Anda di halaman 1dari 608

MYKOLO ROMERIO UNIVERSITETAS

Dangut Ambrasien, Egidijus Baranauskas, Danguol Bublien, Solveiga Cirtautien, Rolandas Galvnas, Kstutis Laurinaviius, Algis Norknas, Leonas Virginijus Papirtis, Antanas Rudzinskas, ivil Skibarkien, Janina Stripeikien, Daivis virinas, Vadimas Toloko, Jrat Usonien

CIVILIN TEIS
PRIEVOLI TEIS
Vadovlis
Treioji laida

Vilnius 2006

UDK 347(075.8) Ci287

2003 m. gruodio 19 d. Nr. A-185 Auktj mokykl bendrj vadovli leidybos komisijos rekomenduota

Vadovlio autoriai:
1, 2, 625, 27, 40, 43, 48, 55 skirsni doc. dr. Dangut Ambrasien 26 skirsnio doc. dr. Dangut Ambrasien (kartu su Algiu Norknu) 3, 4, 5, 34 (iskyrus 34.5) skirsni dr. Egidijus Baranauskas 35, 37 skirsni Danguol Bublien 36, 42, 45, 47, 57 skirsni Solveiga Cirtautien 34.5, 56 skirsni Rolandas Galvnas 50, 52, 53 skirsni Kstutis Laurinaviius 28, 29, 30 skirsni Algis Norknas 31, 54 skirsni doc. dr. Leonas Virginijus Papirtis 32, 33 skirsni doc. dr. Antanas Rudzinskas 51 skirsnio ivil Skibarkien 38, 39 skirsni Janina Stripeikien 44, 46 skirsni dr. Daivis virinas 49 skirsnio dr. Vadimas Toloko 41 skirsnio dr. Jrat Usonien Moksliniai redaktoriai : doc. dr. Dangut Ambrasien dr. Egidijus Baranauskas
Recenzavo: Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo pirmininkas dr. Virgilijus Valanius; Prof. habil. dr. Prancikus Vitkeviius Vadovlis svarstytas Lietuvos teiss universiteto Teiss fakulteto Civilins ir komercins teiss katedros 2003 m. birelio 16 d. posdyje (protokolo iraas Nr. 1CKK-14) ir rekomenduotas spausdinti Mykolo Romerio universiteto vadovli, monografij, mokslini, mokomj, metodini bei kit leidini aprobavimo spaudai komisija 2004 m. gruodio 2 d. posdyje (protokolas Nr. 2L-3) vadovl patvirtino spausdinti

Visos leidinio leidybos teiss saugomos. is leidinys arba kuri nors jo dalis negali bti dauginami, taisomi ar kitu bdu platinami be leidjo sutikimo. ISBN 9955-563-72-9 ISBN 9955-563-55-9 (bendras)

Mykolo Romerio universitetas, 2006

Turinys

TURINYS
Pratarm 11 I skyrius. BENDROSIOS NUOSTATOS... 12 1 skirsnis. Prievoli teiss ir prievols samprata....13 2 skirsnis. Prievols dalykas, subjektai, turinys.. 16 3 skirsnis. Prievoli atsiradimo pagrindai...19 4 skirsnis. Prievoli rys. 23 5 skirsnis. Prievoli vykdymas ir j nevykdymo teisins pasekms. 27 5.1. Prievoli vykdymo samprata... 27 5.2. Tinkamas prievols vykdymas. 30 5.3. Prievols vykdymo subjektai.. 31 5.4. Prievols vykdymo objektas....35 5.5. Prievols vykdymo bdas....39 5.6. Prievols vykdymo vieta..40 5.7. Prievols vykdymo terminai... 42 5.8. Prievols ali bendradarbiavimas. 43 5.9. Prievols vykdymo ekonomikumas.. 44 5.10. Kiti prievoli vykdymo ypatumai.. 45 5.11. Prievols nevykdymo teisins pasekms. 46 6 skirsnis. Kreditoriaus interes gynimo bdai.. 53 6.1. Kreditoriaus teis ginyti skolininko sudarytus sandorius (actio Pauliana) 53 6.2. Netiesioginis iekinys... 59 6.3. Sulaikymo teis.60 7 skirsnis. Prievoli vykdymo utikrinimas....64 7.1. Prievoli vykdymo utikrinimo bdai....64 7.2. Netesybos.. 66 7.3. Laidavimas 69 7.4. Garantija... 73 7.5. Banko garantija 74 7.6. Rankpinigiai. 75

Turinys

8 skirsnis. Asmen pasikeitimas prievolje 77 8.1. Samprata... 77 8.2. Reikalavimo perleidimas. 78 8.3. Skolos perklimas. 85 8.4. Reikalavimo perleidimas treiajam asmeniui regreso tvarka (subrogacija).. 86 9 skirsnis. Prievoli pabaiga. 88 9.1. Prievols pabaigos samprata ir pagrindai.. 88 9.2. Prievols pabaiga j vykdius. 89 9.3. Prievols pabaiga sujus naikinamajam terminui. 90 9.4. Prievols pabaiga alims susitarus.. 90 9.5. Prievols pabaiga alims sutapus 91 9.6. Prievols pabaiga, kai nemanoma jos vykdyti. 91 9.7. Prievols pabaiga mirus fiziniam asmeniui arba likvidavus juridin asmen.. 93 9.8. Prievols pabaiga atleidus skolinink nuo prievols vykdymo. 94 9.9. Specials prievols pabaigos ir prievols pakeitimo atvejai. 95 9.9.1. Prievols pabaiga j skaiius.. 95 9.9.2. Prievols pabaiga novacijos bdu... 97 10 skirsnis. Restitucija.. 101 II skyrius. SUTARI TEIS 105 11 skirsnis. Sutari vieta civilinje teisje.106 12 skirsnis. Sutari teiss principai....109 12.1. Sutari laisvs principas...110 12.2. Sutari privalomumo principas... 112 12.3. Konsensualizmo principas.113 12.4. Silpnosios alies gynimo sutartiniuose santykiuose principas 114 13 skirsnis. Sutarties samprata ir reikm.. 116 14 skirsnis. Bendra sutari sudarymo tvarka....118 15 skirsnis. Sutari rys 126 16 skirsnis. Vieosios sutartys.. 132 16.1. Samprata. 132 16.2. Vieosios sutarties alys. 133 16.3. Vieosios sutarties sudarymas... 134 17 skirsnis. Vartojimo sutartys.135 17.1. Samprata. 135 17.2. Sutarties alys..135 4

Turinys

18 skirsnis. Ikisutartiniai santykiai, preliminariosios sutartys...138 19 skirsnis. Sutari galia ir forma.. 145 19.1. Sutari galia.. 145 19.2. Sutari forma.... 146 20 skirsnis. Sutarties alys. Sutartis ir tretieji asmenys.. 150 20.1. Sutarties alys. 150 20.2. Sutartis ir tretieji asmenys. 151 21 skirsnis. Sutari aikinimas... 155 22 skirsnis. Sutari turinys. 159 23 skirsnis. Sutari vykdymas.165 24 skirsnis. Sutarties pakeitimas ir nutraukimas....168 25 skirsnis. Sutarties negaliojimas...174 III skyrius. CIVILIN ATSAKOMYB. 177 26 skirsnis. Bendrosios nuostatos....178 26.1. Civilins atsakomybs samprata... 178 26.2. Sutartins ir deliktins atsakomybs panaumai ir skirtumai 180 26.3. Civilins atsakomybs slygos... 181 26.3.1. Neteisti veiksmai.. 182 26.3.2. Prieastinis ryys 184 26.3.3. Kalt....187 26.3.4. ala ir nuostoliai....191 26.4. Neturtins alos atlyginimas..193 26.5. alos dydio nustatymas....197 26.6. Civilins atsakomybs netaikymo ir atleidimo nuo civilins atsakomybs pagrindai.. 198 26.6.1. Nenugalima jga 198 26.6.2. Valstybs veiksmai. 199 26.6.3. Treiojo asmens veikla.. 200 26.6.4. Nukentjusio asmens veiksmai. 200 26.6.5. Btinasis reikalingumas 201 26.6.6. Btinoji gintis. 202 26.6.7. Savigyna.. 203 27 skirsnis. Sutartin atsakomyb... 205 27.1. Sutartins atsakomybs formos.205 27.1.1. Nuostoli atlyginimas 205 27.1.2. Netesyb iiekojimas (sumokjimas). 208 27.1.3. Palkanos u sutartini prievoli nevykdym....208 5

Turinys

27.1.4. Kitos sutarties paeidimo teisins pasekms...210 28 skirsnis. Deliktin atsakomyb... 212 28.1. Prievols dl alos padarymo svoka... 212 28.2. Atskiros deliktins atsakomybs rys. 213 28.2.1. Samdanio darbuotojus asmens atsakomyb u al, atsiradusi dl jo darbuotoj kalts. 213 28.2.2. Atsakomyb u kit asmen padaryt al. 215 28.2.3. Atsakomyb u daiktais, esaniais asmens inioje, padaryt al.. 216 28.2.4. Atsakomyb u didesnio pavojaus altinio padaryt al.. 219 28.2.5. Valstybs ir savivaldybs atsakomyb u j institucij ir pareign neteistais veiksmais padaryt al 225 28.2.6. Atsakomybs u al, padaryt nepilnamei iki 14 met veiksmais, ypatumai. 233 28.2.7. Atsakomybs u al, padaryt nepilnamei nuo 14 iki 18 met veiksmais, ypatumai... 235 28.2.8. Atsakomybs u al, padaryt neveiksni asmen veiksmais, ypatumai... 236 28.2.9. Riboto veiksnumo asmens civilins atsakomybs ypatumai. 237 28.2.10. Atsakomybs u al, padaryt fizinio asmens, negalinio suprasti savo veiksm reikms, veiksmais, ypatumai... 238 28.2.11. Atsakomyb u al, padaryt dl sveikatos sualojimo ar gyvybs atmimo.. 239 29 skirsnis. Atsakomyb u al, padaryt dl netinkamos kokybs produkcijos (paslaug) 249 30 skirsnis. Atsakomyb u al, padaryt klaidinania reklama 255 IV skyrius. KITAIS PAGRINDAIS ATSIRANDANIOS PRIEVOLS.. 261 31 skirsnis. Kito asmens reikal tvarkymas 262 32 skirsnis. Prievols dl nepagrsto praturtjimo ar turto gavimo. 267 33 skirsnis. Loimai ir laybos. 271 V skyrius. ATSKIROS SUTARI RYS.. 274 34 skirsnis. Pirkimopardavimo sutartis. 275 6

Turinys

34.1. Pirkimopardavimo sutarties samprata... 275 34.2. Pirkimopardavimo sutarties ali teiss ir pareigos..283 34.3. Vartojimo pirkimopardavimo sutartis....298 34.4. Didmeninio pirkimopardavimo sutartis.302 34.5. Nekilnojamojo daikto pirkimopardavimo sutartis 304 34.5.1. Atskir nekilnojamojo daikto pirkimopardavimo sutari ri ypatumai. 321 34.5.1.1. Nekilnojamojo daikto pirkimopardavimo sutartis isimoktinai 321 34.5.1.2. Nekilnojamojo daikto pirkimaspardavimas su atpirkimo teise... 322 34.5.1.3. Nekilnojamj daikt pardavimas aukciono bdu 323 34.5.1.4. Nekilnojamojo daikto, esanio eimos turtu, pirkimopardavimo sutartis. 323 34.5.1.5. Nekilnojamj kultros vertybi pirkimo pardavimo sutartis. 324 34.5.1.6. Bsimo gyvenamojo namo arba buto pirkimo pardavimo sutartis. 325 34.5.1.7. ems sklyp pirkimopardavimo sutartys 326 34.5.1.7.1. ems, vidaus vanden ir mik sigijimo Lietuvos Respublikoje slygos Lietuvos subjektams... 327 34.5.1.7.2. ems, vidaus vanden ir mik sigijimo Lietuvos Respublikoje slygos usienio subjektams... 331 34.5.1.7.3. ems kio paskirties ems sigijimo slygos.. 334 34.6. mons pirkimopardavimo sutartis.339 34.7. Kitos pirkimopardavimo sutari rys..344 35 skirsnis. Mainai 352 36 skirsnis. Renta..359 36.1. Bendrosios nuostatos. 359 36.2. Neterminuota (nuolatin) renta... 363 36.3. Renta iki gyvos galvos 364 36.4. Ilaikymas iki gyvos galvos.364 37 skirsnis. Dovanojimas..367 37.1. Aukos (parama ar labdara)... 379 7

Turinys

38 skirsnis. Nuoma....383 38.1. Bendrosios nuostatos. 383 38.2. Nuomos sutarties ali teiss ir pareigos. 389 38.3. Nuomos sutarties pabaiga. 394 38.4 Atskir ri nuomos sutari teisinio reguliavimo ypatumai.. 396 38.4.1. Vartojimo nuoma...396 38.4.2. Transporto priemoni nuoma.. 397 38.4.3. Pastat, statini ir rengini nuoma. 399 38.4.4. mons nuoma....400 38.4.5. ems nuoma.401 38.4.6. Lizingas (finansin nuoma).. 403 38.4.7. Gyvenamj patalp nuoma.407 38.4.7.1. Bendrosios nuostatos 407 38.4.7.2. Gyvenamosios patalpos nuomos sutarties pabaiga 412 38.4.7.3. Tarnybins gyvenamosios patalpos..416 38.4.7.4. Gyvenamj patalp nuoma bendrabuiuose 417 38.4.7.5. Viebuiai, nakvyns namai ir gydymo bei socialins globos institucij patalpos... 417 39 skirsnis. Panauda. 419 40 skirsnis. Rangos sutartis.. 421 40.1. Bendrosios nuostatos. 421 40.2. Atskiros rangos sutari rys...430 40.2.1. Vartojimo ranga.431 40.2.2. Statybos ranga 432 40.2.3. Projektavimo ir tyrinjimo darb ranga.. 437 40.2.4. Rangos darbai, finansuojami i valstybs arba savivaldybs biudeto 438 41 skirsnis. Mokslinio tyrimo, bandomieji, konstravimo ir technologiniai darbai.... 441 42 skirsnis. Atlygintinos paslaugos.. 446 42.1. Bendrosios nuostatos. 446 42.2. Atskiros atlygintin paslaug, sutari rys...449 42.2.1. Asmens sveikatos prieiros paslaug sutartis... 450 42.2.2. Turizmo paslaug sutartis. 451 43 skirsnis. Pavedimas.. 454 44 skirsnis. Franiz..464 45 skirsnis. Komisas..474 8

Turinys

46 skirsnis. Distribucija 481 47 skirsnis. Krovini ir keleivi veimas. Ekspedicija... 486 47.1. Krovini veimas 486 47.2. Atskir veimo ri ypatumai..... 493 47.2.1. Krovini veimas sausumos keli transportu. 494 47.2.2. Krovini veimas geleinkeliu.. 496 47.2.3. Krovini veimas jra 496 47.2.4. Buksyravimo jra sutartis. 499 47.2.5. Krovini veimas oro transportu..500 47.2.6. Keleivi ir bagao veimas 501 47.2.7. Krovini ekspedicija.. 504 48 skirsnis. Pasauga.. 507 48.1. Bendrosios pasaugos sutarties nuostatos. 507 48.2. Sandliavimas. 513 48.3. Specialios pasaugos rys.. 515 49 skirsnis. Paskola. Kreditavimas.. 517 49.1. Bendrosios nuostatos. 517 49.2. Kreditavimas...522 49.2.1. Atskiri kreditavimo sutari tipai.525 49.2.2. Komercinis kreditavimas...526 49.2.3. Vartojimo kreditas.526 50 skirsnis. Banko indlis. 530 51 skirsnis. Faktoringas 541 52 skirsnis. Banko sskaita...549 53 skirsnis. Atsiskaitymai. 561 53.1. Bendrosios nuostatos. 561 53.2. Atsiskaitymai mokjimo pavedimais 562 53.3. Atsiskaitymai akredityvais. 564 53.4. Atsiskaitymai inkaso.. 567 54 skirsnis. Vieas konkursas... 569 55 skirsnis. Vieas atlyginimo paadjimas 574 56 skirsnis. Jungtins veiklos (partnerysts) sutartis. 577 56.1. Sutarties samprata..577 56.2. Sutarties elementai.578 56.3. Esmins jungtins veiklos (partnerysts) sutarties slygos.580 56.4. Sutarties turinys..581 56.5. Partneri bendr reikal tvarkymas. 582 56.6. Bendros partneri ilaidos ir nuostoliai... 583 9

Turinys

56.7. Partnerysts sutarties pabaiga...584 57 skirsnis. Draudimo sutartis. 587 57.1. Bendrosios nuostatos. 587 57.2. Sutarties poymiai, sutarties sudarymas...588 57.3. Sutarties alys..590 57.4. Sutarties turinys..591 57.5. Sutarties pakeitimo, pabaigos ir nutraukimo pagrindai. 593 57.6. Draudimo formos, akos, grups, specials draudimo atvejai. 594 57.7. Civilins atsakomybs draudimas. 597 Literatra...599

10

I skyrius. BENDROSIOS NUOSTATOS.

PRATARM
Civilins teiss raida Lietuvoje pastarj deimtmet buvo netiktinai sparti. Modifikavosi ne tik teiss mokslinink ir teisinink praktik poiris civilins teiss paskirt, jos reikm, bet i esms buvo atnaujinta ir privai santyki reglamentavimo sistema. Per kelerius metus parengtame ir 2001 m. liepos 1 d. sigaliojusiame Civiliniame kodekse atsispindjo ne tik Lietuvos civilins teiss mokslinink darbo rezultatai, bet ir moderni, unifikuot tarptautinio masto akt, toki kaip UNIDROIT tarptautini komercini sutari principai, Europos Sjungos direktyvos, reglamentuojanios bendrovi status ir veikl, vartotoj teisi apsaug, nuostatos bei idjos. Pagrindinis civilins teiss aktas yra novatorikas ir aikinant j btinas geras sisteminis atskir civilins teiss klausim supratimas. Pradin priemon siekiant io tikslo ir yra vadovlis. ioje knygoje skaitytojas supaindinamas su viena i reikmingiausi civilins teiss poaki prievoli teiss sistema, atskirais jos elementais. Mokymo mediaga pateikiama nuosekliai ir paprastai dl to ji turt bti gana lengvai simenama. Pirmajame vadovlio skyriuje dstomos bendrosios prievoli nuostatos. Aptariamos prievoli teiss ir prievols sampratos, prievoli atsiradimo pagrindai, atskleidiami prievols elementai, prievoli rys, j vykdymo ir nevykdymo teisins pasekms, kreditoriaus interes gynimas, prievoli utikrinimas, asmen pasikeitimas bei prievoli pabaigos pagrindai ir restitucija. Antrajame skyriuje dstoma bendroji sutari teiss dalis. Treiasis vadovlio skyrius skirtas civilinei atsakomybei aptariami bendrieji civilins atsakomybs klausimai ir atskirai sutartin ir deliktin atsakomyb. Ketvirtajame skyriuje nagrinjamos kitais pagrindais atsirandanios prievols. Penktajame skyriuje idstytos atskiros sutari rys. Tikims, kad is vadovlis bus naudingas ne tik teiss studentams, teisininkams praktikams, bet ir visiems, besidomintiems civiline teise.

11

CIVILIN TEIS. II dalis.

I SKYRIUS

BENDROSIOS NUOSTATOS

12

I skyrius. BENDROSIOS NUOSTATOS.

1 skirsnis. PRIEVOLI TEISS IR PRIEVOLS SAMPRATA


Fiziniai bei juridiniai asmenys dalyvauja civilinje apyvartoje atlikdami vairius juridinius veiksmus: sudaro vairius sandorius, atlygina nuostolius arba al, perleidia vieni kitiems savo teises ir pareigas ir t. t. Tarp teiss subjekt atsiranda turtinio ir neturtinio pobdio santykiai. ie santykiai, sureguliuoti teiss normomis, vadinami prievoliniais santykiais. Jie labai skirtingi, bet turi tam tikrus juridinius poymius, leidianius skirstyti prievolinius santykius tam tikras grupes. Teisinje literatroje prievoli teis daniausiai apibdinama kaip civilins teiss poakis, kur sudaro civilins teiss norm sistema. Remiantis civilini santyki teisinio reguliavimo principais, ios normos reguliuoja dinamikus turtinius ir su jais susijusius asmeninius neturtinius santykius, susiklosiusius tarp teiss subjekt dl turto perdavimo nuosavybn, patikjimo teise arba laikinai naudoti, dl darb atlikimo arba paslaug teikimo, alos padarymo asmeniui, turtui ir pan.1 Prievols svoka2 buvo inoma jau senovs romn teiss doktrinoje ir teisje. Joje buvo skiriama asmens daiktin teis teis daiktui ir asmens asmenin teis teis asmeniui. Tokie pagrindiniai civilins teiss poakiai daiktin ir prievolin teis iliko iki i dien. Prievoli teiss reglamentuojama santyki gausa neatsiejama nuo rinkos ekonomikos. Ekonomins apyvartos santykiams bdinga tai, kad jie yra susij su materialini vertybi judjimu: daikt, pinig, paslaug ir pan. Pavyzdiui, parduodamas daiktas pereina i pardavjo pirkjui. Nuomos atveju nuomojamas turtas pereina laikinai naudoti nuomininkui ir pan. Teisikai sureguliuoti ekonomins apyvartos santykiai gyja teisin form ir tampa prievoliniais teisiniais santykiais. Taigi prievoli teis yra ekonomini santyki teisin iraika.
1

345.

Civilin teis. Vadovlis / Ats. redaktorius V. Staskonis. Kaunas: Vijusta, 1997, p. odis prievol yra kils i lotyn kalbos odio obligatio sipareigojimas.

13

CIVILIN TEIS. II dalis.

Prievolins teiss taip pat yra pagrindas asmeninms neturtinms bei daiktinms teisms atsirasti. Prievols yra glaudiai susijusios su nuosavybs teisiniais santykiais. Antai kai daikto savininkas, disponuodamas jam priklausaniu turtu, sudaro pirkimopardavimo sutart, i kurios atsiranda prievoliniai santykiai tarp savininko (pardavjo) ir pirkjo, pirkjas, priimdamas daikt i savininko, pats tampa jo savininku. Tuo tarpu prievoliniai teisiniai santykiai ir nuosavybs teisiniai santykiai skiriasi i esms. Nuosavybs teisiniai santykiai apima materialini vertybi gijimo nuosavybn proces, parodo subjekt santykius dl daikto ir dl to yra absoliutaus pobdio. Prievols teisiniai santykiai apima materialini vertybi judjim i vieno asmens kitam, todl jie susiklosto tarp grietai nustatyt asmen, t. y. gyja santykin pobd. Prievol nesukuria pareig kitiems asmenims, kurie nra prievolinio teisinio santykio subjektai. Pavyzdiui, pirkimopardavimo sutartis sukuria pirkjo ir pardavjo, o ne kit asmen teises ir pareigas. Tik statymuose arba sutartyje numatytais atvejais prievol gali sukurti treij asmen teises vienai ar abiem prievolinio teisinio santykio alims. Taigi prievoliniai teisiniai santykiai skiriasi nuo daiktini iais esminiais bruoais: 1) prievol tai asmeninio pobdio teisinis santykis tarp kreditoriaus ir skolininko, o daiktinio teisinio santykio subjekt ratas nra apibrtas; 2) daiktiniams santykiams bdingas absoliutumas, prievoliniams santykinumas; 3) daiktinio santykio objektas yra daiktai, o prievolinio valiniai veiksmai; 4) prievoli teisei bdingi specifiniai paeist teisi gynybos bdai: pareigojimas vykdyti prievol natra, netesyb iiekojimas, restitucija, sutarties nutraukimas, pakeitimas ir kt. (CK 1.138 str.)3. Svoka prievol Lietuvos teiss doktrinoje ir teiss aktuose vartojama skirtingomis prasmmis. Pavyzdiui, prievol kaip skolininko pareiga atlikti tam tikrus veiksmus kreditoriui, prievol kaip teisinis santykis arba kaip dokumentas, kuriame nurodyta skolininko pareiga, pavyzdiui, vekselis. CK 6.1 straipsnis pateikia prievols samprat. Prievol tai teisinis santykis, kurio viena alis (skolininkas) privalo atlikti kitos alies (kreditoriaus) naudai tam tikr veiksm arba susilaikyti nuo tam tikro veiks3 Isamiau apie daiktins ir prievoli teiss skirtumus r.: V. Mikelnas. Prievoli teis. Vilnius: Justitia, 2002, 1 dalis, p. 4046.

14

I skyrius. BENDROSIOS NUOSTATOS.

mo, o kreditorius turi teis reikalauti i skolininko, kad is vykdyt savo pareig. Prievol yra viena i civilini teisini santyki ri, todl jai bdingi visi civilini teisini santyki bruoai. Kartu prievolms bdingi ir specifiniai poymiai. Prof. V. Mikelno teigimu, i romn teiss atjs prievols apibrimas reikmingas tuo, kad atskleidia tris pagrindinius prievols poymius: pirma, prievol yra dviej asmen kreditoriaus ir skolininko civilinis teisinis santykis; antra, kreditori ir skolinink sieja tarpusavio teiss ir pareigos; treia, u pareig nevykdym skolininkui taikomos civilins teisins sankcijos4. Remiantis prievols svoka galima daryti ivad, kad prievol, kaip teisinis santykis, turi poymius, leidianius apibdinti prievoli teis kaip vientis, glaudiai tarpusavyje susijusi sistem, kuri pagal jai bdingus bruous galima atriboti nuo kit teisini santyki. Teisinje literatroje nurodoma, kad prievolinius teisinius santykius apibdina ie bruoai: 1) prievols subjekt apibrtumas (konkrets subjektai turi konkreias grietai apibrtas teises ir pareigas); 2) prievols dinamikumas (prievol yra dinamikos ekonomins apyvartos dalis); 3) prievols turinio apibrtumas (konkretus kreditoriaus reikalavimas ir konkreios skolininko pareigos); prievols ali subjektini teisi gynimas; 4) prievols tikslingumas (tam tikr tiksl, norint patenkinti skolininko arba kreditoriaus poreikius, siekimas)5.

Kontroliniai klausimai:

1. Kas sudaro prievoli teis? 2. Ar prievoli teis yra savarankika teiss aka? 3. Kuo skiriasi prievoliniai teisiniai santykiai nuo daiktini teisini santyki? 4. Kas yra prievol? 5. Kokie bruoai apibdina prievolinius teisinius santykius?

4 5

Mikelnas V. Prievoli teis, p. 1617. r., pavyzdiui: Civilin teis, p. 349350.

15

CIVILIN TEIS. II dalis.

2 skirsnis. PRIEVOLS DALYKAS, SUBJEKTAI, TURINYS


Kiekviena prievol turi konkret dalyk, t. y. tai, dl ko alys susitar (perduoti daikt, teikti paslaugas, neatlikti tam tikr veiksm ir pan.). Jei nra prievols dalyko arba jis yra neaikus, tai nra ir prievols. Bet prievols dalyku gali bti ne visi valiniai asmen veiksmai. Prievols dalykas turi bti teistas. Tai konkreiai vardyta CK 6.3 straipsnio 1 dalyje nurodant, kad prievoli dalyku gali bti bet kokie veiksmai (veikimas ar neveikimas), kuri nedraudia statymai ir kurie neprietarauja vieajai tvarkai arba gerai moralei. Antai neteisti yra susitarimai riboti konkurencij, susitarimai dl mokesi slpimo. Negalioja susitarimai, ribojantys civilin atsakomyb u sveikatos sualojim (CK 6.252 str. 1 d.), ali susitarimai, keiiantys imperatyvias normas, numatanias civilin atsakomyb (CK 6.250 str. 2 d.), ir pan. Teisinje literatroje danai galime rasti ir prievols objekto apibdinim ir nuorodas tai, kad prievols objektu gali bti daiktai, veiksmai, veiksm rezultatai, kurie prievolinio teisinio santykio forma pereina i vien asmen kitiems. Kaip pagrstai nurodo prof. V. Mikelnas, daiktas (turtas) plaiuoju poiriu yra objektas, dl kurio susitaria alys, o prievols dalykas yra veiksmas, kur skolininkas privalo atlikti arba, atvirkiai, nuo kurio privalo susilaikyti. Prievols dalyku pripainti ne daikt, o prievols ali veiksmus yra svarbu. Kai prievols dalyku pripastamas veiksmas, pabriamas subjektyvusis, o ne objektyvusis prievols vykdymo aspektas6. Daniausiai prievols dalykas yra vienas konkretus veiksmas, bet tam tikrais atvejais gali bti ir keli veiksmai. Prievol, kuriai bdingi keli dalykai, vadinama sudtingja7. Prievol galios ir bus teisikai pareigojanti, jeigu jos dalykas yra aikiai apibrtas. Jei nra galimybs nustatyti prievols dalyko, nra ir
6 7

Mikelnas V. Prievoli teis, p. 48. Isamiau apie prievoles esant dalyk daugetui r.: ten pat, p. 157178.

16

I skyrius. BENDROSIOS NUOSTATOS.

prievols. Skirting prievoli dalyko apibrtumas yra skirtingas. Todl prievols atsivelgiant j dalyko apibrtum skirstomos individualias, alternatyvias, fakultatyvias, dalomas ir nedalomas. Be to, prievols gali bti skirstomos terminuotas ir neterminuotas, slygines, pinigines ir t. t. CK 6.3 straipsnio 2 dalis numato, kad prievols dalyku gali bti bet koks turtas, taip pat ir tas, kuris bus sukurtas ateityje, apibdintas pagal r ar kiek arba kur galima apibdinti pagal kitus kriterijus. Taigi daikto nebuvimas, pavyzdiui, pirkimopardavimo sutarties sudarymo metu, savaime nereikia prievols neapibrtumo (pvz., galima sudaryti bsimo namo pirkimopardavimo sutart (CK 6.401 str.). Svarbu, kad bt galima apibdinti bsim daikt pagal nurodytus poymius. CK 6.196 straipsnio 1 dalis iskiria dviej ri slygas aikiai nurodytas ir numanomas. Prof. V. Mikelnas pagrstai paymi ios sutarties slyg klasifikacijos reikm dalyko apibrtumui. Pasak jo, prievols dalykas pripaintinas apibrtu, net jei daikto poymiai nra aikiai apibrti sutartyje, taiau i sutarties esms, tikslo, jos sudarymo aplinkybi, ketinim galima nustatyti kriterijus, pagal kuriuos prievols dalyk galima apibrti8. Prievols dalyku negali bti tai, kas nevykdoma (CK 6.3 str. 4 d.). Taigi prievolms yra keliamas manomumo vykdyti reikalavimas. Negalimumas gali bti fizinis (pardavjas parduoda nam, kuris pardavimo momentu yra sudegs) arba teisinis (pvz., pagal CK 6.102 str. 2 d. draudiama perleisti reikalavim teisjui, prokurorui, advokatui, kurie dl io reikalavimo ikeltoje byloje atlieka savo tarnybines pareigas). Tam tikrais atvejais prievol galima vykdyti tik i dalies. Pavyzdiui, alys susitar dl namo ir kinio pastato pirkimopardavimo, bet kinis pastatas sudeg. iuo atveju manoma vykdyti prievols dal dl ilikusio objekto taikant tokius pirkjo gynybos bdus kaip kainos sumainimas ir kt. Prof. V. Mikelno teigimu, prievols dalykas turi tenkinti kreditoriaus interes tai grindiama protingumo principu, o jeigu kreditorius neturi jokio teisinio intereso prievols dalyku, tai nra ir prievols9. Prievols, kaip ir bet kurio kito teisinio santykio, atveju dalyvauja maiausiai du asmenys. Vienas j, turintis reikalavimo teis, vadinamas
8 9

Mikelnas V. Prievoli teis, p. 50. Ten pat, p. 5354.

17

CIVILIN TEIS. II dalis.

kreditoriumi, kitas, turintis pareig vykdyti reikalavimo teis, vadinamas skolininku. Jei kiekviena i ali viena kitos atvilgiu turi ir teises, ir pareigas, tai kiekviena j viena kitos atvilgiu yra ir kreditorius, ir skolininkas. Antai pirkimopardavimo sutartyje pardavjas pirkjo atvilgiu yra kreditorius, nes turi gauti pinigus u parduot daikt, ir tuo pat metu skolininkas, nes privalo perduoti parduot daikt. Bet tam tikrais atvejais prievolje gali bti ir keli kreditoriai arba keli skolininkai. Jei skolininkai yra du arba daugiau asmen (bendraskoli), tai kiekvienas j privalo vykdyti prievol lygiomis dalimis (dalin prievol), iskyrus statym arba ali susitarimu numatytus atvejus (CK 6.5 str.). Taigi statymas tvirtina dalins prievols bei dalins prievols ali dali lygybs prezumpcij. CK 6.6 straipsnyje nurodyta, kad gali atsirasti ir solidarioji skolinink atsakomyb, taiau tik tais atvejais, kai tai numatyta statymu arba ali susitarimu, taip pat kai prievols dalykas yra nedalus10. Jeigu kreditorius yra du arba daugiau asmen, tai kiekvienas i j turi teis reikalauti lygios dalies, iskyrus statym arba ali susitarimu numatytus atvejus (CK 6.17 str.). Taigi kaip ir skolinink daugeto, taip ir kreditori daugeto atveju egzistuoja dalins prievols prezumpcija, i kurios iimtis gali nustatyti tik statymas arba sutartis. Prievols turin sudaro kreditoriaus ir skolininko veiksmai, kuriais jie gyvendina savo subjektines teises ir pareigas, atsirandanias i prievols. Pagal prievols ali teisi ir pareig gyvendinim prievols gali bti teigiamo turinio (kai skolininkas gali vykdyti savo subjektines pareigas atlikdamas pozityvius veiksmus perduoti daikt, atlikti darbus ir pan.), ir neigiamo turinio (kai skolininkas turi susilaikyti nuo tam tikr veiksm, pavyzdiui, nedaryti alos naudojamam daiktui ir pan.).

Kontroliniai klausimai:
1. 2. 3. 4. 5. 6.
10

Kas yra prievols dalykas? Kokia prievol vadinama sudtingja? Ar galima parduoti daikt, kuris yra uvs? Ar galioja prievol, jeigu jos dalykas tik numanomas? Kaip vadinami prievols subjektai? Kas sudaro prievols turin?

Isamiau apie solidarisias prievoles r.: V. Mikelnas. Prievoli teis, p. 129155.

18

I skyrius. BENDROSIOS NUOSTATOS.

3 skirsnis. PRIEVOLI ATSIRADIMO PAGRINDAI


Prievol yra teisinis asmen santykis. Kaip ir kiekvienas teisinis santykis, ji atsiranda i juridinio fakto prievols atsiradimo pagrindo. Dar Senovs Romoje Gajus savo institucijose dst: omnis enim obligatio vel ex contractu nascitur vel ex delicto11. Tiesa, jau tuomet buvo aiku, kad pateikiama klasifikacija neisami12. Prajus keturiems amiams Justiniano institucijose prievoli pagrindai, be ex contractu ir ex delicto, buvo papildyti dar dviem quasi ex contractu ir quasi ex delicto13. i klasifikacija, iek tiek modifikuota, i esms atsispindi ir CK. Kaip nurodo prof. V. Mikelnas, sistemin CK analiz leidia daryti ivad, jog yra penki prievoli atsiradimo pagrindai: vienaaliai sandoriai, daugiaaliai sandoriai (sutartys), deliktai, kvazisutartys ir statymai14. CK 6.2 straipsnis numato, kad prievols atsiranda i sandori arba kitoki juridini fakt, kurie pagal galiojanius statymus sukuria prievolinius santykius. i norma turi bti sistemikai aikinama su CK 1.136 straipsniu jame pateikiamas sraas juridini fakt, su kuriais statymas sieja civilini teisi ir pareig atsiradim. Pateikiamas sraas nra baigtinis. Prievols atsiradimo pagrind iskyrimas turi svarbi teisin reikm. Nuo to, kokia aplinkyb bus pripainta prievolinio santykio atsiradim lmusiu juridiniu faktu, priklauso ir tinkamas teiss norm taikymas. Kartais nustatyti prievols prigimt ir taikyti reikiamas normas yra
Kiekviena prievol kyla i sutarties arba i delikto. Gajus. Institucijos, 3 knyga, 88 paragrafas. 12 Gajus teig, kad contractus indebiti nra sutartin prievol: sed haec species obligationis non videtur ex contractu consistere (taiau i prievols ris vyksta ne i sutarties). Gajaus institucijos, 3 knyga, 91 paragrafas. 13 Sequens diuisio in quattuor species diducitur: aut enim ex contractu sunt aut quasi ex contractu aut ex maleficio aut quasi ex maleficio (kitas skirstymas yra keturias ris: i sutari, i kvazisutari, i delikt, i kvazidelikt). Justinianas. Institucijos, 3 knyga, XIII skyrius, 2 paragrafas. 14 Mikelnas V. Prievoli teis, p. 60.
11

19

CIVILIN TEIS. II dalis.

visikai paprasta, kartais sunku, todl tinkamas prievoli pagrind supratimas teisininkui turi ir didel praktin reikm. Sandoriai. Prievoli atsiradimo pagrindas gali bti tiek vienaaliai, tiek dvialiai arba daugiaaliai sandoriai (sutartys). Sutartys yra vienas i plaiausiai paplitusi prievoli atsiradimo pagrind. Jos yra neatskiriama kiekvieno asmens gyvenimo dalis. mons, mons, staigos ir kiti asmenys reiau arba daniau tampa prievolini santyki dalyviais pirkdami pirkinius parduotuvse, parduodami prekes, nuomodami turt, remontuodami automobilius ir pan. Kai prievols atsiradimas siejamas su sutarties sudarymu, paprastai tai lengva nustatyti. Sutartimi alys gyja teises ir prisiima pareigas, kurios sudaro prievols turin. Sudtingiau yra, kai kalbama apie prievoles, atsirandanias vienaali sandori pagrindu. Teisinje literatroje tokiais atvejais paprastai pateikiami testamento, galiojimo, kit vienaali sandori pavyzdiai. Taiau reikia paymti, kad pats savaime vienaalis sandoris ne visuomet sukuria prievol, kuri, kaip ir bet kuris kitas teisinis santykis, turi sieti maiausiai du asmenis. Todl, pavyzdiui, testamento pagrindu neatsiras prievolinis santykis, jeigu testamentinis pdinis nepriims palikimo. Taiau prims palikim testamentinis pdinis, pavyzdiui, gali bti pareigotas vykdyti koki nors prievol kito asmens naudai (CK 5.23 str.). Deliktai. Plaija prasme deliktu yra laikomas neteistas veiksmas. Taiau toks apibrimas bt per platus apibdinant delikt kaip prievols atsiradimo pagrind Lietuvos teisje. Tradicikai deliktas suprantamas siauriau kaip neteistas asmens veiksmas, kurio pagrindu atsiranda prievol tarp asmen, iki tol nesusijusi teisiniu santykiu. Prievols, kuri atsiradimo pagrindas yra deliktas, dar vadinamos deliktinmis prievolmis. Kartais deliktas gali bti susijs ir su sutartiniais santykiais. Todl CK 6.245 straipsnio 4 dalyje deliktin atsakomyb apibriama kaip turtin prievol, atsirandanti dl alos, nesusijusios su sutartiniais santykiais, iskyrus atvejus, kai statymai nustato, kad deliktin atsakomyb atsiranda ir dl alos, susijusios su sutartiniais santykiais. Pavyzdiui, automobilio vairuotojui, eismo nelaims metu sualojusiam psij, kyla pareiga atlyginti padaryt al. Aiku, kad iki eismo nelaims nukentjusiojo su vairuotoju nesiejo jokie sutartiniai santykiai. iek tiek kitaip yra, kai ala padaroma, pavyzdiui, autobuso keleiviui, kuris yra veamas pagal keleivio veimo sutart (CK 6.809 str.). Nors tokiu atveju nukentjusj keleiv su veju, dl kurio kalts vyko eismo nelaim, 20

I skyrius. BENDROSIOS NUOSTATOS.

sieja sutartiniai santykiai, vejo atsakomyb dl keleivio asmeniui padarytos alos yra deliktin ir nustatoma pagal 6.2636.291 straipsni taisykles (CK 6.823 str.). Kvazisutartys. Tradicikai dar nuo Senovs Romos laik prie kvazisutartini (lot. quasi tarytum) prievoli priskiriami kito asmens reikal tvarkymas be pavedimo, nepagrstas praturtjimas arba turto gijimas be pagrindo. Joms bdingi ie poymiai: 1) prievolinis santykis ali valia nesuderintas; 2) prievols atsiradimo pagrindu esantis veiksmas yra teistas. Kadangi kvazisutartiniai santykiai atsiranda be suderintos ali valios, tai ioms prievolms negali bti taikomi formos reikalavimai. Pavyzdiui, kito asmens reikalus tvarkaniam asmeniui utenka atlikti tokio tvarkymo turin sudaranius veiksmus ir ie veiksmai, papildomai niekaip neforminti, taps pagrindu prievolei atsirasti. Nors kito asmens reikal tvarkymas be pavedimo ir nepagrstas praturtjimas arba turto gijimas nra sutartins prievols, joms taikytina vienaali ir dviali prievoli klasifikacija. Pavyzdiui, kito asmens reikal tvarkymas be pavedimo yra dvial prievol. Taip yra todl, kad abi ios prievols alys gali turti ir teises, ir pareigas. Asmuo, tvarkantis kito asmens reikalus, turi pareig juos tvarkyti taip, kad tai atitikt asmens, kurio reikalai tvarkomi, interesus (CK 6.299 str. 1 d.). Tuo tarpu asmuo, kurio reikalai buvo tvarkomi, turi sumokti atlyginim, jeigu reikal tvarkymas dav jam teigiam rezultat (CK 6.233 str. 4 d.). Nepagrsto praturtjimo arba turto gijimo prievol yra vienaal, nes pareig grinti tai, k gijo be pagrindo, turi tik viena i ali. Prie kvazisutari taip pat priskiriami loimas ir laybos15. statymai. io prievoli atsiradimo pagrindo iskyrimas teisinje literatroje lm teiss mokslinink diskusijas. I ties, jeigu statymas pripasta prievols privalomum, tai galbt galima teigti, kad prievol visuomet atsiranda i statymo? statymas, kaip savarankikas prievols atsiradimo pagrindas, iskiriamas tais atvejais, kai prievol statymas nustato be kokio nors asmens sikiimo. Tiesiog statymas nustato juridini fakt sudt, kuriai esant tam tikri asmenys gyja tam tikras tarpusavio teises ir pareigas16. Pavyzdiui, tvai privalo ilaikyti savo nepilnameius vaikus (CK 3.192
15 16

Mikelnas V. Prievoli teis, p. 63. Ten pat, p. 63.

21

CIVILIN TEIS. II dalis.

str.), vaikai turi ilaikyti savo nedarbingus ir paramos reikalingus tvus (CK 3.205 str.) ir pan.

Kontroliniai klausimai:

1. Kokie prievoli atsiradimo pagrindai yra plaiausiai paplit? 2. Kokie prievoli atsiradimo pagrindai nurodomi teisinje literatroje? 3. Kokias prievoli atsiradimo pagrind grupes iskiria CK? 4. Kas yra vadinama deliktu? 5. Prie koki pagrind grupi priskiriamas kito asmens reikal tvarkymas? 6. Kokie vienaalio sandorio, kaip prievols atsiradimo pagrindo, ypatumai? 7. Kokie statymo, kaip prievols atsiradimo pagrindo, ypatumai?

22

I skyrius. BENDROSIOS NUOSTATOS.

4 skirsnis. PRIEVOLI RYS


Prievoli suskirstymas atskiras grupes padeda ilaikyti darni j sistem, iskirti specifinius, tik tam tikrai grupei bdingus poymius. Prievols gali bti skirstomos pagal turin, atsiradimo pagrindus, dalyk ir kt. Tokia prievoli klasifikacija gyja ne tik teorin, bet ir praktin reikm. Pagrindins prievoli rys tvirtintos CK etosios knygos II skyriuje. Pagal dalyko dalum prievols skirstomos dalomsias ir nedalomsias. iai klasifikacijai turi reikms ne tik prievols dalyko savybs tai, kad jis pagal savo prigimt yra nedalus, taiau ir statymas arba ali susitarimas. Dalomosiomis yra laikomos visos prievols, iskyrus statym numatytus atvejus, taip pat kai dl prievols dalyko prigimties prievol yra nedaloma nei fizine, nei abstrakia prasme (CK 6.24 str.). Pavyzdiui, daikt pirkimopardavimo sutartis isimoktinai (CK 6.411 str.) ir kt. Nedalomosiomis yra laikomos prievols, kuri dalykas dl savo prigimties yra nedalus, arba jeigu prievols alys susitar dl tokio jos vykdymo bdo, kuriuo vykdyti prievol dalimis nemanoma (CK 6.25 str.). Pagal dalyko apibrtum prievols skirstomos : a) konkreisias; b) alternatyvisias; c) fakultatyvisias. Konkreioji yra tokia prievol, kurios dalykas yra konkretus veiksmas. Pavyzdiui, grinti pasiskolint pinig sum. Alternatyvioji yra tokia prievol, kai skolininkas turi atlikti vien i dviej arba i daugiau skirting veiksm savo, kreditoriaus ar treiojo asmens pasirinkimu. Pavyzdiui, kreditavimo sutartimi alys susitaria, kad kreditas gali bti grintas litais, eurais arba JAV doleriais pagal nustatyt kurs. Fakultatyvija laikoma prievol, jeigu ji turi tik vien pagrindin dalyk. Taiau jei prievols negalima vykdyti pagrindiniu bdu, j galima vykdyti ir kitu pagrindiniam vykdymo bdui neprietaraujaniu bdu. Pavyzdiui, paskolos sutartimi ilgam terminui skolininkui buvo perduota tam tikra lit suma. alys susitar, kad paskola turi bti grinta litais, taiau jeigu to padaryti bus nemanoma dl to, kad Lietuvai stojus Europos Sjung litas bus iimtas i apyvar23

CIVILIN TEIS. II dalis.

tos, paskola bus grinta eurais. Alternatyvij ir fakultatyvini prievoli ypatumai reglamentuojami CK 6.266.29 straipsniuose. Prievols taip pat gali bti neterminuotos ir terminuotos. Neterminuotos prievols yra tokios, kuri pabaiga arba vykdymas j atsiradimo momentu nra siejamas su kokiu nors terminu. Neterminuot prievoli vykdymo ypatumus nustato CK 6.53 straipsnis. Terminuot prievoli pabaiga arba vykdymas priklauso nuo tam tikro termino. Terminas gali bti nurodomas kalendorine data, metais, mnesiais, savaitmis, dienomis, valandomis arba vykiu. Terminuotos prievols taip pat skirstomos : a) atidedamojo termino prievoles; b) naikinamojo termino prievoles. Atidedamojo termino prievole yra laikoma egzistuojanti prievol, kuri nevykdytina tol, kol nesujo tam tikras terminas arba nebuvo tam tikros aplinkybs. Naikinamojo termino prievole yra laikoma prievol, kurios trukm apibria statymai arba ali susitarimai ir kuri baigiasi iam terminui sujus. Terminuot prievoli ypatumai reglamentuojami CK 6.336.35 straipsniuose. Teisikai reikmingas yra pinigini prievoli iskyrimas (CK 6.36 ir 6.37 str.). Pavyzdiui, praleids pinigins prievols vykdymo termin skolininkas privalo mokti u termino praleidim sutari arba statym nustatytas palkanas (CK 6.261 str.). Piniginmis yra laikomos prievols, kuri turin sudaro pareiga perduoti pinigus (litus arba usienio valiut). Teisin reikm turi ir kitos prievoli klasifikacijos, kurios CK nra iskiriamos ris, taiau vienaip ar kitaip jame atsispindi joms suteikiama atitinkama teisin reikm. Klasikin klasifikacija yra prievoli skirstymas pagal j dalyk : a) prievoles, kuri dalykas yra k nors duoti (dare); b) prievoles, kuri dalykas yra k nors daryti (facere); c) prievoles, kuri dalykas yra ko nors nedaryti (non facere). i klasifikacija yra reikminga, pavyzdiui, prievols nevykdymo pasekmms (CK 6.60 ir 6.61 str.). Teisikai svarbus ir prievoli skirstymas solidarisias ir subsidiarisias. Solidarija prievole yra vadinama tokia prievol, kurios kreditori ir skolinink reikalavimai bei skolinink ir kreditori pareigos yra solidars. Solidarusis kreditori reikalavimas reikia, kad kiekvienas kreditorius turi teis pareikti skolininkui reikalavim tiek dl visos skolos, tiek ir dl jos dalies (CK 6.18 str. 1 d.). Solidarioji skolinink pareiga reikia, jog kreditorius turi teis reikalauti, kad prievol vykdyt tiek visi ar keli skolininkai bendrai, tiek bet kuris i j skyriumi, be to, tiek j 24

I skyrius. BENDROSIOS NUOSTATOS.

vis, tiek jos dal (CK 6.6 str. 4 d.). Solidarioji skolinink pareiga preziumuojama, jeigu prievol susijusi su paslaug teikimu, jungtine veikla arba keli asmen veiksmais padarytos alos atlyginimu. Solidarij prievoli vykdymo ypatumai reglamentuojami CK 6.66.23 straipsniuose. Subsidiarija vadinama prievol, kai vykdyti prievol papildomai su pagrindiniu skolininku yra pareigotas papildomas skolininkas, bet tik t dal, kurios nevykd pagrindinis skolininkas. Pavyzdiui, CK 6.92 straipsnio 1 dalis nustato, kad garanto prievol yra subsidiari ir j riboja garantijoje nustatyta suma. Papildomas subsidiaraus skolininko pareigos pobdis lemia ir kai kuriuos jo atsakomybs ypatumus. Kreditorius neturi teiss reikalauti atlyginti nuostolius i subsidiariai atsakingo skolininko, jeigu savo reikalavim jis gali patenkinti skaitydamas priepriein pagrindinio skolininko reikalavim. Subsidiariai atsakingas skolininkas, prie atlygindamas kreditoriui nuostolius, privalo apie tai spti pagrindin skolinink. Jeigu subsidiariai atsakingam skolininkui pareiktas iekinys dl nuostoli atlyginimo, tai jis turi patraukti dalyvauti byloje ir pagrindin skolinink. Prieingu atveju pagrindinis skolininkas regresiniam subsidiaraus skolininko reikalavimui turi teis pareikti visus atsikirtimus, kuriuos jis bt turjs teis reikti kreditoriui (CK 6.245 str. 6 d.). Pagal tai, kaip teiss ir pareigos yra susijusios su prievols subjektais, prievols skirstomos asmenines ir neasmenines. Asmenine prievole vadinama prievol, kurios kreditorius arba skolininkas gali bti tik tas, o ne bet kuris kitas asmuo. Asmeninmis daniausiai bna prievols, kylanios dl intelektins veiklos rezultat, taip pat prievols, kuri dalykas yra paslaugos, kai reikmingos kreditoriui yra paslaug teikjo profesins kvalifikacijos savybs. Pavyzdiui, asmuo susitaria su dailininku, kad is nutapys jo portret. Neasmenins prievols yra tokios prievols, kuriose skolininko arba kreditoriaus veiksmus gali atlikti bet kuris asmuo. Pavyzdiui, paskol kreditoriui gali grinti ne tik pats skolininkas, bet ir kitas asmuo. Prievols gali bti pagrindins ir papildomos (teisinje literatroje dar vadinamos alutinmis, akcesorinmis). Pagrindin prievol galioja ir be papildomos prievols, tuo tarpu papildoma prievol priklauso nuo pagrindins. Pavyzdiui, laidavimas yra papildoma prievol. Kai baigiasi pagrindin prievol arba ji pripastama negaliojania, baigiasi ir lai25

CIVILIN TEIS. II dalis.

davimas (CK 6.76 str. 2 d.). Papildomas teises pagrindins prievols likimas itinka ir perleidus reikalavim (CK 6.101 str. 2 d.). Pagal teisi ir pareig pasiskirstym tarp ali prievols skirstomos vienaales ir dviales. Vienaals yra tokios prievols, kuri viena i ali turi tik teises, o kita tik pareigas. Dviali prievoli atveju abi alys turi ir teises, ir pareigas. i prievoli klasifikacija taip pat teisikai reikminga. Dviali prievoli vykdymas turi savo ypatum. Pavyzdiui, 6.58 straipsnio 5 dalis numato, kad teis sustabdyti dvials prievols vykdym baigiasi, kai kita prievols alis pateikia adekvat savo prievols vykdymo utikrinim. Teisinje literatroje pateikiama ir kit klasifikacij. Pavyzdiui, pagal savo turin prievols gali bti skirstomos teigiamo ir neigiamo turinio prievoles. Esant teigiamo turinio prievolms, skolininkas privalo atlikti kreditoriaus naudai tam tikr veiksm arba veiksmus. Esant neigiamo turinio prievolms, skolininkas privalo susilaikyti atlikti tam tikr veiksm arba veiksmus.

Kontroliniai klausimai:
1. 2. 3. 4. 5. 6. 7. 8. Koki reikm turi prievoli klasifikacija? Ar CK pateikiama prievoli klasifikacija? Kaip prievols skirstomos pagal dalyko dalum? Kaip prievols skirstomos pagal dalyko apibrtum? Kokios prievols vadinamos asmeninmis? Kokia prievoli skirstymo pagrindines ir papildomas reikm? Pagal k prievols skirstomos vienaales ir dviales? Kokios prievols vadinamos teigiamo turinio prievolmis?

26

I skyrius. BENDROSIOS NUOSTATOS.

5 skirsnis. PRIEVOLI VYKDYMAS IR J NEVYKDYMO TEISINS PASEKMS

5.1. Prievoli vykdymo samprata


Prievolje skolininkas privalo atlikti kreditoriaus naudai tam tikr veiksm arba susilaikyti nuo jo, o kreditorius turi teis reikalauti, kad skolininkas savo pareig vykdyt. Kai prievol yra sudtinga, t. y. jos turin sudaro abiej ali teiss ir pareigos, kurios neatskiriamai susijusios ir lemia viena kit, atitinkamus veiksmus atlikti arba susilaikyti nuo j privalo abi alys. Pavyzdiui, pagal pirkimopardavimo sutart pardavjas privalo perduoti sutarties dalyk, o pirkjas turi j priimti ir sumokti nustatyt pinig sum (CK 6.305 str. 1 d.). gyvendindamos savo subjektines teises ir pareigas alys atlieka prievols dalyk sudaranius veiksmus. ie veiksmai yra vadinami prievols vykdymu. Daniausiai prievols vykdymas yra aktyvs asmens veiksmai. Pavyzdiui, paskolos gavjas privalo grinti pasiskolint pinig sum ar ries poymiais apibdintus suvartojamuosius daiktus (CK 6.870 str. 1 d.), asmuo, vieai paadjs sumokti atlyginim, privalo j sumokti asmeniui, atlikusiam veiksm, u kur buvo paadtas atlyginimas (CK 6.945 str. 1 d.), saugotojas turi saugoti kitos alies (davjo) perduot kilnojamj daikt ir grinti j isaugot (CK 6.830 str. 1 d.), rentos moktojas moka rent ar kitaip ilaiko rentos gavj (CK 6.439 str. 1 d.) ir pan. Taiau prievolje skolininkas gali bti pareigotas ir susilaikyti nuo tam tikr veiksm. Pavyzdiui, saugotojas neturi teiss be davjo leidimo naudoti saugom daikt ar leisti juo naudotis kitiems asmenims, jeigu sutartis nenustato ko kita (CK 6.832 str. 2 d.), kaito turtojas neturi teiss naudotis kilnojamuoju daiktu, kai is jam perduodamas saugoti pagal keitimo sutart, jeigu ko kita nenustato statymas ar sutartis (CK 4.214 str.). Tokiais atvejais prievols vykdymu laikytinas pasyvus pareigoto asmens elgesys neveikimas. 27

CIVILIN TEIS. II dalis.

Savo prigimtimi skolininko veiksmai vykdant prievol yra valiniai. Atlikdamas juos skolininkas siekia nusimesti tuos teisinius panius, kurie pareigoja atitinkamai elgtis ir taip pasunkina jo bt. Jei is elgesys yra teistas, atitinka statymo arba sutarties reikalavimus, skolininko veiksmai yra juridiniai faktai, su kuriais siejama prievols pabaiga. Todl galima teigti, kad skolininko veiksmai vykdant prievol yra sandoriai. Tokiems veiksmams taikomi bendrieji visiems sandoriams taikomi reikalavimai. Taiau ie reikalavimai nebtinai sutampa su paiai prievolei keliamais reikalavimais. Pavyzdiui, su raytins sutarties vykdymu susij sandoriai gali bti sudaromi odiu, jeigu tai neprietarauja statymams arba sutariai (CK 1.72 str. 2 d.). Veiksmai, kuriuos asmuo turi atlikti vykdydamas prievol, gali bti vairs: daikt perdavimas, paslaug atlikimas, darb rezultato perdavimas, pinig sumokjimas ir t. t. Vis j nemanoma aprayti, todl statymas tvirtina bendro pobdio reikalavimus, kurie yra taikomi vykdant prievoles. ie reikalavimai teisinje literatroje daniausiai vadinami prievoli vykdymo principais. Prievols turi bti vykdomos siningai, protingai ir teisingai. ie principai taikomi kaip bendrieji teiss principai (CK 1.5 str., 6.4 str., 6.38 str.). Prievols taip pat turi bti vykdomos: a) tinkamai (CK 6.38 str. 1 d.); b) ekonomikai (CK 6.38 str. 3 d.); c) bendradarbiaujant (CK 6.38 str. 3 d.). Teisinje literatroje savarankiku principu kartais nurodomas realus prievols vykdymas17. Jo esm ta, kad skolininkas subjektin pareig turi vykdyti natra. Taiau realaus prievols vykdymo iskyrimas savarankik princip vargu ar yra reikmingas, nes tinkamas vykdymas visada yra ir realus vykdymas, taiau ne kiekvienas realus vykdymas bus tinkamas. Pavyzdiui, kai skolininkas vykdo prievol, taiau paeidia jos vykdymo termin. Kartais prievols vykdymas asmeniui yra kartu ir jo profesin veikla. Pavyzdiui, gydytojas teikia medicinos paslaugas pagal asmens sveikatos prieiros paslaug sutart, advokatas teikia teisines konsultacijas pagal teisins pagalbos sutart, turto arba verslo vertintojas nustato preki ar kito turto vert, antstolis vykdo iiekojim pagal sutart su iiekotoju ir pan. Klientai, kurie kreipiasi tokius asmenis, tikisi, kad jie turi speciali ini ir atliks savo darb, kaip dera profesionalams. Todl profesin veikl vykdantys asmenys turi elgtis ypa atidiai ir r17

Civilin teis, p. 418.

28

I skyrius. BENDROSIOS NUOSTATOS.

pestingai. Jiems keliami grietesni atidumo ir rpestingumo, kvalifikacijos standartai. alis, kuriai prievols vykdymas kartu yra ir profesin veikla, turi vykdyti prievol taip pat pagal tai profesinei veiklai taikomus reikalavimus (CK 6.38 str. 2 d.). Kai kuri asmen profesin veikl reglamentuoja j organizacij savivaldos institucij priimti aktai: profesins etikos taisykls, kodeksai ir pan.18 Nors ie aktai daniausiai skiriami atitinkamos profesijos asmens etikos klausimams ir nustato jo santykius su klientais, profesins organizacijos savivaldos institucijomis, kolegomis, taiau jie taip pat gali nustatyti ir tam tikrus reikalavimus, kuri privalo laikytis profesionalas, atlikdamas savo pareig. Pavyzdiui, Advokat profesins etikos kodekso 17 straipsnio 12 punktas nustato, kad advokatas negali priimti pavedimo bylai, kai byla yra sudtinga, ir advokatas suvokia, kad tinkamai atlikti pavedim nesugebs, Turto vertintojo profesins etikos kodekso 3.3 straipsnis nustato, kad turto vertintojas tik tada gali imtis vykdyti usakym, kai turi reikiam ini ir patirties. Nuostatos, kad profesin veikl vykdaniam asmeniui taikomi grietesni reikalavimai, nuosekliai laikomasi ir teism praktikoje19.

Pavyzdiui, Advokat profesins etikos kodeksas, patvirtintas 1999 m. gegus 21 d. Lietuvos Respublikos advokat konferencijoje. Antstoli profesins etikos kodeksas, priimtas 2003 m. kovo 7 d. Antstoli susirinkime ir paskelbtas Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2003 m. balandio 1 d. sakymu Nr. 83 // Valstybs inios. 2003. Nr. 341447. Turto vertintojo profesins etikos kodeksas, patvirtintas Lietuvos Respublikos audito, apskaitos ir turto vertinimo instituto tarybos 2000 m. rugsjo 14 d. nutarimu Nr. 277 // Valstybs inios. Informaciniai praneimai. 2001. Nr. 23. 19 Pavyzdiui, Lietuvos Aukiausiasis Teismas 2001 m. lapkriio 14 d. nutartyje civilinje byloje L. M. Sandien v. Kauno Raudonojo Kryiaus ligonin, Nr. 3K3 1140/2001, nurod: Darytina ivada, kad pacient ir gydytoj (sveikatos prieiros staig) sieja prievol, kurios turin sudaro gydytojo pareiga utikrinti, kad i prievol bt vykdoma dedant maksimalias pastangas, t. y. utikrinant maksimal atidumo, rpestingumo, atsargumo ir kvalifikuotumo laipsn. Taigi sprendiant dl gydytoj kalts btina atsakyti klausim, ar tikrai medicinins paslaugos buvo teikiamos dedant maksimalias atidumo, rpestingumo, dmesingumo, atsargumo pastangas. iuo tikslu turi bti remiamasi ne tik teiss akt, reglamentuojani medicinini paslaug teikim, bet ir gydytoj profesins etikos nuostatomis. Kompleksika j analiz patvirtina, kad atidumo, dmesingumo, rpestingumo, atsargumo, kvalifikuotumo stoka, profesins etikos taisykli paeidimas profesins atsakomybs atveju yra tolygu profesionalo kaltei.

18

29

CIVILIN TEIS. II dalis.

5.2. Tinkamas prievols vykdymas


Tinkamo prievols vykdymo principas tvirtintas CK 6.38 straipsnio 1 dalyje. Jis reikia, kad alies atliekami veiksmai turi tiksliai atitikti prievols slygas pagal subjekt, bd, viet, terminus, jos objektui keliamus kokybs, kiekio, asortimento, komplektikumo reikalavimus bei kitus statym ir sutarties nurodymus. Jeigu ios slygos nra aptartos, prievol turi bti vykdoma laikantis bendrj teiss princip. Visi veiksmai, kuriuos turi atlikti skolininkas, yra reikmingi kreditoriui, todl jie gauna lygiavert vaidmen vertinant, ar prievol vykdyta tinkamai. Tik tuomet, kai atlikti veiksmai (ar neveikimas) tiksliai atitinka teisin prievols turin ali teises ir pareigas, laikoma, kad prievol vykdyta tinkamai. Tinkamai vykdyta prievol bei i ios prievols atsiradusios papildomos teiss ir pareigos pasibaigia (CK 6.123 str.). Tam, kad prievols vykdymas bt ufiksuotas ir alys ivengt galim gin dl to, ar tinkamai buvo vykdyta prievol, primimo fakt svarbu fiksuoti dokumentikai. Fiksavimo tvarka reglamentuojama CK 6.65 straipsnyje. Kreditorius, priimdamas prievols vykdym, privalo duoti skolininkui pakvitavim apie visik arba dalin prievols vykdym, jeigu sutartis nenumato ko kita. Tokio pakvitavimo forma nra nustatyta, taiau dl to, kad prievols vykdymas yra laikomas sandoriu, darytina ivada, jog pakvitavimui turi bti taikomos bendros raytin sandori form reglamentuojanios taisykls (CK 1.73 str.). Tai gali bti, pavyzdiui, kreditoriaus ranka paraytas ratelis, kurio turinys leist padaryti ivad dl prievols vykdymo tinkamumo. Pakvitavimui taip pat prilygsta raas apie prievols vykdym grinamame skolos dokumente (CK 6.65 str. 2 d.). Pakvitavimo turinys turi svarbi reikm, nes i jo galima sprsti, ar skolininkas vykd vis prievol, ar jos dal, ar prievol vykdyta tinkamai, ar ne. Pavyzdiui, pagal paskolos sutart kreditorius metams buvo paskolins 10 000 lit su 6 proc. metinmis palkanomis. Prajus metams skolininkas grino kreditoriui 10 000 lit. Pakvitavime kreditorius nurod, kad skolininkas grino 9400 lit skolos bei 600 lit palkan ir skolininkas prim tokio turinio pakvitavim. Taigi pakvitavimo primimas reikia ir sutikim su jo turiniu, vadinasi, ir likusios 600 lit skolos dalies negrinim su visomis i to iplaukianiomis pasekmmis (pvz., nuo ios sumos skaiiuojamos sutartos palkanos ir pan.). Taiau jeigu kreditorius bt idavs pakvitavim, kad 30

I skyrius. BENDROSIOS NUOSTATOS.

skolininkas grino 10 000 lit skolos, pareikus reikalavim dl palkan, rodinjimo pareiga, kad palkanos nebuvo sumoktos, tekt kreditoriui, nes pakvitavimo dl pagrindins sumos sumokjimo idavimas preziumuoja ir palkan bei kitoki ilaid sumokjimo fakt (CK 6.65 str. 5 d.). Jei skolininkas kreditoriui yra idavs prievolei patvirtinti skolos dokument, tai kreditorius, priimdamas vis prievols vykdym, privalo t dokument skolininkui grinti, o jei tokios galimybs nra, nurodyti tai pakvitavime. Pavyzdiui, priimdamas paskolos grinim, kreditorius turi atiduoti ir paskolos sutarties sudarym patvirtinant dokument. Taiau i taisykl nebus taikoma, jei paskolos sutartis sudaryta dviem egzemplioriais, kuri po vien turi abi sutarties alys. Tokiu atveju paskolos grinimo faktas gali bti paymtas skolininko egzemplioriuje ir toks raas taps paskolos grinim patvirtinaniu rodymu. Jeigu vykdoma ne visa prievol arba skolos dokumentas reikalingas kreditoriui kitoms teisms gyvendinti (pvz., palkan, netesyb ar pan.), jis turi teis pasilikti skolos dokument, taiau privalo skolininkui duoti pakvitavim. Jei kreditorius atsisako duoti pakvitavim, grinti skolos dokument arba paymti pakvitavime, kad negali io dokumento grinti, skolininkas turi teis sustabdyti prievols vykdym iki jam bus iduotas dokumentas, patvirtinantis prievols vykdym. Tokiu atveju laikoma, kad prievol paeid kreditorius (CK 6.64 str.). Kartais prievol yra tstin, neapsiriboja vienu veiksmu. Tuomet svarbu patvirtinti kiekvien veiksm. Taiau statymas (CK 6.65 str. 4 d.) nustato prezumpcij, jog pakvitavimas apie du paskutinius veiksmus patvirtina, kad atlikti ir ankstesni veiksmai, iskyrus atvejus, kai sutartyje arba pakvitavime numatyta kas kita.

5.3. Prievols vykdymo subjektai


Prievols alys yra kreditorius ir skolininkas. Paprastai ie asmenys yra ir prievols vykdymo subjektai. Taip bna, kai skolininkas asmenikai vykdo prievol kreditoriui. Taiau kartais prievol turi bti vykdyta kitam asmeniui, nes taip ali buvo susitarta arba tai nustato statymas, arba nusprend teismas. Gali bti, kad prievol vykdo ne pats 31

CIVILIN TEIS. II dalis.

skolininkas, o treiasis asmuo. Tokiais atvejais svarbu nustatyti, ar prievol bus laikoma vykdyta tinkamai, ar ne. Tai priklauso nuo vairi aplinkybi, kurios ir aptariamos iame skyriuje. Prievols vykdymas treiajam asmeniui. I prievols sampratos iplaukia bendroji taisykl: prievol turi bti vykdyta kreditoriui. Taiau tik tokio vykdymo pripainimas tinkamu pasunkint civilin apyvart, o kai kuriais atvejais ir ribot j, todl statymas ipleia asmen, kuriems vykdymas pripastamas tinkamu, rat. Bendrosios tokio vykdymo taisykls idstytos CK 6.446.47 straipsniuose. Teisikai reikmingus veiksmus asmenys gali atlikti ir dalyvaudami asmenikai, ir per savo atstovus. i taisykl taikoma ir vykdant prievol. Kreditorius gali veikti per savo atstov, todl prievol bus laikoma vykdyta tinkamai, kai vykdym priims atstovas (CK 6.44 str. 1 d.). Gali pasitaikyti atvej, kai prievols objektas turi bti perduotas kitam asmeniui, ir toks tiesioginis perdavimas yra kreditoriui naudingesnis arba dl koki nors kit prieasi priimtinesnis. Laikoma, kad prievol vykdyta tinkamai, jeigu ji vykdyta kreditoriaus paskirtam asmeniui (CK 6.44 str. 1 d.). Pavyzdiui, pirkjas ir pardavjas pirkimo pardavimo sutartimi susitar, kad nupirktas prekes pardavjas perduos pirkjo nurodytam vejui, kuris pristatys jas pirkjui. Tokiu atveju bus laikoma, jog pirkimopardavimo sutartis vykdyta tinkamai, jeigu pardavjas prekes perdav, kaip tai ir nustat sutartis, nepaisant to, kad vejas preki pirkjui dl koki nors prieasi (pvz., dl eismo nelaims, kurios metu preks buvo sunaikintos) nepristat. Prievol taip pat laikoma vykdyta tinkamai, kai vykdoma asmeniui, kuris statym arba teismo yra pareigotas priimti prievols vykdym (CK 6.44 str. 1 d.). Taip teismo nutartimi paskirtas neveiksnaus ar ribotai veiksnaus asmens turto administratorius (CK 3.245 str. 1 d.) pareigojamas, pavyzdiui, priimti ir tokiam asmeniui priklausanio inuomoto nekilnojamojo turto nuomos mokest. Paprasiausias atsargumas reikalauja, kad vykdydamas prievol treiajam asmeniui skolininkas sitikint, ar is turi teis priimti vykdym. Todl skolininkas gali reikalauti, jog asmuo, kuriam vykdoma prievol, pateikt rodymus, patvirtinanius teis priimti vykdym (galiojim, teismo nutart, asmens dokument ar pan.). Jeigu is asmuo toki rodym nepateikia ir skolininkas turi pakankam ir proting pagrind abejoti, ar asmuo turi teis priimti vykdym, skolininkas turi teis sustabdyti prievols vykdym (CK 6.46 str. 1 d.). 32

I skyrius. BENDROSIOS NUOSTATOS.

Kartais kreditoriui gali bti priimtina, kad prievol vykdoma ne jam, ne jo paskirtam ir ne statymo arba teismo nustatytam asmeniui. Pavyzdiui, skolininkas perduoda skol ne kreditoriui, o asmeniui, kuris kreditoriaus atvilgiu yra kreditorius pagal kit paskolos sutart. Toks vykdymas, nors ir netinkamam asmeniui, maina kreditoriaus sipareigojimus (pasyv), todl yra naudingas ir priimtinas. Bt neteisinga teigti, kad prievol vykdoma netinkamai ir tada, kai kreditorius gauna faktin vykdym ne tiesiogiai i skolininko, o i kito asmens, kuris be jokio pagrindo prim vykdym ir vis perdav kreditoriui. Pavyzdiui, skolininkas, atvyks pas kreditori namus grinti skolos, jo nerado, todl perdav pinigus kartu gyvenaniai kreditoriaus motinai, o i atidav juos sugrusiam namus snui (kreditoriui). Siekdamas sureguliuoti tokius ir panaius santykius statym leidjas CK 6.44 straipsnio 2 dalyje numat io straipsnio 1 dalies iimtis, tinkamu taip pat pripaindamas vykdym asmeniui, neturiniam teiss priimti jos vykdym, jeigu kreditorius patvirtina tok vykdym arba faktikai gauna vis vykdym i to asmens. Kad prievol treiajam asmeniui, kuris neturi teiss priimti vykdymo, vykdyta tinkamai, gali bti pripainta ir dl subjektyvi kriterij. Tokie atvejai reglamentuojami CK 6.45 straipsnyje. Skolininkas atleidiamas nuo prievols vykdymo kreditoriui esant dviej slyg visetui: 1) skolininkas pagrstai ir siningai mano, kad prievol vykdo tikrajam kreditoriui; 2) dl tokios skolininko klaidos yra kaltas kreditorius. Subjektyvus taikom kriterij pobdis lemia ir procesin skolininko rodinjimo pareig. Todl skolininkas atleidiamas nuo prievols tik tuomet, jeigu rodo, kad suklydo siningai. Sprendiant apie tokios padties teisines pasekmes vadovaujamasi taisykle, jog niekas negali praturtti i kito asmens nuostolio. Todl ireikalaujant prievols vykdym i tariamo kreditoriaus taikomos nepagrst praturtjim arba turto gavim reglamentuojanios normos (CK etosios knygos XX skyrius). Treiojo asmens prievols vykdymas. statymas nustato bendr taisykl, kad prievol visikai arba i dalies gali vykdyti treiasis asmuo (CK 6.50 str. 1 d.). Taiau kad treiasis asmuo prievol vykd tinkamai, nebus laikoma, jeigu asmenin skolininko pareig vykdyti prievol nustato ali susitarimas arba tai lemia paios prievols esm (CK 6.50 str. 1 d.). Pavyzdiui, pirkjui nra svarbu, kas perduos pagal pirkimopardavimo 33

CIVILIN TEIS. II dalis.

sutart gyt daikt pats pardavjas ar kitas asmuo. Tokiu atveju pirkjas suinteresuotas gauti daikt, dl kurio perdavimo susitar, perduodantis asmuo ia neturi reikms. Pardavjas bus asmenikai pareigotas perduoti sutarties objekt tik tuomet, jeigu tokia jo pareiga bus nustatyta sutartimi. Taiau kai kurios prievols pagal savo esm negali bti laikomos tinkamai vykdytos, jeigu jas vykdo kitas asmuo. Paprastai tai prievols, kuri dalyk sudaro veiksmai, reikalaujantys atitinkamos kvalifikacijos. Taip atlygintin paslaug teikjas privalo paslaugas teikti pats, jeigu ko kita nenustato paslaug sutartis (CK 6.717 str. 1 d.). Pavyzdiui, klientas sudaro su advokatu teisins pagalbos sutart, pagal kuri pastarasis sipareigoja pateikti teisin ivad dl kliento rengiamos pasirayti su kitu asmeniu sutarties projekto. Tokiu atveju advokatas privalo ivad pateikti asmenikai, o ne pasitelks kitus asmenis, nebent sutartis nustatyt kitaip. Bendrosios CK 6.50 straipsnyje nustatytos taisykls iimtis gali numatyti ir specialios statymo normos. Pavyzdiui, mokslinio tyrimo darbus vykdytojas privalo atlikti pats (CK 6.708 str. 1 d.), pagal pavedimo sutart galiotinis privalo vykdyti pavedim asmenikai, iskyrus sutartyje nustatytas iimtis bei atvejus, kai statymas leidia pergaliojim (CK 6.760 str. 2 d.). Nors esant prievoliniam santykiui skolinink slegia pareiga vykdyti prievol, jis ne visuomet yra suinteresuotas, kad i prievol u j vykdyt treiasis asmuo. Susiklosius atitinkamai faktinei padiai, nesiningas treiasis asmuo gali bti suinteresuotas vykdyti prievol u skolinink ir taip gijs tiesiogin reikalavimo teis pat skolinink panaudoti j kaip spaudimo priemon siekdamas koki nors tiksl. Kartais toks reikalavimo permimas gali turti ir papildom teisin reikm. Pavyzdiui, nulemti bankroto bylos iklimo iniciatyvos teis ar pan. Skolininkui tokia ir panaios situacijos gali bti nepriimtinos, todl statymas saugo jo interesus numatydamas, kad kreditorius negali priimti prievols vykdymo i treiojo asmens, jeigu skolininkas prane kreditoriui prietaraujs tokiam vykdymui (CK 6.50 str. 2 d.). Taiau kreditorius negali atsisakyti priimti prievols vykdymo net ir gavs skolininko prietaravim, jeigu jis nukreip iekojim skolininko turt ir dl to treiasis asmuo gali netekti tam tikr teisi t turt. Tokiu atveju treiasis asmuo turi teis patenkinti kreditoriaus reikalavim. Tokia pat teis priklauso valdaniam turt asmeniui, jeigu is dl iiekojimo gali prarasti turto valdymo teis (CK 6.51 str.). Pavyz34

I skyrius. BENDROSIOS NUOSTATOS.

diui, nuomininkas, pasikeitus nekilnojamojo daikto savininkui, gali prarasti teises daikt, jeigu nuomos sutartis dl koki nors prieasi nebuvo registruota (CK 6.494 str. 1 d.). Tokiu atveju jis gali bti suinteresuotas vykdyti prievol, pavyzdiui, sumokti skol u nuomotoj, o vliau skaityti savo regresin reikalavim nuomotojo nuomos mokesio reikalavim ir taip isaugoti daikto nuomos teis. Treiasis asmuo, kaip ir skolininkas, gali vykdyti prievol ne tik tiesiogiai kreditoriui, taiau taip pat mokdamas pinigus notaro, banko ar kitos kredito staigos depozitin sskait (CK 6.56 str.) arba skaitydamas prieprieinius reikalavimus (CK 6.1306.140 str.). Treiasis asmuo, vykds u skolinink prievol, gyja regreso teis reikalauti i skolininko.

5.4. Prievols vykdymo objektas


Prievols vykdymo objektu yra laikoma ta vertyb, kuri kreditorius gauna skolininkui vykdius prievol. Daniausiai prievols vykdymo objektas yra daiktai ir pinigai, taiau gali bti ir intelektins veiklos rezultatai, paslaugos (veiksmai) bei kiti civilini teisi objektai (CK 1.97 str.). Objektui keliami reikalavimai nustatomi ali susitarimu, o kai tokio susitarimo nra remiantis statymais arba bendraisiais teiss principais. ie reikalavimai gali bti susij su prievols objekto kokybe, kiekiu, asortimentu ir kt. Prievols vykdymo kokyb. Reikalavimas, kad prievol bt vykdyta tinkamai, taikomas visoms prievolms tai kreditoriaus reikalavimai dl atliekam darb arba paslaug, perduodam daikt, intelektins veiklos rezultat kokybs ir pan. Tinkamas prievols vykdymas reikia, kad prievols dalykas atitikt kokybs reikalavimus, kurie yra nustatyti normini teiss akt arba sutarties. Vertinant prievols kokyb, kuri nra sureguliuota nei norminiais teiss aktais, nei sutartimi, remiamasi bendraisiais teiss principais. Kokybs reikalavimai paprastai nustatomi vadovaujantis vairiais techniniais reglamentais, higienos normomis, standartais, taisyklmis ir pan. Vieni i j, pavyzdiui, techniniai reglamentai, higienos normos, taisykls turi teiss normos gali ir yra privalomi net ir nesant nuorodos 35

CIVILIN TEIS. II dalis.

juos20. Kiti, pavyzdiui, standartai, taikomi savanorikai, iskyrus atvejus, kai teiss aktuose pateikta iskirtin nuoroda standartus (Standartizacijos statymo21 7 str. 1 d.). Taiau civilin apyvarta yra nuolat besipltojanti, jos objektais tampa vis nauji ir nauji daiktai, paslaugos, darbai, intelektins veiklos rezultatai ir kt., todl nemanoma reglamentuoti ir numatyti vis prievoli kokybini charakteristik. Dl ios prieasties statym leidjas pasirenka ir prieing teisinio reglamentavimo metod nustatydamas, kada yra laikoma, jog prievol bus vykdyta netinkamai. Taip CK 6.294 straipsnyje pateikiama produkt ir paslaug netinkamos kokybs samprata. Pagal i norm produktas (paslaugos) yra prastos kokybs, jeigu jis neatitinka saugos reikalavim, kuri protingai gali tiktis vartotojas. iame straipsnyje taip pat nurodomos aplinkybs, kurias turi bti atsivelgiama nustatant, ar produkto (paslaugos) kokyb buvo gera, ar bloga (nurodomos produkto savybs, laikas, kada jis buvo pagamintas, ir kt.). Kokybs reikalavimus nustato ne tik teiss aktai jie gali bti reglamentuojami ir ali sutartimi. Pavyzdiui, pirkjas ir pardavjas numat, kad pirkimopardavimo sutarties objektas bus audini atraios. Daniausiai btent sutartiniuose santykiuose kokybs reikalavimai yra labai reikmingi. Todl skolininko pareiga gerai atlikti prievol tinkamai paymima vairiuose tarptautiniuose ir vidaus aktuose. Pavyzdiui, UNIDROIT Tarptautini komercini sutari princip 5.6 straipsnis nustato, kad jeigu sutarties dalyko kokyb nei sutartyje, nei statymuose nra nustatyta, sutarties alis turi vykdyti sutart atsivelgdama konkreias aplinkybes: sutarties vykdymo kokyb turi bti protinga ir ne blogesn u vidutin. Tokia pat taisykl pateikiama ir CK 6.197 straipsnyje. CK 6.41 straipsnyje nustatyti bendrieji prievols, kai jos dalykas yra pareiga perduoti daikt, kokybs reikalavimai. Kai prievols dalykas yra
20 Pavyzdiui, Lietuvos Respublikos kio ministro 2001 m. kovo 28 d. sakymu Nr. 110 patvirtinti trys duj cilindr reglamentai // Valstybs inios. 2001. Nr. 471638; Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2003 m. vasario 5 d. sakymu Nr. V64 patvirtinta higienos norma HN 71:2003 Soliariumai. rengimas ir eksploatavimas // Valstybs inios. 2003. Nr. 21918; Lietuvos Respublikos valdymo reform ir savivaldybi reikal ministro ir Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 1998 m. spalio 13 d. sakymu Nr. 63/578 patvirtintos Specialaus apgyvendinimo paslaug teikimo taisykls // Valstybs inios. 1998. Nr. 922565 ir kt. 21 Valstybs inios. 2000. Nr. 35972.

36

I skyrius. BENDROSIOS NUOSTATOS.

pareiga perduoti pagal ries poymius apibdint daikt, skolininkas turi perduoti tokios pat ries, bet ne prastesns kokybs u vidutin toki daikt kokyb daikt, jeigu statymai arba sutartis nenumato ko kita. Kai prievols dalykas yra pareiga perduoti individualiais poymiais apibdint daikt, skolininkas atsako u bet kok to daikto kokybs pablogjim dl skolininko kalts. Jei prievols dalyk sudarantys veiksmai yra tstiniai, asmuo privalo nebloginti kokybs per vis laik, kol jie atliekami. Pavyzdiui, gydytojo pareiga yra ne tik gerai atlikti operacij, taiau ir rpintis pacientu pooperaciniu laikotarpiu, net ir ivykus i ligonins22. Tinkamas prievols vykdymas nebtinai turi reikti tinkamos kokybs prievols objekt. alys sutartimi gali nustatyti, kad prievols objektas bus btent neatitinkantis kokybs reikalavim daiktas. Pavyzdiui, pirkjas perka i gamintojo nestandartin (blogos kokybs) prek, kuri po to sutaiso taip, kad ji atitikt visus kokybs reikalavimus, ir parduoda jau kitam pirkjui. Tokioje prievolje tinkamu vykdymu bus laikomas btent netinkamos kokybs preks perdavimas, nes taip buvo susitarta sutartyje. Prievols vykdymo kiekis. Reikalavimas dl prievols vykdymo kiekio tai reikalavimas, kad skolininkas vykdyt vis prievol. Sutartinje prievolje jos objekto kiekis gali bti ireiktas svorio, kiekio, trio ar kitais matais arba pinigais. Paprastai susitarimas dl kiekio yra esmin sutarties slyga. Pavyzdiui, jeigu i pirkimopardavimo sutarties turinio ir j aikinant nemanoma nustatyti perduotin daikt kiekio, laikoma, kad sutartis nesudaryta (CK 6.329 str. 2 d.). Jeigu skolininkas vykdo ne vis prievol, laikyti, jog prievol vykdyta tinkamai, negalima. Taiau galimi atvejai, kai nepaisant kreditoriaus valios prievol baigiasi anksiau dl to, kad buvo skaityti prieprieiniai vienariai reikalavimai (CK 6.130 str.), kai nemanoma jos vykdyti dl nenugalimos jgos, u kuri skolininkas neatsako (CK
Pavyzdiui, Lietuvos Aukiausiasis Teismas civilinje byloje L. M. Sandien v. Kauno Raudonojo Kryiaus ligonin, Nr. 3K31140/2001 pareik: prievol, atsiradusi tarp gydytojo (sveikatos prieiros staigos) ir paciento, baigiasi tik baigus gydymo kurs ir atitinkamai nesibaigia atlikus operacij, jeigu reikalinga pooperacin prieira arba kontrol. Taigi pareiga rpintis pacientu nesibaigia pacientui ivykus i ligonins. Gydytojas privalo domtis paciento bkle ir pooperaciniu laikotarpiu. Kilus pooperacinms komplikacijoms, gydytojas privalo operatyviai ir kvalifikuotai reaguoti paciento skundus.
22

37

CIVILIN TEIS. II dalis.

6.127 str.), kai mirta skolininkas arba likviduojamas juridinis asmuo (CK 6.128 str.). Prievol gali bti nevykdyta iki galo ir dl kreditoriaus valios. Pavyzdiui, jis gali atleisti skolinink nuo prievols vykdymo (CK 6.129 str.). Jeigu dl pasikeitusi aplinkybi vykdyti prievol vienai aliai tampa sunkiau negu kitai aliai, nutraukti jos vykdym gali ir teismas (CK 6.204 str.). Jei skolininkas yra sipareigojs perduoti individualiais poymiais apibdinam daikt, jis turi bti perduotas visas. statymas nustato skolininko pareig saugoti t daikt iki jo perdavimo, jeigu sutartis nenumato ko kita (CK 6.43 str.). Kiti prievols objektui keliami reikalavimai. Kokyb bei kiekis nra vieninteliai prievols objektui keliami reikalavimai. Komplektikumas taip pat yra ta kategorija, kuri vairiose prievolse turi bti atsivelgiama vertinant, ar prievol vykdyta tinkamai. Komplektikumu yra laikoma visuma daikt, kurie pagal sutart arba statym yra laikomi sudtinmis prievols vykdymo objekto dalimis arba kurie dl savo savybi turi bti naudojami kartu. Pavyzdiui, elektrinis prietaisas negali bti naudojamas pagal paskirt, jeigu nebus sukomplektuotas kartu su kitukiniu elektros laidu. Taip pirkimopardavimo sutartimi pardavjas privalo perduoti pirkjui daiktus, kurie atitinka pirkimo pardavimo sutarties slyg, nustatani daikt komplektikum, reikalavimus. Jeigu tokie reikalavimai neaptarti, pardavjas privalo perduoti daiktus, sukomplektuotus taip, kad jie atitikt prekybos paproi ir prastai reikiamus reikalavimus (CK 6.339 str.). Vykdant pirkimo pardavimo sutartis reikmingas yra ir asortimentas. Asortimentu yra laikoma preki sudtis pagal r, model, dyd, spalv arba kitus daiktus, apibdinanius poymius. Jeigu sutartis nustato, kad pardavjas privalo perduoti tam tikro asortimento daiktus, tai pardavjas privalo perduoti tokius daiktus, kurie atitinka ali suderint daikt asortiment. Jeigu nei asortimentas, nei jo nustatymo tvarka nra aptarta, taiau i sutarties turinio ir esms matyti, kad daiktai turi atitikti tam tikr asortiment, tai pardavjas privalo perduoti pirkjui tokio asortimento daiktus, kurie atitikt pardavjui inomus sutarties sudarymo metu pirkjo poreikius, arba turi teis sutarties atsisakyti (CK 6.331 str.).

38

I skyrius. BENDROSIOS NUOSTATOS.

5.5. Prievols vykdymo bdas


Skolininkas turi vykdyti prievol taip, kaip aptarta sutartyje arba statymuose. ios pareigos skolininkas privalo laikytis nepaisydamas prievols vykdymo bdo verts (CK 6.39 str. 1 d.). Pavyzdiui, pagal rangos sutart sipareigojs sumokti rangovui u atlikt darb usakovas negali uuot umokjs rangovui atsiskaityti su juo daiktais. Tokiu atveju nesvarbu, ar pasilyti daiktai yra tos paios verts kaip ir sutartas umokestis, ar net didesns. Taiau gali bti atvej, kai kreditoriui toks arba panaus atsiskaitymo bdas yra priimtinas. Todl statymas, pripaindamas sutarties laisvs princip bei gindamas kreditoriaus interesus, nustato bendr taisykl, kad prievol laikoma vykdyta, jeigu kreditorius sutiko, jog prievol bus vykdyta kitokiu bdu (CK 6.39 str. 2 d.). Jeigu skolininkas atlieka ne t veiksm, kuris sudaro prievols dalyk, arba jo neatlieka, ir dl to kreditorius nesutinka, prievol negali bti laikoma tinkamai vykdyta, o tarp ali atsiranda kitas civilins teisins atsakomybs santykis. Prievols vykdymo bdo pakeitimo negalima tapatinti su vienos prievols pakeitimu kita (novacija) tai pirmj daro pasibaigusi (CK 6.141 str.). Pirmuoju atveju prievols bdo pakeitimas lemia prievols pabaig, taiau nauja prievol neatsiranda. Tuo tarpu novacijos atveju tarp ali atsiranda nauja prievol. Pavyzdiui, asmuo buvo skolingas kreditoriui tam tikr pinig sum, taiau abi alys susitar, kad skolininkas skolos negrins u j jis atliks remonto darbus. Taip pakeitus prievol perduoti pinigus prievole atlikti tam tikr darb vietoje paskolinio santykio tarp ali atsirado rangos teisinis santykis. Sudtingo turinio prievolse prieprieines pareigas skolininkas ir kreditorius turi vykdyti tuo paiu metu, jeigu statymai, sutartis ar prievols esm nenumato ko kita. Pavyzdiui, pirkjas turi sumokti pinigus, o pardavjas perduoti daikt. Taiau pirkimopardavimo sutartimi alys gali susitarti, kad daiktas bus perduotas anksiau, o pinigai sumokti po keli dien, arba alys gali sutartimi nustatyti kit prieprieini pareig vykdymo tvark. Prievol turi bti vykdyta i karto. Kreditorius turi teis nepriimti prievols, jei i vykdyta dalimis (CK 6.40 str. 1 d.). ia teise kreditorius gali pasinaudoti net ir tuomet, kai prievols objektas yra dalus. i taisykl pagrsta tuo, kad priimti prievol dalimis kreditoriui gali bti nenaudinga, sunku ir nepriimtina. Pavyzdiui, usakovui, primusiam pa39

CIVILIN TEIS. II dalis.

gal rangos sutart statomo statinio dal, tenka ir tos dalies atsitiktinio uvimo rizika, jeigu tai vyko ne dl rangovo kalts (CK 6.694 str. 3 d.), ir pan. Taiau gali bti, kad dalimis vykdyt prievol kreditoriui apsimoka priimti, piniginse prievolse kreditoriui taip sumaja rizika dl galimo visiko prievols nevykdymo tai jam bt nenaudinga. Todl visikai suprantama, kai, pavyzdiui, kreditorius grinam paskol priima dalimis. Kreditoriaus teis atsisakyti priimti dalimis vykdyt prievol gali bti apribota jo ir skolininko sutartimi arba statymu. Pavyzdiui, vekselio turtojas negali atsisakyti priimti vekselio sumos dalies mokos (sakomj ir paprastj vekseli statymo 41 str. 2 d.)23. Jeigu tarp ali yra kils ginas dl dalies prievols, kreditorius privalo priimti t prievols dal, kuri yra neginijama (CK 6.40 str. 2 d.). Pavyzdiui, tarp kredito sutarties ali kyla ginas dl to, kiek palkan skolininkas yra sumokjs. Tokiu atveju kreditorius negali atsisakyti priimti nustatytais terminais grinam kredit arba jo dal (ir atitinkamai skaiiuoti nuo jo palkanas) motyvuodamas tuo, kad nepriims grinamo kredito tol, kol skolininkas nesutiks su jo paskaiiuotomis palkanomis.

5.6. Prievols vykdymo vieta


Prievols vykdymo vieta yra laikoma ta vieta, kurioje turi bti atlikti veiksmai pagal prievol. Nors slyga dl prievols vykdymo vietos nra esmin, j nustatyti svarbu dl vairi prieasi. Prievols vykdymo vieta gali turti takos ilaid pasiskirstymui tarp ali, lemti, kurios valstybs teis turi bti taikoma, ir pan. Prievols vykdymo vieta gali bti nurodyta sutartyje, statymuose arba j gali lemti prievols esm. Yra prievoli, kai sutartimi btina nustatyti ir tinkamo prievols vykdymo viet. Pavyzdiui, krovinio siuntjas nurodo vejui, kur turi bti pristatytas krovinys, kad j galt priimti gavjas. Usakovas pagal statybos rangos sutart turi nurodyti ir viet, kurioje bus statomas statinys, ir pan. Taiau yra prievoli, kai vietos nebtina nurodyti, nes jos atsivelgiant j esm kitoje vietoje ir negali bti vykdytos. Pavyzdiui, atlikti tam tikrus darbus pagal subrangos sutart subrangovas gali tik tame pastate, kur stato rangovas, ir
23

Valstybs inios. 1999. Nr. 30851.

40

I skyrius. BENDROSIOS NUOSTATOS.

pan., prievols vykdymo viet gali nustatyti ir statymas. CK 6.318 straipsnis reglamentuoja pagal pirkimopardavimo sutart parduot daikt perdavim, kai pardavjas nepareigotas perduoti daikt konkreioje vietoje. Jei prievols vykdymo vieta nenumatyta nei sutartyje, nei statyme, nei apie j galima sprsti i prievols esms, taikomos CK 6.52 straipsnio 2 dalies taisykls. Jos nustatytos atsivelgiant tai, kas sudaro vykdytinos prievols dalyk. Jeigu prievols dalykas yra pagal individualius poymius apibdinto daikto perdavimas, tai toks daiktas turi bti perduotas daikto buvimo vietoje prievols atsiradimo momentu. Pavyzdiui, pirkjas apirjo automobil automobili salone, sudar sutart ir po keli dien sumokjo pinigus. Tokiu atveju pardavjas privalo perduoti nupirkt automobil pardavimo vietoje. Nekilnojamasis daiktas turi bti perduodamas jo buvimo vietoje. Jei skolininkas yra sipareigojs perduoti pagal ries poymius apibdint daikt, daikt jis privalo perduoti savo gyvenamojoje arba verslo vietoje. Pinigin prievol skolininkas turi vykdyti kreditoriaus gyvenamojoje arba verslo vietoje i karto, kai tik baigiasi prievols vykdymo terminas. Jeigu kreditoriaus gyvenamoji arba verslo vieta atsiradus prievolei pasikeit ir dl to skolininkas, vykdydamas prievol, turjo papildom ilaid, kreditorius privalo skolininkui ias ilaidas atlyginti. Kreditoriaus reikalavimu pinigin prievol gali bti vykdyta ir kitoje valstybs, kurioje yra kreditoriaus gyvenamoji arba verslo vieta mokjimo metu, ar valstybs, kurioje buvo kreditoriaus gyvenamoji vieta prievols atsiradimo momentu, teritorijoje. Taiau jeigu toks kreditoriaus reikalavimas i esms pasunkint skolininko padt, skolininkas gali atsisakyti tenkinti kreditoriaus reikalavim ir vykdyti prievol kreditoriaus gyvenamojoje arba verslo vietoje prievols atsiradimo momentu (6.52 str. 2 d. 5 p.). Visos kitos prievols turi bti vykdytos skolininko gyvenamojoje arba verslo vietoje prievols vykdymo termino sujimo momentu (6.52 str. 2 d. 5 p.). Kai kuri prievoli vykdymo viet gali nulemti j specifins savybs. Pavyzdiui, krovinio veimo geleinkelio transportu idavimo vieta gali bti tik geleinkelio stotis, krovinio gabenimo jros transportu uostas ir pan. 41

CIVILIN TEIS. II dalis.

5.7. Prievols vykdymo terminai


Prievols turi bti vykdomos ne tik nustatytoje vietoje, bet ir laikantis nustatyt termin. Prievols vykdymo terminas yra tam tikras laikas, kai prievol turi bti vykdyta. is laikas paprastai tapatinamas ne su tam tikru momentu, o su laiko tarpu, per kur prievol turi bti vykdyta. I ties bt sunku vykdyti prievol tam tikru sekundi, minui, valand, o kartais ir dien tikslumu. Pagal tai, ar vykdymo terminas yra nustatytas, prievols gali bti skirstomos terminuotas ir neterminuotas prievoles. Pastarosios savo ruotu gali bti skirstomos prievoles, kuri vykdymo terminas nenustatytas, ir prievoles, kuri vykdymo terminas apibrtas reikalavimo j vykdyti momentu. Terminas gali bti apibriamas kalendorine data, tam tikru laikotarpiu, vykiu, kai prievol turi bti vykdyta, ar pan. Terminas gali bti nustatytas apibriant ne tik prievols vykdymo pabaig, bet ir jos pradi. Danai prievols pradedamos vykdyti sigaliojus prievolei, taiau jis gali prasidti ir prajus tam tikram laikui po jos sigaliojimo. Taigi prievols vykdymo termin galima apibrti kaip moment arba laikotarp, per kur skolininkas turi atlikti prievols dalyk sudaranius veiksmus. Terminas gali bti nustatytas statymu, sutartimi arba teismo sprendimu. Taip statymas (CK 6.357 str. 9 d.) numato, kad pirkjui atsisakius vartojimo pirkimopardavimo sutarties, sudarytos ne prekybai skirtose patalpose, pardavjas, gavs praneim apie nutraukim, per penkiolika dien privalo atsiimti pirkjo grint daikt ir grinti pirkjui u daikt sumokt pinig sum. statymas gali numatyti, kad skolininkas turi teis vykdyti prievol anksiau nustatyto termino. Pavyzdiui, vartojimo kredito gavjas turi teis kredit grinti nesibaigus jo grinimo laikui sumokdamas iki kredito grinimo dienos priskaiiuotas palkanas ir kitus mokesius (CK 6.888 str. 2 d.). Jeigu prievols vykdymo terminas nenustatytas arba apibrtas reikalavimo j vykdyti momentu, tai kreditorius turi teis bet kada pareikalauti j vykdyti, o skolininkas turi teis bet kada j vykdyti. Prievol skolininkas privalo vykdyti per septynias dienas nuo tos dienos, kuri kreditorius pareikalavo j vykdyti. is terminas netaikomas, jeigu pagal statymus arba sutarties esm aikus kitas prievols vykdymo terminas. Tokiais atvejais prievols vykdymo terminas turi bti protin42

I skyrius. BENDROSIOS NUOSTATOS.

gas ir sudaryti slygas skolininkui tinkamai vykdyti prievol. Jeigu prievols prigimtis, jos vykdymo bdas arba vykdymo vieta reikalauja tam tikro termino, tokios prievols vykdymo termin gali nustatyti teismas vienos i ali reikalavimu. CK 6.53 straipsnio 3 dalis nustato bendr taisykl, kad skolininkas turi teis vykdyti prievol prie termin, jeigu to nedraudia statymai, sutartis arba jeigu prievols vykdymas prie termin neprietarauja jos esmei.

5.8. Prievols ali bendradarbiavimas


ali bendradarbiavimas (kooperavimasis) tai j veiksmai padedant viena kitai gyvendinti subjektines teises ir vykdyti pareigas. ie veiksmai gali bti neaptarti ali susitarimu ir nenumatyti prievols atsiradimo momentu, taiau tampa btini dl to, kad prievol bt vykdoma ilaikant tiek kreditoriaus, tiek skolininko interes pusiausvyr. ali pareiga bendradarbiauti vykdant prievol tvirtinta CK 6.38 straipsnio 3 dalyje. Tai bendro pobdio reikalavimas. Pripaindamas ypating ali bendradarbiavimo reikm atskirose prievolse statym leidjas danai papildomai j pabria bei nustato ir ios pareigos nevykdymo pasekmes: kreditorius laikomas paeidusiu prievol, jeigu skolininkas negali vykdyti prievols dl per mao kreditoriaus bendradarbiavimo su skolininku (CK 6.64 str. 1 d. 1 p.); pirkjas privalo sumokti daikto kain pardavjui, jeigu daiktas, kur pardavjas privaljo perduoti pagal sutart, taiau neperdav pirkjui dl to, kad pastarasis per maai bendradarbiavo su pardavju, uvo arba sugedo (CK 6.320 str. 4 d.); sutarties vykdymo metu bendradarbiauti privalo statybos rangos sutarties alys (CK 6.691 str. 1 d.); pacientas kiek stengdamas turi suteikti asmens sveikatos prieiros paslaug teikjui informacijos ir pagalbos, kuri pagrstai reikalinga norint vykdyti sutart (CK 6.731 str.); galiotojas privalo bendradarbiauti su galiotiniu, kai is vykdo pavedim (CK 6.761 str.), ir kt. Prievols ali bendradarbiavimo pareiga paymima ir tarptautiniuose aktuose. Pavyzdiui, UNIDROIT Tarptautini komercini sutari princip 5.3 straipsnyje nustatyta: Kiekviena alis turi viena su kita bendradarbiauti vykdydamos sutart, kai tokio bendradarbiavimo galima protingai tiktis. 43

CIVILIN TEIS. II dalis.

Bendradarbiavimo principas danai pabriamas ir teism praktikoje. Jis aikinamas kaip ali pareiga praneti kitai aliai apie gyvenamosios vietos, galioto asmens, sskait pakeitim, atstovo galiojimo pabaig ar panaikinim, apie ketinim atsisakyti sutarties, laiku reaguoti kitos alies praneimus, keistis informacija, btina tam, kad prievol bt vykdoma tinkamai, informuoti viena kit apie papildomas, sutartyje aikiai neireiktas slygas, susijusias su sutarties vykdymu, ir pan.24

5.9. Prievols vykdymo ekonomikumas


Bendra ali pareiga vykdyti prievol kuo ekonomikiau nustatyta CK 6.38 straipsnio 3 dalyje, taip pat 6.200 straipsnio 3 dalyje. Ekonomikumo principas reikia, kad prievols alys privalo pasirinkti tok vykdymo bd, kuris ekonominiu poiriu bt racionaliausias ir pareikalaut maiausi ilaid. Reikalavimas prievol vykdyti kuo ekonomikiau konkretizuojamas specialiose normose. Pavyzdiui, rangovas atsako u netinkam mediagos sunaudojim, jeigu darbas atliekamas i usakovo arba i dalies i usakovo mediagos (CK 6.648 str. 3 d.). Laikydamasi ekonomikumo principo alis neturi paeisti kitos alies interes. Tokiu atveju prievol turi bti vykdoma ne tik ekonomikai, bet ir tinkamai, protingai, prieingu atveju pernelyg ekonomikai veikusiai aliai tenka kompensuoti dl to patirtus kitos alies praradimus. Pavyzdiui, kai rangovo faktins ilaidos yra maesns negu buvo numatyta nustatant atliekam darb kain, rangovui ilieka teis gauti atlyginim, numatyt rangos sutartyje, jeigu usakovas nerodo, kad ekonomija turjo neigiamos takos sutartyje numatytai darbo kokybei (CK 6.654 str.). Ekonomikumo principas apima ne tik skolininko pareig vykdyti prievol kuo ekonomikiau, bet ir kreditoriaus pareig elgtis taip, kad skolininko ilaidos bt kuo maesns. Todl eismo nelaims metu su24 Lietuvos Aukiausiojo Teismo 2001 m. birelio 18 d. nutartis civilinje byloje G. erniovait v. E. Medonio individuali paruo mon Beil, Nr. 3K3704/2001, kat. 45.5.; Lietuvos Aukiausiojo Teismo 2001 m. spalio 10 d. nutartis civilinje byloje ilvino Budros individuali mon Skms sistemos v AB Lietuvos telekomas, UAB Lietuvos telekomo verslo sprendimai, Nr. 3K3927/2001, kat. 31.4; 37.6; 37.7; Lietuvos Aukiausiojo Teismo 2001 m. spalio 17 d. nutartis civilinje byloje SPAB Naujamiesio bstas v. V. Martiauskas, Nr. 3K3932/2001, kat. 31.4; 31.5; 37.8. ir kt.

44

I skyrius. BENDROSIOS NUOSTATOS.

gadinto automobilio savininkas suremontuoti automobil gali ne bet kokiomis slygomis, o tomis, kurios yra protingos ir btinos. Ekonomikumo principas reikalauja, kad kreditorius imtsi vis priemoni nuostoliams sumainti. Kartais tokia pareiga nustatoma statymu, pavyzdiui, vykus draudiminiam vykiui, draudjas turi imtis jam prieinam proting priemoni galimai alai sumainti (CK 6.1013 str.). Ekonomikumo principo reikm pripastama ir teism praktikoje25.

5.10. Kiti prievoli vykdymo ypatumai


Skolininkas privalo atlikti prievols dalyk sudaranius veiksmus kreditoriui arba kitam asmeniui, kuris turi teis priimti vykdym pagal susitarim, kreditoriaus nurodym arba statym. Taiau gali bti taip, kad nra asmens, kuris turi priimti vykdym, arba tas asmuo vykdymo nepriima, arba negali priimti dl kit prieasi. Tokiu atveju kai kuri prievoli vykdymo ypatumus nustato statymas (CK 6.56 str.). Skolininkas turi teis vykdyti pinigin prievol ne tiesiogiai kreditoriui, o sumokdamas skol notaro, banko ar kitos kredito staigos depozitin sskait ir toks vykdymas laikomas tinkamu. Taiau ia teise skolininkas gali pasinaudoti tik tuomet, kai: 1) vietoje, kurioje turi bti vykdyta prievol, nra kreditoriaus ar kito priimti prievols vykdym galioto asmens; 2) kreditorius yra neveiksnus ir neturi globjo; 3) kreditorius vengia priimti prievols vykdym; 4) kreditorius neaikus dl to, jog vyksta keli asmen ginas dl teiss priimti prievols vykdym. vykds prievol tokiu bdu skolininkas atleidiamas nuo palkan arba kitoki mok mokjimo ateityje. Taiau palkanos arba kitos sumos, apskaiiuotos nuo pinig sumokjimo depozitin sskait dienos, priklauso kreditoriui, iskyrus atvej, kai skolininkas tokiu bdu vykd prievol siekdamas, kad atitinkam priepriein pareig jam vykdyt ir kreditorius. Tuomet gautos palkanos ir kitokios sumos priklauso skolininkui, kol kreditorius atsiims mok.
Lietuvos Aukiausiojo Teismo 2000 m. rugsjo 6 d. nutartis civilinje byloje AB aldytuv kis v. V. Vygelio individuali paruo mon Vygis, Nr. 3K3761/2000, kat. 43.
25

45

CIVILIN TEIS. II dalis.

Sskaitos turtojo bankroto atveju depozitinje sskaitoje esanios pinigins los netraukiamos bankrutuojanio banko arba kitos kredito staigos turt, i kurio tenkinami kreditori reikalavimai. Notaras, bankas arba kita kredito staiga, kurios depozitin sskait sumokti pinigai, per proting termin turi apie tai praneti kreditoriui. depozitin sskait sumoktas sumas skolininkas gali atsiimti tik iki tol, kol kreditorius neprim vykdymo. Jeigu skolininkas atsiima i depozitins sskaitos mok, laikoma, kad jis nevykd prievols. Jeigu pinigai depozitin sskait mokti teismo proceso metu, skolininkas mok gali atsiimti tik teismui leidus. Be to, skolininkas neturi teiss atsiimti mok, jeigu tai paeist treij asmen arba solidarij pareig turini skolinink ar laiduotoj interesus. Jeigu prievols dalykas yra daiktas, o kreditorius atsisako priimti vykdym, skolininkas turi pasilyti kreditoriui priimti vykdyt prievol ir nustatyti termin, kada ji bt priimta. Jeigu per nustatyt termin kreditorius prievols vykdymo nepriima, laikoma, kad jis paeid prievol. iuo atveju skolininkas daikt perduoda saugoti kreditoriaus sskaita. Daikto atsitiktinio uvimo ar sugedimo rizika tokiu atveju pereina kreditoriui. Jeigu daiktas yra greitai gendantis, skolininkas gali j realizuoti, o gaut sum mokti depozitin sskait.

5.11. Prievols nevykdymo teisins pasekms


Justiniano teiginys obligatio est iuris vinculum26 ir iais laikais yra aksioma teisje. Draudiama vienaalikai atsisakyti vykdyti prievol arba vienaalikai pakeisti jos vykdymo slygas, iskyrus statym arba sutarties numatytus atvejus (CK 6.59 str.). draudim paeidiantys veiksmai arba neveikimas yra pagrindas atsirasti civilinei atsakomybei. Nustatydamas bendr draudim statym leidjas pasilieka teis sau ir prievols alims nustatyti ios taisykls iimtis. Pavyzdiui, CK 6.204 straipsnyje numatyta sutarties alies galimyb kreiptis kit al arba teism pakeisti sutart, jeigu vykdyti sutart jai tampa sudtingiau negu kitai aliai; CK 6.217 straipsnyje numatyta alies galimyb vienaalikai nutraukti sutart, jeigu kita alis sutarties nevykdo arba j vykdo netin26

Prievol yra teisiniai paniai. r.: Justinianas. Institucijos, 3.13.

46

I skyrius. BENDROSIOS NUOSTATOS.

kamai, nes tai yra esminis sutarties paeidimas; CK 6.721 straipsnis nustato kliento teis vienaalikai nutraukti paslaug sutart, nors paslaug teikjas jau pradjo j vykdyti; CK 6.793 straipsnyje numatyta komitento teis bet kada atsisakyti komiso sutarties panaikinant komisionieriui duot pavedim ir t. t. Prievols alys bet kada gali susitarti dl prievols nutraukimo arba jos slyg pakeitimo. Tiesa, i taisykl taip pat turi iimi, kurios pagrstos kita teiss aksioma alys savo susitarimu negali pakeisti, apriboti arba panaikinti imperatyvij teiss norm galiojimo arba taikymo (CK 6.157 str. 1 d.). Pavyzdiui, CK 3.26 straipsnio 3 dalis numato, kad sutuoktiniai susitarimu negali atsisakyti teisi arba panaikinti pareig, kurios pagal statymus atsiranda kaip santuokos pasekm. Jeigu skolininkas nevykdo prievols, atsiranda teisins pasekms, kurios statymo yra nustatytos atsivelgiant prievols dalyk. Nevykdytos prievols, kurios dalykas yra individualiais poymiais apibdinamo daikto perdavimas, pasekms reglamentuojamos CK 6.60 straipsnyje. Jei skolininkas nevykdo prievols atlikti tam tikr darb, taikomas CK 6.61 straipsnis. Prievols perduoti pagal individualius poymius apibdinam daikt nevykdymo pasekms. Jeigu skolininkas nevykdo prievols perduoti pagal individualius poymius apibdinam daikt kreditoriui nuosavybs ar patikjimo teise arba naudotis, tai kreditorius turi teis reikalauti, kad skolininkas daikt perduot (CK 6.60 str. 1 d.). i norma turi bti aikinama sistemikai su kitomis CK normomis, pirmiausia su CK 6.213 straipsnio 2 dalimi. Todl reikalavimas vykdyti prievol natra negals bti patenkintas, jeigu sutartin prievol vykdyti natra nemanoma teisikai arba faktikai (pvz., daikt yra gijs siningas gijjas). Jeigu natra vykdoma prievol labai komplikuot skolininko padt arba brangiai kainuot, turinti teis gauti vykdym sutarties alis gali protingai gauti vykdym i kito altinio ir kitais mintame straipsnyje nurodytais atvejais. Skolininkui nevykdant pareigos perduoti daikt, kreditorius taip pat turi alternatyvi teis reikalauti nuostolius atlyginti, o ne vykdyti prievol natra (CK 6.245 str.). Abi ios kreditoriaus teiss, kaip alternatyvos, tvirtinamos ir specialiose normose. Pavyzdiui, CK 6.324 straipsnis numato pirkjo teis atsisakyti vykdyti pirkimopardavimo sutart ir reikalauti atlyginti nuostolius, jeigu pardavjas nepagrstai atsisako perduoti daiktus pirkjui, pirkjas taip pat gali pasinaudoti ir 47

CIVILIN TEIS. II dalis.

savo teise reikalauti vykdyti prievol natra, kai pardavjas atsisako perduoti pagal individualius poymius apibdinam daikt. Kreditorius negali pasinaudoti savo teise reikalauti perduoti pagal individualius poymius apibdinam daikt, jeigu daiktas jau perduotas kitam tos paios ries teis turiniam kreditoriui. Tokiu atveju kreditoriaus teis reikalauti vykdyti prievol natra inyksta, taiau ilieka kreditoriaus teis reikalauti atlyginti nuostolius. Gali bti, kad reikalavim perduoti daikt gyja keli kreditoriai, nors n vienam i j daiktas dar nra perduotas. Pavyzdiui, pardavjas pardav daikt vienam pirkjui, taiau jo dar neperdav. Po kurio laiko kitam pirkjui pasilius geresn kain, pardavjas pardav daikt pastarajam. Tokiu atveju pirmenyb priklauso tam kreditoriui, kurio naudai prievol atsirado pirmiau, o jei to nustatyti negalima, pirmiau iekin pareikusiam kreditoriui. iuo atveju negalintis gyvendinti savo teiss natra kreditorius turi teis reikalauti atlyginti nuostolius (CK 6.60 str. 1 d.). Jeigu sutartis numato netesybas, tai kreditorius turi teis savo pasirinkimu reikalauti arba sumokti netesybas, arba perduoti pagal individualius poymius apibdinam daikt (CK 6.60 str. 2 d. ir 6.73 str. 2 d.). Prievols atlikti tam tikr darb nevykdymo pasekms. Pasekms, kai skolininkas nevykdo prievols atlikti tam tikr darb, aptariamos CK 6.61 straipsnyje. Jeigu skolininkas nevykdo prievols atlikti tam tikr darb, kreditorius turi teis reikalauti atlyginti nuostolius arba atlikti darb u skolininko pinigus. iuo atveju kreditorius taip pat turi teis kreiptis teism ir reikalauti, kad skolininkas avansu sumokt darbui atlikti reikalingas sumas. Tokia teise kreditorius negali pasinaudoti, jeigu statymai arba sutartis numato kitas pasekmes. statymas (CK 6.61 str. 1 d.) draudia piktnaudiauti kreditoriui savo teise nustatydamas, kad kreditorius turi atlikti darb per proting termin ir u proting kain. Taigi tvirtinamas prievols vykdymo ekonomikumo principas. Protingai nustatytas terminas padeda ivengti neapibrtumo, kada prievol bus vykdyta, taip ginamas skolininko interesas. Protingos kainos taisykl taip pat nustatyta siekiant ilaikyti prievols ali interes pusiausvyr. Jeigu prievol yra susijusi su skolininko asmeniu, t. y. jeigu skolininkas nevykdo prievols atlikti tam tikr darb arba veiksmus, kuriuos atlikti gali tik jis pats, tai kreditorius turi teis kreiptis teism ir reikalauti netesyb baudos. Baudos dyd nustato teismas. Iiekoma bauda 48

I skyrius. BENDROSIOS NUOSTATOS.

gali bti vienkartin arba mokama u kiekvien praleist dien, kol skolininkas vykdys prievol (CK 6.61 str. 2 d.). ia teise kreditorius negali pasinaudoti, kai paeistas jo teises galima ginti kitais bdais, pavyzdiui, iiekoti nuostolius, sutartines netesybas, taip pat kai vykdyti prievol tampa nemanoma ne dl skolininko kalts. Atsakomyb u nevykdyt prievol pagal dvial sutart. Dvialje sutartyje alys turi ir teises ir pareigas, todl svarbu nustatyti toki prievoli nevykdymo pasekmes reglamentuojanias taisykles. Bendrosios taisykls idstytos CK 6.62 straipsnyje. Jeigu viena alis nebegali vykdyti prievols pagal dvial sutart dl tokios aplinkybs, u kuri neatsako n viena i ali, o kitko nenumato statymai arba sutartis, tai n viena i ali neturi teiss reikalauti, kad kita alis sutart vykdyt. iuo atveju taikoma restitucija, t. y. alys turi grinti viena kitai visa, k jos vykd be atitinkamo prieprieinio vykdymo. Jeigu viena alis prievols pagal dvial sutart nebegali vykdyti dl tokios aplinkybs, u kuri ji atsako, pavyzdiui, rangovas negali perduoti objekto dl to, kad uvo, antra alis turi teis atsisakyti sutarties ir reikalauti grinti visa, k ji vykd, taip pat atlyginti dl nevykdytos sutarties patirtus nuostolius. ia teise kreditorius negali pasinaudoti, jeigu kitaip numato statymai arba sutartis. Gali bti, kad viena i prievols ali negali vykdyti savo pareigos dl tokios aplinkybs, u kuri atsako antra alis. Pavyzdiui, rangovas negali atlikti darbo, nes usakovas nepateik mediag, kaip buvo sutarta rangos sutartyje. Tokiu atveju pirmoji alis turi teis reikalauti i antrosios vykdyti prievol ir atlyginti nuostolius, kuriuos skaitoma tai, k i sutaup dl negaljimo vykdyti savo prievol (CK 6.62 str. 3 d.). Atvejai, kai skolininkas laikomas paeidusiu prievol. aliai, kuri pateikia teismui reikalavim dl prievols paeidimo, tenka procesin pareiga rodinti prievols paeidimo fakt. Todl kad bt apsaugotos kreditoriaus teiss, materialiosios civilins teiss normos nustato prezumpcijas, kada skolininkas laikomas paeidusiu prievol. ios prezumpcijos idstytos CK 6.63 straipsnyje. Skolininkas laikomas paeidusiu prievol, jeigu: 1) nevykdomos arba netinkamai vykdomos sutartyje numatytos slygos; 2) skolininkas praleidia prievols vykdymo termin; 49

CIVILIN TEIS. II dalis.

3) kreditorius teisminiu ar neteisminiu bdu pagrstai reikalauja, kad skolininkas vykdyt prievol; 4) kreditorius reikalavo vykdyti prievol ir nustat proting jos vykdymo termin, o skolininkas prievols per termin nevykd; 5) skolininkas dar nesibaigus prievols vykdymo terminui pranea kreditoriui, kad jis prievols nevykdys; 6) prievols nebegalima vykdyti dl skolininko kalts. Skolininko pareiga atlyginti nuostolius atsiranda nuo to momento, kai skolininkas laikomas paeidusiu prievol. Nuostoliai negali bti ireikalauti, jeigu skolininkas nuo prievols vykdymo atleidiamas. Jeigu prievols vykdymo terminas nebuvo nustatytas, skolininkas laikomas paeidusiu prievol nuo to momento, kai kreditorius ratu pareikalavo vykdyti prievol ir nustat vykdymo termin, o skolininkas per termin prievols nevykd. Gali bti, kad skolininkui paeidus prievol, vliau jos nebemanoma vykdyti. Pavyzdiui, gaisro metu sunaikinamas pagal individualius poymius apibdintas pirkimopardavimo objektas ir dl to praleids perdavimo termin pardavjas negali daikto perduoti pirkjui. Tokiais atvejais skolininkas atsako u visas pasekmes, susijusias su tuo, kad po paeidimo prievols vykdyti nebemanoma, iskyrus atvejus, kai prievols nemanoma vykdyti dl kreditoriaus kalts. Skolininkas atsakingas net ir tuo atveju, jeigu vliau prievols negalima vykdyti dl aplinkybi, u kurias skolininkas neatsako, pavyzdiui, force majeure. Jei paeids prievol skolininkas silo kreditoriui vykdyti prievol natra, kreditorius turi teis atsisakyti priimti skolininko silym vykdyti prievol, jeigu skolininkas kartu nesilo atlyginti dl prievols paeidimo kreditoriaus patirtus nuostolius. Atvejai, kai kreditorius laikomas paeidusiu prievol. Prievolje atlikti tam tikrus veiksmus arba susilaikyti nuo j pareigotas yra skolininkas. Taiau kartais skolininkas negali vykdyti savo pareigos dl to, kad netinkamai elgiasi kreditorius. Atvejai, kai kreditorius laikomas paeidusiu prievol, bei tokio paeidimo pasekms nustatyti CK 6.64 straipsnyje. Kreditorius yra laikomas paeidusiu prievol, jei: 1) skolininkas negali vykdyti prievols dl nelabai glaudaus kreditoriaus bendradarbiavimo su skolininku arba dl kitokios kreditoriaus kalts. Pavyzdiui, sutartyje buvo nurodyta, kad skoli50

I skyrius. BENDROSIOS NUOSTATOS.

ninkas pinigin prievol vykdys sumokdamas pinigus kreditoriaus sskait banke, taiau kreditorius nei pats, nei skolininko praomas nenurodo sskaitos, kuri turi bti sumokti pinigai, rekvizit; 2) kreditorius dl savo kalts nevykdo pareig skolininkui ir dl to skolininkas pagrstai sustabdo prievols vykdym. Pavyzdiui, usakovas neperduoda rangovui mediag, kurios pagal rangos sutart turi bti panaudotos rangos objektui. Kai kreditorius paeidia prievol, skolininkas laikomas jos nepaeidusiu. i prezumpcija tsiasi tol, kol tsiasi prievol paeidiantys kreditoriaus veiksmai (neveikimas). Kreditoriui paeidus prievol, skolininkas taip pat gali kreiptis teism ir prayti visikai arba i dalies, numatant slyg ar beslygikai atleisti j nuo prievols vykdymo. Jeigu skolininkas patyr nuostoli dl to, kad kreditorius paeid prievol, jis turi teis reikalauti juos atlyginti.

Kontroliniai klausimai:
1. Kas yra prievoli vykdymas? 2. Ar prievols vykdymu gali bti laikomas pasyvus pareigoto asmens elgesys? 3. Kokie prievoli vykdymo principai? 4. Ar prievols vykdymui turi reikms aplinkyb, kad prievols vykdymas kartu yra ir profesin veikla? 5. Kokios yra tinkamo prievols vykdymo pasekms? 6. Koki statymo prezumpcij reikia pakvitavimo apie pagrindins skolos sumokjim idavimas? 7. Kokia statymo prezumpcija nustatyta vykdant tstin prievol? 8. Ar tretysis asmuo gali vykdyti prievol u skolinink? 9. Kokiais atvejais laikoma, kad prievol vykdyta tinkamai, nors vykdym prim ne kreditorius? 10. Kada kreditorius negali priimti prievols vykdymo i treiojo asmens? 11. Kokiu pagrindu atsiranda vykdiusio prievol treiojo asmens teis reikalauti i skolininko? 51

CIVILIN TEIS. II dalis.

12. Kokiais atvejais leidiama atsisakyti vykdyti prievol? 13. Kokios yra prievols atlikti tam tikr darb nevykdymo pasekms? 14. Kokie yra prievols nevykdymo pagal dvial sutart ypatumai? 15. Kokias skolininko paeidimo prezumpcijas nustato statymas? 16. Nuo kokio momento atsiranda skolininko pareiga atlyginti nuostolius?

52

I skyrius. BENDROSIOS NUOSTATOS.

6 skirsnis. KREDITORIAUS INTERES GYNIMO BDAI


Paeistos kreditoriaus teiss prievolje gali bti apgintos ne tik universaliais, bet ir specialiais bdais, kuriuos numato CK straipsniai, reglamentuojantys bendruosius prievoli nuostatus. Skolininkas, nevykdantis arba netinkamai vykdantis savo prievoles kreditoriui, atsako sutartyje arba statymuose nustatyta tvarka. Tuo pat metu CK yra daug norm, kurios savo esme negalt bti laikomos subjektini teisi gynimo bdais. Bet tam tikrais atvejais jos gali bti panaudotos civilinms teisms ginti. Be prievoli utikrinimo bd, kuri paskirtis garantuoti prievols vykdym, CK numato specialius kreditoriaus interes gynimo bdus, tvirtintus CK etosios knygos IV skyriuje, pavadintame Kreditoriaus interes gynimas ir numataniame tris specifinius gynimo bdus actio Pauliana (CK 6.666.67 str.), netiesiogin iekin (CK 6.68 str.) ir sulaikymo teis (6.69 str.).

6.1. Kreditoriaus teis ginyti skolininko sudarytus sandorius (actio Pauliana)


Actio Pauliana (Pauliaus iekinio)27 instituto tvirtinim lm poreikis ukirsti keli nesiningiems skolininkams, vengiantiems vykdyti prievoles ir todl perleidusiems turt kitiems asmenims (daniausiai savo sutuoktiniams, giminms, kitiems asmenims). Actio Pauliana tai teis ginyti skolininko sudarytus sandorius, kuri pastarasis sudaryti neprivaljo, jeigu ie sandoriai paeidia kreditoriaus teises, o skolininSenovs Romoje paskutiniaisiais respublikos laikotarpio amiais inyko XII lenteli statym sistema, pagal kuri neigalint skolinink bausdavo mirties bausme arba parduodavo vergov svetur. J pakeit privatus (nam) kalinimas ir ypa iiekojimas i turto nustatant skund, kuris Digestose buvo vadinamas Pauliaus skundu (actio Pauliana). Iekinio pavadinimas yra kils i senovs Bizantijos teisininko Pauliaus vardo. r.: P. F. Girard. Romn teis. 1932. T. 2, p. 5053.
27

53

CIVILIN TEIS. II dalis.

kas apie tai inojo arba turjo inoti. Taigi actio Pauliana institutas skirtas kreditoriaus teisms apginti nuo tokio nesiningo skolininko, kuris, perleids savo turt treiajam asmeniui, tampa nemokus, todl negali vykdyti savo prievols kreditoriui ir taip paeidia kreditoriaus teises. Actio Pauliana ir yra kreditoriaus reikalavimas, kad skolininko sudarytas sandoris dl turto perleidimo treiajam asmeniui bt pripaintas negaliojaniu. Tokio iekinio pasekm restitutio in integrum. Dl to skolininkas vl galt vykdyti savo prievol kreditoriui. Recepuojant romn teis, actio Pauliana, kaip vienas i kreditoriaus teisi gynimo institut, paplito vairiose alyse. is institutas buvo inomas ir Lietuvoje. 1931 m. buvo priimtas Kreditoriams kenksming skolininko akt ginijimo statymas28, kuris reglamentavo skolininko sudaryt sutari ir kitoki akt pripainim negaliojaniais kreditoriaus reikalavimu, jeigu jie paeidia kreditoriaus interesus. Okupacijos laikotarpiu actio Pauliana instituto nebuvo. Tik 1998 m. 1964 m. CK 571 straipsnyje tvirtintas actio Pauliana institutas, kuris buvo nurodytas CK skirsnyje, reglamentuojaniame sandori negaliojimo pagrindus. 2000 m. CK actio Pauliana reglamentuotas atskirame kreditori interes gynimo skyriuje. iuo institutu siekiama ginti kreditori nuo nesining skolininko veiksm, kuriais mainamas skolininko mokumas ir kartu mainama galimyb, kad kreditoriaus reikalavimas bt patenkintas. Kreditorius, reikdamas actio Paulino, pirmiausia siekia atkurti paeist skolininko mokum sugrinant tai, k skolininkas nesiningai ir be pagrindo perleido kitiems asmenims. Atkrus paeist skolininko mokum padidja kreditoriaus galimybs, jog skolininkas visikai arba bent i dalies vykdys savo prievol.
statymo 1 straipsnyje buvo nurodoma, kad iuo statymu gali bti iiekomja tvarka ginijamos sutartys ir kitokie teiss aktai, kurie pakenk skolininko kreditoriams: 1) aktai, kuriuos skolininkas yra sudars per pastaruosius deimt met prie atskiram kreditoriui pareikiant iekin arba prie paskelbiant skolinink neigaliniu, jeigu skolininkas norjo tokiu aktu pakenkti savo kreditoriams ir jeigu asmuo, su kuriuo arba kurio naudai sudarytas aktas, inojo t skolininko nor; 2) neatlygintini aktai, kuriuos skolininkas yra sudars per pastaruosius penkerius metus prie atskiram kreditoriui pareikiant iekin arba prie paskelbiant skolinink neigaliniu, jeigu skolininkas norjo tokiu aktu pakenkti savo kreditoriams, nors asmuo, su kuriuo arba kurio naudai sudarytas aktas, ir neinojo to skolininko noro; 3) neatlygintini aktai, kuriuos skolininkas yra sudars per pastaruosius dvejus metus prie atskiram kreditoriui pareikiant iekin arba prie paskelbiant skolinink neigaliniu, net jeigu skolininkas ir nenorjo tokiu aktu pakenkti savo kreditoriams.
28

54

I skyrius. BENDROSIOS NUOSTATOS.

Norint tinkamai taikyti actio Pauliana institut btina isiaikinti iuos jo ypatumus: 1) taikant actio Pauliana institut btina, kad kreditorius turt neabejotin ir galiojani reikalavimo teis skolininkui, t. y. jis taikomas, kai skolininkas nra vykds visos arba dalies prievols kreditoriui arba vykds j netinkamai; 2) btina nustatyti, jog ginijamas sandoris paeidia kreditoriaus teises. CK numato, jog sandoris paeidia kreditoriaus teises, jeigu dl jo skolininkas tampa nemokus arba bdamas nemokus suteikia pirmenyb kitam kreditoriui, arba kitaip paeidiamos kreditoriaus teiss; 3) ginijamas sandoris gali bti pripaintas negaliojaniu, jei skolininkas jo sudaryti neprivaljo. Privaljimas sudaryti sandor yra vienas i imperatyv, apribojani sutari sudarymo laisv. Tam tikrais atvejais btinyb sudaryti sandor gali bti nustatyta statymu arba atsirasti i kit susitarim, pavyzdiui, ikisutartini susitarim, vieojo konkurso atvejais ir t. t. Skolininkui gali bti privalu sudaryti sandorius vykdant teismo sprendim arba nutart29. Tam, kad ginijamas sandoris bt pripaintas negaliojaniu, btina nustatyti skolininko nesiningum, t. y. skolininkas inojo arba turjo inoti, kad sudarydamas sandor paeidia kreditoriaus teises. CK 6.67 straipsnis tvirtina nesiningumo prezumpcij ir vardija atvejus, kai preziumuojamas skolininko nesiningumas. Nesiningumo prezumpcija tai konkrets CK 6.67 straipsnyje nurodyti atvejai, kai skolininkas laikomas nesiningu sudarius sandor, kurio jis neprivaljo sudaryti, nebent bt rodyta prieingai. Taigi lengviau rodyti skolininko nesiningum kaip btin actio Pauliana instituto taikymo slyg, nes rodyti skolininko nesiningum pagal bendras rodinjimo taisykles turt kreditorius, o esant nuostatoms dl skolininko nesiningumo prezumpcijos kreditorius turi tik nurodyti, jog sandoris sudarytas su asmenimis, nurodytais CK 6.67 straipsnyje, o rodinjimo nata, jog sandoris sudarytas nesiekiant ivengti atsiskaityti su kreditoriumi, tenka
29 Lietuvos Aukiausiojo Teismo 2001 m. gegus 5 d. nutartis civilinje byloje Vilniaus apskrities VM v T. Rozovskis, Nr. 3K31253, kat. 31.6.1; Lietuvos Aukiausiojo Teismo 2000 m. balandio 5 d. nutartis civilinje byloje V. Babarskis v V. Bogueviius, Nr. 3K3425, kat. 42.

55

CIVILIN TEIS. II dalis.

skolininkui30. i nuostata i esms skiria Pauliaus iekin nuo panaaus sandorio negaliojimo pagrindo, kuris buvo numatytas 1964 m. CK 571 straipsnyje, nes i norma nesiejo atlygintinio sandorio pripainimo negaliojaniu su sandorio ali nesiningumu, taip pat netvirtino nesiningumo prezumpcij31. Civilinje teisje egzistuoja siningumo prezumpcija. Turto gijjas laikomas siningu gijju, kol nerodyta prieingai (CK 4.26 str.). Tuo tarpu CK 6.67 straipsnyje tvirtinta io principo iimtis nesiningumo prezumpcija. Paymtina, jog CK 6.67 straipsnis numato atuonis atvejus, kada preziumuojamas kreditoriaus interesus paeidianio sandorio ali nesiningumas. iuos atvejus galima skirstyti tris grupes: 1) kai treiasis asmuo tiesiogiai ar netiesiogiai suinteresuotas palaikyti sudarant sandor skolinink (CK 6.67 str. 13, 68 p.); 2) kai sandorio, kur pagal t sandor turjo atlikti skolininkas, vykdymo vert labai virija kitos sandorio alies pateikt vykdym (aikiai nenaudingi sandoriai) (CK 6.67 str. 4 p.); 3) kai sandoris sudarytas dl skolos, kurios mokjimo terminas dar nebuvo sujs, mokjimo (privilegij ir pirmumo teiss teikimas kitam kreditoriui) (CK 6.67 str. 5 p.). CK tvirtint atvej, kai alies nesiningumas preziumuojamas, sraas yra baigtinis. Todl jei nra 6.67 straipsnyje vardyt atvej, sandor sudar asmenys laikytini siningais ir j siningumo prezumpcij turi paneigti sandorius ginijantis kreditorius32.
30 Paymtina, kad minto 1931 m. Lietuvos kreditoriaus kenksming skolinimo akt ginijimo statymo 2 straipsnyje taip pat buvo tvirtinti nesiningumo prezumpcijos atvejai, jei skolininkas sudar sutartis 1) su savo sutuoktiniu susituokiant ar susituokus; 2) su savo arba savo sutuoktinio tiesiogins auktutins arba emutins linijos giminmis; 3) su savo arba savo sutuoktinio tviais arba sniais; 4) su savo arba savo sutuoktinio broliais arba seserimis tikraisiais (to paties tvo, tos paios motinos), snytais arba suvestiniais; 5) su nurodyt 24 punktuose asmen sutuoktiniu. Iki bus rodyta prieingai, tariama, kad asmuo, su kuriuo arba kurio naudai jis sudar akt, inojo skolinink norjus pakenkti savo kreditoriams // Valstybs inios. 1931. Nr. 367. 31 Dl ios prieasties Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2003 m. balandio 9 d, prim nutarim Dl Lietuvos Respublikos 57 (1) straipsnio 3 ir 4 dali atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai, kuriame konstatavo, kad teismas privalo sprsti, ar treiasis asmuo, sudarydamas sandor su skolininku, buvo siningas vadovaudamasis teisingumo ir protingumo kriterijais. Teismas turi ginti ne tik kreditoriaus, bet ir siningo treiojo asmens teises. 32 Lietuvos Aukiausiojo Teismo 2002 m. birelio 3 d. nutartis civilinje byloje Bankrutuojanti AB Litimpex bankas v UAB Pajrio paslaptys ir kt., Nr. 3K3710, kat. 15.2.1.1.

56

I skyrius. BENDROSIOS NUOSTATOS.

CK taip pat tvirtinta, jog ginijamas atlygintinis dvialis sandoris gali bti pripaintas negaliojaniu tik tuo atveju, jeigu kita sandorio alis (treiasis asmuo) buvo nesininga. Neatlygintinis sandoris gali bti pripaintas negaliojaniu nepaisant treiojo asmens siningumo arba nesiningumo. Taikant CK 6.66 straipsn svarbu laikytis kreditoriaus ir skolininko interes pusiausvyros principo, todl kreditoriaus teiss neturt bti suabsoliutinamos, t. y. kreditoriams neturt bti suteikiamos privilegijos skolininko ir treiojo asmens atvilgiu. Dl ios prieasties CK ir yra tvirtinta imperatyvi nuostata dl treiojo asmens nesiningumo. Paymtina ir tai, jog nustatant ginijamo sandorio ali siningum io turinys konkreioje situacijoje gali skirtis. Tai priklauso nuo to, kokie sandoriai yra sudaromi ir kokiomis aplinkybmis asmenys veikia33. Kai kyla ginas dl sudaryto sandorio negaliojimo dl galimo kreditoriaus interes paeidimo, tai aplinkyb, ar sandorio alis, pavyzdiui, turto gijjas, buvo siningas, nustatoma pagal tai, ar gijjas inojo arba turjo inoti, kad sandoris paeidia skolininko kreditoriaus teises. Teisikai reikminga, ar sutarties alis turi duomen (ino), ar privalo inoti (jam nustatyta pareiga pasidomti), kad kita sutarties alis yra skolininkas, t. y. asmuo, turintis kreditori. Tokie duomenys gali bti gaunami i pokalbio su turt parduodaniu asmeniu arba jo atstovu, i registr, i kit altini (oficiali arba privai). Informacija gali bti iniose apie teismines bylas, sudarytas sutartis, turto aret, apie antstolio atliekamus vykdymo veiksmus, taip pat kiti duomenys ir altiniai, kurie rodyt, kad asmuo gali bti skolingas. Svarbu taip pat vertinti, ar sandorio sudarymas objektyviai nepaeis kreditoriaus teisi. Sudarant kiekvien sandor turto gijjas yra suinteresuotas neturti problem dl gyjamo turto, siekia apsisaugoti, kad jis nebt ireikalaujamas. Tai reikia, kad turto gijjas taip pat suinteresuotas civilini teisini santyki stabilumu. Jis pats privalo tuo pasirpinti, protingai elgdamasis jis neturt sudaryti sandorio, kai yra duomen, jog ateityje gali prarasti pagal sutart gaunam turt. Vadinasi, elgdamasis apdairiai, jis, prie sudarydamas sutart, turi pasidomGana isamiai siningumo nustatymo kriterijai atskleisti, pavyzdiui, Lietuvos Aukiausiojo Teismo 2002 m. birelio 19 d. nutartyje civilinje byloje A. Safonovas v. T. Safonova ir kt., Nr. 3K3898/2002, kat. 31.6.1.
33

57

CIVILIN TEIS. II dalis.

ti, ar patikima kita sandorio alis, ar ji elgiasi siningai. I bsimos sandorio alies pagrsta reikalauti paaikinimo ir kit duomen, ar ji neturinti skolinink, kuri interesams gali bti padaryta ala dl sandorio sudarymo. Jeigu asmuo gauna ini apie galimo kontrahento kreditori, tai privalo svarstyti, ar gydamas skolininko turt nepaeis kreditoriaus interes. Protingu ir apdairiu gali bti laikomas tas gijjas, kuris jam prieinamomis priemonmis pasidomjo, ar sandor ketinantis sudaryti asmuo neturi kreditori ir ar sudarant sandor nebus paeisti j interesai. Tai daroma i dalies jo paties interesais, todl i turto gijjo pagal sandor gali bti reikalaujama domtis kita sandorio alimi ir jos turtine padtimi, kiek normaliai reikia sudaryti sandor nepaeidiant statym. Vadinasi, tai pripaintina jo pareiga. Turto pagal bsim sandor gijjas, siekdamas nepaeisti galimo kreditoriaus interes, turi bti apdairus: 1) protingomis priemonmis isiaikinti, ar bsimoji sandorio alis yra skolininkas; 2) konkreioje situacijoje vertinti, ar sandoris nepaeis skolininko kreditoriaus interes. Iekinys dl sandorio pripainimo negaliojaniu gali bti pareikiamas per vieneri met iekinio senaties termin. is terminas pradedamas skaiiuoti nuo tos dienos, kuri kreditorius suinojo arba turjo suinoti apie jo teises paeidiant sandor. Remiantis CK 6.66 straipsnio 4 dalimi, pripainus pagal kreditoriaus iekin skolininko sudaryt sandor negaliojaniu, iiekojimas kreditoriaus reikalavimu yra nukreipiamas perduot pagal t sandor turt arba jo vert tiek, kiek reikia kreditoriaus reikalavimams patenkinti. Toki nuostat lemia actio Pauliana kompensacinis pobdis. Kitaip nei kitais sandori pripainimo negaliojaniais atvejais, sandorio pripainimas negaliojaniu nra pagrindinis iekinio tikslas. Sandorio pripainimas negaliojaniu yra tik priemon atkurti skolininko paeist mokum ir sugrinti skolinink ankstesn turtin padt. Tam tikr ypatum actio Pauliana instituto taikymas turi atskir kategorij, pavyzdiui, moni bankroto bylose. Nors specialiai tokie ypatumai CK nra aptarti, bet yra pripainti teism praktikoje34.
Dl actio Pauliana instituto taikymo bankroto bylose nuomon yra pareiks ir Lietuvos Aukiausiasis Teismas 2001 m. vasario 21 d. nutartyje civilinje byloje AB Turto bankas v BAB Rimeda, Nr. 3K3201, kat. 15.2.1.1.
34

58

I skyrius. BENDROSIOS NUOSTATOS.

6.2. Netiesioginis iekinys


Kreditorius, turintis neabejotin ir vykdytin reikalavimo teis skolininkui, turi teis priverstinai gyvendinti skolininko teises pareikdamas iekin skolininko vardu, jeigu skolininkas pats t teisi negyvendina arba atsisako tai daryti ir dl to paeidia kreditoriaus interesus (netiesioginis iekinys) (CK 6.68 str. 1 d.). Taigi tai iekinys, kur u skolinink gali pareikti jo kreditorius. Aikinant ir taikant netiesioginio iekinio institut, kuris yra palyginti naujas, nes tokio kreditoriaus interes gynimo bdo ankstesnis CK nenumat, btina atsivelgti io instituto esm ir tiksl. Pagrindin io instituto paskirtis apsaugoti kreditori nuo nesiningo skolininko veiksm tais atvejais, kai skolininkas nesuinteresuotas gyvendinti savo teis, nes kreditorius j nukreips iiekojim, arba dl kit prieasi. Netiesioginio iekinio instituto taikymas yra specifikas. Tam, kad kreditoriaus iekinys bt tenkintinas, reikia nustatyti ias aplinkybes: 1) kreditoriaus neabejotin ir vykdytin reikalavimo teis, t. y. prievol turi bti galiojanti, iki iekinio pareikimo turi bti sujs prievoli vykdymo terminas, neturi bti sujs prievols naikinamasis terminas, prievol neturi bti pasibaigusi kitais prievoli pabaigos pagrindais; 2) skolininkas negyvendina savo teisi arba atsisako tai daryti. Skolininko neveikimas gali pasireikti vairiai: gali bti delsiama, stokojama iniciatyvos gyvendinti savo teises, piktybikai vengiama jas gyvendinti arba gyvendinamos netinkamomis priemonmis. Taiau kreditorius neturi teiss reikalauti gyvendinti tas skolininko teises, kurios iimtinai susijusios su skolininko asmeniu; 3) skolininko neveikimas paeidia kreditoriaus interesus, t. y. kreditoriui btina apsaugoti savo teises (skolininkas tapo nemokus, jam ikelta bankroto byla ir kitais ypatingais atvejais). Skolininko teis, kurios jis negyvendina, neturi bti asmenin (pvz., teis alos, padarytos dl sveikatos sualojimo, atlyginim). Kita vertus, skolininko bei jo kreditoriaus naudojimosi savo teismis galimybs nra beribs, nes yra priklausomos nuo galim treij asmen teist interes. Antai pagal CK 6.129 straipsnio 1 dal kreditorius negali atleisti skolininko nuo prievols vykdymo, jei tai paeidia treij asmen interesus kreditoriaus turt. Todl jei yra pareiktas 59

CIVILIN TEIS. II dalis.

netiesioginis iekinys, skolininkas, kurio vardu reikiamas netiesioginis iekinys, negalt sudaryti taikos sutarties su savo skolininku arba padovanoti jam skol, jei tai paeist kreditoriaus, reikianio iekin skolininko vardu, teistus interesus. Netiesioginio iekinio instituto pobdis lemia tai, jog patenkinus netiesiogin iekin ireikalautas turtas, kitaip nei taikant actio Pauliana institut, skaitomas skolininko turt ir naudojamas vis skolininko kreditori reikalavimams tenkinti35.

6.3. Sulaikymo teis


CK 6.69 straipsnio 1 dalis numato, jog kreditorius turi teis naudotis daikto sulaikymo teise kaip vienu i savo teisi gynimo bd tol, kol skolininkas vykdo prievol. Teisinje literatroje sulaikymo teis suprantama ir kaip viena i prievoli vykdym utikrinani priemoni, ir kaip daiktin teis36. Sulaikymo teiss gyvendinimo tvark nustato daiktins teiss normos (Ketvirtosios knygos XIII skyriaus nuostatos). Taiau i kreditoriaus teis neatsiejama nuo skolininko prievols kreditoriui, nes sulaikymo teise kreditorius gali pasinaudoti tik jei skolininkas nevykdo prievols kreditoriui ir tik jei sujs reikalavimo vykdymo terminas. Nagrinjant sulaikymo teiss, kaip kreditoriaus interes gynimo bdo, gyvendinimo ribas, paymtina, jog daikto sulaikymo teis laikoma savigynos teise, todl atsivelgiant siek ukirsti keli galimiems piktnaudiavimo ia teise atvejams taikyti mint institut reikia atsivelgiant CK nuostatas, reglamentuojanias savigynos taikymo galimybes ir apribojimus, t. y. sistemikai taikyti CK 1.139 straipsn, kuris skelbia, kad taikant sulaikymo teis btina gerbti mogaus teises ir laisves, taikyti sulaikymo teis protingai, laikantis siningumo principo ir pan.
35

Teisinje literatroje ir teism praktikoje kyla klausimas, kas gi yra laikytinas iekovu byloje netiesioginio iekinio atveju kreditorius ar skolininkas. Tai problema, kurios sprendimas per suformuot teism praktik daug nulems taikant netiesioginio iekinio institut. 36 Isamiau r.: A. Dambrauskait. LTU temini straipsni rinkinys Prievoli vykdymo utikrinimo teisins problemos. 2001, p. 5868.

60

I skyrius. BENDROSIOS NUOSTATOS.

CK nekonkretizuoja objekt, galini bti sulaikytais, srao. Taiau vadovaujantis CK sistemine analize sulaikymo teiss objektas gali bti ne tik daiktai siaurja prasme, bet ir pinigai, vertybiniai popieriai ir kitas turtas, t. y. bet kurie daiktins teiss objektai. Paymtina, kad, be bendr norm, numatyt savarankikame institute, CK yra ir speciali straipsni, numatani civilini teisi santyki dalyvi teis sulaikyti pas juos esanius skolininko daiktus. CK 2.161 straipsnis numato, jog prekybos agentas turi teis sulaikyti turimus atstovaujamojo daiktus ir teises tuos daiktus patvirtinanius dokumentus tol, kol atstovaujamasis su juo atsiskaitys. Pagal CK 4.238 straipsnio 2 dal, jeigu su administratoriumi laiku neatsiskaitoma, jis turi teis i naudos gavjui grintin l pasilikti sau sum kaip umokest u atliktas administravimo paslaugas arba, kol bus su juo atsiskaityta, sulaikyti turt. Pagal CK 6.758 straipsnio 4 dal, jeigu galiotinis veikia kaip komercinis galiotojo atstovas, jis turi teis sulaikyti privalomus perduoti galiotojui daiktus, kol galiotojas su juo visikai atsiskaitys. Komisionierius turi teis sulaikyti turimus daiktus, kuriuos jis privalo perduoti komitentui arba jo nurodytam asmeniui, jeigu komitentas nevykdo savo prievoli komisionieriui (CK 6.786 str. 2 d.). Vejas turi teis sulaikyti jam perduotus krovinius ir baga, kol nebus sumoktas jam priklausantis veimo umokestis ir kitos sumos, jeigu statymas arba veimo sutartis nenustato ko kita (CK 6.813 str. 4 d.). Viebutis turi teis sulaikyti apsigyvenusio jame asmens daiktus tol, kol asmuo nevykdys viebuiui savo prievoli, susijusi su atlyginimu u viebuio suteiktas paslaugas (CK 6.865 str. 1 d.). Pagal CK 6.656 straipsn, jeigu usakovas nevykdo savo sipareigojimo sumokti rangos sutartyje nustatyt atlyginim arba kitoki sutarties ali sutart sum, rangovas turi teis iiekoti jam pagal sutart priklausanias sumas u atlikt darb i usakovui priklausani rengini, likusi mediag ir kito usakovui priklausanio turto, kol usakovas visikai su juo neatsiskaitys, arba gali sulaikyti darb rezultat tol, kol usakovas tinkamai nevykdys savo prievols. Yra ir speciali norm, ribojani prievols ali sulaikymo teis, pavyzdiui, panaudos gavjas neturi jam perduoto daikto sulaikymo teiss, iskyrus atvejus, kai prievol pasireikia daiktui isaugoti btin ir neatidliotin ilaid kompensavimu (CK 6.640 str.). Diskutuotina, ar pasaugos sutariai esant neatlygintinai pasaugos gavjas turi teis sulaikyti daikt net ir nekompensavus jam ilaid, susijusi su daikto 61

CIVILIN TEIS. II dalis.

saugojimu37. Paymtina, kad specialios nuostatos dl sulaikymo teiss, vardytos atskiras sutari ris reglamentuojaniuose nuostatose, nereikia, jog daikto sulaikymo teise negalima pasinaudoti kitoki prievoli alims. Btent CK 6.69 straipsnis suteikia kreditoriui teis pasinaudoti daikto sulaikymo teise ne tik specialiais statyme numatytais, bet ir kitais atvejais. CK 6.69 straipsnis nenurodo, kokius reikalavimus turdamas kreditorius gali pasinaudoti sulaikymo teise, t. y. CK nra apribojim arba nuorod reikalavimo teiss ry su sulaikytuoju daiktu. Todl galima bt daryti ivad, kad Lietuvoje daikto sulaikymo taikymo sritis yra labai plati, nors, pavyzdiui, Rusijos CK 359 straipsnyje tvirtinta taisykl, jog sulaikymo teis turi tik kreditoriai, kuri reikalavimo teis susijusi su apmokjimu u daikt arba su ilaid (nuostoli), susijusi su daiktu, atlyginimu. gyvendinant daikto sulaikymo teis btina inoti, jog ios teiss gyvendinimas nra absoliutus. CK 4.229 straipsnio 1 dalis numato, jog daikt sulaikyti gali tik teistas daikto valdytojas, turintis reikalavimo teis daikto savinink. Kai valdytojas praranda valdymo teis, iskyrus atvejus, kai daikto savininkui (skolininkui) sutikus daiktas inuomojamas arba keiiamas kitiems asmenims, daikto sulaikymo teis baigiasi. Be to, atkreiptinas dmesys, jog daikto sulaikymo teis yra paprastai tik priemon kreditoriui paskatinti (priversti) skolinink patenkinti jo reikalavim, nes kreditorius i esms negali sulaikyto daikto parduoti ir isiiekoti i jo skol. Toks kreditoriaus teisi apribojimas susijs su kit skolinink kreditori reikalavimo teisi gyvendinimu. Daikto sulaikymo teis turintis asmuo gali pasilikti tik sulaikyto daikto duodamus vaisius ir taip patenkinti savo reikalavimus pirmiau u kitus kreditorius. Sulaikyto daikto sulaikymo teis turintis asmuo negali inuomoti, keisti, kitaip daikto suvaryti arba naudoti pagal tikslin paskirt, iskyrus tok naudojim, kuris btinas daiktui isaugoti, jeigu statymas nenustato, ar daikt sulaiks asmuo ir daikto savininkas nesusitar kitaip (CK 4.232 str. 2 d.).

37 Lietuvos Aukiausiojo Teismo 2002 m. lapkriio 12 d. nutartis civilinje byloje S. Krivicko firma Fasma v. B Auktelkai, Nr. 3K31242/2002, kat. 56.3.

62

I skyrius. BENDROSIOS NUOSTATOS.

Kontroliniai klausimai:
1. Kokie specials kreditoriaus interes gynimo bdai numatyti CK? 2. Kokia actio Pauliana esm? 3. Kokios slygos yra btinos norint taikyti actio Pauliana? 4. Ar sandorio pripainimas negaliojaniu actio Pauliana turi takos sining treij asmen teisms? 5. Per kok termin turi bti pareiktas actio Pauliana? 6. Kokia yra netiesioginio iekinio esm? 7. Kokios yra netiesioginio iekinio tenkinimo slygos? 8. Kuo skiriasi actio Pauliana ir netiesioginio iekinio tenkinimo pasekms? 9. Ar kreditorius gali pasinaudoti daikto sulaikymo teise, jeigu nra sujs prievols vykdymo terminas? 10. Kokius galite nurodyti atvejus, kai statymas specialiai nustato kreditoriaus teis sulaikyti skolininko daiktus? 11. Kokius galite nurodyti atvejus, kai statymas draudia pasinaudoti sulaikymo teise? 12. Ar sulaikymo teise pasinaudojs kreditorius turi pirmumo teis prie kitus kreditorius patenkinti savo reikalavim i sulaikyto daikto verts?

63

CIVILIN TEIS. II dalis.

7 skirsnis. PRIEVOLI VYKDYMO UTIKRINIMAS


Prievoli vykdymo utikrinimas tradicinis civilins teiss institutas. Rankpinigiai, netesybos, keitimas, laidavimas buvo inomi dar romn teisje. J btinum lm tai, jog kreditorius yra i esms suinteresuotas bti tikras, kad prievol bus vykdyta ir kad bus utikrinta jo interes apsauga, jei prievol bt nevykdyta. Siekiant apsaugoti kreditoriaus interesus atskir valstybi teiss sistemose numatomos skirtingos priemons, utikrinanios, kad skolininkas savo prievol vykdys. Vieni prievoli utikrinimo bdai, pavyzdiui, netesybos (bauda, delspinigiai), skatina skolinink vykdyti prievol, o kiti garantuoja kreditoriui, kad prievol skolininkui esant nemokiam, vykdys kitas asmuo, pavyzdiui, laiduotojas arba kaito davjas38. Prievoli utikrinimo bdais laikytinos specialiosios priemons, garantuojanios pagrindins prievols vykdym ir skatinanios skolinink tinkamai vykdyti savo prievol. ali pasirinktas prievoli utikrinimo konkretus bdas turi bti ratu ufiksuotas arba paioje prievolje, kurios vykdymui utikrinti jis yra skirtas, arba papildomame susitarime.

7.1. Prievoli vykdymo utikrinimo bdai


Lietuvos CK 6.70 straipsnis numato, kad esam ir bsim prievoli vykdymas gali bti utikrinamas pagal sutart arba statymus netesybomis, keitimu (hipoteka)39, laidavimu, garantija, rankpinigiais ar kitais sutartyje numatytais bdais. CK nepateikia baigtinio prievoli utikrinimo srao. Todl asmenys gali pasirinkti ir kitokius jiems priimtinus bei statymams, teiss principams, vieajai tvarkai ir gerai moralei neprietaraujanius prievoli vykdymo utikrinimo bdus. Paymtina,
r.: Civilin teis, p. 389. Hipoteka (keitimas) yra daiktiniai prievoli utikrinimo bdai, todl iame vadovlyje nra atskirai nagrinjama.
39 38

64

I skyrius. BENDROSIOS NUOSTATOS.

kad, be tradicini prievoli utikrinimo bd, paios CK nuostatos reglamentuoja du naujus utikrinimo bdus: banko garantij (CK 6.93 str.) bei daikto sulaikymo teis, kuri tvirtinta kaip kreditoriaus interes gynimo bdas (CK 6.69 str.)40. Kadangi prievoli vykdymas utikrinamas kreditoriaus interesais, tai daikto sulaikymas gali bti laikomas ir prievoli utikrinimo bdu. Prievoli utikrinimo bdai taip pat galt bti, pavyzdiui, prieprieinis reikalavim vykdymas; pinig pervedimas depozit, kredit draudimas41 ir pan. Jei utikrinamas bsimos prievols vykdymas, ali teiss ir pareigos atsiranda tik atsiradus pagrindinei prievolei, todl utikrinamoji prievol iuo atveju yra slygin. Kok konkret prievols utikrinimo bd pasirinkti, danai priklauso nuo sutarties pobdio. Pavyzdiui, paskolos arba kreditavimo sutariai utikrinti daniausiai pasirenkamas keitimas (hipoteka), banko garantija arba laidavimas; darb arba paslaug atlikimo sutartims netesybos. Bet kuriuo bdu utikrinant sutartin prievol toks utikrinimas taip pat sukuria naujus prievolinius kreditoriaus ir skolininko arba kreditoriaus ir treiojo asmens santykius. Bet tai ypatingos ries prievoliniai santykiai, kuri specifik lemia tai, kad jie yra priklausomi nuo pagrindins prievols. Prievols utikrinimo bdai, iskyrus garantij, palyginti su pagrindine prievole, yra papildomos, alutins prievols. Prievoli utikrinimo susitarimams, kaip papildomiems susitarimams, bdingi ie bruoai: 1) pripainimas negaliojania pagrindins sutarties daro negaliojani ir papildom. Pavyzdiui, pripainus negaliojania paskolos sutart, negalios ir laidavimas, kuriuo utikrintas paskolos sutarties vykdymas. Bet papildomos prievols pripainimas negaliojania nedaro negaliojanios pagrindins prievols; 2) prievols utikrinimo sutart itinka pagrindiDaikto sulaikymas daiktini teisi institutas, reglamentuojamas CK Ketvirtosios knygos nuostat, taip pat minimas kaip kreditoriaus interes gynimo bdas (CK 6.69 str.) Bet pagal savo prigimt, esm, formuluot tai gali bti ir prievoli utikrinimo bdas. Plaiau apie sulaikymo teis, kaip prievoli vykdymo utikrinimo priemon r.: A. Dambrauskait. LTU temini straipsni rinkinys Prievoli vykdymo utikrinimo teisins problemos. 2001, p. 5868. 41 Kredit draudimo atveju draudikai garantuoja, kad draudjo pirkjui tapus nemokiam prievol bus vykdyta, t. y. draudjas gaus draudimo imok ir nepatirs nuostoli. iuo metu kredit draudimo sritis labai plati: draudiamos vienkartins, ilgalaiks, vietins, tarptautins, investavimo, finansins nuomos sutartys.
40

65

CIVILIN TEIS. II dalis.

ns sutarties likimas. Pavyzdiui, kreditorius turi teis perleisti reikalavim (CK 6.101. str.). Tokiu atveju reikalavimo gijjui pereina ir teiss, nustatytos prievols vykdymui utikrinti, bei kitos papildomos teiss (CK 6.101 str. 2 d.); 3) pagrindins prievols pabaiga paprastai reikia ir utikrinimo pabaig.

7.2. Netesybos
Netesybos tai statym, sutarties arba teismo nustatyta pinig suma, kuri skolininkas privalo sumokti kreditoriui, jeigu prievol nevykdyta arba vykdyta netinkamai (bauda, delspinigiai) (CK 6.70 str. 1 d.). Netesyb prigimtis yra dvejopa, jos yra ir prievoli utikrinimo bdas, ir sutartins civilins atsakomybs forma (CK 6.258 str.)42. Netesybos yra bene daniausiai praktikoje naudojamas prievoli utikrinimo bdas, kuriam bdingi ie bruoai: 1) atsakomybs u prievols paeidim dydio nustatymas, kuris alims inomas jau sudarant sutart; 2) galimyb iiekoti netesybas u pat paeidimo fakt nereikalaujant rodinti nuostolius; 3) galimyb alims savo nuoira formuluoti susitarimo dl netesyb slygas, dyd, santyk su nuostoliais, skaiiavimo tvark ir pan. Netesybos gali bti ireiktos procentais nuo sutarties sumos arba jos nevykdytos dalies, konkreia suma ir pan. Netesyb rys tai bauda ir delspinigiai. Netesybos (bauda) i anksto statymu arba sutartimi nustatyta konkreti suma arba tam tikra procentin iraika nuo paeistos prievols sumos. Netesybos (delspinigiai) statymais arba sutartimi nustatyta pinig suma u paeist prievols vykdymo termin. Jos numatomos u konkreius laiko terminus (u kiekvien praleist dien, savait, mnes ir pan.). Netesybos yra numatytos statymo ir sutartins (numatytos ali susitarimu). statymo numatytos netesybos taikomos neatsivelgiant tai, ar alys jas numat. Bet svarbu, kokia teiss norma tokias netesybas numato. Jei netesybas numato imperatyvi teiss norma, jos yra taikomos beslygikai, o jei dispozityvi taikomos tiek, kiek alys nenumat kitokio dydio. Be to, netesybas gali nustatyti ir teismas. Pavyzdiui, CK 6.215 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad jeigu skolininkas nevykdo tei42 Apie netesybas, kaip sutartins civilins atsakomybs form, r. skyriuje Sutartin atsakomyb.

66

I skyrius. BENDROSIOS NUOSTATOS.

smo sprendimo, pareigojanio vykdyti sutartin prievol natra, teismas skiria skolininkui baud. Teisinje literatroje iskiriamos skaitins, iimtins, baudins ir alternatyvios netesybos43. skaitins netesybos (bauda, delspinigiai) yra tokios, kai u nevykdyt arba netinkamai vykdyt prievol nustatytos netesybos ir susidar kreditoriui nuostoliai yra atlyginami tiek, kiek j nepadengia netesybos. Pavyzdiui, iiekota 5000 lit netesyb, o kreditoriaus nuostoliai yra 9000 lit. Tokiu atveju kreditoriui skolininkas privalo sumokti dar 4000 lit, t. y. toki nuostoli dal, kurios nepadengia netesybos. Iimtins netesybos yra tokios, kai u nevykdyt arba netinkamai vykdyt prievol leidiama i skolininko iiekoti netesybas, bet negalima iiekoti nuostoli. Baudins netesybos yra tokios, kai u nevykdyt arba netinkamai vykdyt prievol leidiama iiekoti i skolininko ne tik netesybas, bet ir nuostolius, kurie susidar kreditoriui dl nevykdomos arba netinkamai vykdomos prievols. Alternatyvios netesybos yra tokios, kai kreditoriaus pasirinkimu gali bti iiekomos arba netesybos, arba nuostoliai suteikiant kreditoriui teis pasirinkti44. 2000 m. CK 6.73 straipsnis nenumato galimybi taikyti baudini netesyb, t. y. alys negali susitarti, kad bus iiekomos ir netesybos, ir visi nuostoliai neskaitant iiekot netesyb. Netesyb forma. Susitarimams dl netesyb reikalinga raytin forma (CK 6.72 str.), t. y. susitarimas dl netesyb turi bti raytinis, nors pagrindin sutartis sudaryta kita forma. Bet formos reikalavimo paeidimas nedaro susitarimo dl netesyb negaliojanio. Tokiais atvejais alys, nesilaikanios paprastos raytins formos, praranda teis kilus ginui remtis liudytoj parodymais fakt rodyti (CK 1.93 str. 2 d.). Taiau susitarim dl netesyb galima rodinti kitais raytiniais rodymais, netiesiogiai patvirtinaniais susitarimo dl netesyb fakt (pvz., laikais, susirainjimo dokumentais ir pan.) arba kitokiomis faktinmis aplinkybmis. Jei yra kitoki raytini, nors ir netiesiogini rodym, patvirtinani susitarim dl netesyb, teismas tokio susitarimo
43 44

2 d.

r.: Civilin teis, p. 396397. Iimtins, baudins ir alternatyvios netesybos buvo numatytos 1964 m. CK 228 str.

67

CIVILIN TEIS. II dalis.

sudarymo fakt, jo turin gali nustatinti ir remdamasis liudytoj parodymais. J parodymus btina vertinti atsivelgiant raytini rodym turin, faktin sandorio ali elges, paproius, teisingumo, siningumo ir protingumo reikalavimus45. CK 6.73 straipsnyje yra nustatytas netesyb ir prievols vykdymo natra santykis. CK 6.73 straipsnio 1 dalyje nurodoma, kad jei nustatytos netesybos, tai kreditorius negali reikalauti i skolininko kartu ir netesyb, ir realiai vykdyti prievol, iskyrus atvejus, kai skolininkas praleidia prievols vykdymo termin. ali susitarimas, numatantis kitokias taisykles, negalioja. Kai pareikiamas reikalavimas atlyginti nuostolius, netesybos skaitomos nuostoli atlyginim. Jeigu netesybos yra aikiai per didels arba prievol vykdyta i dalies, teismas gali netesybas sumainti (CK 6.73 str. 2 d.). Teismas tai gali daryti arba savo iniciatyva, arba kreditoriaus praymu, atsivelgdamas konkreias bylos aplinkybes. Netesybos mainamos, jei jos yra neprotingai didels, nes negali bti priemon nepagrstai praturtti kitos alies sskaita46. Teismas, atsivelgdamas konkreias bylos aplinkybes, turi teis mainti tiek pagal sutart, tiek pagal statym atsiradusias netesybas. ios teismo teiss prievols alys negali apriboti arba panaikinti, todl ali susitarimai, kad teismas negali sumainti netesyb, negalioja47. Taiau sumaintos netesybos negali tapti maesns u nuostolius, patirtus dl nevykdomos arba netinkamai vykdomos prievols. Jei netesybos yra jau sumoktos, jos negali bti mainamos. Kartu CK 6.73 straipsnio 3 dalis numato, kad iame straipsnyje numatytos taisykls netaikomos, jeigu dl atskir ri sutari CK numato k kita. Taigi tik CK, o ne kiti statymai gali numatyti 6.73 straipsnyje suformuluot taisykli iimtis. Antai pagal bendr taisykl, tvirtint CK 6.73 straipsnyje, jeigu nustatytos netesybos, kreditorius negali reikalauti kartu ir netesyb, ir realiai vykdyti prievol. Bet pagal CK 6.365 straipsn pirkjas vartojimo pirkimopardavimo sutartyje gali reikalauti i pardavjo ir sumokti netesybas, ir vykdyti prievol natra.

CK komentaras. Pirmoji knyga. Vilnius: Justitia, 2001, p. 208. r., pavyzdiui, Lietuvos Aukiausiojo Teismo 2003 m. vasario 5 d. nutart civilinje byloje B. Roin v V. Percovskij, Nr. 3K3218/2003. 47 CK komentaras. etoji knyga. 2003, p. 117.
46

45

68

I skyrius. BENDROSIOS NUOSTATOS.

7.3. Laidavimas
Laidavimas tai sutartis, kuria laiduotojas u atlyginim arba neatlygintinai sipareigoja atsakyti kito asmens kreditoriui, jei asmuo, u kur laiduojama, nevykdys visos ar dalies savo prievols (CK 6.76 str. 1 d.) Laidavimas atsiranda sudarius laidavimo sutart arba statym ar teismo sprendimo pagrindu (CK 6.77 str. 1 d.). Daniausiai laidavimas atsiranda laidavimo sutarties pagrindu, t. y. laiduotojas sipareigoja kreditoriui laiduoti u skolinink, jei is nevykdys savo prievols. Laidavimas gali atsirasti ir pagal statym, pavyzdiui, CK 6.9 straipsnio 5 dalis numato, kad jei prievol atsirado iimtinai vieno i bendraskoli interesais arba prievol nevykdyta tik dl vieno i skolinink kalts, tai toks skolininkas atsako kitiems bendraskoliams u vis skol. iuo atveju kiti bendraskoliai yra laikomi to skolininko laiduotojais. Laidavimas gali atsirasti ir teismo sprendimo pagrindu, pavyzdiui, kai teismas, sprsdamas klausim dl buvusi sutuoktini tarpusavio ilaikymo, gali pareikalauti i buvusio sutuoktinio, privalanio teikti ilaikym kitam sutuoktiniui, pateikti tapat ios prievols vykdymo utikrinim (CK 3.72 str. 7 d.). Laidavimu gali bti utikrinama tiek esama, tiek bsima prievol, bet pastaroji turi bti aikiai apibdinta (CK 6.78 str. 1 d.). Bsimos prievols utikrinimas daniausiai taikomas kreditavimo sutari atveju, nes bankas, prie suteikdamas kredit, daniausiai prao pateikti laidavimo sutart. Asmuo gali laiduoti tiek u pagrindin skolinink, tiek ir u jo laiduotoj. Laidavimas yra konsensualin, vienaal sutartis. Ji gali bti ir atlygintin, ir neatlygintin, terminuota arba neterminuota. Laiduotojai gali bti bet kurie veiksns asmenys, iskyrus tuos, kuriems statymas tai draudia. Pavyzdiui, vieieji juridiniai asmenys negali bti laiduotojais, jei tai prietarauja j specialiam teisnumui (CK 2.74 str. 2 d.). Laidavimas yra papildoma prievol, todl pasibaigus pagrindinei prievolei arba pripainus j negaliojania baigiasi ir laidavimas (CK 6.76 str. 2 d.). Tuo laidavimas skiriasi nuo garantijos. Kreditoriaus ir laiduotojo santykiai yra reglamentuoti CK 6.80 straipsniu, kuris pareigoja kreditori laiduotojo reikalavimu suteikti iam informacij apie pagrindins prievols turin ir slygas, taip pat apie prievols vykdym. Tokia informacija laiduotojui yra reikalinga todl, kad laiduotojas, vykds prievol u skolinink, perima kreditoriaus teises (CK 6.83 str.). Kredito69

CIVILIN TEIS. II dalis.

riaus atsisakymas teikti laiduotojui informacij pastarojo reikalavimu gali bti vertinamas kaip kooperavimosi pareigos paeidimas (CK 6.38 str.) suteikiant laiduotojui teis reikalauti atlyginti dl tokio atsisakymo patirtus nuostolius. CK 6.77 straipsnio 3 dalis numato, kad asmuo gali laiduoti tiek u pagrindin skolinink, tiek ir u laiduotoj. Toks atvejis vadinamas dvigubu laidavimu. CK 6.78 straipsnio 2 dalyje iskiriamas visas ir dalinis laidavimas. Laidavimu gali bti utikrinta ir dalis pagrindins prievols. Bet laidavimo dydis negali viryti sumos, kuri yra skolingas skolininkas. CK taip pat iskiria terminuot (CK 6.88 str.) ir neterminuot laidavim (CK 6.89 str.). Laidavimo sutarties forma. Laidavimo sutartis turi bti sudaryta raytine forma. Raytins formos nesilaikymas daro laidavimo sutart negaliojani (CK 6.79 str.). Laidavimo sutartis gali bti sudaroma atskirai, bet gali bti ir pagrindins sutarties dalis. Pirmuoju atveju sutart pasirao kreditorius ir laiduotojas, antruoju kreditorius, laiduotojas ir skolininkas. Laidavimo pabaiga. Paprastai laidavimas baigiasi skolininkui vykdius laidavimu utikrint prievol. Laidavimo pabaigos pagrindai nurodyti CK 6.87 straipsnyje. Laidavimas baigiasi: 1) tuo paiu metu kaip ir juo utikrinama prievol; 2) laiduotojui mirus. Taigi laiduotojo pdiniai nepaveldi laiduotojo pareigos. Taiau jeigu jau egzistuoja laiduotojo skola, pavyzdiui, jau yra pareiktas laiduotojui iekinys iki laiduotojo mirties, tai jo skolos bus paveldimos bendrais pagrindais48; 3) jei skolininkas ir laiduotojas sutampa. Bet jei kreditorius suinteresuotas, kad laidavimas ilikt, laidavimas lieka galioti; 4) jei i esms pasikeiia prievol ir dl to be laiduotojo sutikimo padidja jo atsakomyb (pvz., pratsiamas pagrindins prievols vykdymo terminas ir dl to padidja palkanos arba netesybos) arba atsiranda kitos laiduotojui nepalankios pasekms. Tuomet btina keisti laidavimo sutart arba jei laidavimo sutartyje tokie atvejai yra numatyti, laidavimas dl pagrindins prievols slyg pasikeitimo nepasibaigs; 5) jei skola pagal laidavimu utikrint prievol yra perkeliama kitam asmeniui, o laiduotojas nedav sutikimo laiduoti u kit skolinink; 6) jei kreditorius be pagrindo atsisako priimti skolininko ar laiduotojo pasilyt tinkam prievols vykdym.
48

CK komentaras. etoji knyga, p. 128.

70

I skyrius. BENDROSIOS NUOSTATOS.

iuo atveju laiduotojas turi rodyti, kad buvo siloma kreditoriui priimti tinkam vykdym, kad silomas vykdymas tikrai buvo tinkamas ir kad tokio tinkamo vykdymo kreditorius atsisak. Tuo pat metu laidavimo pabaigos ypatumai priklauso ir nuo to, ar laidavimas yra terminuotas ar neterminuotas. Terminuotu laidavimu laikomas toks laidavimas, kai laidavimo sutartyje nurodomas tam tikras laikas, kuriam yra laiduojama, pavyzdiui, 3 mnesiai. Pagal CK 6.88 straipsn terminuotas laidavimas baigiasi, jei kreditorius per 3 mnesius nuo laidavimo termino pabaigos dienos nepareikia laiduotojui iekinio. Jeigu laidavimu utikrinta bsima prievol, tai jis baigiasi sujus laidavimo terminui, jei prievol iki io termino pabaigos neatsirado. is trij mnesi terminas yra naikinamasis ir teismo negali bti atnaujinamas, nes paprastai apdairus laiduotojas laiduoja u skolinink tik sitikins io mokumu ir finansiniu pajgumu vykdyti prievol, o per ilgesn nei 3 mnesi termin skolininko padtis gali i esms pasikeisti, gali atsirasti aplinkybi, u kurias laiduotojas neketino laiduoti49. Neterminuotu laidavimu laikomas toks laidavimas, kai laidavimo terminas nenustatytas arba kai laidavimu utikrinta prievol, kurios vykdymo terminas neapibrtas arba apibrtas pareikalavimo terminu. Toks laidavimas baigiasi sujus dvejiems metams nuo laidavimo sutarties sudarymo dienos, jei kreditorius per termin nepareikia iekinio laiduotojui, o jei neterminuotu laidavimu utikrinama bsima prievol, tai laidavimas gali bti panaikintas prajus trejiems metams po jo atsiradimo vienaaliu laiduotojo pareikimu, jei per iuos trejus metus prievol neatsirado (CK 6.89 str.). Laiduotojo atsakomyb. Jeigu prievol nevykdyta, skolininkas ir laiduotojas atsako kreditoriui solidariai, jeigu ko kita nenumato laidavimo sutartis. Solidariosios atsakomybs prezumpcija numatyta CK 6.81 straipsnyje. Atsakomybs solidarumas atskiria laidavim nuo garantijos, nes garanto atsakomyb yra subsidiari. Bet alys gali laidavimo sutartyje numatyti, kad laiduotojo atsakomyb yra subsidiari, t. y. laiduotojas turi teis reikalauti, kad kreditorius pirmiausia iiekot i pagrindinio skolininko turto, nebent tokios savo teiss laiduotojas bt atsisaks (CK 6.80 str. 2 d.). Taiau laiduotojo nurodytas turtas turi bti toks, i kurio kreditorius gali reikalauti iiekojimo, t. y. nurodytas turtas neturi bti apsunkintas (keistas, aretuojas ir pan.). Jei kreditorius
49

CK komentaras. etoji knyga, p. 130.

71

CIVILIN TEIS. II dalis.

nepasinaudoja tokiu laiduotojo nurodymu ir pirmiausia nenukreipia iiekojimo laiduotojo nurodyt pagrindinio skolininko turt, jam tenka pagrindinio skolininko nemokumo rizika tokio dydio, kokia buvo laiduotojo nurodyto turto vert, t. y. laiduotojo atsakomyb sumaja btent nurodyto turto verte. Laiduotojas atsako tiek pat, kiek skolininkas, t. y. atsako ir u palkan, netesyb sumokjim, ir u nuostoli atlyginim. Bet laidavimo sutartyje gali bti numatyta, kad laiduojama, pavyzdiui, tik u pagrindin prievol. Tuomet laiduotojo visikos atsakomybs prezumpcija paneigiama. Galimi atvejai, kai u skolinink laiduoja keli laiduotojai. Tuomet, jei sutartyje nenumatyta ko kita, j atsakomyb kreditoriui yra solidarioji (CK 6.6 str.). Taiau laidavimo sutartis gali numatyti, kad kiekvienas laiduotojas laiduoja tik u atitinkamos prievols dalies vykdym (CK 6.5 str.). vykdiusiam prievol laiduotojui pereina visos kreditoriaus teiss pagal i prievol, t. y. laiduotojas gyja teis reikti iekin skolininkui (CK 6.83 str. 1 d.). Jei u skolinink laidavo keli asmenys, j tarpusavio santykiai ir santykiai su skolininku pagrsti dalins prievols principais. Kiekvienas laiduotojas gali reikalauti i skolininko tik savo dalies. Taiau jei esant keliems laiduotojams vienas i laiduotoj vykdo prievol, tai is laiduotojas turi teis reikalauti i skolininko visos sumos, o negaldamas jos iiekoti i skolininko, jis gali reikalauti skolos i kit bendralaiduotoj atskaiius jam paiam tenkani dal (CK 6.84 str.). Laidavimas yra akcesorin prievol, todl jis galioja tol, kol galioja pagrindin prievol ir baigiasi drauge su ja. Taiau sutartyje alys gali susitarti, kad laidavimas gali baigtis anksiau u pagrindin prievol. Laiduotojas gali bti atleistas nuo atsakomybs, jei kreditorius atsisako savo pirmenybs teiss patenkinti reikalavim arba kito jo naudai nustatyto prievols utikrinimo, jeigu kreditorius bt galjs patenkinti savo reikalavim pasinaudodamas teismis, kuri atsisak (CK 6.86 str.). Bet jei kreditorius savo teisi neatsisak, o negaljo jomis pasinaudoti dl nuo jo nepriklausani prieasi, minta CK nuostata netaikoma. Pavyzdiui, prievols vykdymas buvo utikrintas ne tik laidavimu, bet ir keitimu, o kreditorius atsisak savo pirmenybs teiss patenkinti savo reikalavim i keisto turto. Tokiu atveju laiduotojas atleidiamas nuo atsakomybs, jeigu rodo, kad kreditorius turjo pirmumo teis visikai patenkinti savo reikalavim i keisto turto, kad tokia galimyb realiai egzistavo ir kad kreditorius ios savo teiss atsisak. 72

I skyrius. BENDROSIOS NUOSTATOS.

7.4. Garantija
Garantija vienaalis sipareigojimas garantijoje nurodyta suma visikai arba i dalies atsakyti kitam asmeniui kreditoriui, jeigu asmuo skolininkas prievols nevykdys arba j vykdys netinkamai, ir atlyginti kreditoriui nuostolius tam tikromis slygomis (skolininkui tapus nemokiam ir kitais atvejais) (CK 6.90 str. 1 d.). Garantija yra vienaalis sandoris. Garantu gali bti bet kuris veiksnus asmuo, iskyrus statymo nustatytus atvejus50. Garantija gali bti atlygintin ir neatlygintin. Vienas i pagrindini garantijos bruo yra tas, kad garanto prievol kreditoriui nepriklauso nuo pagrindins prievols, t. y. ji yra savarankika, todl garantija utikrintos prievols negaliojimas, kitaip nei laidavimas, nedaro garantijos automatikai negaliojanios. Jeigu garantas suino, kad garantija utikrinta pagrindin prievol vykdyta arba baigsi kitais pagrindais, arba pripainta negaliojania, tai jis turi nedelsdamas praneti kreditoriui ir skolininkui. Jeigu kreditorius, gavs toki informacij, pateikia garantui rodym, kad prievol nra vykdyta arba pasibaigusi, garantui lieka prievol pagal garantijos sutart (CK 6.92 str. 5 d.). Esant ginui, garantas turi teis kreiptis teism dl garantijos pripainimo negaliojania bendrais sandori negaliojimo pagrindais. Garanto atsakomyb yra subsidiari. Garantui, vykdiusiam u skolinink prievol, pereina kreditoriaus teiss regreso tvarka. Atsakomybs subsidiarumas yra poymis, skiriantis j nuo laidavimo. Garantij riboja garantijos nustatyta suma. Bet CK 6.92 straipsnio 2 dalyje numatyti atvejai, kai garanto atsakomyb gali viryti garantijos sum jeigu garantas nevykdo arba netinkamai vykdo savo prievol pagal garantijos sutart, tai garanto atsakomyb u kreditoriui padarytus nuostolius gali viryti garantijos sum, nes garantas privals atlyginti ir kreditoriui u jo patirtus nuostolius dl garantijos paeidimo. Garantas turi teis atsisakyti tenkinti kreditoriaus reikalavim, jeigu kreditoriaus reikalavimas arba prie jo pridti dokumentai 1) neatitinka garantijos slyg arba 2) pateikti pasibaigus garantijos terminui. Apie atsisakym tenkinti reikalavim garantas turi nedelsdamas praneti kreditoriui (CK 6.92 str. 4 d.). Forma. Garantija turi bti raytin. io reikalavimo nesilaikymas
50 Pavyzdiui, pagal CK 2.74 str. 2 d. garantai negali bti vieieji juridiniai asmenys, jeigu tai prietarauja j civiliniam teisnumui.

73

CIVILIN TEIS. II dalis.

daro garantij negaliojani. Garantijos pabaiga. CK 6.96 straipsnyje nurodomi banko garantijos pabaigos pagrindai. i norma mutatis mutandis taikytina ir paprastai garantijai51.

7.5. Banko garantija


Banko garantija vienaalis banko arba kitos kredito staigos sipareigojimas sumokti skolininko kreditoriui nustatyt pinig sum pagal kreditoriaus reikalavim. Banko garantija yra specifin garantijos ris, kuri apibdina ie ypatumai: 1) subjektin sudtis (garantas gali bti bankai ar kitos kredito staigos52; 2) kitaip nei paprasta garantija, kuri gali bti atlygintin ir neatlygintin, banko garantija yra tik atlygintin (CK 6.93 str. 2 d.); 3) bankas negali ataukti savo garantijos, jeigu joje nenumatyta ko kita (CK 6.94 str.); 4) kreditorius neturi teiss perduoti kitam asmeniui banko garantija utikrintos reikalavimo teiss, nebent garantijoje bt nurodyta prieingai (CK 6.95 str.); 5) banko garantija sigalioja nuo jos suteikimo, jeigu garantijoje nenumatyta ko kita (CK 6.93 str. 3 d.); 6) kreditoriaus reikalavimas vykdyti sutart bankui turi bti pateiktas ratu nurodant, kaip skolininkas paeid garantija utikrint pagrindin prievol, ir prie jo pridti visi reikiami dokumentai (CK 6.93 str. 4 d.); 7) kitaip nei esant paprastai garantijai, bankui arba kredito staigai negalioja taisykl dl atgrtinio reikalavimo teiss skolininkui, tvirtinta CK 6.90 straipsnio 3 dalyje, nes bankas ir skolininkas turi sutartyje nustatyti banko, sumokjusio garantijoje nustatyt pinig sum kreditoriui, regreso teis skolininkui (CK 6.97 str. 1 d.). Be i ypatum, banko garantijai taip pat mutatis mutandis taikomos paprastos garantijos taisykls. Banko garantijos pabaiga. Banko garantija baigiasi, kai: 1) bankas sumoka kreditoriui garantijoje nurodyt sum; 2) sueina garantijoje nurodytas garantijos terminas, 3) kreditorius atsisako savo teisi pagal garantij ir grina j bankui arba ratu apie atsisakym pranea bankui (CK 6.96 str.). Be to, banko garantija gali bti pripainta negaliojania bendrais sandori pripainimo negaliojaniais pagrindais.
CK komentaras. etoji knyga, p. 135. Kredito staigos samprata pateikta 2002 m. rugsjo 10 d. Finans staig statymo 2 ir 4 str. // Valstybs inios. 2002. Nr. 913891.
52 51

74

I skyrius. BENDROSIOS NUOSTATOS.

7.6. Rankpinigiai
Jau senovs Romoje rankpinigiais buvo laikoma pinig suma arba kita vertyb, perduodama vienos alies kitai sudarant sutart. Rankpinigiai vaidino sutarties sudarymo rodymo vaidmen, taip pat atliko baudin funkcij, kurios tikslas paskatinti skolinink vykdyti savo prievol. Jei prievols nebuvo vykdomos, skolininkas prarasdavo ustat, o kreditorius, atsisaks vykdyti sutart, turdavo grinti dvigub ustato sum. Pagrindiniai rankpinigi ypatumai iliko tiek kontinentins teiss sistemoje, tiek ir bendrosios teiss sistemoje. Rankpinigiais laikoma pinig suma, kuri viena sutarties alis pagal sudaryt sutart jai priklausani mokti sum sskaita duoda antrajai aliai, kad rodyt, jog sutartis egzistuoja ir utikrint jos vykdym (CK 6.98 str. 1 d.). Rankpinigi sutartis laikytina dviale, realine. Jeigu u nevykdyt sutart atsako davusi rankpinigius alis, sumokti rankpinigiai lieka antrajai aliai. Jei u sutarties nevykdym atsako gavusi rankpinigius alis, ji privalo sumokti antrajai aliai dvigub rankpinigi sum. iuo atveju rankpinigiai yra laikomi minimaliais ios alies nuostoliais. Bet jeigu u nevykdyt prievol neatsako n viena alis, t. y. prievols negalima vykdyti dl force majeure arba prievol baigiasi ali susitarimu dar prie sueinant jos vykdymo terminui, gautus rankpinigius alis privalo grinti juos davusiai aliai (CK 6.125, 6.127 str.). Pagal CK 6.98 straipsn rankpinigiai atlieka tris funkcijas: 1) skirti sutarties sudarymui rodyti; 2) skirti sutarties vykdymui utikrinti; 3) mokamj mokami bsim mokjim sskaita. Rankpinigiai yra panas mokjim avansu, bet nra jam tapats. Btent tik rankpinigiams bdingas trij funkcij (rodomosios, utikrinamosios ir mokamosios) visetas leidia atskirti juos nuo mokjimo avansu. Avansas, kaip ir rankpinigiai, atlieka mokjimo funkcij (skaitomas bsimus mokjimus), gali atlikti rodomj funkcij (tiek galiojaniam reikalavimui, tiek ir susitarimui sudaryti sutart ateityje). Bet, kitaip nei rankpinigiai, avansas niekada neatlieka utikrinamosios funkcijos, t. y. alis, sumokjusi avans, turi teis reikalauti j grinti visais sutartini sipareigojim nevykdymo atvejais, o alis, gavusi avans, jokiomis aplinkybmis neturi jo grinti dvigubai53.
53

Lietuvos Aukiausiojo Teismo 2000 m. vasario 2 d. nutartis civilinje byloje

75

CIVILIN TEIS. II dalis.

Rankpinigiais negali bti utikrinama preliminarioji sutartis, taip pat sutartis, kuriai pagal statymus privaloma notarin forma. Tad rankpinigiais gali bti utikrinamos sutartys, kurioms privaloma notarin forma nenumatyta: rangos, nuomos, subnuomos ir pan. alys, sudarydamos preliminarij sutart, gali toki sutart utikrinti kitais bdais (pvz., netesybomis), taip pat ir nenumatytais CK (CK 6.70 str.)54. Susitarimas dl rankpinigi, neatsivelgiant j dyd, turi bti raytinis. Raytins formos nesilaikymas daro susitarim dl rankpinigi negaliojant (CK 6.99 str.).

Kontroliniai klausimai:
1. Kokius prievoli vykdymo utikrinimo bdus galite nurodyti? 2. Ar gali bti utikrinamas bsim prievoli vykdymas? 3. Ar visi prievoli vykdymo utikrinimo bdai yra papildomos prievols? 4. Ar netesybomis gali bti pripainti daiktai? 5. Kokios yra netesyb rys? 6. Kokios netesybos laikomos nustatytomis statymo pagrindu? 7. Ar galioja odinis susitarimas dl netesyb? 8. Kokiais atvejais teismas gali mainti netesybas? 9. Kokiais pagrindais atsiranda laidavimas? 10. Ar laidavimu gali bti utikrinama dalis prievols? 11. Kokia forma turi bti sudaryta laidavimo sutartis? 12. Kada baigiasi laidavimas? 13. Kokia laiduotojo atsakomyb laikoma subsiadiaria? 14. Kokia garantijos samprata? 15. Kokia forma turi bti sudaryta garantija? 16. Kokie ypatumai apibdina banko garantij? 17. Kada baigiasi banko garantija? 18. Kokia rankpinigi samprata? 19. Ar rankpinigiai gali bti duodami daiktais? 20. Kokias funkcijas atlieka rankpinigiai? 21. Ar rankpinigiais gali bti utikrinama preliminarioji sutartis?
. Stankeviius v. H. Chadakeviius, Nr. 3K723/2000, kat. 43. 54 Ambrasien D. Rankpinigiai kaip prievols vykdymo utikrinimo bdas // Justitia. 2000. Nr. 45, p. 3639.

76

I skyrius. BENDROSIOS NUOSTATOS.

8 skirsnis. ASMEN PASIKEITIMAS PRIEVOLJE


8.1. Samprata
Asmen pasikeitimas prievolje paprastai teiss moksle apibdinamas kaip naujo asmens stojimas vietoje buvusio kreditoriaus arba skolininko55. Iki 2000 m. CK sigaliojimo buvo nurodomi du asmen pasikeitimo prievolje bdai: 1) reikalavimo perleidimas; 2) skolos perklimas. Be to, 1964 m. CK 495 straipsnis reglamentavo asmens, atlyginusio al, padaryt kito asmens, regreso teis al padarius asmen. Ankstesnje teisinje praktikoje reikalavimo perleidimo ir skolos perklimo institutai buvo naudojami beveik iimtinai tarp fizini asmen. Atkrus Lietuvoje nepriklausomyb, pltojantis ekonominiams santykiams, padidjo cesijos reikm. Tai lm ir subjektins i institut sudties pasikeitimus, ir platesn taikym. 2000 m. CK aptariami trys asmen pasikeitimo prievolje bdai kreditoriaus pasikeitimas prievolje (reikalavimo perleidimas), skolininko pasikeitimas (skolos perklimas) ir subrogacija (prievols vykdymas treiojo asmens, kuris tuo pat metu gyja kreditoriaus teises). Reikalavimo perleidimas (cessio) ir skolos perklimo (cessio debitis) institutai buvo inomi dar romn teisje. Kai vietoje natrinio kio atsirado prekin gamyba, prievols tapo reikminga daugelio romn turto dalimi, todl reikjo didesnio lankstumo gyvendinant prievolinius santykius. Tuoj po novacijos atsirado cesija kaip kreditoriaus prievolje pakeitimo bdas. Kitaip nei novacija, jis tapo bdu kreditoriui pasikeisti nesugriaunant paios prievols. Cedento (kreditoriaus, norinio perleisti reikalavimo teis) ir cesionarijaus (asmens, kuriam perleidiama reikalavimo teis) santykiai pradioje buvo grindiami pavedimo sutartimi. Vliau cesionarijaus teisi apsauga buvo stiprinama. Bet teorikai romn teis niekuomet nepripaino i prievols iplaukiani teisi perleidimo, cesionarijui buvo suteikta tik teismin jo interes apsauga. Cesijos bdu perleidiam teisi katalogas buvo isamus. Ulpianas ra55

Civilin teis, p. 373.

77

CIVILIN TEIS. II dalis.

: Nemo plus iuris ad alium transferre potest quam ipse habet (Niekas negali perleisti kitam daugiau teisi, negu jis pats turi). Tai principas, iliks iki i dien, prireikus pradin skolinink pakeisti nauju (expromissio) reikalauta kreditoriaus sutikimo taip yra ir ms dienomis56. Nors 2000 m. CK atskirose etosios knygos normose reglamentuojami reikalavimo perleidimo (VI skyrius) ir skolos perklimo (VIII skyrius) institutai, paymtina, kad atskira asmen pasikeitimo prievols rimi laikytinas taip pat susitarimas, kuriuo perleidiamas reikalavimas ir perkeliama skola tuo paiu metu. Be to, CK XLV skyriuje reglamentuota faktoringo sutartis specifin subjektins sudties ir turinti specifines slygas komercin sutartis, skirta piniginiam reikalavimui perleisti. i sutartis laikytina cesijos rimi.

8.2. Reikalavimo perleidimas


CK 6.101 straipsnis leidia perleisti vis reikalavim arba jo dal kitam asmeniui be skolininko sutikimo, jeigu tai neprietarauja statymams ar sutariai arba jeigu reikalavimas nesusijs su kreditoriaus asmeniu. Reikalavimo teiss perleidimas neturi paeisti skolininko teisi ir labiau suvaryti jo prievoles. Taigi kreditoriaus reikalavimo teis yra savarankikas civilini teisini santyki objektas, todl gali bti perleista kitam asmeniui bendrais pagrindais (CK 1.112 str.). Reikalavimo perleidimas teisinje literatroje yra vadinamas cesija. Pradinis kreditorius, perleidiantis savo reikalavimo teis, yra vadinamas cedentu, o naujasis kreditorius, perimantis perleidiam teis, cesionarijumi. Reikalavimo perleidim reglamentuojanios normos nenumato reikalavimo perleidimo pagrind. Todl danai cesijos sandor teisini santyki dalyviai laiko abstrakiu sandoriu, neturiniu pagrindo, arba nuo to pagrindo (tikslo) nepriklausaniu, t. y. egzistuojaniu savaime. Romn teisje cesija buvo pripastama abstrakiu sandoriu, t. y. buvo laikoma, kad jos galiojimas nepriklauso nuo pagrindo, dl kurio reikalavimas buvo perleistas. Nuomoni, kad cesija turt bti laikoma abstrakiu sandoriu, pareikta ir io meto teisinje literatro56

Nekroius I., Nekroius V., Vlyvis S. Romn teis. Vilnius: Justitia, 1999, p. 226.

78

I skyrius. BENDROSIOS NUOSTATOS.

je57. Bet jei laikytums nuomons, kad cesija yra abstraktus sandoris, tai cesijos atveju reikalavimo teis pereis naujam kreditoriui, net jei niekada nebus pasiektas tikslas, kurio alys siek tokio reikalavimo perleidimu. Toks supratimas nebt pagrstas. Tai, kad cesija nra abstraktus savarankikas sandoris, o susijs su pagrindiniu asmen pasikeitimo sandoriu, rodo ie faktai: 1) CK etosios knygos VI skyriuje Reikalavimo perleidimas reglamentuojami daugiausia santykiai tarp skolininko ir naujojo bei senojo kreditoriaus ir daug menkiau santykiai tarp senojo ir naujojo kreditoriaus; 2) reikalavimo perleidimo sutarties forma susijusi su pagrindins prievols forma, t. y. reikalavimo perleidimo sutarties formai taikomi tokie pat reikalavimai kaip ir pagrindinei prievolei; 3) cesijos sandoriai gali bti atlygintiniai ir neatlygintiniai, vienaaliai ir dvialiai, kai kada realiniai, kai kada konsensualiniai, todl cesija nra nurodoma kodekso skyriuose, reglamentuojaniuose atskiras sutari ris, t. y. nra iskirta kaip savarankika sutartis (iskyrus faktoring, kuris turi aikius i sutart kvalifikuojanius poymius). Kaip nurodo M. Braginskis, tokia amorfin cesijos bsena panaikina galimyb j laikyti savarankika sutartine konstrukcija58. Cesijos sutartimi cedentas perduoda cesionarijui tam tikr teis sutarties arba statymo pagrindu. Taigi pirmuoju atveju paties teisi perdavimo pagrindas, siejantis cedent ir cesionarij, yra sutartis, o antruoju statymas. Jei teiss perduodamos pagal sutart, tai ta sutartis yra ne cesija, kaip danai manoma, o sutartis, pagal kuri perleidiami reikalavimai, t. y. sutartis, sudaranti cesijos esm (pagrind). Reikalavimas niekada neperleidiamas savaime, tik tam, kad ankstesnis kreditorius perduot reikalavim naujajam. alys, sudarydamos reikalavimo perleidimo susitarim, visada turi kok nors tiksl (vykdyti prievol, atsiradusi i pirkimopardavimo sutarties reikalavimo perleidimu padovanoti reikalavimo teis, grinti reikalavimo perleidimu skol ir pan.). Paymtina, kad reikalavimo perleidimo sutartimi perleidiamas ne daiktas, o reikalavimo teis. Todl vertinant cesijos teisinius santykius btina atskirti 3 dalykus: 1) prievol, i kurios atsirado teiss reikalavimo perleidimo dalykas; 2) sandor, kuriuo remdamasis pradinis kreditorius perduoda naujajam
57 58

Pavyzdiui, tokia nuomon yra i esms isakyta Civilinje teisje, p. 187; 374375.

. . . . . . , 2000, c. 446.

79

CIVILIN TEIS. II dalis.

kreditoriui reikalavimo teis reikalavimo perleidimo forma (perleidimo pagrindas); 3) pat cesijos sandor, kuriuo perleidiamas reikalavimas (atsisakoma reikalavimo teiss)59. Reikalavimo perleidimo sandorio tikslas (pagrindas) egzistuoja visada, nors ir ne visada matomas. Be to, nra reikalaujama praneant skolininkui apie reikalavimo perleidim informuoti j apie perleidimo pagrindus. Bet perleidimo pagrindas (tikslas) yra svarbus bei vertintinas drauge su paiu cesijos sandoriu ir gali nulemti tokio sandorio teistumo ir pagrstumo vertinim60. Cesija gali bti vykdoma vairiausi sandori pagrindu. Daniausiai cesija vyksta pagal pirkimopardavimo sutart, bet gali bti taip pat ir pagal main, dovanojimo ir kitas sutartis. Nors cesijos pagrindo (tikslo) sutartyje nenurodymas nedaro cesijos negaliojanios, neabejotinai cesijos tikslas yra reikmingas, nes jei perleidimo tikslas nepasiektas, perleidjas turi turti teis reikalauti i naujojo kreditoriaus jo be pagrindo gyto turto. Nuo reikalavimo perleidimo btina skirti atvejus, kai kreditorius nenori perleisti savo reikalavimo teiss, o tik nurodo treij asmen kaip subjekt, kuriam turi bti pateiktas vykdymas. Pavyzdiui, pagal sutart viena mon parduoda prekes kitai, o pastaroji u prekes pardavjo nurodymu sumoka treiajam asmeniui. Tokiu atveju tai yra vykdymo peradresavimas treiajam asmeniui, kuris kildintinas i pirkimo pardavimo sutarties ir negali bti laikomas reikalavimo perleidimu. Paprastai cesija vertinama kaip ankstesnio ir naujojo kreditoriaus sutartis. Sistemin norm analiz leidia daryti ivad, jog vienaaliko kreditoriaus pareikimo, kad jis perleidia reikalavim, neutenka, reikia, kad su tuo sutikt naujasis kreditorius. Skolininkas informuotinas, bet reikalavimo teisi perjimas naujajam kreditoriui paprastai nesiejamas su momentu, kai apie tai suino skolininkas. CK 6.109 straipsnis tik pateikia nuorod reikalavimo perleidimo fakto panaudojimo prie treiuosius asmenis moment ir sieja tai arba su skolininko sutikimu,
59 Isamiau apie tai r.: D. Ambrasien. Asmen pasikeitimas prievolje (kai kurie teoriniai ir praktiniai aspektai) // Jurisprudencija. Vilnius, 2002, t. 28(20), p. 96103. 60 Paymtina, kad teism praktikoje laikomasi nuostatos, jog reikalavim perleidimo institutas negali bti naudojamas paeidiant siningumo, teisingumo bei protingumo princip, ypa moni bankroto atveju. r., pavyzdiui, Lietuvos Aukiausiojo Teismo 2002 m. spalio 2 d. nutart civilinje byloje LAB Tauro bankas v AB Vilniaus Vingis, Nr. 3K31123/2002, kat. 18.2.

80

I skyrius. BENDROSIOS NUOSTATOS.

arba su momentu, kai skolininkas gavo reikalavimo perleidimo rodym. CK 6.104 straipsnyje reikalaujama, kad pradinis kreditorius naujajam kreditoriui perduot dokumentus, patvirtinanius reikalavimo teis bei papildomas teises. ios pareigos nevykdymas nereikia cesijos nebuvimo, nes cesija vyko, ir naujasis kreditorius turi teis reikalauti dokument perleistai teisei gyvendinti. CK 6.103 straipsnyje nurodoma, kad reikalavimo perleidimo sutarties formai taikomi tokie pat reikalavimai kaip ir pagrindinei prievolei. Formos nesilaikymo teisiniai padariniai yra tie patys kaip ir sandori formos nesilaikymo teisiniai padariniai (CK 1.711.77 str.). Pagal bendr taisykl kreditorius turi teis perleisti reikalavim be skolininko sutikimo, bet sutartis arba statymas gali numatyti tokio sutikimo btinum (CK 6.101 str. 1 d.). T. y. jei ko kita statymas nenustato, niekas nedraudia alims traukti sutart slyg, pagal kuri kreditorius netenka teiss perleisti reikalavim treiajam asmeniui. Jei tokios slygos sutartyje nra, kreditorius gali perleisti savo reikalavimo teis neatsiklausdamas skolininko. Bet be skolininko sutikimo kreditoriui draudiama perleisti reikalavim, jeigu skolininko asmuo turi kreditoriui esmins reikms (CK 6.101 str. 5 d.). Pavyzdiui, bankas arba kita kredito staiga sipareigoja teikti las sutartyje numatytomis slygomis ir dydiais. Kredito staiga iame etape pagal kreditavimo sutart yra skolinink. Toki prievol ji prisiima konkretaus asmens, kurio mokumas nekelia abejoni, atvilgiu. Tarp ali iame etape egzistuoja fiduciariniai santykiai, todl perleisti reikalavim be kredito staigos sutikimo negalima. Arba sutartyje gali bti numatyta slyga, kad skolininkas sudaro sutart btent tik su tam tikru kreditoriumi, todl kreditoriaus asmuo iuo atveju yra esmin sutarties slyga, pavyzdiui, autorius sipareigoja parayti knyg konkreiai leidyklai. Reikalavimo perleidimas bet kuriuo atveju neturi paeisti skolininko teisi. Naujasis kreditorius negali, pavyzdiui, gyti daugiau teisi, nei j turjo pradinis kreditorius. CK, pripaindamas reikalavimo perleidimo teis kaip bendr taisykl, kartu tiesiogiai nurodo atvejus, kai reikalavim perleisti draudiama: 1) draudiama perleisti reikalavim, kurio atvilgiu negalimas iiekojimas (CK 6.102 str. 1 p.). Pavyzdiui, jei akivaizdu, kad kreditorius praleido iekinio senaties termin reikalauti i skolininko grinti skol, draudiama jo reikalavim, kylant i paskolos sutarties, perleisti 81

CIVILIN TEIS. II dalis.

naujajam kreditoriui; 2) draudiama perleisti reikalavim teisjui, prokurorui arba advokatui, kurie dl io reikalavimo ikeltoje byloje atlieka savo tarnybines pareigas (CK 6.102 str. 2 p.); 3) draudiama perleisti reikalavim, neatsiejamai susijus su kreditoriaus asmeniu (reikalavim ilaikyti, reikalavim atlyginti al, padaryt dl sveikatos sualojimo arba gyvybs atmimo, ir t. t.) (CK 6.102 str. 3 p.). Pastarajai reikalavim grupei turt bti priskirtini ir reikalavimai dl pensij, paalp, nes kreditori pasikeitimas tokiose prievolse prietarauja j prigimiai. Taiau, kaip nurodo prof. V. Mikelnas, i norma draudia perleisti reikalavimo teis vienaalikai, sutari laisvs principas leidia alims, t. y. kreditoriui ir skolininkui, susitarti dl reikalavimo teiss perleidimo ir mintais atvejais61. Nors CK 6.102 straipsnyje ivardyti tik trys atvejai, kai draudiama perleisti reikalavim, bet io srao negaltume laikyti baigtiniu, nes specials statymai gali numatyti specialius reikalavimo perleidimo draudimo ar ribojimo atvejus arba tai turi iplaukti i statym nuostat arba sutarties esms aikinimo. Pavyzdiui, CK 6.449 straipsnis nurodo subjektus, galinius bti neterminuotos (nuolatins) rentos gavjais. Tai tiktai fiziniai asmenys ir pelno nesiekiantys juridiniai asmenys, kurie usiima globa. Neterminuotos (nuolatins) rentos gavjo teiss gali bti perduotos reikalavimo perleidimo forma tiktai iems subjektams. Be to, CK aptarti specials atvejai, kai reikalavim perleisti negalima, reglamentuojant atskiras sutari ris. Pavyzdiui, CK 6.536 straipsnio 2 dalis draudia mons nuomos atveju perleisti nuomininkui nuomotojo teises, gytas licencijos pagrindu, taip pat CK 6.783 straipsnio 3 dalis nurodo galimyb perleisti komitentui reikalavimo teis, nors komisionieriaus ir treiojo asmens sandoris draudia arba riboja tok perleidim, jeigu treiasis asmuo nevykdo sandorio, sudaryto su komisionieriumi, ir kt. CK 6.101 straipsnio 2 dalyje nurodoma, jog reikalavimo gijjui pereina ir prievols vykdymui utikrinti nustatytos teiss bei kitos papildomos teiss. Tai reikia, kad tokios teiss pereina reikalavimo gijjui, net jeigu sutartyje tai ir nra nurodyta. (Ypatinga procedra numatyta tik keitimu utikrinto reikalavimo perleidimo, nes pagal CK 6.104 straipsnio 2 dal tokio reikalavimo perleidimas turi bti paymimas hipotekos registre.) Bet CK nedraudia alims sutartyje numatyti, kad
61

CK komentaras. etoji knyga, p. 143.

82

I skyrius. BENDROSIOS NUOSTATOS.

perleidiamas tik pagrindinis reikalavimas. Prof. V. Mikelno teigimu, tokiu atveju reikalavimas perleidiamas tik i dalies. Bet jeigu papildoma prievol neatsiejamai yra susijusi su pagrindine, reikalavimo teiss, kylanios i papildomos prievols, negalima perleisti atskirai nuo reikalavimo teiss, kylanios i pagrindins prievols62. CK 6.101 straipsnio 4 dalies nuostatos nurodo reikalavim perjimo statym pagrindu atvejus: 1) kai kreditoriaus teiss perimamos universaliu bdu (tai aikintina kaip paveldjimas fizinio asmens atvilgiu arba reorganizavimas juridinio asmens atvilgiu); 2) kai teismo sprendimu kreditoriaus teiss perkeliamos kitam asmeniui, jeigu toki galimyb numato statymai; 3) kai skolininko laiduotojas arba kaito davjas, kurie nra utikrintos prievols alys, prievol vykdo u skolinink; 4) kai regreso tvarka draudimo monei pereina kreditoriaus teiss, susijusios su skolininku, atsakingu u draudimin vyk; 5) kitais statym nustatytais atvejais. Pagal CK 6.101 straipsnio 1 dal galima perleisti vis reikalavim arba jo dal. Tai natralu ir pateisinama, jei kalbama apie pinigus arba riniais poymiais apibrtus daiktus. Ankstesnis kreditorius tokiu atveju netenka reikalavimo teiss perleistoje dalyje, t. y. toje dalyje jis i prievols pasitraukia, j pakeiia naujasis kreditorius. Skolininko padtis nesikeiia, nes nesikeiia skolos suma. Yra nuomoni, kad perleidiant reikalavimus pagal vadinamsias tstines sutartis (produkcijos tiekimas dalimis per metus, energijos tiekimas ir kt.) kreditorius turi pasikeisti visikai ir beslygikai, nes negalima perleisti teiss gauti i pirkj (vartotoj) tik dal skolos neperkeliant kartu vis i sutarties kylani pareig. Bet tokiai nuomonei vargu ar bt galima pritarti, nes statyme nra tvirtinta taisykl, kad kreditorius, perleisdamas savo teises pagal dvial sutart, btinai turi perleisti ir savo pareigas naujajam kreditoriui. Atvirkiai, atskir kodekso norm analiz leidia daryti prieing ivad. Antai pagal CK 6.490 straipsnio 6 dal subnuomos arba panaudos atveju nuomotojui pagal nuomos sutart atsakingas yra nuomininkas. Todl reikia pritarti tiems autoriams, kurie nurodo, jog sutarties tstinumas neturi takos galimybms perleisti reikalavim arba jo dal63.

62 63

CK komentaras. etoji knyga, p. 141.


. . o . , 1999, c. 466.

83

CIVILIN TEIS. II dalis.

CK 6.104 straipsnis pareigoja ankstesn kreditori perduoti naujajam kreditoriui dokumentus, patvirtinanius reikalavimo teis bei papildomas teises, skaitant ir teis palkanas. Skolininkas turi teis reikti naujojo kreditoriaus reikalavimams visus atsikirtimus, kuriuos jis turjo teis reikti ankstesniam kreditoriui tuo metu, kai gavo praneim apie reikalavimo perleidim (CK 6.107 str. 1 d.). Pradinis kreditorius atsako naujajam kreditoriui u iam perduoto reikalavimo negaliojim, bet neatsako u tai, kad skolininkas io reikalavimo nevykdo, iskyrus atvejus, kai ankstesnis kreditorius laiduoja naujajam kreditoriui u skolinink (CK 6.105 str. 1 d.). Taigi ankstesnis kreditorius atsako naujajam, jeigu, pavyzdiui, reikalavimo negalima gyvendinti pasibaigus iekinio senaties terminui arba skolininkas jau yra vykds prievol ir pan. Tuomet naujasis kreditorius gali reikalauti i pradinio kreditoriaus atlyginti nuostolius. Jeigu reikalavimo teis yra perleista neatlygintinai, laikoma, kad reikalavimo teis perleids kreditorius patvirtina, jog reikalavimo teiss egzistuoja ir priklauso jam, nors sutartyje toks patvirtinimas nenurodytas (garantija pagal statym), iskyrus atvejus, kai naujasis kreditorius gyja reikalavimo teis savo rizika arba reikalavimo teiss perleidimo metu inojo arba turjo inoti apie neapibrt reikalavimo teiss pobd (CK 6.105 str. 2 d.). Jeigu reikalavimo teis perleidiama atlygintinai, tai pradinis kreditorius atsako tik u perleidimo metu buvus skolininko nemokum ir tik tiek, kiek gavo u perleidim (CK 6.105 str. 3 d.). Taigi kadangi naujasis kreditorius sumoka pradiniams kreditoriui u reikalavimo perleidim, tai jei skolininkas yra nemokus jau perleidiant reikalavimo teis, pradinis kreditorius atsako naujajam kreditoriui u tai, kad skolininkas nevykdo prievols. Taiau iuo atveju i pradinio kreditoriaus negalima iiekoti daugiau, nei jis gavo i naujojo kreditoriaus u reikalavimo teiss perleidim. Reikalavimo perleidimo faktas yra siejamas su momentu, kai skolininkas sutiko, jog reikalavimas bt perleistas, arba su momentu, kai skolininkas gavo reikalavimo perleidim patvirtinanio dokumento kopij. Jei skolininko buvimo vieta neinoma, apie reikalavimo perleidim gali bti praneta vieu skelbimu (CK 1.65 str.). Praneus skolininkui apie reikalavimo perleidim laikoma, kad skolininkas turi vykdyti prievol naujajam kreditoriui. CK nenumato praneimo skolininkui formos reikalavim. Todl laikytina, kad tai gali bti padaryta ir ratu, ir odiu, telekomunikacijos priemonmis. Bet alys gali bti sutartyje 84

I skyrius. BENDROSIOS NUOSTATOS.

aptarusios speciali tokio praneimo form. Praneimas apie reikalavimo perleidim yra neataukiamas, todl pradinis kreditorius netenka reikalavimo teiss skolininkui, nebent naujasis kreditorius patvirtint, kad skolininkas turi vykdyti prievol ne jam, o kitam asmeniui. Naujasis kreditorius, nordamas, kad skolininkas vykdyt prievol jam, turi rodyti skolininkui turs reikalavimo teis. Cesijos ris faktoringo sutartis, turinti kvalifikuojanius poymius, kurie leidia laikyti i cesijos r savarankika sutartimi64. Faktoringo teisiniais santykiais siekiama t pai tiksl kaip ir paprastos cesijos atveju perleisti reikalavimo teis. Todl nors CK 45 skyriuje, kuris reglamentuoja faktoring, ir nra nuorod cesij reglamentuojanias normas, jos taikomos mutatis mutandis. Faktoringas nedubliuoja cesijos instituto, nes turi sav specifik. Kvalifikuojantys faktoringo poymiai (palyginti su cesija) yra: 1) piniginis perleidiamo reikalavimo pobdis; 2) iankstin mokjimo forma; 3) finansuotojas gali bti tik bankas arba kitas pelno siekiantis juridinis asmuo, statym nustatyta tvarka turintis teis vykdyti faktoringo veikl. Jei nra bent vieno i i poymi, nra ir faktoringo.

8.3. Skolos perklimas


Skolos perklimas yra prievols pasyviosios puss skolininko pakeitimas kitu65. Atskiros skolos perklimo instituto normos ir reikalavimo perleidimo nuostatos yra tapaios. Antai kadangi abiem atvejais kinta subjektin prievols sudtis, bet nekinta pati prievol, naujasis skolininkas, kaip ir reikalavim perleidimo atveju, gali reikti kreditoriaus reikalavimams visus atsikirtimus, pagrstus kreditoriaus ir pirminio skolininko prievoli santykiu (CK 6.119 str. 1 d.). Principinis skolos perklimo ir reikalavimo perleidimo skirtumas skolos perklimo atveju visada reikia gauti kreditoriaus sutikim (CK 6.116 str. 1 p.). Toks reikalavimas tvirtintas dl to, kad nuo skolininko asmens priklauso, ar sutarties sipareigojimas bus vykdytas realiai ir tinkamai. Numatyti
Faktoringo sutartis nuodugniau aptariama nagrinjant atskiras sutari ris. Paymtina, kad, be CK etosios knygos VIII skyriaus nuostat, reglamentuojani skolos perklimo pagrindus, skola kitam asmeniui taip pat pereina universaliojo teisi ir pareig permimo atveju skolininkui mirus arba j reorganizavus (CK 2.96, 5.1, 6.122 str.).
65 64

85

CIVILIN TEIS. II dalis.

skirtingi reikalavimo perleidimo ir skolos perklimo formos reikalavimai. Skolos perklimo form CK numato raytin (6.118 str.), o reikalavimo perleidimo atveju formai taikomi tokie pat reikalavimai kaip ir pagrindinei prievolei (6.103 str.). Perkelti skol, kaip ir perleisti reikalavim, galima ne visais atvejais. Pavyzdiui, negalima perkelti skolos, jeigu tai draudia statymas, negalima perkelti skolos, neatsiejamai susijusios su skolininko asmeniu (pvz., mokti ilaikym). Perklus skol baigiasi laidavimas arba treiojo asmens duotas turto keitimas pagal sutart, jeigu laiduotojas arba kaito davjas aikiai nepareikia sutikimo atsakyti u naujj skolinink (CK 6.120 str. 2 d.). Kai skolininkas pasikeiia, papildomos teiss, kurios nra neatsiejamai susijusios su pradinio skolininko asmeniu, lieka nepakitusios (CK 6.120 str. 1 d.). Bet iimtis yra daroma skolos, kurios grinimas utikrintas hipoteka, perklimui. Tokiu atveju keitimo teis skolininko turt lieka galioti (CK 6.117 str.). Bet jei prievols vykdymas utikrintas svetimo turto hipoteka (keitimu), treiojo asmens duotas keitimas baigiasi, jeigu kaito davjas aikiai nepareikia sutinks atsakyti u naujj skolinink. Tos paios nuostatos taikomos ir treiojo asmens laidavimui (CK 6.120 str. 2 d.).

8.4. Reikalavimo perleidimas treiajam asmeniui regreso tvarka (subrogacija)


2000 m. CK etosios knygos VII skyrius reglamentuoja reikalavimo perjim treiajam asmeniui regreso66 (subrogacijos) tvarka. Pavyzdiui, kreditorius pareikalauja, kad prievol vykdyt ne skolininkas, o laiduotojas. Tokiu atveju laiduotojas, vykds prievol, tampa kreditoriumi skolininko atvilgiu, t. y. gyja regreso teis. Regreso teis tai asmens teis reikalauti i skolininko to, k jis u skolinink sumokjo skolininko kreditoriui. Regreso teisei atsirasti reikalingi trys asmenys kreditorius, skolininkas ir treiasis asmuo, sumokjs kreditoriui u skolinink. Jei regreso tvarka asmeniui atsiranda teis reikalauti i skolininko atlyginti nuostolius, kuriuos jis atlygino kreditoriui, toks regreso atsiradimo atvejis vadinamas subrogacija67. Pavyzdiui, draudimo kom66 67

Lot. regressus atgalinis judjimas, grimas. Lot. subrogare pakeisti kitu.

86

I skyrius. BENDROSIOS NUOSTATOS.

panija, imokjusi draudimo atlyginim, perima kreditoriaus teis reikalauti imoktos sumos i skolininko, atsakingo u draudimin vyk (CK 6.1015 str. 1 d.). Pagal CK 6.111 straipsn reikalavimas regreso tvarka gali pereiti treiajam asmeniui 1) raytins sutarties arba 2) statym pagrindu, o CK 6.112 straipsnis reglamentuoja reikalavimo perjimo regreso tvarka atvejus. Subrogacija yra labai panai reikalavim perleidim (ilieka tas pats skolininkas, tie patys sutartins prievols utikrinimo bdai, tos paios palkanos). Bet ios dvi formos anaiptol nra tapaios, principinis regreso ir cesijos skirtumas yra paioje atitinkamos teiss esmje: regreso atveju atsiranda teis, o cesijos atveju perduodama jau atsiradusi (esama) teis. Cesijos atveju cesionarijus siekia gyti teis, kuri priklauso cedentui, o subrogacijos paalinti kreditori i prievols. Reikalavimo perleidim reglamentuojanios normos subrogacijos atveju taikomos tiek, kiek ko kita nenumato subrogacijos skirsnio nuostatos.

Kontroliniai klausimai:
1. Kokiais bdais pasikeiia asmenys prievolje? 2. Ar perleidiant reikalavim reikalingas naujojo kreditoriaus pritarimas? 3. Kokiais atvejais reikalavimo perleidimui reikalingas skolininko sutikimas? 4. Kokias atvejais draudiama perleisti reikalavim? 5. Kada reikalavimas pereina statymo pagrindu? 6. Kokie nepraneimo skolininkui apie perleist reikalavim padariniai? 7. Kokiais bdais gali bti perkelta skola? 8. Ar perkeliant skol btinas kreditoriaus sutikimas? 9. Kas yra regresas? 10. Kokias pagrindais reikalavimas pereina regreso tvarka? 11. Kokie yra reikalavimo perjimo regreso tvarka atvejai? 12. Kuo skiriasi regresas ir cesija?

87

CIVILIN TEIS. II dalis.

9 skirsnis. PRIEVOLI PABAIGA


9.1. Prievols pabaigos samprata ir pagrindai
Prievols pabaigos samprata. Prievol baigiasi, kai jos subjektus nustoja sieti teiss ir pareigos, atsiradusios i konkreios prievols. Tai reikia, kad kreditorius, remdamasis prievole, nebetenka teiss reikti skolininkui reikalavimus. Baigiasi ali atsakomyb pagal i prievol; alys negali perleisti i prievols atsiradusi teisi ir pareig tretiesiems asmenims ir t. t. Teisinje literatroje prievols pabaiga suprantama kaip skolininko ir kreditoriaus veiksmai arba susilaikymas nuo j, vykiai, poelgiai, t. y. juridiniai faktai arba sudtys, su kuriais statymai, sutartys sieja kreditoriaus ir skolininko subjektini teisi ir pareig pabaig prievolje. Be to, pateikiama prievols pabaigos pagrind klasifikacija pagal vali, kuri ireikdamas skolininkas arba kreditorius nutraukia savo subjektines teises ir pareigas. Vadovaujantis valios kriterijumi visi prievoli pabaigos pagrindai suskirstyti dvi grupes: 1) prievols, pasibaigianios dl juridini fakt arba j sudi, priklausani nuo ali valios; 2) prievols, pasibaigianios dl juridini fakt arba j sudi, nepriklausani nuo ali valios68. Pavyzdiui, prievols pabaiga ali susitarimu yra priklausoma nuo j valios, bet prievols pabaiga, kai jos nemanoma vykdyti dl force majeure aplinkybi, yra juridinis faktas, nepriklausantis nuo ali valios. Prievoli pabaigos pagrindai. Prievol gali baigtis ne tik tada, kai pasiektas tikslas, nurodytas prievolje, bet ir tada, kai tai dar nevyko, taip pat tada, kai prievols tikslo pasiekti nemanoma. Prievoli pabaiga reglamentuota CK etosios knygos IX skyriuje, kuriame aptarti bendrieji prievoli pabaigos pagrindai, t. y. nurodyti juridiniai faktai, kuriems esant prievol baigiasi: prievols pabaig vykdius (6.123 str.), sujus naikinamajam terminui (6.124 str.), alims susitarus (6.125 str.), alims sutapus (6.126 str.), kai nemanoma prievo68

Civilin teis, p. 450452.

88

I skyrius. BENDROSIOS NUOSTATOS.

ls vykdyti (6.127 str.), mirus fiziniam asmeniui arba likvidavus juridin asmen (6.128 str.), skolinink atleidus nuo prievols vykdymo (6.129 str.). CK taip pat reglamentuoja specialius prievoli pabaigos bdus: prievols pabaig j skaiius (6.1306.140 str.), taip pat prievols pabaig novacijos pagrindu (CK 6.1416.144 str.). Apskritai prievoli pabaigos pagrind sraas CK etosios knygos IX skyriuje nelaikytinas baigtiniu, nes prievoli pabaiga galima ir kitais pagrindais, kurie numatyti paiame CK (pvz., pripainus sandor negaliojaniu, sujus senaties terminui (teisin prievol baigiasi ir virsta prigimtine) ir kt.), kituose teiss aktuose arba ali sutartyje. Kai kuriuose CK straipsniuose numatyti specifiniai prievoli pabaigos pagrindai, pavyzdiui, turto patikjimo sutarties pabaigos atvejai, ivardyti 6.967 straipsnyje.

9.2. Prievols pabaiga j vykdius


Prievol baigiasi, kai tinkamai vykdoma (CK 6.123 str.). Tinkamas prievols vykdymas skolininko veiksmai, prievolje tiksliai atitinkantys prievols slygas pagal objekt, vykdymo laik, bd, viet bei kitus reikalavimus, kuriuos nustato statymas arba sutartis. Tinkamo vykdymo kriterijus nustato imperatyvios teiss normos, sutartys, o jei tai nenumatyta nei statyme, nei sutartyje dispozityvios teiss normos. Taigi prievol paprastai baigiasi tinkamai j vykdius, nes tik tada visikai patenkinami ali interesai. Netinkamas prievols vykdymas taip pat gali bti prievols pabaigos pagrindas (pvz., vietoje pinig pagal paskolos sutart atsiskaitoma tokios pat verts daiktais), bet tada gali atsirasti prievol atlyginti nuostolius, sumokti netesybas, taip pat reikalauti prievol tinkamai vykdyti. Prievol taip pat baigiasi, kai kreditorius vietoje reikiamo vykdymo priima kitos ries vykdym (6.123 str. 1 d.). Kreditoriui, primusiam vykdym, tenka rodinjimo pareiga, kad prievol nevykdyta arba vykdyta netinkamai (6.123 str. 2 d.). Kai prievol baigiasi tinkamai j vykdius, baigiasi ir visos i ios prievols atsiradusios papildomos teiss ir pareigos (CK 6.123 str. 3 d.)69.
69

Isamiau apie tinkam prievoli vykdym r. 5.2 skirsn.

89

CIVILIN TEIS. II dalis.

9.3. Prievols pabaiga sujus naikinamajam terminui


Prievol baigiasi sujus naikinamajam terminui, kuris yra prievols pabaigos slyga (6.124 str.). Termin samprata, pradia ir pabaiga, skaiiavimas, teisin reikm bei rys yra reglamentuota CK Pirmosios knygos IV dalyje. Naikinamuoju terminu vardijamas terminas, kuriam pasibaigus inyksta tam tikra civilin teis arba pareiga. Naikinamieji terminai negali bti teismo arba arbitrao sprendimu atnaujinti (CK 1.117 str. 6 d.). Konkrets naikinamieji terminai nustatomi statyme arba sutartyje. Pavyzdiui, vieneriems metams sudaryta nuomos sutartis baigiasi iam terminui sujus, jeigu alys jos neatnaujina (CK 6.496 str.) ir neatlieka kit veiksm, kurie yra pagrindas nuomos santykiams tstis (CK 6.481 str.).

9.4. Prievols pabaiga alims susitarus


Prievols gali visikai arba i dalies pasibaigti alims susitarus (CK 6.125 str. 1 d.). Tai yra sutarties laisvs principo pasireikimas, leidiantis alims ne tik laisvai sudaryti sutartis, bet ir laisvai panaikinti savo prievoles susitarimu. Toks susitarimas dl prievols pabaigos gali bti bet kokios formos, iskyrus atvejus, kai susitarimas, pagal kur atsiranda prievol, privalo bti raytins arba notarins formos. Pavyzdiui, jei yra sudaryta nekilnojamojo daikto pirkimopardavimo sutartis, kuriai statymas numato notarin form, tai ir susitarimas dl prievols pabaigos turi bti sudarytas notarins formos, prievol gali baigtis vienaaliu prievols alies pareikimu tik statym arba sutarties numatytais atvejais. Pavyzdiui, gali bti, kad skolininkui skola dovanojama, t. y. skolininkas yra atleidiamas nuo pareig vykdymo. Todl tokiu atveju sistemikai taikytinos CK 6.465 straipsnis ir kitos nuostatos, reglamentuojanios dovanojimo sutart. Paymtina, kad skol dovanoti neleidiama, jei tai paeidia kit asmen teises. Pavyzdiui, bankrutuojantis juridinis asmuo, jei jis yra kreditorius, negali dovanoti skolos savo skolininkui, nes tai paeist jo kreditori interesus.

90

I skyrius. BENDROSIOS NUOSTATOS.

9.5. Prievols pabaiga alims sutapus


Kiekvienoje prievolje yra dvi alys kreditorius ir skolininkas. Be to, ir kreditoriaus, ir skolininko pusje yra galimas asmen daugetas. Prievol baigiasi, kai kreditorius ir skolininkas sutampa viename asmenyje (CK 6.126 str.). Sutapimas gali atsirasti dl vairi prieasi. Pavyzdiui, mirus vienai aliai antroji paveldi savo prievol arba susijungia du juridiniai asmenys, susij tarpusavio prievolmis. Tokiais atvejais visada nelieka antrojo prievols subjekto, todl baigiasi ir teisinis santykis. Paymtina, kad tiek paveldjimo, tiek ir reorganizavimo atvejais gali nustoti egzistuoti tik prievols dalis, bet ne visa prievol. Pavyzdiui, palikimo dalis pereina pdiniams, kurie nebuvo susij su palikju prievoliniais teisiniais santykiais, arba jei ne visos susijungusi juridini asmen teiss ir pareigos pereina naujai susikrusiam juridiniam asmeniui. Bet ali sutapimu prievol negali baigtis, jeigu reikalavimas yra susijs su skirtingu vienas nuo kito atskirtu turtu. Kai sutapimas baigiasi, prievol atsinaujina, jeigu nra pasibaigusi kitais pagrindais. Pavyzdiui, pripainus juridini asmen reorganizavim sujungimo bdu negaliojaniu, iuos juridinius asmenis siejanios prievols atsinaujins, jeigu nebus pasibaigusios dl kit prieasi (pvz., iekinio senaties ir pan.). ali sutapimas neturi turti takos treij asmen teisms. Laidavimo atveju kreditoriui ir skolininkui sutapus laidavimas baigiasi. Bet laiduotojo ir kreditoriaus arba laiduotojo ir skolininko pagal pagrindin prievol sutapimas nra pagrindas pagrindinei prievolei pasibaigti. Jei solidariojoje prievolje sutampa kreditorius ir vienas i skolinink, tai yra pagrindas baigtis tik atitinkamo skolininko ir kreditoriaus prievols daliai. keitimas (hipoteka) baigiasi, kai sutampa hipotekos kreditorius ir keisto turto savininkas. Taiau jeigu turtas i kreditoriaus yra ireikalaujamas dl prieasi, u kurias skolininkas neatsako, keitimas (hipoteka) atsinaujina.

9.6. Prievols pabaiga, kai nemanoma jos vykdyti


Teisinje literatroje nurodomos vairios nemanomumo vykdyti prievol rys: fizinis ir juridinis, subjektyvus ir objektyvus, iankstinis ir paskesnis70. Bet CK 6.127 straipsnyje nurodyti tik paskesnio nemano70

. ., . . , c. 456.

91

CIVILIN TEIS. II dalis.

mumo vykdyti prievol atvejai, nes jei yra iankstinis nemanomumas vykdyti prievol, tai tokia prievol tiesiog neatsiras, nes tai, ko nemanoma vykdyti, negali tapti prievols dalyku. Nemanomumas gali bti tiek faktinis, tiek ir juridinis. Juridinis nemanomumas gali atsirasti, pavyzdiui, kai valdios institucijos aktu udraudiamas tam tikr preki importas arba eksportas, panaikinama juridinio asmens veiklos licencija ir kt. Faktinis nemanomumas atsiranda tada, kai, pavyzdiui, gaisro metu sudega mon, kuri vienintel gamino tokios kategorijos prekes, ir pan. CK 6.127 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad prievol baigiasi, kai jos vykdyti negalima dl nenugalimos jgos, u kuri skolininkas neatsako. is CK straipsnis yra aikintinas atsivelgiant nuostatas, tvirtintas CK 6.253 straipsnio 2 dalyje ir 6.212 straipsnyje. Esant nenugalimos jgos aplinkybms prievol baigiasi, tik jei nenugalima jga atsirado iki tol, kol skolininkas nepaeid prievols; nenugalimos jgos fakt rodinja skolininkas; skolininkas grina kitai aliai visa, k buvo i jos gavs, ir netenka teiss reikalauti to, ko dar nra gavs pagal sutart. Jei prievols vykdyti nemanoma dl neteist valstybins valdios ar vietos savivaldos akt, alys gali reikalauti nuostolius atlyginti i valstybs ar savivaldybs biudeto. Pavyzdiui, primus neteist akt, panaikinant veiklos licencij, vykdyti sutartin prievol pasidaro nemanoma. Kai toks aktas teismo pripastamas negaliojaniu, prievol atsinaujina, jeigu ko kita nenumato ali sutartis arba nelemia prievols esm arba jeigu kreditorius dar nra prarads intereso (CK 6.127 str. 3 d.). Negaljimas vykdyti prievols gali bti visikas arba dalinis. Jei prievols nemanoma vykdyti tik i dalies, tai CK 6.127 straipsnio taisykls taikomos tik prievols daliai, kurios vykdyti nemanoma, o kita prievols dalis turi bti vykdoma bendrais pagrindais. Jeigu prievol, kurios nemanoma vykdyti, yra dvial ir kita alis yra skolininkui k nors perdavusi, tai is, nebegaldamas vykdyti prievols, turi grinti visk, k gavo, kreditoriui, nes gavo be pagrindo (CK 6.237 str.). Savo ruotu skolininkas negali reikalauti, kad kita alis jam vykdyt savo prieprieines pareigas.

92

I skyrius. BENDROSIOS NUOSTATOS.

9.7. Prievols pabaiga mirus fiziniam asmeniui arba likvidavus juridin asmen
Prievol baigiasi mirus fiziniam asmeniui, jeigu ji negali bti vykdyta nedalyvaujant paiam skolininkui arba jei prievols vykdymas yra neatsiejamas nuo asmens (CK 6.128 str. 1 ir 2 d.). Todl prievol baigiasi mirus: 1) skolininkui jeigu prievol negali bti vykdyta nedalyvaujant paiam skolininkui arba kitu bdu neatsiejamai susijusi su skolininko asmeniu; 2) kreditoriui jeigu prievol turjo bti vykdyta asmenikai jam arba kitokiu bdu neatsiejamai susijusi su kreditoriaus asmeniu. Taigi jeigu kreditorius nort, kad prievol jam vykdyt skolininko pdiniai, jis turt rodyti, kad prievol nra grynai asmeninio pobdio. Kreditoriui mirus, jo pdiniai taip pat turt rodinti, kad prievol nebuvo neatsiejamai susijusi su kreditoriaus asmeniu. Atskiruose CK straipsniuose, reglamentuojaniuose atskiras sutari ris, nurodoma sutarties pabaiga mirus vienai i sutarties ali, pavyzdiui, CK 6.763 straipsnio 1 dalies 4 punktas nurodo, kad pavedimo sutartis baigiasi mirus vienai i ali; 6.792 straipsnio 1 dalies 3 punktas apie komiso sutarties pabaig mirus komisionieriui, 6.978 straipsnio 1 dalies 3 punktas jungtins veiklos sutarties pabaiga mirus vienam i partneri ir kt. Kai kuriais atvejais mirusio fizinio asmens pdiniams gali atsirasti tam tikros prievols. Pavyzdiui, mirus galiotiniui, jo pdiniai privalo praneti galiotojui apie sutarties pabaig ir imtis priemoni, btin galiotojo turtui arba dokumentams apsaugoti, o vliau perduoti turt bei dokumentus galiotojui. Likvidavus juridin asmen (kreditori arba skolinink), prievol baigiasi, iskyrus statyme nustatytus atvejus, kai prievol gali vykdyti kiti asmenys (CK 6.128 str. 3 d.). Taigi pagal bendr taisykl prievol baigiasi, nesvarbu, kas likviduotas kreditorius ar skolininkas. Bet tam tikrais statymo numatytais atvejais gali bti nurodyta, kad juridinio asmens likvidavimo atveju prievol gali vykdyti kiti asmenys. Pavyzdiui, pagal CK 6. 289 straipsnio 2 dal, jei pareigotas atlyginti al, susijusi su fizinio asmens sualojimu ar gyvybs atmimu, juridinis asmuo yra likviduojamas, alos atlyginim sumos kaupiamos statymo nustatyta tvarka iiekant konkrei sum i karto arba sudarant draudimo sutart. 93

CIVILIN TEIS. II dalis.

9.8. Prievols pabaiga atleidus skolinink nuo prievols vykdymo


Prievol baigiasi, kai kreditorius atleidia skolinink nuo prievols vykdymo arba pareikia, kad prievol neegzistuoja, jeigu atleidimas nuo prievols vykdymo nepaeidia treij asmen teisi kreditoriaus turt (CK 6.129 str. 1 d.). Atleidimas nuo prievols gali bti atlygintinis arba neatlygintinis. Atleidiama nuo visos prievols vykdymo, iskyrus atvejus, kai kreditorius aikiai nurodo, kad atleidia tik nuo prievols dalies. Preziumuojama, kad kreditorius atleidia skolinink nuo prievols vykdymo, jeigu kreditorius savanorikai grina skolininkui skolos dokument ir nra kitoki aplinkybi, leidiani daryti ivad, kad skolos dokumentas buvo grintas skolininkui, kai is prievol vykd. Skolininkui adresuotas kreditoriaus pasilymas atleisti j nuo prievols vykdymo u atlyginim pripastamas priimtu, jeigu j gavs skolininkas nedelsdamas neatmet. Jei prievol solidarioji, vieno i skolinink atleidimas nuo prievols vykdymo kitus bendraskolius atleidia tik nuo jos dalies. Vieno i solidarij reikalavimo teis turini kreditori pareiktas skolininko atleidimas nuo prievols vykdymo atleidia skolinink tik nuo to kreditoriaus reikalavimo dalies. Kreditoriaus pareiktas keitimo (hipotekos) arba kitokio prievols vykdymo utikrinimo atsisakymas nra pagrindas pripainti, kad kreditorius atleido skolinink nuo pagrindins prievols. Jeigu prievol yra dvial, skolininko atleidimas nuo prievols neatleidia kreditoriaus nuo savo pareig skolininkui. CK nenustato atleidimo nuo prievols formos, todl kreditoriaus valia gali bti ireikta tiek odiu, tiek ratu, tiek ir konkliudentiniais veiksmais, iskyrus atvejus, kai toki form nustato statymas arba sutartis. Taiau visais atvejais kreditoriaus valia turi bti aikiai ireikta.

94

I skyrius. BENDROSIOS NUOSTATOS.

9.9. Specials prievols pabaigos ir prievols pakeitimo atvejai


9.9.1. Prievols pabaiga j skaiius Prievol baigiasi, kai skaitomas prieprieinis vienaris reikalavimas, kurio terminas sujs arba kurio terminas nenurodytas ar apibdintas pagal pareikalavimo moment (CK 6.130 str. 1 d.). Taigi CK numato slygas, kurioms prievol gali baigtis j skaiius: 1) prievol galima skaityti, kai abi alis sieja abipuss teiss ir pareigos, t. y. skolininkas yra ir kreditorius, o kreditorius ir skolininkas; 2) ali reikalavimai turi bti vienariai. Samprata vienariai reikalavimai yra taikoma ne prievols riai, o prievols objektui, pavyzdiui, abu reikalavimai turi bti piniginiai. Bet negalima skaityti, jei vienos alies pareiga yra perduoti pinigus, o kitos teikti paslaugas; 3) vienas reikalavimas turi visikai arba i dalies padengti kit. Jeigu vienas reikalavimas yra didesnis u kit, galimas tik dalinis skaitymas; 4) abu reikalavimai turi galioti; 5) abu reikalavimai turi bti vykdytini; 6) ali reikalavimai turi bti prieprieiniai; 7) abu reikalavimai turi galioti ir bti apibrti71. Prievols pabaiga j skaiius yra prievols pabaigos bdas, naudojamas privatinje teisje, gyjantis vis didesn ekonomin reikm, nes tai leidia ivengti grynj pinig panaudojimo bei paprasiau likviduoti kio subjekt tarpusavio skolas. Bet skaitymo institutas inomas ir vieojoje teisje72. Taigi pats paprasiausias skaitymo bdas, kai esant dviem prievolms abiej dalykai yra vienariai, pavyzdiui, abiej prievoli dalykas yra perduoti tam tikr pinig sum. Dvials sutarties atveju skaitymas yra galimas, kai kiekviena i ali tuo pat metu yra ir kreditorius, ir skolininkas. Bet nra klii skaityti reikalavimus, atsirandanius i skirting sutari, arba i sutarties ir prieprieinio vienario nesutartinio reikalavimo. Pavyzdiui, CK 6.921 straipsnis leidia skaityti banko ir kliento piniginius reikalavimus, susijusius su sskaitos kreditavimu, banko paslaug apmokjimu, palkan mokjimu, jei banko sskaitos sutartis nenumato ko kita.
CK komentaras. etoji knyga, p. 172173. Pavyzdiui, Mokesi administravimo statymas numato galimyb skaityti reikalavimus, susijusius su mokesi mokjimu // Valstybs inios. 1995. Nr. 611525.
72 71

95

CIVILIN TEIS. II dalis.

Be reikalavimo, susijusio su prievoli vienarikumu, numatytas reikalavimas, kad prievols terminas bt sujs, jei prievol terminuota. Taip pat galimas skaitymas esant neterminuotai prievolei arba terminas yra apibdintas pagal pareikalavimo moment. Yra numatytos specialios skaitymo taisykls reikalavimo perleidimo atveju. CK 6.136 straipsnis numato, kad kai reikalavimas yra perleistas, skolininkas turi teis skaityti naujojo kreditoriaus reikalavim patenkinti savo reikalavim, turim ankstesniam kreditoriui, jeigu skolininko reikalavimo terminas sujo iki praneimo apie reikalavimo perleidim gavimo arba jeigu tas terminas nenurodytas arba apibdintas pagal pareikalavimo moment, iskyrus CK 6.108 straipsnyje nustatytas iimtis. CK 6.108 straipsnis numato, kad skolininkas, turintis priepriein reikalavim pradiniam kreditoriui, turi teis skaityti naujojo kreditoriaus reikalavim, iskyrus atvejus, kai prieprieinio reikalavimo gijimo metu jis inojo apie reikalavimo perleidim arba iiekojimo pagal reikalavim senaties terminas sujo po to, kai jis suinojo apie reikalavimo perleidim, arba po to, kai baigsi iiekojimo pagal perleist reikalavim senaties terminas. skaitymas arba atsisakymas skaityti neturi takos siningo treiojo asmens gytoms teisms (CK 6.130 str. 2 d.). skaitymui utenka vienos prievols alies pareikimo (CK 6.131 str. 1 d.), bet apie tai reikia praneti kitai prievols aliai. Praneimas laikomas negaliojaniu, jeigu skaitymas daromas su tam tikra slyga arba nurodant jo termin (CK 6.131 str. 2 d.). Aplinkyb, kad prievol turi bti vykdyta kitoje vietoje, nepanaikina skaitymo teiss (CK 6.133 str. 2 d.). CK numato atvejus, kai skaitymas apskritai yra draudiamas. Tai imperatyvios normos, kuri alys negali netaikyti savo susitarimu. skaitymo draudim tikslas utikrinti silpnosios alies interesus sutartiniuose santykiuose, taip pat sining treij asmen interesus. Draudiama skaityti: 1) reikalavimus, kurie ginijami teisme; 2) reikalavimus, atsiradusius i sutarties dl turto perdavimo numatant slyg ilaikyti iki gyvos galvos; 3) reikalavimus, kuri vykdymas susijs su konkretaus kreditoriaus asmeniu; 4) dl sveikatos sualojimo arba gyvybs atmimo atsiradusius reikalavimus atlyginti al; 5) reikalavimus valstybei, taiau valstyb turi teis taikyti skaitym; 6) kai prievols dalykas yra turtas, kur negalima nukreipti iiekojimo; 7) statym numatytus kitokius reikalavimus (CK 6.134 str. 1 d.) Taigi skaitymo draudim 96

I skyrius. BENDROSIOS NUOSTATOS.

sraas yra pavyzdinis, bet nra baigtinis, nes CK 6.134 straipsnio 7 punktas numato kitokius reikalavimus, kuriuos skaityti draudiama, bet tik statymo nustatytais atvejais. Skolininkas neturi skaitymo teiss, jeigu jis privalo atlyginti savo tyiniais veiksmais padaryt al (CK 6.134 str. 2 d.). Treiojo asmens naudai prisims prievol asmuo neturi teiss skaityti j reikalavim, kur jis turi kitai prievols aliai (CK 6.139 str.), nes paeist treij asmen interesus. Kai skolininkas tampa nemokus, kreditoriai gali skaityti savo reikalavimus, nors j terminas ir nesujs, jeigu statymai nenustato ko kita (CK 6.140 str.)73. Be to, nors moni bankroto statyme nra tiesiogins nuorodos apie negalimum skaityti reikalavimus moni bankroto atveju, bet tokios nuostatos yra sitvirtinusios teism praktikoje74. Gali kilti klausimas dl skaitymo, kai yra keli kreditoriai arba keli skolininkai. Tokiu atveju solidarij prievol turintis skolininkas negali reikalauti skaityti tai, k kreditorius yra skolingas kitam bendraskoliui, iskyrus pastarojo solidariosios skolos dal (CK 6.137 str. 1 d.). Skolininkas tiek solidariojoje, tiek ir dalomojoje prievolje negali reikalauti vienam i solidariojo reikalavimo teis turini kreditori skaityti tai, k skolininkui yra skolingas kitas kreditorius, iskyrus pastarojo solidariojo reikalavimo dal (CK 6.137 str. 2 d.). 9.9.2. Prievols pabaiga novacijos bdu Novacija75 tai sutartis, kuria esama prievol panaikinama ir vietoje jos nustatoma nauja. Pavyzdiui, bankas su klientu sudar bendr kreditavimo sutart sujungdamas visus kliento kreditus vien; patalp nuomininkas sudar pirkimopardavimo sutart ir gijo patalpas nuosavybn. Novacijos samprat pateikia CK 6.141 straipsnis. Jo analiz leidia daryti ivad, kad novacijai bdinga: 1) alys vietoje esamos prievols savo susitarimu sukuria pradin prievol pakeiiani nauj prievol, turini skirting negu ankstesnioji prievol dalyk ir skirting
Pavyzdiui, tokia iimtis yra numatyta moni restruktrizavimo statymo 9 str. 1 d. 3 punkte. 74 Lietuvos Aukiausiojo Teismo 2001 m. kovo 13 d. nutartis civilinje byloje Lietuvos bankas v LAB Tauro bankas, Nr. 3K795/2001 ir kt. 75 Lot. novatio pakeitimas.
73

97

CIVILIN TEIS. II dalis.

vykdymo bd (tai skiriamasis novacijos ir reikalavimo teiss perleidimo bei skolos perklimo bruoas); 2) novacijos atveju btina, kad ir pradin, ir nauja prievol bt galiojanios. Jei pradin prievol bt pripainta negaliojania, reikt pripainti negaliojania ir nauj prievol. Jei negaliojania bt pripainta nauja prievol, novacija bt laikoma nevykusia, taigi ir alys likt susijusios prievoliniais santykiais i pradins prievols; 3) ankstesns prievols pabaiga; 4) pabaiga vis papildom prievoli, kuriomis buvo utikrinta ankstesn prievol, jei alys, sudarydamos nauj susitarim, nesusitar kitaip; 5) atsiradimas tarp t pai ali naujos prievols, turinios kit dalyk ir kit vykdymo bd; 6) pradinio skolininko pakeitimas nauju, kai kreditorius atleidia pradin skolinink nuo prievols vykdymo. iuo atveju novacija galima be pradinio skolininko sutikimo; 7) pagal nauj sutart naujas kreditorius pakeiia ankstesnj, o skolininkas atleidiamas nuo prievols ankstesniam kreditoriui. Novacija nra preziumuojama, todl turi bti aiki ir neabejotinai ireikta (CK 6.141 str. 2 d.). Taip yra todl, kad novacija yra iimtinis atvejis, nes pagal bendr taisykl prievol turi bti vykdoma ir negali bti pakeista (CK 6.59 str.). Taigi alys, nordamos pakeisti vien prievol kita, privalo aikiai, nedviprasmikai ireikti savo vali ir nurodyti, kad vien prievol keiia kita. Novacij draudiama taikyti prievolms atlyginti al, padaryt dl sveikatos sualojimo arba gyvybs atmimo, taip pat iimtinai su ali asmeniu susijusioms prievolms (CK 6.141 str. 4 d.). Tai imperatyvi norma, kuri nekeistina ali susitarimu. CK 6.142 straipsnis numato, kokie veiksmai nra novacija, nors panas novacij. Tai: 1) prievols vykdymo termino pratsimas arba sutrumpinimas; 2) prievols dokumento idavimas arba io dokumento pakeitimas; 3) papildomos prievols modifikavimas. Novacijos taka papildomoms (alutinms) prievolms aptarta CK 6.143 straipsnyje. keitimo teis (hipoteka) ir kitos papildomos (alutins) teiss, atsirandanios i pradins prievols, novacijos atveju baigiasi (CK 6.143 str. 1 d.). Bet tai netaikytina garantijai, nes ji yra savarankika, t. y. garanto prievol kreditoriui nepriklauso nuo pagrindins prievols (CK 6.90 str. 2 d.). Taiau alys, pakeisdamos vien prievol kita, gali susitarti, kad papildomos prievols lieka galioti. Jeigu yra kreditoriaus ir vieno i solidarij pareig turini skolinink novacija, pagal kuri kiti bendraskoliai atleidiami nuo prievols, 98

I skyrius. BENDROSIOS NUOSTATOS.

tai keitimo teis (hipoteka) ir kitos papildomos (alutins) teiss, atsirandanios i pradins prievols, gali bti isaugotos tik to skolininko, kuris sukuria su kreditoriumi nauj prievol, turtui (CK 6.143 str. 2 d.). Jeigu novacija yra pradinio skolininko pakeitimas nauju skolininku ir pirmasis atleidiamas nuo prievols, tai keitimas (hipoteka), kuriuo buvo utikrintas prievols vykdymas, negali bti perkeltas naujojo skolininko turtui. Nuo prievols atleisto pradinio skolininko turto keitimas (hipoteka) tokiu atveju gali ilikti tik tuomet, kai buvs pradinis skolininkas sutinka. Kai naujasis skolininkas i pradinio skolininko gyja daikt, teiss kur suvarytos dl keitimo (hipotekos), tai keitimas (hipoteka) ilieka, jeigu su tuo sutinka naujasis skolininkas (6.143 str. 3 d.). Jei novacija yra ankstesnio skolininko pakeitimas nauju, tai naujasis skolininkas negali pareikti kreditoriui t atsikirtim, kuriuos jis bt galjs reikti pradiniams skolininkui, taip pat atsikirtim, kuriuos pradinis skolininkas turjo kreditoriui. Taiau skolininkas gali reikalauti pripainti negaliojaniu sandor, i kurio atsirado jo prievol. Jei yra kreditoriaus ir pagrindinio skolininko novacija, skolininko laiduotojas nuo prievols vykdymo atleidiamas. Bet jeigu kreditorius reikalauja, kad atnaujinant paad dalyvaut laiduotojas, o is atsisako, tai prievol iuo pagrindu nesibaigia (CK 6.144 str.).

Kontroliniai klausimai:
1. Kokios vykdytos prievols pasekms? 2. Kokie yra prievoli pabaigos pagrindai? 3. Koks prievols vykdymas yra laikomas tinkamu? 4. Koks terminas vadinamas naikinamuoju? 5. Kokie reikalavimai keliami susitarimo dl vykdytos prievols pabaigos formai? 6. Kokia prievols pabaigos sutapus alims esm? 7. Kokios nemanomumo vykdyti prievol rys iskiriamos teisinje literatroje? 8. Kokiais atvejais prievol mirus skolininkui nesibaigia? 9. Ar visuomet prievol baigiasi likvidavus juridin asmen skolinink? 99

CIVILIN TEIS. II dalis.

10. Ar atleidimas nuo prievols vykdymo utikrinimo reikia ir atleidim nuo prievols? 11. Kokios yra prievols pabaigos j skaiius slygos? 12. Ar prievols pabaigai j skaiius btinas abiej ali susitarimas? 13. Kokius reikalavimus draudiama skaityti? 14. Ar kreditorius gali skaityti reikalavim, jeigu skolininkas tapo nemokus? 15. Kas yra novacija? 16. Kuo novacija skiriasi nuo prievols pabaigos alims susitarus? 17. Kokie veiksmai nra laikomi novacija, nors yra panas? 18. Kokios yra novacijos pasekms?

100

I skyrius. BENDROSIOS NUOSTATOS.

10 skirsnis. RESTITUCIJA
Restitucijos76 taikymo pagrindai yra tvirtinti CK 6.145 straipsnio 1 dalyje, kur nurodoma, kad restitucija taikoma tada, kai asmuo privalo grinti kitam asmeniui turt, kur jis gavo neteistai arba per klaid, arba dl to, kad sandoris, pagal kur jis gavo turt, pripaintas negaliojaniu ab initio, arba dl to, kad prievols negalima vykdyti dl nenugalimos jgos. Restitucija yra civilins teiss gynybos bdas, kai aliai grinama tai, k ji perdavusi kitai aliai, o i nepagrstai gijusios alies iiekoma tai, k ji perdavusi kitai aliai. Taigi restitucija yra ali grinimas status quo. Teisinje literatroje nra vienos nuomons dl restitucijos teisins prigimties ir restitucinio reikalavimo savarankikumo. Vieni autoriai j laiko prievoliniu teisiniu santykiu ir tuo pat metu civilins atsakomybs u padaryt paeidim priemone77. Kiti mano, kad restitucija nelaikytina savarankika, ypatinga gynimo priemone, besiskiriania nuo kit civilini gynimo bd, ir laiko restitucij rine, sudtine svoka, kiekvienu konkreiu atveju reikiania vien arba kit apsaugin teisin santyk (vindikacin, alos atlyginimo ir pan.)78. Dar kiti neigia galimyb pateikti vindikacinius iekinius, kai sandoris pripaintas negaliojaniu, nes tokiu atveju turto likimas sprendiamas pagal restitucijos taisykles79. Lietuvos CK nuostat sistemin analiz leidia daryti ivad, kad restitucija laikytina savarankiku prievoliniu paeist teisi gynimo b76 Lot. restitutio grinimas ankstesn padt. Termin iuolaikins teiss sistemos perm i klasikins romn teiss. Restitucija reik ypating pretorins gynybos priemon formuliariniame procese. Naudodamas restitucij pretorius atkurdavo buvusi civilini santyki padt. Pavyzdiui, apgauls bdu sudarius sandor nukentjusioji alis galjo kreiptis pretori, kurio tikslas buvo grinti al pradin padt, t. y. t, kurioje ji buvo iki sudarant sandor. 77 r., pavyzdiui: . . . . , 2001, c. 136. 78 79

. . . , 1999, c. 158. . . . , 2002,

c. 32.

101

CIVILIN TEIS. II dalis.

du, kuriam galima taikyti subsidiariai nepagrsto praturtjimo ar turto gavimo nuostatas. Susiklosiusi teismin praktika pareigoja teism, pripainus sandor negaliojaniu ab initio, restitucij taikyti ex officio net ir nesant alies reikalavimo80. Restitucija paprastai taikoma natra. Bet iimtiniais atvejais gali bti, kad restitucijos natra vykdyti nemanoma. Pavyzdiui, pripainus pirkimopardavimo sutart negaliojania negalima taikyti restitucijos, jeigu daikt, kuris turi bti grintas, tretieji asmenys gijo siningai (CK 6.153 str. 2 d.). Teismas gali pakeisti restitucijos bd arba jos apskritai netaikyti, jeigu dl jos taikymo vienos i ali padtis nepagrstai ir nesiningai pablogt, o kitos atitinkamai pagert. Teismas, atsivelgdamas bylos aplinkybes, gali vietoje restitucijos natra, kuri galt sudaryti dideli nepatogum, alims taikyti pinigin kompensacij arba perkelti reikalavimo teis kitam asmeniui. Jei vietoje restitucijos natra yra taikoma pinigin kompensacija, piniginis ekvivalentas yra skaiiuojamas pagal tas kainas, kurios galiojo tuo metu, kai skolininkas gavo tai, k privalo grinti. Bet jei grintinas turtas sunaikintas arba perleistas, tai galimi tokio piniginio ekvivalento skaiiavimo bdai: 1) pagal turto vert jo gavimo metu; 2) pagal turto vert jo sunaikinimo arba perleidimo metu; 3) pagal turto vert, kuri galiojo restitucijos taikymo metu. Nustatant tokio grintino turto vert atsivelgiama tai, kuriuo metu ta turto vert buvo maiausia. Bet ios nuostatos taikomos tik tuomet, jei skolininkas buvo siningas, taigi tokiu atveju restitucija taikoma ne dl jo kalts. Bet jei skolininkas buvo nesiningas arba restitucija taikoma ne dl jo kalts, tai jis privalo atlyginti didiausi turto vert. Jei turtas sunaikintas dl nenugalimos jgos, restitucija netaikoma, taiau skolininkas privalo perleisti kreditoriui reikalavim dl kompensacijos u uvus turt arba perduoti kreditoriui jau gaut kompensacij u sunaikint turt. Pavyzdiui, jeigu daiktas buvo apdraustas, skolininkas privalo kreditoriui perduoti teis gauti draudimo atlyginim arba jau gaut draudimo atlyginim81. Bet jei skolininkas yra nesiningas arba restitucija taikoma dl jo kalts, jis privalo imokti kreditoriui pinigin kompensacij, nebent rodyt, kad daiktas bt uvs net ir
Lietuvos Aukiausiojo Teismo 2002 rugsjo 30 d. nutartis civilinje byloje BUAB DK Hermis draudimas v AB lifavimo stakls, Nr. 3K31107/2002, kat. 15.2.1. 81 CK komentaras. etoji knyga, p. 188.
80

102

I skyrius. BENDROSIOS NUOSTATOS.

valdomas kreditoriaus. Tokiu atveju skolininkas nuo pinigins kompensacijos mokjimo yra atleidiamas (CK 6.148 str. 2 d.). Galimi atvejai, kai turtas sunaikintas i dalies arba yra sumajusi jo vert. Tuomet restitucija taikoma i dalies natra, o sumajusi verts dalis kompensuojama pinigais (CK 6.149 str.). Siningas skolininkas, taikant restitucij, gali reikalauti ilaid, susijusi su grintino turto prieira ir saugojimu (CK 6.150 str.), be to, jam lieka i turto gauti vaisiai ir pajamos (pvz., gyvuli prieaugis, palkanos ir pan.), taiau praranda teis reikalauti i kreditoriaus atlyginti turtas ilaidas vaisiams ir pajamoms (CK 6.151 str. 1 d.). Bet jei konstatuojamas skolininko nesiningumas arba restitucija taikoma dl jo kalts, skolininkas neturi teiss turto duotus vaisius ir pajamas. Jis gali reikalauti, kad kreditorius atlygint jam turtas btinas ilaidas vaisiams ir pajamoms gauti (CK 6.151 str. 2 d.). Taikant restitucij alys gali turti papildom ilaid, susijusi su restitucijos taikymu, pavyzdiui, ekspertizs atlikimu, daikt gabenimu, verts nustatymu ir pan. Kas ir kaip apmoka restitucijos ilaidas, taip pat priklauso nuo ali siningumo. Pagal bendr taisykl alys, jei abi siningos, apmoka restitucijos ilaidas lygiomis dalimis, jeigu nra susitarusios kitaip. Bet jei viena alis nesininga arba restitucija taikoma dl jos kalts, visas restitucijos ilaidas turi atlyginti i alis (CK 6.152 str.). CK 6.153 straipsnyje nustatyta, kad restitucija neturi takos sining treij asmen teisms, kurios gytos daikt restitucijos objekt. Tokio daikto, gyto pagal atlygintin sandor, i siningo gijjo negalima ireikalauti, iskyrus CK 4.96 straipsnyje numatytas iimtis. Pagal CK 4.96 straipsnio 2 dal i siningo gijjo bt galima ireikalauti nekilnojamj daikt, jeigu tok daikt savininkas prarado dl kit asmen padaryto nusikaltimo. Kilnojamj daikt i siningo gijjo galima ireikalauti tik jei daiktas yra savininko arba asmens, kuriam savininkas buvo perdavs j valdyti, pamestas arba i kurio nors i j pagrobtas, arba kitaip be j valios nustojo bti j valdomas (CK 4.96 str. 1 d.). Bet jei kilnojamasis arba nekilnojamasis daiktas neatlygintinai gytas i asmens, kuris neturjo teiss jo perleisti nuosavybn, tai savininkas turi teis ireikalauti daikt visais atvejais (CK 4.96 str. 3 d.). Daiktas negali bti ireikalautas, jei jis perduotas arba kitaip perleistas teismo sprendimams vykdyti nustatyta tvarka (pvz., parduotas i vary103

CIVILIN TEIS. II dalis.

tini), nebent bt rodytas turto gijjo varytinse nesiningumas82. Nuosavybs teis turt, pereinant teismo sprendimams vykdyti nustatyta tvarka, atsiranda i tam tikr juridini fakt, kurie savo visete sukuria gijjui teisines pasekmes, kai turto i jo negalima ireikalauti. Vienas i toki fakt gijjo siningumas, t. y. konstatavimas fakto, kad gijjas neinojo, neturjo ir negaljo inoti, jog perleidiamo turto jis gyti negali. Nepaneigus gijjo siningumo prezumpcijos, turtas laikomas teistai gytu ir ne tik sudaryto sandorio, bet ir statymo (CK 4.96 str. 4 d.) pagrindu.

Kontroliniai klausimai:
1. 2. 3. 4. 5. Kada taikoma restitucija? Kokia yra restitucijos teisin prigimtis? Kokie yra restitucijos bdai? Kaip apskaiiuojamas piniginis ekvivalentas? Kaip restitucijos atveju ginamos sining treij asmen teiss?

Lietuvos Aukiausiojo Teismo 2002 m. gruodio 19 d. nutartis civilinje byloje AB Lietuvos ems kio bankas v. Teismo antstoli kontora prie Kauno miesto apylinks teismo, Nr. 3K71188/2002, kat. 15.2.1.1.

82

104

II skyrius. SUTARI TEIS.

II SKYRIUS

SUTARI TEIS

105

CIVILIN TEIS. II dalis.

11 skirsnis. SUTARI VIETA CIVILINJE TEISJE


Sutartys yra viena seniausi teisini form, naudojam kelet tkstantmei. Pagrindin sutari paskirtis reguliuoti asmen tarpusavio santykius nurodant galimo ir privalomo elgesio ribas, taip pat atitinkam sipareigojim nevykdymo teisines pasekmes. Reguliuojamoji sutari funkcija priartina sutart prie statymo. Bet sutarties slygos skiriasi nuo teiss normos dviem esminmis ypatybmis: 1) sutartis ireikia jos ali vali, o norminis aktas j ileidusios valstybs institucijos; 2) sutartis yra skirta tik jos dalyvi elgesiui reguliuoti, ji sukuria teises ir pareigas jos alims, o teiss aktas paprastai yra bendra visiems elgesio taisykl. alys, sudarydamos sutart, turi suderinti sutarties slygas, nustatanias ali teises ir pareigas. Be to, alys, suderinusios sutarties slygas, yra saistomos ir t teisi bei pareig, kurios yra numatytos statyme, nes sutarties slygos negali prietarauti imperatyvioms teiss normoms. alys savo susitarimu negali pakeisti, apriboti arba panaikinti imperatyvij teiss norm galiojimo ir taikymo, nesvarbu, kokia teis nacionalin ar tarptautin ias normas nustato (CK 6.157 str.). Pavyzdiui, CK 6.252 straipsnis draudia ali susitarimus dl civilins atsakomybs u nuostolius (al), padarytus dl skolininko tyios ar didelio neatsargumo, netaikymo ar jos dydio apribojimo. Be to, CK ir specialiuose statymuose gali bti nustatytos ali teiss ir pareigos, kurias alys, jei nenumat j savo sutartyje, turi vykdyti statymo pagrindu. Pavyzdiui, pagal CK 6.314 straipsnio 5 dal, jei pirkjas laiku nesumoka u jam perduotus daiktus, pardavjas turi teis reikalauti i pirkjo ne tik sumokti kain, bet ir mokti statym ar sutarties numatytas palkanas. Taigi jei palkanos sutartyje nra numatytos, pardavjas turi teis reikalauti CK 6.210 straipsnyje nurodyt statymo nustatyt palkan. CK sutari teisei skirta etosios knygos II dalis. Taiau neabejotinai svarbu suvokti sutari teis ir jos viet bendroje CK sistemoje. Sutari teis i dalies yra savarankikas civilins teiss institutas, turintis savo bendrsias nuostatas, kurios yra taikomos visoms sutartims at106

II skyrius. SUTARI TEIS.

sivelgiant sutari prigimt (CK 6.155 str. 1 d.) ir atskiras sutari ris (etosios knygos IV dalis). Kartu i dalis sistemikai susijusi su CK Pirmosios knygos nuostatomis, reglamentuojaniomis bendrsias civilins teiss nuostatas (CK 6.154 str. 2 ir 3 d.), su Antrja knyga Asmenys, taip pat su etosios knygos I dalimi, reglamentuojania bendruosius prievoli nuostatus. Sutari teisei reikminga ir kodekso Ketvirtoji knyga, reglamentuojanti daiktin teis, Treioji knyga eimos teis ir Penktoji knyga Paveldjimo teis, taip pat vairs specials statymai, kuriuose yra sutari teiss nuostat (CK 6.155 str. 2 d.). Sistemin sutari teiss analiz turi svarbi teorin ir praktin reikm. Teorin reikm pasireikia tuo, kad: 1) sutari teis yra prievoli teiss bei civilins teiss dalis, ji turi bendrus civilins teiss ir prievoli teiss poymius. Tai leidia sutari teisiniams santykiams taikyti bendrsias CK nuostatas; 2) sutari teiss sistema turi poymi, kurie skiria j nuo kit civilins teiss posistemi; 3) sutari teiss sistema susideda i daugybs element (sutari tip, ri ir pan.), kuri kiekvienas, turdamas bendrsias sutari savybes, kartu turi sav specifik, reikaling ypatingo teisinio reguliavimo. Praktin reikm pasireikia tuo, kad: 1) bet kuriam teisiniam santykiui arba ginui taikytinos tiek bendrosios, tiek ir specialiosios normos. Paprastai jos yra taikomos drauge: bendrsias konkretizuoja specialiosios. Jei bendrosios normos prietarauja specialiosioms, taikomos specialiosios, nes btent jos atspindi reguliuojam santyki specifik; 2) tam, kad bt galima tiksliai nustatyti, kokias konkreias normas taikyti teisiniam santykiui, reikia j teisikai kvalifikuoti. Neretai vienas teisinis santykis turi kelis sutari poymius. Todl atsiranda poreikis taikyti vairi sutari nuostatas; 3) civilini teisini sutari sistema nuolat pltojasi; atsiranda nauj sutari. Nes daugeliu atvej jos neprietarauja statymams, reikia sprsti klausim, kokiomis teiss normomis jas reglamentuoti. alys gali laisvai modeliuoti sutartis. Vienintelis reikalavimas nevardytai statymuose sutariai pripainti jos turinys neturi prietarauti imperatyvioms teiss normoms, vieajai tvarkai ir gerai moralei. Jei kurios nors sutarties negalima priskirti prie statymuose nustatyt tip, vadinasi, tai nauja sutartis, kuri tol, kol negavo teisinio reglamentavimo, reglamentuojama bendrosiomis prievoli teiss normomis, o jei j neutenka artimiausi sutari taisyklmis (pagal statymo analogij). 107

CIVILIN TEIS. II dalis.

CK 6.156 straipsnio 6 punkte numatyta, kad kai sutarties slygos nra nustatytos nei statymu, nei ali susitarimu, tai jas gino atveju nustato teismas, remdamasis paproiais, teisingumo, protingumo ir siningumo kriterijais, statymu ir teiss analogija. Pavyzdiui, iki 2000 m. CK sigaliojimo praktikoje buvo sudaromos lizingo (finansins nuomos), faktoringo, distribucijos ir kitos sutartys, kuri nebuvo 1964 m. CK. i nauj sutari turiniui atskleisti buvo taikomos atitinkamai nuomos, pirkimopardavimo, panaudos, pavedimo ir kit galiojani sutari nuostatos.

Kontroliniai klausimai:
1. Kuo skiriasi sutartis ir norminis teiss aktas? 2. Kokios CK normos priskiriamos sutari teisei? 3. Ar sutarties slygomis yra laikomos tik tos slygos, dl kuri susitaria alys? 4. Ar gali asmenys sudaryti sutartis, kuri nenumato statymai?

108

II skyrius. SUTARI TEIS.

12 skirsnis. SUTARI TEISS PRINCIPAI

Civilini teisini santyki subjektai, patys nusistatantys tarpusavio teises ir pareigas, tarpusavio santykius privalo reglamentuoti nepaeisdami civilins teiss princip, principams pasitarnaujantys subjekt susitarimai negali bti ginami ir priverstinai gyvendinami teismine tvarka, nes negalioja (CK 1.801.81 str.). O jei alys sutartyje neaptar tam tikr klausim, sutarties spragas btina upildyti taikant civilins teiss principus. CK 1.2 straipsnyje tvirtinti bendrieji civilini teisini santyki reguliavimo principai: subjekt lygiateisikumo, nuosavybs nelieiamumo, sutarties laivs, teisinio apibrtumo, proporcingumo ir teist lkesi, nesikiimo privaius reikalus, neleistinumo piktnaudiauti teise, visokeriopos civilini teisini santyki teismins gynybos. CK 1.5 straipsnyje tvirtinti principai yra bendrieji teiss principai teisingumo, siningumo ir protingumo. Tai pamatins teisins vertybs, kuri taikymo btinumas specialiai pabriamas ir konkreiuose sutartinius santykius reglamentuojaniuose straipsniuose, pavyzdiui, CK 6.188, 6.200, 6.240, 6.253, 6.744, ir kituose straipsniuose. Bendrieji civilini teisini santyki reguliavimo principai ir bendrieji civilins teiss principai taikytini ir sutari teiss institutui. Tuo tarpu sutartiniams santykiams bdingi ir specifiniai principai sutarties laisvs principas, kuris tuo pat metu vardytas ir kaip bendrasis teisini santyki reguliavimo principas, sutarties privalomumo, konsensualizmo, silpnosios alies gynimo sutartiniuose santykiuose. Bet ie principai gali bti taikomi tik gyvendinant civilini santyki reguliavimo, teisingumo, protingumo bei siningumo principus, nes prieingu atveju sutarties laisvs ir kiti specifiniai sutari teiss principai bt tik fikcija.

109

CIVILIN TEIS. II dalis.

12.1. Sutari laisvs principas


is principas yra taip pat ir vienas i civilini santyki teisinio reguliavimo princip. Sutari laisvs principas ali valios pasireikimas. Jei alis priversta sudaryti sutart paeidiamas laisvs principas. Sutari laisvs principas civiliniuose santykiuose gali pasireikti keturiais aspektais: 1) laisve sudaryti sutart; 2) laisve atsisakyti sudaryti sutart; 3) laisve nustatyti sutarties turin (iskyrus imperatyvias normas), taip pat laisve sudaryti sutartis, kuri statymas nenumato, jei tokia sutartis neprietarauja teisei, vieajai tvarkai ir gerai moralei. Laisv sudaryti sutart pasireikia tuo, kad asmuo sutart sudaro kada nori ir su kuo nori, iskyrus statymo nustatytus atvejus. Antai negalioja sutartis, sudaryta dl apgauls, smurto, ekonominio spaudimo arba realaus grasinimo (CK 1.91 str.). alys taip pat turi teis atsisakyti sudaryti sutart. Bet tam tikrais atvejais valstyb siekia nustatyti tam tikras sutarties laisvs ribas, pavyzdiui, drausdama atsisakyti sudaryti sutartis monms monopolininkms, jei toks atsisakymas riboja sining konkurencij. Tarkime, valstyb draudia atsisakyti sudaryti sutartis juridiniams asmenims, teikiantiems arba parduodantiems vieas, gyvybikai svarbias paslaugas arba prekes (CK 6.161 str.). alys turi teis laisvai sudaryti sutartis ir savo nuoira nustatyti tarpusavio teises bei pareigas (CK 6.156 str. 1 d.). is sutarties laisvs principo aspektas klasikinje sutari teisje buvo gyvendinamas be klii. Sutarties laisvs principas suformuluotas XIX a. atspindint tuo metu vyravusi nuomon, kad valstyb neturi teiss kitis privaius asmen reikalus, o teisins gynybos priemons negali bti suteikiamos aliai vien todl, kad sutarties slygos jai yra per grietos arba neteisingos. Bet ilgainiui buvo atskleidiami socialiai alingi padariniai, kurie gali atsirasti dl neribotos sutari laisvs. Todl iuolaikinje teisje sutarties turin kai kuriais atvejais kontroliuoja valstyb, drausdama sutarties slygas, prietaraujanias statymui, gerai moralei, siningumo ir protingumo principams. Todl CK yra nuostata, kad sutarties slygas alys nustato savo nuoira, iskyrus atvejus, kai tam tikras sutarties slygas nustato imperatyvios teiss normos (CK 6.156 str. 4 d.). Sutarties ali laisv nustatyti sutarties turin riboja ir vieosios tvarkos bei visuomens morals princip reikalavimai. Negalioja sutarties slygos, prietaraujanios vieajai tvarkai ir gerai moralei (CK 1.81 str.). 110

II skyrius. SUTARI TEIS.

Neabejotina, kad realiame gyvenime mogus nra visikai izoliuotas ir laisvas, jis yra visuomens dalis. Todl nustatomi tam tikri apribojimai. Bet valstyb gali kitis sutartinius santykius tik esant pakankamam pagrindui apsaugoti silpnesns alies, visuomens, kreditoriaus interes, viej tvark ir kt.. M. Braginskis visus galimus sutari laisvs ribojimus skirsto dvi grupes: negatyviuosius ir pozityviuosius ribojimus. Negatyvieji statymo nustatyti atvejai, tarp koki subjekt ir kokios sutartys negali bti sudaromos. Pozityvieji privalomi sutari sudarymo atvejai ir/arba privalomas tam tikr slyg numatymas sutartyse. Tiek negatyvieji, tiek ir pozityvieji ribojimai yra galimi ir pagal subjektus, ir pagal objektus83. Ribojimai pagal subjektus reikia, pavyzdiui, kad tam tikr ri sutartis (lizingo, franizs, faktoringo ir kt.) gali sudaryti tik verslininkai. Gali bti apribotos atskir juridini asmen galimybs sudaryti tam tikras sutartis, pavyzdiui, normos, draudianios sudaryti tam tikras sutartis bankams, draudimo monms ir pan. Tam tikri ribojimai galimi dl atskir subjekt veiklos licencijavimo. Kai kuriose sutartyse (gyvenamosios patalpos nuomos) alimi gali bti tik fizinis asmuo. Subjektams taikom reikalavim nesilaikymas gali bti pagrindas pripainti sutart negaliojania (niekine arba nuginijama) arba taikyti tokiai sutariai kitoki sutari modelius ar bendrsias nuostatas (pvz., jeigu pirkjas sutartyje yra juridinis asmuo, bet gyja prekes ne verslo poreikiams, nebus galima taikyti nei vartojimo pirkimopardavimo, nei didmeninio pirkimopardavimo sutari nuostat, o reiks taikyti bendrsias pirkimopardavimo sutari nuostatas). Tam tikrais atvejais statymo leidjas numato privalomas sutarties slygas, pavyzdiui, lizingo sutarties dalykas gali bti bet kokie nesunaudojami kilnojamieji ir nekilnojamieji daiktai, bet negali bti em ir gamtos itekliai (CK 6.568 str. 1 d.). Pozityvieji sutari laisvs ribojimai, kaip minta, pasireikia tuo, kad sudaryti sutart arba traukti j tam tikr slyg btina vienai arba abiem sutarties alims. Pavyzdiui, CK 6.161 straipsnio 2 dalis numato juridinio asmens (verslininko) pareig sudaryti sutart su bet kuriuo asmeniu, kuris kreipiasi; vieosiose sutartyse numatomos preki ir paslaug kainos bei kitos slygos turi bti vienodos visiems tos kategorijos vartotojams (CK 6. 161 str. 4 d.). Be to, CK 6.156 straipsnio 1 dalyje
83

. ., . . , c. 161.

111

CIVILIN TEIS. II dalis.

numatyta ali teis laisvai sudaryti sutartis tuo pat metu sieja tai su neprietaravimu statymui. Tad jei statymas numato konkreius sutarties turinio reikalavimus, tai jie ir turi atsispindti sutartyje. Sutari laisvs principas kinta kintant istorinms slygoms, bet lieka svarbiausiu sutari teiss principu.

12.2. Sutari privalomumo principas


Sudarytos sutarties alys negali vienaalikai atsisakyti. CK 6.189 straipsnyje tvirtinta nuostata, jog teistai sudaryta ir galiojanti sutartis turi jos alims statymo gali. Sutarties nesilaikymas arba kitoks paeidimas lemia civilin atsakomyb. Bet, kaip ir kiekvienas principas, sutarties privalomumo principas (pacta sunt servanda) nra absoliutus, nes derintinas su kitais bendraisiais civilins teiss principais. Jau kanon teis suformulavo princip rebus sic stantibus (esminis aplinkybi sudarius sutart pasikeitimas pateisina jos nevykdym). Taigi bt neteisinga ir nesininga versti sutarties al vykdyti sutart, jei antroji alis paeidia savo sutartinius sipareigojimus, j nevykdo arba, tarkime, paaikja, kad viena i ali buvo nesininga sudarydama sutart, pasinaudojo antrosios alies silpnumu, neimanymu, nepatyrimu ir pan. Todl sininga alis turi teis sutarties atsisakyti. CK 6.217 straipsnio 1 dalis numato, kad alis gali nutraukti sutart, jei kita alis sutarties nevykdo arba netinkamai vykdo ir tai yra esminis sutarties paeidimas. iuo atveju alis gali nutraukti sutart nesikreipdama teism. Pavyzdiui, jei ilaikymo iki gyvos galvos sutarties atveju rentos davjas nevykdo savo pareig pagal sutart, rentos gavjas turi teis laikyti tai esminiu sutarties paeidimu ir nutraukti sutart. alis gali nutraukti sutart, jeigu iki sutarties vykdymo termino pabaigos i konkrei aplinkybi matyti, kad kita alis paeis sutart i esms (CK 6.219 str.). Pavyzdiui, statybos rangos sutarties atveju akivaizdu, kad rangovas iki sutartyje numatyto termino pabaigos neubaigs numatyt statybos darb. alis gali atsisakyti sutarties arba atskiros jos slygos, jeigu sutarties sudarymo metu sutartis arba atskira jos slyga nepagrstai suteik kitai aliai perdt pranaum (6.228 str. 1 d.). Pavyzdiui, pardavjas, pasinaudodamas pirkjo neinformuotumu apie gaminam rang ir tuo, kad pirkjui rangos nedelsiant reikia tam, kad vykdyt savo sutartinius sipareigojimus pagal pirkjo sudaryt 112

II skyrius. SUTARI TEIS.

sutart su treiuoju asmeniu, parduoda jam pasenusi technologij rang u toki kain, u kuri tas pats pardavjas parduoda naujausi technologij rang. Tokiu atveju pirkjas turi teis atsisakyti sutarties arba prayti teism pakeisti sutarties slyg dl rangos kainos. vairi ali teiss doktrinos ir praktika sukr vairias teorijas, pateisinanias sutarties nevykdym. Bendrosios teisins sistemos alyse sukurta frustracijos (frustration) doktrina. Kontinentinje teisje panai doktrina vardijama kaip nenugalimos jgos (force majeure) institutas (Lietuvos CK 6.212 str.).

12.3. Konsensualizmo principas


Sutarties esm ali susitarimas, j valios iraika. Susitarimo (valios iraikos) faktui kiti veiksniai neturi turti takos. Tokios nuostatos komerciniams santykiams reguliuoti yra tvirtintos 1980 m. Jungtini Taut konvencijos dl tarptautinio preki pirkimopardavimo sutari 11 straipsnyje ir UNIDROIT tarptautini komercini sutari princip 1.2 straipsnyje. Konsensualizmas84 prieingas formalizmui, nes formalizmas teikia prioritet ne ali valiai, o tos valios iorinei formai dokumento suraymui, notarinei formai ir pan. Vertinant istorikai, sutari teisei bdingas formalizmas (sutart antspauduoti, paliudyti liudytoj paraais ir pan.). Bet iuolaikinei teisei bdingas ne formalizmas, o konsensualizmas. Prof. V. Mikelnas nurodo, kad formals reikalavimai pateisinami vienu atveju, t. y. kai jie btini siningos alies ir vieajam interesui apsaugoti. Visais kitais atvejais formalizmas vertintinas kaip nepagrstas valstybs kiimasis privaius ali santykius ir j valios reikms menkinimas85. Konsensualizmas reikalauja atskleisti tikruosius ali ketinimus, o ne tik nagrinti sutarties tekst. Konsensualizmo prioritetas pabriamas vairiuose CK straipsniuose. Pavyzdiui, CK 6.193 straipsnis numato, kad aikinant sutart pirmiausia turi bti nagrinjami tikrieji sutarties ali ketinimai, o ne vien remiamasi paodiniu sutarties teksto aikinimu. Jei ketinim negalima nustatyti, vadovaujamasi protingumo kriterijumi; CK 6.195 straipsnyje numatyta teismo teis paalinti sutarties spragas vienos i ali reikalavimu. Teismas
84 85

Lot. consensus ad idem sutikimas dl to paties dalyko, bendra nuomon. Mikelnas V. Sutari teis // Justitia. 1996, p. 46.

113

CIVILIN TEIS. II dalis.

atsivelgia dispozityvisias teiss normas, ali ketinimus, sutarties tiksl ir esm, siningumo, protingumo, teisingumo kriterijus ir kt.

12.4. Silpnosios alies gynimo sutartiniuose santykiuose principas


Norint gyvendinti princip reikia formaliai atsisakyti civilini teisini santyki dalyvi lygybs principo bei sutarties laisvs, nes suteikiant silpnajai aliai papildom teisi atitinkamai jos kontrahentui suteikiama papildomai pareig. Kartais teisinje literatroje tai tapatinama su kreditoriaus interes gynimu. Bet tai nra visikai tapatu kalbant apie silpnosios alies gynim plaija prasme. Teisini santyki dalyviai dl j skirtingo profesinio statuso, materialins padties arba kit prieasi gali bti absoliuiai nelygs. Pavyzdiui, akivaizdiai nelygias galimybes turi pagal banko indlio sutart komercinis bankas ir fizinis asmuo indlininkas. Jei nebt imamasi teisinio reguliavimo lygmeniu atitinkam priemoni, stiprioji prievols alis turt visikai paklusti silpnajai aliai. Todl gana daug CK norm skirta silpnajai aliai ginti. Vienas i tokio gynimo pavyzdi yra vartotoj teisi gynimas, pateiktas CK 6.188 straipsnyje, reglamentuojaniame vartojimo sutari sudarymo ypatumus, CK 6.193 straipsnyje, reglamentuojaniame sutari aikinimo taisykles, CK 6.228 straipsnyje dl esmins ali nelygybs ir kt. Nuo 7-ojo deimtmeio beveik vis Europos valstybi statymai grindiami idja, kad vartotojas, kaip silpnoji alis, turi bti ginamas nuo sutari slyg, kurias primeta stiprioji alis verslininkas. Bet paymtina, kad vien tik, pavyzdiui, ali nelygiavert turtin padtis arba vienos i ali neapdairumas negali bti pagrindas pripainti sutart negaliojania. Tam, kad sutartis arba atskiros jos slygos bt pripaintos negaliojaniomis, reikia nustatyti, jog stipresnioji alis, sudarydama sutart, pasinaudojo silpnesniosios alies padtimi, o pastaroji dl tokio elgesio nepajgi daryti tak sutarties turiniui.

114

II skyrius. SUTARI TEIS.

Kontroliniai klausimai:
1. 2. 3. 4. 5. Kokie principai taikomi sutari teisje? Kokia yra sutari laisvs principo esm? Ar sutari laisvs principas yra absoliutus? Kokiais atvejais alis gali vienaalikai nutraukti sutart? Kokiais atvejais alis gali atsisakyti sutarties arba atskiros jos slygos? 6. Kokia yra konsensualizmo principo esm? 7. Kaip ginamos silpnosios alies sutartiniuose santykiuose teiss?

115

CIVILIN TEIS. II dalis.

13 skirsnis. SUTARTIES SAMPRATA IR REIKM


Terminas sutartis civilinje teisje turi vairi reikmi. Sutartimi suprantamas ir juridinis faktas, esantis prievols pagrindu, ir pati sutartin prievol, ir raytinis dokumentas, kuriame tvirtinta sutartin prievol. Sutartis (kaip juridinis faktas) yra dviej arba daugiau asmen susitarimas sukurti, pakeisti arba nutraukti civilinius teisinius santykius, kai vienas arba keli asmenys sipareigoja kitam asmeniui arba asmenims atlikti tam tikrus veiksmus (arba susilaikyti nuo j atlikimo), o pastarieji gyja reikalavimo teis (CK 6.154 str. 1 d.). Sutartis yra labiausiai paplitusi sandori ris. Tik vienaaliai sandoriai (pvz., testamentas) nelaikytini sutartimis. Sutartims taikomos kodekso normos, reguliuojanios dvialius ir daugiaalius sandorius. Kaip ir bet kuris sandoris, sutartis yra jos ali valios iraika. Bet is valios aktas turi specifini bruo, atskiriani civilin sutart nuo kit juridini fakt, ireikiani vali, pavyzdiui, susitarimo arba sutikimo. Svokos sutartis ir susitarimas savo apimtimi ne visada sutampa. Sutartis tai susitarimas, taiau ne kiekvienas susitarimas yra sutartis. Sutarties svokoje, be susitarimo, pabriamas ir kitas momentas: sukrimas, pakeitimas arba nutraukimas civilini teisini santyki. Jei io poymio nra, nra ir sutarties. Esminis sutarties, kaip susitarimo, poymis yra ketinimas sukurti tarpusavio teises ir pareigas, pagal kriterij sutartis atribojama nuo kit susitarim, nesukuriani teisini padarini. CK taip pat yra svoka sutikimas. i svoka vartojama alies valios iraikai paymti, pavyzdiui, disponavimas bendrja daline nuosavybe bendraturi sutikimu, t. y. sutart sudaro vienas asmuo, o sutikim duoda visi. Taigi treiojo asmens sutikimas yra juridinis faktas kaip btina slyga sandoriui sudaryti. Sutari reikm. Sutartis yra viena reikmingiausi priemoni jos ali tam tikriems interesams suderinti. Sutartimis yra forminami turtiniai ir kai kurie neturtiniai fizini asmen, juridini asmen bei fizini ir juridini asmen santykiai. Daniausiai sutartys sudaromos siekiant sukurti teisinius santykius, reiau juos pakeisti arba panaikinti. Sutar116

II skyrius. SUTARI TEIS.

tis yra operatyviausia ir lanksiausia priemon gamintojo ir vartotojo tarpusavio santykiuose; sutarties pagrindu fiziniai asmenys disponuoja savo turtu, gyja materialines vertybes, tenkina dvasinius poreikius. Sutartys yra verslo pagrindas, visuomens materialini vertybi naudojimo pagrindas ir t. t. Tuo pat metu sutarties vertybs egzistuoja tiek, kiek sutartyje yra atspindta jos ali laisva valia, tikrieji ketinimai.

Kontroliniai klausimai:
1. Kokiomis reikmmis civilinje teisje vartojamas terminas sutartis? 2. Kaip suprantama sutartis kaip juridinis faktas? 3. Kuo skiriasi sutartis nuo susitarimo? 4. Koks sutarties ir sandorio santykis? 5. Kokia yra sutari reikm?

117

CIVILIN TEIS. II dalis.

14 skirsnis. BENDRA SUTARI SUDARYMO TVARKA


Sutarties sudarymo modelis sukurtas seniai. Tradicikai yra susiklost du savarankiki sutari sudarymo bdai: sutari sudarymas su dalyvaujaniais ir su nedalyvaujaniais asmenimis. Sutari sudarymui su nedalyvaujaniais bdinga tai, kad egzistuoja laiko atotrkis tarp ali valios iraikos sudaryti sutart, nes alys yra skirtingose vietovse. Tokio atotrkio nra, kai abi alys dalyvauja drauge. CK isamiai reglamentuota sutari sudarymo tvarka (CK etosios knygos XII skyrius). Pagal sudarymo bd sutartys gali bti sudaromos: 1) abipusi deryb bdu, kai abi alys pateikia slygas ir jas suderina; 2) prisijungimo bdu derybos nevyksta, standartines slygas parengia viena i ali. Atsivelgiant tai numatytas skirtingas teisinis reglamentavimas. Jei sutartis sudaroma prisijungimo bdu, taikytinos CK 6.185, 6.186 ir 6.187 straipsni taisykls, kurios netaikomos sudarant sutartis abipusi deryb bdu. Bet kuriuo atveju tam, kad alys galt pasiekti susitarim ir sudaryti sutart, btina, kad viena alis pasilyt sudaryti sutart, o kita alis sutikt su iuo pasilymu. CK 6.162 straipsnio 1 dalyje nurodoma, kad sutartis yra sudaroma pateikiant pasilym (ofert) ir priimant pasilym (akcept) arba kitais ali susitarim pakankamai rodaniais veiksmais. Taigi sutariai sudaryti btinas vienos alies pasilymas ir kitos alies pritarimas jam. Todl sutarties sudarymas yra dviej stadij. Pirmoji silymas sudaryti sutart oferta, antroji sutikimas su pasilymu akceptas86. Atitinkamai asmuo, pasils sudaryti sutart oferentas, sutiks su tokiu pasilymu akceptantas. Paymtina, kad kai kuriais atvejais neutenka tik pateikti pasilym arba sutikti su juo, bet
86 Kai kurie autoriai, pavyzdiui, S. Denisovas, nurodo, kad sutarties sudarymo procese yra ir treioji stadija, t. y. ne tik pasilymo (ofertos) pateikimas ir to pasilymo akceptavimas, bet ir oferento akcepto gavimas. Autoriaus nuomone, dviej sutarties sudarymo stadij iskyrimas paneigia teisikai reikming akcepto gavimo fakt. r.: . .

. . . , 1999, c. 246.

118

II skyrius. SUTARI TEIS.

reikia taip pat perduoti daikt, atlikti teisin registracij, jei su tuo statymas sieja sutarties sudarymo moment. Bet tokie veiksmai ne visada btini, kad sutartis bt sudaryta. Todl daikt perdavimas ir teisin sutarties registracija yra laikytinos fakultatyvinmis sutarties sudarymo stadijomis. Be to, nurodytos sutarties sudarymo stadijos negali bti visos apimties taikomos bet kurioms sutartims. iek tiek kitokia sutari sudarymo tvarka taikytina, pavyzdiui, daugiaalms sutartims, tokioms kaip steigimo, jungtins veiklos (partnerysts) ir kt. Tokios sutartys dl j specifikos ne visada sudaromos pateikiant pasilym ir j akceptuojant. Kai kurios sutartys turi bti sudaromos specialia statymuose nustatyta forma, kurios nesilaikymas daro sutart negaliojani (pvz., nekilnojamojo daikto pirkimopardavimo sutartis yra ali pasiraytas ir notaro patvirtintas dokumentas). Ikisutartiniai ali santykiai dl toki sutari sudarymo (pasilymo pateikimas, jo primimas) neturi tos teisins reikms, t. y. atskiros toki sutari stadijos negyja ofertos ir akcepto prasms. Tokiais atvejais kiekviena alis tampa teisikai pareigota tik sudarius sutart statymo reikalaujama forma. Paymtina ir tai, kad i pirmo vilgsnio paprasta sutarties sudarymo schema (ofertos pateikimas ir jos primimas) nra tokia paprasta, nes vairiose valstybse oferta ir akceptas bei sutarties sudarymo momentas suvokiami skirtingai87. Pagal CK sutartis laikoma sudaryta, kai oferentas gauna akcept, jei sutartyje nenumatyta kas kita (CK 6.181 str. 1 d.). alys turi susitarti dl vis esmini sutarties slyg. Jei dl maiau svarbi slyg nesusitarta, ginas gali bti sprendiamas teisme (CK 6.162 str.). Oferta tai pasilymas, turintis kai kuri individualizuojani poymi ir sukeliantis statymo numatytus teisinius padarinius tiek asmeniui, pateikianiam t pasilym (oferentui), tiek ir asmeniui, kuriam pasilymas yra skirtas (akceptantui). Kadangi teisiniai padariniai yra labai reikmingi abiem alims, statymas kelia ofertai grietus reikalavimus, kuri nesilaikant neatsiranda joki teisini padarini arba bent jau toki, kuriuos statymas sieja su ofertos pareikimu. Oferta yra valios iraikos aktas, kuriame ireikta valia asmens, norinio sudaryti sutart su vienu arba keliais konkreiais asmenimis, kuriems adresuo87 Apie sutarties sudarymo stadij reglamentavim vairi valstybi teiss sistemose r.: V. Mikelnas. Sutari teis, p. 247290.

119

CIVILIN TEIS. II dalis.

jamas pasilymas sudaryti sutart. Taigi oferta turi bti pareikta ketinant sukurti teisin santyk. Oferentas turi suvokti teisinius padarinius. Paprastas pasilymas, tarkime, pokalbio metu nebus savaime teisikai pareigojantis, nors ir sudomint t asmen, kuriam pasilymas yra skirtas. Pavyzdiui, jei asmuo pokalbio metu pareikia, kad jis parduot savo automobil kam nors u 1000 lit, tai nereikia, kad jo panekovas, nors ir susidomjs tokiu silymu, turt teis reikalauti parduoti automobil u toki kain. Ofertai taikytini reikalavimai. Teisin ofertos prigimtis tai vienaalis sandoris, kuriuo siekiama sukurti civilines teises ir pareigas88. Ofertos padariniai jei konkretus adresatas atsilieps ir ta ar kita forma pareik sutinks sudaryti sutart ofertoje nurodytomis slygomis, sutartis turi bti pripainta sudaryta. CK numato ofertai taikytinus reikalavimus: 1) pakankamas ofertos apibrtumas (pasilymas turi bti aikiai apibdintas (CK 6.167 str. 1 d.). Apibrtumas reikia, kad oferentas tvirtai apsisprend ir laiko save saistomu savo pasilymu, jei jis bus akceptuotas. Nelaikytinas oferta atvejis, kai oferentas pasilieka sau teis galutinai sprsti adresatui atsakius. Ofertos neapibrtumo atveju tai aikinama akceptanto naudai; 2) oferta ireikia oferento ketinim bti sutarties saistomam ir pareigotam akcepto atveju, t. y. adresatas, gavs pasilym, turi mokti padaryti ivad, kad jam utenka ireikti sutampani su oferentu vali; 3) ofertoje turi bti nurodytos esmins sutarties slygos: a) pasilymas turi apimti visas esmines konkreios sutarties slygas. Kokios slygos yra laikytinos esminmis, priklauso nuo konkreios sutarties ries; b) pasilymo slyg skaiius yra maksimalus, t. y. adresatui primus pasilym be ilyg, oferentas negals keisti ofertos slyg. Bet tai vis dlto neturt reikti, kad jei kuri nors slyga, bdama esmine tos sutarties ries slyga, ofertoje nenurodyta, tai oferta visais atvejais yra negaliojanti. Pavyzdiui, jei ofertoje nra aptarta parduodamo daikto kokyb, tai vadovaujamasi CK 6.327 straipsniu, kuriame paymima, kad jei sutartyje nra nurodym dl kokybs, ji turi atitikti prastus reikalavimus. Be to, jei sutartis sudaroma su asmenimis, su kuriais jau buvo
88 Teisinje literatroje bt galima surasti dvejop nuomon dl ofertos teisins prigimties. Vieni ofert ir akcept laiko vienaaliais sandoriais (A. G. Aleksandrovas, V. Ansonas ir kt.), kiti (pvz., V. Gavze'as) kategorikai prietarauja tokiam ofertos vertinimui ir laiko tai dvials sutarties sudtinmis dalimis.

120

II skyrius. SUTARI TEIS.

seniau sudaromos sutartys, ankstesns sutartys gali bti reikmingos ofertos turiniui (pvz., jei tarp ali yra susiklost ilgalaikiai komerciniai ryiai dl konkrei preki pirkimopardavimo, tai net ir nesant ofertoje nurodytos kainos gali bti remiamasi tomis kainomis, kurios egzistavo ankstesnse sutartyse tarp t pai ali). Jei ofertoje nra kuri nors esmini slyg, ji galios, jei joje bus nurodyta, kad oferentas leidia akceptantui nustatyti t slyg savo nuoira ir i anksto su tuo sutinka. Sudtingesnms sutartims (pvz., statybos rangos) neutenka tik pasilymo, reikia pridti ir technin dokumentacij; 4) paprastai oferta turi turti aik adresat. Adresato aikumas suvokiamas skirtingai. Labai paplitusi buvo nuomon, kad oferta visada turi bti adresuota konkreiam asmeniui. Tai kildinama i romn teiss principo ad incertam personum, t. y. ofertos negalima numesti miniai89. iuo metu yra paplit vairaus pobdio viei kvietimai sudaryti sutartis, todl CK tvirtinta vieosios ofertos galimyb isaugant visus kitus reikalavimus ofertai (CK 6.171 str.). Vieja oferta laikomas visiems skirtas pasilymas sudaryti sutart, taip pat preki paymtomis kainomis idstymas parduotuvs vitrinoje ar lentynoje arba atlyginimo paadjimas u tam tikrus atliktus veiksmus. Taigi vieajai ofertai yra bdingi ie poymiai: 1) pagal bendr taisykl joje turi bti nurodytos visos esmins sutarties slygos; 2) ji adresuojama neapibrtam asmen ratui90. Vieja oferta nelaikomi kainoraiai, prospektai, katalogai, tarifai ir kita informacin mediaga, iskyrus statymo numatytas iimtis (CK 6.171 str. 3 d.). Tokia iimtis, pavyzdiui, padaryta CK vartojimo pirkimopardavimo sutariai, pagal kuri daikt nurodymas reklamoje, visiems skirtuose kataloguose ir apraymuose laikomas vieja oferta, jeigu yra nurodytos esmins pirkimopardavimo sutarties slygos (CK 6.352 str.). Oferta sigalioja ne nuo pateikimo momento, o nuo momento, kai j gauna akceptantas (CK 6.168 str. 1 d.), t. y. iki to momento arba tuo

89 90

ios koncepcijos alinink pozicijos nagrinjamos: . ., -

Paymtina, kad vieas atlyginimo paadjimas (CK 6.945 str.), vieas konkursas (CK 6.947 str.) nra laikytini pasilymais neapibrtam asmen ratui vieosios ofertos prasme, nes ia teisins pasekms atsiranda ne i sutarties, o i vienaalio sandorio (paado). ie santykiai nra sutartiniai jau vien todl, kad veiksmai, u kuriuos paadtas atlyginimas, premija ir pan., gali bti atlikti net ir neinant, kad paadtas atlyginimas, tuo tarpu sutariai reikia, kad pasilymas bt akceptuotas.

. . , c. 197.

121

CIVILIN TEIS. II dalis.

momentu, kai j gavo akceptantas, oferentas turi teis ofertos atsisakyti (CK 6.168 str. 2 d.). Svarbu ir tai, ar oferentas ofertoje nurod akceptavimo termin, ar ne. Jei terminas nurodytas, tai vis termin ofertos ataukti negalima, t. y. jei, pavyzdiui, per t laik oferentas susitaria su kitu asmeniu, akceptantas nepraranda teiss reikalauti oferento vykdyti sutart arba atlyginti nuostolius. Jei akceptavimo terminas nra nurodytas, akceptavimo terminu laikytinas protingas terminas atsivelgiant konkreias aplinkybes, tarp j ir ali naudojam ryio priemoni galimybes. Jei oferta odin, ji turi bti akceptuojama nedelsiant, nebent konkreios aplinkybs leist daryti prieing ivad (CK 6.174 str.). Oferta tampa saistania ne nuo jos pasiuntimo, o nuo to momento, kai adresatas j gavo91. Taigi iki to momento oferentas gali atsisakyti ofertos. Be to, ofert, net ir neataukiam, oferentas gali panaikinti, jeigu praneim apie ofertos panaikinim adresatas gauna anksiau negu ofert arba kartu su ja (CK 6.168 str. 2 d.). Kol sutartis nesudaryta, ofert galima ataukti, jeigu praneim apie jos ataukim akceptantas gauna prie isisdamas akcept. Bet oferta negali bti ataukta, jeigu ofertoje nurodant jos akceptavimo termin ar kitokiu bdu yra nustatyta, kad ji neataukiama arba jei akceptantas turjo proting pagrind manyti, kad oferta yra neataukiama, ir remdamasis ja atitinkamai veik (CK 6.169 str. 2 d.). Sutartyse, sudaromose prisijungimo bdu, oferentas visada yra standartines sutarties slygas silanti alis. Ofertos teisin galia baigiasi, jei: 1) per nurodyt ofertoje termin (per proting termin, jei terminas nenurodytas) oferentas negauna sutikimo su jo pasilymu; 2) oferentas gauna neigiam atsakym jo pasilym; 3) oferentas gauna i adresato sutikim sudaryti sutart kitomis slygomis; 4) atsakymas apie sutikim sudaryti sutart bus isistas vliau nei per termin, kuris nurodytas ofertoje (iskyrus atvejus, kai oferentas apie tai, kad akceptas gautas pavluotai, pranea akceptantui arba nusiunia jam atitinkam patvirtinim CK 6.176 str. 1 d.).
Gavimo momentas reikmingas ir nustatant, nuo kada skaiiuotinas akceptavimo terminas. ia prasme apskritai i dviej konstrukcij, egzistuojani vairi valstybi teisinje praktikoje, praneimo gavimo ir praneimo isiuntimo Lietuvos CK 6.175 str., kitaip nei, pavyzdiui, Rusijos CK, pasirinktas isiuntimo, o ne gavimo momentas. O tai reikia, kad oferentas neatsako u tai, kas vyko nuo ofertos isiuntimo iki jos gavimo (pavluoto pristatymo ir pan.).
91

122

II skyrius. SUTARI TEIS.

Akceptui taikytini reikalavimai: 1) akceptas, kaip ir oferta, yra valios iraika taip ireikiamas sutikimas su pateiktu pasilymu92. Juridin reikm turi tik visas akceptas, t. y. pritarimas visai ofertai. Akceptu nelaikomas tik praneimas, kad gauta oferta. Atsakymas keliant kitas slygas nra akceptas, o tik nauja oferta, t. y. jei sutikimas sudaryti sutart pateiktas silant kitas, nei nurodyta ofertoje, slygas, tai toks atsakymas laikytinas atsisakymu akceptuoti, t. y. nauja oferta (iskyrus CK 6.178 str. 2 d. numatytus atvejus). iuo atveju alys pasikeiia vietomis: akceptantas tampa oferentu su visais ofertai taikomais reikalavimais; 2) jei ofertoje nurodytas jos akceptavimo terminas, akceptas turi bti isistas laikantis io termino; 3) akceptavimas gali bti atliktas odiu, ratu, konkliudentiniais veiksmais, tyljimu. Akceptas turi bti atliktas ratu, jei pagal statym raytins sutarties formos nesilaikymas daro j negaliojani arba jei akceptas galt bti ireiktas odiu, bet oferentas prao atsakyti ratu. odinio akcepto utenka, jei statymas arba ali susitarimas nereikalauja raytins formos. Ypatingas yra tyljimo reglamentavimas: tyljimas ir neveikimas savaime nelaikomas akceptu. Tai prezumpcija. Todl pagal bendr taisykl laikytina, kad jei akceptantas neatsako pateikt ofert, tai jis atsisako sudaryti sutart. Bet jeigu ofertoje nurodyta galimyb j akceptuoti nepraneant apie tai oferentui (tyljimu arba konkliudentiniais veiksmais) arba tokia ivada darytina atsivelgiant egzistuojanius ali santykius arba paproius, tai akceptas sukelia teisines pasekmes nuo to momento, kai baigiami atlikti atitinkami akceptanto vali ireikiantys veiksmai (CK 6.173 str. 3 d.). Be to, CK yra nuostat, kai tyljimas pripastamas sukurianiu teisines pasekmes, pavyzdiui, nuomotojo ir nuomininko tyljimas pasibaigus nuomos sutarties terminui reikia jos pratsim (CK 6.481 str.) ir kt. Tyljim reikia skirti nuo neveikimo, nes neveikimas visada yra adresato valios nebuvimas. Kitaip nei tyljimas, neveikimas reikia atsisakym, jei statymas numato atlikti tam tikrus veiksmus. Pavyzdiui, nekilnojamojo daikto pirkimaspardavimas turi bti formintas pardavjo ir pirkjo pasiraytu primimoperdavimo aktu arba kitokiu sutartyje nurodytu dokumentu. Jei viena alis vengia pasirayti sutartyje nurodyt perdavimo dokument, laikoma, kad pirkjas atsisako priimti, o pardavjas atsisako perduoti daikt (CK 6.398 str.); akceptas gali bti ireiktas konkliudentiniais veiksmais, rodaniais akceptanto vali; pa92

Savo teisine prigimtimi akceptas, kaip ir oferta, laikytinas vienaaliu sandoriu.

123

CIVILIN TEIS. II dalis.

vyzdiui, daikt palikimas viebuio numeryje arba kitoje skirtoje vietoje reikia perdavim saugoti viebuiui ir pan.; 4) oferta turi bti akceptuojama per oferento nurodyt termin, o jei terminas nenurodytas per proting termin93 atsivelgiant konkreias aplinkybes, tarp j ir ali naudojam ryio priemoni galimybes (CK 6.174 str. 1 d.). odin oferta akceptuotina nedelsiant, jei atsivelgiant konkreias aplinkybes nedarytina kitokia ivada (CK 6.174 str. 2 d.). Akceptantas turi teis ataukti savo akcept. Akceptas netenka galios, jeigu praneim apie jo ataukim oferentas gauna anksiau arba tuo paiu metu, kai akceptas sigalioja (CK 6.177 str.). Sutarties sudarymo momentas ir vieta. Svarbi reikm turi sutarties sudarymo momento ir vietos nustatymas, nes nuo to priklauso, koki teis taikyti sutarties aikinimui, tai lemia teismingumo klausimus, iekinio senaties termino skaiiavimo pradi ir pan. Sutarties sudarymo moment ir viet reglamentuoja CK 6.181 straipsnis. Sutarties sudarymo momentas kai oferentas gauna akcept, jei statymuose arba sutartyje nenumatyta ko kita (CK 6.181 str. 1 d.). Kitokios taisykls taikomos realinms sutartims, kuri sudarym lemia daikto perdavimas. Kai pagal statymus arba ali susitarim turt btina perduoti, sutartis bus laikoma sudaryta nuo atitinkamo turto perdavimo (CK 6. 181 str. 5 d.). Be to, kai kurioms sutartims numatytos specialios taisykls, nurodanios sutarties sudarymo moment, pavyzdiui, energijos pirkimopardavimo sutartis laikoma sudaryta nuo vartojimo rengini prijungimo prie energijos tiekimo tinkl) (CK 6.384 str. 1 d.). Teisinje literatroje diskutuojama, nuo kokio momento laikoma, jog sutartis sudaryta, jei oferta patvirtinta konkliudentiniais veiksmais nuo momento, kai atliekami tie veiksmai, ar nuo momento, kai oferentas suinojo, jog jie atlikti. Pagal ms CK nuostatas sutartis bus laikoma sudaryta nuo momento, kai atliekami konkliudentiniai veiksmai, bet, pavyzdiui, M. Braginskio nuomone, reikt nustatyti, jog sutartis laikoma sudaryta nuo to momento, kai apie atliktus konkliudentinius veiksmus suino oferentas kitaip oferentas gali atsidurti keblioje padtyje, nes gali ilgai neinoti, kad sutartis yra galiojanti ir teisikai pa93 Svoka protingas terminas reikia termin, reikaling ofertai gauti ir j atsiliepti, taip pat laik gautam pasilymui vertinti, jei reikia, susipainti su reikiamais dokumentais, atsakymui parengti ir j isisti. Todl protingas laikas priklauso nuo konkrei aplinkybi, skaitant ir susiklosiusios tarp ali sutartins praktikos analiz.

124

II skyrius. SUTARI TEIS.

reigojanti94. Jei deryb metu viena i ali pareikia, kad sutarties ji nelaikys sudaryta, kol nebus susitarta dl tam tikr slyg, arba tol, kol susitarimas nebus atitinkamai formintas, sutartis laikoma nesudaryta tol, kol alys dl t slyg nesusitaria arba savo susitarimo reikiamai neformina (CK 6.181 str. 3 d.). Sutarties sudarymo vieta yra oferento gyvenamoji arba verslo vieta, jeigu sutartyje nenumatyta ko kita (CK 181 str. 2 d.), sutarties sudarymo vieta vis pirma svarbi nustatant, kokia teis taikytina sutariai, jei alys dl to nesusitar (CK 1.37 str.). Be to, sutarties sudarymo vieta gali bti reikminga sprendiant kitus i sutarties kylanius klausimus. Antai pagal CK 6. 313 straipsn kainai pirkimopardavimo sutartyje nustatyti, jei alys jos nenurod, yra svarbi sutarties sudarymo vieta; pagal 1956 m. Tarptautinio krovini veimo keliais konvencijos 23 straipsn nustatant vejo prarast krovinio ar jo dalies vert remiamasi jo verte toje vietoje ir tuo laiku, kai krovinys buvo priimtas veti. Sutarties sudarymo vieta yra svarbi ir j vykdant (CK 6.52 str.). Pagaliau sutarties sudarymo vieta kilus ginui yra svarbi sprendiant teismingumo klausim. Pavyzdiui, iekinys dl sutari, kuriose nurodyta vykdymo vieta, gali bti pareikiamas pagal sutarties vykdymo viet (CPK 30 str. 9 p.).

Kontroliniai klausimai:
1. Kokiais bdais sudaromos sutartys? 2. Kas yra oferta? 3. Kokius reikalavimus turi atitikti oferta? 4. Kas yra laikoma vieja oferta? 5. Nuo kokio momento oferta tampa saistania? 6. Kokios yra ofertos ataukimo taisykls? 7. Kas yra akceptas? 8. Kokius reikalavimus turi atitikti akceptas? 9. Kokiomis formomis akceptas gali bti ireiktas? 10. Kaip nustatomas sutarties sudarymo momentas ir vieta?

94

. ., . . , c. 206.

125

CIVILIN TEIS. II dalis.

15 skirsnis. SUTARI RYS


Civilins sutartys turi ne tik bendr, bet ir skirting bruo, leidiani atskirti vienas sutartis nuo kit. Sutartis, kad bt galima tinkamai susiorientuoti didiulje j vairovje, prasta skirstyti ris. Tokio skirstymo pagrindas gali bti vairiausi kriterijai tai priklauso nuo to, koki tiksl siekiama. Sutari skirstymas turi svarbi ne tik teorin, bet ir praktin reikm, nes leidia civilini santyki dalyviams surasti ir panaudoti savo veikloje esmines vienos arba kitos sutari ries savybes, panaudoti praktikoje tok sutarties model, kuris geriausiai atitinka siekius ir poreikius. Bet koki svok skirstymas yra j padalijimas tam tikras grupes pagal tam tikrus kriterijus. Civilini sutari skirstymo tikslas yra pagal teisingai iskirtus kriterijus suskirstyti sutartis grupes, jungianias sutartines prievoles, turinias panai teisin reglamentacij ir atskirti skirtingai teisikai reglamentuojamas sutartines prievoles. CK 6.160 straipsnyje pateikiama pavyzdin sutari klasifikacija, kuri daniausiai buvo ir yra nurodoma ir teiss doktrinoje. CK 6.160 straipsnio 1 dalis nurodo, kad sutartys gali bti dvials ir vienaals, atlygintins ir neatlygintins, konsensualins ir realins, vienkartinio ir tstinio vykdymo, vartojimo sutartys ir kitos. Sutari skirstymas turi aikiai atsakyti klausim, kas yra bdinga vienai ar kitai sutari riai ir kodl savo teisiniu reglamentavimu ta ris skiriasi nuo kit. Sutartis skirstyti galima dviem bdais. Pirmasis yra dichotomija, arba padalijimas dvi dalis95. Svokos dalijamos dvi dalis, viena i j turi atitinkam dalyk, o kita ne. Sutari dichotomija turi dvejop reikm: padeda suvokti pagrindinius sutari ypatumus bei naujus bdus sudaryti sutartis. Pavyzdiui, atlygintinumo poymis turi savarankik reikm dalijant sutartis atlygintines ir neatlygintines, kiti poymiai neturi reikms.
Dichotomija (gr. dichotomia) padalijimas kurios nors vienos dvi dalis, o tam tikru atveju kiekvienos i j vl dvi dalis. r.: V. Vaitkeviit. Tarptautini odi odynas. Vilnius, 1999, p. 258.
95

126

II skyrius. SUTARI TEIS.

Svarbiausia sutari skirstymo dichotomija paremta vienu i trij pagrind: 1) prieprieiniai reikalavimai; 2) sutarties sudarymo momentas; 3) ali pasiskirstymas pareigomis. i pagrind panaudojimas leidia iskirti atlygintines ir neatlygintines, realines ir konsensualines, vienaales ir dviales sutartis. Vienaals tai tokios sutartys, kai viena alis turi tik teises, o kita alis tik pareigas (pvz., paskola, pavedimas, dovanojimas). Dviali sutari alis sieja prieprieins teiss ir pareigos. Vienaales ir dviales sutartis reikia skirti nuo vienaali ir dviali sandori, nes pastarieji vienaalius ir dvialius yra skirstomi ne pagal tarpusavio teisi ir pareig pobd, o pagal tai, keli ali valia yra ireikta sudarant sandor (CK 1.63 str.). Atlygintins yra sutartys, kai tam tikru bdu (pinigais, daiktais, paslaugomis ir pan.) viena alis patenkina kitos alies prieprieinius turtinio pobdio reikalavimus. Neatlygintin sutartis, kai viena alis nepatenkina joki kitos alies prieprieini reikalavim (panaudos, dovanojimo ir kt.). Tokia klasifikacija ne visada pastovi ir vienareikm. Atskiros sutartys gali atsirasti ir kitose grupse, pavyzdiui, pasauga gali bti atlygintin ir neatlygintin (CK 6.830 str. 2 d.), pavedimas dvialis, atlygintinis ir neatlygintinis (CK 6.758 str. 1 d.). Toks dichotominis dalijimas leidia iskirti atskir sutari teisin status. Pavyzdiui, ali pareigos dvialse sutartyse yra abipuss, pareig likimas vienareikmis. Pavyzdiui, jei individualiais poymiais apibrtas daiktas iki j perduodant pirkjui uvo dl nenugalimos jgos, tai pardavjo pareigos inyksta. Kartu baigiasi pirkjo pareiga priimti daikt ir apmokti jo vert. Civilinje teisje egzistuoja atlygintinumo prezumpcija, i kurios iimtis gali bti tiek sutartis, tiek ir specialios normos. Praktikoje tai reikia, kad sutartis gali bti kvalifikuota kaip neatlygintin, tik tuo atveju, jei paalintos visos abejons dl jos atlygintinumo. Sutari skirstymas atlygintines ir neatlygintines sukelia vairias teisines pasekmes, taip pat tokias, kurios yra u prievolins teiss rib. Antai vindikacinio iekinio, adresuoto siningam gijjui, patenkinimas priklauso nuo to, ar valdymo teiss atsiradimo pagrindas buvo atlygintin, ar neatlygintin sutartis (CK 4.96 str. 2 ir 3 d.). Konsensualin tai sutartis, kurios ali teiss ir pareigos atsiranda nuo ali susitarimo momento. Realin tai sutartis, kurios ali teiss 127

CIVILIN TEIS. II dalis.

ir pareigos atsiranda nuo tam tikr veiksm atlikimo (daikt perdavimo, prisijungimo prie elektros tiekimo tinkl ir kt.). Yra sutari, kurios gali bti ir konsensualins, ir realins (pvz., vartojimo kredito sutartis). Skirstant sutartis realines ir konsensualines preziumuojamas sutari konsensualizmas. Taip yra dl to, kad susitarimas (konsensusas) yra btinas sutartini santyki minimumas, o realumas (daikto perdavimas) yra paprastai konsensuso papildymas. Bet alys negali savo valia transformuoti statyme imperatyviai nurodytos konsensualios sutarties realin ir atvirkiai. Jei taip vykt, sutariai bt taikoma statymo arba teiss analogija. Kadangi realin sutartis yra valios iraika ir daikto perdavimas, tai jei alis, ireikusi sutikim perduoti daikt, jo vis dlto neperduos, sutartis nebus sudaryta, ir sutikimas j sudaryti nebus teisikai pareigojantis. O tai reikia, kad alis negals kreiptis reikalauti vykdyti toki sutart per teism. Civilini teisini santyki specifika lemia, kad dauguma sutari yra dvials, atlygintins, konsensualins. Pagal sudarymo bd sutartys skirstomos sudaromas abipusmis derybomis ir prisijungiant sudaromas sutartis (CK 6.160 str. 2 d.). Abipusmis derybomis sudaromos sutartys, kai alys aptaria ir suderina j turin. Prisijungimo sutari esm, kad j slygas formuluoja viena i ali, o antroji gali tik visikai prisijungti prie pasilytos sutarties. Tai pagrindinis ios sutari ries poymis arba sutik su viskuo, kas ia parayta, arba sutarties nebus. Taigi sutarties esm viena alis diktuoja savo slygas kitai. Paprastai toki sutari slygos yra standartins, kurias bendram, nevienkartiniam naudojimui i anksto parengia viena alis nederindama j su kita alimi ir kurios be deryb su kita alimi taikomos sudaromose sutartyse (CK 6.185 str. 1 d.). Kadangi prisijungimo bdu sudarom sutari slyg antroji alis nederina, tai prisijungusios alies interesus reikia ginti papildomais bdais. CK egzistuoja specialios normos, taikomos btent iam tikslui. Prisijungimo bdu sudaromos vairios vieosios sutartys (energijos pirkimopardavimo ir kt.), draudimo ir kt. Daniausiai prisijungimo bdu sudaromos vartojimo sutartys. Todl CK 6.188 straipsnis numato galimyb vartotoj teisi gynimo institucijoms kontroliuoti sutari standartines slygas vartojimo sutartyse; CK 6.193 straipsnio 4 dalyje numatyta, kad visais atvejais sutarties slygos aikinamos vartotoj naudai ir sutart prisijungimo bdu sudariusios alies naudai. CK 6.228 straipsnio 1 dalis suteikia ga128

II skyrius. SUTARI TEIS.

limyb aliai atsisakyti sutarties arba atskiros jos slygos, jei sutarties sudarymo metu sutartis arba atskira jos slyga nepagrstai suteik kitai aliai perdt pranaum ir kt. Pagal vykdymo trukm sutartys skirstomos vienkartinio vykdymo ir tstinio vykdymo sutartis. Vienkartinio vykdymo sutartis baigiasi tinkamai atlikta vienu veiksmu (pvz., perduodamas parduotas daiktas, grinama visa paskolos suma vienu mokjimu ir pan.). Tstinio vykdymo sutartys yra tokios, kurios vykdomos keliais veiksmais, paprastai per tam tikr sutartyje nustatyt laikotarp (pvz., grinamas kreditas, atliekami periodiniai mnesiniai mokjimai, mokama renta tam tikrais laikotarpiais ir pan.). Pagal gaunam naud sutartys skirstomos rizikos ir ekvivalentines. Ekvivalentinse sutartyse (pvz., pirkimopardavimo, main, rangos ir kt.) alys pasikeiia tam tikrais ekvivalentais, kuri vert ir nauda inoma jau sudarant sutart. Sudarant rizikos sutart (pvz., draudimo) bsima nauda neinoma, nes nauda ir jos dydis priklauso nuo to, ar tam tikras vykis vyks96. Be nurodyt klasifikacij, praktin reikm gali turti ir kitokios dichotomijos pagrindu iskirtos sutari grups: 1) Pagrindins ir papildomos sutartys. Tokio padalijimo esm yra ta, kad antrosios grups sutari likim lemia pirmoji grup. Ir atvirkiai, pagrindins sutartys nepriklauso nuo papildom. Labiausiai paplitusia papildom sutari rimi laikytinos netesybos, laidavimas, rankpinigiai ir keitimas, banko garantija. Papildomos sutartys yra i dalies savarankikos, nes pripastamos galiojaniomis nuo susitarimo momento. I santykinai savarankikos papildomos sutarties iplaukia, kad nra btinumo sudaryti j specialia forma. T. y. papildomos sutarties slygos gali bti trauktos pagrindin sutart. Bet ir tokiu atveju bus kalbama apie dvi sutartis. 2) Sutartys sudaromos kontrahent naudai ir treij asmen naudai. Tokio skirstymo esm kas gali reikalauti vykdyti sutart.
96

Pavyzdiui, Lietuvos Aukiausiojo Teismo 2002 m. birelio 24 d. nutartyje civilinje byloje UAB draudimo kompanija Baltic Polis v UADB Preventa ir kt., Nr. 3K3 903/2002 konstatuota, kad jei bent viena draudimo sutarties alis ino apie draudiminio vykio neivengiamum, tokia draudimo sutartis prietarauja draudiminio vykio sampratai (CK 6.897 str.). Atsitiktinumas draudime suponuoja sining sutarties ali elges.

129

CIVILIN TEIS. II dalis.

Paprastai sutartys sudaromos j kontrahent naudai, ir teis reikalauti vykdyti sutart turi jos alys. Bet yra sutari, kurias vykdyti gali reikalauti tretieji asmenys (pvz., jei nuomininkas sudar nuomojamo pastato draudimo sutart savininko naudai, teis reikalauti draudimo imokos atsitikus draudiminiam vykiui turi pastato savininkas, nors jis ir nra sutarties alis. Ir tik jei treiasis asmuo atsisako teiss, kuri jam suteikia sutartis, nuomininkas gali pasinaudoti ia teise, jei tai neprietarauja statymams, kitiems teiss aktams arba sutariai)97. Sutartis treij asmen naudai reikia skirti nuo sutari, kurios yra vykdomos tretiesiems asmenims. ios sutartys nesuteikia tretiesiems asmenims joki subjektyvi teisi, todl treiasis asmuo negali reikalauti, kad sutartis bt vykdyta. Pavyzdiui, pirkjas sudar pirkimopardavimo sutart ir paved parduotuvei pristatyti daikt treiajam asmeniui kaip dovan sukakties proga. 3) Pagrindins ir preliminarios sutartys. Tok skirtum lemia j tikslai. Pagrindins sutartys tiesiogiai sukuria ali teises ir pareigas, susijusias, pavyzdiui, su materiali vertybi perdavimu, paslaug suteikimu ir pan. Preliminari sutartis tai susitarimas dl sutarties sudarymo ateityje. 4) Daiktins ir prievolins sutartys. 5) vardytos ir nevardytos sutartys. Kitais, ne dichotomijos, pagrindais sutartys taip pat gali bti skirstomos, pavyzdiui: 1) darb, 2) paslaug, 3) pinig perdavimo, 4) turto perdavimo sutartys. Atskirai iskiriamos steigimo sutartys, kuri tikslas steigti juridin asmen, jungtins veiklos sutartys dl kins bendrijos steigimo. Teiss moksle egzistuoja ir kiti sutari skirstymo pagrindai. Pavyzdiui, J. Romancevas pagrindiniu sutari skirstymo principu laiko j galutin ekonomin bei teisin rezultat, kurio siekia sutarties dalyviai. Pagal poym jis visas civilines sutartis skirsto 7 grupes: 1) sutartys, kuri tikslas perduoti turt nuosavybn (pirkimaspardavimas, dovanojimas, rentos ir ilaikymas iki gyvos galvos); 2) sutartys, kuri
97 Tokia teism praktikos taisykl dl nekilnojamojo daikto draudimo sutari, kaip sutari treiojo asmens naudai, vertinimo yra suformuluota Lietuvos Aukiausiojo Teismo 2003 birelio 2 d. nutartyje UAB DK Baltic Polis v V.Ramanauskas, Nr. 3K3 643/2003, kat. 67.

130

II skyrius. SUTARI TEIS.

tikslas perduoti naudotis civilini teisi objektais (nuoma, panauda); 3) darb ir paslaug sutartys didiausia grup (vairs darbai, veimas, krovini ekspedicija, pasauga, pavedimas, komisas ir kt.); 4) turtini rizik draudimo sutartys; 5) sutartys, kuri tikslas atidti tokio pat kiekio ir tokios pat ries turto grinim arba mokjimo atidjimas (paskola, kreditavimas, banko indlis); 6) sutartys, kuri tikslas pasiekti visiems dalyviams bendr rezultat (steigimo sutartys, jungtins veiklos (partnerysts sutartys); 7) sutartys, kuri tikslas asmen pakeitimas prievolje (cesija, finansavimo sutartys ir kt.)98.

Kontroliniai klausimai:
1. 2. 3. 4. 5. 6. 7. 8. Kokiais pagrindais skirstomos sutartys? Kokios sutartys vadinamos vienaalmis ir dvialmis? Kokios sutartys vadinamos atlygintinmis ir neatlygintinmis? Kokios sutartys vadinamos realinmis ir konsensualinmis? Kokie yra prisijungimo bdu sudarom sutari ypatumai? Kokios sutartys vadinamos rizikos ir ekvivalentinmis? Kokios sutartys vadinamos pagrindinmis ir papildomomis? Kokias galite nurodyti kitas sutari klasifikacijas?

98

. . , 2002, c. 45.

131

CIVILIN TEIS. II dalis.

16 skirsnis. VIEOSIOS SUTARTYS


16.1. Samprata
Vieoji sutartis tai sutartis, kuri sudaro juridinis asmuo (verslininkas), teikiantis paslaugas ir parduodantis prekes visiems, kas tik kreipiasi (transporto, ryi, elektros, ilumos, duj, vandentiekio ir kt. organizacijos) (CK 6.161 str.). Vieosios sutarties atsiradim CK lm ta aplinkyb, kad Lietuvos kyje veikia ne viena natrali monopolija, o valstyb specialiai reglamentuoja tam tikras kio akas, kuriose nra pakankamos konkurencijos99. Vartotojai, sudarydami sutartis su monopolistais, patys tiesiogiai sutarties slyg nenustato. Tai daro valstyb, ileisdama teiss aktus ir numatydama monopolistui tam tikras elgesio taisykles. Todl vieoji sutartis laikytina sutari laisvs principo iimtimi, joje atsispindi vieas interesas, kuris skatina valstyb sikiti toki sutari sudarymo proces siekiant apginti sutartinio santykio silpnesnij, palyginti su rinkos monopolininku, al. Kita vertus, bt galima daryti ivad, kad valstyb per ileidiamus teiss aktus ireikia vartotojo, kaip visuomens nario, pozicij monopolininko atvilgiu. CK 6.161 straipsnyje nurodyti keli vieajai sutariai bdingi poymiai: 1) viena ios sutarties alis yra juridinis asmuo arba verslininkas, usiimantis tam tikra kine veikla teikiantis transporto, ryi arba kitokias paslaugas, parduodantis ilumos, elektros energij ir kt.; 2) is juridinis asmuo arba verslininkas teikia paslaugas arba parduoda prekes kiekvienam besikreipianiam asmeniui; 3) juridinis asmuo arba verslininkas turi utikrinti vienodas slygas preki pardavimo arba paslaug teikimo atitinkamos kategorijos klientams; 4) tokio asmens veikla yra valstybs kontroliuojama reguliuojant preki ir paslaug kainas ir kitas sutarties slygas. Taigi jei konkrei sutart statymo leidjas vardija kaip viej sutart arba toki ivad galima padaryti nagrinjant konkreios sutarties nuostatas, vadinasi, vartotojas turi teis reikalauti i savo bsimo kontrahento sudaryti su juo sutart (CK 6.161 str. 2 d.),
99

CK komentaras. etoji knyga, p. 202.

132

II skyrius. SUTARI TEIS.

kurios slygos, taip pat preki ir paslaug kainos, turi bti vienodos visiems tos paios kategorijos vartotojams, iskyrus statymo nustatyta tvarka patvirtintas iimtis bei statym nustatytus atvejus, kai atskir kategorij vartotojams gali bti taikomos lengvatins slygos (CK 6.161 str. 3 ir 4 d.). Tokios lengvatins slygos suteikiamos atskir kategorij vartotojams (invalidams, daugiavaikms eimoms ir pan.) speciali statym nustatyta tvarka. Taigi valstyb per viesias sutartis kiasi sutartinius santykius siekdama apginti silpnesn al sutartiniuose santykiuose. Paprastai vartotojui ekonomikai silpnesnei aliai, reikalingos preks arba paslaugos, kurias teikia ekonomikai daug stipresnis rinkos dalyvis. i nelygyb statymo leidjas gali paalinti sukurdamas silpnesniajai aliai papildomas garantijas. CK 6.161 straipsnyje numatytas bendrosios viej sutari nuostatos, kurias konkretizuoja atskiros sutari rys. Tai vartojimo pirkimo pardavimo sutartis (CK 6.350 str.), energijos pirkimopardavimo sutartis (CK 6.383 str.), banko indlio sutartis (CK 6.892 str.)100 ir kitos sutartys. Prie viej sutari taip pat priskirtinos viebui paslaug teikimo sutartis (CK 6.626 str.), sandliavimo sutartis, sudaryta su bendro naudojimo sandliu (CK 6.852 str.), privalomojo draudimo sutartis (CK 6.988 str. 3 d.) ir kt.

16.2. Vieosios sutarties alys


Vienas i esmini vieosios sutarties poymi yra tas, kad viena jos alis yra juridinis asmuo (verslininkas), teikiantis paslaugas ir parduodantis prekes visiems, kas tik kreipiasi. Bet toks asmuo yra ne bet koks juridinis asmuo ir ne bet koks verslininkas, o tik toks, kuris savo veiklos pobdiu atlieka tam tikr vie funkcij. Toks asmuo veikia srityse, kurios valstybje yra gyvybikai svarbios, turinios vieo intereso poym (transportas, ryiai, dujos, elektra ir pan.). Be to, is poymis atsispindi paiame sutarties pavadinime, o atitinkam sutari vieum paymi atskiras sutartis reglamentuojanios teiss normos. Pavyzdiui, veimo vieuoju (bendro naudojimo) transportu sutartis yra vieoji (CK 6.812 str. 2 d.), o asmeniu, teikianiu vieojo transporto paslaugas, yra
Teisinje literatroje yra pareikta nuomoni, kad banko indlio sutartis nelaikytina viea dl to, jog sutarties slygas suderina alys. r.: . . , . .
. , c. 253.
100

133

CIVILIN TEIS. II dalis.

pripastamas juridinis asmuo (verslininkas), teikiantis veimo paslaugas, jeigu jis pagal statym arba leidim (licencij) privalo veti keleivius arba krovinius bet kurio asmens pageidavimu nustatytais marrutais ir nustatytu laiku (CK 6.812 str. 2 d.). Kita vieosios sutarties alimi gali bti tiek fizinis, tiek juridinis asmuo. Vieoji sutartis, kurios alis yra fizinis asmuo (vartotojas), tuo pat metu yra ir vartojimo sutartis. Antai vartojimo pirkimopardavimo sutarties subjektas yra tik fizinis asmuo (CK 6.350 str. 1 d.). Energijos pirkimopardavimo sutartyje nra nuorodos, kas gali bti abonentu (vartotoju), bet CK 6.383 straipsnio nuostat analiz leidia daryti ivad, kad vartotojai pagal i sutart gali bti ne tik fiziniai asmenys.

16.3. Vieosios sutarties sudarymas


CK 6.184 straipsnis reglamentuoja vieosios sutarties sudarymo ypatumus. Jeigu pagal statymus alis, kuriai yra nusista oferta, privalo sudaryti sutart, tai per keturiolika dien nuo ofertos gavimo ji turi atsisti kitai aliai praneim apie akceptavim arba atsisakym akceptuoti, arba apie akceptavim kitomis slygomis (nesutarim protokol). alis, isiuntusi ofert ir gavusi akcept su nesutarim protokolu, turi arba priimti akcepte nurodytas slygas, arba per keturiolika dien nuo nesutarim protokolo gavimo kreiptis teism dl gino isprendimo. Jeigu privalanti sudaryti sutart alis vengia tai padaryti, kita alis turi teis kreiptis teism dl gino isprendimo. Vieoji sutartis yra vienintelis atvejis, nurodomas CK etojoje knygoje, kai teismas gali pareigoti asmen sudaryti sutart101.

Kontroliniai klausimai:
1. 2. 3. 4. 5.

Kas lm viej sutari reglamentavim? Kas yra vieoji sutartis? Kokie poymiai bdingi vieajai sutariai? Kas yra vieosios sutarties alys? Kokie vieosios sutarties sudarymo ypatumai?

101 Paymtina, kad priverstinis akcij (dali, paj) pardavimas teismine tvarka yra numatytas CK Antrosios knygos 9 skyriuje.

134

II skyrius. SUTARI TEIS.

17 skirsnis. VARTOJIMO SUTARTYS


17.1. Samprata
CK 6.160 straipsnio 1 dalyje iskiriamos vartojimo ir kitos sutartys. Tai reikia, kad vartojimo sutartys yra iskirtos i kit sutari ri. Vartojimo sutartys yra specifikos tuo, kad jose numatytas specialus sutarties silpnesns alies gynimas, mat valstybs neremiamas vartotojas nepajgus rinkos kyje bti lygiaveriu pasilos atstov gamintoj ir pardavj partneriu, nes neturi tiek galimybi. Kartais vartotoj teisi ir interes gynimas yra prilyginamas mogaus teisi gynimui apskritai, kartais yra nurodomi vartotoj teisi gynimo ir darbuotoj teisi gynimo pagal darbo teis panaumai, nes abiem atvejais ginama silpnesn alis siekiant utikrinti jai palankiausias slygas102. Vartojimo sutarties samprata pateikta CK 1.39 straipsnyje. Jame nurodyta, kad vartojimo sutartimi laikoma sutartis dl preki ir paslaug sigijimo, kuri fizinis asmuo (vartotojas) su preki arba paslaug pardavju (tiekju) sudaro su vartotojo profesija, verslu nesusijusiu tikslu, t. y. asmeniniams vartotojo poreikiams tenkinti. Vartojimo sutartys daniausiai sudaromos prisijungimo bdu, daugum toki sutari vartotojas sudaro dl btinybs (pirkti btiniausius produktus, nuomotis gyvenamsias patalpas, naudotis gyvybikai svarbiomis paslaugomis). Vartotojas, kaip silpnesn alis, yra priverstas priimti jam primetamas stipraus kontrahento silomos sutarties slygas. Todl valstyb turi pagrind nustatyti special toki sutari teisin reglamentavim.

17.2. Sutarties alys


Sutarties alys yra vartotojas ir preki arba paslaug pardavjas (tiekjas). Teiss aktuose bei doktrinoje vartotoju daniausiai laikomas
102

Weatherill S. EC Consumer Law and Policy. London and New York, 1997, p. 9.

135

CIVILIN TEIS. II dalis.

neprofesionalus fizinis asmuo, gyjantis prekes ir paslaugas asmeniniams poreikiams103. CK nuostatos, reglamentuojanios atskiras vartojimo sutarties ris, apibria vartotoj kaip fizin asmen, kuris perka prekes arba naudojasi paslaugomis asmeniniams, eimos ar nam kio poreikiams, nesusijusiems su verslu ar profesija, tenkinti (CK 6.350, 6.504, 6.672 ir kt. str.). Taigi CK vartojimo sutari subjektas vartotojas atskiriamas pagal dviej poymi viset: 1) tai fizinis asmuo, kuris 2) perka prekes arba naudojasi paslaugomis asmeniniams ar nam kio poreikiams, nesusijusiems su verslu ar profesija104. 1993 m. buvo priimta Europos Sjungos direktyva dl sutari su vartotojais nesining slyg 93/13 EEB (toliau Direktyva). Aikinant vartojimo sutartis reikia remtis taip pat ir Europos Teisingumo Teismo bei kit Europos Sjungos valstybi nari teism praktika. Direktyva reikalauja, kad valstybs nars savo nacionaliniuose statymuose numatyt, jog nesiningos slygos vartotojui nra privalomos. Direktyvos 3 straipsnyje nurodoma, kad slyga laikoma nesininga, jei prietaraudama geros valios reikalavimui ji sukuria didel sutartini teisi ir pareig disbalans vartotojo nenaudai. Direktyvos priede nurodytas pavyzdinis sraas slyg, kurios gali bti laikomos nesiningomis. CK 6.188 straipsnio 1 ir 2 dalyje, atsivelgiant Direktyvos nuostatas, nurodyta 18 nesiningomis laikytin vartojimo sutari slyg, kuri sraas nra baigtinis, nes teismui suteikiama teis pripainti nesiningomis ir kitokias vartojimo sutarties slygas, jeigu jos atitinka CK 6.188 straipsnio 1 ir 2 dalyje nurodytus kriterijus (CK 6.188 str. 3 d.). Visas nesiningas vartojimo slygas, nurodytas CK 6.188 straipsnyje, galima suskirstyti tris grupes: 1) slygos, kurios nustato pardavjo arba paslaug teikjo galias vienaalikai priimti sprendimus (pvz., pardavjo ar paslaug tiekjo teis vienaalikai nutraukti sutart arba
r., pavyzdiui, 1993 m. balandio 5 d. Europos Tarybos direktyv 93/13/EEB European Community Consumer Law. 717 July. Legislation and Documents. Vol. I, Vol. II, 1998; 2000 m. rugsjo 19 d. Lietuvos Respublikos vartotoj teisi gynimo statymo pakeitimo statymas Nr. VIII1946 // Valstybs inios. 2000. Nr. 102581. 104 Teism praktikoje nurodoma, kad tam tikrais atvejais teisikai kvalifikuojant sutartis negalima sureikminti, jog sutart pasira juridinis asmuo, pavyzdiui, daugiabuio namo savinink bendrija. Btina vertinti, kas faktikai naudojasi perkama preke ir kas u j sumoka. r., pavyzdiui, Lietuvos Aukiausiojo Teismo 2003 m. gegus 17 d. nutart civilinje byloje 257-oji daugiabuio namo savinink bendrija v UAB Vilniaus vandenys, Nr. 3K3579, kat. 37.1.
103

136

II skyrius. SUTARI TEIS.

vienaalikai pratsti terminuot sutart, arba vienaalikai keisti sutarties slygas); 2) slygos, nustatanios neproporcingas pareigas (pvz., panaikina ar apriboja pardavjo ar paslaug teikjo civilin atsakomyb u al, padaryt atmus vartotojui gyvyb, sualojus sveikat, arba u al, padaryt vartotojo turtui; panaikina arba apriboja vartotojo teises, susijusias su pardavju, paslaug teikju arba kita alimi tuo atveju, kai pardavjas ar paslaug teikjas visikai arba i dalies nevykdo ar netinkamai vykdo sutartinius sipareigojimus; panaikina arba suvaro vartotojo teises pareikti iekin ar pasinaudoti kitais paeist teisi gynimo bdais; nustato neproporcingai didel vartotojo civilin atsakomyb); 3) informacijos pateikimo vartotojui trkumai (pvz., vartotojo pareigojimas vykdyti sutarties slygas, su kuriomis jis neturjo galimybs susipainti iki sutarties sudarymo, be teiss j atsisakyti). Teismo pripainta nesininga sutarties slyga (slygos), negalioja nuo sutarties sudarymo momento (ab initio). Be to, vartotojas, kurio interesai paeidiami dl nesining slyg taikymo, turi teis kreiptis vartotoj teises ginanias institucijas105. Toks kreipimasis nepanaikina i vartotojo teiss kreiptis teism dl sutarties slygos (slyg) arba visos sutarties pripainimo negaliojania. Pagal CK 6.193 straipsnio 4 dal visais atvejais, kai abejojama dl sutarties slyg, jos turi bti aikinamos vartotoj naudai.

Kontroliniai klausimai:
1. 2. 3. 4. Kokia sutartis yra laikoma vartojimo sutartimi? Kas lm vartojimo sutari teisin reglamentavim? Kas yra vartojimo sutarties alys? Ar visos fizini asmen sudaromos sutartys yra vartojimo sutartys? 5. Kokios vartojimo sutari slygos laikomos nesiningomis?

105 Vartotoj teises ginanios institucijos turi teis tikrinti sudaryt sutari slygas ir reikti iekinius dl tam tikr slyg pripainimo negaliojaniomis. 2000 m. rugsjo 19 d. Vartotoj teisi gynimo statymo pakeitimo statymo Nr. VIII1946 13 str. // Valstybs inios. 2000. Nr. 852581.

137

CIVILIN TEIS. II dalis.

18 skirsnis. IKISUTARTINIAI SANTYKIAI. PRELIMINARIOSIOS SUTARTYS


Paprastai sutarties sudarymas prasideda derybomis, t. y. alys siekia suderinti savo reikalavimus viena kitai bei galimas bsimos sutarties slygas. Derybos yra vienas i sutarties sudarymo bd ir laisvosios rinkos iraika. 1964 m. CK nebuvo norm, reglamentuojani ikisutartinius santykius ir preliminarisias sutartis106, o teiss doktrina siejo sutari sudarymo pradi su ofertos pareikimu.107 Iki 2000 m. CK primimo bdavo gin dl ali teisi ir pareig, kylani i ketinim protokol ir kitoki ali ikisutartini veiksm, vertinimo, nebuvo vienovs teism praktikoje dl to, ar galima reikalauti per teism priversti al sudaryti sutart, kuri ji sipareigojo sudaryti ali suraytame ketinim protokole, ar tokiu atveju galima reikalauti atlyginti tik nuostolius. 2000 m. CK upild ikisutartini santyki reguliavimo srityje spragas, atsiradusias aptariant ali pareigas ikisutartiniuose santykiuose (CK 6.163164 str.), taip pat reglamentuojant preliminariosios sutarties sudarymo tvark, form, turin, teisines nevykdymo pasekmes (CK 6.165 str.). CK 6.163 straipsnyje reglamentuojamos ali pareigos esant ikisutartiniams santykiams. alys turi teis laisvai pradti derybas bei dertis ir neatsako u tai, jog ali susitarimas nepasiekiamas (CK 6.163 str. 2 d.). ali siningumas ikisutartiniuose santykiuose yra preziumuojamas. alis, kuri pradeda arba veda derybas dl sutarties sudarymo nesiningai, privalo atlyginti kitai aliai padarytus nuostolius. Nesiningu deryb pradjimu arba vedimu pripastamas deryb pradjimas arba
106 Paymtina, kad priekario Lietuvos dalyje galiojs Rusijos civilini statym X tomo 1 d. numat upardavimo sutart, kuri laikytina viena i preliminari sutari ri. Upardavimo sutartis, kuria viena alis apsiima parduoti antrajai aliai sutartu laiku kilnojamj arba nekilnojamj turt. Upardavimo sutartyje nurodoma ir pati kaina, kuria turi bti parduotas turtas, ir per kur laik viena alis perduoda kitai turt, ir netesjimo baudos dydis, jeigu alys irast aptikrinti jja savo sutart (1679 str.). 107 Civilin teis, p. 386.

138

II skyrius. SUTARI TEIS.

vedimas neturint tikslo sudaryti sutart, taip pat kiti siningumo kriterij neatitinkantys veiksmai (CK 6.163 str. 3 d.)108. CK 6.163 straipsnio 4 dalyje tvirtinta btinyb atskleisti informacij. Ar informacija svarbi, nustatoma atsivelgiant sutarties prigimt. Pavyzdiui, vienos i ali, sudarani akcij pirkimopardavimo sutart (kai sutartis sudaroma tarp juridini asmen), inojimas, kad akcij kaina po 1 mnesio padids, nelaikytinas svarbios informacijos nuslpimu, nes antroji alis turjo galimybi pasidomti rinkos pokyiais, bet to nepadar (abi alys verslininkai, todl yra profesionalai, veikia rizikuodami), bet jei profesionalus kolekcionierius antikvarin paveiksl savininkui (fiziniams asmeniui) silo pirkti daug maesne kaina pasinaudodamas, jog pirkjas neino tikrosios paveikslo verts, tai galt bti laikoma esmin reikm turinios informacijos nuslpimu. Bet kuriuo atveju, jei sutarties alis yra vartotojas, kitos alies pareiga atskleisti informacij vartotojui yra didesn. Vienas i deryb ali siningumo element konfidencialumas. CK 6.164 straipsnyje nurodyta, kad jei viena alis deryb metu suteikia kitai aliai konfidenciali informacij, tai kita alis, suinojusi arba gavusi toki informacij, privalo jos neatskleisti arba nenaudoti savo tikslams neteistu bdu nepaisydama to, ar sutartis yra sudaryta, ar ne. Kad atitinkama informacija yra konfidenciali, gali bti nurodyta, o jei nenurodyta, galioja prezumpcija, kad ji nra konfidenciali. Taiau informacijos konfidencialumas gali bti aikus net ir nenurodius, kad ji konfidenciali. Toki ivad gali lemti arba sutarties pobdis, arba vienos alies (advokato, gydytojo, auditoriaus ir pan.) profesins veiklos ypatumai, sakykime, pareiga saugoti profesin paslapt109. Konfidencialumo pareig paeidusi alis privalo atlyginti kitai aliai padarytus nuostolius. Minimals nuostoliai dl konfidencialumo pareigos paeidimo yra tokio dydio, kokia yra gauta nauda, ireikta pinigais (CK 6.164 str. 2 d.). Taigi net nepatyrusi reali nuostoli arba tais atvejais, kai alys i anksto nesusitar dl netesyb u tok paeidim (alys gali tai numatyti preliminarioje sutartyje), alis gali isiiekoti
UNIDROIT tarptautini komercini sutari principuose taip pat paymima deryb laisv, reikianti, kad alis nra atsakinga, jei sutarimas nebuvo pasiektas. Bet tai neeliminuoja ali atsakomybs dl nesiningumo vedant derybas. Atsakomyb tokiu atveju gali pasireikti nuostoli atlyginimu. Isamiau apie siningum esant ikisutartiniams santykiams r.: V. Mikelnas. Sutari teis, p. 122170. 109 CK komentaras. etoji knyga, p. 209.
108

139

CIVILIN TEIS. II dalis.

i konfidencialumo pareig paeidusios alies naud, gaut neteistai naudojant konfidenciali informacij. CK nra speciali nuostat, reglamentuojani deryb proces bei ali atsakomyb u ioje stadijoje padarytus paeidimus. Todl atsakomyb u al (nuostolius) dl nesining deryb yra nustatytina pagal deliktins atsakomybs, taikytinos ikisutartiniuose santykiuose, principus. Nuostatos dl deliktins atsakomybs taikymo ikisutartini santyki paeidimo atveju yra suformuluotos tiek teiss doktrinoje110, tiek ir teism praktikoje111. Preliminariosios sutarties samprata, turinys, forma, sudarymo terminai. Remiantis CK 6.165 straipsniu, preliminarioji sutartis yra susitarimas, pagal kur jame aptartomis slygomis alys sipareigoja ateityje sudaryti kit pagrindin sutart preliminariojoje sutartyje aptartomis slygomis. Nustatant, k reikia svoka aptartos slygos, reikt remtis sisteminiu poiriu preliminariosios sutarties institut ir jo viet sutartini santyki sistemoje. Ir nors preliminariosios sutarties sampratoje to ir nra nurodyta, tarp aptariam preliminariosios sutarties slyg neabejotinai turt atsispindti sutarties dalykas, nes btent dl jo (daikto perdavimo, darb atlikimo, paslaug teikimo ir pan.) vyksta derybos ir sudaromos sutartys112. Daugeliu atvej alys preliminariosios sutarties turinyje paios nurodo j poiriu svarbiausias aplinkybes. Bet tam tikrais atvejais tas slygas nurodo statymo leidjas. Pavyzdiui, CK 6.401 straipsnio, reglamentuojanio gyvenamojo namo arba buto pirkimopardavimo sutartis, 2 dalyje nurodoma, kokios slygos privalo bti nurodytos preliminariojoje sutartyje. Preliminariosios sutarties forma raytin, formos nesilaikymas daro sutart negaliojani (CK 6.165 str. 2 d.).

110 111

r., pavyzdiui: V. Mikelnas. Civilins atsakomybs problemos, p. 50; . .

, . . . , c. 236.

r., pavyzdiui: Lietuvos Aukiausiojo Teismo 2002 m. gruodio 12 d. nutartis civilinje byloje . Semenejeva v 553 GNSB ir kt., 3K71156/2002. 112 Pavyzdiui, Rusijos Federacijos CK 429 str. taip pat yra tvirtintas preliminariosios sutarties institutas nurodant, kad alys sipareigoja ateityje sudaryti pagrindin sutart dl turto perdavimo, darb atlikimo arba paslaug teikimo pagal slygas, numatytas preliminariojoje sutartyje.

140

II skyrius. SUTARI TEIS.

Preliminariojoje sutartyje nurodomas pagrindins sutarties sudarymo terminas. termin gali nustatyti paios alys. Prireikus jos gali sutart termin pratsti. Jei toks terminas nenurodytas, pagrindin sutartis turi bti sudaryta per metus nuo preliminariosios sutarties sudarymo (CK 6.165 str. 3 d.). is terminas laikytinas naikinamuoju. Jei alis, sudariusi preliminari sutart, nepagrstai vengia arba atsisako sudaryti sutart, ji privalo kitai aliai atlyginti padarytus nuostolius. Paymtina, kad pagal CK 6.165 straipsnio 4 dal atsisakiusios arba vengianios sudaryti sutart alies negalima priversti sudaryti pagrindins sutarties, taigi iuo atveju nukentjusiosios alies interesas ginamas taikant nuostoli atlyginimo institut. Tokias ilaidas gali sudaryti alies ilaidos iki preliminariosios sutarties sudarymo (kelions ilaidos, advokato honoraras, dokumentacijos parengimas ir pan.), taip pat pasirengimo sudaryti pagrindin sutart nuostoliai (pvz., partneri bsimai pagrindinei sutariai vykdyti paieka ir pan.). Bet tokiais atvejais nuostolius neskaitomos negautos pajamos, t. y. tos, kurias nukentjusioji alis bt gavusi, jei sutartis bt sudaryta113. Sudarant preliminarij, kaip ir kitas, sutart, turi bti susitariama dl vis esmini sutarties slyg. Jei bent viena sutartyje nenurodyta, kontrahentas praranda teis reikalauti i antrosios alies, atsisakiusios sudaryti pagrindin sutart, atlyginti nuostolius. Teisinje literatroje diskutuojama, ar gali bti laikoma, kad alys, sudarydamos preliminarij sutart, susitar dl esmini slyg, jeigu joje yra nurodyta, kad kontrahentui pavedama nustatyti t slyg sudarant pagrindin sutart. Reikt sutikti su M. Braginskio nuomone, jog tokiu atveju preliminariosios sutarties slyga laikytina tinkama, nes ji nustato tik aptart slyg gyvendinimo bd114. Paymtina, kad suderinti esmines slygas svarbu tik preliminariosios sutarties atvilgiu. Sudarant pagrindin sutart, bet koks vienos i ali pasilymas, kuris pakeiia arba papildo slygas, tvirtintas preliminariojoje sutartyje, nra laikytinas nauja preliminariosios sutarties esmine slyga. Todl slyg papildymai gali bti, jeigu antroji alis su tuo sutinka. Jeigu ne, pagrindin sutartis turi bti sudaroma preliminariojoje sutartyje aptartomis slygomis. Taigi pagrindins sutarties sly-

113 114

Isamiau r.: V. Mikelnas. Sutari teis, p. 122170.


. ., . . , c. 234.

141

CIVILIN TEIS. II dalis.

gos, aptartos preliminariojoje sutartyje, yra ne tik privalomos, bet ir pakankamos transformuoti preliminarij sutart pagrindin. Lyginant pagrindins ir preliminariosios sutarties nevykdymo teisines pasekmes konstatuotina, jog jos skiriasi tuo, kad preliminariosios sutarties nevykdymo atveju galima reikalauti, kad bt atlyginti nuostoliai dl neigiamo intereso (intereso sudaryti sutart), o antruoju atveju (pagrindins sutarties nevykdymo) dl pozityvaus intereso, kad kontrahentas vykdyt sutartinius sipareigojimus. Todl neabejotinai nuostoli dydis dl preliminariosios sutarties nevykdymo bus maesnis nei dl pagrindins sutarties nevykdymo. Taigi ir rizika nevykdyti preliminariosios sutarties yra maesn nei nevykdyti pagrindins sutarties. Nustatant, koki reikm preliminarioji sutartis turi kuriant sutartinius santykius, btina vertinti, kaip jau minta, ali derybas, jeigu tokios vyko, prie sudarant preliminarij sutart. Tai ypa svarbu, jei kyla ginas dl tikrosios sutarties ali valios preliminariojoje sutartyje. Tokiu atveju svarbus tampa ir ali susirainjimas, vyks iki preliminariosios sutarties sudarymo, ir vairs dokumentai, ir kitos aplinkybs, padedanios isiaikinti tikruosius ali ketinimus. Preliminariosios sutarties ypatumas tas, kad jei pagrindin sutartis buvo sudaryta taip, kaip numatyta preliminariojoje, nuo pagrindins sutarties sudarymo momento preliminarioji sutartis netenka teisins galios. Bet tai nereikia, kad ji netenka savo faktins reikms, nes ji naudotina kaip rodomoji priemon aikinant sutartis (CK 6.193 str. 5 d.). Preliminarioji sutartis gali bti sudaroma susitariant sudaryti ateityje ir konsensualin, ir realin sutart. Todl nepaisant to, kad realin sutartis siejama ne tik su susitarimo momentu, bet ir su realiu turto perdavimu (pvz., paskolos sutartis), sutartis dl pagrindins sutarties ateityje sudarymo bus teisikai pareigojanti ir jei alis atsisakys sudaryti pagrindin sutart preliminarioje sutartyje nurodytomis slygomis, ji turs atlyginti tokiu atsisakymu padarytus antrajai aliai nuostolius115. Preliminarioji sutartis pagal jos samprat, kuri pateikta CK 6.165
Pavyzdiui, paadas padovanoti turt ar turtin teis arba atleisti nuo turtins pareigos ateityje nelaikomas dovanojimo sutartimi (CK 6.465 str. 2 d.). Bet tai gali bti traktuojama kaip preliminarioji sutartis, ir asmuo, kuriam buvo paadta padovanoti k nors ateityje, turi teis nuostoli, susijusi su pasirengimu priimti dovan, atlyginim, jeigu dovanotojas atsisak sudaryti sutart dl nepateisinam prieasi.
115

142

II skyrius. SUTARI TEIS.

straipsnio 1 dalyje, yra laikytina dviale sutartimi, nors teisinje literatroje yra nuomoni, kad gali bti ir vienaals preliminariosios sutartys, nepaisant to, jog pagrindin sutartis yra dvial, t. y. vienaale sutartimi pardavjas gali sipareigoti parduoti arba pirkjas sipareigoti nupirkti116. Svarbi reikm turi preliminariosios sutarties taka treij asmen teisms ir pareigoms. CK tiesiogiai neatsako, kaip bt, jei sudarius preliminarij sutart terminui sudaryti pagrindin sutart nepasibaigus pardavjas parduot daikt treiajam asmeniui. Preliminarios sutarties prigimtis yra ta, kad ji pareigoja alis tik sudaryti sutart. Dl to pirkjas pagal preliminarij sutart negalt reikti iekinio dl pardavjo sudarytos su treiuoju asmeniu pirkimopardavimo sutarties pripainimo negaliojania. Potencialus pirkjas negali reikti ir vindikacinio iekinio treiajam asmeniui. Vadinasi, galima reikalauti i potencialaus pardavjo atlyginti nuostolius. Preliminarioji sutartis yra viena i civilini sutari ri, todl i esms jai bdingi visi sutari riniai poymiai bei sudarymo tvarka. Bet tuo pat metu preliminariajai sutariai bdingos kai kurios ypatybs. Vis pirma ji yra sudaroma raytine forma, kurios nesilaikymas daro j negaliojani, nors jei bt sudaroma pagrindin sutartis dl tam tikr objekt, statymas reikalaut kitokios ios sutarties formos (pvz., nekilnojamojo daikto pirkimopardavimo sutart reikt patvirtinti notarikai, be to, yra sutari, kurioms raytin forma nra privaloma)117. Antra, kyla klausimas, ar galima preliminariajai sutariai taikyti CK nurodytus sutartini prievoli utikrinimo bdus, nes, pavyzdiui, pagal CK 6.98 straipsnio 2 dal preliminarioji sutartis negali bti utikrinama rankpinigiais. Remiantis tuo, kad preliminariajai sutariai taikytinos tokios pat taisykls kaip ir sudarant pagrindin sutart, darytina ivada, kad preliminarij sutart galima utikrinti tais sutari utikrinimo bdais, kuri nedraudia statymas. Tokia linkme yra formuojama ir teism praktika118.
. ., . . . , 1954, c. 144.
117 116

Kai kuriose valstybse (pvz., Rusijos CK 429 str. 2 d.) nurodyta, kad preliminarioji sutartis sudaroma tokia forma, kokia yra numatyta pagrindinei sutariai, o jei pagrindins sutarties forma nra numatyta, tai turi bti sudaroma ratu. 118 Lietuvos Aukiausiojo Teismo 2000 m. vasario 2 d. nutartis civilinje byloje . Stankeviius v H. Chadakeviius, Nr. 3K723/2000 // Teism praktika. 2001. Nr. 14.

143

CIVILIN TEIS. II dalis.

Kontroliniai klausimai:
1. Ar CK reglamentuoja ikisutartinius santykius? 2. Kokiais atvejais alis ikisutartiniuose santykiuose gali bti priversta atlyginti kitai aliai nuostolius? 3. K reikia konfidencialumo pareigos paeidimas? 4. Kokia atsakomybs preliminariuose santykiuose prigimtis? 5. Kokia sutartis vadinama preliminarija? 6. Kokia forma turi bti sudaryta preliminarioji sutartis? 7. Koks preliminariosios sutarties galiojimo terminas? 8. Ar preliminarioji sutartis gali bti priverstinai vykdyta natra? 9. Kokios preliminariosios sutarties paeidimo pasekms? 10. Ar preliminariosios sutarties vykdymas gali bti utikrintas netesybomis ar kitais prievoli vykdymo utikrinimo bdais?

144

II skyrius. SUTARI TEIS.

19 skirsnis. SUTARI GALIA IR FORMA


19.1. Sutari galia
Teistai sudaryta ir galiojanti sutartis turi statymo gali sutarties alims (CK 6.189 str. 1 d.). Tai reikia, kad kaip visi asmenys privalo laikytis statym, nustatani visiems privalomas elgesio taisykles, taip ir alys privalo laikytis savo sudarytos sutarties, joje numatyt taisykli. alys sutartyje nustato tik sau privalomas elgesio taisykles, bet negali nustatyti arba apriboti kit asmen, nesani sutarties alimis, teisi ir pareig, iskyrus statymo numatytas. Taiau tam tikrais atvejais sutartis gali turti takos treij asmen teisms ir pareigoms. CK 6.190 straipsnio 1 dalis numato, kad kai viena sutarties alis mirta arba yra likviduojama, i sutarties atsiradusios teiss ir pareigos pereina jos pdiniams (teisi permjams), jeigu tai manoma pagal sutarties prigimt, statymus arba sutart. Ne visos mirusios alies teiss yra paveldimos. Nepereina pdiniams teiss ir pareigos, jei jos susijusios su mirusios alies asmeniu. Pavyzdiui, pagal ilaikymo iki gyvos galvos sutart rentos moktojo prievol mokti ilaikym baigiasi rentos gavjo mirtimi (CK 6.464 str. 1 d.). Kilus ginui dl sutartins prievols pobdio, jei kreditorius nort, kad i sutarties kylanios pareigos pereit skolininko pdiniams, turt rodyti, kad sutartin prievol nra grynai asmeninio pobdio. Galimi atvejai, kai nors prievol yra asmeninio pobdio (pvz., rentos mokjimas iki gyvos galvos), bet sutartyje gali bti numatyta, kad mirus rentos gavjui renta mokama rentos gavjo pdiniui arba kitam asmeniui (CK 6.442 str. 3 d.). Tuomet pagal sutart pdinis arba kitas asmuo tampa rentos gavjo teisi permju. Jei sutartin prievol nra asmenin, tai ji yra paveldima, jei alys nesusitar kitaip. Tokiu atveju, jei pdiniai manyt, kad sutartin prievol nra grynai asmenin, jiems tekt rodinjimo nata dl sutartins prievols pobdio. Galimi atvejai, kai viena i sutarties ali nurodo, kad tam tikrus veiksmus pagal sutart vykdys treiasis asmuo. Kadangi treiasis asmuo 145

CIVILIN TEIS. II dalis.

nra sutarties alis, tai jo neatliktus sutartyje nurodytus veiksmus privalo atlikti ta sutarties alis, kuri tai paadjo (CK 6.190 str. 2 d.). Paprastai ali teiss ir pareigos pagal sudaryt sutart atsiranda nuo jos sudarymo momento arba nuo momento, kuris nurodytas sutartyje ir paprastai orientuotas ateit. Bet alys gali nustatyti, kad sutartis yra taikoma iki jos sudarymo atsiradusiems santykiams (CK 6.189 str. 2 d.). Pavyzdiui, sudariusios rengini nuomos sutart alys gali nustatyti, kad jos nuostatos yra taikomos ir t rengini, kurie buvo laikomi pirkjo sandliuose, atvilgiu. Bet jei alys numato sutarties nuostatas taikyti praeities santykiams, tai treij asmen teiss, jei jie jas buvo gij prie sudarydami sutart, neturi bti paeidiamos. Paprastai sutartis baigiasi tinkamai j vykdius. Bet sutartyje arba statymuose gali bti numatyta, kad sutarties galiojimo termino pabaiga reikia ir ali prievoli pabaig pagal sutart (CK 6. 189 str. 3 d.), t. y. alys gali ir nesieti sutarties pabaigos su jos vykdymu, o susieti su galiojimo termino pabaiga arba tokio termino pabaiga gali bti numatyta statyme. Pavyzdiui, valstybins ems nuomos sutarties terminas negali bti ilgesnis kaip devyniasdeimt devyneri metai (CK 6.549 str. 2 d.).

19.2. Sutari forma


Norint sudaryti sutart reikia suderinti visas jos esmines slygas tam tikra ali sutarta arba statymo reikalaujama forma. Kadangi sutartys yra viena i sandori ri, tai j formai taikomos bendros CK 1.71 1.77 straipsnyje numatytos taisykls, reglamentuojanios sandori form. Todl sutartys gali bti sudaromos odiu, ratu (paprasta arba notarine forma) arba konkliudentiniais veiksmais. Sutartys, kurioms statymas ar ali susitarimas nenustato raytins formos, gali bti sudaromos odiu (CK 1.72 str. 1 d.). Jei pagal statymus arba ali susitarim sutartis turi bti paprastos raytins formos, ji gali bti sudaroma tiek suraant vien ali pasirayt dokument, tiek ir pasikeiiant ratais, faksimilinio ryio praneimais arba kitokiais telekomunikacij galiniais renginiais perduodama informacija, jeigu yra utikrinta teksto apsauga ir galima identifikuoti j siuntusios alies para. Raytinei sutari formai prilyginama ir j sudarymas internetu. Sutart gali pasirayti j sudars asmuo arba tinka146

II skyrius. SUTARI TEIS.

mai galiotas sutart sudariusio asmens atstovas. Sutart sudarius naudojant telekomunikacij galinius renginius turi utekti duomen sutarties alims nustatyti119. Notarine forma turi bti sudaromos sutartys, nurodytos CK 1.74 straipsnyje. Reikalaujama, kad notarins formos bt sutartys, kurios yra svarbios jas sudarantiems asmenims ir visuomenei. Tokiu atveju sutartis yra sudaroma ratu ir patvirtinama notaro. Notarin forma kaip privaloma yra nustatyta nekilnojamojo daikto pirkimopardavimo sutartims (CK 6.393 str.), nekilnojamojo daikto dovanojimo sutariai, taip pat dovanojimo sutariai, kurios suma didesn kaip penkiasdeimt tkstani lit (6.469 str. 2 d.), nekilnojamojo daikto main (CK 6.432 str.), turto patikjimo (CK 6.960 str.), partnerysts (kai steigiama kin bendrija) sutartims ir kt. Sutartys, kurias statymas leidia sudaryti odiu, taip pat gali bti paprastos raytins ar notarins formos. Sutartys, kurioms statymas numato paprast raytin form, taip pat gali bti sudaromos notarine forma. alys gali susitarti dl tam tikr papildom raytins sutarties formos reikalavim (tam tikr asmen paraai, sutarties antspaudavimas, sutarties suraymas specialia forma ir pan.) bei numatyti toki reikalavim teisines pasekmes, kurios alims tampa privalomos. Sutarties pakeitimai ir papildymai turi bti tokios formos, kokios turi bti sutartis, bet statymas arba sutartis gali numatyti, kad sutarties pakeitimas arba papildymas gali bti sudarytas kita forma. Pavyzdiui, statymas numato, kad skolos perklimo sutarties forma turi bti raytin (CK 6.118 str.), nors, tarkime, pati sutartis (pvz., paskolos) buvo sudaryta notarine forma. Tam tikroms sutartims statymas numato teisin registracij (ems, pastat, statini perleidimo, ilgalaiks nuomos, gyvenamosios patalpos nuomos ir kt.). Tokiu atveju alys, neregistravusios tokios sutarties, negali pagal toki sutart gyt teisi ir pareig panaudoti prie treiuosius asmenis ir rodinti savo teisi prie treiuosius asmenis
2000 m. liepos 11 d. Lietuvos Respublikos elektroninio parao statymas Nr. VIII1822 skelbia, kad saugus elektroninis paraas, sukurtas saugia parao formavimo ranga ir patvirtintas galiojaniu kvalifikuotu sertifikatu, elektroniniais duomenimis turi toki pat teisin gali kaip ir paraas raytiniuose dokumentuose ir yra leistinas kaip rodinjimo priemon teisme // Valstybs inios. 2000. Nr. 611827.
119

147

CIVILIN TEIS. II dalis.

remdamosi kitais rodymais. Bet statymo nustatytas reikalavimas teisikai registruoti sutart jos nedaro negaliojanios, ji galioja sutarties alims, j teiss ir pareigos atsiranda nuo to momento, kuris yra nustatytas statymu arba ali susitarimu, jeigu statymas nesieja j atsiradimo su sutarties registravimu, nes, pavyzdiui, i servituto kylanios teiss ir pareigos atsiranda tik registravus servitut, iskyrus atvejus, kai servitut nustato statymas (CK 4.124 str. 2 d.). Paymtina, kad 2000 m. CK teikia visikai kitoki teisins sandorio registracijos prasm nei 1964 m. CK. Pastarasis sutarties, kuriai buvo numatyta privaloma teisin registracija, sigaliojim (taip pat teisi ir pareig alims atsiradim) siejo ne tik su sutarties sudarymu statymo nustatyta forma, bet ir su tokios sutarties teisine registracija, todl per statymo nustatyt termin neregistruota sutartis bdavo pripastama negaliojania. CK 6.192 straipsnio 3 dalis numato, kad sutartis gali bti sudaroma priimant vykdyti usakym. Toks sutarties sudarymo bdas danai taikomas prekybos ir paslaug srityje. Pavyzdiui, danai usakymo primimo forma sudaromos krovini veimo sutartys. Jeigu alys susitar dl sudaromos sutarties formos, sutartis laikoma sudaryta tik tuo atveju, kai yra tokios formos, kuri yra numatyta sutartyje, nors pagal statymus tokia tos sutarties forma neprivaloma. Antai alys gali sutarti, kad sutart kuri pagal statym galima sudaryti odiu, pakeisti, papildyti arba j nutraukti galima tik ratu. Tokiu atveju i sutartis negali bti papildyta, pakeista arba nutraukta kitokiu bdu (CK 6.183 str. 1 d.). Bet 2 to paties straipsnio dalis numato ilyg, pagal kuri galima nepaisyti io reikalavimo, jei abi alys savo konkliudentiniais veiksmais parodo, kad tos slygos jos atsisako. Pavyzdiui, sudaryta pirkimopardavimo sutartis dl preki pristatymo iki sutartyje nurodyto termino, taip pat nurodyta, kad i sutarties slyg galima pakeisti tik alims susitarus ratu. Bet jei pardavjas, nepasils ratu susitarti dl kitokio termino, pristato prekes prie ar po sutartyje nurodyto termino, o pirkjas jas priima, tam neprietarauja arba pritaria odiu, tuomet yra pakankamas pagrindas teigti, kad alys atsisak sutarties slygos dl pristatymo termino pakeitimo forminimo ratu. Bet notarins formos sutartis gali bti pakeista nutraukta arba papildyta tik notarine forma (CK 6.183 str. 3 d.). Tokiu atveju CK 6.183 straipsnio 2 dalis netaikoma. 148

II skyrius. SUTARI TEIS.

Taiau ali susitarimai dl formos negali paeisti imperatyvi statymo nuostat. Antai alys negali susitarti dl paprastos raytins formos nekilnojamojo daikto pirkimopardavimo sutarties, nes statymas reikalauja notarins toki sutari formos. Konkliudentiniais veiksmais galima sudaryti tik tokias sutartis, kuri konkreios formos statymas nenumato. statymas tokios formos nenumato odiniams susitarimams. Bet negalima konkliudentiniais veiksmais sudaryti sutarties, kurias statymas numato raytin notarin form. Konkliudentiniai veiksmai sudarant sutartis gana danai naudojami pareikiant ofert (pvz., vieosios ofertos atveju CK 6.171 str.). Galimi ir kiti sutari sudarymo konkliudentiniais veiksmais atvejai, pavyzdiui, pasaugos sutarties sudarymas gali bti patvirtinamas etono (numerio) arba kitokio enklo idavimu (CK 6.831 str. 3 d. 2 p.); kai kuriais atvejais konkliudentiniais veiksmais pripastamas sutarties pratsimas (pvz., CK 6.481 str. numatyta, kad jeigu pasibaigus sutarties terminui nuomininkas daugiau kaip deimt dien naudojasi turtu ir nuomotojas tam neprietarauja, tai laikoma, kad sutartis tapo neterminuota).

Kontroliniai klausimai:
1. Nuo kokio momento alims atsiranda teiss ir pareigos pagal sutart? 2. K reikia nuostata, kad sutartis turi statymo gali jos alims? 3. Ar sutartims taikomos bendrosios sandori form reglamentuojanios normos? 4. Kokias sutartis privaloma sudaryti notarine forma? 5. Kokia yra sutarties registracijos reikm jos galiojimui? 6. Kokia yra sutarties registracijos reikm tretiesiems asmenims?

149

CIVILIN TEIS. II dalis.

20 skirsnis. SUTARTIES ALYS. SUTARTIS IR TRETIEJI ASMENYS


20.1. Sutarties alys
Sutartis yra pagrindinis civilini teisini santyki modelis. Todl jos alimis gali bti visi civilini teisini santyki dalyviai: tiek fiziniai, tiek vieieji bei privatieji juridiniai asmenys. Civiliniai santykiai reglamentuojami vadovaujantis j subjekt lygiateisikumo, sutarties laisvs ir kitais civilini teisini santyki reglamentavimo principais, tvirtintais CK 1.2 straipsnyje, todl visi nurodyti subjektai i esms turi vienodas galimybes pasirinkti vienok ar kitok sutarties model. Kadangi sutartis yra ali suderintos valios iraika, tai tikrj savo vali gali ireikti tik teisns ir veiksns asmenys. Teisnumo ir veiksnumo turin konkreiuose sutartiniuose santykiuose lemia civilini teisini santyki subjekt vairov. Taigi teisnumo ir veiksnumo turinys priklauso nuo to, ar sutartiniuose santykiuose dalyvauja fizinis ar juridinis asmuo; savo ruotu kalbant apie juridini asmen teisnumo turin svarbu, ar tai vieas ar privatus juridinis asmuo, ar tai pelno siekiantis ar nesiekiantis juridinis asmuo ir pan. Tam tikrais atvejais tai lemia ir subjekt gebjim bti vienoki ar kitoki sutartini santyki dalyviais. Pavyzdiui, privatieji juridiniai asmenys gali sudaryti bet kokias sutartis, iskyrus tas, kurias gali sudaryti tik fizinis asmuo (CK 2.74 str. 1 d.), tuo tarpu vieieji juridiniai asmenys, turintys specialj teisnum, gali sudaryti tik tokias sutartis, kurios neprietarauja j steigimo dokumentams ir veiklos tikslams120. statymo leidjas dl vairi prieasi gali riboti vien arba kit subjekt galimybes bti konkreios sutarties dalyviu. Tai priklauso nuo sutarties ries, turinio, tiksl. Kai kuriais atvejais sutarties alimi gali bti tik fiziniai asmenys. Pavyzdiui, tik fizinis asmuo gali bti gyvenamosios patalpos nuominin120 Fizini asmen teisnumas ir veiksnumas isamiau aptartas knygoje: J. Kirien, V. Pakalnikis ir kt. Civilin teis. Bendroji dalis. Vilnius, 2004, t. 1, p. 133154.

150

II skyrius. SUTARI TEIS.

ku (CK 6.578 str. 3 d.), nuomininku pagal vartojimo nuomos sutart (CK 6.504 str. 1 d.), vartojimo kredito (CK 6.886 str. 1 d.), rentos iki gyvos galvos (CK 6.456 str.), ilaikymo iki gyvos galvos (CK 6.460 str.) gavjais ir t. t. Kitais atvejais tik juridiniai asmenys gali bti sutarties alimis. Pavyzdiui, tiktai bankas arba kitas pelno siekiantis juridinis asmuo gali bti lizingo (finansins nuomos) davju (CK 6.567 str. 3 d.); tiktai mons (verslininkai) gali bti franizs sutarties alimis (CK 6.766 str. 3 d.); tik mons (verslininkai) gali bti distribucijos sutarties alimis (CK 6.796 str. 3 d.); tik bankas arba kitas pelno siekiantis asmuo gali bti finansuotoju pagal faktoringo sutart (CK 6.904 str.) ir t. t. Be to, statymo leidjas, atsivelgdamas tai, kas yra konkreios sutarties alys, gali daryti ir kitokias iimtis jos subjektams: suteikti papildom teisi arba, atvirkiai, numatyti tam tikr apribojim. Antai energijos pirkimopardavimo sutart vienaalikai gali nutraukti tik abonentas fizinis asmuo; papildomas teises ir garantijas turi vartotojai pagal visas vartojimo sutartis (CK 6.188 str.).

20.2. Sutartis ir tretieji asmenys


Treiasis asmuo tai asmuo, kuris nebdamas sutarties alimi savo veiksmais vienaip ar kitaip daro tak teisini santyki raidai ir yra susijs teisiniais ryiais su viena i ali arba su abiem. Treij asmen svoka plaiai vartojama tiek civiliniame procese, tiek ir materialinje teisje. Kadangi sutartis nuo jos sudarymo momento yra civilins teisins apyvartos dalis, tai kiekviena sutartis gali bti priepastatyta visai kitai civilinei apyvartai. Taigi tretieji asmenys visi kiti, nesantys sutarties alimi. Atskiruose CK straipsniuose yra nuostat, skirt tretiesiems asmenims, pavyzdiui, CK 6.506.51 straipsniuose numatyta treiojo asmens teis vykdyti prievol, CK 6.190 straipsnyje reglamentuota sutarties galia tretiesiems asmenims, CK 6.191 straipsnyje apibdinta sutartis treiojo asmens naudai, CK 6.112 straipsnyje reglamentuotas reikalavimo perjimas treiajam asmeniui regreso tvarka, pagal CK 6.66 6.67 straipsnius taikomas actio Pauliana institutas negali bti taikomas siningiems tretiesiems asmenims; neregistravusios statymo nustatyta tvarka sutarties, kuriai statymas numato privalom teisin registracij, 151

CIVILIN TEIS. II dalis.

alys negali panaudoti sandorio fakto prie treiuosius asmenis Atskir ri sutartyse taip pat minimi tretieji asmenys: pagal CK 6.321 straipsn ir pardavjas pareigotas spti pirkj apie treiojo asmens teises parduodam daikt; nuomininkas, tvarkingai vykds pagal nuomos sutart prisiimtas pareigas, turi pirmenybs teis, palyginti su kitais asmenimis, pratsti nuomos sutart (CK 6.482 str.); CK 6.486 straipsnio 1 dalyje nurodoma, kad daikto inuomojimas nepanaikina ir nepakeiia treij asmen teisi daikt; rangovas pagal projektavimo ir tyrinjimo darb rangos sutart neturi teiss be usakovo sutikimo perduoti darbo rezultato tretiesiems asmenims (CK 6.702 str. 2 d.); asmens sveikatos prieiros paslaug teikjas negali jokiems kitiems asmenims be paciento sutikimo suteikti informacijos apie pacient (CK 6. 736 str. 1 d.) ir t. t. Taigi sutarties ali ryiai su treiaisiais asmenimis yra labai vairs. Teisinje literatroje bandyta skirstyti treij asmen status pagal j dalyvavimo teisiniame santykyje pobd121. M. Braginskis paymi, kad sukurti vieno lygio skirstym bt sunku, todl silo vairi lygmen skirstym. Pirmiausia tretieji asmenys teisiniuose santykiuose dalyvauja savo vardu arba sutarties alies vardu. Tolesnis skirstymas asmen, dalyvaujani sutartyje savo vardu, priklauso nuo ali numatyto tikslo kriterij. Tai leidia vis pirma iskirti sutartis treiojo asmens naudai. Jei treiasis asmuo dalyvauja sutartyje kitos alies vardu, sutartis galime skirstyti pagal tai, su kuria i ali tretieji asmenys yra susij: su pasyvija, t. y. skolininku, ar aktyvija, t. y. kreditoriumi. Dalyvauti pasyviosios alies pusje galima dviem bdais: treiasis asmuo gali bti sutartins prievols vykdytojas arba skolininko pagalbininkas. Aktyviosios alies pusje treiasis asmuo gali priimti vykdym vietoje kreditoriaus arba apie treiojo asmens adresuot vienai i sutarties ali reikalavim vykdyti sutart122. Paymtina ir tai, kad pagrindiniai sutari nuostatus unifikuojantys dokumentai 1980 m. Jungtini Taut konvencija dl tarptautins preki pirkimopardavimo sutarties bei UNIDROIT tarptautiniai komercini sutari principai nereguliuoja sutarties takos tretiesiems asmenims, o galimi treij asmen teisiniai ryiai su sutar121 Bandymus skirstyti treij asmen santykius su ali sudaroma sutartimi aprao M. Braginskis. r.: . . , . . . , c.

361362.
122

Ten pat, p. 362363.

152

II skyrius. SUTARI TEIS.

timi ir jos alimis vairiose valstybse reglamentuojami skirtingai123. Ypa reikminga yra sutartis treiojo asmens naudai. Ji i esms skiriasi nuo vis kit sutari, kurios susijusios su treiaisiais asmenimis. i sutartis reglamentuojama CK 6.191 straipsnyje. Pagrindin ios sutarties ries prasm kad tokia sutartis suteikia treiajam asmeniui savarankiko reikalavimo teis, nors sudarant sutart treiasis asmuo nedalyvavo. Pavyzdiui, pagal veimo sutart vejas sipareigoja siuntjo jam perduot krovin nugabenti paskirties punkt ir iduoti turiniam teis gauti krovin asmeniui (gavjui) (CK 6.808 str. 1 d.). Krovinio gavjas (treiasis asmuo) turi vairi teisi, taip pat ir pareikti pretenzijas bei reikalavimus vejui, su kuriuo tiesiogiai sutarties nesudar. Sutartys treiojo asmens naudai yra paplitusios taip pat draudimo ir kreditavimo santykiuose (gyvybs draudimo, slygini indli kredito staigose ir panaios sutartys). Sutartimi treiojo asmens naudai yra laikytina sutartis, kurioje viena i sutarties ali ilygsta i kitos sutarties alies, kad atsiradusi prievol bt vykdyta treiajam asmeniui. Tokiu atveju prievol vykdyti turi teis reikalauti tiek sutart sudars asmuo, tiek ir treiasis asmuo, kurio naudai ilygtas prievols vykdymas. Taigi nors sudarant sutart treiasis asmuo arba jo atstovas nedalyvauja (nra sutarties alis), taiau jis gyja savarankik reikalavimo teis. CK 6.191 straipsnio 2 dalis sieja sutart treiojo asmens naudai su jo sutikimu priimti jam suteikt sutartimi teis. Jei treiasis asmuo jos atsisako, tai ia teise gali pasinaudoti sudars sutart asmuo, iskyrus atvejus, kai tai prietarauja statymams, sutariai arba prievols esmei. Paymtina, kad sutartis treiojo asmens naudai treiajam asmeniui sukuria ne tik reikalavimo teis, bet gali sukurti ir tam tikras pareigas. Pavyzdiui, CK 6.1007 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad treiasis asmuo naudos gavjas, gali bti pareigotas vykdyti prievol. Taigi sutariai treiojo asmens naudai bdingi maiausiai trys elementai: 1) pirmin sutartis sukuria treiajam asmeniui teises, o ne pareigas124; 2) treiasis asmuo visada yra kreditorius kurios nors sutarties
Sutarties ir treij asmen teisinio reglamentavimo problematik isamiai aptaria V. Mikelnas. r.: Mikelnas V. Sutari teis, p. 509541. 124 Kaip jau minta, tam tikrais atvejais treiasis asmuo gali bti pareigotas atlikti tam tikras prievoles, bet tokios jo pareigos gali atsirasti tik kaip susijusios su naudos gavimu.
123

153

CIVILIN TEIS. II dalis.

alies atvilgiu; 3) treiajam asmeniui atsisakius savo teiss j paprastai gali gyvendinti pats sutarties kontrahentas, esantis kreditoriumi. Kad treiasis asmuo prievolje tapt kreditoriumi, btini maiausiai du juridiniai faktai: 1) atitinkamos sutarties sudarymas ir 2) treiojo asmens sutikimas priimti aptart jo naudai teis (pvz., draudimo sutartyse treiasis asmuo turi ireikti savo vali vykus draudiminiam vykiui); Sutarties treiojo asmens naudai ypatyb yra ir ta, kad galimi atvejai, kai konkretus tretysis asmuo sutartyje nra vardytas (pvz., atsakomybs u padaryt al draudimas: didesnio pavojaus altinio valdytojas draudia savo atsakomyb prie potencialius nukentjusiuosius; notaras, advokatas draudia savo veiksmus nuo potenciali klaid ir pan.). Sutartis treiojo asmens naudai reikia skirti nuo vykdytos prievols treiajam asmeniui, nes prievol vykdant treiojo asmens naudai gavjas pagal sutart joki teisi negyja, o dalyvauja teisiniame santykyje kaip faktinis vykdymo gavjas. iuo atveju skolininkas kreditoriaus nurodymu turi vykdyti prievol treiajam asmeniui, ir toks vykdymas yra laikomas tinkamu. Treiojo asmens naudai padariusi ilyg sutarties alis gali ataukti treiojo asmens teis iki to momento, kol is asmuo pareikia i teis priimsis (CK 6.191 str. 3 d.).

Kontroliniai klausimai: 1. Kas gali bti sutarties alimis? 2. Kas yra tretieji asmenys sutartiniuose santykiuose? 3. Kurios i prievols ali pusje gali veikti tretieji asmenys? 4. Kokie sutarties treiojo asmens naudai ypatumai? 5. Ar treiasis asmuo gali bti pareigotas vykdyti prievol? 6. Ar treiojo asmens naudai padariusi ilyg alis turi teis ataukti treiojo asmens teis?

154

II skyrius. SUTARI TEIS.

21 skirsnis. SUTARI AIKINIMAS


Poreikis aikinti sutartis atsiranda dl ne visikai aiki atskir sutarties slyg arba jei yra ginijamas sutarties egzistavimas apskritai, arba sutarties svok reikm. Teismas aikina sutartis tada, kai tarp ali kyla ginas dl sutarties esms arba atskir jos slyg. Atsitinka taip, kad sutarties tekstas skiriasi nuo tikrj ali ketinim arba netinkamai juos atspindi. Pasitaiko, kad vienos sutarties teksto nuostatos prietarauja kitoms. Gali bti taip, kad alys, sudarydamos sutart, neaptar kai kuri slyg, dl kuri kyla ginas. Pagaliau gana danai sutartys, ypa tada, kai jas sudaro skirting valstybi fiziniai arba juridiniai asmenys, sudaromos dviem ar daugiau kalb, o tekstai neatitinka vienas kito, todl klausimas, kokiam i sutarties tekst teiktinas prioritetas. Visa tai susij su sutari aikinimu, reglamentuojamu CK 6.193 6.195 straipsniuose. Pasaulyje nra visuotinai priimt sutarties aikinimo princip. Taiau galima iskirti du vyraujanius sutarties aikinimo metodus subjektyvj ir objektyvj. Subjektyvusis metodas reikalauja, kad aikinant sutartis bt nustatyti tikrieji, t. y. subjektyvs ali, ketinimai. Objektyvusis metodas nurodo, kad aikinant sutartis pabriama gramatin sutarties teksto iraika, o ne ali vidini ketinim nustatymas125. Sutartis, kaip sandoris, lemia teisinio santykio turin, kuris yra ali valios padarinys. Tai ypatumas, atskiriantis sutart nuo kit juridini fakt, toki kaip kitam asmeniui padaryta ala, neteistas praturtjimas ir kt. is poymis bdingas visiems sandoriams vienaaliams, dvialiams ir daugiaaliams. Visada, kai kalbama apie sandor ir j r sutart, turimi galvoje du sandorio elementai valia ir valios iraika. Kyla klausimas, kas svarbiau valia ar jos iraika? Valios poiriu teisinje literatroje yra vairi nuomoni. Vieni mano, kad kai galima nustatyti tikrj vali, kilus ginui privalu remtis valia, o ne jos iraika (valios teorija). Kiti mano, kad btina vadovautis valios iraika, nes jei valia nebuvo tinkamai pareikta, negalima sprsti
125

Mikelnas V. Sutari teis, p. 353.

155

CIVILIN TEIS. II dalis.

apie jos turin126. Treti mano, kad valia ir valios iraika tas pats ir neverta gilintis atskirus elementus. Skirtingose valstybse sutari aikinimo metodai skiriasi. Pavyzdiui, JAV, Anglijoje, vedijoje, Rusijoje pirmenyb teikiama ali valios iraikai sutartyje (objektyviajam sutarties aikinimo metodui)127, veicarijoje, Pranczijoje tikrajai ali valiai128. Istorikai ankstesnis yra sutarties aikinimas teikiant prioritet valios irakai. is metodas buvo inomas dar Senovs Romoje. Cum in verbis nulla ambiquitas est non debet admitti volintatatis quaestio (Jei odiuose nra dviprasmybs, neleidiama aikintis valios turinio Justinianas). Pavyzdiui, pagal klasikin romn teis testamentas buvo pripastamas negaliojaniu, jei eimininkas palieka vis turt vergui, bet pamirta dovanoti jam laisv. Paveldjimas ir ilaisvinimas i vergijos buvo laikomi dviem skirtingais sandoriais, todl nebuvo leidiama aikinti, kad paliekant testamentu turt buvo turimas galvoje ir ilaisvinimas i vergijos. Skirtingi sutarties aikinimo principai lm bandymus unifikuoti sutarties aikinimo taisykles. Vienas i toki dokument, kuriuose bandyta suvienodinti sutari aikinimo taisykles, yra 1980 m. Jungtini Taut konvencija dl tarptautinio pirkimopardavimo sutari. Konvencijos 8 straipsnio pirma dalis nustato, kad pareikimai arba kitoks alies elgesys aikinami pagal jos ketinim, jeigu kita alis inojo arba negaljo neinoti, koks tas ketinimas buvo129. Teorinis valios ir valios iraikos atribojimas nereikia, kad abu metodai taikomi atskirai, nes kiekvienu atveju reikmingos yra konkreios aplinkybs. UNIDROIT tarptautini komercini sutari princip 4.1 straipsnyje teigiama: Sutart reikia aikinti pagal bendr ali vali (ketinimus), bet tik tuomet, kai ta valia nustatyta. Jeigu to padaryti nemanoma, sutart reikia aikinti pagal t reikm, kuri protingi asmenys, veikdami kaip sutarties alys, suteikt sutariai analogikomis aplinkybmis.
. . . , 1917, c. 62.
127 126

Antai Rusijos CK 431 str. nurodoma, kad aikinant sutarties slygas teismas atsivelgia faktin sutarties odi ir posaki reikm. 128 Pavyzdiui, Pranczijos CK 1156 str. reikalauja, kad teismas, aikindamas sutart, atsivelgt bendr ali ketinim, o ne literatrin (gramatin) reikm. 129 Valstybs inios. 1995. Nr. 1022283.

156

II skyrius. SUTARI TEIS.

Sutari konsensualizmo principas reikalauja, kad teismas, aikindamas sutart, prioritet teikt tikrajai ali valiai, j tikriesiems ketinimams sudarant sutart. Ta paia dvasia reglamentuotas ir CK 6.193 straipsnis Sutari aikinimo taisykls. iame straipsnyje nurodyti ie pagrindiniai sutari aikinimo principai: 1) siningumas aikinant sutart; 2) pirmenybs teikimas tikriesiems ali ketinimams, o ne vien paodiniam sutarties tekstui (taigi valia yra lemianti); 3) nesant galimybs nustatyti ali tikrj ketinim aikinama atsivelgiant protingo mogaus kriterij; 5) visos sutarties slygos aikintinos atsivelgiant j tarpusavio ry, sutarties esm, tiksl bei jos sudarymo aplinkybes; 6) jei abejojama dl svok, atsivelgiama sutarties prigimt, esm, dalyk; 7) abejojant dl sutarties slyg jos aikintinos tas slygas pasiliusios alies nenaudai; 8) visais atvejais sutarties slygos aikintinos vartotojo naudai ir sutart prisijungimo bdu sudariusios alies naudai; 9) atsivelgiama ir ali derybas iki sutarties sudarymo, ali tarpusavio santyki praktik, ali elges po sutarties sudarymo ir paproius. Aikinant sutart ypa svarbu nustatyti teisin jos prigimt, nuo kurios daniausiai priklauso vairs klausimai, susij su sutarties ali tarpusavio santykiais. Yra atvej, kai sutarties ali teisini santyki kvalifikacij lemia ne ali pavartota terminologija, o t santyki turinys, kad ir kaip tuos santykius alys vardyt130. Sutartiniams teisiniams santykiams valios iraikos klausimas yra itin svarbus, nes apie potencialaus kontrahento vali dalyviai sprendia pagal jos iraik ir tai orientuoja savo veiksmus. Aikinant sutartis nustatyti tikruosius ali ketinimus ypa svarbu pripastant sandorius (sutartis) tariamais arba apsimestiniais. Pirmuoju atveju valios apskritai nra (sutartis sudaroma dl aki, nesiekiant teisini padarini), antruoju valia paslpta (sutartis sudaroma siekiant pridengti kit sutart). Nustatyti tikrj ali ketinimus taip pat labai svarbu ginijant per klaid sudaryt sutart (klaid gali bti labai vairi131) ar pripastant sutart, sudaryt apgaule, smurtu, ekonominiu spaudimu arba realiu grasinimu.
r., pavyzdiui, Lietuvos Aukiausiojo Teismo 2000 m. vasario 2 d. nutart civilinje byloje . Stankeviius v. H. Chadakeviius, Nr. 3K723/2000, kat. 43 // Teism praktika. Nr. 14, p. 1520. 131 Pavyzdiui, dl kontrahento asmens sudarant sandorius, kuriems vykdyti svarbi turtin atitinkamo asmens padtis, r. Lietuvos Aukiausiojo Teismo 1999 m. gegus 24 d. nutart civilinje byloje J. Kruait v A. Jurkeviien, Nr. 3K3157/1999, kat. 42.
130

157

CIVILIN TEIS. II dalis.

CK 6.194 straipsnis numato, kad jeigu sutartis yra sudaryta dviem ar daugiau kalb, tai kiekvienas sutarties tekstas turi toki pai teisin gali, bet jei skirtingomis kalbomis surayti sutarties tekstai neatitinka vienas kito, tai pirmenyb teikiama pirmiausia suraytam tekstui132. Pavyzdiui, jei sutartis yra sudaryta lietuvi ir angl kalbomis, tai abu jos tekstai turi vienod juridin gali. Bet jei lietuvi kalba surayta sutartis, kuri vliau iversta angl kalb, tai esant teksto neatitiktims turi bti vadovaujamasi lietuvikuoju sutarties tekstu. Jei alys neaptar tam tikr sutarties slyg, reikaling sutariai vykdyti, tai ias sutarties spragas vienos i ali reikalavimu gali paalinti teismas, nustatydamas atitinkamas slygas. Upildant teiss spragas teismas atsivelgia : 1) ali ketinimus; 2) sutarties tiksl ir esm; 3) siningumo, protingumo, teisingumo kriterijus133.

Kontroliniai klausimai:
1. 2. 3. 4. 5.

Kas vadinama sutarties aikinimu? Kokie sutarties aikinimo metodai vyrauja? K reikia subjektyvusis sutarties aikinimo metodas? K reikia objektyvusis sutarties aikinimo metodas? Kokie yra pagrindiniai sutarties aikinimo principai Lietuvos teisje? 6. Kokios yra sutarties aikinimo taisykls, kai sutartis sudaryta dviem ar daugiau kalb? 7. Kokios yra sutarties sprag upildymo taisykls?

132 133

CK 194 str. norma pakartoja UNIDROIT princip 4.7 str. is straipsnis pakartoja UNIDROIT princip 4.8 str.

158

II skyrius. SUTARI TEIS.

22 skirsnis. SUTARI TURINYS


Sudarydamos sutart alys susitaria dl vairi tarpusavio teisi ir pareig. Sutartyje alys numato sutarties objekt, kain, aptaria kokybs klausimus, atsiskaitymo tvark, gin sprendimo bdus ir t. t., t. y. paios sau susikuria normas, kuri privalo laikytis. Tai yra sutarties slygos. Sutarties slygos Teiss doktrinoje sutarties slygas prasta skirstyti esmines, prastines ir atsitiktines. Esmins slygos yra tokios slygos, kurios btinos ir pakankamos tam, kad sutartis bt sudaryta ir sukurt alims teises ir pareigas. Sutartis nebus laikoma sudaryta, kol nebus suderintos visos esmins sutarties slygos. Todl labai svarbu nustatyti, kokios konkreios sutarties slygos yra esmins. Pirma, esmine kiekvienos sutarties slyga yra laikytinas jos dalykas. Jei dl jo alys nesusitar, nra ir sutarties. Pavyzdiui, negalima sudaryti pirkimopardavimo sutarties, jei jos alys nesusitar, kokie daiktai bus parduoti. Bet vien tik dalyko nurodymas sutartyje ne visada yra pakankamas pagrindas pripainti sutart galiojania. Antra, esminmis sutarties slygomis yra laikytinos slygos, kurios statyme arba kitame teiss akte nurodytos kaip esmins. Pavyzdiui, keitimo sutarties (lakto) analiz leidia daryti ivad dl keleto esmini slyg, kurios nurodytos CK 4.210 straipsnyje. Arba, pavyzdiui, nuomos sutarties analiz leidia daryti ivad, kad nuomos mokestis yra esmin ios sutarties slyga. Kaina nurodyta ir kaip esmin nekilnojamojo daikto pirkimopardavimo sutarties slyga (CK 6.397 str. 1 d.); CK 6.959 straipsnis yra pavadintas Esmins turto patikjimo sutarties slygos paymint, kad ioje sutartyje turi bti nurodyta: turtas, perduodamas patikjimo teise; patiktojas, patiktinis, o jei sutartis sudaryta treiojo asmens (naudos gavjo naudai) naudos gavjas; patiktinio atlyginimas ir jo mokjimo tvarka bei sutarties galiojimo terminas. 159

CIVILIN TEIS. II dalis.

Treia, esminmis slygomis pripastamos sutarties slygos, kurios yra privalomos konkreioms sutari rims, be kuri tokios sutartys negalt egzistuoti. Antai jungtins veiklos (partnerysts) sutarties negalima sivaizduoti, jei nenurodyta veiklos ris. Esmin tam tikr sutari slyga gali bti kiekis. Pavyzdiui, elektros energijos tiekimo sutartyje energijos kiek lemia faktinis abonento sunaudojamas kiekis. Ketvirta, esmini sutarties slyg rimi galima laikyti subjektyviai egzistuojanias esmines slygas, t. y. tokias, be kuri alis nenori sudaryti sutarties. Jos neturi prietarauti statymui. Pavyzdiui, laiduotojas pagal CK 6.81 straipsnio 2 dal atsako tiek pat, kiek skolininkas, jei ko kita nenumato laidavimo sutartis. Bet, pavyzdiui, laiduotojas gali nepageidauti mokti palkanas ir pareikalauti tai rayti sutartyje. Arba preki pirkjas gali reikalauti specialaus pakavimo slygos, kuri bus pripainta esmine pirkimopardavimo sutarties slyga. CK specialiai aptarta sutarties dalyko kokybs slyga. CK 6.197 straipsnyje nurodyta, kad jeigu sutarties dalyko kokyb neaptarta sutartyje ir nenustatyta statymuose, tai ji turi atitikti proting ir ne blogesn u vidutin kokyb, atsivelgiant konkreias aplinkybes134. CK 6.197 straipsn reikia aikinti ir taikyti sistemikai su CK 6.41 straipsniu, kuriame numatytos analogikos taisykls, taikomos sutarties vykdymo kokybei135. Paymtina, kad kokybs slyga, ne taip, kaip dalykas ir kiekis, pati savaime nra esmin. Kokybs reikalavimai gali bti nustatyti ali sudarytoje sutartyje arba statymuose, bet jei ji nenustatyta, tuomet kokybs reikalavimams taikytini CK 6.197 straipsnyje nurodyti principai. Atskiros CK normos pateikia tam tikras kokybs reikalavimo charakteristikas ir kriterijus. Tai tarptautiniai standartai, nacionaliniai kriterijai, norminiai standartizacijos aktai ir kt. Bet jei alys tvirtino sutartyje didesnius nei norminiuose aktuose kokybs standartus tai ali susitarimo reikalas. Kitais atvejais normos dl kokybs, tvirtintos teiss aktuose, yra imperatyvas. Daugelyje sutari labai svarbi slyga yra kaina. i slyga bdinga atlygintinms sutartims apskritai, nes egzistuoja sutari atlygintinumo prezumpcija, t. y. bet kuri sutartis yra laikytina atlygintine, jei ko kita nenumatyta statyme, kitame teiss akte arba neiplaukia i sutarties turinio arba jos esms. Kaina gali bti nustatyta ali, norminiais aktais,
134 135

is straipsnis pakartoja UNIDROIT princip 5.6 str. CK komentaras. etoji knyga, p. 258.

160

II skyrius. SUTARI TEIS.

pagal kitus galimus kriterijus (pvz., CK 6.313 str. kaina pirkimo pardavimo sutartyje). Daniausiai alys sutartyje aptaria sutarties kain, bet jei dl kuri nors prieasi kaina nra nustatyta ir nra nuorodos tai, kad kaina yra esmin konkreios sutarties slyga, laikoma, kad alys turjo omenyje kain, kuri nustatoma pagal CK 6.198 straipsnyje nurodytus kriterijus136. is CK straipsnis tvirtina pagrindinius kainos nustatymo principus: 1) jei kaina sutartyje neaptarta, laikoma, kad alys turjo omeny prast kain, o jei tokios nra proting kain. prasta yra kaina, kuri sutarties sudarymo metu toje verslo srityje buvo prasta mokti u tok pat vykdym atitinkamomis aplinkybmis. Pavyzdiui, prastin krovini, Lietuvos vej gabenam Europos valstybes, 1 km veimo kaina yra 2 litai, o krovini, gabenam i Olandijos Lietuv, prastin kaina gali bti kitokia, jei veimo paslaugas usako Olandijos usakovas. Taiau atsivelgiant konkreias aplinkybes prastin veimo kaina gali bti sumainta arba padidinta. Pavyzdiui, didesn nei prastin gali bti nustatoma pavojing arba greitai gendani krovini veimo kaina, nes tai susij su didesne vejo rizika. Ta kaina gali bti didesn ir dl to, kad vejas turjo atlikti papildomus darbus, pavyzdiui, pakrauti ir ikrauti krovin. Protinga kaina nustatoma atsivelgiant vairias aplinkybes, bet jos esm ta, kad viena alis neturt nepagrstai praturtti kitos alies sskaita; 2) galimyb tikslinti sutarties kain, jei j nustatyti turi teis viena alis, ir jos nustatyta kaina aikiai neprotinga. Pavyzdiui, jei auditorius u jau suteiktas paslaugas nustat kain, kuri aikiai neatitinka suteiktos paslaugos kokybs arba labai pranoksta prastines toki pai paslaug kainas toje vietovje, teismas gali tikslinti sutarties kain; 3) jei kain pavesta nustatyti treiajam asmeniui, bet jis to nedaro arba negali padaryti (pvz., mir arba jo gyvenamoji vieta alims tapo neinoma, arba jis tiesiog atsisako tai daryti) ir jei paios alys dl kainos nesusitar, tai suinteresuotas asmuo gali prayti teism nustatyti kain, atitinkani protingumo kriterijus; 4) jei kaina turi bti nustatyta remiantis tam tikrais kriterijais (pvz., rinkos kaina, biros kaina ir pan.), kuri nra, tai jie pakeiiami artimiausiais kriterijais (pvz., prasta tokio daikto kaina atitinkamoje vietovje). Sutarties terminas taip pat viena i pagrindini sutarties slyg. Tai paios sutarties laiko ribos, taip pat neperengiant t rib vykdytin
136

CK 6.198 str. pakartoja UNIDROIT princip 5.7 str.

161

CIVILIN TEIS. II dalis.

teisi ir pareig etapai. Atskiros sutari rys reikalauja traukti sutart jos termin kaip esmin slyg, pavyzdiui, draudimo sutartys. alys gali numatyti vairias sutarties termin slygas vykdymo, pabaigos, nutraukimo termin ir kt. Sutarties vykdymo terminas yra ribojimas laiko atvilgiu: tik pasibaigus terminui kreditorius gyja reikalavimo teis, o skolininkas vykdymo pareig. Taigi vykdymo terminas lyg ir subrandina ali teises ir pareigas pagal sutart. Paymtina, kad sukakus vykdymo terminui ne tik skolininkas turi vykdyti sutart, bet ir kreditorius turi priimti vykdym. i aplinkyb verta aptarti dl prievols, vykdytos prie termin, fakto. Pagal bendr taisykl sutartini prievoli vykdymas per sutartyje nurodytus terminus turt atitikti abiej ali interesus. Turima galvoje, kad kreditorius gali bti nesuinteresuotas vykdyti prievol prie termin, nes pats negals vykdyti savo prieprieini sipareigojim laiku. Pavyzdiui, pateiktai produkcijai dar neinuomoti sandliai. Be to, kreditorius gali neturti intereso, kad sutartis bt vykdyta prie termin, pavyzdiui, bankas suteik paskolas u palkanas, o dl paskolos grinimo prie termin netenka dalies pajam. Bet visais atvejais sutartys, kai jas leidiama vykdyti prie termin, laikytinos vykdytomis tinkamai. Atitinkamai vykdymo gavimas prie termin negali bti traktuojamas kaip nepagrstas kreditoriaus praturtjimas, nors dl vykdymo prie termin kreditorius i ties praturtt. Gali bti sudaryta sutartis apibrtam arba neapibrtam terminui. CK 6.199 straipsnis137 aptaria neapibrtam terminui sudarytos sutarties nutraukimo taisykl galima nutraukti neapibrtam terminui sudaryt sutart spjus antrj al per proting termin. Tai bendra norma, kuri taikoma tada, kai specialios normos nenustato kitoki taisykli, nes kai kurios atskiros sutari rys numato j nutraukimo terminus (pvz., CK 6.614 str. neterminuotos gyvenamj patalp nuomos sutarties nutraukimas spjus nuominink ratu prie eis mnesius). Kitaip nei esmins sutarties slygos, prastins ir atsitiktins slygos neturi tiesiogins takos sutarties sudarymui. Maa to, prastini slyg nra net ir poreikio traukti sutart, nes jos suformuluotos statyme arba kitame norminiame akte. Atsitiktins slygos taip pat neturi
137

UNIDROIT princip 5.8 str.

162

II skyrius. SUTARI TEIS.

reikms sutarties sudarymui, bet jos, kitaip nei prastins, kurios sutartyje nebtinai turi bti, sutartyje turi bti, t. y. alys turi jas traukti. Gali kilti klausimas: jei atsitiktines slygas taip pat btina traukti sutart, kad jos tapt sutarties slygomis, kuo gi jos skiriasi nuo esmini? Teisinje literatroje vienovs iuo klausimu nra. Vieni autoriai nurodo, kad, kitaip nei esmini sutarties slyg nebuvimas, atsitiktins slygos nebuvimas sutartyje tik tada turs teisini padarini, jei suinteresuota alis rodys, kad ji reikalavo toki slyg suderinti. Prieingai, sutartis bus laikoma sudaryta be atsitiktins slygos. Kaip pavyzd jie nurodo, jog preki pristatymo btent oro transportu slyga gali atsirasti sutartyje, tik jei viena alis reikalaus j traukti, o kita su tuo sutiks138. Kiti autoriai, kritikuodami toki nuomon, nurodo, kad toks atsitiktins slygos apibdinimas kaip tik leidia j laikyti esmine139. 2000 m. CK pateiktas taip pat sutari slyg skirstymas aikiai nurodytas ir numanomas (CK 6.196 str. 1 d.)140. Aikiai nurodytos sutarties slygos yra tokios, kurios nurodytos raytinje sutartyje, arba tokios, dl kuri alys susitar odiu. Numanomos yra tokios sutarties slygos, kurios nors sutarties ali raytinje sutartyje nenurodytos arba odiu neaptartos, nustatomos atsivelgiant sutarties esm, tiksl, ali santyki pobd, teisingumo, protingumo ir siningumo kriterijus (CK 6. 196 str. 2 d.). Kokios slygos yra laikytinos numanomomis, vis pirma priklauso nuo konkreios sutarties. Pavyzdiui, nors pirkimo pardavimo sutartyje alys neaptar kokybs slygos, bet pardavjas visais atvejais turi garantuoti parduodamo daikto kokyb. Arba pagal medicinos prieiros sutart atsiranda pareiga pacient visapusikai informuoti, nors sutart ji gali bti nerayta. Be to, kokios slygos konkreioje sutartyje laikytinos numanomomis, gali bti sprendiama pagal nusistovjusi tarp ali sutari sudarymo praktik, prekybos paproius ir pan. CK 6.182 straipsnis mini sutartis, kuriose yra neaptart slyg141, t. y. nurodo, kad jeigu alys, ketindamos sudaryti sutart, specialiai paliko aptarti tam tikras slygas tolesni deryb metu arba paved jas nustaty / . . ., . . : , 1, c. 499500. 139 . ., . . , c. 302.
138

iame CK straipsnyje pakartota UNIDROIT princip 5.15.2 sutarties slyg klasifikacija. 141 UNIDROIT princip 2.14 str.

140

163

CIVILIN TEIS. II dalis.

ti tretiesiems asmenims, tai sutartis laikoma sudaryta. Sutarties galiojimui neturi takos ta aplinkyb, jog alys vliau dl t slyg nesusitar arba j nenustat tretieji asmenys, jeigu yra kit priemoni arba bd, kuriais galima tas slygas nustatyti. io straipsnio nuostatos skiriasi nuo CK 6.162 straipsnio 2 dalies, pagal kuri alys dl tam tikr neesmini sutarties slyg negali susitarti. CK 6.182 straipsnyje numatytu atveju alys dl sutarties slyg net nesitaria, specialiai atideda tai ateiiai, o CK 6.162 straipsnio 2 dalyje numatyti atvejai, kai alys dl antraeili slyg tariasi, bet joms nepavyksta susitarti. Tokiu atveju gin gali sprsti teismas, atsivelgdamas sutarties pobd, dispozityvias teiss normas, paproius, teisingumo, protingumo ir siningumo kriterijus.

Kontroliniai klausimai:
1. Kas sudaro sutarties turin? 2. Kokios slygos vadinamos esminmis, prastinmis ir atsitiktinmis? 3. Kokia slyga yra btina kiekvienoje sutartyje? 4. Ar kaina yra btina sutarties slyga? 5. Kokios slygos yra vadinamos aikiai nurodytomis ir numanomomis? 6. Ar slyga dl sutarties galiojimo termino yra btina sutarties slyga? 7. Kokios slygos vadinamos neaptartomis?

164

II skyrius. SUTARI TEIS.

23 skirsnis. SUTARI VYKDYMAS


Aikinant sutari vykdym sistemikai yra taikytinos CK normos, reglamentuojanios prievoli vykdym (CK etosios knygos 1 dalies III skyrius)142. CK II dalies XVIXVII skyriuose yra nuostatos, kurios specialiai skirtos vienai i prievoli ri sutartinms prievolms vykdyti. Sutarties vykdymas yra sutarties slyg gyvendinimas, kai sutarties alys pasiekia t rezultat, kurio tikjosi sudarydamos sutart. Kaip nurodo V. Mikelnas, nagrinjant sutarties institut svarbu nustatyti: 1) kokie yra sutarties vykdymo principai; 2) ar sutart turi vykdyti pati alis, ar tai gali padaryti ir kitas asmuo; 3) kaip nustatyti sutarties vykdymo viet ir laik, jeigu alys i klausim sutartyje neaptar; 4) pagal kokius kriterijus nustatoma parduodam daikt bei suteikiam paslaug ir atliekam darb kokyb, jeigu alys i klausim sutartyje neaptar; 5) kokia valiuta gali alys vykdyti tarpusavio atsiskaitymus; 6) ar gali alis sustabdyti savo sutartini prievoli vykdym, jeigu kita sutarties alis savo prievoli nevykdo; 7) ar galima atsisakyti vykdyti sutart, jeigu j sudarius i esms pasikeiia aplinkybs ir vykdyti sutart darosi sunku arba apskritai nemanoma143. CK 6.200 straipsnyje tvirtinti sutari vykdymo principai: 1) tinkamo ir siningo vykdymo; 2) bendradarbiavimo (kooperacijos); 3) ekonomikumo; 4) maksimali pastang sutariai vykdyti, koki bt msis tokiomis pat aplinkybmis protingas asmuo. Pagal bendr taisykl alys turi vykdyti sutart i karto, t. y. tuo paiu metu. Bet i statymo, ali sudarytos sutarties, paios sutarties prigimties arba konkrei aplinkybi gali ieiti, kad sutartis vykdytina dalimis. Pavyzdiui, neterminuota renta mokama kiekvieno mnesio pabaigoje (CK 6.451 str.); alys, sudarydamos pirkimopardavimo sutart, gali susitarti, kad pirkjas atsiskaitys dalimis per tam tikr laiko tarp; kaina pagal lizingo (finansins nuomos) sutart yra mokama etapais;
142 143

r. skyri apie prievoli vykdym ir j nevykdymo teisines pasekmes. Mikelnas V. Sutari teis, p. 420.

165

CIVILIN TEIS. II dalis.

atsiradus force majeure aplinkybms, sutarties vykdymas gali bti atidtas tam tikram laikotarpiui (CK 6.212 str. 2 d.). Tam tikroms sutartims sudaryti gali bti reikalingi atitinkamos valstybs institucijos leidimai, licencijos, be kuri sutartis negali bti vykdoma. Svoka valstybs institucij leidimas aikintina plaiau ir apima atitinkam tiek valstybs, tiek ir savivaldos institucij iduodamus privalomus leidimus, licencijas ir kitus dokumentus tam tikriems veiksmams ar darbams atlikti144. Pavyzdiui, statybos rangos sutariai vykdyti reikalingas statybos leidimas. ali teises ir pareigas, susijusias su privalomais leidimais, btinais sutariai sudaryti, reglamentuoja CK 6.202 straipsnis, tvirtinantis iuos pagrindinius principus: 1) jei yra btinas atitinkamos valstybins institucijos leidimas tok leidim privalo gauti alis, esanti valstybje, kurios statymai nustato tok reikalavim; 2) jei abi sutarties alys yra Lietuvoje leidim privalo gauti alis, kuriai i pareiga yra nustatyta statymuose; 3) leidim arba leidimus sutarties alis privalo gauti laiku ir iai aliai tenka visos su privalomo leidimo gavimu susijusios ilaidos. ios normos yra idstytos dispozityviai, paliekant galimyb alims paioms susitarti, kuri privalo gauti leidim, nebent statyme bt nurodyta, kuri i sutarties ali tok leidim turi gauti. CK 6.203 straipsnis reglamentuoja leidimo neidavimo teisines pasekmes, kuri esm yra ta, kad tokiu atveju abi sutarties alys turi teis nutraukti sutart, nebent privalomas leidimas bt susijs tik su kai kuriomis sutarties slygomis ir dl to nutraukti vis sutart bt neprotinga. Antai vykdant statybos darbus leidimai gali bti reikalingi vairiems atskiriems statybos darb etapams, todl laiku negavus leidimo atlikti kuriuos nors darbus, tarkime, tiesti duj tras, bt neprotinga nutraukti statybos rangos sutart, kai kiti darbai yra atlikti arba atliekami. Tam tikrais atvejais vykdant sutart gali atsirasti sunkum, dl kuri sutarties vykdymas joje numatytomis slygomis prietaraut protingumo, siningumo, teisingumo arba ali (vienos i j) teist lkesi principams. Pavyzdiui, asmuo sigijo ems sklyp gyvenamojo namo statybai. Sudarius sutart paaikjo, kad dl sklype esani poemini vanden nebus galima kasti namo pamat ir pan. Jei pirkjas apie tokias aplinkybes bt inojs sudarydamas sutart, jis tokios sutarties nebt sudars. Bet sutarties vykdym varanios aplinkybs turi ne tik
144

CK komentaras. etoji knyga, p. 265.

166

II skyrius. SUTARI TEIS.

i esms sunkinti sutarties vykdym, bet ir atitikti keturis CK 6.204 straipsnyje nurodytus kriterijus: 1) aplinkybs, dl kuri sutart vykdyti tampa labai sudtinga ar nemanoma, atsiranda arba nukentjusiajai aliai tampa inomos sudarius sutart; 2) t aplinkybi nukentjusioji alis sutarties sudarymo metu negaljo protingai numatyti; 3) t aplinkybi nukentjusioji alis negali kontroliuoti; 4) nukentjusioji alis nebuvo prisimusi t aplinkybi atsiradimo rizikos.

Kontroliniai klausimai:
1. 2. 3. 4. 5. Kaip yra suprantamas sutarties vykdymas? Kokie yra sutari vykdymo principai? Kokia tvarka turi bti vykdoma sutartis? K reikia svoka valstybs institucij leidimas? Kokios aplinkybs laikomos sutarties vykdymo suvarymu?

167

CIVILIN TEIS. II dalis.

24 skirsnis. SUTARTIES PAKEITIMAS IR NUTRAUKIMAS


Pagal bendr taisykl sudarytos sutartys turi bti vykdomos taip, kaip alys susitar. Bet gali atsitikti, kad sutartis nutraukiama arba pakeiiamos jos slygos. Sutarties pakeitimas arba jos nutraukimas yra galimas tik ali tarpusavio sutarimu. Pavyzdiui, alys, sudariusios nuomos sutart penkeriems metams, gali susitarti j nutraukti bet kuriuo metu. Be to, sudarytos sutarties nutraukimo arba jos pakeitimo galimyb gali numatyti ir statymas. Antai pagal CK 6.599 straipsn pilnametis nuomininko eimos narys turi teis sudaryti atskir gyvenamosios patalpos nuomos sutart (padalyti but), jeigu su tuo sutinka nuomotojas, nuomininkas, kiti pilnameiai eimos nariai. Jei sutartis nutraukiama arba pakeiiama ali susitarimu ar statyme numatytais atvejais, teismo sprendimas nereikalingas. Suteikimas alims teiss vienaalikai nutraukti sutart yra tiesioginis sutari laisvs principo atspindys, rodantis ali vali tiek laisvai sudaryti sutart ir nustatyti jos slygas, tiek ir susitarti dl jos nutraukimo arba slyg pakeitimo. CK 6.217 straipsnis numato atvejus, kai alis gali nutraukti sutart, jeigu kita sutarties alis sutarties nevykdo arba vykdo netinkamai ir tai yra esminis sutarties paeidimas. Tuomet nukentjusioji alis gali nutraukti sutart nesikreipdama teism (CK 6.218 str. 1 d.). inoma, tai neatima kitos alies teiss kreiptis teism siekiant rodyti, kad sutartis negaljo bti vienaalikai nutraukta, nes paeidimas ness esminis. Esminiu sutarties paeidimu reikt laikyti tok vienos i ali vykdyt paeidim, kuris i esms atima antrajai sutarties aliai galimyb tiktis, kad sudaryta sutartis bus tinkamai vykdyta145. Pavyzdiui, esminiu pirkimopardavimo sutarties paeidimu pripaintinas preki su trkumais, kuri negalima paalinti apskritai arba paalinti per proting laik, pateikimas.
Galimyb vienaalikai nutraukti sutart, kai antroji alis paeidia j i esms, numatyta taip pat ir Vienos konvencijoje dl tarptautins preki pirkimopardavimo sutarties, taip pat UNIDROIT princip 7.3.1 str.
145

168

II skyrius. SUTARI TEIS.

Su esminiu sutarties paeidimu siejama keletas teisini padarini: alis gali vienaalikai, nesikreipdama teism, nutraukti sutart (CK 6.217 str. 1 d., CK 218 str.), kreiptis teism dl priverstinio sutarties pakeitimo (CK 6.223 str. 2 ir 3 d.), pareikalauti pakeisti technikai sudting ir brangi prek (CK 6.363 str. 6 d.) neleisdama itaisyti padaryt trkum (CK 6.208 str.) ir t. t. CK 6.217 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad nustatant, ar sutartis paeista i esms, ar ne, turi bti atsivelgiama iuos kriterijus: 1) ar i esms nukentjusioji alis negauna to, ko tikjosi gauti i sutarties, iskyrus atvejus, kai kita sutarties alis nenumat arba protingai negaljo numatyti tokio rezultato (pvz., nusipirktos preks negali bti naudojamos pagal tikslin paskirt ir pan.); 2) ar pagal sutarties esm grietas prievols laikymasis turi esmins reikms (pvz., pagal sutart prekes kontrahentas pristat anksiau sutarto termino, nors buvo inoma, kad prekms saugoti sandliai isinuomoti tik nuo tos dienos, kuri tos preks turjo bti pristatytos); 3) ar prievol nevykdyta tyia ar dl didelio neatsargumo (tai yra fakto klausimas, leidiantis, be kita ko, atsivelgti ir tai, ar i ties tai sukl kreditoriui i esms neigiamas pasekmes); 4) ar vykdymas yra pagrindas nukentjusiajai aliai nesitikti, kad sutartis bus vykdyta ateityje (pvz., sudaryta pirkimopardavimo sutartis, pagal kuri pardavjas sipareigojo pagaminti ir parduoti pirkjui iki tam tikro termino vaikik sportini bateli partij, tuo tarpu akivaizdu, kad pardavjas neturi nei mediag nei rangos tokioms prekms gaminti; 5) ar sutarties nevykdiusi alis, kuri rengsi vykdyti arba vykd sutart, patirt labai dideli nuostoli, jeigu sutartis bt nutraukta (pvz., pardavjas, sipareigojs gaminti ir parduoti vaikik sportini bateli siunt, usak rang ir mediagas bateliams gaminti, investavo tai daug l. Nors pardavjas laiku nepradjo gamybos, bet nutraukti sutart jam bt labai nuostolinga, nes t nuostoli jam niekas neatlygint, todl tokiu atveju sutarties nutraukimas prietaraut siningumo, protingumo ir teisingumo principams). CK 6.217 straipsnio 3 dalyje numatyta nukentjusiosios alies teis nutraukti sutart, kai sutarties paeidimas pasireikia termino praleidimu, kur kreditorius papildomai suteikia skolininkui, kaip tai numatyta CK 6.209 straipsnyje. Paymtina, kad kai termino praleidimas pats savaime yra esminis paeidimas, tuomet kreditorius gali nutraukti sutart ir nesuteikdamas skolininkui papildomo termino (CK 6.209 str. 3 d.). 169

CIVILIN TEIS. II dalis.

CK 6.217 straipsnio 2 ir 3 dalyse numatytas aplinkybi, kurias atsivelgiama nustatant, ar sutartis paeista i esms, sraas yra baigtinis. Kitais, iame straipsnyje nenumatytais pagrindais sutart galima nutraukti tik teismo tvarka pagal suinteresuoto asmens iekin. Galimyb vienaalikai nutraukti sutart yra numatyta ir kai kuriose specialiose imperatyviose teiss normose, pavyzdiui, draudimo sutarties nutraukimas prie termin (CK 6.1009 str. 1 d.); komiso sutarties nutraukimas (CK 6.793 str. 1 d.) ir kt., bet tai nra susij su esminiu sutarties paeidimu, numatytu CK 6.217 straipsnyje. Be to, sutartyje alys paios gali numatyti galimyb vienaalikai nutraukti sutart joje numatytais atvejais, nesikreipiant dl to su iekiniu teism (CK 6.217 str. 5 d.). Jei nukentjusioji alis nutraukia sutart vienaalikai, esant esminiam jos paeidimui arba sutartyje numatytais atvejais, apie tok sutarties nutraukim privaloma praneti i anksto per sutartyje nustatyt termin, o jei toks terminas sutartyje nenurodytas prie trisdeimt dien (CK 6.218 str. 1 d.). Nukentjusioji alis negali pasinaudoti teise vienaalikai nutraukti sutart, jei sutart i esms paeidusi alis iki sutarties nutraukimo buvo pasiliusi j vykdyti, taiau is pasilymas buvo pareiktas pavluotai arba dl kit prieasi neatitinka sutarties reikalavim, jeigu nukentjusioji alis per proting termin nepranea kitai aliai apie sutarties nutraukim po to, kai ji suinojo ar turjo suinoti apie pasilym vykdyti sutart, arba jeigu toks pasilymas neatitinka tinkamo sutarties vykdymo (CK 6.218 str. 2 d.). CK 6.219 straipsnis reglamentuoja i anksto numatom sutarties nevykdym. Tai leidia aliai, kuri pagal konkreias aplinkybes turi pagrindo manyti, kad kita alis paeis sutart i esms, nutraukti toki sutart. Pavyzdiui, pagal statybos rangos sutart rangovas sipareigojo iki lapkriio 10 d. ubaigti statybos darbus, ir tai yra esmin sutarties slyga, taiau spalio 15 d. ie darbai dar nebuvo pradti, o pagal statybos darb apimt akivaizdu, kad jie negali bti ubaigti laiku. Bet jei usakovui nra pakankamai akivaizdu, jog sutartis nebus vykdyta laiku, jis gali i rangovo pareikalauti patvirtinimo, kad statybos darbai tikrai bus atlikti iki nurodyto termino, o jei negauna per proting termin rangovo patvirtinimo, kad sutartis bus vykdyta laiku, usakovas turi teis sutart nutraukti (CK 6.220 str.). Sutarties nutraukimas atleidia abi alis nuo sutarties vykdymo, o sutart nutraukusi alis turi teis reikalauti nuostoli, atsiradusi dl 170

II skyrius. SUTARI TEIS.

nevykdytos sutarties, atlyginimo, taip pat netesyb (CK 6.221 str. 1 ir 2 d.). Svarbu nustatyti, nuo kurio momento sutartis laikoma nutraukta. Sutarties nutraukimo momentas nustatomas atsivelgiant jos nutraukimo bd. Sutartis, nutraukiama teismo tvarka, laikoma nutraukta siteisjus teismo sprendimui j nutraukti, jei sprendime nenurodyta konkreti jos nutraukimo data. Sutartis, nutraukiama ali susitarimu, laikoma nutraukta alims sudarius susitarim, jeigu ko kita nenumatyta paioje sutartyje. Vienaalikai nutraukiama sutartis laikoma nutraukta nuo praneime apie jos nutraukim nurodytos dienos146. Paymtina, kad negalima nutraukti arba pakeisti jau vykdytos sutarties, nes sutartis ir sutartins prievols baigiasi jas tinkamai vykdius. Todl negalima pakeisti arba nutraukti to, kas jau nebeegzistuoja. Antai ali sudarytos, notaro patvirtintos ir vykdytos buto pirkimo pardavimo sutarties pakeisti arba nutraukti negalima, nes ji yra vykdyta. alys, nordamos sukurti kitokius teisinius santykius, turt sudaryti naujas sutartis, pavyzdiui, naujasis buto savininkas tapt jam priklausanio pagal ankstesn pirkimopardavimo sutart buto pardavju ir pan. Nutraukus sutart taikoma restitucija, kurios taikymo tvark ir slygas reglamentuoja CK 6.1456.153 ir 6.222 straipsniai. Vykdant jau sudaryt sutart neretai atsiranda poreikis j arba atskiras jos slygas pakeisti. Vadovaudamosi sutari laisvs principu alys gali pakeisti sutart savo susitarimu (CK 6.223 str. 1 d.). Sutartis, alims nepavykus susitarti dl jos pakeitimo, gali bti pakeista teismo sprendimu, jeigu: 1) kita sutarties alis i esms paeid sutart; 2) kitais sutarties arba statym nustatytais atvejais (CK 6.223 str. 2 d.). Taigi alys gali aptarti sutarties pakeitimo galimybes paioje sutartyje. Atskirais CK ir kituose statymuose nustatytais atvejais gali bti nurodyti sutarties pakeitimo atvejai (pvz., dl esmins ali nelygybs tai tvirtinta CK 6.228 str.). Iekinys dl sutarties pakeitimo gali bti pareiktas tik po to, kai kita alis atsisako pakeisti sutart arba per trisdeimt dien i jos negautas atsakymas pasilym pakeisti sutart, jeigu sutartis arba statymai nenumato kitokios sutarties pakeitimo tvarkos (CK 6.223 str. 3 d.). Taigi tvirtinta ikiteismin procedra, kuri yra privaloma tam, kad bt galima ginti savo paeist teis teisme, nebent statymai arba pati sutartis numatyt k kita.
146

CK komentaras. etoji knyga, p. 298.

171

CIVILIN TEIS. II dalis.

Kad bt utikrinta ali interes pusiausvyra, CK 6.228 straipsnis numato galimyb aliai atsisakyti sutarties arba atskiros jos slygos, jeigu sutarties sudarymo metu sutartis arba atskira jos slyga nepagrstai suteik kitai aliai perdt pranaum. V. Mikelnas nurodo, kad ali tarpusavio prievoli neatitiktis turi bti esmin j padtis turi bti tokia nelygi, kad okiruot, t. y. protingas mogus sutarties tokiomis slygomis niekada nebt sudars147. Sprendiant, ar sutarties ali nelygyb yra esmin, btina atsivelgti tai, jog viena alis nesiningai pasinaudojo tuo, kad kita alis nuo jos priklauso arba turi ekonomini sunkum, neatidliotin poreiki, yra ekonomikai silpna, neinformuota, nepatyrusi, veikia neapdairiai, neturi deryb patirties, taip pat atsivelgiant sutarties prigimt ir tiksl (CK 6.228 str. 1 d.). ios statyme pateiktos aplinkybs leidia daryti ivad, kad nuostatos dl esmins ali nelygybs paprastai yra taikytinos vartojimo, o ne verslo sutartims, nes verslo santyki subjektai veikia savo rizika ir turi bti gantinai apdairs, jiems taikomi grietesni atsakomybs kriterijai148. Atsisakyti sutarties, esant esminei ali nelygybei, galima vienaalikai, nesikreipiant teism, bet i anksto ratu praneant apie atsisakym antrajai aliai pagal CK 6.218 straipsn nurodytas taisykles. Jei turinti teis atsisakyti sutarties alis siekia pakeisti sutart arba atskir jos slyg, ji turi kreiptis teism, jei kita alis nesutinka keisti sutarties arba jos slygos. Tuomet yra taikytinos CK 6.223 straipsnio nuostatos, reglamentuojanios sutarties pakeitim. Kreiptis teism dl sutarties pakeitimo gali ir kita sutarties alis, gavusi nukentjusiosios alies praneim apie sutarties atsisakym, jei nukentjusioji alis nesutinka keisti sutarties (CK 6.228 str. 3 d.).

CK komentaras. etoji knyga, p. 305. Dl grietesni elgesio standart verslo santyki subjektams taikymo r.: Lietuvos Aukiausiojo Teismo 2002 m. rugsjo 30 d. nutartis civilinje byloje AB lifavimo stakls v UAB DK Hermisdraudimas, Nr. 3K31107/2002; 2002 m. spalio 2 d. nutartis civilinje byloje LAB Tauro bankas v AB Vilniaus Vingis, Nr. 3K31123/2002 ir kt.
148

147

172

II skyrius. SUTARI TEIS.

Kontroliniai klausimai:
1. Kokie yra sutarties nutraukimo pagrindai? 2. Koks paeidimas laikytinas esminiu? 3. kokius kriterijus turi bti atsivelgiama nustatant, ar sutarties paeidimas yra esminis? 4. Kaip nustatomas sutarties nutraukimo momentas? 5. Kokie yra sutarties pakeitimo pagrindai? 6. Kokia yra sutarties pakeitimo kilus ginui tvarka?

173

CIVILIN TEIS. II dalis.

25 skirsnis. SUTARTIES NEGALIOJIMAS


Sutartis yra viena i sandori ri, todl ji gali bti pripainta negaliojania bendrais pagrindais, kurie aptarti CK Pirmosios knygos 4 skyriuje149. Be to, CK ir kiti statymai gali nustatyti specifinius tam tikr sutari negaliojimo pagrindus. Pavyzdiui, tokie pagrindai yra nurodyti CK 6.307 straipsnyje, 6.394 straipsnio 2 dalyje, 6.984 straipsnyje ir kituose straipsniuose. Civilins teiss moksle visada buvo iskiriamos dvi negaliojani sutari rys: 1) absoliuiai negaliojanios (niekins) sutartys, kurios nesukuria pagal statym joki teisini pasekmi, tarsi alys nebt atlikusios joki teisikai reikming veiksm; tokios sutartys negalioja savaime, nesvarbu, ar pareiktas iekinys pripainti sutart negaliojania, ar ne; 2) santykinai negaliojanios (nuginijamos) sutartys, kurios, kitaip nei niekins, sukuria teisines pasekmes, o negaliojaniomis gali bti pripaintos tik pagal suinteresuoto asmens iekin. Tokia sutartis yra laikoma galiojania tol, kol ji nebus nuginyta150. Negaliojani sutari skirstymas absoliuiai ir santykinai negaliojanias, ilgai egzistavs tik teiss doktrinoje ir teism praktikoje, iuo metu tvirtintas CK 6.225 straipsnyje, reglamentuojaniame absoliut ir santykin sutari negaliojim. Sutartis yra absoliuiai negaliojanti (niekin), jeigu j sudarant buvo paeisti pagrindiniai sutari teiss principai ir dl to paeisti ne tik sutarties alies, bet ir vieieji interesai. Todl teis pareikti iekin dl absoliutaus sutarties negaliojimo turi visi asmenys, kuri teises ir teistus interesus tokia sutartis paeid (CK 6.227 str. 1 d.). Be to, absoliutaus sutarties negaliojimo fakt ir jo teisines pasekmes gali konstatuoti teismas ex officio (CK 6.227 str. 2 d.). i teismo teis paaikinama tuo, kad teismas privalo ginti viej interes,
149 Sandori pripainimo negaliojaniais pagrindai, nurodyti CK Pirmojoje knygoje, ia isamiai nenagrinjami. 150 Apie negaliojani sandori (sutari) skirstym niekines ir nuginijamas r.: .

teis, p. 198.

. . . , 1911, c. 178; . . . . , 1900; Civilin

174

II skyrius. SUTARI TEIS.

o niekin sutartis j ir paeidia. Todl jei teismas, nagrindamas byl, nustato, kad joje esanti sutartis prietarauja imperatyvioms teiss normoms, jis gali pripainti toki sutart negaliojania ir taikyti restitucij. Bet tam, kad teismas ex officio sprst byloje dl sutarties ar atskiros jos slygos negaliojimo, turi bti akivaizdus ir neabejotinas tokios sutarties ar jos slygos prietaravimas statymui. Teism praktikoje suformuluota taisykl, kad ex officio, nesant gino alies reikalavimo, teismas pripasta sandor niekiniu ir taiko niekinio sandorio teisines pasekmes tik tada, kai nagrinjant byl pagrindas pripainti sandor niekiniu tampa akivaizdus. Todl jei sandoris nra akivaizdiai niekinis, teismas imtis nagrinti ir sprsti proceso ali gin dl aplinkybi, suponuojani kokio nors sandorio negaliojim, bei tirti su tuo susijusius rodymus gali tik esant alies reikalavimui pripainti tok sandor negaliojaniu151. Taigi sutari pripainimo niekinmis arba nuginijamomis bdai yra skirtingi. Kitaip nei niekini sutari, nuginijam sutari teismas negali pripainti negaliojaniomis savo iniciatyva, o tai galima padaryti tik esant iekiniui dl sutarties pripainimo negaliojania. Teis pareikti iekin dl santykinio sutarties negaliojimo turi sininga sutarties alis, kuri nukentjo dl sutarties sudarymo, arba treiasis asmuo, kurio naudai sutartis buvo sudaryta, arba asmuo, kurio teises arba teistus interesus ta sutartis paeid (CK 6.227 str. 3 d.). Teisinje literatroje nurodoma, kad svarbi teorin ir praktin reikm turi negaliojani sutari slyg (pagrind) skirstymas dvi grupes: 1) slygos (pagrindai), kuriems esant sutartys pripastamos niekinmis; 2) slygos (pagrindai), kurioms esant sutartis gali bti nuginyta. Tai tolesns negaliojani sutari pagrind klasifikacijos pagrindas152. Negaliojanti (absoliuiai ar santykinai) gali bti tiek visa sutartis, tiek ir jos dalis arba atskira sutarties slyga. Vienos i sutarties slyg negaliojimas nedaro negaliojanios visos sutarties, iskyrus atvejus, kai alys be tos slygos sutarties nebt sudariusios (CK 6.226 str. 1 d.). i norma atspindi statym leidjo siekius isaugoti sutartinius ali santykius, kiek tai neprietarauja protingumo, teisingumo ir siningumo
Lietuvos Aukiausiojo Teismo 2001 m. gruodio 10 d. nutartis civilinje byloje P. Vilkis v E. Vilkien ir kt., kat. 15.1; 15.2.1.1; 2002 m. rugsjo 30 d. nutartis civilinje byloje AB lifavimo stakls v UAB DK Hermisdraudimas, Nr. 3K31107/2002, kat. 15.2.2.1. 152 r., pavyzdiui: . . . . , 2000, c.
5556.
151

175

CIVILIN TEIS. II dalis.

principams. Vienos ar kitos sutarties slygos pripainimas negaliojania gali neturti takos paios sutarties galiojimui apskritai, ir neprotinga bt pripainti negaliojania vis sutart, kuri gali galioti ir be ios slygos.

Kontroliniai klausimai:

1. Kokiais pagrindais sutartys gali bti pripaintos negaliojaniomis? 2. Kokios sutartys vadinamos niekinmis? 3. Kokios sutartys vadinamos nuginijamomis? 4. Ar alys gali patvirtinti niekin sutart? 5. Ar gali bti pripainta negaliojania dalis sutarties?

176

III skyrius. CIVILIN ATSAKOMYB.

III SKYRIUS

CIVILIN ATSAKOMYB

177

CIVILIN TEIS. II dalis.

26 skirsnis. BENDROSIOS NUOSTATOS


26.1. Civilins atsakomybs samprata
Teisin atsakomyb gali bti apibdinama kaip prievol, atsiradusi asmeniui, paeidusiam vie arba privat interes. Viena tokios prievols alis (paeidjas) u paeidim patiria statymuose numatytas sankcijas, kita alis (nukentjusysis) gali taikyti ias sankcijas arba reikalauti, kad jas taikyt atitinkama valstybin arba visuomenin institucija (teismas, arbitraas ir kt.). Civilin atsakomyb yra viena i teisins atsakomybs ri, ji taikoma tada, kai prievol nevykdoma arba vykdoma netinkamai, prievols paeidimas daro al ne tik kreditoriui, bet danai ir platesniam asmen ratui, nes pareig nevykdymas vienoje civilins apyvartos grandyje gali sukelti nesklandum didesnje prekins ir pinigins apyvartos grandyje. Paprastai civilin atsakomyb nagrinjama parodant civilins ir baudiamosios atsakomybs skirtumus: 1) skirtingi tikslai: civilins atsakomybs tikslai yra kompensaciniai (kompensuoti nuostolius), o baudiamosios atsakomybs tikslai nubausti paeidj, j perauklti bei prevenciniai; 2) skirtingi atsiradimo pagrindai: civilin atsakomyb paprastai atsiranda paeidus privat interes (esant sutarties paeidimui arba deliktui), o baudiamoji u statyme numatytas pavojingas visuomenei veikas; 3) skirtinga kalts samprata ir skirtinga jos rodinjimo tvarka: civilinje atsakomybje skolininko kalt preziumuojama, o baudiamojoje egzistuoja nekaltumo prezumpcija; 4) skirtinga taikymo tvarka: civilin atsakomyb taikoma civilinio proceso norm pagrindu ir tvarka, baudiamoji baudiamojo proceso tvarka; 5) skirtingi iekinio senaties terminai taikant atsakomyb. CK 6.245 straipsnyje yra pateikta civilins atsakomybs samprata, pagal kuri civilin atsakomyb suprantama kaip turtin prievol, kurios viena alis turi teis reikalauti atlyginti nuostolius (al) arba sumokti netesybas (baud, delspinigius), o kita alis privalo atlyginti pa178

III skyrius. CIVILIN ATSAKOMYB.

darytus nuostolius (al) arba sumokti netesybas (baud, delspinigius). Civilin atsakomyb yra vienas i paeistos teiss gynybos bd. Specifinis jos bruoas turtinis pobdis. Paymtina, kad btina atskirti civilins atsakomybs priemones nuo kit statyme numatyt civilini teisi gynimo bd, toki kaip teisi pripainimas, pareigojimas vykdyti prievol natra, ginijamo sandorio pripainimas negaliojaniu ir kt., kurie nra laikomi civiline atsakomyb ir gali bti taikomi drauge su civiline atsakomybe, iskyrus statymo numatytas iimtis153. Atsivelgiant atsakomybs atsiradimo pagrindus, CK iskiriama sutartin ir nesutartin atsakomyb (CK 6.245 str. 2 d.). Be to, civilins atsakomyb gali bti skirstoma pagal kitokius kriterijus. Pavyzdiui, jei kalbame apie keli asmen atsakomyb (skolinink daugetas), iskiriame dalin, solidarij ir subsidiarij atsakomyb. Dalin kai kiekvienas i skolinink atsako kreditoriui ta dalimi, kuri jam numato statymas arba sutartis. Apskritai dalin atsakomyb yra bendro pobdio taisykl, taikoma tuo atveju, kai statymas arba sutartis nenustato solidariosios arba subsidiariosios atsakomybs. Atsakomybs dalys pripastamos lygiomis, jei statymas arba sutartis nenumato kitoki dali (CK 6.5 str.), pavyzdiui, namo bendraturiai proporcingai savo daliai bendrojoje dalinje nuosavybje atsako u parduoto namo trkumus. Solidarioji atsakomyb taikoma, jei numatyta sutartyje arba statyme. Tuomet kreditorius gali pareikti iekin bet kuriam i bendraskoli visos apimties arba dl dalies (CK 6.6 str.). Subsidiaroji atsakomyb atsiranda statymo numatytais atvejais (pvz., garanto atsakomyb yra subsidiarioji) arba sutarties pagrindu. Btinas ios ries atsakomybs bruoas, kad pirmiausia turi bti reikalaujama i pagrindinio skolininko, paeidusio prievol, tik tada reikalavimas nukreipiamas subsidiariai atsaking skolinink (CK 6.245 str. 5 d.). Be to, subsidiariosios ir solidariosios atsakomybs atvejai numatyti atskiroms sutari rims, pavyzdiui, CK 6.773 straipsnio 1 dalyje teiss turtojo subsidiarioji atsakomyb pagal naudotojui pareiktus
Pavyzdiui, CK 6.258 str. 2 d. draudiama kartu reikalauti vykdyti prievol natra ir sumokti netesybas, iskyrus atvejus, kai skolininkas praleidia prievols vykdymo termin.
153

179

CIVILIN TEIS. II dalis.

reikalavimus dl preki, naudotojo parduot pagal franizs sutart, kokybs, CK 6.773 straipsnio 2 dalyje solidarioji teisi turtojo bei naudotojo atsakomyb pagal reikalavimus, pareiktus naudotojui, kaip teiss turtojo preki gamintojui ir kt. Nuo subsidiariosios atsakomybs reikia skirti skolininko atsakomyb u treij asmen veiksmus (CK 6.50 ir 6.51 str.). Jei i statymo, sutarties arba prievols neiplaukia, kad skolininkas privalo vykdyti prievol pats, kreditorius privalo priimti vykdym i treiojo asmens. Bet negali priimti vykdymo, jei skolininkas tam prietarauja. Pavyzdiui, pristatyti pirkjui produkcij tiekjas gali pareigoti gamintoj. Savo ruotu sumokti u pristatytas prekes pirkjas gali pareigoti preki gavj. Bet atsakomyb u pavluot pristatym arba trkumus tenka ne gamintojui, o tiekjui; atsakomyb u sumokjim ne laiku tenka ne gavjui, o pirkjui. Rangos atveju u subrangovo veiksmus atsako rangovas. Skolininkas, pasitelks prievolei vykdyti treiuosius asmenis, atsako kreditoriui, kai prievol nevykdyta arba netinkamai vykdyta dl treij asmen kalts, jeigu statymai arba sutartis nenumato, kad atsako tiesioginis vykdytojas (CK 6.257 str.).

26.2. Sutartins ir deliktins atsakomybs panaumai ir skirtumai


Sutartins ir deliktins atsakomybs rys turi bendr bruo ir esmini skirtum. Bendri bruoai: 1) abi rys yra turtins prievols; 2) abi atsakomybs rys atlieka toki pai kompensacin funkcij; 3) bet kurios i i civilins atsakomybs ri taikymas nepaalina galimybs taikyti ir kitus civilini teisi gynimo bdus bei kitas teisins atsakomybs ris; 4) ir sutartin, ir deliktin atsakomyb atsiranda kaip naujos prievols jau egzistuojanios sutartins prievols arba delikto atvilgiu; 5) taikant abi atsakomybs ris skolininkas patiria turtini nuostoli. Pagrindiniai skirtumai: 1) skirtingas atsiradimo pagrindas: sutartins atsakomybs atveju paeista sutartis, deliktins padaryta ala; 2) skirtingi iekinio senaties terminai CK 1.125 straipsnis numato taikyti bendr 10 met iekinio senaties termin, o reikalavimams dl pa180

III skyrius. CIVILIN ATSAKOMYB.

darytos alos sutrumpint 3 met termin; 3) nevienodas atsakomybs dydis bei jos nustatymo principai: sutartins atsakomybs atveju atsakomybs dyd gali nustatyti alys arba susitarti dl atsakomybs netaikymo, o deliktins atsakomybs atveju tokie susitarimai negalimi.

26.3. Civilins atsakomybs slygos


Kaip ir bet kuri prievol, civilin atsakomyb atsiranda esant tam tikriems juridiniams faktams, j visetui. Tai vadinama civilins atsakomybs slygomis (bendrosios teiss sistemos valstybse vartojama iek tiek kitokia svoka iekinio pagrindas (cause of action). Beje, bendroji teis pabria objektyvij civilins atsakomybs pus al, prieastin ry ir pareigos nevykdym. Nors kalt ir pripastama, bet ji nurodoma tik kalbant apie deliktin atsakomyb. Teisinje literatroje danai civilins atsakomybs pagrindu nurodomas civilins teiss paeidimas. Bet, kaip pagrstai teigia V. Mikelnas, tokia samprata nra visikai tiksli, nes civilin atsakomyb gali atsirasti ne tik paeidus civilins teiss normas (pvz., civilinis iekinys baudiamojoje byloje). Be to, teiss paeidimo, jo sudties svoka paprastai vartojama baudiamojoje teisje. CK reglamentuojamos civilins atsakomybs atsiradimo slygos. Tai neteisti veiksmai (CK 6.246 str.), prieastinis ryys (CK 6.247 str.), kalt kaip civilins atsakomybs slyga (CK 6.248 str.), ala ir nuostoliai (CK 6.249 str.). ala yra btinasis civilins atsakomybs pagrindas, nes nesant alos arba nuostoli civilins atsakomybs teisinis santykis nemanomas. Neteisti veiksmai ne visada yra btinas civilins atsakomybs pagrindas. statymai gali numatyti, kad ala yra atlyginama, jei ji padaryta teistais veiksmais. Atsakomyb dl kalts yra bendroji civilins atsakomybs taisykl, taiau numatyta ir atsakomyb be kalts. Prieastinis ryys tarp alos (nuostoli) ir neteist veiksm ne visada yra btinas. Netiesiogins civilins atsakomybs atveju al atlygina asmuo, kuris yra atsakingas u al padariusio asmens veiksmus. Kiekvienas i nurodyt civilins atsakomybs pagrind pasiymi savitu turiniu ir poymiais.

181

CIVILIN TEIS. II dalis.

26.3.1. Neteisti veiksmai Neteistumas civilinje teisje i esms skiriasi nuo neteistumo sampratos kitose teiss akose baudiamojoje, administracinje. Civilins teiss dispozityvumas leidia teisinio santykio subjektams patiems nustatyti savo privalomo arba galimo elgesio ribas. Ir pagrindinis teisini santyki subjekt tarpusavio teisi ir pareig nustatymo bdas yra sutartis. Todl neteistais civilinje teisje laikomi ali veiksmai, paeidiantys ne tik statymo nuostatas, bet ir sutarties slygas. Beje, jei ali elgesio nenustato nei statymas, nei sutartis, j elgesys turi atitikti mogikuosius kriterijus siningumo, teisingumo, protingumo, ger paproi, geros morals. Taigi mogikj princip nesilaikymas taip pat yra neteistas ir padarius al sukelia civilin atsakomyb. Baudiamojoje teisje neteistumo ribos daug siauresns. ia numatytas baigtinis veik sraas, utraukiantis baudiamj atsakomyb. Ir veikos, kuri neapima is sraas, nra neteistos baudiamosios teiss poiriu, taiau bet kuris nusikaltimas yra neteistas ir civilins teiss poiriu, t. y. jei asmuo nuteistas u nusikaltim, tai jo veiksm neteistumo faktas negali bti kvestionuojamas civilinje byloje dl alos atlyginimo. Be to, baudiamojoje teisje neteistumas glaudiai susijs su kalte, kitaip tariant, jei nra kalts, nra ir nusikaltimo. O civilinje teisje neteistumas gali bti siejamas vien su alos padarymo faktu, pavyzdiui, CK 6.270 straipsnyje atsakomyb u didesnio pavojaus altinio padaryt al, atsirandanti ir nesant kalts. Civilin atsakomyb atsiranda nevykdius statymuose arba sutartyje nustatytos pareigos, atlikus veiksmus, kuriuos statymas arba sutartis draudia, arba paeidus bendro pobdio taisykl elgtis atidiai ir rpestingai. alos padarymo poiriu veiksm neteistumas yra svetimos subjektins teiss paeidimas nesant tam svaraus teisinio pagrindo. Tai vadinamasis generalinio delikto principas. Pavyzdiui, asmens laisvs atmimas objektyviai yra alingas. Vykdomas savavalikai, jis yra neteistas, darantis al ir draudiamas veiksmas. Tuo tarpu laisvs atmimas statymo numatytais atvejais ir tvarka yra teistas, leidiamas ir nesukelia civilins atsakomybs u asmens laisvs atmim. Veiksm neteistumas reikia asmeniui nustatytos teisins pareigos paeidim. Ji gali bti nustatyta kaip draudimas, nurodymas, leidimas, suvarymo rib nustatymas ar dar kitaip. Teisin pareiga gali bti 182

III skyrius. CIVILIN ATSAKOMYB.

paeidiama suteikta teise naudojantis ne pagal paskirt arba perengiant leistinas teiss ribas, t. y. piktnaudiaujant teise. Teisin pareiga gali bti konkreti arba bendro pobdio, pavyzdiui, kiekvienas asmuo turi elgtis siningai. Tai bendro pobdio pareiga, ji reikalauja elgtis atidiai ir rpestingai, nedaryti alos. Savininkas privalo turt naudoti, valdyti ir juo disponuoti taip, kad nepaeist kit asmen teisi bei teist interes. Tai bendroji kiekvieno savininko pareiga. Civilins atsakomybs nuostat poiriu ji reikia, kad gyvendinant savininko teises neturi bti daroma alos kitam asmeniui. Kiekvienas asmuo turi vykdyti statymuose arba sutartyje nustatytas konkreias pareigas. Pavyzdiui, kiekvienam asmeniui privaloma tinkamai ir laiku vykdyti savo sutartines prievoles, draudiama atlikti veiksmus, kuriuos statymai arba sutartis draudia. statymas nurodo kiekvienam asmeniui laikytis tokio elgesio taisykli, kad savo veiksmais nepadaryt alos kitam asmeniui. Neteisti veiksmai pasireikia neteistu veikimu, kai asmuo veikia aktyviai, arba neveikimu, kai asmuo veikia pasyviai. Deliktin atsakomyb atsiranda, kai egzistuojant tam tikrai teisinei pareigai pareigotas asmuo jos nevykdo arba vykdo netinkamai ir taip padaro al kitam asmeniui. Deliktin civilin atsakomyb sukeliantys neteisti veiksmai arba neveikimas yra asmens elgesys tiek paeidiant bendruosius teiss principus, draudianius daryti al kitiems, tiek ir neatitinkantys speciali statymo reikalavim ir todl lemiantys al. Deliktai gali bti skirstomi pagal vairius kriterijus: pagal tai, kam ala padaryta deliktus asmeniui arba deliktus turtui (kilnojamam ir nekilnojamam); pagal kalts form: tyiniai, neatsargs arba nerpestingi deliktai ir kt. Sutartinei atsakomybei atsirasti veiksm neteistumo slyga nra taip svarbi. Utenka pasakyti, kad bet koks sutarties nevykdymas ar netinkamas vykdymas yra a priori teiss norm paeidimas. Be to, nustatant veiksm prieingum teisei sutartiniuose santykiuose gali bti situacij, kai skolininkas paeidia sutarties slyg, niekaip nesureguliuot nei dispozityvia norma bei komerciniu paproiu, nei prastai reikiamais reikalavimais, nes alys gali reguliuoti savo tarpusavio santykius iimtinai sutarties nuostatomis, sudaryti statymuose neapartas sutartis. Tokiu atveju sunku bt nustatyti, k gi skolininkas konkreiai paeid. Todl veiksm neteistum ia reikt vertinti kaip sutarties slygos paeidim apskritai. Juk nagrinjant gin teisme kreditoriui visikai 183

CIVILIN TEIS. II dalis.

nesvarbu, kokius teisei prieingus veiksmus skolininkas atliko. Jam svarbu, kad sutartis paeista. Daugeliu atvej sutartins atsakomybs veiksm prieingumas teisei preziumuojamas. Ir tik jei skolininkas rodo, kad negaljo vykdyti sutartinio sipareigojimo arba nra kaltas dl paeidimo, prieingumas teisei gyja juridin reikm. Neteistumas civilinje teisje daugeliu atvej yra reliatyvi svoka, priklausanti nuo konkrei aplinkybi. Tas pats veiksmais tam tikrais atvejais gali bti pripaintas teistu, kitais neteistu, pavyzdiui, gydytojo prasti arba nerpestingi veiksmai gali bti ir teisti, ir neteisti, t. y. gali bti pagrindas civilinei atsakomybei atsirasti arba ne. Btina fakultatyvin civilins atsakomybs slyga neigiam pasekmi atsiradimas asmens, kurio turtins teiss paeistos, atvilgiu. Tai faktikai sutampa su nuostoli svoka teisine prasme. Sutartins atsakomybs atsiradimo pagrindas prievols nevykdymas arba jos netinkamas vykdymas (CK 6.256 str. 2 p.) ir sutarties vykdymo termino praleidimas (CK 6.260 str.). Esant konkreioms sutari rims ie paeidimai pasireikia nevienodai: vienokie jie yra, tarkime, nuomos sutarties, kitokie pirkimopardavimo sutari atvejais. Visiku sutarties nevykdymu reikt laikyti jos esmini slyg nesilaikym, pavyzdiui, nuompinigi nemokjim pagal nuomos sutart; pardavjo atsisakym perduoti daikt pagal pirkimopardavimo sutart ir pan., t. y. alis visikai negauna to, k ji tikjosi gauti pagal sutart. Netinkamas sutarties vykdymas i esms apima ir termino praleidim, taip pat kitokius sutarties paeidimus, pavyzdiui, perduodamo daikto kokybs trkumus ir pan. CK 6.256 straipsnio 3 dalyje nurodoma, kad jeigu sutarties vykdymas vienai i ali yra kartu ir profesin veikla, i alis privalo vykdyti sutart ir pagal tai profesinei veiklai taikomus reikalavimus. Taigi jei toki reikalavim nesilaikoma, sutartis gali bti pripainta vykdoma netinkamai. 26.3.2. Prieastinis ryys Prieastinis ryys atspindi dviej objektyvios tikrovs reikini prieasties ir pasekms ssaj. Reikinys arba j grup, sukelianti naujus reikinius, yra prieastis. Reikinys, atsirandantis veikiant prieasiai, yra pasekm. Tas pats reikinys vienu atveju gali bti prieastis, kitu atveju pasekm. Civilinje atsakomybje tai ryys tarp neteist 184

III skyrius. CIVILIN ATSAKOMYB.

veiksm, kaip prieasties, ir alos arba nuostoli, kurie turi bti ios prieasties pasekm. Civilins atsakomybs tvarka atlyginami nuostoliai, kurie yra susij su veiksmais, nulmusiais skolininko civilin atsakomyb. Taigi nuostoliai pagal j ir civilins atsakomybs prigimt gali bti laikomi skolininko veiksm rezultatu (CK 6.247 str.). Civilins atsakomybs slyga yra btinas prieasties ir pasekmi ryys. Jis yra konkretus, egzistuoja objektyviai ir taikant atsakomyb turi bti rodytas. Teisinei atsakomybei taikyti nustatytas konkretus ryys yra vadinamas teisikai reikmingu. Prieastinis ryys yra teisikai reikmingas, jeigu dl asmens veiksm alos atsiradimo galimyb virsta tikrove arba neigiam pasekmi abstrakti galimyb konkreia galimybe. Teisikai nereikmingas prieastinis ryys yra atsitiktinis. Teisikai reikmingu pripastamas ir tiesioginis, ir netiesioginis prieastinis ryys. Tiesiogin prieastis yra tada, kai ala (nuostoliai) atsiranda i neteist veiksm kaip tiesiogin neteist veiksm pasekm. Kai dl neteist veiksm susidaro palankios slygos alai (nuostoliams) atsirasti, tai laikoma netiesioginiu prieastiniu ryiu. Tiesioginis prieastinis ryys visada reikmingas taikant civilin atsakomyb. Tai nereikia, kad civilin atsakomyb taikoma tam asmeniui, kurio neteisti veiksmai ir ala susij tiesioginiu prieastiniu ryiu. statym numatytais atvejais atsakomyb nustatyta ne patiems al padariusiems asmenims, o kitiems, pavyzdiui, privalantiems juos priirti subjektams. Dl to prieastinio ryio pobdis ir jo reikm taikant netiesiogin atsakomyb smarkiai pakinta. iuo atveju tarp neteist veiksm ir alos yra tam tikras ryys. Paeidj privalantys priirti, bet nepriirintys arba netinkamai j aukljantys asmenys sudaro konkretesn galimyb al padaryti (pvz., kad vaikas arba paauglys padarys alos). Pastarieji savo neteistu elgesiu tik inaudoja netinkamai besielgiani tv arba globj sudarytas galimybes. Egzistuoja vairios prieastinio ryio teorijos154. Kiekviena i j turi teigiam ir neigiam ypatum. N viena i teorij visapusikai nepaaikina vis teisei reikming prieastinio ryio aspekt. Vienos teorijos susiaurina teisins atsakomybs taikym, kitos atvirkiai, j ipleia.

154 Isamiau apie prieastinio ryio teorijas r.: V. Mikelnas. Civilins atsakomybs problemos: lyginamieji aspektai. Vilnius: Justitia, 1995, p. 201218.

185

CIVILIN TEIS. II dalis.

Tiesiogins pasekms teorija teigia, kad al padars asmuo atsako tik u al, kuri yra tiesiogin jo veiksm pasekm, prieastinis ryys egzistuoja tik tuomet, kai tarp veiksm ir alos yra tiesioginis ryys. Atsakingas asmuo negali bti atsakingas u al, jeigu ryys yra netiesioginis. Pagal i teorij civilins atsakomybs taikymas yra apribojamas tik tiesioginiais al padariusio asmens veiksmais. Kitokio pobdio ryiu su pasekmmis susij asmens veiksmai teisikai yra nereikmingi. Tiesiogins pasekms teorija skelbia, kad tarp veiksm ir atsiradusios alos turi bti trumpas laiko tarpas arba alingos pasekms turi atsirasti i karto. Ji nra veiksminga, kai neteistos veiklos pasekms atsiranda ne i karto. Pavyzdiui, jei asmuo dl sualojimo tapt nedarbingas, tai ios teorijos poiriu prieastinis ryys negalt bti pripaintas. Pagal artimiausios prieasties teorij teisinis ryys egzistuoja tik tarp alos ir artimiausios prieasties (laiko, tarpini grandi prasme), suklusios konkreias pasekmes. Visi kiti nuo aling pasekmi nutol veiksmai ir vykiai negali bti laikomi j prieastimi. Teorija vertinga atribojant vieno asmens veiksm sukeltas pasekmes nuo kito asmens veiksmais sukelt pasekmi. Pamintos teorijos susiaurina civilins atsakomybs taikym. Jos nepaaikina netiesiogins civilins atsakomybs taikymo. Prie toki galima priskirti ir btinos pasekms, ir ekvivalentinio prieastinio ryio teorijas. Kitos teorijos leidia iplsti civilins atsakomybs taikym. Jos taip pat gali bti i dalies taikomos, kai reikia iskirti vien i keli prieasi arba nustatyti prieasi tak pasekmi atsiradimui. Pavyzdiui, adekvataus prieastinio ryio teorija pripasta prieastin ry esant tada, kai asmens veiksmai padidina alos atsiradimo galimyb. Jeigu asmens neteisti veiksmai kartu su kitomis prieastimis alos atsiradimo tikimyb paveria tikrove, laikoma, kad tarp neteist veiksm ir alos egzistuoja adekvatus ryys, nes jie alos atsiradimo rizik padidina. ala turi bti pripastama natralia veiksm pasekme. i teorija leidia i daugelio prieasi iskirti vien pagrindin, nulmusi alos atsiradim. Nebtinai tai yra artimiausia arba tiesiogin prieastis. Pakankamos prieasties teorija skelbia, kad prieastinis ryys egzistuoja tarp pasekms ir tos jos prieasties, kuri stipriausiai veik, turjo sukaupusi daugiausia energijos, suklusios pasekm. ioje teorijoje 186

III skyrius. CIVILIN ATSAKOMYB.

pernelyg daug vartojama vertinamj termin, todl sunku visuotinai j pritaikyti praktikoje. Ji leidia vertinti daug prieasi, iplsti civilins atsakomybs ribas. ios teorijos postulatai vertingi, kai reikia individualizuoti keleto al padariusi asmen indl alos atsiradim. Teiss teorijoje inomos pasekmi numatymo, teiss veikimo srities, lygybs teorijos. Jos yra teiss doktrinos rezultatas, taip pat teism praktikos analizs idavos. Taiau teism praktikoje tiesiogiai nesivadovaujama n viena prieastinio ryio teorija. Pagal atsakomybs prigimt ir bylos aplinkybes nustatomas konkretus prieastinis ryys, btinas civilinei atsakomybei, atsivelgiant siningumo, teisingumo ir protingumo reikalavimus. Prieastinis ryys leidia iplsti arba susiaurinti civilins atsakomybs ribas. Neteisinga bt jas pernelyg susiaurinti, nes tik tiesioginio prieastinio ryio pripainimas ne visada utikrins tinkam atsakomybs taikym, pernelyg platus prieastinio ryio traktavimas nebt siningas, nes u padaryt al gali bti veriamas atsakyti asmuo, kurio neteisti veiksmai bt pernelyg nutol nuo neigiam pasekmi155. Prieastin ry btina nustatyti tiek sutartins, tiek deliktins atsakomybs atvejais. Bet prieastinio ryio nustatymas ir vertinimas sutartins ir deliktins atsakomybs atvejais skiriasi. Nustatyti prieastin ry btina paeidus sutartinius santykius, tik kai sprendiamas nuostoli atlyginimo klausimas. Jei yra kitos atsakomybs formos bauda, delspinigiai, atsakomyb u pinigins prievols nevykdym prieastinis ryys yra antraeilis dalykas ir teisin reikm gyja tik tada, kai teismas sprendia klausim dl i ri atsakomybs sumainimo. Todl iiekaniam netesybas kreditoriui utenka rodyti tik pat sutartinio sipareigojimo nevykdymo arba netinkamo vykdymo fakt. Jei skolininkas pateikia abejoni dl pernelyg dideli, palyginti su nuostoliais, netesyb, pateikia toki rodym, teismas gali (bet neprivalo) atsivelgti ir prieastinio ryio aplinkybes. 26.3.3. Kalt Civilin atsakomyb atsiranda tik esant skolininko kaltei, iskyrus statym arba sutarties numatytus atvejus, kuriais civilin atsakomyb atsiranda be kalts.
155 Lietuvos Aukiausiojo Teismo 2002 m. balandio 17 d. nutartis civilinje byloje B. Leskauskas ir kt. v S. Bylinskien ir kt., Nr. 3K3614/2002, kat. 39.2.2.

187

CIVILIN TEIS. II dalis.

Civilinje teisje kalt suprantama kaip asmens veiksm iorinis vertinimas pagal objektyvius elgesio standartus. Laikoma, kad asmuo kaltas, jeigu atsivelgiant prievols esm bei kitas aplinkybes jis nebuvo tiek rpestingas ir apdairus, kiek atitinkamomis slygomis buvo btina (CK 6.249 str. 3 d.). Kalte pripastama tai, kad asmuo nesugebjo elgtis taip, kaip bt galima protingai i jo tiktis. I asmens tikimasi elgesio, kaip atitinkamomis aplinkybmis elgtsi rpestinga eimos galva (bonus pater familias). Asmens elgesys konkreioje situacijoje turi atitikti statymuose, kituose teiss aktuose arba teiss altiniuose esanius nurodymus ir protingumo reikalavimus. Asmuo gali bti pripaintas kaltu dl padarytos alos, jeigu nesugebjo elgtis taip, kaip jo vietoje turjo elgtis arba bt pasielgs protingas mogus. Kalto asmens elgesys suprantamas kaip nemokjimas utikrinti reikiamo atidumo, rpestingumo ir apdairumo, kuris buvo btinas konkreiomis slygomis. Turi bti atsivelgiama asmeniui tenkanios prievols pobd, reikalaujamo i jo rpestingumo laipsn ir kitas aplinkybes. Prievols pagal skolininko pareigos pobd skirstomos prievoles pasiekti tam tikr rezultat, prievoles utikrinti tam tikr apdairumo, uolumo, atidumo ir rpestingumo laipsn ir prievoles k nors garantuoti, pavyzdiui, bet kuriam asmeniui nurodyta elgtis taip, kad kitam asmeniui nepadaryt alos (CK 6.246 str. 1 d. ir 6.263 str. 1 d.). Pavyzdiui, vejo prievol pagal veimo sutart yra nugabenti krovinius arba keleivius paskirties viet. Tai prievol pasiekti tam tikr rezultat. Prievol utikrinti tam tikr atidumo, rpestingumo laipsn reikalauja, kad skolininkas vykdyt prievol jam priimtiniausiomis priemonmis, utikrindamas maksimal rpestingumo ir atidumo laipsn, taiau jis neprivalo garantuoti rezultato. Pavyzdiui, gydytojas, teikdamas medicinos paslaugas, turi elgtis rpestingai, kvalifikuotai, stengtis padaryti visa, ko i jo reikalauja teiss aktai ir profesin etika. Taiau i gydytojo nereikalaujama, kad jis utikrint arba garantuot tam tikr rezultat156.

156 Gydytojo atsakomybs nuostatos ir reikalavimai nustatant jo, kaip skolininko, kalt suformuluoti Lietuvos Aukiausiojo Teismo 2001 m. lapkriio 14 d. nutartyje civilinje byloje L. M. Sandien v. Kauno Raudonojo Kryiaus ligonin, Nr. 3K31140/2001, kat. 39.6.2.12.

188

III skyrius. CIVILIN ATSAKOMYB.

Prievol k nors garantuoti vykdoma intensyviai. Skolininkas pagal sutart arba statym turi garantuoti arba utikrinti prievols vykdym. Pavyzdiui, daikto pardavjas pagal statym garantuoja daikto kokyb ir nuosavybs teis, draudjo pareiga imokti draudimo imok esant draudiminiam vykiui ir kt. Kalts formos yra tyia arba neatsargumas. Pastarasis skirstomas paprast ir didel neatsargum. Tyia pasireikia kaip siekimas padaryti al. Neatsargumas pasireikia kaip atsargumo, atidumo, uolumo ir rpestingumo stoka. Dideliu neatsargumu laikytinas paprast, visiems suprantam elgesio taisykli nesilaikymas arba asmeniui neabejotinai inom saugaus elgesio reikalavim ignoravimas numatant alos atsiradim. Civilinei atsakomybei atsirasti kalts forma paprastai neturi reikms. Bet kalts forma reikminga sprendiant atleidimo nuo civilins atsakomybs, jos ribojimo ir kitus klausimus. Teisikai reikmingos kalts formos civilinje atsakomybje yra tyia ir didelis neatsargumas (CK 6.252 str. 1 d., 6.270 str. 1 d. ir kt.). Kai kuri asmen, kuriems yra taikomi ypatingi profesinio atidumo reikalavimai, atsakomyb lemia maiausias neatidumas, neapsiirjimas arba net klaida157. Civilinje atsakomybje skolininko kalt yra preziumuojama. Tai prieinga nei baudiamojoje teisje prezumpcija. Apskritai civilinje teisje galioja bet kurio asmens siningumo prezumpcija (CK 4.26 str.). Civilinje atsakomybje yra tvirtinta ios prezumpcijos iimtis (CK 6.248 str. 1 d. nurodoma, kad skolininko kalt preziumuojama, iskyrus statym numatytus atvejus). Taigi i iimtis yra taikoma ne bet kuriam asmeniui, o skolininkui. Tai asmuo, kuris kreditoriaus nurodytas atsakingu u al. Be to, kreditoriaus rodyta, kad is asmuo yra atliks neteistus veiksmus, susijusius su ala arba nuostoliais teisikai reikmingu prieastiniu ryiu. Skolininkas privalo rodyti, kad jis nekaltas dl padarytos alos arba nevykdytos prievols. ala arba nuostoliai gali atsirasti ne tik kaip skolininko veiksm rezultatas, taiau ir dl kreditoriaus ar nukentjusiojo kalts arba dl
Lietuvos Aukiausiojo Teismo nutartis civilinje byloje L. Kazlauskien v. Vilniaus m. 12-jo notar biuro notar D. Jungeviien ir kt., Nr. 3K3398/1999. Bank kalts ypatumai nurodyti Lietuvos Aukiausiojo Teismo 2000 m. gruodio 13 d. nutartyje civilinje byloje Bendroji mon Vileka v. AB bankas Snoras, Nr. 3K31345/2000, kat. 43 // Teism praktika. Nr. 15.
157

189

CIVILIN TEIS. II dalis.

i asmen bendros su skolininku kalts. Kreditoriaus arba nukentjusiojo asmens kalt yra pagrindas sumainti civilin atsakomyb arba nuo jos visikai atleisti (CK 6.248 str. 4 d., 6.259 str., 6.282 str. 1 d.). Jeigu prievol nevykdoma arba ala atsiranda vien dl kreditoriaus ar nukentjusiojo asmens kalts, tai alos atlyginimas gali bti sumainamas arba reikalavimas atlyginti al arba nuostolius gali bti atmetamas. Jeigu ala arba nuostoliai atsirado dl kreditoriaus kalts, o skolininko kalts nra, tai pastarojo atsakomyb negalima, jei jis neatsako be kalts. Pavyzdiui, jeigu sutartis nevykdyta dl kreditoriaus kalts, o skolininko kalts nra, tai skolininkas neatsako. Jei ala yra padaryta didesnio pavojaus altiniu, kurio valdytojas atsako be kalts, tai jam gali bti taikoma civilin atsakomyb atsivelgiant nukentjusiojo kalts form. Jeigu nukentjusiojo kalt pasireik tyia arba dl didelio neatsargumo, tai yra pagrindas didesnio pavojaus altinio valdytoj atleisti nuo civilins atsakomybs. Jeigu nukentjusiojo kalt pasireikia kaip paprastas neatsargumas, tai didesnio pavojaus altinio valdytojui turi bti taikoma civilin atsakomyb. Didelis nukentjusiojo neatsargumas gali padti alai atsirasti arba jai padidti. Tai pagrindas alos atlyginimo dyd sumainti arba reikalavim atlyginti al atmesti. nukentjusio asmens kalt neatsivelgiama, jei iiekoma dl maitintojo gyvybs atmimo atsiradusi ala arba atlyginamos laidojimo ilaidos. Esant miriai kaltei palyginamos ir vertinamos kiekvienos alies kalts formos, konkrets kalti veiksmai ir kiti faktai. Atsivelgiant ali kalts santyk nustatomas atsakomybs dydis. Teism praktikoje suformuluotos kelios svarbios taisykls, susijusios su kreditoriaus ir nukentjusio asmens kalte. Nukentjusiojo kalt nra preziumuojama. J turi rodyti asmuo, kuris i aplinkyb nurodo kaip savo reikalavim arba atsikirtim pagrind158. Kreditoriaus kalt sudaranios aplinkybs turi bti nustatytos ir itirtos, nes tai gali turti reikms skolininko atsakomybs dydiui159.
Lietuvos Aukiausiojo Teismo senato 2000 m. birelio 16 d. nutarimo Nr. 27 Dl statym taikymo teism praktikoje nagrinjant civilines bylas dl atlyginimo turtins alos, padarytos eismo vykio metu 20 punktas. 159 Lietuvos Aukiausiojo Teismo 2001 m. sausio 24 d. nutartis civilinje byloje likviduojama AB Tauro bankas v. UAB Kaiiadori agrofirma, Nr. 3K3101/2001, kat. 36.2, 32.1, 115, 95.1 // Teism praktika. Nr. 15.
158

190

III skyrius. CIVILIN ATSAKOMYB.

statymas arba sutartis gali numatyti atvejus, kai skolininkas atsako nesant jo veiksmuose kalts (CK 6.248 str. 1 d.). Tai grieta atsakomyb. J taikant nesvarbu, ar atsakingas u al be kalts asmuo elgsi rpestingai, apdairiai ir atidiai. Netgi nustaius, kad jis laiksi vis manom rpestingumo ir atidumo reikalavim, nebt pagrindo atleisti j nuo civilins atsakomybs, nes su skolininko kalte susijusios aplinkybs nra teisikai reikmingos. Civilin atsakomyb skolininkui, atsakaniam be kalts, gali bti netaikoma tais pagrindais, kuriuos numato statymas arba sutartis. Pavyzdiui, didesnio pavojaus altinio valdytojas be kalts atsako u dl didesnio pavojaus altinio padaryt al, statinio savininkas (valdytojas) atsako u al, kuri padar grivantis statinys. J atsakomyb panaikina tik nenugalima jga, nukentjusiojo tyia arba didelis neatsargumas. Civilinei atsakomybei atsirasti reikia nustatyti atitinkamos prievols arba delikto atveju btinus atsakomybs pagrindus. Be bendrj apvelgt pagrind yra specials pagrindai, numatyti konkreiose prievolse arba deliktuose. Civilin atsakomyb gali bti taikoma, jei nra aplinkybi, kurios visikai panaikina civilin atsakomyb arba nuo jos atleidia. ie juridiniai faktai gali turti reikms civilins atsakomybs dydiui. 26.3.4. ala ir nuostoliai ala civilins teiss moksle apibdinama kaip teiss saugom asmenini ir turtini vertybi sunaikinimas arba pakenkimas neteistais veiksmais, sukls neigiam pasekmi, kurias pagal statymus galima vertinti turtine iraika. ala nesiejama su ekonomine objekto verte, ji padaroma teiss ginamoms vertybms. alos darymas reikia konkreios subjektins teiss paeidim, o taikant civilin atsakomyb alos atlyginimas visada yra turtinis. Jeigu asmens subjektini teisi paeidimas paeidia asmens turtinius arba neturtinius interesus, tai reikia nustatyti, ar yra ala kaip civilins atsakomybs pagrindas. alos (nuostoli) poymiai civilins atsakomybs prasme yra ie: 1) tai poveikis asmeninms ar/ir turtinms vertybms; 2) is poveikis padaromas neteistais veiksmais; 3) poveikio rezultatas nukentjusiajam yra neigiamas; 4) j galima vertinti turtine iraika; 5) su iais juridiniais faktais statymas sieja prievol atlyginti al. 191

CIVILIN TEIS. II dalis.

ala arba nuostoliai pasireikia kaip asmens turto netekimas arba sualojimas, jo turtos ilaidos, negautos pajamos, kurias asmuo bt gavs, jeigu nebt buv neteist veiksm. Teismas gali pripainti nuostoliais atsakingo asmens i neteist veiksm gaut naud. Pinigin alos iraika yra nuostoliai. iuos alos padarymo atvejus numato statymas (CK 6.249 ir 6.250 str.)160. ala ir nuostoliai yra skirstomi vairiais pagrindais. alos (nuostoli) rys. Pagal vertybi pobd ala skirstoma al turtui, asmeniui ir neturtin al. ala turtui padaroma j sunaikinant, sugadinant, kitaip sumainant jo vert. ala asmeniui padaroma atimant jam gyvyb, sualojant jo psichin arba fizin sveikat, eminant jo garb arba orum, paeidiant mogaus darbo, ekonomines, socialines ir kitas teises. Neturtin ala padaroma asmeninms arba neturtinms vertybms ir pasireikia kaip dvasinio pobdio netektys arba nuostoliai, kurie gali bti vertinami pinigais ir kompensuojami. Juridinio asmens gali bti paeidiama dalykin reputacija. Pagal neteisto veikimo ir alos santyk skiriama tiesiogin ir netiesiogin ala (nuostoliai). Tiesiogin ala dar vadinama realija. Realioji ala atsiranda dl tiesioginio poveikio ir pasireikia turto sugadinimu arba sunaikinimu. Tiesioginiai nuotoliai yra aling pasekmi tiesiogiai nulemtos ir dl to btinos ilaidos nuostoliui paalinti (pvz., turtiniai praradimai, gydymo, prieiros, reabilitacijos ilaidos ir kt.). Netiesiogin ala (nuotoliai) yra dl neteist veiksm patiriamos ilaidos arba turto sumajimas. Ji atsiranda kaip padarytos alos papildomas rezultatas arba yra btina siekiant alos atlyginimo. Tai negautos pajamos (CK 6.249 str. 1 d.), alos prevencijos arba sumainimo, nuostoli vertinimo ir civilins atsakomybs taikymo, nuostoli iiekojimo ne teismo tvarka protingos ilaidos (CK 6.249 str. 4 d.). Negautos pajamos yra kreditoriaus numatytos ir realiai tiktinos gauti sumos, kurias gauti sutrukd neteisti skolininko veiksmai. Jie atsiranda dl alos, padarytos pagrindiniam objektui, kuris naudojamas pajamoms gauti, arba dl pareigos nedelsiant atlyginti padaryt al nevykdymo. Ar patirti nuostoliai gali bti vertinami kaip negautos pa160 Teismai, remdamiesi nurodytais kriterijais, nuostoliais pripasta ir kitus teisi paeidimo atvejus. Pavyzdiui, daiktins keitimo teiss praradimas teismo yra pripaintas asmens nuostoliais. r.: Lietuvos Aukiausiojo Teismo 2002 m. birelio 13 d. nutartis civilinje byloje A. Skuas v. G. Pakeryt, Nr. 3K7645, kat. 39.2.3.

192

III skyrius. CIVILIN ATSAKOMYB.

jamos, turi bti sprendiama pagal iuos kriterijus: 1) ar pajamos buvo numatytos gauti i anksto; 2) ar pagrstai tiktasi jas gauti esant normaliai veiklai; 3) ar jos negautos dl neteist skolininko veiksm. Pavyzdiui, dl fizinio asmens sualojimo gali bti netenkama pajam pagal darbo sutart arba verslo sandorius, o dl jo ties gali bti netenkama ilaikymo. Bet negautos pajamos negali bti tapatinamos su mons pelnu161. Nuostoliai pagal galimyb tiksliai juos apskaiiuoti skirstomi bendruosius ir specialiuosius. Bendrieji nuostoliai yra tie, kurie priteisiami u al, kai jos dydio nemanoma tiksliai apskaiiuoti pinigais (CK 6.249 str. 1 d.). Jeigu neigiamas poveikis padaromas asmeninms neturtinms vertybms, u kurias statymas numato civilin atsakomyb, tai nuostoli dydis objektyviai negali bti patvirtintas rodinjimo priemonmis. Bendrj nuostoli dydis nerodinjamas. Iekovas turi rodyti alos poymius ir bendriesiems nuostoliams nustatyti reikalingus kriterijus, j kiek, pobd ir svarb. Jei rodomi alos poymiai, preziumuojama, jog padaryti bendrieji nuostoliai. J dyd nustato teismas pagal statyme esanius kriterijus vadovaudamasis tuo, kiek jie konkreioje byloje rodyti (CK 6.250 str. 2 d.). Specialiaisiais nuostoliais laikomi tokie nuostoliai, kai alos dyd galima tiksliai apskaiiuoti pinigais ir rodyti. Iekovas turi rodyti specialij nuotoli dyd, pavyzdiui, sunaikinto turto vert, turtui pataisyti reikiam sum, gydymo, slaugymo ilaidas ir kt. Atlyginus nuostolius atkuriama iki paeidimo buvusi nukentjusiojo turtin padtis, o ne atlyginami prarasto turto sigijimo katai162.

26.4. Neturtins alos atlyginimas


Neturtin ala savarankika civilins atsakomybs ris. Atskiruose statymuose (pvz., Konstitucijos 30 str., 2000 m. rugpjio 29 d. Visuomens informavimo statyme ir kt.) vartojama svoka moralin
r., pavyzdiui: Lietuvos Aukiausiojo Teismo 2002 m. lapkriio 4 d. nutartis civilinje byloje Nr. 3K31274/2002 L. Gukonien ir kt. v UAB Promosportas ir kt., kat. 39.6.2.12. 162 r.: Lietuvos Aukiausiojo Teismo 1999 m. birelio 23 d. nutartis R. Bartuseviius v. A. Binka byloje, Nr. 3K3344/1999, kat. 43.
161

193

CIVILIN TEIS. II dalis.

ala. CK 6.250 straipsnis numato neturtins alos atlyginim. Taigi iuo metu galiojaniuose statymuose yra vartojamos dvi svokos moralin ala bei neturtin ala. Be turtins ir neturtins alos sampratos, dar pasitaiko ir asmenins alos svoka, kuri vartojama paymint, kad ala yra padaryta asmeniui jo gyvybei, sveikatai, dvasinei bsenai. Pastarojo meto teisinje literatroje nurodoma, kad svoka neturtin ala yra tikslesn ir priimtinesn nei svoka moralin ala, nes vis pirma moral yra filosofin kategorija, reikianti visum pair tai, kas gera ir bloga, teisinga ir neteisinga, dora ir nedora. Todl ala negali bti padaroma moralei, kaip ir negali bti padaroma teisei. Antra, civilin atsakomyb u al atsiranda tik kai ala yra individuali. Teis saugo ir gina konkreius objektus, o ne apskritai moralines vertybes. Treia, teis taip pat gina ir saugo objektus, kuri atvilgiu moral gali bti indiferentika arba kuriems morals kategorija apskritai nevartotina. Pavyzdiui, teis gina firmos vard, kur paeidus gali pablogti geras mons vaizdis (reputacija). Taigi svoka neturtin ala yra tikslesn jau vien dl to, kad neturtin ala gali bti padaroma ne tik fiziniam, bet ir juridiniam asmeniui, kurio atvilgiu moralins alos svoka nevartotina. Ketvirta, neturtin ala atsiranda ne tik paeidus asmenines neturtines vertybes, bet ir padarius turtin al, pavyzdiui, sunaikinus mogaus turt padaroma ne tik turtin ala, bet nukentjusysis patiria didesn arba maesn dvasin traum163. Neturtin ala laikytina savarankiku teisi gynimo bdu ir yra atlyginama nepaisant to, ar turtin ala atsirado, ar ne, jos slygas (prieikum teisei, kalb, prieastin ry ir al) taip pat reikia rodyti. Paprastai neturtins alos aikinimas yra teiss doktrinos bei teism praktikos ivad rezultatas, t. y. per teism praktik i svoka atskleidiama, detalizuojama. 2000 m, primus CK, Lietuva tapo viena i nedaugelio valstybi, kurios statymuose pateikiama neturtins alos samprata. Tai asmens fizinis skausmas, dvasiniai igyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrtimas, emocin depresija, paeminimas, reputacijos pablogjimas, bendravimo galimybi sumajimas ir kt. (CK 250 str. 1 d.). Taigi statymo leidjas nepateikia baigtinio srao neturtins alos pasireikimo atveju palikdamas teis teismui vertinti konkreias aplinkybes.
163 Mikelnien D., Mikelnas V. Neturtins alos kompensavimas // Justitia. 1998. Nr. 2, p. 34.

194

III skyrius. CIVILIN ATSAKOMYB.

Kadangi Lietuva priklauso prie t valstybi, kuriose neturtin ala atlyginama tik statym nustatytais atvejais, todl ji negali kilti i sutarties164. Nra visikai vienodos nuomons dl neturtins alos atlyginimo prigimties, t. y. dl objekt, u kuri paeidim gali bti reikalaujama neturtins alos, specifikos, j turtins verts neturjimo, nra bendros nuomons, koki tiksl siekiama neturtins alos atlyginimu. Ar civilins teiss kompensacin funkcija ilieka ir atlyginant neturtin al, ar neturtins alos atlyginimu siekiama ir kit tiksl? Neturtins alos atlyginimo galimyb numat jau pirmieji inomi teiss altiniai165. I romn teiss atjs principas, pasireiks actio injuriarium aestimatoria, Vakar Europoje iliko iki XIX a. pradios. iuo iekiniu nukentjusysis galjo reikalauti atlyginti al pinigais, kuri konkrei sum nustatyti privaljo teisjas, vertins visas bylos aplinkybes. Ilgainiui baudiamoji ir civilin teis buvo atribotos. Pripainus bausms, kaip baudiamosios sankcijos, ir nuostoli atlyginimo, kaip civilins atsakomybs formos, skirtum atsirado kita problema btinyb atriboti turtin ir neturtin al166. Kol atsakomyb u padaryt neturtin al pasireik baudos taikymu, tol neturtins alos dydio klausimas nebuvo aktualus. U tam tikrus atvejus buvo numatytos fiksuoto dydio baudos, dar vliau buvo numatyta galimyb nukentjusiajam prayti atlyginti al, kurios konkret dyd pinigais nustato teisjai. Tokios nuostatos XIX a. buvo tvirtintos Austrijos, Olandijos ir kit valstybi CK. Bet buvo ir neturtins alos atlyginimo pinigais prieinink. Pavyzdiui, vienas i ymi Rusijos civilist G. ereneviius, kritikuodamas Rusijos statym svado I dalies 670 straipsn, numatant nuostoli atlyginim, nurod esant i norm amorali167. Vliau nei164 Tokios pat nuostatos yra ir Vokietijos CK 253 str.; veicarijos prievoli kodekso 47, 49 str. reglamentuota, kad neturtin ala atlyginama sveikatos sualojimo ir gyvybs atmimo atveju, taip pat asmenini neturtini teisi paeidimo atvejais. Pagal Austrijos CK 1325 str. sualotas fizinis asmuo, atsivelgdamas tam tikras aplinkybes, gali reikalauti pinigins kompensacijos u patirt skausm ir kanias. 165 Pavyzdiui, Dvylikos lenteli statymai numat mirties bausm u meiikik ir eidiani dain krim ir atlikim, o u kno sualojim, be taliono principo, turjo bti taikomos ir pinigins baudos. iuo atveju pinigin bauda atliko dvejop funkcij ir nubausti al padarius asmen, ir kompensuoti padaryt al. 166 Mikelnien D., Mikelnas V. Neturtins alos kompensavimas // Justitia. 1998. Nr. 2, p. 5. 167

. . . , 1995,

c. 392.

195

CIVILIN TEIS. II dalis.

giamas poiris neturtins alos atlyginim sitvirtino tarybinje teisje. Todl nieko keisto, kad iki iol atskir valstybi teisje, teiss doktrinoje ir teism praktikoje, taikant neturtins alos atlyginim, paymimi ir kompensacinis, ir baudinis tikslai. Ir vis dlto daugeliu atvej, nors teiss doktrinoje ir pasitaiko nuomoni, kad neturtins alos atlyginimu siekiama ir nubausti paeidj, taiau teism praktikoje tokia nuomon atmetama susitelkiant ties pagrindiniu kompensavimo ir atlyginimo tikslu168. Neturtin ala statym numatytais atvejais turi bti atlyginama tokio dydio, kad kiek manoma teisingiau bt atlyginta nukentjusiajam. Taip pat daug dmesio kreipiama paeidjo neteist veiksm motyvacij. Apskritai pokario Lietuvoje pirm kart neturtins (vadinamos moraline) alos atlyginimas buvo numatytas 1990 m. Spaudos ir kit masini informavimo priemoni statyme, kur primus 1964 m. CK buvo papildytas 71 straipsniu, o 1992 m., primus Konstitucij, teis neturtins alos atlyginim tapo konstitucin (30 str. 2 d. numato ir moralins alos atlyginim). Vliau moralins alos atlyginimas buvo tvirtintas ir 1964 m. CK 486 straipsnyje, numataniame alos, padarytos neteistais kvotos, parengtinio tardymo, prokuratros ir teismo veiksmais, u autoriaus teisi paeidim (539 str.), 1994 m. Vartotoj teisi gynimo statyme, 1994 m. Sveikatos apsaugos statyme. 1964 m. CK 485 straipsnyje buvo tvirtintas nuo 300 iki 5000 lit moralins alos atlyginimas, numatytas dl alos, padarytos fiziniam asmeniui neteistais valstybs ar savivaldos institucij veiksmais. Pagal neturtins alos apibdinim 2000 m. CK 6.250 straipsnyje neturtins alos dyd pinigais vertina teismas, ji negali bti nustatyta ali susitarimu. Nustatydamas neturtins alos dyd teismas atsivelgia : 1) alos pasekmes; 2) al padariusio asmens kalt; 3) al padariusio asmens turtin padt; 4) ar padaryta turtin ala, padarytos turtins alos dyd; 5) kitas turinias reikms bylai aplinkybes; 6) siningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. CK nurodytas kriterij, kuriuos reikia atsivelgti nustatant neturtins alos dyd, sraas nra baigtinis. Kitos reikms bylai turinios
V. Mizaras nurodo, kad neturtins alos atlyginimu siekiama dviej tiksl: kompensuoti patirt neturtin al ir atlyginti skriaud. r.: V. Mizaras. Autori teiss: civiliniai gyvenimo bdai. Vilnius: Justitia, 2003, p. 128.
168

196

III skyrius. CIVILIN ATSAKOMYB.

aplinkybs yra nustatomos kit statym (pvz., 2002 m. alos, atsiradusios dl valdios institucij neteist veiksm, atlyginimo statymas) ar pripaintos teismo169.

26.5. alos dydio nustatymas


ala apskaiiuojama pagal kainas, galiojanias teismo sprendimo primimo dien, jeigu statymai arba prievols esm nereikalauja taikyti kain, buvusi alos padarymo ar iekinio pareikimo dien. Pavyzdiui, alos atlyginimo dydis dl transporto priemons sunaikinimo nustatomas pagal sunaikintos transporto priemons rinkos vert alos padarymo metu170. Padaryta ala arba nuostoliai turi bti visikai atlyginti. Tai visiko nuostoli atlyginimo principas. Jis reikia, kad turi bti atlyginta ala, tiesiogins ir netiesiogins ilaidos, negautos pajamos (CK 6.251 str. 1 d.). Visiko nuostoli atlyginimo principas turi iimi. Jis turi bti derinamas su nuostoli sumainimo doktrina. Ji sako, kad nukentjusysis privalo kiek manydamas stengtis, kad ivengt nuotoli arba neleist jiems padidti. Pavyzdiui, teismas gali sumainti nuostoli (negaut pajam) sum, jeigu nustato, kad kreditorius nesim vis priemoni transporto priemon suremontuoti nedelsiant ir taip prisidjo prie nuostoli (negaut pajam) padidjimo171. alos atlyginimo dydis nustatomas atsivelgiant : 1) ali susitarimus dl civilins atsakomybs apribojimo (CK 6.252 str.); 2) civilins atsakomybs netaikym i dalies arba visik atleidim nuo civilins atsakomybs (CK 6.253 str.); 3) kreditoriaus kalt (CK 6.259 str.); 4) nukentjusiojo kalt (CK 6.282 str. 1 d.); 5) al padariusiojo asmens turtin padt (CK 6.282 str. 3 d.)

169 r., pavyzdiui, Lietuvos Aukiausiojo Teismo 2003 m. kovo 26 d. nutart Nr. 3K3371 N. ungailien v SP UAB Vilniaus troleibusai ir ADB Preventa, kat. 39.2.4; 39.6.2.2. 170 Lietuvos Aukiausiojo Teismo senato 2000 m. birelio 16 d. nutarimo Nr. 27 Dl statym taikymo teism praktikoje nagrinjant civilines bylas dl atlyginimo turtins alos, padarytos eismo vykio metu 17 punktas. 171 Ten pat, 19 punktas.

197

CIVILIN TEIS. II dalis.

26.6. Civilins atsakomybs netaikymo ir atleidimo nuo civilins atsakomybs pagrindai


alos padarymas ne visada reikia, kad gali bti taikoma civilin atsakomyb. Ar civilin atsakomyb bus taikoma konkreiu alos padarymo atveju, priklauso ne tik nuo to, ar bus nustatytos civilins atsakomybs slygos (pagrindai). Net ir nustaius reikiamus civilins atsakomybs pagrindus btina patikrinti, ar nra fakt, dl kuri skolininko civilin atsakomyb negalima. Faktinio pobdio aplinkybs, su kuriomis statymas sieja civilins atsakomybs netaikym ar atleidim nuo jos visikai arba i dalies, yra civilins atsakomybs netaikymo arba atleidimo nuo civilins atsakomybs pagrindai. Civilin atsakomyb pagal CK 6.253 straipsn netaikoma, taip pat asmuo visikai arba i dalies gali bti atleidiamas nuo civilins atsakomybs dl nenugalimos jgos, valstybs veiksm, treiojo asmens veiksm, nukentjusiojo asmens veiksm, btinojo reikalingumo, btinosios ginties, savigynos. Be to, civilins atsakomybs netaikymo arba atleidimo nuo civilins atsakomybs papildomus pagrindus gali numatyti specialios normos, atskiri statymai arba ali susitarimai (pvz., CK 6.298 str. yra numatyti specials gamintojo atleidimo nuo civilins atsakomybs u al, padaryt netinkamos kokybs produkcija, atvejai). Sutartyse numatyti atleidimo nuo civilins atsakomybs pagrindai turi bti teisti, nepaeisti imperatyvi statymo nuostat, atitikti siningumo reikalavimus. Negalioja susitarimas, kad civilin atsakomyb netaikoma arba jos dydis ribojamas, kai ala padaryta tyia arba dl didelio neatsargumo. alims neleidiama numatyti atleidimo jokiu pagrindu nuo civilins atsakomybs dl visos arba dalies alos, padarytos sveikatai, dl gyvybs atmimo arba neturtins alos. 26.6.1. Nenugalima jga Nenugalima jga (force majeure) apibdinama kaip neivengiamos ir skolininko nekontroliuojamos bei nepaalinamos aplinkybs, kurios nebuvo ir negaljo bti numatytos (CK 6.212 str. 1 d.). Jei skolininkas rodo, kad sutartis nevykdyta dl aplinkybi, kuri jis negaljo kontroliuoti bei protingai numatyti sutarties sudarymo metu, ir kad negaljo 198

III skyrius. CIVILIN ATSAKOMYB.

ukirsti kelio ioms aplinkybms ir j pasekmms atsirasti, tai jis nuo atsakomybs atleidiamas. Nenugalimos jgos poymiai yra ie: 1) nenumatomumas. Jis reikia, kad aplinkyb nebuvo numatyta ir protingai negaljo bti skolininko numatyta i anksto; 2) neivengiamumas. Jis reikia, kad vykio atsiradimas buvo objektyvus, jo ir jo pasekmi paalinimas nepriklaus nuo skolininko valios. Nenugalima jga siaurja prasme suprantama kaip vykis, nepriklausantis nuo mogaus valios (atsitikimas). I pradi j suprantant siaurja prasme nenugalimos jgos aplinkybmis buvo laikomos stichins jgos (potvyniai, gaisrai, ems drebjimai ir pan.). iuo metu teiss teorijoje nenugalima jga yra suprantama ir plaija prasme kaip aplinkyb, susijusi ne tik su gamtos, bet ir su socialiniais reikiniais (karai, masiniai neramumai, riaus, netgi smurtiniai nusikaltimai, kuriems neprotinga prieintis ir kt.). Nenugalimos jgos aplinkybi ipltimas yra esminis instituto pokytis. Jis padarytas traktuojant tuos paius anksiau nurodytus nenugalimos jgos poymius. Aplinkybs privalo bti ypatingo pobdio, nepaalinamos skolininko jgomis ir pasireikti kaip iorinis poveikis. Nenugalima jga nepripastama tai, kad rinkoje nra reikiam preki, kad sutarties alis neturi reikiam finansini itekli arba skolininko kontrahentai paeidia savo prievoles (CK 6.212 str. 1 d.). Nenugalima jga yra pagrindas netaikyti ir sutartins, ir deliktins atsakomybs. Negaljimas vykdyti prievol reikia jos pabaig. Jei kreditorius toliau reikia iekin dl alos atlyginimo, skolininkas gali gintis motyvuodamas nenugalima jga. 26.6.2. Valstybs veiksmai Valstybs veiksmai tai privalomi vykdyti ir nenumatyti valstybs institucij veiksmai arba aktai, dl kuri vykdyti prievol nemanoma ir kuri alys neturi teiss ginyti (CK 6.253 str. 3 d.). Valstybs institucij arba j pareign veiksmai gali bti vertinami kaip civilin atsakomyb alinanti aplinkyb, jeigu jie negaljo bti skolininko numatyti sudarant sutart ir galioja vis prievols vykdymo laik. Kitu atveju valstybs institucij aktai neturt bti pripainti atsakomybs netaikymo pagrindu. Dl valstybs veiksm vykdyti prievol bt nemanoma, pavyzdiui, jei bt udraustas tam tikr preki eksportas arba importas. Bet jeigu valstybs veiksmus sudaryt institucijos aktas, kuris gali bti skundia199

CIVILIN TEIS. II dalis.

mas, skolininkas nuo atsakomybs neturt bti atleidiamas. Pavyzdiui, jei asmuo neginijo valstybs institucijos priimto akto, nors galjo tai daryti teismo arba administracine tvarka, jis negali bti atleidiamas nuo civilins atsakomybs. 26.6.3. Treiojo asmens veikla Treiojo asmens veikla tai asmens, u kur nei skolininkas, nei kreditorius neatsako, veiksmai, dl kuri atsirado nuostoli (CK 6.253 str. 4 d.). Treiasis asmuo turi bti su kreditoriumi ir skolininku teisikai ir faktikai nesusijs. Paaliniu asmeniu negali bti skolininko arba kreditoriaus atstovai, prievolei vykdyti pasitelkti asmenys arba asmenys, veik pagal kreditoriaus arba skolininko nurodym. Pagal statym u tokius treiuosius asmenis atsako skolininkas arba kreditorius (CK 6.258, 6.264 ir kt. str.). Teisikai reikmingi yra treiojo asmens veiksmai, pasireikiantys veiksmais ar neveikimu. Dl to turi atsirasti nuostoli. Nustaius tokio pobdio treiojo asmens veiksmus, susijusius teisikai reikmingais prieastiniais ryiais su nuostoliais, paneigiamas civilins atsakomybs taikymas skolininkui, prievols vykdymas tampa negalimas dl aplinkybi, kurios nuo ali nepriklauso. 26.6.4. Nukentjusio asmens veiksmai Nukentjusio asmens veiksmai tai veiksmai, dl kuri kaltas pats nukentjusysis ir dl kuri jam atsirado arba padidjo nuostoliai (CK 6.253 str. 5 d.). Nukentjusio asmens veiksmai, kaip pagrindas netaikyti arba visikai ar i dalies atleisti nuo civilins atsakomybs, yra dvejopo pobdio: 1) nukentjusio sutikimas; 2) nukentjusio rizikos prisimimas. Nukentjusio sutikimas yra nukentjusio asmens veiksmai, kuriais jis aikiai ireikia savo siekim patirti alos. Nukentjusio sutikimas patirti alos nra pagrindas protingam asmeniui daryti kitam al. Dl padarytos tokiomis aplinkybmis alos civilin atsakomyb gali bti i dalies arba visikai netaikoma. Sutikimas turi bti aikus ir galiojantis, duotas veiksnaus asmens. Asmens sutikimas ir alos padarymas neturi prietarauti imperatyvioms teiss normoms, vieajai tvarkai, gerai moralei, siningumo, protingumo ir teisingumo kriterijams. 200

III skyrius. CIVILIN ATSAKOMYB.

Rizikos prisimimas suprantamas kaip realaus alos atsiradimo pavojaus vertinimas ir apsisprendimas laisva valia elgtis savo pasirinktu bdu, numatant alos atsiradimo galimyb, bet neatsisakant savo ketinim. Asmuo neparodo, jog siekia alos, taiau suvokia elgesio arba padties pavojingum. Turi bti vertinta, ar pavojus buvo i anksto numatomas, ar jis galjo bti realiai suvoktas ir vertintas, ar asmuo laisvai pasirinko tolesn elges, kuris jam buvo alingas. Pavyzdiui, negali bti vertinamas kaip rizikos prisimimas darbuotojo sutikimas dirbti kenksmingomis darbo slygomis arba pavojingoje aplinkoje. Darbo sutarties ali padtis nra lygiavert. Pirma, darbuotojas yra priverstas rinktis darb kenksmingomis sveikatai slygomis, nordamas gauti l pragyventi. Antra vertus, sudaryti saugias darbo slygas yra darbdavio pareiga. 26.6.5. Btinasis reikalingumas Btinasis reikalingumas yra civilins atsakomybs netaikymo arba atleidimo nuo civilins atsakomybs aplinkyb, kai asmuo priverstinai atlieka alos veiksmus siekdamas ivengti didesns alos atsiradimo al patyrusiam arba kitam asmeniui. alos darymas atitinka btinojo reikalingumo situacij, jeigu yra ios slygos: 1) pavojaus realumas; 2) pavojaus neivengiamumas; 3) daromos alos ekvivalentikumas gresianiai alai. Pavojus pasireikia kaip grsm asmeniui, jo turtui arba teisms, kitam asmeniui arba jo teisms, valstybs arba visuomens interesams. Pavojaus realumas yra daroma asmeniui ar jo turtui ala, jo teisi paeidimas arba neivengiamai gresianti atsirasti ala. Realum patvirtina esantis pavojaus altinis. altinio prigimtis arba pobdis reikms neturi. Tai gali bti gamtos jgos, gyvnai, mogaus veiksmai, kiti veiksniai. Pavojus yra neivengiamas, jei asmuo neturi kitos alternatyvos, o tik daryti al ir taip ivengti dar didesns alos. Jeigu ala nebt daroma, tai dl neveikimo atsirast dar didesn ala. Sakykime, gelbstint turt reikia sugadinti jo dal arba gadinti kit turt, ilaisvinant asmen reikia supjaustyti renginius ir pan. Kad tokiomis aplinkybmis daroma ala atitikt btinj reikalingum, ji turi bti ne didesn u t, kurios siekiama ivengti. Btinojo reikalingumo situacijoje padaryta ala yra vertinama kaip padaryta teistais veiksmais. Teismas, atsivelgdamas bylos aplinkybes 201

CIVILIN TEIS. II dalis.

bei siningumo ir teisingumo kriterijus, gali pareigoti atlyginti al asmens, kurio interesais veik al padars asmuo. Nuo btinosios ginties skiriasi tuo, kad siekiama ivengti alos padarant al treiajam asmeniui, bet ne upuolikui. 26.6.6. Btinoji gintis Btinoji gintis tai veiksmai, kuriais siekiama ginti save arba kit asmen, nuosavyb, bsto nelieiamyb, kitas teises, valstybs arba visuomens interesus nuo pradto arba tiesiogiai gresianio neteisto pavojingo ksinimosi, jeigu jais nebuvo perengtos btinosios ginties ribos. Ar yra btinosios ginties situacija, ar nevirytos jos ribos, sprendiama pagal iuos poymius: 1) ar upuolimu arba ksinimusi siekiama paeisti svarbius interesus; 2) ar upuolimas arba ksinimasis yra realus ar neivengiamas; 3) ar upuolimas arba ksinimasis yra neteistas; 4) ar gynyba ekvivalentika ksinimuisi pagal bd, tiksl, priemones, intensyvum, vykdymo aplinkybes. alos padarymas dl btinosios ginties pateisinamas, jei siekiama ginti svarbius interesus besiginantj arba kit fizin asmen, nuosavyb, bsto nelieiamyb, kitas teises (pvz., laisv, sveikat, garb, orum, privatum), valstybs arba visuomens interesus. Upuolimas arba ksinimasis turi bti realus, jau gali bti pradtas vykdyti arba matytsi jo neivengiamumas. ie veiksmai turi bti neteisti, prieinimasis teistiems veiksmams negali bti pripaintas btinja gintimi. Ar btinosios ginties ribos nebuvo virytos, sprendiama pagal upuolimo laik, viet ir aplinkybes, upuolik skaii ir pajgum, naudojamas priemones, j veikimo aplinkybes, veiksm intensyvum ir kt., taip pat besiginanio asmens galimybes atremti upuolim. Btinoji gintis panai btinj reikalingum. ios teisins situacijos skiriasi keliais aspektais. Btinojo reikalingumo atveju vienintelis elgesio bdas ivengti didels alos yra ekvivalentikos alos padarymas. Btinosios ginties atveju besiginantysis gali ir kitaip elgtis, ne tik daryti al upuolikui, pavyzdiui, jis gali bgti. Taiau jam leidiama daryti upuolikui al nevirijant btinosios ginties rib. Btinasis reikalingumas gali atsirasti kaip asmens teist arba neteist veiksm pasekm. Tuo tarpu btinoji gintis susidaro tik dl neteist veiksm. Btinojo reikalingumo atveju daryti al reikia dl jau susiklosiusi aplinkybi. Jeigu tai susij su neteistais veiksmais, tai jie jau gali bti 202

III skyrius. CIVILIN ATSAKOMYB.

vykdyti, pavyzdiui, dl padegimo kils gaisras ir j gesinant daroma ala kitam turtui, t. y. gelbstint turt dalis jo sunaikinama. Tuo tarpu btinosios ginties atveju siekiama atremti neteist ksinimsi, pavyzdiui, sualojamas turt vagiantis asmuo. statymai nepateikia aiki, visais atvejais taikytin kriterij, kuriais bt galima nustatyti btinosios ginties buvim ar nebuvim. Kiekvienu konkreiu atveju tai sprendia teismas. 26.6.7. Savigyna Savigyna yra savarankikas atleidimo nuo civilins atsakomybs pagrindas. Nuo btinosios ginties ji skiriasi tuo, kad ginties atveju yra apsiginama nuo ksinimosi arba pavojaus, taiau asmuo nesiekia gyvendinti savo teiss. Savigynos atveju asmuo tam tikromis slygomis pats priverstinai gyvendina savo teis. Ji apibdinama kaip asmens veiksmai, kuriais jis teistai priverstinai gyvendina savo teis, kai nemanoma laiku gauti kompetenting valstybs institucij pagalbos, o nesimus savigynos priemoni teiss gyvendinimas tapt negalimas arba i esms pasunkt. Tai teisti prievartinio pobdio asmens veiksmai, kuriais siekiama gyvendinti teis. J atlikimo slygos yra: 1) nemanoma laiku gauti valstybs institucij pagalbos; 2) nesimus priemoni teiss gyvendinimas tapt negalimas arba i esms pasunkt. Panaudoti savigyn leidiama tik CK numatytais atvejais. Savigynos bdai ir priemons turi atitikti teiss paeidimo pobd ir neperengti savigynos rib. Naudojant savigyn btina gerbti mogaus teises ir laisves bei laikytis statym reikalavim. CK numato daikto sulaikym kaip savigynos priemon.

Kontroliniai klausimai:

1. Kas yra civilin atsakomyb? 2. Kuo skiriasi civilin atsakomyb nuo baudiamosios? 3. Kokios yra atsakomybs rys? 4. Kokie yra sutartins ir deliktins atsakomybs panaumai? 5. Kokie yra sutartins ir deliktins atsakomybs skirtumai? 6. Kokios yra civilins atsakomybs slygos? 203

CIVILIN TEIS. II dalis.

7. Kas yra laikoma visiku sutarties nevykdymu? 8. Kas yra laikoma netinkamu sutarties vykdymu? 9. Kas yra vadinama tiesioginiu prieastiniu ryiu? 10. Kas yra vadinama netiesioginiu prieastiniu ryiu? 11. Kaip civilinje teisje suprantama kalt? 12. Ar galima atsakomyb be kalts? 13. Kaip civilinje atsakomybje pasireikia bonus pater familias etalono taikymas? 14. Kokia kalts form reikm civilinje atsakomybje? 15. Ar preziumuojama nukentjusiojo kalt? 16. Kokie yra alos poymiai? 17. Kas sudaro nuostolius? 18. Kaip yra skirstoma ala (nuostoliai)? 19. Kas yra neturtin ala? 20. Kada atlyginama neturtin ala? 21. kokias aplinkybes teismas turi atsivelgti nustatydamas neturtins alos dyd? 22. Kokie yra civilins atsakomybs netaikymo ir atleidimo nuo civilins atsakomybs pagrindai?

204

III skyrius. CIVILIN ATSAKOMYB.

27 skirsnis. SUTARTIN ATSAKOMYB


27.1. Sutartins atsakomybs formos
Civilins teiss moksle yra nurodomos vairios sutartins atsakomybs formos. Be tradicini nuostoli atlyginimo ir netesyb, kai kurie autoriai iskiria rankpinigi praradim, specialias atsakomybs ris atskirose prievolse. Pavyzdiui, jei preks isiuniamos iki sumokjimo u jas, pardavjas gali pareikalauti akredityvins atsiskaitymo formos. Akredityvo atidarymas gana brangus ir negarantuoja tinkamos preki kokybs, todl kai kurie autoriai priskiria tok atsiskaitymo bd net prie sankcij pirkjui, nes pirkjas netenka teiss reikalauti ikrauti prekes be neataukiamo akredityvo atidarymo. CK 6.258 straipsnis iskiria dvi sutartins atsakomybs ris nuostoli atlyginim ir netesybas172. 27.1.1. Nuostoli atlyginimas Nuostoli atlyginimas yra ypatinga sutartins atsakomybs ris, nes j galima taikyti bet kuriuo atveju, iskyrus retus atvejus, kurie gali bti numatyti statyme arba sutartyje. Todl nuostoli atlyginimas universali (bendra) civilins atsakomybs ris, taikoma esant bet kuriems prievoli paeidimams. Svoka nuostoliai, vartojama civilinje teisje, skiriasi nuo tapai svok, vartojam ekonomikos moksle ir realioje kinje praktikoje, nes nuostoliai, suvokiami kaip ekonomin kategorija, nebtinai yra
Ankstesnio laikmeio teisinje literatroje sutartin atsakomyb gali bti skirstoma : 1) nuostoli atlyginim; 2) netesybas (bauda, delspinigiai); 3) konfiskacinio pobdio priemones (neatlygintinis nekikai laikomo turto pamimas ir kt.); 4) kitas netipikos atsakomybs ris (pareigojimas alies, be pagrindo naudojusios svetimus pinigus, sumokti kitai aliai palkanas u naudojimosi laik ir kt.). Bet konfiskavimas negali bti laikomas nei civilini teisi gynimo bdu, nei civilins atsakomybs forma, nes tokios priemons nebdingos civilinei atsakomybei, o turto pamimas numatytas tik atlygintinai, pavyzdiui, CK 4.47 ir 4.66 str.
172

205

CIVILIN TEIS. II dalis.

neteist veiksm padarinys, tuo tarpu juridine prasme nuostoliai yra neteistais veiksmais sukeltos neigiamos pasekms nukentjusiojo turtinei sriiai. Svok nuostoliai skiriasi nuo svokos ala, nes pastaroji vartojama esant deliktinei atsakomybei. CK 6.245 straipsnio 3 dalyje nurodoma, kad sutartin atsakomybs atveju alis turi teis reikalauti nuostoli atlyginimo arba netesyb. CK 6.245 straipsnio 4 dalyje nurodyta, kad deliktins civilins atsakomybs atveju atsiranda turtin prievol dl alos, kuri nesusijusi su sutartiniais santykiais, iskyrus atvejus, kai statymai nustato, kad deliktin atsakomyb atsiranda ir dl alos, susijusios su sutartiniais santykiais. Kadangi CK 6.249 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad pinigin alos iraika yra nuostoliai, tai svoka nuostoliai gali bti vartojama tiek paymint sutartins atsakomybs formos skirtum nuo deliktins, tiek ir kaip svoka, kuria vardijamas alos atlyginimas pinigine iraika. Nuostoli atlyginimui bdinga tai, kad prievol paeids asmuo sumoka pinigus arba perduoda kreditoriui kok nors turt. Todl nuostoli atlyginimas visada yra turtinio pobdio. Tradicikai civilinei teisei bdingas visiko nuostoli atlyginimo principas. is principas tvirtintas ir CK 6.251 straipsnio 1 dalyje, kurioje nurodyta, kad nuostoliai turi bti atlyginti visikai, iskyrus atvejus, kai statymai arba sutartis nustato ribot atsakomyb. Bet CK 6.251 straipsnio 2 dalyje teigiama, kad atsivelgdamas civilins atsakomybs prigimt, ali turtin padt, j tarpusavio santykius teismas gali sumainti nuostoli atlyginimo dyd, jeigu dl visiko nuostoli atlyginimo atsirast nepriimtin ir sunki pasekmi. Taiau sumaintas nuostoli atlyginimas negali bti maesnis u draudimo sum, kuriai skolininko civilin atsakomyb buvo arba turjo bti privalomai apdrausta. Atsakomyb nuostoli atlyginimo forma atsiranda tada, kai asmuo, patyr nuostoli dl civilinio teisinio santykio paeidimo, t. y. patyr neigiam pasekmi savo turtinje srityje. ie nuostoliai gali susidti i dviej dali. Pirmj dal sudaro reals nuostoliai, kurie yra realaus turto sumajimas arba praradimas. Tokiems nuostoliams priklauso ilaidos, kurias turjo al patyrs asmuo atkurdamas savo paeist teis, prarast arba sugadint turt. CK 6.249 straipsnio 1 dalyje i nuostoli dalis vardijama kaip tiesioginiai nuostoliai. Kit nuostoli dal sudaro negauta nauda (negautos pajamos), apimanti negautas pajamas, kurias asmuo bt gavs, jei nebt neteist veiksm. Tiesiogini nuostoli ir negaut pajam dyd turi rodyti nuostolius patyrs asmuo. Bet jeigu 206

III skyrius. CIVILIN ATSAKOMYB.

alis nuostoli dydio negali rodyti tiksliai, j dyd nustato teismas (CK 6.249 str. 1 d.). Be to, be tiesioginio nuostolio ir negaut pajam, nuostolius taip pat skaiiuojamos: 1) protingos ilaidos, panaudotos alos prevencijai arba jos sumainimui; 2) protingos ilaidos, susijusios su civilins atsakomybs ir alos vertinimu; 3) protingos ilaidos, susijusios su nuostoli neteisminiu iiekojimu (CK 6.249 str. 4 p.). Be to, jeigu alis nutrauk sutart dl to, kad kita alis j paeid, ir per proting termin sudar nutraukt sutart pakeiiani sutart, ji turi teis reikalauti i sutart paeidusios alies kain skirtumo bei kit vliau atsiradusi nuostoli atlyginimo (CK 6.258 str. 5 d.)173. Nuostoli atlyginimo dydis yra susijs su tuo, kokios kainos imamos kaip pagrindas. Antai infliacijos procesuose danai nuostoli dydis labai skiriasi dl skirting kain, esam sutarties sudarymo dien bei prievols vykdymo termino dien. Dl to skolininkas gali atsidurti daug palankesnje padtyje nei kreditorius arba, atvirkiai, kreditorius galt nepagrstai praturtti skolininko sskaita, o tai prietarauja kompensaciniam civilins atsakomybs pobdiui. Todl CK 6.249 straipsnio 5 dalis nurodo nuostoli apskaiiavimo taisykles: ala apskaiiuojama pagal kainas, esamas teismo sprendimo primimo dien, jei statymas arba prievols nereikalauja taikyti kain, buvusi alos padarymo ar iekinio pareikimo dien. Ypatingas dmesys atkreiptinas ikisutartinius nuostolius, kai priteisiami nuostoliai ne u sutartins prievols paeidim, o u netinkam arba nesining alies elges sudarant sutart, t. y. pagal deliktins atsakomybs principus174. CK yra tvirtintas ir minimali nuostoli institutas, kuris naudojamas tada, kai kreditorius yra i esms teisus, bet negali rodyti savo reali nuostoli. CK 6.261 straipsnyje numatyta, kad praleids pinigins prievols vykdymo termin skolininkas privalo mokti u termino praleidim sutari arba statymo numatytas palkanas, kurios yra laikomos minimaliais nuostoliais. statymo numatytas palkanas nustato CK
Dl CK 6.258 str. 5 d. taikymo slyg r.: Lietuvos Aukiausiojo Teismo 2003 m. gruodio 8 d. nutartis civilinje byloje Nr. 3K31177/2003, V Valstybs turto fondas v UAB Banduiai, kat. 39.2.3. 174 r., pavyzdiui, Lietuvos Aukiausiojo Teismo 2002 m. gruodio 12 d. nutart Nr. 3K71156/2002, . Semenejeva v 553 GNSB, kat. 31.4.
173

207

CIVILIN TEIS. II dalis.

6.210 straipsnis, numatantis penki proc. dydio metines palkanas, o jei sutarties alys yra verslininkai arba privats juridiniai asmenys ei proc. metins palkanos nuo sumos, kuri sumokti praleistas terminas, jeigu statymai arba sutartis nenumato ko kita. 27.1.2. Netesyb iiekojimas (sumokjimas) Netesybos yra dvejopo pobdio: tai vienas i prievoli utikrinimo bd, kurio esm statymu arba sutartimi numatyti pinig sum, kuri skolininkas turi sumokti kreditoriui u nevykdyt arba netinkamai vykdyt prievol, taip pat ir atsakomybs ris. alys, raydamos netesybas sutart, pirmiausia siekia skatinti j tinkamai vykdyti. Kiek tai susij su statyme numatytomis netesybomis, jos negali bti traktuojamos kaip prievols utikrinimo bdas, nes nra susijusios su konkreia prievole arba konkreiais asmenimis. Todl statymo nustatytos netesybos traktuotinos tik kaip civilins atsakomybs priemon, bet nelaikytinos prievoli utikrinimo bdu. Netesyb taikymas drauge su nuostoli atlyginimu, kaip turtin atsakomyb, ikelia nuostoli ir netesyb tarpusavio santykio problem, nes j taikymas, nepriklausomai vienas nuo kito, lemt civilins atsakomybs princip paeidim. Civilins atsakomybs tikslas atkurti paeistas kreditoriaus teises, bet ji negali bti kreditoriaus praturtjimo altinis. Nuostoli ir netesyb santyk apibria CK 258 straipsnio 2 dalis jei nustatytos netesybos, tai kreditorius negali reikalauti i skolininko kartu ir netesyb, ir realiai vykdyti prievol, iskyrus atvejus, kai skolininkas praleidia prievols vykdymo termin. ali susitarimas, numatantis kitokias taisykles, negalioja. Pareikus reikalavim dl nuostoli atlyginimo, netesybos skaitomos nuostolius. 27.1.3. Palkanos u sutartini prievoli nevykdym CK 6.258 straipsnio 7 dalyje nurodyta, kad palkanos u nuostolius skaiiuojamos nuo prievols nevykdymo momento, jeigu sutartyje nenumatyta ko kita, o CK 6.261 straipsnyje nurodyta, kad skolininkas, praleids termin vykdyti pinigin prievol, privalo mokti u termino praleidim sutari arba statym nustatytas palkanas, kurios yra laikomos minimaliais nuostoliais. 208

III skyrius. CIVILIN ATSAKOMYB.

CK 6.37 straipsnio 1 dalis numato, kad palkanas pagal prievoles gali numatyti statymai arba ali susitarimai, o io straipsnio 2 dalis tvirtina skolininko pareig mokti statymo nustatyto dydio palkanas u priteist sum nuo bylos iklimo teisme iki teismo sprendimo visiko vykdymo. Pastarosios palkanos teism praktikoje vadinamos procesinmis palkanomis. J paskirtis skatinti skolinink kuo greiiau vykdyti prievol, iekoti bd atsiskaityti su kreditoriumi dar iki iam kreipiantis teism ir taip ivengti prievols mokti ias palkanas175. Kyla klausimas, kokia yra palkan, nurodyt CK 6.37 ir 6.261 straipsniuose, prigimtis? Ar tai netesyb ris, ar skolos dalis? Nes jei ias palkanas laikysime ne netesybomis, o skolos dalimi, tai joms neturi bti taikomos nei netesyb mainimo taisykls, nei sutrumpinti iekinio senaties terminai (CK 1.125 str. numato netesyboms sutrumpint 6 mnesi iekinio senaties termin, o pagrindinei skolai bt taikomas 10 met iekinio senaties terminas). UNIDROIT tarptautini komercini sutari principuose, reglamentuojaniuose palkanas u pinigins prievols nevykdym, nurodoma, kad kai alis nevykdo savo pinigins prievols, nukentjusioji alis turi teis reikalauti palkan nuo laiku nesumoktos sumos, skaiiuojam nuo prievols nevykdymo momento iki jos vykdymo, nepaisant to, ar ji vykdoma, ar ne. Palkanas sudaro vidutin bank iduodam trumpalaiki paskol palkan norma, taikoma pirminiams paskol gavjams ir galiojanti mokjimo valiutai prievols vykdymo vietoje, arba jei tokios palkan normos toje vietoje nra, tokia pati palkan norma, galiojanti mokjimo valiutos valstybje. Nesant tokios palkan normos mintose vietose, palkanos skaiiuojamos pagal atitinkam mokjimo valiutos valstybs statymais nustatyt palkan norm. Jeigu palkanos nepadengia vis kreditoriaus patirt nuostoli dl skolos negrinimo, tai kreditorius turi teis papildom nuostoli atlyginim (7.4.9 str.). UNIDROIT princip komentare nurodoma, kad nuostoliams, kurie atsirado udelsus sumokti tam tikr pinig sum, taikomas specialus teisinis reimas. statymo nustatytos palkanos atlieka kompensavimo funkcij. ios palkanos turi bti sumoktos bet kuriuo atveju, kai vluojama sumokti. Kitaip tariant, kreditoriui nereikia rodinti, kad jis galjo investuoti t sum ir gauti didesnes pal175 r., pavyzdiui, Lietuvos Aukiausiojo Teismo 2003 m. rugsjo 18 d. nutart civilinje byloje AB bankas HansaLTB v. A. Survila, Nr. 3K7751/2003, kat. 27.5.4.

209

CIVILIN TEIS. II dalis.

kanas, o skolininkui nereikia rodinti, kad tos palkanos bt kreditoriui daug maesns. Taigi darytina ivada, kad statymo nustatytos palkanos yra mokestis u naudojimsi kapitalu176. Pinigai, kaip ypatingas civilini teisi objektas, naudojami nepraranda savo savybi, atvirkiai, pinigams bdingas augimas. Todl pinigini prievoli negalima nevykdyti, o tai kad skolininkas neturi l, jokiais atvejais, net ir esant aplinkybms, kurios gali bti laikomos nenugalima jga, nebus atleidimo nuo civilins atsakomybs pagrindas u nevykdyt pinigin prievol. Todl palkanos ir turt bti laikomos ypatinga civilins atsakomybs rimi, bet ne netesybomis. Specialios nuostatos dl statymo nustatyt palkan mokjimo tvirtintos CK straipsniuose, reglamentuojaniuose atskiras sutari ris. Antai CK 6.858 straipsnyje tvirtinta, kad palkan u naudojimsi paskola sum, dyd ir mokjimo tvark nustato alys savo susitarimu. Jei alys nra susitarusios dl palkan dydio, palkanos nustatomos pagal paskolos davjo gyvenamosios vietos arba verslo vietos komercini bank nustatyt vidutin palkan norm, galiojusi paskolos sutarties sudarymo momentu. CK 6.876 straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad jei palkan dydis sutartyje (banko indlio) neaptartas, bankas moka vidutin palkan norm, galiojusi sutarties sudarymo dien indlininko gyvenamojoje vietoje. 27.1.4. Kitos sutarties paeidimo teisins pasekms Anksiau aptartos atsakomybs formos (nuostoliai ir netesybos) nra vienintels poveikio priemons. Jei kalbtume apie kitas (ne turtinio pobdio) poveikio priemones, kurios gali bti taikomos sutarties paeidimo atveju (nepretenduodami aptarti j vis), sutarties nevykdymo arba netinkamo vykdymo pasekmes galtume suskirstyti ias grupes: 1) suteikimas kreditoriui teiss imtis priemoni (taip pat pateikti atitinkamus reikalavimus teisme), kad prievol bt vykdyta natra, pavyzdiui, CK 6.319 straipsnis suponuoja pirkjo teis reikalauti
Tai, kad CK 6.210 str. nurodytos palkanos yra atlygis kreditoriui u naudojimsi jo pinigais, nurodyta Lietuvos Aukiausiojo Teismo 2003 m. vasario 5 d. nutartyje civilinje byloje B. Roin v V. Percovskij, Nr. 3K3218, Lietuvos Aukiausiojo Teismo 2003 m. rugsjo 22 d. nutartyje civilinje byloje A. moiukas v AB bankas NORD/LB, Nr. 3K3830, kat. 27.5.4.
176

210

III skyrius. CIVILIN ATSAKOMYB.

perduoti jam parduot daikt; CK 6. 334 straipsnio 1 dalies 2 punktas netinkamos kokybs daiktas turi bti pakeistas tinkamu ir t. t.; 2) suteikimas kreditoriui papildom teisi, nenumatyt sutartimi, jei skolininkas nevykdo arba netinkamai vykdo sutartinius sipareigojimus. Tai bna tada, kai siekiama ne priversti tinkamai vykdyti sutart, o sumainti kreditoriaus nuostolius ir atkurti interes pusiausvyr (pvz., CK 6.66 6.68 str.); 3) suteikimas kreditoriui teiss reikalauti, kad sutartis bt vykdyta prie termin: pavyzdiui, CK 6.883 straipsnio 3 dalyje ir bank bei kredito staig praktikoje naudojama banko teis nutraukti sutart prie termin, jei paskola naudojama ne pagal paskirt; 4) operatyvaus poveikio priemons, taikomos, kai sutartis nevykdoma arba vykdoma netinkamai: a) kreditoriaus teis atsisakyti sutarties. CK 6.217 straipsnis numato alims galimyb vienaalikai nutraukti sutart esant esminiams paeidimams, kurie nustatomi atsivelgiant iame straipsnyje ivardytus pagrindus; b) kreditoriaus teiss sustabdyti sipareigojim vykdym. Pavyzdiui, pagal CK 6.661 straipsn rangovas turi teis sustabdyti vykdomus darbus, jei usakovas laiku nepristato mediagos, technikos ir pan. Kai kuriose sutartyse numatyta kreditoriaus teis atsisakyti pateikt preki, paslaug, darb.

Kontroliniai klausimai:
1. 2. 3. 4. 5. 6. 7. Kokios yra civilins atsakomybs formos? Koks yra svok ala ir nuostoliai santykis? Kas sudaro nuostolius? Kas yra minimals nuostoliai? Koks yra netesyb ir nuostoli tarpusavio santykis? Kokia yra palkan prigimtis? Kokios yra kitos sutarties paeidimo teisins pasekms?

211

CIVILIN TEIS. II dalis.

28 skirsnis. DELIKTIN ATSAKOMYB


28.1. Prievols dl alos padarymo svoka
Deliktin civilin atsakomyb yra turtin prievol, atsirandanti dl alos, kuri nesusijusi su sutartiniais santykiais, iskyrus atvejus, kai statymai numato, kad deliktin atsakomyb atsiranda dl alos, susijusios su sutartiniais santykiais. Pavyzdiui, atsakomyb u al, atsiradusi dl netinkamos kokybs produkt ir paslaug, laikytina deliktine atsakomybe, nors ji atsiranda i sutartini (pirkimopardavimo) santyki. Kiekvienas asmuo turi pareig laikytis toki elgesio taisykli, kad savo veiksmais (veikimu, neveikimu) nepadaryt kitam asmeniui alos (CK 6.263 str. 1 d.) Dl padarytos alos atsiranda turtinio pobdio teisinis santykis civilin atsakomyb. al, padaryt asmeniui, turtui, o statym numatytais atvejais ir neturtin al privalo visikai atlyginti j padars asmuo. Visikas nuostoli atlyginimas reikia nukentjusiojo grinim toki padt, kokia bt nepadarius alos. Visikai atlyginti reikia tik turtin al, nes neturtin ala yra atlyginama tik statymo numatytais atvejais. Prievols dl alos padarymo alys yra kreditorius ir skolininkas. Kreditorius yra alos atlyginimo prievols dalyvis, kuriam priklauso teis reikalauti atlyginti al (CK 6.1 str.). Skolininkas yra al padars asmuo. Delikto atveju tai gali bti asmuo, kuris padar al, arba asmuo, kuriam statymas numato atsakyti u kito asmens veiksmus arba u jo valdom daikt padaryt al. Pavyzdiui, didesnio pavojaus altinio valdytojas atsako u didesnio pavojaus altinio padaryt al (CK 6.270 str.). Prievols dl alos atlyginimo dalykas tai prievols dalyvi veiksmai gyvendinant teises ir vykdant pareigas, susijusias su alos arba nuostoli atlyginimu. Kreditorius turi teis reikalauti atkurti sunaikint ar sualot turt natra arba sumokti nuostolius (CK 6.281 str.). Skolininkas turi parei212

III skyrius. CIVILIN ATSAKOMYB.

g veikti, kad bt atlyginta ala tokiu bdu, kur numato statymas (pateikti tos paios ries ir kokybs daikt, pataisyti sualot daikt, visikai atlyginti padarytus nuostolius ar kt.) ir kuris pasirinktas alos atlyginimo prievolei tinkamai vykdyti. Prievols dl alos atlyginimo dalykas turi bti gantinai tiksliai apibrtas, teistas, manomas vykdyti ir atitikti kreditoriaus interes. Prievols dl alos atlyginimo objektas yra daiktas arba pinigai. Daiktas perduodamas, atkuriamas, pataisomas arba pagaminamas alai atlyginti natra. Pinigai sumokami nuostoliams atlyginti.

28.2. Atskiros deliktins atsakomybs rys


28.2.1. Samdanio darbuotojus asmens atsakomyb u al, atsiradusi dl jo darbuotoj kalts ala, padaryta samdom darbuotoj, turi bti atlyginama specialaus delikto slygomis pagal CK 6.264 straipsn. Civilin atsakomyb u al atsiranda esant bendrosioms civilins atsakomybs slygoms (alai, neteistiems veiksmais, kaltei, prieastiniam ryiui) bei specialiosioms slygoms. Prievols ali ypatumai. Prievols pagal special delikt kreditorius yra asmuo, kuriam priklauso reikalavimo teis. Skolininkas yra asmuo, kuris statymu paskirtas atsakingu u al, samdantis darbuotojus asmuo. Tai nra tiesiogiai al padars, taiau pagal statym u j tiesiogiai atsakingas asmuo. Tiesiogiai al padars darbuotojas arba vykdytojas pagal civilin sutart io delikto slygomis tiesiogiai neatsako. J atsakomyb yra regresin. Jis regreso tvarka yra atsakingas samdaniajam, al atlyginusiam asmeniui. Samdantysis asmuo yra juridinis arba fizinis asmuo, kuris darbo arba civiline sutartimi samdo darbuotoj. Tai gali bti vis ri juridiniai asmenys (biudetins organizacijos, vieosios staigos, akcins arba udarosios akcins bendrovs, kooperatyvai, individualios mons, kins bendrijos ir kt.), taip pat fiziniai asmenys, pasamd darbuotojus. Atsakomybs slyg ypatumai. Ypatum turi prieastinis ryys, nes tai yra netiesiogin atsakomyb. Prieastinis ryys yra dvejopas. Jis turi bti nustatytas tarp darbuotojo veiksm ir alos vykdant darbo arba civilin sutart, ir tarp samdanio asmens ir al padariusio asmens. 213

CIVILIN TEIS. II dalis.

Be bendrj civilins atsakomybs slyg, yra dvi specialios: 1) darbo pagal sutart faktas; 2) alos padarymas vykdant darbo funkcij pagal sutart. Darbo sutartis yra darbdavio ir darbuotojo susitarimas, pagal kur darbdavys sipareigoja utikrinti darbo slygas, mokti darbuotojui darbo umokest, o darbuotojas sipareigoja atlikti tam tikros profesijos, specialybs, kvalifikacijos darb arba eiti tam tikras pareigas paklusdamas vidaus darbo tvarkai. Kai darbuotojas su darbdaviu susitaria dl btinj darbo sutarties slyg, darbo sutartis laikoma sudaryta (Darbo kodekso177 99 str. 1 d.) ir turi bti forminta. Neturi reikms, ar darbo sutartis laikina, ar terminuota, ar numatytas bandomasis laikotarpis, ar sutartis forminta, ar ne. Esant visoms atsakomybs slygoms, deliktin atsakomyb samdaniam asmeniui turi bti taikoma ir nelegalaus darbo atveju. Civilin sutartis turi bti tokia, kad susitariama dl asmens darbo jgos panaudojimo. Tai gali bti rangos, paslaug teikimo arba kitokia sutartis. Jos poymis yra darbo jgos panaudojimas. Atsakomyb taikoma asmeniui, samdaniam dirbti asmenis pagal civilin sutart, jeigu: 1) veikiama samdaniojo asmens nurodymu; 2) veikiama samdaniajam asmeniui kontroliuojant. Turi bti atsivelgiama ali sudaryt sutart, jos pobd ir vykdym. Jeigu pasamdytas vykdytojas (rangovas, paslaug teikjas ar kt.) veik savarankikai, tai samdaniam asmeniui atsakomyb negalt bti taikoma. Antra, specialioji slyga yra ala, padaryta einant tarnybines pareigas. Pirmiausia tai atvejai, kai darbuotojas veikia pagal tiesiogines pareigas. Jei darbdavys neteistai paveda dirbti darbo sutartimi nesulygt darb, kai darbuotojas veikia be konkretaus darbdavio nurodymo, taiau samdaniojo interesais, civilin atsakomyb samdaniam asmeniui gali bti taikoma. Tai gali bti ala, padaryta nebtinai darbuotojo darbo vietoje, samdaniojo asmens monje. Vieta, kur padaryta ala, neturi reikms. Svarbu, ar tuo metu ir toje vietoje samdaniojo asmens darbuotojas vykd veiksmus su samdaniojo inia (ne savavalikai) arba bent jo interesais. Regresinio reikalavimo ypatumai. Juos lemia samdantj asmen su darbuotoju (vykdytoju) siejanti sutartis. Jeigu regresiniai reikalavimai
177

Valstybs inios. 2002. Nr. 642569.

214

III skyrius. CIVILIN ATSAKOMYB.

kilo i darbo sutarties, tai darbuotojas atsako tokiu dydiu ir slygomis, kiek tai nustato Darbo kodeksas ir kiti darbo statymai. Jei samda buvo pagal civilin sutart, tai darbuotojo regresins atsakomybs slygas ir tvark nustato sutartis, atitinkamai sutariai taikytinos prievolins teiss nuostatos arba bendrosios sutari teiss nuostatos. 28.2.2. Atsakomyb u kit asmen padaryt al CK 6.265 straipsnis numato dvi alos atlyginimo prievoles. Viena yra dl atlyginimo alos, padarytos duodant nurodym ir j vykdant. Antra prievol yra dl alos, padarytos atstovo ir atstovaujamojo veiksmais. Prievols ali ypatumai. Prievols skolininkais gali bti nurodymus davs asmuo, nurodymus vykds asmuo, atstovas, atstovaujamasis. Nurodymus davs asmuo yra faktikai kitam asmeniui nurods veikti asmuo. al iuo atveju tiesiogiai padaro nurodymus vykds asmuo. Atstov ir atstovaujamj sieja teisiniai atstovavimo santykiai, susiklostantys sandorio, statymo, teismo sprendimo administracinio akto pagrindu (CK 2.132 str. 2 d.). Atsakomybs slyg ypatumai. Civilin atsakomyb atsiranda esant visoms bendrosioms civilins atsakomybs slygoms (alai, neteistiems veiksmams, kaltei ir prieastiniam ryiui). Veiksm neteistum lemia nurodym pobdis. Teisei prieingo nurodymo davimas ir vykdymas yra neteisti veiksmai, kaip civilins atsakomybs slyga, jeigu atsirado alos (nuostoli). Turi bti nustatyta, kad nurodymas atitinkamai veikti prietarauja statymui. Nurodym davjo (atstovaujamojo) kalt yra per maas atsargumas ir rpestingumas, pasireiks netinkamai duotu nurodymu. Tai gali bti netikslumai, prietaringumas statym reikalavimams arba susitarimams ir kt. Tiesioginio vykdytojo (atstovo) veiksmai gali bti neteisti tuo, kad jis veik pagal neteist nurodym arba nukrypdamas nuo tiksli ir aiki nurodym. U neteist nurodym ir jo vykdym atsako nurodym davs asmuo ir neteist nurodym vykd asmenys solidariai. Jei nurodymas buvo aikus ir teistas, bet vykdytojas (atstovas) neveik pagal duotus nurodymus, tai atstovaujamasis gali rodinti, kad ala i tikrj atsirado ne dl jo duoto nurodymo, o vien tik dl netinkamo nurodymo vykdymo (CK 6.279 str. 4 d.). Bendra taisykl kad asmenys atsako solidariai, bet tai gali bti nuneigta. 215

CIVILIN TEIS. II dalis.

Atsakomyb u atstovo veiksmus yra atsakomyb u svetim kalt. Atsakingas asmuo davs nurodymus, atstovaujamasis gali bti kaltas, bet gali bti ir nekaltas. Nukentjusiajam jis atsako su al padariusiuoju solidariai pagal statym. Kalts pasiskirstymas turi takos regresiniam reikalavimui. Tada turi bti atsivelgiama kiekvieno i j kalt. Jei nurodymai buvo teisti, o ala padaryta vien dl vykdytojo kalts, tai nurodymus davs asmuo (atstovaujamasis) gali prisiteisti vis imokt al. Prieingu atveju gali bti nustatyta miri atsakomyb. 28.2.3. Atsakomyb u daiktais, esaniais asmens inioje, padaryt al CK 6.266 straipsnis reglamentuoja statini savininko (valdytojo) atsakomyb, o CK 6.267 straipsnis atsakomyb u gyvn padaryt al. ala, padaryta asmens inioje esani tam tikr daikt arba gyvn, atlyginama be kalts, nes vykdoma rizikinga veikla. ios atsakomybs itakos yra dar romn teisje, kai buvo numatyta namo eimininko atsakomyb. Ji buvo laikoma kvazideliktine (tarsi i delikt) prievole. Tai prievol, kilusi i teisei prieing veiksm, nepatenkani delikt sra. Bet kuris asmuo turjo teis pareikti actio popularis namo, prie kurio kas nors blogai padaryta arba pakabinta ir dl to grs realus pavojus, jog gali bti padaryta ala eimininkui178. Iskyrus tai, kad civilin atsakomyb atsiranda be kalts, kiti civilins atsakomybs pagrindai (neteista veika, ala, prieastinis ryys) turi bti nustatyti ir jie esmini ypatum neturi. Neteista veika iuo atveju yra laikomas pats alos padarymo faktas. Iekovas privalo rodyti j, taip pat jam padarytos alos arba nuostoli dyd. Prievols ali ypatumai. Prievols subjektas skolininkas yra savininkas (valdytojas). Pirmiausia tai asmuo, kuriam priklauso daiktin teis valdyti turt. Ji gali priklausyti kaip nuosavybs teiss sudtin dalis arba kaip savarankika daiktin teis. Savininku (valdytoju) preziumuojamas asmuo, kurio vardu atitinkamas turtas yra registruotas. Savininko (valdytojo) prezumpcija gali bti nuneigiama bendra tvarka,
178

263.

Nekroius I., Nekroius V., Vlyvis S. Romn teis. Vilnius: Justitia, 1999, p.

216

III skyrius. CIVILIN ATSAKOMYB.

t. y. rodius, kad statinys, pastatas, renginys, konstrukcija yra perleista kitam asmeniui teiss akt nustatyta tvarka nuosavybn arba valdymui. Atsakovas, kaip savininkas, pagal CK 6.266 straipsn gali atsirasti tada, kai pastatas, statinys, renginys ar kitokios konstrukcijos yra sukurtas ir formintas kaip daiktini teisi objektas. Jis sukuriamas laikantis teiss akt nustatytos tvarkos. Atsakomybs slyg ypatumai. Neteisti veiksmai pasireikia padaryta ala. ala turi bti padaryta pastato, statinio, konstrukcijos ar kitokio panaaus objekto sugriuvimu ar kitokiais j trkumais. Statiniai yra pastatai, priestatai, teisiniai (inineriniai tinklai, keliai ir panas objektai) visa tai, kas pastatyta, sumontuota arba nutiesta naudojant statybines mediagas, statybos gaminius, statybos dirbinius ir tvirtai sujungta su eme. Tai gali bti vairios paskirties pastatai (gyvenamieji, gamybiniai, administraciniai, komerciniai, kultros, sporto ir kt.), statiniai (tiltai, viadukai, psij perjos, tuneliai, boktai, rezervuarai ir pan.), renginiai (karusels, baseinai, hidrotechnikos renginiai, utvankos ar kt.), kitokios konstrukcijos (keliai, vamzdynai, estakados, skulptros, paminklai, paminkliniai akmenys ir pan.). Didesn atsakomyb savininkui (valdytojui) atsiranda tuomet, kai al padaro nurodyt objekt sugriuvimas arba kitokie j trkumai dalies statinio sugriuvimas arba deformacija, kitokie veiksmai. Gyvn savininkas (valdytojas) atsako u savo namini gyvn ir jo inioje esani laukini gyvn padaryt al be kalts net ir tuo atveju, kai tie gyvnai pabga. Gyvnai asmeniui gali priklausyti nuosavybs arba valdymo teise, jis juos gali priirti nuolat arba laikinai. Namini gyvn padaryta ala atlyginama tiek gyvnams esant savininko (valdytojo) inioje, tiek joje nesant. Laukiniai gyvnai yra asmens inioje, jeigu jie mogaus prijaukinti, laikomi jo tikslais arba interesais (verslo, pramog, dl pomgi ir kt.). statymai numato, kad gali bti atlyginama laukini gyvn padaryta ala. Ji numatyta atlyginti pagal Lietuvos Respublikos laukins gyvnijos179, Mediokls180 ir kitus statymus bei teiss aktus. Atlyginama mediojamj vri padaryta ala ems kio pasliams, mikui, hidrotechnikos renginiams bei laukini gyvn padaryta ala ems, miko ir vandens telkiniams.
179 180

Valstybs inios. 1997. Nr. 1082726. Valstybs inios. 2002. Nr. 652634.

217

CIVILIN TEIS. II dalis.

Prievols ali ypatumai. Kreditorius gali bti ems kio pasli, miko savininkas (eimininkas), hidrotechnini rengini, vandens telkinio savininkas. Skolininkas gali bti mediokls plot naudotojas, jeigu medioti gyvnus yra neudrausta, arba valstyb, jeigu medioti yra udrausta arba ala padaryta ret ir nykstani ri laukini gyvn. Mediokls plot naudotojai yra fiziniai arba juridiniai asmenys, kurie nuomoja mediokls plotus ir kuriems suteikta teis jais naudotis arba kuriems priklauso mediokls plotai nuosavybs teise. Jeigu medioti udrausta, tai i aplinkyb vertinama kaip valstybs veiksmai, kurie alina alos atlyginimo prievols skolininko atsakomyb u al (CK 6.253 str. 3 d.). U tai alos atlyginim yra prisimusi valstyb. ala atlyginama i savivaldybs gamtos apsaugos fondo l. Jomis disponuoja savivaldybs valdyba. Atsakomybs pagrind ypatumai. Neteisti veiksmai, kaip atsakomybs pagrindas, pasireikia tuo, kad mediokls plot naudotojai neutikrina normalaus mediojamj gyvn skaiiaus arba valstyb draudia medioti gyvnus ir neleidia mainti al darani laukini gyvn skaiiaus, arba siekia isaugoti retas bei nykstanias gyvn ris ir neleidia j naikinti. Tam tikras mediojam gyvn arba kit laukini gyvn skaiius yra leistinas ir jie nepadaro tiek alos, kad ji negrtamai paveikt aplink arba j reikt atlyginti savininkams. Kol nra gyvn pertekliaus, nuo gyvn keliamos grsms apsisaugoti galima normaliomis priemonmis. Gyvnai, kai susidaro didelis j perteklius, gyvajai gamtai, pasliams arba renginiams gali padaryti didels alos. al padariusi gyvn skaiius yra preziumuojamas kaip nenormalus. Remiamasi tuo, kad padaroma ala gamtai, augalijai, renginiams yra didesn negu paprastai, t. y. negu esant normaliam gyvn skaiiui. Mediojamj gyvn padaryt al ems, miko ir vandens telkini sklyp, kuriuose nra udrausta medioti, savininkams, valdytojams ir naudotojams dl ems kio pasli, miko ir hidrotechnikos rengini paeidimo atlygina asmenys, turintys teis tose teritorijose naudoti mediojamj gyvn iteklius. ala atlyginama, kai: 1) alos ems kio pasliams arba hidrotechnikos renginiams padaro kanopiniai vrys arba bebrai, jeigu juos medioti nra udrausta itisus metus; 2) kanopiniai vrys arba bebrai padaro alos mikui, jeigu juos medioti nra udrausta itisus metus ir jeigu pagal Aplinkos ir ems kio mi218

III skyrius. CIVILIN ATSAKOMYB.

nisterij patvirtint Mediojamj gyvn padarytos alos ems kio pasliams ir mikui apskaiiavimo metodik181 apskaiiuota smarkiai paeist bei uvusi tikslins ries medeli jaunuolynuose dalis virija 20 proc. arba vyresnio amiaus medynuose smarkiai paeist perspektyvi tikslins ries medi dalis virija 10 procent. Aplinkos apsaugos rmimo programos statymo182 ir Savivaldybs gamtos apsaugos fondo nuostat183 nustatyta tvarka valstybs vardu savivaldos institucijos atlygina laukini gyvn padaryt al: 1) ems, miko ir vandens telkini sklyp, kuriuose neudrausta medioti, savininkams, valdytojams ir naudotojams, jei al, pakenkdami ems kio pasliams, mikui ir hidrotechnikos renginiams, padar kanopiniai vrys ir bebrai ir ios alos neprivalo atlyginti laikins gyvnijos itekli naudotojai pagal Laukins gyvnijos statymo 24 straipsnio 5 dal; 2) ems, miko ir vandens telkini savininkams, valdytojams ir naudotojams, jei alos pakenkdami ems kio pasliams, mikui ir hidrotechnikos renginiams padar ret ir nykstani ri laukiniai gyvnai. 28.2.4. Atsakomyb u didesnio pavojaus altinio padaryt al Didesnio pavojaus altinio padaryta ala yra iskiriama specialj delikt dl specifini civilins atsakomybs slyg. Tai atsakomyb be kalts. Pagal CK 6.270 straipsn asmuo, kurio veikla susijusi su didesniu pavojumi aplinkiniams, privalo atlyginti didesnio pavojaus altinio padaryt al, jeigu nerodo, kad ala atsirado dl nenugalimos jgos, nukentjusio asmens tyios arba didelio neatsargumo. i atsakomyb atsiranda nepriklausomai nuo kalts, todl yra grietesn, palyginti su paprasta civiline teisine atsakomybe. Vienose alyse ji vadinama grieta atsakomybe, kitose absoliuia arba didesne184. Tiksliausia j bt vertinti kaip griet, nes yra paprastesns jos taikymo slygos. Padidjusi arba grieta didesnio pavojaus altinio valdytojo atsakomyb nereikia didesnio alos atlyginimo dydio.
Valstybs inios. 2002. Nr. 974303. Valstybs inios. 2000. Nr. 922872. 183 Valstybs inios. 1991. Nr. 31829. 184 Mikelnas V. Civilins atsakomybs problemos: lyginamieji aspektai. Vilnius: Justitia, 1995, p. 228.
182 181

219

CIVILIN TEIS. II dalis.

al privalo atlyginti asmuo, kurio veikla kelia didesn grsm padaryti al. Ar asmens vykdoma veikla atitinka iuos reikalavimus, turi bti vertinama pagal iuos kriterijus: 1) itin didel rizika; 2) negalimumas j paalinti atsargumo priemonmis. Itin didel rizika suprantama kaip objektyvus negalimumas visikai kontroliuoti al darant veiksn. Dl to gali bti padaroma didel ala. Negalimumas paalinti rizik atsargumo priemonmis reikia, kad numatant ir laikantis manom atsargumo priemoni alos negali bti ivengta. Sakykime, judanios transporto priemons energija negali bti visikai suvaldyta dl greiio, mass arba dl gendani technini rengini. Transporto priemons manevringumas yra ribotas, todl ne visada klities gali bti ivengta. Didesnio pavojaus altiniai yra naudojamos transporto priemons, mechanizmai, elektros ir atomin energijas, sprogstamosios ir nuodingosios mediagas ir kt. statymas nepateikia baigtinio srao. Pagal nurodytus kriterijus teismas sprendia, ar ala gali bti laikoma kaip padaryta didesnio pavojaus altinio. Reikia vadovautis tuo, ar ala atsirado kaip itin pavojingo, negalimo visikai kontroliuoti ir atsargumo priemonmis nepaalinamo veiksnio pasekm. Atsakomybs be kalts pagrindas yra rizikos teorija. Jos esm sudaro tai, kad asmuo naudoja pavojing objekt arba vykdo kit pavojing veikl, kurios nepajgia visikai kontroliuoti. Nebt pagrsta reikalauti laikytis atsargumo taisykli, nes ir j laikantis iliks realus alos pavojus. Be to, veikla negali bti udrausta, nes yra labai naudinga visuomenei. iuolaikin rizikos teorijos kryptis JAV kiens doktrina185. Rusijos teisje pltojamos objekto ir veiklos teorijos. Pagal veiklos teorij didesnio pavojaus altinis yra tam tikros ries veikla, susijusi su didesniu pavojumi aplinkiniams. Objekto teorija sako, kad didesnio pavojaus altinis yra materialaus pasaulio daiktai, turintys aplinkiniams pavojing savybi, kurios negali bti mogaus visikai kontroliuojamos186. io specifinio delikto poiriu didesnio pavojaus altiniu negali bti veikla, nesusijusi su ypatingu materialiniu objektu, lygiai kaip negali
Mikelnas V. Civilins atsakomybs problemos: lyginamieji aspektai. Vilnius: Justitia, 1995, p. 229.
186 185

. 2, c. 3839.

220

III skyrius. CIVILIN ATSAKOMYB.

bti didesnio pavojaus altiniu objektas, su kuriuo asmens veikla nesusijusi. Vienais atvejais didesn pavojingum lemia objekto pobdis (tada bet kokia veikla su juo yra labiau pavojinga nuodingosios, radioaktyviosios, sprogstamosios mediagos ir kt.), kitais atvejais veiklos pobdis su objektu, kuris yra ypatingesnis, bet ne visada kelia didesn grsm (didesn pavoj kelia tik tam tikros ries veikla su tuo objektu transporto priemoni naudojimas ir kt.). Didesnio pavojaus altiniai gali bti skirstomi vairiai. statymas nurodo bendruosius bruous, kurie priskiriami didesn pavoj aplinkiniams kelianioms veiklos rims arba objektams, ivardija pavyzdin sra. Rusijos prof. O. A. Krasavikovas didesnio pavojaus altinius skirst pagal energijos form, kuri turi materials objektai187. Jis iskyr pagrindines keturias didesnio pavojaus altini grupes: 1) fiziniai didesnio pavojaus altiniai: 4.1. mechaniniai (transporto priemons ir kt.); 4.2. elektriniai (auktos tampos renginiai, perdavimo linijos, generatoriai ir kt.); 4.3. iluminiai (katilins, gar tiekiantys renginiai ir kt.). 2) fizikiniaicheminiai (radioaktyviosios mediagos, jas naudojantys renginiai ir kt.). 3) cheminiai didesnio pavojaus altiniai: 4.1. nuodijantys (nuodingos, stipriai veikianios mediagos ir kt.); 4.2. sprogstamosios (dujos, sprogstamosios mediagos ir kt.); 4.3. ypa degios mediagos (benzinas, kitos ypatingos kuro rys ir kt.). 4) biologiniai didesnio pavojaus altiniai: 4.1. zoologiniai (laukiniai gyvnai, atskiros namini gyvn rys ir kt.); 4.2. mikrobiologiniai (mikroorganizm tamai ir kt.). Gali bti, kad tam tikras objektas nepaklius n vien i i klasifikacij. Ji yra slygin. Objektas arba veikla, turinti kelis poymius, gali bti priskiriama kelioms klasifikacijoms. Atsakomyb u veikl, keliani didesn pavojingum aplinkiniams, yra grieta. Ypatingos alos atlyginimo taisykls gali bti taikomos tik tada, kai al aplinkiniams padar tos pavojingos objekto savybs, dl
. . , . , 1966.
187

221

CIVILIN TEIS. II dalis.

kuri jis priskiriamas prie didesnio pavojaus altinio. Transporto priemon laikoma didesnio pavojaus altiniu todl, kad automobilio judjimo energija negali bti mogaus visikai valdoma. Atsakomyb u al, kaip padaryt didesnio pavojaus altinio, atsiras tada, kai ala bus kaip nesuvaldomos transporto priemons judjimo energijos rezultatas. Paymtina, jog atsakomyb u judjimo energij gali atsirasti dl veikimo (eksploatuojant transporto priemon ja vaiuojant, j stumiant ir pan.) arba neveikimo (neutikrinant jos tinkamo stovjimo, kad ji nepadaryt alos pajudjusi savaime ir pan.). Taiau u al, padaryt transporto priemons, nebus taikoma atsakomyb kaip u didesnio pavojaus altinio padaryt al, jei ala atsiras ne dl transporto priemons judjimo energijos poveikio, o dl kit veiksni. Pavyzdiui, kai palikta be vies kelyje transporto priemon sudarys klit kitoms transporto priemonms, jei ji usidegs ir pan. Jei ala padaroma vykdant veikl, susijusi su didesnio pavojaus altiniu, taiau ne dl jo pavojing savybi poveikio, tai civilin atsakomyb u padaryt al atsiranda bendrais pagrindais. Didesnio pavojaus altinio valdytojo svoka. Atsakingu asmeniu u al, padaryt didesnio pavojaus altinio, statymas numato esant didesnio pavojaus altinio valdytoj. CK 6.270 straipsnio 2 dalis apibria, kad tai asmuo, valdantis didesn pavojaus altin nuosavybs, patikjimo teise arba kitokiu teistu pagrindu (panaudos, nuomos ar kitokios sutarties pagrindu, pagal galiojim ir kt.). Teism praktika i esms sutinka su tokiu valdytojo traktavimu atkreipdama dmes, kad valdytojas io specialaus delikto prasme nereikia tik daiktins valdymo teiss gyvendinimo, kaip nuosavybs teiss sudtins dalies, ar valdymo, kaip savarankikos daiktins teiss, ar valdymo patikjimo teise. Valdymas reikia ir valdymo, kaip prievolins teiss pagrindu atsirandanios teiss, gyvendinim faktin daikto savo valdioje turjim ir galjim daryti jam kin, ekonomin arba teisin poveik. Teisinis valdymo pagrindas tai daiktin arba prievolin teis, kurios pagrindu asmuo veikia teistai turi teis naudotis, eksploatuoti daikt, naudoti jo naudingas savybes. i teis suponuoja pareig atsakyti pagal statym u al, kuri atsiranda dl tokios veiklos. Tai teism praktikos pripainta nuostata188.
188 Lietuvos Aukiausiojo Teismo 2000 m. kovo 9 d. nutartis civilinje byloje M. Kaminskis v. N. Arlauskien, Nr. 3K7233/2000, kat. 7 // Teism praktika. Nr. 13.

222

III skyrius. CIVILIN ATSAKOMYB.

Valdytojas ne visada reikia asmen, technikai arba fizikai valdant (vairuojant ar kt.) didesnio pavojaus altin. Fizin valdym gyvendinantis asmuo ne visada yra didesnio pavojaus altinio valdytojas io specialaus delikto prasme. Asmuo, kuris darbo teisini santyki pagrindu (pagal darbo, tarnybos, samdos, narysts ir kt. sutart) naudoja transporto priemon (vairuotojas, pilotas, operatorius, mainistas ar kt.), nra didesnio pavojaus altinio valdytojas ir u padaryt al tiesiogiai nukentjusiajam neatsako. Didesnio pavojaus altinio valdytojas atsako ir tada, kai ala padaryta ne darbo vietoje, ne darbo laiku, neatliekant darbo pareig ar uduoi189. Valdym, kaip veikl, asmuo pradeda gyvendinti nuo tada, kai gyja atitinkam daiktin arba prievolin teis. Su ja gyjama atitinkama pareiga atsakomyb u al, padaryt didesnio pavojaus altinio. i veikla ir valdytojo civilin atsakomyb baigiasi daiktins arba prievolins teiss pabaigos atveju. Didesnio pavojaus altinio valdytojo atsakomyb nesibaigia neteisto perleidimo atveju, t. y. kai jis valdym perleidia ne teiss akt numatytais pagrindais arba tvarka. Tada yra buvusio didesnio pavojaus altinio valdytojo atsakomybs (nes ji nesibaig) ir didesnio pavojaus altinio naujojo valdytojo atsakomybs (ji atsirado dl faktinio pavojingesns aplinkiniams asmenims veiklos vykdymo) pagrindas. Toki taisykl suformulavo teism praktika190. Taip pripastama, kad didesnio pavojaus altinio padaryt al gali atlyginti asmuo, valdantis didesnio pavojaus altin ir teistu pagrindu, ir neteistu pagrindu, bet faktikai. Paymtina, kad tokia nuostata buvo suformuluota iki naujojo CK primimo, o ankstesniame statyme nebuvo didesnio pavojaus altinio valdytojo apibrimo ir nebuvo pabriama, jog galima atsakomyb tik valdymui esant teistam. Pagal CK 6.270 straipsn pripastama ir neteisto didesnio pavojaus altinio valdytojo atsakomyb. Didesnio pavojaus altinio valdytojo atsakomyb baigiasi dl neteisto altinio uvaldymo, t. y. kai valdytojas rodo, jog galimyb valdyti

Lietuvos Aukiausiojo Teismo senato 2000 m. birelio 16 d. nutarimo Nr. 27 Dl statym taikymo teism praktikoje nagrinjant civilines bylas dl atlyginimo turtins alos, padarytos eismo vykio metu 4 punktas. 190 Lietuvos Aukiausiojo Teismo senato 2000 m. birelio 16 d. nutarimo Nr. 27 Dl statym taikymo teism praktikoje nagrinjant civilines bylas dl atlyginimo turtins alos, padarytos eismo vykio metu 5 punktas.

189

223

CIVILIN TEIS. II dalis.

didesnio pavojaus altin jis prarado dl kit asmen neteist veiksm. Valdymo pabaigos slygos iuo atveju yra tokios: 1) valdytojas neteko galimybs naudotis (eksploatuoti, tvarkyti) didesnio pavojaus altiniu; 2) tai vyko dl kit asmen neteist veiksm (prieing teisei ir valdytojo valiai); 3) tai vyko nesant didesnio pavojaus altinio valdytojo kalts. Esant tokioms slygoms u didesnio pavojaus altinio padaryt al atsako asmuo, neteistai uvalds didesnio pavojaus altin. Tuo statymas daro iimt i CK 6.270 straipsnyje pateiktos bendros taisykls, kad valdytojas yra tik asmuo, valdym, kaip veikl, gyvendinantis tik teistu pagrindu. Teism praktikoje nustatyti kriterijai neteistam didesnio pavojaus altinio uvaldymui apibdinti. Tai automobilio valdytojo neperdavimas transporto priemons naudotis kitam asmeniui, neleidimas ja naudotis, taip pat jokiu kitu bdu neireikimas pritarimo, kad transporto priemone naudotsi kitas asmuo. Treiojo asmens veiksmai naudojantis kito asmens transporto priemone turi bti prieingi teisei ir valdytojo valiai, kuri aikiai ireikia jo nenor perduoti automobil naudotis kitam asmeniui191. Transporto priemoni nuomos atveju yra skirtumas, ar nuoma vykdoma teikiant vairavimo ir technins prieiros paslaugas, ar j neteikiant. Pirmuoju atveju u al, padaryt nuomojama transporto priemone, atsako nuomotojas, o kitu nuomininkas (CK 6.520 ir 6.528 str.). alos, padarytos dl didesnio pavojaus altini sveikos, atlyginimas. Jei ala padaroma tretiesiems asmenims dl keli didesnio pavojaus altini sveikos, valdytojai atsako solidariai. Asmenys, atsakingi u al, privalo j atlyginti tokios pat apimties, kaip ir esant vieno valdytojo atsakomybei. iuo atveju nesvarbu, dl kurio i valdytoj kalts vyko sveika. Kalts klausimas yra svarbus skolinink tarpusavio reikalavim sprendimui. Tuomet didesnio pavojaus altinio valdytojai nustatinja kalt dl sveikos. Iki to ala treiajam asmeniui turi bti atlyginta.

Lietuvos Aukiausiojo Teismo 2001 m. vasario 28 d. nutartis civilinje byloje E. Kantauskas v. V. Vilkas ir kt., Nr. 3K3221/2001, kat. 39.3, 39.6.2.2, 94.3 // Teism praktika. Nr. 15.

191

224

III skyrius. CIVILIN ATSAKOMYB.

ala, padaryta dl keleto didesnio pavojaus altini sveikos j valdytojams, atlyginama bendrais pagrindais. Tai reikia, kad j atlygina kaltasis didesnio pavojaus altinio valdytojas. Didesnio pavojaus altinio valdytoj atsakomybs taikymo princip patvirtina teism praktika. Atsakomyb yra nustatoma taip: 1) al, padaryt valdytojui dl kito valdytojo kalts, atlygina kaltasis valdytojas; 2) ala, padaryta kaltajam valdytojui, neatlyginama; 3) esant abiej valdytoj kaltei, alos atlyginimas nustatomas pagal didesnio pavojaus altini valdytoj kalts laipsn192. Kadangi ala yra atlyginama esant kaltei, tai nesant n vieno i valdytoj kalts civilin atsakomyb neatsiranda. 28.2.5. Valstybs ir savivaldybs atsakomyb u j institucij ir pareign neteistais veiksmais padaryt al Santykius tarp privai asmen, taip pat ir santykius dl civilins atsakomybs taikymo, reguliuoja privatin teis. al gali padaryti ne tik privatus asmuo, bet ir kiti teiss subjektai. Tarp toki yra vieieji asmenys valstyb, savivaldyb, j institucijos bei tarnautojai. Viej asmen santykius, grindiamus valdia ir pavaldumu, reguliuoja vieoji teis, o santykius, kurie perengia ias ribas, privatin teis. Valstybei ir savivaldybei, j institucijoms ir pareignams gyvendinant numatytas funkcijas gali bti padaroma ala kitiems asmenims. Ji gali bti padaroma dl asmeniui neteistai taikyt sankcij, dl pareign netinkamai vykdom pareig, dl vieojo asmens priimt sutartini sipareigojim nevykdymo ir dl kit prieasi. Kai ala padaroma dl vieojo asmens veiklos (veikimo arba neveikimo), kyla klausimas, ar atsiranda vieojo asmens civilin atsakomyb u al, o jeigu ji atsiranda, tai kokiomis teiss normomis vieosios ar privatins teiss reikia vadovautis sprendiant alos atlyginimo klausim. XX a. pradioje imta atsisakyti valstybs absoliutaus imuniteto nacionalinje teisje, t. y. santykiuose tarp valstybs ir piliei. Pripainta, kad valstyb bei jos institucijos turi atsakyti u padaryt al. Valstybs
Lietuvos Aukiausiojo Teismo senato 2000 m. birelio 16 d. nutarimo Nr. 27 Dl statym taikymo teism praktikoje nagrinjant civilines bylas dl atlyginimo turtins alos, padarytos eismo vykio metu 10 punktas.
192

225

CIVILIN TEIS. II dalis.

imuniteto ribos buvo siaurinamos vairiais aspektais ir pripainta, kad valstyb turi atsakyti u al, padaryt dl sutartini prievoli paeidimo, delikto atveju, pradta taikyti tiesiogin atsakomyb u al, padaryt neteistais veiksmais, kai nenustatoma konkrei institucij arba pareign kalt193. al, atsiradusi dl valstybs valdios institucij, savivaldybs valdios institucij neteist akt, privalo atlyginti atitinkamai valstyb arba savivaldyb i savo biudeto, nepaisydama konkretaus valstybs tarnautojo, kito valstybs valdios institucijos arba savivaldybs darbuotojo kalts. Prievols ali ypatumai. Prievols dl alos atlyginimo skolininkas yra valstyb ir savivaldyb. Valstyb ar savivaldyb yra tiesiogiai atsakinga u savo institucij arba pareign padaryt al. Valdios institucija yra bet koks vieosios teiss subjektas (valstybs ar savivaldybs institucijos, pareignai, valstybs tarnautojai, kitokie i institucij darbuotojai). Jai prilyginami privats asmenys, vykdantys valdios funkcijas, pavyzdiui, policijos rmjai. Vieosios teiss subjektai yra valdios ir valdymo srityje veikianios institucijos. Atsakomybs pagrind ypatumai. Valstybs ir savivaldybs atsakomyb atsiranda esant alai (nuostoliams), neteistiems veiksmams, prieastiniam ryiui, kaip bendrosioms civilins atsakomybs slygoms, ir specialiosioms slygoms. Jas apibdina tai, kad ala padaryta gyvendinant valdios galias. ala, atsiradusi dl neteist valdios institucij veiksm, atlyginama valstybs ar savivaldybs. Turi bti atlyginama tiesiogiai padaryta ala, ilaidos, negautos pajamos. Neturtins alos, padarytos valdios institucij ir pareign neteistais veiksmais, atlyginim nustato Vieojo administravimo statymo 39 straipsnis194. Taigi yra atlyginama ir turtin, ir neturtin ala. Atlyginant neturtin al remiamasi CK 6.250 straipsnyje numatytais neturtins alos poymiais ir dydio nustatymo kriterijais. Taikant atsakomyb u al, padaryt neteistais valdios aktais, galioja prezumpcija, kad valdios aktas laikomas teistu, taip pat ir tas, kuriuo kam nors yra padaryta ala. Pats alos padarymo faktas nereiMikelnas V. Civilins atsakomybs problemos: lyginamieji aspektai. Vilnius: Justitia, 1995, p. 370, 371. 194 Valstybs inios. 1999. Nr. 601945; 2002. Nr. 1235557.
193

226

III skyrius. CIVILIN ATSAKOMYB.

kia neteistumo. Vadovaujamasi tuo, kad ala padaroma veiksmais, kuri teistumas patikrinamas ne vien pagal civilins teiss, bet ir pagal kit teiss ak normas administracins, baudiamosios, baudiamojo proceso teiss, tarptautini teiss akt reikalavimus ir visuotinai pripaintas teiss nuostatas. Valstybs valdios, savivaldybs valdios organai arba pareignai, vykdydami savo pareigas ir gyvendindami valstybs ar savivaldybs kompetencij, privalo veikti pagal specialius aktus, numatanius j veikimo turin (k jie turi veikti) ir veikimo form (kokia tvarka jie turi tai atlikti). Valdios aktai, kuriais yra padaryta ala pilieiui arba kitam asmeniui, laikomi neteistais tada, kai paeisti specials teiss aktai, numatantys valdios institucij veikimo turin ir form. Neteisti veiksmai yra padaryti, jei valdios institucijos arba j darbuotojai neveik taip, kaip pagal statym privaljo veikti. Generalinio delikto sistema, tvirtinta civilinje teisje, ir valdios akto teistumo klausimas tarpusavyje konkuruoja kaip bendrojo ir specialaus principo taikymas teisje. Jei neteistum atitinkamu atveju numato specialios normos (pagal kurias turi bti gyvendinama valdia, pvz., baudiamojo proceso taisykls), tai jos ir taikomos, o bendroji taisykl (kad vien alos padarymas yra neleidiamas) netaikoma. Prieastinio ryio ypatybs yra tai, kad ala valdios gyvendinimo srityje daniausiai atsiranda kaip keli institucij arba j pareign veiksm (neveikimo) neatskiriamas rezultatas. Tai paaikinama valstybins valdios ir valdymo organ sudarymo ir veiklos sistema. al neretai lemia neteisti konkrei pareign veiksmai ir netinkama kontrol. Dl to sunku nustatyti, kurio konkretaus asmens veiksmai lm al. Prieastinis ryys pasireikia tarp netinkamai veikianios valstybs institucij sistemos ir alingo rezultato. Civilin atsakomyb u al, padaryt valdios aktais, taikoma be kalts. Be nurodytj bendrj civilins atsakomybs slyg, yra ios specialiosios atsakomybs slygos: 1) ala turi bti padaryta valdios aktu; 2) valdios aktas turi bti atliktas valstybs valdios institucijos; 3) valdios aktai turi bti priimti (atlikti) vykdant tarnybines pareigas. Valdios aktais ireikiami valdingi galiojimai. Jais ireikti nurodymai yra privalomi visiems asmenims, kuriems jie skirti. Tai norminiai ir individuals aktai, teisinio ir fizinio pobdio, vienasmeniai ir kolegials pagal sprendimo form. Akt svok apibria CK 6.271 straips227

CIVILIN TEIS. II dalis.

nio 3 dalis. Tai bet koks valdios institucijos arba jos darbuotoj veiksmas (veikimas, neveikimas), kuris tiesiogiai daro takos asmen teisms, laisvms arba interesams (teiss ir individuals aktai, administraciniai aktai, fiziniai aktai ir kt. Aktais nelaikomi teismo institucij sprendimai, priimti gyvendinant teisingum (teismo nuosprendiai, sprendimai, nutartys). Jais padaryta ala atlyginama specialiomis slygomis. Norminiai aktai nustato visiems privalomas elgesio taisykles. Ne norminiai, o individualaus pobdio aktai yra skirti arba taikomi konkretiems asmenims. Teisinio pobdio aktai yra vienasmenikai arba kolegialiai priimami teiss aktai (nutarimai, sprendimai, sakymai, nurodymai ir kt.). Fiziniai aktai atliekami valdios galiojimus turini pareign, tarnautoj arba darbuotoj (pasiklausymo organizavimas ne statym nustatyta tvarka, neskelbtin duomen paskelbimas, fizins jgos, specialij priemoni ar bd panaudojimas ir kt.). Jie gali pasireikti neveikimu, jei negyvendinami suteikti valdingi galiojimai ir dl to atsiranda ala. Pavyzdiui, neutikrinama pavaldi asmen kontrol, nesprendiamas pareikjo klausimas nustatytais terminais ir tvarka ir taip padaroma ala. Ar aktai priskirtini valdios aktams, sprstina pagal iuos poymius: 1) aktai turi bti privalomi vykdyti; 2) jie turi bti priimti institucij arba pareign, kurie panaudojo jiems suteiktus valdingus galiojimus arba nepanaudojo t galiojim, kai buvo btina juos panaudoti. Valdios institucija reikia bet kok vieojo administravimo subjekt (valstybs arba savivaldybs institucij, pareign, valstybs tarnautoj arba kitok i institucij darbuotoj), taip pat privat asmen, atliekant valdios funkcijas. Valstybs institucijos yra Lietuvos Respublikos Seimas, Vyriausyb, Lietuvos bankas, ministerijos, departamentai, policijos, mokesi, valstybs kontrols, valstybs saugumo, prokuratros, muitins staigos, kitos tarnybos ir inspekcijos. Valdios institucij valdios aktai turi bti priimti gyvendinant valdios galias. Jos gyvendinamos veikimu arba neveikimu. Veikimu valdios galios gyvendinamos netinkamai panaudojant galiojimus (atliekant veiksmus be pagrindo, virijant suteiktus galiojimus, priimant neteistus sprendimus ir kt.). Neveikimu padaroma ala, jei valdia nepanaudojama tuomet, kai turi bti panaudojama. Jei ala yra padaryta dl veikos, nesusijusios su valdios gali gyvendinimu, ji bus atlyginama kitais alos atlyginimo pagrindais (pvz., kaip samdanio darbuotojus 228

III skyrius. CIVILIN ATSAKOMYB.

asmens). Tam reikia patikrinti institucijos, pareigno arba darbuotojo pareiginius galiojimus. Juos numato statymai, statai, nuostatai, statutai, kodeksai. Valdios aktai gali bti atlikti vykdant valdingus galiojimus ne darbo metu, ne darbo vietoje ir pan. ala yra atlyginama i valstybs arba savivaldybs biudeto. al, padaryt dl valstybs valdios institucij neteist akt, tiesiogiai privalo atlyginti valstyb i valstybs biudeto. Valstybei atstovauja Vyriausyb arba jos galiota institucija (CK 6.273 str. 1 d.). Lietuvos Respublikos Vyriausyb 2001 m. liepos 26 d. nutarimu Nr. 932 galiojo valstybs institucijas (valstybinio administravimo subjektus), dl kuri arba dl kuri pareign, valstybs tarnautoj arba kit darbuotoj neteist akt atsirado ala, atstovauti valstybei bylose dl alos atlyginimo, o Teisingumo ministerij kai ala atsirado dl teisjo ar teismo neteist veiksm195. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba yra galiota atstovauti valstybei bylose dl alos atlyginimo valstybini socialinio draudimo senatvs pensij gavjams, turjusiems iki 2002 m. lapkriio 26 d. draudiamj pajam196. Neteismin alos kompensavimo tvark numato alos, atsiradusios dl valdios institucij neteist veiksm, atlyginimo statymas197. al, atsiradusi dl savivaldybs valdios institucij neteist akt, privalo atlyginti savivaldyb i savivaldybs biudeto, o teisme savivaldybei atstovauja institucija, dl kurios neteist veiksm atsirado ala (CK 6.271 str. 1 d., 6.273 str. 2 d.). Valstyb arba savivaldyb, atlyginusios al, turi padarius al asmen tarnautoj ar darbuotoj regresinio reikalavimo teis. alos, padarytos neteistais ikiteisminio tyrimo institucij, prokuror, teisj ir teismo veiksmais, atlyginimo ypatumai. ala, padaryta asmeniui procesine institucij veikla arba pareign veiksmais baudiamosiose, administracinse ir civilinse bylose, valstybs atlyginama specialiomis statymo numatytomis slygomis. ala atlyginama visikai. J gali sudaryti prarastas darbo umokestis arba kitos su darbu susijusios imokos, kuri asmuo neteko dl neteist veiksm (atlyginimas, premija ar kitokia imoka u metinio darbo rezultatus); paalpos, pensijos ar kitos darbo pajamos, kuri asmuo neteko; baudos, iiekotos teismo nuo195 196

Valstybs inios. 2001. Nr. 662415. Valstybs inios. 2003. Nr. 10362. 197 Valstybs inios. 2002. Nr. 562228.

229

CIVILIN TEIS. II dalis.

sprendiu; teismo ilaidos; sumos, priteistos nuosprendiu, nukentjusij teisinei pagalbai apmokti; turto konfiskavimu padaryta ala. Be tiesiogini nuostoli, atlyginami ir netiesioginiai, t. y. kitos ilaidos ir negautos pajamos: nuostoliai dl sulugdyt sandori, palikimo praradimas dl negaljimo jo priimti arba imtis jo apsaugos priemoni, pajamos u indl, vertybinius popierius ir pan. Asmeniui turi bti atkuriamos darbo ir profesins teiss. Priteisiant neturtin al turi bti atsivelgiama kaltinimo sunkum, paskirtos bausms arba nuobaudos dyd, neteisto laisvs atmimo, neteisto kardomojo kalinimo (sumimo), neteisto sulaikymo arba neteistos administracins nuobaudos areto laik, informacijos apie neteist nuteisim, neteist kardomj kalinim (sumim), neteist sulaikym, neteist procesini prievartos priemoni pritaikym arba neteistos administracins nuobaudos areto paskyrimo vie paskelbim ir kitas neturtins alos pasekmes, kitas bylos aplinkybes. Neteisti veiksmai, kaip pagrindas atlyginti al valstybei, yra specialij akt nuostat paeidimas administraciniame arba baudiamajame procese. Turi bti nustatyta, kad institucijos arba pareignai veik neturdami pakankamo pagrindo arba paeisdami nustatyt tvark ir dl to atsirado ala. Teism praktika pripasta, kad neteisti veiksmai yra nustatomi pagal tai, ar yra baudiamojo proceso norm paeidim, kuriuos padar kvotjas, prokuroras, tardytojas arba teismas, priimdami sprendim asmen sulaikyti arba suimti198. I administraciniame procese padaryt veiksm tik neteistas administracinio areto paskyrimas utraukia valstybei visik civilin atsakomyb pareig atlyginti turtin ir neturtin al. Kitokie neteisti veiksmai administraciniame procese gali utraukti valstybs arba savivaldybs institucijos atsakomyb pagal CK 6.271 straipsn. Neteisti veiksmai baudiamajame procese, t. y. tiriant nusikaltimus ir vykdant baudiamj persekiojim arba taikant baudiamj atsakomyb, kuriais padaryt al atlygina valstyb, yra ie: neteistas nuteisimas (nesant nusikaltimo vykio, nesant nusikaltimo sudties, nerodius asmens dalyvavimo darant nusikaltim);
Lietuvos Aukiausiojo Teismo 2001 m. sausio 29 d. nutartis civilinje byloje P. Narkeviius v. Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija, Nr. 3K334/2001, kat. 39.6.2.3 // Teism praktika. Nr. 15.
198

230

III skyrius. CIVILIN ATSAKOMYB.

neteistas sumimas kardomosios priemons taikymo tvarka; neteistas sulaikymas; neteistas procesins prievartos priemoni pritaikymas (krata, asmens krata, daikt pamimas, atvesdinimas ir kt.); administracinio teiss paeidimo bylos nutraukimas nesant administracinio teiss paeidimo vykio, administracinio teiss paeidimo sudties, taip pat esant kitoms aplinkybms, dl kuri procesas administracinio teiss paeidimo byloje negalimas (ATPK 250 str.). Bylos nutraukimas nereabilituojaniais pagrindais (amnestijos aktas, atsakomybs taikymo senatis, kaltinamojo mirtis ir kt.) nesudaro pagrindo atlyginti al. Gali bti atsisakyta atlyginti al arba alos atlyginimo dydis sumainamas, jei asmuo ikiteisminio tyrimo metu ir teisme save apkalbjo arba kitaip kliud nustatyti ties, slapstsi ir taip prisidjo prie alos atsiradimo arba jos padidjimo. Jeigu asmuo save apkalbjo dl smurto ar neteist tardymo veiksm, tai neturi bti taikomas atleidimas nuo civilins atsakomybs. Teism praktikoje suformuluota taisykl, kad savs apkalbjimo faktas pats savaime neatima teiss alos atlyginim, jei tai vyko dl teissaugos institucijos neteist veiksm. Tuomet savs apkalbjimas vertinamas ne kaip atsakomyb alinanti aplinkyb, o kaip aplinkyb, prisidedanti prie alos atsiradimo arba j padidinanti199. Pagal 2001 m. liepos 26 d. nutarim Nr. 932 valstybei bylose dl alos atlyginimo atstovauja Teisingumo ministerija200. alos, padarytos nagrinjant civilin byl, atlyginimo ypatybs. Valstyb visikai atlygina teismo arba teisjo neteistais veiksmais padaryt al civilinje byloje bendraisiais pagrindais. Turi bti nustatyta ala, neteisti veiksmai, prieastinis ryys ir kalt. Atsakomybs slyg ypatumai. ala atlyginama visikai, todl j sudaro reali ala, tiesiogins ir netiesiogins ilaidos, negautos pajamos, neturtin ala. Neteisti veiksmai turi bti atlikti nagrinjant civilin byl. Civilins bylos nagrinjimas apima iekinio primim, laikinj apsaugos
199 Lietuvos Aukiausiojo Teismo 2001 m. kovo 27 d. nutartis civilinje byloje J. Ragelis v. Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija, Nr. 3K3155/2001, kat. 39.6.2.3 // Teism praktika. Nr. 16. 200 Valstybs inios. 2001. Nr. 662415.

231

CIVILIN TEIS. II dalis.

priemoni taikym, teismo sprendimo primim, vykdym, civilins bylos ubaigim nenagrinjus iekinio i esms (iekinio palikim nenagrinto, bylos nutraukim). Teismo priimto procesinio dokumento civilinje byloje teistumas gali bti patikrinamas i naujo nagrinjant teismo sprendimus, nutartis arba nutarimus pagal apeliacinius, atskiruosius ir kasacinius skundus. Pavyzdiui, turto areto kaip neteisto panaikinimas turi bti siejamas su statymo paeidimu, o ne su iekovo atsisakymu nuo iekinio, iekininio reikalavimo pakeitimu arba su kitomis aplinkybmis. Kalt, kaip atsakomybs pagrind, sudaro teisjo arba kito teismo pareigno padarytas statymo paeidimas arba reikalavim nevykdymas, reikiamo atidumo arba rpestingumo laipsnio neutikrinimas. ala, padaryta dl teismo tarnautojo kalt veiksm, atlyginama ne io delikto slygomis. Tai gali bti teismo, kaip samdanio darbuotojus asmens, atsakomyb ar kt. Kalt gali bti konstatuota baudiamajame ar civiliniame procese, drausmins atsakomybs taikymo tvarka arba tiesiogiai ikelta civilinje byloje dl alos atlyginimo ir ia nustatinjama. Kalts forma valstybs civilinei atsakomybei taikyti neturi reikms. Tai gali bti tyia, didelis arba paprastas neatsargumas. Ji gali pasireikti nusikaltimu, drausminio pobdio nusiengimu. Ar kaltajam teisjui arba teismo pareignui buvo taikyta individuali atsakomyb, valstybs civilins atsakomybs taikymui neturi takos. Prieastinis ryys valstybs civilinei atsakomybei taikyti yra ssaja tarp teismo darbuotoj neteist veiksm teisjo ir kito teismo pareigno bei atsiradusios alos. Turi bti nustatyta, kad teisjo arba kito teismo pareigno neteisti veiksmai yra alos atsiradimo prieastis. Regresins prievols ypatumai. Valstyb, atlyginusi dl ikiteisminio tyrimo pareigno (kvotjo, tardytojo), prokuratros ar teismo pareigno, teisjo tyini veiksm (akt) atsiradusi al, gyja regreso (atgrtinio reikalavimo) teis teismo tvarka iiekoti i i asmen statym nustatyto dydio sumas. Valstybs regreso teis isamiai numatyta alos, atsiradusios dl valdios institucij neteist veiksm, atlyginimo statymo 5 straipsnyje201. Valstyb, atlyginusi kit valdios institucij pareign, valstybs tarnautoj arba kit darbuotoj kaltais veiksmais (aktais) padaryt a-

201

Valstybs inios. 2002. Nr. 562228.

232

III skyrius. CIVILIN ATSAKOMYB.

l, gyja regreso (atgrtinio reikalavimo) teis teismo tvarka iiekoti i i asmen statym nustatyto dydio sumas. Valstyb, atlyginusi al, gyja regreso (atgrtinio reikalavimo) teis asmen, melagingai praneus apie nusikaltim, melagingai asmen skundus, kad is padar nusikaltim arba administracin teiss paeidim, arba asmen, davus melagingus parodymus, melaging eksperto arba revizoriaus ivad, melaging specialisto paaikinim ar ivad arba atlikus inomai neteising vertim, jeigu iais veiksmais toks asmuo padar nusikaltim, kuris nustatytas siteisjusiu teismo nuosprendiu. Regresinje prievolje valstybei atstovauja institucija, dl kurios pareigno, valstybs tarnautojo arba kito darbuotojo neteist veiksm (akt) atsirado ala. Jei ala atsirado dl teismo pareigno, teisjo ar teismo veiksm (akt), valstybei atstovauja Teisingumo ministerija, kuri privalo pareikti iekin dl alos iiekojimo regreso (atgrtinio reikalavimo) tvarka, jei ala atsirado dl i pareign tyini veiksm (CK 6.272 str. 4 d.). 28.2.6. Atsakomybs u al, padaryt nepilnamei iki 14 met veiksmais, ypatumai Atsakyti pagal deliktin prievol gali tik asmenys, kurie sugeba valdyti savo veiksmus ir teisingai vertinti j galimas pasekmes. Toki galimyb fizinis asmuo gyja sulauks 14 met amiaus. Iki 14 met asmuo negali savarankikai atsakyti pagal deliktines prievoles, taiau jo padaryta ala turi bti atlyginama. Prievols subjekto ypatybs. CK 6.275 straipsnis numato, kad u al, padaryt nepilnameio iki 14 met amiaus, atsako jo tvai arba globjai, jeigu nerodo, kad ala atsirado n dl j kalts. Jeigu toks nepilnametis padaro al tuo metu, kai jis yra mokymo, aukljimo, sveikatos prieiros globos (rpybos) institucijos priirimas, u toki al atsako i institucija, jeigu nerodo, kad ji atsirado ne dl jos kalts. Tvai yra biologiniai vaiko tvai ir kiti asmenys, kuri tvyst patvirtina civilins bkls akto raas apie vaiko kilm (CK 3.138 str.; 3.280 str. 1 d.) vaiko dokumentuose. Civilins atsakomybs prievolje skolininkas gali bti nepilnameio tvu raytas asmuo, kol statymo nustatyta tvarka nenuginytas raas dl tvysts. Be tv globos likusiems arba 233

CIVILIN TEIS. II dalis.

esant btinumui ginti vaiko teises nepilnameiui iki 14 met nustatoma globa. Ji gali bti laikina arba nuolatin, teikiama eimos, eimynos arba globos institucijos. Nepriklausomai nuo globos ri ir form globjas atsako u nepilnameio iki 14 met asmens padaryt al. Mokymo, aukljimo, sveikatos prieiros, globos (rpybos) arba kitos institucijos (mokyklos, vaik dareliai, ligonins, sanatorijos, vaik globos namai ir kt.) gali bti skolininkai tik esant slygai, jeigu nepilnametis iki 14 met asmuo alos padarymo metu buvo j priirimas. Atsakomybs pagrind ypatumai. Civilins atsakomybs pagrindas yra kalt. Tv ir globj kalt suprantama kaip netinkama maamei prieira, neatsakingas poiris j aukljim, nepanaudojimas arba neveiksmingas tv valdios panaudojimas, sudars slygas neteistam, alingo pobdio vaik elgesiui. Tvai ir globjai, rodindami, jog nra j kalts, turi pateikti labai svarius rodymus ir argumentus, jog nra j kalts u vaiko padaryt al dl to, kad tvai arba globjai objektyviai ilg laik negaljo auklti vaik (dl ligos, ivykimo, kito tvo neteisto elgesio ir pan.). Padaryt al turi atlyginti abu tvai, taip pat ir tas, kuris negyvena kartu su vaiku. Abiej tv teiss auklti vaikus yra lygios, jie privalo rpintis savo vaikais, todl kartu negyvenantis tvas gali bti atleistas nuo civilins atsakomybs tik tuo atveju, jeigu dl kito tvo arba kit asmen kalts, su kuriais vaikas gyvena, jis neturjo galimybs prisidti prie vaiko aukljimo. Tvai, kuri valdia apribota dl j kalts, atsako u nepilnamei vaik padaryt al bendrais pagrindais, jeigu nepilnamei vaik veiksmai yra netinkamo tv valdios gyvendinimo pasekm. Jeigu nepilnameiui yra paskirtas globjas arba rpintojas, tvai, kuri valdia apribota, neatsako. Tv valdia gali bti apribojama, jei vengiama pareigos auklti vaikus, piktnaudiaujama tv valdia, iauriai elgiamasi su vaikais, daroma jiems alinga taka amoraliu elgesiu, nesirpinama jais (CK 3.180 str.). Kit institucij, kurios priiri nepilnamet, kalt pasireikia kaip nepakankama nepilnameio prieira alos padarymo metu. ie asmenys neatsako u netinkam mokym ir aukljim. Gali bti, kad kalt pasireik priirinios institucijos vykdoma nepakankama nepilnameio prieira, bet delikto aplinkybs bus tokios, jog rodys, kad ala padaryta ne tik dl prieiros stokos, bet ir dl netinkamo aukljimo, kur tu234

III skyrius. CIVILIN ATSAKOMYB.

rjo utikrinti tvai arba globjai. Tokiu atveju dalins atsakomybs tvarka atsakomyb turi atsirasti tvams arba globjams ir atitinkamai prieiros institucijai. Kai u al, padaryt keli maamei, atsako j tvai, globjai ar priirinios institucijos, atsiranda dalin i asmen atsakomyb, nes jie patys alos nepadaro, tik netinkamai aukldami ir nepakankamai priirdami vaikus sukuria prielaidas alai atsirasti. ala iems asmenims paskirstoma atsivelgiant j kalts dal. Maamei kalt iuo atveju dl delikto neturt bti vertinama, nes tokio asmens kalt teisikai nemanoma ir nereikminga. Tv, globj, kit institucij atsakomyb u nepilnamei padaryt al atsiranda dl i asmen kalts, todl prievol atlyginti al nesibaigia tuomet, kai nepilnametis sulaukia pilnametysts ar kai jie gyja turto, kurio utenka alai atlyginti. Ypatybi turi prieastinis ryys. Jis yra dvejopo pobdio. Pirma, turi bti konstatuota, kad yra prieastinis ryys tarp nepilnameio veikimo ar neveikimo ir aling pasekmi. Tokio ryio nenustaius, neatsiranda civilin atsakomyb u nepilnamet atsakantiems asmenims. Antra, turi bti nustatytas prieastinis ryys tarp tv, globj arba institucijos veikimo (neveikimo) ir alos. Teisikai reikmingas prieastinis ryys tarp neteist atsakov veiksm ir alos nra tiesioginis. j siterpia nepilnameio netinkami veiksmai, taiau jie nenutraukia prieastinio ryio, o yra tik sudtin prieastinio ryio grandins dalis. 28.2.7. Atsakomybs u al, padaryt nepilnamei nuo 14 iki 18 met veiksmais, ypatumai Prievols subjekt ypatumai. Nepilnameiai nuo 14 iki 18 met yra i dalies veiksns. Deliktinje atsakomybje tai reikia, jog jie gali savarankikai atsakyti u al. Dl nepilnameio nuo 14 iki 18 met asmens padarytos alos civilins atsakomybs prievolje tiesioginis skolininkas yra pats nepilnametis asmuo. Netinkamas nepilnamei elgesys yra nulemtas tv, rpintoj aukljimo, i asmen ir kit institucij prieiros. Kita vertus, tokio amiaus nepilnameiai daniausiai negali atlyginti alos, nes neturi turto. Tai sudaro pagrind nustatyti papildom (subsidiari) atsakomyb tvams, rpintojams arba kitoms institucijoms. Papildomi skolininkai dl nepilnameio asmens nuo 14 iki 18 met padarytos alos gali bti 235

CIVILIN TEIS. II dalis.

nepilnameio tvai, rpintojai, j priirinios mokymo, aukljimo, sveikatos prieiros, globos (rpybos) institucijos, jeigu nepilnametis nuo 14 iki 18 met neturi turto arba udarbio, kurio utekt alai atlyginti. Papildomi skolininkai atsako ta dalimi, kuria negali atsakyti nepilnametis. J pareiga atlyginti al baigiasi dl al padariusio asmens pilnametysts, taip pat kai jis iki pilnametysts gyja turto arba l, kuri utenka alai atlyginti. Tuomet inyksta papildomos civilins atsakomybs taikymo prielaidos. Jeigu ala yra padaryta bendrais keleto nepilnamei veiksmais, tai jie atsako solidariai. J tvai, globjai ir kitos institucijos tiesiogiai arba papildomai atsako dalins atsakomybs tvarka pagal savo kalts laipsn. 28.2.8. Atsakomybs u al, padaryt neveiksni asmen veiksmais, ypatumai Asmenys negali bti civilini teisini santyki subjektai, jei jie statymo nustatyta tvarka yra pripainti neveiksniais. Tai reikia, kad jie negali bti civilins teisins atsakomybs subjektai. ie asmenys turi bti priirimi ir taip utikrinama, kad jie niekam nepadaryt alos. Jeigu ji padaryta, tai yra pagrindas taikyti civilin atsakomyb prieiros pareigas netinkamai vykdantiems asmenims. Atsakomybs u neveiksniu pripainto asmens padaryt al pagrindus ir tvark nustato CK 6.278 straipsnis. Jis taikomas tada, kai alos padarymo metu yra teismo sprendimas dl asmens pripainimo neveiksniu. Jei tokio sprendimo nra, tai atsakomyb taikoma kitais pagrindais (kaip u savo veiksm reikms negalinio suprasti asmens padaryt al ar kt.). Prievols subjekto ypatumai. Pripainto neveiksniu fizinio asmens padaryt al atlygina globjas arba institucija, privalanti j priirti. Neveiksniu fizin asmen pripasta teismas ir nedelsdamas paskiria globj. Globju gali bti fizinis asmuo arba gydymo, aukljimo ar globos institucija, kurioje yra neveiksnus asmuo. Pripaint neveiksniu fizin asmen iki nuolatins globos jam paskyrimo privalo priirti gydymo, aukljimo arba globos institucija. Atsakomybs pagrind ypatumai. Atsakomyb taikoma esant kaltei. Globjo arba neveiksniu pripaint fizin asmen privalanios priirti institucijos kalt suprantama kaip nevykdymas prieiros arba kaip nepakankamas, arba aplaidus jos vykdymas, sudars slygas alingiems asmens veiksmams pasireikti. Jeigu globjas arba priirinti institucija 236

III skyrius. CIVILIN ATSAKOMYB.

rodys, kad jie msi vis protingai manom atsargumo priemoni arba toki priemoni negaljo gyvendinti dl svarbi prieasi, tai jie gali bti atleisti nuo civilins atsakomybs. Neveiksniu pripainto asmens globjo arba j priirinios institucijos atsakomybs u neveiksnaus asmens padaryt al pagrindas yra j pai kalt, todl alos atlyginimo prievol nesibaigia dl to, kad neveiksnus asmuo vliau yra pripastamas veiksniu. CK 6.278 straipsnio 3 dalis numato, kad atsakomyb u pripainto neveiksniu asmens padaryt al tam tikrais atvejais gali bti perkelta paiam neveiksniam al padariusiam asmeniui. Jeigu neatlyginta sveikatai arba turtui padaryta ala dl globjo mirties arba jam neturint l, o al padars asmuo turi utektinai l, teismas gali iiekoti al i neveiksnaus asmens turto atsivelgdamas : 1) neveiksnaus asmens turtin padt; 2) nukentjusio asmens turtin padt; 3) kitas bylai svarbias aplinkybes. Prieastinis ryys turi ypatybi. Jis yra dvejopo pobdio. al arba nuostolius tiesiogiai sukelia neveiksniu pripainto asmens veikimas arba neveikimas. Nenustaius io asmens veikos ir prieastinio ryio tarp nurodyto asmens veikos ir alos (nuostoli), neatsiranda civilin atsakomyb u j atsakantiems asmenims. Taip pat turi bti nustatytas prieastinis ryys tarp prieir privalani vykdyti asmen veikimo (neveikimo) ir atsiradusi neigiam pasekmi. 28.2.9. Riboto veiksnumo asmens civilins atsakomybs ypatumai Asmens veiksnumas statymo nustatyta tvarka gali bti apribotas. Tai yra asmens veiksnumo susiaurinimas tam tikrose srityse siekiant ginti turtinius jo arba eimos interesus. Veiksnumo ribojimas sukelia konkreias pasekmes apriboja veiksnum dl sandori sudarymo arba atliekant tam tikrus teisikai reikmingus veiksmus (CK 2.11 str. 2 d.). Dalies veiksnumo netekimas nedaro takos io asmens veiksnumui deliktini prievoli vykdymo srityje. Riboto veiksnumo asmuo yra visateisis civilins atsakomybs subjektas, todl turi vykdyti prievol dl alos atlyginimo. CK 6.268 straipsnio 3 dalis numato, kad asmenys, pripainti ribotai veiksniais dl piktnaudiavimo alkoholiu arba narkotinmis, arba psichotropinmis mediagomis, padaryt al atlygina bendrais pagrindais. io asmens rpintojas neprivalo ribotai veiksnaus asmens priirti, todl rpintojui neatsiranda prievol atlyginti al. 237

CIVILIN TEIS. II dalis.

28.2.10. Atsakomybs u al, padaryt fizinio asmens, negalinio suprasti savo veiksm reikms, veiksmais, ypatumai al gali padaryti fiziniai asmenys, esantys jos padarymo metu tokios bkls, kai jie nesupranta savo veiksm reikms arba negali j valdyti. Baudiamojoje teisje tokia padtis apibriama kaip nepakaltinamumo bkl ir yra pagrindas netaikyti baudiamosios atsakomybs. Civilinje teisje yra tvirtinta tokia pat bendra taisykl, kad veiksnus fizinis asmuo, padars al tokios bsenos, kai jis negaljo suprasti savo veiksm reikms arba j valdyti, u padaryt al neatsako (CK 6.268 str. 1 d.). Numatytos ios bendrosios taisykls iimtys. Pirma. Asmuo neatleidiamas nuo atsakomybs, jeigu tokios bsenos jis tapo pavartojs alkoholini grim, narkotini, psichotropini mediag arba kitokiu bdu (CK 6.268 str. 1 d.). Atsakomybs pagrindas iuo atveju yra asmens kalt. Teiss teorijoje ji vadinama iankstine202. Asmens kalt grindiama tuo, kad asmuo, vartodamas atitinkamo poveikio mediagas arba veikdamas kitokiu bdu, privalo numatyti galimas bsimas pasekmes. Tai turi apimti galimyb padaryti al. Asmuo, vartodamas alkoholinius grimus, narkotines, psichotropines mediagas, prisiima alos padarymo rizik ir nra pagrindo jam atsakomybs netaikyti. Antra. Jei ala padaryta ypa svarbiam objektui, teismui leidiama priteisti visik arba dalin alos atlyginim i asmens, kuris alos padarymo metu negaljo suprasti savo veiksm reikms arba j valdyti. CK 6.268 straipsnio 2 dalyje nurodytos ios slygos: 1) ala turi bti padaryta asmens sveikatai arba gyvybei; 2) nukentjusio asmens turtin padtis turi bti sunki; 3) al padariusio asmens turtin padtis leist pareigoti j atlyginti al; 4) tai bt manoma pagal teisingumo, protingumo ir siningumo kriterijus ir kitas svarbias bylos aplinkybes. Treia. alos atlyginimo prievol gali bti perkeliama nuo al padariusio asmens kitiems asmenims (CK 6.268 str. 4 d.). i iimtis taikoma tais atvejais, kai ala padaryta asmens, nesugebanio suprasti savo veiksm reikms ir j valdyti dl psichikos ligos arba kitokio psichikos
202

. 3, c. 17.

238

III skyrius. CIVILIN ATSAKOMYB.

sutrikimo. Tai reikia, kad ala nra susijusi su paties al padariusio asmens veiksmais, o jo bkl yra nulemta objektyvi aplinkybi. Gali bti perkeliama atsakomyb kitiems subjektams, atitinkantiems iuos reikalavimus: 1) jie kartu gyvena su al padariusiu asmeniu; 2) jie yra susij statymo numatytais giminysts ryiais arba santykiais tvai, pilnameiai vaikai, sutuoktinis; 3) jie inojo apie al padariusio asmens psichikos bkl, taiau nesim priemoni pripainti j neveiksniu. i asmen atsakomybs pagrindas yra j pai kalt. Kaltei nustatyti btini duomenys, jog jie inojo ir suvok asmens psichin bkl, o nesiimdami priemoni pripainti asmen neveiksniu faktikai sudar slygas niekam neatsakyti u jo padaryt al. Jei sutrikusios psichikos asmeniu arba ligoniu bt pasirpinta, tai pareiga atlyginti al tekt jo globjui arba priiriniai institucijai pagal CK 6.278 straipsn. Nepasirpinimas kartu gyvenaniu psichikai nesveiku asmeniu, sudarant slygas ivengti galimo alos atlyginimo, yra pagrindas udti jiems prievol atsakyti u i asmen padaryt al. Regreso ypatybs. Tvai, globjai, rpintojai, 6.275, 6.276 ir 6.278 straipsniuose nurodytos prieiros institucijos (mokymo, aukljimo, sveikatos prieiros, globos (rpybos) ir kt.), atlygin al, padaryt nepilnameio arba pripainto neveiksniu fizinio asmens, neturi regreso teiss iuos asmenis. Pirmiausia todl, kad jiems taikyta atsakomyb dl j pai kalts, antra, al padar asmenys nra teiss, taip pat ir deliktini teisini santyki, subjektai ar visateisiai subjektai. 28.2.11. Atsakomyb u al, padaryt dl sveikatos sualojimo arba gyvybs atmimo Asmens sveikatos sualojimas arba gyvybs atmimas sukuria prievol atlyginti al. Dl savo specifini bruo ji isiskiriama specialj delikt. Tai reikia, kad ala, padaryta asmeniui dl jo sveikatos sualojimo arba gyvybs atmimo, atlyginama pagal specialias taisykles. Bendrsias alos, padarytos sualojus asmens sveikat arba atmus jam gyvyb, atlyginimo taisykles numato CK. Jos taikomos tuo atveju, jei nra specialij norm, nustatani CK bendrj taisykli iimtis. CK 6.283, 6.284 straipsniai numato alos atlyginim u fizinio asmens suluoinim, kitok jo sveikatos sualojim arba gyvybs atmim tada, kai nu239

CIVILIN TEIS. II dalis.

kentjs asmuo nra apdraustas nuo nelaiming atsitikim darbe socialiniu draudimu. Jei asmuo yra apdraustas nuo nelaiming atsitikim darbe socialiniu draudimu, tai ala pirmiau atlyginama pagal specialiuosius statymus juose numatytais pagrindais, dydiu ir tvarka. mogaus gyvyb ir sveikata yra absoliuios vertybs, todl bet koks j paeidimas yra neteistas. Tik iimtiniais atvejais, kai padaryti al leidia statymas arba nustato tokios alos padarymo bd ir tvark ir jos yra laikomasi arba kai statymas pateisina padaryt al, neatsiranda prievol j atlyginti. Prievol atlyginti al dl sualotos sveikatos arba atimtos gyvybs atsiranda esant alai, neteistai veikai, prieastiniam ryiui tarp neteistos veikos ir alos, su kalte arba be kalts. ala pasiymi didiausia specifika. Fiziniam asmeniui gali bti pakenkiama fizikai arba dvasikai. Kenkiant asmeniui fizikai daroma ala jo fizinei arba psichinei sveikatai. Fizin ala pasireikia kaip kno vientisumo paeidimas (funkcij arba organ netekimas), kno nelieiamumo paeidimas (sumuimas, sualojimas, injekcija ir kt.), laikinas arba nuolatinis darbingumo netekimas (dl sualojimo, susargdinimo, ligos isivystymo ir kt.), gyvybs atmimas. Kenkiant asmeniui dvasikai daroma ala jo psichinei sveikatai. Ji pasireikia dvasiniu sukrtimu, oku, tampa, nemiga, irzlumu, smons netekimu, padanjusiais ligos priepuoliais ir kitaip. ala, padaryta dl sveikatos arba dl gyvybs atmimo, vertinta pinigais, sudaro nuostolius. Sualota sveikata arba atimta gyvyb gali bti neigiam ir teigiam nuostoli prieastis. Neigiami nuostoliai dl sveikatos sualojimo yra negautos pajamos, kurias nukentjs asmuo bt gavs, jei jo sveikata nebt sualota. Dl atimtos gyvybs negautos pajamos yra prarastas ilaikymas arba teis gauti ilaikym. Teigiamus nuostolius sudaro ilaidos dl nukentjusiojo sualojimo arba jo gyvybs atmimo. Dl fizinio asmens sualojimo negautos pajamos yra nuostoliai dl prarasto darbingumo. Darbingumo netekimas yra bkl, kai mogus yra nedarbingas dl pakenktos fizins arba psichins sveikatos. Darbingumas yra paprastas ir profesinis. Paprastas darbingumas yra mogaus gebjimas ir galimyb dirbti darbus, nereikalaujanius speciali ini, kvalifikacijos ir gdi. Profesinis darbingumas tai mogaus gebjimas ir galimyb atlikti savo profesijos darb, reikalaujant speciali ini, kvalifikacijos, darbo praktikos (gdi). Vertinant profesin darbingum atsivelgiama mogaus gebjim bei galimybes dirbti pritai240

III skyrius. CIVILIN ATSAKOMYB.

kant gytas inias, kvalifikacij ir gdius, panai profesij darbus, imokti naujos profesijos. Darbingumo netekimas pagal trukm yra laikinas nedarbingumas ir invalidumas. Laikinas nedarbingumas trunka, kol asmuo pasveiksta arba kol jam nustatomas invalidumas. iuo laikotarpiu asmuo yra visikai nedarbingas. Invalidumas yra ilgalaikis arba nuolatinis. Tai mogaus bkl, kai jis dl aiki organizmo funkcijos sutrikim ilg laik arba nuolat negali dirbti prastinmis arba specialiomis darbo slygomis, kai darbingumo negalima grinti protezavimu, kompensacine technika ir kitomis reabilitacijos priemonmis. Invalidumas pagal trukm yra terminuotas arba neterminuotas (nuolatinis). Terminuotas invalidumas yra ilgalaikis nedarbingumas. Nustatant invalidum nurodoma, kuriam laikui netekta darbingumo. Nuolatinis invalidumas nustatomas nenurodant termino. Invalidumo grup suteikiama terminuotai arba neterminuotai, atsivelgiant sualojimo pobd, anatominius trkumus ir kt. Invalidumas, kitaip nei laikinasis nedarbingumas, pagal darbingumo netekimo apimt gali bti visikas ir dalinis. Darbingumo netekimo apimtis nurodoma procentais. Nuo darbingumo prarastos dalies priklauso nuostoli dydis. Jeigu asmuo neteko viso darbingumo, tai jo nuostolius dl sualotos sveikatos sudaro visos turtos ir dl sualojimo negaunamos pajamos. Jei jis neteko dalies darbingumo, tai al sudaro atitinkama prarast pajam dalis. Pavyzdiui, jeigu asmuo neteko 60 proc. darbingumo, tai reikia, kad jo netektos pajamos dl sualojimo yra 60 proc. negaut pajam. Nedarbingumas nustatomas taikant specialias inias, t. y. ekspertizs bdu. Invalidum nustato Valstybs socialins ekspertizs komisija. Jos nuostatai patvirtinti 1992 m. Lietuvos Respublikos Vyriausybs nutarimu Nr. 123. Komisija nustato asmens invalidumo fakt. Pobd, prieast, atsiradimo laik, invalidumo grup ir termin, taip pat bendrojo ir profesinio darbingumo netekimo laipsn203. Civilinje byloje darbingumo netekimo klausimus gali nustatyti teiss medicinos ekspertiz. Invalidumo nustatymo klausimai reguliuojami sveikatos apsaugos ministro ir socialins apsaugos ir darbo ministrs 2000 m. balandio 28 d. sakymu Nr. 226/49 patvirtinta Ilgalaikio ir pastovaus darbingumo netekimo (invalidumo) nustatymo tvarka204.
203 204

Valstybs inios. 1992. Nr. 13368. Valstybs inios. 2000. Nr. 361011.

241

CIVILIN TEIS. II dalis.

Nuostoliai dl prarasto darbingumo pasireikia kaip asmens negautos pajamos. Tai netekimas galimybs paiam dalyvaujant darbo arba verslo rinkoje usidirbti. Negautos pajamos dl prarasto darbingumo tai mokjimai, kurie jam priklaus pagal darbo, civilines arba kitokias sutartis arba i kitos statymais nedraudiamos veiklos (pagal verslo liudijim, patent, i autorysts, iradim ir pan.) ir kurie nebuvo gauti dl sualotos sveikatos. Jeigu asmuo dl sualojimo (sumuimo, kno sualojimo arba kitokio pakenkimo) neprarado darbingumo ir neigiam nuostoli neturjo, tai jam gali bti atlyginami turti teigiami nuotoliai (gydymo ir kt.), taip pat neturtin ala. Dl fizinio asmens gyvybs atmimo kitiems asmenims gali bti padaroma nuostoli arba neturtins alos. J nuostoliai pasireikia ilaikymo netekimu, nes jie netenka maitintojo asmens, kuris teik arba privaljo teikti ilaikym. Teis alos atlyginim turi asmenys, kurie buvo mirusiojo ilaikomi arba jo mirties dien turjo teis gauti i jo ilaikym. Tai gaunantys ilaikym arba turintys teis j gauti asmenys. Jais gali bti nepilnameiai mirusiojo vaikai, skaitant gimusj po jo mirties, sutuoktinis, nedarbingi tvai ir kiti nedarbingi asmenys, kurie faktikai buvo mirusiojo ilaikomi. Teis ilaikym turi mirusiojo nedarbingi tvai. Nedarbingumas nustatomas pagal j invalidum, pensin ami. Teis alos atlyginim dl maitintojo netekimo turi kiti faktiniai nedarbingi ilaikytiniai. Giminysts arba tarpusavio santyki pobdis su iais asmenimis nesvarbus. Turi bti nustatyta, kad mirusysis teik param, kuri buvo esminis ir pagrindinis pragyvenimo altinis. Tai gali pasireikti pinig davimu, produkt tiekimu, rpinimusi, prieira ir kitaip. Neturi reikms, kiek laiko iki mirusiojo mirties toks ilaikymas truko, svarbu, ar jis buvo mirties dien. Asmens nedarbingumo ir ilaikymo, gauto i mirusiojo, fakt visuma sukuria teis alos atlyginim netekus maitintojo. Dl fizinio asmens sveikatos sualojimo arba jo mirties yra patiriama ilaid, kurios apibdinamos kaip teigiami nuostoliai. Sveikatos sualojimo atveju tai gydymo, papildomo maitinimo, vaist sigijimo, sualoto asmens prieiros arba slaugymo, kitos sveikatai grinti skirtos ilaidos, protezavimo, kompensacins technikos, specialij transporto priemoni sigijimo ilaidos. Gali bti reikalingos papildomos ilaidos dl sualoto asmens, kuris lieka ne visikai susigrins sveikat, siliejimo visuomen ( darbo, socialin veikl). Jam gali reikti per242

III skyrius. CIVILIN ATSAKOMYB.

sikvalifikuoti, pertvarkyti gyvenamj viet arba transporto priemon (pritaikyti j invalido poreikiams) ir kt. Fizinio asmens mirties atveju teigiamus nuostolius sudaro laidojimo ilaidos. Tai btinumo ir protingumo kriterijus atitinkanios ilaidos, reikalingos mirusiajam palaidoti. Jas sudaro geduling piet, transporto, religini apeig, fotografo ir kitos ilaidos. Prie laidojimo ilaid priskiriamos kapo sutvarkymo ilaidos. alos dydio nustatymas. Dl darbingumo netekimo patirti nuostoliai nustatomi pagal iuos duomenis: 1) asmens vidutin darbo umokest arba kitas nuolatines pajamas iki sualojimo arba darbingumo netekimo; 2) asmens netekto darbingumo dal. Dirbanio asmens darbo umokestis yra nustatomas remiantis Lietuvos Respublikos Vyriausybs 2003 m. gegus 27 d. nutarimu Nr. 650 patvirtinta Darbuotojo ir valstybs tarnautojo vidutinio darbo umokesio apskaiiavimo tvarka205. Jis nustatomas i trij paskutini kalendorini mnesi umokesi vidurkio, skaitant visas darbo apmokjimo ris, mnesines pensijas ir kt. Jeigu darbuotojas yra dirbs maiau kaip 3 mnesius, tai pagal faktikai dirbt laik turi bti apskaiiuojamas jo dienos udarbis, o pagal j vidutinis mnesio darbo umokestis. Kitos nuolatins pajamos gali bti i individualios veiklos, sutari arba i verslo gautos pajamos. Nuostolius sudaro darbo umokesio arba kit nuolatini pajam dalis, atitinkanti asmens netektojo darbingumo dal. Pagal asmens gautas pajamas ir darbingumo netekimo procent nustatoma, kokios pajam sumos nukentjusysis neteko. Kai sualojamas nedirbantis asmuo, tai jo netektos pajamos gali bti nustatytos naudojant atitinkamos darbinink ar valdinink kategorijos udarbio dyd. Bet kokiu atveju i suma neturi bti maesn u Lietuvos Respublikos Vyriausybs patvirtint darbo umokesio minimal dyd. Jei sualojamas asmuo iki 14 met, tai atlyginam nuostoli rys priklauso nuo to, ar asmuo turjo savarankik pajam. Jeigu jis turjo savarankik pajam, tai jam turi bti atlyginta tokio dydio ala, kiek savarankik pajam jis neteko dl sualojimo. Jei savarankik pajam fizinis asmuo, neturintis 14 met, neturjo, tai jam atlyginami tik

205

Valstybs inios. 2003. Nr. 522326.

243

CIVILIN TEIS. II dalis.

nuostoliai dl sualotos sveikatos (gydymo, protezavimo, prieiros ir kt.). Kai nukentjusiajam asmeniui sueina 14 met, jam turi bti atlyginama ir neigiami nuostoliai (susij su darbingumo netekimu arba sumajimu). Jie nustatomi pagal: 1) nepilnameio turtus sugebjimus; 2) jo tv turtin padt; 3) al padariusio (atsakingo u al) asmens turtin padt; 4) kitas reikms turinias aplinkybes. Teism praktikoje yra suformuluotos taisykls, kokia tvarka apskaiiuojamas nuostoli dydis dl asmens sveikatos sualojimo: 1) nustatoma pajam suma, kurios netekta dl sualojimo. Ji atitinka netekto darbingumo procentus; 2) i gautos sumos atimama suma, atitinkanti nukentjusiojo kalts laipsn, jeigu yra nustatyta nukentjusiojo kalt; 3) i gautos sumos atimamas dl sualojimo mokamos socialinio draudimo imokos (nedarbingumo, invalidumo paalpos ir kt., jeigu teiss aktai numato, kad tai atsivelgiama)206. Fizinio asmens mirties atveju nuostolius sudaro ilaikymo netekimas ir laidojimo ilaidos. Ilaikymas yra mirusiojo asmens pajam dalis, kuri ilaikytiniai arba turintys teis gauti ilaikym asmenys gavo arba turjo teis gauti mirusiajam esant gyvam. Prie pajam, gaut i darbo, verslo arba veiklos, netektam ilaikymui apskaiiuoti turi bti priskirtos nuolatins imokos, i kuri buvo arba galjo bti teikiamas ilaikymas. Tai pensija (invalidumo, senatvs ar kt.), alos atlyginimo periodiniai mokjimai, gautos nuolatinio ilaikymo sumos i kit asmen ir pan. Jeigu asmuo jau gavo i mirusiojo ilaikym, tai jam priklauso tokio paties dydio alos atlyginimas. Asmuo, kuris turjo teis gauti mirusiojo ilaikym, gauna atitinkam mirusiojo pajam dal, kuri tekt jam. Ta dalis nustatoma visas mirusiojo pajamas dalijant i ilaikytini skaiiaus ir pridedant vien (dal, tekusi paiam mirusiajam). Ilaikymo netekimo dydis yra nustatomas tokia tvarka: nustatoma, kokio dydio mirusiojo pajam dalis tenka kiekvienam ilaikytiniui (arba turjusiam teis j gauti); i gautos sumos atimama socialinio drau206 Lietuvos Aukiausiojo Teismo senato 1997 m. sausio 16 d. nutarimo Nr. 2 Dl statym taikymo teism praktikoje, nagrinjant civilines bylas dl atlyginimo alos, padarytos asmen sualojus, kitaip pakenkus jo sveikatai arba atmus gyvyb 21 punktas // Teism praktika. 1996. Nr. 56.

244

III skyrius. CIVILIN ATSAKOMYB.

dimo imoka, mokama gyvybs atmimo atveju (maitintojo netekimo paalpa ar kt.). Atlygintin laidojimo ilaid dyd kontroliuoja teismas, atsisakydamas priteisti dal j arba visas, jei jos neatitinka protingumo kriterij. Laidojimo ilaidos gali bti mainamos iais bdais: 1) skaitant laidojimo paalp statymo numatytais atvejais; 2) nustaius, kad jos ne visa apimtimi buvo btinos; 3) nustaius, kad jos neatitinka teisingumo ir protingumo kriterij207. alos atlyginimo dydiui gali turti reikms nukentjusiojo kalt, pagal statym alos atlyginim skaitytinos sumos, al padariusio asmens turtin padtis, kai ala padaryta netyia, ir civilin atsakomyb i dalies panaikinanios aplinkybs. Jeigu yra nustatyta, jog nukentjusysis buvo labai neatsargus, tai kalt yra miri. Atlygintinos alos dydis nustatomas atsivelgiant nukentjusiojo kalts laipsn, ireikt procentais208. Teisikai reikmingas didelis nukentjusiojo neatsargumas, o paprastas neatsargumas reikms neturi (CK 6.282 str.). nukentjusiojo asmens kalt neatsivelgiama, kai iiekoma ala, atsiradusi netekus maitintojo, ar atlyginamos laidojimo ilaidos. atlygintinos alos dyd turi bti skaitomos socialinio draudimo imokos, mokamos sveikatos sualojimo ar gyvybs atmimo atveju (CK 6.290 str. 1 d., 6.291 str. 2 d.). Turi bti nustatyta: 1) imok pobdis; 2) j ryys su sveikatos sualojimu arba gyvybs atmimu. Paprastai tai yra laikinojo nedarbingumo paalpa, invalidumo pensija, laidojimo paalpa, kurios mokamos arba paskirtos sualojus asmens sveikat arba jam mirus. Neskaitomos sumos, kurios nesusijusios su socialiniu draudimu (savanorikojo draudimo imokos, asmens po sualojimo gaunamas darbo umokestis arba kitokios pajamos).
Pavyzdiui, teism praktika pripasta, kad turi bti atlyginama vidutinio brangumo paminklo pastatymo kaina. Neatlygintinos ilaidos alkoholiniams grimams, suvartotiems per gedulingus pietus, ir kitais atvejais. Lietuvos Aukiausiojo Teismo senato 1997 m. sausio 16 d. nutarimo Nr. 2 Dl statym taikymo teism praktikoje, nagrinjant civilines bylas dl atlyginimo alos, padarytos asmen sualojus, kitaip pakenkus jo sveikatai arba atmimus gyvyb 26, 27 punktai // Teism praktika. 1996. Nr. 56. 208 Lietuvos Aukiausiojo Teismo senato 1997 m. sausio 16 d. nutarimo Nr. 2 Dl statym taikymo teism praktikoje, nagrinjant civilines bylas dl atlyginimo alos, padarytos asmen sualojus, kitaip pakenkus jo sveikatai arba atmimus gyvyb 21 punktas // Teism praktika. 1996. Nr. 56.
207

245

CIVILIN TEIS. II dalis.

Atlygintinos alos dydis gali bti mainamas atsivelgiant al padariusio asmens sunki turtin padt. Mainti atlygintinos alos dyd negalima, jeigu ala padaryta tyia. alos atlyginimo dydio pakeitimo pagrindai. alos atlyginimo dydio pakeitimas galimas dl vaiko gimimo po maitintojo mirties (CK 6.284 str. 3 d.), dl fizinio asmens darbingumo pasikeitimo (CK 6.286, 6.287 str.). Asmens nedarbingumas gali didti arba mati tai priklauso nuo sveikatos bkls, pakenkimo pobdio ir kit aplinkybi. Jeigu asmens darbingumas sumajo, palyginti su tuo, kuris buvo alos priteisimo metu, ir darbingumo majimas yra buvusio sualojimo pasekm, tai nukentjusysis turi teis reikalauti, kad periodinmis imokomis mokamas alos atlyginimas bt atitinkamai padidintas. Jeigu nukentjusiojo asmens darbingumas, palyginti su tuo, kuris jam buvo liks tuo metu, kai priteis atlyginti al, padidjo, tai asmuo, mokantis alos atlyginim periodinmis imokomis, turi teis reikalauti atitinkamai sumainti priteist alos atlyginim. Atlyginimo dydio pakeitimai iuo pagrindu negalimi, jeigu ala buvo atlyginta priteisiant vienkartin sum. alos atlyginimas mokamas nuo jos padarymo dienos, o jei ala atsirado vliau, tai nuo alos atsiradimo dienos. Pavyzdiui, invalidumas gali isivystyti vliau, nei asmeniui buvo fizikai pakenkta. Jeigu dl alos atlyginimo kreipiamasi prajus trejiems metams nuo jos padarymo dienos, tai atlyginimas mokamas nuo kreipimosi dienos. alos atlyginim dl sualojimo ar gyvybs atmimo sudaranios sumos negautos pajamos ir netektas ilaikymas mokamos periodikai arba tai gali bti vienkartin imoka. Vienkartin imoka tai viso alos atlyginimo dydio suma. Ji imokama tuomet, kai statymas nustato vienkartinio mokjimo dyd arba kai yra manoma nustatyti periodini mokjim pabaig (pvz., iki nepilnameiui sukaks pilnametyst). Jei alos atlyginimas buvo nustatytas konkreia vienkartine suma, tai pakeisti alos atlyginimo dyd negalima. Laikoma, jog alos atlyginimo prievol baigsi tinkamai j vykdius. Periodiniais mokjimais mokamas alos atlyginimas turi bti indeksuojamas. Veikos neteistumas, kaip bendra alos atlyginimo prievols slyga, suprantamas kaip alos padarymas. Pats alos padarymo faktas yra neteistas. Jeigu atsakovas rodyt, kad statymas leido padaryti al tam tikromis slygomis ir j buvo laikytasi, tai paneigt veikos neteis246

III skyrius. CIVILIN ATSAKOMYB.

tum. Pavyzdiui, nelaikomi neteistu asmens sualojimas arba gyvybs jam atmimas atremiant neteist ksinimsi (btinoji gintis pagal CK 6.269 str. 1 d.), neatsiranda prievol atlyginti al statymo nustatyta tvarka atlikus intervencij mogaus kn, paalinus jo kno dalis arba organus (teis kno nelieiamum ir vientisum pagal CK 2.25 str.). statymas gali numatyti, kad atlyginama asmens sveikatai teistai padaryta ala. Tai numat, pavyzdiui, Pacient teisi ir alos sveikatai atlyginimo statymas209. Kalt gali bti taikoma kaip bendroji civilins atsakomybs slyga. Jei sveikata sualota arba gyvyb atimta veikiant didesnio pavojaus altiniui arba kito specialaus delikto slygomis, kai kalts nereikalaujama (dl statinio sugriuvimo, gyvn padaryta ala, dl netinkamos kokybs produkt arba paslaug ir kt.), tai kalt nebus btina civilins atsakomybs slyga. Kalt, kai ji reikalinga kaip atsakomybs slyga u al, padaryt asmens gyvybei ar sveikatai, yra preziumuojama. Skolininkas turi rodyti, kad asmuo buvo sualotas, suluointas arba jam buvo atimta gyvyb ne dl jo kalts (pvz., kad organo asmuo neteko ne dl atsakovo veikos, kad mirt lm kitos prieastys ir pan.). Kalt patvirtina duomenys apie paeidimus (saugi darbo slyg nesudarymas, atitinkam taisykli, nurodym, reikalavim arba instrukcij paeidimas, ufiksuotas tyrimo dokumentuose nustatyta tvarka). Prieastinis ryys, kaip civilins atsakomybs taikymo slyga, yra specifikas dl dvejopo ryio. Pirma, turi bti nustatytas prieastinis ryys tarp neteisto veikimo ir fizinio asmens sveikatos sualojimo arba gyvybs atmimo. Antra, turi bti prieastinis ryys tarp nukentjusiojo sveikatos sualojimo arba jo mirties ir alos (negauto udarbio dalies, gydymo, laidojimo ilaid ir pan.). Draudimo imokas imokjusios socialinio draudimo staigos turi regreso teis al padarius asmen, iskyrus atvejus, kai draudimo mokas u nukentjusj mokjo al padars asmuo.

209

Valstybs inios. 1996. Nr. 1022317.

247

CIVILIN TEIS. II dalis.

Kontroliniai klausimai:
1. Kas yra prievols dl padarytos alos alys? 2. Kokie yra samdanio darbuotojus asmens civilins atsakomybs ypatumai? 3. Kas yra atsakomybs u kit asmen padaryt al subjektai? 4. Kokie yra statini savininko (valdytojo) atsakomybs ypatumai? 5. Kas yra atsakomybs u gyvn padaryt al subjektai? 6. Kokios aplinkybs atleidia statinio, gyvn savinink (valdytoj) nuo civilins atsakomybs? 7. Kokias inote didesnio pavojaus altinio prigimties teorijas, kas jas sieja? 8. K reikia valdyti didesnio pavojaus altin? 9. Kaip atlyginama dl keleto didesnio pavojaus altini sveikos padaryta ala j valdytojams? 10. Kokios yra bendrosios ir specialiosios valstybs ir savivaldybs civilins atsakomybs slygos? 11. Kaip pasireikia tv, globj, vaikus priirini institucij kalt u nepilnamei padaryt al? 12. Ar atlyginama ala, padaryta teistai ginantis? 13. Ar atlyginama ala, padaryta btinojo reikalingumo atveju? 14. Kas sudaro nuostolius sualojus asmens sveikat arba jam mirus?

248

III skyrius. CIVILIN ATSAKOMYB.

29 skirsnis. ATSAKOMYB U AL, PADARYT DL NETINKAMOS KOKYBS PRODUKCIJOS (PASLAUG)


ala, padaryta asmens gyvybei, sveikatai arba turtui, atsirandanti dl netinkamos kokybs produkt ar paslaug, specialj delikt iskirta naujajame CK. Anksiau civilin atsakomyb buvo taikoma bendraisiais pagrindais ir specialiuose statymuose dl vartotoj teisi gynimo. ala, padaryta dl netinkamos preki ir paslaug kokybs, yra nesutartin prievol tarp atsakingo u al asmens ir nukentjusiojo. Nesutartiniam prievols pobdiui neturi reikms tai, kad gamintojas arba paslaugos teikjas gali bti susijs sutartiniais santykiais. Turi bti aikiai atskirta, kokios yra j teiss ir pareigos vykdant sutart ir kokios teiss ir pareigos juos sieja tarpusavyje dl nesutartini santyki. Sutartini santyki dalyje gamintojas (paslaug teikjas) ir vartotojas turi teises ir pareigas, susijusias su sutarties vykdymu. U parduot netinkamos kokybs daikt arba suteikt netinkam paslaug vartotojui atsiranda teis reikalauti, kad padaryti nuostoliai bt atlyginti, jeigu vartotojui prek pardav gamintojas arba produkt realizavs asmuo, kuris laikomas gamintoju. ias teises numato CK bendrosios pirkimo pardavimo sutarties nuostatos (CK 6.3336.338) ir vartojimo pirkimopardavimo sutari ypatumai dl daikt kokybs (CK 6.363 str.). Tai sutartins teiss ir jos gyvendinamos pagal pirkimopardavimo sutari taisykles. Jeigu dl pirktos preks netinkamos kokybs vartotojo sveikatai, gyvybei arba turtui padaroma ala, tai ali santykiai ioje dalyje nra sutartiniai. Jie kvalifikuojami kaip deliktiniai alos atlyginimo santykiai. CK etosios knygos XXII skyriaus 4 skirsnio taisykls taikomos tik vartojimo sutartims, kai ala yra padaryta produktus (paslaugas) sigyjant vartojimo, o ne verslo tikslais. Prievols ali ypatumai. ios prievols alys yra: 1) netinkamos kokybs produkt arba paslaug teiks asmuo gamintojas; 2) nukentju249

CIVILIN TEIS. II dalis.

sysis (produkto arba paslaugos vartotojas, kitas turintis teis reikalauti atlyginti al asmuo). Gamintojas yra: 1) galutinio produkto gamintojas, pagamins kilnojamj daikt (turt), skaitant pirminius ems kio produktus ir vrien (pauktien), elektros energij, paymjs j savo vardu, preks enklu arba kitu skiriamuoju enklu; 2) gaminio dalies arba aliav gamintojas, paymjs juos savo vardu, preks enklu arba kitu skiriamuoju enklu; 3) asmuo, vykdantis veikl, tenkinani konkreius materialius ir nematerialius vartotojo poreikius, paymdamas paslaug savo vardu, preks enklu arba kitu skiriamuoju ymeniu; 4) kitas asmuo, kuris, paymdamas produkt savo vardu, preks enklu arba kitu skiriamuoju ymeniu, nurodo save kaip gamintoj (kvazigamintojas). Gamintojui gali bti prilyginamas: 1) asmuo, dl savo verslo importuojantis Europos ekonomins erdvs valstybi teritorij netinkamos kokybs produkt, kad galt j parduoti, inuomoti ar kitaip paskirstyti (importuotojas); 2) asmuo, pardavs produkt, jei produkto gamintojo nemanoma nustatyti (pardavjas). Pardavjas laikomas gamintoju, jei gamintojo nemanoma nustatyti. Jei pardavjas pranea apie gamintoj arba produkt pateikus asmen, jis nelaikomas gamintoju. Gamintojas gali bti fizinis ir juridinis asmuo. Vartotojas tai asmuo, kuris faktikai sunaudoja produkt arba gauna paslaugas asmeniniais, eimos, nam kio tikslais, nesusijusiais su verslu arba profesija. Tai nebtinai pirkjas gali bti bet koks kitas asmuo, kuris suvartojo produkt arba pasinaudojo paslaugomis (darb usakovas arba asmuo, kuriam vliau buvo perleistas produktas, ar kitaip nukentjs nuo netinkamos kokybs produkto ar suteiktos paslaugos asmuo. Pavyzdiui, asmuo, vartojs netinkamus maisto produktus ir apsinuodijs, nors j nepirko, sudegusio televizoriaus savininkas). Nukentj asmenys gali bti vartotojai ir kiti asmenys, kurie faktikai nukentjo. Atsakomybs slyg ypatumai. Tai grietos atsakomybs atvejis, kai ala atlyginama be kalts. Civilinei atsakomybei atsirasti btinos slygos yra: 1) ala; 2) neteisti veiksmai; 3) prieastinis ryys tarp neteist veiksm ir alos. Atlygintin al io delikto atveju sudaro dl gyvybs atmimo arba sveikatos sualojimo atsiradusi ala, skaitant neturtin, ir ala nukentjusio asmens turtui. 250

III skyrius. CIVILIN ATSAKOMYB.

Asmeniui dl sveikatos sualojimo padaryt al sudaro negautos pajamos, kurias nukentjs asmuo bt gavs, jei jo sveikata nebt buvusi sualota; su sveikatos grinimu susijusios ilaidos (gydymo, papildomo maitinimo, vaist sigijimo, protezavimo, prieiros ir kt.); neturtin ala. Dl fizinio asmens gyvybs atmimo padaryt al sudaro: 1) netekta mirusiojo pajam dalis, kuri gavo arba turjo teis gauti mirusiojo ilaikytiniai arba turjusieji teis gauti ilaikym; 2) laidojimo ilaidos; 3) neturtin ala. Pagal io delikto taisykles atlyginama ala, padaryta nukentjusio asmens turtui, skirtam asmeniniams poreikiams tenkinti. Tai turtas, kuris paprastai skirtas ir daugiausia vartojamas arba naudojamas privaiai. Jeigu daiktas arba paslaugos yra sigyti verslo tikslais, tai dl netinkamos kokybs padaryta ala turi bti atlyginama bendraisiais pagrindais, t. y. nustaius kalt. Atlygintina ala neapima paiam netinkamos kokybs daiktui padarytos alos, branduolins alos ir maesns negu 500 eur atitinkanios sumos, apskaiiuotos pagal statym nustatyta tvarka skelbiam oficial euro ir lito santyk. i ilyga netaikoma alai, kuri atsirado dl netinkamos kokybs paslaug. Paiam netinkamos kokybs daiktui padaryta ala ir maesn negu 500 eur atitinkani sum sudaranti ala turtui atlyginama bendraisiais arba kit statym numatytais pagrindais210. Neteisti veiksmai pasireikia kaip tinkamos produkt arba paslaug kokybs neutikrinimas. Gamintojo neteisti veiksmai pasireikia netinkamos kokybs gaminio pagaminimu ir realizavimu. Paslaugos teikjo neteisti veiksmai pasireikia netinkamos kokybs paslauga. Jeigu atsako ne gamintojas, o produkt realizavs asmuo, tai jis, realizuodamas produkt, kurio importuotojo ir gamintojo neino, prisiima atsakomyb u j neteistus veiksmus ir tai tampa jo didesns atsakomybs pagrindu.

210 Plaiau r.: Europos Bendrij Tarybos 1985 m. liepos 25 d. direktyva Nr. 85/374/EEB dl valstybi nari statym, kit teiss akt ir administracini nuostat dl atsakomybs u netinkamos kokybs gaminius. Branduolins energijos statymas // Valstybs inios. 1996. Nr. 1192771.

251

CIVILIN TEIS. II dalis.

Produktas (paslauga) yra netinkamos kokybs, jeigu jis neatitinka saugos reikalavim, kuri protingai gali tiktis vartotojas. Jis turi pagrindo tiktis kokybs, kuri atitinka j reglamentuojanius dokumentus bei protingai tam produktui arba paslaugai keliamus reikalavimus, kad produktas arba paslauga bt saugs ir patikimi. Ar kokyb yra tinkama, nustatoma atsivelgiant : nurodomas produkto savybes; ar produkt galima naudoti pagal paskirt; produkto (paslaug) ileidimo apyvart laik; produkto (paslaug) konstrukcinius, receptinius ir kitus trkumus; kitas aplinkybes. Negalima laikyti produkto netinkamos kokybs tik dl to, kad vliau apyvart ileistas geresnis produktas. Kokybs lygio kriterijus produkto saugumas, kurio protingai pagrstai tikimasi. Jis turi bti toks, kad prastinmis arba nustatytomis vartojimo slygomis esant nedaryt alos gyvybei, sveikatai, turtui. Neatitinkani i reikalavim produkt gaminimas ir paslaug teikimas yra neteistas veikimas, sudarantis pagrind gamintojo (paslaug tiekjo) civilinei atsakomybei be kalts. Neteistus veiksmus sudaro pareigos informuoti vartotoj apie produkto savybes arba saug vartojim nevykdymas. Informacija apie produkto savybes vartotojui turi bti pateikta valstybine kalba. Nurodymai apie saug vartojim apima reikalavim spti arba informuoti vartotoj apie saugius vartojimo bdus ir pasekmes. Jos gali bti lemiamos produkto ar paslaug specifikos ir atsirasti dl naudojimo ypatum. Nurodymai dl vartojimo turi bti aiks ir konkrets, kad vartotojas suprast, kaip juos gyvendinti. Informacija apie galimus kenksmingus vartojimo padarinius turi bti konkreti, kad vartotojas spjim vertint rimtai. Prieastinis ryys. Civilin atsakomyb atsiranda tada, kai egzistuoja netinkamos kokybs ir nuostoli ryys. Tai reikia, kad nukentjusysis turi rodyti, jog produktas (paslauga) yra netinkamos kokybs ir tai lm arba sudar slygas nuostoliams atsirasti. Atsakomybs taikymo ypatumai. Nustaius civilins atsakomybs atsiradimo slygas reikia atkreipti dmes iekinio senaties termin skaiiavim ir taikym. Iekiniai dl nuostoli, atsiradusi vartojant netinkamos kokybs produktus, gali bti pareikiami per 3 metus nuo tos dienos, kai nukentjusiajam tapo inoma, ar jis turjo suinoti apie al, trkum ir kas yra gamintojas. Suinojimas arba turjimas suinoti apie al ar trkum gali nesutapti su alos ikilimo aiktn momentu, nes reikalingi tyrimai alos 252

III skyrius. CIVILIN ATSAKOMYB.

atsiradimo prieastims nustatyti, trkumams vertinti ir tai gali utrukti (pvz., tik ekspertizmis ir tyrimais galima nustatyti, kad gaisras kilo dl netvarkingo televizoriaus). inodamas alos prieastis, trkum esm nukentjusysis gali vluoti pareikti iekin neinodamas, kas yra gamintojas. Produkto arba paslaugos garantinis terminas neturi takos iekinio senaties termino eigai iekiniams dl alos, atsiradusios dl vartotojui netinkamos kokybs produktais arba paslaugomis padarytos alos atlyginimo211. Teis pareikti iekin inyksta ir civilin atsakomyb negali bti taikoma, jei prajo 10 met nuo tos dienos, kai produkto gamintojas ileido alos padarius produkt apyvart (CK 6.300 str.). Atleidimo nuo civilins atsakomybs specials pagrindai. Gamintojas tam tikromis slygomis atleidiamas nuo civilins atsakomybs, jeigu rodo aplinkybes, kurios statymo nustatytos kaip atleidimo nuo civilins atsakomybs slygos: 1) ne jis ileido produkcij apyvart. Taip bt paneigta gamintojo prezumpcija. Ji numatyta asmeniui, kurio vardu, preks enklu arba kitu ymeniu paymtas produktas arba paslauga. Gamintojo vardas, preks enklas gali bti suklastoti arba neteistai pavartoti; 2) ileidimo apyvart metu daiktas buvo tinkamos kokybs, t.y. atsivelgiant aplinkybes yra pagrindas manyti, kad produktas ileidimo apyvart metu nebuvo netinkamos kokybs arba kad kokyb pablogjo po ileidimo. Gamintojui utenka rodyti tiktin, bet ne kategorik nuostat, kad produkto ileidimo metu kokyb buvo tinkama; 3) produktas nebuvo gamintas verslikai paskirstyti (pvz., tai buvs bandomasis gaminys), pagamintas ir realizuotas ne kaip gamintojo kins veiklos rezultatas; 4) kokyb pablogjo dl valstybs institucij privalom nurodym laikymosi. Turi bti rodyta, kad ala atsiradusi dl valstybs veiksm privalom nurodym, kuriuos subjektas turjo vykdyti ir negaljo ginyti;
Lietuvos Aukiausiojo Teismo senato 2002 m. gruodio 20 d. nutarimu Nr. 39 patvirtinta Lietuvos Respublikos teism praktikos, taikant iekinio senat reglamentuojanias statym normas, apibendrinimo apvalga // Teism praktika. Nr. 18, p. 198199.
211

253

CIVILIN TEIS. II dalis.

5) mokslo ir technini ini lygis produkto ileidimo apyvart metu nebuvo toks, kad leist nustatyti netinkam kokyb. Gamintojas turi rodyti, kad ileidimo metu inom mokslini ir technini kriterij pagrindu produktas buvo vertinamas kaip saugus vartoti; 6) produktas buvo galutinio produkto sudtin dalis, bet ala atsirado dl kito komponuoto produkto konstrukcijos arba dl viso produkto gamintojo pateikt vartojimo taisykli. Taip gamintojas paneigia prieastin ry tarp jo pagamintos produkto dalies ir nuostoli. io gamintojo pagamintos produkto dalies kokyb turi bti tinkama. al turi lemti konstrukcijos ypatumas arba tinkamos produkto dalies ypatingos vartojimo slygos. Paslaug teikjui statymai gali nustatyti ir kitas atleidimo nuo civilins atsakomybs slygas. Gamintojas gali bti atleistas nuo atsakomybs, jei yra nukentjusio asmens kalt. Nukentjusio arba kito asmens, u kur nukentjusysis atsako, kalt (tyia ir neatsargumas) yra pagrindas sumainti al arba iekin atmesti. Dl paties nukentjusiojo veiksm, kurie prisidjo prie alos padidjimo, ala gali bti mainama arba iekinys atmetamas.

Kontroliniai klausimai:
1. Kas yra atsakomybs u al, padaryt netinkamos kokybs produkcija (paslaugomis), subjektai? 2. Kas yra laikomas gamintoju ir kokie asmenys jam prilyginami? 3. Ar kalt yra btina atsakomybs u al, padaryt netinkamos kokybs produkcija (paslaugomis) slyga? 4. Kokie yra specials atleidimo nuo atsakomybs u al, padaryt netinkamos kokybs produkcija (paslaugomis), pagrindai? 5. K reikia ala atsakomybs u al, padaryt netinkamos kokybs produkcija (paslaugomis), atvejais? 6. Koks yra iekinio senaties terminas taikant atsakomyb u al, padaryt netinkamos kokybs produkcija (paslaugomis)?

254

III skyrius. CIVILIN ATSAKOMYB.

30 skirsnis. ATSAKOMYB U AL, PADARYT KLAIDINANIA REKLAMA


io specialaus delikto paskirtis apginti paeistas teises specifinje srityje informacijos apie parduodamas prekes ir paslaugas teikimo srityje. Viena vertus, taip ginama vartotoj teis gauti tinkam informacij apie parduodamus daiktus, produktus, gaminius arba suteikiamas paslaugas. Antra vertus, siekiama utikrinti rinkos dalyvi siningum konkuruojant. Turtin atsakomyb taikoma tuomet, kai nesiningai skleidiama ir naudojama tam tikra informacijos dalis reklama padaro alos. Skirtumas nuo atsakomybs dl netinkamos kokybs paslaugomis arba produkcija padarytos alos atlyginimo yra tas, kad klaidinania reklama gali bti padaroma alos nepriklausomai nuo preki kokybs reikalavim paeidim. Atsakomyb atsiranda ne dl preki arba paslaug kokybs, o dl to, kad ikraipoma informacija apie prek arba paslaug, teikiam vartotojui, ir ikraipymas nesiningai palenkia vartoti t produkt arba paslaugas. Dl to vartotojas ir rinkos dalyviai gali patirti alos arba kilti nuostoli. Prievols subjekt ypatumai. Kreditorius yra asmuo, kuriam padaryta ala dl klaidinanios reklamos poveikio. Tai gali bti preks vartotojas arba komercins veiklos dalyvis. Kreditorius yra preks vartotojas, kuriam dl klaidinanios reklamos apie gamin (paslaug) atsirado ala vartotojas buvo nesiningai informuotas ir palenktas vartoti arba sigyti prekes, paslaugas. Kreditorius yra komercins veiklos dalyvis, kuriam dl klaidinanios reklamos padaromi nuostoliai, kaip nesiningos konkurencijos pasekm. ala dl klaidinanio reklamos poveikio daroma, pavyzdiui, tuomet, kai vieno gamintojo preks ir paslaugos netinkamai gretinamos (lyginamos) su kito konkurencins veiklos dalyvio prekmis arba paslaugomis (CK 6.301 str. 3 d. 4 p.). Prievols skolininkas yra reklamos, kaip informacijos skleidimo, dalyvis, veikiantis ne pagal statymus. Tai gali bti reklamos davjas, gamintojas, skleidjas arba reklamos tarpininkas. Reklamos davjas yra asmuo, kurio iniciatyva ir interesais naudojama (usakoma, gaminama, skleidiama) reklama. Paprastai tai yra 255

CIVILIN TEIS. II dalis.

prekes arba paslaugas realizuojantis (parduodantis) asmuo. Preki arba paslaug pardavimas yra btinas reklamos davjo poymis. Reklamos davjas kelia pateikiamos informacijos apie prekes reikalavimus: nustato preki, apie kurias reikia informacijos, rat, asortiment, informacijos apie prekes reikalavimus; pateikia reikiamus faktinius duomenis reklaminei informacijai parengti; suderina informacij apie prekes (paslaugas), tikrina, ar jo reikalavimus atitinka usakymo dl reklamos vykdymas ir vykdo sutartinius sipareigojimus tolesniems reklamos proceso dalyviams. Reklamos gamintojas yra reklamins informacijos gamybos paslaugas teikiantis asmuo. Paprastai tai reklamos gamybos agentros, bet gali bti ir bet kurie kiti asmenys, faktikai pagamin reklamos priemon (informacijos apie prek (paslaug) perteikimo vaizdin, grafin, garsin arba kitoki priemon). Reklamos skleidjas tai bet kokiomis informacijos perteikimo priemonmis reklam skleidiantis asmuo. Reklamos skleidjas platina informacij apie prekes (paslaugas) konkreiam arba neapibrtam ratui moni ne savo, o reklamos davjo interesais. Skleisdamas informacij is asmuo vykdo savarankik kin veikl, nes informacijos skleidimas sudaro jo kins veiklos esm (pvz., laikrai, urnal leidyba), o skleisdamas reklam, t. y. informacij apie prekes (paslaugas) skatinant pirkti, jis veikia ir kaip reklamos skleidjas. Reklamos tarpininkas tai asmuo, tarpininkaujantis usakant reklamos skleidimo arba reklamos gamybos ir skleidimo paslaugas. ie asmenys reklamos procese gali dalyvauti visi arba ne, sutapti arba ne. Prievols pagrind ypatumai. ala, padaryta klaidinania reklama, atlyginama bendraisiais pagrindais, t. y. esant alai, neteistiems veiksmams, kaltei, prieastiniam ryiui tarp neteist veiksm ir alos. ala gali bti padaroma juridinio arba fizinio asmens turtui arba asmenybei, taip pat gali bti paeisti turtiniai asmens interesai, kurie vertintini kaip nuostoliai. Ji gali pasireikti materialaus arba nematerialaus pobdio paeidimais dl klaidinanios reklamos skatinimo sigyti ir vartoti tam tikras prekes. Klaidinania reklama gali bti padaryta turtin ir neturtin ala. Ji gali bti atlyginama, jei dl klaidinanios reklamos i ala atsirado asmens sveikatai (CK 6.250 str. 2 d.). Neteisti veiksmai pasireikia tuo, kad reklamos proceso dalyviai paeidia informacijos vartotojo teises teising, isami ir visapusik 256

III skyrius. CIVILIN ATSAKOMYB.

informacij apie gamin (paslaugas, produkcij). Reklama yra klaidinanti, jeigu ji dl neteisingumo, neisamaus pobdio arba bet kaip kitaip, skaitant informacijos pateikimo form ir bd, klaidina arba gali klaidinti asmenis, kuriems ji skirta arba kuriuos ji pasiekia ir dl savo klaidinamo pobdio gali paveikti reklamos vartotoj ekonomin elges arba dl i prieasi pakenkia ar gali pakenkti kito asmens galimybms konkuruoti. Reklamos vartotojo apsisprendim pirkti tam tikras prekes (turt, daiktus, gaminius), naudotis paslaugomis lemia ne tikrosios daikt arba paslaug savybs, o ikreipta informacija apie jas. Veiksm neteistumo kriterijus yra klaidinantis reklamos pobdis. Klaidinanti reklama yra bet kokios formos ir bet kokiomis perdavimo priemonmis skleidiama su kine komercine, finansine ir profesine veikla susijusi informacija, kuria siekiama skatinti preki arba paslaug, skaitant nekilnojamuosius daiktus, teises ir pareigas, pardavim (teikim), kai ji bet kokiu bdu, skaitant ir jos pateikimo bd, klaidina arba gali suklaidinti asmenis, kuriems ji skirta arba kuriuos ji pasiekia, ir kai dl jos klaidinamo pobdio atsiranda ala. Klaidinanios reklamos poymiai: tai yra statymo apibrt ri informacija; ji skleidiama konkreiu tikslu; daro arba gali daryti neigiam poveik; dl klaidinamo pobdio atsiranda ala. Informacija yra faktinio pobdio duomenys inios, faktai, teiginiai apie prekes, daiktus arba paslaugas. Ar reklamoje priskiriamos preks ar paslaugos savybs i tikrj egzistuoja, gali bti patikrinta ir rodyta. Pavyzdiui, Lietuvos Respublikos konkurencijos taryba 2001 m. lapkriio 29 d. nutarimu Nr. 13/b klaidinania reklama pripaino skelbt informacij apie medienos droli ploktes. Buvo reklamuojama, jog jos tinka fasadams, atsparios oro slyg takai (drgmei, aliui). Patikrinimo metu ios savybs nebuvo nustatytos212. Reklamin informacija turi bti susijusi su kine komercine, finansine arba profesine veikla. Klaidinanios informacijos skleidimas, kai inios ir duomenys susij su kit ri veikla, nesudaro io delikto sudties. Informacija pripastama reklamine, jeigu ji skleidiama turint tiksl skatinti parduoti prekes (daiktus) arba teikti paslaugas. Kai tam tikri duomenys pristatomi kaip informacin mediaga (mons ikaboje, informaciniame leidinyje ar kt.), reikia isiaikinti, ar informavimo tikslas yra vienintelis. Skatinti pirkti tai siekti paveikti informacijos vartotojo
212

Valstybs inios. 2001. Nr. 97469.

257

CIVILIN TEIS. II dalis.

ekonomin elges, kad jis ne tik suinot apie prekes, daiktus, gaminius, paslaugas, bet ir apsisprst sigyti daiktus arba paslaugas dl j deklaruojam savybi (kainos, kokybs ar kt.). Ar informacija apie prekes (paslaugas) klaidinanti, sprendiama pagal iuos kriterijus: ar informacija teisinga; ar informacija visapusika; ar jos pateikimo aplinkybs neikraipo duomen teisingumo ir visapusikumo. Reklamoje skelbiami teiginiai yra neteisingi, jeigu reklamos davjas negali j teisingumo pagrsti reklamos skelbimo metu, turint galvoje konkreias duomen skleidimo aplinkybes (CK 6.301 str. 2 d. 1 p.). Reklamos skleidiami teiginiai turi atitikti tikrsias preki ir paslaug savybes. i informacija turi bti susijusi ne tik su daikt vartojamosiomis savybmis, bet ir su j pagaminimo slygomis bei aplinkybmis, kokybs reikalavimais ir j laikymusi, gijimo ir vartojimo slygomis, teisinga lyginamja informacija su analogikomis prekmis arba paslaugomis. Informacijos neteisingumas gali bti susijs su reklamos davju arba kitais asmenimis, su kuriais siejama informacija gali labiau paveikti eilin reklamos vartotoj ir nulemti jo pasirinkim pirkti ir vartoti gamin (CK 6.301 str. 2 ir 3 d.). Faktinio pobdio duomenys yra vertinami kaip neatitinkantys tikrovs, jeigu informacijos teikjas nepateik rodym apie j tikrum arba teismas pateiktus duomenis pripaino neisamiais. Pavyzdiui, Lietuvos Respublikos konkurencijos tarybos 2001 m. gegus 18 d. nutarimu Nr. 7/b klaidinania reklama dl duomen neteisingumo pripainta informacija apie preparat Super Line double Action, kuris yra unikalus lieknjimo metodas, pads netekti vidutinikai 410 kilogram per mnes, liemuo susiaurs keliais centimetrais, inyks riebal klosts ant klub ir laun, bus patobulinta figra be valios pastang, be sporto ir specialios dietos, prarasti kilogramai jau nebegr213. Reklamos bdu skleidiama informacija yra nevisapusika, jeigu praleista tam tikra informacijos dalis, kuri paskelbti, atsivelgiant kit toje reklamoje esani informacij, btina, kad nebt suklaidintas reklamos vartotojas (CK 6.301 str. 2 d. 2 p.). Visapusikumas susijs su ta informacijos dalimi, kuri vartotojui, skatinamam pirkti konkreias prekes (paslaugas), yra btina, kad jis galt apsisprsti. Reklamins informacijos visapusikumas nereikia, kad apie gamin turi bti pateik213

Valstybs inios. 2001. Nr. 43261.

258

III skyrius. CIVILIN ATSAKOMYB.

ta apskritai isami informacija. Ji turi bti isami t aspekt poiriu, kurie pasirinkti kaip pardavim skatinantys veiksniai. Informacija turi bti visa apie tas savybes arba slygas, kurios pristatomos konkreioje reklaminje informacijoje kaip patrauklus pardavim skatinantis veiksnys. Reklama turi bti pateikiama tokiu bdu ir forma, kad jos vartotojai galt suvokti reklamoje esant numanom klaidinant teigin (CK 6.301 str. 2 d. 3 p.). ie informacijos elementai reikalauja faktinius duomenis pateikti taip, kad informacijos tikrumas ir isamumas dl pasirinkt pateikimo metod nenukentt ir neklaidint reklamos vartotojo, netrukdyt jam susidaryti objektyvaus vaizdo apie perkam prek (paslaug), jos savybes, sigijimo slygas ir kitas esmines aplinkybes, susijusias su sigijimu ir vartojimu. Neteisti veiksmai pasireikia aktyviais veiksmais (tiesiogiai pateikiant neteising teigin, pasirenkant konkreius informacijos pateikimo bdus arba metodus, kurie ikraipo faktinius duomenis, netinkamai lyginant keli gamintoj gaminius ar paslaugas) arba neveikimu (neteikiant visapusikos informacijos, nevykdant statymo arba gamintojo reikalavim dl informacijos visapusikumo). Kalt yra civilins atsakomybs slyga. Ji gali pasireikti tyia arba neatsargumu. Reklamos (informacijos) davjas visos informacijos apie prek (produkt) poiriu turi rodyti, kad jis elgsi taip, jog klaidinimo bt ivengta. Reklamos gamintojas, tarpininkas ir platintojas turi rodyti, kad jie teisingai perteik t informacij apie prekes, turt, gamin, produkcij arba paslaugas, kuri jiems buvo suteikta ir kurios protingai galima i j tiktis reklamuojant konkreias prekes (paslaugas), ir kad jie turt informacij paskleid jos turinio neikraipaniais bdais ir formomis. Jie atsako u al, jei inojo arba turjo inoti, kad reklama yra klaidinanti, arba jei reklamos vartotojai klaidinami ne dl reklamos davjo, o dl gamintojo, tarpininko ar skleidjo veiksm gaminant ar skelbiant reklam arba kai reklamos gamintojas, tarpininkas ar skleidjas nerodo, kas yra reklamos davjas. Prieastinis ryys tarp alos ir neteist veiksm gali bti tiesioginis arba netiesioginis, prieastinis ryys gali bti pripaintas egzistuojant, kai alingas pasekms sietinos su vartojama informacija, o ne tik su paslaugos arba preki vartojimu. Jei dl klaidinanios informacijos apie prek reklamos vartotojui padaryta ala, tai turi bti nustatyta, ar yra 259

CIVILIN TEIS. II dalis.

prieastinis ryys tarp apsisprendimo pirkti btent ias prekes (paslaugas) ir reklamos, ar is ryys yra ne atsitiktinis, o teisikai reikmingas. statymas numato specialius asmen teisi gynimo bdus. Teismas, nagrinjantis alos atlyginimo byl, gali: udrausti atsakovams toliau skleisti klaidinani reklam; udrausti skleisti parengt, bet dar nepaskleist klaidinani reklam; pareigoti klaidinani reklam vieai ir adekvaiai paneigti. Reikalavimai udrausti toliau skleisti arba skleisti dar nepaskleist klaidinani reklam gali bti pareikti prevenciniu iekiniu.

Kontroliniai klausimai:
1. Kas yra atsakomybs u al, padaryt klaidinania reklama, subjektai? 2. Kaip pasireikia neteisti veiksmai? 3. Ar kalt yra btina atsakomybs u al, padaryt klaidinania reklama, slyga? 4. Ar, siekiant udrausti toliau skleisti arba skleisti dar neatskleist klaidinani reklam, gali bti pareikiamas prevencinis iekinys?

260

IV skyrius. KITAIS PAGRINDAIS ATSIRANDANIOS PRIEVOLS.

IV SKYRIUS

KITAIS PAGRINDAIS ATSIRANDANIOS PRIEVOLS

261

CIVILIN TEIS. II dalis.

31 skirsnis. KITO ASMENS REIKAL TVARKYMAS


Kito asmens reikal tvarkymas reglamentuojamas CK 6.2296.236 straipsniuose. io instituto esm yra ta, kad vienas asmuo, neturintis tokios pareigos, kito reikalus tvarko savanorikai ir be jokio pavedimo, nurodymo ar iankstinio sutikimo juos tvarkyti. Reikalai turi bti tvarkomi taip, kad atitikt asmens, kurio reikalai tvarkomi, interesus. 1964 m. CK io prievoli teiss instituto nebuvo. Taiau jis jau buvo inomas ir naudojamas romn teisje ir lotynikai buvo vadinamas negotiorum gestio. statyme is terminas pas mus dabar nevartojamas, taiau romn teiss pavyzdiu asmuo, tvarkantis kito asmens reikalus be pavedimo, vadinamas gestoriumi (negotorium gestos), o asmens, kurio reikalai buvo tvarkomi reikal eimininku (dominus negotii). i veiksm turin sudaro teistas elgesys, taiau ia nra ireiktos abiej ali valios, nra susitarimo. Tuo jie skiriasi nuo sutartini santyki. Prievoliniai santykiai dl kito asmens reikal tvarkymo atsiranda tiek dl faktini, tiek dl juridini veiksm (pvz., dl nelaims remontuojamas arba saugomas kito asmens turtas, gelbjama mogaus gyvyb arba kaimynas u kaimyn vykdo prievol tretiesiems asmenims ir pan.). Abiem atvejais veikiama kito asmens interesais be pavedimo ir asmeniui, kurio interesais veikta, atsiranda civilin prievol. Todl prievols, atsirandanios dl kito asmens reikal tvarkymo be pavedimo, apibriamos kaip nesutartins prievols, atsirandanios dl vieno asmens savanorikai, faktikai arba juridikai atlikt veiksm kito asmens naudai ir interesais. Senovs romnai teig, kad nors tai yra prievols, atsirandanios nesant tarp ali sutarties, bet jos savo turiniu ir pobdiu primena prievoles, kylanias i sutari, jos ir buvo vadinamos prievolmis tarytum i sutari (obligationes quasi ex contractus). Todl jos ir vadinamos kvazisutartimis. Kvazisutari pagrindu atsiranda tiek vienaals, tiek dvials prievols, o j atsiradimo pagrindas yra arba vienaalis sandoris, arba kiti veiksmai, kuri negalima laikyti sutartimi. Kito asmens reikal tvarkymas be pavedimo yra dvials prievols pavyzdys, kylantis i vienaalio sandorio arba kitokio veiksmo. 262

IV skyrius. KITAIS PAGRINDAIS ATSIRANDANIOS PRIEVOLS.

Taiau kito asmens reikal tvarkymas be pavedimo, i kurio gali kilti tam tikros teiss ir pareigos, galimas tik tuo atveju, jeigu atliekami veiksmai atitinka tam tikras slygas. Pirma. Kito asmens reikal tvarkymas privalo bti savanorikas ir be jokio pavedimo, nurodymo arba iankstinio kito asmens sutikimo. Savanorikum lemia tik moralins pareigos ir j mogus vykdo skatinamas vidini sitikinim ir supratimo. Kito asmens reikalai tvarkomi tvarkaniojo asmens iniciatyva, taiau jis nra saistomas statymais, kurie nustatyt sankcij u moralins pareigos nevykdym. Asmuo negali turti joki odini arba raytini nurodym arba iankstinio sutikimo asmens, kurio interesais tvarkomi reikalai. Be to, asmuo neturi bti pareigotas kito asmens reikal tvarkyti statymu arba kitu norminiu aktu. Paprastai asmuo, kurio naudai tvarkomi reikalai, apie tai neino. Tai daniausiai susij su laikino asmens nebuvimu, liga ir panaiai. Dl to negalima buvo gauti sutikimo tvarkyti reikalus. Pagaliau asmuo, kurio naudai tvarkomi reikalai, gali ir inoti apie jo interesais atliekamus veiksmus, taiau dl objektyvi prieasi negali ireikti arba pareikti savo valios ir suteikti atitinkam galiojim veikti. Antra. Tvarkant kito asmens reikalus turi bti aikiai matoma atliekam veiksm nauda. Jie turi atitikti asmens, kurio interesais atliekami veiksmai, akivaizdius arba tiktinus lkesius. Vadinasi, atliekami veiksmai turi bti objektyviai naudingi. Nauda turi bti aiki kiekvienam protingam civilini santyki dalyviui. Ji gali bti labai vairi. alos atsiradimo asmens sveikatai arba turtui ukirtimas, prievols vykdymas arba kitas neprietaraujanio teisei veiksmas. Tai btinosios medicinos pagalbos suteikimas arba vjo iverstos tvoros atstatymas, rinkliavos sumokjimas u kaimyn arba gyvnlio, kol sugr eimininkas, prieira. Taigi kito asmens reikalai privalo bti tvarkomi taip, kaip tokius veiksmus atlikt pats asmuo, kurio naudai tvarkomi reikalai. Taiau jei aplinkybs leidia sprsti, jog asmuo nenori imtis priemoni, kad jo turtas bt apsaugotas, arba neketina vykdyti prievols treiajam asmeniui, tai kito asmens reikal tvarkymas iuo atveju turt bti vertinamas kaip pateisinamas veikimas prie to asmens vali. Treia. Asmuo, kuris ketina tvarkyti kito asmens reikalus, neturi tuo metu turti galimybs gauti asmens sutikim atlikti tam tikrus veiksmus. Daniausiai taip bna, kai asmens, kurio interesais atliekami veiksmai, arba nebna vykio vietoje, arba asmuo bna bejgis, o aplinkybs veria veikti skubiai ir neatidliotinai. Taiau, jeigu asmuo, be 263

CIVILIN TEIS. II dalis.

pavedimo tvarkantis kito asmens reikalus, turjo galimyb susiinoti arba informuoti asmen apie savo veiksmus, atliekamus kito asmens interesais, prievoliniai santykiai ios kvazisutarties pagrindu neatsiranda. Ketvirta. Asmuo, atliekantis veiksmus kito asmens naudai, turi suvokti atliekam veiksm kryptingum ir nesiekti, kad atsirast kitokio pobdio prievols. Jeigu asmuo klaidingai man, kad veikia savo interesais (gelbsti svetim turt, nors mano, kad savo) ir dl to kitas asmuo nepagrstai praturtjo, tai tokio santykio dalyviams taikomos nuostatos, reguliuojanios prievoli atsiradim dl nepagrsto praturtjimo. CK 6.236 straipsnis tai vardija kaip tariam kito asmens reikal tvarkym. Nagrinjam santyki pagrindu atsiranda prievol. O tai yra teisinis santykis su jam bdingais elementais subjektu, dalyku, turiniu. Aptariamos prievols subjektams statymas nenustato joki ypating reikalavim. I CK 6.1 straipsnio pateiktos prievols sampratos akivaizdu, kad alis, turinti reikalavimo teis, yra aktyvioji alis ir vadinama kreditoriumi. Prievols alis, turinti pareig, yra pasyvioji alis ir yra vadinama skolininku. Taigi asmuo, tvarks kito asmens reikalus be pavedimo, yra kreditorius, turintis reikalavimo teis, o asmeniui, kurio reikalai buvo tvarkomi, atsiranda pareiga atsiskaityti su kreditoriumi, jis yra skolininkas. Tiek kreditorius, tiek skolininkas gali bti ir fizinis, ir juridinis asmuo. Anksiau minta, kad tvarkant kito asmens reikalus gali bti atliekami faktiniai arba juridiniai veiksmai. Faktinio pobdio veiksmus gali atlikti tiek veiksns, tiek ir neveiksns asmenys. Daugeliu atveju faktinius veiksmus reikt vertinti kaip juridinius poelgius, o ne kaip sandorius. Juridiniai poelgiai yra veiksnaus arba net ir neveiksnaus asmens veiksmai, kuriais jis nesiekia specialiai sukurti civilini subjektini teisi ir pareig, taiau dl j atlikt veiksm atsiranda teisiniai padariniai (pvz., turt arba asmen igelbsti nepilnametis). Sandori sudarymas ms nagrinjamu atveju yra juridinis veiksmas, tad io santykio dalyviams taikomos bendros veiksnumo taisykls. Prievoli, atsirandani dl kito asmens reikal tvarkymo be pavedimo, dalykas yra faktiniai arba juridiniai veiksmai. ie veiksmai neapsiriboja vien turtini santyki sritimi, jie sukuria prievol ir tada, kai yra nukreipti asmeninius neturtinius interesus sveikatos apsaug, gyvybs igelbjim ir panaiai. Prievols turin sudaro jos ali kreditoriaus ir skolininko teiss bei pareigos. Taiau, kitaip nei kituose teisiniuose santykiuose, ia teis yra 264

IV skyrius. KITAIS PAGRINDAIS ATSIRANDANIOS PRIEVOLS.

reikalavimo, o pareiga skolos formos. Bet tai nereikia, kad asmuo, savanorikai pradjs tvarkyti kito asmens reikalus be pavedimo, neturi jokio sipareigojimo. Prieingai, statymas nustato iuos pareigojimus: Pirma. Asmuo, pradjs tvarkyti kito asmens reikalus, privalo juos tvarkyti tol, kol tas kitas asmuo pats gals rpintis savo reikalais arba kol bus paskirtas to asmens globjas, rpintojas ar turto administratorius, o jeigu tas asmuo mirta, kol jo pdiniai perims reikal tvarkym (CK 6.229 str. 1 d.). Antra. Formuluojamas reikalavimas, kad apie visk, k yra atliks asmuo, tvarkantis kito asmens reikalus, privalo pastarajam kaip manoma greiiau praneti ir pateikti ratu isami gaut pajam, ilaid bei nuostoli ataskait (CK 6.229 str. 3 d.). Treia. Atsivelgdamas konkreias aplinkybes, jis turi veikti rpestingai ir apdairiai. statymas nustato, kad pagal ios prievols turin asmuo, tvarks kito asmens reikalus be pavedimo, turi teis reikalauti, kad jam bt atlyginti nuostoliai ir turtos ilaidos, iskyrus atvejus, kai asmuo kito asmens reikalus tvarko prie pastarojo vali tai inodamas; tokiu atveju jis pats privalo atlyginti savo veiksmais padarytus nuostolius asmeniui, prie kurio vali veik (CK 6.233 str. 2 d.). Ir pagaliau asmens, kurio reikalai buvo tvarkomi, pareiga yra tuos nuostolius atlyginti, apmokti ilaidas ir statymo nustatytais atvejais sumokti atlyginim. Taiau tvarkytojas privalo grinti dl i veiksm gyt turt, skaitant vaisius ir pajamas. Kito asmens reikal tvarkym be pavedimo reikia skirti nuo atstovavimo nepamirtant, kad atstovavimo atveju atstovas veikia galiotas atstovaujamojo ir jam inant. To iame ms nagrinjamame institute nra.

Kontroliniai klausimai:
1. Prie koki prievoli atsiradimo pagrind priskiriamas kito asmens reikal tvarkymas? 2. Kokie yra kito asmens reikal tvarkymo poymiai? 3. Kokie veiksmai laikomi faktiniais tvarkant kito asmens reikalus? 4. Kokie veiksmai laikomi teisiniais tvarkant kito asmens reikalus? 5. Ar gali bti tvarkomi kito asmens reikalai prie jo vali? 6. Kokios yra asmens, tvarkanio kito asmens reikalus, pareigos? 265

CIVILIN TEIS. II dalis.

7. Kokios yra kito asmens vardu ir interesais sudaryto sandorio teisins pasekms? 8. Kokios taisykls taikomos, jeigu asmuo, kurio reikalai buvo tvarkomi, vliau tokius veiksmus patvirtina? 9. Kaip atlyginamos tvarkiusio reikalus asmens ilaidos? 10. Kam priklauso vaisiai ir pajamos gauti tvarkant kito asmens reikalus? 11. K reikia tariamas kito asmens reikal tvarkymas?

266

IV skyrius. KITAIS PAGRINDAIS ATSIRANDANIOS PRIEVOLS.

32 skirsnis. PRIEVOLS DL NEPAGRSTO PRATURTJIMO AR TURTO GAVIMO


Prievols, atsiradusios dl nepagrsto praturtjimo ar turto gavimo, yra nesutartins prievols, t. y. atsiranda kitais pagrindais be sutarties, delikto, statymo, administracinio akto ir pan. CK etosios knygos XX skyrius yra skirtas reglamentuoti santykius, atsirandanius dl nepagrsto praturtjimo ar turto gavimo. Nepagrstas praturtjimas ar turto gavimas suprantamas kaip vienos alies (skolininko) veiksmais ar kitokiu bdu gytas turtas arba kitoks praturtjimas kitos alies (kreditoriaus) sskaita nesant teisinio pagrindo. CK normos, nustatanios santykius, kurie atsiranda tarp subjekt dl nepagrsto praturtjimo arba turto gavimo, kitaip nei prie tai galiojusiame 1964 m. redakcijos CK, reglamentuojamos isamiai. CK 6.237 straipsnio 5 dalyje nurodoma kad XX skyriaus normos dar taikomos, jeigu prievol susijusi ne su daikto perdavimu, o tik su tam tikr paslaug teikimu, reikalavimas susijs su daikto ireikalavimu i svetimo neteisto valdymo, su vykdymo pagal negaliojant sandor grinimu, alos atlyginimu, prievols ali tarpusavio atsiskaitymais arba paslaug teikimu. Prievolei dl nepagrsto praturtjimo arba turto gavimo atsirasti btinos ios slygos: 1) asmuo gyja turt arba praturtja kito asmens sskaita; 2) asmuo gyja turt arba praturtja nesant teisinio pagrindo arba pagrindas, kuriuo gytas turtas, inyksta vliau. Prievolei dl nepagrsto praturtjimo arba turto gavimo atsirasti nra reikminga, ar be teisinio pagrindo gytas turtas atsiranda dl paties turt gijusio asmens veiksm, ar dl asmens, kurio turtas sumajo, veiksm (kreditoriaus), ar dl treij asmen veiksm. Pastaruoju atveju asmuo gali gyti turt be teisinio pagrindo neatlikdamas joki veiksm, net ir neinodamas apie tok praturtjim. Pavyzdiui, banko darbuotojas, pervesdamas pinigus i sskaitos sskait, suklydo mok267

CIVILIN TEIS. II dalis.

jimo pavedime prie 100 lit priraydamas du nulius ir perved asmeniui 10 000 lit. Prievols dl nepagrsto praturtjimo arba turto gavimo subjektai yra: asmuo, kuris be teisinio pagrindo gijo turt arba nesiningai praturtjo (skolininkas); asmuo, kuris turi reikalavimo teis gauti i skolininko be teisinio pagrindo sigyt turt (kreditorius). Termin nepagrstas praturtjimas galima apibdinti kaip veiksm, kuriuo gyjamas turtas, taip pat ir kaip galutin veiksmo rezultat (idav), kad turtas gautas arba gytas be pagrindo. Prievols vykdymo bdai. Prievols dl nepagrsto praturtjimo arba turto gavimo turinys yra skolininko veiksmai grinant be teisinio pagrindo gyt turt kreditoriui. Taigi pagrindin skolininko pareiga ioje prievolje yra perdavimas kreditoriui turto, kuris buvo be teisinio pagrindo gytas arba gautas. Grinimas kreditoriui vyksta arba natra, arba pinigais ir atlyginami su turto netekimu susij nuostoliai. Toks prievoli vykdymas numatytas CK 6.237 straipsnio 3 dalyje. Skolininkas, vykdydamas prievol natra, privalo perduoti kreditoriui tok kiek tos ries daikt, koks buvo be teisinio pagrindo gytas arba gautas. Taip pat prievol bus laikoma vykdyta natra, jei vietoje individualiai apibrto daikto grinamas ne tas pats daiktas, o jam lygiavertis atitikmuo. Jeigu galimybi grinti turt kreditoriui natra (turtas uvs, sualotas arba tai nemanoma dl prievols prigimties, kai prievol atsiranda dl teikiam paslaug) nra, skolininkas-gijjas privalo atlyginti buvusi daikt vert gijimo metu, taip pat ir nuostolius, kurie atsirado dl vliau pasikeitusios turto verts. Skolininkas taip pat turi atlyginti turto trkum, sumajim dl netinkamos jo prieiros, jeigu tai vyko po to, kai asmuo, gijs turt, suinojo arba turjo suinoti, kad turt privalo grinti neatsivelgdamas kalts laipsn. Jeigu asmuo neinojo, kad turt gyja be teisinio pagrindo, tokiu atveju jis atsako tik u tyi arba didel neatsargum. Turto gijjas turi grinti arba kompensuoti visas pajamas, kurios buvo arba turjo bti gautos i be teisinio pagrindo gyto turto nuo tada, kai asmuo suinojo arba turjo suinoti apie gyt turt. Jeigu asmuo be teisinio pagrindo gyja pinig sum, tai jis u naudojimsi gyta pinig suma turi mokti 5 proc. metines palkanas, skaiiuojamas nuo 268

IV skyrius. KITAIS PAGRINDAIS ATSIRANDANIOS PRIEVOLS.

to momento, kai asmuo suino ar turjo suinoti apie nepagrstai gautus arba sutaupytus pinigus (CK 6.240 str. 1 d.). CK normos, nustatanios nepagrsto turto sigijimo ir grinimo taisykles, numato ir tam tikras garantijas skolininkui. Jeigu asmuo, gydamas turt be teisinio pagrindo, siningai klydo, tai jis i turto savininko gyja teis ilaid, kurias patyr ilaikydamas kreditoriaus turt, atlyginim. Turtas, kurio negalima ireikalauti. CK 6.241 straipsnyje yra numatyti keturi atvejai, kai negali bti ireikalautas kaip be pagrindo gytas: 1) turtas, perduotas prievolei vykdyti iki vykdymo termino pabaigos, jeigu ios prievols pagrindas nenumato ko kita. iuo atveju turtas, perduotas iki prievols vykdymo pabaigos, pagrstas paia prievole, t. y. teisiniu pagrindu. Galima situacija, kai skolininkas, nesulauks termino, kai jis turi vykdyti prievol, pabaigos, tai padaro anksiau, o vliau persigalvoja ir nusprendia susigrinti i kreditoriaus perduot turt. Taiau iuo atveju turto, kaip gyto be teisinio pagrindo, i kreditoriaus isireikalauti negalima; 2) turtas, perduotas prievolei vykdyti pasibaigus iekinio senaties terminui. Kai baigiasi iekinio senaties terminas, skolininkas praranda galimyb priverstin paeist teisi gynyb. Taiau jeigu skolininkas net neinodamas vykdo kreditoriui prievol pasibaigus iekinio senaties terminui ir vliau suino, kad galjo prievols nevykdyti, jis negali susigrinti to, k jau buvo perdavs pagal prievol; 3) turtas, kur perdav asmuo, inojs, kad jis neprivalo vykdyti prievols, arba asmuo, kuris nors ir neprivaljo prievols vykdyti, taiau j vykd, ir jeigu tai atitiko geros morals nuostatas. tai, pavyzdiui, asmuo, besigindamas nuo upuoliko, padaro pastarajam turtin al (suplo drabuius) ir sulauo rank, taiau yra atleidiamas nuo civilins atsakomybs, nes turtin ala padaryta nevirijant btinosios ginties rib. Asmuo, nors ir inodamas, kad neprivalo atlyginti upuolikui alos, vis dlto j atlygina. Vliau, kit asmen pagdintas, kam jis sumokjo pinigus upuolikui, nusprendia pinigus susigrinti, bet remdamasis iuo punktu upuolikas gali ir nevykdyti upultojo asmens praymo; 4) sumos, be pagrindo imoktos kaip dl sveikatos sualojimo ar dl gyvybs atmimo atsiradusios alos atlyginimas, darbo umokestis ir jam prilygintos imokos, pensija ir ilaikymas, jeigu gavjas veik siningai arba nebuvo padaryta sskaitybos klaidos. Perteklins anksiau nurodytos sumos turi bti grintos, jeigu j gavjas veik nesiningai 269

CIVILIN TEIS. II dalis.

(pateik fiktyvi paym apie vaik skaii ir taip gavo didesn pajam mokesio lengvat) arba buvo padaryta sskaitybos klaida. Pamintas sraas yra baigtinis ir plaiai neaikinamas, taiau kodekse yra ir kit straipsni, kuriuose numatyti atvejai, kai perduoto turto negalima ireikalauti. tai negalima ireikalauti turto i tokio asmens, kuris be teisinio pagrindo priima ne jam skirt turt ir perduoda juos neatlygintinai treiajam asmeniui (CK 6.239 str.) arba klaidingai perduoda pinigus kitam asmeniui manydamas, kad jis turi teis juos gauti (CK 6.241 str. 2 d.), nes iuo atveju turt galima isireikalauti tik i siningo gijjo (CK 4.96 str. 3 d.). CK 6.238 straipsnis yra specialioji norma, kuri numato, kada negalima ireikalauti turto i kreditoriaus. Jeigu kreditorius gavo pinigus be teisinio pagrindo, t. y. skola buvo vykdyta i ne tikro, o i tariamojo skolininko ir vliau sunaikina skolos dokument, tai tariamasis skolininkas gali reikalauti sumoktos sumos tik i tikrojo skolininko, o ne i kreditoriaus.

Kontroliniai klausimai:
1. Kokia yra nepagrsto praturtjimo arba turto gavimo samprata? 2. Ar galima reikalauti grinti turt, jeigu jis yra perduotas treiajam asmeniui? 3. Koks turtas negali bti ireikalaujamas kaip be pagrindo gytas? 4. Kokio dydio palkanos skaiiuojamos u be pagrindo gyt pinig sum? 5. Ar galima ireikalauti turt, kuris buvo perduotas prievolei vykdyti pasibaigus iekinio senaties terminui?

270

IV skyrius. KITAIS PAGRINDAIS ATSIRANDANIOS PRIEVOLS.

33 skirsnis. LOIMAI IR LAYBOS


Visuomenini santyki, atsirandani dl loimo ir layb, 1964 m. redakcijos CK nereglamentavo. Dabartiniame CK 6.243 straipsnyje tvirtinta imperatyvi nuostata, jog loimo ir layb pagrindu prievols atsiranda tik statym nustatytais atvejais. iuo metu Lietuvoje galioja Azartini loim statymas214, priimtas 2001 m., kurio paskirtis nustatyti tik azartini loim organizavimo slygas ir tvark. statymo 2 straipsnyje pateiktas azartinio loimo apibrimas. Tai toks aidimas arba abipuss laybos pagal nustatyt reglament, kuri dalyviai, nordami iloti pinig, savo noru rizikuoja netekti moktos sumos, o laimjim arba pralaimjim lemia atsitiktinumas, kokio nors vykio arba sporto varyb rezultatas. Iskiriamos ios azartini loim rys: loimas automatu, bingas, stalo loimai (rulet, loimas kortomis arba kauliukais), totalizatorius, laybos. Lietuvos Respublikos Seimas 2003 m. liepos 1 d. prim dar vien svarb teiss akt Loterij statym, kuris reguliuoja loterij organizavimo tvark, utikrina loterij organizatori teisi ir interes apsaug ir is statymas sigaliojo nuo 2004 m. liepos 1 d.215 Loterija suprantama kaip aidimas, kuris vyksta pagal nustatytas taisykles, o aidjai i anksto sigyja bilietus ir loia piniginius arba daiktinius laimjimus. Iskiriamos ios loim rys: didioji ir maoji loterija, skaitmenin, momentin, klasikin, sportin, tiesioginio ryio kompiuterin loterija, netiesioginio, telefoninio ir internetinio ryi loterijos. Lietuvos Respublikos Vyriausyb 2003 m. gruodio 9 d. prim nutarim Nr. 1550 Dl didij ir maj loterij licencijavimo taisykli patvirtino, kuriuo nustat didij ir maj loterij licencijavimo taisykles, suteikianias teis organizuoti didisias ir masias loterijas,
214 215

Valstybs inios. 2001. Nr. 431495. Valstybs inios. 2003. Nr. 733341.

271

CIVILIN TEIS. II dalis.

licencij idavimo, panaikinimo, galiojimo sustabdymo slygas ir tvark216. Lietuvos Respublikos Vyriausyb steig speciali valstybs institucij Valstybin loim prieiros komisij, kuri priiri ir kontroliuoja azartini loim, didij loterij veiklos organizavim, utikrina loimo bei loterij organizatori, loj ir aidj interes bei teisi apsaug ir atlieka kitas funkcijas217. Prievoli, atsirandani dl loimo ir layb, kurios pagal statymus draudiamos, ypatyb yra ta, jog asmen reikalavimai, paeidus j teises dalyvaujant ir rengiant loterijas ir laybos, neginami. Reikalavim, susijusi su loimu ir laybomis, negynimas teisme pai prievoli nedaro negalim vykdyti, nes jeigu pagal statym loimas arba laybos draudiamos, pralaimjusi alis negali sumoktos sumos isireikalauti (CK 6.243 str. 2 d.). Taip pat reikia paymti, jog statymo leidjas yra nustats ir kitus atvejus, kai reikalavimai, atsirandantys dl prievoli vykdymo, teismo neginami, taiau prievol gali bti vykdyta savanorikai. Antai negali bti ireikalautas turtas, perduotas prievolei vykdyti pasibaigus iekinio senaties terminui. Imperatyvi nuostata, jog reikalavimai, susij su loimu ir laybomis, teisme neginami, turi ir iimi. Reikalavimai teisme ginami, jeigu: a) prie pralaimjusj buvo panaudota prievarta, grasinimas, apgaul, nesiningi veiksmai arba alis buvo nepilnametis; b) prievols dl loterijos arba kit aidim atsirado statym nustatyta tvarka. Loterij, layb ir kit aidim, grindiam rizika arba atsitiktinumu, organizatoriai privalo laikytis taisykli, kurias paskelb prie rengdami loim. Loimai vykdomi esant dalyvi ir organizatori sutariai, kuriai prilyginami bilietai, kvitai, kuponai arba kiti dokumentai. Loterij ir kit aidim organizatoriai privalo: a) vieai paskelbti taisykles; b) taisyklse nurodyti aidimo laik, laimjimo nustatymo tvark, dyd, imokjim; c) surengti aidim nustatytu laiku ir pagal taisykles; d) paskelbti nugaltoj vadovaujantis nustatytomis taisyklmis;
216 217

Valstybs inios. 2003. Nr. 1165264. Valstybs inios. 2001. Nr. 531875; 2003. Nr. 1165266.

272

IV skyrius. KITAIS PAGRINDAIS ATSIRANDANIOS PRIEVOLS.

e) imokti nustatyto dydio ir formos (piniginis ar natros) laimjim; f) imokti laimjim laiku, o jeigu terminas nenurodytas per 1 mnes nuo rezultat nustatymo; g) atlyginti loimo dalyvi reikalavimu patirtus realius nuostolius, jeigu loimas nesurengiamas laiku arba atidedamas; h) atlyginti laimtojo patirtus nuostolius dl neimokto laimjimo.

Kontroliniai klausimai:
1. 2. 3. 4. 5. Kokia yra azartinio loimo samprata? Kokia yra layb samprata? Kokia yra loterijos samprata? Ar atsiranda prievols loimo ir layb pagrindu? Kokie asmenys turi teis ireikalauti sumokt sum?

273

CIVILIN TEIS. II dalis.

V SKYRIUS

ATSKIROS SUTARI RYS

274

V skyrius. ATSKIROS SUTARI RYS.

34 skirsnis. PIRKIMOPARDAVIMO SUTARTIS

34.1. Pirkimopardavimo sutarties samprata


Pirkimopardavimo sutartis yra viena i labiausiai paplitusi civilini sutari. Jos priskiriamos prie prievoli, kuri dalykas yra k nors duoti (dare). Pagal i sutart perduodamas ne tik daiktas, bet ir kitam asmeniui perleidiama daiktin teis j. Pagrindinis pirkimo pardavimo santyki teisinio reguliavimo altinis yra CK. etosios jo knygos XXIII skyriuje idstytos specialiosios normos, reglamentuojanios pirkimpardavim. Be io civilinio statymo, pirkimopardavimo santykiams taikomi ir kiti statymai, tarptautins sutartys bei kiti teiss altiniai218. Pirkimopardavimo sutartimi viena alis (pardavjas) sipareigoja perduoti daikt (prek) kitai aliai (pirkjui) nuosavybs arba patikjimo teise, o pirkjas sipareigoja priimti daikt (prek) ir sumokti u j nustatyt pinig sum (kain) (CK 6.305 str.). Sudarius pirkimo pardavimo sutart atsiranda teisinis prievolinis pirkimopardavimo santykis. Pirkimopardavimo sutartis taip pat yra pagrindas pirkjui gyti daiktin teis (nuosavybs arba patikjimo) nupirkt daikt (prek).
Pirkimopardavimo sutartims taikomi: 1980 m. Vienos konvencija dl tarptautinio preki pirkimopardavimo sutari; 1996 m. birelio 20 d. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 47 straipsnio antrojoje dalyje numatyto ems sklyp sigijimo nuosavybn subjekt, tvarkos, slyg ir apribojim konstitucinis statymas Nr. I1392; 2001 m. gruodio 17 d. statymu Nr. IX655 patvirtinta nauja Lietuvos Respublikos vertybini popieri rinkos statymo redakcija; 1998 m. gegus 12 d. Lietuvos Respublikos valstybs ir savivaldybi turto naudojimo, valdymo ir disponavimo juo statymas Nr. VIII729; 2001 m. liepos 3 d. Lietuvos Respublikos ems sklyp sigijimo ir nuomos usienio valstybi diplomatinms atstovybms ir konsulinms staigoms tvarkos bei slyg statymo pakeitimo statymas Nr. IX418 ir kt.
218

275

CIVILIN TEIS. II dalis.

Pirkimopardavimo sutartis visuomet yra konsensualin. Ji laikoma sudaryta, kai alys susitaria dl esmini sutarties slyg (CK 6.162 str. 2 d.), o statymuose arba sutartyje numatytais atvejais susitarim ireikia atitinkama forma (CK 6.159 str.). Pavyzdiui, nekilnojamojo daikto pirkimopardavimo sutartyje privalo bti nurodyta parduodamo nekilnojamojo daikto kaina (CK 6.397 str. 1 d.), o pati sutartis turi bti notarins formos (CK 6.393 str.). Sutarties dalyko perdavimas neturi takos jos sigaliojimui. Todl net ir tais atvejais, kai faktikai dalyko perdavimas sutampa su sutarties sudarymo momentu (pvz., mamenins prekybos monse), laikoma, kad sutartis tuo paiu metu vykdoma, o ne sigalioja. Pirkimopardavimo sutartis yra dvial. Abiales teises ir pareigas gyja tiek pardavjas, tiek ir pirkjas, pirkjas u gaunam sutarties dalyk turi pareig perduoti materialin ekvivalent pinig sum. Taigi pirkimopardavimo sutartis yra atlygintin. Piniginio ekvivalento sumokjimas pagal pirkimopardavimo sutart skiria j nuo main sutarties, pagal kuri mainais u daikt perduodamas daiktas. Pirkimopardavimo sutartimi pirkjui perleidiama nuosavybs arba patikjimo teis. Todl daikto pirkimpardavim galima vadinti daiktiniu prievoliniu santykiu. Tokia miri pirkimopardavimo prigimtis lemia bendrosios taisykls iimt, kad esant konkurencijai tarp daiktins ir prievolins teiss pranaum turi daiktin subjektin teis. Pavyzdiui, pirkjui nesumokjus sutartos kainos pardavjas gali atsisakyti sutarties ir ireikalauti i pirkjo iam perduot daikt net ir tuomet, kai nuosavybs teis jam buvo perleista (CK 6.345 str.). Taip pat ir pirkjas gali reikalauti vykdyti sipareigojim perduodi daikt net ir tuomet, kai nuosavybs teiss daikt pardavjas dar nra perleids (CK 6.213 str.). Prievoliniame pirkimopardavimo santykyje esantis daikto savininkas prie treiuosius asmenis gali gintis daiktinmis paeist teisi gynimo priemonmis (CK 4.95 4.98 str.). Pirkimopardavimo sutarties dalykas. Sutarties dalykas yra esmin pirkimopardavimo sutarties slyga, todl nesusitarus dl dalyko laikoma, kad sutartis nra sudaryta. Taiau dalykui apibdinti utenka minimalaus susitarimo. Todl statymas nustato, kad pirkimopardavimo sutarties slyga dl sutarties dalyko laikoma suderinta, jeigu sutarties turinys leidia nustatyti daikto (preks) pavadinim ir kiek (CK 306 str. 4 d.). Btina paymti, kad CK 6.305 straipsnyje pateiktoje pirkimopardavimo sutarties sampratoje odiai daiktai (preks) turi 276

V skyrius. ATSKIROS SUTARI RYS.

bti aikinami plaiau. Tokia ivada darytina i kit kodekso norm. Pavyzdiui, CK 6.4256.427 straipsniai taikomi teisi pirkimopardavimo sutariai, CK 6.428 straipsnis vertybini popieri ir valiutos pirkimopardavimo sutariai ir t. t. Pirkimopardavimo sutarties dalyku gali bti i apyvartos neiimti kilnojamieji ir nekilnojamieji daiktai. Pavyzdiui, pirkimopardavimo sutarties dalyku negali bti cheminis ginklas (Cheminio ginklo udraudimo statymo219 3 str.) arba turtas, iimtine nuosavybs teise priklausantis valstybei: valstybins reikms vidaus vandenys, mikai, parkai, keliai, istorijos, archeologijos ir kultros objektai (Konstitucijos 47 str.). statymai gali riboti ne tik tam tikr objekt pardavim, bet ir tam tikro j kiekio apyvart, pavyzdiui, draudiama parduoti cigaretes, cigariles ir papirosus vienetais (Tabako kontrols statymo220 14 str. 5 d. 1 p.). Sutarties dalykas gali bti apibdintas tiek pagal individualius poymius, tiek pagal r (CK 306 str. 3 d.). Sutarties dalyku gali bti ir prieauglis, derlius arba kiti atsirandantys daiktai (CK 306 str. 2 d.). Pirkimopardavimo sutarties dalykas yra turtins teiss. Vienas turtines teises galima parduoti, kitas, pavyzdiui, susijusias su asmeniu (pvz., teis ilaikym), ne. Todl turtini teisi pirkimuipardavimui CK taikomas tiek, kiek neprietarauja i teisi prigimiai ir esmei. Btina atkreipti dmes tai, kad turtini teisi pirkimaspardavimas yra ne kas kita kaip atlygintin cesija. Todl io objekto pirkimuipardavimui vis pirma taikomos reikalavimo perleidim reglamentuojanios normos (CK 6.1016.110 str.). Sutarties dalyku gali bti daiktai, kuriuos pardavjas jau turi ir kurie gali bti sukurti arba pardavjo gyti ateityje (CK 6.306 str. 1 d.). alys. Pirkimopardavimo sutarties alys yra pirkjas ir pardavjas. Jais gali bti fiziniai ir juridiniai asmenys. statymas gali nustatyti apribojimus tai priklauso nuo konkretaus asmens teisnumo ir veiksnumo, taip pat nuo perduodamo turto teisinio reimo. Taip CK 6.308 straipsnis numato bendrus draudianius imperatyvus. Pirma, daikto pirkju (tiesiogiai ar per tarpininkus) negali bti asmuo, kuriam pavesta parduoti kito asmens daikt (pvz., galiotinis), arba administratorius, iskyrus statymo numatytas iimtis. Pavyzdiui, administratorius gali sigyti
219 220

Valstybs inios. 1998. Nr. 902480. Valstybs inios. 1996. Nr. 11281.

277

CIVILIN TEIS. II dalis.

administruojam turt nuosavybn, kai tai leidia naudos gavjas arba teismas (CK 4.243 str. 4 d.). Antra, administratorius negali parduoti jam priklausanio turto, jeigu u j mokama i administruojamo turto. Su pirkimopardavimo subjekt teisnumu susij draudimai gali bti nustatyti ir kituose statymuose. Pavyzdiui, Tabako kontrols statymo 10 straipsnyje nustatyta, kad Lietuvos Respublikoje verstis tabako auginimu, tabako gamini gamyba, didmenine ir mamenine prekyba leidiama tik turint nustatyta tvarka iduotas licencijas. Konstitucijos 47 straipsnio 3 dalies gyvendinimo konstitucinis statymas iki stojimo ES ribojo usienio subjekt teises sigyti tam tikros ries em (statymo 9 str.)221. Todl ems sklypo pirkju negali bti, pavyzdiui, fizinis asmuo ne Lietuvos Respublikos pilietis. Kai kuri subjekt sudaromos pirkimopardavimo sutartys reglamentuojamos specialiais statymais. Pavyzdiui, Viej pirkim statymo222 nustatyta tvarka vykdomi preki pirkimai, atliekami valstybs ar savivaldos valdymo institucij bei kit io statymo 3 straipsnyje nurodyt asmen. Pirkimopardavimo sutarties alims taikoma bendra taisykl, jog pardavju turi bti daikto savininkas arba asmuo, valdantis daikt turto patikjimo teise. Taiau statymo arba sutarties numatytais atvejais pardavju gali bti ir asmuo, kuris nra parduodamo daikto savininkas. Taip yra, kai turt parduoda prekybos agentas (CK 2.152 str.), komisionierius (CK 6.780 str.), administratorius (paprastas administravimas CK 4.240 str., visikas administravimas CK 4.241 str.), kaito turtojas, kai iiekojimas nukreipiamas keist kilnojamj daikt (CK 4.219 str. 5 d.) ir kitais atvejais. Galima situacija, kai daikt parduoda asmuo, kuris neturi nuosavybs arba patikjimo teiss daikt, nra savininko galiotas arba neturi tam teiss pagal statymus. Tokios sutarties sudarymo pasekms nustatytos CK 6.307 straipsnyje. iuos atvejus reikia skirti nuo toki, kai sudaroma sutartis dl daikto, kuris bus sukurtas arba gytas ateityje (CK 6.306 str. 1 d.). Pastaruoju atveju teis perleisti daikt pardavjas gis ateityje. Tuo tarpu CK 6.307 straipsnio 1 dalis turt bti taikoma, kai pardavjas ir neketino gyti teiss daikt ateityje. Pavyzdiui, pardavjas parduoda savininko prarast daikt. Tokiu atveju pirkimopardavi221 222

Valstybs inios. 2003. Nr. 341418. Valstybs inios. 1999. Nr. 561809.

278

V skyrius. ATSKIROS SUTARI RYS.

mo sutartis gali bti pripainta negaliojania pagal daikto savininko, valdytojo arba pirkjo iekin. Taiau ir tokiu atveju statymas palieka galimyb tokiai sutariai galioti. Ji galioja, jeigu pardavjas pirkimo pardavimo sutarties vykdymo metu tapo parduodamo daikto savininku (CK 6.307 str. 2 d.). Kai sutartis pripastama negaliojania nurodytu pagrindu, daiktas grinamas savininkui, iskyrus atvejus, kai daikt gijo siningas gijjas (CK 4.96 str.). statymas, atsivelgdamas sutarties r, taip pat gali nustatyti ir subjektams keliamus reikalavimus. Pavyzdiui, pardavju didmeninio pirkimopardavimo sutartyje gali bti tik asmuo, kuris veriasi prekyba (CK 6.371 str.), energijos pirkimopardavimo sutartyje pardavju gali bti tik mon (CK 6.383 str.), vartojimo pirkimopardavimo sutarties alimi pirkju gali bti tik fizinis asmuo (CK 6.350 str.) ir t. t. Forma. Pirkimopardavimo sutarties form nustato bendros sandori sudarymo taisykls. Atskiroms pirkimopardavimo sutari rims statymai gali nustatyti specialisias j sudarymo taisykles (CK 6.311 str.). Pavyzdiui, nekilnojamojo daikto pirkimopardavimo sutartis turi bti notarins formos. ios formos nesilaikymas daro sutart negaliojani (CK 6.393 str. 1 ir 2 d.). Preki pirkimopardavimo isimoktinai sutartis, nepaisant to, kas yra jos subjektai, turi bti sudaryta ratu (CK 6.413 str. 1 d.). Taiau iuo atveju formos nesilaikymas nedaro sutarties negaliojanios, o apriboja ali galimybes rodinjant sutarties sudarymo arba vykdymo fakt (CK 1.93 str. 2 d.). Jei statymas numato privalom pirkimopardavimo sutarties registracij, alims sutartis galioja, nors ir nra registruota, taiau tokiu atveju alys neregistruotos sutarties fakto negali panaudoti prie treiuosius asmenis ir rodinti savo teisi prie treiuosius asmenis remdamosi kitais rodymais (CK 1.75 str. 2 d.). Kai pardavjas sipareigoja parduoti daikt kartu perduodamas daikt bsimajam pirkjui valdyti, tai laikoma to daikto pirkimupardavimu. Pinig sumos sumokjimas parduoti daikt sipareigojusiam asmeniui pripastamas dalies kainos sumokjimu (avansu), jeigu alys nra susitarusios kitaip. Jeigu sipareigojs pirkti ar parduoti daikt asmuo atsisako forminti sutart statym nustatyta forma, kita alis turi teis teismo tvarka reikalauti patvirtinti sutarties sudarym (CK 6.309 str.). Turinys. Pirkimopardavimo sutarties turin sudaro slygos, dl kuri pirkjas ir pardavjas susitaria. Esmin sutarties slyga yra ali su279

CIVILIN TEIS. II dalis.

sitarimas dl dalyko, taip pat kitos slygos, kurias numato statymas arba kurios laikytinos esminmis atsivelgiant pirkimopardavimo sutarties pobd. Taip nekilnojamojo daikto pirkimopardavimo sutartyje privalo bti nurodyta parduodamo nekilnojamojo daikto kaina. Jeigu kaina nenurodyta, sutartis laikoma nesudaryta (CK 6.397 str. 1 d.). Daikt pirkimopardavimo isimoktinai (kreditan) sutartyje privalo bti nurodyta daikto kaina ir periodini mok dydis, periodini mok mokjimo terminai ir atsiskaitymo tvarka (CK 6.413 str. 2 d.). Kiekviena sutartimi alys siekia tam tikr teisini pasekmi. is j siekis taip pat turi bti aikiai ireiktas sutartyje. Pirkimopardavimo sutartimi pardavjas siekia perduoti nuosavybs teis (ar patikjimo teis) pirkjui ir gauti kain, o pirkjas siekia gyti nuosavybs teis daikt. Jeigu sutartyje nra slyg, kuriose ireikti ie ali tikslai, tai taip pat negalima laikyti, kad sutartis yra sudaryta, nes susitarimas dl dalyko ir piniginio ekvivalento (kainos) gali bti ir kitoki (pvz., nuomos) sutari slygomis. Vadinasi, slygos dl sutarties dalyko perdavimo ir primimo nuosavybn (patikjimo teise) u tam tikr kain taip pat yra esmin pirkimopardavimo sutarties slyga. Pirkimopardavimo sutartyje pardavjas gali nustatyti slyg, kad tas daiktas turi bti naudojamas tam tikram tikslui nepaeidiant kit asmen teisi ir teist interes. Jeigu pirkjas nevykdo tokios slygos, tai pardavjas teismo tvarka turi teis reikalauti, kad slyga bt vykdyta arba kad bt nutraukta sutartis, daiktas grintas jam ir atlyginti nuostoliai (CK 6.312 str.). Kaina. Pirkimopardavimo sutarties kaina nustatoma ali susitarimu. Kaina turi bti nurodyta pinigais litais arba usienio valiuta, kiek tai nedraudia statymai. alys gali nustatyti tiek konkrei pirkimopardavimo sutarties kain, tiek ir jos nustatymo tvark. Pavyzdiui, grd pirkimopardavimo sutartimi alys susitar, kad pirkjas perka tiek grd, kiek telpa jo transporto priemon, ir sumoks po 430 lit u ton. Kaina gali bti nustatoma ir sudtingesne tvarka, susijusia su vairiais parduodamo daikto rodikliais, pavyzdiui, kokybs ar pan. statymo numatytais atvejais ali teis susitarti dl kainos gali riboti statymas. Toks apribojimas, pavyzdiui, taikomas energijos pirkimopardavimo sutartyse (CK 6.385 str. 4 d.)223.
223

Energetikos statymo 15 str. nustato, kad energetikos sektoriuje yra sutartins ir

280

V skyrius. ATSKIROS SUTARI RYS.

Kaina nra esmin pirkimopardavimo sutarties slyga, iskyrus statymo numatytus atvejus. Pavyzdiui, kaina yra esmin nekilnojamojo daikto pirkimopardavimo sutarties slyga (CK 6.397 str.). Todl pirkimopardavimo sutartis galioja ir nesant susitarimo dl kainos. Atsivelgiant tai, ar alys visikai neaptar kainos, jos nustatytos tvarkos ar paved kain nustatyti vienai i ali arba treiajam asmeniui, taikomos atitinkamos taisykls. Pirma, jei pirkimopardavimo sutartyje kaina nei tiesiogiai, nei netiesiogiai nenustatyta arba nenurodyta jos nustatymo tvarka ir alys nra susitarusios kitaip, laikoma, kad alys turjo omenyje kain, kuri sutarties sudarymo metu buvo toje prekybos srityje prastai mokama u tokius pat daiktus, parduodamus atitinkamomis aplinkybmis, o jeigu i kaina neegzistuoja, protingumo kriterijus atitinkanti kaina. Antra, jeigu kain turi nustatyti viena alis ir taip nustatyta kaina aikiai neatitinka protingumo kriterij, tai nepaisant ali susitarim sutarties kaina turi bti pakeista atitinkania protingumo kriterijus kaina. Treia, kai kain turi nustatyti treiasis asmuo, bet jis to nedaro arba negali padaryti, laikoma, kad protingumo kriterijus atitinkanti kaina yra sutarties kaina. Ketvirta, kai kaina turi bti nustatyta remiantis kriterijais, kuri nra arba kurie inyko arba negali bti nustatyti, kaina nustatoma remiantis artimiausios reikms kriterijais. Penkta, jeigu sutartyje numatyta, kad kaina turi bti keiiama atsivelgiant tam tikrus kainai takos turinius rodiklius (savikain, ilaidas ir t. t.), taiau nenurodyta kainos pakeitimo tvarka, tai kaina nustatoma atsivelgiant i rodikli santyk sutarties sudarymo ir daikto perdavimo metu. Kai pardavjas praleidia daikto perdavimo termin, kaina nustatoma atsivelgiant i rodikli santyk sutarties sudarymo ir daikto perdavimo metu, numatytu sutartyje. eta, kai kaina turi bti nustatyta pagal daikt svor, ji nustatoma pagal neto224 svor, jeigu alys nra susitarusios kitaip. Daikt atsitiktinio uvimo arba sugedimo rizika. Pagal pirkimo pardavimo sutart pardavjas sipareigoja perduoti jos dalyk pirkjui, o is sumokti sutart kain. Kyla klausimas, ar pardavjas turi atlyginti
valstybs reguliuojamos kainos. Kainos reguliuojamos tvirtinant paslaugos arba energijos kainas, nustatant j virutines ribas arba reguliavimo tvark. Valstybs reguliuojam kain nomenklatra ir reguliavimo principai nustatomi energetikos sektori statymuose // Valstybs inios. 2002. Nr. 562224. 224 Preks svoris be pakuots.

281

CIVILIN TEIS. II dalis.

pirkjui nuostolius, jeigu daiktas uvo ar buvo sugadintas, ar pirkjas turi sumokti kain net ir tuomet, jeigu negavo daikto dl to, kad is uvo? Tokie atvejai sprendiami vadovaujantis CK 6.320 straipsnyje nustatytomis daikt atsitiktinio uvimo arba sugedimo rizikos paskirstymo taisyklmis. ios taisykls grindiamos ne nuosavybs teiss perleidimo momentu, o galimybe utikrinti daikt saugum dl to, kad jie yra valdomi arba juos turi kiti, su viena ar kita alimi susij asmenys. Vis pirma daikt atsitiktinio uvimo arba j sugedimo rizik alys gali nustatyti sutartimi. Tokiu atveju i rizika gali bti siejama tiek su daikto perdavimo pirkjui arba jo nurodytam asmeniui momentu, tiek su nuosavybs teiss perjimo momentu, tiek su kitomis daikto saugumui svarbiomis aplinkybmis. Jeigu pirkimopardavimo sutartyje daikt atsitiktinio uvimo arba j sugedimo rizika nra numatyta, taikoma bendra taisykl ji pereina pirkjui nuo to momento, nuo kurio pagal statymus arba sutart pardavjas laikomas tinkamai vykdiusiu savo pareig perduoti daiktus neatsivelgiant nuosavybs teiss perjimo moment. Kai daiktai perduoti juos gabenti, atsitiktinio uvimo arba sugedimo rizika pereina pirkjui nuo pirkimopardavimo sutarties sudarymo, jeigu sutartis ar prekybos paproiai nenumato ko kita. i taisykl netaikoma, o sutarties slyga, kad daikt atsitiktinio uvimo ar sugedimo rizika pereina pirkjui nuo daikt perdavimo pirmam vejui, pirkjo reikalavimu gali bti pripainta negaliojania, jeigu pirkimopardavimo sutarties sudarymo metu pardavjas inojo arba turjo inoti, kad daiktai prarasti arba suged, taiau apie tai pirkjui neprane. Kai daiktas ne dl pardavjo kalts va arba sugadinamas jau perduotas pirkjui, pirkjas privalo sumokti pardavjui. Pirkjas privalo sumokti ir tuomet, jei pardavjas negaljo perduoti daikto pirkjui dl to, kad pastarasis per maai bendradarbiavo su pardavju ir taip paeid sutart. Kai sutarties dalykas yra pagal ries poymius apibdinti daiktai ir pirkjas nepriima daikt arba kitaip paeidia sutart, j atsitiktinio uvimo arba sugedimo rizika pereina pirkjui nuo to momento, kai pardavjas konkreiai vardija (individualizuoja) daiktus ir apie tai pranea pirkjui. Jeigu pirkjas pareikia pagrst iekin dl sutarties pripainimo negaliojania arba daikto pakeitimo, tai daikt atsitiktinio uvimo arba sugedimo rizika tenka pardavjui. 282

V skyrius. ATSKIROS SUTARI RYS.

Jeigu daikt atsitiktinio uvimo ar sugedimo rizika tenka pardavjui ir juos perdavus pirkjui, tai pardavjas atsako u daikt uvim arba sugedim, nors tai bt atsitik dl pirkjo veiksm. Taiau pirkjas nuo to momento, kai jis protingai galjo numatyti, kad privalo grinti daiktus pardavjui, atsako u j saugojim kaip atidus saugotojas.

34.2. Pirkimopardavimo sutarties ali teiss ir pareigos


Pirkimopardavimo sutarties ali teiss ir pareigos nustatomos sutarties turinyje, t. y. jos slygose. Vienas i j alys gali nustatyti savo pasirinkimu, kitos privalomai nustatomos statymo, dar kitos ali gali bti neaptartos, taiau nustatytos dispozityvi statymo norm. Pirkimopardavimo sutartis yra dvialis sandoris, todl jo ali teises ir pareigas galima suskirstyti dvi grupes: pirmajai priklauso pardavjo teiss ir pareigos, antrajai pirkjo. Aptarsime tik bendrsias pirkimopardavimo sutarties ali teises ir pareigas. Pardavjo teiss ir pareigos. Pagrindin pardavjo pareiga yra perduoti daiktus pirkjui nuosavybs (patikjimo) teise (CK 6.317 str. 1 d.). Jeigu pardavjas nepagrstai atsisako perduoti daiktus pirkjui, is turi teis atsisakyti vykdyti pirkimopardavimo sutart ir reikalauti atlyginti nuostolius (CK 6.324 str. 1 d.). Jei pardavjas atsisako perduoti pagal individualius poymius apibdinam daikt, pirkjas gali reikalauti prievol vykdyti natra CK 6.60 ir 6.213 straipsni nustatytomis slygomis. Jei sutartis nenumato ko kita, pardavjas privalo perduoti daiktus kartu su priklausiniais ir priedais tokios bkls, kokia buvo sudarant pirkimopardavimo sutart. Jei pardavjas neperduoda arba atsisako perduoti pirkjui priedus ir priklausinius, pirkjas gali nustatyti proting termin iai prievolei vykdyti, o nevykdius atsisakyti priimti daikt, jei ko kita nenumatyta sutartyje (CK 6.325 str.). Pardavjas neprivalo perduoti daiktus, jeigu pirkimopardavimo sutartis numato, kad pirkjas sumoka tik daiktus perdavus, o sudarius sutart jis tapo nemokus (CK 6.317 str. 6 d.). Pavyzdiui, pardavjas pagal sutart privaljo pristatyti prekes bendrovei per vien mnes po 283

CIVILIN TEIS. II dalis.

sutarties sudarymo, taiau per t mnes bendrovei buvo ikelta bankroto byla. Tokiu atveju pardavjas neprivalo vykdyti savo pareigos taip apsisaugodamas nuo galim su pirkjo nemokumu susijusi nuostoli. Su pardavjo pareiga perduoti daiktus susijusios ir koresponduojanios pardavjo pareigos pareiga atlyginti daikt pristatymo, j svrimo ir perskaiiavimo (kiekio patikrinimo) ilaidas (CK 6.310 str. 2 d.) bei daikt perdavimo ilaidas (CK 6.317 str. 5 d.), jeigu alys nra susitarusios kitaip. statymo arba sutarties numatytais atvejais pardavjas kartu su daiktais privalo perduoti su jais susijusius dokumentus ir nuosavybs teis daiktus patvirtinanius dokumentus. Jeigu ie dokumentai reikalingi paiam pardavjui kitoms su parduodamais daiktais nesusijusioms teisms gyvendinti, tai pardavjas privalo perduoti pirkjui nustatyta tvarka patvirtintas dokument kopijas (CK 6.318 str. 1 d.). Jei pardavjas neperduoda arba atsisako perduoti pirkjui mintus dokumentus, pirkjas gali nustatyti proting termin iai prievolei vykdyti, o nevykdius atsisakyti priimti daikt, jei ko kita nenumatyta sutartyje (CK 6.325 str.). Laikoma, kad pardavjo pareiga perduoti daiktus vykdyta, kai pardavjas perduoda daiktus pirkjui valdyti arba sutinka, kad pirkjas pradt daiktus valdyti, ir kai paalintos bet kokios pirkjo valdymo teiss klitys (CK 6.317 str. 4 d.). Vertinant, ar pardavjas vykd pareig perduoti daiktus, reikminga yra nustatyti j perdavimo moment. Pavyzdiui, su perdavimu siejama daikt atsitiktinio sugedimo arba uvimo rizika. Daikt perdavimo momentas gali bti apibrtas sutartyje nustatant perdavimo viet ir asmen, kuriam turi bti perduoti daiktai. Jei sutartis nepareigoja pardavjo perduoti daiktus konkreioje vietoje ir nenustato asmens, kuriam turi bti perduoti daiktai, taikomos CK 6.318 straipsnyje nustatytos taisykls. Pirma, jei pirkimopardavimo sutartis numato daikt gabenim, daikt perdavimu laikomas daikt teikimas pirmam vejui, kad is juos perduot pirkjui. Antra, jei gabenti daiktus nenumatyta, o daiktus reikia paimti i tam tikr atsarg arba pagaminti ir alys, sudarydamos sutart, apie tai inojo, daikt perdavimu laikomas j pateikimas pirkjui arba jo nurodytam asmeniui disponuoti jais daikt atsarg buvimo arba gaminimo vietoje. Treia, jei netaikomi pirmieji du atvejai, daikt perdavimu laikomas j pateikimas pirkjui toje vietoje, kurioje sutarties sudarymo metu buvo pardavjo verslo arba gyvenamoji vieta arba kurioje daiktai pateikiami pirkjo nurodytam asmeniui. 284

V skyrius. ATSKIROS SUTARI RYS.

Nuo daikto perdavimo momento pirkjas gyja teis daikto duodamus vaisius ir pajamas (CK 6.318 str. 3 d.). Pardavjas privalo perduoti daiktus pirkjui pirkimopardavimo sutartyje numatytu laiku (CK 6.319 str. 1 d.). Jeigu perdavimo terminas sutartyje nenurodytas, daiktai turi bti perduoti per proting termin po sutarties sudarymo. iuo atveju taikomos CK 6.53 straipsnyje numatytos bendrosios prievoli vykdymo termin nustatanios taisykls. Slyga dl daikt perdavimo termino gali bti numanoma. Laikoma, kad pirkimopardavimo sutartyje yra slyga j vykdyti tiksliai nustatytu laiku, jeigu i sutarties turinio aikiai matyti, kad paeidus termin pirkjo sutartis nebedomina. Jeigu tokia slyga yra, pardavjas turi teis vykdyti sutart iki termino pabaigos arba jam pasibaigus tik tai atvejais, kai pirkjas sutinka (CK 6.319 str. 2 d.). Pardavjas privalo patvirtinti nuosavybs teis daiktus (CK 6.317 str. 1 d.). Daiktai turi bti laisvi nuo treij asmen teisi arba pretenzij, neapsunkinti hipoteka arba keitimu, pardavjo teis disponuoti daiktais neturi bti apribota bei neturi bti kit aplinkybi, kurios gali turti takos sutarties vykdymui. ios reikmingos aplinkybs paprastai inomos tik pardavjui, todl statymas nustato jam atitinkamas pareigas. Pirma, pardavjas privalo patvirtinti, kad perduodamus daiktus tretieji asmenys neturi joki teisi ir pretenzij, iskyrus atvejus, kai pirkjas i anksto sutiko priimti daiktus, kurie yra toki teisi arba pretenzij objektai, o pardavjas apie jas tinkamai prane pirkjui. Antra, pardavjas privalo patvirtinti pirkjui, kad perduodami daiktai nearetuoti ir kad nra teisminio gino dl j, taip pat, kad pardavjo teis disponuoti daiktais neatimta ar neapribota. Pavyzdiui, teismo nutartimi dl laikinj apsaugos priemoni taikymo pardavjui buvo udrausta parduoti, inuomoti, keisti daikt paliekant galimyb j naudoti arba kitaip juo disponuoti. Treia, nekilnojamojo daikto pardavjas privalo patvirtinti pirkjui, kad nra joki vieosios teiss paeidim arba apribojim, kurie galt turtti takos pirkjo nuosavybs teisei t daikt. Pirkjas negali remtis aplinkybe, kad pardavjas paeid nurodytas pareigas, jeigu pardavjas tinkamai prane pirkjui apie treij asmen teises perduodamus daiktus arba i teisi suvarym sutarties sudarymo metu, taip pat jei treij asmen teiss ar j suvarymas buvo registruoti vieame registre. Pavyzdiui, turto aretas yra registruojamas turto areto akt registre ir pan. Jeigu parduodamas daiktas suvarytas hipotekos arba keitimo, pardavjas privalo panaikinti iuos 285

CIVILIN TEIS. II dalis.

suvarymus neatsivelgdamas, ar jie registruoti hipotekos registre, ar ne. is reikalavimas netaikomas, jei pirkjas, i pardavjo gavs tinkam informacij, sutinka pirkti keistus daiktus. Jeigu pardavjas paeidia savo pareigas spti apie treij asmen teises ir pretenzijas daiktus, j keitimus, teisminius ginus, aretus arba kitus disponavimo teisi apribojimus, o nekilnojamojo daikto pirkimopardavimo atveju apie vieosios teiss paeidimus ir apribojimus, tai pirkjas turi teis reikalauti sumainti kain arba nutraukti sutart, jeigu pardavjas nerodo, kad pirkjas inojo arba turjo inoti apie treij asmen teises daiktus arba i teisi suvarym. Pardavjas privalo stoti byl pirkjo pusje, jeigu tretysis asmuo pareikia iekin dl daikto pamimo. Jeigu ios pareigos pardavjas nevykdo, jis netenka teiss rodinti, kad pirkjas netinkamai atliko procesinius veiksmus (CK 6.322 str. 3 d.). Jeigu daiktas, kuris buvo pirkimopardavimo sutarties dalykas, teismo atiteisiamas i pirkjo dl pagrind, atsiradusi iki sutarties vykdymo, pardavjas privalo pirkjui grinti sumokt kain ir atlyginti nuostolius. i taisykl netaikoma, jeigu pardavjas rodo, kad pirkjas apie tokius pagrindus inojo arba turjo inoti (CK 6.323 str. 1 d.). ali susitarimas panaikinti arba apriboti pardavjo atsakomyb teismui ireikalavus daikt negalioja, jeigu pardavjas, inodamas, kad treiasis asmuo turi teisi parduodam daikt, nespja apie tai pirkjo. Pardavjas privalo saugoti parduotus daiktus ir neleisti jiems pablogti, kai nuosavybs (patikjimo) teis pereina pirkjui iki daikt perdavimo (CK 6.326 str. 1 d.). Jeigu pardavjas ios pareigos nevykdo, jis privalo atlyginti pirkjui dl io paeidimo patirtus nuostolius. Pardavjas privalo perduoti sutarties slygas atitinkanius daiktus pagal kokyb, kiek ar kitus kriterijus (CK 6.327 str.). Jei sutartyje ie kriterijai nra aptarti, jie turi atitikti prastus reikalavimus. ios pirkjo pareigos tinkamas vykdymas siejamas su nuosavybs teiss perjimo momentu. Pardavjas atsako u bet koki mint reikalavim neatitikt, kuri buvo nuosavybs teiss perjimo momentu, net jeigu ta neatitiktis paaikjo vliau. Taiau pardavjas neatsako, jeigu sudarydamas sutart pirkjas inojo arba negaljo neinoti apie daikt neatitikt. Pardavjas taip pat atsako, jeigu daikt neatitiktis atsirado po nuosavybs teiss perjimo momento kaip bet kokios pardavjo prievols paeidimo pasekm, skaitant garantijas, kad tam tikr laik preks bus tinkamos naudoti pagal j prast arba specialiai nurodyt paskirt arba 286

V skyrius. ATSKIROS SUTARI RYS.

ilaikys aptartas savybes arba charakteristikas, paeidim. Pavyzdiui, pagal pirkimopardavimo sutart pirkjui nuosavybs teis perjo jam sumokjus kain, o pardavjas privaljo saugoti daiktus iki perdavimo pirkjui momento, taiau dl netinkamo saugojimo daikt kokyb pablogjo. Tokiu atveju pardavjas privalo atlyginti pirkjui dl tokio pablogjimo atsiradusius nuostolius arba pasinaudoti kitomis CK 6.334 straipsnyje numatytomis teismis. Pirkjas taip pat netenka teiss remtis daikt ir sutarties arba prast reikalavim neatitiktimi, jeigu jis per proting laik po to, kai neatitikt pastebjo ar turjo pastebti, apie tai nepranea pardavjui ir nenurodo, koki reikalavim daiktas neatitinka (CK 6.327 str. 5 d.). Pirkjas privalo perduoti pirkimopardavimo sutartyje svorio, kiekio, trio arba kitais matais arba pinigais nustatyt daikt kiek. Sutarties slyga dl daikt kiekio gali bti ali suderinta numatant sutartyje tik kiekio nustatymo tvark. Jeigu sutartis pradta vykdyti, laikoma, kad ji sudaryta dl tokio daikt kiekio, kiek j pirkjas faktikai prim. Sutarties slyga dl kiekio yra esmin, todl jeigu i pirkimopardavimo sutarties turinio ir j aikinant nemanoma nustatyti perduotin daikt kiekio, laikoma, kad sutartis nesudaryta (CK 6.329 str. 2 d.). Sutarties slygos dl daikt kiekio paeidimo teisins pasekms numatytos CK 6.330 straipsnyje. Kai perduodamas maesnis daikt kiekis, pirkjas turi teis, jeigu kas kita nenumatyta sutartyje, arba reikalauti perduoti jam trkstamus daiktus, arba atsisakyti priimti daiktus ir sumokti kain, o jei kaina jau sumokta, reikalauti j grinti ir atlyginti nuostolius. Jei pardavjas perduoda pirkjui daugiau, negu sutartyje nurodyta, daikt, pirkjas privalo apie tai praneti pardavjui per statymuose ar sutartyje numatyt termin, o jei terminas nenustatytas, per proting termin. Jeigu tok pirkjo praneim gavs pardavjas per proting termin nenurodo, k daryti, tai pirkjas, jeigu kas kita nenumatyta sutartyje, turi teis priimti visus daiktus arba atsisakyti priimti tuos, kurie virija sutartyje nustatyt kiek. Jei pirkjas priima daiktus, kuri kiekis virija sutartyje nurodyt kiek, tai u papildomai priimtus daiktus mokama tokia pat kaina, kuri nustatyta sutartyje, jeigu alys nra susitarusios kitaip. Pirkimopardavimo sutartimi gali bti nustatyta, kad pardavjas privalo perduoti atitinkamo asortimento (tam tikros ries, modelio, dydio, spalvos arba pagal kitokius poymius apibdinamus daiktus) daiktus. Tokiu atveju pardavjas privalo perduoti tokius daiktus, kurie 287

CIVILIN TEIS. II dalis.

atitinka ali suderint daikt asortiment. Gali bti taip, kad sutartyje nra aptartas nei daikt asortimentas, nei jo nustatymo tvarka, taiau i sutarties turinio ir esms matyti, kad daiktai turi atitikti tam tikr asortiment. iuo atveju pardavjas privalo perduoti pirkjui tokio asortimento daiktus, kurie atitikt pardavjui inomus sutarties sudarymo metu pirkjo poreikius, arba turi teis sutarties atsisakyti. Daikt asortimento slygos paeidimo teisins pasekms, kiek j nenustato pirkimopardavimo sutartis, numatytos CK 6.332 straipsnyje. Pagal paeidimo pobd galimos dvi situacijos, kai paeidiama daikt asortimento slyga: kai perduoti daiktai neatitinka asortimento ir kai perduodama daugiau daikt, taip pat ir tie, kurie atitinka asortiment. Jei pardavjas perduoda pirkjui daiktus, neatitinkanius pirkimo pardavimo sutartyje numatyto asortimento, pirkjas turi teis atsisakyti juos priimti ir u juos mokti, o jeigu jau sumokta, pareikalauti grinti sumokt kain. Jei pardavjas kartu perduoda pirkjui ir daiktus, kurie atitinka asortiment, ir daiktus, kurie neatitinka asortimento, pirkjas turi teis: priimti asortiment atitinkanius daiktus ir atsisakyti priimti asortimento neatitinkanius daiktus; atsisakyti priimti visus daiktus; pareikalauti pakeisti asortimento neatitinkanius daiktus daiktais, numatytais sutartyje; priimti visus perduotus daiktus. Jei pirkjas atsisako priimti asortimento neatitinkanius daiktus arba pareikalauja juos pakeisti, jis turi teis atsisakyti u iuos daiktus mokti, o jeigu jau sumokta, reikalauti, kad jam bt grinta sumokta kaina. Laikoma, kad asortimento neatitinkantys daiktai priimti, jeigu pirkjas per proting termin po j gavimo nepranea pardavjui, kad atsisako priimti daiktus. Jeigu pirkjas neatsisako priimti asortimento neatitinkani daikt, tai jis privalo u juos sumokti su pardavju suderint kain. Jeigu pardavjas dl savo kalts per proting termin nesuderino kainos su pirkju, tai pirkjas turi sumokti u daiktus t kain, kuri sutarties sudarymo metu prastai buvo mokama atitinkamomis aplinkybmis u analogikus daiktus. Sudarydamas sutart pardavjas privalo patvirtinti daikt kokyb (CK 6.317 str. 1 d.). Jis taip pat privalo perduoti pirkjui daiktus, kuri kokyb atitinka pirkimopardavimo sutarties slygas bei daikt kokyb nustatani dokument reikalavimus (CK 6.333 str. 1 d.). Pardavjas 288

V skyrius. ATSKIROS SUTARI RYS.

atsako u daikt trkumus, jeigu pirkjas rodo, kad jie atsirado iki daikt perdavimo arba dl prieasi, atsiradusi iki daikt perdavimo. statymai arba sutartis gali numatyti pardavjo pareig garantuoti pirkjui, kad daiktai atitinka sutarties slygas ir kad sutarties sudarymo metu nra paslpt daikt trkum, dl kuri daikto nebt galima naudoti tam tikslui, kuriam pirkjas j ketino naudoti, arba dl kuri daikto naudingumas sumat taip, kad pirkjas, tuos trkumus inodamas, arba apskritai nebt to daikto pirks, arba nebt u j tiek mokjs. Taiau pardavjas neprivalo garantuoti, kad nra paslpt trkum, jeigu apie juos pirkjas ino arba jie yra tokie akivaizds, kad bet koks atidus pirkjas bt juos pastebjs be jokio specialaus tyrimo. Pardavjas, garantuodamas daikt kokyb, atsako u daikt trkumus, jeigu nerodo, kad jie atsirado po daikt perdavimo pirkjui dl to, kad pirkjas paeid daikto naudojimo ar saugojimo taisykles arba dl treij asmen kalts ar nenugalimos jgos. Daikto kokybs garantij taip pat privalo duoti daikt gamintojas, platintojas, tiekjas, importuotojas arba bet koks kitas asmuo, savo vardu skirstantis daiktus. Daikt kokyb sutartyje gali bti neaptarta. Tokiais atvejais pardavjas privalo perduoti pirkjui tokios kokybs daiktus, kad juos bt galima naudoti tam, kam jie paprastai naudojami. Taiau jeigu sutarties sudarymo metu pirkjas prane pardavjui apie konkret tiksl, kuriam jis perka daiktus, tai pardavjas privalo perduoti pirkjui tokios kokybs daiktus, kad jie tikt tam konkreiam tikslui. Jei sutartis sudaryta pagal pavyzd, model arba apraym, pardavjas privalo perduoti pirkjui daiktus, kurie atitinka pavyzd, model arba apraym, iskyrus sutartyje aptartas iimtis. Laikoma, kad daiktai neatitinka kokybs reikalavim, jeigu jie neturi t savybi, kuri pirkjas galjo protingai tiktis, t. y. kurios btinos daiktui, kad j bt galima naudoti pagal prastin arba speciali paskirt. Daiktai taip pat neatitinka sutarties reikalavim, jeigu perduot daikt kiekis, dydis arba svoris neatitinka sutarties slyg arba perduotas kitos ries, negu numatyta sutartyje, daiktas. Specialiai reglamentuojama situacija, kai daiktai parduodami teismo sprendimams vykdyti nustatyta tvarka. Tokiu atveju pardavjas neprivalo garantuoti j kokybs, o pirkjas negali remtis tuo, kad pardavjas pardav netinkamos kokybs daikt, iskyrus atvejus, kai apie parduodamo daikto trkumus pardavjas inojo (CK 6.333 str. 8 d.). 289

CIVILIN TEIS. II dalis.

Parduodamas paveldjimo teise ir nenurodydamas konkretaus turto pardavjas privalo garantuoti tik tai, kad jis yra pdinis. Jeigu parduotas daiktas neatitinka kokybs reikalavim, pirkjas turi teis pasirinkti vien i keli galimybi savo paeistai teisei apginti (CK 6.334 str.). Jis turi teis reikalauti, kad daiktas, sutartyje apibdintas pagal r, bt pakeistas tinkamos kokybs daiktu, iskyrus atvejus, kai trkumai yra nedideli arba jie atsirado dl pirkjo kalts; kad bt atitinkamai sumainta pirkimo kaina; kad pardavjas neatlygintinai per proting termin paalint daikto trkumus arba atlygint pirkjo ilaidas jiems itaisyti, jei trkumus manoma paalinti; grinti sumokt kain ir atsisakyti sutarties, kai netinkamos kokybs daikto pardavimas yra esminis sutarties paeidimas. Pardavjas privalo grinti pirkjui sumokt kain, jeigu dl daikto kokybs paslpto trkumo, buvusio pirkimopardavimo sutarties sudarymo metu, nupirktas daiktas va. Jei apie tok trkum pirkjas inojo arba turjo inoti, tai jis privalo ne tik grinti pirkjui sumokt kain, bet ir atlyginti nuostolius. Jei netinkamos kokybs daikto uvimo prieastis nra jo kokyb, o daiktas uvo dl nenugalimos jgos arba pirkjo kalts, pardavjas privalo atlyginti pirkjui daikto verts uvimo momentu ir daikto kainos skirtum. Sutarties slygos, panaikinanios arba apribojanios pardavjo atsakomyb u daikt trkumus, negalioja, iskyrus atvejus, kai jis pirkjui atskleid daikto trkumus, kurie pardavjui buvo arba turjo bti inomi, taip pat atvejus, kai pirkjas savo rizika pirko daiktus i asmens, kuris nra profesionalus pardavjas. Svarbi reikm pirkimopardavimo santykiuose turi daikt kokybs garantijos terminai. Garantijos terminas tai laiko tarpas, per kur daiktas turi bti tinkamas naudoti pagal paskirt. Garantiniai terminai gali bti nustatyti statymo arba sutarties (CK 6.335 str. 1 d.). Garantijos terminas pradedamas skaiiuoti nuo daikt perdavimo, jeigu sutartis nenumato ko kita (CK 335 str. 2 d.). Jei daiktas yra sudtingas, garantija galioja visoms daikt sudtinms dalims, jeigu ko kita nenustatyta statymuose arba sutartyje. Komplektuojamj detali kokybs garantijos terminas yra toks pat kaip pagrindinio gaminio ir pradedamas skaiiuoti kartu su pagrindinio gaminio kokybs garantijos terminu, jeigu sutartis nenumato ko kita. Jei pardavjas pakeiia daikt arba jo komplektuojamj detal per nustatyt kokybs garantijos termin, tai naujam daiktui arba naujai 290

V skyrius. ATSKIROS SUTARI RYS.

komplektuojamai detalei taikomas toks pat kokybs garantijos terminas, koks buvo nustatytas ir pateiktam daiktui arba komplektuojamai detalei, jeigu sutartis nenumato ko kita (CK 6.335 str. 1, 5 ir 6 d.). Jeigu pirkjas negali naudotis daiktais, kuriems yra nustatytas kokybs garantijos terminas, dl nuo pardavjo priklausani klii, tai garantijos terminas neskaiiuojamas tol, kol pardavjas tas klitis paalina. Garantijos terminas taip pat pratsiamas tokiam laikui, kur pirkjas negaljo daikto naudoti dl trkum, jeigu jis tinkamai prane pardavjui apie pastebtus trkumus, jeigu ko kita sutartyje nenustatyta (CK 6.335 str. 3 ir 4 d.). Nuo daikt kokybs garantijos termin reikia skirti daikt tinkamumo naudoti terminus. Daikt tinkamumo naudoti terminai tai statym arba kit teiss akt nustatyti terminai, kuriems prajus atitinkami daiktai laikomi netinkamais naudoti pagal j paskirt (CK 6.336 str. 1 d.). Pavyzdiui, pienas tinka naudoti pagal paskirt tik tam tikr laikotarp, kuris nustatomas pagal jo kokybs standartus. Tinkamumo naudoti terminas nustatomas nurodant daikto pagaminimo dien ir nuo ios dienos skaiiuojam laiko tarp, kur daiktas tinkamas naudoti, arba nurodant konkrei kalendorin dat, iki kurios daiktas tinkamas naudoti. Kokybs garantijos ir tinkamumo naudoti termin paskirtis lemia, kad kokybs garantijos terminas negali bti ilgesnis nei tinkamumo naudoti terminas. Jei daiktams yra nustatytas tinkamumo naudoti terminas, gamintojas, importuotojas, pardavjas arba kitas asmuo, savo vardu paskirstantis daiktus, privalo j aikiai nurodyti (CK 6.336 str. 1 d.). Daikt, kuriam nustatytas tinkamumo naudoti terminas, pardavjas privalo perduoti pirkjui tokiu laiku, kad pirkjas turt reali galimyb panaudoti daikt iki jo tinkamumo naudoti termino pabaigos. statymai arba pirkimopardavimo sutartis gali nustatyti privalom daikt kokybs patikrinim ir jo tvark bei terminus (CK 6.337 str. 1 d.). Jeigu terminai ir tvarka nenustatyti, tai daikt kokyb turi bti patikrinta per proting termin ir pagal prastai taikomas daikt kokybs patikrinimo slygas bei prekybos paproius. Jei statym arba sutarties yra nustatyta, kad patikrinti daikt kokyb privalo pardavjas, tai jis privalo kartu su daiktais perduoti pirkjui dokumentus, patvirtinanius, kad daikt kokyb patikrinta. Pirkjas gali pasinaudoti savo teismis, kai nupirkti daiktai turi trkum, tik tuomet, jeigu ie trkumai buvo nustatyti per sutarties ar291

CIVILIN TEIS. II dalis.

ba statymo nustatyt laiko tarp. is laiko tarpas yra vadinamas terminu reikalavimams dl parduot daikt trkum pareikti. Jo taikymo taisykls nustatytos CK 6.338 straipsnyje. Jei daikto kokybs garantijos arba tinkamumo naudoti terminas nenustatytas, pirkjas reikalavimus dl daikto trkum gali pareikti per proting termin, bet ne vliau kaip per dvejus metus nuo daikto perdavimo dienos, jeigu statymai arba sutartis nenumato ilgesnio termino. Terminas reikalavimams dl gabenam arba patu siuniam daikt trkum pareikti skaiiuojamas nuo daikt atgabenimo paskirties viet dienos. Jei yra nustatytas daikto kokybs garantijos terminas, reikalavimai dl daikto trkum gali bti reikiami, jeigu trkumai nustatyti per garantijos termin. Jeigu komplektuojamajai detalei taikomas trumpesnis negu pagrindinio gaminio kokybs garantijos terminas, reikalavimas dl komplektuojamosios detals trkum gali bti pareiktas per pagrindinio gaminio kokybs garantijos termin. Jeigu komplektuojamajai detalei taikomas ilgesnis negu pagrindinio gaminio kokybs garantijos terminas, reikalavimas dl komplektuojamosios detals trkum, kurie pastebti per garantijos termin, gali bti pareiktas neatsivelgiant tai, kad pagrindinio gaminio kokybs garantijos terminas pasibaigs. Reikalavimus dl daikto, kuriam nustatytas tinkamumo naudoti terminas, trkum pirkjas gali pareikti, jeigu jie nustatyti per daikto tinkamumo naudoti termin. Jei sutartyje nustatytas trumpesnis nei dveji metai daikto kokybs garantijos terminas ir daikto trkumai nustatyti pasibaigus iam terminui, taiau neprajus daugiau kaip dvejiems metams nuo daikto perdavimo dienos, pardavjas atsako u daikto trkumus, jeigu pirkjas rodo, kad trkumas atsirado iki daikto perdavimo arba dl iki daikto perdavimo atsiradusi prieasi, u kurias atsako pardavjas. Pardavjas privalo perduoti pirkjui daiktus, kurie atitinka pirkimopardavimo sutarties slyg, nustatani daikt komplektikum, reikalavimus (CK 6.339 str. 1 d.). Komplektikumo reikalavimas paprastai taikomas, kai parduodamas sudtingas daiktas, pavyzdiui, renginiai, transporto priemons ir pan. Jeigu sutartyje daikt komplektikumas neaptartas, pardavjas privalo perduoti daiktus, sukomplektuotus taip, kad jie atitikt prekybos paproi ir prastai keliamus reikalavimus. 292

V skyrius. ATSKIROS SUTARI RYS.

CK iskiriamos dvi savarankikos svokos: daikt komplektikumas ir daikt komplektas. Daikt komplektu laikomas tam tikras daikt, susijusi bendra paskirtimi, rinkinys. Kitaip nei sudtingo daikto komplektikumas, daikt komplekto reikm yra ta, kad pardavjas privalo perduoti sukomplektuot sudting daikt net jei tai nra atskirai aptarta sutartyje. Tuo tarpu daikt komplektas, kaip objektas, privalo bti aptartas sutartyje. Jeigu pirkimopardavimo sutartis numato pardavjo pareig perduoti pirkjui daikt komplekt, laikoma, kad pardavjas vykd savo prievol tik tais atvejais, kai jis perduoda visus komplekto daiktus. Visus komplekto daiktus pardavjas privalo perduoti pirkjui vienu metu, jeigu pagal sutart arba prievols pobd sutartis negali bti vykdoma kitaip (CK 6.340 str.). Pasekms, kai pardavjas paeidia sutarties slyg dl daikt komplektikumo ir parduoda nekomplektikus daiktus, numatytos CK 6.341 straipsnyje. Pirkjas turi teis savo pasirinkimu reikalauti sumainti daikto kain arba kad pardavjas per proting termin sukomplektuot daiktus. Jeigu pardavjas per proting termin nesukomplektuoja daikt, tai pirkjas turi teis reikalauti pakeisti nekomplektikus daiktus komplektikais arba atsisakyti vykdyti sutart ir reikalauti grinti sumokt kain, jei is paeidimas yra esminis. Tokios paios taisykls taikomos ir tada, kai pardavjas paeidia pareig perduoti pirkjui daikt komplekt, iskyrus atvejus, kai pagal sutart arba prievols pobd j negalima taikyti. Pardavjas privalo perduoti pirkjui daiktus su tara ir supakuotus, iskyrus atvejus, kai daikt dl j pobdio nereikia perduoti su tara ar supakuot (CK 6.342 str. 1 d.). K kita gali numatyti sutartis arba nulemti prievols prigimtis. Tara ir pakuots reikalingos tam, kad daiktai bt saugs nuo galimo kenksmingo iorinio poveikio ar dl savo savybi. Pavyzdiui, akivaizdu, kad gabenami stiklo gaminiai yra lengvai paeidiami, todl prasta, kad jie bt atitinkamai pakuojami. Pakuot ne tik apsaugo daikt nuo galimo kenksmingo poveikio, bet ir yra prekinio vaizdio dalis. Nesupakuot arba blogai supakuot preki realizuojamoji vert gali bti maesn, nei tinkamai supakuot. Ypa tai svarbu mameninje prekyboje. Perduodamas daiktas dl savo fizini savybi turi turti atitinkam tar. Pavyzdiui, sieros rgtis turi bti perduodama supilta udar tar, kurios negali paveikti pati rgtis, ir pan. 293

CIVILIN TEIS. II dalis.

Todl jei sutartis nenumato reikalavim dl daikt taros ir pakuots, perduodami daiktai turi bti supakuoti taip, kaip tokiems daiktams prasta, o jei tara arba pakuot gali bti vairi, taip supakuotus arba su tokia tara, kad bt utikrintas tokios ries daikt tinkamumas juos laikant ar gabenant prastinmis slygomis (CK 6.342 str. 2 d.). Jeigu privalomus reikalavimus dl daikt taros arba pakuots nustato statymai arba kiti teiss aktai, tai pardavjasverslininkas privalo perduoti pirkjui daiktus, kuri tara ir pakuot atitinka statym arba kit teiss akt nustatytus reikalavimus (CK 6.342 str. 3 d.). Pirkjo pareigos perduoti tinkamai supakuotus ir su tinkama tara daiktus paeidimo pasekms nustatytos CK 6.343 straipsnyje. Jei pardavjas paeidia i pareig ir perduoda pirkjui nesupakuotus ar be taros arba netinkamai supakuotus ar su netinkama tara daiktus, pirkjas turi atsisakyti juos priimti ir reikalauti, kad pardavjas daiktus supakuot arba pateikt juos su tara arba pateikt pakuot ar tar, jeigu ko kita nenumato sutartis arba nelemia prievols ir preki pobdis. Jeigu sutartis nenumato ko kita, pirkjas taip pat turi teis pareikti tokius reikalavimus kaip ir gijus netinkamos kokybs daikt (CK 6.334 str.). Pirkimopardavimo sutartis gali nustatyti pardavjo pareig apdrausti daiktus. Jeigu tokios pareigos pardavjas nevykdo, pirkjas turi teis apdrausti daiktus ir pareikalauti atlyginti j draudimo ilaidas arba atsisakyti vykdyti sutart (CK 6.316 str.). Pirkjo teiss ir pareigos. Pagrindin pirkjo pareiga yra sumokti kain per sutartyje arba statyme nustatytus terminus ir nustatytoje vietoje. Jeigu sutartyje nenumatyta ko kita, pirkjas privalo i karto sumokti vis kain (CK 6.314 str. 4 d.). U pavlavim sumokti kain pirkjas privalo mokti palkanas, kurios pradedamos skaiiuoti nuo daikto perdavimo arba ali sutarto termino, jeigu sutartis arba statymai nenumato ko kita (CK 6.314 str. 5 d., 6.344 str. 2 d.). ios palkanos gali bti nustatytos ali susitarimu arba statymo (CK 6.37 str. 1 d.). Pavyzdiui, jeigu pirkjas ir pardavjas yra verslininkai arba privats juridiniai asmenys ir dl palkan dydio nra susitarta, pirkjas privalo mokti ei metini procent dydio palkanas (CK 6.210 str.). Pareiga sumokti kain pagal sutarties arba statymo nustatytus reikalavimus lemia ir kitokias teisines pasekmes, kurios yra numatytos CK 6.314 ir 6.345 straipsniuose. Jei kilnojamieji daiktai jau perduoti pirkjui, o jis kainos nesumokjo, pardavjas turi teis atsisakyti sutar294

V skyrius. ATSKIROS SUTARI RYS.

ties, ratu apie tai pranedamas pirkjui, ir ireikalauti daiktus i pirkjo. Jeigu nesumokta tik dalis kainos, o daiktas yra dalusis, pardavjas gali ireikalauti tik nesumokt daikto kainos dal. Teise ireikalauti daiktus pardavjas negals pasinaudoti jeigu: a) daiktai igabenti i j perdavimo vietos valstybs teritorijos arba b) jie atlygintinai perleisti treiajam asmeniui, arba c) jie yra keisti, arba d) jiems nustatyta uzufrukto teis. Pardavjas taip pat negals ireikalauti daikt i nemokaus pirkjo, jeigu per proting termin pirkjo administratorius pasilo sumokti kain arba pateikia ios prievols vykdymo utikrinim. Nustatant, ar pirkjas tinkamai vykdo savo pareig sumokti daikt kain, svarbu nustatyti ir jos sumokjimo viet bei laik. ios problemos nra, jei sutartis nustato, kada ir kur turi bti sumokta kaina. Tuo tarpu jei pirkjas nepareigotas sumokti kain konkreioje vietoje, jis privalo sumokti j pardavjui daikt perdavimo vietoje (CK 6.314 str. 1 d.). Jeigu pirkjas nepareigotas sumokti u daikt konkreiu laiku, jis privalo u juos sumokti, kai pardavjas pagal sutart arba kodeks perduoda pirkjui daiktus arba disponavimo jais dokumentus (CK 6.314 str. 2 d.). Jei pirkjas atsisako sumokti u daiktus, pardavjas gali savo nuoira reikalauti sumokti u juos arba atsisakyti vykdyti sutart (CK 6.314 str. 6 d.). Jei pardavjas pagal sutart turi perduoti pirkjui ne tik daiktus, u kuriuos pirkjas dar nesumokjo, bet ir kitus daiktus, i daikt perdavim pardavjas gali sustabdyti, kol pirkjas visikai sumoks u anksiau perduotus daiktus, jeigu statymai arba sutartis nenumato ko kita. Pirkjas privalo sumokti ne tik u daiktus, bet ir kitas sutartyje arba statymuose numatytas pirkimopardavimo sutarties sudarymo ilaidas (CK 6.310 ir 6.344 str. 3 d.). Pirkjui taip pat tenka daikt primimo, daikt perdavimoprimimo dokumento sudarymo ilaidos (CK 6.310 str.). statymas nustato kainos mokjimo pagal privalomai notarikai tvirtinamas ir vliau registruojamas vieame registre sutartis tvark. Jeigu ali susitarimas nenustato kitaip, pirkjas, pasiraydamas toki sutart, privalo pinigus sumokti notaro depozitin sskait, o pardavjui pinigus notaras perduoda po sutarties registravimo vieame registre (CK 6.344 str. 4 d.). Pirkjas neprivalo sumokti u darb, kol jis neturjo galimybs patikrinti j, iskyrus atvejus, kai ali susitarimas numato k kita (CK 295

CIVILIN TEIS. II dalis.

3.14 str. 3 d.). Pirkjas taip pat turi teis sustabdyti pinig mokjim, jeigu turi pagrind manyti, kad dl pardavjo kalts jam bus pareiktas iekinys dl parduodam daikt ireikalavimo arba teisi juos suvarymo, iskyrus atvejus, kai pardavjas utikrina, jog galimi pirkjo nuostoliai bus atlyginti (CK 6.344 str. 5 d.). Pirkimopardavimo sutartimi gali bti nustatyta pirkjo pareiga vis arba dal kainos sumokti iki daikt perdavimo (iankstinis mokjimas). Tokiu atveju pirkjas privalo kain sumokti sutartyje nustatytu laiku (CK 6.315 str. 1 d.). Jeigu pirkjas i anksto kainos nesumoka, pardavjas turi teis sustabdyti sutarties vykdym. Jei iankstin mok gavs pardavjas nustatytu laiku neperduoda pirkjui daikt, is turi teis reikalauti, kad pardavjas perduot jam daiktus arba grint sumokt sum. Pardavjas tokiu atveju u gaut sum taip pat privalo mokti statym arba sutarties nustatytas palkanas, jeigu ko kita nenumato sutartis. Palkanos pradedamos skaiiuoti nuo tos dienos, kai daiktai faktikai perduodami pirkjui arba jam grinama sumokta kaina (CK 6.314 str. 3 ir 4 d.). Antroji svarbi pirkjo pareiga yra pareiga priimti jam perduotus daiktus, iskyrus atvejus, kai pirkjas turi teis reikalauti juos pakeisti arba nutraukti sutart (CK 6.346 str. 1 d.). Pavyzdiui, jei parduotas daiktas neatitinka kokybs reikalavim, pirkjas turi teis reikalauti, kad daiktas bt pakeistas tinkamos kokybs daiktu arba sutarties atsisakyti (CK 6.334 str. 1 d. 1 ir 4 p.). Pirkjas taip pat privalo imtis toki priemoni ir atlikti tokius veiksmus, kurie pagal prastus reikalavimus btini, kad daiktai bt tinkamai perduoti ir priimti (CK 6.346 str. 2 d.). Jei pirkjas nepriima ar atsisako priimti daiktus, pardavjas gali savo nuoira reikalauti, kad pirkjas priimt daiktus, arba atsisakyti vykdyti sutart (CK 6.314 str. 6 d. ir 6.346 str. 3 d.). Pirkjas privalo tinkamai saugoti daiktus, jei pagal statymus arba sutart jis turi teis jam perduotus daiktus grinti pardavjui. iuo atveju pirkjo pareiga saugoti daiktus ilieka iki daikt grinimo (CK 6.347 str. 1 d.). Pirkjas taip pat turi daikt sulaikymo teis, iskyrus atvejus, kai pardavjas atlygina pirkjo ilaidas. Jei grintinus daiktus pirkjas gavo atgabenus paskirties viet, pirkjas daiktus privalo grinti savo lomis, iskyrus atvejus, kai paskirties vietoje yra pardavjas ar jo atstovas arba jei dl to pirkjui bt dideli nepatogum ar ilaid (CK 6.347 str. 2 d.). Jei grintini yra greitai gendantys daiktai, pirkjas 296

V skyrius. ATSKIROS SUTARI RYS.

turi teis parduoti juos (CK 6.347 str. 3 d.) ir i gaut pinig iskaityti btinas saugojimo ilaidas. Pirkjas privalo traukti pardavj byl, jeigu treiasis asmuo pareikia iekin dl daikto pamimo (CK 6.322 str. 1 d.). Jei pirkjas ios pareigos nevykdo, pardavjas atleidiamas nuo atsakomybs pirkjui, jeigu rodo, kad bt galjs ukirsti keli parduoto daikto pamimui i pirkjo, pirkjas privalo atlyginti pardavjui btinas daikto saugojimo ilaidas, jei pagal pirkimopardavimo sutart nuosavybs teis pirkjui pereina iki daikt perdavimo (CK 6.326 str.). Pirkjas taip pat privalo praneti pardavjui apie sutarties slyg, nustatani daikt kokyb, kiek, asortiment, komplektikum, tar ir pakuot, paeidim per statym arba sutarties nustatyt termin, o jei tokio nra per proting termin (CK 6.348 str. 1 d.). i pareiga pirkjui kyla tada, kai buvo arba atsivelgiant daikt pobd ir paskirt turjo bti nustatytas atitinkamos slygos paeidimas. Jeigu pirkjas nevykdo ios pareigos, pardavjas turi teis atsisakyti visikai arba i dalies patenkinti pirkjo reikalavimus pakeisti, perduoti trkstamus daiktus, paalinti daikt trkumus, sukomplektuoti, supakuoti arba pateikti daiktus su tara, arba pakeisti tar ar pakuot, jeigu rodo, kad pirkjui paeidus savo pareig nemanoma vykdyti reikalavim arba kad t reikalavim vykdymas pareikalaut labai dideli pardavjo ilaid, palyginti su tomis, kuri pardavjas bt turjs, jei pirkjas bt tinkamai pranes pardavjui, kad sutartis paeista. Pirkjas privalo neparduoti daikto arba kitaip juo nedisponuoti, jei nuosavybs teis daikt ilieka pardavjui, kol pirkjas visikai atsiskaito arba vykdo kitas slygas, iskyrus atvejus, kai sutarties ar daikt prigimtis ir savybs lemia k kita (CK 6.349 str. 1 d.). Jei nevykdomos pirkimopardavimo sutarties slygos, su kuriomis sutartis sieja nuosavybs teiss daiktus perjim pirkjui, pardavjas turi teis ireikalauti daiktus i pirkjo, jeigu sutartis nenumato ko kita. Jei pirkimopardavimo sutartis nustato pirkjo pareig apdrausti daiktus, o tokios pareigos pirkjas nevykdo, pardavjas turi teis apdrausti daiktus ir pareikalauti atlyginti j draudimo ilaidas arba atsisakyti vykdyti sutart (CK 6.316 str.).

297

CIVILIN TEIS. II dalis.

34.3. Vartojimo pirkimopardavimo sutartis


Vartojimo sutartis yra viena i sutari ri, kuriai reglamentuoti bdingi silpnosios alies vartotoj teisi gynimo prioritetai. Europos Sjungoje vartotoj teisms horizontaliuose santykiuose ginti skirtos kelios direktyvos225. Pagal vartojimo pirkimopardavimo sutart pardavjas asmuo, kuris veriasi prekyba, pardavjo atstovas sipareigoja parduoti prek kilnojamj daikt pirkjui fiziniam asmeniui jo asmeniniams, eimos arba nam kio poreikiams, nesusijusiems su verslu ar profesija, tenkinti, o pirkjas sipareigoja sumokti kain (CK 6.350 str. 1 d.). Sutartinius vartojimo pirkimopardavimo santykius reguliuoja ir Vyriausybs 2001 m. birelio 11 d. nutarimu Nr. 697 Dl mamenins prekybos taisykli patvirtinimo patvirtintos mamenins prekybos taisykls226. Vartojimo pirkimopardavimo sutartyje pardavjas visuomet yra juridinis asmuo arba verslininkas, taip pat i asmen atstovas, o pirkjas visuomet yra fizinis asmuo227. Vartojimo pirkimopardavimo sutartyse negali bti slyg, pasunkinani pirkjo padt arba panaikinani ar suvarani vartotojo teis pareikti iekin pardavjui dl sutarties slyg paeidimo (CK 6.350 str. 2 d.). Vartojimo sutari slyg ypatumai nustatyti CK 6.188 straipsnyje. Vartotojas yra silpnoji sutarties alis. Todl CK 350 straipsnio 3 dalyje nustatyti pardavjo veiksm, galini paeisti vartotoj interesus, draudimai. Pardavjui draudiama: nustatyti, kad pirkimopardavimo
225 Pavyzdiui, 1993 m. balandio 5 d. Tarybos direktyva dl nesining vartojimo sutari slyg 93/13/EEB, 1985 m. gruodio 20 d. Tarybos direktyva, skirta apsaugoti vartotojui, kai sutartys sudaromos netarnybinse patalpose 85/577/EEB. 1997 m. gegus 20 d. Europos Parlamento ir Europos Tarybos direktyva dl vartotoj teisi apsaugos nuotolins prekybos sutari atvilgiu 97/7/EC. 226 Valstybs inios. 2001. Nr. 511778. 227 Paymtina, kad galimi atvejai, kai sutart pasirao juridinis asmuo, pavyzdiui, daugiabuio gyvenamojo namo savinink bendrija, atstovaujanti gyventojams. iuo atveju kvalifikuojant sutart kaip vartojimo sutart svarbu, kas yra galutinis preki ir paslaug vartotojas ir kokiems tikslams preks ir paslaugos gytos. Ir vien ta aplinkyb, kad sutart pasira ne fizinis asmuo, o jam atstovaujantis juridinis asmuo, nra pagrindas nelaikyti sutarties vartojimo sutartimi. Apie vartojimo sutari teisin kvalifikavim r.: Lietuvos Aukiausiojo Teismo 2003 m. gegus 12 d. nutartis civilinje byloje Nr. 3K3579/2003 257-oji DNSB v UAB Vilniaus vandenys ir UAB Vilniaus energija, kat. 37.1; 40.2.

298

V skyrius. ATSKIROS SUTARI RYS.

sutartis sudaroma tik tuo atveju, jei tuo pat metu arba kitomis slygomis nuperkamas tam tikras daikt kiekis; suteikti teis pirkjui i karto ar per tam tikr termin po sutarties sudarymo gauti dovan arba pried prie daikto, iskyrus reklaminius priedus arba nusipirkto daikto priklausinius; veikti pirkjus kyriai silant daiktus arba paslaugas, nurodant kainoraiuose, kain etiketse, parduotuvi vidaus ir lango vitrinose tariam kain sumainim bei kitais gerai moralei ir vieajai tvarkai prietaraujaniais bdais arba priemonmis. Gindamas savo paeistas teises, vartotojas gali kreiptis ir teism, ir vartotoj teises ginanias institucijas, kurios gali taikyti pardavjams administracines sankcijas228. Paprastai vartojimo pirkimopardavimo sutartis sudaroma pirkjui ireikus savo vali konkliudentiniais veiksmais. Jeigu statymai arba sutartis nenumato ko kita, laikoma, kad vartojimo pirkimopardavimo sutartis sudaryta nuo to momento, kai pirkjas isirenka perkam daikt arba kitokiu bdu pareikia savo vali (CK 6.351 str.). Vartojimo pirkimopardavimo sutartims taikomos vieosios ofertos slygos. Taiau ios slygos yra grietesns pardavjo atvilgiu nei CK 6.171 straipsnyje numatytos bendrosios vieosios ofertos slygos. Vartojimo pirkimopardavimo sutartyse vieja oferta yra laikomas daikt nurodymas reklamoje, visiems skirtuose kataloguose arba apraymuose, jeigu yra nurodytos esmins pirkimopardavimo sutarties slygos. Daikt idstymas vitrinose, ant prekystalio arba kitose j pardavimo vietose, taip pat daikt pavyzdi demonstravimas arba informacijos apie parduodamus daiktus pateikimas (apraymai, katalogai, nuotraukos ir kt.) j pardavimo vietoje laikomi vieja oferta nepaisant to, ar nurodyta daikt kaina arba kitos pirkimopardavimo sutarties slygos, iskyrus atvejus, kai pardavjas aikiai ir nedviprasmikai nurodo, kad tam tikri daiktai nra skirti parduoti (CK 6.352 str.). Pardavjo pareigos. Pardavjas parduodam daikt etiketse arba kitokiu bdu privalo suteikti pirkjui btin, teising ir visapusik informacij apie parduodamus daiktus: j kain (skaitant visus mokesius), kokyb, vartojimo bd ir saugum, kokybs garantijos termin, tinkamumo naudoti termin bei kitas daikt ir j naudojimo savybes,
Administracini sankcij taikym reglamentuoja Vartotoj teisi gynimo statymas // Valstybs inios. 2000. Nr. 852581 bei Administracini teiss paeidim kodeksas.
228

299

CIVILIN TEIS. II dalis.

atsivelgdamas daikt pobd, j paskirt, vartotojo asmen bei mamenins prekybos reikalavimus (CK 6.353 str. 1 d.). Pardavjas, paeids i pareig, turi atlyginti dl to pirkjo patirtus nuostolius. enklinimo ir kain nurodymo taisykles nustato Lietuvos Respublikos kio ministro 2002 m. gegus 15 d. sakymu Nr. 170 patvirtintos Lietuvos Respublikoje parduodam daikt (preki) enklinimo ir kain nurodymo taisykls229. Vartojimo pirkimopardavimo sutartyse reikia iskirti du aspektus, kai pirkjas gali kreiptis pardavj dl nusipirkt daikt ir gyvendinti statym jiems suteiktas teises. Pirma, pirkjas turi teis reikalauti pakeisti daiktus arba juos grinti, jei nra j trkum, pagal vartojimo pirkimopardavimo sutart. Jeigu pirkjui nepatinka nusipirktos preks forma, dydis, spalva, modelis arba komplektikumas, pirkjas turi teis j pakeisti (CK 6.362 str.). Pirkjas turi teis per keturiolika dien nuo ne maisto daikt perdavimo jam, jeigu pardavjas nra nustats ilgesnio termino, pakeisti nusipirktus daiktus pirkimo arba kitoje pardavjo nurodytoje vietoje tapaiais kitoki matmen, formos, spalvos, modelio ar komplektikumo daiktais. Jeigu keiiant daiktus susidaro kain skirtumas, pirkjas su pardavju privalo atsiskaityti pagal perskaiiuotas kainas. Jeigu pardavjas neturi pakeisti tinkam daikt, pirkjas turi teis per keturiolika dien grinti daiktus pardavjui ir atgauti u juos sumokt kain. Pirkjo reikalavimas pakeisti daiktus tenkinamas, jeigu daiktai nebuvo naudojami, nesugadinti, isaugotos j vartojamosios savybs bei neprarad prekins ivaizdos ir pirkjas turi rodym, patvirtinani, kad jis daiktus pirko i to pardavjo. Antra, pirkjo teiss ginamos, jei parduodama netinkamos kokybs prek. Preki grinim ir keitim reglamentuoja Lietuvos Respublikos kio ministro 2001 m. birelio 29 d. sakymu Nr. 217 patvirtintos Daikt grinimo ir keitimo taisykls230. Pagal ias taisykles, jeigu pirkjui buvo parduota netinkamos kokybs ne maisto prek ir pardavjas su pirkju neaptar jos trkum, pirkjas turi teis savo pasirinkimu i pardavjo reikalauti: pakeisti netinkamos kokybs prek tinkamos kokybs preke; atitinkamai sumainti preks kain; per proting termin neatlygintinai paalinti preks trkumus; atlyginti preks trkum paalinimo ilai229 230

Valstybs inios. 2002. Nr. 501927. Valstybs inios. 2001. Nr. 582105.

300

V skyrius. ATSKIROS SUTARI RYS.

das, jeigu pardavjui per proting termin j nepaalinus trkumus paalino vartotojas pats arba treij asmen padedamas; vienaalikai nutraukti pirkimopardavimo sutart ir pareikalauti grinti u prek sumoktus pinigus. Jeigu pirkjui buvo parduota netinkamos kokybs maisto prek, kol nesibaig preks tinkamumo naudoti terminas arba is terminas jau buvo pasibaigs, pirkjas savo pasirinkimu turi teis: reikalauti, kad prek bt pakeista toki pat tinkamos kokybs prek; atitinkamai sumainti kain; grinti prek pardavjui ir reikalauti grinti u prek sumoktus pinigus. Preks keiiamos arba grinamos preks pirkimo vietoje arba kitoje pardavjo nurodytoje, pirkjui patogioje vietoje. Pirkjas pardavjui pateikia ratik praym, kuriame nurodo preks trkumus ir pirkjo pasirinkt vien i reikalavim. Prie praymo pridedami kasos aparato kvitas arba pirkimopardavimo kvitas, arba kitas preks pirkim pardavim i io pardavjo patvirtinantis dokumentas ir garantinis dokumentas (jeigu parduotai prekei nustatytas kokybs garantijos terminas). Jeigu pirkjas nepateikia kasos aparato kvito arba kito nustatyta tvarka iduodamo preks pirkimpardavim i io pardavjo patvirtinanio dokumento, prek keiiama arba vykdomi kiti pirkjo reikalavimai tik pardavjui sutikus. Kilus nesutarimams tarp pirkjo ir pardavjo dl preks kokybs, pardavjas, gavs ratik pirkjo praym, privalo ne vliau kaip per 3 darbo dienas ratu kreiptis Valstybin ne maisto produkt inspekcij prie kio ministerijos dl preks kokybs vertinimo ir gavs i jos ratu pateiktas ivadas nedelsdamas apie tai praneti pirkjui. CK, atsivelgdamas pirkjo, kaip silpnosios sutarties alies, padt vartojimo pirkimopardavimo sutari atveju, atskirai reglamentuoja specifinius vartojimo sutari atvejus: daikt pardavim pagal pavyzdius (CK 6.356 str.), preki pardavim ne prekybai skirtose patalpose (CK 6.357 str.), pardavim naudojant automatus (CK 6.358 str.), daikt pardavim su slyga pristatyti juos pirkjui (CK 6.360 str.), nuomos pardavimo sutart (CK 6.362 str.), daikt pardavimo pagal sutartis, sudaromas naudojant ryio priemones (CK 6.3666.367 str.), teiss tam tikru laiku naudotis gyvenamosiomis patalpomis pirkim (CK 6.369 6.370 str.).

301

CIVILIN TEIS. II dalis.

34.4. Didmeninio pirkimopardavimo sutartis


1964 m. redakcijos CK didmeninio pirkimopardavimo sutartis buvo vadinama tiekimo sutartimi. Didmeninio pirkimopardavimo sutartis nuo vartojimo sutarties skiriasi subjektais bei tikslais. Pagal didmeninio pirkimopardavimo sutart pardavjas asmuo, kuris veriasi prekyba, pardavjo atstovas sipareigoja nustatytu laiku perduoti savo pagamintus arba sigytus daiktus pirkjui nuosavybs teise (patikjimo teise) pastarojo verslo poreikiams arba kitokiems su asmeniniais, eimos ar nam kio poreikiais nesusijusiems poreikiams tenkinti, o pirkjas sipareigoja sumokti kain (CK 6.371 str.). Taigi didmeninio pirkimopardavimo sutarties, kitaip nei vartojimo pirkimopardavimo sutarties atveju, pirkjas gali bti ir fizinis, ir juridinis asmuo. Taiau ie asmenys yra komercins veiklos subjektai, t. y. mons arba verslininkai. Tai komercin sutartis, sudaroma ne asmeniniams, o verslo poreikiams tenkinti, todl pirkjui taikomi grietesni reikalavimai. Taiau odis verslas didmeninio pirkimopardavimo sutarties sampratoje neturi bti aikinamas plaiai, pagrindinis atribojimo kriterijus nuo kit pelno siekianio juridinio asmens sudarom sutari yra tas, kad didmeninio pirkimopardavimo sutartimi pirkjas sigyja prekes naudoti ne pagal paskirt, o verslo tikslais. Sutartis, pagal kuri juridinis asmuo perka daikt naudoti pagal paskirt, pavyzdiui, paveiksl, kur pakabins firmos deryb su klientais patalpoje, nebus didmeninio pirkimo pardavimo sutartis, o jai bus taikomos bendrosios pirkimopardavimo santykius reglamentuojanios normos. Sutartis gali bti ilgalaik, jei preks perduodamos atskiromis partijomis (CK 6.372 str.). Jeigu tokioje sutartyje nenumatyti preki perdavimo terminai, daikt partijos turi bti perduodamos kas mnes lygiomis dalimis, jeigu kitokia ivada nedarytina atsivelgiant prekybos paproius arba prievols esm. Jeigu per tam tikr termin pardavjas neperdav vis daikt, tai per likus termin (terminus) pardavjas privalo perduoti laiku neperduotus daiktus, iskyrus atvejus, kai sutartis numato k kita (CK 6.372 str. 2 d.). Daikt pristatymas. Prekes turi pristatyti pardavjas, jeigu kitaip nenustatyta didmeninio pirkimopardavimo sutartyje. Jeigu sutartyje neaptarta, kokiu transportu ir kokiomis slygomis pardavjas turi atgabenti daiktus pirkjui, tai transporto r ir preki gabenimo slygas pasirenka pardavjas, jeigu kitokia ivada nedarytina atsivelgiant 302

V skyrius. ATSKIROS SUTARI RYS.

prekybos paproius ir prievols esm (CK 6.373 str. 1 d.). Sutartyje gali bti numatyta pirkjo pareiga atsiimti daiktus pardavjo verslo arba kitoje vietoje (sandlyje, geleinkelio stotyje ir t. t.). Daikt primimas. Pirkjas privalo imtis btin priemoni, kad perduoti daiktai bt tinkamai priimti per sutartyje nustatyt termin, o jeigu jis nenustatytas, per proting termin ir sutartyje numatyta tvarka bei bdais patikrinti daikt kiek, kokyb ir nedelsdamas praneti pardavjui apie nustatytus j defektus ir kiekio trkum (CK 6.374 str. 1 d.). Jei daiktus pirkjas turi atsiimti i transporto organizacijos, jis privalo patikrinti, ar daiktai atitinka gabenimo dokumentuose nurodyt informacij, ir daiktus priimti pagal tos transporto ries taisykles. Nepriimt daikt saugojimas. Pirkjas, nepaeisdamas sutarties, gali atsisakyti priimti daiktus dl vairi prieasi. Taiau jis privalo saugoti daiktus, jeigu atsisak juos priimti, bei nedelsdamas praneti pardavjui apie tai. Pardavjas, gavs praneim, per proting termin turi atsiimti daiktus arba praneti pirkjui, k daryti su daiktais. Jeigu tokio praneimo nra, pirkjas gali daiktus parduoti arba grinti pardavjui. I gautos u parduotus daiktus pinig sumos pirkjas atlygina pardavimo bei saugojimo ilaidas, o likusi sum grina pardavjui. Greitai gendanius daiktus pirkjas gali parduoti nelaukdamas atsakymo i pardavjo (CK 6.375 str. 5 d.). Jei pirkjas atsisako priimti daiktus be statymuose ir sutartyje numatyto pagrindo, taikomos taisykls, analogikos bendrajai pirkimo pardavimo sutari taisyklei, t. y. pardavjas turi teis reikalauti sumokti kain (CK 6.375 str. 4 d.). Jeigu pagal sutart pirkjas daiktus turi atsiimti pardavjo verslo ar kitoje vietoje, atsiimdamas daiktus j perdavimo vietoje pirkjas privalo patikrinti j kiek ir kokyb, jeigu sutartis nenumato ko kita (CK 6.376 str. 1 d.). Jeigu pirkjas per sutartyje nustatyt termin, o jei jis nenustatytas, per proting termin po to, kai pardavjas prane, kad daiktus galima atsiimti, j neatsim, pardavjas turi teis atsisakyti vykdyti sutart arba reikalauti u daiktus sumokti ir atlyginti j saugojimo ilaidas. Jeigu pirkjas privalo nurodyti, kokius daiktus jis perka, t. y. apibdinti j dyd, form ir pan., taiau to per proting termin to nepadaro, itai gali padaryti pardavjas, atsivelgdamas jam inomas pirkjo reikmes. Pirkjas privalo savo lomis grinti pardavjui daugkartinio naudojimo tar ir pakuot, jei ko kito nebuvo numatyta sutartyje (CK 6.377 str. 1 d.). Kita tara grinama tik sutartyje numatytais atvejais. 303

CIVILIN TEIS. II dalis.

Jei pardavjas perduoda netinkamos kokybs ar nekomplektikus daiktus, pirkjas turi teis jam pareikti io kodekso 6.334 ir 6.341 straipsniuose numatytus reikalavimus (CK 6.378 str.). Taiau tokiais atvejais pardavjas, gavs pirkjo praneim, turi prioritetin teis nedelsdamas pakeisti netinkamos kokybs daiktus tinkamais arba juos sukomplektuoti. Jei pardavjas itaip itaiso sutarties paeidimus, pirkjas negali pasinaudoti kitomis savo teismis. Didmeninio pirkimopardavimo sutartis gali bti nutraukta vienaalikai, kai viena i ali j i esms paeidia, pardavjo padarytas sutarties paeidimas laikomas esminiu, jeigu perduoti daiktai yra netinkamos kokybs ir j trkum nemanoma per pirkjui priimtin termin paalinti arba pardavjas daugiau kaip du kartus paeid daikt perdavimo termin, kai daiktai pagal ilgalaik sutart turjo bti perduodami nustatytais terminais (CK 6.379 str. 2 d.), pirkjo padarytas sutarties paeidimas laikomas esminiu, jeigu jis daugiau kaip du kartus laiku nesumokjo u daiktus, kai jie per nustatytus terminus buvo perduodami, arba daugiau kaip du kartus neatsim daikt, kai jie per nustatytus terminus buvo perduodami (CK 6.379 str. 3 d.).

34.5. Nekilnojamojo daikto pirkimopardavimo sutartis


Sutarties samprata. Paskelbus Lietuvos Respublikos nepriklausomyb butai, gyvenamieji namai ir kiti nekilnojamieji daiktai privaion nuosavybn daugiausia buvo gyjami privatizavimo bdu arba atkuriant nuosavybs teis ilikus nekilnojamj turt. Kasmet vis daugjo nekilnojamj daikt pirkimopardavimo sutari tarp privai asmen, atsirado nauj pirkimopardavimo ri, irykjo nekilnojamj daikt pirkimopardavimo sutari specifika, todl rengiant naujojo CK projekt objektyviai atsirado poreikis iskirti nekilnojamojo daikto pirkimopardavimo sutart reguliuojanias teiss normas. Atskir nekilnojamojo daikto pirkimopardavimo sutari taisykli nustatym lm kelios aplinkybs, pirmiausia daugumos nekilnojamj daikt pastat ir statini neatsiejamumas nuo ems sklyp, kuriuose jie yra, antra, didesns nekilnojamj daikt, palyginti su kitais daiktais, vert tai reikalauja ginti specialius ir pirkjo, ir pardav304

V skyrius. ATSKIROS SUTARI RYS.

jo interesus, treia, dl tikslins paskirties ir ypatingos daugelio nekilnojamj daikt socialins verts statymais yra nustatomi tam tikri apribojimai dalyvauti civilinje apyvartoje ir, ketvirta, nekilnojamieji daiktai yra individualiais poymiais apibrti ir nepakeiiami daiktai, tai irgi lemia tam tikr teisini santyki, susijusi su jais, specifin reguliavim. Btent dl anksiau ivardyt aplinkybi naujajame CK atsirado naujas skirsnis, reglamentuojantis nekilnojamojo daikto pirkimo pardavimo sutartis (CK etosios knygos IV dalies XXIII skyriaus atuntasis skirsnis). CK yra nurodytos io skirsnio taikymo ribos io skirsnio normos taikomos emei, pastatams, gyvenamiesiems namams, butams ir kitokiems nekilnojamiesiems daiktams pirktiparduoti (CK 6.392 str. 1 d.). io skirsnio normos taip pat taikomos monms, kaip nekilnojamajam daiktui, pirktiparduoti tiek, kiek io skyriaus devintojo skirsnio normos (CK 6.4026.410 str.) nenustato ko kita. Nekilnojamojo daikto pirkimopardavimo sutarties apibrimas CK nra pateiktas. Taiau remdamiesi bendruoju pirkimopardavimo sutarties apibrimu, pateikiamu CK 6.305 straipsnyje, ir atsivelgdami specialisias teiss normas, idstytas CK etosios knygos IV dalies XXIII skyriaus atuntajame skirsnyje (Nekilnojamojo daikto pirkimo pardavimo sutartys), nekilnojamojo daikto pirkimopardavimo sutart apibrtume taip: nekilnojamojo daikto pirkimopardavimo sutartimi viena alis (pardavjas) sipareigoja perduoti nekilnojamj daikt kitai aliai (pirkjui) nuosavybs teise, o pirkjas sipareigoja priimti nekilnojamj daikt pagal perdavimoprimimo akt ir sumokti u j nustatyt pinig sum (kain). Sutartis yra konsensualin yra laikoma sudaryta nuo to momento, kai alys susitaria dl vis esmini slyg ir susitarim ireikia notarine forma (CK 6.393 str.). Sutartis yra abipusikai pareigojanti (sinalagmatin), atlygintin, dvial. Sutartis gali bti slygin (su atidedamja arba naikinamja slyga). Pirkimopardavimo sutarties tikslas perduoti daikt kito asmens nuosavybn ir u tai gauti nustatyt pinig sum. Susitarimas dl parduodamo daikto sutarties objekto perdavimoprimimo nuosavybn u sutart kain yra svarbiausias kriterijus, leidiantis atriboti pirkimopardavimo sutart nuo kit sutari. Nekilnojamojo daikto pirkimopardavimo sutartis yra viena i pirkimopardavimo sutari ri, todl jai taikomos nekilnojamojo daik305

CIVILIN TEIS. II dalis.

to pirkimopardavimo sutari normos (CK 6.3926.401 str.), o klausimams, kuri nereglamentuoja anksiau nurodyt straipsni normos, taikomos bendrosios pirkimopardavimo sutari nuostatos CK 6.3056.349 straipsniai. Nekilnojamojo daikto pirkimopardavimo sutartims taip pat taikomos nuosavybs ir patikjimo teises reglamentuojanios teiss normos (CK Ketvirtoji knyga), eimos teiss normos, reglamentuojanios naudojimsi ir disponavim eimos turtu (CK Treioji knyga), kitos teiss normos. ems sklyp pirkimui ir pardavimui taikomas ems statymas, kiti specialieji statymai ir su jais susij teiss aktai. Valstybs ir savivaldybi turto pirkimopardavimo sutartis (privatizavim) reglamentuoja Valstybs ir savivaldybi turto privatizavimo statymas, kiti specials statymai ir su jais susij teiss aktai. Sutarties alys. CK normos, reguliuojanios nekilnojamojo daikto pirkimopardavimo sutarties teisinius santykius, neapibria subjektins dalyvi sudties. ios sutarties alimis (subjektais, dalyviais) gali bti bet kurie civilins teiss subjektai Lietuvos Respublikos ir usienio fiziniai arba juridiniai asmenys, turintys nekilnojamj daikt nuosavybs arba patikjimo teise, iskyrus tam tikras statym nustatytas iimtis dl ems sklyp sigijimo usienio fiziniams arba juridiniams asmenims. Visikai veiksnus fizinis asmuo Lietuvos Respublikos pilietis yra laisvas sudaryti bet kokias nekilnojamj daikt pirkimopardavimo sutartis. Visikai veiksnus asmuo tai asmuo, sulauks pilnametysts, taip pat jaunesnis nei atuoniolikos met, susituoks (kai statymai tai leidia) bei emancipuotas asmuo, t. y. vis civilin veiksnum turintis asmuo. Asmenys iki keturiolikos met sandori su nekilnojamaisiais daiktais sudarinti neturi teiss. Iimtinai dl toki asmen interes ir j vardu mintus sandorius sudaro tvai arba globjai. Nepilnameiai nuo keturiolikos iki atuoniolikos met amiaus sandorius su nekilnojamaisiais daiktais sudaro turdami tv arba globj notarins formos sutikim. Pripainto neveiksniu asmens vardu sandorius sudaro jo globjas. Jis turi veikti iimtinai neveiksnaus asmens interesais ir nekilnojamojo daikto pirkimopardavimo sutart gali sudaryti tik teismui leidus. Ribotai veiksnaus asmens vardu nekilnojamojo daikto pirkimo pardavimo sutart sudaro rpintojas, taiau tokiai sutariai sudaryti taip pat reikalingas iankstinis teismo leidimas (CK 3.244 str.). Iankstinis teismo leidimas ir rpintojo sutikimas reikalingas ir tuomet, kai ribotai veiksnus asmuo pats sudaro nekilnojamojo daikto pirkimopardavimo 306

V skyrius. ATSKIROS SUTARI RYS.

sutart. Veiksnus asmuo, kuriam jo praymu dl sveikatos bkls nustatoma rpyba, ir rpintojas sudaro pavedimo arba turto perdavimo valdyti patikjimo teise sutart, kuri nustato rpintojo teises ir pareigas, susijusias su asmens turto valdymu, naudojimu bei disponavimu juo, todl CK 3.244 straipsnis yra taikomas tiek, kiek neprietarauja rpintojo ir veiksnaus asmens sudarytai sutariai (CK 3.279 str. 5 d.). Atstovavimas sudarant nekilnojamojo daikto pirkimopardavimo sutartis taip pat gali bti savanorikas (sutartinis). Savanoriko (sutartinio) atstovavimo atveju atstovui suteikiamos teiss, apibriamos galiojime. Notaro turi bti patvirtinami galiojimai sudaryti sandorius, kuriems btina notarin forma (tarp j nekilnojamj daikt pirkimo pardavimo sutartims), taip pat galiojimas nekilnojamuosius daiktus valdyti, jais naudotis arba disponuoti, jei galiojim iduoda fizinis asmuo (CK 2.138 str.). Lietuvos Respublikos ir usienio valstybi juridiniai asmenys turi teis sudaryti bet kokias nekilnojamojo daikto pirkimopardavimo sutartis, iskyrus tam tikras statym nustatytas iimtis dl ems sklyp sigijimo usienio juridiniams asmenims. Juridini asmen vardu nekilnojamojo daikto pirkimopardavimo sutartis (kaip ir visus kitus sandorius) sudaro j steigimo dokumentuose numatyti asmenys arba atitinkamus galiojimus turintys atstovai, nors sutarties alis yra pats juridinis asmuo. Juridinio asmens duodam galiojim sudaryti sandorius, kuri forma turi bti notarin, privalu patvirtinti notarikai. Jeigu nekilnojamojo daikto pardavjas yra patikjimo teise valdanios, naudojanios ir disponuojanios valstybs arba savivaldybi turtu valstybs arba savivaldybs institucijos, staigos ir organizacijos, valstybs arba savivaldybs mons, be savininko sutikimo jos neturi teiss priimti sprendim, susijusi su nekilnojamojo daikto perleidimu kit asmen nuosavybn, jei statymai nenumato kitaip (Valstybs ir savivaldybi turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo statymo 911 str.). Jeigu nekilnojamojo daikto pardavjas yra akcin (arba udaroji akcin) bendrov, tai pagal 2003 m. gruodio 11 d. Akcini bendrovi statymo pakeitimo statymo Nr. IX1889 13 straipsn dvejus metus nuo akcins bendrovs steigimo nekilnojamj turt sigyjant i akcins bendrovs steigjo kiekvienas toks sandoris, kai sandorio arba bendra toki sandori suma per finansinius metus yra ne maesn kaip deim307

CIVILIN TEIS. II dalis.

tadalis akcins bendrovs statinio kapitalo dydio, turi bti visuotinio akcinink susirinkimo patvirtintas kvalifikuota bals dauguma, kuri negali bti maesn kaip du tredaliai susirinkime dalyvaujani akcinink akcij suteikiam bals. Be to, is turtas iki visuotinio akcinink susirinkimo turi bti vertintas nepriklausomo turto vertintojo teiss akt, reglamentuojani turto vertinim, nustatyta tvarka. Turto vertinimo ataskaitoje, be kita ko, turi bti ivada, ar akcins bendrovs sigyjamo turto vert atitinka mokam u j sum. Be to, akcins bendrovs valdyba priima sprendimus dl ilgalaikio turto, kurio balansin vert didesn kaip dvideimtadal bendrovs statinio kapitalo, investavimo, perleidimo (skaitant ir pardavim), nuomos (skaiiuojama atskirai kiekvienai sandorio riai) bei sprendimus sigyti (skaitant ir pirkim) ilgalaikio turto u kain, didesn kaip dvideimtadal bendrovs statinio kapitalo. Akcins bendrovs statuose gali bti numatyta, kad valdyba, prie priimdama anksiau nurodytus sprendimus, turi gauti visuotinio akcinink susirinkimo pritarim. Visuotinio akcinink susirinkimo pritarimas nepanaikina valdybos atsakomybs u priimtus sprendimus (2003 m. gruodio 11 d. Akcini bendrovi statymo pakeitimo statymo Nr. IX1889 34 str. 4 p.). Sutarties forma. statymas tvirtina nuostat, jog notarine forma turi bti sudaromi daiktini teisi nekilnojamj daikt perleidimo ir daiktini teisi bei nekilnojamojo daikto suvarymo sandoriai (CK 1.74 str.). Nekilnojamojo daikto pirkimopardavimo sutartis turi bti notarins formos. Tai imperatyvi statymo nuostata ir formos reikalavim nesilaikymas sutart daro negaliojani (CK 6.393 str.). Tam tikr ypatum dl formos turi nuosavybs teiss nekilnojamuosius daiktus gijimas turto pardavimo i varytini ir turto perdavimo iiekotojui akt pagrindais Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekse (toliau CPK) nustatyta vykdymo proceso tvarka. Paymtina, kad minti dokumentai neprivalo bti notarins formos, juos surao teismo antstoli kontoros antstolis, o tvirtina apylinks teismo, kurio veiklos teritorijoje yra antstolis, teisjas (CPK 702, 724725 str.). Turto pardavimo i varytini bei turto perdavimo iiekotojui aktas yra prilyginamas notarikai patvirtintai pirkimopardavimo sutariai, o jo nuoraas yra nuosavybs teis patvirtinantis dokumentas nustatyta tvarka registruojant pirkimopardavimo sutart. Naujajame CPK i akt (turto pardavimo be varytini akto nebelieka) tvirtinimo tvarka pakito, teisjo rezoliucija arba nutartimi patvirtintas turto pa308

V skyrius. ATSKIROS SUTARI RYS.

rdavimo i varytini arba perdavimo iiekotojui aktas yra nuosavybs teis patvirtinantis dokumentas (CPK 725 str. 8 d.). Specifin yra ir nekilnojamojo daikto pirkimopardavimo sutartis moni bankroto teisiniuose santykiuose. 2001 m. kovo 20 d. moni bankroto statymo 33 straipsnyje nustatyta, jog bankrutuojanios ir bankrutavusios mons nekilnojamieji daiktai parduodami i varytini Vyriausybs nustatyta tvarka, o neparduotas turtas gali bti perduotas kreditoriams. iame straipsnyje tvirtinta nuostata, jog nekilnojamojo daikto pirkimopardavimo sutartis arba perdavimo aktas yra prilyginami notaro patvirtintai sutariai ir yra nuosavybs teis patvirtinantys dokumentai registruojant nekilnojamojo daikto pirkimopardavimo sutartis. Kolizijos problema iuo atveju nekyla, nes LR moni bankroto statymo 33 straipsnio 1 dalies nuostata, prilyginanti bankrutuojanios (bankrutavusios) mons administratoriaus pasirayt ios mons nekilnojamojo turto pirkimopardavimo sutart arba perdavimo akt notaro patvirtintai sutariai, imperatyvioms CK normoms neprietarauja, nes nepaneigia kodekse tvirtinto reikalavimo sandorius dl nuosavybs teisi nekilnojamj turt perleidimo sudaryti notarine forma. Atsivelgiant tai, darytina ivada, jog bankrutuojanios (bankrutavusios) mons nekilnojamojo turto perleidimo sandoriai atitinka CK nustatyt notarins formos reikalavim, todl papildomai tvirtinti i sandori notarine tvarka nebereikia. Tokia ivada darytina, atsivelgiant ir (...) CK normas, tam tikr pareign patvirtintus sandorius prilyginant notaro patvirtintiems (pvz., CK 2.138 str. 2 d., 5.28 str. 1, 6 d.)231. Teisin sandori registracij reglamentuoja CK 1.75 straipsnis, kuriame tvirtinta galimyb statymu nustatyti privalom atitinkam sandori teisin registracij. Jei tokia registracija nustatyta, taiau sandoris neregistruotas, alims jis vis tiek galioja. Asmen teiss ir pareigos atsiranda ne nuo teisins registracijos, o nuo momento, kuris yra nustatytas statymu arba ali susitarimu. Sandorio neregistravimas ukerta keli alims panaudoti sandorio fakt prie treiuosius asmenis bei rodinjant savo teises remtis kitais rodymais, praktikoje asmenys, sudarydami atitinkamus sandorius, danai juose nustato teisi gijjo pareig per proting termin registruoti sandor vieame registre, o

231 Lietuvos Aukiausiojo Teismo Civilini byl skyriaus 2001 m. spalio 29 d. konsultacija // Teism praktika. 2001. Nr. 16, p. 375376.

309

CIVILIN TEIS. II dalis.

nepagrstai vengiant atlikti teisin registracij numato pareig atlyginti kitos alies dl to patirtus nuostolius. Sandorio registracija yra reikminga ir tuo atveju, jei t pat daikt sigijo keli asmenys, taiau vienas j sandor registravo, o kitas ne, tuomet laikoma, kad daikt sigijo sandor registravs asmuo. Btent teisin registracija ir yra kriterijus nustatant daikto ir nuosavybs teiss j gijj anksiau nurodytoje situacijoje. Jei sandorio neregistravo n vienas asmuo, laikoma, kad nuosavybs teis j gijo pirmasis sandor sudars asmuo. O jei nuosavybs teis registravo keli asmenys, teiss gijju laikomas pirmasis sandor registravs asmuo. Pavyzdiui, galima situacija, kai pirkjui neregistravus nekilnojamojo daikto pirkimo pardavimo sutarties nesiningas pardavjas t pat nekilnojamj daikt parduoda antrajam pirkjui, jei is pirmiau registruot sutart Nekilnojamojo turto registre. Tokiu atveju pirmasis pirkjas, nors ir jam buvo perjusi nuosavybs teis nekilnojamj daikt, i siningo antrojo pirkjo neturt teiss isireikalauti daikto, o galt pareikti iekininius reikalavimus tik pardavjui. Nuosavybs teiss registracija yra nekilnojamajam daiktui bdingo teisinio reimo poymis, iskiriantis nekilnojamj daikt sandorius i kit sandori, nors naujasis CK nenustato reikalavimo ir kartu konkretaus termino, per kur registruojama nekilnojamojo daikto pirkimo pardavimo sutartis, taiau praktikoje, neregistravus ios sutarties, nekilnojamojo daikto savininkas neturs teiss to daikto perleisti, keisti arba atlikti bet koki kit teisini veiksm, kurie susij su j, kaip juridini fakt, registravimu Nekilnojamojo turto registre. Specifika pasiymi ems sklyp pirkimopardavimo sutari teisins registracijos reglamentavimas. ems statymo 14 straipsnyje yra nustatyta, kad visi ems sandoriai per tris mnesius turi bti registruojami Nekilnojamojo turto registre statym nustatyta tvarka. sigaliojus CK buvo pertvarkytas Nekilnojamojo turto registras. Btent sandoriai dl nuosavybs teiss nekilnojamuosius daiktus perleidimo yra vienas i Nekilnojamojo turto registre registruojam juridini fakt. Nekilnojamojo turto registro statymo 17 straipsnis reglamentuoja informacijos apie sudaryt ir patvirtint nuosavybs teisi nekilnojamj daikt perleidimo sandor perdavim Nekilnojamojo turto registro tvarkytojui. U mint duomen pateikim yra atsakingas notaras, kuris, patvirtins nuosavybs teiss perleidimo sandor, ne vliau kaip per 310

V skyrius. ATSKIROS SUTARI RYS.

24 valandas nuo sandorio patvirtinimo privalo perduoti pagrindinius sandorio duomenis Nekilnojamojo turto registro tvarkytojui, o is, gavs tok praneim, per vien darbo dien padaro atitinkam ym, jog yra sudarytas ir notaro patvirtintas nuosavybs teisi konkret daikt perleidimo sandoris. Taiau notaras Nekilnojamojo turto registrui tik pranea apie jo patvirtint pirkimopardavimo sutart, o asmuo, nusipirks nekilnojamj daikt, iame registre turi pats registruoti nuosavybs teiss perjimo fakt, t. y. nupirkt daikt registruoti savo vardu. Sandorio sudarymas dar nereikia, kad asmuo gijo nuosavybs teis nekilnojamj daikt, ji atsiranda tik nuo daikto perdavimoprimimo akto pasiraymo. Todl sandorio sudarymas yra juridinis faktas, kuris gali bti registruojamas Nekilnojamojo turto registre. io fakto registravimas turi visuotins reikms, nes kilus ginui asmuo negals teisintis neinojs vieame registre esani duomen apie sudaryt nuosavybs teisi perleidimo sandor. Sutarties turinys. Nekilnojamojo daikto pirkimopardavimo (kaip ir bet kuri kit prievoli) sutarties turinys negali prietarauti imperatyvioms statym normos, vieajai tvarkai arba gerai moralei (CK 6.3 str.). Esminmis nekilnojamojo daikto pirkimopardavimo sutarties slygomis laikomos slygos dl pirkimopardavimo sutarties dalyko, kainos ir pirkjo teisi ems sklyp aptarimas, taip pat slygos, nustatytos statymais, bei slygos, kurias kaip esmines nustato alys. Esmin gyvenamojo namo, buto arba j dalies pirkimopardavimo sutarties slyga, kai parduodamame name arba bute gyvena asmenys, kurie pagal statymus arba sutartis isaugo teis naudotis gyvenamj patalpa ir pasikeitus jos savininkui, yra i asmen ivardijimas (sraas) ir j teiss naudotis gyvenamj patalpa turinys (CK 6.400 str.). Nekilnojamojo daikto pirkimopardavimo sutarties dalykas nekilnojamasis daiktas. Sutarties dalyku gali bti tik neiimti i apyvartos, realiai (fizikai) egzistuojantys nekilnojamieji daiktai, kurie priklauso pardavjui nuosavybs (ar patikjimo) teise, turintys ekonomin vert. Nekilnojamieji daiktai gali dalyvauti apyvartoje tik tada, kai jie yra nustatyta tvarka registruoti Nekilnojamojo turto registre. Nekilnojamojo daikto pirkimopardavimo sutarties dalyku negali bti Konstitucijos 47 straipsnio 4 dalyje nurodyti i apyvartos iimti daiktai, iimtins nuosavybs teise priklausantys tik Lietuvos Respublikai (CK 4.7 str. 2 d.) ir negalintys bti privaios nuosavybs teiss ob311

CIVILIN TEIS. II dalis.

jektais, pavyzdiui, valstybins reikms vidaus vandenys, valstybins reikms mikai ir parkai, valstybins reikms keliai, valstybins reikms istorijos, archeologijos, kultros objektai ir kiti ems statyme ivardyti objektai. Tai ypatingos reikms objektai, kuri tinkamas naudojimas bei apsauga turi svarbi reikm valstybs politiniam, ekonominiam bei kultriniam gyvenimui. Nekilnojamojo daikto pirkimopardavimo sutartyje privalo bti nurodyti duomenys apie nekilnojamj daikt, kur pardavjas privalo pagal sutart perduoti pirkjui, taip pat nurodyta to daikto vieta atitinkamame ems sklype arba parduodamo nekilnojamojo daikto vieta kitame nekilnojamajame daikte. i slyga yra imperatyvi ir jeigu anksiau nurodyt duomen nra, tai sutartis negali bti notaro tvirtinama, o patvirtina negalioja (CK 6.396 str. 2 d.). Praktikoje duomenys apie daikto viet atitinkamame ems sklype daniausiai nurodomi prie sutarties pridedamame ems sklypo plane. Vyriausybs 1999 m. kovo 9 d. nutarime Nr. 260 Dl naudojam valstybins ems sklyp pardavimo ir nuomos ne ems kio paskiriai (veiklai) ir ems kio ministro 2002 m. gruodio 21 d. sakyme Nr. 512 Dl nekilnojamojo turto objekt rib paymjimo kadastro emlapyje taisykli nustatyta, kad pridedamame ems sklypo plane turi bti paymtos sklypo rib tak koordinats ir jame esani pastat kontr arba pastat centr koordinats valstybinje geodezini koordinai sistemoje, iskyrus nam vald ems sklypus, kuri naudojamo ems sklypo plotas gali bti paymtas plane i technins apskaitos bylos, ir kaimo vietovje esanius ems sklypus, kuri ems sklypo planas gali bti parengtas pagal ems reformos emtvarkos projekt. Nekilnojamojo daikto pirkimopardavimo sutartyje pastat ir statini vieta ems sklype paymima raant pastatui arba statiniui suteikt indeks, nurodyt ems sklypo plane, esaniame technins apskaitos byloje. Toks isamus ir tikslus susistemintos informacijos raymas nekilnojamojo daikto pirkimopardavimo sutart leidia tiksliai identifikuoti parduodam objekt ir jo viet ems sklype. Duomenimis apie parduodamo nekilnojamojo daikto viet kitame nekilnojamajame daikte paprastai laikomi sukonkretinantys duomenys (indeksai). Sutartyse turi bti nurodyti duomenys apie parduodam nekilnojamj daikt, rayti valstybins mons Registr centras iduot paymjim (rekomenduotina duomenis nurodyti pagal valstybins mons Registr centro paym, iduodam sandoriui sudaryti, 312

V skyrius. ATSKIROS SUTARI RYS.

ir galiojani 30 dien) apie Nekilnojamojo turto registre registruotus statinius (butus, patalpas) ir teises juos (pvz., butui unikalus numeris, kambari skaiius, bendras plotas, tikslus adresas (gatv, namo numeris, buto numeris, miestas), Nekilnojamojo turto registre registruojant but suteiktas rao numeris, kadastro duomen bylos numeris, statinio, kuriame yra butas, unikalus numeris ir paymjimas plane. Tokia pati informacija yra nurodoma ir parduodant gyvenamj nam alia anksiau ivardyt duomen raomi ems sklypo kadastriniai duomenys. Nekilnojamojo daikto pirkimopardavimo sutarties dalyku, atsivelgiant Nekilnojamojo turto registro statymo 9 straipsnio 1 dalyje nustatytus reikalavimus dl nekilnojamj daikt registracijos Nekilnojamojo turto registre, gali bti ie nekilnojamieji daiktai, jeigu jie yra suformuoti kaip atskiri nekilnojamojo turto objektai ir jiems suteiktas unikalus numeris: 1) ems sklypai; 2) statiniai; 3) daugiabui nam butai; 4) patalpos. Atskirais nekilnojamojo turto objektais, kartu ir nekilnojamojo daikto pirkimopardavimo sutarties dalyku pagal Nekilnojamojo turto kadastro statymo 9 straipsnio 2 dal negali bti: 1) ems sklypo priklausiniai; 2) patalpos individualiuose gyvenamuosiuose namuose ir butuose, kuri negalima pertvarkyti atskirus nekilnojamojo turto objektus; 3) bendro naudojimo patalpos, renginiai ir rsiai; 4) kio pastatai, priestatai, kurie pagal panaudojim arba kins veiklos bd yra tiesiogiai susij su pastatu, butu arba patalpa, suformuoti kaip atskiras nekilnojamojo turto objektas; 5) kito nekilnojamojo turto objekt (statini) priklausiniai: inineriniai renginiai, kurie pagal savo funkcijas yra tiesiogiai susij su ems sklypu ar statiniu, jau suformuotu kaip atskiras nekilnojamojo turto objektas (keliai, geleinkeliai, uosto renginiai ir pan.); kiemo renginiai, jei negalima nustatyti aikios j tikslins priklausomybs, paskirties arba neapibrtas i objekt naudojimo ar kins veiklos bdas; tvoros, sienos, ems dangos, sankasos, geleinkelio pabgiai ir bgiai, riboenkliai ir kiti rengi313

CIVILIN TEIS. II dalis.

niai, kuri funkcijos yra tiesiogiai susijusios su ems sklypu arba pastatu, suformuotu kaip atskiras nekilnojamojo turto objektas. Nekilnojamojo daikto pirkimopardavimo sutarties dalyku taip pat gali bti nekilnojamojo daikto idealiosios dalys (pvz., 75/100 dalys) perkant nekilnojamj daikt i vieno bendraturio, turinio nekilnojamj daikt bendrosios dalins nuosavybs teise, arba perkant dal nekilnojamojo daikto. Jeigu nekilnojamais daiktas pardavjui priklauso bendrosios dalins nuosavybs teise, jis privalo ratu per notar praneti kitiems bendraturiams apie ketinim parduoti savo dal ne bendraturiui ir kartu nurodyti kain bei kitas slygas, kuriomis parduoda savo dal, tam, kad kiti bendraturiai galt pasinaudoti pirmenybs teise pirkti parduodam daikto dal (CK 4.79 str.). CK 1.109 straipsnyje tvirtinta nuostata, kad civilini teisi objektu gali bti identifikuotas bei statym nustatyta tvarka registruotas ems sklypas, t. y. suformuota teritorijos dalis, nustatytos jos ribos atlikus kadastrinius matavimus, pagrindin tikslin ems naudojimo paskirtis, ems naudojimo ir kins veiklos pobdis, plotas ir kiti duomenys, nurodyti Nekilnojamojo turto kadastro statymo 24 straipsnio 1 dalyje. Vadinasi, ems sklypas, kaip civilini teisi objektas, turi bti identifikuotas ir registruotas. ems sklypas turi bti suformuotas kaip atskiras nekilnojamojo turto objektas raant jo btinus duomenis, nustatytus Nekilnojamojo turto kadastro statyme, Nekilnojamojo turto kadastr ir registravus sklyp Nekilnojamojo turto registre. Tik atlikus iuos veiksmus, ems sklypas gali tapti civilini teisi objektu ir dalyvauti civilinje apyvartoje kaip sandorio objektas. Civilini teisi objektas yra ne tik konkretus, apibdintas pagal individualius poymius ems sklypas, bet ir kitas su juo susijs neatskiriamas turtas: sklype esantys vandens telkiniai ir mikas, medi ir krm eldiniai, daugiameiai sodiniai. Sutartyje privalo bti nurodyti ie duomenys apie nekilnojamj daikt: objekto pavadinimas, nekilnojamojo daikto tipas (pastatas, renginys ir kt.), adresas, trumpas apraymas (pvz., gyvenamasis namas), daikto paskirtis (pvz., administracins patalpos ir pan.). Sutarties kaina. Pirkimopardavimo sutartyse privalomai nurodoma ali susitarimu nustatyta daikto kaina. Jeigu kaina sutartyje nenurodyta, sutartis laikoma nesudaryta (CK 6.397 str.). Nekilnojamojo daikto pirkimopardavimo sutartims netaikomos bendrosios pirkimo 314

V skyrius. ATSKIROS SUTARI RYS.

pardavimo sutartims nustatytos taisykls (CK 6.313 str. 26 d.), leidianios pirkimopardavimo sutartyse kain nustatyti remiantis protingumo kriterijais arba pripainti, kad alys turjo omenyje kain, kuri sutarties sudarymo metu buvo prasta toje prekybos srityje. Sudarant nekilnojamojo daikto pirkimopardavimo sutart, kaip ir bet koki kit pirkimopardavimo sutart, verts dsnis reikalauja, kad nustatant kain bt atsivelgta daikto vert rinkoje, nes pirkimo pardavimo sutartimi paprastai siekiama gauti daikto vert atitinkant pinigin ekvivalent. Akivaizdu, kad tokiu atveju daikto kaina turi atitikti mogaus kinius ir buitinius poreikius ir turi neprietarauti atlygintinio sandorio prigimiai ir protingumo principui. Kaina nustatoma pinigais ali susitarimu (CK 6.313 str. 1 d.). Remiantis Usienio valiutos Lietuvos Respublikoje statymu, teista mokjimo priemon yra ne tik litai, bet ir kitos usienio valiutos atliekant mokjimus negrynaisiais pinigais, o eurai ir grynaisiais, jei alys tarpusavio susitarimu dl to susitar. Vadinasi, alys nekilnojamojo daikto pirkimopardavimo sutartyje kain gali nurodyti ne tik litais, bet ir kita usienio valiuta. Atitinkamai alims susitarus mokjimas taip pat gali bti vykdomas bet kokia valiuta, jei atsiskaitoma pavedimu, o litais arba eurais galima atsiskaityti ir grynaisiais. parduodamo ems sklypo kain eina ir jame esani pastat, statini ir kit objekt kaina, jeigu ko kita nenustato statymai arba sutartis (CK 6.397 str. 2 d.). alys savo susitarimu (arba statymas) gali i nuostat pakeisti, pavyzdiui, numatyti, kad savininkas parduoda tik ems sklyp, o jame stovinius pastatus pasilieka sau. statym leidjas teisingu kainos nurodymu laiko tiek tiksl visos kainos paraym, tiek daikto ploto arba kitokio jo dydio vieneto kainos nurodym sutartyje, po to viso daikto kaina nustatoma pagal faktik pirkjui perduodamo nekilnojamojo daikto dyd (CK 6.397 str. 3 d.). Kainos sumokjimo tvarka nra isamiau aptarta skirsnyje, reglamentuojaniame nekilnojamojo daikto pirkimopardavimo sutart, taiau iuo atvilgiu remiamasi CK 6.313 straipsnio 4 dalimi, t. y. jei sutartyje nenumatyta ko kita, pirkjas privalo i karto sumokti vis kain. Be to, CK 6.344 straipsnio 4 dalyje nurodyta, kad jeigu statymai nustato, jog pirkimopardavimo sutart btina sudaryti notarins formos ir po to registruoti vieame registre, tai pirkjas kain sutarties pasiraymo metu privalo sumokti notaro depozitin sskait, o pardavjui pinigus notaras perduoda sutart registravus vieame registre, 315

CIVILIN TEIS. II dalis.

iskyrus atvejus, kai ali susitarimas numato kitoki atsiskaitymo tvark. Kadangi nekilnojamojo daikto pirkimopardavimo sutarties notarin forma yra privaloma, io straipsnio nuostata turt bti taikoma ir perkant nekilnojamj daikt. Tai bendroji taisykl, taiau alys gali susitarti dl kitokios apmokjimo tvarkos. Beje, praktikoje beveik nepasitaiko atvej, kai i bendroji taisykl realiai taikoma, nes alys arba atsiskaito grynais, arba perveda pinigus tiesiai pardavjo sskait. Usienio valstybse atsiskaityti u nusipirkt nekilnojamj daikt daniausiai atidaroma slyginio deponavimo sskaita, i kurios pinigai sumokami pardavjui, kai yra vykdomos tam tikros pirkimopardavimo sutartyje nustatytos slygos. Tokia praktika vis daniau pradedama taikyti ir Lietuvoje, ypa santykiuose tarp verslo subjekt. Pirkjo teiss ems sklyp (arba pastatus, statinius, renginius ir kitus objektus). Viena i esmini nekilnojamojo daikto pirkimopardavimo sutarties slyg yra pirkjo teisi ems sklyp, kur uima parduodamas daiktas ir kuri btina jam naudoti pagal paskirt, aptarimas. Sutartis, kurioje neaptartos pirkjo teiss ems sklyp, negali bti notaro tvirtinama, o jeigu patvirtinta, yra negaliojanti (CK 6.394 str. 2 d.). CK normos reglamentuoja ias situacijas: Jeigu parduodamo pastato arba kitokio nekilnojamojo daikto savininkas yra ir ems sklypo savininkas, tai em, esanti po tuo pastatu arba kitokiu nekilnojamuoju daiktu, gali bti perduodama pirkjui: nuosavybs teise; nuomos teise; ustatymo teise. Jeigu parduodamo pastato arba kitokio nekilnojamojo daikto savininkas nra ems sklypo, kuriame yra tas daiktas, savininkas, tai pastat arba kitok nekilnojamj daikt jis gali parduoti be ems sklypo savininko sutikimo tik tuo atveju, jei tai neprietarauja statym ir (ar) sutarties nustatytoms to ems sklypo naudojimo slygoms. Jei toks nekilnojamasis daiktas parduodamas, pirkjas gyja teis naudotis atitinkama ems sklypo dalimi tokiomis pat slygomis kaip ir nekilnojamojo daikto pardavjas (CK 6.394 str. 2 d.). Jeigu parduodami pastatai stovi ant valstybei nuosavybs teise priklausanios ems, notarai paprastai reikalauja apskrities virininko sutikimo. Manytume, kad kai parduodami pastatai, pastatyti ant valstybei nuosavybs teise priklausanios ems, ir t pastat savininkas buvo 316

V skyrius. ATSKIROS SUTARI RYS.

pasiras valstybins ems nuomos sutart su valstybei atstovaujania institucija, apskrities virininko sutikimas nra reikalingas. Akivaizdu, kad tokiu atveju naudojimasis valstybins ems sklypu neprietaraut statym (arba sutarties) nustatytoms ems sklypo naudojimo slygoms, todl naujasis pastato savininkas turt gyti teis naudotis mintu ems sklypu tokiomis pat slygomis kaip ir ankstesnis savininkas. Toki teis jam suteikia CK 6.551 straipsnio 2 dalis, nustatanti, kad valstybin em inuomojama ne aukciono bdu, jeigu ji ustatyta fiziniams ir juridiniams asmenims nuosavybs teise priklausaniais pastatais, statiniais arba renginiais. Btent taip i CK 6.394 straipsnio 3 dalies nuostat aikina ir Nacionalin ems tarnyba prie ems kio ministerijos, pasiremdama Teisingumo ministerijos nuomone, jog CK 6.394 straipsnio 3 dalies nuostata reikia, kad teis naudotis atitinkama ems sklypo dalimi tokiomis pat slygomis suponuoja tai, kad nekilnojamojo daikto pirkjas gyja visas teises ir/ar pareigas, kurios kyla i atitinkamos sutarties dl naudojimosi ems sklypu, kuri pardavjas buvo sudars su ems sklypo savininku, proporcingai ems sklypo dalies dydiui, jeigu alys (ems sklypo savininkas, nekilnojamojo daikto pardavjas ir pirkjas) nesusitaria kitaip. Nekilnojamojo daikto pardavimas savaime nenutraukia ems sklypo, kuriame yra tas nekilnojamasis daiktas, nuomos sutarties232. Atsivelgiant tai, kad ems sklypo savininkui nuosavybs teise priklauso virutinis ems sklypo sluoksnis, ant ems sklypo esantys statiniai bei j priklausiniai, kiti nekilnojamieji daiktai, jeigu statymo arba sutarties nenustatyta kitaip (CK 4.40 str. 1 d.), t. y. statiniai pripastami ems sklypo, kuriame tie statiniai yra, priklausiniais, todl parduodant ems sklyp btina aptarti pirkjo teises pastatus, statinius, renginius ir kitus objektus. Jeigu ems sklypas, kuriame yra pardavjui nuosavybs teise priklausani pastat arba kitoki nekilnojamj daikt, parduodamas neperduodant pirkjui nuosavybs teiss tuos nekilnojamuosiuos daiktus, tai pardavjui paliekama teis naudotis ta ems sklypo dalimi, kuri uima nekilnojamieji daiktai ir kuri yra btina j naudojimui ustatymo arba kitokia pirkimopardavimo sutartyje numatyta teise ir slygomis. Jeigu sutartyje pardavjo teis naudotis ems sklypu neaptarta,
232 Nacionalins ems tarnybos prie ems kio ministerijos 2003 m. vasario 28 d. ratas Nr. 3B-(3.1)355.

317

CIVILIN TEIS. II dalis.

tai pardavjui nustatomas servitutas t ems sklypo dal, kuri uima nekilnojamasis daiktas ir kuri btina jo naudojimui pagal jo paskirt (CK 6.395 str.). iame straipsnyje taip pat yra nustatyta bendra taisykl jeigu parduodant ems sklyp, kuriame yra pastat, statini, rengini, sodini arba kitoki objekt, sutartyje nuosavybs teiss iuos daiktus klausimas nra aptartas, laikoma, kad nuosavybs teis juos perjo ems sklypo pirkjui. i nuostata turt bti ypa svarbi pardavjui tais atvejais, kai parduodamame ems sklype yra pastat, kuri pardavjas nra registravs Nekilnojamojo turto registre ir neketina j parduoti (pvz., nebaigti statyti pastatai, savavalika statyba ir pan.). ali teiss ir pareigos. Nekilnojamojo daikto pirkimopardavimo sutartyje pardavjo ir pirkjo teiss ir pareigos yra sutarties turinio vidin forma. Jos detalizuoja pardavjo ir pirkjo tarpusavio santykius, numato j konkreias galimo ir privalomo elgesio ribas. Atsivelgdami tai, kad nekilnojamojo daikto pirkimopardavimo sutarties pardavjo ir pirkjo teises ir pareigas nustato bendrosios pirkimopardavimo sutari nuostatos, apvelgsime tik svarbiausias i j, pasiyminias tam tikra specifika. Pagrindin pardavjo pareiga perduoti nekilnojamj daikt pirkjo nuosavybn. Bendroji nuostata tiek dl kilnojamj, tiek dl nekilnojamj daikt yra ta, jog nuosavybs teis gyjama nuo daikt perdavimo momento, jei statymas arba sutartis nenustato kitaip (pvz., sutartyje gali bti nustatoma, jog nuosavybs teis pereina pirkjui tik tada, kai jis vykdo tam tikr sutartyje nustatyt slyg). Pagal sandorius nuosavybs teis nekilnojamj daikt gyjama nuo statymo nustatyto momento (CK 4.49 str. 2 d.). Kitaip nei sigyjant kilnojamuosius daiktus, asmenys pirkimopardavimo sutartimi negali nustatyti nuosavybs teiss nekilnojamj daikt kitokio gijimo momento, nei nustato statymas ia daikto perdavimoprimimo momentas yra nuosavybs teiss perjimo momentas. Taigi asmenys, tik pasira ir notarikai patvirtin pirkimopardavimo sutart dl nuosavybs teiss nekilnojamj daikt perleidimo, jos negyja. Nuosavybs teis nekilnojamj daikt pirkjui pereina nuo daikto perdavimo (CK 6.393 str. 4 d.). Nekilnojamojo daikto, esanio pirkimopardavimo sutarties dalyku, perdavimas ir primimas yra forminamas pardavjo ir pirkjo pasiraytu primimoperdavimo aktu arba kitokiu sutartyje nurodytu dokumentu. 318

V skyrius. ATSKIROS SUTARI RYS.

CK 6.398 straipsnis numato nekilnojamojo daikto perdavimo taisykles, kurios i esms skiriasi nuo bendrj taisykli: pastato perdavimasprimimas turi bti forminamas raytiniu dokumentu, kuriame pasirao abi alys; statymas nereikalauja, kad is dokumentas bt notarikai patvirtintas (nors alys tarpusavio susitarimu gali susitarti ir dl perdavimoprimimo akto notarinio patvirtinimo); jeigu viena sutarties alis vengia pasirayti sutartyje nurodyt perdavimoprimimo dokument, laikoma, kad pirkjas atsisako priimti, o pardavjas perduoti daikt. Sutarties sudarymo ir daikto perdavimo momentai gali sutapti tik tuomet, kai asmenys paioje nekilnojamojo daikto pirkimopardavimo sutartyje nurodo, jog sutartis kartu yra ir nekilnojamojo daikto primimoperdavimo aktas. Tokiu atveju nebereikia jokio atskiro dokumento. Asmenys ne tik sudaro sutart, bet kartu ir perduoda daikt, o su juo ir nuosavybs teis j, t. y. pirkjas pirkimopardavimo sutarties sudarymo metu tampa nekilnojamojo daikto savininku. Primimoperdavimo aktas gali bti nuosavybs teiss perdavimo dokumentu, nesvarbu, kaip is dokumentas pavadintas, jeigu jame yra paymima apie nuosavybs teiss perdavim i vieno asmens kitam. Jeigu dokumente nekalbama apie nuosavybs teiss perdavim, tai yra techninio pobdio dokumentas, kuris atspindi, kad tam tikras nekilnojamasis daiktas faktikai pereina i vieno asmens kitam. Nuosavybs teiss perjimui to neutenka. Jeigu techninio pobdio dokumente nekalbama apie nuosavybs teiss perdavim, tai nuosavybs teisei perduoti turi egzistuoti atskiras dokumentas, kuris nurodyt apie nuosavybs teiss perdavim233. Jeigu pardavjas nevykdo prievols perduoti nekilnojamj daikt pirkjui nuosavybs teise, tai pirkjas turi teis reikalauti, kad pardavjas daikt perduot. i teis inyksta, jeigu daiktas jau perduotas kitam tos paios ries teis turiniam pirkjui. Jeigu daiktas dar neperduotas, pirmenyb priklauso tam pirkjui, kurio naudai prievol atsirado pirmiau, jei to negalima nustatyti, pirmiau iekin pareikusiam pirkjui. Negalintis gyvendinti savo teiss reikalauti prievol vykdyti natra
Lietuvos Aukiausiojo Teismo 2001 m. rugsjo 12 d. nutartis, priimta Vilniaus miesto valdyba v. UAB Seta, ems ir kito nekilnojamojo turto kadastro ir registro valstybs mons Vilniaus filialas byloje, Nr. 3K3804/2001, kat. 28.
233

319

CIVILIN TEIS. II dalis.

pirkjas turi teis reikalauti tik atlyginti nuostolius. Jeigu nekilnojamojo daikto pirkimopardavimo sutartis numato netesybas dl daikto neperdavimo, tai pirkjas turi teis savo pasirinkimu reikalauti arba sumokti netesybas, arba perduoti nekilnojamj daikt (CK 6.60 str.). Svarbi pardavjo pareiga perduoti tinkamos kokybs nekilnojamj daikt. Aplinkyb, kad pirkjas prim nekilnojamojo daikto pirkimo pardavimo sutarties slyg neatitinkant nekilnojamj daikt, nra pagrindas atleisti pardavj nuo atsakomybs u netinkam sutarties vykdym net ir tais atvejais, kai tokia neatitiktis buvo aptarta nekilnojamojo daikto perdavimo dokumente (CK 6.398 str. 4 d.). Prims netinkamos kokybs daikt pirkjas turi teis savo pasirinkimu pagal CK 6.334 straipsn pareikalauti: kad bt atitinkamai sumainta pirkimo kaina; kad pardavjas neatlygintinai per proting termin paalint daikto trkumus arba atlygint pirkjo ilaidas jiems itaisyti, jei trkumus manoma paalinti; grinti sumokt kain ir atsisakyti sutarties, jei netinkamos kokybs daikto pardavimas yra esminis sutarties paeidimas. CK 6.399 straipsnis numato iimt i CK 6.334 straipsnio, pirkjas neturi teiss reikalauti netinkamos kokybs daikt pakeisti tinkamu. i iimtis pagrsta tuo, kad nekilnojamasis daiktas individualiais, o ne riniais poymiais apibdinamas daiktas, todl j pakeisti kitu nemanoma. Pardavjo pareiga sudarant nekilnojamojo daikto pirkimo pardavimo sutart spti pirkj dl vis treij asmen teisi nekilnojamj daikt, t. y. pardavjas privalo patvirtinti, kad perduodamus daiktus tretieji asmenys neturi joki teisi arba pretenzij, iskyrus atvejus, kai pirkjas i anksto sutiko priimti daiktus, kurie yra toki teisi arba pretenzij objektai, o pardavjas apie ias teises arba pretenzijas tinkamai prane pirkjui. Pardavjas taip pat privalo panaikinti perduodam daikt keitim (hipotek) nepaisydamas, ar keitimas (hipoteka) buvo registruotas, ar ne, iskyrus atvejus, kai pirkjas, i pardavjo gavs tinkam informacij, sutinka pirkti daiktus, teiss kuriuos yra suvarytos tokiu bdu. Pardavjas privalo patvirtinti pirkjui, kad perduodami daiktai nearetuoti ir kad jie nra teisminio gino objektas, taip pat kad pardavjo teis disponuoti daiktais neatimta arba neapribota. Nekilnojamojo daikto pardavjas privalo patvirtinti pirkjui, kad 320

V skyrius. ATSKIROS SUTARI RYS.

nra joki vieosios teiss paeidim arba apribojim, kurie galt turti takos pirkjo nuosavybs teisei t daikt (CK 6.321 str.). Jei pardavjas yra tinkamai pranes pirkjui apie treij asmen teises perduodamus daiktus arba i teisi suvarym sutarties sudarymo metu, taip pat jei treij asmen teiss arba j suvarymas buvo registruoti vieame registre, pirkjas negali remtis aplinkybe, kad pardavjas paeid savo pareigas. Jei pardavjas paeidia anksiau nurodytas savo pareigas, pirkjas turi teis reikalauti sumainti kain arba nutraukti sutart, jeigu pardavjas nerodo, kad pirkjas inojo arba turjo inoti apie treij asmen teises daiktus arba i teisi suvarym. Pagrindins pirkjo pareigos yra tokios pat, kaip ir bet kuri kit pirkimopardavimo sutari ri priimti jam perduot nekilnojamj daikt pagal perdavimoprimimo akt ir sumokti u j nustatyt pinig sum (kain) per sutartyje ar statymuose nustatytus terminus ir nustatytoje vietoje (CK 6.344 ir 6.346 str.). Nekilnojamojo daikto pirkimopardavimo sutarties sudarymo ilaidos tenka pirkjui, jeigu alys nesusitaria kitaip (CK 6.310 str. 1 d.). alys gali susitarti, kad sutarties sudarymo ilaidas (paprastai tai bna atlyginimas u sutarties notarin patvirtinim, sutarties teisin registracij) jos apmoks lygiomis (ar kitomis) dalimis arba kad apmoks pardavjas. 34.5.1. Atskir nekilnojamojo daikto pirkimopardavimo sutari ri ypatumai 34.5.1.1. Nekilnojamojo daikto pirkimopardavimo sutartis isimoktinai Esminis nekilnojamojo daikto pirkimopardavimo sutarties isimoktinai (CK 6.4116.416 str.) ypatumas yra tas, kad pirkjui nuosavybs teis pereina nuo to daikto perdavimo u tam tikr pinig sum momento, kitaip tariant pardavjui nuosavyb lieka iki to momento, kol pirkjas nesumoka visos sutartyje numatytos kainos (CK 6.411 str.), jeigu sutartyje nenumatyta kitaip. statymas sutartyje leidia alims susitarti ir kitaip nuosavybs teis susieti tik su daikto perdavimu. iuo atveju, remiantis CK 6.414 straipsnio 2 dalimi, nuo nekilnojamojo daikto perdavimo iki visiko atsiskaitymo yra laikoma, kad ie daiktai keisti 321

CIVILIN TEIS. II dalis.

pardavjui utikrinant pirkjo prievoles pagal sudaryt sutart (priverstin hipoteka), jeigu sutartis nenumato ko kito. Svarbu paymti, kad priverstin hipoteka galioja tik tuomet, jei ji statymo nustatyta tvarka yra uregistruota hipotekos registre. 34.5.1.2. Nekilnojamojo daikto pirkimaspardavimas su atpirkimo teise Pirkimopardavimo sutartimi su atpirkimo teise pardavjas sipareigoja parduoti daikt pirkjui kartu gydamas teis parduot daikt atpirkti, o pirkjas sipareigoja daikt valdyti, naudoti ir juo disponuoti taip, kad pardavjas galt gyvendinti atpirkimo teis (CK 6.417 str. 1 d.). Atpirkimo teis negali tstis ilgiau nei penkerius metus. Jeigu sutartis numato ilgesn ios teiss termin, jis sutrumpinamas iki penkeri met. Pardavjas, nordamas pasinaudoti atpirkimo teise, turi apie tai informuoti pirkj arba bet kur kit asmen, kurio atvilgiu jis ada pasinaudoti atpirkimo teise. Jei daiktas yra nekilnojamasis, toks praneimas turi bti paskelbtas vieai ne vliau kaip prie eiasdeimt dien iki atpirkimo teise pasinaudojimo dienos. Jeigu sutartis buvo registruota, apie pageidavim pasinaudoti atpirkimo teise turi bti praneta ir vieo registro staigai. Pardavjas, gyvendindamas atpirkimo teis, daikt atsiima atgal be joki apribojim (iskyrus atvejus, jeigu buvo perduota pirkjui su jais) arba papildom mokjim ir atlygi pirkjui, jei praneimas apie ketinim pasinaudoti atpirkimo teise buvo paskelbtas anksiau nustatyta tvarka. Jeigu pirkjas, sigijs neatskiriamo turto dal, kuriai gali bti taikoma atpirkimo teis, sigyja kit neatskiriam turto dal, jis gali pareikalauti, kad pardavjas, gyvendindamas atpirkimo teis, nupirkt ir pirkjo sigyt kit turt. Jeigu daikt pardav keli pardavjai bendrai pagal vien sutart ir jie nori atpirkti daikt arba atpirkimo teis nori gyvendinti keli pardavjo pdiniai, tai pirkjas turi teis reikalauti, kad vienas pardavjas arba pdinis nupirkt ne tik savo dal, bet ir vis daikt.

322

V skyrius. ATSKIROS SUTARI RYS.

34.5.1.3. Nekilnojamj daikt pardavimas aukciono bdu Nekilnojamj daikt pardavimas aukciono bdu pasiymi tam tikrais ypatumais (CK 6.4196.424 str.). Aukcionas gali bti savanorikas arba priverstinis. Varytini, kaip priverstinio aukciono (taip pat ir nekilnojamojo daikto), ypatumus nustato CPK. Per 10 dien nuo nekilnojamojo daikto pardavimo aukcione pardavjas ir pirkjas turi sudaryti statym reikalaujamos formos sutart (CK 6.421 str. 3 d.). Aukcione parduodami nauji valstybs ems sklypai. Valstybs ir savivaldybi turtas taip pat gali bti privatizuojamas aukciono bdu. 34.5.1.4. Nekilnojamojo daikto, esanio eimos turtu, pirkimopardavimo sutartis CK tvirtinta imperatyvi nuostata, kad eimos turtas turi bti naudojamas tik bendriems eimos poreikiams tenkinti (CK 3.84 str. 1 d.), pareigoja atsivelgti bendrus eimos poreikius sudarant atitinkamus sandorius. eimos turtas yra turtas, nuosavybs teise priklausantis vienam arba abiem sutuoktiniams (CK 3.84 str.). eimos turtu esanti eimos gyvenamoji patalpa turi bti suprantama kaip bet kuris gyvenamosios paskirties statinys gyvenamasis namas, butas, kambarys bendrabutyje. Paymtina, kad jei eima turi kelet gyvenamosios paskirties statini (nam, but), eimos turtu gali bti pripastama tik viena eimos gyvenamoji patalpa. Nekilnojamojo daikto, priskirto eimos turtui, teisinis reimas ypatingas tuo, kad leidia apsaugoti eimos interesus, utikrinti btiniausi eimos poreiki tenkinim. Negalima iiekoti i eimos turto pagal kreditori reikalavimus, jei ie inojo arba turjo inoti, kad sandorio sudarymas prietarauja eimos interesams ir nra susijs su eimos bendr poreiki tenkinimu (CK 3.85 str. 3 d.). Atsivelgdamas tai CK nustato special teisin reim sudarant sandorius su nekilnojamuoju daiktu, kuris yra eimos turtas, tam, kad bt apgintos nepilnamei vaik bei kito sutuoktinio teiss ir teisti interesai. Nekilnojamojo daikto, esanio eimos turtu, savininkas gali parduoti nekilnojamj daikt tik gavs kito sutuoktinio raytin galiojim. Taiau jei sutuoktiniai turi nepilnamei vaik, nekilnojamojo daikto, kuris yra eimos turtas, pirkimopardavimo sutartims sudaryti btinas teismo leidimas (CK 3.85 str. 2 d.). 323

CIVILIN TEIS. II dalis.

CK taip pat numato galimyb teis gyvenamj patalp ilaikyti ne tik esamiems, bet ir buvusiems eimos nariams jeigu gyvenamoji patalpa yra vieno sutuoktinio nuosavyb, teismas savo sprendimu gali nustatyti uzufrukt ir palikti joje gyventi kit sutuoktin, jeigu su juo nutraukus santuok lieka gyventi nepilnameiai vaikai (CK 3.71 str. 1 d.). Uzufruktas nustatomas, kol vaikas (vaikai) sulaukia pilnametysts. CK normose, reglamentuojaniose uzufrukt, yra nustatyta, kad pasikeitus daikto, kuriam nustatytas uzufruktas, savininkui, uzufruktas ilieka (CK 4.142 str. 4 d.). Vadinasi, net ir pardavus gyvenamj patalp, kuriai nustatytas uzufruktas, joje gyvenantys asmenys, turintiems uzufrukto teis, ilaiko teis gyventi iose patalpose, o nustatytasis uzufruktas tampa privalomas naujajam pirkjui. Taiau svarbu pabrti, kad i uzufrukto kylanios teiss daikt, kuriam privaloma teisin registracija, ir pareigos subjektams atsiranda tik registravus uzufrukt (CK 4.147 str. 2 d.). Uzufrukto teisins registracijos btinyb iuo atveju lemia ir reikalavimas gyvenamosios patalpos pirkimopardavimo sutartyje ivardyti asmenis, isaugojusius teis parduodam gyvenamj patalp net ir pasikeitus savininkui. Akivaizdu, kad tik uzufrukto registravimas Nekilnojamojo turto registre tiek pirkjui, tiek notarui, tvirtinaniam sandor, suteikia reikiam informacij apie isiskyrusios eimos nari teis t gyvenamj patalp. 34.5.1.5. Nekilnojamj kultros vertybi pirkimopardavimo sutartis Nekilnojamj kultros vertybi kultrins verts ir visuomenins reikms statini, j priklausini bei kompleks, ansambli ir vietovi savininkai, nordami parduoti ias vertybes, privalo spti bsimus savininkus apie i vertybi status ir apsaugos reglamento reikalavimus (Nekilnojamj kultros vertybi statymo 29 str.). Naujiems nekilnojamj kultros vertybi savininkams pereina visos ios kultros vertybi savininkui nustatytos pareigos ir teiss. Jeigu nekilnojamosios kultros vertybs bkl sandorio metu neatitinka ufiksuotosios apsaugos reglamente, turi bti patikslintas apsaugos reglamentas. Nekilnojamj kultros vertybi apsaugos statyme nustatyta, kad sandoriai dl registruot nekilnojamj kultros vertybi turi bti notarikai patvirtinti ir per tris mnesius registruoti Kultros vertybi apsaugos departamento. 324

V skyrius. ATSKIROS SUTARI RYS.

34.5.1.6. Bsimo gyvenamojo namo arba buto pirkimopardavimo sutartis Preliminarija sutartimi laikomas ali susitarimas, pagal kur jame aptartomis slygomis alys sipareigoja ateityje sudaryti kit pagrindin sutart (CK 6.165 str. 1 d.). Preliminariosios sutarties esm sipareigojimas ateityje sudaryti pagrindin sutart. CK preliminariajai sutariai skirti 2 straipsniai: jau mintas CK 6.165 straipsnis bei 6.401 straipsnis, reguliuojantis bsimo gyvenamojo namo arba buto pirkimo pardavimo sutarties sudarymo klausimus. Bsimo gyvenamojo namo arba buto pirkimopardavimo sutartis CK reglamentuojama grieiau, palyginti su bendra preliminarij sutari reglamentacija, nustatant jai daugiau privalom reikalavim. CK 6.401 straipsnis tai specialioji teiss norma, reglamentuojanti tik nepastatyt statini gyvenamj nam ir but preliminarij pirkimo pardavimo sutari sudarym ir teisines j pasekmes. Bsimo gyvenamojo namo arba buto preliminariajai sutariai taip pat yra taikomi bendrieji reikalavimai, nurodyti CK 6.165 straipsnyje dl sutarties formos, pagrindins sutarties sudarymo termino, teisini pasekmi vengiant ar atsisakant sudaryti pagrindin sutart, taip pat jos nesudarius. Pirkjas fizinis asmuo gali sudaryti preliminarij nepastatyto gyvenamojo namo arba buto pirkimopardavimo sutart, pagal kuri pardavjas juridinis asmuo sipareigoja pats arba pasitelks kitus asmenis pastatyti preliminariojoje sutartyje numatyt gyvenamj nam arba but ir sudaryti su pirkju gyvenamojo namo arba buto pirkimo pardavimo sutart, o pirkjas sipareigoja pastatyt gyvenamj nam arba but nupirkti u preliminariojoje sutartyje nurodyt kain (CK 6.401 str. 1 d.). Preliminariojoje sutartyje dl bsimo namo arba buto pirkimo pardavimo privalo bti nurodyta pirkjo teis per deimt dien nuo sutarties sudarymo dienos atsisakyti preliminariosios sutarties (CK 6.401 str. 2 d. 1 p.). Nutraukus preliminarij sutart per deimt dien, pardavjo teis reikalauti i pirkjo atlyginti nuostolius apribojama nuostoli dydis negali viryti 1/5 proc. pirkimopardavimo sutartyje nurodytos nekilnojamojo daikto kainos (CK 6.401 str. 3 d.). Bsimo gyvenamojo namo ar buto pirkimo pardavimo sutartyje taip pat privalo bti nurodyta statomo gyvenamojo namo arba buto 325

CIVILIN TEIS. II dalis.

kaina ir jos patikslinimo arba pakeitimo slygos; sutarties dalyko apraymai ir darbai, kuriuos privalo atlikti pardavjas; gyvenamojo namo arba buto statybos terminai; teiss gyvenamj nam arba but suvarymai (tiek esami, tiek bsimi); rangovas, architektas, ininierius ir kiti statyb bei jos prieir atliksiantys asmenys; ems sklypo, kuriame bus statomas namas arba butas, teisinis statusas ir nusipirkusio gyvenamj nam arba but pirkjo teiss ems sklyp (CK 6.401 str. 2 d.). Neatskiriama preliminariosios sutarties dalis yra gyvenamojo namo arba buto projektas, jo smata arba kiti dokumentai. Kai pirkjas finansuoja objekto statyb, o pardavjas atlieka usakovo funkcijas, visika nuosavybs teis nekilnojamj daikt gyjama sumokjus sutartyje numatyt kain (CK 6.401 str. 5 d.). Viena i sutarties ali gali keisti nepastatyt gyvenamj nam arba but tik tuomet, kai kita alis ratu sutinka, jeigu preliminarioji sutartis nenumato ko kita (CK 6.401 str. 6 d.). Nors bsimo gyvenamojo namo arba buto pirkimopardavimo sutartis neturi bti privalomai registruojama Nekilnojamojo turto registre, taiau bsimo gyvenamojo namo arba buto pirkjui, siekianiam geriau apsaugoti savo interesus, patartina to reikalauti, kai tik pastatas (ar nebaigta statyba) bus teisikai registruotas, kad ivengt situacij, kai nesiningas statytojas sudaro preliminarij sutart dl to paties gyvenamojo namo arba buto su dar vienu asmeniu. Pagal bsimo gyvenamojo namo arba buto pirkimopardavimo sutart pardavjas (statytojas) pastato bei registruoja pastatyt gyvenamj nam arba but savo vardu Nekilnojamojo turto registre ir tik tada parduoda pagal notarikai tvirtinam pirkimopardavimo sutart t nekilnojamj daikt pirkjui. 34.5.1.7. ems sklyp pirkimopardavimo sutartys ems sklyp pirkimopardavimo sutari sudarymo bendrsias taisykles, be CK, nustato ems statymas, ems reformos statymas, Konstitucijos 47 straipsnio 3 dalies gyvendinimo konstitucinis statymas, savivaldybi funkcijoms vykdyti reikaling ems sklyp sigijimo ir perleidimo statymas, kiti specialieji statymai (Mik, Vandens, ems gelmi ir kt.) bei j gyvendinim reglamentuojantys Lietuvos Respublikos Vyriausybs nutarimai, kiti teiss aktai. 326

V skyrius. ATSKIROS SUTARI RYS.

34.5.1.7.1. ems, vidaus vanden ir mik sigijimo Lietuvos Respublikoje slygos Lietuvos subjektams Lietuvos Respublikos pilieiams kaip privaios nuosavybs teiss objektai gali priklausyti em, vidaus vandenys ir mikai. Visi Lietuvoje registruoti juridiniai asmenys gali sigyti bet kokios paskirties ems, vidaus vanden ir mik tokiomis paiomis slygomis kaip ir Lietuvos Respublikos pilieiai. ems sklypai ems kio paskiriai (veiklai) parduodami fiziniams asmenims Lietuvos Respublikos pilieiams Vyriausybs nustatyta tvarka (ems reformos statymo 8 str. 2 d.) pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybs 2003 m. vasario 18 d. nutarim Nr. 236 Dl valstybins ems sklyp pardavimo ir nuomos ems kio paskiriai (veiklai). Lietuvos Respublikos teiss aktai atitinkamai Lietuvos Respublikos Vyriausybs 1999 m. kovo 9 d. nutarimas Nr. 260 Dl naudojam valstybins ems sklyp pardavimo ir nuomos ne ems kio paskiriai (veiklai) ir Lietuvos Respublikos Vyriausybs 1999 m. birelio 2 d. nutarimas Nr. 692 Dl nauj valstybins ems sklyp pardavimo ir nuomos ne ems kio paskiriai (veiklai) nustato skirting tvark parduodant naujus valstybins ems sklypus bei naudojamus valstybins ems sklypus ne ems kio paskiriai (veiklai). Naujais valstybins ems sklypais ne ems kio paskiriai (veiklai) laikomi pagal teritorij detaliojo planavimo dokumentus atitinkamos paskirties veiklai suplanuoti ir Nekilnojamojo turto registre registruoti valstybins ems sklypai, kuriuose: 1) nra fiziniams, juridiniams asmenims ar kitoms usienio organizacijoms nuosavybs teise priklausani pastat, rengini ar kit statini. ems sklypai, kuriuose nutiesti tik inineriniai tinklai arba (ir) pastatyti tik neturintys aikios funkcins priklausomybs ar apibrto naudojimo, ar kins veiklos pobdio statiniai, kurie tarnauja pagrindiniam pastatui, renginiui ar kitam statiniui arba jo priklausiniui, priskiriami naujiems ems sklypams; 2) yra fiziniams, juridiniams asmenims ar kitoms usienio organizacijoms priklausani laikinj statini, kuri naudojimo laikas pasibaigs; 327

CIVILIN TEIS. II dalis.

3) yra valstybei arba akcinms bendrovms, kuri 100 proc. akcij nuosavybs teise priklauso valstybei, nuosavybs teise priklausani pastat, rengini ir kit statini, numatom ikelti pagal patvirtintus detaliuosius planus. Anksiau nurodyti nauji ems sklypai parduodami arba inuomojami aukcione Lietuvos Respublikos Vyriausybs 1999 m. birelio 2 d. nutarime Nr. 692 Dl nauj valstybins ems sklyp pardavimo ir nuomos ne ems kio paskiriai (veiklai) nustatyta tvarka, iskyrus atvejus, numatytus CK, ems reformos statyme ir kituose statymuose. Kovo 11-osios akto signatarams ne aukciono bdu parduodamas vienas naujas ems sklypas individualaus gyvenamojo namo statybai j pageidaujamame mieste (iskyrus Neringos miest) Lietuvos Respublikos Vyriausybs 1999 m. kovo 9 d. nutarimo Nr. 260 Dl naudojam valstybins ems sklyp pardavimo ir nuomos ne ems kio paskiriai (veiklai) nustatyta tvarka. Jei pagal patvirtintj teritorijos detalj plan joje nenumatyta (negalima) suformuoti nauj ems sklyp, laisvos valstybins ems sklypai, nevirijantys 0,04 ha, siterp tarp privai ems sklyp ir teritorijose, kuriose pagal teritorij planavimo dokumentus numatyta gyvenamj nam statyba, ir 0,5 ha teritorijose, kuriose tokia statyba nenumatyta, savivaldybi taryboms pritarus apskrities virininko sprendimu gali bti parduodami ne aukciono bdu greta j esani Nekilnojamojo turto registre registruot privaios ems sklyp savininkams, jeigu jie sutinka su ems sklyp pardavimo kaina. i ems sklyp pardavimo kaina turi bti nustatoma pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybs nustatyt tvark. Valstybins ems pirkimopardavimo sutartyje turi bti nurodyta, kad parduodamas siterps ems sklypas per 6 mnesius nuo sutarties sudarymo turi bti sujungtas su pagrindiniu ems sklypu vien ems sklyp. Nustatytuoju laiku nesujungus ems sklyp, valstybs institucija, teiss akt nustatyta tvarka galiota parduoti ems sklypus, privalo reikalauti vykdyti sutarties slyg arba inicijuoti valstybins ems pirkimopardavimo sutarties nutraukim statym nustatyta tvarka. Pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybs 1999 m. kovo 9 d. nutarimu Nr. 260 Dl naudojam valstybins ems sklyp pardavimo ir nuomos ne ems kio paskiriai (veiklai) patvirtint Naudojam valstybins ems sklyp pardavimo ir nuomos ne ems kio paskiriai 328

V skyrius. ATSKIROS SUTARI RYS.

(veiklai) tvark, t. y. ne aukciono bdu, parduodami toliau nurodyti valstybins ems sklypai, naudojami ne ems kio paskiriai (veiklai), ems sklypai individuali gyvenamj nam, skirt Kovo 11-osios Akto signatarams, statybai, sodinink bendrij nari sodo sklypai ir kita sodo bendrij em. Lietuvos Respublikos fiziniai ir juridiniai asmenys, usienieiai, usienio juridiniai asmenys ir kitos usienio organizacijos, nurodyti Lietuvos Respublikos Konstitucijos 47 straipsnio 3 dalies gyvendinimo konstituciniame statyme, pagal i tvark ne aukciono bdu sigyti nuosavybn turi teis: 1) naudojamus nam vald ems sklypus, nepriklausomai nuo juos naudojani asmen nuolatins gyvenamosios vietos. Nam vald ems sklypams priskiriami ir ems sklypai prie daugiabui nam. ie ems sklypai parduodami bendrosios dalins nuosavybs teise. Jeigu ne visi daugiabuio namo butai privatizuoti, vienas ems sklypo, suformuoto prie tokio namo, bendraturtis yra valstyb; 2) naudojamus sodinink bendrij nari sodo sklypus. Parduodamo sodo sklypo ribos nustatomos pagal sodinink bendrijos sodo plan, bet sodo sklypo plotas negali bti didesnis kaip 0,12 ha. Sodo sklypai parduodami tik tiems asmenims, kuri vardu jie forminti. Jeigu sodo namelis yra pastatytas sodinink bendrijos sodo teritorijoje, bet u sodo sklypo rib, vienam asmeniui gali bti parduodami du sodo sklypai, kuri bendras plotas negali sudaryti daugiau kaip 0,12 ha; 3) ems sklypus prie individuali automobili gara ar gara statybos ir eksploatavimo bendrij gara (iskyrus ems sklypus prie metalini gara). ems sklypai prie gara statybos ir eksploatavimo bendrij gara parduodami bendrosios dalins nuosavybs teise. Prie nustatytja tvarka leist statyti individuali automobili gara parduodami ne didesni kaip 0,01 ha ems sklypai vieno individualaus automobilio garaui; 4) suteiktus iki 1992 m. vasario 7 d. miestuose ir iki 1992 m. kovo 15 d. kitose vietovse ems sklypus individualiems gyvenamiesiems namams statyti, taip pat apylinki taryb sprendimu iki 1993 m. liepos 28 d. suteiktus ems sklypus individualiems gyvenamiesiems namams statyti kaimo gyvenamosiose vietovse; 329

CIVILIN TEIS. II dalis.

5) ems sklypus, kuri reikia sigytiems arba sigyjamiems pastatams, renginiams arba kitiems statiniams eksploatuoti pagal j pardavimo metu buvusi tiesiogin paskirt (iskyrus nuosavybs teise priklausani pastat, rengini ir kit statini, taip pat privai pastat ir kit statini uimtus ems sklypus kaimo vietovje, kai jie pagal Lietuvos Respublikos piliei nuosavybs teisi ilikus nekilnojamj turt atkrimo statym yra grinami savininkams); statym nustatyta tvarka suteiktus ir naudojamus ems sklypus, paymtus teritorij planavimo dokumentuose, taip pat technins apskaitos byl planuose paymtus nam vald ems sklypus, jei technins apskaitos byloje nurodytos ems sklypo ribos atitinka nam valdos eksploatavimo reikalavimus; 6) kaimo vietovse ir po 1995 m. birelio 1 d. miestams priskirtose teritorijose nuosavybs teise priklausani pastat, rengini ir kit statini, taip pat privai pastat ir kit statini uimtus ems sklypus, jeigu jie pagal Piliei nuosavybs teisi ilikus nekilnojamj turt atkrimo statym nra grinami ems savininkams. Prie nuosavybs teise priklausani pastat, rengini ir kit statini parduodami tik tie ems sklypai, kuri ribos ir plotai paymti detaliuosiuose planuose, ems reformos emtvarkos projektuose (kaimo vietovje), ems sklyp rib specialiuosiuose planuose arba ems sklyp planuose, ir tik tokio dydio, kuris btinas esamiems pastatams, renginiams ir kitiems statiniams eksploatuoti pagal j tiesiogin paskirt. Saugomose teritorijose prie nuosavybs teise priklausani pastat, rengini ir kit statini ems sklypai parduodami laikantis statym nustatyt ems, mik ir vandens telkini naudojimo apribojim, slyg ir reikalavim, saugom teritorij nuostat ir i teritorij tvarkymo plan (planavimo schem) nustatyt reikalavim. ems sklypai, kuriuose nutiesti tik inineriniai tinklai arba (ir) pastatyti tik neturintys aikios funkcins priklausomybs ar apibrto naudojimo, ar kins veiklos pobdio statiniai, kurie tarnauja pagrindiniam pastatui, renginiui ar kitam statiniui arba jo priklausiniui, taip pat ems sklypai, kuriuose yra valstybei arba akcinms bendrovms, kuri 100 proc. akcij nuosavybs teise priklauso valstybei, nuosavybs teise priklausantys pastatai, renginiai ir kiti statiniai, numatomi ikelti pagal patvirtintus detaliuosius planus, parduodami aukcione Lietuvos 330

V skyrius. ATSKIROS SUTARI RYS.

Respublikos Vyriausybs 1999 m. birelio 2 d. nutarimo Nr. 692 Dl nauj valstybins ems sklyp pardavimo ir nuomos ne ems kio paskiriai (veiklai) nustatyta tvarka. Parduodamos ems sklypo kain nustato atitinkamas emtvarkos skyrius, kuriam suinteresuotas asmuo pateikia praym sigyti naudojam valstybins ems sklyp. ems vert apskaiiuojama remiantis teiss akt nustatyta ems vertinimo metodika, atsivelgiant kelet kriterij ir koeficient, apibdinani ems sklyp. Parduodant valstybin em valstybei atstovauja ir valstybins ems pirkimopardavimo sutart pasirao atitinkamos apskrities virininkas arba jo galiotas apskrities virininko administracijos atstovas. ems sklyp pardavimo dokumentus rengia apskrities virininko administracijos ems tvarkymo departamento emtvarkos skyrius. Savivaldybi funkcijoms vykdyti reikaling ems sklyp sigijimo ir perleidimo statymas nustato savivaldybi funkcijoms gyvendinti reikaling ems sklyp pirkimopardavimo slygas ir tvark. I Lietuvos Respublikos piliei arba i nacionalini ar usienio subjekt ems sklypus, jeigu sklypai pagal teritorij planavimo dokumentus bus naudojami savivaldybi funkcijoms vykdyti reikaling pastat ir rengini statybai ir eksploatavimui, savivaldybs gali sigyti pagal pirkimo pardavimo sutartis, pritaikius Viej pirkim statymo nustatytas pirkimo procedras, parengus sklypo detalj plan ir gavus apskrities virininko leidim. 34.5.1.7.2. ems, vidaus vanden ir mik sigijimo Lietuvos Respublikoje slygos usienio subjektams 2003 m. vasario 24 d. sigaliojus Konstitucijos 47 straipsnio pakeitimams, 2003 m. kovo 20 d. Seimas prim Konstitucijos 47 straipsnio antroje dalyje numatyto ems sklyp sigijimo nuosavybn subjekt, tvarkos, slyg ir apribojim konstitucinio statymo (dabar pavadinto Konstitucijos 47 str. 3 d. gyvendinimo konstitucinio statymu) nauj redakcij, kuri sigaliojo 2003 m. balandio 9 d. is konstitucinis statymas skirtas reglamentuoti tvark, slygas ir apribojimus, kuriais remiantis ne ems kio paskirties em Lietuvoje gali sigyti usienio subjektai usienieiai (fiziniai asmenys) ir usienio juridiniai asmenys, taip pat kitos usienio organizacijos. Kitaip nei iki 2003 m. balandio 9 d. galiojusi tvarka, is konstitucinis statymas netai331

CIVILIN TEIS. II dalis.

komas nacionaliniams subjektams Lietuvoje steigtiems juridiniams asmenims, nepaisant juos investuoto kapitalo kilms. Tai reikia, kad nuo jo sigaliojimo visi Lietuvoje registruoti juridiniai asmenys gali sigyti ems, vidaus vanden ir mik tokiomis paiomis slygomis kaip ir Lietuvos pilieiai. Nuo 2003 m. balandio 9 d. jiems nebetaikoma iki tol galiojusi leidim, kuriuos iduodavo apskrii virinink administracijos, sigyti ems nuosavybn tvarka, taip pat draudimas sigyti specialios paskirties arba tam tikroms teritorijoms priskirtos ems, kaip antai mik kio paskirties ems, kurort, rekreacijos ar poilsio teritorij ems, taip pat ems laisvosiose ekonominse zonose ir pan. Iki 2003 m. balandio 9 d. galiojusi tvarka draud usienio subjektams (tiek fiziniams, tiek juridiniams asmenims) tiesiogiai sigyti ems Lietuvoje, o konstitucinis statymas usienio subjektams suteik teis tiesiogiai sigyti ems, vidaus vanden ir mik Lietuvoje, t. y. nesteigiant Lietuvoje mons, atstovybs ar filialo arba neregistruojant Lietuvoje kitokios kins veiklos. iame statyme yra nustatyti usienio subjektams taikytini europins ir transatlantins integracijos kriterijai, t. y. tiesiogiai sigyti ems, vidaus vanden ir mik Lietuvoje gali tik tie usienio juridiniai asmenys, taip pat kitos organizacijos, kurios yra steigtos vienoje i i usienio valstybi: valstybse Europos Sjungos (toliau ES) narse arba valstybse, sudariusiose Europos sutart (Asociacijos sutart) su Europos bendrijomis bei j alimis narmis; valstybse Ekonominio bendradarbiavimo ir pltros organizacijos, iaurs Atlanto sutarties organizacijos narse bei valstybse Europos ekonomins erdvs susitarimo dalyvse, kuriomis yra visos ES nars bei dalis Europos laisvos prekybos asociacijos (ELPA) valstybi nari Islandija, Lichtenteino Kunigaiktyst bei Norvegija. Usienieiai fiziniai asmenys laikomi atitinkaniais europins ir transatlantins integracijos kriterijus ir turi teis sigyti ems, vidaus vanden ir mik Lietuvoje, jei jie yra anksiau nurodyt valstybi pilieiai ir i valstybi nuolatiniai gyventojai, taip pat Lietuvos Respublikos nuolatiniai gyventojai, neturintys Lietuvos Respublikos pilietybs. Europins ir transatlantins integracijos kriterij neatitinkantys usienio subjektai negali sigyti nuosavybs teise ems, vidaus vanden ir 332

V skyrius. ATSKIROS SUTARI RYS.

mik Lietuvoje, taiau gali juos valdyti ir naudoti (pvz., nuomotis) statym nustatyta tvarka. Atsivelgdamas bsim Lietuvos naryst ES konstitucinis statymas usienio subjektams numat skirting ems sigijimo tvark iki Lietuvos stojimo ES bei nuo tos dienos, kai Lietuva taps visateise ES nare. Taiau tiek iki, tiek ir po stojimo ES usienio subjektai, norintys nuosavybs teise sigyti Lietuvoje ems, vidaus vanden ir mik, privalo atitikti anksiau nurodytus kilms reikalavimus. Iki Lietuvos stojimo ES dienos usienio subjektai turjo teis nuosavybs teise sigyti tik toki ne ems kio paskirties em, kuri yra reikalinga j steigimo dokumentuose nurodytai veiklai skirtiems arba esamiems pastatams ar renginiams eksploatuoti arba tokiems pastatams ar renginiams statyti ir eksploatuoti. Be to, iki narysts ES usienio subjektai, nordami sigyti ne ems kio paskirties ems sklypus, skirtus mintai veiklai, privaljo gauti atitinkamos apskrities virininko administracijos (pagal ems sklypo buvimo viet) leidim sigyti em. Iki stojimo ES usienio subjektams buvo draudiama tiesiogiai sigyti Lietuvoje tam tikros specialios paskirties ar tam tikroms teritorijoms priskirtos ems valstybini park, rezervat, draustini teritorijos ems, kurort, rekreacijos arba poilsio teritorij ems, taip pat ems laisvosiose ekonominse zonose ir kitos ems, nurodytos konstitucinio statymo 9 straipsnyje. Lietuvai tapus ES nare, usienio subjektai, atitinkantys europins ir transatlantins integracijos kriterijus, turi teis sigyti nuosavybs teise bet kokios paskirties ems, mik ir vidaus vanden ta paia tvarka ir tomis paiomis slygomis kaip ir Lietuvos Respublikos pilieiai ir juridiniai asmenys, t. y. be joki papildom apribojim, iskyrus iimtis, susijusias su ems ir mik kio paskirties ems sigijimu. Konstitucinis statymas numato papildom apribojim usienio subjektams sigyti ems ir mik kio paskirties ems Lietuvoje. Jis taikomas ir Lietuvai stojus ES usienio subjektai neturs teiss sigyti ems ir mik kio paskirties ems Lietuvoje iki 7 met pereinamojo laikotarpio, kuris pradedamas skaiiuoti nuo Lietuvos stojimo ES, pabaigos. Anksiau nurodytas apribojimas netaikomas iems usienio subjektams: usienieiams (fiziniams asmenims), kurie ne maiau kaip 3 metus Lietuvoje nuolat gyveno ir vertsi ems kio veikla; 333

CIVILIN TEIS. II dalis.

usienio juridiniams asmenims bei kitoms organizacijoms, steigusioms Lietuvoje atstovybes arba filialus. ie usienio subjektai nuo Lietuvos stojimo ES dienos turs teis sigyti ems ir mik kio paskirties ems remdamiesi ta paia tvarka ir slygomis, kurios taikomos Lietuvos Respublikos pilieiams ir juridiniams asmenims. ems kio paskirties ems sigijimo tvark Lietuvoje reglamentuoja specialus statymas, t. y. 2003 m. sausio 28 d. Lietuvos Respublikos ems kio paskirties ems sigijimo laikinasis statymas Nr. IX 1314, numatantis papildomus reikalavimus, kuriuos turi atitikti fiziniai ir juridiniai asmenys tam, kad galt sigyti nuosavybs teise ems kio paskirties ems. Usienio valstybi diplomatinms ir konsulinms staigoms ems parduodama pagal ems sklyp sigijimo ir nuomos usienio valstybi diplomatinms ir konsulinms staigoms tvarkos ir slyg statymo nustatyt tvark. 34.5.1.7.3. ems kio paskirties ems sigijimo slygos ems kio paskirties ems sigijimo tvark Lietuvoje reglamentuoja specialus statymas, t. y. 2003 m. sausio 28 d. Lietuvos Respublikos ems kio paskirties ems sigijimo laikinasis statymas Nr. IX 1314. iuo statymu nustatyti reikalavimai, taikomi sigyjant ems kio paskirties em pirkimo ir kitais statymui neprietaraujaniais bdais, iskyrus paveldjim, dovanojim artimiesiems giminaiiams (tvams ir vaikams, seneliams ir vaikaiiams, broliams ir seserims), mainus ir nuosavybs teisi atkrim. Paymtina, kad is statymas yra vertinamas labai prietaringai ir kelia pagrst abejoni, ar jis atitinka Lietuvos Respublikos Konstitucij. is statymas, dar kitaip perkeltine prasme vadinamas saugikli statymu, turjo nustatyti papildomus ems kio paskirties ems sigijimo apribojimus, nes prie tai padaryta Lietuvos Respublikos Konstitucijos 47 straipsnio pataisa iplt asmen, turini teis sigyti em Lietuvoje, rat. is statymas buvo priimtas tiek siekiant ivengti spekuliacijos eme, tiek norint apriboti usienio subjekt galimybes sigyti ems Lietuvoje. Taiau jau po ems kio paskirties ems sigijimo laikinojo statymo sigaliojimo buvo priimtas Lietuvos Respublikos Konstitucijos 47 straipsnio 3 dalies gyvendinimo konstitucinis statymas, kuris nustat su Lietuvos Respublikos stojimo 334

V skyrius. ATSKIROS SUTARI RYS.

Europos Sjung sutartimi suderintas nuostatas dl pereinamojo septyneri met laikotarpio. Taigi stengiantis apsaugoti lietuvikas emes nuo usienio investuotoj, ems kio paskirties ems sigijimo laikinuoju statymu buvo suvarytos ir Lietuvos Respublikos piliei teiss, nes iki pereinamojo 7 met laikotarpio po Lietuvos stojimo Europos Sjung pabaigos jis, atsivelgiant tam tikras iimtis, bus taikomas tik nacionaliniams subjektams. iuo metu ems kio paskirties em Lietuvoje gali sigyti: fiziniai asmenys Lietuvos Respublikos pilieiai; juridiniai asmenys, steigti Lietuvos Respublikoje, neatsivelgiant juos investuoto kapitalo kilm. Be to, anksiau nurodyti asmenys taip pat turi atitikti slygas, nurodytas Lietuvos Respublikos Konstitucijos 47 straipsnio 3 dalies gyvendinimo konstituciniame statyme. ems kio paskirties ems sigijimo laikinuoju statymu buvo nustatyti ie papildomi reikalavimai dl ems kio paskirties ems sigijimo subjektams, pageidaujantiems sigyti ems Lietuvos Respublikoje: fizinis asmuo turi bti (i) teiss akt nustatyta tvarka registravs kininko k arba (ii) turi turti teiss akt nustatyta tvarka iduot kvalifikacin pasirengimo kininkauti paymjim. Kvalifikacinis pasirengimo kininkauti paymjimas iduodamas asmenims, turintiems daugiau kaip dvej met ems kio veiklos patirt ir ems kio isimokslinimo Lietuvoje arba ES alyse diplom, paymjim, arba asmenims, turintiems daugiau kaip 5 met ems kio veiklos patirt ir Vyriausybs nustatyta tvarka ilaikiusiems kvalifikacijos egzamin. Visi ioje dalyje nurodyti reikalavimai netaikomi, jei fizinis asmuo sigyja ne daugiau kaip 3 hektarus ems. Be kita ko, fizinis asmuo, pagal statym sigijs nuosavybs teise ne maesn kaip 10 hektar ems kio paskirties ems plot, privalo: (i) per 1 metus nuo ems sigijimo persikelti gyventi apskrit, kurioje yra kininkavimui naudojama em, (ii) sigyti arba gauti leidim statyti kio veiklai reikalingus kinius pastatus bei (iii) per 2 metus nuo ems sigijimo registruoti kininko k; juridinis asmuo per pastaruosius 2 metus turi gauti ne maiau kaip 50 proc. pajam i ems kio veiklos, kuri apima augalininkysts, gyvulininkysts, pauktininkysts, vrininkysts, biti335

CIVILIN TEIS. II dalis.

ninkysts ir vidaus vanden uvininkysts produkt gamyb ir apdorojim, savo kyje pagamint ir apdorot ems kio produkt perdirbim ir realizavim, taip pat paslaug ems kiui teikim. Taiau ems kio veikla nelaikoma maisto produkt gamyba ne i savo kyje arba monje pagamint ir apdorot ems kio produkt. Paymtina, kad ie nurodyti reikalavimai juridiniams asmenims yra netaikomi valstybei, savivaldybms, sodinink bendrijoms, sigyjanioms i bendrij nuomojam valstybin em, taip pat bankams ir kitoms kredito staigoms, kurie perima nuosavybn statym nustatyta tvarka nerealizuot jiems keist em. iomis nuostatomis yra i esms apribojama asmens konstitucin teis nuosavyb, nes yra ribojamas ratas asmen, kurie gali sigyti ems kio paskirties em, taip pat neproporcingai varomos pardavjo teiss parduoti savo nuosavyb, nes rinka negali pasilyti konkurencing paklausos slyg. Be to, reikalavimas, kad asmuo, turintis daugiau kaip 10 ha ems kio paskirties ems, persikelt gyventi atitinkam apskrit, riboja ne tik teis sigyti ems skirtingose apskrityse, bet ir asmens teis pasirinkti gyvenamj viet. Be kita ko, pasibaigus 7 met pereinamajam laikotarpiui, i slyga ribos ir usienio subjekt galimybes sigyti ems kio paskirties ems Lietuvoje. ems kio paskirties ems sigijimo laikinasis statymas nustato iuos maksimalius galimus sigyti ems kio paskirties ems kiekius: fiziniam asmeniui iki 300 hektar, taiau i riba gali bti viryta registruojant santuok dl abiej sutuoktini turimos ems kiekio arba jei em buvo sigyta iki 2003 m. vasario 24 d.; ems kio bendrovei iki 2000 hektar; kooperatyvui ar kitam juridiniam asmeniui iki 1000 hektar. ems kio paskirties em gali bti parduodama iais bdais: aukciono bdu (i) asmenims, neturintiems pirmumo teiss pirkti valstybins ems sklypo, arba (ii) keliems asmenims, turintiems vienod pirmumo teis pirkti t pat valstybins ems sklyp ir n vienam i j nesant pageidaujamo sigyti sklypo nuomininku; ne aukciono bdu, sudarant pirkimopardavimo sutart, (i) pirmumo teis pirkti valstybin ems sklyp turintiems asmenims numatant slyg, kad keli asmenys neturi vienodos pirmumo teiss pirkti t pat ems sklyp, o jeigu ir turi pirmumo teis, tai 336

V skyrius. ATSKIROS SUTARI RYS.

vienas i asmen yra pageidaujamo sigyti sklypo nuomininkas; (ii) parduodant privaius ems sklypus. Asmen, kurie turi pirmumo teis sigyti ems kio paskirties ems, pirmumo teiss gyvendinimo tvarka yra nustatyta statymu ir, priklausomai nuo to, ar ems sklypas priklauso privaiam asmeniui, ar valstybei, tam tikrais Lietuvos Respublikos Vyriausybs nutarimais 2003 m. balandio 29 d. Vyriausybs nutarimu Nr. 528 Dl pirmumo teiss pirkti parduodam privaios ems kio paskirties ems sklyp gyvendinimo taisykli patvirtinimo ir 2003 m. vasario 18 d. Vyriausybs nutarimu Nr. 236 Dl Valstybins ems sklyp pardavimo ir nuomos ems kio paskiriai (veiklai). Pirmumo teis sigyti valstybin em turi (i) asmeninio kio ems naudotojai, jeigu jie sigyja ems reformos emtvarkos projektuose suformuotus ems sklypus, (ii) kininkai, t.y. fiziniai asmenys, kurie veriasi ems kio veikla ir kuri kis yra registruotas kinink ki registre, (iii) daugiau kaip 5 metus i eils em naudojanios ems kio bendrovs. Tuo tarpu asmenis, kurie turi pirmumo teis sigyti privai em, galima slyginai suskirstyti dvi grupes: (i) valstyb ir apskrities virininko administracija (sigyjant em valstybiniais ir visuomeniniais tikslais) ir (ii) kaimynai, jei jie veriasi ems kio veikla; bendraturiai; ems sklypo naudotojai, naudoj em ne maiau kaip dvejus metus ir kininkai, jei parduodamas ems sklypas eina kininko kio racionalios emvaldos ribas (iuo atveju yra akivaizdus siekis stambinti emvaldas). Paymtina, kad tik valstybin em gali bti parduodama abiem anksiau nurodytais bdais, tuo tarpu privati em yra parduodama tik ne aukciono bdu. Privaios ir valstybins ems pardavimo ne aukciono bdu tvarka skiriasi. Norint sigyti valstybins ems kio paskirties ems sklyp reikia kreiptis su praymu ir kitais dokumentais atitinkamos apskrities, kurioje yra parduodamas ems sklypas, virininko administracij. Apskrities virininko administracijos emtvarkos skyrius parengia ems pirkimopardavimo sutarties projekt ir j derina su pirkju. Suderintas projektas su atitinkamais dokumentais yra pateikiamas apskrities virininkui, kuris priima sprendim tenkinti ar ne praym parduoti ems sklyp. Praym patenkinus, pirkjas turi sumokti avansu vis arba dal sutarties kainos ir tuomet yra pasiraoma ems sklypo pirkimo pardavimo sutartis. Paymtina, kad asmenims, turintiems pirmumo 337

CIVILIN TEIS. II dalis.

teis pirkti valstybins ems sklyp, sklypas turi bti parduodamas ne didesne kaina kaip vidutin toje vietovje parduot ems sklyp kaina. Nors ir valstybins, ir privaios ems pardavimo atveju yra nustatytos pirmumo eils, parduodant privat ems kio paskirties ems sklyp taikoma daug nepatogesn tvarka nei parduodant valstybin em. Vis pirma yra nustatytas reikalavimas, kad pardavjas apie numatom ems kio paskirties ems sklypo pardavim paskelbt vietos laikratyje pagal ems sklypo viet nurodydamas tam tikras sutarties bei informacines slygas (pvz., ems sklypo kain, plot, kontaktinius duomenis ir kt.). Jeigu ems sklypas priklauso bendrosios nuosavybs teise, kitas bendraturtis pagal CK privalo bti informuotas per notar, taip pat apie numatom ems sklypo pardavim turi bti vieai paskelbta vietinje spaudoje anksiau nurodyta tvarka. Jeigu per vien mnes niekas nepareikia pageidavimo sigyti ems sklypo pirmumo teismis ir nepateikia pirmumo teis rodani dokument, pardavjas gali parduoti ems sklyp bet kuriam asmeniui, taiau tokiomis slygomis, kokios buvo paskelbtos praneime. Jei paskelbus skelbim laikratyje yra keiiamos ems sklypo pardavimo slygos, ta pati informavimo procedra turi bti pakartota i naujo. Be kita ko, pirmenybs teiss vedimas galt bti traktuojamas kaip dar vienas saugiklis, taiau ne prie spekuliacij ems kio paskirties eme, o prie usienio subjektus. ems kio paskirties ems sigijimo laikinuoju statymu yra sukurtas toks mechanizmas, kad iki septyneri met po stojimo Europos Sjung pabaigos nemaai ems kio paskirties ems bt supirkta nacionalini subjekt, o vliau, parduodant privat ems kio paskirties ems sklyp, teis j sigyti pirmiausia turt valstyb arba jau esami kaimynini sklyp ems savininkai, kuri dauguma, inoma, bus nacionaliniai subjektai. Tokiomis prevencinmis priemonmis yra sudaromos netiesiogins prielaidos varyti laisv kapitalo judjim ir abejotina, ar ios nuostatos galios pasibaigus 7 met po Lietuvos stojimo Europos Sjung pereinamajam laikotarpiui. Atkreiptinas dmesys, kad teiss akt reikalavimus atitinkantys asmenys, sigydami ir valstybins, ir privaios ems sklypus, turi teis gauti valstybs param.

338

V skyrius. ATSKIROS SUTARI RYS.

34.6. mons pirkimopardavimo sutartis


mons pirkimopardavimo sutarties samprata. Teisiniuose aktuose svoka mon vartojama dviem reikmmis: ji gali reikti civilini teisini santyki subjekt arba objekt. Pagal CK mon yra verslu usiimaniam asmeniui priklausantis turto ir turtini bei neturtini teisi, skol ir kitoki pareig visuma (CK 1.110 str.). Taigi kodekse mon iskiriama kaip atskiras subjektikumo neturintis teisi objektas. Btent ia prasme mon ir turi bti suprantama aptariant jos pirkim pardavim. mons pirkimopardavimo sutartis CK yra naujiena. 1964 m. CK nei tokio civilini teisi objekto, nei atskiros sutari ries nereglamentavo. mon yra sudtingas materialaus ir nematerialaus turto bei neturtini teisi junginys, todl visikai suprantama, kad jos pripainimas civilins apyvartos objektu lm btinum nustatyti tokio objekto perleidimo teisin reim. mons pirkimpardavim reglamentuoja CK etosios knygos XXIII skyriaus devintasis skirsnis. Pagal mons pirkimopardavimo sutart pardavjas sipareigoja perduoti pirkjui nuosavybs teise vis mon kaip turtin kompleks arba jos esmin dal, iskyrus teises ir pareigas, kuri pardavjas neturi teiss perduoti kitiems asmenims, o pirkjas sipareigoja tai priimti ir sumokti kain (CK 6.402 str. 1 d.). mons pirkimopardavimo sutartis yra konsensualin, nes alims teiss ir pareigos atsiranda nuo to momento, kai alys sudaro sutart. Sutartis atlygintin. Atlygintinumas pasireikia tuo, kad mons pirkjas privalo sumokti kain pardavjui. is sutarties pobdis nesikeiia ir tuomet, kai mon yra neigiamo balanso, t. y. perkamas i esms ne aktyvas, o pasyvas. Sutartis yra dvial, nes tiek pardavjas, tiek pirkjas turi ir teises, ir pareigas. Sutarties dalykas. mon yra vientisas turtinis kompleksas, apimantis visas turto ris, naudojamas pelnui gauti, pastatus, kit nekilnojamj turt, renginius, aliavas, pusgaminius, ems nuomos arba panaudos teis ir kitas turtines teises, taip pat teises firmos vard, preks enkl, gamybines ir komercines paslaptis (knowhow) ir kt. Taigi sandori su mone objektu tampa turtinio ir neturtinio pobdio dalykai, kuri prigimtis reikalauja skirtingo perleidimo reimo. Pavyzdiui, viena alaus darykla, gaminanti al, parduodam su vyturio preks enklu, ir kita alaus darykla, gaminanti al, parduo339

CIVILIN TEIS. II dalis.

dam su Utenos alaus preks enklu, yra dvi vienai akcinei bendrovei priklausanios alaus daryklos. Kiekviena i j sudaro atskir funkcionavimo prasme kompleks, kuris neturi subjektikumo, taiau turi kit svarbi savyb duoda pajamas veikdamas kaip vientisas kompleksas, kur sudaro pastatai, statiniai, aliavos, atsargos, renginiai, produkcija ir kita. Su iuo kompleksu susij ir jo savininko akcins bendrovs turima teis naudotis ems sklypu, ant kurio stovi alaus darykla, reikalavimai ir skolos, atsiradusios dl io komplekso veiklos, teis preks enkl bei kitos turtins ir neturtins teiss. Toks santykinai savarankikas gamyb vykdantis ir pajamas duodantis turtinis kompleksas tampa patraukliu verslo objektu. mons pirkimopardavimo sutartis taip pat suteikia teisin galimyb individuali (personalini) moni savininkams perleisti savo mon kitam asmeniui. Iki naujojo CK sigaliojimo individuali mon galjo bti paveldima, taiau negaljo bti parduodama, nes nebuvo tam reikiamo teisinio reglamentavimo. iuo metu savininkas tokios problemos neturi. Jis gali perleisti mon kitam asmeniui sudarydamas sandor. Parduodamas individuali mon savininkas parduoda ne mon kaip subjekt, o mons turt bei skolas ir gauna pinig sum. Pirkimopardavimo sutartis personalins mons subjektikumui takos neturi, pardavjas lieka individualios mons savininkas. mon reikia skirti nuo kito panaaus objekto turtinio komplekso (CK 1.110 str. 2 d.). Turtin kompleks sudaro tik daiktai, kuriuos vienija bendra kin paskirtis. turtinio komplekso sudt neeina skolos, iimtins ir kitos turtins bei neturtins teiss, todl turtinio komplekso pardavimui mons pirkimpardavim reglamentuojanios normos netaikomos. Pagal mons pirkimopardavimo sutart, jeigu joje nra numatyta kitaip, pirkjui taip pat pereina teis firmos vard, preki ar paslaug enkl arba kitus pardavj ar jo prekes, ar teikiamas paslaugas identifikuojanius ymenis, taip pat teises, kurios pardavjui priklauso pagal licencin sutart (CK 6.402 str. 2 d.). Pagal mons pirkimopardavimo sutart negali bti perleidiamos teiss, kurios yra neatskiriamai susijusios su asmeniu. Tokiomis yra laikomos pagal licencijas gytos teiss, nes jos yra juridinio asmens teisnumo dalis. Todl mons pirkimopardavimo sutariai taikoma bendra taisykl, kad negali bti perduotos pardavjo teiss, kurias jis gijo pagal leidimus (licencijas). 340

V skyrius. ATSKIROS SUTARI RYS.

Pagal leidimus (licencijas) gytos teiss gali bti perleistos tik tais atvejais, kai tokio perdavimo galimyb numatyta statymuose arba leidime (licencijoje). Tuo tarpu pardavjo pareigos, kurias jis gyja vykdydamas licencijuojam veikl, gali bti perduotos mons pirkimopardavimo sutartimi. Taiau dl to, kad pirkjas, neturdamas atitinkamos licencijos, gali neturti galimybs vykdyti gyt prievoli, statymas neatleidia pardavjo nuo atsakomybs kreditoriams u toki prievoli nevykdym. iais atvejais u nevykdytas prievoles mons kreditoriams pardavjas ir pirkjas atsako solidariai (CK 6.402 str. 3 d.). Forma. mons pirkimopardavimo sutartis sudaroma ratu ant vieno dokumento ir turi bti patvirtinta notaro. Reikalavim, kad sutartis bt viename dokumente, lemia tai, jog mon yra nedalus civilini teisi objektas. is dokumentas papildomai turi turti priedus, kuriuose idstoma informacija apie mon sudarant turt, skolas, kreditorius bei kita reikminga informacija. ie priedai nustatyti CK 6.404 straipsnio 2 dalyje. Tai yra: mons turto inventorizavimo aktas; mons balansas; nepriklausomo auditoriaus ivada apie mons turto sudt ir jo kain; mons skol sraas, kuriame nurodytas skolos dydis, vykdymo terminas, prievoli utikrinimo ris, kreditoriai ir j adresai. Jeigu sutartis neatitinka formos reikalavim, ji yra negaliojanti (CK 6.403 str. 2 d.). mons pirkimopardavimo sutartis ir jos pakeitimai turi bti registruojami juridini asmen registre. Sutarties neregistravimas nedaro jos negaliojanios, t. y. ji privaloma sutarties alims, taiau neregistruota sutartis negali bti panaudota prie treiuosius asmenis. Turinys. mons pirkimopardavimo sutartyje turi bti nurodyta parduodamos mons turto sudtis ir mons kaina, taip pat asmuo, kuriam bus sumokta ir kuris atsiskaitys su mons kreditoriais. ios slygos yra esmins mons pirkimopardavimo sutarties slygos. alys. mons pardavju ir pirkju gali bti fizinis arba juridinis asmuo. Fizinis asmuo sutarties alimi, pavyzdiui, yra tuomet, kai parduodama individuali (personalin) mon. mons pirkimopardavimo sutariai bdinga tai, kad sutariai vykdyti alys privalo pasitelkti treij asmen. iam asmeniui pavedama atsiskaityti su kreditoriais ir juo gali bti tik bankas, kita kredito staiga arba draudimo mon. ali teiss ir pareigos. Sudarant mons pirkimopardavimo sutart teisikai reikminga tampa ikisutartin stadija. ioje stadijoje pareigo341

CIVILIN TEIS. II dalis.

tas asmuo yra pirkjas, kuris privalo ne maiau kaip prie dvideimt dien iki sutarties sudarymo ratu praneti visiems mons skol srae nurodytiems mons kreditoriams, kad mon numatyta parduoti. Jeigu pirkjas ios pareigos nevykdo, pardavjo kreditoriai turi teis savo reikalavimus pareikti tiesiogiai pirkjui apie numatom mons pirkimpardavim (CK 6.405 str. 1 d.). Pirkjui nereikia apie mons pardavim praneti kreditoriams, jeigu u mon mokama pinigais ir ios pinig sumos utenka visikai atsiskaityti su visais mons kreditoriais. Pirkjas privalo sumokti kain. Dal sutartyje numatytos kainos pirkjas sumoka sutartyje nurodytam asmeniui, kuriam pavedama atsiskaityti su mons kreditoriais (bankui arba kitai kredito staigai, draudimo monei), o likusi sum pardavjui. Jeigu pirkjas tinkamai vykdo savo pareigas praneti kreditoriams, jog mon parduodama, bei sumoka kain, kreditoriai netenka teiss reikti jam arba parduotos mons turtui joki reikalavim. Tinkamas pirkjo pareig vykdymas neturi takos kreditori reikalavimams pardavjui. Jeigu pirkjas netinkamai atlieka savo pareigas praneti kreditoriams, jog mon parduodama bei sumokti kain, mons pardavimo faktas negali bti panaudotas prie mons kreditorius, kuri reikalavimo teis atsirado iki mons pirkimopardavimo sutarties sudarymo. i taisykl netaikoma, jeigu pirkjas patenkina kreditori reikalavimus sumokdamas nusipirktos mons turto vert. mons pirkjas ir pardavjas solidariai atsako u asmens, kuriam buvo sumokta kaina ir kuris turjo atsiskaityti su kreditoriais, veiksmus, taiau pirkjo atsakomyb yra ne didesn u jo nusipirktos mons turto vert. Kreditorius savo reikalavim gali pareikti per vienerius metus nuo tos dienos, kuri jis suinojo arba turjo suinoti apie mons pardavim, bet ne vliau kaip po trej met po mons pardavimo (CK 6.406 str. 2 d.). Pirkjas gali ivengti gana ilgos paruoiamosios stadijos, visiems mons kreditoriams pateikdamas priimtin reikalavim vykdymo utikrinimo bd. Toks utikrinimas, pavyzdiui, gali bti banko garantija. Pardavjas privalo perduoti mon pirkjui. mon paruoti perdavimui, parengti perdavimoprimimo akt privalo pardavjas savo lomis, jeigu sutartis nenumato ko kita. mon perduodama pagal per342

V skyrius. ATSKIROS SUTARI RYS.

davimoprimimo akt. Akte turi bti nurodomi duomenys apie mon ir jos turt, turto bkl, ali sipareigojimai mons kreditoriams ir j vykdymas (CK 6.407 str. 1 d.). mons perdavimo momentu pripastamas perdavimoprimimo akto pasiraymo momentas. Nuo io momento pirkjui pereina mons turto atsitiktinio uvimo arba sugedimo rizika. Nuosavybs teis mon pirkjui pereina nuo perdavimo primimo akto pasiraymo momento, jeigu kitaip nenustato sutartis. Jei sutartis numato, kad nuosavybs teis mon ilieka pardavjui tol, kol pirkjas nesumoka visos kainos arba kol nevykdomos kitokios aplinkybs, tai pirkjas, kol jam pereis nuosavybs teis mon, turi teis naudotis mons turtu ir su susijusiomis teismis tiek ir tokiu bdu, kiek tai reikalinga tam, kam mon sigyta (CK 6.407 str. 5 d.). Jei pirkjui perduota mon, kuri neatitinka sutartyje aptart kokybs ir kitoki reikalavim, pirkjas gali gyvendinti CK 6.3216.323, 6.330, 6.334, 6.341 straipsniuose numatytas teises. Taiau i taisykl netaikoma, jeigu k kit numato sutartis, taip pat jei: 1) mon perduota ir priimta pagal perdavimoprimimo akt, kuriame nurodyti mons arba jos turto trkumai, pirkjas turi teis reikalauti sumainti kain, jeigu pagal sutart kitoki reikalavim tokiu atveju jis neturi teiss pareikti; 2) pirkjas turi teis reikalauti sumainti kain, jeigu jam buvo perduotos sutartyje arba jos perdavimoprimimo akte nenurodytos pardavjo skolos (prievols), iskyrus atvejus, kai pardavjas rodo, kad pirkjas apie tas skolas (prievoles) inojo arba turjo inoti sutarties sudarymo ir mons perdavimo metu; 3) jeigu pardavjas gauna pirkjo praneim, kad yra nustatyta perduoto turto trkum arba tam tikro sutartyje numatyto turto apskritai nra, pardavjas turi teis nedelsdamas pakeisti netinkamos kokybs turt tinkamu arba pasilyti pirkjui trkstam turt. Jeigu dl mons trkum, u kuriuos atsako pardavjas, mons nemanoma panaudoti sutartyje nurodytam tikslui ir j nemanoma paalinti arba pardavjas j nepaalino per nustatytus terminus, pirkjas turi teis teismo tvarka reikalauti nutraukti arba pakeisti sutart ir atlyginti nuostolius. Treij asmen veiksmai. Treiaisiais asmenimis mons pirkimo pardavimo sutartyje laikomi kreditoriai ir asmuo, kuriam pavedama atsiskaityti su mons kreditoriais. Kreditoriais yra laikomi tie asmenys, kurie turi su mone susijusius reikalavimus pardavjui. Nei kreditoriai, 343

CIVILIN TEIS. II dalis.

nei asmuo, kuriam pavedama atsiskaityti su kreditoriais, nra sutarties alys, taiau j veiksmai turi takos sutarties vykdymui ir pasekmms, todl statymas nustato tam tikras taisykles, kuri ie asmenys privalo laikytis. mons kreditorius, gavs pirkjo praneim apie mons pardavim, per dvideimt dien nuo jo gavimo privalo ratu praneti pirkjui apie savo reikalavimo dal ir pobd (CK 6.405 str. 2 d.). Asmuo, kuriam pavedama atsiskaityti su mons kreditoriais, per dvideimt dien nuo kainos sumokjimo parengia ir isiunia mons kreditoriams kainos paskirstymo parduodamos mons skoloms padengti akt (CK 6.405 str. 4 d.). Jeigu per dvideimt dien nuo akto gavimo mons kreditorius (kreditoriai) pareikia prietaravimus dl kainos paskirstymo akto, asmuo, kuriam buvo sumokta kaina, turi kreiptis teism, kad is nustatyt kreditori reikalavim tenkinimo eil ir tvark. Jei aktas neginijamas, kreditoriams imokama kainos dalis, proporcinga j reikalavim dydiui (CK 6.405 str. 5 d.).

34.7. Kitos pirkimopardavimo sutari rys


Vieojo pirkimopardavimo sutartis. Pagal vieojo pirkimopardavimo sutart valstybs ar savivaldybs institucija arba valstybs ar savivaldybs mon, staiga ar organizacija u valstybs, savivaldybs, Valstybinio socialinio draudimo fondo biudeto ir kit valstybs ar savivaldybs fond las perka daiktus arba moka u darbus ar paslaugas (skaitant nuom) valstybs arba savivaldybs ar j institucij, moni, staig bei organizacij poreikiams tenkinti. Pardavjas pagal vieojo pirkimopardavimo sutart yra fizinis arba juridinis asmuo, o pirkjas valstybs ar savivaldybs valdymo institucija arba valstybs ar savivaldybs mon, staiga ar organizacija, kuri u valstybs, savivaldybs, Valstybinio socialinio draudimo fondo biudeto ir kit valstybs ar savivaldybs fond las perka daiktus, moka u darbus arba paslaugas. Sutarties dalykas yra daiktai, paslaugos ir darbai. Vieojo pirkimopardavimo sutartys sudaromos konkurso tvarka, jeigu statymai nenustato kitaip. CK nuostatos vieojo pirkimopardavimo sutariai taikomos tiek, kiek kiti statymai nenumato ko kita. Vieojo pirkimopardavimo su344

V skyrius. ATSKIROS SUTARI RYS.

tari ypatumus iuo metu reglamentuoja 1996 m. rugpjio 13 d. Viej pirkim statymas 234. Energijos pirkimopardavimo sutartis. Pagal energijos (ar energijos itekli) pirkimopardavimo sutart energijos tiekimo mon sipareigoja patiekti abonentui (vartotojui) per prijungt energijos tiekimo tinkl sutartyje numatytos ries energijos kiek, o abonentas (vartotojas) sipareigoja u patiekt energij sumokti ir laikytis sutartyje numatyto jos vartojimo reimo, utikrinti jam priklausani energijos tiekimo tinkl eksploatavimo saugum bei naudojam prietais ir rengini tvarkingum (CK 6.383 str. 1 d.). CK etosios knygos 23 skyriaus normos taikomos, kai elektros, ilumos energija, dujos ir naftos produktai, vanduo ir kit ri energija tiekiama per j tinklus, jei statymai nenustato ko kita arba kitokia ivada nedarytina atsivelgiant prievols esm (CK 3.391 str.). Energijos pirkimopardavimo sutartinius santykius reglamentuoja CK, Energetikos statymas235, ilumos kio statymas236 ir kiti norminiai teiss aktai. Energijos pirkimopardavimo sutartis priskiriama vieosioms, o jei pirkjas yra fizinis asmuo, perkantis energij savo, eimos arba kio poreikiams tenkinti, ir vartojimo sutartims. Jei abonentas fizinis asmuo, vartotojas, naudojantis energij savo buitinms reikmms, taikoma supaprastinta sutarties sudarymo tvarka, o sutartis laikoma sudaryta nuo vartotojo rengini prijungimo prie energijos tiekimo tinkl. Silpnosios alies vartotojo teisi gynybos prioritetai pripastami ir teism praktikoje237.
234 Nauja statymo redakcija: Valstybs inios. 2002. Nr. 1185296. is statymas suderintas su iais Europos Sjungos teiss aktais: Tarybos 1992 m. birelio 18 d. direktyva 92/50/EEB Dl viej paslaug sutari sudarymo tvarkos koordinavimo; Tarybos 1993 m. birelio 14 d. direktyva 93/36/EEB Dl vieojo tiekimo sutari sudarymo tvarkos koordinavimo; Tarybos 1993 m. birelio 14 d. direktyva 93/38/EEB Dl moni, vykdani veikl vandens, energetikos, transporto ar telekomunikacij srityje, vieojo pirkimo procedr koordinavimo; Europos Parlamento ir Tarybos 1998 m. vasario 16 d. direktyva 98/4/EB, i dalies pakeiianti direktyv 93/38/EEB, koordinuojani moni, vykdani veikl vandens, energetikos, transporto ar telekomunikacij srityje, vieojo pirkimo procedras, ir kt. 235 Valstybs inios. 2002. Nr. 562224. 236 Valstybs inios. 2003. Nr. 512254. 237 Lietuvos Aukiausiojo Teismo 2002 m. spalio 7 d. nutartis civilinje byloje SP AB Vilniaus ilumos tinklai v. B. Giedraitien Nr. 3K31137/2002, kat. 40.2; 40.4; 40.5;

345

CIVILIN TEIS. II dalis.

Energijos pirkimopardavimo sutarties dalykas priskiriamas prie daikt. Tai gana specifinis objektas, reikalaujantis ir atitinkamo reguliavimo. Sutarties kaina paprastai nustatoma statym nustatyta tvarka, o ne ali susitarimu. Pirkjas turi: 1) priirti technin rengini bkl; 2) utikrinti jam priklausani tiekimo tinkl, kitoki rengini ir prietais bkl ir j eksploatavimo saugum; 3) laikytis nustatyto energijos vartojimo reimo; 4) nedelsdamas praneti energijos tiekimo monei apie avarij, gaisr, apskaitos prietais gedimus ir kitokius paeidimus. Daikt pardavimo isimoktinai sutartis. Pagal daikt pirkimopardavimo isimoktinai sutart pardavjas sipareigoja parduoti daikt pirkjui, o pardavjas daikt priimti ir sumokti u j kain laikantis sutartyje nustatyt termin. i sutartis dar vadinama pirkimopardavimo kreditan sutartimi. Pagal daikt pirkimopardavimo isimoktinai sutart pardavjui ilieka nuosavybs teis parduodamus daiktus tol, kol pirkjas nesumoka visos sutartyje numatytos kainos, jeigu sutartyje nenumatyta kitaip (CK 6.411 str.). Pirkju pagal sutart gali bti tiek fizinis asmuo, tiek ir juridinis asmuo. Jei pirkjas yra fizinis asmuo, sigyjantis daikt asmeniniams, eimos, nam kio poreikiams tenkinti (vartotojas), sutariai taikomos vartotoj teises ginanios teiss normos (CK 6.188 str. ir kt.). Vartojimo pirkimopardavimo isimoktinai sutartyje atsitiktinio daikto uvimo arba sugedimo rizika tenka pardavjui. Kitais atvejais i rizika tenka pirkjui, jeigu sutartis nenumato ko kita. Sutartis turi bti sudaryta raytine forma. Esmins ios sutarties slygos yra sutarties dalykas, daikto kaina ir periodini mok dydis, periodini mok mokjimo terminai ir atsiskaitymo tvarka. Pirkimopardavimo sutarties isimoktinai dalyku gali bti kilnojamieji ir nekilnojamieji daiktai. Jei sutarties dalykas yra nekilnojamieji daiktai, sutariai taikomos ir nekilnojamj daikt pirkimpardavim reglamentuojanios normos. Daikto kainos mokjimas idstomas sutartyje periodinmis mokomis nustatant mokjimo terminus ir atsiskaitymo tvark. Sutartyje
2003 m. gegus 12 d. nutartis civilinje byloje 257-oji DNSB v UAB Vilniaus vandenys ir UAB Vilniaus energija, kat. 37.1; 40.2.

346

V skyrius. ATSKIROS SUTARI RYS.

taip pat gali bti numatyta pirkjo pareiga mokti palkanas, jeigu pirkjas praleidia mok mokjimo termin. Tokiu atveju palkanos skaiiuojamos nuo termino pabaigos iki mok sumokjimo (CK 6.415 str.). Jei nuosavybs teis daikt ilieka pardavjui, o pirkjas nesilaiko sutartyje nustatyt mok mokjimo termin, pardavjas turi teis pareikalauti sumokti vis kain i karto arba atsiimti parduot daikt. Pirkjas turi teis reikalauti grinti savo mokas, jeigu sutartyje nenumatyta ko kito. ia teise pardavjas negali pasinaudoti, jeigu pirkjas yra sumokjs daugiau kaip pus daikt kainos, iskyrus atvejus, kai sutartis numato kitaip. I grintin mok atskaitomos sutartyje numatyto daikto nusidvjimo ir naudojimosi daiktu ilaidos. Jeigu nuosavybs teis pereina pirkjui nuo daikto perdavimo, laikoma, kad is daiktas yra keistas priverstine hipoteka (arba keitimu) pardavjui utikrinant pirkjo prievoles pagal sudaryt sutart, iskyrus atvejus, kai sutartis nustato kitaip (CK 6.414 str. 2 d.). Pardavjas turi teis reikalauti, kad pirkjas nedelsdamas sumokt likusi kainos dal, jeigu pirkjas be pardavjo sutikimo perleidia daiktus kitam asmeniui arba daiktai dl neteist pirkjo veiksm aretuojami. Jei pardavjas atsiima daikt dl to, kad sutartis buvo nutraukta, jis privalo registruotos sutarties registracij panaikinti per dvideimt dien, o jei sutarties dalykas yra nekilnojamasis daiktas, per eiasdeimt dien. Jei daiktai pagal pirkimopardavimo isimoktinai sutart sigyti teikti paslaugoms arba mons verslui, aplinkyb, kad nusipirkt neregistruojam daikt nuosavybs teis ilieka pardavjui, gali bti panaudota prie treiuosius asmenis tik tuomet, kai sutartis registruota Sutari registre238. Pirkimopardavimo su atpirkimo teise sutartis. Pagal pirkimo pardavimo su atpirkimo teise sutart pardavjas sipareigoja parduoti daikt pirkjui kartu gydamas teis parduot daikt atpirkti, o pirkjas sipareigoja daikt valdyti, naudoti ir juo disponuoti taip, kad pardavjas galt gyvendinti atpirkimo teis (CK 6.417 str.). Civilini santyki
Sutari registro nuostatai patvirtinti Lietuvos Respublikos Vyriausybs 2002 m. liepos 17 d. nutarimu Nr. 1158 Dl sutari registro steigimo ir sutari registro nuostat patvirtinimo // Valstybs inios. 2002. Nr. 743157.
238

347

CIVILIN TEIS. II dalis.

stabilumui utikrinti statymas apribojo pardavjo atpirkimo teis, pardavjas atpirkimo teis turi ne ilgiau kaip penkerius metus. Jeigu sutartyje alys numat ilgesn termin, taikomas penkeri met terminas (CK 6.417 str. 3 d.). Kaip ir pirkimopardavimo isimoktinai sutartis, pirkimopardavimo su atpirkimo teise sutartis, kai neregistruojami daiktai perkami paslaugoms teikti arba mons verslui, gali bti panaudota prie treiuosius asmenis tik tuo atveju, jeigu ji registruota Sutari registre. Pirkimopardavimo su atpirkimo teise sutartys paplitusios bank veikloje prekiaujant vertybiniais popieriais. Lietuvos banko valdybos 2000 m. kovo 9 d. nutarimu Nr. 31 buvo patvirtintos Atpirkimo sandori tarp Lietuvos banko ir bank sudarymo ir vykdymo taisykls239. Daikt pardavimas aukciono bdu. Daikt pirkimaspardavimas aukciono bdu reikia, kad daiktai silomi pirkti keliems asmenims per tarpinink aukciono vedj, o sutartis laikoma sudaryta su tuo pirkju aukciono dalyviu, kuris pasilo didiausi kain u parduodam daikt (CK 6.419 str.). Aukcionas gali bti savanorikas ir priverstinis. Priverstinis aukcionas, pavyzdiui, yra varytyns. J vykdymo ypatumus nustato CPK. Valstybei ir savivaldybei nuosavybs teise priklausantiems daiktams parduoti aukciono bdu CK nuostatos taikomos tiek, kiek kiti statymai nenumato ko kita. Sutartis laikoma sudaryta nuo plaktuko dio arba kitokio aukciono vedjo prasto veiksmo. Aukciono dalyvis neturi teiss ataukti savo pasilymo. Teisi pirkimaspardavimas. Teisi pirkimuipardavimui taikomos bendrosios pirkimopardavimo sutart reglamentuojanios normos. Teiss gali bti pirkimopardavimo dalyku, jeigu tai neprietarauja teisi prigimiai ir esmei. Nes teiss yra specifinis apyvartos objektas, j pardavimui taip pat taikomos teisi perleidim reglamentuojanios normos. Atskirai CK nustato paveldjimo teisi bei ginijam teisi pardavimo taisykles. Paveldjimo teisi pardavimo atveju pardavjas: a) privalo garantuoti pirkjui savo, kaip pdinio, status; b) privalo perduoti pirkjui visus i palikimo gautus vaisius ir pajamas, visas reikalavimo teises ir u parduotus daiktus, sudarius palikimo dal, gaut kain.
239

Valstybs inios. 2000. Nr. 24639.

348

V skyrius. ATSKIROS SUTARI RYS.

Ginijam teisi pardavimo atveju: a) teis yra gino objektas, jeigu j ginija asmuo pareikdamas iekin arba jeigu yra reali tikimyb, kad toks iekinys gali bti pareiktas; b) advokat, teisj, notar, teismo antstoli, j eimos nari ir artimj giminaii sudarytos ginijam teisi pirkimopardavimo sutartys negalioja. Vertybini popieri ir valiutos pirkimopardavimo sutartis. Vertybini popieri ir valiutos sutari ypatumus reglamentuoja specials statymai. Pavyzdiui, 1999 m. kovo 16 d. eki statymas240 ir Vekseli statymas241, 1996 m. sausio 16 d. Vieosios apyvartos statymas242, 2000 m. liepos 13 d. Akcini bendrovi statymas243, 1993 m. liepos 7 d. Usienio valiutos Lietuvos Respublikoje statymas244, 1994 m. kovo 17 d. Lito patikimumo statymas245 ir kt. Paprastai vertybinio popieriaus patvirtinta teis gali bti perleista kitam asmeniui tik tuo atveju, jei perleidiamas pats vertybinis popierius. Vertybiniai popieriai perleidiami perdavimu, juos indosuojant (CK 1.101 str. 3 d.). Pirkimopardavimo sutarties sudarymas konkurso bdu. Pirkimo pardavimo sutart sudaro konkurso bdu pardavjas su pirkju, kur konkurso komisija nustato pagal konkurso slygas, pirkimopardavimo sutarties sudarym konkurso bdu reglamentuoja CK ir konkurso taisykls. Jas tvirtina konkurso organizatorius arba kitas jo galiotas asmuo. Pirkimopardavimo sutari sudarymas biroje. Pirkimopardavimo sutari sudarym preki arba vertybini popieri biroje reglamentuoja bir veikl nustatantys statymai ir prekybos birose taisykls. Bendrosios pirkimopardavimo sutari sudarymo taisykls biroje sudaromoms pirkimopardavimo sutartims taikomos tiek, kiek jos neprietarauja bir veikl reglamentuojantiems statymams arba sutarties esmei. Pirkimopardavimo sutartis su ilyga dl nuosavybs teiss. Pagal pirkimopardavimo sutart su ilyga dl nuosavybs teiss nuosavybs teis parduodam daikt ilieka pardavjui tol, kol pirkjas nevykdo
240 241

Valstybs inios. 1999. Nr. 30852. Ten pat. 242 Nauja statymo redakcija // Valstybs inios. 2001. Nr. 1124074. 243 Valstybs inios. 2000. Nr. 641914. 244 Valstybs inios. 1993. Nr. 28640. 245 Valstybs inios. 1994. Nr. 24378.

349

CIVILIN TEIS. II dalis.

sutartyje nurodyt slyg. Pagal pirkimopardavimo sutart su ilyga dl nuosavybs teiss pirkjas neturi disponavimo parduodamu daiktu teiss tol, kol nevykdo sutartyje nurodyt slyg.

Kaip apibriama pirkimopardavimo sutartis? Ar pirkimopardavimo sutartis gali bti realin? Kas gali bti pirkimopardavimo sutarties dalyku? Kas bdinga turtini teisi pirkimopardavimo sutartims? Ar pirkimopardavimo sutarties dalyku gali bti vienariais poymiais apibriami daiktai? 6. Kokias teises turi pardavjas, jeigu pirkjas nesumoka sutartos kainos? 7. Kokias teises turi pardavjas, jeigu pirkjas nepriima pardavimo dalyko? 8. Kokias teises turi pirkjas, jeigu pardavjas neperduoda sutarties dalyko? 9. Kokios pirkimopardavimo sutarties slygos yra laikomos esminmis? 10. Ar galioja pirkimopardavimo sutartis, jeigu alys nesusitar dl kainos? 11. Ar galioja svetimo daikto pirkimopardavimo sutartis? 12. Kokia forma sudaromos pirkimopardavimo sutartys? 13. Kaip paskirstoma daikto atsitiktinio uvimo ar sugedimo rizika? 14. Kokias teises turi pirkjas, jeigu sutarties dalykas yra netinkamos kokybs? 15. Kokios yra parduodam daikt asortimento paeidimo teisins pasekms? 16. Kokius terminus pareikti reikalavimus dl parduot daikt trkum nustato statymas? 17. Kuo skiriasi garantiniai ir tinkamumo naudoti terminai? 18. Ar pirkjas gali disponuoti pagal sutart gautais daiktais, jeigu nuosavybs teis jam dar nra perjusi? 19. Kokius galite nurodyti vartojimo pirkimopardavimo sutarties ypatumus? 350

1. 2. 3. 4. 5.

Kontroliniai klausimai

V skyrius. ATSKIROS SUTARI RYS.

20. Kokie draudimai yra nustatomi pardavjui vartojimo pirkimopardavimo sutartyse? 21. Kaip apibriama didmeninio pirkimopardavimo sutartis ir kokie jos ypatumai? 22. Ar fizinis asmuo gali bti pardavju pagal didmeninio pirkimopardavimo sutart? 23. Kas yra vieojo pirkimopardavimo sutarties subjektai? 24. Ar visos energijos pirkimopardavimo sutartys yra vieosios sutartys? 25. Kokia forma sudaromos nekilnojamojo daikto pirkimopardavimo sutartys? 26. Kokie nekilnojamj daikt duomenys turi bti nurodyti sutartyje? 27. Kokios yra nekilnojamojo daikto pirkimopardavimo ypatybs monei bankrutavus? 28. Nuo kurio momento pirkjui pereina nuosavybs teis nekilnojamj daikt? 29. Kokie yra nekilnojamojo daikto pirkimopardavimo isimoktinai ypatumai? 30. Kokia yra nekilnojamojo daikto pirkimopardavimo su atpirkimo teise esm? 31. Kokie yra nekilnojamojo daikto pardavimo aukciono bdu ypatumai? 32. Kokiais ypatumais pasiymi nekilnojamojo daikto, priskirto eimos turtui, teisinis reimas ir sutarties sudarymo tvarka? 33. Kokie yra bsimojo gyvenamojo namo arba buto sutarties ypatumai? 34. Kas yra mons pirkimopardavimo sutarties objektas? 35. Kokia yra kreditori teisi apsauga pagal mons pirkimopardavimo sutart? 36. Koks yra atpirkimo teiss terminas pagal pirkimopardavimo su atpirkimo teise sutart? 37. Ar galioja pardavimo i varytyni aktas, jeigu varytyni laimtoju paskelbtas asmuo, kuris sumoka maesn kain, taiau trumpesniu terminu? 38. Ar pirkimopardavimo objektu gali bti dalis paveldjimo teisi?

351

CIVILIN TEIS. II dalis.

35 skirsnis. MAINAI
Bendrosios nuostatos. Main sutarties samprata. Pagal main sutart viena alis sipareigoja perduoti kitai aliai nuosavybs teise vien daikt mainais u kit daikt (CK 6.432 str.). Main sutartis monijos istorijoje inoma anksiau nei pirkimo pardavimo sutartis. Taiau atsiradus pinigams, kaip ekvivalentui, main sutarties reikm visuomens gyvenime labai sumajo. Main sutartis nra nauja sutartis, ji buvo reglamentuota ir 1964 m. CK. iame CK main sutariai buvo skirtas tik vienas straipsnis. Naujajame CK main sutarties reglamentavimas i esms atitinka 1964 m. CK, tik isamiau reglamentuojami kai kurie su main sutartimi susij aspektai: nustatoma mainom daikt lygiavertikumo prezumpcija, prezumpcija dl ilaid, susijusi su daikto perdavimu ir primimu, padengimo, nustatoma prievols perduoti daiktus vykdymo vienu metu pareiga, mainais sigyt daikt pamimo teisins pasekms. Be to, paymtina, kad main sutarties isamus reglamentavimas pasireikia ir per pirkimopardavimo sutarties isamesn reglamentavim. Sutarties poymiai, sutarties sudarymas. Kiekvienos main sutarties tikslas yra perduoti antrajai aliai turt nuosavybn. Taigi savo teisine prigimtimi main sutartis yra labai panai pirkimopardavimo sutart. CK yra nustatyta, kad main sutariai taikomos pirkimo pardavimo sutartis reglamentuojanios normos (CK etosios knygos XXIII sk.), jeigu tai neprietarauja io skyriaus (main sutart reglamentuojanioms) normoms ir main esmei. Paymtina, kad kitaip nei 1964 m. CK, kuriame reglamentuojant main sutart buvo pateikiamos konkreios nuorodos pirkimo pardavimo sutart reguliuojanius straipsnius, naujajame CK atsivelgiant ir naujojo kodekso dvasi, parengimo technik, pirkimo pardavimo sutarties reglamentavimo platum, yra nustatyta bendra formuluot, t. y. pirkimopardavimo sutart reglamentuojanios nuostatos taikomos mutatis mutandis (taikomos tiek, kiek neprietarauja main sutarties esmei). 352

V skyrius. ATSKIROS SUTARI RYS.

Main sutartis nuo pirkimopardavimo sutarties skiriasi iais poymiais: 1) main sutartyje viena alis gauna ne pinigin ekvivalent (kaip tai yra pagal pirkimopardavimo sutart), o kit daikt. inoma, kyla klausimas, kokia sutartis bt, jei mainom daikt verts nesutapt ir turt bti mokamas kainos skirtumas pinigais. Ar tokia sutartis laikytina main sutartimi, ar pirkimopardavimo sutartimi, ar miraus pobdio sutartimi. Teisinje literatroje inomos vairios nuomons iuo klausimu vieni laiko toki sutart main sutartimi, kiti miria sutartimi. I CK 6.433 straipsnio analizs galima teigti, kad kodeksas leidia pagal main sutart mokti kainos skirtum pinigais, dl to i norma laikytina bdinga main sutariai, todl net ir mokant kain skirtum pinigais sutartis bt laikytina main sutartimi. Taiau tokiu atveju galima teigti, kad toje main sutarties dalyje, kiek sumokama pinigais u mainomo daikto dal (t. y. padengiamas kain skirtumas), inyksta esminis skirtumas tarp main sutarties ir pirkimopardavimo sutarties, bet tuomet reikt atkreipti dmes sutarties ali tiksl, t. y. perduoti ir gauti daikt, o ne pinigus. inoma, atitinkamai kyla klausimas ir kai mainom daikt vert nesutampa ir nra nustatomas kainos ekvivalentas, t. y. mainomas maesns verts turtas didesns verts turt. iuo atveju tokios sutartys turi main ir dovanojimo sutari element; 2) pagal pirkimopardavimo sutart viena alis yra pirkjas, o kita alis pardavjas, tuo tarpu pagal main sutart abi alys tuo pat metu yra ir pirkjas, ir pardavjas. Reikia atkreipti dmes tai, kad ne bet kokie turto mainai yra laikomi main sutartimi ir reikia atskirti iorikai panaius santykius main sutartinius teisinius santykius nuo main sutartini santyki. Main sutartimi nebus laikomi santykiai, susiklost pirkimopardavimo sutarties pagrindu, jei alis (pirkjas) pagal i sutart turi teis reikalauti, kad daiktas bt pakeistas tinkamos kokybs daiktu (CK 6.334 str. 1 d. 1 p.) arba nekomplektikus daiktus pakeisti komplektikais daiktais (CK 6.341 str. 2 d. 1 p.). iuo atveju pirkjo teis iplaukia i pirkimopardavimo sutarties ir atsiranda galimyb pasinaudoti tokia teise kitai aliai paeidus i sutart, todl nra sukuriami nauji teisiniai santykiai, bet yra galimyb taikyti atitinkamas gynimo priemones. Taip pat CK numatytas keitimasis gyvenamosiomis patalpomis, kai jos priklauso valstybei arba savivaldybei, nelaikytinas sutartiniais main san353

CIVILIN TEIS. II dalis.

tykiais (CK 6.608 str.), nes iuo atveju turto savininkas (juo lieka valstyb arba savivaldyb) nepasikeiia, o keiiasi tik nuomos sutarties objektas. Main sutartis yra konsensualin, dvial, atlygintin. Sutarties forma. Atsivelgiant tai, kad sutariai taikomos pirkimopardavimo sutarties taisykls, reikalavimai taikomi ir pirkimo pardavimo sutarties formai. CK 6.311 straipsnis numato, kad pirkimo pardavimo sutarties form nustato sandori sudarymo formos taisykls. Taiau iuo atveju atkreiptinas dmesys ir atskiras pirkimopardavimo sutarties ris, pavyzdiui, nekilnojamojo turto pirkimopardavimo sutart reglamentuojanias nuostatas, nustatanios, kad nekilnojamojo daikto pirkimopardavimo sutartis turi bti notarins formos. Taigi ios taisykls taikomos ir main sutarties formai. Main sutarties terminas nra specialiai reglamentuotas, taigi taikomos pirkimopardavimo sutarties taisykls ir alys gali nustatyti joms priimtin termin. Kaina pagal main sutart yra kiekvieno keiiamo daikto vert. CK yra nustatyta daikt lygiavertikumo prezumpcija, t. y. nurodyta, kad jeigu ko kita nenumato main sutartis, preziumuojama, jog daikt kaina yra vienoda ir jais keiiamasi be joki priemok (CK 6.433 str. 1 d.). Pagal main sutart nebtina nurodyti keiiam daikt pinigins verts, nes preks kaina pagal i sutart yra kita prek, kuri yra mainoma. Todl alys, sutartyje aptarusios sutarties dalyk, kartu nustato ir jo kain (tik natrine iraika). Be abejons, alys turi teis nustatyti mainom daikt kain. Siekiant ivengti bsim gin dl tokios padties, kai alys nustato kain arba fiksuoja, jog ta kaina yra skirtinga, CK nustatyta, kad kai sutartis numato, jog mainom daikt kaina skiriasi, tai alis, kuri privalo perduoti maesns kainos daikt nei kitos alies perduodamo daikto kaina, neprivalo kitai aliai mokti kain skirtumo, jeigu ko kita nenustato sutartis. i CK norma yra dispozityvi ir jei alys sutartyje nenumatys alies, kuri perduoda maesns verts daikt, pareigos sumokti kain skirtum, bus taikoma CK nuostata. Kainos alys neprivalo nustatyti net ir tais atvejais, kai pagal pirkimopardavimo sutart reglamentuojanias nuostatas kaina yra esmin pirkimopardavimo sutarties slyga (CK 6.397 str. 1 d.). Net ir iuo atveju alys neprivalo nustatyti piniginio daikt vertinimo, nes, kaip ir minta, tai prietaraut main sutarties, pagal kuri yra gaunami ne pinigai, o kitas daiktas, esmei. 354

V skyrius. ATSKIROS SUTARI RYS.

Sutarties alys. Gali bti bet kuris civilins teiss subjektas juridiniai arba fiziniai asmenys. inoma, reikia atsivelgti bendrsias asmen teisnum ir veiksnum reglamentuojanias nuostatas, pavyzdiui, asmenys iki 14 met gals mainyti tik tokius daiktus, kurie atitiks smulki sandori samprat. Taip pat btina atsivelgti viej juridini asmen specialaus teisnumo taisykl. Aptariant main sutarties alis btina atskirai aptarti viej juridini asmen valstybs ir savivaldybi institucij (moni, staig, organizacij) galimyb (subjektikum) sudaryti main sutart. i juridini asmen subjektikum, kiek tai susij su valstybs bei savivaldybi turto valdymu, naudojimu, disponavimu juo, reglamentuoja Lietuvos Respublikos valstybs ir savivaldybi turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo statymas246. io statymo 18 straipsnis nustato, kad pagal main sutart valstybs ar savivaldybs institucijos, valstybs ir savivaldybs mons, staigos ir organizacijos turi teis perleisti kitiems juridiniams ir fiziniams asmenims patikjimo teise valdom lygiavert (iki 5 proc. besiskiriant) ilgalaik ir trumpalaik materialj turt, jeigu sigyjamas pagal main sutart turtas reikalingas valstybs ar savivaldybi funkcijoms gyvendinti. Paymtina, kad iki 2002 m. gegus 23 d. statymo Nr. IX900 (kuris buvo nauja Valstybs ir savivaldybi turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo statymo redakcija)247 primimo i viso mainai tarp valstybs ir savivaldybi moni, staig, organizacij ir kit fizini arba juridini asmen buvo negalimi. Sutarties alimi gali bti tik tie fiziniai ir juridiniai asmenys, kurie turi mainomus daiktus nuosavybs arba patikjimo teis. Iimtis bt atvejis, jei mainus vykdyt komisionierius. Taiau atkreiptinas dmesys, kad pagal 2000 m. CK komiso sutartis yra laikytina netiesioginiu (paslptu) atstovavimu248 ir kad nors komisionierius prie treiuosius asmenis veikia savo vardu, nuosavybs teis jis gyja komitentui (CK 6.786 str. 1 d.). Atsivelgiant tai, kad main sutariai yra taikomos pirkimo pardavimo sutarties taisykls, main sutarties atveju abi main sutarties alys laikomos ir perduodamos preks pardavju, ir gaunamos preks pirkju.
246 247

Valstybs inios. 1998. Nr. 54492. Valstybs inios. 2002. Nr. 602412. 248 CK komentaras. Antroji knyga. 2002, p. 263.

355

CIVILIN TEIS. II dalis.

Sutarties dalykas. Slyga dl main sutarties dalyko yra vienintel esmin main sutarties slyga. Main sutarties slyga dl sutarties dalyko laikoma suderinta, jeigu sutarties turinys leidia nustatyti daikto pavadinim ir kiek (CK 6.306 str.). I CK 6.432 straipsnio formuluots ieina, kad main sutarties dalyku gali bti daiktas. Bet pagal CK 6.306 straipsn pirkimopardavimo sutarties dalyku gali bti neiimti i apyvartos daiktai, kuriuos pardavjas jau turi arba kurie gali bti sukurti arba pardavjo gyti ateityje, taip pat vertybiniai popieriai ir kitokie daiktai bei turtins teiss. Pirkimo pardavimo sutarties dalyku gali bti ir prieauglis, derlius, kiti atsirandantys daiktai. Atsivelgiant tai, kad main sutariai taikomos pirkimopardavimo sutarties taisykls ir kad tai neprietarauja main sutarties esmei, main sutarties dalyku galt bti ne tik daiktai, bet ir kitas turtas, skaitant ir turtines teises. Main sutarties dalykas turi dvigub paskirt: jis yra ir perduodamas daiktas pagal main sutart, ir ekvivalentas u kit daikt. Sutarties turinys. Main sutarties ali teiss ir pareigos yra tokios paios kaip ir pirkjo bei pardavjo teiss ir pareigos, taiau pagal main sutart abi alys yra ir pirkjas, ir pardavjas tuo paiu metu, todl main teisinio santykio subjektas tuo paiu metu turi abiej pirkimo pardavimo subjekt teises ir pareigas. Kaip minta, main sutarties ali pareigos yra vienodos abiems sutarties alims. Pagrindin main sutarties ali pareiga yra perduoti daikt nuosavybn kitai aliai. Paymtina, kad CK 6.432 straipsnyje apibriant main sutart nurodoma, kad alys sipareigoja perduoti kitai aliai nuosavybs teise. Tuo tarpu CK 6.305 straipsnis, reglamentuodamas pirkimopardavimo sutarties samprat, numato, kad daiktas (prek) yra perduodamas nuosavybs ar patikjimo teise. iuo atveju kyla klausimas, ar mint main sutart reglamentuojani nuostat reikt vertinti kaip main sutarties ypatum (nuostata bdinga main sutarties esmei), ar galima bt taikyti ir pirkimo pardavimo sutart reglamentuojanias nuostatas. Taiau atsivelgiant tai, kad i nuostata nra susijusi su esminiu main sutarties skirtumu nuo pirkimopardavimo sutarties, bei tai, kad main sutarties alys gali bti ir valstybs ar savivaldybs institucijos, taip pat asmenys, valdantys, naudojantys arba disponuojantys turtu pagal patikjimo sutart, manytina, kad daiktas gali bti perduodamas tiek nuosavybs, tiek patikjimo teise. 356

V skyrius. ATSKIROS SUTARI RYS.

CK nustato prievols perduoti daiktus vykdymo moment abi alys savo prievol perduoti daiktus turi vykdyti kartu, taiau i norma yra dispozityvi, todl alys sutartyje gali nustatyti ir kitokias taisykles. Paymtina, kad i main sutarties kylanios prievols perduoti daiktus vykdymo momento reglamentavimas atitinka ir bendrus prievoli ir sutari teiss vykdymo reglamentavim (CK 6.39 ir 6.201 str.). Main sutariai taip pat bt taikomos pirkimopardavimo sutarties ali teiss ir pareigos, susijusios su perduodamo dalyko kokybe, kiekiu, asortimentu, komplektikumu, tara ir pakuote. inoma, bt taikomi ir i slyg paeidimo teisiniai padariniai, iskyrus tas normas, kurios prietarauja main sutarties esmei ir yra susijusios su ali teise reikalauti sumainti kain (CK 6.334 str. 1 d. 2 p.), nes tokiu atveju tekt keisti sutarties dalyk. Paymtina, kad CK normos, reglamentuojanios main sutart, atskirai neaptaria nuosavybs teiss perjimo momento ir atsitiktinio daikto uvimo arba sugedimo rizikos klausim. Tokiu atveju bt taikomos CK normos, reglamentuojanios pirkimopardavimo sutart, taip pat ir atitinkamai ketvirtosios bei pirmosios knyg nuostatos. Su daikt perdavimu, be abejons, yra susijs ilaid atlyginimo klausimas. iuo atveju CK straipsnis numato prezumpcij, kad daikt perdavimo ir primimo ilaidas turi apmokti ta alis, kuri atitinkamai privalo perduoti ir priimti daiktus (CK 6.433 str. 1 d.). Taigi i esms galima daryti ivad, kad kiekviena i ali pati turi padengti sutarties dalyko perdavimo ilaidas, jei alys nesusitar kitaip. I CK 6.435 straipsnio galima daryti ivad, kad main alys turi pareig perduoti daiktus, kuriuos tretieji asmenys neturi joki teisi arba daiktins teiss juos nra kitaip apsunkintos ar suvarytos. Be abejons, i pareiga vykdoma atsivelgiant ir CK 6.3216.323 straipsnius. Taiau CK nustato mainais sigyt daikt pamimo teisines pasekmes, jeigu i alies, sigijusios daiktus mainais, jie paimami pagal treiojo asmens reikalavim. Tokiu atveju ta main sutarties alis, i kurios buvo paimtas mainytas daiktas pagal treiojo asmens reikalavim, turi vien i i teisi: 1) teis reikalauti i kitos alies atlyginti nuostolius; 2) teis reikalauti i kitos alies grinti jai perduotus daiktus. Be to, CK 6.435 straipsnio 2 dalis aptaria padt, kai pagal main sutart viena main sutarties alis (daikt primusi main sutarties alis) dar nra vykdiusi sutarties ir suino, kad daiktus perdavusi alis nebuvo j savininkas. Tokiu atveju daiktus primusi main alis turi teis tuos 357

CIVILIN TEIS. II dalis.

daiktus grinti juos perdavusiai aliai. Atsivelgiant tai, kad daiktus primusi alis dar nra vykdiusi savo pareigos, kylanios i main sutarties, perduoti daikt, kita main sutarties (nesininga) alis galt reikalauti, kad kita alis (daikt primusi main sutarties alis) vykdyt pareig perduoti daikt pagal main sutart. Taiau iuo atveju CK gina sining sutarties al ir nustato, kad i daiktus grinusios alies kita (nesininga) alis negali reikalauti perduoti jai priklausiusius daiktus (kurie jai bt priklaus pagal main sutart).

Kontroliniai klausimai:
1. 2. 3. 4. 5. 6. 7. Kas yra main sutarties objektas? Ar main sutartimi perduodama nuosavybs teis daikt? Kokia forma sudaroma main sutartis? Kokia yra main sutartis konsensualin ar realin? Kokios yra esmins main sutarties slygos? Kokie yra main ir pirkimopardavimo sutari skirtumai? Ar keitimasis gyvenamosiomis patalpomis yra laikytina main sutartimi? 8. Ar gali bti main sutarties dalyku turtins teiss?

358

V skyrius. ATSKIROS SUTARI RYS.

36 skirsnis. RENTA
36.1. Bendrosios nuostatos
Pagal rentos sutart viena alis rentos moktojas (skolininkas) sipareigoja neatlygintinai arba mainais jam nuosavybs teise u perduot kapital periodikai mokti kitai aliai rentos gavjui sutartyje numatyt pinig sum (rent) arba kitaip ilaikyti rentos gavj. Tokia rentos samprata pirm kart tvirtinta tik 2000 m. CK (CK 6.439 str.). 1964 m. CK 283 straipsnis numat sutarties dl turto perleidimo su slyga ilaikyti iki gyvos galvos sudarymo galimyb, t. y. reglamentavo tik vien i rentos ri. i sutartis galjo bti sudaryta tik tarp fizini asmen, i kuri viena alis rentos gavjas galjo bti tik dl amiaus arba sveikatos nedarbingas asmuo. Taigi io instituto taikomumas iki 2000 m. CK sigaliojimo buvo labai apribotas. Rentos sutartis yra vienaalikai pareigojanti, nes j sudarius pareigos atsiranda tik rentos moktojui, o rentos gavjas savo pareig mainais u rent perduoti kapital rentos moktojui nuosavybs teise vykdo sudarydamas sutart. Taigi rentos sutartis laikytina realine, gali bti tiek atlygintin, tiek neatlygintin. Kai kuri autori nuomone, i sutartis yra konsensualin arba gali bti tiek realin, tiek konsensualin tai priklauso nuo to, kokio pobdio kapitalas perduodamas rentos moktojui. Savo nuomon autoriai grindia tuo, kad rentos sutartis turi bti notarins formos, o jei rentos moktojui perduodamas nekilnojamasis turtas, ji turi bti registruojama vieajame registre. Taiau, kaip matyti i pateikto rentos sutarties apibrimo, i sutartis formuluojama kaip realin, t. y. sutartis laikoma sudaryta tik perdavus tam tikr kapital. Prieingu atveju i rentos gavjo, kuris daniausiai yra silpnesn alis, reikalinga materialinio ar kitokio aprpinimo, ir kurio interesu sudaroma tokia sutartis, rentos moktojas sudarius sutart turt teis reikalauti perduoti jam mainais u rent sutart turt, o tai prietaraut paios rentos sutarties esmei bei protingumo, siningumo ir teisingumo principams. Taigi rentos gavjas iki turto perdavimo momento visais atvejais isaugo teis atsisakyti sudaryti sutart. 359

CIVILIN TEIS. II dalis.

Rentos sutartis yra savarankika civilin teisin sutartis, nuo kit sutari, toki kaip pirkimopardavimo, dovanojimo, main ir pan., besiskirianti subjektais, galiojimo terminais, pabaigos pagrindais, tikslais bei dalyku. Renta savo prigimtimi yra nekomercin sutartis, vienas i jos tiksl, kaip ir pirkimopardavimo sutarties, nukreiptas turto ir kito kapitalo perleidim nuosavybn, taiau pirkimopardavimo sutarties atveju, perleidus turt kitos alies nuosavybn, sutartis laikoma vykdyta. Tuo tarpu rentos atveju tik perleidus rentos moktojui turt arba kit kapital jo nuosavybn, rentos sutartis laikoma sudaryta ir rentos moktojui atsiranda pareiga mokti rent. Rentos sutarties tikslas yra tiek nuosavybs teiss perleidimas, tiek paios rentos mokjimas rentos gavjui, kuris paprastai siejamas su rentos gavjo ilaikymu, kaip vieninteliu jo pragyvenimo altiniu. Taigi rentos dalyk sudaro tiek rentos moktojui nuosavybs teise perduodamas kapitalas, kuriuo gali bti kilnojamieji, nekilnojamieji daiktai arba tam tikra pinig suma, tiek pati renta, t. y. tam tikra periodikai mokama pinig suma arba kitoks rentos gavjui teikiamas ilaikymas. Rentos sutartis yra ilgalaikio, tstinio, stabilaus pobdio. Mokamos rentos ios sutarties atveju negalima bt vardyti kaip atlyginimo u nuosavybn perduot kapital, nes jos dydio i anksto numatyti negalima nei rentos moktojas, nei rentos gavjas i anksto neino, ar mokamos rentos dydis galiausiai virys nuosavybn rentos moktojui perduoto turto arba kito kapitalo vert. Tai reikia, kad rentai, kitaip nei main ar pirkimopardavimo sutartims, nebdingas ekvivalentikumas, dl to rentos sutartis dar vadinama rizikos sutartimi. Rentos sutarties alys. ios sutarties alys rentos moktojas ir rentos gavjas. Rentos moktoju paprastai gali bti bet koks veiksnus fizinis arba juridinis asmuo. Ilaikymo iki gyvos galvos sutarties atveju rentos gavjui paprastai svarbi paties rentos gavjo asmenyb, todl tokia sutartis dar vadinama tarpusavio pasitikjimo sutartimi, todl rentos moktojo teis perleisti, keisti arba kitokiu bdu suvaryti teis perduot jam mainais u ilaikym iki gyvos galvos nekilnojamj daikt suvaryta, t. y. toki teis jis gali gyvendinti tik turdamas iankstin raytin ir notaro patvirtint rentos gavjo sutikim. Kitais atvejais rentos moktojui perleidus nekilnojamj turt, kur jis gauna mainais u rent, pareiga mokti rent pereina naujajam turto savininkui (gijjui). Todl jeigu nekilnojamasis daiktas perduotas su slyga mokti rent, laikoma, kad teiss daikt suvarytos renta, t. y. tokiai rentai bdin360

V skyrius. ATSKIROS SUTARI RYS.

gas sekimo paskui daikt poymis. Be to, CK 6.448 straipsnis suteikia rentos moktojui teis perduoti savo pareig mokti rent draudimo monei, turiniai teis verstis tokia veikla, sumokdamas jai rentos vert. iuo atveju draudimo monei pereina visos rentos moktojo teiss ir pareigos. Rentos gavju paprastai gali bti bet koks tiek veiksnus, tiek nesulaiks pilnametysts arba neveiksnus fizinis asmuo. Toks fizinis asmuo turi bti rentos moktojui perduodamo kapitalo savininkas, iskyrus tuos atvejus, kai rentos gavjas yra treiasis asmuo, o ne asmuo, kapital rentos moktojui perduodantis nuosavybs teise. Tuomet laikoma, jog sudaryta rentos sutartis treiojo asmens naudai (rentos gavjui), o pareiga mokti rent tenka skolininkui, kuris, rentos gavjui primus rentos gavimo teis, atsisakyti nuo sutarties nebegals (CK 6.191 str.). Esant neterminuotai (nuolatinei) rentai rentos gavju gali bti ir pelno nesiekiantys juridiniai asmenys, kurie veriasi globa (rpyba), jeigu tai neprietarauja statymams ir j veiklos dokumentams. Tokie ribojimai paaikinami paios rentos, kaip nekomercins sutarties, prigimtimi bei tikslais. Rentos sutarties sudarymas bei forma. Renta gali bti nustatoma sutartimi, testamentu (vienaalis sandoris), teismo sprendimu arba statymu. Teismas nustato ilaikymo prievol. Esmins rentos slygos, sudaranios sutarties turin: ali susitarimas dl dalyko, t. y. dl perdavimo konkretaus kapitalo rentos moktojo nuosavybn bei rentos mokjimo ir jos apimties. Jeigu pagal rentos sutart rentos moktojui perduodamas kilnojamasis daiktas arba pinig suma, tai esmin sutarties slyga yra ir rentos moktojo pareiga pateikti savo prievols vykdymo utikrinim arba apdrausti savo civilin atsakomyb u nevykdyt arba netinkamai vykdyt rentos sutart. Jei nekilnojamasis daiktas perduodamas su slyga mokti rent, rentos gavjui keitimo teis t nekilnojamj daikt atsiranda kaip rentos moktojo prievols vykdymo utikrinimas (priverstin hipoteka) (CK 6.445 str. 1 d.). Sutarties forma notarin, jei perduodamas nekilnojamasis daiktas. Sutartis gali bti panaudota prie treiuosius asmenis tik sutart registravus vieajame registre. Renta gali bti nustatyta ir mokama iki rentos gavjo gyvos galvos, neterminuotai arba tam tikr laik. Visais atvejais rentos terminas ne ilgesnis kaip 100 met. Sutartyje gal bti numatyta, jog mirus rentos 361

CIVILIN TEIS. II dalis.

gavjui renta mokama rentos gavjo pdiniui arba kitam asmeniui, taiau turi bti laikomasi CK 6.442 straipsnyje nustatyt taisykli. Rentos sutarties ali teiss ir pareigos. CK reglamentuojamos dispozityviomis normomis, taiau yra ir nemaai imperatyvi norm siekiant utikrinant rentos gavj interes apsaug, mokjimo utikrinim bei rentos stabilum (CK 6.4456.447 str.). Pagrindin rentos moktojo teis gauti i rentos gavjo arba treiojo asmens sutart kapital, jei sutartis atlygintin, o pareiga laiku ir tinkamai mokti sutart rent arba teikti kitok sutart ilaikym rentos gavjui. U rentos mokjimo termin paeidim rentos moktojas jos gavjui moka statym arba sutarties nustatytas palkanas. Paymtina, jog CK 6.447 straipsnis numato rentos gavjo interesus utikrinani nuostat, draudiani aretuoti rentos moktojo las, kaupiamas rentai mokti, pagal rentos moktojo kreditori reikalavimus ir jas nukreipti iiekojim. Rentai bdinga ir tai, kad perduoto mainais u rent kapitalo atsitiktinio uvimo rizika tenka paiam rentos moktojui, o tai reikia, jog rentos moktojo nuosavybn perduoto turto uvimas arba jo sualojimas neatleidia rentos moktojo nuo pareigos mokti rent ir nesuteikia teiss atsisakyti nuo sutarties arba j nutraukti, iskyrus nuolatins rentos atvejus, kai atsitiktinai va arba sugadinamas turtas, kuris buvo perduotas atlygintinai kaip renta. Tokiu atveju rentos moktojas turi teis reikalauti arba nutraukti jo prievol mokti rent, arba pakeisti rentos mokjimo slygas. Pagrindin rentos gavjo teis gauti rent, o pareiga perduoti sutart kapital rentos moktojui nuosavybs teise. i jo pareiga gyvendinama sudarant sutart. Rentos sutartis gali bti nutraukiama ali susitarimu. Vienaalio ios sutarties nutraukimo ypatumai priklauso nuo atskiros rentos ries. Atskir rentos ri reglamentavimo ypatumai. CK numato kelias rentos ris: neterminuot (nuolatin) rent (CK 6.4496.455 str.), rent iki gyvos galvos (6.4566.459 str.) bei ilaikym iki gyvos galvos (CK 6.4606.464 str.). Be to, iskiriama atlygintin ir neatlygintin renta. Atlygintins ir neatlygintins rentos skyrimas svarbus nustatant ali teises ir pareigas, rentos ipirkimo kain ir pan.

362

V skyrius. ATSKIROS SUTARI RYS.

36.2. Neterminuota (nuolatin) renta


Neterminuota renta paprastai sudaroma perduodant rentos moktojui nuosavybs teise nekilnojamj turt (em arba pastatus), nors i esms joki apribojim rentos dalykui statymai nenumato. Tai vienintel rentos ris, kai rentos gavju gali bti ne tik fiziniai asmenys, bet ir pelno nesiekiantys juridiniai asmenys, kurie veriasi globa (rpyba), jeigu tai neprietarauja statymams ir j veiklos dokumentams. Neterminuotos (nuolatins) rentos gavjo teiss gali bti perduotos reikalavimo perleidimo arba paveldjimo bdu arba reorganizuojant juridin asmen, jeigu sutartis arba statymai nenustato ko kita. Rentos moktoju gali bti bet kokie tiek fiziniai, tiek juridiniai asmenys. Viena i esmini neterminuotos (nuolatins) rentos sutarties slyg mokamos rentos forma bei dydis. Renta paprastai mokama pinigais, taiau rentos sutartyje gali bti nustatyta, kad rent galima mokti perduodant daiktus, atliekant darbus arba teikiant paslaugas, kuri kaina atitinka rentos dyd pinigais. Neterminuota (nuolatin) renta mokama periodiniais mokjimais, nustatytais sutartyje, o jeigu sutartis to nenumato, tai kiekvieno mnesio pabaigoje. Be to, paprastai rentos dydis indeksuojamas atsivelgiant teiss akt nustatyt minimali mnesio alg. Rentos sutarties galiojimas baigiasi mirus arba likvidavus rentos moktoj. Be to, ji gali bti nutraukta ali susitarimu. Vienaaliu alies pareikimu rentos sutartis paprastai gali bti nutraukta tik esant esminiams sutarties paeidimams. Be to, toks sutarties nutraukimas susijs su rentos gavjo ir rentos moktojo teismis ipirkti nuolatin rent sutartyje numatyta rentos ipirkimo kaina. Jei kaina sutartyje nenumatyta, ji iperkama CK 6.454 straipsnyje nustatyta kaina. CK rentos moktojui suteikia teis nutraukti rentos sutart j iperkant. Taiau prie tai rentos moktojas turi praneti rentos gavjui, jog atsisako sutarties, ne vliau kaip prie tris mnesius iki rentos mokjimo nutraukimo arba per ilgesn sutartyje numatyt termin. Taiau ir iuo atveju prievol mokti rent nesibaigia tol, kol rentos gavjas negauna visos rentos ipirkos sumos, jeigu ko kita nenustatyta sutartyje. Paymtina, jog rentos sutarties slyga, panaikinanti rentos moktojo teis ipirkti rent, yra niekin ir negalioja. Rentos gavjas turi teis atsisakyti ipirktos sutarties tik esant tam tikroms slygoms, t. y. kai: 1) rentos moktojas praleidia mokjimo 363

CIVILIN TEIS. II dalis.

termin daugiau kaip vienerius metus, jeigu sutartyje nenumatyta ko kita; 2) rentos moktojas paeidia savo prievol utikrinti rent; 3) rentos moktojas pripaintas nemokiu arba atsirado kit aplinkybi, akivaizdiai patvirtinani, kad rentos moktojas nesugebs nustatytais terminais mokti sutartyje numatyto dydio rentos; 4) kaip renta perduotas nekilnojamasis daiktas perjo keliems asmenims bendrosios nuosavybs teise; 5) kitais sutartyje numatytais atvejais.

36.3. Renta iki gyvos galvos


ios sutarties atveju rentos gavju gali bti tik fizinis asmuo, perdavs turt su slyga mokti rent jam arba jo nurodytam asmeniui arba keliems asmenims (pvz., sutuoktiniams). Rentos moktojui joki apribojim CK nenumato. Rentos dalykas tiek kilnojamieji, tiek ir nekilnojamieji daiktai. U rent iki gyvos galvos perduoto turto atsitiktinis uvimas ar sugadinimas neatleidia rentos moktojo nuo prievols mokti rent sutartyje numatytomis slygomis. Renta paprastai nustatoma pinig suma, periodikai mokama vis rentos gavjo gyvenim. Rentos iki gyvos galvos sutartis gali bti nutraukta ali susitarimu. Jeigu rentos iki gyvos galvos moktojas i esms paeidia rentos sutart, tai rentos gavjas turi teis reikalauti, kad rentos moktojas ipirkt rent CK nustatytomis slygomis arba reikalauti nutraukti sutart ir atlyginti nuostolius. Jeigu u rent iki gyvos galvos butas, gyvenamasis namas arba kitas turtas perleistas neatlygintinai ir rentos moktojas i esms paeid rentos sutart, tai rentos gavjas turi teis reikalauti grinti t turt. iuo atveju to turto vert skaitoma rentos ipirkimo kain.

36.4. Ilaikymas iki gyvos galvos


Savo esme ilaikymo iki gyvos galvos sutartis tai rentos iki gyvos galvos poris, todl jai taikomos CK numatytos rentos iki gyvos galvos taisykls. ios sutarties specifik atspindi jos dalykas t. y. rentos moktojui nuosavybs teise perduodamas gyvenamasis namas, butas, ems sklypas arba kitas nekilnojamasis turtas u jo arba nurodyto as364

V skyrius. ATSKIROS SUTARI RYS.

mens ilaikym iki gyvos galvos bei rentos gavjo ar treiojo asmens ilaikymas, pasireikiantis natra, t. y. rentos gavjo aprpinimu gyvenamja patalpa, drabuiais, maitinimu ir pan. Nors CK numato, kad ilaikymas natra gali bti pakeistas periodiniais mokjimais. Kadangi rentos gavjui ioje sutartyje paprastai svarbios asmens, teikianio jam ilaikym, savybs, t. y. atsivelgiant tai, kad i sutartis yra fiduciarin, grindiama pasitikjimu, rentos moktojas disponuoti jam nuosavybn perduotu turtu gali tik rentos gavjo raytiniu ir notaro patvirtintu sutikimu. Paprastai prievol ilaikyti asmen iki gyvos galvos baigiasi rentos gavjui mirus. Rentos moktojui i esms paeidus sutart, rentos gavjas turi teis nutraukti sutart ir reikalauti, kad perduotas turtas bt grintas arba ipirktas. Tokiu atveju rentos moktojas neturi teiss jo turt ilaid atlyginim.

1. Ar turto perleidimo u rent sutarties objektu gali bti kilnojamasis daiktas? 2. Kokia forma sudaroma turto perleidimo u rent sutartis? 3. Kokia yra rentos sutarties samprata? 4. Ar rentos sutartis yra realin ar konsensualin? 5. Kodl rentos sutartis yra laikytina rizikos sutartimi? 6. Kas yra rentos sutarties alys? 7. Kokia forma sudaroma rentos sutartis? 8. Ar rentos sutartis gali bti sudaryta treiojo asmens naudai? 9. Ar rentos moktojo pareiga mokti rent gali bti perduota kitam asmeniui? 10. Ar renta gali bti mokama ne pinigais? 11. Koks turtas gali bti perduotas rentos moktojui pagal rentos sutart? 12. Kada pagal rentos sutart mokamos palkanos? 13. Ar rentos moktojas gali perleisti pagal rentos sutart gaut turt kitiems asmenims? 14. Kaip suvaromas pagal rentos sutart perduotas turtas? 15. Kam tenka perduoto mainais u rent kapitalo atsitiktinio uvimo rizika? 365

Kontroliniai klausimai

CIVILIN TEIS. II dalis.

16. 17. 18. 19. 20.

K reikia renta seka paskui daikt? Kaip gali baigtis neterminuota renta? Kada rentos gavjas gali atsisakyti neterminuotos rentos? Kokia yra ilaikymo iki gyvos galvos sutarties samprata? Kuo skiriasi rentos iki gyvos galvos sutartis nuo ilaikymo iki gyvos galvos sutarties?

366

V skyrius. ATSKIROS SUTARI RYS.

37 skirsnis. DOVANOJIMAS
Bendrosios nuostatos. Dovanojimo sutarties svoka pateikta CK 6.465 straipsnyje, kuriame nurodoma, kad pagal dovanojimo sutart viena alis (dovanotojas) neatlygintinai perduoda turt arba turtin teis (reikalavim) kitai aliai (apdovanotajam) nuosavybs teise arba atleidia apdovanotj nuo turtins pareigos dovanotojui ar treiajam asmeniui. Dovanojimo sutartis nra nauja, ji buvo ir 1964 m. CK, bet jame buvo reglamentuota siauriau (jai buvo skirti 3 straipsniai). 2000 m. CK pakeit dovanojimo sutarties samprat, iplt dovanojimo sutarties dalyk, atsirado nemaai kit nauj dovanojimo sutarties reglamentavimo nuostat, kurios ir bus aptartos nagrinjant dovanojimo sutarties poymius, sutarties sudarym, alis, dalyk ir turin. Dovanojimas pagal dovanojimo tiksl gali bti skirstomas dovanojim, vykdom vieno asmens interesais, ir dovanojim, vykdom neapibrto asmen rato interesais, tam tikram naudingam tikslui, auka (parama arba labdara). Sutarties poymiai, sutarties sudarymas. Dovanojimas yra dvialis sandoris249, nes dovanojimo sutartyje ir kita alis apdovanotasis taip pat ireikia savo vali dovan priimti. Dovanojimo sutartis yra realin, vienaal, neatlygintin. Dovanojimo sutartis yra realin, nes laikoma sudaryta nuo turto arba turtins teiss (reikalavimo) perdavimo bei apdovanotojo atleidimo nuo turtins pareigos dovanotojui arba treiajam asmeniui, t. y. ios sutarties sudarymas ir vykdymas sutampa. Jeigu CK bt nustatyta, kad paadas padovanoti arba susitarimas perduoti ateityje turt yra laikomas dovanojimo sutartimi (tai apimt dovanojimo sutarties samprata), bt paTeisinje literatroje dl dovanojimo sutarties, kaip dvialio sandorio (sutarties), buvo diskutuojama ir dovanojimas buvo laikomas ne sutartimi, o vienaaliu sandoriu (dovanotojo aktu), nes buvo laikoma, kad dovanojimas, pasireikiantis dovanos perdavimu apdovanotajam, nesukuria jam jokios prievols. Plaiau r.: ,
2, c. 117118.
249

367

CIVILIN TEIS. II dalis.

grindas dovanojimo sutart laikyti ir konsensualine sutartimi. Tuo tarpu CK yra tiesiogiai nurodyta, kad paadas padovanoti turt ar turtin teis arba atleisti nuo turtins pareigos ateityje nelaikomas dovanojimo sutartimi. Tai atitinka ir realins sutarties poymius. Paadas padovanoti arba susitarimas perduoti turt ateityje galt bti vertinami kaip ikisutartiniai ali santykiai (derybos). Naujasis CK reglamentuoja ikisutartinius santykius nustato atitinkamas ali pareigas (CK 6.163 str.). Atsakomyb ikisutartiniuose santykiuose gali kilti dl nesiningo alies elgesio. ie principai atsispindi ir reglamentuojamoje dovanojimo sutartyje. CK 6.465 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad asmuo, kuriam buvo paadta k nors padovanoti ateityje, turi teis nuostoli, susijusi su pasirengimu priimti dovan, atlyginim, jeigu dovanotojas atsisak sudaryti dovanojimo sutart dl nepateisinam prieasi. Pateisinam prieasi nebuvimas ir gali rodyti dovanotojo nesiningum. i sutartis yra vienaal, nes dovanojimo sutarties ali nesieja prieprieins teiss ir pareigos, t. y. apdovanotasis joki pareig negyja (iskyrus iimt, numatyt CK 6.467 str.), taip pat jis neatsako u dovanotojo skolas (iimtis numatyta tik CK 6.474 str.). Dovanotojas taip pat negyja joki teisi. ios taisykls iimtis yra CK 6.467 straipsnis, kurio 1 dalyje nustatyta, kad asmuo, dovanodamas turt, gali nustatyti slyg, kad is turtas turi bti naudojamas tam tikram tikslui nepaeidiant kit asmen teisi ir teist interes (dovanojimo numatant slyg sutartis). Paymtina, kad tokia sutarties slyga (turto panaudojimo tikslas) turi bti teista. Jeigu tokia slyga yra neteista, tai ir pati dovanojimo sutartis yra negaliojanti (CK 1.80 ir 1.81 str.). Tokiu atveju apdovanotasis privalo dovanot turt panaudoti sutartyje nustatytam tikslui, o dovanotojas teismo tvarka turi teis reikalauti, jeigu apdovanotasis nevykdo dovanojimo sutartyje nustatytos slygos, kad slyga bt vykdyta arba kad bt panaikinta sutartis ir turtas grintas. Kit teisi dovanotojas pagal dovanojimo sutart negyja. Dovanojimo sutartis, numatanti apdovanotojo pareig sumokti skolas arba vykdyti kitokias prievoles, kurios dar neegzistuoja sutarties sudarymo momentu, negalioja, iskyrus atvejus, kai bsima skola arba prievol sutartyje tiksliai apibrta. Dauguma civilini sutari yra atlygintins, kai kurios gali bti ir atlygintins, ir neatlygintins, bet tik nedaugelis sutari visais atvejais yra neatlygintins. Viena i j dovanojimo sutartis, kuri yra neatlygintin visais atvejais. i sutartis yra neatlygintin, nes dovanotojas u savo 368

V skyrius. ATSKIROS SUTARI RYS.

pareig vykdym (turto ar turtins teiss (reikalavimo) perdavim arba atleidim nuo turtins pareigos dovanotojui ar treiajam asmeniui) i apdovanotojo negauna jokio prieprieinio patenkinimo. Neatlygintinumas, kaip dovanojimo sutart kvalifikuojantis poymis, nereikia, kad apdovanotasis yra laisvas nuo bet koki turtini pareigojim. Taigi atlygintinumu nebt laikoma dovanojimo numatant slyg sutartis, kai apdovanotajam nustatomi tam tikri pareigojimai turi bti vykdomi ne dovanotojui, o tretiesiems asmenims. Taiau atkreiptinas dmesys, kad dovanotojas turi teis dovanojimo sutartyje nustatyti slygas ir sau. Pavyzdiui, asmuo, dovanodamas nam, gali pasilikti teis nemokamai nuolat naudotis vienu i dovanoto namo kambari. Taiau tokia sutartis netampa atlygintine, nes dovanotojas joki teisi, t. y. to, ko jis neturt iki ar po dovanojimo sutarties, negyja. Iki dovanojimo sutarties ios teiss priklaus dovanotojui, todl apdovanotasis jokio savo turto dovanotojui neperduoda. Dovanotojas taip pat joki teisi negyja, o tik laikinai pasilieka tas, kurias turjo. Galima teigti, kad ios teiss apskritai nebuvo trauktos dovanojimo sutarties dalyk ir todl negali bti perduotos atgal kaip ekvivalentas250. Atlygintinumu taip pat nelaikytini tie atvejai, kai apdovanotasis simbolikai perduoda dovanotojui monet laikydamasis tam tikros tradicijos arba tam tikr prietar. Toks prieprieinis ekvivalentas yra ne kas kita kaip tik simbolinis veiksmas, neturintis jokios teisins reikms dovanojimo sutarties prasme. Dovanojimo sutarties neatlygintinumo nereikt painioti su dovanojimo sutarties sudarymo prieastimi (motyvu). Dovanojimo motyvai gali bti labai vairs: padka, pagalba apdovanojamajam arba kiti. Tokios prieastys neturi teisins reikms251. Taiau motyvas, taps sutarties slyga, gali sukelti vairi pasekmi, pavyzdiui, jei sutartyje bt nustatyta slyga, kad apdovanotasis turi perduoti kit atitinkam turt, toks sandoris bt laikomas apsimestiniu (CK 6.466 str. 3 d.). Dovanojimo sutartis turi ir kit poymi, pavyzdiui, dovanojimo sutarties neterminuotumas, apdovanotojo turto padidjimas, dovanotojo turto sumajimas. ie poymiai yra bdingi dovanojimo sutariai,
250 251

. 2, c. 120. () / . . . a. : , 1998, c. 160161.

369

CIVILIN TEIS. II dalis.

taiau jie susij su pagrindiniu sutarties poymiu neatlygintinumu, todl jie neturi savarankikos reikms252. Dovanojimo sutart reikia skirti nuo kit panai j sandori (sutari). Jau pats CK nustato sandorius, kurie nelaikomi dovanojimu (CK 6.466 str.). CK neleidia sudaryti toki dovanojimo sutari, kad turtas pereit apdovanotajam dovanotojui mirus. CK nustato, kad sutartis, pagal kuri dovana pereina apdovanotajam nuosavybs teise po dovanotojo mirties, negalioja. iems santykiams taikomos paveldjimo teisinius santykius reglamentuojanios normos. Taigi pats CK atriboja dovanojimo sutart nuo paveldjimo teisini santyki. Patvarkymas dl turto mirties atveju forminamas testamentu (CK 5.19 str.). Testamentas nuo dovanojimo sutarties skiriasi iais poymiais: 1) testamentas yra vienaalis, o dovanojimo sutartis dvialis sandoris (sutartis); 2) dovanojimo sutarties atveju dovanotojas perduoda turt bdamas gyvas, todl sumaja jo turtas, tuo tarpu testamentas jo turtinms teisms takos neturi; 3) testamentas gali bti pakeistas arba panaikintas (CK 5.35 str.) bet kuriuo metu, o dovana pagal bendr taisykl negali bti susigrinta atgal (CK 6.465 str. 3 d.). Dovanojimo sutartis savo neatlygintinumo poymiu yra panai panaud, kuri taip pat visais atvejais yra neatlygintin, taiau panaudos atveju turtas yra perduodamas laikinam naudojimui (CK 6.629 str.), o dovanojimo sutarties atveju turtas yra perduodamas nuosavybn. Skiriasi ir i sutari dalykas: panaudos sutarties dalykas yra nesunaudojamieji daiktai (CK 6.629 str. 2 d. ir 6.477 str.), o dovanojimo sutarties dalykas yra platesnis ir gali bti ne tik daiktai, bet ir turtins teiss, atleidimas nuo pareigos. CK taip pat nustato, kad beslyginis asmens atsisakymas palikimo arba dar negyto nuosavybs teise turto, arba turtins teiss nelaikomas dovanojimu. Tai pagrsta tuo, kad galima dovanoti tik tai, kas priklauso nuosavybs teise. To, ko dar neturima, dovanoti negalima. i nuostata atitinka ir CK 6.470 straipsnio 3 dal. Jei alys dovanojimo sutartyje numato prieprieines apdovanotojo pareigas dovanotojui, sutartis negali bti laikoma dovanojimo sutartimi. Tokia sutartis yra main, pirkimopardavimo, rangos ar pan. tai priklauso nuo to, kokios slygos bus nustatytos sutartyje. CK nustato, kad jeigu abi dovanojimo sutarties alys viena kitai perduoda tam tikr
252

, c. 120121.

370

V skyrius. ATSKIROS SUTARI RYS.

turt arba turtines teises, arba prieprieines prievoles, tai tokia sutartis nelaikoma dovanojimo sutartimi. iuo atveju atsiranda apsimestini sandori teisins pasekms. Kitaip nei 1964 m. CK, 2000 m. CK taip pat reguliuoja padt, kai, pavyzdiui, vienai aliai yra parduodamas daiktas, u kur yra mokama maiau, negu jo tikroji vert. Taiau tokie atvejai ne visada bus laikomi dovanojimo sutartimi. CK nustatyta, kad kai vienas asmuo perduoda turt arba turtin teis kitam asmeniui u atlyginim, dovanojimo sutartis gali bti pripainta sudaryta tik dl tos turto ar turtins teiss dalies, kuri virija atlyginimo vert, jeigu prievols esm neleidia daryti kitokios ivados (CK 6.466 str. 3 d.). Taigi vertinant tokius sutartinius santykius turi bti atsivelgiama sutarties esm, pavyzdiui, matyt, nebt laikoma dovanojimo sutartimi tas atvejis, kai main sutarties alys maino skirtingos verts daiktus vertindamos juos kaip lygiaverius. Sutarties alys. Pagal dovanojimo sutart alys yra vadinamos dovanotoju ir apdovanotuoju. Dovanotojas nustoja nuosavybs teiss savo turt, o apdovanotasis gyja nuosavybs teises. Paymtina, kad 2000 m. CK, palyginti su 1964 m. CK, nustato daugiau reikalavim, susijusi su dovanojimo sutarties alimis. Dovanotoju gali bti tik tas asmuo, kuris valdo, naudoja turt arba disponuoja juo nuosavybs ar patikjimo teise. CK nustato, kad dovanojimo sutartis negalioja, jeigu dovanotojas nebuvo dovanos savininkas arba nebuvo tinkamai galiotas sudaryti toki sutart (CK 6.470 str. 3 d.). Dovanotoju gali bti fizinis arba juridinis asmuo. Didel tak fizinio bei juridinio asmens galimybei sudaryti dovanojimo sutart turi j veiksnumas. iuo atveju reikia atsivelgti CK nustatytus reikalavimus dovanotojui kaip fiziniam asmeniui ir viej juridini asmen specialj teisnum. CK nustato, kad dovanotojas negali bti neveiksnus asmuo. Neveiksnaus asmens globjui draudiama dovanoti neveiksnaus asmens turt pastarojo vardu, iskyrus simbolines dovanas, kuri vert nevirija vieno minimalaus gyvenimo lygio dydio sumos. Ribotai veiksnaus asmens galimyb sudaryti dovanojimo sutart reglamentuojama CK 2.8 straipsnio 2 dalimi bei 2.11 straipsnio 2 ir 3 dalimis. Aptariant dovanojimo sutarties al dovanotoj btina atskirai aptarti viej juridini asmen valstybs ir savivaldybi institucij 371

CIVILIN TEIS. II dalis.

(moni, staig, organizacij) galimyb (subjektikum) sudaryti dovanojimo sutart. i juridini asmen subjektikum, kiek tai susij su valstybs bei savivaldybi turto valdymu, naudojimu, disponavimu juo, reglamentuoja Lietuvos Respublikos valstybs ir savivaldybi turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo statymas253, kurio 17 straipsnis numato tokio turto perdavimo bdus kit asmen nuosavybn, taip pat galimyb atitinkamus bdus reglamentuoti ir kitais statymais. Taiau nei is statymas, nei kiti statymai nenustato galimybs dovanoti valstybs ar savivaldybs turt kitiems asmenims. ie subjektai negali teikti net ir aukos (labdaros ar paramos)254. Apdovanotuoju gali bti fizinis arba juridinis asmuo, taiau statyme nustatyti ir tam tikri apribojimai bei draudimai. CK nustato, kad neveiksniam asmeniui skirtas dovanas turi teis priimti tik jo globjas, iskyrus simbolines dovanas, kuri vert ne didesn u vieno minimalaus gyvenimo lygio dydio sum CK 6.470 str. 1 d.). Kai kurie CK nustatyti draudimai ir dovanojimo ribos apdovanotiesiems yra susij su j profesine veikla arba specialiu statusu visuomenje. Tokie draudimai yra nustatyti atsivelgiant viej interes, etikos principus, siek ukirsti keli piktnaudiavimams. CK yra nustatyti draudimai priimti dovanas sveikatos prieiros, gydymo arba globos (rpybos) institucij vadovams, kitiems darbuotojams ir politikams, valstybs, savivaldybi pareignams ir kitokiems valstybs tarnautojams bei j artimiesiems giminaiiams, taiau ie draudimai nra beslygiki. CK 6.470 straipsnio 4 dalyje yra nustatyta, kad draudiama priimti dovanas sveikatos prieiros, gydymo arba globos (rpybos) institucij vadovams ir kitiems darbuotojams i asmen, kurie iose institucijose gydosi ar yra ilaikomi, bei j artimj giminaii, iskyrus simbolines dovanas, kuri vert ne didesn nei vieno minimalaus gyvenimo lygio dydio suma. To paties straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad draudiama priimti dovanas politikams, valstybs ir savivaldybi pareignams bei kitokiems valstybs tarnautojams ir j artimiesiems giminaiiams, jei tai susij su politiko, pareigno, valstybs tarnautojo tarnybine padtimi arba tarnybinmis pareigomis.

253 254

Valstybs inios. 1998. Nr. 541492. Valstybs inios. 2000. Nr. 611818.

372

V skyrius. ATSKIROS SUTARI RYS.

Kalbant apie juridini asmen galimyb bti dovanotuoju arba apdovanotuoju reikia atskirai aptarti vieuosius juridinius asmenis. Kaip minta, vieieji juridiniai asmenys turi special teisnum. J veiklos tikslas tenkinti vieuosius interesus, o j dalyviai tokio juridinio asmens steigimu negali siekti ir negali gauti naudos sau255. Taigi bet kokia sudaryta dovanojimo sutartis neturi prietarauti tokiems tikslams. Manytina, kad dovanojimo sutartis tokio vieojo juridinio asmens dalyvio interesais prietaraut tokio juridinio asmens esmei. Dovanoti tokiam dalyviui bt manoma nebent kita aukos (labdaros ar paramos) forma ir tai neturi prietarauti tokio juridinio asmens steigimo dokumentuose nustatytam tikslui (vieojo intereso tenkinimui). Aptariant dovanojimo sutarties alis atkreiptinas dmesys, kad CK nustato atitinkamus ypatumus pagal tai, kas yra dovanojimo sutarties alis, bei ypatumus, susijusius su tinkamu alies valios ireikimu. Paymtina, kad CK nedraudia dovanojimo sutari tarp sutuoktini, tik numato, kad kai dovanojimo sutarties alys yra sutuoktiniai, taikomos ne tik dovanojimo sutart reglamentuojanios normos, bet ir io kodekso Treiosios knygos normos (CK 6.465 str. 4 d.). Ypatumai yra susij su turto statusu, t. y. priklauso nuo to, koks turtas bus dovanojamas: ar turtas, priklausantis asmenins nuosavybs teise, ar bendrosios jungtins nuosavybs teise. Turt, kuris yra bendroji jungtin nuosavyb, galima dovanoti tik vis bendraturi raytiniu sutikimu (CK 6.471 str. 1 d.). Tai atitinka CK 4.88 straipsn, pagal kurio 1 dal turtas, esantis bendrosios jungtins nuosavybs teiss objektu, valdomas, naudojamas bei juo disponuojama tik esant bendraturi sutikimui. Paymtina, kad CK 6.471 straipsnio 1 dalis netaikoma turtui, esaniam bendrosios dalins nuosavybs teiss objektu. Dovanojimo sutarties atveju net nebt taikoma pirmenybs teiss taisykl (CK 4.79 str.). Patikjimo teise tvarkom turt galima dovanoti tik turto savininko raytiniu sutikimu, taiau statymai arba sutartis gali nustatyti ir kitas taisykles. iuo atveju statym leidjas, matyt, turjo omenyje valstybs bei savivaldybs institucijas atsivelgdamas tai, kad valstybs arba savivaldybs turto savinink atitinkamai yra valstyb ar savivaldyb, ir su tuo susijusius galimus ypatumus.

255

CK komentaras. Antroji knyga. 2002, p. 9699.

373

CIVILIN TEIS. II dalis.

Dovanojimo sutarties atveju labai svarbu, kad dovanotojas aikiai ireikt savo vali dl sutarties dalyko ir apdovanotojo. Tai svarbu ir tada, kai sudarant sutart alis (dovanotojas) yra atstovaujama kito asmens. CK nustato imperatyvias galiojimo turinio nuostatas, kai galiotinis yra galiojamas sudaryti dovanojimo sutart. galiojime dovanojimo sutariai sudaryti btinai turi bti nurodytas sutarties dalykas ir apdovanotasis. Jei tai nenurodyta, toks galiojimas negalioja. Dovanojimo sutartis gali bti pripainta negaliojania pagal dovanotojo arba jo pdini iekin, jeigu sutarties sudarymo metu dovanotojas sirgo sunkia nepagydoma liga, dl kurios jis negaljo pareikti savo tikrosios valios. Tokiu atveju dovanojimo sutartis bt pripainta negaliojania pagal CK 1.89 straipsnio nustatytas taisykles. Kalbant apie valstybs arba savivaldybs galimyb bti apdovanotuoju kyla klausimas, ar tai galt bti dovanojimo sutartis, ar tai turt bti auka (parama). Turint omenyje, kad valstyb bei savivaldybs yra specifiniai juridiniai asmenys, t. y. valstyb ir savivaldybs veikia tik atsivelgdamos vieuosius (visuomens) interesus, traktuoti, jog priima dovan tik paisydamas vieno asmens interes, bt nelogika. Dovanojimo sutarties forma. Sutarties form lemia sutarties kaina ir dalykas. Sutartis, kai dovanojama didesn kaip penki tkstani lit suma, turi bti raytins formos. Nekilnojamojo daikto dovanojimo sutartis, taip pat dovanojimo sutartis, kurios suma yra didesn kaip penkiasdeimt tkstani lit, turi bti notarins formos. Nekilnojamojo daikto arba daiktins teiss j dovanojimo sutartis teisini pasekmi tretiesiems asmenims turi tik tuo atveju, jei sutartis registruota vieajame registre (CK 6.469 str.). Toks registras pagal Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto registro statymo pakeitimo statym256 yra nekilnojamojo turto registras. Neregistravus tokios dovanojimo sutarties vieajame registre apdovanotasis yra padovanoto turto savininkas tik pats sau, prie treiuosius asmenis nekilnojamojo daikto arba daiktins teiss j dovanojimo sutartis gali bti panaudota ir sukels jiems teisini pasekmi tik registruota257. Atkreiptinas taip pat dmesys, kad kai dovanojamos reikalavimo teiss, taikomos CK 6.103 straipsnio taisykls, pagal kurias reikalavimo perleidimo sutarties formai taikomi tokie pat reikalavimai kaip ir pa256 257

Valstybs inios. 2001. Nr. 551948. CK komentaras. Pirmoji knyga, p. 172174.

374

V skyrius. ATSKIROS SUTARI RYS.

grindinei prievolei. Taip pat kai dovanojimas yra prievols treiajam asmeniui vykdymo u apdovanotj arba apdovanotojo skolos treiajam asmeniui primimo iraika, taikomi CK 6.118 straipsnio reikalavimai, numatantys, kad skolos perklimo sutartis turi bti raytin. Sutarties dalykas. Naujasis CK labai iplt sutarties dalyk. Sutarties dalyku gali bti daiktai, pinigai, vertybiniai popieriai, kitas turtas. Pagal naujj CK dovanojimo sutarties dalyku gali bti net ir turtin teis (reikalavimas) bei apdovanotojo atleidimas nuo turtins pareigos dovanotojui arba treiajam asmeniui. Taiau gali kilti klausimas, ar dovanojimo sutarties dalyku negalt bti ir kiti civilini teisi objektai, pavyzdiui, darbas, paslaugos. Manytina, kad negalt ir, matyt, ne tik dl to, kad j, kaip dovanojimo sutarties dalyko, CK nenumato. Teisinje literatroje pateikta nuomon, kad toks dovanojimo sutarties dalykas negalt bti, nes sunku bt sivaizduoti paties darbo proceso dovanojim. Dovanojimo sutarties dalyku galt bti daiktas kaip atitinkamo darbo rezultatas. Tas pat pasakytina ir apie atlygintinas paslaugas, kuri naudingumas pasireikia paioje paslaug teikjo veikloje258. Atsivelgiant tai, kad atlygintin paslaug sutartis yra konsensualin sutartis, galt bti dovanojama turtin teis (reikalavimas), kylantis i tokios sutarties. Dovanojimo sutarties dalykas turi bti aikiai identifikuotas. Atsivelgiant tai, kad dovanojimo sutartis yra realin, dovanojimo sutarties dalykas yra identifikuojamas perduodant turt apdovanotajam, t. y. jau sudarant dovanojimo sutart. Kaip minta, jei dovanojimo sutartis yra sudaroma per atstov, galiojime btinai turi bti nurodytas sutarties dalykas. Dovanojimo sutarties dalyku gali bti ne bet koks turtas, bet tik tas, kur dovanotojas jau turi nuosavybs teises dovanojimo sutarties sudarymo metu. Taigi sutarties dalyku negali bti turtas, kuris dovanotojo bus sukurtas arba gytas ateityje. CK imperatyviai nustato, kad turto, kurio nra sutarties sudarymo metu arba kuris bus sukurtas tik ateityje, dovanojimo sutartis negalioja (CK 6.470 str. 6 d.). Dovanojimo sutarties dalyku gali bti bet koks turtas, neiimtas i civilins apyvartos. Jei dovanojimo sutarties dalykas yra turtas, ribotai esantis apyvartoje, reikia laikytis ir atitinkam teiss akt reikalavim, nustatani i daikt naudojimo special reim, pavyzdiui, dovano258

, c. 125126.

375

CIVILIN TEIS. II dalis.

jant ginkl (Ginkl ir audmen kontrols statymo259 11 str. 2 d. nustatyta, kad Lietuvos Respublikos nuolatiniai gyventojai ir Lietuvos Respublikoje registruoti juridiniai asmenys turi teis sigyti audmen ginklams, kuriuos jie turi teis turti). Turtins teiss gali bti tiek daiktins, tiek prievolins teiss, tiek teiss, atsirandanios i intelektins veiklos rezultat (CK 1.112 str.). Taiau reikia turti omenyje ir kai kuri turtini teisi specifik, pavyzdiui, negals bti perduodamas reikalavimas dl ilaikymo; turtins teiss, kylanios i vertybini popieri, negals bti perduodamos neperduodant paties vertybinio popieriaus ir pan. Turtinius reikalavimus tretiesiems asmenims galima dovanoti tik reikalavimo perleidimo (cesijos) bdu. Tokiu atveju bt taikomi ir CK etosios knygos VI skyriaus reikalavimai (CK 6.471 str. 3 d. nustatyta, kad dovanojant reikalavimo teis privaloma laikytis io kodekso 6.101 6.104 ir 6.107 str. nustatyt reikalavim). Jei turtin pareiga yra nukreipta prie pat dovanotoj, tai cesijos taisykls netaikomos. Kai dovanojimas pasireikia prievols u apdovanotj vykdymu treiajam asmeniui arba apdovanotojo skolos treiajam asmeniui primimu, turi bti laikomasi io kodekso 6.50, 6.115, 6.116, 6.118 ir 6.119 straipsniuose nustatyt reikalavim. Taigi iuo atveju turi bti laikomasi CK norm, reglamentuojani skolos perklimo taisykles. Sutarties turinys. Dovanojimo sutarties turin sudaro ios esmins slygos: slygos dl sutarties dalyko, dl sutarties neatlygintinumo, dl jos dalyko perdavimoprimimo nuosavybs ar patikjimo teise. Kaip minta, atsivelgiant tai, kad dovanojimo sutartis yra realin, dovanojimo sutarties dalykas yra identifikuojamas perduodant turt apdovanotajam, t. y. jau sudarant dovanojimo sutart. Dl i prieasi ir esmin slyga dl turto perdavimoprimimo vykdoma sudarant sutart, nes sutarties dalyko perdavimas yra vienas i btin sutarties sudarymo veiksm, reikiani ir sutarties vykdym. Neatlygintinumo ir turto perdavimo nuosavybs arba patikjimo teise slygos yra btinos, nes nesant i slyg sudaromos ne dovanojimo, o kitos sutartys, pavyzdiui, panaudos, pirkimopardavimo ar main sutartys. Dovanojimo sutartis, atsivelgiant tai, kad ji yra realin, paprastai nesukuria joki prievolini teisini santyki. Dovanojimo sutartis laikoma sudaryta daikto perdavimo momentu, todl, kaip minta, jos su259

Valstybs inios. 2002. Nr. 13467.

376

V skyrius. ATSKIROS SUTARI RYS.

darymas su vykdymu sutampa, taigi prievolinis teisinis santykis (sutartinis dovanojimo teisinis santykis) bna tik sutarties sudarymo metu, o j sudarius baigiasi. Todl dovanojimo sutartis yra didesnis pagrindas kilti apdovanotojo nuosavybs teisms. CK nustato ias dovanotojo pareigas: 1) dovanotojas pagal sutart privalo perduoti dovanojam turt be sutartyje nenumatyt teiss j suvarym, kurie trukdyt apdovanotajam naudotis turtu, juo disponuoti arba j valdyti. Dovanotojas gali perduoti tik tas su dovanojamu turtu susijusias teises, kurias jis turi; 2) dovanotojas apmoka sutarties sudarymo ir vykdymo ilaidas, jeigu sutartis nenumato ko kita. Kaip minta, dovanotojas turi teis dovanojimo sutartyje nustatyti slyg (CK 6.467 str.). iuo atveju dovanotojas taip pat turi teis, jeigu apdovanotasis nevykdo dovanojimo sutartyje nustatytos slygos, kreiptis teism su reikalavimu, kad slyga bt vykdyta arba kad bt panaikinta sutartis ir turtas grintas. CK nustato ir kitus atvejus, kai dovanotojas turi teis kreiptis teism dl dovanojimo panaikinimo. Paymtina, kad dovanojimo sutariai yra bdingas negrintinumas. CK yra nustatyta, kad dovanojimo sutartis, nustatanti dovanotojo teis vienaaliu sprendimu atsiimti dovanot turt arba turtin teis, negalioja. Todl ir dovanotojo teis kreiptis teism dl dovanojimo sutarties panaikinimo yra numatyta tik iimtiniais atvejais. i dovanotojo teis ir jos gyvendinimo slygos yra susijusios su esminiu dovanojimo sutarties poymiu neatlygintinumu ir bdingos iimtinai dovanojimo sutariai. Taigi dovanotojas turi teis kreiptis teism dl dovanojimo sutarties panaikinimo iais atvejais (be anksiau nurodyto atvejo slygins dovanojimo sutarties atveju): 1) kai apdovanotasis pasiksina dovanotojo arba jo artimj giminaii gyvyb ar tyia juos sunkiai sualoja, taip pat kai, atsivelgiant dovanos pobd, dovanojimo sutarties ali asmenines savybes ir j tarpusavio santykius, apdovanotasis atlieka dovanotojo atvilgiu tokius veiksmus, kurie yra neabejotinai grietai smerktini geros morals poiriu. Kai apdovanotasis tyia nuudo dovanotoj, teis pareikti iekin dl dovanojimo panaikinimo turi dovanotojo pdiniai (CK 6.472 str. 1 d.); 2) jeigu apdovanotasis su jam dovanotu turtu, turiniu dovanotojui didel neturtin reikm, elgiasi taip, kad kyla reali to turto u377

CIVILIN TEIS. II dalis.

vimo grsm (CK 6.472 str. 2 d.). iuo atveju dovanotojas turi rodyti, kad apdovanotajam yra inoma, jog padovanotas turtas dovanotojui turi svarbi neturtin reikm ir dl to apdovanotasis turi atsargiai elgtis su daiktu bei utikrinti jo saugum. Siekiant utikrinti civilini teisini santyki stabilum bei civilins atsakomybs priemoni taikymo adekvatum CK nustatyta, kad tokia nurodyta dovanotojo teis kreiptis teism dl dovanojimo sutarties panaikinimo negalima, jei dovana buvo buitinio pobdio ir nedidels verts (CK 6.472 str. 5 d.). CK nustato special iekinio senaties termin kreipimuisi teism dl dovanojimo sutarties panaikinimo mintais pagrindais. Dovanotojas arba jo pdiniai reikalauti panaikinti dovanojim gali per vieneri met iekinio senaties termin, skaiiuojam nuo tos dienos, kuri jie suinojo arba turjo suinoti apie tokio pagrindo atsiradim. CK nustato ir dovanojimo sutarties panaikinimo teisines pasekmes kai dovanojimas panaikinamas, apdovanotasis privalo grinti dovanot turt, jeigu jis dovanojimo panaikinimo metu yra iliks, dovanotojui pagal CK normas, reglamentuojanias restitucij. Apdovanotasis turi teis atsisakyti priimti dovan. Tai jis gali padaryti bet kuriuo momentu iki dovanos perdavimo jam. Tokio jo veiksmo nelemia jokios prieastys. Apdovanotasis nra statymu pareigotas nurodyti kokias nors atsisakymo prieastis (motyvus), taigi jis yra laisvas apsisprsti. Nors, kita vertus, u nepagrst atsisakym priimti dovan apdovanotojui kyla atsakomyb. Paymtina, kad apdovanotojo teis atsisakyti priimti dovan galima ikisutartini santyki etape, galima sakyti, kad apdovanotasis neduoda akcepto sudaryti sutart, nes perdavus daikt sutartis bt jau sudaryta. Dovanojimo sutarties ali atsakomyb dovanojimo sutarties pagrindu paprastai neatsiranda. Taiau galimi jos atsiradimo atvejai yra nulemti io sutarties neatlygintinumo poymio. Paymtina, kad CK numato apdovanotojo atsakomyb dl atsisakymo priimti dovan. Jeigu dovanojimo sutartis buvo raytin, dovanotojas turi teis reikalauti i apdovanotojo, nepagrstai atsisakiusio priimti dovan, atlyginti dl atsisakymo atsiradusius nuostolius. Atsivelgiant tai, kad apdovanotojas turi teis atsisakyti dovanos iki turto perdavimo, o dovanojimo sutartis laikoma sudaryta nuo turto perdavimo, galima teigti, kad i apdovanotojo atsakomyb kyla i ikisutartini dovanojimo teisini santyki, o ne i paios dovanojimo sutarties teisini 378

V skyrius. ATSKIROS SUTARI RYS.

santyki. Todl i nuostata turt bti taikoma vertinant ir CK 6.163 straipsnio nuostatas. Apdovanotojo atsakomyb u dovanotojo skolas atsiranda tik u tas dovanotojo skolas, kurios neatsiejamai susijusios su dovana. i norma yra dispozityvi, todl sutartis gali nustatyti ir kitas taisykles. Kitas taisykles gali nustatyti ir statymai. Dovanotojo atsakomyb gali kilti dl CK dovanotojui numatytos pareigos pagal sutart perduoti dovanojam turt be sutartyje nenumatyt teiss j suvarym, kurie trukdyt apdovanotajam naudotis, disponuoti turtu arba j valdyti, paeidimo. Tokiu atveju apdovanotasis gali i dovanotojo reikalauti atlyginti nuostolius, jeigu apdovanotasis turjo ilaid, susijusi su teiss turt suvarym panaikinimu arba jo trkum paalinimu, o dovanotojas apdovanotojam neprane apie jam inomus arba privalomus inoti suvarymus arba trkumus. Atsivelgiant tai, kad sutartis yra neatlygintin, negalima dovanotojui pateikti reikalavimo dl dovanoto turto kokybs. Toks turtas gali bti netinkamos kokybs, bet neturi padaryti alos. Todl CK yra nustatyta, kad al, padaryt apdovanotojo gyvybei, sveikatai arba turtui dl dovanoto turto trkum, atlygina dovanotojas bendrais pagrindais, jeigu rodoma, kad turto trkumai atsirado iki turto perdavimo apdovanotajam ir nebuvo akivaizds, o dovanotojas, inodamas apie juos, apdovanotojo nespjo. Dovanotojas neatsako u paslptus dovanojamo turto trkumus, jeigu apie juos jis neinojo ar neturjo inoti.

37.1. Aukos (parama arba labdara)


Auka laikomas turto arba turtins teiss dovanojimas tam tikram naudingam tikslui. Auka yra naujas civilins teiss institutas CK ir yra atskira dovanojimo sutarties ris. Paymtina, kad labdaros ir paramos santykius reglamentuoja ir Lietuvos Respublikos labdaros ir paramos statymo pakeitimo statymas260, taiau jo reguliavimo tikslas yra kitoks. Labdaros ir paramos santykius iuos statymas reguliuoja vieosios, o ne civilins teiss aspektu. io statymo 1 straipsnyje nustatyta, kad statymas nustato labdaros ir paramos teikim ir gavim, jos teikimo ir gavimo tikslus, teikjus ir gavjus, labdaros ir paramos teikimo ir gavimo
260

Valstybs inios. 2000. Nr. 611818.

379

CIVILIN TEIS. II dalis.

kontrol bei apskait, kai labdaros ir (arba) paramos teikjai ir (arba) gavjai naudojasi statym nustatytomis mokesi ir muit lengvatomis. I aukos reglamentavimo CK galima daryti ivad, kad aukai taikomos bendrosios dovanojimo sutarties taisykls, iskyrus tas, kurios prietarauja auk reglamentuojanioms nuostatoms. Aukos ypatumai yra lemiami aukos dalyko ir aukos tikslo. Taigi specialiu aukos poymiu statym leidjas laiko dovanojimo tiksl, kuris yra tam tikras naudingas tikslas (bendra nauda). Aukos dalykas yra siauresnis negu apskritai dovanojimo sutarties. Aukos dalyku negali bti atleidimas nuo turtins pareigos dovanotojui arba treiajam asmeniui. Tai paaikinama tuo, kad atleidimas nuo pareigos dovanotojui arba treiajam asmeniui visada yra vykdomas tenkinant konkretaus asmens interesus ir tai neatitinka esminio aukos poymio dovanojim vykdyti atsivelgiant neapibrto asmen rato interesus, t. y. tam tikram naudingam tikslui. Aukai priimti nereikalingas joks leidimas arba sutikimas. Vienas i pagrindini argument (motyv) dovanojimo sutart priskirti prie dviali sandori yra tas, kad dovanai priimti reikalingas apdovanotojo sutikimas, taigi reikia, kad ir kita alis ireikt savo vali. Aukos atveju, nors ir i sutartis yra dovanojimo sutarties ris, tokio sutikimo nereikia. Tuomet kyla klausimas, ar galima apskritai auk laikyti sutartimi ir ar tai nra vienaalis sandoris. Teisinje literatroje pareikta nuomon, kad nors sutikimo nereikia, taiau tai nra pagrindas laikyti vienaaliu sandoriu, nes daikto perdavimas yra kaip silymo aukoti akceptas, ir sutartis laikoma sudaryta perdavus turt261. Paymtina, kad CK nepateikia aukos tikslo naudingo tikslo apibrimo. Taiau atkreiptinas dmesys tai, jog minto Labdaros ir paramos statymo 3 straipsnyje nustatyta, kad visuomenei naudingais tikslais iame statyme laikoma veikla tarptautinio bendradarbiavimo, mogaus teisi apsaugos, maum integracijos, kultros, religini ir etini vertybi puoseljimo, vietimo, mokslo ir profesinio tobulinimo, neformalaus ir pilietinio ugdymo, sporto, socialins apsaugos ir darbo, sveikatos prieiros, nacionalinio saugumo ir gynybos, teistvarkos, nusikalstamumo prevencijos, gyvenamosios aplinkos pritaikymo ir bsto pltros, autori teisi ir gretutini teisi apsaugos, aplinkos apsaugos
(), c. 171172.
261

380

V skyrius. ATSKIROS SUTARI RYS.

ir kitose visuomenei naudingomis ir nesavanaudikomis pripastamose srityse. Taip pat nustatyta, kad labdaros dalykai iame statyme nurodytiems labdaros gavjams teikiami j minimaliems, socialiai priimtiniems poreikiams tenkinti, sveikatos prieirai utikrinti, padti likviduoti karo ir gaivalini nelaimi, gaisr, ekologini katastrof, ukreiamj lig protrki bei epidemij pasekmes. Taigi vertinant nauding tiksl galima bt atsivelgti ir minto statymo nuostatas (sprendiant mokestinius ginus, be abejo, tai ir btina). Taiau CK nustato, kad aukos tikslas gali bti ireikiamas aukotojo nurodymu arba aukos gavjo praymu ar veiksmais. Auka turi bti naudojama tam, kam buvo paaukota. Jeigu dl pasikeitusi aplinkybi naudoti paaukoto turto pagal nurodyt tiksl nebemanoma, tai kitiems tikslams jis gali bti naudojamas tik aukotojo sutikimu, o jeigu aukotojas mir (baigsi), tik teismui leidus. Aukoje visada egzistuoja apdovanotojo pareiga naudoti turt naudingiems tikslams. Jeigu turtas naudojamas ne tam, kam jis buvo paaukotas, tai aukotojas arba jo teisi permjai turi teis reikalauti teismo tvarka ataukti auk. i taisykl netaikoma buitinio pobdio ir nedidels verts aukoms. CK taip pat nustatyta apdovanotojo aukos gavjo juridinio asmens pareiga tvarkyti vis operacij, susijusi su paaukoto turto naudojimu, apskait. Kaip minta, ios apskaitos tvark reglamentuoja Labdaros ir paramos statymas. i pareiga utikrina paaukoto turto naudojimo kontrol. Aukoms netaikomas CK 6.467 straipsnis. is straipsnis reglamentuoja dovanojimo numatant slyg sutart. Kaip minta, i slyga skirta vieno asmens, tuo tarpu auka neriboto asmen skaiiaus interesams tenkinti.

Kontroliniai klausimai:
1. 2. 3. 4. 5. 6. Ar dovanojimo sutartis gali bti konsensualin? Kokias teisines pasekmes sukuria paadas padovanoti? Ar dovanojimo sutartimi gali bti perduotas piniginis reikalavimas? Ar dovanojimo sutartimi gali bti perduotos paveldjimo teiss? Ar testamentas yra dovanojimo sutartis? Kas yra dovanojimas numatant slyg? 381

CIVILIN TEIS. II dalis.

7. Kokia forma sudaroma dovanojimo sutartis? 8. Kokie yra turto, esanio bendrja nuosavybe, dovanojimo ypatumai? 9. Ar valstyb gali bti dovanojimo sutarties alimi? 10. Ar dovanojimo sutartis gali bti atlygintin? 11. Ar gali dovanotojas panaikinti dovanojim? 12. Ar apdovanotasis atsako u dovanotojo skolas? 13. Kokie yra aukos poymiai?

382

V skyrius. ATSKIROS SUTARI RYS.

38 SKIRSNIS. NUOMA
38.1. Bendrosios nuostatos
Nuomos sutartimi viena alis (nuomotojas) sipareigoja duoti kitai aliai (nuomininkui) daikt laikinai valdyti ir naudotis juo u umokest, o nuomininkas mokti nuomos mokest, grinti daikt pasibaigus sutariai (CK 6.477 str. 1 d.). Tai dvialis, atlygintinis, konsensualinis sandoris. Tai vienas i klasikini sandori, inomas civilistikoje nuo romn laik. Skirtumas tarp nuomos (localioconductio) ir pirkimo pardavimo (emptio et venditio), kur nurodydavo romn juristai, yra tas, kad pirkdamas daikt asmuo gydavo nuolatin daikto valdymo teis, o nuomos pagrindu daiktu naudodavosi laikinai. Asmenims vienokiems arba kitokiems poreikiams tenkinti reikia vairi daikt. sigyti nuosavybs teis daikt ne visuomet btina ir tikslinga ekonominiu poiriu. Tokie poreikiai gali bti tenkinami laikinai pasinaudojant turtu u tam tikr atlyginim. Dl i prieasi nuomos santykius reguliuojanios vairi ali teiss normos isaugo romn teisje tvirtint nuomos santyki paskirt daikt perdavim laikinai naudotis u umokest. Atskir ali, pavyzdiui, Vokietijos, veicarijos, teis nuom pripasta kaip turto nuom. Angl ir amerikiei teis nuomos sutartis skiria pagal tai, koks daiktas kilnojamasis (hire) ar nekilnojamasis (lease) inuomojamas. is skirtumas lemia, kad nekilnojamojo daikto nuomos pagrindu sukuriama ribota daiktin teis, o kilnojamojo daikto nuoma sukuria prievolinius teisinius santykius262. Nuomos santykiai (lease) JAV reguliuojami Vieningu komerciniu kodeksu (Uniform ommercial ode). XX a. viduryje iplito finansins nuomos sutartys. io tipo sutartys sujung nuomos ir pirkimopardavimo sutari elementus, nes finansins nuomos kompanija suteikia lizingo gavjui galimyb u atlyginim naudotis fabrikais, renginiais, transporto priemonmis ir t. t., o pasibaigus sutariai lizingo gavjas gali lengvatinmis
. / . . . . . , 1992, c. 336.
262

383

CIVILIN TEIS. II dalis.

slygomis, skaitant visus mokjimus, atlygins finansins nuomos objekto likutin vert gyti j nuosavybn. Lietuvos civilinje teisje nuomos santyki reguliavimo kaita priklaus nuo visuomenini santyki bei nuo to, koki paskirt nuomos teisei numatydavo statym leidjas263. 1964 m. CK reguliavo nuomos sutarties bendrsias nuostatas bei gyvenamj patalp nuom264. Atskiras nuomos sutarties ris reguliavo specials statymai, pavyzdiui, ems nuomos statymas265. 2000 m. CK tvirtina plat ir isam teisini nuomos santyki reguliavim. Nuoma klasikinis prievolins teiss institutas. Nuomos sutarties esminiai poymiai: nuomojamas turtas nuomininkui perduodamas naudotis ir valdyti arba tik naudotis, nuosavybs teis nuomojam daikt neperduodama. Nuomininkas pripastamas teistu daikto valdytoju, kol nesibaigia nuomos sutartis. Teist valdytoj nuo treij asmen paeidim gina daiktin teis, todl nuomininkas turi teis reikti vindikacin iekin (ireikalauti nuomos objekt i treij asmen neteisto valdymo) ir negatorin iekin, jei paeidimas nesusijs su daikto netekimu. Teisto valdytojo statusas nuomininko teisi apsaugai suteikia kit daiktinei teisei bding poymi: nuomos teis seka paskui daikt, nuomos teis paveldima, nuomininkas gali nuomos teis keisti, pats nuomojam daikt inuomoti treiajam asmeniui (subnuomos teis). Ilgalaik nuoma (emphyteusis) pripastama daiktine teise ir gali bti bdas utikrinti prievoli vykdym. Jeigu ilgalaik nuom nustatantis aktas nenustato kitaip, nuomininkas naudojasi inuomotu nekilnojamuoju daiktu kaip savininkas, tik i esms nedidina jo verts. Akivaizdu, kad nuoma, kaip prievolins teiss institutas, turi daiktinms teisms bding poymi, nes nuomos santyki turinys apima ne tik naudojimsi, bet ir daikto valdym. Nuomos teisiniai santykiai CK sureguliuoti isamiai, pirmiausia nurodant visiems nuomos santykiams bendras nuostatas ir toliau atskirai reglamentuojant atskir nuomos ri ypatumus. Toks detalus nuomos sutari reguliavimas nepaneigia sutari laisvs principo. Dauguma i teiss norm yra dispozityvaus pobdio ir veikia, jeigu sutarties alys nesusitaria kitaip. Tai svarbu sudarant nuomos sutartis, nes alims nereikia sutarties te263 264

Tarybin civilin teis. Vilnius: Mintis, 1988, 2 dalis, p. 6396. CK. Vilnius: Teisins informacijos centras, 1998. 265 Lietuvos Respublikos ems nuomos statymas // Valstybs inios. 1994. Nr. 341.

384

V skyrius. ATSKIROS SUTARI RYS.

kst perkelti statymo nuostat, numatani santyki reguliavim, o sutartyje nurodomos slygos, dl kuri alys konkreiu atveju susitar kitaip, nei numatyta statymuose. CK numatytos nuomos sutari rys yra iskirtos atsivelgiant nuomos objekt. Toks ri sraas nra baigtinis ir visk apimantis atskir nuomos ri reguliavimo metodas, todl neretai tenka taikyti tik bendrsias nuostatas, pavyzdiui, negyvenamj patalp, nebaigtos statybos nuomos ir kitais atvejais. Nuomos sutarties dalykas gali bti bet kokie nesunaudojamieji daiktai. CK nra ivardyta, kokie daiktai gali bti nuomojami, taiau i vis nuomos instituto norm aiku, kad tai gali bti bet koks daiktas, kuris jo naudojimo procese i esms nepraranda savo natrali savybi ir savo verts (CK 4.5 str. 2 d.). Tai ems sklypai, gamtos objektai, mons, statiniai, renginiai, transporto priemons ir kita. CK 6.477 straipsnio 2 dalis nurodo, kad statymai gali nustatyti daikt, kuri nuoma draudiama arba ribojama, ris. Prie toki draudiani statymo norm galima priskirti, pavyzdiui, CK 4.7 straipsn. Nuomos sutartyje turi bti nurodomi daikt individualizuojantys poymiai. Individualizavimo laipsnis priklauso nuo nuomojamo daikto prigimties. Grietesni reikalavimai keliami tokiems nuomojamiems daiktams kaip transporto priemons, nekilnojamasis turtas, mons. statyme isamiai nurodomi toki objekt apibdinimo kriterijai ir nustatoma i objekt individualizavimo procedra. Nekilnojamasis turtas turi unikal numer kadastro ir registro monje kaip kadastrins ir technins apskaitos rezultat. Nuomojamas ems sklypas turi bti suprojektuotas. Nuomojamas daiktas savo juridine prigimtimi negali bti pakeiiamas, nes nuomos santykiams pasibaigus reikia grinti t pat daikt. Btina sutarties slyga nuomos sutartyje nurodyti nuomojamj daikt arba tokius jo poymius, pagal kuriuos galima j identifikuoti. Jeigu tokie poymiai sutartyje nenurodyti ir nuomos sutarties dalyko negalima nustatyti remiantis kitais poymiais, nuomos sutartis laikoma nesudaryta (CK 6.477 str. 3 d.). Lietuvos civilin teis numato tik daikt, o ne turtini teisi, paslaug arba darb nuom. i nuostata svarbi teisiniam santyki kvalifikavimui atskiriant nuomos, atlygintini paslaug teikimo, rangos santykius. Sutarties alys. Nuomos sutarties alys yra nuomotojas ir nuomininkas. Nuomotoju gali bti daikto savininkas arba asmuo, kurio teis nuomoti svetim daikt numato statymas arba kuris atitinkamus galiojimus yra gavs i savininko. ios nuostatos reikia, kad nuomotojas yra 385

CIVILIN TEIS. II dalis.

tas asmuo, kuris gali daikt valdyti. i teis, be abejo, pirmiausia turi daikto savininkas. statymu tokias teises gyja visi daikto valdytojai. Jeigu statymas teiss nuomotis nenumato, tai turt valdantys asmenys toki teis gali gyti savininkui specialiai taip nutarus. Bendra taisykl, kad nuomotoju ar nuomininku gali bti bet kuris civilins teiss subjektas tiek fiziniai, tiek juridiniai asmenys komercins ir nekomercins organizacijos, taip pat valstybs, valstybins valdios institucijos. Specialius reikalavimus atskiriems i santyki subjektams numato atskiras nuomos ris nustatanios normos. Daug papildom reikalavim keliama subjektams, nuomojantiems valstybin ir municipalin (savivaldybi) turt, pavyzdiui, Lietuvos Respublikos Vyriausybs 2001 m. gruodio 14 d. nutarime Nr. 1524 Dl valstybs ilgalaikio materialiojo turto nuomos. Nuomos sutarties forma ir sutarties registravimas. Sandorio forma tai sandor sudarani asmen valios iorins iraikos bdas. CK 6.478 straipsnio 1 dalis numato, kad ilgesns kaip vieneri met nuomos sutartis turi bti raytin. ios bendros nuomos teiss normos reikalavimas sandorio formai taikomas ne visais nuomos atvejais, nes yra susijs su nuomos santyki trukme266. Nuomos sutarties formos ypatumus, atsivelgiant nuomos dalyk, subjektus, nustato atskiras nuomos ris numatanios teiss normos. Pavyzdiui, statini, pastat nuomos sutartis turi bti raytin nepriklausomai nuo termino (CK 6.531 str. 1 d.), vartojimo nuomos sutartys gali bti sudaromos ir kitokios specialiai nustatyta forma (kvitas, etonas ir kt.) (CK 6.506 str.). Jei nuomos sutartis sudaroma trumpesniam nei vieneri met laikotarpiui, taikomi CK 1.721.77 straipsniai, nustatantys sandori formos reikalavimus. CK 1.77 straipsnis numato, kad sandoriai, kuriuos statymas leidia sudaryti odiu, taip pat gali bti sudaromi paprasta raytine arba notarine forma. Sandoriai, kuriems statymas nustato paprast raytin form, gali bti ir notarins formos. Notarin sandorio forma privaloma sudarant ilgalaik nekilnojamojo daikto nuomos sutart (CK 1.74 str. 1 d. 1 p.). CK 1.74 straipsnio 1 dalies 1 punkto reikalavimas daiktini teisi nekilnojamj daikt perleidimo ir suvarymo sandorius sudaryti notarine forma plaiau neaikinamas ir nekilnojamj daikt nuomos sutartys, nesanios ilgalaiks nuomos (emphyteusis) sutartimis, sudaromos pa266 Lietuvos Aukiausiojo Teismo nutartis 2003 m. lapkriio 19 d. civilinje byloje Nr. 3K3111/2003, A. Pauien v UAB Gold Ceramic Group, kat. 45.5.

386

V skyrius. ATSKIROS SUTARI RYS.

prasta raytine forma, nors ir yra susijusios su valdymo teisi perleidimu267. Todl galima teigti, kad CK 6.478 straipsnio 1 dalies nuostatos numato nuomos sutarties paprast raytin form. statymo reikalaujamos paprastos raytins formos nesilaikymo pasekmes numato CK 1.93 straipsnio 2 dalis. Raytins formos nesilaikymas, jeigu statymas nenustato ko kito, nedaro sandorio negaliojanio, taiau kilus ginui dl sandorio sudarymo ir jo vykdymo fakto negalima remtis liudytoj parodymais. ie faktai rodinjami raytiniais rodymais, iskyrus atvejus, kai teismas nutaria mint sandorio formos nesilaikymo pasekmi netaikyti (CK 1.93 str. 6 d.). Teisin sandori registracija reikminga civilins apyvartos stabilumui. Asmuo turi galimyb suinoti apie kit asmen teises daikt, jeigu tos teiss yra registruotos vieame registre. Nuomos teis nenumato privalomo sandori registravimo (ioje vadovlio dalyje nenagrinjama ilgalaik nuoma (emphyteusis), kuri yra daiktins teiss institutas). CK 1.75 straipsnyje numatytos bendros teisins registracijos nuostatos nuomos santykiams taikomos tik esant galimybei nuomos sutarties fakt panaudoti prie treiuosius asmenis. Taisykl, kad nuomos sutartys, sudarytos ilgesniam nei vieneri met terminui, gali bti panaudotos prie treiuosius asmenis, jeigu statymo nustatyta tvarka registruotos vieajame registre, taikoma nekilnojamj daikt nuomai (CK 6.478 str. 2 d.). Jei sutartis statyme numatyta kaip registruotina, tik registruota sutartis lieka galioti daikto perjimo kitam savininkui atveju (CK 6.494 str. 1 d.)268. Nepriklausomai nuo to, ar nuomos sutartis registruota, ar ne, nuomotojas, parduodamas arba kitaip perduodamas nuomojam daikt, arba j keisdamas, arba kitaip suvarydamas nuosavybs teis, privalo praneti daikto pirkjui ar kitokios sutarties aliai apie nuomos sutart, o nuomininkui apie daikto pardavim arba kitok perleidim, arba teiss j suvarym (CK 6.495 str.). i teiss norma yra imperatyvi. Toki imperatyvin pareig praneti apie treij asmen teis inuomojam daikt nuomotojas bsimajam nuomininkui turi vykdyti iki sutarties sudarymo (CK 6.496 str.). Nuomos sutarties terminas. Pagal nuomos sutart daiktas perduodamas nuomininkui laikinai naudotis, todl tokios sutarties galiojimas
CK komentaras. Pirmoji knyga, p. 171. Lietuvos Aukiausiojo Teismo 2002 m. balandio 8 d. nutartis civilinje byloje iauli bankas v UAB Kailena ir kt.
268 267

387

CIVILIN TEIS. II dalis.

laiko poiriu yra esmin jos slyga. Be to, nuo sutarties termino priklauso ir jos forma bei registracija. Nuomos sutarties terminas nustatomas ali susitarimu. statymas nedraudia sudaryti nuomos sutart nenurodant nuomos termino. Tokiais atvejais nuomos sutartis pripastama neterminuota sutartimi. Teisins neterminuotos sutarties sudarymo pasekms kiekviena alis turi teis nutraukti nuomos sutart bet kada, spjusi apie tai kit al prie vien mnes iki nutraukimo, o jei nuomojami nekilnojamieji daiktai prie tris mnesius iki nutraukimo. Sutartimi alys gali numatyti ir ilgesnius spjimo terminus. spjimo forma statyme nenurodyta, j sandorio alis gali pasirinkti savo nuoira atsivelgdama numatom btinyb rodinti spjimo fakt. Taigi nuomos sutartys gali bti terminuotos arba neterminuotos, taiau visais atvejais sutarties terminas negali bti ilgesnis kaip vienas imtas met (CK 6.479 str. 1 d.). Atskiroms nuomos sutari rims statymas nustato kitokius terminus. Pavyzdiui, vartojimo nuomos sutarties terminas negali bti ilgesnis kaip vieneri metai (CK 6.505 str. 1 d.). Sujus nuomos sutarties terminui sutartis baigiasi. Prievoliniams nuomos santykiams reikmingos i santyki atnaujinimo galimybs. CK 6.481 straipsnis numato, kad jeigu pasibaigus sutarties terminui nuomininkas daugiau kaip 10 dien toliau naudojasi turtu, o nuomotojas tam neprietarauja, tai laikoma, kad sutartis tomis pat slygomis tapo neterminuota. Nuomotojui paprietaravus nuomos sutartis baigiasi, jeigu nuomininkas nepasinaudoja statyme tvirtinta pirmenybs teise atnaujinti nuomos sutart. Nuomos sutarties, sudarant j naujam terminui, slygos ali susitarimu gali bti pakeistos. Nuomotojas, prietaraujantis, kad nuomininkas toliau naudotsi daiktu tomis paiomis slygomis neterminuotai, bet numatantis toliau j nuomoti, ratu pranea nuomininkui apie jo pirmenybs teis sudaryti sutart naujam terminui, kartu gali bti silomos naujos nuomos slygos. praneim nuomotojas siunia nuomos sutartyje numatytu terminu. Jeigu nuomos sutartyje nenumatyta per proting termin iki nuomos sutarties pabaigos. Protingas terminas iuo atveju turt bti toks, kad nuomininkas galt apsisprsti, ar gals sutikti su naujomis slygomis, dalyvauti derybose dl nauj slyg ir kita. Toks ratikas pasilymas turi lemiam rodomj reikm nustatant, ar nuomotojas nepaeid nuomininko pirmenybs teiss atnaujinti nuomos sutart. Jeigu nuomotojas atsisako sudaryti su nuomininku sutart naujam terminui, tai i esms jis metus laiko nuo nuomos sutarties pabaigos negali sudaryti naujos nuomos sutarties 388

V skyrius. ATSKIROS SUTARI RYS.

dl to paties daikto su kitu asmeniu, iskyrus atvejus, kai buvs nuomininkas atsisako atnaujinti sutart arba neatsiliepia pasilym atnaujinti nuomos sutart. Jeigu nuomotojas atsisako sudaryti nuomos sutart su nuomininku naujam terminui ir, neprajus vieneriems metams nuo nuomos pabaigos, nepranes buvusiam nuomininkui sudaro nauj nuomos sutart su kitu asmeniu, buvs nuomininkas gali reikalauti perleisti jam nuomininko teises ir pareigas pagal nauj sutart arba reikalauti atlyginti nuostolius dl atsisakymo atnaujinti nuomos sutart naujam terminui.

38.2. Nuomos sutarties ali teiss ir pareigos


Nuomos teisini santyki turin sudaro veiksmai, kuriuos alys atlieka gyvendindamos teises ir vykdydamos pareigas, atsiradusias i sutarties. Vienos nuomos sutartini santyki alies teiss atitinka kitos pareigas ir atvirkiai. CK nustato ias pagrindines nuomotojo pareigas: 1) perduoti nuomininkui tinkamos bkls daikt, atitinkant sutarties slygas bei daikto paskirt (CK 6.483 str. 1 d.). Tai reikia, kad daiktas turi bti perduotas nuomininkui valdyti, juo naudotis pagal paskirt, taiau juo disponuoja nuomotojas. Daiktas turi bti perduotas laikantis sutartyje nustatyto termino nurodytoje vietoje. Nuomotojas perduoda daikto dokumentus ir priedus, btinus daiktui naudoti. Sutartyje turi bti nurodyti daikto trkumai, jeigu j buvo. Jeigu nuomotojas neperduoda daikto, dokument arba pried, nuomininkas turi teis ireikalauti t daikt ir iiekoti dl pavluotai vykdytos sutarties atsirandanius nuostolius arba atsisakyti sutarties ir dl nevykdytos sutarties gauti atlyg u nuostolius; 2) nuomotojas atsako u daikto trkumus, kurie visikai arba i dalies trukdo naudoti daikt pagal paskirt. i daikto savininko pareiga, susijusi su daikto kokybe, turi bti vykdoma neatsivelgiant tai, ar nuomotojas, sudarydamas sutart, tuos trkumus inojo (CK 6.485 str. 1 d.). Nuomotojui pareiga atsakyti u daikto trkumus gali neatsirasti, jeigu apie nuomos objekto trkumus nuomininkas turjo inoti, t. y. be jokio papildomo tyrimo sutarties sudarymo arba daikto perdavimo metu trkumai turjo bti pastebti. Nuomotojas neatsako u daikto trkumus, kuriuos aptar sutarties sudarymo metu. Jeigu nuomos sutartimi daikto trkumai nebuvo aptarti, apirdamas ir priimdamas daikt 389

CIVILIN TEIS. II dalis.

j nuomininkas nepastebjo ir be papildomo tyrimo pastebti negaljo, nuomotojas privalo neatlygintinai iuos trkumus paalinti arba nedelsdamas pakeisti inuomot daikt tinkamu. Jeigu nuomotojas ios pareigos nevykdo, nuomininkas turi teis reikalauti atlyginti trkum paalinimo ilaidas (jeigu pats trkumus paalino) arba naudotis daiktu su trkumais, jeigu tai galima, bet reikalauti mainti nuomos mokest. Trkum paalinimo ilaidos gali bti iskaiiuotos i nuomos mokesio. Nuomininkas turi teis nutraukti sutart prie termin. Visais atvejais nuomininkui atsiranda teis nuostoli atlyginim. Nuostoliai mainami atlygintomis trkum paalinimo ilaidomis ir nuomos mokesio sumainimo dydiu; 3) nuomotojas privalo atlikti inuomoto daikto kapitalin remont (CK 6.492 str.), jeigu statymai arba sutarties alys nenumato kitaip. Nuomotojas remont daro savo sskaita. Kapitalinio remonto metu nuomininkui apribojama nuomos teis, nes jis negali naudotis inuomotu daiktu. Todl CK 6.492 straipsnio 4 dalis numato, kad nuomotojas turi rodyti, jog inuomoto daikto kapitalinis remontas yra btinas ir neatidliotinas. Kad bt galima apriboti nuomininko teis naudotis daiktu, ie reikmingi faktai privalo bti nustatyti abu. Jeigu remontas nra neatidliotinas, o tik btinas ir nuomininkas nesutinka laikinai atsisakyti teiss naudotis daiktu, nuomotojas, nordamas atlikti kapitalin remont, privalo gauti teismo leidim apriboti i nuomininko teis. Visais atvejais, kai nuomininko teiss naudotis daiktu apribojamos, turi bti mainamas nuomos mokestis arba kitaip kompensuojama. Kapitalinis remontas suteikia teis nuomininkui nutraukti nuomos sutart prie termin. Jeigu nuomotojas nevykdo pareigos daikt kapitalikai suremontuoti, nuomininkas teismo leidimu gyja teis suremontuoti j pats. iuo atveju svarbi teismin kontrol, nes turi bti objektyviai nustatoma, ar remontas yra btinas ir neatidliotinas, t. y. ar nuomos dalykas ne tik atitinkamai nusidvjs, bet ir kelia pavoj jo naudotojui, aplinkiniams, tolesn jo naudojim draudia atitinkamos eksploatavimo taisykls ir pan., todl kapitalin remont btina atlikti nedelsiant. Nuomininkas, atliks kapitalin remont, pateikia nuomotojui remonto darb smat ir sskait, prao atlyginti remonto ilaidas arba skaityti patirtas ilaidas nuomos mokest; 4) nuomotojas privalo priimti inuomot daikt i nuomininko, kai is sutariai pasibaigus j grina. Jeigu nuomotojas ios pareigos ne390

V skyrius. ATSKIROS SUTARI RYS.

vykdo, nuomininkas turi teis ireikalauti i jo visas daikto ilaikymo, saugojimo ir kitokias ilaidas; 5) nuomotojo pareiga praneti apie nuomos sutart reikia jo prievol informuoti treiuosius asmenis pirkjus, kaito turtojus, rentos gavjus ir kitus, bei nuominink apie numatom disponavimo, valdymo ar kitokius teisi inuomot daikt suvarymus bei pasikeitimus. Prie sudarydamas nuomos sutart nuomotojas privalo praneti nuomininkui apie visas treij asmen teises t daikt, nes daikto inuomojimas nepanaikina ir nepakeiia i asmen teisi inuomojam daikt (CK 6.486 str.). Jeigu nuomotojas ios pareigos nevykdo, nuomininkas turi teis reikalauti sumainti nuomos mokest arba nutraukti nuomos sutart bei atlyginti nuostolius. Pagrindins nuomininko teiss ir pareigos. Nuomininkas turi ias pagrindines pareigas: 1) naudotis ir valdyti isinuomot daikt atsivelgiant nustatytas slygas ir turto paskirt. Isinuomotu daiktu nuomininkas naudojasi ir j valdo pats. Jeigu nuomininkas leidia daiktu naudotis tretiesiems asmenims be nuomotojo sutikimo, jis paeidia CK 6.490 straipsnio reikalavimus. Nuomojamo daikto naudojimo ir valdymo slygos turi bti nustatytos sutartyje, prieingu atveju daiktas naudojamas pagal tiesiogin paskirt, prastu tokios paskirties daiktui naudojimosi bdu, laikantis ekonomikumo principo, kartu netrukdant juo naudotis kitiems teistiems to daikto naudotojams. Nors CK 6.489 straipsnis neapibria nuomininko atsakomybs rib u ios pareigos nevykdym, taiau tvirtintas nuomininko atsakingumo nuomotojui principas suteikia nuomotojui teis reikalauti naudotis inuomotu daiktu tinkamai, u ios pareigos nevykdym reikalauti atlyginti nuostolius arba nutraukti sutart prie termin (CK 6.497 str. 1 d. 1 p.)269;
269 Lietuvos Aukiausiojo Teismo 2002 m. kovo 18 d. nutartyje, priimtoje Kauno miesto savivaldyb v UAB Trimitas, UAB Liandrija byloje Nr. 3K3456/2002, konstatavo, kad nuomininko pareiga naudoti daikt pagal paskirt, kaip ir pareiga grinti daikt nuomotojui, perkeliama subnuomininkui, nes subnuomos teis yra ivestin i nuomos teiss. ioje byloje nustatyta, kad UAB Trimitas buvo ne inuomot patalp savininkas, o nuomininkas ir subnuomojo dal inuomot patalp be nuomotojo sutikimo bei pakeit patalp naudojimo paskirt vietoje drabui siuvyklos leido subnuomininkui rengti barkavin. UAB Trimitas paeid terminuot nuomos sutart ir sudar pagrind nuomotojo nuostoliams atsirasti, todl iekovas nuomotojas turjo teisin pagrind reikalauti nutraukti nuomos sutart, prie tai spjs nuominink ir subnuominink.

391

CIVILIN TEIS. II dalis.

2) nuomininkas privalo laiku mokti nuomos mokest. Nuomos mokestis, jo forma, dydis, mokjimo tvarka ir slygos nustatomos ali susitarimu. CK 6.487 straipsnio 3 dalyje nurodyti bdai nra vieninteliai ir privalomi, todl sutarties alis gali nustatyti ir kitok nuomos mokesio apskaiiavimo bd. Jeigu sutartyje nenustatytas konkretus mokesio dydis arba jo apskaiiavimo metodika, abi alys turi teis kreiptis teism su praymu nustatyti nuomos mokesio dyd. Nuomos mokestis gali bti skaitytas daikto kain, kurios sumokjimas sudaryt pagrind nuomai pasibaigti, o inuomot daikt gyti nuosavybn (iperkamoji nuoma, lizingas (finansin nuoma)). Jei ko kita nenumatyta nuomos sutartimi, nuomos mokestis gali bti ali susitarimu keiiamas j suderintais terminais, bet ne daniau kaip du kartus per metus (CK 6.487 str. 5 d.). Atsisakymas keisti nuomos mokest ir jo mokjimo slygas nesudaro alims pagrindo nutraukti nuomos sutart arba pareikti atitinkam iekin teisme, nes toki teisini pasekmi CK nenumatyta, nebent alys susitart kitaip. Nuomos mokesi nemokjimas suteikia teis nuomotojui nutraukti sutart prie termin, taiau, jeigu ko kito nenumatyta sutartyje, i teis jis turt gyvendinti prie tai pareikalavs, kad nuomininkas per nustatyt termin i anksto sumokt nuomos mokest (CK 6.487 str. 6 d.); 3) nuomininkas privalo laikyti isinuomot daikt tvarking, atlyginti daikto ilaikymo ilaidas, savo sskaita daryti einamj remont, jeigu statymai arba sutartis nenustato kitaip. Einamasis remontas atliekamas daikto trkumams paalinti, bet nekeiiant pagrindini konstrukcij, vamzdyn ir pan. Einamasis remontas paprastai nedidina inuomoto daikto verts ir nepaalina natralaus jo nusidvjimo. statym leidjas skiria pareig atlikti einamj remont nuo pareigos palaikyti daikt tvarkingos bkls. Nuomininkas, naudodamasis daiktu, gali pagerinti jo bkl. Tokio pagerinimo teisins pasekms priklauso nuo to, ar jis padarytas nuomotojo leidimu, ar be jo, pirmuoju atveju nuomininkas turi teis reikalauti atlyginti ilaidas, patirtas dl turto pagerinimo, o antruoju jei turto pagerinimo negalima atskirti be alos turtui ir nuomotojas nesutinka atlyginti nuomininkui ilaid, daikto pagerinimo vert neatlyginama (CK 6.501 str.)270. Nuomininkas atsako

270 Lietuvos Aukiausiojo Teismo nutartis civilinje byloje Kauno miesto savivaldyb v UAB Trimitas.

392

V skyrius. ATSKIROS SUTARI RYS.

u daikto pabloginim, jei nerodo, kad daikto vert sumajo ne dl jo kalts (CK 6.500 str.); 4) nuomos sutariai pasibaigus, nuomininkas privalo grinti nuomotojui daikt tokios bkls, kokios gavo (atsivelgiama natral nusidvjim arba sulygt sutartyje bkl). Jeigu nuomininkas ios pareigos nevykdo, nuomotojas turi teis reikalauti atlyginti to daikto vert, sumokti nuomos mokest ir atlyginti kitus patirtus nuostolius arba ireikalauti daikt ir atlyginti dl daikto negrinimo laiku patirtus nuostolius; 5) gavs raytin nuomotojo sutikim nuomininkas turi teis isinuomot daikt subnuomoti. Nuomotojo sutikimas gali bti ireiktas nuomos sutartyje papildomai arba vienaaliku raytiniu pareikimu. Nuomotojas, duodamas sutikim, gali nustatyti subnuomos slygas. Nuomotojo atsisakymas duoti sutikim subnuomoti turt turi bti protingai motyvuotas, nes nemotyvuotas atsisakymas suteikia teis nuomininkui nutraukti sutart prie termin. Nuomininkas daniausiai siekia subnuomoti daikt paaikjus, kad naudoti dal arba vis daikt per numatyt sutartyje termin jam nebereikia. Subnuomos atveju nuomotojui atsakingas nuomininkas, o jeigu prievoli pagal nuomos sutart nevykdo nuomotojas, reikalavimus jam nuomininko vardu gali pareikti ir subnuomininkas. Subnuom itinka nuomos likimas, t. y. jeigu negalioja nuomos sutartis, negalioja ir subnuomos. Nutraukus nuomos sutart nutrksta ir subnuomos santykiai; 6) nuomininko teis valdyti inuomot daikt reikia jo teis perleisti nuomos teises ir pareigas, keisti nuomos teis arba perduoti i teis kaip turtin na arba kitaip j suvaryti. i nuomininko teis negali bti sutapatinta su savininko valdymo teise, nes nuomininkas valdo nuomos dalyk, perleidia arba suvaro nuomos teis tik gavs iankstin raytin nuomotojo (savininko) sutikim. Nuomininko pareigos naudotis daiktu pagal paskirt, grinti j savininkui pasibaigus nuomos santykiams ir mokti nuomos mokest yra imperatyvios, o kitos pareigos dispozityvios. Nuomos sutarties galiojimas keiiantis alims. Pasikeitus inuomoto daikto savininkui, sutartis galioja naujam savininkui, jeigu i nuomos sutarties atsiradusi teis buvo registruota vieajame registre. Nuomos sutartis galioja, jeigu keiiasi vieosios nuosavybs teises gyvendinantys subjektai. Kai nuomininkas fizinis asmuo mirta, jo nuomos teis paveldi pdiniai, jeigu statymai arba konkreti nuomos sutar393

CIVILIN TEIS. II dalis.

tis nenustato ko kito. Jeigu nuomos sutarties sudarym lm nuomininko asmenins savybs, toki teisi nuomininko pdinis nepaveldi, nes tokia nuomos teis traktuotina kaip grynai asmenin turtin teis ir kitiems asmenims neperduotina271.

38.3. Nuomos sutarties pabaiga


Nuomos sutartis baigiasi, kai tam yra pagrindas, atitinkamu bdu ir statymo arba sutarties numatytomis slygomis bei tvarka. Sutarties pabaigos pagrindai ir tvarka priklauso nuo sutarties nutraukimo bdo. Nutraukimo bdai: ali susitarimu, vienos i sutarties ali reikalavimu, atsisakymu nuo sutarties. Priklausomai nuo sutarties nutraukimo bdo, kinta sutarties nutraukimo tvarka. ali susitarimas nutraukti sutart sudaromas tokia pat forma, kokia buvo sudaryta pati sutartis. Sutarties nutraukimas prie termin vienos alies reikalavimu gyvendinamas pareikus iekin, laikantis ikiteismini gino sureguliavimo procedr. Jeigu alims pavykt susitarti dl sutarties nutraukimo, teism nuomotojui dl sutarties nereikt kreiptis. Jeigu nuomininkas nevykdo ar netinkamai vykdo nuomos sutart ir tai yra esminis paeidimas (CK 6.217 str. 2 d.), nuomotojo reikalavimu sutartis gali bti nutraukta vienaalikai, nesikreipiant teism. Nutraukiant sutart vienaalikai, nesikreipiant teism, turi bti laikomasi CK 6.217 straipsnio 3 dalyje ir CK 6.218 straipsnyje numatytos tvarkos. Atsisakant sutarties, btinas raytinis kontrahento spjimas. Pagrindinis sutarties pabaigos bdas yra ali susitarimas, jeigu toks susitarimas nepaeidia treij asmen teisi ir teist interes. Sutarties pabaig ali susitarimo pagrindu nustatanios normos reguliuoja ne susitarimo teistumo teisin vertinam, o tokios sutarties pabaigos pasekmes272. Kitas nuomos sutarties pabaigos bdas nutraukti sutart prie termin teisme vienos i ali reikalavimu. Nutraukti sutart tokiu bdu galima, jei vienos alies veiksmai kvalifikuotini kaip i esms paeidiantys sutart. CK 6.497 straipsnio 1 dalies 13 punktai numato paMikelnas V. Prievoli teis, p. 8081. Pavyzdiui, r.: Lietuvos Aukiausiojo Teismo 2003 m. balandio 7 d. nutartis civilinje byloje UAB Ortopedijos paslaugos v Kredyt Bank SA, Nr. 3K7379/2003.
272 271

394

V skyrius. ATSKIROS SUTARI RYS.

grindus, kada nuomotojas turi teis reikalauti, kad teismas nutraukt nuomos sutart, jei nuomininkas j paeidia. CK 6.497 straipsnio 3 dalyje nustatyta tam tikra ikiteismin stadija prie nuomotojui pateikiant iekin teismui. Nutraukti sutart prie termin nuomotojas gali reikalauti tik nusiunts nuomininkui raytin spjim apie btinum vykdyti prievol, pavyzdiui, mokti mokest arba paalinti paeidimus per proting termin, tarkime, gyvenamojoje patalpoje gyventi, o ne naudoti j biuro reikmms. Jeigu nuomininkas, gavs spjim, paeidim nepaalina ir sutartins prievols nevykdo, nuomotojas turi teis reikalauti nutraukti sutart. Sutarties nutraukimas prie termin nuomininko reikalavimu galimas esant CK 6.498 straipsnio 15 punktuose numatytiems pagrindams. ie pagrindai susij su inuomoto daikto bkle arba daikto neperdavimu, todl nuomininko teiss nutraukti sutart iais pagrindais statym leidjas nesuvar pareigojimais papildomai spti nuomotoj. Teismine tvarka nuomos sutartis gali bti nutraukta vienos i ali reikalavimu esant pagrindams, numatytiems nuomos sutartyje. ie pagrindai ali nustatomi sudarant sutart. Teisminiu bdu sutartis gali bti nutraukta vienos i ali reikalavimu esant pagrindams, numatytiems nuomos sutartyje. Nesant i pagrind, vienaalikai nutraukdama sutart alis paeist sutarties privalomumo princip273. Treiasis sutarties pabaigos bdas kai bet kuri i ali gyvendina savo teis atsisakyti sutarties. Vienaalis sutarties atsisakymas galimas, jeigu tai numatyta statyme arba sutartyje. Pavyzdiui, sutartis pasibaigus terminui atnaujinama neribotam laikui, jeigu nuomininkas toliau naudojasi inuomotu daiktu. Toki atnaujint sutart gali atsisakyti vykdyti bet kuri i ali, prie tai spjusi kit al. Nuomos sutari pabaigai taikomos bendros sutari pabaig nustatanios CK etosios knygos II dalies XVIII skyriaus nuostatos, jeigu ko kita nenustato tos paios knygos IV dalies XXVIII skyriaus treiojo skirsnio nuostatos arba atskiras nuomos ris reguliuojanios normos (pvz., CK 6.5626.565 str.)274.

273 Lietuvos Aukiausio Teismo 2002 m. gegus 13 d. nutartis civilinje byloje Nr. 3K3720/2002 R. Gaidinas v Lietuvos Respublikos kariuomen. 274 r. Lietuvos Aukiausiojo Teismo 2004 m. birelio 29 d. nutart civilinje byloje Nr. 3KP346/2004 J. Zolotoriovas v UAB Baldas, kat. 37.8.

395

CIVILIN TEIS. II dalis.

38.4. Atskir ri nuomos sutari teisinio reguliavimo ypatumai


Atskir nuomos sutari ri sureguliavimas CK nra paremtas kokiais nors bendrais klasifikavimo kriterijais. statymo leidjas numat atskiras nuomos ris pirmiausia siekdamas nustatyti konkreios nuomos sutarties ypatumus, palyginti su bendromis nuomos sutart nustataniomis teiss normomis. Pavyzdiui, vartojimo nuoma svarbi kaip verslo ris; ems, statini, pastat nuoma dl nuomojam objekt reikmingumo civiliniuose santykiuose; lizingas dl sutartini santyki sudtingumo. Vis kodekse iskirt nuomos ri santykiai panas, nes jiems bdingi esminiai nuomos poymiai, t. y. daiktai duodami laikinai valdyti ir jais naudotis (arba tik naudotis) u umokest, o pasibaigus nuomos sutariai daiktas grinamas savininkui arba teistam valdytojui. Bendrosios nuom reguliuojanios CK nuostatos mutatis mutandis taikomos ir teisikai reguliuojant atskiras nuomos ris, jeigu t nuomos r reglamentuojanios teiss normos nesureguliavo kitaip. Atskir nuomos r reglamentuojanios teiss normos yra specialios teiss normos. 38.4.1. Vartojimo nuoma CK 6.504 straipsnio 1 dalis nustato, kad vartojimo nuoma tokie sutartiniai santykiai, kai nuomotojas, daikt nuoma besiveriantis kaip verslu, sipareigoja duoti nuomininkui (vartotojui) kilnojamj daikt laikinai valdyti ir juo naudotis u umokest nuomininko arba jo eimos asmeniniams, nam kio poreikiams, nesusijusiems su verslu arba profesija, tenkinti, o nuomininkas sipareigoja mokti nuomos mokest. statyme nustatyta vartojimo nuomos samprata atspindi specifinius ios nuomos sutarties poymius. Specialus subjektas nuomotojas yra asmuo, kurio verslas daikt nuoma. odis verslas reikia, kad i veikla turi bti nuolatin nevienkartin. Fizinis asmuo turi turti atitinkam leidim verstis tokiu verslu, o juridiniam asmeniui btinas tokios veiklos ries tvirtinimas jo statuose. Sutarties objektas tik kilnojamieji daiktai (iskyrus transporto priemones). Vartojimo nuomos tikslas vartojimas, nesusijs su nuomininko arba jo eimos verslu ar profesine 396

V skyrius. ATSKIROS SUTARI RYS.

veikla. Be mint ypatum, numatyt vartojimo nuomos svokoje, iai sutarties riai bdingi ie specifiniai poymiai: 1) vartojimo nuomai taikomos vartojimo sutari taisykls, numatytos CK 6.188 straipsnyje. ios nuomos ries slygos yra standartins, kurias bendram nevienkartiniam naudojimui i anksto parengia nuomotojas nederindamas su nuomininku ir kurios be deryb su nuomininku taikomos sudaromoje sutartyje. Standartins slygos suteikia galimyb vartojimo sutartis sudaryti ne tik raytine, bet ir kitokia forma (pvz., kvitas, etonas ir kt.); 2) vartojimo nuomos sutartys negali bti sudaromos ilgesniam nei vieneri met laikotarpiui; 3) nuomininkas negali nuomos teiss keisti, perduoti kaip turtin na, sudaryti kilnojamojo daikto panaudos ar subnuomos sutari arba kitaip perduoti savo teises ir pareigas pagal vartojimo nuomos sutart kitam asmeniui (CK 6.511 str.); 4) nuomos mokestis nustatomas sutartyje pinig suma. CK 6.510 straipsnis nenumato galimybs ios sutarties atveju nuomos mokest nustatyti kitais CK 6.487 straipsnio 3 dalyje nurodytais bdais; 5) daikto perdavimas susijs su btinumu iaikinti naudojimosi daiktu taisykles. Nuomotojo pareiga perduoti nuomininkui daikto dokumentacij, kuri suteikia jam galimyb inoti daikto naudojimo technines slygas; 6) nuomotojas daro inuomojamo daikto kapitalin ir einamj remont, atsako u daikto trkumus. Nuomininkas atsako tik u tuos daikto trkumus, kurie atsirado dl naudojimosi daiktu taisykli paeidimo. 38.4.2. Transporto priemoni nuoma Transporto priemoni nuoma teikiant vairavimo ir technins prieiros paslaugas yra specifin nuomos sutari ris, nes, be kilnojamojo daikto nuomos, kartu silomos paslaugos tuo daiktu naudotis tai nebdinga kit daikt nuomos santykiams275. Transporto priemoni nuomai teikiant vairavimo ir technins prieiros paslaugas ir transpor275

. . . : , 1999, c.

159.

397

CIVILIN TEIS. II dalis.

to priemoni nuomai be i paslaug bdingi specifiniai poymiai, kuriais remiantis ios ries nuoma iskiriama i kit nuomos santyki: 1) nuomos dalykas transporto priemon paprastai yra sudtingas techninis taisas ir jo naudojimas sukelia didel pavoj aplinkiniams asmenims bei j turtui. Svoka transporto priemon labai plati ir apima vairius objektus, kuri paskirtis veti keleivius, krovinius, baga, t. y. pradedant dviraiu ir baigiant vis ri jros laivais276; 2) specifinis ios ries nuomos santyki tikslas veimas; 3) ios nuomos sutarties forma, neatsivelgiant termin, turi bti raytin; 4) nuomininkas, pasibaigus sutarties terminui, negali toliau naudoti transporto priemons ir negyja pirmenybs teiss atnaujinti sutart. Transporto priemoni nuoma teikiant vairavimo ir technins prieiros paslaugas skiriasi nuo transporto nuomos be i paslaug. Nuomininkas, kuriam teikiamos mintos paslaugos, transporto priemone gali tik naudotis, o esant transporto priemons nuomai be i paslaug transporto priemon galima ir valdyti. Teikdamas vairavimo ir technins prieiros paslaugas nuomotojas daro ios priemons einamj ir kapitalin remont, apdraudia transporto priemon ir kaip valdytojas atsako u al, padaryt nuomojama transporto priemone tretiesiems asmenims; asmenys, vairuojantys inuomot transporto priemon, turi bti nuomotojo darbuotojai, kuriems darbo umokest moka nuomotojas, jeigu sutartyje nenumatyta kitaip (CK 6.515 str. 24 d.). Jei transporto priemon inuomojama be vairavimo ir technins prieiros paslaug, nuomininkas privalo technikai priirti transporto priemon, utikrinti reikiam jos bkl, atlikti einamj ir kapitalin remont, mokti draudimo mokas, atsakyti u al, padaryt nuomojamu transportu tretiesiems asmenims ir u nuomojamos transporto priemons praradim277.

276 Lietuvos Aukiausiojo Teismo senato 2000 m. birelio 16 d. nutarimas Nr. 27 // Teism praktika. Nr. 13, p. 233. 277 r. Lietuvos Aukiausiojo Teismo 2003 m. rugsjo 8 d. nutart civilinje byloje Nr. 3K3787/2003 V. Malania v J. Kudreviiaus firma Jaundon.

398

V skyrius. ATSKIROS SUTARI RYS.

38.4.3. Pastat, statini ir rengini nuoma Pastat, statini ir rengini nuomos sutarties ypatumus lemia nuomos dalykas. iuolaikins teiss literatroje pateikiama pastat, statini ir rengini samprata278, nors pastatas, renginys nra juridin definicija. Teisje svarbu pastatus, statinius ir renginius atskirti nuo statini arba kito nekilnojamojo turto, kuriam negali bti taikomos pastat, statini ir rengini nuom nustatanios teiss normos, pavyzdiui, nebaigtos statybos statiniai, pastato dalis ir kt. Atskiriant iuos objektus, teisikai reikmingas poymis yra tas, kad pastatai, statiniai yra sukurti moni. Pagal poym jie atskiriami nuo objekt, kurie yra susiformav natraliai (kalnai, kalvos ir kt.). Pastatai, statiniai turi bti susij su eme (ant jos ir jos gelmse). i objekt ryys su eme pamatinis, nes j atskirti nepadarant alos pastatams arba statiniams negalima. iuo poymiu jie skiriasi nuo kit statini ir konstrukcij (kiosk, paviljon ir pan.). Pastatai, statiniai yra baigti ir atskiri objektai, tuo jie skiriasi nuo patalp, kurios yra pastato dalis. Pastat, statini ir rengini nuomos ypatumai susij su teise ems sklyp. Pagal i nuomos sutart kartu su nuomos dalyku perduodamos ir teiss naudotis t pastat, statini ir rengini uimamu ems sklypu, btinu jiems naudoti pagal paskirt. Jeigu ems sklypo savininkas yra nuomotojas, tai inuomojamas ne tik pastatas, bet ir ems sklypas. Jeigu ems sklypo savininkas yra ne pastat nuomotojas, tai pastatus nuomoti be ems sklypo savininko sutikimo neleidiama, jeigu ko kita nenumato statymai arba pastat savininko sutartis su ems sklypo savininku. Jeigu teiss ems sklyp pastat nuomos sutartyje neaptartos, tai laikoma, kad pastat nuomininkas visam nuomos laikui turi teis neatlygintinai naudotis ems sklypu, ant kurio yra inuomotas pastatas. Pasikeitus ems sklypo savininkui, pastato nuomininkui teis naudotis iuo sklypu ilieka, jeigu nuomos sutartis buvo registruota vieajame registre (CK 6.533 str.). pastat nuomos mokest traukiamas mokestis u naudojimsi ems sklypu, jeigu ko kita nenumato sutartis. Sutartis turi bti raytin. Pastatas, statinys arba renginys perduodami ir priimami pagal perdavimoprimimo akt. Jeigu viena i
. . / . . . . . 1997, 2, c. 219.
278

399

CIVILIN TEIS. II dalis.

ali vengia pasirayti akt, tai laikoma, kad nuomotojas atsisako vykdyti savo prievol perduoti nuomos dalyk, o nuomininkas atsisako j priimti. 38.4.4. mons nuoma mons nuomos sutartimi nuomotojas sipareigoja u mokest perduoti nuomininkui laikinai valdyti ir naudotis mon kaip turtin kompleks, naudojam verslui, o nuomininkas sipareigoja mokti nuomos mokest, pasibaigus nuomai grinti mon nuomotojui. Turtinio komplekso sudt numato CK 6.536 straipsnio 1 dalis. turtin kompleks, naudojam verslui, patenka nekilnojamieji ir kilnojamieji daiktai, turtins teiss ir pareigos, intelektin nuosavyb, perleidiamos reikalavimo teiss ir perkeliamos skolos. Iimtis yra nuomotojo teiss, gytos jam iduoto leidimo (licencijos) pagrindu, nors ir susijusius su mons veikla. Jeigu ios teiss bus perduotos, nuomotojas, o ne nuomininkas privals vykdyti prievoles, kuri nuomininkas negali vykdyti be t leidim arba licencij. mons nuomos sutarties specifik lemia objekto ypatumai. Nuomininkui perduodami ne vien daiktai, bet ir teiss bei reikalavimai tretiesiems asmenims, taip pat skolos. mons nuomos sutariai taikomos statini, pastat, rengini nuom reglamentuojanios teiss normos. Kad mons nuomos sutartis nebt pripastama tik statini, pastat arba rengini nuoma, mons nuomos sutartis turi bti vienas raytinis dokumentas, kuriame turi bti nurodyta visa turtinio komplekso sudtis. mons nuomos sutarties formos nesilaikymas i sutart daro negaliojani (CK 6.538 str. 2 d.). Tokios pasekms dl formos nesilaikymo nenumatytos bendrosiose nuomos sutart reguliuojaniose teiss normose. mons naudojimo teis yra specifin, nes vyksta jos, kaip turtinio komplekso, keitimasis, todl mons nuomininkas turi teis be nuomotojo sutikimo parduoti, keisti, perduoti laikinai naudotis inuomotos mons turtui priklausanias aliavas, atsargas, pagamint produkcij, taip pat jas subnuomoti ir perduoti savo teises bei pareigas ias vertybes. Nuomininkas turi gauti nuomotojo sutikim rekonstruoti, modernizuoti, technikai pertvarkyti mon ir atlikti kitus pakeitimus. Jis utikrina tinkam mons technin bkl, daro mons einamj ir kapitalin remont. ios mons nuomininko teiss ir pareigos gali bti keiiamos nuomos sutartimi. CK 6.536 straipsnio 1 dalis numato mo400

V skyrius. ATSKIROS SUTARI RYS.

ns nuomininko teis valdyti turt, kuris yra kito asmens nuosavyb, taip pat ems sklyp bei gautus iteklius ir jais naudotis, bet laikantis tokio turto valdymo ir naudojimo tvark nustatani teiss norm. CK 6.537 straipsnis numato mons kreditori teises mons nuomos atveju. ios sutarties pagrindu skola perkeliama pagal skolininko (nuomotojo) ir skolos permjo (nuomininko) susitarim. vyksta asmen pasikeitimas prievolje279. Toks susitarimas galimas, kai kreditorius sutinka (CK 6.116 str.). Kreditorius apie savo sutikim pranea ratu (6.537 str. 1 ir 2 d.) ir gali j duoti i anksto. Iankstinio sutikimo ataukti kreditorius negali (CK 6.116 str. 2 d.). Jeigu kreditorius, iki mons inuomojimo gavs praneim ratu apie skolininko sprendim inuomoti mon, ratu nepranea, jog sutinka perkelti skol, tai per 3 mnesius nuo praneimo gavimo dienos kreditorius gali nutraukti savo sutart su nuomotoju, prayti j vykdyti prie termin ir atlyginti nuostolius. Jeigu kreditoriui nebuvo praneta apie mons inuomojim, tokiomis pat teismis jis gali pasinaudoti per vienerius metus nuo tos dienos, kai suinojo arba turjo suinoti apie fakt. Jeigu nuomininkui skolos buvo perkeltos be kreditoriaus sutikimo, tai nuomotojas ir nuomininkas solidariai atsako u mons skolas, perkelti skol neleidiama, jeigu skolininko (nuomotojo) subjektin prievol yra susijusi su skolininko asmeniu. mon nuomininkui perduodama pagal primimo perdavimo akt. Paruoti mon perduoti privalo nuomotojas. Nuomininkas toki pareig gyja, kai pasibaigus nuomos santykiams grina mon. 38.4.5. ems nuoma ems nuomos sutartimi nuomotojas sipareigoja perduoti ems sklyp nuomininkui laikinai valdyti ir naudotis pagal sutartyje numatyt paskirt ir naudojimo slygas, o nuomininkas sipareigoja mokti ems nuomos mokest, laikytis naudojimo slyg, ems sklyp naudoti pagal paskirt ir pasibaigus nuomos sutariai grinti nuomotojui. ems nuomos dalykas yra privaios arba valstybins ems sklypas (arba jo dalis), suformuotas pagal patvirtint emtvarkos projekt

279

Civilin teis, p. 373.

401

CIVILIN TEIS. II dalis.

arba kit isam teritorijos planavimo dokument ir registruotas vieajame registre (CK 6.546 str.). ems nuomos sutarties subjektai: 1) nuomotojas privaios ems savininkas, valstybins ems savininkas arba valdytojas; 2) nuomininkas Lietuvos Respublikos ir usienio valstybi fiziniai ir juridiniai asmenys. ems nuomos sutartis raytin, prie sutarties turi bti pridta ems sklypo schema jeigu sudaryta ne ilgesn kaip trej met sutartis, arba planas jeigu sudaroma ilgesnio laikotarpio sutartis. Privaios ems nuomos sutarties terminas nustatomas ali susitarimu, valstybins ems nuoma gali trukti ne ilgiau kaip devyniasdeimt devynerius metus. ems nuomos sutarties turin sudaro ali aptartos slygos, teiss ir pareigos. CK 6.550 straipsnis numato ems nuomos sutarties reikalavimus, i kuri svarbiausi yra: tikslin ems naudojimo paskirtis, naudojimo slygos naudojimo apribojimai, specialiosios slygos, ant ems esani statini, pastat, rengini, keli, vandens telkini, mik naudojimo slygos, servitutai ir kitos daiktins teiss. Dauguma reikalavim, CK 6.550 straipsnyje nustatyt ems nuomos sutarties turiniui, yra dispozityvs, taiau nustatytos imperatyvios normos saugo em kaip ypating nuomos santyki objekt. ems nuomos slygos neturi prietarauti iems imperatyvams aplinkos apsaugos reikalavimams, nepaeisti gretim ems sklyp savinink ir naudotoj teisi bei teist interes ir visuomens interes. Privaios ems nuomininkas neturi teiss keisti pagrindins tikslins ems naudojimo paskirties, atstovauti ems savininkui disponuojant eme arba kitu joje esaniu nekilnojamuoju turtu. alys susitarimu neturi teiss keisti, riboti arba panaikinti imperatyviose teiss normose nustatyt ems nuomos sutarties slyg, teisi, pareig ir prievoli280. Valstybin em inuomojama aukciono bdu, kitais bdais i em inuomojama speciali teiss akt numatyta tvarka ir slygomis. ems sklypo nuomininkas turi teis ems sklyp arba jo dal subnuomoti. Jis turi pirmumo teis atnaujinti ems nuomos sutart, gauti kompensacij u ems nuomos sutartyje numatytus ir pastatytus pastatus, statinius ir renginius, jam mirus nuomos teis pereina jo pdiniams. ios nuomininko teiss nra
280

Monkeviius E. ems teis. Vilnius: Justitia, 2000, p. 131.

402

V skyrius. ATSKIROS SUTARI RYS.

absoliuios. J gyvendinimo slygos numatomos statyme, taip pat gali bti numatytos sutartyje arba papildomais raytiniais susitarimais (CK 6.5566.558 str.). Pasikeitus ems nuomotojui, teis nuomojam ems sklyp nuomininkui ilieka, jeigu sutartis buvo registruota vieajame registre. Nuomotojas turi teis reikalauti nugriauti pastatus, statinius, renginius, jeigu ems sklype jie pastatyti be leidimo ar susitarimo, ir gauti atlyg u nuostolius, jeigu nuomininko pdiniai atsisako paveldti nuomos teis. Nuomotojas negali inuomoti keisto ir aretuoto ems sklypo, privalo apie nuomos sutart praneti prie sklyp parduodamas, keisdamas ar kitaip perleisdamas, ar suvarydamas teises j (CK 6.560 str.). ems nuomos sutartis baigiasi: 1) pasibaigus nuomos terminui; 2) mirus ems nuomininkui, jeigu pdiniai neperm su nuomos sutartimi susijusi teisi ir pareig arba nra pdini nei pagal testament, nei pagal statym; 3) likvidavus mon, staig, organizacij sutarties al; 4) nuomojam em pardavus, dovanojus arba kitaip perleidus nuomininkui; 5) nutraukus ems nuomos sutart CK 6.5636.565 straipsniuose numatytais pagrindais; 6) ali susitarimu. ems nuomos sutarties nutraukimas vienos i ali reikalavimu galimas, jeigu ratu spjama kita alis. CK 6.564 straipsnio 2 dalyje ir 6.565 straipsnio 1 dalyje nustatyti minimals spjimo terminai, kurie gali bti ilgesni, bet ne trumpesni. 38.4.6. Lizingas (finansin nuoma) Pagal lizingo (finansins nuomos) sutart lizingo davjas sipareigoja sigyti nuosavybn lizingo gavjo nurodyt daikt i pardavjo ir perduoti t nupirkt daikt lizingo gavjui laikinai valdyti ir naudoti verslo tikslais u umokest. i lizingo svoka artima ios sutarties sampratai, suformuluotai 1988 m. Otavoje (Kanada) priimtoje Konvencijoje dl tarptautinio finansinio lizingo. Lizingo davjas siekia pelno inuomodamas las, o lizingo gavjas, nordamas sigyti daikt, bet neturda403

CIVILIN TEIS. II dalis.

mas tam l, gauna jas ir daikt nuomos pagrindu. CK 6.567 straipsnio 1 dalis numato, kad sumokjus vis lizingo sutartyje numatyt kain daiktas pereina lizingo gavjui nuosavybs teise, jeigu sutartis nenumato ko kita. Lizingo davju gali bti ir turto savininkas. Tokiu atveju lizingo sutartis turi iperkamosios nuomos poymi. Be nuomos sutarties element, lizingo sutartis turi pirkimopardavimo sutarties poymi ar kit nuosavybs teiss sigijimo bd. Taiau lizingo sutartis arba pirkimopardavimo sutartis nra trialiai sandoriai. Pirkimaspardavimas yra su lizingo sutartimi susijs ir privalomas sandoris, jeigu lizingo davjas neturi nuosavybs teise valdomo daikto, kur siekia isinuomoti lizingo gavjas281. Lizingo davju gali bti bankas arba kitas pelno siekiantis juridinis subjektas, arba turto savininkas. Lizingo gavju gali bti kiekvienas fizinis arba juridinis asmuo. Lizingo dalyku gali bti bet kokie nesunaudojami kilnojamieji ir nekilnojamieji daiktai, iskyrus em ir gamtos iteklius (CK 6.568 str.). Rusijoje lizingo dalykas yra kilnojamieji ir nekilnojamieji daiktai282. JAV, Kanadoje lizingo dalykas yra kilnojamieji daiktai283. Lizingo sutarties turinys skiriasi nuo prastins nuomos sutari, pirmiausia skiriasi lizingo davjo pareigos: 1) pirkimopardavimo bdu gyti nuosavybn i pardavjo lizingo gavjo nurodyt daikt; 2) utikrinti nupirkto lizingo dalyko perdavim lizingo gavjui; 3) lizingo davjas neturi teiss be lizingo gavjo ratiko sutikimo keisti lizingo dalyko. Be pagrindini pareig, gali bti ir papildomos pareigos, vadinamosios papildomos paslaugos. Lizingas su iomis papildomomis paslaugomis teisinje literatroje vadinamas visa apimaniu lizingu (wet leasing), o be papildom paslaug variu lizingu (net leasing). Dalinis lizingas kai sutarties alys pasiskirsto pareigomis, aptarnaujant inuomot daikt. Lizingo davjas sudaro ne tik lizingo sutart, bet ir kitus sandorius: pirkimopardavimo, kuris yra privalomas lizingo sutariai gyvendinti. Papildomai taip pat gali bti sudaromi kreditorinio
r. Lietuvos Aukiausiojo Teismo 2004 m. vasario 18 d. nutart civilinje byloje Nr. 3K3123/2004 UAB VB Lizingas v Stomatologin mon Dentesta, kat. 45.8. 282 Rusijos Federacijos civilinio kodekso komentaras. , 1999, c. 238. 283 Kvebeko civilinis kodeksas. 1994, p. 280281; JAV vieningas prekybos kodeksas. 1996, p. 107.
281

404

V skyrius. ATSKIROS SUTARI RYS.

draudimo, paskolos, laidavimo ir kiti susitarimai. Tokie papildomi susitarimai galimi kaip lizingo operacijos elementai, bet netraukiami lizingo sutart ir sudaromi atskira sutartimi. Lizingo gavjas privalo laiku ir tinkamai mokti lizingo mokas, priimti lizingo dalyk, rpestingai j ilaikyti, naudotis, priirti, kad jo bkl atitikt normal susidvjim, padengti daikto ilaikymo ir remonto ilaidas, o perleisti lizingo dalyk naudotis tretiesiems asmenims tik gavs iankstin lizingo davjo sutikim. Lizingo dalyk tiesiogiai lizingo gavjui perduoda pardavjas, nes lizingo davjas, pirkdamas daikt, pranea, kad j gaus lizingo gavjas (CK 6.569 str.). Pardavjas atsako pagal visus pirkjo (iuo atveju lizingo gavjo) pareikalavimus, kurie gali atsirasti i pirkimopardavimo (daikto kokyb, perdavimo terminas, komplektikumas ir kt.). Lizingo davjas ir lizingo gavjas turi solidariosios prievols kreditoriaus teises ir pareigas pardavjui. Jeigu lizingo davjas pasirinko pardavj arba turjo takos lizingo dalyko parinkimui lizingo gavjui, solidariai atsako lizingo davjas ir pardavjas. Jeigu pardavjas daikto per nustatyt termin (o jeigu nenustatytas per proting termin) neperduoda lizingo gavjui, pastarasis turi teis nutraukti lizingo sutart ir reikalauti lizingo davj atlyginti nuostolius arba sustabdyti periodin mok mokjim. Pirkimopardavimo sutarties dl daikto neperdavimo lizingo gavjas nutraukti negali, jeigu tokios teiss jam neperdav pirkjas (lizingo davjas). Lizingo sutartis gali bti nutraukta lizingo davjo reikalavimu, jei lizingo gavjas paeidia sutart, pavyzdiui, nemoka periodini mok, subnuomoja lizingo dalyk be lizingo davjo sutikimo, nerpestingai ilaiko lizingo dalyk ir kt. ia teise lizingo davjas gali pasinaudoti, prie tai pareikalavs lizingo gavj nutraukti paeidim per proting termin. Nutraukus lizingo sutart, lizingo davjas turi teis reikalauti atlyginti nuostolius tai reikt toki padt, kokia bt vykdius sutart284. Daikto sugedimo ir atsitiktinio uvimo rizikos pasekms tenka tam, pas k yra daiktas tokio vykio metu.

284 r. Lietuvos Aukiausiojo Teismo 2001 m. birelio 21 d. nutart civilinje byloje Nr. 3K7440/2001 UAB Lizingas v R. Bagvilo mon, kat. 45.8.

405

CIVILIN TEIS. II dalis.

Kontroliniai klausimai:
1. Nuo kokio momento atsiranda nuomos sutarties ali teiss ir pareigos? 2. Kokios yra nuomotojo teiss ir pareigos? 3. Kokios yra nuomininko teiss ir pareigos? 4. Ar nuomos sutarties objektu gali bti suvartojamieji daiktai? 5. Ar nuomos sutarties objektu gali bti turtins teiss? 6. Ar valstybs ir valdios institucijos gali bti nuomos sutarties alimi? 7. Kada nuomos sutartis turi bti sudaroma ratu? 8. Kokiam terminui gali bti sudaryta nuomos sutartis? 9. Kokie reikalavimai keliami subnuomai? 10. Ar nuomos teis yra daiktin teis? 11. Ar nuomos sutartis baigiasi pasikeitus nuomojamo daikto savininkui? 12. Kada baigiasi nuomos sutartis? 13. Kokia vartojimo nuomos sutarties samprata? 14. Kokiam terminui gali bti sudaryta vartojimo nuomos sutartis? 15. Kuo skiriasi ali teiss ir pareigos, kai transporto priemons nuomojamos teikiant vairavimo ir technins prieiros paslaugas, nuo ali teisi ir pareig, kai transporto priemons nuomojamos neteikiant i paslaug? 16. Ar leidiama pastato nuoma nesant ems, ant kurios pastatas stovi, savininko sutikimo? 17. Koks yra ems nuomos sutarties terminas? 18. Kokia yra valstybins ems nuomos tvarka? 19. Kuo skiriasi lizingo ir pirkimopardavimo isimoktinai sutartys? 20. Kas yra lizingo sutarties objektas? 21. Ar lizingo (finansins nuomos) sutartis gali bti sudaryta su vartotoju?

406

V skyrius. ATSKIROS SUTARI RYS.

38.4.7. Gyvenamj patalp nuoma 38.4.7.1. Bendrosios nuostatos Gyvenamosios patalpos nuomos sutartimi nuomotojas sipareigoja suteikti u mokest gyvenamj patalp nuomininkui laikinai valdyti ir joje gyventi, o nuomininkas sipareigoja naudotis ia patalpa pagal paskirt ir mokti nuomos mokest bei pasibaigus sutariai gyvenamsias patalpas grinti nuomotojui. i nuoma yra turto nuomos ris. Svarbiausi, specifiniai jos poymiai, skiriantys j nuo kit nuomos ri, yra sutarties dalykas, subjektai, paskirtis. Sutarties dalyku gali bti tik tinkamas gyventi gyvenamasis namas arba jo dalis, atskiras butas arba izoliuota gyvenamoji patalpa i vieno arba keli kambari. Jei inuomojama gyventi kitokia patalpa kinis pastatas, vasarnamis, gamybin patalpa, laikoma, kad alys sudar ne gyvenamj patalp, o turto nuomos sutart. Gyvenamosios patalpos nuomos dalyku negali bti kambario dalis, pereinamieji kambariai, pagalbins patalpos (virtuvs, koridoriai, sandliai ir pan.). Sutarties alys nuomotojas ir nuomininkas. Nuomininkai yra tik fiziniai asmenys. Juridiniams asmenimis gyvenamoji patalpa gali bti suteikta valdyti ir (arba) naudotis nuomos ar kitokios sutarties pagrindu, bet tokia gyvenamja patalpa juridinis asmuo gali naudotis tik pagal paskirt fiziniams asmenims apgyvendinti. Nuomotojais gali bti gyvenamj patalp savininkai: fiziniai, juridiniai asmenys, valstyb ir savivaldyb. Priklausomai nuo nuomotojo, skiriasi sutarties sudarymo pagrindai. 1. Valstyb arba savivaldyb sutart sudaro esant teiss taikymo aktui atitinkamam j institucij sprendimui. 2. Juridiniai asmenys sudaro tokias sutartis su savo darbuotojais, jeigu tai numatyta kolektyvinse sutartyse, o jeigu tokios sutartys nesudarytos, administracijos ir darbuotoj susitarimu. Komerciniais tikslais gyvenamj patalp nuomos sutartis sudaroma juridini ir fizini asmen susitarimu285.
285 Lietuvos Aukiausiojo Teismo 2000 m. vasario 21 d. nutartyje Nr. 3K3 174/2000 UAB Lietuvikas midus v N. Roien nurod, kad buto nuomos sutartis komercinmis slygomis monje, organizacijoje gali bti sudaroma su nedirbaniais toje monje asmenimis.

407

CIVILIN TEIS. II dalis.

3. Fizini asmen nuosavybe esantys gyvenamieji namai, butai, kambariai inuomojami ali susitarimu. Nuomotojai neturi teiss atsisakyti sudaryti gyvenamosios patalpos sutart, j pratsti, papildomai suvaryti nuomininko teises dl tam tikr aplinkybi: dl to, kad nuominink yra nia moteris, asmuo turi nepilnamet vaik (CK 6.578 str. 4 d.). Nuomininkas sudaro nuomos sutart savo vardu, bet savo eimos bei buvusi eimos nari interesais. Jeigu nuomotojas valstyb arba savivaldyb, juridinis asmuo, sutartys sudaromos ratu. Fizini asmen nuomos sutartis gali bti ir odin, iskyrus terminuotas, kurios visada turi bti sudaromos ratu (CK 6.579 str. 3 d.). Raytin nuomos sutartis gali bti registruota vieajame registre, tokios sutartys gali bti panaudotos prie treiuosius asmenis. Terminas sutartyse gali bti apibrtas laiku, vykiu. Jeigu vykis nevyksta, sutartis tampa neterminuota. Pareig mokti nuomos mokest nuomininkas turi vykdyti sutartyje nustatyta tvarka ir terminais. Nuomos mokest alys nustato susitarimu. Valstybs ir savivaldybs gyvenamj patalp nuomos mokest nustato Vyriausyb, kuri, be to, nustato moni, staig, organizacij ir fizini asmen komercinmis slygomis inuomojam gyvenamj patalp maksimal nuomos mokest. Nuomos mokest galima keisti, bet ne daugiau kaip kart per metus. Mokestis u vanden, energij ir komunalines paslaugas nra nuomos mokestis, todl tokie mokesiai mokami atskirai arba tokia tvarka, kokia susitaria nuomos sutarties alys. ios sutarties ali teiss ir pareigos atsiranda sudarius sutart ir funkcionuoja kaip gyvenamosios patalpos nuomos teisinio santykio elementai. Tokio teisinio santykio ypatumus lemia nuomotojo ir nuomininko subjektini teisi ir pareig gyvendinimo specifika. Pirma, jei su nuomininku gyvena ir jo eimos nariai, teisinis santykis yra prievol su asmen daugetu. CK 6.588 straipsnio 6 dalis leidia teigti, kad i prievol yra ne dalin, o solidarioji. Nuomotojas turi teis reikalauti, kad pareigas, atsirandanias i sutarties, vykdyt ne tik nuomininkas, bet ir visi, ar kuris nors vienas pilnameio eimos narys. Nuomininko eimos nari samprata (CK 6.588 str. 1, 2, 4 d.) skiriasi nuo eimos sampratos, nustatytos CK Treiojoje knygoje. Nuomininko eimos nariai pagal statym yra kartu gyvenantys sutuoktinis (sugyventinis), j nepilnameiai vaikai, nuomotojo ir jo sutuoktinio tvai. Pilnameiai vaikai ir vaikaiiai priskiriami prie eimos nari, jeigu jie turi bendr k su nuomininku. Artimieji giminaiiai (CK 3.135 str.), kiti 408

V skyrius. ATSKIROS SUTARI RYS.

ilaikytiniai, igyven kartu su nuomininku, jo eimos nariais arba vienu i j ne maiau kaip vienerius metus ir bendrai tvark nam k, gali bti teismine tvarka pripainti nuomininko eimos nariais286. Pilnameiai vaikai ir j sutuoktiniai nuomojamoje patalpoje gali apsigyventi tik nuomininko ir jo eimos nari sutikimu ir jeigu jie buvo vardyti nuomos sutartyje. Teisiniai nuomos santykiai atsiranda apsigyvenimo pagrindu ir i santyki subjekt ratas pleiasi tai priklauso nuo nuomotojo leidimo, sutikimo ir nuo gyvenani patalpoje nuomininko bei jo eimos nari valios. Antra, gyvenamosios patalpos nuomos teisiniai santykiai nra grynai prievoliniai. Jie turi daiktinei teisei bdingus poymius. Gyvenamosios patalpos savininkas nuomos sutartimi perduoda nuomininkui tam tikram laikui savo valdymo, naudojimosi patalpa teis. Nuomininkas tampa teistu gyvenamosios patalpos valdytoju ir gali, kaip ir savininkas, apginti savo paeistas teises daiktins teiss gynimo bdais vindikaciniu ir negatoriniu iekiniais. Nuomotojas privalo perduoti tui, tinkam gyventi patalp. Patalpa netinkama, jeigu jos bkl kelia grsm nuomininko arba jo eimos nari sveikatai ir saugumui. Nuomotojas negali atsisakyti sudaryti sutart ir j pratsti, jeigu nuomininkas nia moteris ar turintis nepilnamei vaik asmuo, negali udrausti apsigyventi kartu su nuomininku jo eimos nariams, nurodytiems CK 6.588 straipsnio 1 dalyje. Nuomotojas negali udrausti nuomininkui didinti eimos nari skaiiaus, riboti turtines teises, susijusias su nuomos dalyku. Nuomininkas turi teis naudotis nuomojama gyvenamja patalpa. i teis yra tikslinio pobdio. Jeigu nuomininkas naudoja patalp ne pagal paskirt, nuomos sutartis su juo gali bti nutraukta. Nuomininkas turi teis subnuomoti gyvenamj patalp, jeigu su tuo ratikai sutinka kartu su juo gyvenantys eimos nariai ir nuomotojas. Nuomininkas ir jo eimos nariai, tarpusavyje susitar, i anksto prane nuomotojui, gali leisti gyvenamojoje patalpoje apsigyventi laikiniems gyventojams nesu286 Lietuvos Aukiausiojo Teismo nutartyje, priimtoje 2002 m. rugsjo 4 d. civilinje byloje . Mickeviius v Vilniaus m. valdyba, bylos Nr. 3K3950/2002, paymjo, kad nuomininko eimos nario teisinis statusas gali bti pripaintas ir po to, kai gyvenamosios patalpos nuomininkas mirs. Toks vykis kaip nuomininko mirtis reikia, kad buv bendro kio tvarkymo ir gyvenimo kartu faktai liovsi egzistav (jei jie tssi iki mirties), bet mirties vykis nepaneigia iki to buvusio gyvenimo kartu trukms ir tarpusavio santyki pobdio kaip juridini fakt, reikaling teisei kilti.

409

CIVILIN TEIS. II dalis.

darydami su jais subnuomos sutarties ir neimdami mokesio u naudojimsi patalpa. Laikin gyventoj naudojimosi patalpomis trukm statymu nenustatyta, taiau pats j apsigyvenimo patalpoje pagrindas suteikia teis nuomininkui, jo eimos nariams bet kada pareikalauti isikelti ir iuos reikalavimus laikinasis gyventojas turi vykdyti nedelsdamas. U laikinj gyventoj veiksmus nuomotojui atsako nuomininkas. Nuomininkas turi pirmenybs teis pratsti nuomos sutart (CPK 6.607 str.). Nuomotojas prie 3 mnesius privalo ratu nuominink spti, jog atsisako pratsti nuomos sutart, jeigu numato nenuomoti patalp ne trumpiau kaip vienerius metus, arba tokia pat tvarka pateikti pasilym ratu dl sutarties pratsimo arba nauj sutarties sudarymo slyg. Jeigu nuomininkas nesutinka su nuomotojo silymu, jis privalo per vien mnes nuo praneimo gavimo dienos ratu praneti, jog nesutinka nutraukti sutart. Nuomininkui statymo nustatyta tvarka pareikus, kad nesutinka su pasilytomis sutarties pakeitimo slygomis, nuomotojas, nordamas pratsti sutart naujomis slygomis, per vien mnes nuo nuomininko praneimo gavimo dienos gali kreiptis teism dl nuomos sutarties slyg nustatymo. Jeigu jis to nepadaro, laikoma, kad sutartis pratsiama ankstesnmis slygomis. Pilnametis nuomininko eimos narys ir buvs eimos narys turi teis sudaryti atskir nuomos sutart (padalyti but), jeigu su tuo sutinka visi pirmins nuomos sutarties santykio dalyviai: nuomotojas, nuomininkas, kiti eimos nariai. CK 6.601 straipsnis numato nuomininko teis tomis pat slygomis sujungti atskiras nuomos sutartis (sujungti butus) sudarius vien eim. Nuomininkas ir jo eimos nariai gali susitarimu pirmin nuominink pakeisti kitu. Praktikoje is atvejis galimas nuomininkui mirus, jeigu nuomininko eimos nariai ir toliau gyvena gyvenamojoje patalpoje ir per du mnesius apie nuomininko mirt informuoja nuomotoj. Jeigu nuomininkas, apsigyvens valstybs ir savivaldybs gyvenamojoje patalpoje, laikinai ivyksta, jam paliekama teis naudotis ia patalpa. i teis ilieka, jeigu nuomininkas ivyksta ne ilgiau kaip 6 mnesiams ir per ivykimo laik vykdo prievol mokti mokesius. CK 6.591 straipsnio 2 dalis numato ios taisykls iimtis, kuri esm ta, jog asmeniui dl svarbi prieasi laikinai negalint naudotis gyvenamja patalpa ilgiau nei 6 mnesius teis i valstybs arba savivaldybs nuomojam patalp paliekama visam ivykimo laikui, o ioms prieastims inykus teis naudotis gyvenamja patalpa ilieka dar 6 mnesius. 410

V skyrius. ATSKIROS SUTARI RYS.

Be CK 6.591 straipsnio 2 dalyje numatyt aplinkybi, teismas ir kitas aplinkybes gali pripainti svarbia prieastimi, dl kurios nuomininkas negali laikinai naudotis gyvenamja patalpa, todl nurodytoje normoje pateiktas negaljimo naudotis patalpa atvej sraas nra baigtinis. Jeigu nuomininkas, jo eimos narys arba visi nuomininko eimos nariai ivyksta kit vietov arba usien ilgiau kaip eiems mnesiams, jo nuomojama valstybs arba savivaldybs gyvenamoji patalpa gali bti rezervuojama. Nuomos sutarties alies atsisakymas rezervuoti patalpas gali bti nuginijamas teisme. CK 6.593 straipsnio paskirtis ekonomikai naudoti vieja nuosavybs teise valdom gyvenamj fond. Sprendim, kad konkreti patalpa bus rezervuojama, priima valstybs ir savivaldybs atitinkama institucija, kuri sprendia patalp panaudojimo rezervavimo laiku klausim, nuomos mokesio mokjimo ir kitas rezervavimo slygas bei tvark. Gyvenamosios patalpos nuomos sutarties pakeitimas. Nuomos sutarties slygas galima pakeisti ali susitarimu arba vienos i ali reikalavimu. Sutartis gali bti pakeista teismo sprendimu (CK 6.598 str.). Jeigu sutartis raytin ir joje yra ilyga, kad sutart pakeisti, papildyti arba j nutraukti galima tik ratu, tai tokiu bdu sutartis ir tegali bti keiiama, pildoma arba nutraukiama (CK 6.183 str.). Nuomos sutarties slyg keitimo pagrindai ir tvarka priklauso nuo nuomotojo teiss gyvenamj patalp. Valstybs arba savivaldybs gyvenamosios patalpos nuomos sutartis gali bti pakeista CK 6.5996.603 straipsniuose numatytais atvejais. Juridini asmen gyvenamosios patalpos nuomos sutartis su darbuotojais keiiama kolektyvinje sutartyje arba administracijos ir darbuotoj susitarimo numatytais atvejais. Jeigu juridiniai ir fiziniai asmenys nuomoja gyvenamsias patalpas komerciniais tikslais, sutartis keiiama tik nuomininko ir nuomotojo susitarimu, jei atskir pakeitim nereguliuoja statymas. Pavyzdiui, negalima keisti nuomos mokesio daugiau nei vien kart per vienerius metus (CK 6.583 str. 6 d.). Pakeisti nuomos sutart, kai nuomotojas valstyb arba savivaldyb, galima, jei pilnametis nuomininko eimos narys reikalauja sudaryti su juo atskir gyvenamosios patalpos nuomos sutart, nuomininkams susijungus vien eim, pakeitus pirmin nuominink kitu eimos nariu, atsisakius virploio, pakeitus vien gyvenamj patalp keliomis, prijungus tui kambar, pertvarkius ar perplanavus gyvenamsias patalpas. Pakeitimai galimi, jeigu nepaeidiamos nuomininko ir jo eimos nari arba buvusi eimos nari teiss ir teisti interesai. Kita pa411

CIVILIN TEIS. II dalis.

keitim slyga nuomininko ir kit nuomininko eimos nari sutikimas. Jeigu juridinis asmuo sudar gyvenamosios patalpos nuomos sutart su darbuotoju, o pastarasis nutrauk darbo santykius, tai juridinis asmuo turi teis pakeisti nuomos sutart. CK 6.604 straipsnio 1 dalis draudia darbdaviui pasibaigus darbo santykiams nutraukti nuomos sutart. i norma numato sutarties pakeitimo pagrind, bet nereguliuoja sutarties pakeitimo slyg, kurios gali bti numatytos kolektyvinse sutartyse arba darbuotojo ir juridinio asmens administracijos susitarimuose. Nuomotojas turi teis perkeldinti nuominink gyvenamosios patalpos kapitalinio remonto arba rekonstrukcijos laikui pasilyt patalp, kuri turi atitikti sanitarinius ir techninius reikalavimus. Nuomojamos patalpos kapitalinis remontas arba rekonstrukcija nenutraukia nuomos sutarties, bet tuo laiku, kai patalpa nesinaudojama, mokestis mokamas tik u naudojamas patalpas. Jeigu patalpa po rekonstrukcijos ilieka, nuomininkas turi teis tsti nuomos santykius. Tokia teise jis gali naudotis, jeigu rekonstruota patalpa padidjo arba sumajo. Jeigu pasikeitus gyvenamajai patalpai tsti nuomos santykius nuomininkas nesutinka, nuomotojas suteikia kit tinkamai rengt gyvenamj patalp. Tokia pareiga nuomotojui tenka ir jeigu gyvenamoji patalpa po rekonstrukcijos neilieka. CK 6.606 straipsnio 14 dalyse numatytas nuomininko teises kapitalinio remonto arba rekonstrukcijos laiku garantuoja valstybs arba savivaldybs atitinkamos institucijos j inuomot patalp nuomininkams, o juridiniai asmenys savo darbuotojams. Jeigu gyvenamosios patalpos inuomotos juridini ir fizini asmen fiziniam asmeniui komercinmis slygomis, sutarties ali teiss ir pareigos patalpos kapitalinio remonto arba rekonstrukcijos atveju numatomos j susitarimu. 38.4.7.2. Gyvenamosios patalpos nuomos sutarties pabaiga Gyvenamosios patalpos nuomos sutarties negaliojimas. Kiekvieno sandorio btini elementai yra subjektai, valia, valios ireikimas, turinys, kur sudaro slygos, suformuluotos ireikiant vali, ir forma287.
287

Civilin teis, p. 194.

412

V skyrius. ATSKIROS SUTARI RYS.

Jeigu bent vienas sandorio elementas neatitinka statymo reikalavim, sandoris laikomas negaliojaniu. Nuomos sutartis gali bti pripainta negaliojania visikai, gali bti pripastamos negaliojaniomis tik kai kurios nuomos sutarties slygos. Nuomos sutartis gali bti pripainta negaliojania CK Pirmosios knygos IV skyriuje numatytais pagrindais. CK 6.586 straipsnis numato gyvenamj patalp nuomos sutarties pripainimo negaliojania ypatumus ir papildomai nustato iuos sutarties pripainimo negaliojania pagrindus: a) jeigu nuomininkui pateikti tikrovs neatitinkantys duomenys apie nuomotojo teis gyvenamsias patalpas. Pavyzdiui, nuomotojas inuomojam patalp neturi, jas prarado arba jo nuosavybs teis ias patalpas suvaryta arba kitaip apsunkinta; registro staigos duomenys neisams arba visikai neatitinka tikrovs ir pan.; b) jeigu nuomos sutartimi paeistos kit asmen pagrstos teiss i gyvenamj patalp. Pavyzdiui, laikinai nesinaudojani gyvenamja patalpa asmen teiss buvo paeistos, nes j patalpa buvo inuomota kaip patutinta; c) jeigu pareign veiksmai, susij su gyvenamosios patalpos sutarties sudarymu, buvo neteisti; d) valstybs arba savivaldybs, juridini asmen administracijos aktai dl nuomos sutarties sudarymo pripainti neteistais. CK 6.586 straipsnio 2 dalis numato nuomos sutarties pripainimo negaliojania ypatumus, jeigu sutartis sudaryta su neveiksniu nuomininku arba su asmeniu, kuris dl savo bkls nesuprato savo veiksm reikms. CK 1.84 straipsnio 2 dalis ir 1.89 straipsnio 2 dalis taikoma nuomos santykiams tik tuo atveju, jeigu nuomotojas apie nuomininko bkl neinojo. CK Pirmojoje knygoje numatyt bendr sandori negaliojimo pagrind taikymas susiaurintas siekiant apginti toki asmen teis nuom. Jeigu valstybs arba savivaldybs gyvenamosios patalpos buvo inuomotos paeidiant kit asmen interesus, bet apie toki asmen teises nuomos dalyk nuomininkas neinojo ir negaljo inoti, pripainus nuomos sutart negaliojania mintu pagrindu tokiam nuomininkui CK 6.586 straipsnio 4 dalyje nurodyta statymu numatyta garantija, kad jam turi bti suteikta kita gyvenamoji patalpa. 413

CIVILIN TEIS. II dalis.

Gyvenamosios patalpos nuomos sutarties pripainimui negaliojania taikomi ne CK 1.125 straipsnio 1 dalyje numatyti, o sutrumpinti iekinio senaties terminai. Sutartis gali bti pripainta negaliojania per trej met termin, kuris skaiiuojamas nuo sutarties sudarymo dienos (CK 6.586 str. 5 d.). CK 6.580 straipsnio 4 dalis nustato gyvenamosios patalpos nuomos sutarties slygas, kurios negalioja. ios teiss normos paeidimas sutarties slygas padaro niekines ir j nevykdymas nesukelia alims joki teisini pasekmi. Jeigu tokios slygos buvo vykdomos, tai nuostolius patyrusi alis gali i kitos alies isireikalauti juos atlyginti. Nuomos sutarties slygos, paeidianios sutarties laisvs, siningumo ir siningos dalykins praktikos principus, prietarauja teiss normoms ir yra niekins. Pavyzdiui, sutarties slygos, kurios nustato nuomininko atsakomyb be kalts arba prievol atlyginti didesn, nei faktikai padaryta, al, suteikia teis nuomotojui vienaalikai keisti nuomos slygas, reikalauti i karto sumokti nuomos mokest u vis nuomos termin. Teismas gali pripainti negaliojaniomis ir kitas, nei nurodyta CK 6.580 straipsnio 4 dalyje, slygas. Gyvenamosios patalpos nuomos sutarties nutraukimas ir nuomininko ikeldinimas. Nuomos sutarties nutraukimas ir nuomininko ikeldinimas nra tapats nuomos teiss institutai. Nuomos sutarties nutraukimas tai sutarties ali veiksmai, dl kuri baigiasi teisiniai nuomos santykiai ir nuomininkas praranda teis valdyti bei naudotis gyvenamja patalpa. Ikeldinimas yra nuomos sutarties nutraukimo pasekm, kai buvs nuomininkas, pasibaigus nuomos sutariai ar ios sutarties nesudarius (nesant nuomos sutarties, asmuo neteistai sikl gyvenamj patalp), atsisako j patutinti. Ikeldinimas gali bti ir negaliojanios nuomos sutarties pasekm. Ikeldinama gali bti tik teismine tvarka, iskyrus atvejus, kai tai atliekama pagal prokuroro sankcij. Svarbu atkreipti dmes tai, kad reikalavimas ikeldinti i neteistai uimt negyvenamj patalp yra daiktinis teisinis reikalavimas (paeistas subjektins teiss gynimo bdas), o reikalavimas priteisti nuomos mokest ir patalp eksploatavimo ilaidas turi prievolinio teisinio reikalavimo bruo. Daiktinius teisinius reikalavimus nuo prievolini (sutartini) teisini reikalavim btina skirti, nes jiems taikomos skirtingos teiss normos. Daiktiniai teisiniai reikalavimai yra tokie, kuriuos daiktins teiss subjektas pareikia remdamasis jam priklausania daiktine teise. Juos galima pareikti, kol egzistuoja daiktin teis. Tokie 414

V skyrius. ATSKIROS SUTARI RYS.

materialiniai teisiniai reikalavimai pareikiami tiems paeidjams, kurie nra su daiktini teisi savininku sutartiniuose arba kituose prievoliniuose teisiniuose santykiuose. Prievoliniu teisiniu reikalavimu laikytinas subjekto materialinis teisinis reikalavimas, grindiamas atitinkama prievoline teise. J pareikia subjektas teiss paeidjui, esaniam su juo sutartiniuose arba kituose prievoliniuose santykiuose, reikalaudamas grinti pagal sutart perduot daikt, atlyginti nuostolius ir pan.288. Nuomos sutarties nutraukimas nuomininko reikalavimu. ia teise nuomininkas gali pasinaudoti nenurodydamas tokio veiksmo prieasi, bet visais atvejais prie mnes apie sutarties nutraukim ratu spjs nuomotoj. Nuomininkas gali ataukti spjim, jeigu nuomotojas per t laik nesudar naujos nuomos sutarties su kitu nuomininku. CK 6.609 straipsnio 3 dalis numato vien i nuomos sutarties nutraukimo atvej kai nuomininkas ir jo eimos nariai ivyksta gyventi kitur. Tuomet nuomininkui taip pat taikytinas reikalavimas spti nuomotoj, kad is galt priimti nuomos dalyk, inuomoti gyvenamsias patalpas kitiems asmenims. Nuomos sutarties nutraukimas nuomotojo reikalavimu. CK 6.611 straipsnis numato tokio sutarties nutraukimo pagrindus: a) jeigu nuomininkas ne maiau kaip 3 mnesius nemoka nuomos mokesio. is terminas sutartyje gali bti ilgesnis, bet ne trumpesnis; b) jeigu nuomininkas arba jo eimos nariai ardo arba gadina patalpas; c) jeigu patalpos naudojamos ne pagal paskirt; d) jeigu nuomininkas arba jo eimos nariai netinkamu elgesiu sudaro nemanomas slygas kartu arba alia gyventi kitiems. ie nuomos sutarties nutraukimo pagrindai atsiranda kaip kalt veiksm pasekm, todl jais nutraukus nuomos sutart kalti asmenys ikeldinami nesuteikiant kitos gyvenamosios patalpos. Jeigu ikeldinti tenka esant kitiems pagrindams, kurie nesietini su nuomininko kalte, i grsiani sugriti nam, kai namas, kuriame yra gyvenamoji patalpa, turi bti nugriautas, kapitalinio remonto arba rekonstrukcijos, perplanavimo atvejais, nuomininkui turi bti suteikiama kita tinkama gyventi patalpa.
288 r. Lietuvos Aukiausiojo Teismo 2001 m. balandio 18 d. nutart Nr. 3K3 451/2001 UAB Alksnyn v UAB Holvita.

415

CIVILIN TEIS. II dalis.

Jei gyvenamoji patalpa inuomota komercinmis slygomis, nuomotojo reikalavimu nutraukiant neterminuot nuomos sutart nuomotojas turi nuominink ratu spti prie 6 mnesius (CK 6.614 str. 1 d.). 38.4.7.3. Tarnybins gyvenamosios patalpos Gyvenamosios patalpos, kurias darbdavys skiria apgyvendinti darbuotojui (tarnautojui) dl darbo (tarnybos) pobdio tok laikotarp, kol tas darbo (tarnybos) pobdis nepasikeis arba kol nenutrks darbo (tarnybos) santykiai, arba kol neinyks statym numatytos slygos, yra priskiriamos prie tarnybini patalp. Patalp priskyrimas (ibraukimas) prie tarnybini patalp, darbuotoj (tarnautoj), kuriems tokios patalpos gali bti suteiktos, sraai nustatomi valstybs valdios arba valdymo institucij, savivaldybs tarybos, juridinio asmens valdymo organo sprendimu. io sprendimo pagrindu sudaroma nuomos sutartis. CK 6.618 straipsnio 2 dalyje ivardyti subjektai prie tarnybini patalp gali priskirti tik tas patalpas, kurios jiems priklauso nuosavybs (patikjimo) teise. Tarnybini patalp apskaitos ir naudojimo tvarka nustatyta Lietuvos Respublikos Vyriausybs 2001 m. liepos 11 d. nutarimu Nr. 878. i patalp nuomos sutarties nutraukimo ir ikelti i j ypatumai susij su patalp paskyrimo tikslu. Pasibaigus darbo sutariai darbuotojai (tarnautojai), j eimos nariai privalo isikelti i tarnybini patalp. Ikeldinti i tarnybini patalp nesuteikiant kitos gyvenamosios patalpos negalima asmens, kurio darbo santykiai pasibaig dl to, kad jis tapo pirmos arba antros grups invalidu dl su darbu susijusi prieasi, taip pat asmens, kuris uvo arba dingo be inios dl darbo (tarnybos), eimos nari. Ikeldinamiems asmenims suteikiamos kitos gyvenamosios patalpos neturi bti priskirtos prie tarnybini, bet privalo atitikti sanitarinius bei techninius reikalavimus, bti toje paioje gyvenamojoje vietovje289.

289 r. Lietuvos Aukiausiojo Teismo 2002 m. gegus 29 d. nutart civilinje byloje Nr. 3K3782/2002 Lietuvos kariuomen v P. Urba, kat. 45.5.

416

V skyrius. ATSKIROS SUTARI RYS.

38.4.7.4. Gyvenamj patalp nuoma bendrabuiuose Bendrabuiai yra darbuotojams, tarnautojams, studentams, moksleiviams apgyvendinti j darbo arba mokymosi laiku specialiai pastatyti arba iam tikslui rengti gyvenamieji namai. Bendrabuiai gali bti lov tipo arba kambari tipo tai priklauso nuo to, kas inuomojama kambarys ar tik lova kambaryje. Bendrabui suteikimo ir naudojimosi tvarka nustatoma administracijos ir darbuotojo susitarimais arba kolektyvinse sutartyse, mokslo staigose i staig valdymo organ sprendimais. Nustaius, kad asmuo naudojasi bendrabuiu paeisdamas bendrabuio taisykles, trukdydamas juo naudotis kitiems gyventojams, teismo sprendimu jis gali bti ikeldinamas nesuteikiant kitos gyvenamosios patalpos290. 38.4.7.5. Viebuiai, nakvyns namai ir gydymo bei socialins globos institucij patalpos Viebuiai juridini arba fizini asmen nuosavybs teise valdomos