Mstatymo 0/ straipsnio , dalis). +. Konstituci!os 1-+ straipsnio " daly!e tvirtintas teis!o ir teism nepriklausomumo principas apima ir teism organi%acin savaranki#kum. Jokia vykdomosios vald&ios instituci!a ar pareignas negali ki#tis teismo unkci! vykdym ar organi%uoti teism vidaus darbo. (eism veikla, kaip minta #iame nutarime, nra ir negali bti kokiai nors ministeri!ai priskirta valdymo sritis. Bagrin!amo klausimo kontekste pa&ymtina, kad atitinkam teism pirmininkus skiria 2espublikos Ere%identas. Eagal Konstituci!os ,. straipsnio 11 punkt ir 11" straipsnio * bei . dalis Fpeliacinio teismo pirminink ?eimo pritarimu skiria 2espublikos Ere%identas. Fpylinki, apygard ir speciali%uot teism pirmininkus taip pat skiria 2espublikos Ere%identas. Fpylinki ir apygard teism pirminink pavaduoto!ai ar skyri pirmininkai, Fpeliacinio teismo skyri pirmininkai ne tik kaip teis!ai vykdo teisingum, bet ir atsako u& pavest teism darbo organi%avimo srit. Eagal Mstatymo .* straipsnio 1 ir " dalis, nesant apygardos teismo, Fpeliacinio teismo pirmininko, #ias pareigas eina didesn teis!o sta& turintis skyriaus pirmininkas, o nesant apylinks teismo pirmininko, #ias pareigas eina pirmininko pavaduoto!as. Eagal Mstatym apylinki ir apygard teism pirminink pavaduoto!ams ar skyri pirmininkams, Fpeliacinio teismo skyri pirmininkams patiktos atskiros teismo darbo organi%acins unkci!os, be to, !ie prireikus pavaduo!a #i teism pirmininkus. (odl, atsi&velgiant Konstituci!os 1-+ straipsnio " daly!e tvirtint teis!o ir teism nepriklausomumo princip, taip pat tai, kad teism veikla vykdant teisingum nra ir negali bti teisingumo ministro valdymo sritis, yra pagrindas teigti, kad gin$i!amose Mstatymo normose nusta$ius teisingumo ministro galio!imus skirti atitinkam teism pirminink pavaduoto!us ir skyri pirmininkus yra sudaromos prielaidos vykdomosios vald&ios pareignui siterpti teism pareign skyrim ir kartu 3 teism veikl. Ftsi&velgiant #iuos argumentus darytina i#vada, kad Mstatymo ** straipsnio . dalies, *. straipsnio * dalies ir 0/ straipsnio / ir , dali gin$i!amos normos prie#tarau!a Konstituci!os 1-+ straipsnio " daliai.

H0

Kaip minta, pagal Konstituci!os 11" straipsnio 0 dal visais teis! pro esins kar!eros klausimais 2espublikos Ere%identui pataria speciali statyme numatyta teis! instituci!a. (ai 3 (eis! taryba. Mstatyme nustatytas teisinis reguliavimas, kad teism pirminink pavaduoto!us, skyri pirmininkus skiria teisingumo ministras, sukuria toki teisin> situaci!, kai Konstituci!o!e numatytas sub!ektas 3 speciali teis! instituci!a 3 negali gyvendinti Konstituci!o!e !ai priskirtos kompetenci!os. Ftsi&velgiant nurodytus motyvus darytina i#vada, kad Mstatymo ** straipsnio . dalies, *. straipsnio * dalies ir 0/ straipsnio / ir , dali gin$i!amos normos prie#tarau!a Konstituci!os 11" straipsnio 0 daliai. 1-. Konstituci!os ,. straipsnio 11 punkte, taip pat 11" straipsny!e nustatyti 2espublikos Ere%idento galio!imai teismins vald&ios ormavimo srity!e. Konstituci!os ,. straipsnio 11 punkto turinio anali% leid&ia teigti, kad !ame tvirtinta tik 2espublikos Ere%idento teis skirti Fpeliacinio teismo pirminink, apygard ir apylinki teism pirmininkus. @iame straipsny!e nra tiesiogiai tvirtintos 2espublikos Ere%idento teiss skirti ar atleisti apylinki, apygard teism pirminink pavaduoto!us ar skyri pirmininkus, Fpeliacinio teismo skyri pirmininkus. Konstituci!o!e mint teism pirminink pavaduoto! ir skyri pirminink pareigos nra numatytos. Mstatym leid!as gali statymais numatyti nurodytas pareigas, nustatyti asmen skyrimo !as tvark. Bustatydamas #ias pareigas statym leid!as yra saistomas Konstituci!os 0 ir kituose straipsniuose tvirtintos vald&i pusiausvyros bei Konstituci!os 1-+ straipsnio " daly!e tvirtinto teis!o ir teism nepriklausomumo principo. Ftsi&velgiant nurodytus argumentus darytina i#vada, kad Mstatymo ** straipsnio . dalies, *. straipsnio * dalies ir 0/ straipsnio / ir , dali gin$i!amos normos neprie#tarau!a Konstituci!os ,. straipsnio 11 punktui. Konstituci!os ,+ straipsnio . dalies turinys ai#kintinas atsi&velgiant vis Konstituci!os ,+ straipsny!e tvirtint teisin reguliavim. Konstituci!os ,+ straipsnio 1 ir " dalyse nustatyta, kas ir kokiomis slygomis eina 2espublikos Ere%idento pareigas 2espublikos Ere%identui mirus, atsistatydinus, pa#alinus ! i# pareig apkaltos proceso tvarka ar tada, kai ?eimas nutaria, kad 2espublikos Ere%idento bkl neleid&ia !am eiti pareig, taip pat kas pavaduo!a 2espublikos Ere%ident !am laikinai i#vykus u&sien arba susirgus ir dl to laikinai negalint eiti pareig. Din$i!amos Mstatymo **, *. ir 0/ straipsni normos reglamentuo!a valstybs vald&i santykius teismins vald&ios ormavimo srity!e. Konstitucinis (eismas #iame nutarime konstatavo, kad gin$i!amos Mstatymo normos neprie#tarau!a Konstituci!os ,. straipsnio 11 punktui, kuriame nustatyta 2espublikos Ere%idento teis skirti, keisti darbo vietas ar teikti ?eimui atleisti atitinkamus teis!us ar teism pirmininkus. Ftsi&velgus #iuos argumentus darytina i#vada, kad Mstatymo ** straipsnio . dalies, *. straipsnio * dalies ir 0/ straipsnio / ir , dali gin$i!amos normos neprie#tarau!a ir Konstituci!os ,+ straipsnio . daliai. A7 8l Mstatymo 1. straipsnio " dalies, "0(1) straipsnio 1 ir " dali, "/ straipsnio 1 dalies, *- straipsnio 1 dalies, */ straipsnio 1 dalies, .- straipsnio, 01 straipsnio * dalies, 0, straipsnio " dalies, 0+ straipsnio . dalies, /+ straipsnio " dalies ir H* straipsnio " dalies atitikimo Konstituci!ai. *. Eagal Mstatym atitinkamo teismo darb organi%uo!a teismo pirmininkas. @iai darbo sri$iai priklauso ir teis! paskirstymas teismo vidaus struktrose. Eagal Mstatym atitinkam teism skyri teis! skai$i nustato teisingumo ministras (eism departamento teikimu, i#klaus>s teismo pirmininko nuomons. (aigi Mstatymu vykdomosios vald&ios pareignui yra nustatyta teis spr>sti teism veiklos vidaus organi%avimo klausimus. (eismo veiklos vidaus organi%avimo klausim sprendimo priskyrimas teisingumo ministrui vertintinas kaip pa&eid&iantis teismins vald&ios savaranki#kum bei sudarantis prielaidas vykdomosios vald&ios pareignui siterpti teism vidaus veiklos organi%avim, o kartu 3 teism veikl. Ftsi&velgiant nurodytus motyvus darytina i#vada, kad Mstatymo 1. straipsnio " dalies gin$i!amos normos prie#tarau!a Konstituci!os 1-+ straipsnio " daliai. .. Mstatymo "0(1) straipsnio 1 ir " dalyse nustatyta< 5(eisingumo ministeri!a kartu su (eism departamentu organi%uo!a ir koordinuo!a teis! nuosekl mokym. M teis!o pro esins kvali ikaci!os klimo intensyvum atsi&velgiama sprend&iant teis!o paauk#tinimo klausim. (eis! pro esins kvali ikaci!os klimo ormos yra privalomosios ir akultatyvins. Erivalomsias ormas, i#skyrus 1ietuvos Fuk#$iausio!o (eismo teis!ams, nustato teisingumo ministras sakymu.5 Din$i!amose Mstatymo normose reglamentuo!amas teis! pro esinio tobulinimosi organi%avimas. Konstitucinis (eismas pa&ymi, kad tinkamas teis! pasirengimas, ! &ini gilinimas, kvali ikaci!os klimas 3 svarbi teism tinkamos veiklos u&tikrinimo prielaida. (eisingumo ministeri!ai statymu gali bti nustatyta unkci!a sudaryti slygas teis!ams kelti savo kvali ikaci!, todl !ai gali bti nustatyti galio!imai, reikalingi teis! nuosekliam mokymui organi%uoti ir koordinuoti. Erivalom mokymo orm nustatymas sietinas su teis!ams keliamais ypatingais pro esiniais reikalavimais. 7isi teis!ai turi turti vienodas galimybes tobulintis ir kelti savo kvali ikaci!. (eisingumo ministeri!os galio!imai organi%uoti ir koordinuoti teis! mokym suponuo!a #ios ministeri!os pareig u&tikrinti teis!ams vienodas slygas gilinti savo &inias. 7adinasi, (eisingumo ministeri!ai, kuriai nustatyti galio!imai organi%uoti ir koordinuoti nuosekl teis! mokym, gali bti priskirti ir galio!imai nustatyti visiems teis!ams vienodas privalomo mokymo ormas. Mstatymu nustatyta (eisingumo ministeri!os kompetenci!a organi%uoti ir koordinuoti nuosekl teis! mokym, taip pat teisingumo ministro kompetenci!a nustatyti teis! pro esins kvali ikaci!os klimo privalomsias ormas nepa&eid&ia teis!o ir teism nepriklausomumo konstitucinio principo. 0. Mstatymo "/ straipsnio 1 daly!e nustatyta< 51ietuvos teis! eg%amin komisi!a yra sudaroma * metams i# / asmen. Eo * asmenis teis! eg%amin komisi!os nariais i# teis! ar mokslinink skiria (eis! taryba ir teisingumo ministras. (eisingumo ministras taip pat skiria teis! eg%amin komisi!os pirminink.5 @ios Mstatymo normos reglamentuo!a instituci!os, kurios paskirtis 3 patikrinti asmen prie# ! skyrim teis!ais teisin> kvali ikaci!, sudarymo tvark. (eis! eg%aminus pagal Mstatymo ", straipsn asmenys ra#tu ir &od&iu laiko tik prie# ! skyrim teis!ais. (aigi teis! eg%amin komisi!ai pavesta atlikti i#ankstin asmen, tik pretenduo!an$i tapti teis!ais, teisins kvali ikaci!os patikrinim. Tg%amin komisi!a sudaroma tre!iems metams i# / asmen. Kaip matyti, pus> !os nari i# teis! ir mokslinink skiria (eis! taryba, pus> 3 teisingumo ministras. Komisi!os pirminink skiria teisingumo ministras. (aigi #i instituci! ormuo!a dvie! vald&i 3 vykdomosios ir teismins atstovai. (eis! eg%amin komisi!a tikrina asmen &inias prie# ! skyrim teis!ais. Jai nepavesta tikrinti asmen, !au dirban$i teis!ais, &ini. (aigi Mstatymo "/ straipsnio 1 dalies normos, kuriose tvirtinti teisingumo ministro galio!imai skirti teis! eg%amin komisi!os narius, taip pat #ios komisi!os pirminink, nepa&eid&ia teis!o ir teism nepriklausomumo konstitucinio principo. Ftsi&velgiant nurodytus motyvus darytina i#vada, kad gin$i!amos Mstatymo "/ straipsnio 1 dalies normos neprie#tarau!a Konstituci!os 1-+ straipsnio " daliai. /. Mstatymo *- straipsnio 1 daly!e nustatyta< 5(eis! taryb sudaro 1. teis!< visuotinio teis! susirinkimo i#rinkti 0 teis!ai, 1ietuvos 2espublikos teis! asociaci!os i#rinktas 1 teis!as, 2espublikos Ere%idento paskirti " teis!ai, teisingumo ministro paskirti " teis!ai bei pagal pareigas 1ietuvos Fuk#$iausio!o (eismo pirmininkas, #io teismo skyri pirmininkai, Fpeliacinio teismo pirmininkas.5 Earei#k!as abe!o!a, ar Konstituci!os 1-+ straipsnio " daliai neprie#tarau!a nuostata, kad " teis!us (eis! taryb skiria teisingumo ministras. Ea&ymtina, kad pagal Mstatym teisingumo ministras (eis! taryb skiria tik du teis!us. (iek pat (eis! tarybos nari skiria 2espublikos Ere%identas. 7isuotinis teis! susirinkimas (eis! taryb renka 0 teis!us, 1ietuvos teis! asociaci!a 3 1 teis!. Ke to, (eis! taryb pagal pareigas eina Fuk#$iausio!o (eismo pirmininkas, #io teismo skyri pirmininkai, Fpeliacinio teismo pirmininkas. (aigi pagal Mstatym (eis! taryb ormuo!a 1ietuvos teis! asociaci!a, 7isuotinis teis! susirinkimas, teisingumo ministras ir 2espublikos Ere%identas, ! pagal pareigas eina atitinkami teismins vald&ios atstovai. 7ykdomosios vald&ios atstovai 3 2espublikos Ere%identas ir teisingumo ministras skiria tik keturis i# keturiolikos (eis! tarybos nari. 7adinasi, nra teisinio pagrindo teigti, kad Mstatymo *- straipsnio 1 dalies normos, nustatan$ios teisingumo ministro galio!imus ormuo!ant speciali statymo numatyt teis! instituci!, pa&eid&ia teis!o ir teism nepriklausomum. Ftsi&velgiant i#dstytus argumentus darytina i#vada, kad Mstatymo *- straipsnio 1 dalis neprie#tarau!a Konstituci!os 1-+ straipsnio " daliai. H. Mstatymo */ straipsnio 1 daly!e nustatyta, kad apylinki teism teis!ai pirm kart skiriami penkeriems metams. Easibaigus #iam laikui, teisingumo ministro teikimu ir patarus (eis! tarybai apylinki teism teis!ai be eg%amin skiriami iki /0 met am&iaus. Earei#k!o nuomone, #io!e normo!e numatytas teisingumo ministro teikimas sudaro prielaidas ki#tis teism veikl. Kaip minta, gin$i!amo!e Mstatymo normo!e nustatyta, kad apylinki teism teis!ai pirm kart skiriami penkeriems metams. Burodytasis terminas ai#kintinas kaip teis!o 5galio!im laikas5. Eagal Konstituci!os 110 straipsnio 1 dalies " punkt teis!ai atleid&iami i# pareig pasibaigus galio!im

H/

laikui. Easibaigus penkeri met terminui, !eigu asmuo savo darbu ir elgesiu rod ess tinkamas teis!o darbui, sprend&iamas teis!o paskyrimo Mstatyme nustatytam ilgesniam galio!im laikui klausimas. (odl visi#kai suprantama, !og Mstatyme tvirtinta norma, kad pasibaigus #iam laikui teis!ai be eg%amin skiriami iki /0 met am&iaus. Konstitucinis (eismas pa&ymi, kad Konstituci!os 11" straipsny!e nustatyta, !og dl teis! paskyrimo 2espublikos Ere%identui pataria speciali statymo numatyta teis! instituci!a. Eagal Mstatym tai 3 (eis! taryba. Kaip minta, Konstituci!o!e teisingumo ministro teikimas skirti teis!us nenumatytas, toks teikimas negali slygoti 2espublikos Ere%idento galio!im gyvendinimo. Konstitucinis (eismas #iame nutarime !au konstatavo, kad Mstatymo ** straipsnio " ir * dali, *. straipsnio " dalies ir 0/ straipsnio 0 bei H dali gin$i!amos normos, nustatan$ios teisingumo ministro teikim skirti ir atleisti i# pareig teis!us, prie#tarau!a Konstituci!os ,. straipsnio 11 punktui, 0 straipsnio " daliai, 1-+ straipsnio " daliai ir 11" straipsnio 0 daliai. Ftsi&velgiant i#dstytus argumentus darytina i#vada, kad Mstatymo */ straipsnio 1 dalies normos, kuriose tvirtintas teisingumo ministro teikimas skirti teis! pasibaigus penkeri met kadenci!ai, prie#tarau!a Konstituci!os 0 straipsnio " daliai, ,. straipsnio 11 punktui, 1-+ straipsnio " daliai ir 11" straipsnio 0 daliai. ,. Mstatymo .- straipsny!e nustatyta< 5Fpylinki teism pirmininkai organi%uo!a teis! darb taip, kad #ie turt vienod darbo krv, kontroliuo!a #i teism (teis!) administracin> veikl, kaip laikomasi teis! etikos ir kaip teis!ai tikrina teism antstoli kontor darb. Kyl paskirstymo teis!ams, i#skyrus 1ietuvos Fuk#$iausia!ame (eisme, taisykles tvirtina teisingumo ministras (eism departamento direktoriaus teikimu.5 Earei#k!o manymu, #io straipsnio nuostata, kad byl paskirstymo teis!ams taisykles tvirtina teisingumo ministras, prie#tarau!a Konstituci!os 1-+ straipsnio " daliai. Ea&ymtina, !og byl paskirstymo, kur pagal patvirtintas taisykles atlieka teismo pirmininkas, tikslas 3 u&tikrinti, kad teis!ai turt vienod darbo krv. Dalimi vairs byl paskirstymo teis!ams bdai. (aisykls 3 norminis aktas. J paskirtis 3 u&tikrinti, kad visuose 1ietuvos teismuose bt taikomi vienodi byl paskirstymo kriteri!ai. Ftsi&velgiant nurodytus argumentus darytina i#vada, kad Mstatymo .- straipsnio gin$i!ama norma neprie#tarau!a Konstituci!os 1-+ straipsnio " daliai. +. Mstatymo 01 straipsnio * daly!e nustatyta< 5Fpylinks, apygardos teism, Fpeliacinio teismo ir 1ietuvos Fuk#$iausio!o (eismo teis!as, !eigu !is sutinka, 2espublikos Ere%idento dekretu iki 1 met gali bti deleguo!amas 1ietuvos Fuk#$iausio!o (eismo, (eisingumo ministeri!os ar (eism departamento struktras, kuri veikla tiesiogiai susi!usi su teism veiklos organi%avimu ir tikrinimu. 8elegavimo laikotarpiui sustabdomi deleguo!amo teis!o galio!imai. 8eleguo!amam teis!ui i#saugomos visos teis!o socialins garanti!os, skaitant tarnybin atlyginim ir darbo sta&. (arnybin atlyginim moka tas teismas, i# kurio teis!as yra deleguotas.5 Konstituci!os 1-+ straipsnio " daly!e nustatyta, kad teis!as ir teismai, vykdydami teisingum, yra nepriklausomi. 7ertinant gin$i!am norm atitikim Konstituci!os 1-+ straipsnio " daliai pa&ymtina, !og Konstituci!os 11* straipsnio 1 daly!e yra nustatyta, kad teis!as negali u&imti !oki kit renkam ar skiriam pareig, dirbti verslo, komerci!os arba kitokiose priva$iose staigose ar monse. Jis taip pat negali gauti !okio atlyginimo, i#skyrus teis!o atlyginim bei u&mokest u& pedagogin> ar krybin> veikl. @i Konstituci!os norm paskirtis 3 u&tikrinti teism nepriklausomum ir ne#ali#kum. (eis!o delegavimas rei#kia, kad !is tam tikr laik eina kitas 3 ne teis!o 3 pareigas vykdomosios vald&ios instituci!o!e. (a$iau i# Konstituci!os 11* straipsnio 1 dalies nuostat kyla, !og teis! deleguoti vykdomosios vald&ios struktras draud&iama. Eagal Konstituci! 2espublikos Ere%identas neturi galio!im deleguoti teis! (eisingumo ministeri!os ir (eism departamento struktras. Konstituci!o!e taip pat nenumatyta galimyb kokiam nors laikui sustabdyti teis!o galio!imus. 8elegavus teis! vykdomosios vald&ios struktras, sustabdomi !o teis!o galio!imai (Mstatymo 01 straipsnio * dalis). (ai rei#kia, kad i# esms pakinta teis!o teisinis statusas 3 !is supana#!a su valstybs tarnauto!o statusu, todl pa&eid&iamas Konstituci!o!e nustatytas teismins vald&ios atskyrimas nuo vykdomosios vald&ios ir paneigiama Konstituci!os 0 straipsny!e tvirtinta valstybs vald&i pusiausvyra. Ftsi&velgiant nurodytus argumentus darytina i#vada, kad Mstatymo 01 straipsnio * dalies normos, kuriose nustatyta, kad apylinks, apygardos teism, Fpeliacinio teismo ir 1ietuvos Fuk#$iausio!o (eismo teis!as, !eigu !is sutinka, 2espublikos Ere%idento dekretu iki vieneri met gali bti deleguo!amas (eisingumo ministeri!os ar (eism departamento struktras ir kad delegavimo laikotarpiui sustabdomi deleguo!amo teis!o galio!imai, prie#tarau!a Konstituci!os 0 straipsnio 1 daliai, 1-+ straipsnio " daliai ir 11* straipsnio 1 daliai. 1-. Mstatymo 0, straipsnio " daly!e nustatyta< 51ietuvos teism, i#skyrus 1ietuvos Fuk#$iausio!o (eismo, (eis! garbs teismas sudaromas i# 0 nari " metams. * narius i# teis! teisingumo ministro teikimu ir " narius i# teis!, pritarus (eis! tarybai, skiria 2espublikos Ere%identas. (eis! garbs teismo nariais paskirti teis!ai ! galio!im laikotarpiui nuo teis!o pareig atleid&iami.5 Earei#k!o manymu, Mstatymo 0, straipsnio norma, kurio!e numatyta teisingumo ministro teis teikti (eis! garbs teismo narius, prie#tarau!a Konstituci!os 1-+ straipsniui. Bors parei#k!as pra#yme nurodo 0, straipsnio 1 dal, ta$iau gin$i!ama norma i#dstyta #io straipsnio " daly!e. (odl Konstitucinis (eismas, atsi&velgdamas parei#k!o pra#yme i#dstytus motyvus, tirs 0, straipsnio " daly!e i#dstytos #ios normos, kurio!e tvirtintas teisingumo ministro teikimas skirti tris (eis! garbs teismo narius, atitikim Konstituci!ai. (eism organi%acinis savaranki#kumas, teismins vald&ios savireguliaci!a ir savivalda yra Konstituci!os 1-+ straipsnio " daly!e tvirtinto teis!o ir teism nepriklausomumo principo elementai. Eagal Mstatym (eis! garbs teismas nagrin!a teis! drausms bylas. A#nagrin!>s teis!o byl, (eis! garbs teismas gali teis! i#teisinti, pasitenkinti drausms bylos svarstymu, pareik#ti !am pastab, papeikim, ar grie&t papeikim, pasilyti atleisti ! i# pareig ar taikyti !am kitas nuobaudas. @iame Konstitucinio (eismo nutarime konstatuota, kad teism veikla nra teisingumo ministro valdymo sritis, todl !o kompetenci!ai negali bti priskirti galio!imai dalyvauti sudarant (eis! garbs teism. Fntraip bt paneigta (eis! garbs teismo, kaip teismins vald&ios savivaldos ir savireguliaci!os instituto, samprata. Ftsi&velgiant i#dstytus argumentus darytina i#vada, kad Mstatymo 0, straipsnio " dalies norma, kurio!e nustatytas teisingumo ministro teikimas skirti teis!us (eis! garbs teism, prie#tarau!a Konstituci!os 1-+ straipsnio " daliai. 11. Mstatymo 0+ straipsnio . daly!e nustatyta< 5Fpylinki, apygard teism, Fpeliacinio teismo pirmininkams, ! pavaduoto!ams, skyri pirmininkams ir kitiems teis!ams drausmin> byl gali i#kelti 1ietuvos Fuk#$iausio!o (eismo pirmininkas, teisingumo ministras (eism departamento direktoriaus teikimu ar savo iniciatyva. 2espublikos Ere%identas teisingumo ministro teikimu gali nu#alinti teis!, kuriam i#kelta drausms byla, nuo teis!o pareig, iki paai#ks bylos baigtis.5 (eis!ui keliami ypatingi reikalavimai. 7ykdydamas teisingum, !is turi bti ne#ali#kas, nepriklausomas ir remtis tik Konstituci!a ir statymu. Jis privalo veikti taip, kad nebt pa&eid&iami teisingumo principai. (eis!as privalo nepasiduoti vald&ios instituci! ar pareign, visuomenini organi%aci! ar atskir pilie$i takai. (eis!o elgesys turi bti nepriekai#tingas. (okie reikalavimai teis!ui yra btini, nes !ie padeda u&tikrinti &mogaus teis> teismin> gynyb. @i reikalavim laikymasis garantuo!a deram teisingumo vykdym. Mstatyme nustatyta, kad teis!as gali bti traukiamas drausminn atsakomybn u& apsileidim darbe, pareigin nusi&engim, kenkiant teismo autoritetui, u& teis!o vard &eminant poelg. Eagal Mstatym teis!o vard &eminantis poelgis yra ai#kiai aplaidus konkre$ios teis!o pareigos atlikimas ar !os neatlikimas be pateisinamos prie&asties. Ke to, teis!o vard &eminan$iu poelgiu laikoma ir tai, kad teis!as per vienerius metus nuo Mstatymo 0+ straipsnio 1 dalies 13* punktuose numatytais pagrindais paskirtos nuobaudos aplaid&iai eina !am pavestas pareigas ar padaro pareigin nusi&engim, kenkiant teismo autoritetui, ir u& tai (eis! garbs teismas paskiria !am nuobaud, taip pat kai teis!as ver$iasi statym draud&iama darbine veikla. Mstatym leid!as, siekdamas u&tikrinti tinkam teism darb, numat atsakomyb> u& veiksmus, nesuderinamus su teis!o pareig !imu. Mstatyme nustatyta, kad drausmines priemones taiko (eis! garbs teismas. Eagal Mstatymo 0+ straipsnio . dal yra tvirtinta teisingumo ministro teis apylinki, apygard teism, Fpeliacinio teismo pirmininkams i#kelti drausms byl savo iniciatyva ar (eism departamento direktoriaus teikimu. Mstatyminis tokios teiss tvirtinimas sudaro teisines prielaidas vykdomosios vald&ios pareignui daryti poveik teism veiklai ir pa&eid&ia konstitucin teis!o ir teism nepriklausomumo princip. Fnalogi#kai vertintina ir Mstatymo 0+ straipsnio . dalies norma, nustatanti teisingumo ministro teikim nu#alinti teis!, kuriam i#kelta drausms byla, nuo teis!o pareig. (okio teikimo teis atsi&velgiant Konstituci!os 11" straipsnio 0 dalies nuostatas gali bti nustatyta specialiai teis! instituci!ai, bet ne vykdomosios vald&ios instituci!ai ar pareignui.

HH

Kartu pa&ymtina, kad toks nurodyt Mstatymo norm vertinimas nepaneigia statym leid!o teiss nustatyti teisingumo ministro galio!imus inici!uoti drausms bylos i#klim teis!ui. Ftsi&velgiant i#dstytus argumentus darytina i#vada, kad Mstatymo 0+ straipsnio . dalies gin$i!amos normos, kuriose nustatyta, kad apylinki, apygard teism, Fpeliacinio teismo pirmininkams, ! pavaduoto!ams, skyri pirmininkams ir kitiems teis!ams drausms byl gali i#kelti teisingumo ministras (eism departamento direktoriaus teikimu ar savo iniciatyva, taip pat tai, kad teis!as, kuriam i#kelta drausms byla, teisingumo ministro teikimu gali bti nu#alintas nuo pareig, kol paai#ks bylos baigtis, prie#tarau!a Konstituci!os 1-+ straipsnio " daliai, 11" straipsnio 0 daliai. Jia bus kalbama apie teism nepriklausomum.1". Mstatymo /+ straipsnio " daly!e nustatyta< 5Fpylinki, apygard teism, Fpeliacinio teismo veikl u&tikrina teisingumo ministras, laikydamasis #iame statyme nustatyt teism veiklos bei teis! ir teism nepriklausomumo princip. (eisingumo ministras organi%uo!a teis! kvali ikaci!os klim, apylinki, apygard teism bei Fpeliacinio teismo inansin ir materialin tecInin aprpinim.5 Din$i!amo Mstatymo /+ straipsnio " daly!e nurodoma, kad teisingumo ministras organi%uo!a teis! kvali ikaci!os klim, taip pat apylinki, apygard teism bei Fpeliacinio teismo inansin ir materialin tecInin aprpinim. @iame nutarime !au buvo nagrinta, ar normos, nustatan$ios teisingumo ministro galio!imus organi%uoti teis! kvali ikaci!os klim, atitinka Konstituci!ai, ir buvo konstatuota, kad !os neprie#tarau!a Konstituci!os 1-+ straipsnio " daliai. Fnali%uo!ant Mstatymo /+ straipsnio " dalies norm, pagal kuri teisingumo ministrui yra nustatyti galio!imai organi%uoti atitinkam teism inansin ir materialin tecInin aprpinim, pa&ymtina, kad Mstatyme pavartota svoka 5organi%uoti teism inansin aprpinim5 yra teisi#kai neapibr&ta ir gali bti vairiai ai#kinama. Ji gali bti suprantama ne tik kaip atspindinti teisingumo ministro galio!imus i#siai#kinti, kiek l# reikia teism veiklai, bei !o pareig pasirpinti, kad #ios l#os bt numatytos valstybs biud&ete, ne tik kaip atspindinti teisingumo ministro pareig dalyvauti ?eime svarstant valstybs biud&eto pro!ekte teismams numatyt asignavim skyrimo klausimus. Mstatyme pavartota svoka 5organi%uoti teism inansin aprpinim5 gali bti interpretuo!ama ir taip, kad teisingumo ministrui nustatyta teis valstybs biud&ete numatytus asignavimus pa$iam paskirstyti konkretiems teismams. Ktent tok #ios Mstatyme pavartotos svokos supratim liudi!a ir dabartinis teism inansavimo reguliavimas< valstybs biud&eto statyme nra nustatyta, kiek l# skiriama kiekvienam teismui (i#skyrus 1ietuvos Fuk#$iausi! (eism). Burodoma bendra visai teism sistemai skirt l# suma. (aigi l#as konkretiems teismams skirsto ne ?eimas, priimdamas statym, o vykdomosios vald&ios instituci!os. Mstatyminis reguliavimas, pagal kur inansinius asignavimus konkretiems teismams skiria ne ?eimas, statymu tvirtindamas valstybs biud&et, o vykdomosios vald&ios instituci!os ar pareignai, nesiderina su Konstituci!o!e nustatytu vykdomosios ir teismins vald&ios atskyrimo, #i vald&i savaranki#kumo ir tarpusavio nepriklausomumo principais, sudaro vykdoma!ai vald&iai galimyb> daryti tak teism veiklai. Konstitucinis (eismas pa&ymi, kad teism nepriklausomumo principas apima ir teism inansavimo nepriklausomum nuo vykdomosios vald&ios. @ princip galima u&tikrinti statym normose tvirtinus nuostat, kad valstybs biud&ete bt nustatoma ir tai, kiek l# skiriama kiekvienam teismui, kad bt sudarytos tinkamos slygos vykdyti teisingum. (eism inansinio aprpinimo organi%avimo srity!e teisingumo ministro kompetenci!ai gali bti priskirti galio!imai rengiant valstybs biud&eto pro!ekt, taip pat svarstant ! ?eime. Ftsi&velgiant i#dstytus motyvus darytina i#vada, kad Mstatymo /+ straipsnio " dalies norma, kurio!e nustatyta teisingumo ministro kompetenci!a organi%uoti apylinki, apygard teism bei Fpeliacinio teismo inansin aprpinim, prie#tarau!a Konstituci!os 1-+ straipsnio " daliai. Kitaip vertintina gin$i!ama Mstatymo /+ straipsnio " dalies norma, nustatanti teisingumo ministro kompetenci! organi%uoti apylinki, apygard teism bei Fpeliacinio teismo materialin aprpinim. @i teiss norma interpretuotina kaip apimanti ne tik teisingumo ministro galio!imus i#siai#kinti teism materialinius poreikius, bet ir !o pareig padti tiek teism sistemai, tiek atskiriems teismams racionaliai panaudoti !iems skirtas valstybs biud&eto l#as, sudaryti teismams tinkamas slygas veikti. ?varbu ir tai, kad konkretaus teismo materialinis aprpinimas priklauso nuo to, kiek l# i# valstybs biud&eto #iam teismui yra skirta. Ftsi&velgiant tai, kad statymuose teisingumo ministrui negali bti nustatyti galio!imai spr>sti, kiek l# skirti kiekvienam konkre$iam teismui, Mstatymo /+ straipsnio " dalies norma, nustatan$ia teisingumo ministro galio!imus organi%uoti teism materialin aprpinim, nra pa&eid&iamas teism nepriklausomumas. 7adovau!antis nurodytais motyvais darytina i#vada, kad Mstatymo /+ straipsnio " dalies norma, kurio!e nustatyti teisingumo ministro galio!imai organi%uoti apylinki, apygard teism bei Fpeliacinio teismo materialin tecInin aprpinim, neprie#tarau!a Konstituci!os 1-+ straipsnio " daliai. 1*. Mstatymo H* straipsnio " daly!e nustatyta< 5(eisingumo ministras per (eism departament, teism pirmininkus bei per kitus galiotus asmenis kontroliuo!a teism ir teis!, i#skyrus 1ietuvos Fuk#$iausio!o (eismo, administracin> veikl. (eis! administracins veiklos kontrol atliekama teisingumo ministro nustatyta tvarka.5 Ea&ymtina, kad Mstatymo normose nra atskleista, kas yra teism ir teis! administracin veikla, kuri teisingumo ministras turi teis> kontroliuoti. A# Mstatymo H* straipsnio * dalies, kurio!e nustatytos teism ir teis! administracins veiklos kontrols priemons, galima daryti i#vad, kad #i kontrol apima ir priemones, u&tikrinan$ias greitesn, atitinkant teis! etikos taisykles, byl nagrin!im, ir kt. Burodytos priemons vertintinos kaip susi!usios su tiesioginiu teis!o pareig atlikimu, t. y. su teisingumo vykdymu nagrin!ant bylas. Mstatymo H* straipsnio * dalies * punkte i#dstyta norma, tvirtinanti, kad teism (teis!) administracins veiklos kontrol apima ir kitas priemones, padedan$ias u&tikrinti e ektyvi ir geros kokybs teism (teis!) administracin> veikl, dl savo neapibr&tumo taip pat vertintina kaip ydinga. Konstitucinis (eismas #iame nutarime yra konstatav>s, kad pagal Konstituci! teismai 3 savaranki#ka ir nepriklausoma vald&ia. @i konstitucin nuostata rei#kia, kad teis!as neprivalo !okiai valstybs instituci!ai ar pareignams pasiai#kinti dl savo nagrin!am byl, neprivalo nagrin!am byl pateikti kam nors susipa&inti, i#skyrus atve!us, numatytus proceso statymuose. (eis!o sprendimus proceso statymuose nustatyta tvarka gali per&irti ir pakeisti ar panaikinti tik auk#tesns pakopos teismas. Kaip minta, teism veikla nra ir negali bti (eisingumo ministeri!ai ar kuriai nors kitai vykdomosios vald&ios instituci!ai priskirta valdymo sritis, todl nra !okio konstitucinio pagrindo nustatyti teisingumo ministro galio!imus kontroliuoti teism ir teis! administracin> veikl. (eisingumo ministras !uo labiau negali kontroliuoti bylos eigos. Ea&ymtina, kad kitos valstybs vald&ios instituci!os ir pareignai gali kreiptis atitinkamo teismo pirminink pra#ydami pateikti duomenis, btinus tinkamoms teismo darbo slygoms u&tikrinti. (a$iau #ios valstybs instituci!os ir pareignai neturi teiss tiesiogiai ar netiesiogiai kontroliuoti teis!o veiksm !am nagrin!ant konkre$ias bylas. (oks teism nepriklausomumo principo interpretavimas atitikt ir Turopos &mogaus teisi teismo praktik taikant Turopos &mogaus teisi ir pagrindini laisvi apsaugos konvenci!os / straipsnio 1 dal, kurio!e tvirtinta asmens teis nepriklausom ir ne#ali#k teism. Din$i!amos Mstatymo normos tvirtina teism ir teis! administracins veiklos kontrol>, kuri teisingumo ministras vykdo per (eism departament, teism pirmininkus ir kitus galiotus asmenis. Kaip minta, #ios kontrols sritis ir !os turinys Mstatyme apibr&ti netiksliai ir dviprasmi#kai. ?prend&iant i# Mstatymo H* straipsnio * dalies, Mstatyme nustatytas teism ir teis! administracins veiklos kontrols teisinis reguliavimas sudaro teisingumo ministrui galimyb> siterpti teisingumo vykdym. (oks teisinis reguliavimas vertintinas kaip sudarantis prielaidas vykdomosios vald&ios instituci!oms ar pareignams valdyti teismus, dl to !is nesiderina su teis!o ir teism nepriklausomumo vykdant teisingum konstituciniu principu. Ftsi&velgiant i#dstytus argumentus darytina i#vada, kad Mstatymo H* straipsnio " dalis prie#tarau!a Konstituci!os 1-+ straipsnio " daliai. 15 tema. Lietuvos Respublikos rinkim< ir reBerendumo teis. 1. 6inkim teiss svoka. ;ktyvioji ir pasyvioji rinkim teis. 6inkim teiss ,altiniai. 2inkimai C (autos auk#$iausios suverenios galios vykdymo i#rai#ka. Konstituci!os . str. 4Fuk#$iausi suvereni gali (auta vykdo tiesiogiai ar per demokrati#kai i#rinktus savo atstovus'. 2inkimai C tai savo esme demokrati#kas valstybi vald&ios instituci! sudarymo arba atskir pareig u&mimo bdas, kai tauta ar !os atstovai statyme nustatyt procedr bdu gali spr>sti, kuriam asmeniui suteikti valdingus galio!imus, o kam !uos atimti. 2inkimams bdinga< procedra vykdoma naudo!ant balsavim< paprastai rink!ai gali pasirinkti bent i# 2 kandidat. 2inkimai 3 tai galimyb rinktis i# kandidat. 2inkimai kaip speciali procedra naudo!ama ormuo!ant parlament (yra tam tikr i#im$i, bet 99% parlament ormuo!ami rinkimo bdu) respublikose renkant valstybs vadov, ormuo!ant vietos savivaldos atstovybes, kai kuriose valstybse 3 ormuo!ant vyriausybes (retai)< JF7 teis!ai renkami valsti!ose. 2inkimai kaip speciali procedra labai reik#minga, nes !ie da&nai legitimuo!a tam tikr vald&ios instituci!, pareigyb>, ! ry# su teisin tauta. 2inkimai3ypatinga procedra, nes parodo auk#$iausia vald&ios kilm>, ry# su teisin tauta , tautos suvereniteto id!. 2inkim teis vienas svarbiausi 1ietuvos konstitucins teiss institut. Jo normos tvirtina renkam vie#osios vald&ios instituci! ormavimo tvark, rinkimins

H,

kampani!os procedr< rinkim skyrim, rink! sra#, rinkim apygard ir apylinki, rinkim komisi! sudarym,kandidat i#klim ir agitaci!a u& !uos, balsavim, rinkim re%ultat nustatym. 2inkim teis (2() suprantama dviem prasmm< 1. Vbjektyvioji rinkim teis 3 visuma teisini norm, kurios reguliuo!a visuomeninius santykius,susi!usius su rinkim organi%avimu, ! vykdymu ir rinkim re%ultat nustatymu. 2( siauresn svoka nei rinkim sistema pla$i!a prasme, nes 2( yra tik teisin norma,nra politin norma. 2. Subjektyvioji rinkim teis 3 pilie$iui valstybs garantuo!ama teis ir galimyb dalyvauti renkant tam tikrus valdymo organus. (ai kompleksin teis< a) ;ktyvioji / pilie1io teis balsuoti rinkimo metu (balso teis). Ji skaidoma<1) teis balsuoti pa#tu (!ei numato statymas)= ") teis apsksti rinkim komisi!os sprendim (negavus balsavimo biuletenio). K2 k3!e numatyta, aktyvi! rinkim teis> pilietis gy!a, !ei rinkim dien !am yra sukak> 1, m. 2inkim teis> pilie$iai gyvendina ?eimo rinkim, 2espublikos Ere%idento, ?avivaldybi taryb rinkim statym nustatyta tvarka. b) Pasyvioji pilie1io teis balotiruotis rinkimuose (kelti savo kandidatr),teis pretenduoti tam tikras renkamas pareigas. Eilietis tik i#kelia savo kandidatr, o !i i#renka kiti. Eilietis turi agituoti rink!us. 2(3kompleksinis teisi institutas (polivalents teiss institutas) nes !i susideda i# vairi teisini #ak, teisini norm. 8ominuo!a Konstitucins teisins normos, administracins teisins normos, darbo teisins normos, civilins teiss, teismo proceso teisins normos. (ai susi!> su tuo, kad rinkim teis nustato tam tikras darbo lengvatas, garanti!as kandidatams. (eisminis procesas nustato rinkim gin$ sprendimo galimyb>, teismui sksti rinkimo komisi! sprendimus. @iame institute vyrau!a procesins teisins normos, !os reglamentuo!a rinkim proces< kandidat klimas, agitaci!a. Pra materialini teisini norm, kurios nustato kandidat teises ir pareigas. 8a&nai 2( reglamentuo!a statym normos. Eranc%i!o!e3 rinkim kodeksas, kuris nustato rinkim organi%avimo ir vykdymo tvark vairiom vald&ios instituci!om ir pareignams, nes yra daug pana#i rinkimini procedr. Dalima teigti, kad 2( institutas3visuma teiss norm, tvirtinan$i pilie$i teis> rinkti ir bti renkamam. @inkim teiss altiniai& Konstitucins teiss normos, reguliuo!an$ios rinkim organi%avimo ir pravedimo tvark, tvirtintos vairiuose teiss #altinuose.2( #altiniai Cteisiniai aktai, kurie nustato rinkim organi%avimo ir vykdymo tvark. Dalima i#skirti #iuos rinkimus reglamentuo!an$ius #altinius< A.2a#ytins teiss normas tvirtina< 1.K3!a= ".tarptautins sutartys= *.statymai ir teiss aktai, turintys statym gali= ..politini parti! statai (statutai)= AA.Bera#ytins teiss normas i#rei#kia< 1.bendrie!i teiss principai= ".teisiniai papro$iai ir tradici!os= *.rinkim teiss norm i#ai#kinimai pateikti tos instituci!os, kuri turi teis> teikti #iuos i#ai#kinimus. ?varbiausius rinkim klausimus paprastai reglamentuo!a valstybi K3!os.12 K3!e (7 skirsnis) nustatyti ?eimo 2( principai, reikalavimai kandidatams ?eimo narius, rinkim vykdymo laikas, pirmalaiki ?eimo rinkim rengimo atve!ai bei tvarka (0030, str.), Ere%idento 2( principai (7A skirsnis), reikalavimai kandidatams, ! klimo tvarka, pirmalaiki rinkim atve!ai (,H3,, str.) ir nau! rinkim skyrimo tvarka (,+ str.), rinkim re%ultat nustatymo nuostatos (H,3,1 str.), K3!e tvirtinti ir savivaldybi taryb rinkim principai (Q skirsnis), apibr&tas ! galio!im laikas (11+ str.). Seimo rinkimus pripa5inti negaliojan1iais gali Seimas" remdamasis konsitu%inio teismo i,vada" kurios pra,yti gali tik 6espublikos Pre7identas ir Seimas. >alutin klausim sprend5ia seimas (&onstitu%ijos 10+ str. d. 1 p." 10) str. + d." 109 str. d.). Pripa5inti negaliojan1iais savivaldybi taryb re7ultatus gali 3yriausioji rinkim komisija (Savivaldybi taryb rinkim statymas)" kuri tai (vien kart) padar 1..9m. kovo 2.d." vertindama savivaldybs tarybos rinkimus Fven1ioni rajono rinkim apygardoje. Kit 12 2( #altini dal sudaro statymai. 12 Ere%idento, ?eimo, savivaldybi taryb rinkim statymuose yra detali%uo!amos bendrosios 2( nuostatos, reglamentuotas rinkim organi%avimas, rink! sra# sudarymas, kandidat i#klimas, rinkim agitaci!a ir kiti rinkim procesai. Erie 13vos 2( #altini priskirtinos ir 7yriausiosios rinkim komisi!os instrukci!os, kuri paskirtis3garantuoti vienod 2inkim ir 2e erendumo statym taikym viso!e 12 teritori!o!e. Jas vykdyti privaloma visoms inst.ir pareignams. 2. 6inkim sistemos svoka ir r#,ys. -ietuvos rinkim sistemos ypatumai. 2inkim sistemos svoka 3 2?3tai rinkim statymuose tvirtint taisykli, princip ir kriteri! visuma, kuriais remiantis nustatomi balsavimo re%ultatai 2? turi du aspektus<1.Pla1ija prasme3 visuma visuomenini santyki, kurie susi!> su rinkim organi%avimu ir ! vykdymu. 7isuomeniniai santykiai susi ormav> organi%uo!ant ir vykdant rinkimus. @ie santykiai da&nai reguliuo!ami Konstituci!os teisini norm, rinkim statym, kit teisini #ak teisinmis normomis, politini parti! statutais (politins normos), morals etikos normomis, papro$iais, tradici!omis. Ev%.< kandidat kilimo tvarko nustato teisins normos, parti! statutai. (eisins normos nustato kandidat registravimo tvark ir taip toliau. ".Siaurj prasme3 tai rinkim re%ultat nustatymo bdai. 12 vyksta tri! r#i nacionaliniai rinkimai<1.rinkimai ?eim= ".23kos Ere%idento rinkimai= *.savivaldybi taryb rinkimai. Eagrindins rinkim sistemos<1.6a&oritarin=".Eroporcin= *.6i#rio!i. 1.!a5oritarin rinkim sistema grind&iama daugumos principu, i#rinktu yra laikomas tas kandidatas, kuris gavo bals daugum apygardo!e. Ji paprastai bna<ma&oritarin santykins daugumos= ma&oritarin absoliu$ios daugumos. Eagal absoliu$ios daugumos m.s3m i#rinktu laikomas tas kandidatas, kuris gavo absoliu$i rinkim apygardos bals daugum (ma&iausiai 0-,-1 proc.). 6a&.rinkim sistemos trkumai< 1.balsai, kuriuos tam tikro!e apygardo!e gavo pralaim!> kandidatai, papras$iausiai pradingsta=".#i sistema yra naudinga tik stambioms politinms parti!oms= *.sistema nra re%ultatyvi.Jei balsai i#siskirsto tarp vairi kandidat, n vienas kandidatas nei#renkamas.Kad bt pasiekta #ios rinkim sistemos re%ultatyvumo gali bti taikomi #ie veiksmai<1.Eersibalotiravimas.A# anks$iau besibalotiravusi kandidat nau! biuleten ra#omi du kandidatai, surink> daugiausia bals. Jei balsai vl i#siskirsto, balsavimo re%ultatas nustatomas arba burt keliu, arba i#renkamas vyriausias pagal am&i asmuo. ".Eravedami pakartotiniai balsavim turai,leid&iama kandidatus blokuoti, kol nebus nustatytas balsavimo re%ultatas. *.Flternatyvus balsavimas.Kalsuodamas rink!as suskirsto kandidatus pagal savo pre erenci!as< prie#ais kandidato, kur !is nori i#rinkti pirmiausia, pavard> rink!as ra#o '1), antru3'") ir t.t.A# prad&i apskai$iuo!amos pirmosios pre erenci!os. Jei vienas i# toki kandidat surinko absoliu$i bals daugum, !is yra laikomas i#rinktu. (aikant ma&.santykins daugumos sistem, i#rinktu laikomas tas kandidatas, kuris surinko bals daugiau negu kiekvienas !o var&ovas atskirai. @ios sistemos trkumas< taikant #i sistem., itin neproporcingai atstovau!ama rink! valiai. 2.Propor%in rinkim sistema.Erop.rinkim sistemos atve!u, visoms parti!oms atstovau!ama proporcingai per rinkimus gaut bals skai$iui.@i sistema palankesn nedidelm parti!om. Earti!os pateikia kandidat sra# daugiamandatse apygardose, o balsuoto!ai renkasi parti!os sra#.Kiekvienai parti!ai skiriama viet pagal ! surinktus balsus. 7alstybse, kuriose taikoma prop.atstovavimo sistema, skirtumas tarp rinkim re%ultat ir gaunam viet yra ma&esnis nei taikant ma&oritarin> sistem. (aikant #i sistem, valstybs teritori!a suskirstoma rinkim apygardas su ma&daug vienodu rink!u skai$iumi, kiekvieno!e apygardo!e i#renkami keli atstovai.@iai sistemai gyvendinti turi bti sudarytos daugiamandats apygardos. @ios sistemos savyb3 dl mandat var&osi politins parti!os, kiekviena parti!a sudaro savo kandidat sra# visiems apygardai skirtiems mandatams gauti. 2ink!ai balsuo!a u& parti!os pateikt sra#. ?uskai$iavus balsus u& kiekvien sra#, mandatai proporcingai padali!ami visoms parti!oms. 8idels apygardos ir proporcinis atstovavimas sudaro galimybes parlament patekti ma& parti! atstovams. ?iekiant u&tikrinti parlamento stabilum ir suma&inti ma& parti! skai$i, yra nustatomi rinkim bar!erai, kurie leid&ia mandat dalybose dalyvauti tik tom parti!om, kurios surinko nustatyt minimal bals procent (131- proc.). 1ietuvo!e taikomas T.ZagenbacIo3KiscIo o kvot skai$iavimo metodas, kuriuo koreguo!ama natrali kvota. Jos esm yra mandat paskirstymas dalinant rinkimuose balsavusi rink! bals skai$i i# rinkiminei apygardai priskirt mandat skai$iaus plius vienas.Jei naudo!ant #i kvot, lieka nepanaudot bals, taikomas 'did&iausio liku$io metodas). .!i,ri rinkim sistema. Erim kart !i buvo vesta po AA p.karo 7:2. 8a&niausiai #i sistema taikoma renkant valstybi parlamentus ir savivaldos atstovau!amsias inst.Eagal mi#ri rinkim sistem, dalis deputat renkami naudo!ant vien i# ma&oritarins rinkim sistemos variant= kita dalis3taikant proprc.rinkim sistem. Ev%.7ok.pus Kundestago renkama pagal ma&oritarin> santykins daugumos sistem, kita pus3pagal proporc.rinkim sistem. 3ieningo balso perdavimo sistema3kiekvienas rink!as ar rinkikas biuleteny!e suskirsto kandidatus pagal savo pre erenci!as, o suskai$iavus balsus, nustatoma kvota. Jeigu kurs nors kandidatas po pirmo bals apskai$iavimo surinko kvot, !is laikomas i#rinktu, o !o likusios pirmos pre erenci!os yra paskirstomos tarp kit kandidat atitinkamai bals skai$iui, kuriuos !ie gavo pagal antras pre erenci!as. Kandidatas, surink>s ma&iausiai pirm pre erenci!,. 1aikomas pralaim!usiu, o !o balsai perduodami kitiems kandidatams. @ios operaci!os atliekamos tol, kol paskirstomi visi mandatai. !a5oritarin kvali:ikuotos daugumos . A#rinktu laikomas kandidatas ar !o sra#as, gav>s kvali ikuot bals daugum. Kvali ikuot daugum nustato statymas ir bet kokiu atve!u vir#i!a absoliu$i daugum. @i sistema yra reta, nes ma&iau re%ultatyvi, nei absoliu$ios daugumos. Dali bti< "L* bals= /0`.

H+

(. Sistema vienintelio neperduodamo balso. 2eta. (ai pusiau proporcin, todl kad ma&iau i#kreipia !g santykius tarp politini parti!., nei prasta ma&oritarin sistema. Tsm<daugiamandat!e rinkim apygardo!e rink!ai balsuo!a u& vien kandidat, o ne u& kandidat sra# nuo ka&kokios parti!os, kaip rasto!e ma&oritarin!e sistemose. A#rinkti laikomi kandidatai, gav> daugiausiai bals ( t. y. santykin> daugum). @io!e sistemo!e, nors ir galio!a ma&oritarinis principas, bet g. b. i#rinkti ir kandidatai, atstovau!antys ma&um, taigi, #ie balsai gali ir neprapulti. @i sistema reikalau!a i# parti!os tiksliai progno%uoti savo elektorat. Bors parti!a ir gali i#kelti tiek kandidat, kiek to!e apygardo!e yra mandat, bet !ai g. b. nepalanku pasinaudoti tokia teise. !ei kandidat bus per daug, balsai g. b. tarp ! i#skirstyti, ir kandidatai nebus i#rinkti. Jei kandidat bus per ma&ai, tai rink! palaikymas bus pilnai nereali%uotas, parti!ai liks 'atliekami' balai, taigi gaus ir ma&iau mandat, nei gal!o. (ikslas C u&tikrinti vald&i ne tik daugumai, bet ir ma&umai. Ket gali bti ir kra#tutinum< Ev%., apygardo!e yra 0 kandidatai ir " mandatai, 1 kandidatas gauna +-` bals, o visi likusie!i tik 1- `. (aigi antr mandat gauna turintis i# t . daugiausiai procent C pv%., .`. (aigi koks skirtumas C+-` ir . `. 0. Kumuliatyvinis votumas. Kiekvienas rink!as daugiamandat!e apygardo!e turi tiek bals, kiek reikia i#rinkti kandidat arba ma&iau. Ar i#skirsto savo balsus tarp kandidat kaip nori< gali atiduoti keliems kandidatams po 1 bals, gali duoti vienam kandidatui visus balsus (akumuliuoti kandidatui 3cumulatio C'sukaupimas'). /. ?ra# su!ungimas (blokavimas C sudaromas blokas) pa$ios parti!os susitaria su!ungti. Klokas dalyvau!a rinkimuose, gauna kaip blokas ka&kok kiek mandat ir !au paskui tarpusavy!e pasidali!a. A#vada< g. b. kad balsai paduoti u& 1 parti!, atitenka visai kitai parti!ai (ma&esnei). H.Drie&ti ir laisvi sra#ai. Ere erencinis balsavimas. Drie&ti sra#ai (tvirti, u&dari) C kai sudaryto parti!os sra#o negalima keisti. 1aisvi sra#ai (lanksts, atviri) C gali keistis. Ere erenci!a C tai pirmenybs suteikimas. Ere erencinio balsavimo tikslas C rink!ams suteikta teis i#sirinktos parti!os sra#o vidu!e suteikti pirmenyb> kokiam nors kandidatui. Bes !uk sra#e kandidat eili#kum nustato pati parti!a, o rink!as gal nori, kadmandatas atitekt ne patiems pirmiesiems sra#e, o kur nors per vidur ar gale. ,. Eana#avimas (panasa&as) (pranc. EanacIage Csumai#ymas). (ai rink!o teis balsuoti u& kandidatus i# skirting sra# arba ra#inti sra#us nau!us kandidatus. D. b. ir ma&oritarin, ir proporcin sistema. 6a&oritarin sistema C suskai$iuo!ami visi balsai kiekvieno atskiro kandidato, nepaisant , buvo !is sra#e ar balotiravosi kaip atskiras. Eroporcin sistema Csunkiau suskai$iuo!ama. Eana#avimas CKelgi!o!e. 12 taikomos trys rinkim sistemos. 12 ?eimo nariai renkami pagal mi#ri sistem. Pra renkami 1.1 ?eimo narys< H1 renkamas vienmandatse rinkim apygardose pagal santykins daugumos ma&oritarin> rinkim sistem (nerengiamas antrasis turas), o H-3daugiamandat!e rinkim apygardo!e pagal parti! sra#us proporcine rinkim sistema.1ietuvo!e tvirtintas klasikinis mi#rios rinkim sistemos modelis. 8augiamandat!e rinkim apygardo!e mandatus dali!antis dalyvau!a parti!os ir politins organi%aci!os, surinkusios daugiausia bals ir veikusios rinkim bar!er. 6andatai kandidat sra#ams paskirstomi pagal tai, kiek bals gavo kiekvienas i# ! taikant kvot ir liekan metod. Eirmiausiai apskai$iuo!ama kvota, kuri parodo, kiek bals reikia vienam mandatui gauti.Ji lygi rink! bals u& sra#us, dalyvavusi skirstant mandatus, sumai, padalintai i# H-. Jei dali!ant gaunama liekana, dalmuo padidinamas vienetu. 9& kiekvien sra# atiduot bals skai$ius dali!amas i# kvotos. Dautas sveikas dalmuo yra mandat skai$ius, tenkantis kiekvienam sra#ui pagal kvot, o #io dali!imo liekanos pridedamos prie likusi mandat paskirstymo pagal liekanas. 7is sra# pavadinimai ra#omi i# eils, kurio!e po paskutinio!o toliau eina pirmasis, pagal !iems atitekusias dali!imo liekanas pradedant did&iausi!a. Jei dvie! sra# liekanos yra vienodos, pirmiau ra#omas sra#as, kuris gav>s daugiau rink! bals= !ei #ie skai$iai vienodi, pirmiau ra#omas tas, kuris gavo daugiau mandat visose vienmandatse apygardose. Jei ir mandat gauta po lygiai, pirmiau ra#omas sra#as su ma&esniu rinkim numeriu. Bepadalyti kvot metodu mandatai po vien padali!ami sra#ams pagal eil>, pradedant tuo sra#u, kuris buvo ra#ytas pirmas. Jei kuriam sra#ui tenka daugiau mandat nei sra#e yra kandidat, tai #ie mandatai padali!ami kitiems sra#ams t>siant ! dali!im liekan metodu. ?eimo rinkim metu pagal prop.rinkim sistem taikomi ir balsavimo pagal pre erenci!as elementai<balsuodamas rink!as prie parti!os sra#o pa&ymi ir tuos konkre$ius parti!os kandidatus, kuriem !is nori atiduoti savo pre erenci!as. Jei kandidatui atiduoda pirmenyb> daug rink!, !is gali pakilti per kelias parti!os sra#o vietas. Jei parti!a gauna ma&iau mandat negu !os sra#e buvo kandidat, tai kuo auk#tesn kandidato vieta parti!os sra#e, tuo didesn tikimyb bti i#rinktam. Kandidat ?eimo narius reiting skai$iuo!a ir #i kandidat galutin> viet pagal rink! pareik#t nuomon> ir paduotus pirmumo balsus nustato 7yriausio!i rinkim komisi!a.Eirmiausiai sudedami u& kiekvien kandidat atiduoti pirmumo balsai vienmand.rinkim apygardose ir suskai$iuo!ama, kiek kiekvienas kandidatas gavo bals i# viso. Kai kandidato pirmumo bals suma yra didesn u& daugiamandat!e rinkim rinkim apygardo!e renkam ?eimo nari skai$i ar yra !am lygi, kandidato rinkim reitingas lygus #iai sumai, !ei ma&esn3reitingas lygus -. Eo to skai$iuo!ami kiekvieno kandidato surinkti reitingo balai (rinkim reitingo(pirmo!o daugiklio) ir parti!os reitingo (antro!o daugiklio) sandauga). Earti!os reitingas yra sveikasis skai$ius, nustatomas 7yr.rinkim komisi!os kiekvienam kandidatui pagal kandidat rinkim numerius taip, kad parti!os reitingas kandidato, turin$io pirm! rinkim numer, bt "- kart didesnis u& parti!os reiting kandidato, turin$io paskutin #io sra#o numer, ir sra#o kandidat, kuri rinkim rinkim numeris skiriasi vienetu, parti!os reiting skirtumas bus 1+.Dalutin kandidat eil sra#uose nustatoma pagal kiekvieno kandidato gautus reitingo balus. Jei keli kandidatai surenka vienodus reitingo balus, pirmiausia ra#omas tas, kurio didesnis rinkim reitingas. Jei kandidat ir rinkim reitingai vienodi, tai pirmesnis ra#omas tas, kurio didesnis parti!os reitingas. Dalutin> kandidat sra# eil> skelbia 7yr.rinkim komisi!a t pa$i dien, kaip ir balsavimo re%ultatus vienmand.rinkim apygardose. Earti!a ar koalici!a gali atsisakyti kandidato reitingo nustatymo, tuomet parti!os registruot kandidat eil sra#e laikoma galutine. 2enkant Ere%ident yra taikoma ma&oritarin rinkim sistema. K3!e numatytais atve!ais yra taikoma absoliu$ios ar santykins daugumos sistema< !ei pirmam balsavimo rate dalyvau!a ne ma&iau kaip pus vis rink!, yra taikoma ma&oritarin absoliu$ios daugumos rinkim sistema, t.y.i#rinktu laikomas tas, kuris surinko daugiau nei pus> vis rinkimuose dalyvavusi rink! bals. Jei rinkimuose dalyvavo ma&iau kaip pus> vis balsavimo teis> turin$i pilie$i, yra taikoma ma&.santykins daugumos sistema3i#rinktu laikomas kandidatas, surink>s daugiausia, be ne ma&iau kaip 1L* vis rink! bals. Jei nei vienas kandidatas nesurinko reikiamo bals skai$iaus, rengiamas antras balsavimo turas, kuriame i#rinktu laikomas tas, kuris surinko daugiausia bals (taikoma ma&.santykins daugumos sistema). ?avivaldybi taryb nariai yra renkami * m.daugiamandatse rinkim apygardose ir yra taikoma proporcin rinkim sistema. 6andatai paskirstomi taikant kvot ir liekan metod. Kvota lygi rink! bals, kuriuos gavo sra#ai, dalyvau!antys skirstant mandatus, sumai, padalytai i# mandat skai$iaus.Jei dali!ant gaunama liekana, dalmuo padidinamas vienetu. 2inkim bar!eras<parti!om3. proc., koalici!oms3/ proc. 1..) 11 2 &' i,vada dl Seimo rinkim. Erincipins rinkim teiss nuostatos yra tvirtintos 1ietuvos 2espublikos Konstituci!o!e. Konstituci!os 00 straipsnio pirmo!o!e daly!e nustatyta, kad ?eimo nariai renkami ketveriems metams remiantis visuotine, lygia, tiesiogine rinkim teise ir slaptu balsavimu. Konkre$iau ?eimo rinkim organi%avimo ir vykdymo tvarka reglamentuo!ama ?eimo rinkim statyme. Kaip 12 1+1,31++" m. konstituci!ose reglamentuota ?eimo rinkim sistema[ 6inkim sistema tiesiogiai reglamentuota tik 1..2/1. * m. ir 1..0 m. konstitu%ijose" t.y. 1..2 m. &onstitu%ijos 2 str.? @;tstovai renkami N...N propor%ingja rinkim sistemaA" 1.2* m. &onstitu%ijos 2+ str.? @;tstovai renkamiN...N propor%ine rinkim9 sistema\\ ir 1. * m. &onstitu%ijos 99str. 2 d.? @6enkama propor%ine sistema\\. &itokia Q daugumos (ma5oritarin) rinkim sistema nustatyta 1..0 m. -aikinajame Pagrindiniame statyme (90 str.)? @kandidat deputatus skai1ius neribojamasA" @ rinkim biuletenius gali b#ti ra,ytas bet koks kandidat skai1iusA" @teis2 kelti kandidatus deputatus turi politins partijos" visuomenins organi7a%ijos" visuomeniniai judjimai" darbo kolektyv ir gyvenamosios vietos rinkj susirinkimai. &onkreti rinkim sistema nenustatyta 1..2 m. &onstitu%ijoje. . 6inkim teiss konstitu%iniai prin%ipai. 6' prin%ipai C tai sub!ektyvios 2( reali%avimo tam tikros normos, kuri laikymasis rinkim metu u&tikrina realias galimybes reali%uoti tautos vali. Pagrindiniai prin%ipai?A. 7isuotins rinkim teiss. (sub!ektyvia prasme pripa&stama visiems suaugusiems ir psicIi#kai sveikiems valstybs pilie$iams).Ji rei#kia, kad valstybse, kuriose vald&ios #altiniu laikoma (auta, rink! korpusas negali bti siaurinamas remiantis socialiniais po&ymiais, kad atskiri socialiniai sluoksniai nebt nu#alinami nuo dalyvavimo rinkimuose. (uri tam tikru i#lyg C rinkim cen%.2inkim cen%ai3tai valstybs K3!e ir rinkim statymuose numatytos slygos,

,-

kurias turi atitikti pilietis, nordamas gyti arba gyvendinti aktyvi! ar pasyvi! rinkim teis>.?kiriami< a) po7ityv#s 3 tokios slygos, kurios nra diskriminavimo pobd&io, bet !os logi#kai pagrstos. Ev%.< pilietybs cen%as. 9&sienie$iai nedalyvau!a. (odl 2( i#rei#kia pilie$io ry# su valstyb. 2(3svarbi politin teis.T? valstybs dl #io cen%o i#im$i< tam tikros rekomendaci!os silo T? valstybms suteikti 2( ir kitiems T? #ali pilie$iams.Bors !ie nuolatos gyvena kitose T? valstybse , bet tik municipaliniuose rinkimuose. T? (kon ederaci!a) nereikalau!a to auk#$iausioms valstybs instituci!oms rinkim atve!u. 1..* 11 11 &' nutarimas El reikalavimo kandidatams Seimo narius ar savivaldybi taryb narius" turintiems u5sienio valstybs pilietyb2" atsisakyti kitos valstybs pilietybs. (aigi Konstituci!a i# ?eimo nario beslygi#kai reikalau!a i#tikimybs priesaikos vien 1ietuvos valstybei, pasi&ad!imo gerbti ir vykdyti !os Konstituci! ir statymus. 'ai suprantama" nes valstybs institu%ijose gali dirbti tik lojal#s tai valstybei asmenys" kuri i,tikimyb jai ir patikimumas nekelia joki abejoniUUU Fkivai%du, kad !eigu ?eimo nario priesaik duot asmuo, kuris priesaika ar pasi&ad!imu yra susi!>s su u&sienio valstybe, kilt abe!oni dl nau!os priesaikos tikrumo ir patikimumo, o tokio asmens teisin politin situaci!a tapt dviprasmi#ka. Bagrin!amos bylos kontekste btina ai#kinti konstitucins svokos 5nesusi!>s priesaika ar pasi&ad!imu u&sienio valstybei5 turin. 7is pirma reikt pabr&ti, kad #i svoka yra abstraktaus pobd&io, t. y. ! reikt suprasti kaip bet kuri priesaik ar pasi&ad!im u&sienio valstybei. Fntra, ai#kinant #i svok btina prisiminti ir svarbiausius tikslus, dl kuri !i (kartu su kitomis slygomis) Konstituci!o!e buvo su ormuluota. (ai i# esms politiniai tikslai< u&tikrinti auk#$iausios politins valstybins instituci!os, kni!an$ios valstyb!e teisins tautos atstovavimo id!, tinkam su ormavim. Fkivai%du, kad tautai atstovau!a tik tos valstybs pilie$iai, &inantys ir sugebantys i#reik#ti savo bendrapilie$i lkes$ius bei interesus, suvokiantys ir galintys ormuoti savo valstybs politin> vali. (aigi bet kokie politinio pobd&io sipareigo!imai u&sienio valstybei 3 tiek kylantys i# ormaliai duotos priesaikos ar pasi&ad!imo, tiek atsirandantys kaip politin pareiga ar politinio lo!alumo reikalavimas, susi!>s su kitos valstybs pilietybs tur!imu, turt bti traktuo!ami kaip pasi&ad!imas u&sienio valstybei. *slumo cen as3t. t. laik gyventi t. t. vieto!e (rinkim apygardo!e ar valstyb!e), kitose valstybse turti nuolatin gyvenam! viet. Jis vairiose #alyse skirtingas ir svyruo!a nuo * mn.iki 0 m.12 K3!e nustatytas pasyviosios 2( sslumo cen%as renkant ?eimo narius(nuolat gyvenantis 13!e) bei Ere%ident(ne ma&iau kaip * paskutiniuosius metus gyven>s 13!e). Fesu!erinamumo cen as taikomas pasyvia!ai 2(. 7adinasi negali bti i#rinktas asmuo, u&imantis tam tikras pareigas, turintis tam tikr renkam mandat ar u&siimantis tam tikra veikla.12 ?eimo rinkim st3me numatyta, kad ?eimo nariais negali bti renkami asmenys, kurie, likus /0 d.iki rinkim, yra nebaig> atlikti bausms pagal teismo paskirt nuosprend, taip pat asmenys, teismo pripa&inti es neveiksns ar nepakaltinami. Amiaus cen as3 tai statyme numatytas reikalavimas, kad rinkimuose gali dalyvauti tik nustatyto am&iaus sulauk> asmenys.7aikai negali dalyvauti. 13!e aktyviai 2( gyvendinti31, m., pasyviai 2(3?eimo nariu3"0 m., Ere%identu3ne ma&iau kaip .-m., ?avivaldybi taryb nariu3"1 m. b) negatyv#s 3 slygos rinkimo teisei reali%uoti,kurios i#rei#kia t. t. diskriminaci!a. )yties cen as. @veicari!o!e panaikintas 1970 m. :urto cen as3 beveik nesutinkamas (B. aelandi!a, Fustrali!a). (urto cen%as rei#k papildom rinkimo teis. (uri nekilno!amo!o turto3gauni papildom bals.( AA bals). Jie gali balsuoti pagal gyvenam ar pagal nekilno!amo!o turto viet. 8silavinimo cen as (ra#tingumo cen%as)3tik ra#tingi gali dalyvauti (buvo 20 a. prad&io!e). @eliginiai cen ai.Aslamo valstybse. Arano parlamento nariu g.b. tik praktikuo!antis musulmon tik!imo. Boraliniai cen ai.narkomanai (6eksika). (eisti, prasiskolin> 88. -ygios rinkim teiss. 2eikalavimas, kad vis rink! balsai turt t pat svor. 1ygiateisi#kumo principo i#rai#ka rinkim metu. 8a&nai u&tikrinamas sudarant vienmandats rinkim apygardas3tiek, kiek reikia i#rinkti parlamento nari. A#renkamas vienas narys. ?varbiausia, kad visos apygardos bt vienodo dyd&io = pagal rink! skai$i. 1ygi 2( reikalau!a, kad bt sudarytas apylygs apygardos ir rink! bals svoris bt apylygis. Kartais daromos t.t. i#imtys. 8a&nai t. t. visuomens grupms nustatomos t. t. lengvatos3tautini ma&um atstovams, religini bendruomeni atstovams.(ai lyg pa&eid&iama lygi 2(, bet laikoma po%ityvin diskriminaci!a, nes siekiama visuomenei naudingo re%ultato. 888. 'iesiogini rinkim. 2ink!ai u& kandidatus balsuo!a patys, betarpi#kai. Jie sprend&ia, kas bus i#rinktas. (iesioginiai rinkimai dominuo!a. D. b. netiesioginiai (daugiapakopiai rinkimai). ( 2ink!ai3 rinkikai3 kandidatas).(ai lyg dvi rinkim pakopos. 83. Slapto balsavimo. Kiekvienam rink!ui u&tikrinama galimyb laisvai, nevar&omai pareik#ti savo vali.8raud&iama kontroliuoti rink! vali. ?pecialios balsavimo kabinos. Kartais naudo!amos balsavimo ma#inos.K. k. valstybse rink!ai biuleten u&pildo namie, ! atne#a rinkim apylink, deda vok, u&kli!uo!a, o rinkimo komisi!os narys met balsad&. Jei voke keli biuleteniai3negalio!a. 3.6inkim rengimo ir vykdymo vie,umo. 7ie#umas u&tikrina galimyb> kontroliuoti rinkim proces, daryti ! skaidr.Jo gyvendinimas u&tikrina, kad pilie$i valia rinkim metu bt teisingai i#reik#ta ir adekva$iai orminta. E7a.2inkim komisi! posd&iai ir balsavimai yra vie#i. 38. -aisv rinkim prin%ipas. 2ink!ui pa$iam nuspr>sti dalyvauti ar ne rinkimuose. (aikomas da&niausiai anglosaks valstybse. 2ink!ai patys registruo!asi rink! sra#uose. 0bsenteizmas3 rink!ai neatvyksta balsuoti. Jo prie&astis< politin (nepasitenkinimas kandidatais).nepolitins (&mogui nedomu, nesvarbu).

,1

.. 6inkim organi7avimo ir vygdymo tvarka. 6inkim komisijos" j r#,ys" sudarymo tvarka ir kompeten%ija. 6inkj sra,ai. Eaprastai valstybi praktiko!e skiriami keli rinkim organi%avimo etapai< 1) paruo#iamasis rinkim etapas= ")balsavimo etapas= *) bals skai$iavimo ir rinkim re%ultat paskelbimas. 1ietuvo!e vyksdtan$i rinkim proces reglamentuo!a 1ietuvos 2espublikos ?eimo, 2espublikos Ere%idento ir savivaldybi taryb rinkim statymai. 12 Konstituci!o!e nustatyta, kad rinkim skyrimas yra ?eimo(skiria Ere%idento, savivaldybi taryb ( /H str. . ir 1"d.) ir ?eimo pirmalaikius rinkimus 0, str 1 d.) ir Ere%idento(skiria ?eimo ,.str. "-d., pirmalaikius ?eimo rinkimus 0, str. " d.) prerogatyva. Ere%idento rinkimus gali skelbti 7yriausyb (,+ str.1 d. 4L...L seimui negalint susirinkti ir paskelbti 2espublikos Ere%idento rinkim, rinkimus skelbia vyriausyb). Tilinius ?eimo rinkimus skelbia 2 Ere%identas ne vliau kaip likus / mn.iki ?eimo nari galio!im pabaigos( ?eimo rinkim statymo / str.) .eiliniai ?eimo rinkimai rengiami ne anks$iau kaip prie# " mn.ir nevliau kaip prie# 1 mn.iki ?eimo nari galio!im pabaigos. Jei likus . mn. iki ?eimo nari galio!imo pabaigos Ere%identas nra paskelb>s eilini ?eimo rinkim datos, 7yr. rinkim komisi!a eilinius ?eimo rinkimus rengia paskutin sekmadien, nuo kurio iki ?eimo nari galio!im pabaigos lieka ne ma&iau kaip mnuo. ?avivaldybi taryb rinkimus skelbia ?eimas ne vliau kaip likus 0 mn.iki taryb nari galio!im pabaigos (savivaldybi taryb st / str). Jei likus . mn.iki nari galio!im pabaigos ?eimas nepaskelbia rinkim datos, taryb rinkimai rengiami paskutin sekmadien, nuo kurio iki nari galio!im pabaigos lieka ne ma&iau kaip mnuo.(aryb rinkimai rengiami ne anks$iau kaip prie# " mn.ir ne vliau kaip prie# mn.iki nari galio!imo pabaigos. Ere%idento eiliniai rinkimai vykdomi paskutin sekmadien likus " mn.iki pre%idento kadenci!os pabaigos Konstituci!os ,- str.). 13!e statymai nenumato tam tikros rinkim datos, bet nustato tam tikr laikotarp kada !ie turi vykti. Ere%identas negali skelbti pirmalaiki ?eimo rinkim, !ei iki !o kadenci!os pabaigos liko ma&iau kaip / mn., taip pat !ei po pirmalaiki ?eimo rinkim nepra!o / mn. (Konsituci!os 0, str. * d.) Kada skelbiami pirmalaikiai seimo rinkimai nustato Konstituci!os 0, str. 2inkimams organi%uoti sudaromos rinkim komisi!os. 1ietuvo!e!e< rinkimus vykdo nuolat veikianti 7yr.komisi!a, o rinkim laikotarpiui sudaromos miest, ra!on, apygard, apylinki rinkim komisi!os. M rinkim komisi! gali bti silomas 12 pilietis, !ei !is turi teis> renkamas ?eimo nariu ir nebuvo per paskutiniuosius * ?eimo, Ere%idento, savivaldybi taryb rinkimus ar re erendum atleistas i# rinkim arba re erendumo komisi!os u& rinkim statym pa&eidimus. (uo pa$iu metu rinkim komisi!os narys negali bti kandidatu ?eimo narius, rinkim atstovu ir rinkim stebto!u. Jei !is pageidau!a bti kandidatu ?eimo narius3privalo atsisakyti rinkim komisi!os nario pareig. 3yr. rinkim komisija yra nuolat veikianti auk#$iausio!i 12 ?eimo, Ere%idento, savivaldybi taryb rinkim ir re erendum organi%avimo inst. J . m.sudaro ir !os sudt kei$ia ?eimas. Erie# neeilinius ?eimo rinkimus 7yr.rinkim komisi!a nau!ai nesudaroma, !os galio!imai i#lieka iki 7yr.rinkim komisi!a bus sudaryta prie# eilinius ?eimo rinkimus.@i komisi!a garantuo!a vienod rinkim ir re erendumo statym taikym viso!e 12 teritori!o!e. (uo tikslu !i leid&ia #i statym gyvendinimo instrukci!as, kurias privalo vykdyti visos inst.ir pareignai. 7yr.rinkim komisi!os sprendimus gali pakeisti tik !i pati ar sigalio!>s teismo sprendimas. Biekam neleid&iama ki#tis #ios komisi!os veikl organi%uo!ant rinkimus ar re erendum. 7yr.rinkim komisi! sudaro<komisi!os pirmininkas= * auk#t! teisin i#silavinim turintys asmenys, kurie burtais nustatomi i# teisingumo ministro pasilyt / kandidatr= * auk#t! teisin i#silavinim turintys asmenys, kurie burtais nustatomi i# 13vos teisinink draugi!os pasilyt / kandidatr= parti!, gavusi ?eimo nari mandat daugiamandat!e rinkim apygardo!e pasilyt asmen. 7yr.rinkim komisi!os pirminink skiria ?eimas, !o pavaduoto! ir sekretori3renka 7yr.rinkim komisi!a. Eavaduoto!as renkamas i# nari, kurie parti!oms neatstovau!a. 7yr.rinkim komisi!os pirmininkas, nariai !ei yra parti! nariai, turi sustabdyti savo naryst> !ose ir darbo komisi!o!e laikotarpiu negali dalyvauti parti! ir polit.organi%.veiklo!e bei vykdyti ! pavedimus. -6 taip pat sudaromos apylinki ir apygard rinkim komisijos. Fpygard rinkim k3!as rinkim laikotarpiui sudaro 7yr. rinkim ko3!a. Jos pri&iri, kaip ! apygardose vykdomas rinkim statymas, instruktuo!a ir moko apylinki rinkim k3!as, skirsto !oms l#as ir kontroliuo!a ! naudo!im, svarsto skundus dl apylinki rinkim k3!. Eo balsavimo apygard r. k3!os, remdamasis apylinki r. k3! protokolais, sura#o apygard bals skai$iavimo protokolus. Fpygard r. k3!os sudaromos i# (eisingumo ministro, 1ietuvos teisinink draugi!os, mero, politini parti! pasilyt asmen. ;pylinki r. k/jas sudaro apygard r.k3!os rinkim laikotarpiui. Eirmiausia apygardos r.k3!a nustato kiekvienos rinkim apylinks k3!os nari skai$i< kuris turi bti kartotinis parti!, turin$i teis> silyti kandidatras rinkim k3!as, skai$iui. Fpylinki r. k3!os sudaro slygas rink!ams susipa&inti su rink! sra#ais, nagrin!a skundus dl #iose sra#uose padaryt klaid, pri&iri kaip, !os teritori!o!e vyksta balsavimas pa#tu. Fpylinks r. k3!os u&davinys organi%uoti balsavim rinkim apylink!e, suskai$iuoti balsus ir sura#yti bals skai$iavimo protokol. 1..( 0) 0 &' nutarimas AEl vyriausiosios rinkim komisijos personalins sudetiesA. 7yriausio!i rinkim komisi!a yra ?eimo sudaryta instituci!a (Konstituci!os /H straipsnio 1* punktas), todl yra tam tikra ?eimo kontrols teis #iai instituci!ai, kiek tai neprie#tarau!a Konstituci!os nuostatoms dl valstybs vald&ios gali ribo!imo. 7is pirma tai grind&iama Konstituci!os /1 straipsnio pirmosios dalies nuostata, kurio!e yra tvirtinta tokia parlamentins kontrols orma, kaip ?eimo nario paklausimo teis. Fntra, tam tikras ?eimo galimybes kontroliuoti i#rei#kia ir Konstituci!os /H straipsnio 1* punkte tvirtinta ?eimo teis keisti 7yriausiosios rinkim komisi!os sudt. Ea&ymtina, kad ?eimo prerogatyva keisti 7yriausiosios rinkim komisi!os sudt Konstituci!o!e !okiais kriteri!ais neapibr&ta, ta$iau ! ribo!a paties ?eimo priimto ?eimo rinkim statymo atitinkamos nuostatos. Pagaliau &onstitu%ijos 109 straipsnyje yra tvirtinta Seimo teis pa1iam priimti galutin sprendim tais atvejais" kai pa5eid5iami rinkim statymai. 'oks Seimo sprendimas turi b#ti grind5iamas &onstitu%inio 'eismo i,vada( kadangi tuo metu &onstitu%inis teismas dar ne:unk%ionavo" seimas vadovavosi ;uk,1iausiojo teismo sprendimu). Kilus abe!onms, ar nebuvo pa&eisti rinkim statymai per 2espublikos Ere%idento ar ?eimo nari rinkimus, pra#yti Konstitucinio (eismo i#vados pagal Konstituci!os 1-/ straipsnio penkt! dal gali ?eimas, o dl ?eimo rinkim 3 ir 2espublikos Ere%identas. ?usklos$ius tokiai pad$iai, ?eimas sudar parlamentin> komisi! 7yriausiosios rinkim komisi!os veiklai i#tirti. 2emdamasis #ios komisi!os i#vadomis, ?eimas 1++* m. kovo "* d. prim nutarim 58l kai kuri 7yriausiosios rinkim komisi!os nari atsisakymo vykdyti 1ietuvos 2espublikos ?eimo rinkim statym, 1ietuvos Fuk#$iausia!am (eismui panaikinus neteistus 7yriausiosios rinkim komisi!os nutarimus5. Din$i!amo ?eimo nutarimo preambul!e konstatuotas 7yriausiosios rinkim komisi!os atsisakymas vykdyti teismo sprendimus bei ?eimo rinkim statym. !into nutarimo 1 punktu buvo kei1iama 3yriausiosios rinkim komisijos sudtis" t. y. jis atitinka &onstitu%ijos )9 straipsnio 1 punkt. Konstitucinis (eismas konstatuo!a, kad mintas ?eimo sprendimas, priimtas tokiomis aplinkybmis, kai buvo ignoruo!ami Fuk#$iausio!o (eismo sprendimai ir nerandama teisini bd priversti tuos sprendimus vykdyti, vertintinas kaip nei#vengiama priemon, nes !uo buvo veiktas teismins vald&ios gali ignoravimas. (odl nra pagrindo teigti, kad gin$i!amas ?eimo nutarimas prie#tarau!a 1ietuvos 2espublikos Konstituci!ai. 2ink! sra#ai. 6inkj registravimas 3 ra#ymas rink! sra#, tuo pagrindu rink!as g. b. prileistas balsuoti. @io etapo tikslas Cu&tikrinti galimyb> visiems rink!ams dalyvauti rinkimuose, u&kirsti keli apgaulms.2ink! sra# sudarymas garantuo!a visuotin> ir lygi rinkim teis>. 12 rink! sra# sudarymo tvark, orm, sudarymo bd ir ! naudo!imo tvark nustato 7yr r.k3!a. Pra dvi rinkim sra# sudarymo sistemos< 1) neprivalomas rink! traukimo rink! sra#us, rink!as turi u&siregistruoti pats ( 6eksika, Aspani!a)= ") privalomas rink! traukimas rink! sra#us (2usi!a, Atali!a). (arpparlamentins (arybos 1++. m. kovo "/d. priimto!e 8eklaraci!o!e 48l laisv ir teising rinkim kriteri!', kurio!e i#rei#kiama daugelio valstybi po%ici!a vairiais rinkim klausimais, pripa&stama, kad n vienas, turintis rinkim teis>, negali bti netrauktas rink! sra#us ar eliminuotas i# !, i#skyrus ob!ektyvius kriteri!us, kurie nurodyti statyme. 13!e rinkim sra# ra#omi visi rinkim teis> turintys 12 pilie$iai pagal pilietyb> patvirtinan$io dokumento i#davimo duomenis ir 12 gyvento! registr. Eagal registro duomenis sudaryti sra#ai yra i#ankstiniai. ?ra# tikslinim ir tvarkym organi%uo!a 7yr.r.k3!a, remdamasi valstybs, savivaldybi inst.ir apygard rinkim komisi!os teikiama in ormaci!a. A# rink! sra#o i#braukiama< 12 pilie$iui mirus, netekus pilietybs ar teismo sprendimu pripa&inus neveiksniu. 2ink!ui i#duodamas pa&ym!imas3leidimas dalyvauti rinkimuose.Jame nurodoma vardas, pavard, gimimo data, adresas, vienmandats rinkim apygardos, kurio!e balsuo!a rink!as, pavadinimas ir numeris, rink!o eils numeris rink! sra#e, rinkim data. +. 6inkim apygardos. 6inkim apylinks. 2inkim apygarda C teritorinis rinkim vienetas, kuriame gyvenantys pilie$iai renka atstovus renkamas valstybs ar vietos savivaldos instituci!as. 6inkim apygardos r#ies pasirinkimas priklauso nuo rinkim tipo ir naudo!amos rinkim sistemos speci ikos. (aikant proporcinio.atstovavimo rinkim sistem, sukuriamos daugiamandats rinkim apygardos (12 sudaromos renkant atstovus ?eim, savivaldybi taryb rinkimus). (aikant ma&oritarinio rinkim sistem

,"

beveik visada ormuo!amos vienmandats rinkim apygardos (?eimo ir Ere%idento rinkimai). 12 rinkim apygard ir apylinki sudarymo tvarka numatyta rinkim statym. ?eimo rinkimams organi%uoti ir vykdyti 12 teritori!a dali!ama H1 vienmand.rinkim apygard, atsi&velgiant rink! skai$i rinkim apygardo!e ( ?eimo st + str.). 7yr.rinkim komisi!a '7O) skelbia rinkim apygardas sudaran$i rinkim apylinki sra#, ! balsavimo bstini adresus ir tele onus, apygardos rink! skai$i, apygard rinkim adresus ir tele onus. (aip pat sudaroma viena daugiamand.rinkim apygarda, kurio!e balsuo!a visi turintys rinkim teis> 12 pilie$iai (#io!e apygardo!e pagal proporcin> rinkim sistem renkami H- ?eimo nari.Kalsavimui vykdyti ir balsams skai$iuoti yra sudaromos rinkim apylinks. Jos sudaromos atsi&velgiant <1.patogum rink!ams atvykti balsavimo patalpas= ".rink! skai$i. Mstatymai numato, kad rinkim apylinks teritori!o!e turi gyventi ne daugiau kaip 0 tks.rink!. 6iesto, ra!ono teritori!os suskirstym, kuris yra pastovus organi%uo!ant vairius rinkimus ir re erendumus, rinkim apylinkes mero teikimu tvirtina ir prireikus kei$ia 7yr.r.k3!a ir paskelbia # sra# '7O). ). &andidat i,klimo ir registravimo tvarka. @io!e stadi!o!e nustatomas asmen ratas, i# kuri bus i#rinkti parlamento nariai, pre%identas, vietos savivaldybi taryb nariai. 2espublikos Ere%ident renka 1ietuvos 2espublikos pilie$iai penkeriems metams, remdamiesi visuotine, lygia ir tiesiogine rinkim teise, slaptu balsavimu. 2espublikos Ere%identu gali bti renkamas 1ietuvos 2espublikos pilietis pagal kilm>, ne ma&iau kaip tre!us pastaruosius metus gyven>s 1ietuvo!e, !eigu !am iki rinkim dienos yra su!> ne ma&iau kaip keturiasde#imt met ir !eigu !is gali bti renkamas ?eimo nariu. 2espublikos Ere%identu negali bti renkamas #iurk#$iai pa&eid>s Konstituci! arba sulau&>s priesaik asmuo, kur ?eimas apkaltos proceso tvarka pa#alino i# u&imam pareig ar panaikino !o ?eimo nario mandat. (as pats asmuo 2espublikos Ere%identu gali bti renkamas ne daugiau kaip du kartus i# eils. 1ietuvos 2espublikos ?eimo (toliau 3 ?eimo) nariai renkami ketveriems metams vienmandatse ir daugiamandat!e rinkim apygardose, remiantis visuotine ir lygia rinkim teise, slaptu balsavimu tiesioginiuose mi#rios sistemos rinkimuose. ?eimo nariu gali bti renkamas 1ietuvos 2espublikos pilietis, kuris nesusi!>s priesaika ar pasi&ad!imu su u&sienio valstybe ir rinkim dien yra ne !aunesnis kaip "0 met bei nuolat gyvena 1ietuvo!e. Buolat gyvenan$iu 1ietuvos 2espubliko!e laikomas 1ietuvos 2espublikos pilietis, kurio duomenys apie gyvenam! viet ra#yti 1ietuvos 2espublikos gyvento! registre, arba pilietis, kuris pagal ]ivilin kodeks pripa&stamas turin$iu nuolatin> gyvenam! viet 1ietuvos 2espubliko!e. ?eimo nariais negali bti renkami asmenys, kurie, likus /0 dienoms iki rinkim, yra nebaig> atlikti bausms pagal teismo paskirt nuosprend, taip pat asmenys, teismo pripa&inti neveiksniais arba nepakaltinamais. ?eimo nariais negali bti renkami asmenys, rinkim dien atliekantys tikr! karo arba alternatyvi! kra#to apsaugos tarnyb, taip pat likus /0 dienoms iki rinkim nei#!> atsarg kra#to apsaugos sistemos, polici!os ir vidaus tarnybos karininkai, puskarininkiai ir liktiniai, kit sukarint ir saugumo tarnyb apmokami pareignai. ?eimo nariu negali bti renkamas asmuo, kur ?eimas apkaltos proceso tvarka pa#alino i# u&imam pareig ar panaikino !o ?eimo nario mandat. Kiti tiesioginiai arba netiesioginiai 1ietuvos 2espublikos pilie$i rinkim teiss apribo!imai 3 dl kilms, politini pa&ir, socialins ir turtins padties, nacionalins priklausomybs, lyties, i#silavinimo, kalbos, santykio su religi!a, u&simimo r#ies ir pobd&io 3 draud&iami. (eis. 1iteratro!e yra keli kandidat klimo modeliai< 1)kandidatus gali kelti tik politins parti!os (Fustri!a, Tgiptas, Eortugali!a)= ") :ormalus parti! i#skirimas i# galin$i i#kelti kndidatras sub!ekt ir tokios teiss suteikimas tam tikram rink! skai$iui. @is modeli staikomas ir 1ietuvo!e per 2 Ere%idento rinkimus. 12 Konsituci!os H+ str. Bumatyta, kad kandidatu i 2espublikos Ere%identus registruo!amas 12 pilietis ^...U, surink>s ne ma&iau kaip "- tkst. 2ink! para#= *) @is modelis numato, kad kandidat renkam pareigyb> turi paremti ne paprastie!i rink!ai, bet tam tikri pareignai. A#klimo bdai< Kandidatus ?eimo narius vienamd. Ar daugiamand.r.apygardose gali kelti politins parti!os ( ?eimo rinkim *H str.). Kandidatu ?eimo narius vien.r.apygardo!e gali i#sikelti ir kiekvienas 12 pilietis, !ei !o i#siklim para#ais remia ne ma&iau kaip 1--- tos apygardos rink!. 8augamand.r.apygardo!e parti!a kandidatus ?eimo narius kelia pateikdama kandidat sra#, sudaryt pagal parti!os suva&iavime ar kon erenci!o!e nustatyt eil>. ?ra# nebtina tvirtinti suva&iavime ar kon erenci!o!e, !ei parti!os statuose yra numatyta kitokia tvarka kandidatams kelti.Kandidat sra#e negali bti ma&iau nei "0 ir daugiau kaip 1.1. Kandidatus ?eimo narius gali kelti politins parti!os, 12 pilie$iai. ?avivaldybi taryb rinkimuose(taryb st *. str.) teis i#kelti kandidatus priklauso parti!ai ar politiniai organi%aci!ai, registruotai ne vliau kaip likus /0 d.iki rinkim. Kandidatai keliami pateikiant kandidat sra#, kuriame negali bti ma&iau kaip 0 ir daugiau kaip to!e apygardo!e nustatytas mandat skai$ius prid!us dar 0. A#keliant kandidatus reikia laikytis kandidat i#klimo taisykli< 12? rinkim st. *, str., ?avivaldybi taryb st *0 str., Ere%idento rinkim *. str. 7yr.r.k3!ai pateikiami kandidat i#klimo parei#kiniai dokumentai< parei#kimas dalyvauti rinkimuose= sipareigo!imas nutraukti darbo ar kitoki veikl, nesuderinam su numatytais statymais= pa!am bei turto deklaraci!os ir kt. Kandidatas ?eimo narius turi vie#ai pareik#ti, !eigu !is ne pagal 12 u&duotis yra smoningai bendradarbiav>s su kit valstybi spec.tarnybomis (?eimo rinkim st. +, str. 1 d.)= !ei po 1++- -* 11 12 teismo sigalio!usiu nuosprend&iu yra pripa&intas kaltu dl smurtinio nusikaltimo prie# asmen.(tai pa&ymima rinkiminiame plakate). Fnologi#ki reikalavimai numatyti ir ?avivaldybi taryb statymo ,, str. Borint kandidat ar ! sra# registruoti rinkimams, reikia ne#ti rinkim u&stat. 'ai yra tam tikras saugiklis" kad asmenys rinkim kampanija nesinaudot tik savireklamos tikslais. 12? rinkim st. .1 str skelbiama< u&statas vienam kandidatui ?eimo narius registruoti ar registruo!ant vien nau! kand.vieto! kandidato, kurio parei#kiniai dokumentai buvo at#aukti ar !is !uos at#auk pats vienmand.rinkim apygardo!e yra vienas vid.mnesinis darbo u&mokestis (7689).2inkim u&statas vienam kandidatui ?eimo narius sra#ui registruoti daugiaman.rinkim apygardo!e yra "- 7689. Eakei$iant vieno kandidato viet sra#e, ra#ant sra# nau! knadidat,u&stato dydis31 7689, su!ungiant kandidat sra#us3po -,* 7689 u& kiekvien su!ungiam sra#. Eer .- d.po galutini rinkim re%ultat paskelbimo 7yr,r,k3!a gr&ina rinkim u&stat ! sumok!usiai parti!ai ar asmeniui, kai<1.i#keltas kandidatas ?eimo narius ar asmuo, i#sikl>s kandidatu, i#rinktas ?eimo nariu vienmand.r.apygardo!e= ".i#kelt kandidat sra#as (!ungtinis sra#as) gi!o teis> dalyvauti paskirstant mandatus daugiam.r.apygardo!e ir spaudo!e yra ataskaita apie l# #altinius ir naudo!im rinkim agitaci!ai.Begr&inti u&statai pervedami valstybs biud&et. ?avivaldybi taryb rinkimuose taikomi u&statai31 7689 vienam kandidat sra#ui ( savivaldybi taryb rinkim st *, str.), o kandidatams Ere%identus3"- 7689 (vienam kandidatui). Kokie reikalavimai, nustatyti kandidatui seimo narius, yra taip pat taikomi kandidatui respublikos Ere%idento pareigyb> ir kaip toks reikalavimas yra vertintas (i#ai#kintas) Konsitucinio (eismo nutarimu[ Pagal &onstitu%ijos +)str. 8r 9* str. 1 d. reikalavimas b#ti nesusijusiam priesaika ar pasi5adjimu u5sienio valstybei (platesniu po5i#riu Q ir nuostata" kad Seimo nariu negali b#ti renkamas asmuo" nebaig2s atlikti bausms pagal teismo paskirt nuosprend). 6eikalavimas dl priesaikos ar pasi5adjimo ry,i su kita valstybe nebuvimo pagal &onstitu%in 'eism i, esms rei,kia" kad staymu turt b#ti reikalaujama" jog kandidatas jo registravimo dien b#t baig2s visas kitos valstybs pilietybs atsisakymo pro%ed#ras. Kokia savivaldybi taryb rinkim sistema, kaip keliami kandidatai ir kuo remiantis !ie laikomi i#rinktais[ Propor%ine rinkim sistema" pagrsta i,imtine politini partij teise pateikti kandidat sra,us vienoje daugiamandatje rinkim apygardoje" kurios teritorija sutampa su atitinkamos savivaldybs teritorija" vadinamaisiais ( ir ) pro%. rinkim barjerais atitinkamai kandidat sra,ui ir j kooli%iniam junginiui. Kokiuose rinkimuose ir kaip priklausydamas nuo kit pilie$i3rink! asmuo gali pats i#kelti savo kandidatr ir bti registruotas kandidatu[ Seimo rinkimuose/ vienmandatje apygardoje" jei surenka 1000 j remen1i rinkj para,K taip pat 6espublikos Pre7idento rinkimuose Q jei surenka 20 t#kst. para,. 9. &andidat veiklos garantijos. -6 seimo rinkim statymas. () straipsnis. &andidato Seimo narius teis kalbti susirinkimuose" naudotis visuomens in:ormavimo priemonmis 1. Erasid!us rinkim agitaci!os kampani!ai, kandidatai ?eimo narius rinkim apygardose turi lygi teis> kalbti rink! ir kitokiuose susirinkimuose, pasitarimuose, posd&iuose, valstybinse visuomens in ormavimo priemonse ir skelbti savo rinkim program. ". 7alstybs ir savivaldybi instituci! bei staig vadovai, taip pat savivaldybi merai ar ! galioti tam asmenys turi padti kandidatams ?eimo narius organi%uoti susitikimus su rink!ais, gauti reikiam in ormaci!, i#skyrus neskelbtin pagal 1ietuvos 2espublikos statymus ir 7yriausybs nutarimus.

,*

(9 straipsnis. ;tsakomyb u5 ,io statymo pa5eidim Fsmenys, smurtu, apgaule, grasinimais, papirkin!imais arba kitaip kliudantys rink!ams gyvendinti teis> rinkti ir bti i#rinktiems ?eim, organi%uoti rinkim agitaci!, taip pat rinkim komisi! nariai, kiti pareignai, suklasto!> rinkim dokumentus, neteisingai suskai$iav> balsus, pa&eid> balsavimo slaptum arba kitaip pa&eid> # statym, atsako pagal 1ietuvos 2espublikos statymus. Ftsakomybn taip pat traukiami asmenys, paskelb> arba kitaip platin> melagingus duomenis apie kandidat ?eimo narius ar trukd> kandidatui susitikti su rink!ais. (* straipsnis. &andidato Seimo narius teis b#ti atleistam nuo darbo ar tarnybini pareig rinkim agita%ijos kampanijos metu Kandidatas ?eimo narius rinkim ?eim organi%avimo ir vykdymo laikui, bet ne ilgiau kaip 1 mnes, !o pra#ymu gali bti atleid&iamas nuo darbo ar tarnybini pareig. (. straipsnis. &andidato Seimo narius nelie1iamyb &andidatas Seimo narius rinkim agita%ijos kampanijos metu" taip pat iki pirmojo naujai i,rinkto Seimo posd5io (po pakartotini arba nauj rinkim / iki galutini rinkim re7ultat paskelbimo) be 3yriausiosios rinkim komisijos sutikimo negali b#ti patrauktas baud5iamojon atsakomybn" suimtas" jam negali b#ti taikomos administra%ins nuobaudos teismine tvarka u5 veiksmus" padarytus rinkim agita%ijos kampanijos metu. ;tkreipkite dmes (. str.U Ere%idento rinkim statymas. 7. KFB8A8F(l M 2T?E9K1AKR? E2TaA8TB(9? 7TAK1R? DF2FB(AJR? 9 straipsnis. &andidato 6espublikos Pre7identus teis pasisakyti susirinkimuose" naudotis masins in:orma%ijos priemonmis Kandidatai 2espublikos Ere%identus po o icialaus kandidat sra#o paskelbimo turi lygi teis> pasisakyti rink! ir kitokiuose susirinkimuose, pasitarimuose, posd&iuose, naudotis valstybinmis masins in ormaci!os priemonmis ir skelbti savo rinkimin> program. 7alstybins vald&ios ir valdymo instituci! vadovai turi padti kandidatams 2espublikos Ere%identus organi%uoti susitikimus su rink!ais, gauti reikaling in ormaci!, i#skyrus neskelbtin. * straipsnis. &andidato 6espublikos Pre7identus teis b#ti atleistam nuo darbo ar tarnybini pareig rinkim kampanijos laikui Kandidatas 2espublikos Ere%identus rinkim kampani!os laikui, bet ne ilgiau kaip " mnesiams, !o pra#ymu gali bti atleid&iamas nuo darbo ar tarnybini pareig. 9& # laik i# valstybs l# !am i#mokama 7689 " dyd&i kompensaci!a. *traipsnio pakeitimai$ Fr& 8I.2MH, 4KK2 K4 4K, ;in&, 4KK2, Fr& 42.53M '4KK2 KE KH( . straipsnis. &andidato 6espublikos Pre7identus nelie1iamyb &andidatas 6espublikos Pre7identus rinkim kampanijos metu" taip pat po rinkim negali b#ti be 3yriausiosios rinkim komisijos sutikimo patrauktas baud5iamojon atsakomybn" suimtas" jam negali b#ti taikomos administra%ins nuobaudos teismine tvarka u5 veiksmus" padarytus 6espublikos Pre7idento rinkim kampanijos metu. 3yriausioji rinkim komisija kartu su 3idaus reikal ministerija turi pasir#pinti kandidato 6espublikos Pre7identus apsauga" apmokama i, valstybs l,. &andidatas 6espublikos Pre7identus gali atsisakyti tokios apsaugos" taip pat samdyti apsaug u5 savo l,as. ;tkreipkite dmes * ir . str. *. 6inkimin agita%ija. Earengiamo!o periodo etapas. Jo metu rink!ai susipa&sta su kandidatais ir ! prie#rinkiminmis plat ormomis, o visuomens organi%aci!os ir parti!os vykdo prie#rinkimin> agitaci! ir propagand. Jis reikalingas tam, kad rink!ai nuspr>st, u& kuri politin> parti! ar konkret kandidat !ie balsuos per rinkimus. 2inkim agitaci!a prasideda, u&registrvus ir o icialiai paskelbus i#keltus kandidatus. Fgitaci! galima vykdyti vairiais bdais, i#skyrus tuos, kurie pa&eid&ia Konstituci! ir statymus ( ?eimo rink st. 0- str. " d.) < mitingai, susitikimai su rink!ais. 2inkim agitaci!a draud&iama likus *- val. iki rinkim prad&ios ir rinkim dien, i#skyrus nuolatin> vai%din> agitaci! tam skirtose vietose, !eigu !i i#kabinta likus ne ma&iau kaip ., val. iki rinkim prad&ios. 2inkim agitacins kampani!os inansavim bei !os kontrol> reglamentuo!a Eolitini kampani! inansavimo kontrols statymas, priimtas 1++H lapkri$io 11 d. bei rinkim statymas. 13!e rinkim agitaci!a inansuo!ama i# parti!os ar kandidato l#. Jos kaupiamos specialio!e rinkim sskaito!e. 6aksimalus leistinas dydis ?eimo rinkimuose (seimo rink. Mst. 00 str. 1 d. 0-7689 kandidatui vienmad.r.apygardo!e ir 1--- 7689 kandidat sra#ui daug.r.apygardo!e, savivaldybi taryb( taryb st 0" str. " d.) rinkimuose31-- 7689 kandidat sra#ui ir 0-- 7689 kandidat sra#us kelian$iai organi%aci!ai. Kontroliuoti agitaci!ai skirt l# naudo!im pareigotos mokes$i inspekci!os ir 7yr.rinkim komisi!a. &' nutarimas 1..) 11 2 8,vada dl Seimo rinkim Pa5ymtina" jog Seimo rinkim statymas nenumato pakankam teisini garantij" u5kertan1i keli skelbti kompromituojan1i med5iag rinkim agita%ijos draudimo metu. .. Calsavimas. ?varbiausia stadi!a Ctautos valia. Kalsuo!a 3tik sra#uose, pateik> dokumentus. 13!e balsuoti rink!ai gali<1) rinkim apylink!e, kurios rink! sra#us !ie yra ra#yti= " )pa#tu.Kalsuoti pa#tu galima pa#to skyriuose ! darbo dienomis pradedant likus 0 d.iki rinkim (savivaldybi taryb3H d.)ir baigiant likus vienai dienai iki rinkim ar dviem d.priklausomai nuo to, kurios apygardos rink! sra#e rink!as yra ra#ytas. Kalsavimas apylinks rinkim komisi!os nurodyto!e patalpo!e vyksta rinkim dien nuo H iki "- val. 2enkant Ere%ident balsuoti galima iki "1 val.Kalsavimo patalpa rink!ams atidaroma susirinkus *L0 apylinks komisi!os nari. 2ink!as ateidamas balsuoti privalo turti asmens dokument, nes prie# balsavim komisi!os nariai nustato rink!o asmenyb> ir patikrina, ar !is yra trauktas tos apylinks rink! sra#us. Jei asmuo neturi #io dokumento arba neai#ku ar !is ra#ytas rink! sra#us, !is gali balsuoti, kada du tos apylinks rink! sra# ra#yti 12 pilie$iai paliudi!a, !og tai tikrai yra rink! sra# ra#ytas pilietis. 2ink!ai u&pildo rinkim biuletenius ir deda !uos rinkim urn. Eroporcine balsavimo sistema C savivaldybi tarybas, ma&oritarin Ere%idento 3 rinkimai, mi#ri ?eim (balsavimas tuo pa$iu metu vyksta ir vienmandatse, ir daugiamandat!e rinkim apygardose. Cals skai1iavimas ir rinkim re7ultat paskelbimas. Eirmin!e stadi!o!e balsai skai$iuo!ami apylinkse. Komisi!os darb organi%uo!a ir !am vadovau!a k3!os pirmininkas.Kalsai skai$iuo!ami taip, kad #i procedr, rink! &ymas rinkim biuleteniuose galt matyti visi bals skai$iavimo metu dalyvau!antys asmenys. Eer ?eimo rinkimus, suskai$iavus balsad&!e rastus biuletenius, pradedama skai$iuoti pa#tu gautus biul.?uskai$iuo!ami kandidat pirmumo balsai. Kaigus skai$iuoti, kiekvieno!e rinkim apylink!e sura#omi du bals skai$iavimo protokolai< vienamd.ir daugiam.r.apygardos. Erotokolus pasira#o k3!os pirmininkas ir nariai bei stebto!ai. J pastabos pridedamos prie protokolo. Eo to paketai su visais biuleteniais ir protokolais pristatomi apygardos rinkim komisi!ai ne vliau kaip per 1" va.nuo balsavimo pabaigos. Fpygardos r.k3!a suskai$iuo!a apylinki rinkim k3! pateiktus duomenis ir prie ! prideda tuos pa#tu balsavusi rink! balsus, kurie buvo suskai$iuoti apygardos r.k3!e.?ura#omas apygardos bals skai$iavimo protokolas.Fpygard r.k3!os rinkim dokumentus pristato 7yr.r.k3!ai.2inkim re%ultatus nustato 7yr.r.k3!a po to, kai i#nagrin!a visus skundus ir nustato visus rinkim re%ultatus visose apygardose, taip pat ir rink!, balsavusi u&sieny!e ir laivuose, balsus. 10. 6inkim galiojimo slygos. 7ienmad.r.apygardose rinkimai laikomi vykusiais, !ei !uose dalyvavo daugiau kaip .- proc.rink!, ra#yt tos rinkim apygardos rink! sra#us.A#rinktu laikomas kandidatas, u& kur balsavo daugiausia dalyvavusi rink!. Jei kandidatai gavo vienodai bals, ?eimo nariu tampa vyriausias pagal am&i kandidatas. Jeigu pagal i#ankstinius rinkim re%ultatus bals skirtumas tarp pirm! ir antr! viet u&musi kandidat yra ma&esnis kaip 0-, apygardos rinkim k3!a privalo priimti sprendim perskai$iuoti vis apylinki biuletenius, !ei iki pasira#ant bals skai$iavimo protokol to pareikalau!a bent vienas komisi!os narys, parti!os ar kandidato atstovas. 8augiamand.r.apygardo!e ?eimo rinkimai laikomi vykusiais, !ei !uose dalyvavo daugiau kaip p vis rink!.?ra#as veikia bar!er !ei u& ! balsuo!a ne ma&iau kaip 0 proc.rinkimuose dalyvavusi rink!. Jungtinis sra#as3H proc.rinkimuose dalyvavusi rink!.Dalutinius re%ultatus ne vliau kaip per H

,.

d.pasibaigus rinkimams skelbia 7yr.r.k3!a.Oemesniosios r.k3!os gali bti apskund&iamos auk#tesnia!ai r.k3!ai ir tik 7yr.r.k3!os veiksmai gali bti apsksti 7yriausia!am administraciniam teismui. ?eimo rinkim statymas< .1 straipsnis. 6inkim pripa5inimas negaliojan1iais 1. 7yriausio!i rinkim komisi!a gali pripa&inti rinkim re%ultatus rinkim apygardo!e negalio!an$iais, !eigu nustato, kad #iurk#ts #io statymo pa&eidimai, padaryti rinkim apylink!e arba rinkim apygardo!e, arba dokument suklasto!imas ar ! praradimas tur!o esmins takos rinkim re%ultatams, arba pagal bals skai$iavimo protokolus ar kitus rinkim dokumentus negalima nustatyti #i esmini rinkim re%ultat< 1) vienmandat!e rinkim apygardo!e C kandidato, kuriam tenka mandatas, arba kandidat, dalyvau!an$i pakartotiniame balsavime= ") daugiamandat!e rinkim apygardo!e 3 kandidat sra#, dalyvau!an$i paskirstant mandatus, arba kandidat sra#ui tenkan$i mandat skai$i galima nustatyti tik daugiau kaip vieno mandato tikslumu. ". 2inkimai negali bti skelbiami negalio!an$iais, !eigu negin$i!amai nustatyti rinkim re%ultatai leid&ia nustatyti esminius rinkim re%ultatus. 92(1) straipsnis. Paklausimas dl 6espublikos Pre7idento rinkim statymo pa5eidimo ?u paklausimu, ar nebuvo pa&eistas rinkim statymas per 2espublikos Ere%idento rinkimus, 1ietuvos 2espublikos Konstitucin (eism gali kreiptis 1ietuvos 2espublikos ?eimas ne vliau kaip per * dienas po to, kai paskelbiami o icials rinkim re%ultatai. 12 Konstitucinis (eismas tiria ir vertina tik 7yriausiosios rinkim komisi!os sprendim arba !os atsisakym nagrinti skundus dl rinkim statymo pa&eidim tais atve!ais, kai sprendimai buvo priimti ar kita mintos komisi!os veika buvo padaryta pasibaigus balsavimui renkant 2espublikos Ere%ident. (ok paklausim 12 Konstitucinis (eismas i#nagrin!a ne vliau kaip per H" valandas nuo !o teikimo. M # termin skaitomos ir nedarbo dienos. 2emdamasis 12Konstitucinio (eismo i#vadomis galutin sprendim dl 2espublikos Ere%idento rinkim statymo pa&eidimo priima 1ietuvos 2espublikos ?eimas. =eigu -6 &onstitu%inis 'eismas priima i,vad" kad 3yriausioji rinkim komisija ,iurk,1iai pa5eid -ietuvos 6espublikos Pre7idento rinkim statym ar suklastojo rinkim dokumentus ir tai turjo esmins takos rinkim re7ultatams" -ietuvos 6espublikos Seimas gali priimti vien i, nutarim? 1) pripa5inti rinkim re7ultatus negaliojan1iais Q jeigu pagal bals skai1iavimo protokolus negalima nustatyti tikrj rinkim re7ultatK ") nustatyti tikruosius galutinius rinkim re%ultatus pagal rinkim komisi! patvirtintus bals skai$iavimo protokolus, !eigu komisi! sprendimai dl #i protokol patvirtinimo nebuvo apsksti 1ietuvos vyriausia!am administraciniam teismui ir 1ietuvos vyriausiasis administracinis teismas nra panaikin>s komisi! sprendim dl #i protokol patvirtinimo ar nepatvirtinimo. Eripa&inus 2espublikos Ere%idento rinkim re%ultatus negalio!an$iais, ne vliau kaip per * mnesius nuo rinkim dienos #io statymo nustatyta tvarka rengiami pakartotiniai 2espublikos Ere%idento rinkimai. 7yriausio!i rinkim komisi!a, nusta$iusi, kad #iurk#ts #io statymo pa&eidimai, padaryti balsavimo metu, ar dokument suklasto!imas tur!o lemiamos takos 2espublikos Ere%idento rinkim re%ultatams, gali pripa&inti 2espublikos Ere%idento rinkim re%ultatus negalio!an$iais. &' i,vada 200( m. lapkri1io mn. 8F3;E; CS-V=L P;>;- -8L'M3VS 6LSPMC-8&VS P6LD8EL4'V P;&-;MS8!Y" ;6 PL6 200( !. SL8!V 684&8!MS 4LCM3V P;PL8S';S SL8!V 684&8!R <S';'S!V 4MVS';'VS >;6;4'MV=;4J8VS S-;P'Y C;-S;38!Y 86 E6;MEP8;4T8VS &V4'6V-8MV'8 684&T=R 3;-8Y 684&8!MVSL 'MV ;'3L=M" &;8 684&T=;8 C;-SMV=; P;F'M. Konstitucinis (eismas i#vado!e pabr&, !og Konstituci!o!e yra tvirtintas reikalavimas, kad 1ietuvos valstybs vald&ia bt organi%uota demokrati#kai, kad pilie1iai turi teis2 dalyvauti valdant savo ,al tiek tiesiogiai" tiek per demokrati,kai i,rinktus atstovus" kad vald&ios staigos tarnau!a &monms, kad pilie$iai turi teis> kritikuoti valstybs staig ar pareign darb, apsksti ! sprendimus, taip pat garantuo!ant pilie$iams galimyb> ginti savo teises teisme, peti%ijos teis2 (1* C (F6 K1F9?A69A FEAT ET(A]AJl (TA?q)teiss aktuose reglamentuo!ant pilie$i pra#ym ir skund nagrin!imo procedr ir kt. Konstitucinis (eismas pa&ym!o, kad konstitucin!e demokrati!o!e politini atstovau!am! instituci! ormavimui yra keliami ypatingi reikalavimai, demokrati,ki rinkimai yra svarbi pilie1i dalyvavimo valdant valstyb2 :orma. 6inkimai negali b#ti laikomi demokrati,kais" o j re7ultatai /teistais" jeigu rinkimai vyksta paminant &onstitu%ijoje tvirtintus demokratini rinkim prin%ipus" pa5eid5iant demokratines rinkim pro%ed#ras. Konstitucinis (eismas taip pat pa&ym!o, kad ?eimo 3 (autos atstovybs rinkim principai yra tvirtinti Konstituci!o!e, ! negalima paneigti, i#kreipti ar apriboti !okiu &emesns galios teiss aktu. Fi#kindamas Konstituci!os 00 straipsnio * dalies nuostat, kad ?eimo nari rinkim tvark nustato statymas, Konstitucinis (eismas pabr&, kad tai rei#kia, !og statym leid!as turi pareig statymu tvirtinti ?eimo nari rinkim sistem, nustatyti rinkim organi%avimo pagrindus ir tvark, apiman$i kandidat ?eimo narius klim, rinkim agitaci!, balsavimo tvark, rinkim re%ultat nustatym, rinkimini gin$ nagrin!imo procedras, reguliuoti kitus ?eimo nari rinkim santykius. (ai darydamas, statym leid!as privalo paisyti Konstituci!os= !is negali nei pats paneigti, i#kreipti ar apriboti visuotins, lygios, tiesiogins rinkim teiss, slapto balsavimo, nei sudaryti teisini prielaid tai padaryti kitiems sub!ektams, nes tai reik#t, !og yra apribo!ama arba i#vis paneigiama (autos auk#$iausios suverenios galios rai#ka per (autos atstovyb> 3 ?eim. Konstitucinis (eismas pabr&, kad statym leid!ui i# Konstituci!os kyla pareiga statymu nustatyti tok teisin reguliavim, kuris u&tikrint ?eimo rinkim proceso s&iningum ir skaidrum 3 btinas (autos pasitik!imo savo atstovybe prielaidas. &onstitu%inis 'eismas i,vadoje pa5ymjo" jog statym leidjas pagal &onstitu%ij turi pareig statymu nustatyti tok teisin reguliavim" kuris u5tikrint" kad rinkjai balsuot asmeni,kai ir slaptai" kad balsavimo metu neb#t galima paveikti rinkj valios ir jos kontroliuoti. Spa1 neleistina" kad rinkim :inansavimas b#t neskaidrus ar nekontroliuojamas" kad rinkim kampanijoje b#t naudojamos tokios rinkim te%Gnologijos" kurios prie,tarauja moralei" teisingumui" visuomens darnai. Pabr5ta ir tai" kad pagal &onstitu%ij jokiais motyvais negali b#ti pateisinamas rinkj bals tiesioginis ar netiesioginis pirkimas" taip pat tokia rinkim kampanijos praktika" kai rinkjai yra dovanomis ar kitokiu atlyginimu skatinami dalyvauti arba nedalyvauti rinkimuose irNarba balsuoti u5 arba prie, vien ar kit kandidat. 'ai" pasak &onstitu%inio 'eismo" tolygu rinkj papirkinjimui" rei,kian1iam" kad i, -ietuvos 6espublikos pilie1i atima teis laisvai" patiems pareik,ti savo tikrj vali Seimo rinkimuose" o i, 'autos / teis i,sirinkti toki 'autos atstovyb2" kuri reik,t jos tikrj auk,1iausi suvereni gali. A#vado!e teigiama, kad asmeninis (tiesioginis) balsavimas 3 viena i# lemiam laisvo, taigi ir demokrati#ko, rink! valios rei#kimo garanti!. Konstitucinis (eismas konstatavo, kad konstitucinis demokrati#k rinkim reikalavimas rei#kia, kad rink!ams, negalintiems nustatyt dien atvykti rinkim apylink> dl ligos, negalios, i#vykos, kalinimo, vykdom tarnybos u&duo$i, taip pat dl asmenini prie&as$i, bt u&tikrinama galimyb pareik#ti savo vali rinkimuose. A#vado!e taip pat pa&ymta, kad statym leid!as turi konstitucin> pareig nustatyti tok teisin reguliavim, kad pilie$iai, negalintys balsuoti rinkim dien, turt galimyb> savo konstitucin> teis> gyvendinti kitu metu= kad statym leid!as, spr>sdamas balsavimo pa#tu orm, turi atsi&velgti ne tik teisinius veiksnius, bet ir visuomens politins kultros ypatumus, pilietins brandos lyg, visuomens mentalitet, kitus socialinius veiksnius, nes !ie taip pat lemia, ar balsavimu pa#tu nebus piktnaud&iau!ama, ar balsavimo pa#tu institutas nevirs priemone i#kreipti tikr! rink! vali ir nepaneigs (autos teiss i#sirinkti toki savo atstovyb>, kuri reik#t !os tikr! auk#$iausi suvereni gali. 1..) 11 2 &' i,vada El Seimo rinkim. 7yriausio!i rinkim komisi!a priimdama sprendim neperskai$iuoti biuleteniud, rmsi tuo, kad nedidelis bals skirtumas savaime nra pagrindas perskai$iuoti rinkim biuletenius. ?u tokiu 7yriausiosios rinkim komisi!os argumentu negalima nesutikti, nes ?eimo rinkim statymo ,0 straipsnio ketvirt!a dalimi 7yriausia!ai rinkim komisi!ai yra suteikta teis pa$iai spr>sti, kokiais atve!ais rinkim biuleteniai perskai$iuotini. ?eimo rinkim statymo +- straipsnio pirmosios dalies normo!e 7yriausia!ai rinkim komisi!ai yra suteikiamos pla$ios diskrecins teiss dl rinkim re%ultat pripa&inimo negalio!an$iais. @ios normos nuostata 5#iurk#ts #io statymo pa&eidimai, padaryti rinkim apylink!e arba rinkim apygardo!e5 yra vertinamasis po&ymis, kurio turin privalo nustatyti 7yriausio!i rinkim komisi!a atsi&velgdama konkre$ias aplinkybes, pavy%d&iui< koks #io statymo straipsnis buvo pa&eistas, koks pa&eidimo pobdis, kas pa&eidim padar, kokias pasekmes tai gal!o sukelti arba sukl ir kt. (ik 7yriausiosios rinkim komisi!os nustatyt aplinkybi visuma kiekvienu atve!u duoda pagrindo spr>sti, ar pa&eidimas laikytinas #iurk#$iu. Busta$ius, kad pa&eidimas yra #iurk#tus, reikia vertinti, ar tai 5tur!o lemiamos takos rinkim re%ultatams5. (ai taip pat yra 7yriausiosios rinkim komisi!os konstatuot aplinkybi vertinimo dalykas. Busta$ius, kad ?eimo rinkim statymo pa&eidimai buvo #iurk#ts ir tur!o lemiamos takos rinkim re%ultatams, 7yriausia!ai rinkim komisi!ai suteikiama teis pripa&inti

,0

rinkim re%ultatus negalio!an$iais. 7ertinant toki ?eimo rinkim statymo +- straipsnio pirmosios dalies normos redakci! yra prielaid daryti i#vad, kad #i norma ne visai u&tikrina visapusi#k teisin reguliavim sprend&iant rinkim procese i#kilusius kon liktus. Kuo skiriasi ?eimo ir savivaldybi taryb rinkim re%ultat pripa&inimo negalio!an$iais tvarka ir ar 12 1++-3"--"m. kuri nors rinkim re%ultatai buvo pripa&inti negalio!an$iais[ Seimo rinkimus negaliojan1iais pripa5inti gali Seimas" remdamasis &onstitu%inio 'eismo i,vada" kurios pra,yti gali tik respublikos Pre7identas ir Seimas. 'aigi galutin klausim sprend5ia Seimas (&onstitu%ijos 10+ str. d. 1 p." 10) str. + d." 109 str. d.). Pripa5inti negaliojan1iais savivaldybi taryb re7ultatus gali 3yriausioji rinkim komisija (Savivaldybi taryb rinkim statymas)" kuri tai (vien kart) padar 1..9m. kovo 2.d." vertindama savivaldybs tarybos rinkimus Fven1ioni rajono rinkim apygardoje. 11. Pakartotinis balsavimas ir pakartotiniai rinkimai. ?eimo rinkim statymas< .2 straipsnis. Pakartotiniai rinkimai 1. Eakartotiniai rinkimai vyksta rinkim apygardose, kuriose rinkimai nevyko ar pripa&inti negalio!an$iais. ". Eakartotiniai rinkimai rengiami ne vliau kaip po puss met, o po nevykusi pakartotini rinkim 3 ne vliau kaip po met. *. Konkre$i pakartotini rinkim, pakartotinio balsavimo ?eim tvark pagal #io statymo nustatytus reikalavimus ir terminus nustato 7yriausio!i rinkim komisi!a, atsi&velgdama tai, kad pakartotiniai rinkimai, pakartotinis balsavimas rengiami vieno!e i# vienmanda$i rinkim apygard. 7yriausio!i rinkim komisi!a, nustatydama pakartotini rinkim rengimo tvark, negali keisti rinkim apygardos rib. M apygardos rink! sra# papildomai ra#omi tie #ios rinkim apygardos teritori!o!e nuolat gyvenantys pilie$iai, kuriems pakartotini rinkim dien sukaks ne ma&iau kaip 1, met, o i# sra#o i#braukiami tik rinkim teis> prarad> asmenys. Kalsavimas u&sieny!e, laivuose (i#skyrus t atve!, kai u&sieny!e gyvenantys rink!ai ar laivuose esan$ios gulos ra#ytos tos rinkim apygardos, kurio!e rengiami pakartotiniai rinkimai, rink! sra#us), ne #ios rinkim apygardos teritori!o!e esan$iuose pa#tuose (i#skyrus miest, ra!on centrinius pa#tus) nerengiamas. .. Eakartotiniai rinkimai nerengiami, !eigu skelbtina pakartotini rinkim data patenka laikotarp, kai iki eilini ?eimo rinkim datos, skai$iuo!amos pagal Konstituci!, yra lik> ma&iau kaip vieneri metai. ** straipsnis. 6inkim re7ultat nustatymas vienmandatse rinkim apygardose 1. 2inkim re%ultatus nustato 7yriausio!i rinkim komisi!a po to, kai i#nagrin!a visus skundus ir nustato visus rinkim re%ultatus #io!e apygardo!e, taip pat ir rink!, balsavusi u&sieny!e ir laivuose, balsus. ". 7ienmandat!e rinkim apygardo!e i#rinktu laikomas kandidatas, !eigu rinkimuose dalyvavo ne ma&iau kaip .- procent tos rinkim apygardos rink! sra#us ra#yt rink! ir tas kandidatas gavo daugiau kaip pus> rinkimuose dalyvavusi rink! bals. Jeigu rinkimuose dalyvavo ma&iau kaip .- procent tos rinkim apygardos rink! sra#us ra#yt rink!, i#rinktu laikomas tas kandidatas, kuris gavo daugiausia, bet ne ma&iau kaip vien penktadal vis tos rinkim apygardos rink! sra#us ra#yt rink! bals. *. =eigu rinkimuose dalyvavo daugiau kaip du kandidatai ir pagal ,io straipsnio 2 dal Seimo narys nebuvo i,rinktas" po dviej savai1i nuo rinkim dienos rengiamas pakartotinis balsavimas, kuriame dalyvau!a du kandidatai, gav> daugiausia bals. Eakartotinio balsavimo dat 7yriausio!i rinkim komisi!a paskelbia kartu su rinkim re%ultatais. Eer pakartotin balsavim i#rinktu laikomas kandidatas, gav>s daugiau bals, neatsi&velgiant rinkimuose dalyvavusi rink! skai$i. Jeigu abu kandidatai gavo vienod bals skai$i, ?eimo nariu tampa tas kandidatas, kuris pirm kart balsuo!ant buvo gav>s daugiau bals. Jeigu abu kandidatai pirm kart balsuo!ant buvo gav> vienod bals skai$i, ?eimo nariu tampama burtais. .. =eigu rinkimuose dalyvavo vienas arba du kandidatai ir pagal ,io straipsnio 2 dal Seimo narys nebuvo i,rinktas" rinkimai laikomi nevykusiais ir rengiami pakartotiniai rinkimai Ere%idento rinkim statymas< Jeigu pirmame balsavimo rate n vienas kandidatas nesurinko reikiamos bals daugumos, po dvie! savai$i nuo rinkim dienos #io statymo nustatyta tvarka rengiamas pakartotinis balsavimas dl dvie! kandidat, gavusi daugiausiai bals pirmame balsavimo rate. @ balsavim 7yriausio!i rinkim komisi!a paskelbia t pa$i dien kaip ir pirmo!o balsavimo rato galutinius re%ultatus. Eer pakartotin balsavim i#rinktu laikomas kandidatas, surink>s daugiau bals. Jeigu pirmame balsavimo rate dalyvavo ne daugiau kaip du kandidatai ir n vienas negavo reikiamo bals skai$iaus, ne vliau kaip per .0 dienas nuo rinkim dienos #io statymo nustatyta tvarka rengiami pakartotiniai 2espublikos Ere%idento rinkimai. 12. 6e:erendumo tvarkos statyminis detali7avimas ir jo konstitu%iniai aspektai" nagrinti &onstitu%inio 'eismo 1..( 09 22. 1ietuvos 2espublikos Konstituci!os + str. l d. skelbiama< 4?varbiausi 7alstybs ir (autos gyvenimo klausimai sprend&iami re erendumu5. (aip susiduriame su re erendumu r konstituciniu tiesiogins demokrati!os institutu 1ietuvos teisin!e sistemo!e. 2e erendumas (lotyni#kai 4tai, kas turi bti prane#taGG) 3 lai svarbiausias tiesiogins demokrati!os institutas, pasirei#kiantis tiesioginiu rink!u balsavimu tam tikru valstybs ar visuomens gyvenimo klausimu. 2e erendumo metu pilie$i valia yra i#rei#kiama balsuo!ant u& re erendumui pateikt klausim. (uo re erendumo procedra primena rinkimus. (a$iau #i demokratini institut tapatinti negalima. 2e erendumas ir rinkimai skiriasi rink!u valios i#rei#kimo ob!ektu. 2inkimu metu pilie$iai balsuo!a u& kandidatus tautos atstovus arba kitas renkamas valstybs instituci!as, o re erendumo ob!ektas yra konkretus re erendumui teikia mas klausimas. 2e erendume #iuo klausimu pilie$iai pasisako 4taip5 arba 4ne5. ?kiriasi taip pat rinkim ir re erendumo re%ultatu nustatymo procedros ir tvarka. Jei rinkim re%ultatai gali bti nustatomi ir pagal ma3&oritarine, ir pagal proporcine rinkimu sistem, tai re erendumo re%ultatai gali bti nustatomi tik remiantis ma&oritari%mo principu. 2e erendum lokiu bdu galima apibr&ti kaip teiss normomis reglamentuot balsavimo procedr, kurios metu rinkim teis> turintys valstybs pilie$iai, vadovaudamiesi savo patyrimu ir vertybinmis nuostatomis, parei#kia savo vali svarbiausiais tautos bei valstybs gyvenimo klausimais. @ Eagal teiss te3 ori! ir konstitucines tradici!as re erendumas suprantamas kaip pilie$i visuotinis balsavimas konstituci!os, statymo ar atskiru !o nuostat primimo, vidaus ir u&sienio politikos klausimais. Fio demokratijos instituto esm2 nusako du pagrindiniai kriterijai? 1) tautos suvereni gali suprema potestas! tiesioginis apib#dinimas ir 2) tiesiogins demokratijos gyvendinimo pro%ese priimt akt teisin reik,m\\ (-6 &' nutarimas 1..( 09 22 @ Eel 1..( m. bir5elio 1+ d. statymo @El -6 re:erendumo st. Pakeitimo ir papildymoA 1"."1 " . punkt nuostat" kuriomis buvo pakeisti ar papildyti 6e:erendumo statymo 1" ." 12" 2 straipsniai atitikomo -6 &onstitu%ijai). (eisin!e literatro!e #alia re erendumo sutinkama ir kita svoka 3 plebiscitas (lot. ple"is!tum 3 tautos sprendimas). Fntai Eranc%i!o!e plebiscitu laikoma balsavimas, kurio melu pilie$iai pritaria ar nepritaria valslybs vadovo vykdomai politikai= Kartais teigiama, kad plebiscitas 3 lai balsavimas ypa$ svarbiais, lemtingais valstybei klausimais. (ai gyvento!u apklausa siekiant i#spr>sti konkre$ios valstybs teritori!os likim, lai teritorini gin$ sprendimo bdas tarptautin!e praktiko!e. Dalima teigli, kad ir re erendumas, ir piebiscilas vardi!a t pat konstitucin teisin rei#kin 3 taulos balsavim svarbiausiais #alies gyvenimo klausimais. 2e erendumas kaip tiesiogins demokrati!os institutas turi sen ir turting istori!. 1iteratro!e nurodoma, kad pirmas re erendumas vyko 1.*+ m. @veicari!o!e, Kerno kantone. 8emokratini J. J. 2ousseau id! apie tiesiogin tautos valdym tako!e, Q7AAA a. prasid!o #iuolaikini re erendum istori!a. 1HH, m. keletas Fmerikos valsli! re erendumu patvirtino savo konstituci!as. 2e erendumai vyko Eranc%i!o!e, Atali!o!e, 8ani!o!e, Borvegi!o!e ir daugely!e kit pasaulio valstybi. QAQ a. pabaigo!o buvo toliau tobulinamos re erendumo organi%avimo procedros, teisintas slapto balsavimo principas. ?usiklos$iusios praktikos i#davo!e QAQ a. pabaigo!e, QQ a. prad&io!e daugelio valstybi konstituci!ose buvo tvirtinta galimyb re erendumo bdu spr>sti #alies vidaus ir kai kuriuos tarptautinius klausimus. Eo Eirmo!o pasaulinio karo re erendumo institutas buvo vestas daugelio Turopos valstybi konstituci!ose. Ke tradicini klausimu, susi!usi su statym nuostat patvirtinimu, re erendumo bdu buvo numatyta spr>sti ir i#kilusius kon liktus tarp valstybs konstitucini instituci!. Eo Fntro!o pasaulinio karo re erendumu taikymo praktika dar labiau paplito. 2e erendumai tapo labai populiari pilie$i valios rei#kimo orma. 2e erendumu QQ a. pabaigo!e vairiose Turopos #alyse sprend&iami ne tik svarbus valstybs vidaus, bet ir tarptautins politikos klausimai. 2e erendum metu pareik#ta pilie$iu valia tur!o lemiamos takos Turopos integraci!os procesams. 2e erendumo svoka gali bti suprantama dviem prasmm< 1) tai konstitucins teiss institutas (turi visus institutui bdingus bruo&us 3 teiss normos, reguliuo!an$ios vienar#ius visuomeninius santykius, norm

,/

reali%avimo tvarka, atsakomyb u& ! pa&eidim, teisini princip Mtvirtinimas)= ") tai reglamentuota statymu balsavimo procedra, kurios metu rinkim teis> turintys valstybs pilie$iai parei#kia savo vali. 6e:erendum r#,ys. (eisin!e literatro!e pateikiama vairi re erendum klasi ikaci!. @is re erendum klasi ikavimas priklauso nuo kriteri!, pagal kuriuos i#skiriamos tam tikros re erendum r#ys. @tai 8avidas Kutleris sil re erendumus klasi ikuoti pagal re erendumo iniciatorius ir re erendum sprend&iamus u&davinius< 1) 7ald&ios rengiami re erendumai. 7alstybs vald&ia daugiausia statym leid&ia sutinkamai su valdan$iosios parti!os ar parti! koalici!os siekimais. (odl !i turi did&iausi gali nuspr>sti, ar re erendumas bus surengtas. (aip pat !i vardi!a ir !o dalyk, u& kur bus pasisakoma, bei reikalinga surinkti ,,u&) bals skai$i pasilymui laimti= nuo vald&ios priklausys, ar gautas re%ultatas bus pareigo!amasis vald&ios at&vilgiu, ar tiktai patariamasis. ?avo esme tokie re erendumai yra akultatyviniai. Klausimai, pateikiami #ios r#ies re erendume, gali bti patys vairiausi C ekonominiai, kultriniai ir pana#iai. Aniciatyvos teis skelbti re erendum priklauso valstybs vald&iai. ") Konstituci#kai btini re erendumai. Konstituci!ose numatyta, kad tam tikra r#is priemoni, adaptuot vald&ios (da&niausiai, bet ne visada tai bna) bt patvirtintos pilie$i re erendumu prie# !oms sigalint. 7ald&ia turi i#imtin> teis> nuspr>sti, ar silyti kiekvien patais, kaip ! vardyti, ta$iau privalomas re erendumas nulems, ar !i taps konstituci!os dalimi, ar ne. *) 2e erendumai pagal pilie$i petici!as arba reikalavimus. Tilinis pilietis yra galiotas paduoti petici!, reikalau!an$i, kad tam tikras vald&ios teiss aktas bt pateiktas re erendumui. (okiu re erendumu yra ribo!ama atstovau!amo!i vald&ia. .) 2e erendumai pilie$i iniciatyva. Tilinis balsuoto!as yra galiotas paduoti petici!, reikalau!an$i, kad tam tikra vald&ios nei#spr>sta problema bt pateikta svarstyti rink!ams. Jeigu u& ! petici! surinktas reikiamas skai$ius para#, tai re erendumas turi bti surengtas= ir !eigu statymo nustatyta rink! dauguma balsuo!a u&, tai pilie$i pasilymas tampa statymu, nepaisant to, ar vald&iai tai patinka, ar ne. 8augumo!e #ali vyksta tik pirmo tipo re erendumai. ( #ali instituci!os pasirenka pravesti re erendumus tais klausimais, kurie naudingi politikams, ir organi%uo!a !uos tada, kai tam bna palanki politin situaci!a. (re$io ir ketvirto tipo re erendumai pla$iai organi%uo!ami tik @veicari!o!e (ir kantono, ir kon erenci!os lygiu) bei kai kuriose Fmerikos valsti!ose. Fnot 7. Sirkino, galima re erendumus skirti< 1.Eagal tai kokio!e teritori!os daly!e re erendumas vykdomas< nacionalinis (visos valstybs mastu) re erendumas. vietos re erendumas C tai re erendumas, kuris vykdomas, vieno ar keli administracini C teritorini vienet teritori!o!e. ".Eagal btinum vykdyti re erendum, norint priimti tam tikr sprendim.

a)

privalomas re erendumas C kai Konstituci!o!e numatyta, !og sprendimas tam tikru klausimu gali bti priimamas tik re erendumu. b) akultatyvinis re erendumas, organi%uo!amas Konstituci!o!e ar statyme numatyt sub!ekt, turin$i re erendumo iniciatyvos teis>, nuo&ira. *. Eagal re erendume keliam klausim pobd. a) konsultacinis re erendumas C kai balsuo!ama u& nau!os Konstituci!os pro!ekt. b) Eaprastas re erendumas C re erendumas kitais, nekonstitucinio pobd&io klausimais. .. Eagal parlamento dalyvavim< ikiparlamentinis C tai re erendumas, vykdomas prie# priimant statym parlamente. Eoparlamentinis re erendumas C tai re erendumas, vykdomas po statymo primimo parlamente, siekiant tokiu bdu !i partvirtinti. Beparlamentinis re erendumas C toks re erendumas, kada statymas priimamas parlamentui nedalyvau!ant arba ! apeinant (taip ne kart buvo daroma Eranc%i!o!e @arlio de Dolio laikais). 0. Eagal sprendimo pobd< patvirtinantis re erendumas C tai toks, kuriame rink!ai patvirtina parlamento sprendim. Ft#aukiamasis re erendumas C re erendumas, kurio sprendimu at#aukiamas anks$iau parlamento priimtas statymas. /. pagal !uridin> gali< a) sprend&iamasis re erendumas C tokio re erendumo priimti sprendimai nereikalau!a papildomo patvirtinimo, sigalio!a #alies teritori!o!e ir paprastai gali bti pakeisti tik re erendumu. b) Konsultacinis re erendumas C balsavimu i#rei#kiama rink! nuomon, kuri parlamentas gali atsi&velgti arba neatsi&velgti. -ietuvos teiss sistemoje tvirtinto re:erendumo institutui yra svarbu -6 &onstitu%inio teismo 1..( m. 22 d. nutarimas pasi#lytas re:erendum klasi:ikavimas. -6&' nutarime pa5ymta" kad re:erendumai skirstomi sprend5iamuosius" patariamuosius ir rati:ika%inius. 200) 0+ 10 &' nutarimas El re:erendumo biuleteni kalbos. Konstitucinis (eismas paskelb nutarim bylo!e dl 7yriausiosios rinkim komisi!os statymo * straipsnio / dalies nuostat atitikties Konstituci!ai. Konstitucinis (eismas pripa&ino, kad gin$ytos statymo nuostatos prie#tarau!a Konstituci!ai. Earei#k!as 3 ?eimo nari grup pra# i#tirti, ar 7yriausiosios rinkim komisi!os statymo * straipsnio / dalies nuostatos 57ykdydama re erendumus ^...U 7yriausio!i rinkim komisi!a ^...U organi%uo!a re erendumo dl 1ietuvos 2espublikos dalyvavimo tarptautinse organi%aci!ose papildom biuleteni, kuriuose kartu su re erendumo biuletenio tekstu valstybine kalba yra #io teksto vertimas savivaldybs teritori!o!e tradici#kai gausiai gyvenan$ios tautins ma&umos kalb, spausdinim. @ie biuleteniai naudo!ami balsuo!ant tose re erendumo apylinkse, kuriose tradici#kai gausiai gyvena tautin ma&uma, ir balsuo!ant miesto, ra!ono pa#tuose5 neprie#tarau!a Konstituci!os 1. (valstybin kalba 3 lietuvi kalba) ir "+ (statymui, teismui ir kitoms valstybs instituci!oms ar pareignams visi asmenys yra lygs) straipsniams. Konstitucinis (eismas pabr&, kad lietuvi kalba yra konstitucin vertyb. Butarime taip pat akcentuo!ama, !og konstitucinis valstybins kalbos statusas rei#kia ir tai, kad valstybin kalba yra privalomai varto!ama tik vie#a!ame 1ietuvos gyvenime= kitose gyvenimo srityse asmenys nevar&omai gali vartoti bet koki !iems priimtin kalb. @io!e konstitucins !ustici!os bylo!e pabr&ta, !og tai, kad o icials dokumentai ra#omi valstybine kalba, nepaneigia tautinms ma&umoms save priskirian$i pilie$i teiss ra#yti, skaityti ir bendrauti bet kokia kita kalba, !eigu tai nesusi!> su Konstituci!os apibr&ta valstybins kalbos varto!imo sritimi. Konstitucinis (eismas pa&ym!o, kad nuolatinis gyvenimas valstyb!e tam tikr statyme nustatyt laik ir valstybins kalbos mok!imas yra btinos prielaidos u&sienie$iui ar asmeniui be pilietybs integruotis visuomen>, suvokti (autos mentalitet ir !os siekius, valstybs konstitucin> santvark, susipa&inti su (autos ir valstybs istori!a, kultra, papro$iais ir tradici!omis, pasirengti prisiimti atsakomyb> u& valstybs dabart ir ateit. (aigi valstybins kalbos nemokantis 1ietuvos 2espublikos pilietis nra pakankamai integrav>sis 1ietuvos visuomen>. Antegravimasis 1ietuvos visuomen>, tapimas visaver$iu valstybins bendruomens 3 pilietins (autos nariu sie!asi su atitinkamomis pastangomis, taip pat ir su valstybins kalbos i#mokimu (!eigu asmuo !os nemoka). Jeigu valstybins kalbos nemokantis pilietis nemgina !os i#mokti (nors nra ob!ektyvi prie&as$i, dl kuri !is negalt to daryti), tai liudi!a, kad !is stoko!a pilieti#kumo. Butarime pabr&iama, kad Konstituci!a suponuo!a toki pilieti#kumo samprat ir tok pilieti#kumo santyk su valstybine kalba kaip konstitucine vertybe, kad asmens siekis dalyvauti valdant savo #al, priimant valstybins reik#ms sprendimus, taip pat teis lygiomis slygomis stoti valstybin> tarnyb, siekis bti visaver$iu valstybins bendruomens 3 pilietins (autos nariu yra savaime suprantama paskata asmeniui gerai mokti valstybin> kalb. 3alstybins kalbos mokjimas yra ir prielaida gyvendinti kiekvieno -ietuvos 6espublikos pilie1io konstitu%in2 teis2 balsuoti re:erendumuose. &onstitu%inis 'eismas konstatavo" kad re:erendum biuleteniai turi b#ti spausdinami tik valstybine kalba. Prie,ingu atveju b#t ignoruojama konstitu%in valstybins kalbos samprata" suponuojanti b#tent valstybins kalbos vartojim priimant valstybins reik,ms sprendimus. 4utarime taip pat pabr5ta" kad re:erendum biuleteniuose" kad ir kokiu klausimu tie re:erendumai b#t rengiami" klausimai turi b#ti :ormuluojami suprantamai kiekvienam balsuotojui. 1..( 12 01 &' nutarimas AEl re:erendumo organi7avimoA. (eiginys, kad iniciatyvos organi%uoti re erendum parei#kimas !au rei#kia re erendumo prad&i, yra nepagrstas. Aniciatyvins grups susi ormavimas, pilie$i para# dl re erendumo organi%avimo rinkimas, dokument pateikimas ir ! tikrinimas bei svarstymas 3 tai tik btini re erendumo organi%avimo

,H

stadi!os veiksmai. ?eimo nutarimas paskelbti re erendum gali bti priimamas tik !uos atlikus (i#skyrus atve!us, kai re erendumas skelbiamas ?eimo iniciatyva). Ea&ymtina ir tai, kad neatlikus svarbiausi parengiam! veiksm (pv%., per nustatyt termin nesurinkus reikiamo pilie$i para# skai$iaus) re erendumo organi%avimas savaime nutrksta. ?eimui primus nutarim paskelbti re erendum, prasideda tiesioginis pasirengimas re erendumui 3 sudaromos re erendumo komisi!os, balsavimo apylinks, tikslinami rink! sra#ai, vykdoma re erendumo agitaci!a. 2e erendumas (t. y. pilie$i balsavimas) vykdomas ?eimo nutarime nurodyt dien ir statymo nustatytu laiku. (ik statymo numatytais atve!ais ir tvarka, kai balsuo!a pa#tu, pilie$iai dalyvau!a re erendume anks$iau negu paskirt balsavimo dien. ".1. Earei#k!as teigia, kad minto nutarimo 1 ir * punktais 5re erendumas paskelbtas kitu, negu reikalavo pilie$iai, klausimu5. (oks parei#k!o teiginys grind&iamas tuo, kad buvo patikslintas statymo pro!ekto pavadinimas, ra#ant ! &od 5nuostatos5 (t. y. 5statymo ... nuostatos5). ?uinteresuoto asmens atstovas paai#kino, kad statymo pavadinimas buvo taip patikslintas remiantis Konstituci!os /+ straipsnio ketvirtosios dalies norma, kuri numato, kad re erendumu gali bti priimamos 5statym nuostatos5. @is klausimas !au yra i#spr>stas Konstitucinio (eismo 1++. m. liepos "" d. nutarime 58l 1++. m. bir&elio 10 d. statymo 58l 1ietuvos 2espublikos re erendumo statymo pakeitimo ir papildymo5 1, +, 1" ir *+ punkt nuostat, kuriomis buvo pakeisti ar papildyti 2e erendumo statymo 1, +, 1" ir *" straipsniai, atitikimo 1ietuvos 2espublikos Konstituci!ai5 (Oin., 1++., Br. 0H 3 11"-). @io nutarimo konstatuo!amosios dalies " punkto antro!e pastraipo!e pasakyta< 5...Konstituci!o!e varto!ama svoka 5statymo nuostatos5 gali bti suprantama ir kaip vientisas statymas, ir kaip atskiros !o normos. (iek visas statymas, tiek !o dalys visada susideda i# tam tikr nuostat, kurios teiss normomis tampa statym leidybos procese. (ai nerei#kia, kad statymas ir statymo nuostatos turi skirting teisin> gali tiek ! pateikimo re erendumui stadi!o!e, tiek primus !as re erendumu.5 Konstitucinis (eismas nenustat, kad ?eimas bt pakeit>s re erendumui teikiamo statymo pro!ekto turin, t. y. konkre$ias !o normas. (odl parei#k!o teiginys, kad 5re erendumas paskelbtas kitu, negu reikalavo pilie$iai, klausimu5, nra pagrstas. Earei#k!as teigia, kad gin$i!amo nutarimo " punktu buvo neteistai pakeista re erendumui teikiamo akto orma< vieto! konstitucinio statymo (ar konstitucini nuostat) re erendumui buvo 5teikiamos 1ietuvos 2espublikos statymo nuostatos5. (aigi pagal Konstituci! konstitucini statym sra# nustato tik ?eimas. (odl mintu atve!u ?eimas, i#braukdamas i# teikiamo re erendumui statymo pro!ekto pavadinimo &od 5konstitucinio5, veik nevir#ydamas !am suteikt galio!im. ".*. Earei#k!as teigia, kad gin$i!amo nutarimo * punkto nuostata 5!eigu iki re erendumo dienos #ios statymo nuostatos nebus priimtos 1ietuvos 2espublikos ?eime5 rei#kia papildom re erendumo vykdymo slyg nustatym, o tai prie#tarau!a Konstituci!ai. 5&onstitu%ijoje nenumatyta" kad Seimas galt atlikti dar kokius nors veiksmus ar re:erendumui teikiamo teiss akto projekt priimti svarstyti pats" tuo apribodamas pilie1i teis2 ini%ijuoti re:erendum ir pareik,ti jame savo vali dl teikiamo statymo ar kito teiss akto projektoB. >in1ijama Seimo nutarimo nuostata i, esms pakartojo 1..( m. bir5elio 1+ d. statymo BEl -ietuvos 6espublikos re:erendumo statymo pakeitimo ir papildymoB norm" kuri &onstitu%inio 'eismo nutarimu buvo pripa5inta prie,taraujan1ia &onstitu%ijai. Pagal &onstitu%inio 'eismo statymo 92 straipsn ,i nuostata yra negaliojanti ir negali b#ti taikoma. 2emdamasis i#dstytais motyvais, Konstitucinis (eismas daro i#vad, kad ?eimo 1++. m. liepos 1" d. nutarimas 58l re erendumo dl 1ietuvos 2espublikos statymo 58l neteisto privati%avimo, nuvertint indli ir akci! bei pa&eistos teissaugos5 nuostat paskelbimo5, i#skyrus * punkto nuostat 5!eigu iki re erendumo dienos #ios statymo nuostatos nebus priimtos 1ietuvos 2espublikos ?eime5, kuri pagal Konstitucinio (eismo 1++. m. liepos "" d. nutarim yra negalio!anti, neprie#tarau!a Konstituci!ai.

UU&' nutarimas 1..( 09 22 @ Eel 1..( m. bir5elio 1+ d. statymo @El -6 re:erendumo st. Pakeitimo ir papildymoA 1"."1 " . punkt nuostat" kuriomis buvo pakeisti ar papildyti 6e:erendumo statymo 1" ." 12" 2 straipsniai atitikomo -6 &onstitu%ijai. Konstituci!o!e yra tvirtinta galimyb #alies pilie$iams gyvendinti (autos suverenitet tiesiogins demokrati!os orma 3 re erendumu. Eagal teiss teori! ir konstitucines tradici!as re erendumas suprantamas kaip pilie$i visuotinis balsavimas konstituci!os, statymo ar atskir !o nuostat primimo, vidaus ir u&sienio politikos klausimais. Fio demokratijos instituto esm2 nusako du pagrindiniai kriterijai? 1) tautos suvereni gali (suprema potestas) tiesioginis apib#dinimas ir 2) tiesiogins demokratijos gyvendinimo pro%ese priimt akt teisin reik,m. 6e:erendumai skirstomi sprend5iamuosius" patariamuosius ir rati:ika%inius. ?prend&iamie!i re erendumai, per kuriuos tauta visuotinio balsavimo bdu priima statymus, demokratini tradici! #alyse kaip politinis teisinis institutas sutinkami retai. 1abiau paplit> patariamie!i re erendumai, kuriems teikiami svarstyti svarbiausi #alies gyvenimo klausimai, ir rati ikaciniai, kuri metu tauta i#rei#kia pritarim ar nepritarim parlamento priimtam statymui. Konstituci!os + straipsny!e nustatyta, kad svarbiausi 7alstybs bei (autos gyvenimo klausimai sprend&iami re erendumu, kurio skelbimo ir vykdymo tvark nustato statymas. Konstituci!o!e varto!ama svoka 5statymo nuostatos5 gali bti suprantama ir kaip vientisas statymas, ir kaip atskiros !o normos. (iek visas statymas, tiek !o dalys visada susideda i# tam tikr nuostat, kurios teiss normomis tampa statym leidybos procese. (ai nerei#kia, kad statymas ir statymo nuostatos turi skirting teisin> gali tiek ! pateikimo re erendumui stadi!o!e, tiek primus !as re erendumu. 2e erendumu priimamo statymo leid!as yra pilie$iai, gyvendinantys Konstituci!o!e tvirtint teis> tiesiogiai dalyvauti valdant savo#al (** straipsnis). Konstituci!os H1 straipsnio tre$io!o!e ir ketvirto!o!e dalyse numatyta, kad re erendumu priimt statym ar kit akt ne vliau kaip per 0 dienas privalo pasira#yti ir o icialiai paskelbti 2espublikos Ere%identas, o !am to nepadarius, tai atlieka ?eimo Eirmininkas. Mtvirtinant pilie$i teis> tiesiogiai dalyvauti valdant savo #al, Konstituci!o!e numatyta, kad re erendum statymo nustatytais atve!ais skelbia ?eimas ir kad re erendumas skelbiamas, !eigu !o reikalau!a ne ma&iau kaip *-- tkstan$i pilie$i, turin$i rinkim teis> (+ straipsnis). (aigi Konstituci!o!e nenumatyta, kad #ios normos gyvendinimas bt saistomas kokiomis nors papildomomis slygomis ar koki nors sub!ekt sprendimais. Konstituci!os * straipsnio pirmo!o!e daly!e nustatyta, kad niekas negali var5yti ar riboti 'autos suvereniteto. 4eneigiant to" kad pilie1iai turi teis2 b#ti in:ormuojami apie re:erendumu priimam statym ar j nuostat ekonomines ir kitokias pasekmes" vair#s re:erendumui teikiam klausim vertinimai galimi agita%ijos dl re:erendumo metu" ta1iau tuo negali b#ti slygojamas re:erendumo skelbimas ir vykdymas. (odl susie!ant teis> skelbti ir vykdyti re erendum ekonominiais klausimais su ekonomins eksperti%s dl bsim pasekmi atlikimu yra ribo!amos suverenios (autos galios, o tai prie#tarau!a Konstituci!os *, ., + ir ** straipsniams. (aigi 2e erendumo statymo + straipsnio antrosios dalies nuostata, !og para# rinkimo lape, be kit duomen, turi bti nurodytas ir pasira#an$io!o asmens 1ietuvos 2espublikos pilie1io paso numeris (kuris padeda indenti ikuoti savininko asmen)" yra viena i# garanti!, kad pilie$i para# rinkimo lape pasira# tinkamas sub!ektas (tik pilie1iai turintys rinkim teis2). (odl #i 2e erendumo statymo norma neprie#tarau!a Konstituci!ai. Eagal Konstituci!os *. straipsnio pirm! ir tre$i! dal rinkim teiss (kartu ir teiss reikalauti skelbti re erendum) neturi tik tie pilie1iai" kuriems rinkim dien nesukako 1* met ir kurie teismo pripa5inti neveiksniais. &oki nors kit rinkim teiss ir jos gyvendinimo apribojim &onstitu%ijoje nenustatyta. Din$i!amo statymo nuostata, kad visus duomenis para, rinkimo lape pasira,antis pilietis u5pildo pats" yra teiss reikalauti skelbti re:erendum atmimas i, t pilie1i" kurie dl :i7ini tr#kum negali u5pildyti para, rinkimo lapo. (uo paneigiama pilie$io konstitucin teis dalyvauti valdant savo #al, o tai prie#tarau!a Konstituci!os ., + ir ** straipsniams. 6e:erendumui teikiamas statymo ar jo nuostat projektas turi b#ti derinamas su &onstitu%ija. Seimas" kaip 'autos atstovyb ir statym leidjas" gali i,reik,ti savo nuomon2 dl re:erendumui teikiamo statymo ar jo nuostat projekto atitikimo &onstitu%ijai. (odl 2e erendumo statymo papildyto 1" straipsnio antrosios dalies nuostata, !og ?eimas gali konstatuoti, kad re erendumui teikiamas statym nuostat pro!ektas neatitinka 1ietuvos 2espublikos Konstituci!os, neprie#tarau!a Konstituci!ai. Konstituci!os * straipsny!e nustatyta, kad niekas negali var&yti ar riboti (autos suvereniteto, savintis visai (autai priklausan$i suvereni gali. Priimant kokius nors i,ankstinius sprendimus" nenumatytus &onstitu%ijoje ir slygojan1ius re:erendumo paskelbim" b#t ribojama auk,1iausia suvereni 'autos galia. 2e erendumo statymo papildyto 1" straipsnio antrosios dalies nuostata, kad konstatavus re erendumui teikiamo teiss akto pro!ekto neatitikim Konstituci!ai 5pirmiausia turi bti nagrin!amas Konstituci!os keitimo klausimas5, susie!a re erendumo paskelbim su Konstituci!o!e nenumatyta slyga 3 Konstituci!os keitimo klausimo nagrin!imu. Fi nuostata ydinga ir dl to" kad

,,

&onstitu%ijos keitimo klausimas b#t nagrinjamas ne5inant 'autos valios" kuri bus pareik,ta per balsavim dl pateikto re:erendumui teiss akto projekto. (odl #i nuostata prie#tarau!a Konstituci!os *, . ir + straipsniams. Konstituci!os + straipsny!e ir /H straipsnio * punkte yra nustatyta, kad ne ma&iau kaip *-- tkstan$i pilie$i pareikalavus ?eimas priima nutarim skelbti re erendum. Konstituci!o!e nenumatyta, kad ?eimas galt atlikti dar kokius nors veiksmus ar re:erendumui teikiamo teiss akto projekt priimti svarstyti pats" tuo apribodamas pilie1i teis2 ini%ijuoti re:erendum ir pareik,ti jame savo vali dl teikiamo statymo ar kito teiss akto projekto. (odl 2e erendumo statymo papildyto 1" straipsnio tre$io!i dalis prie#tarau!a Konstituci!os ., + straipsniams ir /H straipsnio * punktui. Konstituci!o!e yra nustatyta, kad suverenitetas priklauso (autai (" straipsnis). J pilie$iai gyvendina dalyvaudami valdant savo #al tiek tiesiogiai" tiek per demokrati,kai i#rinktus atstovus (** straipsnis). Eilie$i tiesioginis dalyvavimas valdant #al yra ypa$ svarbi auk#$iausios suverenios galios i#rai#ka, todl per re:erendum turi b#ti nustatyta tikroji 'autos valia. Konstituci!os 1 straipsny!e nustatyta, kad 1ietuvos valstyb yra nepriklausoma demokratin respublika. 7ienas i# sprendim primimo demokratini prin%ip yra daugumos prin%ipas. @is principas taip pat yra tvirtintas Konstituci!o!e nustatant ?eimo, kit atstovau!an$i! instituci! veiklos, statym primimo procedras ir reguliuo!ant kitus klausimus. (odl statymo nuostata, kad re erendume sprendimai priimami, !eigu !iems pritaria daugiau kaip pus traukt sra#us pilie$i, neprie#tarau!a Konstituci!ai. 2e erendumo statyme< 1 straipsnis. <statymo paskirtis 1. @is Mstatymas nustato 1ietuvos 2espublikos pilie$i re erendumo teiss gyvendinimo tvark, re erendumo r#is, !o inici!avim, paskelbim, organi%avim bei vykdym. ". 2e erendumui silomo klausimo svarb 7alstybs bei (autos gyvenime pagal 1ietuvos 2espublikos Konstituci! ir # Mstatym sprend&ia 1ietuvos 2espublikos pilie$iai (toliau C pilie$iai) ar 1ietuvos 2espublikos ?eimas (toliau C ?eimas). 2 straipsnis. Cendrieji re:erendumo prin%ipai 1. 8alyvavimas re erendume yra laisvas ir grind&iamas demokratiniais rinkim teiss principais< visuotins, lygios ir tiesiogins rinkim teiss bei slapto balsavimo. ". 2e erendume turi teis> dalyvauti pilie$iai, sukak> 1, met. 2e erendume nedalyvau!a pilie$iai, kurie teismo pripa&inti neveiksniais. *. Eilie$iai dalyvau!a re erendume lygiais pagrindais. .. 2e erendumas yra tiesioginis. Eilie$iai dalyvau!a re erendume tiesiogiai ir asmeni#kai. 0. Kalsavimas vykdant re erendum yra slaptas, pilie$i rei#kiamos valios kontroliuoti neleid&iama. /. Eilie$i teisi dalyvauti re erendume negalima var&yti dl lyties, rass, tautybs, kalbos, kilms, socialins padties, tik!imo, sitikinim ar pa&ir. straipsnis. 6e:erendumo r#,ys 1ietuvos 2espubliko!e gali bti rengiami privalomie!i ir konsultaciniai (patariamie!i) re erendumai. ( straipsnis. Privalomieji re:erendumai 1. Erivalomai rengiami re erendumai #iais klausimais< 1) dl 1ietuvos 2espublikos Konstituci!os 1 straipsnio nuostatos, kad 41ietuvos valstyb yra nepriklausoma demokratin respublika', pakeitimo= ") dl 1ietuvos 2espublikos Konstituci!os A skirsnio 41ietuvos valstyb' nuostat pakeitimo= *) dl 1ietuvos 2espublikos Konstituci!os QA7 skirsnio 4Konstituci!os keitimas' nuostat pakeitimo= .) dl 1++" m. bir&elio , d. Konstitucinio akto 48l 1ietuvos 2espublikos nesi!ungimo postsovietines 2yt s!ungas' pakeitimo= 0) dl 1ietuvos 2espublikos dalyvavimo tarptautinse organi%aci!ose, !eigu #is dalyvavimas yra susi!>s su 1ietuvos valstybs organ kompetenci!os daliniu perdavimu tarptautini organi%aci! instituci!oms ar ! !urisdikci!ai. ". Erivalomie!i re erendumai gali bti rengiami ir dl kit statym ar ! nuostat, kuriuos silo re erendumu svarstyti *-- tkstan$i turin$i rinkim teis> pilie$i ar ?eimas. + straipsnis. &onsulta%iniai (patariamieji) re:erendumai Konsultaciniai (patariamie!i) re erendumai gali bti rengiami kitais svarbiausiais 7alstybs bei (autos gyvenimo klausimais, dl kuri pagal # Mstatym nra btina rengti privalom! re erendum, bet !uos silo svarstyti re erendumu *-- tkstan$i turin$i rinkim teis> pilie$i ar ?eimas. ) straipsnis. 6eikalavimai re:erendumui si#lomiems statym" kit akt ir sprendim projektams 1. 2e erendumui silomas statymo pro!ektas turi atitikti 1ietuvos 2espublikos statym ir kit normini teiss akt rengimo tvarkos statymo nustatytus reikalavimus. ". 2e erendumui silomo sprendimo pro!ekte nurodoma< 1) re erendumo r#is= ") re erendumui silomo statymo, kito akto tekstas arba re erendume silomo spr>sti 7alstybs bei (autos gyvenimo klausimo tekstas. *. Eilie$i iniciatyvins grups atstov pra#ymu ?eimo kanceliari!a re erendumui silomo statymo, kito akto ar silomo spr>sti 7alstybs bei (autos gyvenimo klausimo (sprendimo) tekstui parengti turi u&tikrinti param, tam pasitelkdama teiss specialist. .. @iame Mstatyme varto!ama svoka 4sprendimas' apima statym, kit akt ir sprendim. 9 straipsnis. Privalomojo re:erendumo re7ultat nustatymas 1. Erivalomasis re erendumas laikomas vykusiu, !eigu !ame dalyvavo daugiau kaip pus pilie1i, turin$i rinkim teis> ir ra#yt rink! sra#us. ". ?prendimas dl 1ietuvos 2espublikos Konstituci!os 1 straipsnio nuostatos 41ietuvos valstyb yra nepriklausoma demokratin respublika', taip pat dl 1++" m. bir&elio , d. Konstitucinio akto 48l 1ietuvos 2espublikos nesi!ungimo postsovietines 2yt s!ungas' pakeitimo yra laikomas priimtu, !eigu tam pritar ne ma&iau kaip *L. pilie$i, turin$i rinkim teis> ir ra#yt rink! sra#us. *. ?prendimas dl 1ietuvos 2espublikos Konstituci!os A skirsnio 41ietuvos valstyb' bei QA7 skirsnio 4Konstituci!os keitimas' nuostat pakeitimo yra laikomas priimtu, !eigu tam pritar daugiau kaip pus pilie$i, turin$i rinkim teis> ir ra#yt rink! sra#us. .. ?prendimas dl kit klausim, statym ar ! nuostat, kurie buvo svarstyti privaloma!ame re erendume, yra laikomas priimtu, !eigu tam pritar daugiau kaip pus pilie$i, dalyvavusi re erendume, bet ne ma&iau kaip 1L* pilie$i, turin$i rinkim teis> ir ra#yt rink! sra#us. 0. ?prendimas #io Mstatymo . straipsnio 1 dalies 0 punkte numatytais klausimais yra laikomas priimtu, !eigu tam pritar daugiau kaip pus re erendume dalyvavusi pilie$i. * straipsnis. &onsulta%inio (patariamojo) re:erendumo re7ultat nustatymas 1. Konsultacinis (patariamasis) re erendumas laikomas vykusiu, !eigu re erendume dalyvavo daugiau kaip pus pilie$i, turin$i rinkim teis> ir ra#yt rink! sra#us. ". (uo atve!u, kai konsultaciniame (patariama!ame) re erendume dalyvavo daugiau kaip pus pilie$i ir konkretaus sprendimo primimui pritar ne ma&iau kaip pus !ame dalyvavusi pilie$i, sprendimas yra laikomas priimtu. Klausimas dl #io re erendumo sprendimo gyvendinimo ne vliau kaip per 1 mnes nuo !o paskelbimo turi bti svarstomas ?eime ?eimo statuto nustatyta tvarka. *. (uo atve!u, kai re erendume dalyvavo ma&iau pilie$i, negu nurodyta #io straipsnio 1 daly!e, re erendumas laikomas nevykusiu, o !o metu pareik#t pilie$i nuomon> gali bti atsi&velgiama ?eime svarstant statym ir kit teiss akt pro!ektus. ;4'6;S8S S&86S48S 6L$L6L4EM!V 848W8=;38!;S 86 P;S&L-C8!;S . straipsnis. 6e:erendumo paskelbimo ini%iatyvos teis 1. 2e erendumo paskelbimo iniciatyvos teis priklauso pilie$iams ir ?eimui. ". Eilie$i re erendumo paskelbimo iniciatyvos teis gyvendinama *-- tkstan$i turin$i rinkim teis> pilie$i reikalavimu. *. ?ilym paskelbti re erendum turi teis> pateikti ?eimui ne ma&esn kaip 1L. vis ?eimo nari grup. ?prendim dl #io silymo priima ?eimas ?eimo statuto nustatyta tvarka.

,+

10 straipsnis. Pilie1i ini%iatyvins grups registravimas 1. Eilie$i re erendumo paskelbimo iniciatyvos teis> pilie$iai gyvendina tiesiogiai. 'am tikslui i, ne ma5iau kaip penkiolikos pilie1i" turin1i rinkim teis2" sudaroma pilie1i re:erendumo ini%iatyvin grup (toliau Q grup). Drups atstovas atvyksta 7yriausi! rinkim komisi! ir pateikia !ai pra#ym registruoti grup> ir re erendumu silomo priimti sprendimo tekst bei preliminariai suderina klausim dl 7yriausiosios rinkim komisi!os posd&io datos. ". Drups pra#yme 7yriausia!ai rinkim komisi!ai turi bti nurodyta< re erendumo r#is, preliminarus ar galutinis re erendumu silomo priimti sprendimo tekstas, taip pat grups koordinatorius (koordinatoriai). Era#ym pasira#o visi grups nariai ir atvyk> 7yriausiosios rinkim komisi!os posd, kuriame sprend&iamas grups registravimo klausimas, patvirtina rei#kiam iniciatyv paskelbti re erendum. *. 7yriausio!i rinkim komisi!a ne vliau kaip per 10 dien nuo grups pra#ymo gavimo dienos savo posdy!e sura#o grups registravimo akt. Fkto nuora#as ne vliau kaip kit dien po grups registravimo i#duodamas grupei ar !os atstovui ir pasiun$iamas ?eimo Eirmininkui. ?eimo Eirmininkas artimiausiame ?eimo posdy!e prane#a ?eimui apie pilie$i rei#kiam iniciatyv skelbti re erendum. .. Jeigu grups pra#yme pa&ymima, kad re erendumu priimti teikiamo sprendimo tekstas yra preliminarus, tuo pat metu grups atstov pra#ymu ?eimo kanceliari!o!e per kiek manoma trumpesn laik, bet ne vliau kaip iki 7yriausiosios rinkim komisi!os posd&io, kuriame sprend&iamas grups registravimo klausimas, dienos, turi bti suteikta reikalinga pagalba galutiniam sprendimo tekstui parengti. ?prendimo tekstas yra laikomas galutiniu, kai ! pasira#o visi grups nariai. 0. 7yriausio!i rinkim komisi!a ne vliau kaip per 0 darbo dienas nuo grups registravimo turi i#duoti !ai pilie$i para# rinkimo lapus. /. Eilie$i reikalavime silomo teikti re erendumui sprendimo teksto keisti neleid&iama. H. Jeigu po grups registravimo 7yriausio!o!e rinkim komisi!o!e dienos iki pilie$i para# rinkimo lap i#davimo dienos #ios grups narys at#aukia savo para# dl pra#ymo registruoti grup> ir !eigu #ios grups nari lieka ma&iau kaip 10, laikoma, kad pilie$i re erendumo paskelbimo iniciatyva nutrko. 12 straipsnis. Seimo nari grups ini%iatyvos teiss paskelbti re:erendum gyvendinimas 1. ?eimo nari grups silymas paskelbti re erendum yra pateikiamas ?eimui. Jame turi bti nurodyta< re erendumo r#is, re erendumu silomo priimti sprendimo tekstas. ?ilym pasira#o ?eimo nariai, ! para# autenti#kum ne vliau kaip per " darbo dienas patvirtina ?eimo valdyba. Kartu su #iuo silymu ?eimui yra pateikiamas ir ?eimo nutarimo dl re erendumo paskelbimo pro!ektas. J ?eimas svarsto artimiausiame ?eimo posdy!e ir priima sprendim ?eimo statute nustatyta tvarka. ". ?eimo narys savo para# dl silymo paskelbti re erendum gali at#aukti. Fpie # sprendim !is privalo prane#ti ?eimui ne vliau kaip iki ?eimo nutarimo dl re erendumo paskelbimo pro!ekto svarstymo ?eimo plenariniame posdy!e prad&ios. 1 straipsnis. Pilie1i reikalavimo paskelbti re:erendum preliminarinis nagrinjimas 1. 7yriausio!i rinkim komisi!a gautus dokumentus dl re erendumo paskelbimo per 10 dien patikrina. 7yriausio!i rinkim komisi!a, nusta$iusi, kad dokumentai atitinka #io Mstatymo reikalavimus, grups baigiam! akt kartu su pilie$i reikalavimais ir savo i#vada perduoda ?eimui. ". 7yriausio!i rinkim komisi!a, nusta$iusi, kad dokumentuose esama neesmini trkum ar trksta labai nedaug (iki -,0 procento) pilie$i para#, apie tai prane#a grupei ir nustato iki 10 dien termin #iems trkumams pa#alinti. Eer nustatyt laik #iuos trkumus pa#alinus, reikalavimas paskelbti re erendum toliau nagrin!amas bendra tvarka. *. Jeigu yra pa&eistas pilie$i re erendumo paskelbimo iniciatyvos teiss gyvendinimo terminas, nesurinktas reikiamas skai$ius pilie$i para# arba !eigu pateiktuose dokumentuose nustatyta #iurk#$i statymo pa&eidim (suklastoti pilie$i para#ai ar pa&eistas savanori#kumo principas renkant para#us), 7yriausio!i rinkim komisi!a motyvuotu sprendimu atmeta reikalavim paskelbti re erendum ir prane#a apie tai grupei bei ?eimui. @ sprendim grup turi teis> per vien mnes apsksti 1ietuvos vyriausia!am administraciniam teismui. .. Jeigu nustatoma, kad pilietis u& to paties re erendumo paskelbim pasira# du kartus ar daugiau, !o visi para#ai neskai$iuo!ami. Eara#ai taip pat neskai$iuo!ami, !eigu pa&eid&iant #io Mstatymo 11 straipsnio . dal duomenis apie piliet para# rinkimo lape ra#o ne !is pats, taip pat !eigu ra#yti ne visi #iame Mstatyme nustatyti duomenys arba !ie ra#yti neteisingai. 1( straipsnis. Seimo nutarimo dl reikalavimo paskelbti re:erendum primimo tvarka 1. ?eimas, gav>s tinkamai ormint grups baigiam! akt kartu su pilie$i reikalavimais ir 7yriausiosios rinkim komisi!os i#vad, kad pateikti dokumentai atitinka # Mstatym, sesi!os metu artimiausiame ?eimo posdy!e svarsto re erendumo paskelbimo datos klausim. M # posd kvie$iami dalyvauti re erendumo grups atstovai. ?eimo nutarimas dl re erendumo paskelbimo datos priimamas ?eimo statuto nustatyta tvarka ne vliau kaip per 1 mnes nuo dienos, kuri ?eimo posdy!e pradtas svarstyti re erendumo paskelbimo datos klausimas. ". Jeigu ?eimo sudaryta ekspert grup padaro i#vad, kad pilie$i reikalavime paskelbti re erendum teikiamas sprendimo tekstas gali neatitikti 1ietuvos 2espublikos Konstituci!os, ?eimas #i i#vad turi paskelbti visuomenei, ta$iau #i i#vada negali bti pagrindas neskelbti re erendumo. 1+ straipsnis. Seimo nutarimo dl re:erendumo paskelbimo turinys 1. ?eimo nutarime dl re erendumo paskelbimo nurodoma re erendumo r#is, vykdymo data, re erendumui pateikiamo sprendimo tekstas. ". 2e erendumo vykdymo data skiriama ne vliau kaip po mnesi ir ne anks1iau kaip po 2 mnesi nuo Seimo nutarimo dl re:erendumo paskelbimo primimo dienos. 1 .&iti tiesiogins demokratijos institutai (peti%ijos teis" pilie1i statym leidybos ini%iatyvos teis) &' nutarimas El Peti%ij statymo 200) 01 2). Konstitucinis (eismas pripa&ino, kad Eetici! statymo 1- straipsnio . dalies nuostata, pagal kuri ?eimo ar savivaldybs tarybos sprendimas atsisakyti tenkinti skund dl petici! komisi!os sprendimo nepripa&inti kreipimosi petici!a ar petici!os nepriimti nagrinti yra galutinis ir neskund&iamas, prie#tarau!a Konstituci!ai. Konstitucinis (eismas pabr&, kad taip yra suvar&oma asmens, manan$io, kad toks mint instituci! sprendimas nra grind&iamas Eetici! ir kitais statymais, konstitucin teis kreiptis teism apsksti valstybs staig sprendimus, kartu yra var&omas ir Konstituci!os laiduo!amos pilie$i petici!os teiss gyvendinimas. Konstitucinis (eismas taip pat pripa&ino, kad Konstituci!ai prie#tarau!a ir Eetici! statymo 1- straipsnio 1 dalies " punktas, pagal kur 7yriausybs Eetici! komisi!os sprendimas nepripa&inti kreipimosi petici!a ar atsisakyti petici! priimti nagrinti gali bti apskstas 7yriausybs kancleriui, kurio sprendimas dl tokio skundo yra galutinis ir neskund&iamas. 7yriausybs Eetici! komisi! sudaro 7yriausyb, #i komisi!a yra 7yriausybei atskaitinga ir atsakinga, todl mint sprendim dl skundo tenkinimo ar netenkinimo galt priimti btent 7yriausyb. Eetici! statyme nusta$ius, kad galio!imus priimti sprendimus nagrin!ant skundus dl 7yriausybs petici! sprendim turi 7yriausybs kancleris, yra siterpiama i# Konstituci!os +0 straipsnio 1 dalies, kit Konstituci!os nuostat kylan$ius pa$ios 7yriausybs galio!imus, yra pa&eid&iamas konstitucinis teisins valstybs principas. Konstitucinis (eismas pripa&ino, kad Eetici! statymo 1/ straipsnis, pagal kur ?eimo, 7yriausybs, savivaldybs tarybos sprendimas dl petici!ose i#dstyt reikalavim ar silym yra galutinis ir neskund&iamas, t. y. btent tais atve!ais, kai ?eimas, 7yriausyb, savivaldybs taryba apsvarsto petici! ir dl to priima sprendim, neprie#tarau!a Konstituci!ai, kadangi primus mint sprendim pilie$io konstitucin petici!os teis yra gyvendinta. str. d. Sakoma @Pilie1iams laiduojama peti%ijos teis" kurios gyvendinimo tvark nustato statymas. Eetici! statymas netaikomas, kai pilie$iai gyvendina Konstituci!o!e tvirtint< 1) statym leidybos iniciatyvos teis>= ") re erendumo paskelbimo iniciatyvos teis>= *) valstybs staig ar pareign darbo kritikos teis>. *. @is statymas nereglamentuo!a skund, parei#kim ir pasilym nagrin!imo tvarkos, kuri nustato kiti statymai ir teiss aktai. 1. Peti%ijos teis C Konstituci!o!e laiduo!ama teis kreiptis #io statymo nustatyta tvarka ?eim, 7yriausyb> ar savivaldybs instituci!as C savivaldybs taryb bei savivaldybs administraci!os direktori (toliau C savivaldybs instituci!os). ". Parei,kjas C ne !aunesnis kaip 1/ met 1ietuvos 2espublikos pilietis ar u&sienietis, nuolat gyvenantis 1ietuvos 2espubliko!e, arba ! grup, #io statymo nustatyta tvarka para#> ir pateik> kreipimsi (petici!).

+-

*. Parei,kjo atstovas 3 pirmasis kreipimsi pasira#>s ar kitas kreipimesi nurodytas asmuo, kuriam turi bti prane#ta apie petici!os nagrin!im, priimtus sprendimus ir kuris turi teis> dalyvauti ! nagrin!ant. .. Peti%ija C ra#ti#kas parei#k!o kreipimasis ?eim, 7yriausyb> ar savivaldybs instituci!as su reikalavimais ar silymais spr>sti #io statymo * straipsnio 1 daly!e nurodytus klausimus, kai tam reikia priimti nau! teiss akt, pakeisti, papildyti ar pripa&inti netekusiu galios galio!ant teiss akt ir kai petici! komisi!os tok kreipimsi pripa&sta petici!a. 0. Peti%ij komisijos 3 nuolatins komisi!os, kurios sprend&ia kreipimosi pripa&inimo petici!a bei petici! primimo nagrinti klausimus, !as nagrin!a ir pateikia i#vadas dl petici!o!e i#dstyt reikalavim ir silym tenkinimo. straipsnis. &reipimesi dstomi reikalavimai ir si#lymai 1. Kreipimesi gali bti reikalau!ama ar siloma spr>sti tokius klausimus< 1) &mogaus teisi ir laisvi apsaugos ar gyvendinimo= ") valstybs ir savivaldybs instituci! re ormavimo= *) kitus svarbius visuomenei, savivaldybms ar valstybei klausimus. ". Kreipimesi negali bti keliami tokie reikalavimai ir silymai, kuri i#sprendimas var&yt kit &moni teises ir laisves, grst 1ietuvos valstybs nepriklausomybei, teritori!os vientisumui, konstitucinei santvarkai. ( straipsnis. &reipimosi :orma ir turinys 1. Kreipimasis pateikiamas ra#tu. Kreipimesi turi bti nurodyta< 1) parei#k!o vardas, pavard, gyvenamo!i vieta, asmens kodas= ") instituci!a, kuriai paduodamas kreipimasis= *) pra#ymas pripa&inti kreipimsi petici!a, kreipimosi padavimo prie&astys ir tikslai= .) parei#k!o reikalavimai ir silymai= 0) parei#k!o atstovo vardas, pavard, asmens kodas, gyvenamo!i vieta ir, !eigu yra, tele ono, tele akso numeriai. ". Kiekvienas kreipimasis turi bti parei#k!o pasira#ytas. (ais atve!ais, kai parei#k!as dl i%ini trkum pats negali pasira#yti, kreipimsi u& parei#k! pasira#o kitas asmuo, nurodydamas savo vard, pavard>, gyvenam! viet, asmens kod. *. Erie kreipimosi gali bti pridti vairs dokumentai ar ! kopi!os, silomo teiss akto pro!ektas ir kita med&iaga. + straipsnis. Parei,kjo teiss Earei#k!as turi teis>< 1) bet kuriuo metu at#aukti kreipimsi (petici!). Kreipimasis (petici!a) at#aukiamas ra#tu, nurodant . straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodytus duomenis= ") gauti in ormaci! apie petici!os nagrin!imo viet ir laik, priimtus sprendimus bei kit #iame statyme nustatyt in ormaci!= *) asmeni#kai ar per atstov dalyvauti petici! komisi! posd&iuose nagrin!ant petici!, taip pat ir tuo atve!u, kai pagal #io statymo + straipsnio 0 dal kreipimaisi yra su!ungiami= .) #io statymo nustatyta tvarka apsksti petici! komisi!os sprendim, kuriuo kreipimasis nepripa&stamas petici!a ar atsisakoma priimti petici! nagrinti. ) straipsnis. Peti%ij komisijos 1. Eetici! komisi!os sudaromos ir veikia vadovaudamosi #iuo statymu, savo nuostatais ir kitais teiss aktais. Eetici! komisi!os yra atsakingos ir atskaitingos !as sudariusioms valstybs ir savivaldybs instituci!oms. ". 7ykdydamos #io statymo nustatytas unkci!as, petici! komisi!os turi teis> pasitelkti specialist (ekspert), kreiptis valstybs instituci!as, mokslo bei studi! instituci!as, #vietimo staigas su pra#ymu pateikti i#vadas ir kitoki reikiam med&iag, pakviesti savo posd&ius valstybs instituci!, i#skyrus teism, atstovus i# anksto su !ais suderintu laiku ir i#klausyti ! in ormaci!. *. 1ietuvos 2espublikos ?eimo Eetici! komisi! sudaro ir !os nuostatus tvirtina ?eimas ?eimo statuto nustatyta tvarka. .. 1ietuvos 2espublikos 7yriausybs Eetici! komisi! sudaro ir !os nuostatus tvirtina 7yriausyb. 0. ?avivaldybs petici! komisi! sudaro ir !os nuostatus tvirtina savivaldybs taryba. /. Eetici! komisi!os savo i#vadas ir pasilymus pateikia ra#tu. 1- straipsnis. Kreipimosi nepripa&inimo petici!a ir atsisakymo priimti petici! nagrinti apskundimas 1. Earei#k!as ne vliau kaip per 1 mnes nuo prane#imo apie sprendim nepripa&inti kreipimosi petici!a ar atsisakyti priimti petici! nagrinti gavimo dienos gali apsksti petici! komisi!os sprendim< 1) ?eimui dl ?eimo Eetici! komisi!os sprendimo= 42! ;yriausybs kancleriui dl ;yriausybs 1eticij< komisijos sprendimoC *) savivaldybs tarybai dl savivaldybs petici! komisi!os sprendimo. ". ?kundas turi bti pateiktas ra#tu ir pasira#ytas parei#k!. ?kunde turi bti nurodyta< parei#k!o vardas, pavard, gyvenamo!i vieta, atstovo vardas, pavard, gyvenamo!i vieta, aplinkybs, pagrind&ian$ios sprendimo neteistum ar nepagrstum. *. Dautas skundas i#nagrin!amas ne vliau kaip per *- dien nuo !o gavimo dienos ir apie priimt sprendim prane#ama parei#k!ui ar !o atstovui. O(. Busprendus patenkinti skund ir primus sprendim pripa&inti kreipimsi petici!a, petici!a perduodama petici! komisi!ai spr>sti petici!os primimo nagrinti klausim. Busprendus patenkinti skund ir primus sprendim priimti petici! nagrinti, petici!a perduodama petici! komisi!ai nagrinti. +prendimas atsisakyti tenkinti skund yra &alutinis ir neskund7iamas. OPastaba. 1. Eripa&inti, kad 1ietuvos 2espublikos petici! statymo 10 straipsnio 1 dalies 2 punktas prie,tarauja -ietuvos 6espublikos &onstitu%ijos .+ straipsnio 1 daliai" konstitu%iniam teisins valstybs prin%ipui. ". Eripa&inti, kad 1ietuvos 2espublikos petici! statymo 10 straipsnio ( dalies nuostata @sprendimas atsisakyti tenkinti skund yra galutinis ir neskund5iamasA ta apimtimi" kuria tvirtinta, !og asmuo, manantis, kad ?eimo, savivaldybs tarybos sprendimas atsisakyti tenkinti skund dl petici! komisi!os sprendimo nepripa&inti kreipimosi petici!a ar petici!os nepriimti nagrinti nra grind&iamas 1ietuvos 2espublikos petici! statyme ar kituose statymuose nustatytais pagrindais arba yra grind&iamas_ tokiais pagrindais, kurie nra nustatyti 1ietuvos 2espublikos petici! statyme_=mIg ar kituose statymuose, negali tokio sprendimo apsksti teismui, prie,tarauja -ietuvos 6espublikos &onstitu%ijos 0 straipsnio 1 daliai" straipsnio 2 ir dalims. (&' nutarimas 200) 01 2)) Pilie1i statym leidybos ini%iatyvos teis Konstituci!os + str. * d. ' 2e erendumas taip pat skelbiamas, !eigu !o reikalau!a ne ma&iau kaip *-- tkstan$i pilie$i, turin$i rinkim teis>.' /, str. " d. Mstatym leidybos iniciatyvos teis> taip pat turi 1ietuvos 2espublikos pilie$iai. 0- tkstan$i pilie$i, turin$i rinkim teis>, gali teikti seimui pro!ekt, ir ! seimas privalo svarstyti. 7is pilie$i iniciatyvos statym galite rasti internete. 2 straipsnis. Pilie1i statym leidybos ini%iatyvos teis1. 0- tkstan$i 1ietuvos 2espublikos pilie$i, turin$i rinkim teis>, gali teikti ?eimui statymo pro!ekt ir ! ?eimas privalo svarstyti. ". Be ma&iau kaip *-- tkstan$i rink! turi teis> teikti ?eimui sumanym keisti ar papildyti 1ietuvos 2espublikos Konstituci!. straipsnis. Pagrindins ,io statymo svokos 1. <statymo ini%iatoriai 3 pilie$iai, kurie silo pakeisti ar papildyti 1ietuvos 2espublikos Konstituci! ar priimti statym ir pasira#o pilie$i para# rinkimo lape dl tokio pasilymo. ". 8ni%iatyvos projektas 3 statymo ar !o dalies pakeitimo ir papildymo arba 1ietuvos 2espublikos Konstituci!os pakeitimo ar papildymo pro!ektas, kuris pateikiamas #io statymo nustatyta tvarka. ( straipsnis. Fio statymo galiojimas @is statymas netaikomas gyvendinti< 1) pilie$i petici!os teis>=

+1

") pilie$i teis> inici!uoti re erendumus= *) 2espublikos Ere%idento, 7yriausybs ir ?eimo nari, statym leidybos iniciatyvos teis> ?eime. + straipsnis. 8ni%iatyvin grup 1. 8l parengiam! veiksm, susi!usi su pilie$i statymo pro!ekto teikimu ?eimui ar sumanymu keisti 1ietuvos 2espublikos Konstituci!, sudaroma iniciatyvin grup i# ne ma&iau kaip 1- rinkim teis> turin$i asmen. ". (oki iniciatyvin> grup> registruo!a 7yriausio!i rinkim komisi!a 2e erendumo statymo nustatyta 1ietuvos 2espublikos pilie$i iniciatyvins grups registravimo tvarka. ) straipsnis. 8ni%iatyvins grups pra,ymas 1. Aniciatyvin grup pateikia 7yriausia!ai rinkim komisi!ai pra#ym, kuriame nurodoma, kok statym siloma priimti, pakeisti ar papildyti arba sumanymo keisti ar papildyti 1ietuvos 2espublikos Konstituci! nuostatos. ". @ pra#ym pasira#o ne ma&iau kaip 1- rinkim teis> turin$i asmen, prie savo para#o nurodydami vard, pavard>, asmens kod ir nuolatin> gyvenam! viet. . straipsnis. Pilie1i statym leidybos ini%iatyvos gyvendinimo terminai 1. 0- tkstan$i 1ietuvos 2espublikos pilie$i, turin$i rinkim teis>, para#ams dl iniciatyvos pro!ekto surinkti nustatomas dviej mnesi terminas nuo pilie$i para# rinkimo lap i#davimo. ". Be ma&iau kaip *-- tkstan$i rink! para#ams dl pateikimo ?eimui sumanymo keisti ar papildyti 1ietuvos 2espublikos Konstituci! surinkti nustatomas keturi mnesi terminas nuo pilie$i para# rinkimo lap i#davimo. 10 straipsnis. ;gita%ija dl ini%iatyvos projekto 1ietuvos 2espublikos pilie$iams ir nustatyta tvarka registruotoms politinms parti!oms, kitoms politinms ir visuomeninms organi%aci!oms suteikiama teis nekliudomai agituoti u& iniciatyvins grups pateikt iniciatyvos pro!ekt arba sumanym keisti ar papildyti 1ietuvos 2espublikos Konstituci!. 11 straipsnis. Pilie1i para, rinkimo lap pateikimas Eilie$i para# rinkimo lapus su para#ais per nustatyt termin iniciatyvin grup privalo pateikti 7yriausia!ai rinkim komisi!ai. Jeigu per nustatyt termin nesurenkamas pilie$i para# reikiamas skai$ius, toks iniciatyvos pro!ektas ?eime nesvarstomas. 1+ straipsnis. Pakartotinis para, rinkimas tam pa1iam pilie1i ini%iatyvos projektui Jeigu per nustatyt termin nra surinktas reikiamas para#, atitinkan$i #io statymo reikalavimus, skai$ius, pakartotinai para#ai tam pa$iam iniciatyvos pro!ektui renkami i# nau!o ir !uos galima pradti rinkti ne anks$iau kaip po #e#i mnesi nuo 7yriausiosios rinkim komisi!os i#vados paskelbimo. 1) straipsnis. 4ereali7uotos pilie1i ini%iatyvos svarstymas Jeigu iniciatoriai nereali%uo!a statym leidybos iniciatyvos, 2espublikos Ere%identas, 7yriausyb ar bet kuris ?eimo narys gali pateikti t pat pro!ekt ?eimui. (uo atve!u pro!ektas pateikiamas ?eimo posdy!e ir svarstomas ?eimo statuto nustatyta bendra tvarka. 19 straipsnis. Pilie1i statym leidybos ini%iatyvos pateikimas Seime Eilie$i inici!uot statymo, !o pakeitimo ar papildymo arba 1ietuvos 2espublikos Konstituci!os pakeitimo ar papildymo pro!ekt artimiausiame ?eimo posdy!e po !o registravimo ?eime pateikia iniciatyvins grups atstovas ar kitas iniciatori galiotas asmuo. 1* straipsnis. 8ni%iatyvos projekto gr5inimas tobulinti Jeigu svarstymo metu ?eimas nusprend&ia, kad toks pro!ektas turi bti gr&intas tobulinti, !is gr&inamas ne iniciatoriams, o ?eimo komitetui, kuris yra pagrindinis svarstant # statymo pro!ekt. 1. straipsnis. Sumanymo keisti ar papildyti -ietuvos 6espublikos &onstitu%ij pateikimas ir svarstymas Seime Eateikus ir apsvars$ius ?eime pilie$i sumanym keisti ar papildyti 1ietuvos 2espublikos Konstituci!, ?eimas paprasta posdy!e dalyvau!an$i ?eimo nari bals dauguma sprend&ia, ar pritarti tokiam pilie$i sumanymui. 20 straipsnis. Pilie1i ini%ijuoto -ietuvos 6espublikos &onstitu%ijos pakeitimo ar papildymo projekto svarstymas ir primimas Eilie$i inici!uotas 1ietuvos 2espublikos Konstituci!os pakeitimo ar papildymo pro!ektas ?eime svarstomas ir priimamas ?eimo statuto nustatyta bendra tvarka dl 1ietuvos 2espublikos Konstituci!os patais pro!ekt. 2 straipsnis. ;tsakomyb u5 statymo pa5eidimus Eareignai ir tarnauto!ai, pa&eid> # statym, atsako statym nustatyta tvarka. mmm Burodykite, koks teiss aktas detali%uo!a ne ma&iau kaip *-- tkstan$i rink! teiss inici!uoti Konstituci!os AA3 QAA skirsni patais gyvendinimo tvark ir kaip pasirei#kia #ios teiss gyvendinimo parengiamie!i ir pirmie!i veiksmai, atliekami iki Konstituci!os pataisos pro!ekto registravimo ir !o svarstymo. Eetali7uoja Pilie1i statym leidybos ini%iatyvos statymas" nustatydamas" kad pv7.? a)dl pariangiamj veiksm" susijusi su 00 t#kstan1i rinkj teiss teikti Seimui sumanym keisti ar papildyti &onstitu%ij" sudaroma ini%iatyvin grup ( i, ne ma5iau kaip 10 rinkim teis2 turin1i asmen)" kuri registruoja vyriausia rinkim komisija" i,duodama grupei pilie1i para, rinkimo lapusK b) nustatomas keturi mnesi terminas surinkiti ne ma5iau kaip 00 t#kstan1i rinkj para,. Kuo pagal tam tikrus statymus (kokius)[ ?kiriasi iniciatyvins pilie$i grups, sudaromos (ir 7yriausiosios rinkim komisi!os registruo!amos) siekiant inici!uoti< a)Konstituci!os keitim ar papildym, b) statymo sumanym (t.y. pro!ekto teikim seimui) ar c) re erendum, nari skai$ius[ Pagal Pilie1i statym leidybos ini%iatyvos statym (+str.) ini%iatyvin pilie1i grup" siekianti gyvendinti ne ma5iau kaip +0 t#kstan1i rinkj teis2 teikti statym projektus" taip pat 00 t#kstan1i rinkj teis2 teikti Seimui sumanym keisti ar papildyti &onstitu%ij) sudaroma i, ne ma5iau kaip 10 rinkim teis2 turin1i asmen. Pagal re:erendumo statym (10 str. 1d.) ini%iatyvin grup sudaroma i, ne ma5iau kaip 1+ pilie1i turin1i rinkim teis2. Bemindami 0- tkstan$i rink! teiss inici!uoti statymus, nurodykite k dar reglamentuo!a Eilie$i statym leidybos iniciatyvos statymas[ !intas st. (2 str.) taip pat reglamentuoja ne ma5iau kaip 00 t#kstan1i rinkj teiss teikti Seimui sumanym keisti ar papildyti &onstitu%ij gyvendinimo tvark. ,erminai. Pagal pilie1i statym leidybos ini%iatyvos statym gyvendinti teis2 ini%ijuoti statym" t.y. surinkti ne ma5iau kaip +0 t#kstan1i rinkj para, nustatytas dviej< mnesi< terminas" o gyvendinti teis2 teikti Seimui sumanym keisti (papildyti) &onstitu%ij" t. y. Surinkti ne ma5iau 00 t#kstan1i rinkj para, Q keturi< mn terminas. 1" tema. Lietuvos Respublikos +eimas 1. Parlamentari7mo istorija -ietuvoje 1ietuvos ?eimo istori!a prasideda nuo 1ietuvos 8id&iosios Kunigaik#tysts epocIos. (ai buvo valstybs vald&ios instituci!a. 1ietuvos 8id&io!o!e Kunigaik#tyst!e ?eimas rinkosi suva&iavimus (sesi!as), kurias #auk 8idysis Kunigaik#tis, o per tarpuvald 3 Eon (aryba. 1ietuvos ?tatutas (10// m.) i#plt ?eimo kompetenci!. ?eimas tapo auk#$iausi!a statym leidybos ir valstybs vald&ios instituci!a, kuri sudar 8idysis Kunigaik#tis, Eon (arybos nariai bei kunigaik#$iai ir apskrityse i#rinkti ba!or atstovai. Eo 1iublino uni!os (10/+ m.) atsiradus !ungtinei 1ietuvos ir 1enki!os valstybei, atskiri valstybi seimai buvo panaikinti ir sukurtas bendras ?eimas. (okia padtis i#liko iki !ungtins 1enki!os31ietuvos valstybs &lugimo (1H+0 m.). 1+1, m. vasario 1/ d. 1ietuvos (arybos nepriklausomybs paskelbimo akte buvo skelbiama, kad 1ietuvos valstybs pamatus ir !os santykius su kitomis valstybmis privalo galutinai nustatyti kiek galima grei$iau su#auktas ?teigiamasis ?eimas. 1+"- m. baland&io mnes 1ietuvo!e buvo i#rinkta atstovau!amo!i instituci!a (?teigiamasis ?eimas), kuri po ilgo istorinio laikotarpio tur!o visos 1ietuvos tautos mandat. 7ienas svarbiausi ?teigiamo!o ?eimo priimt teiss akt buvo 1+"" m. 1ietuvos 2espublikos Konstituci!a. Eagal #i Konstituci! ?eimas buvo vieneri rm, ir buvo renkamas tre! met laikotarpiui. Earlamentin respublika 3 tai 1ietuvos valdymo orma, kuri buvo tvirtinta 1+"" m. Konstituci!o!e. (odl ?eimas ne tik leido statymus, bet ir rinko 2espublikos Ere%ident bei kontroliavo 6inistr kabinet. Eastarasis negal!o veikti neturdamas ?eimo pasitik!imo. Eirmasis 1ietuvos 2espublikos ?eimas buvo i#rinktas 1+"" m. spalio mnes, antrasis 1+"* m. gegu&s mnes 1+"/ m. gegu&s mnes i#rink3 tas tre$iasis ?eimas

+"

buvo paskutinysis, i#rinktas vadovau!antis 1+"" m. Konstituci!a. 1+"H m. gruod&io 1H d. prasid!> politiniai ir teisiniai pasikeitimai siaurino ?eimo kaip atstovau!amosios instituci!os reik#m>. Ketvirtasis 1ietuvos 2espublikos ?eimas buvo i#rinktas 1+*/ m., galio!ant nau!ai 1+", m. Konstituci!ai. 1+*, m. Konstituci!a i# esms nepakeit ?eimo galio!im (lyginant su 1+", m. Konstituci!a), paversdama ! labiau repre%entaciniu, patariamuo!u. 1++1 kovo 11 d. Fuk#$iausio!i (aryba 3 Ftkuriamasis ?eimas 3 atsta$iusi 1ietuvos nepriklausomyb> prim 1aikin! Eagrindin Mstatym (Konstituci!a), pagal kurio H, str. 1 d. auk#$iausiuo!u 1ietuvos 2espublikos valstybs vald&ios organu (svoka 4organas5 buvo varto!ama 1aikina!ame Eagrindiniame Mstatyme) buvo 1ietuvos 2espublikos Fuk#$iausio!i (aryba. @i atstovau!amo!i instituci!a tur!o pla$ius galio!imus skiriant ir kontroliuo!ant vykdom! vald&i. Fuk#$iausiosios (arybos 3 Ftkuriamo !o ?eimo 3 galio!im apimtys, veiklos praktika suteikia galimyb> tuo metu eg%istavusi valdymo orm vertinti kaip artim 4susirinkimo valdymo sistemai5. Jo!e valstybs vald&ios centras yra atstovau!amo!i instituci!a, i# esms nukreipianti tam tikra linkme vis valstybs struktr veikl. (o meto 1ietuvos valdymo sistem vadinti parlamentine respublika, kai #alies Konstituci!o!e 3 1aikina!ame Eagrindiniame Mstatyme 3 nebuvo tvirtinta vis vald&ios padali!imo element, bt netikslu. Eastebtina, kad 1ietuvos 2espublikos 4Fuk#$iausio!i (aryba 3 Ftkuriamasis ?eimas5 atsirado !au pasibaigus galio!imams. 1++-31++" m. atstovau!amo!i instituci!a vadinosi 1ietuvos 2espublikos Fuk#$iausio!i (aryba. (a$iau 1ietuvos 2espublikos ?eimas, vertin>s Fuk#$iausiosios (arybos veiklos turin, nusprend, kad pavadinimas 4Fuk#$iausio!i (aryba 3 Ftkuriamasis ?eimas5 tiksliau i#rei#kia #ios instituci!os veiklos kryptis. 1++" m. spalio m. "0 d. 1ietuvos 2espublikos pilie$iai re erendume pritar nau!ai valstybs Konstituci!ai. Eagal #ios, 1++" m. 1ietuvos 2espublikos Konstituci!os, reikalavimus buvo i#rinkti trys (1++" m., 1++/ m., "--- m., "--. m.) ?eimai. 2. -6 Seimo konstitu%inio statuso ir diskre%ijos pagrindai bei su tuo susij2 &onstitu%inio 'eismo i,ai,kinimai Bagrindamas statym viet 1ietuvos teiss sistemo!e, Konstitucinis (eismas 1++0 m. spalio "/ d. nutarime konstatavo< 4Konstituci!os /H straipsnio 1 ir " punktuose yra tvirtinta, kad statymus leid&ia ?eimas. @alies teiss #altini sistemo!e statymas yra pirminis teiss aktas, turintis auk#$iausi! teisin> gali. @i galia grind&iama tuo, kad tautos galioto statym leid!o 3 ?eimo priimtame statyme i#rei#kiama tautos valia svarbiausiais visuomens gyvenimo klausimais5. Mstatym normos nustato bendro pobd&io taisykles, o postatyminiais teiss aktais !as galima detali%uoti, reglamentuoti ! gyvendinimo tvark. (ame pa$iame nutarime Konstitucinis (eismas pa&ym!o, kad demokratin!e visuomen!e prioritetas teikiamas &mogui, todl visa, kas susi!> su pagrindinmis &mogaus teismis ir laisvmis, reguliuo!ama statymais. (ai ir &mogaus teisi bei laisvi patvirtinimas, ir ! turinio apibr&imas, ir apsaugos bei gynimo teisins garanti!os, ir leistinas ! apribo!imas, ir kt. Konstituci!os /, str. numatyta, kad statym leidybos iniciatyvos teis priklauso ?eimo nariams, 2espublikos Ere%identui ir 7yriausybei. Mstatym leidybos iniciatyvos teis> taip pat turi ir 1ietuvos 2espublikos pilie$iai. 0- tkstan$i pilie$i, turin$i rinkim teis>, gali teikti ?eimui statymo pro!ekt, ir ! ?eimas privalo svarstyti (1++, m. buvo priimtas Eilie$i statym leidybos iniciatyvos statymas). Konstituci!os /+ str. nurodoma, kad statymai ?eime priimami laikantis statymo nustatytos procedros. Jie laikomi priimtais, !eigu u& !uos balsavo dauguma ?eimo nari, dalyvau!an$i posdy!e. 1ietuvos 2espublikos statym nuostatos gali bti priimamos ir re erendumu. ?eimo priimti statymai sigalio!a po to, kai !uos pasira#o ir o icialiai paskelbia 1ietuvos 2espublikos Ere%identas, !eigu pa$iais statymais nenustatoma vlesn sigalio!imo diena. Kitus ?eimo priimtus aktus ir ?eimo statut pasira#o ?eimo Eirmininkas. @ie aktai sigalio!a kit dien po ! paskelbimo, !eigu pa$iais aktais nenustatoma kita sigalio!imo tvarka. Konstituci!os H1 str. nurodoma, kad 2espublikos Ere%identas ?eimo priimt statym ne vliau kaip per de#imt dien po teikimo arba pasira#o ir o icialiai paskelbia, arba motyvuotai gr&ina ?eimui pakartotinai svarstyti. Jeigu nurodytu laiku ?eimo priimto statymo 2espublikos Ere%identas negr&ina ir nepasira#o, toks statymas sigalio!a po to, kai ! pasira#o ir o icialiai paskelbia ?eimo Eirmininkas. 2e erendumu priimt statym ar kit akt ne vliau kaip per 0 dienas privalo pasira#yti ir o icialiai paskelbti 2espublikos Ere%identas. Jeigu nurodytu laiku tokio statymo 2espublikos Ere%identas nepasira#o ir nepaskelbia, statymas sigalio!a po to, kai ! pasira#o ir o icialiai paskelbia ?eimo Eirmininkas. Mstatymai pagal ! primimo tvark gali bti skirstomi statymus, priimtus ?eime, ir statymus, priimtus re erendumu. Ar ?eimo, ir re erendumu priimti statymai turi t pa$i teisin> gali, nors ! inici!avimo ir primimo bei sigalio!imo tvarka skiriasi. ?eimo statymo leidybos procedros yra detaliai aptartos vadovlio skyriu!e 41ietuvos 2espublikos ?eimas5. 2e erendumo statymas buvo priimtas 1+,+ m., ir !o galio!imas yra prat>stas iki "--" m. sausio 1 d. @iuo metu tik 1ietuvos 2espublikos Konstituci!a yra priimta re erendumu. Kiti bandymai re erendumu priimti statymines nuostatas buvo neskmingi. 2e erendumu priimam statym iniciatyvos teis priklauso ?eimui ir 1ietuvos 2espublikos pilie$iams. ?eimas gali priimti sprendim dl re erendumo 1L* ?eimo nari silymu, o pilie$i tokia teis gali bti i#reik#ta ne ma&iau kaip tri! #it tkstan$i reikalavimu. (okioms statyminms nuostatoms bus re erendumu pritarta, !eigu u& !as pasisakys ne ma&iau kaip pus traukt sra#us pilie$i. Mstatymo nuostat primimo diena laikoma re erendumo data, o toks statymas sigalios kit dien po !o paskelbimo, kaip nurodoma 2e erendumo statymo ** str. (statymas priimtas ?eime sigalio!a !o paskelbimo 47alstybs &iniose5 dien, !eigu !ame nenurodyta vlesn sigalio!imo data. Mstatymo dl Mstatym ir kit teiss akt skelbimo ir sigalio!imo . str. * d. nurodoma, kad re erendumu priimtas statymas sigalio!a, kai ! o icialiai pasira#o ir 47alstybs &iniose5 o icialiai paskelbia 2espublikos Ere%identas, t.y. paskelbimo dien, o ne kaip nurodyta 2e erendumo statyme 3 kit dien po paskelbimo. (oki statym neatitikim neturt bti). 2e erendumu priimtos statym nuostatos gali bti pakeistos ar panaikintos re erendumu. Jeigu reikia skubiai padaryti re erendumu priimt statym nuostat pakeitimus, tai gali padaryti ?eimas "L* vis ?eimo nari dauguma. Eer * mnesius #ie pakeitimai turi bti pateikiami tvirtinti re erendumu. Konstitucins teiss klausimus reglamentuo!a daugelis statym. @tai keletas< ?eimo rinkim (1++" m.), Ere%idento rinkim (1++" m.), Ere%idento (1++* m.), 7yriausybs (1++. m.), Eilietybs (1++1 m.), 7isuomens in ormavimo (1++/ m.), Eetici! (1+++ m.), 9&sienie$i teisins padties (1++, m.), ?eimo kontrolieri ("--. m.), 1obistins veiklos ("--- m.), 7ietos savivaldos (1++. m.), Eilie$i statym leidybos iniciatyvos (1++, m.) ir kt. (eisin!e literatro!e kaip savaranki#ki konstitucins teiss #altiniai nurodomi parlament (ar ! rm) reglamentai ir statutai, kurie reguliuo!a parlamento vidaus organi%aci! ir darbo tvark. Eagal 1ietuvos 2espublikos Konstituci!os H/ str. ?eimo struktr ir darbo tvark nustato ?eimo statutas, kuris turi statymo gali. 7adinasi, ?eimo statutas nuo statym skiriasi ir reglamentuo!am santyki pobd&iu (!is reglamentuo!a ?eimo nario status, ?eimo struktr ir darbo tvark, statym leidybos proces, apkaltos proces ir kt.), ir primimo, sigalio!imo tvarka. Konstituci!os H- str. nurodyta, kad ?eimo statut pasira#o ne 2espublikos Ere%identas, bet ?eimo pirmininkas. ?eimo statutas sigalio!a kit dien po paskelbimo, !eigu !ame nenustatyta vlesn sigalio!imo data, o ne kaip kiti statymai, nuo ! paskelbimo (!eigu !uose nenumatyta vlesn sigalio!imo data). ?eimo statuto negali vetuoti 2espublikos Ere%identas, kadangi !is !o nepasira#o ir o icialiai nepaskelbia. @iuo metu galio!antis ?eimo statutas buvo priimtas 1++. m. ir galio!a 1++, m. redakci!a. ?eimo ?tatuto "/" str. numatyta, kad !o straipsniai gali bti naikinami, papildomi arba kei$iami didesne nei pus vis ?eimo nari dauguma (kiti statymai yra kei$iami ?eimo nari, dalyvau!an$i posdy!e, dauguma). Dalima i#skirti statym, kuriuo tvirtinamas 7alstybs biud&etas, nes !o inici!avimo, svarstymo ir keitimo tvarka kitokia nei kit statym. 7alstybs biud&eto pro!ekt sudaro 7yriausyb ir pateikia ?eimui ne vliau kaip prie# H0 dienas iki biud&etini met pabaigos. ?varstydamas biud&eto pro!ekt, ?eimas gali didinti i#laidas tik nurodydamas #i i#laid inansavimo #altinius. 7alstybs biud&etas kei$iamas ta pa$ia tvarka, kuria sudaromas, priimamas ir patvirtinamas. Kai kuri #ali konstituci!ose numatyta vadinamo!i deleguo!ama statym leidyba (Eranc%i!o!e, Fustri!o!e, Atali!o!e ir kt.). 1ietuvos Konstituci!o!e statym leidybos delegavimas nenumatytas. (a$iau kartais statym leid!as statymu suteikia 7yriausybei teis> reglamentuoti tam tikrus klausimus, kurie turt bti reglamentuo!ami statymu. Konstitucinis (eismas ne kart nagrin!o klausim, ar ?eimas gali pavesti 7yriausybei reguliuoti santykius, kurie turi bti reglamentuoti statymu ir pasisak prie# toki galimyb>. Jis pabr&, kad 1ietuvos 2espublikos Konstituci!o!e statym leidybos delegavimas nenumatytas, todl 7yriausyb gali priimti tik postatyminius aktus. 4(eiss leisti statymus delegavimas 7yriausybei turi bti ^sssU pagrstas valstybs konstituci!o!e tvirtintomis nuostatomis5 (1ietuvos 2espublikos Konstitucinio (eismo 1++0 m. spalio "/ d. nutarimas). Konstitucinis (eismas 1++/ m. lapkri$io 1" d. nutarime pa&ym!o, kad 7yriausybs priimti teiss aktai savo galia statymui neprilygsta, su statymu konkuruoti ar !o pakeisti negali. Erie# deleguo!am statym leidyb Konstitucinis (eismas pasisak ir 1++/ m. gruod&io 1+ d. nutarime. . -6 Seimo :ormavimo tvarka. -ietuvos 6espublikos Seimo sudtis ir strukt#ra. Seimo pirmininkas ir jo pavaduotojai (pagal &onstitu%inio 'eismo 1..( 02 2( nutarim ir 2002 0) 1. nutarim). Seimo komitetai ir :rak%ijos. Seimo laikinosios tyrimo komisijos. 1ietuvos 2espublikos ?eim sudaro 1.1 ?eimo narys. Bariai renkami ketveriems metams vadovau!antis visuotine, lygia, tiesiogine rinkim teise ir slaptu balsavimu. ?eimas laikomas i#rinktu, kai i#rinkta ne ma&iau kaip *L0 ?eimo nari. 1ietuvo!e ?eimo rinkim statymas numato mi#ri rinkim sistem. 7ienmandatse rinkim apygardose (atsi&velgiant administracin teritorin 1ietuvos 2espublikos padali!im ir gyvento! skai$i) ma&oritarins rinkim sistemos pagrindu i#renkamas H1 ?eimo narys, o proporcins 3 likusie!i H- parlamento nari. 2inkimus rengia tri! pakop rinkim komisi! sistema< 7yriausio!i rinkim komisi!a, Fpygard rinkim komisi!os ir Fpylinki rinkim komisi!os. 8vi pastarosios komisi!os skiriamos tik rinkim laikotarpiui. Mstatyme yra numatytas demokratinis rinkim komisi! sudarymo principas. 7isos politins parti!os ir visuomeniniai politiniai !ud!imai, dalyvau!antys rinkimuose, turi teis> bti vienodai atstovau!ami vis pakop rinkim komisi!ose. 7ienmandatse ir daugiamandatse rinkim

+*

apygardose kandidatus ?eimo narius turi teis> kelti visos politins parti!os, registruotos statym numatyta tvarka. 8augiamandat!e rinkim apygardo!e politinms parti!oms, visuomeniniams politiniams !ud!imams bei koalici!oms reikia pateikti sra#us, kuriuose turi bti ra#yta ne ma&iau kaip "- kandidat. (uo pa$iu metu #ie asmenys gali kelti savo kandidatras vienmandatse rinkim apygardose. 1ikus ne ma&iau kaip *- dien iki rinkim, 7yriausio!i rinkim komisi!a paskelbia vienmandatse apygardose i#kelt kandidat pavardes, taip pat rinkimuose dalyvau!an$i parti!, visuomenini politini !ud!im bei koalici! sra#us. Mstatymas numato grie&tus elgesio reikalavimus parti!oms ir kitoms instituci!oms rinkim kampani!os metu. Kadangi ?eimo rinkim statymas numato mi#ri rinkim sistem, tai kiekvienas rink!as gauna du biuletenius< vienmandats ir daugiamandats. ?iekiant sudaryti galimybes didesniam pilie$i skai$iui reali%uoti pilietin> teis>, ?eimo rinkim statymas numato galimyb> balsuoti pa#tu. Bustatant ?eimo rinkim re%ultatus vienmandatse apygardose, rinkimai laikomi vykusiais, !eigu !uose dalyvavo daugiau nei .- proc. rink!, ra#yt tos apygardos rink! sra#us. A#rinktu laikomas kandidatas, gav>s daugiau nei pus> dalyvavusi rink! bals. Jeigu vienmandat!e apygardo!e n vienas i# kandidat negavo vis rink! daugumos bals, ne vliau kaip per dvi savaites turi bti rengiamas pakartotinis= !ame dalyvau!a du daugiausia bals gav> kandidatai. 8augiamandat!e apygardo!e rinkimai laikomi vykusiais, !eigu !uose dalyvavo daugiau nei "0 proc. vis rink!. ?eimo rinkim statymas numato u&tveriam! bar!er. (ik parti!os, surinkusios daugiau nei 0 proc., o koalici!os 3 H proc. rink! bals, gali dalyvauti mandat dalybose. 9&tveriamuo!u bar!eru siekiama darbingo parlamento eliminuo!ant smulkias parti!as. Kvota (bals skai$ius vienam mandatui gauti) apskai$iuo!ama< daugiamandat!e apygardo!e surinktus rink! balsus (u& mandat paskirstyme dalyvau!an$ius sra#us) padali!us i# H- (viso deputat skai$iaus, renkamo daugiamandat!e apygardo!e). (aikant kvot metod, mandatai paskirstomi proporcingai parti! ar koalici! gaut bals skai$iui. ?eimo nariu gali bti renkamas 1ietuvos 2espublikos pilietis, kuris nesusi!>s priesaika ar pasi&ad!imu su u&sienio valstybe ir rinkim dien yra ne !aunesnis kaip "0 met bei nuolat gyvena 1ietuvo!e. ?eimo nariais negali bti renkami asmenys, nebaig> atlikti bausms pagal teismo paskirt nuosprend, taip pat asmenys, teismo pripa&inti neveiksniais. Tiliniai ?eimo rinkimai rengiami ne anks$iau kaip prie# du mnesius ir ne vliau kaip prie# mnes iki pasibaigiant ?eimo nari galio!imams. Tilinius ?eimo rinkimus skelbia 2espublikos Ere%identas. Eirmalaikiai ?eimo rinkimai gali bti skelbiami ?eimo nutarimu, priimtu ne ma&iau kaip *L0 vis ?eimo nari bals dauguma. (aip pat pirmalaikius ?eimo rinkimus gali skelbti ir 2espublikos Ere%identas Konstituci!os numatytais atve!ais (&r. 2espublikos Ere%idento galio!imai). Seimo strukt#riniai padaliniai. 1ietuvos 2espublikos Konstituci!os H/ str. nustatyta, kad ?eimo struktr ir darbo tvark nustato ?eimo statutas. 7adinasi, ?eimui suteikta teis pa$iam nustatyti savo struktr ir darbo tvark. Ftsi&velgiant ?eimo kaip statym leidybos vald&ios konstitucin status turin$ios instituci!os tikslus, turi bti sukurta tokia ?eimo struktra ir demokratiniais principais pagrsta darbo tvarka, kad #aly!e esant bet kokiai situaci!ai, (autos atstovyb galt konstruktyviai, e ektyviai ir nepertraukiamai gyvendinti auk#$iausi! suvereni (autos gali (1ietuvos 2espublikos Konstitucinio (eismo 1++. m. vasario ". d. nutarimas 48l 1ietuvos 2espublikos ?eimo statuto AA dalies +, +(*), +(/), 1- ir 1-(1) straipsni atitikimo 1ietuvos 2espublikos Konstituci!ai5). Earlamento darbui ir posd&iams vadovau!a ?eimo Eirmininkas ir !o pavaduoto!ai, kuri negali bti daugiau kaip penki. Mstatym pro!ektams nagrinti ir kitiems Konstituci!o!e numatytiems dokumentams rengti ?eimas i# savo nari sudaro komitetus. Benuolatinio aktualumo klausimams spr>sti ?eimas i# savo nari gali sudaryti komisi!as. Eolitins parti!os ir organi%aci!os savo politinms pa&iroms reik#ti ir tikslams gyvendinti gali sudaryti ?eimo nari rakci!as, vadovau!amas senin. (arp rakci! bei kitiems ry#iams palaikyti veikia ?enin sueiga. ?eimo organi%aciniam darbui garantuoti yra sudaroma ?eimo valdyba. ?eimo statute vardyti parlamento struktriniai padaliniai turi u&tikrinti darni instituci!os veikl. (odl rekomenduotina susipa&inti su mint ?eimo struktrini padalini veiklos galimybmis. Seimo Pirmininkas ir jo pavaduotojas. (ai parlamento vadovas, turintis tik #iai pareigybei bding galio!im. ?eimo narys, i#rinktas ?eimo Eirmininku arba laikinai einantis !o pareigas, turi sustabdyti savo veikl ?eimo nari rakci!o!e. @iuo reikalavimu norima pabr&ti, !og asmuo, vykdydamas ?eimo Eirmininko pareigas, turi vadovauti visam parlamentui, o ne daliai. ?eimo Eirmininko galio!imai yra numatyti ?eimo statuto "+ str.< 1) vadovau!a ?eimo darbui ir atstovau!a ?eimui= ") per 1- dien nuo primimo patvirtina para#u ?eimo priimto statymo teksto autenti#kum ir perduoda ! 2espublikos Ere%identui pasira#yti, per 1- dien pasira#o ?eimo statut ir !o pakeitimus= per * dienas pasira#o statymus, kuri 2espublikos Ere%identas per 1- dien po teikimo nepasira#o ir negr&ina ?eimui pakartotinai svarstyti, bei !uos o icialiai paskelbia= *) per 1- dien nuo primimo pasira#o ?eimo nutarimus bei kitus ?eimo priimtus aktus= .) per ". valandas pasira#o ?eimo posd&i protokolus, taip pat ?eimo valdybos sprendimus, !eigu pats !iems pirmininkau!a= 0) laikinai eina 2espublikos Ere%idento pareigas arba laikinai pavaduo!a 2espublikos Ere%ident Konstituci!os ,+ str. numatytais atve!ais= /) teikia ?eimo Eirmininko pavaduoto! kandidatras ?eimui= H) Konstituci!o!e nustatyta tvarka teikia ?eimui skirti Konstitucinio (eismo teis! kandidatras= ,) teikia ?eimui skirti ir atleisti ?eimo kontrolieri ir ?eimo kontrolieri staigos vadovo kandidatras= +) Konstituci!os ir statym numatytais atve!ais teikia ?eimui skirti ir atleisti valstybs instituci! vadov ir ! pavaduoto! kandidatras= 1-)pirmininkau!a ?eimo ir ?eimo valdybos posd&iams arba paveda tai atlikti vienam i# savo pavaduoto!= 11)teikia ?enin sueigai sesi!os darb programos ir savaits bei dienos posd&i darbotvarki pro!ektus arba paveda tai atlikti vienam i# savo pavaduoto!= 1")teikia ?eimo valdybos posd&i darbotvarks pro!ekt arba paveda tai atlikti vienam i# savo pavaduoto!= 1*)vykdo kitus #iame ?tatute numatytus galio!imus. 7ykdydamas savo galio!imus, ?eimo Eirmininkas leid&ia potvarkius. ?eimo Eirmininkas, o kai !o nra, Eirmininko pavaduoto!as, !eigu pats nepirmininkau!a posd&iui, bet kuriuo svarstomu klausimu gali be eils ?eimo posd&iuose i#sakyti savo arba ?eimo valdybos nuomon>. ?eimo sesi!os metu ?eimo Eirmininkas, !o pavaduoto!ai ne re$iau kaip kart per mnes atsako ?eimo nari i# anksto ra#tu pateiktus klausimus dl savo veiklos. ?eimo Eirmininko teikimu ?eimas vien i# ?eimo Eirmininko pavaduoto! paskiria ?eimo Eirmininko pirmuo!u pavaduoto!u. ?eimo statutas numato tokius ?eimo Eirmininko pavaduoto! galio!imus< 1. ?eimo Eirmininko pavaduoto!ai atlieka ?eimo Eirmininko !iems pavestas unkci!as. ". ?eimo Eirmininko pavaduoto!ai per ". valandas pasira#o ?eimo posd&i protokolus, taip pat ?eimo valdybos sprendimus, !eigu !ie ?eimo Eirmininko pavedimu vadovavo #iems posd&iams. *. ?eimo Eirminink, laikinai i#vykus arba susirgus ir dl to laikinai negalint eiti savo pareig, tuo metu pavaduo!a ?eimo Eirmininko pirmasis pavaduoto!as arba ?eimo pavedimu 3 kitas pavaduoto!as. .. Jeigu Konstituci!os ,+ str. numatytais atve!ais ?eimo Eirmininkas laikinai eina 2espublikos Ere%idento pareigas ir netenka savo galio!im ?eime, ?eimo Eirmininko pareigas ?eimo pavedimu laikinai eina !o pavaduoto!as. 0. Butarim pavesti laikinai eiti ?eimo Eirmininko pareigas arba ! pavaduoti (i#ankstin arba konkre$iu atve!u) ?eimas priima ?eimo Eirmininko teikimu. Seimo komitetai ir komisijos. Mstatym pro!ektams nagrinti bei kitiems ?eimo kompetenci!ai Konstituci!os priskirtiems klausimams rengti ?eimas pirmo!o!e sesi!o!e i# savo nari sudaro komitetus. Juose turi bti ne ma&iau kaip H ir ne daugiau kaip 1H ?eimo nari (i#skyrus Turopos reikal komitet) pagal proporcin atstovavimo rakci!oms princip. @is principas numato, !og didesn ?eimo rakci!a turi teis> proporcingai daugiau viet kiekviename komitete. (a$iau tikslus kiekvieno komiteto nari skai$ius nustatomas ?eimo nutarimu. Turopos reikal komitetas sudaromas ne ma&iau kaip i# 10 ?eimo nari pagal proporcin atstovavimo rakci!oms princip. Turopos reikal komiteto nariais gali bti ?eimo nariai, dirbantys kituose komitetuose, taip pat ?eimo valdybos nariai. Komitet sudt ir komitet nari pavaduoto!us tvirtina ?eimas, balsuodamas u& vis komiteto nari ir ! pavaduoto! sra#. (am tikroms veikloms kryptims komitetai gali sudaryti pakomite$ius. Eakomitet gali sudaryti ne ma&iau kaip 0 nariai. ?eime yra sudaromi #ie komitetai< 1. Fplinkos apsaugos= ". Kiud&eto ir inans= *. Tkonomikos= .. Turopos reikal= 0. Kaimo reikal= /. Bacionalinio saugumo ir gynybos= H. ?ocialini reikal ir darbo= ,. ?veikatos reikal= +. @vietimo, mokslo ir kultros=

+.

1-. (eiss ir teistvarkos= 11. 9&sienio reikal= 1". 7alstybs valdymo ir savivaldybi= 1*. Omogaus teisi. ?eimo komitetai yra atsakingi ir atskaitingi ?eimui. Kiekvienos kitos eilins sesi!os prad&io!e gali bti i#klausoma komitet darbo ataskait. Komitetai privalo nustatytu laiku apsvarstyti ir pateikti i#vadas dl !iems svarstyti perduot klausim, atlikti kitas ?eimo pavestas u&duotis. Komitetai yra atsakingi, kad laiku bt nustatytas tam tikr statym ir kit teiss akt reikalingumas, pagal ! veiklos kryptis ir kompetenci! inici!uotas ! rengimas ir u&sakytos i#samios i#vados dl ! pro!ekt. ?eimo komitetai dirba pagal pasitvirtintus planus, suderintus su ?eimo sesi!os darb programa. @iuose planuose nurodomi atsakingi vykdyto!ai ir atlikimo terminai. Komitet darbo planai ir posd&i darbotvarks paskelbiamos vie#ai. Komitet veikl koordinuo!a ?eimo Eirmininkas, ?eimo valdyba pagal ?eimo sesi! darb programas ir komitet darbo planus. Komitetai gali pasitvirtinti darbo tvarkos taisykles, neprie#tarau!an$ias ?eimo statutui. ?varstytiniems klausimams parengti komitetai i# savo nari gali sudaryti parengiamsias darbo grupes. M !as gali bti traukti dav> sutikim kiti ?eimo nariai, taip pat valstybs instituci!, parti! ir visuomenini organi%aci! atstovai, ekspertai bei mokslininkai. 1#os toki grupi ekspertams skiriamos pagal patvirtint komiteto i#laid smat. ?eimo statuto .+ str. apibr&ti ?eimo komitet galio!imai. ?eimo komitetai galioti< 1) svarstyti statym pro!ektus, rengti i#vadas ir nagrinti klausimus, perduotus komitetui svarstyti= ") savo iniciatyva arba ?eimo pavedimu rengti statym, kit ?eimo priimam teiss akt pro!ektus, aptarti nau! statym ar ! patais reikalingum= *) rengti ir teikti ?eimui pro!ektus dl statym derinimo, papildymo, prie#taravim pa#alinimo= .) svarstyti 7yriausybs program= savo iniciatyva arba ?eimo pavedimu svarstyti 7yriausybs arba kit valstybs instituci! veiklos programas pagal atskiras sritis ir teikti ?eimui savo i#vadas= 0) svarstyti savo kompetenci!os ribose valstybs instituci! vadov, kuriuos skiria ?eimas arba kuriuos skiriant reikia ?eimo pritarimo, ir ! pavaduoto! kandidatras, taip pat t pareign atleidimo klausimus= /) preliminariai svarstyti 1ietuvos 2espublikos valstybs biud&eto ir savivaldybi biud&et inansini rodikli patvirtinimo statymo pro!ekt bei biud&eto vykdymo apyskait= H) nagrinti ir kontroliuoti einam! met valstybs biud&eto l# naudo!imo ekonomin e ektyvum= svarstyti ir teikti i#vadas bei silymus dl 7yriausybs pateikto kit met valstybs biud&eto pro!ekto straipsni ir program, komiteto kompetenci!ai priskirt klausim, siekti racionalaus program parinkimo ir asignavim !am paskirstymo= ,) svarstyti silymus dl ministeri! ir kit valstybs instituci! steigimo ar panaikinimo= +) atliekant parlamentin> kontrol>, i#klausyti ministeri! ir kit valstybs instituci! in ormaci!as bei prane#imus dl 1ietuvos 2espublikos statym ir kit ?eimo priimt akt vykdymo= savo iniciatyva arba ?eimo pavedimu atlikti atskir problem parlamentin tyrim ir teikti ?eimui savo i#vadas= savo iniciatyva arba ?eimo pavedimu svarstyti ?eimui atskaiting valstybs instituci! met veiklos ataskaitas ir teikti ?eimui savo i#vadas= 1-) nagrinti rink! bei visuomenini organi%aci! pasilymus= 11) sudaryti komiteto darbo plan, suderint su ?eimo sesi!os darb programa= 1") sudaryti komitetui skirt l# i#laid smat= 1*) dalyvauti tarpparlamentiniuose ?eimo ry#iuose. (a$iau komitet priimti sprendimai valstybs instituci!oms yra rekomendacinio pobd&io, nors privalu !uos atsakyti. ?eimo statute yra numatyta kiekvieno konkretaus komiteto veiklos kryptis. Erireikus ?eimas gali sudaryti laikinsias tyrimo, kontrols, revi%i!os, parengiamsias, redakcines ir kitokias komisi!as bet kuriam klausimui i#tirti ir kitiems ?eimo pavedimams atlikti. ?udarant laikinsias komisi!as, numatomas komisi!os nari skai$ius proporcinio atstovavimo rakci!oms pagrindu. ?eimas tvirtina vis komisi!os nari sra#. Ke to, ?eime yra sudaromos nuolatins Ttikos ir procedr, Fdministracin bei Eetici! komisi!os. Seimo :rak%ijos. ?eimo rakci!os yra kuriamos politini sitikinim pagrindu. (odl ne&inodami ?eimo sudties, negalime nuspti, kiek ir koki rakci! bus ?eime. ?eimo komitet skai$ius ir veiklos kryptis nesikei$ia dl to, kokios politins !gos laim!o rinkimus. (a$iau rakci! skai$ius ir dydis priklauso nuo politini !g, patekusi ?eim. Eolitini organi%aci! ir ! koalici! nariai, i#rinkti pagal sra#, ! nariai, i#rinkti pagal sra#, bei ! nariai, i#rinkti vienmandatse rinkim apygardose, ?eime sudaro rakci!as. :rakci!os negali bti kuriamos remiantis asmeniniais, pro esiniais interesais. ?eimo narys gali bti tik vienos rakci!os narys. :rakci!os ?eime gali !ungtis koalici!as ir sutartais klausimais veikti kaip viena rakci!a. ?usikrusias rakci!as registruo!a ?eimo valdyba. 7isos rakci!os turi veikti pagal 1ietuvos 2espublikos Konstituci!, ?eimo statut ir statymus. :rakci!a turi parengti politin> deklaraci!, kuri yra skelbiama spaudo!e. Kad rakci!a bt registruo!ama, turi pareik#ti nor !o!e dalyvauti ne ma&iau kaip H ?eimo nariai. Buostata dl sudaran$i rakci! H ?eimo nari sigalio!a nuo nau!o, "--- m. renkamo, ?eimo darbo prad&ios. Aki to laiko ?eimo rakci! gal!o sudaryti ne ma&iau kaip * ?eimo nariai. ?eimo nari rakci!os arba rakci! koalici!os, nepritarian$ios 7yriausybs programai, gali pasiskelbti opo%icinmis. Rpo%icins rakci!os ar koalici!os paskelbia alternatyvias 7yriausybs programas. Rpo%icinms rakci!oms ir koalici!oms garantuo!amos visos ?eimo statute numatytos rakci! ir koalici! teiss. @ios teiss !okia dingstimi negali bti apribotos. Jeigu opo%icin rakci!a arba ! koalici!a turi daugiau kaip 1L" ?eimo ma&umai priklausan$i ?eimo nari, tokios rakci!os seninas arba koalici!os vadovas pagal ?eimo statuto .1 str. 0 d. buvo vadinamas ?eimo opo%ici!os lyderiu. Rpo%ici!os lyderis naudo!osi ?eimo statute numatytomis papildomomis opo%ici!os lyderio teismis. 1ietuvos 2espublikos Konstitucinis (eismas "--1 m. sausio "0 d. nutarime, spr>sdamas klausim dl 1ietuvos 2espublikos ?eimo statuto "* str., *, str. " d., .1 str. 0 d., 10" str. 0 d., 100 str. . d., 10/ str. 0 d., 1,- str., "-, str. . bei 11 d. ir "*1 str. * d. atitikties 1ietuvos 2espublikos Konstituci!ai pa&ym!o, kad ?eimo statuto .1 str. 0 d. varto!ama svoka 4?eimo opo%ici!os lyderis5 neatitinka ?eimo statute tvirtinto ?eimo opo%ici!os lyderio statuso. Eagal ?eimo statut ?eimo opo%ici!os lyderiu vadinamas opo%icins rakci!os seninas ar opo%icini rakci! koalici!os, turin$ios daugiau kaip 1L" ?eimo ma&umai priklausan$i ?eimo nari, vadovas= !is turi papildomas ?eimo statute numatytas teises. @is teisinis institutas pagal ?eimo statute tvirtint pripa&inimo ?eimo opo%ici!os lyderiu tvark ir teisin> padt neprie#tarau!a Konstituci!ai, ta$iau pats #io instituto pavadinimas 4?eimo opo%ici!os lyderis5 yra dviprasmis, nes vien lingvisti#kai ai#kinant #i svok, galima daryti prielaid, kad ?eimo opo%ici!os lyderis atstovau!a visoms ?eimo opo%icinms rakci!oms ar visai ?eimo ma&umai. Eagal ?eimo statute tvirtint ?eimo opo%ici!os lyderio teisin> padt !is yra tik ?eimo opo%icins rakci!os ar ! koalici!os, turin$ios daugiau kaip 1L" ?eimo ma&umai priklausan$i nari, taigi tik vienos i# opo%icini rakci! ar ! koalici!, vadovas ir atstovas. Jam nustatytos teiss neribo!a kit ?eimo nari teisi, nekliudo !iems gyvendinti Konstituci!os 0+ str. . d. tvirtinto ?eimo nario laisvo mandato, o kitoms ?eimo rakci!oms nepaneigia galimybs bti opo%icinmis rakci!omis. Konstitucinis (eismas "--- m. vasario 1- d. nutarime pa&ym!o, kad teisinis reguliavimas visais atve!ais turi bti ai#kus, !is negali kelti dviprasmybi, todl svokos teiss aktuose turi bti varto!amos tiksliai, ! tikr!a prasme. ?eimo statuto reguliuo!am santyki kontekste svoka 4?eimo opo%ici!os lyderis5 yra netiksli. (a$iau nurodytos svokos 4?eimo opo%ici!os lyderis5 ydingumas nebuvo pakankamas pagrindas ?eimo statuto .1 str. 0 d. tvirtint teisin reguliavim pripa&inti prie#tarau!an$iu Konstituci!ai. :rakci! silymai valstybs instituci!oms yra rekomendaciniai. (a$iau !uos valstybs instituci!os, i#skyrus teismus, privalo apsvarstyti ir atsakyti ra#tu. (. Seimo galiojimai? kontrols" :inans" u5sienio politikos ir kt. srityse. Seimo akt r#,ys. Seimo galiojimai. ?utinkamai su Konstituci!os /H straipsniu ?eimas< svarsto ir priima Konstituci!os pataisas= leid&ia statymus= priima nutarimus dl re erendum= skiria 1ietuvos 2espublikos Ere%idento rinkimus= steigia statymo numatytas valstybs instituci!as bei skiria ir atleid&ia ! vadovus= pritaria ar nepritaria 2espublikos Ere%idento teikiamai 6inistro Eirmininko kandidatrai= svarsto 6inistro Eirmininko pateikt 7yriausybs program ir sprend&ia ar !ai pritarti= 7yriausybs silymu steigia ir panaikina 1ietuvos 2espublikos ministeri!as= pri&iri 7yriausybs veikl, gali reik#ti nepasitik!im 6inistru Eirmininku ar ministru=

+0

skiria Konstitucinio (eismo teis!us, Fuk#$iausio!o (eismo teis!us bei #i teism pirmininkus= skiria ir atleid&ia 7alstybs kontrolieri, 1ietuvos banko valdybos pirminink= skiria savivaldybi taryb rinkimus= sudaro 7yriausi! rinkim komisi! ir kei$ia !os sudt= tvirtina valstybs biud&et ir pri&iri, kaip !is vykdomas= nustato valstybinius mokes$ius ir kitus privalomus mok!imus= rati ikuo!a ir denonsuo!a 1ietuvos 2espublikos tarptautines sutartis, svarsto kitus u&sienio politikos klausimus= nustato 2espublikos administracin suskirstym= steigia 1ietuvos 2espublikos valstybinius apdovano!imus= leid&ia amnesti!os aktus= veda tiesiogin valdym, karo ir nepaprast! padt, skelbia mobili%aci! ir priima sprendim panaudoti ginkluotsias pa!gas. ?eimo galio!imai gana plats, ta$iau pagrindin ?eimo unkci!a yra statym leid&iamosios vald&ios gyvendinimas ( tarp ! ir Konstituci!os patais primimas ). ?eimo ypating! prerogatyv sudaro valstybs biud&eto pro!ekto svarstymas, !o tvirtinimas ir vykdymo kontrol, pritarimas 6inistro Eirmininko kandidatros skyrimui ir pateiktai 7yriausybs programai, auk#$iausi! kontroliuo!an$i pareign ir auk#$iausi! teism instanci! teis! skyrimas, tarptautini sutar$i rati ikavimas, karo ir nepaprastosios padties vedimas ir kt. Seimo akt r#,ys? Mstatymai C teiss aktas, turintis auk#$iausi reik#m>, skirtas visuomenini santyki reguliavimui. Mstatymai dl tarptautin sutar$i rati ikavimo ar denonsavimo. ?eimo statutas. ?eimo nutarimai. 2e%oliuci!os. Kreipimaisi. 8eklaraci!os. Konstituciniai st. &it Seimo priimt akt teistumo klausimas. Konstitucinio (eismo galios tikrinti kit ?eimo priimt akt teistum vis pirma remiasi Konstituci!os vir#enybs principu, kuris yra privalus 1ietuvos 2espublikos statym leid!ui 3 ?eimui. Kita vertus, ?eimas neturi konstitucini galimybi pa&eisti savo paties priimt statym. 7isa tai suponuo!a konstitucines prielaidas tikrinti ir kit ?eimo priimt akt konstitucingum. 1ietuvos 2espublikos Konstituci!o!e numatyta, kad, be statym, ?eimas priima nutarimus (0, str. 1 d., /H str. * p.) ir tvirtina ?eimo statut, kuris turi statymo gali (H/ str.). ?eimo statute ("+ skirsny!e) yra numatyta, kad ?eimas taip pat priima re%oliuci!as, kreipimusis, deklaraci!as. Ftsi&velgiant 1++. m. sausio 1+ d. Konstitucinio (eismo nutarime su ormuluot teisin> po%ici!, kad 4?eimo postatyminiai aktai negali prie#tarauti Konstituci!ai ir ?eimo i#leistiems statymams, o !uo labiau negali keisti statym norm, ! turinio5, darytina i#vada, kad ir ?eimo statutas, ir nutarimai, re%oliuci!os, kreipimaisi, deklaraci!os yra konstitucins kontrols ob!ektai. Ktina pabr&ti dar vien aplinkyb> 3 u&sienio #ali konstitucins kontrols instituci! kompetenci!os raida patvirtino tai, kad vis daugiau dmesio skiriama parlament priimt kit akt teistumui, o ypa$ 3 parlamento reglament konstitucingumui. Eaplitusi nuomon, kad tokia kontrol u&tikrina konstitucin teistum pa$iame parlamente, yra parlamento nari, partini rakci! ir kit struktr konstitucini prerogatyv gyvendinimo garanti!a. +. Seimo galiojim laikas ir darbo tvarka. Eagrindin. veiklos orma C sesi!os. ?esi!a C laiko tarpas per kur vyksta ?eimo plenariniai posd&iai. ?esi!a< plenariniai posd&iai, ?eimo komitet posd&iai, ?eimo komisi! posd&iai, ?eimo rakci! posd&iai. ?esi!os C eilins (pavasario -* 1- C -/ 1- ir rudens -+ 1- C 1" "*) ir neeilins (#aukia ?eimo pirmininkas daugiau kaip 1L* ?. nari silymu, gali silyti ir Ere%identas). ?eimas posd&iau!a 7ilniu!e, Earlamento rmuose. Eosd&ius parengia posd&i sekretorius. ?eimas laikomas i#rinktu, kai 7yriausio!i rinkim komisi!a paskelbia, kad yra i#rinkta ne ma&iau kaip *L0 ?eimo nari. Bau!ai i#rinkt ?eim susirinkti pirm! posd, kuris turi vykti ne vliau kaip per 10 dien po ?eimo i#rinkimo, kvie$ia 2espublikos Ere%identas. Jeigu 2espublikos Ere%identas nekvie$ia ?eimo susirinkti, ?eimo nariai renkasi patys kit dien pasibaigus 10 dien terminui. Eirmasis nau!ai i#rinkto ?eimo posdis paprastai prasideda 1" valand ?eimo rmuose. Eirm! po rinkim ?eimo posd pradeda vyriausias pagal am&i ?eimo narys. Jeigu #is negali ar atsisako, vieto! !o posd pradeda kitas vyriausias pagal am&i ?eimo narys. Jis vadovau!a posd&iams tol, kol i#renkamas ?eimo Eirmininkas. Eo to renkami ?eimo Eirmininko pavaduoto!ai ir ?eimo kancleris. Jauniausias pagal am&i ?eimo narys yra skiriamas pirm! bals skai$iavimo grup>. Erasid!us ?eimo pirma!ai sesi!ai, skiriama laiko rakci!oms sudaryti ir ?enin sueigai su ormuoti. Eo to ?eimas paprastai dirba tokia tvarka< 1) pritaria ar nepritaria 2espublikos Ere%idento teikiamai 6inistro Eirmininko kandidatrai= ") sudaro ?eimo komitetus ir tvirtina ! pirmininkus bei #i pavaduoto!us= *) svarsto 6inistro Eirmininko pateikt 7yriausybs program ir sprend&ia, ar !ai pritarti= .) sudaro sesi!os darb program statuto numatyta tvarka. ?prendimai priimami bals dauguma. Kalsavimai atviri, balsuo!ama asmeni#kai. Dali bti vardinis balsavimas !ei to reikalau!a rakci!a ir pritaria 1L*. Dali bti slaptas balsavimas (renkant C ?eimo pirminink, Kancler, Eirmininko pavaduoto!= dl nepasitik!imo= skiriant Konstitucinio (eismo teis!us). ). ;pkaltos pro%esas kaip parlamentin pro%ed#ra. ;pkaltos pagrindai" supaprastinta apkalta ir visa tai ai,kinantys &onstitu%inio 'eismo (1... 0+ 11" 200 12 0) nutarimai. Fpkaltos procesas yra parlamentin procedra, kuri ?eimas taiko Konstituci!os H. str. nurodytiems asmenims dl ! padaryt veiksm, diskredituo!an$i vald&i autoritet bei siekdamas i#spr>sti toki asmen atsakomybs problem. Fpkaltos klausimu savo po%ici! yra i#dst>s 1ietuvos 2espublikos Konstitucinis (eismas. Konstitucinio (eismo 1+++ m. gegu&s 11 d. nutarime konstatuota, !og apkalta viena i# pilietins visuomens savisaugos priemoni. 8emokratini valstybi konstituci!ose apkalta traktuo!ama kaip ypatingas procesas, kai yra sprend&iama pareigno konstitucin atsakomyb. Bumatant ypating auk#$iausi! pareign atleidimo i# pareig ar ! mandato panaikinimo tvark, u&tikrinama vie#a demokratin ! veiklos kontrol, taip pat !iems suteikiamos papildomos garanti!os atlikti savo pareigas vadovau!antis statymu ir teise (1ietuvos 2espublikos Konstitucinio (eismo 1+++ m. gegu&s 1+ d. nutarimas 48l 1ietuvos 2espublikos ?eimo statuto "0+ straipsnio atitikimo 1ietuvos 2espublikos Konstituci!ai5). Fpkaltos procesas gali bti inici!uo!amas 2espublikos Ere%identui, Konstitucinio (eismo pirmininkui ir teis!ams, Fuk#$iausio!o (eismo pirmininkui ir teis!ams, Fpeliacinio teismo pirmininkui ir teis!ams, ?eimo nariams. Bei 6inistrui Eirmininkui, nei ministrams negali bti inici!uo!ama apkalta. Jeigu #ios procedros metu konkretus asmuo pripa&stamas kaltu, tai !is pa#alinamas i# pareig arba panaikinamas !o ?eimo nario mandatas. 1ietuvos 2espublikos Konstituci!a ir ?eimo statutas numato grie&tus pagrindus apkaltos procesui pradti. Eagrindas apkaltos procesui pradti atsiranda, !ei asmuo #iurk#$iai pa&eid&ia Konstituci!, sulau&o duot priesaik, tariamas padar>s nusikaltim. (eis> silyti pradti apkaltos proces, esant nurodytiems motyvams, turi ne ma&esn kaip 1L. ?eimo nari grup, 2espublikos Ere%identas, o dl Fuk#$iausio!o (eismo teis! bei Fpeliacinio teismo pirmininko ir teis! 3 taip pat ir teis! garbs teismas. 1ietuvos 2espublikos generalinis prokuroras nustat>s, kad nurodyti asmenys yra tariami padar> nusikaltim, apie tai nedelsdamas prane#a ?eimui ir pateikia reikiam med&iag. A#klaus>s Deneralinio prokuroro prane#im dl kit asmen padaryto nusikaltimo, ?eimas sprend&ia, ar duoti sutikim dl konkretaus asmens patraukimo baud&iamo!on atsakomybn ?eimo statuto nustatyta tvarka, ar pradti apkaltos proceso parengiamuosius veiksmus. Jeigu ?eimas nusprend&ia duoti sutikim patraukti mintus asmenis baud&iamo!on atsakomybn, apkaltos proceso parengiamie!i veiksmai ir apkaltos proceso procedra ?eime dl to paties kaltinimo negali bti pradti tol, kol nebus i#spr>stas baud&iamosios atsakomybs klausimas, t.y. priimtas teismo i#teisinamasis nuosprendis arba siteis!>s teismo apkaltinamasis nuosprendis, arba baud&iamo!i byla nutraukta. 8uodamas sutikim patraukti asmen baud&iamo!on atsakomybn, ?eimas taip pat apsisprend&ia, kad bylos aktines aplinkybes tirs ne ?eimo sudaryta specialio!i tyrimo komisi!a, bet teisins instituci!os 3 tardymas ir teismas. 7adinasi, !eigu teismas pripa&ins asmen kaltu, vliau nereiks teikti atskiro silymo pradti apkalt dl nusikaltimo padarymo. ?ilymas apkaltos procesui pradti turi bti teikiamas ?eimui ra#tu ir iniciatori pasira#ytas kaip teikimas, o 2espublikos Ere%idento silymas 3 kaip kreipimasis nurodant konkret asmen, !am ormuluo!am kaltinim, argumentus, svarbiausius aktus, rodymus ar ! #altinius. ?eimas, i#klaus>s apkaltos iniciatori ar !

+/

atstovo silym pradti konkre$iam asmeniui apkaltos proces, sudaro speciali! tyrimo komisi! pateikt kaltinim pagrstumui ir rimtumui i#tirti bei i#vadai dl #io silymo parengti. ?pecialio!i tyrimo komisi!a sudaroma i# ?eimo nari, apkaltos proceso iniciatori atstov ir teisinink, dirban$i teisme, tardymo sistemo!e ar prokuratro!e. Komisi!o!e paprastai neturi bti daugiau kaip 1" nari. ?udarydamas komisi!, ?eimas paskiria pirminink ir !o pavaduoto!, nustato tyrimo atlikimo terminus. Kent vienas i# komisi!os vadov turi bti teisininkas. Fpie tyrimo eig spaudai ir kitoms visuomens in ormavimo priemonms prane#a tik komisi!os pirmininkas arba !o galiotas narys. ?eimo specialiosios tyrimo komisi!os posd&iai, susi!> su apkaltos procesu, paprastai yra u&dari. 1iudyto!ai ir ekspertai kvie$iami ir apklausiami pagal baud&iamo!o proceso taisykles< !ie sp!ami dl atsakomybs u& atsisakym ar vengim duoti parodymus ir u& &inomai melagingus parodymus, visa tai patvirtinama ! para#ais. Tkspertai savo i#vadas pateikia ra#tu ir pasira#o. (ais atve!ais, kai asmeniui pradta apkaltos byla dl #iurk#taus Konstituci!os pa&eidimo, ?eimas specialiosios tyrimo komisi!os silymu arba savo iniciatyva kreipiasi Konstitucin (eism pra#ydamas i#vados, ar minto asmens konkrets veiksmai prie#tarau!a Konstituci!ai. ?pecialiosios tyrimo komisi!os i#vados turiny!e turi bti i#dstoma< 1) kaltinimo esm, nusi&engimo padarymo vieta, laikas, bdai, motyvai ir kitos esmins aplinkybs= ") nustatyti aktai ir rodymai= *) asmens, kuriam taikoma apkalta, paai#kinimai. Jeigu pareik#ti kaltinimai nepasitvirtina, tai nurodoma i#vado!e ir trumpai apibdinami atlikti tyrimo veiksmai. Ftsi&velgiant tyrimo re%ultatus, i#vados pabaigo!e konstatuo!ama, ar yra motyv pradti apkaltos proces ?eime, ar nra. Jeigu specialio!i tyrimo komisi!a padaro i#vad, kad yra motyv apkaltos procesui ?eime pradti, !i turi su ormuluoti konkre$ius kaltinimus. (ai gali bti padaryta komisi!os i#vados pabaigo!e arba atskiru dokumentu. ?pecialio!i tyrimo komisi!a taip pat nusprend&ia, kas komisi!os vardu palaikys kaltinim ir atliks kitas kaltinto!o unkci!as ?eime apkaltos proceso metu. Komisi!a gali paskirti iki H kaltinto! 3 ?eimo nari. J pavardes ir galio!imus komisi!a prane#a ?eimui ra#tu. (ais atve!ais, kai specialio!i tyrimo komisi!a padaro i#vad, kad nra motyv apkaltos procesui pradti, ?eimas svarsto i#vado!e su ormuluot motyv bei argument pagrstum ir sprend&ia, ar pritarti #iai i#vadai. Jeigu ?eimas posdy!e dalyvau!an$i nari bals dauguma patvirtina #i i#vad, laikoma, kad silymui pradti apkaltos proces nepritarta. (uo pa$iu pagrindu tam pa$iam asmeniui kelti apkaltos byl galima ne anks$iau kaip po vieneri met ir tik paai#k!us nau!oms aplinkybms. Jei ?eimas nepatvirtina komisi!os i#vados, kad nra motyv apkaltos procesui pradti, !is turi nuspr>sti, kam pavesti atlikti papildom ar pakartotin tyrim 3 tai pa$iai ar nau!ai specialia!ai tyrimo komisi!ai. Fpkaltos procesas ?eime susideda i# #i pagrindini dali< parengiamosios, tardymo, gin$, asmens, kuriam taikoma apkalta, baigiamo!o &od&io ir balsavimo dl pateikt kaltinim. Earengiamo!o!e posd&io daly!e paskelbiama nagrin!amos apkaltos bylos esm, pristatomi asmens, kuriam taikoma apkalta, kaltinto!ai, ! atstovai, paai#kinamos ! teiss ir pareigos, i#klausoma ! pra#ym ir priimami dl ! sprendimai, i#siai#kinamos galimybs t>sti bylos nagrin!im. (ardymas pradedamas balsu perskaitant kaltinimo med&iag ir i#klausant asmens, kuriam taikoma apkalta, paai#kinimus. Eo to apklausiamas asmuo, kuriam taikoma apkalta, liudyto!ai, i#klausoma ekspert i#vad, specialist nuomoni, ap&irimi rodymai. Din$ai 3 tai kaltinto!o ir asmens, kuriam taikoma apkalta, ar ! atstov kalbos bei replikos. Easkutins replikos teis visada priklauso gyn!ui, !eigu !o nra, 3 asmeniui, kuriam taikoma apkalta. Easibaigus gin$ams, asmeniui, kuriam taikoma apkalta, suteikiamas baigiamasis &odis. Fsmuo, kuriam taikoma apkalta, turi teis> bet kurio!e apkaltos proceso daly!e, ta$iau tik iki balsavimo prad&ios atsistatydinti i# pareig ar atsisakyti ?eimo nario mandato pateikiant dl to parei#kim ra#tu. (oks parei#kimas turi bti nedelsiant patenkintas. (okiu atve!u apkaltos procesas nutraukiamas ir tai orminama ?eimo nutarimu. Eo asmens, kuriam taikoma apkalta, baigiamo!o &od&io prasideda baigiamo!i teisenos dalis 3 slaptas balsavimas dl pateikt kaltinimo ormuluo$i. Kalsuo!ama u& kiekvien kaltinimo ormuluot> atskirai. Kalsuo!a tik ?eimo nariai. ?uskai$iavus balsus, posd&io pirmininkas prane#a balsavimo re%ultatus dl kiekvienos kaltinimo ormuluots atskirai. Jeigu bent u& vien kaltinimo ormuluot> balsuo!a *L0 vis ?eimo nari, laikoma, !og asmuo ?eimo yra pripa&intas kaltu vykd>s !am inkriminuo!am nusi&engim. Jeigu n viena kaltinimo ormuluot nesurenka *L0 vis ?eimo nari bals, laikoma, !og apkaltai ?eimas nepritar. Jei u& kaltinimo ormuluot>, atitinkan$i baud&iamo!o nusikaltimo po&ymius, balsavo ma&iau kaip *L0, ta$iau daugiau kaip pus vis ?eimo nari, laikoma, !og ?eimas duoda sutikim patraukti konkret asmen, i#skyrus 2espublikos Ere%ident, baud&iamo!on atsakomybn. Kai ?eimas konkret asmen apkaltos proceso tvarka pripa&sta kaltu, tas asmuo nuo to momento laikomas pa#alintu i# pareig arba netenka ?eimo nario mandato. Jam u& padarytus nusi&engimus taip pat gali bti taikoma teisin atsakomyb statym nustatyta tvarka. Konstituci!os nustatyt nelie$iamybs teis> praranda ir savo noru atsistatydin> i# pareig arba atsisak> ?eimo nario mandato asmenys, o u& padarytus nusi&engimus !iems taip pat gali bti taikoma teisin atsakomyb bendra tvarka. 1ietuvos 2espublikos Konstitucinis (eismas 1+++ m. gegu&s 11 d. nutarime yra nustat>s, kad 4nusikaltimo padarymo aktines aplinkybes ir asmens kalt> nusikaltimo padarymu !au yra nustat>s teismas, ?eimas sprend&ia tik asmens konstitucins atsakomybs klausim5. Fpkaltos procedra pradedama ?eime gavus teismo apkaltinamo!o nuosprend&io nuora#. (ai daugiausia diskusi! kelianti procedra. @i procedra turi tam tikro prie#taringumo, nes !ai prie#pastatomas teismo apkaltinamasis nuosprendis ir apkaltos re%ultatai. Tsant neigiamiems apkaltos procedros re%ultatams vyksta teisin koli%i!a 3 teismo nuosprendy!e asmuo pripa&intas kaltu, o dl apkaltos proceso tampa nemanoma nu#alinti asmens nuo u&imam pareig ar panaikinti ?eimo nario mandat. Dav> teismo siteis!usio apkaltinamo!o nuosprend&io nuora#, ?eimo Eirmininkas arba !o pavaduoto!as nedelsdami su !uo supa&indina ?eimo narius. Frtimiausiame ?eimo posdy!e ?eimo Eirmininkas ar !o pavaduoto!as teikia ?eimo nutarimo pro!ekt dl ?eimo nario mandato panaikinimo. (ame pa$iame posdy!e ?eimas paskiria ?eimo posd&io dl asmens pa#alinimo i# pareig ar ?eimo nario mandato panaikinimo svarstymo dat. ?varstymo data turi bti paskirta ne anks$iau kaip po H dien nuo posd&io, kuriame #i data buvo nustatyta, dienos. Fsmeniui, dl kurio teikiamas ?eimo nutarimo pro!ektas, nedelsiant ra#tu ir pasira#ytinai prane#ama apie paskirt ?eimo posd&io dat ir laik, kai siteis!usio apkaltinamo!o teismo nuosprend&io pagrindu bus sprend&iamas !o pa#alinimas i# pareig ar ?eimo nario mandato panaikinimas. ?u prane#imu yra siun$iamas #io straipsnio * d. numatyto nutarimo pro!ektas, ?eimo statutas, taip pat siloma iki svarstymo dienos ra#tu prane#ti, ar !is nori dalyvauti apkaltos procedro!e. Fsmuo, prane#damas apie savo dalyvavim, gali nurodyti ne daugiau kaip du gyn!us ar kitus atstovus, kurie turi bti pakviesti ?eimo posd. Fsmuo taip pat gali pateikti rodym, turin$i takos sprend&iant konstitucins atsakomybs klausim. ?eimo posdis pradedamas ?eimo Eirmininko ar !o pavaduoto!o prane#imu. Erane#ime i#dstoma siteis!usio apkaltinamo!o nuosprend&io esm. Eo to &odis suteikiamas asmeniui, dl kurio teikiamas ?eimo nutarimo pro!ektas, arba !o pra#ymu vienam i# gyn! ar atstov. Fsmuo, dl kurio teikiamas ?eimo nutarimo pro!ektas, ar vieto! !o kalbantis gyn!as ar atstovas gali remtis rodymais, turin$iais takos sprend&iant konstitucins atsakomybs klausim. ?eimo nariai gali u&duoti asmeniui, dl kurio teikiamas ?eimo nutarimo pro!ektas, ar vieto! !o kalban$iam gyn!ui ar atstovui klausim. Eo to &odis suteikiamas gyn!ams ir atstovams, !ei ! nra, 3 asmeniui, kuriam taikoma apkalta. Erocedra baigiama asmens, dl kurio teikiamas ?eimo nutarimo pro!ektas, baigiamuo!u &od&iu. Fsmuo, dl kurio teikiamas ?eimo nutarimo pro!ektas, iki balsavimo prad&ios turi teis> atsistatydinti i# pareig ar atsisakyti ?eimo nario mandato, pateikdamas dl to parei#kim ra#tu. Fsmuo, atliekantis laisvs atmimo bausm>, parei#kim gali atsisti pa#tu ar per savo galiot asmen. (okiu atve!u apkaltos procedra ?eime nutraukiama. Butarimai 1+++ -0 11 = "--* 1" *9. Seimo kontrolieriai. Seimo kontrolieri samprata. ?eimo kontrolierius C konstitucin pareigyb (H* Konstituci!os straipsnis). Dinti pilie$io teises C tai kasdienin seimo kontrolieri pareiga. (a$iau ?eimo kontrolieriai yra pareignai, tiriantys skundus ir apsaugantys pilie$ius ne nuo bet koki teiss pa&eidim ar var&ym, o btent, kaip paminta 1ietuvos 2espublikos Konstituci!o!e ir 1ietuvos 2espublikos ?eimo kontrolieri statyme, nuo biurokrati%mo ir piktnaud&iavimo, kitaip sakant nuo 'blogo valdymo). (odl pirmo!i teisini santyki sritis, kuri tiesiogiai veikia ar siekia veikti ?eimo kontrolierius, yra valdym reglamentuo!an$i teisini santyki tobulinimas, kitaip tariant, valdymo gerinimas. ?eimo kontrolierius, tirdamas konkret skund ir aptik>s blogo valdymo, tvarkymosi valstybs ar savivaldybs instituci!o!e, akt ir !uos nurodydamas bei numatydamas bdus kaip to i#vengti, be abe!o, prisideda prie tvarkos, valdymo gerinimo to!e instituci!o!e. ?eimas skiria 0 ?eimo kontrolierius< " valstybs staig pareign, 1 karini ir !oms prilygint instituci! pareign ir " vietos savivaldybi staig pareign veiklai tirti. ?eimo kontrolieri teiss ir pareigos yra lygios ir kiekvienas i# ! veikia savaranki#kai (1ietuvos 2espublikos ?eimo kontrolieri statymo , straipsnio 1 dalis). ?eimo kontrolieriai savo veikl grind&ia teistumo, ne#ali#kumo ir vie#umo principais (1ietuvos 2espublikos ?eimo kontrolieri statymo , straipsnio " dalis). Seimo kontrolieri teiss ir pareigos. Kalbant apie ?eimo kontrolieri vaidmen siekiant, kad valstybs instituci!os tinkamiau taikyt statymus ir kitus teiss aktus, reikia pa&ymti, kad, tirdami pilie$i skundus, !ie tam tikru at&vilgiu pri&iri, kaip valstybs vald&ios ir valdymo instituci!os bei savivaldybs laikosi 1ietuvos 2espublikos statym ir teiss akt. ?eimo kontrolieri tyrimo ob!ektas C galimas pareign piktnaud&iavimas ar biurokrati%mas. Eagal galio!ant statym, pareignai, dl kuri piktnaud&iavimo ir biurokrati%mo ?eimo kontrolieriai tiria pilie$i skundus, yra< valstybs vald&ios ir valdymo instituci! darbuoto!ai, savivaldybs vykdomosios instituci!os atstovai, savivaldybs administraci!os darbuoto!ai ar galioti asmenys, atliekantys organi%acines, tvarkomsias ar administracines unkci!as. Eagrindinis ?eimo kontrolieri u&davinys 3 apginti pilie$i teises, #alinant prie&astis, lmusias t teisi pa&eidimus ir tik po to bausti pa&eid!us. Kad ?eimo kontrolieriai galt tinkamai, gerai ir teisingai i#tirti pilie$i skundus, !iems yra suteikiami gan dideli galio!imai. Dalio!an$iame statyme

+H

nustatyta, kad ?eimo kontrolierius, vykdydamas savo unkci!, turi teis> reikalauti nedelsiant pateikti in ormaci!, med&iag ar btinus dokumentus savo tyrimui atlikti, taip pat !is turi teis> eiti kontroliuo!am moni, staig patalpas (prireikus gali pasitelkti polici!), kalbtis ir matytis su !ose esan$iais asmenimis, reikalauti, kad pareignai pasiai#kint ra#tu ar &od&iu= !uos apklausti. ?iekti geresnio valdymo negalima netobulinant teiss akt. Derinti teiss akt kokyb> ?eimo kontrolieriams leid&ia ?eimo kontrolieri statymas, kuris pareigo!a ?eimo kontrolierius in ormuoti ?eim, vyriausyb> ir atitinkamas savivaldybi instituci!as apie #iurk#$ius statym pa&eidimus, prie#taravimus ar spragas, ir silyti toms instituci!oms, kad bt pakeisti statymai ar kiti norminiai aktai, var&antys &mogaus teises ir laisves. (a$iau !okiu bdu negalima sakyti, kad ?eimo kontrolieriai turi statymleidysts teis> C !ie gali tik silyti, ta$iau tie silymai nra privalomi. 7ykdydami savo unkci!as, ?eimo kontrolieriai privalo i#saugoti valstybs, pro esines ar kitas statym saugomas paslaptis, kurias !ie su&ino!o eidami savo tarnybines pareigas. Seimo kontrolieri tiriami skundai. ?eimo kontrolieri statyme nustatyta, kad ?eimo kontrolieriai tiria pilie$i skundus dl vald&ios, valdymo, savivaldos, karini bei !oms prilyginam instituci! pareign piktnaud&iavimo ir biurokrati%mo. Eateikti skund ?eimo kontrolieriui gali kiekvienas pilietis, taip pat gautus pilie$i skundus gali perduoti ?eimo nariai. Bustat>s pareign piktnaud&iavimo ar biurokrati%mo po&ymi i# spaudos ir kit visuomens in ormavimo priemoni bei kitoki #altini, ?eimo kontrolierius gali pradti tyrim savo iniciatyva. (aip pat !is gali tirti u&sienio valstybi pilie$i ir asmen be pilietybs skundus. (am tikr keblum ?eimo kontrolieriams kl sename (1++. m.) ?eimo kontrolieri statyme nustatyti skundo padavimo ir i#tyrimo terminai. ?kundams paduoti buvo nustatytas * mnesi nuo skund&iam veiksm padarymo laiko tarpas, o i#spr>sti skundus buvo 1 mnesio arba prireikus C " mnesi laiko tarpas. Kad galt tinkamai i#spr>sti skundus ir tinkamai apginti &moni pa&eistas teises, ?eimo kontrolieriai buvo ne kart priversti pa&eisti tuos terminus, nes tie terminai yra palyginus labai trumpi. (odl galio!an$iame ?eimo kontrolieri statymo 1H straipsny!e yra nustatyti ilgesni terminai< skundams paduoti C 1 met laiko tarpas nuo skund&iam veiksm padarymo laiko, o skund ?eimo kontrolieriai turi i#tirti per * arba / mnesi laiko tarp (minto statymo "- straipsnis). Seimo kontrolieri netiriami skundai. ?eimo kontrolieri statyme nustatytas platesnis ratas asmen, kuri veiklos nepriskiriama tirti ?eimo kontrolieri kompetenci!ai. Erie toki asmen priskirtas 2espublikos Ere%identas, ?eimo nariai, Konstitucinio teismo ir kit teism teis!ai, 6inistras pirmininkas, 7alstybs kontrolierius. (aip pat ?eimo kontrolieri kompetenci!ai nepriskiriama tirti 7yriausybs (kaip kolegialios instituci!os), vietos savivaldybi tarnyb ir ! valdyb veiklos. Eroblem kyla tame, kad ?eimo kontrolieriai netiria prokuror, ikiteisminio tyrimo pareign procesini veiksm teistumo ir pagrstumo.. Eroblem #iuo klausimu pla$iai nagrin!o 12 ?eimo kontrolierius Julius Jasaitis savo straipsny!e. Jo nuomone, problema prasideda nuo to, kad statymai neapibr&ia procesini veiksm svokos ir todl #i svoka traktuo!ama labai vairiai, o be to, procesiniai veiksmai C baud&iamosios bylos i#klimas, nutraukimas, sustabdymas, kardomosios priemons parinkimas, leidimas matytis su advokatu, tele onini pokalbi klausymasis C labai glaud&iai susi!> su pagrindinmis &mogaus teismis ir laisvmis. (odl net menki procesini statym pa&eidimai sukelia gana sunki padarini. Eagal statymus, procesini veiksm teistumo prie&ir atlieka prokuratra (pagal nau!! 12 KEK3 ir ikiteisminio tyrimo teis!ai), ta$iau, anot J. Jasai$io, gyvenimo tikrov ir &moni skundai rodo, kad #i kontrols sistema nra e ektyvi. Pra atve!, kai ?eimo kontrolierius yra gav>s ne vien neigiam atsakym i# prokuratros ir vidaus reikal sistemos pareign. Ftsisakymas pateikti tyrimui btin med&iag motyvuo!amas btent tuo, kad ?eimo kontrolierius netiria procesini veiksm. J. Jasaitis pateikia vien pavy%d, kai ?eimo kontrolieriui nebuvo leid&iama pasimatyti ir pasikalbti su suimtuo!u skundo autoriumi ir tai trukd !am atlikti savo tyrim bei gauti reikiam in ormaci!. J. Jasaitis ra#o, kad sunku suprasti, kaip pareignai, kuri veikl pagal statym kontroliuo!a ?eimo paskirtas konstitucinis pareignas, patys nusprend&ia, ar !iems privalomi ?eimo kontrolieriaus reikalavimai. Bortsi tiktis, kad nau!a!ame KEK reglamentuota teis apsksti prokuroro veiksmus ikiteisminio tyrimo teis!ui pagerins ikiteisminio tyrimo pareign darbo kokyb>.?tatistika rodo, kad sumimas iki teismo taikomas gana da&nai, o !o trukms terminai vargu ar pateisinami. Dalio!antys statymai i# esms negina pilie$i nuo teissaugos pareign neteist veiksm. (aigi, ikiteisminio tyrimo pareign, prokuror ir teis! patraukti baud&iamo!on atsakomybn u& neteistus tarnybinius veiksmus itin sudtinga. Bema&ai skund C tai nusiskundimai dl smurto panaudo!imo prie# asmenis are#tinse, polici!os komisariatuose, ypa$ stengiantis tokiu bdu i#gauti bylai reikaling rodym ir prisipa&inim. (ai nra o icialu, bet, anot J. Jasu$io, tai i# ties daroma ir nematyti to negalima. Eaprastai tokiais atve!ais pareign kalt rodoma labai sunkiai. (aigi, !ei ?eimo kontrolierius turt teis> tirti #i pareign procesinius veiksmus, galimas dalykas, kad bt u&kirstas kelias #iurk#tiems &moni teisi pa&eidimams. (aip pat statyme nurodyta, kad ?eimo kontrolieriai netiria skund, kylan$i.i# darbo teisini santyki= skund, kuriuos turt nagrinti teismas= netikrina teism priimt sprendim, nuosprend&i ir nutar$i pagrstumo ir teistumo. ?eimo kontrolieriai, remdamiesi statymo nuostata, kad !ie nenagrin!a skund i# darbo teisini santyki ir skund, kuriuos turt nagrinti teismas, atsisako nagrinti skundus tik tais atve!ais, kai atitinkamuose statymuose sakmiai nustatyta, kad tam tikri gin$ai nagrin!ami teismine tvarka, kadangi pagal galio!an$ius 1ietuvos 2espublikos statymus, kiekvieno pareigno veiksmai, pa&eid&iantys pilie$io teises, gali bti apsksti teismui.?eimo kontrolieriai nenagrin!a anonimini skund (!ei ?eimo kontrolierius nenusprend&ia kitaip), ma&areik#mi skund, skund, gaut pra!us skundo padavimo terminui. ?varbu pa&ymti, kad ?eimo kontrolieriai netiria skundo, !ei !is buvo i#nagrintas, yra nagrin!amas arba turt bti nagrin!amas teisme, taip pat !ei dl skundo dalyko yra priimtas procesinis sprendimas pradti ikiteismin tyrim, atsisakyti pradti ikiteismin tyrim arba nutraukti baud&iam! byl. Eo i#tyrimo pakartotinai skundas nenagrin!amas (nebent ?eimo kontrolierius nuspr>st kitaip). Eriimto sprendimo per&ir!imas ar neper&ir!imas gali priklausyti nuo sub!ektyvi veiksni C noro ar nenoro tai daryti. Ke to, kai pareignas per&iri pats savo sprendim, irgi leid&ia manyti, kad per&ir!imas gali bti sub!ektyvus. ?eimo kontrolieri statyme minima, kad ?eimo kontrolierius negali nagrinti skundo, !ei !is to negali ne#ali#kai atlikti dl giminysts ar kit prie&as$i. Ftsi&velgiant tai, kas pasakyta, skund nagrin!imas ?eimo kontrolieriaus staigo!e vertinamas kaip ikiteisminis nagrin!imas. Seimo kontrolieri sprendimai. A#nagrin!> !iems pilie$i paduotus skundus, ?eimo kontrolieriai priima sprendim. Dalio!an$iame ?eimo kontrolieri statyme yra nustatyta ir i#vardinta kokius sprendimus, i#nagrin!> konkret skund, gali priimti ?eimo kontrolieriai. Seimo kontrolieri priimami sprendimai. ?eimo kontrolieri veikl reglamentuo!antis statymas leid&ia !iems daryti tak nusikalstamumo prevenci!ai bei nusikaltim atskleidimui. 1ietuvos 2espublikos ?eimo kontrolieri statymo "" straipsnis sako, kad ?eimo kontrolieriai gali perduoti med&iag ikiteisminio tyrimo staigai ar prokurorui, !eigu aptinka nusikaltimo po&ymi. ?eimo kontrolieriai gali pareik#ti ie#kin teisme dl kalt piktnaud&iavimu arba biurokrati%mu pareign atleidimo i# u&imam pareig ir gali i#kelti ie#kin, kad bt kompensuo!ami moraliniai ir materialiniai nuostoliai, kuriuos patyr asmuo dl pareign padaryt pa&eidim. (aigi, patys ?eimo kontrolieriai negali liepti ar sakyti pareignams kompensuoti nukent!usiems nuostolius ar atleisti pareignus i# u&imam pareig C tai gali savo sprendimu padaryti teismas, kaip pagrindinis teisingumo vykdyto!as. ?eimo kontrolieriai padeda prokurorams, !ei tirdami skund pastebi, !og buvo pa&eisti neveiksni, ribotai veiksni, negali!, nepilname$i bei kit asmen, turin$i ribotas galimybes ginti savo teises, interesai. (ada !ie gali silyti ir padti prokurorui rengti med&iag civilinei bylai teisme i#kelti. ?eimo kontrolieriai, galima sakyti, veikia ir kaip tam tikri statym saugoto!ai. Fpie tai kalba 1ietuvos 2espublikos ?eimo kontrolieri statymo "" straipsnio 1 dalies ., H, , punktai. ?eimo kontrolierius gali< silyti kolegialiai instituci!ai ar pareignui statym nustatyta tvarka panaikinti, sustabdyti ar pakeisti statymams ar kitiems teiss aktams prie#tarau!an$ius sprendimus= silyti priimti sprendimus, kurie nepriimti dl piktnaud&iavimo ar biurokrati%mo= atkreipti pareign dmes aplaidum darbe, statym nesilaikym, tarnybins etikos pa&eidim ar biurokrati%m ir silyti imtis priemoni, kad bt pa#alinti statym pa&eidimai, ! prie&astys ir slygos. (aigi, ?eimo kontrolierius &iri, kad pareignai piktavali#kai nepa&eidint statym. Mstatyme pa&ymta ir kit sprendim r#i. ?eimo kontrolieriai gali silyti kolegialiai instituci!ai, staigos vadovui ar auk#tesnia!ai instituci!ai skirti nusi&engusiems pareignams drausmines nuobaudas. ?eimo kontrolieriai gali prane#ti ?eimui ar 2espublikos Ere%identui apie ministr ar kit ?eimui ar 2espublikos Ere%identui atskaiting pareign padarytus pa&eidimus, i#skyrus tuos pa&eidimus, kurie buvo padaryti pareign, kuri veiklos ?eimo kontrolieriai netiria. ?eimo kontrolierius gali atmesti skund, !ei nepasitvirtina !ame nurodyti pa&eidimai. (ai logi#ka, nes !ei nra pa&eidimo, nra dl ko skund toliau tirti ir priimti kokius nors sprendimus. Seimo kontrolieri sprendim skundimas. Kalbant apie ?eimo kontrolieri sprendimus kyla klausimas, ar visada ! sprendimai yra teisingi ir teisti, k daryti !ei pilietis ar pareignas mano, !og buvo priimtas netinkamas sprendimas kaip nors pa&eid&iantis !o teises. Juk ?eimo kontrolierius, priimdamas sprendim, dl ob!ektyvi ar sub!ektyvi prie&as$i gali klysti, priimti !uridi#kai neteising sprendim. Kalbant apie ?eimo kontrolieri sprendim tikrinimo tvark, i#kyla galimybs sksti # sprendim teismui klausimas. 1ietuvos 2espublikos ?eimo kontrolieri statyme tokia galimyb nenumatyta. (a$iau Konstituci!os *straipsny!e sakoma, kad asmuo, kurio konstitucins teiss pa&eistos, turi teis> kreiptis teism. A#kyla klausimas, ar ?eimo kontrolierius, priimdamas neprivalomus, rekomendacinio pobd&io sprendimus, gali kaip nors pa&eisti pilie$io teises ir laisves. 7adovausims prielaida, kad pilietis turi teis> taip manyti, net !ei kalbama apie tariamus !o teisi pa&eidimus. (aigi galima ar negalima sksti ?eimo kontrolieri sprendim teismui[ Eagal Konstituci!, lyg ir galima, ta$iau pagal 1ietuvos 2espublikos ?eimo kontrolieri statym bei pagal 1ietuvos 2espublikos civilinio proceso kodeks 3 ne. (ai, tikriausiai, paai#kinama tuo, kad ?eimo kontrolieri sprendimai yra tik rekomendacinio pobd&io, t.y. pilie$io skundas dl ?eimo kontrolieri sprendim grei$iausiai teismo bt atmestas auk#$iau mintu pagrindu. Seimo kontrolieri sprendim teisin galia ir problemos. (aigi, baig>s nagrinti skund, ?eimo kontrolierius para#o pa&ym, i#dstydamas !o!e i#ai#kintas aplinkybes, surinktus rodymus ir pateikdamas !o!e !uridin pareign veiklos vertinim bei priima sprendim. ?eimo kontrolieri instituci!a yra speci in tuo, kad

+,

visi ! priimami sprendimai yra tik rekomendacinio pobd&io. (ai akivai%d&iai matosi galio!an$iame statyme, kur nurodoma, kad ?eimo kontrolierius gali tik silyti, atkreipti kit dmes ir nieko nekalbama apie ?eimo kontrolieri sprendim privalomum, i#skyrus "" straipsnio * ir . dalis, kur kalbama, kad ?eimo kontrolieriaus silym panaikinti, pakeisti ar priimti sprendim, pa#alinti statym pa&eidimus, ! prie&astis ir slygas, privalo nagrinti instituci!a ar pareignas, kuriems toks silymas adresuo!amas. (eismo sprendimas, ?eimo kontrolieriaus silymu atleisti i# u&imam pareig kaltus piktnaud&iavimu ar biurokrati%mu pareignus, privalomas darbdaviui ir yra pagrindas nutraukti darbo sutart. (aigi ?eimo kontrolieri sprendimai gali bti adresuo!ami kolegialiai instituci!ai ir ! silymas pakeisti neteist pareigno sprendim ir privalo bti nagrin!amas instituci!o!e, kuriai toks pareignas yra atskaitingas. Kit Turopos #ali, kuriose &mogaus teisi gynimo instituci!os eg%istuo!a daugel met, patirtis rodo, kad ombudsmen (?eimo kontrolieri) rekomendaci!os daugiau nei +- procent yra vykdomos geranori#kai, o tais atve!ais, kai valstybs organai ar pareignai to nedaro, paprastai siki#a #alies parlamentas ir priver$ia gyvendinti ombudsmeno rekomendaci!as. 1ietuvo!e, manau, rekomendaci! geranori#ko vykdymo procentas bt &ymiai ma&esnis. Eastaruo!u metu yra da&nai siloma nustatyti, kad ?eimo kontrolieri sprendimai bt privalomi. @itie silymai yra motyvuo!ami tuo, kad #iuo metu 1ietuvo!e yra tokia padtis, kai rekomendacinio, neprivalomo pobd&io sprendimai, nors ir bt teisi#kai motyvuoti, nra vykdomi arba vykdomi labai nenoriai. Kyla abe!oni, ar padarius ?eimo kontrolieri sprendimus privalomus, kas nors smarkiai pasikeist ar kad padtis pagert. 6at ' dabar ?eimo kontrolieri sprendimai, bdami rekomendacinio pobd&io, tiesiogiai negali sukelti neigiam teisini padarini ir todl ?eimo kontrolieriai negali bti !iems patiems netiktai traukti teismin byl nagrin!im, kaip suinteresuoti asmenys ar atsakovai) . @iuo metu patys ?eimo kontrolieriai gali spr>sti ir pasirinkti, kada ir dl koki padaryt pa&eidim !iems kreiptis teism, kad bt apgintos pilie$i teiss. ?eimo kontrolieri sprendimas negali bti vertinamas kaip paskutin valstybs vidaus pilie$i teisins gynybos priemon, nes 1ietuvos statymai ir Konstituci!a skelbia, kad kiekvieno pareigno neteisti veiksmai, kurie pa&eid&ia pilie$i teises, gali bti apsksti teismui. (eismas vykdo teisingum ir tik teismas yra ta instituci!a, kuri priima galutin sprendim. 1ietuvos 2espublikos ?eimo kontrolieri statymo 1, straipsny!e pasakyta, kad seimo kontrolieriai nesprend&ia toki skund, kurie buvo i#nagrinti, yra nagrin!ami ar turt bti nagrin!ami teisme. Kt keista, !eigu ?eimo kontrolierius nagrint skund, kuris buvo i#nagrintas teisme. (ada !is prakti#kai galt priimti kitok sprendim, bet teori#kai C ne, nes teismo sprendimas yra galutinis ir turi auk#tesn> teisin> gali. ?eimo kontrolieriaus sprendimas yra rekomendacinio pobd&io ir neatima i# skund padavusio asmens galimybs kreiptis teism. 1# tema. Lietuvos Respublikos +eimo nario statusas 1. Seimo narys Q tautos atstovas ir laisvojo mandato turtojas Eagrindines 1ietuvos 2espublikos ?eimo ( toliau3?eimo) nario teises bei pareigas apibr&ia 1ietuvos 2espublikos Konstituci!a (toliau C Konstituci!a) ir 1ietuvos 2espublikos ?eimo ?tatutas (toliau C ?tatutas), o kitas !o teises ir pareigas 3 ir kiti 1ietuvos 2espublikos statymai. ?eimo narys, eidamas pareigas, vadovau!asi Konstituci!a, valstybs interesais, savo s&ine ir negali bti var&omas !oki mandat. (?tatutas 1 straipsnis) A#rinktas ?eimo narys yra laisvas balsuodamas bet kuriuo klausimu. 1aisvo mandato esm C (autos atstovo laisv gyvendinti !am suteiktas teises ir pareigas nevar&ant #ios laisvs rink! priesakais, ! i#klusi parti! ar organi%aci! politiniais reikalavimais, nepripa&stant teiss at#aukti ?eimo nar. Kiekvienas ?eimo narys atstovau!a visai (autai, taigi visi parlamento nariai yra (autos atstovyb. ?eimo nari teisi negalima di erenci!uoti, negalima !iems nustatyti nevienod galimybi dalyvauti ?eimo darbe. Be tuo yra pa&eid&iamas esminis atstovau!amosios instituci!os principas C parlamento nari lygyb C vadinasi, tokiu atve!u nebt galimybi ?eime atstovauti visai (autai, reik#ti !os interesus. 2. Seimo nario priesaika Fustatomas toks *eimo nario priesaikos tekstas< 4F#, (vardas, pavard), prisiekiu bti i#tikimas (3a) 1ietuvos 2espublikai= prisiekiu gerbti ir vykdyti !os Konstituci! ir statymus, saugoti !os &emi vientisum= prisiekiu visomis i#galmis stiprinti 1ietuvos nepriklausomyb>, s&iningai tarnauti (vynei, demokrati!ai, 1ietuvos &moni gerovei. (epadeda man 8ievas i' Erisiekti leid&iama ir be paskutinio sakinio. (?tatutas * straipsnis) *eimo nario priesaikos primimo tvarka< a) ?eimo nario priesaik priima 1ietuvos 2espublikos Konstitucinio (eismo (toliau C Konstitucinio (eismo) pirminikas, o !ei !o nra arba !ei !is laikinai negali eiti #i pareig, 3 laikinai einantis !o pareigas Konstitucinio (eismo teis!as. b) ?eimo narys prisiekia stovdamas prie#ais priimant priesaik asmen, skaito priesaik pad!>s rank ant Konstituci!os. c) baig>s skaityti priesaik , ?eimo narys pasira#o vardin priesaikos lap. d) Eriesaikos tekstas netaisomas ir nekei$iamas, galima i#braukti tik paskutin! priesaikos sakin. @ios nuostatos nesilaikymas, kaip ir atsisakymas pasira#yti vardin priesaikos lap arba pasira#ymas su i#lyga, rei#kia, kad ?eimo narys neprisiek. e) 7ardiniai priesaikos lapai perduodami primusiam priesaik Konstitucinio (eismo pirmininkui ar Konstitucinio (eismo teis!ui, kuris !uos patikrina ir perskaito ?eimo nari, gi!usi visas (autos atstovo teises, pavardes. ) ?eimo narys privalo prisiekti i# nau!o, !eigu po to, kai buvo nutrk> !o galio!imai, pagal Konstituci! ir statymus !is vl tampa ?eimo nariu. g) ?eimo narys turi prisiekti pirma!ame nau!ai i#rinkto ?eimo posdy!e. ?eimo narys, negalintis atvykti pirm! nau!ai i#rinkto ?eimo posd dl ypa$ svarbios pateisinamos prie&asties , prisiekia kitame, artimiausiame, ?eimo posdy!e, kai tik i#nyksta #i ypa$ svarbi pateisinama prie&astis. ?eimo narys, i#rinktas vliau, prisiekia artimiausiame ?eimo posdy!e. (?tatutas . straipsnis) Pasekms *eimo nariui neprimus priesaikos$ ?eimo narys, ?tatuto nustatyta tvarka neprisiek>s arba prisiek>s lygtinai, pagal Konstituci!os 0+ straipsn netenka ?eimo nario mandato. 8kl to ?eimas priima nutarim. (?tatutas 0 straipsnis) . Seimo nario galiojimai ?eimo nariu gali bti i#rinktas 1ietuvos 2espublikos pilietis, ne !aunesnis kaip "0 met, nuolat gyvenantis 1ietuvo!e. ?eimo nari galio!im laikas pradedamas skai$iuoti nuo tos dienos, kai nau!ai i#rinktas ?eimas susirenka pirm! posd. Buo #io posd&io prad&ios baigiasi anks$iau i#rinkt ?eimo nari galio!im laikas. Ea&ymtina tai, kad i#rinktas ?eimo narys visas (autos atstovo teises gy!a tik po to, kai ?eimo posdy!e prisiekia bti i#tikimas 1ietuvos 2espublikai. Eriesaika yra asmens i#kilmingas bei tvirtas pasi&ad!imas prisiimti ! saistan$ias pareigas ir !as vykdyti arba pa&adas sakyti ties, paprastai kreipiantis ir 8iev. (arp priesaikos ir pasi&ad!imo nedaroma esmini skirtum, tos svokos traktuo!amos kaip beveik vienareik#ms. (iesa, tam tikr skirtum galima aptikti, !eigu kreipsime dmes ormos dalykus. Fntai priesaika yra apibdinama kaip i#kilmingas ir tvirtas pasi&ad!imas. ?eimo rinkim statymo *, str. . d. gin$i!ama nuostata i#dstyta taip< 4Fsmenys, kurie yra dav> kit valstybi pilie$io priesaik, turi ra#tu !os atsisakyti ir nurodyti anketo!e, kaip ir kada !ie tai padar). ]ituota nuostata yra skirta #iai Konstituci!os 0/ str. 1 d. normai sukonkretinti< 4?eimo nariu gali bti renkamas 1ietuvos 2espublikos pilietis, kuris nesusi!>s priesaika ar pasi&ad!imu u&sienio valstybei g...h) (1ietuvos 2espublikos Konstitucinio (eismo 1++, m. lapkri$io 11 d. nutarimas 48l 1ietuvos 2espublikos ?eimo rinkim statymo *, straipsnio . dalies ir 1ietuvos 2espublikos savivaldybi taryb rinkim statymo */ straipsnio . dalies atitikimo 1ietuvos 2espublikos Konstituci!ai)). Beprisiek>s ?eimo narys neturi #io statuto antrame skirsny!e nustatyt teisi, nesinaudo!a #io statuto tre$iame skirsny!e numatytu veiklos aprpinimu bei garanti!omis ir negauna ?eimo nario atlyginimo. ?eimo narys, eidamas pareigas, vadovau!asi Konstituci!a, valstybs interesais, savos&ine ir negali bti var&omas !oki mandat. (aigi ?eimo narys, nors ir priklausydamas politinei rakci!ai, neprivalo balsuoti prie# savo vali. Buo nau!ai i#rinkto ?eimo pirmo!o posd&io prad&ios baigiasi buvusio ?eimo nari galio!imai. ?eimo nario galio!imai nutrksta, kai< 1) pasibaigia galio!im laikas arba susirenka pirm! posd pirmalaikiuose rinkimuose i#rinktas ?eimas= ") !is mir#ta= *) !is atsistatydina ra#ti#ku parei#kimu= .) teismas pripa&sta ! neveiksniu= 0) ?eimas panaikina !o mandat apkaltos proceso tvarka= /) rinkimai pripa&stami negalio!an$iais arba #iurk#$iai pa&eid&iamas ?eimo rinkim statymas= H) !is pereina dirbti arba per * mnesius neatsisako darbo, nesuderinamo su #io statuto / str. reikalavimais= ,) !is netenka 1ietuvos 2espublikos pilietybs. (. Seimo nario imunitetas ir indemnitetas

++

?eimo nariui nekliudomai reali%uoti !am suteiktus galio!imus ?eimo statute numatytos garanti!os. ?eimo narys turi teis> nekliudomai lankytis visose monse, staigose ir organi%aci!ose. 9& ?eimo nario teist reikalavim nevykdym kaltam pareignui statym numatyta tvarka gali bti skiriama drausmin nuobauda, !is gali bti atleistas i# pareig. ?eimo nario asmuo nelie$iamas. ?eimo narys be ?eimo sutikimo negali bti traukiamas baud&iamo!on atsakomybn, suimamas, negali bti kitaip var&oma !o laisv, i#skyrus atve!us, kai !is u&tinkamas nusikaltimo vieto!e. ?eimo narys, eidamas pareigas, vadovau!asi Konstituci!a, valstybs interesais, savo s&ine ir negali bti var&omas !oki mandat. Ke imuniteto: ?eimo narys naudo!asi indemniteto teise. 7adinasi, ?eimo narys negali bti persekio!amas u& balsavim ar kalbas ?eime. (a$iau u& asmens &eidim ar #mei&t !is gali bti traukiamas atsakomybn bendra tvarka. Kaip !au buvo minta, ?eimo nario mandat panaikinti galima tik apkaltos proceso tvarka. (ai sudtinga procedra, numatanti i#skirtines ?eimo nario veiklos garanti!as, kuri kit #ali parlament nariai neturi. +. Seimo nario galiojim pasibaigimas ?eimo nario galio!imai nutrksta, kai< a) pasibaigia galio!im laikas arba susirenka pirm! posd pirmalaikiuose rnkimuose i#rinktas ?eimas= b) !is mir#ta= c)!is atsistatydina ra#ti#ku parei#kimu= c) teismas pripa&sta ! neveiksniu= d) ?eimas panaikina !o mandat apkaltos proceso tvarka= e) rinkimai pripa&stami negalio!an$iais arba #iurk#$iai pa&eid&iamas ?eimo rinkim statymas= ) !is i#rinkus savivaldybs tarybos nariu neatsisako savivaldybs tarybos nario mandato, pereina dirbti arba neatsisako darbo, nesuderinamo su ?tatuto / straipsnio reikalavimais= g) !is netenka 1ietuvos 2espublikos pilietybs. (?tatutas , straipsnis) ). Seimo nario darbo ir k#rybins veiklos konstitu%iniai aspektai ?eimo narys turi teis> ?eimo statuto nustatyta tvarka< 1) balsuoti dl vis svarstom klausim ?eimo, komiteto ir komisi!os, kuri narys !is yra, posd&iuose= ") rinkti ir bti i#rinktas bet kurias pareigas ?eime= *) dalyvauti diskusi!o!e visais svarstomais klausimais, &od&iu ir ra#tu pateikti pasilymus, pastabas, pataisas= .) perduoti posd&io pirmininkui nepasakytos savo kalbos tekst, kad #is bt ra#ytas posd&io stenogram= 0) silyti ?eimui svarstyti klausimus= /) rengti ir teikti svarstyti ?eimui statym bei kit teiss akt pro!ektus, taip pat teikti pasilymus dl statym, kurie turi bti svarstomi ?eime= H) ?eimo posd&iuose klausti prane#! ir papildom prane#!= ,) daryti parei#kimus, sakyti replikas, kalbti dl balsavimo motyv, teikti pasilymus dl posd&io vedimo tvarkos, procedros= +) tiesiogiai ar per pad!! gauti u&registruot statym pro!ekt, statym ir kit ?eimo priimt akt, ?eimo Eirmininko, ?eimo valdybos ir ?enin sueigos sprendim ir ! pro!ekt bei 7yriausybs rengiam teiss akt pro!ekt, taip pat kit valstybs vald&ios ir valdymo instituci! priimt nutarim bei valstybs tarnybos pareign teiss akt kopi!as= 1-) dalyvauti vis ?eimo komitet ir komisi! posd&iuose, taip pat 7yriausybs posd&iuose, prireikus dalyvauti valstybs vald&ios ir valdymo instituci! posd&iuose, kuriuose svarstomi !o pateikti klausimai, taip pat, i# anksto prane#>s, stebti kitus posd&ius, kuriuose svarstomi ! dominantys klausimai, i#skyrus susi!usius su valstybs paslaptimi, kuri svarstymo tvark nustato statymai= 11) kreiptis su paklausimais 7yriausybs narius, kit valstybs instituci! vadovus, pateikti !iems, taip pat ?eimo pareignams klausim= 1") kartu su kitais ?eimo nariais< a) teikti statymo pro!ekt dl Konstituci!os keitimo, b) inici!uoti apkalt, c) pradti nepasitik!imo, interpeliaci!os procedras, d) #aukti neeilin> ?eimo sesi! ir neeilin posd, e) kreiptis Konstitucin (eism, ) kitaip veikti pagal #io statuto nuostatas. ?eimo statuto 1- str. numato, kad parlamento nariai privalo dalyvauti ?eimo posd&iuose i# anksto numatyt balsavim metu. @ios pareigos vykdym kontroliuo!a Ttikos ir procedr komisi!a. Ji nedalyvavusiems numatytuose balsavimuose ?eimo nariams statymo nustatyta tvarka gali suma&inti atitinkamo mnesio atlyginim. Ttikos ir procedr komisi!ai nutarus, toki ?eimo nari pavards gali bti skelbiamos spaudo!e. Ke to, kiekvienas ?eimo narys, i#skyrus tuos, kurie i#rinkti ?eimo valdyb, privalo bti kurio nors komiteto narys. ?eimo narys turi nuolat susitikinti su rink!ais. ?eimo nario pareigos, i#skyrus !o pareigas ?eime, nesuderinamos su !okiomis kitomis pareigomis valstybs staigose ir organi%aci!ose, taip pat su darbu verslo, komerci!os bei kitose priva$iose staigose ar monse. 1ietuvo!e reali%uotas vald&i padali!imo principas numato, !og ?eimo narys gali bti skiriamas 6inistru Eirmininku ar ministru. (a$iau ?eimo nario pareigos, i#skyrus !o pareigas ?eime, nesuderinamos su !okiomis kitomis pareigomis valstybs staigose ir organi%aci!ose, taip pat su darbu verslo, komerci!os bei kitose priva$iose staigose ar monse. ?avo galio!im metu ?eimo narys atleid&iamas nuo pareigos atlikti kra#to apsaugos tarnyb. 1% tema. Dstatym< leidyba Lietuvoje. 1. <statym leidybos konstitu%iniai pagrindai (prin%ipai) ir j ai,kinimas bei taikymas &onstitu%inio 'eismo veikloje. Konstituci!a, kaip pagrindinis teiskros #altinis, tvirtina pamatinius nacionalins teiss principus ir vertybes, apibr&ia statym iniciatyvos teis> turin$ius sub!ektus, nustato vald&ios insituci! kompetenci! pririmant atitinkamus teiss aktus, pagrindinius statym primimo ir sigalio!imo tvarkos reikalavimu, kitus esminius dalykus. Mstatym svarstymas ir primimas 1ietuvo!e, kaip ir visose demokratinse valstybse, yra (autai atstovau!amos instituci!os C ?eimo prerogatyva, tvirtinta Konstituci!os /H straipsnio " punkte. ?ub!ektus, turin$ius statym leidybos iniciatyvos teis>, nustato Konstituci!os /, straipsnis, o Konstituci!os /+3H" straipsniuose reglamentuo!ama statym ir konstitucini statym primimo, pasira#ymo, paskelbimo ir sigalio!imo tvarka. 6int Konstituci!os straipsni nuostatas sukonkretina ?eimo statutas. @is statutas nustato teikiamo registruoti statymo pro!ekto reikalavimus, detaliai reglamentuo!a statym pro!ekt svarstymo ir primimo tavrk bei procedr, tarp ! statymo pro!ekto svarstym skubos ir ypatingos skubos tavrka, statymo pasira#ymo ir o icialaus paskelbimo tvark, taip pat 2espublikos Ere%idento gr&into statymo svarstym ?eimo posdy!e (1*0 31H1 ?eimo statuto str.). Mstatym laidybos sub!ektai< 1. Mstatym leidybos (svarstymo, primimo) sub!ektai (Konstituci!os + ir /H staipsniai)< a) (auta (re erendumo bdu)= b) 1ietuvos 2espublikos ?eimas. ". Mstatym leidybos iniciatyvos teis> turintys sub!ektai (Konstituci!os /, straipsnis)< a) 1ietuvos 2espublikos ?eimo nariai= b) 1ietuvos 2espublikos Ere%identas= c) 1ietuvos 2espublikos 7yriausyb= d) 0- --- 1ietuvos 2espublikos pilie$i. *. Mstatym pro!ekt rengimo sub!ektai< a) Anstituci!os (valstybins ir nevalstybins)= b) ?pecialist (ekspert) darbo grups(komisi!os)< &inybins, tarp&inybins, ne&inybins= c) Aniciatyvins pilie$i (gyvento!) grups= d) Ftskiri specialistai= e) Kiti sub!ektai. Kiekvienas statym leidybos sub!ektas leid&ia teiss aktus nevir#ydamas savo kompetenci!os. Jei atsitinka kitaip, padt statym nustatyta tvarka gali i#taisyti Konstitucinis (eismas C vienintel instituci!a, kuri pagal 1ietuvos 2espublikos Konstituci! gali o icialiai vertinti, ar statym leidybos proceso paskm C teiss norma neprie#tarau!a Konstituci!ai, ar statym leidybos procese neignoruo!ami pagrindiniai teiss reikalavimai, teisins ormos ir procedros, Konstituci!o!e ir

1--

statymuose nustatyti statym leidybos sub!ekt galio!imai. (eiss normos kr!as negali ignoruoti pagrindin!e teiss normo!e C Konstituci!o!e tvirtint &mogaus teisi ir laisvi, valstybs vald&ios instituci! kompetenci!os rib ir kit konstitucini nuostat. Konstitucinis teismas "--" m. bir&elio 1+ d. nutarime dl 1ietuvos 2espublikos valstybini pensi! statymo H, 11, 10 straipsni pakeitimo ir papildymo statymo prie#taravimo 1ietuvos 2espublikos Konstituci!os H1 ir +- straipsniams nagrin!o ?eimo pirmininko pavaduoto!o kompetenci!os ir galio!im ribas. Earei#k!as (12? nari grup) teig, kad nei Konstituci!o!e, nei seimo statute, nei statymuose nra numatyta, kad sigaliot statymas, pasira#ytas ?eimo Eirmininko pavaduoto!o. (uo tarpu gin$i!am statym pasira# ir o icialiai paskelb ?eimo Eirmininko pirmasis pavaduoto!as, tuo, parei#k!o abe!one, galimai pa&eisdamas Konstituci!os H1 str. " dal< 4Jeigu nurodytu laiku ?eimo priimto statymo 2espublikos Ere%identas negr&ina ir nepasira#o, toks statymas sigalio!a po to, kai ! pasira#o ir o icialiai paskelbia seimo Eirmininkas.'. Konstitucinis (eismas savo nutarimuose ne kart yra konstatav>s, !og tiesioginis galio!im nustatymas Konstituci!o!e rei#kia, kad viena valstybs vald&ios instituci!a negali i# kitosperimti toki galio!im, ! perduoti ar atsisakyti. 7adinasi, !eigu Konstituci!o!e yra tiesiogiai nustatyti galio!imai kuriam nors valstybs pareignui, #is negali ! perduoti !okiam kitam pareignui, o pastarasis negali ! perimti, i#skyrus pa$io!e Konstituci!o!e numatytus atve!us. (aigi Konstituci!o!e nustatyti ?eimo Eirmininko galio!imai pasira#yti ir o icialiai paskelbti ?eimo priimtus ir 2espublikos Ere%idento ne vliau kaip per de#imt dien po teikimo nei pasira#ytus ir o icialiai paskelbtus, nei motyvuotai gr&intus ?eimui pakartotinai svarstyti statymus, !eigu ?eimo Eirmininkas nra pagal Konstituci!os ,+ straipsnio 1 dal laikinai netek>s savo galio!im ?eime, pagal Konstituci! negali bti niekam perduodami ir negali pereiti nei ?eimo Eirmininko pavaduoto!ui, nei kuriam nors kitam asmeniui. (aigi ?eimo Eirmininko konstitucinius galio!imus ?eimo Eirmininko pavaduoto!as gy!a tik Konstituci!os ,+ straipsnio 1 daly!e nurodytais pagrindais, t. y. tada, kai ?eimo pavedimu !is laikinai eina ?eimo Eirmininko pareigas. (uomet ?eimo Eirmininko pavaduoto!as, laikinai einantis ?eimo Eirmininko pareigas, turi ir galio!imus pagal Konstituci!os H1 straipsnio " ir . dalis pasira#yti ir o icialiai paskelbti statymus, !eigu nurodytu laiku ! nepasira#o ir nepaskelbia ?eimo Eirmininkas, laikinai einantis 2espublikos Ere%idento pareigas ir dl to laikinai netek>s savo galio!im ?eime. (uo laiku, kai ?eimo Eirmininko pirmasis pavaduoto!as pasira# gin$i!am Mstatym, nebuvo Konstituci!os ,+ straipsny!e numatytos teisins situaci!os, t. y. 2espublikos Ere%identas !o savo pareigas, taigi ir Mstatym pagal Konstituci!os H1 straipsnio " dal tur!o pasira#yti ir o icialiai paskelbti ne ?eimo Eirmininko pavaduoto!as, o ?eimo Eirmininkas. Betgi tokiu atve!u, kai ?eimo Eirmininkas yra laikinai i#vyk>s (gin$i!amo statymo pasira#ymo metu ?eimo Eirmininkas buvo i#vyk>s 7okieti!), nei ?eimo Eirmininko pirmasis pavaduoto!as, nei kuris kitas pavaduoto!as negali perimti ?eimo Eirmininko Konstitucini galio!im C taigi ir Konstituci!os H1 straipsnio " daly!e !am nustatyt galio!im pasira#yti ir o icialiai paskelbti ?eimo priimtus, bet nurodytu laiku respublikos Ere%idento nepasira#ytus ir motyvuotai ?eimui pakartotinai svarstyti negr&intus statymus. Konstitucinis (eismas konstatuo!a, kad 7alstybini pensi! statymo H, 11, 10 straipsni pakeitimo ir papildymo statymas pagal !o pasira#ymo ir paskelbimo tvark prie#tarau!a Konstituci!os H1 straipsnio " daliai. "--1 m. bir&elio ", d. Konstitucinio (eismo nutarime pa&ymima, !og Konstituci!os /+ straipsnio 1 dalies nuostata, kad statymai ?eime priimami laikantis statymo nustatytos procedros, ir H/ straipsnio nuostata, kad ?eimo struktr ir darbo tvark nustato ?eimo statutas, rei#kia, !og statym primimo tvarka gali bti reguliuo!ama ?eimo statutu, taip pat kitais statymais. Mstatym, kuriais steigiamos, panaikinamos savivaldybs, kei$iamos ! teritori! ribos bei centrai, primimo tvark nustato Konstituci!a, ?eimos statutas, taip pat 1ietuvos 2espublikos teritori!os administracini vienet ir ! rib statymas bei 7ietos savivaldos statymas. @iuos santykius taip pat reglamentuo!a Turopos vietos savivaldos cIarti!a. (aigi pagal 7ietos savivaldos statym ir Turopos vietos savivaldos cIarti!, spr>sdamas savivaldybi steigimo, panaikinimo, ! teritori! rib bei centr nustatymo ir keitimo klausimus, ?eimas turi i#siai#kinti ir i#nagrinti savivaldybi taryb silymus bei vietos bendruomeni nuomon>. A# (eismui pateiktos med&iagos matyti, kad ?eimas, priimdamas gin$i!amus statymus (12 teritori!os administracini vienet ir ! rib statymo ., 1. straipsni papildymo ir 0 straipsnio pakeitimo statymas bei 12 teritori!os administracini vienet ir ! rib statymo ., 1. straipsni papildymo ir 0 straipsnio pakeitimo statymo gyvendinimo statymas), kuri pro!ektai !am buvo pateikti gin$i!amo nutarimo pagrindu (127 1+++ m. lapkri$io "+ d. nutarimas Br. 1*-H 48l 12 teritori!os administracini vienet ir ! rib statymo ., 1. straipsni papildymo ir 0 straipsnio pakeitimo statymo ir 12 teritori!os administracini vienet ir ! rib statymo ., 1. straipsni papildymo ir 0 straipsnio pakeitimo statymo gyvendinimo statymo pro!ekt' pripa&intas prie#tarau!an$iu pagal primimo tvark), nei#siai#kino ir nenagrin!o savivaldybi taryb silym bei vietos bendruomeni nuomons. (aigi ?eimas nesilaik 7ietos savivaldos statymo (1++, m. lapkri$io 1H d. redakci!a) ". straipsnio * daly!e ir Turopos vietos savivaldos cIarti!os 0 straipsny!e nustatyt reikalavim. Ftsi&velgiant tai Konstitucinis (eismas nutaria, kad gin$i!ami statymai pagal ! primimo tvark prie#tarau!a Konstituci!os /+ straipsnio 1 daliai. "--" m. gruod&io ". d. nutarime Konstitucinis (eismas akcentuo!a teiss akt Iierarci!os ir Konstituci!os vir#enybs principus. Konstituciniai statymai nuo kit statym skiriasi primimo ir keitimo tvarka (Konstituci!os /+ str. * dalis). Ppating konstitucini statym viet teiss akt sistemo!e lemia pati Konstituci!a. Konstituciniai statymai negali bti kei$iami ar panaikinami statymais. (aip u&tikrinama, kad konstituciniais statymais sureguliuoti visuomeniniai santykiai nebus reguliuo!ami kitaip, kad bus garantuo!amas didesnis konstituciniais statymais reguliuo!am visuomenini santyki stabilumas. Konstituciniai statymai turi neprie#tarauti Konstituci!ai, o statymai turi neprie#tarauti Konstituci!ai ir konstituciniams statymams. 8l to, kad pagal Konstituci! konstituciniai statymai negali bti kei$iami ar panaikinami ne konstituciniais, taip pat dl to, kad statymai turi neprie#tarauti Konstituci!ai ir konstitucinams statymams, pagal Konstituci! konstitucini statym sra#as tegali bti nustatomas konstituciniu statymu. Eagal Konstituci!os /+ str. * dal toks konstitucinis statymas turi bti priimtas *L0 ?eimo nari bals dauguma. Mstatymo leid!o diskreci! leisti statymus, taip pat ir tuos,kuriuose reglamentuo!ama Konstituci!os nuostat taikymo tvarka, ribo!a Konstituci!a= statym leid!as privalo paisyti Konstituci!os norm ir princip. Konkre$iu bylos atve!u, Konstituci!os 11+ staipsnio pakeitimo statymo taikymo tvarkos konstitucinio statymo ra#ymo Konstitucini statym sra# statym ?eimas prim !au po to, kai buvo prim>s Konstituci!os 11+ sraipsnio pakeitimo statymo taikymo tvarkos konstitucin statym. Konstitucinis teismas nutarime akcentuo!a Konstituci!os vir#enybs princip 3 pamatin demokratins teisins valstybs reikalavim. Konstituci!os vur#enybs principas rei#kia, kad Konstituci!a teiss akt IierarcIi!o!e i#skirtin> C auk#$iausi viet, kad !oks teiss aktas negali prie#tarauti Konstituci!ai, kad niekam neleid&iama pa&eisti Konstituci!os, kad konstitucin tvartka turi bti ginama, kad pati Konstituci!a tvirtina mecIani%m, galint nustatyti, ar teiss aktai (! dalys) neprie#tarau!a Konstituci!ai. @iuo at&vilgiu Konstituci!o!e tvirtintas Konstituci!os vir#enybs principas yra neatsie!amai susi!>s su konstituciniu teisins valstybs principu C universaliu konstituciniu principu, kuriuo grind&iama visa 1ietuvos teiss sistema ir pati Konstituci!a. Konstituci!os vir#enybs principo pa&eidimas reik#t, kad yra pa&eid&iamas ir konstitucinis teisins valstybs principas. (aigi pagal Konstituci! Konstituci!os 11+ straipsnio pakeitimo statymo taikymo tvarkos konstituciniame statyme nebuvo galima nustatyti kitos Konstituci!os 11+ straipsnio pakeitimo statymo nuostat taikymo prad&ios datos, nei ta, kuri i#plaukia i# pa$ios Konstituci!os, nes taip bt pa&eistas Konstituci!os vir#enybs principas, konstitucinis teisins vertybs principas. 1++. m. vasario ". d. nutarime Konstitucinis (eismas taip pat akcentuo!a tai, kad ?eimas, kaip statym leidybos instituci!a gyvendinadamas vald&ios galias, yra savaranki#kas tiek, kiek #i gali neribo!a Konstituci!a. 2. <statym leidybos ini%iatyvos teiss gyvendinimo konstitu%iniai aspektai. Mstatym leidybos iniciatyvos teis rei#kia, kad statym pro!ektus ir pasilymus dl ! leidybos, kuriuos pateikia #ios teiss sub!ektai, ?eimas privalo svarstyti, ta$iau nebtinai priimti. Konstituci!os /,str. Eirmo!o!e daly!e institucionali%uoti statym leidybos iniciatyvos teiss sub!ektai C ?eimo nariai, 2espublikos Ere%identas ir 7yriausyb. Jeigu statym leidybos iniciatyvos teis> gyvendina ?eimo narys ar ! grup arba 2espublikos Ere%identas, tai #ie sub!ektai paprastai parengia ir inici!uo!amo statymo pro!ekt. Konstituci!os +. str. 0 punkte tvirtinti 7yriausybs galio!imai rengti ir teikti ?eimui svarstyti statym pro!ektus yra susi!> su !os kompetenci!ai priskirt ekonomini, socialini, kultros, #vietimo ir mokslo, sveikatos apsaugos ir kit kra#to reikal tvarkymu. (oki statym pro!ektus 7yriausyb gali rengti tiek gyvendindama statym leidybos iniciatyvos teis>, tiek ?eimo pavedimu. Konstituci!os /, str. Fntro!o!e daly!e tvirtintas speci inis statm leidybos iniciatyvos teis.s sub!ektas C 1ietuvos pilie$iai. (okiu sub!ektu pripa&stami ne ma&iau kaip 0- tkst. 1ietuvos pilie$i, turin$i rinkim teis>. Konstitucin nuostata, pareigo!anti ?eim svarstyti pilie$i pateikt statymo pro!ekt yra imperatyvi ir gyvendinama be i#lyg. ?eimas pilie$i pateikt statymo pro!ekt privalo svarsryti visais atve!ais, nesvarbu, ar yta (eiss ir teistvarkos komiteto i#vada, kad !is prie#tarau!a Konstituci!ai ir nra nustatyta tvarkaa pateikto Konstituci!os patais pro!ekto, taip pat neatsi&velgiama tai, kad pateikt ar analogi#k pateikta!am statymo pro!ekt ?eimas per pastaruosius / mn. buvo atmet>s. Eilie$i teikiamas statymo pro!ektas turi bti pateikyas ?eimo posdy!e ne vliau kaip per savait> nuo !o registravimo ?eimo sesi!os metu, o registravus tarp ?eimo sesi! C pirmame kitos sesi!os posdy!e. (seimo statuto 1." str.). (oks pro!ektas svarstomas laikantios ?eimo statuto nustatytos statym leidybos procedros ir priimamas arba atmetamas bendrais pagrindais ir tvarka. ?eimo statutas nenustato reikalavim, kuri laikantis 0- tkst. Eilie$i, turin$i rinkim teis>, pateikia statymo pro!ekt ?eimui. Kartu #i konstitucin pilie$i teis suponuo!a valstybs pareig u&tikrinti, kad statymo pro!ekto iniciatori valia bt laisvai i#reik#ta, #i valia nebt manipuliavimo ir alsi ikavimo ob!ektas.

1-1

Ke Konstituci!o!e tiesiogiai tvirtintos statym leidybos iniciatyvos teiss, pilie$iai turi petici!os teis>, kuri gali bti interpretuo!ama kaip ! netiesioginio dalyvavimo statym leidybos procese orma. Eilie$iai petici! statymo nustatyta tvarka gali ra#ti#kai kreiptis valstybs instituci!as, tarp ! ir ?eim, su reikalavimais ar apsilymais spr>sti &mogaus teisi ir laisvi apsaugos ar gyvendinimo, vald&ios ir valdymo instituci! re ormavimo ir kitus svarbius visuomenei, savivaldai ar valstybei klausimus. (oks kreipimasis laikomas petici!a, kai siekiant i#spr>sti mintus klausimus reikia priimti nau! teiss akt, pakeisti, papildyti ar pripa&inti netekusiu galios galio!ant teiss akt ir kai petici! komisi!a toki kreipimsi pripa&sta petici!a. Jeigu ?eimo Eetici! komisi!a ?eimo statuto nustatyta tvarka i#nagrin!usi petici! padaro i#vad tenkinti petici!o!e i#dstytus reikalavimus ir silymus, gali bti parengiamas atitinkamo teiss akto pro!ektas arba siloma sudaryti komisi! ar darbo grup> teiss akto pro!ektui parengti. . <statym projekt svarstymas. Mstatym pro!ekt svaerstymas laikantis vis statym leidybos procedros reikalavim yra ?eimo prerogatyva. Konstituci!os /+ str. Eirmos dalies nuostat 4statymai^...U priimami laikantis statymo nustatytos procedros' sukonkretina statymo gali turintis ?eimo statutas. @io statuto 0 daly!e 4Mstatym leidybos procedra' detaliai reglamentuo!amas statym pro!ekt registravimas ir ! pateikimas ?eimo posdy!e, svarstymas pagrindiniame komitete ir ?eimo posdy!e bei primimas ?eimo posdy!e, statymo pro!ekto svarstymas skubos ir ypatingos skubos tvarka, taip pat 2espublikos Ere%idento gr&into statymo svarstymas ?eimo posdy!e. Mstatym pro!ektus ar galio!an$iu statym pakeitimo ar papildymo statym pro!ektus seimui svarstyti pateikia statym leidybos iniciatyvos sub!ektai, aptarti Konstituci!os /, str. Aniciatoriai turi ir pasira#yti tokius pro!ektus. Kai statymo pro!ekt ?eimui teikia pilie$iai Konstituci!os suteikta teise, ! pasira#o iniciatori galioti atstovai, taip pat kartu su pro!ektu pateikiami surinkti pilie$i para#ai. Mstatymo pro!ektas turi atitikti ?eimo statuto reikalavimus. Kartu su pro!ektu pateikiamas ai#kinamasis ra#tas, kuriame nurodoma< 1. parengto pro!ekto tikslai ir u&daviniai= ". kaip #iuo metu yra teisi#kai reglamentuo!ami statymo pro!ekte aptarti klausimai= *. kokios numatomos nau!os teisinio reglamentavimo nuostatos, nau!ai reglamentuot klausim teigiamos savybs ir koki po%ityvi re%ultat laukiama= .. galimos neigiamos priimto statymo pro!ekto paskms ir koki priemoni reikt imtis, kad toki paskmi bt i#vengta= 0. statymo inkorporavimas teisin> sistem, kokie #ios srities teiss aktai tebegalio!a (pateikiamas #i akt sra#as) ir kokius galio!an$ius teiss aktus btina pakeisti ar panaikinti, primus teikiam pro!ekt= /. ar statymo pro!ektas atitinka Turopos &mogaus teisi ir pagrindini laisvi apsaugos konvenci!os nuostatas bei Turopos ?!ungos dokumentus= H. !eigu statymui gyvendinti reikia statymo papildom! akt, 3 kas ir kada !uos turt parengti, #i akt metmenys= ,. kiek biud&eto l# pareikalaus ar leis sutaupyti statymo gyvendinimas (pateikiami vertinimai artimiausiems metams ir tolesnei atei$iai)= +. statymo pro!ekto rengimo metu gauti specialist vertinimai ir i#vados= 1-. statymo pro!ekto autorius ar autori grup, statymo pro!ekto iniciatoriai< instituci!a, asmenys ar pilie$i galioti atstovai= 11. reik#miniai statymo pro!ekto &od&iai, kuri reikia #iam pro!ektui traukti kompiuterin> paie#kos sistem= 1". kiti, iniciatori nuomone, reikalinti pagrindimai ir paai#kinimai (?eimo statuto 1*0 str. *d.). Erie ai#kinamo!o ra#to pridedamas statym pakeitimo lyginamasis variantas, kuriame i#dstoma pakeitim esm. Erireikus kartu su statymo pro!ektu pateikiamas statymo ar nutarimo pro!ektas dl #io statymo gyvendinimo tvarkos. Mstatym pro!ektai ir pasilymai registruo!ami ?eimo posd&i sekretoriato gaut staym proket or pasilym re!este,kuriame nurodomi visi pro!ekto autoriai ir iniciatoriai bei visi ! pateikti dokumentai. Mstatym ir kit teiss akt pro!ektai kartu su ai#kinamuo!u ra#tu ne vliau kaip per * darbo dienas perduodami statym leidybos procese dalyvau!an$ioms instituci!oms ir pareignams C ?eimo Eirmininkui, komitetams, rakci!oms, 7yriausybei, respublikos Ere%idento kanceliari!ai, o prireikus C ir atitinkamoms savivaldybms (?eimo statuto 1*/ str. 1 ir " d.). ?eimo (eiss ir teistvarkos komitetas ne vliau kaip per H darbo dienas nuo gavimo dienos pateikia i#vadas dl pro!ekto atitikties Konstituci!ai ir galio!antiems statymams, taip pat ormos, struktros, varto!amos termini!os, bet ne turinio, pagrstumo ir kokybs reikalavimams. Fpie statymo pro!ekt skelbiama leidiniuose4?eimo kronika' ir 47alstybs &inios'. Beteikiami svarstyti seime statym pro!ektai, !eigu (eiss ir teistvarkos komitetas padaro i#vad, kad !ie prie#tarau!a Konstituci!ai ir nra nustatyta tvarka pateikto Konstituci!os patais pro!ekto (seimo statuto 1*+ str. 1 d.), taip pat !eigu pateikt ar analogi#k pateiktam statymop pro!ekt per pastaruosius / mn. ?eimas buvo atmet>s (seimo statuto 1*+ str. "d.). A#imtis C pilie$i teikiami statym pro!ektai, kurie be i#lyg turi bti teikiami svarstyti ?eime. Jeigu ?eimas nutaria pradti svarstymo procedr, tuomet gali bti sprend&iama, ar paskelbti # pro!ekt visuomenei svarstyti, taip pat ar taikyti skubos ar ypatingos skubos svarstymo tvark. Mstatymo pro!ekto svarstymo procedr sudaro trys stadi!os< svarstymas pagrindiniame komitete, svarstymas ?eimo posdy!e ir pro!ekto primimas. ?eimo paskirtas Eagrindinis komitetas, vertin>s bei apibendrin>s dl statymo pro!ekto gaut med&iag, svarsto suinteresuot asmen ir ekspert pastabas. ?prendimas dl statymo pro!ekto priimamas pagrindinio komiteto posdy!e. M svarstym #iame komitete kvie$iami pro!ekto iniciatori ir i#vadas rengian$i papildom komitet atstovai, komiteto patvirtinti ekspertai, taip pat statym leidybos teiss sub!ektai, pateik> patais dl statymo pro!ekto. Komitetas turi priimti vien i# sprendim, kuris pateikiamas pro!ekto svarstymui ?eimo posdy!e< pritarti iniciatoir pateiktam statymo pro!ektui ir komiteto i#vadoms= pritarti arba nepritarti statym leidybos teiss sub!ekt pateiktoms pataisoms dl statymo pro!ekto= daryti svarstymokomitete pertrauk ir gr&inti nstatymo ir i#va pro!ektus tobulinti i#vad reng!ams, kurie turi atlikti komiteto nurodytus veiksmus= paskelbti pro!ekt visuomenei svarstyti= pro!ekt atmesti (?eimo statuto10- str.1 d.) Eo svarstymo pagrindiniame komitete patvritintas pro!ektas ir komiteto i#vados perduodami ?eimo kanceliari!os 8okument skyriui suredaguoti. ?uredaguotaspro!ekto tekstas derinamas su !o iniciatoribei komitet atstovais (i#vad reng!ais) (?eimo statuto 10- str.. d.). Jeigu po svarstymo ?eimas nusprend&ia pritarti komiteto patvirtintam statymo pro!ektui su seimo posdy!e priimtomis pastabomis, seimo kanceliari!os 8okument skyriaus suredaguotas statymo pro!ektas, taip pat nau!os (eiss departamento i#vados dl #io pro!ekto turi bti i#dalyti ?eimo nariams ir teikti 7yriausybei, 2espublikos Ere%idento kanceliari!ai ne vliau kaip prie " darbo dienas iki posd&io. Erimimo metu svarstomos tik tos pataisos, papildymai bei i#braukimai, kuriuos posd&io metu pirmininkui paskelbus paremia ne ma&iau kaip 1L0 seimo nari (seimo statuto 100 str. . d.). Jeigu nustatyta tvarka yra gauta nau! pasilym, kuri pagrindinis komitetas iki tol nebuvo svarst>s, #ie pasilymai iki statymo pro!ekto svarstymo ?eime turi bti apsvarstyti pagrindinio komiteto posdy!e. Jeigu priimtiems pasilymams suderinri reikia dar vieno pagrindinio komiteto posd&io arba priimam statym straipsniai reglamentuo!a mokes$ius, arba dl ! gali labai pasikeisti valstybs pa!amos, po balsavimo dl vis straipsni arba statymo pro!ekto primimo metu gali bti padaryta statymo pro!ekto primimo pertrauka. Jeigu po statymo pro!ekto svarstymo !is pakei$iamas taip, kad !o nuostatos gali neatitikti Turopos ?!ungos teiss, pagrindinis komitetas gali papra#yti Turopos teiss departamento prie 7yriausybs pateikti nau! i#vad. Mstatymo primimo metu prie# balsavim dl viso statymo pro!ekto turi bti padaryta pertrauka, !eigu nra pateikti ir apsvarstyti ?eime statymo ar nutarimo dl statymo gyvendinimo, taip pat statym dl kit statym ar ! straipsni, susi!usi su priimamu statymu, pakeitimo, papildymo ar pripa&inimo netekusios galios pro!ektai, kai ?eimas yra nusprend>s, kad #iuos teiss aktus reikia priimti (?eimo statuto 10, str. Hd.) Mstatymo primimo metu silymai atmesti pro!ekt nepriimami. Jis laikomas atmestu, !eigu negauna reikiamo bals skai$iaus. (. <statym primimas. &onstitu%ini statym primimo ypatumai. Konstituci!os /+ str. " d. nustatyta, kokia ?eimo nari bals dauguma priimami statymai. Jie priimami paprasta (t. y. daugiau kaip puss) ?eimo posdy!e dalyvau!an$i ?eimo nari bals dauguma, i#skyrus konstitucinius statymus. Ftsi&velgiant tai, kad ?eimo statutas nenustato ?eimo posdy!e dalyvau!an$i ?eimo nari kvorumo C btinos slygos pripa&inti ?eimo posd legitiminiu ir turin$iu teis> priimti sprendimus C statymus gali priimti ir neretai priima tik nedidel dalis ?eimo nari. Konstituci!os /+ str. *d. nuostata tvirtina, kokia ?eimo nari bals dauguma skai$iuo!ant nuo bendro seimo nari skai$iaus C 1.1 ?eimo nario C priimami ir kei$iami konstituciniai statymai, taip pat nustato t tvark, kokia priimami konstituciniai statymai. Konstitucini statym sra# *L0 (t. y. ne ma&iau kaip ,0 ) ?eimo nari bals daugumanustato ?eimas. Eagal ?eimo statuto 1/, str. " d. # sra# taip pat gali bti ra#yti ir !au priimti statymai, !eigu ?eimas padarys i#vad, kad !ie tokie yra pagal savo turin bei svarb. Konstitucini statym, palyginti su kitais statymais, inici!avimo ir svarstymo prosedra yra sudtingesn, o priimami

1-"

!ie ne paprasta, bet kvali ikuota ?eimo naribals dauguma, i#skyrus tuos atve!us, kai Konstituci!a kei$iama re erendumu. Konstitucini statym pro!ektai registruo!ami, pateikiami ir svarstomi bendra ?eimo statuto statym leidybos procedros nustatyta tvarka, i#skyrus i#imtis irypatumus. @ie pro!ektai negali bti svarstomi ir priimami skubos ar ypatingos skubos tvarka. Konstitucini statym primimo tvarka priklauso ir nuo to, ar priimamos Konstituci!os pataisos ar kiti konstituciniai statymai. Mstatym dl Konstituci!os keitimo pro!ektai svarstomi ir dl ! balsuo!ama ?eime du kartus, o tarp #i balsavim turi bti daroma ne ma&esn kaip * mn. pertrauka. Mstatymas dl Konstituci!os keitimo laikomas priimtu,!eigu kiekvieno balsavimo metu u& tai balsavo ne ma&iau kaip "L* vis ?eimo nari ir !ei abu kartus balsuoti buvo teikiamas tas pats pataisos tekstas. Kiti konstituciniai statymai priimami paprasta, ta$iau skirtinagai nuo kit statym, daugiau kaip puss vis, bet ne ?eimo posdy!e dalyvau!an$i, ?eimo nari bals dauguma. (oki konstitucini statym pataisos arba statymai, pripa&stantys netekusiais galios ar kei$iantys iki tol galio!usius, turi bti priimti *L0 vis ?eimo nari bals dauguma, balsuo!ant vien kart.(seimo statuto 1H1 str. 0.) Pra konstitucini statym (Konstituci!os nuostat pataisos), kurie gali bti kei$iami tik re erendumu, !ei u& tai pasisakyt ne ma&iau kaip n rink!. (ik re erendumu gali bti kei$iamos Konstituci!os A skirsnio 41ietuvos vallstyb', kuriame tvirtinti 1ietuvos valstybs santvarkos pagrindai, bei QA7 skirsnio 4Konstituci!os keitimas' nuostatos (Konstituci!os 1., str. "d.) Konstituci!os /+ str. . d. nuostata41ietuvos 2espublikos statym nuostatos gali bti priimamos ir re erendumu' yra sukonkretinta Konstituci!os + str., kuriame numatyta, kokie 7alstybybs bei (autos gyvenimo klausimai sprend&iami re erendumu, taip pat re rendumo skelbimo ir vykdymo tvarka. +. <statym promulgavimas ir veto teis. Eagal Konstituci!os H1 str. 1d. 2espublikos Ere%identas gali priimti vien i# alternatyvi sprendim< !is ?eimo priimt statym ne vliau kaip per 1- dien po teikimo arba pasira#o ir o icialiai paskelbia arba, pasinaudodamas veto teise, motyvuotai gr&ina ?eimui pakartotinai svarstyti. Dalima daryti prielaid, kad 1dien terminas nustatytas pre%identui pasira#yti, bet ne paskelbti statym. (ai padaryti valstybs vadovas gali dl ob!ektyvi prie&as$i ir vliau. (aip pat 1- dien terminas skai$iuo!amas ne darbo, bet kalendorinmis dienomis. Jeigu paskutin nustatyto termino diena yra poilsio ar #vents diena, statym Ere%identas pasira#o pirm po poilsio ar #ven$i dien darbo dien. Ere%idento veto teis C teis gr&inti seimui pakartotinai svarstyti priimtus statymus C svarbi sudtin statym leidybos dalis. Ere%identas, gyvendindmas #u teis>, siekia neleisti sigalioti statymui, kurio nuostatos, !o nuomone, yra nepriimtinos arba diskutuotinos, ir kartu pasiekti, kad bt priimami ai#ks, logi#ki, gerai parengti statymai. Jeigu pre%identas nesutinka bent su vienu ?eimo priimto statymo straipsniu, !is ?eimui pakartotinai svarstyti gr&ina vis statym. 8alinio veto (gr&inti svarstyti ne vis statym, o tik !o dal) Konstituci!a nenumato. Ere%identas gr&indamas statymus ?eimui pakartotinai svarstyti, teikia #i statym pataisas C atskir straipsni (nuostat) tam tikrus pakeitimus ar papildymus. Dr&inimo motyvas gali bti ir pagrsta abe!on, ar statymas atitinka Konstituci!os nuostatas, taip pat statymo norm nuoseklumas, koli%i!a su galio!an$iais statymais, galimi neigiami #io statymo gyvendinimo padariniai, nepatenkinamas statymo parengimas !uridins tecInikos po&iriu ir t.t. Konstituci!os H1 str. " d. numatyta<4!eigu nurodytu laiku ?eimo priimto statymo respublikos Ere%identas negr&ina ir nepasira#o, toks statymas sigalio!a po to, kai ! pasira#o ir o icialiai paskelbia ?eimo Eirmininkas'. 2espublikos Ere%idento statymas nesukonkretina, dl koki prie&as$i ar motyv pre%identas per 1- dien nuo teikimo nepasira#o ir negr&ina ?eimui pakartotinai svarstyti statymo. (okius statymus tuomet per * dienas pasira#o ?eimo Eirmininkas ir o icialiai paskelbia. Konstituci!os H1 str. * d. tvirtinta imperatyvi nuostata, pareigo!anti respublikos Ere%ident re erendumu priimt statym ar kit teiss akt ne vliau kaip per 0 dienas pasira#yti ir paskelbti. (ai, kad minta konstitucin nuostata nepalieka Ere%identui alternatyvaus sprendimo galimybs, lemia dvi aplinkybs. Eirma, re erendumas3 tai tiesiogins demokrati!os ir auk#$iausios suverenios (autos galios svarbiausia i#rai#kos orma. Fntra, re erendumu priimto statymo (!o nuostat) ar kito sprendimo nereikia tvirtinti ir !ie sigalio!a kit dien po paskelbimo. Jeigu nurodytu laiku 2espublikos Ere%identas nevykdo (autos valios C re erendumu priimto statymo nepasira#o ir nepaskelbia, statymas sigalio!a po to, kai ! pasira#o ir o icialiai paskelbia seimo Eirmininkas (Konstituci!os H1 str. .d.). 2e erendumu priimt statym nepasira#ymo ir o icialiaus nepaskelbimo prie&astys gali bti tik Ere%idento liga, laikinas i#vykinas u&sien ir pan. (ok Ere%idento nepasira#yt statym seimo Eirmininkas pasira#o per * dienas ir o icialiai paskelbia. (oks statymas sigalio!a kit dien po !o paskelbimo, !eigu pa$iu statymu nenustatyta kita siogalio!imo tvarka. 3etuot statym pakartotinis primimas Seime. Jeigu 2espublikos Ere%identas, pasinaudodamas veto teise, Konstituci!os H1 str. 1 d. nustatyta tvarka ?eimo priimt statym gr&ina ?eimui pakartotinai svarstyti, # statym ?eimas pagal Konstituci!os H" str. 1 d. gali i# nau!o svarstyti ir priimti. ?eimo Eirmininkas apie tok valstybs vadovo sprendim prane#a seimui artimiausiame posdy!e. Eagal ?eimo statuto 1/0 str. " d. seimas ne vliau kaip kit posd&i dien slaptu balsavimu turi nuspr>sti, ar svarstyti g&int statym i# nau!o, ar laikyti statym nepriimtu. Jeigu nusprend&iama gr&int statym svarstyti i# nau!o, tame pa$iame posdy!e ?eimas turi ne vliau kaip po savaits paskirti svarstymo ?eimo posdy!e dat. Dr&intas statymas svarstomas ?eimo posdy!e C tokio svarstymo metu i#klausomi pagrindinio ir papildom komitet prane#imai ir rengiama bendro!i diskusi!a. Eo svarstymo tame pa$iame ?eimo posdy!e rengiamas pakartotinai ?eimo apsvarstyto statymo primimas (?eimo statuto 1// str. 1 ir "d.). pagal Konstituci!os H" str. " d. pakartotinai ?eimo apsvarstytas statymas laikomas priimtu, !eigu buvo priimtos 2espublikos Ere%idento teikiamos pataisos ir papildymai arba !eigu ?eimas kvali ikuota ?eimo nari bals dauguma veik Ere%idento veto. ?eimo statutas nustato, kad gr&into statymo primimo metu pirmiausia balsuo!ama, ar priimti vis statym be pakeitim (1/H str. 1 d.). 7adinasi ?eimo statutas nustato, kad pirmiau svarstomas klausimas dl Ere%idento veto veikimo. Jeigu satatymas be pakeitim nepriimtas, balsuo!ama, ar priimti statym su visomis Ere%idento teikiamomis pataisomis ir papildymais.2espublikos Ere%idento veto laikomas veiktu, o pakartotinai svarstomas statymas priimtu, !eigu u& statym balsavo daugiau kaip pus, o u& konstitucin statym C ne ma&iau kaip *L0 vis ?eimo nari. Jeigu Ere%idento veto neveiktas, balsuo!ama, ar priimti statym su visomis Ere%idento teikiamomis pataisomis ir papildymais. @iuo atve!u pakartotinai apsvarstytas statymas laikomas priimtu, !eigu u& ! balsavo dauguma posdy!e dalyvau!an$i ?eimo nari (ne ma&iau kaip H1 ?eimo narys) (seimo statuto 1/H str. * ir . d.). Konstituci!os H" str. *d. nuostata imperatyvi< Ere%identas to paties straipsnio " d. nurodytus statymus privalo ne vliau kaip per * dienas pasira#yti ir nedelsdamas paskelbti. <statym sigaliojimas. Konstituci!os H- str. 1d. nuostata yra glaud&iai susi!usi su Konstituci!os ,. str. ". punkto nuostata, pagal kuri 2espublikos Ere%identas 4pasira#o ir skelbia seimo priimtus statymus..'. Eagal seimo statuto "+ str. 1 dal ?eimo Eirmininkas, vykdydamas savo galio!imus, per 1- dien nuo primimo patvirtina para#u ?eimo priimto statymo autenti#kum ir perduoda ! 2espublikos Ere%identui pasira#yti. Eagal ?eimo statuto 1"H str. 1d. priimti statymai, prie# perduodant pasira#yti Ere%identui,vi%uoti seimo Eirmininkui per H dienas po ! primimo pateikiami su pagrindinio komiteto pirmininko, primimo metu buvusio prane#!o ir priimt patais bei papildym autori vi%omis, o pagal to paties straipsnio " d. ?eimo Eirmininko vi%uotas priimtas statymas per ". val. Eerduodamas 2espublikos Ere%identui pasira#yti. 7alstybs vadovo pasira#yti statymai i#siun$iami 7yriausybei, Konstituciniam (eismui, Fuk#$iausia!am (eismui, valstybs kontrolieriui, o prireikus ir kit valstybs unstituci! vadovams bei savivaldybms ne vliau kaip per * darbo dienas. Mstatymo teksto pabaigo!e prie# respublikos Ere%idento para# ra#oma< 4?kelbiu # 1ietuvos 2espublikos Ere%idento priimt statym'. Mstatymai sigalio!a po to kai !uos pasira#o ir o icialiai paskelbia 2espublikos Ere%identas, !eigu pa$iuose statymuose nenustatomas vlesn sigalio!imo data. Eagal Mstatym ir kit teiss akt skelbimo ir sigalio!imo tvarkos statym 4o icialus statym ir kit teiss akt paskelbimas yra ! paskelbomas 47alstybs &iniose'. Ea$iuose statymuose vlesn ! sigalio!imo data paprastai nustatoma, kai atskir statymo norm galio!imas yra saistomas tam tikr slyg. Mstatym ir kit teiss akt skelbimo ir sigalio!imo tvarkos statymas numato, kad esant neatidliotinam reikalui, statymai, kiti teiss aktai o icialiai gali bti paskelbti specialiame ?eimo leidiny!e arba respublikiniuose laikra#$iuose. (okiu atve!u statymai ir kiti ?eimo aktai sigalio!a po to arba kit dien po ! paskelbimo, ta$iau artimiausiu metu #ie teiss aktai turi bti skelbiami ir 47alstybs &iniose '. Konstituci!os H-str. " d. nustato, kad kitus ?eimo aktus ir ?eimo statut pasira#o ?eimo Eirmininkas, tvirtina taip pat ir #i akt sigalio!imo tvark. ?eimo priimti aktai ?eimo Eirmininkui pasira#yti per H dienas po ! primimo pateikiami su pagrindinio komiteto pirmininko, primimo metu buvusio prane#!o ir priimt patais bei papildym autori vi%omis. (seimo statuto 1"H str. 1d.). ?eimo valdybos priimtus aktus pasira#o ?eimo Eirmininkas arba !o galiotas ?eimo Eirmininko pavaduoto!as. ?eimo Eirmininkas arba !o galiotas pareignas, pasira#>s akt, perduoda ! seimo kancleriui paskelbti (seimo statuto 1"H str. * ir .d.). tokia pat tvarka per 1- dien ?eimo Eirmininkas pasira#o ir ?eimo statut, kuris pagal Konstituci!os H/ str. (uri statymo gali. ?eimo priimti teiss aktai sigalio!a kit dien po ! paskelbimo 47alstybs &iniose', !eigu pa$iuose aktuos nenustatoma kita ! sigalio!imo diena (Mstatym ir kit teiss akt skelbimo ir sigalio!imo tvarkos statymas).

1-*

1= tema LR 1rezidentas 1. 6LSPMC-8&VS P6LD8EL4';S Q 3;-S'SCTS 3;EV3;S (86 SM 'MV SMS8=] &V4S'8'MW848;8 &-;MS8!;8). Konstituci!os HH str. @espu"likos Pre i!entas yra valsty"s va!ovas& <is atstovauja )ietuvos valsty"ei ir !aro visa, kas jam pavesta ,onstitucijos ir statym& Fi#kindamas Konstituci!os HH str. Konstitucinis (eismas "---3-03-, nutarime konstatavo <)7alstybs vadovo status Konstituci!o!e nustatytam laikui gy!a tik vienas asmuo, t. y. 2espublikos Ere%identas, kur i#renka 1ietuvos 2espublikos pilie$iai. 2espublikos Ere%idento, kaip valstybs vadovo, teisinis statusas yra individualus, besiskiriantis nuo vis kit pilie$i teisinio statuso. 2espublikos Ere%idento, ?eimo nario statuso ypatybs lemia ir skirtingas teiss nelie$iamyb> garanti!as, #i asmen imuniteto apimt. Konstitucinis (eismas "--"3-/31+ nutarime konstatavo< 4Eagal Konstituci! 2espublikos Ere%idento, kaip valstybs vadovo, teisinis statusas skiriasi ir nuo vis kit valstybs pareign teisinio statuso. 2espublikos Ere%idento, kaip valstybs vadovo, individual, i#skirtin teisin status atskleid&ia vairios Konstituci!os nuostatos, tvirtinan$ios< 2espublikos Ere%idento asmens nelie$iamyb>= negalimum 2espublikos Ere%identui bti ?eimo nariu, u&imti kitas pareigas, gauti kitok atlyginim, i#skyrus 2espublikos Ere%identui nustatyt atlyginim ir atlyginim u& krybin> veikl= asmens, i#rinkto 2espublikos Ere%identu, pareig sustabdyti savo veikl politinse parti!ose ir politinse organi%aci!ose= reikalavimus kandidatams 2espublikos Ere%identus bei 2espublikos Ere%idento rinkim pagrindus ir tvark= 2espublikos Ere%idento priesaik= 2espublikos Ere%idento galio!imus, ! prad&i ir pabaig ir kt. (eismas "--*31"3*- nutarime konstatavo< 4kad 1ietuvos valstyb> kuria (auta, suverenitetas priklauso (autai (Konstituci!os " straipsnis). Konstituci!os . straipsny!e nustatyta, kad 5auk#$iausi suvereni gali (auta vykdo tiesiogiai ar per demokrati#kai i#rinktus savo atstovus5. Eagal Konstituci!os 00 straipsnio 1dal (autos atstovai yra ?eimo nariai. :aigi tik *eimas yra :autos atstovy". 2espublikos Ere%identas, kaip minta, yra valsty"s va!ovas ir atstovauja )ietuvos valsty"ei& Bors atstovavimo (autai ir atstovavimo 1ietuvos valstybei negalima prie#prie#inti, ta$iau atstovavimas (autai ir atstovavimas 1ietuvos valstybei nra tapa$ios teisins kategori!os, kiekviena i# ! turi ir tik !ai vienai bding teisin turin. 2espublikos Ere%idento vardas !uo buvusiam asmeniui i#lieka iki gyvos galvos. 12 pre%idento, kaip valstybs vadovo, kontitucins unkci!os i# esms nra i#vardintos, o ,. str. ". punktai tvirtina tik gantinai atskirus galio!imus, kuriuos galima sisteminti pagal ! pobd, ta$iau galima i#skirti tokias 12 Ere%idento unkci!as (anot @ileikio)< 1. 7eiklaus valstybs vadovo (HH str. 1 d.) (o suvokimas ir konceptualus pripa&inimas turi praktin> reik#m>, vertinant, pv%. Ere%idento 1+++3"--" m. veikl, kai gavus ?eimo priimt statym, !is per 1- dien neretai nebdavo nei pasira#omas, nei motyvuotai gr&inamas ?eimui pakartotinai svarstyti (pa&eid&iant integruo!an$i valstybs vadovo unkci!). (2espublikos Ere%identas nei pasira# ir o icialiai paskelb 1ietuvos 2espublikos valstybini pensi! statymo H, 11, 10 straipsni pakeitimo ir papildymo statym, nei ! motyvuotai gr&ino ?eimui pakartotinai svarstyti (K( nutarimas "--"3-/3 1+) 2. 7ald&ios instituci! integravimo. 2emiantis Konstituci!os nuostatomis, kurios reglamentuo!a 2espublikos Ere%idento veiksmus, atliekamus sudarant 7yriausyb>, skiriant saugumo tarnybos vadov, apylinki ir apygard teis!us, teikiant ?eimui kandidatus valstybs kontrolieriaus ar K( pirmininko viet, galima teigti, kad pre%identas privalo vykdyti valstybs vald&ios instituci!as integruo!an$i unkci!.

*.

Eolitinio re%ervuotumo (santrumo). Eagal "--.3-/310 12 pre%idento statym< 4Fsmuo, i#rinktas 2espublikos Ere%identu, turi sustabdyti savo veikl politinse parti!ose ir politinse organi%aci!ose iki naujos @espu"likos Pre i!ento rinkim kampanijos pra!ios& (ok parei#kim 2espublikos Ere%identas turi paskelbti kit dien po to, kai 7yriausio!i rinkim komisi!a teikia !am 1ietuvos 2espublikos Ere%idento pa&ym!im.' (aigi galima teigti, kad valstybs vadovas turi atlikti politinio re%ervuotumo unkci! (t. y. bti slygi#kai depoli%uota ir politi#kai re%ervuota instituci!a). (ai svarbu, !ei teisi#kai vertintume Ere%idento susitikim (!o darbo metu ir !o darbo vieto!e) "--* m. pabaigo!e su ! rinkimuose rmusios parti!os, kuriai !is priklaus ir vadovavo, atstovais.

6oralumo. Ftsi&velgiant ypating kandidat 12 Ere%idento viet am&iaus cen%, i#rinkto pre%idento priesaik tautai ceremoni!, pregoratyv daryti 4?eime metinius prane#imus apie padt 1ietuvo!e, 12 vidaus ir u&sienio politik', galima teigti, !og !is privalo elgtis ar nesielgti taip, kad bt 4moralinis autoritetast. ?prend&iant, klausim, ar 12 Ere%identas valdymo, ar 4mi#ri' unkci! atliekant instituci!a, galima bt teigti, kad< 1. 12 Ere%identas vykdo dal valstybs vald&ios. (K. 0str. +alsty"s val!i )ietuvoje vyk!o *eimas, @espu"likos Pre i!entas ir +yriausy", :eismas& @ia norma, kurios turinys detaliau atskleid&iamas kituose Konstituci!os straipsniuose, tvirtintas valstybs vald&i padali!imo principas.). (ai detali%uo!antis K ,. str. neleid&ia vienareik#mi#kai atsakyti, koki pagrindin> vald&ios unkci! atlieka Ere%identas. Jei valdym atlieka 42espublikos Ere%identas ir 7yriausyb', galima teigti, kad valstybs vadovas sietinas su valdymo unkci!a. (ai galima pagrsti konstituciniais Ere%idento galio!imais< K ,. str. 1- p., kur Ere%identas nustatyta tvarka skiria ir atleid&ia statym numatytus valstybs pareignus ir K ,. str. "1 p., kur Ere%identas statymo nustatyta tvarka teikia 1ietuvos 2espublikos pilietyb>. ". 12 Ere%identas kni!a tam tikr 4mi#ri' valstybs vald&ios unkci!, nes< a) ?u statymu leidyba pre%identas susi!>s galio!imu vetuoti statymus (K H1 str., ,. str. ". p.), dl to valstybs vadovas gali kvestionuoti kolektyvins tautos atstovybs teisin> kryb, nebdamas galiotas leisti statymus (K /+ str.) b) ?u teisingumo vykdymu C galio!imu teikti malon> nuteistiesiems (K ,. str. "* p.), dl to valstybs vadovas gali modi ikuoti teism C teisingum vykdan$i instituci!, sprendimus, nebdama teisingum vykdanti instituci!a pagal Konstituci! (K 1-+ str. 1d.). Ereci%iniu po&iriu, Ere%identas, negaldamas leisti statym ir vykdyti teisngumo, pirmiausia sietinas su valdymo unkci!a. K( 1++,3-131- nutarimu i#ai#kino, kad dabartin!e Konstituci!o!e galima &velgti kai kuriuos 4mi#rios' valdymo ormos ypatumus. 4Eagal 1ietuvos 2espublikos Konstituci!o!e nustatyt vald&ios instituci! kompetenci! 1ietuvos valstybs valdymo modelis priskirtinas parlamentins respublikos valdymo ormai. Kartu pabr&tina, kad ms valstybs valdymo ormai bdingi ir kai kurie vadinamosios mi#riosios (pusiau pre%identins) valdymo ormos ypatumai. (ai atsispindi ?eimo, valstybs vadovo 3 2espublikos Ere%idento, 7yriausybs galio!imuose bei ! tarpusavio santyki teisin!e konstrukci!o!e. 1ietuvos konstitucin!e sistemo!e yra tvirtintas 7yriausybs atsakingumo ?eimui principas, lemiantis atitinkam 7yriausybs sudarymo bd.' Fpie mi#rios valdymo ormos valstyb> galima spr>sti i# Ere%idento galio!im sudarant 7yriausyb> (skiriant ministrus ir parenkant kandidat 6inistrus pirmininkus) ir kartu su !a vykdant u&sienio politik (K. ,. str. 1 d.) Fpibendrinant, galima teigti, !og valstybs vadovas konstituciniame 1ietuvos valstybs modely!e C asmuo, ne tiek tautos, kiek valstybs atstovas ir !os ormalus vadovas, turintis (kaip vienasmen, tiesiogiai legitimuota ir slygi#kai depoli%uota instituci!a) #alies vidu!e u&tikrinti skland instituci! bendradarbiavim ir savo autoritetu personi ikuoti #i instituci! visum tarptautini santyki srity!e. 2. P6LD8EL4'V 684&8!R P;>684E;8" <>;-8V=8!R -;8&;S. 12 pre%idento rinkim tvark numato K bei 12 Ere%idento rinkim statymas. 2espublikos Ere%identu gali bti renkamas 1ietuvos pilietis pagal kilm>, ne ma&iau kaip tre!us pastaruosius metus gyven>s 1ietuvo!e, !eigu !am iki rinkim dienos yra su!> ne ma&iau kaip keturiasde#imt met ir !eigu !is gali bti renkamas ?eimo nariu, surink>s ne ma&iau kaip "- tkstan$i rink! para#. 2espublikos Ere%ident renka 1ietuvos 2espublikos pilie$iai penkeriems metams, remdamiesi visuotine, lygia ir tiesiogine rinkim teise, slaptu balsavimu. (as pats asmuo 2espublikos Ere%identu gali bti renkamas ne daugiau kaip du kartus i# eils. (eismas "--.3-03"0 nutarime konstatavo< 'Eagal Konstituci! 2espublikos Ere%identu negali bti renkamas ir asmuo, nebaig>s atlikti bausms pagal teismo paskirt nuosprend, asmuo, teismo pripa&intas neveiksniu. Eagal Konstituci! 2espublikos Ere%identu niekada negali bti renkamas ir toks asmuo, kuris u& priesaikos sulau&ym, #iurk#t Konstituci!os pa&eidim ar nusikaltim, kuriuo kartu buvo #iurk#$iai pa&eista Konstituci!a, sulau&yta priesaika, apkaltos proceso tvarka buvo pa#alintas i# u&imam pareig ar buvo panaikintas !o ?eimo nario mandatas. Eagal Konstituci! 2espublikos Ere%identu negali bti renkamas bet kurio teismo teis!as, taip pat asmuo, einantis Konstituci!os 1.1 straipsny!e nurodytas pareigas.)

..

1-.

?eimas "--. m. gegu&s . d. prim 1ietuvos 2espublikos Ere%idento rinkim statymo papildymo " straipsnio papildymo statym @io statymo " straipsnio 1 dalimi 1ietuvos 2espublikos Ere%idento rinkim statymo " straipsnis (1++/ m. rugs!o 1+ d. redakci!a) buvo papildytas nau!a " dalimi ir buvo nustatyta, kad @espu"likos Pre i!entu negali "#ti renkamas asmuo, kur *eimas apkaltos proceso tvarka paalino i uimam pareig ar panaikino jo *eimo nario man!at, jeigu nuo jo paalinimo i uimam pareig ar jo *eimo nario man!ato panaikinimo prajo maiau kaip J metai& (eismas "--.3-03"0 nutarimu pasisak, kad< 1. 2espublikos Ere%identu negali bti renkamas asmuo, kur ?eimas apkaltos proceso tvarka pa#alino i# u&imam pareig, panaikino !o ?eimo nario mandat, 3 i#skyrus nuostat 5!eigu nuo !o pa#alinimo i# u&imam pareig ar !o ?eimo nario mandato panaikinimo pra!o ma&iau kaip 0 metai5 ir nuostat, kad 2espublikos Ere%identu negali bti renkamas asmuo, kur ?eimas apkaltos proceso tvarka pa#alino i# u&imam pareig ar panaikino !o ?eimo nario mandat u& tokio nusikaltimo, kuriuo nra #iurk#$iai pa&eista 1ietuvos 2espublikos Konstituci!a, sulau&yta priesaika, padarym, 3 neprie#tarau!a 1ietuvos 2espublikos Konstituci!ai. ". nuostata 5!eigu nuo !o pa#alinimo i# u&imam pareig ar !o ?eimo nario mandato panaikinimo pra!o ma&iau kaip 0 metai5 prie#tarau!a 1ietuvos 2espublikos konstituci!os *. straipsnio " daliai, 0+ straipsnio " ir * dalims, H. straipsniui, ," straipsnio 1 daliai, 1-. straipsnio " daliai, 11" straipsnio / daliai, statymo 58l 1ietuvos 2espublikos Konstituci!os sigalio!imo (varkos5 0 straipsniui, konstituciniam teisins valstybs principui. *. Eripa&inti, kad 1ietuvos 2espublikos Ere%idento rinkim statymo " straipsnio " dalis ("--. m. gegu&s . d. redakci!a) ta apimtimi, kuria nustatyta, kad 2espublikos Ere%identu negali bti renkamas asmuo, kur ?eimas apkaltos proceso tvarka pa#alino i# u&imam pareig ar panaikino !o ?eimo nario mandat u& tokio nusikaltimo, kuriuo nra #iurk#$iai pa&eista 1ietuvos 2espublikos Konstituci!a, sulau&yta priesaika, padarym, prie#tarau!a 1ietuvos 2espublikos Konstituci!os *. straipsnio " daliai, 0/ straipsnio " daliai, H. straipsniui, H, straipsnio 1 daliai. Eo #io K( nutarimo 12 Ere%idento rinkim statyme atsirado nuostata, kad @espu"likos Pre i!entu negali "#ti renkamas iurkiai paei!s ,onstitucij ar"a sulaus priesaik asmuo, kur *eimas apkaltos proceso tvarka paalino i uimam pareig ar panaikino jo *eimo nario man!at& (eis> rinkti 2espublikos Ere%ident turi 1ietuvos 2espublikos pilie$iai, kurie rinkim dien yra ne !aunesni kaip 1, met. 2inkimuose nedalyvau!a pilie$iai, teismo pripa&inti neveiksniais. Kiekvienas 1ietuvos 2espublikos pilietis, turintis teis> rinkti 2espublikos Ere%ident, rinkimuose turi vien bals. Ket kokie tiesioginiai arba netiesioginiai 1ietuvos 2espublikos pilie$i rinkim teisi apribo!imai dl lyties, rass, tautybs, kalbos, kilms, socialins padties, tik!imo, sitikinim ar pa&ir 3 draud&iami. 2espublikos Ere%idento rinkimai tiesioginiai, nes 2espublikos Ere%ident rink!ai renka be tarpinink. 2ink!ai balsuo!a asmeni#kai ir slaptai. Kontroliuoti rink! vali rinkimuose draud&iama. K ,- str. @espu"likos Pre i!ento eiliniai rinkimai vyk!omi paskutin sekma!ien likus !viem mnesiams iki @espu"likos Pre i!ento ka!encijos pa"aigos& 7alstybs instituci!os ir rinkim komisi!os, kurios rengia ir vykdo 2espublikos Ere%idento rinkimus vie#ai< 1. 7yriausio!i rinkim komisi!a= ". miesto, ra!ono rinkim komisi!a= *. apylinki rinkim komisi!os. 2espublikos Ere%idento rinkimus rengia ir vykdo vie#ai. 2espublikos Ere%idento rinkim rengimo ir vykdymo i#laidas apmoka valstyb ir savivaldybs. Ftsi&velgiant patogum rink!ams atvykti balsavimo patalpas ir rink! skai$i, miest, ra!on teritori!os dali!amos rinkim apylinkes. 6iesto, ra!ono teritori!os suskirstym rinkim apylinkes mero teikimu tvirtina ir kei$ia 7yriausio!i rinkim komisi!a. Eatvirtint rinkim apylinki sra#, !o pakeitimus 7yriausio!i rinkim komisi!a skelbia '7alstybs &iniose'. 2inkim apylinks teritori!o!e turi gyventi ne daugiau kaip 0--- rink!. 2inkimams organi%uoti ir vykdyti sudaromi tokie rink! sra#ai< 1ietuvos 2espublikos rink! sra#as= miest, ra!on rink! sra#ai= rinkim apylinki rink! sra#ai. 2ink! sra#ai sudaromi du kartus 3 i#ankstiniai ir galutiniai. @ie sra#ai gali bti naudo!ami tik rinkimams organi%uoti ir vykdyti. (12 pre%idento rinkim statymas). Eretendentais bti kandidatais 2espublikos Ere%identus save gali i#kelti pavieniai asmenys, gali kelti, remti politins parti!os ir politins organi%aci!os. Eretendent bti kandidatais 2espublikos Ere%identus i#klimas pradedamas ne anks$iau kaip likus ,- dien ir baigiamas ne vliau kaip likus /0 dienoms iki rinkim dienos. Eretendentas bti kandidatu 2espublikos Ere%identus ra#tu parei#kia apie tai 7yriausia!ai rinkim komisi!ai. Jeigu pretendent bti kandidatu 2espublikos Ere%identus i#kl politins parti!os ar politins organi%aci!os, ! sprendimas taip pat pateikiamas ra#tu. Eretendentas bti kandidatu 2espublikos Ere%identus privalo atvykti ir pateikti 7yriausia!ai rinkim komisi!ai pilietyb> patvirtinant dokument ir dokument apie sumokt paskutinio paskelbto #alies kio vidutinio mnesinio darbo u&mokes$io (toliau C 7689) 0 dyd&i u&stat. 9&statas yra gr&inamas ! sumok!usiam asmeniui po rinkim, !eigu ! metu kandidatas 2espublikos Ere%identus gavo daugiau kaip H procentus (iki "--.3-.31. buvo surinkus "- tkstan$i rink! para#) balsavime dalyvavusi rink! bals. 1ikus iki rinkim ne ma&iau kaip .0 dienoms, pretendentai bti kandidatais 2espublikos Ere%identus, privalo pateikti 7yriausia!ai rinkim komisi!ai !os i#duotus rink! para# rinkimo lapus su ne ma&iau kaip "- tkstan$i rink! para#. (aip pat pretendentas turi pateikti gyvento! pa!am mokes$io bei gyvento!o turto deklaraci! pagrindini duomen i#ra#us, patvirtintus valstybins mokes$i inspekci!os. Eretendentai bti kandidatais 2espublikos Ere%identus gali pateikti 7yriausia!ai rinkim komisi!ai pa&ym apie savo sveikatos bkl>. 7yriausio!i rinkim komisi!a #i pa&ym paskelbia visuomens in ormavimo priemonse. Eretendentai bti kandidatais 2espublikos Ere%identus kandidato 2espublikos Ere%identus status gy!a !uos registravus kandidatais 2espublikos Ere%identus 7yriausio!o!e rinkim komisi!o!e ir paskelbus o icialaus leidinio 47alstybs &inios' priede 4An ormaciniai prane#imai' vis asmen, registruot kandidatais 2espublikos Ere%identus, sra#. 1ikus iki rinkim dienos ne ma&iau kaip *- dien, 7yriausio!i rinkim komisi!a o icialiai skelbia vis asmen, registruot kandidatais 2espublikos Ere%identus, sra# ir ne vliau kaip per ". valandas nuo sra#o paskelbimo i#duoda #iems asmenims kandidato 1ietuvos 2espublikos Ere%identus pa&ym!im. Buo o icialaus kandidat 2espublikos Ere%identus sra#o paskelbimo dienos prasideda 2espublikos Ere%idento rinkim kampani!a. Ere%idento rinkim kampani!os inansavim reglamentuo!a Eolitini parti! ir politini kampani! inansavimo bei inansavimo kontrols statymas.' 7isos politins parti!os ir politins organi%aci!os, i#klusios asmen kandidatu 2espublikos Ere%identus, kandidatai 2espublikos Ere%identus turi teis> ra#tu paskirti stebto!us kiekvien rinkim komisi!. Kandidatai 2espublikos Ere%identus po o icialaus kandidat sra#o paskelbimo turi lygi teis> pasisakyti rink! ir kitokiuose susirinkimuose, pasitarimuose, posd&iuose, naudotis valstybinmis masins in ormaci!os priemonmis ir skelbti savo rinkimin> program. 2inkim agitaci!a draud&iama likus *- valand iki rinkim prad&ios ir rinkim dien, i#skyrus nuolatin> vai%din> agitaci! tam skirtose vietose, !eigu !i i#kabinta likus ne ma&iau kaip ., valandoms iki rinkim prad&ios. 2inkim agitaci!os draudimo laikotarpiu !oki vai%dini rinkim agitaci!os priemoni (i#skyrus tas, kurias i#leido 7yriausio!i rinkim komisi!a) negali bti balsavimo patalpose ir 0- metr atstumu aplink pastat, kuriame yra balsavimo patalpa.

Kandidatas 2espublikos Ere%identus rinkim kampani!os metu, taip pat po rinkim negali bti be 7yriausiosios rinkim komisi!os sutikimo patrauktas baud&iamo!on atsakomybn, suimtas, !am negali bti taikomos administracins nuobaudos teismine tvarka u& veiksmus, padarytus 2espublikos Ere%idento rinkim kampani!os metu. 7yriausio!i rinkim komisi!a kartu su 7idaus reikal ministeri!a turi pasirpinti kandidato 2espublikos Ere%identus apsauga, apmokama i# valstybs l#. Kandidatas 2espublikos Ere%identus gali atsisakyti tokios apsaugos, taip pat samdyti apsaug u& savo l#as. Kalsavimas vyksta rinkim dien nuo H iki "- valandos rinkim komisi!os nurodyto!e patalpo!e. 2ink!as balsuo!a tik to!e rinkim apylink!e, kurios rink! sra#us !is yra trauktas. Ea#tu gautas rink!o balsas galio!a tik to!e rinkim apylink!e, kurios rink! sra#us rink!as yra trauktas. Kalsavimas pa#tu suteikia galimyb> dalyvauti rinkimuose pilie$iams, kurie dl sveikatos bkls arba dl kit prie&as$i rinkim dien negali atvykti balsuoti rinkim apylink>. Kalsuoti pa#tu galima miesto, ra!ono pa#to skyriuose ! darbo valandomis, pradedant 0 diena iki rinkim ir baigiant likus vienai dienai iki rinkim, !ei rink!as ra#ytas to miesto, ra!ono rink! sra#us, ir baigiant likus " dienoms iki rinkim, !ei rink!as nera#ytas to miesto, ra!ono rink! sra#us. Kalsavimo pa#tu i#laidas apmoka valstyb. 9& balsavimo organi%avim atsako pa#to skyriaus vir#ininkas. Jis yra

1-0

atsakingas u& rinkim biuleteni ir balsavimo vok apskait, i#davim ir primim balsavimo pa#tu metu. 9& pa#to skyriaus darbo balsuo!ant pa#tu prie&iros organi%avim atsako tos rinkim apylinks, kurios teritori!o!e yra pa#to skyrius, komisi!os pirmininkas. ?iekiant, kad kuo daugiau pilie$i galt reali%uoti teis> i#reik#ti savo vali rinkimuose, organi%uo!amas balsavimas 12 diplomatinse atstovybse, laivuose, gydymo, socialins rpybos ir globos staigose, kariniuose daliniuose, bausms atlikimo vietose. Dalutinius 2espublikos Ere%idento rinkim re%ultatus ne vliau kaip per 0 dienas po rinkim skelbia 7yriausio!i rinkim komisi!a. Eakartotini 2espublikos Ere%idento rinkim re%ultatus ne vliau kaip per 0 dienas nuo pakartotinio balsavimo dienos skelbia 7yriausio!i rinkim komisi!a. K. ,1 str. 8rinktu laikomas tas kan!i!atas @espu"likos Pre i!ento viet, kuris pirm kart "alsuojant ir !alyvaujant ne maiau kaip pusei vis rinkj, gavo !augiau kaip pus vis rinkimuose !alyvavusi rinkj "als& <eigu rinkimuose !alyvavo maiau kaip pus vis rinkj, irinktu laikomas tas kan!i!atas, kuris gavo !augiausia, "et ne maiau kaip 2OE vis rinkj "als& <eigu pirmajame "alsavimo rate n vienas kan!i!atas nesurenka reikiamos "als !augumos, po !viej savaii rengiamas pakartotinis "alsavimas !l !viej kan!i!at, gavusi !augiausia "als& 8rinktu laikomas kan!i!atas, surinks !augiau "als& <eigu pirmajame rate !alyvavo ne !augiau kaip !u kan!i!atai ir n vienas negavo reikiamo "als skaiiaus, rengiami pakartotiniai rinkimai& @ balsavim 7yriausio!i rinkim komisi!a paskelbia t pa$i dien kaip ir pirmo!o balsavimo rato galutinius re%ultatus. Eo 2espublikos Ere%idento rinkim re%ultat o icialaus paskelbimo 7yriausio!i rinkim komisi!a ne vliau kaip per H dienas i#rinktam 2espublikos Ere%identui teikia 1ietuvos 2espublikos Ere%idento pa&ym!im. (Ere%idento statymas) Fsmuo, i#rinktas 2espublikos Ere%identu, turi sustabdyti savo veikl politinse parti!ose ir politinse organi%aci!ose iki nau!os 2espublikos Ere%idento rinkim kampani!os prad&ios(K ,* str.) ((uo siekiama, kad Ere%identas bt nepriklausomas nuo ! rmusi politini struktr) (ok parei#kim 2espublikos Ere%identas turi paskelbti kit dien po to, kai 7yriausio!i rinkim komisi!a teikia !am 1ietuvos 2espublikos Ere%idento pa&ym!im.(Ere%idento statymas) Konstituci!os ," straipsnio 1 daly!e nustatyta btina 2espublikos Ere%idento galio!im slyga 3 !o priesaika. K ," str. 8rinktas @espu"likos Pre i!entas savo pareigas pra!e!a eiti rytojaus !ien pasi"aigus @espu"likos Pre i!ento ka!encijai, po to kai +ilniuje, !alyvaujant :autos atstovams . *eimo nariams, prisiekia :autai "#ti itikimas )ietuvos @espu"likai ir ,onstitucijai, siningai eiti savo pareigas ir "#ti visiems lygiai teisingas. Konstituci!a tiesiogiai nenustato konkre$ios 7ilniaus miesto vietos (pv%. ?eimo rm), kurio!e turt prisiekti Ere%identas, kadangi logi#kai mstant, ?eimo nariai, gerbdami nau! valstybs vadov, gali susirinkti ir Ere%idento instituci!os darboviet> ar kit !o pageidau!am viet. Kitaip toki nuostat i#ai#kino K( savo "--*31"3*- nutarime< 4atsi&velgiant tai, kad ?eimo nariai 3 (autos atstovai posd&iau!a ?eimo rmuose, suponuo!a tai, kad i#rinktas 2espublikos Ere%identas turi prisiekti ne bet kur, o btent ?eimo rmuose, kurie pagal Konstituci! gali bti tik 7ilniu!e 3 1ietuvos 2espublikos sostin!e.' Fnot @ileikio, tok interpretavim galima suprasti taip, kad Ere%idento priesaika tautai susi!usi su 1.1 tautos atstov skland&iu susirinkimu ir dalyvavimu, kuris bt pasunkintas, !ei ceremoni!a vykt ne ?eime. Kita vertus, konstituci!os reng!ai i# karto gal!o vieto! &od&io 47ilniu!e' ra#yti &od 4?eime'. 2espublikos Ere%idento priesaikos primimo ceremoni!o!e kvie$iami dalyvauti 1ietuvos 2espublikos Fuk#$iausiosios (arybos 1++- m. kovo 11 d. Fkto 58l 1ietuvos nepriklausomos valstybs atstatymo5 signatarai, 1ietuvos 2espublikos 7yriausybs nariai, 1ietuvos ba&ny$i IierarcIai bei atstovai, politini parti!, kit politini ir visuomenini organi%aci! atstovai, 1ietuvo!e akredituoti u&sienio valstybi diplomatai. K ," str. Prisiekia ir perrinktas @espu"likos Pre i!entas& 2espublikos Ere%identas prisiekia, stovdamas prie#ais priesaik priimant Konstitucinio (eismo pirminink, o !o nesant 3 vien i# Konstitucinio (eismo teis! ir skaitydamas priesaikos tekst pad!>s rank ant 1ietuvos 2espublikos Konstituci!os. Kaig>s skaityti priesaik, 2espublikos Ere%identas pasira#o priesaikos akt. Eo to 2espublikos Ere%idento priesaikos akt pasira#o Konstitucinio (eismo pirmininkas, o !o nesant 3 vienas i# Konstitucinio (eismo teis!, kuris prim priesaik. 2espublikos Ere%idento priesaikos aktas teikiamas ?eimo Eirmininkui ir saugomas ?eime. Eriesaikos tekstas netaisomas ir nekei$iamas. @ios nuostatos nesilaikymas, kaip ir atsisakymas prisiekti ?eimo posdy!e, pasira#yti priesaikos akt arba pasira#ymas su i#lygomis rei#kia, kad 2espublikos Ere%identas neprisiek ir todl negali eiti savo pareig. Eo to, kai priesaikos aktas pasira#ytas, giedamas valstybs Iimnas (pre%idento statymas). Ere%idento priesaika Ere%idento statyme * str. K( "--*31"3*- nutarime pasisak< 'i#rinktas 2espublikos Ere%identas turi prisiekti bti i#tikimas 1ietuvos 2espublikai ir Konstituci!ai, s&iningai eiti savo pareigas ir bti visiems lygiai teisingas. Eabr&tina, kad i#rinkto 2espublikos Ere%idento priesaiko!e atsispindi Konstituci!o!e tvirtintos pagrindins vertybs, kurias (auta sie!a su 2espublikos Ere%idento pareigybe i#rinkto 2espublikos Ere%idento priesaika skiriasi nuo ?eimo nario, 6inistro Eirmininko ir ministr, Konstitucinio (eismo teis!o, kit teism teis! duodamos priesaikos. A#rinktas 2espublikos Ere%identas yra vienintelis Konstituci!o!e nurodytas asmuo, prisiekiantis ypatingam sub!ektui, kuriam priklauso suverenitetas, 3 i#rinktas 2espublikos Ere%identas prisiekia (autai. A#rinkto 2espublikos Ere%idento priesaikos skirtyb yra ir ta, kad priesaiko!e (autai atsispindi pa$ios svarbiausios, universalios konstitucins vertybs, nuo kuri eidamas savo pareigas 2espublikos Ere%identas negali nukrypti= #ios konstitucins vertybs yra neatsie!amos viena nuo kitos, #i vertybi turinys yra labai talpus, apimantis daugyb> kit ne ma&iau reik#ming konstitucini pareigo!im. A#rinkto 2espublikos Ere%idento priesaika nra vien ormalus ar simbolinis aktas. Ftsi&velgiant tai, kad 2espublikos Ere%idento priesaikos institutas ir priesaikos turinys yra tvirtinti Konstituci!o!e, i#rinkto 2espublikos Ere%idento priesaika turi konstitucin> reik#m> ir sukelia konstitucines teisines pasekmes. A#rinkto 2espublikos Ere%idento priesaikos aktas yra teisi#kai reik#mingas ir dl to, kad nuo to momento, kai prisiekia i#rinktas 2espublikos Ere%identas, nutrksta iki tol buvusio 2espublikos Ere%idento galio!imai. (nutrksta ir 7yriausybs ry#ys su buvusiu vadovu, kuris taip pat ! ormavo) 2espublikos Ere%idento priesaikos aktas yra teisi#kai reik#mingas ir dl to, kad nuo priesaikos davimo 2espublikos Ere%identui atsiranda pareiga veikti tik taip, kaip pareigo!a (autai duota priesaika. Eagal K( 1++,3-131- nutarim< 4Ere%identas savo rinkim programos siekius gyvendina teikdamas atitinkamus statym pro!ektus, gr&indamas pakartotinai svarstyti ?eimo priimtus statymus, kreipdamasis K( dl 7yriausybs atitikimo K ir statymams, darydamas prane#imus apie padt 1ietuvo!e, #alies vidaus ar u&sienio politik ir t.t. Pirmalaikiai rinkimai. 2espulikos pre%identas K 0, str. numatytais atve!ais gali skelbti pirmalaikius rinkimus, !ei< 1. ?eimas per *- dien nuo pateikimo neprim sprendimo dl nau!os 7yriausybs programos arba nuo 7yriausybs programos pirmo!o pateikimo per /dien du kartus i# eils nepritar 7yriausybs programai= ". 7yriausybs silymu, !eigu ?eimas parei#kia tiesiogin nepasitik!im 7yriausybe. *. 2espublikos Ere%identas negali skelbti pirmalaiki ?eimo rinkim, !eigu iki 2espublikos Ere%idento kadenci!os pabaigos liko ma&iau kaip / mnesiai, taip pat !eigu po pirmalaiki ?eimo rinkim nepra!o / mnesiai. K ,H str. skelbia, kad !ei 2espublikos Ere%identas skelbia pirmalaikius ?eimo rinkimus, nau!ai i#rinktas ?eimas *L0 vis ?eimo nari bals dauguma per *- dien nuo pirmosios posd&io dienos gali paskelbti pirmalaikius 2espublikos Ere%idento rinkimus. 2espublikos Ere%identas, pageidau!antis dalyvauti rinkimuose, i# karto registruo!amas kandidatu. (okiuose rinkimuose pakartotinai i#rinktas 2espublikos Ere%identas laikomas i#rinktu antra!ai kadenci!ai, !eigu iki rinkim pra!o daugiau kaip trys metai !o pirmosios kadenci!os laiko. Jeigu pra!o ma&iau negu trys metai !o pirmosios kadenci!os laiko 3 2espublikos Ere%identas renkamas tik likusiam pirmosios kadenci!os laikui, kuris nelaikomas antr!a kadenci!a. Jeigu pirmalaikiai 2espublikos Ere%idento rinkimai skelbiami !o antrosios kadenci!os metu, tai esamas 2espublikos Ere%identas gali bti i#rinktas tik likusiam antrosios kadenci!os laikui. . P6LD8EL4'V <>;-8V=8!R 4M'6X&8!;S (<P6;S'84T '3;6&;K P68LF -;8&Y). K. ,, str. 2espublikos Ere%idento galio!imai nutrksta, kai< 1) pasibaigia laikas, kuriam !is buvo i#rinktas= ") vyksta pirmalaikiai 2espublikos Ere%idento rinkimai= *) atsistatydina i# pareig= .) 2espublikos Ere%identas mir#ta= 0) ?eimas ! pa#alina i# pareig apkaltos proceso tvarka= /) ?eimas, atsi&velgdamas Konstitucinio (eismo i#vad, *L0 vis ?eimo nari bals dauguma priima nutarim, kuriuo konstatuo!ama, kad 2espublikos Ere%idento sveikatos bkl neleid&ia !am eiti savo pareig. K. ,+ str. 2espublikos Ere%identui mirus, atsistatydinus, pa#alinus ! i# pareig apkaltos proceso tvarka ar tada, kai ?eimas nutaria, kad 2espublikos Ere%idento sveikatos bkl neleid&ia !am eiti pareig, !o pareigas laikinai eina ?eimo Eirmininkas (Jam laikinai pereina visi Ere%idento galio!imai iki to laiko, kol statymo

1-/

nustatyta tvarka prisieks nau!ai i#rinktas Ere%identas (Ere%idento statymas). @iuo atve!u ?eimo Eirmininkas netenka savo galio!im ?eime, kur !o pareigas ?eimo pavedimu laikinai eina !o pavaduoto!as. A#vardytais atve!ais ?eimas ne vliau kaip per 1- dien privalo paskirti 2espublikos Ere%idento rinkimus, kurie turi bti surengti ne vliau kaip per du mnesius. ?eimui negalint susirinkti ir paskelbti 2espublikos Ere%idento rinkim, rinkimus skelbia 7yriausyb. (Kai prisiekia nau!ai i#rinktas pre%identas, ?eimo Eirmininkas nusto!a laikinai eiti Ere%idento pareigas ir pradeda eiti ?eimo pirmininko pareigas (Ere%idento statymas)). 2espublikos Ere%ident, laikinai i#vykus u&sien arba susirgus ir dl to laikinai negalint eiti pareig, tuo laiku pavaduo!a ?eimo Eirmininkas. (?eimo Eirmininkas laikinai pavaduoto!a 2espublikos Ere%ident, kai sigalio!a 2espublikos Ere%idento dekretas, kuriuo ?eimo Eirmininkui laikinai pavedama pavaduoti 2espublikos Ere%ident dl !o laikino i#vykimo u&sien ar susirgimo& Kai 2espublikos Ere%identas laikinai i#vyk>s u&sien ir dl to laikinai negali eiti pareig, ?eimo Eirmininkas turi savo, kaip ?eimo Eirmininko, galio!imus. (Ere%idento statymas)) 1aikinai pavaduodamas 2espublikos Ere%ident, ?eimo Eirmininkas negali skelbti pirmalaiki ?eimo rinkim, atleisti ar skirti ministr be ?eimo sutikimo. (uo laikotarpiu ?eimas negali svarstyti klausimo dl nepasitik!imo ?eimo Eirmininku. Jokiais kitais atve!ais ir !okiems kitiems asmenims ar instituci!oms negalima vykdyti 2espublikos Ere%idento galio!im. Ere%idento statymo "1 str. skelbia, kad 1ietuvos 2espublikos Konstituci!os ,+ straipsny!e nustatytais atve!ais 2espublikos Ere%idento pareigas laikinai eina arba laikinai ! pavaduo!a ?eimo Eirmininkas. Kai 2espublikos Ere%identas laikinai i#vyksta u&sien ir dl to laikinai negali eiti savo pareig, 2espublikos Ere%identas pasira#o dekret, kuriuo ?eimo Eirmininkui pavedama laikinai pavaduoti 2espublikos Ere%ident. Kai 2espublikos Ere%identas serga ir dl to laikinai negali eiti savo pareig, 2espublikos Ere%identas pasira#o dekret, kuriuo ?eimo Eirmininkui pavedama laikinai pavaduoti 2espublikos Ere%ident. Jeigu 2espublikos Ere%identas dl sveikatos bkls negali pareik#ti savo valios dl 2espublikos Ere%idento laikino pavadavimo, taikoma 1ietuvos 2espublikos Konstituci!os ,+ straipsnio pirmo!o!e daly!e bei pre%idento statyme nustatyta 2espublikos Ere%idento pareig laikino !imo tvarka. (uo atve!u, kai 2espublikos Ere%identas mir#ta, statym nustatyta tvarka i#duotas mirties akto ra#o nuora#as, patvirtinantis 2espublikos Ere%idento mirt, per manomai trumpiausi laik teikiamas ?eimui. (uo atve!u, kai 2espublikos Ere%identas atsistatydina i# savo pareig, !o pasira#ytas dekretas dl 2espublikos Ere%idento atsistatydinimo i# pareig, taip pat #io straipsnio antro!o!e ir tre$io!o!e dalyse nurodytais atve!ais pasira#ytas 2espublikos Ere%idento dekretas dl 2espublikos Ere%idento laikino pavadavimo teikiamas ?eimui. (uo atve!u, kai ?eimas 2espublikos Ere%ident pa#alina i# pareig apkaltos proceso tvarka, taikoma 1ietuvos 2espublikos Konstituci!os ,+ straipsnio pirmo!o!e daly!e bei #iame statyme nustatyta 2espublikos Ere%idento pareig laikino !imo tvarka. @iuo atve!u labai svarbus "--"3-/31+ K( nutarimas, kur< ?eimas "---3-/31* prim 1ietuvos 2espublikos valstybini pensi! statymo H, 11, 10 straipsni pakeitimo ir papildymo statym, o ! pasira# ir o icialiai paskelb ?eimo Eirmininko pirmasis pavaduoto!as. Kuvo kreiptasi su pra#ymu, ar #is statymas, !o primimo tvarka neprie#tarau!a K H1 str. " d. <eigu nuro!ytu laiku *eimo priimto statymo @espu"likos Pre i!entas negrina ir nepasirao, toks statymas sigalioja po to, kai j pasirao ir o%icialiai paskel"ia *eimo Pirmininkas& (aip pat buvo norima su&inoti, ar 7alstybini pensi! statymo H straipsnio . dalis ("---3 -/31* redakci!a) neprie#tarau!a Konstituci!os +- straipsniui, kuriame nustatyta< 4@espu"likos Pre i!entas turi re i!encij& @espu"likos Pre i!ento ir jo re i!encijos %inansavim nustato statymas& Kadangi 1ietuvos 2espublikos Ere%idento statyme yra nustatytas tik 2espublikos Ere%idento veiklos inansavimas ir socialins garanti!os, buvo sprend&iama, ar #is statymas gali bti taikomas asmenims, kurie nebuvo i#rinkti 2espublikos Ere%identu. "---3-/31/ Mstatymas buvo teiktas 2espublikos Ere%identui. 2espublikos Ere%identas nei pasira# Mstatym ir o icialiai ! paskelb, nei motyvuotai gr&ino ?eimui pakartotinai svarstyti. Din$i!am Mstatym "---3-/3"/ pasira# ?eimo Eirmininko pirmasis pavaduoto!as. Mstatymas "---3-/3", buvo paskelbtas 47alstybs &iniose5 ir nuo "---3-H3-1 sigalio!o. Mstatyme nurodoma, kad ?eimo Eirmininko pirmasis pavaduoto!as skelbia Mstatym vadovaudamasis K H1 str " d. ?istemi#kai ai#kinant K H- ir H1 str, ,. str ". p ir 1.+ str. 1 bei " d nuostatas matyti, kad ?eimo priimt statym, taip pat statym, priimt re erendumu, pasira#ymas ir o icialus paskelbimas visuomet yra sie!amas su 2espublikos Ere%identu. Eagal K pasira#yti ir o icialiai paskelbti ?eimo priimtus statymus, taip pat statymus, priimtus re erendumu, yra 2espublikos Ere%idento kompetenci!a. (urdamas konstitucinius galio!imus pasira#yti ir o icialiai paskelbti statymus, 2espublikos Ere%identas dalyvau!a statym leidybos procese (K( 1++.3-131+ d. nutarimas). 2espublikos Ere%identas taip pat turi teis> nepasira#yti ?eimo priimto statymo ir ne vliau kaip per 1- dien po teikimo ! motyvuotai gr&inti ?eimui pakartotinai svarstyti (K H1 str 1 d),t. y. turi atidedamo!o veto teis>. Eagal K H" str 1 d Ere%idento gr&int statym ?eimas gali i# nau!o svarstyti ir priimti. Eakartotinai ?eimo apsvarstytas statymas laikomas priimtu, !eigu buvo priimtos Ere%idento teikiamos pataisos ir papildymai arba !eigu u& statym balsavo daugiau kaip 1L", o u& konstitucin statym 3 ne ma&iau kaip *L0 vis ?eimo nari (K H" str " d)= tokius statymus Ere%identas privalo ne vliau kaip per tris dienas pasira#yti ir nedelsiant o icialiai paskelbti (K H" str * d). (oks Ere%idento ir ?eimo galio!im santykis 3 svarbus Konstituci!o!e tvirtinto vald&i padali!imo principo aspektas. Eagal K Ere%identas turi teis> ne vliau kaip per 1- dien po ?eimo priimto statymo< arba pasira#yti ir o icialiai paskelbti ?eimo priimt statym (promulgavimo teis), arba ! motyvuotai gr&inti ?eimui pakartotinai svarstyti (atidedamo!o veto teis). Ftlikti vien i# #i teiini veiksm 3 2espublikos Ere%idento konstitucin pareiga. (eikti ?eimui pakartotinai svarstyti gr&inamo statymo pataisas ir papildymus 3 ne 2espublikos konstitucin pareiga, o teis. ?eimo Eirmininkas pasira#o ir o icialiai paskelbia ?eimo priimtus statymus tik tuomet, kai 2espublikos Ere%identas ! nepasira#o ir nepaskelbia (K H1 str. " ir . d., 1.+ str. " d.). Ke to, kad ?eimo Eirmininkas turt konstitucinius galio!imus pasira#yti ir o icialiai paskelbti ?eimo priimtus statymus, reikia, kad 2espublikos Ere%identas ne tik nepromulguot #i statym, bet ir (i#skyrus statymus dl Konstituci!os keitimo) nepasinaudot savo atidedamo!o veto teise. Ere%idento galio!imams nutrkus K ,, str 1 ir " p numatytais pagrindais, Ere%idento pareigos pereina nau!ai i#rinktam 2espublikos Ere%identui. ?avo pareigas prad!>s eiti nau!ai i#rinktas 2espublikos Ere%identas turi visus K ir statymuose 2espublikos Ere%identui nustatytus galio!imus, taigi ir galio!imus ne vliau kaip per de#imt dien po teikimo pasira#yti ir o icialiai paskelbti statymus, kuriuos ?eimas prim tuo laiku, kai savo pareigas !o ankstesnis 2espublikos Ere%identas. 2espublikos Ere%idento galio!imams nutrkus Konstituci!os ,, straipsnio *, ., 0 ir / punktuose nustatytais pagrindais, susidaro tokia teisin situaci!a, kai nau!as 2espublikos Ere%identas dar nra i#rinktas. Konstituci!os ,+ straipsnio 1daly!e nustatyta, kad 2espublikos Ere%identui mirus, atsistatydinus, pa#alinus ! i# pareig apkaltos proceso tvarka arba tada, kai ?eimas nutaria, kad 2espublikos Ere%idento sveikatos bkl neleid&ia !am eiti pareig, !o pareigas laikinai eina ?eimo Eirmininkas, kuris netenka savo galio!im ?eime, kur !o pareigas ?eimo pavedimu laikinai eina !o pavaduoto!as. (aigi ?eimo Eirmininkas, pagal K ,+ str. 1 d. laikinai einantis 2espublikos Ere%idento pareigas, vykdo visa, kas 2espublikos Ere%identui yra pavesta Konstituci!os ir statym. 7adinasi, !is turi ir galio!imus ne vliau kaip per de#imt dien po teikimo pasira#yti ir o icialiai paskelbti ?eimo priimtus statymus arba !uos motyvuotai gr&inti ?eimui pakartotinai svarstyti. Ea&ymtina, kad ?eimo Eirmininkas, laikinai einantis 2espublikos Ere%idento pareigas, tuo laiku gyvendina 2espublikos Ere%idento, o ne ?eimo Eirmininko konstitucinius galio!imus, nes pastar! !is laikinai yra netek>s. (uo tarpu ?eimo Eirmininko pavaduoto!as, ?eimo pavedimu laikinai einantis ?eimo Eirmininko pareigas, perima ir Konstituci!os H1 straipsnio " daly!e nustatytus ?eimo Eirmininko galio!imus pasira#yti ir o icialiai paskelbti ?eimo priimtus statymus tais atve!ais, kai ?eimo Eirmininkas, laikinai einantis 2espublikos Ere%idento pareigas, nurodytu laiku !uos dl koki nors prie&as$i nei pasira#o ir o icialiai paskelbia, nei motyvuotai gr&ina ?eimui pakartotinai svarstyti. Bau!ai i#rinktam 2espublikos Ere%identui prad!us eiti savo pareigas, ?eimo Eirmininkas nusto!a laikinai eiti Ere%idento pareigas ir vl eina ?eimo Eirmininko pareigas, o ?eimo Eirmininko pavaduoto!as, ?eimo pavedimu laikinai !>s ?eimo Eirmininko pareigas, nusto!a eiti ?eimo Eirmininko pareigas ir toliau eina ?eimo Eirmininko pavaduoto!o pareigas. ?eimo priimt statym promulgavimo ir atidedamo!o veto teis> !au turi nau!ai i#rinktas 2espublikos Ere%identas. Konstituci!os ,+ straipsnio " daly!e nustatyta, kad 2espublikos Ere%ident, laikinai i#vykus u&sien arba susirgus ir dl to laikinai negalint eiti pareig, tuo laiku pavaduo!a ?eimo Eirmininkas. Eabr&tina, kad Konstituci!os ,+ straipsnio 1 daly!e varto!ama ormuluot 4pareigas laikinai eina ?eimo Eirmininkas5 ir #io straipsnio " daly!e varto!ama ormuluot 4tuo laiku pavaduo!a ?eimo Eirmininkas5 savo teisiniu turiniu nra tapa$ios. :ormuluot 4pareigas laikinai eina ?eimo Eirmininkas5 &ymi toki teisin> situaci!, kai 2espublikos Ere%idento galio!imai yra nutrk>, nau!as 2espublikos Ere%identas dar nra i#rinktas, o 2espublikos Ere%idento pareigas laikinai eina ?eimo Eirmininkas= laikinai eidamas 2espublikos Ere%idento pareigas, ?eimo Eirmininkas yra tam laikui netek>s savo galio!im ?eime. (uo tarpu ormuluot 4tuo laiku pavaduo!a ?eimo Eirmininkas5 &ymi toki teisin> situaci!, kai 2espublikos Ere%identas dl to, kad yra laikinai i#vyk>s u&sien arba susirg>s, laikinai negali eiti savo pareig ir ! laikinai pavaduo!a ?eimo Eirmininkas= laikinai pavaduodamas 2espublikos Ere%ident, ?eimo Eirmininkas turi savo, kaip ?eimo Eirmininko, galio!imus.

1-H

2espublikos Ere%identas yra valstybs vadovas ir savo, kaip 2espublikos Ere%idento, teisinio statuso ir !am Konstituci!os bei statym nustatyt galio!im nepraranda ir tada, kai yra laikinai i#vyk>s u&sien arba susirg>s. Eagal Konstituci! ?eimo Eirmininkas, net pavaduodamas 2espublikos Ere%ident tuo laiku, kai #is laikinai negali eiti savo pareig dl laikino i#vykimo u&sien arba susirgimo, yra ne valstybs, o vienos i# valstybs vald&ios instituci! 3 ?eimo vadovas. ?eimo Eirmininkas yra vienintelis valstybs pareignas, galintis laikinai eiti 2espublikos Ere%idento pareigas arba laikinai pavaduoti 2espublikos Ere%ident. Konstituci!os ,+ straipsnio . daly!e tvirtinta, kad !okiais kitais atve!ais ir !okiems kitiems asmenims ar instituci!oms negalima vykdyti 2espublikos Ere%idento galio!im. pagal Konstituci!os H1 straipsnio " ir . dalis ?eimo Eirmininkas turi tik galio!imus promulguoti ?eimo priimtus, bet 2espublikos Ere%idento nepasira#ytus ir o icialiai nepaskelbtus statymus, bet ne !uos motyvuotai gr&inti ?eimui pakartotinai svarstyti. (odl ?eimo Eirmininko galio!imai promulguoti ?eimo priimtus statymus savo teisiniu turiniu i# esms skiriasi nuo 2espublikos Ere%idento galio!im promulguoti #iuos statymus< 2espublikos Ere%identas turi teis>, tuo tarpu ?eimo Eirmininkas 3 teis> ir pareig ?eimo priimtus statymus pasira#yti ir o icialiai paskelbti. ?eimo Eirmininko pirmo!o pavaduoto!o pareigyb Konstituci!o!e nra tvirtinta. (okios pareigybs tvirtinimas 3 ?eimo kompetenci!a. K( 1++.3-"3".nutarime konstatavo< 4Eagal Konstituci! ?eimo Eirmininkas yra ?eimo pareignas, kuriam suteikiami savaranki#ki konstituciniai galio!imai, o ?eimo Eirmininko pavaduoto!as pagal K // str. 1 d. vykdyti tik vien unkci! 3 vadovauti ?eimo posd&iams. ?eimo Eirmininko konstitucinius galio!imus ?eimo Eirmininko pavaduoto!as gy!a tik K ,+ str. numatytu atve!u, t. y. tada, kai ?eimo pavedimu !is laikinai eina ?eimo Eirmininko pareigas.5 (aigi ?eimo Eirmininko konstitucinius galio!imus ?eimo Eirmininko pavaduoto!as gy!a tik K ,+ str. 1 d. nurodytais pagrindais. 1. kai pagal Konstituci!os ,+ straipsnio 1 dal 2espublikos Ere%idento pareigas laikinai eina ?eimo Eirmininkas, !o pareigas ?eime ?eimo pavedimu laikinai eina !o pavaduoto!as. (okiais atve!ais ?eimo Eirmininko pavaduoto!as gyvendina ne ?eimo Eirmininko pavaduoto!o, bet ?eimo Eirmininko, kurio pareigas ?eimo pavedimu !is laikinai eina, konstitucinius galio!imus. ". tais atve!ais, kai ?eimo Eirmininkas pagal K ,+ str. " d. pavaduo!a laikinai i#vykus u&sien arba susirgus ir dl to laikinai negalint eiti pareig 2espublikos Ere%ident, !is pagal Konstituci! nra netek>s savo galio!im ?eime. (odl tokiais atve!ais ?eimo Eirmininko pavaduoto!as pagal Konstituci! negali vykdyti ?eimo Eirmininko konstitucini galio!im. K( nustat, kad Mstatym tur!o pasira#yti ir o icialiai paskelbti ?eimo Eirmininkas. @ie ?eimo Eirmininko galio!imai bt gal!> pereiti kuriam nors ?eimo Eirmininko pavaduoto!ui tik tuo atve!u, !eigu ?eimo Eirmininkas pagal K ,+ str. 1 d. laikinai eit 2espublikos Ere%idento pareigas ir !eigu bt nustatyta tvarka priimtas ir sigalio!>s ?eimo aktas, kuriuo tam konkre$iai nurodytam ?eimo Eirmininko pavaduoto!ui bt pavedama laikinai eiti ?eimo Eirmininko pareigas. Fpibendrinant galima teigti, kad< kai Ere%identas negali vykdyti savo pareig, ?eimo Eirmininkas laikinai eina Ere%idento pareigas (gali gyvendinti visus Ere%idento galio!imus) ir laikinai neina ?eimo Eirmininko pareig, ! pavaduo!a ?eimo Eirmininko pavaduoto!as, kai Ere%identas serga ar !is i#vyk>s, Ere%ident pavaduo!a ?eimo Eirmininkas, negaldamas gyvendinti tam tikr Ere%idento galio!im C atleisti ar skirti ministr (tam btinas ?eimo sutikimas), skelbti pirmalaikius ?eimo rinkimus ir nenusto!a eiti ?eimo Eirmininko pareig. Eromulgavimas C statymo pasira#ymas ir o icialus paskelbimas= promulgavimo stadi!o!e 2espublikos Ere%identas turi dvi alternatyvas< pasira#yti (ir paskelbti) arba vetuoti statym. Eagal K( "--"3-/31+ nutarimo i#ai#kinim 2espublikos Ere%identas negali bti pasyvus ir nieko nedaryti, t. y. nei pasira#yti, nei vetuoti statym. (. P6LD8EL4'V &V!PL'L4W8=; 86 <>;-8V=8!R 6XFSS. K ,. str. i#vardintus galio!imus galima sugrupuoti #ias grupes< Mgalio!imai, susi!> su u&sienio politika ir tarptautinmis sutartimis< 1. sprend&ia pagrindinius u&sienio politikos klausimus ir kartu su 7yriausybe vykdo u&sienio politik= ". pasira#o 1ietuvos 2espublikos tarptautines sutartis ir teikia !as ?eimui rati ikuoti= (Ere%identas gali kreiptis K( dl i#vados, ar tarptautins sutartys atitinka Konstituci!ai) *. 7yriausybs teikimu skiria ir at#aukia 1ietuvos 2espublikos diplomatinius atstovus u&sienio valstybse ir prie tarptautini organi%aci!= priima u&sienio valstybi diplomatini atstov galio!amuosius ir at#aukiamuosius ra#tus= teikia auk#$iausius diplomatinius rangus ir specialius vardus= Mgalio!imai, susi!> su 7yriausybs ormavimu ir !os veikla< 1. ?eimo pritarimu skiria 6inistr Eirminink, paveda !am sudaryti 7yriausyb> ir tvirtina !os sudt= ". ?eimo pritarimu atleid&ia 6inistr Eirminink= *. priima 7yriausybs gr&inamus galio!imus i#rinkus nau! ?eim ir paveda !ai eiti pareigas, kol bus sudaryta nau!a 7yriausyb= .. priima 7yriausybs atsistatydinim ir prireikus paveda !ai toliau eiti pareigas arba paveda vienam i# ministr eiti 6inistro Eirmininko pareigas, kol bus sudaryta nau!a 7yriausyb= priima ministr atsistatydinim ir gali pavesti !iems eiti pareigas, kol bus paskirtas nau!as ministras= 0. 7yriausybei atsistatydinus ar 7yriausybei gr&inus galio!imus, ne vliau kaip per 10 dien teikia ?eimui svarstyti 6inistro Eirmininko kandidatr= /. 6inistro Eirmininko teikimu skiria ir atleid&ia ministrus= Mgalio!imai, susi!> su valstybs pareign skyrimu ir atleidimu ir to nulemtus santykius su ?eimu< 1. nustatyta tvarka skiria ir atleid&ia statym numatytus valstybs pareignus= ". teikia ?eimui Fuk#$iausio!o (eismo teis! kandidatras, o paskyrus visus Fuk#$iausio!o (eismo teis!us, i# ! teikia ?eimui skirti Fuk#$iausio!o (eismo pirminink= skiria Fpeliacinio teismo teis!us, o i# ! C Fpeliacinio teismo pirminink, !eigu ! kandidatroms pritaria ?eimas= skiria apygard ir apylinki teism teis!us ir pirmininkus, kei$ia ! darbo vietas= statymo numatytais atve!ais teikia ?eimui atleisti teis!us= ?eimo pritarimu skiria ir atleid&ia 1ietuvos 2espublikos generalin prokuror= *. teikia ?eimui tri! Konstitucinio (eismo teis! kandidatras, o paskyrus visus Konstitucinio (eismo teis!us, i# ! teikia ?eimui skirti Konstitucinio (eismo pirmininko kandidatr= .. teikia ?eimui valstybs kontrolieriaus, 1ietuvos banko valdybos pirmininko kandidatr= gali teikti ?eimui pareik#ti nepasitik!im !ais= 0. ?eimo pritarimu skiria ir atleid&ia kariuomens vad ir saugumo tarnybos vadov= Mgalio!imai, susi!> su vadovavimu ginkluotosioms pa!goms ir valstybs gynybai< 1. suteikia auk#$iausius karinius laipsnius= ". ginkluoto u&puolimo, gresian$io valstybs suverenumui ar teritori!os vientisumui, atve!u priima sprendimus dl gynybos nuo ginkluotos agresi!os, karo padties vedimo, taip pat dl mobili%aci!os ir pateikia #iuos sprendimus tvirtinti artimiausiam ?eimo posd&iui= *. statymo nustatyta tvarka ir atve!ais skelbia nepaprast! padt ir pateikia # sprendim tvirtinti artimiausiam ?eimo posd&iui= Mgalio!imai, susi!> su ?eimo, kaip kolektyvins tautos atstovybs, veikla< 1. daro ?eime metinius prane#imus apie padt 1ietuvo!e, 1ietuvos 2espublikos vidaus ir u&sienio politik= ". Konstituci!o!e numatytais atve!ais #aukia neeilin> ?eimo sesi!= *. skelbia eilinius ?eimo rinkimus, o Konstituci!os 0, straipsnio antro!o!e daly!e numatytais atve!ais 3 pirmalaikius ?eimo rinkimus= .. pasira#o ir skelbia ?eimo priimtus statymus arba gr&ina !uos ?eimui Konstituci!os H1 straipsny!e nustatyta tvarka. 46i#rs' galio!imai,susi!> su pilietybs, apdovano!im ir malons suteikimu< 1. statymo nustatyta tvarka teikia 1ietuvos 2espublikos pilietyb>= ". skiria valstybinius apdovano!imus= *. teikia malon> nuteistiesiems= .. Ke #i K ,. str. i#vardint galio!im, K( nutarimu "--.3-03"0 nustat, kad< 42espublikos Ere%identas< 0. turi statym leidybos iniciatyvos teis> ?eime (K /, str. 1 d.). /. pasira#o ir o icialiai paskelbia priimtus statymus dl Konstituci!os keitimo (K 1.+ str. 1 d.), ?eimo priimtus statymus (K H- str. 1 d.), taip pat re erendumu priimtus statymus (K H1 str. * d.).

1-,

2espublikos Ere%identas turi teis> motyvuotai gr&inti ?eimui pakartotinai svarstyti ?eimo priimt statym (K H1 str. 1 d.) ir teikti !am pataisas ir papildymus (K H" str. " d.). ,. Eagal K 11" str. . d. nustatyta, kad 2espublikos Ere%identas skiria apylinki, apygard ir speciali%uot teism teis!us, kei$ia ! darbo vietas. +. Eagal K 1.- str. " d 2espublikos Ere%identas yra vyriausiasis ginkluot! pa!g vadas. 2espublikos Ere%identas vadovau!a 7alstybs gynimo tarybai (K 1.- str. 1 d.). Konstituci!o!e 2espublikos Ere%identui 3 valstybs vadovui yra nustatyti ir kiti reik#mingi galio!imai< esant K 0, str. " d. nustatytoms slygoms 2espublikos Ere%identas gali skelbti pirmalaikius ?eimo rinkimus K 0, str. " d.), Ea&ymtina, kad 2espublikos Ere%identui, kaip valstybs vadovui, pagal Konstituci! kyla pareiga gyvendinant !am Konstituci!o!e ir statymuose nustatytus galio!imus veikti taip, kad bt palaikoma darni sveika tarp valstybs vald&i vykdan$i instituci!, kad 1ietuvos 2espublikos pilie$iai 3 valstybin bendruomen galt pasitikti 2espublikos Ere%idento 3 valstybs vadovo instituci!a, kad 1ietuvos valstyb bt tinkamai atstovau!ama santykiuose su kitomis valstybmis, su tarptautinmis organi%aci!omis, kad 1ietuvos valstyb galt deramai atlikti savo tarptautinius sipareigo!imus ir bt u&tikrinta, kad kiti tarptautini santyki sub!ektai (u&sienio valstybs, tarptautins organi%aci!os ir kt.) gals deramai atlikti savo sipareigo!imus 1ietuvos valstybei. Eagal Konstituci! 2espublikos Ere%identas daro visa, kas !am pavesta Konstituci!os ir statym. Mvairs 2espublikos Ere%idento galio!imai yra nustatyti ne tik Konstituci!o!e, bet ir ?eimo i#leistuose statymuose. Konstituci!os ,. str. 1- p. numato galimyb> skirti 2espublikos Ere%identui valstybs pareignus, nors tai tiesiogiai nenumatyta Konstituci!o!e. (ai pv%. numatyta 1ietuvos banko statyme, ?peciali! tarnyb tyrim tarnybos statyme, Bacionalins teism administraci!os statyme. 6espublikos Pre7idento skiriam pareig#n arba teikiam Seimui j kandidat#r vairov 3eiksmas ?kiria be pritarimo ir spec. teikimo ?kiria su pritarimu (?eimo) ?kiria esant spec. teikimui Pagal &onstitu%ij Kendros kompetenci!os apylinki ir apygard teism ir vis apylinki teism teis!us 6inistr Eirminink, kariuomens vad ir saugumo tarnybos vadov, Fpeliacinio teismo teis!us, generalin prokuror 6inistrus, diplomatinius atstovus Pagal statymus 1ietuvos radi!o ir televi%i!os tarybos narius ?pec. tyrim tarnybos direktori Bacionalins teism administraci!os di3rektori (Fuk#$iausio!o (eismo pirmi3ninko teikimu), 1ietuvos banko valdy3bos pirmininko pavaduoto!us ir narius (minto pirmininko teikimu), polici!os generalin komisar (7yriausybs tei3kimu), 7alstybins kain ir energetikos kontrols komisi!os pirminink ir narius (6inistro pirmininko teikimu), 7alsty3bs kontrolieriaus pavaduoto!us (kontro3lieriaus teikimu), ?pec. tyrim tarnybos direktoriaus pavaduoto!us (direktoriaus teikimu), generalinio prokuroro pava3duoto!o (!o teikimu) 7ertybini popieri komisi!os pirmininko ir nari, vieno 7yriausiosios tarnybins etikos komisi!os nario Fuk#$iausio!o (eismo teis! kandi3datras (!as parenka ir 2espublikos Ere3%identas pasilo to tesimo pirmininkas

H.

(eikia kandidatras be spec. silymo (eikiant kandidat3ras esant spec. si3lymui

Konstitucinio (eismo teis! (ir Eir3mininko), valstybs kontrolieriaus, 1ietuvos banko valdybos pirmininko

+. P6LD8EL4'V ;&';8" =R 6XFSS" P68T!8!V SP;'M!;8. &V4'6;S8>4;W8=;. K. ,0 str. 2espublikos Ere%identas, gyvendindamas !am suteiktus galio!imus, leid&ia aktus 3 dekretus. Kad 2espublikos Ere%idento dekretai, nurodyti Konstituci!os ,. straipsnio *, 10, 1H ir "1 punktuose turt gali, !ie privalo bti pasira#yti 6inistro Eirmininko arba atitinkamo ministro. Ftsakomyb u& tok dekret tenka ! pasira#iusiam 6inistrui Eirmininkui arba ministrui. 8ekretai C postatyminiai teiss aktai. K( "--*31"3*- nutarime atskleid iki tol galio!usi antikonstitucin> praktik, kai Ere%idento nepasira#yti dekretai buvo teikiami kontrasignuoti 7yriausybs nariui ir po to #io pasira#ytas dekretas buvo gr&inamas pasira#yti Ere%identui. K( pasisak< K ,0 str. nuostatos 5kad 2espublikos Ere%idento dekretai turt gali5 ormuluot 52espublikos Ere%idento dekretai5 rei#kia, kad 2espublikos Ere%idento dekretas, kaip teiss aktas, atsiranda tik tada, kai !is yra 2espublikos Ere%idento pasira#ytas. Kol 2espublikos Ere%identas nra to padar>s, nra teisinio pagrindo konstatuoti, kad 2espublikos Ere%identas yra i#leid>s dekret. Kol dokumentas, turintis 2espublikos Ere%idento dekreto pavadinim, nra 2espublikos Ere%idento pasira#ytas, #is dokumentas yra tik 2espublikos Ere%idento dekreto pro!ektas, bet ne pats dekretas. Ea&ymtina, !og Konstituci!o!e nra numatyta, kad 2espublikos Ere%idento dekret pro!ektus prie# !uos pasira#ant 2espublikos Ere%identui galt ar turt pasira#yti 6inistras Eirmininkas ar kuris nors ministras. Jeigu statymais ar kitais teiss aktais bt nustatytas toks teisinis reguliavimas, pagal kur 2espublikos Ere%idento dekret pro!ektus prie# !uos pasira#ant 2espublikos Ere%identui turt pasira#yti 6inistras Eirmininkas ar ministras, tok teisin reguliavim nustatantys teiss aktai prie#taraut Konstituci!ai. (aigi pagal Konstituci!os ,0 straipsn 6inistras Eirmininkas arba atitinkamas ministras pasira#o 2espublikos Ere%idento dekretus, t. y. dekreto pavadinim turint 2espublikos Ere%idento i#leist teiss akt, kur 2espublikos Ere%identas !au yra pasira#>s. Kontrasignavimas (para#as kontra para#) at!>s i# Fngli!os parlametari%mo laik. Kontrasignavimas 1ietuvo!e 3 tai dvie! ne tos pa$ios instituci!os pareign para# sugretinim (tam tikrame teiss akte C dekrete), kuriuo siekiama< 1. ?eimui neatsakingo (!o pasitik!imo turti neprivalan$io) 2espublikos Ere%idento diskreci!os ribo!imo ir vykdomosios vald&ios koordinavimo. ". Kontrasignuo!an$io 7yriausybs nario parlamentins kontrols, t. y. ?eimo nari galimyb> teikti !am paklausimus ar interpeliaci!as, i#imtiniu atve!u C ?eimo galimyb> pareik#ti nepasitik!im. Kontrasignavimas pirmiausia lemia, kad politin konstitucin atsakomyb u& dekret tenka ! kontrasignavusiam asmeniui, taigi ne 2espublikos Ere%identui. (a$iau K( "--*31"3*- nutarime i#plt K tekst nurodydamas, kad atsakomyb u& tok Konstituci!os ,. straipsnio *, 10, 1H ir "1 punktuose nurodyt dekret, kuriuo #iurk#$iai pa&eid&iama Konstituci!a arba sulau&oma priesaika, arba padaromas nusikaltimas, tenka ne tik tok dekret kontrasignavusiam 6inistrui Eirmininkui arba ministrui, bet ir tok dekret i#leidusiam 2espublikos Ere%identui. Kartu K( "--*31"3*- nutarimu nustat, !og vien tai, kad 2espublikos Ere%idento dekretas yra pripa&stamas prie#tarau!an$iu Konstituci!ai ar statymui, savaime nerei#kia, kad i#leid>s dekret, pripa&int prie#tarau!an$iu Konstituci!ai ar statymui, 2espublikos Ere%identas #iurk#$iai pa&eid Konstituci! arba sulau& priesaik, arba padar nusikaltim. ?prend&iant, ar i#leid>s Konstituci!ai ar statymui prie#tarau!ant dekret 2espublikos Ere%identas #iurk#$iai pa&eid Konstituci! arba sulau& priesaik, arba padar nusikaltim, btina vertinti ne tik 2espublikos Ere%idento dekreto turin, bet ir tai, ar i#leid&iant # 2espublikos Ere%idento dekret buvo vykdyti Konstituci!o!e ir atitinkamuose statymuose nustatyti reikalavimai, ar buvo laikomasi nustatytos tvarkos, taip pat btina vertinti kitas aktines tokio dekreto i#leidimo aplinkybes. Eagal 12 Ere%idento statymo 1/ str. 2espublikos Ere%idento dekretus 1ietuvos 2espublikos Konstituci!os ,0 straipsny!e nurodytais klausimais taip pat pasira#o< 1) dl 1ietuvos 2espublikos diplomatini atstov u&sienio valstybse ir prie tarptautini organi%aci! skyrimo ir at#aukimo 3 1ietuvos 2espublikos 6inistras Eirmininkas= ") dl auk#$iausi diplomatini rang ir speciali vard teikimo 3 1ietuvos 2espublikos u&sienio reikal ministras=

1-+

*) dl auk#$iausi karini laipsni suteikimo C 1ietuvos 2espublikos kra#to apsaugos ministras= .) dl nepaprastosios padties skelbimo 3 1ietuvos 2espublikos 6inistras Eirmininkas= 0) dl 1ietuvos 2espublikos pilietybs teiki mo 3 1ietuvos 2espublikos vidaus reikal ministras. K( "--*31"3*- nutarime< 4Konstituci!os ,. straipsnio *, 10, 1H ir "1 punktuose nurodyti 2espublikos Ere%idento galio!imai yra laikomi ypa$ svarbia vykdomosios vald&ios sritimi ir kad pagal Konstituci! 2espublikos Ere%identas negali vienasmeni#kai be atitinkamo 7yriausybs nario pritarimo vykdyti mint galio!im. (oks konstitucinis reguliavimas atspindi 5stabd&i ir atsvar5 sistemos tvirtinim gyvendinant vykdom! vald&i.' Eagal 12 7yriausybs statymo 1+ str. Binistras Pirmininkas ar"a atitinkamas ministras )ietuvos @espu"likos ,onstitucijos 3J straipsnyje nuro!ytais klausimais ne vliau kaip per E !ienas pasirao @espu"likos Pre i!ento !ekretus& A# esms tai ne visai teisinga statymo ormuluot, kadangi 7yriausybs narys gali ir nesutikti pasira#yti dekreto, tiksliau per * dienas gali apsispr>sti pasira#yti, ar ne. ). P6LD8EL4'V ;'S;&V!SCT (;'S8P3L->8;4' < &V4S'8'MW848V 'L8S!V 200 12 0 4M';68!Y). Kaip !au minta anks$iau, #iame "--*31"3*- nutarime buvo nuspr>sta, kad< Ere%identas atsakingas u& kontrasignuotus dekretus, !ei !ie pa&eid&ia Konstituci!. Ere%idento leid&iami teiss aktai yra postatyminiai teiss aktai, todl !ie negali prie#tarauti K, konstituciniams statymams, statymams. Eagal K ,. str. statymo nustatyta tvarka teikia 1ietuvos 2espublikos pilietyb>. Fr u&sienio valstybs pilietis ar asmuo be pilietybs turi nuopeln 1ietuvos valstybei, pagal galio!ant teisin re&im sprend&ia tik Ere%identas, paisydamas Eilietybs statymo bei K. Kaip !au minta, nuo priesaikos davimo Ere%identui atsiranda pareiga veikti tik taip, kaip pareigo!a (autai duota priesaika. Ere%identas turi veikti vadovaudamasis tik (autos ir 1ietuvos valstybs interesais, Ere%identas, gyvendindamas !am nustatytus galio!imus, negali veikti turdamas toki tiksl ir interes, kurie nessuderinami su K ir statymais, su vie#aisiais interesais. Konstitucinis reikalavimas bti visiems lygiai teisingam pareigo!a pre%ident veikti taip, kad nekilt kon liktas tarp pre%idento, kaip asmens, priva$i interes ir !o, kaip valstybs vadovo, konstitucins pareigos atstovauti 1ietuvos valstybei, vadovautis tik (autos ir 1ietuvos valstybs interesais. K ," str. 1 d. nuostata, kad pre%identas turi bti visiems lygiai teisingas, kartu su K "+ str. Buostata, kad valstybs instituci!oms ar pareignams visi asmenys lygs, rei#kia ne tik tai, kad Ere%identas turi pareig lygiai traktuoti visus asmenis, kuriems yra skirta teiss norma, bet ir tai, kad Ere%identas turi pareig visiems t teiss norm taikyti lygiai teisingai. ," str. 1 d. nuostata bt pa&eista ne visais atve!ais, bet tik tada, kai Ere%identas, gyvendindamas !am K ir statymuose nustatytus galio!imus, smoningai veikia taip, kad asmenys (! grups), kuri at&vilgiu !is priima sprendimus, bt traktuo!ami ne lygiai teisingai. Erie# i#leisdamas dekret (#iuo atve!u pileitybs klausimu) Ere%identas turi pareig i# pilietybs dokumentus rengian$i instituci! gauti patvirtinimus, kad yra vykdyti visi Eilietybs statyme nustatyti reikalavimai ir kad teisini kli$i i#leisti atitinkam dekret nra. Konstatuota, kad pre%identas, i#leid>s "--*3-.311 dekret dl Korisovo pilietybs suteikimo i#imties tvarka vadovavosi asmeniniais interesais, nesilaik K "+ str. 1 d., ," str. 1 d. Eriesaikos sulau&ymas yra vienas i# pagrind, kuriam esant 2espublikos Ere%identas gali bti pa#alintas i# pareig apkaltos proceso tvarka (Konstituci!os H. straipsnis). Ea&ymtina, kad priesaikos sulau&ymas kartu yra ir #iurk#tus Konstituci!os pa&eidimas, o #iurk#tus Konstituci!os pa&eidimas kartu yra ir priesaikos sulau&ymas.) 9. P6LD8EL4'V 3L8&-VS $84;4S84TS (!;'L68;-84TS) >;6;4'8=VS (86 =R ;8F&848!;S &V4S'8'MW848V 'L8S!V 2002 0) 1. 4M';68!L). 12 Ere%idento statyme (galio!usiame nuo "--*3-13", iki "--*31131-) "- str. A#!usiam i# valstybs tarnybos 2espublikos Ere%identui iki gyvos galvos< 1) nustatoma 0- procent 2espublikos Ere%idento darbo u&mokes$io dyd&io pensi!a per mnes= ") suteikiama poilsiaviet su aptarnavimu, taip pat apsauga ir transportas. Fptarnau!an$i asmen skai$i, apsaugos ir transporto priemoni kiek nustato 1ietuvos 2espublikos 7yriausyb. Jau anks$iau mintu "--"3-/31+ nutarimu K( pasisak< 4"---3-/31* 7alstybini pensi! statymo H, 11, 10 straipsni pakeitimo ir papildymo statymo 1 straipsniu buvo pakeista 1ietuvos 2espublikos valstybini pensi! statymo H straipsnio . dalis ir !i buvo i#dstyta taip< 4Fuk#$iausiosios (arybos 3 Ftkuriamo!o ?eimo Eirmininkui, i#!usiam i# valstybs tarnybos, skiriama ir mokama 2espublikos Ere%idento valstybin pensi!a pagal 1ietuvos 2espublikos Ere%idento statym.5 K +str. @espu"likos Pre i!entas turi re i!encij& @espu"likos Pre i!ento ir jo re i!encijos %inansavim nustato statymas& @io straipsnio negalima ai#kinti atribo!us ! nuo kit K straipsni. @ios konstitucins nuostatos rei#kia ir tai, kad 2espublikos Ere%idento veikl inansuo!a, 2espublikos Ere%idento materialines ir socialines garanti!as u&tikrina valstyb, kad tam reikalingos l#os turi bti numatomos valstybs biud&ete, kad 2espublikos Ere%idento ir !o re%idenci!os inansavimas turi bti reguliuo!amas statymais. Eagal Konstituci! statym leid!ui neleid&iama nustatyti tokio teisinio reguliavimo, kuriuo bt paneigtas individualus, nuo vis kit valstybs pareign teisinio statuso besiskiriantis 2espublikos Ere%idento teisinis statusas ir sudarytos teisins prielaidos kur nors kit asmen prilyginti 2espublikos Ere%identui 3 valstybs vadovui. Konstituci!os +- straipsnio nuostatos suponuo!a tai, kad neatskiriamas 2espublikos Ere%idento inansavimo elementas ir valstybs vadovo konstitucin socialin garanti!a yra 2espublikos Ere%idento pensi!a. 2espublikos Ere%idento pensi!a, kaip valstybini pensi! r#is, yra tvirtinta 7alstybini pensi! statymo 1 straipsnio (1++03-H3-. redakci!a) 1 dalies 1 punkte, o #io straipsnio *daly!e inter alia nustatyta, kad 2espublikos Ere%idento pensi!a skiriama pagal special statym. 2espublikos Ere%idento pensi!os, kaip valstybs vadovo esmins socialins garanti!os, nustatymas pagal Konstituci! sietinas tik su #iomis slygomis< 1) asmuo buvo i#rinktas 2espublikos Ere%identu= ") !o galio!imai yra nutrk>. 1ietuvos 2espublikos Ere%idento statymo "- str. " d. ir 7alstybini pensi! statymo H str. 1 d. pavartota ormuluot 4i#!usiam i# valstybs tarnybos5 rei#kia, !og 2espublikos Ere%idento pensi!a yra nustatoma (skiriama ir mokama) buvusiam 2espublikos Ere%identui tik !eigu !is nra !okio!e kito!e valstybs tarnybo!e. (aigi #ios pensi!os nustatymas (skyrimas ir mok!imas) sie!amas ne tik su 2espublikos Ere%idento galio!im nutrkimu, bet ir su tuo, kad buv>s 2espublikos Ere%identas nra !okio!e kito!e valstybs tarnybo!e. (oks teisinis reguliavimas rei#kia, kad buvusiam 2espublikos Ere%identui, !eigu !is yra kokio!e nors kito!e valstybs tarnybo!e, 2espublikos Ere%idento pensi!a nra nustatoma (skiriama ir mokama). Mtvirtinus, kad 2espublikos Ere%idento pensi!a yra nustatoma (skiriama ir mokama) buvusiam 2espublikos Ere%identui tik !eigu !is nra !okio!e kito!e valstybs tarnybo!e, yra paneigiama 2espublikos Ere%idento, kaip valstybs vadovo, konstitucin socialin garanti!a gauti, nutrkus 2espublikos Ere%idento galio!imams, 2espublikos Ere%idento pensi!. (aigi yra sudaromos prielaidos paneigti i#skirtin 2espublikos Ere%idento, kaip valstybs vadovo, konstitucin status. @itaip yra pa&eid&iama Konstituci!os HH str. 1 d. 6inta, kad 7alstybini pensi! statymo H str. . d. ("---3-/31* redakci!a) yra nustatyta, !og Fuk#$iausiosios (arybos3 Ftkuriamo!o ?eimo Eirmininkui, i#!usiam i# valstybs tarnybos, skiriama ir mokama 2espublikos Ere%idento valstybin pensi!a pagal 12 Ere%idento statym. ?prend&iant, ar 7alstybini pensi! statymo H str. . d. ("---3-/31* redakci!a) neprie#tarau!a Konstituci!ai, reikia nustatyti, ar pagal Konstituci! Fuk#$iausiosios (arybos3Ftkuriamo!o ?eimo Eirmininko pareigyb gali bti prilyginta 2espublikos Ere%idento, kaip valstybs vadovo, institutui. 7alstybini pensi! statymo H str. . d. ("---3-/31* redakci!a) nurodyta Fuk#$iausiosios (arybos3Ftkuriamo!o ?eimo Eirmininko pareigyb savo teisiniu turiniu yra tapati 1++-31++" m. dirbusios 1ietuvos 2espublikos Fuk#$iausiosios (arybos Eirmininko pareigybei. Fuk#$iausiosios (arybos Eirmininko pareigyb buvo tvirtinta iki Konstituci!os sigalio!imo galio!usiame 1ietuvos 2espublikos 1aikina!ame Eagrindiniame Mstatyme. Fuk#$iausiosios (arybos Eirmininko pareigyb 1++" m. Konstituci!o!e numatyta kaip laikina, !i sie!ama su ta pereinam!a teisine situaci!a, kai 1ietuvos 2espublikos ?eimas yra i#rinktas, bet dar nra susirink>s pirm! posd. Fuk#$iausiosios (arybos Eirmininkui Konstituci!o!e nustatytas tik vienas konstitucinis galio!imas 3 pasira#yti ir ne vliau kaip per 10 dien o icialiai paskelbti re erendumu priimt Konstituci! ir statym 48l 1ietuvos 2espublikos Konstituci!os sigalio!imo tvarkos5 (K 10. str.). 1++"3113-/ Fuk#$iausiosios (arybos Eirmininkas Konstituci! pasira#. Bau!ai i#rinktam 1ietuvos 2espublikos ?eimui 1++"3113"0 susirinkus pirm! posd, pagal statymo 48l 1ietuvos 2espublikos Konstituci!os sigalio!imo tvarkos5 . str. Fuk#$iausiosios (arybos Eirmininko pareigybs nebeliko. Fkivai%du, !og 1++-31++" m. dirbusios Fuk#$iausiosios (arybos Eirmininko statusas nra tapatus 1++" m. Konstituci!o!e tvirtinto 2espublikos Ere%idento, kaip valstybs vadovo, statusui.

11-

(aigi pagal Konstituci! Fuk#$iausiosios (arybos Eirmininko pareigyb skiriasi nuo 2espublikos Ere%idento, kaip valstybs vadovo, instituto. 7alstybini pensi! statymo H str. . d. ("---3-/31* redakci!a) nustatytu teisiniu reguliavimu yra paneigiamas 2espublikos Ere%idento, kaip valstybs vadovo, individualus, nuo vis kit valstybs pareign statuso besiskiriantis konstitucinis statusas. (aigi pa&eid&iama Konstituci!os HH str. 1 d. Ftsi&velgiant i#dstytus argumentus darytina i#vada, kad 7alstybini pensi! statymo H str. . d. ("---3-/31* redakci!a) prie#tarau!a K HH str. 1 d. ir +- str.' @iuo metu galio!an$iame Ere%idento statyme< Kadenci! baigusiam 2espublikos Ere%identui iki gyvos galvos< 1 nustatoma 0- procent 2espublikos Ere%idento darbo u&mokes$io dyd&io pensi!a per mnes=

"

suteikiamos gyvenamosios patalpos su aptarnavimu, taip pat apsauga ir transportas. Fptarnau!an$i asmen, apsaugos ir transporto priemoni skai$i nustato 1ietuvos 2espublikos 7yriausyb. 1? tema. Lietuvos Respublikos ;yriausyb

Sutrumpinimai? K C konstituci!a= K( C Konstitucinis teismas 7M C 7yriausybs statymas K(n C Konstitucinio teismo nutarimas 7dr C 7yriausybs darbo reglamentas EM C pre%idento statymas ?? C ?eimo statutas Eagrindinis valstybs vald&ios organi%avimo ir veiklos principas yra vald&i padali!imas. 8emokratin!e valstyb!e vald&ios #altinis yra tauta, !i gyvendina vald&i ir tiesiogiai, ir per valstybs vald&ios instituci!as. ?iekiant, kad !okia valstybs vald&ios instituci!a savo rankose nesutelkt visos vald&ios ir kad !a nesinaudot nekontroliuo!ama, pagal valstybs vykdomas unkci!as valstybs vald&ia daloma statym leid&iam!, vykdom!, teismin>. 7ykdomo!i instituci!a reali%uo!a valstybs vald&i organi%uodama ir garantuodama statym vykdym. Fuk#$iausio!i vykdomosios vald&ios instituci!a yra vyriausyb. Eagrindiniai vyriausybs, kaip vald&ios instituto bruo&ai< Kolegialus organas 7yriausybs nariai skiriami, o ne renkami 7yriausyb> da&niausiai ormuo!a parti!a, laim!usi rinkimus, arba kitokia parlamento dauguma (koalici!a) -iterat#roje vyriausyb da5nai apib#dinama kaip institu%ija" vykdanti spe%i:inius atskir grupi interesus. 1.3yriausybs sudtis" :ormavimo tvarka ir jos prin%ipai pagal &onstitu%inio 'eismo (1..*/01/10) i,ai,kinimus. 7yriausyb C kole&ialus bendrosios kompetencijos institucija K,n 1$$?E@1E1@!" auk,1iausias vykdomasis Q tvarkomasis organas valstybje. Kiekviena valstybs vald7ia u7ima tam tikr viet valstybs vald7ios sistemoje ir atlieka tik jai bAdin&as Bunkcijas. ;yriausyb yra vykdomoji tvarkomoji 8alies institucija: vykdanti 6statymus ir kitus teiss aktus: tvarkanti kra8to reikalus.(&'n 1..*/01/10) +yriausy"s su!tis$ &onstitu%ijoje ir 3yriausybs statyme numatyta" kad -ietuvos 6espublikos 3yriausyb2 sudaro !inistras Pirmininkas ir ministrai (& .1 str." 3< 1 str.). (;plinkos" $inans" &ra,to apsaugos" &ult#ros" So%ialins apsaugos ir darbo" Susisiekimo" Sveikatos apsaugos" Fvietimo ir mokslo" 'eisingumo" Xkio" M5sienio reikal" 3idaus reikal" Pems #kio ministerijos). ;yriausybs Bormavimo tvarka3 7yriausybs sudarymo procedra sudtinga. Jo!e dalyvau!a " instituci!os 2espublikos Ere%identas ir ?eimas, ir i# dalies C 6inistras Eirmininkas. Konstituci!os +" str. tvirtinti svarbiausi vyriausybs ormavimo aspektai< 6inistr Eirminink ?eimo pritarimu skiria ir atleid&ia 2espublikos Ere%identas. 6inistrus skiria ir atleid&ia 6inistro Eirmininko teikimu 2espublikos Ere%identas. 6inistras Eirmininkas ne vliau kaip per 10 dien nuo !o paskyrimo pristato ?eimui savo sudaryt ir 2espublikos Ere%idento patvirtint 7yriausyb> ir pateikia svarstyti !os program. 7yriausyb gr&ina savo galio!imus 2espublikos Ere%identui po ?eimo rinkim arba i#rinkus 2espublikos Ere%ident. Bau!a 7yriausyb gauna galio!imus veikti, kai ?eimas posdy!e dalyvau!an$i ?eimo nari bals dauguma pritaria !os programa. 7M / straipsnis taip pat numato 7yriausybs sudarymo tvark ir i# esms atkarto!a Konstituci!os nustatyt reglamentavim, papildomai traukiama tai, kad< !eigu ?eimas motyvuotu nutarimu nepritaria vyriausybs programai, 6inistras Eirmininkas ne vliau kaip per 10 dien nuo nepritarimo dienos pateikia svarstyti nau! program. 6inisteri!os ir kitos valstybs instituci!os privalo paskirtiems ministrams teikti med&iag, reikaling 7yriausybs programai parengti, bei prisidti prie programos rengimo. 7M / str. . d. numatyta, kad kai ?eimas pritaria 7yriausybs programai, 7yriausyb privalo per * mnesius parengti ir patvirtinti konkre$ias priemones #iai programai gyvendinti. 1ietuvos 2espublikos ?eimo statutas (*1 skirsnis) tvirtina detali 6inistro Eirmininko kandidatros ir 7yriausyb programos svarstymo procedr. 7yriausybs sudarymas vyksta keliais etapais< 1. 2espublikos Ere%identas dekretu teikia 6inistro Eirmininko kandidatr ?eimui. @iuo atve!u 2espublikos Ere%identas kaip valstybs vadovas (K HH str.) i# principo turi vengti nestabilumo ar neprogno%uo!amos situaci!os, t. y. parinkti ir teikti tik tok kandidat, kuriam akivai%d&iai pritars ?eimo nari dauguma. ?eimas artimiausiame posdy!e suteikia galimyb> 2espublikos Ere%identui pristatyti pretendent. Be vliau kaip per savait> turi bti surengta kitas ?eimo posdis sprendimui dl pateiktos kandidatros priimti. ". ?eimas nutarimu pritaria arba nepritaria 2espublikos Ere%idento pateiktai 6inistro Eirmininko kandidatrai. Jei ?eimas nepritart, 2espublikos Ere%identas turt i# nau!o teikti kit kandidat. *. 2espublikos Ere%identas dekretu skiria kandidat, gavus ?eimo pritarim 6inistru Eirmininku. .. 6inistras Eirmininkas teikia 2espublikos Ere%identui ministr kandidatras, 2espublikos Ere%identas, !ei sutinka su !omis, dekretais skiria pateiktus kandidatus ministrus ir atskiru dekretu tvirtina visos 7yriausybs sudt. 0. 6inistras Eirmininkas ne vliau kaip per 10 dien nuo !o paskyrimo privalo pristatyti savo sudaryt ir 2espublikos pre%idento patvirtint 7yriausyb> ir pateikti svarstyti !os program(K +" str. * d.). ?eimas privalo program apsvarstyti per 10 dien (?eimo statuto 1+/ str.). ?eimas nutarimu pritaria ar nepritaria 7yriausybs programai. Dra&inus ! 7yriausybei tobulinti, nau!a redakci!a turi bti pateikta per 1- dien. 7yriausyb gauna galio!imus veikti, kai ?eimas posdy!e dalyvau!an$i nari bals dauguma pritaria !os programai. +yriausy"s programa pagal ,: iaikinim '2HH3.K2.2K nutarimas( yra /teisinis !okumentas, kuriame i!stytos tam tikro laikotarpio valsty"s veiklos gairsN1 jis turi "#ti skel"iamas /+alsty"s inioseN& +yriausy"s programos pagrin!as yra parlamento rinkimus laimjusi politini jg programos, taiau j nuostatos tik per +yriausy"s program gyja teisin reikm pareigo!amos tiek +yriausy", tiek j palaikani *eimo !augum atitinkamai veikti& ',:n 2HH3.K2.2K(& Eritarus vyriausybs programai, praddami eiti savo pareigas, 6inistras Eirmininkas ir ministrai ?eime prisiekia. (K +* str., 7M H str.) 7yriausyb gauna galio!imus veikti ?eimo galio!im laikotarpiu, t. y. . metams. ,: 2HH3.K2.2K nutarimas Priklausomai nuo val!ymo %ormos ir parlamento vai!mens su!arant vyriausy" skiriami !u pagrin!iniai vyriausy"s su!arymo proce!#r mo!eliai$ parlamentinis ir neparlamentinis& Parlamentiniam vyriausy"s su!arymo mo!eliui "#!inga tai, ka! vyriausy" %ormuojama atsivelgiant parlamento rinkim re ultatus&

111

Feparlamentiniam vyriausy"s %ormavimui "#!inga tai, ka! vyk!omajai val!iai nereikalingas parlamento pasitikjimas, valsty"s va!ovas j su!aro savarankikai& :aiau ir neparlamentinio vyriausy"s su!arymo atveju pre i!entas svar"iausius ios institucijos pareig#nus paprastai skiria parlamento pritarimu& Pagal )ietuvos @espu"likos ,onstitucijoje nustatyt val!ios institucij kompetencij )ietuvos valsty"s val!ymo mo!elis priskirtinas parlamentins respu"likos val!ymo %ormai& ,artu pa"rtina, ka! m#s valsty"s val!ymo %ormai "#!ingi ir kai kurie va!inamosios miriosios 'pusiau pre i!entins( val!ymo %ormos ypatumai& :ai atsispin!i *eimo, valsty"s va!ovo C @espu"likos Pre i!ento, +yriausy"s galiojimuose "ei j tarpusavio santyki teisinje konstrukcijoje& )ietuvos konstitucinje sistemoje yra tvirtintas +yriausy"s atsakingumo *eimui principas, lemiantis atitinkam +yriausy"s su!arymo "#!& +yriausy"s programos pagrin!as yra parlamento rinkimus laimjusi politini jg programos, taiau j nuostatos tik per +yriausy"s program gyja teisin reikm pareigo!amos tiek +yriausy", tiek j palaikani *eimo !augum atitinkamai veikti& :oks +yriausy"s programos teisins reikms pripainimas C "#!ingas parlamentins !emokratijos ypatumas& <is tvirtintas ,onstitucijos 5M straipsnio M punkto ir H4 straipsnio penktosios !alies normose& =#tent !l to @espu"likos Pre i!entui tenka skirti *eimo !augumos palaikom Binistr Pirminink ir tvirtinti toki +yriausy", kurios programai *eimas gali pritarti pos!yje !alyvaujani nari "als !auguma& ,itaip ne"us su%ormuota valsty"s %unkcionavim utikrinanti vyk!omosios val!ios institucija& +yriausy", siek!ama gyti *eimo pasitikjim, numaty!ama savo veiklos kryptis tam tikram laikotarpiui, privals atsivelgti galim *eimo nari pritarim ar nepritarim& *eimas, ireik!amas pasitikjim +yriausy"s programa, sipareigoja prii#rti, kaip +yriausy" veiks gyven!in!ama program& +yriausy"s programa C +yriausy"s politins.teisins atsakomy"s *eimui pagrin!as, nes ji soli!ariai atsako *eimui u "en!r savo veikl& +yriausy"ei galiojimus veikti suteiks *eimas gali pareikti nepasitikjim +yriausy"e ar Binistru Pirmininku& Fepasitikjimo pareikimo pa!arinys C +yriausy"s atsistaty!inimas& +yriausy" C kolegiali vyk!omosios val!ios institucij %ormuoja *eimas ir @espu"likos Pre i!entas, taiau j vai!muo ir u!aviniai nevieno!i& @espu"likos Pre i!entas iame procese !alyvauja kaip valsty"s va!ovas, atliekantis ,onstitucijoje numatytas %unkcijas, tuo tarpu *eimas veikia kaip tautos atstovy", kuriai atsakinga +yriausy"& Lgaliojim +yriausy"ei veikti suteikimas ir jos veiklos kontrol C svar"i *eimo kompetencijos sritis& ,aip nustatyta ,onstitucijos H5 straipsnio pirmojoje !alyje, +yriausy" yra soli!ariai atsakinga *eimui u "en!r +yriausy"s veikl& )ietuvos @espu"likos +yriausy"s statymo J straipsnio pirmojoje !alyje numatyta, ka! +yriausy" ne reiau kaip kart per metus pateikia *eimui +yriausy"s programos gyven!inimo ataskait& 1rincipai$ 7M numatyta, kad 7yriausyb savo veikl grind&ia kolegialumo, demokrati!os, teistumo ir vie#umo principais (7M . str.) ,onstitucinis teismas savo 2HH3.K2.2K nutarime konstatavo, ka! +ienas i valsty"s institucij "en!ra!ar"iavimo utikrinimo "#! yra vyriausy"s atsakingumo parlamentui principas, tvirtintas !augelio Ruropos valsty"i konstitucijose& :aip pat ,: konstatavo, ka! Pagal )ietuvos @espu"likos ,onstitucijoje nustatyt val!ios institucij kompetencij )ietuvos valsty"s val!ymo mo!elis priskirtinas parlamentins respu"likos val!ymo %ormai 'nors m#s valsty"s val!ymo %ormai "#!ingi ir kai kurie va!inamosios miriosios 'pusiau pre i!entins( val!ymo %ormos ypatumai(& Parlamentiniam vyriausy"s su!arymo mo!eliui "#!inga tai, ka! vyriausy" %ormuojama atsivelgiant parlamento rinkim re ultatus& =#tent to!l valsty"s va!ovas skiria vyriausy"s va!ovu asmen, kurio kan!i!at#rai pritaria parlamentas& )ietuvos konstitucinje sistemoje yra tvirtintas +yriausy"s atsakingumo *eimui principas, lemiantis atitinkam +yriausy"s su!arymo "#!& *eimas, pritar!amas +yriausy"s programai, +yriausy"ei suteikia galiojimus veikti& :aip gyven!inamos +yriausy"s veikl reguliuojanios ,onstitucijos normos, tvirtinanios +yriausy"s atsakomy"s *eimui princip& 2.3yriausybs kompeten%ija. 12 7yriausybs galio!imai Konstituci!o!e(+. str.) tvirtinti H punktais, kurie yra labai plats< 1) tvarko kra#to reikalus, saugo 1ietuvos 2espublikos teritori!os nelie$iamyb>, garantuo!a valstybs saugum ir vie#! tvark= ") vykdo statymus ir ?eimo nutarimus dl statym gyvendinimo, taip pat 2espublikos Ere%idento dekretus= *) koordinuo!a ministeri! ir kit 7yriausybs staig veikl= .) rengia valstybs biud&eto pro!ekt ir teikia ! ?eimui= vykdo valstybs biud&et, teikia ?eimui biud&eto vykdymo apyskait= 0) rengia ir teikia ?eimui svarstyti statym pro!ektus= /) u&me%ga diplomatinius santykius ir palaiko ry#ius su u&sienio valstybmis ir tarptautinmis organi%aci!omis= H) vykdo kitas pareigas, kurias 7yriausybei paveda Konstituci!a ir kiti statymai. 7yriausybs galio!imas 4tvarkyti kra,to reikalus' apima daug veiklos bar, kuriuos galima bt apibdinti daugybe punkt. (ai rei#kia, kad 7yriausyb gali imtis vairi iniciatyv, !ei tik !os i#plaukia i# 7yriausybs veiklos programos ir nepa&eid&ia ?eimo i#skirtins prerogatyvos reglamentuoti svarbiausius &mogaus teisi ir laisvi bei kit konstitucini vertybi gyvendinimo ar ribo!imo klausimus. 7yriausybs galio!imas ir pareigo!imas 4vykdyti statymus' rodo, kad 7yriausyb yra vykdomosios vald&ios instituci!a, kuri, nors ir bdama pagal kompetenci!a savaranki#ka, privalo vykdyti ir tai, kam !i nepritaria ar pritaria i# dalies. K( i#ai#kino ("--131-3*- nutarimas), kad 47yriausybs pareiga priimti postatyminius aktus, btinus statymams gyvendinti kyla i# Konstituci!os, o esant statym leid!o pavedimui C ir i# statym bei ?eimo nutarim dl statym gyvendinimo'. 7ienas i# pagrindini 7yriausybs, kaip vald&ios, galio!im yra 4 rengti (sudaryti) valstybs biud5et', kuris pagal ,: iaikinim ',:n 2HH5.K4.43( yra /centrali uotas %inans itekli %on!as, kuriame sukaupiama ir perskirstoma !alis nacionalini pajamN& 7ykdydama tok galio!im 7yriausyb stengiasi gyvendinti savo politinius prioritetus. 7yriausybs galio!imas C @ministerij koordinavimas' rodo klasikin centrali%uot valstybs valdym. (ai rei#kia, kad 7yriausybs veikla !os posd&iais nesiribo!a ir toliau pasirei#kia 6inistro Eirmininko, vadovau!an$io 7yriausybei ir ministr, vadovau!an$i ministeri!oms, bendradarbiavimu. ,: savo 2HHH.22.4E nutarime konstatavo, ka! ,onstitucijoje numatytas +yriausy"s galiojim sraas nra "aigtinis& Pagal ,onstitucijos H6 straipsnio M punkt +yriausy" Nvyk!o kitas pareigas, kurias +yriausy"ei pave!a ,onstitucija ir kiti statymai9& 7M statyme ("" str.) 3yriausybs galiojimai i#vardinti #iek tiek smulkiau, patikslinamos Konstituci!os ormuluots, tvirtinama, kad #alia K mintos veiklos vyriausyb taip pat< 1. saugo konstitucin santvark ir 1ietuvos 2espublikos teritori!os nelie$iamyb>, tvarko kra#to reikalus, garantuo!a valstybs saugum ir vie#! tvark= ". remdamasi statymais disponuo!a valstybs turtu, nustato !o valdymo ir naudo!imo tvark= *. teikia ?eimui silymus dl ministeri! steigimo ir panaikinimo= .. steigia, reorgani%uo!a ir likviduo!a 7yriausybs staigas bei steigia staigas prie ministeri!= 0. tvirtina ministeri!, 7yriausybs staig, staig prie ministeri! nuostatus= /. kartu su 2espublikos Ere%identu vykdo u&sienio politik= u&me%ga diplomatinius santykius ir palaiko ry#ius su u&sienio valstybmis bei tarptautinmis organi%aci!omis= atsi&velgdama ?eimo 9&sienio reikal komiteto rekomendaci!as, teikia 2espublikos Ere%identui silymus dl 1ietuvos 2espublikos diplomatini atstov u&sienio valstybse ir prie tarptautini organi%aci! skyrimo bei at#aukimo= H. statymo nustatyta tvarka organi%uo!a valdym auk#tesniuosiuose administraciniuose vienetuose= ,. statymo numatytais atve!ais silo ?eimui vesti tiesiogin valdym savivaldybs teritori!o!e= +. turi teis> kreiptis Konstitucin (eism su pra#ymu i#tirti, ar 1ietuvos 2espublikos statymai ar kiti ?eimo priimti teiss aktai neprie#tarau!a 1ietuvos 2espublikos Konstituci!ai= 1-. skiria ir atleid&ia i# pareig apskri$i vir#ininkus, ! pavaduoto!us bei savivaldybi veiklos administracin> prie&ir vykdan$ius 7yriausybs atstovus, skiria !iems tarnybines nuobaudas= 11. sudaro komisi!as bei komitetus. Ftkreiptinas dmesys 7M "" str. 1 d., kurio!e nurodyta, kad 7yriausyb be kit savo galio!im 3 saugo konstitucin> santvark. ,onstitucinis teismas iaikino '2HHH.22.4E nutarime(, ka! )ietuvos @espu"likos konstitucin santvarka grin!iama mogaus ir pilieio teisi "ei laisvi, kaip !i!iausios verty"s, prioritetu, taip pat principais, tvirtinaniais :autos suverenitet, valsty"s nepriklausomy" ir teritorin vientisum, !emokratij, valsty"s val!ymo %orm . respu"lik, valsty"s

11"

val!i atskyrim, j savarankikum ir pusiausvyr, vietos savival! ir pan& *augoti konstitucin santvark . tai reikia neleisti, ka! "#t ksinamasi ,onstitucijoje nustatytus socialinius, ekonominius, politinius santykius, su!aranius asmens, visuomens ir valsty"s gyvenimo pagrin!us& :aip pat, ka! vyriausy"ei nra nustatyta koki nors papil!om galiojim, susijusi su konstitucins santvarkos saugojimu, kurie pakeist ar kaip nors apri"ot kitoms valsty"s val!ios institucijoms ,onstitucijoje nustatytus galiojimus& :aip pat teismas paymjo, ka! statymo nuostata, ka! +yriausy" saugo konstitucin santvark, negali "#ti aikinama kaip suteikianti pagrin! +yriausy"ei savo nutarimais nustatyti tokius valsty"s val!ymo institucij galiojimus, kuriais, saugant konstitucin santvark, "#t siterpiama kit valsty"s val!ios institucij kompetencij& :ok konstitucin +yriausy"s galiojim reguliavim lemia tai, ka! valsty"s val!ymo sritys ir val!ymo %unkcijos yra la"ai vairios, jos gali kisti& +yriausy"s veikla yra ne tik vyk!omojo, "et ir tvarkomojo po"#!io& +yk!y!ama statymus ir *eimo nutarimus, +yriausy" pati lei!ia norminius ir in!ivi!ualius teiss aktus, utikrina j vyk!ym& ,ita vertus, +yriausy"ei vyk!ant ,onstitucijos jai priskirtas %unkcijas, jos galiojimai gali priklausyti nuo alies ekonomins "ei socialins "#kls, spren!iam pro"lem ir !augelio kit aplinky"i, kurioms pasikeitus gali keistis ir +yriausy"s galiojim turinys "ei apimtis& :o!l, kaip minta, ,onstitucijoje yra tvirtinti tik svar"iausi +yriausy"s galiojimai 'sraas nra "aigtinis( ir nustatoma, ka! +yriausy" vyk!o ne tik ,onstitucijoje, "et ir kituose statymuose nuro!ytas pareigas ',onstitucijos H6 straipsnio M punktas(& 7yriausyb C kolegiali instituci!a. 7adovau!antis Konstituci!os +0 str., valstybs valdymo reiklaus 7yriausyb sprend&ia posd&iuose priimdama nutarimus. 7yriausybs nutarimai C postatyminiai aktai, priimti vis 7yriausybs nari bals dauguma. . 3yriausybs galiojim laikas. 3yriausybs galiojim gra5inimas ir atstatydinimas pagal &onstitu%inio teismo 1..*/01/10 nutarim. ;yriausybs 6&aliojim< laikas3 Kendruo!u atve!u 7yriausyb gauna galio!imus veikti ?eimo galio!im laikotarpiu, t. y. . metams. @alia to K +" str. . d. bei 7M , str. numato, kad 7yriausyb gr&ina savo galio!imus 2espublikos Ere%identui po ?eimo rinkim arba i#rinkus 2espublikos Ere%ident. (aip pat pa&ymtina, kad K 1-1 str. ir 7M , str. nurodyta, kad kai pasikei$ia daugiau kaip pus ministr, 7yriausyb turi i# nau!o gauti ?eimo galio!imus. ;yriausybs 6&aliojim< &r7inimas ir atstatydinimas3 Konstituci!a ir 7M tvirtina, kad 7yriausyb galio!imus gr&ina dviem atve!ais< 1. po ?eimo rinkim= ". po 2espublikos pre%idento rinkim. Dalima teigti, !og btinyb> 7yriausybei gr&inti galio!imus lemia tai, kad baigiasi vieno i# 7yriausyb> sudariusi sub!ekt galio!imai. (a$iau galio!im gr&inimas #iais atve!ais turi skirting teisin> reik#m>, pirmuo!u atve!u po ?eimo rinkim 7yriausyb ne tik privalo gr&inti turtus galio!imus, bet ir atsistatydinti. (oks ai#kinimas sie!amas su sistemine Konstituci!os anali%e, nes +" str. . dalis numato 7yriausybs galio!im gr&inimo pagrindus(tame tarpe po ?eimo rinkim), o savo ruo&tu 1-1 str. * d. . p. imperatyviai nurodo, kad 7yriausyb privalo atsistatydinti po ?eimo rinkim kai sudaroma nau!a 7yriausyb. Faujai irinktam *eimui susirinkus pirmj pos!, nuo io pos!io pra!ios pasi"aigia ankstesniojo *eimo nari galiojimai& Pasi"aigus iems galiojimams, ne"elieka ankstesniojo *eimo . vieno i su"jekt, i kurio +yriausy" gavo galiojimus veikti& =#tent to!l +yriausy" grina savo galiojimus @espu"likos Pre i!entui t !ien, kai "aigiasi ankstesniojo *eimo galiojimai ',:n 2HHH.22.4E ). Kadangi po ?eimo rinkim 7yriausyb privalo ne tik gr&inti savo galio!imus, bet ir atsistatydinti, #iuo atve!u galio!im gr&inimas yra pirmas &ingsnis privalom, Konstituci!o!e sakmiai nurodyt 7yriausybs atsistatydinim . Eo ?eimo rinkim 2espublikos Ere%identas, vadovaudamasis Konstituci!os ,. straipsnio / punktu, priima 7yriausybs gr&inamus galio!imus ir paveda !ai eiti pareigas, kol bus sudaryta nau!a 7yriausyb. 2espublikos Ere%identas ne vliau kaip per 10 dien teikia ?eimui svarstyti nau!o 6inistro Eirmininko kandidatr. (aip pradedama ormuoti nau!a 7yriausyb. Kai sudaroma nau!a 7yriausyb, galio!imus gr&inusi 7yriausyb atsistatydina (Konstituci!os 1-1 straipsnio tre$iosios dalies . punktas). Po Pre i!ento rinkim +yriausy" taip pat grina savo galiojimus naujai irinktam Pre i!entui, taiau ,onstitucijos normose nenumatyta, ka! tuomet +yriausy" privalo atsistaty!inti& :aip yra !l to, ka! pasikeitus valsty" va!ovui toliau ilieka *eimo pasitikjimas +yriausy"e& Prinusi galiojimus, +yriausy" ilieka legitimi& :o!l galiojim grinimo po Pre i!ento rinkim atveju, valsty"s va!ovo pave!imas toliau eiti pareigas turt "#ti !uo!amas tai paiai +yriausy"ei& ,: taip pat pa"r, ka! +yriausy"s galiojim grinimu ireikiama pagar"a valsty"s va!ovo institucijai, pripastama @espu"likos Pre i!ento ir +yriausy"s santyki svar"a& ?iuo atveju +yriausy"s galiojim grinimo veiksm ,: var!ina kaip konstitucinio man!agumo iraik C suteikia galimy" @espu"likos Pre i!entui patikrinti ar *eimas ir toliau pasitiki esama +yriausy"e& ',:n 2HH3.K2.2K( (aip pat K( yra pa&ym!>s, ka! +yriausy"s galiojimai turt "#ti grinami @espu"likos Pre i!entui t !ien, kai jis pra!e!a eiti savo pareigas& ',:n 2HH3.K2. 2K( @iuo atve!u (galio!im gra&inimo Ere%identui atve!u) <ei *eimas nepritaria Binistro Pirmininko kan!i!at#rai, tai reikt, ka! +yriausy" privalo atsistaty!inti ',onstitucijos 2K2 straipsnio treiosios !alies 4 punktas(& :ai "#t konstitucinis pagrin!as pra!ti naujos +yriausy"s su!arymo proce!#r& ',:n 2HH3.K2.2K( 7yriausybs statymo , str. detaliai pateikiami galio!im gr&inimo pagrindai ir tvarka< 1. 7yriausyb gr&ina galio!imus i#rinkus 2espublikos Ere%ident. ". Eo ?eimo rinkim 7yriausyb gr&ina galio!imus 2espublikos Ere%identui t dien, kai nau!asis ?eimas susirenka pirm! posd. *. A#rinkus 2espublikos Ere%ident, 7yriausyb galio!imus gr&ina 2espublikos Ere%identui t dien, kai #is pradeda eiti pareigas. .. Kai pasikei$ia daugiau nei pus ministr, 7yriausyb turi i# nau!o gauti ?eimo galio!imus. 0. 7yriausybs galio!imai laikomi gr&intais, kai 6inistras Eirmininkas ar 7yriausybs narys, pavaduo!antis 6inistr Eirminink, teikia 2espublikos Ere%identui ra#ti#k parei#kim. /. 2espublikos Ere%identas priima 7yriausybs gr&inamus galio!imus ir paveda !ai eiti pareigas, kol 7yriausyb i# nau!o gaus ?eimo galio!imus arba kol bus sudaryta nau!a 7yriausyb. Jeigu 7yriausyb galio!im ra#ti#kai negr&ina, 2espublikos Ere%identas turi teis> dekretu pavesti 7yriausybei eiti pareigas bei skirti 7yriausybs nar 6inistrui Eirmininkui pavaduoti, kol bus sudaryta nau!a 7yriausyb arba kol 7yriausyb i# nau!o gaus ?eimo galio!imus. H. Kai 7yriausyb gr&ina galio!imus #io straipsnio 1 dalies numatytu pagrindu, 2espublikos Ere%identas per 10 dien teikia ?eimui svarstyti galio!imus gr&inusios 7yriausybs 6inistro Eirmininko kandidatr. Kai ?eimas pritaria 6inistro Eirmininko kandidatrai ir 2espublikos Ere%identas paskiria 6inistr Eirminink, !ei 6inistro Eirmininko pateikto!e ir 2espublikos Ere%idento patvirtinto!e 7yriausyb!e nepasikeit daugiau nei pus iki galio!im gr&inimo dirbusi ministr, 7yriausyb i# nau!o gauna galio!imus veikti pagal ?eimo anks$iau patvirtint program. Jeigu ?eimas nepritaria 6inistro Eirmininko kandidatrai, 7yriausyb privalo atsistatydinti. Konstituci!a ir 7M tvirtina baigtin sra# atve!, kai 7yriausyb privalo atsistatydinti. 7yriausybs atsistatydinimo pagrindai tvirtinti Konstituci!os 1-1 straipsnio tre$io!o!e daly!e. Jo!e nustatyta, kad 7yriausyb privalo atsistatydinti #iais atve!ais< 1) kai Seimas du kartus i, eils nepritaria naujai sudarytos 3yriausybs programai . @iuo atve!u 7yriausyb ormaliu po&iriu neprivalo atsistatydinti , nes Konstituci!os 0, str. " d. 1 p. sako, kad !eigu ?eimas per *- dien nuo pateikimo neprim sprendimo dl nau!os vyriausybs programos arba nuo 7yriausybs programos pirmo!o pateikimo per /- dien du kartus i# eils nepritar 7yriausybs programai. (aip sudaroma prielaida 2espublikos Ere%identui suvereniai (ne 7yriausybs silymu) paskelbti pirmalaikius ?eimo rinkimu. ") kai Seimas vis Seimo nari bals dauguma slaptu balsavimu parei,kia nepasitikjim 3yriausybe ar !inistru Pirmininku . Bepasitik!imas C viena i# vykdomosios vald&ios kontrols orm, kai dl netinkamos veiklos gali bti pa#alintas ministras ar net visa 7yriausyb. ?avo teisinmis pasekmmis nepasitik!imas 7yriausybe ar ministru pirmininku yra adekva$ios kategori!os, nes abiem atve!ais yra suponuo!amas 7yriausybs kaip kolegialios instituci!os atsistatydinimas. ?avo ruo&tu 7yriausyb, parei#kus !ai tiesiogin nepasitik!im, gali taikyti atsakom! priemon> C silyti Ere%identui paskelbti pirmalaikius ?eimo rinkimus. *) kai !inistras Pirmininkas atsistatydina ar mir,ta. 6inistro Eirmininko atsistatydinimo atve!u pre%iumuo!ama, kad pasitraukus 7yriausybs, kaip kolegialios instituci!os, vadovui, tampa nemanomas tolesnis 7yriausybs programos vykdymas. (okia pati situaci!a susidaro ir mirus 6inistrui Eirmininkui.

11*

.) po Seimo rinkim" kai sudaroma nauja 3yriausyb. @iuo atve!u baigiasi po ?eimo rinkim galio!imus 2espublikos Ere%identui gr&inusios ir !o pavedimu laikinai C iki nau!os 7yriausybs sudarymo C veikusios 7yriausybs legitimaci!a. 7yriausyb atsistatydina kai nau!as i#rinktas ?eimas pritaria nau!os 7yriausybs programai. ,onstitucinis :eismas paymjo, ka! is +yriausy"s atsistaty!inimo pagrin! sraas yra "aigtinis& ',:n2HH3.K2.2K( (aip pat, pasikeitus daugiau nei pusei ministr, !ei 7yriausyb turi i# nau!o negauna ?eimo galio!im, t. y. pritarimo veikti,!i turi atsistatydinti. ,onstitucinis :eismas yra konstatavs, ka! Ngaliojim i naujo gavimo institutas yra viena i +yriausy"s parlamentins priei#ros %orm, kuri taiky!amas *eimas gali patikrinti, ar +yriausy"je pasikeitus !augiau kaip pusei ministr te"evyk!oma +yriausy"s programa, kuriai *eimas "uvo pritars9&',:n 2HHH.K6.4K( Akivai !u, ka! viena i svar"iausi atsistaty!inimo prieasi C *eimo pasitikjimo +yriausy"e prara!imas ar negijimas& :aiau nepasitikjimo raikos %ormos ,onstitucijoje numatytos vairios$ vienu atveju *eimas nepasitikjim ireikia tiesiogiai, kitu C !u kartus i eils nepritar!amas naujai su!arytos +yriausy"s programai, treiuoju atveju +yriausy" turi pakartotinai, t& y& i naujo, gauti *eimo galiojimus& Pagaliau kitais !viem atvejais pre iumuojama, ka! +yriausy" neteko *eimo pasitikjimo, t& y& galiojim veikti$ pirma, kai Binistras Pirmininkas atsistaty!ina ar mirta, antra, po *eimo rinkim& :aigi +yriausy"s atsistaty!inimas reikia, ka! jos veikla pasi"aigia& Po atsistaty!inimo, o po *eimo rinkim !ar iki jo, pra!e!ama naujos +yriausy"s %ormavimo proce!#ra&'2HH3.K2.2K( ,: taip pat pa"r, ka! nra pagrin!o svokas N+yriausy"s atsistaty!inimas9 ir N+yriausy"s galiojim grinimas9 laikyti tapaiomis& <os susijusios su skirtingomis teisinmis situacijomis& :ai lemia ir skirtingus teisinius pa!arinius& +yriausy"s galiojim grinimu ireikiama pagar"a valsty"s va!ovo institucijai, pripastama @espu"likos Pre i!ento ir +yriausy"s santyki svar"a& :ai taip pat lei!ia pasitikrinti ar *eimas ir toliau pasitiki +yriausy"e& 7M + str. taip pat nustato vyriausybs atsistatydinimo tvark< 1. !inistras Pirmininkas apie 3yriausybs atsistatydinim teikia 6espublikos Pre7identui ra,ytin prane,im" kuris prie, tai paskelbiamas 3yriausybs posdyje. ". 6inistrui Eirmininkui mirus, apie 7yriausybs atsistatydinim 2espublikos Ere%identui prane#a 6inistr Eirminink pavaduo!antis ministras, o !ei pavaduo!an$io nebuvo, C vyriausias pagal am&i ministras. Erane#imas apie 7yriausybs atsistatydinim turi bti paskelbtas 7yriausybs posdy!e. *. Jeigu reikia, prane#imui apie 7yriausybs atsistatydinim paskelbti #aukiamas neeilinis 7yriausybs posdis. .. Fpie 7yriausybs atsistatydinim turi bti prane#ta 2espublikos Ere%identui t dien, kuri atsiranda viena i# numatyt atsistatydinimo aplinkybi. 0. 7yriausyb gali atsistatydinti 6inistro Eirmininko silymu priimdama nutarim, kur 6inistras Eirmininkas t pa$i dien teikia 2espublikos Ere%identui. /. 7yriausybs atsistatydinim priima 2espublikos Ere%identas. 7yriausyb laikoma atsistatydinusia nuo 2espublikos Ere%idento dekreto sigalio!imo dienos. Erireikus 2espublikos Ere%identas paveda !ai toliau eiti pareigas. Jis gali pavesti vienam i# ministr eiti 6inistro Eirmininko pareigas, kol bus sudaryta nau!a 7yriausyb. (. 3yriausybs nari garantijos. !inistro teisin padtis" imunitetas" garantijos. (am, kad 7yriausyb galt tinkamai vykdyti savo pareigas, numatomos tam btinos garanti!os. ,onstitucinis teismas yra konstatavs ka! +yriausy"s nariams tam, ka! jie galt vyk!yti jiems ,onstitucijoje nustatytas %unkcijas gyven!inant valsty"s val!i, ,onstitucijoje yra nustatytas ypatingas teisinis statusas, inter alia apimantis !ar"o, atlyginimo "ei politins veiklos apri"ojimus, ypating paalinimo i uimam pareig ar man!ato panaikinimo tvark irOar"a imunitetus$ asmens nelieiamy", ypating patraukimo "au!iamojon irOar"a a!ministracinn atsakomy"n tvark& ',:n 4KK4.24.46(& 6inistro Eirmininko ir ministr garanti!as galima bt suskirstyti < 1. Belie$iamumo C negali bti suimti be ?eimo (atskiru atve!u be Ere%idento) sprendimo= ". ?ocialins garanti!os (atlyginimas, kompensaci!a, ondai, re%idenci!a ir pan.). Konstituci!a ir 7yriausybs statymas tvirtina 7yriausybs nari nelie$iamumo garanti!as< 6inistras Eirmininkas ir ministrai negali bti patraukti baud&iamo!on atsakomybn, suimti, negali bti kitaip suvar&yta ! laisv be i#ankstinio ?eimo sutikimo, o tarp ?eimo sesi! 3 be i#ankstinio 2espublikos Ere%idento sutikimo.(K 1-- str., 7M 1" str. ) Konstituci!os ++ str. bei 7M 1* str. tvirtina 7yriausybs nari darbo slygas bei socialines garanti!as< 1. 7yriausybs nari atlyginimo u& darb dyd nustato 1ietuvos 2espublikos valstybs politik, teis! ir valstybs pareign darbo apmok!imo statymas. ". Ftlyginim 7yriausybs nariams moka 7yriausybs kanceliari!a. 7yriausybs nariai draud&iami valstybiniu socialiniu draudimu 7alstybinio socialinio draudimo statymo nustatyta tvarka. *. 7yriausybs atstovavimo #aly!e ir u&sieny!e i#laidoms inansuoti 7yriausybs nutarimu gali bti sudaromas 6inistro Eirmininko ondas, kuriam, nedidinant 7yriausybs kanceliari!ai 1ietuvos 2espublikos valstybs biud&ete numatyt bendr repre%entaci!os l#, kiekvien mnes skiriama paskutinio paskelbto #alies kio tri! vidutini mnesini darbo u&mokes$i dyd&io suma. @i l# naudo!imo tvark nustato 7yriausyb. .. Bedidinant ministeri!ai skiriam bendr repre%entaci!os l#, 7yriausybs nutarimu gali bti sudaromi ministr ondai. J naudo!imo tvark nustato 7yriausyb. 0. 6inistras Eirmininkas gali turti re%idenci!, i#laikom i# 7yriausybs kanceliari!ai valstybs biud&ete numatyt l#. /. Easibaigus 7yriausybs nario galio!imams #io statymo + straipsnio 1 dalies . punkte numatytu atve!u (po ?eimo rinkim, kai sudaroma nau!a 7yriausyb), 7yriausybs nariui i#mokama dvie! 7yriausybs nario vidutini mnesini darbo u&mokes$i dyd&io kompensaci!a, o pasibaigus 7yriausybs nario galio!imams #io statymo + straipsnio 1 dalies 1, ", * ir 0 punktuose numatytais atve!ais (?eimas " kartus nepritaria nau!os 7yriausybs programai, ?eimas parei#kia nepasitik!im 7yriausybe ar 6inistru Eirmininku, 6inistras Eirmininkas atsistatydina arba mir#ta, pasikeitus daugiau nei pusei ministr ar po 2espublikos Ere%idento rinkim 6inistras Eirmininkas negauna ?eimo pakartotinio pritarimo), C vieno vidutinio mnesinio darbo u&mokes$io dyd&io kompensaci!a.. H. @io straipsnio / daly!e numatytos kompensaci!os nemokamos 7yriausybs nariams, kai !ie paskiriami 6inistru Eirmininku ar ministrais nau!ai sudaryto!e 7yriausyb!e, taip pat !ei !ie yra i#rinkti ?eimo nariais. 7M 1* str. taip pat pabr&iama, !og 7yriausybs nariai ir ! skiriami politiniai pareignai negali turti socialini privilegi!. 6inistras Eirmininkas ir ministrai negali eiti !oki kit renkam ar skiriam pareig, negali dirbti verslo, komerci!os ar kitose priva$iose staigose ar monse, taip pat gauti kito atlyginimo, i#skyrus !iems nustatyt darbo u&mokest pagal pareigas 7yriausyb!e bei u&mokest u& krybin> veikl (++ str.).7M 1. str. papildo, kad 9&mokes$iu u& krybin> veikl laikomas autorinis atlyginimas u& krinius, laikomus autorini teisi ob!ektais pagal Futorini teisi ir gretutini teisi statym, u& mokslin ir pedagogin darb auk#tosiose mokyklose ar valstybs tarnauto! kvali ikaci!os klimo staigose bei u& ne ormal! suaugusi! #vietim. Eagal K +H str. 6inistras Eirmininkas atstovau!a 12 7yriausybei ir vadovau!a !os veiklai. 7M ".str. numato, kad< 6inistras Eirmininkas< 1) sudaro 7yriausyb> ir teikia !os sudt tvirtinti 2espublikos Ere%identui= ") teikia silymus 2espublikos Ere%identui dl ministr skyrimo ir atleidimo= *) 7alstybs tarnybos statymo nustatyta tvarka skiria pareigas ir atleid&ia i# ! 6inistro Eirmininko politinio (asmeninio) pasitik!imo valstybs tarnauto!us, 7yriausybs kancler, 7yriausybs staig (departament, kontrols ar apskaitos unkci!as vykdan$i tarnyb, agentr, inspekci!) vadovus= .) skiria 7yriausybs staig vadovams ir kitiems 6inistro Eirmininko skiriamiems valstybs tarnauto!ams tarnybines nuobaudas= 0) skatina apskri$i vir#ininkus, 7yriausybs atstovus, taip pat 7yriausybs staig vadovus ir kitus 6inistro Eirmininko skiriamus valstybs tarnauto!us bei pareignus= /) 1ietuvos 2espublikos Konstituci!os numatytais atve!ais teikia 2espublikos Ere%identui silymus pavesti vienam i# ministr pavaduoti 6inistr Eirminink= H) teikia ?eimui svarstyti 7yriausybs program= ,) teikia 7yriausybei silymus dl apskri$i vir#inink, ! pavaduoto! skyrimo ir atleidimo i# pareig= +) kvie$ia 7yriausybs posd&ius ir !iems vadovau!a (pirmininkau!a), tvirtina 7yriausybs posd&io darbotvark>= 1-) suteikia galio!imus dertis ir pasira#yti 1ietuvos 2espublikos tarptautines sutartis= 11) sudaro vyriausybines delegaci!as o icialiems vi%itams kitas #alis, taip pat dalyvauti tarptautiniuose kongresuose, kon erenci!ose, sesi!ose=

11.

1") suteikia galio!imus atstovauti 7yriausybei Konstituciniame (eisme ir kituose teismuose= 1*) sprend&ia 7yriausybs veiklos organi%avimo klausimus= 1.) vykdo kitas pareigas, kurias 6inistrui Eirmininkui paveda 1ietuvos 2espublikos Konstituci!a, #is ir kiti statymai. *. Jeigu 6inistras Eirmininkas nepritaria ministro veiklos 7yriausyb!e nuostatoms, !is turi teis> pateikti 2espublikos Ere%identui silym # ministr atleisti. K +, str. numatyta, kad ministras vadovau!a ministeri!ai, sprend&ia ministeri!os kompetenci!ai priklausan$ius klausimus, taip pat vykdo kitas statym numatytas unkci!as. 6inistr gali pavaduoti tik 6inistro Eirmininko paskirtas kitas 7yriausybs narys. Eagal 7M "/ str. 6inistras< 1) vadovau!a ministeri!ai, sprend&ia ministeri!os kompetenci!ai priklausan$ius klausimus ir yra tiesiogiai atsakingas u& 7yriausybs programos gyvendinim ministeri!os kompetenci!ai priklausan$iais klausimais= ") u&tikrina statym, 1ietuvos 2espublikos tarptautini sutar$i, 2espublikos Ere%idento dekret, 7yriausybs nutarim, 6inistro Eirmininko potvarki ir kit teiss akt vykdym= *) teikia 7yriausybei !os darbo reglamento nustatyta tvarka statym ir kit teiss akt pro!ektus= .) u&tikrina 7yriausybs ir 6inistro Eirmininko pavedim vykdym= 0) leid&ia sakymus, tikrina, kaip !ie vykdomi. 6inistro leid&iami sakymai registruo!ami 7yriausybs darbo reglamento nustatyta tvarka. Msakymus pasira#o ministras. Erireikus keli ministrai gali leisti bendrus sakymus= /) teikia 7yriausybei ministeri!os metines veiklos ataskaitas, kaip vykdoma 7yriausybs programa, !os gyvendinimo priemons bei ministeri!os strateginiai veiklos planai, ir 6inistro Eirmininko reikalavimu atsiskaito u& savo veikl= H) teikia 7yriausybei tvirtinti staig prie ministeri!os nuostat pro!ektus. 7yriausybei pavedus, tvirtina staig prie ministeri!os nuostatus= ,) tvirtina ministeri!os administraci!os struktr ir pareigybi sra#, nevir#ydamas darbo u&mokes$iui nustatyt l#= +) tvirtina ministeri!os administraci!os padalini nuostatus= 1-) koordinuo!a ir kontroliuo!a ministeri!os padalini veikl, taip pat staig prie ministeri!os veikl per #i staig vadovus= 11) 7alstybs tarnybos statymo nustatyta tvarka skiria pareigas ir atleid&ia i# ! ministeri!os valstybs tarnauto!us, staig prie ministeri!os vadovus= 1") nustato ministeri!os valstybs sekretoriaus, ministeri!os sekretori administravimo sritis= 1*) vykdo kitas statym ir 7yriausybs nutarim !am suteiktas unkci!as. .. 6inistras, turintis atskir! nuomon> apie 7yriausybs sprendimus ar atskir !os nari darb, turt ! pareik#ti 7yriausybs posdy!e. +. 3yriausybs santykiai su Seimu ir 6espublikos Pre7identu. ;yriausybs santykiai su seimu3 7yriausybs ir ?eimo santykius reglamentuo!a Konstituci!a, 7yriausybs statymas, ?eimo ?tatutas, 7yriausybs darbo reglamentas ir kiti teiss aktai. ?antykiai su ?eimu ypa$ pasirei#kia ormuo!ant ir kei$iant ar atstatydinant 7yriausyb> (Or. Erie# tai buvusiuose klausimuose) K( ne kart yra pabr&>s 7yriausybs atskaitingum ?eimui savo nutarimuose< Eagal Konstituci!, ?eimas vykdo parlamentin> 7yriausybs kontrol>. ?eimo reikalavimu 7yriausyb arba atskiri ministrai turi atsiskaityti ?eime u& savo veikl (Konstituci!os 1-1 straipsnio 1 dalis). (aigi valstybs vald&i padali!imas Konstituci!o!e suponuo!a ir 7yriausybs C vykdomosios vald&ios kolegialios instituci!os atskaitingum statym leid&iama!ai vald&iai C (autos atstovybei. (K(n "--"31"3".)= 1ietuvos konstitucin!e sistemo!e yra tvirtintas 7yriausybs atsakingumo ?eimui principas, lemiantis atitinkam 7yriausybs sudarymo bd (K(n 1++,3-131-). 7yriausybs atsakomyb ?eimui atsispindi vairiuose Konstituci!os straipsniuose< Eraddami eiti savo pareigas, 6inistras Eirmininkas ir ministrai Seime prisiekia bti i#tikimi 1ietuvos 2espublikai, laikytis Konstituci!os ir statym (K +* str.)= 1ietuvos 2espublikos 7yriausyb solidariai atsako ?eimui u& bendr 7yriausybs veikl= 6inistrai, vadovaudami !iems pavestoms valdymo sritims, atsakingi ?eimui, 2espublikos Ere%identui ir tiesiogiai pavalds 6inistrui Eirmininkui (K +/ str.)= ?eimo ?tatuto "-H str. numato, kad 7yriausyb kiekvienais metais turi pateikti savo metin> veiklos ataskait, kurio!e taip pat turi bti aptarti ir artimiausio laikotarpio veiklos planai. ?eimo reikalavimu 7yriausyb arba atskiri ministrai turi atsiskaityti ?eime u& savo veikl (1-1 str. 1 s.)= Kai pasikei$ia daugiau kaip pus ministr, 7yriausyb turi i# nau!o gauti ?eimo galio!imus. Erie#ingu atve!u 7yriausyb turi atsistatydinti (1-1 str. " d)= 2y#kiausia 7yriausybs politins atsakomybs orma yra interpeliaci!a ir nepasitik!imo 7yriausybe parei#kimas. Eagal Konstituci! (/1 str. " d.) sesi!os metu ne ma&iau kaip 1L0 ?eimo nari gali pateikti interpeliaci! 6inistrui pirmininkui arba ministrui, reikalaudama paai#kinti #i pareign priimt sprendim motyvus.(?? "1+ str.). (aip pat ?eimo sesi!os metu ne ma&esn kaip 1L0 ?eimo nari grup gali pateikti motyvuoto nutarimo, kuriame rei#kiamas tiesioginis nepasitik!imas 7yriausybe, pro!ekt (?? ""* str.). ?eimas, apsvarst>s 6inistro Eirmininko ar ministro atsakym interpeliaci! arba 7yriausybs atsakym nutarimo dl nepasitik!imo pro!ekt gali nutarti, !og atsakymas yra nepatenkinamas. Ar tuo atve!u, !ei 6inistro Eirmininko ar ministro atsakymas pripa&stamas ess nepatenkinamas ir pareik#tas !uo nepasitik!imas, tai toks nutarimo pro!ektas gali bti priimtas slaptu balsavimu daugiau kaip puss vis ?eimo nari bals dauguma. Butarimas dl tiesioginio nepasitik!imo 7yriausybe gali bti priimtas slaptu balsavimu daugiau kaip puss vis ?eimo nari bals dauguma.(""* str.). Earei#kus nepasitik!im 6inistru Eirmininku, ministru ar 7yriausybe, 6inistras Eirmininkas, ministras ar 7yriausyb privalo t pa$i dien atsistatydinti. Kai ?eimas parei#kia nepasitik!im 6inistru Eirmininku privalo atsistatydinti visa 7yriausyb. 7yriausybs ir ?eimo santykiuose pabr&tina ir tai, kad 6inistras Eirmininkas ir ministrai negali bti patraukti baud&iamo!on atsakomybn, suimti, negali bti kitaip suvar&yta ! laisv be i,ankstinio Seimo sutikimo, o tarp ?eimo sesi! 3 be i#ankstinio 2espublikos Ere%idento sutikimo (K 1-- str.). 7M 7yriausybs santykiams su ?eimu ir Ere%identu skirtas 0 skirsnis. Ftskirais atve!ais gali susiklostyti netipi#ki 7yriausybs santykiai su ?eimu, tokiais atve!ais 7yriausybei suteikiamos speci ins teiss. 7yriausyb turi teis> teikti silym 2espublikos Ere%identui paskelbti pirmalaikius Seimo rinkimus, !eigu ?eimas parei#kia tiesiogin nepasitik!im 7yriausybe (K 0, str. " d. " p. 7M 10 str.). Kiti +eimo ir ;yriausybs santykiai3 6inistras Eirmininkas ir ministrai turi teis> ?eimo statuto nustatyta tvarka dalyvauti ?eimo, !o komitet, komisi! bei rakci! posd&iuose ir pareik#ti savo nuomon> svarstomais klausimais (7M 1H str.). 6inistras Eirmininkas arba ministras, kuriam ?eimo sesi!o!e yra pateiktas ?eimo nario paklausimas dl 7yriausybs, ministeri! ar kit 7yriausybs staig veiklos, privalo atsakyti &od&iu ar ra#tu ?eimo statuto nustatyta tvarka. ?eimo komiteto, komisi!os ar rakci!os kvietimu ?eimo statuto nustatyta tvarka ministrai ar ministro galiotas valstybs tarnauto!as privalo dalyvauti komiteto, komisi!os ar rakci!os posdy!e ir pateikti paai#kinimus svarstomais klausimais. (7M 1, str.). 7yriausyb turi statym leidybos iniciatyvos teis> ?eime. 7yriausyb dl ?eimui teikiam statym ar ?eimo nutarim pro!ekt priima nutarim. ?varstant #iuos pro!ektus ?eime, 7yriausybei atstovau!a 6inistras Eirmininkas, 7yriausybs galiotas ministras, o #iam negalint C 7yriausybs galiotas viceministras.(7M "- str.) Bordama pasitikrinti ar vis dar turi ?eimo palaikym, 7yriausyb turi teis> teikti silym ?eimui balsuoti dl pasitik!imo 7yriausybe.("1 str.) 7yriausyb prireikus gali teikti pasilymus dl ?eimo savaits posd&i darbotvarks pro!ekt rengimo, silyti papildomai traukti ?eimo savaits posd&i darbotvark> 7yriausybs prane#im svarbiu klausimu (7dr1-+ p., ?eimo ?tatuto +" str.) ?eimo ?tatute (1-" str.) taip pat nurodyta, kad 7yriausybs nariai gali dalyvauti posd&iuose be atskiro kvietimo ir diskusi!ose i#dstyti savo nuomon>, kai svarstomi su ! veikla susi!> klausimai. :inans ministeri!a teikia 7yriausybei 1ietuvos 2espublikos valstybs biud&eto vykdymo apyskait (su ai#kinamuo!u ra#tu, prireikus C ir kita med&iaga). @i apyskaita i#nagrin!ama 7yriausybs posdy!e ir aprobuota pateikiama ?eimui tvirtinti ?eimo statute nustatyta tvarka ir terminais(7dr 11" p.). ?eimo statuto nustatyta tvarka 6inistras Eirmininkas arba ministrai turi atsiskaityti ?eime atitinkamai u& 7yriausybs ar savo veikl, taip pat per 7yriausybs valand ?eime atsakyti ?eimo nari klausimus. (7dr 11* p.). Rperatyvius ry#ius su ?eimu ir 2espublikos Ere%idento instituci!a 7yriausyb palaiko per 6inistro Eirmininko galiot 6inistro Eirmininko politinio (asmeninio) pasitik!imo valstybs tarnauto!. 6inistro Eirmininko galiotas 6inistro Eirmininko politinio (asmeninio) pasitik!imo valstybs tarnauto!as, laikydamasis ?eimo statuto nustatytos tvarkos, privalo dalyvauti ?eimo, ?eimo valdybos ir senin sueigos posd&iuose (stebto!o teismis), palaikyti nuolatinius ry#ius su ?eimo komitetais (komisi!omis), nedelsdamas in ormuoti 6inistr

110

Eirminink, 7yriausybs kancler, taip pat atitinkamus ministrus ir 7yriausybs staig vadovus apie ?eimo patvirtint darbotvark> ir !os pakeitimus, 7yriausybei pareik#tas ?eime pastabas, !ai duotus pavedimus. (7dr 110 p.). 7alstybs biud&eto pro!ektas rengiamas 1ietuvos 2espublikos biud&eto sandaros statymo nustatyta tvarka. 7yriausyb, sudariusi kit met valstybs biud&eto pro!ekt, ne vliau kaip iki spalio 1H dienos pateikia ! ?eimui su duomenimis, kuriais pagrstas #is pro!ektas. (?eimo statuto 1H"str.) Fpsvarst>s ir prim>s sprendimus dl pasilym ir patais, ?eimas turi balsuoti dl viso valstybs biud&eto pro!ekto.(?? 1H, str.). 7yriausyb parengia ir iki kovo *1 dienos pateikia ?eimo Eirmininkui pra!usi met valstybs biud&eto vykdymo apyskait.(?? ""0 str.) ;yriausybs +antykiai su prezidentu3 7yriausybs santykius su Ere%identu reglamentuo!a Konstituci!a, 7yriausybs statymas, Ere%idento statymas, 7yriausybs darbo reglamentas, kiti statymai ir teiss aktai. 7is pirma Ere%idento ir 7yriausybs santykiai pasirei#kia ! ormuo!ant (&r. ankstesnius klausimus). K +" str. numatyta, kad 6inistr Eirminink ?eimo pritarimu skiria ir atleid&ia 2espublikos Ere%identas, o ministrus skiria ir atleid&ia 6inistro pirmininko teikimu 2espublikos Ere%identas. (aip pat 7yriausyb gr&ina galio!imus 2espublikos Ere%identui po ?eimo rinkim arba i#rinkus 2espublikos Ere%ident.K 1-1 str. nustato, kad 7yriausybs ar ministro atsistatydinim priima Ere%identas. 7yriausyb gr&ina galio!imus t dien, kai nau!asis 2espublikos Ere%identas pradeda eiti pareigas (Ere%iodento statymas / str.) 7yriausyb turi teis> teikti silym 2espublikos Ere%identui paskelbti pirmalaikius ?eimo rinkimus, !eigu ?eimas parei#kia tiesiogin nepasitik!im 7yriausybe (K 0, str.). 6inistras Eirmininkas ir ministrai negali bti patraukti baud&iamo!on atsakomybn, suimti, negali bti kitaip suvar&yta ! laisv tarp Seimo sesij / be i,ankstinio 6espublikos Pre7idento sutikimo (K 1-- str.)& Jeigu 1ietuvos 2espublikos Konstituci!os ,+ straipsnio pirmo!o!e daly!e numatytais atve!ais (Ere%identui mirus, atsistatydinus, pa#alinus ! i# pareig apkaltos proceso tvarka, ar tada kai ?eimas nutaria, kad Ere%idento sveikatos bkl neleid&ia !am eiti pareig) ?eimas negali per 1- dien susirinkti ir paskelbti 2espublikos Ere%idento rinkim, rinkimus skelbia 7yriausyb, priimdama nutarim. Kol nra 6inistro Eirmininko ar !is negali eiti savo pareig, 2espublikos Ere%identas ne ilgesniam kaip /- dien laikui 6inistro Eirmininko teikimu paveda vienam i# ministr ! pavaduoti, o kai tokio teikimo nra, 2espublikos Ere%identas vienam i# ministr paveda pavaduoti 6inistr Eirminink (K +H str.). 6inistras Eirmininkas arba atitinkamas ministras #iais klausimais ne vliau kaip per * dienas pasira#o 2espublikos Ere%idento dekretus< kai Ere%identas 7yriausybs teikimu skiria ir at#aukia 12 diplomatinius atstovus u&sienio valstybse ir prie tarptautini organi%aci!= priima u&sienio valstybi diplomatini atstov galio!amuosius ir at#aukiamuosius ra#tus= teikia auk#$iausiuos diplomatinius rangus ir specialius vardus 3 6inistras Eirmininkas= suteikia auk#$iausius karinius laipsnius 3 Kra#to apsaugos ministras= statymo nustatyta tvarka ir atve!ais skelbia nepaprast! padt 3 6inistras Eirmininkas= statymo nustatyta tvarka teikia 12 pilietyb> 3 7idaus reikal ministras (K ,0 str., EM 1/ str.)= Ftsakomyb u& tok dekret tenka ! pasira#iusiam 6inistrui Eirmininkui arba ministrui(K ,0 str. 7M 1+ str.). ,: savo 4KKE.24.EK nutarime konstatavo, ka! ,onstitucijoje nra numatyta, ka! @espu"likos Pre i!ento !ekret projektus prie juos pasiraant @espu"likos Pre i!entui galt ar turt pasirayti Binistras Pirmininkas ar kuris nors ministras& :aigi pagal ,onstitucijos 3J straipsn Binistras Pirmininkas ar"a atitinkamas ministras pasirao @espu"likos Pre i!ento !ekretus, t& y& !ekreto pava!inim turint @espu"likos Pre i!ento ileist teiss akt, kur @espu"likos Pre i!entas jau yra pasiras& :ol, kol @espu"likos Pre i!ento !ekretas nra pasiraytas Binistro Pirmininko ar"a atitinkamo ministro, toks !ekretas negali sigalioti, taigi negali sukelti joki teisini pa!arini& :eiss teorijoje toks pasiraymas va!inamas kontrasignavimu& :aip pat iame nutarime ,: konstatavo, ka! Atsivelgiant tai, ka! atsakomy" u @espu"likos Pre i!ento !ekretus tenka juos pasiraiusiam Binistrui Pirmininkui ar ministrui, !arytina iva!a, ka! pagal ,onstitucijos 3J straipsn Binistras Pirmininkas ar ministras turi teis ir pareig sprsti, ar pasirayti @espu"likos Pre i!ento !ekret, ar jo nepasirayti& :aigi toks teisinis reguliavimas tvirtina Binistro Pirmininko ar"a atitinkamo ministro teis ir pareig !alyvauti gyven!inant @espu"likos Pre i!ento galiojimus, nuro!ytus ,onstitucijos 36 straipsnio E, 2J, 2M ir 42 punktuose, taip pat Binistro Pirmininko ar"a atitinkamo ministro teis ir pareig neleisti sigalioti tokiam @espu"likos Pre i!ento !ekretui, kuris ileistas nepaisant ,onstitucijos ar statym nustatyt reikalavim "ei nustatytos tvarkos& :ai yra atsvara @espu"likos Pre i!ento spren!imams, jeigu jais "#t nepaisoma ,onstitucijoje ir statymuose tvirtint reikalavim, "#t piktnau!iaujama @espu"likos Pre i!ento galiojimais, jam nustatytais ,onstitucijoje ir statymuose& 2espublikos Ere%idento iniciatyva 6inistras Eirmininkas ir ministrai (7yriausybei, 6inistrui Eirmininkui ar ministrams pavalds, atskaitingi ar atsakingi valstybs tarnauto!ai) kartu su 2espublikos Ere%identu (taip pat !am pavald&iais politinio (asmeninio) pasitik!imo valstybs tarnauto!ais, atskaitingais ar atsakingais valstybs tarnauto!ais) nagrin!a ir sprend&ia valstybs valdymo klausimus 2espublikos Ere%idento ir 6inistro Eirmininko suderintais bendradarbiavimo bdais ir ormomis(7dr 1"0 p.). 7yriausyb svarsto ir teikia 2espublikos Ere%identui atitinkamus dokumentus dl tarptautini sutar$i teikimo ?eimui rati ikuoti ir kit su tarptautini sutar$i rati ikavimu susi!usi veiksm atlikimo (#iuos dokumentus, suderintus su (eisingumo ministeri!a, 9&sienio reikal ministeri!a ir Turopos teiss departamentu, nustatyta tvarka 7yriausybei teikia atsakinga instituci!a), 1ietuvos 2espublikos diplomatini atstov u&sienio valstybse ar prie tarptautini organi%aci! skyrimo ir at#aukimo, taip pat kitais klausimais. Kartu su teikimu 2espublikos Ere%identui siun$iamas atitinkamas 7yriausybs sprendimas ir 2espublikos Ere%idento dekreto pro!ektas. ). 3yriausybs veiklos organi7avimas" nutarimai ir j primimo konstitu%iniai aspektai. 3yriausybs koordinuojamos ministerijos" kitos vyriausybs staigos ;yriausybs veiklos or&anizavimas3 7yriausybs darbo tvark nustato 7yriausybs patvirtintas darbo reglamentas. Jis i# esms reglamentuo!a 7yriausybs darbo tvark, posd&ius, santykius su visuomene, kai kuriuos u&sienio politikos klausimus. 7yriausyb valstybs valdymo reikalus sprend&ia posd&iuose vis 7yriausybs nari bals dauguma priimdama nutarimus. 7yriausybs posd&iuose gali dalyvauti asmenys, kuriems toki teis> numato 1ietuvos 2espublikos Konstituci!a ir kiti statymai. ?varbiausi klausimai gali bti aptariami prie# 7yriausybs posd&ius 7yriausybs pasitarimuose, nuolatiniuose arba laikinuosiuose 7yriausybs komitetuose. 7yriausybs pasitarimuose taip pat gali bti svarstomos 7yriausybei pateiktos ataskaitos. 7yriausyb 1ietuvos 2espublikos po%ici!as dl pasilym priimti Turopos ?!ungos teiss aktus ir dl kit Turopos ?!ungos dokument prireikus svarsto 7yriausybs pasitarimuose. (7M *H str.) ,: yra paymjs, ka! Lstatymas nenumato, ka! +yriausy", sprs!ama jos kompetencijai priskirtus klausimus, "#t kaip nors saistoma +yriausy"s komitetuose pasiekt ministr susitarim ar ten vykusi !iskusij iva!, taip pat ministerij sekretori pasitarimuose su%ormuluot nuostat& 7yriausybs ir 6inistro Eirmininko unkci!as padeda atlikti 7yriausybs kanceliari!a, kuriai vadovau!a 7yriausybs kancleris. 7yriausybs posd&ius #aukia ir !iems pirmininkau!a 6inistras Eirmininkas, o !o nesant C einantis 6inistro Eirmininko pareigas arba ! pavaduo!antis ministras.7yriausybs posd&iai paprastai rengiami 7yriausybs rmuose kart per savait>, tre$iadieniais, 6inistro Eirmininko paskirtu laiku. Jeigu btina nedelsiant priimti 7yriausybs sprendimus, 7yriausybs posdis rengiamas 6inistro Eirmininko paskirtu laiku. 7yriausybs posdis yra teistas, !eigu !ame dalyvau!a daugiau kaip pus 7yriausybs nari. 7yriausybs posdy!e paprastai svarstomi tik tie klausimai, dl kuri 2eglamento nustatyta tvarka yra pateikti atitinkam 7yriausybs nutarim pro!ektai. 6inistras Eirmininkas atstovau!a 7yriausybei ir vadovau!a !os veiklai, pagal savo kompetenci! organi%aciniais, personaliniais ir kitais klausimais leid&ia potvarkius arba priima operatyvius sprendimus C pavedimus, orminamus re%oliuci!omis= 6inistro Eirmininko potvarkiai sigalio!a ! pasira#ymo dien, !eigu pa$iuose potvarkiuose nenustatyta vlesn ! sigalio!imo data. 6inistrai pagal savo kompetenci! leid&ia sakymus. Erireikus keli ministrai gali leisti bendrus sakymus. 7yriausybs arba 6inistro Eirmininko sudaryti 7yriausybs komitetai 6inistro Eirmininko pavedimu svarsto teiss akt pro!ekt, apiman$i keli ministr valdymo sritis, derinimo metu i#kilusius nesutarimus. ;yriausybs nutarimai ir j< primimo konstituciniai aspektai.

11/

7ykdydama statymus ir ?eimo nutarimus, 7yriausyb pati leid&ia norminius ir individualius teiss aktus, u&tikrina ! vykdym. Konstituci!a numato, kad 1ietuvos 2espublikos 7yriausyb valstybs valdymo reikalus sprend&ia posd&iuose vis 7yriausybs nari bals dauguma priimdama nutarimus. 7yriausybs nutarimus pasira#o 6inistras Eirmininkas ir tos srities ministras. (K +0 str.) 7yriausybei teikiamus statym, nutarim ir kit teiss akt pro!ektus turi pasira#yti ministras. 7yriausybs staig teikiami teiss akt pro!ektai turi bti vi%uoti 7yriausybs priskirto ministro, o apskri$i vir#inink ir savivaldybi taryb teikiami teiss akt pro!ektai turi bti vi%uoti atitinkamos valdymo srities ministro. (7M *, str.) (eiss akt pro!ekt, apiman$i keli ministr valdymo sritis, derinimo metu i#kil> nesutarimai paprastai svarstomi 7yriausybs komitete. Komitetams pirmininkau!a 6inistro Eirmininko paskirti 7yriausybs nariai. (7M *+ str.) 7yriausybs nutarimai priimami 7yriausybs posd&iuose vis 7yriausybs nari bals dauguma. 7yriausybs nutarimus pasira#o 6inistras Eirmininkas ir atitinkamos valdymo srities ministras, nepaisant to, kaip !is balsavo posd&io metu. 7yriausybs nutarimus, kuriais kei$iami ar pildomi anks$iau priimti nutarimai, pasira#o 6inistras Eirmininkas ir tos valdymo srities ministras, kuris buvo pasira#>s ankstesn! nutarim, nepaisant to, kas pateik 7yriausybei svarstyti nau!! nutarimo pro!ekt. (7M .1 str.). 7yriausybs sprendimai ir 7yriausybs re%oliuci!os priimami 7yriausybs pasitarime dalyvau!an$i 7yriausybs nari bals dauguma. 7yriausybs sprendimus ir 7yriausybs re%oliuci!as pasira#o 6inistras Eirmininkas. 7yriausyb, svarstydama 1ietuvos 2espublikos po%ici!as dl pasilym priimti Turopos ?!ungos teiss aktus, gali priimti sprendimus, o dl kit Turopos ?!ungos dokument C re%oliuci!as.(7M .1 1str.). 7yriausybs nutarimai sigalio!a kit dien po to, kai !ie 6inistro Eirmininko ir atitinkamo ministro pasira#yti, paskelbiami 47alstybs &iniose', !eigu pa$iuose nutarimuose nenustatyta vlesn ! sigalio!imo data. Kai 1ietuvos 2espublikos teiss aktuose numatytus sprendimus reikia priimti nedelsiant, 7yriausybs nutarimai sigalio!a po ! paskelbimo visuomens in ormavimo priemonse. @ie nutarimai taip pat turi bti paskelbiami ir 47alstybs &iniose'. 7yriausybs sprendimai ir 7yriausybs re%oliuci!os sigalio!a ! pasira#ymo dien. 6inistro Eirmininko potvarkiai sigalio!a ! pasira#ymo dien, !eigu pa$iuose potvarkiuose nenustatyta vlesn ! sigalio!imo data. Erireikus 6inistro Eirmininko potvarkius gali skelbti 47alstybs &inios' .6inistro Eirmininko potvarkiai, paskelbti 47alstybs &iniose', sigalio!a kit dien po ! paskelbimo, !eigu pa$iuose potvarkiuose nenustatyta vlesn ! sigalio!imo data. ( Mst. 8l 12 statym ir kt. (eiss akt sigalio!imo tvarkos + str.) 4utarim primimo konstitu%iniai aspektai ,: 4KK2.K5.43 nutarime konstatavo, ka! +yriausy" yra saistoma savo paios priimt nutarim ir turi vyk!yti savo nutarimus& :& y&, +yriausy"s nustatyta tvarka yra privaloma ne tik kitiems su"jektams, "et ir paiai +yriausy"ei& :aip pat ,: nuro!, ka! +yriausy", vyk!y!ama statym lei!jo pave!im nustatyti tam tikr tvark, gali nustatyti tik tok teisin reguliavim, kuris neprietarauja statymams& +yriausy"s nustatomoje tvarkoje negali "#ti teiss norm, nustatani kitok teisin reguliavim, negu nustatyta statyme, ir konkuruojani su statym normomis& ,: 4KKJ.K6.KJ nutarime paymjo, ka! statymas yra aukiausi teisin gali turintis teiss aktas& +yriausy"s nutarimas yra postatyminis teiss aktas, to!l jis negali prietarauti statymui, jame negali "#ti teiss norm, kurios konkuruot su statymo normomis& :ais atvejais, kai +yriausy"s nutarimas, kuriame yra statymui prietaraujani teiss norm, priimtas anksiau negu statymas C toks +yriausy"s nutarimas turi "#ti su!erintas su vliau priimto statymo normomis& ;yriausybs koordinuojamos ministerijos3 Eagal Konstituci!os +H str. 6inistras Eirmininkas atstovau!a 7yriausybei ir vadovau!a !os veiklai. (a$iau realiai !is yra asmuo, kuriam pavalds visi ministrai, ir asmuo, kuris ormuo!a vyriausybs politik. 1ietuvo!e, kaip parlamentin!e respubliko!e ?eimas turi takos tik skiriant 6inistr Eirminink. (olesnis 7yriausybs ormavimas i# esms priklauso nuo 6inistro Eirmininko. (odl visi ministrai yra visi#kai !am pavalds ir atskaitingi. 9& atskiros kio #akos vystym ar valstybs unkci!os gyvendinim atsakingos ministeri!os, kurias 7yriausybs silymu steigia ir panaikina ?eimas priimdamas statym. 6inistras vadovau!a ministeri!ai, sprend&ia ministeri!os kompetenci!ai priklausan$ius klausimus, taip pat vykdo kitas statym numatytas unkci!as. 6inistr laikinai gali pavaduoti tik 6inistro Eirmininko paskirtas kitas 7yriausybs narys.( K +, str.). 7M "+ str. reglamentuo!a 12 ministeri! skai$i (1*), i#vardindamas !as. Fplinkos ministeri!a= :inans ministeri!a= Kra#to apsaugos ministeri!a= Kultros ministeri!a= ?ocialins apsaugos ir darbo ministeri!a= ?usisiekimo ministeri!a= ?veikatos apsaugos ministeri!a= @vietimo ir mokslo ministeri!a= (eisingumo ministeri!a= jkio ministeri!a= 9&sienio reikal ministeri!a= 7idaus reikal ministeri!a= Oems kio ministeri!a. 6inisteri!a vykdo statym ir kit teiss akt !ai pavestos srities valstybs valdymo unkci!as ir gyvendina #io!e srity!e valstybs politik. 6inisteri!ai vadovau!a ministras. 6inisteri!a yra !uridinis asmuo, turintis sskait banke ir antspaud su valstybs Ierbu bei savo pavadinimu. 6inisteri!a savo veikl grind&ia 1ietuvos 2espublikos Konstituci!a, statymais, 1ietuvos 2espublikos tarptautinmis sutartimis, 7yriausybs nutarimais, kitais teiss aktais. 6inisteri!a yra biud&etin staiga, inansuo!ama i# valstybs biud&eto. 6inisteri!os nuostatus tvirtina 7yriausyb. 6inisteri!a turi savo administraci!. Jai vadovau!a ministeri!os valstybs sekretorius. 6inisteri!os veikla organi%uo!ama vadovau!antis 7yriausybs aprobuotais vie#ai paskelbtais strateginiais veiklos planais, kuriuose apibdinami pagrindiniai ministeri!os u&daviniai ir bdai !uos gyvendinti. 6inisteri!os strateginiai veiklos planai rengiami vieneriems, tre!iems, penkeriems ir de#im$iai met atsi&velgiant 7yriausybs ilgalaik strategin veiklos plan. (7M "+ str.) Erie ministeri!os gali bti 7yriausybs steigiami departamentai, taip pat kontrols ar apskaitos unkci!as vykdan$ios tarnybos ir inspekci!os. 6inisteri!o!e yra sudaroma kolegi!a kaip ministro patariamo!i instituci!a. Kolegi!os nariai yra ministras (kolegi!os pirmininkas), viceministras, ministeri!os valstybs sekretorius ir ministeri!os sekretoriai. M kolegi!os sudt gali bti traukiami kiti ministeri!os bei kit instituci! atstovai. &itos vyriausybs staigos? 7M ** str. skirtas vyriausybs staigoms. 6inisteri! unkci!oms nepriskirtiems klausimams spr>sti 7yriausyb, nedidindama valstybs valdymui atitinkam met biud&ete skirt l#, gali steigti 7yriausybs staigas (departamentus, kontrols ar apskaitos unkci!as vykdan$ias tarnybas, agentras, inspekci!as ir kitas staigas). 7yriausybs staigos u&daviniai, unkci!os ir teiss nustatomos !os nuostatuose. 7yriausybs staigai vadovau!a generalinis direktorius (direktorius, vir#ininkas). 7yriausybs staigos vadovas yra pavaldus 6inistrui Eirmininkui. 7yriausybs staigos vadovas sprend&ia staigos kompetenci!ai priskirtus klausimus, taip pat vykdo kitas statym ir 7yriausybs nutarim nustatytas unkci!as. 7yriausybs staigos vadovas yra asmeni#kai atsakingas, kad staiga spr>st !ai pavestus u&davinius. 7yriausybs staigos vadovas gali turti pavaduoto! (pavaduoto!), kur (kuriuos) !is skiria ir atleid&ia i# pareig. 7yriausybs staigos vadovas leid&ia sakymus ir sakymu patvirtintus kitus teiss aktus, tikrina, kaip !ie vykdomi. 7yriausybs staigos veikla organi%uo!ama vadovau!antis 7yriausybs aprobuotais vie#ai paskelbtais strateginiais veiklos planais, rengiamais vadovau!antis 7yriausybs programa, kuriai ?eimas pritaria, ir derinamais su 7alstybs ilgalaiks raidos strategi!a. 1iteratra< 1$ tema. Lietuvos Respublikos Konstitucinis ,eismas 1. &onstitu%inio 'eismo u5daviniai (:unk%ijos)" jo santykiai su kitomis valstybs institu%ijomis (Seimu" 3yriausybe" 6espublikos Pre7identu" teismais). 9O8F7ABAFA E.?. atsakant # klausim ypa$ antr! !o dal rmiausi K( nutarimu "--/ -/ -/, kuris nors ir nenurodytas programo!e manau yra labai svarbus #iuo klausimu, nes tai nutarimas dl konstitucinio teismo statuso, be to ! nurod @ileikis ir Bormantas paskait metu. Eagal Konstituci!os 1-" ir 1-0 straipsnius svarbiausia Konstitucinio (eismo unkci!a C u&tikrinti Konstituci!os vir#enyb> tiriant ir sprend&iant gin$us, ar statymai ir kiti ?eimo priimti aktai neprie#tarau!a Konstituci!ai, ar 2espublikos Ere%idento ir 7yriausybs aktai neprie#tarau!a Konstituci!ai ir statymams, taip pat Konstituci!o!e numatytais atve!ais teikiant i#vadas. 7ykdydamas #iuos galio!imus Konstitucinis (eismas gyvendina konstitucin teisingum.(K( nutarimas "--/ -/ -/) Ke to #ie galio!imai leid&ia daryti i#vad, kad Konstitucinis (eismas gyvendina ypa$ svarbi unkci!, kuri susi!usi su nacionalinio saugumo u&tikrinimu. 1++/ m. Druod&io 1+ d. Bacionalinio saugumo pagrind statyme yra nurodyta, kad 1ietuvos nacionalinio saugumo u&tikrinimas C tai (autos ir valstybs laisvos ir demokratins raidos slyg sudarymas, 1ietuvos valstybs nepriklausomybs, !os teritorinio vientisumo ir konstitucins santvarkos apsauga ir gynimas. Mstatyme akcentuo!ama, kad 1ietuvos nacionalinio saugumo teisinis pagrindas yra 1ietuvos 2espublikos Konstituci!a.g...h(eismas yra labai svarbus aktorius, kuris u&tikrina<

11H

Konstituci!o!e tvirtintus demokratinius visuomens raidos principus= konstitucin teistum= pagarb Konstituci!ai= pasitik!im nacionaliniais institutais. 1, 1ietuvos 2espublikos Konstitucinio (eismo i#skirtinum konstitucin!e sistemo!e patvirtina ir !o gyvendinamos kitos unkci!os. Ke konstitucinio teistumo u&tikrinimo unkci!os, galima pastebti ir #ias< 1) konstitucini teisini vertybi tvirtinimas= ") taikdaryst socialiniame politiniame gyvenime= *) teisinis politini kon likt sprendimas= .) politinio proceso nepertraukiamumo arba politins kaitos u&tikrinimas= 0) pedagogin= /) &mogaus teisi apsauga= H) demokrati!os u&tikrinimas ir visuomens demokratins kultros ugdymas= ,) konstituci!os evoliuci!os u&tikrinimas= +) teismins praktikos standart tarptautin sklaida1+ . K( ?FB(PKAFA ?9 KA(R6A? AB?(A(9]AJR6A? Konstitucinis teismas, vien konstituci!ai tarnau!anti instituci!a, savo veiklo!e susiduria su vairiomis valstybs vald&ios instituci!omis< ?eimu, 2espublikos Ere%identu ir 7yriausybe, (eismais. @i instituci! organi%aci!os ir veiklos pagrindai, ! teisinis statusas, ! vykdomos unkci!os bei tarpusavio santykiaiC konstituci!os reguliavimo sritis. Konstituciniam (eismui tenka pareiga apsaugoti #i konstitucinio reguliavimo srit."K( santykiuose su #iomis instituci!omis veikia ne vien kaip ! nustatytos kompetenci!os ir unkci!os saugoto!as, bet ir kaip tautos auk#$iausios valios aktoC konstituci!osC saugoto!as. Ealaikydamas konstituci!o!e tvirtint pusiausvyr tarpi instituci!, !is tuo pa$iu u&tikrina, kad bt saugomas kiekvieno pilie$io teises ir laisvs. Ppa$ svarbu, kad konstituci!o!e nustatyt taisykli laikytsi politins valstybs vald&ios instituci!osC ?eimas, 2espublikos Ere%identas ir 7yriausyb.g...h demokratin konstitucin santvarka, nesivai%duo!ama be valstybs vald&ios instituci! kontrols, u&kertan$ios keli piktnaud&iavimui galio!imais, bandymais kito instituci!os sskaita i#plsti savo gali ribas, institucin interes i#kelti auk#$iau &mogaus teisi ir laisvi."1 Konstituci!os 0 str. nurodyta< 7alstybs vald&i 1ietuvo!e vykdo ?eimas, 2espublikos Ere%identas ir 7yriausyb, (eismas. Eagal Konstituci! 1ietuvo!e valstybs vald&ia yra organi%uota ir gyvendinama remiantis vald5i padalijimo prin%ipu. Konstitucinis (eismas savo aktuose ne kart yra konstatav>s, !og #is konstitucinis principas rei#kia, kad statym leid&iamo!i, vykdomo!i ir teismin vald&ios yra atskirtos, pakankamai savaranki#kos= kad tarp ! turi bti pusiausvyra= kad kiekviena vald&ios instituci!a turi !os paskirt atitinkan$i kompetenci!, kurios konkretus turinys priklauso nuo to, kokiai valstybs vald&iai #i instituci!a priklauso, nuo !os vietos tarp kit valstybs vald&ios instituci! bei galio!im santykio su kit valstybs vald&ios instituci! galio!imais= kad Konstituci!o!e tiesiogiai nusta$ius tam tikros valstybs vald&ios instituci!os galio!imus, viena valstybs vald&ios instituci!a negali i# kitos perimti toki galio!im, ! perduoti kitai valstybs vald&ios instituci!ai ar atsisakyti= kad tokie galio!imai negali bti pakeisti ar apriboti statymu. 7isa tai grind&iama sekan$iai< Konstitucinis (eismas, turi konstitucinius galio!imus 1)panaikinti atitinkam teiss akt (! dali) teisin> gali, !eigu !ie prie#tarau!a auk#tesns galios teiss aktams, inter alia (ir pirmiausia) Konstituci!ai, ") o icialiai ai#kinti ir tiriamus teiss aktus, ir mintus auk#tesns galios teiss aktus, kad galt nustatyti ir priimti sprendim, ar tiriami teiss aktai (! dalys) neprie#tarau!a auk#tesns galios teiss aktams. Konstitucinio (eismo sprendimai dl ?eimo priimt statym ir kit teiss akt, 2espublikos Ere%idento ir 7yriausybs akt nekonstitucingumo turi teisin poveik #i valstybs vald&i vykdan$i sub!ekt priimt akt taikymui ir sukuria !iems pareig suderinti priimtus aktus su Konstituci!os reikalavimais. (eisinis poveikis atsispindi konstituci!os 1-/str.. ir K( st. "/ straipsnis. 2espublikos Ere%idento, ?eimo ir 7yriausybs akt galio!imo sustabdymas ((ais atve!ais, kai Konstitucinis (eismas gauna 2espublikos Ere%idento teikim i#tirti, ar 7yriausybs aktas atitinka Konstituci! ir statymus, arba kai !is gauna ?eimo nutarim, kuriame pra#oma i#tirti, ar 1ietuvos 2espublikos statymas, kitas ?eimo priimtas aktas atitinka Konstituci!, ar 2espublikos Ere%idento dekretas, 7yriausybs aktas atitinka Konstituci! ir statymus, ne vliau kaip per * dienas turi bti atliktas i#ankstinis tos med&iagos tyrimas ir tvarkoma!ame Konstitucinio (eismo posdy!e i#spr>stas klausimas, ar priimti pra#ym nagrinti Konstituciniame (eisme. Jeigu Konstitucinis (eismas priima sprendim priimti nagrinti pra#ym, Konstitucinio (eismo pirmininkas tuo! pat apie tai o icialiai paskelbia 47alstybs &iniose', taip pat Konstitucinio (eismo interneto tinklalapy!e. @iame pirmininko prane#ime turi bti nurodytas tikslus gin$i!amo akto pavadinimas, !o primimo data ir tai, !og pagal 1ietuvos 2espublikos Konstituci!os 1-/ straipsn minto akto galio!imas sustabdomas nuo #io o icialaus paskelbimo dienos iki Konstitucinio (eismo nutarimo dl #ios bylos paskelbimo. (ais atve!ais, kai Konstitucinis (eismas, i#nagrin!>s byl, priima nutarim, kad gin$i!amas aktas neprie#tarau!a Konstituci!ai, Konstitucinio (eismo pirmininkas tuo! pat apie tai o icialiai paskelbia #io straipsnio antro!o!e daly!e nustatyta tvarka. @iame Konstitucinio (eismo pirmininko prane#ime nurodomas tikslus gin$i!amo akto pavadinimas, primimo data, Konstitucinio (eismo nutarimo #iuo klausimu esm, !o primimo data, taip pat tai, kad nuo #io nutarimo paskelbimo dienos atstatomas sustabdyto!o akto galio!imas. Konstituci!os 1-Hstr.ir K(M H" str.. (eiss akto pripa&inimo prie#tarau!an$iu Konstituci!ai pasekms. 1ietuvos 2espublikos statymas (ar !o dalis) arba kitas ?eimo aktas (ar !o dalis), 2espublikos Ere%idento aktas, 7yriausybs aktas (ar !o dalis) negali bti taikomi nuo tos dienos, kai o icialiai paskelbiamas Konstitucinio (eismo nutarimas, kad atitinkamas aktas (ar !o dalis) prie#tarau!a 1ietuvos 2espublikos Konstituci!ai. (os pa$ios pasekms atsiranda, kai Konstitucinis (eismas priima nutarim, kad 2espublikos Ere%idento aktas ar 7yriausybs aktas (ar !o dalis) prie#tarau!a statymams. Konstitucinio (eismo priimti nutarimai turi statymo gali ir yra privalomi visoms vald&ios instituci!oms, teismams, visoms monms, staigoms bei organi%aci!oms, pareignams ir pilie$iams. 7isos valstybs instituci!os bei ! pareignai privalo panaikinti savo priimtus postatyminius aktus ar ! nuostatas, kurie pagrsti pripa&intu nekonstituciniu teiss aktu. Beturi bti vykdomi sprendimai, pagrsti teiss aktais, kurie pripa&inti prie#tarau!an$iais Konstituci!ai ar statymams, !eigu tokie sprendimai nebuvo vykdyti iki atitinkamo Konstitucinio (eismo nutarimo sigalio!imo. Konstitucinio (eismo nutarimo pripa&inti teiss akt ar !o dal nekonstituciniu galia negali bti veikta pakartotinai primus tok pat teiss akt ar !o dal. (eism konstitucin paskirtis ir kompetenci!a 3 vykdyti teisingum, o konstitucinis teismas priklauso vienai i# teism sistem.
1,

7adovlis(1ietuvos konstitucine teis) psl..** <arai#nas R& Fpie konstitucins !ustici!os unkci!as LL Konstituci!a, &mogus, teisin valstyb (kon erenci!os med&iaga). 7ilnius, 1ietuvos &mogaus teisi centras, 1++,. E. 1*+3 10/. "Jara#inas T. 7alstybs vald&ios instituci! santykiai ir Konstitucinis (eismas. 7ilnius, "--*. psl. .0
1+
"1

(.p.

11,

Eagal K( "--/ -/ -/ nutarim #iuo metu pagal Konstituci! ir statymus 1ietuvo!e yra trys teism sistemos<1) Konstitucinis (eismas vykdo konstitucin> teismin> kontrol>= ") Konstituci!os 111 straipsnio 1 daly!e nurodyti 1ietuvos Fuk#$iausiasis (eismas, 1ietuvos apeliacinis teismas, apygard ir apylinki teismai sudaro bendrosios kompetenci!os teism sistem= *) pagal Konstituci!os 111 straipsnio " dal administracini, darbo, #eimos ir kit kategori! byloms nagrinti gali bti steigti speciali%uoti teismai 3 #iuo metu statymais yra steigta ir veikia viena speciali%uot teism, btent administracini, sistema, kuri sudaro 1ietuvos vyriausiasis administracinis teismas ir apygard administraciniai teismai . Eagal t pat K( "--/ -/ -/ nutarim Konstitucinio (eismo, kaip valstybs vald&ios instituci!os, teismin> prigimt rodo< 1. Konstitucinio (eismo pavadinimas (Konstitucinis (eismas Konstituci!o!e neatsitiktinai yra vardytas kaip (eismas 3 Konstituci!os kr!a (auta ! traktavo kaip teismin> instituci!)= ". Konstitucinio (eismo ormavimo tvarka (Konstitucinis (eismas, kaip ir kitos teismins vald&ios instituci!os, yra ormuo!amas ne politiniu, bet pro esiniu pagrindu)= *. Konstitucinio (eismo teis! veiklos principai ir garanti!os (Konstitucinio (eismo teis!ai, eidami savo pareigas, yra nepriklausomi nuo !okios valstybins instituci!os, asmens ar organi%aci!os ir vadovau!asi tik Konstituci!a= .. prie# praddami eiti savo pareigas Konstitucinio (eismo teis!ai prisiekia= 0. !ie turi asmens nelie$iamybs teis>= /. ! galio!imai nutrksta tik Konstituci!os 1-, straipsny!e tvirtintais pagrindais)= H. Konstitucinio (eismo teis!ams taikomi darbo ir politins veiklos apribo!imai, numatyti teism teis!ams= ,. Konstitucinio (eismo unkci!a 3 konstitucin teismin kontrol= +. Konstitucinio (eismo 5veiklos orma5 (konstitucins !ustici!os byl Konstituciniame (eisme pagal Konstituci!os 1-/ straipsn gali inici!uoti tik tam tikri sub!ektai ir tik laikydamiesi Konstitucinio (eismo statyme nustatyt taisykli= 1-. konstitucins !ustici!os byl Konstitucinis (eismas nagrin!a laikydamasis konstitucins teisenos (t. y. teisminio proceso) taisykli, kurias pagal Konstituci!os 1-" straipsnio " dal nustato Konstitucinio (eismo statymas)= 11. Konstitucinio (eismo sprendim teisin galia (!ais gali bti sustabdytas teiss akt galio!imas, nutrauktas teiss akt taikymas, !ie priimami valstybs vardu ir galio!a viso!e #alies teritori!o!e, yra galutiniai ir privalomi visoms valstybs vald&ios instituci!oms, visiems pareignams ir pilie$iams). @ie Konstitucinio (eismo, kaip valstybs vald&ios instituci!os, bruo&ai patvirtina, kad Konstitucinis (eismas yra teismas 3 specialus teismas, kuris u&tikrina konstitucin teisingum. (ai, kad Konstituciniam (eismui yra skirtas atskiras Konstituci!os skirsnis, rodo ne #ios instituci!os neteismin pobd, o Konstitucinio (eismo, kaip specialios teismins konstitucins kontrols instituci!os, reik#m>, !o ypating vaidmen u&tikrinant konstitucin teisingum. (aigi a# i# viso to dary$iau i#vada, kad kadangi konstitucinis teismas yra teismas, o teismas yra viena i# vald&ia vykdan$i instituci! tai !am santyky!e su kitomis valstybes instituci!omis galio!a vald&i padali!imo principas (aptartas auk#$iau). Ar nors K( tiria kit vald&ios instituci! veiklos re%ultatus, !is nra auk#tesn instituci!a u& kitas, o tik kontroliuo!a ! veikla u&tikrindamas konstitucingum ir veikdamas K( kompetenci! atitinkan$iose ribose numatytuose konstituci!o!e. E.?. tokia i#vad padariau a# skaitydama #ia tema taigi #ia pastraipa remtis atsargiai. 2. &onstitu%inio 'eismo teisj skyrimo tvarka ir teisins padties pagrindai. (TA?kJl ?KP2A6R (7F2KF Bagrin!ant konstitucini teism sudarymo tvark, btina atkreipti dmes tai, kad ! sudarymas remiasi kitomis taisyklmis negu tos, kurios taikomos ormuo!ant bendrosios !urisdikci!os teismus. 1. Tsminis skirtumas yra tas, kad sudarant konstitucinius teismus, dalyvau!a ne viena vald&ia, o kelios 3statymus leid&ian$io!i, vykdomo!i, teismin. Bustatant btent toki konstitucini teism sudarymo tvark, siekiama i%oliuoti #iuos teismus nuo politini poveiki, taip pat u&tikrinti ! nepriklausomum nuo kurios nors vienos vald&ios= teis!ai skiriami ne iki gyvos galvos kaip bendrosios !urisdikci!os teism teis!ai, ta$iau palyginti trumpai kadenci!ai, teismo teis!u asmuo gali bti i#rinktas tik vienai kadenci!ai. Bustatant trump teis! kadenci!, nuolatin> teismo sudties rotaci! ir ribo!im eiti #ias pareigas daugiau kaip vien kadenci!, didinamas politinis pasitik!imas teismais 1ietuvos."" 7isa tai atsispindi Konstituci!o!e ir Konstitucinio (eismo statyme< K( Mst.. straipsnis. Konstitucinio (eismo sudtis ir sudarymo tvarka Konstitucin (eism sudaro + teis!ai, skiriami devyneriems metams ir tik vienai kadenci!ai. Konstitucinis (eismas kas tre!i metai atnau!inamas vienu tre$daliu. Konstitucinio (eismo teis!us, taip pat ir atnau!inant (eismo sudt, skiria ?eimas po lygiai i# kandidat, kuriuos pateikia 2espublikos Ere%identas, ?eimo Eirmininkas ir Fuk#$iausio!o (eismo pirmininkas. (eis! kadenci!os pabaiga yra atitinkam met kovo mnesio tre$iasis ketvirtadienis. 7alstybs pareignai, pagal 1ietuvos 2espublikos Konstituci! teikiantys Konstitucinio (eismo teis! kandidatras, privalo ne vliau kaip prie# tris mnesius iki eilins teis! kadenci!os pabaigos pateikti ?eimui nau! teis! kandidatras. Bau!ai paskirti Konstitucinio (eismo teis!ai ?eime prisiekia paskutin> iki ! kadenci!os prad&ios darbo dien. Bustatytu laiku nepaskyrus nau!o teis!o, !o pareigas eina kadenci! baig>s teis!as tol, kol bus paskirtas ir prisieks nau!as teis!as. Kai Konstitucinio (eismo teis!o galio!imai nutrksta pirma laiko, laisv viet likusiam kadenci!os laikui nustatyta bendra tvarka skiriamas nau!as teis!as. Jeigu toks teis!as #ias pareigas !o ne ilgiau kaip #e#erius metus, tai !is po ne ma&esns kaip tre! met pertraukos gali eiti Konstitucinio (eismo teis!o pareigas dar vien kadenci!. Kad u&tikrinti tokia rotaci!a remiamasi konstituci!os 10- str. nurodytame 1++" m. spalio "0 d. Mstatymas 48l 1ietuvos 2espublikos Konstituci!os sigalio!imo tvarkos)=H straipsniu kuriame nurodoma, kad Eirm kart skiriant Konstitucinio (eismo teis!us, trys i# ! skiriami tre!iems metams, trys 3 #e#eriems ir trys 3 devyneriems. 2espublikos Ere%identas, ?eimo Eirmininkas ir Fuk#$iausio!o (eismo pirmininkas, silydami skirti Konstitucinio (eismo teis!us, nurodo, kuriuos i# ! skirti tre!iems, #e#eriems ir devyneriems metams. Konstitucinio (eismo teis!ai, kurie bus skiriami tre!iems ir #e#eriems metams, po ne ma&esns kaip tre! met pertraukos gali u&imti #ias pareigas dar vien kadenci!. Sia kartu ir atsakoma klausim, kad nors nurodyt ,,tik vienai kadenci!ai', bet esant slygoms, kai pirmo!i kadenci!a buvo ^+m. bet neU/m. K( teis!as gali eiti pareigas dar viena piln kadenci!. K(M 0 str. Kandidatai Konstitucinio (eismo teis!us Konstitucinio (eismo teis!u gali bti skiriamas

".

ne ma&esn kaip de#imties met teisinio ar mokslinio pedagoginio darbo pagal teisininko specialyb> sta&. Kandidat Konstitucinio (eismo teis!us pavards iki svarstymo ?eime paskelbiamos spaudo!e.?eimui teikiamas teis! kandidatras svarsto ?eimo 7alstybs ir teiss komitetas u&darame posdy!e ir po to savo i#vad prane#a ?eimui. ?eimo patvirtintas teis!as turi prisiekti< H straipsnis. Konstitucinio (eismo teis!o priesaika Fsmuo, paskirtas Konstitucinio (eismo teis!u, prie# praddamas eiti savo pareigas, ?eimo posdy!e prisiekia. Erisiekiantis asmuo turi teis> pasirinkti vien i# #io straipsnio antro!o!e daly!e nustatyt priesaikos tekst. Eriesaik priima ?eimo Eirmininkas ?eimo posdy!e

1. ". *.

nepriekai#tingos reputaci!os 1ietuvos 2espublikos pilietis, turintis auk#t! teisin i#silavinim ir

""

7adovlis(1ietuvos konstitucine teis) psl..."3....

11+

Eriesaika priimama laikantis t taisykli, kurios nustatytos ?eimo nari priesaikos primimo procedrai. Konstitucinio (eismo teis!as, statym nustatyta tvarka neprisiek>s arba prisiek>s su i#lyga, netenka teis!o galio!im. 8l to ?eimas priima nutarim. EA26ABABKF? 2espublikos Konstituci!o!e yra nustatyta, kad Konstitucinio (eismo pirminink i# #io (eismo teis! skiria ?eimas 2espublikos Ere%idento teikimu(vadinasi, 2espublikos Ere%identas i#leid&ia dekret, kuriuo papeikia seimui pirmininko kandidatr, o seimas (!ei pritaria #iai kandidatrai)3nutarim, kuriuo skiria pirmininko pareigas pasilyt asmen )."* Jis skiriamas tada, kai !au paskirti visi Konstitucinio (eismo teis!ai. (ai viena pagrindini (eismo pirmininko skyrimo slyg. Bei Konstituci!o!e, nei Konstitucinio (eismo statyme nra nurodyta pirmininko galio!im trukm. 8arytina i#vada, kad pirmininko kadenci!a sutampa su !o kaip teis!o galio!im trukme. Mgalio!imai gali nutrkti tik tais pagrindais, kurie numatyti Konstituci!o!e. vad K(M 1* straipsnis. Konstitucinio (eismo pirmininkas Konstitucinio (eismo pirmininkas greta teis!o pareig< 1) vadovau!a Konstitucinio (eismo darbui= ") vadovau!a klausim, teikiam svarstyti Konstituciniam (eismui, rengimui= *) #aukia Konstitucinio (eismo posd&ius ir !iems pirmininkau!a= .) silo Konstituciniam (eismui svarstytinus klausimus= 0) paskirsto darbus Konstitucinio (eismo teis!ams= /) teikia Konstituciniam (eismui tvirtinti !o aparato struktr, tvirtina Konstitucinio (eismo aparato valstybs tarnauto! pareigybi apra#ymus ir sra#us= H) leid&ia sakymus ir potvarkius= ,) vykdo kitus #io statymo nustatytus galio!imus. Ke to !is yra galiotas pasira#yti 2espublikos Ere%idento priesaikos akt. Msakymai leid&iami sprend&iant aparato darbo ir kitus vidaus klausimus, o potvarkiais pirmininkas reali%uo!a !am suteiktas procesines teises. Konstitucinio (eismo pirmininkas yra Konstituciniam (eismui skirt l# tvarkyto!as. 1. straipsnis. Konstitucinio (eismo pirmininko pavadavimas Kai nra Konstitucinio (eismo pirmininko arba kai !is negali eiti savo pareig, #ias pareigas laikinai eina Konstitucinio (eismo pirmininko paskirtas teis!as. Kai nra Konstitucinio (eismo pirmininko ar !o paskirto eiti #ias pareigas teis!o, Konstitucinio (eismo pirmininko pareigas laikinai eina did&iausi teisininko darbo sta& turintis Konstitucinio (eismo teis!as. Konstitucinio (eismo teis! teisins padt parodo<

1. ".

Eagal 1ietuvos 2espublikos Konstituci! Konstitucinio (eismo teis!ai, eidami savo pareigas, yra nepriklausomi nuo !okios valstybins instituci!os, asmens ar organi%aci!os ir vadovau!asi tik 1ietuvos 2espublikos Konstituci!a.

7iena esmini Konstitucinio (eismo teis! veiklos nepriklausomumo garanti! yra ta, kad Konstituci!o!e yra nustatyti grie&tai apibr&ti atve!ai, kada nutrksta teis! galio!imai. Jie nurodyti konstituci!os 1-, str.ir K(M 11 str.. Konstitucinio (eismo teis!o galio!im nutraukimas< Konstitucinio (eismo teis!o galio!imai nutrksta, kai< 1) pasibaigia galio!im laikas= ") !is mir#ta= *) !is atsistatydina=( nustatytu atve!u sprendim dl Konstitucinio (eismo teis!o galio!im nutraukimo priima ?eimas !o Eirmininko teikimu.) .) negali eiti savo pareig dl sveikatos bkls, t.y. per vienerius metus teis!as serga ilgiau kaip . mnesius arba !ei suserga nepagydoma ar kita ilgalaike liga, kliudan$ia !am eiti savo pareigas= (nustatytu atve!u klausim dl teis!o galio!im nutraukimo ?eimas sprend&ia tik tuomet, kai yra Konstitucinio (eismo sprendimas ir sveikatos apsaugos ministro sudarytos gydyto! komisi!os i#vada.) 0) ?eimas ! pa#alina i# pareig apkaltos proceso tvarka (Konstitucinio (eismo teis!o pa#alinimo i# u&imam pareig pagrindu gali bti tie atve!ai, kai teis!as #iurk#$iai pa&eid&ia Konstituci!, sulau&o priesaik ar paai#k!a, !og padarytas nusikaltimas. (ok sprendim priima ?eimas *L0 vis nari bals dauguma. Fpkaltos proceso tvarka nustatyta ?eimo statute, kuris turi statymo gali. K(M 1- str.. Konstitucinio (eismo teis!o galio!im sustabdymas Konstitucinio (eismo teis!o galio!imai gali bti sustabdyti Konstitucinio (eismo sprendimu, kai< 1. #io statymo nustatyta tvarka yra duotas sutikimas patraukti Konstitucinio (eismo teis! baud&iamo!on atsakomybn= ". ?eimo nutarimu po specialios tardymo komisi!os i#vados pradedamas ?eime apkaltos procesas Konstitucinio (eismo teis!ui= *. siteis!usiu teismo sprendimu teis!as pripa&stamas ne&inia kur esan$iu. ?ustabd&ius teis!o galio!imus, !is netenka teisi, nustatyt #io statymo + ir 10 straipsniuose. Kai nebelieka pagrindo Konstitucinio (eismo teis!o galio!imams sustabdyti, Konstitucinis (eismas ne vliau kaip per * dienas priima sprendim dl teis!o galio!im atstatymo. Jeigu nurodytu laiku sprendimas nepriimamas, laikoma, kad Konstitucinio (eismo teis!o galio!imai atstatyti nuo tos dienos, kai !is akti#kai pradeda eiti savo pareigas, parei#kimu prane#damas apie tai Konstitucinio (eismo pirmininkui.

*.

.. 0.

Konstitucinio (eismo teis!o asmuo nelie$iamas. Konstitucinio (eismo teis!as be Konstitucinio (eismo sutikimo negali bti traukiamas baud&iamo!on ar administracinn atsakomybn, suimamas, negali bti kitaip suvar&oma !o laisv. Klausimas dl sutikimo patraukti Konstitucinio (eismo teis! baud&iamo!on atsakomybn svarstomas pagal generalinio prokuroro teikim.Konstitucinio (eismo teis!as, sulaikytas ar pristatytas teissaugos staigas be asmens dokument, turi bti nedelsiant paleid&iamas, kai nustatoma !o asmenyb. Meiti gyvenamsias ar tarnybines Konstitucinio (eismo teis!o patalpas, daryti ten arba !o asmeniniame ar tarnybiniame automobily!e, arba kito!e asmenin!e susisiekimo priemon!e ap&ir, krat arba pom, taip pat atlikti teis!o asmens ap&ir ar krat, !am priklausan$i daikt bei dokument ap&ir ar pom leid&iama tik tada, kai nustatyta tvarka Konstitucinio (eismo teis!ui yra i#kelta baud&iamo!i byla.Kaud&iam! byl, kurio!e kaltinamas Konstitucinio (eismo teis!as, nagrin!a Fuk#$iausiasis (eismas. (, straipsnis. Konstitucinio (eismo teis!o nelie$iamyb ) Konstitucinio (eismo teis!as u& kalbas ar balsavimus Konstituciniame (eisme negali bti persekio!amas Konstitucinio (eismo ir !o teis! galio!imai bei teiss negali bti apriboti paskelbus karo ar nepaprast! padt. Konstitucinio (eismo teis!o galio!im deram gyvendinim taip pat u&tikrina !o teiss, kurios yra tvirtintos Konstituci!o!e ir Konstitucinio (eismo statyme K(M + str.. Konstitucinio (eismo teis!o galio!imai Konstitucinio (eismo teis!ai turi lygias teises.Konstitucinio (eismo teis!as turi teis> dalyvauti Konstitucinio (eismo posd&iuose su sprend&iamo!o balso teise, susipa&inti su visa posd&iui teikiama med&iaga bei dokumentais, naudotis kitomis #iame statyme nustatytomis teismis.Konstitucinio (eismo teis!as silo klausimus svarstyti Konstitucinio (eismo posdy!e bei rengia !am pavestus klausimus.Konstitucinio (eismo teis!as turi teis> reikalauti i# vis valstybs instituci! ir ! pareign, vietos savivaldos staig ir ! pareign, valstybini ir kit moni, staig, organi%aci!, pilie$i susivieni!im bet koki dokument ir in ormaci!os, susi!usi su (eismo posd&iui rengiamu klausimu, taip pat gauti pareign paai#kinimus nagrin!amais klausimais. (eis!as taip pat turi teis> i#kviesti ir apklausti liudyto!us, ekspertus, naudotis specialist konsultaci!omis, pavesti atlikti patikrinimus, i#sisti paklausimus.Konstitucinio (eismo teis!as neturi teiss vie#ai reik#ti savo nuomon> dl klausimo, kuris yra svarstomas arba priimtas svarstyti Konstituciniame (eisme, esms. Konstitucinio (eismo teis!o konstitucinio statuso turin sudaro labai svarbios socialins materialins garanti!os (indemnitetas). K(M 1/ straipsnis. Konstitucinio (eismo teis! socialinis ir buitinis aprpinimas. Konstitucinio (eismo teis!ui mokamas *-` didesnis negu Fuk#$iausio!o (eismo teis!o maksimalus atlyginimas. Konstitucinio (eismo pirmininkas ir laikinai !o pareigas einantis teis!as gauna 1- ` didesn atlyginim negu Konstitucinio (eismo teis!o atlyginimas. Konstitucinio teismo teis!as draud&iamas valstybiniu socialiniu draudimu 1ietuvos 2espublikos valstybinio socialinio draudimo statyme nustatyta tvarka.

/.

H.

"*

T.@ileikis ,,konstitucins teiss klausimai, ka%usai, u&duotys', kl ."-

1"-

Erad!us gyvendinti 1ietuvos 2espublikos valstybs politik, teis! ir valstybs pareigndarbo apmok!imo statymo nustatyt darbo apmok!imo sistem, Konstitucinio (eismo pirmininkui ir Konstitucinio (eismo teis!ams taikomos tame statyme nustatytos darbo apmok!imo slygos. Konstitucinio (eismo teis!ui, paliekan$iam savo pareigas pasibaigus paskyrimo laikui ar atsistatydinus dl pensinio am&iaus arba dl sveikatos bkls, i#mokama / mnesi atlyginim dyd&io i#eitin pa#alpa. Konstitucinio (eismo teis!ui mirus, tokio pat dyd&io pa#alpa i#mokama !o #eimai. Kai Konstitucinio (eismo teis!o galio!imai nutrksta kitais pagrindais, !am i#mokama " mnesi atlyginim dyd&io i#eitin pa#alpa. (eis!ui, pa#alintam i# pareig apkaltos proceso tvarka, i#eitin pa#alpa nemokama. Konstitucinio (eismo teis! pensin aprpinim reguliuo!a 1ietuvos 2espublikos valstybini socialinio draudimo pensi! statymas. Konstitucinio (eismo teis!ui, neturin$iam 7ilniu!e gyvenamo!o ploto arba gyvenan$iam 7ilniu!e ir turin$iam teis> valstybs param apsirpinant gyvenamosiomis patalpomis, 7yriausyb suteikia gyvenamsias patalpas kadenci!os laikui 7ilniu!e. Easibaigus galio!im laikui, i#skyrus kai Konstitucinio (eismo teis!as pa#alinamas i# pareig apkaltos proceso tvarka, teis!ui turi bti suteiktas iki tol turtas darbas arba pareigos valstybinse staigose, o !ei galimybi nra 3 kitas tolygus darbas arba pareigos. Ke Konstitucinio (eismo teis!o teisi ir veiklos garanti!, kuri visuma yra labai svarbi teis!o statuso turinio dalis, teis!ams yra nustatyti kai kurie darbins veiklos ir kiti apribo!imai. 7ienas esmini apribo!im yra tas, kad teis!as negali u&imti !oki kit renkam ar skiriam pareig, dirbti verslo, komerci!os ar kitose priva$iose staigose ar monse, i#skyrus pedagogin ir krybin darb. (eis!as taip pat negali gauti !okio kito atlyginimo, i#skyrus teis!o atlyginim bei u&mokest u& pedagogin> ar krybin> veikl. (eis!as negali bti !oki kit moni, staig, organi%aci! arba asmen gyn!u ar atstovu. Jis taip pat negali dalyvauti politini parti! ir kit politini organi%aci! veiklo!e.(K(M / str.. 2eikalavimai Konstitucinio (eismo teis!ui.) +. 1" straipsnis. 6aterialins sankci!os Konstitucinio (eismo teis!as negali bti traukiamas drausminn atsakomybn. Konstitucinio (eismo teis!ui u& #iame statyme nustatyt pareig nevykdym, nedalyvavim posd&iuose be pateisinamos prie&asties Konstitucinio (eismo sprendimu gali bti taikomos materialins sankci!os 3 iki 0-` suma&inamas atlyginimas u& pra!us mnes. 1-. Konstitucinio (eismo teis!ai, kaip ir bendrosios !urisdikci!os teism teis!ai, privalo laikytis etikos taisykli. 7iena svarbiausi #i taisykli 3 vie#ai nereik#ti savo nuomons klausimu, kuris yra svarstomas arba priimtas svarstyti Konstituciniame (eisme. 8etaliai teis!u etika aptarta #iame K( reglamento straipsny!e (eis! etika (pro esinis elgesys) 1. (eis!as vadovau!asi tik Konstituci!a ir klauso tik Konstituci!os ir !ai neprie#tarau!an$i statym. ". (eis!as turi Konstituci!os !am nustatyt nepriklausomum. (eis!ai, eidami savo pareigas, yra nepriklausomi nuo !okios valstybs ar savivaldos instituci!os, ! pareign, taip pat priva$i asmen ar organi%aci!, politini parti!, visuomens, taip pat &iniasklaidos priemoni. Bepriklausomumas teis! pareigo!a. *. (eis!as turi saugoti savo pro esi!os garb> ir presti&, negali pa&eisti &mogaus teisi ir orumo. (eis!as turi elgtis taip, kad ne&emint teis!o vardo. .. (eis!as, eidamas savo pareigas, neturi rodyti savo po&irio religi!os, rasi, nacionaliniais, seksualins orientaci!os ar socialins padties klausimais. 0. Tidamas savo pareigas, teis!as turi bti ne#ali#kas. (eis!as, i#klausydamas procese dalyvau!an$ius asmenis, turi bti !iems vienodai dmesingas, ta$iau reiklus proceso tvarkos pa&eid!ams. (eis!as turi vengti pokalbi apie nagrin!am byl su proceso dalyviais ne teismo proceso metu, i#skyrus atve!us, kai proceso dalyvius teis!as i#kvie$ia teism ir !uos apklausia rengdamas byl teisminiam posd&iui. (eis!as, nagrindamas bylas, privalo nepasiduoti vald&ios ar valdymo instituci!, pareign, &iniasklaidos, visuomens ir atskir pilie$i takai. /. (eis!as privalo sigilinti nagrin!amos bylos esm>, vengti skubotumo ir pavir#utini#kumo, nevilkinti teismo proceso. (eis!as daug dmesio skiria proceso ir kalbos kultrai, yra tikslus ir punktualus. (eismo posd&i metu teis!as yra o icialus, korekti#kas, kantrus ir mandagus. H. (eis!as neturi teiss vie#ai reik#ti savo nuomon> dl klausimo, kuris yra svarstomas arba priimtas svarstyti Konstituciniame (eisme, esms. ,. (eis!as neskleid&ia kon idencialios in ormaci!os, gautos rengiant ir nagrin!ant bylas, saugo pasitarimo kambario paslapt. +. (eis!as negali priimti dovan ir kitoki prielankumo &enkl, gauti kit paslaug, !eigu tai daroma C arba gali bti traktuo!ama, kad daroma, C siekiant paveikti nagrin!amos ar priimtos nagrinti bylos eig arba sprendim bylo!e. 1-. (eis!as negali eiti !oki kit renkam ar skiriam pareig, dirbti verslo, komerci!os arba kitokiose priva$iose staigose ar monse, i#skyrus pedagogin ir krybin darb. Fdministracins pareigos mokymo, mokslo ar krybinse staigose yra nesuderinamos su teis!o pareigomis. Jis taip pat negali gauti !okio kito atlyginimo, i#skyrus teis!o atlyginim ir u&mokest u& pedagogin> ar krybin> veikl. (eis!as negali bti !oki kit moni, staig, organi%aci! arba asmen gyn!u ar atstovu. 11. (eis!as negali dalyvauti politini parti! ir kit politini organi%aci! veiklo!e. (eis!as neturi vie#ai reik#ti savo politini sitikinim ir u&siimti politine agitaci!a. 1". (eis!ai yra solidars gindami savo koleg nuo nepagrstos kritikos . &onstitu%inio 'eismo aktai (j :ormos" pra,ymo" rengimo ir teikimo ypatumai). 2.+. -ietuvos 6espublikos &onstitu%inio 'eismo aktai Konstitucinio (eismo akt konkre$ios ormos nustatytos Konstitucinio (eismo statyme, kuriame minimi nutarimai, i#vados ir sprendimai. Kiekviena i# #i akt orm &enklina tam tikr teismins veiklos re%ultat. (aigi Konstitucinio (eismo nutarimus ir i#vadas galima apibdinti kaip baigiamuosius (eismo aktus, kuriais byla i#sprend&iama i# esms. Konstitucinis (eismas priima sprendimus,atskirais klausimais, dl kuri byla nei#sprend&iama i# esms. (eismo aktai, skirdamiesi savo teisine galia, sukuria ir nevienodus teisinius padarinius. 7isus Konstitucinio (eismo aktus !ungia ir bendri po&ymiai. 7is pirma !ie visi i#rei#kia Konstitucinio (eismo kaip vyriausio!o Konstituci!os sergto!o po%ici! dl vien ar kit teisini rei#kini. 7isiems (eismo aktams (i#skyrus sprendimus procesiniais klausimais) bdinga pana#i vidin struktra, kurio!e galima i#skirti #ias dalis< 1) akto pavadinimas= ") vadin= *) konstatuo!amo!i (motyvuo!amo!i) re%oliuci!a. ?varbiausio!i dalis yra re%oliuci!a, nes !o!e su ormuluota (eismo valia. Konstatuo!amo!i dalis svarbi todl, kad !o!e yra (eismo motyvai ir argumentai, kuriais grind&iama re%oliuci!a. Bustatomo!o!e daly!e atskleid&iami bylos pagrindai, bylo!e dalyvau!an$i asmen po%ici!os 3 konstitucinio gin$o esm. Butarimu ir sprendim esminis skirtumas pagal konstitucinio teismo statym yra tai, kad gin$i!amo akto konstitucingumo klausimo i#sprendimas (bylos i#nagrin!imas )C konstatuo!ant, kad gin$i!amas aktas prie#tarau!a ar neprie#tarau!a konstituci!ai Cgali bti orminamas tik #io teismo nutarimu, o sprendimu negali bti i#reik#tas bylos i#sprendimas, t.y. gali bti tvirtintas teismo atsisakymas priimti ir nagrinti byl (ar paklausim dl i#vados) arba konstatavimas, kad, pakeitus ar panaikinus gin$i!am teises akt, bylo!e neliko tyrimo dalyko". ?kirtumai nutarimu ir i#vad< Konstitucinio (eismo i#vados savo teisine galia ir teisiniais padariniais skiriasi nuo (eismo nutarim, nes galutin sprendim visada priima ?eimas. Kitas i#vad cIarakteristikos po&ymis yra tas, kad skirtingai nuo nutarim, i#vados skelbiamos ne 1ietuvos 2espublikos vardu, bet i#rei#kia tik (eismo nuomon>, po%ici! svarstytu klausimu. Begalima neatkreipti dmesio ir tai, kad rengdamas ir ormuluodamas i#vadas, (eismas vertina konkre$ius !uridinius aktus, kurie susi!> su rinkim statym pa&eidimais, 2espublikos Ere%idento sveikata ar su asmen, kurie traukiami atsakomybn apkaltos proceso tvarka, konkre$iais Konstituci!os pa&eidimais. @ia prasme bylos, kuriose ormuluo!ama (eismo i#vada, turi bendr po&ymi su bylomis, kurias nagrin!a bendrosios !urisdikci!os teismai, t.y. tokios bylos, kuriose vertinami konkrets !uridiniai aktai ir rei#kiniai. ?kirtingai nuo i#vad, nutarimuose visada sprend&iami bendresni klausimai dl teiss akto suderinamumo su Konstituci!a. A#vados nuo nutarim skiriasi dar ir kitais aspektais. 7is pirma atkreiptinas dmesys tai, kad dl i#vados (eism gali kreiptis tik ?eimas, o dl ?eimo rinkim ir dl tarptautini sutar$i atitikimo Konstituci!ai 3 2espublikos Ere%identas. 8ar vienas skiriamasis i#vad bruo&as yra tas, kad paklausimai dl i#vad Konstituciniame (eisme nagrin!ami paprastesne procedra, t.y. nesilaikant vis reikalavim, kurie btini teisminiam posd&iui nagrin!ant kit kategori! bylas. Eaprastesn> procedr slygo!a ta aplinkyb, kad bylose, kuriose rengiama i#vada, nra dvie! #ali, nes i#vad pra#o tik viena instituci!a, t.y. ?eimas arba 2espublikos Ere%identas. 2engiant i#vadas, svarb vaidmen gali vaidinti liudyto!ai, ekspertai, specialistai.
".

,.

T.@ileikis ,,konstitucins teiss klausimai, ka%usai, u&duotys', kl ."0

1"1

4utarimai Butarimai priimami teisminse bylose, kuriose yra vertinamas teiss akto (statymo, kito ?eimo akto, 2espublikos Ere%idento ir 7yriausybs akt) konstitucingumas (teistumas). /0 straipsnis. Era#ymo i#tirti teiss akto atitikim Konstituci!ai padavimas Konstituciniam (eismui Era#ym i#tirti teiss akto atitikim Konstituci!ai Konstituciniam (eismui turi teis> paduoti< 1) dl statymo ar kito ?eimo priimto akto 3 7yriausyb, ne ma&esn kaip 1L0 vis ?eimo nari grup ir teismai= ") dl 2espublikos Ere%idento akto 3 ne ma&esn kaip 1L0 vis ?eimo nari grup ir teismai= *) dl 7yriausybs akto 3 ne ma&esn kaip 1L0 vis ?eimo nari grup, teismai ir 2espublikos Ere%identas. //str. nurodyta kaip turi atrodyti pra#ymas t.y. koks !o turinys, o /H str. nurodyta k papildomai prie pra#ymo turi pateikti teismai. ?eimas su pra#ymu i#tirti, ar konstitucinis statymas neprie#tarau!a Konstituci!ai, ar statymas neprie#tarau!a Konstituci!ai ir konstituciniams statymams, ar ?eimo priimtas postatyminis teiss aktas neprie#tarau!a Konstituci!ai, konstituciniams statymams ir statymams, ar 2espublikos Ere%idento aktas neprie#tarau!a Konstituci!ai, konstituciniams statymams ir statymams, ar 7yriausybs aktas neprie#tarau!a Konstituci!ai, konstituciniams statymams ir statymams, Konstitucin (eism kreipiasi nutarimu. 6otyvai, kuriais grind&iamas pra#ymas, i#dstomi ?eimo nutarime (!o priede) arba ?eimo nutarim lydin$iuose dokumentuose.Konstituci!os 1-/ straipsnio 1, " ir * dalyse tvirtinta nuostata, kad su pra#ymu Konstitucin (eism gali kreiptis 1L0 vis ?eimo nari. Burodyt 41L0 vis ?eimo nari' grup> sudaro ne ma&iau kaip "+ ?eimo nariai. ?eimo nari grups pra#ymas turi bti pasira#ytas vis su pra#ymu besikreipian$i ?eimo nari, ! vardai (arba inicialai) ir pavards turi bti ai#kiai nurodyti. Era#ym pasira#an$i ?eimo nari sra#as turi bti skaitomas, tvarkingas, !ame negali bti !oki neaptart braukym K(M 0. straipsnis. Eriimdamas nutarim, (eismas vertina rodymus, konstatuo!a, kurios svarbios aplinkybs yra nustatytos ir kurios nenustatytos, kuria Konstituci!os ar statymo norma turi bti remiamasi #io!e bylo!e ir ar pra#ymas yra tenkintinas. (eismas pagrind&ia nutarim tik tais rodymais, kurie i#tirti (eismo posdy!e. K(M 00 str. nutarimas priimamas bals dauguma. Jei balsai pasiskirsto po lygiai, lemia posd&io pirmininko balsas. (eis!ai neturi teiss atsisakyti balsuoti arba susilaikyti.Eriimtas nutarimas i#dstomas ra#tu ir vis dalyvavusi teis! pasira#omas. 0/ straipsnis. Konstitucinio (eismo nutarimas dl bylos sura#omas kaip atskiras dokumentas.Konstitucinio (eismo nutarimo turinys (Jame nurodoma)< 1. nutarimo pavadinimas, !o primimo data ir vieta= ". Konstitucinio (eismo sudtis= *. posd&i sekretorius= .. dalyvau!antys bylo!e asmenys ir ! atstovai= 0. nagrin!amas klausimas, !o pagrindas= /. Konstituci!os ir #io statymo straipsniai, nustatantys Konstitucinio (eismo teis> nagrinti # klausim= H. reikalavimas, esantis kreipimesi= ,. teiss akto, kurio atitikimas Konstituci!ai buvo tikrinamas, visas pavadinimas, !o paskelbimo ar gavimo #altinis= +. ?eimo nario ar valstybs pareigno veiksmai ar sprendimas, kuri atitikimas Konstituci!ai buvo tiriamas= 1-. aplinkybs, kurias nustat Konstitucinis (eismas= 11. argumentai ir rodymai, kuriais grind&iamas Konstitucinio (eismo priimtas sprendimas, o prireikus 3 argumentai, paneigiantys kitas nuomones= 1". Konstituci!os norma, kuria vadovavosi Konstitucinis (eismas, vertindamas akto ar veiksmo atitikim Konstituci!ai= 1*. nutarimo re%oliuci!a= 1.. nurodymas, kad nutarimas yra galutinis ir neskund&iamas. Erim>s nutarim, Konstitucinis (eismas gr&ta posd&i sal> ir posd&io pirmininkas paskelbia (eismo nutarim( K(M 0. str.).ta$iau Konstitucinio (eismo aktai sigalio!a ! o icialaus paskelbimo 47alstybs &iniose' dien. Konstitucinio (eismo aktai 47alstybs &iniose' turi bti o icialiai paskelbti ne vliau kaip per 0 darbo dienas nuo ! teikimo 47alstybs &ini' redakci!ai, !eigu pa$iuose aktuose nenustatyta ! paskelbimo data. (ai labai svarbu ir reikia nemai#yti paskelbimo posdy!e su o iciali paskelbimu. 2emiamasi K( nutarimu "--" 1" ". kur buvo i#ai#kinti #ie skirtumai ir !ais pasinaudota< *. 8l to, kad pagal Konstituci! ir Konstitucinio (eismostatym statymas (ar !o dalis) negali bti taikomi nuo tos dienos, kai o icialiai paskelbiamas Konstitucinio (eismo nutarimas, !og #is statymas (ar !o dalis) prie#tarau!a Konstituci!ai, pabr&tina, kad !eigu Konstitucinio (eismo nutarimas #io!e bylo!e bt o icialiai paskelbtas i#kart po !o vie#o paskelbimo Konstitucinio (eismo posdy!e, vietos savivaldos teisiniame reguliavime susidaryt vakuumas, kuris i# esms sutrikdyt vietos savivaldos mecIani%mo unkcionavim ir valstybs valdym. @iam teisinio reguliavimo vakuumui pa#alinti reikalingas tam tikras laikas. Ftsi&velgiant tai #is Konstitucinio (eismo nutarimas o icialiai skelbtinas 47alstybs &iniose5 pra!us dviems mnesiams nuo !o paskelbimo vie#ame Konstitucinio (eismo posdy!e, t. y. "--* m. vasario "0 d. Butarimai pagal sukeliamus teisinius padarinius yra nevienodos teisins reik#ms.Eagal Konstitucinio (eismo statymo H1 str. Konstitucinis (eismas, baig>s nagrinti byl dl teiss akto atitikimo Konstituci!ai, priima vien i# #i nutarim< 1) pripa&inti, kad teiss aktas neprie#tarau!a Konstituci!ai ar statymams= ") pripa&inti, kad teiss aktas prie#tarau!a Konstituci!ai ar statymams. @io straipsnio pirmosios dalies " punkte numatytu atve!u nurodoma, kuriems konkretiems Konstituci!os straipsniams ar ! nuostatoms arba kokiems konkretiems statymams teiss aktas prie#tarau!a. (ais atve!ais, kai teiss akto dalis buvo pripa&inta atitinkanti Konstituci! ar statymus, o kita dalis pripa&inta prie#tarau!anti Konstituci!ai ar statymams, apie tai tiksliai nurodoma Konstitucinio H" straipsnis. (eiss akto pripa&inimo prie#tarau!an$iu Konstituci!ai pasekms< 1ietuvos 2espublikos statymas (ar !o dalis) arba kitas ?eimo aktas (ar !o dalis), 2espublikos Ere%idento aktas, 7yriausybs aktas (ar !o dalis) negali bti taikomi nuo tos dienos, kai o icialiai paskelbiamas Konstitucinio (eismo nutarimas, kad atitinkamas aktas (ar !o dalis) prie#tarau!a Konstituci!ai. (os pa$ios pasekms atsiranda, kai Konstitucinis (eismas priima nutarim, kad 2espublikos Ere%idento aktas ar 7yriausybs aktas (ar !o dalis) prie#tarau!a statymams. (okie (eismo nutarimai turi statymo gali ir yra privalomi visoms vald&ios instituci!oms, teismams, visoms monms, staigoms bei organi%aci!oms, pareignams ir pilie$iams. 7alstybs instituci!os bei ! pareignai privalo panaikinti savo priimtus postatyminius aktus ar ! nuostatas, kurie pagrsti pripa&intu nekonstituciniu teiss aktu. Beturi bti vykdomi sprendimai, pagrsti teiss aktais, kurie pripa&inti prie#tarau!an$iais Konstituci!ai ar statymams, !eigu tokie sprendimai nebuvo vykdyti iki atitinkamo Konstitucinio (eismo nutarimo sigalio!imo. Konstitucinio (eismo nutarimo pripa&inti teiss akt ar !o dal nekonstituciniu galia negali bti veikta pakartotinai primus tok pat teiss akt ar !o dal. Kitoki teisin> reik#m> turi tie Konstitucinio (eismo nutarimai, kuriais pripa&stama, kad teiss aktas neprie#tarau!a Konstituci!ai, o 2espublikos Ere%idento ir 7yriausybs aktai taip pat neprie#tarau!a statymams. Bors #ie nutarimai ir nesukelia reali teisini pasekmi, ta$iau !ie taip pat turi statymo gali. @i akt ry#kiausia ypatyb yra ta, kad !ais patvirtinamas teiss akto konstitucingumas (teistumas), ir todl teiss akt taikan$ioms instituci!oms neturt ateity!e kilti abe!oni dl #io konkretaus teiss akto suderinamumo su pagrindiniu valstybs statymu. Eriimant tokius nutarimus (eismui neprivalu nurodyti, kuriems konkretiems Konstituci!os straipsniams ar ! nuostatoms teiss aktas neprie#tarau!a. (uo !ie skiriasi nuo prie# tai mint nutarim. Konstitucinio (eismo nutarim i#skirtin> teisin> reik#m> apibdina ir tai, kad visi nutarimai skelbiami 1ietuvos 2espublikos vardu. Jie yra galutiniai ir neskund&iami. Konstitucinio (eismo nutarimams taikoma speciali i#taisymo, per&ir!imo ir ai#kinimo tvarka.

1""

Butarim i,taisyti gali tik pats (eismas savo iniciatyva ar dalyvavusi bylo!e asmen pra#ymu. @iuo atve!u 4i#taisymo5 svoka apima tik kai kuriuos netikslumus bei ai#kias redakcines klaidas, !eigu tai nekei$ia nutarimo esms. 8l to Konstitucinis (eismas priima atitinkam sprendim, kur i#siun$ia bei skelbia #io statymo nustatyta tvarka. ( K(M 0, str.) Butarim per5i#rti gali Konstitucinis (eismas ir tik savo iniciatyva. Jokia kita instituci!a ar pareignas negali palenkti (eismo per&irti nutarim. (oki atve! yra keli< 1) paai#k!us nau!oms esminms aplinkybms, kurios buvo ne&inomos (eismui nutarimo primimo metu= ") pasikeitus Konstituci!os normai, kurios pagrindu nutarimas buvo priimtas. Eripa&inus, kad nei#vengiamai btina per&irti nutarim, #iuo klausimu priimamas sprendimas ir byl pradedama nagrinti i# nau!o. ( K(M /" str.) 4utarimo ai,kinimas. Erimus nutarim, kartais i#kyla btinumas ! ai#kinti. (aip atsitinka da&niausiai dl to, kad taikant nutarim, i#kyla neai#kum dl teisini motyv neapibr&tumo. Butarim gali o icialiai ai#kinti tik pats (eismas savo iniciatyva arba bylo!e dalyvavusi asmen, taip pat kit instituci! ar asmen, kuriems nutarimas i#sistas, pra#ymu. Butarimo ai#kinimo problemi#kumas vis pirma yra susi!>s su tuo, kad ai#kinant nutarim negalima keisti !o turinio. 7adinasi, sprendime, kuriuo ai#kinamas nutarimas, negali bti per&engtos bylos esms ribos, su ormuluoti nau!i argumentai ir motyvai, kurie prie#taraut vienas kitam ( K(M /1 str.) 8,vados (eismo i#vada Konstituci!o!e ir Konstitucinio (eismo statyme minima ne kaip bendrin teismins veiklos re%ultato svoka, bet kaip (eismo akto orma. A#vadas (eismas teikia #iais klausimais< 1) ar nebuvo pa&eisti rinkim statymai per 2espublikos Ere%idento ar ?eimo nari rinkimus= HH straipsnis. ?u paklausimu, kreipiasi Konstitucin (eism ?eimas ar 2espublikos Ere%identas (tik dl ?eimo rinkim) ne vliau kaip per * dienas po to, kai paskelbiami o icials rinkim re%ultatai.Konstitucinis (eismas tiria ir vertina tik 7yriausiosios rinkim komisi!os sprendimus arba !os atsisakym nagrinti skundus dl rinkim statym pa&eidim tais atve!ais, kai sprendimai buvo priimti ar kita #ios komisi!os veika buvo padaryta pasibaigus balsavimui renkant ?eimo narius ar 2espublikos Ere%ident. Eaklausimas turi bti i#nagrintas ne vliau kaip per H" valandas nuo !o teikimo Konstituciniam (eismui. M #iame straipsny!e nurodytus terminus skaitomos ir nedarbo dienos ") 2espublikos Ere%idento sveikatos bkl leid&ia !am ir toliau eiti pareigas= K(M H, straipsnis. Eaklausim Konstituciniam (eismui, turi teis> pateikti tik ?eimas. Eaklausimas turi bti patvirtintas nutarimu, priimtu ?eimo statuto nustatyta tvarka.Erie paklausimo ir atitinkamo ?eimo nutarimo turi bti pridta ?eimo patvirtintos gydyto! komisi!os i#vada. Tsant reikalui, pridedami kiti sveikatos bkl> apibdinantys rodymai. *) ar 1ietuvos 2espublikos tarptautins sutartys neprie#tarau!a Konstituci!ai= ," straipsnis. Eaklausimai dl 1ietuvos 2espublikos tarptautini sutar$i atitikimo Konstituci!ai nagrin!ami pagal teiss akt atitikimo Konstituci!ai tyrimo bendras taisykles. ?u paklausimu, kreipiasi Konstitucin (eism ?eimas ar 2espublikos Ere%identas .Era#yti i#vados dl tarptautins sutarties galima ir iki !os rati ikavimo ?eime. 2emdamasis Konstitucinio (eismo i#vadomis, galutin sprendim priima ?eimas"0. .) ar ?eimo nari ir valstybs pareign, kuriems pradta apkaltos byla, konkrets veiksmai prie#tarau!a Konstituci!ai. Eagal K( i#vad "--. -* *1<Konstitucinio (eismo i#vado!e atskleista apkaltos proceso konstitucin samprata. Konstitucinis (eismas i#ai#kino, kad pagal Konstituci! Konstitucinis (eismas teikia i#vad, ar 2espublikos Ere%identas #iurk#$iai pa&eid Konstituci!, o ?eimas sprend&ia, ar u& tai pa#alinti 2espublikos Ere%ident i# pareig. (ai rei#kia, kad ?eimas negali spr>sti 2espublikos Ere%idento pa#alinimo i# pareig u& #iurk#t Konstituci!os pa&eidim klausimo, kol negavo Konstitucinio (eismo i#vados, kad 2espublikos Ere%identas #iurk#$iai pa&eid Konstituci!. Konstitucinis (eismas pa&ym!o, kad #iurk#tus Konstituci!os pa&eidimas 3 tai teiss klausimas, todl ar Konstituci!a pa&eista #iurk#$iai, gali nustatyti tik Konstitucinis (eismas. ?eimas, svarstydamas, ar pa#alinti 2espublikos Ere%ident i# pareig, negali paneigti, pakeisti ar kvestionuoti Konstitucinio (eismo i#vados, kad 2espublikos Ere%identas #iurk#$iai pa&eid Konstituci!. ?eimas sprend&ia tik tai, ar u& Konstitucinio (eismo !au nustatyt #iurk#t Konstituci!os pa&eidim pa#alinti 2espublikos Ere%ident i# pareig. A#vado!e teigiama, kad apkaltos proceso metu ?eime tiriami ne rodymai, kurie pagrind&ia ar paneigia, kad 2espublikos Ere%identas atliko veiksmus, kuriais #iurk#$iai pa&eid Konstituci!. ?eime gali vykti gin$ai dl to, pa#alinti ar nepa#alinti 2espublikos Ere%idento i# pareig u& #iuk#t Konstituci!os pa&eidim, kur !au konstatavo Konstitucinis (eismas. (oks Konstituci!o!e tvirtintas teisinis reguliavimas yra garanti!a 2espublikos Ere%identui, kad !am nebt nepagrstai taikoma konstitucin atsakomyb. A# viso iki #iol buvo i#vados ( 1++03-13". 8l Turopos &mogaus teisi ir pagrindini laisvi apsaugos konvenci!os= 1++/3113"* 8l ?eimo rinkim= "--.3-*3*1 8l 2espublikos Ere%idento 2olando Eakso veiksm= "--.3113-+ 8l ?eimo rinkim statymo pa&eidim) Sprendimai. Kendras po&ymis, kuris apibdina #iuos aktus 3 visi sprendimai priimami (eismo procesins veiklos klausimais. (a$iau procesiniai veiksmai savo turiniu yra nevienodos reik#ms. Ftsi&velgiant #ias aplinkybes, yra prielaid Konstitucinio (eismo sprendimus suskirstyti grupes, pagal konkretaus procesinio veiksmo esm>. Pirmai sprendim grupei priskirtini tie, kurie nesukelia bent kiek &enklesni teisini pasekmi, ormali%uo!a tam tikr procesin veiksm ir yra vienkartinio pobd&io. (okie sprendimai yra<1) su!ungti pra#ymus vien byl= ") skirti byl nagrinti (eismo posdy!e, atidti ar atnau!inti bylos nagrin!im= *)skirti baudas= .)(eismo veiksmai dl dalyvau!an$i bylo!e asmen pra#ym ir pan. @ie sprendimai gali bti orminami atskiru (eismo dokumentu, o smulkesnis klausimo sprendimas teisminio posd&io metu iksuo!amas posd&io protokole. ;ntrai grupei priskirtini tie sprendimai, kai sprend&iami klausimai yra svarbs ne tik konkre$ios bylos procese, bet ir palie$ia bylo!e dalyvau!an$i asmen interesus platesne prasme. Kai kurie sprendimai pagal !uose ormuluo!amus motyvus ir argumentus net gali priartti prie baigiam! (eismo akt (nutarim ir i#vad) reik#ms. @iai grupei slygi#3 kai priskirtini #ie sprendimai< 1. ?prendimas priimti 2espublikos Ere%idento teikim ar ?eimo nutarim, kuriuose pra#oma i#tirti, ar teiss aktas atitinka Konstituci!. (okio sprendimo skiriamasis bruo&as yra tas, kad ! primus sustabdomas teiss akto veikimas. 7adinasi, #io konkretaus procesinio veiksmo teisins politins pasekms yra represyvios, !uo padaroma ry&tinga intervenci!a teiss norm sistem. ". ?prendimas nutraukti pradt teisen. Eagrindin prie&astis, dl kurios (eismas gali nutraukti pradt teisen, yra aplinkyb, kad panaikinamas gin$i!amas teiss aktas. Jeigu tai paai#k!a iki teisminio posd&io prad&ios, Konstitucinis (eismas # klausim i#sprend&ia pasitarim kambary!e. ?prendimas nutraukti pradt teisen gali bti priimtas ir tada, kai parei#k!as at#aukia pra#ym ar paklausim dar prie# teismin posd. @iuo konkre$iu atve!u Konstitucinio (eismo pirmininkas savo sutikim i#rei#kia potvarkiu. ?prendimas nutraukti pradt teisen gali bti priimtas ir tuo atve!u, kai (eismas prad!o nagrinti byl teisminiame posdy!e ir paai#k!o iki tol ne&inomos aplinkybs, dl kuri tur!o bti atsisakyta nagrinti pra#ym ar paklausim. *. ?prendimas atsisakyti nagrinti pra#ym ar paklausim. (ok sprendim (eismas gali priimti #iais atve!ais< 1) pra#ymas paduotas instituci!os ar asmens, neturin$i teiss kreiptis Konstitucin (eism=") pra#ymo nagrin!imas yra ne&inybingas Konstituciniam (eismui= *)pra#yme nurodyto teiss akto atitikimas Konstituci!ai !au buvo tirtas (eisme ir tebegalio!a tuo klausimu (eismo nutarimas= .)(eismas yra prad!>s nagrinti byl dl to paties dalyko= 0)pra#ymas grind&iamas neteisiniais motyvais. .. ?prendimas i#taisyti Konstitucinio (eismo nutarim. 0. ?prendimas i#ai#kinti Konstitucinio (eismo nutarim. /. ?prendimas per&irti Konstitucinio (eismo nutarim.

"0

XXX.lrkt.lt

1"*

're1ia grup. Dalima i#skirti ir dar vien Konstitucinio (eismo sprendim r#. (ai sprendimai esminiais (eismo vidaus darbo organi%avimo klausimais. Jie atspindi (eismo nepriklausomumo princip, (eismo autonomi#kum tvarkant inansin ir materialin aprpinim. (eismo sprendimais tvirtinamas (eismo reglamentas, pagalbinio aparato struktra ir nuostatai, i#laid smata, teis! manti! pavy%d&iai. (ik kolegialiai priimtu (eismo sprendimu gali bti taikomos materialins sankci!os teis!ui u& pareig nevykdym, nedalyvavim posd&iuose be pateisinamos prie&asties. Konstitucinio (eismo sprendimai priimami ir tuo atve!u, kai reikia spr>sti klausim dl sutikimo traukti teis! baud&iamo!on ar administracinn atsakomybn, taip pat tada, kai sprend&iamas sustabdyt teis!o galio!im atstatymo klausimas. Konstitucinio (eismo aktams priskirtini ir (eismo pirmininko potvarkiai, kuriais sprend&iami procesiniai klausimai. Bors !ie yra individuals aktai, ta$iau taip pat &enklina tam tikrus procesinius veiksmus, kurie atliekami Konstituciniame (eisme. Konstitucinio (eismo statyme yra nurodyta, kad potvarkiais pirmininkas reali%uo!a !am suteiktas procesines teises. Eotvarkiai priimami #iais klausimais< 1) pavedama vienam i# teis! atlikti i#ankstin tyrim ir reikalingus parengiamuosius veiksmus dl pra#ymo i#tirti teiss akto atitikim Konstituci!ai arba dl paklausimo pateikti i#vad= ") pavedama vienam arba keliems teis!ams rengti byl Konstitucinio (eismo tvarkoma!am posd&iui= *) statyme nurodytais pagrindais pra#ymas ar paklausimas gr&inamas parei#k!ui= statyme numatytais atve!ais pavedama vienam i# teis! laikinai eiti Konstitucinio (eismo pirmininko pareigas. E.?. A?(R2ABT? 8F(R? Eirmas Turopo!e isikure Fustri!os Konstitucinis teismas 3 1+"- m. @is teismas iki #iol laikomas vienu autoritetingiausiu. Turopo!e daug Konstituciniu teismu atsirado po karo 3 reakci!a i totalitarinius re%imus. Jau 1+,, m. ?a!udis buvo priemes re%oliuci!a del Konstitucinio (eismo. 1+,+ m. i#e!es Konstitucinio (eismo istatymas labai trumpas ir turi beveik tik istorine reik#me. Kuvo siulomi ivairus konstitucines prie%iuros modaliai, bet apsistota prie Konstitucinio (eismo. Konstitucinis (eismas 1ietuvo!e isikure 1++* m. kovo vidury!e. 12 K( yra priimtas i nuolat veikiancia organi%aci!a 3 Turopos K(3u kon erenci!a ir yra tikruo!u !os nariu. 1++" m. spalio "0 d. re erendumu priimta 1ietuvos 2espublikos Konstituci!a (sigalio!o 1++" m. lapkri$io " d). 1++* m. vasario * d. ?eimas prim Konstitucinio (eismo statym. 1++* m. kovo 1, d. ?eimas paskyr visus devynis Konstitucinio (eismo teis!us. 1++* m. baland&io "" d. nutarimu ?eimas paskyr pastat Konstitucinio (eismo bstinei (Dedimino pr. */, 7ilnius). 1++* m. rugp!$io " d. Konstitucinis (eismas prane#, kad pradeda o icialiai priimti pra#ymus nagrinti, ar statymai ir kiti ?eimo aktai neprie#tarau!a Konstituci!ai, o 1ietuvos 2espublikos Ere%idento dekretai ir 7yriausybs aktai C Konstituci!ai arba statymams. 1++* m. rugs!o 0 d. vyko pirmasis vie#as Konstitucinio (eismo posdis, kuriame buvo nagrin!amas ?eimo nari grups pra#ymas i#tirti ?eimo 1++* m. nutarimo 48l 7ilniaus miesto tarybos paleidimo ir kai kuri priemoni tvarkai savivaldybse pagerinti' atitikt Konstituci!ai

1".