Anda di halaman 1dari 44

Civilinio

proceso teis
Valentino Mikelno
paskaitos

08/09 m.
Jovita Valatkait
Civilinio proceso teis Valentino Mikelno paskaitos 08/09 m. Jovita Valatkait


2


1. Civilinio proceso teis kaip savarankika teiss aka ................................................................................................... 3
1.1. Materialin teis ir jos gynimas................................................................................................................................. 3
1.2. Civilinio proceso stadijos. .......................................................................................................................................... 3
1.3. Civilinio proceso teisenos. ......................................................................................................................................... 4
1.4. Civilinio proceso teiss altiniai ................................................................................................................................. 4
2. Civilinio proceso principai .............................................................................................................................................. 5
3. Civiliniai procesiniai santykiai ........................................................................................................................................ 8
3.1. Civilinis procesinis teisnumas ir veiksnumas ............................................................................................................. 8
3.2. Civilini procesini teisini santyki subjekt klasifikavimas .................................................................................. 9
4. Teism kompetencija ..................................................................................................................................................... 9
4.1. Samprata .................................................................................................................................................................... 9
4.2. Rinis teismingumas ............................................................................................................................................... 10
4.3. Teritorinis teismingumas ......................................................................................................................................... 11
4.4. Funkcinis teismingumas ........................................................................................................................................... 11
5. alys civiliniame procese ............................................................................................................................................. 11
5.1. ali samprata .......................................................................................................................................................... 11
5.2. Netinkama alis ir jos pakeitimas ............................................................................................................................ 12
5.3. Procesinis bendrininkavimas ................................................................................................................................... 13
5.4. Procesini teisi permimas .................................................................................................................................... 13
6. Tretieji asmenys ........................................................................................................................................................... 13
6.1. Treij asmen samprata ir rys .......................................................................................................................... 13
7. Atstovavimas civiliniame procese ............................................................................................................................... 14
7.1. Atstovavimo civiliniame procese samprata ir rys ............................................................................................... 14
7.2. Prokuroro dalyvavimas civiliniame procese ........................................................................................................... 18
8. Kit institucij dalyvavimas civiliniame procese ........................................................................................................ 19


Civilinio proceso teis Valentino Mikelno paskaitos 08/09 m. Jovita Valatkait


3



1. Civilinio proceso teis kaip savarankika teiss aka
1.1. Materialin teis ir jos gynimas.
Materialin teis suteikia subjektines teises ir nustato pareigas, bet neatsako klausim, kaip reikia apginti savo
materialin teis, ar kaip priversti kit asmen vykdyti savo pareig. Materialin teis nustato tik gynimosi bdus
(kreditoriaus), visa kita reglamentuoja CPT. Ji nustato priverstin materialins teiss gyvendinimo mechanizm, kurio
pagrindu yra realizuojama materialin teis. Kreipimasis teism nra vienintel ieitis, dar galimos derybos,
tarpininkavimas (Tarpininkavimo sprendiant civilinius ginus st.), arbitraas (gin sprendia privatus treiasis asmuo,
kur pasirenka gino alys). Jei pastarieji gino sprendimo bdai nra priimtini, tuomet kreditorius gali kreiptis teism.
Kreditoriui kreipusis teism susiklosto nauji teisiniai santykiai tarp kreditoriaus, skolininko ir teismo. Tuomet kreditorius
tampa iekovu, o skolininkas atsakovu. Procesin teis turi bti sistemikai susaistyta su materialine teise, todl CPT
kartais vadinama materialins teiss tarnaite".
CPT tai visuma taisykli, kurios reglamentuoja teismo ali, kit procese dalyvaujani asmen veikl nagrinjant ir
sprendiant civilines bylas.
Populiariausias materialins teiss gynimo bdas lieka kreipimasis teism. klausim kodl turtume nesuabsoliutinti
gini sprendimo teisme, atsako ios prieastys:
Ilgai trunkantis procesas. Proceso trukm paprastai yra 2 3 metai. Kadangi CPT yra instancij sistema. Pirmoje
instancijoje yra 54 apylinki ir 5 apygard teismai, apeliacinje 5 teismai apygardos ir Apeliacinis teismas,
kasacinje instancijoje Aukiausias Teismas (nuo apeliacijos skiriasi tuo, kad ne visada galima, nes atrank
vykdo statymas ir pats AT). Taigi byla gali keliauti per visas tris pakopas ir gali utrukti net iki 8 12 met. Kiti
gino sprendimo bdai trunka ymiai trumpiau.
Teismo proceso brangumas. Mokesiai susideda i:
yminio mokesio, nes valstyb neveltui nagrinja bylas. J nustato CPK, maksimalus mokestis 30 000
lt. Jei ginas neturtinis, tai fiksuota suma, o turtinio gino atveju yminio gino dydis priklauso nuo
priteistos sumos.
Advokato pagalba surainjant procesinius dokumentus (advokato honoraras)
Kartais reikalingos eksperto ivados.
Vieumas. Bylos teisme nagrinjamos vieai. Kiti gin sprendimo bdai yra konfidencials (net ir arbitrao
posdiai yra udari).
Formalizmas. Gin sprendimo esmin tvark reglamentuoja CPK normos, pagrindinis altinis CPK. Norm
nesilaikymas sukelia neigiamus padarinius (galimyb pralaimti byl galima vien dl formali dalyk, pvz.
netinkamai suraius iekin ar galiausiai praleidus iekinio senaties termin). Be to, kuo procesas formalesnis, tuo
jis ilgiau trunka. Tarkime arbitrae yra tik 40 str., kuri reikia laikytis, o CPK j yra 800. Taigi arbitrao procesas
ne toks formalus.
alys, kurios kreipsi teism nutraukia savo santykius, orientuotus ateit, nes gino sprendimu teisme svarbu,
kad kita alis pralaimt. Nagrinjama situacija, vykusi praeityje. Arbitrae ginas sprendiamas atsivelgiant ir
tolesn ali bendradarbiavimo galimyb ateityje. alys taip nesusiprieina.
1.2. Civilinio proceso stadijos.
1) Civilins bylos iklimas. Iekovas surao iekin pareikim ir teikia j teismui. Tuomet teisjas sutikrina
pareikim ir sprendia pareikimo primimo ar neprimimo klausim. Jei pareikimas yra priimtinas, tai teisjas
surao ant pareikimo savo rezoliucij (padeda para ir dat), ta data laikoma pareikimo primimo teismui
data. Teisjas gali nustatyti 14 d. termin pataisyti ne visikai atitinkant keliamus reikalavimus pareikim. Gali
bti, kad yra prieasi, dl kuri byla visai nepriimtina.
2) Pasirengimas civilins bylos nagrinjimui. i stadija reikalinga, nes reikia iklausyti abi proceso alis, iekovas
Civilinio proceso teis Valentino Mikelno paskaitos 08/09 m. Jovita Valatkait


4


kreipimosi metu gali neturti rodym, kuriais pagrst savo reikalavim (reikia sikiti teismui), problema yra ne
teisin, pvz. technin. Teismo veiksmai: persisti atsakovui iekovo iekin su visais priedais ir nustato termin
atsakovui susipainti.
3) Teisminis nagrinjimas. Susideda i ali pasisakym, liudytoj apklausos, rodym tyrimo, ali baigiamj
kalb. Teisjas pasako, kad bylos nagrinjimas baigtas ir pasako dat, kada bus paskelbtas teismo sprendimas.
Tokiu atveju teismo sprendimo primimas ir paskelbimas yra atidedamas, nes pastaruoju metu dl didelio
teism krvio teisjas nepriima sprendimo ikart.
Tuo procesas nesibaigia, nes teisjas gali padaryti tiek fakto, tiek teiss klaid, todl alims suteikiama teis apeliacij.
Palieka galimyb per 30 d. apsksti teismo sprendim ir tuomet byla pereis kit stadij.
4) Apeliacinis procesas. Prasideda nuo apeliacinio skundo padavimo. Jis paduodamas sprendim primusiam
teismui, kuris skund patikrina ir jei viskas gerai, persiunia j Apeliacins instancijos teism. Sudaroma 3 teisj
kolegija, vienas teisjas skiriamas praneju.
5) Kasacinis procesas. Kasaciniai skundai teikiami tiesiogiai Aukiausiajam Teismui. Skundo priimtinum sprendia
3 teisj kolegija.
6) Proceso atnaujinimas. Jeigu po bylos inagrinjimo paaikja tam tikros aplinkybs, kurios kelia pagrst
abejoni dl proceso tinkamumo, galima prayti atnaujinti proces. CPK nustato baigtin sra proceso
atnaujinimo pagrind. Tokia byla gali bti atnaujinta pirmos instancijos teisme ir byla vl gali eiti per visas
pakopas. Atskirais atvejais byla gali bti atnaujinta apeliacinje ar kasacinje instancijoje, pavyzdiui, kai alis
kreipiasi Strasbro teism ir dar faktikai galima itaisyti padt. Tokiu atveju, byla gr kasacin instancij.
Ne visos bylos pereina visas stadijas, daugyb j net nepasiekia apeliacins instancijos.
CPT skiriama bendrj ir specialij. Bendroji CPT reglamentuoja civilin proces, nesusijus su konkreia stadija, o
specialioji dalis reglamentuoja t pat proces pagal mintsias stadijas.
1.3. Civilinio proceso teisenos.
Ginas sprendiamas pagal gino teisenos taisykles. Gino (iekinio) teisena CPT dalis, kurios normos reglamentuoja
gino bylos nagrinjim. Gino teisenos tvarka nagrinjamos paios vairiausios bylos, todl atsivelgiant gino specifik
be bendrj taisykli yra ir specialij taisykli. Pvz. eimos, darbo bylos turi savo speciali taisykli.
Taiau yra teismo kompetencijai priskirta nagrinti ir tokios bylos, kuriose nra dviej asmen su prieingais interesais,
t. y. nra gino, bet byla svarbi visai visuomenei. Todl civiliniame procese yra iskiriama antra dalis, vadinama
ypatingja teisena tai byl nagrinjimas, kuriose nra dviej gino ali su prieingais interesais. ia teisjas turi bti
aktyvesnis, pats prayti rodym. Toki byl pavyzdiu gali bti bylos dl vaikinimo, asmens paskelbimo neveiksniu,
paskelbimo neinia kur esaniu ar mirusiu. Kartais gali bti ir dvi alys, bet nra gino, pvz. santuokos nutraukimas abiej
ali sutikimu.
Istorikai buvo ir treioji teisena byl kylani i vieosios teiss santyki. Tai ginai, kylantys i administracini,
konstitucini santyki. i teisena egzistavo bendrosios kompetencijos teismuose iki administracini teism krimo.
1.4. Civilinio proceso teiss altiniai
Konstitucija. Svarbi tuo, kad tvirtina teism sistem ir pagal tai turi bti nustatoma teism kompetencija, kuri
detalizuoja CPK. Ji nustato pagrindinius teismo proceso (civilinio, baudiamojo ir administracinio) principus:
teisjo nepriklausomumo, vieumo, teismo kalbos ir kt. Konstitucija tvirtina teis kreiptis teism, o CPT
detalizuoja ios teiss gyvendinim. Konstitucija nustato ES teiss virenyb prie nacionalin teis. Draudia
piktnaudiauti procesinmis teismis ir numato teismo teis kreiptis Konstitucin teism.
ES teis. Teiss aktai: Dl teism jurisdikcijos ir teism sprendimo pripainimo (1968m. Briuselio proceso
vienodinimas ES, 1988m. Ugano proceso vienodinimas ES su treiosiomis valstybmis ); Briuselis 1 reglamentas
Civilinio proceso teis Valentino Mikelno paskaitos 08/09 m. Jovita Valatkait


5


(1968m. Briuselio konvencijos pakaitalas, visur iskyrus Danijoje); 2001m. dl rodym rinkimo (teism
susiinojimas renkant rodymus civilinse bylose); 2000 m. dl teismo praneim teikimo (kokiu bdu teisti
teismo procesinius dokumentus asmenims, kurie gyvena kitos ES valstybs teritorijoje); 2003 m. dl teism
jurisdikcijos ir sprendim pripainimo kai kuriose eimos bylose; 2004m. dl Europos vykdomojo rato ne gino
bylose ; 2004m. dl svarbi smulki gin nagrinjimo(iki 2000 eur).

Tarptautin teis. Teiss aktai: 1950m. ETK (6str. pagrindiniai proceso principai); 1968m. ET konvencija dl
informacijos apie usienio teis; 1954m. Hagos konvencija dl civilinio proceso (panaikino ustat kreipiantis
usienieiams teism); 1965m. Hagos konvencija dl teismo ir ne teismo dokument teikimo usienyje;
1970m. Hagos konvencijos dl rodym rinkimo usienyje(kai rodymai yra ne ES valstybje narje). Dvials
tarptautins sutartys dl teisins pagalbos ir bendradarbiavimo civilinse bylose. Jos nustato:
Teism kompetencijos klausimus.
Reglamentuoja teismo praneim teikimo tvark, rodym pateikimo tvark, taikytinos teiss klausimus.
Nacionalin teis. Naujas CPK buvo priimtas 2002 m. ir sigaliojo 2003 m. sausio 1 d. Jis pakeit 1964 m. CPK.
CPT altinis taip pat yra CK, nes jame idstytos materialins teiss normos, kurias gina civilinis procesas. Prie
altini priskiriamas ir Darbo kodeksas, kuris nustato, kurie ginai pirmiausia turi bti inagrinti ne teismo
tvarka. Svarbus Geleinkeli kodeksas bei atskiri st.: Advokatros st.; Prokuratros st. (jis nustato, kokiais
atvejais byl gali ikelti prokuroras); moni bankroto st. CPT altiniai yra ir kiti postatyminiai teiss aktai, pvz.
Advokato honoraro rekomendacija, kuri patvirtino teisingumo ministras.
2. Civilinio proceso principai
Civilinio proceso model apsprendia gino pobdis.
Civilinio proceso teis



Teismas, jei piktnaudiaujama procesinmis teismis ir trukdomas teismo darbas, gali paskirti administracin baud.
Teismui neturi bti daroma taka, kuri gali bti vidin ir iorin.
Teismo nealikumas reikia, kad teisjas neturi turti jokio suinteresuotumo bylos baigtimi. Viena i nealikumo
garantij yra teisjo nualinimas nuo bylos. Nualinti galima keliais bdais: i naujo nagrinti perduota byla negali
pakliti tam paiam teisjui; teisj galima nualinti, jei jis pareikia vieai savo nuomon dl pradtos nagrinti bylos.
Teisjas turi priirti proces, jis turi reaguoti ali veiksmus proceso metu, jis turi inagrinti byl visapusikai
(paprayti pateikti papildom rodym, skirti ekspertiz). Vadovavimo procesui mastas nra vienodas, jis priklauso nuo
bylos pobdio.
Jei Seimas priima statym, kuris i esms isprendia nagrinjam byl bt principo, kad teisingum vykdo tik teismas
paeidimas.
Teismo vaidmuo rungtynikame procese yra vertinti pateiktus rodymus. Teisjas turi atsisakyti priimti mediag, kuri
nra susijusi su byla. Procese egzistuoja leistinumo taisykls
ali teisin padtis
dispozityvumas
procesinis
lygiateisikumas
teis kreiptis teism
teis bti iklausytam
draudimas
piktnaudiauti
procesinmis teisimis
valstybs garantuojama
teisin pagalba
Teismas
nepriklausomumas
nealikumas
vadovavimas procesui
sprendimo primimo
slaptumas
sprendimo
privalomumas
teisingum vykdo tik
teismas
Civilinio proceso teis Valentino Mikelno paskaitos 08/09 m. Jovita Valatkait
Teismas, jei piktnaudiaujama procesinmis teismis ir trukdomas teismo darbas, gali paskirti administracin baud.
Teismui neturi bti daroma taka, kuri gali bti vidin ir iorin.
Teismo nealikumas reikia, kad teisjas neturi turti jokio suinteresuotumo bylos baigtimi. Viena i nealikumo
garantij yra teisjo nualinimas nuo bylos. Nualinti galima keliais bdais: i naujo nagrinti perduota byla negali
isjui; teisj galima nualinti, jei jis pareikia vieai savo nuomon dl pradtos nagrinti bylos.
Teisjas turi priirti proces, jis turi reaguoti ali veiksmus proceso metu, jis turi inagrinti byl visapusikai
odym, skirti ekspertiz). Vadovavimo procesui mastas nra vienodas, jis priklauso nuo
eimas priima statym, kuris i esms isprendia nagrinjam byl bt principo, kad teisingum vykdo tik teismas
tynikame procese yra vertinti pateiktus rodymus. Teisjas turi atsisakyti priimti mediag, kuri
nra susijusi su byla. Procese egzistuoja leistinumo taisykls negalima operuoti mediaga, kuri nra leistina.
Civilinio proceso principai
Teismas
nepriklausomumas
nealikumas
vadovavimas procesui
sprendimo primimo
slaptumas
sprendimo
privalomumas
teisingum vykdo tik
teismas
rodinjimas
rungtyninis
laisvas rodim
vertinimas
Bylos nagrinjimas
valstybin kalba
tiesioginis dalyvavimas
ekonomikumas
6

Teismas, jei piktnaudiaujama procesinmis teismis ir trukdomas teismo darbas, gali paskirti administracin baud.
Teismo nealikumas reikia, kad teisjas neturi turti jokio suinteresuotumo bylos baigtimi. Viena i nealikumo
garantij yra teisjo nualinimas nuo bylos. Nualinti galima keliais bdais: i naujo nagrinti perduota byla negali
isjui; teisj galima nualinti, jei jis pareikia vieai savo nuomon dl pradtos nagrinti bylos.
Teisjas turi priirti proces, jis turi reaguoti ali veiksmus proceso metu, jis turi inagrinti byl visapusikai
odym, skirti ekspertiz). Vadovavimo procesui mastas nra vienodas, jis priklauso nuo
eimas priima statym, kuris i esms isprendia nagrinjam byl bt principo, kad teisingum vykdo tik teismas
tynikame procese yra vertinti pateiktus rodymus. Teisjas turi atsisakyti priimti mediag, kuri
negalima operuoti mediaga, kuri nra leistina.
Bylos nagrinjimas
teisme
valstybin kalba
odikumas
tiesioginis dalyvavimas
kooperacija
koncentracija
ekonomikumas
Civilinio proceso teis Valentino Mikelno paskaitos 08/09 m. Jovita Valatkait


7


statyme nra nustatyt rodym vertinimo taisykli, jos paliktos laisvam teisj sitikinimui. Taiau teisjas privalo savo
vertinim argumentuoti, be to, jis turi itirti visus rodymus, esanius byloje. Oficials raytiniai rodymai turi prima facie
gali prie kitus rodymus (pvz. notarikai patvirtinti rodymai turi primanyb prie ali rodymus).
Asmenims, kurie nemoka valstybins kalbos, turi bti parpintas vertjas (nemokamai). Byla nagrinjama odiu, taiau
kai kurios bylos dalys nagrinjamos ratu, o kasaciniame procese naudojamas prieingas principas viskas nagrinjama
ratu, nes nagrinjamas teiss klausimas.
alys negali remtis naujais argumentais, tuo utikrinamas koncentracijos principas.
Dispozityvumo principas CPT reikia, kad gino alys turi teis disponuoti savo materialinmis ir procesinmis teismis.
Nuo ali valios priklauso, ar apskritai vyks civilinis procesas, ar byla tsis visas stadijas (apeliacija, kasacija), ar usibaigs
pirmoje stadijoje. Dispozityvumo principo aspektai:
Civilin byla yra ikeliama tik suinteresuoto asmens pareikimu.
Jei nra suinteresuoto asmens kreipimosi, nra ir bylos.
Teismas nagrinja byl tik iekovo ir atsakovo reikalavim ribose, teismas pats reikalavim iplsti negali.
Iekovas, pareiks savo reikalavim, gali j mainti, didinti, gali keisti iekinio dalyk.
alys gali byl vesti paios arba jos gali pavesti byl vesti savo atstovui. CPT yra specifin veikla, kurioje reikia
speciali ini.
alys gali baigti byl taikos sutartimi.
Iekovas, pareiks iekin gali j atsiimti arba jo atsisakyti, tai paaikinama tuo, kad ginas kyla i privatins
teiss, kuri leidia asmeniui pasirinkti, ar gyvendinti savo teis. Iekinio atsisakymas reikia, kad iekovas
nebegals daugiau pareikti iekinio dl to dalyko.
Nuo atsakovo priklauso, ar gintis nuo iekovo reikalavimo, ar ne.
Nuo ali priklauso, ar bus apeliacija ar kasacija, taip pat ar byla bus atnaujinta.
Taiau dispozityvumo principas nra absoliutus, CPT nustato tam tikras iimtis i io principo, be to, vieno principo
suabsoliutinimas gali reikti, kad paeidiamas kitas principas, jie turi bti derinami tarpusavyje. Dispozityvumo principo
iimtys:
Suinteresuotas asmuo dl objektyvi prieasi gali nesikreipti teism (pvz. jis yra neveiksnus). Tuomet
suinteresuoto asmens interesais byl inicijuoja kiti asmenys (globjai, Vaiko teisi apsaugos tarnyba, teismas, kai
nagrinjama byla dl asmens neveiksnumo).
Kartais turti advokat yra ne alies teis, o pareiga, statymuose yra nustatyta toki iimi (pvz. kreipiantis
LAT). Bylos dl juridinio asmens organ teistumo bei bylos dl akcij pardavimo turi bti vedamos per
advokat nuo pat pirmos instancijos.
Teisminis nagrinjimas gali bti ribojamas laiko atvilgiu, vadinasi, kai kuriomis teismis alys gali pasinaudoti tik
iki tam tikro laiko (pvz. pakeisti iekinio dalyk, pakeisti reikalavimo sum). Iekovui pakeitus iekinio pagrind ar
reikalavim, atsakovui reikia suteikti laiko apsiginti nuo i reikalavim. Tai stabdo teismo darb ir paneigia kitus
principus.
Iekovo teis atsisakyti iekinio yra ribojama tam tikrais atvejais (pvz. kai vaiko motina reikia iekin dl
ilaikymo).
Teisjas turi reguliuoti ali elges, kad ios nepiktnaudiaut savo teismis.
Vadovavimas procesui. Jis gali bti suprantamas keliomis prasmmis: formalia ir materialia. Lietuvoje procesas
grindiamas rungtynikumo principu, todl procesui vadovaujama formalija prasme. Vadovavimas formalija prasme
reikia:
Jei alys byl veda paios, teisjas turi supaindinti alis su procesinmis teismis. Jei byla vedama per advokat,
teisjas tokios pareigos neturi.
Kai statymas nenustato procesini termin, juos nustato teisjas.
Teisjas turi teis reikalauti, kad alys pateikt savo reikalavimus, atsikirtimus ar praymus.
Civilinio proceso teis



Teisjas kontroliuoja rodinjimo proces: atsisako priimti rodymus, nesusijusius su byla ar tokius, kurie yra
neleistini konkreioje byloje.
Teisjas utikrina tvark teismo posdyje.
Teisjas alims u teisjo nurodym nevykdym gali
Teismas kontroliuoja rodym tyrimo eig.
Teisjas sprendia bylos nagrinjimo klausim: j reikia atidti, sustabdyti ir pan.
Teisjas savo iniciatyva gali nustatyti ekspertiz arba rinkti kitokius rodymus.
Teisjas sprendia teiss klausimus, galioja principas
3. Civiliniai procesiniai santykiai
norma kako nenumato, joks santykis negali atsirasti, pasikeisti ar pasibaigti. Procesiniams teisiniams santykiams
atsirasti, pasikeisti ar pasibaigti reikalingi specials juridiniai faktai.
3.1. Civilinis procesinis teisnumas ir veiksnumas
I materialins teiss inome, kad asmens galjim tapti santyki subjektu lemia teisnumas ir veiksnumas. Procese, taip
pat skiriame procesin teisnum ir veiksnum.
Procesinis teisnumas tai asmens galimyb tapti procesini santyki su
momentu ir praranda mirties momentu. Pvz. maametis gali tapti subjektu, bylose dl tvysts nustatymo ar vaiko
ilaikymo, taigi jis pats kreipiasi teism, taiau jam atstovauja motina ar kitas asmuo, nes va
Proceso alimi gali bti tik juridinis asmuo, t.y. teism negali kreiptis juridinio asmens struktriniai padaliniai ar
organizacijos, neturinios juridinio asmens statuso. Taiau tokios organizacijos gali tapti proceso dalyviais i
atvejais, pvz. Vaiko teisi tarnyba gali dalyvauti procese ginant nepilnamei interesus.
Civilinis veiksnumas galimyb savarankikai gyvendinti savo procesines teises asmenikai ar pavedant atstovui.
asmenys skirstomi tris dalis pagal veiksnum: visikai neveiksns, ribotai veiksns ir visikai veiksns. Jei asmuo yra
veiksnus materialinje teisje, jis j turs ir procesinje teisje. Procesinje teisje:
Asmenys, turintys visik procesin veiksnum (jis gyjamas nuo 18 m. arba
materialin veiksnum yra emancipuotas).
Asmenys, turintys ribot veiksnum:
Nepilnameiai nuo 14 iki 18 m. Ar nepilnametis gali atstovauti sau, sprendia materialin teis. Pvz.
nepilnametis turi darbin veiksnum ir jei
teism.
Asmenys teismo sprendimu pripainti ribotai veiksniais. iems asmenims kreiptis teism kai kuriose
bylose turi padti j atstovai.
Fiziniai asmenys, kurie neturi civilinio proc
pagal statym. Tai:
Nepilnameiai iki 14 m.
Asmenys, teismo pripainti neveiksniais.
Teismas
Iekovas
(advokatas)
Liudytojai,
ekspertai
Atsakovas
(advokatas)
Treiasis
asmuo
Civilinio proceso teis Valentino Mikelno paskaitos 08/09 m. Jovita Valatkait
Teisjas kontroliuoja rodinjimo proces: atsisako priimti rodymus, nesusijusius su byla ar tokius, kurie yra
Teisjas utikrina tvark teismo posdyje.
Teisjas alims u teisjo nurodym nevykdym gali skirti sankcij baud.
Teismas kontroliuoja rodym tyrimo eig.
Teisjas sprendia bylos nagrinjimo klausim: j reikia atidti, sustabdyti ir pan.
Teisjas savo iniciatyva gali nustatyti ekspertiz arba rinkti kitokius rodymus.
eiss klausimus, galioja principas teisjas ino teis.
CPT priklauso nuo materialins teiss, taigi ji apsprendia, kas
bus proceso alys. Ms padtis materialinje teisje
nusprendia ms padt proceso teisje. Vis
kokio procesinio santykio privalomu subjektu yra teismas,
kuris yra gin sprendianti institucija. Nra tokio procesinio
santykio, kurio alis nebt teismas. Taiau, jei alims byloje
atstovauja advokatai, tuomet dokumentai siuniami tie
i iekovo advokato, atsakovo advokatui, nes jie yra
profesionalai. Civiliniai procesiniai santykiai susikloto
nuosekliai, susij su bylos stadijomis. Negalima p
kurios nors stadijos. Santyki atsiradimo, pasikeitimo ir
pasibaigimo pagrindas procese yra proceso norma. Jei i
norma kako nenumato, joks santykis negali atsirasti, pasikeisti ar pasibaigti. Procesiniams teisiniams santykiams
atsirasti, pasikeisti ar pasibaigti reikalingi specials juridiniai faktai.
mas ir veiksnumas
I materialins teiss inome, kad asmens galjim tapti santyki subjektu lemia teisnumas ir veiksnumas. Procese, taip
pat skiriame procesin teisnum ir veiksnum.
tai asmens galimyb tapti procesini santyki subjektu. Fiziniai asmenys teisnum gyja gimimo
momentu ir praranda mirties momentu. Pvz. maametis gali tapti subjektu, bylose dl tvysts nustatymo ar vaiko
ilaikymo, taigi jis pats kreipiasi teism, taiau jam atstovauja motina ar kitas asmuo, nes va
Proceso alimi gali bti tik juridinis asmuo, t.y. teism negali kreiptis juridinio asmens struktriniai padaliniai ar
organizacijos, neturinios juridinio asmens statuso. Taiau tokios organizacijos gali tapti proceso dalyviais i
atvejais, pvz. Vaiko teisi tarnyba gali dalyvauti procese ginant nepilnamei interesus.
galimyb savarankikai gyvendinti savo procesines teises asmenikai ar pavedant atstovui.
gal veiksnum: visikai neveiksns, ribotai veiksns ir visikai veiksns. Jei asmuo yra
veiksnus materialinje teisje, jis j turs ir procesinje teisje. Procesinje teisje:
turintys visik procesin veiksnum (jis gyjamas nuo 18 m. arba anksiau, jei asmuo
yra emancipuotas).

Nepilnameiai nuo 14 iki 18 m. Ar nepilnametis gali atstovauti sau, sprendia materialin teis. Pvz.
nepilnametis turi darbin veiksnum ir jei jis dirbo, o jo darbdavys su juo neatsiskait, gali pats kreiptis
Asmenys teismo sprendimu pripainti ribotai veiksniais. iems asmenims kreiptis teism kai kuriose
bylose turi padti j atstovai.
Fiziniai asmenys, kurie neturi civilinio procesinio veiksnumo, todl j procesines teises gyvendina j atstovai
Asmenys, teismo pripainti neveiksniais.
Atsakovas
(advokatas)
Treiasis
asmuo
8
Teisjas kontroliuoja rodinjimo proces: atsisako priimti rodymus, nesusijusius su byla ar tokius, kurie yra
CPT priklauso nuo materialins teiss, taigi ji apsprendia, kas
bus proceso alys. Ms padtis materialinje teisje
nusprendia ms padt proceso teisje. Visais atvejais bet
kokio procesinio santykio privalomu subjektu yra teismas,
kuris yra gin sprendianti institucija. Nra tokio procesinio
santykio, kurio alis nebt teismas. Taiau, jei alims byloje
atstovauja advokatai, tuomet dokumentai siuniami tiesiogiai
i iekovo advokato, atsakovo advokatui, nes jie yra
profesionalai. Civiliniai procesiniai santykiai susikloto
nuosekliai, susij su bylos stadijomis. Negalima perokti
tsiradimo, pasikeitimo ir
as procese yra proceso norma. Jei i
norma kako nenumato, joks santykis negali atsirasti, pasikeisti ar pasibaigti. Procesiniams teisiniams santykiams
I materialins teiss inome, kad asmens galjim tapti santyki subjektu lemia teisnumas ir veiksnumas. Procese, taip
bjektu. Fiziniai asmenys teisnum gyja gimimo
momentu ir praranda mirties momentu. Pvz. maametis gali tapti subjektu, bylose dl tvysts nustatymo ar vaiko
ilaikymo, taigi jis pats kreipiasi teism, taiau jam atstovauja motina ar kitas asmuo, nes vaikas dar nepilnametis.
Proceso alimi gali bti tik juridinis asmuo, t.y. teism negali kreiptis juridinio asmens struktriniai padaliniai ar
organizacijos, neturinios juridinio asmens statuso. Taiau tokios organizacijos gali tapti proceso dalyviais iimtinais
galimyb savarankikai gyvendinti savo procesines teises asmenikai ar pavedant atstovui. Fiziniai
gal veiksnum: visikai neveiksns, ribotai veiksns ir visikai veiksns. Jei asmuo yra
nksiau, jei asmuo gyja visik
Nepilnameiai nuo 14 iki 18 m. Ar nepilnametis gali atstovauti sau, sprendia materialin teis. Pvz.
jis dirbo, o jo darbdavys su juo neatsiskait, gali pats kreiptis
Asmenys teismo sprendimu pripainti ribotai veiksniais. iems asmenims kreiptis teism kai kuriose
esinio veiksnumo, todl j procesines teises gyvendina j atstovai
Civilinio proceso teis Valentino Mikelno paskaitos 08/09 m. Jovita Valatkait


9


Galimos iimtys, kai bylos alimi yra maametis. Pvz. kai sprendiamas klausimas, susijs su vaiko interesais, jis turi
pareikti savo nuomon. Tai reikia, kad vaikas gali bti klausinjamas teisjo arba Vaiko teisi apsaugos tarnybos
darbuotojo. Materialin teis nustato, kad kai kurie veiksmai gali bti atlikti tik su nepilnameio sutikimu (pvz.
vaikinimas sulaukus tam tikro amiaus).
3.2. Civilini procesini teisini santyki subjekt klasifikavimas
Skirstyti grupes subjektus galima pagal vairias kategorijas.
1) Pagal vaidmen procese:
Subjektai, kurie sprendia bylas. is subjektas yra vienas teismas. Teisjas ar teisjai sprendiantys byl
veikia teismo vardu. Tai, kad byl inarinjo kakuris teisjas reikia, kad byl inagrinta valstybs
institucijos, teismo, vardu. Kai vykdomas sprendimas sijungia antstoliai, kurie yra privats asmenys, taiau
atsako kaip valstybs institucija.
Subjektai, kurie nedalyvauja sprendiant byl. Tai visi kiti subjektai.
2) Pagal intereso turjim:
Subjektai, kurie neturi teisinio intereso bylos baigtimi (jie yra visikai nealiki). Pirmiausia i grup
pakliva teismas bei antstoliai. Taip pat teisinio intereso neturi liudytojai, ekspertai (jei jie turi interes bylos
baigtimi, toks ekspertai turi bti nualinti).
Subjektai, kurie turi interes bylos baigtimi. Jie vadinami dalyvaujaniais byloje asmenimis. Vis pirma,
toki asmen rat patenka alys; vliau tretieji asmenys (be savarankik reikalavim ir su savarankikais
reikalavimais) prie j galima priskirti ir prokuror bei vairias tarnybas; ali atstovai advokatai (tarp ali ir
j advokat susiklosto fiduciariniai santykiai, todl jie taip pat turi teisin interes). Taiau vis i subjekt
interesas nra vienodas vieni turi tik materialin, kiti tik procesin interes. Pvz. atstovai ar prokuroras turi
tik procesin interes, advokatas siekia, kad bt priimtas sprendimas, palankus jo klientui, prokuroras
siekia, kad bt apgintas vieasis interesas. Taiau ie asmenys nepajauia sprendimo takos savo teisms ar
pareigoms. Materialini interes turjimas reikia, kad asmenys pajauia teismo sprendimo tak savo
teisms ir pareigoms. Teisinio intereso turjimas bei koks tas interesas yra nulems, koki padt uims alis
procese.
3) Pagal interes pobd:
Privat interes turintys asmenys. Pvz. iekovas, atsakovas, tretieji asmenys, turintys interes.
Vie interes turintys asmenys. Pvz. prokuroras, kuris tiesiog vykdo savo tarnybines funkcijas.
Tik alys turi teis turi teis atsisakyti iekinio, sudaryti taikos sutart ir pan., j atstovai gali gyvendinti ias teises tik
jeigu alys duoda sutikim.
4. Teism kompetencija
4.1. Samprata
Teismas yra sukurtas sprsti ginus, vadinasi jo kompetencija yra jurisdikcin, t.y. kokius ginus jis gali isprsti.
Pirmiausia, reikia atriboti teismo ir kit institucij kompetencij. T.y. ar kilus gin turi sprsti teismas, ar kokia nors kita
valstybs institucija. Taigi turime isprsti priskirtinumo klausim. Svarbs keli altiniai: Europos mogaus teisi ir
pagrindini laisvi konvencijos 6 dalis (kuri numato, kad asmuo turi teis nealik teismo sprendim); Konstitucijos 30
str. 1 d. (kiekvienas asmuo, kurio teiss paeistos, turi teis kreiptis teism, bet kokie draudimai perduoti byl teismui
yra io straipsnio paeidimas).
Jei ginas yra kils i privatins teiss reglamentuojam santyki, teismas negali atsisakyti t gin nagrinti. Taiau
praktikoje kartais susiduriame su pavyzdiais, kai teismas ima teigti, kad byla nepriklauso teismo jurisdikcijai (3k-3-
49/99; 3k-3-734/03; 3k-3-355/01).
Ypatingosios teisenos bylos nra susijusios su gin sprendimu, jos yra priskirtos teismui srao principu t.y. statyme
yra nurodyta, kad ios bylos yra nagrintinos teisme (442 str.). Taiau alys savo susitarimu gali perduoti ginus sprsti
arbitraui. Tuomet arbitrainis susitarimas eliminuos teismo kompetencij. Arbitrainiai sprendimai yra prilyginami
Civilinio proceso teis



Rinis
teismingumas
Bendrosios
kompetencijos
teismai
Apygardos
teismai
Vilniaus
apygardos
teismas
Konkretus
apygardos
teismas
Apylinks
teismai
Konkretus
apylinks
teismas
teismo sprendimams, taiau ne visi klausimai gali bti sprendiami arbitrae, pvz. eimos teiss klausimai yra iimtin
teismo kompetencija. Gali bti nustatyta, kad prie kreipiantis teism, alys turi pabandyti is
tvarka. Tokiu atveju teism bus gali kreiptis, jei gino nepavyks isprsti teismo tvarka.
Vidin teism kompetencija. Lietuvoje yra 54 apylinki teismai, 5 apygardos teismai, 1 apeliacinis bei 1 kasacinis
teismas. Taigi kompetencija turi bti paskirstyta teism sistemos viduje. Toks paskirstymas vadinamas teismingumu.
Teismingumas yra skiriamas 3 ris: rin, teritorin ir funkcin.
4.2. Rinis teismingumas
pirmininkas, LVAT pirmininko pavaduotojas ir po vien i teism teisj. kolegij turi teis kreiptis tik teismai.
Kolegijos nutarimai neskundiami. Taiau ne visuomet teismingumo kolegijos praktika yra nuosekli, todl net
advokatams bna sudtinga, kur teism kreiptis. Reikia nuolat sekti teismingumo kolegijos darb, nes kiekvien
mnes gali atsirasti naujos praktikos.
Administraciniuose teismuose nra kasacijos,
dar vien galimyb bylintis. Todl kartais dirbtinai sugalvojamas civilinio pobdio reikalavimas, kad byla patekt
bendrosios kompetencijos teism sistem. LAT yra suformulavs absorbcij
pagrindinis, lemia, kur teism reikia kreiptis.
Antras rinio teismingumo aspektas, reikia atskirti
apygardos. Esti byl, kurios yra sudtingos ir apylinki teisjams bt sunku jas nagrinti. Laikoma, kad apygard teisj
kvalifikacija yra geresn. Absoliuti dauguma byl yra nagrinjama apylinks teismuose, taiau tam tikros bylos
apygardos teismuose. Norint atskirti ias bylas vedami keli kr
Apygardos teismams priskiriamos bylos, kur iekinio suma yra didesn kaip 100 000 Lt. i taisykl negalioja
eimos byloms.
Apygardos teismams priskirtos bankroto, restruktrizacijos bylos. Bylos dl priverstinio akcij pardavimo ir kt.
Apygard teismams priskirtos bylos, jei viena i ali yra usienio valstyb.
I penki apygardos teism yra iskirtas Vilniaus apygardos teismas. Kai kurios byl kategorijos yra priskirtos ne bet
kuriam apygardos teismui, o btent Vilniaus. Pvz.:
Civilinio proceso teis Valentino Mikelno paskaitos 08/09 m. Jovita Valatkait
Rinis
teismingumas
Apylinks
teismai
Konkretus
apylinks
teismas
Administraciniai
teismai
Konkretus
administra-
cinis
teismas
teismo sprendimams, taiau ne visi klausimai gali bti sprendiami arbitrae, pvz. eimos teiss klausimai yra iimtin
teismo kompetencija. Gali bti nustatyta, kad prie kreipiantis teism, alys turi pabandyti is
tvarka. Tokiu atveju teism bus gali kreiptis, jei gino nepavyks isprsti teismo tvarka.
Vidin teism kompetencija. Lietuvoje yra 54 apylinki teismai, 5 apygardos teismai, 1 apeliacinis bei 1 kasacinis
ja turi bti paskirstyta teism sistemos viduje. Toks paskirstymas vadinamas teismingumu.
rin, teritorin ir funkcin.
is teismingumas nustato teismo r. Jei
valstybje nra specializuot te
nusprsti, kuris teismas byl nagrinja pirma
instancija (pvz. apylinks ar apygardos). Taiau
Lietuvoje yra administraciniai teismai, todl
rinis teismingumas isprendia klausim,
administracin ar bendrosios kompetencijos
teism reikia kreiptis.
Rinis skirstymas aktualus, nes civilins bylos
gali bti nagrinjamos bendrosios kompetencijos
ir administraciniuose teismuose.
kur teism reikia kreiptis, laiko ir snaud
poiriu nebt ekonomika kreiptis du teismus
ir pradti dvi bylas.
Anksiau ginai dl teismingumo buvo nelieiami,
taiau krus administracinius teismus atsirado
teismingumo kolegija. Tai kiekvien klausim,
kylant dl rinio teismingumo, nagrinjanti
kolegija. J sudaro LAT civilini byl skyriaus
pirmininkas, LVAT pirmininko pavaduotojas ir po vien i teism teisj. kolegij turi teis kreiptis tik teismai.
Kolegijos nutarimai neskundiami. Taiau ne visuomet teismingumo kolegijos praktika yra nuosekli, todl net
ur teism kreiptis. Reikia nuolat sekti teismingumo kolegijos darb, nes kiekvien
Administraciniuose teismuose nra kasacijos, taigi palyginus su bendrosios kompetencijos teismais, asmenys praranda
dar vien galimyb bylintis. Todl kartais dirbtinai sugalvojamas civilinio pobdio reikalavimas, kad byla patekt
bendrosios kompetencijos teism sistem. LAT yra suformulavs absorbcijos taisykl tas reikalavimas, kuris yra
pagrindinis, lemia, kur teism reikia kreiptis.
, reikia atskirti, kuris teismas turi byl nagrinti pirma instancija: apylinks ar
ir apylinki teisjams bt sunku jas nagrinti. Laikoma, kad apygard teisj
kvalifikacija yra geresn. Absoliuti dauguma byl yra nagrinjama apylinks teismuose, taiau tam tikros bylos
apygardos teismuose. Norint atskirti ias bylas vedami keli kriterijai:
Apygardos teismams priskiriamos bylos, kur iekinio suma yra didesn kaip 100 000 Lt. i taisykl negalioja
s priskirtos bankroto, restruktrizacijos bylos. Bylos dl priverstinio akcij pardavimo ir kt.
eismams priskirtos bylos, jei viena i ali yra usienio valstyb.
I penki apygardos teism yra iskirtas Vilniaus apygardos teismas. Kai kurios byl kategorijos yra priskirtos ne bet
kuriam apygardos teismui, o btent Vilniaus. Pvz.:
10
teismo sprendimams, taiau ne visi klausimai gali bti sprendiami arbitrae, pvz. eimos teiss klausimai yra iimtin
teismo kompetencija. Gali bti nustatyta, kad prie kreipiantis teism, alys turi pabandyti isprsti gin ne teismo
Vidin teism kompetencija. Lietuvoje yra 54 apylinki teismai, 5 apygardos teismai, 1 apeliacinis bei 1 kasacinis
ja turi bti paskirstyta teism sistemos viduje. Toks paskirstymas vadinamas teismingumu.
is teismingumas nustato teismo r. Jei
valstybje nra specializuot teism, reikia
nusprsti, kuris teismas byl nagrinja pirma
instancija (pvz. apylinks ar apygardos). Taiau
Lietuvoje yra administraciniai teismai, todl
rinis teismingumas isprendia klausim,
administracin ar bendrosios kompetencijos
skirstymas aktualus, nes civilins bylos
gali bti nagrinjamos bendrosios kompetencijos
ir administraciniuose teismuose. Kilus ginui,
kur teism reikia kreiptis, laiko ir snaud
poiriu nebt ekonomika kreiptis du teismus
Anksiau ginai dl teismingumo buvo nelieiami,
taiau krus administracinius teismus atsirado
teismingumo kolegija. Tai kiekvien klausim,
kylant dl rinio teismingumo, nagrinjanti
kolegija. J sudaro LAT civilini byl skyriaus
pirmininkas, LVAT pirmininko pavaduotojas ir po vien i teism teisj. kolegij turi teis kreiptis tik teismai.
Kolegijos nutarimai neskundiami. Taiau ne visuomet teismingumo kolegijos praktika yra nuosekli, todl net
ur teism kreiptis. Reikia nuolat sekti teismingumo kolegijos darb, nes kiekvien
palyginus su bendrosios kompetencijos teismais, asmenys praranda
dar vien galimyb bylintis. Todl kartais dirbtinai sugalvojamas civilinio pobdio reikalavimas, kad byla patekt
tas reikalavimas, kuris yra
kuris teismas turi byl nagrinti pirma instancija: apylinks ar
ir apylinki teisjams bt sunku jas nagrinti. Laikoma, kad apygard teisj
kvalifikacija yra geresn. Absoliuti dauguma byl yra nagrinjama apylinks teismuose, taiau tam tikros bylos
Apygardos teismams priskiriamos bylos, kur iekinio suma yra didesn kaip 100 000 Lt. i taisykl negalioja
s priskirtos bankroto, restruktrizacijos bylos. Bylos dl priverstinio akcij pardavimo ir kt.
I penki apygardos teism yra iskirtas Vilniaus apygardos teismas. Kai kurios byl kategorijos yra priskirtos ne bet
Civilinio proceso teis Valentino Mikelno paskaitos 08/09 m. Jovita Valatkait


11


Bylos, kurios kyla i preki ir patent gin, tai grindiama tuo, kad byloje turi dalyvauti Patent biuras. Patent
biuro buvein yra Vilniuje, todl bylos priskirtos Vilniaus apygardos teismui.
Tarptautinio vaikinimo atvejai. Taip nustatyta, kad usienieiams nereikt vaiuoti kit Lietuvos krat.
Kitos bylos, priskirtos Vilniaus apygardos ar apygardos teismams CK ar kitu statymu.
Jei inagrinjus teiss aktus nenustatoma, kad byla turi priklausyti apygardos ar Vilniaus apygardos teismui, j turi
nagrinti apylinks teismas. 3k-3-632/06; 3k-3-311/05 bylos, kylanios i vieo aukciono, teismingos apylinks teismui,
iskyrus atvejus, kai iekinio suma virija 100 000 Lt
4.3. Teritorinis teismingumas
Teritorinis teismingumas reikia, jog kiekvienam teismui yra priskirta tam tikra veiklos teritorija. Vilniuje, dl miesto
dydio, yra 4 apylinks teismai. Yra keli kriterijai, kaip paskirstyti bylas tarp teism. Bendra taisykl byl priklauso
nagrinti tam teismui, kur yra atsakovo gyvenamoji vieta ar veiklos buvein. Iimtys:
Iekovui gali bti sunku bylintis teisme, priskirtame pagal atsakovo gyvenamj viet.
Alternatyvus teritorinis teismingumas byla priklauso dviej ar daugiau teism kompetencijai, taiau kuris
teismas nagrins byl leidiama pasirinkti iekovui. Pasirinkimo galimyb prarandama iekovui pasirinkus. Pvz.
iekinys dl alos gali bti reikiamas pagal iekovo gyvenamj viet, atsakovo gyvenamja viet ar alos
padarymo viet. Alternatyv teismingum gali numatyti ne tik CPK, bet ir kiti statymai.
Ginai dl nekilnojamo daikto ir teisi nekilnojam daikt yra teismingi nekilnojamo daikto vietos teismui.
Bylos, susijusios su palikimu, teismingos palikimo vietos teismui.
alys gali tartis dl gin sprendimo vietos, tai alys gali nustatyti sutarties slygose arba jau kilus ginui
(sutartinis teismingumas). Vienintelis reikalavimas susitarimas turi bti raytinis ir alys negali keisti
imperatyvi statymo norm (pvz. keisti rinio teismingumo).
Prieinio iekinio priklausomumas yra apsprendiamas iekinio teismingumu. Taiau, jei keiiasi reikalavimo
suma, iekinys turi bti perduotas nagrinti apygardos teismui.
Jei yra keli atsakovai, iekinys reikiamas pagal vieno i atsakov gyvenamj viet iekovo pasirinkimu.
4.4. Funkcinis teismingumas
Byl paskirstymas, kai teismas vykdo vien ar kit funkcij. Apeliaciniam teismui priskirta apeliacijos funkcija, o
Aukiausiajam Teismui priskirta kasacijos funkcija. Apeliacinis teismas pripasta arbitrao ar usienio teism
sprendimus, apeliacinio teismo sprendim galima sksti kasaciniam teismui. Teisjas turi atsisakyti nagrinti gin, jei jis
nra nagrintinas teisme, jei tokia byla yra pradta, ji turi bti nutraukta.
Teismingumas tinkamas teiss kreiptis teism realizavimas. Teismo atsisakymas priimti iekin dar nereikia, kad
teisjas draudia pasinaudoti savo teise kreiptis teism, tiesiog i teis nra gyvendinama tinkamai. Jei byla yra pradta
nagrinti, taiau paaikja, kad ji neteisminga iam teismui, ji turi bti perduota tinkamam teismui. Taiau tokiu atveju
bylos negalima nutraukti, nes tai reikt, kad asmuo nebegals kreiptis su tuo paiu reikalavimu teism (3k-3-206/07).
Jei byla yra persista bendrosios kompetencijos teism ribose, gavs byl teismas neturi teiss jos grinti. Jei i
bendrosios kompetencijos teismo byla perduodama administraciniam, is gali kreiptis teismingumo kolegij, jei jam
atrodo, kad nusprsta neteisingai.
5. alys civiliniame procese
5.1. ali samprata
CPK 41 str. 1d. nustatyta, kad alys yra fiziniai ir juridiniai asmenys. Prievoli teisje, jei skolininkas netinkamai vykdo
prievol, tai kreditorius kreipiasi teism. Tuomet prasideda procesas. Kreditorius tampa iekovu, o skolininkas
atsakovu. Susiklosto procesiniai teisiniai santykiai. Vadinasi, proceso alys yra gino santyki subjektai.
Bet yra ir sudtingesni atvej: kartais byl inicijuoja prokuroras ar atitinkamos valstybs institucijos, pavyzdiui,
Valstybin vaiko teisi apsaugos tarnyba. ie asmenys nra gino teisinio santykio subjektai. Jei prokuroras pareikia
iekin, jis irgi tampa procesinio teisinio santykio alimi. Taiau nuo kreditoriaus j skiriasi tuo, kad jis neturi materialinio
teisinio intereso jo sprendimas materialiai nepaveiks.
Civilinio proceso teis Valentino Mikelno paskaitos 08/09 m. Jovita Valatkait


12


Kartais bna toki atvej, kai delikt padaro darbuotojas ir kreditorius nurodo atsakovu darbuotoj neimanydamas
materialins teiss. Kadangi jis negali atsakyti pagal materialij teis, tai teismas pasilys iekovui netinkam atsakov
pakeisti tinkamu atsakovu. Jei iekovas atsisako netinkam atsakov tinkamu, tai teismas turs iekin atmesti. Danai
apie netinkam al paaikja jau pradjus byl nagrinti.
Iekovas alis, inicijuojanti byl teisme. Bylos alys, ne kas kita, kaip materialinio santykio, i kurio atsiranda ginas
subjektai. Taiau galima iimtis, kai statymas suteikia teis inicijuoti byl asmeniui, kuris nra santykio subjektas. Pvz.
prokuroras nra santykio subjektas, jis gina viej interes, prokuroras nepajus sprendimo poveikio ir jis neturi intereso.
Yra situacij, kai asmuo gali tapti proceso alimi klaidingai manydamas, kad jis yra materialinio teisinio santykio
subjektas. Bylos ikilimo stadijoje teisjas tikrina tik procesinius dalykus, jis neturi informacijos apie alis, tai gali
paaikti tik pradjus nagrinti byl.
Tinkama alis turi interes dalyvauti byloje ir yra materialinio santykio subjektas.
Netinkama alis nra materialinio santykio subjektas, nors klaidingai taip mano ir dalyvauja byloje.
ali poymiai:
alys pradeda byl ir j personifikuoja, byla gauna pavadinim pagal ali vardus. Dl asmens duomen
apsaugos nustatyta, kad begalima nurodyti fizini asmen vard ir pavardi, nurodomos tik pirmosios raids.
Absoliuioje daugumoje atvej, bylos alys yra materialinio teisinio santykio subjektai (tai gali bti prievolinis,
daiktinis ar kt. santykis).
Btent alys gyvendina dispozityvumo princip byloje. alys turi specifini teisi ir pareig, kuri neturi kiti
asmenys (pvz. iekovas turi teis keisti iekinio pagrind, taiau jis privalo mokti ymin mokest).
alys turi tiek materialin, tiek procesin interes bylos baigtimi (yra iimi).
5.2. Netinkama alis ir jos pakeitimas
Svoka netinkama alis egzistuoja todl, kad yra proceso stadijos ir byla i esms nagrinjama tik treioje proceso
stadijoje. Ir tik ioje stadijoje paaikja, ar alis tinkama. Pirmoje stadijoje gilinamasi formalius dalykus, daroma
prielaida, kad iekovas ir atsakovas yra gino santykio subjektas. Paisant proceso ekonomikumo principo, netinkamos
alies problem reikia isprsti, kad procesas nevykt tuiai. CPK 45 str. nustatyta, jei viena i proceso ali yra
netinkama, ji turi bti pakeiiama tinkama. Taiau pakeisti al i netinkamos tinkam nra paprasta.
Netinkamas iekovas. Jei byloje dalyvauja netinkamas iekovas, teismas negali savavalikai paalinti to asmens i
proceso ir traukti tinkam. To neleidia dispozityvumo principas. Pakeitimas priklauso nuo abiej (tinkamos ir
netinkamos) ali valios. Tam, kad vykt toks pasikeitimas, teismas turs atidti bylos nagrinjam, nes tinkamas
iekovas turi susipainti su byla.
Teismas turi leisti proces stoti tinkamam iekovui. Taiau tinkamas ir netinkamas iekovai negali bti
bendraiekoviais, nes jie neturi bendro reikalavimo. Todl, tokiu atveju tinkamas iekovas stoja byl kaip treiasis
asmuo su savarankikais reikalavimais. Taigi bus pareikti du iekiniai. Netinkamo iekovo iekinys bus atmetamas, o
tinkamo tenkinamas, jei reikalavimai bus pagrsti.
Kai netinkamas iekovas pasitraukia i proceso, pranes tinkamam iekovui, o is atsisako stoti byl, dispozityvumo
principas neleidia teismui priversti tinkam iekov stoti byl. Tokiu atveju, nra abiej ali, todl teismas turs
nutraukti byl.
Netinkamas atsakovas. Netinkamo atsakovo sutikimo nereikia, kad jis bt pakeistas. Netinkam al galima pakeisti tik
pirmos instancijos teisme, nes kitu atveju bus sumaintos instancins galimybs tinkamai aliai. Kai pirmos instancijos
teismas padaro klaid ir nenustato, kad alis netinkama, tai auktesns instancijos teismas turi panaikinti pirmos
instancijos nutart ir perduoti byl nagrinti i naujo (3k-3-458/05; 3k-3-123/06; 3k-3-243/06).
Tinkamos alies nustatymas priklauso nuo gero materialins teiss inojimo. Pirmiausia, reikia isiaikinti, kuri alis turi
atsakyti. Pvz. 3k-3-465/06, kai atsakovas alos atlyginimo byloje yra apdrauds savo civilin atsakomyb, draudikas
neturi dalyvauti byloje, kaip bendraatsakovis.
Civilinio proceso teis Valentino Mikelno paskaitos 08/09 m. Jovita Valatkait


13


5.3. Procesinis bendrininkavimas
Tai situacija, kai vienos i ali ar abiej ali pusje yra ne vienas, o kelis ir daugiau asmenys. Daugelio i materialini
teisini santyki bdingas asmen daugetas (bendraturiai, keli pdiniai). Jei materialiniame teisiniame santykyje
kreditoriaus ar skolininko pusje yra keli asmenys, tai ir procese turime sudaryti galimyb dalyvauti visiems kreditoriams
ar skolininkams. Materialin teis apsprendia subjekt santykius procese.
Privalomas (imperatyvus) procesinis bendrininkavimas. Teismas negali nagrinti bylos, kol netraukiami visi teisinio gino
santyki subjektai. Kitu atveju teismo sprendimas bus panaikintas, nes nebus isprstos netraukt byl asmen teiss
ir pareigos. Privalomas bendrininkavimas nustatytas tuomet, kai materialin reikalavimo teis ar pareiga yra nedaloma.
Tai reikia, kad keli kreditoriai ar bendraskoliai yra susaistyti viena pareiga ir jos dalinti negalima, (pvz. solidarija
prievole). traukimas reikia, kad teismas juos informuoja ir jie pripastami bendraatsakoviais a bendraiekoviais, bet
faktikai gali byloje nedalyvauti ir pavesti, kad byl vest vienas i bendrinink.
Neprivalomas (fakultatyvus) procesinis bendrininkavimas. iuo atveju, nra tokio glaudaus bendrumo tarp materialini
teisini santyki subjekt. Teis ar pareiga padalinama tarp ali ir kiekvienas asmuo gali kreiptis teism dl savo
dalies, nereikia traukti byl kit bendrinink (pvz. dalioji prievol, kai kreditorius gali pareikti tris iekinius trims
skirtingiems skolininkams, netgi skirtinguose teismuose). Teismas turi sprendime pasisakyti atskirai dl kiekvieno
bendrininko.
Tam tikr ypatum esti skundiant teismo sprendimus apeliacine, kasacine tvarka. Kai bendrininkavimas yra privalomas
ir skundia vienas i bendrinink, pripastama, kad ginami ir kit bendrinink interesai. Sudarant taikos sutart atsisakyti
nuo iekinio galima tik vis bendrinink sutikimu, o fakultatyvaus bendrininkavimo atveju kiekvienas i savo reikalavim
gali atsisakyti atskirai dl savo dalies. Jeigu bendrininkas nebuvo trauktas byl pirmos instancijos teisme, tai auktesns
instancijos teismas turi panaikinti pirmos instancijos teismo sprendim ir pavesti byla nagrinti vl pirmos instancijos
teisme, kad nedalyvav bendrininkai neprarast instancins galimybs.
5.4. Procesini teisi permimas
Procesini teisi permimas situacija, kai vietoje iekovo ar atsakovo jiems pasitraukus i bylos j viet stoja kitas
asmuo ir perima j teiss ir pareigas. Permimas procesinje teisje galimas tik esant teisi permimui pagal materialin
teis. Pavyzdiui, jeigu mirta iekovas ar atsakovas, o ginas kils i asmeninio pobdio teisi ir pareig, tai teisi
permimas nevyksta, tokiu atveju teismas turi byla nutraukti.
Pasitraukus vienai i ali teismas turi sprsti, ar galimas teisi permimas. Jei galimas, teismas turi sustabdyti byl, kol
j stos teisi perjjas. O jei negalimas teismas turs byl nutraukti. Daniausiai teisi permimas vyksta, kai fizinis
asmuo mirta. Taip pat galimi atvejai, kai iekovas perleidia reikalavimo teis arba juridinis asmuo yra
reorganizuojamas. Permimas gali vykti bet kurioje proceso stadijoje (netgi teismo sprendimo vykdymo stadijoje).
Materialinje teisje nustatyta, kad teisi permjas negali perimti daugiau teisi, nei tas, kuris perdav teises. Teisi
permjui privalomi procesiniai sprendimai, kurie padaryti iki teisi permimo (pvz. taikos sutarties sudarymas). Kai
klausimas, ar galimas teisi permimas materialinje teisje, isprendiamas netinkamai, daroma klaid civiliniame
procese (3k-3-71/06).
6. Tretieji asmenys
6.1. Treij asmen samprata ir rys
Ginas gali daryti tak ne tik gino santykio ali, bet ir kit asmen teisms ir pareigoms. Pavyzdiui, kai darbuotojas
padaro al, atsakovas yra ne jis, o darbdavys. Kadangi darbuotojas susijs su darbdaviu civiliniais teisiniais santykiais ar
darbo teisiniais santykiais, tai jei i darbdavio bus priteistas alos atlyginimas jis gals isiiekoti priteisti t sum i
darbuotojo (prieinis reikalavimas). Taigi galimi atvejai, kai tam tikri asmenys susij su viena i ali ir nors tiesiogiai
byloje j teisi ir pareig klausimas nesprendiamas, bet ateityje teismo sprendimas turs takos jam (bus galimas
regresinis reikalavimas). Todl jis turi stengtis rodyti savo nekaltum.
Galimas atvejis, kai gino objektas yra pastatas ir ginijama nuosavybs teiss dalis. Tarkime, iekovas reikalauja puss
pastato, o vliau atsiranda dar viena alis, kuri taip pat pretenduoja dal pastato. Tuomet iekovo, atsakovo ir treiojo
Civilinio proceso teis Valentino Mikelno paskaitos 08/09 m. Jovita Valatkait


14


asmens reikalavimai yra prieingi.
Pirmu atveju treiasis asmuo neturi reikalavimo teiss gino objekt, o antru turi (jis nra iekovas tik todl, kad
vliau stojo byl).
Taigi tretieji asmenys tai asmenys, kurie stoja jau prasidjus proces tam, kad bt apgintos j teiss ateityje arba
todl, kad turi savarankik reikalavimo teis gino objekt. Skiriamos dvi treij asmen rys:
1) Tretieji asmenys, pareikiantys savarankikus reikalavimus. Jie proces stoja savo iniciatyva, j atvilgiu galioja
dispozityvumo principas. Treij asmen procesin padtis yra lygiateis ali padiai. Jie turi teis keisti
iekinio reikalavimus, sudaryti taikos sutart ir pan. Jie veikia savarankikai, todl negali bti laikomi
bendraiekoviais ar bendraatsakoviais, nes j nesieja bendri interesai. ie reikalavimai yra prieingi ir vieno i
subjekt reikalavimas bus atmetamas.
Tretieji asmenys turi pareikti iekin, sumokti ymin mokest ir atlikti kitus veiksmus. proces tretieji asmenys
turi stoti laiku, kad nebt vilkinamas bylos nagrinjamas (pagal CPK 46 str. tretieji asmenys gali stoti byl iki
baigiamj kalb pradios). Jei bus pavluota stoti, bus galima reikti iekin ir pradti nauj byl, bet tokiu
atveju, jau gali bti siteisjs teismo sprendimas byloje, kuri nespta stoti. Teismas turi isiaikinti, ar
reikalavimas yra susijs su gino objektu tarp ali, nes negalima byl stoti dl bei kokio reikalavimo,
nesusijusio su byla. Teismo atsisakymas leisti stoti byl tretiesiems asmenims yra neskundiamas, nes jie turi
teis pradti nauj byl.
2) Tretieji asmenys, nepareikiantys savarankik reikalavim. iems asmenims netaikomas dispozityvumo
principas: jie gali atsirasti tiek ali iniciatyva (daniausiai iekovo), tiek teismo iniciatyva (savo nutartimi
traukiami ie asmenys byl, nutartis yra privaloma), tiek savo iniciatyva. Jei asmuo pats prao dalyvauti byloje,
teismas sprendia, ar toks asmuo turi interes byloje, jei teismas atsisako tenkinti praym, asmuo gali sksti
teismo sprendim atskiruoju skundu apeliacine tvarka, nes jam nebus leidiama ikelti naujos bylos. Tretieji
asmenys turi bti traukiami byla laiku (pirmos instancijos teisme iki baigiamj kalb). Jei apeliacinis ar
kasacinis teismas nustato, kad asmuo turjo teis, bet nebuvo trauktas byl, tuomet auktesns instancijos
teismas naikina emesns instancijos teismo sprendim ir grina byl nagrinti pirmos instancijos teism. Kyla
CPK 47 str. 4d. nustatyta, kad tretieji asmenys turi padti tai aliai, kurios pusje jie dalyvauja, gintis ir neatlikti
toki veiksm, kurie trukdyt tai, aliai.
Galima situacija, kai treiasis asmuo prietarauja sudarytai taikos sutariai, tuomet jis gali sksti teismo nutart,
nes negalima visikai sutapatinti treij asmen ir alies, kurios pusje jie dalyvauja byloje, interes. Taigi
tretieji asmenys gali gintis jeigu mano, kad alies veiksmai yra prieingi jo interesams.
Praktikoje pasitaiko atvej, kai norint sandor pripainti negaliojaniu, byl traukiamas notaras. Reikia atkreipti
dmes, kokiu pagrindu keliamas iekinys. Jeigu praoma pripainti sandor negaliojaniu dl notaro veiksm, tai
sprendimas tokioje byloje turs takos notarui, nes alis gals reikti regresin reikalavim notarui. O jei iekovas
neturi joki priekait notarui dl gino pagrindo, tai tokiu atveju bylos nagrinjimas bus tik apsunkintas.
Vadinasi, traukti proces treiuosius asmenis, kurie nepareikia savarankik reikalavim, galima tik tuomet,
kai tokie asmenys yra suinteresuoti ir sprendimas gali turti takos j teisms ir pareigoms.
7. Atstovavimas civiliniame procese
7.1. Atstovavimo civiliniame procese samprata ir rys
Atstovavimas tai materialins teiss institutas, kuris reikia situacij, kai vieno asmens vardu ir interesais veikia kitas
asmuo. Civiliniame procese atstovavimas skiriasi nuo atstovavimo materialinje teisje:
Kitoks atstovavimo tikslas. Materialinje teisje atstovui pavedama atlikti tam tikrus veiksmus ar sudaryti
sandorius. Procesinje teisje tai kito asmens procesini teisi gyvendinimas procese, atstovui pavedama atlikti
tam tikrus procesinius veiksmus atstovaujamojo vardu ir interesais.
Materialinje teisje atstovu gali bti bet kuris veiksnus fizinis asmuo, procesinje teisje egzistuoja ribojim.
Atstovais teismo procese gali bti tik advokatai, siekiant utikrinti princip gyvendinim, kai kuriems asmenims
Civilinio proceso teis Valentino Mikelno paskaitos 08/09 m. Jovita Valatkait


15


draudiama atstovauti procese (pvz. prokurorams, teisjams). Ribojimai nustatyti ir advokatams, jei alis yra jo
sutuoktinis ar artimas giminaitis.
Kitoks atstov galiojim forminimas. Materialinje teisje galiojimai forminami galiojimu, o prievoli teisje
susitarimu ar kita forma. Pavyzdiui, advokatas atstovaudamas savo klientui turi pateikti teismui susitarim su
savo klientu. Kai nepilnameius atstovauja tvai, jie turi pateikti dokumentus, rodanius, kad jie yra tvai,
globjai ar rpintojai.
Atstovavimas skirstomas dvi ris:
1) Pagal statym. Tokio atstovavimo atsiradimo pagrindas statyme numatytos aplinkybs, kai dl objektyvi
prieasi pats asmuo byloje dalyvauti negali. Pavyzdiui, neveiksnius asmenis atstovauja globjai,
nepilnameius atstovauja tvai, juridin asmen, kuriam pradta bankroto byla, atstovauja teismo paskirtas
bankroto administratorius.
2) Pagal susitarim. Tai savanorikas atstovavimas. alis ar treiasis asmuo gali savarankikai vesti gyl, bet jis dl
tam tikr prieasi paveda vesti byl savo atstovui.
Pagal tai, ar privalu turti atstov ar ne, skiriamas:
1) Privalomas atstovavimas negalima nagrinti bylos be atstovo, nes alis ar treiasis asmuo negali pats vesti
bylos. Tokio atstovavimo pavyzdiai gali bti: neveiksnaus asmens atstovavimas; atstovavimas, kai juridinis
asmuo turi ne vienasmen, o kolegial valdymo organ. statymai gali numatyti atvejus, kai byl btina vesti byl
per atstov (advokat), tai paprastai bna ypa sudtingos bylos (pvz. dl priverstinio akcij pirkimo-
pardavimo). Kasacinje instancijoje iekin turi surayti advokatas.
2) Neprivalomas atstovavimas pati alis ar treiasis asmuo sprendia ar turti atstov, ar vesti byl paiam.
Tuomet teisjas gali pasilyti pasirpinti atstovavimu ir atidti bylos nagrinjim, jei alis nesugeba vesti bylos
pati. Taiau toks teisjo pasilymas aliai ar treiajam asmeniui nra privalomas.
7.2. Atstovo galiojimai
Atstovas turi turti tam tikras procesines teises, kuri apimtis priklauso nuo to, koks yra atstovavimas. Jei atstovaujama
pagal statym, tai turi visas procesines teises kaip ir ta alis, kuriai atstovauja (pvz. juridin asmen atstovauja jo
vadovas). Tik tam tikrais atvejais siekiant apsaugoti alies interesus gali bti nustatyti ribojimai (pvz. jei globjas nori
sudaryti globos sutart, jis turi gauti teismo leidim). Sutartinio atstovavimo atveju, sutartyje yra nustatyta, kiek
atstovaujamasis suteis atstovui teisi. Galimos dvi teisi rys:
Procesins teiss, kurias atstovas visais atvejais turi, nes kitaip negalt atstovauti (ioms teisms priklauso atstovo teis
pareikti praymus, susipainti su bylos mediaga ir pan.).
Tos teiss, kurias atstovas turs tik tokiu atveju, jei atstovaujamasis nusprs jas suteikti. Jos tvirtinamos dokumente,
kuris patvirtina atstovavimo fakt (pvz. advokato ir atstovaujamojo susitarime). ios teiss ivardintos 59 str. 2d.:
Teis pareikti iekin ar prieiekin.
Teis atsisakyti iekinio ar j pripainti.
Teis sudaryti taikos sutart.
Teis pergalioti, t. y. atstovo teis pavesti byl vesti kitam asmeniui (kitam advokatui ar advokato padjjui gali
pavesti advokatas).
Teis gaut vykdomj rat ir pateikti j vykdymui.
Teis gauti turt (pvz. vykdymo procese, kai antstolis iieko i skolininko).
Teis paduoti praym dl proceso atnaujinimo.
Pats atstovaujamasis sprendia, kurias i mint 7 teisi atstovui suteiks (pvz. kai atstovaujamasis yra usienio valstyb,
tai suteiks visas teises). Jei ias teiss gyvendina atstovas, jis turi pateikti dokument, kuris suteikia jam toki teis, t.y.
atstovavimo sutart.
7.3. Atstov galiojim forminimas
Civilinio proceso teis Valentino Mikelno paskaitos 08/09 m. Jovita Valatkait


16


Tam, kad teismas leist atstovui dalyvauti procese turi bti pateikti atitinkami dokumentai, kurie priklauso nuo
atstovavimo ries:
Atstovavimo pagal statym atveju reikia pateikti dokumentus, kurie patvirtina juridin fakt (pvz. gimimo liudijim). Kai
bankrutuojaniai monei atstovauja administratorius, jis turi pateikti teismo leidim. Atskirais atvejais turi bti pateikti
papildomi dokumentai. Pavyzdiui, kai atstovaujama juridiniam asmeniui, turi bti pateikiamas iraas i juridini
asmen registro (jis parodo, kokie yra vadovo galiojimai), juridinio asmens organo sprendimas kuriuo konkretus asmuo
yra paskiriamas juridinio asmens vadovu, vadovo asmens dokumentai.
Sutartinio atstovavimo atveju pateikiamas susitarimas su klientu (jei atstovauja advokatas), viename puslapyje idstyti
pagrindiniai advokato ir kliento susitarimo nuostatai, pati sutartis nepateikiama, nes joje konfidencialios informacijos.
iuo atveju kalbame apie procesin atstovavim, todl nereikalaujama iam susitarimui notarins formos, kaip to
reikalauja materialin teis. Taiau jei fizinis asmuo nori kartu su advokatu pavesti atstovauti ir kitam asmeniui, kuris
nra advokatas, tai jis turs turti notaro patvirtint galiojim. Juridinio asmens sutartinio atstovavimo atveju turi bti
pateiktas juridinio asmens vadovo pasiraytas galiojimas bei asmens dokumentas.
7.4. Asmenys, kurie negali bti atstovais
Materialinje teisje yra tik vienas ribojimas atstovas negali bti neveiksnus asmuo. Civiliniame procese ribojim yra
daugiau:
Civilinse bylose turi teis atstovauti tik advokatai ar advokato padjjai (padjjai privalo turti daugiau kaip 1
m. sta bei praktikos vadovo sutikim, jie gali atstovauti tik pirmos instancijos teisme). Senajame CPK tokio
advokatros monopolio civilinse bylose nebuvo.
Tik iimtiniais atvejais atstovais civilinse bylose gali bti asmenys, kurie nra advokatai. Ta iimtis padaryta
juridini asmen atvilgiu juridinio asmens vadovas gali pavesti atstovauti juridiniam asmeniui byloje
pirmosios instancijos teisme darbuotojui, kuris neturi teisinio isilavinimo. Taiau apeliacinje ir kasacinje
instancijoje darbuotojai turi turti auktj teisin isilavinim.
Fizinis asmuo gali pavesti jam atstovauti ir kitam asmeniui kartu su advokatu (3k-3-406/06). i ilyga nustatyta,
siekiant sumainti advokato samdymo ilaidas fizinis asmuo galt atlikti veiksmus, nereikalaujanius teisini
ini.
CPK 50 str. numato sra asmen, kurie negali bti atstovais civilinse bylose, tai:
Asmenys, kurie yra neveiksns ar ribotai veiksns.
Teisjai, iskyrus atvejus, kai jie yra atstovai pagal statym.
Prokurorai, iskyrus kai jie yra atstovai pagal statym ir kai jie atstovauja prokuratr, kaip juridin
asmen, kurioje jie dirba.
Asmenys, kuriems toki teis riboja statymai. Advokatros st. numatyti ribojimai paaikinami interes
konflikto draudimu ir profesins etikos reikalavimais.
Advokatas negali tuo paiu metu atstovauti abiem alims.
Advokatas negali atstovauti savo sutuoktiniui, vaikams, tvams, broliams, seserims (jis neturi bti susijs
su klientu artimais giminysts ryiais, nes prieingu atveju susitapatint su klientu ir turt asmenin
interes ir nebebt objektyvus).
Jis negali vesti bylos teisme, kur teisme dirba jo sutuoktinis ir artimi giminaiiai (siekiant ivengti teismo
alikumo).
Jei advokatas prie tapdamas advokatu dirbo valstybs tarnyboje, tai jis metus negali atstovauti tose
institucijose, kuriose dirbo (pvz. negali vesti bylos tame teisme, kuriame dirbo teisju).
Taip pat negali atstovais bti advokatai, kuriems pritaikyta drausmin atsakomyb ir tie, kurie ibraukti
i praktikuojani advokat sra.
3k-3-218/06 byloje advokatas i pradi buvo vienos i ali advokatu, po to jis atsisak sutarties su tuo klientu ir
pradjo atstovauti prieingai aliai toje byloje, teismas udraud advokatui vesti byl.
3k-3-238/07 byloje akcininkai paskyr mons vadov vieniems metams. Po met akcininkai susiginijo. Ikilo klausimas,
kas gali veikti mons vardu. Negali bti toki situacij, kad juridinis asmuo likt be vadovo. Taigi net pasibaigus
galiojimo terminui vadovas turi eiti savo pareigas iki naujo vadovo paskyrimo ir jis gali atstovauti juridiniam asmeniui.
Civilinio proceso teis Valentino Mikelno paskaitos 08/09 m. Jovita Valatkait


17


3k-3-54/07 negalima painioti procesinio atstovavimo ir atstovavimo pagal materialin teis. Teismai blogai pasielg, nes
pritaik CK, kur atstovo galiojimai baigiasi automatikai, o procesinis atstovavimas priklauso nuo bylos: galios, kol
pasibaigs byla arba kol atstovaujamasis pareikia, kad jo interesams atstovaus kitas advokatas.
7.5. Advokato procesin padtis civiliniame procese
Kadangi naujas CPK ved advokatros monopol, tai reikia paanalizuoti, kuo ypatinga advokato padtis civiliniame
procese. Analizuojama trimis aspektais:
1) Santykis su klientu. Advokato teisin status nustato Advokatros st. Pagrindiniai principai:
Laisv ir nepriklausomumas negalima advokato tapatinti su klientu. Jei klientas yra nusikaltlis, negalima
laikyti ir advokato nusikaltliu. Todl draudiama atstovauti advokatui bylose, kuriose jis gali turti asmenin
interes, pvz. sutuoktiniui. Tai nereikia, kad advokatas gali daryti savo klient selekcij jis negali
atstovauti asmeniui, turi atstovauti bet kuriam, kuris j kreipiasi, kaip ir gydytojas. Taiau advokatas neturi
pareigos sudaryti teisini paslaug sutart su bet kuo. Jis gali atsisakyti atstovauti tik dl svarbi prieasi:
advokatas turi per daug byl, todl gali nukentti paslaug kokyb; praoma atstovauti tokioje civilinje
byloje, kurioje jis neturi reikiamos kvalifikacijos.
Lojalumas klientui. Advokatas yra kliento atstovas jis turi veikti taip, kad klientui nekilt menkiausi
abejoni dl advokato lojalumo, jis turi veikti iimtinai kliento interesais. Advokatas turi informuoti klient,
kad jis yra apdrauds savo civilin atsakomyb, praneti apie visus pokyius, susijusius su byla. Lojalumas
taip pat reikia, kad klientui advokatas turi aikiai paaikinti jo paslaug apmokjimo tvark, kad klientui
nebt oko, kai byla baigiasi. Mokestis gali bti valandinis; tvirta suma; skms mokestis (daugelyje
valstybi jis draudiamas, bet Lietuvoje alos atlyginimo bylose dl jo galima susitarti). Manoma, kad skms
mokesio susitarimai skatina advokat atlikti netgi neteistus veiksmus tam, kad byla bt laimta.
Lojalumas taip pat reikalauja, kad advokatas pateikt ataskait klientui, kokius jis nuveikia veiksmus per tam
tikr laiko tarp. Tais atvejais, kai advokatas gauna kliento vardu turt, pinigines las, jis t turt turi
apskaityti atskirai, is turtas negali bti sumaiytas su advokato turtu ir esant pirmai galimybei i turtas turi
bti atiduotas klientui. Antstoliui taikomas analogikas reikalavimas. Nors advokatas yra kliento patarjas
teiss klausimais, bet lojalumas reikalauja klientui teikti ir moralin, psichologin pagalb bet kuriuo paros
metu, nes atstovavimas yra pasitikjimo, fiduciariniai santykiai. Advokatas, neinodamas visko, kad
reikminga bylai, negali visapusikai, tinkamai vesti bylos.
Interes konflikto vengimas. Jis betarpikai susijs su lojalumo reikalavimu, taigi negalima teikti pagalbos
klientui ir tuo pat metu konsultuoti kit al. Lojalumas yra slyga susiklostyti fiduciariniams santykiams. is
principas pateisina ribojimus Advokatros st. Taip pat draudiama atstovauti asmeniui, jei jis prie tai teik
teisin pagalb kitai gino aliai, kol ginas dar nebuvo pateks teism. Interes konfliktas galimas ir todl,
kad tarp ali yra verslo konfliktas, tai nei viena i ali nesutiks, kad advokatas vest byl. Dl interes
konflikto interesams ikeliamos drausmins bylos.
Konfidencialumas. Tam, kad klientas visikai pasitikt advokatu, turi bti sukurta tokia atmosfera, kad visa
tai, k klientas atskleidia advokatui, liks tik tarp j ir ios informacijos daugiau niekas nesuinos. Advokatas
privalo saugoti savo profesin paslapt. Tam, kad tas konfidencialumas bt realus, Advokatros st.
nustatytos tam tikros garantijos (pvz. advokatas negali bti apklustas liudytoju apie tas aplinkybes, kurias jis
suinojo veikdamas kaip advokatas). Taip pat negalima daryti advokato kontoros kratos, iskyrus nusikaltimo
atvejus, negalima aretuoti advokato korespondencijos. Advokatas savo darbo viet turi bti rengs
tinkamai, kad nebt atskleista konfidenciali informacija (pvz. laikyti bylas urakintas). Baigtos bylos turi bti
archyvuojamos.
Profesins etikos laikymasis. Draudia gauti honorar kitokiu bdu, iskyrus pinigais. Jei advokatas nusipirkt
i kliento turto ar turtins teises, tai toks sandoris pripastamas negaliojaniu teismo (3k-3-629/06).
2) Santykis su teismu. Advokatas yra nepriklausomas alies atstovas ir, tam tikra prasme, advokatas yra teismo
padjjas, nes nuo to, kaip sugebs ikelti teisines problemas priklauso, kaip teismas nagrins i byl. Tiek
Civilinio proceso teis Valentino Mikelno paskaitos 08/09 m. Jovita Valatkait


18


teisjas, tiek advokatas yra teisingumo vykdymo subjektai. Be to, abu ie subjektai yra teisininkai. Advokato
teiss ir pareigos:
Turi teis atstovauti savo atstovaujamajam tik teisiniuose ginuose. Nedaryti neteist veiksm. Turi veikti
tik teistai (pvz. negali vilkinti proceso).
Turi elgtis korektikai, netrukdyti bylos eigai, nemeluoti.
Turi ilikti orus, taktikas net ir tais atvejais, kai teisjas elgiasi neteistai. Jei advokatas mano, kad teisjas
paeid CPK, tai jis turi informuoti Teisj taryb, Teisj vertinimo komisij ar kitas institucijas, teismo
pirminink.
Teisjas turi elgtis su advokatu korektikai, suvokti, kad advokatas yra alis. Jei teisjas abejoja advokato
kvalifikacija, ar mano, kad is kad paeidia CPK, jis gali informuoti advokat taryb ar skirti advokatui
baud.
Jei advokatas mano, kad teismas neteisingai nusprend, turi teis kritikuoti teismo sprendim rayti
atskir skund, apeliacij, kasacij, kritikuoti vieai. Bet tai turi bti daroma korektikai.
Teisjo ir advokato kontaktas. Yra byl, kuriose jis btina, taiau kai kuriose jo nra. Vienos alies advokatas
privalo informuoti kit al arba kitos alies advokat (pvz. informuoti, kad reikia abiem nueiti pasikalbti su
teisju, jeigu advokatas nueit vienas, neinformavs kitos alies ar jo atstovo, jis bt laikytas paeidusiu
profesin etik).
3) Santykis su prieinga alimi (t.y. jos advokatu).
Advokatai turi elgtis korektikai, jie negali kurstyti savo atstovaujamojo parayti skund, kad kitos alies
advokatas elgsi netinkamai.
Advokatai turi bendradarbiauti: procesiniai dokumentai teikiami per advokatus. Bendradarbiavimas turi
vykti, kai vienas advokatas mato, kad jo kvalifikacijos nepakanka nagrinti byl. Tuomet jis turi pasitekti kitus
savo kontoros advokatus. O kai jis praktikuoja vienas, turi kooperuotis su kitais advokatais, net ir jei
sumat honoraras. Apie tai reikia btinai informuoti klient.
Kadangi advokatai priklauso tai paiai profesinei korporacijai, negali umerkti aki, jei mato, kad kitos alies
advokatas paeid profesin etik ar statym. Galima pirmiausia pasikalbti, o jei nepavyksta reikia
informuoti advokat taryb. Taip saugomas profesins korporacijos prestias.
8. Prokuroro, valstybs institucij bei kit asmen dalyvavimas civiliniame procese
8.1. Prokuroro dalyvavimas civiliniame procese
Nors Konstitucija apie prokuroro dalyvavim civiliniame procese neusimena, taiau tai reglamentuoja kiti statymai. Jei
ginas kyla i privatini teisini santyki, tai yra ali teis kreiptis teism, kad bt apgintas j interesas. Taiau jei
dispozityvumo principas bt taikomas be iimi, tam tikrais atvejais kai kuri asmen teiss nebt ginamos. Yra
asmen, kurie dl objektyvi prieasi negali savs apginti. Tokiu atveju, jei nebt prokuroro, i asmen teiss
nebt ginamos. Be to, dispozityvumas nereikia, kad CT niekada nesusiduriame su vieo intereso gynimu. Pvz.
vartojimo ginai yra svarbs tkstaniams vartotoj. mogus gali nesikreipti teism ir dl kit prieasi neiprusimo,
l neturjimo. Viena i galimybi, kai galime apginti tiek vie interes, tiek privat yra kai gin inicijuoja prokuroras,
o ne santykio alis (CPT 49 str., Prokuratros st. 19 str.).
Senajame CK buvo nustatyta, kad prokuroras galjo reikti iekin arba stoti kiekvien byl ir pateikti ivad, kaip, jo
nuomone, teismas turt isprsti byl. Taiau 1994 m. KT prim nutarim, kuriuo pripaino, kad prokuroro stojimas
proces bet kurioje stadijoje, prietarauja Konstitucijai. Todl dabar prokuroras gali dalyvauti byloje tik vienu atveju
reikdamas iekin. Anksiau prokuroras turjo kasacinio protesto teis bet kurioje byloje sprendim sksti kasacine
tvarka. KT pripaino, kad ir tokia prokuroro galimyb prietarauja Konstitucijai.
Civilinio proceso teis Valentino Mikelno paskaitos 08/09 m. Jovita Valatkait


19


CK nustatyta net 18 atvej, kai prokuroras gali stoti byl (daug i j priklauso eimos teisei). statymuose numatyti
visus atvejus, kai vieas interesas ginamas, nemanoma. Todl kilo klausimas, ar reikia surasti konkrei teiss norm,
kuri nustatyt, kokiais atvejais prokuroras gali kreiptis teism. LAT iaikino, kad nebtinai turi bti statymo norma,
svarbu, kad bt vieas interesas (3k-3-242/06). Yra ar nra vieas interesas, paaikja bylos nagrinjimo stadijoje i
esms.
Jei prokuroras pareikia iekin, j laikome alimi. Taiau jis yra alis tik procesine prasme, bet neturi intereso. Prokuroras
turi visas teises ir pareigas, taiau yra iimi pvz. prokuroras neturi mokti yminio mokesio. Tie asmenys, kuri
interesai yra ginami prokuroro, proces yra traukiami treiaisiais asmenimis nepareikianiais savarankiko
reikalavimo. Taiau, kadangi asmuo yra gino santykio subjektas, jis negali bti laikomas treiuoju asmeniu ir jo statusas
turi bti prilyginamas alies. Kitos valstybs institucijos, atsakingos u kit srit, iekini nereikia.
Prokuroras nra gino santykio subjektas, taigi danai apie vien ar kit paeidim, jis suino vliau. Todl danai bylose
kyla iekinio senaties klausimas. Teism praktikoje yra pripastama, kad prokuroras vliau suino apie paeidim ir
suino tik vienpusik informacij (3k-3-677/05). Tuomet prokuroras atlieka patikrinim (vidin tyrim) ir sprendia, ar i
ties buvo paeidimas, jei taip, koks ir tik tada reikia iekin. Bendra taisykl prokuroras apie paeidim suino tik
tada, kai turi pakankamai informacijos iekiniui reikti. Taiau teismas turi atkreipti dmes, kiek laiko prokuroras
utrunka rinkdamas informacij.
Prokuroras kreipdamasis teism neturi mokti yminio mokesio, taiau, kai prokuroras pralaimi byl, prokuroras turi
atlyginti atsakovo bylinjimosi ilaidas i valstybs l. CPK 336 str. prokuroras turi teis pateikti praym dl proceso
atnaujinimo. Gali bti situacij, kai teismo sprendimas yra aikiai neteistas, taiau niekas i bylos dalyvi neskundia
sprendimo, tokiu atveju, sikiti gali prokuroras.
Prokuroro institutas inomas daugelyje valstybi, ypa tose, kurios perm Pranczijos teiss tradicij. Pranczijoje
generalinis prokuroras turi teis paduoti kasacin skund bylose, kuriose jis nedalyvavo. Taiau, jei sprendimas
panaikinamas, alims jis neturi takos (panaikinama tik precedentin sprendimo galia). Tai rodo, kad dar neinaudojome
vis prokuratros galimybi.
8.2. Kit institucij dalyvavimas civiliniame procese
CPK 49 str. taip pat numato, kad civiliniame procese dalyvauja kitos valstybi ir savivaldybi institucijos, pareikdamos
iekin. Kyla klausimas, kodl negalima apsiriboti tik prokuratra. Prokuratra iandien negali aprpti vis srii, kur
reikalinga intervencija, nes tik nedidel dalis prokuror usiima civilinmis bylomis. Valstybs institucijos yra steigiamos
funkciniu pagrindu ir dl savo siauros specializacijos, ios institucijos sukaupia didel ini pagrind. ios institucijos
greiiau suino, apie teiss paeidim, turi tam reikaling specialist.
Skirtumai:
1) Prokuroras gali kreiptis su iekiniu ne tik tada, kai statymas jam leidia tai daryti, bet ir tada, kai mano, kad
paeidiamas vieas interesas. Taigi prokuroro kreipimasis ribojamas tik jo subjektyviu sitikinimu. Iekin gali
reikti tik tokia valstybs ar savivaldybs institucijose, kurios nuostatuose tai aikiai rayta.
2) Skirtingai nuo prokuroro, kuris dalyvauja procese vienintele forma pareikdamas iekin, institucijos gali
dalyvauti dviem formomis: dalyvaudamos byloje ir pateikdamos ivad tais klausimais, kurie yra j
kompetencijoje.
Sudtingiau tais atvejais, kai institucija pateikia ivad, nes institucij, kai jos pareikia ivad, CPK nepripasta byloje
dalyvaujaniais asmenimis (traktuoja jas kaip ekspertus). Todl nra sismoninta i institucij reikm ir jos neturi
toki teisi, kai kiti byloje dalyvaujantys asmenys. Taigi institucij teiss yra ribojamos ir jos negali iki galo atlikti savo
pareig.
Visuomenins vartotoj organizacijos turi teis reikti iekin dl vartotoj gynimo. Autori teisi ir gretutini teisi st.
numato, kad kolektyvinio administravimo subjektai gali kreiptis teism siekdami apginti vartotoj teises (LATGA-A). Yra
parengtas Vieojo intereso gynimo st. projektas, kuris numatyt, kurios institucijos gali kreiptis dl vieojo intereso
gynimo.
Civilinio proceso teis Valentino Mikelno paskaitos 08/09 m. Jovita Valatkait


20


CK yra viena norma dl grups iekinio. Tai bendrosios teiss sistemos institutas, kuris naudojamas, kai vienas ar kitas
teiss paeidimas padaro tak daugelio asmen teisms. Nesant grups iekinio, kiekvienas asmuo turt reikti byl
(vadinasi, 100 tkst. nukentjusi 100 tkst. byl). Galima bt panaudoti bendrininkavimo institut, taiau tai ne
visada manoma, nes teism turi kreiptis visi nukentj, jiems turi bti siuniami praneimai ir tai daug kainuoja.
Grups iekin turi reikti atstovas (paprastai advokatas), taiau nebtinai turi dalyvauti visi nukentj, nereikia visiems
asmenims sisti praneim. Tokio teismo sprendimu galima pasinaudoti visiems nukentjusiems. Taiau, kad grups
iekinys bt teisintas, turi bti keiiamas CPK ir kiti statymai. Be to, reikt steigti special fond, kuris administruot
las ir jas bt galima idalinti grups iekinio dalyviams.
9. Procesiniai terminai
9.1. Procesinio termino samprata ir rys
Vienas i proceso princip operatyvumas. Civilin byla turi bti inagrinta per proting laiko tarp, tai viena mogaus
teisi, garantuojama tiek nacionalins, tiek tarptautins teiss. Viena i toki proceso garantij yra procesiniai terimai.
Procesinis terminas statym nustatytas laiko tarpas, per kur teismas ar proceso dalyviai turi atlikti procesinius
veiksmus. Jei termin nebt, procesas tstsi iki begalybs. Procesinius terminus gali nustatyti:
statymas. Jis nustato labai daug procesini termin teismo sprendimui surayti, pasinaudoti apeliacijos ar
kasacijos teise ir pan.
Teismas. statymais nustatyti procesinius terminus ne visada yra racionalu, nes konkreioje situacijoje bt
sunku nustatyti konkret laiko tarp. Todl statymas palieka teis teismui nustatyti termin, kuris bt patogus
alims.Nustato kada reikia pateikti parengti dokumentus, posdio dat ir pan. Tam, kad teismas jaust tam
tikras ribas, kartais, statymas nustato minimali trukm (CPK 115 str.) ar maksimali termino rib.
Subjektai:
Terminai, kurie nustatyti teismui. Pvz. isisti teismo sprendimo nuoraus, baigti rayti teismo posdio
protokol.
Terminai, nustatyti byloje dalyvaujantiems asmenims ir kitiems proceso dalyviams. ie terminai nustatomi tam,
kad asmenys operatyviai vykdyt veiksmus. iuos terminus nustato statymas ir teismas.
9.2. Procesini termin skaiiavimas
Am tikram veiksmui atlikti nustatytas procesinis terminas, svarbu inoti, kada jis prasideda bei baigiasi. CPK nustatytos
detalios procesini termin skaiiavimo taisykls.
1) Procesin termin galima apibrti nustatant konkrei dat. Kalendorin data, kuria apibriamas terminas yra
skaitoma j (pvz. iki lapkriio 14 d. reik, kad dokumentus reikia pristatyti lapkriio 15 d. jie jau turi bti
pristatyti).
2) Procesiniai terminai gali bti nustatomi vykiu. is vykis btinai turi vykti.
3) Terminas gali bti apibrtas tam tikru kalendoriniu laiku (10 d.; 3 mn.; metai).
Procesinio termino eigos pradios momentas. Procesinis terminas yra pradedamas skaiiuoti rytojaus dien, nuo tos
dienos, kuria yra apibrta jo pradia. Pvz. alys turi teis susipainti su protokolu per 3 d. nuo jo pasiraymo dienos.
Protokolas pasiraytas lapkriio 10 d. Taigi termino pradia bus lapkriio 11 d., paskutin termino diena bus lapkriio 13
d. Terminas pradedamas skaiiuoti nuo 00:00. Jei paskutin termino diena yra poilsio, valstybini veni ar nedarbo
diena, terminas prasitsia ir paskutin termino data prasitsia ir ji bus pirmoji darbo diena, einanti po nedarbo dienos
(3k-3-6381/06; 3k-3-130/06).
Jei terminas yra skaiiuojamas mnesiais, paskutins termino diena yra paskutin mnesio diena. Jei terminas
skaiiuojamas metais, jis baigiasi atitinkam met paskutin dien. Labai svarbu nustatyti ne tik termino pabaig, bet ir
pradi. Pvz. terminas skundui paduoti yra 7 d. Vienais atvejais jis bus pradtas skaiiuoti nuo nutarties primimo
dienos, kitsyk nuo tos dienos, kai teikta nutartis. Tai priklauso nuo to, ar sprendimas buvo priimtas raytinio proceso
tvarka ar odinio proceso tvarka. Procesin veiksm galima atlikti vis laik iki paskutins dienos 00:00, iskyrus tuos
Civilinio proceso teis Valentino Mikelno paskaitos 08/09 m. Jovita Valatkait


21


atvejus, kai veiksmus reiki atlikti teisme. Valstyb turi teis perkelti vien poilsio dien i kitos ir pan., todl reikia sekti
iuo perklimus. Siuniant patu taip pat reikia iki 00:00.
Procesinio termino atlikimo paskutinei dienai atidti nevalia.
9.3. Procesini termin praleidimo teisiniai padariniai
Padariniai yra numatyti CPK. Padariniai priklauso nuo pobdio:
1) Jis buvo atnaujinamasis ar naikinamasis. Pirmuosius terminus galima atnaujinti, o antrj ne. Problema yra ta,
kad statymas tiesiogiai nenurodo, kuris terminas yra atnaujinamasis ar naikinamasis, tai reikia isiaikinti i
statymo teksto (pvz. kartais CPK bna paminta, kad terminas gali bti atnaujinamas). Be to, gali bti nustatytas
terminas (pvz. 6 mn.) kai teis inyksta ir nebegali atsirasti, nes teismas negali termino atnaujinti. Absoliuti
dauguma termin yra atnaujinamieji. Norint atnaujinti termin, kai buvo nustatyta teis atlikti veiksm, reikia
pateikti praym ir dl praliesto termino atnaujinimo. Atnaujinus termin laikoma, kad terminas atliktas laiku, jei
teismas atsisako atnaujinti termin, galima sksti sprendim apeliacine tvarka.
2) Tam tikro procesinio veiksmo atlikimas buvo teis, ar pareiga.
Jei teismas nustat termin tam tikri teis terminui gyvendinti, jam pasibaigus inyksta ir teis. Nebent
terminas bt atnaujinamasis. klausim reglamentuoja CPK 7 8 str., kuris termino atnaujinimo klausim
palieka teismui. Terminas gali bti atnaujintas, jei jo praleidimo prieastys yra svarbios. Teism praktikoje
svarbiomis prieastimis laikomos ekstraordinarios aplinkybs, dl kuri asmuo negali vykdyti savo teiss.
Pvz. liga nra svarbi prieastis, reikia nurodyti, kokia tai liga. Net ir sunki liga kartais nebus svarbi termino
praleidimo prieastis, jei asmuo turjo advokat ir jis turjo visas teises (jos jam nebuvo apribotos).
Svarstant termino atnaujinimo ar neatnaujinimo klausim, reikia atkreipti dmes tai, ar jis praleistas
enkliai. Teismai atsivelgia tai, ar kakas pasikeis byloje, jei jis bus atnaujintas. Jei teismas termino
neatnaujina, o aikiai matyti, kad sprendimas yra neteistas, teismas sudaro situacij, kai galioja neteistas
sprendimas. Svarbiomis prieastimis teismai nepripasta uimtumo darbe, komandiruots (3k-3-110/07; 3k-
3-141/07) ir pan.
Jei terminas buvo nustatytas pareigai vykdyti, pareiga ilieka, taiau asmeniui nustatomos sankcijos, u tai,
kad terminas nebuvo vykdytas laiku. Jei teismas kako neatlieka per nustatyt termin, teisjui, kuris
paeidinja procesinius terminus, gali bti pritaikyta bauda. Jei dl teismo kalts bylos nagrinjimas utruko
neprotingai ilgai, turime operatyvumo principo paeidim. Tai reikia, kad iuo atveju, asmenys gali
reikalauti kompensacijos u al (3k-7-7/07). Kai teismas paeidia procesinius terminus, tai gali bti svarbi
prieastis byloje dalyvaujantiems asmenims laiku neatlikti tam tikr veiksm. Pvz. apeliacinis skundas bus
paduotas vliau, jei teismas paskutiniame posdyje nedalyvavusiam asmeniui isis nutart vliau, nei per 5
d. Tokiu atveju galima prayti atnaujinti praleist termin.
10. Bylinjimosi ilaidos
10.1. Bylinjimo ilaid samprata ir rys
Bylinjimosi ilaidomis yra suprantamos pinig sumos, kurias sumoka alys ir kiti byloje dalyvaujantys asmenys u teismo
atliekamus veiksmus, taip pat kitos pinigins ilaidos, susijusios su bylos nagrinjimu. Bylinjimosi ilaidos susijusios su
pinigais, o ne kitais turtiniais ekvivalentais (tai numatyta Advokatros st.). Bylinjimosi ilaidos tenka alims ir kitiems
byloje dalyvaujantiems asmenims. Bylinjimasis valstybei brangiai kainuoja, ne visi visuomens nariai bylinjasi, todl
dalis ilaid turi bti skirta asmenims, kurie bylinjasi. yminio mokesio pavidalu surenkama tik apie 12% l, kuri
reikia ilaikyti teism sistemai. Jei nebt bylinjimosi ilaid instituto, enkliai padaugt civilini byl, nes yminis
mokestis yra prevencin priemon nuo nepagrst iekini. Teigiama, kad yminio mokesio nustatymas veria alis
imtis kit gin sprendimo priemoni, o ne teisme.
Bylinjimosi ilaid rys:
1) yminis mokestis. Tai pinig sumos, kurias alys, ar kiti byloje dalyvaujantys asmenys privalo sumokti biudet
u tam tikrus veiksmus.
yminis mokestis nustatomas statymu tvirta suma jei ginas nra turtinis CPK nustatytas 100 Lt mokestis.
Civilinio proceso teis Valentino Mikelno paskaitos 08/09 m. Jovita Valatkait


22


Procentu nuo gino sumos. is bdas taikomas turtiniuose ginuose, esant sumai iki 100 tkst. yminis
mokestis yra 3 %; 100300 tkst. 2 000 Lt + 2 %; daugiau nei 300 tkst. 7 000 Lt. + 1%.
yminio mokesio sumos yra indeksuojamos. Didja ir tos sumos, kurios nustatytos procentais. yminio
mokesio sumokjimas yra procesinio veiksmo atitinkama slyga. Teismas nustato tam tikras kategorijas
asmen ar byl, kuriose nereikia mokti yminio mokesio. Valstyb turi atsivelgti tai ir yminio mokesio
nerinkti, nes neturtingiems asmenims bt udrausta teis kreiptis teism. Labai didelis yminio mokesio
tarifai ir iimi nebuvimas, paeidia ETK 6 str. Todl CPK 83 str. yra nustatyta, kada nereikia mokti yminio
mokesio. is sraas nra baigtinis, tiek statymai, tiek CPK gali nustatyti ir kitas kategorijas. 8 3 str. 3 d. Suteikia
teismui diskrecijos teis atleisti asmen, jei jo turtin padtis sunki, sumainti ymin mokest. Asmuo gali kreiptis
su praymu i dalies j atleisti nuo yminio mokesio. Tam, kad asmuo bt atleistas, reikia rodyti, kad jis neturi
pakankamai pajam (pateikti paymas apie gaunamas pajamas, iraus i nekilnojamojo turto registro ir pan.).
teismas atsivelgdamas asmens turtin padt gali atidti yminio mokesio mokjim (pvz. iki bylos pabaigos).
yminio mokesio sumokjimo atidjimas palengvina asmens padt, kai asmuo neturi tuo metu reikiamos
sumos.
2) Ilaidos, susijusios su bylos nagrinjimu.

Iekiniai klasifikuojami pagal kelet kriterij. Labiausiai paplits yra iekini klasifikavimas ris priklausant nuo to,
koki gynybos priemon praoma pritaikyti:
1) Iekiniai dl pripainimo. Tai tokie iekiniai, kai iekovas kaip iekinio dalyk nurod reikalavim, kad teismas
pripaint, iekovo teis ar esant arba nesant tam tikrus materialinius santykius. pagal tai, k praoma pripainti
skirstoma :
Pozityvius reikalaujama pripainti, kad egzistuoja tam tikra teis. Pvz. iekinys dl tvysts nustatymo.
Negatyvius siekiama, kad teismas pripaint nesant iekovo pareigos ar tam tikro materialinio teisinio
santykio tarp ali. Pvz. dl tvysts nuginijimo.
Iekiniai dl pripainimo pasiymi dvejopa specifika: pirmiausiai turi bti konstatuota tam tikra teis (pirmiausiai
reikia reikti iekin dl pripainimo). Teismo sprendimas turi prejudicin gali kitose bylose. Antra, teismo
sprendimas, kuriuo yra tenkinamas iekinys dl pripainimo, nereikalauja priverstinio vykdymo, teisinius
padarinius teismo sprendimas sukuria savaime ir nereikia kakoki papildom veiksm. Jei teismas pripasta
teis daikt, jokio priverstinio veiksmo atlikti nereikia.
2) Iekiniai dl priteisimo. Tokie iekiniai, kai iekinio dalyk sudaro reikalavimas, kad teismas pareigot atsakov
atlikti tam tikrus veiksmus. Pvz. iekinys dl alos atlyginimo. iems iekiniams b9dinga tai, kad norint juos
reikti, reikia turti teis (pirmiausia reikti iekin dl pripainimo). Jei yra pareikti du iekiniai: dl pripainimo
ir priteisimo, iekinys dl priteisimo nebus nagrinjamas, kol nebus inagrintas iekinys dl pripainimo. Jei
atsakovas nevykdo veiksm, kreipiamasi antstol.
3) Teisini santyki keitimo. Tokie iekiniai, kai iekinio dalyk sudaro iekovo reikalavimas pakeisti ar nutraukti
tarp iekovo ir atsakovo egzistuojanius teisinius santykius. pvz. iekinys dl esminio aplinkybi pasikeitimo.
Iekiniams dl teisini santyki keitimo bdinga, kad sprendimai neturi res iudicata galios. Pasikeitus
aplinkybms, galima vl kreiptis teism. Pvz. iekiniai dl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo (3k-3-32/03).
Turtinis ar neturtinis iekinio pobdis. i klasifikacija svarbi yminio mokesio nustatymui bei teisjui, kai jis sprendia
iekinio klausim dl iekinio primimo.
Pagal tai, k nukreiptas iekovo reikalavimas: atsakovo asmen ar atsakovo turt. Iekiniai skirstomi:
Actio in rem daiktinio pobdio iekiniai
Actio in personam prievolinio pobdio iekiniai.
Acto mixta iekiniai, turj abiej element.
Ex contractus iekiniai reikiami sutarties pagrindu.
Actio ex delicta delikto pagrindu.
Actio ex quasi contractus.
Civilinio proceso teis Valentino Mikelno paskaitos 08/09 m. Jovita Valatkait


23


Be to, dar galimi grups iekiniai, kurie teorikai tvirtinti (CPK 49 str. 5 d). taiau praktikai is institutas neveikia, nes
tam reikalinga daug CPK pakeitim.
11. Iekinio element keitimas
Pateikdami svok, sakme, kad tai valinis veiksmas, kurios turi bti formintas atitinkamuose dokumentuose. Tai ne bet
koks kreipimasis, o formuluojant reikalavim. Jei yra iekinio dalykas ir pagrindas, reikalavimas laikomas iekiniu. Taiau
suraius iekin, galima keisti vien i i element iekinio dalyk arba iekinio pagrind (tik vien i j). Jei iekovas
keiia ir dalyk, ir pagrind, reikia, kad iekovas atsisako pradinio iekinio ir reikia nauj. Keitimo galimyb reikalinga,
nes:
Materialin teis kartais asmeniui suteikia pasirinkimo galimyb ginti paeist savo teis vienu ar kitu bdu.
Materialin teis numato, kad vien ar kit teis galime gyvendint skirtingais pagrindais (nuomos sutarties
nutraukimas). Pvz. nuomotojas gali reikalauti nutraukti nuomos sutart gali keliais pagrindais (pvz. teigdamas,
kad nuomininkas gadina daikt, arba kad daikto reikia jam paiam).
Iekinio element keitimo galimyb tiesiogiai priklauso nuo materialins teiss. Jei materialin teis nesuteikia tokios
galimybs, alternatyvos nra. Senasis CK nurod, kad iekinio pagrind galima bdavo keisti, iki teismui ieinant
pasitarim kambar. Taiau taip bdavo vilkinamas procesas, nes reikia suteikti galimyb atsakovui perorientuoti savo
gynyb. Todl naujame CK nurodyta, kad iekinio dalykas arba pagrindas gali bti keiiamas tik iki tol, kol nebus baigta
ruotis bylos nagrinjimui (paskirta byl nagrinti teismo posdyje). Jei sugalvojama dalyk ar pagrind keisti vliau,
iekovo galimyb yra apribota ir bus patenkinta tik tada, jei aplinkyb ikilo vliau, nei paduotas iekinys. Pvz. teismas
leidia pateikti priepriein iekin, kuris gali iaukti pagrindo keitim. Jei atsakovas sutinka pakeisti iekinio pagrind.
Teismas gali leisti pakeisti element vliau, jei tai neuvilkins bylos nagrinjimo.
Iekinio elemento keitimas yra vienas i dispozityvumo pavyzdi. Teismas negali keisti nei iekinio dalyko, nei pagrindo.
Nedispozityviose bylose, kai susiduriama su vieu interesu, statymas leidia teismui pakeisti iekinio dalyk ar pagrind
savo nuoira. Pvz. kai susiduriama su vieu interesu.
Nuo iekinio elemento keitimo reikia skirti kit dalyk reikalavimo dydio keitim, tai netapats dalykai. iuo atveju
reikalavimas lieka tas pats, taiau keiiasi tik jo dydis.
11.1. Iekinio atsimimas ir atsisakymas nuo iekinio
Iekovas turi teis atsiimti iekin arba atsisakyti nuo iekinio, tai laikoma dispozityvumo principo pasireikimu ir
pavyzdi, kaip alis darys tak bylos eigai. Prasidjus proces galima baigti dviem bdais:
Atsiimant iekin iekovas nebenori, kad iekinys bt toliau nagrinjamas, taiau jis nebeatsisako savo materialins
teiss ir nepraranda galimybs kreiptis teism dl to paties pagrindo. Asmuo atsiimti iekin gali dl keli prieasi:
Jis neturi daugiau l pasisamdyti advokat.
Atsiimant iekin iekovo nereikalaujama, kad iekovas nurodyt prieast. Teismas priima nutart ir palieka byl
nenagrint. Atskiruoju skundu sutartis neskundiama. Atsimus iekin, grainamas yminis mokestis. Pasinaudoti ia
procesine teise iekovas gali tik per trump laik, nuo bylos nutraukimo. Jei byl norima baigti, taiau byla jau isista
iekovui. Tuomet atsiimti iekin galima tik su atsakovo sutikimu. Taiau iekovui dar ilieka galimyb baigti proces
atsisakant iekinio.
Atsisakant iekinio. Tai kartu ir ,materialinis teisinis veiksmas. Nes tai reikia, kad atsakovas atsisako materialins teiss.
Atitinkamai skiriasi padariniai teismas savo nutartimi byl nutrauk, kreipimasis tuo paiu pagrindu dar kart yra
negalimas. Atsisakant nuo iekinio atsakovo valios nra reikalaujama. Ir laiko poiriu atsakovas gali atsisakyti bylos bet
kuriuo momentu ( ir teisminio nagrinjimo metu, apeliacijoje, kasacijoje, vykdymo procese). CPK nustato, kad iekinio
atsisakymas turi vykti pagal tam tikr procedr ir teismas turi sitikinti, kad asmuo supranta padarinius. Teisjo
aikinimas turi bti fiksuojamas posdio protokole, o iekovas turi pasirayti. Jei atsisakymas buvo padarytas ratu. Jei
iekovas aikiai dokumente nra nurodoma, ar jis tikrai supranta i aplinkyb. Teismas turi per 7 d. isisti papildyti
pareikim. Dispozityvumo principas nra absoliutus. Taiau dalyje byl yra numatyta, kad iekovas negali laisvai
Civilinio proceso teis Valentino Mikelno paskaitos 08/09 m. Jovita Valatkait


24


disponuoti savo teise, jei tai kenkia visuomenei. Todl CPK numato, kad teismas gavs pareikim, turi svarstyti, priimti
ar ne reikalavim. Jei teismas mano, kad byla nedispozityvi, jis gali nepriimti iekinio ir nurodyti motyvus.
Dvi galimybs reikalingos, nes tai du skirtingi procesiniai veiksmai, kuri padariniai taip pat skirtingi.
11.2. Teis pareikti iekin ir teis iekinio patenkinim
Ta aplinkyb, kad iekovas pareik iekin, nereikia, kad teismas reikalavim patenkins. Daugelis proceso institut
turi dvejop kritik. Tau proceso institutas, kuris itakas turi materialinje teisje. Lygiai taip pat yra su teise iekinio
patenkinim. Teis iekinio patenkinim yra materialin teis, o teis pareikti iekin, kurias svarbu atskirti. Ar
reikalavimas yra pagrstas, sprendiama nagrinjant byl i esms. Ar priimti iekin ar ne, teismas sprendia grynai
formaliai.
Iekinys bus patenkintas, jei:
Jis bus pagrstas
Jei reikalavimas yra pagrstas ir teiss poiriu.
Jei iekinys pareikiamas nepraleidus iekinio senaties termino, jei reikalavimas kils i santyki, kuriuose
taikoma senatis.
Teis pareikti iekin priklauso iimtinai nuo procesinio pobdio galimybi. Pvz. iekinio senatis nra klitis
priimti iekin.
ios formalios aplinkybs yra skiriamos dvi ris:
1) Teiss pareikti iekin tinkamo realizavimo prielaidos jos atsako klausim, ar i viso galima reikti iekin ir ar
teismas gali j priimti. Konstitucijoje virtinta teis tvirtina tik teisnumo element, taiau ar konkretus asmuo gali
kreiptis teism nustato ios prielaidos:
Gino priklausomumas teismo kompetencijai. Teismas negali nagrinti bylos, kuri nepriklauso teismo
kompetencijai. Suprantama plaiai kokiam teismui (tiek bendrosios kompetencijos, tiek administracins).
iuo metu labai retai atsisakoma priimti iekin dl ios prielaidos. Teismai kartais painioja priklausomum
teism kompetencijai su teismingumu. Teismingumas nra slyga priimti ar atmesti iekin.
Iekovo civilinis procesinis veiksnumas. i problema beveik neaktuali fiziniams, taiau svarbi juridiniams
asmenims. Nes tik juridiniai asmenys gali reikti iekin.
Iekovas turi teis reikti iekin, jei jis laiksi neteisminio gino isprendimo tvarkos arba jei ir nesikreip, jis
tokios galimybs dar neprarado. Danai statymai naikinamj termin kreiptis ias institucijas statymai
nenustato.
Jei dl tapataus gino nra siteisjusio teismo ar arbitrao sprendimo. Gino alys ir gino elementai yra
svarbiausi kriterijai nustatant ar iekinys tapatus.
2) Teiss parinkti iekin tinkamo realizavimo slygos. Jos atsako klausim, ar iekovas turintis teis reikti iekin,
tai daro nustatyta tvarka. Kiekviena procesin teis turi bti gyvendinta laikantis procesins tvarkos. Jos
nelemia teiss pareikti iekinio buvim ar nebuvim, bet lemia tinkam tos teiss gyvendinim. CPK 5 str. 1 d.
turi laikytis tvarkos pareikiant iekin.
Iekovo veiksnumas. Tai veiksnus asmuo gali savarankikai gyvendinti bet koki teis, taip pat ir teis
paduoti iekin. Neveiksnaus asmens atveju iekin turi paduoti atstovas pagal statym
Norinti tinkamai realizuoti teis iekin, privalu laikytis teismingumo taisykli. Teismai kartais neskiria bylos
priklausomumo (byla apskritai nenagrintina teisme) ir teismingumo.
Iekinio pareikimo turinio atitikimas statymo nustatytiems reikalavimams. Privaloma tinkamai surayti
iekinio pareikim. CPK 111 str., taip pat nurodyti stuomenis, nustatytus 135 136 str. ir duomenis
nustatytus pagal specialius reikalavimus atskirose byl kategorijose (pvz. skyryb, tvysts nustatymo).
yminio mokesio sumokjimas yra tiess pareikti iekini tinkamo realizavimo slyga, iskyrus atvejus, kai
statymas atleidia asmen nuo yminio mokesio sumokjimo. Prie iekinio turi bti rodymai, kad
sumokta.
Civilinio proceso teis Valentino Mikelno paskaitos 08/09 m. Jovita Valatkait


25


Tais atvejais, kai teis pareikti iekin gyvendinama per atstov, atstovas turi turti tinkamai formintus
galiojimus. Prie iekinio pareikimo turi bti pridti dokumentai, rodantys atstovavimo fakt ir turimus
galiojimus. Skiriasi kai statyminis ir kai pagal galiojim.
ios slygos taip pat tikrinamos pirmoje proceso stadijoje, taigi teisjas turi patikrinti abi grupes aplinkybi. Padariniai,
jei teisjas nustato, kad kakurios i slyg nra laikytasi nei nustatoma, kad prielaid nra laikytasi. Vienais atvejais
atsisakoma priimti pareikim, bei iuo atveju skirtumas nuo atsisakymo dl prielaid nebuvimo, kad vl galima bus
kreiptis, nes jas galima itaisyti. Teisjas atsisako priimti iekin, jeigu:
1) kreipiasi neveiksnus asmuo;
2) kreipiamasi teism paeidiant teismingumo taisykles
3) kreipiasi atstovas, nepateikdamas tinkamai formint dokument, rodani atstovavimo fakt;
4) nurodo, kad itaisius iuos trkumus bus galima kreiptis teism su tapaiu iekiniu.
Skiriasi slyg nesilaikymo padariniai, jei jau po bylos iklimo nustatoma, kad i slyg nesilaikyta. Jei nustatyta po
bylos iklimo, teismas negali nutraukti bylos, nes kreipsi asmuo, kuris turi teis, bet nesilaik procesini slyg.
Teisjas tada gali palikti pareikim nenagrint, visais atvejais taikomas CPK 296 str. Nustaius, kad pareikimas
netinkamai suraytas ar nesumoktas yminis mokestis, teisjas negali atsisakyti priimti iekinio, tada taikomas kitas
institutas CPK 115 str. iekinio trkum alinimas. Nustatomas ne trumpesnis nei septyni dien terminas itaisyti
trkumus. Jei itaisomi trkumai, iekinys laikomas paduotas nuo tos dienos, kai paduotas pirm kart. Jei neitaisys,
tada laikoma, kad iekinys nepaduotas. 137 str. nustatytas baigtinis sraas pagrind, kuriais remiantis teismas gali
atsisakyti priimti pareikim.
Atsakovo gynimosi bdai
ali procesins teiss yra lygios. CPK numato gynybos priemones. Atsakovas, jei jis nusprendia gintis (nes tai jo teis, o
ne pareiga), gali pripainti iekin, gali reikti priein iekin. Tai yra iekinys, kur reikia atsakovas iekovui. Situacija, kai
kiekviena alis uima dvejop procesin padt, iekovas, gavs priein iekin taip pat tampa atsakovu ir atvirkiai.
Tada byloje bna du iekiniai ir byla tampa sudtingesn. Galimyb taip gintis paaikinama materialine teise, nes
daugelyje materialini teisini santyki subjektus gali sieti abipuss teiss ir pareigos. Jei ginas kyla i tokio materialinio
teisinio santykio tada atsakovui reikia suteikti galimyb reikti priein iekin. Prieiniu iekiniu atsakovas gali
pasinaudoti ne visais atvejais, io bdo panaudojim riboja materialin teis. Jei ji nesuteikia teiss reikti prieinio
iekinio, tada nebus galima, pavyzdiui, kai yra vienaal prievol. CPK numato, kad prieinis iekinys gali bti reikimas
tik trim atvejais, kuriuos nurodo 143 str.:
1) Jei prieiniu reikalavimu siekiama skaityti iekinio reikalavim visikai ar i dalies, pavyzdiui, nuomos sutarties
sumokjimas, kai buvo pagerinimas.
2) Jeigu patenkinus prieiekin nebus manoma visikai ar i dalies tenkinti pradinio iekinio. skaitymo nebus
galima patenkinti. Kai materialiniai santykiai susij ir vienas nuo kito labai priklauso. Pvz. iekinys dl ilaikymo
nepilnameiam vaikui ir prieinis iekinys dl tvysts nuginijimo. Jei bus patenkintas iekinys dl nuginijimo,
bus atmestas iekinys dl ilaikymo.
3) Jeigu tarp prieinio iekinio ir pradinio iekinio yra ryys ir juos nagrinjant kartu bus galima greiiau ir teisingiau
inagrinti byl.
Reikti priein iekin atsakovas gali ne bet kada, o apsisprsti dl jo pareikimo turi operatyviai (dl ekonomikumo
principo). 143 str. nustato bendr taisykl prieinis iekinys turi bti pareiktas pasiruoimo bylos nagrinjimui stadijoje,
iki teismas priims nutart byl nagrinti byl teismo posdyje. Ilyga teismas turi teis leisti atsakovui priein iekin
pareikti ir vliau, jeigu tokia btinyb ikilo vliau, t. y. jau pasibaigus pasiruoimui bylos nagrinjimui, (pvz. leidiama
Civilinio proceso teis Valentino Mikelno paskaitos 08/09 m. Jovita Valatkait


26


iekovui keisti iekinio dalyk arba pagrind). Antra, teismas taip pat gali leisti reikti iekin vliau, jei iekovas sutinka,
kad atsakovas pasinaudot tokia teise. Treia, jei teismas pripains, kad vlesnis prieinio iekinio pareikimas neuvilkins
bylos nagrinjimo.
Teismas turi apsisprsti, kur reikalavim nagrins anksiau. Lemia tas iekinys, kuris yra dl pripainimo. Jeigu yra
iekinys ir prieinis iekinys, tai sprendime teismas turi pasisakyti dl j abiej, motyvuojamoje dalyje, ypa svarbu
rezoliucinje dalyje, kad vykdant sprendim nekilt klausim, kaip isprsti iekiniai.
Atsakovas gali reikti atsikirtimus pareikt iekin. Atsikirtimai nuo prieinio skiriasi, kad prieinis yra atsakovo
materialinis teisinis reikalavimas iekovui, o atsikirtimai yra ti atsakovo argumentai, kuri pagalba atsakovas ginija
iekovo teis pareikti iekin arba teis iekinio patenkinim. Atsikirtimo pagalba gali ginyti procesin iekovo teis
pareikti iekin. Vadinami procesiniais teisiniais atsikirtimas. Ginija arba kad iekovas neturjo materialins teiss arba
ji nebuvo paeista arba turjo teis, bet atsakovas vykd savo pareig ir teis nra paeista. Pvz. reikalavimas taikyti
iekinio senat. Reikalavimas taikyti iekinio senat yra pagrindas teismui iekin atmesti. Jeigu atsakovas tok atsikirtim
panaudos, iekovas gali prayti atnaujinti senaties termin nurodydamas svarbias aplinkybes, dl kuri praleido. Taip pat
pvz. iekovas prao priteisti skol, iekovas pripasta, bet teigia, kad skol grino ir pateikia rodymus. Pvz. jei iekinys
d alos atlyginimo, iekovas gali rodyti, kad nra kakurios civilins atsakomybs slygos.
ie atsikirtimai silpnesni, nes j pagalba atsakovas siekia, kad teismas byl nutraukt arba palikt pareikim
nenagrint. iais atsikirtimas gali bti argumentai, kad iekovas neturi teis pareikti iekin arba kad iekovas
netinkamai realizavo savo teis pareikti iekin. Tokia atsikirtimai ne visada galimi.
ie atsikirtimai susij su netinkamu teiss gyvendinimu pareikti iekin yra patys silpniausi, procesas daniausiai tik
pristabdomas tokiais atvejais (pvz. jei netinkamai sura iekin).
Svarbu, kad atsikirtimai, turi bti pareikiami laiku. Antra vertus, jie turi bti pareikti tam tikra forma. Tai yra
atsiliepimas iekin, tai specifinis procesinis dokumentas, kur privalo surayti atsakovas gavs iekinio pareikimo
kopij. Ne trumpesnis nei keturiolikos dien surayti atsiliepim iekin. Padariniai nesuraymo sunks: tada teismas
gyja teis priimti sprendim u aki, remdamasis tik iekovo pateiktais rodymais, tada galima prayti tik perirti
sprendim (ir tik jei rodoma jei atsiliepimas nesuraytas dl svarbi prieasi), negalima kreiptis apeliacine tvarka. Taigi
btina surayti atsiliepim. Jei galima, tada suraomas prieinis iekinys.
Visus argumentus ir kontrargumentus alys turi atskleisti iekinyje ir atsiliepime. Taip pat dublikai, triplikai. Vliau kitais
argumentais nebus galima remtis. Tai susij su bylos faktais. Jei matoma, kad teisjas padar teiss taikymo klaid.
Tokius argumentus galima pasilikti ir kitoms proceso stadijoms.
Iekovas turi teis iekinio patenkinim. Vadinamieji materialiniai teisiniai atsikirtimai.
Laikinosios apsaugos priemons
Laikinj apsaugos priemoni samprata ir reikm
Pareikti iekin kartais nra paprast ir tai gali uimti gana daug laiko (reikia rodym, daug dokument). Pareikus iekin
bylos nagrinjimas pradedamas ne i karto. Atsakovas gali paslpti turt, sudaryti nemokumo situacija ir t.t. Gali bti,
kad inagrinjus byl ir iekovui j laimjus iekovas realaus efekto nesulauks, nes teismo sprendimas nebus vykdomas.
Kad taip neatsitikt, civiliniame procese yra specialus institutas, vadinamas laikinosiomis apsaugos priemonmis, kuris
leidia aldyti civilinio proceso santyk, pritaikius konservacinio pobdio priemones. Taip garantuojamas bsimo
teigiamo teismo sprendimo realumas. Laikinosios apsaugos priemons tai teismo veikla, taikant tam tikras
konservacines priemones siekiant utikrinti, kad bti vykdytas bsimas teismo sprendimas. Laikinsias apsaugos
Civilinio proceso teis Valentino Mikelno paskaitos 08/09 m. Jovita Valatkait


27


priemones taiko teismas, iekovas pats negali pritaikyti ir nordamas, kad teismas jas pritaikyt, jis turi teismui pateikti
motyvuot praym. Toks praymas gali bti pateiktas:
Iekovas praym taikyti laikinsias apsaugos priemones gali suformuluoti paiame iekinio pareikime, kuriame
turi argumentuoti, kodl prao i priemoni.
Kreiptis su atskiru praymu dl laikinj apsaugos priemoni taikymo dar iki iekinio teisme pareikim.
Kodeksas numato galimyb pritaikyti laikinsias apsaugos priemones dar iki iekinio pareikimo. Praymas turi
bti motyvuotas, jame turi bti nurodyta, kokia grsm kyla ir kuo ji pasireikia. Jei is praymas tenkinamas,
tada privaloma pareikti iekin per 14 dien. Taip pat tok praym reikia apmokti yminiu mokesiu 50%
yminio mokesio, kuris bus mokamas u iekin. Tai nustatyta, kad nebt piktnaudiaujama ir nebt be
reikalo pakenkta atsakovui.
Teismas tiek vienu, tiek kitu atveju praym dl laikinj apsaugos priemoni tenkina, jei nusprendia, kad praymai yra
motyvuoti ir netaikius laikinj apsaugos priemoni teismo sprendimas nebus vykdomas arba labai dl pasunks.
Teismas ne visada tenkina tokius praymus, pavyzdiui, kai atsakovas yra valstyb, nes valstybei, tarkime, 100 000 Lt yra
menka vert (3k-3-589/06).
Laikinosios apsaugos priemons ivardytos CPK 145 str., taiau sraas yra nebaigtinis, nes jas gali nustatyti ir kiti
statymai (pvz. CK 3.65 str., Autori teisi ir gretutini teisi apsaugos st.). Pagal teism praktik, teismas negali taikyti
toki laikinj apsaugos priemoni, kurios nenurodytos nei CPK, nei kituose statymuose. Pagal V. Mikeln, statyme
nemanoma nustatyti vis laikinj apsaugos priemoni, todl turt bti leidiama taikyti ir statyme nenurodytas.
Laikinosios apsaugos priemons gali bti taikomos jas kombinuojant, tai priklauso nuo iekinio dalyko, ries ir pan.
Teisminiuose ginuose daniausia laikinoji apsaugos priemon yra turto aretas. Klausim dl laikinj apsaugos
priemoni skyrimo teismas sprendia raytinio proceso tvarka, apie tai galima sprsti nepraneus atsakovui.
CPK 148 str. nustatytas 3 d. terminas nuo praymo gavimo dienos. Jei praymas tenkinamas, toliau nutartis skubiai
vykdoma antstolio. Jei atsakovas paeidinja vykdym, teismas gali skirti sankcij ar taikyti kit laikinosios apsaugos
priemon. Skundo padavimas nestabdo nutarties vykdymo.
Perirjus byl apeliacine tvarka, iose bylose negalima kasacija. Tai paaikinama tuo, kad bylos nagrinjimas bt
pernelyg vilkinamas.
Atsakovas gali ivengti turto areto (laikinosios apsaugos priemons, jei pasilo adekvat utikrinimo bd, pvz. teismo
depozito sskait pervesti pinig sum, lygi iekinio sumai). Teismas gali reikalauti, kad iekovas pateikt galim
atsakovo nuostoli utikrinim. Jei teismas pareigoja iekov, o jis to nepadaro, teismas turi taikyti laikinosios apsaugos
priemoni panaikinim.
Laikinosios apsaugos priemons galioja iki teismo sprendimo primimo. Po to j likimas priklauso nuo to, koks yra
sprendimas:
Jei iekinys patenkinamas, laikinosios apsaugos priemons galioja toliau ir transformuojasi vykdymo
utikrinimo priemones.
Jei iekinys atmetamas, laikinosios apsaugos priemons galioja iki teismo sprendimo siteisjimo. Tokiu atveju
atsakovas turi teis nuostoli atlyginim (iekovo atsakomyb be kalts). Po ios nutarties prayti taikyti
laikinsias apsaugos priemones yra sudtinga.
Laikinosios apsaugos priemones iekovo praymu taiko teismas, taiau danai jos taikomos automatikai, neiaikinant,
ar tas praymas pagrstas. Laikinosios apsaugos priemons neretai naudojamos prie konkurentus.
Civilinio proceso teis



rodinjimas ir rodymai
rodinjimo civiliniame procese samprata
Teisjas turi sitikinti, ar buvo tie faktai, kuriuos nurodo alys. Reikia rekonstruoti praeities vykius ir tik isiaikinu
vyko, bus galima taikyti teiss normas ir priimti sprendimus. Taigi civilinis procesas lygus:
rodymai susij su faktais, nes:
Teisjas nedalyvavo vykyje.
alys t pat fakt vertina skirtingai.
rodinjimas ne tik fakt nurodymas, bet ir rodym pateikimas teismui bei j vertinimas.
Bylos dalykas faktin pus. Iimtis kai reikia taikyti u
teiss taikymas irgi fakto klausimas (kokiais altiniais naudotis ir pan.). Bet visada tai priskiriama teismo kompetencijai.
rodinjimas logikos sritis (ji pateikia mstymo
rodinjimo civiliniame procese ir mokslinio rodinjimo skirtumai:
Civilinio proceso rodinjimo objektas
rodinjimas moksle vykdomas argument pagalba, civiliniame procese rodinjama rodinjimo priemoni
pagalba.
rodymai:
1) Daiktiniai (pvz. sudauytas automobilis);
2) Raytiniai (kredito pakvitavimas);
3) Liudytoj parodymai;
4) inovo (eksperto) ivada;
rodinjimo priemones nurodo CPK. Jis gali riboti tam tikr rodinjimo priemoni naudojim (pvz. negalima naudotis
liudytoj parodymais, kai nesilaikoma privalomos raytins sandorio formos).
Negalima pamirti, jog rodinjimas ne tik teisinis dalykas, bet ir log
materialinis teisinis institutas. ia CPT ir materialin teis susijusios, pvz. u rodinjimo dalyk
rodinjimo etapai
Tai kryptinga, nuosekliai vykdoma veikla, susidedanti i
1) Fakt nurodymas. Atliekamas civilins bylos iklimo stadijoje (iekinio pagrindas). Atsakovo atsiliepime iekin
taip pat bus nurodyti tam tikri faktai (kaip ir dublike bei triplike). Taigi baigus ruotis bylai jau bus inoma tam
tikra fakt visuma.
2) rodym nurodymas (pagrindia faktus).
3) rodym pateikimas (jie pateikiami pridti prie bylos)
procesiniais dokumentais, kuriuose tie rodymai minimi. Taiau alys ne visada turi galimy
pateikti teismui (rodym rinkimo, ireikalavimo problema).
Faktas
Civilinio proceso teis Valentino Mikelno paskaitos 08/09 m. Jovita Valatkait
Teisjas turi sitikinti, ar buvo tie faktai, kuriuos nurodo alys. Reikia rekonstruoti praeities vykius ir tik isiaikinu
vyko, bus galima taikyti teiss normas ir priimti sprendimus. Taigi civilinis procesas lygus:

ne tik fakt nurodymas, bet ir rodym pateikimas teismui bei j vertinimas.
kai reikia taikyti usienio teis. Bendra taisykl teisjas ino teis. Tokiu atveju
teiss taikymas irgi fakto klausimas (kokiais altiniais naudotis ir pan.). Bet visada tai priskiriama teismo kompetencijai.
logikos sritis (ji pateikia mstymo standartus, dsnius).
rodinjimo civiliniame procese ir mokslinio rodinjimo skirtumai:
Civilinio proceso rodinjimo objektas faktins aplinkybs (praeityje vyk reals tikrovs vykiai).
rodinjimas moksle vykdomas argument pagalba, civiliniame procese rodinjama rodinjimo priemoni
Daiktiniai (pvz. sudauytas automobilis);
o priemones nurodo CPK. Jis gali riboti tam tikr rodinjimo priemoni naudojim (pvz. negalima naudotis
liudytoj parodymais, kai nesilaikoma privalomos raytins sandorio formos).
ne tik teisinis dalykas, bet ir loginis procesas. rodinjimas yra ne tik CPT, bet ir
materialinis teisinis institutas. ia CPT ir materialin teis susijusios, pvz. u rodinjimo dalyk atsako materialin teis.
Tai kryptinga, nuosekliai vykdoma veikla, susidedanti i tam tikr etap:
Fakt nurodymas. Atliekamas civilins bylos iklimo stadijoje (iekinio pagrindas). Atsakovo atsiliepime iekin
taip pat bus nurodyti tam tikri faktai (kaip ir dublike bei triplike). Taigi baigus ruotis bylai jau bus inoma tam
rodym nurodymas (pagrindia faktus).
rodym pateikimas (jie pateikiami pridti prie bylos). Bendra taisykl rodymai turi bti pateikti kartu su
procesiniais dokumentais, kuriuose tie rodymai minimi. Taiau alys ne visada turi galimy
pateikti teismui (rodym rinkimo, ireikalavimo problema).
Teis
Teismo
sprendimas
28
Teisjas turi sitikinti, ar buvo tie faktai, kuriuos nurodo alys. Reikia rekonstruoti praeities vykius ir tik isiaikinus, kas

teisjas ino teis. Tokiu atveju
teiss taikymas irgi fakto klausimas (kokiais altiniais naudotis ir pan.). Bet visada tai priskiriama teismo kompetencijai.
aplinkybs (praeityje vyk reals tikrovs vykiai).
rodinjimas moksle vykdomas argument pagalba, civiliniame procese rodinjama rodinjimo priemoni
o priemones nurodo CPK. Jis gali riboti tam tikr rodinjimo priemoni naudojim (pvz. negalima naudotis
inis procesas. rodinjimas yra ne tik CPT, bet ir
atsako materialin teis.
Fakt nurodymas. Atliekamas civilins bylos iklimo stadijoje (iekinio pagrindas). Atsakovo atsiliepime iekin
taip pat bus nurodyti tam tikri faktai (kaip ir dublike bei triplike). Taigi baigus ruotis bylai jau bus inoma tam
rodymai turi bti pateikti kartu su
procesiniais dokumentais, kuriuose tie rodymai minimi. Taiau alys ne visada turi galimyb i karto rodymus
Teismo
sprendimas
Civilinio proceso teis Valentino Mikelno paskaitos 08/09 m. Jovita Valatkait


29


4) rodym rinkimas (praymas, kad teismas padt ireikalauti rodymus, gali bti atliekama vietos apira). Gali
bti pasitelkiami specialistai, ekspertai. Turi bti atliekama ruoiantis nagrinti byl (apibriama, kokie faktai
turi bti rodomi ir surenkama mediaga).
5) rodym tyrimas. Vadovaujantis betarpikumo, tiesioginio dalyvavimo principais, teismas rodymus itiria
(raytiniai rodymai perskaitomi, daiktai apirimi, ekspert ivada perskaitomi, apklausiami liudytojai ir pan.).
Svarbu, jog asmenikai byloje dalyvaujantys asmenys galt susipainti su rodymais. Eiga fiksuojama teismo
posdio protokole, iimtis kai byla nagrinjama raytinio posdio tvarka.
6) rodym vertinimas. rodomosios galios nustatymas, jo, kaip rodymo kvalifikavimas.
Teismas turi aptarti visus rodymus, turi argumentuoti kodl remiasi vienais ar kitais rodymais. rodymus vertina ne tik
teismas, bet ir alys (savo vertinimus pateikia teismini gin stadijoje). Galutin ir privalom vertinim patiria teismas
sprendimo motyvuojamojoje dalyje.
rodinjimo procesas didija dalinio vyksta pirmojoje instancijoje. Apeliacinje instancijoje tai taip pat vyksta, bet
maesne apimtimi. O jei apeliacinje instancijoje skundas skundiamas dl teiss taikymo klausimas, tai nebus
rodinjimo proceso.
rodym pakankamumo problema sprendiama pagal tiktinumo princip (jei labiau tiktina, kad tas faktas buvo, nei
kad nebuvo). Pusiausvyros principas negali bti taikomas vienodai visose bylose. Reikia atsivelgti tai, koks ginas
nagrinjamas (darbo, eimos, pripainimo neveiksniu ir pan.). tokiose bylose rodytinumo standartas artja prie
standarto baudiamosiose bylose.
rodinjimo pareiga ir jos paskirstymas alims
rodinjimo procesas prasideda nuo fakt rodymo, be to, reikia pateikti rodymus, kad tie faktai egzistavo. alys turi
pareig rodinti, t.y. nurodyti faktus ir pateikti juos grindianius rodymus. Kyla klausimas, kokius faktus turi rodyti
iekovas ir kokius atsakovas. CPK nurodyta, kad alys turi rodyti faktus, kuriuos nurod savo iekinyje/atsikirtime. Taiau
kyla klausimas, ar tas asmuo, kuris nurod t fakt, tikrai turi j rodyti. Materialin teis teigia, kad rodinjimo pareiga,
kad jo neteisti veiksmai nra atlikti, tenka atsakovui. Tokios iimtys nustatytos siekiant:
1) tvirtinti pusiausvyr tarp ali ir lygi procesin padt.
2) Palengvinti pat rodinjimo proces.
Aplinkybs, kuri alis neturi rodinti yra vadinamos nerodintinomis aplinkybmis. ios aplinkybs yra:
Teisins prezumpcijos. J paskirtis yra palengvinti alims rodinjimo pareigos vykdym ir utikrinti tam tikr
pusiausvyr tarp ali. Prezumpcija palengvina vienos alies padt, taiau pasunkina kitos. Prezumpcijos yra
skirstomos nuginijamas ir nenuginijamas. Danai alis, kuriai ta prezumpcija nra naudinga, bando j
nuginyti. Tuomet yra pirmosios alies pareiga rodyti, kad tas faktas tikrai egzistavo. Nenuginijam
prezumpcij yra nedaug: kai neralinga nustatyti, kuris asmuo mir anksiau, laikoma, kad asmenys mir tuo
paiu metu; jei negalima nustatyti, vaikas gim gyvas ar ne, laikoma, kad jis gim gyvas. Svarbu sitikinti, ar tam
tikri faktai yra teisins prezumpcijos, nes tokiu atveju nebus ivaistyta laiko ir energijos rodinjant tai, ko
nereikia rodyti ir atvirkiai.
Prejudiciniai faktai. Prejudiciniais faktais laikomi tokie, kurie jau laikomi nustatyti siteisjusiu teismo sprendimu
ar nuosprendiu nagrinjant kit byl. Jie priskiriami prie aplinkybi, kuri nereikia nagrinti, nes teismo
sprendimai gyja res iudicata gali. siteisjus sprendimui, alys nebegali teisme pareikti t pai reikalavim ar
ginyti nustatytus faktus. Prejudicin gali turi tik tie teismo sprendimai, kurie yra siteisj. Tik teismo
sprendimai ir nuosprendiai turi prejudicin gali, jos neturi kiti dokumentai (pvz. prokuroro nutarimai). Visais
atvejais reikia atsivelgti tai, kokia buvo nagrinta byla ir kokie klausimai toje byloje buvo sprendiami.
Baudiamojoje byloje sprendiami klausimai, susij su baudiamosios teiss norm taikymu, iskyrus atvejus, kai
baudiamojoje byloje nagrinjama civilin byla. Jei teismas baudiamojoje byloje pasisako dl civilinio iekinio
isprendimo, tai i esms laikoma prejudiciniu faktu ir teismas, kuris turt nagrinti civilin byl gali atmesti
iekin (3k-3-238//07). Taiau, anot LAT, prejudiciniu faktu negalima laikyti sprendimo, kuris priimtas paeidiant
kompetencij. Nuosprendis turi ribot gali civiliniame procese svarbu tik tai, ar asmuo padar veik, kuria yra
kaltinamas, ir ar t veik padar btent tas asmuo, kuris yra ja kaltinamas.
Civilinio proceso teis Valentino Mikelno paskaitos 08/09 m. Jovita Valatkait


30


Prieingos alies nustatyti faktai. i iimtis nustatyta dl paprastos prieasties jei viena alis teigia, kad buvo
faktas, o kita sutinka, nra gino tarp j. Kadangi nra gino, faktas neturi bti rodinjimas. Fakt pripainimas
yra dvejopas, pagal tai, kuriuo metu faktai yra pripastami. Skiriamas teisminis ir neteisminis pripainimas:
teisminis, kai kita alis pripasta fakt jau prasidjus teismo posdiui ir jis turi bti fiksuojamas posdio
protokole, gali bti pripastama ratu nagrinjant procesin dokument; neteisminis kai alis pripasta fakt
dar neprasidjus teismo procesui, taiau tokiu atveju reiks pateikti rodymus (3k-3-378/06). Jei faktas buvo
pripaintas, negalima keisti savo pozicijos. Tokiu atveju pozicija gali bti keiiama tik tada, jei pateikiama
rodym, kad pirminis fakto pripainimas buvo igautas jga. Skiriamas kvalifikuotas fakt pripainimas ir
nekvalifikuotas fakt pripainimas. Kvalifikuotas pripainimas, kai pripastamas faktas, taiau daroma ilyga dl
detali (pvz. teigiama, kad skola egzistuoja, taiau ne 10 000 Lt, kaip teigia iekovas, o tik 8 000 Lt).
Visiems inomos aplinkybs. i ilyga grindiama racionalumu bt kvaila rodinti faktus, apie kuriuos visi
ino. Tai faktai, kuriuos ino absoliuti dauguma moni dl gyvenimikos patirties, juos ino ne tik bylos alys,
bet ir teismas. Taiau tokiu atveju teismas turi paskelbti, kad faktas yra visiems inomas. Gali bti pripastamas
visuotinai inomu ir tokiu atveju, jei j ino tam tikroje valstybs dalyje ar vietovje inomas faktas. Visiems
inomu faktu negali pripainti tokio fakto, kuris inomas tik teisjui ar vienai aliai.
rodym civiliniame procese samprata
CPK pateikia rodym samprat rodymai civilinje byloje yra bet kokie faktiniai duomenys, kuriais remdamasis teismas
statym nustatyta tvarka konstatuoja, kad yra aplinkybi, pagrindiani ali reikalavimus bei atsikirtimus, ir kitoki
aplinkybi, turini reikms bylai teisingai isprsti, arba kad j nra.
rodymams bdingi tokie bruoai:
rodymas civiliniame procese yra informacija.
i informacija turi bti gauta, itirta ir vertinta statym nustatyta tvarka, ne bet koki informacij galima laikyti
rodymu. Pvz. net ir svarbs liudytojo parodymai nebus laikomi rodymais, jei jie bus gauti paeidiant nustatyt
tvark.
Turi bti ryys tarp informacijos turinio ir rodinjimo dalyko konkreioje byloje. Tai vadinama rodym ssajumo
taisykle, j turi taikyti teismas nuo pat civilins bylos iklimo.
rodymais yra tik tokia informacija, kuri yra gauta i statymo leidiam altini, vadinam rodinjimo
priemonmis. CPK 177 str. yra nurodyta kokiomis priemonmis galima rodinti:
ali ir treij asmen paaikinimai.
Liudytoj parodymai asmen, neturini intereso byloje, paaikinimai apie bylos aplinkybes.
Raytiniai rodymai rato pagalba ufiksuota informacija.
Daiktiniai rodymai materialaus pasaulio objektai, kuriuos apirjus galima gauti informacijos apie bylai
svarbias aplinkybes.
Eksperto ivada tam tikros srities profesionalo ivada. Ekspertiz negali bti skiriama teiss klausimais,
iskyrus, kai taikoma usienio teis.
Nuotraukos, vaizdo ir garso raai, padaryti nepaeidiant statym. Pvz. negalima remtis tokia informacija,
kuri buvo surinkta paeidiant Operatyvins veiklos st.; jei buvo paeistos asmens teiss.
rodym leistinumo taisykl tik tokia informacija laikoma rodymu, kuri gauta i statymo nustatym rodinjimo
altini. Taiau rodymais nebus laikoma informacija, jei statymas draudia gauti informacij i tam tikr altini (3k-3-
40/06; 3k-3-421/06). Pvz. kai materialin teis nurodo, kad liudytoj parodymais negali bti remiamasi (dl sandori
sudarymo formos nesilaikymo). Atskirais atvejais gali b8ti leistinos visos 5rodin4jimo priemons, taiau tam tikros
rodinjimo priemons yra btinos. Pvz. bylos dl asmens pripainimo neveiksniu, kuriose turi bti teismo psichiatrin
ekspertiz. Jei asmuo bus pripaintas neveiksniu be ekspertizs, asmuo nebus pripaintas neveiksniu.
Civilins bylos iklimas
Kreipimosi teism tvarka
Civilinio proceso teis Valentino Mikelno paskaitos 08/09 m. Jovita Valatkait


31


Dispozityvumo principas teigia, kad teismas niekada nepradeda bylos pats. Iekinio teisenoje byl inicijuoja pareikjas,
o iimtiniais atvejais prokuroras ar kitos institucijos. Yra iimtis i taisykls pripainus asmen neveiksniu ar ribotai
veiksniu, teismas savo iniciatyva turi pradti svarstyti globos ar rpybos klausim. Taiau tai paaikinama tuo, kad
prieingu atveju, tas asmuo likt u statym rib. Iekinys teikiamas suraant pareikim, jo forma priklauso nuo
konkreios bylos. Ypatingos teisenos tvarka byla inicijuojama paduodant pareikim arba skund. Bet kokiu atveju
teism reikia kreiptis ratu, odinis pareikimas neturs jokios teisins galios. Ratu reikia kreiptis todl, kad iuo metu
absoliuti dauguma gyventoj yra ratingi.
CPK nustato tik turinio reikalavimus, jis nenustato joki formali reikalavim, iskyrus atvejus, kai reikia iduoti teismo
sakym. Teisingumo ministerija yra patvirtinusi pareikimo formas ir iuo atveju reikia laikytis ne tik turinio, bet ir
formos reikalavim. Suraant iekinio pareikim reikia laikytis statym nustatyt reikalavim i dokument turiniui.
Paduodant iekinio pareikim teismui be bendr reikalavim privalu nurodyti duomenis, ivardytus 135 str., kitose
bylose gali bti nustatyti papildomi reikalavimai pareikimo turiniui.
Iekinio pareikimo teisin reikm yra ta, kad is dokumentas yra procesin priemon procesui pradti. Antra, io
procesinio dokumento reikm yra tokia, kad juo apibriamas iekinio dalykas, t. y. kokia bus byla ir kaip ji bus
nagrinjama. Taip pat i karto nustatoma juridini fakt visuma, kurie turs bti nagrinjami. Pareikimas tarnauja kaip
informacijos perteikimo priemon. Tinkamai surayti pareikimus btina ne tik tam, kad tinkamai ikeltume byl, bet ir
kad apibrtume iekinio dalyk. Raant pareikimus ir sprendiant, kreiptis teism ar ne, riekia pasverti visus u ir
prie. Nes teiss kreiptis teism praktinis gyvendinimas yra sudtingas, brangiai kainuojantis. U aikiai nepagrst
iekinio pareikim atsakovas gali pareikalauti atlyginti nuotolius. Reikia vertinti finansines galimybes, nes tai brangiai
kainuoja, taip pat reikia atsivelgti laiko aspekt, nes bylos teismuose nagrinjamos ilgai. Turi bti vertinta visuomens
reakcij, ypa jei ginas yra kakuo domus visuomenei. Yra kit bd ginui isprsti: derybos, arbitraas ir pan.
Iekinys gali bti pateiktas dviem bdais:
Teismo ratinje, kurioje reikia paprayti paymti, kada yra gautas iekinys. Tai svarbu tam, kad kilus ginui,
kada kreiptasi, bt galima tai rodyti.
Sisti patu, geriausia sisti registruotu patu, nes taip sumaja siuntos praradimo galimyb, be to pate
teikiamas kvitas, kuris patvirtina, kada isistas dokumentas teismui.
Teisjo veiksmai gavus iekinio pareikim arba skund
Visi iekovo pareikimai patenka teismo ratin. Nuo gavimo dienos pradedamas skaiiuoti gavimo terminas,
nustatytas teismui, kuris turi isprsti pareikimo primimo klausim (per 10 d. nuo pareikimo primimo dienos). Jei
iekinyje praoma taikyti laikinsias apsaugos priemones, primimo klausim reikia isprsti nedelsiant, ne vliau kaip
per 3 d. CPK nereglamentuoja, kokiu bdu konkreti byla patenka konkreiam teisjui. Tai nustato pats teismas. Taikomas
alfabetinis principas (pirmas iekinys tais metais patenka pirmam teisjui pagal sra, antras antram ir pan.),
teismuose, kur daugiau teisj arba jie specializuojasi tam tikrose bylose, jiems perduodama byla, kuri atitinka t
specializacij.
Teisjas, gavs pareikim, per 10 d. arba per 3 d. turi isprsti iekinio pareikimo klausim.
1) Pirmiausia reikia patikrinti, ar yra visos teiss pateikti iekin prielaidos. Reikia pradti nuo prielaid analizs, nes
tuo atveju, jei vienos i j nra, reikia atsisakyti priimti iekin.
2) Antras ingsnis yra patikrinti, ar iekovas tinkamai realizavo teis pateikti iekin. Jei nustatoma, kad kai kuri
slyg nesilaikyta, jis gali atsisakyti priimti pareikim. Tokiu atveju teisjas gali perduoti byl kitam teismui (jei
jis paduotas ne tam) arba nustatyti iekinio trkumus ir priimti nutart, kuria skirti laiko trkumams itaisyti (ne
maiau kai 7 d.). Daniausiai pasitaikantys trkumai: nenurodyti ali adresai, nra pried, nepateikta tiek
kopij, kiek yra byloje dalyvaujani asmen, nesumoktas yminis mokestis ir pan. Jei prielaid ir slyg
laikytasi, teisjas turi priimti pareikim. Tai procesinis teisjo veiksmas, kuris forminamas specialiu procesiniu
dokumentu rezoliucija, t. y. teisjas ranka urao: priimti, pasirao ir nurodo dat.
Pareikimo primimo klausimas gali pasibaigti trejopai:
Civilinio proceso teis Valentino Mikelno paskaitos 08/09 m. Jovita Valatkait


32


Teisjo rezoliucija, tai reikia, kad civilin byla yra ikelta. Civilins bylos iklimo data bus rezoliucijos data.
Rezoliucija nra skundiama.
Teisjas priima nutart, kuria atsisako priimti pareikim. Atsisakyti galima tik statymo nustatytais pagrindais
(137 str.), pagrind sraas yra isamus. Kartais teismai nurodo pagrind, kurie nra pagrindai atsisakyti priimti
pareikim (praleistas senaties terminas, nesumoktas yminis mokestis ir pan.). Nepriimdamas pareikimo
teisjas turi surayti nutart, kuri gali bti skundiama atskiruoju skundu per 7 d.
Atvejai, kai teisjas nustato, kad nra tam tikr normali reikalavim (netinkamai surayta pareikimas,
nepridti priedai, nesumoktas yminis mokestis ar netinkamais sumoktas yminis mokestis, kito asmens vardu
pareikim paduoda atstovas, taiau neprideda prie pareikimo atstovavimo fakt patvirtinanio dokumento).
iuo atveju svarbu, kad teisjas toki nutart gali priimti tik tada, jei nra tinkamo teiss realizavimo slyg.
Tokiu atveju turi bti priimama nutartis iekinio trkumams paalinti. Nutartyje reikia nurodyti kokie yra
trkumai bei nustatyti termin, per kur turi bti paalinti tie trkumai. Teisjas i karto turi ianalizuoti vis
pareikim ir nustatyti visus trkumus, kad netekt priimti tokios nutarties dar kart. Tokios nutarties negalima
sksti. Jei trkumai nebus itaisyti, teisjas turi priimti nutart dl pareikimo grinimo iekovui ir pareikimas
laikomas nepaduotu. Toki nutart galima sksti apeliacine tvarka.
Civilins bylos iklimo teisiniai padariniai
Byla laikoma ikelta, kai priimama rezoliucija. Daugelyje valstybi bylos iklimo diena laikoma, kai atsakovas gauna
pareikim su iekinio pareikimo kopija. ES reglamentas Briuselis 1 taip pat nustato toki tvark. Kai civilin byla ikelta,
kyla tokie padariniai:
Materialiniai teisiniai padariniai:
Pagal CK 1.130 str. nutrksta iekinio senaties terminas.
Periodiniai mokjimai yra mokami nuo bylos pareikimo dienos (6.37 str.)
CPK 95 str. nustato, kad gali bti atlyginami nuostoliai, jei atsakovas rodo, kad buvo piktnaudiauta
teise kreiptis teism.
Procesiniai teisiniai padariniai.
Nuo iekinio iklimo dienos pradeda veikti lis pendens taisykl, kuri reikia, kad bylinjimasis prasidjo,
teis kreiptis teism realizuota, isemta, jos negalima dar kart gyvendinti. i taisykl taikoma tiek LR,
tiek u jos rib. i taisykls turi ir atvirktin efekt jei vienas teismas priima pareikim, kiti teismai turi
pripainti to teismo jurisdikcij ir atsisakyti priimti kit tok pat iekin. Tokios taisykls nustatytos ir ES
teisje bei dvialse sutartyse.
Pradedami skaiiuoti procesiniai terminai tam tikriems veiksmams atlikti.
Iklus byl teismui atsiranda informavimo pareiga. Jei yra ikelta byla dl daikto teisinio statuso ar
teisi j, teismas ne vliau kaip kit dien teisjas turi informuoti registr apie civilins bylos iklim.
Tai reikia, kad potencialus pirkjas ar nuomininkas suvoks, kad yra rizika. Jei nebt tokios taisykls,
civilinje apyvartoje enkliai padidt rizika. Todl svarbu, kad teismai neumirt ios pareigos.
Inyksta galimyb pasirinkti teism, kai iekovas gali rinktis i keli teism, kuriuos jis gali kreiptis.
Pasirengimas civilini byl nagrinjimui teisme
Pasirengimo civilins bylos nagrinjimui reikm ir bdai
Teism negali prims pareikim ikart nagrinti bylos. Teisjs, gavs pareikim ino tik vienos alies pozicij, net jei
yra ypatingoji teisena. Galiojant rungimosi principui reikia sudaryti galimyb atsakovui pareikti savo pozicij. Bankroto
byla yra vienintel iimtis, kai galima sksti jos iklim. Todl skiriama antra stadija pasirengimas civilini byl
nagrinjimui. Ir teismas, ir byloje dalyvaujantys asmenys, turi siekti, kad byla bt inagrinta vieno teismo posdio
metu. Jei tinkamai pasiruoiama nagrinjimui, ji bus inagrinta per vien posd, prieingu atveju, posdi bus labai
daug.

Klausimai, sprendiami bylos pasirengimo stadijoje:
Civilinio proceso teis Valentino Mikelno paskaitos 08/09 m. Jovita Valatkait


33


Reikia isiaikinti byloje dalyvaujanius asmenis. Ar nagrinjant byl j nereiks traukti tam tikros valstybinio
valdymo institucijos ir ar nra teiss akto, kuris sakyt, kad byloje turi dalyvauti viena ar kita institucija,
netraukus tos alies byla ustrigs, be to, apeliacinje instancijoje negalima traukti nauj asmen, kurie turi
dalyvauti byloje, sprendimas bt naikinamas ir byla perduodama nagrinti i naujo.
rodinjimo dalyko nustatymas. Tiek teisjas, tiek alys turi galutinai isiaikinti, kokiais faktais alys remiasi, dl
koki sutaria ir dl koki fakt alys nesutaria. CK remiasi principu, kad visos aplinkybs, kuriomis alys remiasi,
turi bti inomos kitai aliai. Teismas turi atsisakyti priimti faktus ar rodymus, jei jie nebuvo atskleisti
pasiruoimo stadijoje. Iimtiniu atveju galima pateikti naujus argumentus, jei to argumento nebuvo galima
pateikti anksiau. Todl svarbu suformuluoti iekinio faktin pagrind ir savo pozicij.
rodym surinkimas. Galutinai nustaius, kokie faktai turs bti nagrinjami, pasirengimo stadijoje alys turi
suneti visus rodymus. Jei alys ar byloje dalyvaujantys asmenys negali gauti t rodym, turi kreiptis teism
pagalbos. Tai tiek raytiniai rodymai, tiek praymai dl liudytoj, turi bti isprendiamas klausimas ar reiks
vietos apiros, teismo ekspertizs ir pan. ia teismas turi bti aktyvus, ypa bylose, kurios yra nedispozityvios.
Ypa svarbu apsisprsti dl ekspertizs, nes ekspertizs atlikimas utrunka ilgai ir byl netgi gali tekti sustabdyti.
Jei byloje dalyvaujanios alys nepateikia rodym pasirengimo stadijoje, teismas gali atsisakyti priimti tuos
rodymus, nebent ties rodymai negaljo bti gauti anksiau.
Utikrinimas, kad visiems byloje dalyvaujantiems asmenims bt tinkamai praneta apie posdio viet ir laik.
Pasirengimo strategija priklauso nuo pasirengimo ir bylos kategorijos. Bus atliekami skirtingi veiksmai.
Kaip ruoiamasi bylos nagrinjimui. CPK numato du bdus raytin ir odin iuos klausimus galima sprsti ruoiant
procesinius dokumentus arba skiriant parengiamj posd. Kokiu bdu ruotis nagrinjimui nustato teisjas gavs
atsiliepim iekin. Kok bd pasirinkti priklauso nuo ali pozicijos ir nuo to, ar alys veda byl per advokatus, ar ne.
Ratu turi bti ruoiamasi bylos nagrinjimui kai alis atstovauja advokatai ir kai teisjas nemano galimybs, kad alys
gali sudaryti sutart. odiu turi bti rengiamasi bylos nagrinjimui kai statymas liepia imtis priemoni ali sutaikymui,
kai yra galimyb, kad alys susitaikys. Taiau ie kriterijai nra imperatyvs, gali bti, kad tikslingiau ruotis bylos
nagrinjimui odiu net jei abi alys atstovaujamos advokat, nes raytinis pasirengimo bdas utrunka daug ilgiau.
Kartais ie abu bdai yra derinami.
Ratu rengiamasi bylos nagrinjimui alims ir kitiems byloje dalyvaujantiems asmenims parengiant parengiamuosius
dokumentus. Procesinis dokumentas, kuriuo iekovas paruoia atsikirtim dl atsakovo atsiliepimo vadinamas dubliku.
Teisjas gavs atsiliepim per turi nusisti j iekovui ir is per 14 d. turi parayti publik. is siuniamas atsakovui, kuris
per 14 d. turi surayti triplik. Paprastai alims neutenka laiko parayti iuos dokumentus, todl jos prao teismo
pratsti termin. Ruoiantis bylos nagrinjimui i dokument turt utekti, bet jei teisjas mano, kad kakurie
klausimai nra aiks, jis gali pareikalauti dar kart apsikeisti paruoiamaisiais dokumentais. ie dokumentai nra
vardijami specialiais terminais (atsakymas triplik).
Pasirengim odiu reikia, kad paskiriamas teismo posdis, kuris nra skirtas bylos nagrinjimui i esms, taiau skirstas
pasiruoimui. Parengiamasis posdis turi vykti ne vliau kaip per 30 d. Paprastai turt pakakti vieno posdio. Deja,
praktikoje yra daug atvej, kai pasirengimas susideda i keli posdi. Pvz. viena i ali neatvyksta, teisjas skyr per
maai laiko. Perengiamojo posdio metu aikinamasi, kokie yra atsakymai keturis blokus klausim. Jei per
pasirengiamj posd viskas isiaikinama, galima pereiti prie bylos nagrinjimo i esms. Viena i prieasi, kodl
parengiamajam posdiui rengiamasi odiu, nes teismo pareiga susitaikyti. iuo atveju teisjas turi veikti aktyviai ir
iaikinti taikaus gino sprendimo privalumus ir silyti vairius gin sprendimo variantus.
Kada baigiasi pasirengimas bylos nagrinjimui sprendia teismas, teisjas tai formina skirdamas speciali nutart, kurioje
turi vardyti rezultatus: pagrindinius argumentus, rodymus, kurie bus tiriami, dl ko alys nesutaria, teismo posdio
viet bei laik ir kviestin posd asmen sra. i nutartis ufiksuoja, kas yra bylos nagrinjimo dalykas bei kokia yra
argumentai, kad bt aiku, ar alis naudojosi tuo argumentu parengiamajame posdyje. Data turi bti skiriama taip,
kad abi alys galt atvykti posd. Iimtiniais atvejais gali bti skiriamas ivaiuojamasis posdis, taiau iais laikais tai
nenaudojama.
Jei teisjas skiria nutart, tai reikia, kad baigsi antroji proceso stadija ir prasideda treioji stadija teisminis
nagrinjimas. CPK nenumato, per kiek laiko teisjas turi pasirengti posdiui, tai turi bti padaryta per proting laiko
tarp.
Civilinio proceso teis Valentino Mikelno paskaitos 08/09 m. Jovita Valatkait


34


Teisminis nagrinjimas
Teisminio nagrinjimo samprata ir reikm
Tai treia proceso stadija, kurios metu yra tiriami byloje surinkti rodymai, iklausoma ali, kit byloje dalyvaujani
asmen pozicija ir yra priimamas sprendimas ar nutartis, kuriais baigiama civilin byla. i stadija laikoma pagrindine, nes
joje pasireikia CPT principai (odikumas, vieumas , nepertraukiamumo ir pan.). Teisminio nagrinjimo stadija ir yra
skirta inagrinti mediag, rodymus, nustatyti procesines normas, kurios bus taikomos, priimti sprendim arba
nutraukti byl, palikti j nenagrint. Teisminio nagrinjimo formas yra teismo posdis. Taiau teisminis nagrinjimas ir
teismo posdis ne visais atvejais yra tas pats.
Absoliuti dauguma byl yra nagrinjamos odiu, taiau iimtiniais atvejais posdiai gali bti raytiniai. Jie yra neviei,
iais posdiais nagrinjamos tam tikros kategorijos bylos. Pvz. dokumentinis procesas, kur nra liudytoj parodym,
ekspert ivad, ali argumentai patiekiami tik dokumentais. Paios alys gali prayti teismo, kad byla turi bti
nagrinjamos raytinio proceso tvarka, pvz. kai alys susitaiko ir nori patvirtinti taikos sutart.
Teismo posdio sudedamosios dalys
Toks skirstymas prasmingas kai kalbame apie odin proces. Sudedamosios teismo posdio dalys:
Parengiamoji teismo posdio dalis. Teisjas ir alys turi isiaikinti, ar galima nagrinti gyl i esms. Pirmiausia posdis
prasideda nuo, to, kad sekretorius paprao atsistoti dalyvi ir pagerbti teism. Pasakomas bylos numeris, alys, dl ko ta
byla. Teisjas paprao sekretoriaus, kad is pasakyt, kas yra atvyks, surinkt t asmen dokumentus, kad sitikint, jog
tai btent kviestieji asmenys. Teisjas turi paklausti, ar alys nori k nors nualinti, turi praym ir pan. Teisjas turi
iaikinti procesines teises tiems, kurie veda byl ne per advokat. Jei nra kurio nors asmens, teisjas turi sitikinti, kad
tam asmeniui tinkamai praneta apie posd, jei taip, teisjas turi klausti ali, ar galima byl nagrinti be asmens, kurio
nra. Dl praym gali teikti atidti byl, pvz. jei praoma skirti ekspertiz.
Bylos nagrinjimas i esms. i stadija prasideda nuo praneimo apie byl, kur teisjas paskaito svarbiausias bylos vietas
arba trumpai atpasakoja jos turin. Tada suteikiama galimyb alims pasisakyti pirma pasisako iekovas, tada
atsakovas, tada tretieji asmenys. ios kalbos yra angins, trumpos. Tada nustatoma rodym tyrimo tvarka. Jei byloje
yra liudytoj, nusprendiama pradti rodym tyrim nuo liudytoj apklausos. Apklausti liudytojai lieka salje, kad
negalt susiinoti su kitais. Jei skirta ekspertiz, turi pasisakyti ekspertai.
Baigiamosios kalbos. Tai ali ir treij asmen isams pasisakymai, kuriose turi bti pateikta fakt analiz. Po
baigiamj kalb klausiama, ar alys nort pasinaudoti replikos teise. ali pasisakymai neturi bti ribojami, jie gali
pasisakyti tiek laiko, kiek nori, taiau teisjas turi sekti, ar kalbama apie tai, kas susij su byla, ar nenaudoja necenzrini
odi ir pan. Jei taip atsitinka, teisjas turi spti asmen ar nutraukti j ir leisti pasisakyti kitam.
Sprendimo primimas ir paskelbimas. Teisjas, baigs nagrinti byl surao sprendim, kuris susideda i dviej dali.
Jame nurodytas sprendimas, jo apskundimo tvarka. Teisjas perskaito sprendimo rezoliucin dal. Motyvuojamoji ir kt.
dalys gali bti suraomos vliau, per 5 d. Teismas, jei byla labai sudtinga, turi teis atidti sprendimo primim. Tokia
tvarka galiojo iki 2006 m. Dl tokios tvarkos kildavo daug problem, nes motyvuojami dalis nebuvo suraomos per 5 d.
2006 m. KT prim nutarim, kuriame buvo nusprsta, kad tokia tvarka prietarauja Konstitucijai ir iuo metu nebegali
bti taikoma. Reikalaujama, kad teisjas vis sprendim turi priimti i karto. Taigi dabar 269 str. taikomas be ilyg ir
sprendimas beveik visuomet atideda. Taiau tai neisprendia problemos, nes net ir po 14 d., paskelbus sprendim vis
dar nebna surayto sprendimo, kur bt galima sksti. Po io nutarimo kyla problem dl teismo posdio protokolo,
nes formaliai posdis nra pasibaigs, likusi ketvirtoji jo dalis sprendimo paskelbimas. Todl alys gals susipainti su
protokolu tik po sprendimo paskelbimo.
Gali bti, kad posdis vis dali neturi, pvz. jei teisjui skiriamas nualinimas.
Galimas bylos atnaujinimas i esms grimas kuri nors bylos nagrinjimo stadij. Tai gali bti padaroma tada, kai
alys pamini koki nors svarbi rodym ir pan. Antra galimyb grti ankstesn teismo posdio dal yra grimas i
sprendimo primimo dalies bylos nagrinjim i esms. Todl kartais bna taip, kad teisjas paskelbia, kad sprendimas
bus paskelbtas po 14 d., taiau teisjas nusprendia, kad reikia dar k nors isiaikinti, jis skiria dar vien posd.
Civilinio proceso teis Valentino Mikelno paskaitos 08/09 m. Jovita Valatkait


35


Civilins bylos nagrinjimo atidjimas
Nors siekiama, kad byla bt inagrinta per vien posd, taiau neretai j bna daug daugiau. Bylos atidjimas ir yra
situacija, kai nepavykus bylos inagrinti per vien posd ir ji yra paskiriama nagrinti kitame posdyje. Bendrosios
teiss sistemos valstybse, kur byla nagrinjama tol, kol inagrinjama iki galo. Todl ia prasme ms procesas
sutvarkytas netinkamai. Nes tiek teisjai, tiek advokatai turi i naujo gilintis byl, gaiti laik.
Kadangi gali bti vairi prieasi, dl kuri galimas bylos atidjimas, tai palikta teismo diskrecijai ir CPK nra nurodyti
visi atvejai. Teismas daniausiai atideda bylos nagrinjim, kai:
alis neatvyksta teism (246 248 str.), bylos nagrinjimas gali bti atidtas, kai aliai ar kitam asmeniui yra
netinkamai teiktas aukimas. Tokiu reikia aikintis, ar nra alies praym atidti bylos nagrinjim. alys danai
neatvykimu siekia bylos vilkinimo, todl CPK pateikia pavyzdin sra aplinkybi, kurios nelaikomos svarbiomis
prieastimis praleisti posd.
Nra reikming bylai rodym.
Teisjo nualinimas, bylos negalima nagrinti, kol nra isprstas teisjo nualinimo klausimas.
Yra teismo pasilymas susirasti advokat.
Netinkamos alies pakeitimas tinkama, jei teisjas nepakankamai laiko skyr pasiruoimui bylai.
Nauj asmen byloje atsiradimas.
Prieinio iekinio pareikimas, kur galima pareikti tol, kol nra pasibaigs pasirengimas bylai, taiau yra iimi.
Iekinio dalyko ir pagrindo keitimas, kadangi yra iimi, reikia suteikti teis atsakovui pasiruoti gynimuisi.
Atidedant bylos nagrinjim reikia paskelbti motyvus, kodl tai daroma ir paskelbti kito posdio viet ir laik, kur reikia
derinti su alimis ir j atstovais. Tai, kad byla atidedama, nereikia, kad ji aldoma, todl bylos atidjimas nra
skundiamas. Atidjus bylos nagrinjim, visi asmenys turi pasirayti, kad jie ino, kada vyks kita posdis. Praneimai ir
aukimai bus siuniami tik tiems, kurie nra atvyk. Jeigu alys dalyvauja posdyje, liudytojai gali bti apklausiami.
Kitame posdyje byla nagrinjama taip pat, taiau alims sutikus galima tsti posd nuo tos vietos, kur posdis buvo
nutrauktas.
Civilins bylos sustabdymas
Tai procesini veiksm neatlikim neapibrt laiko tarp dl toki prieasi, kuri paalinimas nepriklauso nuo teismo
ir kit asmen valios. Reikia atriboti bylos atidjim ir sustabdym. Kai inome, kad prieastis dl kurios byla negali bti
nagrinjama, gali bti lengvai paalinta, skiriamas atidjimas. Taiau, kai neinome, kada inyks tam tikros aplinkybs,
dl kuri byla negali bti nagrinjama, skiriamas civilins bylos sustabdymas. iuo atveju statymas nustato bylos
sustabdymo pagrindus. Yra baigtinis privalomasis sraas bei pagrindai, kai teismas turi teis sustabdyti byl, bet
neprivalo to padaryti. Teismo galios sustabdyti byl yra ribotesns, nei j atidti. Atidjus bylos nagrinjim, atliekami
vairs procesiniai veiksmai, kuriais siekiama padaryti byl manom nagrinti. Taiau sustabdius byl jokie procesiniai
veiksmai nra atliekami, gali bti sprendiami laikinj apsaugos priemoni ir rodym utikrinimo klausimai.
Sprendimas atidti byl nra skundiamas, taiau nutartis sustabdyti byl gali bti skundiama, nes byla yra i esms
ualdoma. Sksti negalima tada, kai teismas kreipiasi KT, LVAT ar ETT. Nutartis atidti bylos nagrinjim nra
suraoma, tai ufiksuojama protokole. Nutartis sustabdyti byl yra suraoma ir ji turi visas sudtines dalis. Nebaigtinis
sraas sustabdyti byl yra todl, kad kituose teiss aktuose yra nustatyti atvejai, kai stabdomas bylos nagrinjimas (pvz.
CK).
Kai kuriais atvejais privalomas bylos sustabdymas.
Kai mirta fizinis asmuo ar likviduojamas juridinis asmuo, kuris yra bylos alis. Jei alies pakeisti negalima, nra
teisi permimo, byla turi bti nutraukiama, nes nebus alies. Taigi teismui klaidingai nustaius, kad nra teisi
permimo, nukenia mirs fizinis asmuo ar likviduotas juridinis asmuo.
Atvejai, kai alis netenka veiksnumo, privalomai turi bti sustabdoma byla, tol, kol j stos atstovas pagal
statym globjas.
Kai negalima nagrinti bylos, kol nebus inagrinta kita byla, nagrinjama civiline, baudiamja ar administracine
tvarka. Reikia nustatyti, ar yra toks glaudus ryys tarp t byl, kartais tai bna ne taip jau paprasta. Civilins
Civilinio proceso teis Valentino Mikelno paskaitos 08/09 m. Jovita Valatkait


36


bylos sustabdymas gali bti naudingas vienai i ali, todl pasitaiko atvej, kai kita byla pradedama, tam, kad
pirmoji bt sustabdyt. Taiau tai nra pagrindas bylos stabdymui, jei tai civilin byla (3k-3-238/06; 3k-3-
10/07). Taiau baudiamj byl atveju yra kitaip. Gali bti sunku nustatyti ry tarp civilins bylos ir
baudiamosios bylos, nes kai kurie klausimai gali neturti takos civilinje byloje (pvz. kalts klausimas). Stabdyti
byl ar ne reikia nusprsti atsivelgiant bylos pagrindus. Administracinse bylose taip pat sunku nustatyti, ar
yra ryys tarp byl. Reikia vertinti, ar administracinis aktas yra viena i prielaid sandoriui sudaryti.
Atvejai, kai atsakovui yra pareiktas turtinis reikalavimas baudiamojoje byloje ir t pai turtini reikalavim
patenkinimas yra susijs su civilins bylos nagrinjimu. alos atlyginimo klausimai gali bti sprendiami ir
baudiamojoje byloje, taiau tai vyksta retai.
Jei atsakovui, kuriam pareikti turtiniai reikalavimai yra ikeliami bankroto ar turto restruktrizavimo byla. Tuo
atveju civilin byla sustabdoma ir perduodama bankroto byl nagrinjaniam teismui. Nes priklausomai nuo
bylos baigties, sprsis ir bankroto klausimai.
Byla turi bti sustabdyta, jei teismas kreipsi KT su praymu nustatyti, ar byloje taikytinas statymas
neprietarauja konstitucijai, ar vyriausybs nutarimas statymams. Tokiu atveju turi bti sustabdyta byla, kol ji
bus inagrinta KT. Taiau pasitaiko, kai vienas teismas sustabdo byl, o kiti, kuriems reikia taikyti t pai
norm, bylos nestabdo (3k-3-95/07). Kiti teismai taip pat privalo stabdyti byl, nes prieingu atveju, bus
paeistas asmen lygybs prie statym principas.
Bendros kompetencijos teismas nusprendia itirti administracinio akto, kur teks taikyti nagrinjant byl,
teistum. ios bylos labai retos, nes bendrosios kompetencijos teismai labai retai kreipiasi LVAT. Taiau jei jau
kreipiamasi, byla privalo bti stabdoma.
Jei teismas kreipsi ES kompetenting institucij dl ES akto taikymo ir aikinimo. Iskyrus atvejus, kai normas
yra aiki ir nereikalauja aikinimo, kai dl normos jau buvo kreiptasi, kai ta norma visai neturi bti taikoma toje
byloje.
Kiti pagrindai yra fakultatyvs ir teismas pats nusprendia, ar byla turi bti stabdoma. Egzistuoja sraas, taiau jis nra
isamus ir teismas gali tai padaryti tais atvejais, kai jam atrodo reikalinga. Pirmiausia byla turi bti stabdoma, kai paskirta
ekspertiz. Kai byla stabdoma, jokie veiksmai neatliekami, tik sprendiamas klausimas dl laikinj apsaugos priemoni.
Jei reikia atlikti kok nors veiksm, pirmiausia byla turi bti atnaujinta, atliekami reikalingi veiksmai ir vl byla
sustabdoma. Byla nagrinjama toliau, kai inyksta bylos sustabdymo pagrindas. Gali bti, kad inyksta viena pagrindas,
taiau atsiranda kitas. Taiau institut reikia naudoti atsargiai, nes byla sustabdoma neribotam terminui.
Civilins bylos ubaigimas nepriimant sprendimo
Paskutin teismo posdio dalis sprendimo primimas. Tai reikia, kad pateikiamas atsakymas gin. Taiau kartais
bylos inagrinti nemanoma, negalima surasti atsakyto byloje keliam klausim. Todl turi bti nustatyta tvarka, kaip
ubaigti byl nepriimant sprendimo.
Kartais vienos ar kitos civilins bylos teismas negali isprsti, nes:
Esti situacij, kai procesas prasideda neteistai, teisjas padaro klaid bylos iklimo stadijoje, neatidiai
patikrina, ar yra visos teiss kreiptis teism prielaidos ir priima pareikim. Taiau vliau paaikja, kad vienos
ar kitos prielaidos nebuvo. Pvz. teisjas nenustato, kad byla jau buvo nagrinjama teisme ir yra siteisjs teismo
sprendimas dl to paties pagrindo ir tarp t pai ali.
Nepatikrinama, ar yra visos teiss pareikti iekin tinkamo realizavimo slygos. Ir primus pareikim paaikja,
kad tokios teiss nra. Pvz. teisjas nesiaikina, ar pareikimas turi bti apmoktas yminiu mokesiu, bus
priimta nutartis iekovui sumokti, o is tos pareigos nevykdo.
Prieastys atsiranda, kai byla jau ikelta vyksta tam tikros aplinkybs, kurios tolesn bylos narinjim daro
nemanom. Pvz. mirta viena i ali ir nra teisi permimo.
Bylos ubaigimas yra negrtamas procesas, todl yra du bylos ubaigimo atvejai, kai galima pareikti analogik iekin ir
kai ne.
Bylos nutraukimas
Civilinio proceso teis Valentino Mikelno paskaitos 08/09 m. Jovita Valatkait


37


Bylos nutraukimas yra vienas i bd u-baigti byl nepriimant sprendimo. Bylos nutraukimas yra proceso ubaigimas be
teiss iniciuoti toki pat byl. Sraas pagrind, kada galima byl nutraukti yra baigtinis. Bylos nutraukimo pagrindai yra
numatyti CPK. Bylos nutraukimas yra pakankamai danas reikinys. Jei tai padaryta, kad be pagrindo priimtas iekinys,
yra labai negerai, nes vaistomas ali laikas, pinigai bei valstybs los. Bylos nutraukimo pagrindai:
Aplinkybs kurios egzistavo jau bylos primimo metu ir jei bt inomos, teismas jos neturt priimti. Tai
atvejai, kai alis nepasinaudojo privaloma gin nagrinjimo tvarka, yra siteisjs sprendimas, siteisjs
arbitrao sprendimas ir kt. ie visi pagrindai susij su tuo, kad teisjas padar klaid.
Aplinkybs, kurios atsiranda jau po bylos iklimo. iuo atveju joki pretenzij teisjui neturime. 3k-3-45/09; 3k-
3-142/07.
Yra pavyzdi, kai byl reikia nutraukti, taiau tai nepadaroma. Pvz. alys buvo sudariusios arbitrain susitarim, byla
nagrinjama arbitrae ir atsakovas ikelia klausim dl arbitrainio susitarimo negaliojaniu, alis kreipiasi teism dl
arbitrainio sprendimo pripainimo negaliojaniu. iuo atveju teismas privalo nepriimti tokio iekinio, nes tokiu atveju
bt galima apeiti arbitrain susitarim.
Bylos palikimas nenagrinta
Tai vienas bd ubaigti byl neprimus sprendimo, taiau isaugant teis kreiptis vl teism. ia taip pat yra du blokai
aplinkybi, kaip ir bylos nutraukime. Nutraukimas sukelia sunkius teisinius padarinius nutraukus byl analogika negali
bti pradta. Pagrindinis skirtumas nuo palikimo yra tas, kad galima reikti tapat iekin. Nutart palikti pareikim
nenagrintu galima sksti atskiruoju skundu. Palikti pareikim nenagrintu galima CPK nustatytais atvejais (296 str.,
431 str., 782 str.). Nustaius pagrindus, teisjas turi nustatyti laik trkum alinimui ir palikti nenagrintu pareikim
galima tik tada, kaip trkumai nepaalinti. Klaid teism praktikoje pasitaiko, teismai painioja palikim nenagrintu ir
nutraukim (3k-3-142/07). Jei Lietuvos teismai mano, kad jiems byla yra neteisminga, o teisminga kitos alies teismui,
bylos negalima perduoti kitam teismui, nes tai suvaryt kitos valstybs teism jurisdikcij. Tokiu atveju, teismai turi
byl palikti nenagrinta, nes gali bti, kad kita alis nepripains teismingumo.
Pirmosios instancijos teismo sprendimai, nutartys ir kiti procesiniai dokumentai
Pirmosios instancijos teismo procesini dokument rys
Teismas kiekvien savo veiksm turi forminti procesiniu dokumentu, nes alys turi teis inoti, k teismas daro. Teismas
turi prievol atlikti motyvuotus veiksmus, alys turi teis inoti teismo argumentus. Teismas gali suklysti, todl btina
nustatyti klaid alinimo mechanizm. Kad jis veikt, teismo nuomon turi bti idstyta ratu, kad auktesn instancija
galt vertinti ar teismo sprendimas yra teistas ir pagrstas.
Teismo sprendimas procesinis dokumentas, kurio pagalba teismas isprendia byl i esms. Jokiais kitais
atvejais byla negali bti isprsta i esms iskyrus kelis atvejus. Pvz. kai byla yra isprendiama i esms
priimant nutart. Taiau tvarka nra gera, nes gali kilti problem dl apskundimo nutarties skundimo tvarka yra
grietesn.
Nutartis yra dokumentas, kuriuo isprendiamas pavienis klausimas nesprendiant bylos i esms. Galimos
protokolins nutartys kai nutartis ir trumpi motyvai yra raomi protokol. Protokolins nutartys priimamos
tik tada, kai nutartis negali bti skundiama atskiruoju skundu, prieingu atveju, nutartis turi bti raoma
atskirai.
Rezoliucija yra pats paprasiausias procesinis dokumentas teisjo ranka padarytas raas alies ar treiojo
asmens dokumentuose. Rezoliucija gali bti priimta tik statymo numatytais atvejais, nes rezoliucija nra
skundiama.
Teismo sakymas tai dokumentas, kai byla isprendiama i esms is procesinis dokumentas laikomas
vykdomuoju.
Bna atvej, kai teismas supainioja dokumentus ir vietoj nutarties parao rezoliucija ir pan. todl reikt vartoti 115 str.
4 d., kuri sako, kad klaidingas procesinio dokumento pavadinimo nurodymas neukerta kelio atlikti procesinius
veiksmus. Dokument pavadinim supainiojimas nesukelia toki sunki pasekmi, kaip BPT.
Civilinio proceso teis Valentino Mikelno paskaitos 08/09 m. Jovita Valatkait


38


Teismo sprendimas
J sudaro keturios dalys:
angin, kurioje idstomi teisjai ir pan.
Apraomoji, kurioje teismas idsto iekovo reikalavim, atsakovo atsikirtimus ir vis bylos nagrinjimo eig,
rodymus, kurie buvo itirti.
Motyvuojamoji ioje dalyje teisjas pateikia savo vertinim, tiek teisins, tiek faktins bylos puss. ioje dalyje
teismas naudojasi doktrina ir isprendia byl.
Rezoliucin, kurioje teismas nusprendia, k jis darys su iekiniu j patenkina ar ne. Labai svarbu tiksliai parayti
rezoliucin dal, teisingai surayti juridinio asmens kod, adresus ir pan. nes i dalis bus perkeliama vykdomj
rat. Jei byloje buvo ne vienas iekovas ar atsakovas, reikia nustatyti, ar bus priteisiama solidarioji prievol, ar
ne.
Jei sprendimas yra nemotyvuotas, tai bus absoliutus sprendimo negaliojimo pagrindas. Be to, btinyb motyvuoti
teismo sprendimus yra pripainta ETT, jei nra motyv, procesas nebus tinkamas ir prietaraus Konvencijai.
Teismo sprendimo rys
Teismo sprendimai klasifikuojamai pagal tai, koks paeistos teiss gynimo bdas:
Teismo sprendimas dl priteisimo. is sprendimas turi bti vykdomas, nes vien sprendimo primimo dl
vykdymo nepakanka.
Teismo sprendimas dl pripainimo. is sprendimas nereikalauja vykdymo, nes laikoma, kad vien jau
teismo pripainimas isprendia situacij. Sprendimai dl pripainimo turi prejudicin reikm
nagrinjant kitas bylas.
Teismo sprendimas dl teisini santyki modifikavimo.
Klausimas kuris yra isprendiamas:
Dalinis sprendimas yra toks, kurio pagalba isprendiame dal gino ir toliau tsiame nagrinjim dl
klausim, kurie yra sudtingesni.
Galutinis sprendimas nra tapatinamas su siteisjusius sprendimu, nes svoka galutinis sprendimas
dar turi ir kit reikm tai nebeskundiamas sprendimas.
Preliminarus sprendimas, kuris nagrinjimas supaprastinta raytine tvarka.
Sprendimas u aki tai naujas institutas. Jis priimamas nedalyvaujant vienai i ali ir netiriant rodym, o tik
atliekant formal rodym vertinim. Normalus rodym tyrimas nra galimas, nes nra abiej ali.
sprendim galima priimti ne visais atvejais, o tik numastytais CPK: jei viena i ali neatvyksta parengiamj
posd; jei viena i ali neatvyksta bylos nagrinjim i esms; jei atsakovas nepateikia atsiliepimo; jei
nepateikiami kiti argumentai. Privalu, kad bt kitos slygos sprendimui u aki priimti visais atvejais turi bti
alies praymas. Jei alis neatvyko, tada privalu sitikinti, kad aliai yra tinkamai praneta. Reikia patikrinti, ar yra
rodymai, kad alis negali atvykti. Sprendimas u aki gali bti priimtas tik tam tikrose bylose. Pvz. sprendimas u
aki negali bti priimamas ypatingos teisenos bylose, eimos bylose. Nes ypatingosios teisenos bylose nra
prieingos alies, o eimos bylose svarbiausias yra sutaikymas, o ne bylose paspartinimas. Sprendimo u aki
negali sksti prastine apeliacine tvarka. Ta alis, prie kuri priimtas sprendimas negali paduoti apeliacinio
skundo, o tik paprayti perirti sprendim u aki. Galimyb prayti perirti sprendim u aki yra ribota.
alis, kuri dalyvavo posdyje skundia sprendim prastine tvarka.
3k-3-435/06
3k-3-525/06
3k-3-403/06
3k-3-343/07
3k-3-378/07
Priklausomai nuo to, ar sprendimai priimami vienasmenikai ar kolegialiai priimami vienasmeniki ir kolegials
sprendimai. Kolegialiuose sprendimuose galima atskiroji nuomon.
Teismo sprendimas gali bti analizuojamas kaip valdios institucijos aktas arba kaip juridinis faktas, kuris sukelia teisinius
padarinius. Taiau jis padarinius sukelia ne tada, kai jis priimamas, taiau tada, kai siteisja. Teismo sprendimo
Civilinio proceso teis Valentino Mikelno paskaitos 08/09 m. Jovita Valatkait


39


siteisjimu yra suprantamas nauj savybi gijimas. siteisjimo institutas nustatytas, nes procese yra instancij sistema
ir alis, nepatenkinta teismo sprendimu, gali j sksti apeliacine tvarka. Jei teismo sprendimas siteist, o alis apskst
sprendim apeliacine tvarka, mes susidurtume su teismo sprendimo atgrimu. Kad bt ivengta toki problem,
nustatyta, kad sprendim primus jis i karto teisni padarini nesukelia, nustatomas laiko tarpas, per kur jis siteiss ir
gis nauj savybi. Apeliacinio apskundimo terminas yra 30 d. nuo primimo. Jei is terminas sueina, o apeliacinio
skundo nra, sprendimas siteiss. Apeliacinio skundo padavimas suspenduoja sprendimo siteisjim. Apeliacinio
apskundimo terminas nra naikinamasis, jei terminas praleistas dl svarbi prieasi, jis gali bti atnaujinamas.
Ne visi sprendimai siteisja pagal i tvark. Ne visi sprendimai gali bti apeliacijos subjektai: jei gino suma yra
maesn nei 250 Lt (sprendimas siteiss nuo jo primimo momento); sprendimo u aki, ta alis, kuri nedalyvavo
posdyje; speciali siteisjimo tvarka preliminariems sprendimams dokumentinio proceso tvarka.
Kai sprendimas siteisja, jis gyja res iudicata gali. Tai reikia, kad ginas yra isprstas iki galo tarp ali ir sprendimas
negali bti peririmas. Sprendimas gyja vykdytinumo savyb, jei atsakovas savanorikai nevykdys sprendimo, iekovas
turi teis pasiimti vykdomj rat, kuris pateikiamas antstoliui. Kol sprendimas nra siteisjs, jis vykdytinumo savybs
neturi iskyrus skub sprendim, kai teismas gali nukreipti vykdyti sprendim dar jam nesiteisjus. Tai privalomas
sprendimo vykdymas ir fakultatyvus sprendimo vykdymas. Teismo sprendimas gyja ir privalomumo savyb,
privalomumas vienas i teismo sprendimo princip, visi turi sutikti su tuo, kas ten pasakyta.
Vykdytinumas ir privalomumas yra skirtingos savybs, vykdytinumas taikomas alims, o privalomumas taikomas ne
byloje dalyvavusiems asmenims, o visiems asmenims valstybs teritorijoje. Tai nereikia, kad tie asmenys, kurie
nedalyvavo byloje, negali kreiptis teism. Galima kreiptis dl proceso atnaujinimo, jei byla isprstos t asmen, kurie
netraukti byl, teisi ir pareig.
Apeliacinio skundo padavimas. Tai, kad sprendimas siteisjo ir gijo privalomumo savyb, nereikia, kad alys neturi
joki galimybi sprendimo paveikti. Taigi alys gali sksti sprendim kasacine tvarka. Tai ekstraordinari tvarka, nes ne
visi sprendimai gali bti skundiami kasacine tvarka, pvz. jei gino suma maesn nei 5000 Lt. Be to, dar yra teismo
diskrecija nagrinti ar ne gin kasacine tvarka.
Prejudicialumo savyb. Teismo sprendimas gyja prejudicinio fakto gali. Iimtinumo savyb, kuri reikia, kad alys ir j
teisi [rmjai neturi teis ginyti t fakt, kurie nustatyti siteisjusiu teismo sprendimu.
Teismo sprendimo siteisjimas nra negrtamas procesas galima ekstraordinarin tvarka, proceso atnaujinimas ir
pan. Res iudicata turi tam tikras ribas, net ir po siteisjimo teismo sprendimas gali bti panaikintas. Res iudicata turi
savybes objekto ir subjekto atvilgiu. Kyla klausimas, k reikia daryti, jei vienoje byloje ta pati situacija isprsta vienaip,
o kitoje kitaip.
Sprendimo trkum itaisymas
Kai teisjas surao sprendim ir j paskelbia, jis neturi galimybs jo keisti. Pats teismas negali daryti jokios intervencijos
sprendim, nes prieingu atveju bt savivale ir chaosas. I ios taisykls yra kelios iimtys, kai teismas prims
sprendim gali j panaikinti. Sprendimas u aki gali bti pakeistas, iuo atveju teismas atlieka formal rodym
vertinim ir perirjus sprendim u aki j galima keisti. Preliminarus sprendimas taip gali bti keiiamas, nes teismas
sprendim priima tik pagal iekovo pateiktus faktus, atsakovui nesuraius prietaravim. Teismo teis panaikinti savo
priimt sprendim yra numatyta ypatingosios teisenos bylose, kai pripaintas mirusiu ar neinia kur esaniu asmuo
atsiranda, asmens atsiradimas paneigia prezumpcij.
Sprendimas gali bti keiiamas, jei yra tam tikr netikslum. Bt neprotinga versti alis itaisyti sprendim apeliacine
tvarka, todl CPK numato special institut, vadinam sprendimo trkum itaisymu. Raymo ir aritmetini klaid
itaisymas kai sprendime neteisingai nurodyti vardai, pavards, indeksai, sskait numeriai. Skaiiavimo klaidos, kai
gali sivelti skaiiavimo klaida neteisingai apskaiiuotos palkanos, netesybos, alos dydis ir pan. Tokiu atveju, galime
itaisyti raymo ar skaiiavimo klaidas, tai galima padaryti byloje dalyvaujani asmen praymu arba teismas tai gali
padaryti savo iniciatyva. Itaisyti klaidas galima iki tol, kol sprendimas yra vykdytas. Taisyti galima bet kada, netgi tada,
kai sprendimas yra siteisjs.
Civilinio proceso teis Valentino Mikelno paskaitos 08/09 m. Jovita Valatkait


40


Sprendimo iaikinimas. Jo reikalingumas kyla tuomet, kai sprendimo rezoliucin dalis yra suformuluota neaikiai ir gali
kilti neaikum, k reikia daryti, kaip vykdyti sprendim. Dl sprendimo iaikinimo daniausiai kreipiamasi po to, kai
sprendimas pradedamas vykdyti. Teismas tuomet sprendia, ar sprendimas tikrai reikalingas iaikinti. Teism praktika
nustat, kad iaikinama gali bti tik rezoliucin sprendimo dalis. Nes alys kreipdavosi dl motyv iaikinimo tikintis,
kad teismas pasakys kak naudingo tai aliai. Kartais gali kilti problema, kai teismas pasisako apie tai, apie k neturjo
pasisakyti. Tai alims gali turti lemiam tak ateityje.
Papildomos sprendimo primimas. Tai ribota galimyb, nes nustatyti tik 3 atvejai, kai gali bti priimamas papildomas
sprendimas:
Bylinjimosi ilaid klausimas, jei teismas pamiro pasisakyti dl ilaid paskirstymo alis.
Kai teismas rezoliucinje dalyje neubaigtas klausimas patenkinti ar ne iekin.
Kai buvo nagrinjami keli reikalavimai, o rezoliucinje dalyje teismas umiro pasisakyti dl vis reikalavim iki
galo.
Taiau visiems pataisymams galioja bendra taisykl negalima pakeisti sprendimo esms.
Atskir gino teisenos kategorij byl nagrinjimo ypatumai
Civiliniai ginai yra labai vairs, negalima nustatyti vieno standarto visoms byloms ir j taikytai. Taigi tam reikia nustatyti
skirtingas taisykles kiekvienai byl kategorijai. Vis pirma tai nustato CPK bei kiti statymai (pvz. dl bankroto byl
nagrinjimo). CPK yra nustatyti eimos byl, darbo byl, valdymo teiss gynimo nagrinjimo ypatum, dokumentinio
proceso tvarka nagrinjam byl ypatumai ir galiausiai gino dl nedideli sum nagrinjimo ypatumai.
Dokumentinis procesas
Tai bylos nagrinjimas ne odinio proceso tvarka, o raytiniais dokumentais, tai vienintel rodinjimo priemon. ios
kategorijos byl tikslas proceso pagreitinimas. Nereikia skirti odini bylos nagrinjim i esms. Teisjas priima
preliminar sprendim ir tada jau laukiama atsakovo reakcijos, jei jis nereaguoja, sprendimas siteisja. Sumaja katai,
nes yminis mokestis yra tik pus kainos. Iekinys turi atitikti tam tikras slygas:
1) Iekinio dalykas turi bti specifinis tai turi bti piniginis reikalavimas.
2) Jei iekinio dalykas yra reikalavimas priteisti kilnojamj daikt ar vertybinius popierius.
3) Ikeldinti nuominink i patalp pagal nekilnojamojo daikto nuomos sutart.
Dokumentinis procesas galima stik tada, jei iekovas pasirenka. Teismas negali priversti iekovo kreiptis ia tvarka.
Iekovo reikalavimai turi bti grindiami raytiniais rodymais. Be to, atsakovas turi bti Lietuvoje, jei jis gynima kitur,
dokumentinis procesas nra manomas.
Ypatumai:
Nra odini posdi;
Dokumentinio proceso tvarka yra priimamas preliminarus sprendimas, jei atsakovas nesigins, sprendimas
sigalios;
Yra nustatyti specials procesiniai terminai;
Atsakovui nra siuniama iekinio pareikimo kopija, ji siuniama kartu su preliminariu sprendimu;
Nra pasirengimo stadijos;
Atsakovui nra praneama apie laikinj apsaugos priemoni pritaikym;
Preliminarus sprendimas neskundiamas apeliacine ar kasacine tvarka, tik pateikiant teismui prietaravimus;
Negalima nukreipti preliminaraus sprendimo vykdyti skubiai;
Skiriasi preliminaraus sprendimo turinys palyginus su bendrais reikalavimais, preliminarus sprendimas yra
slyginis;
Jei iekovas nort keisti iekinio elementus, tokios gynybos priemons yra neleidiamos nagrinjant bylas
dokumentinio proceso tvarka;
Taikoma speciali teikimo tvarka, negalima teikti per kuratori ar vieo paskelbimo bdu, privaloma tai padaryti
asmenikai;
Civilinio proceso teis Valentino Mikelno paskaitos 08/09 m. Jovita Valatkait


41


Per 14 d. teisjas apsisprendia dl preliminaraus sprendimo, jei i iekovo pateikt dokument aiku, kad iekinys yra
tenkintinas. Tada siuniamas sprendimas atsakovui, kuris gali prietarauti per 20 d., tada teisjas prietaravimus
persiunia iekovui, kuris per 14 d. turi pateikti atsiliepim, tada skiriamas teismo posdis, kur byla nagrinjama i esms
ir priimamas galutinis sprendimas.
Jei teisjas mano, kad neutenka slyg dokumentiniam procesui, teisjas pasilo primokti ymin mokest ir nagrinti
byl paprasta tvarka. Iekovas gali bet kada paprayti nagrinti byl prastine tvarka.
Teismo sakymas
Apeliacija
Apeliacijos objektas nesiteisj teismo sprendimai. sakymas nra apeliacijos objektas, nes sakymas, gautas
skolininko turi bti vykdomas. Ne visos nutartys ir sprendimai yra apeliacijos objektas, yra daug iimi, kai sprendimai
apeliacijos tvarka negali bti skundiami. Apeliacija negalima:
Smulkiuose turtiniuose ginuose, kai iekinio suma maesn u 250 Lt. Tai paaikinama maareikmikumu,
taiau i taisykl netaikoma socialiai jautriems ginams darbo, alos atlyginimo ir pan. KT yra pasisaks, kad
apeliacijos teis yra absoliuti, taiau vliau jis suvelnino savo pozicij teigdamas, kad apeliacijos ribojimas yra
galimas. ia susiduriame su problema, k reikia teis kreiptis teism: tai kreipimasis pirmos instancijos teism
ar bet kuri teism sistemos grand. Kai kuriose valstybse leidim sistema vedama jau apeliacinje
instancijoje, pas mus tai tvirtinta tik instancijoje.
Supaprastinto proceso tvarka priimtas sprendimas taip pat neskundiamas apeliacine tvarka. Teismo sakymui
turi bti pateikiami prietaravimai. Apeliacijos objektas nra preliminarus sprendimas, priimtas dokumentinio
proceso tvarka, nes jam turi bti pateikiami prietaravimai.
Spendimas i aki negali bti skundiamas tos alies, prie kuri sprendimas priimtas.
Taigi apeliacija nra absoliuti. Statistika rodo, kad tik apie 4-5 % yra apskundiami apeliacine tvarka. To prieastys yra
vairios, viena j, yminis mokestis, kuris apskaiiuojamas pagal tas paias taisykles, kaip ir iekinys pirmosios instanticjos
teismui. Apie 45-50 % apeliacini skund yra patenkinama.
Apeliacija negali prasidti teismo iniciatyva, taiau gali tik byloje dalyvavusi asmen iniciatyva. Todl yra labai svarbu
apibrti byloje dalyvaujani asmen padt. Suklydus, asmenys gali netekti teiss apeliacij. vairios institucijos,
patiekianios ivad, neturi apeliacijos teiss, nes jos nra alis. Jei asmuo nedalyvauja byloje pats, svarbu, kad bt
ufiksuota, kad jis yra byloje dalyvaujantis subjektas, jei taip, jis gali paduoti apeliacin skund. Gali bti, kad asmuo nra
byloje dalyvaujantis asmuo ir negali patiekti apeliacinio skundo. Toks asmuo gali apginti savo teises atnaujindami
proces. Sprendimas dl asmen, netraukt byl, nors tai susij su jo teismis yra absoliutus sprendimo negaliojimo
pagrindas. Tai iimtis i principo, kad apeliacinis teismas negali perengti apeliacinio skundo rib.
Apeliacinio apskundimo terminas
Apeliacija turi bti atlikta per tam tikr termin, tuo siekiama utikrinti operatyvum. Termin nustato 307 str., is
terminas yra pakankamai trumpas 30 d. Jei apeliantas gyvena usienio valstybje, jam apeliacijos terminas yra 40 d.
Apeliacinio apskundimo terminas skaiiuojamas nuo skundiamo sprendimo primimo dienos. Taiau gali bti, kad
sprendimas nebus pasiraytas perskaiius rezoliucij. Taiau apeliacijos terminas nra stabdomas, jei pritrkta laiko
patiekti apeliacin skund, galima atnaujinti termin dl teisjo kalts, kad jis laiku nebuvo suras sprendimo. Reikia
rayti praym dl atnaujinimo. Teism praktikoje danai atnaujinama jei terminas nedaug praleistas, yra teisjo kalt
ir pan. atnaujinimo klausimas yra sprendiamas pagal bendras CPK taisykles. Jei pirmos instancijos teisjas atsisako
atnaujinti termin, galima sprendim sksti.
Galimyb atnaujinti praleist termin yra ribojama 6 mn. terminu, is terminas yra naikinamasis. Apeliacija paduodama
tam teismui, kurio sprendimas yra skundiamas. Tiesiogiai apeliaciniam teismui skundas nra paduodamas. Tokai
apskundimo tvarka nustatyta, nes: pirmosios instancijos teismai yra ariausiai bylinink. Inagrinjus byl ji lieka pirmos
instancijos teisme. Apeliacins instancijos teismas, ,negali net sprsti, ar tinkamas asmuo padav skund, jei nra visos
informacijos.
Civilinio proceso teis Valentino Mikelno paskaitos 08/09 m. Jovita Valatkait


42


Apeliaciniame skunde turi bti suformuluotas apeliacinio skundo dalykas. Dalykas gali bti tik toks, kuris nurodytas 326
str. Apeliacinio skundo dalykas nesaisto Apeliacinio Teismo, taiau jis negali nesilaikyti tam tikr taisykli pvz.
pabloginti alies padt. Apeliacinis teismas iskirtiniais atvejais gali ieiti u apeliacijos rib ir patikrinti, ar buvo slygos
byl priimti i viso. Sprendimas tikrinamas tiek teiss, tiek fakto klausimu.
Surayt skund apeliantas ne ratin ar siunia patu. Apeliacinio Teismo teisjas sprendia skundo primimo
klausim. Pirmiausia tikrinama, ar skundiamas dalykas yra apeliacijos objektas, o pareikjas apeliacijos subjektas. Jei
viskas gerai, skundas bus priimamas, jei yra tam tikros slygos, bus atsisakoma priimti. Pvz.: per maa iekinio suma, j
paduoda tas, kad nra apeliacijos subjektas, jei nustatoma, kad praleistas apeliacijos terminas ir nra praoma t
termin atnaujinti. Gali bti, kad yra trkum dl kuri negalima priimti iekinio, todl galimas trkum alinimas.
Teisjas turi nurodyti termin, per kur iekinys turi bti itaisytas. Trkumai gali bti, vairi pried nebuvimas, yminio
mokesio nemokjimas ir pan. Jei nustatomi tik formals trkumai, dl trkum alinimo pats apeliacins instancijos
teismas gali priimti nutart. Per 7 d. nuo apeliacinio skundo pasibaigimo dienos, apeliacinio teismo teisjas turi nusisti
apeliacinio skundo ir jo pried nuoraus. Laukti reikia, nes siekiama sitikinti, ar nra daugiau apeliacini skund.
Atsiliepim surayti yra ali pareiga, kiti asmenys to daryti neprivalo. Pirmos instancijos teismo teisjas turi persisti
byl apeliacins instancijos teismo teisjams.
Bylos nagrinjimo tvarka apeliacins instancijos teisme
Apeliacinis procesas vyksta pagal bendras proceso taisykles, kurios nustatytos pirmos instancijos teisme, iskyrus iimtis,
kurias nustato CPK. Bylai atkeliavus teism, sudaroma 3 tiesj kolegija. Vienas i teisj paskiriamas pirmininku, o kita
praneju. Pranejas ir pirmininkas nebtinai turi bti vienas asmuo. Taigi tuomet byla atsiduria pas pranej. is
atsako u tinkam pasirengim bylos nagrinjimui. Taiau apeliacinje instancijoje sprendiami ne tie patys klausimai,
kaip pirmoje instancijoje. Tuomet nustatoma data, kuri skiriama priklausoma nuo teisj darbo krvio.
alys, kuri pozicija sutampa su apelianto pozicija, gali pasirayti prisidjim. Prisidjimas nra laikomas apeliaciniu
skundu, jame negalima nurodyti kit argument ar pagrind, u prisidjim neimamas yminis mokestis. Prisidjim
galima patiekti iki nagrinjimo pradios.
Bylos nagrinjimas Apeliaciniame Teisme nagrinjamos odine ar raytine tvarka. odine tvarka nagrinjant gali bt
kvieiami liudytojai ar ekspertai, raytine tvarka narinjama byloje dalyvaujantiems asmenims nedalyvaujant. Jei
nustatoma, kad yra absoliutus sprendimo negaliojimo pagrindas, yra i karto aiku, kad sprendim reikia naikinti. Ratu
bus byla nagrinjama, jei ruoiantis bylos nagrinjimui pirmosios instancijos teismas nepagrstai prim apeliacin
skund. Jei apeliantas prao nagrinti byl ratu ir n vienas i dalyvaujani asmen tam neprietarauja. Jei byla
nagrinjama odiu, vyksta teismo posdis, o byla nagrinjama kaip ir pirmos instancijos teisme. Neatvykimas posd
nekliudo nagrinti bylos apeliacine tvarka, jei tinkamai praneta apie viet ir laik. Jei itiriami rodymai,
Kasacija
Kitas ingsnis bylos ireikalavimas i pirmos instancijos teismo ir ji atsiuniama LAT. Tada civilini byl pirmininkas ar
LAT pirmininkas sudaro kolegij, paskiria jos pirminink ir pranej. Kasacinis skundas ir byla perduodama tam teisjui,
kuriam ji turi atitekti pagal byl paskirstymo taisykles. Dauguma byl inagrinjama 3 teisj kolegijoje, taiau ji gali bti
nagrinjama 7 teisj kolegijoje ar plenarinje sesijoje. Tai vyksta, kai byla yra itin sudtinga ar gali keisti LAT praktik.
Kai byla yra itin sudtinga, ar j nagrinjant 3 teisj kolegijoje kyla diskusija, nusprendiama byl perduoti 7 teisj
kolegijai. 7 teisj kolegija inagrinja nedidel byl skaii. Plenarin sesija ne maiau kaip 2/3 civilini byl skyriaus
teisj. Plenarinei sesijai nagrinti byl gali perduoti civilini byl skyriaus pirmininkas arba LAT pirmininkas, arba 7
teisj kolegija. Dauguma byl nagrinjama 3 teisj kolegijoje, nes ji inagrinjama greiiau, nagrinjant 3 teisjams,
inagrinjama daugiau byl. Prietaring LAT praktik lemia, kad dauguma byl nagrinjama 3 teisj kolegijose.
Kai byla perduodama kolegijai, rengiamasi bylos nagrinjimui. Pagrindin byl nagrinjimo forma raytin. Tai skatina
byl nagrinjimo operatyvum. Kasacine tvarka nagrinjami tik teiss, o ne fakto klausimai. Tiek kasacin skund, tiek
atsiliepim j turi surayti advokatas, todl skirti odin proces nra tikslinga. Taiau kolegijai yra suteikta diskrecijos
teis paskirti odin nagrinjim. LAT skiria odin bylos nagrinjim tada, kai mano, kad toje byloje priimti sprendimai
bus panaikinti ir bus priimtas visikai prieingas sprendimas.
Civilinio proceso teis Valentino Mikelno paskaitos 08/09 m. Jovita Valatkait


43


Teismas nagrinja tik tai, kas nurodyta kasaciniame skunde ir atsiliepime. Taiau yra iimtis: kasacinis gali nagrinti tai,
ko nenurod kasatorius ir atsakovas, jei reikia utikrinti vie interes. Vieas interesas gali bti velgtas bet kurioje
byloje.
Kitas principas negalima priimti blogesnio sprendimo, nei buvo priimtas. Kasacinis teismas negali pabloginti
kasatoriaus padties tada, kai sprendim skundia abi alys ir kai byla perduodama nagrinti pirmos instancijos teismui
arba kai LAT nusprendia perengti kasacinio skundo ribas gindamas viej interes.
Teismas gali padaryti ivad, kad kasacinis skundas turi bti atmetamas, o skundiama nutartis turi bti paliekama
galioti. Negalima naikinti teisto sprendimo vien dl formali prieasi. Kasacinis teismas gali skund patenkinti ir
skundiam sprendim visikai ar i dalies pakeisti. Tai suprantama kaip rezoliucins dalies modifikavimas, o ne motyv
korekcija. Sprendimo ar nutarties keitimas jau yra susijs su intervencija rezoliucin dal. Jei byloje yra prieingi
sprendimai, tokiu atveju LAT gali panaikinti apeliacins instancijos teismo sprendim ir palikti galioti pirmos instancijos
teismo sprendim. Kasacinis teismas gali patenkinti kasacin skund ir skundiam sprendim panaikinti ir priimti vis
sprendim, kitok nei apeliacins instancijos teisme. Kasacinis teismas gali tenkinti kasacin skund ar jo dal ir
skundiam sprendim panaikinti, perduoti byl nagrinti apeliacins arba pirmos instancijos teismui. Tai tradicin
kasacijos funkcija, kai sprendimas naikinamas ir byla perduodama atgal. Jei kasacinis teismas nemato galimybs perduoti
byl pirm instancij, byl reikia perduoti apeliacinei instancijai. Pirmos instancijos teismui byla gali bti perduota tik
365 str. numatytais atvejais: kai nustatomi absoliuts sprendimo negaliojimo pagrindai, paeidimai padaryti pirmos
instancijos teisme; kai LAT nustato kitokius esminius proceso teiss paeidimus, kuri yra nemanoma paalinti
apeliacins instancijos teismui.
Kasacinio teismo nurodymai yra privalomi byl nagrinjaniam teismui i naujo. Taiau nurodymai negali bti
imperatyvs (reikia skirti ekspertiz), jie formuluojami tariamja nuosaka.
Proceso atnaujinimas
Proceso atnaujinimo paskirtis
Pasibaigus kasacijai galime teigti, kad takas byloje padtas. Taiau ilieka dar viena galimyb pakeisti tai, kas nusprsta
per proceso atnaujinimo institut. Po bylos gali paaikti, kad dokumentas, kuriuo remiantis buvo priimtas sprendimas
yr suklastotas, tai pagrindas atnaujinti proces.

Priedai
Byl nr.
1) 3k-3- 49/99
2) 3k-3-734/03
3) 3k-3-355/01
4) 3k-3-632/06;
5) 3k-3-311/05
6) 3k-3-206/07
7) 3k-3-458/05
8) 3k-3-123/06
9) 3k-3-243/06
10) 3k-3-465/06
11) 3k-3-71/06
12) 3k-3-218/06
13) 3k-3-238/07
14) 3k-3-54/07
Civilinio proceso teis Valentino Mikelno paskaitos 08/09 m. Jovita Valatkait


44


15) 3k-3-242/06
16) 3k-3-677/05
17) 3k-3-6381/06
18) 3k-3-130/06
19) 3k-3-589/06
20) 3k-3-40/06
21) 3k-3-421/06
22) 3k-3-142/07

Anda mungkin juga menyukai