Anda di halaman 1dari 51

1.

Antikos teis
Pagrindiniai Atn teiss altiniai: Drakono, Solono statymai. Nuosavybs ir valdymo, prievolin, santuokos ir baudiamo!i
teis.
Senovs "omos teiss ar#$ainis, ikiklasikinis, klasikinis, poklasikinis laikotarpiai, pagrindiniai teiss altiniai, prin#ipai.
%eiss raida antikin!e &raiki!o!e nepereng poli rib, plto!osi vietos papro'i ir tradi#i! pagrindu, pasiym!o teiss
partikuliari(mu )margumu, regioniniu pob*diu+. ,abiausiai ipltota senovs &raiki!os teiss sistema buvo Atnuose.
Seniausias teiss altinis Atnuose buvo papro'iai, ta'iau anks'iau nei kitose senovs pasaulio alyse, )!au nuo -..a. pr. /r. pab.+
pagrindiniu teiss altiniu tapo statymai. Drakono statymai )012m. pr. /r.+ buvo skirti nusikaltimams ir bausmms. .ki i
dien iliko tik ! dalis reglamentuo!ant atsakomyb3 u nuudymus. 4ie buvo labai grieti )sakoma, kad !ie parayti krau!u, ne
raalu+: pv(., mirties bausm buvo skiriama u ventvagyst3, vagyst3, dykin!im5 ir net u svetim darovi pasisavinim5.
%a'iau !ie !au draud keryti udiko giminei, saugo!o udik5 nuo kankinimo, ribodami krau!o kert5, vesdami visuomens
santykius tam tikr5 6iksuot5 tvark5 ir varydami eupatrid savival3 Drakono statymai savo laikme'iu buvo teigiamas reikinys.
Solono statymai )789m. pr. /r.+ buvo didelis statym leidybos darbas Atnuose. Solonuo tapus ar#$ontu )auk'iausiu to meto
Atn pareig*nu+ teko spr3sti sudting5 udavin, ikilus atnie'iams dl padid!usi vidini prietaravim. 4is panaikino
skolas ir skolin vergi!5, ilaisvino pilie'ius nuo skolini prievoli : vykd seista#$i!5. %.p. likvidavo monopolin3 eupatrid
galimyb3 eiti valstybines pareigas, reglamentavo nau!us #ivilinius teisinius santykius. ;statymai paskatino prekybos ir amat
pltr5 Atnuose. Solonas panaikino Drakono statymus, iskyrus paliko kelet5 nuostat dl nuudym. Nuosavybs ir valdymo
teis : tokio spe#. termino nebuvo. -alstybs turtas buvo atiduodamas naudotis privatiems asmenims, kurie buvo laikomi !os
savininkais. %a'iau galima velgti turto valdymo ir nuosavybs skirtum5: em gal!o b*ti ir valstybin ir privati, ta'iau ios
priklausomybs buvo tarpusavy!e susipyn3, privat. nuosavyb kildinama i valstybins, o valstyb. buvo realiai gyvavusi privat.
nuosavybs 6orma. Prievols Atn teis!e buvo skirstomos laisv5sias )kylan'ias i sutar'i+ ir nelaisvasias ) dar vad. deliktais+
: kylan'ias i teiss paeidim. Svarb. sutartys buvo sudaromos ratu. Sutar'i r*ys buvo tokios: $ipoteka )ems keitimas+,
pirkimo<pardavimo sutartis, bendrovs sutartis )moni grupsusitaria kuo nors verstis+ nuomos, paskolos, samdos, pasaugos,
panaudos, rangos. Delikt prievols atsirasdavo padarius al5 svetimam turtui : !5 reikdavo kompensuoti. Santuoka t.p. buvo
sutartis tarp !auniko ir nuotakos tvo. Nuotaka : sutarties ob!ektas. 4aunikis sumokdavo u nuotak5, o !i i tv gaudavo krait.
=oteris patekdavo vyro valdi5, nors likdavo ir tvo valdio!e. Daugpatyst ir nesantuokinis gyvenimas nebuvo leidiami.
Neitikima mona b*davo smerkiama visuomens. .tuoka vyrui buvo laisva, tik reik!o gr5inti krait )!ei isituokiama ne dl
monos neitik.+. =oteriai isituokti buvo daug sunkiau. Baudiamoji teis : nusikaltimai ir bausms reglamentuoti
primityviai, skirti nusikaltimai valstybei ir nusikalt. asmeniniams interesams. Sunkiausi nusikaltimai : valstybs idavimas,
ksinimasis demokratin3 santvark5, diev ieidimas, vagyst i ventyklos. Nuudymas, meitas, monos neitikimyb,
vagyst vieo!o vieto!e : laikyti ir nusikalt. valsybei ir nusikalt. asm. interesams. -isais atve!ais teisminis persekio!imas b*davo
pradedamas suinteresuoto!o, kad nusikaltlis b*t nubaustas ini#iatyva. > sunk. nusikalt.<mirties bausm. %aikyta atimi!a <
politini teisi atmimas. Populiariausios bausms : bauda ir turto kon6iskavimas.%.p. pavertimas vergu.
Skiriami 9 romn teiss raidos laikotarpiai: seniausias )-.<...a.pr./r.+ : teis ar#$ain, primityvi, siaurai tautin polio,
neipltota. Seniausia teis vadinta kvirit teise )pagal kvirit genties pavad.+, vliau !i m galioti visiems "omos pilie'iams ir
buvo pavadinta #iviline. Prekiniai<piniginiai santykiai buvo menkai ipltoti, todl romn teis ypatingai neisiskyr i kit
senovs ali teiss. ikiklasikinis )...<.a.pr./r.+? )kartais neskiriamas+ amiams bgant pltsi prekiniai<piniginiai santykiai,
primityvi teis m trukdyti !iems engti priek. Pretoriai #ivilin3 teis3 m taikyti nau!iems gyvenimo poreikiams, taip "omo!e
prad!o kurtis nau!ovika teis. @uvo pripainti teisinio santykio ali lygiateisikumo. teisingumo ir kt. prin#ipai : taip buvo
padti pamatai klasikinei "omos teisei. klasikinis ). a.pr./r.<...a.+ : teis tampa tobuliausia ir l. iplto!ama. %eis pritaikoma
nau!oms kintan'ioms gyvenimo normoms, romn teis tampa rykiu Auropos #ivili(a#i!os elementu. Bi teis dav pradi5
teiss kultui ir pagarbai visuomen!e, laikytis statym tampa garbs reikalu. /yla teisins valstybs id!a. .pltota romn teis
tampa universalia teiss sistema, kurios pagrindas yra privatin nuosavyb ir rinkos santykiai. poklasikinis ).-<-ia.+< tai teiss
sisteminimo pabaiga. Pagrind. teiss altiniai : seniausias romn teiss altinis buvo papro'iai, kaip teisinio pob*dio
taisykls, atsirandan'ios ir tobul!an'iospa'iame tautos gyvenime. %a'iau sp!ama, kad !au karalikuo!u laikotarpiu )apie -..<-
a.pr./r.+ tam tikr5 vaidmen ima vaidinti karali statymai, apie kuriuos nedaug inoma. ,aikui bgant statymai, kaip teiss
altiniai, gy!a vis didesn3 reikme. Cpa' svarb*s -a. pr. /r. pasirod3 21 lenteli statymai.

Antikos teis: Senovs "omos teiss kodi6ika#i!a: &regoriano, Dermogeniano, %eodosi!aus kodeksai. 4ustiniano kodo6ika#i!a:
strukt*ra, latiniai? E.. lenteli statymas:nuosavybs, prievolin, eimos, baudiamo!i, teismo pro#eso teis.
Pirmie!i romn teiss rinkiniai yra "omos teisinink &regoriano ir Dermogeniano kodeksai. 4ie sudaryti ...a < .-a. %en surinkti
"omos imperatori konstitu#i! aktai, ileisti 280<F07m. 9FGm. pasirod %eodosi!aus .. pirmo!i o6i#iali imperatori konstitu#i!
kodi6ika#i!a. /odeksas suskirstytas 20 knyg, kiekvienas ! titulus. /iekviename titule imperatori statym tekstai idstyti
#$ronologine tvarka, praktikai nepakeistu pavidalu.@et isamiausia kodi6ika#i!a nuo E.. lenteli statymo iki paskutini
imperatori buvo ileista 71G<7F9m. %ai buvo atlikta !ustiniano. /odeksas baigtas 718., bet buvo tobulinamas, "msi
%eodosi!aus, kit imperatori veikalais, bei teisinink darbais. /odeks5 sudar Digestai ir .nstitu#i!os)8 pagrindai+. Digestai
dali!ami 7H knyg, o !ie < 9F1 titulus, ie < 821F 6ragmentus. Daugiausia dmesio skiriama privatinei teisei.
Pagindai < elementarus romn teiss vadovlis pradedantiems teisininkams ir teiss mokykl mokiniams. .nstitu#i!os skirstytos
F dalis: asmen teisin padtis, daiktai ir pro#eso 6ormas. /aip ir digestai, institu#i!os paskelbtos 7FF metais. "omos
2
bendruomen!e visikai tvarksi palyginti nedidel turting eimynini klan )patri#i!+, valdiusi ems plotus, grup. &ausi5
romn liaud< pleb!us skyr nuo patri#i! gili politin ir so#ialin prara!a. Seniausias romn teiss altinis buvo papro'iai.
-liau svarb vaidmen gavo karali leidiami statymai. Cpa' reikmingi buvo -a.pr./r. pasirod3 Dvylikos lenteli" statymai <
sutvarkytos papro'i teiss rinkinys. 4am pasirodyti pad!o nuolatin patri#i! kova su pleb!ais, nes patri#i!ai laisvai interpretavo
neraytas papro'i normas, neatsivelgdami pleb! interesus.Nuosavybs apsaugai daug dmsio neskirta, svarbiausia
kilming! turtiniai santykiai, o valstie'io turto apsauga ignoruo!ama. -alstyb aktyviai dalyvau!a *kiniame gyvenime, pati tur!o
daug dirbamos ems. %oks turtas buvo dalinamas privatiems asmenims u tarnyb5 ar kitokius nuopelnus. Iem buvo privati ir
valstybin, bet !os negal!o sigyti vergai ir svetimaliai.-yravo tik elementarios sutartys: pardavimas, pirkimas, paskola. Skyr
prievoles kylan'ias i sutar'i ir u teiss paeidimus. Sutartys sudaromos pasiad!imu, retai ratu. /aip laidasvimas naudo!amas
turto keitimas, bet daniausiai pasikliauta 6i(inmis bausmmis. Aptikus pirkto daikto de6ekt5, buvo galima sutart nutraukti.
Prievol u( teiss paeidim5 reikalaudavo pinigins kompensa#i!os.Beimos teis!e sutartis daroma tarp !aunikio ir nuotakos
eimos galvos. =oteris !oki teisi netur!o, buvo sutarties ob!ektas, itek!usi papuldavo visik5 vyro priklausomyb3. -yro
neitikimyb nebaudiama, o moteris u tai b*davo ve!ama i nam. %urt5 pirmiausia paveldavo s*n*s, ! nesant,
dukros.,abai danai leidiamas saviteismis, !eigu rodoma, kad nusikaltusio!o veiksmai buvo teisingi. Skiriami nusikaltimai
valstybei ir asmeniniams interesams. Sunkiausias nusikaltimas buvo valstybs idavimas, diev eidimas. =irties bausm
taikoma danai, k*no bausms paplitusios tik verg nusiklatimuose. %aip pat populiari bausm<turto kon6iskavimas. Svarbiausias
bruoas: bes5lygikai klausyti respublikos statym yra ne tik pareiga, bet ir garbs reikalas.
#
.Antikos teis
$%ulgarioji$ romn" teis viduramiais& Alariko $'omos vestgot" (statymas$) $*eodoriko ediktas$.
-idurami teis daug perm i antikos kult*ros, ta'iau lugus "omos imperi!ai, nusilpo ir romn teis. Ilugusios "omos
imperi!os teritori!o!e greta papro'i teiss galio!o ir romn teis, ta'iau !i buvo gerokai JsubarbarintaK, sutrumpinta,
supaprastinta, suvulgarinta.
Romos vestgot statyma 506m.: )Ea. Pavadintas Alari#$o inynu+
%ai inomiausias romn teisynas, kuris buvo supaprastintas ir populiarinamas karali, kurie siek padti teismams.
Skirtas vestgot karalyst!e gyvenantiems romnams
/omentuo!ami ymi romn teiss atstov altiniai
&ana tobula lotyn kalba
Strukt*ros poi*riu primena 4ustiniano teiss paminkl5
%urtingas turinys
Paplito u vestgot karalysts rib, buvo pavydiu kitiems
Anuliuotas 079m.. %a'iau !uo ir toliau buvo remiamasi. Lrank neukariautuose karalysts ra!onuose !is ir toliau liko
autoritetingas teiss altinis, nekart pataisytas ileistas skirtingais pavadinimais ir teikytas kelet5 imtme'i? iverstas
ispan kalba.
Panaaus pob*dio buvo: Romos burgund statymas, Karaliaus Teodoriko ediktas. Fuero u!go" #$%%&m.,Kordoba'
-isuose mintuose teisynuose buvusi teis paprastai vadinama vulgari5!a romn teise. 4ai b*dingas primityvus teiss s5vok
aikinimas, !o!e neliko tiksliai nugludintos #ivilins teiss institut sistemos, painio!ami vair*s sutar'i tipai ir pan.
4au po -. a. . romn teiss sistemos, tebeklest!usios @i(anti!o!e, -akar Auropo!e buvo ilik3 tik 6ragmentai: net
supaprastinta romn tais atrod esanti pernelyg sudtinga. Nemaai rom. teiss liekan isaugo!o ir bany'ia. Bia teise dar
kur laik5 spontanikai naudo!osi gyvento!ai : buv3 romnai. @enat !au tok romn teiss ilikim5 lm germanams buv3s
gyvas prin#ipas, neprimetantis nugaltiesiems nugalto!o teiss, visiems leidiantis gyventi pagal savo genties teis3.
'omn" teiss renesansas +, a. ir pirmieji universitetai.
E.<E.. a. &erokai pagyv!o -akar Auropos ekonominis gyvenimas, ypa' prekyba, bet tolesnei !o raidai labai didel kli*tis
buvo seno!i papro'i teis, pritaikyta udarai visuomenei.
Pukiausi galimybi ikilusiems udaviniams spr3sti gal!o suteikti romn teis. Pagrindiniai rom. teiss altiniai buvo digestai
)autentikas altinis+ .
"omn teis tapo pagrindiniu veiksniu, gal!usiu padti nugalti ne tik to meto -akar Auropos al na#ionalins teiss
partikuliari(m5, bet ir valstybines bei kitas teritorines sienas ir sukurti bendr5 -akar Auropos teisin3 kult*r5, teiss moksl5 ir
teisin isilavinim5.
"astas Digest rankatisstaiga atkreip save vis dmes. Senie!i romn teiss tekstai pirmiausia buvo perrayti, o paskui
vairiuose B. .tali!os , o netrukus ir kit ali miestuose !ie imti studi!uoti. Daugel taip sudomin3 senie!i bi(antiniai tekstai buvo
parayti sen5!a romn kalba, !uose minima daugyb !au pamirt teiss institut ir problem, todl paprastam skaityto!ui !ie
buvo sunkiai suprantami.
%eisininkai buvo sitikin3, kad ! stui!uo!amuose senuosiuose teiss tekstuose u6iksuota teis nepraradusi reikms, esanti
universali ir nekintanti. "omn teiss mokslas vis la'iau buvo laikomas tiesiog teiss mokslu.
Pirmie!i universitetai : .tali!o!e )@oloni!os u. Cra garsiausias ir seniausias.!ame vienu metu studi!avo 2H t*kst. student +. %eiss
mokyklos buvo paavdintos universitetais ,ir tai tur!o reikti, kad isilavinim5 !ose gal!o gauti visi norintie!i, t.y. ne tik vietos
gyvento!ai. >niversitetai buvo originalus vidurami k*rinys, netur!3s analog privelegi!omis ir mokslo laipaniais : bakalauro,
li#en#iato, magistro, daktaro, suteikiamais gavusiems universitetin isilavinim5.
1
Atsirad3 B. .tali!o!e, universitet teiss 6akultetai greitai m plisti vakar Auropo!e, atkreipdami save, ypa' P. Pran#*(i!o!e, vis
daugiau visuomens dmesio.
Pirmosiose io pob*dio -. Auropos teis mokyklosegana ilgai mokytasi galio!an'ios JpraktinsK teiss, nes !o, kaip sistemos,
6aktikai dar ir nebuvo. . pat pradi romn teis buvo vienintelis universitetuose studi!uo!amas dalykas. Studi! pagrind5
sudar garsio!i @i(anti!os imperatoriaus 4ustiniano kodi6ika#i!a, kuri, mus kurtis uniersitetams, !au nuo E.. a. /oll kas
neo6i#ialiai imta vainti Mivilins teiss s5vadu : (or)us *uris +ivilis. . sudedam! kodi6ika#i!os dali svarbiausia laikyti
Digestai.
Studi! programa teiss mokyklo!e prasid!o Digest teksto skaitymu. =okytasi lotyn kalba. Dl sudtingumo ir
sunkumotekstus aikinavo pro6esoriai )glosavo+. =okymasis vadintas paskaitomis, ! b*dingas bruoas : disputai.
Studi! programa ir metodai @oloni!os ir kit universite teiss 6akultetuose E..<E... a. "msi nau!u anali(s ir sinte(s b*du,
vliau pavadintu s+,olastiniu )remiasi absoliutaus, negin'i!amo tam tikr ties autoriteto pripainimu.Biuo atve!u Morpus !uris
#ivilis+.
; universitet studi! program5 traukiama ir /anon teis. 4i buvo galio!anti, nuolat papildoma popiei r bany'ios
susirinkim nutarim. Dar buvo papildoma na#ionaline teise, nau!omis pasdaulietins teiss problemomis.
>niversitet k*rimosi reikm: m rastis teisinink pro6esional sluoksnis, pasirod pirmie!i teiss traktatai.
-losatoriai ir konsiliatoriai.
&losatoriai : tai dstyto!ai,kurie buvo taip vadinami dl savo dstymo stiliaus)glosavimo+.
&losatoriai nekreip dmesio istorines savo nagrin!am teiss altini atsiradimo aplinkybes, nesidom!o romn teiss
istori!a, todl !iems buvo sunku suvokti vairi institut reikm3. 4ie net nemgino lyginti Digest su galio!an'ios teiss
normomis.
&losatoriai pasireik ne tik savo moksline veikla bet ir iskirtiniais pedagoginiais gabumais. 4 vadovau!ami, studentai moksi
vidutinikai N metus. &losatori tikslas buvo savo mokslo mediagos pagrindu iauklti puikiai isilavinusius teisininkus ir
intelektualus. &losatori pastangomis vyravo sitikinimas, kad galima tapti mokytu teisininku imanant tik romn teis3 ir kad
savo galio!an'i5 partikuliarin3 teis3 galima dr5siai ignoruoti.
Pirm! romn teiss pro6esori glosos netrukus gi!o ne maesn autoritet5 nei pats ! aikinamas tekstas. &losatoriai ra
teiss vadovlius ir savarankikas studi!as. Apie 217H m. ileistas vieno ymiausi glosatori : Akursi!aus aikinim rinkinys
Jsusiteminta glosaK tapo visuotinai pripaintu autiritetingu veikalu.Akursi!us savo veikalu, iki iol tebelaikomas teiss mokslo
klasika, i esms baig milinik5 glosatori darb5.
Po !o atsirado nau!a teiss inov karta, komentuo!anti ne tiek senuosius tekstus, kiek glosas. %ai dar )ostglosatoriai arba kitaip
vadinami konsiliatoriai )patar!ai, konsultantai+. 4ie neretai nutoldavo nuo pirmini romn teiss konstruk#i!, bet padar didel
dab5 suderindami !5 su kanon, miest ir papro'i teiss normomis labai daug dmesio konsiliatoriai taip pat skyr
eksperimentinei veiklai:teisinia politini, administra#ini, privatins teiss aktuali! vartinimui.Iymiausiu konsiliatoriumi
laikomas ital vidurami teisininkas @artolusas de Saso6eratas, o !o darbas bubo 4ustiniano kodi6ika#i!os komentaras,
pavadintas JOpera omniaK.
.
-en/iu teise
0sminiai bruoai .
Pasiym!o primitivyste
. pradi galio!o nerayta paprotin teis, negausus vietins valdios ileisti aktai, banytins teiss normos.
Nedidelis skai'ius papras'iausi termin )paveldti i romn+.
Nebuvo teisinink, pro6. teis!, teism $ierar#$i!os.
Asmeninis teiss taikymas : kiekviena gentis , !usi Lrank valstyb3, tur!o savo teis3, taigi kiekvienas narys gyveno pagal
savo genties papro'ius. >kariautiems romnams buvo leista naudotis savo teise )!os laiksi ir bany'ia+. Susid*rus interesams,
pirmenyb teikiama atsakovo ar kaltinamo!o teisei, barbar teis viresn u romn.
>raym5 paspartino romn teiss pavy(dys, uraymas leido karaliams !iems palankiai koreguoti statymus, kl karaliaus
autoritet5, dav gyvento!ams stimul5 laikytis teiss.
%eis urayta lotyn kalba su german priemaia.
Svarbus simboliniai ir ritualiniai veiksmai atliekant aktus.
%aikinamo!i teiss 6unk#i!a.
Asmens teis nebuvo skiriama nuo kolektyvins.
%eis reguliavo nepla'i5 visuomenini santyki s6er5.
Salij" teisynas.
.leistas Lrank valstyb!e karaliaus M$lodvigo 980 m.
Susid!o i 01 titul, buvo pildomas, padid!o iki 8F tit.
Didelis vaidmuo b*simo!e Auropos teis!e : PSali! taisyklQ : ems paveld!imo teis suteikiama tik vyrams. Bi norma buvo
net paskelbta pagrindiniu Pran#*(i!os konstitu#ins teiss prin#ipu.
Nuosavyb.
Nra vienareikms sampratos.
Skiriamas kilno!amas turtas nuo ems )neminimas !os pirkimas ir pardavimas +.
Skiriama eimos valdoma em )!i statymu saugoma daugiau+ nuo kolektyvins.
F
Iems savininkus laiko lygiais.
Nuosavybs ob!ektas : ir vergai.
Sutartys.
Sutartiniai santykiai menkai ivystyti )nes maai paplit3 prekiniai piniginiai santykiai+. %ik papras'iausios buitins sutartys.
Susitarimo ob!ektas : viskas, iskyrus em3.
Nenustatyti bendri reikalavimai sutartims galioti. Sutar'i paeidimai utraukdavo turtin3 ir asmenin3 skolininko atsakomyb3.
)@avar st. yra reglamentuo!an'ios nuostatos : raytos sutarties su F liudyto!ais s5lygos negali b*ti pakeistos, prievarta
pasirayta sutartis negalio!a+.
Santuoka, eima.
Skiriama nedaug dmesio.
Beimos patriar#$alins.
Dl santuokos tarsi !aunikio ir nuotakos tvai.
Draudiamos santuokos tarp laisv! ir verg, tarp gimini. %okios santuokos negalio!an'ios, o vaikai neteistai gim3.
Imonos turtas : santuokin vyro dovana, po !os mirties atitekdavo vaikams.
.ki N<8 a. nebuvo kli*'i santuokai nutraukti. @any'ia vliau ved santuokos sudarymo tvark5, santuoka nenutraukiama.
Paveld!imas.
Skiriama nedaug dmesio.
Nustatytos bendros taisykls : pirmiausiai paveldti kvie'iami s*n*s, !ei nra : mirusio!o motina, !ei nra : brolis arba sesuo,
motinos sesuo, kiti.
Neinomas testamentinis paveld!imas. "eglamentuo!ama dovano!imo sutartis : a6atomi!a.
Nusikaltimai ir bausms.
Skiriama daugiausiai dmesio.
%eiss paeidimas : skriauda asmeniui ar ala turtui.
/ompo(i#i!os sistema : pinigin kompensa#i!a.
Nenorta krau!o kerto, utat norta taikos : vesta atsakomyb.
@audos u neatvykim5 teism5.
@audos u savateism ir ! primenan'ius veiksmus.
@audos buvo e6ektyvi priemon dl ! dydio.
@audos u padaryt5 al5 )kompensa#i!os bausms+.
@ausms dydis priklaus nuo nusikaltlio ir nukent!usio so#ialins padties.
%aikytas ivarymas i bendruomens, paskelbimas P u karaliaus globos ribQ. .varyto turtas atitekdavo iekovui, numatytos
baudos padedantiems ivarytam.
=irties bausm skiriama daniausiai vergams.
Papildomai be baudos u turtinius nusikaltimus reikalau!ama atlyginti nuostolius, u sualo!im5 : sumokti gydymo ilaidas.
Iinomos kalt3 mainan'ios )prisipainimas+ ir sunkinan'ios )garb3 eminantys veiksniai, gau!os nusikaltimas+ aplinkybs.
/alts laipsnis priklaus nuo tuo, ar nusikaltimas buvo baigtas, ar ne.
Atskiros bausms u kurstym5, ksinim5si, bendrininkavim5.
=atoma iskirtin moters padtis )nes !i negali gintis su ginklu+.
/albama apie nusikaltimus karaliaus pareig*nams.
/ai nusikaltimas baigdavosi mirtimi, reikdavo mokti uvusio!o giminai'iams vergeld5. 4is priklaus nuo nuudyto amiaus,
lyties, so#. padties. > vergo nuudym5 mokti reik!o kaip u svetimo daikto sunaikinim5.
Numatytos nusikaltim prie teisingum5 sudtis )pv(. melagingas liudi!imas+.
Detaliai reglamentuotas vairi r*i k*no sualo!imas )didiausia bausm u mogaus ikastravim5+.
%urtiniai nusikaltimai reglamentuo!ami, ypa' vagysts : !os buvo paprastos )bausms dydis priklaus nuo vagysts ob!ekto+
ir klasi6ikuotos )su silauimu ar raktu padirbimu+. > vagystes laisviems : baudos, vergams : k*no bausms.
@aud5 mokti nusikaltliui paddavo gimins, vienias mok!o gyvybe.
%eismo pro#esas.
Pro#esas buvo kaltinamo!o ir rungimosi pob*dio.
.ekovo reikalas : iekoti vogto daikto, kviesti teism5 atsakov5 ir liudyto!us.
Detalus reglamentavimas, daug 6ormali reikalavimu.
;rodymai : ordali!os ) Dievo teismas+ : imginimas ugnimi ir vandeniu. %aip pat liudyto! parodymai, kai nebuvo liudyto! :
kviesdavo gimines, draugai, kurie rodin!o ger5 nusikaltusio vard5.
Bavar" (statymai.
.ndividuali nuosavyb ne tik laukai, bet ir pievos ir mikai.
@endro pob*dio sutartinius santykius reglamentuo!an'ios nuostatos: dl sutarties, sudarytos ratu, s5lyg nepakei'iamumo,
dl prievarta sudarytos sut. negalio!imo. Aptarin!amos ir s5lygos.
@audos u vagystes buvo lygios daikto vertei , padidintai 8 kartus.
-adov.ly*e ma/ai kalbama a)ie 0avar statymus.
Saks" (statymai.
9
.leistas GHF m. , kai /arolio Didio!o ini#iatyva barbar statymai buvo pildomi, perraomi ir kei'iami.
Sudaro 00 straipsniai.
Pagrind5 sudar saks papro'iai, kiti barbar statymai, /arolio D. nutarimai.
"odo paangi5 6eodalini santyki pltr5, priva'ios neribo!amos ems nuosavybs ir so#. di6eren#ia#i!os did!im5.
Skelb teistos sutarties nepaeidiamum5.
Imona yra perkama i !os tv u FHH solid.
Iem3 gal!o paveldti tik s*nus, !iems nesant : dukteris, globo!amos vyr<giminai'i. Negalima atimti paveld!imo !
perleidiant, nebent bany'iai, karaliui, ar !ei ver'ia badas.
Daugeliu atve!u atsisakyta kompensa#i!os ir taikyta mirties bausm.
Detaliai reglamentuotos nusikaltim sudtis ir bausms.
@audos dydis priklaus nuo nukent!usio!o so#. padties.
Dar leido krau!o kert5 )pv(. nuudius kilming5!+.
Anglosaks" gentins teiss ypatumai.
Seno!i kelt gen'i teis didelio vaidmens nesuvaidino, kaip ir romn, kuri reguliavo santykius tik tarp romn<okupant.
- a. siver anglosaksai, atne savo teis3, susimai su keltais.
"aytin teis : karali nuopelnas, skirta teis!ams. "ayta sen5!a angl kalba )ne kaip kontinente : lotyn+, todl nra
romn teiss takos.
"eglamentavo tik negausius visuomeninius santykius, svarbiausia : baudos, teiss paeidimai. Dmesys bany'ios teisinei
pad'iai.
1.
-en2i" teis
0telberto teisynas. Paskelbtas apie 0HH metus. ;statymo pagrindas : gen'i teis, tik buvo nustatytos didesns baudos u
nusikaltimus karaliui ir bany'iai. ;statyme daugiausiai dmesio skiriama nusikaltimams ir bausmms, be to reguliuo!ama
santuoka ir paveld!imas. ;statymas numat materialin iieko!im5 karaliaus naudai. Pavy(diui u laisvo!o mogaus nuudym5
numatomas vergeldas ne tik !o eimai, bet mokama bauda ir pa'iam karaliui. -is laisv! moni gyvyb vertinta vienodai.
;statyme detaliia iskai'iuoti pa'i vairiausi mogaus sualo!im tari6ai, net numatytos bausms u sikibim5 plaukus,
sudavim5 kum'iu nos., detaliai di6eren#i!uo!ama bauda u iaginim5. ;statymas r*pinosi aptverto kiemo saugumu.
,ns (satymas. %ai taip pat pakoreguot papro'i rinkinys, ileistas siekiant utikrinti tautai Kteising5 teis3 ir teising5
valdi5R.&yvento!ai buvo pareigoti uoliai atlikti banytines pareigas : mokti !ai mokes'ius, nedirbti sekmadieniais, laiku
kriktyti nau!agimius. Pla'iai reglamentavo turtinius nusikaltimus. Skyr vagyst3, apie kuri5 vagies eima neino!o : tai
utraukdavo atitinkam5 baud5. -agies namikiai, ino!3 apie vagyst3, tur!o b*ti paver'iami vergais.-isais atve!ais mogus,
kuriam grs bausm, sp!3s pasialinti bany'i5, !os gal!o ivengti.
Al3redo (statymas. %ai pirmasis suvienytos Angli!os teisynas. Al6redas surinko visus iki tol galio!usius statymus ir !uos
sutvark. ;statymas skirtas karaliaus taikai ir bany'iai saugoti. /ovo!o prie kert5, numat bausmes u sualo!imus,
nuudymus, upuolimus, vagystes. Nustatom bausmi statymas pagal luomin3 nukent!usio!o ar nusikaltlio padt
nedi6eren#i!avo., nors pabr kiekvieno pareig5 gerbti savo eiminink5. > pasiksinim5 u karaliaus ar eimininko gyvyb3
grs mirties bausm ir turto praradimas. "ibo!o priklausom moni per!im5 i vieno gla6ordo pas kit5.
0telstano (statymas. pasirod E a. pirmo!e pus!e, po statym leidybos suaktyv!imo. ;statymas pareigo!o mokti bany'iai
deimtin3 )vis turim gyvuli ir gauto derliaus+. /ita dalis statym skirta vagi persekio!imui : leista susidoroti be teismo,
udrausta keryti u umut5 vag. Detaliai reglamentuota ordali! tvarka. ;statymas reikalavo, kad karalyst!e b*t naudo!amos
tik tos pa'ios monetos ir niekas, be karaliaus, ! nekaldint.
4nuto (statymai, pasirod3 E. a. pirmo!e pus!e grupuo!ami banytinius ir pasaulietinius. Pasaulietiniuose pabriama, kad bus
laikomasi sen tautos papro'i, naikinama neteisyb. /reip dmes, ar nusikaltimas padarytas ty'ia, ar kam nors ver'iant.
Silpnesn! reik!au bausti velnesne bausme, atsivelgti so#ialin3 padt, ami, sveikat5. Auktesnio luomo mogus tur!o
grie'iau ipirkti savo kalt3. %aigi statymus paveik krik'ioni mokymas apie vis moni lygyb3 Dievui. %eismo pro#eso,
kaip ir prie tai buv3 statymai : nereglamentavo.
*eritorinio teiss taikymo (sigaljimas. .ki tol vyravo nusistatymas, kad teis susi!usi su priklausymu gen'iai.. Dl ilgalaikio
gyvenimo greta, primus krik'ionyb3 prasid!o german gen'i susilie!imas : asimilia#i!a, m susidaryti viena tauta, bendra
kalba ir papro'iai. -ieto! primityvios gen'i teiss m kurtis teritorin papro'i teis. Lrank valstyb!e .E a. atsirado nebe
gentiniai, bet sri'i, teritori! papro'iai, galio!antys visiems ten gyvenantiems monms. Suaktyv!usi karali statym leidyba,
bany'ios taka -... : .E a. taip pat ved prie teritorinio teiss taikymo ir ist*m asmenin teiss taikym5.
7
4anon" teis. 4rik2ionybs atsiradimas ir raida viduramiais& bany2ios skilimas) popiei" revoliu/ijos raida)
re3orma/ija.
/rik'ionyb prad!o 6ormuotis . a. pradio!e "omos imperi!os teritori!o!e. . pradi krik'ionys buvo iauriai
persekio!ami. .mperatorius /onstantinas F2F m. ediktu leido vieai ipainti krik'ionyb3. .- a. pab. /rik'ionyb tapo
valstybine "omos imperi!os religi!a. @any'ia gavo teis3 sigyti nuosavyb3, gi!o !urisdik#i!os gali5, teis3 teisti !ai pavaldius
mones. Didiausia bany'ios taikoma bausm : ekskomunikavimas : paalinimas i savo tarpo, udraudimas dalyvauti
ventose apeigose. @any'iai buvo mokamos deimtins. Po truput bany'ia tapo stambia ems savininke. Skirtinga -akar ir
"yt Auropos politin ir ekonomin raida, nuo -.. a. atsirad3 bany'i dogmatikos skirtumai 2H79 m. prived prie krik'ioni
bany'ios skilimo : Didiosios s/5i6mos. @any'ia suskilo -akar )"omos katalik+ ir "yt )graik katalik+ bany'ias.
Plintant 6eodaliniam susiskaldymui, silpninan'iam karali valdi5, did!o popiei politins ambi#i!os. 2HN7 popieius
&rigalius -.. udraud pasaulietin3 bany'ios $ierar#$ investit*r5 ir paskelb politin3 ir teisin3 popieiaus virenyb3 viso!e
bany'io!e. Popieiai prad!o kovoti su pasaulietine valdia dl valdios. Popieiaus &rigaliaus -.. re6ormos dar vad. Popiei"
revoliu/ija. Pasikeitimai po Popiei revoliu#i!os:
2. @any'ios galva o6i#ialiai paskelbtas popieius?
1. %ik popieius gal!o aukti bany'ios susirinkimus ir sank#ionuoti ! nutarimus?
F. Panaikinta pasaulietin $ierar#$ investit*ra. Dvasininkai gaudavo valdi5 tiesiogiai i popieiaus?
9. Auropos monar#$ai kar*nuo!ami popieiaus aktu.)i tvarka galio!o iki E.- a.+?
7. @any'ia pradta laikyti visus tikin'iuosius !ungian'ia monar#$i!a?
0. Dvasininki!a virto savarankiku auk'iausiuo!u 6eodalins visuomens luomu?
-liau, prasid!us #entrali(a#i!ai, karaliai m prietarauti popiei politikai ir absoliutins monar#$i!os laikais
popieius neteko savo didels valdios. Dar labiau bany'ios po(i#i!as susilpnino E-. a. prasid!usi re3orma/ija, lmusi
protestanti(mo atsiradim5. -okieti!o!e, Angli!o!e, Olandi!o!e, Bvei#ari!o!e ir kt. valstybse steigtos savarankikos bany'ios.
7
4anon" teis
4anon" teiss atsiradimas ir raida) altiniai& -ratiano 8Nesuderinam" kanon" 5armonija9) :orpus juris /anoni/i.
S5lygos kanon teisei kurtis susidar .-a., kai krik'ionyb tapo valstybine "omos imperi!os religi!a. @anytins normos imtos
tvirtinti imperatori statymuose, bany'ios susirinkim nutarimuose. /anon teis3 plto!o popiei nutarimai : dekretali!os ir
reskriptai. /anon teis visa, kas !ai atrod reiklainga ir tinkama, perm i romn teiss. %odl ypa' #ivilins teiss institutai
sutapo su romn teisinink id!omis. @any'ios teiss s5vokas veik ir lygia greta gyvavusi german gen'i teis, gaug
dmesio skirianti garbei, priesaikai, kertui, suitaikymui, kolektyvinei atsakomybei. %a'iau pretenduodama savarankikum5,
nepriklausomum5 nuo pasaulietins valdios, bany'ia suk*r sav5!5 teis3. Dvasininki!a buvo ratinga, todl i karto buvo
sukurta raytin teis. 4i atsirado kaip bendra visai krik'ioni bany'iai, bet pastara!ai suskilus atsirado dvi savarankikos
kanon teiss akos. "yt bany'ios teis, surinkta nomokanonus, daugiau ar maiau veik "yt Auropos ali teis3. "omos
katalik kanon teiss aka dl Popiei revoliu#i!os ypa' pla'iai pasklido -akar ir Mentrin!e Auropo!e ir virto savarankika
vidurami teiss sitema.
/anon teisei tenka iskirtin vieta kuriantis Auropos teisinei kult*rai. /anon teis isiskyr eksteritorialumu : !i buvo
vienintel teiss sitema, veiksnys, !ungaintis lokalias skirting Auropos ali teiss sistemas, !os normos galio!o visose
katalikyb3 primusiose alyse. /anon teis taip pat isiskyr universalumu, nes !i labai greitai pereng bany'ios vidaus teiss
ribas ir m reguliuoti plat visuomenini santyki, kylan'i ne tik dvasiniame, bet ir pasaulietiniame gyvenime, kompleks5.
/anon teis dar didiul3 tak5 dar ir dl to, kad buvo pla'iai inoma, !os mok universitetuose greta romn teiss.
/anon teiss altiniai siekia Bvent5! "at5, pradedant Senuo!u %estamentu, taip pat kit5 ankstyv5!5 krik'ionik5!5 literat*r5.
Popiei revoliu#i!os metu ir vliau pagrindiniu kanon teiss altiniu tapo &rigaliaus -.. ir !o pdini leidiami aktai :
konstitu#i!os, apataliniai laikai, buls, en#iklikos, brevs ir kt., be!e laikomi ne paprastais esam kanon papildymais, o visai
nau!ais nuostatais, sudaran'iais taip vadinam5 popiei teis3 )ius ponti6i#um+, taip pat visuotini bany'ios susirinkim
nutarimai. Bitaip atsirado ir kanon teiss periodi(a#i!a, skirainti sen5!5 )ius antiSuum+ ir nau!5!5 )ius novum+ teises.
Pirma, nors ir neo6i#iali kanon teiss kodi6ika#i!a atlikta @oloni!os vienuolio &ratiano apie 229H m. @uvo surinkta apie 9HHH
katalik kanon tekst, !ie perdirbti, pridedant teisinio pob*dio intarpus ir pavadinta KNesuderinam kanon $armoni!aR. Bis
traktatas laikomas autoritetingu senosios kanon teiss apibendrinimu ir !os su!ungimu su nau!5!a kanon teise. "inkin prie
pasaulietins teiss priartino tai, kad !ame teis ne!ungiama su teologi!a. 27G1 m. ; vien5 rinkin su!ungti keli kanon rinkiniai ir
pavadinti #orpus !uris #anoni#i. /anon teiss s5vadas tapo pripaintu o6i#ialiu "omos katalik bany'ios kanon teiss altiniu.
"eikmingiausias kanon teiss vaidmuo : skeldiant -akar Auropo!e pa'i5 teisingumo id!5.Popiei revoliu#i!os metais
baigsi kurtis kanon teis kaip savarankika -akar Auropos visuomens teiss sistema. E-. a. paplitusi "e6orma#i!a dar
labiau pakirto katalik bany'ios po(i#i!as ir kartu susilpnino ir kanon teiss vaidmen.
/anon teiss strukt*ra: konstitu#iniai prin#ipai, nuosavybs, santuokos, paveld!imo, baudaimo!i teis.
/anon teiss sitemos pagrindas : tam tikri 6undamental*s konstitu#iniai bany'ios, politins organi(a#i!os prin#ipai. E..<E...a.
kanonistai tviirtino banytin3, vyriausi5!5 popieiaus valdi5. Disponuodama didiuliais turtais, bany'ia savo teiss normomis
reglamanentavo nuosavybs status5 ir banytini emi valdymo bei naudo!imo reim5, bany'ios pa!am altinius. @e to
kanon teis neliko nuoaly!eir nuo teisi bei preig ,susi!usi su pasaulietine nuosavybe, nustatymo. @any'ios nuosavybs
ypatyb ta, kad !i priklaus ne atskiram asmeniui, o bany'ios bendruomenei. @anyin ems nuosavyb skursi nuo
0
pasaulietin tuo, kad kad buvo danai atleidiama nuo 6eodalini prievoli. @any'ia nuo sen laik pritar monogaminei
santuokai. /unig santuoka kanon teiss i pradi toleruota, vedus #elibat5, buvo paskelbta neteista. %aip pat !i neleido
isituokti, sudaryta teista santuoka kanon teis!e galio!o iki vieno i sutuoktini mirties. Santuoka buvo pripastama eimos
pagrindu ir sudaroma tik abiems sutuoktiniams sutinkant )monogamin santuoka+.,eima taip pat buvo kurima moterysts
sakramento pagrindu. ;vaikinti asmenys eimo!e gydavo tokias pas'ias teises kaip ir tikrie!i vaikai, tuo tarpuy tvams nesant
susituokus gimusi vaik teiss buvo labai suvarytos.
/anon teis suk*r ir testamento teis3 : teistu testamentu laikyti ir mirtan'io!o pasakyti odiai, girdint dvasininkui ir 1
liudyto!ams. /anon teis ved ir testamento vykdyto!o institut5. =irtis nepalikus testamento prilyginta nuodmei. Dalis turto
mirusio asmens sutuoktiniui ir vaikams atitekdavo nepriklausomai nuo to, tai nustatyta testamentu ar ne. %estamento dalis pagal
kanon teis3 tekdavo ir bany'iai?giminai'iai, nepatikti testamente, netur!o teiss paveldti.. . pradi manyta, kad santuokai
nereikia 6ormalum, bet nuo E-a. %ridento visuotinis bany'ios susirinkimas leido tuoktis tik dalyvau!ant kunigui ir 1<F
liudinnkams )kitu atve!u<santuoka niekin+. Santuoka negalio!a, !eigu vyko klaida dl partnerio asmens ir asmenini savybi,
konstatavus prievart5, veikant baime ar apgaule. Nuo E..<E...a svetimauto!as, sudar3s su partnere santuok5, laikytas ipirkusiu
savo kalt3, kaip ir pagrob!as, prie tai ilaisvin3s pagrobt5!5.
E.<E..a. /anonistai suk*r nau!5 baudiamosios teiss sistem5. .ki to laiko odi KnusikaltimasR ir KnuodmR prasm buvo
identika. Nebuvo grietai atskirta nuodms ir nusikaltimo prigimtis, visi nusikaltimai laikyti ir nuodmmis. /artu galio!o
epitimi! )banytini bausmi+, skiriam u nuudym5, melaging5 priesaik5 ir kai kuriuos kitus nusikaltimus, s5raas. %aigi
kanon teis numat ne tik bausmes u nusikaltimus, bet ir vie5 atgail5 u nuodmes. @Sany'ia buvo ileidusi daug Kbausmiu
nuostatR su nusikaltim )nuodmi+ ir bausmi u tai s5raais. . pradi ie nuostatai taikyti tik dvasininkams, bet greitai
paplito visiems region tikintiesiems.
.nkvi(i#inio pro#eso atsiradimas ir !o bruoai.
@any'ios inio!e buvo gaus*s nusikaltimai tik!imui : ere(i!a, ventvagys, raganavimas ir t.t. bany'ios teismai tenkinosi
kalts nustatymu, skirti bausm3 ir vykdyti nuosprend paliko pasaulietiniams teismams. %oks !urisdik#i!os pasidali!imas pla'iai
taikytas kovo!ant su eretikais. Biam tikslui E...a, bany'ia suk*r banytini tribunol sistem5 : inkvi(i#i!5, bet mirties
nuosprendius vykd pasaulietin valdia. -liau banytin $ierar#$i!a perm persekio!im5 u nuodmes, o valstybei teko
r*pintis bausti u pasaulietini statym paeidimus. .no#ento ... ini#iatyva 2127m. .- ,aterano susirinkimas dieg inkvi(i#i!5
kovoti su klaidatikiais. . pradi tai buvo skirta ne pro#esui, skirtam nusikaltimamms, o religiniam eretiko ar nusid!elio sielos
igelb!imui. .nkvi(i#i!os tikslas : ne rodyti kalt3, o iekoti b*d igelbti siel5. Sukurta spe#iali institu#i!a : .nkvi(i#i!os
tribunolas, inkvi(i#i!5 vykd spe#. popieiaus deleguoti teis!ai )pran#ikonai ar dominikonai+. %ardymas buvo slaptas, kaltino
spe#.kaltinto!as, kaltinimo pagrindui uteko pasaklos padarius nusikaltim5, lemiamas vaidmuo priklaus teisiamo!o
pareikimams ir prisipainimui. .nkvi(i#i!a paskelb nekaltump pre(ump#i!5, iaurius teisiamo!o kankinimus, bet atmet
ordali!as ir 6ormali rodym sistem5. Nusikaltliui prisipainus ir gailintis, !o siela : igelbta, kitu atve!u : mirtis ant lauo.
Eva. /altinam! pro#es5 baigia istumti inkvi(i#inis:
@audiamo!i byla keliama praneim ir skund pagrindu?
@audiamo!i byla keliama valstybs ini#iatyva?
%eismo tardyto!as renka ratikus rodymus?
Lormali rodym teori!a?
Parengtinis tardymas ir teisminis nagrin!imas, ilik3s iki i dien?
;teisinti kankinimai.
;
<en" ir dvar" teis
1.%asaliteto=siu6ereniteto sistemos raida ir teisinis reguliavimas anglosaks" ir 3rank" tesje.
Ne6ormal*s, papro'i teisei pavald*s sen!oro ir vasalo santykiai -akar Auropo!e susi6ormavo ir pla'iai paplito .E<Ea.,
bet tada dar netur!o tesins iraikos. . teiss sistemos m skirtis tik E.<E..a. %eisi ir pareig, atsirandan'i esant sen!oro
)siu(ereno+ ir vasalo santykiams, teisinio reguliavimo sistem5 apie E..a. .mta vadinti len, arba 6eodaline, teise.
Lrank gentims -.<-..a. ugrobiant &ali!5, 6rank rankas pateko daug gal ir romn dvar. %okie 6rankai tapo
stambiais dvarininkais. 4au -..a. Biaurs &ali!o!e m rastis dvar su b*dingu ems skirstymu dvarinink ir valstie'i emes.
%urtiniu atvilgiu laisvie!i di6eren#iavosi smulkius dvarininkus ir pusiau laisvus litus.
Anglosaks is pro#esas buvo ltesnis. -ykstant turtinei di6eren#ia#i!ai, -..a. Tm skirtis giminin gentin diduomen
)erlai+, laisvie!i bendruomens nariai )kerlai+, pusiau laisvie!i )kerlai+ ir nam tarnai<vergai.
Cpa' audringai 6eodaliniai santykiai plto!osi -..<.Ea. Per laik5 visur sitvirtino stambio!i 6eodalin emvalda, o daug
buvusi bendruomens nari neteko ne tik laisvs, bet ir ems.-...a. vidury!e vis daugiau nuskurdusi valstie'i m atsiduoti
didiaemi globai.
N
=int5 pro#es5 reglamentavo !au vlesni barbar statymai<@avar statymas, Aleman statymas.
Po 6rank valstybs valdyto!o /arolio =ertelio bene6i#i! re6ormos, tarp bene6i#i!os, o vliau 6eodo, teik!o ir gav!o
atsirasdavo siu(ereniteto ir vasaliteto santykiai.-ienas pagrindini vasalo sipareigo!im sen!orui buvo !o dalyvavimas sen!oro
karo ygiuose. %ipikomis sen!oro teismis .E<Ea. %apo sen!oro teis engti vasalo valdomo leno teritori!5, gauti vasalo
pinigin3 pagalb5, reikalauti dalyvauti savo tarybo!e ir teisme. Sen!oras sipareigodavo vasalui neviryti savo teisi ir ginti ! nuo
visokiausios grsms.
.>eodalin emvalda
Alodas=tai ems nuosavyb, nesusi!usi su kokiais nors 6eodaliniais ribo!imais.
Bene3i/ija<6eodalins nuosavybs 6orma, kai em suteikiama laikinai s5lygikai daudoti. @ene6i#i!os buvo teikiamos
monms, sipareigo!usiems tarnauti karaliui ir dar prireikus atsivesti b*r kari. Pradio!e gautos bene6i#i!os negalima buvo
perleisti tre'ia!am asmeniui, o po bene6i#i!os turto!o mirties bene6i#i!5 sudaran'ios vertybs grdavo !os dav!ui. %a'iau greitai
buvo pasiekta, !og bene6i#i!os tapt paveldimos. /artu laikinas s5lyginis valdymas virto tik s5lyginiu, bet ne terminuotu. %okia
nau!a 6eodalins ems nuosavybs 6orma imta vadinti 3eodu. Netrukus 6eodas tapo pagrindine ir net vienintele 6eodalins
ems nuosavybs 6orma.

#. ?maas<tam tikra ikilminga #eremoni!a, kai siu(ereno ir vasalo santykiai buvo nustatomi tam tikra sutartimi.
,nvestit@ra< po omao atliekamas leno perdavimo vasalui !uridinis aktas su simbollinmis apeigomis.

.. ,munitetiniai ratai
Nepa!gdami #entrali(uotai valdyti savo teritori!, daryti didesn3 tak5 ems magnatams, nuo -. a. karaliai
magnatams m dalinti imuniteto ratus, kurie reik ! turto!ams politinio ir ekonominio savarankikumo ! valdose
suteikim5. .muniteto rat turto!ai buvo atriboti nuo poli#ins, teismo, 6inansins karaliaus pareig*n valdios. .muniteto
ratais emvaldi naudai karaliai atsisak nemaai savo gali. /artu imuniteto ratai pad!o magnatams karaliaus vardu sutvirti
savo valdi5 priklausomiems monms. %eis valdyti priklausomus mones ypa' reiksi vykdant !iems teisingum5.

1. Senjoriniai teismai
/ilus dvie! ar daugiau to paties sen!oro vasal gin'5 tur!o spr3sti bendras ! sen!oras. Sen!oro ir vasalo gin'o dl
leno sen!oras netur!o spr3sti. %okiu atve!u gin'5 buvo rekomenduo!ama spr3sti vienam ar dviems kitiems to sen!oro vasalams.
%eismas tur!o spr3sti tik vasalo ir paalinio mogaus arba vasal, priklausan'i skirtingiems sen!orams, gin'us. Sen!or teism
veikla -akar Auropo!e buvo panai. Pro6esionalaus teisingumo tradi#i!os nebuvo iki E. a. pabaigos. Leodalai, kaltinami
nusikaltim ar prievoli nevykdymu, tur!o teis3 vadinam5! lygi! )per+ teism5. %eismo pro#esas buvo odinis, ne6ormalus.
.ki E... a. sen!or teismuose buvo pripastamos ordali!os ir teismo dvikova. Savo sen!oro teismo sprendim5 vasalas gal!o
apsksti auktesnio!o sen!oro teismui. %eismai buvo ne tik gin' sprendimo ar statym saugo!imo institu#i!os, o ir susirinkimai,
tarybos, sprendian'ios vairius klausimus.

A
<en" ir dvar" teis
2. -.. : .E a. ;sitvirtino stambio!i 6eodalin emvalda, daug bendruomens nari netenka ne tik ems, bet ir laisvs. Cpa'
-... a.daug smulki! ems savinink buvo priversti iekoti isigelb!imo pas stambiuosius emvaldius.
1rekariumas : savo ems sklypo nuosavybs teiss atidavimas ems magnatui ir !os atgavimas )kartais ir didesnio ploto+
su teise naudotis, u kuri5 atiduodantysis sipareigo!a atlikti tam tikras prievoles magnatui ir mokti duokl3 )gali naudotis eme,
bet negali !a disponuoti+. Prekariumo pro#es5 reglamentavo @avar statymas -.. a., Aleman statymas -... a.
Komenda+i*a : valstietis atsiduoda asmeniniai magnato globai? ne tik turtins, bet ir asmenins priklausomybs nustatymas:
savo eme tegal!o naudotis kaip laikinas s5lyginis laikyto!as. ;sipareigo!a iki gyvos galvos tarnauti ir klausyti su s5lyga, kad tas
atsivelgdamas !o darbo re(ultatus pads !am drabuiais ir maistu.
-is didesn3 reikm3 gy!a priklausom valstie'i < 2erv sluoksnis. 4ie bes5lygikai nepriklauso eimininkui. 4ie neperkami,
gali tuoktis, patys apsir*pina maistu ir drabuiais, turi teis3 em3 ir turt5, bet yra prirayti prie ems: turi eiti la5, mokti
duokles.
E. : E.. a. su6ormuluota teisin serva/o )Angli!os servai < vilonai+ samprata )serva/as<teisi ir pareig dalykas+,
patvirtintos, o kartu apribotos sen!oro teiss. Servo pareigos )darbo prievols, nat*raliosios rentos, paprotins duokls+ 6iksuotos,
imtos reguliuoti )laas apribotas arba pakeistas piniginmis mokomis, vienintelis servo turto paveldto!as < sen!oras+.
Svarbiausia servo pareiga : materialin prievol: moki pinigus : gali gyventi u sen!oro !urisdik#i!os rib )tik i miesto gali
parsiaukti+. Pran#*(i!o!e iliko negausus laisv! valstie'i : vilan sluoksnis? -okieti!o!e 'in'ininkai ir nuomininkai )pirmie!i
buvo dvarininko ems laikyto!ai, pareigoti mokti 'in'5, kai kurie gal!o !5 perduoti paveld!imo b*du ar parduoti, antrie!i
naudo!osi eme trumpalaiks nuomos s5lygomis+. Angli!o!e : sokmenai )galio!o tik sen!or teism valdia+.
-alstie'io padtis ir laisvs statusas paveldimas pagal motinos lini!5.
E.. a. !au visi valstie'iai krik'ioniko!e Auropo!e tur!o statym saugomas teises )svarbiausia teis : tam tikromis
s5lygomis laikyti sen!oro em3 ir naudotis !o globa ir apsauga+. Ple'iantis miestams, plintant prekiniams piniginiams
santykiams, servaas ima nykti: E.- a. servai visur gi!o teis3 isipirkti ir tapti laisvi. .ki 297H met servaas anaikintas beveik
G
visose -akar Auropos srityse: servai tapo #en(ininkais )asmenikai laisvais, privalan'iais u naudo!im5si eme mokti #en(5+.
Angli!o!e E- a. susidar 6ri$olderi ir kopi$olderi )prirayt! palikuonys, tebetur!3 atlikti nat*rali5sias ir pinigines prievoles+
valstie'i grups.
1. ,en teis k*rsi papro'i teiss pagrindu, bet isiskyrimui savarankikas teiss akas takos tur!o E. : E.. a.
prasid!3s )a)ro3i teis.s u/ra4ymas. . pradi papro'iai uraomi traukiant #$arti!as ir privilegi! ratus. E. a. italas
>mbertas de Ortas ileido KLeod papro'iusR. /iti privat*s papro'i teiss rinkiniai kuriuose nesisteminta dauguma
6undamentali len teiss prin#ip : 21HHm. Normandi!os kutiomai. E... a. P. de @omanuaro K@ovs kutiumaiR? E.. a.
&lenvilio traktate apie Angli!os st. =ginama teorikai prasminti len teis3.
F. v. a. italas >mbertas de Ortas KLeodal papro'iaiR, K Leod knygaR < pirm5 kart5 susistemino len papro'i teis3 :
papro'ius ir siu(ereniteto ir vasaliteto santykius reglamentuo!an'ius pavienius imperatori ,otaro .., Lrydri#$o . ir Denriko .-
nutarimus : tai buv len teis bendra vakarmas ir tinkanti 6eodaliniams santykiams apskritai. -okieti!o!e len teis tradi#ikai
buvo atskiriama nuo emi teiss. @*tent taip < ems ir len : teis buvo skirstoma apie 2112m. iaurin!e -okieti!o!e
pasirodiusiame KSaks veidrody!eR.
B
=iest ir prekybos teis
=iest atsiradimas -akar Auropo!e ir ! kova u savarankikum5.
=iest savivaldos institu#i!os, teiss altiniai.
=iest teiss eimos.
=iest atsiradimas -akar Auropo!e ir ! kova u savarankikum5.
%ik labai nedaugelio vidurami -akar Auropos miest pradia siekia "omos laikus..ki 2H7H met viso!e Auropo!e tebuvo du
miestai< -ene#i!a ir ,ondonas, turintys daugiau nei 2H t*kst. gyvento!.@eveik visos bent kiek didesns gyvenamosios vietovs
buvo kaimai ar tvirtintos gyvenviets su alia esan'iu turgumi arba be !o.Pra!us kuriam laikui<E a. pab.<E. a. prad.< mus
atsiskirti amatams nuo emdirbysts, amatams ir prekybai plisti patogesnse vietose, t.y prie nat*rali susisiekimo keli )!*r,
upi+, pili , bany'i,pan.,6eodal emse m rastis nau! miesto uuoma(g.Nors didesnms gyvento! susikaupimo vietoms
karai ir visuotins epidemi!os )pv(., maras+ tur!o nepaprastai sunki padarini, dl tuo laikotarpiu prasid!usio spartaus ems
*kio naumo kilimo susidar s5lygos atsirasti kaimo gyvento! pertekliui, apr*pinti miestus maisto produktais ir gamybos
aliava.)/aimo gyvento! perteklius, amatai ir prekyba prad!o plisti patogesnse vietose, kaimo gyvento!ai apr*pino miestus ir
ten pasiliko+.Bios aplinkybs atvr galimybes pltotis gamybai ir prekybai, teigiamai veikiantiems miest augim5.,abiausiai
miestai suklest!o E.<E.. a.Per kelis imtus met -akar Auropo!e atsirado t*kstan'iai dideli gamybos ir prekybos #entr, kai
kuri i ! gyvento! skai'ius viri!o 2HH t*kst. moni.
-isose savo gyvenimo s6erose miestai !uto 6eodalins tvarkos poveik.=iest bendruomen ilgai gyvavo emse, buvusiose
karali, pasaulie'i sen!or, todl miestai laikyti sen!or nuosavybe.Auropos miest istori!a< tai miesto gyvento! kova u
asmens bei kitas laisves ir privilegi!as, u politin3 savivald5, kartais< u visika nepriklausomyb3.Politin miest autonomi!a
buvo gy!ama v. Priemonmis< nuo paprasto savivaldos teisi pirkimo iki ginkluotos kovos.Pran#*(i!o!e didiausi5 politin3
autonomi!5 pasiek miest bendruomens, gi!usios komunos, t.y visikos savivaldos, status5.B..tali!os miestams dl silpnos
#entins valdios pavyko gyti savarankiko miesto valstybs statut5 ir pagal valdymo 6orma virsti miestais
respublikomis."eikming laim!im pasisek -okieti!os miestai),iubekas, @rmenas+< tiesioginiai imperatoriaus vasalai<
tur!o savo teismus, kariuomen3, pinigus?!ie tur!o b*ti itikimi imperatoriui ir atvykus tinkamai priimti.4ie nemok!o mokes'i
ir buvo atleisti nuo karo tarnybos.-okieti!os miestai m !ungtis s5!ungas 212H m. Damburgo ir ,iubeko miest s5!unga,
Dan(os s5!unga.Angli!os miestai buvo priversti pirkti karaliaus #$arti!as.%ap3 savarankiki, miestai nesugeb!o veikti luominio
nevisavertikumo? net miesto gyvenimo pagrindas< gamyba ir prekyba< nebuvo laisvas nuo 6eodalini varym.
=iest savivaldos institu#i!os.
=iestuose buvo sukurtos institu#i!os ! visikai arba dalinei savivaldai gyvendinti.Daugum5 nau! mist vald vis pilie'i
susirinkimas< !is prim statymus ir rinko pareig*nus.%autos dalyvavimas valdant miest5 E.< E.. a. apm ir teisdmo valdi5:
daugely!e viet dalyvauti teismo darbe imti rinkti gyvento! atstovai.%a'iau E..< E... a. viso!e Auropo!e iryk!o tenden#i!a
visuotin susirinkim5 keisti maesns sudties institu#i!a< taryba.Bitaip atsirado miest tarybos, disponuo!an'ios karinmis
pa!gomis, tvarkan'ios miesto 6inansus, prekybos ir amat organi(avim5.%arybai vadovavo taip pat renkamas pareig*nas.
%eiss altiniai.
=iesteln teiss ir laisvs paprastai apm ! teis3 dalyvauti valdant miest5.. pradi miest valdi5 buvo ugrob3s miest
patri#iatas< turtingiausias, privilegi!uotas pirkli, miesto emi valdyto!, riteri sluoksnis.%a'iau plto!antis amatams ir
stipr!ant #e#$ams, did!o paprast gyvento! vaidmuo, !ie pasiek nema laim!im kovodami su diduomene.@*dinga teisin
io reikinio iraika yra 6loren#i!os 218Fm. K%eisingumo nuostataiR, atm3 i magnat )grand+ svarbiausias ! politines teises,
utvr3 !iems keli5 eiti valstybs ppareigas, nustat3 spe#iali5 sugrietint5 baudiam5!5 atsakomyb3 u mogaus i liaudies
nuudym5, sualo!im5, !o namo ar ems ugrobim5 ar nusiaubim5.
=iest teiss eimos.
8
=iet teiss kokyb buvo labai nevienoda.=a miest teis buvo daug primityvesn.4ie danai kreipdavosi paangius
prekybos #entrus su praymu leisti naudotis ! teise.%ipiku atve!u tai reik, kad nau!o miesto 6eoalinis sen!oraas suteikia !am,
pv(., =agdeburgo teis3, tvirtinan'i5 teis3 turti savo valdi5 )magistrat5+, teism5 i miestie'i irinkt prisiekusi!<e6en
)vokiet.,+ patiems reguliuoti amatus ir prekyb5.Paskui to miesto valdios atstovai vyko =agdeburg5 ir ten gaudavo nau!5
galio!an'i statym, kuri normas vliau dieg pas save, rinkin, t statym komentarus.Bitaip susidar didels, tos pa'ios
teiss vieni!amos miest teiss eimos, kai motininio miesto taryba danai vykd auk'iausios instan#i!os 6unk#i!as dl
dukterinio miesto tarybos sprendim, apelia#ins instan#i!os< dl dukterini miest teism sprendim.Pla'ios miest teiss
eimos prisid!o prie teiss taikymo viso!e eimos teritori!o!e vienodinimo.
1C
,D/ =A&DA@>"&O =.AS%O %A.ST (==%)
DD* buvo suteikiama privilegija) pagal kuriE miestie2iai gaudavo pajam" altini") b@davo atleidiami nuo valstietik"
prievoli") nuo vaivados ar seni@no teismo ir * norm") prietaravusi" D*.
Mivilines ir baudiam5sias bylas mieste sprend vaitas su burmistrais ir tar!ais, nam upuolimo, padegimo, sualo!imo :
vaivada. /ai kur miestas skyrsi taryb5 ir miestie'i teism5<suol5. %aryba )burmistrasUtar!as+ tvark #ivil. bylas ir *kinius
reikalus, o suolas )vaitasU prisiekusie!i suolininkai+ : baudiam5sias.
D* altiniai buvo Saks" veidrodis ir magd. Diesto normos. , <ietuvE jos pateko i <enkijos miest". *. subjektai buvo
patys miestai ir pilname2iai j" gyventojai) /e/5ai) ir pirkli" draugijos) ligonins ir vaik" prieglaudos. Diesto
preten6ijoms nebuvo taikoma senatis.
=% prival!o vadovautis visi miesto gyvento!ai, tiktai ydai tur!o prie sinagog savo bendruomenes.
@uvo aikiai skiriama N>OSA-C@TS %A.ST ir turto valdymo teis:
Nuosavybs teiss gi!imo b*das<turto uvaldymas pasibaigus senaties terminui.
=iestie'iai tur!o A,OD.NV nuosavybs % ems sklypus, bet nuosavybs % neapm ems gelmi.
@uvo skiriama paveldta ir gyta nuosavyb. ;gytu turtu buvo leidiama laisvai disponuoti, reik!o gauti tik pdini
sutikim5.
>drausta parduoti nekilno!am5! turt5 dvasininkams ir ba!orams.
Pla'iai praktikuotas %>"%O ;/A.%.=AS, su % valdyti ar be !os.
Nuosavybs % kilno!am5! turt5 buvo perleidiama, perduodant turt5 gi!!ui, o nekilno!am5!<sudarant sutart.
P".A-O,.NT %A.ST:
Balys laisvai sudarydavo sutartis ir nustatydavo ! vykdymo s5lygas.
/reditoriaus teiss buvo garantuo!amos kaitu ir laidavimu.prievol pasibaigdavo ne tik tada, kai b*davo atliekama, bet ir
panaudo!us depo(it5, prievol3 pakeitus ar atleidus nuo !os, !ei !os negalima buvo vykdyti ne dl skolininko kalts.
Paplito pirkimo<pardavimo, paskolos, nuomos ir rangos sutartys, darbo sutartys)draud ieiti i darbo prie termin5,
samdyto!as atsak u al5, padaryt5 tretiems asmenims pas ! dirban'i moni+.
Ple'iantis prekybai atsirado bendrovs, veimo, pasaugos sutartys.
@A>DI.A=O4. %A.ST:
Nusikaltimai skirstomi vieus ir privatinius, gdingus ir negdingus.
/iekvienas nusikalstamas veiksmas buvo laikomas ty'iniu. /ad nusikalstamos veiklos nubuvo tur!o rodyti pats
kaltinamasis.
@uvo inomos ty'ios, neatsargumo ir atsitiktinumo s5vokos. Sumanymas padaryti valstybin nusikaltim5 buvo laikomas
nusikaltimu, o kt. nusikaltim atve!ais : ne.
Laktin klaida paalindavo atsakomyb3, o !uridin<ne. nereik!o atsakyti u priverstinius veiksmus ir esant b*tinam
reikalingumui.
-aikai iki 21 met u savo nusikaltimus neatsak (materialiai atsak tvai ir glob!ai).
Atsakomyb buvo asmenin. Beimos nari interesai nukentdavo tik esant valstybiniam nusikaltimui, nes buvo atimamas
turtas. @audiama u baigt5 nusikaltim5. @aud ir u pasiksinim5.
@endrininkai bausti vienodai.
@uvo numatyti atve!ai, paalinantys veiklos nusikalstam5 pob*d: savo teisi apsauga, b*tino!i gintis, b*tinas
reikalingumas, sakymo vykdymas.
@ausms<vieos ir privatins. Paskirtis<garantuoti saugum5, suteikti satis6ak#i!5 nukent!usiam ir visuomenei. @uvo
vykdomos vieai. %urtingie!i dan. Pinigine bausme, vargai k*no bausmmis. Bvelnesn bausm, kai nuo nusikaltimo
pra!o daugiau laiko, dl kilmingumo, dl nukent!usio!o atleidimo, blogos nusikaltlio sveikatos ir t.t. Sunk. aplinkyb
buvo: suardyta viea tvarka, nusikaltimas prie giminait, viresn, auktesnio luomo.
> religinius nusikaltimus buvo baudiama mirties bausme sudeginant.
Nusikaltimai miestui. -aldios neklausymas, teismo sprendim nevykdymasW.davimas, maitas : mirties bausm, turto
kon6iskavimas.
Pavo!ingais laikomi moraliniai, turtiniai, padirbin!imo nusikaltimai. > pinig padirbin!im5 : mirtis.
2H
P"A/C@OS %A.STS MAN%"A. ." %A.STS BA,%.N.A..
Ilugus "omos imp. prekybos santykiai -.Auropo! buvo labai riboti. %a'iau prekyba niekada nebuvo visikai inykusi :
prekiaudavo keliau!antys pirkliai toliau prekiavo smulkmenomis, o !au 0G8 m. ,ondone prekybos santykiai !au buvo labai gerai
reglamentuoti. &yvavo mugs, turg*s, nors nedideli ir negaus*s. %arp ". ir -. keliavo pavieniai yd, sir pirkliai. -ietiniai
buvo dan. psti, prekiavo ne pro6esionalai.
Prekybos teisei atsirasti pad!o luominis to meto visuomens pob*dis ir prasid!usi intensyvi prekybos ir verslo pltra. Pirkliai
vadovavosi papro'iais, atsirandan'iais pirkli korpora#i! vidu!e. %aip k*rsi prekybos apyvartos teis, skirta ne prekybos
santykiams reguliuoti , o pirkli luomo moni veiklos taisyklms nustatyti ir todl vadinosi prekybinink teise.
%a'iau ple'iantis miestams, plintant mugms ir bankininkystei, atsirado poreikis turti teiss normas, reguliuo!an'ias konkre'ius
verslo santykius, kur veikiantys asmenys yra pirkli luomo ir mons, dalyvau!antys prekybin!e veiklo!e. Paplito bandymai
urayti ne tik prekybos papro'ius, bet ir teismo sprendimus prekybos bylose. E. : E.. a. susik*r nau!! laik vakar
prekybos teiss, pagr. S5vokos ir institutai.
E. : E.. a. staigiai iaugos em.*k. gamyba, miestai : gaus!o pirkli luomas.susidar produk#i!os perteklius. Plto!antis len
ir dvar teisei, 6oed.santykiams buvo udrausta verstis prekyba, bet neo6i#iali prekybinink padaug!o. Susidar nau!as
pro6esionali prekybinink luomas. Pirkli teismai suk*r praktikas ir nealikas, besiremian'ias verslinink papro'iais
taisykles, pro#eso normas. Bi teis buvo skirta pirmiausia tenkinti pirkli int..
Palankios s5lygos prekybos teisei klostytis susiklost viduramiais .tali!o!e : -iduriemio !*ros prekybos baseinas. %odl
prekybos teiss tvyne yra laikomi .tali!os miestai, susi!3 su !*r prekyba. Prekybos normos klosts korpora#i! vidu!e)papro'i
6orma+, nes kiekvieno miesto pirkliai buvo susiskirst3 korpora#i!as.
Ple'iantis komer#iniams ryiams prekybos taisykls po truput suart!o. Pirmiausia !*r prekybos papro'iai.
Prekybos teiss raid5 labai veik B..tali!os miestai -erona, -ene#i!a it t.t. =ilane 2120m. pasirod pirmas prekybos papro'i
rinkinys KPapro'i knygaR. -liau imtos taikyti tarptautins prekybos ir !*r papro'i teiss normos.
Prekybinio kapitalo, bankini opera#i! pltra paskatino iuos santykius reglamentuo!an'i % norm paplitim5. "eguliuoti
prekybos santykius mginta E-.. a. Pran#*(i!o!e. Pagrindas buvo prekybos ir !*reivysts papro'iai, nusistov!3 ir apimantys
vairias prekybins veiklos s6eras. Didel3 reikm3 tur!o 20NFm. ileistas pran#. Prekybos ordonansas, parengtas mokslininko
/olbero, todl vadinamas /olbero ordonansu arba Prekybos kodeksu. Ordonansas tur!o dvylika skyri. "eglamentavo
aktualius prekybos reikalus : prekybos mokym5si, agent ir makleri veikl5, prekybos knyg tvarkym5, turto padali!im5,
prekybos teismus ir t.t..
4is suvienodino marga pran#*( teis3, sank#ionavo prekybos tess, kaip savarankikos teiss akos, gyvavim5.
Perkybos teis paplito net Angli!o!e. %en plto!osi kaip atskira, lygia greta su bendr5!a teise eg(istuo!anti sistema,
reglamentuo!anti pirkli veikl5. . pradi buvo kaip ir kontinentin. @et dl pre#edentinio angl teiss pob*dio vliau Angli!os
prekybos teis rutulio!osi kitaip nei kontinentine: prekybos s6ero!e susi6ormavusius papro'ius m atsivelgti bendrosios teis
teismai, o kat5 !au taikyti teismo virsdavo pre#edentins teiss norma. Angli!o!e prekybos teise laikomi bendrosios teiss teism
sprendim patvirtinti vairioms prekybos akoms galio!3 pirkli ir prekybinink papro'iai. %aip pat patyr romn teiss
poveik. Angl prekybos % inkorporuota -ekseli akt5 2GG1m., @endrovi akta 2G8Hm..
Prekybos % reglamentavo iskirtinio luomo veikl5 turguose, mugse, reguliavo prekybos santykius miestuose, reglamentavo
pardavim5 kt. komer#inius santykius.
Prekybos % ataka buvo !*r prekybos teis. Atsirado ple'iantis tarptautinei prekybai, kai prekybos teis i!o u na#ionalins
teis rib ir sigal!o tarptautins normos, galio!an'ios vairiuose miestuose.
Prekybos % sistema galio!o skyrium nuo kanon, len, dvar, miest, karali teiss, nors ir buvo su !omis glaudiai susi!usi. %ai
kapitalistin teis. Prekybos % smsi mediagos i romn teiss, nes ten buvo puiki sutar'i sudarymo norm sistema. 4i taip
pat buvo ll valstybi #entrali(avimosi tenden#i!5. Pereng net politines sienas.
11
4arali" teise
Pran/@6ija
2 teis io!e aly!e susid!o i daugybs teiss sistem,kurios buvo skirtos ne tik tam tikriems sluoksniams,bet ir koki nors
konkre'i,danai nedideli teritori!os dali gyvento!ams.Lrank valstybei subyr!us nebeliko bendr visai valstybs teritori!ai
teiss altini.-isai teritori!ai buvo bendra tik banytin teis,ta'iau ir !i tada dar netvark pasaulie'i gyvenimo.
Pla'iausiu teiss altiniu liko 2H<22a. Papro'iai.Pran#*(i!o!e barbar papro'i teis apie 2Ha.!au inyko.45 ist*m daugyb!e
atskir ra!on susi6ormav3 skirtingi teritoriniai teiss papro'iai.4ie vadinami /utiumais.
Pagal papro'i teiss ypatumus Pran#*(i!os teritori!a dali!ama iaurin3,arba papro'i teiss srit ir pietin3,arba raytins teiss
srit.Biaurin!e daly!e kutiumai reiksi grynu pavidalu,papro'iai 'ia 6ormavosi odine 6orma.Papro'i teis atitiko daugumos
interesus,dar nebuvo paveikta valstybs valdios.%odl !os nustatyt norm daniausiai buvo laikomasi savanorikai.Pietin!e
daly!e svarbiausiu teiss altiniu tapo romn teis,kadangi &ali!5 buvo ukariav3s 4uli!us Me(aris.-liau &ali!5 ukariavo
6rankai.>kariauto!ai ir ukariautie!i po truput susilie!o vien5 taut5.%odl pdsakus buvo palikusi supaprastinta romn
teis.Pradedant Na.kutiumai Pran#*(i!o!e imti urainti.,abiausiai inomi Pilypo de @omanuaro apie 21GHm. urayti J@ovs
22
kutiumaiK.Bie kutiumai tur!o galios @ovs gra6yst!e bei taikyti viso!e iaurs ryt Pran#*(i!o!e.Sp!ama ,kad is rinkinys buvo
pirmasis mginimas kurti Pran#*(i!os teis3.
%aigi Pran#*(i!os teritori!os, pagal galio!usi teiss altini pob*d, dalintos kutium ir romn teiss veikimo sritis.Papro'i
teiss nevienodumas kliud kurtis bendrai na#ionalins teiss sistemai.%ai buvo pagrindin 6eodalins Pran#*(i!os teisei b*dingo
reikinio,paprastai vadinamo teiss partikuliari(mu,reikusiu sritin teiss pob*d,prieastis.
1 mus stiprti karali valdiai prad!o atsigauti karali teiss akt,kuriems reik!o karaliaus kuri!os)stambi!
6eodal+,pritarimo,leidyba./arali leidiami teiss aktai buvo vadinami ordonansais.Pirmuo!u didiuo!u Pran#*(i!os karaliumi
tapo Pilypas 1 Augustas,kuris iplt ne tik Pran#*(i!os,bet ir savo domno teritori!5.4is bei !o palikuonys aktyviai ir reguliariai
laido teiss aktus ir teik !uos kuri!ai tvirtinti.Sudtingesniems teiss klausimams spr3sti kuri!5 imti kviesti teisininkai
pro6esionalai.Nuo 2Fa. Pran#*(i!os karali aktai !au akivai(diai brovsi anks'iau galio!usi5 teis3 ir !5 keit.%obulinant karali
teiss akt leidyb5,i karaliaus kuri!os iskirtos spe#iali(uotos #entrins inybos,tarp !<mao!i karaliaus taryba,kaip nuolatin
patariamo!i institu#i!a,su kuria,leisdamas teiss aktus,paprastai tarsi karalius.-yriausybs institu#i! veikl5 koordinuo!an'ia
institu#i!a tapo karaliaus kan#eliari!a,vadovau!ama kan#lerio,kuri,be to,redagavo karaliaus aktus,teik !uos karaliui pasirayti ir
tvirtino antspaudu./arali aktai buvo svarb*s mginant sukurti bendr5 na#ionalin3 teis3.21a.kelet5 kart per metus imtos aukti
periodikos karaliaus kuri!os teismo sesi!os<parlamentas./araliaus teiss akt leidybai ple'iantis,be ordonans,tarp t akt dar
pasitaikydavo edikt,ileist paties karaliaus ir lie'ian'i koki5 nors konkre'i5 institu#i!5,deklara#i!<akt,aikinan'i anks'iau
ileist5 akt5 arba nustatan'i alutins reikms dalykus..ki 20a.karali akt prisirinko tiek daug,kad atsirado reikalas sutvarkyti
!uos,paalinti esan'i5 painiav5 ir prietaravimus.,iudviko 29 ir ,iudviko 27 laikais)2N<2Ga.+ imti leisti vadinamie!i didie!i
ordonansai,sistemin3 teiss normas,sudaran'ias svarbiausius teiss institutus.Ordonansai kodi6ikavo kai kurias teiss sistemos
dalis,tapo statymais,galio!an'iais viso!e Pran#*(i!os teritori!o!e,o vliau,modi6ikuoti,per!o iuolaikinius kodeksus.%arp
svarbiausi didi! ordonans buvo 200Nm. ordonansas,reglamentav3s #ivilin kodeks5.20G7m.ordonansas,paprastai
vadinamasK4uoduo!u kodeksuK,reglamentav3s negr padt pran#*(ams priklausan'iose Amerikos salose.Nepaisant
gausumo,karali teiss aktai reglamentavo palyginti nepla'i5 visuomenini santyki s6er5,todl negal!o daruti didesnio
poveikio Pran#*(i!os teiss sistemai ir veikti !os partikuliari(mo.%a'iau,nepaisant teiss partikuliari(mo,vis dlto !o!e b*ta ir
nemaai bendr! bruo,leidian'i apib*dinti svarbiausius 6eodalin!e Pran#*(i!o!e galio!usios teiss institutus.
F. Parlamentas buvo sudarytas kaip spe#ialus teismo organas,m3s posdiauti kaip nuolatin institu#i!a su karaliaus skiriamais
teis!ais pro6esionalais<kutium ir romn teiss inovais ir pavadintas Paryiaus parlamentu.4is susid!o i keleto tardymo
r*m ir vadinam! didi! r*m ir re(idavo Paryiu!e./artais Paryiaus parlamentas veik kaip pirmosios instan#i!os
teismas,bet daniausiai tai buvo apelia#in instan#i!a $er#og,gra6 ir kit 6eodal teism sprendimams.Paryiaus parlamento
teiss neapsiribo!o tik teism veikla.Spr3sdamas gin'us dl dalyk,reglamentuo!am valstybins teiss,!is neretai nustatin!o
karaliaus valdios ribas ir plt savo paties teises.@uvo nustatytas reikalavimas Paryiaus parlamente registruoti karaliaus
leidiamus teiss aktus,nes teismai ir kit region parlamentai,priimdami sprendimus,tur!o remtis tik registruotais karali
aktais.
1
4A'A<,F *0,SG
1.Pran/@6ija
Pagrindiniai teiss bruoai&nuosavybs teis) prievolin teis) paveldjimas) eimos teis) teismo pro/esas.
Nuosavybs teis: Pran#*(i!os karali teis grietai skyr em3 ir kilno!am5! turt5, taip pat nuosavyb3 ir valdym5.Leodalin!e
visuomen!e teis em3 paprastai reik valdymo teis3, todl iskirtinis dmesys teismuose ir buvo skiriamas valdymui ir !o
paeidimams, ypa' susi!usiems su prievarta, apgaule ar kitais neteistais, bet nevarto!ant !gos, veiksmais, paalini kiimusi
valdym5 ir t.t.
Iems savininko nekilno!amas turtas laikomas eimos ar gimins nuosavybe ir iki 2F a. reikalauta grietos gimins kontrols !a
disponuo!ant.-liau is reikalavimas suvelnintas, tepaliekant giminai'iams teis3 parduot5 eimos turt5 per metus isipirkti
)retrakto teis+, o mirusio!o, kuris neturi vaik, turtas perduodamas tai giminei, i kurios pateko !o eim5.Pirmenyb3 teistai
sigyti vasalo parduodam5 em3 tur!o sen!oras. .ki Pran#*(i!os Didiosios "evoliu#i!os buvo inomos bendruomenins ems
)pievos, mikai, pelks ir t.t.+,
Naudo!amos valstie'i darbams, ta'iau sitraukusi prekinius piniginius santykius ir negaldama #en(inink nuvaryti nuo
emi, ba!ori!a 20 a. m grobstyti bendruomenines emes ir i praktika buvo legali(uota )ba!orai gavo teis3 apsitverti+.
Prievolin teis: vyrau!ant udaram 6eodaliniam *kiui, pirkimas ir pardavimas buvo retas reikinys. 2H<22 a. labiau buvo
paplitusi turto dovano!imo sutartis, kuria b*davo maskuo!ami pirkimas ir pardavimas, o taip pat danai net ir paveld!imas.%odl
dovano!imas tai buvo dvial ir atlygintina sutartis.
Tmus plisti pirkimo ir pardavimo sutartims, !os buvo gyvendinamos vieai, siekiant garantuoti sutarties laikymosi. Nuo 21<2F a.
sutartys imtos 6orminti ratu, o dar vliau !as reik!o tvirtinti notarine tvarka. . pradi sutartis sigaliodavo tik perdavus
perleidiam5 ob!ekt5, bet ilgainiui sutartis m gyti gali5 nuo !os sudarymo momento, o !os ob!ektu gal!o tapti dar net
nepagaminti daiktai.
20<2G a. palito dvarinink pla'iai praktikuota ems nuomos sutartis, sudaroma vairiam terminui.
Svarbi buvo paskolos sutartis. /anon teisei draudiant pal*kanas, buvo praktikuo!ama, kad skolininkas sipareigot i anksto
imokti kreditoriui tam tikr5 sum5, kuri nebuvo laikoma pal*kanomis, arba skolininkas keisdavo em3, i kurios kreditoriaus
gautos pa!amos gr5inimo skol5 nebuvo skaitomos. 29<27 a. !au atvirai m plisti lupikavimas.
eimos teis: santuokos ir eimos santykius reglamentavo nuo 2H a. kanon teiss normos. Nuo 8 a. atsisak ituokos,
isituok3s sutuoktinis netur!o teiss sudaryti nau!5 santuok5. 20<2N a. santuokos sudarymas kiek nutolo nuo bany'ios
21
reglamentuo!am norm: nors vis dar buvo registruo!ama bany'ios knygose, ta'iau pradta vertinti !au ne tik kaip bany'ios
sakramentas, bet ir kaip #ivilinis aktas, be to santuokai sudaryti buvo b*tinas tv sutikimas.
.tek!usi moteris viso!e Pran#*(i!o!e buvo pavaldi svo vyrui )iaur!e tai buvo nustatyta kutiumuose, o pietuose tai buvo
paprotys+.
%urtinius sutuoktini santykius daugiausia reglamentavo vietos teis. . pradi iaurin!e Pran#*(i!o!e turtas buvo laikomas
bendru, nors !uo disponavo vyras, ta'iau vliau turto bendrumas nusto!o b*ti privalomas. Pietuose buvo atvirk'iai: i pradi
sutuoktini turtas laikytas atskiru ir tik monos kraitis buvo valdomas vyro, ta'iau ilgainiui monos turtins teiss m mati ir
!i negaldavo net sudaryti sandor be vyro sutikimo.
Paveldjimas: pietuose vis to paties giminysts laipsnio giminai'i paveld!imo teiss buvo vienodos, o iaurin!e daly!e
galio!o kutium nustatyta vairi paveld!imo teis, bet bendras !os bruoas buvo tas, kad !i buvo skirtinga trims turto
kategori!oms:
2. gimininiai diduomens dvarai buvo paveldimi laikantis ma!orato tess )pavelddavo vyriausias s*nus+.
1. nekilno!amas turtas, gautas i tvo gimini atitekdavo artimiausiam giminai'iui pagal tvo lini!5, i motinos<pagal
motinos lini!5.
F. kilno!amasis arba paties palik!o sigytas nekilno!amasis turtas daniausiai paveldimas artimiausi giminai'i, iskyrus
nesantuokinius vaikus ir likus gyv5 sutuoktin.
%estamento sudaryto!o laisv iaurin!e daly!e buvo labiau ribota nei pietuose.
Teismo procesas: karaliaus teismuose pro#eso taisykls viso!e Pran#*(i!o!e buvo panaios. Mivilinis ir baudiamasis
pro#esas su nedidelmis iimtimis prasiddavo nukent!usios alies ini#iatyva, pats pro#esas buvo vieas, vyko odiu, laikantis
nustatytos tvarkos. Pro#eso alys tur!o vienodas teises rungtis pateikdamos rodymus )rungimosi pro#esas+. /aip rodymai, be
kit, !ame naudotos ordali!os, teismo dvikovos ir kt.
Mivilinse bylose pro#esas prasiddavo iekovo ar !o atstovo aukimu teism5 ir tai dar odiu. Balims nedalyvau!ant, teismas
spr3sti negal!o, ta'iau !uos gal!o atstovauti kiti mons. Per teismin nagrin!im5 i iekovo reikalauta smulkiai idstyti savo
skund5, o atsakovui suteikta teis idstyti savo prietaravimus. "emtasi vairiais rodymais )priesaika, prieingos alies
pripainimai, teismo ivados+, pla'iai taikyti liudyto! parodymai. Laktui rodyti reik!o bent dvie! teist liudyto! parodym.
;rodymu laikyta pre(ump#i!a : kurio nors 6akto pripainimas pagrstu, kol nerodytas !o nepatikimumas. .imtiniais atve!ais,
kaip rodymas, buvo leidiama ali dvikova teisme.
@ylas dl sunki baudiam! byl nagrin!o 6eodal arba karali teismai. @audiamasis pro#esas kur laik5 akivai(diai buvo
kaltinamasis )rungimosi+. /anon teiss veikiamas, 2F a. karalius ,iudvikas .E udraud taikyti ordali!as. Netrukus dl romn,
o ypa' kanon teiss takos m rastis inkvi(i#inio teismo elementai, kurie teisikai buvo tvirtinti keletu konkre'i karali akt:
298G m. ,iudviko E.. ordonansu KApie teism5 ir tvarkos saugo!im5 karalyst!eR, 27F8 m. Pran#ikaus . ordonansu KApie
teisingumo vykdym5R ir ypa' iuo atvilgiu reikmingu 20NH m. didiuo!u baudiamo!o pro#eso ordonansu. %eismins bylos
imtos kelti valstybs ini#iatyva. %ardymas ir teismas tapo udari, vykdomi ratu. @ylos dokumentai danai sudaromi
teisiama!am neinant. Did!o parengtinio tardymo reikm ir ! atliekant stengtasi kankinimu igauti kaltinamo!o prisipainim5.
%eisminiame bylos nagrin!ime pirmenyb3 imta teikti mediagai, surinktai kvotos metu, liudyto! parodymai buvo skaitomi.
%eisiama!am beveik neliko sen! galimybi gintis, pro#esas neteko rungimosi pob*dio. Pro#ese remtasi 6ormali rodym
teori!a: visaver'iais rodymais, be teisiamo!o, laikyti dvie! Kvert pasitik!imoR liudyto! parodymai, priesaika ir kt.
.ki 2F a. teismo nuosprendiai laikyti galutiniais. %ik vliau nusistov!o teisiamo!o teis bet kur sen!or teismo sprendim5 sksti
karali teismui. Auk'iausiuo!u apelia#iniu teismu #ivilinse ir baudiamosiose bylose tapo Paryiaus parlamentas.
. %okietija
%okietijos imperins teiss altiniai& 1=1. a. imperatori" taikos statutai) romn" teis) 11# m. 4arolina. 4arolinos
baudiamosios teiss ir pro/eso pagrindiniai institutai.
Apskritai vidurami -okieti!os teis gali b*ti suprantama dve!opai, nes -okieti!os imperi!o!e eg(istavo daugyb savarankik
valstybi: 2+ visos imperi!os teis )bendra teis+ 1+ kiekvienos atskiros ems : $er#ogysts ar kunigaiktysts, !usios
imperi!os sudt, teis.
Sugriuvus 6rank imperi!ai, raytin3 teis3 pakeit nerayta teritorin vietos papro'i teis. /unigaik'i valdios atsiradimas,
o paskui visikas #entrins valdios nusilpimas lm didel imperi!os teiss partikuliari(m5. .ki 21 : 2F a. bendrosios vokie'i
)imperi!os+ teiss 6ormaliai nebuvo, ta'iau ilgainiui -okieti!o!e m galioti kai kurie bendrie!i teiss prin#ipai ir nuostatai,
kuriuos pripaino vair*s politiniai !os vienetai : !os ems. %okie prin#ipai 6ormavosi vokie'i papro'i teiss norm bei
imperatori statym leidybos ba(!e. Cpa' reikmingi buvo 21 : 27 a. ileisti vair*s imperatori taikos statutai, kuriuose
leisdamiesi karo ygius imperatoriai paprastai skelb taik5 savo alies vidu!e. 4uose taip pat b*ta nemaai nau!os teiss norm,
vyravo baudiamosios teiss normos, numatan'ios atsakomyb3 u nusikaltimus, kelian'ius didiausi5 grsm3 valdini taikai.
Pirmasis imperi!os taikos statutas )22HF m.+ daugiausia dmesio skyr nuosavybs ir gyvybs apsaugai. Pamau taikos
paeidim turinys pltsi, o statut normos numat atsakomyb3 u vis vairesnius nusikaltimus nuosavybei ar asmeniui.
%aikos statutuose buvo nustatyta atsakomyb u nepaklusnum5 bany'ios !urisdik#i!ai, pinig padirbin!im5, valstybs
idavim5 ir kt. @ausms dydis priklaus nuo nusikaltimo pob*dio ir nusikaltlio asmenybs. > turtinius nusikaltimus
daniausiai taikytas pareigo!imas atlyginti al5. Statutai draud savateism )pv(: neteist5 kert5+.
.mperatoriaus =aksimiliano 2987 m. paskelbta Kamino!i taikaR taip pat draud kert5, plim5, grobim5, savavaldiavim5,
grasindama u tai Kvis maloni, privilegi! ir teisiR netekimu.
%aikos statutai tur!o vienyti 6eodal, miestie'i ir kit visuomens grupi pastangas kovai su vairiais nusikaltimais ir !uose
esan'ios normos, imperi!o!e sudar imperi!os bendrosios teiss pagrind5.
29 : 20 a. imta aktyviai naudotis romn teise. /iek perdirbti 4ustiniano Digestai buvo pripainti pagrindiniu teiss altiniu
.mperi!os r*m teismui. "omn teis3 prival!o inoti visi teismai. Netrukus romn teis, pritaikyta vokie'i visuomeninio
gyvenimo reikmms, gi!o imperi!os autoritet5 ir tapo vienu svarbiausi bendrosios teiss altini.
2F
.mperi!os teiss altiniais taip pat laikyti "ei#$stago nutarimai, imperatori rinkim kapitulia#i!os, vairios tikybins ir
taikos sutartys, ta'iau ! galios e6ektyvumas priklaus nuo t norm pripainimo emse.
27F1 m. ileistas vienintelis imperi!os teisynas : K/arolinaR. 4is priimtas "ei#$stago, valdant /aroliui - ir ne svarb
indl kuriant visos -okieti!os baudiamosios teiss ir baudiamo!o pro#eso prin#ipus. Nors ileista kaip imperi!os statymas ir
skelbusi imperi!os teiss virenyb3 konkre'i emi teisei, K/arolinaR kunigaik'iams leido ir toliau naudotis ! Kteisingais
papro'iaisR. %a'iau praktikai K/arolinaR buvo pripainta visose emse ir galio!o iki 2GNH m. t.y. iki -okieti!os suvieni!mo.
K/arolinosR preambul!e kalbama apie vienod5 teisingum5 betur'iams ir turtingiesiems, ta'iau daugely!e teisyno straipsni,
prietarau!ant iai nuostatai, baudiamo!i atsakomyb nustatoma atsivelgiant nusikaltlio ir nukent!usio!o so#ialin3 padt.
Atsakomyb, pagal K/arolin5R, atsirasdavo tik esant kaltei : ty'iai ar neatsargumui.
Aplinkybs, naikinan'ios atsakomyb3, dstomos detaliai, remiantis nuudymo pavy(diu.
Atsakomyb3 velninan'ia aplinkybe laikyta ty'ios nebuvimas )nevikrumas, lengvab*dikumas, nenumatymas+, nusikaltimo
padarymas sikar'iavus ar supykus. -agysts atve!u velninan'ia aplinkybe buvo laikomas !aunas nusikaltlio amius )iki 29
m.+ ir badas. /alt3 sunkino vieas, ulus, piktavalikas, ventvagikas, grupinis nusikaltimo pob*dis, kartotinumas, padaryta
didel ala, savo eimininko interes paeidimas, bloga reputa#i!a ir pan.
%eisynas iskyr atskiras nusikaltimo padarymo stadi!as. > pasiksinim5 baudiama taip pat kaip u baigt5 nusikaltim5.
%eisynas skyr bendrininkavim5 iki nusikaltimo padarymo, nusikaltim5 darant ir nusikaltim5 padarius. Nuo i anksto sutarto
bendrininkavimo, kurio visi dalyviai laikomi atsakingais, dar skiriamas atsitiktinis bendras dalyvavimas darant nusikaltim5
)bendra kalt+, kurio kiekvienas dalyvis tur!o atsakyti u konkre'ius savo veiksmus.
Pagal straipsnius, skirtus konkre'i r*i nusikaltimams, pirmavo nusikaltimai nuosavybei. Prie ! priskirtos vairios vagys'i
r*ys, nes5iningas disponavimas patiktu turtu.
Spe#ialiai buvo aptariama vagyst bany'io!e. @uvo baudiama u raganavim5 ir burtininkavim5. %aip pat u Dievo niekinim5,
ventvagyst3, priesaikos sulauym5, u nusikaltimus, nesiderinan'ius su krik'ioni morale.
.skiriami nusikaltimai valstybei )idavyst, maitas prie valdi5, vair*s Kemi taikosR paeidimai+, asmeniui )vairi r*i
nuudymai, k*dikio pametimas, saviudyb+, ir teisingumui )melagingas liudi!imas, neteistas suimto!o paleidimas, nepagrstas
kankinimas tardant+.
@ausms siek bauginti. K/arolino!e buvo numatyta mirties bausm, k*n5 alo!an'ios bausms, k*no bausms, gdingos
bausms, udarymas kal!im5, bauda, 5alos atlyginimas. Papildomai gal!o b*ti skiriamas turto kon6iskavimas ir kankinimas.
K/arolino!eR pamau stengtasi posdininkus pakeisti teisininkais spe#ialistais. %eisyne tvirtintas -okieti!ai nau!as inkvi(i#inis
pro#esas, nors dar liko kai kuri kaltinamo!o pro#eso element: byla gal!o b*ti keliama nukent!usio!o ar kito asmens
ini#iatyva, rodymus teismui gal!o pateikti abi alys. %a'iau kaltinim5 teisiama!am valstybs vardu daniausiai pateikdavo
teis!as, tardymas buvo atliekamas teismo ini#iatyva, tariama!am pla'iai taikytos 6i(inio poveikio priemons. %iesiogin
dalyvavim5 ir vieum5 pakeit slaptas ir ratikas bylos nagrin!imas.
"emtasi 6ormali rodym teori!a. @uvo draudiama priimti kaltinam5! nuosprend vien netiesiogini kal'i pagrindu.
Pagrindinis veiksmas tiriant nusikaltim5 buvo tardymas kankinant, ta'iau kankinti buvo galima tik turint svari rodym,
leidian'i tarti teisiam5! esant kalt5. %eisynas smulkiai reglamentavo, kiek koki rodym tam tikslui reikia. %ik turdamas
kelet5 netiesiogini kal'i teis!as galdavo imtis kankinimo.
%eisiamo!o prisipainimas netur!o lemiamos reikms, teismas kaskart prival!o sitikinti prisipainimo nuoirdumu. 4eigu
nusikaltimas b*davo visikai rodytas ir teisiamasis nenordavo prisipainti, tai !is turdavo b*ti nuteistas be !okio tolesnio
tardymo kankinant. /ankinim tvarkos ir b*d K/arolinaR nereglamentavo.
Pro#esas baigdavosi nuosprendio, kuris gal!o b*ti kaltinamasis, paliekantis tariamuo!u arba iteisinantis, paskelbimu.
.teisinam! nuosprendi ypa' pagaus!o 2G a. pab., kai buvo udrausti kankinimai. %eis sksti nuosprend nebuvo numatyta.
1#
%?4,0*,!A
%?4,0*,!?S H0D,F *0,SG&SA4SF)I%ABF %0,D'?DH,A,.
/onkre'i emi teis<bendros visiems laisviesiems kiekvienos vokie'i kunigaiktysts gyvento!ams atskirai priitos
normos,pagal kurias veik tos ems teismai.Iemil teis!e #ivilins,eimos ir kit daugiausia ,,nevieR teiss ak norm..
ems teiss altini ypa' isiskyr keletas vietos papro'i teiss rinkini,pla'iai inom tuo,kad padar didiul3 tak5 ne vien
konkre'ios ems,bet ir regiono,o karatis<net visos -okieti!os teiss raidai.. toki teiss rinkini paymtinas ,,2aks
veidrodis5 ,sudarytas riterio ir teis!o A."ep$o6o,pasirod3s apie2119<21FHm.%ai susistemintas teiss norm ir prin#ip
rinkinys,kurio altiniai daugiausia buvo urayta ir susisteminta Saksoni!os ir i dalies kai kuri .-okieti!os sri'i papro'i
teis,kai kurie vokie'i imperatori statymai?'i5 mediag5 papild kanon teis,ypa' tie !os komponentai, kurie liet popieiaus
!urisdik#i!5,eimos teis3 ir kt.%aip pat akivai(di romn teiss taka.,,Saks veidR tekstas suskirstytas 1dalis.Pirmo!o!e
daly!e,pavadinto!e ,,Iems teisR,daugiausia dmesio skiriama konstitu#inei teisei,luominiam visuomens susiskirstymui ir su
tuo susi!usiems giminysts,kilms,eimos santyki,paveld!imo ir kitiems dalykams,nusikaltimams ir bausmms,teism
29
santvarkai ir pro#esui.;statymo pirmosios knygos 2str. @uvo skirtas valtybs ir bany'ios santykiams nustatyti.Xia pabriami !
ryiai ir parama vienas kitam,bet vis dlto pripastama popieiaus vierenyb.%arp svarbiausi konstitu#ins teiss nuostat<
imperi!os kon#ep#i!a.,,Saks veidR pripaino imperatoriaus teis3 visur,kur !is beb*t,vykdyti teisingum5,kaldinti monetas,imti
rinkliavas.%iktai nepa!gdamas visur b*ti !is gra6 teismo galio!imus perdav kunigaik'iams.,,Saks veidR reglamentavo
gausias sutar'i r*is.%ai pirkimo ir paradavimo, panaudos,samdos,pasaugos ir kt.,bet apskritai sutartiniai santykiai dar menkai
teipltoti.Nemaai dmesio emi teis skyr santuokos ir eimos santykiams teisikai reguliuoti.4ai b*dinga emesn moters
padtis eimo!e.,,Saks veidR patvirtino sutuoktini turto,patenkan'io visik5 vyro dispo(i#i!5,bendrumo prin#ip5.@e !o,kaip
teisto monos glob!o,sutikimo !i negal!o valdyti !okio turto.Paveldint stengtasi,kad em likt vyr rankose.Paveld!imui
gauti reikalauta,kad gav!o padtis visuomen!e b*t tokia pati arba auktesn.-okie'i emi teis teistu laik tik statymin
paveld!im5.%ik stipr!ant kanon teiss takai,m plisti dovano!imo pavidalu umaskuota testamento 6orma.Nemaai ,,Saks
veidR skirta kovai su ,,piktadarystmR.@e pinigins baudos ar vergeldo buvo nustatyta ir toki mirteis bausms r*i kaip kaul
lauymas ratu,sudeginimas laue,pakorimas,galvos nukirtimas?nustatytos luoinamosios bausms<lieuvio iplimas,rankos
nukirtimas ir kt..%eis!as tinkamai nenubaud3s nusikaltlio u padaryt5 nusikaltim5,pats tur!o b*ti nubaustas tam nusikaltliui
skirtina bausme.Antro!o!e ,,Saks veidR daly!e<,,,en teisR<reglamento!ami siu(ereniteto ir vasaliteto santykiai)len r*ys,!
gavimo,laikymo ir netekimo tvarka+.Apie miest)taip pat prekybos+ teis3 ,,Saks veidR nekalbama./a(uistins ems teiss
normos puikiai atsind!o to meto teism praktik5.,,Saks veidR reikm buvo daug didesn nei 2konkre'ios vokie'i ems
teiss altinio.Netrukus,ypa' .-okieti!os daly!e, !is imtas laikyti savarankik teiss altiniu.,,Saks veisR -okieti!o!e remtasi
net iki EEa.pradios.Didel3 reikm3 tur!o ir tai,kad !is nors i pradi paraytas lotyniskai,paties sudaryto!o A."ep$o6o buvo
iverstas vokie'i kalb5 ir tai l.prisid!o prie bendros vokie'i teisins kalbos visiems imperi!os regionams suk*rimo.
%aip pat pla'iai buvo inomas ir ,,6vab veidrodis5,pasirod3s apie 21N7<21G1m.ir atspind!3s pietini -okieti!os taut<bavar ir
aleman<statymus,taip pat imperatori kapituliari!as,romn ir kanon,iek tiek papro'i teis3.Bis taip pat privataus asmens
sudarytas rinkinys greitai gavo o6i#ialaus teiss altinio gali5 p.-okieti!o!e.
1;.Bm. 9P'JSF H0DGS *0,SKN?9 B'L?HA,) 1;7Am.9*0'0M,ANA9) 1A11m. ALS*',!?S :,%,<,N,S
4?D04SAS
/odi6ikuoti teis3 Pr*si!o!e ir kartu vykdyti !os re6orm5 2N90m. ryosi karalius Lrydri#$as ...4o pavedimu atlikto darbo dka
2N89m.pasirod ,,@endro!i pr*s provin#i! ems teisR,paprastai sutrumpintai vadinama ,,Prs ems teisynu.%eisynas
apm visas pagrindines teiss akas:valstybin3,administra#in3,#ivilin3,
baudiam5!5,pro#eso.Nors Lrydri#$o reikalavimu statymai tur!o b*ti ,,trumpi ir neplat*s,suderinti tai su umo!u
smulkmenikai reglamentuoti vis5 visuomens gyvenim5,numatyti visus galimus atsitiktinumus ir reguliuoti mogaus elges iki
pat intymiausi eimos gyvenimo detali buvo nemanoma.%iek nusismulkinta,kad teisyne,pv(,buvo skelbiama,!og
,,bibliotekose turi b*ti lentynos ir spintos knygoms sudtiR ir t.t./ad teisynas b*t visiems prieinamas,i !o paalinti spe#ial*s
teiss terminai ir !is neteko tikslumo ir apibrtumo.Nepaisant renge!u dideli pastang gigantikos apimties,,Pr*s ems
teisynasR ne tik netapo statym leidybos meno pavy(diu,bet ir buvo sunkiai taikomas praktikai.%ai,kad ,,Pr*s ems
teisynasR buvo luomins visuomens statym s5vadas,apimantis skirtingas kiekvienam luomui taisykles,taip pat atsiliep !o
apim'iai.%okio pob*dio teisynas patvirtino individo priklausomyb3 nuo valstybs valdios. Mivilinio teisinio santykio
sub!ektais teisynas pripaino ne tik 6i(inius asmenis,bet ir draugi!as<!os leistos,!eigu tik tur!o bendr5 tiksl5.Nuosavyb teisyne
vertinama kaip svarbiausia turtin asmens teis ir !5 i*rima kaip pagrind5,kuriuo remiasi visa #ivilin teis.Nuosavyb gal!o
b*ti ne tik privatin,bet ir valstybin.,,Pr*s ems teisyneRdaug dmesio skiriama bendriems prievolini santyki dalykams ir
beveik nieko nekalbama apie konkre'ias prievoli ar sutar'i r*is.%eisyne atsispind!o visuomen!e plintantis reikalavimas
vertinti santuok5 ne kaip banytin institut5,ne kaip neiardom5 sakrament5,o kaip #ivilin3 sutart,kuri5 alys gali nutraukti savo
susitarimu.%am tikslui buvo nustatytas valstybinis ituokos pro#esas,sudarantis sutuoktiniams galimyb3 savo noru
isituokti..lgai baudiamo!i teis,kaip ir #ivilin,Pr*si!o!e plto!osi teism praktikos padedama,ir todl statymuose apstu
ka(uistini nuostat.. baudiamosios teiss:ksinimasis,bendrininkavimas ir pan.nebuvo i vis nusikaltim sud'i iskiriami
ir reglamentuo!ami.%a'iau apskritai pirm5! plat bendrosios dalies pv( pateik kaip tik 2N89m.,,Pr*s ems teisynasR 4o
skyrius ,,Apie nusikaltimus ir bausmes apskritaiRskirtas to meto Pr*si!os baudiamosios teiss bendra!ai daliai.4i ne tik
isami,bet ir gana tiksli.Bio teisyno nustatomos bausms iaurios<galvos nukirtimas kalavi!u,kartuvs,sudeginimas ir kt.
Pob*dio ir turinio atvilgiu ,,/arolinaR panaus 2N0Gm. Austri!o!e pasirod3s =ari!os %eress teisynas ,,Tereiana ,kaip ir
,,/arolinaR,skirtas baudiama!ai teisei ir pro#esui.Nusikaltimai ,,%ere(iano!eR grupuo!ami vieuosius,priva'ius ir ,mirius.Pagal
nusikaltimo ob!ekt5 iskiriami nusikaltimai Dievui ir religi!ai,valstybei,nuosavybei,vieai tvarkai,sveikatai ir gyvybei bei
kt.Pagal skiriamas bausmes nusikaltimai grupuo!ami labai sunkius)u !uos skiriama kvali6ikuota mirties
bausm+,sunkius)skiriama mirties bausm arba kita !ai prilygstanti bausm,pv(,kal!imas iki gyvos galvos+ir
lengvus.,,%ere(iano!eR!au ryki tenden#i!a riboti kaltinamo!o kankinim5:'ia grietai nurodomi galimi kankinimo rankiai,! buvo
leista taikyti tik gavus auktesnio tesimo sutikim5,ir tik bylose,kuriose grs mirties bausm ir kt.Nuo kankinim buvo
atleidiami ligoniai,invalidai,seni ir maame'iai,taip pat aukt! luom asmenys,!ei tik ! nusikaltimai nebuvo labai
sunk*s.,,%ere(ianaRgalio!o neilgai,2NGNm.!5 pakeit nau!as baudiamosios teiss rinkinys,imperatoriaus 4uo(apo.. gerbei
pavadintas ,,4o(e6ianaR
Prie reikming E-...a.pab.<E.Ea.prad. Auropos teisyn greta ,,Pr*s ems teisynoR priklauso ir !"!#m.$ustrijos civilinio
%ode%sas. 2G22m.H0.H2 priimtas ir2G21msaus sigalio!3s ,,@endrasis #ivilinis Dabsurg paveldim emi kodeksasRarba tiesiog
Austri!os #ivilinis kodeksas,yra ymus E-...<E.Ea. Sand*ros kodi6ika#i!os paminklas.%ai kodeksas valstybs,kurio!e
monar#$i!a,neigyvenusi revoliu#ini sukrtim,pati savo valia tvirtino pilietin lygiateisikum5 ir luomins santvarkos
likvidavim5.Austri!os #iv.kod.norm turiniui didel3 tak5 padar romn teis,bet !ame taip pat buvo tvirtinta daugelis t vietos
papro'i ir provin#i! teiss institut.4is buvo priimtas tada,kai Auropa dar tebegyveno 2GH9m.Pran#*(i!os #ivilinio kodekso
padarytu sp*diu,tai buvo ukre'iantis pv(.%eiss te#$nikos poi*riu austr #iv.kod.gerokai lenk pr*s teisyn5.Neabe!otinas !o
privalumas<teksto trumpinimas.Strukt*rikai kod. Susid!o i trumpos Yangos,kurio!e dstomi bendrie!i statymo galio!imo
prin#ipai,ir Fdali,skirt atitinkamai asmenims,daiktinei teisei ir nuostatams,reglamentuo!antiems teisi apsaug5,! teismins
27
gynybos b*dus,spe#i6in dvarinink ir valstie'i tarpusavio santyki reguliavim5.Nuosavyb kodekse vertinama kaip vientisas
institutas,apimantis vis kategori! turt5 ir visus ! turin'ius asmenis.Prievolins teiss pagrindu kodeksas laik susitarimo
laisvs prin#ip5.Santuoka,kaip ir pran#.teis!e,laikoma pirmiausia sutarties dalyku. %a'iau apskritai austr eimos teis<tai
sritis,kur dl didiuls bany'ios takos buvo daugiausia senosios teiss liekan.Austr.#ivil.kod.nustat skirtingas santuokos
sudarymo taisykles katalikams,kit krik'ionik religi! ipain!ams ir iskirtines<ydams.-is religi! krik'ioni santuoka
su nekrik'ionimis buvo neleidiama./odekse buvo tokie paveld!imo teiss institutai kaip substitu#i!a,numatanti antrinio
pdinio paskyrim5 tuo atve!u,!ei pirmasis dl kuri nors prieas'i nepriimt palikimo,arba 6ideikomisas,t.y.palik!o pavedimas
pdiniui i palikimo iduoti kuri nors turt5 Fasmeniui./od.sigalio!us,Austri.imperi!o!e neteko reikms romn teis,!os
dstymas astr univ.buvo apribotas.&aus*s tr*kumai ir spragos paskatino austr vyriausyb3 revi(uoti kodeks5 i esms.Po
daugelio met darbo,2829<2820m.priimti Fkodekso papildymai,padar3 esmini teksto pakeitim.4ie paliet visas kodekso
dalis,bet labiausiai<sutar'i teiss normas.
AN-<,!A
))B0ND'?S,?S *0,SGS9 'A,DA&*0,SG4J'A ,' *0,SDA,)PA-',ND,N,A, *0,SGS IA<*,N,A,=P'0:0D0N*A,
,' NSA4KDF *0,SDADS S,S*0DA.
-il$elmo. >kariauto!o metu imtini ir gra6ys'i reikalus,taip pat teismo bylas sprend atitinkamai imtins ir gra6ysts
susirinkimai'kuriuose gal!o dalyvauti visi laisvie!i mons.%eisingum5 ie susirinkimai vykd remdamiesi vietos
papro'iais,laikydamiesi grie'iausio 6ormali(mo,taikydami ordali!as ir teismo dvikov5.%a'iau netrukus po ukariavim imtini
ir gra6ys'i teismus savo inion pamau perm 6eodaliniai normand sen!orai ir todl !ie virto dvar ir baron teismais,kur
laik5 ir toliau veikusiais vietos papro'i pagrindu.%ik banytinse s6erose vadovautasi kanon teise.Nuolatini statym
leidybos administra#ini ir teismo organ karalius netur!o./araliai tik retkar'iais leido statymus,paprastai pritariant
artimiausiams patar!ams<vyskupams,baronams ir kt.%ai buvo daniausiai i dvasinink tarpo karaliaus skiriamas vyriausiasis
*usti+iari*us ,atsovau!antis karaliui visais klausimais, ir !am nesant veikiantis kaip regentas?tai buvo taip pat !usti#iari!ui pavaldus
kan#leris,vadovau!antis karaliuas sekretoriatui,padti rvarkyti karaliaus 6inans ir teismo reikalus skirti ido baronai.%okia i
tiesiogini karaliaus leninik ir valdinink susidedanti patariamo!i institu#i!a'buvo vadinama Karaliaus kuri*a. 4i buvo kartu ir
seniausias Angli!os teismas nors teis! pro6esional io!e institu#i!o!e nebuvo.Netur!o /araliaus kuri!a ir tvirtos teismo
kompeten#i!os,daugiausia byl dar kur laik5 sprend vietos teismai,o karalius tai kiosi tik kilus,!o manymu,grsmei vidaus
taikai./araliaus valdios stipr!imui ir !o teiss raidai didiausi5 tak5 padar b*tent !o teismas.S5lygas tam sudar karalius
Denrikas .. ir atlik3s Angli!os valstybs valdymo sistemos re6orm5.. /araliaus kuri!os buvo iskirtos ir susik*r kelios
savarankikos *inybos,i' kuril svarbiausios buvoF.-is staig darbo krypt nustat ir ! koordinavo kan#eliari!a. .skyr taip pat
valstybs id5,kuris tvark mokes'ius ir 6inansus ir sprend visus su mokes'iais susi!usius teiss klausimus. %aip pat i karaliaus
kuri!os buvo iskirtas auk4tasis teismas,vykd3s teisingum5.Auktasis teismas susid!o i 7/do teismo,nagrin!an'io
bylas'lie'ian'ias karaliaus 6inansus,Karaliaus suolo teismo,steigto nagrinti tiesiogiai su karaliaus interesais susi!usius
gin'us,spr3sti sunki nusikaltim,kelian'i karaliaus taikai, bylas ir 0endr* +ivilini ie4kini teismo, kurio
kompeten#i!5,atvirk'iai !o bylos dl gin',tiesiogiai nesusi!usi su karaliaus interesais,
daugiausia dl ems ir kito nekil.turto nuosavybs,taip pat skol.Po kurio laiko tokio kompeten#i!os pasiskirtymo
atsisakyta,kiekvienas iFkaraliaus teism gal!o nagrinti visas bylas,priklausan'ias karaliaus !urisdik#i!ai.-isi ie karaliaus
teismai pagal nuolatin3 savo re(idavimo viet5 -estminstery!e danai vadinami -estminsterio teismais.Denriko.. steigti teismai
buvo pirmie!i nuolatiniai pro6esional*s #entriniai teismai Angli!o!e.@e to !is baig tvarkyti vain!an'i karaliaus teis!
institut5.@uvo grietai apibrtos ! 6<!os, buvo nustatyti reguliar*s ! marrutaiAtvyk3 vietas,teis!ai nagrin!o visas karaliui
teismingas bylas, suimin!o nusikaltlius,tyr vietos valdinink piktnaudiavimus.Paskui,E...a.,buvo nustatytas teis!
vain!imo periodikumas,E.-a. Susiklost daugiau spe#iali(uotos vain!an'ios komisi!os,i kuri isiskyr Asi(
teismai,nagrin!3 gin'us dl len valdymo,spe#iali komisi!a mait byloms ir kal!im tikrinimo komisi!a.Sukurdamas karali
teim sistem5,Denrikas.. kartu suk*r karali !urisdik#i!5 ir karali teis3 ir !i pradta taikyti baudiamosiose ir #ivilinse
bylose.Stiprdama,karaliaus valdia nesireng$ remtis luom atstovais,o plt savo admin. .r valdinink valdi5.%ikra luomams
atstovau!anti institu#i!a<paralamentas<Angli!o!e susik*r E...a.4is buvo sukurtas luom ini#iatyva,karaliaus valdiai supratus
politinio susitarimo su vis rang 6eodalais ir miest vir*ne b*tinum5,siekiant politinio valstybs stabilumo. .ki E.-a.vid.visi
luom atsovai parlamente posdiavo bendrai,o paskui isiskyr 1r*mus:renkami riteriai,kartu su tokiais pat miestie'iais,m
posdiauti @endruomeni r*muose,atskirdami nuo asmenikai kvie'iam didi! magnat,sudarisi ,ord
r*mus.2FFHm.-estminsterio statutas nustat,kad paralamentas turi rinktis kart5 per metus,o prireikus<ir daniau.%aip nuo viraus
iki apa'ios vieninteliais teisngumo organais po truput tapo karali teismai.
Privat*s asmenys patys tiesiogiai karaliaus teism5 kreiptis negal!o,tai buvo laikoma privilegi!a,kurios kaskart reik!o prayti
karaliaus.Nuo Denriko.. laik kiekvienu tokiu atve!u !ie tur!o gauti karaliaus,o praktikai<lordo kan#lerio spe#ial
&sa%ym',leidianti ! gin'o nagrin!imZ Perkelti karalik5! teism5.;sakymai remiantis vienaaliu iekovo praymu ir sumok!us
teismo rinkliav5 buvo iduodami karaliaus vardu ir su !o anspaudu.;sakymuose buvo trumpai idstoma bylos esm ir teismo
valdininkui pavedama,alims dalyvau!ant,inagrinti iekin ir atkurti paeistas iekovo teises./iekvienam konkre'iam iekiniui
raant kaskart vis kit5 sakym5,greitai tapo akivai(du,kad iekovai savo iekini reikalavimams pagrsti naudo!a tuos pa'ius
nuolat besikarto!an'ius argumentus.%odl i aplinkyb paskatino parengti standartinius sakym tekstus pagal iekini
r*is,sakymai virto i anksto parengtais ir kaskart konkre'iai situa#i!ai parenkamas.E..a.pab.lordas kan#leris naudo!o
apieN7tip standartinius sakymus.-liau ! sk.dar labiau padid!o.Daug!ant variant,sakymai pradti grupuoti.Susikaupus
daugiau sakym,E...a. pasirod pirmie!i bendrosios teiss inynai,savotiki sakym registrai,kur !ie buvo 6iksuo!ami tikslia
teisine 6orma,kaip iekini pv(./araliaus sakymai E..<E...a. Suvaidino didel vaidmen kuriantis angl bendra!ai teisei.@et
pagrindinis !os altinis<karaliteism sprendimai.Nuo E...a. %okie teism sprendimai pradti reguliariai skelbti vadinamuose
,,@yl ritinliuoseR,o netrukus ir ,,=etra'iuoseR.Bi mediaga tolesnei teismo praktikai i pradi buvo naudo!ama vienam ar
kitam konkre'iam papro'iui patvirtinti.@et ilgainiui 'ia susiklost precedento taisy%l: kart5 priimtas tos pa'ios grandies arba
auktesni teism sprendimas,
20
/uriame yra kokia nors teisin nuostata,taip pat aikinantis paini5 teiss norm5 ar atsakantis teiss norm nenumatyt5
klausim5,imtas laikyti privalomu pv( visiems vlesniems byl,kuriose yra panai 6aktini aplinkybil,sprendimams.%eis!o
pareig5 taikyti bendrosios teiss norm5,esan'i5 ankstesniame teismo sprendime,pagrind tradi#in angl doktrina,pagal kuri5
teismo sprendimais deklaruo!amos bendrosios teiss normos esn'ios aminos ir nuo teis!o nepriklausan'ios.
1.
4A'A<,F *0,SG AN-<,!?!0
Teisingumo" ir statutin. teis.. 8sminiai angl +ivilin.s 4eimos, baud/iamosios ir teismo )ro+eso teis.s bruo/ai
&reta bendrosios teiss atsirado vadinamo!i teisingumo teis.. /aip ir bendro!i, angl teisingumo teis yra pre#edentin, tik
pre#edentai 'ia susik*r kitu b*du ir apm kitus santykius nei bendro!i teis. %aikyti teisingumo teis3 taip pat tegal!o
teisingumo, t.y. tik ,ordo kan#lerio teismas.
%eisingumo teis netur!o tikslo pakeisti bendr5!5 teis3, !i tetur!o ginti nukent!usi! teises ir interesus tose visuomeninio
gyvenimo s6erose, kuri nereglamentavo bendrosios teiss normos.
@endro!o!e ir teisingumo teis!e teismo pre#edentas, suteikiantis teiss normoms reikiam5 stabilum5, derinasi su teis! teisine
k*ryba, utikrinan'ia !ai lankstum5 ir sudaran'ia s5lygas pltotis. %a'iau ,ordo kan#lerio teismo veiklos s6erai greitai ple'iantis,
daug!o bendrosios ir teisingumo teiss norm koli(i!. %okios koli(i!os karaliaus 4ok*bo . nurodymu tur!o b*ti sprendiamos
teikiant virenyb3 teisingumo teiss normai.
/ad ir vyrau!ant tarp Angli!os teiss altini teismo pre#edentui, svarb*s 'ia buvo ir statymai, sudarantys dar vienos teiss
sistemos, vadinamosios statutin.s teis.s pagrind5.
Angli!os karali teiss akt leidyba po normand ukariavimo prasid!o !au nuo -il$elmo . >kariauto!o laik, ir 2229 metais
pasirod vienas seniausi toki akt rinkini.
/arali leidiami aktai io!e aly!e vadinami vairiai< asi(ais, $arti!omis, ordonansais, statutais. . pradi akto pavadinimas
vienos reikms netur!o.
Parlamento priimti ir karaliaus pasirayti aktai imti vadinti statutais. %iksliai statuto s5voka buvo apibrta Denriko -.. laikais,
E- a. pabaigo!e: tai karaliaus aktas, ileistas parlamento valdios abie! r*m sutikimu. Skirtingai nuo kit akt, statuto
teistumas negal!o b*ti svarstomas teismo tvarka, anks'iau ileisto statuto turin gal!o keisti tik nau!ai ileistas statutas. Dl to
ilgainiui, sigalio!us prin#ipui, kad teis neturi b*ti kei'iama be karaliaus ir parlamento sutikimo, teis! kaip teiss k*r!,
vaidmuo kiek sumenko.
Statutins teiss taka darsi vis reikmingesn.
%eisin santuokos ir 4eimos santyki reglamentavim5 labai veik kanon teis. ;statymai tvirtino tokias kanon teiss nustatytas
taisykles, kaip privalom5 banytin santuokos sudarymo 6orma, dvipatysts draudimas ir net !os prilyginimas sunkiems
nusikaltimams.
Angli!os eima buvo patriar#$alin. .tek!usios moters padtis buvo suvaryta, !os kilno!amasis turtas pereidavo vyrui, o
nekilno!amasis buvo !o valdomas. .tek!usi moteris negal!o savarankikai sudaryti sutar'i, dalyvauti teisme gindama savo
teises. &erokai platesns teiss, nustatytos papro'i teiss, buvo tik valstie'i, amatinink ir pirkli mon. 4os gal!o valdyti
savo turt5, sudaryti sutartis, verstis prekyba.
Anglosaks papro'i teis ituok5 pripaino.
Nesantuokiniai vaikai nebuvo pripastami, nebuvo galima ! ir teisinti vlesne tv santuoka. %ai atsispind!o ir viename E...
a. statut, tiesiogiai draudusiame teisinti nesantuokinius vaikus.
Iems vald paveld!imas sigal!o neikarto, nes i pradi po ems valdyto!o mirties em tekdavo ,ordui, o mirusio!o
pdiniai turdavo !5 iprayti atgal. E.. a. pabaigo!e sigal!o pirmagimysts teis, t,y. turto per!imas vyresnia!am s*nui,
vieto!e anks'iau buvusi lygi visiems s*nums.
,aisvai disponuoti, suraant testament5, nekilno!amuo!u turtu pirm5 kart5 buvo leista tik 279H metais, bet paveldto!as prival!o
materialiai apr*pinti paveld!imo negavusius tiesioginius testatoriaus pdinius. @endro!i teis tokio pob*dio prievoli
nereglamentavo, todl testamentiniai gin'ai buvo nagrin!ami ,ordo kan#lerio, t. y. teisingumo teisme.
Preten(i!os teis dl kilno!amo!o turto, kuris nepaliktas testamentu, pirmiausia priklaus gyvam likusiam sutuoktiniui.
0aud/iamo*i teis.. Nusikaltimu i pradi laikyti nusikalstami veiksniai< nuudymas, plimas, vaik pagrobimas, prievarta
prie moter, vagysts su silauimu. =anyta, kad !ie visi gali b*ti vykdomi tiktai ty'ia. Neveikimas nebuvo laikomas
nusikaltimu. @et !au nuo E.. a., veikiant romn ir kanon teisei, atsakomybs pagrindu imta laikyti kalt. Nuo E.- a. nuo
atsakomybs imta atleisti silpnapro'ius ir bepro'ius. Atsakomyb neatsirasdavo savigynos atve!u. @uvo paisoma
nusikalstamumo laipsni.
Angli!os vidurami baudiamo!o!e teis!e nusikaltimai pradti klasi6ikuoti F grupes : idavyst, 6eloni!a, misdeminorai, i
klasi6ika#i!a sitvirtino ir virto tradi#ine.
Sunkiausia i ! buvo idavyst. .davyst, pagal bendr5!5 teis3, gal!o b*ti padaryta arba valdiniui paeidiant itikimybs
pareig5 karaliui, ir tai vadinta didi5!a idavyste, arba bet kuriam kitam mogui< itikimybs pareig5 savo ponui. .davyste buvo
pripastamas tik auktesn3 padt uiman'io mogaus nuudymas. Pagal 2F72 met statut5 didio!i idavyst buvo apribota
karaliaus, karaliens arba ! vyriausio!o s*naus ir pdinio mirties sumanymu, karu su karaliumi, per!imu karaliaus prie
2N
pus3, ,ordo kan#lerio, vyriausio!o idininko ar karaliaus teis!o nuudymu ir kai kuriais kitais nusikaltimais. 2920 metais
idavysts s5vok5 trauktas ir monetos padirbimas.
Nusikaltimai dar buvo skirstomi pagal pro#esinio pob*dio rodikl.
Teismo )ro+esas. Prisiekusi!, tur!usi talkinti karaliaus skirtiems vain!antiems teis!ams atvykus imtines ir gra6ystes ir
tiriant ten padarytus kriminalinius nusikaltimus, institut5 ved Denriko .. 2200 metais ileisti /larendono asi(ai, bub3 tarsi
instruk#i!a vain!antiems teis!ams. Posdinink iuri susid!o i 21 pilnateisi moni ir imtins ir 9 pilnateisi moni i
kiekvieno kaimo, kurie prisiek atvykusiam teis!ui turdavo praneti apie imtin!e vykdytus nusikaltimus, prie tai patys
apklaus3 apie !uos k5 nors inan'ius mones.
Nuo iol gyvento! dalyvavimas karaliaus teisme tapo b*dingu angl vietos valdymo sistemos bruou.
Denriko .. laikais atsirad3 prisiekusie!i posdininkai atliko liudyto! arba kaltinto!, bet ne teis! vaidmen. @*tent tuo is
institutas skyrsi nuo vlesni laik prisiekusi!. Apie E.- a. prisiekusie!i tapo vadinam5!a =a5!a iuri, susidedan'ia i 21
prisiekusi! posdinink, o ! kaltinamasis verdiktas, kurio pagrindu teis!as teisiama!am skirdavo bausm3, b8tinai tur!o b*ti
priimtas vienu balsu.
-liau ! sudtis pasipild nau!ais nariais, susi6ormavo 1F nari kaltinamo!i, arba Didio!i iuri, virtusi institu#i!a, vertinan'i5
kaltinto!o argumentus, tikrinan'ia kaltinimo mediagos patikimum5 ir tuo pagrindu perduodan'ia byl5 teismui )tam uteko 21
bals i 1F+.
E..<E... a. pro#esui buvo b*dingas kaltinamasis pob*dis, bylos eiga r*pinosi nukent!usysis, o teis!o vaidmuo reiksi
patarimais kaltinama!am ir sekimui, kad neb*t paeistos !o teiss. @endrosios teiss teismuose rodymus rinko pa'ios alys.
@endrosios teiss doktrinos supratimu, kaltinamasis niekada nesako tiesos.
,ordo kan#lerio ir banytiniuose teismuose byl5 tyr pats teis!as, o tai buvo inkvi(i#inio teismo elementai.
Parengimo tardymo stadi!a Angli!o!e neatsirado, nors kai kurie pro#eso veiksmai iki teismo ir buvo atliekami.
<D4
,kistatutin <D4 teis& paprotins teiss altiniai ir bruoai) -edimino diplomatijos dokumentai kaip teiss altiniai
Seniausias teiss altinis< paprotin teis kilo kartu su 6eodalini santyki raida. Paprotins teiss normos reguliavo 6eodal ir !
valstie'i santykius, nes didio!o kunigaik'io valdia nesikio 6eodal vidaus reikalus pagal 6eodalin prin#ip5< ems
savininkas turi valdi5 to!e em!e gyvenantiems monms.
Seniausias inomas raytinis teiss altinis yra 2FGN met 4ogailos ems privilegi!a ba!orams katalikams. &reta ems
privilegi!, buvo leidiamos ir sri'i privilegi!os. Sri'i privilegi!os nustat srities arba miesto ir ,D/ santykius.
%arp teiss altini pamintinas 290G met /a(imiero teisynas, reguliav3s teismo pro#eso, ems gin' sprendim, atsakomybs
u vairias vagystes ir kai kuriuos alos atlyginimo klausimus.
Pagrindinis teiss altinis buvo ,ietuvos statutai.
2F1F metais &edimino ir Ordino, "evelio )%artu+, ems vietininko, vyskupo ir "ygos sudaryto!o taikos sutarty!e nurodoma,
!og atsiradus neteisybei tarp moni, priklausan'i sutarties alims byla turs b*ti ispr3sta remiantis teise to krato, kuriame
priklauso neteisingai pasielg3s asmuo. /ito!e 2FFG met karaliaus &edimino ir Ordino sutarty!e, !au matome diametraliai
prieing5 nuostat5. 4uridinse 6ormuluotse nurodoma, kad sutarties galio!imo laikotarpiu tarp asmen kil3 nesutarimai
,ietuvo!e bus sprendiami pagal ios valstybs teiss normas, o kil3 nesutarimai Ordino em!e< pagal ten veikian'i5 teis3.
2. Dl ios prieasties alys tur!o pripainti, kad greitas gin' sprendimas yra geriau nei !o atid!imas neinomybei bandant
savo veiksm teistum5 pagrsti savo teiss normomis.
1. @e to, i nuostata leidia manyti, kad sutarties ali teiss prin#ipins nuostatos negal!o labai skirtis, !ei !os sutiko savo
valdinius perduoti viena kitos teism !urisdik#i!ai.
Dokumente, raytame 2F1F metais sausio 17 dien5,iubeko, [undo, @rmeno, =agdeburgo, /elno ir kit miest gyvento!ams,
karalius &ediminas nurodo, !og atvykimas !o krat5 yra laisvas, o atvykliams apsigyventi bus paskirta em pagal ! padt,
emdirbiai gals eme naudotis nemokamai 2H met, pirkliams nebus taikomi rinkliavos, muitai ir !okie kiti varymai, o riteriai
it ! ginklaneiai apdovanoti pa!amomis ir valdomis. -isi atvykusie!i gals naudotis "ygos miesto teise, ir nurodoma: K4ei
paskiau nebus geriau sumanyta iminting! tarybosR.
/itame 2F1F gegus 10 dienos dokumente, kvie'iant ,ietuv5 svetimalius amatininkus, patikslinamas ekonominis ir politinis
norin'i verstis emdirbyste asmen statusas. 4ame nurodoma, kad tokie svetimaliai naudodamiesi lengvata 2H met b*t
atleisti nuo ems mokes'i, pus3 to laiko bus atleisti ir nuo bet kokios karalikosios prievols.
%aigi &edimino valdymo laikotarpio dokumento nuostatos akivai(diai liudi!a ,ietuvo!e E.- a. intensyviai vykdyt5 teisin3
ekonomikos skatinimo politik5, kuri atvykstantiems i usienio asmenims grindiama ne tik prievoli lengvatomis, bet ir teise
naudotis !iems inoma teiss sistema.
11 <D4
Hems privilegij" leidimo prieastys. -ietos paprotins teiss vyravimo laikais svarbiausi raytins ,D/ teiss altiniai
buvo didio!o kunigaik'io leidiami privilegi! ratai ba!or luomui, bany'iai, ,D/ miestams ir sritims. /adangi ba!or
luomui duoti privilegi! ratai galio!o viso!e valstybs teritori!o!e, !ie vadinti /em.s #9:K )rasme' )rivilegi*omis. %ai buvo
vienaaliai didio!o kunigik'io sipareigo!imai saugoti svarbiausias luomines ba!or teises. Pagrindins Iems privilegi!
2G
leidimo prieastys buvo dvi: 2+ 6eodalini santyki pltimasis ir ba!or luomo ekonomins ir politins galios did!imas?
1+sudtinga valstybs vidaus ir usienio padtis, vertusi did! kunigaikt iekoti 6eodal paramos
>eodal" emvaldos teisi" pltra.
,enki!ai susi!ungus su ,D/ 2FG7m. /rvos pily!e sudarytos uni!os ryiais, ,enki!os lktos, kurie 6aktikai vadovavo
valstybei, baiminosi, kad turdamas stipri5 valdi5 ir remdamasis savo priklausomais tarnybiniais ba!orais ,ietuvos didysis
kunigaiktis, tap3s ,enki!os karaliumi, nebesiskaitys su ,enki!os lkt politinmis ambi#i!omis ir pavers !uos savo tarnais.
Norint to ivengti reik!o padaryti ,D/ ba!orus savo s5!ungininkais prie monar#$5. %odl reik!o suteikti ,D/ ba!orams tas
pa'ias teises, kuriomis naudo!osi ,enki!os lktos. Bios teiss idstytos 2FGNm. ir 292Fm. Iems privilegi!ose.
2FGN met 4ogailos privilegi!o!e sakoma, kad ba!orai katalikai savo paveldtus dvarus ir pilis gali valdyti ir tvarkyti
tokiomis pa'iomis teismis kaip ir ,enki!os ba!orai. @a!orai atleidiami nuo prievol didia!am kunigaik'iui, iskyrus nau!
pil statyb5. /aro tarnyba ba!orai tur!o atlikti savo lomis.
292F met Dorodls privilegi!a bany'iai suteik tokias pa'ias privilegi!as kaip ir ,enki!o!e. ,ietuvos ba!orai, gav3
,enki!os ba!or $erbus, naudo!osi privilegi!omis, laisvmis ir pa'iais $erbais kaip ,enki!os ba!orai. Patvirtintos ba!or teiss !
paveldtus turtus ir turtus, gautus pagal didio!o kunigaik'io ratus, ta'iau perleisti !uos gal!o tik didio!o kunigaik'io
leidimu. ,ietuvos ba!orai gavo teis3 paveldti turt5, gal!o skirti krien5 savo monoms kaip ,enki!os ba!orai.
29F1 met duoto!e 4ogailos privilegi!o!e patvirtinama, kad ba!or paveldti ir pagal didio!o kunigaik'io ratus gauti
turtai yra gavusio!o nuosavyb, ba!orai turi teis3 !uos valdyti ir perleisti. @a!or privilegi!as kart5 gavo ir sta'iatiki tikybos
ba!orai. Nordami perleisti em3 ba!orai tur!o gauti didio!o kunigaik'io leidim5. %ai buvo susi!3 su karo tarnyba, kuri5
ba!orai atliko savo lomis. @a!oras, netek3s ems ir priklausom moni, b*t nesteng3s atlikti karo tarnybos.
Pagal 29F9 met Iigimanto privilegi!5 ba!orai tur!o teis3 paveldt5 turt5 parduoti, ikeisti, kitaip perleisti, ta'iau
perleidimo aktai tur!o b*ti sudaromi prie didio!o kunigaik'io arba !o pareig*n akivai(do!e. @a!or veldamai ir kiti valdiniai
buvo atleisti nuo dklos didia!am kunigaik'iui, ba!or mons : nuo kitoki darb, iskyrus valstybs pil statyb5. Privilegi!a
sustiprino ba!or padt ir dar labiau iplet ! teises.
299N met /a(imiero privilegi!o!e patvirtintos !au turimos ba!or teiss. @a!orai gavo teis3 laisvai ivykti usien, ta'iau
ivykdami tur!o pasir*pinti, kad bus atlikta karin tarnyba. Pabrta ba!or teis laisvai disponuoti visais turtais, ta'iau
perleidimas tur!o b*ti 6ormintas. @a!or valstie'iai buvo atleisti nuo vis prievoli didia!am kunigaik'iui, bet ne nuo
prievoli valstybei.
2981 met Aleksandro privilegi!a patvirtino /a(imiero privilegi!os straipsnius. /unigaiktis sipareigo!o nekeisti ir
nenaikinti sprendim priimt kartu su Pon taryba. Pasiad!o laikytis ponl patarim, nors su !ais ir nesutikdamas.
%aigi su kiekviena privilegi!a ba!or teiss vis labiau buvo ple'iamos )i pradi tik paveldti em3, po to !au !5 perleisti ir t.t.+.
-isos privilegi!os i esms buvo ne didio!o kunigaik'io maloni suteikimas, bet ba!or ir didio!o kunigaik'io sutartys,
kuriomis !ie teisikai stiprino savo turimas politines ir ekonomines po(i#i!as. Iems privilegi!os nesudar ,D/ tokio pat ba!or
luomo kaip ,enki!o!e, bet iskyr ba!orus kaip privilegi!uotuosius emvaldius i kit ,D/ gyvento!, utikrino ! asmens ir
turto teisin3 apsaug5 ir paspartino ba!or konsolidavim5si viening5 6eodalin luom5.
Sritins privilegijos.
&reta ems privilegi! buvo leidiamos atskir valstybs provin#i! , ,D/ vadinam emmis arba sritimis, o nuo E-.
a. Pradios : vaivadi!omis, privilegi!os. Originale ie aktai vadinami tiek privilegi!omis, tiek statutiniais ratais. Sri'i
privilegi!as gaudavo prie ,ietuvos pri!ungtos slav ems ir Iemaiti!a, iose vietose visuomeniniams santykiams reguliuoti
reik!o spe#iali normini akt. Bie aktai tur!o nustatyti pri!ungt emi teisin3 padt ,D/ sudety!e. %okiais aktais tapo
sritins privilegi!os. 4as galima laikyti ,ietuvos didio!o kunigaik'io ir pri!ungt emi gyvento! politiniu kompromisu, nes
pastarie!i sutikdavo pripainti didio!o kunigaik'io valdi5 tik garantavus iose emse susiklos'isi visuomenini santyki,
ekonomins sanklodos ir teisins sistemos nelie'iamum5. Daugelis sritini privilegi! buvo ileistos politins padties
paatr!imo s5lygomis, kai didie!i kunigaik'iai buvo ypa' suinteresuoti gyvento! parama. 45 usitikrindavo patvirtindami
ankstesnes privilegi!as ir suteikdami nau!. Paprastai sri'i privilegi!as ini#i!uodami patys gyvento!ai, kuri primygtiniams
praymams ,D/ valdovai daniausiai buvo priversti nusileisti.
,D/ sri'i privilegi!os kartu su Iems privilegi!omis atsirado E.- a. pabaigo!e. .ki m*s dien iliko 1F sri'i
privilegi!os. E.- a.< E-..a.,D/ sritis gavo dar 28 iki m*s dien neilikusi privilegi!. Sri'i privilegi!oms kurti panaudota
vietos paprotin teis, vietos gyvento! ir dalini kunigaik'i sutartys, Iems privilegi!os, vairaus turinio didio!o
kunigaik'io ratai, ankstesns tos srities privilegi!os ir kitoms sritims suteiktos privilegi!os. Nors sri'i privilegi!ose yra norm,
pasiskolint i bendr ,D/ teiss altini, i privilegi! turinys originalus : i ! matyti skirting ,D/ sri'i visuomenini
santyki ir ! teisinio reguliavimo spe#i6ika. Privilegi!os !uridikai tvirtino Iemaiti!os ir slav emi autonomi!a ,D/ sudty!e.
4os saugo!o vietos gyvento! papro'ius, religi!5 ir kult*r5, garantavo, kad valdant ias emes bus atsivelgta ! gyvento!
politinius ir ekonominius interesus. Privilegi!os reguliavo vietos ir #entro administar#i!os santykius, taip pat valstybs institu#i!
ir gyvento! santykius. Daug dmesio skiriama teismams ir teisingumui vykdyti, taip pat gyvento! prievolms ir moke'iams
valstybei.
Paymtina, kad sri'i privilegi!os buvo suteikiamos visiems tam tikros srities gyvento!ams )neatsivelgiant luom5+ ir !
normos nustat vis sluoksni teisin3 padt. -lesns sri'i privilegi!os atspind!o didio!o kunigaik'io valdios apribo!im5,
pon ir tarnybini ba!or ekonomin ir politin sigal!im5 ir valstie'i baudiauvinim5.
,ietuvos Statutai i dalies uni6ikavo ,D/ teis3. Sri'i privilegi! reikm suma!o. Daugelis ! norm buvo pasenusios
ir nebetaikytos, ta'iau kai kurios sri'i privilegi! nuostatos galio!o iki pat "espublikos lugimo.
*autini" maum" privilegijos.
Rusai: pirmie!i rusai dabartin3 ,ietuvos teritori!5 atsikl 29<20a. i rusik ,D/ emi. "usi!os emi pri!ungimas prie
,ietuvos valstybs paveik lietuvi etnini emi so#ialin3 ekonomin3 ir kult*rin3 raid5. ,ietuvos valdovai pripaino rus
28
diduomens suverenumo teises. Dauguma rus vertsi ems *kiu, !ie gaudavo ems u !5 mok!o 'in'5, bet dalis usim ir
amatais. Sentikiai gritai laiksi savo religi!os ir papro'i, veng miri vedyb, ilaik savo kalb5.
9enkai: ; ,D/ pirmais srautais atvykusiems lenkams ir rusams buvo sudarytos s5lygos 'ia sikurti ir ilaikyti savo
tik!im5. %ai lm ,D/ vidaus ir usienio politikos strategi!a. ,enk kalba buvo artima slav kan#eliarinei kalbai. ,enk kalbos
varto!imas prasid!o nuo valdov r*m.
;ydai: Iyd atsiradimas ,ietuvo!e susi!3s su tragikais vykiais -akar ir Mentrin!e Auropo!e 22<21a. =anoma, kad
pirmie!i ydai ,ietuvo!e apsigyveno 21a. &edimino valdymo metais ! atvyko kartu su kitais amatininkais ir pirkliais. &yveno
atskiromis bendruomenmis. Pirmie!i statymai, kurie mini ydus, buvo vytauto privilegi!os %rak ydams, @resto. -liau
privilegi!os buvo suteiktos &ardino, ,u#ko, -oluins -ladimiro ydams. -ytauto privilegi!omis yd bendruomens tapo
pavaldios tik didia!am kunigaik'iui arba !o vietininkui, o ydai : laisvaisiais gyvento!ais. -isas yd bylas ir gin'us
nagrin!o ud bendruomen )ka$alas+, remdamasis savo statymais. > ydo )kaip ir ba!oro+ galv5 reikdavo atsakyti savo
galva. Iudiko turt5 pasiimdavo didysis kunigaiktis. > ydo turto vagystes buvo kariama. . privilegi! matyti yd verslai :
pal*kininkavimas, prekyba )privilegi!o!e nra duomen apie ydus amatininkus arba emdirbius+. > privilegi!as ir teises ydai
mok!o didia!am kunigaik'iui mokes'ius. /a(imiero valdymo laikais ydai ilaik savo privilegi!as, o Aleksandras sak
ydams palikti ,D/. Iygimantas Senasis27HNm. patvirtino -ytauto privilegi!as ydams atleido !uos nuo prievols : pristatyti
2HHHraiteli kariuomenei, pakeit3s !5 2HHH auksiniu moke'iu. Iyd privilegi!os buvo u6iksuotos Pirma!ame ,ietuvos Statute.
Iydai plto!o prekyb5 ir kredit5, !iems buvo leidiama kurti yd gyvenvietes ir bendruomenes, verstis amatais ba!or emse.
-okie3iai: ,ietuvo!e pirmie!i vokie'iai atsirado /laipdo!e ir !os apylinkse per 2Fa. kriiuo'i agresi!5. /laipdos krate
daugiausia vokie'iai gyveno miestuose. 4ie buvo smuklininkai, valdininkai, dvasininkai, mokyto!ai. /aimuose !ie buvo 6eodalai
dvarininkai.
Totoriai: totori )kaip ir karaim+ gyvenvietes -ytautas steig valstybs gynybai, todl apgyvendindavo !uos iilgai
Iemaiti!os pasienio, tarp sustiprint pili ir miest. Savo noru atvykusi5 totori diduomen3 -ytautas apdovano!o emmis, leido
statyti me'etes, vertino !uos kaip ,ietuvos ir "usi!os ba!orus.
Karaimai: pirmie!i ,ietuvos karaimai sik*r %rakuose, !iems vytautas suteik privilegi!5, pasirayt5 ,u#ke. /araim
padt %rakuose sutvirtino /a(imiero suteikta !iems =agdeburgo teis. 4i idstyta ir Aleksandro patvirtinto!e privilegi!o!e.
/araimai buvo pavald* tik savo vaitui, o is < pa'iam valdovui. -aitas tur!o teis3 priimti sprendimus ir teisti karaimus. -aivada
ir !o vietininkas netur!o teiss kitis karaim reikalus. %rak karaimai kasmet prival!o valdovui mokti tik 'in'5 ar atitinkam5
mokest. /araimai sudar kari ir #ivili grupes. /ariai saugo!o pilis. Dalis #ivili tikriausiai buvo didio!o kunigaik'io
ratininkai ir vert!ai, bet didio!i dalis dirbo em3, augino daroves, vertsi smulkiais amatais, laik smukles, nuomo!o
valstybs muitus. /araimai danai b*davo tarpininkai, kai reikdavo ipirkti i turk ,D/ belaisvius. /araimai %rakuose um
miesto dal, kuri pagal privilegi!5 buvo traktuo!ama kaip atskiras miestas, turintis savo antspaud5. . Iygimanto Seno!o %rak
karaimams suteiktos privlegi!os matyti, kad !ie mok!o tik 'in'5, o kitus mokes'ius mokdavo kartu su ! pus!e gyvenan'iais
lietuviais, rusais ir totoriais.
<igonai: ,ietuv5 atvyko 27a. vidury. ,ietuvos didysis kunigaiktis Aleksandras patvirtino 'igon privilegi!as: laisv3 ir
teis3 kilnotis bei savivald5 su ! irinktu vyresniuo!u vaitu -asili!umi. @a!orai samdydavo 'igonus arkli prii*rto!ais ir !aun
arkli pra!odinto!ais. Antrasis ,ietuvos Satutas 'igonams, nenorintiems pasitraukti i ,D/, leido kurtis pon, kunigaik'i ir
ba!or emse. 270Gm. 'igonai kaip ir elgetos buvo atleisti nuo moke'i. %re'iasis ,ietuvos Satutas valstie'iams draud slpti
'igonus.
1.7Am. 4a6imiero teisynas.
%eisyno originalas arba bent !au autentikas !o tekstas nra ilik3s, mus pasiek tik keli 20a. nuoraai. %eisynas skiriamas
emvaldiams 6eodalams, gi!usiems imunitet5, kurie tur!o teis3 teisti savo valdinius : ba!orus ir valstie'ius. %ai nuostatai
kokias bausmes !ie gali skirti ir kaip !as nustatyti. %eisyne nepasakyta, kokiam plotui !is yra skirtas: ar visai ,ietuvos valstybei ar
tik kai kurioms teritori!oms. /ai kurie istorikai mano, kad teisynas yra pirmasis bendros kodi6ika#i!os bandymas. /iti tuo tarpu
sako, kad teisynas nenaikin3s vietos teiss, todl nes5 pagrindo pripainti %eisyn5 pirmuo!u bandymu kodi6ikuoti teis3 visai
valstybei. %eisynas es5s paprotins teiss kodi6ika#i!a. 290Gm. seime, kuris prim %eisyn5, buvo atstovau!ama tikro!i ,ietuva, o
ne visa didio!i kunigaiktyst. ,ietuvos ba!orai, matyt, teisyno nebrangino. 4ame netvirtinamos politins ! teiss, o skelbiamos
teisins normos emvaldiams. .r t norm buvo maai, gyvenimo reikalams ! neuteko, teismui pa'iam reik!o !as kurti.
%eisynas nesiaurino ba!or teisi. 4is ne tik dav teis3, bet ir pareigo!o daryti teism5. 4uo toliau, tuo labiau valstybs valdia
r*pinosi suvienodinti vis5 ,ietuvos teis3: valstybin3, administra#in3, #ivilin3 ir baudiam5!5. -isa tai duoda pagrind5 manyti,
kad /a(imiero teisynas veik viso!e ,D/.
%eisynas apima baudiam5!5, #ivilin3, administra#in3 teises ir teism5. ;sidmtina tai, kad pagal %eisyn5 u savo darbus
atsako kiekvienas mogus individualiai, o ne eima ir ne gimin. -agyst ir skiriamo!o bausm yra nevienoda, !i priklauso nuo:
2+ nuo voginio verts? 1+ nuo to, ar pirm5 kart5 vog, ar pakarto!o? F+ ar pagautas su voginiu, ar prisipaino vog3s. %eisyne
aikiai ireikta klasin 6eodalin teis. Ponas teisia savo mones, nepriklausomai nuo to, kam ir kur !ie nusikalto. 4eigu ponas
nenori teisti, tai vaivados pasistas die'kus privers ! tai daryti bendrame iekovo ir atsakovo : pon : teisme. Ponas ar !o
paskirtas teis!as gauna atlyginim5 : voginys atitenka !am.
,ietuvos valstyb!e tada dar nebuvo teismo sprendim vykdyto!. %eismas tik sprend kalt3 ir skyr bausm3. /altininkas
b*davo iduodamas iekovui. Mivilinei teisei pirmiausia priskiriami straipsniai, lie'iantys ems valdym5 ir kylan'ius dl !o
gin'us.
%eisyne nra kanon, romn arba miestie'i )=akdeburgo+ teiss dsni.%eisyno altiniams isiaikinti reikia spe#ialaus
tyrin!imo. Biuo metu atrodo, kad %eisynas yra sistem5 suvesta teism praktika, o ne re#ipuoto!i i kitur teis.
1H
17. <D4
<D4 ikistatutin baudiamoji teis& atsakomybs atsiradimo pagrindai) bausmi" sistema) nusikaltim" r@ys.
@audiamosios atsakomybs pagrindas buvo didio!o kunigaik'io nustatytos visuomenins tvarkos paeidimas ir padaryta
skriauda nukent!usia!am. Pagal iuos du prin#ipus buvo skiriamos dvie! r*i bausms: u skriaud5 nukent!usia!am : dvilyp
bausm )pinigin bauda nukent!usia!am, !o eimai ir tokio pat dydio bauda kunigaik'io idui arba ba!orui, kuris teis
nusikaltl+, u valstybinius arba visuomenei pavo!ingus nusikaltimus : mirties bausm. Dar gal!o b*ti padengiami padaryti
nuostoliai. %aigi buvo 1 pagrindins bausms : pinigin bauda ir mirties bausm. Neteisinga nuomon, kad ios 1 bausms yra
kilusios i K"us %iesosR bausmi sistemos, nes mirties bausm K".%.R taikoma ne teismo, o tiesioginio susidoro!imo b*du.
,ietuvo!e mirties bausm3 kaip ir kitas bausmes taik teismas? buvo vykdoma pakorimo 6orma. ,ietuvikos teiss pagrindu bauda
buvo skiriama nukent!usia!am ar !o eimai. %oki5 pat baud5 gaudavo ir kunigaiktis. 4eigu kaltinamo!o turto nepakako
sumokti baudai ir kunigaik'iui, tai buvo pirma mokama nukent!usia!am < kunigaiktis negaudavo nieko. Bitokia sistema
gal!o iaugti tik i kompo(i#i!os sistemos, kuri pakeit kerto sistem5. Anks'iau u skriaudos padarym5 reik!o keryti, o vliau
!os vieto!e atsirado atsipirkimo : kompo(i#i!os sistema, kai vieto!e visuomens teismo atsirado valstybs teismas : atsipirkim5
skyr ir tarpininkavo valstybs teismas. Nukent!usia!am atlyginami nuostoliai, o tai yra paprotin teis.
> ba!oro nuudym5 skiriama 0H ilg! viso!e kunigaiktyst!e, u didesn3 vagyst3 : mirties bausm. E-. a. galima kalbti
apie vienod5 baudiam5!5 teis3, kurios pagrindas buvo ne K".%.R, o vietin paprotin teis. Pagrindins bausms buvo vietins
kilms.
Pinigin bauda buvo F r*i: galvos bauda, smurto bauda )gvoltas+ ir kompensa#i!a.
&alvos bauda buvo nevienoda : skyrsi pagal nukent!usio!o klasin3 padt. 4ei ba!or5 nuudys valstietis arba ba!oras, bauda
bus 2HH kap grai arba 0H ilg!, be to, valstietis bus pakartas. > karinio tarno nuudym5 : 1H kap grai, u eilinio
valstie'io : 2H k.gr., u vergo : 7 k.gr. Pagal ,ietuvos teis3, vergas gal!o dalyvauti teisme, gal!o sksti, !is pats buvo teisiamas,
u !o nuudym5 skiriama bauda nukent!usia!am, ta'iau tas nukent!3s yra !o eimininkas ir bauda imokama !am. >
baudiauninko nuudym5 bauda skiriama nuudyto!o eimai, bet imokama tarpininkau!ant 6eodalui, kuris gal!o ir neatiduoti
eimai tos baudos.-adinasi, u 6eodalo nuudym5 bauda buvo 1H kart didesn nei u vergo. %ai rodo, kad paprotin teis buvo
6eodalin. /lasinis nelygumas nebuvo paslptas, ta'iau klystama, kai sakoma, kad teismas visada pritardavo ba!orams< ne
teismas, o teiss normos daug labiau saugo!o ir gyn ba!orus, negu valstie'ius ar nelaisvus eiminius mones.
Smurto bauda buvo skiriama u smurtin ginkluot5 upuolim5, kur buvo pavo!us sueisti ar nuudyti. > tai buvo skiriama
bauda 21 ilg! arba 1H k.gr. %a bauda buvo skiriama tik u 6eodalo upuolim5. 4ei per upuolim5 buvo kas sueistas, tai u
sueidim5 buvo imama kita bauda, !ei kas nuudytas, buvo imama galvos bauda.
/ompensa#i!os buvo vairi r*i : nuo 21 ilg! ir maiau. /ompensa#i!5 skirdavo u sueidim5, eidim5, sumuim5,
sveikatos ar turto paeidimus, atsivelgiant nukent!usio!o luomin3 padt. > vergo sueidim5, pasinaudo!im5 svetimais
gyvuliais ir kt. baudos ne6iksuotos.
@ausmi taikymo ypatybs buvo ios: pagrindin : baudos priklaus nuo klasins nukent!usio!o padties? u moter
nuudym5, sueidim5 ar eidim5 baudos buvo dvigubos )tai gentini papro'i liekana, nes moterims keryti buvo negalima,
kitos genties moteris buvo nelie'iama, vadinasi, !ei moteris nuudoma ar sueidiama kertau!ant, didesnis nusikaltimas+.
Danai nebuvo atsivelgiama nusikaltimo padarymo motyvus, nes kas nuskriaud, tas turi atlyginti, o nukent!3s be savo
kalts neturi kentti. %a'iau kartais vis dlto buvo paisoma motyv: u nuudym5 apiplimo tikslu buvo skiriama mirties
bausm, o u nuudym5 per mutynes : galvos bauda.
Antra pagrindin bausm buvo mirties bausm pakariant. 4i buvo skiriama u stambesnius valstybinius nusikaltimus,
valstybs idavim5, de(ertyravim5 i karo lauko, u sargybos permim5 ne laiku ir pan., kai prieas i to tur!o naudos, u
kunigaik'io valdinink sueidimus, valdymo tvarkos paeidimus, plikavim5 ir stambias vagystes. Nustatyta, kad !ei pagautas
su voginiu, !am skiriama mirties bausm. 4ei nepagautas, o rodymai yra kitokie : skiriamos kitos bausms.
.r mirties bausms taikymo atve!u buvo klasiniai skirtumai. -alstie'iui u ba!oro nuudym5 skyr mirties bausm3, u !o
sueidim5 !am nukirsdavo rank5, o ba!oras tokiu atve!u sumokdavo kompensa#i!os baud5. =irties bausm u vagyst3 buvo
skiriama tik tada, kai vagyst rodyta reikalau!ama 6orma, kai vagis pagautas su voginiu.
> dokument padirbim5 skiriama sudeginimo bausm. 4i pasiskolinta i kitur ir negal!o kilti i paprotins teiss.
Cra inomas tik 0 savai'i kaljimo laikas. /aliniai )plikai ar kiti sulaikyti+ iki teismo buvo laikomi boktuose. /al!imas
kaip bausm buvo inomas u kunigaik'io ar pon tarybos teismo paniekinim5, u teis!o eidim5 teisme.
@a!orams taikydavo itrmimo bausm3, kai !ie b*davo kaltinami nuudymu ir neatvykdavo teism5.
/adangi ,ietuvo!e veik =agdeburgo teis, kurio!e bausms ymiai iauresns, tai praktikai gal!o b*ti pritaikyta mirties
bausm ir kitokiais b*dais, ne tik pakariant. Cra minimas sukapo!imas keturias dalis : ketvirtavimas. %okios bausms ,ietuvos
teis visikai neino!o, o magdeburgin!e teis!e !i buvo inoma. . !os, besivystant baudiama!ai teisei, ir buvo skolinamos
nau!os bausms.
.ki E-. a. pirmos puss paskolint bausmi i kit teisini sistem buvo nedaug, vliau, stipr!ant baudiaviniams
santykiams, kai 6eodalai atsiskyr nuo kit moni, pradtos taikyti vis iauresns bausms, kurios neiaugo i gentini
papro'i. Didesn dalis bausmi buvo iaugusi i gentini papro'i.
*eismo pro/esas& teism" r@ys) teismo pro/eso stadijos) (rodym" r@ys.
@audiamo!o!e teis!e pasireikusios 6eodalins teiss privilegi!os ypatybs dar labiau matomos baudiama!ame pro#ese.
Pro#esas buvo iekovo ir atsakovo rungtyns. /altinto!o ir kaltininko teiss buvo lygios, ir skirtumo tarp iekovo ir atsakovo
12
beveik nebuvo. Po ! rungtyni buvo priteisiamas turtas ir bauda. Nors kaltinto!o ir kaltinamo!o teiss buvo lygios, bet pagal
klasin prin#ip5 6aktikai lygybs nebuvo. Cpa' tai ryku vagysts atve!u. /ada vagis pagautas su voginiu, tai, ar !is valstietis, ar
ba!oras, buvo pakariamas. 4ei be voginio : tai buvo skirtumas tarp valstie'io ir ba!oro: ba!oro kaltinimo atve!u !is atsigindavo
6ormaliai prisiek3s, valstie'io kaltinimo atve!u ne valstietis prisiekia, kad !is nekaltas, bet kaltinantis ba!oras su dviem pritar!ais
! prisiekia, ir valstietis nubaudiamas mirties bausme. Biuo atve!u ba!or priesaika buvo rodymas. @a!oro ir valstie'io priesaika
nra vienodos verts.
Nrodymai pasiym!o 6ormali(mu. ;statymai nustat, kokiu atve!u koki rodym reikia. -isas teismo pro#esas panaus
laybas. Pro#es 6orma pradio!e buvo laybos. Abi alys idsto savo reikalavimus ir savo teiginiams paremti pasiremia
liudyto!u parodymais arba aktu, raytu kur nors teismo knygose ar kuo kitu, po to padeda kepur3 prie teism5 ir lainasi, kad
liudyto!ai parodys, !og buvo atitinkamas nusikaltimas. Prieinga alis laybas priima arba nesutinka. 4ei nesutinka, tai kita alis
laimi savaime, nes laikoma, kad !i turi rodym5. 4ei priima laybas, tai klausiamas liudyto!as, kuriuo pasirm, ir sprendiama
taip, kaip !is parodys. /iti liudyto!ai nebuvo apklausiami. Danai alys sutikdavo apklausti t5 ar kit5 liudyto!5 arba viena alis
pasisi*lydavo priimti priesaik5. 4ei antro!i sutikdavo, tai po priesaikos byla buvo isprendiama. 4ei atsisakydavo, byl5
pralaimdavo. %eismo arba ali dalykas : iaikinti, kas turi priimti priesaik5 arba kieno liudyto!as turi b*ti apklaustas. Abie!
ali liudyto!ai nebuvo apklausiami, ! parodymai nelyginami. Nes pagrind5 sudar laybos, o rodym vertinim5 palikdavo
s5inei.
Hems gin2ai tur!o b*ti sprendiami vieto!e. %oks vietinis teismas vadinosi kuopa. /uop5 sudar pa'i gin'o ali paskirti
teis!ai. /iekviena alis tur!o pristatyti 2G liudyto! i vietini kaimyn tarpo. %eismas spr3sdavo, kurios alies liudyto!us
apklausti. Pirmenyb3 tur!o alis, kuri gali paremti savo preten(i!as dokumentu. %okiu atve!u prieinga alis i t 2G liudyto!
parinkdavo 0, kurie ir b*davo apklausiami. 4eigu !ie nepatvirtint 6akt, reik!o pristatyti 2G nau! liudyto!. 4ei alis atmesdavo
visus 2G liudyto!, turdavo rodyti, kodl !ais negalima pasitikti. Xia taip pat 6ormalus rodymas.
-isi teis!ai tur!o dalyvauti 'ia pat vieto!e ir ispr3sti gin'5. 4ei alis nesutinka su kitos alies teis! sprendimu, gal!o skstis
vietininkui. /uopos teismas yra liekana nuo sen laik, kai dar buvo sprendiami gin'ai tarp gen'i vieto!e.
%eismas rodym nerinko. 4ei vyko vagyst ir vagis sugautas su voginiu, tai su tuo voginiu !is ir pristatomas teism5. %eismas
mato rodym5 ir, !ei nra prietaravim, nustatyt statymo, vagis nuteisiamas. 4ei nra voginio, tai teismas t, kurie mat
vagyst3, neklausin!o ir laik !uos skund!ais, o ne liudyto!ais ir todl ! neklaus. 4ei nukent!3s tur!o pareig*no surayt5 toki
skund! apklausos protokol5, tai tada ! parodymai buvo patikimi. %eismas leido tokiu atve!u nukent!usiam kankinti vag, kad
!is prisipaint. @uvo nustatyta, kad kankinti galima F kartus per dien5. %eismas savo nuosprendio nevykd, o atiduodavo vag
pakarti nukent!usia!am. Nukent!3s turi vykdyti sprendim5, kitaip !is netenka Didio!o kunigaik'io malons.
-adinasi, teismas bylos esms neaikino, o sprend 6ormaliai. -alstybs organai, vietininkai, seni*nai baud tik tada, kai buvo
padarytas valstybinis nusikaltimas, paeista valdymo tvarka. Danai u nuudym5 byla nebuvo keliama, ypa' gimini tarpe.
@uvo vieai inomas nuudymo 6aktas ir udikas. Dl vis nusikaltim, kurie paeisdavo asmens asmenines ar turtines teises,
niekas, iskyrus nukent!us, bylos kelti negal!o.
>eodalinis teistumas tuo metu buv3s, neleido savivaliauti. Netgi baudiauninko 6eodalas neteis be teismo. 4ei b*davo
nuudymo, vagysts ar panaios bylos, 6eodalas skirdavo teis!us. -yras tur!o teis3 teisti savo mon5. %eis tas 6eodalas, kurio
dvare nusikalt3s gyveno.
/itas bylas sprend valstybinis teismas.
.ki E-. a. vidurio teismas nebuvo atskirtas nuo administra#i!os. %eis vietininkai, seni*nai.
11B) 1177) 11AAm. <ietuvos statut" ileidimas) strukt@ra.
Svarbiausi i raytini ,D/ teiss altini buvo
E-. a. ileisti 6eodalins teiss kodeksai : ,ietuvos Statutai. %eiss kodi6ikavimas buvo dsningas 6eodalins ,ietuvos valstybs
ir teiss raidos etapas. -alstybs valdymui #entrali(uoti ir krato politinei vienybei stiprinti reik!o kodekso, kuris vienodai
reguliuot santykius viso!e alies teritori!o!e. %eiss kodi6ikavim5 skatino ekonominis krato gyvenimas, amat ir prekybos
pltra, dideli ems plot traukimas *kio apyvart5, o tam reik!o turto perleidimo ir keitimo santyki vienodo detalaus
reglamentavimo. Atsivelgiant sudting5 ,D/ tarptautin3 padt, reik!o konsoliduoti ba!orus neatsivelgiant ! tikyb5 ir
turim5 turt5, sulyginti ! ir ,enki!os lkt teises ir tuo sustiprinti ,D/ po(i#i!as derybose su lenkais dl uni!os. @a!or
konsolidavimo reik!o ir baudiavos pltrai, kurie kl didel valstie'i pasiprieinim5. Svarbi ba!or luomo konsolidavimo
priemon buvo statuto, 6iksuo!an'io ba!or ekonomines ir politines teises ir utikrinan'io ! valdi5 valstie'iams, ileidimas.
Pagrindiniai teiss kodi6ikavimo rm!ai buvo ,D/ tarnybiniai ba!orai. Administruodami ir teisdami tarnybinius ba!orus, ponai
ba!orai taik paprotin3 teis3 savo nuoi*ra, danai piktnaudiavo savo padtimi, paeisdavo tarnybini ba!or teises.
4ausdamiesi negalintys tinkamai naudotis privilegi!uota padtimi valstyb!e dl to, kad !iems taikoma teis nebuvo 6orminta
raytiniu, lengvai kontroliuo!amu, visiems inomu ir suprantamu statymu, tarnybiniai ba!orai m reikalauti kodi6ikuoti teis3.
/odi6ika#i!a buvo suinteresuotas ir valdantysis sluoksnis, nesutar3s su tarnybiniais ba!orais tik dl turinio. Ponai ba!orai siek
Statute tvirtinti savo politin ir ekonomin viepatavim5, tuo tarpu tarnybiniai ba!orai reikalavo lygiateisikumo.
2729m. -ilniaus seime ba!orai kreipsi did! kunigaikt, kad ileist !iems statut5. 2711m. &ardino seime !ie vl papra
statuto.
11Bm. Pirmasis Statutas buvo priimtas -ilniaus seime. Statut5 sudaro 2F skyri, turin'i 19F straipsnius. Straipsniuose
aptariamos valstybins, baudiamosios, #ivilins bei kit teiss ak normos. 2 skyriu!e yra daugiausia didio!o kunigaik'io
statuso norm? 1 : ba!or karo tarnybos atlikimo normos, nors yra kai kuri baudiamosios ir ems teiss norm? F skyriaus
11
normos nustato ba!or teises ir laisves? 9 : normos, reguliuo!an'ios moter paveld!imo teis3 ir ! ileidim5 u vyr? 7 skyrius
reguliuo!a globos santykius? 0 : teismo pro#es5, N : atsakomyb3 u ba!or nuudym5, sumuim5 ir prievartavim5? G ir 8 :
reguliuo!a 6eodal ems nuosavybs ir kitus turtinius santykius? 2H : nustato keist u skolas dvar valdym5? 22 : atsakomyb3
u ba!or < pasiuntini, valstie'i ir nelaisv eimyniki nuudym5? 21 : atsakomyb3 u 6eodal turto pagrobim5 ir 2F :
atsakomyb3 u vagystes. Statuto altiniai buvo paprotin teis, ems privilegi!os ir romn teis.
Pirma!ame ,ietuvos Statute )pagrindini ,D/ statym s5vade+ nustatyta viepatau!anti pon padtis valstyb!e, teisintas
emvaldi 6eodal viepatavimas valstie'iams )valstie'i inaudo!imas+, sulygintos sta'iatiki ir katalik teiss. %eisikai
6orminta ,D/ valstybin bei visuomenin santvarka. %ai buvo savotika 6eodal konstitu#i!a, u6iksavusi visas ! laisves, teises
bei pareigas. Statutas sunormino ba!or tarpusavio santykius ir santykius su valdovu vairiose teiss srityse. 'eikm: tai
savotikas 6enomenas
6eodalin!e teis!e, puikus Auropos teiss ir kult*ros paminklas, kuriame atsispindi $umanistins renesanso id!os.
Pagal Pirm5! Statut5 ba!orai gavo nemaas teises, ta'iau !os nebuvo lygios su pon teismis. E-. a. pirmo!o!e pus!e
padid!o ba!or vaidmuo kariuomen!e ir kaip valstie'i valdyto!, be kuri sutikimo didysis kunigaiktis negal!o valstie'i
apmokestinti. @a!orai seime nuolat pra papildyti Statut5 ir tvirtinti ! nau!as teises. Po . Statuto ileidimo ponai ir toliau
administruodavo ir teisdavo tarnybinius ba!orus, todl ie m reikalauti Statuto patais. %aip pat ir nepasitenkinimas
usit3susiu karu dl ,ivoni!os suaktyvino nau!o Statuto rengimo ir primimo darbus. 2779m. didysis kunigaiktis kartu su
Pon taryba sutiko sudaryti komisi!5 Statutui peri*rti. /omisi!a pareng AntrEj( StatutE, kuris buvo priimtas 2700 metais
-ilniaus seime. Antrasis ,ietuvos Statutas susid!o i 29 skyri, FG0 straipsni.
4ame u6iksuotas ,D/ savarankikumas bei teritorinis vientisumas? tvirtintos ,D/ E-. a. vid. re6ormos )administra#in,
teismin, seimo+? tvirtintas valstie'i vertimas baudiauninkais ir ! inaudo!imas? ba!orams suteikta teis dalyvauti valstybs
valdyme ir !ie paskelbti lktomis. Ponai neteko iimtini politini teisi. .. Statutas < ba!or demokrati!os teisinis pagrindas,
nes tvirtino vieningo ba!or luomo, turin'io vienodas teises ir privilegi!as, atsiradim5.
Bis .. Statutas patenkino ne visus, stipr!ant ba!or diktat*rai, !is buvo kei'iamas ir papildomas. @a!orai reikalavo visus
laim!imus rayti Statut5 )ba!orai visokeriopai stengsi perimti ini#iatyv5 rengiant nau!us Statuto straipsnius, kad ie galutinai
sulygint ekonomines ir politines ba!or bei didik teises+. %ad 2708m. ,iublino seimas sudar komisi!5, kuri tur!o suderinti ..
Statut5 su ,enki!os 27H0m. ,askio Statutu ir pristatyti ! eiliniam seimui tvirtinti. /omisi!a susid!o tik i ,D/ atstov. %ai
patvirtino ,D/ savarankikum5 teiss k*rimo srity!e.
,,, Statutas patvirtintas didio!o ,ietuvos kunig. Iygimanto ... -a(os !o kar*navimo metu 27GGm. Statut5 sudar 29 skyri,
suskaidyt 9GG straipsnius.
2 skyriaus normos nustat didio!o kunig. teisin status5, ba!or atsakomyb3 u valstybinius nusikaltimus, t.p. sureguliavo kai
kuriuos nuosavybs teiss, ratvedybos ir teisingumo vykdymo santykius.
1 skyriu!e reglamentuota 6eodal karo tarnyba ir atsakomyb u karinius nusikaltimus. F sk. : ba!or teiss ir laisvs, dvasinink
gin' su pasaulie'iais 6eodalais nagrin!imo tvarka, paviet seimeli organi(avimas ir kompeten#i!a? 9 sk. reglamentuota teism
sistema ir teisingumo vykdymas? 7 skyriaus normos nustat moter paveld!imo teis3 ir reglamentavo ! ileidim5 u vyr. 0
skyriu!e reguliuoti globos santykiai, N : turtiniai santykiai, G : paveld!imo santykiai. 8 skyriaus normos reglamentavo
pakamario teismo organi(a#i!5 ir veikl5, ems nuosavybs santykius. 2H skyriu!e reguliuoti ve!ybos ir mediokls plot bei
kit naudmen panaudo!imo santykiai. 22 skyriu!e nustatyta atsakomyb u ba!or nuudym5, sumuim5 ir prievartavim5. 21 :
atsakomyb u ba!or valdini nuudym5 ir sueidim5, pabgusi valstie'i ir kit priklausom moni slpim5. 2F :
atsakomyb u vagystes, 29 : atsakomyb u vairius, daugiausia turtinius nusikaltimus.
... ,ietuvos Statute galutinai patvirtintas valstie'i baudiavinimas? nustatyta pavieto seimeli darbo tvarka? nustatyta
teism sistema ir ! 6ormavimo tvarka? teisintos -ilniaus konvoka#i!os ),ietuvos seimai, atsirad3 27NNm.+, !os buvo aukiamos
svarbiems valstybs klausimams spr3sti, per kurias reiksi ,ietuvos suverenitetas? paskelbta ,ietuvos pilietyb: visos
karaliaus dovanos tur!o b*ti skiriamos tik ,ietuvo!e gimusiems ir turintiems paveld!imo teis3 asmenims )nors vliau atsirado
prieraas, kad lenkai ,ietuvo!e nelaikytini svetimaliais+. 'eikm: sulygintos ,ietuvos ba!or ir didik teiss bei privilegi!os,
dar labiau susilpninta #entrin valdia? statymikai teisinta vietini 6eodal taka valstybs gyvenime ),D/ tapo ba!orikos
demokrati!os valstyb+.
... Statutas buvo patvirtintas ne kaip !ungtins valstybs, bet kaip ,D/ statymas, toks !is ir buvo saugomas. 4is galio!o iki
2G9Hm.
,ietuvos Statutai buvo brandios ,D/ teisins minties vaisiai.
1;
<D4
Statut" baudiamoji teis: 2+ nusikaltimas apib*dinamas kaip gdingas poelgis, kaip papro'io ar statymo paeidimas, o
nusikaltlis padaro al5 ar skriaud5 nukent!usia!am ir privalo pirmiausia u tai !am atlyginti. 1+ baudiamosios atsakomybs
pagrindas buvo didio!o kunigaik'io nustatytos visuomenins tvarkos paeidimas ir padaryta nukent!usia!am skriauda.
1F
@ausm buvo dvilyp: atlyginimas nukent!usia!am u padaryt5 skriaud5 ir bauda didio!o kunigaik'io idui arba ba!orui, kuris
teis nusikaltl. Pinigin bauda buvo tri! r*i: 2+galvin )priklaus nuo nukent!usio!o luomo+? 1+ smurto, skiriama u ba!or
dvar upuolim5? F+ kompensa#i!a, skiriama u sueidim5, ieidim5, turto pagrobim5. Nustatyta,kad niekas be kalts neturi
nukentti. > sunkius nusikaltimus, t.y. u valstybs idavim5, de(ertyravim5 i karo lauko, pareig*n nuudym5, plim5 ir
pakartotin3 vagyst3, buvo skiriama mirties bausm pakariant. > ba!or nuudim5 valstie'iai baudiami mirties bausme.
Statutuose minima ir kal!imo bausm iki 0savai'i)u did.kunigaik'io sprendim paniekinim5, teis!o eidim5. =inimi
valstybiniai nusikaltimai)valdovo eidimas ar !o didybs idavimas+, u kuri vykdyma baudiama mirties bausme, atimant
garb3 ar kon6iskuo!ant turt5. Statutuose nustatytas kvali6ikuotas, t.y. vyro ar monos, tvo, motinos arba giminai'io nuudymas,
baudiama mirties bausme, ir paprastas nuudymas. @uvo aikus luominis bausmi politikoas prin#ipas )nuud3s paprast5
mog ba!oras baudiamas galvine bauda, o paprast5 mog baud mirties bausme vien u ba!oro sualo!im5+. &rietai
baudiama u grupinius nusikaltimus. > nuudym5 dl neatsargumo reik!o mokti ipirk5 ir su dviem liudyto!ais prisiekti,kad
tai vyko dl neatsargumo. Statutai visapusikai reglamentavo vagyst3 ir turto grobim5. Nusikaltim r*ys: a+nusikaltimai prie
valdov5)valdovo rat klasto!imas, pabgimas prieo em3+? b+kariniai )vengimas atlikti karin3 tarnyb5 ir t.t+? #+nusikaltimai
teisingumui )apm teis! ir kit teismo tarnauto! nusikalstam5 elges+ ir kt.
(tatut civilin teis: buvo kelios ems nuosavybs 6ormos: 2+ 27a. pr. susi6ormavo did. kunigaik'io domenas? 1+
tvoni!a : paveldimas ems valdymas, kuris tapo pagrindine ems nuosavybs 6orma? F+ pirkta em : tai antra ems
nuosavybs 6orma. Nuo vis emvaldos r*i ba!orai tur!o atlikti karo tarnyb5 ir pagal Ant5! ,ietuvos Statut5 !ie tur!o teis3
disponuoti visa turima eme. Suteiktin, arba utarnauta, em buvo tokia valda, kuri5 didysis kunigaiktis ar stambus ponas
ba!oras duodavo kaip atlyginim5 u nuopelnus arba su s5lyga, kad gav!as atliks karo ar kitoki5 tarnyb5. /iekvieno ba!oro em
susid!o i dvaro ems ir valstie'i turimos ems. Pagal Antr5! ir %re'i5! Statutus ba!orai tur!o teis3 laisvai disponuoti savo
eme, !ie gal!o !5 parduoti, dovanoti, urayti ir t.t. Statutai pripaino ems bendros nuosavybs institut5. @endrasavininkis
tur!o teis3 reikalauti iskirti !am priklausan'i5 turto dal. Prievolin teis: ems ir valstie'i *ki perleidimo sutartys buvo
sudaromos odiu, vliau ratu, nurodant ir liudyto!us. /itos sutartys sudaromos odiu. Pagal Statutus prievoles reik!o atlikti
asmenikai. @uvo inomos pirkimo<pardavimo, nuomos, keitimo, pasaugos ir paskolos sutartys. @a!orai tur!o teis3 laisvai
inuomoti smukl3, mal*n5, mik5. Praradus saugom5 turt5, u ! reik!o mokti. Paveld!imas: vyr ir moter paveld!imo teiss
nebuvo lygios, nes vyrai atlikdavo karo tarnyb5. Statutai skyr tvo ir motinos turt5. %vo turt5 pavelddavo s*n*s, o dukterys
tur!o teis3 gauti ketvirtadal tvo palikimo kaip krait.. !ei nebudavo s*n, vis5 ba!oro turt5 pavelddavo lygiomis dalimis
dukterys. @uvo inomas ir testamentinis paveld!imas. %estament5 sudarydavo ratu, dalyvau!ant liudyto!ams. %estamento
negal!o palikti nepilname'iai, vienuoliai, baudiauninkai ir asmenys, kuriems per teism5 atimtos turtins teiss. S*nui ir dukrai
tvas gal!o nepalikti nieko, !eigu !ie tvus mu, eikvo!o ! turt5, negyn ! teisi, nesuteik pagalbos senatv!e. -alstie'i turt5
taip pat pavelddavo s*n*s. 4eigu s*n nebudavo, tai turtas tekdavo ba!orui.
(tatut )eimos teis& moterys ir merginos tur!o teis3 draug patarimu laisvai itekti. %a'iau tur!o gauti tv, o !eigu
! nebuvo, < dds arba broli sutikim5. > io reikalavimo nevykdym5 !os netekdavo teiss gauti krai'io ir paveldti motinos
turto. Santuoka buvo 6orminama bany'io!e pagal kanon teis3. Santuok5 panaikinti gal!o tik banytinis teismas. %vas
skirdamas itekan'iai dukrai krait, paimdavo i ento rat5, kuriuo is tre'dal savo turto skirdavo krai'iu, t.y. garantuodavo
krait savo turtu. 4eigu tokio rato !aunosios tvai negaudavo, tai, vyrui mirus, mona negal!o atgauti krai'io, nes tas turtas
buvo gr5inamas tvo *k. /ai tvas mirdavo neileid3sdukter u vyr, !oms kraitis buvo duodamas pagal testament5. Nesant
turto tiek, kiek buvo nurodyta testamente, broliai tur!o duoti seserims krai'io vien5 ketvirtadal dvaro. 4eigu dukt itekdavo
be krai'io tvui esant gyvam, tai po !o mirties neturdavo teiss iekoti krai'io. Statutai draud santuok5 tarp pirmosios eils
giminai'i. > dvigub5 santuok5 numatyta mirties bausm. &loba buvo skiriama nepilname'iams vaikams: berniukams iki 2G
met, o mergaitms iki 2F met. &loba gal!o b*ti paskirta ir nepilname'i vaik turtui. &lob!5 tvas paskirdavo testamentu.
4uo b*davo dd, vyresnysis brolis ir iaip geras mogus. &lob!as ilaik ir mok vaikus atsivelgdamas i ! turto dyd. >
r*pinim5si vaikais glob!as gaudavo deimt5!5 dal vaik *kio pa!am. &lob!as atsak u padarytus vaik turtui nuostolius.
1A.
<D4O<ietuvaP
Statut" teismo pro/esas& pro/eso eiga) (rodym" r@ys) teismai) apelia/ijos raida.
'usijos teis
@i(anti!os teiss taka /i!evo "usios teisei.
K"us tiesaR, pagrindins !os redak#i!os ir bruoai: nuosavybs, prievolin, santuokos, baudiamo!i
ir teismo pro#eso teis.
'usijos teis
%iesiogiai rusai su @i(anti!os teise susipaino per karo ygius, sudarindami taikos sutartis, prekiaudami. @et didiausia
@i(anti!os taka "usi!os teisei pasireik per krik'ionybs primim5. @any'ia tur!o didel3 tak5 @i(anti!os kult*ros ir teiss
poveikio stipr!imui "usi!o!e. . pradi vienintelis teiss altinis buvo papro'iai. Pirmasis raytinis teiss altinis atsirado
ikaro po krikto tikintis kad tai pads sustiprinti bany'ios tak5. %ai buvo /i!evo ems papro'iai, papildyti kunigaik'i
statymais ir teism sprendimais. Surinkti 22 a ir pavadinti rus tiesa. Cra trys redak#i!os: %rumpo!i, pati seniausia? Pla'io!i,
kunigaik'i teiss norm susistemintu rinkinys ir Sutrumpinto!i i pla'iosios, teis pritaikyta pakitusiems poreikiams. Svarbus
skirtumas nuo raytini barbar altini buvo tas kad rus tieso!e urayta teise buvo teritorin o ne gentin. %rumpo!o!e
redak#i!o!e daugiausia straipsni buvo skiriama nusikaltimams ir bausmms, vlesnse redak#i!ose daugiau dmesio skiriama
#ivilinei teisei. %uo laikotarpiu nebuvo bendro termino nuosavybs teisei nustatyti, ta'iau nuosavybs teis buvo skiriama nuo
turto valdymo. Nuosavybs teiss ob!ektais buvo pripastama tiek kilno!amas tiek nekilno!amas turtas. @uvo numatytos baudos
u ems rib sugadinim5. . pradi pagrindiniai ems sigi!imo b*dai buvo laisv emi dirbimas, vliau !5 imta tiesiog
19
ugrobinti i bendruomeni. Pamau tokia em virto paveldima ir vadinosi tvoni!a. Daug dmesio skiriama prievolms
atsirandan'ioms i sutar'i. Sutartys buvo sudaromos odiu, !ei sutarties vert didesn nei F grivinos, vieai. Pirkimo
pardavimo sutartis buvo odinis susitarimas ir daikto perdavimas. Perkant vertingesn daikt5 tur!o dalyvauti kviestiniai.
Pirk!as tur!o teis3 nutraukti sutart. Sutartis gal!o b*ti niekine )kai parduodamas pardave!ui nepriklausantis daiktas+.
"us tieso!e minimas bankrotas, !is gali b*ti tri! r*i: atsitiktinis, piktybinis ir neatsargus. Paskolos nuo panaudos statymai
neskyr. ;statymikai buvo numatytos pal*kanos, kurios priklausomai nuo ob!ekto vadinosi skirtingai. Paskolos ob!ektai
daniausiai b*davo ems *kio produktai arba pinigai. Paskola kreditoriui suteikdavo teis3 skolinink5. Samdos sutartis
suteikdavo samdyto!ui teis3 samdinio asmen. Santuokos ir eimos teis3 reguliavo bi(anti!os teiss normos. @uvo s5lygos
galio!an'iai santuokai: amius, laisva valia, tv sutikimas, kitos santuokos nebuvimas, tas pats asmuo gal!o turti ne daugiau 1
santuok. Imona patekdavo vyro valdion, !os atsinetas turtas po !os mirties tekdavo pdiniams. .tuoka buvo leidiama dl
neitikimybs arba sutuoktinio dingimo. Beimos turt5 pavelddavo tik s*n*s. \k pavelddavo !aunesnysis s*nus. Nesant s*n
priklausom valstie'i turtas tekdavo kunigaik'iui, o ba!or turt5 gal!o paveldti dukros. @uvo inomas testamentinis
paveld!imas. @audiamo!i teis. Deliktins prievols nuo nusikaltim nebuvo skiriamos ir buvo vadinamos vienodai<
skriauda. %ai buvo bet kuris visuomenins tvarkos paeidimas )prie asmen ir turt5+. Skriauda buvo suprantama tik kaip
materialins alos padarymas. %ai b*dinga primityvia!ai teisei. @i(anti!os dvasininkai propagavo nau!5 6ormalin nusikaltimo
supratim5. "us tieso!e minimas bendrininkavimas vagiant. %a'iau nebuvo baudiamosios atsakomybs ribo!imo dl amiaus
arba nepakaltinamumo. @uvo skiriamas paprastas nuudymas ir kvali6ikuotas. ;vair*s k*n sualo!imai buvo laikomi
eidimais. . turtini nusikaltim didiausias dmesys buvo skiriamas vagystei, iskiriant kvali6ikuotas vagysts r*is< i udar
trobesi ir arkliavagyst. /vali6ikuotu nusikaltimu buvo laikoma naminio gyvulio umuimas, kluono padegimas, rast arklio,
ginkl, drabui pasisavinimas. .ki 22 a buvo pripastama artimiausi onini giminai'i krau!o kerto teis. Nukent!usysis
pats galdavo atkeryti u save arba reikalauti pinigins kompensa#i!os ir gydimo ilaid padengimo. >draudus krau!o kert5
buvo nustatytos tokios bausmi r*ys: mirties bausm, Kivarym5 ir igrobim5R, pinigin bauda ir atskirais atve!ais savateismis.
Pinigins baudos susid!o i dvie! dali: baudos )kunigaik'iui+ ir kompensa#i!os )nukent!usia!am+. @auda u sunkius
nusikaltimus buvo vadinama vira ] 9H givin. /iek vir reikdavo mokti priklausydavo nuo nuudyto!o so# padties. @ausm
u kitus nusikaltimus buvo vadinama pardavimu. > banytinius nusikaltimus buvo skiriama banytin bausm< epitimi!a.
%eismo pro#esas. Auk'iausia teismo instan#i!a buvo kunigaiktis. %aip pat buvo vietiniai teis!ai, miestuose< miesto seni*nai,
kaimuose< virai'iai. /unigaiktis pirmiausia teis ba!orus bet ! galdavo kreiptis ir vietos teism sprendimais nepatenkinti
asmenys. %eisminiam pro#esui b*dingas rungimasis. ;rodymais buvo laikoma prisipainimas, liudyto!ai, ordali!os, priesaika.
<D4
Pagal statutus nukent!usysis tapo prane!u, o kaltinamasis tyrimo ob!ektu. 4am buvo galima tik gintis, o ne rungtyniauti teismo
pro#eso metu. %eismo pro#esas tapo i rungtyninio tapo tiriamuo!u. Nusikaltlis gal!o b*ti sulaikytas nusikaltimo vieto!e arba
iaikintas vliau. Priklausomai nuo to byla prasiddavo dve!opai. Sugautas vieto!e buvo vedamas teism5 ir teisiamas
nukent!usio!o rodym pagrindu. Nesugautas buvo iekomas ir kvie'iamas teism5.baudiama!ai bylai buvo senaties terminas.
@yla buvo keliama nukent!usio!o arba urdo. @uvo numatyta kad atsakovas gali b*ti pakeistas kitu asmeniu. @uvo numatytos ir
ali neatvykimo teism5 pasekms, daniausiai tai byla buvo isprendiama atvykusios alies naudai. ;rodymai teismo pro#ese
buvo priesaika, liudyto! parodymai, daiktiniai rodymai, dokumentai, prisipainimas. -yravo 6ormali rodym teori!a.
,iudyto! rodym svarumas priklaus nuo ! luomo ir skai'iaus. ,iudyto! parodymai buvo ypa' svarb*s sprendiant ems
gin'us. Statutas draud be pagrindo apkaltinti iekovo liudyto!us neob!ektyvumu. 2718 statutas numat apelia#i!os galimyb3. 4ei
pro#eso alis laik kad teismas sprend byl5 ne pagal statut5, !i tur!o teis3 skstis did! kunigaikt arba pon taryb5. 4ei
skundas buvo pagrstas neteisingai byl5 isprend3s teis!as tur!o alies nuostolius. 4ei skundas budavo nepagrstas alis
mokdavo teis!ui u eidim5. /ol byla sprendiama teisme nei viena alis netur!o teiss apeliuoti didia!am kunigaik'iui
arba pon tarybai. Sksti buvo galima tik neteising5 sprendim5. Apelia#inio skundo padavimas nesustabdydavo teismo
sprendimo vykdimo. Statutas draud kelti byl5 be pagrindo arba !au ispr3st5 byla kelti antr5 kart5.
1B
'usijos *eis
17.Bm. QSoboro Statutas8.
JSoboro StatutasK : tai pirmas spausdintas rus statym rinkinys. 4o atsiradim5 tako!o noras bent kiek sutvarkyti statymus,
panaikinti prietaravimus bei surinkti !uos vien5 rinkin. Nemaa dalis staripsni yra tiesiogiai perrayta i ,ietuvos 27GGm.
Statuto arba bent !au kokia nors norma yra pasiskolinta. %aip pat JSoboro StatuteK galima rasti taisykli pasimt i J"us tiesosK
ir kit statym pasirodiusi po isivadavimo i mongol : totori.
JSoboro StatutasK susid!o i 17 skirsni, suskirstyt 80N staripsnius, ta'iau !ie nebuvo idstyti laikantis kokios nors aikios
sitemos, taip pat neivengta ir ka(uistinio pob*dio norm.)Statutas patvirtino, kad rus statym leidybos te#$nika buvo
atsilikusi nuo to meto -akar europos.+
Statutas smulkiai regloamenmtavo 6eodalins emvaldos 6ormas: #aro domen5, tvoni!as, tarnybinius dvarus, bany'ios emes.
%eiss institutai:
17
Sutar'i. JSoboro StatutasK mibn!o pirkimo ir pardavimo, main, dovano!imo, pasaugos , nuomos ir kt. Sutar'i r*is. Didel3
reikm3 teik sutar'i 6orminimui, o ypa' rati!kai sutar'i sudarymo 6ormai, o kai kurioms svarbiausioms nustatytas netgi
o6i#ialus ! patvirtinimo arba registravimo reikalavimas.
,aidavimas ir keitimas buvo priemons sutar'i vykdym5 utikrinti.
Prievolms utikrinti pereita prie skolininko turto )inotas ir nekilno!amo turto keitimas+. @et atsakomyb nebu#vo visikai
indviduali: vienas u kit5 prival!o atsakyti sutuoktiniai bei tvai ir vaikai.
Bis statutas draud pro#entin3 paskol5. Sti#$ins nelaims atve!u buvo numatoma atidti skolos mok!im5 F metams.
Paveld!imo. %estamentui )Jdvasiniam ratuiK+ sudaryti buvo nustatyta tam tikra ratika 6orma, buvo galima sudaryti odiu,
bet tik ventiko akivai(do!e. %estatoriaus vali5 ribo!o luominiai prin#ipai: testamentu galima palikti tik pirktines tvoni!as ir
kilno!am5! turt5. &iminins ir suteiktins tvoni!os gal!o atitekti tik tos pa'ios gimins nariams. Dukros pavelddavo tik !ei
nra s*n. %arnybinius dvarus pavelddavo tik s*n*s. Pavesti ems nebuvo galima nei #erkvei, nei vienuolynui.
Nusikaltimo ir bausms. Statutas nepateik bendros nusikaltimo sampratos, ta'iau i straipsni turinio galima nuspr3sti, kad
nusikaltimas : tai #aro valios ir statym paeidimas. Skiriami nusikaltimai ir #ivilins teiss paeidimai )reikalau!a atlyginti
al5+. %aip pat skyr ty'inius nusikaltimus ir nusikaltimus i neatsargumo )ty'inis nuudymas : mirties bausm, nety'inis
nuudymas : nuplakdinimas ir kale!imas+. %a'iau statutas nelabai tiksliai skyr atsitiktin nebaudiam5 veiksm5 nuo atsargumo.
>simenama ir paie b*tin5!5 gint bei b*tin5! reikalingum5.
Statute konkre'iai kalbama apie kurstym5, slpim5 ir pad!im5. Numatytos grietesns bausms nusikalstantiems pakartotinai.
Daug dmesio skirta tikybiniams nusikaltimams )pv(. Dievo niekinimas, prievarta ar apgaule privilio!imas musulmon
tik!im5 : sudeginimas+. Skiriami ir valstybiniai nusikaltimai )#aro didenybs eidimas, s5mokslo ir maito organi(avimas :
mirties bausm+. Detaliai reglamentuota atsaklomyb u nusiengimus valdymo tvarkai. > teisme duotus melagingus
parodymus taip pat numatomos bausms.
Atsakomyb nustatyta u nusikaltimus asmeniui, turtui bei dorovei.
@ausms, skirtos u kriminalinius nusikaltimus, labai iaurios, nes bausme siekta bauginti. =inima ne tik paprasta mirties
bausm, bet ir kvali6ikuoto!i : kaul trupinimas ir pan. Pla'iai taikytos ir k*no bausms, kalinimas, itrmimas alies
pakra'ius. @audos taikytos retai.
JSoboro statutasK )papildomas ir taisomas+ galio!o iki E.E a. pirmosios puss.
"usi!os teiss moderni(avimas E.Ea. 4ud!imas u rus teiss moderni(avim5 prasid!o E.Ea.pr )Maro Aleksandro . ministro
=.Speranskio darbais+. Darbas buvo t3siamas valdant #arui Nikola!ui .. Nepatenkintas ;statym leidybos komisi!os veikla, !is !5
panaikino ir vieto! !os steig Antr5! skyri.
=.Speranskis, #aro pavedimu, pareng statym tvarkymo plan5: 2+ surinkti visus esamus teiss aktus?1+ susisteminti
galio!an'ius statymus?F+ parengti nau!5 teisyn5, atsivelgiant gyvenimo poreikius )ta'iau #aras sutiko tik sudaryti galio!an'i
statym ! nekei'iant s5vad5 ir atsisak F+. "engiamo teisyno tikslas buvo tik sutvarkyti galio!an'ius statymus, 'ia ir buvo
atsisakoma pa'ios moderni(avimo id!os.
"usi!os statym rinkinys.2GFH m. ispau(dintas JPilnas "usi!os imperi!os statym rinkinysK, !is buvo =.Speranskio moni
darbo re(ultatas. ; rinkin !o rus teiss aktai, ileisti nuo 2098m. iki 2G17)Nikola!aus . ate!imas sost5+, ta'iau nepateko dar
laikomi slaptais aktai. @uvo paskelpos 1 rodykls : #$ronologin ir dalykin)kad lengviau b*)t naudotis+.
"usi!os imperi!os statym s5vadas. . J"usi!os statym rinkinioK buvo irinktos 2GF1.H2.H2 galio!an'ios normos, pataisytios,
panaikinti prietaravimai ir kt. . ios mediagos 2GF1m. buvo paskelbtas J"usi!os imperi!os statym s5vadasK)sigalio!o
2GF7.H2.H2+. S5vadas suskirstytas tomus bei knygas, remiantis teioss dali!imu vie5!5 ir privatin3. S5vade skelbiami
statymai neapm vis gyvenimo sri'i, taip pat kai kur iliko ka(uistinio pob*dio statym. /elet5 kart is s5vadas buvo
papildomas)2G91m, 2G7Nm+ileidiant atskirais tomais. Paskutin pilna o6i#iali laida pasirod 2G8Fm., nors s5vadas galio!o net
iki 282Nm. /artu su io s5vado rengimu buvo pradtas karini teiss akt sisteminimas.
Biuo darbu buvo grei'iau atlikta rus teiss konsolida#i!a nei re6orma#i!a.
C.
Bendrosios teiss Oanglosaks"P tradi/ija
Anglijos teis
1. AN-<,!?S *0,SG
/ONS%.%>M.NT %A.ST
4onstitu/ins monar/5ijos (vedimas. 4au nuo E-.. a. pradios Angli!os Parlamente usime(g ir greitai m atrti iki to laiko
buv3 labai nedideli prietaravimai karaliaus valdiai. -isuomen3 er(ino karalik! monopoli! sistema, valstybinis gamybos
reglamentavimas, mokes'i politika ir ypa' karaliaus politika religi!os srity!e: religiniai atskal*nai, pirmiausia protestantai, sto!o
prie karali kaip !iems primetamos anglikon bany'ios galv5, o karalius savo ruotu persekio!o !uos.
10
Dl vis i prieas'i parlamente susidar ir spar'iai m stiprti opo(i#i!a. 4ai aktyvinant savo veikl5, 201G m. parlamentas
prim garsi5!5,, Teis.s )eti+i*=>. 4a pamginta atgaivinti demokratines Didiosios laisvi #$arti!os id!as, kurias opo(i#i!a vertino
kaip ribo!an'ias tautos labui karaliaus valdi5.
Opo(i#i!ai parlamente stipr!ant, /arolis . !o @endruomeni r*mus 2018 m. paleido, bet dl kilusi 6inansini sunkum, taip pat
su kilus prie anglikonyb3 kotams, 209H m. lapkri'io F d. buvo privers tas !uos vl suaukti. Posdiav3s daugiau nei 21 met
)iki 207F m balandio 1H d.+, is Angli!os parlamentas istori!5 !o .lgo!o parlamento pavadinimu.
.lga!ame parlamente nuo pat pradios susi6ormavo dvi politins srovs:
< karaliaus ir senosios tvarkos alininkai, susidedantys daugiausia i 6eodalins aristokrati!os, anglikon dvasininki!os ir
burua(i!os, vienaip ar kitaip susi!usios su karaliaus prekybinmis opera#i!omis, atstov #kavalieriai'?
< opo(i#i!a, parlamento alininkai, sto!3 u re6ormas, susidedantys daugiausia i burua(i!os ir nau!osios ba!ori!os daugumos
atstov #)uritonai'. uos rm liaudis.
.lgasis parlamentas nuo pat savo veiklos pradios atmet !am si*lom5 bendradarbiavimo su karaliumi program5, grietai ! kritikavo
ir per pirmuosius dve!us tre!us savo darbo metus prim kelet5 valstybei labai reikming konstitu#ins reikms teiss akt.
Parlamentas prisim auk'iausi! valstybs pareig*n apkaltos #im)i3mento' teis3, kad karalius negalt dar kart5 paleisti
@endruomeni r*m, 2092 m. vasario 27 d. buvo priimtas @ktas ne)atogumams, atsirandantiems d.l ilgalaiki )rotar)i
tar) )arlament su4aukimo, i4vengti5 # ,, Trimetis aktas>', kuriame sakoma, kad Jblogiui igydyti^ parlamente turi b*ti
aukiamas bent vien5 kart5 per metus, o blogiausiu atve!u bent kart5 per tre!us metus. 2092 m. liepos 7 d., ileidiant
2la)tosios tarybos veiklos reguliavimo ir teismo, )a)rastai vadinamo ;vaig/d/i rAmais, )anaikinimo akt= ^, karalius buvo
savotikai nuginkluotas: aktas skelb Jbes5lygik5 ir visik5^ Ivaigdi r*m, taip pat paties karaliaus, Slaptosios tarybos
ir kit nepaprast! teism !urisdik#i!os, teisi valdios panaikinim5.
Dl i, taip pat kit .lgo!o parlamento ileist akt karaliaus valdia iki 2091 m. vidurio tapo tiek reglamentuota, tiek priklausoma
nuo parlamento, kad i esms Angli!a i absoliutins monar#$i!os virto konstitu#ine monar#$i!a. .r tai buvo pasiekta legaliai,
parlamentiniu, Jkonstitu#iniu^ keliu.
'espublikos paskelbimas. -os tik buvo pasiektas karaliaus apribo!imas, baigsi opo(i#i!os vienyb, tapo akivai(di politin
puriton di6eren#ia#i!a. .siskyr )resbiterionai, inde)endentai ir leveleriai.
Savo politini prieinink stovyklos skilimu ryosi pasinaudoti karalius. Pasitrauk3s iaurin3 Angli!5, kur ba!ori!os dauguma
liko !am itikima, !is 2091 m. prad!o pilietin kar5 su parlamento alininkais Angli!o!e kuriam laikui atsirado dvi valdios <
karaliaus ir ! rmusiu kavalieri bei parlamento ir !o alinink Japskritgalvi^ < kiekviena veikusi savo kontroliuo!amo!e
valstybs teritori!os daly!e. Pradin karo stadi!a parlamentui susiklost neskmingai. Bio!e situa#i!o!e vienas independent ly<
deri O. /romvelis msi plataus parlamento ginkluot! pa!g reorgani(avimo. Pagal !o sukurt5 Jnau!5! model^ karius imta
verbuoti i karo baigtimi suinteresuot visuomens sluoksni )laisv! valstie'i, amatinink+, kariams diegta drausm ir
s5moningumas, karininkus pradta skirti i gabiausi kari. "e6orma pasirod esanti e6ektyvi. /araliaus kariuomen pralaim!o.
Deiniuosius ivi!us i parlamento, skelbiama, kad @endruomeni r*m nutarimai tur statymo gali5, nors karalius arba ,ord
r*mai su !ais ir nesutikt. % pa'i met sausio FH d. spe#ialiai sudaryti Auk'iausie!i teismo r*mai, kaltindami karo parlamentui
ir tautai suklimu, karaliui /aroliui Stiuartui nukirto galv5.
/ovo 28 d. spe#ialiu aktu buvo panaikinti ,ord r*mai. )%5 pa'i5 2098 m. kovo 28 d. @endruomeni r*mai ileido reik4ming=
@kt= d.l @ngli*os )askelbimo laisva valstybe>, kuri skelbiama, kad Angli!a ir !ai priklausan'ios valdos ir teritori!os nuo iol
b*sian'ios valdomos Jkaip respublika ir laisva valstyb^, be karaliaus ir ,ord r*m+.
"espublikos Angli!o!e vedimas buvo vykis, tur!3s reikms visai Auropai: viduramikoms id!oms apie dievik5 karali
valdios prigimt buvo prieinamos id!os apie taut5 kaip vienintel valdios altin, apie !os teis3 alinti i valdios
netinkamus mones.
;statym leidiamo!i valdia respubliko!e ir toliau priklaus Jtautos atstovams parlamente^, t. y. .lgo!o parlamento
@endruomeni r*mams, o vykdomo!i valdia buvo pavesta -alstybs tarybai, parlamento skiriamai ir !ai atsakingai.
-adovau!an'i5 politin3 !g5 respubliko!e sudar independent5
"espublikos padt sunkino ne tik kilusi 6inansin kri( ir badas, bet ir karas su Airi!a ir Bkoti!a.
Protektoratas. =gindami sustiprinti valdi5 ir stabili(uoti politin3 padt, independentai ryosi ikelti valstyb!e autoritarin
prad5. %am tikslui kariuomens karinink taryba, artima O. /romveliui, 207F m. gruodio 2F d. paskelb dokument5,
pavadint5 @ngli*os, 6koti*os ir @iri*os valstybi ir *oms )riklausan3i vald valdymo Borma5, arba tiesiog J -aldymo rank >.
%ai buvo pirmasis ir vienintelis raytins Angli!os konstitu#i!os mginimas.
,aikydamas ginkluot5sias pa!gas pagrindiniu valdios rams'iu, J-aldymo rankis^ )1N str.+ nustat konkre'ias kasmetines sumas,
reikalingas !oms ilaikyti, ir numat, kad be lordo protektoriaus sutikimo !os negali b*ti parlamento mainamos.
J-aldymo ranky!e^ buvo nurodoma, kad lordu protektoriumi iki gyvos galvos pripastamas O. /romvelis, o vliau lordo
protektoriaus pareigyb3 tur!usi rinkti %aryba )11<1F str.+.
-ien r*m parlamentas tur!o b*ti sudaromas rinkim b*du. Deputatai tur!o b*ti renkami remiantis auktu, bet i prigimties !au
ne 6eodalinio pob*dio turto #en(u. Nustat3s, kad %arybos nari skai'ius gali svyruoti nuo 12 iki 2F, J-aldymo rankis^ )17 str.+
ivardi!o 27 %arybos nari pavardi ir nurod, kad, kuriam nors i ! mirus ar pasitraukus, kiekvien5 atsiradusi5 vakansi!5
1N
parlamentas rinks 0 kandidatus, i kuri pati %aryba atrinks 1, o i pastar! lordas protektorius tvirtins vien5 nar. %ai
svarbiausios J-aldymo rankio^ nuostatos.
207G m. O. /romvelis mir. ; Angli!os sost5 pakviestas nuudyto!o /arolio . s*nus, pasivadin3s /aroliu .., 200H m. balandio 9
d. pasira sutink5s su !am pateiktomis s5lygomis sostui uimti, idstytomis @redos deklara#i!o!e.
-is5 vyki turting5 laikotarp, prasid!us .lgo!o parlamento susaukimu ir pasibaigus monar#$i!os restauravimu, re6orm
prieai laik didiuo!u maitu^, ! alininkai < Jlaisvs atk*rimu^. @et pagal savo re(ultatus i esms tai buvo revoliu#i!a,
tiksliau < pradinis !os laikotarpis, neretai literat*ro!e skirstomas smulkiau < tris pirmuosius angl revoliu#i!os etapus )209H<
2091<207F<200H+.
Donar/5ijos restauravimas. J"estaura#i!os^ pavadinim5 amininkai varto!o visam /arolio .. valdymo laikotarpiui paymti.
Pretendento sost5 sipareigo!imai nepersekioti buvusi monar#$i!os prieinink nebuvo gyvendinti. Persekio!im banga
nat*raliai suskald visuomen3 persekioto!us ir persekio!amuosius ir tai atsispind!o net parlamente. Bi aplinkyb, taip pat ir
reimas, kur valstyb!e gyvendino /arolis .. ir ypa' po !o vald3s 4ok*bas .., nordami atkurti ikirevoliu#in3 tvark5,
@endruomeni r*m deputat korpus5 suskald dvi nau!as politines grupuotes. -iena ! atstovavo karaliaus alininkams ir
vadinosi toriais, antro!i, pavadinta vigais,Copo(i#i!ai karaliui. .r nors organi(a#iniu atvilgiu !os dar nebuvo 6ormintos ir nei!o
u parlamento sien, bet kaip tik !os dav pradi5 dviem b*simosioms Angli!os politinms parti!oms.
"eikming5 opo(i#i!os pergal3 kovo!ant su karaliaus savivale reik ^&eresnio valdini laisv utikrinimo ir nuo kalinimo u !*r
apsaugo!imo akto^, daniau vadinamo lotynikuo!u J Dabeas +or)us a+t> pavadinimu, parlamente 20N8 m. gegus 10 d.
primimas.
Dabeas +or)us a+t5 nustat, kad bet kuris aretuotas mogus galiteismo pareikalauti ! paleisti arba nuteisti pagal statym5.
Imogus, suimtas u tam tikr5 nusikalstam5 veik5 ir laikantis aret5 neteistu, tur!o teis3 asmenikai arba per atstov5 ratu kreiptis
teism5 su praymu iduoti J$abeas #orpus^ sakym5. Pareig*nas, gav3s sakym5 J$abeas #orpus^, per grietai nustatyt5
termin5 prival!o sulaikyt5! pristatyti teism5 ir !am nurodyti areto prieastis. ;statymas teis!5 pareigo!o suimt5! paleisti u
pinigin ustat5 ir laidavim5 atvykti teism5, !ei tik pastarasis nebuvo suimtas u veik5, u kuri5, pagal statym5, laidavimas
negal!o b*ti taikomas. JDabeas #orpus^ sakymas negal!o b*ti iduodamas, !ei asmuo suimtas u valstybs idavim5 arba
sunk baudiam5! nusikaltim5 )6eloni!5+. Asmens, ilaisvinto pagal J$abeas #orpus^ sakym5, nebuvo galima u t5 pat
nusikaltim5 i nau!o iki teismo aretuoti. %aip pat buvo udrausta be teismo suimtuosius laikyti kal!imuose, esan'iuose Angli!os
u!*rio valdose.
JDabeas #orpus a#t^, reglamentuodamas teisines asmens nelie'iamybs garanti!as, tapo vienu pirm! )po 2127 m. Didiosios
laisvi #$arti!os+ pagrindini Angli!os konstitu#ini dokument. 4ame tinkama toki visuotinai pripaint demokratini
baudiamo!o pro#eso prin#ip kaip nekaltumo pre(ump#i!a, areto teistumas, privalomas teismins pro#ed*ros laikymasis
uuoma(g.
Su loving5!a revoliu#i!a Angli!o!e galutinai sitvirtino konstitu#in monar#$i!a ir praktikai tapo nebegalimi mginimai gr5inti
absoliuti(m5.
,abai svarbi Angli!os konstitu#ins monar#$i!os savyb, kad !i niekada nebuvo teisikai tvirtinta raytin!e konstitu#i!o!e,
daugumai pasaulio valstybi prastame vientisame konstitu#iniame akte. Angli!o!e, kuri pirmo!i pamgino sukurti raytin3
konstitu#i!5 ) 207F m. K-aldymo rankis^+, iki iol galio!a vadinamo!i nerayto!i konstitu#i!a susidedanti i konstitu#iniais
laikom atskir parlamento akt ir konstitu#ini papro'i bei pre#edent.
Angli!a neturi vieningo konstitu#inio dokumento, priimto laikantis ypating pro#ed*r. Angli!os konstitu#iniai statymai < tai
parlamento ileisti statutai ypa' svarbiais visuomeniniais ir politiniais klausimais, kuri 6orma, taip pat primimo ir keitimo tvarka i
esms niekuo nesiskiria nuo kit parlamento statym. /onstitu#iniais !ie laikomi tik dl turinio, dl teisinio reglamentavimo ob!ekto
svarbos valstybs pagrindams, nors ! reguliavimo sritis !okiame teiss akte nra nustatyta. Paprastai !ie reguliuo!a valdymo 6orm5,
kar*n5, parlament5, vyriausyb3, teismus, rinkimus, administra#in teritori!os skirstym5, tarptautinius santykius.
Pirmuo!u Angli!os konstitu#iniu dokumentu pripastama 2127 m. Didio!i laisvi #$arti!a. Pirmuo!u po Blovingosios revoliu#i!os
tokiu konstitu#iniu Angli!os dokumentu tapo 20G8 m. parlamento aktas, pavadintas Teisi biliu.
Svarbiausias %eisi bilio nuostatas s5lygikai galima sugrupuoti tris blokus:
< karaliaus valdios parlamentui ribo!imas: karaliui be parlamento sutikimo udrausta sustabdyti statym galio!im5 )l str.+ ir k5
nors atleisti nuo statymo vykdymo )1 str.+, imti bet kokias rinkliavas kar*nos naudai be parlamento sutikimo )9 str.+, taikos
metu rinkti ir karalysts ribose ilaikyti nuolatin3 kariuomen3 )0 str.+? nustatyta, kad parlamentas vairiems piktnaudiavimams
ivengti ir statymams gerinti ir saugoti turi b*ti aukiamas Jgana danai^ )2F str.+? u odius, pasakytus parlamente, udrausta
persekioti kitur, kaip tik parlamente )8 str.+?
< valdini teiss: valdiniai turi teis3 kreiptis su praymais karali ir u tai negali b*ti persekio!ami )7 str.+? parlamento rinkimai
Jturi b*ti laisvi^ )G str.+?
< teism veiklos tobulinimas: draudiama reikalauti besaiki baud, taikyti iaurias ir neprastas bausmes )2H str.+? siekiant ivengti
piktnaudiavim parenkant prisiekusiuosius savo pareigoms atlikti, !ie privalo b*ti kvie'iami i eils pagal s5ra5 )22 str.+?
neteisti yra iankstiniai, duoti iki teismo, sipareigo!imai dl sum, laukiam i baud ir kon6iska#i! )21 str.+? neteistas yra
bany'ios teism steigimas )F str.+.
1G
%ad %eisi bilis statymikai tvirtino parlamentins monar#$i!os santvark5< reguliavo ir ribo!o karaliaus ir parlamento galias
taip, kad karaliaus valdia ir galios nuo iol m remtis pastoviomis teiss normomis. %eisi bily!e yra netrukus pla'iai
paplit3 konstitu#ins teiss prin#ipai < parlamento virenyb statym leidybo!e, iimtin parlamento teis nustatyti
mokes'ius ir karin kontingent5?
2NH2 m. birelio 21 d. KSantvarkos aktasR.
Akte buvo skelbiama, kad Angli!os sostas turs atitekti oninei Stiuart lini!ai < Danoverio dinasti!ai, o kitomis !o nuostatomis
siekiama apsaugoti Angli!os interesus nuo galimos neigiamos b*sim svetimali dinasti! takos.
,abai svarbi JSantvarkos akte^ skelbiama, o vliau pla'iai paplitusi vairi ali konstitu#in!e teis!e buvo kontrasigna+i*os
taisykl. Pagal !5, visiems valstybs vadovo )iuo atve!u < karaliaus+ aktams galioti, be paties vadovo parao, buvo reikalau!ama
dar ir ministr kabineto )iuo atve!u < Slaptosios tarybos+ atstovo, atsakingo u to akto turin, parao. Dl ios taisykls netrukus
buvo pripaintas politinis ir teisinis karaliaus neatsakingumas )Jkaralius neklysta^+.
/ita ne maiau inoma ir reikminga taisykle, kurios uuoma(g aptinkama JSantvarkos akte^, yra vadinamo!i teis!
nepakei'iamumo taisykl t. y. buvo kurta nepriklausoma teism sistema.
Siekdamas mainti karaliaus ir !o statytini tak5 valstybs aparatui ir ypa' parlamentui, aktas nustat, kad gimusie!i ne Angli!os valdo<
se negali b*ti parlamento, Slaptosios tarybos nariais, eiti karines #ivilines pareigas? tapti @endruomeni r*m nariais
neleidiama asmenims, turintiems karaliui pavaldi5 tarnyb5 ar gaunantiems karaliaus pensi!5? karaliui udrausta teikti malon3
pareig*nams, parlamento nuteistiems apkaltos tvarka.
Akte buvo ir keletas vietins reikms reikalavim: asmenys, engiantys Angli!os karaliaus sost5, prival!o prisi!ungti prie
anglikon bany'ios, karaliui be parlamento sutikimo nebuvo leidiama ivykti
u Angli!os, Bkoti!os ir Airi!os vald rib.
%aigi pagrindin ir svarbiausia JSantvarkos akto^ id!a < patvirtinant parlament5 esant #entrine statym leidiamosios
valdios institu#i!a kartu sumenkinamas karaliaus vaidmuo valstyb!e, t. y. prat3siama ir pagilinama tenden#i!a, aikiai
ireikta !au %eisi bily!e.
Angl parlamentari(mo model k*r taip pat konstitu#iniai papro'iai ir pre#edentai, neretai atsitiktiniai, i anksto
niekieno neplanuoti.
4onstitu/ins monar/5ijos ir parlamentari6mo raida +%,,,=++ a. Dl konstitu#ini statym ir pre#edent karalius pamau virto
tik 6ormalia valstybs galva #reE regnat, sed non gubernat C karalius karaliau!a, bet ne valdo+. 4am pavesta atstovauti
valstybei tarptautiniuose santykiuose, skelbti kar5, !am priklauso auk'iausio!i karin vadovyb, parlamento leidiam
statym tvirtinimas ir kai kurios kitos teiss.
Pagrindine valstybs institu#i! sistemos grandimi tolydio tapo ministr kabinetas, E-... a. isiskyr3s i Slaptosios tarybos.
Auk'iausi valstybs institu#i! konstruk#i!a ir tarpusavio santykiai Angli!o!e dabar remiasi 6ormule: J=inistr kabinetas
valdo ir leidia statymus per parlament5.^
Nors 6aktin parlamento padtis labai pakitusi, !o strukt*ra liko tradi#in.
Angli!os parlamento dve! r*m sistema < tai ne mokslo tyrin!im ir ivad re(ultatas, ne politini kombina#i! vaisius, o
savaime ilgainiui susi6ormavusi strukt*ra. -ien r*m parlamentas veik labai trumpai, .lga!am parlamentui 2098 m. kovo 28 d.
panaikinus ,ord r*mus, iki 2070 m. gruodio mn., kai O. /romvelis !uos vl atk*r.
Po uni!os su Airi!a )lGH2 m.+ ir Bkoti!a )lNHN m.+ Angli!os parlamentas savo valdi5 iplt ir ioms alims, o !os savo
ruotu iame parlamente gavo tam tikr5 deputat viet skai'i.
-ykstant rinkim teiss demokratinimui, keitsi politini vaidmuo.
,ord r*mai ir toliau liko nerenkama, aristokratinio pob*dio institu#i!a. JAktu dl pero titulo suteikimo iki gyvos galvos^ 287G
m. buvo nustatyta, kad naryst r*muose trunka tik iki gyvos galvos, todl paveldimi perai baigia nykti.
@et EE a. ,ord r*m galia ir statym leidybai pastebimai susilpn!o. %ai padaryta dviem statymais.
Obstruk#in ,ord r*m politika dl vyriausybs pateikto biudeto statymo pro!ekto atved prie to, kad 2822 m. rugp!*'io l G d.
buvo priimtas JParlamento aktas, nustatantis santykius tarp ,ord r*m ir @endruomeni r*m ir ribo!antis parlamento
galio!im laik5 ^, arba tiesiog Parlamento re6ormos aktas.
%ai buvo pirmasis aktas angl konstitu#ini statym istori!o!e, skirtas santykiams tarp parlamento r*m reglamentuoti.
Dokumentas nustat nevienod5 6inansinio ir ne6inansinio pob*dio biliams primimo parlamente tvark5. Linansiniai biliai,
priimti @endruomeni r*muose ir per mnes nepatvirtinti ,ord r*muose, gal!o b*ti pristatomi karaliui tvirtinti be pastar!
sutikimo. Ne6inansiniai biliai gal!o b*ti pristatomi karaliui, @endruomeni r*muose priimti tri!ose i eils sesi!ose ir kaskart
,ord r*muose atmesti arba nepriimti be patais. Biuo atve!u tik reikalauta, kad tarp bilio primimo pirmo!o!e ir tre'io!o!e
sesi!ose praeit ne maiau kaip dve!i metai.
2898 m. gruodio 20 d. priimtas ;statymas dl 2822 m. Parlamento 6ormos akto pakeitimo prat3s pradt5 ,ord r*m galios
leidiant statymus siaurinim5. Pagal akt5, 6inansiniai biliai ,ord r*mams apskritai nebeperduodami )nors, pagal bendr5!5
taisykl3, statym pro!ektus kabinetas gali pateikti bet kuriems r*mams+, o ne6inansini bili primim5 !ie begali vilkinti vienus
metus: dabar karaliui be ,ord r*m pritarimo gali b*ti pristatomi ne6inansiniai biliai, @endruomeni r*muose priimti dvie!ose i
eils sesi!ose.
,ord r*mai isaugo!o auk'iausiosios teismins instan#i!os reikm3. Atlikdami teismo 6unk#i!5, ,ord r*mai posdiau!a
spe#ialios sudties i 12 lordo teis!o.
18
Nesant Angli!o!e raytins konstitu#i!os, kurio!e paprastai tam tikra vieta skiriama pilie'i teisms ir laisvms reglamentuoti, io!e
aly!e visas status libertatis sutelpa teisin asmens nelie'iamybs reglamentavim5 keliuose garsiuose aktuose < Didio!o!e laisvi
#$arti!o!e, Dabeas +or)us a+t>, i dalies < J%eiss peti#i!o!e^, %eisi bily!e. %eisi ir laisvi s5rao #katalogo' C odio ir
spaudos, susirinkim, s5!ung, s5ins ir kit < angl konstitu#in tradi#i!a neino, visos ios ir kitos ka(uistins teiss ir
laisvs nra individuali(uotos. @et tai nereikia, kad pilie'i teiss ir laisvs Angli!os valstyb!e nepripastamos. %eisi ir
laisvi katalogo nebuvimas nelaikomas ir konstitu#ins teiss tr*kumu, net atvirk'iai: pripastama, kad galima visa, kas
nedraudiama, o nedraudiama visko tiek daug, kad to ir iskai'iuoti nemanoma? nepilnas leistino katalogas tik reiki5s
nepagrst5 neigim5 ar bent menkinim5 to, kas t5 s5ra5 nepakliuvo, todl geriau es5 apsieiti be katalogo, nei turti ! blog5 ar
nepiln5.
1.
Bendrosios teiss O anglosaks"P tradi/ija. Anglijos teis
Anglijos teiss sistema +,+a. 1A;#=1A;1m. teism" santvarkos aktai) bendrosios ir teisingumo teiss susiliejimas)
statutins teiss reikms didjimas) konsoliduojantys aktai
Angli!os teiss sistemos spe#i6ik5 sudaro dar viduramiais susi6ormav3s reikinys, kad nemaai teiss institut 'ia su6ormuluota
ne statymuose )statutuose+, o teism sprendimuose )pre#edentuose+.
2GN7m. teism re6orma i esms likvidavo 6ormal bendrosios teiss ir teisingumo teism skirtum5 ir kartu !uos sulie!o, bet to
neatsitiko su bendr5!5 ir teisingumo teise, kurios nuo to tik nemaai suart!o. Suart!imas toli grau nepanaikino buvusi !
skirtybi. %eisingumo teiss virenyb, pasitaikius bendrosios ir teisingumo teiss norm koli(i!ai, nustatyta !au E-..a., buvo
isaugota. %odl teisin literat*ra ir toliau abi teiss sistemas nagrin!a skyrium. @endrosios ir teisingumo teiss pagrindu anglai
suk*r materialins teiss normas, skirtas praktikai spr3sti konkre'ias bylas. %eis daugiausia vystsi teis! dka, be didesns
statym leid!o ir teiss mokslo paramos.Priimdamas sprendim5 konkre'io!e bylo!e, teis!as prival!o atsivelgti !au anks'iau
kit teis! analogiko turinio byl sprendimuose su6ormuluotas prin#ipines teiss nuostatas, kuriomis tie sprendimai remiasi.
;statym )statut+ vaidmuo angl teis!e tradi#ikai ribo!asi tik teism praktikos sukurtos teiss 6iksavimu ar papildymu. Pagal
apimt Angli!os statutai sudaro labai gausi5 teisin3 mediag5, statutin teis susideda i daugybs parlamento akt, susikaupusi
per kelet5 imt met ir todl turinio atvilgiu labai prietaringi. E-..<E.Ea. .leista ypa' daug nau! statut, atspindin'ius
nau!us gyvenimo poreikius. Siekiant visus iuos statutus padaryti patogesnius naudoti, senie!i statutai, ileisti pradedant E...a. .r
baigiant 2N22m., E.Ea. Pradio!e buvo surinkti o6i#ial #$ronologin 8 tom rinkin ,, /aralysts statutaiR , o to paties amiaus
antro!e pus!e ileisti ,,Peri*rti statutaiR. Akonominiams santykiams darantis vis labiau sudtingesniems, plto!antis
komer#iniai apyvartai, did!ant konkuren#i!ai, ikilo reikalas teis3 paprastinti, daryti !5 aikesn3, todl vis daugiau dmesio imta
skirti statymams. %uo tarpu pre#edentin teis su !ai b*dinga teism praktika besiremian'ia ka(uistine 6orma igyvena rimt5
kri(3. ;statymai ir reglamentai gauna iki iol io!e aly!e neregt5 reikm3. @et kuris pre#edentas dabar gali b*ti panaikintas
parlamento aktu. Biuolaikins Angli!os teiss altini $ierar#$i!o!e 6aktikai statutai tapo svarbesni u pre#edentus.
/onsoliduo!antys aktai : tai parlamento ileistame viename statyme surinkti ir susisteminti !au ank'iau priimti galio!antys
aktai kokiu nors palyginti siauru reikalu? tai miniati*rin kodi6ika#i!a, apimanti ne itisas teiss akas, o tik pavienius teiss
institutus. /onsoliduo!an'iuose aktuose ne6ormuluo!ami bendro!o pob*dio prin#ipai ir nurodymai, patys aktai neretai pasiymi
ka(uistine 6orma. Pirmie!i Angli!os aktai !ung galio!an'ius statutus nekei'iant ! teksto. Nusistov!usi5 statym konsolidavimo
praktik5 teisino 2898m. parlamento ileistas spe#ialus ,, ;statym konsolidavimo pro#ed*ros aktasR, kuriame , 6ormaliai siekiant
paalinti konsoliduo!amuose aktuose pasitaikan'ius neaikumus ir pasenusias nuostatas, pripastama galimyb !uose daryti
pakeitimus ir neymius patobulinimus.
:ivilin ir prekybos teis. Prekybos teiss aktai. Pramons teisinis reguliavimas.
Mivilini teisini santyki srity!e Angli!o!e !au revoliu#i!os ivakarse m klostytis nau!as poi*ris nuosavyb3, sutartis,
bendro!i teis !au E-.a. @uvo akivai(diai prisitaikiusi prie kapitalistins raidos poreiki. Svarbiausia kas buvo pasiekta angl
revoliu#i!os metais turtini santyki srity!e,< tai 6eodalins ems nuosavybs santyki lauymas ir prielaid emei virsti
privatins nuosavybs teiss ob!ekt sudarymas. Biam reikalui reikmingiausias buvo 2090m. vasario 19d. ordonansas,
panaikin3s buvusius 6eodalinio pob*dio emvaldos ribo!imus, nustat3s , kad visos ems, buvusios vasalin!e
priklausomyb!e nuo /ar*nos, tampa laisva lendlord nuosavybe. Iymi5 viet5 revoliu#i!os laikotarpio statym leidybo!e um
teiss normos, reglamentavusios prekyb5 ir pramon3 )209Hm. statymas, draud3s kokiam nors verslui teikti iskirtines
privilegi!as, 2072m. naviga#i!os aktas, skatin3s angl u!*rio prekyb5 ir kt+. Bio pob*dio aktai atvr keli5 vidaus ir usienio
prekybai, taip pat savo krato pramonei pltotis. E.Ea. Pabaigo!e statymais buvo gerokai teisikai sureguliuotos prekybos ir
ekonomikos s6eros. -ienas toki statym, ileistas 2GN7m., ved spe#ialias taisykles nekilno!amo turto sandoriams sudaryti,
pareigo!ant tokius sandorius nustatyta tvarka registruoti? 2GG1m. statymas ,,Apie vekseliusR reguliavo b*dingiausi r*i
apyvartinius dokumentus : vekselius, 'ekius? 2G8Fm. statymas ,,Apie preki pardavim5R reguliavo pirk!o ir pardav!o
santykius, nustat gy!amo daikto nuosavybs teiss per!imo moment5. Paymtini taip pat statymai ,, Apie bendroves
)2G8H+, ,,Apie pirkim5 ir pardavim5R )2G8N+, ,,Apie !*r draudim5R )28H0+.Atliktas taip pat nemaas darbas, konsoliduo!an'iais
aktais siekiant kiek sutvarkyti statutus, skirtus svarbiausiems #ivilins teiss institutams, paalinti ! norm prietaravimus,
FH
ivalyti !uos nuo !au nebegalio!an'i norm. . tokio pob*dio konsoliduo!an'i statym taip pat paymtinas 28HGm. aktas,
su!ung3s ir susistemin3s 299<2G0Nm. pasirodiusius gausius aktus, skirtus !uridini asmen organi(a#i!ai ir veiklai
reglamentuoti. Mivilini teisini santyki s6ero!e statyminiam reguliavimui dabar priklauso sudtingiausi #iviliniai teisiniai
santykiai. Antai statym sureguliuoti beveis visi prekybos teiss institutai. @et apskritai #iviliniai statymai daugiausiai tik
apibendrina tai, kas buvo reglamentuota teism praktikos t.y taip pat remiasi pre#edentu

. Bendrosios teiss Oanglosaks"P tradi/ija.


Anglijos teis.
Nuosavybs teis.
Nuosavyb Angli!o!e buvo skirstoma reali5!5 ) real property + ir asmenin3 ) personal property +. "ealia!ai priskiriamas turtas,
dl kurio gali b*ti pateiktas realinis iekinys : iekinys dl valdymo atk*rimo. "ealiai nuosavybei buvo priskiriama em,
gimins nekilno!amasis turtas ir titulai. Pirmenyb paveldint tok turt5 priklaus pirmagimiui ) ma!orato taisykl +, paveldto!us
negal!o pretenduoti moterys. Asmeniniu laikomas turtas, saugomas personaliniu iekiniu, skirtu teiss paeidimo atve!u
piniginei kompensa#i!ai gauti.
E.E a. teiss raida nuosavybs s6ero!e lm nuosekl 6eodalini atgyven nunykim5 ir ilgainiui idild rib5 tarp realiosios ir
asmenins nuosavybs.
Dauguma stambi dvar priklaus ! savininkams ma!orato teismis ir utikrino angl stambiosios emvaldos pastovum5.
=a!oratai retai buvo parduodami. Savininkai, nebeturdami nieko bendra su ems *kiu, !uos danai nuomodavo ilgalaikmis
) iki 88m. + arba trumpalaikmis nuomos s5lygomis.
2817<! met Nuomos statymas radikaliai supaprastino teisi em3 perdavimo 6ormas, panaikino gausias viduramikas
naudo!imosi teises.
Nau!ausiais laikais Angli!os nuosavybs teis!e !au isamiai atsispindi tenden#i!os, b*dingos ir kitoms isivys'iusioms alims,
t.y nuosavybs teiss so#iali(a#i!a ir su !a susi!3 galimi ios teiss varymai, pv(.: 28N2m. statymas udraud statyti pastatus,
prietarau!ant gyvenvie'i ustatymo ir gerb*vio planams? geleinkeli, kanal, kit statini statybai utikrinti buvo ileisti
spe#ial*s aktai, numatantys iems reikalams priverstin ems nusavinim5.
Santuokos ir eimos teis.
Angli!o!e vystsi ltai. %ik 2GF0m. greta banytins santuokos buvo teisintos 6akultatyvios #ivilins !ungtuvs. Bi tvarka iliko
iki m*s dien. %iek vyro, tiek moters santuokinis amius : 20 met. Prireikus teismo leidimu leidiama ir !aunesnio amiaus
asmen santuoka.
.tuoka EE a. pradio!e buvo ribota, buvo parengta detali !os gyvendinimo sistema. Po 2808m. ituoka leidiama nepataisomai
iirus santuokai: dl neitikimybs, ar kitokio elgesio, dl kurio nemanomas santuokinis gyvenimas.
@uvo kei'iama moter padtis eimo!e. 2GG1m. suteiktos moterims teiss, leidian'ios disponuoti savo turtu, suteik tok turtin
teisnum5, kok tur!o vyras. @et moteris iliko i dalies priklausoma nuo vyro.
4is buvo atsakingas u monos padarytus teiss paeidimus.
28F7m. itek!usi moter teiss buvo sulygintos su netek!usi moter teismis, taip pat sulygintos abie! sutuoktini teiss.
Pagrindinis eimos santyki ir teisinio reguliavimo altinis pastaruo!u metu yra 2898m. santuokos statymas.
Paveldjimo teis.
Angli!os paveld!imo teiss ypatumas : pirmenyb paveldti nekilno!am5 turt5 atitekdavo Kartimiausiam pagal giminyst3R,
teikiant pirmenyb3 vyrikos lyties atstovui, vyriausiam pagal ami. Asmeninio turto paveld!imo tvarka praktikai nesiskyr
nuo tvarkos, buvusios kontinente.
-ienod5 vis r*i paveld!imo tvark5 nustat tik 2817m. Nuosavybs statymas.
Darbo teisini" santyki" reglamentavimas.
Darbo teisini santyki reguliavimas Angli!o!e buvo b*dingas !au viduramiais. %ai E- : E-. a. parlamento aktai dl
maksimalaus darbo umokes'io nustatymo, valkatavimo, pro6esini susivieni!im draudimo ir pan. /ol vyravo manu6akt*ros,
darbo !ga, Auropo!e naudota amatininkyst!e ir manu6akt*ro!e, dl ger pro6esini g*di buvo brangi. Po pramons
revoliu#i!os, plintant maininei gamybai padtis darbo rinko!e keitsi. Su industriali(a#i!a gerokai pakilo pramons gamybos
e6ektyvumas, padid!o nekvali6ikuotos darbo !gos poreikis. Paplito vaik ir moter inaudo!imas.
E.E a. buvo ileisti pavieniai statymai, m3 riboti vaik, o paskui ir moter inaudo!im5. @uvo apribo!ama darbo dienos
trukm, vaik darbo amius. Bie ir kiti reikalavimai tvirtinti pla'iame 2G9Nm.darbo apsaugos statyme. ;steigti vyriausybiniai
6abrik inspektoriai, kurie kontroliavo darb5 6abrikuose. 2GGHm. statymas m reglamentuoti darbdavi materialin3 atsakomyb3
u gamybines traumas.
2G08m. pasirod pirmos pro6s5!ungos. Angli!o!e buvo sudaryta pirmo!i kolektyvinio darbo sutartis. Netrukus ios sutartys tapo
vienu svarbiausiu darbinink ir darbdavi santyki reguliavimo metodu.
EE a. pradio!e statymai G val. apribo!o darbo dienos ilgum5. ;statymai m reglamentuoti vairias darbo santyki s6eras.
Baudiamosios teiss raida.
Angli!os baudiamo!i teis ilgai nesikeit, pagrindas liko bendro!i teis. %ik nuo E.E a. antrosios puss suklest!o parlamento
veikla @% srity!e. @et statutin teis liko nekodi6ikuota, nesusisteminta.
.liko seno!i nusikaltim klasi6ika#i!a: valstybs idavyst, sunk*s kriminaliniai nusikaltimai )6eloni!a+ ir kiti krim. nusikaltimai
)misdeminorai+. "espublikos ir protektorato laikotarpiu kiek pasikeit kai kuri nusikaltim samprata: 2098m. aktu valstybs
F2
idavimas buvo ksinimasis valdymo b*d5, tautos valdi5, o /romvelio valdymo laikotarpiu : lordo protektoriaus asmen ir
teises. %uo metu buvo apie 7H r*i nusikaltim, u kuriuos grs mirties bausm.
E-... a. nusikaltim klasi6ika#i!a buvo papildyta nau!omis nusikaltim sudtimis, ypa' padaug!o nusikaltim, laikom
6eloni!omis ir baudiam mirties bausme )11H nusikaltim sud'i buvo numatyta mirties bausm+. /aip bausm buvo taikomas
statymas prie gdos stulpo, k*no bausms, turto kon6iskavimas, bauda.
.ki E-... : E.E a. nebuvo nustatytas amius, kurio sulaukus gali atsirasti baudiamo!i atsakomyb, o6i#ialiai nebuvo panaikinta
galimyb taikyti ordali!as.
Pirmie!i mginimai liberali(uoti baudiam5!5 politik5 paliet baudiam5! pro#es5. %ai vyko ileidiant tokius konstitu#inius
dokumentus: 20N8m. "Dabeas +or)us a+t5, 20G8m. %eisi bil, 2NH2m. 52antvarkos akt=5.
E.E a. pradio!e prasid!o Angli!os @% moderninimas. 2G28m. udraustos vairios barbarikos bausms,
ribo!amas mirties bausms taikymas, 2G1Hm. panaikintos k*no bausms moterims, trmimas koloni!as pakeistas katorgos
darbais. 2G02m. mirties bausm numatyta tik u keturis nusikaltimus: u mait5 sunkinan'iomis aplinkybmis, pasiksinim5
karaliaus eimos narius, ty'in nuudym5, plikavim5 !*ro!e. Nuo 2G0Gm. neleidiama vieai vykdyti mirties bausms.
E.E a. pabaigo!e panaikinus turto kon6iskavim5, 6aktikai inyko skirtumas tarp 6eloni!os ir misdeminoro, skiriant bausmes.
Lormalusis skirtumas buvo panaikintas tik 280Nm.
28NNm. vestas nau!as nusikaltim skirstymas, kurio pagrind5 sudaro bylos u t5 nusikaltim5 nagrin!imo teisme tvarka
)dalyvau!ant prisiekusiems ar be !+.
Angli!os @% paplito preven#inio kalinimo praktika, taikoma gudusiems nusikaltliams )tris kartus baustiems u 6eloni!5 ar
sunk misdeminor5 ir ketvirt5 kart5 padariusiems analogik5 nusikaltim5+.
4iems prie pagrindins bausms buvo pridedama 7 : 2H met, po pagr. bausms atlikimo.
Siekiant veikti sunkumus, atsirandan'ius dl daugybs danai prietaring teiss altini, pradtas dalinis @% norm
sisteminimas. -ienas svarbiausi konsoliduo!an'i akt buvo 2820m. "@ktas d.l vagyst.s5, susistemin3s status apie turtinius
nusikaltimus : paprast5 vagyst3, vagyst3 su silauimu, anta5, plim5, suk'iavim5, neteist5 turto pasisavinim5 it kt.
280Gm. turtiniams nusikaltimams skirtas statymas supaprastino i nusikaltim klasi6ikavim5, nustatydamas dvi pagrindines
nusikaltim sudtis : vagyst3 ir nusikalstam5 apgaul3.
Dabar Angli!o!e galio!antys statymai praktikai reguliuo!a visus @% pagrindinius bendrosios dalies klausimus. /onkre'ias
nusikaltim sudtis nustato tiek statutin, tiek bendro!i teis.
Dabar Angli!a laikoma labiausiai garantuoto teistumo teismo pro#ese alis.
#.
Bendrosios teiss Oanglosaks"P tradi/ija. Anglijos teis. 0aud/iamosios teis.s moderni!avimas F7F a. Teismo )ro+eso raida.
Angli!os baudiamo!i teis ilgai i esms nesikeit. %ik nuo E.E a. antrosios puss suaktyv!o Angli!os parlamento veikla
baudiamosios teiss srity!e. @et, kaip ir viduramiais, statutin teis 'ia liko nekodi6ikuota ir nesusisteminta. .lgam liko seno!i,
i 6eodali(mo laik paveldta nusikaltim klasi6ika#i!a: idavyst, 6eloni!a, misdeminorai. "espublikos ir protektorato
laikotarpiu, politinms aplinkybms veikiant, kiek pasikeit tik kai kuri nusikaltim samprata. O. /romvelio valdymo metu
buvo apie 7H r*i nusikaltim, u kuriuos grs mirties bausm. E-.. a. tradi#in nusikaltim klasi6ika#i!a buvo papildyta
nau!omis nusikaltim sudtimis, ypa' padaug!o nusikaltim, laikom 6eloni!a ir baudiam mirties bausme, kuri ilgiau nei
kontinentin!e Auropo!e laikyta normalia bausms r*imi ir buvo numatyta madaug u 11H nusikaltim sud'i. =irties
bausm buvo vykdoma viduramikai. Akivai(dus bausms ir nusikaltimo pob*dio neatitikimas atved prie didelio
iteisinam! nuosprendi teismuose paplitimo, siekiant ivengti beprasmio teisiam! udymo. .ki E-..<E.E a. nebuvo
nustatytas amius, kurio sulaukus gali atsirasti baudiamo!i atsakomyb, o6i#ialiai nebuvo panaikinta galimyb taikyti ordali!as.
Pirmie!i mginimai liberali(uoti baudiam5!5 politik5 Angli!o!e paliet baudiam5! pro#es5 ir atsispind!o ileidiant tokius
konstitu#inius dokumentus kaip 20N8 m. KDabeas +or)us a+tR, 20G8 m. %eisi bil, 2NH2 m. KSantvarkos akt5R. 2G28 m.
udrausta nuteist5! statyti prie gdos stulpo, ketvir'iuoti, nustota taikyti kitos barbarikos bausms, pradta tolydio riboti
mirties bausms taikym5? 2G1H m. panaikintos k*no bausms moterims. Nusikaltli trmimas koloni!as spe#ialiais 2G7F ir
2G7N m. aktais buvo pakeistas katorgos darbais. 2G02 m. mirties bausm liko numatyta !au tik u 9 nusikaltim sudtis. Nuo
2G0G m. nebeleidiama vieai vykdyti mirties bausms. E.E a. pab. panaikinamas turto kon6iskavimas. 280N m. panaikinamas
senas, o 28NN m. vestas nau!as nusikaltim skirstymas, kurio pagrind5 sudaro bylos u t5 nusikaltim5 nagrin!imo teisme tvarka
)dalyvau!ant prisiekusiesiems ar be !+. 28HG m. statymas KApie gudusius nusikaltliusR tvirtino preven#inio kalinimo
gudusiems nusikaltliams praktik5 )7<2H met kalinim5 po pagrindins bausms atlikimo+. Anglai pirmie!i ved visuomens
glob5 kaliniams, re6ormatoriumus )pataisos kal!imus+, nepilname'i nusikaltli aukl!im5 )@orstalio reimas+, progresinio
kalinimo sistem5. 4au 2GN2 m. 'ia buvo teisintas lygtinis nuteisimas )proba#i!a+. Pradtas dalinis baudiamosios teiss norm
sisteminimas: 2G1G m. ileistas aktas susistemino ir kiek pakeit teiss normas, skirtas nusikaltimams asmeniui, 2GF1 m. :
netikr pinig padirbin!imui ir t.t. Bitaip i dalies moderni(uodamas baudiam5!5 teis3, angl parlamentas keturiais pirmaisiais
konsoliduo!an'iais statymais su!ung apie FHH sen supainiot statut. -ienas svarbiausi konsoliduo!an'i akt buvo 2820 m.
KAktas dl vagystsR, susistemin3s keliasdeimt anks'iau ileist statut, lie'ian'i turtinius nusikaltimus. @ausms buvo labai
grietos, paprastai : katorga. -lesnis, 280G m. turtiniams nusikaltimams skirtas statymas gerokai supaprastino io pob*dio
nusikaltim kvali6ikavim5, nustatydamas dvi pagrindines turtini nusikaltim sudtis : vagyst3 ir nusikalstam5 apgaul3.Dabar
Angli!o!e galio!antys statymai praktikai reguliuo!a visus pagrindinius baudiamosios teiss bendrosios dalies klausimus ir tik
konkre'ias nusikaltim sudtis nustato tiek statutin, tiek bendro!i teis. E.E a. pradio!e #ivilinis pro#esas Angli!o!e buvo
rungimosi pob*dio. %a'iau baudiama!ame pro#ese tuo pat metu Bormaliai dar buvo likusios galioti normos, isaugan'ios
ordali!as ir teismo dvikov5 )iki 2G28 m.+, bendrapriesaikius )iki 2GF7 m.+ ir pan. Nau!ie!i laikai ne tik visikai isaugo!o, bet ir
F1
sutvirtino prisiekusi! posdinink, surinkt rodym pagrindu turin'i vienbalsiai priimti verdikt5 dl teisiamo!o kaltumo,
teism5. 2GF0 m. priimtas aktas, tvirtin3s laikomo kal!ime kaltinamo!o teis3 naudotis advokato paslaugomis ir reikalauti
supaindinti su bylos mediaga. E.E a. pab., atsisakant tradi#ins bendrosios teiss doktrinos apie visada meluo!ant
kaltinam5!, !am suteikta teis panor!us duoti parodymus teisme. Dabar Angli!a laikoma labiausiai garantuoto teistumo teismo
pro#ese alis.
4ontinentins Oroman"=german"P teiss tradi/ija. Pran/@6ijos teis. :id/io*i 1ran+A!i*os revoliu+i*a ir konstitu+iniai aktai:
$GH& m. ;mogaus ir )ilie3io teisi deklara+i*a, $G&$ m. Konstitu+i*a, $G&I m. ;mogaus ir )ilie3io teisi deklara+i*a ir
Konstitu+i*a.
E-... a. klestintis pran#*( absoliuti(mas prad!o varyti alies raid5. Pagrindin mokes'i nata visu svoriu apaud
valstie'ius, o stambio!i ba!ori!a tiesiogini mokes'i nemok!o. =iestuose #e#$ai trukd pltotis gamybai ir pramonei. %re'io!o
luomo propaguo!ami laisvs, lygybs ir brolybs *kiai masino pla'iuosius gyvento! sluoksnius. /araliaus leidiami statymai,
vedantys nau!us mokes'ius, greitas alies skurdo did!imas neivengiamai ved valstyb3 kri(3, ypa' paatr!usi5 dl
Pran#*(i!5 itikusio nederliaus, skatino vie5!5 nuomon3 reikalauti kardinali re6orm. Biomis aplinkybmis, gyvento!
spaudiamas, po ilgos pertraukos, karalius 2NGG m. pagaliau ryosi vl sukviesti generalinius luomus ir paskelb apie tre'io!o
luomo deputat skai'iaus &eneraliniuose luomuose padvigubinim5. &eneraliniai luomai buvo atidaryti 2NG8.H7.H7, ta'iau
deputatai, uuot m3 svarstyti klausimus, dl kuri karaliaus buvo sukviesti, kartai msi pro#ed*rini reikal. %re'io!o luomo
atstovai, priversti rinktis atskirai nuo likusi deputat, 7 savaites protestavo ir reikalavo bendr posedi ir asmeninio
balsavimo. /ai tai nepavyko, H0.2N !ie pasiskelb savarankika institu#i!a : Na#ionaliniu susirinkimu, kur pla'iai parm
Pran#*(i!os gyvento!ai. H0.1N. karalius liep visiems deputatams susi!ungti su Na#ionaliniu susirinkimu. Bis HN.H8. pasiskelb
/onstituana, arba Steigiamuo!u susirinkimu, o tai reik !o preten(i!as teis3 priimti nau!us pagrindinius valstybs statymus.
Dabar !au karalius m rengtis susidoro!imui su nepaklusniaisiais, bet tauta ! aplenk: HN.21. prasid!o sukilimas, HN.29.
turmuota @astili!a. Bis vykis laikomas Didiosios Pran#*(i!os revoliu#i!os pradia. ,iepos rugp!*'io mn. valstie'i sukilimai
apm vis5 al. %ai stiprino Steigiamo!o susirinkimo po(i#i!as, ta'iau tre'io!o luomo atstov daugumos idealas buvo santvarka,
kuri5 Angli!o!e 20G8 m. buvo teisin3s %eisi bilis. Pirmiausia buvo stengtasi alinti svarbiausias kli*tis gamybai ir prekybai
pltotis : panaikinta #e#$in santvarka, likviduoti dar ilik3 vidiniai muitai? imtas spr3sti to meto pran#*(i!ai labai aktualus
agrarinis klausimas, ileidiant HG.22. dekret5 K:.l Beodalini teisi ir )rivilegi* )anaikinimoR. 2NG8.HG.10. Steigiamasis
susirinkimas prim ;mogaus ir )ilie3io teisi deklara+i*=, kurios turiniui didiul poveik padar demokratikiausios viet!
id!os ir 4A- Nepriklausomybs deklara#i!os nuostatos. "engiant Deklara#i!5 aktyviai dalyvavo vis tri! luom atstovaiZ Nors
Deklara#i!a susid!o tik i 2N straipsni, tai labai turiningas dokumentas. 4ame isiskiria 1 pagrindiniai nuostat blokai: mogaus
ir pilie'io teiss bei konstitu#ins santvarkos prin#ipai. Deklara#i!a skelb, kad mogaus teiss esan'ios gimtos, ventos ir
neatimamos? atmetamos luomins privilegi!os? ne valstyb sukuria mogaus teises, !i tik !as konstatuo!a ir privalo r*pintis !
utikrinimu?gimtomis ir neatimomis mogaus teismis skelbiama laisv, nuosavyb, saugumas ir prieinimasis priespaudai?
Kleidiama daryti visa, ko statymas nedraudiaR? leidiama odiu ir ratu reikti mintis ir nuomones, tarp ! ir religinius
sitikinimus? nuosavyb skelbiama venta ir neatimama teise? prie baudiam5! statym5 visi turi b*ti lyg*s? nra nusikaltimo,
nenumatyto statyme? nra bausms, nenumatytos statyme? baudiamasis statymas negali veikti atgal. Prigimtins teiss teori!5
Deklara#i!o!e atspind!o ir gimt moguas teisi atskyrimas nuo pilie'io teisi, suteikiam valstybs. %ai pilie'i teis tiesiogiai
arba per atstovus dalyvauti leidiant statymus ir nustatant mokes'ius, eiti visuomenines pareigas? pilie'iams numatyta pareiga
prisidti prie ginkluot! pa!g ir administra#i!os ilaikymo. Deklara#i!o!e daug dmesio skiriama suverenitetui: Ksuvereniteto
altinis gl*di i esms tauto!eR, K!okia korpora#i!a, n vienas individas negali disponuoti valdia, kuri aikiai neiplaukia i io
altinioR )i nuostata atm i karaliaus teis3 pretenduoti buvus !o vienvaldikum5+. Pagrindiniai visuomens konstitu#ingumo
rodikliai es5 galimybi naudotis teismis utikrinimas ir =ontesk!e valdi padali!imo id!os gyvendinimas. Deklara#i!a
statym5 nusak kaip Kbendrosios valiosR iraik5 ir pabr visuomens nari lygyb3 prie !. Deklara#i!a tebra patvirtinta net
dabar galio!an'io!e Pran#*(i!os /onstitu#i!o!. Savo veikl5 Steigiamasis susirinkimas vainikavo 2N82.H8.HF priimdamas pirm5!5
Pran#*(i!os Konstitu+i*=, teisikai aly!e tvirtindamas konstitu#in3 monar#$i!5. /onstitu#i!o!e skelbiamas luomins santvarkos
ir 6eodalini privilegi! Pran#*(i!o!e likvidavimas? garantuo!amos pilie'i teiss eiti pareigas? skelbiamas teisingas mokes'i
paskirstymas, lygyb prie baudiam5! statym5? utikrintos kilno!imosi, odio ir spaudos, susirinkim, peti#i! teiss?
skelbiama nuosavybs nelie'iamumo garanti!a. ;statym leidiama!ai valdiai / udraud priimti statymus, trukdan'ius
gyvendinti arba paeidian'ius / garantuo!amas gimtas ir pilietines teises. / reglamentavo administra#in valstybs teritori!os
suskirstym5 ir taip likvidavo 6eodalinio teritori!os suskirstymo sen!ori!as liekanas. / skelb tautos suverenitet5? i tautos
kylan'ios visos valstybs galios, kurias tauta deleguo!anti Na#ionaliniam susirinkimui, karaliui ir teismui. Na#ionalinis
susirinkimas tur!o b*ti renkamas dve!iem metams ir negal!o b*ti prie termin5 karaliaus paleistas. Dalyvauti !o rinkimuose
tur!o teis3 ti Kaktyvie!iR )pran#*(ai vyrai _17 m. ne tarnai, mokantys mokes'ius ir igyven3 tame kantone _2 m.+ pilie'iai. /
skelb tautos atstov nelie'iamum5. .imtinmis N.s. teismis / skelb statym leidyb5, apiman'i5 ! ini#iatyvos ir primimo
teises, valstybs ilaid ir mokes'i nustatym5, ilaid kontroliavim5 ir kt. N.s. nutarimams, iskyrus statymus mokes'i
reikalu, karalius tur!o veto teis3. -ykdom5!5 valdi5 /. paved paveldimam karaliui, gyvendinan'iam !5 per savo paties
skiriamus ministrus. /araliaus aktai gaudavo gali5 tik patvirtinti atitinkamo ministro. /artu karaliaus asmuo skelbiamas ventu
ir nelie'iamu. %eism5 /. laik nei nuo N.s., nei nuo karaliaus nepriklausoma institu#i!a. Na#ionalinis statym leidybos
susirinkimas susirinko 2N82. 2H.H2. Netrukus tarp tautos atstov iryk!o politin grupuot, maniusi, kad revoliu#i!a savo
udavin vykd )6el!anai+? kiti nor!o t3sti revoliu#i!5 ir siekti respublikos )irondistai ir !akobinai+. %olesnius vykius past*m!o
karaliaus mginimas pasitraukti i Paryiaus ir pasiprieinti /. nustatytai tvarkai, taip pat prie Pran#*(i!5 prasid!usi usienio
interven#i!5. ;siliepsno!us sukilimui, 2N81.HG.2H. buvo turmuoti karaliaus r*mai ir !is paalintas i sosto. /onstitu#in
monar#$i!a lugo. Na#ionalinis statym leidybos susirinkimas nuo valdios o6i#ialiai nualino karaliaus ministrus ir organi(avo
,aikin5!5 vykdom5!5 taryb5. %a'iau taip pasikeitus pad'iai pats statym leidybos susirinkimas toliau t3sti savo veiklos
nebegal!o. %odl dar t5 pa'i5 HG.2H. susirinkimas nutar suaukti Na#ionalin konvent5 ir kol kas laikinai nualinti karali nuo
valdios. /it5 dien5 N.s. savo dekretu nustat Na#. konvento rinkimo tvark5, kurio!e nutarta atsisakyti pilie'i skirstymo
FF
aktyvius ir pasyvius, o rinkim teis3 suteikti pran#*(ams, sulaukusiems 12 met, pagyvenusiems to!e vietov!e ne maiau kaip 2
metus, gyvenantiems i pa!am arba udarbio ir nesantiems tarnais. "evoliu#ini !g spaudiamas, HG.2N. N.s. ileid dekret5
dl Nepaprasto!o tribunolo kovai su kontrrevoliu#i!a. Susirink3s N.k. 2N81.H8. 12<11. Prim dekret5, skelbiant bet kokios
konstitu#i!os galio!imo s5lyg5 : !i b*tinai turi b*ti priimta tautos, ir kartu naikinant tautos pritarimo neturin'i5 2N82 m.
/onstitu#i!5? dekrete taip pat skelbiamas o6i#ialus N.k. nutarimas likviduoti Pran#*(i!o!e monar#$i!5. H8.17. ileistas /onvento
dekretas paskelb, kad 1ran+A!i*os res)ublika yra vientisa ir nedaloma. 2N81.21. N.k. teismas karaliui ,iudvikui E-. prim
mirties nuosprend, pagal kur 2N8F.H2. 12. 4is buvo gil!otinuotas. Dl to gerokai padaug!o Pran#*(i!os iors prie, valstybs
vidu!e suaktyv!o politini !g kova. N.k. paskelb tvyn3 esant pavo!u!e ir 2N8F.H9.H0. prim dekret5 dl -isuomens
gelb!imo komiteto stegimo, kuriam pavesta kontroliuoti ,aikinosios vykdomosios tarybos sprendimus ir pagreitinti !
gyvendinim5, imtis ,.v.t. privalom priemoni, b*tin iors ir vidaus gynybai. -isuomens gelb!imo komitetas tapo
pagrindine Pran#*(i!os vykdomosios valdios institu#i!a. 2N8F.H7.F2<H0.H1. sukilimas valdi5 atved !akobinus. Na#ionalinis
konventas $G&I.06.%J prim nau!5 Pran#*(i!os Konstitu+i*=, kurios angine sudedam5!a dalimi tapo nau!ai suredaguota
;mogaus ir )ilie3io teisi deklara+i*a. Deklara#i!a skelb, kad visuomens tikslas esanti visuotin laim? vyriausyb steigiama
naudo!imuisi mogaus gimtomis ir neatimamomis teismis )lygybe<gimta ir prie statym5, laisve, saugumu ir nuosavybe+
utikrinti. Deklara#i!o!e esama so#ialini teisi: isilavinim5, pro6esi!os pasirinkim5, sutarties teikti kitiems paslaugas
sudarym5. Skelbiama, kad visuomen privalo imaitinti neturtlius, suteikdama !iems darb5 arba asmenims, neigalintiems
dirbti, teikdama l pragyventi. /iekvienas, pasisavin3s liaudiai priklausant suverenitet5, Klai laisv pilie'i nedelsiant b*na
pasmerktas mirtiR. %virtinama, kad liaudis visada turi teis3 peri*rti ir pakeisti /onstitu#i!5. -yriausybei paeidin!ant liaudies
teises, liaudis turi vent5 teis3 ir neatidlio!am5 pareig5 sukilti. Bi deklara#i!a didesns iliekamosios verts netur!o. 2N8F m.
/onstitu#i!a buvo vienintel Auropo!e, k*ni!anti tiesiogin3 demokrati!5 statym leidybo!e. 4i skelb, kad suvereni5 liaud
sudaro Pran#*(i!os pilie'i visuma. %autai suteikta teis tiesioginiais rinkimais pirminiuose susirinkimuose pagal gyvenam5!5
viet5 atviru arba slaptu balsavimu rinkti savo atstovus ;statym leidybos korpus5, kuris Ksi*lo statymus ir leidia dekretusR.
Sank#ionuoti korpuso pasi*lytus statymus prival!o pilie'iai. ;statymai reglamentavo #ivilin3 ir baudiam5!5 teis3, respublikos
pa!am ir ilaid tvarkym5, na#ionalin nekilno!am5! turt5, mokes'ius, karo skelbim5 ir kt. %eiss aktai, nepriskirti prie
statym, buvo vadinami dekretais ir !uos gal!o leisti pats ;.l.k. /onstitu#i!a, atmetusi valdi padali!imo prin#ip5, nenumat
sudaryti vyriausybs. -adovauti bendra!am valdymui !i paved -ykdoma!ai tarybai. Nau!osios /onstitu#i!os klausimu buvo
organi(uotas balsavimas ir daugumo!e pirmini susirinkim kantonuose !ai gautas pritarimas. Pa'ios 2N8F m. /. gyvendinimas
dl karo aplinkybi Na#ionalinio konvento nutarimu buvo nukeltas b*sim5! taikos met5 ir apskritai nebuvo pradtas, todl
visa reali valdia tapo sutelkta N.k. rankose. 4am veikiant buvo palikta !au susiklos'iusi valstybs organ sistema, reglamentuota
2N8F.21. H9. KRevoliu+in.s valdymo tvarkos steigiamuo*u statymuR. Na#ionalinis konventas tapo ne tik statym leidybos, bet ir
vykdomuo!u bei teismo organu. Cpatingus galio!imus prii*rti visas staigas, pareig*nus, imtis gynybini priemoni, pagal
statym5, tur!o -isuomens gelb!imo komitetas. Pagrindin kovos su kontrrevoliu#i!a institu#i!a : -isuomens saugumo
komitetas. =inisteri!os 2N89 m. pr. buvo pavadintos vykdomosiomis komisi!omis. Pagal 2N89.H0.2H. dekret5, %ribunolo
udavinys buvo kovoti su liaudies prieais. > visus nusikaltimus, teismingus %ribunolui, numatyta vienintel bausm : mirtis
)nuudyta _1,7 t*kst. moni+. %uo pat metu !akobinai vykd svarbias so#ialines re6ormas: uald kainas, pad!o
neturtingiesiems ir kaime visikai likvidavo 6eodalinius santykius: N.k. 2N8F.H0.2H<22, HN.2N dekretais paskelbta emi
valstie'i bendruomenms gr5inimas, galimybs nesunkiai !as paversti priva'ia nuosavybe ir bes5lygikas, visikas ir
neatlyginamas 6eodalini teisi panaikinimasZ 2N89 m. pavasar !akobin so#ialin ba( m spar'iai siaurti. -isuomen!e ir
Na#ionaliniame konvente spar'iai plito nuomon, kad revoliu#i!a nu!usi per toli. N.k. greit subrendo suokalbis prie !akobinus,
pasibaig3s 2N89.HN.1N )termidoro 8+ perversmu, kuriuo ir baigsi Didio!i Pran#*(i!os revoliu#i!a.
.
Pran/@6ijos konstitu/in teis
E-... a. klestintis pran#*( absoliuti(mas prad!o varyti alies raid5. /araliaus dvaro prabangai reik!o milinik ilaid.
Pagrindin mokes'i, kuriuos be pasigail!imo pl intendantai, nata visu svoriu spaud valstie'ius, tuo tarpu stambio!i
ba!ori!a tiesiogini mokes'i nemok!o. =iestuose #e#$ai trukd pltotis gamybai ir pramonei. 2NG8 m. rugp!*'io 10 d.
Steigiamasis susirinkimas prim garsi5!5 Imogaus ir pilie'io teisi deklara#i!5, kurios turiniui didiul poveik padar
demokratikosios viet! id!os ir 4A- Nepriklausomybs deklara#i!os nuostatos. O 2N82 m. rugs!o F d. Steigiamasis
susirinkimas prim pirm5!5 Pran#*(i!os /onstitu#i!5, teisikai aly!e tvirtinusi5 konstitu#in3 monar#$i!5. /onstitu#i!a
pradedama Imogaus ir pilie'io teisi deklara#i!a, po !os eina preambul, skelbianti luomins santvarkos ir 6eodalini
privilegi! Pran#*(i!o!e skirtumu.
Po %ermidoro perversmo Na#ionaliniame konvente sustipr!usi !g buvo parengta ir 2N87 m. rugp!*'io 11 d. priimta nau!a
Pran#*(i!os "espublikos /onstitu#i!a. !. prasid!o Imogaus ir pilie'io teisi ir pareig deklara#i!a. @uvo daugiau dmesio kreipiama
. mogaus pareigas : laikytis statym, ginti visuomen3, saugoti nuosavyb3 ir kt. taip pat buvo liepta nuolatos daryti kitiems gera.
/onstitu#i!a atsisak tiesiogins demokrati!os, teisino repre(enta#in valdym5, atskyr statym leidiam5!5 valdi5 nuo
vykdomosios. 4o!e teisinama 1 r*m statym leidybos institu#i!os sistema, besiremianti skirting 6unk#i! leidiant statymus
kiekvieniems r*mams pavedimu. ;st. ,eidybos korpusas susid!o i PAN/.` B.=%` %APC@OS ." Seni*n tarybos. 4ai buvo
pavedama priimti arba atmesti statym pro!ektus, pasi*lytus Penki imt tarybos. Bis korpusas tur!o b*ti renkamas 1 pakop
rinkimais. Pilie'iai, gyvenantys to!e pa'io!e vieto!e ne maiau kai metus tur!o teis3 dalyvauti rink! suvaiavime, kasmet
vykstan'iame kantonuose. -ykdom5!5 valdia /onstitu#i!a paved direktorijai) susidedan'iai i penki nari, kuriuos kasmet po
vien5 si*l Penki imt taryba ir rinko Seni*n taryba. Direktori!a tur!o skirti ministrus. %a'iau gyvenimas kuo toliau tuo labiau
F9
rod direktori!os nesugeb!im5 stabili(uoti politin3 padt. 4i vykd nuosekli5, vai(diai apib*dinim5 kaip Ks*puokliR, politik5, i
tikr! nepatenkinusi vis. Direktoratas tapo pasmerktas. 2N88 m. lapkri'io 8 d. Pran#*(i!o!e vykdytas perversmas: kariuomen
ivaik Penki int taryb5. Napoleonui ir dar 1 konsulams buvo liepta su6ormuotai laikina!ai vyriausybei ir irinkti komisi!5 nau!ai
konstitu#i!ai parengti.
Paskubomis buvo parengta /onstitu#i!a ir 2N88 m. gruodio 2F d. tautos rati6ikuota. Pran#*(i!a ir toliau vadinama respublika.
-yriausybs valdia buvo pavesta F konsulams, Senato renkamiems deim'iai met ir turintiems teis3 b*ti perrinktiems. Pirmuo!u
konsulu tapo Napoleonas @onapartas. /onsulas buvo visagalis. /iti konsulai tur!o tik patariam5! bals5. =inistrai buvo paprasti
vykdomosios galios agentai. %ai patariamo!i kolegi!a. ,eisti statymus tur!o gali5 1 r*mai: %rib*natas ir ;statym leidybos korpusas.
/onstitu#i!a steig Senat5 sergto!5, kuris gal!o naikinti kiekvien5 ;statym leidybos korpuso priimt5 statym5. %aip pat /onstitu#i!a
ivardi!o iki gyvos galvos paskirtus Senato narius. Pats Senatas gal!o aktyviai dalyvauti kuriant teis3. %okie !o ileisti aktai buvo
vadinami organiniais senatuskonsultais.
"inkim teis3 tur!o 12 met sulauk3 pran#*( vyrai. /omuno!e b*davo irenkama vienas deimtadalis vis turin'i to!e
komuno!e teis3 rinkti pilie'i komunalinius s5raus. %ada departamentuose i savo tarpo tur!o irinkti vien5 deimtadal moni.
Patekusie!i departamentinius s5raus savo ruotu i savo tarpo rinko vien5 deimtadal na#ionalinius s5raus, Senatas tur!o
parinkti ;statym leidybos korpus5, %ribunat5, konsulus.
Pirmasis organinis senatuskonsultas : 2GH1 m. rugp!*'io 9 d. : skelb, kad konsulai Senato yra skiriami iki gyvos galvos,
antrasis ir tre'iasis : pirmo!o si*lymu, o pirma!am suteikiama teis nurodyti savo pdin. Senatui suteik teis3 leisti teiss aktus
Kkonstitu#i!os neaptartaisR reikalais, paleisti %ribunat5 ir ;statym leidybos korpus5, riboti individualias teises.. Antrasis organinis
senatuskonsultas susid!3s i 291 straipsni, skelb, kad respublikos valdymas patikimais imperatoriui, kuris priima pran#*(
imperatoriais titul5. .mperatoriumi paskelb Napoleon5. .plt !o galias, suteik teis3 leisti dekretus. %itulas perduodamas
paveld!imo b*du pagal vyrik5!5 lini!a. Pran#*(i!a virto imperija. Napoleonas 2GHN m. panaikino %ribunat5. -aldia
susikon#entravo imperatoriaus ir !am paklusnaus Senato rankose. Napoleono valdymo metais buvo daug kodi6ikavimo darb.
Pasirod 7 garsie!i kodeksai: #ivilinis )2GH9m.+, #ivilinio pro#eso )2GH0m.+, prekybos )2GHNm.+, baudiamo!o pro#eso )2GHGm.+ ir
baudiamasis )2G2Hm.+. 2G2G m. imperi!a lugo.
Sustipr!3 ro!alistai sugeb!o paimti savo rankas Pran#*(i!os valstybs aparat5 ir kariuomen3. @uvo o6i#ialiai restauruota
legitimin monar/5ija su @urbon dinasti!os monar#$ prieaky!e. %uo metu Pran#*(i!os soste sd!o ,iudvikas E-.... Pagal
valdymo 6orma Pran#*(i!a o6i#ialiai tapo paskelbta konstitu#ine monar#$i!a. /araliaus asmuo : nelie'iamas ir ventas. 4is valstybs
eimininkas, !am priklauso visa valdia !o tvyn!e, !o teiss ob!ekte. /aralius skelbiamas vyriausiuo!u valstybs vadovu, vadovau!a
ginkluotosioms pa!goms, skelbia kar5, sudaro taikos, s5!ung ir prekybos sutartis, skiria visus valstybs valdymo pareig*nus, leidia
potvarkius ir sakus. ;statym leidiamo!i valdia pavedama karaliui, Per r*mams ir departament deputat r*mams visiems kartu.
%aigi tautau /onstitu#i!a suteik galimyb3 dalytis su karaliumi teise leisti statymus. ;statym leidybos ini#iatyvos teis
priklaus tik vienam karaliui, o statym pro!ektus svarstyti ir priiminti pavesta dve! r*m parlamentinei institu#i!ai. Per
r*m nariai buvo skiriami iki gyvos galvos arba ir paveldtinai, neribo!ant ! skai'iaus. %auta leidiant statymus dalyvavo
per Deputat r*mus. Abe!i r*mai posdiavo tuo pat metu ir tur!o svarstyti tuos pa'ius statym pro!ektus. Priimti statymai
sigaliodavo tik karaliaus sutikimu. %eis!us skirdavo irgi karalius. 4ie negal!o b*ti pakei'iami.
2GFH m. liepos 1N d. karalius paleido Deputat r*mus, kartu ileisdamas ordonansus, o6i#ialiai panaikinan'ius periodins
spaudos laisv3 ir nustatan'ius trumpalaiki leidim visu periodini leidini leid!ams ir autoriams sistem5, udraudian'ius
susirinkimus ir mitingus. Parlamentarams pavyko sukurstyti nelauktai audring5 Paryiaus gyvento! reak#i!5: t5 pa'i5 dien5 kilo
ginkluotas sukilimas, privert3s /arol E bgti i alies. ,egitimin monar#$i!a lugo. ; karaliaus sost5 buvo pakviestas Orleano
kunigaiktis ,iudvikas Pilypas.
Nau!o!i monar#$i!a buvo pavadinta <iepos monar/5ija. 2GFH m. rugp!*'io 29 d., buvo ileista nau!a konstitu#in #$arti!a. 4o!e
buvo praplstos r*m teiss, buvo sumaintas rink! amius )17 m.+ ir turto #en(ai, atsisakyta nevie Per r*m posdi. Nau!o!i
monar#$i!a gavo burua(in pob*d. Atsirandanti stambio!i pramon, musi naudoti garo varomas mainas, ugd proletariat5, m
nykti savarankiki amatininkai.
7a!ame E.E a. deimtmety!e m stiprti opo(i#i!a. -isa tai atved prie 2G9G m. vasario 11 d. sukeltos revoliu#i!os ir prie ,iepos
monar#$i!os nuvertimo. %uo! pat sudaryta ,aikino!i vyriausyb vasario 17 d. Pran#*(i!5 paskelb respublika. Na#ionalinis
susirinkimas lapkri'io 9 d. prim nau!5 konstitu#i!5. 4i teisikai tvirtino Kso#ialin3 respublik5R, kurios pagrind5 sudar eima,
darbas, nuosavyb, visuomenin tvarka. /onstitu#i!os anga yra savotika teisi ir pareig deklara#i!a. .. skirsnis yra skirtas
garantuo!amoms pilie'i teisms. -isa valdia valstyb!e kyla i tautos ir negali b*ti kam nors pavedama, suteikiama teis !5 perduoti
paveld!imo b*du. .imtin statym leidybos teis suteikiama Na#ionaliniam susirinkimui. Atmetama 1 r*m sistema. Na#ionalinis
susirinkimas buvo renkamas F metams visuotinais rinkimais. Antrosios respublikos konstitu#i!a pirm5 kart5 Auropo!e ved
tiesioginius slaptus rinkimus. /iekvienas tautos atstovas tur!o statym leidybos ini#iatyvos teis3. @uvo irinktas pre(identas
)pirmasis Auropo!e+. 4o rinkimams nustatyta tokia pati tvarka kaip ir Na#ionalinio susirinkimo rinkimams. Pre(identas renkamas 9
metams. 4o rankose sutelktos pla'ios teiss. Na#ionalinis susirinkimas ir pre(identas nedaug gal!o veikti vienas kit5: na#ionalinis
susirinkimas gal!o nualinti pre(ident5 anks'iau laiko? pre(identas gal!o per ministrus Na#ionaliniam susirinkimui teikti statym
pro!ektus. "inkimuose gal!o dalyvauti pran#*( vyrai, sulauk3 12 met amiaus, tur pilietines ir politines teises. 2G9G m. gruodio
2H d. vykusiuose rinkimuose buvo irinktas Napoleono @onaparto s*nnas ,iudvikas @onapartas. 2G72 m. gruodio 1 d. pre(identas
paleido Na#ionalin susirinkim5, o tai reik nau!5 valstybs perversm5.
4au 2GNH m. rugs!o 9 d., Pran#*(i!o!e buvo paskelbta respublika Otre2iojiP . susirink3s 2GN2 m. vasario mn., Na#ionalinis
susirinkimas organi(avo laikin5 parlamentin valdym5. -ykdomosios valdios prieaky!e buvo Na#ionalinio susirinkimo irinktas
pre(identas. Na#ionaliniame susirinkime buvo manyta, kad Pran#*(i!ai labiausiai tiksianti konstitu#in monar#$i!a su parlamentiniu
reimu. @uvo nutarta rinkti pre(ident5. Nuspr3sta ! rinkti parlamente N met laikotarpiui su teise b*ti perrinktam. %aigi Pran#*(i!a,
nors ir ne tiesiogiai, buvo pripainta respublika. 2GN7 m. vasario 19d. priimamas KSenato organi(avimo statymasR, vasario 17 d. :
K-alstybs valdi organi(avimo konstitu#inis statymasR, birelio 20 d. : K-alstybs valdi santyki statymasR. -isi ie statymai
F7
laikomi Pran#*(i!os %re'iosios respublikos konstitu#iniais statymais. @*dama tokios 6ormos, /onstitu#i!a nebuvo teorinis ir
sisteminis aktas, kaip daugelis ankstesni ios alies konstitu#i!. ;statym leidyba buvo patikta Deputat r*mams ir Senatui. @ei
buvo sudaromas Na#ionalinis susirinkimas. Deputat r*mai renkami 9 metams visuotinais rinkimais. Senatas nebuvo luominis, !is
susid!o i FHH nari. Abie! r*m nariai tur!o statym leidybos ini#iatyvos teis3. %aip pat !5 tur!o ir pre(identas. 4is pirmininkavo
=inistr tarybai, bei tur!o begales kit pareig ir teisi )kaip skirti #ivilinius ir karinius pareig*nus ir kt.+. ministrai yra solidariai
atsakingi r*mams u bendr5 vyriausybs politik5. Deputat r*m rinkimuose gal!o dalyvauti 12 met sulauk3 vyrai. 2GG9 m. buvo
priimta keletas reikming /onstitu#i!os patais. @uvo udrausta pre(idento post5 rinkti buvusi dinasti! atstovus, atsisakyta iki
gyvo galvos skiriam senatori, deklaruotos mogaus teiss ir laisvs.
,aikotarpiu tarp dvie! pasaulini kar Pran#*(i!os valstybin santvarka maai bepakito. ,abai padid!o ministro pirmininko
vaidmuo. %re'io!i respublika lugo, Pran#*(i!os vyriausybei 289H m. birelio 11 d. kapituliavus $itlerinei -okieti!ai.
Po $itlerins -okieti!os sutriukinimo 2897m. spal vyk3s re6erendumas daugiau nei 87 pro#. @alsu dauguma atmet %re'iosios
respublikos konstitu#ini statym atk*rim5. "engti nau!5 konstitu#i!5 buvo irinktas Steigiamasis susirinkimas. 2890 m. rugs!o
mn., o re6erendumas nedidele persvara !am pritar spalio mn. tai 4etvirtosios respublikos konstitu#i!a. 4os pirma!ame straipsny!e
Pran#*(i!a skelbiama nedaloma, pasaulietika, demokratine ir so#ialine respublika. Auk'iausi! valstybs institu#i! sistema
konstitu#i!o!e buvo konstruo!ama pagal parlamentins respublikos s#$em5. Skelbiama, kad palamentas susideda i Na#ionalinio
susirinkimo ir "espublikos tarybos. %a'iau abe!i r*mai nebuvo lygiateisiai. 4ie buvo renkami visuotiniais, lygiais rinkimais, slaptai
balsuo!ant. "inkimuose gal!o dalyvauti sulauk3 pilnametysts abie! ly'i pilie'iai. Pre(idento rinkim tvarka palikta be pakitim.
4am pavesta pasirayti ir rati6ikuoti tarptautines sutartis skelbti statymus ir savo nuoi*ra reikalauti i nau!o svarstyti !uos parlamente,
si*lyti =inistr tarybos pirmininko kandidat*r5. -ykdomo!i valdia priklaus =inistr tarybai. -aldios #entru tapo emie!i
parlamento r*mai )Na#ionalinis susirinkimas+. 2879 m. =inistr tarybos pirmininkas gavo papildom galio!im anks'iau laiko
paleisti Na#ionalin susirinkim5, tapo sunkiau pareikti nepasitik!im5 vyriausybe.
-iena didiausi Pran#*(i!os politini problem eta!ame deimtmety!e tapo !os koloni!ini vald likimas. 287G m. gegus
mn. pakviestas populiarus generolas B. de &olis, !am buvo suteikti ypatingi galio!imai. Spe#. komisi!a pareng Penktosios
respublikos konstitu#i!os pro!ekt5. Mentrine visos dalimi, pagal i5 konstitu#i!5, tapo pre(identas. 4is skelbiamas politikai
neatsakingu ir nekontroliuo!amu. 4am paved pasirayti ir skelbti statymus, reikalauti pakartotinio ! svarstymo, perduoti statymus
/onstitu#iniai tarybai ! konstitu#ingumui patikrinti. Pre(identui pavesta skirti vyriausybs vadov5, pastaro!o si*lymu : ir kabineto
narius, priimti ! atsistatydinim5, pirmininkauti vyriausybs posdiams. 4is renkamas spe#ialios rinkik kolegi!os. @uvo nustatytas N
met pre(idento galio!im laikas. -yriausybei konstitu#i!a paved nustatyti ir gyvendinti Ktautos politik5R. -yriausyb disponuo!a
administra#ine valdia ir ginkluotosiomis pa!gomis. Parlamentui buvo paskirtas grynai alutinis vaidmuo. 4is susid!o i Senato ir
Na#ionalinio susirinkimo. Palamentas gali vyriausybei deleguoti teis3 leisti ordonansus net ir savo kompeten#i!os reikalais.
Na#ionalinis susirinkimas renkamas visuotinais tiesioginiais rinkimai. /onstitu#i!a tarsi tvirtino parlamentin3 respublik5, ta'iau
daugelis kit !os nuostat rodo pre(identin !os variant5.
Svarbiausi civilins teiss principai
Mivilinio teisinio santykio sub!ektu 2GH9 m. Pran#*( #ivilinis kodeksas tepripaino vien 6i(in asmen ir tai paaikinama
statymo leid!o b*gtavimais, kad !uridinio asmens statusu savo buvusiai takai atkurti nepasinaudot #e#$ins ir kitos 6eodalins
korpora#i!os. A@ io!e aly!e k*rsi !au ikirevoliu#iniais laikais. 2N8F m. buvo pamginta reglamentuoti ! steigim5si. 4uridiniai
asmenys Pran#*(i!o!e buvo visikai teisinti 2GN0 m. bendrovi statyme, leidusiame !as steigti be iankstinio vyriausybs leidimo.
2GH9 m. #ivilinis kodeksas reglamentavo pilietins mirties kaip kriminalins bausms institut5. %ai reik, kad nubaustas pilietine
mirtimi netenka vis savo turtini teisi.
/odeksas visikai isaugo!o revoliu#i!os metasi pasiekt5 nuosavybs teiss suvienodinim5. Knuosavyb yra teis naudotis ir
disponuoti daiktais labiausiai absoliu'iu b*duR. %aigi kodeksas skelbia neribotos nuosavybs teiss prin#ip5. Niekas negali b*ti
ver'iamas uleisti savo nuosavyb3, !ei tik tai nedaroma visuomens naudai ir u teising5 ir iankstin atlyginim5. %aip tvirtinamas
nuosavybs nelie'iamumo, ventumo prin#ipas. Savininkui suteikta teis naudotis viskuo k5 daiktas pagamina. Cpa' buvo iskiriamas
nekilno!amas turtas. Savininkas gal!o naudotis ir viskuo, kas yra po eme ir ant !os, t.y ems gelmes, esan'ias po sklypu. %a'iau
vliau savininkai neteko itos teiss. 2819 m. statymais erdv, esanti vir bet kokio ems sklypo, buvo paskelbta viea nuosavybe.
O $idroenergi!a buvo leista naudotis tik gavus tam tikr5 vyriausybs leidim5. Iems savininkui nebuvo leidiama kasti duobs ar
ulinio ar'iau nei tam tikru atstumu nuo svetimos nuosavybs? udrausta rengti langus sieno!e, pastatyto!e dvie! sklyp ribos.
/odeksas nustat F nuosavybs gi!imo ir perdavimo b*dus: 2+ paveld!im5? 1+ dovano!im5 ir testament5? F+ sutartis.
/odeksas reglamentavo ir santuokos bei eimos santykius. 2GH9 m. kodekse buvo tvirtintas vyro monai valdios prin#ipas.
=oteris laikoma tarsi maamet. @*tina santuokos sudarymo s5lyga buvo abipusis noras tuoktis. S*nui iki 17, o dukrai iki 12 met
reik!o gauti tv sutikim5. Santuoka nutr*kdavo viena i sutuoktini mirus ar esant nubausta,m pilietine mirtimi. %aip pat buvo
galima ituoka. @uvo nustatytas prin#ipas K-yras privalo globoti savo mon5, mona : klausyti vyroR. =oterims vis pla'iau
sitraukiant pro6esin3 veikl5, buvo ple'iamos ! teiss. 28HN m. mona gavo teis3 disponuoti savo turtu, dalyvauti teisme gin'uose
dl savo nuosavybs. Nustatyta, kad itek!usi moteris turi visik5 teisnum5. -erstis pro6esine veikla, nepriklausomai nuo vyro valios
moteris gavo teis3 tik 2807 m. kodeksas tvirtino tvo valdi5 vaikams. 4is nusid!usius vaikus nuo 20 met gal!o tam tikram laikui
pasodinti kal!im5. %aip pat tvui buvo suteikta teis disponuoti savo vaik turtu.
1
,+. 4?N*,N0N*,NGS O'?DANF=-0'DANFP *0,SGS *'AD,:,!A
1. Pran/@6ijos teis.
F0
1AC. m. :ivilinio kodekso parengimas) teiss altiniai) sistema. Privatins teiss duali6mas) nuosavybs ir prievolin teis)
pagrindini" prin/ip" raida. Darbo teisini" santyki" reguliavimas kodekse ir tolesn raida.
1AC. m. :ivilinio kodekso parengimas) teiss altiniai ) sistema. 4au 2N8H m. rugp!*'io 20 d. Steigiamasis susirinkimas
nutar, kad #iviliniai statymai b*si5 peri*rti ir pataisyti ir kad b*si5s parengtas bendras teisynas. Parengti tok #ivilin kodeks5
Na#ionalinis /onventas 2N81 m. paved savo sudarytai 9G nari komisi!ai. 2N8F m. rugp!*'io 8 d. kodekso pro!ektas, susid!3s
i N28 straipsni padalyt tris dalis )asmenys, daiktai, sutartys+, buvo prastatytas /onventui. /onventas daugiau kaip mnes
pro!ekt5 svarst. Paskui komisi!a msi pro!ekt5 tvarkyti atsivelgdama gautas pastabas. Dirbant, pirmasis #ivilinio kodekso
pro!ektas sutrump!o iki 1N8 straipsni, !ame atsirado daugyb sprag. %odl 2N89 m. ruden Na#ionalinis konventas vl msi
svarstyti pro!ekt5. Nau!ai parengt5 pro!ekt5, susidedant i 22H9 straipsni komisi!a Penki imt tarybai pateik 2N80 m.
birelio 29 d. 4is pradtas tobulinti, bet is darbas 2N88 m. vl nutrauktas, kart : @riumero 2G<osios perversmo. Nau!a komisi!a
kodeksui rengti konsul sakymu buvo sudaryta 2GHH m. rugp!*'io 21 d. ir savo darb5 atliko per 9 mnesius.
Baltiniai. /odekso sudaryme buvo pla'iai panaudoti Didiosios Pran#*(i!os revoliu#i!os laikotarpio statymai, taip pat seno!i
alies teis : karali ordonansai )pv(., dl dovano!imo ir testamentu+, papro'i teis )pv(., paveldint pagal statym5+. %aip pat
pasinaudota nuo ,iudviko E.- laik rengtos teiss re6ormos komisi!os mediaga. Didel3 tak5 kodeksui padar romn teis
)teisins konstruk#i!os, s5vokos, termini!a, prievoliniai santykiai+.
Sistema. /odekso pro!ekt5 svarst -alstybs taryba, tuo reikalu susirinkusi net 2H1 kartus. %ribunate kodekso primimo
pro#ed*ra ustrigo: pirmie!i trys kodekso titulai buvo atmesti. %ada Napoleonas %ribunato narius pakeit nau!ais. Mivilinis
kodeksas priimtas F0 atskirais statymais, o 2GH9 m. kovo 12 d. paskelbtas atskira knyga ir gi!o statymo gali5.
Mivilinis kodeksas, i pradi o6i#ialiai vadintas Pran#*( #iviliniu kodeksu tvirtino 6eodalini santyki likvidavim5, lyg visu
pran#*( teisnum5, prin#ipus, utikrinan'ius auktesn visuomenini santyki raidos lyg. 4is apm visus pagrindinius #ivilins
teiss institutus. 4ame 6ormuluo!ami bendrie!i prin#ipai, nra ka(uistinio pob*dio detali. /odeksas pasiym!o nuosekliu
dstymu, aikiu #ivilini teisini institut traktavimu. /odeks5 sudar 1 1G2 straipsnis. 4o tekstas buvo suskirstytas ;vadin
titul5 ir tris knygas )dalis+. /odekse nebuvo bendrosios dalies. ;vadiniame titule susidedan'iame i ei straipsni kalbama apie
#ivilinio kodekso paskelbim5, galio!imo ir noveli(avimo tvark5. Pirmo!e knygo!e, pavadinto!e KApie asmenisR tvirtintas vis
lygybs statymui prin#ipas. Mivilins teiss, skelbiamos kodekse, neliet tik svetimali. Bio!e knygo!e yra #ivilins b*kls akt
registra#i!a, yra reguliuo!ama gyvenam5!5 vieta, neinai kur buvimas, santuokos sudarymas, ituoka, teistai ir neteistai
gimusi vaik padtis, vaikinimas, tvo valdia ir globa. Antro!i knyga KApie turtus ir vairias nuosavybs atmainasR skiriama
nuosavybs teisei reglamentuoti. 4i pradedama normomis apie turt5 ir !o skirstym5 kilno!am5! ir nekilno!am5!, apie daikt,
vaisi ir pa!am nuosavyb3. -isos kitos Pran#*( #ivilinio kodekso normos yra susistemintos tre'io!o!e knygo!e KApie vairius
nuosavybs gi!imo b*dusR. 4i prasideda paveld!imo ir dovano!imo teiss normomis. %oliai bendr5!a 6orma reglamentuo!amos
sutartys )veiksnumas, sutar'i 6ormos+ ir nesutartins prievols )nepagrstas praturt!imas ir deliktai+, turtiniai sutuoktini
santykiai, tam tikr r*i sutar'i : pirkimo ir pardavimo, paskolos, pasaugos, main, nuomos, samdos ir kt. <
reglamentavimas. /nyga baigiama normomis, skirtoms prievoli utikrinimui ir iekininiai sena'iai.
Privatins teiss duali6mas) nuosavybs ir prievolin teis) pagrindini" prin/ip" raida. Pran#*(i!a priklauso ali
grupei, kurio!e nuo #ivilins teiss yra atskirta prekybos teis: greta #ivilinio kodekso io!e aly!e 2GHN m. sigalio!o Prekybos
kodeksas. 4ame buvo nuostatai apie bankrot5, bet ir tie patys nevyk3, todl !uos 2GFG m. teko re6ormuoti. Prekybos kodekse
buvo akivai(di sprag: antai kertinei prekybos s6ero!e pirkimo ir pardavimo sutar'iai Prekybos kodekse tebuvo skirtas vienas
straipsnis. %odl E.E a. ir EE a. pradio!e daugelis Prekybos kodekso nuostat buvo i esms perdirbti arba papildyti nau!omis
normomis. Prekybos kodeksas buvo ileistas kaip Mivilinio kodekso papildymas. Pran#*(i!os teiss sistemo!e tvirtintas, o vliau
paplit3s ir kai kuriose kitose alyse, prekybos teiss iskyrimas i #ivilins, o tai vadinama privatins teiss partikuliari(mu,
istorikai susiklost 6eodalin!e epo#$o!e, kai prekybos teis buvo laikoma luomine pirkli teise, o iliko kaip teiss aka,
reguliuo!anti visuomeninius santykius, susiklostan'ius prekybos s6ero!e.
Nuosavybs teis. /odeksas visikai isaugo!o revoliu#i!os metais pasiekt5 nuosavybs teiss suvienodinim5 ir prin#ipin3
nuosavybs laisv3 nuo 6eodalini prievoli ir ribo!im. 799 straipsnis nurodo: KNuosavyb yra teis naudotis ir disponuoti
daiktais labiausia absoliu'iu b*duR. KNaudo!imasR reik teis gauti reikiam5 naud5, KdisponavimasR : teis lemti daikto likim5,
Klabiausiai absoliu'iu b*duR : savininkas gali b*ti ribo!amas tik tiek, kiek tas naudo!imasis ir disponavimas nuosavybe yra
Kudraustas statym ir reglamentR. Bis kodekso straipsnis 6ormuluo!a laisvos nuo bet koki 6eodalini ribo!im, taigi neribotos
nuosavybs teiss prin#ip5. 797 straipsnis skelb, kad niekas negali b*ti ver'iamas uleisti savo nuosavyb3, !ei tik tai nedaroma
visuomens naudai ir u teising5 ir iankstin atlyginim5. Bia nuostata tvirtinamas nuosavybs nelie'iamumo, ventumo
prin#ipas. 790 straipsnis nusako nuosavybs teiss turin: K vis5, k5 tas daiktas gamina, ir tai, kas su tuo daiktu nat*raliai arba
dirbtinai !ungiasi, sudarydamas !o priklausinR. 711 straipsnis ems savininkui pripaino teis3 ne tik pat sklyp5, mikus,
vandenis ir kt., bet ir tai, kas yra po eme, t.y. ems gelmes ir vir ems, t.y. oro stulp5 vir sklypo. 2G2H m. balandio 12 d.
statymas ems gelmes pripaino valstybs nuosavybe. 2819 m. gegus F2 d. statymas suteik skraidantiems aparatams
galimyb3 skraidyti Knepaeidiant ems savininko teisiR, t.y. siskverbiant dar neseniai !am priklausius oro stulp5, erdv3
paskelb esant viea nuosavybe. 2828<28FG m. : ileista keletas teiss akt, $idroenergi!5 skelbian'i iskirtins teiss ob!ektu,
nebepriklausan'iu ems, kurio!e yra tas vandens telkinys, savininkui.
Prievolin teis. /odeksas nustat tris nuosavybs gi!imo ir perdavimo b*dus: 2+ paveld!im5? 1+ dovano!im5 it testament5? F+
sutartis.
Mivilinio kodekso 22H2 straipsnis sutart nusak kaip kaip susitarim5, kuriuo asmuo arba asmenys sipareigo!a kitam asmeniui
arba kitiems asmenims k5 nors duoti, k5 nors padaryti arba k5 nors nedaryti. /odeksas su6ormulavo pagrindinius sutar'i teiss
prin#ipus:
< susitarian'i ali lygybs prin#ip5, reikianti kad vis ali teiss, sudarant sutart, yra lygios. Sutart gali sudaryti bet
kuris asmuo, iskyrus nepilname'ius, neturin'ius veiksnumo, statymo numatytais atve!ais : itek!usios moterys. Pagrindin
FN
susitarimo galio!imo s5lyga : sipareigo!an'ios alies sutikimas?
< sutar'i laisvs prin#ip5, reikiant, kad kontra$entai turi teis3 laisvai nustatinti bet kok sutarties tirin. -alstyb 6aktikai
nesikia sutarties turin, suteikdama alims galimybs nustatyti bet kokius teisinius santykius, iskyrus tuos, kurie prietarau!a
statymo nurodymams?
< bes5lygiko sutarties privalomumo prin#ip5 : sutartis turi b*ti laiku ir realiai vykdyta. -ienintelis atve!is, kai leidiama
nutraukti sutart, yra abipusis ali susitarimas. Nevykdant sutarties, kai prievol yra Kkak5 kitai aliai duotiR, pastarasis
kontra$entas gal!o tai ireikalauti teismo keliu, !ei Kkak5 padarytiR ar Kkako nedarytiR kontra$entas prival!o atlyginti
nuostolius.
Prievolms, atsirandan'ioms ne i sutar'i, kodekse teskirta apie dvideimt straipsniu. Pagrindin ! kilimo prieastis : alos
padarymas. "eglamentuodamas prievoles, kylan'ias i delikt, kodeksas remiasi kalts, kaip #ivilins atsakomybs pagrindo,
prin#ipu.
Pagrindini prin#ip raida. Sutarties laisvs prin#ipui prietarau!a dabar pla'iai taikomas teisinis darbo santyki reguliavimas,
kuriuo valstyb reglamentuo!a esmines samdos sutarties s5lygas? susitarian'i ali lygybs prin#ipas nesuderina su transporte,
komunalini patarnavim s6ero!e, bankuose ir kt, srityse paplitusia sutar'i r*imi, kuri Pran#*(i!o!e vadinama prisi!ungimo
sutartimi )viena alis parengia tipines, standartines s5lygas, o kita : tegali !as priimti ar nepriimti, bet negali ! paveikti, pv(.,
visuomeninio transporto keleivis+. Pakito ir bes5lygiko sutarties privalomumo prin#ipo turinys: Pran#*(i!os valstybs taryba ir
teismai, remdamiesi sena Knenumatyt aplinkybi doktrinaR, vienos i ali praymu leidia iuo pagrindu peri*rti sutar'i,
ypa' ilgalaiki, s5lygas.
Darbo teisini" santyki" reguliavimas kodekse ir tolesn raida. Samdos sutar'iai 2GH9 m. Pran#*( #ivilinis kodeksas teskyr
vos du straipsnius. -ienas ! )2NGH str.+ nurod, kad samdos sutartis gali b*ti sudaroma tik tam tikram terminui arba tam tikram
darbui atlikti, t.y. !i negalo b*ti neterminuota, !uo labiau : amina. /itas, 2NG2 straipsnis, skelb: K%ikima eimininko
tvirtinimais apie algos dyd, atlyginimo imok!im5 u pasibaigusius metus ir apie mok!imus, padarytus atlyginimo u
einamuosius metus s5skaitaR? pastaro!i kodekso norma prietarau!anti moni lygiateisikumo prin#ipui, buvo panaikinta 2G0G
m.
Nesant platesnio reglamentavimo, samdyto!ai sugeb!o samdomiesiems primesti itin sunkias darbo s5lygas: 29<20 val. Darbo
dien5, ma5 darbo umokest, pla'iai buvo taikomos baudos ir atleidimas i darbo. Nuo E.E a. vidurio Pran#*(i!o!e pasirod
pirmie!i statymai, m3 reglamentuoti darbo santykius. 4ie paliet vaik darbo !gos panaudo!im5: 2G92 m. ileistas statymas,
udraud3s vaik, neturin'i 8 met, darbo panaudo!im5, paaugliams iki 29 met neleista dirbti nakt, ! darbo diena negal!o
b*ti ilgesn nei G valandos. 2G9G m. vis darbinink darbo dienos ilgumas apribotas iki 22 valand. 2G81 m. udrausta vaik iki
2F met amiaus samda, paaugli iki 20 met darbo diena negal!o b*ti ilgesn nei 2H valand, !ie, taip pat moterys negal!o
b*ti ver'iami dirbti naktimis. 28HH m. vyr darbo diena negal!o viryti 2H valand. 2828 m. pro6s5!ungoms nustatyta teis
sudarinti kolektyvines sutartys. 28H0 m. vestas poilsis kiekvien5 savait3, 2828 m. : G valand darbo diena, 28F0 m. :
minimalus darbo atlyginimo lygis.
7
. /ontinentins )roman<german+ teiss tradi#i!a.
Pran#*(i!os teis.
1AC; m. Prekybos kodeksas.
Pran#*(i!a priklauso ali grupei, kurio!e nuo #ivilins teiss yra atskirta prekybos teis: greta #ivilinio kodekso io!e aly!e
2GHN m. sigalio!o 1rekybos kodeksas#1K'. 4is buvo prastesnis u #ivilin kodeks5, nes !ame daugiau ar#$ai(m, skurdesnis !o
turinys. @e to !ame buvo akivai(di sprag: antai kertinei prekybos s6ero!e pirkimo ir pardavimo sutar'iai Prekybos kodekse
tebuvo skirtas vienas straipsnis, todl teis!ams, nagrin!antiems komersant gin'us, teko vadovautis bendraisiais #ivilinio
kodekso pirkim5 ir pardavim5 reglamentuo!an'iais nuostatais.
%oks skirtumas tarp #ivilinio kodekso ir vis kit keturi Napoleono kodeks yra todl, kad M/ rengimas utruko ymiai ilgiau
ir !is buvo parengtas dalyvau!ant geriausiems to meto spe#ialistams. E.E a. ir EE a. pradio!e daugelis P/ nuostat i esms
buvo perdirbti arba papildyti nau!omis normomis. .r ie papildymai ima vaidinti didesn vaidmen nei pats P/.
P/ susid!o i keturi knyg. Pirmo!e, pavadinto!e J@)ie )rekyb= a)skritaiK, buvo taisykls, lie'ian'ios individualius
prekybininkus ir prekybos bendroves, biras ir tarpininkus, vekselius? antro!i : @)ie *Ar )rekyb=" : reglamentavo teisin3 !*r
laiv padt? tre'io!i vadinosi @)ie nei4sigal.*im= ir bankrutavim="? ketvirt5!5 : @)ie )rekybinK *urisdik+i*=" : buvo
trauktos ir pro#eso taisykls, ko nebuvo M/.
P/ buvo ileistas kaip Pran#*(i!os M/ papildymas, todl prekybos sandoriams tur!o b*ti taikomi taip pat bendrie!i M/
nuostatai )dl nuosavybs, sutar'i ir kt.+.
1rivatin.s teis.s duali!mas : tai prekybos teiss isiskyrimas i visos #ivilins teiss.
Nauj" prin/ip" (diegimas baudiamojoje teisje.
1;B1 m. Baudiamojo kodekso esminiai bruoai.
%re'ia!am luomiu sto!us kov5 dl valdios, tarp kit reikalavim !is siek peri*rti senosios 6eodalins baudiamosios teiss
pagrindus, ukirsti keli5 savivalei. %ai atsispind!o !au 2NG8 m. Imogaus ir pilie'io teisi deklara#i!o!e, kurio!e svarbi5 viet5
um nau!osios baudiamosios teiss demokratinio pob*dio prin#ipai. Deklara#i!a reikalavo, kad prie baudiam5! statym5
visi b*t lyg*s, kad niekas neb*t apkaltintas, sulaikytas ar kalintas kitaip, kaip statymo numatytais atve!ais.
FG
Imogaus ir pilie'io teisi deklara#i!o!e skelbiami baudiamosios teiss prin#ipai reik revoliu#in *k 6eodalinei
baudiama!ai teisei, buvo didiulis ingsnis priek, atspind!o Didiosios Pran#*(i!os revoliu#i!os nusistatym5 prie buvusi5
nelygyb3 ir valdios savival3.
Pirmiausia nau!uosius baudiamosios teiss prin#ipus buvo pamginta diegti Steigiamo!o susirinkimo $G&$ m. ileist5
baud/iam=* kodeks=. /odekse diegiamas pilie'i lygybs prie baudiam5! statym5 ir bausms atitikimo nusikaltimo
sunkumui prin#ipai. Dar svarbiau, kad kodekse siekiama tvirtinti teistum5.
/odeksas susid!o i dvie! dali. Pirm5!5 dal JApie bausmesK galima laikyti bendr5!5 baudiamosios teiss dalimi, turin'ia
septynis skirsnius, skirtus bausmms apskritai, re#idyvui, nuteisimo padariniams, teisiam! amiui, sena'iai baudiamosiose
bylose, nuteist! reabilitavimui. @ausms gal!o b*ti taikomos tik statymo pagrindu. "evoliu#i!a nepanaikino mirties bausms,
bet labai apribo!o !os taikymo galimybes. /odeksas atsisak ir luoinam! bausmi, bet buvo paliktos tokios ar#$aikos
bausms kaip statymas prie gdos stulpo ir vieas garbs atmimas. ;teisinta katorga ir kal!imo bausms, bet !os negal!o b*ti
neterminuotos )iki gyvos galvos+.
Antro!o!e daly!e : JApie nusikaltimusK : isamiai iskai'iuotos veikos, laikomos nusikalstamomis. 4os buvo suskirstytos
nusikaltimus vieiesiems interesams ir nusikaltimus privariems asmenims. Pastarie!i savo ruotu dali!osi nusikaltimus
nuosavybei ir nusikaltimus asmeniui. /odekse dekriminali(uotos kai kurios veikos, viduramiais laikytos nusikalstamomis: tai
ere(i!os, Dievo niekinimas, burtininkavimas, raganavimas ir kt.
Spe#i6inis io baudiamo!o kodekso ypatumas buvo tas, kad u konkre'ias nusikalstamas veikas !is nustat absoliu'iai
apibrtas sank#i!as, t.y. grietai 6iksuotas bausmes.
"evoliu#i!os metais buvo ileista taip pat nemaai atskir statym, gerokai ipltusi veik, pripastam nusikalstamomis,
s5ra5 ir kartu papildiusi baudiam5! kodeks5.
/ylant terorui, kodeksas neteko reikms. 2N8F<2N89 metais ileista daugyb dekret, su6ormulavusi nau!as nusikaltim
sudtis ir beveik visos !os utrauk mirties bausm3. Po revoliu#i!os 2N87 m. pasirod3s nau!as baudiamasis kodeksas, daugiau
dmesio skyr3s baudiama!am pro#esui, i esms pakarto!o svarbiausias 2N82 met kodekso nuostatas.
;
-O/.A%.4OS %A.ST
/ONS%.%>M.NT %A.SA
Pirmosios vokikos konstitu/ijos. Bvent5!5 "omos imperi!5 sulugd kariniai Napoleono @onaparto laime!imai. @et lugus
Napoleonui, 2G27m. vyk3s -ienos kongresas imperi!os ir vis buvusialstybi neatk*re. 4 liko 92? liko tik imperi!a, karalysts,
kunigaiktysts, $er#ogystes ir laisvie!i miestai r#spublikos. %arpusavy!e visos !os sudare silpn5 kon6edera#inio pob*dio -okieti!os
sa!ung5a, 6aktikai neturin#i5 #entrini valdios ir valdymo institu#i!: vienintel bendra institu#i!a b @undestagas )S5!ungos
susirinkimas+, posdiav3s Lrank6urte prie =aino,<netur!o aiski galio!im, -okieti!os s5!ungo!e nebuvo kon6edera#ins
vyriausybs ir teismo. -yrau!anti buvo Austri!os imperi!a ir Pr*si!os karalyste. -okieti!o!e )-iurtenberge, Danovery!e, @avari!o!e
ir kt.+ nuo 2G29 m. prasid!o konstitu#i! primimo pro#esas. Pagal !as, monar#$as ture!o vykdoma!a valdi5 ir dali!osi kartu
su landtagu #/ems susirinkimu+ statym leid(iam5!5 valdi5.-okieti!os konstitu#inei raidai post*mis buvo E.E a. vidury!e
suaktyve!3s revoliu#inis !ud!imas, kurio pagrindine ide!a buvo monar#$in kisimosi i *kingyvenim5 pasalinimas, vokie'iu
vienyb, bendros konstitu#i!os priemimas. %odl 2G9G m. Pran#*(i!o!e kilusi revoliu#i!a labai greitai persimete -okieti!5.
"evoliu#i!os metu irinktas Steigiamasis susirinkimas 2G98 m. kovo 1G d. prieme .mperi!os konstitu#i!5 paskelbusi5 -okieti!os
imperi!os, kaip monar#$i! 6edera#i!os suk*rim5. /onstitu#i!o!e skelbiama, kad atskiros valstybs isaugo savo savarankikum5,
auks'iausi5 valdi5 ir teises. 4ai pavedama buti tarptautiniu -okieti!os ir atskir vokik valstybi repre(entantu, skelbti kar5,
sudaryti taik5, vadovauti ginkluotosioms pa!egoms, muit politikai, pato ryiams, bendrai pinig sistemai. .mperi!os valdios
sudtis:valstybs galva< J -okieti!os imperatorius^ , "ei#$stagas ).mperi!os susirinkimas+, susidedantis i dvie! -alstybi ir
%autos r*m. -alstybi r*muose kiekvienas 6edera#i!os sub!ektas ture!o teis3 konstitu#i!os nustatyt5 galiotiniu skai'i, kuri pus3
tur!o skirti tos valstybes vyriausyb, kit pus3 rinko valstybes atslovau!amo!i institu#i!a. %autos rum deputatus rinko
gyvento!ai visuotini, lygi, slapt rinkim pagrindu. /onstitu#i!o!r sklebiama, kad imperatoriumi ,,skelbiamas vienas is
karaliau!an'i! vokie'i monar#$^, o vliau !o titulas tur!o tapti to monar#$o dinasti!os atstov paveldimu. /onstitu#i!a
skelb pilie#i lygiateisikum5, ba!ori!os, kaip privilegi!uoto luomo, ir baudiavins priklausomybs panaikinim5, pareigo!o
ios nuostatos laikytis vokik emi konstitu#i!as. ;skai'iuotos pilie'iu teiss bei laisvs: asmens nelie'iamumo, nuomoni
reikimo odiu, ratu spaudo!e ir vai(duo!ama!ame mene laisv, s5ines laisv, mokslo ir !o teori! laisv, teis kreiptis vald5
su praymais ir skundais, nuosavybs nelie'iamumas. %a'iau konstitu#i!a liko tik popieriu!e ir steigiamasis susirinkimas, itaip
realiai nieko nenuveik3s ir pa!uoktas, nusto!o gyvav3s. %3siantis konstitu#i! primimui paviense vokie'i emse, 2G7H m.
sausio F2 d. Pr*si!os karalius oktro!avo Pr*si!os konstitu#in3 #$arti!5. Pagal !5 Pr*si!a liko unitarine monar#$ine valstybe,
kurio!e valdi5 savo rankose sutelk karalius. 4o asmuo skelbiamas nelie'iamu. /araliaus padtis valstybe!: ,,-ykdomo!i valda
priklauso vienam karaliui. 4is diktuo!a statym skelbim5, leid(ia potvarkius, reikalingus !iems !gyvendinti^,. /araliui
#$arti!a paved vadovauti kariuomenei, skirti ir atleisti pareig*nus, tarp ! ministrus, skelbti kar5, sudaryti taik5., pasirayti
sutartis su usienio vyriausybmis, savo nuoiura paleisti ,andtag5, t. y. abu is karto arba bet kuriuos vienus parlamento r*mus.
M$arti!a numat dve! rum ,andtag5, susidedant i aristokratinio pob*dio Pon rum, kurio sudet e!o karaliaus iki gyvos
galvos skiriami asmenys, ir renkam Deputat r*,. statym leidyb5 gyvendino karalius drauge su abe!ais rumais? istatym
leidybos ini#iatyvos teis priklause karaliui ir atskirai abiem r*mams? kiekvienas statymo pro!ektas buvo laikomas priimtu,
primus ! abiem rumams ir sutikus karaliui )karaliaus absoliutinio veto teis+. ,andtago Deputat r*m rinkimams numatyti
dvie! pakop rinkimai. ,,Pirmo!o laipsnio rinke!ais^ < pr*sai vyrai<17 m. Pagal mokam tiesiogini valstybs mokes'i dyd
!ie buvo suskirstyti tris kategori!as: i<rinke!ai, mokan'i didiausius mokes'ius?..< rinke!ai, mokantys maesnius mokes'ius?
...<smulkiausi mokes'i moketo!ai. %ai ture!o sudaryti <lygybs iliu(i!5."inkikai rinko deputatus, utikrindami turtingosios
F8
visuomenes dalies < didiausi mokes'i moketo! < dominavim5 statym leidiamo!o!e institu#i!o!e. %eismo valdia
vykdoma karaliaus vardu pavesta ,,nepriklausomiems, nepavaldiems kitai valdiai, o tiktai statymams^teis!ams karaliaus arba
karaliaus vardu skiriamiems iki gyvos galvos. M$arti!o!e spe#ialus .. titulas ,,Apie prus teises^.4ame skelbiama: prus
lygiateisikumas, luom teisi panaikinimas, emigra#i!os, religi!os pasirinkimo, min'i reikimo, susirinkim, draugi!
laisv, ! panaudo!imo ribas reguliuo!a statymai, o karo ar sukilimo atve!u laisvi veikimas sustabdomas. Pabreiamas nuosavybs
nelie'iamumas, u(draud(iant #ivilin3 mirt ir turto kon6iskavim5. Skeliamos pro#esinio pobudio garanti!os < asmens laisve,
b*sto nelie'iamumas, nepaprast! teism. Draudimas, baudimas tik laikantis statym. /onstitu#ine #$arti!a skelb visuotin3
prus karo prievol3, galimyb3 riaums slopinti arba istatymui gyvendinti panaudoti ginkluotasias pa!egas.
1A;1 m. %okietijos imperijos konstitu/ija. Siekdama plsti savo tak5 vokie'i valstybms, Prusi!a !oms pasi*l @undestag5
re6ormuoti demokratik5 bendr5 vokik5 parlament5 "ei#$stag5, pertvarkyti -okieti!os sa!ung5, paalinant i !os daugiataut3
Austri!os imperi!5. Pr*si!ai tai pavyko, po karo 2G00 m. sutriukinus austrus. %ais pa'iais metais Pr*si!ai pavyko !kurti Biaures
-okieti!os sa!ung5, kuri5 ! o vokiskos valstybs. Bios s5!ungos Steigiamasis rei#$stagas 2G0N m. prim konstitu#i!5, kuri5 i
nesigalio!usios 2G98 m. Lrank6urto konstitu#i!os buvo perkelta nemaai demokratinio pob*dio nuostat < visuotiniai, lyg*s,
slapti rinkimai, renkant "ei#$stag5, pilie'i teises ir laisves. S5!ungos pre(idento pareigas suteikdama Prusi!os karaliui ir
pavesdama !am vykdoma!5 valdi5, gyvendinam5 per !o skiriam ir !am atsaking5 s5!ungos kan#ler, atvirui tvirtino Pr*si!os
vadovau!am5 vaidmen sa!ungo!e. 2GNHm. Pr*si!os karas su Pran#*(i!a dar labiau iplt Biaurs -okieti!os s5!ungos teritori!5,
-okieti!a tapo didausia !ga Auropo!e. 2GN2 m. sausio men. < Biaures -okieti!os sa!ungos pagrindu buvo sukurta Antro!i
-okieti!os imperi!a, teisikai tvirtinta 2GN2 m. baland(io 20 d. /onstitu#i!o!e.
Pagal valstybs santvarkos 6orm5 -okieti!os imperi!a buvo 6ed#ra#in valstyb i 17 6edera#i!os sub!ekt: 11 monar#$i! su savo
karaliu ir kunigaik'iu dinasti!omis ir tri! laisv! miest. S5!ungins valstybs isaugo!o savo konstitu#i!as, savo landtagus ir
vyriausybes, !iems buvo palikta nedidel valstybini 6unk#i! dalis: tvarkyti ba(ny'ios reikalus, svietim, tiesiogini mokes'i
rinkim5, administra#i!5. .mperi!os statymai turi virenyb3 s5!ungini valstybi statymams. >sienio reikalai, ginkluotosios
pa!gos, imperi!os 6inansin3 ir ukin3 veikl5 )muit politikos, prekybos, mokes'i, popierini pinig ir monet, bank+ bei vis
visuomeninio gyvenimo sri'i teisinis reguliavimas, #ivilins teiss pagrind )prievoli+ ir baudiamosios teiss norm
leidyba, teism veiklos organi(avimas .
-adovauti imperi!ai /onstitu#i!a paved imperatoriui, gavusiam kai(erio titul5, !is atsovavo tvarkant tarptautinius reikalus,
skelbti imperi!os vardu karat )@undesrato pritarimu+ ir sudaryti taik5 s5!ungas su usienio valstybemis. Akredituoti ir priimti
pasiuntinius, suaukti, atidaryti, atideti ir udaryti parlamento r*mus, si*lyti statym pro!ektus, !uos skelbti ir pri(iureti !
vykdym5 skirti imperi!os kan#ler ir kitus imperi!os pareig*nus. .mperatoriaus nutarimai ir potvarkiai tur!o b*ti kontrasignuoti
imperi!os kan#lerio, kuris kartu u !uos prisiimdavo atsakomyb3. /an#leris atsakingas tik imperatoriui ir nereikaling. 4is
buvo vienintelis imperi!os ministras, kuriam buvo pavaldios visos imperi!os inybos, iskyrus karin3.
.mperi!os statym leidyba pavesta dve! r*m parlamentui: @undesratui )Sa!ungos tarybai+ ir "ei#$stagui. 4ie ture!o statym
leidybos ini#iatyvos teis3, statymui priimti reike!o abie! rum nari bals daugumos ir imperatoriaus sank#i!os. @undesratas
buvo nerenkama institu#i!a. 4is suside!o i s5!ungini valstybi atstov, kuriuos skyr valstybi vyriausybes. @undesratas
suteike galio!imus: duoti administra#i!ai nurodymus statym taikymo reikalais, dalyvauti skiriant imperi!os pareig*nus,
b*ti arbitru, kilus kon6liklui tarp s5!ungini valstybi ir kt. Pats vienas @undesratas gale!o leisti sakus.
Atstovau!amo!i parlamentin institu#i!a buvo "ei#$stagas. 4is buvo renkamas visuotiniais tiesioginiais, slaptais rinkimais,
pagal ma(oritarin3 sistem5, tre!iems vliau<penkeriems metams. .mperatoriui sutinkant ir @undesratui nutarus, "ei#$stagas
gal!o b*ti paleistas anks'iau termino. "ei#$stagui suteikta teis neperengiant imperi!os kompeten#i!os rib si*lyti
statymus, priimti, tvirtinti imperi!os biudet5, rati6ikuoti tarptautines sutartis. /onstitu#i!os straipsniai, atmet 6edera#i!os
nari lygiateisikumo prin#i5, tvirtino akivai(d Pr*si!os prioritet5 tarp s5!ungini valstybi:
< -okieti!os imperatoriumi tampa tik Prusi!os karalius? sitvirtino konstitu#inis paprotys, kad imperi!os kan#leriu skiriamas
Pr*si!os ministras pirmininkas?
< S5!unginms valstybms paskirst 7G vietas @undesrate tokiu budu, kad !oms priklausomai nuo gyvento! skai#iaus teko 2<0
vietos, iskyrus Pr*si!5, kuriai skirta 2N viet. @e viso kito leido Pr*si!os atstovams @undesrate visikai blokuoti bet kok
/onstitu#i!os pakeitim5,?
< @undesrato pirmininkas yra imperi!os kan#leris. %ad Pr*si!os atstovas ne tik vadovavo ios takingos institu#i!os veiklai,
bet ir kaip !os pirmininkas gal!o neleisti @undesrate priimti statym dl kariuomens, laivyno, muit ir kit svarbiausi
reikal .
-ienintel imperi!os institu#i!a, nebuvusi pr*s galio!e ir gal!usi bent kiek neutrali(uoti Pr*si!os $egemoni!5, buvo "ei#$stagas.
-okieti!os imperi!os 2GN2 met konstitu#i!o!e nedeklaruo!amos pilie'i teises ir laisves. -okieti!os monar#$ams patiktas ne
tik valdymas? nors statym leidyba buvo pavesta tautos renkamai atstovau!am5!ai institu#i!ai, bet
!iems sigalioti b*tinai reikalau!ant monar#$o sutikimo, !is ir pats tapo aktyviu io pro#eso dalyviu.

%eimaro konstitu/ija. Pralaim!imas Pirma!ame pasauliniame kare, katastro6ika ekonomin padtis, komunistini element uoliai
skleidiamos bolevikins id!os 282G m. pabaigo!e gerokai komplikavo -okieti!o!e politin3 padet.
282Gm. lapkri#io F d. /ilio mieste praside!o sti#$inis karini !*reivi sukilimas. ,abai greitai prie !o priside!o esama padetimi
nepatenkinti gyvento!ai, !is persimet ir kitus -okieti!os miestus. ,apkri#io 8 d. pabgo kai(eris -il$elmas .., !uo paseke kit
vokik valstybi karaliai ir kunigaik'iai. ,apkri'io vykiai -okieti!o!e likvidavo monar#$i!5. "evoliu#i!o!e varsi komunistin
prosovietin srov, iklusi so#ialins revoliu#i!os ir sovietins santvarkos veliav5, ir so#ialdemokratin srov, kovo!usi su
demokratins politins revoliu#i!os veliava prie komunistus. Pastariesiems, remiamiems pla'i, gyvento! sluoksni, pavyko veikti
komunistin pavo!. 2828 m. sausio mn. vyko rinkimai konstituant5. Sostin!e @erlyne tebesit3siant neramumams, vasario 0 d. !i
susirinko dirbti -eimar5. "ugp!*'io 22 d. buvo priimta nau!a -okieti!os imperi!os konstitu#i!a, pagal savo gimimo viet5 vadinama
-eimaro konstitu#i!a. /onstitu#i!a skelb:
9H
<-okieti!os respublik5 )"ei#$5+?
<santvarkos 6orma < 6edera#in valstyb, bet unitarines tenden#i!os !o!e iple'iamos ir pabriamos.
"eikalavimai 6edera#i!os sub!ektams < emms: 2+ turi tureti respublikines konstitu#i!as? 1+ tautos atstovybs !ose turi b*ti
renkamos visuotini )vyr ir moter+, lygi, tiesiogini ir slapt rinkim pagrindu, taikant propor#in atstovavim5? F+ vyriausybms
b*tinas tautos atstovybi pasitik!imas. c
?
/onstitu#i!a nustat sudting5 kompeten#i!os tarp imperi!os ir emi paskirstyma, pagrst5 prin#ipu, kad ,,imperi!os teis turi
pranasum5 prie emi teis3^. ,,.imtinei imperi!os statym leidybai^ priskyr usienio santykius, koloni! reikalus, dalykus,
susi!usius su pilietybe, gynyba, monetarin3 ir muit politik5, pato ryius. ;statym leidybai buvo pavesta #ivilin ir baudiamo!i
teis, teisena, pasai, labdara, spauda, s5!ungos, susirinkimai, demogra6in politika, sveikatos apsauga, darbo teise, So#ialin r*pyba,
prekyba, pramon, draudimas, keliai ir t.t. .mperi!a disponuo!a statymu leidybos teise mokes'iais ir kitom pa!amom. Atsiradus
reikalui isleisti vienodus nurodymus imperi!a gali leisti statymus vieosios tvarkos ir saugumo bei kitais klausimais. .mperi!ai
suteikta teis statymuose nustatyti pagrindinius nuostatus lie'ian'ius religines draugi!as, mokyklas ir kt.
Stipriausios ir rykiausios 6edera#ins institu#i!os b imperi!os pre(identas, parlamentin vyriausyb ir "ei#$stagas < pagal !
sudarym5, kur emms, kaip 6edera#i!os sub!ektams, nebuvo skirta !okio vaidmens, buvo unitarinio pob*dio. /onstitu#i!a steig labai
stipri5 pre(idento institu#i!5. .mperi!os pre(identas, vienintelis to meto Auropo!e, buvo renkamas vokie'i tautos tiesioginiais
rinkimais septyneriems metams, neribo!ant to paties asmens perrinkimo? pirma laiko !is gal!o b*ti nualintas tautos balsavimu
)re6erendumu+, "ei#$stago si*lymu. 4am pavesta atstovauti imperi!ai tarptautiniuose santykiuose, akredituoti irpriimti
usienio valstybi pasiuntinius, imperi!os vardu su usienio valstybmis sudaryti sa!ungas ir kitas sutartis, skirti ir atleisti
imperi!os valdininkus, vadovauti ginkluotosioms pa!goms. Iemei nevykdant konstitu#ini pareig ar imperi!os statymu,
pre(identas gale!o !5 priversti, ginkluot! pa!eg padedamas. -isi pre(idento sakymai ir potvarkiai tur!o turti
rei#$skan#lerio arba atitinkamo ministro kontrasigna#i!5, reikian'i5 atsakomybes u akto turin prisimim5.
/onstitu#i!a isaugo!o rei#$skan#lerio pareigyb3, dabar !is buvo parlamentins vyriausybs vadovas. .mperi!os vyriausyb
susid!o is rei#$skan#lerio ir imperi!os ministr. "ei#$skan#ler ir !o teikimu ministrus skyr ir atleido pre(identas.
"ei#$skan#leris nustat vadovau!an'ias politikos lini!as ir u tai buvo atsakingas "ei#$stagui?
"ei#$stagas susideda i vokie'i tautos deputat ir !ie atstovau!a visai tautai. Deputatai renkami visuotiniais, lygiais,
tiesioginiais ir slaptais rinkimais pagal propor#in3 atstovavimo sistem5. "inkimuose turi teis3 dalyvauli vyrai ir moterys.
"ei#$stagas renkamas ketveriems metams, pre(identas gal!o ! paleisti ir anks'iau laiko, bet ne daugiau kaip vien5 kart5.
Lederalins institu#i!os poymi turi tik "ei#$sratas ).mperi!os taryba+, skirtas vokikoms emms atstovauti leidiant statymus.
/onstitu#i!a nustat, kad statym pro!ektus si*lo imperi!os vyriausyb, suderinusi su "ei#$sratu. "ei#$stago priimtus statymus
"ei#$sratas gale!o uprotestuoti. "ei#$stago priimtiems statymams pre(identas veto teises neture!o.
;tvirtindama parlamentin3 kabineto atsakomyb3, -eimaro konstitu#i!a tvirtino parlamentin3 respublik5. Parlamentin respublika
buvo ikreipta iai valstybs valdymo 6ormai neb*dingos pre(idento rinkim tvarkos, veto teiss dl parlamento priimt
istatym pre(identui nesuteikimo.
-ykdyti teisingum5 pavesta imperi!os teismui ir (emi teismams ir draud nepaprastuosius teismus. @uvo skelbiama, kad
teise!ai yra nepriklausomi ir pakl*sta tik statymui?
/onstitu#i!os .. dalis, suskirstyta penkis skirsnius, vadinosi ,,Pagrindins vokie'i teiss ir pareigos^. 4o!e deklaruo!ama
vokie'i lygiateisikumas, asmens ir buto nelie'iamyb, susirain!imo slaptumas, min'i reikimo, susirinkim, s5!ung
laisv, teis kreiptis su praymasi ir skundais valdios institu#i!as, prekybos ir pramons bei sutar'i laisv3? skelbiama
karin prievol ir visiems pilie'iams vienodas b*tinumas atlikinti valstybines prievoles.
Nuosavyb buvo laikoma reikiniu, sukurian'iu tam tikras pareigas. .mperi!ai suteikta teis suvisuomeninti priva'ias *kines
mones. %eisins te#$nikos ir konstruk#i!os poi*riu -eimaro konstitu#i!a yra laikoma viena tobuliausi konstitu#i!
.
%eimaro konstitu/ini" institut" likvidavimas na/ist" valdymo metais. Pirmo!o pasaulinio karo pralaim!imas, -ersalio
sutartis, apribo!o imperi!os karines galimybes, ekonomin suirut, bendras revoliu#inis pakilimas<veiksniai, pad!3 2828m.
-okieti!o! e imti kurtis karinms ir pusiau karinms organi(a#i!oms. Bios organi(a#i!os susivieni!o Na#ionalso#ialistin3
vokie'i darbo parti!5, kurios vadovu tapo A. Biklgruberis<Ditleris ir kuri savo programo!e sipareigo!o kovoti su -okieti!os
,,na#ionaliniu nueminimu^, u prarast teritori! susigr5inim5, traukti darbininkus pramons valdym5, kon6iskuoti karinius
pelnus?
Po nenusisekusio 281F m. pu'o nuo 2817 m. na#istai msi parlamentins kovos del valdios taktikos, !i neatnee !iems
pergals, bet rod nuolat did!ant ! populiarum5. 28FF m. sausio FH d. imperi!os pre(identas P. Dindenburgas paskyr A.
Ditler rei#$skan#leriu ir paved sudaryti kabinet5. ,egaliu budu gav3s valdi5 Ditleris pasiek nutarim5 "ei#$stag5 paleisti ir
skirti nau!us !o rinkimus. Lormaliai $itlerininkai -eimaro konstitu#i!os nepanaikino, dar savo tikslams pasinaudo!o kai
kuriomis !o!e 6iksuotomis nuostatomis. @et 6aktikai ios konstitu#i!os buvo atsisakyta.
28FF m. vasario 9 d., motyvuodamas b*tinumu saugoti visuomenin3 ramyb3 pre(identas pasira dekret5,,-okie'i tautai
ginti^,sudarius teisin pagrind5 drausti susirinkimus, mitingus, persekioti spaud5. -asario 1G d,, buvo isleisti du
nepaprastie!i dekretai, pavadinti ,,Prie valstybs idavim5 ir idavikikus veiksmusR ir ,,Dl tautos ir valstybs gynimo^, kuriais
sustabdytas pagrindini demokratini teisi ir laisvi veikimas ir paskelbtas s5raas veiku, u kurias leista taikyti grie'iausias
poveikio priemones. :
Na#ionalso#ialistai, gav3, nau!ai 28FF m. kovo 7 d. irinktame "ei#$stage kai kuri kit deini! parti! param5, m
6ormuoti %re'iosios imperi!os pagrindus ir likviduoti demokratinius -eimaro konstitu#inius institutus.
28FF m. kovo 19 d. Kstatymas tautos ir valstybs negandoms paalintiR.'ia suteikiama statym leidybos teis rei#$stagui ir
vyriausybei, o parlament5 nustum al. Nustatyta, kad vyriausybs priimamiems statymams netaikoma prasta pro#ed*ra
statymams leisti, reikalau!anti, kad statym pro!ektai b*t derinami su "ei#$sratu, kad "ei#$sratas galet protestuoti priimtus
istatymus. @uvo paymta, kad skelbti vyriausybs leidiamus statymus pavedama rei#$skan#leriui . Skelbiama, kad
92
imperi!os vyriausybs priimami statymai gali nukrypti nuo imperi!os konstitu#i!os, t. y. vyriausyb su savo leidiamais aktais
buvo ikelta auks'iau u /onstitu#i!5.
=irus pre(identui P. Dindenburgui, 28F9 m. rugp!u'io 2 d. pasirod K ;staty,mas dl auk'iausio!o vokie'i imperi!os vadovoR
< imperi!os pre(idento pareigyb su!uugiama su rei#$skan#lerio pareigybe. 4i suteikta A. Ditleriui. %ai reik konstitu#ins
pre(idento institu#i!os likvidavim5, ir nau!os institu#i!os suk*rim5. %ai reik, kad prie ios pareigybs pri!ungiama ir tre'ia <
nekonstitu#ine vado )6iurerio+ pareigyb neture!usi statymuose 6iksuotos kompeten#i!os.
Ditlerinei imperi!ai buvo b*dingas grietas pos*kis kratutin3 valstybs #entrali(a#i!5, ryting5 paskutini! 6ederali(mo element
atsisakym5.
28FF m. balandio F d. ileistas RIemi susi!ungimo su imperi!a statymasR, iki minimumo sumaino 6edera#i!os sub!ekti
autonomi!5. ; emes vyriausyb m sisti vietininkus, turin'ius teis3 skirti ir atleisti ems vyriausyb3, paleisti landtag5, skirti nau!us
!o rinkimus, tvirtinti ir skelbti (emi statymus ir kt. 28F9 m. sausio FH d., "#i#$stagas ileido K.mperi!os pertvarkymo
statym5R , teigiama, kad "ei#$stago rinkimai parod3, kad vokie'i tauta ,,susilie!o viening5 ir i vidaus nesuardom5 vienet5, todl
skelbiamas tautos atstovybi emse likvidavimas, emi vyriausybi pa!ungimas imperi!os vyriausybei. 28F9m. vasario 29 d. i<
leistas K"ei#$srato likvidavimo statymasR !ame "ei#$sratas likviduo!amas, o !o dalyvavimas leidiant statymus ir valdant
nutraukiamas.
;statymais valstyb!e buvo teisinta ir reali(uota na#i parti!os monopoli!a.
28FF m. liepos 29 d. ileistas K;statymas prie nau! parti! k*rim5R. 4ame nurodyta, kad -okieti!o!e gyvuo!a vienintele :
na#ionalso#ialist parti!a, ir numatyta kriminalin bausm u kit parti! organi(a#ini strukt*r palaikym5 arba nau! parti!
kurim5. Parti!a esanti viosios teiss institu#i!a, neatskiriamai susi!usi su valstybe.
Parti!os suvaiavimai vyko Niurnberge, o tuose suvaiavimuose priimti nuturimai buvo pavadinti Niurnbergo istatymais.
Pakito -okietiios teism sistema. &reta prast teism kiekvieno!e teismin!e apygardo!e buvo steigti ypatingie!i teismai. 28F9 m.
sudarytas nepaprastasis teismas <%autos tribunolas, kuriam pavestas valstybs idavysts byl supaprastinta tvarka nagrine!imas.
Na#ionalso#ialistai suk*re galing5 valstybin !gos aparat5, Pagrindin !ga, tur!usi utikrinti vidaus saugum5, buvo smogiamie!i
daliniai )SD+, apsaugos daliniai )SS+, valstybs slapto!i poli#i!a )gestapas+. -isas poli#ines tarnybas nuo 28F8 m. suvieni!o
-yriausio!i imperi!os saugumovaldyba, planavusi ir koordinavusi teroristines ak#i!as valstybs vidu!e ir okupuotose teritoriiose.
4gos aparatas buvo naudo!amas pries $itlerinio rimo prieininkus, vykdant rasistin3 na#ist politiki5 ir vairias represines ak#i!as.
.gyvendinant totalitari(mo prin#ipo visuomene!, valstybs reguliavimui ir kontrolei buvo pa!ungtos visos visuomeninio gyvenimo
sritys, neliko priva'ios sriltes. -okieti!os *kis pagal akas ir pagal teritorin poym buvo suskirstytas grupes, kurioms vadovavo
skiriami ,,6uireriai^. @uvo kuriamos suvalstybintos organi(a#i!os, ture!usios vienyti vairias so#ialines grupes: darbininkus
)-okie'i darbo 6rontas, organi(uotas ne pro6esiniais, o administra#iniais tikslais+, !aunim5 )Ditlerio !aunimo sa!unga+,
tarnauto!us ).mperi!os valdinink s5!unga+ ir kt. Naryst 4ose tapo privaloma. %otalin kontrol buvo iplsta vietimui, mokslui,
menui, spaudai. Negale!o likti nepanaudota !okia takos monms galimyb.
4onstitu/in pokario %okietijos raida. 2897 m. liepos 2N d. b rugp!*'io 1 d. Potsdame vykusio!e kon6eren#i!o!e anti$itl#rins
koali#i!os tri! didi!u valstybi < Angli!os, 4A- ir Sovietu S5!ungos<vadovai prim -okieti!os dena#i6ikavimo,
demokrati(avimo ir demilitari(avimo program5. @erlyn5 manyta tikslinga padalyti atitinkamai keturias okupa#ines (onas ir
keturis okupa#inius sektorius ir !ie perduoti Angli!ai, 4A-, Pran#*(i!ai ir Soviet S5!ungai laikinai administruoti. Numatyta
(onose sudaryti vokie'iu laikin5sias vyriausybes ir surengti laisvus rinkimus. Numatyta, kad -okieti!a ateity!e gyvuos kaip
vieninga demokratin irtaiki valstybe.
. tikr! -okieti!a 2890<289N m., tapo alto!o karo ir kon6likt tarp -akar ir "yt altiniu. %o re(ultatas <ilgalaikis politinis ir
ekonominis -okieti!os suskaldymas, dvie! prieing karini bei polilini blok susidarymas.
-akar alys savo administruo!amas (onas orientavo liberalios teisins valstybs ideal5 ir 6edera#iniais pagrindais
organi(uot5 parlamentin3 demokrati!5. -akar alims savo (onose vykdant *kins pagalbos program5: 289G m. birelio mn.
Atlikta pinigin re6orma. %ai buvo padaryta vadovau!antis 289G m. liepos mn. Angli!os, @elgi!os, 4A-, ,iuksemburgo,
Olandi!os ir Pran#*(i!os atstov kon6eren#i!o!e parengtomis rekomenda#i!omi. . emi deleguot ekspert sudarytas spe#ialus
komitetas</onstitu#inis konventas pareng nau!osios vokie'i valstybs konstitu#i!os<Pagrindinio statymo pro!ekt5.
/onstitu#i!5 prim i emi atstov sudaryt5 ir @onos mieste posdiavusi5 Parlamentin3 taryb5 2898 m. gegus 1F d.
paskelbusi -okieti!os Ledera#ins "espublikos k*rim5. /onstitu#i!a sigalio!o 2898 m. rugs!o N d.
4i dar vadinama @onos konstitu#i!a, -L" esanti ,,demokratin ir so#ialin 6edera#in valstyb^.
Lederali(mas io!e konstitu#i!o!e ireiktas gerokai rykiau, pripastamas didesnis nei -eimaro konstitu#i!o!e emi
savarankikumas. Pripastama emi teis turti savo konstitu#i!as, savo landtagus ir vyriausybes. @uvo su6ormuluotas
reikalavimas, kad emi konstitn#in santvarka ,,turi atit i kt i 6edera#ins so#ialins teisins valstybs pagrindinius prin#ipus^.
Iems dalyvau!a per @undesrat5 kurio narius skiria emi vyriausybs. /iekvienos ems atstov skai'ius @undesrate
priklauso nuo kiekvienos ems gyvento! skai'iaus: emei @undesrate skiriamos trys, keturios arba eios vietos.
Pagrindiniai 6ederaliniai parlamentiniai r*mai @undestagas. 4is renkamas visuotiniais, tiesioginiais, slaptais rinkimais ketveri
met laikoarpiui. Puse @undestago deputat renkama taikant propor#in3 atstovavimo sistem5? kiekviena em prilyginama
rinkim apygardai. /ita deputat pus renkama taikant santykins daugumos maoritarin3 sistem5.
"inkimu teis suteikta pilie'iams vyrams ir moterims, sulaukusiems 12 met vliau 2Gmet.
Lederalini statym leidyba priklauso @undestagui, dalyvau!ant @undesratui. .statym leidybos ini#iatyvos teis priklauso
6edera#i!os vyriausybei, @undestago deputatams ir @undesratui. -yriausyb, pateikdama statymo pro!ekt5 pateikia @undesratui.
@undesrato pritarimo reikalingi ir @undestago ini#iatyva priimti statymai, !ei !ie kei'ia /onstitu#i!5, valstybes teritori!5 emiu
sienas ar skiriami kitiems emi inleresus lie'iantiems dalykams. Parlamento priimtas statymas pasiraomas atitinkamo
ministro ir 6ederalinio kan#lerio. Paskui pateikiamas 6edera#i!os pre(identui o6i#ialiai paskelbti.
-alstybs vadovas yra 6edera#i!os pre(identas, renkamas penkeriems metams spe#ialaus 6ederalinio susirinkimo, kurio
sudti eina @undestago deputatai ir toks pat emi atstov skai'ius. Pre(identas < politikai neaktyvi institu#i!a. 4am
91
buvo pavesta atstovauti 6edera#i!ai tarptautiniuose santykiuose, sudarinti tarptautines sutartis, skirti ir atleisti 6edera#i!os
valdininkus, teis!us, teikti malon3, suteik teis3 tam tikrais atve!ais paleisti @undestag5, atlikti dar kai kurias 6unk#i!as.
Pagrindin vieta tarp auks'iausi! 6edera#i!os institu#i! priklauso -L" vyriausybei, susidedan'iai is 6ederalinio kanlerio ir
ministri. -L" Pagrindinis istatymas nustato, kad @undestagas pre(idento teikimu renka kan#ler, gali !am pareikti
nepasitike!im5. /an#leris pasirenka 6ederalinius ministrus, o !uos skiria pre(identas. /an#leris nustatyto valstybs usienio ir
vidaus politikos pagrindus, kontroliuo!a 6ederalini ministr veikl5. Nepavykus @undestagui ir 6ederalinei vyriausybei
pasiekti politinio sutarimo, buvo 1 priemons kilusiems kon6liktams paalinti: pakeisti kan#ler arba prie laik5 paleisti
@undestag5.
-L" teism sistemai priklauso Ledera#i!os konstitu#inis teismas, taip pat 6edera#i!os ir emi teismai.
Ledera#i!os konstitu#inis teismas < tai savarankika konstitu#in institu#i!a, !i tarpininkau!a derinant 6edera#inius ir emi
istatymus su Pagrindiniu statymu, sprendiant teisinius 6edera#i!os ir (emi kon6liktus, taip pat (emi bendruomeni ar
pilie'i gin'us, susi!usius su /onstitu#i!a. Daug vietos Pagrindiniame statyme skiriama pilie'i teisms ir laisvms.Imogaus
orumas nelie'iamas. -is valdios organ pareiga ! gerbti ir saugoti. /onstitu#i!o!e deklaruo!amas pilie'i lygiateisikumas,
asmens, tik!imo ir s5ins, nuomoni reikimo, susirinkim, aso#ia#i!, kilno!imosi, pro6esi!os pasirinkimo laisvs,
nuosavybs, politinio prieglobs'io, peti#i! padavimo, pasiprieinimo, santuokos ir eimos apsaugos bei kitos teiss.
Suk*rus -okieti!os Ledera#in3 "espublik5 2898 m. spalio N d. b soviet okupa#in!e (ono!e buvo paskelbta ki ta -okieti!os
valstyb < -okieti!os Demokratin "espublika )-D"+.
.ki 2 871 m. -D" taip pat buvo 6edera#in santvarka )susid!o i penki emi+, vliau !i pertvarkyta unitarin3 valstyb3.
Pagal 280Gm. -D" konstitu#i!5 statym leidyba buvo pavesta ,iaudies r*mams, renkamiems penkeriems metams.
Auks'iausiosios valdios 6unk#i!as laikotarpiu tarp rum sesi! atlikin!o renkama -alstybs taryba. Auks#iausi5!5 vykdom5!5
valdi5 vykd =inistr taryba, renkama ,iaudies r*m ir !iems atsakinga. ,iaudies r*mams pavesta penkeriems metams
rinkti valstybs vadov5 < -alstybs tarybos pirminink5.
28G8<2 88H m. susiklost vieningai vokie'i valstybei atkurti palanki -okieti!os vidaus ir tarptautin padtis. %arp -L" ir
-D" 288H m. gegus 2G d. pasirayta pirmo!i valstybin sutartis, pagal kuri5 -D" teritori!o!e apyvart5 paleisti -L"
piniginiai enklai, pradtas -D" ekonomikos perorientavimas rinkos santykius. Nuo 288Hm. spalio Fd. nutr*ko -D"
suverenumas ir !i silie!o -L" sudt.
A
%okietijos konstitu/ines teises raida
-yrau!anti vaidmeni tarp vokisku valstybiu : -okieti!os ssa!ungos sub!ektu : vaidino Austri!os imperi!a ir Prusi!os karalyste.
-okieti!os emese nuo 2G29 praside!o konstitu#i!u kurimo pro#esas.Pagal !as monar#$as ture!o vykdoma!a valdia o istatymu
leidiama!a valdia dali!osi su emes susirinkimu)landtagu+.&alingas postumis -okieti!os konstitu#inei raidai buvo E.Ea.
vidury!e suaktive!es revoliu#inis !ude!imas,kurio pagrindine ide!a buvo monar#$u kisimosi i ukini gyvenima pasalinimas,
vokie#iu vienybe, bendros konstitu#i!os primimas. "evoliu#i!os metu isrinktas Steigiamasis susirinkimas prieme 7m)eri*os
konstitu+i*a )-okieti!a tapo monar#$i!u 6edera#i!a+,anot !os imperi!os valdios prerogatyvos buvo tarptautinis atstovavimas,karo,
taikos paskelbimas,vadovavimas -okieti!os ginkluotosioms pa!egoms,muitu politika,pasto rysiai, bendra pinigu sistema. @uvo
paliktas platus -okisku (emiu savarankiskumas. -ald(ia suside!o is .mperatoriaus ir "eig$stago, susidedan#io is -alstrybiu
rumu)posed(iau!a konstitu#i!o!e nustatytas igaliotiniu skai#ius+ ir%autos rumu)deputatai renkami gyvento!u+. /onstitu#i!a skelbe
pilie#iu lygiateisiskuma, ba!ori!os, baud(iavos panaikinima,asmens, nuosavybes nelie#iamuma, nuomoniu reiskimo, sa(ines,
mokslo laisve. @et revoliu#i!ai nuslopus konstitu#i!a liko tik popieriu!e.
2G7H sausio F2 d. Prusi!a prieme 1rusi*os konstitu+ine +,arti*a. -ald(ia liko karaliaus rankose. 4is vadovavo ginkluotosioms
pa!egoms, skire pareigunus, skelbe kara,taika. M$arti!a numate dvie!u rumu ,andtaga)aristokratinio pobud(io Ponu rumai ir
renkami Deputatu rumai+. .statymu leidybos ini#iatyvos teise priklause karaliui ir abiem rumams. /aralius ture!o absoliutinio
veto teise. %eismo vald(ia buvo pavesta nepriklausomiems, istatymams paklustantiems teise!ams. Paskelbtas lygiateisiskumas,
luomu panaikinimas, emigra#i!os, religi!os, pasirinkimo, min#iu, susirinkimu, draugi!u laisves, asmens laisve,busto
nelie#iamumas, visuotine prusu karo prievole.
/onstitu#i!a nustate galinga karaliaus vald(ia, nedemokratiska Deputatu rumu rinkimo tvarka. %ai issilaike iki . pasaulinio karo.
1A;1 %okietijos imperijos konstitu/ija.
Prusi!a pletesi, kariavo. Pasalino Austri!a is -okieti!os sa!ungos. @undestagas buvo re6ormuotas i demokratiska bendra
vokiska parlamenta<"ei#$staga. Po laimeto karo su Pran#u(i!a -okieti!a tapo did(iausia !ega pasauly!e. @uvo sukurta nau!a
-okieti!os imperi!a, teisiskai itvirtinta 2GN2 konstitu#i!o!e. Pagaldvalstybsd santvarkos 6orm5 -okieti!os imperi!a buvo
6edera#in valstyb, susidedanti i 17< 6edera#i!os sub!ekt.. /onstitu#i!a nusak svarbiausias gyvenimo sritis, kurias tur!o
tvarkyti imperi!os statymai. %ai usienio reikalai ginkluotosios pa!gos, imperi!os 6inansin ir ukine veikla bei visu visuo<
meninio gyvenimo sri'i teisinis reguliavimas ir teises normu leidyba. /ai(eris tvarke tarptautinius reikalus, skelbe kar5 , taik5 , gale!o
suaukti bei paleisti parlamenta , siulyti istatymu pro!ektus , skirti pareigunus. .mperi!os reikalai pavedami tvarkyti tiesiogiai
imperi!os c kan#leriui. .statymus leido 0undesrat ir Rei+,stag .@undesratas buvo nerenkama institu#i!a. 4is susid!o id
s5!ungini valstybi atstov. Atstovau!amo!i parlamentin institu#i!a buvo "ei#$stagas. buvo renkamas visuotiniais
tiesioginiais, slaptais rinkimais, pagal maoritarin3 sistem5, tre!iems )vliau b penkeriems+ metams. /onstitu#i!o!e neminimas
6edera#i!os nari savanoriko !imo s5!ungos sudt prin#ipas. Nemaai /onstitu#i!os straipsni tvirtino Pr*si!os pri<
oritet5 tarp s5!ungini valstybi. @undestago pirmininkas yra imperi!os kan#leris.!is gal!o neleisti @undesrate priimti
9F
statym dl kariuo<< mens, laivyno, muit ir kit svarbiausi reikal. Bi konstitu#i!a Auropos ali konstitu#ins teiss
praktikai pateike pavi(di kad konstitu#inems monar#$i!oms gali buti taikomas ne vien anglu parlamentinis re(imas.
%eimaro konstitu/ija.
Pralaim!imas Pirma!ame pasauliniame kare, katastro6ika ekonomin padtis, 282G m. pabaigo!e gerokai komplikavo
-okieti!o!e politin3 padt. 282G m. lapkri'io F d. /ilio mieste prasid!o sti#$inis karini !*reivi sukilimas. &reitai priside!o
gyvento!ai. /ai(eris -il$elmas .. pabega. =onar#$i!a likviduo!ama. 2828 m. rugp!*'io 22 d. buvo priimta naua -okieti!os
imperi!os konstitu#i!a, pagal savo gimimo viet5 danai vadinama -eimaro konstitu+ia.. /onstitu#i!a -okieti!5 skelb respublika,
nors isaugo!o imperi!os )rei#$o+ pavadinim5. -okieti!a liko 6edera#ine valstybe, bet unitarins tenden#i!os !o!e iple'iamos ir
pabriamos. "eikalavimai 6edera#i!os sub!ektams, /onstitu#i!o!e vadinamiems !au ne s5!unginmis valstybmis, o emmis: 2+turi
tureti respublikines konstitu#i!as? 1+tautos atstovybes !ose turi buti renkamos visuotiniu )vyr ir moter+, lygi, tiesioginiu ir
slaptu rinkimu pagrindu? F+vyriausybems butinas tautos atstovybiu pasitike!imas ./onstitu#i!a nustat, kad Jimperi!os teis turi
pranaum5 prie emi teis3^ .imtinei imperi!os istatymu leidybai priskyr usienio santykius, koloni!u reikalus, dalykus, susi!usius
su pilietybe, gynyb5, monetarin3 ir muit politik5, pato ryius, Jimperi!os statym leidybai^ buvo pavesta #ivilin ir baudiamo!i
teis, teisena, pasai, labdara, spauda, s5!ungos, susirinkimai, demogra6in politika, sveikatos apsauga, darbo teis, so#ialin r*pyba,
prekyba, pramon, draudimas, keliai ir dar daug kit reikal. Stipriausios ir rykiausios 6edera#ins institu#i!os < imperi !os pre(identas,
parlamentin vyriausyb ir "ei#$stagas. /onstitu#i!a steig labai stipri5 pre(idento institu#i!5. .mperi!os pre(identas, vienintelis to
meto Auropo!e, buvo renkamas visos vokie'i tautos tiesioginiais rinkimais septyneriems metams. 4 gale!o nualinti re6erendumu,
"ei#$stago siulymu. 4am pavesta atstovauti imperi!ai tarptautiniuose santykiuose, akredituoti ir priimti usienio valstybi
pasiuntinius, su usienio valstybemis sudaryti s5!ungas, ir kitas sutartis, skirti ir atleisti imperi!os valdininkus, vadovauti
ginkluotosioms pa!goms. "ei#$skan#leris buvo !au parlamentins vyriausybs vadovas. "ei#$skan#ler ir !o teikimu ministrus
skyr ir atleido pre(identas. "ei#$stagas susideda i vokie'i tautos deputat ir !ie atstovau!a visai tautai, t. y. ne atskiroms,
emms. /onstitu#i!a nustat, kad "ei#$sratas skirtas vokikoms emms atstovauti ir kiekviena em !ame turi turti bent viena
atstova.. ;statymu pro!ektus si*lo imperi!os vyriausyb, o !uos priimin!o "ei#$stagas. "ei#$stago priimtus statymus "ei#$sratas
gal!o uprotestuoti. Pre(identas veto teiss netur!o. -eimaro konstitu#i!a !tvirtino parlamentin3 respublika.-ykdyti teisingum5
/onstitu#i!a paved imperi!os teismui ir emi teismams. /onstitu#i!o!e deklaruo!ama vis vokie'i lygiateisikumas, asmens ir
buto nelie'iamyb, susirain!imo slaptumas, min'i reikimo, susirinkim, s5!ung laisve, teis kreiptis su praymais ir
skundais valdios .nstitu#i!as.,prekybos ir pramons bei.sutar'i laisv? skelbiama karin prievole ir visiems pilie'iams
vienodas b*tinumas atlikinti valstybines prievoles. %eisins te#$nikos ir konstruk#i!os poi*riu -eimaro konstitu#i!a yra laikoma viena
tobuliausiu konstitu#i!.
%eimaro konstitu/ini" institut" likvidavimas na/ist" valdymo metais.
4au 2828 m. -okieti!o!e ima kurtis gausios karins ir pusiau karins organi(a#i!os, kurios susivieni!o Na#ionalso#ialistin3 vokie'i darbo
parti!5, kurios vadovu tapo A. Ditleris. Parti!a sipareigo!o kovoti u prarast teritori! susigr5inim5, ad!o valstie'iams skirti ems, traukti
darbininkus pramons valdym5. 28FF m. sausio FH d. imperi!os pre(identas
P. Dindenburgas paskyr A..Ditler rei#$skan#leriu ir paved !am sudaryti kabinet5.Lormaliai $itlerininkai -eimaro konstitu#i!os
nepanaikino, bet 6aktikai !os netrukus buvo atsisakyta. Pre(identas m drausti susirinkimus, mitingus, persekioti spauda,
buvo sustabdytas pagrindiniu demokratini teisi ir laisvi veikimas ir paskelbtas s5raas veik, u kurias leista laikyti
grie'iausias poveikio priemones. Na#ionalso#ialistai, gav3 deini! parti! param5, savo ini#i!uotais statymais m
6ormuoti %re'iosios imperi!os pagrindus. -ienas pirm! ir iuo atvilgiu labai reikmingas buvo 28FF m. kovo 19 d.
Lstatymas tautos ir valstyb.s negandoms )a4alintiM. 4is suteik statym leidybos teis3, be "ei#$stago, dar ir imperi!os
vyriausybei. skelbti vyriausybs leidiamus statymus pavedama rei#$skan#leriui &aliausia, ir tai svarbiausia, skel<
biama,kad imperi!os vyriausybs priimami statymai Jgali nukrypti nuo imperi!os konstitu#i!os t. y. vyriausyb buvo
ikelta auk'iau u /onstitu#i!5.. =irus pre(identui P. Dindenburgui, 28F9 m. rugp!*'io l pasirode Pistatymas del auk'iausio!o
vokie'iu imperi!os vadovoQ skelbiantis, kad imperi!os pre(idento pareigyb su!ungiama su rei#$skan#lerio pareigybe. Bi
!ungtin pareigyb tuo pa'iu statymu suteikta Jvadui ir rei#$skan#leriui^ A. Ditleriui. %ai reik ne tik konstitu#ins
pre(idento institu#i!os likvidavim5, bet ir nau!os institu#i!os sukurima
Bie statymai pakeit valstybs valdymo sistem5.. Ditlerinei imperi!ai buvo b*dingas grietas pos*kis kratutin3 valstybs
#entrali(a#i!5. &aliausiai ems apskritai nebeteko 6edera#i!os sub!ekto statuso. @uvo udraustas nau!u parti!u kurimas. &reta iprastu
teismu buvo steigti ypatingie!i teismai. Pagrindin !ga, tur!usi utikrinti vidaus sausuma, buvo vadinamie!i smogiamie!i, daliniai )S D+,
apsaugos daliniai )SS+, valstybs slapto!i poli#i!a )gestapas+. Na#ionalso#ialistai vykde rasistin3 na#ist politik5 ir vairias represines
ak#i!as. ,iberali politini. institu#i!, 6ederali(mo, vietos savivaldos panaikinimas, vadi(mo diegimas reik totalitari(mo, kaip politins
organi(a#i!os prin#ipo, gyvendinim5.
Neliko priva'ios srities. %otaline kontrole buvo iplesta visoms tautos kulturos sritims.
4onstitu/in pokario %okietijos raida.
99
2897 m. liepos 2N d. <rugp!*'io 1 d. Potsdame netoli @erlyno vykusio!e kon6eren#i!o!e Angli!os, 4A- ir sovietu sa!ungos
vadovai prim -okieti!os dena#i6ikavimo, demokrati(avimo, demilitari(avimo programa. -okieti!a tapo Balto!o karo ir
kon6liktu tarp "ytu ir -akaru altiniu. %o re(ultatas ne tik ilgalaikis politinis ir ekonominis -okieti!os susiskaldymas, bet ir
dvie!u prieingu politiniu bei kariniu bloku susidarymas. @uvo ikurta -okieti!os Ledera#ine "espublika bei priimta konstitu#i!a
2898 m, !a prieme i emiu deleguot ekspert sudaryta Parlamentine taryba.. -L" paskelbta esanti demokratine ir so#ialine
6edera#in valstyb^. Pripaintas didelis emiu savarankikumas, !u teise tureti savo konstitu#i!as, landtagus ir vyriausybes .
Iems leidiant 6edera#i!os statymus dalyvau!a per @undesrat5. Pagrindiniais parlamentinia!s r*mais laikomas
@undestag5s. 4is renkamas visuotiniais, tiesioginiais, slapta irinkimais ketveri met laikotarpiui.;statymu leidyba priklauso
@undestagui, dalyvau!ant @undesratui. -alstybs vadovas yra 6edera#i!os pre(identas,.renkamas 7 metams. Pre(identas
atstovau!a 6edera#i!ai tarptautiniuose santykiuose, sudarin!a tarptautines sutartis, skirti !r atleidia 6ederaeios valdininkus,
teis!us, teikia malon3,ir kita.
Pagrindine vieta tarp auk'iausi! 6edera#i!os institu#i! priklauso -L" vyriausybei, susidedan'iai i 6ederalinio kan#lerio ir
6ederaliniu ministru. Imogaus orumas nelie'iamas. -is valdios organ pareiga ! gerbti ir saugoti. /onstitu#i!o!e deklaruo!amas
pilie'i lygiateisikumas, asmens, tike!imo, saines, nuomoniu reikimo, susirinkimu, nuosavybes, pasirinkimo, peti#i!u, pasiprieinimo
ir kitos teises ir laisves. e @eveik tuo pa'iu metu buvo paskeibta kita -okieti!os valstyb -okieti!osDemokratin
"espubiikad)-D"+. Pagal $&6H m,-D" konstitu#i!a istatymu leidyba pavesta ,iaudies rumams)renkami 7 m.+. Auk'iausia!a
vykdoma!a valdia vykde =inistru taryba)renkama+. 288H m. spalio F d. nutruko -D" suverenumas ir !i, vadovaudamasi
-L" Pagrindinio statymo 1F straipsniu, numa'iusiu galimyb3 ir kitoms vokie'i emms stoti -L", silie!o -L".
B
:,%,<,NG *0,SG.PA'*,4L<,A',?S,?S ,' B0ND'?S,?S *0,SGS 'A,DA
@endros visai -okieti!ai #ivilins teiss nebuvo iki E.Ea. Antr.puss./iekv. imperi!os valst.tur!o partikuliarin3 teis3.&alio!o
apie FH teiss sistem.%erp ! 2N70 @avari!os #ivilinis kodeksas,2G0F Saksoni!os #ivilinis kodeksas, 2GH9 Pran#*( #ivilinis
kodeksas. %eiss normos, skirtos darbo santykiams reglamentuoti, taip pat pirmiausia pasirod paviense emse.
@e emi teiss, -okieti!o!e galio!o labai nedaug bendr imperi!os statym, taip pat kanon bei romn teis. %ai sudar
vadinam5!5 bendr5 teis3, tur!usi5 pagalibin3 reikm3:!i buvo taikoma emi teiss nereglamentuo!amais atve!ais, pasitaikius
emi teiss sprag.
@et vieningos -okieti!os #ivilins teiss k*rim5 skatino ne tiek pastangos padaryri teis3 iuolaikikesn3, kiek reikalas veikti
teiss partikuliari(m5, labai neigiamai atsiliepiant preki apyvartai.Augantys prekins pinigins apyvartos poreikiai
privertileisti 2G9G @endr5 visai -okieti!ai -ekseli statut5 bei 2G02 @endr5 prekybos kodeks5, kurie gerokai palengvino
prekybines bei pinigines opera#i!as.
@endros komer#ins teiss su bendrais institutais E.E a. antr. Pus!e Auropos #entre atsiradimas tur!o didel3 reikm3 pramons
ir prekybos pltrai. %a'iaui ilik3s #ivilins teiss partikuliari(mas ir bendras !os atsilikimas buvo didel kli*tis tolesnei
visuomenini santyki raidai.
Poreikis uni6ikuoti teis3 ypa' padid!o -okieti!ai susivieni!us.O6i#iali statym kodi6ika#i!a tur!o ne tik suteikti tvirt5 pagrind5
teis!ams, bet ir pabrti valstybs vienyb3.
1BCC :,%,<,N,? ,' P'04KB?S 4?D04SF P',GD,DAS
Nau!as #ivilinio kodekso pro!ektas baigtas rengti 2G87.Bkart visuomens vertintas kaip Kvokie'i dvasios pergal prie romn
dvasi5R. @uvo pateiktas statym leid!ams.Mivilinis kodeksa @undesrato ir praktikai be partais "ei#$stago buvo patvirtintas
2G80, bet kia(erio pageidavimu sigalio!o 28HH.
-okieti!os ir Pran#*(i!os #ivilini kodeks ideologiniai pagrindai pana*s, !ie abu rmsi E.Ea. ,iberali(mu.Nors -okieti!os
#ivilinis kodeksas savo dmesiu nuosavybei, sutarties laisvei ir tradi#inei eimai primena Pran#*( #ivilin kodeks5, !is kartu
atspindi ir daug vykusi permain.=inimos i priva'i teisi iplaukian'ios so#ialins pareigos?teigiama, kad teismis negali
b*ti piktnaudiau!ama.
Atsispind!o alies ekonomins bei teiss raidos ypatybs, o kai kuriais atve!ais palikta galioti partikuliarin teis.
%iksliai apibrtos teisins s5vokos. S5vokos abstrak'ios. %urinys gerokai abstraktesnis nei Pran#*( #ivilinio kodekso,kalba
sunkoka , straipsniai grio(diki.;statym leid!as savo k*rin skyr teisinink pro6esional korpusui.
Apimtis didel<1FG7 straipsniai. 7 knygos.
Pirm5 kart5 #ivilins teiss kodi6ikavimo istori!o!e !is turi bendr5!5 dal)pirm.knyga+.4o!e yra bendro!o pob*dio normos,
lie'ian'ios 6i(inius asmenis, !uridinius asmenis, senaties terminus.
%okia teisini norm grupavimo sistema, kurio!e iskiriamos bendro!o pob*dio normos, lie'ian'ios vairius konkre'ius teisinius
santykius, vadinamos pandektine sistema.%eisins te#$nikos progresas. Antro!i knyga skirta prievoli, tre'io!i : daiktinei,
ketvirto!i : eimos, penkto!i : paveld!imo teisesi.
97
@ebaigiant rengti Mivilin kodeks5, atsirado reikalas su !o normomis suderinti galio!ant 2G02 Prekybos kodeks5. 4is buvo
gerokai perredaguotas ir sigalio!o kaip -okieti!os imperi!os Prekybos kodeksas 28HH, kartu su Miviliniu kodeksu.
Mivilins teiss uni6ikavimas nebuvo toks isamus, kaip tai prie 2HH met padaryta Pran#*(i!o!e. %a'iau apskritai itis5
t*kstantmet -okieti!o!e truk3s teiss partikuliari(mas pagaliau buvo veiktas.
-okieti!os #ivilinis kodeksas tur!o did. "eikm3 ne vien -okieti!ai. /it ali teisei EE a. pradio!e der net didesn3 tak5 nei
Napoleono kodeksas.@&@ kartu su !o gausiais papildymais ir pataisymais tebra pagrindinis -okieti!os Ledera#ins "espublikos
#ivilins teiss altinis.
PA-',ND,N,F ,NS*,*L*F '0-<AD0N*A%,DAS&NL?SA%KBGS *0,SG.
- savininkas turi teis3 naudotis nuosavybe tik tiek, kiek !am netrukdo statymas ar tre'i! asmen teis?
- reikalau!ama atsivelgti visuom.interesus?
- nusavinimas galimas tik pagal statym5, nustatant atlyginimo dyd?
- ems sklypo savininkui priklaus ne tik pats sklypas, bet ir erdv bei gelms, iskyrus nauding5sias ikasenas.
Nuosavybs teiss ribo!imai:
- savininkas negali drausti poveikio !o sklypui, !ei !am tai netrukdo naudotis savo sklypu)pv(.kaimyno medio aknys+.
SL*A'R,F *0,SG
Sutartis suprantama kaip teisinis keli asmen ryys.Sutar'i prin#ipai: lygybs, laisvs, privalomumo.
Stengiamasi tvirtinti silpnesns susitarian'ios alies apsaug5: sutartis skelbiama negalio!an'ia, !ei naudodamasi vienos alies
skurdu, lengvab*dikumu ar nepatyrimu, kita gauna savo sipareigo!imo verts neatitinkan'i5, per didel3 naud5.
I0,D?S *0,SG
.tek!usi moteris tetenka savo pavards ir gauna vyro. Pripastamas pirmau!antis vyro vaidmuo tvarkant eimos
reikalus.%a'iau mona gali !am nepaklusti, !ei mano, kad vyro sprendimai kenkia eimai. Imona gali verstis pro6esine
veikla.Imonos turtas, gytas iki santuokos ar !os metu, nors valdomas vyro, liko !os nuosavybe. Darbu gyt5 turt5 vald pati.
%aip pat sutuoktiniai prival!o ilaikyti vienas kit5.
.tuoka leidiama:
- svetimau!ant
- padarius kit, prieing moralei, nusiengim
- pasiksinus sutuoktinio gyvyb3
- sutuoktiniui piktavalikai palikus eim5
- grubiai nevykdius sutuoktini pareig
- susirgus sutuoktiniui psi#$ine liga
2898 vyr ir moter lygybs prin#ipas. 4 turtas tapo atskiras, santuokinis turtas dali!amas lygiomis.
PA%0<DG!,D? *0,SG
;st.paveld!imas.
Paveldint buvo vadovau!amasi tam tikra sistema, krau!o giminai'ius skirstant tris grupes:
2 gr.< palik!as ir !o emutins eils giminai'iai
1 gr.< palik!o tvai ir ! emutins eils giminai'iai
F gr.< senoliai ir ! emut.eils giminai'iai.
Paveldimas turtas tur!o b*ti isaugomas eimo!e
%estamentinis paveld!imas.
Palik!o valia ribo!ama artimiausi! !o palokuoni naudai? tvai, artimiausi em. Ails giminai'iai ir pergyven3 sutuoktiniai
gauna pus3 dalies, kuri !iems b*t atitekusi paveldint pagas statymus.
Pveld!imo teis atimta i asmen, kuriems buvo atimta pilietyb, taip pat i susituokusi! su yd tautybs asmenimis.
BALDH,AD?S,?S *0,SGS 'A,DA&1A; BALDH,AD?!? 4?D04S? S*'L4*J'A
@aud.teiss kodi6ikavimo darbai prasid!o !au E.E a. pr. -os tik -okieti!ai susivieni!us, 2GN2 visai imperi!os teritori!ai be
pakeitim priimtas B.-okieti!os s5!ungai 2GNH parengtas baudiamasis kodeksas, sudarytas pagal 2G72 pr*s bau(iamo!o
kodekso pv(.
@audiamasis kodeksas vestas labai greitai, o tam tikr diskusi! buvo sukl3s tik mirties bausms klausimas, nes tuo metu
mirties bausm !au buvo daug kur panaikinta.
/odeksas sigalio!o 2GN1.
Susid!o i ;vadini nuostat bei dvie! knyg.
90
;vadiniuose nuostatuose reglamentuo!ami nusikaltim, nusiengim ir paaid atribo!imo, baudiamo!o statymo atgalinio
neveikimo, -okieti!os pilie'i atsakomybs u usieny!e padarytus nusikaltimus ir nusiengimus ir kiti dalykai.Pirm.dalis :
KApskritai apie nusikaltimus, nusiengimus ir paaidasR< reglamentavo bendruosius baudiamosios teiss klausimus. Antr.knyga
< :Apie atskirus nusikaltimus, nusiengimus ir paaidas:.
/odekse nustatoma pati nusikalstam veik klasi6ika#i!a kaip 2G2H Pran#*(i!os baudiama!ame kodekse : nusikaltimai,
nusiengimai, paaidos. > nusikaltimus)valst.galvos nuudym5, taip pat u s5!. valst. galvos nuudym5 bei u i anksto
suplanuot5 nuudym5+ skiriama mirties bausm? kodeksas taip pat numat drausms kal!im5, ilgesn nei 7 m. kalinim5
tvirtov!e. > nusiengimus gal!o b*ti skiriama kalinimas tvirtov!e iki 7m., kal!imas ir bauda. > paaidas : aretas ir
maesn bauda.
Daugiausia straipsni buvo skirta valstybiniams nusikaltimams, taip pat nusikaltimams nuosavybei ir asmeniui.
-A<,?!,DAS 4<A,PGD?S 4'AI*0 1B#=1B#BD.
Po Pirmo!o pasaulinio karo -ersalio taikos sutartimi iaurs rytin =aosios ,ietuvos dalis</laipdoa kratas<nuo kar5
pralaim!usios -okieti!os buvo atskirta, todl /laipdos krato ir -okieti!os teiss raida isiskyr.Nepaisant to, /laipdos kratui
281F<28F8 sugrus ,ietuvos valstybs sudt autonominio teritorinio vieneto s5lygomis, !o!e liko galioti dauguma sen!
-okieti!os kodeks ir kt.statym, sudariusi io krato teiss pagrind5.
E.E a. -okieti!os t. altiniai buvo iversti lietuvi kalb5 ir ileisti ,ietuvo!e:281N pasirod -okieti!os #ivilinis kodeksas, 28F7 :
baudiamasis ir baudiamo!o pro#eso.@e!e, @audiamo!o kodekso nustatytos nusikalstam veik klasi6ika#i!os grups lietuvi
kalb5 'ia ver'iamos kaip nusid!imai, nusikaltimai ir nusiengimai.
*0,SD? P'?:0S? 0,-A
Mivilinse bylose daugumo!e vokie'i valstybi E.E a. pr.buvo paplit3s vadinamasis bendrateisis pro#esas.,tas, vyko raytine
6orma, pasiym!o saugybe dokument:iekovas pristatydavo visus KpuolamuosiusR dokumentus, paskui atsakovas prival!o
pateikti visus Kginamuosius.R %a'iau ilgainiui -okieti!os S5!ungo!e ir -ok.imperi!o!e paplito Pran#*(i!os #ivilinio pro#eso
kodekso reglamentuo!ama pro#eso 6orma, teikianti alims laisv3.2GN7 buvo vestas -okieti!os #ivilinio pro#eso statutas, teisin3s
pasyv teis!o vaidmen, o alys pa'ios gal!o laisvai nustatyti pro#eso eig5.
@audiamasis pro#esas E.E a. pr. %ur!o ar#$ai(m, pasireikian'i inkvi(i#inio pro#eso elementais. %eis!as ir kaltinto!as
viename asmeny!e.%ik E.Ea. -id. likvidavo inkvi(i#in pro#es5 ir dieg pro#eso vieumo ir odinio pro#eso prin#ipus, ved
prisiekusi! institut5. 2GNN sigalio!o -okieti!os imp.baudiamo!o pro#eso kodeksas, patvirtin3s pro#eso vieum5 ir odin
pro#es5, laisv5 rodym vertinim5, teis! nepriklausomum5.
Bis kodeksas daug kart buvo keistas ir pildytas. 2807 ileista nau!a io kodekso redak#i!a. Pagal !, bp -L" strukt*rikai
susideda i toki stadi!: parengtinis tyrimas?klausimo dl bylos atidavimo teismui sprendimas?teisminis nagrin!imas ir nuos
prendio primimas?nuosprendio ir kit teismo nutarim skundimas?pro#eso, ubaigto siteis!usiu nuosprendiu, atnau!inimas.
2898 @onos konstitu#i!a reglamentuo!a teisminio pro#eso organi(avimo tvark5, remiantis pilie'i lygiateisikumu, teis!
nepakei'iamumu ir nepriklausomumu, nepaprast! teism draudimu, utikrinimu kaltinama!am teiss statym nustatyta tvarka
kreiptis teism5, paeidus !o teisi baud.pro#ese garanti!as.
#C. 4ontinentins Oroman" S german"P teiss tradi/ija
%okietijos teis
Teismo proceso raida.
Mivilinse bylose daugumo!e vokie'i valstybi E.E a. pradio!e buvo paplit3s vadinamasis bendrateisis pro#esas. Bis
pro#esas nors ir tur!o sutrumpinti pro#es5, ta'iau prieingai : buvo ltas, vyko raytine 6orma, pasiym!o daugybe dokument,
danai neturin'i nieko bendra su bylos esme: iekovas pristatydavo visus ,,puolamuosiusK, paskui atsakovas pateikdavo
visus ,,ginamuosiusK dokumentus. Abi alys pateikdavo visus galimus dokumentus, kurie gal!o turti koki5 nors reikm3 bylai,
nes ino!o, !og to padaryti vliau nebegals.ta'iau ilgainiui -okieti!os s5!ungo!e ir -okieti!os imperi!o!e paplito Pran#*(i!os
#ivilinio pro#eso kodekso reglamentuo!ama pro#eso 6orma, teikianti alims laisv3. 2GN7m. buvo vestas -okieti!os #ivilinio
pro#eso statutas )atnau!intas 2G8Gm.+, teisin3s pasyv teis!o vaidmen, o alys pa'ios gal!o laisvai nustatyti pro#eso eig5.
@audiamasis pro#esas E.E a. pradio!e dar tur!o ar#$ai(m, pasireikian'i inkvi(i#inio pro#eso elementais.
@*dingas buvo teismo 6unk#ionavimas kartu teis!o ir kaltinto!o asmeny!e. %ik E.E a. vidury!e kai kuriose vokie'i emse <
Pr*si!o!e, Saksoni!o!e, @adene ir kt. < sigalio!o pran#*( pavy(diu besiremiantys baudiamo!o pro#eso kodeksai, likvidav3
inkvi(i#in pro#es5 ir dieg3 pro#eso vieumo ir odinio pro#eso prin#ipus, ved3 prisiekusi! institut5. 2GNNm. sigalio!o
-okieti!os imperi!os baudiamo!o pro#eso kodeksas, visos -okieti!os mastu patvirtin3s pro#eso vieum5 ir odin pro#es5, laisv5
rodym vertinim5, utikrin3s baudiamo!o persekio!imo ir teismo 6unk#i! atskyrim5, teis! nepriklausomum5,
nepro6esionalaus elemento dalyvavim5 teisme.
Bis kodeksas daug kart buvo keistas ir pildytas. 2807m. ileista nau!a io kodekso redak#i!a. Pagal !, baudiamasis
pro#esas -L" strukt*rikai susideda i toki stadi!: parengtinis tyrimas? klausimo dl bylos atidavimo teismui sprendimas?
teisminis nagrin!imas ir nuosprendio primimas? nuosprendio ir kit teismo nutarim skundimas? pro#eso, ubaigto
siteis!usiu nuosprendiu, atnau!inimas.
9N
2898m. @onos konstitu#i!a reglamentuo!a teisminio pro#eso organi(avimo tvark5, remiantis pilie'i
lygiateisikumu, teis! nepakei'iamumu ir nepriklausomumu, nepaprast! teism draudimu, utikrinimu kaltinama!am teises
statym nustatyta tvarka kreiptis teism5, paeidus !o teisi baudiama!ame pro#ese garanti!as.
<ietuvos teis.
Nepriklausomos <ietuvos teisins sistemos raida 1B1A S 1B.Cm.
Teiss )altini &vairov, teisinis parti%uliarimas ir jo &vei%imas
Nepriklausomybs Akto teiginys apie nepriklausomos ,ietuvos valstybs atstatym5 pre(iumuo!a !os saitus su Didi5!a
,ietuvos /unigaiktyste, i dvie! valstybi t3stinum5, politin, ekonomin, kult*rin, teisin perimamum5. %a'iau, politiniai ir
so#ialiniai santykiai skyrsi nuo ankstesni! ir nebegal!o b*ti atgaivinami, todl 282Gm. ,aikinosios /onstitu#i!os Pamatini
dsni 19 str. buvo raoma: JSrityse, kuriose ,ietuvos -alstybs nra ileista nau! statym, laikinai palieka tie, kurie yra buv3
prie kar5, kiek !ie neprietarau!a ,aikinosios konstitu#i!os pamatiniams dsniamsK?i bendra nuostata, tik kiek kitais odiais
ireikta, buvo visose be iimties laikinosiose ir nuolatinse ,ietuvos konstitu#i!ose. %aip ,ietuvo!e buvo sukurtas teisinis
pamatas re#eptuoti svetim ali statymus, kuriems galioti nustatytos ios ribos: 2+ !ie ,ietuvo!e galio!o iki karo, t.y. iki 2829m.
rugp!*'io 2d.? 1+ neprietarau!a ,ietuvos konstitu#i!ai? F+ nepakeisti na#ionaliniais statymais.
Bi nuostata reik, kad atkuriamo!e ,ietuvo!e teisinamas teisinis partikuliari(mas: atskiros !os teritori!os dalys
paveld!o ilg5 laik5 !ose politikai viepatavusi usienio paverg! 'ia diegtus skirtingus teiss, ypa' #ivilins, altinius: kai
,ietuva buvo pri!ungta prie "usi!os imperi!os 'ia sigal!o 2G9Hm. "usi!os #ivilins teiss sistema, kuris tapo pagrindiniu
#ivilins teiss altiniu? >nemuns ,ietuvo!e, kuri sutriukinus Napoleon5 buvo pri!ungta prie "usi!os kaip -aruvos
$er#ogysts sudedamo!i dalis ir toliau galio!o 2GHG : 2GH8m. 'ia vestas 2GH9m. Pran#*(i!os #ivilinis kodeksas su pakeitimais,
2GHNm. Pran#*(i!os prekybinis kodeksas, 2G2Gm. Nekilno!amo!o turto nuosavybs teisi tvirtinimo, 2G17m. Privilegi! ir
$ipotekos, 2GF0m. Santuokos statymai? ,ietuvai atitekusio!e buvusios /uro guberni!os teritori!os daly!e : Palangos vals'iu!e
bei nedidel!e [aras apskrities daly!e : galio!o Pabalti!o guberni! #ivilini statym rinkinys.
&erokai vienodesn buvo baudiamo!i teis. Bio!e srity!e nesitenkinta bendro pob*dio ikikarini tesis altini
galio!imo nuostata, o 2828m. sausio 20d. buvo paskelbtas statymas dl palikimo galioti "usi!os imperi!os 28HFm. @audiamo!o
statuto, be!e, vesto vokie'i okupa#i!os metais. Bis statutas ir padaryti !o pakeitimai ir papildymai galio!o viso!e ,ietuvos
teritori!o!e, iskyrus /laipdos krat5. ,ygiai taip pat ,ietuva naudo!osi #arins "usi!os #ivilinio pro#eso ir baudiamo!o pro#eso
statymais, kuri pagrind5 sudar 2G09m. %eism statutas.
. mintos konstitu#ins nuostatos taip pat matyti, kad ,ietuvos statym leid!as taip pat re(ervavo galimybe savo
nuoi*ra mainti teiss altini vairov3, uni6ikuoti teis3. Na#ionaliniai statymai galio!o viso!e ,ietuvos teritori!o!e , iskyrus,
kai kuriuos dalykus, /laipdos krate tvarkomus vietini statym. /etvirta!ame deimtmety!e -alstybs tarnyba pla'iai
usim teiss kodi6ikavimu, ta'iau darbams baigi nebeuteko laiko.
,ietuvos teiss altini vairov3 taip pat nulm /onven#i!os dl /laipdos krato nustatyta io krato statym
leidybos autonomi!a, reikusi, kad ,ietuvos valstyb prisim tarptautin sipareigo!im5 pripainti savus /laipdos krato teiss
altinius. -adinasi, iame krate galio!usios ir viso!e ,ietuvo!e galio!usios teiss suvienodinimas priklaus ne nuo ,ietuvos
statym leid!o valios, o buvo manomas tik autonominiam krato statym leid!ui sumanius ileisti statymus, identikus
galio!usiems likusio!e ,ietuvos daly!e statymams.
/laipdos krate liko galioti -okieti!os imperi!os statymai )28HHm. Mivilinis kodeksas, 28GNm. @audiamasis kodeksas ir
daugyb kit E.E a. pabaigos : EE a. pradios -okieti!os bei Pr*si!os teiss altini+, pran#*( administra#i!os 281H : 281Fm.
ir ,ietuvos vyriausybs galiotinio 281F : 2819m. ileisti norminiai aktai : paliepimai ir galiausiai autonominio Seimelio
statymai.
#1. <ietuvos teis
Konstitu+ini akt raida.
-alstybin.s vald/ios institu+i* ir statym leidybos tvirtinimas laikinosiose ir nuolatin.se konstitu+i*ose.
282G m. Spalio 1G d. -ilniu!e skubiai susirinko -alstybs %aryba. %5 pa'i5 dien5 taryba prim ,ietuvos -alstybs ,aikinosios
/onstitu#i!os Pamatinius Dsnius, nustatan'ius savo pa'ios teisin3 padt. ;statym leidiamuo!u organu paskelbta -alstybs
taryba. -ykdom5!5 valdi5 laikino!i konstitu#i!a paved -alstybs tarybos pre(idiumui, susidedan'iam i pre(idento ir dvie!
vi#epre(ident ir =inistr kabinetui, atsakingam -alstybs tarybai. /onstitu#inio akto ypatyb buvo ta, kad pagal ! -alstybs
tarybos Pre(idiumas buvo laikomas ne tik !os vadovau!an'iuo!u organu, bet ir kolegialiu valstybs vadovu, skelbian'iu
statymus, kvie'ian'iu ministr5 pirminink5, tvirtinan'iu =inistr kabineto sudt.
/onstitu#i!o!e buvo paskelbta vis lygyb prie statymus, luom privilegi! panaikinimas, asmens, buto ir nuosavybs
nelie'iamyb, tikybos, spaudos, odio, susirinkim, draugi! laisv. %a'iau konstitu#i!a neptar daugelio prin#ipin3 reikm3
turin'i klausim. -alstybs valdymo 6orm5 tur!o nustatyti Steigiamasis seimas. /onstitu#i!os keitimo teis buvo pavesta
-alstybs tarybai, nustatant tam reikalui kvali6ikuot5 bals daugum5.
Dl "usi!os ginkluot! pa!g sibrovimo ,ietuvos teritori!5 282G m. Sausio 20 d. ,ietuvos laikino!i vyriausyb pareik
o6i#ial protest5 =askvai. Pradta organi(uoti #entrini valstybs organ sistema, kurio!e aikiai dominavo -alstybs taryba, dl
nepakankamo lankstumo, trukdan'io operatyviai reaguoti spar'iai besikei'ian'i5 politin3 situa#i!5, kri(inei pad'iai aikiai
netiko. %ai atsispind!o -alstybs tarybos 2828 m. Sausio 19 d. Priimtame ,ietuvos -alstybs ,aikinosios /onstitu#i!os
Pamatini Dsni papildyme, suteikusiame =inistr kabinetui teis3 tarp -alstybs tarybos sesi! pa'iam leisti laikinuosius
statymus, kuriuos !is prival!o pateikti artimiausiai sesi!ai ir galio!usius, kol -alstybs taryba ! nepakeis.
9G
Siekdama t3sti pradt5 valdios kon#entravim5 -yriausybs rankose, 2828 m. @alandio 9 d. -alstybs taryba prim nau!us
,ietuvos -alstybs ,aikinosios /onstitu#i!os Pamatinius Desnius. %iesa, dauguma io konstitu#inio dokumento nuostat
paodiui karto!o 282G m. ,apkri'io 1 d. Pamatini dsniu nuostatas. . esms tebuvo pakeista #entrini valstybs organ
sistema, kurio!e pirm5!5 viet5 nau!o!i konstitu#i!a ikl vykdomuosius organus<-alstybs pre(ident5 ir =inistr kabinet5.
Paskelbus, kad pre(ident5 renka -alstybs taryba, konstitu#i!a nenustat nei !o rinkim tvarkos, nei galio!im termin.
/onstitu#i!os pamatiniai dsniai suteik !am teis3 pertrauk tarp -allstybs tarybos sesi! metu pa'iam leisti statymus, prie tai
priimtus =inistr kabineto. Pre(identas tur!o tvirtinti ir -alstybs tarybos priimtus statymus. 4o pareiktas veto gal!o b*ti
veiktas tik %arybai t5 pat statym5 primus antr5 kart5.
@e statym leidybos, -alstybs tarybai buvo pavesta kontroliuoti ministr kabineto veikl5. Atitinkamas valstybinio ir
visuomeninio gyvenimo sritis =inistr kabinetas msi tvarkyti per ministeri!as, kuri dabar padaug!o iki deimties.
Steigiamo!o seimo svarbiausia uduotis buvo paskelbti ,ietuvos "espublikos konstitu#i!5. /rik'ioni demokrat blokas
turdamas Steigiama!ame seime absoliu'i5 daugum5 bals ir todl apsieidamas be kit 6rak#i! paramos, maai tesiskait su
partneri nuomone, ir ,ietuvos -alstybs /onstitu#i!a 2811 m. "ugp!*'io 2 d. @uvo priimta vien tik io bloko balsais.
Pagrindiniai !os bruoai atitiko bendrus demokratini konstitu#i! reikalavimus.buvo laikomasi poi*rio, kad konstitu#i!a nra
tiesioginio veikimo teiss aktas, neturi pilie'iui ar valstybs institu#i!ai privalomos galios, !i tra privaloma statym leid!ui,
kurio leidiami statymai /onstitu#i!5 gyvendina.
Steigiamasis seimas ireik3s tautos steigiam5!5 gali5, nepageidavo, kad eilinis seimas lengvai kaitaliot !os priimtos
/onstitu#i!os nuostatas. %odl buvo numatyta, kad keisti ar papildyti /onstitu#i!5 tegali Seimas 9Y7 vis atsov bals dauguma.
Pripainusi suvereni5 valstybs valdi5 tautai, !5 vuykdyti /onstitu#i!a paved Seimui, -yriausybei, susidedan'iai i
"espublikos pre(idento ir =inistr kabineto, ir teismui. Deklaruodama valdi pasidali!imo prin#ip5, pirm5!5 viet5
/onstitu#i!a vis dlto ikl parlament5. Svarbiausia seimo 6unk#i!a, apib*dinanti !o viet5 valstybs organ sistemo!e, buvo
mstatym leidyba<Seimui priklaus iimtin statym leidybos teis. /ita labai svarbi seimo prerogatyva buvo -yriausybs
veiklos priei*ra. "espublikos pre(ident5 rinko seimas tre!iems metams. Lormaliai konstitu#i!a pre(identui suteik reikmingas
teises, ta'iau 6aktikai, kaip paprastai esama parlamentinse respublikose, pre(identas nebuvo takinga politin 6ig*ra. =inistr
kabinetas, skirtingai nei pre(identas, konstitu#i!o!e buvo traktuo!amas kaip bendrosios kompeten#i!os valstybs organas.
Nors 2811 m. /onstitu#i!a 6aktikai buvo nusto!usi galios perversmo metu, tautininkai m kalbti ir rasyti apie b*tinum5
keisti !5, nes !i buvusi priimta revoliu#inio pakilimo s5lygomis, autoriams neturint reikiamo patyrimo. Apie teist5 konstitu#i!os
re6ormos b*d5, panaudo!ant tam reikalui seim5, nebuvo kalbama. @uvo tikimasi tai padaryti re6erendumu, ta'iau nesulaukusi
paramos i kit politini !g, -yriausyb 281G m. &egus 17 d. O6i#ialiai paskelb pre(idento dekretuot5 dokument5,
pavadint5 ,ietuvos -lastybs /onstitu#i!a.is konstitu#i!os oktro!avimo 6aktas buvo velninamas nuostata, !og !i ne vliau kaip
per deimt met b*sianti patikrinta tautos atsiklausimo, t.y. re6erendumo b*du.
Nau!o!i konstitu#i!a paodiui pakarto!o daugel 2811 m. /onstitu#i!os nuostat, bet b*dingiausias ! skiriamas bruoas<
vykdomosios valdios, pirmiausia respublikos pre(idento, galios ipltimas, autoritarini element diegimas. Nurodoma, kad
pre(ident5 rinks ypatingie!i tautos atsovai, o rinkim tvark5 nustatys spe#ialus statymas, pre(idento kaden#i!a ipl'iama iki N
met, nesie!ant !os su seim kaita.
Cpa' reikmingas buvo konstitu#i!os 1G straipsnis, numat3s, kad pirma!am seimui suaukti !okie terminai nenumatomi, ir tuo
visikai nuvertin3s visas seim5 lie'ian'ias konstitu#ines nuostatas. Nuo pre(idento m priklausyti ir ministr kabinetas.
281G m. /onstitu#i!a<vienas pirm! Auropo!e konstitu#ini akt, pasukusi nuo demokrati!os autoritari(m5.
/onstitu#i!o!e numatyto seimo ,ietuvos -yriausyb ilg5 laik5 apskritai neauk, pre(identas vienas leido statymus ir vykd
kitas parlamentines 6unk#i!as. %uo tarpu opo(i#i!a labai aktyviai reikalavo demokrati!os ir Seimo rinkim, !uose matydama
vienintel3 legali5 galimyb3 sugrti valdi5.
Nau!! politini pai*r 6one 281G m. /onstitu#i!a pasirod esanti beviltikai pasenusi. @e to, artinosi 2H met termino, per
kur /onstitu#i!os leid!ai buvo sipareigo!3 !5 patikrinti re6erendumu, pabaiga. %odl, uuot rengusis re6erendumui, vir*nse
buvo nutarta parengti nau!5 konstitu#i!5. Bi5 ,ietuvos /onstitu#i!5 seimas prim 28FG m. -asario 22 d. Paskelbta pre(idento, !i
sigalio!o t pa'i met gegus 21 d.
Pre(idento rinkim tvarka ir galio!im laikas konstitu#i!o!e nepasikeit. /onstitu#i!a neberibo!o valstybs vadovo
kompeten#i!os sakmiu !o prerogatyv ivardi!imu. /ardinaliai keitsi pre(idento ir kit valstybs institu#i! santykiai.
Pre(identas kyr seimo rinkimus. .imtinei seimo kompeten#i!ai konstitu#i!a tepaved priimti savo statut5 bei konstitu#i!os
pakeitimo pro!ekt5. .r pagal i5 konstitu#i!5 seimas netur!o iimtins statym leidybos teiss.
Pagal 28FG m. ,ietuvos /onstitu#i!5 -yriausyb3 sudar !au tik ministras pirmininkas ir ministrai, visi kartu pavadinti ministr
taryba, o pre(identas i vyriausybs institu#i!os buvo eliminuotas.
:ivilins teiss altiniai ir j" galiojimas teritorijoje.
Pagrindins ,ietuvo!e galio!3s teiss altinis<"usi!os teiss s5vado E tomo 2 dalis<susid!o i keturi knyg: 2. Dl eimos teisi
ir pareig. 1. Dl teisi turtui gy!imo ir tvirtinimo apskritai. F. dl turtini teisi gy!imo ir tvirtinimo tvarkos. 9. dl sutartini
prievoli.
-ienas pagrindini #ivilins teiss institut buvo nuosavybs teis. Svarbiausi nuosavybs poymiai buvo turto valdymas, !uo
naudo!imasis ir disponavimas. Pagal i poymi buvim5 ar nebuvim5 statymas skyr visik5 ir dalin3 nuosavyb3. -isiko!i
ems nuosavyb suteik !os turto!ui teis3 visa, kas yra ems paviriu!e ir gelmse, taip pat vir nuosavos ems ore.
Nuosavyb buvo laikoma daline, kai savininko teis3 turt5 valdyti, !uo naudotis ir disponuoti ribo!o paalini asmen turimos t5
pat turt5 dalins teiss: teis dalyvauti naudo!ant svetim5 turt5, servitut teis ir kai kurios kitos retesns teiss.
%eis dalyvauti naudo!ant svetim5 turt5 buvo skirstoma vie5!5 ir priva'i5!5 dalyvavimo teis3.
Daiktus, galin'ius b*ti nuosavybs teiss ob!ektu, statymai skirst kilno!amuosius ir nekilno!amuosius, sigytinius ir
gimininius. Daikt klasi6ika#i!a tur!o reikm3 gy!ant !uos nuosavybn.
98
Nuosavybsteis turt5 gal!o b*ti gy!ama tik statym nustatytais b*dais., i kuri labiausiai paplit3 buvo: dovano!imas,
paveld!imas, pirkimas<pardavimas. =ainai, deimties met valdymo senatis. Nuosavybs teiss gi!imas visais b*dais buvo
laikomas tikru, !ei alys tai atlikdavo laisva valia. /ilno!am5! turt5 statymai leido gyti odine sutartimi ar susitarimu be !oki
raytini akt, iskyrus spe#ialiai statymo numatytus atve!us. ;statymai nuosavybs teis3 skyr nuo valdymo teiss, kuri5
savininkas perduoda kitam asmeniui sutartimi ar kitokiu aktu.
,ietuvo!e galio!3 "usi!os imperi!os #iviliniai statymai daug dmesio skyr prievolinei teisei. ;statymai skyr prievoles i alos
padarymi ir atsirandan'ias i sutar'i. Sutartys gal!o b*ti sudaromos namine tvarka odiu ar ratu ir notarine tvarka.
"eglamentuodamas pirkimo<pardavimo sutart, s5vadas nurod, kad esmin !os s5lyga yra ali susitarimas sumokti pinigus.
Prie sudarydamos pirkimo<pardavimo sutart alys gal!o sudaryti upardavimo sutart. %urto nuomos sutarty!e tur!o b*ti
nurodomas nuomos ob!ektas, sutarties terminas ir atlyginimo dydis. Nekilno!amo turto, !*r ir upi nuomos sutartys tur!o b*ti
sudaromos ratu, o kito turto nuomos sutartims uteko odinio susitarimo. Pagal statym5 paskolos sutartys negalio!o, !ei !os
buvo sudaromos apgailingai ar loimui, !ei buvo lupikikos. ; paskolos sutart i dalies buvo panai, danai taip pat ir vadinama,
panaudos sutartis, pagal kuri5 vienas asmuo neatlygintinai perduodavo kitam asmeniui teis3 laikinai naudotis savo kilno!amuo!u
turtu su s5lyga, kad tas pats daiktas bus gr5intas toks, koks buvo duotas. Didel3 reikm3 #iviliniai statymai skyr bendrovs
sutar'iai.statymas ivardi!o keturias bendrovi sutartis: piln5!5, patikim5!5, darbo ir dalinink. -is rui bendrovs tur!o
!uridinio asmens status5. Miviliniai statymai be 'ia mint sutar'i, taip pat reglamentavo main, dovano!imo, rangos, tiekimo,
pasaugos, draudimo sutartis. Sutar'i vykdymui garantuoti ;statym s5vade buvo nustatytos ios priemons: laidavimas,
netesybos, kilno!amo!o, turto ustatymas ir nekilno!amo!o turto keitimas, tok turt5 keisti buvo galima tik notarikai.
,ietuvo!e i esms buvo laikomasi eimos teiss prin#ip, sitvirtinusi "usi!o!e dar E-... a. vienintel santuokos 6orma buvo
pripastama banytin. Nesant #ivilins metrika#i!os, santuokos sudarymo tvark5, !os nutraukim5 reguliavo vairi kon6esi!
banytins normos.
,abai daug dmesio buvo skiriamo paveld!imo teisei, tur!usiai tvirtinti nuosavybs ventum5 ir nepa!udinamum5, besit3siant
ir po savininko mirties. Pagal statym s5vad5, suraant testament5 kiekvienas testatorius gal!o savo nuoi*ra pasirinkti
paveldto!us, savo turt5 palikti kam nori. %estamento nesant arba !ei !ame pamintas ne visas turtas, mirusio!o asmens turto arba
likusios !o dalies paveldto!us nurod statymai. Biuo atve!u paveldima buvo pagal krau!o gimin3.
#
.Nuosavybs teisinis reguliavimas&
Savininkas ia teise naudo!asi tol, kol vyksta !uridinis 6aktas, nutraukiantis savininko ir !o turimos nuosavybs ry. @e savininko
valios niekas negali naudotis !o daiktu. 2811 m. nustatyta, kad kai valstybei ar visuomenei naudinga, nekilno!am5! turt5 galima
prievarta nusavinti, laikinai paimti arba suteikti kam nors teis3 dalyvauti ! naudo!ant. Svrabiausi N.%. poymiai buvo turto
valdymas, naudo!imasis !uo ir disponavimas. Pagal i poymi buvim5, ar nebuvim5 skiriama visika ir nev. Nuosavyb. -.I.N.<
suteikia !os turto!ui teis3 visa, kas yra ems paviriu!e ir gelmse, taip pat vir nuosavos ems ore. N.I.N.<savininko teis3
turt5 valdyti, !uo naudotis, disponuoti ribo!o paalini asmen turimos tam pa'iam turtui ne visos teiss: tai servitut teis, teis
dalyvauti naudo!ant svetim5 turt5, kai kurios kitos retesns teiss. %.D.N.S.%.<skirstoma vie5!5 ir priva'i5!5. -.t.<nuosavybs
ribo!imai buvo nnustatomi bendrai vis moni naudai. P.t.<savininko teises var konkre'i asmen<dan. /aimyn<naudai,
todl !i dar buvo vadinama kaiminysts teise. ;statymai skyr miesto ir kaiminysts teis3. Daiktai, galintys b*ti n.t. ob!ektu buvo
skirstomi kilno!amus ir nek. Nuosavybs teis gy!ama<dovano!imas, pirkimas, pardavimas, paveld!imas, mainai, valdymo
senatis. /iln. %. galima sigyti ir odiniu susitarimu, o nekiln.t. tik 6orminus notarine tvarka.
Baudiamoji teis& 1BC# m. :arins 'usijos baudiamojo statuto galiojimas <ietuvoje&
Nutarta palikti galioti rusi!os imperi!os st., kiek !ie neprietarau!a lietuvos konstitu#i!ai. 2828m. H2 20 %arybos Pre(idiumas
nutar baudiamuo!u kodeksu laikyti "usi!os imperi!os 28HF m baudiam5! kodeks5. 4is tur!o 0GN straipsnius. ,ietuvo!e galio!3s
statutes susid!o i FN skyri. Pirmame skyr. .dstyti baud., teiss bendrosios dalies klausimai, o kituose<ypatingie!i b.t. dalis.
4ame supaprastinta bausmi sistema ir teis!as tur!o galimyb3 !as taikyti savo nuoi*ra. 4is galio!o viso!e ,ietuvo!e, iskyrus
/laipdos krat5. -ieto! statute nurodyt bausmi skiriamos ios<sunki! darb kal!imas? paprastas k., aretas., bauda. Smulkiai
reglamentavo nusikaltimo sudties elementus<sub!ekt5, ob!ekt5, sub!ektyvi5!5 ir ob!ektyvi5!5 pus3. @*tinas nusikaltimo poymis<
kalt )ty'in ar nety'in+?
Papildomi baudiamieji (statymai&
281H m. pre(identas A. Smetona papild b.s.,, nustat, kad u ginkluot5 sukilim5, siekiant atimti nepriklausomyb3, suardyti esam5
tvark5 ir kt. gresia bausm nuo G m. s.d. kal!ime ar mirties bausm. > priklausym5 kokioms organi(a#i!oms taipogi baudiama
grietai )G m. s.d. kal!ime+? u valstybs gynybins galios silpninim5<s.d.kal!imas nuo 9 m. iki mirties bausms.? u numatytus
nusikaltimus baud kariuomens teismas arba karo lauko teismas. &rietos bausms buvo todl, kad vyko karas su ,enki!a dl
-ilniaus k. 281H 21 12 buvo statuto papildym, o 2817 H0 1H @.S. papildytas staripsniais, kurie numat mirtieas bausm3 u
pre(idento, seimo nario, ministr, valstybs kontrolieriaus, kariuomens vado, valstybs tarnauto!o nuudym5. 28HF m @.S.
perm Pran#*(i!os baudiamo!o kodekso nusikaltim5 lengvinan'i aplinkybi sistem5 ir gerokai iplt teis! nuoi*r5.
7H
##

,ietuvos teis 282G<289H metais: baudiamosios atsakomybs pagrindai, bausmi sistema, atskiros nusikaltim r*ys. %eism
sistemos teisinio reguliavimo raida ir teismo pro#esas.
2828 m. sausio 20 d. buvo paskelbtas statymas dl palikimo galioti "usi!os imperi!os 28HF m. @audiamo!o statuto. Bis Statutas
ir padaryti !o pakeitimai ir papildymai galio!o viso!e ,ietuvos teritori!o!e, iskyrus /laipdos krat5. Statute buvo idstyti
baudiamosios teiss prin#ipai. Statutas smulkiai reglamentavo nusikaltimo sudties elementus: sub!ekt5 ir sub!ektyvi5!5 pus3,
ob!ekt5 ir ob!ektyvi5!5 pus3. Pagal ! nusikaltimas < tai kiekvienas mogaus veiksmas, kuris !o atlikimo metu buvo draudiamas
baudiamuo!u statymu ir u kur nustatyta bausm. @*tinas nusikaltimo poymis buvo kalt.
;statymas, vesdamas ,ietuvo!e galioti @audiam5! statut5, nustat ias bausmi r*is: sunki! darb kal!im5)skiriamas nuo 9
iki 27 met arba iki gyvos galvos+, paprast5! kal!im5)skiriama kalti nuo dvie! savai'i iki met+, aret5)skiriamas nuo vienos
dienos iki 0 mnsi+ ir pinigin3 baud5. Nubaustie!i netekdavo garbs titul, laipsni, ordin, pensi!, turtini teisi, vedybini
teisi, taip pat teiss rinkti ir b*ti renkamiems, eiti valstybs tarnyb5 ir t.t.
> komunistin3 veikl5 paprastai buvo taikomas Statuto penktasis skyrius ^Apie s5my^, kuriame skiriamos trys nusikaltim
sud'i grups: />"S%C=AS < veiksmas, kuriuo kurstoma sukelti mait5 arba iduoti valstyb3, neklausyti statymo ir pan.,?
SA=@\".S /A.P NA%A.ST%AS =.N.OS S>S.@\".=AS < Statutas numat atsakomyb3 u vieo samb*rio, kuriam poli#i!a
ar kariuomen buvo sakiusi isiskirstyti, nepasialinim5? N>S./A,S%A=OS Sf4>N&OS < Statutas draud dalyvauti inomai
udrausto!e s5!ungo!e.
%A.S=O P"OMASAS.
Mivilins bylos prasiddavo iekinio praymo teismui teikimu. Praymo nuoraas buvo siun'iamas atsakovui. Atsakovui
teism5 neatvykus, byla gal!o b*ti nagrin!ama be !o, o neatvykus iekovui < byl5 nutraukdavo, !ei tik iekovas iekininiame
prayme nebuvo pra3s tokiu atve!u byl5 nagrinti !am nedalyvau!ant. %eisminis nagrin!imas prasiddavo bylos esms
idstymu. Po to vykdavo ali gin'ai. ;rodin!imo nata tekdavo aliai, iklusiai aplinkybes, tur!usias bylai reikm3 ir kurias
reik!o rodyti. @aig3s teismin nagrin!im5, teismas skelb vadinam5!5 re(oliu#i!5, o galutinis sprendimas alims buvo
praneamas ne vliau kaip per dvi savaites.
@audiamo!i byla prasiddavo nuo priva'i asmen skund, poli#i!os ir pareig*n praneim. @yl5 kl valstybs gyn!as arba
teismo tardyto!as. Nusikaltimo 6akto buvim5 ir kaltuosius asmenis nustatin!o kvotos organai, daniausiai poli#i!a. Parengtin
tardym5 bylose atlikdavo teismo tardyto!ai < !ie rinkdavo ir pagal pro#eso reikalavimus tvirtindavo rodymus. .kiteismin veikla
baigdavosi tardymo surinkos mediagos tikrinimu ir kaltinamo!o akto suraymu. %eismo posdis prasiddavo kaltinamo!o akto
paskelbimu. Po to buvo tardomi teisiamie!i, apklausiami liudyto!ai, tikrinami kiti rodymai. Nuosprendiai pagal pob*d buvo
skirstomi negalutinius, t.y. tokius, kurie dar gal!o b*ti peri*rimi apelia#ine tvarka, ir galutinius, kurie tegal!o b*ti peri*rimi
ne i esms, o tik dl ! teistumo.
72