Baudziamojo Proceso Konspektas

BAUDIAMASIS PROCESAS
1 BAUDIAMOJO PROCESO ESM, UDAVINIAI, PRINCIPAI.............................................................2

2 BAUDIAMOJO PROCESO DALYVIAI......................................................................................................3
2.1 BAUDIAMAJAME PROCESE SVARBIAUSI - PIRMOSIOS GRUPS PROCESO DALYVIAI,.....................................3
2.2 TARDYMAS.....................................................................................................................................................5
2.3 II GRUP PROCESO DALYVI..........................................................................................................................5
2.4 ASMENYS, TURINTYS TAM TIKRAS TEISES IR PAREIGAS.............................................................8
3 TERMINAI.........................................................................................................................................................9
3.1 SAMPRATA.....................................................................................................................................................9
3.2 BP TERMIN RYS.....................................................................................................................................10
3.3 TERMIN SKAIIAVIMAS..............................................................................................................................11
4 PROCESINIAI DOKUMENTAI....................................................................................................................13
5 KARDOMOSIOS PRIEMONS....................................................................................................................13
5.1 SAMPRATA, RYS.......................................................................................................................................14
5.2 PARENGTINIS TYRIMAS (II STADIJA)............................................................................................................16
5.3 KVOTA.........................................................................................................................................................16
6 RODINJIMAS IR RODYMAI..................................................................................................................18
6.1 RODYM TEORIJOS SAMPRATA...................................................................................................................18
6.2 RODYM TEORIJA KIT MOKSL SISTEMOJE..............................................................................................19
6.3 RODINJIMO DALYKAS IR RIBOS.................................................................................................................19
6.4 RODYM SVOKA. LIEIAMUMAS IR LEISTINUMAS....................................................................................20
6.5 RODYM KLASIFIKAVIMAS.........................................................................................................................21
6.6 RODINJIMO PROCESAS...............................................................................................................................21
6.7 RODYM RINKIMAS IR PATIKRINIMAS.........................................................................................................23
6.8 KITI RODYM RINKIMO BDAI....................................................................................................................24
Baudiamasis procesas - 1
BAUDIAMASIS PROCESAS, 02 08
dst.Grigoloviien, bus 6 temos. Viso semestro temos:
I.Baudiamojo proceso esm, udaviniai.
II.Proceso dalyviai.
III.Procesins prievartos priemons, procesiniai dokumentai, terminai.
IV.rodymai ir j altiniai BP.
V.Baudiamosios bylos iklimas: vados ir pagrindai, neklimo atvejai; aplinkybs, kurios daro byl negalima.
VI.Parengtinis tyrimas.
LITERATRA
Baudiamojo proceso kodeksas. (greit bus naujas variantas)
Vadovlis: Daniseviius, Kazlauskas... LTSR Baudiamasis procesas.- 1978.
1 Baudiamojo proceso esm, udaviniai, principai.

BP - tai sudtingas plataus diapazono visuomeninis reikinys. Tai veikla, kai tiriami nusikaltimai.
Ji realizuojama pradedant ini gavimu apie vykdyt nusikaltim (arba ruoiam) ir baigiant nuosprendio paskelbimu arba
vykdymu.
Po baudiamosios bylos iklimo tyrimo institucijos imasi vis statymo numatyt priemoni, kad nusikaltliai bt nubausti.
Kadangi bylos tyrimas susijs su ilaidomis, todl statymo leidjas ir numat vadas - svarstyti, ar verta ikelti byl, ar ne.
I vadovlio: BP - statymo nustatyta kvotos, tardymo, prokuratros ir teismo veikla ikeliant, tiriant ir nagrinjant
baudiamsias bylas bei vykdant nuosprend.
BP gali bti suprantamas ne tik kaip veikla, bet ir kaip procesini veiksm sistema, kuri praeina tam tikrus etapus arba stadijas.
BP stadija - tai tokia BP dalis, kurioje sutinkamai su bendrais viso proceso udaviniais, specifinmis procesinmis slygomis
sprendiami tik jai bdingi udaviniai ir ubaigiama tam tikru procesiniu aktu.
inomos 8 BP stadijos: (6 pagr.+2)
1)baudiamosios bylos iklimas.
Byl gali ikelti tik 4 subjektai: a)kvotjas, b)tardytojas; c)prokuroras; d)teismas. Kiti ikelti negali. Iimtis - privataus
kaltinimo bylos.
Dokumentas - nutarimas ikelti baudiamj byl.
2)parengtinis tyrimas (kvota ir tardymas).
Tardym atlieka prokuratra, VRM. Kvot - policija, karin policija, saugumas, priegaisrin apsauga, pataisos reikalai,
muitin, kapitonai, mokesi ir finans staigos, pasienio policija. i stadija baigiasi kaltinamosios ivados suraymu. Jei byla tirta
sumarinio proceso bdu, kvotjas rao praneim teismui.
Terminai: kvotai - 15 d. ir 1 mnuo, tardymui - 2 mn. ir 6 mn.
Dokumentai: protokolai, nutarimai, nutartys; gali bti kitoki.
3)atidavimas teismui.
Prokuroras tvirtina kaltinamj ivad ir nusprendia atiduoti teismui. Trumpiausia stadija. Formuojama teismo sudtis.
4)teisminis nagrinjimas.
L.svarbi BP stadija, nes teisingum vykdo tik teismas. Nustatoma teisminio nagrinjimo tvarka. Baigiasi nuosprendio
paskelbimu.
Apylinks teisme nagrinja 1, o apygardos - 3 teisj kolegija.
5)apeliacinis procesas.
I instancijos teismo sprendimas siteisja per 20 dien, galima sksti apecliacine tvarka - apygard teismams arba
apeliaciniam teismui. Priimamos nutartys, siteisja ikart paskelbus.
6)nuosprendio vykdymas.
Vykdomi pataisos reikal staigose. Vadovaujamasi Kardomojo kalinimo statymu.
7)byl procesas kasacinje instancijoje.
Kasacine tvarka bylas nagrinja tik Aukiausiasis Teismas. Bylos nagrinjamos: 3, 7 arba plenarin sesija.
8)bylos atnaujinimas paaikjus naujoms aplinkybms.
BP tikslas - pilnai ir teisingai inagrinti byl...
Procesins funkcijos - tai procesins veiklos kryptys, susijusios su tam tikru proceso dalyvi vaidmeniu. 4 funkcijos: 1)parengtinis
tyrimas; 2)kaltinimas; 3)gynybos funkcija; 4) teisminis nagrinjimas ir bylos ispredimas. Aiku, kas atlieka.
Procesiniai santykiai - tai BP statymo reguliuojami valstybini institucij ir asmen, dalyvaujani baudiamosiose bylose, teisiniai
santykiai. Vienas turi teis, kitas - pareig.
Procesin forma - tai statymo nustatytos taisykls,kurios pareigoja atlikti tardymo ir teismo veiksmus, priimti sprendimus, laikantis
tam tikr slyg, tvarkos ir nuoseklumo. i procesin forma bdinga visoms stadijoms.
Baudiamojo proceso teis - tai visuma teiss norm, reguliuojani kvotos, parengtinio tardymo, prokuratros ir teismo
veikl ikeliant,tiriant ir nagrinjant baudiamsias bylas ir vykdant nuosprend.
Glaudiai susijs su kitomis akomis: teiss teorija, baudiamja teise.
Ir BP, ir BT saugo nuo nusikaltim piliei teises. BT nustato baudiamosios atsakomybs pagrindus, atskiras nusikaltim sudtis,
bausms svok, tai BP - nusikaltim iaikinim, asmens patraukim baudiamojon atsakomybn ir bausms skyrimo konkreioje
byloje tvarka; tai yra, BT normos realizuojamos taikant BP teiss normas. Skiriasi tik reguliavimo dalykas ir metodas.
Juridinis faktas, sukuriantis BT santyk, yra nusikaltimo padarymas, sukuriantis BP santyk - nusikaltimo poymi nustatymas.
Baudiamojoje byloje kol kas sprendiamas ir civilinio iekinio klausimas.
Baudiamojo proceso principai
Tai statymais tvirtinti bendriausi vadovaujantys pradai, kurie ireikia BP esm ir pagrindinius bruous ir nustato valstybini staig,
kovojani su nusikalstamumu, organizacijos ir veiklos pagrindus.
Principai: 1)teistumo; 2)piliei teisi ir laisvi apsauga; 3)oficialumas; 4)nekaltumo prezumpcija; 5)mogaus laisvs, asmens ir
buto nelieiamybs principas; 6)privataus gyvenimo, susirainjimo ir kitokio susiinojimo slaptumas; 7)asmen lygyb prie
statym ir teism; 8)valstybin proceso kalba; 9)tik teismo vykdomas teisingumas; 10)teisj nepriklausomumas; 11)teisminio
nagrinjimo vieumas; 12)rungimosi principas; 13)teiss gynyb utikrinimas; 14)tiesos nustatymo; 15)laisvas rodym vertinimas.
2 Baudiamojo proceso dalyviai

Atsivelgiant udavinius visus dalyvius g. suskirstyti 3 grupes:
1)valstybiniai organai ir pareignai, baudiamajame procese vykdantys valstybinius galiojimus bei pareigas ir ginantys
valstybinius interesus: teismas, teisjas, prokuroras, tardytojas ir kvotos organas.
2)asmenys, ginantys savo teisinius interesus arba interesus t, kuriems jie atstovauja: kaltinamasis, tariamasis,
nukentjusysis, gynjas, civilinis iekovas, civilinis atsakovas, visuomeninis kaltintojas ir visuomeninis gynjas.
3)asmenys, turintys tam tikras teises ir pareigas ir vykdantys tam tikrus veiksmus: liudytojas, ekspertas, specialistas,
kviestinis, vertjas, teismo posdio sekretorius, teismo antstolis, ustato davjas etc.
Visiems proceso dalyviams bendra tai, kad neirinti j padties skirtingumo, j teisi ir pareig pobdio ir turinio specifikos
baudiamajame procese, vykdydami savo funkcijas visi jie viena ar kita forma dalyvauja parengtiniame tyrime, o taip pat dalyvauja
tiriant ir nagrinjant teisme baudiamsias bylas.
2.1
Baudiamajame procese svarbiausi - pirmosios grups proceso dalyviai,
nes tik teismas, teisjas prokuroras, tardytojas ir kvotos organas privalo savo kompetencijos ribose ikelti baudiamj byl kiekvienu
atveju, kai ikyla aiktn nusikaltimo poymiai, taip pat privalo imtis vis statymo numatyt priemoni, kad bt nustatytas
nusikaltimo vykis bei kaltieji nusikaltimo padarymu asmenys ir kad ie asmenys bt nubausti.
ie pareignai priima sprendimus ikelti baudiamsias bylas, atlikus btinus procesinius veiksmus nustato baudiamosios bylos
tyrimo linkm ir jos baigt. Juos vienija ir bendri baudiamojo proceso udaviniai, o taip pat pareiga rinkti rodymus, juos vertinti,
itirti, nustatyti rodintinas byloje aplinkybes.
Taip pat juos vienija bendri rodym vertinimo metodai, bendros pareigos visapusikai, pilnai, objektyviai ir per kiek manoma
trumpesn laik itirti visas bylos aplinkybes, iaikinti dalyvaujantiems byloje asmenims j teises ir utikrinti galimyb pasinaudoti
iomis teismis.
Valstybiniai organai ir pareignai atlieka procesinius veiksmus, kuriais fiziniai ir juridiniai asmenys pripastami II grups
baudiamojo proceso dalyviais.
III grups BP dalyviai dalyvauja procese I grups dalyvi iniciatyva arba praant II grups dalyviams.
Teismas
Teisjo procesin padtis priklauso nuo proceso modelio: ar tai tardomasis, ar gino modelis.
Jei tardomasis - teisjas l.iniciatyvus: g. skirti ekspertiz, nustatyti alims procesinius terminus etc. Aktyvi teisjo pozicija leidia
greiiau inagrinti byl - procesas pigesnis, bet kartais nepasiteisina.
Lietuvoje reikt tvirtinti mir - ir gino, ir tardomj proceso model.
Teismo sudtis - BPK 37 str. Apylinki ir kai kur apygard teisjas bylas nagrinja vienas, bet nuosprendis priimamas LR vardu.
Apygardos ir apeliaciniame bylos bendra tvarka nagrinjamos 3 teisj kolegija, o AT gali bti 3, 7 teisj kolegija arba teismo
plenarinje sesijoje.
Pirmininkaujantis vadovauja visam posdiui. Turi utikrinti aukljamj proceso poveik (?).
Teismai, nagrindami bylas pirmja instancijoje,privalo betarpikai itirti rodymus: apklausti teisiamuosius, liudytojus,
nukentjusiuosius, apirti daiktinius rodymus, balsu perskaityti protokolus etc. - BPK 264 str.
Teisjas negali dalyvauti bylos nagrinjime, jeigu:
a)jis pirmiau dalyvavo nagrinjant t byl kaip teisjas, prokuroras, tardytojas, specialistas, gynjas, vertjas etc.;
b)jis yra nukentjusysis, civilinis iekovas bei civilinis atsakovas, j atstovas arba dalyvaujani byloje asmen giminaitis;
c)jeigu jis pats arba jo giminaiiai yra tiesiogiai ar netiesiogiai suinteresuoti bylos baigtimi;
d)jeigu yra kitoki aplinkybi, kurios kelia abejoni jo nealikumu.
Kai baudiamj byl teismas priima savo inion, visi galiojimai, susij su bylos isprendimu ir nuosprendio ar nutarties primimu,
priklauso tik teismui.
Teisminio bylos nagrinjimo metu visi proceso dalyviai su praymais turi teis kreiptis teism. Teismas privalo visapusikai ir
objektyviai patikrinti parengtinio tardymo metu surinktus rodymus, iklausyti visus parodymus ir paaikinimus bei patikrinti kitus
rodymus.
Sutinkamai su BPK 76 str. numatytomis taisyklmis, teismas nuosprend pagrindia tik tais rodymais, kurie buvo inagrinti
teisiamajame posdyje.
Teismo pareiga yra iaikinti ir utikrinti dalyvaujantiems byloje asmenims j teises ir pareigas (BPK 64-64 2); iaikinti pilieiui teis
alos, padarytos neteistais veiksmais, atlyginim; utikrinti nusikaltimu padarytos materialins alos atlyginim (BPK 70); paskirti,
pakeisti ar panaikinti kardomj priemon.
Teismas savo nutartimi i esms isprendia priveriamj medicininio pobdio priemoni skyrimo klausim (360, 361). Teisjas,
priimdamas sprendim byloje, isprendia daiktini rodym likimo klausimus, jeigu susij su civiliniu iekiniu - ir dl teismo ilaid.
Teismo procesai vyksta be pertraukos ir esant nepasikeitusiai teismo sudiai. Pertraukos tarp teismo posdi gali bti skirtos tik
poilsiui. Teisjas negali nagrinti kitos bylos, kol neisprend vienos.
Prokuratra
BPK 24 str. numato prokuroro kontrol baudiamajame procese, jos turin. 44 ir 45 str. kalba apie asmenis, kurie gyvendina
prokuroro galiojimus baudiamj byl procese ir paties prokuroro galiojimus:
prokuroras privalo utikrinti griet statym laikymsi baudiamajame procese; operatyviai vadovauja kvotos ir tardymo
institucijoms; BP statym nustatyta tvarka pradeda baudiamj persekiojim, tirdamas nusikaltim vykdo persekiojimo veiksmus, ir
jei yra pagrindas, perduoda byl teismui.
Prokuroras kontroliuoja kvot ir jai vadovauja, siekdamas, kad kvotos organai tiksliai pagal statym reikalavimus imtsi vis
priemoni nustatyti nusikaltim padarius asmen, kurio atvilgiu prokuroras galt pradti baudiamj persekiojim.
Prokuroras pats gali atlikti kvot dl bet kokio nusikaltimo. Pagal savo kompetencij reikalauja i kvotos organo pateikti patikrinimui
baudiamosios bylos dokumentus, mediag ir kitokias inias apie padarytus nusikaltimus, kvotos eig ir nusikaltimus padariusi
asmen nustatym.
Ne reiau kaip kart per mnes tikrina, kaip vykdomi statymo reikalavimai dl pareikim bei praym apie padarytus ar rengiamus
nusikaltimus primimo, registravimo bei nagrinjimo.
Prokuroras privalo panaikinti kiekvien neteist ir nepagrst kvotos ar tardytojo nutarim, apsksti kiekvien neteist ar nepagrst
nuosprend, teisjo nutarim, teismo nutart. Jis gali paimti bet kuri byl i kvotjo, tardytojo ir perduoti j kitiems tardymo organams
arba perimti j savo inion.
Pats gali atlikti atskirus tardymo veiksmus ir net tirti vis byl. (141 ir 160)
Sankcionuoja kratos darym, areto udjim pato/telegrafo korespondencijai, kaltinamojo nualinim nuo pareig, taip pat pom
dokumento, kuriame yra ini, sudarani valstybin paslapt; tvirtina kaltinamj ivad (ateityje pats rays t ivad); prokuroro
nurodymai tardytojui, tardymo organo padalinio virininkui bei kvotos organui yra jiems privalomi. i nurodym apskundimas
auktesniam prokurorui nesustabdo j vykdymo.
Prokuroras dalyvauja vis baudiamj byl teisminiame nagrinjime, iskyrus BPK 126 str. (privataus kaltinimo bylose), taip pat
440 str. (sumarinio proceso bylose).
Teisme prokuroro galiojimus numato BPK 270 str., palaiko valstybin kaltinim.
Prokuroras turi teis palaikyti kaltinim teisme pagal BPK 126 str. I dal bei 440 str. numatytose bylose, jeigu to reikalauja piliei
teisi ir teist interes apsauga.
Ikiteisminio tyrimo stadijoje prokuroras yra baudiamosios bylos tyrimo procesinis vadovas, kurio teisti nurodymai visiems
privalomi. Teisminiame nagrinjime jis tampa lygiateisiu rungtyniko proceso dalyviu kartu su gynju.
2.2
Tardymas
Atlieka prokuratros ir VRM sistemos tardytojai.
Tardytojas - valstybinio aparato pareignas. Jo teisin status ir procesinius galiojimus numato BPK 48 ir 48(1) straipsnis.
Kvotos organai
Ko gero ateityje bus pagrindinis baudiamj byl tyrjas. iuo metu kvot atlieka BPK 134 str. numatyti kvotos organai. Vietoj
karini dalini vad atsirado karo policija.
Kvota yra dvejopa: ji atliekama bylose, kuriose btina atlikti parengtin tardym ir esant akivaizdiam nusikaltimui (sumarinio
proceso bdu).
Baud.bylos, kuriose btina daryti parengtin tardym, ivardintos BPK 143 str. Esant poymiams nusikaltimo, dl kurio daryti
parengtin tardym btina, kvotos organai atlieka neatidliotinus tardymo veiksmus:
1)ikelia baudiamj byl;
2)atlieka tardymo veiksmus nusikaltimo pdsakams nustatyti ir tvirtinti;
3)atlieka apir, krat, pom, patikrinim, tariamj sulaikym ir apklaus, nukentjusij ir liudytoj apklaus;
4)parodym atpainti,
5)paskiria ekspertiz,
6)gauna specialisto ivad.
Apie paaikjus nusikaltim ir pradt kvot kvotos organas pranea prokurorui.
Atliks neatidliotinus tardymo veiksmus, kvotjas perduoda kvotos mediag tardytojui.
Baudiamsias bylas dl nusikaltim, numatyt 271 ir 274 str., ikelia kvotos organas; atliks neatidliotinus tardymo veiksmus, jis
perduoda bylas tardytojui tik tuo atveju, jeigu atliekant kvot nustatytas nusikaltim padars asmuo. Jeigu trauktinas baudiamojon
atsakomybn asmuo nenustatytas, tai baudim byl kvotos organas sustabdo - BPK 218 str.
Pagrindinis kvotos organas - policija.
2.3
II grup proceso dalyvi
Kaltinamasis ir jo procesin padtis

Kaltinamasis atsiranda parengtinio tardymo stadijoje, kai surinkta pakankamai rodym, duodani pagrind pareikti kaltinim
nusikaltimo padarymu ir po to, kai jo atvilgiu tardytojas priima motyvuot nutarim patraukti j kaltinamuoju (BPK 161).
Patraukimas kaltinamuoju - tai asmes patraukimas baudiamojon atsakomybn, o patraukimo kaltinamuoju procesinis pagrindas rodym pakankamumas.
Kaltinamuoju laikomas asmuo, kurio atvilgiu statymo nustatyta tvarka yra priimtas nutarimas patraukti kaltinamuoju ar nutarimas
ikelti jam baudiamj byl sumarinio proceso tvarka.
Atiduotas teismui kaltinamasis vadinamas teisiamuoju. Kaltinamasis, kurio atvilgiu priimtas apkaltinamasis nuosprendis, vadinamas
nuteistuoju. (52)
Kaltinamasis baudiamajame procese uima ypating viet. statymas numato, kokias teises turi kaltinamasis.
Prie pareikdamas kaltinim, tardytojas visais atvejais privalo iaikinti kaltinamajam jo teises. Kaltinamasis turi teis:
1)inoti, kuo jis kaltinamas ir duoti paaikinimus dl pareikto jam kaltinimo;
kvotjas ir tardytojas kaltinim privalo pareikti ne vliau kaip per 2 dienas nuo nutarimo patraukti kaltinamuoju primimo momento
ir jokiu bdu ne vliau kaip kaltinamajam atvykus arba jo atvesdinimo dien (166); kaltinamojo teis duoti paaikinimus realizuojama
j apklausiant. Apklausos metu kaltinamasis duoda parodymus jam inomas faktines bylos aplinkybes. Tai yra teis, bet ne pareiga,
todl atsisakymas duoti parodymus negali sukelti joki neigiam pasekmi.
2)turi teis teikti rodymus;
ia ne pareiga, o teis, o tardytojo pareiga - kiekvien rodym patikrinti.
3)teis pareikti praymus;
jie g.b. fiksuojami ne tik ratu, bet ir odiu; teisjas, prokuroras etc. privalo visus praymus inagrinti ir priimti sprendim, kur
privalo paskelbti kaltinamajam. G. prayti pakeisti kardomj priemon etc. Jeigu aplinkybs gali turti reikms bylai, tardytojas
neturi teiss praymo atmesti.
4)baigus parengtin tardym, kaltinamasis turi teis susipainti su visa bylos mediaga (226, 258, 446 str.);
Kaltinamasis turi teis susipainti su visa bylos mediaga, daryti iraus, nuoraus.
5)teis turti gynj;
dabar - nuo pirmojo apklausos momento;
6)dalyvauti teisminiame nagrinjime pirmosios instancijos teisme;

statymas reikalauja, kad teisiamojo atvykimas teism btinas. Nagrinti byl nedalyvaujant teisiamajam galima tik BPK 266 str.
numatytais iimtinais atvejais.
7)teis pareikti nualinimus;
i teis gyvendinama daugelyje BPK str.: 29-35, 46, 51, 152, 152(2), 162, 209 ir 267.
8)apsksti kvotjo, tardytojo, prokuroro ir teismo veiksmus bei sprendimus;
teis garantuojama 5 BPK straipsniuose: 140, 242, 243, 244 ir 265 str.
Yra ir kit teisi: nesutikti su bylos nutraukimu dl senaties termino, amnestijos, akt etc., dl to, kad nebuvo teiss pasinaudoti
vertj paslaugomis.
statymas nustato ir kaltinamojo procesines pareigas:
1)neivykti i savo gyvenamosios vietos, jeigu jam paskirta kardomoji priemon - 100;
2)paskyrus jam kardomj priemon - ustat, kaltinamasis privalo aukiamas atvykti pas kvotj, tardytoj, prokuror, teisj ir
teism; nekliudyti nustatyti byloje ties, nedaryti nauj nusikaltim - BPK 101 str.;
3)paskyrus nam aret,kaltinamasis sipareigoja nuolat bti nuolatinje gyvenamojoje vietovje ir nesilankyti vieose vietose;
4)kaltinamajam privalomas tardytojo nutarimas dl asmens apiros - BPK 202 str.; dl pavyzdi, reikaling lyginamajam tyrimui,
pomio (206); privalo dalyvauti patikrinant parodymus vietoje (205).
Pareikdamas kaltinim, tardytojas privalo iaikinti kaltinamajam jo teises ir tai paymima nutarime patraukti kaltinamuoju ir
patvirtinama jo parau. (166)
Kaltinamasis - aktyviausias proceso dalyvis, turi daug teisi ir danai piktnaudiauja.
iuo metu jau pateiktas naujo BPK projektas. Naujame projekte kaltinamojo svoka visai skirsis. Ten kaltinamasis - teisminio
nagrinjimo dalyvis. Kaltinamojo teiss tos paios.
tariamasis
tariamuoju laikomas 1)asmuo, sulaikytas tariant, kad jis padar nusikaltim, arba 2)asmuo, kuriam paskirta kardomoji priemon
prie pareikiant kaltinim, arba 3)asmuo, kuris apklausiamas apie jo padaryt nusikalstam veik (BPK 59).
Parengtinio tardymo stadijoje tariamasis kaip proceso dalyvis atsiranda 2 atvejais:
1)kai asmuo sulaikomas BPK 137 str. numatyta tvarka, tai yra - kai asmuo ukluptas bedarant nusikaltim ar tuoj po jo; kai
maiusieji, j tarpe ir nukentjusieji, tiesiogiai nurodo asmen kaip padarius nusikaltim; kai ant tariamojo ar jo drabui, prie jo
arba jo bute rasta aiki nusikaltimo pdsak, arba kai yra duomen, duodani pagrind tarti asmen padarius nusikaltim.
is asmuo g.b. sulaikomas tik tuo atveju, jeigu jis pasiksino pabgti arba kai jis neturi nuolatins gyvenamosios vietos, arba kai
nenustatyta tariamojo asmenyb.
2)kai asmeniui skiriama kardomoji priemon, numatyta BPK 97 str.
Asmuo laikomas sulaikytu procesine tvarka ir tampa tariamuoju tik tada, kai remiantis BPK 137 str. jam suraomas sulaikymo
protokolas. Protokole nurodoma: sulaikymo pagrindas, motyvai, diena ir valanda, metai, mnuo, vieta; sulaikyto asmens
pasiaikinimas ir protokolo suraymo laikas.
Sulaikymo laikas skaiiuojamas nuo to momento, kai is asmuo pristatomas kvotos organui arba tardytojui (paprastai policijai).
Asmeniui, tariamam nusikaltimo padarymu, iimtinais atvejais g.b. paskiriama kardomoji priemon ir prie pareikiant kaltinim.
iuo atveju asmuo tampa tariamuoju ir kaltinimas t.b. jam pareiktas ne vliau kaip per 10 d. nuo to momento, kai buvo paskirta bet
kuri BPK 96 str. numatyta kardomoji priemon.
Per t laik nepareikus kaltinimo, kardomoji priemon panaikinama ir asmuo nustoja bti tariamuoju.
Teismui teisminio nagrinjimo metu iklus baudiamj byl naujam asmeniui ir paskyrus jam kardomj priemon, is asmuo
tampa taip pat tariamuoju.
Greta taisykli, nurodani tariamojo sulaikymo ir kardomosios priemons jam paskyrimo tvark, tardytojas dar turi teis:
1)atlikti tariamojo asmens apir, prireikus nustatyti ant jo kno nusikaltimo pdsakus ir ypatingas ymes, jeigu nereikalinga teismo
ekspertiz (BPK 202);
2)paimti i tariamojo raysenos ar kitokius pavyzdius, reikalingus lyginamajam tyrimui (BPK 206);
3)leisti dalyvauti darant tardymo eksperiment ir parodym patikrinim vietoje (204 ir 205);
4)padaryti krat ir pom tariamojo bute (187 ir 188), o taip pat tariamojo asmens krat (193 str.);
5)atlikti kitus tardymo veiksmus, kuriais siekiama surinkti rodymus.
tariamasis privalo:
1)aukiamas atvykti pas kvotj/tardytoj/prokuror; 2)nevengti tardymo ir teismo, netsti nusikalstamos veiklos; 3)netrukdyti
iaikinti ties byloje.
tariamasis turi teis:
1)duoti byloje paaikinimus; 2)pareikti praymus; 3)apsksti kvotjo, tardytojo ir prokuroro veiksmus; 4)turti gynj.
Kvotjas ir tardytojas privalo apklausti tariamj ne vliau kaip per 24h nuo sulaikymo momento. Tuo garantuojama tariamojo teis
duoti paaikinimus. tariamasis apklausiamas apie aplinkybes.
Duoti parodymus tariamajam, kaip ir kaltinamajam, yra teis, bet ne pareiga. tariamasis neatsako u atsisakym duoti parodymus ir
u inomai melaging parodym davim.
Kvotjas ir tardytojas privalo iaikinti tariamajam jo teises ir utikrinti galimyb jomis pasinaudoti.
Asmuo, kuris atvyko ir prisipaino padars nusikaltim, procesine prasme negali bti tariamuoju.
Projektas: tariamasis - ikiteisminio tyrimo dalyvis.
Gynjas baudiamajame procese
Tai advokatas. Dalyvauti baudiamojoje byloje gynjui leidiama tariamajam arba kaltinamajam papraius nuo j sulaikymo
momento arba nuo pirmosios apklausos momento.
Apie tariamojo ar kaltinamojo praym turti gynj arba atsisakym nuo gynjo suraomas protokolas, kur privalo pasirayti
tariamasis/kaltinamasis ir kvotjas/tardytojas.
Teisiamasis g. turti kelis gynjus (BPK 53).
Tardytojas privalo iaikinti tariamajam ar kaltinamajam jo teis turti gynj (BPK 167). Nuo to momento, kai gynjui leidiama
dalyvauti byloje, jis gyja BPK 58 str. numatytas teises.
Tas pats asmuo negali bti dviej ar daugiau tariamj gynju, jeigu vieno i j gynybos interesai prietarauja kito gynybos
interesams. Klausim, ar yra tokie prietaravimai, sprendia tardytojas ar teismas.
Gynj kvieia tariamasis, kaltinamasis, teisiamasis, statyminis j atstovas, taip pat kiti asmenys, tariamajam, kaltinamajam ar
teisiamajam pavedus ar sutikus.
tariamajam, kaltinamajam ar teisiamajam praant, gynjo dalyvavim utikrina kvotjas, tardytojas, teisjas ar teismas. Tais atvejais,
kai tariamojo, kaltinamojo arba teisiamojo pasirinktas gynjas daugiau negu 5 dienas negali dalyvauti byloje, arba pakartotinai be
svarbios prieasties neatvyksta dalyvauti procese, kvotjas/tardytojas/teisjas/teismas turi teis pasilyti
tariamajam/kaltinamajam/teisiamajam pasikviesti kit gynj arba patys paskirti gynj i advokat tarpo (BPK 55).
BPK 56 str. numato atvejus, kai gynjo dalyvavimas btinas: nepilnametis; neregiai, kurtieji etc.; kai nemoka kalbos, kuria vyksta
procesas; kai yra prietaravim tarp gynybos interes; bylose, kur dalyvauja valstybinis kaltintojas.
Gynjo dalyvavimas t.b. garantuotas.
Gynjo teiss ir pareigos nustatytos BPK 58 str. Gynjas naudojasi visomis statymo numatytomis priemonmis ir bdais, kad bt
iaikintos aplinkybs, teisinanios tariamj, kaltinamj ar teisiamj arba lengvinanios jo atsakomyb.
BPK 63(1) str. ivardintos aplinkybs, neleidianios dalyvauti byloje advokatui.
Nukentjusysis
Juo pripastamas asmuo, kuriam nusikaltimu padaryta moralins, fizins ar turtins alos (BPK 60). Juo pripastami tik pilieiai.
Jeigu materialin ala padaroma juridiniam asmeniui, jis pripastamas civiliniu iekovu, bet negali bti nukentjusiuoju.
Nukentjusiuoju pripastamas tik tas asmuo, kuriam ala padaryta tiesiogiai nusikaltimu. Taip pat nukentjusiuoju g.b. pripaintas
asmuo, kuriam buvo rengiamasi ar pasiksinta padaryti nusikaltim, jeigu dl to jam buvo padaryta ala.
Asmens pripainimas nukentjusiuoju nepriklauso nuo jo amiaus, fizins ar psichins bkls. Jeigu nukentjusysis nepilnametis,
neveiksnus arba ribotai veiksnus asmuo, tai byloje gali dalyvauti jo statyminis atstovas.
Kartu byloje kaip nukentjusiojo atstovas gali dalyvauti ir advokatas.
Nukentjs nuo nusikaltimo asmuo tampa proceso dalyviu ir gyja t.t. teises ir pareigas nuo to momento, kai kvotjas, tardytojas,
prokuroras ar teisjas priima dl to special nutarim, o teismas - nutart. Dokumente reikia nurodyti: kokia ala buvo padaryta
nukentjusiajam.
Asmuo, pripaintas nukentjusiuoju, turi teis byloje duoti parodymus. Skirtingai nuo kit proceso dalyvi, duoti parodymus byloje
yra ne tik nukentjusiojo teis, bet ir pareiga.
Nukentjusysis ar jo atstovas turi teis: teikti rodymus, pareikti praymus, susipainti su visa bylos mediaga nuo to momento, kai
pabaigtas parengtinis tardymas; dalyvauti teisminiame nagrinjime; pareikti nualinimus; apsksti kvotjo, tardytojo, prokuroro ar
teismo veiksmus, taip pat apsksti teismo nuosprend arba nutartis ir teisjo nutarimus ir palaikyti kaltinim teisminiame nagrinjime.
Nukentjusysis privalo duoti parodymus ir atsako (kaip ir liudytojas) u atsisakym arba vengim duoti parodymus (BPK 81). Be to,
atsako u inomai melagingus parodymus byloje.
Kvotos etc. institucijos utikrina nukentjusiojo galimyb gyventi savo teises iais bdais:1)privalo iaikinti nukentjusiajam jo
teises; 2)ias teises privalo realiai suteikti nukentjusiajam; 3)savo iniciatyva jie privalo atlikti visus veiksmus, kuriais siekiama
apginti ir gyvendinti nukentjusiojo teises ir teistus interesus.
Civilinis iekovas, civilinis atsakovas ir j atstovai

Civilinio iekinio baudiamojoje byloje subjektai ir yra civilinis iekovas ir atsakovas. Bdami baudiamojo proceso dalyviais,
kiekvienas i j atlieka jiems bdingas specialiais funkcijas. Civilinis iekovas palaiko civilin iekin, o civilinis atsakovas j ginyja.
Civiliniu iekovu pripastamas pilietis, mon, staiga ar organizacija, kurie dl nusikaltimo turjo materialins alos ir sutinkamai su
BPK 65 bei 66 str. pareik reikalavim atlyginti j.
Civilinis iekovas ar jo atstovas turi teis:1)teikti rodymus; 2)pareikti praymus; 3)prayti kvotos organo, tardytojo ar teismo imtis
priemoni j pareiktam iekiniui utikrinti; 4)palaikyti civilin iekin; 5)susipainti su bylos mediaga nuo to momento, kai
pabaigtas parengtinis tardymas, o bylose, kuriose parengtinis tardymas nebuvo daromas - nuo atidavimo teismui momento;
6)dalyvauti teisminiame nagrinjime; 7)pareikti nualinimus; 8)apsksti kvotjo, tardytojo, prokuroro ir teismo veiksmus, taip pat
teismo nuosprend ar nutartis - kiek tai lieia civilin iekin.
iomis teismis civilinis iekovas gali naudotis arba pats, arba per savo atstov. Bet j dalyvavimas rodinjime ir teis apsksti
kvotjo, tardytojo, prokuroro ir teismo veiksmus bei sprendimus ribojamas civilinio iekinio palaikymo interesais.
Civiliniais atsakovais g.b. traukiami tvai, globjai, rpintojai ir kiti asmenys, taip pat mons, staigos ir organizacijos, kurie pagal
statym materialiai atsako u al, padaryt nusikalstamais kaltinamojo veiksmais (BPK 62).
Atitinkamas fizinis/juridinis asmuo baudiamojoje byloje civiliniu atsakovu patraukiamas kvotjo, tardytojo, prokuroro ar teisjo
nutarimu arba teismo nutartimi. Kaltinamasis turi inoti, kad byloje jam pareiktas civilinis iekinys, nors jis nra traukiamas civiliniu
atsakovu. Savo procesinmis teismis civilinis atsakovas gali naudotis pats ir per savo atstov.
Civilinis atsakovas ir jo atstovas turi teis: 1)prietarauti pareiktam iekiniui; 2)duoti paaikinimus dl pareikto iekinio esms;
3)teikti rodymus; 4)susipainti su bylos mediaga nuo to momento, kai pabaigtas parengtinis tardymas, o ten, kur nedaromas - nuo
atidavimo teismui momento; 5) dalyvauti teisminiame nagrinjime; 6)pareikti nualinimus; 7)apsksti veiksmus, kiek lieia civilin
iekin.
Kaip savarankitas baudiamojo proceso dalyvis, civilinis atsakovas procese dalyvauja tuomet, kai jis materialiai atsako u al,
padaryt kaltinamojo nusikalstamais veiksmais, sutinkamai su CK taisyklmis (CK 489, 490, 493 ir 485 str.).
Civilinio iekovo ir atsakovo atstovais byloje gali dalyvauti: 1)advokatai; 2)nukentjusiojo, civilinio iekovo ir atsakovo artimieji
giminaiiai; 3)statyminiai atstovai; 4)kiti asmenys, paskirti teismo nutartimi arba teisjo, tardytojo ar kvotjo nutarimu.
Jeigu civilinis iekovas/atsakovas yra juridinis asmuo, tai j atstovais gali bti atitinkamai tam galioti asmenys (advokatai,
juriskonsultai, personalo vadovas etc.-BPK 63).
2.4
ASMENYS, TURINTYS TAM TIKRAS TEISES IR PAREIGAS
Liudytojas
Juo g.b. bet kuris asmuo, apie kur yra duomen, kad jis ino kokias nors byl lieianias aplinkybes, ir jeigu jam netaikomos BPK 78
str. numatytos iimtys.
Liudytojas g.b. apklausiamas apie nustatytinas byloje aplinkybes, faktus, apibdinanius kaltinamojo ir nukentjusiojo asmenyb, j
tarpusavio santykius, taip pat apie liudytojo santykius su kaltinamuoju ir nukentjusiuoju (BPK 77).
Jeigu liudytojo parodymai pagrsti iniomis, kurio altinis neinomas, tai ios inios negali bti rodymais. Jeigu liudytojo parodymai
pagrsti kit asmen praneimais, tai ie asmenys irgi turi bti apklausiami kaip liudytojai.
statymas nenustato amiaus ribos, nuo kurios asmuo g.b. aukiamas liudytoju. Nedraudiama klausti liudytojais asmen, kurie
suinteresuoti bylos baigtimi.
Usienieiai, apklausiami liudytojais bendra tvarka.
Liudytoj parodym dalyk sudaro baudiamojoje byloje rodintinos aplinkybs, kurios numatytos BPK 71 ir 73 str.
Liudytojo parodymai t.b. konkrets.
BPK 78 str. ivardina asmenis, kurie negali bti apklausiami kaip liudytojai: 1)kaltinamojo gynjas; 2)dl fizini ar psichini
trkum... 3)advokatas, visuomenins organizacijos atstovas apie aplinkybes, kurias suinojo ryium su pareig jim.
Asmeniui, dalyvaujaniam byloje liudytoju, neleidiama toje paioje byloje bti kaltintojo, gynjo ar nukentjusiojo bei civilinio
iekovo ir atsakovo atstovu.
Kai kurie asmenys tik jiems sutikus g.b. apklausiami kaip liudytojai.Baudiamajame procese liudytojas turi teises ir pareigas,
numatytas BPK 80 str. Kaip ir nukentjusysis, atsako u atsisakym ar vengim duoti parodymus.
Ekspertas
BAUDIAMASIS PROCESAS, seminaras
03 08
Teismas vykdo teisingum nagrinjant byl teisme. Sprendia asmens kaltumo ar nekaltumo klausim.
Kit pirmadien - ne seminaras, o paskaita.
3 TERMINAI
1.Termin samprata, reikm.
2.BP termin rys.
3.Termin skaiiavimas.
4.Termin pratsimo tvarka. Praleisto termino skaiiavimas.
3.1
Samprata
Nusikaltim tyrimas, baudiamj byl nagrinjimas teisme turi bti atliekamas ne tik tiksliai laikantis tvarkos, bet ir greitai. Viso
proceso udavinys - kuo labiau sutrumpinti laik nuo nusikaltimo padarymo momento iki nuosprendio primimo, bausms
paskyrimo.
Laikas apsprendia BP efektyvum.
Laikas - teisini santyki atsiradimo, pasikeitimo ar pasibaigimo pagrindas. Teis rutuliojasi laike ir yra su juo nuolatinje sveikoje.
Terminas reikia paribio enkl, rib, sien. Viena reikm: nustatytas laikas, laiko tarpas.
Vienas apibrimas:
Procesinis terminas - tai laikas, per kur procesiniai dalyviai turi teis arba privalo atlikti tam tikrus procesinius veiksmus.
Kitas apibrimas, geresnis:
Procesinis terminas - tai statymo nustatytas laikas, laikotarpis ar momentas, kurio metu kvotos organas, tardytojas,
prokuroras, teisjas arba teismas ir kiti proceso dalyviai turi teis ar privalo atlikti procesinius veiksmus arba nuo j
susilaikyti.
Terminais siekiama utikrinti pakankamai greit BP udavini vykdym.
Nustatydamas procesinius terminus, statymo leidjas remiasi gyvenimo patirtimi ir logika, nusikaltim tyrimo ir byl nagrinjimo
praktika. Jie konkretrs, pakankami, kad galima bt vykdyti procesinius veiksmus ir apginti proceso dalyvi teises.
BPK 128 str.: prokuroras etc. privalo priimti pareikimus ne vliau kaip per 3 dienas, o per 10 dien priimti sprendim.
BPK 166 (parengtinis tyrimas): kaltinimas t.b. pareikiamas ne vliau kaip per 2 dienas nuo nutarimo patraukti kaltinamuoju
momento etc.
BPK 262 (atidavimo teismui stadija): 15 d.
BPK 329
BPK 398: siteisjus nuosprend perduoda vykdyti ne vliau kaip per 3 dienas nuo siteisjimo dienos.
BPK 379 str.: jeigu nuteistasis apeliaciniame teisme t.b. paleidiamas, nutartis turi bti parayta t pai dien.
Procesiniai terminai reguliuoja vis BP.
Procesini termin nesilaikymas yra grubus statymo paeidimas. Kvotjas, tardytojas, prokuroras ir teisjas bei teismas privalo
grietai laikytis termin. Paeidus procesinius terminus, jiems g.b. taikomos poveikio priemons: nualinimas nuo parengtinio tyrimo
darymo, drausmins bylos iklimas, paskyrimas drausmins nuobaudos etc.
Baudiamoji byla sumarinio proceso tvarka negali bti ikeliama, jeigu nuo pareikimo ar praneimo apie nusikaltim gavimo prajo
daugiau negu 3 dienos, o kvota sumariniame procese privalo bti pabaigta ne vliau kaip per 15 dien. i termin niekas pratsti
negali.
Rimtos pasekms kyla, kai paeidiami procesiniai terminai, reguliuojantys procesini prievartos priemoni taikym; taip pat
pareikim dl nusikaltim nagrinjimo, kvotos ir parengtinio tardymo darymo, utikrinantys teis gynyb etc.
Pasibaigus nustatyto kardomojo kalinimo (sumimo) laikui, tariamasis ar kaltinamasis nedelsiant paleidiamas i kalinimo vietos
direktoriaus nutarimu (numato Kardomojo kalinimo statymas).
Jeigu tariamajam per 10 dien nepareikiamas kaltinimas, tai jam skirta kardomoji priemon panaikinama.
Kiekvienu atveju nuosprendis turi bti panaikintas, jeigu paeista nuteistojo teis turti gynj (BPK 53,382).
Procesiniai terminai gauna teisin reikm tik tada, kai jie nustatyti statymo. Btent statyme turi bti nurodytas terminas, jo pradia
ir pabaiga, skaiiavimo tvarka ar ribos, kuriose turi ar gali bti atliekama baudiamojo proceso procedra.
Jeigu statyme numatoma, kad procesinis terminas gali bti kieno tai skiriamas, tsiamas, tai tik statymo numatytose ribose. Keli
BPK str. nustato proceso dalyvi aukimo tvark: 163, 175 str. Proceso dalyviai privalo dalyvauti procese ir atvykti kvotjo,
tardytojo, prokuroro, teisjo paskirtu laiku. aukime ie subjektai nurodo proceso dalyvi atvykimo dien ir valand.
BPK 106 str. nurodoma, kad konkret kardomojo kalinimo termin nustato teisjas, o j pratsti iki 6 mn. gali apylinks, o toliau - tik
apygardos teismo teisjas. statyme nustatyta didiausia kardomojo kalinimo (sumimo) trukms riba - 18 mn.
BPK 139, 150 str. nurodo, kuris prokuroras ir kuriam laikui gali pratsti kvotos ir parengtinio tardymo terminus. iais atvejais
statymo numatytose ribose terminus nustato, skiria, tsia atitinkamai kvotjas, tardytojas, prokuroras ar teisjas.
Svarbu, kad ie pareignai bt kompetetingi ir kad j sprendimas bt teistas, t.y. paremtas BPK norma. Dl to ir i pareign
nustatyti terminai gauna teisin reikm ir privalomi vykdyti. Toki termin nesilaikymas sukelia teisines pasekmes.
Pvz., jeigu aukiamas asmuo be svarbios prieasties neatvyksta pas kvotj, tardytoj, prokuror, jam g.b. skiriama bauda iki 300Lt.
Jeigu teism - iki 500Lt. (BPK64[3]).
3.2
BP Termin rys.
Terminai nra vienariai. G. suskirstyti kelet ri priklausomai nuo to, koki procesinio termino paskirtis arba nuo to, kokiam
subjektui jie skirti, t.y. koks proceso dalyvis privalo ar gali vykdyti veiksm, o gal kur laik nuo to veiksmo susilaikyti. Priklauso nuo
to, kokiu bdu (laiko mano vnt., laikotarpiu ar kitokiu bdu) is terminas nurodytas.
Svarbu inoti, kokiai riai priklauso konkrets terminai, nes j nesilaikymo atveju gali kilti skirtingos teisins pasekms, o gal net
veiksmas g.b. atliktas nekompetetingo asmens: pvz., statymo nustatyta, kokius terminus gali pratsti apylinks vyr.prokuroras ir
apylinks teisjas. O kada juos gali pratsti apygardos vyr.prokuroras, Generalinis prokuroras ar apygardos teisjo teisjas? etc.
Taigi pagal paskirt BP terminai g.b. skirstomi 2 grupes:
1)terminai, kurie utikrina maksimaliai sutrumpint laik tarp nusikaltimo padarymo ir bausms skyrimo nusikaltusiam;
ie terminai numato ir pareigos vykdym.
2)terminai, garantuojantys real proceso dalyvi teisi ir teist interes utikrinim.
Pirmajai riai priskirtini kvotos, parengtinio tardymo darymo, kardomojo kalinimo terminai; taip pat tie, kurie reguliuoja atskir
tardymo ar teismo veiksm vykdymo laik. Tokios ries termin daug. BPK 128 str. nurodo praneim apie nusikaltimus
inagrinjimo terminus (3 d.) 138 str. reikalauja, kad tariamasis t.b. apklausiamas nedelsiant arba ne vliau kaip per 24h. 146:
atskirasis tardytojo pavedimas t.b. vykdytas ne vliau kaip per 10 d. 456 str.: atidavimo teismui klausimas - per 10 d. nuo bylos
gavimo teisme momento.
ie terminai reikalauja vykdyti veiksm per tam tikr laikotarp.
Antrajai procesini termin riai priskirtini tie, kurie proceso dalyviams tam tikro laiko tarpe suteikia konkreias teises: pvz., BPK
64(3) numato proceso dalyvi teis apsksti teismui nutarim paskirti administracin nuobaud. BPK 126: leidia nukentjusiajam
susitaikyti tik iki teismo ijimo pasitarimo kambar.
Kai kurie BP terminai reikalauja susilaikyti nuo veiksm, nes btina utikrinti proceso dalyvi teises. Pvz., 227 str.: tardymo
mediagos pateikimas kaltinamajam susipainti su byla g.b. atidedamas iki atvyks gynjas, bet ne ilgiau kaip 5 d.
Kiekvienu atveju, pasibaigus terminui, kuris numato pareigos vykdym, tos pareigos vykdymas neatpuola. Btinas veiksmas privalo
bti atliktas.
Pvz., BPK 166 str.: kaltinimas t.b. pareikiamas ne vliau kaip per 2 dienas nuo nutarimo patraukti kaltinamuoju primimo momento
ir nieku bdu ne vliau kaip kaltinimo atvykimo (atvesdinimo) dien.
Jeigu tardytojas i termin bgyje kaltinimo nepareik, jis paeis statym, bet vis vien privals t kaltinim pareikti.
Pasibaigus terminui, kuris numato laik, kada proceso dalyvis gali naudotis jam suteikta teise, reikia, kad nustojo galioti suteikta
teis. Jeigu proceso dalyvis suteikta teise nepasinaudojo, tai jis pasibaigus terminui nebeteko ios teiss.
BPK 368 str. numato galimyb teisme atstatyti termin, bet tik tada, jei proceso dalyvis j praleido dl svarbios prieasties. ia
veikiama kitos procesins normos nustatyta tvarka.
Analizuojant visus terminus, galima pastebti, kad vieni skirti ir juos vykdyti privalo kvotos organas, prokuroras, tardymas, teismas,
teisjas, kit privalo laikytis tariamasis, kaltinamais, nukentjusysis etc. Nuo to, kuris subjektas galjo ar turjo laikytis paeisto
termino, irgi priklauso teisins pasekms.
statymas nenumat galimybs atstatyti termin, kurio privaljo laikytis kvotos organas, tardytojas, prokuroras ar teisjas-teismas.
BPK 137 str. nustato: laikinasis sulaikymas negali trukti ilgiau kaip 48h. Jei reikia skirti kardomj kalinim, tai jis ne vliau kaip per
48h t.b. pristatytas teisjui. Nei pratsti, nei atstatyti negalima.
BP normose daniausiai terminas nurodomas tiksliai, t.y. per kiek valand, dien, mnesi t.b. atliktas veiksmas ar gali bti ginamos
proceso dalyvi teiss.
Pvz., BPK 448 str.: kvota pabaigiama ne vliau kaip per 15 dien nuo bylos iklimo momento.
Reiau sutinkamos tokios normos, kuriose termino galiojimo laikotarpis tiksliai nenustatomas, bet ir jis turi ribas, nes nurodoma,
kokiais veiksmais prasideda ar baigiasi laikotarpis.
Pvz., BPK 65 str.: civilinis iekinys g.b. pareikiamas tiek ikeliant baudiamj byl, tiek ir vliau, taiau tik prie pradedant teismin
tardym. Termino pradia ir pabaiga ribojama procesiniais veiksmais.
Kitoks pobdis: terminai, kurie nustato veiksmo atlikimo moment. ie terminai skirti tam, kad bt utikrintas btinas
operatyvumas, reikalingas nusikaltimo tyrimo interesams, kartu garantuojant proceso dalyvi interesus.
Daniausiai terminai-momentai taikomi tokiems procesiniams veiksmams, kurie turi sekti vienas po kito ir kurie statymo numatyti i
anksto, t.y. atitinkamas procesinis veiksmas t.b. atliktas po tam tikro veiksmo. Pvz., BPK 135 str. III d.: atliks t.t. veiksmus, kvotjas
perduoda kvotos mediag tardytojui, kad is padaryt tardym.
Apie ikelt byl kvotjas tuojau pranea prokurorui. BPK 178. BPK 220 str. 2 d.
iose normose numatant terminus panaudotas ne laiko matas, bet kita forma - nurodant odiais: nuo j sulaikymo arba pirmosios
apklausos momento, bet kuriuo bylos proceso momentu (57), nedelsdamas (104(2) 3 d.); per manomai trumpiausi laik.
Jeigu terminai-momentai reikalauja veikti ypatingai greitai, nepertraukiant proceso veiksm, tai paprasti procesiniai terminai,
nurodantys laikotarp, kurio metu turi ar gali bti atliktas veiksmas, subjektui suteikia daugiau laisvs. Pvz., BPK 9(1) str., BPK
194(1)
Galima bt iskirti specialius terminus, kurie yra akivaizdiai sutrumpinti ar prailginti. Tai:
sumarinio proceso kvotos terminas 15 d. (448);
parengtinio tardymo ir kardomojo kalinimo (sumimo) terminai, kurie nustatomi ar pratsiami teismui grinus byl tardymui
papildyti (106 str. 4 d., 150 str. 4 d.);
etc.
3.3
Termin skaiiavimas.
Terminai skaiiuojami valandomis, dienomis ir mnesiais (BPK 119).
198(2) - mnesiais.
BPK 119 str. nenurodyta, bet atskirais atvejais kodekse terminai skaiiuojami ir metais: 465 str.
Metus veriame mnesiais ir taikome taisykles, kurios taikomos termin, ireikt mnesiais, skaiiavimui.
119 str. nurodoma, kad skaiiuojant terminus neskaitoma ta valanda ir diena, kuri prasideda termino eiga. i taisykl reikia suprasti
taip: jeigu asmuo BPK 137 str. tvarka laikinai sulaikomas 15:10 val., tai nustatytas 48h terminas pradedamas skaiiuoti 16 val. Jeigu
prokuroras gavo skund gruodio 30 d., jis privalo skund inagrinti 243 str. nurodyto termino bgyje (3 d.) Tokio skundo
nagrinjimo laikas prasideda pusiaunakt, t.y. prasidjus gruodio 31 d. 00 val.
Terminas, skaiiuojamas valandomis, pasibaigia po tiek piln valand, kiek nurodyta statyme. Terminas, skaiiuojamas dienomis,
pasibaigia paskutins dienos 24 val.
BPK 119 str. 2 d.: jeigu atitinkamas veiksmas t.b. atliekamas kvotos organe, pas tardytoj, prokuror ar teisme, tai terminas pasibaigia
nustatytuoju tarnybinio darbo pabaigos metu. Ta iimtis taikoma terminams, skaiiuojamiems dienomis ir mnesiais. Pvz., jeigu
teisjo nustatyto kardomojo kalinimo terminas byloje baigiasi vasario 28 d. 24 val., tai io termino pratsimo klausimas t.b. isprstas
teismo posdyje iki vasario 28 d. 17 val., t.y. iki teismo darbo dienos pabaigos.
Terminai, skaiiuojami mnesiais, pasibaigia atitinkam paskutinio mnesio dien. Jeigu paskutinis mnuo atitinkamos dienos neturi,
tai terminas pasibaigia paskutin to mnesio dien. Pvz.: jeigu byla ikelta sausio 30 d., kvotos terminas baigiasi vasario 28 d. Diena,
kuri prasideda termino eiga, neskaiiuojama.
BPK 119 str. 4 d. nurodyta dar viena taisykl: tuo atveju, jeigu termino pabaiga ieina nedarbo dien, tai paskutine termino diena
laikoma pirmoji po jos einanti darbo diena.
iaip procesiniai terminai nepertraukiami ( terminus skaitomos visos dienos - tame tarpe, nedarbo ir veni), jeigu ne j metu
baigiasi terminas.
Kai kuriose kitose normose irgi yra nuorod apie terminus. BPK 25 str. 22 p. apibria nakties met. BPK 150 str. 2 d. nurodo, kas
yra parengtinio tardymo terminas. BPK 150 str. 4 d. aikina, nuo kurio momento prasideda termino skaiiavimas.
statymas suteikia proceso dalyviams teis savo teises ir interesus ginti viso termino eigoje. Tok poir patvirtina BPK 119 str. 5
dalies nuostata: terminas nelaikomas praleistu, jeigu skundas prie pasibaigiant terminui teiktas patui etc.
pradia praleista
Kuriam ilgiausiam laikui g.b. pratsiamas kvotos ar parengtinio tardymo terminas, statymas nenustato.
Jeigu baudiamoji byla, perduota prokurorui su kaltinamja ivada, prokuroro grinama tardymui papildyti, parengtinio tardymo
terminas tsiamas bendrais pagrindais - priklausomai nuo to, kuriam laikui tardytojas prao termin pratsti.
Kiek paprastesne tvarka nustatomas parengtinio tardymo darymo terminas, jeigu baudiamj byl tardymui papildyti grina ne
prokuroras, o teismas, arba atnaujinus sustabdyt ar nutraukt byl.
iuo atveju papildom tardymo termin nustato prokuroras, kontroliuojantis tardym (iki 1 mnesio, skaiiuojant nuo to momento, kai
tardytojas prim byl savo inion).
iais atvejais prokuroras vadovaujasi BPK 150 str. 4 dalies nuostata.
Jeigu btina tardymo darymo termin dar pratsti, jis tsiamas bendra tvarka.
Byl sumariniame procese kvotos terminas ymiai trumpesnis - 15 dien nuo bylos iklimo, o jo pratsimo terminas ivis
nenumatytas.
Iimtis: jeigu byloje kvota buvo sustabdoma, vadovaujantis BPK 218 str. I ir II d., tolesn kvotos termin nustato apylinks teismo
pirmininkas arba jo pavaduotojas. (447 str.)
ymiai grietesns tvarkos laikomasi pratsiant kardomojo kalinimo (sumimo) terminus. BPK 106 str. nustato, kad kardomasis
kalinimas negali bti taikomas ilgiau kaip 6 mnesius. Konkret termin nustato teisjas, prims nutart paskirti kardomj kalinim.
Jis negali termino pratsti ilgiau kaip 6 mn.
Dl ypatingo bylos sudtingumo ar didels apimties kardomojo kalinimo maksimal 6 mn. termin, bet ne ilgiau kaip iki 3 mn., gali
pratsti apygardos teismo teisjas. Pratsim apygardos teismo teisjas gali pakartoti, bet ne ilgiau kaip iki 18 mn., tai yra - tam
paiam kaltinamajam toje paioje byloje kardomasis kalinimas parengtinio tardymo stadijoje negali bti taikomas ilgiau negu 18 mn.
Kardomojo kalinimo pratsimo klausimui sprsti apylinks (apygardos) teismo teisjas privalo surengti posd, ku t.b. aukiami
gynjas bei prokuroras, o esant btinumui ir suimtasis. Prokuroro ir gynjo dalyvavimas btinas.
Apie pratsim teisjas surao nutart.
Visais atvejais pratsiant parengtinio tyrimo byloje ar sumimo terminus, skaiiuojamas faktikas bylos tyrimo ar laikymo sumime
laikas nuo bylos iklimo ar asmens sumimo momento.
Nuo to, kiek fatikai tsiasi bylos tyrimas ar kardomasis kalinimas, priklauso, kuris prokuroras ar kurio teismo teisjas gali tuos
terminus pratsti.
Skiriasi termin skaiiavimas, kai keletas byl sujungiamos vien (149). Skaiiuojama nuo ankstesns.
Kitaip terminas skaiiuojamas bylas iskiriant. Jeigu iskiriama atskir byl dl kito nusikaltimo ir itirtoje byloje nra asmen,
patraukt kaltinamaisiais ar sulaikyt BPK 137 str. tvarka bei asmen, kuriems paskirtos kardomosios priemons, tai parengtinio
tyrimo terminas iskirtoje byloje skaiiuojamas nuo nutarimo iskirti baudiamj byl suraymo dienos.
Procesini termin atstatymo tvarka
BPK 120 str. numato, kad dl svarbios prieasties praleistas terminas t.b. atstatomas kvotos, parengtinio tardymo ar prokuroro, kuri
inioje yra byla, nutarimu, arba teismo, kurio inioje yra byla, nutartimi. iais atvejais atstatomi proceso dalyvi teises garantuojantys
terminai - pagrinde tokie, kurie numato skund padavimo teis ir laik.
Praleidus termin, numatyt teisei ar teistam interesui gyvendinti, inyksta ir pati subjektyvin teis, t.y. proceso dalyvis netenka
teiss ja pasinaudoti.
Bet jei terminas teise nepasinaudota dl svarbi prieasi, jis gali bti atstatytas.
Kokia prieastis yra svarbi? BPK 64(3) str. 2 ir 3 dalyje pateiktos nuostatos.
Yra termin, kurie negali bti atstatomi: pvz., apsksti tardytojo, kvotos organo ar prokuroro veiksmus dl j nutarim galima bet
kuriuo metu; termin atstatymas vyksta tik teisme. Pastaruoju metu BPK papildytas 9(1), 9(2), 194(2) str. Jie nurodo, kad galt bti
atstatomi skund padavimo terminai parengtinio tyrimo stadijoje, jeigu jie praleisti dl svarbios prieasties.
BPK numato atvejus, kai procesiniai terminai nutrksta. BPK nustatytos aplinkybs, kurioms esant nutraukiamas procesinis termin
skaiiavimas, taip pat numatoma, kuris laikas terminus neskaiiuojamas.
Svarbiausios:
1)kaltinimo pareikimo terminas nutrksta, jeigu kaltinamasis pasislepia nuo termino arba tardytojo aukiamas neatvyksta;
(166 str. 2 d.)
2)neskaiiuojami kvotos ir parengtinio tardymo terminai, kai bylos terminas sustabdomas vadovaujantis BPK 218 str. ir 447
str.
3)kaltinamojo ar jo gynjo susipainimo su baudiamosios bylos mediaga laikas neeina parengtinio tardymo ir sumimo
trukms terminus (226 str. 6 d.)
4)atidavimo teismui klausimas teisjo privalo bti isprendiamas ne vliau kaip per 10 dien nuo bylos gavimo teisme
momento (BPK 456), ir io termino skaiiavimas nutrksta, jeigu byla sustabdoma remiantis BPK 256 ir 451 str.
4 Procesiniai dokumentai
Procesiniai doc g.b. suprantami 2 reikmm:
siaurja prasme - doc, kuriuos surayti statymas nurodo tiesiogiai (protokolai, nutarimas, nutartys etc.);
plaija prasme - visi doc, kurie suraomi baudiamj byl tyrimo eigoje.
3 grups doc:
1)aktai, fiksuojantys procesins veiklos eig ir rezultatus (protokolai);
2)aktai, fiksuojantys kompeteting BP dalyvi nutarimus;
3)kiti doc.
1)Protokolas - tai doc apie tardymo ir teismo atliekamus veiksmus, j turin ir rezultatus. Str.: 113, 114(1), 116-118(1), 169, 170, 180.
2)nutarimus rao tardytojas ir prokuroras. Nutarimas reikia kvotos, parengtinio tardymo organo ar prokuroro sprendim, priimt
tiriant baudiamsias bylas, iskyrus kaltinamj ivad. (apie 60 nutarim ri)
Kai kuriems nutarimams reikalinga prokuroro ar teisjo sankcija.
Kvotos organo nutarimus turi tvirtinti kvotos organo virininkas.
Nutarimas susideda i 3 dali: vadins, apraamosios (konstatuojamosios) ir rezoliucins.
Tardytojo nutarimai privalomi visiems (BPK 48 str. 6 d.)
Nutarimo pvz.: 130,131, 99, 113, 147, 149, 150, 161, 220 etc.
3)i dalis susijusi su pareign bendravimu tarpusavyje. Tardytojas gali duoti pardymus kvotos organams, prokuroras - tardytojui.
Pareignai gali reikalauti vairi doc i valstybs organ, praymai dl teisins pagalbos suteikimo. Revizij aktai, specialisto ivados,
tardytojo pavedimai etc.
Kitas procesini doc skirstymas:
1)parengtinio tardymo eigoje suraomi doc; 2)teismo suraomi procesiniai doc.
1):surao tardytojas, kvotjas, prokuroras (nutarimai, protokolai, teikimai, pasiadjimai, skundai, pasiaikinimai, pavedimai,
kaltinamoji ivada, praneimas teismui [sumarinio proceso bdu] etc.)
2):teismo procesiniai doc. Surao teisjai ir sekretoriai: nuosprendis, teisjo nutarimas, teismo nutartys, teismo posdio protokolai
(344, 345, 349, 351 str.)
5 Kardomosios priemons
1.Samprata, rys, j skyrimo esm. Pareignai ir institucijos, skirianios jas.
2.Kardomj priemoni rys, taikymo praktika.

3.Pakeitimas ir panaikinimas.
5.1
Samprata, rys
Atsivelgiama ES reikalavimus. Tiriant nusikaltimus neivengiamai yra procesin prievarta. Tos kardomosios priemons taikomos
tik t.t. slygomis.
Kardomosios priemons - tai baudiamojo procesinio pobdio prievartos priemons, kurias kvotos organas, tardytojas, prokuroras ir
teismas skiria kaltinamajam, o atskirais atvejais - ir tariamajam, teisiamajam bei nuteistajam iki nuosprendio sigaliojimo, siekdami
sukliudyti jiems pasislpti nuo tardymo ir teismo, ukirsti keli tolesnei j nusikalstamai veiklai, utikrinti tiesos nustatym
baudiamojoje byloje ir nuosprendio vykdym.
Pagrindiniai bruodai:
1)tai nra bausms ris - tai statymikai tvirtinta procesin prievartos priemon, galinanti vykdyti baudiamj persekiojim;
2)kardomoji priemon skiriama ne bet kokiam asmeniui, o tik tiems, kurie nurodyti BPK - kaltinamajam, teisiamajam, nuteistajam,
iimtinais atvejais - ir tariamajam;
3)tikslas, kurio siekiama skiriant kardomsias priemones - utikrinti, kad asmuo, kuriam jos paskirtos, savalaikiai atvykt pas
teisj/prokuror/ tardytoj/kvotj; kad nekliudyt nustatyti ties byloje, negalt daryti nauj nusikaltim bei garantuoti, kad teismo
paskirtas nuosprendis bus vykdytas.
Pakankamas pagrindas, kuriam esant g.b. paskirta kardomoji priemon - kvotjo, tardytojo, prokuroro bei teismo sitikinimas
kardomj priemoni paskyrimo konkreiam asmeniui btinumu, ir is btinumas paremtas objektyviais bylos duomenimis.
Tie duomenys leidia manyti, kad kaltinamasis (ir tariamasis), bdamas laisvas, pasislps nuo tardymo/teismo, trukdys nustatyti
byloje ties.
Kardomj priemoni sraas nurodytas BPK 96 str.
BPK 98 str. nurodytos aplinkybs, kurias turi atsivelgti KTPT, parenkant kardomj priemon. Tai: pareikto kaltinimo sunkumas,
kaltinamojo asmenyb, ar jis turi nuolatin gyvenamj viet; sitikinimas, kad jis vengs tardymo ir teismo etc.
Kitos aplinkybs - tai aplinkybs, lengvinanios kaltinamojo atsakomyb (BK 40 str.); aplinkybs ir slygos, kurioms esant
kardomosios priemons paskyrimas kaltinamajam ar jo eimos nariams gali sukelti sunki pasekmi.
Praktikoje kyla problem parenkant kardomj priemon.
5)kardomsias priemones turi teis paskirti tik KTPT arba teisjas.
Sumim turi teis paskirti tik teisjas.
Tokia tvarka nustatyta remiantis 1996 05 28 statymu. Anksiau sumim sankcionuodavo prokuroras.
1. Raytinis pasiadjimas neivykti
BPK 100 str.
Asmeniui iaikinama, kad paeidus pasiadjim jam g.b. skirta grietesn kardomoji priemon.
Raytinis pasiadjimas neivykti gali bti paeistas, kai kaltinamasis be KTPTT leidimo pasialina i savo gyvenamosios ar laikino
buvimo vietos arba jas pakeiia, taip pat kai kaltinamasis ir tariamasis inomai melagingai nurodo savo gyvenamj viet.
duota susipainti baudiamj byl maket
Kit kart bus vl raoma - atneti BPK!
Kardomosios priemons (tsinys)
2.Ustatas.
i kardomoji priemon pradta taikyti nuo 1991 m. gruodio. Ustatas - tai pinigin moka, kuri parengtinio tyrimo, prokuratros,
teismo depozitin sskait moka kaltinamasis, jo giminaiiai, taip pat kiti asmenys ar organizacijos, siekdami utikrinti, kad
kaltinamasis aukiamas atvyks pas KTPTT.
i kardomoji priemon pasaulyje inoma labai seniai. Ustato sampratoje tvirtinta, kad ustatas gali bti tik pinigai.
Ustato suma negali bti maesn kaip 100 MGL. Jeigu ustatas bt turtas, bt sunku j vertinti.
Pernai LRV patvirtinto turto vertintoj kvalifikacijos suteikimo tvark, bet priimtiniausia priemon - pinigai.
Tikslas skiriant ustat - utikrinti, kad kaltinamasis (ir tariamasis) aukiamas atvyks pas KTPTT. Jis t.b. tokio dydio, kad
kaltinamasis (tariamasis) bt suinteresuotas vykdyti visus pareigno paliepimus - kitaip grst ustato praradimas.
Skirdamas ustat, pareignas atsivelgia: 1) nusikaltimu padarytos alos dyd; 2) kaltinamojo, tariamojo ir ustato davjo
asmenyb, turtin padt; 3) pareikto kaltinimo sunkum.
Skiriant ustat suraomas nutarimas (KTP) arba nutartis (teismo).
Kaltinamajam turi bti iaikinta, kad nesilaikant jos reikalavim kardomoji priemon g.b. pakeista sumim, o ustatas pereina
valstybei. Be to, paymima, kokioje banko staigoje kaltinamasis ar ustato davjas mokjo nustatyto dydio pinigin sum,
nurodomas kvito numeris bei pats kvitas pridedamas prie baudiamosios bylos.
Danai ustato davju bna ne kaltinamasis/tariamasis, bet kitas asmuo - daniausiai eimos nariai, artimi giminaiiai, draugai etc.,
kurie laiduoja u asmen, kuriam skiriama kardomoji priemon (ustatas).
Priimant ustat i toki asmen, btina apie juos surinkti kuo daugiau duomen: iaikinti santykius su kaltinamuoju, iam asmeniui
paaikinti kaltinamajam pareikto kaltinimo esm bei gresiani bausm, kaltinimo sipareigojimus ir ustato grinimo galimybes.
Ustato davjas nra atsakingas u kaltinamojo elgesio kontrol. Jis turi teis civiline tvarka isiiekoti i kaltinamojo al, padaryt
jam dl ustato perjimo valstybei.
Pastaraisiais metais ustatas gana populiarus.
K, T ar P nutarimas dl ustato paskyrimo gali bti apskundiamas teismui, o teisjo nutarimas ar teismo nutartis - apeliacins
instancijos teismui per 5 dienas nuo praneimo apie tokio nutarimo/nutarties primim gavimo dienos.
3.Nam aretas.
i kardomoji priemon traukta BPK tik nuo 1994 09 01. Tai tariamojo ar kaltinamojo sipareigojimas nuolat bti savo nuolatinje
gyvenamoje vietoje ir nesilankyti vieose vietose.
ios kardomosios priemons atsiradim slygojo didelis aretini, tardymo izoliatori perpildymas. Buvo numatyta, kad i kardomoji
priemon bus taikoma siekiant ja pakeisti kardomj kalinim.
Nam aretas skiriamas motyvuotu tardytojo nutarimu ir esant prokuroro sankcijai (BPK 161[2] str.) Bet BPK 96 str. 3 d. nurodyta,
kad kardomsias priemones, iskyrus sumim, turi teis skirti kvotjas, tardytojas, prokuroras, teisjas arba teismas (KTPTT).
BPK 447 str. reglamentuoja kvotos atlikim sumarinio proceso bylose. Kvotjas turi teis skirti tik raytin pasiadjim neivykti ir
ustat. Taigi tarp i straipsni yra kolizija.
447 str. normos sigaliojo 1993, o 96 str. keistas vliau, todl reikia vadovautis 96 str. Taigi kvotjas gali paskirti nam aret bylose,
ikeltose sumarinio proceso tvarka.
Nam areto esm ta, kad tardytojas nustato eil nam areto atlikimo slyg: pvz., bti namie nurodytomis valandomis, ieiti i nam
tik nurodytu laiku, nesilankyti t.t. vieose vietose etc., nesusitikinti su t.t. asmenimis etc.
statymas numato, kad asmuo, kuriam i kardomoji priemon skirtina, gali pateikti motyvuot praym, kad jam bt nustatyti ir
kitokie apribojimai.
Skiriant nam aret su jos slygomis supaindinamas kaltinamasis ir jam praneama, kad u slyg paeidim jam gali bti paskirta
grietesn priemon.
Nam areto vykdymo instrukcija buvo patvirtinta tik 1997 m. birelio 18 d. VRM sakymu. Asmens, kuriam paskirtas nam aretas,
prieir vykdo tos policijos ries pareignai, kuriems nutarime skirti nam aret pavesta vykdymo kontrol.
Vykdantis kontrol pareignas privalo tiek kart patikrinti priirim asmen, kiek kart nurodyta tardytojo nutarime. Jeigu tikrinimo
skaiius nenurodytas, tai asmuo turi bti tikrinamas ne reiau kaip 1 k. per par bet kuriuo metu.
Policijos pareignams draudiama tikrinti skambinant telefonu.
Apie patikrinimo rezultatus kasdien btina surayti tarnybin praneim. Apie paeidimus informuojami policijos vadovas bei byl
tiriantis pareignas.
3 p. numato, kad tardytojas, paskyrs nam aret, privalo ratu informuoti policijos staig, kuriai pavesta asmens kontrol, apie ios
kardomosios priemons panakinim arba pakeitim kit ir baudiamosios bylos perdavim pagal tardymin priklausomum.
Praktikoje tardytojai danai to nedaro, todl policininkai suino tik i tikrinamo asmens.
Nam aretas nra labai populiarus.
4.Kardomasis kalinimas (sumimas).
Tai grieiausia procesin prievartos priemon, labiausiai ribojanti mogaus teises ir laisves. 2 probleminiai klausimai: 1)priemons
skyrimo pagrstumas; 2)kardomojo kalinimo trukm.
Kardomojo kalinimo skyrimo slygas ir pagrindus reglamentuoja BPK 104 str. Jis nurodo: kardomasis kalinimas g.b. skiriamas tada,
kai velnesnmis priemonmis negalima pasiekti BPK 95 str. tiksl. Be to, kardomasis kalinimas g.b. taikomas tik bylose dl
nusikaltim, u kuriuos BK numato grietesn negu 1 met laisvs atmimo bausm.
Kaip rodo teism praktika, kardomasis kalinimas g.b. skiriamas ir kitais atvejais, bet tai iimtys.
BPK 104 str. 3 dalis numato kardomojo kalinimo skyrimo pagrindus. Kardomj kalinim skirti galima tada, kai manoma, kad
1)kaltinamasis bgs...
Tai nustatoma panaudojant bet kokius faktinius duomenis (rodymus). rodym svoka - BPK 74.
Praktikoje daug problem:
1)danai sumimas paskiriamas asmenims, kai tam nra pagrindo, o tik norint bauginti, kad skilt - ypa buvo tada, kai buvo
skiriamas su prokuroro sankcija;
2)danai teisjai neskiria sumimo, nors i pateiktos mediagos matyti realus pagrindas skirti tokiai priemonei.
Trukm
BPK 106 str.: teisjas nustato konkret termin, kiek laiko truks sumimas, bet negali trukti ilgiau kaip 6 mn. Esant reikalui, tos
paios apylinks teisjas gali termin pratsti dar 6 mn., bet bylos parengtinio tyrimo stadijoje terminas negali bti pratsiamas ilgiau
kaip iki 18 mn.
Asmuo, kuriam skiriamas kalinimas, gali paduoti skund tik dl paios kardomosios priemons paskyrimo, o sumimo trukms
apskundimas statyme nenumatytas.
BPK 106 str. 5 d.: kardomasis kalinimas negali trukti ilgiau kaip 2/3 laisvs atmimo bausms aukiausios ribos, kuri statymo
numatytas u inkriminuojam nusikaltim.
Kardomasis kalinimas gali bti skiriamas su ilyga, kad per 10 dien jam bus pateiktas kaltinimas.
Prieingu atveju, kardomoji priemon t.b. panaikinta.
Pagal kardomojo kalinimo statym, asmenys laikomi tardymo izoliatoriuose arba policijos aretinse, bet jose - ne ilgiau kaip 10
par.
tvirtinta rungtynikumo principu paremta kardomojo kalinimo skyrimo tvarka. Motyvuotu prokuroro, sulaikytojo ar jo gynjo
praymu, turi teis iklausyti prokuror nedalyvaujant sulaikytajam.
(toliau neberaiau)
Baudiamasis procesas, 05 03
5.2
Parengtinis tyrimas (II stadija)
Tai antroji baudiamojo proceso stadija po baudiamosios bylos iklimo. Ji prasideda primus tardytojui ar kvotjui savo inion
baudiamj byl ir baigiasi kaltinamosios ivados ar praneimo teismui suraymu arba baudiamosios bylos nutraukimu.
ioje stadijoje sprendiami savarankiki udaviniai. Proceso dalyviai veikia specifinmis ir tik iai stadijai bdingomis formomis.
Tarp proceso dalyvi susiklosto bdingi iai stadijai teisiniai santykiai.
Valstybini institucij veikla ubaigiama t.t. procesiniu dokumentu, tai yra - susumuojami tyrimo rezultatai.
Parengtinis tyrimas vadinamas parengtiniu todl, kad jame nagrinjimo metu turi bti atliekami visi tardyminiai veiksmai, kuriuos
numato BPK.
Kvotjas ir tardytojas vertina rodymus pagal savo vidin sitikinim, pagrst visapusiku, pilnu ir objektyviu vis bylos aplinkybi
inagrinjimu, vadovaudamiesi statymu ir teisine smone.
Parengtinio tyrimo institucij pareiga - tiksliai nustatyti nusikaltimo vyk, kaltininko dalyvavim nusikaltime ir teisingai kvalifikuoti
kaltinamojo veiksmus.
Tardytojas ir kvotjas turi bti sitikin savo ivad teisingumu. Teismas nra suvarytas tardytojo ar kvotjo ivadomis.
Udaviniai - BPK 2 str.
5.3
Kvota
1)Tai pirmin tyrimo forma, atliekant neatidliotinus veiksmus ir tvirtinant rodymus bylose, kuriose parengtin tardym atlikti btina
(BPK 135).
2)Pagrindin tyrimo forma bylose tiriant akivaizdius nusikaltimus sumarinio proceso tvarka (BPK 440).
Abi kvotos formos yra procesin veikla, todl rodymai turi vienod reikm.
Kuo skiriasi kvota nuo tardymo?
I.Pagal tai, kas atlieka.
II.Tyrimo metodai.
III.Byl tardyminis priklausomumas.
IV.Tyrim atliekanio pareigno savarankikumo laipsnis.
BPK 134 str. nurodo kvotos organ sra (9): policija, saugumas, pataisos reikal, tardymo izoliatori, karo policija, muitins,
gaisr, tolimojo plaukiojimo laiv kapitonai, pasienio policija, mokesi inspekcijos staigos.
Tardym atlieka tik VRM sistemos tardytojai ir prokurorai.
Kvota sumarinio proceso tvarka daroma paprastai dl nelabai pavojing nusikaltim, nedaug byl.
Kvotjas visus sprendimus priima tik sutikus kvotos organo virininkus.
Kvotjas privalo beslygikai vykdyti visus prokuroro ir teismo nurodymus. Tuo tarpu tardytojas yra savarankikas su maomis
iimtimis.
Kas bdinga kvotos rims?
Pirmoji
1)Esant poymiams nusikaltimo, dl kurio btina atlikti parengtin tardym (BPK 135), kvotjas ikelia baudiamj byl ir atlieka
neatidliotinus veiksmus nusikaltimo pdsakams nustatyti ir tvirtinti - apir, krat, pom, patikrinim, tariamj sulaikym ir
apklaus, nukentjusij ir liudytoj apklaus, parodym atpainti, paskiria ekspertiz ir gauna specialisto ivad. (sraas isamus)
Apie atliktus neatidliotinus veiksmu informuoja padalinio virinink.
2)Apie ikelt baudiamj byl ir pradt kvot tuoj pat pranea prokurorui.
3)Kvota iose bylose turi bti pabaigiama per 1 mnes nuo baudiamosios bylos iklimo. termin gali pratsti prokuroras, bet ne
daugiau kaip 1 mnesiu.
4)Perdavs byl tardytojui, kvotjas gali atlikti tardymo ir paiekos veiksmus tik tardytojui pavedus. Jeigu tardytojui perduodama
byla, kurioje nenustatytas nusikaltim padars asmuo, kvotjas toliau vykdo operatyvines ir paiekos priemones, derina iuos
veiksmus su tardytoju ir bendrai planuoja darb.
Tokiu bdu kvotjo, atliekanio neatidliotinus tardymo veiksmus, pagrindinis udavinys yra: 1.Sudaryti slygas iaikinti
nusikaltim. 2.Nustatyti, surasti ir sulaikyti kaltinink ir 3.Numatyti tolesnio bylos tyrimo krypt.
Prokuroro galiojimai
Nustato BPK 141 str. Prokuroras gali atlikti bet kuriuos kvotos veiksmus, bet tai nra jo pagrindin funkcija. (???)
Prokuroras neturi teiss duoti kvotos organui nurodym dl konkrei operatyvini priemoni parinkimo. Jis tik tikrina, kaip kvotos
organai vykdo tardytojo pavedimus.
Antroji kvotos ris
Sumarinis procesas - nuo 1992 01 01. Jam skirtas VIII skyrius (17 str.). is institutas bus pleiamas.
BPK 440 str. nustato proceso tvark. Sumarinio proceso tvarka tiriami tik akivaizds nusikaltimai: kai darymo metu arba po
padarymo aikus nusikaltim padars asmuo.
Jeigu akivaizd nusikaltim padaro nepilnameiai, tai kvota sumarinio proceso tvarka nedaroma, o t asmen atvilgiu btina atlikti
parengtin tardym.
Be to, jeigu tiriant nusikaltim sumarinio proceso tvarka paaikja, kad nusikaltimas nra akivaizdus, taip pat dl didels bylos
apimties ar sudtingumo negali bti isamiai itirtas, byloje taip pat atliekamas parengtinis tardymas. Tokiu atveju nutarim perduoti
byl parengtiniam tardymui priima kvotjas, sutikus kvotos organo virininkui, o ginus dl parengtinio tardymo btinumo iais
atvejais sprendia teisjas.
Jeigu yra akivaizdaus nusikaltimo poymi, tai kvotjas nedelsdamas, bet ne vliau kaip per 3 dienas nuo pareikimo ar praneimo
gavimo momento, privalo ikelti asmeniui baudiamj byl.
Nutarim ikelti baudiamj byl tvirtina kvotos organo virininkas.
Tardytojas/teisjas/prokuroras irgi gali ikelti toki byl. Tik teismas turi priimti special nutarim.
Iklus byl sumarinio proceso tvarka, tariamasis ikart tampa kaltinamuoju ir gyja visas jam statymo numatytas teises. Atskiro
nutarimo nereikia.
Btinos slygos:
1)nusikaltimas, dl kurio ikeliama byla, turi bti nurodytas BPK 440 str.
2)nusikaltimas turi bti akivaizdus - t.y., turi bti aikus nusikaltim padars asmuo.
3)nuo pareikimo ar praneimo apie nusikaltim gavimo momento neturi bti praj daugiau kaip 3 dienos.
Kvot sumarinio proceso tvarka atlieka kvotjas, pavedus kvotos organo virininkui.
Apie ikelt baudiamj byl praneama apylinks teismo pirmininkui ar jo pavaduotojui. Prokuroras sumarinio proceso bylos
tyrime nedalyvauja. Tyrim priiri, kontroliuoja, pagrindinius sprendimus priima teisjas.
BPK 447 str. numato, kad statyme numatytais atvejais krat ir pom sankcionuoja taip pat apylinks teismo pirmininkas.
Baudiamasis procesas, 05 13
Egzamino klausimai bus atneti pirmadienio paskaitoje. Bus tie klausimai, i kuri buvo skaityta. Bus biliete 2 klausimai.
6 rodinjimas ir rodymai
6.1
rodym teorijos samprata.
BPK 2 str.: kiekvienoje byloje t.b. iaikintas nusikaltimas... (BP udaviniai).

Norint gyvendinti udavinius, btina kiekvienoje byloje surinkti, patikrinti ir vertinti tam tikr info.
Tyrimo institucijos, renkanios rodymus: tardymo ir kvotos. Tardymas: tardymo departamentas, skyriai STT, transporto etc.,
prokuratra. Kvota: (BPK 134 str.) - policija, saugumas, karin policija etc.
Kai kuriais atvejais rodym vertinimo teis suteikiama paiam teismui.
rodinjimo veikl grietai reglamentuoja BPK. Todl rodinjimu vadinama KTPT bei kit proceso dalyvi veikla, grietai laikantis
BP statym reikalavim, kai surenkami, patikrinami ir vertinami rodymai, reikalingi norint teisingai isprsti baudiamj byl.
rodinjimas baudiamajame procese - tai procesin baudiamosios bylos aplinkybi painimo forma. statymas pareigoja tuos paius
subjektus surinkti ir vertinti rodymus (BPK 75, 76). Tai yra, praktinis rodym rinkimas ir loginis operavimas jais yra neatskiriamos
rodinjimo veiklos puss.
Procesins teiss normos, reglamentuojanios rodinjimo tikslus, tvark, ribas ir turin, vadinamos rodym teise.
Taigi rodinjimas - svarbiausia baudiamosios procesins veiklos dalis, o rodym teis eina BP teiss norm sistem.
Svarbiausios rodym teiss normos yra BPK VII skirsnyje, kuriame idstytos bendros rodinjimo taisykls, taikomos visose BP
stadijose. Atskiros taisykls idstytos ir kituose BPK skirsniuose. Pvz., taisykls, nustatanios atskir tardymo veiksm atlikimo
tvark.
rodym teiss normose bendroji painimo metodologija taikoma konkreiai nusikaltim tyrimo sriiai. ios normos numato
optimalias slygas faktinms bylos aplinkybms nustatyti, todl rodym teis galima laikyti objektyvios tiesos nustatymo byloje
priemone. Ji numato toki veikl tvark, kad kiekvienoje byloje bt gyvendinti visi BP udaviniai.
rodym teorija - tai BP mokslo dalis, nagrinjanti rodinjimo proces visomis BP stadijomis.
rodym teorija neatskiriamai susijusi su BP mokslu. Taiau rodym teorija
rodym teorijos dalyk sudaro jos nagrinjama objektyviosios tikrovs sritis:
a)rodym teiss normos; b)praktin rodinjimo subjekt ir dalyvi veikla; c)dsningumai, susij su rodomosios informacijos
atsiradimu, saugojimu ir naudojimu.
Be to, rodym teorija tyrinja rodym teiss istorij ir normatyvin rodinjimo reglamentavim usienio alyse.
rodym teorijos tiksl apibria bendri BP udaviniai (BPK 2 str.)
rodym teorija turi ir savo specifik. Ji siekia tobulinti rodinjimo praktik. Ji rengia mokslikai pagrstas rekomendacijas,
padedanias diegti praktik naujas nusikaltim tyrimo metodikas, naujus efektyvius rodym rinkimo ir tikrinimo bdus.
rodym teorij sudaro bendroji ir ypatingoji dalis. Bendrojoje: svokos, dalykas, udaviniai ir vieta; metodologiniai ir teisiniai
aspektai; rodym klasifikacija, lieiamumas ir liestinumas. Ypatingojoje: atskiros rodym rys, rodinjimo ypatumai atskir byl
kategorijose.
Metodai
Vadovaujasi bendra dialektinio materializmo metodologija. Kiti metodai:
1)genetinis (gnoseologins, ekonomins, politins prielaidos);
2)istorinis (stebti statym, teorijos ir praktikos pasikeitimus;
3)lyginamasis (galina iaikinti rodym teiss sistemos ypatumus, socialinius ir kitokius skirtumus);
4)atskiri mokslinio tyrimo metodai: stebjimas, apibendrinimas, eksperimentas etc.
6.2
rodym teorija kit moksl sistemoje.
Pagrindines koncepcijas (mokym apie ties, objektyvios tikrovs painim etc.) rodym teorija perima i dialektinio materializmo.
Naudoja ir bendrsias teiss svokas.
rodym teorija kaip BP mokslo dalis turi daug bendro su kitomis teiss akomis. Kai kurie autoriai bando sukurti bendr rodym
teorij visiems procesams, bet bendri tik bendriausi dsningumai.
Daugiausiai Lietuvoje rodym teorijoje pasireiks VU docentas Linkeviius, VU katedros vedjas Kazlauskas, Kuconis, LTA
katedros vedjas prof.Palskys. Jie laikosi nuomons, kad rodym teorij reikia nagrinti atskirose teiss akose.
rodym teorija glaudiausiai susijusi su BT mokslu. Jie prieklauso tai paiai kovos su nusikalstamumu sferai. rodym teorija vartoja
BT suformuluotas nusikaltimo, kalts, nusikaltimo sudties etc. svokas.
Glauds ryiai su kriminologija. Konkretaus nusikaltimo padarym lemianios aplinkybs eina rodinjimo dalyk.
Su kriminalistika. Abi tyrinja pat rodinjimo proces, bet tai daro vykdydamos skirtingus udavinius su savo metodais.
Kriminalistika nagrinja taktinius etc. bdus, o rodym teorija - procesinius dalykus.
Su civilinio proceso mokslu. Daugiausiai sieja teisinio reguliavimo metod vienodumas, bet ie mokslai tiria skirtingus teisinius
santykius.
Su psichologija. Kai kalbama apie konkretaus proceso dalyvio teises ir pareigas.
Su logika ir matematika. Kibernetiniai tyrimo metodai plaiai taikomi atliekant ekspertizes, kurias atlieka Teiss ekspertizs institutas.
6.3
rodinjimo dalykas ir ribos.
Realizuojant BP udavinius, kiekvienoje byloje reikia nustatyti t.t. aplinkybi, kurios visapusikai apibdina tiriamj vyk, visum.
rodinjimo dalyko struktr sudaro:
1)nusikaltimo vykis: nusikaltimo padarymo laikas, vieta, bdas etc. (BPK 71 str. 1 p.)
Nustatant nusikaltimo vyk, reikia rodyti t.t. veikos buvim, veikos pasekmes ir prieastin ry. Norint nustatyti vykio turin, reikia
isiaikinti jo objekt ir ksinimosi dalyk, o tai reikia, kad reikia vadovautis atitinkama BK norma, numatania vyk atitinkani
nusikaltimo sudt.
Nusikaltimo vyk reikia suprasti kaip kompleksin svok, kuri eina statym leidjo ivardintos sudedamosios dalys: nusikaltimo
padarymo laikas, vieta, bdas etc. ie elementai atlieka vykio individualizavimo ir konkretizavimo funkcij. Nemanoma rodinti
vykio nenurodius, kada ir kaip jis vyko. Kai kuriose bylose vieta ir laikas gali turti atsakomyb lengvinani/sunkinani
aplinkybi reikm.
Nusikaltimo padarymo bdas gali bti kvalifikuojantis poymis. Jis gali charakterizuoti kaltinamojo asmenyb, apibdinti
bendrininkus etc.
Kitos aplinkybs priklauso nuo konkrei bylos aplinkybi.
2)kaltininko kaltumas nusikaltimo padaryme (BPK 71 str. 2 p.) apima subjekto ir subjektyvins puss nustatym. Reikia rodyti, kad
padar t.t. asmuo, sulauks tinkamo amiau, pakaltinamas.
Reikia nustatyti asmens kalts form ir nusikaltimo motyv. Motyvus btina nustatyti kiekvienoje byloje.
I.Aplinkybs, kurios apibdina kaltinamojo asmenyb: 1)demografiniai duomenys (lytis, amius, tautyb, isilavinimas),
2)psichofiziologins savybs (gis, kno sudjimas, fizin ir psichin bkl etc.), 3)socialins savybs, 4)dorovin-psichologin
deformacija (agresyvumas, girtavimas etc.); 5)teiss paeidimai, 6)elgesys po nusikaltimo padarymo (teigiamas - aktyvi pagalba
tardymui).
3)nusikaltimu padarytos alos pobdis ir dydis.
ala gali bti materialin ir fizin. Fizin: pasireikia padaryt kno sualojim dydiu. Gali bti ir moralin (vertinama atsivelgiant
nukentjusiojo igyvenimus).
Visais atvejais reikia nustatyti tiek artimiausias pasekmes, tiek ir tolesnes.
rodinti alos pobd ir dyd reikia tiek pagrindiant kvalifikacij, tiek ir sprendiant civilin iekin.
4)nusikaltim lmusios prieastys ir slygos.

ia daugiau usiima kriminologai. Konkreiu atveju: nepalankios asmenybs formavimosi aplinkybs (netinkamas aukljimas etc.);
aplinkybs, dl kuri ios blogos pairos peraugo nusikalstam sumanym; aplinkybs, kurios palengvino padaryti nusikaltim.
Reikia nustatyti aplinkybi visum - konkreiai, o ne bendra forma.
BPK 73 str. nustato, kad tiriant nepilnamei bylas reikia papildomai atkreipti dmes : a)nepilnamei ami (gimimo liudijimas,
jeigu ne - ekspertiz); b)gyvenimo ir aukljimo slygas; c)suaugusi kurstytoj ir kit bendrinink buvimas.
Su rodinjimo dalyku neatskiriamai susijusi ir rodinjimo rib svoka, kuri apibdina t.t. rodym visum, pakankam tam, kad
byloje bt neabejotinai nustatyti visi rodinjimo dalyko elementai.
rodinjimo dalykas nurodo tiksl - tai yra, k reikia byloje rodyti, o rodinjimo ribos - io tikslo pasiekimo priemones, tai yra, koki
byloje reikia surinkti rodomj mediag.
rodinjimo ribos priklauso nuo rodinjimo dalyko, nes kiekvienoje byloje reikia atsiriboti nuo neesmins informacijos ir surinkti tik
tokius faktus, kurie lieia bent vien i rodinjimo dalyko element.
Formuojant byloje btin rodym visum, nepakanka vadovautis vien leistinumo ir lieiamumo reikalavimais. Reikia panaudoti dar
ir kiekybin bei kokybin kriterijus.
Daugjant to paties turinio rodym, didja ir j patikimumas. Taiau to negalima tsti be galo, todl rodinjimo riboms apibrti
reikia naudoti ir kokybin kriterij, pagal kur analizuojant byloje rodym turin ir j tarpusavio ry nustatomas rodym tikrumas.
Nepagrstai susiaurinus rodinjimo ribas, lieka nepakankamai iaikintos esmins bylos aplinkybs, todl galimos tardymo ir teismo
klaidos. Pavojingas ir nepagrstas rodinjimo rib ipltimas.
Nustatydami rodinjimo ribas, TTKP turi vadovautis BPK 18 str., kuris ir pareigoja visapusikai, pilnutinai ir objektyviai itirti visas
bylos aplinkybes, o BPK 263 str. reikalauja alinti i teisminio nagrinjimo visa tai, kas neturi ryio su nagrinjama byla.
Teisminio nagrinjimo ribas apibria BPK 279 str., kuriame numatyta, kad byla teisme nagrinjama tik kaltinamj atvilgiu ir tik
pagal t kaltinim, pagal kur ji atiduota teismui. Papildyti ar pakeisti aglima tik laikantis statymo nustayt taisykli.
6.4
rodym svoka. Lieiamumas ir leistinumas.
BPK 74 str. rodymus apibria kaip bet kokius faktinius duomenis, kuriais remdamiesi KTT statymo nustatyta tvarka konstatuoja
pavojingos visuomenei veikos buvim/nebuvim, veik padariusio asmens kaltum ir kitas aplinkybes.
ie faktiniai duomenys nustatomi remiantis parodymais, eksperto ivadomis etc.
statymo leidjas faktinius duomenis ir j altinius sujung vien norm.
rodymai - tai bet kokie faktiniai duomenys, esantys statymo nurodytuose altiniuose, kuriais remiantis TKT iaikina...
rodym savybs: 1)leistinumas; 2)lieiamumas.
Leistinumas rodo j tinkamum naudoti rodinjimo procese. Todl, kad jie gauti teistais metodais ir i teist altini. Leistinumas
kelia rodymams iuos reikalavimus:
1)rodymais gali bti tik tokie faktiniai duomenys, kurie yra ufiksuoti viename i BPK 74 str. 2 d. nurodyt altini;
2)turi bti inoma informacijos kilm ir galimyb j patikrinti;
3)turi bti laikomasi speciali rodym rinkimo ir informacijos fiksavimo taisykli;
4)btina laikytis vis procesins formos reikalavim, kurie garantuoja informacijos tikrum ir fiksavimo visapusikum.
Sprendiant iuo aspektu rodym leistinumo klausim, reikia vadovautis BPK 386 str. idstyta esminio baudiamojo proceso
statymo paeidim samprata.
rodym lieiamumas - tai j turinio ir rodinjimo dalyko, rodintin aplinkybi arba kit duomen, turini reikms teisingai byl
itirti, ryys.
Sprendiant rodym lieiamumo klausim, reikia atsivelgti galimyb j informacij panaudoti bent vienam i i tiksl:
1)aplinkybms, sudaranioms rodinjimo dalyk, nustatyti;
2)tarpiniams faktams iaikinti;
3)kitiems rodymams surasti;
4)kit rodym tikrumui ir visapusikumui patikrinti;
5)tiriamoms versijoms patvirtinti arba paneigti.
Leistinumo ir lieiamumo klausimo sprendimas - pagrindin rodym vertinimo sudedamoji dalis. Procesas tsiasi per visas BP
stadijas.
6.5
rodym klasifikavimas
Yra daug klasifikavimo bd, bet daniausiai BP vadovliuose priimtinos 4 grups:
1)asmeniniai ir daiktiniai;
is skirstymas pagrstas tuo, kad nusikaltimo vykis atsispindi jame dalyvavusi ir j maiusi moni smonje. Asmeniai:
informacija ilikusi moni smonje, perduota odiu arba ratu - pvz., parodymai, fiksuojami apklausos protokoluose; tardymo
veiksm (apiros, patikrinimo, pomio, kratos, sulaikymo etc. protokolai, kuriuose fiksuojami tardytojo suvokti veiksm rezultatai);
kitokie dokumentai - pareigno payma, pilieio pareikimas etc.; eksperto ivada.
2)pirminiai ir ivestiniai;
Taip rodymai skirstomi, atsivelgiant j informacijos altinio pirmum. Pirminiais rodymais laikomi tada, kai tiriam fakt j
perdavs asmuo tiesiogiai suvokia savo jutimo organais arba tai yra tiesioginis vykio atspindys materialiniuose objektuose (pvz.,
dokumento originalas). Pirminiams bdinga tai, kad tapr j ir fakt nra tarpins grandies.
Ivestiniais laikomi rodymai, gauti i kito altinio. Tai parodymai apie dalykus, girdtus i kit asmen, dokument nuoraai ir
kitokie materiali pdsak atvaizdai.
Reikia pirmini rodym, nors BPK n vieniems pirmumo neteikia.
3)tiesioginiai ir netiesioginiai;
Pagrindas - j santykis su rodintinomis byloje aplinkybmis. Tiesioginis: toks rodymas, kuris tiesiogiai, be tarpini grandi lieia
rodinjimo dalyk arba bent vien i j element, nurodyt BPK 71 ir 73 str.
Netiesioginis: toks rodymas, kuris per keletos pakop procedr i pradi pagrindia tarpinio fakto buvim, o paskui per j ir
rodinjimo dalyk arba jo element. Pvz., tiriant autovyk netiesioginiai rodymai bus ant automobilio rasti pdsakai.
4)kaltinantys ir teisinantys rodymai.
Toks skirstymas priklauso nuo rodymo ir kaltinimo versijos santykio. Kaltinantys rodymai nustato faktus, kurie patvirtina
nusikaltimo vyk, jo alingas pasekmes, kaltinamojo kalt, jo atsakomyb sunkinanias aplinkybes ir visus kitus duomenis, kurie
eina kaltinimo struktr.
Teisinamieji: tie, kurie visikai arba i dalies paneigia kaltinim, griauna j arba daro abejotin; taip pat rodo kaltinamojo nekaltum
arba maesn kalt - patvirtina aplinkybes, lengvinanias nusikaltim.
Toks skirstymas atitinka BPK 18 str. reikalavimus.
Daug skirstymo ri skirstant daiktinius rodymus.
Egzaminas prasids 18 val.
Klausimai bus perduoti per ilvin. Kodeks galima bus pasiirti kelet minui prie atsakant per egzamin.
Reikia inoti, kas yra kodekse. Ypa tardymo veiksm pavadinimus.
Daiktiniai rodymai
BPK 90 str.:
1)nusikaltimo padarymo rankiai ir priemons - tai bet kuris materialus objektas, panaudotas nusikaltimui paremti, padaryti arba
paslpti; tai gali bti:
a)ginklai: sprogdinamosios priemons (granatos, minos etc.); altieji ginklai; mechaniniai svaidomieji ginklai; nuodingosios
mediagos ir j panaudojimo priemons.
Visi ginklai: I.Standartiniai. II.Nam darbo.
b)rankiai ir daiktai: g.b. prastiniai, buityje ir gamyboje naudojami rankiai, arba specialiai nusikaltimo vykdymui pritaikyti rankiai.
c)transporto priemons;
d)aparatra ir rengimai;
e)g.b. dokumentai, fotografijos, kiti materials daiktai.
2)daiktai, ant kuri iliko nusikaltimo pdsak - tai gali bti patys originals daiktai su juose usifiksavusiais nusikaltimo pdsakais
arba pdsak modeliai (pvz., bato pdsako atlieja).
rodomoji reikm ta pati, tik reikia kruoptesnio palyginamojo tyrimo.
3)daiktai, buv kaltinamojo nusikalstam veiksm objektais - tai visi dokumentai, kuriuos ir buvo nukreipta nusikalstama veikla.
4)pinigai ir kitokios vertybs, gautos ar gytos nusikalstamu bdu: auksas, sidabras, meno kriniai etc.
5)visi kiti daiktai, kurie gali padti nusikaltim ikelti aiktn bei j atskleisti ir iaikinti kaltininkus arba paneigti kaltinim ir
palengvinti atsakomyb.
Atskiri daiktai gali turti nevienod rodomj reikm.
6.6
rodinjimo procesas
rodinjimas baudiamajame procese - bendro tikrovs painimo proceso dalis. Tai yra, procesinis rodinjimas remiasi bendrais
painimo dsniais. Painimo elementai organikai eina procesinio rodinjimo turin, bet painimo ir rodinjimo svokos
netapaios.
rodinjimas baudiamajame procese turi tik jam bding bruo, kuriais jis skiriasi nuo kit painimo srii. Specifika atsiskleidia
nagrinjant iuos rodinjimo baudiamosiose bylose ypatumus:
1)pagal subjektus - rodinjim vykdo tik specialiai tam galioti valstybs organai, ivardinti BPK 18 str.: kvotjas, tardytojas,
prokuroras, teismas. Kiti proceso dalyviai ir j atstovai turi teis dalyvauti rodinjimo procese, bet nra rodinjimo pareigos
subjektai.
2)pagal tikslus - baudiamojoje byloje siekiama speciali tiksl, kurie sutampa su bendrais BP udaviniais (BPK 2 str.).
3)pagal dayk - rodinjimo dalyk baudiamajame procese sudaro specifin faktini aplinkybi visuma, kuri reikiamai apibdina
tiriam vyk ir galina teisingai isprsti baudiamj byl (BPK 71 ir 73).
4)pagal form. rodinti baudiamojoje byloje leidiama tik grietai laikantis BPK nustatytos tvarkos.
statymas numato procesini taisykli sistem, kuri utikrina optimalias slygas baudiamojo proceso udaviniams sprsti.
Svarbiausi viet ioje sistemoje uima BP principai:
1.Asmens nelieiamyb (BPK 10).
2.Teisj nepriklausomumas ir j klausymas tik statymo.
3.Kaltinamojo teis gynyb.
4.Visapusikas, pilnutinis ir objektyvus bylos aplinkybi ityrimas (BPK 18).
5.rodym vertinimas pagal vidin sitikinim (BPK 76).
Procesin rodinjimo forma taip pat grietai reglamentuota. Tai yra, statymas nustato baudiamojoje byloje rodintinas aplinkybes,
leistinus informacijos altinius, rodym rinkimo, patikrinimo bdus bei kitus ios veiklos aspektus.
rodinjimo procesas organikai savyje derina mstymo ir praktin veikl. Taiau tai nereikia, kad tardytojas, kvotjas renka
informacij, o paskui j vertina; ie abu momentai rodinjimo procese turi eiti kartu.
rodym vertinimas visada susijs su praktiniu suradimu, primimu ir procesiniu tvirtinimu.
rodinjimas byloje tsiasi per visas baudiamojo proceso stadijas, kuriose atsivelgiant j specifik ir sprendiamus udavinius,
atitinkamai derinamos mstymo ir praktins veiklos operacijos bei veiksmai.
Apibrimas: rodinjimo procesas - tai statymo nustatytomis formomis gyvendinama kvotos, tardymo, prokuratros ir
teismo procesin veikla, kurioje dalyvauja visi proceso dalyviai ir kuri skirta rodymams rinkti, tvirtinti, patikrinti ir vertinti
turint tiksl nustatyti baudiamojoje byloje ties.
Prezumpcijos rodinjimo procese
Prezumpcija - tai prielaida, pagrsta tikimybe. Ji turi statistin pobd ir atspindi pastovius, daug kart stebtus vyki, fakt, reikini
ar atskir j savybi ryius.
Prezumpcijos taikymas rodinjant pasireikia tuo, kad turint vien i fakt, kuriuos tarpusavyje sieja prezumpcija, daroma ivada apie
kito fakto buvim - tai yra, tas faktas ivedamas ivedamas i preziumpcijos (preziumuojamas).
rodinjimo procese naudojamos faktins ir teisins prezumpcijos.
Faktins: tai visiems inomi faktai, kurie baudiamajame procese priimami kaip gali bti paneigiami pateikus prieing rodym.
Pvz., jeigu nusikaltimas vykdytas dien, preziumuojama, kad buvo viesu.
Faktins prezumpcijos - tai teism ir tardymo praktikos apibendrinimai, kuriuos danai naudoja kriminalistika.
Jos leidia daryti tiktinas ivadas apie iekom fakt.
Faktini prezumpcij naudojimas baudiamajame procese galina prasmingai ir kryptingai atrinkti reikiam informacij, duoti pirmin
jos vertinim ir teisingai parengti tolesnes tyrimo versijas.
Teisins prezumpcijos - tai pripainimas, kad faktas juridikai patikimas, kol nra rodytas jo nepatikimumas. Jos bna tvirtintos
teiss normose arba i j ivedamos.
BT prezumpcijos nurodo aplinkybes, nereikalaujanias rodinjimo. I j svarbiausios:
1)asmuo, nesulauks atitinkamo amiaus, numatyto BK 11 str., nesupranta savo veiklos pavojingumo visuomenei ir todl negali
atsakyti baudiamj tvarka;
i prezumpcija atleidia nuo pareigos rodinti maameio kalt, bet reikia rodyti, kad jis padar.
2)kiekvienas pilietis ino baudiamuosius statymus. Nra reikalo kiekvienoje byloje rodinti, kad kaltinamasis inojo statym.
3)sujus senaties terminui nuo nusikaltimo padarymo utenka nustatyti senaties termino sujimo fakt tam, kad pasidaryt
nebereikalinga rodinti vis kit rodinjimo dalyko element.
Svarbiausi reikm i BP prezumpcij rodinjant turi nekaltumo. Esm: Konstitucijos 31 str. Nekaltumo prezumpcija paneigiama tik
tada, kai byla pereina visas BP stadijas ir siteisja joje priimtas kaltinamasis nuosprendis.
Su nekaltumo prezumpcija neatskiriamai susijusi ir i jos iplaukia ios svarbios rodinjimo taisykls:
1.rodinjimo pareiga negali bti perkeliama kaltinamajam.
2.Nerodyta kalt teisine prasme prilygsta rodytam nekaltumui.
3.Bet kuri abejon, ikilusi dl kaltinamojo kaltumo ar atskir bylos aplinkybi, jeigu jos negalima paalinti rodinjimo procese, turi
bti aikinama kaltinamojo naudai.
siteisjusio nuosprendio teisingumo prezumpcija skelbia, kad viskas, kas idstyta nuosprendyje, yra teisinga ir privalomai
vykdoma, bet tai irgi paneigiama prezumpcija. statymas numato tvark, kada galima rodinti siteisjusio nuosprendio klaidingum
kasacinje instancijoje arba byl atnaujinus dl naujai paaikjusi aplinkybi.
Taigi nuosekliai laikantis ios prezumpcijos, reikia pripainti ir siteisjusi teismo nuosprendi bei sprendim prejudicij.
Prejudicialumas - tai siteisjusio teismo nuosprendio ar sprendimo elementas, reikiantis, kad j ivados dl teisini fakt ir santyki
yra privalomos teismui, sprendianiam kit byl.
Taiau baudiamajame procese ir prejudicialiai nustatyti faktai kartais gali bti ginijami. Antai, nagrinjant iskirt atskir proces
baudiamj byl, teisiamasis ir jo gynjas gali ginyti pagrindins bylose nuosprendyje nustatytus faktus, nes jie buvo nustatyti jam
nedalyvaujant ir teismas negaljo atsivelgti jo kontrargumentus. Prieingas ios situacijos traktavimas paeist kaltinamojo teis
gynyb.
6.7
rodym rinkimas ir patikrinimas
Tiek rodym rinkimas, tiek patikrinimas - ios svokos susijusios. rodymai renkami ir tikrinami daniausiai tuo paiu metu ir tais
paiais bdais.
rodym rinkimas apima j paiek, suradim ir tvirtinim. Norint surinkti rodymus, reikia inoti, kur j iekoti. Toki informacij
tardytojas gauna atlikdamas tardymo veiksmus. Pvz., apklausdamas kaltinamj, liudytojus apie nusikaltimo ranki ar pavogt daikt
buvimo viet; arba tardytojas duoda pavedimus kvotjams (BPK 48 str.). Kvotos organ operatyvin veikl neeina procesin
rodym rinkim, bet jos rezultatai padeda tam, kad rodym rinkimas bt kryptingas ir efektyvus.
Suradus reikiam informacij, rodinjimo subjektai turi j atitinkamai suvokti ir tvirtinti. Tam atliekamos specialios paintins
operacijos: apklausiami asmenys, apirimi ir paimami daiktai etc. Jos ir sudaro pagrindin rodym rinkimo veiklos turin.
Gauta info fiksuojama procesiniuose altiniuose; tai yta, suraomi protokolai ir nutarimai rodymus prijungti prie bylos. statymas
numato ne tik raytin rodym tvirtinimo bd form, kuri yra pagrindin, bet ir pagalbines: fotografavim, filmavim, garso
raym, plan ir schem sudarym, pdsak, atliej pagaminim.
BPK grietai reglamentuoja rodym rinkimo ir tvirtinimo tvark, kuri: 1)garantuoja gaut ini teising perdavim; 2)utikrina
rodym isaugojim ir galimyb juos panaudoti tolesnmis proceso stadijomis.
statymas reikalauja, kad KTPT kruopiai patikrint visus rodymus (BPK 75 str.) rodymai tikrinami analizuojant j form ir turin,
lyginant su kitais rodymais, iaikinant esamus prietaravimus ir juos paalinant. Prireikus atliekami atitinkami papildomi tardymo
veiksmai ir renkami nauji rodymai.
rodym patikrinimas sudaro prielaidas nustatyti kiekvieno rodymo ir j visato reikm, o tai eina rodym vertinimo turin.
Tikrinti rodymus pradedama nuo rodym gavimo momento ir tsiamas per visas BP stadijas.
rodym rinkimo ir patikrinimo bdai - BPK 75 str. Juos galima suskirstyti: 1)tardymo veiksmai; 2)kiti bdai: a)rodym
reikalavimas; b)rodym pateikimas.
Tardymo veiksmai - tai pagrindiniai bdai. Prie j priskiriami ne bet kurie veiksmai, o tik tie, kuri metu KTPT gauna i atitinkam
altini bylai svarbi info ir j fiksuoja statymo numatyta tvarka. Tai sulaikymas, apklausa, akistata, parodymas atpainti, pomis,
krata, areto udjimas, apira, tardymo eksperimentas, ekspertizs darymas etc.
Pagalbin reikm turi pavyzdi lyginamajam tyrimui pamimas, nes iuo veiksmu tik sudaromos prielaidos ekspertizei atlikti.
BPK 75 str. prie tardymo veiksm nepriskiria kardomosios priemons skyrimo, taip pat pripainimo nukentjusiuoju ar civiliniu
iekovu ir kit tardymo veiksm, kurie neduoda bylai rodomosios informacijos.
Rinkti rodymus statymas paveda tik specialioms valstybs institucijoms: kvotjui ir tardytojui tai pagrindin funkcija; prokuroras,
kontroliuodamas kvotos ir tardymo atlikim, gali reikiamais atvejais pats atlikti tardymo veiksmus ar vis tyrim bet kurioje byloje
(141 str. 5 p.?).
Teisiamajame posdyje negali bti papildyti parengtinio tyrimo institucij surinkti rodymai, susij su tardymo paiekos veiksm
atlikimu, siekiant rasti rodymus, nustatyti naujus asmenis, prisidjusius prie nusikaltimo padarymo, atlikti didels apimties tardymo
veiksmus, taip pat kai tardymo veiksmai turi bti atlikti kitoje vietovje.
BPK nenumato galimybs teisminio tardymo metu daryti kai kuriuos tardymo veiksmus: teisiamojo, nukentjusiojo ar liudytojo
parodym patikrinim vietoje; tardymo eksperimento, todl prireikus atlikti tokius veiksmus byla turi bti grinti tardymui papildyti.
Advokatui draudiama paiam daryti tardymo veiksmus ar kitaip rinkti rodymus. Jis nra rodinjimo subjektas.
Tardymo veiksmai gali bti daromi tik po baudiamosios bylos iklimo. Tik iimtinais atvejais vykio vietos apira gali bti daroma
iki bylos iklimo (BPK 199 2 dalis).
statymas detaliai reglamentuoja procesin tardymo veiksm darymo tvark ir reikalauja grietai jos laikytis. Bendrieji tardymo
veiksm darymo reikalavimai yra ie: 1)tardymo veiksmus galima atlikti tik tada, kai tam yra atitinkami faktiniai ir teisiniai
pagrindai; 2)tardymo veiksmai turi bti daromi statymo numatytu laiku ir reikiamoje vietoje (paprastai tardytojo kabinete);
3)tardymo veiksmai turi bti daromi dalyvaujant statymo numatytiems asmenims - vertjui etc. Yra ir nebtini dalyviai: pvz., kiti
proceso dalyviai, specialistas etc.; 4)tardymo veiksmas turi atlikti savo paskirt: tardytojas privalo daryti tok veiksm, kur tai
situacijai numato statymas - tai yra, neleistina vienos ries tardymo veiksmo pakeisti kitu; 5)atskiros kiekvieno tardymo veiksmo
operacijos turi bti daromos laikantis statymo nustatytos eils; 6)darant tardymo veiksmus, btina realizuoti visas piliei teisi ir
teist interes apsaugos priemones - paaikinti teises, pareigas ir duoti pasirayti protokol; 7)imtis priemoni, kad atskiri asmenys
negalt trukdyti normaliai tardymo veiksm eigai; 8)tardymo veiksm eiga ir rezultatai turi bti fiksuojami laikantis nustatytos
formos.
statymo numatytais atvejais tardymo veiksmai daromi tik primus motyvuot tardytojo nutarim arba teismo nutart.
6.8
Kiti rodym rinkimo bdai
Kiti bdai skiriasi nuo tardymo veiksm savo procesine forma. statymas nenumato i veiksm darymo tvarkos. iuo bdu rodymai
gali bti renkami ne tik parengtinio ir teisminio tardymo metu, bet ir kitomis baudiamojo proceso stadijomis. rodym reikalavimo
esm ta, kad KTPT turi teis reikalauti i moni/staig/organizacij, pareign ir piliei pateikti daiktus ir dokumentus, galinius
turti bylai reikms, taip pat reikalauti atlikti revizijas. ie reikalavimai yra privalomi. Tokiu bdu gali bti ireikalaujami tik
materials objektai - daiktai ir dokumentai.
Reikalavimas daryti revizij yra speciali to paties rodym rinkimo bdo ris. Revizija - tai ne procesin, o administracin-kin
veikla, kuri atlieka atitinkamo revizinio aparato darbuotojai. Taiau revizijos aktas pridedamas prie bylos kaip rodymas ir
priskiriamas kit rodym kategorijai.
rodym pateikimas - tai proceso dalyvi ir kit asmen bei organizacij teis savo iniciatyva pateikti rodymus KTPT-ui. ia teise
naudojasi tariamasis, kaltinamasis, statyminis jo atstovas, gynjas, kaltintojas, taip pat nukentjusysis ir jo atstovas, civilinis
iekovas, atsakovas ir j atstovai ir bet kuris pilietis, mon, staiga, organizacija, nedalyvaujantys byloje.
Pateikti galima tik daiktus ir dokumentus, nes kit ri rodymai gaunami tik darant tardymo veiksmus.
Apie rodym pateikim TKP surao protokol, vadovaudamieji BPK 75 str., o teisme tai paymima teisiamojo posdio protokole.
Pateikti rodymus galima bet kurioje BP stadijoje.

Baudziamojo Proceso Konspektas

Diunggah oleh

Informasi Dokumen

Judul Asli

Hak Cipta

Format Tersedia

Bagikan dokumen Ini

Bagikan atau Tanam Dokumen

Opsi Berbagi

Apakah menurut Anda dokumen ini bermanfaat?

Apakah konten ini tidak pantas?

Hak Cipta:

Format Tersedia

Baudziamojo Proceso Konspektas

Diunggah oleh

Hak Cipta:

Format Tersedia

BAUDIAMASIS PROCESAS

1 BAUDIAMOJO PROCESO ESM, UDAVINIAI, PRINCIPAI.............................................................2

1 Baudiamojo proceso esm, udaviniai, principai.

2 Baudiamojo proceso dalyviai

II grup proceso dalyvi

Kaltinamasis ir jo procesin padtis

6)dalyvauti teisminiame nagrinjime pirmosios instancijos teisme;

Civilinis iekovas, civilinis atsakovas ir j atstovai

ASMENYS, TURINTYS TAM TIKRAS TEISES IR PAREIGAS

2.Kardomj priemoni rys, taikymo praktika.

Parengtinis tyrimas (II stadija)

rodym teorijos samprata.

BPK 2 str.: kiekvienoje byloje t.b. iaikintas nusikaltimas... (BP udaviniai).

4)nusikaltim lmusios prieastys ir slygos.

Anda mungkin juga menyukai