1. ADMINISTRACIN TEIS KAIP TEISS AKA.

Administratio (lot.) valdymas, vadovavimas.

Pagrindin teiss paskirtis reguliuoti visuomeninius santykius. Todl teiss
reguliavimo dalykas visada yra visuomeniniai santykiai. Atsivelgiant i santyki ypatumus
bei j reguliavimo metod, teis skaidoma savarankikas akas. Administracin teis viena i
reikmingiausi teiss ak, nes ji reguliuoja labai plat ir svarb visuomenini santyki
spektr, i esms ji lieia vis vykdomosios valdios mechanizm, jo organizacij ir veikl
realizuojant valstybin valdym, kuriuo btina utikrinti piliei ir kit asmen teises ir laisves,
valstybin ir viej tvark, kontrol ir prieir bei vieojo administravimo subjekt
jurisdikcin veikl. Taip pat administracin teis aprpia ne tik viej administravim, bet ir
pai vieojo administravimo subjekt vidin veiklos administracij, nustato ministerij,
departament, savivaldybi valdyb struktr ir kompetencij, j santykius su pilieiais
tvarkant ir priirint kin ar kitoki piliei, j susivienijim veikl, aprpia administracines
nuobaudas, vairius valdymo aktus ir j hierarchij ir t.t.
Taigi, trumpai galima pasakyti: administracin teis tai teiss aka, kurios normos
reguliuoja visuomeninius santykius susiklosiusius vieojo valdymo sferoje.
Administracin teis glaudiai siejasi su konstitucine teise. Konstitucin teis
pagrindin teiss aka, nes jos svarbiausios normos yra ir kit teiss ak pagrindas,
aukiausios juridins galios altinis. Visuomeninius santykius reguliuoja konstitucins teiss
ir administracins teiss normos. Konstitucin teis nustato bendrus teiss subjekt pradmenis,
j veiklos principus, o administracin teis realizuoja juos detalizuodama, nustato konstitucins
teiss numatyt princip gyvendinimo tvark. Be to, konstitucins teiss normos reguliuoja
atstovaujamosios valdios funkcij vykdym, o administracins teiss normos vykdomj
organ funkcijas ir t.t. Taigi, konstitucins teiss pagrindus labiau ipltoja administracin
teis.
Administracins teiss mokslas teoriniu poiriu nagrinja administracins teiss
normas ir teisin visuomenini santyki reguliavimo mechanizm, remdamasis teoriniais
apibrimais formuluoja bendras administracins teiss svokas ir mokslo kategorijas, tiria
valstybinio valdymo dsningumus ir administracini teisini santyki tarpusavio ryius, tiria
administracins teiss norm raidos prognozes, teikia rekomendacijas tobulinti normas ir
santykius, rengia kodifikavimo programas, norm aikinimo teorinius pagrindus, padeda
tobulinti valstybs valdymo mechanizm. Administracins teiss mokslas vykdo tris
pagrindines funkcijas: teorin funkcij padeda plsti bendrj valstybs ir teiss teorij;
taikomj funkcij rengia pasilymus tobulinti valdymo reguliavim, sudaro slygas mokyti
teiss dalyk; aukljamj funkcij propaguoja teisines inias, formuoja teisin gyventoj
smon. Tyrimai atliekami mokslo tiriamuosiuose institutuose, auktosiose mokyklose. Yra ir
mokslinio tyrimo metodai sociologinis, istorinis, statistinis, lyginamasis ir t.t. administracins
teiss mokslas susijs ir su kitomis teiss akomis, su valdymo mokslu tiria socialines
valdymo problemas ir pan. Administracins teiss mokslas svarbus ir organizuojant bei
tobulinant valdymo mechanizm.
Administracins teiss sistema. Trumpai aptariant tai, administracins normos
skirstomos normas, kurios taikomos visoje valstybs valdymo sferoje universalios, j

visuma sudaro bendrj administracins teiss dal ir normos, taikomos tik konkreiuose
valstybinio valdymo akose, srityse, sferose.specialiosios dalies normos taikomos tik
specifinse srityse. Bendrosios dalies normos sudaro tam tikrus administracins teiss
institutus ( valstybs tarnybos, drausmins atsakomybs ir t.t.). Specialiosios dalies normos
reguliuoja valstybs valdym tam tikrose administracins teiss akose, sferose. Todl
specialioji dalis suskirstyta tam tikras valdymo sritis ir akas ( pvz. kins srities valdymas
eina akos: pramon, statyba, transportas, ryiai ir t.t.)
Administracin teis reguliuoja tokius santykius, kuriuose dalyvauja valstyb, jos
pareignai ( tarnautojai ), pilieiai ir juridiniai asmenys, kitos organizacijos, staigos bei
visuomeniniai dariniai. Tokiu bdu, vienas i svarbiausi administracins teiss reguliavimo
bruo viena i teisinio santykio ali yra vykdomosios valdios institucija. Administracins
teiss visuomenini santyki reguliavimo metodui bdingi valdios ir pavaldumo poymiai.
Viena i santykio ali veikia valstybs vardu, turi jos galiojimus, daro vienaalikus
sprendimus nepriklausomai nuo kitos alies valios. Antroji alis daniausiai turi paklusti
pirmosios alies valiai.
Administracins teiss dalykas visuomeniniai santykiai, kurie susiklosto valstybini
institucij vykdomojoje veikloje. Konkreiau, dalyk sudaro tie santykiai, kurie susiklosto:1)
vieojo administravimo institucij veikloje ( vyriausyb, ministerijos ir kt.); 2) savivaldybs
vykdomj institucij veikloje; 3) kit valstybini institucij vidinje veikloje ( seimo, teism,
prokuratr ir kt.).
Administracini teisini santyki subjektais gali bti: 1) valstybinio valdymo ir vietos
savivaldos institucijos; 2) j tarnautojai (pareignai); 3) vieosios staigos tarnautojai; 4)
nevyriausybins organizacijos; 5) pilieiai.
Administracins teiss institutai: 1) valstybs tarnybos;2) administracins
atsakomybs;
Administracins teiss institutas tai administracins teiss norm grup, reguliuojanti
vienarius visuomeninius santykius.
Administracins teiss principai :
1) administracinio teistumo principas ( kiekvienas adm. Subjektas vykdydamas savo veikl
turi laikytis statym, juos ianalizuoti, atsivelgti statym hierarchij ir svarbiausia
laikytis bendrj teiss princip;
2) pagarba mogaus teisms ( asmens laisv, odio laisv, kitos konstitucijoje ir
tarptautinse sutartyse bei statymuose numatytos ekonomins ir socialins ogaus teiss);
3) lygyb prie statymus ( teis vienodomis slygomis naudotis vieosiomis paslaugomis);
4) nealikumo principas ( asmuo, kuris priima sprendim negali bti suinteresuotas to
sprendimo baigtimi ir t.t.)
5) teis tinkam proces ( asmuo turi bti iklausytas prie priimant sprendim);
6) proporcingumo principas ( reikalauja balanso tarp priimtos administracins priemons ir
siekiamo tikslo);
7) statymo negaliojimo atgal principas ( jei nuosprendis priimtas pilieio naudai, jo
negalima ataukti)

8) reikalingumo doktrina ( esant konkreiai situacijai adm. Organai turi teis ileisti
administracin teisin akt, kuris apsaugot visuomens interesus ir palaikyt viej
tvark.
Teiss altinis iorin iraikos forma, teiss aktai. Administracins teiss altiniai tai
teiss aktai, kuriuose yra administracini norm. Administracins teiss altiniai pagal teiss
aktus leidianius subjektus bei hierarchij skirstomi : 1)konstitucija;2) ratifikuotos
tarptautins sutartys;3) statymai;4) nekodifikuoti: valstybs tarnybos st. , savivaldybi st.;5)
postatyminiai aktai.
Administracins teiss sisteminimas ir kodifikavimas. Yra dvi pagrindins sisteminimo
formos : inkorporacija ir kodifikacija. Inkorporacija yra paprasta teiss norm sisteminimo
forma; tai galiojani normini teiss akt idstymas rinkiniuose pagal temas, laik ar
alfabet. Kodifikacija sudtingesnis sisteminimo bdas, tai ne mechanikas idstymas, o
norm jungimas bendr, logikai pagrst sistem, kai alinami norm prietaravimai,
upildomos teiss spragos ir pan. Kodifikacijos procese kuriamos naujos akt formos
kodeksai( administracins teiss paeidim kodeksas, muit kodeksas ir t.t.). Taigi,
administracin teis labai plati, todl vieningo kodekso nra, nes nemanoma visko
kodifikuoti, tai galima daryti tik pagal atskiras norm grupes.Be to, administracins teiss
normos danai keiiamos.
Visoje valstybs politikoje pagrindinis dmesys turt bti skiriamas valstybiniam
valdymui ir visuomeniniam socialini reikal tvarkymui. Ne maiau svarbus administraciniai
teisei yra viej ir privaij interes derinimas valdymo santykiuose, paioje teisinje
sistemoje ir kuriamoje pilietinje visuomenje.
Ndienos administracinje teisje labai svarbu suderinti pai administracin teis su procesu,
nes ms jurisdikciniai administraciniai organai engia tik pirmyn ir faktikai ieko savo
vietos bendrojoje teism sistemoje. Administracin teis paremta ne tik draudim metodu,
todl labai kruopiai siekia stebti administracins teiss norm pagrindu atliekamo
reguliavimo, palaikymo, stimuliavimo ir teisins apsaugos arsenalus.Ypa administracins
teiss vaidmuo iauga dabar, nes paprastai padidjo valstybinio reguliavimo apimtys ( netgi ES
nurodo, kad reikia plsti valdinink skaii dl daugybs darb, kuriuos reiks atlikti ms
aliai stojant i struktr), keiiasi ir paios valdymo funkcijos bei bdai, bei j
gyvendinimo priemons. Taigi, administracin teis esti iandien viena svarbiausi
besivystani teiss ak.

2. ADMINISTRACINS TEISINS NORMOS

AT NORM SVOKA IR STRUKTRA
Galima atrasti vairiausi AT norm apibrim. Kiekvienas teisininkas turi savo AT norm
apibrim. Norint pateikti pat tinkamiausi, reikia panagrinti bent kelet i j.
AT norma -tai valstybs nustatyta ir saugoma privalomo elgesio taisykl, nustatanti
leistino ir privalomo subjekt elgesio, susiklostanios realizuojant valstybinio valdymo
udavinius bei funkcijas, ribas.
AT norma tai teiss norma, kuri administracinio metodo pagalba reguliuoja
visuomeninius valymo pobdio santykius, atsirandanius valstybs bei vidinio valdymo
procese.
AT norma tai valstybs nustatyta elgesio taisykl, reglamentuojanti konkreius
visuomeninius santykius susijusius su valstybiniu valdymu, o taip pat kitus valdymo santykius
susijusius su kitomis valstybinio valdymo sferomis, tokiomis, kaip statym leidybos ir teism
institut sprendiami administraciniai klausimai, vietos savivaldos institucij sprendiami
vidiniai organizaciniai klausimai, o taip pat vairi nevyriausybini organizacij sprendiamos
joms deleguotos valstybinio valdymo funkcijos.
ie trys apibrimai yra ities gana isams ir informatyvs, kad bt galima
susidaryti reikiam suvokim. Manyiau svarbiausias elementas atribojantis AT normas nuo
kit teiss norm tai yra specifin reguliuojam santyki sfera o btent santykiai
susiklostantys valdymo, tiek valstybinio, tiek vietos savivaldos, rmuose. AT norm pirmin ir
pagrindin
uduotis
yra
sureguliuoti
valdymo
santykius.
AT norm struktra. Vyrauja dvi pagrindins teorijos skirtingai iskirianios AT norm
struktrinius elementus. Pirmosios teorijos alininkai teigia, kad AT norm sudaro trys
struktrins dalys: tai hipotez, dispozicija ir sankcija. Antrosios teorijos atstovai teigia, kad AT
norm sudaro tik dvi dalys tai susiliejusi hipotez su dispozicija bei sankcija. Norint
isiaikinti, kuri teorij palaikyti, reikia susipainti su atskir AT norm apibrimais.
Hipotez tai normos dalis, nurodanti konkreias aplinkybes ir slygas, kai
norma turi bti vykdoma arba taikoma. Hipotezje nurodomos aplinkybs yra juridiniai faktai,
kuri pagrindu atsiranda atitinkami AT santykiai. Pagal apibrtumo laipsn hipotezs gali bti:
1. absoliuiai apibrta;
2. santykinai apibrta;
3. visai neapibrta.
Dispozicija tai normos dalis, nustatanti tam tikr elgesio taisykl. ia ivardijamos
reguliuojamo visuomeninio santykio subjekt teiss, galinimai, pareigos, leidiamas elgesys,
draudimai, apribojimai. Dispozicijos gali bti:
1. tiksliai apibrtos;
2. santykinai apibrtos;
3. blanketins .
Sankcija tai nurodymas valstybinio poveikio priemoni asmenims, nevykdantiems
teiss normoje nurodytos taisykls ar jas paeidusiems. Sankcija plaija prasme yra
suprantama, kaip vairaus poveikio priemons. Sankcija siaurja prasme tai priemon, kuria
siekiama nubausti:

1. spjimas;
2. bauda;
3. nualinimas nuo pareig;
4. administracinis aretas.
AT sankcijos pagal tikslus ir pobd gali bti skirstomos :
1. kardomsias;
2. atstatomsias;
3. baudiamsias;
4. baudiamsias-atstatomsias.
Pagal apibrimo laipsn sankcijos gali bti skirstomos :
1. apibrtas;
2. santykinai apibrtas;
3. blanketins;
4. visai nenurodytos(pvz., atsako pagal statymus).
Pagal sandar:
1. paprastos;
2. sudtins:
a. alternatyvios;
b. kumuliatyvins.
Apvelgus visas AT normos dalis matyti, kad dauguma AT norm savo sudtyje neturi vis
trij element. Daugelyje j i ties hipotez yra susiliejusi su dispozicija ir egzistuoja beveik
kaip savarankika dalis. Todl a pritariau antrosios teorijos alininkams, teigiantiems, kad AT
norma yra sudaryta i dviej dali.
AT NORM YPATUMAI
AT normom, kaip ir kitom teiss normom yra bdinga tai, kad ir jos yra valstybs
nustatytos elgesio taisykls. Taiau AT normos turi tam tikr ypatum iskiriani jas i kit
teiss norm.
Specifinis reguliavimo dalykas. AT normomis yra reguliuojami visuomeniniai
valdymo santykiai, atsirandantys valstybinio bei vidinio valdymo procese, taip
pat, susiklostanius visuomeninm organizacijom gyvendinant joms
perduotas valstybinio valdymo funkcijas.
AT normos nustato reguliuojamo visuomeninio santykio subjekt teises ir
pareigas, teis veikti valstybs vardu, suteikia tik valstybinio valdymo
institucijoms.
Valstybinio valdymo pobdis slygoja AT norm imperatyvum, kuris gali
pasireikti trejopai:
a. tiesioginis paliepimas elgtis nurodytu bdu;
b. galimyb rinktis vien i keli numatyt alternatyv;
c. suteikiama galimyb teiss subjektui elgtis savo nuoira,
neperengiant tam tikr rib.
3

AT NORM RYS
AT normos gali bti klasifikuojamos vairiais pagrindais. Skirtingi mokslininkai danai
skiria ir skirtingas AT norm ris bei j skirstymo pagrindus. Pateiksiu, manyiau,
svarbiausius AT norm skirstymus.
I.
Pagal turin:
1. materialiosios( jos nustato AT subjekt teisin padt, j teises ir
pareigas valdymo sferoje.);
2. procesins(reglamentuoja materiali norm realizavimo tvark)
Pavyzdiui, materialioji norma yra ATPK 188str. U Lietuvos valstybs
vliavos iklimo tvarkos nesilaikym skiriama bauda, tuo tarpu procesin
norma nustato paskirtos baudos skyrimo tvark.
II.
Pagal taikymo sfer:
1. bendrosios(reguliuoja grup vienari santyki arba nustato bendrus
teisinio reguliavimo pradmenis.);
2.
specialiosios(konkretizuoja bendrsias normas, atsivelgiant tam
tikros ries santyki ypatumus.) Pvz., ATPK 187str. teist
prokuratros pareigno reikalavim nevykdymas;
3. ypatingosios(reguliuoja visuomeninius santykius, kai susidaro
nepaprastosios aplinkybs.).
III.
Pagal subjektus AT normos grupuojamos normas reguliuojanias:
1.
valstybinio valdymo institucij teisin padt, j veiklos formas ir
metodus. Pvz., ATPK 215str. informacijos apie privatizavimo objekt
nepateikimas ar neatskleidimas;
2. valstybini tarnautoj administracin-teisin status. Pvz., ATPK 202
str. LR viej ir privaij interes derinimo valstybinje tarnyboje
statymo paeidimas;
3. visuomenini organizacij teisin padt valdymo sferoje;
4.
piliei ir asmen be pilietybs administracin-teisin status. Pvz.,
ATPK 212 str. neatvykimas privalomj karo tarnyb ar mokymus;
5. moni ir organizacij teisin padt;
6. pareign teisin padt. Pvz., ATPK 208 str. muitins pareigno
teist reikalavim nevykdymas.
IV.
Pagal juridin gali:
1. normos-statymai(reglamentuotos ATPK);
2. postatymins normos(tvirtintos postatyminiuose teiss aktuose).
V.
Pagal poveikio subjektams pobd:
1. pareigojanios(reikalauja atlikti tam tikrus veiksmus);
2. galinanios(suteikia teis atlikti tam tikrus veiksmus ar elgtis savo
nuoira dispozicijoje nurodytose ribose.);
3. draudianios(neleidia atlikti tam tikr veiksm).
VI.
Pagal tiksl:
1. reguliuojanios;

2. apsaugins.
Pagal galiojim teritorijoje:
1. valstybs teritorijoje;
2. vietins savivaldos teritorijoje.
VIII.
Pagal galiojim laike:
1. terminuotos(galioja tik nustatyt laiko tarp);
2. neterminuotos(galioja tol, kol jos nepanaikina).
IX.
AT normos gali bti grupuojamos ir taip:
1. normos definicijos(9 str.)
2. normos principai(7 str.)
3. normos udaviniai(1 str.)
4. normos pareigos(12 str.)
5. normos draudimai(19 str.)
AT NORM GYVENDINIMAS. GYVENDINIMO FORMOS
AT normos savo paskirt atlieka tada, kai jos yra gyvendinamos(realizuojamos), tai yra, kai
subjekt elgesys atitinka teis normose keliamus reikalavimus.
Atsivelgiant AT norm turin ir jose tvirtint elgesio taisykli formulavim, teiss
teorijoje yra skiriamos keturios norm realizavimo formos:
1. laikymasis(draudianij norm) tai paprasiausias AT norm
realizavimo bdas teiss subjekt savanorikas paklusimas teiss normos
keliamiems reikalavimams(pvz., jei normoje yra nustatytas draudimas
nepaeisti tam tikr taisykli tai AT subjektai realizuodami i norm,
privalo io draudimo ir laikytis.)
2. vykdymas(pareigojani norm) tai toks AT norm realizavimo bdas,
kai AT normos turi bti gyvendinamos aktyviais subjekt veiksmais, kurie
atitinka normos reikalavim(pvz., jei subjektui yra numatyta pareiga atlikti
tam tikrus veiksmus, tai realizuojant i norm jis turi savo veiksmais j
atlikti.)
3. panaudojimas(galinani norm) tai AT norm realizavimas jas
panaudojant. Tai subjektini teisi gyvendinimas jas panaudojant(pvz., jei
AT norma galina subjekt atlikti vienokius ar kitokius veiksmus, tai tokios
normos gyvendinimas bus t leistin veiksm atlikimas)
4. taikymas. Normas taikyti gali tik kompetentingi teiskros subjektai. Tokia
teises suteikia valstyb. Taikant AT normas, turi bti priimtas specialios
valdymo institucijos pareigno aktas arba atlikti tam tikri veiksmai(pvz.,
policininkas sulaiks greit virijus piliet, gali j nubausti tik suraydamas
atitinkam teis akt tokiu bdu jis gyvendina norm numatani asmens,
virijusio greit nubaudim.)
AT NORM TAIKYMAS, TAIKYMO FORMOS, STADIJOS.
Norm taikymas tai sudtingiausia AT norm gyvendinimo form. Skirtingai nuo
kit gyvendinimo form, normas taiko tik kompetentingos valstybs institucijos ar j
pareignai, nes i form naudoti galima tik turint specialius valstybs galiojimus. Be to, tai
gyvendinama tam tikra statym nustatyta tvarka.
VII.

Taikydamos AT normas, kompetentingos institucijos, priima sprendimus dl individuali

valdymo byl. ia forma gyvendinamos vairios AT normos. Norm taikymu yra utikrinamas
ir kit norm gyvendinimo form realizavimas j laikymasis, tinkamas vykdymas ir
panaudojimas.
Yra skiriamos dvi pagrindins teiss norm taikymo kryptys:
1. Reguliatyvin tai pozityvi, krybika veikla taikant normas. Jas taikant
sprendiami konkrets organizaciniai, socialiniai ir kiti valdymo klausimai,
realizuojamos piliei ir kit teiss subjekt teiss valdymo sferoje;
2. Teiss apsaugos tai subjektini teisi gynimas; gin, kilusi valdymo
sferoje, sprendimas; valstybins prievartos priemoni taikymas asmenims,
paeidusiems AT normas ir t.t.
Taikymo stadijos:
1. faktini bylos aplinkybi nustatymas;
2. atitinkanios ias aplinkybes normos parinkimas;
3. normos prasms ir turinio iaikinimas;
4. sprendimo( individualaus norm taikymo akto) dl bylos primimas;
5. priimto sprendimo vykdymo utikrinimas.
Institucijos ar pareignai, turintys galiojimus taikyti AT normas, turi nuosekliai pereiti
visas AT norm taikymo stadijas, kad bt utikrintas tinkamas AT norm taikymas.
AT NORM GALIOJIMAS
Yra nustatomas trij ri AT norm galiojimas tai galiojimas laiko erdvs ir asmen
atvilgiu.
AT norm galiojimas laiko atvilgiu. AT normos sigalioja kartu su teisiniu aktu, kuriame
jos suformuluotos.Teisini akt sigaliojimo momentas apibriamas nevienodai. Teisini akt
sigaliojimo tvark reglamentuoja statymas Dl LR statym ir kit teiss akt skelbimo ir
sigaliojimo tvarkos:
1. LR statymai sigalioja po to, kai juos pasirao ir V paskelbia Respublikos
Prezidentas, jeigu paiame statyme nenustatyta vlesn sigaliojimo diena
2. Referendumu priimtas statymas ar kitas teiss aktas sigalioja, kai j pasirao ir V
oficialiai paskelbia Respublikos Prezidentas.
3. LR Seimo priimti teiss aktai, iskyrus statymus, sigalioja kit dien nuo j
paskelbimo V, jeigu paiuose aktuose nenustatoma kita sigaliojimo tvarka.
4. Respublikos Prezidento dekretai sigalioja kit dien po j paskelbimo V, jeigu
paiuose dekretuose nenustatoma kita j sigaliojimo diena.
5. LR Vyriausybs nutarimai, kuriuose nustatomos, keiiamos ar pripastamos
netekusiomis galios teiss normos, sigalioja kit dien po to, kai jie pasirayti
Ministro Pirmininko ir atitinkamo ministro paskelbiami V.
6. Konstitucinio Teismo sprendimas priimti nagrinti Respublikos Prezidento teikim
itirti, ar Vyriausybs aktas atitinka Konstitucij, arba sprendimas priimti nagrinti
Seimo nutarim, kuriame praoma itirti, ar Respublikos Prezidento aktas arba
Vyriausybs aktas atitinka Konstitucij, sigalioja nuo to KT sprendimo oficialaus
paskelbimo V.

7.

Lietuvos banko, ministerij, departament ir Vyriausybs staig bei kit valstybs

valdymo institucij teiss aktai, kuriuose nustatomos, keiiamos ar pripastamos
netekusiomis galios teiss normos, sigalioja kit dien nuo j paskelbimo V,
jeigu paiuose aktuose nenustatoma vlesn j sigaliojimo diena.
8. Auktesnij administracini vienet valdymo institucij, savivaldybi ir j valdymo
organ priimti teiss aktai, kuriuose nustatomos, keiiamos ar pripastamos
netekusiomis galios teiss normos, sigalioja kit dien po j paskelbimo vietinje
spaudoje, jeigu paiuose teiss aktuose nenustatyta vlesn j sigaliojimo diena.
AT normos, kaip ir kit teiss ak, normos atgal negalioja, iskyrus atvejus, kai atgalinis
galiojimas nustatytas paiame nurminiame akte.
Pagal galiojimo laik AT normos Yra skirstomos :
1. Terminuotas j galiojimo laikas yra apibrtas statymo arba nurodomas
paiame akte.
2. Neterminuotas j galiojimo terminas i anksto neapibriamas.
AT normos nustoja galioti:
1. pasibaigus j galiojimo laikui
2. panaikinus teisin akt ar jo dal, kuriame yra AT norm.
AT norm galiojimas erdvje. Tai slygoja valstybs institucij, leidiani teiss aktus,
kompetencija bei veiklos teritorija. Todl pagal galiojim erdvje, kaip jau minjau anksiau,
yra skiriamos tokios AT norm rys:
1. galiojanios visoje LR teritorijoje tai aukiausij centrini valdymo
institucij leidiami teiss aktai;
2. galiojanios administracinio teritorinio vieneto teritorijoje tai atitinkam
administracinio vieneto valdios institucij leidiami teiss aktai.
AT norm galiojimas asmen atvilgiu. AT normos gali bti adresuojamos visiems teis
subjektams arba tam tikrai j grupei. Pagal AT norm galiojim asmenims bt galima iskirti
tokias AT norm ris:
1. bendrosios galioja visiems asmenims. Jas daniausiai leidia aukiausios
valdymo institucijos;
2. Specialiosios galioja tik tam tikram asmen ratui. Jas daniausiai leidia
akiniai valdymo organai.

3. ADMINISTRACINIAI TEISINIAI SANTYKIAI

R. VIESTUS LAPUS

4-5. VIEOJO ADMINISTRAVIMO SVOKA IR ESM.

PRINCIPAI
Vieasis administravimas - statymais ir kitais teiss aktais reglamentuojama
valstybs ir vietos savivaldos institucij, kit statymais galiot subjekt vykdomoji veikla,
skirta statymams, kitiems teiss aktams, vietos savivaldos institucij sprendimams gyvendinti,
numatytoms vieosioms paslaugoms administruoti. Tai Lietuvos Respublikos Vieojo
administravimo statyme pateiktas apibrimas. Nors, plaija prasme, tai suprantama kaip
visas valstybs valdymas. Be to, kalbant apie viej administravim reikia isiaikinti kai
kurias svokas - Vieojo administravimo subjektai - institucijos, staigos, tarnybos, valstybs
tarnautojai (pareignai), turintys statym suteiktas vieojo administravimo teises ir praktikai
gyvendinantys vykdomj valdi ar atskiras vykdomosios valdios funkcijas; Vieojo
administravimo institucija - vieojo administravimo subjektas, vykdantis statym nustatytas
valstybs ar savivaldybs funkcijas.
Bendroji valdymo svoka yra naudojama vairiose visuomens ir gamtos moksl
akose. Pati svoka apima atitinkamus procesus, kurie vyksta paioje visuomenje, gyvojoje ir
negyvojoje gamtoje. Pats valdymo procesas vyksta organizuotoje aplinkoje tam tikroje
sistemoje, t.y. organizuotoje, tarpusavyje susijusi ir atliekani tam tikras funkcijas
struktrini element visuma. Valdymo procesas, kuris vyksta tam tikroje aplinkoje, susideda
i dviej pagrindini element: valdymo objekto ir valdymo subjekto. Valdymo subjektas daro
tam tikr poveik valdymo objektui. Valdymui bdingi poymiai yra pavaldumas ir hierarchija,
todl subjektas yra auktesnje pakopoje ir jo sprendimai ar nurodymai yra privalomi valdymo
objektui. Atsivelgiant sistemas, kuriose vuksta valdymo procesai yra iskiriamos tokios
valdymos rys: mechaninis valdymas; biologinis valdymas; socialinis valdymas.
Mums svarbiausias yra socialinis valdymas t.y. valdymas, vykstantis tarp moni.
Tai yra btina visuomens egzistavimo ir tobuljimo funkcija. mogus, negali egzistuoti vienas
jam btina bendradarbiauti su kitais individais. Taiau bendra moni veikla yra nemanoma
be valdymo, nes yra btina kontroliuoti ir koordinuoti j darb. Kalbant apie socialin valdym,
jam yra keliami tokie reikalavimai: subjektas turi bti autoritetas, galintis takoti kitus asmenis;
valdymas turi vykti tik moni grupje; veiksmams reikalingas planavimas; btinas pareig ir
darb pasiskirstymas; reikalinga kontrols funkcija, norint utikrinti, kad visi atlieka savo
pareigas; trkum nustatymas ir j alinimas. Galima teigti, kad socialinis valdymas vyksta
ten, kur pasireikia bendra moni veikla, jis utikrina veiklos kryptingum, tikslus pasiekia
organizuot veiksm dka ir, be to, pats valdymas yra organizacinio pobdio veikla.
Be to, btina aptarti ir valstybin valdym. Valstybinis valdymas tai vis valstybs
institucij vykdoma postatymin veikla, skirta visuomens kultriniams, socialiniams ir
ekonominiams poreikiams utikrinti. Pats valstybinis valdymas geriausiai atsiskleidia per savo
bruous, todl btina iskirti bdingos ios veiklos poymius:
a. Valstybin valdym gyvendina specials subjektai arba valstybiniai
valdymo organai (vykdomosios valdios institucijos);
b. Valstybinis valdymas yra vykdomojo pobdio veikla. Ji yra
reikalinga atstovaujamj valstybs valdios institucij aktams
gyvendinti;

c.

Tai postatimin veikla, nes vykdomosios institucijos remiasi

galiojaniais statymais ir j priimami aktai yra postatyminio
pobdio;
d. Valdymo veiklai yra bdingi pavaldumo ir subordinacijos santykiai;
e. Ta veikla yra labai plati, nes apima socialin, kultrin, politin ir
kin gyvenim;
f. Veikla yra operatyvi , kasdieninio pobdio ir nepertraukiama.
Pats valstybinis valdymas arba dar kitaip vadinamas vieuoju administravimu yra tam
tikrais principais paremta valstybs kasdieninio valdymo poitika.
Vieojo administravimo principai tai pagrindins idjos, kuriomis remiantis yra ir
turi buti suformuotas valstybs valdymas. Principais tampa tik tie reikalavimai, kurie atspindi
reali tikrov, keiiasi atsivelgiant visuomens vystymsi.Tai, kad vieasis administravimas
aprpia labai plai veiklos sfer, nulemia vieojo administravimo princip vairov. Todl
klasifikuojant iuo principus yra tikslinga juos padalinti dvi pagrindines grupes: politinius
teisinius ir organizacinius techninius.
Politiniai teisiniai yra bendro pobdio, universals principai, taikomi visose
vieojo administravimo sferose. Prie toki princip yra priskiriami:
1. Demokratikumas. is principas kyla i Lietuvos Respublikos Konstitucijos (toliau
Konstitucija) 1 strp., kur teigiama, kad Lietuvos valstyb yra nepriklausoma demokratin
respublika. is principas reikia, kad LR valdymas yra vykdomas demokratiniu pagrindu,
t.y., kad svarbiausios valstybins valdios ir savivaldos institucijos yra formuojamos
atstovaujamj organ. Valstybiniame valdyme dalyvauja visi pilieiai, turdami lygias
teises prie statymus. Be to, Konstitucijos 5 strp., teigia, kad Valdios galias riboja
Konstitucija / Valdios staigos tarnauja monms.
2. Vieumas. is principas veikia tam, kad atstovaujamieji galt inoti, kaip dirba j irinkti
atstovai ir vairiausios institucijos. Remiantis iuo principu, yra numatyta kad visi
svarbiausi klausimai yra sprendiami vieai, apart t, kurie sudaro valstybs paslaptis (bet
juos reglamentuoja atskiri statymai). Taip pat visos institucijos, kurios gali leisti vairius
teisinius aktus, privalo paskelbti juos spaudoja, kad mons galt su jais susipainti.
3. Teistumas. Tai, kad vieojo administravimo institucijos, tinkamai vykdyt savo pareigas,
jos turi laikytis statym ir, ypa Konstitucijos. i princip, mano nuomone, bt galima
susieti su demokratikumo principu. Kadangi teistumo principas, galima sakyti, dar
stipriau tvirtina demokratikum, garantuodamas vari vieojo administravimo
institucij veikl. Teistumo kontrol vykdo teismai. Ypa svarbi vieta uima LR
Konstitucinis teismas, kuris sprendia vis teisni akt atitikim Konstitucijai ir gali
sustabdyti, bet kurio akto galiojim.
4. Atskaitomumas. Tai taip pat tam tikra vlastybs valdymo institucij kontrol. is principas
remiasi Konstitucijos 96 strp. LR Vyriausyb solidariai atsako Seimui u bendr
Vyriausybs veikl / Ministrai, vadovaudami jiems pavestoms valdymo sritims, atsakingi
Seimui, Respublikos Prezidentui ir tiesiogiai pavalds Ministrui Pirmininkui ir 101 strp.
Seimo reikalavimu Vyriausyb arba atskiri ministrai turi atsiskaityti Seime u savo
veikl. is principas apsaugo visuomen nuo valstybs valdymo institucij
savivaliavimo ir veria tas institucijas dirbti kiek galima efektyviau.
6

5.

Kolegialumo derinimas su vienvaldikumu ir asmenin atsakomybei. Visi svarbiausi

klausimai yra svarstomi kolegialiai. Kart per savait, daniausiai treiadieniais, vyksta
Vyriausybs posdis, kuriame yra svarstomi svarbiausi klausimai. Jei bent vienas i
posdio nari to pageidauja, vyksta atviras balsavimas dl vieno ar kito nagrinjamo
klausimo sprendimo primimo. Kitus sprendimus ministrai, premjeras ir kit staig
vadovai priima vienvaldikai ir u juos atsako asmenikai. Kai kuriuos klausimus taip pat
svarsto kolegialiai egzistuoja visokiausios tarybos ir pan., taiau viestiek viskas
forminama vadovo aktu.
6. Kontrols ir apskaitos. io principo esm sudaro tai, kad kiekvienos institucijos vadovas
pats kontroliuoja savo institucijos darb, pats ir gyvendina viskontrol bei apskait.
Taiau yra ir institucij, kurios atlieka bendr kontrol tai finans ministerija, vairs
departamentai.
Organizaciniai techniniai yra pritaikomojo pobdio principai, kuriuos, remiantis
praktine analize bei apibendrinimu, formuoja valdymo mokslas. Btent i princip pagalba
yra formuojamos ir valstybins institucijos. Galima bt iskirti tokius pagrindinius principus:
1.
Teritorinis. Pagrindin io principo idja yra ta, kad vieojo administravimo
organai turi bti steigiami atsivelgiant teritorin valstybs susiskirstym. Todl
yra steigiamos institucijos, kurios veikia visoje teritorijoje, ir institucijos, kurios
veikia tik tam tikrame administraciniame vienete.
2.
Bendrojo vadovavimo. Priklausomai nuo santykio su teritoriniu principu,
visoje valstybs teritorijoje ar tik administraciniame vienete, gali bti steigiamos
bendros kompetencijos institucijos, t.y. tokios institucijos, kurios nagrinja bet
kuri srit lieianius klausimus. Tokio principo pavyzdiu galt bti LR
Vyriausyb visoje teritorijoje veikianti institucija, nagrinjanti visus klausimus
politinius, ekonominius, kultrinius ir t.t.
3.
akinis. Sudaromos institucijos, vadovauti atskiroms valdymo akoms.
Tokios institucijos veikia visoje valstybs teritorijoje. Tokiu pagrindu yra
steigtos LR ministerijos, kurios veikia visoje LR teritorijoje ir kontroliuoja
atskiras vieojo administravimo akas prekyb, transport ir t.t.

6. VALSTYBINIO VIEOJO VALDYMO INSTITUCIJOS

R. VIESTUS LAPUS
7-8. LIETUVOS RESPUBLIKOS PREZIDENTAS
IR VYRIAUSYB
Irinktas Respublikos Prezidentas savo pareigas pradeda eiti rytojaus dien
pasibaigus Respublikos Prezidento kadencijai, po to, kai Vilniuje, dalyvaujant Tautos
atstovams - Seimo nariams, prisiekia Tautai. Irinkus Respublikos Prezident tais atvejais,
kurie numatyti Lietuvos Respublikos Konstitucijos 89 straipsnio pirmojoje dalyje, irinktas
Respublikos Prezidentas penktj darbo dien po Respublikos Prezidento rinkim rezultat
paskelbimo pradeda eiti savo pareigas, kai Vilniuje, dalyvaujant Tautos atstovams - Seimo
nariams, prisiekia Tautai. T dien, kai naujasis Respublikos Prezidentas pradeda eiti
pareigas, Lietuvos Respublikos Vyriausyb grina jam savo galiojimus. Asmuo, irinktas
Respublikos Prezidentu, turi sustabdyti savo veikl politinse partijose ir politinse
organizacijose iki naujos Respublikos Prezidento rinkim kampanijos pradios. Tok
pareikim Respublikos Prezidentas turi paskelbti kit dien po to, kai Respublikos
Prezidento rinkim komisija teikia jam Lietuvos Respublikos Prezidento paymjim.
Respublikos Prezidentas, gyvendindamas jam suteiktus galiojimus, leidia aktus dekretus. Respublikos Prezidento dekretai registruojami Respublikos Prezidento dekret
knygoje ir jiems suteikiamas atitinkamas eils numeris. Respublikos Prezidento dekretai
nustatyta tvarka skelbiami "Lietuvos Respublikos Seimo ir Vyriausybs iniose",
laikraiuose, per radij ir televizij. Respublikos Prezidento dekretai sigalioja kit dien po
j paskelbimo, jeigu dekretuose nenurodyta kita j sigaliojimo data. Respublikos Prezidento
dekretus Lietuvos Respublikos Konstitucijos 85 straipsnyje nurodytais klausimais taip pat
pasirao:
1) dl Lietuvos Respublikos diplomatini atstov usienio valstybse ir prie
tarptautini organizacij skyrimo ir ataukimo - Lietuvos Respublikos Ministras Pirmininkas;
2) dl aukiausi diplomatini rang ir speciali vard teikimo - Lietuvos
Respublikos usienio reikal ministras;
3) dl aukiausi karini laipsni suteikimo - Lietuvos Respublikos Ministras
Pirmininkas;
4) dl nepaprastosios padties skelbimo - Lietuvos Respublikos Ministras
Pirmininkas;
5) dl Lietuvos Respublikos pilietybs teikimo - Lietuvos Respublikos vidaus reikal
ministras.
Lietuvos Respublikos Vyriausyb (toliau - Vyriausyb) sudaro Ministras
Pirmininkas ir ministrai. Vyriausyb gyvendina vykdomj valdi Lietuvoje. Vyriausybs
galias apibria Lietuvos Respublikos Konstitucija ir statymai. Vyriausyb solidariai atsako
Seimui u bendr savo veikl. Vyriausyb ne reiau kaip kart per metus pateikia Seimui
Vyriausybs programos gyvendinimo ataskait. Seimo reikalavimu Seimo statuto nustatyta
tvarka Vyriausyb arba atskiri ministrai atsiskaito Seime u savo veikl. Ministrai,

vadovaudami jiems pavestoms valdymo sritims, yra atsakingi Seimui, Respublikos

Prezidentui ir tiesiogiai pavalds Ministrui Pirmininkui.
Ministr Pirminink Seimo pritarimu skiria ir atleidia Respublikos Prezidentas.
Ministras Pirmininkas ne vliau kaip per 15 dien nuo jo paskyrimo pristato Seimui savo
sudaryt ir Respublikos Prezidento patvirtint Vyriausyb ir pateikia svarstyti jos program.
Jeigu Seimas motyvuotu nutarimu nepritaria iai programai, Ministras Pirmininkas ne vliau
kaip per 15 dien nuo nepritarimo dienos pateikia svarstyti nauj program. Ministerijos ir
kitos valstybs institucijos privalo paskirtiems ministrams teikti mediag, reikaling
Vyriausybs programai parengti, bei prisidti prie programos rengimo. Vyriausyb gauna
galiojimus veikti, kai Seimas posdyje dalyvaujani nari bals dauguma pritaria jos
programai. Kai Seimas pritaria Vyriausybs programai, Vyriausyb privalo per 3 mnesius
parengti ir patvirtinti konkreias priemones iai programai gyvendinti.
Vyriausyb grina galiojimus irinkus Respublikos Prezident. Po Seimo rinkim
Vyriausyb grina galiojimus Respublikos Prezidentui t dien, kai naujasis Seimas
susirenka pirmj posd. Irinkus Respublikos Prezident, Vyriausyb galiojimus grina
Respublikos Prezidentui t dien, kai is pradeda eiti pareigas. Kai pasikeiia daugiau nei
pus ministr, Vyriausyb turi i naujo gauti Seimo galiojimus. Vyriausybs galiojimai
laikomi grintais, kai Ministras Pirmininkas ar Vyriausybs narys, pavaduojantis Ministr
Pirminink, teikia Respublikos Prezidentui ratik pareikim. Respublikos Prezidentas
priima Vyriausybs grinamus galiojimus ir paveda jai eiti pareigas, kol Vyriausyb i naujo
gaus Seimo galiojimus arba kol bus sudaryta nauja Vyriausyb. Jeigu Vyriausyb galiojim
ratikai negrina, Respublikos Prezidentas turi teis dekretu pavesti Vyriausybei eiti
pareigas bei skirti Vyriausybs nar Ministrui Pirmininkui pavaduoti, kol bus sudaryta nauja
Vyriausyb arba kol Vyriausyb i naujo gaus Seimo galiojimus. Kai Vyriausyb grina
galiojimus io straipsnio 1 dalies numatytu pagrindu, Respublikos Prezidentas per 15 dien
teikia Seimui svarstyti galiojimus grinusios Vyriausybs Ministro Pirmininko kandidatr.
Kai Seimas pritaria Ministro Pirmininko kandidatrai ir Respublikos Prezidentas paskiria
Ministr Pirminink, jei Ministro Pirmininko pateiktoje ir Respublikos Prezidento
patvirtintoje Vyriausybje nepasikeit daugiau nei pus iki galiojim grinimo dirbusi
ministr, Vyriausyb i naujo gauna galiojimus veikti pagal Seimo anksiau patvirtint
program. Jeigu Seimas nepritaria Ministro Pirmininko kandidatrai, Vyriausyb privalo
atsistatydinti.
Vyriausyb privalo atsistatydinti iais atvejais:
1) kai Seimas du kartus i eils nepritaria naujos Vyriausybs programai;
2) kai Seimas vis Seimo nari bals dauguma slaptu balsavimu pareikia
nepasitikjim Vyriausybe ar Ministru Pirmininku;
3) kai Ministras Pirmininkas atsistatydina arba mirta;
4) po Seimo rinkim, kai sudaroma nauja Vyriausyb;
5) kai pasikeitus daugiau nei pusei ministr ar po Respublikos Prezidento rinkim
Ministras Pirmininkas negauna Seimo pakartotinio pritarimo.
Ministras Pirmininkas apie Vyriausybs atsistatydinim teikia Respublikos
Prezidentui raytin praneim, kuris prie tai paskelbiamas Vyriausybs posdyje. Ministrui
Pirmininkui mirus, apie Vyriausybs atsistatydinim Respublikos Prezidentui pranea
8

Ministr Pirminink pavaduojantis ministras, o jei pavaduojanio nebuvo, vyriausias pagal

ami ministras. Praneimas apie Vyriausybs atsistatydinim turi bti paskelbtas Vyriausybs
posdyje. Jeigu reikia, praneimui apie Vyriausybs atsistatydinim paskelbti aukiamas
neeilinis Vyriausybs posdis. Apie Vyriausybs atsistatydinim turi bti praneta
Respublikos Prezidentui t dien, kuri atsiranda viena i io straipsnio 1 dalyje numatyt
aplinkybi. Vyriausyb gali atsistatydinti Ministro Pirmininko silymu priimdama nutarim,
kur Ministras Pirmininkas t pai dien teikia Respublikos Prezidentui. Vyriausybs
atsistatydinim priima Respublikos Prezidentas. Vyriausyb laikoma atsistatydinusia nuo
Respublikos Prezidento dekreto sigaliojimo dienos. Prireikus Respublikos Prezidentas
paveda jai toliau eiti pareigas. Jis gali pavesti vienam i ministr eiti Ministro Pirmininko
pareigas, kol bus sudaryta nauja Vyriausyb.
Seimo sesijos metu ne maesn kaip 1/5 Seimo nari grup gali pateikti
interpeliacij Ministrui Pirmininkui ar ministrui, taip pat pateikti nutarimo projekt dl
nepasitikjimo Vyriausybe. Seimas, apsvarsts Ministro Pirmininko ar ministro atsakym
interpeliacij arba Vyriausybs atsakym nutarimo dl nepasitikjimo projekt, gali nutarti,
jog atsakymas yra nepatenkinamas, ir daugiau kaip puss Seimo nari bals dauguma slaptu
balsavimu pareikti nepasitikjim Ministru Pirmininku, ministru arba Vyriausybe. Pareikus
nepasitikjim Ministru Pirmininku, ministru arba Vyriausybe, Ministras Pirmininkas,
ministras arba Vyriausyb privalo t pai dien atsistatydinti. Kai Seimas pareikia
nepasitikjim Ministru Pirmininku, atsistatydina visa Vyriausyb. iuo atveju Respublikos
Prezidentas Ministro Pirmininko pareigas paveda eiti kitam Vyriausybs nariui, kol bus
sudaryta nauja Vyriausyb. Kai Seimas pareikia nepasitikjim ministru, Respublikos
Prezidentas paveda eiti ias pareigas kitam ministrui, kol bus paskirtas ir prisaikdintas naujas
ministras. iuo atveju Ministras Pirmininkas ne vliau kaip per 15 dien pateikia Respublikos
Prezidentui nauj ministro kandidatr.
Vyriausyb turi teis teikti silym Respublikos Prezidentui paskelbti pirmalaikius
Seimo rinkimus, jeigu Seimas pareikia tiesiogin nepasitikjim Vyriausybe. Jeigu Lietuvos
Respublikos Konstitucijos 89 straipsnio pirmojoje dalyje numatytais atvejais Seimas negali
per 10 dien susirinkti ir paskelbti Respublikos Prezidento rinkim, rinkimus skelbia
Vyriausyb, priimdama nutarim. Vyriausybs nutarim pavedama vykdyti Vyriausiajai
rinkim komisijai.
Ministras Pirmininkas ir ministrai turi teis Seimo statuto nustatyta tvarka dalyvauti
Seimo, jo komitet, komisij bei frakcij posdiuose ir pareikti savo nuomon svarstomais
klausimais.
Ministras Pirmininkas arba ministras, kuriam Seimo sesijoje yra pateiktas Seimo
nario paklausimas dl Vyriausybs, ministerij ar kit Vyriausybs staig veiklos, privalo
atsakyti odiu ar ratu Seimo statuto nustatyta tvarka. Ministras Pirmininkas ir ministrai
Seimo sesijos metu Seimo statuto nustatyta tvarka atsako Seimo nari klausimus. Seimo
komiteto, komisijos ar frakcijos kvietimu Seimo statuto nustatyta tvarka ministrai ar ministro
galiotas valstybs tarnautojas privalo dalyvauti komiteto, komisijos ar frakcijos posdyje ir
pateikti paaikinimus svarstomais klausimais.
Ministras Pirmininkas arba atitinkamas ministras Lietuvos Respublikos Konstitucijos
85 straipsnyje nurodytais klausimais ne vliau kaip per 3 dienas pasirao Respublikos

Prezidento dekretus. Atsakomyb u tok dekret tenka j pasiraiusiam Ministrui Pirmininkui

arba ministrui.
Vyriausyb turi statym leidybos iniciatyvos teis Seime.Vyriausyb dl Seimui
teikiam statym ar Seimo nutarim projekt priima nutarim. Svarstant iuos projektus
Seime, Vyriausybei atstovauja Ministras Pirmininkas arba jo galiotas ministras.
Vyriausyb turi teis teikti silym Seimui balsuoti dl pasitikjimo Vyriausybe.
Vyriausyb:
1) saugo konstitucin santvark ir Lietuvos Respublikos teritorijos nelieiamyb,
tvarko krato reikalus, garantuoja valstybs saugum ir viej tvark;
2) vykdo statymus ir Seimo nutarimus dl statym bei ilgalaiki valstybini
program gyvendinimo, taip pat Respublikos Prezidento dekretus, gyvendina Vyriausybs
program, kuriai pritar Seimas, tvirtina ios programos gyvendinimo programas ir normini
teiss akt koncepcijas;
3) koordinuoja ministerij ir Vyriausybs staig veikl; svarsto ir aprobuoja
ministerij, Vyriausybs staig strateginius veiklos planus, rengia Valstybs ilgalaiks raidos
strategij ir teikia j tvirtinti Seimui;
4) rengia ir teikia Seimui valstybs biudeto ir savivaldybi biudet finansini
rodikli patvirtinimo statymo projekt; organizuoja valstybs biudeto vykdym, teikia
Seimui valstybs biudeto vykdymo apyskait; taip pat teikia Seimui Valstybinio socialinio
draudimo fondo, Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudet rodikli patvirtinimo
statym projektus bei Valstybinio socialinio draudimo fondo biudeto ir Privalomojo
sveikatos draudimo fondo vykdymo ataskaitas;
5) remdamasi statymais disponuoja valstybs turtu, nustato jo valdymo ir
naudojimo tvark;
6) rengia ir teikia Seimui svarstyti statym ir kit teiss akt projektus;
7) teikia Seimui silymus dl ministerij steigimo ir panaikinimo;
8) steigia, reorganizuoja ir likviduoja Vyriausybs staigas bei steigia staigas prie
ministerij ir paveda ministerijoms vykdyti visas ar dal staig prie ministerij steigjo
funkcij. Vyriausyb gali pavesti atitinkamai ministerijai vykdyti dal Vyriausybs staigos
steigjo funkcij;
9) tvirtina ministerij, Vyriausybs staig ir staig prie ministerij nuostatus.
Tvirtinti staig prie ministerij nuostatus Vyriausyb gali pavesti atitinkamam ministrui;
10) kartu su Respublikos Prezidentu vykdo usienio politik; umezga diplomatinius
santykius ir palaiko ryius su usienio valstybmis bei tarptautinmis organizacijomis;
atsivelgdama Seimo Usienio reikal komiteto rekomendacijas, teikia Respublikos
Prezidentui silymus dl Lietuvos Respublikos diplomatini atstov usienio valstybse ir
prie tarptautini organizacij skyrimo bei ataukimo;
11) statymo nustatyta tvarka organizuoja valdym auktesniuosiuose
administraciniuose vienetuose;
12) statymo numatytais atvejais silo Seimui vesti tiesiogin valdym savivaldybs
teritorijoje;

13) turi teis kreiptis Konstitucin Teism su praymu itirti, ar Lietuvos

Respublikos statymai ar kiti Seimo priimti teiss aktai neprietarauja Lietuvos Respublikos
Konstitucijai;
14) skiria ir atleidia i pareig apskrii virininkus, j pavaduotojus bei
savivaldybi veiklos administracin prieir vykdanius Vyriausybs atstovus, skiria jiems
tarnybines nuobaudas;
15) sudaro komisijas bei komitetus;
16) vykdo kitas pareigas, kurias Vyriausybei numato Lietuvos Respublikos
Konstitucija, is ir kiti statymai.
Vyriausyb prireikus gali sudaryti nuolatines ir laikinsias komisijas. Komisijos
darbui vadovauja Vyriausybs skiriamas Vyriausybs narys ar kitas asmuo. Komisij
udavinius, funkcijas, galiojimus, veiklos tvark ir finansavim nustato Vyriausyb. Los
nuolatinms komisijoms finansuoti turi bti numatytos valstybs biudete; nenumatytiems
atvejams j gali bti skiriama i Vyriausybs rezervo fondo.
Ministras Pirmininkas vairiems klausimams nagrinti ir pasilymams rengti gali
sudaryti darbo grupes. Darbo grupei vadovauja Ministro Pirmininko paskirtas asmuo.
Konkreius darbo grups tikslus ir udavinius nustato Ministras Pirmininkas. L darbo
grups veiklai skyrimo klausim prireikus sprendia Vyriausyb. Ministerijos nuostatus
tvirtina Vyriausyb. Ministerija turi savo administracij. Jai vadovauja ministerijos valstybs
sekretorius. Ministerijos veikla organizuojama vadovaujantis Vyriausybs aprobuotais vieai
paskelbtais strateginiais veiklos planais, rengiamais vadovaujantis Vyriausybs programa,
kuriai Seimas pritaria, ir derinamais su Valstybs ilgalaiks raidos strategija. Ministerijos
veikla organizuojama vadovaujantis Vyriausybs aprobuotais vieai paskelbtais strateginiais
veiklos planais, kuriuose apibdinami pagrindiniai ministerijos udaviniai ir bdai juos
gyvendinti. Ministerijos strateginiai veiklos planai rengiami vieneriems, trejiems, penkeriems
ir deimiai met atsivelgiant Vyriausybs ilgalaik strategin veiklos plan. Seimui pritarus
naujos Vyriausybs programai, ministerijos savo parengtus arba atnaujintus strateginius
veiklos planus per tris mnesius pateikia Vyriausybei aprobuoti. Jeigu steigta nauja
ministerija, ji ilgalaikius ministerijos strateginius veiklos planus pateikia Vyriausybei
aprobuoti per tris mnesius nuo steigimo dienos.
Prie ministerijos gali bti Vyriausybs steigiami departamentai, taip pat kontrols ar
apskaitos funkcijas vykdanios tarnybos ir inspekcijos. Ministerijos administracij sudaro
departamentai, skyriai ir kiti padaliniai.
Ministerij funkcijoms nepriskirtiems klausimams sprsti Vyriausyb, nedidindama
valstybs valdymui atitinkam met biudete skirt l, gali steigti Vyriausybs staigas
(departamentus, kontrols ar apskaitos funkcijas vykdanias tarnybas, agentras, inspekcijas
ir kitas staigas). Vyriausybs staigos udaviniai, funkcijos ir teiss nustatomos jos
nuostatuose. Vyriausybs staigai vadovauja generalinis direktorius (direktorius, virininkas).
Vyriausybs staigos vadovas yra pavaldus Ministrui Pirmininkui. Vyriausybs staigos
vadovas sprendia staigos kompetencijai priskirtus klausimus, taip pat vykdo kitas statym
ir Vyriausybs nutarim nustatytas funkcijas. Vyriausybs staigos vadovas yra asmenikai
atsakingas, kad staiga sprst jai pavestus udavinius. Vyriausybs staigos vadovas gali
turti pavaduotoj (pavaduotoj), kur (kuriuos) jis skiria ir atleidia i pareig. Vyriausybs

staigos vadovas leidia sakymus ir sakymu patvirtintus kitus teiss aktus, tikrina, kaip jie
vykdomi. Vyriausybs staigos veikla organizuojama vadovaujantis Vyriausybs aprobuotais
vieai paskelbtais strateginiais veiklos planais, rengiamais vadovaujantis Vyriausybs
programa, kuriai Seimas pritaria, ir derinamais su Valstybs ilgalaiks raidos strategija.
Vyriausyb koordinuoja ministerij veikl per ministrus. Vyriausyb turi teis
panaikinti ministr, Vyriausybs staig ir staig prie ministerij teiss aktus, jeigu ie
prietarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijai, Lietuvos Respublikos tarptautinms
sutartims, statymams ir kitiems Seimo priimtiems teiss aktams, Respublikos Prezidento
dekretams, Vyriausybs nutarimams ar Ministro Pirmininko potvarkiams.
Vyriausyb valdym apskrityje - Lietuvos Respublikos teritorijos auktesniajame
administraciniame vienete - organizuoja per apskrities virinink, ministerijas bei
Vyriausybs staigas. Vyriausybs teikimu Seimas nustato ir keiia apskrities ribas bei centr,
suteikia ir keiia apskrities pavadinim. Ar savivaldybs laikosi Lietuvos Respublikos
Konstitucijos ir statym, ar vykdo Vyriausybs sprendimus, priiri Vyriausybs skiriami
atstovai. Apskrities virininko administracijos tipin struktr ir jos tipinius nuostatus tvirtina
Vyriausyb. Apskrities virininko ir Vyriausybs atstovo galiojimus nustato statymai.
Vyriausybs darbo tvark nustato Vyriausybs patvirtintas darbo reglamentas.
Vyriausyb valstybs valdymo reikalus sprendia posdiuose vis Vyriausybs nari bals
dauguma priimdama nutarimus. Vyriausybs posdiuose gali dalyvauti asmenys, kuriems
toki teis numato Lietuvos Respublikos Konstitucija ir kiti statymai. Vyriausybs
posdius gali bti kvieiami ir kiti asmenys. Svarbiausi klausimai gali bti aptariami prie
Vyriausybs posdius ministr pasitarimuose, Ministro Pirmininko sudarytuose
nuolatiniuose arba laikinuosiuose Vyriausybs komitetuose. Vyriausybei teikiamus statym,
nutarim ir kit teiss akt projektus turi pasirayti ministras. Vyriausybs staig teikiami
teiss akt projektai turi bti vizuoti Vyriausybs priskirto ministro, o apskrii virinink ir
savivaldybi taryb teikiami teiss akt projektai turi bti vizuoti atitinkamos valdymo srities
ministro. Vyriausybei teikiamas teiss akto projektas, susijs ne tik su j parengusios
(teikianios) institucijos, bet ir su kit institucij valdymo sritimi ar kompetencija, turi bti
suderintas Vyriausybs darbo reglamento nustatyta tvarka.
Teiss akt projekt, apimani keli ministr valdymo sritis, derinimo metu ikil
nesutarimai paprastai svarstomi Vyriausybs komitete. Komitetams pirmininkauja Ministro
Pirmininko paskirti Vyriausybs nariai. Komitet posdiuose dalyvauja Vyriausybs
posdyje svarstom normini teiss akt projektais suinteresuot ministerij atstovai
ministrai ar j galioti viceministrai, prireikus kiti asmenys. Vyriausybs posdyje svarstant
teiss akto projekt, prie tai aptart komitete, io komiteto posdio pirmininkas informuoja
apie ministr (j galiot atstov) susitarimus ar diskusij ivadas.
statym, Vyriausybs nutarim ir kit teiss akt, Vyriausybs programos
gyvendinimo program ir normini teiss akt koncepcij projektai rengiami, svarstomi ir
priimami arba statym ar Seimo nutarim projektams pritariama Vyriausybs darbo
reglamento nustatyta tvarka. Vyriausybs kancleris teikia Ministrui Pirmininkui silymus dl
Vyriausybs posdio darbotvarks sudarymo. Ministras Pirmininkas turi teis Vyriausybs
posdio metu pasilyti tvirtinam darbotvark traukti ir nauj klausim. Pasilyti
Ministrui Pirmininkui traukti klausim darbotvark turi teis ir ministras Vyriausybs darbo
10

reglamento nustatyta tvarka. Balsuojama, ar klausim traukti darbotvark. Jei iuo klausimu
teigiamas sprendimas nepriimamas, klausimas turi bti teikiamas svarstyti Vyriausybs darbo
reglamento nustatyta tvarka. Vyriausybs posdyje iklausomas praneimas ir Vyriausybs
nari nuomon. Jeigu posdio pirmininkas leidia, savo nuomon gali pareikti ir kiti
posdyje dalyvaujantys asmenys.
Vyriausybs nutarimai priimami Vyriausybs posdiuose vis Vyriausybs nari
bals dauguma. Vyriausybs nutarimus pasirao Ministras Pirmininkas ir atitinkamos
valdymo srities ministras, nepaisant to, kaip jis balsavo posdio metu. Tais atvejais, kai
nutarimas apima kelias valdymo sritis, nutarim pasirao Ministras Pirmininkas ir ministras,
vadovaujantis nutarimo projekt pateikusiai ministerijai ar vizavs nutarimo projekt io
statymo 38 straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka. Vyriausybs nutarimus, kuriais keiiami ar
pildomi anksiau priimti nutarimai, pasirao Ministras Pirmininkas ir tos valdymo srities
ministras, kuris buvo pasiras ankstesnj nutarim, nepaisant to, kas pateik Vyriausybei
svarstyti naujj nutarimo projekt. Vyriausybs nutarimai pasiraomi Vyriausybs darbo
reglamento nustatyta tvarka, jeigu Vyriausyb nenustato kitaip. Vyriausybs nutarimai
sigalioja statym nustatyta tvarka.
Ministras Pirmininkas pagal savo kompetencij organizaciniais, personaliniais ir kitais
klausimais leidia potvarkius arba priima operatyvius sprendimus - pavedimus, forminamus
rezoliucijomis. Ministro Pirmininko potvarkiai sigalioja j pasiraymo dien, jeigu paiuose
potvarkiuose nenustatyta vlesn j sigaliojimo data.
9. LR MINISTERIJOS IR KITOS CENTRINIO
VIEOJO VALDYMO INSTITUCIJOS
Ministerijos yra centrins akins kompetencijos valstybinio valdymo institucijos,
vadovaujanios joms pavestoms valstybinio valdymo akoms. T ak pagrindas objektyviai
susiformavusios gamybos, aptarnavimo, socialins kultrins ar politins veiklos akos.
Ministerija yra juridinis asmuo, turintis sskait banke ir antspaud su valstybs herbu
bei savo pavadinimu. Tai biudetin staiga, finansuojama i valstybs biudeto.
iuo metu Lietuvos Respublikoje yra 13 ministerij. Tai:

Aplinkos ministerija.

Finans ministerija.

Krato apsaugos ministerija.

Kultros ministerija.

Socialins apsaugos ir darbo ministerija.

Susisiekimo ministerija.

Sveikatos apsaugos ministerija.

vietimo ir mokslo ministerija.

Teisingumo ministerija.

kio ministerija.

ems kio ministerija.

Usienio reikal ministerija.

Vidaus reikal ministerija.

Pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybs statymo 29 straipsn, ministerijas

vyriausybs silymu steigia Lietuvos Respublikos Seimas. Ta paia tvarka jos yra ir
panaikinamos. Tokiais atvejais Seimas priima statymus.
Kiekviena ministerija turi savo administracij. J sudaro prie ministerijos esantys
departamentai ( pvz., muitins departamentas ), vadovaujami direktoriaus, taip pat skyriai, bei
kiti padaliniai.
Prie ministerij gali bti Vyriausybs steigiami ir kontrols ar apskaitos funkcijas
vykdanios tarnybos ( pvz., konkurencijos ir vartotoj tiesi gynimo tarnyba) bei inspekcijos.
1. Ministerijos vykdo statym ir kit teiss akt jai pavestos srities valstybs valdymo
funkcijas ir gyvendina ioje srityje valstybs politik. j udaviniai, funkcijos ir teiss
nustatomi statymuose, ministerij nuostatuose bei Vyriausybs nutarimuose. Jos savo veikl
grindia Lietuvos Respublikos Konstitucija, statymais, Lietuvos Respublikos tarptautinmis
sutartimis, Vyriausybs nutarimais bei kitais teiss aktais.
Ministerij veikla yra organizuojama, remiantis strateginiais veiklos planais, kurie
turi bti aprobuojami Vyriausybs bei vieai paskelbti. Juose apibdinami pagrindiniai
ministerij udaviniai ir bdai, kaip juos gyvendinti.
Ministerij strateginiai planai rengiami vieneriems, trejiems, penkeriems bei
deimiai met, atsivelgiant Vyriausybs ilgalaik strategin plan.
Taigi, bene svarbiausi ministerij udaviniai yra ie:

Pltoti joms pavest srii sistem.

Utikrinti t srii uduoi vykdym visais lygmenimis ( tiek paioje

ministerijoje, tiek kitose, susijusiose su ministerijai pavaldia sritimi, institucijose).

Rengti ir vykdyti tarptautinio bendradarbiavimo tam tikroje srityje planus ir

programas ( pvz., Krato apsaugos ministerija gynybos srityje).

Organizuoti bendradarbiavim su kitomis institucijomis

gyvendinti tam tikroje ministerijai paskirtoje srityje valstybs politik.

Be abejo, kiekviena ministerija turi ir tik jai vienai bding udavini bei funkcij,
taiau gyvendindamos bazinius udavinius, jos daniausiai atlieka panaias funkcijas:

Srities sistemos bkls analizavimas, prognozavimas bei pltojimas.

Pagal savo kompetencij nustatyta tvarka ryius su usienio valstybi

atitinkamomis institucijomis ir tarptautinmis organizacijomis palaikymas, tarptautini
sutari projekt rengimas, atstovavimas Lietuvos Respublikai usienio valstybse ar
tarptautinse organizacijose.

Sistemos materialinio bei techninio aprpinimo organizavimas bei finansini

itekli tvarkymas, j naudojimo priirjimas.

statym, susijusi su ministerijai pavesta sritimi, projekt rengimas.

11

Ministerijos yra atsakingos u atitinkam srii bkl bei vystym, u ikelt

udavini sprendim.
2. Ministerija yra vienvaldikumo principu sudaryta institucija jai vadovauja ministras. J,
remiantis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 84 straipsnio 9 dalimi, skiria ir atleidia
Respublikos Prezidentas Ministro Pirmininko teikimu. Taiau Seimo Pirmininkas laikinai
pavaduodamas Respublikos Prezident negali be Seimo sutikimo skirti ar atleisti ministr.

Ministras turi teis atsistatydinti, apie tai pranedamas ratu Ministrui

Pirmininkui.

Ministras privalo atsistatydinti, kai daugiau nei pus Seimo nari pareikia
juo nepasitikjim. Be to , ne maiau kaip 1/5 Seimo nari gali pateikti ministrui
interpeliacij. Ministro atsistatydinim priima Respublikos Prezidentas.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos Konstitucija bei Lietuvos respublikos

Vyriausybs statymu, ministrai negali bti suimami, taip pat negali bti kitaip
suvaromos j teiss bei laisvs be iankstinio Seimo sutikimo, o tarp Seimo sesij be
iankstinio Respublikos Prezidento sutikimo.

Ministrai negali eiti joki kit renkam ar skiriam pareig, negali dirbti
verslo, komercijos ar kitose privaiose staigose ar onse, taip pat gauti kito atlyginimo,
iskyrus umokest u krybin veikl.

Ministrai, vadovaudami jiems pavestoms sritims, yra atsakingi Seimui ir

Respublikos Prezidentui bei tiesiogiai pavalds Ministrui Pirmininkui.
Pagal Lietuvos Respublikos Kostitucijos 98 straipsn, ministras vadovauja
ministerijai, sprendia miisterijos kompetencijai priskirtus klausimus, taip pat vykdo kitas
statym numatytos funkcijas. Pagrindins j yra tvirtintos Vyriausybs statyme:
Utikrina statym, Lietuvos Respublikos tarptautini sutari, Respublikos
Prezidento dekret, Vyriauybs nutarim, Ministro Pirmininko potvarki bei kit teiss
akt vykdym.
Teikia Vyriausybei statym bei kit teiss akt projektus.
Leidia sakymus ir sakymais patvirtintu kitus teiss aktus, tikrina kaip jie
vykdomi.
Teikia Vyriausybei ministerijos veiklos ataskaitas.
Tvirtina periodikai atnaujinamus ilgalaikius (iki 10 met) ministerijos strateginius
veiklos planus.
4.Ministerijoje yra sudaroma kolegija ministro patariamoji institucija.

Jos nariai yra ministras ( kaip kolegijos pirmininkas), viceministrai bei

ministerijos sekretorius. Juos ( viceministr ir sekretori)
skiria ir atleidia ministras. Per viceministr ir sekretori
ministras koordinuoja ministerijosadministracini padalini
valdym.
Vicministras yra tiesiogiai atsakingas paiam ministrui , o is vertina jo kompetencij bei
nustato galiojimus. Viceministras savo ruotu per atitinkamus staig prie ministerij
vadovus bei utikrina jo galiojimams priskirtose srityse ministro ustatytos politikos
gyvendinim.
Tuo tarpu ministerijos sekretorius atlieka ias funkcijas:
Atsako u ministerijos vadyb, teiss akt projekt rengim, organizuoja ir
kontroliuoja vis ministerijos administracini padalini veikl.
Atsako u ministerijos kin bei inansin veikl.
Organizuoja ministro sakym projekt rengim, pagal savo kompetencij leidia
vykdomojo pobdio potvarkius
Skiria ir atleidia i pareig svao pavadoutoj, padalini vadovus, kitus
ministerijos valstybs tarnautojus (iskyrus politinio pasitikjimo tarnautojus).
5.Atitinkamos ministerijos kompetencijai priklausaniais klausimais ministrai leidia
sakymus ir sakymais patvirtintu kitus teiss aktus. Prireikus keli ministrai galileisti bendrus
sakymus ar sakymais patvirtintus kitus teiss aktus. Ministr sakymai ir sakymais
aptvirtinti kiti norminiai teiss aktai, kuriais nustatomos, keiiamos ar pripastamos
netekusiomis galios, skelbiami Valstybs iniose ir sgalioja kit dien po j paskelbimo,
jeigu paiuose aktuose nenustatoma vlesn sigaliojimo data.
Ministr sakymai ir sakymais patvirtinti kiti norminiai teiss aktai, kuriuose nra
nustatomos, keiiamos ar pripastamos ntekusiomis galio teiss normos, juos pasiraius
ministr nuoora gali bti skelbiami Valstybs ini priede Informaciniai praneimai ir
sigalioja nuo j primimo dienos, neatsivelgiant tai ar jie buvo ten paskelbti, jeigu paiuose
aktuose nenumatyta kitaip
Ministras leidia sakymus ir sakymais patvirtintus kitus teiss aktus dl:
Miisterijos administracins struktros,
Ministerijos admiistracini padalini, departament tarnyb, ir inspekcij prie
ministerij, kit jos steigt ar ja priskir staig, valstybs moni stat ar nuostat
tvirtinimo,
vairi tarnautoj skyrimo ir atleidimo i pareig,
Reguliariai atnaujinam ilgalaiki ministerijos strategini plan tvirtinimo,
Darbo grupi sudarymo.
Ministro sakymas forminamas ministro balnke, o sakymais patvirtinti kiti norminiai
teiss aktai i sakym prieduose.

12

6.Ministerij funkcijoms nepriskirtiems kalusimams sprsti Vyraiusyb, nedidindama

valstybs skir l, gali steigti Vyriausybs staigas ( departamentus, kontrols institucijas,
apskaitos funkcijas vykdanias institucijas ur kitas staigas). Vyriausybs staigos udaviniai,
funkcijos ir teis nustatomos jos nuostatuose.
Vyriausybs staigai vadovauja generalinis direktorius ( direktorius, virininkas).
Vyriausybs staigos vadovas pavaldus Ministrui Pirmininkui. Jis sprendia staigos
kompetencijai priskirtus klausimus, taip pat vykdo kitas statym ir Vyriausybs nutarimuose
nustatytas funkcijas. Vyraiusybs staigos vadovas gali turti pavaduotoj, kur skiria ir i
pareig atleidia jis pats. Jis leida sakymus ir sakymais patvirtintus teiss aktus. Tikrina, kaip
jie vykdomi.
Vyraiusys staigos veikla yra organizuojama vadovaujantis Vyriausybs aprobuotais
strateginiais veiklos planais, kuriuose apibdinami pagrindiniai udaviniai ir bdai juos
gyvendinti. Vyriausybs staigos strateginiai veiklos planai rengiami vieineriems, trejiems,
penkeriems ir deimiai met. Jeigu steigta nauja ar reorganizuota esanti Vyriausybs staiga,
ji ilgalaikius Vyriausybs strateginius veiklos planus pateikia Vyriausybei aprobuoti per tris
mnesiu nuo steigimo ar reorganizavimo dienos.
Naudota literatra:

J. Lapinsko vadovlis Tarybin administracin teis.

Lietuvos Respublikos Konstitucija.
Lietuvos Respublikos Vyriausybs statymas.
Lietuvos Respublikos Vyriausybs darbo reglamentas.
10. LIETUVOS RESPUBLIKOS TERITORINIAI
ADMINISTRACINIAI VIENETAI. REGIONIN PLTRA.

Pagal LR teritorijos administracini vienet ir j rib statym, teritorinis

administracinis vienetas yra teritorijos dalis, kurioje valdym organizuoja
Lietuvos
Respublikos Vyriausyb arba savivaldos institucijos. Teritorijos administracinis vienetas turi
savo ribas, centr ir pavadinim. Lietuvos Respublikos teritorijos administraciniai vienetai yra
apskritys ir savivaldybs.
Savivaldyb yra Lietuvos Respublikos teritorijos administracinis vienetas,
kur valdo jos gyventoj bendruomens irinktos savivaldos institucijos pagal Lietuvos
Respublikos vietos savivaldos statym ir kitus statymus. Savivaldyb sudaroma i
gyvenamj vietovi. Pagrindiniai savivaldybs steigimo kriterijai yra jos pasirengimas
tvarkyti ir priirti savo aplink, komunalin k, teikti gyventojams paslaugas ir vykdyti
kitas funkcijas, numatytas Lietuvos Respublikos vietos savivaldos statyme.
Apskritis yra Lietuvos Respublikos teritorijos auktesnysis administracinis
vienetas, kurio valdym organizuoja Lietuvos Respublikos Vyriausyb pagal Lietuvos
Respublikos apskrities valdymo statym ir kitus statymus.
Apskritis sudaroma i

savivaldybi teritorij, pasiymini socialini, ekonomini ir etnokultrini interes

bendrumu.
Lietuvos Respublikos gyvenamosios vietovs skirstomos miesto ir kaimo gyvenamsias
vietoves. Miesto gyvenamosioms vietovms priskiriami miestai, kaimo gyvenamosioms
vietovms priskiriami miesteliai ir kaimai. Gyvenamosioms vietovms gali bti suteiktas
kurorto statusas.
Lietuvos Respublikos gyvenamosios vietovs skirstomos miesto ir kaimo
gyvenamsias vietoves. Miesto gyvenamosioms vietovms priskiriami miestai, kaimo
gyvenamosioms vietovms priskiriami miesteliai ir kaimai. Gyvenamosioms vietovms gali
bti suteiktas kurorto statusas.
Miestai yra kompaktikai ustatytos gyvenamosios vietovs, turinios daugiau
kaip 3 tkst. gyventoj, kuri daugiau kaip 2/3 dirbanij dirba pramonje, verslo bei
gamybins ir socialins infrastruktros srityse. Maiau kaip 3 tkst. gyventoj turintys
Lietuvos Respublikos
miestai, rajon miestai bei miesto tipo gyvenviets, turj miesto status, kaip
gyvenamosios vietovs yra laikomi miestais ir sigaliojus Lietuvos Respublikos teritorijos
administracini
vienet ir j rib statymui.
Miesteliai yra kompaktikai ustatytos gyvenamosios vietovs, turinios nuo
500 iki 3000 gyventoj, kuri daugiau kaip pus dirbanij dirba pramonje, verslo bei
gamybins ir socialins infrastruktros srityse, taip pat tradiciniai miesteliai.
Kaimai yra kitos gyvenamosios vietovs, neturinios miesto ir miestelio
poymi. Gyvenamosios vietovs, kuriose yra gamtini gydomj veiksni (mineralini
vanden, gydomojo purvo, sveikatai palankus klimatas, rekreacini eldini, vandens
telkini) bei speciali
infrastruktra iems veiksniams naudoti gydymui, profilaktikai ir
poilsiui, gali turti kurorto status. Kurorto status turi Birtonas, Druskininkai, Neringa,
Palanga.
Lietuvos Republikos teritorija suskirstyta apskritis ir savivaldybes. LR
savivaldybi reforma buvo keli etap. i reforma buvo gyvendinama pagal LR Seimo
nutarim DL LIETUVOS RESPUBLIKOS TERITORIJOS ADMINISTRACINI
VIENET IR J RIB STATYMO GYVENDINIMO Galutinis rezultatas toks:
Nustatomos savivaldybs ir j centrai: Akmens rajono (centras - Naujoji
Akmen), Alytaus miesto (centras - Alytus), Alytaus rajono (centras - Alytus), Anyki
rajono (centras - Anykiai), Birtono (centras - Birtonas), Bir rajono (centras - Birai),
Druskinink (centras - Druskininkai), Elektrn (centras - Elektrnai), Klaipdos rajono
(centras - Gargdai), Ignalinos rajono (centras - Ignalina), Jonavos rajono (centras - Jonava),
Jonikio rajono (centras - Jonikis), Jurbarko rajono (centras - Jurbarkas), Kaiiadori
rajono (centras - Kaiiadorys), Kalvarijos (centras - Kalvarija), Kauno miesto (centras Kaunas), Kauno rajono (centras - Kaunas), Kazl Rdos (centras - Kazl Rda), Kelms
rajono (centras - Kelm), Kdaini rajono (centras - Kdainiai), Klaipdos miesto (centras
- Klaipda), Kretingos rajono (centras - Kretinga), Kupikio rajono (centras - Kupikis),
Lazdij rajono (centras - Lazdijai), Marijampols (centras - Marijampol), Maeiki rajono
13

(centras - Maeikiai), Molt rajono (centras - Moltai), Neringos (centras - Nida), Paggi
(centras - Paggiai), Pakruojo rajono (centras - Pakruojis), Palangos miesto (centras - Palanga),
Panevio miesto (centras - Panevys), Panevio rajono (centras - Panevys), Pasvalio
rajono (centras - Pasvalys), Plungs rajono (centras - Plung), Prien rajono (centras Prienai), Radvilikio rajono (centras - Radvilikis), Raseini rajono (centras - Raseiniai),
Rietavo (centras - Rietavas), Rokikio rajono (centras - Rokikis), Skuodo rajono
(centras - Skuodas), aki rajono (centras - akiai), alinink rajono (centras alininkai), iauli miesto (centras - iauliai), iauli rajono (centras - iauliai), ilals
rajono (centras - ilal), iluts rajono (centras -ilut), irvint rajono (centras irvintos), venioni rajono (centras - venionys), Taurags rajono (centras Taurag), Teli rajono (centras - Teliai), Trak rajono (centras - Trakai), Ukmergs rajono
(centras - Ukmerg), Utenos rajono (centras - Utena), Varnos rajono (centras - Varna),
Vilkavikio rajono (centras - Vilkavikis), Vilniaus miesto (centras - Vilnius), Vilniaus rajono
(centras - Vilnius), Visagino miesto (centras - Visaginas) ir Zaras rajono (centras Zarasai).
Lietuvos Respublikos teritorijoje yra ios apskritys: Alytaus - centras Alytaus miestas;
Kauno - centras Kauno miestas; Klaipdos - centras Klaipdos miestas; Marijampols centras
Marijampols miestas; Panevio - centras Panevio miestas; iauli - centras iauli
miestas; Taurags - centras Taurags miestas; Teli - centras Teli miestas; Utenos - centras
Utenos miestas; Vilniaus - centras Vilniaus miestas.
Apskritis nustato ir panaikina, taip pat j teritorij ribas bei centrus nustato ir
keiia Lietuvos Respublikos Seimas Lietuvos Respublikos Vyriausybs teikimu. Apskrities
ribos turi
bti tikslinamos pasikeitus savivaldybi skaiiui arba j riboms. Savivaldybs teritorija
apskrii ribomis nedaloma.
Savivaldybes steigia, esamas panaikina, taip pat j teritorij ribas bei
centrus nustato ir keiia Lietuvos Respublikos Seimas Lietuvos Respublikos Vyriausybs
teikimu. Prie kreipdamasi Seim, Vyriausyb atsivelgia gyvenamosios vietovs
bendruomens nuomon, savivaldybs tarybos silymus, organizuoja vietos gyventoj
apklaus ir priima sprendim dl
teikimo. Rinkimai savivaldybi tarybas vyksta statym nustatyta tvarka.
Apskritims pavadinimus suteikia ir juos keiia Lietuvos Respublikos Seimas
Lietuvos Respublikos Vyriausybs teikimu.
Savivaldybms pavadinimus Lietuvos Respublikos Vyriausybs teikimu suteikia
ir juos keiia Lietuvos Respublikos Seimas, atsivelgdamas savivaldybi taryb silymus.
Gyvenamosioms vietovms pavadinimus savivaldybs tarybos teikimu suteikia
ir keiia Lietuvos Respublikos Vyriausyb, atsivelgdama vietos gyventoj silymus.
Gyvenamsias vietoves panaikina, j teritorij ribas nustato ir keiia Lietuvos Respublikos
Vyriausyb, atsivelgdama savivaldybs tarybos teikim bei gyvenamosios vietovs
bendruomens praym.
Pasilymus steigti ar panaikinti savivaldybes, kitus Lietuvos Respublikos
teritorijos administracinius vienetus ir gyvenamsias vietoves bei nustatyti ar keisti j ribas,

suteikti gyvenamosioms vietovms kurorto status nagrinja ir ivadas Lietuvos

Respublikos Vyriausybei teikia jos galiota institucija. Vietos gyventoj apklausos tvark
nustato Lietuvos
Respublikos Vyriausyb. Vyriausybs galiota institucija, teikdama ivad dl teritorijos
administracini vienet steigimo, j rib nustatymo ar keitimo, pateikia vietos gyventoj
apklausos rezultatus, j praymus bei savivaldybs tarybos silymus, vertina gyvenamosios
vietovs bendruomens ir savivaldybs tarybos nuomons pagrstum ir
tikslingum.
Institucija taip pat pateikia pertvarkom teritorij administracini vienet 1:100000
mastelio planus (2 egzempliorius) su silomais pakeitimais, o jeigu keiiamos teritorijos
ribos nesutampa su ems naudotoj ribomis, - 1:10000 mastelio
rib
planus (2
egzempliorius). Planai turi bti suderinti su apskrities virininku bei Lietuvos
Respublikos teritorijos administracini vienet ir gyvenamj vietovi rejestro tvarkytoju.
Regionin pltra
Regionin pltra - visuomenei ir aplinkai palanki gamtin, kultrin
bei
socialin ir ekonomin raida, atitinkanti nacionalin regionin pltros politik.
Regionas - valstybs teritorijos integrali dalis, kurioje gyvendinama nacionalin
regionin pltros politika ir teikiama pagalba, atitinkanti region pltros tikslus. Regionas,
kuriame gyvendinama nacionalin regionin pltros politika, yra apskrities teritorija. .
Atskiriems nacionalins regionins pltros
politikos tikslams gyvendinti bei region
pltros planavimo dokumentams ar projektams rengti ir vykdyti Vyriausyb gali sudaryti
regionus i
keli bendras administracines ribas turini apskrii
ar savivaldybi, nustaius
specifines i region problemas ir slygas.
Nacionalin regionin pltros politika - diferencijuota krato pltros politika,
siekianti gerinti gyvenimo kokyb, racionaliai panaudoti teritorijos ypatumus bei esam
potencial, sudaryti palankias slygas socialinei ir ekonominei bei ekologinei raidai.
Pagrindiniai nacionalins regionins pltros politikos tikslai yra:
1) skatinti kio pertvarkym ir modernizavim regionuose;
2) spartinti subalansuot atskir region pltr;
3) mainti socialinius ir ekonominius Lietuvos region skirtumus;
4) mainti nedarb;
5)
pltoti kaimikuosius regionus pertvarkant
ir restruktrizuojant j k,
reformuojant ems kio gamyb, perdirbamj pramon ir rinkodaros struktras, skatinti
nauj versl bei paslaug krimsi kaime. Nacionalinei regioninei pltros politikai formuoti
ir gyvendinti rengiamas
Nacionalinis region pltros planas, region pltros planai ir
j gyvendinimo projektai.
Nacionalinis
region pltros planas strateginis dokumentas,
formuluojantis nacionalins regionins pltros politikos tikslus ir numatantis veiksmus bei
priemones iems tikslams gyvendinti. . Nacionalinis region pltros planas rengiamas
atlikus socialins ir ekonomins region bkls analiz bei atsivelgus ios analizs ivadas,
taip pat atsivelgus
Teritorij planavimo statymo nustatyta tvarka patvirtint
14

Lietuvos Respublikos teritorijos bendrj plan, galiojanius kio ak pltros planavimo

dokumentus, io statymo nustatyta tvarka rengiamus region pltros planus. Nacionaliniame
region pltros plane turi bti nurodyta:
1) prioritetiniai alies ir region socialins ir ekonomins
bei fizins infrastruktros pltros tikslai ir udaviniai;
2) priemons nacionalins regionins pltros politikos tikslams
ir udaviniams gyvendinti bei j finansavimo altiniai;
3) kitos dalys, kurias nustato Nacionalin region pltros
taryba. Nacionalin region pltros plan tvirtina Vyriausyb. Nacionalins region pltros
institucijos vadovas kiekvienais metais atsiskaito Vyriausybei u regionins politikos
gyvendinim.
Regiono pltros planas - strateginis dokumentas, numatantis regiono pltros
tikslus, veiksmus ir priemones iems tikslams gyvendinti. Region pltros planai rengiami
vadovaujantis patvirtintu Nacionaliniu region pltros planu, atlikus region socialins ir
ekonomins bkls analiz, vertinus apskrii ir savivaldybi teritorij bendruosius planus,
atskir kio ak ir kitus pltros planus. Regiono pltros plane turi bti nurodyta:
1) prioritetiniai regiono socialins ir ekonomins bei fizins
infrastruktros pltros tikslai ir udaviniai;
2) priemons prioritetiniams regiono pltros tikslams ir
udaviniams gyvendinti bei j finansavimo altiniai;
3) kitos dalys, kurias nustato Nacionalin region pltros
taryba.
Regiono pltros plan tvirtina to regiono pltros taryba vis tarybos nari bals dauguma,
gavusi Nacionalins region pltros institucijos ivad dl regiono pltros plano projekto ir
Nacionalinio region pltros plano atitikimo.
gyvendinimo projektas - Nacionalin region pltros plan ir region pltros
planus gyvendinantis dokumentas,
finansikai (ekonomikai), technikai ir socialiai
pagrindiantis investavimo tikslus, vertinantis investicij sugrim, kitus efektyvumo
rodiklius, nurodantis projektui gyvendinti reikalingas
las, finansavimo altinius ir
terminus. . I Europos Sjungos struktrini l ir i Lietuvos Respublikos valstybs ir
(arba) savivaldybi biudet l
bendrai finansuojamus gyvendinimo projektus, kuriuos gyvendinti numatoma daugiau nei
vieno regiono teritorijoje, svarsto Nacionalin region pltros taryba ir atitinkam region
pltros
tarybos. Jos priima sprendim dl i plan ir Nacionalinio region pltros plano bei
region pltros plan atitikimo.
Visi region pltros dokumentai rengiami vadovaujantis iais
pagrindiniais principais:
1) suinteresuoti juridiniai ir fiziniai asmenys bei juridinio asmens teisi neturinios mons
Vyriausybs nustatyta
tvarka informuojami apie Nacionalinio region pltros plano ir
region pltros plan rengim bei galimyb teikti pastab ir pasilym;
2)suinteresuotoms valstybs valdymo
institucijoms,savivaldybms, socialiniams ir
ekonominiams partneriams
ir gyventojams sudaromos slygos aptarti Nacionalinio

region pltros plano ir region pltros plan projektus ir juos gyvendinanius

projektus;
3) Nacionalinio region pltros plano ir region pltros plan priemons ir los ioms
priemonms gyvendinti
numatomos atsivelgiant kio ak pltros planavimo
dokumentus, programas, projektus, kuriems gyvendinti skiriamos valstybs, savivaldybi
los, taip pat Europos Sjungos struktrins los.
Regionins pltros valdymo institucijos yra nacionalin region pltros taryba
ir region pltros taryba.
Nacionalin region pltros taryba - sudaryta tarpinybin kolegiali institucija,
priimanti sprendimus ir atliekanti jai nustatytas funkcijas. Nacionalins region pltros
tarybos nariais gali bti ministerij, kit valstybs institucij, Lietuvos savivaldybi
asociacijos, Pramons, prekybos ir amat rm, kit socialini ir ekonomini partneri
pasilyti atstovai. Nacionalins region pltros taryba:
1) svarsto Nacionalinio region pltros plano projekt ir, kai tarybos pirmininkas j pasirao,
teikia Vyriausybei tvirtinti;
2) svarsto pasilymus ir teikia ivadas dl gyvendinimo projekt, bendrai finansuojam
i Europos Sjungos struktrini l ir i Lietuvos Respublikos valstybs ir (arba)
savivaldybi l, jeigu j gyvendinimas numatomas daugiau nei vieno regiono teritorijoje;
3) nustato Nacionalinio region pltros plano ir region pltros plan struktr;
4) sudaro darbo grupes pagal statym priimt region pltros planavimo dokument
rengimui bei j gyvendinimui priirti ir vertinti;
5) rengia ir tvirtina savo darbo reglament;
6) tvirtina region pltros taryb pavyzdinius nuostatus;
7) atlieka kitas statym nustatytas funkcijas.
Nacionalin region pltros taryba sprendimus priima vis tarybos nari bals
dauguma savo darbo reglamente nustatyta tvarka. Nacionalins region pltros tarybos
sprendimai dl Nacionalinio region pltros plano ir region pltros plan struktros,
dl Nacionalinio region pltros plano teikimo tvirtinti Vyriausybei, dl gyvendinimo
projekt bei kiti sprendimai, galintys turti takos alies arba atskir region socialinei ir
ekonominei pltrai, priimami tik pasikonsultavus su socialiniais ir ekonominiais partneriais
bei darbo
biros atstovais. iuo tikslu Nacionalin region pltros taryba sudaro
konsultacin socialini ir ekonomini partneri darbo grup, kuri pateikia ivadas dl
numatomo priimti sprendimo. Priimdama sprendim, Nacionalin region pltros taryba
atsivelgia ios darbo grups ivadas. . Nacionalins region pltros tarybos sprendimai
dl Nacionalinio region pltros plano struktros yra privalomi Nacionalin region pltros
plan rengianioms institucijoms.
Nacionalins region pltros tarybos sprendimai dl region pltros plan struktros yra
privalomi region pltros planus rengianioms institucijoms. Nacionalins region pltros
tarybos ivados dl region pltros plan ir Nacionalinio region pltros plano atitikimo yra
privalomos region pltros taryboms. Nacionalin region pltros taryba gali galioti savo
sudarytas darbo grupes nagrinti ir teikti ivadas atskirais ios tarybos kompetencijai
priskirtais klausimais.
15

Regiono pltros tarybos sudarym inicijuoja ir pirmj posd aukia regiono

pltros institucijos vadovas - apskrities virininkas, kuris vadovauja tarybos darbui, kol taryba
isirenka pirminink ir patvirtina savo nuostatus. . Regiono pltros taryb sudaro apskrities
virininkas, regiono savivaldybi merai ir deleguoti savivaldybi taryb . Savivaldybi
taryb narius regiono pltros taryb deleguoja savivaldybi tarybos pagal kiekvienos
savivaldybs gyventoj skaii:
1) nuo 200 000 gyventoj ir daugiau - 3 tarybos narius;
2) nuo 50 000 iki 200 000 gyventoj - 2 tarybos narius;
3) iki 50 000 gyventoj - 1 tarybos nar.
Regiono pltros taryba:
1), svarsto ir tvirtina regiono pltros plan;
2) svarsto pasilymus ir teikia ivadas dl gyvendinimo projekt, bendrai finansuojam
i Europos Sjungos struktrini l ir i Lietuvos Respublikos valstybs ir (arba)
savivaldybi l;
3) svarsto ir teikia pasilymus Nacionalinei region pltros institucijai dl Nacionalinio
region pltros plano projekto;
4) rengia ir tvirtina regiono pltros tarybos nuostatus ir darbo reglament;
5) sudaro darbo grupes region pltros planams rengti ir gyvendinimui vertinti bei
priirti;
6) renka regiono pltros tarybos pirminink;
7) atlieka kitas statym nustatytas funkcijas.
Regiono pltros taryba sprendimus priima vis tarybos nari bals dauguma, savo
darbo reglamente nustatyta tvarka. Kilus gin dl priimt sprendim, nesutinkantys su
priimtu sprendimu regiono pltros tarybos nariai gali kreiptis Nacionalin region
pltros taryb, kuri priima galutin sprendim. Sprendimai dl regiono pltros plano
primimo, dl gyvendinimo projekt bei kiti sprendimai, galintys turti takos atitinkamo
regiono socialinei ir ekonominei pltrai, priimami tik pasikonsultavus su socialiniais ir
ekonominiais partneriais bei darbo biros atstovais. iuo tikslu kiekviena regiono pltros
taryba sudaro konsultacin socialini ir ekonomini partneri darbo grup, kuri pateikia
savo ivadas dl numatomo priimti sprendimo. Priimdama sprendim, regiono pltros
taryba vertina darbo grups ivadas. Regiono pltros taryba gali galioti savo sudarytas
darbo grupes nagrinti ir teikti ivadas atskirais taryb kompetencijai priskirtais klausimais.
11. APSKRII IR SAVIVALDYBI VALDYMO I-CIJOS
R. VIESTUS LAPUS
12. PILIEI, ASMEN BE PILIETYBS IR USIENIEI
TEISINIS STATUSAS
Administracins teisins piliei padties svoka. Administracinis teisnumas ir
veiksnumas

Piliei administracinis teisinis statusas- tai administracins teiss normomis

sureguliuot ryi ir santyki tarp piliei ir valstybs visuma valstybinio valdymo sferoje.
Kitaip sakant, tai visuma teisi, laisvi ir pareig valstybinio valdymo srityje.
Administracinis teisinis statusas priskiriamas prie specialaus (akinio) pilieio teisinio
statuso, taiau jo pagrindas yra konstitucins normos, konkretizuojamos ir detalizuojamos
administracins teiss normomis. Piliei administracin teisin status nustato ir savarankikos
administracins teiss normos, neturinios betarpiko ryio su konstitucin teisin status
sudaraniomis teismis ir pareigomis.
Administracins teiss normos reguliuoja vairius piliei santykius su valstybinio
valdymo institucijomis, organizacijomis, valstybs tarnautojais, visuomeninmis
organizacijomis ir j atstovais, turiniais valstybinio pobdio valdingus galinimus, nustato
piliei teises ir pareigas valstybinio valdymo srityje. Nemaa dalis kit piliei teisi ir
pareig, reguliuojam kit teiss ak normomis, realizuojamos valstybinio valdymo sferoje.
Tokiu atveju vadovaujamasi valstybinio valdymo principais bei metodais ir taikomos
administracins- teisins j realizavimo garantijos.
Administracinio teisinio statuso struktra: teisnumas, veiksnumas, piliei teiss,
laisvs ir teisti interesai, piliei pareigos, teisi ir pareig realizavimo garantijos.
Administracinis teisnumas- statymuose tvirtinta asmens galimyb bti
administracins teiss subjektu, turti teises ir pareigas valstybinio valdymo sferoje.
Administracinis teisnumas atsiranda pilieiui gimus, o nutrksta mirus. Kaip ir bet koks kitas
teisnumas administracinis teisnumas pripastamas visiems monms, t.y. pilieiams,
usienieiams, asmenims be pilietybs, pabgliams, ir yra neatimamas ir neperduodamas
kitiems asmenims. Administracinis teisnumas- administracini teisi ir pareig atsiradimo
pagrindas. Jis gali bti apribotas tik statymu. Administracinis teisnumas realizuojamas
sveikoje su valstybs valdios institucijomis, vietos savivaldos institucijomis, monmis,
staigomis ir organizacijomis, j pareignais, taip pat visuomeninmis organizacijomis ir j
pareignais.
Konkrei teisnumo apimt ir turin nustato valstyb administracins teiss normomis.
Pavyzdiui, fizini asmen teisnumas priklauso nuo pilietybs- Lietuvoje esantys usienieiai
ir asmenys be pilietybs neturi kai kuri pilieiams nustatyt teisi ir pareig, taiau jiems
nustatomi papildomi apribojimai bei pareigos, kurie pilieiams netaikomi. Kaip minta
administracinis teisnumas gali bti apribotas tik statymo nustatytais atvejais, t.y. gaivalini
nelaimi ir kit nepaprastj aplinkybi slygomis, ir tvarka tam tikroje teritorijoje
gyvenani piliei. Jis taip pat gali bti apribojamas pilieiui padarius administracin
nusiengim ar nusikaltim.
Administracinis veiksnumas- tai teiss normomis valstybs pripainta galimyb
asmeniniais veiksmais gyti administracines teises ir pareigas, jas gyvendinti bei atsakyti u
teiss paeidimus. Administracinis veiksnumas siejamas su tam tikru amiumi bei
papildomomis slygomis, kurios priklauso nuo konkrei subjektini teisi ir pareig turinio.
Pilnas administracinis veiksnumas atsiranda sulaukus 18 met, o ribotas- nuo 16 met.
Administracinio veiksnumo apimtis priklauso nuo administracini- teisini santyki, kuriuose,
norit gyti ir gyvendinti administracines teises ir pareigas, reikalingas tam tikras protinis
isivystymas (pilno administracinio veiksnumo neturi asmenys, statymo nustatyta tvarka
16

pripainti nepakaltinamais dl psichins ligos ar beproiai), sveikatos bkl (pvz.., karin

tarnyb aukiami tik tie asmenys, kuri sveikatos bkl atitinka karinei tarnybai keliamus
reikalavimus), specialus isilavinimas, minimalus darbo staas, gyvenimo patirtis, sugebjimas
atsiskaityti u savo veiksmus ir kt.
ATPK nurodoma, kad administracinn atsakomybn gali bti traukiami asmenys,
sulauk 18 met. Asmenims nuo 16 met, padariusiems administracinius paeidimus, taikomi
kai kurie ypatumai juos traukiant atsakomybn. O u nepilnamei nuo 14 iki 16 kai kuriuos
paeidimus atsako j tvai ar globjai.
Pagrindins piliei teiss, laisvs ir pareigos valstybinio vieojo valdymo srityje
Konstitucins piliei teiss laisvs ir pareigos sudaro piliei administracinio teisinio
statuso pagrind, kadangi jos detalizuojamos administracins teiss normomis. Be to, daugelis
kit piliei teisi ir pareig realizuojamos valstybinio valdymo sferoje, t.y. jas gyvendinant
arba ginant dalyvauja atitinkami valstybinio valdymo organai.
Piliei teiss ir laisvs skiriamos tokias grupes: 1) asmenins, 2) politins, 3)
ekonomins, 4) socialins, 5) kultrins, 6) juridins. Asmenins asmens ir pilieio teiss ir
laisvs:
1) teis laisv (Konstitucijos 20 str.)
2) buto nelieiamyb (24 str.)
3) asmeninio gyvenimo apsauga (22 str.)
4) asmens nelieiamyb bei orumo apsauga ( 21 str.)
5) sins laisv (26 str.)
6) odio ir minties laisv (25 str.)
7) teis gauti valstybs staig turim informacij apie j (25 str.)- Teiss gauti
informacij i valstybs ir savivaldybi staig statymas
8) kilnojimosi laisv (32 str.)- Gyvenamosios vietos deklaravimo statymas
Politins asmens ir pilieio teiss ir laisvs:
1) teis iekoti, gauti ir skleisti informacij (Konstitucijos 25 str.)- Visuomens
informavimo statymas
2) susirinkim laisv (36 str.)- Susirinkim statymas
3) asociacij laisv (35 str.), teis kurti profesines slygas (50 str.)- Visuomenini
organizacij statymas, Profesini sjung statymas, Politini partij ir politini
organizacij statymas
4) teis dalyvauti valdant al tiek tiesiogiai, tiek per demokratikai irinktus atstovus,
teis lygiomis slygomis stoti LR valstybin tarnyb (33 str.)- Valstybs tarnybos
statymas, Prezidento rinkim statymas, Seimo rinkim statymas
5) teis kritikuoti valstybs staig ar pareign darb, apsksti j sprendimus (33 str.).
Socialins asmens ir pilieio teiss ir laisvs:
1) teis darb (Konstitucijos 48 str.)
2) teis poils (49 str.)- Atostog statymas
3) teis sveikatos apsaug ir medicinin pagalb (53 str.)
4) teis socialin aprpinim (48, 52 str.)

5) teis motinysts apsaug (39 str.)

6) teis moksl (41 str.)- vietimo ir mokslo statymas
Ekonomins asmens ir pilieio teiss ir laisvs:
1) nuosavybs teis (Konstitucijos 23, 46, 47 str.)
2) teis streikuoti (51 str.)
3) teis pasirikti darb ir profesij (48 str.)
Kultrins asmens ir pilieio teiss ir laisvs:
1) kultros, mokslo, tyrinjim bei dstymo laisv (Konstitucijos 42 str.)
2) teis moksl (40, 41 str.)
3) teis naudotis kultros laimjimais
Juridins asmens ir pilieio teiss ir laisvs:
1) teis teismin teisi ir laisvi gynyb (30 str.)- Teism statymas, BPK, CPK
2) teis neduoti parodym prie save, savo eimos narius ar artimus giminaiius (31 str.)
3) teis gynyb ir teis turti advokat nuo sulaikymo ar pirmosios apklausos momento
(31 str.).
Asmens ir pilieio pareigos:
1) laikytis statym ir postatymini akt
2) nepaeisti kit asmen teisi ir laisvi
3) saugoti istorin ir kultrin paveld
4) saugoti gamt ir aplink
5) tv pareiga rpintis vaikais ir j isilavinimu (38 str.)
6) tv pareiga rpintis, kad vaikai gyt privalomj isilavinim
7) vaik pareiga rpintis tvais senatvje (38 str.)
8) atlikti karo ar alternatyvij krato apsaugos tarnyb, ginti valstyb upuolimo atveju
(139 str.)
ios konstitucins piliei teiss ir laisvs detalizuojamos kitomis (ivestinmis)
administracins teiss normomis. Pavyzdiui, teis darb valstybinio valdymo sferoje
konkretizuojama ir gali bti realizuojama remiantis normomis, reguliuojaniomis valstybin
tarnyb. Piliei skundo teis konkretizuojama administracins teiss normomis,
nustataniomis skund primimo, nagrinjimo tvark bei terminus. Konstitucin piliei
pareiga atlikti karin tarnyb detalizuojama administracins teiss normose, reguliuojaniose
karins skaitos vedimo, karins tarnybos atlikimo tvark ir kt. su karine tarnyba susijusius
klausimus ir t.t.
Be mint konstitucini teisi, laisvi ir pareig, detalizuojam ivestinmis
administracins teiss normomis, kitos administracins teiss normos nustato papildomas
piliei teises ir pareigas valstybiniame valdyme. Pagal pritaikymo mast jos skirstomos : 1)
bendrsias, kurios taikomos visose valstybinio valdymo akose ir 2) akines, taikomas
konkreiose valdymo akose. Prie bendrj priskiriamos ios: teis rimt (ramyb), teis
asmenines paslaptis, teis btinj gint, teis nevykdyti neteist valdymo akt, teis
param realizuojant teises ir teistus interesus, priklausani pilieiams dokument
nelieiamyb. Bendrosios pareigos: atlikti nustatytas asmens ir turto registracijas, nepaeisti
speciali draudim (draudimas usiimti tam tikra veikla, pvz., medicinine asmenims,
17

neturintiems specialaus isilavinimo), gauti leidimus i valstybinio valdymo ar vietos

savivaldos institucij atlikti tam tikrus veiksmus (pvz.., gauti aunamj ginkl), laikytis
vieosios tvarkos, civilins bkls akt registravimo tvarkos. i ir kit pareig nevykdymas ar
netinkamas vykdymas utraukia administracin atsakomyb.
Nemaai administracini teisi ir pareig nustatoma atskirose valstybinio valdymo akose.
Pavyzdiui, gamtos apsaugos srityje pilieiai turi teis naudotis konkreiais gamtos objektais ir
privalo laikytis j naudojimo taisykli; transporto ir ryi srityje j pareiga lakytis speciali
taisykli; visuomeninio valstybinio saugumo srityje: teis ir pareiga turti pas ir j registruoti,
pareiga laikytis pasienio reimo, keli eismo taisykli, priegaisrins apsaugos taisykli,
pareiga suteikti pagalb asmenims, kuri gyvybei gresia pavojus ir t.t.
Administracins teisins piliei teisi ir laisvi garantijos
Piliei teiss ir laisvs realios todl, kad j realizavimas utikrinamas socialinmisekonominmis, politinmis ir organizacinmis- teisinmis garantijomis.
Socialins- ekonomins garantijos:
isivysiusios ekonomikos slygotas socialinis stabilumas
privaios, valstybins, savivaldybi ir kitoki form nuosavybs pripainimas ir
apsauga
valstybs sukurtos slygos laisvam preki, paslaug, finans judjimui, konkurencijos
palaikymui ir laisvai ekonominei veiklai
socialins apsaugos staig sistema ir j palaikymas
kitos
Pavyzdiui, teis darb utikrina nemokamas profesinis mokymas, darbo
kvalifikacijos klimas ir nauj specialybi mokymas, profesinio orientavimo ir darbinimo
sistem pltojimas; teis sveikatos apsaug- nemokama kvalifikuota medicinos pagalba, kuri
teikia valstybins sveikatos apsaugos staigos; teis moksl- nemokamas vis ri mokslas,
valstybini stipendij ir lengvat teikimas moksleiviams bei studentams, nemokamas
aprpinimas mokykliniais vadovliais.
Politins garantijos:
politinis stabilumas ir vis valstybs struktr pastovumas
valstybs sukurtos slygos pilieiams gyvendinti valdi, taip pat ivystytas
visuomeninis- politinis piliei aktyvumas
daugiapartikumas ir ideologin vairov
visuomenins organizacijos, ginanios mogaus ir pilieio teises ir laisves
valstybs parama piliei ini apie savo teises, laisves ir pareigas pltimui
valstybs politikos orientacija slyg normaliam gyvenimui bei vystymuisi, savo
teisi ir laisvi suvokimui sukrim
kitos
Organizacins- teisins garantijos:

demokratikai suformuotos valstybs ir vietos savivaldos institucijos, turinios

grietai padalintas funkcijas mogaus teisi prieiros ir kontrols srityje (skundo
teis)
nepriklausom teism sistema (teis teismin gynim)
tarptautin mogaus ir pilieio teisi ir laisvi apsauga
ios garantijos tvirtintos atitinkamose teiss normose ir nustato piliei teis, laisvi ir
teist interes realizavimo, apsaugos ir gynimo bdus bei priemones. Konstitucijoje ne tik
tvirtinamos teiss ir laisvs, bet ir nustatoma pereiga kitiems teiss subjektams nekliudyti
realizuoti piliei teises ir laisves. Svarbus piliei teisi, laisvi ir pareig realumo, vienodo
j traktavimo ir vykdymo utikrinimo veiksnys yra j ireikimo forma, t.y. tikslus ir aikus j
formulavimas bei vieningas ir tikslus j sukonkretinimas kituose postatyminiuose aktuose.
Utikrinant teises ir laisves didelis vaidmuo tenka valstybs valdymo institucijoms,
kadangi valstybinio valdymo sferoje realizuojama dauguma piliei teisi, laisvi ir pareig.
ie organai, vadovaudami sau pavaldioms institucijoms, stebi ir kontroliuoja i j veikl,
reikalauja saugoti piliei teises, laisves, tenkinti teistus j interesus.
Taip pat yra specialios kontrols bei prieiros funkcijas vykdanios institucijos,
pavyzdiui, seimo kontrolierius, vaiko teisi apsaugos kontrolierius, vyr ir moter lygi
galimybi apsaugos kontrolierius. J teiss ir pareigos tiksliai reglamentuotos administracins
teiss normomis, o tai yra svarbi teisi, laisvi apsaugos bei j pareig vykdymo garantija. Be
to, valdymo aparato tarnautojai, paeidiantys ar varantys piliei teises bei laisves, traukiami
drausminn, baudiamojon ar materialinn atsakomybn.
Valstybinio valdymo sferoje pilieiams u pareig nevykdym, kit asmen teisi bei
laisvi suvarym ar paeidim paprastai taikomos administracins prievartos priemons, o u
veikas, numatytas baudiamajame statyme,- kriminalins bausms.

Usieniei ir asmen be pilietybs administracinis teisinis statusas

Usieniei ir asmen be pilietybs administracin teisin status nustato LR
Konstitucija, LR statymas Dl usieniei teisins padties, kiti statymai, postatyminiai
aktai ir tarptautins sutartys. statyme Dl usieniei teisins padties usienietis
apibriamas labai plaiai, t.y. usienieiu laikomas asmuo, kuris nra LR pilietis,
neatsivelgiant tai, ar jis turi kurios nors usienio valstybs pilietyb, ar neturi jokios.
statymas netaikomas usienieiams, iekantiems politinio prieglobsio LR, taip pat
usienieiams, kuriems LR statymai ar LR tarptautins sutartys nustato kitoki teisin padt.
Kituose statymuose kalbant apie usienieius vartojama svoka usienietis, kuomet turimi
galvoje usienieiai ir asmenys be pilietybs, kitur vartojama svoka usienio valstybs
pilietis siekiant diferencijuoti turinius bei neturinius usienio pilietyb usienieius.
Pagal usienieiams suteikiam teisi apimt skiriami tokie teisiniai reimai:
1. nacionalinis reimas- usienieiai prilyginami pilieiams, taiau jie negali
turti teisi, kurias leidiama gyti tik pilieiams (politins teiss).
2. didiausio palankumo reimas- usienietis turi teises ir laisves, kurias turi ir
kuriomis naudojasi bet kurios treiosios valstybs pilieiai toje alyje.
18

3.

specialusis reimas- visuma teisini slyg, nustatyt statym ar tarptautini

sutari, kai atskiros teiss ir pareigos priskiriamos btent usienieiams.
4. abipusikumo reimas- valstyb kitos valstybs pilieiams suteikia tokias
paias teises, kuriomis naudojasi ioje valstybje kitos valstybs pilieiai.
Lietuvoje nra konkreiai pasirinktas kuris nors usieniei teisinio reimo modelis,
ia galioja mirus, t.y. jam bdingi keli teisini reim bruoai. Pabgliams taikomas
specialus reimas.
Visi usienieiai ir asmenys be pilietybs tarpusavyje yra lygs nepriklausomai nuo
rass, lyties, odos spalvos, kalbos, religijos, politini ar kitoki sitikinim, nacionalins ar
socialins kilms, priklausymo tautinei maumai, nuosavybs, gimimo vietos ar kokios nors
kitokios padties. Apskritai usienieiai ir asmenys be pilietybs naudojasi visomis pilieiams
suteiktomis teismis, iskyrus tas, kurios tiesiogiai susijusios su pilietybe. Prie j priskiriama
rinkim teis, teis bti irinktam valstybins valdios institucijas, teis uimti pareigas
valstybs institucijose, teis atlikti privalomj karin tarnyb, teis turti pas ir kt.
Usienieiai ir asmenys be pilietybs privalo laikytis Konstitucijos, kit statym, taip
pat vykdyti kitas pilieiams nustatytas pareigas. Taiau jie atleidiami nuo pareig, tiesiogiai
susijusi su pilietybe, t.y. ginti valstyb, atlikti karo tarnyb, turti pas. Jiems nustatomos kai
kurios papildomos pareigos: atvykdami al jie turi turti vaiavimo viz, laikytis nustatytos
registravimo, gyvenimo ir kilnojimosi LR teritorijoje tvarkos. statyme taip pat nustatyta
pareiga policijos pareignui reikalaujant pateikti asmens tapatyb patvirtinanius ir rodanius,
kad alyje yra teistai, dokumentus. Nenustaius i fakt buvimo usienietis gali bti
siuniamas Usieniei registracijos centr.
Gyventi ir usiimti tam tikra veikla ie asmenys gali tik speciali dokument
pagrindu. statyme iskiriamos dvi usieniei kategorijos: usienieiai, turintys leidim nuolat
gyventi LR, ir usienieiai, turintys leidim gyventi LR laikinai. iuos leidimus iduoda VRM
arba jos galiota institucija, o praymus dl idavimo galima pateikti LR diplomatinei
atstovybei ar konsulinei staigai. Leidimas gyventi LR suteikia usienieiui teis pasirinkti
gyvenamj viet alyje, j keisti, ivykti i LR ir sugrti leidimo galiojimo laiku. Leidimas
laikinai apsigyventi LR suteikiamas asmeniui, kuris ketina gyventi LR ilgiai kaip 90 dien per
metus. Usienieiui, sudariusiam santuok su LR pilieiu ar nuolat gyvenaniu LR usienieiu,
leidimas laikinai apsigyventi iduodamas 1 metams. Kasmet iduodamas naujas leidimas, jei
santuoka nenutraukta. Asmeniui, kuris turi leidim gyventi LR ilgiau nei 1 metus, suteikiamas
asmens kodas.
statyme Dl asmen, laikom nuolat gyvenaniais arba gyvenaniais Lietuvos
Respublikoje usienieiu, nuolat gyvenaniu LR, laikomas toks usienietis, jeigu jis, teistai
gavs leidim nuolat gyventi LR: yra sigijs pagal nuosavybs teis arba isinuomojs
gyvenamj patalp Lietuvoje, arba yra savininko ar nuomininko eimos narys ir jo asmens
dokumente yra raas apie asmens nuolatin gyvenamj viet; ir ne maiau kaip pastaruosius
vienerius metus dirba Lietuvoje ar turi kit apmokestinam usimim Lietuvoje, arba gauna
Lietuvoje legali pensij, arba yra ilaikomas Lietuvoje kit asmen, arba turi legal
pragyvenimo altin; ir ne maiau kaip pastaruosius vienerius metus moka Lietuvos teritorijoje
pajam ir kitus LR statym nustatytus mokesius arba LR statym nustatyta tvarka yra nuo j

atleistas; ir ne maiau kaip pastaruosius vienerius metus moka socialinio draudimo mokas
(iskyrus nedirbanius pensininkus).
Asmenys, kurie neturi leidimo nuolat ar laikinai gyventi LR ir kurie nori sidarbinti
pagal darbo sutart Lietuvoje, privalo sigyti leidim dirbti. J iduoda Socialins apsaugos ir
darbo ministerija ne ilgiau kaip 1 metams.
U teiss paeidimus jie atsako pagal LR statymus, t.y. atsakomybn traukiami tais
paiais pagrindais ir tvarka kaip ir pilieiai. ATPK numatyta atsakomyb u usieniei
atvykimo, buvimo LR ir vykimo per j tranzitu taisykli paeidim, usienio valstybi piliei
ir asmen be pilietybs leidimo nuolat gyventi LR ar asmens be pilietybs kelions dokumento
sugadinimas ar praradimas. Diplomatiniu imunitetu naudojasi diplomatai ir kiti oficials
usienio valstybi atstovai.
Usienieiai, kurie mano, kad j teiss yra paeistos, gali apsksti valdymo institucij
ir pareign sprendimus. Atsisakymas iduoti leidimus gyventi, leidimo laikinai apsigyventi ar
dirbti LR panaikinimas gali bti apskstas teismui. Kai kuriuos kitus skundus gali paduoti ne
visi usienieiai, pavyzdiui, skundus ir peticijas Vyriausybei ar Ministrui pirmininkui gali
paduoti LR pilieiai ir usienieiai, nuolat gyvenantys Lietuvoje. Valstybs garantuojam
teisin pagalb gali gauti nuolat LR gyvenantys usienieiai bei asmenys be pilietybs. Vyr ir
moter lygi galimybi kontrolieriaus bei Vaiko teisi apsaugos kontrolieriaus statymuose
pasakyta, kad kontrolieri gali kreiptis kiekvienas fizinis ar juridinis asmuo, o Seimo
kontrolieriaus statyme tiesiogiai nurodoma, jog kreiptis gali ir usienieiai bei asmenys be
pilietybs. administracini gin komisijas bei institucijas, kurios nra vieojo
administravimo subjektai, taip pat gali kreiptis visi, nes statymuose vardijami pilieiai ir kiti
asmenys.
Valstybinio vieojo valdymo institucij vaidmuo utikrinant piliei, asmen be
pilietybs ir usieniei administracin teisin status
Valstybinio vieojo valdymo institucijos utikrinant asmen teisin status dalyvauja
per teiss akt leidyb (r. teiss ir laisvs; Vyriausybs programoje nustatomi prioritetiniai
siekiai teisi ir laisvi gyvendinimo srityje (darbas, soc. apsauga ir kt.)), teismins gynybos
utikrinim, atsakomyb u paeidimus. Netiesiogiai prie teisi ir laisvi utikrinimo prisideda
ir Konstitucinis teismas, kadangi jis tikrindamas teiss akt atitikim Konstitucijai kartu
garantuoja, kad juose nebus nuostat, paeidiani joje tvirtintas pagrindines mogaus teises
ir laisves.
Utikrinant teises ir laisves didelis vaidmuo tenka valstybs valdymo institucijoms,
kadangi valstybinio valdymo sferoje realizuojama dauguma piliei teisi, laisvi ir pareig.
Norint gyvendinti tam tikras teises yra btinas atitinkamas administracinis aktas (pvz., paso
idavimas). ie organai, vadovaudami sau pavaldioms institucijoms, stebi ir kontroliuoja i
j veikl, reikalauja saugoti piliei teises, laisves, tenkinti teistus j interesus. Tokiu bdu
pilieiai gali paduoti skundus, praymus, pasilymus bei pareikimus valstybs bei
savivaldybi institucijoms, institucijoms, kurios nra vieojo administravimo subjektai, teikti
peticijas Vyriausybei, Ministrui pirmininkui, savivaldybms. Visos ios institucijos privalo
inagrinti piliei kreipimsi ir j patenkinti arba motyvuotai atmesti.
Taip pat yra specialios kontrols bei prieiros funkcijas vykdanios institucijos,
pavyzdiui, seimo kontrolierius, vaiko teisi apsaugos kontrolierius, vyr ir moter lygi
19

galimybi apsaugos kontrolierius. J teiss ir pareigos tiksliai reglamentuotos administracins

teiss normomis, o tai yra svarbi teisi, laisvi apsaugos bei j pareig vykdymo garantija. Be
to, valdymo aparato tarnautojai, paeidiantys ar varantys piliei teises bei laisves, traukiami
drausminn, baudiamojon ar materialinn atsakomybn.
Valstybinio valdymo sferoje pilieiams u pareig nevykdym, kit asmen teisi bei
laisvi suvarym ar paeidim paprastai taikomos administracins prievartos priemons, o u
veikas, numatytas baudiamajame statyme,- kriminalins bausms. ias funkcijas gyvendina
vairi lygi vieojo administravimo institucijos, administracins komisijos, administraciniai
teismai.
Literatra
1. ATPK
2. statyme Dl asmen, laikom nuolat gyvenaniais arba gyvenaniais Lietuvos
Respublikoje
3. statymas Dl usieniei teisins padties
4. Vyriausybs programoje
5. Tarybin administracin teis, vadovlis
6.

13. VALSTYBS TARNYBA IR TARNAUTOJAI

ar staigose atliekantis vieojo administravimo, kines ar technines funkcijas arba teikiantis

viesias paslaugas visuomenei.
Valstybs tarnautojo statusas - tai LR valstybs tarnybos ir kit statym
apibrt tarnybini teisi ir pareig visuma, nustatoma teiss aktais, reglamentuojaniais
valstybs tarnautojo primim ir atleidim i valstybs tarnybos, jo teises, pareigas,
atsakomyb, darbo umokest ir socialines bei kitas garantijas.
Lietuvos Respublikos valstybs tarnyba grindiama
statymo virenybs,
lygiateisikumo, politinio neutralumo, skaidrumo ir karjeros principais.
Pagal statymo virenybs princip valstybs tarnautojo statusas negali bti
keiiamas kitaip negu statymu, niekas neturi teiss versti valstybs tarnautoj atlikti
veiksmus ar priimti sprendimus, virijanius jo galiojimus, valstybs tarnautojui
garantuojama teis ginti savo teistus interesus visais statym nustatytais bdais.
Pagal lygiateisikumo princip kiekvienas Lietuvos Respublikos pilietis turi
vienodas teises stoti valstybs tarnyb, o valstybs tarnautojo statusas negali bti
ribojamas dl jo lyties, rass, tautybs, kilms, socialins padties, tikjimo, sitikinim,
politini pair ar subjektyvi kit aplinkybi.
Pagal politinio neutralumo princip vieojo administravimo valstybs tarnautojas
privalo bti nealikas, nepaisydamas asmenini politini pair, taip pat tarnybos metu
nedalyvauti politinje veikloje (iskyrus politinio (asmeninio)
pasitikjimo valstybs tarnautojus).
Pagal skaidrumo princip bet kokia valstybs tarnautojo tarnybin veikla yra
viea ir suprantama, atvira vertinti ir susipainti su jo rengtais tarnybiniais dokumentais,
iskyrus valstybs ar tarnybos paslaptis.
Pagal karjeros princip primimas valstybs tarnyb neterminuotam darbui ir
auktesni ar kit pareig siekimas yra grindiamas pretendent konkurencija, objektyviai
vertinant j profesin pasirengim, gdius ir privalumus konkurso metu.

VALSTYBS TARNYBOS SVOKA IR PAGRINDINIAI PRINCIPAI

Valstybins tarnybos instituto teisinis reguliavimas yra gana sudtingas todl, kad
aprpia ne tik administracins teiss, bet ir kit teiss ak reguliavimo sfer, pvz.,
konstitucin, darbo, civilin teises.
Mokslinje literatroje valstybs tarnybos svoka yra apibriama dviem prasmm :
siaurja (kaip tarnautoj veikla) ir plaija (kaip tarnautoj veikla ir valstybs tarnybos
organizavimas, jos teisinis reglamentavimas, tarnautoj teisi ir pareig nustatymas, j
atsakomyb ir kiti klausimai).
Pagal Lietuvos Respublikos valstybs tarnybos statym Valstybs tarnyba - tai
teisini santyki tarnyboje visuma, reglamentuojama valstybs teiss aktais, nustataniais
valstybs tarnautojo statuso gijim, pasikeitim ir praradim.
Valstybs tarnybos svokos turinys tai atsakymas du klausimus : kas yra
valstybs tarnautojas ir jo statusas?
Taigi, valstybs tarnautojas tai fizinis asmuo, gijs LR valstybs tarnybos ir
kit statym nustatyt valstybs tarnautojo status ir valstybs ir savivaldybi institucijose

VALSTYBS TARNAUTOJ KLASIFIKACIJA

Valstybs tarnautojai skirstomi ias grupes:
1) vieojo administravimo (tarp j statutinius valstybs
tarnautojus);
Vieojo administravimo valstybs tarnautojas - valstybs tarnautojas, dirbantis valstybs ar
savivaldybs institucijoje ar staigoje ir atliekantis statym ir j pagrindu priimt teiss akt
nustatytas vieojo administravimo funkcijas.
Statutinis valstybs tarnautojas - vieojo administravimo
valstybs tarnautojas, kurio tarnyb reglamentuoja statymas ar
statymo patvirtintas statutas, nustatantis specialias primimo tarnyb, tarnybos atlikimo,
atsakomybs ir kitas slygas, susijusias su tarnybos ypatumais.
2) paslaug.
20

Paslaug valstybs tarnautojas - valstybs tarnautojas, dirbantis valstybs institucijoje,

staigoje ar savivaldybje ir atliekantis kines ar technines funkcijas arba teikiantis
viesias paslaugas visuomenei.
Vieojo administravimo valstybs tarnautojai skirstomi iuos pogrupius:
1) karjeros;
Karjeros valstybs tarnautojas - vieojo administravimo valstybs tarnautojas, konkurso
bdu priimtas tarnyb neterminuotam laikui, prisieks valstybei ir turintis galimyb
nustatyta tvarka siekti auktesni ar kit pareig tarnyboje.
2) politinio (asmeninio) pasitikjimo;
Politinio (asmeninio) pasitikjimo valstybs tarnautojas - vieojo administravimo
valstybs tarnautojas, priimtas valstybs tarnyb j pasirinkusio valstybs politiko
galiojim laikotarpiui pareigoms, pagal LR valstybs tarnybos statym raytoms politinio
(asmeninio) pasitikjimo valstybs tarnautoj pareigybi sra.
3) staig vadov;
staigos vadovas - valstybs tarnautojas, konkurso bdu ar politinio (asmeninio)
pasitikjimo pagrindu paskirtas vadovauti valstybs ar savivaldybs staigai nustatytos
kadencijos laikotarpiui ar neterminuotai.
4) pakaitini;
Pakaitinis valstybs tarnautojas - valstybs tarnautojas, atliekantis laikinai nesanio
karjeros arba politinio (asmeninio) pasitikjimo valstybs tarnautojo funkcijas ar priimtas
valstybs tarnyb karjeros pareigybs konkurso organizavimo laikotarpiui.
5) rezervini.
Rezervinis valstybs tarnautojas - karjeros valstybs tarnautojas, perkeltas valstybs
tarnybos rezerv.
Paslaug valstybs tarnautojai skirstomi iuos pogrupius:
1) staig vadov;
2) viej paslaug;
3) atliekani kines ar technines funkcijas.
VALSTYBS TARNAUTOJ PAREIGYBI LYGIAI IR KATEGORIJOS
Valstybs tarnautoj pareigybs skirstomos 4 lygius:
1) A lygis - pareigybs, kurioms btinas auktasis universitetinis arba jam prilygintas
isilavinimas;
2) B lygis - pareigybs, kurioms btinas ne emesnis kaip auktasis neuniversitetinis arba
jam prilygintas isilavinimas;
3) C lygis - pareigybs, kurioms btinas ne emesnis kaip vidurinis isilavinimas ir gyta
profesin kvalifikacija;
4) D lygis - pareigybs, kurioms nebtinas vidurinis isilavinimas.
Valstybs tarnautoj pareigybs skirstomos 30 kategorij. Jos apima visus
lygius taip, kad 1-a yra emiausia D lygio kategorija, o 30-a - aukiausia A lygio kategorija.
Kategorijos nustatomos remiantis LR valstybs tarnybos statymu ir Vyriausybs tvirtinama
Pareigybi apraymo ir vertinimo metodika.

Pareigybes
tam
tikrai
kategorijai
priskiria:
1) politinio (asmeninio) pasitikjimo valstybs
tarnautoj pareigybes ir vieojo
administravimo valstybs tarnautoj tipines pareigybes LR valstybs tarnybos statymas;
2) vieojo administravimo valstybs tarnautoj ir
paslaug valstybs tarnautoj
pareigybes, raytas Valstybs tarnautoj pareigybi pavyzdin sra, - Vyriausyb bei
valstybs ir savivaldybi institucijos ir staigos pagal
Vyriausybs tvirtinam
Pareigybi apraymo ir vertinimo metodik.
Pareigybes tam tikram lygiui priskiria:
1) politinio (asmeninio) pasitikjimo valstybs tarnautoj pareigybes LR valstybs
tarnybos statymas;
2) kit pogrupi pareigybes - Vyriausyb.
Steigiam pareigybi lygiai ir kategorijos nustatomos vadovaujantis Pareigybi
apraymo ir vertinimo metodika. staigos vadovo pareigybs lygis ir kategorija nustatoma
atsivelgiant analogik pareigybi lyg ir kategorij ir nurodoma staigos steigimo ar
kitame teiss akte.
Valstybs tarnautoj pareigybi pavyzdin sra tvirtina u valstybs tarnyb
atsakingas ministras. sra neraomos politinio (asmeninio) pasitikjimo valstybs
tarnautoj pareigybs. Naujos pareigybs steigiamos tik papildius valstybs tarnautoj
pareigybi pavyzdin sra.
Valstybs tarnautoj pareigybi sraai valstybs ir savivaldybi institucijose
ir staigose sudaromi, pareigybs apraomos ir vertinamos vadovaujantis Vyriausybs
tvirtinama Pareigybi apraymo ir vertinimo metodika bei u valstybs tarnyb atsakingo
ministro tvirtinamu valstybs tarnautoj
pareigybi pavyzdiniu srau.
Valstybs tarnautoj pareigybi sraus
valstybs institucijose ir staigose
tvirtina:
1) Seimo kanceliarijos, Prezidentros, Konstitucinio Teismo, Lietuvos Aukiausiojo
Teismo - i institucij ar staig vadovai;
2) kit teism - teisingumo ministras;
3) prokuratros sistemos - generalinis prokuroras;
4) Valstybs saugumo departamento, Specialij tyrim tarnybos, Valstybs kontrols, Seimo
kontrolieri staigos, Moter ir vyr lygi galimybi kontrolieriaus tarnybos, Vaiko teisi
apsaugos kontrolieriaus tarnybos, kit Seimui ar Respublikos Prezidentui atskaiting
institucij ir staig, taip pat ministerij bei Vyriausybei atskaiting institucij ir staig - i
institucij ar staig vadovai;
5) Seimo ar Respublikos Prezidento paskirt valstybini komisij ir taryb, kit pagal
specialius statymus steigt valstybini komisij ar taryb personalo - j pirmininkai;
6) savivaldybs administracijos, kit savivaldybs staig - valdyba (meras);
7) savivaldybs kontrolieriaus tarnybos - savivaldybs kontrolierius.
VALSTYBS TARNAUTOJ PRIMIMAS

21

Asmenys, stojantys valstybs tarnyb, turi bti Lietuvos Respublikos

pilieiais ir mokti lietuvi kalb. ie reikalavimai netaikomi karo prievolininkams karo
prievols statymo numatytais atvejais ir tvarka nuo ios prievols atleistiems, taip pat
asmenis, kuriems ji atidta ar pakeista kitais tarnybos atlikimo bdais. Reikalavimas mokti
lietuvi kalb netaikomas kines ar technines
funkcijas
atliekantiems
paslaug
valstybs tarnautojams.
Asmenys, stojantys valstybs tarnyb ir siekiantys vieo konkurso bdu bti
paskirti vieojo administravimo valstybs tarnautoj pareigas, kuri kategorija yra auktesn
u emiausi tam tikro lygio kategorij, privalo bti ij valstybs tarnautoj vadinio
mokymo program.
Asmenys, siekiantys aukiausi kategorij vieojo administravimo valstybs
tarnautoj pareig, privalo bti ij atitinkam Lietuvos vieojo administravimo instituto
mokymo program (ar jai prilygint). Pareigybes, kurioms keliamas is reikalavimas, nustato
Vyriausyb.
Reikalavimas bti Lietuvos Respublikos pilieiu netaikomas paslaug valstybs
tarnautojams Lietuvos Respublikos gyventojams ir i valstybi pilieiams:
1) valstybi, priklausani Europos Sjungai, arba valstybi Europos sutarties dalyvi,
steigusi asociacij su Europos bendrijomis ir joms priklausaniomis alimis narmis, jeigu
jos analogikais atvejais netaiko pilietybs reikalavimo Lietuvos Respublikos pilieiams;
2) valstybi, kurios yra NATO nars, jeigu jos analogikais atvejais
netaiko pilietybs reikalavimo Lietuvos Respublikos pilieiams.
`
Asmenims, stojantiems valstybs tarnyb, taikomas amiaus cenzas: ne maiau
kaip 18 met ir ne daugiau kaip 62 metai ir 6 mnesiai. Virutins amiaus ribos
reikalavimas netaikomas politinio (asmeninio) pasitikjimo ir pakaitiniams
valstybs tarnautojams bei kines ar technines funkcijas atliekantiems paslaug valstybs
tarnautojams.
Asmen, stojani valstybs tarnyb, isilavinimas, turi atlikti tam tikro lygio
valstybs tarnautojo pareigas.
valstybs tarnyb negali bti priimti asmenys:
1) teisti u sunkius nusikaltimus ar nusikaltimus valstybs tarnybai;
2) u tarnybin nusiengim pagal LR valstybs tarnybos statym atleisti i
valstybs tarnybos, jei nuo atleidimo i valstybs tarnybos dienos neprajo 10 met;
3) buv SSRS valstybs saugumo komiteto kadriniai darbuotojai.
Praneim apie primim karjeros valstybs tarnautoj ir vieojo
administravimo staig vadov pareigas valstybs ir savivaldybi institucijos bei staigos
skelbia "Valstybs ini" priede "Informaciniai praneimai" ne vliau kaip prie 14
kalendorini dien iki pretendent atrankos, o apie numatom
primim pakaitini valstybs tarnautoj pareigas - pasirinktame alies dienratyje
ne vliau kaip prie 7 kalendorines dienas iki pretendent atrankos. Valstybs
institucijos ir staigos apie primim karjeros valstybs
tarnautoj ir vieojo administravimo staig vadov pareigas gali papildomai skelbti
pasirinktame dienratyje, o savivaldybs - vietinje spaudoje.
Pretendentas valstybs tarnyb privalo pateikti iuos dokumentus:

1) praym dalyvauti atrankoje;

2) asmens tapatyb liudijant dokument;
3) isilavinim liudijant dokument;
4) pretendento pilietyb ir ami rodanius dokumentus;
5) dokumentus, rodanius, kad karo prievolininkas atliko karo prievol arba kad statymo
numatytais atvejais ir tvarka nuo ios prievols jis yra atleistas, arba kad karo tarnyba jam
yra atidta;
6) asmenini privalum sra, kuriame pretendentas laisva forma nurodo savo gdius ir
kitas dalykines savybes;
7) nustatytos formos anket.
Asmenys, stojantys valstybs tarnyb ir siekiantys vieo konkurso bdu bti
paskirti vieojo administravimo valstybs tarnautoj pareigas, kuri kategorija yra auktesn
u emiausi tam tikro lygio kategorij, privalo pateikti dokument apie ieit valstybs
tarnautoj vadinio mokymo program.
Asmenys, pretenduojantys eiti aukiausi kategorij vieojo administravimo
valstybs tarnautoj pareigas, privalo pateikti dokument apie ieit atitinkam Lietuvos
vieojo administravimo instituto mokymo program (ar jai prilygint).
Pretendent dokumentai priimami 14 kalendorini dien nuo paskutinio
paskelbimo spaudoje dienos.
Paaikjus, kad asmuo, stodamas valstybs tarnyb, pateik suklastotus
dokumentus, nuslp ar pateik neatitinkanius tikrovs duomenis, dl kuri jis
negaljo bti priimtas valstybs tarnyb.
Priimant valstybs tarnyb, taikomi ie pretendent atrankos bdai:
1) egzaminas (tai pretendent valstybs tarnyb privalom ini patikrinimas ratu
pagal patvirtint egzamino program; kai komisijos nariai vertina pretendent inias ratu,
turi bti utikrintas pretendent anonimikumas);
2) privalum vertinimas(tai tarnybai btin bei kit pretendento gdi ir kit dalykini
savybi patikrinimas).
Pretendent valstybs tarnyb atrankos komisija sudaroma paskelbus primim
valstybs tarnyb. Pretendent valstybs tarnyb atrankos komisijos nariais negali bti
asmenys, kuriuos su pretendentais sieja artimi giminysts ar svainysts ryiai arba kurie
tiesiogiai ar netiesiogiai suinteresuoti atrankos baigtimi, arba jeigu yra kitoki aplinkybi,
kurios kelia abejoni i asmen nealikumu.
Pretendent valstybs tarnyb atrankos komisija egzaminuoja pretendentus
valstybs tarnyb ir vertina j privalumus. Pretendent valstybs tarnyb atrankos
komisijos sudarym ir darbo tvark nustato Pretendent valstybs tarnyb atrankos komisij
nuostatai. Juos tvirtina u valstybs tarnyb atsakingas
ministras.
Karjeros valstybs tarnautoj primimo valstybs tarnyb etapai yra
pretendent valstybs tarnyb atranka ir j stauot arba bandomasis laikotarpis. Priimant
karjeros valstybs tarnautojus, taikomas atrankos bdas - egzaminas.
Pretendentai karjeros valstybs tarnautojus atrenkami atviro konkurso bdu.
22

Asmuo, stojs valstybs tarnyb eiti karjeros valstybs tarnautojo pareigas,

prisiekia Lietuvos Respublikai. Valstybs tarnautojo priesaikos primimo tvark nustato u
valstybs tarnyb atsakingas ministras. Prisieks asmuo po priesaikos tekstu pasirao.
politinio (asmeninio) pasitikjimo valstybs tarnautoj pareigas
asmuo
priimamas be konkurso - valstybs politiko pasirinkimu. pareigas jis skiriamas j
pasirinkusio valstybs politiko galiojim laikotarpiui.
Pretendent konkreias pareigas skiria:
1) Seime - Seimo Pirmininkas ar jo galiotas asmuo;
2) Prezidentroje - Respublikos Prezidentas ar jo galiotas
asmuo;
3) ministerijoje - ministras;
4) savivaldybje - meras.
Apskrii virininkus ir j pavaduotojus skiria Vyriausyb.
Asmuo, stojs valstybs tarnyb ir paskirtas politinio (asmeninio) pasitikjimo
valstybs tarnautojo pareigas, valstybs tarnautojo status gyja nuo paskyrimo dienos. Jam
teikiamas nustatyto pavyzdio valstybs tarnautojo paymjimas.
staig vadov pareigas priimami:
1) konkurso bdu - Vyriausybs kancleris, Vyriausybs atstovas,
kiti staig vadovai;
2) be konkurso - apskrities virininkas ir Seimo kancleris.
Apskrities virinink skiria ir atleidia Vyriausyb Ministro Pirmininko teikimu,
o Seimo kancler - Seimas Seimo Pirmininko silymu.
Atviro konkurso bdu staig vadovai priimami staigos steigimo akto, kit
teiss akt nustatytai kadencijai. Kadencija negali bti trumpesn kaip 4 metai ir ilgesn kaip
5 metai. Priimant staig vadovus taikomas pretendent vertinimo bdas - privalum
vertinimas. Vertinama sugebjimas vadovauti, vadybos darbo ir profesin patirtis bei
kitos dalykins savybs.
Vyriausybs atstov skiria
Vyriausyb,
savivaldybs administratori ir
savivaldybs kontrolieri - savivaldybs taryba, o kitus savivaldybs staig
vadovus - savivaldybs administratorius.
Pasibaigus kadencijai, staigos vadovas, paskirtas atviro konkurso bdu, gali
pakartotinai dalyvauti konkurse dl staigos vadovo vietos. Vieno asmens kadencij skaiius
eiti staigos vadovo pareigas neribojamas, jei staigos steigimo ar kituose teiss aktuose
nenurodyta kitaip.
pareigas pakaitiniais valstybs tarnautojais priimama be konkurso ar atviro
konkurso bdu.
Be konkurso priimami:
1) asmenys, pakeiiantys laikinai nesanius politinio (asmeninio) pasitikjimo valstybs
tarnautojus;
2) asmenys, pakeiiantys karjeros valstybs
tarnautojus konkurso organizavimo
laikotarpiu.
Pakaitiniais valstybs tarnautojais, iskyrus nurodytuosius , priimama atviro
konkurso bdu. Jiems taikomas pretendent vertinimo bdas - privalum vertinimas.

Pakaitiniai valstybs tarnautojai valstybs tarnyb priimami laikinai, kol

sugr negalintys eiti pareig valstybs tarnautojai, bet ne ilgiau kaip 4 metams, ar konkurso
karjeros valstybs tarnautojo pareigas organizavimo laikotarpiui.
Pakaitini valstybs tarnautoj primimo slygas ir tvark nustato Vyriausyb.
paslaug valstybs tarnautoj pareigas priimama be konkurso ar atviro
konkurso bdu. Be konkurso priimama C ir D lygi paslaug valstybs tarnautoj
pareigas. Atviro konkurso bdu priimama A ir B lygi paslaug
valstybs tarnautoj pareigas. paslaug staig vadov pareigas asmenys
priimami
Vyriausybs arba jos galiotos institucijos nustatyta tvarka.
Asmuo, stojs valstybs tarnyb ir paskirtas pareigas paslaug valstybs
tarnautoju, valstybs tarnautojo status gyja, kai alys darbo santykius reglamentuojani
statym nustatyta tvarka pasirao darbo sutart.
Valstybs tarnautojai, siekiantys pareig, kuri kategorija yra emesn u 20-,
gali dalyvauti atvirame konkurse kartu su stojaniais valstybs tarnyb asmenimis. Jei
stojanio valstybs tarnyb asmens ir siekianio paauktinimo valstybs tarnautojo
vertinimai yra vienodi, pirmum turi valstybs tarnautojas.
20-os ir auktesni kategorij pareigas valstybs tarnautojai skiriami udaro
konkurso bdu. Konkurse gali dalyvauti bet kurios institucijos ar staigos valstybs
tarnautojai, kuri kategorija yra viena emesn negu siekiamos
pareigybs kategorija. Konkurso metu atsivelgiama pretendent profesionalum, gebjim
atlikti vairias tos paios kategorijos pareigas, einam pareig jimo trukm ir kvalifikacijos
klim, susijus su naujomis pareigomis. Udarus konkursus Vyriausybs ar jos galiotos
institucijos nustatyta tvarka organizuoja valstybs
institucijos, staigos ir savivaldybs.
Valstybs tarnautojai, siekiantys pareig, kuri kategorija yra auktesn u
emiausi tam tikro lygio kategorij, privalo bti ij valstybs tarnautoj vadinio mokymo
program. Valstybs tarnautojai, siekiantys aukiausi kategorij vieojo administravimo
valstybs tarnautoj pareig, rayt Vyriausybs patvirtint sra, privalo bti ij
atitinkam Lietuvos vieojo administravimo instituto mokymo program (ar jai prilygint).
Valstybs tarnautojai, laimj konkurs auktesnes pareigas, ias pareigas perkeliami
Vyriausybs nustatyta tvarka.
VALSTYBS TARNAUTOJ TEISS IR PAREIGOS
Valstybs tarnautojai privalo:
1) bti lojals Lietuvos valstybei ir jos konstitucinei santvarkai;
2) nealikai tarnauti monms;
3) gerbti mogaus teises ir padti ias teises gyvendinti;
4) tinkamai ir laiku atlikti tarnybos vadov uduotis ir pavedimus;
5) nedelsdami praneti tarnybos vadovui apie, j nuomone, neteistas uduotis ar
pavedimus;
6) priimti sprendimus pagal j kompetencij nustatanius teiss aktus ir reikalauti, kad tie
sprendimai bt laiku ir tiksliai vykdyti;
23

7) laikytis tarnybins etikos;

8) laikytis nustatyt taisykli ir darbo tvarkos;
9) garantuoti savo tarnybins veiklos skaidrum, nustatyta tvarka teikti informacij apie
savo tarnyb;
10) kelti kvalifikacij;
11) ginti teistus valstybs ir savivaldybi interesus;
12) sprsdami vieas problemas, bendradarbiauti ir keistis informacija su savo ir kit
institucij bei staig valstybs tarnautojais;
13) saugoti nuo praradimo ir neteisto atskleidimo valstybs ar tarnybos paslaptis;
14) tiesiogiai ar netiesiogiai nesinaudoti ir neleisti naudotis valstybs ar savivaldybi
nuosavybe,taip pat valstybei ar savivaldybei nuomojama nuosavybe kitokiai nei tarnybinei
veiklai, jei valstybs institucijos, staigos ar savivaldybs vidaus tvarka ar kiti teiss aktai
nenumato kitaip;
15) tarnybos metu nedalyvauti politinje veikloje (iskyrus valstybs tarnautojus, kurie yra
savivaldybi taryb nariai, kai jie dalyvauja savivaldybs tarybos darbe ar kitoje jos statute
numatytoje veikloje), kitaip nenaudoti tarnybos laiko ne tarnybos
tikslams, iskyrus mokslin ir pedagogin darb , darb vis lygi rinkim ar referendum
komisijose bei dalyvavim profesini sjung veikloje;
16) streiko atveju nustatyta tvarka saugoti ir priirti visuomenei svarbius objektus,
renginius ir patalpas bei teikti visuomenei minimalias statym nustatytas paslaugas;
17) vykdyti kitas statym ar statut nustatytas pareigas.
Valstybs tarnautojai turi teis :
1) real ir veiksming darb einant tam tikro lygio ir kategorijos pareigas, nepaisant
valstybs ar vietos valdios politini pasikeitim. Politinio (asmeninio) pasitikjimo
valstybs tarnautojams i teis ribojama;
2) tarnybin karjer pagal savo profesionalum, turimus privalumus ir valstybs tarnybos
galimybes. i teis garantuojama tik karjeros valstybs tarnautojams;
3) pareigin alg, atitinkani j kategorij, darbo umokesio pried, priemokas ir kitas
imokas;
4) mokymsi ir kvalifikacijos klim valstybs, savivaldybi ir kit biudet lomis,
valstybs fond ir kitomis valstybs lomis;
5) gauti i savo vadov, bendradarbi ir kit valstybs tarnautoj informacij, btin
veiksmingai atlikti uduotis ir pavedimus;
6) statym nustatytas atostogas;
7) valstybs tarnautoj valstybin pensij, socialines ir kitas garantijas;
8) streikuoti. ios teiss neturi vieojo administravimo valstybs tarnautojai, kurie eina
institucijos ar staigos padalinio vadovo ar auktesnes pareigas, ir valstybs
tarnautojai, kuriems tai draudia statymai ar statutai;
9) bti profesini sjung, organizacij ar susivienijim nariais, taip pat politini partij
ar organizacij nariais, ne tarnybos metu dalyvauti politinje veikloje. i teis netaikoma
valstybs tarnautojams, kuriems tai draudia statymai ar statutai;

10) valstybs tarnautojai profesini sjung atstovai ar rinkti valstybs tarnautoj atstovai dalyvauti sprendiant valstybs tarnautoj tarnybos vertinimo, pareig paauktinimo,
nuobaud skyrimo, darbo slyg klausimus, taip pat profesini sjung organizacinje
veikloje, tam skiriant iki 10 valand darbo laiko per mnes ir u laik gaunant darbo
umokest;
11) ginti teisme paeistas savo teises ar teistus interesus;
12) atsisakyti atlikti uduot ar pavedim, jeigu, j nuomone, duota uduotis ar pavedimas
prietarauja statymui ar Vyriausybs nutarimui. Apie tai valstybs tarnautojas privalo ratu
praneti savo tarnybos vadovui ir atlikti duot uduot ar pavedim tik tuo atveju, kai to
reikalaujama ratu. iuo atveju u neteistos
uduoties ar pavedimo atlikimo pasekmes atsako ne uduot ar pavedim atliks valstybs
tarnautojas, o t uduot ar pavedim davs vadovas. Jokiais atvejais neturi bti atliekama
uduotis ar pavedimas, kuri vykdymas reikt nusikaltim ar administracin teiss
paeidim, o valstybs tarnautojas galjo ir privaljo
suprasti nusikalstam tokio elgesio pobd. U tokios uduoties ar pavedimo atlikimo
pasekmes atsako ne tik tarnautojas, bet ir t uduot ar pavedim davs vadovas. Taip pat
neturi bti atliekama uduotis ar pavedimas, jeigu elgesys, kurio reikalaujama i
valstybs tarnautojo, paeidia mogaus orum;
13) pasibaigus paskyrimo valstybs politiko pareigas laikui, Seimo ar savivaldybs
tarybos kadencijai, atsistatydinus i valstybs politiko pareig, kitaip nutrkus Seimo,
Vyriausybs ar savivaldybs tarybos nario galiojimams, asmenys, kurie prie paskiriant
ias pareigas ar irenkant Seimo ar savivaldybi
taryb nariais buvo valstybs tarnautojai (iskyrus politinio (asmeninio) pasitikjimo
valstybs tarnautojus), turi teis per 3 mnesius nuo iame punkte nurodyt aplinkybi
atsiradimo Vyriausybs nustatyta tvarka atkurti valstybs tarnautojo (iskyrus politinio
(asmeninio) pasitikjimo valstybs
tarnautojo) status - grti buvusias arba, jeigu nra galimybs, kitas to paties lygio ir
kategorijos pareigas;
14) kai pasibaigia politinio (asmeninio) pasitikjimo valstybs tarnautojus pasirinkusi
valstybs politik kadencija ar nutrksta j galiojimai arba pasibaigia staig vadov
kadencija, kai politinio (asmeninio) pasitikjimo valstybs tarnautojai ar staig vadovai
atsistatydina savo noru, kai
politinio (asmeninio) pasitikjimo valstybs tarnautojams juos pasirink valstybs politikai
pareikia nepasitikjim, kai panaikinama politinio (asmeninio) pasitikjimo valstybs
tarnautojo pareigyb arba kai staiga liaujasi egzistavusi dl
reorganizavimo
ar likvidavimo, politinio (asmeninio) pasitikjimo valstybs
tarnautoj arba staig vadov pareigas priimti karjeros valstybs tarnautojai turi teis per 3
mnesius nuo iame punkte nurodyt aplinkybi atsiradimo Vyriausybs nustatyta tvarka
atkurti karjeros valstybs tarnautojo status grti buvusias ar, jeigu nra galimybs, kitas to paties lygio ir kategorijos pareigas
valstybs tarnyboje.

24

15) kitas Lietuvos Respublikos Konstitucijos, tarptautini sutari ir kit teiss akt,
kuriais Lietuvos Respublika yra susieta tarptautiniais sipareigojimais, garantuojamas
mogaus teises ir laisves, taip pat kit statym ar statut
suteikiamas teises.
Valstybs tarnautojui neleidiama:
1) bti mons renkamu (skiriamu) valdymo organo nariu, iskyrus atvejus, kai iuo
nariu jis yra valstybs
ar savivaldybs institucijai galiojus, bei gauti atlyginim u
darb, iskyrus statym numatytus atvejus;
2) sudaryti sandorius institucijos ar staigos, kurioje jis dirba, vardu su personalinmis
monmis, kinmis bendrijomis, kuri savininkas, tikrasis narys ar komanditorius yra jis,
taip pat su akcinmis bendrovmis, kuriose jis turi akcij ar valdo pagal galiojim kito
asmens akcijas;
3) atstovauti alies ir usienio valstybi moni, kit institucij ar staig interesams ar
vykti moni lomis usien;
4) dirbti samdomu darbuotoju, patarju, ekspertu ar konsultantu privaiose staigose ar
monse, taip pat gauti kit negu LR valstybs tarnybos statymo nustatyt darbo umokest,
iskyrus atlyginim u darb vis lygi rinkim, referendum komisijose bei pagal sutartis su
rinkim arba referendum komisijomis, u mokslin ir pedagogin darb
auktosiose
mokyklose ar valstybs
tarnautoj
kvalifikacijos klimo staigose, u neformalj suaugusij vietim, u darb teiss akt
rengimo grupse ir komisijose, jei is darbas nenumatytas pareigybs aprayme, taip pat u
krinius, laikomus autori teisi objektais pagal Autori teisi ir gretutini teisi statym;
5) streikuoti, jei vieojo administravimo karjeros valstybs tarnautojas eina institucijos ar
staigos padalinio vadovo ar auktesnes pareigas arba jei tai draudia statymai ar statutai;
6) bti politini partij ar politini organizacij, profesini sjung ar susivienijim nariais,
dalyvauti politinje veikloje, jei tai draudia statymai ar statutai;
7) eiti daugiau nei vienas pareigas valstybs tarnyboje, iskyrus dstytoj ir mokslo
darbuotoj pareigas auktosiose mokyklose.
VALSTYBS TARNAUTOJ ATSAKOMYB IR PASKATINIMAI
Valstybs tarnautojams u tarnybinius nusiengimus skiriamos
tarnybins nuobaudos. U tyinius nusiengimus taikomos grietesns nuobaudos negu u
nusiengimus dl neatsargumo ar aplaidumo. U vien nusiengim taikoma tik viena
tarnybin nuobauda.
U trei per 1 metus to paties sunkumo nusiengim taikoma nuobauda kaip u
sunkesn nusiengim. U t pat nusiengim pareignui taikoma grietesn tarnybin
nuobauda negu valstybs tarnautojui, neturiniam pagal
pareigas administracini galiojim kitiems asmenims. Valstybs tarnautojui, tariamam
padarius nusiengim, nuobaud skyrimo procedroje gali atstovauti advokatas ar kitas
galiotas asmuo.

Sprendimas dl tarnybins nuobaudos skyrimo gali bti skundiamas

Administracini byl teisenos statymo nustatyta tvarka.
Duomenys apie paskirtas tarnybines nuobaudas, iskyrus
pareiktas odiu, raomi valstybs tarnautojo asmens byl ir
pateikiami valstybs tarnautoj registrui.
Sunkus nusiengimas yra valstybs tarnautojo pareig neatlikimas ar
netinkamas
atlikimas,
kuriuo
tiesiogiai paeidiamos mogaus konstitucins teiss,
iurkiai paeidiami statymai ar kitaip iurkiai nusiengiama valstybs tarnautojo
pareigoms:
1) nelojalumas Lietuvos valstybei;
2) iurktus elgesys su interesantais ar kiti veiksmai, tiesiogiai paeidiantys moni
konstitucines teises;
3) netinkamas valstybs ar tarnybos paslapi naudojimas ar saugojimas;
4) dalyvavimas su valstybs tarnyba nesuderinamoje veikloje;
5) pareig neatlikimas ar netinkamas atlikimas, sukls sunkias pasekmes;
6) Viej ir privai interes derinimo valstybinje tarnyboje statymo reikalavim
paeidimas, siekiant gauti neteist pajam ar privilegij sau ar kitiems;
7) reikalavimas (odiu ar ratu) i savo pavaldini atlikti neteistas uduotis ar pavedimus
po to, kai pavaldinys buvo ratu pranes, jog, jo manymu, duota uduotis ar
pavedimas prietarauja statymui ar Vyriausybs nutarimui;
8) nebuvimas darbo vietoje vien ar daugiau darbo dien be pateisinamos prieasties;
9) buvimas tarnybos metu apsvaigusiam nuo alkoholio, narkotini ar toksini mediag.
iuo atveju valstybs tarnautojo vadovas nualina valstybs tarnautoj nuo pareig tos
dienos likusiam darbo laikui ir u laik tarnybinis atlyginimas nemokamas;
10) moter ir vyr lygi teisi paeidimas ar seksualinis priekabiavimas. Atsakomyb yra
didesn, jei teisi paeidimo ar priekabiavimo subjektas yra pavaldus asmuo;
11) treias vidutinis nusiengimas per 1 metus.
U iuos nusiengimus, atsivelgiant nusiengim padarymo prieastis,
aplinkybes ir sukeltas pasekmes, skiriama viena i i tarnybini nuobaud:
1) atleidimas i valstybs tarnybos;
2) pareigins algos sumainimas 1 ar 2 kategorijomis nuo 6 mnesi iki 3 met;
3) nualinimas nuo pareig nuo 1 iki 6 mnesi. iuo laikotarpiu valstybs tarnautojui
darbo umokestis nemokamas, jis gali dirbti bet kok kit darb ne valstybs tarnyboje;
4) grietas papeikimas.
Vidutinis nusiengimas yra valstybs tarnautojo pareig neatlikimas
ar
netinkamas atlikimas, kuriuo iurkiai nusiengiama nustatytoms taisyklms ar darbo
tvarkai:
1) pareig neatlikimas ar netinkamas atlikimas, jei tai sutrukd institucijai ar staigai
laiku atlikti vieojo administravimo procedr;
2) alikas elgesys su interesantais ar kitais valstybs tarnautojais;
3) nemandagus elgesys su interesantais;
4) politin veikla tarnybos metu (iskyrus politinio (asmeninio) pasitikjimo valstybs
tarnautoj);
25

5) tarnybines pareigas einanio valstybs tarnautojo eidimas veiksmu ar odiu.

Atsakomyb yra didesn, jeigu eidiamas pavaldus asmuo;
6) nepagrstas atsisakymas teikti informacij arba inomai neteisingos tarnybins
informacijos teikimas;
7) pakartotinis (daugiau negu 2 kartus per mnes) nebuvimas darbo vietoje daugiau kaip 1
valand be pateisinamos prieasties;
8) Viej ir privai interes derinimo valstybinje tarnyboje statymo reikalavim
paeidimas, nesusijs su siekimu gauti neteist pajam ar privilegij sau ar kitiems;
9) treias lengvas nusiengimas (iskyrus tuos, u kuriuos buvo skirtas spjimus odiu) per
1
mnes.
U iuos nusiengimus, atsivelgiant j padarymo prieastis, aplinkybes ir sukeltas
pasekmes, skiriama viena i i tarnybini nuobaud:
1) pareigins algos sumainimas 1 ar 2 kategorijomis iki 6 mnesi;
2) nualinimas nuo pareig nuo 10 dien iki 1 mnesio. iuo laikotarpiu valstybs
tarnautojui darbo umokestis nemokamas, jis gali dirbti bet kok kit darb ne valstybs
tarnyboje;
3) grietas papeikimas;
4) papeikimas.
Lengvi nusiengimai yra valstybs tarnautojo veiksmai ar elgesys, kuriuo
neymiai nusiengiama institucijoje ar staigoje nustatytoms taisyklms ar darbo tvarkai.
U lengvus nusiengimus, atsivelgiant j padarymo prieastis, aplinkybes ir
sukeltas pasekmes, skiriama viena i i tarnybini nuobaud:
1) darbo umokesio sumainimas 3 dien pareigins algos dydio ar maesne suma;
2) papeikimas;
3) spjimas odiu.
Tarnybini nuobaud skyrimo procedra pradedama staigos vadovo
ar tiesioginio valstybs tarnautojo tarnybos vadovo iniciatyva arba jiems gavus raytin
informacij apie valstybs tarnautojo tarnybin nusiengim.
Tarnybin nuobauda turi bti paskirta ne vliau kaip per 1 mnes nuo nusiengimo
paaikjimo dienos, neskaitant laiko, kai darbuotojas nebuvo darbe dl ligos arba
atostogavo. Negalima skirti tarnybins nuobaudos:
1) u sunk nusiengim - prajus 2 metams nuo nusiengimo;
2) u vidutin nusiengim - prajus 1 metams nuo nusiengimo;
3) u lengv nusiengim - prajus 6 mnesiams nuo nusiengimo.
Paaikjus, kad tarnybinis nusiengimas turi baudiamosios veikos poymi,
nuobaud skyrimo procedra sustabdoma ir patikrinimo mediaga perduodama kvotos
organui. Atsisakius ikelti baudiamj byl ar atleidus asmen nuo baudiamosios
atsakomybs, nuobaudos skyrimo procedra tsiama, o tarnybin nuobauda turi bti
paskirta ne vliau kaip per 1 mnes, jei po
parengtinio tyrimo ir (ar) teisminio nagrinjimo neprajo daugiau kaip 1 metai. Prajus
daugiau kaip 1 metams, nuobaudos skyrimo procedra nutraukiama.

Tarnybins nuobaudos skyrimo procedros metu ar patikrinimo mediag perdavus

kvotos organui, valstybs tarnautojas institucijos ar staigos vadovo sprendimu gali bti
nualintas nuo pareig ir jam mokama Vyriausybs
patvirtinta minimali mnesin alga. Tarnybins nuobaudos skyrimo procedr vykdaniai
staigai prijus prie ivados, kad valstybs tarnautojui skirti tarnybin nuobaud nra
pagrindo, jis asmens, primusio sprendim dl nualinimo, sprendimu grinamas eitas
pareigas ir ne vliau kaip per 15 darbo dien jam imokamas
gautos minimalios mnesins algos ir darbo umokesio skirtumas, kurio jis negavo dl
nualinimo nuo pareig, taip pat delspinigiai u skirtum, apskaiiuoti Vyriausybs
nustatyta tvarka.
Nuobaudas u tarnybinius nusiengimus skiria staigos vadovas ar jo galiotas asmuo.
staigos vadovui nuobaudas u tarnybinius nusiengimus skiria auktesns pagal pavaldum
staigos vadovas, savivaldybs administratoriui - savivaldybs valdyba, savivaldybs
kontrolieriui - savivaldybs taryba.
Tarnybini nuobaud skyrimo tvark nustato Vyriausyb.
Valstybs tarnautojas laikomas nebaustas tarnybine nuobauda, kai:
1) po nuobaudos u sunk nusiengim skyrimo prajo ne maiau kaip 2
metai;
2) po nuobaudos u vidutin nusiengim skyrimo prajo ne maiau kaip 1 metai;
3) po nuobaudos u lengv nusiengim skyrimo prajo ne maiau kaip 6 mnesiai.
Esant galiojaniai nuobaudai, valstybs tarnautojo asmens byloje ir valstybs
tarnautoj registre yra galiojanios ymos apie valstybs tarnautojo padaryt tarnybin
nusiengim ir jam paskirt tarnybin nuobaud. galiojani
nuobaud gali bti atsivelgiama valstybs tarnautojui siekiant paauktinimo.
Prajus terminui, ymos apie valstybs tarnautojo padaryt tarnybin nusiengim ir jam
paskirt tarnybin nuobaud valstybs tarnautojo asmens byloje ir
valstybs tarnautoj registre panaikinamos.
Sprendim panaikinti tarnybin nuobaud priima institucij ar staig vadovai
arba j galioti asmenys. Sprendim panaikinti tarnybin nuobaud, paskirt institucijos ar
staigos vadovui, priima auktesns pagal pavaldum institucijos
ar staigos vadovas. Sprendim panaikinti tarnybin nuobaud savivaldybse priima
savivaldybs administratorius, panaikinti tarnybin nuobaud savivaldybs administratoriui savivaldybs valdyba, savivaldybs kontrolieriui - savivaldybs taryba.
Jeigu valstybs tarnautojas gauna Respublikos Prezidento, Seimo Pirmininko,
Ministro Pirmininko padk ar valstybs apdovanojim, io tarnautojo tarnybin nuobauda
panaikinama.
Valstybs tarnautojai u ypatingus nuopelnus tarnyboje silomi valstybs
apdovanojimui gauti.
Valstybs tarnautojai teiss akt nustatyta tvarka skatinami:
1) padka;
2) pinigine premija. i premija gali bti skiriama u vienkartin ypatingos svarbos
labai gerai atlikt uduot arba u labai ger tarnyb per vienerius tarnybos metus;
3) vardine dovana.
26

Valstybs tarnautojo paskatinimai ir apdovanojimai raomi jo asmens byl ir

ymimi Valstybs tarnautoj registre.
Pinigin premija u labai gerus tarnybos rezultatus valstybs tarnautojui gali
bti skiriama i valstybs tarnautojams skatinti numatyt l, jeigu jo tarnybin veikla
per vienerius metus vertinama labai gerai. Bendruosius
kriterijus nustato Vyriausyb.
Valstybs institucijos, staigos ir savivaldybs asmens,
atsakingo u personalo valdym, sakymu (potvarkiu) gali nustatyti papildomus kriterijus
pagal savo veiklos specifik.
Premijos u labai gerus tarnybos rezultatus skyrimo ir mokjimo tvark nustato
Vyriausyb.
VALSTYBS TARNAUTOJO STATUSO PRARADIMAS
Valstybs tarnautojo statuso praradimas- LR valstybs tarnybos ir
kit teiss akt nustatyt vieojo administravimo funkcij valstybs ar savivaldybs
institucijose ar staigose atlikimo teiss, kit teisi, pareig, atsakomybs, darbo umokesio
ir socialini bei kit garantij netekimas ir i asmen atleidimas i valstybs tarnybos su
teise ar be jos io statymo nustatyta
tvarka grti valstybs tarnyb.
Valstybs tarnautojas, prarads valstybs tarnautojo status,
yra atleidiamas i valstybs tarnybos. Valstybs tarnautojas praranda valstybs tarnautojo
status, kai:
1) atsistatydina savo noru;
2) nesutinka su pareig paeminimu dl nepatenkinamo jo tarnybins veiklos vertinimo;
3) irenkamas ar paskiriamas valstybs politiko pareigas, irenkamas Seimo ar
savivaldybs tarybos nariu, paskiriamas Konstitucinio Teismo, Lietuvos Aukiausiojo
Teismo ar kit teism teisju, prokuratros pareignu, valstybs
kontrolieriumi, Lietuvos banko valdybos pirmininku, jo pavaduotoju, valdybos nariu
ar kitu tarnautoju, Seimo kontrolieriumi, moter ir vyr lygi galimybi kontrolieriumi,
vaiko teisi apsaugos kontrolieriumi ar kitas pareigas arba skiriamas dirbti tarptautinse
organizacijose, kuri nar yra Lietuvos Respublika;
5) praranda Lietuvos Respublikos pilietyb;
6) gauna tarnybin nuobaud - atleidiamas i valstybs tarnybos;
7) siteisja teismo nuosprendis, kuriuo jam paskirta bausm u sunk nusikaltim ar
nusikaltim valstybs tarnybai;
8) siteisja teismo nuosprendis, kuriuo jam paskirta bausm, dl kurios jis negali eiti savo
pareig;
9) paaikja, kad stojant valstybs tarnyb buvo pateikti suklastoti dokumentai;
10) paaikja, kad stojant valstybs tarnyb buvo nuslpti ar pateikti neatitinkantys tikrovs
duomenys, dl kuri jis negaljo bti priimtas valstybs tarnyb;

11) sukanka 62 met ir 6 mnesi ami ar baigiasi tarnybos pratsimo terminas is

punktas netaikomas politinio (asmeninio) pasitikjimo, pakaitiniams ir kines ar
technines funkcijas atliekantiems paslaug valstybs tarnautojams;
12) nedirba dl laikino nedarbingumo daugiau kaip imt dvideimt kalendorini dien
i eils arba daugiau kaip imt keturiasdeimt dien per paskutiniuosius dvylika mnesi,
jei statymuose nenustatyta, kad tam tikros ligos atveju pareigos paliekamos ilgesn laik;
13) pasibaigia staigos vadovo kadencija ar jo vadovaujama staiga liaujasi egzistavusi
dl reorganizavimo ar likvidavimo (taikoma tik staigos vadovui);
14) pasibaigia politinio (asmeninio) pasitikjimo valstybs tarnautoj pasirinkusio
valstybs politiko galiojimai ar kadencija arba valstybs tarnautojas praranda valstybs
politiko pasitikjim, arba kai panaikinama politinio (asmeninio) pasitikjimo valstybs
tarnautojo
pareigyb;
15) pasibaigia pakaitinio valstybs tarnautojo paskyrimo laikas;
16) ieina atostog dl asmenini aplinkybi;
17) valstybs tarnautojo tarnybin veikla nepatenkinamai vertinama 3 metus i eils;
18) paaukiama btinj karo ar alternatyvij krato apsaugos tarnyb;
19)
siteisja
teismo
sprendimas, kuriuo valstybs institucijos, staigos ar
savivaldybs vadovo sprendimas dl valstybs tarnautojo primimo valstybs tarnyb
pripastamas neteistu;
20) paaikja, kad priimant valstybs tarnyb buvo paeisti LR valstybs tarnybos
statymo reikalavimai ir i paeidim nemanoma paalinti;
21) sudaroma darbo sutartis eiti pareigas valstybs ar savivaldybs monje ar vieojoje
staigoje, reorganizuotoje i valstybs ar savivaldybs staigos, kurioje jis tarnavo;
22) rezervinis valstybs tarnautojas atsistatydina;
23) rezervinis valstybs tarnautojas per 6
mnesius neperkeliamas kitas pareigas
valstybs tarnyboje;
24) jo tarnybin veikla vertinta nepatenkinamai.
Dl tarnybins nuobaudos valstybs tarnautojo statusas prarandamas ne maiau
kaip 10 met. Prajus 10 met, asmuo gali i naujo stoti valstybs tarnyb
io statymo ar kit teiss akt nustatyta tvarka.
Kai valstybs tarnautojas atsistatydina, siteisja teismo nuosprendis, kuriuo jam
paskirta bausm u sunk nusikaltim ar nusikaltim valstybs tarnybai, paaikja, kad
stojant valstybs tarnyb buvo pateikti suklastoti dokumentai ar stojant valstybs tarnyb
buvo nuslpti ar pateikti neatitinkantys tikrovs duomenys, dl kuri jis negaljo bti priimtas
valstybs tarnyb , valstybs tarnautojo statusas prarandamas visam laikui.
Karjeros valstybs tarnautoj atleidus i valstybs dl atsistatydinimo, nesutikimo
su pareig paeminimu dl nepatenkinamo jo tarnybins veiklos vertinimo ar kai sukanka
62 met ir 6 mnesi ami ar baigiasi tarnybos pratsimo terminas , asmuo gali sugrti
valstybs tarnyb ir dirbti pakaitiniu, politinio (asmeninio) pasitikjimo
valstybs
tarnautoju arba kines ar technines funkcijas atliekaniu valstybs tarnautoju.
Jeigu valstybs tarnautojas atleidiamas i
valstybs tarnybos dl
atsistatydinimo ar kai nedirba dl laikino nedarbingumo daugiau kaip imt dvideimt
kalendorini dien i eils arba daugiau kaip imt keturiasdeimt dien per paskutiniuosius
27

dvylika mnesi, jei statymuose nenustatyta, kad tam tikros ligos atveju pareigos
paliekamos ilgesn laik, asmuo gali Vyriausybs ar jos galiotos institucijos nustatyta tvarka
sugrti valstybs tarnyb, kai sveikatos
bkl pagerja ir jis gali atlikti valstybs tarnautojo pareigas.
Atleidimo i valstybs tarnybos tvark nustato Vyriausyb. Skundai dl valstybs
tarnautojo statuso praradimo nagrinjami Administracini byl teisenos statymo nustatyta
tvarka.
14. NEVYRIAUSYBINS ORGANIZACIJOS
R. VIESTUS LAPUS
15.nereikia
16. VIEOJO ADMINISTRAVIMO FORMOS
R. VIESTUS LAPUS
17. VIEOJO ADMINISTRAVIMO AKTAI
1.Vieojo administravimo akt svoka, juridin reikm ir bruoai
Vieojo administravimo aktas tai
postatyminis vienaalis vieojo
administravimo Institucijos ar jos pareigno ireiktas valios aktas, kuriuo yra
sukuriamos administracins teiss normos arba atsiranda, pasikeiia, pasibaigia
administraciniai teisiniai santykiai.
Vieojo administravimo akt leidimas ir primimas yra specifin ir pagrindin vieojo
administravimo institucij veiklos forma, tai praktin vieojo administravimo institucij
tiksl ir udavini realizavimo forma.
Vieojo administravimo aktas. tai juridinis valdymo sprendim variantas. Tai reikia,
kad vieojo administravimo subjektas priimdamas valding sprendim sprendia arba
isprendia savo kompetencijos ribose bendr arba individual valstybinio vieojo valdymo
sferai priklausant klausim.
Pagal teisin turin vieojo administravimo aktas yra ne kas kita kaip vienaalis
valdingas io vieojo administravimo subjekto valios ireikimas.
Vieojo administravimo aktas yra imperatyvus. Tai reikia, kad jame esantys
nurodymai yra beslygikai privalomi adresatams.
Vieojo administravimo akt vykdymas yra beveik visada utikrinamas atsakomybs
grsme u j nurodym nevykdym arba netinkam vykdym.
Vieojo administravimo akt turiniui yra bdinga tai , kad jie gali nustatyti privalomo
elgesio taisykles vieojo administravimo veiklos sferoje (administracins teiss normas) arba
bti kaip juridinis faktas sukuriantis, pakeiiantis naikinantis administracinius teisinius
santykius.
Vieojo administravimo aktai yra postatyminiai t.y. jie leidiami tiktais Lietuvos
Respublikos Konstitucijos, statym pagrindu.

Jie yra leidiami daniausiai kaip raytinis dokumentas, taiau galimas vieojo
administravimoo akto odinis (pavyzdiui, karins sferos valdymo srityje karininko sakymas
emesnio laipsnio kariui) arba konkliudentinis variantas (policijos pareigno veiksmai
utirinant keli eismo saugum).
Paymtina, kad vieojo administravimo aktai danai neapsiriboja tam tikra valdymo
sfera, bet danai reglamentuoja net kelet valdymo sfer arba netgi turi norm
reglamentuojani ne tik administracins teiss reglamentavimo sfer bet ir kit teiss ak
(finans, ems, ekologins teisi).
2.Vieojo administravimo akt klasifikacija
Vieojo administravimo aktai pagal juridines savybes yra klasifikuojami norminio
pobdio ir individualius vieojo administravimo aktus. is skirstymas yra pagrindinis.
Norminio pobdio vieojo administravimo aktai reglamentuoja vienarius valdymo
santykius. Taisykls nustatytas tokio pobdio akto veikia vairiose gyvenimo sferose. Tokiu
taisykli pavyzdiai yra keli eismo taisykls, standartizacijos taisykls ir t.t.
Norminio pobdio vieojo administravimo teiss aktai yra teis nustatantys teiss
aktai. J pagrindu praktikai yra utikrinama disciplina vieojo administravimo sferoje,
administracinis teisinis piliei ir organozacij teisinio statuso realizavimas; nustatomi btini
draudimai ir ribojimai, nustatantys valstybinio vieojo valdymo subjekt teisin status (taip
pat ir j pareign); ir t.t.
Norminio pobdio vieojo administravimo aktais daniausiai isprendiamos
svarbiausios einamosios ir perspektyvins vieojo valdymo problemos.
Vieojo administravimo subjekt ir ju tarnautoj kompetencija leidiant norminio
pobdio valstybinio vieojo valdymo yra nustatyta j kompetencijos.
Norminio pobdio
vieojo administravimo aktus leidia tiek bendrosios
kompetencijos vieojo valdymo subjektai (pavyzdiui, Lietuvos respublikos vyriausyb), tiek
ir akins bei tarpakins kompetencijos valstybinio vieojo valdymo institucijos.
Tarp norminio pobdio valstybinio vieojo valdymo akt yra iskiriama ypatinga j
ris vieojo administravimo aktai, kuri laikymasis yra garantuotas administracins
atsakomybs priemonmis. U juose nurodyt privalomo elgesio taisykli nesilaikym
Lietuvos Respublikos Administracini teiss paeidim kodekse numatytos negatyvios
sankcijos. Pavyzdiui,pagal ATPK 91(8) straipsn
Lietuvos archyv fondo dokument
iveimo usien tvarkos, nustatytos Lietuvos Respublikos Vyriausybs (t.y norminio
pobdio valstybinio vieojo valdymo akto, reglamentuojanio kultros valdymo sfer)
paeidimas -utraukia spjim ar baud pilieiams nuo vieno imto iki penki imt lit ir
baud pareignams nuo penki imt iki vieno tkstanio lit.
Individuals vieojo administravimo
aktai yra juridiniai faktai sukurintys,
pakeiiantys, naikinatys konkrei personifikuot adresat administracinius teisinius santykius
vieojo valdymo sferoje.
Tai teiss taikymo aktai.
Tai pat jie yra valdingi teiss aktai irerikiantys konkreius ir tiesioginius valstybinio
vieojo valdymo subjekt valios ireikimus. Individualiais vieojo administravimo aktais yra
28

sprendiamos konkreios administracins bylos. Individuals vieojo administravimo aktai yra

visada personifikuoti, t.y. turi tiksliai nustatyt adresat. Pavyzdiui, sakymas priimti konkret
asmen valstybs tarnyb visada turi konkret adresat.
Jie yra svarbiausia teisin priemon operatyviai sprendiant einamuosius klausimus,
atsirandanius vieojo administravimo srityje.
Santykis tarp norminio pobdio ir individuali vieojo administravimo akt yra
toks: norminio pobdio aktai yra teisinis pagrindas ileisti individualius aktus, o individuals
vieojo administravimo aktai yra ileidiami norminio pobdio vieojo administravimo akt
pagrindu.
Pagal veikim tam tikroje teritorijoje vieojo administravimo aktai yra skirstomi
veikianius visoje Lietuvos Respublikos teritorjoje, veikianius tiktai tam tikroje grietai
apibrtoje teritorijoje. Pirmj pavyzdiai yra Lietuvos Respublikos vyriausybs nutarimai,
tam tikros ministerijos ministro sakymas ir kt. Antrj pavyzdiai yra savivaldybs tarybos
sprendimai, mero potvarkiai. Vieojo administravimo akt veikiani visoje valstybs
teritorijoje ypatyb yra ta, kad jie yra privalomi laikytis ir vykdyti visiems subjektams
esantiems valstybs teritorijoje, kuriems jis yra adresuotas ar kurie pateko teiss akto,
reglamentuojancio tam tikras vieojo administravimo sritis, reglamentavimo objekt.
Pagal aktus priimani institucij kompetencijos pobd valstybinio vieojo valdymo
aktai yra skirstomi bendrosios, tarpakins ir akins kompetencijos institucij vieojo
administravimo aktus. Bendrosios kompetencijos aktus priima Lietuvos Respublikos
Vyriausyb. Tarpakins kompetencijos vieojo administravimo aktai yra tie aktai, kuriuos
priima ios ries valdymo organai tam tikru tarpakinio pobdio klausimu. Ir kurie
privalomi visoms akinio pobdio institucijoms, monms, staigoms.akinio pobdio
vieojo administravimo aktai reglamentuoja santykius, atsirandanius tam tikroje vieojo
administravimo akoje. Juos leidia akins kompetencijos vieojo administravimo institucijos.
Taip pat galima klasifikacija pagal iraikos form. iuo atvej
vieojo
administravimo aktai yra raytiniai, odiniai bei konkliudentiniai.
Pagal galiojimo laik vieojo administravimo aktai yra skirstomi neriboto veikimo
laiko ir laikinuosius.
Pagal aktus priimanias institucijas vieojo administravimo aktai yra skirstomi :
Lietuvos Respublikos Vyriausybs nutarimai, ministr sakymai, apskrities valdymo institucij
priimami aktai, savivaldos institucij priimami aktai, mero potvarkiai ir kt.
3,Vieojo administravimo akt skirtumas nuo kit teiss akt ir dokument
Pirmiausia vieojo administravimo aktas skiriasi nuo istatym. statymas yra
aukiausios juridins galios tautos ar statym leidybos institucijos ileistas aukiausios
juridins galios teiss aktas. Jo reguliavimo sfera yra ymiai platesn nei vieojo
administravimo akto. statymai praktikai reglamentuoja vienokiu ar kitokiu detalumo laipsniu
vien ar kita gyvenimo sfer, tuo tarpu vieojo administravimo akt paskirtis yra regalmentuoti
vieojo administravimo sfer. statymas slygoja vieojo administravimo akto turin ir juridin
gali.

Vieojo administravimo aktas skiriasi nuo teismo akt. Teismo aktai yra priimami
pagal baudiamojo, civilinio, administracinio proceso normas. Teismo sprendimas nauj teiss
norm nenustato. Tai yra individuls teiss aktai, priimami siekiant byloje ispresti tam tikr
klausim, teisin gin, pritaikyti teiss norm konkreiu atveju. Teismas yra nepriklausomas ir
jokios institucijos negali kitis jo darb, teisjas priima sprendim vadovaudamasis savo
teisine smone ir statymu.
Tuo tarpu vieojo administravimo institucija priima aktus ne tik remdamasi statymais
ir kitais teiss aktais bet ir vykdydama auktesni institucij nurodymus.
Vieojo administravimo aktai skiriasi ir nuo prokuror akt (protesto, teikimo,
nutarimo). Prokuroras priima aktus, reaguodamas teiss paeidimus, taiau iais aktais nauj
teiss norm, elgesio taisykli nenustato. Prokuroras administracini teisini galinim neturi,
todl jis savo aktais negali pakeisti ar panaikinti vieojo administravimo akt.
Vieojo administravimo aktas skiriasi nuo civilins sutarties juridinio akto
civiliniuose teisiniuose santykiuose. Civilins sutartis yra sandoris, kur btina elementas yra
valios laisv, tuo tarpu vieojo administravimo aktas yra vienaalis aktas ir asmens kurio
atvilgiu taikomas tas aktas sutikimas yra nebtinas.
Vieojo administravimo aktas skiriasi taip pat ir nuo visuomenini organizacij teiss
akt. Jie yra privalomi tiktai visuomenins organizacijos nariams ir galioja tiktai toje
organizacijoje. Vieojo administravimo aktai yra priimami valstybs vardu ir yra privalomi
visiems adresatams.
Vieojo administravimo subjektai vykdydami savo veikla naudojasi ir priima eil
tarnybini ir kitoki dokument (ataskaitos, revizij ir patikrinimo aktai, protokolai,
paymos, asmens liudijimai, gimimo liudijimai). Tokiuose dokumentuose yra tam tikri
juridin reikm turintys duomenys. Prof. Jurijaus Kozlovo teigimu tokie dokumentai nra
vieojo administravimo aktai. Pavyzdiui, revizijos aktas fiksuoja tai, kas buvo aptikta
revizijos metu, jame yra rekomendacij dl trkum paalinimo ir kaltj patraukimo
atsakomybn. Toks dokunmentas nra valstybinio vieojo valdymo aktas, kadangi pati
revizija yra daroma atitinkamo sakymo pagrindu, gal gale, revizija gali buti realizuota tiktais
paties vadovo sakymu.i
4.Vieojo administravimo akt su administracine sankcija ypatumai
Vieojo administravimo aktas su administracine sankcija tai postatyminis
vienaalis vieojo administravimo
subjekto ireiktas valios aktas, kuriuo yra
sukuriamos administracins teiss normos arba atsiranda, pasikeiia, pasibaigia
administraciniai teisiniai santykiai ir kuriame yra numtytos neigiamos pasekms u jo
reikalavim nesilaikym.
Jo parindinis ypatumas yra tai kad jame yra numatyta negatyvi sankcija u jo
reikalavim nesilaikym taip pat paskiriama sankcija u tam tikr teiss akt nesilaikym.
Tokio akto primimas yra susijs su teiss subjekt tam tikrais suvarymais, todl
tokio akto primimas yra labai atsakingas veiksmas ir yra grietai reglamentuojamas t.y. gali
bti leidiamas tiktai statym ar kit teiss akt numatytais atvejais.

29

5.Vieojo administravimo akt parengimo, primimo, paskelbimo ir sigaliojimo

tvarka
Vieojo administravimo aktus parengia specialistai arba pats valstybinio vieojo
valdymo subjekto pareignas ar kitas asmuo turintis valstybinio vieojo valdymo galiojimus.
Bet kuriuo atveju jie yra priimami tiktai tam galiot vieojo administravimo institucij ar j
tarnautoj ar kit istatymo galint tai daryti asmen. Vieojo valdymo akt primimas yra
procesas varantis ar kitaip ribojantis mogaus teises ir laisves ir dl to labai atsakingas ir
reikalaujantis i i akt leidj
solidios kompetencijos.
Teiss teorijoje iskiriamos tokios teiss norm krybos stadijos: 1) teiss norm akto
parengimas; 2) teiss norm akto paskelbimas.
Teiss norm akto parengimo stdijai priklauso tokios procedros:
a) Teiss akt leidybos teiss gyvendinimas (pirminis norminio teiss akto projekto
parengimas, projekto registravimas). Pavyzdiui, . Vyriausybs teiss akt leidybos
iniciatyvos teis turi Ministras Pirmininkas ir ministrai. gyvendindami i teis, ministrai
pagal jiems vadovauti pavestas valdymo sritis pasirao ministerij parengtus ir
Vyriausybs nutarim ir kit teiss akt projektus ar pasilymus dl j leidybos.
Vyriausybs staigos, apskrii virininkai, kitos valstybs ir savivaldybi institucijos,
pagal savo kompetencij negaldamos isprsti su j valdymo sritimi susijusi klausim,
gali teikti atitinkamus projektus Vyriausybei, jeigu iuos projektus vizuoja Vyriausybs
priskirtas ministras.
b) Projekto svarstymas pagal tam tikras procedras.
c) Projekto primimas. Vyriausybs sprendimai dl svarstom teiss akt projekt (ar kit
klausim) priimami Vyriausybs posdiuose vis Vyriausybs nari bals dauguma.
Teiss akt paskelbimo ir sigaliojimo tvark reglamentuoja Lietuvos Respublikos
statymas
Dl Lietuvos respublikos statym ir kit teiss akt pakelbimo ir sigaliojimo tvarkos. Pagal j
oficialus statym ir kit teiss akt paskelbimas yra j paskelbimas "Valstybs iniose".
Paskelbimo "Valstybs iniose" diena yra j ileidimo diena, kuri nurodoma kiekvieno leidinio
pirmajame puslapyje. Oficialus statymo ar kito teiss akto tekstas yra tas, kur prie
paskelbim pasirao pareignas, turintis i teis pagal statymus.
statymas nurodo, kai kuri vieojo administravimo akt privalom skelbim
Valstybs iniose. "Valstybs iniose" turi bti skelbiami: Respublikos Prezidento dekretai,
Lietuvos Respublikos Vyriausybs nutarimai; Valstybs iniose" taip pat turi bti skelbiami kiti
ministr, Vyriausybs staig, kit valstybs valdymo institucij vadov sakymai ir sakymais
patvirtinti kiti norminiai teiss aktai bei Lietuvos banko valdybos nutarimai, kuriuose
nustatomos, keiiamos ar pripastamos netekusiomis galios teiss normos (t.y. norminio
pobdio vieojo administravio aktai). Nurodytus teiss aktus "Valstybs iniose" oficialiai
skelbia juos pasira pareignai. Paymetina, kad Lietuvos Respublikos Vyriausybs nutarimai,
kuriuose nra nustatomos, keiiamos ar peipaistamos netekusiomis galios teiss normos turi
bti skelbiamos Valstybs iniose, kadangi Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas savo
2001 m. lapkriio 29 d. nutarimu (in., 2001, Nr. 102-3636) pripaino, kad io statymo 3

straipsnio (1996 m. liepos 4 d. ir 1999 m. gegus 18 d. redakcijos) nuostata, pagal kuri

Lietuvos Respublikos Vyriausybs nutarimai, kuriuose nra nustatomos, keiiamos ar
pripastamos netekusiomis galios teiss normos, iuos aktus pasiraiusi asmen nuoira
gali bti oficialiai neskelbiami, prietarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijoje tvirtintam
teisins valstybs principui.
Ministr, Vyriausybs staig, kit valstybs valdymo institucij vadov sakymai ir
sakymais patvirtinti kiti teiss aktai, kuriuose nra nustatomos, keiiamos ar pripastamos
netekusiomis galios teiss normos, iuos aktus pasiraiusi asmen nuoira gali bti
skelbiami "Valstybs ini" priede "Informaciniai praneimai". Teiss aktai, kuriuose yra
valstybs ar tarnybin paslapt sudarani ini, "Valstybs iniose" neskelbiami. ie aktai turi
bti isiuniami toms institucijoms, kurios statym nustatyta tvarka gali disponuoti valstybs
ar tarnybin paslapt sudaraniomis iniomis.
Lietuvos Respublikos Vyriausybs nutarimai, kuriuose nustatomos, keiiamos ar
pripastamos netekusiomis galios teiss normos, sigalioja kit dien po to, kai jie Ministro
Pirmininko ir atitinkamo ministro pasirayti paskelbiami "Valstybs iniose", jeigu paiuose
nutarimuose nenustatyta vlesn j sigaliojimo data. Lietuvos Respublikos Vyriausybs
nutarimai, kuriuose nra nustatomos, keiiamos ar pripastamos netekusiomis galios teiss
normos, taip pat Ministro Pirmininko potvarkiai sigalioja j pasiraymo dien, nors jie ir
paskelbti "Valstybs iniose", jeigu paiuose nutarimuose ir potvarkiuose nenustatyta vlesn
j sigaliojimo data.
Ministr, Vyriausybs staig, kit valstybs valdymo institucij vadov sakymai ir
sakymais patvirtinti kiti teiss aktai, kuriuose nustatomos, keiiamos ar pripastamos
netekusiomis galios teiss normos, sigalioja kit dien po j paskelbimo "Valstybs iniose",
jeigu paiuose teiss aktuose nenustatoma vlesn j sigaliojimo diena. iame straipsnyje
nurodyt valstybs institucij vadov sakymai ir sakymais patvirtinti kiti teiss aktai bei
Lietuvos banko valdybos nutarimai negalioja, kol jie nepaskelbti "Valstybs iniose".
Auktesnij administracini vienet valdymo institucij, savivaldybi ir j
vykdomj organ priimti teiss aktai, kuriuose nustatomos, keiiamos ar pripastamos
netekusiomis galios teiss normos, sigalioja kit dien po j paskelbimo vietinje spaudoje,
jeigu paiuose teiss aktuose nenustatoma vlesn j sigaliojimo diena.
6.Vieojo administravimo aktams keliami reikalavimai ir j nesilaikymo pasekms,
akt panaikinimo ir pakeitimo tvarka
Vieojo administravimo aktams yra keliami tam tikri reikalavimai, kurie yra susij su
j teistumu.
Vieojo administravimo aktas:
1. Turi neprietarauti Lietuvos Respublikos Konstitucijai, kitiems statymams.
2. Turi bti atsivelgiama pagal hierarchija esani aukiau
vieojo
administravimo institucij priimtus teiss aktus.
3. Gali bti leidiamas tiktai kompetencijos ribose.
4. Neturi riboti subjekt, esani emesnje hierarchijos pakopoje, operatyvumo ir
savarankikumo.
30

Turi bti ileistas laikantis tam tikr o ileidimui numatyt procedr. 1

Jis neturi prietarauti valstybs ir piliei interesams t.y. jis turi formaliai ne tik
neprietarauti statymui, bet ir i tikrj jo nepaeisti , nevaryti asmen teisi ir
teist interesu.
7. Jis jis turi bti priimtas tam tikslui, kuris tiesiogiai numatytas statymo.
8. Jis turi bti priimtas laikantis statymo numatytos formos. Pavyzdiui, Ministras
Pirmininkas leidia pagal savo kompetencij organizaciniais, personaliniais ir
kitais klausimais leidia potvarkius arba priima operatyvinius sprendimus
pavedimus, iforminamus rezoliucijomis.
9. Kai kurie aktai turi bti tvirtinami auktesns valdymo institucijos.
10. .Kai kurie vieojo administravimo aktai gali bti priimti asmenu, sulaukusi tam
tikro amiaus atvilgiu. Pavyzdiui, pagal ATPK administracinn atsakomybn
traukiami asmenys, kuriems iki administracinio teiss paeidimo padarymo
sukako eiolika met t.y. tiktai asmen atvilgiu gali bti priimamas vieojo
administravimo aktas skiriant administracin nuobauda.
Taip pat vieojo administravimo aktams yra keliami tam tikri organizaciniai
techniniai reikalavimai. ios ries reikalavimai reikia, kad vieojo administravimo aktai turi
atitikti konkretaus, diferencijuoto, operatyvaus vadovavimo udavinius:
1. Vieojo administravimo aktuose turi bti aikiai nurodyti ir apibrti
sprendiami udaviniai, j vykdytojai, teiss ir pareigo, vykdymo terminai,
sprendim formos ir metodai.
2. Vieojo administravimo aktai turi bti priimami atsivelgiant vietos
ypatumus, valdymo akas, konkrei vieojo administravimo institucij
udavinius , esamas slygas.
3. Vieojo administravimo aktai turi bti priimti aikia ir taisyklinga kalba ir tik
tais kalusimais, kurie svarbs sprendiamiems klausimams ir udaviniams.
i reikalavim laikymasis viening ir teising akto turinio supratim, jo aikinim ir
tinkam vykdym.
Jeigu i reikalavim nesilaikoma aktas yra netobulas, defektinis. Tokiu atveju gali
kilti akto galiojimo klausimas t.y. ar privaloma j vykdyti. Priklausomai nuo keliam
reikalavim paeidimo pobdio defektiniai aktai yra dviej ri: ginijami ir niekiniai.
Ginijamais aktais vadinami tie aktai, kurie yra neteisti tik i dalies (neteisti tik tam
tikri j punktai straipsniai) Jie paprastai yra privalomi vykdyti. Ginijama, skundiama,
protestuojama yra tiktai tam tikra j pozicija, dalis. Tokie aktai gali bti atitinkamai pakeisti ir
pataisyti.
Niekiniais aktais yra vadinami tie vieojo administravimo aktai, kurie yra neteisti i
esms ir j vykdymas sukelt teiss paeidim. Niekinis aktas neturt bti vykdomas. Akt ar
jo dali pagal bendrja taisykl gali panaikinti pati institucija primusi akta, auktesnje
hierarchijoje, esantis vieojo administravimo tarnatojas, administraciniai teismai bei Lietuvos
Respublikos Konstitucinis teismas.
5.
6.

Administraciniai teismai sprendia dl valstybinio ir savivaldybi administravimo

subjekt priimt teiss akt teistumo, taiau j kompetencijai yra priskirti ne visi vieojo
administravimo aktai ir jie netiria Respublikos Prezidento, Ministro Pirmininko, Vyriausybs
(kaip kolegialios institucijos) teiss akt teistumo. Skund (praym) dl vieojo ar vidaus
administravimo subjekto priimto administracinio akto turi teis paduoti asmenys, taip pat kiti
vieojo administravimo subjektai, skaitant valstybs ir savivaldybi vieojo administravimo
tarnautojus, pareignus ir staig vadovus, kai jie mano, kad j teiss ar statym saugomi
interesai yra paeisti. Prie kreipiantis administracin teism, statym numatyt vieojo
administravimo subjekt priimti individuals teiss aktai gali bti, o statym nustatytais
atvejais - turi bti ginijami kreipiantis iankstinio gin nagrinjimo ne teismo tvarka
institucij,
kitais atvejais skundas (praymas) gali bti paduodamas pasirinktinai:
administracini gin komisijai arba tiesiogiai administraciniam teismui. Administracinis
teismo sprendimu skundiamas aktas (ar jo dalis) turi bti panaikintas, jeigu jis yra:
1. Neteistas i esms, t. y. savo turiniu prietarauja auktesns galios teiss aktams;
2. neteistas dl to, kad j prim nekompetentingas administravimo subjektas;
3. neteistas dl to, kad j priimant buvo paeistos pagrindins procedros, ypa
taisykls, turjusios utikrinti objektyv vis aplinkybi vertinim bei
sprendimo pagrstum.
4. skundiamas aktas (ar jo dalis) gali bti panaikintas ir kitais pagrindais, kuriuos
administracinis teismas pripaino svarbiais. 2
Taip pat galimas vieojo administravimo akt panaikinimas administracins
procedros pagrindu, esant pagrindams administracinei procedrai pradti:
1. asmens (pareikjo) raytinis praymui;
1. valstybs, savivaldybs tarnautojo tarnybiniame praneime pateiktiems faktams;
2. visuomens informavimo priemonse pateiktai informacijai apie valstybs ar savivaldybs
institucijoje paeistas piliei ar kit asmen teises;
3. kitiems paaikjusiems piliei ir kit asmen teisi paeidimo atvejams.
J inicijuoja vieojo administravimo institucijos vadovas, jo pavaduotojas ar tam j
galiotas valstybs ar savivaldybs tarnautojas. Praymo nagrinjimas negali tstis ilgiau kaip
30 dien, jei statym nenumatyta kitaip. Valstybs ar savivaldybs tarnautojas, atliks
administracin procedr, surao ratik teikim ir perduoda j institucijos vadovui
sprendimui priimti. Sprendimas, turi bti priimtas ne vliau kaip per 10 dien nuo teikimo
gavimo dl administracinio sprendimo datos. Kai nesilaikoma nurodyto termino arba priimtas
neigiamas sprendimas, asmuo (pareikjas) turi teis apsksti Administracini gin
komisijai. Sprendim primusi institucija, gavusi pareikjo ar kito suinteresuoto asmens
pagrst praym arba praneim apie neteising faktini duomen administraciniame
sprendime vertinim ar teisini klaid jame buvim, sustabdo sprendimo galiojim ir pradeda
klaid itaisymo procedr. Itaisymo procedra netaikoma toms teisinms klaidoms, kuri
itaisymas reikt pilieiui ar kitiems asmenims suteiktos ir pagal nustatyt tvark

. . . , 2001. c. 147-149.
2

LietuvosRespublikos administracini byl teisenos statymas.

31

sigaliojusios teiss atmim ar suvarym. Tokios klaidos gali bti taisomos tik teismo
sprendimu. 3
Taip pat galimas kreipimasis administracini gin komisijas dl individuali
administracini teiss akt teistumo. Skund (praym) dl vieojo ar vidinio administravimo
subjekto priimto administracinio akto atitinkam administracini gin komisij priklausomai
nuo jos kompetencijos turi teis paduoti asmenys, taip pat vieojo administravimo subjektai
(skaitant valstybs bei savivaldybi tarnautojus), kai jie mano, kad j teiss yra paeistos. Yra
trij ri administracini gin komisijos Savivaldybi visuomenins administracini gin
komisijos, apskrii administracini gin komisijos, Vyriausioji administracini gin
komisija.
Savivaldybi visuomenins administracini gin komisijos nagrinja asmen skundus dl
savivaldybi vieojo administravimo subjekt priimt individuali administracini akt
teistumo ir pagrstumo. Apskrii administracini gin komisijos nagrinja skundus
(praymus) dl teritorini valstybinio administravimo subjekt, t.y. dl apskrityse esani
valstybs institucij, staig, tarnyb bei j tarnautoj, apskrii teritorijoje esani
savivaldybi institucij, staig, tarnyb bei j tarnautoj priimt individuali administracini
akt teistumo ir pagrstumo. Vyriausioji administracini gin komisija nagrinja skundus
(praymus) dl centrini valstybinio administravimo subjekt priimt individuali
administracini akt teistumo ir pagrstumo. Iskyrus iimtis, kurias nustato Administracini
byl teisenos statymas arba kiti statymai, apskrii administracini gin komisijos sprendia
ginus, kurie priskirti apygard administracini teism kompetencijai, o Vyriausioji
administracini gin komisija - ginus, kurie priskirti Vilniaus apygardos administracinio
teismo papildomai kompetencijai. . Administracini gin komisijai paduoti skundai
(praymai) turi bti inagrinti ir sprendimai dl j priimti ne vliau kaip per 14 dien nuo j
gavimo, o prireikus motyvuotu komisijos sprendimu bendras skundo nagrinjimo terminas gali
bti pratstas dar 14 dien. sprendimo isiuntimas vykdyti . Administracini gin komisijos
sprendimas isiuniamas vykdyti kit dien po primimo. Vieojo administravimo subjektas
privalo sprendim vykdyti per jame nurodyt laik, o jeigu laikas nenurodytas, - per 20 dien
nuo sprendimo gavimo dienos, o skundo padavimas administraciniam teismui sustabdo
administracini gin komisijos sprendimo vykdym. Vykdytojui turi bti praneta apie
sprendimo apskundim. Savivaldybs ir apskrities administracini gin komisij sprendimas
per 20 dien nuo jo gavimo dienos gali bti apskstas atitinkamos apygardos administraciniam
teismui, o Vyriausiosios administracini gin komisijos sprendimas per 20 dien nuo jo
gavimo dienos gali bti apskstas Vilniaus apygardos administraciniam teismui. 4
Savivaldybs tarybos priimtus norminius administracinius teiss aktus gali sustabdyti
ar panaikinti pati savivaldybs taryba. Valdybos priimtus norminius administracinius teiss
aktus gali sustabdyti ar panaikinti pati valdyba arba savivaldybs taryba. Mero priimtus
norminius administracinius teiss aktus gali sustabdyti ar panaikinti meras arba savivaldybs
taryba. Kit savivaldybs vieojo administravimo subjekt priimtus norminius administracinius
teiss aktus gali sustabdyti ar panaikinti meras arba valdyba, arba taryba. Savivaldybi

institucij ar kit savivaldybs vieojo administravimo subjekt priimtus norminius

administracinius teiss aktus gali sustabdyti Vyriausybs atstovas apskrityje. Be to, jis gali
kreiptis teism dl toki akt panaikinimo Bet kuri i nurodyt savivaldybs institucij,
panaikinusi kito savivaldybs administravimo subjekto normin administracin teiss akt,
prireikus perduoda klausim i naujo nagrinti tam paiam administravimo subjektui, kurio
aktas panaikintas, arba pati j inagrinja ir priima tuo klausimu normin administracin teiss
akt, arba pripasta, kad tokio akto priimti nereikia. Savivaldybi institucij ir kit
savivaldybs vieojo administravimo subjekt priimti individuals administraciniai teiss aktai
gali bti skundiami teismui. 5
Tai pat galimas kai kuri ri vieojo adinistravimo akt galiojimo sutabdymas.
Pavyzdiui,
Konstitucinis Teismas sprendia, ar Prezidento ir Vyriausybs aktai neprietarauja Konstitucijai arba statymams. i akt teistumas yra tikrinamas teisminiame
posdyje pagal norm turin t.y. Konstitucinis Teismas tikrina ar teiss normoje nustatytos
teisini santyki subjekt teiss ir pareigos Konstitucijoje ireikt pozicij iuo klausimu.
Taip pat yra tikrinama ir formos atvilgiu bei primimo, pasiraymo, paskelbimo ir
sigaliojimo atvilgiu. Prezidento, Vyriausybes aktai yra netaikomi nuo tos dienos t.y.j
galiojimas yra sustabdomas, kai sigalioja Konstitucinio Teismo nutarimas, kuriame
konstatuojama, kad Prezidento, Vyriausybs aktas ar jo dalis prietarauja LR
Konstitucijai.Tokie Konstitucinio teismo nutarimai turi statymo gali ir yra privalomo visoms
valdios institucijoms, teismams, visoms monms, staigoms ir organizacijoms, pareignams
ir pilieiams.6
Naudotos literaratros sraas

1. Lietuvos Respublikos Konstitucija. Vilnius, 2001.

2. Lietuvos respublikos administracini byl teisenos statymas.Valstybs inios, 1999.02.03,
Nr.: 13.
3.
Lietuvos Respublikos administracini gin komisij statymas. Valstybs inios,
1999.02.03, Nr.: 13.
4. Lietuvos Respublikos administracini teisi paeidim kodeksas. Vilnius, 2002.
5. Lietuvos Respublikos vieojo administravimo statymas. Vilnius, 2002.
6. Lietuvos Respublikos statymas dl statym ir kit teiss akt rengimo ir sigaliojimo
tvarkos.
7. Birmontien T. ir kiti Lietuvos konstitucin teis. Vilnius, 2001.
8. Lapinskas K. Petkeviius V.Tarybin administracin teis. Vilnius,
9. Vaivila A. Teiss teorija. Vilnius, 2001.
10. . . . , 2001.
5

Lietuvos Respublikos vieojo administravimo statymas.

4
Lietuvos Respublikos administracini gin komisij statymas.

Lietuvos Respublikos vietos savivaldos statymas.

Birmontien T. ir kiti Lietuvos Konstitucin teis. Vilnius, 2001. Psl. 450-467.
32

11. . . . , 2001.
18-19. TEISTUMO UTIKRINIMAS VALSTYBINIAM
VIEAJAME VALDYME
Teistumas - praktinis raytins teiss turinio gyvendinimas, idjinis politinis teiss
sistemos pagrindas, jos ryys su visuomeniniais ir politiniais institutais, politiniu visuomens
reimu. Tai raytins teiss tikrov, kai tiksliai gyvendinami visi jos reikalavimai ir
garantuojamos galimybs.
Teistumo samprata apima realias pairas rasytin teis, jos privalomj pobd ir
gali. Teistumo principas isreikia humanik vyraujanios pasauliros turin, visuomenins
sistemos prigimt, jos nuostat apsaugoti asmens teises, paalinti savival. Teistumas yra
demokratijos sudedamasis elementas ir visuomens civilizacijos poymis. Skirtini trys
tarpusavyje susij teistumo turinio elementai:
teiss privalomumas visiems; teiss, kaip norminio instucinio derinio, poymis yra tas, kad
raytins teiss nuostatos yra realiai faktikai gyvendinamos. Jeigu yra teis, yra ir teistumas,
t. y. tvarka, kuriai esant visuomenini santyki dalyviai privalo grietai laikytis teiss norm ir
vykdyti j reikalavimus;
teistumo idja, t. y. teisinje smoneje diegiama tokio vis visuomenini santyki dalyvi
elgesio tikslingumo ir btinumo idja, kai nelieka vietos savivalei ir teis tampa visuotin,
pasiekiamas tikras subjektini teisi gyvendinimas. Teistumo iuolaikinje civilizuotoje
visuomenje pradai yra vis lygyb statymui, privilegij nebuvimas, statym virenyb,
teisins atsakomybs u teiss paeidimus neivengiamumas;
svarbiausias konstitucinis teistumo elementas, kad teistumas, kaip savarankikas
reikinys, atsiranda tik kai du minti elementai gyvendinami visuomens politiniame
gyvenime, teistumo reikalavim sistemoje. Kadangi teistumas susideda i politini teisini
reikalavim, teistumo tvirtinimas
visuomenje reikia teisto elgesio utikrinim
visuomenini santyki srityje, teisinio reguliavimo, garantuojanio mogaus teises, realum ir
veiksmingum. Teistumas yra valstybs veiklos metodas.
Asmens teiss ir laisvs bei galimybs, kaip svarbiausi demokratijos elementai, tampa
visuomeninio gyvenimo realija tik gyvendinant teises, o tai reikia ir teistum.
Pagrindiniai teistumo reikalavimai demokratini politini reim slygomis yra
tokie:
1)
turi bti visuotin teis, ireikta tobula statym leidyba, kai visi visuomeniniai
santykiai teisikai sutvarkyti, reguliuojami statym, statymuose nra sprag ir
neaikum;
2)
konstitucijos ir statym virenyb, t. y. visi kiti norminiai aktai ir individuals
aktai turi atitikti statym, jam neprietarauti, o visi statymai ir kiti aktai
sutikti su konstitucija;
3)
statymui visi lygs, visiems visuomenini santyki dalyviams keliami vienodi
reikalavimai ir niekas neturi privilegij;

4)
5)
6)

yra socialini ir teisini mechanizm, utikrinani teiss gyvendinim, pareig

vykdym, netrukdom subjektini teisi gyvendinim;
garantuotas kokybikas teiss taikymas, aktyvi kova su teiss paeidimais, teiss
paeidj teisins atsakomyb neivengiamumas;
teistvarkos stabilumas, veiksmingas teisinio reguliavimo mechanizmas.
1.
TEISTUMO UTIKRINIMO VALSTYBINIAM
VIEAJAM VALDYME SVOKA IR BDAI

Viena i pagrindini slyg yra teistumo utikrinimas. Jo esm sudaro tikslus ir

nenukrypstamas statym ir jais paremt kit teisini akt vykdymas. Valstyb, savo statymais
reikdama moni interesus, kartu reikalauja, kad juos nuolat ir tiksliai vykdyt visos
valstybins ir visuomenins organizacijos, pareignai ir pilieiai.
is konstitucinis reikalavimas yra pagrindin gair visoms isivysiusioms
visuomenins teiss veiklos sferoms ir apima statym leidybos organizavim, j turin, teiss
norm vykdym, kov su teistvarkos paeidimais ir kt.
Ypating reikm teistumo utikrinimas turi valstybinio valdymo organ veikloje,
nes teistumas yra vienas i pagrindini jo princip. Jis padeda efektyviai, veiksmingai sprsti
vairius valstybins, kins ir socialins-kultrins veiklos udavinius, tobulinti valstybinio
aparato darb ir didinti jo vaidmen, utikrinti valstybini, visuomenini organizacij ir
tarybini piliei teises bei j teistus interesus.
Valstybinio valdymo organai yra yalstybins valdios vykdomieji bei tvarkomieji
organai. Tiesiogin j paskirtis - statym gyvendinimas sprendiant konkreius valstybins
kins veiklos udavinius. Vykdydami statymus, valstybinio valdymo organai patys priima
vairius teisinius aktus, atlieka atitinkamus organizacinio pobdio veiksmus. Visa valstybinio
valdymo organ veikla yra postatymin. Todl teistumo principas reikalauja, kad visi
valstybinio valdymo organ, j pareign, taip pat visuomenini organizacij, vykdani
valstybinio valdymo funkcijas, teisiniai aktai ir kitokie veiksmai visikai atitikt sttymus. Bet
koks, kad ir nedidelis, teistumo paeidimas paprastai sukelia rimtesni klaid, dl kuri
padaroma ala valstybei ir visuomenei.
Teisetumo utikrinimas valstybinio valdymo sferoje yra glaudiai susijs su
valstybine drausme. Drausm yra sudedamoji teistumo dalis. Jos esm - tai grietas tam tlkros
statymais pagrstos ir kompetenting valstybini organ nustatytos tvarkos bei tam tikr
taisykli laikymass. Toki tvark, taisykles, vykdant tam tikras valstybines uduotis,
funkcijas, paprastai nustato atitinkami valstybinio valdymo organai, j vadovais savo aktais
nutarimais, sprendimais, sakymais, potvarkiais, instrukcijomis ir kt.
Kovojant su teistumo ir valstybins drausms paeidimais, naudojamos vairios
tikinimo priemons, o kai jos neefektyvios,taikoma ir valstybin prievarta.
Taigi utikrinti teistum valstybiniame valdyme reikia:
a) ukirsti kell bet kokiems statym ir kit ieiss norm paeidimams;
b) paalinti prieastis ir slygas, kurlos padeda jiems atsirasti;
c) atstaiyti teist padt, organizacij ir piliei teises;
33

d) nubausti asmenis, paeidusins teistum ir valstybin drausm;

e) sudaryti paeidejams nepakantumo ir atsakomybs u padarytus paeidimus
neivengiamumo atmosfer;
f) auklti valstybinio valdymo aparato, visuomenini organizacij darbuotojus ir
pilieius, kad jie grietai laikytsi statym ir valstyhins drausms.
Veikla, utikrinant teistum valstybiniame valdyme, turi bti gyvendinama:
a) utikrinant, kad teistumo savo veikloje grietai laikytsi kiekvienas valstybinio
valdymo organas ir pareignas;
b) utikrinant, kad kasdienine valstybinio valdymo organ veikla bt saugomos ir
ginamos piliei teiss ir teisti interesai.
Kad reikalavimai bt gyvendinti, kiekvienas valstybinio valdymo organas,
pareignas turi,tiksliai vykdyti statymus, grietai laikytis valstybins drausms ir saugoti
bei ginti piliei teises ir teistus interesus.
Taiau, be mint bendro pobdio reikalavim, teistumas valstybinio valdymo
sferoje utikrinami ypatingais teisiniais budais. kuriuos naudoja tam tikri specials valstybs
organai, t: y. vairs kontrols, administracins prieiros, teismo organai. Be to, jie
utikrinami vairiems valstybiniams organams svarstant piliei pasiulymus, pareikimus ir
skundus.
Minti valstybiniai organai turi tam tikrus statym nustatytus teisinius galinimus ,
naudoja specifines veiklos formas ir metodus, siekdami iaikinti, taip pat paalinti socialistinio
teistumo ir valstybins drausms paeidimus ir kitokius pasitaikanius trkumus bei juos
sukelianias prieastis. ie organai turi tiesiog tikrinti ir kontroliuoti valstybinio valdymo
organ, j pareign, taip pat visuomenini organizacij, atliekani valdymo pobdio
veiksmus, veiklos teistum, reikalauti reikiam dokument, duomen ir paaikinim;
panaikinti, pakeisti, sustabdyti, uprotestuoti neteistus aktus, o kaltus asmenis traukti
drausminn, administracinn, civilinn, baudiamojon atsakomybn, taip pat alinti prieastis
ir slygas, padedanias atsirasti teiss paeidimams.
Visuomens dalyvavimas ioje veikloje taip pat yra labai svarbus. Taiau ji, skirtingai
nuo valstybini organ, paprastai neturi teisini galinim, jos veikla neteisinio pobdio. Tai
reikia, kad visuomenins organizacijos negali taikyti paeidjams valstybins prievartos
priemoni patraukti juos drausminn, administracinn, civilinn ir baudiamojon atsakomybn,
panaikinti, pakeisti ir sustabdyti neteistus valdymo organ aktus. Atitinkamos visuomenin
organizacijos paeidjams gali taikyti visuomeninio, moralinio pobdio poveikio priemones.
Pagrindinis visuomeni kontrols ir prieiros organ udavinys iaikinti, nustatyti, spti
teistumo paeidimus ir apie juos praneti atitinkamiems valstybiniams organams, kad
pastarieji imtsi reikiam priemoni.
Taigi minto pobdio specifin tam tikr valstybs organ ir visuomenini
organizacij veikla yra suprantama kaip telstumo ir valstybins drausms utikrinimo
valslybiniame valdyme bdai
Kiekvienas mint bd, nustatytas statym, yra savarankikas, naudojamas tam
tikru organ, turi ypatum, savit form ir metod, skiriasi savo specifini turiniu.
Taiau, neirint viso to, visus juos sieja bendras tikslas, btent, kad teistumo valstybiniame

valdyme vienodai ir grietai laikytsi kiekvienas valdymo organas, jo darbuotojas,

visuomenine organizacija ir pilietis.
Taigi pagrindiniai valstybini organ ir visuomenini organizacij veiklos, utikrinant
teistuma ir drausm valstybiniame valdyme bdai yra:
a) kontrol;
b) Konstitucin prieira;
c) teismo veikla;
d) administracin prieira;
e) piliei pasilym, pareikim ir skund svarstymas.
2.
KONTROLS VYKDYMO,
PRIEIROS SANTYKIS

TIKRINIMO

IR

ADMINISTRACINS

KRITERIJAI

KONTROL

ADMINISTRACIN PRIEIRA

SUBJEKTAS

Platus subjekt ratas: statym

leidiamoji, vykdomoji valdia,
teismin, pilieiai, usienieiai ir
asmenys be pilietybs

Specialiai tam galiotos valdymo

institucijos: vyriausybs astovai,
policija ir vairios inspekcijos

OBJEKTAS

Daniausiai
pavaldios
subjektams valstybinio valdymo
institucijos

Visi fiziniai ir juridiniai asmenys

(tame tarpe ir valstybinio valdymo
institucijos)

DALYKAS

Objekto
veikla
tikrinama
teistumo ir tikslingumo poiriu.
Tikrinama visa objekto veikla

Objekto veikla tikrinama tik

teistumo poiriu (ar ji atitinka
specialias taisykles) ir tikrinama tik
tam tikra objekto veiklos sritis

TURINYS

Tikrina priemones ir bdus,

kuriomis objektas realizuoja savo
funkcijas

Nra tikrinami priemons ir bdai,

kuriais objektas realizuoja savo
funkcijas. Tikrina faktus

34

SUBJEKTO
IR OBJEKTO
TARPUSAVI
O
SANTYKIS

Objektas
subjektui

danai

pavaldus

Objektas niekada nra pavaldus

subjektui

STATYM
TAIKYMO
PRIEMONI
RYS

Daniausiai taikomos drausminio

poveikio priemons, gali bti ir
skatinamosios

Naudojamos
administracins
prievartos priemons ir niekada
netaikomos
skatinamosios
priemons

GALIOJIM
POBDIS

Daniausiai subjektai turi teis

panaikinti neteistus objekto
norminius aktus

Subjektai negali panaikinti objekto

normini akt

Kontrols santykis su vykdymo tikrinimu:

1) Vykdymo tikrinimas yra vienkartinis veiksmas;
2) Kontrols metu tikrinama ir teistumo ir tikslingumo poiriu, o vykdymo
tikrinimu tik teistumo pairiu.
3. TEISTUMO UTIKRINIMO TEISINIS REGULIAVIMAS
Teistumas tai reikalavimas, kad visi teiss subjektai (valstybs, visuomenins
organizacijos, pareignai, pilieiai) savo veikloje tiksliai ir beslygikai realizuot realizuot
teisinius nurodymus.
Teistumo pagrind sudaro teiss normos, kiti teisiniai paliepimai, nes teiss ir
reikalingas tam, kad teisiniai nurodymai, paliepimai bt realizuoti.
Teistumas sudtingas ir vairiapusikas reikinys. Todl teiss literatroje jis
suprantamas ir kitaip: valstybinio vadovavimo visuomenei metodu, valstybs organ,
visuomenini organizacij veiklos principu, visuomens gyvenimo reimu ir t. t. Visi ie
teistumo apibrimai neprietarauja vienas kitam, o atspindi vairius jo aspektus. Pvz.,
paymdami, kad teistumas yra valstybinio vadovavimo visuomenei metodas, nurodome, jog
jis susijs su valstybe. Valstyb vadovauja visuomenei, leisdama teiss normas ir reikalaudama,
kad jos beslygikai bt vykdomos. Teistumas yra taip pat valstybs vis organ,
visuomenini organizacij, visos politins sistemos veiklos principas.

Teistumas garantuoja piliei subjektini teisi ir laisvi real gyvendinim. Jis yra
visuomens, jos nari normalaus gyvenimo pagrindas.
Teistumo principai:
1. Vienodas teistumas.
Ms visuomenje galioja daug teiss vairi norm. Yra taip pat vairi teisini nurodym.
Nra ir negali bti savo, skirtingo teistumo kokiame nors rajone, mieste ir pan. Yra vienas
visos valstybs teistumas. Teiss normos, kiti teisiniai paliepimai turi bti vienodai
suprantami visoje alies teritorijoje ir vienodai realizuojami.
2. Teistumo visuotinumas.
Tai reikia, kad visi ms alies teiss subjektai, nesvarbu, kokia j kompetencija, autoritetas,
pareigos, partikumas ir t. t., privalo beslygikai realizuoti teisinius reikalavimus laikytis
statym. Teistumo visuotinumas taip pat reikia, kad visi visuomeniniai santykiai,
reikalaujantys teisinio reguliavimo, bt tiksliai sureguliuoti.
3. statymo virenyb.
is teistumo poymis reikia, kad visi kiti teisiniai norminiai bei individuals teisiniai aktai
pavalds statymams. Jeigu teisinis aktas prietarauja statymui tai teistumo paeidimas.
4. Vis teiss subjekt lygyb prie statym.
is poymis tvirtintas LR Konstitucijos 29 str., kur nurodyta, kad visi pilieiai lygs prie
statym, nepaisant j kilms, socialins padties, tautybs, rass, lyties, isilavinimo, kalbos,
tikjimo, sitikinim ar pair.
5. vis teiss subjekt subjektini teisi ir parelg vlsikas ir realus
garantavimas.
Teistumas ne tik reikalavimas visi teiss subjektai vykdyt teisines pareigas. Teistumas
reikia ir tai, kad visos subjektins teiss bt realiai gyvendintos.
6. Reikiamas, tinkamas ir efektyvus teiss norm taikymas.
is poymis bdingas tik kompetentingiems subjektams, kurie taiko teiss normas. Savo
veikloje jie turi ne tik remtis teiss normomis ,bet ir garantuoti, kad joje nebt biurokratizmo,
vilkinimo, abejingumo moni poreikiams, kad laiku ir teisingai sprendiami j pareikimai,
skundai. Gyventojai labai jautriai reaguoja pareign savival, teistumo paeidimus.
7. Nuosekli kova su teiss paeidimais.
is teistumo poymis reikia, kad visi teiss paeidimai turi bti laiku iaikinti ir kaltiesiems
pritaikytas valstybinis poveikis, t. y. teisins atsakomybs neivengiamumas. Kova su teiss
paeidimais yra ne tik teissaugos organ, bet ir vis valstybini, visuomenini organizacij,
udavinys.
8. telstumo ir teisingumo vienyb.
Teistumo ir teisingumo vienyb, bendrum rodo net tai, kad panas ie odiai (terminai).
Teistumo teisingum lemia teiss teisingumas. Teis tvirtina teisingumo pagrindus, o
teistumas padeda j gyvendinti.
Pagrindiniai teiss aktai, kurie reguliuoja ir utikrina teistum:
Lietuvos Respublikos Konstitucija, ji teistumo utikrinimo altinis;
Dar egzistuoja daugyb statym, kurie reguliuoja teistum:
35

 Vyriausybs statymas;
Vyriausybs darbo reglamentas;
Seimo statutas;
Valstybs kontrols statymas;
Konstitucinio teismo statymas;
Teism statymas;
Administracini byl teisenos statymas;
Vyriausybs nutarimai;
Inspekcij nuostatai;
taip pat kiti teiss aktai.

organai, iduodami pinigines las statybinms organizacijoms. Jeigu ilaidos yra neteistos,
banko organai gali visikai arba i dalies sulaikyti pinigini l imokjim.
Einamoji (faktin) kontrol daroma siekiant patikrinti, ar tam tikri veiksmai yra teisti
ir teisingi. Pavyzdiui, planins revizijos daromos, siekiant patikrinti, ar materialins vertybs
bei pinigins los tinkamai laikomos, iduodamos bei imokamos, kiek j faktikai yra, ar j
sunaudojimas atitinka atlikt darb faktin apimt ir pan.
Paskesnioji kontrol yra tam tikr sprendim, uduoi faktinio vykdymo tikrinimas.
Antai tikrinama, kaip vykdomi einamosios (faktins) kontrols nurodymai, pasilymai, ar
paalinti jos atskleisti trkumai, paeidimai ir pan.
Pagal kontrols vykdymo subjektus, kontrol dar skirstom :
statym leidiamoji
Vykdomoji
Teismin

4. VALSTYBINIO VIEOJO VALDYMO KONTROLS SVOKA IR RYS

Valstybs kontrol valdymo srityje vykdo valstybiniai organai, vadovaudami
pavaldiems objektams. Jie kontroliuoja pavaldins objektus tam tikrais metodais ir formomis
ir ioje veikloje naudoja attinkamus teisinins galinimus.
Valstybin kontrol gali bti:
bendra
speciali
Bendra kontrol apima visa kontroliuojamo objekto veikl. Pavyzdiui, darant kinsfinansins veiklos revizij, tikrinama visa tam tikro organo veikla.
Speciali kontrol yra tada, kai tikrinama tam tikra veiklos sritis (pvz., finans,
prekybos, technikos ir kt.) arba koks nors konkretus klausimas (pvz., kaip monje laikomasi
vyriausybs nutarimo dl taupaus elektros naudojimo).
Atsivelgiant tai, kas tikrina, kontrol gali bti:
vidin (vidaus inybin)
iorin
Vidin kontrol yra tada, kai j tam tikras organas vykdo savo jgomis, savo valdymo
sistemoje. Pavyzdiui, ministerija kontroliuoja pavaldios staigos veikl.
Iorin kontrol yra tada, kai j vykdo organas, neeins kontroliuojamo objekto
valdymo akos ar sferos sistema.
Pagal valstybins kontrols vykdymo metodus ji gali bti:
iankstin
einamoji (faktin)
paskesnioji (vykdymo tikrinimas)
Iankstin kontrol daroma tam tikr veiksm vykdymo paruoiamojoje stadijoje, t. y.
iki j vykdymo. Tokia kontrol yra, pavyzdiui, smat, plan, paskyr ir ilaid dokument
teistumo patikrinimas prie apmokant arba iki iduodant pagal juos tas ar kitas materialines
vertybes. i kontrol paprastai daroma profilaktikos tikslais. J vykdo, pavyzdiui, banko

5. KONTROLS UDAVINIAI IR PAGRINDINIAI PRINCIPAI

Kontrol yra btinas organizacinio vadovavimo elementas. Ji turi bti organikai
susijusi su visomis kitomis valstybinio valdymo funkcijomis, nes nuo to priklauso darbo
skm.
Svarbiausias kontrols organ udavinys vis valstybinio valdymo aparato
grandi, darbo trkum, klaid ir paeidim, taip pat juos sukeliani prieasi, bei slyg
iaikinimas ir j alinimas. Kontrols paskirtis taip pat spti, ukirsti keli galimiems
trkumams bei paeidimams,. Pateikti ivadas, rekomendacijas valdymo organ veiklai
tobulinti.
Kad skmingai bt gyvendinti kontrols udaviniai ir pasiektas jos tikslas, reikia
tiksliai laikytis jos princip.
Kontrol, kaip valstybinio valdymo funkcija, turi bti vykdoma kasdien ir nuolat. Ji
turi remtis plaiomis moni masmis. Kontrol tai valstybs rankis, skmingai padedantis
sprsti ir gyvendinti visus svarbiausius valstybinio valdymo udavinius.
Kontrol turi bti reali. Tai reikia, kad ji turi bti betarpika, vykdoma
kontroliuojamo objekto buvimo vietoje, susijusi su tikra, faktine padtimi. Jos realumas taip
pat utikrinamas kvalifikuot kontrolieri specialist parinkimu, normali darbo slyg
sudarymu, tikrinam klausim konkretumu ir pan.
Kontrol turi bti universali, sisteminga, operatyvi, veiksminga, rezultatyvi,
aprpianti visas kins, socialins-kultrins ir administracins-politins veiklos sritis. Todl
kontrols organai turi nuolat funkcionuoti centre ir vietose, turi bti tobulinamas j darbas.
Kontrol turi bti objektyvi, bealika. Tai reikia, kad j turi vykdyti organai ir
asmenys, kurie nra inybikai arba asmenikai suinteresuoti jos rezultatais, kuriems patikta
didel valstybin ir visuomenin atsakomyb.

36

Patikrinimo mediaga, faktai, nustatyti trkumai, klaidos, paeidimai turi bti

svarstomi vieai, atkreipiant plaios visuomens dmes. Tai padeda efektyviau kovoti su
trkumais ir ukirsti jiems keli.
Taigi dar kart galima pabrti, jog pagrindiniai kontrols principai yra:
1) realumas,
2) pastovumas,
3) sistemingumas,
4) masikumas,
5) universalumas,
6) bealikumas,
7) operatyvumas,
8) vieumas,
9) veiksmingumas,
10) rezultatyvumas.
6. SEIMO VYKDOMA KONTROL
Tai parlamentin kontrol, kuri vykdo seimas, jo komisijos, komitetai.
Seimas yra statym leidiamoji valdia, kuri vykdo ir tam tikras kontrols funkcijas:
1) priiri Vyriausybs veikl, gali pareikti nepasitikjim Ministru Pirmininku ar
ministru;
2) svarsto Ministro Pirmininko pateikt Vyriausybs program ir sprendia, ar jai
pritarti;
3) skiria Konstitucinio Teismo teisjus, Aukiausiojo Teismo teisjus bei i teism
pirmininkus;
4) skiria ir atleidia Valstybs kontrolieri, Lietuvos banko valdybos pirminink;
5) sudaro Vyriausij rinkim komisij ir keiia jos sudt;
6) nustato valstybinius mokesius ir kitus privalomus mokjimus;
Seimo narys turi teis:
1) dalyvauti Vyriausybs posdiuose, o prireikus dalyvauti valstybs valdios ir
valdymo institucij, kuriuose svarstomi jo pateikti klausimai, taip pat i anksto
pranes stebti kitus posdius, kuriuose svarstomi j dominantys klausimai,
iskyrus susijusius su valstybs paslaptimi, kuri svarstymo tvark nustato statymai;
2) kreiptis su paklausimais Vyriausybs narius, kit institucij vadovus, pateikti jiems,
taip pat Seimo pareignams klausim;
3) kartu su kitais Seimo nariais;
a) inicijuoti apkalt;
b) pradti nepasitikjimo, interpeliacijos procedras;
c) aukti neeilin Seimo sesij ar neeilin posd;
d) kreiptis Konstitucin Teism

Seime sudaromi Aplinkos apsaugos, biudeto ir finans, ekonomikos, Europos

reikal, kaimo reikal ir kiti komitetai. Seimo komitetai taip pat vykdo kontrol:
Kiekvienas komitetas vykdo kontrol savo kompetencijos srityje. Seimo komitet
galiojimai atliekant parlamentin kontrol:
1) komitetai pagal savo kompetencij turi teis tikrinti, kaip laikomasi statym, Seimo
nutarimu, kaip atsivelgiama komitet rekomendacijas bei pasilymus, savo
iniciatyva arba Seimo pavedimu atlikti atskir problem parlamentin tyrim; savo
iniciatyva arba Seimo pavedimu nagrinti Seimui atskaiting valstybs institucij
met ataskaitas;
2) Jei komitetas nusprendia, kad reikia iklausyti Vyriausybs nario ar kitos valstybins
institucijos (iskyrus teismus) pareigno informacij, komiteto pirmininkas apie tai
pranea Vyriausybs nariui ar atitinkamai kitos valstybs institucijos vadovui. Tokiu
atveju Vyriausybs narys ar kitas pareignas ne vliau kaip po dviej savaii (jeigu
komitetas nepageidauja kitaip) privalo dalyvauti komiteto posdyje, jeigu
nedalyvauja, - komiteto pirmininkas apie tai informuoja Seim;
3) Komitetai turi teis ireikalauti i valstybs institucij, iskyrus teismus, ar pareign
dokumentus, ivadas ratu, ataskaitas bei kitoki reikiam mediag.
4) Komitetai, Seimo pavedimu atlikdami parlamentin tyrim, veikia 75 76 str.
Seime taip pat sudaromos nuolat veikianios Etikos ir procedr komisijos, Peticij
komisija ir kitos komisijos. Trumpalaikiams ar siauresns paskirties klausimams sprsti,
konkretiems pavedimams vykdyti Seimas i savo nari gali sudaryti tyrimo, kontrols,
revizijos, parengiamsias, redakcines ir kitokias laikinsias komisijas, kurios tirt ir svarstyt
kin ar socialin-kultrin padt Respublikoje.
Laikinoji kontrols arba tyrimo komisija, atlikusi pavest darb, surinktus ir
apibendrintus duomenis, ivad ir parengt nutarimo projekt pateikia Seimui. Dl
laikinosios kontrols arba tyrimo komisijos nagrinto klausimo Seimo posdyje priimamas
nutarimas. Seimo nutarime gali bti pareiktas nepasitikjimas Vyriausybe, ministru ar
kitu valstybs institucijos vadovu, kur skiria Seimas, arba teikiamos ivados dl silomo
apkaltos proceso.
Etikos ir procedr komisijos priiri kaip yra laikomasi Seimo statuto bei kit
teiss akt, reglamentuojani Seimo nari veikl. Seimo Pirmininko, jo pavaduotoj,
komitet bei komisij pirminink, kit Seimo nari silymu arba savo iniciatyva nagrinja i
teiss akt bei etikos paeidimus, svarsto kilusius Seimo nari konfliktus.
7. VYRIAUSYBS VYKDOMA KONTROL.
TARNYB IR INSPEKCIJ KONTROL.

MINISTERIJ,

VALSTYBS

Tai valstybinio valdymo institucij kontrol, kuri atlieka Vyriausyb, ministerijos,

Vyriausybs staigos, inspekcijos.
Vyriausyb gyvendina vykdomj valdi Lietuvoje, kurios galias apibria
Lietuvos Respublikos Konstitucija ir statymai.
Vyriausyb:
37

 koordinuoja ir kontroliuoja ministerij ir kit institucij veikl.

steigia ir panaikina Vyriausybs staigas bei staigas prie ministerij;
turi teis kreiptis Konstitucin Teism su praymu itirti, ar Lietuvos Respublikos
statymai ar kiti Seimo priimti teiss aktai neprietarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijai;
sudaro komisijas bei komitetus arba darbo grupes vairiems tikrinimams;
Vyriausyb per ministrus, Vyriausybs staig vadovus, apskrii virininkus kontroliuoja,
kaip ministerijose, Vyriausybs staigose ir apskrii virinink administracijose gyvendinami
statymai, Vyriausybs nutarimai ar kiti teiss aktai.
Prireikus ministerijas, Vyriausybs staigas ir apskrii virininkus kontroliuoja pagal
kompetencij Ministras Pirmininkas, Vyriausybs sudaromos komisijos, Ministro Pirmininko
sudaromos darbo grups.
Vyriausyb turi teis panaikinti ministr ir ministerijoms pavaldi staig, taip pat
Vyriausybs staig teiss aktus, jeigu ie prietarauja LR Konstitucijai, statymams. LR
tarptautinms sutartims, kitiems Seimo priimtiems teiss aktams, LR Prezidento dekretams,
Vyriausybs nutarimams ar Ministro Pirmininko potvarkiams.
Ministrai, Vyriausybs staig vadovai ir apskrii virininkai, vykdydami
kontrols funkcijas, privalo:
utikrinti, kad ministerijose, Vyriausybs staigose, apskrii virinink administracijose,
joms pavaldiose institucijose bt deramai gyvendinami statymai, Vyriausybs nutarimai ir
kiti teiss aktai;
jeigu suino apie paeidimus arba nevykdym, privalo operatyviai imtis atitinkam
priemoni, numatyti atsakingus u atitinkamo teiss akto gyvendinim skyrius ir konkreius
valstybs tarnautojus.
8. VALSTYBS KONTROLS TEISINIS STATUSAS IR VEIKLOS PRINCIPAI
ios staigos veikl reguliuoja Valstybs kontrols statymas. Valstybs kontrol yra
Seimui atskaitinga aukiausioji valstybinio audito institucija. Valstybs kontrol yra juridinis
asmuo, turi atsiskaitomj sskait Lietuvos banke, antspaud su Lietuvos valstybs herbu ir
pavadinimu "Lietuvos Respublika. Valstybs kontrol", simbolik
ir atributik. Valstybs kontrols buvein yra Lietuvos Respublikos sostinje Vilniuje.
Valstybs kontrols vadovas yra valstybs kontrolierius. Valstybs kontrol sudaro
departamentai, skyriai ir kitos tarnybos, btinos valstybinio audito funkcijoms atlikti.
Valstybs kontrols veiklos teisiniai pagrindai ir principai:
Valstybs kontrol savo veikloje vadovaujasi
Lietuvos Respublikos
Konstitucija, Valstybs kontrols statymu ir kitais statymais, tarptautinmis sutartimis,
valstybinio audito reikalavimais ir kitais teiss aktais.
Valstybs kontrols veikla grindiama nepriklausomumo, teistumo, vieumo,
neutralumo ir profesionalumo principais.
9. VALSTYBS KONTROLS UDAVINIAI IR KOMPETENCIJA

Pagrindiniai Valstybs kontrols udaviniai yra:

1) priirti, ar teistai ir efektyviai valdomas ir naudojamas valstybs turtas ir kaip
vykdomas valstybs biudetas;
2) utikrinti, kad valstybinis auditas atitikt Tarptautins aukiausij audito institucij
organizacijos INTOSAI priimtus tarptautinius standartus ir tvirtint teigiam valstybinio
audito vaidmen bei poveik valstybei ir visuomenei.
Valstybs kontrols kompetencija:
1. Valstybs kontrol, priirdama, ar teistai ir efektyviai valdomas ir naudojamas
valstybs turtas ir kaip vykdomas valstybs biudetas, audituoja:
1) valstybs biudeto vykdym;
2) valstybs pinigini itekli naudojim;
3) valstybs turto valdym, naudojim ir disponavim juo;
4) Valstybinio socialinio draudimo fondo biudeto vykdym;
5) Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudeto vykdym;
6) atitinkamas l valdymo institucijas ir paramos gavjus, kaip naudojamos Lietuvos
Respublikoje gautos Europos Sjungos los ir kaip vykdomos programos, kuriose dalyvauja
Lietuva.
2. Valstybs kontrol turi teis audituoti savivaldybi biudet vykdym.
3. Valstybs kontrol kasmet teikia Seimui:
1) ivad dl valstybs biudeto vykdymo apyskaitos;
2) ivad dl Vyriausybs ataskaitos apie valstybs skol;
3) Valstybs kontrols veiklos ataskait.
10. VALSTYBINIO AUDITO RYS. VALSTYBS KONTROLIERIAUS IR JO
PAVADUOTOJ TEISS PRIIMANT SPRENDIMUS PAGAL VALSTYBINIO
AUDITO ATASKAITAS
VALSTYBINIO AUDITO RYS
Valstybs kontrol atlieka:
finansin
veiklos audit
Finansinis ir veiklos auditas atliekamas pagal
valstybs kontrolieriaus
patvirtintus valstybinio audito reikalavimus. Valstybinio audito reikalavimai skelbiami
leidinyje
"Valstybs
inios".
1. Finansinio audito subjektai yra ie:
1) valstybs institucijos ir staigos;
2) mons, kai pagal atitinkam mons r reglamentuojant statym finansinio audito
neatlieka audito mon.
2. Veiklos audito subjektai yra ie:
1) valstybs institucijos ir staigos, savivaldybs;
38

2) vis ri mons, kuriose valstybei priklausanios akcijos suteikia ne maiau kaip 1/2
bals;
3) staigos, organizacijos ir kiti juridiniai asmenys, kuriems valstybs institucija ar
savivaldyb suteik l arba perdav turto;
4) taip pat atliekamas Valstybinio socialinio draudimo fondo biudeto ir Privalomojo
sveikatos draudimo fondo biudeto vykdymo veiklos auditas.
Seimas nutarimu gali pavesti Valstybs kontrolei atlikti valstybin audit pagal
jos kompetencij.
VALSTYBS KONTROLIERIAUS IR JO PAVADUOTOJ
PRIIMANT SPRENDIMUS PAGAL VALSTYBINIO AUDITO ATASKAITAS:

TEISS

Valstybs kontrolierius ir jo pavaduotojai, priimdami sprendimus pagal audito

ataskaitas, turi teis:
1) nurodyti audituotiems subjektams j veiklos trkumus ir nustatyti termin teiss akt
paeidimams paalinti;
2) silyti audituot subjekt vadovams ar auktesnij institucij vadovams statym
nustatyta tvarka
patraukti civilinn atsakomybn asmenis u padaryt al valstybei ar
savivaldybei, institucijai, staigai, monei, organizacijai ar kitam juridiniam asmeniui;
3) silyti audituot subjekt ar auktesnij institucij vadovams skirti paeidimus
padariusiems asmenims tarnybin (drausmin) nuobaud;
4) silyti audituotiems subjektams grinti valstybs ar savivaldybs biudetus arba
atitinkamus valstybs pinig fondus, Europos bendrij pagalbos program gyvendinimo
Lietuvos Respublikoje nacionalin fond las, skirtas ar panaudotas
paeidiant statymus ar kitus teiss aktus;
5) nustaius paeidimus, nagrintinus atitinkam vieojo administravimo subjekt arba
teissaugos institucij, valstybinio audito dokumentus perduoti pagal kompetencij;
6) teikti silymus valstybs ir savivaldybi
kontrols institucijoms bei vieojo
administravimo subjekt vidaus audito tarnyboms atlikti tikrinimus j kompetencijai
priskirtais klausimais.

naudojimo ir apsaugos, aplinkos apsaugos ir kitose srityse, vykdo apskrityje

valstybines ir tarpregionines programas; savo kompetencijos ribose atlieka kontrols
funkcijas
2) koordinuoja apskrityje esani ministerij ir kit Vyriausybs institucij struktrini
padalini veikl, taip pat derina savivaldybi vykdomj institucij veikl,
gyvendinant regionines programas;
Apskrities virininkas vykdydamas jam priskirtus galiojimus, turi teis:
1) teikti pasilymus su apskrities teritorija susijusiais klausimais valstybinms ir
tarpregioninms programoms rengti bei ivadas dl parengt valstybini ir ivadas dl
parengt valstybini ir tarpregionini program projekt;
2) teikti pasilymus Vyriausybei ir kitoms valstybs valdymo institucijoms apskrities
raidos klausimais;
3) dalyvauti Vyriausybs posdiuose svarstant su apskrities virininko kompetencija
susijusius klausimus, taip pat apskrityje esani ministerij ir kit Vyriausybs
institucij struktrini padalini bei savivaldybi institucij posdiuose;
4) prireikus kviesti apskrityje esani ministerij ir kit Vyriausybs institucij
struktrini padalini vadov pasitarimus ir jiems pirmininkauti;
5) gauti i kit valstybs valdymo ir apskrities savivaldybi institucij, moni, staig ir
organizacij informacij savo kompetencijos klausimais;
6) statym numatytais atvejais imtis papildom priemoni gyventoj bei j turto
saugumui utikrinti, tvarkai apskrityje palaikyti;
7) sudaryti ekspert komisijas jo kompetencijai priskirtiems klausimams analizuoti ir
ivadoms pateikti.
Valstybs valdymo institucijos pagal savo veiklos pobd LR Seimui arba
Vyriausybei leidus gali steigti apskrityje sau pavaldias valdymo staigas ir organizacijas.
ios staigos ir organizacijos nra pavaldios apskrities virininkui, taiau jos privalo jam
praneti apie savo veikl apskrityje
Apskrities virininkas pranea LR Seimui ar Vyriausybei apie valstybs valdymo
institucij padalini apskrityje veikl ir sprendimus, jei jie neatitinka LR statym,
Vyriausybs nutarim arba paeidia piliei ar organizacij teises.

11. APSKRITIES VALDYMO INSTITUCIJ VYKDOMA KONTROL

12. VIETOS SAVIVALDOS INSTITUCIJ VYKDOMA KONTROL
Apskrities organ vykdom kontrol reguliuoja LR Apskrities valdymo statymas.
Apskritis yra Lietuvos Respublikos teritorijos auktesnysis administracinis vienetas,
kurio valdym per apskrities virinink, ministerijas bei kitas Vyriausybs institucijas
organizuoja Vyriausyb. Apskrities valdymas yra sudtin valstybs valdymo dalis.
Apskrities virinink skiria ir atleidia Vyriausyb Ministro Pirmininko teikimu.
Apskrities virininkas atskaitingas Vyriausybei ir jos nustatyta tvarka jos galiotoms
institucijoms. Apskrities virininkas turi pavaduotoj. Apskrities virininkas:
1) gyvendina valstybs politik regionins pltros, socialinio aprpinimo, vietimo,
kultros, sveikatos prieiros, teritorijos planavimo, paminklotvarkos, ems

Vietos savivalda - valstybs teritorijos administracinio vieneto - savivaldybs

teis laisvai ir savarankikai tvarkytis pagal
Lietuvos Respublikos Konstitucij ir
statymus
per gyventoj tiesiogiai irinkt atstov savivaldybs taryb bei jos sudarytas
vykdomsias institucijas.
Savivaldybs institucijos - atstovaujamoji institucija - savivaldybs taryba ir
vykdomosios institucijos savivaldybs valdyba, savivaldybs meras, turinios vietos
valdios ir vieojo administravimo teises
bei pareigas. Savivaldybs institucijos yra
atsakingos u savivaldos teiss ir savo funkcij gyvendinim bendruomens interesais.
39

Savivaldybs
kontrols institucija
savivaldybs kontrolierius,
kontroliuojantis savivaldybs biudeto naudojim bei atliekantis savivaldybs vidaus audito
funkcijas.
Savivaldybs kontroliuojamos mons - savivaldybs mons, veikianios pagal
Valstybs ir savivaldybs moni statym, ir akcins bendrovs, kuri akcijos, suteikianios
daugiau kaip 1/2 bals visuotiniame akcinink susirinkime, nuosavybs teise priklauso
savivaldybei.
Savivaldybs tarybos kontrols funkcijos:
sudaro savivaldybs valdyb;
sudaro savivaldybs tarybos komitetus ir komisijas
bei statym numatytas
visuomenines komisijas ir tarybas;
renka Kontrols komiteto pirminink, jo teikimu skiria Kontrols komiteto pirmininko
pavaduotoj, tvirtina Kontrols komiteto veiklos program;
sudaro pretendent savivaldybs kontrolieriaus pareigas atrankos komisij, priima
sprendim dl
savivaldybs kontrolieriaus primimo pareigas ir atleidimo i valstybs
tarnybos, savivaldybs kontrolieriaus teikimu
steigia savivaldybs kontrolieriaus
tarnyb, tvirtina
savivaldybs kontrolieriaus (savivaldybs kontrolieriaus tarnybos)
veiksm plan ir kart per metus iklauso savivaldybs kontrolieriaus ataskait bei priima
dl jos sprendim;
savivaldybs tarybos veiklos reglamento nustatyta tvarka iklauso savivaldybs tarybai
atskaiting institucij ataskaitas bei mero, savivaldybs administratoriaus,
savivaldybs
kontrolieriaus, biudetini ir viej staig, moni ir organizacij vadov atsakymus
tarybos nari paklausimus ir priima dl j sprendimus;
gali priimti sprendim atlikti savivaldybs staig ar savivaldybs kontroliuojam
moni tam tikros veiklos nepriklausom audit;
tvirtina sutari pasiraymo tvark ir nustato, kokios sutartys negali bti sudaromos be
iankstinio savivaldybs tarybos pritarimo.
Savivaldybs tarybos komitetai taip pat atlieka kontrols funkcijas.
Savivaldybs tarybos komitetai sudaromi savivaldybs tarybai teikiamiems klausimams
preliminariai nagrinti ir ivadoms bei pasilymams teikti, kontroliuoti, kaip laikomasi
statym ir vykdomi savivaldybs tarybos, valdybos, mero sprendimai.
Kontrols komitetas:
1) silo savivaldybs tarybai atleisti
savivaldybs kontrolieri, kai yra Valstybs
tarnybos statyme nurodyti atleidimo i valstybs tarnybos pagrindai;
2) teikia savivaldybs tarybai ivadas dl savivaldybs kontrolieriaus (savivaldybs
kontrolieriaus tarnybos) veiklos rezultat;
3) svarsto savivaldybs kontrolieriaus veiksm plano projekt ir teikia j savivaldybs
tarybai tvirtinti, teikia
pasilymus dl io plano papildymo ar keitimo;
4) svarsto savivaldybs kontrolieriaus parengt ataskait dl jo (savivaldybs kontrolieriaus
tarnybos) veiksm plano vykdymo, jos pagrindu rengia ir teikia savivaldybs tarybai ivadas

dl savivaldybs turto ir l naudojimo teistumo, tikslingumo

ir efektyvumo bei
savivaldybs kontrolieriaus ir savivaldybs
kontrolieriaus tarnybos veiklos;
5) silo savivaldybs tarybai atlikti
nepriklausom savivaldybs turto ir l
naudojimo bei savivaldybs veiklos audit, teikia savo ivadas dl audito rezultat;
6) periodikai (kart per ketvirt) svarsto, kaip vykdomas savivaldybs kontrolieriaus
(savivaldybs
kontrolieriaus tarnybos) veiksm planas, savivaldybs kontrolieriaus ar
savo iniciatyva
iklauso institucij, staig ir moni vadovus
dl savivaldybs
kontrolieriaus (savivaldybs
kontrolieriaus tarnybos) atlikt patikrinim metu nustatyt
trkum ar paeidim paalinimo, prireikus kreipiasi savivaldybs administratori dl
savivaldybs kontrolieriaus reikalavim vykdymo;
7) dirba pagal savivaldybs tarybos patvirtint veiklos program ir kiekvien met
pabaigoje u savo veikl atsiskaito savivaldybs tarybai.
Komitetai pagal savo kompetencij priima
rekomendacinius sprendimus.
savivaldybs institucijos su j veikla susijusius komitet sprendimus privalo apsvarstyti ir
praneti komitetams apie priimtus sprendimus. Savivaldybs administracija, jos
padaliniai, savivaldybs biudetins ir vieosios staigos bei savivaldybs kontroliuojamos
mons su j veikla susijusius komitet sprendimus turi apsvarstyti ir apie svarstymo
rezultatus praneti komitetams.
Komitet ir komisij darbe patariamojo balso teise savivaldybs tarybos
veiklos reglamento nustatyta tvarka gali dalyvauti visuomens atstovai, ekspertai ir
savivaldybs tarnautojai.
Mero kontrols funkcijos:
koordinuoja savivaldybs tarybos komitet ir komisij veikl,
silo savivaldybs tarybai mero pavaduotojo (pavaduotoj), valdybos nari ir komisij
pirminink kandidatras, taip pat gali silyti atleisti juos i pareig;
atsivelgdamas savivaldybs administratoriaus
teikim, tvirtina
savivaldybs
administracijos padalini
nuostatus, padalini etatus, nevirydamas darbo umokesiui
skirt l ir valdybos nustatyto savivaldybs administracijos tarnautoj
skaiiaus;
Valstybs tarnybos statymo nustatyta tvarka skiria ir atleidia turimus politinio
(asmeninio) pasitikjimo
valstybs tarnautojus; atsako u valstybins kalbos vartojimo
kontrol;
13. VALSTYBS AUDITO TARNYBOS UDAVINIAI, FUNKCIJOS
Vidaus tarnybos steigiamos visose ministerijose, apskrii virinink
administracijose ir Valstybinje mokesi inspekcijoje prie Finans ministerijos; kitose
valstybs staigose.
40

Tarnybos pagrindinis tikslas yra didinti valstybs mons ar staigos veiklos

efektyvum. Siekdama nurodytojo tikslo, tarnyba gyvendina iuos udavinius:
1) utikrina, kad valstybs mons ar staigos vadovui bt teikiama objektyvi
informacija apie ios mons ar staigos veikl, galim veiklos rizik bei vidaus
kontrols sistemos bkl;
2) skatina nauj, veiksming vidaus kontrols sistemos priemoni diegim.
gyvendindama jai nustatytus udavinius, tarnyba atlieka ias funkcijas:
1) Tikrina ir vertina:
a) valstybs mons ar staigos ir jos struktrini padalini, pavaldi moni ar
staig veiklos atitikim jos tikslus bei udavinius, veiklos atitikim
statymus, LR Vyriausybs nutarimus, kitus teiss aktus ir vidaus taisykli
laikymsi;
b) esam informacini sistem veiksmingum;
c) finansini ataskait duomenis;
d) materialini ir finansini itekli naudojimo efektyvum;
e) priskirto turto apsaug;
f) l panaudojim investicijoms;
g) informacini sistem projektus;
h) darbo organizavim ir intelekto itekli panaudojimo efektyvum;
i) organizacins struktros optimalum
2) atlieka projekt ir program, finansuojam i Europos Sjungos l, gyvendinimo
audit;
3) rengia vidaus audito ivadas bei ataskaitas ir su rekomendacijomis pateikia jas
valstybs mons ar staigos vadovui; audito ataskait kopijas (iraus) pateikia
audituotiems bei kitiems suinteresuotiems struktriniams padaliniams ir pavaldi
moni ar staig vadovams;
4) atlieka metines finansines atskaitomybs audit pavaldiose monse ar staigose,
pateikia audito ivadas audituotos ir savo mons ar staigos vadovui, kuris ias
ivadas pateikia Finans ministerijai darbo reglamente nustatytais terminais;
5) rengia ataskaitas apie audito plan vykdym bei tarnybos darbuotoj atlikt darb;
6) teikia pasilymus, kaip tobulinti audito atlikimo dokumentus;
7) dalyvauja kuriant, gyjant ir diegiant audito kompiuterizavimo programas;
8) dalyvauja rengiant atestuot auditori konkursus valstybs mons ar staigos metins
finansins atskaitomybs ir kit veiklos srii auditui atlikti;
9) organizuoja ir tvarko tarnybos ratvedyb vadovaudamasi valstybs mons ar staigos
ratvedybos reikalavimais, utikrina tinkam dokument saugojim, audito ivadas ir
ataskaitas nustatytja tvarka perduoda archyv;
10) tikrina, ar imtasi reikiam veiksm audito metu nustatytiems trkumams itaisyti;
11) vykdo kitas statym ir teiss akt nustatytas funkcijas bei valstybs mons ar
staigos vadovo nurodymus, susijusius su vidaus auditu.
20. TEISMO KONTROLINS FUNKCIJOS

VIEAJAME ADMINISTRAVIME
Teismo kontrolini funkcij vykdymo ypatumai.
Teismas pagal LR Konstitucij ir statymus yra teisingum vykdanti
institucija. Vykdydamas teisingum teismas turi utikrinti, kad valstybinio valdymo
institucijos, staigos, mons, kitos valstybins ir visuomenins organizacijos, pareignai ir
pilieiai tiksliai ir nenukrypstamai vykdyt statymus, saugot LR Konstitucijoje tvirtintas
mogaus laisves, asmenines ir turtines teises. Taigi, teismas gyvendindamas teisingum, taip
pat vykdo kontrolines valstybinio valdymo veiklos teistumo funkcijas.
Teismui nra
bdingas nuolatinis bei sistemingas valdymo institucij, j pareign, staig, moni, kit
valstybini ir visuomenini organizacij teistumo tikrinimas. Tokio valstybinio valdymo
veiklos teistumo tikrinimo teismas nedaro valdymo institucij ir kit objekt buvimo vietose.
Teismas mintas funkcijas vykdo, naudodamas tik jam bdingus veiklos metodus, t.y. posdyje
nagrindamas vairi kategorij bylas.
Teismo kontrols specifik, jos turin valstybinio valdymo sferoje lemia jo bendroji
kompetencija ir specials galinimai. Vienais atvejais teismas, nagrindamas konkreias bylas
ir nustatydamas neteistus valdymo institucij ar pareign veiksmus bei kitus trkumus, savo
aktais nurodo juos paeidjams ir reikalauja, kad tie paeidimai bt paalinti. Kitais atvejais
teismas pripasta valdymo institucij ar pareign aktus negaliojaniais. Dar kitais atvejais
teismas patvirtina tam tikr fakt teistum.
Konstitucinis Teismas ir vieojo administravimo kontrol.
Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas garantuoja Lietuvos Respublikos
Konstitucijos virenyb teiss sistemoje ir konstitucin teistum, nustatyta tvarka sprsdamas,
ar statymai ir kiti Seimo priimti aktai neprietarauja Konstitucijai, taip pat ar Respublikos
Prezidento bei Vyriausybs aktai neprietarauja Konstitucijai arba statymams.
Daugelio mokslinink nuomone, Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismo
kompetencija yra optimali, nes Teismas kontroliuoja tik aukiausios teisins galios teiss akt
konstitucingum. Teismo galiojim sriiai nepriklauso ministerij, kit valdymo institucij,
tarp j apskrii administracij, teiss akt teistumo tikrinimas.
Taigi, Konstitucinis Teismas nagrinja bylas dl:
statym ir kit Seimo akt atitikimo Lietuvos Respublikos Konstitucijai;
Respublikos Prezidento akt atitikimo Konstitucijai ir statymams;
Vyriausybs akt atitikimo Konstitucijai ir statymams.
Nagrindamas ias nurodytas bylas, Konstitucinis Teismas tiria tiek viso akto, tiek ir
jo dalies atitikim Konstitucijai ar statymams.
Bylos dl teiss akto atitikimo Konstitucijai nagrinjimo Konstituciniame Teisme
pagrindas turi bti teisikai motyvuota abejon, kad visas aktas ar jo dalis prietarauja
Konstitucijai pagal:

norm turin;
41

reguliavimo apimt;
form;
Konstitucijoje nustatyt primimo, pasiraymo, paskelbimo ar sigaliojimo

tvark.
Tais atvejais, kai teiss akto dalis buvo pripainta atitinkanti Konstitucij ar statymus,
o kita dalis pripainta prietaraujanti
Konstitucijai ar statymams, apie tai tiksliai nurodoma Konstitucinio Teismo nutarime.
Lietuvos Respublikos statymas (ar jo dalis) arba kitas Seimo aktas (ar jo dalis),
Respublikos Prezidento aktas, Vyriausybs aktas (ar jo dalis) negali bti taikomi nuo tos
dienos, kai oficialiai paskelbiamas Konstitucinio Teismo nutarimas, kad atitinkamas aktas (ar
jo dalis) prietarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijai. Tos paios pasekms atsiranda, kai
Konstitucinis Teismas priima nutarim, kad Respublikos Prezidento aktas ar Vyriausybs aktas
(ar jo dalis) prietarauja statymams.
Konstitucinio Teismo priimti nutarimai turi statymo gali ir yra privalomi visoms
valdios institucijoms, teismams, visoms monms, staigoms bei organizacijoms, pareignams
ir pilieiams. Visos valstybs institucijos bei j pareignai privalo panaikinti savo priimtus
postatyminius aktus ar j nuostatas, kurie pagrsti pripaintu nekonstituciniu teiss aktu.
Neturi bti vykdomi sprendimai, pagrsti teiss aktais, kurie pripainti
prietaraujaniais Konstitucijai ar statymams, jeigu tokie sprendimai nebuvo vykdyti iki
atitinkamo Konstitucinio Teismo nutarimo sigaliojimo.
Konstitucinio Teismo nutarimo pripainti teiss akt ar jo dal nekonstituciniu galia
negali bti veikta pakartotinai primus tok pat teiss akt ar jo dal.
Konstitucinis Teismas gali teikti ivadas:

Seimo nari rinkimus;

ar Respublikos Prezidento sutartys ar nebuvo paeisti rinkim statymai

per Respublikos Prezidento ar sveikatos bkl leidia jam ir toliau eiti
pareigas;

ar Lietuvos Respublikos tarptautins neprietarauja Konstitucijai;

ar Seimo nari ir valstybs pareign, kuriems pradta apkaltos byla,

konkrets veiksmai priatarauja Konstitucijai.
Konstitucinio Teismo pateikta ivada yra galutin ir neskundiama.
Bendrosios kompetencijos teism atliekama vieojo administravimo kontrol.
Teismo atskiroji nutartis.
Teismas vykdydamas valstybinio valdymo veiklos teistumo kontrolines funkcijas,
reaguoja statymo paeidimus ir kitus trkumus tam tikromis specifinmis, tik jam
bdingomis formomis ir statymo nustatyta tvarka. Pirmiausia, teismas ias funkcijas vykdo,
nagrindamas teisminiame posdyje vairias bylas. Nustats atskir valdymo institucij ar j
pareign neteistus veiksmus bei kitus trkumus, teismas, remdamasis savo galinimais
nustatytais statymuose priima atskirj nutart, kuria atkreipia valstybini organ,
visuomenini organizacij ar pareign dmes byloje nustatytus statymo paeidimo faktus,

trkum prieastis ir slygas, reikalaujanias imtis atitinkam priemoni. i nutart teismas

siunia atitinkamoms staigoms, monms, organizacijoms, pareignams, kurie per vien
mnes nuo atskirosios nutarties nuorao gavimo dienos privalo praneti teismui, koki jie
msi priemoni nustatytiems paeidimams paalinti.
Teismas tikrina valstybinio valdymo institucij, j pareign veiksm teistum,
nagrindamas tam tikras baudiamasias bylas (pvz.: bylos dl nusikaltim politinms ir
darbinms piliei teisms, dl kai kuri nusikaltim valdymo tvarkai). iais atvejais nuo to, ar
teismas atitinkamo asmens veiksmus pripains teistais ar netaistais, tiesiogiai priklauso
nagrinjamos bylos isprendimo rezultatas (pvz.: teismas nagrindamas byl dl
pasiprieinimo administracins valdios atstovui, einaniam vieosios tvarkos palaikymo
pareigas, btinai turi patikrinti, ar pareigno veiksmai buvo teisti, ar jie jo jo pareigas, nes
statymas nustato baudiamj atsakomyb tik u io pareigno teist veiksm nevykdym).
Teismas tikrina valstybinio valdymo institucij, pareign veiksm teistum,
nagrindamas vairias bylas civilinio proceso tvarka. ia statymo leidjo skiriamos dvi byl
kategorijos: bylos dl gin, kylani i civilini, darbo ir kit teisini santyki ir
nagrinjamos iekinine tvarka bei ypatingosios teisenos bylos. Pirmuoju atveju teismas tikrina
valdymo institucij ar pareign veiksm teistum dl to, kad ginai iose bylose ir kyla dl
t institucij ar pareign priimt akt. ia teismas vykdo kontrolines funkcijas nagrindamas
bylas, pavyzdiui, dl grinimo darb, dl skirt drausmini nuobaud, dl tarnautoj
padarytos materialins alos monms, staigoms ir organizacijoms atlyginimo ir kt. Teismas,
nagrindamas byl dl darbuotojo grinimo darb, kruopiai patikrina mons, staigos,
organizacijos administracijos veiksm teistum bei pagrstum ir priima atitinkam
sprendim.
Teismui nagrinjant bylas ypatingosios teisenos tvarka priskiriamos bylos:
1. dl turini juridin reikm fakt nustatymo;
2. dl fizinio asmens pripainimo neinia kur esaniu ir fizinio asmens
3. paskelbimo mirusiu;
4. dl fizinio asmens pripainimo neveiksniu arba ribotai veiksniu;
5. dl skund, paduodam dl notar ir notarinius veiksmus atliekani
staig
pareign veiksm, isprendimo;
6. dl civilins metrikacijos ra neteisingumo nustatymo;
7. dl turto pripainimo beeimininkiu;
8. dl teisi pagal prarastus pareiktinius dokumentus atstatymo (aukiamoji teisena);
9. dl prarastos teismo ar vykdomosios bylos atkrimo;
10. dl teismo leidim idavimo, pareikim ar fakt patvirtinimo ir kt.bylos.
Nagrindamas bylas dl juridinio fakto nustatymo, teismas, vadovaudamasis bei
remdamasis, civilins teisenos normomis, patvirtina buvim arba nebuvim aplinkybi, nuo
kuri priklauso organizacij ir piliei asmenini bei turtini teisi atsiradimas, pasikeitimas
arba pasibaigimas. Nurodyt aplinkybi patvirtinimas teismine tvarka btinas dl to, kad
valstybinio valdymo institucijos anksiau buvo paeid statym bei padar klaid (pvz.:
asmuo kreipiasi teism, kad jo diplome bt itaisyta klaida, padaryta raant pavard.
Teismas, kruoiai patikrins aplinkybes, nustato nurodyt klaid ir j itaiso).
42

Administracini byl teisminis nagrinjimas.

Administracines bylas dl gin, kylani i administracini teisini santyki,
nagrinja administracinis teismas. Teismas nevertina ginijamo administracinio akto bei
veiksm (ar neveikimo) politinio ar ekonominio tikslingumo poiriu, o tik nustato, ar
konkreiu atveju nebuvo paeistas statymas ar kitas teiss aktas, ar administravimo subjektas
nevirijo kompetencijos, taip pat ar aktas (veika) neprietarauja tikslams bei udaviniams, dl
kuri institucija buvo steigta ir gavo atitinkamus galiojimus. Taigi administraciniams
teismams patikta tik administracini akt teistumo kontrol, o tai riboja teism galimyb
vykdyti teisingum ir veiksmingai ginti asmens teises nuo valstybs savivals.
Klausimus, ar byla priskirtina bendrosios kompetencijos teismui, ar administraciniam
teismui, raytinio proceso tvarka isprendia speciali teisj kolegija, kuri eina Lietuvos
Aukiausiojo Teismo Civilini byl skyriaus pirmininkas, Lietuvos apeliacinio teismo
Civilini byl skyriaus pirmininkas, taip pat Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo
pirmininkas ir jo pavaduotojas arba atitinkam pirminink paskirti teisjai. Motyvuoti
praymai ar nutartys sprsti bylos priskyrimo atitinkamiems teismams klausimus paduodami
per Lietuvos vyriausij administracin teism. Kolegijos posdiams pakaitomis pirmininkauja
Lietuvos Aukiausiojo Teismo Civilini byl skyriaus pirmininkas ir Lietuvos vyriausiojo
administracinio teismo pirmininkas. Sprendimas priimamas bals dauguma. Jei balsai
pasiskirsto po lygiai, lemia posdio pirmininko balsas. Nutartis dl bylos priskyrimo
atitinkamiems teismams neskundiama.
Administraciniai teismai sprendia bylas dl:
valstybinio administravimo subjekt priimt teiss akt ir veiksm teistumo, taip pat
i subjekt atsisakymo atlikti j kompetencijai priskirtus veiksmus teistumo ir pagrstumo ar
vilkinimo atlikti tokius veiksmus; savivaldybi administravimo subjekt priimt akt ir
veiksm teistumo, taip pat i subjekt atsisakymo atlikti j kompetencijai priskirtus
veiksmus teistumo ir pagrstumo ar vilkinimo atlikti tokius veiksmus; turtins ir neturtins
(moralins) alos, padarytos fiziniam asmeniui ar organizacijai neteistais valstybs ar vietos
savivaldos institucijos, staigos, tarnybos bei j tarnautoj veiksmais ar neveikimu vieojo
administravimo srityje, atlyginimo; tarnybini gin, kai viena gino alis yra valstybs ar
savivaldybs tarnautojas, turintis vieojo administravimo galiojimus (skaitant pareignus ir
staig vadovus); gin tarp nepavaldi vienas kitam vieojo administravimo subjekt dl
kompetencijos ar statym paeidimo, iskyrus civilinius ginus, priskirtus bendrosios
kompetencijos teismams;
viej staig, moni ir nevyriausybini organizacij, turini
vieojo administravimo galiojimus, priimt sprendim ir veiksm vieojo administravimo
srityje teistumo, taip pat i subjekt atsisakymo atlikti j kompetencijai priskirtus veiksmus
teistumo ir pagrstumo ar vilkinimo atlikti tokius veiksmus; visuomenini organizacij,
bendrij, politini partij, politini organizacij ar asociacij priimt bendro pobdio akt
teistumo.ir kt.bylos.
Bylos, nepriskirtos administracini teism kompetencijai:
Administraciniai teismai nesprendia byl, kurios yra priskirtos Konstitucinio Teismo
kompetencijai, taip pat byl, priskirt bendrosios kompetencijos arba kitiems specializuotiems
teismams.
Administracini teism kompetencijai nepriskiriama tirti Respublikos

Prezidento, Seimo, Seimo nari, Ministro Pirmininko, Vyriausybs (kaip kolegialios

institucijos), Konstitucinio Teismo, Lietuvos Aukiausiojo Teismo ir Lietuvos apeliacinio
teismo teisj veiklos, kit teism teisj, taip pat prokuror, tardytoj, kvotj ir teismo
antstoli procesini veiksm, susijusi su teisingumo vykdymu ar bylos tyrimu, taip pat su
sprendim vykdymu. Bylas dl administracini teiss paeidim pirmja instancija pagal
Administracini teiss paeidim kodeks nagrinja apylinki teismai. io kodekso numatytas
atskiras administracini teiss paeidim bylas nagrinja ir kitos statym galiotos valstybs
institucijos (pareignai).
Netaikant iankstinio nagrinjimo ne teismo tvarka procedros, apygardos
administracinis teismas, kaip pirmosios instancijos teismas, nagrinja ias bylas: dl normini
administracini akt, kuriuos prim teritoriniai ar savivaldybi administravimo subjektai,
teistumo; pagal Seimo kontrolieri pareikimus remiantis Seimo kontrolieri statymu, kai
atsakovai yra teritoriniai ar savivaldybi administravimo subjektai; pagal savivaldybi taryb
pareikimus dl j teisi paeidimo, kai atsakovai yra teritoriniai valstybiniai administravimo
subjektai; pagal Vyriausybs atstovo pareikimus dl vietos savivaldos institucij ir j
pareign akt, prietaraujani Konstitucijai ir statymams, dl statym ir Vyriausybs
sprendim nevykdymo, dl akt ar veiksm, paeidiani gyventoj ir organizacij teises,
teistumo; dl turtins ir moralins alos, padarytos fiziniam asmeniui ar organizacijai
teritorini valstybs ar vietos savivaldos institucij, staig, tarnyb bei j tarnautoj, einani
tarnybines pareigas, neteistais veiksmais ar neveikimu vieojo administravimo srityje,
atlyginimo (Civilinio kodekso 485 straipsnis);
tarnybinius ginus, kai viena gino alis yra
valstybs ar savivaldybs tarnautojas, turintis vieojo administravimo galiojimus, iskyrus
atvejus, kai pareikjas ar atsakovas yra centrin administravimo institucija, staiga, tarnyba ar
jos tarnautojas ir jeigu Valstybs tarnybos statymas nenustato kitokios atitinkam gin
sprendimo tvarkos; pagal pareikimus, kai kyla ginai tarp nepavaldi vienas kitam vieojo
administravimo subjekt dl kompetencijos ar statym paeidimo, iskyrus atvejus, kai viena
i gino ali yra centrin administravimo institucija, staiga, tarnyba; pagal skundus dl
valstybs institucij (pareign) nutarim administracini teiss paeidim bylose; pagal
skundus dl apylinks rinkim komisijos sprendimo arba apylinks referendumo komisijos
sprendimo dl rinkj srae ar piliei, turini teis dalyvauti referendume, srae padaryt
klaid; pagal praymus utikrinti administracini gin komisij sprendim vykdym. dl
savivaldybi ir apskrii administracini gin komisij, o statym numatytais atvejais ir dl
kit iankstinio gin nagrinjimo ne teismo tvarka institucij priimt sprendim.
Netaikant iankstinio nagrinjimo ne teismo tvarka procedros, Vilniaus apygardos
administracinis teismas, kaip pirmosios instancijos teismas, nagrinja ias bylas: pagal Seimo
kontrolieri pareikimus remiantis Seimo kontrolieri statymu, kai atsakovai yra centriniai
valstybinio administravimo subjektai; pagal savivaldybi taryb pareikimus dl j teisi
paeidimo, kai atsakovai yra centriniai valstybinio administravimo subjektai; dl turtins ir
moralins alos, padarytos fiziniam asmeniui ar organizacijai centrins administravimo
institucijos, staigos, tarnybos ar jos tarnautojo, einanio tarnybines pareigas, neteistais
veiksmais ar neveikimu vieojo administravimo srityje, atlyginimo; tarnybinius ginus, kai
43

viena gino alis yra valstybs tarnautojas, turintis vieojo administravimo galiojimus, ir kai
pareikjas ar atsakovas yra centrin administravimo institucija, tarnyba ar jos tarnautojas,
jeigu Valstybs tarnybos statymas nenustato kitokios atitinkam gin sprendimo tvarkos;
pagal skundus dl Vyriausiosios tarnybins etikos komisijos sprendim ir ios komisijos
kreipimsi dl tarnybos santyki su valstybs tarnautojais
nutraukimo; pagal pareikimus, kai kyla gin tarp nepavaldi vienas kitam vieojo
administravimo subjekt dl kompetencijos ar administracinius santykius reglamentuojani
statym paeidimo, kai pareikjas ar atsakovas yra centrin administravimo institucija, staiga
ar tarnyba; pagal usieniei skundus dl atsisakymo iduoti leidim gyventi ar dirbti Lietuvoje
ar tokio leidimo panaikinimo, taip pat skundus dl pabglio statuso; pagal praymus utikrinti
Vyriausiosios administracini gin komisijos sprendim vykdym.

Administracin prieira- specifin tam tikr valstybinio valdymo organ veikla, skirta
priirti ir kontroliuoti , kaip valstybinio valdymo organai, mons, staigos, visuomenins
organizacijos ir pilieiai vykdo speciali tiasykli bei instrukcij reikalavimus.
Administracinei prieirai keliami reikalavimai: stebti ir kontroliuoti, kaip laikomasi
speciali taisykli bei instrukcij, kaip organizuojamas darbas, gyvendinamos priemons,
utikrinanios speciali taisykli bei instrukcij vykdym.
Vieojo administravimo institucij vykdomai administracinei prieirai bdinga:
J vykdo specials valstybinio valdymo organai- vairios inspekcijos, o tam tikrais atvejais
kai kurios ministerijos ir inybos. Taiau valstybini inspekcij administracin prieira
yra j pagrindin ir vienintel veikla, o ministerij ir inyb (pav., Vidaus reikal,
Sveikatos apsaugos ir kt.) administracins prieiros funkcij vykdymas yra tik
sudedamoji j kompetencijos dalis.
Administracins prieiros organai turi teis duoti tikrinamiesiems privalom nurodym,
kad ie paeidimus, taip pat juos sukelianias bei slygas paalint.
Administracin prieir vykdantys organai gali leisti arba drausti tam tikr veikl, atlikti
tam tikrus veiksmus, sustabdyti priirim bei kontroliuojam objekt atitinkam veikl.
Jie taip pat gali patys taikyti priirimiems valdymo organams, monms, staigoms,
visuomeninms organizacijoms ir pilieiams, kaltiems dl speciali taisykli ir instrukcij
paeidim, vairias administracins atsakomybs priemones (surao protokolus, skiria
baudas) ir kitas poveikio priemones (administracin prievart, vykdo registracija, iduoda
licenzijas, draudia eksploatuoti atitinkamus renginius), tarp j ir administracines
nuobaudas pareignams ir pilieiams (bei niekada neskatina).
Administracin prieira paprastai yra speciali tarpinybinio pobdio veikla. Tai reikia,
kad vairi valstybini organizacij, nepriklausomai nuo j inybinio pavaldumo,
administracin prieir vykdo specials valstybinio valdymo organai.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra:

apeliacin instancija byloms, kurias inagrinjo administraciniai teismai, kaip
pirmosios instancijos teismai, skaitant bylas dl administracini teiss paeidim; apeliacin
instancija administracini teiss paeidim byloms, kurias inagrinjo apylinki teismai;
vienintel ir galutin instancija byloms dl normini administracini akt, kuriuos prim
centriniai valstybinio administravimo subjektai, teistumo; galutin instancija byloms pagal
skundus dl Vyriausiosios rinkim komisijos sprendim ar neveikimo, iskyrus tuos, kurie
priskirti Konstitucinio Teismo kompetencijai; galutin instancija administracini byl
priskyrimo atitinkamiems teismams klausimais. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
nagrinja praymus dl proceso atnaujinimo administracinse bylose, skaitant ir
administracini teiss paeidim bylas, kurios ubaigtos siteisjusiu teismo sprendimu,
nutarimu ar nutartimi. is teismas formuoja vienod administracini teism praktik taikant
statymus.
Naudota literatra:
1.
2.
3.
4.
5.
6.
7.
8.

Specials subjektai vykdantys administrcin prieir: policija, Vyriausybs atstovas,

sanitarins tarnybos, priegaisrins apsaugos tarnybos, Tikrina nepavaldius objektus (nors
tai nra taisykl)- persipynusios kontrols ir administracins prieiros funkcijos, taiau ios
institucijos tikrina objektus tik teistumo poiriu.

LR Konstitucija, 1992m.
LR administracini byl teisenos statymas, 1999m.
LR baudiamojo proceso kodeksas, 2000m.
LR civilinio proceso kodeksas, 2000m.
LR Konstitucinio Teismo statymas, 1993m.
Konstitucin teis,
Tarybin administracin teis,
Teissaugos institucijos,
21. VIEOJO ADMINISTRAVIMO INSTITUCIJ
VYKDOMA ADMINISTRACIN PRIEIRA

12-

1. Vieojo administravimo institucij prieiros svoka, patumai ir rys

12-

V.a. institucij administracins prieiros rys:

pagal subjektus:
inspekcij
policijos
Vyriausybs atstovo
pagal savarankikum:
savarankika (pvz. Vyriausybs staigos, Policijos departamentas ir pan.)
nesavarankika (pvz. staigos skyrius ir pan.)
pagal objektus:
apibrtas ratas obj. (policija tikrina asmenis dl aunamojo ginklo laikymo)
neapibrtas ratas obj. ( priegaisrins apsaugos taisykli laikymasis)
44


123-

pagal konkreias sritis:

priegaisrin apsauga
sanitarin apsauga
ir kita

Vieojo administravimo institucij administracin prieir vykdanios institucijos.

(nesivaizduoju, k parayti ..)
DMESIO KOLEGOS TRKSTA ATSAKYMO !
3. Valstybini inspekcij, policijos kontrols ir prieiros funkcijos vieojo
administravimo srityje.
Valstybins inspekcijos- specialiosios kompetencijos valstybinio valdymo organai,
atliekantys staig kontrol, tikrinantys, kaip ios atlieka savo funkcijas. Jos gali bet kada eiti
staig patalpas ir tikrinti kaip laikomasi instrukcij. Kiekviena valstybin inspekcija turi savo
atskir veiklos objekt. Pav., valstybin priegaisrins apsaugos tarnyba piriri, kaip
administrcins prieiros objektai laikosi nustatyt priegaisrins apsaugos taisykli;
valstybin sanitarijos inspekcija priiri vieojo maitinimo mones, maisto produkt
parduotuves, sandlius, bazes bei kitus atitinkamus objektus, tikrina, kaip juose laikomasi
varos, sanitarijos bei higianos taisykli ir t.t.
Valstybini inspekcij veikla- tikrina, kaip laikomasi speciali taisykli ir instrukcij,
daro technines tam tikr objekt apiras, rengia priemones, kuriomis utikrinamos slygos
vykdyti mint speciali taisykli ir instrukcij reikalavimus ir ukertamas kelias j
paeidimamas, teikia pasilymus, kaip tobulinti darb, ir t.t. J atstovai turi teis bet kuriuo
metu eiti priirimus objektus, reikalauti tam tikr dokument, ini, pareign paaikinim,
galyvauti gyvenamj nam, vairi pastat ir rengim primimo ekspoatacijon valstybinse
komisijose, i tam tikr objekt tikrinimui imti kontrolinius pavyzdius, vietoje tirti avarijas ir
j prieastis, sunaikinti moni sveikatai kenksmingus maisto produktus, daryti ekspertizes,
duoti tam tikrais klausimais ivadas. Kai kurios inspekcijos tvarko tam tikr tachnini objekt
apskait, formina atitinkamus dokumentus, iduoda t objekt valstybinius enklus, numerius
(pav., automobili technin prieira).
Valstybins inspekcijos iduoda leidimus valstybinms ir visuomeninms
organizacijoms bei pilieiams usiimti tam tikra veikla, atlikti atitinkamus darbus, eksploatuoti
tam tikrus objektus; turi teis udrausti arba sustabdyti tam tikr valstybini ir visuomenini
organizacij bei piliei veikl, j vykdomus darbus bei veiksmus (pav., priegaisrins
apsaugos tarnyba gali udrausti naudotis atitinkamomis patalpomis, jeigu yra pavojus kilti
gaisrui).
Valstybins inspekcijos pagal savo kompetencij parengia visiems privalomas
instrukcijas ir taisykles, kurias tvirtina auktesns institucijos, taip pat duoda nurodymus.

Policija atlieka kontrol vykdydama nusikaltim tyrim. Policijos pareignas,

tirdamas nusikalstamas veikas ar turdamas duomen, kad tokia veika yra rengiama, daroma ar
buvo padaryta, teiss akt nustatyta tvarka ir pagrindais turi teis:
1) tikrinti vis ri moni, staig bei organizacij kin ir komercin bei finansin
ar kitoki veikl, materialini vertybi, preki saugojimo bkl, j gijimo, gamybos,
naudojimo ir realizavimo teistum, gamybines, administracines ir kitas, taip pat ir
uplombuotas, patalpas;
2) tikrinti moni, staig, organizacij teritorij vaiuojant ir ivaiuojant
transport, fiziniams ar juridiniams asmenims priklausaniose transporto priemonse esanius
krovinius ir daiktus;
3) skirti bei atlikti inventorizacij, revizij, kontrolinius matavimus ir kitus
patikrinimus; atlikti apir, susipainti ir paimti buhalterins apskaitos, personalo,
patikrinim, revizij mediagas, kitus dokumentus, aliavos, produkcijos, preki
pavyzdius, kitus daiktus; reikalauti, kad bt sutvarkyta buhalterin apskaita;
4) gauti i vadov, pareign, materialiai atsaking ir kit asmen duomenis,
paaikinimus dl paeidim ar nusikalstam veik;
5) apirti transport, asmen ir jo baga vis ri kontrols punktuose;
6) eiti vis ri moni, staig, organizacij patalpas j darbo metu, o ne darbo
metu su tos mons, staigos ar organizacijos administracijos atstovu, savininku arba jo
atstovu;
Policija taip pat kontroliuoja: keli eismo taisykli laikymsi, aunamj ginkl
laikym (jeigu paeistos laikymo ar naudojimo taisykls, teiss akt nustatyta tvarka paimti i
fizini ar juridini asmen aunamuosius ginklus, audmenis, sprogmenis, sprogstamsias,
narkotines ir kitas mediagas, priemones ar daiktus, kuriems reikalingas leidimas), transporto
priemoni eksploatavim (udrausti eksploatuoti transporto priemones, kuri konstrukcija arba
technin bkl neatitinka galiojani Keli eismo taisykli, normatyv ar standart), utikrina
viej tvark (nustatyta ATPK, BK,..).
4. Vietos savivaldos institucij administracin prieira.
Savivaldybi administracin prieir vykdantys pareignai
Gana ginitinas klausimas, ar Vyriausybs atstovas priklauso prie kontrols ar prie
administracins prieiros institucij. Tai galima isiaikinti palyginus kontrols ir adm.
prieiros poymius:
----subjektai---- specialai tam galiota valstybinio valdymo institucija---- adm.prieira
----objektai---- kontroliuoja tik savivaldybes, o ne visus juridinius ir fizinius asmenis---kontrols
----pavaldumas---- nra---- adm. prieira
----dalykas---- tikrina tik teistumo poiriu---- adm. prieira
----turinys---- nra tikrinamos priemons ir bdai, kuriai administracins prieiros objektai
realizuoja savo funkcijas bei vykdo instrukcijas---- adm. prieira
45

----galiojim pobdis---- tikrina, kiek savivaldybi aktai atitinka auktesni institucij teiss
aktus; beto, negali taikyti joki adm. prievartos priemoni- tik informuoja savivaldybes, kad
yra paeidimas, neitaisius ir nesusitarus- sprendia teismas---- kontrol
Kaip matome, nors Vyriausybs atstovo veikloje yra kontrols poymi, vis gi, jis be abejoni
priklauso administracin prieir vykdanioms institucijoms.
Taigi, savivaldybi administracin prieir vykdo, t.y. priiri, ar savivaldybs laikosi
Lietuvos Respublikos Konstitucijos ir statym, ar vykdo Vyriausybs sprendimus, Vyriausybs
skiriami pareignai - Vyriausybs atstovai. Vyriausyb apskriiai skiria vien Vyriausybs
atstov.
Vyriausybs atstovas turi teis:
1) tikrinim metu gauti savivaldos institucij teiss akt originalus, o prireikus - ir i
institucij vadov paaikinimus dl teiss akto primimo tiksl bei aplinkybi, sprendim
gyvendinimo bd ir priemoni; kitais atvejais - savivaldos institucij posdi protokol,
priimt dokument kopijas ir kit aikinamj mediag;
2) dalyvauti savivaldybi taryb bei valdyb posdiuose, spti apie svarstom sprendim
projektuose esanius prietaravimus statymams bei kitiems teiss aktams, o jeigu yra
atitinkamas pagrindas, silyti sustabdyti teiss akto primim;
3) nagrinti savivaldos institucij priimtus teiss aktus, paeidianius statym ir kit teiss
akt nuostatas, ir priimti dl j sprendimus pagal savo galiojimus;
4) susipainti su Seimo ir Vyriausybs dokumentais, kuriuose sprendiami savivaldybi
reikalai;
5) dalyvauti Seimo ir Vyriausybs posdiuose, valstybs institucij organizuojamuose
renginiuose, kai svarstomi vietos savivaldos ar savivaldybi darbo klausimai.
galiojim gyvendinimo formos
Vyriausybs atstovas, nusprends, kad savivaldybs tarybos ar valdybos sprendimas, mero
potvarkis, savivaldybs kontrolieriaus sprendimas, administratoriaus ar senino sakymas
prietarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijai, statymams ar kitiems teiss aktams arba kai
savivaldos institucijos negyvendina statym, nevykdo Vyriausybs sprendim, savo
galiojimus gyvendina viena i i form pasirinktinai:
1) rao motyvuot teikim savivaldos institucijos, kuri prim sprendim, potvark ar sakym
(toliau - teiss aktas), vadovui, silydamas t teiss akt nedelsiant sustabdyti, svarstyti jo
pakeitimo ar panaikinimo klausim, ir apie tai pranea auktesniajai savivaldos institucijai
(tarybai, valdybai, merui). Apie teikimo svarstymo rezultatus savivaldos institucijos privalo
praneti Vyriausybs atstovui: dl savivaldybs tarybos sprendimo - per savait po artimiausio
tarybos posdio, dl savivaldybs valdybos ir nekolegialiai priimt akt - per 2 savaites po
teikimo gavimo;
2) savo potvarkiu sustabdo statymams prietaraujanio teiss akto vykdym, teikia motyvuot
reikalavim teiss akt primusiai institucijai, kuri privalo reikalavim apsvarstyti
artimiausiame posdyje ir dl jo priimti sprendim;
3) rao savivaldybs tarybai, valdybai ar merui reikalavim, kad ie neatidliodami gyvendint
statym, vykdyt Vyriausybs nutarim, ir prao jo nustatytu laiku ratu praneti apie
reikalavimo vykdym.

Draudimas vykdyti sustabdytus teiss aktus

1. Sustabdyti savivaldos institucij teiss aktai negali bti vykdomi, kol ginas per nustatyt
termin nebus galutinai isprstas savivaldybje arba teisme.
2. Visais atvejais apie Vyriausybs atstovo reikalavim svarstymo laik ir viet turi bti
praneta iam Vyriausybs atstovui ir auktesniajai savivaldos institucijai.
3. Jeigu priimto akto panaikinimo klausim svarsto kolegiali institucija, turinti teis akt
naikinti, Vyriausybs atstovas ios institucijos praymu pratsia savo reikalavimo vykdymo
termin.
Teiss akt apskundimas teismui
Jeigu savivaldybs taryba, valdyba, meras, kitas savivaldybs pareignas nevykdo Vyriausybs
atstovo reikalavimo gyvendinti statymus, vykdyti Vyriausybs sprendimus, kitus teiss aktus,
taip pat jeigu ios institucijos per artimiausi posd (meras per penkias darbo dienas)
nepanaikina savo ar joms pavaldi institucij ar pareign (valdybos, mero, savivaldybs
kontrolieriaus, administratoriaus, senino) neteist teiss akt arba priima nauj
prietaraujant statymams akt, Vyriausybs atstovas per 10 dien apskundia iuos aktus ar
pareign veiksmus arba neveikim teismui, o apie Vyriausybs sprendimo nevykdym
pranea Vyriausybei. Taip pat, viena i savivaldybs sudrausminimo priemoni gali btilaikinojo tiesioginio valdymo vedimas- LR Seimo sprendimu savivaldybs taryba ir jos
suformuotos vykdomosios institucijos netenka savo galiojim iki savo kadencijos pabaigos
(arba trumpiasniam laiko tarpui), o j pareigas perima Vyriausybs paskirtas Vyriausybs
galiotinis.
Vyriausybs atstovo atskaitomyb Vyriausybei
Vyriausybs atstovas privalo kiekvien pusmet pateikti Vyriausybei, apskrities virininkui ir
priirimoms savivaldybms informacij apie tai, kurie savivaldos institucij priimti teiss
aktai buvo neteisti, kokie pateikt teikim ir reikalavim svarstymo bei gin sprendimo
teismuose rezultatai.
Vyriausybs atstovo skyrimas, atlyginimo nustatymas, Vyriausybs atstovo
pavadavimas
Vyriausybs atstovas skiriamas 4 met laikotarpiui (kadencijai) ir atleidiamas Valstybs
tarnybos statymo nustatyta tvarka. Lietuvos Respublikos pilietis, turintis auktj isilavinim.
Vyriausybs atstovui atlyginim nustato Vyriausyb, jeigu statymas nenustato kitaip. Jo
atostog metu ar jo nesant (dl ligos, ivykus komandiruot ir pan.) Vyriausyb vidaus
reikal ministro teikimu gali pavesti eiti jo pareigas kitam asmeniui, atitinkaniam io
straipsnio 2 dalies reikalavimus.
Literatra:
1. Administracins teiss vadovlis (tarybinis);
2. Policijos veiklos statymas 2000m spalio 17d., Nr. VIII-2048,
Vilnius;
3. LR savivaldybi administracins prieiros statymas 1998m.
gegus 14 d., Nr. VIII-730, Vilnius.

46

22. SKUND, PASILYM, PRAYM NAGRINJIMAS VALSTYBINIO VALDYMO IR KITOSE

INSTITUCIJOSE
LR Konstitucijoje laiduojama teis asmenims, manantiems, kad j
teiss paeistos, kreiptis teism, kritikuoti valstybs staig ir pareign
darb, apsksti j sprendimus, teikti pasilymus, praymus vienais ar kitais
klausimais.
SKUNDAS- 1 ar keli asmen kreipimasis ratu ar odiu dl
valstybinio
valdymo
institucij,
pareign,
organ,
asmen
piktnaudiavimo, kuriuo paeidiamos asmens teiss, teisti interesai.
Skundu siekiama, kad teiss paeidimai bt nutraukti, atstatytos
nukentjusij teiss, kad kalti bt sudrausminti, patraukti atsakomybn.
PAREIKIMAS- asmens kreipimasis ratu ar odiu tam tikru asmeniniu ar
visuomeniniu reikalu, klausimu, susijusiu su teiss akt paeidimais, kurie nra susij su
pareikjo teisi paeidimu, bet siekiama, kad tie trkumai bt paalinti.
PASILYMAS- 1 ar grups asmen kreipimasis, nurodant, kad bt
patobulinta valdymo tvarka, darbas.
PRAYMAS- ratu ar odiu kreipimasis dl asmens subjektini teisi
patenkinimo.
Seimo kontrolieriai (toliau-kontrolieriai) tiria piliei skundus dl
valdios, valdymo, savivaldos, karini bei joms prilygint institucij
pareign piktnaudiavimo (tokie pareigno veiksmai ar neveikimas, kai
tarnybin padtis naudojama ne tarnybos interesais ar ne pagal statymus
ar kt. teiss aktus arba savanaudikais tikslais ar dl kt. asmenini paskat,
taip pat tokie pareigno veiksmai, kai virijami suteikti galiojimai ar
savavaliaujama ), biurokratizmo (tokia pareigno veikla, kai vietoj reikal
sprendimo i esms, sistemingai laikomasi nereikaling ar igalvot
formalum, nepagrstai atsisakoma sprsti inyboms pavaldius dalykus,
vilkinama priimti sprendimus, atlikti savo pareigas, kt. blogai ar netinkamai
valdoma. Biurokratizmu taip pat laikomas toks pareign darbas, kai
nevykdomi ar blogai vykdomi statymai,kt. teiss aktai.). Karinms
institucijoms prilyginamos Krato apsaugos ministerija, Vidaus reikal
ministerija, Valstybs saugumo departamentas, joms pavaldios institucijos.
Kontrolieriai netiria Respublikos Prezidento, Seimo nari, Ministro
Pirmininko,
Vyriausybs
kaip
kolegialios
institucijos,
valstybs
kontrolieriaus, Konstitucinio Teismo ir kt. teisj, savivaldybi taryb kaip
kolegiali institucij veiklos, prokuror, tardytoj kvotj procesini
veiksm teistumo, pagrstumo.
Kiekvienas pilietis turi teis pateikti kontrolieriui skund dl
valstybs, savivaldybs institucijos, priskirtos kontrolieriaus kompetencijai,
pareigno piktnaudiavimo ar biurokratizmo.

Kontrolierius taip pat tiria Seimo nari jam perduotus LR piliei

skundus, kurie atitinka Seimo kontrolieri statymo keliamus reikalavimus,
taip pat Gali tirti usienio valstybi piliei, asmen be pilietybs skundus.
Skundai paprastai paduodami ratu. Jei skundas gautas odiu,
telefonu ar kontrolierius nustat pareign piktnaudiavimo ar
biurokratizmo poymius i spaudos ar kt. visuom. informavimo priemoni,
jis gali tyrim pradti savo iniciatyva.
Piliei kreipimaisi ratu ar odiu, kuriais neskundiami pareignai,
o praoma paaikinti, suteikti informacij, pageidaujamus dokumentus,
nelaikomi skundais ir apskaitomi atskirai Seimo kontrolieri staigos
reglamento nustatyta tvarka.
Anoniminiai skundai nenagrinjami, jei kontrolierius nenusprendia
kitaip. Skundas nenagrinjamas, jeigu:
1. padaroma ivada, kad skundo dalykas maareikmis;
2. skundas paduotas prajus 1 metams nuo skundiam veiksm
atlikimo, jei kontrolierius nenusprendia kitaip;
3. skunde nurodyt aplinkybi kontrolierius netiria;
4 . skundas tuo paiu klausimu buvo inagrintas, yra nagrinjamas
teisme ar turi bti nagrinjamas teisme;
5 . dl skundo dalyko yra priimtas procesinis sprendimas ikelti
baudiamj byla, atsisakyti ikelti baudiamj byl ar nutraukti
baudiamj byl.
Jeigu pareikjo skundas grinamas, turi bti nurodyti atsisakymo j
nagrinti pagrindai. Kai skundas nepriskirtas kontrolieri kompetencijai,
atsisakyme nagrinti nurodoma, koki institucij kreiptis. Po ityrimo
pakartotinai paduotas skundas nenagrinjamas, jei nenurodoma nauj
aplinkybi, fakt, Jei skundo tyrimo metu iaikja aplinkybi, dl kuri
kontrolieriai skundo netiria, skundas paliekamas nenagrintas.jei
pareikjas paprao nenagrinti skundo, tai atsisakoma j nagrint, o
skundas grinamas pareikjui.
Skundas turi bti itirtas, pareikjui atsakyta per 3 mn. nuo
skundo gavimo dienos. Prireikus terminas Gali bti pratstas iki 6 mn.
Apie
tai
informuojamas
pranejas.
Kontrolieri
sprendimai
rekomendaciniai, neprivalomi. Kontrolierius atliks tyrim gali priimti tokius
sprendimus:
1) perduoti mediag tardymo organams kai aptinkami nusikaltimo
poymiai;
2) pareikti iekin teisme dl kalt piktnaudiavimu ar
biurokratizmu pareign atleidimo i uimam pareig;
3) pareikti iekin teisme, kad bt kompensuojami moraliniai ir
materialiniai nuostoliai, kuriuos patyr asmuo dl padaryt
paeidim;
47

4) silyti kolegialiai institucijai ar pareignui statym nustatyta

tvarka panaikinti, sustabdyti ar pakeisti statymams bei kitiems
teiss aktams prietaraujanius sprendimus ar silyti priimti
sprendimus,
kurie
nepriimti
dl
piktnaudiavimo
ar
biurokratizmo;
5) silyti kolegialiai institucijai, staigos vadovui ar auktesniajai
institucijai skirti nusiengusiems pareignams drausmines
nuobaudas
6) atmesti skund, kai jame nepasitvirtina nurodyti paeisimai;
7) silyti prokurorui statymo nustatyta tvarka rengti mediag
civilinei bylai teisme ikelti, jeigu nustato, kad paeisti
neveiksni, ribotai veiksni, invalid, nepilnamei bei kt.
asmen, turini ribotas galimybes ginti savo teises interesai.
Kontrolieri staiga- savarankika valstybs institucija. Ji yra juridinis
asmuo, turi savo atsiskaitomj sskait banke ir antspaud su Lietuvos
valstybs herbu. Kontrolieri staig sudaro Kontrolieriai, Kontrolieri
staigos valdyba, Kontrolieri padjjai, skyriai, taip pat padaliniai, kuriuos
tvirtina Kontrolieri staigos valdyba. Kontrolieri staigai vadovauja
Kontrolieri staigos vadovas, o jei jo nra- vyriausias pagal ami
Kontrolierius. Kontrolieri staigos darbuotoj skaii, j kompetencij,
padalini funkcijas tvirtina Kontrolieri staigos valdyba.
Moter ir vyr lygi galimybi kontrolieriaus tarnyba- savarankika
valstybs institucija, utikrinanti moter ir vyr lygi galimybi
kontrolieriaus(toliau-kontrolieriaus) darb, priirinti, kaip vykdomas LR
Moter ir vyr lygi galimybi statymas, o savo veikloje besivadovaujanti
demokratijos, bealikumo, teistumo, teisingumo principais. Kontrolieriaus
tarnyba:
1. vadovaudamasi Moter ir vyr lygi galimybi statymu tiria
skundus dl diskriminacijos ir seksualinio priekabiavimo;
2. pagal kompetencij teikia pasilymus LR valdios,valdymo
institucijoms dl teiss akt tobulinimo, moter ir vyr lygi teisi
gyvendinimo politikos prioritet;
3. pagal kompetencij nagrinja administracini teiss paeidim
bylas, skiria administracines nuobaudas;
4. kontroliuoja, kad visuom. informavimo priemonse nebt
diskriminacinio pobdio skelbim;
5. jei i visuom. informavimo priemoni ar kt. altini nustato Moter
ir vyr lygi galimybi statymo paeidimus, tyrim pradeda savo
iniciatyva.
Kiekvienas fizinis ir juridinis asmuo turi teis pateikti Kontrolieriui skund
dl lygi teisi paeidimo. skundai teikiami ratu, Jei skundas gautas odiu ar telefonu ar i
kitoki visuom. informavimo priemoni, jis tyrim pradeda savo iniciatyva. Anoniminiai

skundai nenagrinjami, jai Kontrolierius nenusprendia kt. Skund galima paduoti per 3 mn.
nuo skundiam veiksm atlikimo. Skund atsisakoma nagrinti, apie pareikjui praneama
ne vliau kaip per 15 dien, grinant skund, jei:
1. nemanoma pradti tyrimo dl duomen trkumo, o
pareikjas Kontrolieriui nepateikia reikiam duomen;
2. skundas paduotas prajus 3 mn. nuo skundiam
veiksm atlikimo)jei Kontrolierius nenusprendia kt.);
3. skunde nurodyt aplinkybi tyrimas nepriskirtas
Kontrolieriaus kompetencijai;
4. skundas tuo paiu klausimu buvo inagrintas, yra
nagrinjamas, turi bti nagrinjamas teisme;
5. dl skunde nagrinjamo dalyko yra priimtas procesinis
sprendimas ikelti baudiamj byl, atsisakyti kelti baudiamj byl,
nutraukti baudiamj byl.
jei pareikjui grinamas skundas, turi bti nurodyti atsisakymo j
nagrinti pagrindai. Pakartotinai paduotas skundas nagrinjamas tiktai
nurodius nauj fakt, aplinkybi. Skundas itiriamas, pareikjui atsakoma
ne vliau kaip per 1 mn. nuo skundo gavimo. Prireikus Kontrolierius
termin gali pratsti iki 2 mn., apie tai praneama pareikjui.
Vaiko teisi apsaugos kontrolieriaus(toliau-kontrolierius) staiga yra
juridinis asmuo, turintis atsiskaitomj sskait banke, antspaud su LR
herbu bei pavadinimu. Vaiko teisi apsaugos staigai vadovauja
Kontrolierius, kuris:
1. tiria fizini ir juridini asmen skundus dl valstybs ir
savivaldybi institucij ar staig ir j pareign, nevalstybini institucij
bei kt., fizini ir juridini asmen, moni, neturini juridinio asmens teisi
veiksm ar neveikimo, dl kuri paeidiamos ar gali bti paeistos vaiko
teiss ir teisti interesai;
2. priiri ir kontroliuoja institucij, susijusi su vaiko teisi ir teist
interes apsauga veikl, dl kurios paeidiamos ar gali bti paeistos
vaiko teiss ir jo teisti interesai;
3. kontroliuoja, kaip gyvendinamos LR Konstitucijos, Seimo
ratifikuot tarptautini konvencij, LR statym ir kt. teiss akt nuostatos,
reglamentuojanios vaiko teises ir jo teistus interesus Lietuvoje;
4. silo Seimui, Vyriausybei priemones, kaip pagerinti LR
statymuose nustatyt vaiko teisi ir jo teist interes apsaug;
Kiekvienas fizinis ir juridinis asmuo, mon, neturinti juridinio
asmens teisi turi teis kreiptis Kontrolieri, kai mano, kad:
1. fizinis ar juridinis asmuo, mon neturinti juridinio asmens teisi
paeid konstitucij, statymus, tarptautines sutartis, Vyriausybs
nutarimus, Prezidento dekretus, reglamentuojanius vaiko teisi ir jo
teist interes apsaug;
48

2. kt. atvejais, kai yra manoma, kad paeistos vaiko teiss ir teisti
interesai.
Skundas pateikiamas odiu ar ratu ir registruojamas Kontrolieriaus
staigoje. Gavs skund odiu ar pastebjs vaiko teisi, jo teist interes
paeidimo poymi i televizijos ar kt. visuom. informavimo priemoni,
Kontrolierius gali pradti tyrim savo iniciatyva. Anoniminiai skundai
nenagrinjami, jei kontrolierius nenusprendia kitaip. Skundai pateikiami
per 3m. nuo skundiam veiksm atlikimo.
Kontrolierius skund inagrinja ir atsako pareikjui per 1 mn. Nuo
skundo gavimo dienos. Prireikus skundo nagrinjimo metu atlikti papildom
tyrim Kontrolieriaus sprendimu is terminas gali bti pratstas, bet ne
ilgiau kaip iki 6 mn. Apie tai informuojamas pareikjas. Skund
atsisakoma nagrinti jeigu:
1. skundas pateiktas prajus 3m. Nuo skundiam veiksm
padarymo;
2. dl skundo ikelta baudiamoji byla, vyksta parengtinis tyrimas,
teisminis nagrinjimas, priimtas procesinis sprendimas nutraukti
byl, ar skundas jau buvo inagrintas teisme ar kt. Kontrols
institucijoje. Atsisakius nagrinti skund, pareikjui praneami
atsisakymo
pagrindai.
Kai
skundo
nagrinjimas
pagal
kompetencij priklauso kt. Institucijai, tai jis persiuniamas per
10 darbo dien pareikjui, nurodant, kur galima kreiptis. Taip
pat skundas pakartotinai nagrinjamas, jei nurodoma nauj
aplinkybi
Tiek Seimo, tiek Vyr ir moter lygi galimybi, tiek Vaiko teisi apsaugos
Kontrolieriai yra skiriami ir atleidiami Seimo, Seimo Pirmininko teikimu 4m. neribotam
kadencij skaiiui (iskyrus Vaiko teisi apsaugos Kontrolieri, kuris skiriamas ne daugiau
kaip dviem kadencijoms i eils). Kontrolieriai turi turti auktj teisin isimokslinim,
nepriekaiting reputacij, ne maesn kaip teisinio darbo sta arba darbo valstybins valdios
bei valdymo institucijose sta (iskyrus Vaiko teisi apsaugos Kontrolieri- kuriam is
reikalavimas netaikomas). Kontrolieri galiojimai baigiasi:
1. paties praymu;
2. pasibaigus galiojim laikui;
3. sukakus statym nustatytam valstybini socialinio draudimo
pensij senatvs amiui;
4. kai negali eiti pareig dl sveikatos bkls, t.y. per vienerius
kalendorinius metus Kontrolierius serga ilgiau kaip 4 mn. i eils
arba jei suserga liga, kliudania eiti savo pareigas, jeigu dl to yra
gauta sveikatos apsaugos ministro sudarytos gydytoj komisijos
ivada;
5. kai dl jo siteisja apkaltinamasis teismo nuosprendis;
6. kai daugiau kaip pus Seimo nari pareikia nepasitikjim juo.

ADMINISTRACIN PROCEDRA-vieojo administravimo

subjekt
atliekami privalomi veiksmai nagrinjant asmen praym (pareikim,
visuom. Informavimo priemonse pateikt informacij ar tarnybin
valstybs ar savivaldybs tarnautojo praneim) bei priimant dl jo
sprendim.
ADMINISTRCINS PROCEDROS ALYS- vieojo administravimo procedroje
dalyvaujantys subjektai, asmuo ( pareikjas) ir(arba) jo atstovas, besikreipiantys vieojo
administravimo institucij, arba asmuo, dl kurio paeist teisi yra inicijuojama procedra,
atstovaujantys vienai aliai ir vieojo administravimo institucija, atstovaujanti kt. aliai vieojo
administravimo procedroje.Pareikjui arba jo atstovui turi bti garantuojama galimyb
nevaromai naudotis savo teismis.
Pagrindas administracinei procedrai pradti:
a) asmens (pareikjo) raytinis praymas;
b) valstybs, savivaldybs tarnautojo tarnybiniame praneime pateikti faktai;
c) visuom. informavimo priemonse pateikta informacija apie valstybs ar
savivaldybs institucijoje paeistas piliei ar kt. asmen teises;
d) kt. paaikj piliei ar kt. asmen teisi paeidimo atvejai.
Kai yra bent vienas i i nurodyt pagrind, bet kai neutenka vidinio administravimo
dokument nustatytos tvarkos, kad bt tenkinamas pareikjo praymas ir kai institucijoje
pateikti faktai apie institucijoje paeistas piliei ar kt. asmen teises pakankamai pagrsti,
administracin procedr inicijuoja vieojo administravimo institucijos vadovas, jo pavaduotojas
ar tam j galiotas valstybs ar savivaldybs tarnautojas. Administracinei procedrai inicijuoti
reikaling mediag surenka pati institucija.
Kiekviena vieojo administravimo institucija privalo priimti asmen praymus ir juos
nagrinti pagal savo kompetencij. Praymo primimo faktas patvirtinamas atitinkamu
dokumentu, kuriame nurodoma praymo primimo data, valstybs tarnautojo, kuriam pavesta
nagrinti praym, vardas, pavard, telefono numeris, praymo registracijos numeris. Patvirtinimo
dokumentas teikiamas ar siuniamas patu praymo pateikjui.
Jeigu institucija negaliota priimti sprendimus praomu klausimu, ne vliau kaip per 5
darbo dienas perduoda praym kompetetingai institucijai, apie tai pranea pareikjui. odiniai
praymai priimami tiktai tais atvejais, kai juos galima inagrinti tuoj pat, nefiksuojant j
raytiniuose dokumentuose ir dl j nenukenia nei pareikjo, nei valstybs ar savivaldybs
interesai.
Kiekviena vieojo administravimo institucija privalo savo darb taip organizuoti, kad
asmenys, norintys ar privalantys pateikti praym asmenikai, galt tai padaryti per vis darbo
dienos laik. Tiems praymams, kurie pagal teiss aktus turi bti pateikti asmenikai, institucija
privalo numatyti ne maiau kaip 4 papildomas primimo valandas per savait pasibaigus
nustatytam darbo laikui.
Praymo nagrinjimas negali tstis ilgiau kaip 30d. jei statymo nenustatyta kitaip. ali
susitarimu terminas gali bti pratstas. Valstybs ar savivaldybs tarnautojas, atliks
administracin proces, surao ratik teikim ir perduoda j institucijos vadovui sprendimui
priimti (teikime turi bti nurodyta visos faktins aplinkybs sprendiamu klausimu, teiss aktai,
reglamentuojantys klausim, silomo sprendimo projektas ir data). Sprendimas turi bti
49

priimtas ne vliau kaip per 10 dien nuo teikimo gavimo. Jeigu per praymo nagrinjimo termin
sprendimas nra priimtas, laikoma, kad priimtas neigiamas sprendimas, kur asmuo turi teis
apsksti administracini gin komisijai. Administracin procedra baigiama primus sprendim
dl praymo pateikimo ar atmetimo ir informavus apie tai pareikj.
Savivaldybi visuomenins administracini gin komisijos nagrinja asmen skundus
dl savivaldybi vieojo administravimo subjekt priimt individuali administracini akt ir
veiksm teistumo, taip pat i subjekt atsisakymo ar vilkinimo atlikti j kompetencijai priskirtus
veiksmus teistumo ir pagrstumo.
Apskrii administracini gin komisijos nagrinja skundus(praymus) dl teritorini
valstybinio administravimo subjekt(apskrityse esani valstybs institucij, staig, tarnyb ir j
tarnautoj, apskrityse esani savivaldybi institucij, staig, tarnyb), priimt individuali
administravimo akt ir veiksm teistumo, taip pat dl i subjekt atsisakymo ar vilkinimo atlikti
j kompetencijai priskirtus veiksmus teistumo ar pagrstumo.
Vyriausioji administracini gin komisija nagrinja praymus, skundus dl centrini
valstybinio administravimo subjekt priimt individuali administracini akt ir veiksm
teistumo, taip pat dl mint subjekt atsisakymo ar vilkinimo atlikti j kompetencijai priskirtus
veiksmus teistumo ar pagrstumo, taip pat ginus dl LR antidempingo statymo paeidim.
Administracini gin komisijos nesprendia administracini gin, kuriems nagrinti
numato kitoki tvark.
Savivaldybs visuomenini administracini gin komisija sudaroma 3m. savivaldybs
tarybos sprendimu i 5 nari, i kuri bent pirmininkas ir sekretorius turi turti auktj teisin
isilavinim. Komisijos nari kandidatras, i j ir pirmininko kandidatra savivaldybs tarybai
teikia meras. Savivaldybi visuomenins administracini gin komisijos u savo darb 1 kart
per metus atsiskaito savivaldybs tarybai, tai pat yra atskaitingos savivaldybi merams.
Apskrities administracini gin komisijos sudaromos 4m. i 5 nari, turini auktj
teisin isilavinim. Komisijos narius apskrities tarybos teikimu skiria Vyriausyb. Apskrities
administracini gin komisija u savo darbus atsiskaito 1 kart per metus apskrii tarybai, tai
pat yra atskaitinga Vyriausiajai administracini gin komisijai.
Vyriausij administracini gin komisij 4m. i 5 nari sudaro Vyriausyb. Komisijos
nariai privalo turti auktj teisin isilavinim. Nari kandidatras, i j ir pirmininko
kandidatr, Vyriausybei teikia teisingumo ministras. Vyriausioji administracini gin komisija
kart per metus u savo darb atsiskaito Vyriausybei.
Skund (praym) dl vieojo ar vidinio administravimo akto ar veiksmo (neveikimo)
turi teis paduoti asmenys, taip pat vieojo administravimo subjektai (skaitant valstybs,
savivaldyb tarnautoju), kai jie mano, kad j teiss yra paeistos. Skundas (praymas) komisijai
suraomas pagal LR Administracini Byl Teisenos statymo nustatytus formos ir turinio
reikalavimus ir paduodamas tiesiogiai ar siuniamas patu. Prie skundo (praymo) pridedamas
skundiamas aktas. Jeigu btina, tai pat pridedamas dokumentas, patvirtinantis reikalavim ar
prietaravim skundiamajai institucijai, tarnybai teikimo dat.
Skunda (praymas) ,komisijai paduotas paduodamas ne vliau kaip per 1 mn. Nuo
skundiamo administracinio akto paskelbimo arba individualaus akto teikimo ar praneimo apie
administracijos (tarnautojo) veiksmus, suinteresuotai aliai dienos. Tais atvejais, kai administracija

(tarnautojas) nevykdo savo pareig ar vilkina priimti savo sprendim, skundo (praymo)
padavimo termino pradia skaiiuojama nuo kitos dienos, kai baigiasi klausimui isprsti
nustatytas laikas.
Savivaldybi visuomenini,Apskrii, Vyriausiosios administracini gin komisij
posdiai vyksta i anksto nustatytomis dienomis. Komisij posdius organizuoja ir jiems
vadovauja komisijos pirmininkas. Komisijai paduoti skundai ( praymai) turi bti inagrinti ir
sprendimai dl j priimti ne vliau kaip per 14 dien nuo j gavimo. Komisijos posdi
darbotvark ir teikiamos nagrinti skund (praym) kopijos pateikiamos komisijos nariams ne
vliau kaip prie 3 darbo dienas iki posdio. Su kita mediaga komisijos nariai gali susipainti
kreipsi komisijos nar, kuriam pavesta itirti skund (praym) ir pateikti j nagrinti komisijos
posdiui. Apie komisijos posdio laik ir viet praneama skundo (praymo) pareikjui, taip
pat institucijoms ar j tarnautojams, dl kuri priimt individuali administracini akt ar
veiksm (neveikimo) teistumo skundiamasi. Gav praneimus asmenys arba atstovai turi teis
susipainti su skundu (praymu) ir kt. dokumentais iki komisijos posdio.
Gino ali ir j atstov neatvykimas komisijos posd, jeigu apie posd buvo praneta,
nra klitis nagrinti skund (praym) ir priimti sprendim.
Komisijos posdis laikomas teistu, jeigu jame dalyvauja 4 komisijos nariai ir
pirmininkas. Posdis pradedamas komisijos pirmininkui paskelbus komisijos sudt. Komisijos
pirmininkas paskelbia, koks skunda (praymas) bus nagrinjamas, pranea apie gino ali ir j
atstov bei kt. asmen atvykim. Paskui iklausomas komisijos pirmininko ar jos nario
praneimas apie gaut skund (praym). Po komisijos pirmininko ar nario praneimo
paaikinimus dl nagrinjimo skundo (praymo) gali pateikti pareikjas ir jo atstovai ir kt.
posdyje dalyvaujantys asmenys. Komisijos nariai turi teis uduoti klausimus, susijusius su
skundu (praymu). Ityrus gino esm, komisijos pirmininkas paskelbia skundo (praymo)
nagrinjim baigt ir pranea, kada bus priimtas sprendimas. Sprendimas turi bti priimtas t pai
dien, o kai skundas (praymas) itin sudtingas- ne vliau kaip per 3 darbo dienas. Komisija
sprendim dl skundo (praymo) paprastai priima bendru sutarimu, dalyvaujant ne maiau kaip 4
komisijos nariams. Kai bendras sutarimas nepasiekiamas, priimtu laikomas tas sprendimas, u
kur balsavo bent trys komisijos nariai. Komisijos sprendim pasirao komisijos pirmininkas ir
nariai, dalyvav priimant sprendim. Komisijos posdio metu raomas protokolas.
Informacija institucijoje, kuri nra vieojo administravimo subjektas, apie pareikj ir
praym primimo viet bei laik skelbiama institucijoje pareikjams gerai matomoje vieto
Draudiama pareikj nepriimti motyvuojant tuo, kad nra tarnautojo, kuris turt sprsti kelia
klausim. Institucijos vadovas turt utikrinti, kad neesant tarnautoj, turini galiojimus prii
pareikjus ir sprsti j klausimus, bt paskirti asmenys, turintys tokius pat galiojimus. Primim m
praymai gali bti pateikiami tiek ratu, tiek odiu. odiniai praymai priimami tiktai tais atvejais,
juos galima inagrinti tuojau pat, nepaeidiant pareikjo ir institucijos interes. Priimami to
raytiniai praymai, kurie tvarkingai ir skaitomai parayti valstybine lietuvi kalba, yra pareik
pasirayti, nurodytas jo vardas, pavard ir tikslus pareikjo adresas, kuriuo jis pageidaut ga
atsakym, taip pat telefonas (jei pareikjas j turi). Ne valstybine kalba paraytas praymas, iversta
lietuvi kalb, nagrinjamas bendra tvarka.

50

Priimant praym ratu, praym primimo vietoje patikslinama jo esm, papraoma komentar
2.
Isipleia administracinmis teisinmis normomis reguliuojam
ir papildom dokument, kuri reikia praymui inagrinti. Ant praymo dedamas registracijos spaudas,
santyki ratas.
jame raoma praymo gavimo data ir registracijos numeris.
3.
sigalioja specials teiss aktai ir taikoma speciali atsakomyb u j
Pateikti praymai registruojami urnale arba kompiuterinse laikmenose: ratu pateikti
paeidim.
praymai- nurodant pareikj, praymo gavimo dat, registracijos numer, inagrinti odiniai praymaiAdministracini teisini rim rys:
nurodant pareikj, praymo gavimo dat, praymo esm ir nagrinjimo rezultat. Pareikjui teikiama
I. Pagal galiojimo laik skiriami tokie teisiniai rimai:
praymo gavimo fakt patvirtinanti registracijos kortel, kurioje nurodoma praymo gavimo data,
1. Laikinieji rimai karo padtis, tiesioginio valdymo vedimas.
registracijos numeris, praym nagrinjanio asmens vardas ir pavard, pareigos, adresas, tarnybinis
2. Nuolatiniai rimai valstybs sienos apsaugos teisinis rimas.
telefonas. Vietoj kortels gali bti teikiama spaudu paymta praymo kopija.
II. Pagal teritorij skiriami:
U praym nagrinjim atsakingas tarnautojas neturi teiss imtis nagrinti praymo, jeigu j ir
1. Galiojantys visoje valstybs teritorijoje karo padties teisinis rimas.
pareikj sieja giminysts ar svainysts ryiai arba yra kt. prieasi, galini sukelti interes konflikt.
2. Galiojantys administracinio vieneto teritorijoje pasienio teisinis rimas.
Iaikjus ioms aplinkybms, u praymo nagrinjim atsakingas tarnautojas savo iniciatyva ar
3. Gali galioti kitoje teritorijoje
pareikjo reikalavimu turi nusialinti nuo praymo nagrinjimo. Jam to nepadarius, j nualina
III. Pagal paskirt skiriami:
institucijos vadovas. Praymai, kuriuos turi nagrinti emesns pagal pavaldum institucijos,
1. Kovoti su atsiradusiais neigiamais reikiniais karo padtis.
nenagrinjami, o per 5 darbo dienas persiuniami nagrinti ioms institucijoms. Jeigu institucija, kuriai
2. Prevencinio pobdio
paduotas praymas, nra galiota sprsti prayme idstyt klausim, praymas per 5 darbo dienas nuo
IV. jo
Pagal subjektus skiriami:
gavimo dienos persiuniamas kompetetingai institucijai ir apie tai praneama pareikjui. Draudiama
1. Nustatomas konkreiam asmen ratui (usienieiams, pabgliams)
persisti praymus sprsti institucijoms ar darbuotojams, kuri veiksmai skundiami. Praymo, adresuoto
2. Taikomas visiems asmenims toje teritorijoje
kelioms institucijoms ir priklausanio keli institucij kompetencijai, nagrinjim organizuoja pirmasis
adresatas. Anoniminiai praymai paprastai nenagrinjami.
Praymai asmen, kurie, nenurodydami nauj aplinkybi, pakartotinai kreipiasi dl klausim,
Karo padties teisinis rimas
kuriuos jau buvo atsakyta, nenagrinjami. Praymas turi bti inagrintas ne vliau kaip per 30
Karo padtis - Lietuvos Respublikos Konstitucijos ir io statymo nustatyta
kalendorini dien nuo jo gavimo institucijoje, apie inagrinjimo rezultatus turi bti ratu praneta
ypatinga teisin padtis, kuri vedama prireikus ginti Tvyn ginkluoto upuolimo ar jo
pareikjui. Praneime apie nepatenkint praym turi bti nurodyti praymo nepatenkinimo motyvai,
grsms atveju, kai kyla grsm Lietuvos valstybs suverenumui ar jos teritoriniam
pagrsti teiss akt nuostatomis.
vientisumui, arba prireikus vykdyti Lietuvos valstybs tarptautinius sipareigojimus siekiant
utikrinti valstybs gynyb ir kitas svarbiausias valstybs funkcijas karo metu.
Karo padt reglamentuoja Konstitucija ir ,,Karo padties statymas, kuris nustato
23. ADMINISTRACINIAI TEISINIAI REIMAI
karo padties vedimo ir ataukimo tvark, Lietuvos Respublikos piliei, usieniei teisi ir
Administracini teisini rim samprata, poymiai ir rys
laisvi ribojimus, valstybs institucij galiojimus bei moni, staig ir organizacij veiklos
ypatumus vedus karo padt.
Yra skiriama keletas administracini teisini rim apibrim, priklausomai nuo
Karo padt veda Seimas, kai prireikia ginti Tvyn arba vykdyti Lietuvos valstybs
naudojamos literatros. ia yra pateikiami keletas i j:
tarptautinius sipareigojimus. Ginkluoto upuolimo atveju, kai kyla grsm valstybs
Administracinis teisinis rimas administracins teiss norm pagrindu
suverenumui ar jos teritorijos vientisumui, sprendim dl gynybos nuo ginkluotos agresijos ir
nustatoma ypatinga administracins teiss subjekt funkcionavimo tvarka, skirta veikti
dl karo padties vedimo priima Respublikos Prezidentas nedelsdamas ir sprendim teikia
neigiamus reikinius tam tikroje valdymo sferoje.
tvirtinti artimiausiame Seimo posdyje, o tarp Seimo sesij - nedelsdamas aukia Seimo
Administracinis teisinis rimas ypatingas teisinis rimas valdymo sferoje,
neeilin sesij. Seimas statymu patvirtina arba panaikina Respublikos Prezidento sprendim.
kuris nustatomas teiss normomis ir nulemtas ypatingo pobdio aplinkybi ar veiklos
Karo padtis gali bti vesta visoje valstybje arba jos dalyje.
ypatum.
Karo padtis ataukiama, kai Seimas panaikina Respublikos Prezidento sprendim
Administraciniai teisiniai rimai pasiymi savitais, tik iam teisiniam institutui
dl karo padties vedimo arba jeigu inyko prieastys, dl kuri ji buvo vesta. Sprendim dl
bdingais bruoais:
karo padties ataukimo priima Seimas. Respublikos Prezidentas turi teis savo sprendim
1.
Teiss rime keiiasi administracins teiss subjekt teisin
ataukti, kol jis nepradtas svarstyti Seime, jeigu inyko karo padties vedimo prieastys.
padtis: ipleiami valdymo institucij galiojimai, piliei teiss
susiaurinamos, padaugja pareig.
51

Sprendim dl karo padties forminimas

Seimas karo padt veda ar j ataukia priimdamas statym. Respublikos Prezidento
sprendimai dl karo padties vedimo ar ataukimo forminami dekretais.
Lietuvos Respublikos statymas ar Respublikos Prezidento dekretas dl karo padties
vedimo skelbiamas nedelsiant po jo primimo per visuomens informavimo priemones ir
sigalioja Lietuvos Respublikos statym nustatyta tvarka.
Apie karo padties vedim nedelsiant informuojamos Lietuvos Respublikos
diplomatins atstovybs ir konsulins staigos usienyje, taip pat usienio valstybi
diplomatins atstovybs ir konsulins staigos Lietuvos Respublikoje.
Karo padties metu apribojamos ios asmen teiss bei laisvs:
Privataus gyvenimo nelieiamumo;
Bsto nelieiamumo;
odio laisv;
Laisv kilnotis;
sitikinim laisv;
Teis rinktis susirinkimus, vienytis politines partijas, organizacijas;
vedus karo padt, lieka veikti Seimas, Vyriausyb, Prezidentas bei teismai> Taiau
vykdomosios valdios organai gali bti pertvarkyti kitaip, kad kuo labiau utikrint
savo veikl karo padties metu: ministerijoms papildomos funkcijos, jgos
struktroms suteikiami papildomi galiojimai.
Valstybs sienos apsauga
Valstybs sienos teisinis reimas - teiss akt nustatyta valstybs sienos nustatymo,
ymjimo ir kirtimo tvarka, valstybs sienos tvarkymas.
Valstybs sienos apsauga - teiss akt nustatytos priemons, skirtos:
1) ivengti neteist valstybs sienos enklinimo pakeitim;
2) utikrinti, kad fiziniai ir juridiniai asmenys bei mons, neturinios juridinio
asmens teisi (toliau - asmenys) laikytsi valstybs sienos teisinio reimo, pasienio teisinio
reimo ir pasienio kontrols punkt veiklos taisykli;
3) utikrinti kitus gyvybikai svarbius asmen, visuomens ir valstybs interesus
pasienio kontrols punktuose ir vietose, kur galioja pasienio teisinis reimas.
Lietuvos Respublikos valstybs sienos ir pasienio teisinius reimus, pasienio kontrols
punkt veikl ir valstybs sienos apsaugos organizavim reglamentuoja ,,Valstybs
sienos ir jos apsaugos, ,,Valstybs sienos apsaugos tarnybos statymai taip pat
Konstitucija, Lietuvos Respublikos tarptautins sutartys.
Valstybs sienos apsaugos teisinis rimas reglamentuoja:
Valstybs sienos apsaug sausumoje, jroje, Kuri mariose ir pasienio
vidaus vandenyse;
Asmen ir transporto priemoni, kertani valstybs sien, kontrol;
Pasienio teisin rim;
Valstybin migracijos proces kontrol;

Vieosios tvarkos utikrinim.

Valstybs sienos apsaug gyvendina valstybs sienos apsaugos tarnyba, o karo metu
ginkluotj pajg sudtyje gina ms valstyb. Tarnyba priklauso Vidaus reikal ministerijos
valdymo sriiai.
Tarnyba:
1) saugo valstybs sien sausumoje, jroje, Kuri mariose ir pasienio vidaus
vandenyse;
2) atlieka asmen ir transporto priemoni, kertani valstybs sien, kontrol;
3) utikrina pasienio teisin reim ir pagal kompetencij pasienio kontrols punkt
reim;
4) dalyvauja gyvendinant valstybin migracijos proces kontrol;
5) dalyvauja utikrinant viej tvark ir atlieka kitas statym nustatytas teistvarkos
funkcijas pasienio ruoe;
6) ginkluotj pajg sudtyje gina valstyb karo metu.
Tarnyb sudaro:
1) Tarnybos vadas;
2) Tarnybos tabas;
3) Tarnybos rinktins;
4) Tarnybos ukardos;
5) kiti Tarnybos struktriniai padaliniai.
Pasienio teisinis rimas
Pasienio rimo kontrol atlieka pasienio policija, io rimo taisykles tvirtina
Vyriausyb. Pasienio teisinis rimas galioja sausumos ruoe, teritorinje jroje.
Sausumo ruoas yra nustatomas 5 km ploio Lietuvos Respublikos teritorijos gilum
nuo valstybs sienos.
Pasienio ruoo teritorijoje Vyriausyb gali nustatyti valstybs sienos apsaugos zon.
Asmenys valstybs sienos apsaugos zonoje gali bti tik su pasienio policijos iduotais
leidimais. Leidimai gali bti nuolatiniai ir terminuoti.
Pasienio policija atlieka asmen kertani valstybs sien kontrol, taip pat vykdo
valstybs sienos apsaug teritorinje jroje ir Kuri mariose. Pasienio policijos
departamentas yra pavaldus vidaus reikal ministerijai.
Tiesioginio valdymo vedimas
Miest ir rajon laikino tiesioginio valdymo statymas nustato Lietuvos Respublikos
teritorijos administracini vienet miest ir rajon- laikino tiesioginio valdymo
vedimo pagrindus ir valdymo organizavimo tvark.
Savivaldybs teritorijoje laikinai, bet ne ilgiau kaip iki kadencijos pabaigos, seimo
sprendimu gali bti vestas tiesioginis valdymas. vedus tiesiogin valdym, savivaldybs
taryba ir jos suformuotos vykdomosios institucijos netenka savo galiojim.
Tiesioginis valdymas gali bti vestas, jeigu:
1.
savivaldos institucijos savo veiksmais ksinasi valstybs teritorijos
vientisum bei konstitucin santvark;
52

2.

teismai nustato, kad taryba nesilaiko Lietuvos Respublikos Konstitucijos,

paeidinja statymus;
3.
taryba neisirenka mero, mero pavaduotojo ir nesuformuoja savivaldos
institucij per ,,Vietos savivaldos statymo 4 str. 3 dalyje nustatyt laik;
4.
jeigu taryba nesusirenka posd tris kartus i eils arba paeidia
posdi susirinkimo terminus;
5.
meras arba taryba nesilaiko ,,Vietos savivaldos statymo nustatyt
nuostat;
6.
pakartotin rinkim savivaldybs taryb rezultatai apygardoje
pripastami negaliojaniais.
Silym laikinai vesti tiesiogin valdym Seimui pateikia Vyriausyb. Seimui primus
nutarim laikinai vesti tiesiogin valdym, Vyriausyb vidaus reikal ministro teikimu paskiria
savo galiotin. io galiotinio teikimu Ministras Pirmininkas skiria jo pavaduotoj.
Naudota literatra:
,,Lietuvos Respublikos karo padties statymas
,,Lietuvos Respublikos valstybs sienos ir jos apsaugos statymas
,,Lietuvos Respublikos valstybs sienos apsaugos tarnybos statymas
statymas ,,Dl Lietuvos Respublikos miest ir rajon laikino tiesioginio valdymo
24. KRATO APSAUGOS VALDYMAS
Krato apsaugos valdymo samprata.
Krato apsaugos funkcija yra viena pagrindini valstybs funkcij. Ji priklauso
daugelio valstybs institucij kompetencijai ir yra vykdoma organizacinmis valstybs veiklos
formomis. Viena i toki form yra speciali valdymo aka krato apsaugos valdymas.
Krato apsaugos valdymas tai valstybs institucij, kuri paskirtis saugoti ir ginti
valstybs suverenitet, jos teritorijos vientisum ir nelieiamyb, teritorin jr ir iimtin
ekonomin zon Baltijos jroje, vykdyti Lietuvos tarptautinius gynybos ir karinio
bendradarbiavimo sipareigojimus, kitas su krato apsauga susijusias funkcijas, veikla.
Trumpai tariant, krato apsaugos valdymas tai Vyriausybs politikos krato
apsaugos srity gyvendinimas.
Krato apsaugos institucijos. J udaviniai, funkcijos.
Krato apsaugos sistem sudaro:
krato apsaugos ministerija;
kariuomen (karo metu ir kitos ginkluotos pajgos);
LR karo akademija, kitos karo mokyklos;
kitos valstybs institucijos, kuri steigja yra krato apsaugos ministerija arba Vyriausyb;
mons, kuri steigja yra krato apsaugos ministerija.
Svarbiausius valstybs gynybos klausimus svarsto ir koordinuoja Valstybs gynimo
taryba, kuri eina Respublikos Prezidentas, Ministras Pirmininkas, Seimo Pirmininkas, krato

apsaugos ministras ir kariuomens vadas. Valstybs gynimo tarybai vadovauja Respublikos

Prezidentas. Jis yra vyriausiasis valstybs ginkluotj pajg vadas.
U valstybs ginkluotj pajg tvarkym ir vadovavim joms Seimui yra atskaitingi
Vyriausyb, krato apsaugos ministras, kariuomens vadas.
Centrin krato apsaugos valdymo institucija yra krato apsaugos ministerija. Krato
apsaugos ministerijos nuostatus tvirtina Vyriausyb.
Krato apsaugos ministerijos pagrindiniai udaviniai yra:
1) pltoti krato apsaugos sistem ir kariuomens gynybin pajgum;
2) utikrinti krato apsaugos ir gynybos uduoi vykdym taikos bei
karo slygomis;
3) organizuoti kariuomens bendradarbiavim su civilinmis institucijomis,
kitomis visuomens organizacijomis ir kt.
Krato apsaugos ministerijai vadovauja krato apsaugos ministras. Krato apsaugos
ministras atsakingas u krato apsaugos sistemai priskirt udavini ir funkcij vykdym,
kariuomens ir kit jam pavaldi krato apsaugos sistemos institucij veikl bei pltr. Jis
nustato viceministr bei ministerijos sekretoriaus kompetencij, kurie yra jam tiesiogiai
atsakingi.
Krato apsaugos ministras:
1) vadovauja gynybos politikos gyvendinimui, krato apsaugos institucij
pltrai ir j parengimui gynybai;
2) nustato krato apsaugos sistemos institucij ir j padalini struktr;
3) nustato krato apsaugos sistemos veiklos apsaugos ir vidaus saugumo
reikalavimus ir kt.
Karins tarnybos organizavimas.
Tikroji karo tarnyba apima LR piliei nuolatin privalomj karo tarnyb, profesin
karo tarnyb, taip pat nenuolatin kari savanori ar atsargos kari tarnyb mokym, pratyb,
gynybos, apsaugos ar kitoki karini uduoi vykdymo laikotarpiu.
Privalomoji karo tarnyba LR Konstitucijos nustatyta LR pilieio privaloma karo
tarnyba. J sudaro statymo nustatytos trukms pradin karo tarnyba aktyviajame reserve bei
tarnyba mobilizacijos atveju.
Profesin karo tarnyba LR pilieio savanorikai sipareigota ir teiss akt
nustatytomis slygomis bei tvarka atliekama nuolatin karo tarnyba kariuomenje ar kitose
krato apsaugos sistemos institucijose, taip pat kitose institucijose ar tarptautinse struktrose.
Savanori karo tarnyba LR piliei savanorikai siparegota ir teiss akt
nustatytomis slygomis bei tvarka atliekama nenuolatin karo tarnyba Krato apsaugos
savanori pajgose.
Tarnyba aktyviajame reserve privaloma nenuolatin iki statymo nustatyto amiaus
atsargos kari atliekama karo tarnyba.
privalomj pradin karo tarnyb pilieiai aukiami Karo prievols statymo
nustatytomis slygomis ir tvarka. profesin karo tarnyb, vadovaujantis savanorikumo ir
atrankos principais priimami atlik privalomj karo ar baig pagrindin kario parengimo
kurs, taip pat kitu bdu gij pagrindin kario parengimo kurs atitinkant karin isilavinim
53

(auktoji karo mokykla Karo akademija, pavaldi krato apsaugos ministrui) LR pilieiai,
pagal isimokslinim, fizin pasirengim, sveikatos bkl bei moralines savybes tinkantys iai
tarnybai.
Lietuvos kariuomen, jos sudtis.
Lietuvos kariuomen valstybs ginkluotos gynybos institucija krato apsaugos
sistemos pagrindin dalis, sauganti valstybs suverenitet, jos teritorijos bei oro erdvs
nelieiamyb, ginklu ginanti valstyb nuo agresijos ar kitokio ginkluoto upuolimo, vykdanti
karines uduotis pagal LR tarptautinius sipareigojimus.
Lietuvos kariuomen sudaro:
1) reguliariosios pajgos;
2) savanori pajgos;
3) aktyvusis rezervas.
Sudedamoji kariuomens dalis yra karo policija.
Reguliariosios pajgos savo ruotu susideda i:
1) sausumos pajg;
2) karini oro pajg;
3) karini jr pajg.
Detali kariuomens struktr nustato krato apsaugos ministras.
Lietuvos kariuomen yra vientisa institucija, turinti juridinio asmens status.
Kariuomens, kaip juridinio asmens, teises ir pareigas gyvendina kariuomens vadas.
Kariuomens vadas yra aukiausiasis Lietuvos kariuomens pareignas ir aukiausiasis
Lietuvos kariuomens atstovas kariniais klausimais. Jis pavaldus krato apsaugos ministrui ir
vykdo jo nustatyt kariuomens pltros politik.
Kariuomens vadui vykdyti jo pareigas ir funkcijas, o krato apsaugos ministrui rengti
kariuomens pltros planus ir karins gynybos strategij padeda Gynybos tabas tiesiogiai
kariuomens vadui pavaldus bendras valstybs karins gynybos tabas. Tai integrali krato
apsaugos sistemos dalis.
Gynybos tabas kartu su kitomis ginkluotj pajg struktromis bei valstybs
institucijomis rengia valstybs ginkluotos gynybos bei ginkluotj pajg mobilizacijos
planus. Pagal kariuomens vado uduotis ir rotacijos princip reguliarij pajg ri vadai
skiria savo pajg karininkus dalyvauti Gynybos tabo veikloje.
Vadovavimas valstybs gynybai yra trij lygmen:
-strateginio;
-operacinio;
-taktinio.
Strateginiu lygmeniu Respublikos Prezidentas, Valstybs gynimo taryba, krato
apsaugos ministras, kariuomens vadas ir Gynybos tabas priima strateginius valstybs
apsaugos ir gynybos sprendimus bei duoda uduotis ginkluotosioms pajgoms atlikti gynybos
operacijas ir kitokius veiksmus.
Operaciniu lygmeniu lauko pajg vadas (lauko pajgos sudaromos karinms
operacijoms vykdyti i sausumos ir kit pajg karini ir kitoki vienet), kit reguliarij

pajg ri ir Savanori pajg vadai planuoja karines operacijas, joms vadovauja ir jas
remia.
Taktiniu lygmeniu veikia kariniai vienetai, planuojamos ir vykdomos karins
uduotys, karini vienet vadai atlieka taktin vadovavim.
Savanorikoji krato apsaugos tarnyba.
Krato apsaugos savanori pajgos yra sudedamoji kariuomens dalis. Savanori
pajgos formuojamos i kari savanori ir profesins tarnybos kari. Savanori pajg vienetai
rengiami bendriems veiksmams su reguliarij pajg vienetais.
Taikos metu savanori pajg funkcijos yra:
1) kari savanori rengimas;
2) Savanori pajg vienet parengimas gynybai savo teritorijoje ir
bendriems gynybos udaviniams vykdyti;
3) gynybos infrastruktros ir strategini objekt apsauga;
4) pagalba stichini nelaimi ir katastrof atvejais.
Karo metu Savanori pajg daliniai vykdo jiems duotas gynybos uduotis.
Civilin kariuomens kontrol.
Kariuomens pltr ir jos apginklavimui bei kitoms reikmms skirtus asignavimus
nustato Seimas. Seimas statym nustatyta tvarka vykdo krato apsaugos sistemos
parlamentin kontrol.
Nacionalin gynybos politika ir Seimo patvirtinti asignavimai gynybai skelbiami
vieai.
Sprendimus dl mobilizacijos, karo padties paskelbimo, ginkluotj pajg
panaudojimo ir dl gynybos nuo ginkluotos agresijos priima Respublikos Prezidentas ir
Seimas LR Konstitucijos ir statym nustatyta tvarka.
Sprendimus dl kariuomens aprpinimo, ginkluots sigijimo ir krato apsaugos
sistemos materialins bazs pltros priima Vyriausyb arba jos galiota institucija.
Vyriausyb, krato apsaugos ministras ir kariuomens vadas yra atsakingi Seimui u
ginkluotj pajg tvarkym ir vadovavim joms.
Krato apsaugos ministru ir viceministrais gali bti tik civiliai.
Tik Respublikos Prezidentas savo dekretu patvirtina kariuomens dislokavimo taikos
metu vietas ir manevravimo teritorines ribas bei sprendimus dl kariuomens dalini
perdislokavimo.
Civilins saugos institucijos. J funkcijos ir kompetencija.
Civilin sauga civilin krato apsaugos funkcija, apimanti valstybs institucij,
vietos savivaldos vykdomj institucij, vis kio subjekt, visuomenini organizacij bei
gyventoj pasirengim ekstremaliai situacijai ir veiksmus jai susidarius, vis valstybs itekli
panaudojim gyventojams igyventi, alies kio gyvybingumui palaikyti, turtui ir aplinkai nuo
susidariusios ekstremalios situacijos poveikio apsaugoti, aktyviai iuose procesuose
dalyvaujant pilieiams.
LR civilins saugos ir gelbjimo sistem sudaro:
54

1) Vyriausybs ekstremali situacij komisija;

2) Ekstremali situacij valdymo centras;
3) Civilins saugos departamentas prie krato apsaugos ministerijos;
4) Valstybin priegaisrin gelbjimo tarnyba;
5) ministerij, apskrii, kit valstybs valdymo institucij ir savivaldybi priegaisrins, moni paiekos ir gelbjimo, kitos teritorins gyventoj
perspjimo ir informavimo, evakavimo civilins saugos tarnybos, kio subjekt
civilins saugos ir gelbjimo sistemos institucijos;
6) aplinkos stebjimo ir laboratorins kontrols tinklas.
Vyriausyb rengia civilins saugos ir gelbjimo sistemos pltots programas ir teikia
tvirtinti Seimui, vykdo kitas funkcijas.
Krato apsaugos ministerija gyvendina Vyriausybs politik civilins saugos srityje,
koordinuoja civilins saugos ir gelbjimo sistemos institucij veikl gyvendinant j
kompetencijai skirtus udavinius.
Civilins saugos departamentas vadovauja civilins saugos ir gelbjimo sistemos
veiklai, organizuoja ekstremali situacij prevencij, koordinuoja valstybs institucij ir kio
subjekt veikl civilins saugos srityje bei planuoja valstybs pasirengim civilins saugos
uduotims gyvendinti ekstremali situacij atvejais.
Valstybin priegaisrin gelbjimo tarnyba vadovauja gaisr gesinimui, moni
paiekai ir gelbjimui bei j skubiam ikeldinimui i ekstremali situacij idini ir teikia
statymo nustatyto masto pirmj medicinos pagalb.
Ministerijos ir kitos valstybs valdymo institucijos atsako u civilins saugos
organizavim pagal joms skirt veiklos pobd ir kompetencij. J veiklai civilins saugos
srityje vadovauja j vadovai ar vadov galioti asmenys.
Apskrities civilinei saugai vadovauja apskrities virininkas. Jis atsako u civilins
saugos parengt apskrityje.
U civilins saugos parengt savivaldybs teritorijoje atsako savivaldybs meras. Jis
prognozuoja savivaldybs teritorijoje galimas ekstremalias situacijas, organizuoja rajono
(miesto) civilins saugos parengties ekstremalioms situacijoms plano rengim ir t.t.
kio subjekto, staigos vadovas atsako u civilins saugos parengt savo
vadovaujamame objekte.
Visuomenins organizacijos gali bti kvieiamos dalyvauti organizuojant valstybs
civilins saugos priemones ekstremali vyki padariniams alinti ir tiekti pagalb
nukentjusiesiems.
Naudota literatra:
1. Krato apsaugos sistemos organizavimo ir karo tarnybos statymas.
2. Civilins saugos statymas.
25. VALSTYBS SAUGUMO IR NACIONALINIO
SAUGUMO VALDYMAS

1.VALSTYBS SAUGUMO VALDYMAS.

Lietuvos Respublikos istorin patirtis rodo, jog valstyb nuo pat pirmj savo
gyvavimo dien turi saugoti savo suverenitet ir konstitucin santvark nuo vairiausi
neigiam kit valstybi ar asmen veiksm (sabotao, diversij, teroristini ipuoli). Tam
naudojamos vairios priemons ir veiksmai kurie sudaro valstybs saugumo valdymo turin.
Priemons yra vairios: prevencins, aukljamosios, ekonomins, administracins-teisins,
baudiamosios ir kitos. Valsybs saugumo institucij darbo metodai ir technika paptarstai yra
pripastama valstybs paslaptimi, taiau Lietuvoje naudojamos priemons ir veiksmai turi
atitikti LR Konstitucij, tarptautines sutartis bei statymus. Valstybs saugumas tai
Vyriausybs vykdoma politika valstybs saugumo srityje.
Valstybs saugum LR utikrina Valstybs saugumo departamentas, kurio paskirtis saugoti Lietuvos Respublikos suverenitet ir jos konstitucin santvark.
Valstybs saugumo departamentas buvo steigtas atkrus Lietuvos Respublikos
Nepriklausomyb. Remiantis 1991 m. Valstybs saugumo departamento nuostatais, i
institucija buvo tiesiogiai pavaldi Lietuvos Respublikos Vyriausybei ir buvo laikomas kaip
centrinis Lietuvos Respublikos vykdomosios valdios organas, pagal savo kompetencij
formuojantis ir gyvendinantis Lietuvos Respublikos Vyriausybs politik valstybs saugumo
srityje. 1991 met pabaigoje, Vyriausyb prim nauj nutarim, kuriuo Valstybs saugumo
departamentas buvo likviduotas ir steigta Lietuvos nacionalinio saugumo tarnyb. Taiau iam
Vyriausybs ingsniui nepritar Lietuvos Aukiausioji Taryba ir siekdama utikrinti
Valstybs saugumo departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybs veiklos tstinum,
Lietuvos Respublikos Vyriausyb nutar steigti Lietuvos Respublikos saugumo tarnyb,
panaikinant Lietuvos Respublikos nacionalinio saugumo tarnyb.
1994 metais LR Seimo nutarimu buvo likviduota Saugumo tarnyba ir steigtas
Lietuvos Respublikos Valstybs saugumo departamentas. Prie priimant nutarim, tais
paiais metais buvo priimtas LR Valstybs saugumo departamento statymas, kuris
reglamentuoja ios institucijos paskirt, veiklos teisinius pagrindus, nustato udavinius ir
funkcijas, struktr, teises ir pareigas, finansavim, darbuotoj socialines garantijas bei veiklos
kontrols bdus.
Saugumo departamentas yra juridinis asmuo, turintis atsiskaitomj sskait Lietuvos
banke ir antspaud. Savo veikl grindi teistumo, mogaus teisi ir laisvi gerbimo, vieumo
ir konfidencialumo, vienvaldikumo ir kolegialumo derinimo, atsiskaitomumo
aukiausiosioms Lietuvos Respublikos valdios institucijoms principais. i princip
laikymasis departamento veikloje pasireikia:
Teistumo - savo veikloje vadovaujasi Lietuvos Respublikos Konstitucija, Lietuvos
Respublikos statymais, VSD statymu, tarptautinmis sutartimis ir susitarimais, Saugumo
departamento statutu, kitais teiss aktais ir io departamento norminiais aktais. Statut
tvirtina Lietuvos Respublikos Vyriausyb.

55

Vieumo - departamentas teikia informacij valstybs saugumo klausimais visuomenei,

valstybs institucijoms, masins informacijos priemonms.
Konfidencialumo - Informacija, kuri yra valstybs, profesin ar komercin paslaptis, taip
pat inios, kurios apribot konstitucines mogaus teises bei laisves, neskelbiamos, iskyrus
statym numatytus atvejus. Taip pat departamentas garantuoja asmenims jam teikiam
konfidenciali ini slaptumo isaugojim.
mogaus teisi ir laisvi gerbimo - grietai laikosi mogaus teisi ir laisvi
nelieiamumo principo. mogaus teiss ir laisvs gali bti apribotos tik statym
numatytais atvejais. Saugumo departamento pareignai, asmeniui pareikalavus, turi
iaikinti jo laisvi ir teisi apribojimo teisinius pagrindus. Pareign veiksmai, kuriais
paeistos mogaus teiss ir laisvs, gali bti apsksti Saugumo departamento vadovybei
arba teismui. Kalti Saugumo departamento pareignai atsako statym arba Statuto
nustatyta tvarka.
Atsiskaitomumo aukiausiosioms Lietuvos Respublikos valdios institucijoms - VSD
Lietuvos Respublikos Seimui ir Respublikos Prezidentui atskaitinga valstybs institucija.
ios institucijos veiklos parlamentin kontrol atlieka Lietuvos Respublikos Seimas.

Saugumo departamento udaviniai yra laiku atskleisti veikas, kelianias grsm

valstybs saugumui, jos suverenitetui, teritorijos nelieiamybei ir vientisumui, konstitucinei
santvarkai, valstybs interesams, gynybinei ir ekonominei galiai, ukirsti keli ioms veikoms
atsirasti, alinti j atsiradimo prieastis bei slygas ir kovoti su jomis statym nustatyta tvarka.
Saugumo departamentas, sprsdamas statymo numatytus udavinius Lietuvos
valstybs interesais:
1. atlieka valgyb ir kontrvalgyb;
2. tiria, analizuoja ir prognozuoja visuomeninius politinius bei ekonominius procesus,
susijusius su valstybs saugumu;
3. kovoja su terorizmu, kelianiu grsm valstybs saugumui;
4. savarankikai arba kartu su kitomis galiotomis valstybs ar savivaldybi institucijomis ar
staigomis rengia ir gyvendina priemones valstybei pavojingoms veikoms ukirsti
energetikos, svarbiausi komunikacij, ryi bei kituose strategin reikm nacionaliniam
saugumui turiniuose objektuose;
5. tiria Saugumo departamento kompetencijai priskirtus nusikaltimus ir kitus teiss
paeidimus, vykdo asmen, tariam padarius tokius teiss paeidimus, paiek;
6. tiria asmen veikas, dl kuri gali bti padaryta arba daroma ala valstybs saugumui, jos
ekonominiams ir strateginiams interesams;
7. organizuoja ir utikrina technin vyriausybinio ryio apsaug;
8. kontroliuoja Lietuvos Respublikos valstybs paslapi apsaug alies viduje bei jos
staigose usienyje;
9. savarankikai arba kartu su kitomis galiotomis valstybs ar savivaldybi institucijomis ar
staigomis rengia ir gyvendina priemones usienio diplomatini staig Lietuvoje ir
Lietuvos Respublikos staig usienyje apsaugai organizuoti ir utikrinti;
10. valstybs saugumo klausimais teikia informacij, ivadas bei rekomendacijas Respublikos

Prezidentui, Seimui, Vyriausybei, o prireikus ir kitoms valstybs institucijoms.

Departamentas, sprsdamas jam pavestus udavinius, palaiko tarnybos ryius su
Lietuvos Respublikos valstybinmis ir visuomeninmis institucijomis bei privaiomis
monmis. Jis taip pat gali palaikyti tarnybos ryius su kit ali atitinkamomis institucijomis
bei tarptautinmis organizacijomis.

2. NACIONALINIO SAUGUMO VALDYMAS

Lietuvos nacionalinio saugumo utikrinimas - tai Tautos ir valstybs laisvos ir
demokratins raidos slyg sudarymas, Lietuvos valstybs nepriklausomybs, jos teritorinio
vientisumo ir konstitucins santvarkos apsauga ir gynimas. Nacionalinio saugumo valdymo
turin sudaro valstybs ir piliei veiklos iam tikslui patvirtint pagrindini nuostat, princip
ir bd, integracijos Europos ir transatlantin sjungas priemoni, statym ir kit teiss akt,
valstybs iam tikslui steigt institucij, j veiklos princip bei tarpusavio sveikos bd
visuma.
Pagrindiniai nacionalinio saugumo objektai (t.y. k siekiama apsaugoti, pasinaudojant
nacionalinio saugumo priemonmis ) yra:
mogaus ir pilieio teiss, laisvs bei asmens saugumas;
tautos puoseljamos vertybs, jos teiss ir laisvos raidos slygos;
valstybs nepriklausomyb;
konstitucin santvarka;
valstybs teritorijos vientisumas;
aplinka ir kultros paveldas.
Lietuvos nacionalinio saugumo teisinis pagrindas yra Lietuvos Respublikos
Konstitucija. Kertins Konstitucijos normos, tiesiogiai reglamentuojanios valstybs saugumo
klausimus, yra:
Konstitucijos 1 straipsnis, skelbiantis, kad Lietuvos valstyb yra nepriklausoma
demokratin respublika;
Konstitucijos 3 straipsnis, skelbiantis, kad niekas negali varyti ar riboti Tautos
suvereniteto, savintis visai Tautai priklausani teisi;
Konstitucijos 8 straipsnis, nustatantis, kad valstybs valdios ar jos institucijos
ugrobimas smurtu laikomi antikonstituciniais veiksmais;
Konstitucijos 94 straipsnis, pareigojantis Vyriausyb saugoti Lietuvos Respublikos
teritorijos nelieiamyb, garantuoti valstybs saugum ir viej tvark; ir
Konstitucijos sudedamosios dalies - 1992 m. birelio 8 d. Konstitucinio akto reikalavimai niekada ir jokiu pavidalu nesijungti jokias buvusios SSRS pagrindu
kuriamas naujas politines, karines, ekonomines ar kitokias valstybi sjungas bei
sandraugas.
Nacionalinis saugumas taip pat grindiamas:
56

Jungtini Taut Chartija, Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacijos

dokumentais, mogaus teisi apsaugos ir kitais tarptautins teiss aktais, kuriuos Lietuvos
Respublika yra ratifikavusi ar prie kuri prisijungusi, taip pat visuotinai pripaintais
tarptautins teiss principais;
branduolinio ginklo neplatinimo sutartimi;
cheminio ir bakteriologinio ginkl nenaudojimo konvencijomis.
taip pat Lietuvos Respublikos Nacionalinio saugumo pagrindais.

Nacionalinio saugumo politikos tikslas - sutelktomis valstybs ir piliei

pastangomis pltoti ir stiprinti demokratij, utikrinti Tautos ir valstybs saug bv, atgrasyti
kiekvien potencial upuolik, ginti Lietuvos valstybs nepriklausomyb, teritorijos
vientisum ir konstitucin santvark. i sistema remiasi valstybs institucij veikla ir kiekvieno
Lietuvos pilieio dalyvavimu, atvira pilietine visuomene, suvokiania pavojus ir savo
atsakomyb, pilietikai susipratusia ir pasirengusia ginti Lietuvos laisv. Nacionalinio saugumo
sistema pltojama kaip Europos bendros saugumo ir transatlantins gynybos sistem dalis.
Stiprinti nacionalin saugum yra aukiausias Lietuvos vidaus ir usienio politikos tikslas.
Nacionalinio saugumo pagrind statyme yra iskirtos 3-ys politins kryptys, kurios sudaro
viening nacionalinio saugumo politik: vidaus, usienio ir gynybos.
Vidaus politika stiprinant nacionalin saugum. Tai Lietuvos Respublikos institucij
veikla priimant tam tikrus sprendimus, bei utikrinant j gyvendinim, nacionalinio saugumo
srityje. Priimami valstybs vidaus politikos sprendimai turi bti analizuojami, kaip jie prisids
prie rizikos veiksni silpninimo ir grsmi nacionaliniam saugumui mainimo. Vidaus politika
turi bti grindiama teisingumu ir teistumu, ugdyti pilietikum, pagarb Konstitucijai ir
pasitikjim nacionaliniais institutais. Atvira pilietin visuomen privalo gauti isami ir
patikim informacij alies gyvenimo klausimais. Su Nacionalinio saugumo vidaus politika
glaudiai siejasi ir kitos valstybins politikos sritys:
1. EKONIMIN POLITIKA pvz. tam tikri starteginiai objektai priklauso
nuosavybs teise tik Lietuvos Respublikai; nepriklausomas kuro ir aliav
teikimas; vykdoma kontrol siekiant apsaugoti Lietuvos finans sistemos
saugum nuo apgavysi, nelegalios kilms pinig ir investicij. ir kt.
2. SOCIALIN POLITIKA pvz. valstyb turi vykdyti vis piliei gerovs
politik, mainti galim socialini krizi rizikos veiksnius ir rpintis, kad dl
pernelyg dideli turtins visuomens skirtum ir gyventoj nuskurdimo nebt
paeisti socialinio solidarumo pagrindai ir pan.
3. KULTRIN POLITIKA Valstybs pareiga globoti natrali tautins kultros
raid, saugoti j nuo griaunanio antihumanistins pseudokultros poveikio,
puoselti lietuvi kalb, saugoti intelektin potencial, lietuvi tautos ir tautini
bendrij kultros paveld. vietimo ir aukljimo sistema turi ugdyti pilietikum,
tautin smoningum, pakant ir pagarb kitoms tautoms.

4.

TAUTIN POLITIKA - Tautini maum bendrijoms priklausani piliei

teises puoselti savo kalb, kultr ir paproius gina statymai. Tautins bendrijos
yra integrali Lietuvos pilietins visuomens dalis.

Lietuvos usienio politika formuojama remiantis Seime atstovaujam politini

partij solidarumu bei atsakomybe ir grindiama Lietuvos nacionaliniais tikslais. Svarbiausias
Lietuvos usienio politikos tikslas - pltoti Lietuvos integracij europines bei transatlantin
institucijas ir usitikrinti tarptautines saugumo garantijas.
Lietuva su visomis valstybmis stengiasi teisingais ir lygiateisiais pagrindais nustatyti
bei palaikyti gerus kaimynikus santykius, grindiamus visuotinai pripaintomis tarptautins
teiss normomis ir principais.
Pagrindiniai Lietuvos usienio politikos udaviniai:
visapusikai ir aktyviai dalyvauti Europos integracijoje: vykdyti Europos (asociacijos)
sutart, siekti kuo greitesns narysts iaurs Atlanto sutarties organizacijoje ir Vakar
Europos Sjungoje;
siekti tolygios kooperacijos su visomis Europos Sjungos alimis;
Europos ir transatlantin saugumo bei gynybos sistemas integruotis tiesiogiai, o ne per
tarpinius darinius;
bendradarbiauti su Baltijos, Vidurio Europos ir iaurs valstybmis kaip su regionais;
pasinaudojant Jungtini Amerikos Valstij iniciatyva ir bendradarbiaujant su
kaimyninmis ir iaurs valstybmis, prisijungti prie Europos oro erdvs kontrols
bendros sistemos;
siekti Karaliauiaus krato demilitarizavimo ir Lietuvos interesams neprietaraujanios jo
raidos.
Gynybos politik sudaro tam tikr princip visuma tvirtinta LR Konstitucijoje,
tarptautinse sutartyse bei statymuose. Pagrindinis principas yra tas, jog Lietuvos gynimas yra
visuotinis ir beslyginis. Gynybos visuotinumas reikia, kad Lietuv ginklu gina valstybs
ginkluotosios pajgos, kad gynybai panaudojami valstybs itekliai, kad kiekvienas pilietis ir
Tauta prieinasi visais manomais bdais. Gynybos beslyginumas reikia, kad Lietuvos
gynyba nra saistoma joki slyg ir kad niekas negali varyti Tautos ir kiekvieno pilieio
teiss prieintis agresoriui, okupantui ir bet kam, kas prievarta ksinasi Lietuvos valstybs
nepriklausomyb, teritorijos vientisum ir konstitucin santvark. Siekdama tarptautins
pagalbos gynybai, Lietuva ginasi ir prieinasi pati, nelaukdama, kada toji pagalba bus suteikta.
Utikrinant Lietuvos nacionalin saugum, atsivelgiama tokius pavojus bei rizikos
veiksnius, kurie Lietuvai nepalankiomis slygomis neginijamai gali pasireikti. statym
leidjas rizikos veiksnius skirsto iorinius (i usienio) ir vidinius (Lietuvoje).
ioriniai rizikos veiksniai, ikiai ir galimi pavojai
POLITINIAI:
1. politinis spaudimas ir diktatas, siekiai tvirtinti ypating interes zonas ir ypatingas
teises, trukdymas Lietuvai gyti tarptautines saugumo garantijas;
57

2.
3.

1.
2.
3.

4.
5.
6.
1.
2.
3.
4.

1.
2.
3.

usienio valstybi grasinimai naudoti jg savo interes gynimo dingstimi;

pastangos primesti Lietuvai pavojingus nelygiateisius tarptautinius susitarimus.
KARINIAI:
1. karinis potencialas netoli Lietuvos sien;
2. karinis tranzitas per Lietuv;
3. nelegali ginkluot bri krimasis ar skverbimasis Lietuvos teritorij;
4. atvira agresija.
SPECIFINIAI:
1. usienio slaptj tarnyb nipinjimo bei ardomoji veikla, skaitant priedangos
struktr krim ir veikl; diversij ir pasiksinim organizavimas;
2. ardomosios informacijos platinimas ir kitokie pilietins visuomens ir valstybs
griovimo veiksmai naudojant propagand ir dezinformacij;
3. tiesioginis ar netiesioginis kiimasis Lietuvos vidaus reikalus, pastangos daryti tak
valstybs valdios institucijoms ir Lietuvos vidaus politikai bei socialiniams
procesams;
4. nelegali imigracija ir tranzitin migracija; pabgli antpldis;
5. tautini grupi skatinimas bti nelojalioms Lietuvos valstybei; kit valstybi
pastangos primesti Lietuvai dvigubos pilietybs principus.
EKONOMINIAI:
ekonominis spaudimas, blokada ar kitokios prieikos ekonomins akcijos;
visos kio akos priklausomyb nuo kurios nors vienos alies ar ali grups;
kapitalo investicijos politiniais tikslais: energetikos ir kit nacionaliniam saugumui
strategikai svarbi kio ak moni, finans bei kredito staig, svarbiausi
komunikacij (geleinkelio, greitkeli, vamzdyn, jros uost, oro uost) nuosavybs ar
valdymo kontrols permimas;
energetikos priklausomyb nuo vienos alies ar vienos grups ali itekli; lengvas
energetikos sistemos funkcionavimo paeidiamumas;
valstybs finansin sistem destabilizuojantis siskolinim usieniui mastas;
destabilizuojanios intervencijos Lietuvos finans-bank sistem ir j griaunantys
poveikiai.
TARPTAUTINI NUSIKALSTAM STRUKTR:
organizuot nusikalstam struktr veikla ir nelegalus verslas bei kontrabanda;
terorist skverbimasis i usienio ir j veikla Lietuvoje;
nelegalus ginkl, narkotik, radioaktyvij ir kitoki ypa pavojing mediag veimas,
tranzitas ar prekyba jais;
netikr pinig gamyba, platinimas ar neteistu bd gyt pinig plovimas.
GALIMI VIDAUS RIZIKOS VEIKSNIAI IR VIDINS KRIZS
POLITINIAI:
politinis nestabilumas ar valstybs valdios kriz, kai jie kelia grsm konstitucinei
demokratinei santvarkai;
ksinimasis konstitucin demokratin santvark ir Konstitucijos paeidinjimai;
pilietini teisi ir laisvi paeidinjimai bei Konstitucijos nenumatyti j apribojimai;

4.

ilgalaiki nacionalini tiksl nepaisymas valstybs politikoje.

EKONOMINIAI:
1. darbo viet, gamybos mast ir nacionalinio produkto sumajimas iki kritinio lygio;
2. kio struktrinis ir technologinis atsilikimas;
3. ekonomikos kriminalizacija; nekontroliuojamas ekonomini nusikaltim mastas;
4. bank-finans sistemos krizs ir finansins panikos;
5. nacionalins valiutos destabilizacija, Lietuvos banko valiutos atsarg sumajimas
emiau kritins ribos;
6. valstybs finansines galimybes virijanti vidaus skola.
SOCIALINIAI:
1. visuotinis gyventoj nuskurdimas, nedarbas;
2. artjantys prie kritinio lygio, gresiantys socialiniu konfliktu, nenormals visuomens
grupi turtins padties skirtumai;
3. asmens nesaugumas;
4. visuomens sveikatos bkls blogjimas; alkoholizmas, toksikomanija, narkomanija.
TAUTINIAI:
1. veiksniai, silpninantys tautos imunitet ir tapatum;
2. tautini vertybi nesaugojimas;
3. tautos majimas; intelektinio potencialo majimas; didel emigracija;
4. antihumanistins, prievart propaguojanios pseudokultros plitimas;
5. tautins neapykantos kurstymas.
KRIMINALINIAI:
1. didelis nusikalstamumas;
2. korupcija, ypa teissaugos ir teisingumo institucijose; valstybs ir savivaldybs
pareign savival;
3. teroristini, prievartavimo ir kitoki organizuot kriminalini struktr veikla;
4. pinig, dokument bei vertybini popieri padirbinjimas.
KITI:
1. katastrofos, technologins avarijos, gaisrai ir gaivalins nelaims;
2. aplinkos terimas, ypa kancerogeninmis ir mutageninmis mediagomis;
3. Ignalinos atomin elektrin;
4. neracionalus gamtini itekli ir aplinkos naudojimas, aplinkos netausojimas;
5. ypa pavojingos epidemijos ir epizootijos.

Be priemoni, kuriomis yra gyvendinami nacionalinio saugumo politikos tikslai yra

iskiriamos ir kitos nacionalinio saugumo utikrinimo priemons:
dalyvavimas tarptautinse saugum stiprinaniose organizacijose; Lietuva dalyvauja
Jungtini Taut (JT/UN), Europos Tarybos (ET/CE), Europos saugumo ir
bendradarbiavimo organizacijos (ESBO/OSCE), iaurs Atlanto Bendradarbiavimo
Tarybos (ABT/NACC), iaurs Atlanto Asambljos (AA/NAA) ir kit tarptautini
organizacij, kuri paskirtis - utikrinti taik, stiprinti saugum ir stabilum Europoje,
veikloje, taip pat dalyvauja taikos palaikymo misijose ir kitose akcijose.
58

naryst NATO , Vakar Europos Sjungoje ir Europos Sjungoje; Lietuva yra

pasiryusi tapti visateise kolektyvins transatlantins gynybos organizacijos - iaurs
Atlanto sutarties organizacijos - nare. Ireikdama pasiryim, Lietuva 1994 m.
sausio 4 d. oficialiu dokumentu kreipsi NATO dl Lietuvos narysts iaurs Atlanto
sutarties organizacijoje. Siekdama narysts NATO, Lietuva pasiryusi prisiimti savj
bendros atsakomybs dal ioje organizacijoje. Lietuva imasi atsakomybs u savo
suvereniteto bei teritorijos gynyb, stiprina ir ilaiko savo nacionalin gynybos
sistem, priderint prie NATO standart ir struktr. Lietuvos naryste NATO siekiama
padidinti pasitikjim, stabilum ir saugum regione bei visoje Europoje. Lietuva taip
pat yra asocijuota Europos Sjungos gyvendina sutarties normas ir numatytas
integracijos priemones, dalyvauja bendroje Europos Sjungos saugumo ir gynybos
politikoje.
nacionalinio saugumo strateginis planavimas bei ilgalaiki valstybini saugumo
stiprinimo program parengimas ir vykdymas;
nacionalin saugum utikrinani institucij veikla;
saugumo ir gynybos sistem reglamentuojantys statymai.
Remiantis LR Nacionalinio saugumo pagrindais, visos institucijos utikrinanios
nacionalin saugum yra skirtomos vadovaujanisias ir vykdomsias.

VADOVAUJANIOS INSTITUCIJOS:
Valstybs aukiausiosios vadovaujanios institucijos, kurios vadovauja nacionalinio
saugumo utikrinimui, yra Lietuvos Respublikos Prezidentas, Vyriausyb ir Seimas.
LR Prezidentas: Ginkluoto valstybs upuolimo atveju, kai kyla grsm valstybs
suverenumui ar teritorijos vientisumui, Respublikos Prezidentas nedelsdamas priima sprendim
dl gynybos nuo ginkluotos agresijos, veda karo padt visoje valstybje ar jos dalyje, skelbia
mobilizacij ir iuos sprendimus teikia tvirtinti Seimui. Pagal Konstitucij Respublikos
Prezidentas yra Vyriausiasis ginkluotj pajg vadas. Respublikos Prezidentas, gavs Seimo
pritarim, skiria kariuomens vad.
LR Vyriausyb: Vyriausyb saugo Lietuvos Respublikos teritorijos nelieiamyb,
garantuoja valstybs saugum ir viej tvark. Vyriausyb koordinuoja ministerij ir kit
valstybs staig, gyvendinani ias garantijas, veikl. Ji vadovauja vis nacionalinio
saugumo priemoni gyvendinimui bei piliei rengimui pilietiniam pasiprieinimui taip pat
rengia ir teikia Seimui tvirtinti ilgalaiki valstybini nacionalinio saugumo stiprinimo
program projektus bei vadovauja j gyvendinimui bei atlieka kitas funkcijas nacionalinio
saugumo srityje numatytas statymuose.
Vyriausyb sudaro Nacionalinio saugumo strateginio planavimo grup. i grup:
1. koordinuoja ilgalaiki valstybini saugumo stiprinimo program projekt
rengim;
2. atsivelgdama grsmi ir rizikos veiksni monitoringo duomenis ir galim
krizini situacij prognozes, rengia ir teikia Vyriausybei iankstini veiksm bei

priemoni, skirt rizikos veiksni negatyviam poveikiui sumainti ir krizms

ivengti, pasilymus ir projektus;
3. rengia ivadas ir pasilymus Vyriausybei aktualiais nacionalinio saugumo
stiprinimo klausimais.
Vyriausybs steigtas Krizi valdymo centras yra pagrindinis valstybs vairaus
pobdio krizi valdymo strateginiu lygmeniu tabas. Krizi valdymo centro udaviniai yra:
1. kompleksikas rizikos veiksni ir grsmi monitoringas bei galim krizi
prognozavimas;
2. valstybs institucij veiklos krizi prevencijos srityje koordinavimas;
3. efektyvi krizi valdymo infrastruktra;
4. bendradarbiavimas tarptautinio krizi valdymo srityje.
LR Seimas: Svarbiausia Seimo funkcija utikrinant Nacionalin saugum yra
statym leidyba. Jis leidia vairius statymus bei kitus norminius aktus, kurie yra btini
Nacionalinio saugumo pagrind statymui gyvendinti, taip pat kitus norminius aktus, kuriais
yra nustatomas nacionalinio saugumo subjekt teisinis statusas ir t.t.
Seimas skelbia nepaprastj padt, veda karo padt, skelbia mobilizacij ar
demobilizacij, priima sprendim panaudoti ginkluotsias pajgas, kai prireikia ginti Tvyn
arba vykdyti tarptautinius Lietuvos sipareigojimus.
Ginkluoto upuolimo atveju, kai Respublikos Prezidentas nedelsdamas priima
sprendim dl gynybos nuo ginkluotos agresijos, veda karo padt ar skelbia mobilizacij,
Seimas iuos sprendimus tvirtina arba panaikina.
Taip pat Seimas vykdo Vyriausybs veiklos, utikrinanios nacionalin saugum,
parlamentin kontrol. Seimas kiekvien met pavasario sesijoje svarsto Vyriausybs metin
ataskait apie nuveiktus darbus gyvendinant Nacionalinio saugumo pagrindus.
VYKDOMOSIOS IR KITOS INSTITUCIJOS:
Valstybs gynimo taryba; Svarbiausius valstybs gynimo reikalus, skaitant
valstybs institucij veikl svarbiausiais valstybs saugumo utikrinimo ir gynimo klausimais,
svarsto ir koordinuoja Valstybs gynimo taryba, kuri eina Ministras Pirmininkas, Seimo
Pirmininkas, krato apsaugos ministras ir kariuomens vadas. Valstybs gynimo tarybai
vadovauja Respublikos Prezidentas. Valstybs gynimo tarybos posdius paprastai
kvieiamas Valstybs saugumo departamento direktorius. Tarybos sudarym, veiklos tvark ir
galiojimus nustato statymas.
Krato apsaugos ministerija, Krato apsaugos ministras vadovauja gynybos
politikos gyvendinimui, atsako u krato apsaugos sistemos pltr ir jos parengim ginti
valstyb, valdo krato apsaugai ir gynybai skirtus finansinius iteklius, kariuomens
aprpinim ginkluote ir technika, vykdo tarptautin bendradarbiavim gynybos srityje,
personalo ir informacijos politik.
Krato apsaugos ministras priiri ir kontroliuoja kariuomens parengim. i
kontrol vykdo ministrui pavaldus krato apsaugos generalinis inspektorius. Ministrui pavaldi
59

valgybos tarnyba ir Gynybos tabo sudtyje esantis karins taktins valgybos padalinys
veikia koordinuotai ir informacij bei analizes teikia ir krato apsaugos ministrui, ir
kariuomens vadui.
KAM vykdo karo prievolinink apskait ir aukim pirmin karo tarnyb, taip pat
alternatyvij tarnyb. iam tikslui ministerija sudaro civilines teritorines aukimo komisijas.

Valstybs saugumo departamento udaviniai - vykdyti usienio valgyb ir

kontrvalgyb, laiku atskleisti veikas, kelianias grsm valstybs saugumui, suverenitetui,
teritorijos nelieiamybei ir vientisumui, konstitucinei santvarkai, valstybs interesams,
gynybinei ir ekonominei galiai, ukirsti keli ioms veikoms ir jas alinti statym nustatyta
tvarka.

Kariuomens vadas taikos metu yra tiesiogiai pavaldus krato apsaugos ministrui,
taiau nepavaldus krato apsaugos viceministrams. Kariuomens vadas yra aukiausiasis
valstybs karinis pareignas ir turi teis kariniais klausimais pagal savo kompetencij
atstovauti Lietuvos kariuomenei.
Svarbiausias kariuomens vado udavinys taikos metu - parengti visas reguliariosios
kariuomens ris, Savanori pajgas ir aktyvj kariuomens rezerv ginkluotai valstybs
gynybai, vadovauti valstybs teritorijos apsaugai, teritorins jros, ekonomins zonos ir oro
erdvs kontrolei bei apsaugai. Kariuomens vadas atsako, kad bt i anksto parengti
kariuomens dalini veiksm planai netikto upuolimo ir kitais neatidliotinais atvejais.
Ginkluoto upuolimo ar karo padties atveju kariuomens vadas Respublikos Prezidento
dekretu skiriamas vis Lietuvos Respublikos ginkluotj pajg vadu, pavaldiu gynybos
veiksm civilinei vadovybei.

Pilietinio pasiprieinimo rengimo centras; Valstybin pilietinio pasiprieinimo

rengimo centr steigia Vyriausyb. Jo paskirtis - tiesiogiai ir koordinuojant kit institucij
veikl apmokyti ir parengti visuomen individualiam ir organizuotam pilietiniam
pasiprieinimui ir civilinei saugai.

Gynybos tabas yra bendras valstybs karins gynybos tabas. Jis rengia ginkluotos
gynybos planus, koordinuoja kariuomens ri tab veikl ir teritorins gynybos tab darb,
organizuoja kariuomens kovin parengim bei materialin aprpinim (logistik). Gynybos
tabo struktra, funkcijos ir atsakomybs paskirstymas nustatomi krato apsaugos struktr
reglamentuojaniuose teiss aktuose. Gynybos tabo virinink skiria krato apsaugos
ministras kariuomens vado teikimu.
Kariuomen yra itikima TIK Lietuvos Respublikai, jos Konstitucijai, tarnauja
valstybei ir visuomenei, paklsta TIK Lietuvos piliei demokratikai irinktai valstybs
valdiai. Taikos metu kariuomen: saugo valstybs teritorij, oro erdv, teritorinius vandenis ir
iimtin ekonomin zon bei karinius objektus; palaiko kovin parengt; rengiasi ir, Seimui
nutarus, savanorikumo pagrindais dalyvauja taikos operacijose ir misijose u Lietuvos rib;
statym numatytais numatytais atvejais gali bti pasista padti civilinei valdiai.

Civilins saugos departament steigia Vyriausyb. Jis vadovauja civilins saugos

vientisos sistemos nuolatinei veiklai. Departamento pavaldum, funkcijas, teises ir atsakomyb
gamtini nelaimi, katastrof, grsmi ar valstybs ginkluotos gynybos (karo) atvejais nustato
statymai.
Civilins saugos ir gelbjimo vientisos sistemos struktr sudaro: Civilins saugos
departamentas; Ekstremali situacij valdymo centras; ministerij, kit valstybs institucij
bei savivaldybi civilins saugos, priegaisrins gelbjimo, paiekos ir gelbjimo, kitos
teritorins gyventoj perspjimo, informavimo, gelbjimo, pagalbos ir evakuacijos tarnybos.
Vis vieningos civilins saugos ir gelbjimo sistemos institucij ir tarnyb detali
struktr, pavaldum, funkcijas, atsakomyb, tarpusavio ir su kitomis valstybs institucijomis
bei savivaldybmis sveik nustato statymai ir kiti teiss aktai.
Ginkl fondas - prie Vyriausybs veikianti valstybin staiga, kurios pagrindinis
udavinys - aprpinti krato apsaugos sistem ir valstybs institucijas ginklais, karine technika,
audmenimis ir sprogmenimis. Ginkl fondas gamina ir remontuoja kariuomenei ir kitoms
valstybs institucijoms reikaling ginkluot, audmenis ir sprogmenis jo reguliavimo sriiai
priskirtose valstybs monse, statym nustatytomis slygomis ir tvarka usako ir priiri j
gamyb ar remont kitose monse. Ginkl fondas taip pat atlieka vyriausybins agentros
funkcijas, kai perkami ginklai i usienio. Ginkl fondo veikl reglamentuoja statymai.
ALTINIAI

Policijos, kaip nacionalinio saugumo sistemos sudedamosios dalies, paskirtis

utikrinti asmens saugum, mogaus teises ir laisves, palaikyti viej tvark, kovoti su
nusikaltimais, saugoti valstybs objektus. Policijos funkcijas nustato statymas.
Valstybs sienos apsaugos tarnybos paskirtis gyvendinti valstybs sienos apsaug
ir valstybs sienos kirtimo kontrol, ukardyti ir reguliuoti pasienio incidentus. i tarnyba
priklauso Vidaus reikal ministerijos valdymo sriiai. Pagal Gynybos tabo planus ios
tarnybos daliniai rengiami ginkluotos gynybos veiksmams valstybs gynybos (karo) atveju. J
rengimo gynybai tvark reglamentuoja statymas.

1.
2.
3.
4.
5.
6.

Lietuvos Respublikos Konstitucija. Vilnius 1992.

Lietuvos Respublikos Laikinasis Pagrindinis statymas. LR Aukiausioji Taryba. 1990
kovo 11, Nr. I-14
Dl Lietuvos Respublikos saugumo tarnybos. Vyriausybs nutarimas. 1992 m. liepos 31
d. Nr. 592.
Lietuvos Respublikos Vyriausybs potvarkis. 1992 m. gegus 28 d. Nr. 528p
LR Nacionalinio saugumo pagrind statymas // in., 1997, Nr. 2-16
Dl Valstybs saugumo departamento prie LR Vyriausybs nuostat patvirtinimo. LR
Vyriausybs nutarimas 1991 m. gegus 24 d. Nr. 209.
60

7.
8.
9.

Lietuvos Respublikos Valstybs saugumo departamento statymas // in., 1994, Nr. 11163
Dl Lietuvos respublikos Valstybs saugumo departamento steigimo. LR Seimo
nutarimas Nr. I-456 (1994 04 21).
Dl Lietuvos Respublikos Valstybs saugumo departamento statuto patvirtinimo. LR
Vyriausybs nutarimas Nr. 1270 (1994 12 19).
26. VIDAUS REIKAL VALDYMAS
R. VIESTUS LAPUS
27. TEISINGUMO VALDYMAS
R. VIESTUS LAPUS
28. USIENIO REIKAL VALDYMAS
R. VIESTUS LAPUS
29-40. NEREIKIA
41. ADMINISTRACINS PRIEVARTOS PRIEMONS
1.Administracins prievartos priemoni svoka, paskirtis, ypatumai.

Vienas i teiss norm bruo j privalomumas, garantuojamas valstybs prievarta.

Siekiant teisikai sureguliuoti moni tarpusavio santykius, valstyb leidia statymus ir kitus
teiss aktus ir galioja tam tikras institucijas priirti, kaip laikomasi teiss akt reikalavim, o
teiss paeidj atvilgiu taikyti administracin prievart.
Administracin prievarta - tai prievartos priemons, kurias turi teis taikyti
kompetentingos valstybinio valdymo institucijos ir pareignai, asmen, nesilaikani teiss
akt reikalavim ir darani vairius teiss paeidimus, atvilgiu. Atsivelgiant
administracini prievartos priemoni pobd, tikslin j taikymo paskirt, pagrindus ir tvark,
galima daryti ivad, kad visos jos prevencins (spjamosios), kardomosios ir nuobaudos
sudaro bendr administracins teisins prievartos priemoni sistem. Jos naudojamos vienam
bendram tikslui kovoti su teiss paeidimais ir kitais negatyviais reikiniais bei j alingais
padariniais, nors i poveikio priemoni taikymo pagrindai ir tvarka yra skirtingi. Paprastai
administracins prievartos priemons naudojamos siekiant nubausti teiss paeidj arba
utikrinti slygas patraukti j administracinn atsakomybn. Bet galiojantys statymai numato ir
tokias poveikio priemones, kurios taikomos kitais tikslais, pavyzdiui, i anksto spti teiss
paeidimo padarym, ukirsti jam keli, paalinti slygas, kuriomis gali bti padarytas teiss
paeidimas arba atsirasti kit aling padarini ir pan.
Administracini prievartos priemoni ypatumas yra tas, kad administracins
prievartos priemons yra taikomos kompetenting valstybs galiot institucij valstybs
vardu. Institucijos ir pareignai, naudodami savo veikloje administracins prievartos
priemones, turi grietai ir tiksliai laikytis statym reikalavim, nepaeisti piliei ir

organizacij teisi. ios priemons turi bti taikomos tik statym nustatytais atvejais,
neperengiant institucij (pareign) nustatytos kompetencijos ir suteikt teisi rib.
2. Administracini prievartos priemoni rys. Prevencini
administracins prievartos priemoni svoka ir rys.
Atsivelgiant tiesiogin administracini prievartos priemoni tikslin paskirt ir j
taikymo pagrindus, jos klasifikuojamos tris atskiras savarankikas grupes: administracins
nuobaudos, administracins prevencins priemons, administracins kardomosios priemons.
Administracins prevencins arba spjamosios prievartos priemons yra grynai
profilaktinio pobdio teisins priemons kovoti su teiss paeidimais ir kitokiais negatyviais
reikiniais. Jos naudojamos valstybs, visuomens ir atskir asmen interesais. Svarbiausia i
priemoni ypatyb, kad jos, pirma, yra taikomos esant tam tikroms statym numatytoms
nepaprastoms aplinkybms; antra, kai teiss paeidimas dar nepadarytas arba tam tikr
aling padarini dar neatsirado, taiau siekiama i anksto spti, ukirsti keli tokiems teiss
paeidimams padaryti arba alingiems padariniams atsirasti. Pagal galiojanius statymus,
daniausiai naudojamos tokios administracins prevencins priemons: oficialus policijos
pareign spjimas asmen dl neleistino j antivisuomeninio elgesio; policijos pareign
teiss tikrinti asmens dokumentus; policijos pareign teis eiti piliei gyvenamsias ir
kines, moni, staig ir organizacij patalpas; policijos pareign teis laikinai panaudoti
gyventoj ir organizacij transporto priemones vykdant tarnybines pareigas; socialin ir
psichologin asmen reabilitacija ir kt.
Administracins kardomosios priemons tai statym nustatytos administracins
prievartos priemons, taikomos kompetenting valstybinio valdymo institucij (pareign)
turint tiksl:
1) prievarta nutraukti teiss paeidim ar kitok negatyv reikin ir jo alingus
padarinius;
2) atskleisti teiss paeidim ir jo padarymo aplinkybes;
3) utikrinti slygas, kad teiss paeidjas bt patrauktas atsakomybn.
Taigi administracins kardomosios, skirtingai nuo prevencini prievartos priemoni,
naudojamos tais atvejais, kai teiss paeidimas jau yra padarytas arba jis yra daromas ir yra
btina j nutraukti, utikrinti slygas, kad paeidimas bt atskleistas, o teiss paeidjas
patrauktas atsakomybn, jam paskirtos administracins nuobaudos. Taip pat kardomosios
priemons gali bti naudojamos, kai yra btina nutraukti kitokius negatyvius reikinius ir j
alingus padarinius.
Administracins
nuobaudos
(atsakomybs priemons) savarankika
administracinio teisinio poveikio priemoni ris. Jos skiriamos kaltam teiss paeidim
padariusiam asmeniui, kai jau buvo panaudotos atitinkamos kardomosios priemons (pvz.,
paeidjas buvo atvesdintas, pristatytas, sulaikytas, atlikta asmens apira ir t.t.)
Administracins nuobaudos tai represinio, prievartinio pobdio sankcijos, kuriomis
siekiama teiss paeidj nubausti. Taikant ias poveikio priemones asmuo, kuriam jos skirtos,
netenka tam tikr teisi arba laisvi arba materialini vertybi ar patiria kitoki teisi
61

suvarym bei apribojim.Taigi administracinmis nuobaudomis siekiama sudrausminti,

pataisyti, perauklti, spti asmenis, kad jie nedaryt teiss paeidim.
Kaip buvo minta,
administracins prevencins (spjamosios) priemons
naudojamos esant ypatingoms statym numatytoms aplinkybms, kuri metu kompetentingos
institucijos ar pareignai gali taikyti gyventojams ar organizacijoms prevencinio pobdio
priemones, kuriomis paprastai apribojamos tam tikros t asmen turtins, asmenins ir
kitokios teiss, tie subjektai priveriami atlikti tam tikrus veiksmus ar susilaikyti nuo j.
Siekiant apsaugoti asmens teises, toki priemoni taikymo pagrindai, slygos ir tvarka turi
bti reglamentuota statym, o ias priemones taikani institucij ir pareign teiss ir
pareigos turi bti grietai apibrtos ir numatyta atsakomyb u kompetencijos rib
perengim.
Pagrindin institucija, taikanti administracines prevencinio pobdio priemones, yra
policija. Policijos veiklos statyme nurodyti policijos udaviniai - mogaus teisi ir laisvi
apsauga; vieosios tvarkos ir visuomens saugumo utikrinimas; nusikalstam veik ir teiss
paeidim prevencija, atskleidimas ir tyrimas; saugaus eismo prieira. is statymas nustato
policijos pareign galiojimus, teises ir pareigas bei atsakomyb. Pavyzdiui, policijos
pareignas, utikrindamas jam pavest funkcij gyvendinim, turi teis pagrstai tardamas,
kad padarytas administracinis teiss paeidimas ar nusikalstama veika, tikrinti su tuo susijusio
asmens, transporto priemons, krovini dokumentus ir laikinai juos paimti; sulaikyti ir
pristatyti teiss paeidjus policijos ar kit teissaugos institucij tarnybines patalpas; eiti
vis ri moni, staig, organizacij patalpas j darbo metu, o ne darbo metu su tos
mons, staigos ar organizacijos administracijos atstovu, savininku ar jo atstovu; esant
tarnybiniam btinumui nekliudomai ir nemokamai naudotis fiziniams ar juridiniams asmenims
priklausaniomis visomis transporto priemonmis, iskyrus diplomatini ar konsulini staig
transport. Policijos veiklos statymas detaliai reglamentuoja aunamj ginkl, fizins ir
kitokios prievartos panaudojimo ir toki priemoni panaudojimo draudimo atvejus (pvz.,
draudiama panaudoti aunamj ginkl prie moteris, kai akivaizdu, kad jos
nios). Policijos pareignas, veikdamas pagal statym ir kit teiss akt jam suteiktus
galiojimus ir neperengdamas kompetencijos rib, u al, padaryt asmenims, neatsako.
Prevencini poveikio priemoni taikym reglamentuoja taip pat Organizuoto nusikalstamumo
ukardymo statymas: asmenims, jei i duomen apie i asmen ryius su organizuotomis
grupmis, nusikalstamais susivienijimais ar j nariais yra pakankamas pagrindas manyti, kad
ie asmenys gali daryti sunkius nusikaltimus ir prevencines poveikio priemones reikia taikyti
siekiant garantuoti visuomens bei valstybs saugum, utikrinti viej tvark, asmen teises
ir laisves. Esant iems pagrindams gali bti taikomos prevencins poveikio priemons
oficialus perspjimas ir teismo pareigojimai, jei nesilaikoma io perspjimo reikalavim.
Teismas gali skirti asmeniui vien ar kelis i i pareigojim: nepalaikyti ryio su
tam tikrais asmenimis, nekeisti nuolatins gyvenamosios vietos be leidimo ir nustatytu laiku
bti gyvenamojoje vietoje, nesilankyti nurodytose vietose. Asmuo, paeids teismo nustatytus
pareigojimus, atsako statym nustatyta tvarka.
3. Administracins kardomosios prievartos priemons.

Administracini kardomj priemoni sistem sudaro gana daug vairi prievartos

priemoni.Tai galima paaikinti tuo, kad ios poveikio priemons naudojamos kovoti su
vairiais pavojingais reikiniais ir j padariniais. ias prievartos priemones naudoja valstybinio
valdymo institucijos ir pareignai. Kardomosios priemons taikomos ne tik fiziniams
asmenims, bet ir organizacijoms, siekiant nutraukti teiss paeidimus, atskleisti j padarymo
aplinkybes, nustatyti paeidjus, kad jie bt patraukti administracinn atsakomybn.
Administracins kardomosios priemons gali bti taikomos ir tais atvejais, kai btina nutraukti
kitokio pobdio pavojingus reikinius ir j alingus padarinius (pvz., ugesinti gaisr, ukirsti
keli potvyniui plisti, katastrofos padariniams ir pan.) Administracinms kardomosioms
priemons bdinga ir tai, kad jos taikomos operatyviai, nedelsiant, daniausiai teiss
paeidimo padarymo ar kitokio alingo pasireikimo vietoje. Daniausiai administracins
kardomosios priemons naudojamos kovoti su administraciniais teiss paeidimais, taiau
statymas numato ir tokius atvejus, kai ios prievartos priemons gali bti taikomos kovojant
su baudiamaisiais nusikaltimais (pvz.., vairi tiesioginio fizinio poveikio priemoni,
aunamojo ginklo panaudojimas).
Kaip buvo minta, kardomojo poveikio priemoni yra daug ir vairi. Pagal pobd,
turin ir tiesiogin paskirt jas galima skirstyti dvi pagrindines grupes:
1) procesines;
2) specialisias (neprocesines).
Procesinms priklauso priemons, naudojamos siekiant ne tik prievartos bdu
nutraukti teiss paeidimus, bet ir iaikinti teiss paeidim aplinkybes, kaltus paeidim
padarymu asmenis ir utikrinti slygas, kad teiss paeidjai bt patraukti teisinn
atsakomybn. Tokios procesins kardomosios priemons yra numatytos ATPK. Joms
priklauso: paeidjo pristatymas policij arba kitas atitinkamas staigas teiss paeidimo
protokolui surayti, kai to negalima padaryti teiss paeidimo padarymo vietoje (263 str.),
administracinn atsakomybn traukiamo asmens atvesdinimas institucij, nagrinjani jo
administracinio teiss paeidimo byl (272 str. 2d.), administracinis asmens sulaikymas (265
str.), asmens apira ir daikt patikrinimas (268 str.), daikt ir dokument pamimas,
priverstinis transporto priemons nuveimas ar ios priemons vaiuokls ublokavimas (269
str.), nualinimas nuo transporto priemoni vairavimo ir patikrinimas neblaivumui ar
apsvaigimui nuo narkotini priemoni nustatyti (270 str.). Paeidjas gali bti pristatomas
administracinio teiss paeidimo protokolui surayti, kai negalima jo surayti paeidimo
padarymo vietoje, o protokolas btinas, taip pat jei asmuo neturi asmen paliudijani
dokument, jei paeidjo asmenyb negali bti nustatyta paeidimo vietoje. Dl
administracinio asmens sulaikymo suraomas protokolas, kur pasirao pareignas ir
sulaikytasis. Administracinis sulaikymas gali trukti ne ilgiau kaip penkias valandas, iskyrus
atvejus, kai esant ypatingam reikalui statymai numato kitokius administracinio sulaikymo
terminus. Pasienio ruoo ar pasienio punkt kontrols reim paeid asmenys gali bti
sulaikyti iki trij valand, o prireikus nustatyti asmenyb iki 48 valand. Nedidel
chuliganizm ar masini rengini tvarkos paeidim padar asmenys gali bti sulaikyti ne
ilgiau kaip 48 valandas. Asmens apir gali atlikti tik tos paios lyties asmuo, kaip
apirimasis, dalyvaujant dviems tos paios lyties kviestiniams. Daiktai tikrinami paprastai to
asmens, kurio nuosavyb yra tie daiktai arba jo valdomi, akivaizdoje. Tais atvejais, kai
62

atidlioti negalima, nurodyti daiktai gali bti patikrinti ir be savininko (valdytojo), dalyvaujant
dviems kviestiniams. Dl asmens apiros ir daikt patikrinimo suraomas protokolas arba tai
raoma administracinio teiss paeidimo protokole ar administracinio sulaikymo protokole.
Sulaikymo, asmens apiros ar daikt patikrinimo metu rasti daiktai ir dokumentai, kurie yra
teiss paeidimo rankis arba tiesioginis objektas, paimami, o inagrinjus byl grinami
teistam valdytojui arba sunaikinami. Daikt ir dokument pamimo atveju taip pat yra
suraomas protokolas. Padarius keli eismo taisykli paeidimus, numatytus ATPK 124(1) str.,
policijos pareignai turi teis priverstinai nuveti transporto priemon arba ublokuoti jos
vaiuokl specialiu taisu. Jeigu ura pakankamo pagrindo manyti, kad transporto priemon
vairuojantis asmuo yra neblaivus ar apsvaigs nuo narkotini priemoni, jie turi bti
nualinami nuo transporto priemoni vairavimo ir patikrinama j neblaivumo ar apsvaigimo
nuo narkotini priemoni bsena.Padarius teiss paeidim, u kur gali bti skiriama bauda ar
atmimas teiss vairuoti transporto priemon, iki sprendimo byloje gali bti paimamas
vairuotojo paymjimas ar transporto priemons registracijos dokumentai ir vietos j
iduodamas laikinas leidimas vairuoti transporto priemon ar laikinas transporto priemons
registracijos paymjimas.
Specialisias (neprocesines) administracines kardomsias priemones nustato kiti
statymai. iai grupei priskiriamos tokios priemons: pareigno reikalavimas nutraukti teisei
prieingus veiksmus (neveikim); tiesioginio fizinio poveikio priemons, numatytos Policijos
veiklos statyme (pvz., aunamojo ginklo panaudojimas); darb sustabdymas; draudimas
naudoti tam tikrus mechanizmus, patalpas ir kitus objektus; turto sulaikymas ir kt. priemons,
numatytos kit statym. Pavyzdiui, Psichikos sveikatos prieiros statymas numato, kad
asmuo, sergantis sunkia psichikos liga ir atsisaks hospitalizavimo, gali bti hospitalizuojamas
prievarta tik jeigu yra reali grsm, kad jis savo veiksmais gali padaryti esmin al savo ar
aplinkini sveikatai ar gyvybei. Priverstinai gydomas psichiatrijos staigoje asmuo gali bti ne
ilgiau kaip dvi paras. Jei nra teismo leidimo termin pratsti, priverstinis gydymas turi bti
nutraukiamas.
Mint procesini ir specialiojo pobdio administracini kardomj priemoni
naudojimo konkreius atvejus, tvark ir slygas plaiau nurodo ATPK ir kit statym
nuostatos. Turi bti laikomasi ir tarptautini sipareigojim (mogaus teisi ir pagrindini
laisvi apsaugos konvencija ir kt. tarptautiniai dokumentai). Be to, reikia paminti, kad
kovojant su teiss paeidimais, vienu metu gali bti taikomos atitinkamos ir specialiosios, ir
procesins administracins kardomosios priemons. Pavyzdiui, reikalaudami nutraukti teiss
paeidim, atvesdindami, pristatydami ir sulaikydami asmen, policijos pareignai gali naudoti
tiesioginio fizinio poveikio priemones, atlikti asmens ir daikt apir ir kt., taiau bet kuriuo
atveju tai turi bti daroma neperengiant nustatytos kompetencijos ir suteikt teisi rib.
4. Institucijos ir pareignai, taikantys administracins prievartos priemones.
Administracins prievartos priemones gali taikyti tik tos institucijos ir pareignai,
kurie yra galioti tai daryti statym ar kit teiss akt. Pati svarbiausia institucija, taikanti
vairi ri administracins prievartos priemones, yra policija. Policijos pareign veikl
reglamentuoja Policijos veiklos statymas, kuris nustato administracins prievartos taikymo

slygas ir tvark, policijos pareign teises ir pareigas. Be to, ATPK taikyti administracins
prievartos priemones (pvz., skirti nuobaudas; atlikti kontrolinius patikrinimus, revizijas;
konfiskuoti neteistai laikom ar gyt turt) taip pat suteikia teis ir kitoms valstybinio
valdymo institucijoms: vairioms tarnyboms (Valstybs sienos apsaugos tarnyba, Valstybin
maisto ir veterinarijos tarnyba), inspekcijos (Valstybin keli transporto inspekcija prie
Susisiekimo ministerijos, Savivaldybi sanitarijos inspekcija, Valstybin ne maisto produkt
inspekcija, Valstybin atomins energetikos inspekcija) ir kiti organai (Valstybins
priegaisrins prieiros organai, geleinkelio transporto organai, jr transporto organai,
vidaus vanden transporto organai, keleivinio automobili ir elektros transporto organai,
valstybins reikms keli prieiros organai) ir kitos institucijos ir pareignai, nurodyti
ATPK. Pavyzdiui, pagal ATPK 266 str. asmens administracin sulaikym turi teis vykdyti
policija, Valstybs sienos apsaugos tarnybos ir muitins pareignai, saugomo objekto vietoje
objekt apsaugos vyresnysis pareignas, laisvs atmimo viet, tardymo izoliatori, socialins
bei psichologins reabilitacijos staig pareignai. Daiktus patikrinti gali tam galioti policijos,
vidaus reikal staig apsaugos, civilins aviacijos, muitins staig, pasienio ir transporto
veterinarijos post, valstybins mokesi inspekcijos, valstybiniai aplinkos apsaugos, mik
urdij, nacionalini park, rezervat, valstybini mediokls ki pareignai, taip pat kiti tam
galiot organ pareignai statym numatytais atvejais.
Literatra:
1. LR Konstitucija, 1992.
2. mogaus teisi ir pagrindini laisvi apsaugos konvencija, V...
2000, Nr. 96-3016.
3. Administracini teiss paeidim kodeksas.
4. Organizuoto nusikalstamumo ukardymo statymas, V.., 2001, Nr. 602138.
5. Policijos veiklos statymas, V.., 2000, Nr. 90-2777.
6. Psichikos sveikatos prieiros statymas, V.., 1995, Nr., 53-1290.
7. Petkeviius. Administracin atsakomyb.
42. ADMINISTRACIN ATSAKOMYB
1. Administracins atsakomybs svoka, bruoai ir pagrindiniai poymiai
Adminisracin atsakomyb yra viena i teisins atsakomybs ri. Todl jai yra
bdingi ir visi bendrieji teisins atsakomybs bruoai.
Teisin atsakomyb yra sudtingas teisinis reikinys. Ji glaudiai susijusi su valstybe ir jos
prievarta. Jos esm ir paskirtis yra valstybins prievartos naudojimas teiss nustatytiems ir
reguliuojamiems visuomeniniams santykiams saugoti irginti, teiss reikalavimams utikrinti. Kitaip
sakant, teisin atsakomyb yra veiksminga priemon utikrinti visuomenje teist elges, rytingai,
efektyviai ukirsti keli teiss paeidimams.
63

Teisinje mokslinje literatroje nurodomi ie pagrindiniai, svarbiausieji teisins atsakomybs

poymiai:
1) teisin atsakomyb - tai priemon kovoti su teiss paeidimais, utikrinti teistvark, teiss
reguliuojam visuomenini yki apsaug ;
2) teisins atsakomybs pagrindas - teiss paeidimas;
3) teisins atsakomybs subjektas - kaltas teiss paeidimo padarymu asmuo (mogus,
organizacija);
4) teiss paeidjo elgesio smerkimas ir teisini sankcij jam taikymas;
5) teiss paeidjas priverstas patirti tam tikr neigiam, nepalanki moralinio, materialaus,
fizinio, organizacinio ir kitokio pobdio padarini, netenka teisi, laisvs ir kitoki vertybi.
Taigi teisin atsakomyb tai teisinis pareigojimas teiss subjektams garantuoti naudojimsi savo
teismis atitinkam pareig vykdym nurodant, kad toki pareig nevykdymas virs atitinkam teisi
praradim.
Teisin atsakomyb kaip teisinis santykis egzistuoja tiek, kiek ji sureguliuota ir pagrista
norminiais aktais ir j taikymu. Norminis pagrindas (statymas, kitas norminis aktas) nustato tik
galimyb taikyti teisin atsakomyb. Teisinei atsakomybei atsirasti turi bti juridinis faktas padarytas
teiss paeidimas. Teisin atsakomyb reikiasi ir gyvendinama tada, kai kompetentingi valstybiniai
organai, pareignai aktyviai reaguoja padaryt teiss paeidim, t.y. imasi priemoni nustatyta
tvarka taikyti kaltam asmeniui teiss numatytas sankcijas ir reikalauja jas vykdyti.
Teisin atsakomyb atsiranda nuo paeidimo padarymo momento. Teisin atsakomyb, kaip jau
minjome, aikinama kaip ne tik kaip reikinys, bet ir kaip teisinis santykis, atsirandantis tarp dviej ali
teiss paeidjo ir valstybs, jos organ. Taigi teisin atsakomyb kyla nuo juridinio fakto atsiradimo
momento. Juk nuo io laiko kaltam teiss paeidimo padarymu asmeniui atsiranda pareiga atsakyti u
padaryta teiss paeidim.
Teisins atsakomybs realizavimas (pareigos atsakyti faktinis vykdymas) prasideda nuo to laiko,
kai statymo nustatyta tvarka teiss paeidjas yra pripastamas kaltas, jam skiriamos sankcijos
ir imamasi priemoni jas vykdyti.
Administracin atsakomyb yra teisins atsakomybs ris, jai bdingi visi bendrieji minti
teisins atsakomybs poymiai. Taiau, be i, bendrj poymi, administracin atsakomyb
pasiymi tik jai bdingais, specifiniais bruoais.
Pirma, administracins atsakomybs pagrindas yra statymo nustatytas administracinis teiss
paeidimas. Tai reikia, kad administracinn atsakomybn gali bti traukiamas asmuo u tokius
teiss paeidimus, kuriuos numato Lietuvos Respublikos administracini teiss paeidim kodeksas
(toliau -ATPK) ir kiti statymai. Ir tik kai kuriais, iimtiniais atvejais, nurodytais ATPK 5 straipsnyje,
administraciniai teiss paeidimai ir atsakomyb u juos gali bti nustatyta savivaldybi taryb ir
valdyb sprendimais.
Antra, administracinio teiss paeidimo subjektas yra fizinis asmuo, darydamas paeidim
turintis eiolika met ir pakaltinamas. staigos, mons, organizacijos administracini teiss
paeidim subjektais nelaikomos.
Teia, administracini teiss paeidim bylas nagrinja ir administracines nuobaudas paeidjams
skiria ne staig, moni, organizacij, kuriose dirba paeidjas, vadovai ir virininkai, bet kiti atitinkami
valstybiniai organai savivaldybi ir apskrii administracins komisijos, policija, valstybins

inspekcijos, administraciniai teismai, transporto ir keli, aplinkos apsaugos, mik kio ir kitos
statym tam galiotos institucijos ir j pareignai.
Ketvirta, asmeniui, traukiamam administracinn atsakomybn, yra skiriamos statym
numatytos administracins nuobaudos, kurios yra specifinio pobdio, velnesns u
kriminalines bausmes, ir j taikymas teiss paeidjui neutraukia teistumo.
Penkta, administracin atsakomyb yra taikoma procesine tvarka, kuri nustato ATPK normos.
Administracini teiss paeidim byl teisenos nuostatos utikrina objektyv, isam bylos
nagrinjim, pagrst teistumo, teisingumo, tikslingumo, vieumo, teiss gynyb ir kitais
principais, garantuoja traukiamo atsakomybn asmens, nukentjusiojo ir kit proceso dalyvi teisi
apsaug.
eta, administracinei atsakomybei bdingas operatyvumas. Tai reikia, kad padaryt administracin
teiss paeidim kompetentingi organai, pareignai reaguoja tuojau pat, nedelsdami. Administracins
atsakomybs priemons teiss paeidjams danai taikomos paeidimo padarymo vietoje (pvz., u
eismo taisykli paeidim) arba kitais trumpais terminais.
Septinta, administracin atsakomyb labai svarbi ne tik ukertant keli administraciniams
teiss paeidimams, bet ir kriminaliniams nusikaltimams. ia ypa didelis profilaktinis
administracins atsakomybs vaidmuo. Jos taikymas u vairius vieosios tvarkos, keli eismo,
nuosavybs apsaugos, aplinkos apsaugos, prekybos taisykli, komercins ir kins veiklos tvarkos bei
kitus administracinius teiss paeidimus - tai veiksminga kovos su kriminaliniais nusikaltimais priemon.
Taigi, administracin atsakomyb yra savarankika atsakomybs ris, taikoma kaltiems
asmenims, padariusiems administracinius teiss paeidimus, skiriant jiems ir realizuojant
statym numatytas administracines nuobaudas, turint tiksl kovoti su teiss paeidimais, utikrinti
teistum ir teistvark.
2. Administracins atsakomybs principai
Teisins atsakomybs tikslas, jos efektyvumas gali bti pasiektas tada, kai j taikantys
organai ir pareignai laikysis pagrindiniu jos princip.
Atsakomybs tik u elges, o ne u mintis principas reikia, kad mogaus poelgis gali reiktis tik
aktyviais veiksniais (veikimu) arba susilaikymu nuo tam tikr veiksm (neveikimu). Mintys,
sitikinimai, nors jie bt ir neigiamai vertinami, negali bti laikomi teiss paeidimais, jeigu jie
konkreiai negyvendinami.
Atsakomybs tik u prieing teisei veikim ar neveikim, ir tik esant kaltei, principas reikia, kad
administracinn atsakomybn gali bti patrauktas tik asmuo, padars teisei prieingus veiksmus
(neveikim) ir suvoks alingus, pavojingus valstybei, visuomenei savo elgesio padarinius.
princip tvirtina galiojantys statymai. Jeigu asmens elgesys nra prieingas teisei (teiss
nedraudiamas) arba jo elgesyje nra kalts, tai negali bti ir jo teisins atsakomybs. Tikslus io
principo laikymasis yra labai svarbi asmens teisi apsaugos garantija.
Atsakomybs teistumas - tai nenukrypstamas materialini ir procesini teiss norm laikymasis,
tikslus j reikalavim vykdymas. is principas yra sakmiai tvirtintas ATPK 7 straipsnyje:
"Niekam negali bti taikoma poveikio priemon u administracin teiss paeidim kitaip, kaip
statym nustatytais pagrindais ir tvarka." Taiau administracin atsakomyb gali bti taikoma ne u
bet kok teiss paeidim, o tik u administracin nusiengim. Kaltam asmeniui gali bti paskirta tik
64

tokia administracin nuobauda, kuri u t konkret teiss paeidim yra nustatyta teiss norm. Taip
pat administracin nuobauda gali bti skiriama neperengiant rib, kurias nustato statymas. Be to,
administracinn atsakomybn kalt asmen gali patraukti tik kompetentingas, statymo numatytas
organas ar pareignas.
Procesini teiss norm laikymasis reikia, kad administracin atsakomyb turi bti taikoma statym
nustatyta procesine tvarka.
Administracin atsakomyb materialins ir procesins teiss poiriu turi bti pagrsta.
Jos pagrindas - administracinio teiss paeidimo faktas, kuris turi bti nustatytas kaip objektyvi
tiesa. Teistumo principas i tikrj yra pats svarbiausias, nes jis lemia vis kit administracins
atsakomybs princip turin ir j reikalavimus.
Atsakomybs teisingumo principas. Administracin nuobauda gali bti teista, t. y. paskirta
kaltam asmeniui kompetentingo organo ir pareigno neperengiant sankcijos rib, taiau ji gali bti
neteisinga. Todl atsakomybs teisingumo principo esm yra tai, kad administracins, kaip ir kit
teisins atsakomybs ri, priemons turi bti teisingos, humanikos, apgalvotai parinktos.
Negali bti nustatytos nuobaudos, kurios emint, eist mogaus orum, jo garbe, sukelt
jam kani. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 21 straipsnyje sakoma: "Draudiama mog kankinti,
aloti, eminti jo orum, iauriai su juo elgtis, taip pat nustatyti tokias bausmes."
Administracins nuobaudos turi bti statym nustatytos ir organ bei pareign kaltiems
asmenims skirtos tik tokios, kurios bt efektyvios, teigiamai veikt teiss paeidjus.
Skiriamos administracins atsakomybs priemons turi atitikti asmens kalts laipsn. Grieta
nuobauda turi bti taikoma tik pagrstai, kai paeidjas tikrai tokios nusipelno.
Taigi administracins nuobaudos turi bti taikomos tik atsivelgiant paeidjo asmen, jo kalts
dyd, padaryto teiss paeidimo visuomenei pavojingumo laipsn, eimynin ir materiali padt ir kitas
atsakomyb sunkinanias ir lengvinanias aplinkybes (ATPK 30 str.).
Kiekvienu atveju kaltam asmeniui turi bti parinkta tokia nuobauda, kuri bt vykdoma.
Pavyzdiui, administracinis aretas negali bti skiriamas nioms moterims, invalidams;
nepilnameiams gali bti skiriama ne daugiau kaip pus statym numatytos baudos ir tt.
Teisingumo principas reikalauja laikytis nuostatos, kad u vien administracin teiss paeidim
galima skirti tik vien pagrindin administracin nuobaud arba pagrindin ir papildomj nuobaud, kai
tai numato statymas (ATPK 22 str.). Taiau tai nekliudo taikyti paeidjui kit ri teisins
atsakomybs (drausmins, civilins) ir visuomenini organizacij naudojam poveikio priemoni.
Atsakomybs tikslingumo principas. Jeigu administracins atsakomybs tikslas pasiektas arba gali
bti pasiektas kitokiomis priemonmis, arba pasiektas anksiau, negu buvo numatyta, teisin atsakomyb gali
bti netaikoma arba nuo jos asmuo gali bti prie laik atleistas. Pavyzdiui, ATPK 40 straipsnyje
sakoma: "Jeigu padarytas maareikmis administracinis teiss paeidimas, organas (pareignas), galiotas
sprsti byl, gali atleisti paeidj nuo administracins atsakomybs ir apsiriboti odine pastaba."
Jeigu atsakomybs tikslas pasiektas anksiau, negu buvo numatyta, kaltas asmuo statymo
nustatytais atvejais nuo dalies atsakomybs gali bti atleistas. Pavyzdiui, ATPK 329 straipsnyje sakoma,
kad jeigu asmuo, kuriam tam tikram terminui atimta teis vairuoti transporto priemon arba teis
medioti ar vejoti, siningai dirba ir pavyzdingai elgiasi, nuobaud paskyrs organas (pareignas)
gali, prajus ne maiau kaip pusei paskirto laiko, tarpininkaujant visuomeninei organizacijai, darbo
kolektyvui sutrumpinti nurodytos teiss atmimo termin.

Atsivelgdamas atsakomybs tikslingumo principo reikalavimus, statymas nustato

senaties terminus, kuriems sujus negalima paeidjo traukti administracinn atsakomybn arba
vykdyti priimto nutarimo dl paskirtos administracins nuobaudos (ATPK 35, 308 str.).
Atsakomybs neivengiamumo principas reikia, kad kiekvienas administracinis teiss
paeidimas turi bti atskleistas, kaltas asmuo patrauktas atsakomybn, o skirta nuobauda i tikrj
vykdyta.. Taigi atsakomybs neivengiamumo principo laikymasis btina veiksmingos, efektyvios kovos su
teiss paeidimais slyga. Nebaudiamumas, teisei prieingo elgesio nesmerkimas visuomet skatina naujus
teiss paeidimus, padeda formuotis stipresniems antivisuomeniniams paeidjo polinkiams ir proiams.
Atsakomybs vieumo principas reikalauja, kad kalto asmens poelgis bt pasmerktas
vieai, atvirai, inant visuomenei, kadangi vieumas didina aukljamj atsakomybs reikm
paeidjui ir kitiems asmenims, daro teisines atsakomybs priemones veiksmingesnes.
Nesilaikant vieumo principo, administracin atsakomyb, kaip ir bet kuri kita teisin
atsakomyb, netenka savo tikrosios aukljamosios reikms, negali reikiamai spti ir
igyvendinti teiss paeidim. Administracins atsakomybs vieumo principo reikalavimai gali bti
gyvendinami vairiais bdais. Pirmiausia vieai, atvirai svarstant bylas administracinse komisijose,
teism posdiuose, dalyvaujant gyventojams. Antra, informuojant darbo kolektyvus, visuomenines
organizacijas, skelbiant spaudoje apie paeidjo padaryt teiss paeidim ir patraukim
administracinn atsakomybn.
3. Administracins atsakomybs subjektai
Bendrai yra nustatyta, kad administracins teiss paeidimo subjektais gali bti tik
pakaltinamas fizinis asmuo LR pilietis, asmuo be pilietybs ar usienietis kuriam iki
administracinio teiss paeidimo sukako 16 met. Juridiniai asmenys administracini teiss
paeidim subjektais negali bti. U moni, staig ar organizacij padarytus paeidimus
atsako j vadovai, darbuotojai.
-3.1. Kari ir kit asmen, kuriems taikomi drausms statutaiatsakomyb u
administracins teiss paeidimus
Tikrosios karo tarnybos kariai, taip pat policijos, vidaus reikal tarnyb pareignai
ir jiems prilyginti asmenys u administracinius teiss paeidimus atsako pagal drausms
statutus, o Specialij tyrim tarnybos pareignai atsako pagal Specialij tyrim
tarnybos statut. U keli eismo taisykli, priegaisrins saugos
taisykli ir kit
priegaisrin saug reglamentuojani normini akt, mediokls, vejybos, kit aplinkos
apsaugos, taip pat gyventoj sveikatos apsaugos norm, muit taisykli, matavimo
priemoni, priskirt valstybinei metrologinei kontrolei, gamybos, prekybos jomis, nuomos
ir naudojimo taisykli paeidimus, biudeto asignavim paskirstymo ir panaudojimo tvarkos
paeidimus, viej pirkim tvarkos paeidimus, u kliudym Valstybs kontrols
pareignams ir j galiotiems asmenims atlikti jiems pavestas pareigas bei Valstybs
kontrols pareign sprendim nevykdym ir u kontraband ie asmenys administracinn
atsakomybn traukiami bendrais pagrindais.
65

Kiti, iskyrus nurodytus io straipsnio pirmojoje dalyje, asmenys, kuriems taikomi

drausms statutai arba specials drausms nuostatai, tiesiogiai iuose aktuose numatytais
atvejais u padarytus administracinius teiss paeidimus traukiami drausminn atsakomybn,
o kitais atvejais - administracinn atsakomybn bendrais pagrindais.
io straipsnio pirmojoje dalyje nurodytais atvejais organai (pareignai), kuriems
suteikta teis skirti administracines nuobaudas, uuot skyr nuobaudas, gali perduoti
mediag dl teiss paeidim atitinkamiems organams, kad jie sprst klausim dl
kaltinink patraukimo drausminn atsakomybn.
-3.2. Pareign administracin

atsakomyb

Pareignais ATPK laikomi tokie asmenys, kurie nuolat ar laikinai vykdo valdios atstov
funkcijas, taip pat kurie valstybins ar kit nuosavybs form monse, staigose ar
organizacijose nuolat arba laikinai eina tarnyb, susijusi su organizacini-tvarkymo ar
administracini-kini pareig vykdymu, arba kurie tokias pareigas eina mintose monse,
staigose ar organizacijose pagal galiojim.
Pareignai administracinn atsakomybn
traukiami u administracinius teiss
paeidimus, susijusius su j pareig, nurodyt io straipsnio pirmojoje dalyje, vykdymu,
taip pat u paeidimus, susijusius su nesilaikymu nustatyt valdymo tvarkos, valstybins
ir vieosios tvarkos, aplinkos, gyventoj sveikatos apsaugos bei kit taisykli, kuri
laikymsi utikrinti yra j tarnybin pareiga.
-3.3. Usieniei administracin atsakomyb
Lietuvos Respublikoje esantys usienieiai, padar administracins teiss paeidim,
atsako pagal ATPK ir kitus statymus, jeigu ko kito nenumato Lietuvos Respublikos
tarptautins sutartys.
-3.4. Nepilnamei administracin atsakomyb
Nepilnameiams nuo
eiolikos iki
atuoniolikos met
amiaus, padariusiems
administracinius teiss paeidimus, taikomos bendros administracins atsakomybs
nuostatos su ypatumais, numatytais ATPK (pvz. maesni baud skyrimas)
U
nepilnamei nuo keturiolikos iki eiolikos met padarytus paeidimus, numatytus ATPK,
administracinn atsakomybn traukiami tvai arba juos atstojantys asmenys.
4. Aplinkybs alinanios administracin atsakomyb
Administracin atsakomyb alinanios plinkybs tai tokios aplinkybs, kurioms esant
asmuo netraukiamas administracinn atsakomybn.
4.1. Btinoji gintis, btinasis reikalingumas, j poymiai

Administraciniu teiss paeidimu nelaikomas veikimas, kuris kad ir numatytas ATPK arba
kituose normatyviniuose aktuose dl administracini teiss paeidim, bet padarytas
btinosios ginties bklje, tai yra ginant valstybin ar viej tvark, nuosavyb, piliei
teises ir laisves, nustatyt valdymo tvark nuo prieingo
teisei ksinimosi tokiu bdu, kad padaroma pasiksintojui alos, jeigu tik nebuvo
perengtos btinosios ginties ribos.
Administraciniu teiss paeidimu nelaikomas veikimas,
kuris kad ir numatytas ATPK arba kituose normatyviniuose aktuose dl administracini teiss
paeidim, bet padarytas btinojo reikalingumo bklje, tai yra siekiant paalinti pavoj,
gresiant valstybinei ar vieajai tvarkai, nuosavybei, piliei teisms ir laisvms bei
nustatytai valdymo tvarkai, jeigu is pavojus tomis aplinkybmis negaljo bti paalintas
kitomis priemonmis ir jeigu padarytoji ala yra maiau reikminga negu ivengtoji ala.
istracinn atsakomybn netraukiamas asmuo, kuris, darydamas prieing teisei veikim arba
neveikim, buvo nepakaltinamumo bsenoje, tai yra nebegaljo suprasti savo veiksm
esms arba j valdyti dl chronikos psichins ligos, laikino psichins veiklos sutrikimo,
silpnaprotysts ar kitokios patologins bsenos.
5. Administracins atsakomybs atribojimas nuo kit teisins atsakomybs ri.
Administracin atsakomyb, kaip savarankika teisins atsakomybs ris, daugeliu
bruo artima kitoms teisins atsakomybs rims - baudiamajai, drausminei ir civilinei. Taiau
kai kurie specifiniai administracins atsakomybs poymiai leidia j atskirti nuo kit teisins
atsakomybs ri. Tokiems poymiams priklauso: a) atsakomybs taikymo pagrindas; b)
subjektai, taikantys atsakomyb; c) poveikio priemons ir j padariniai; d) atsakomybs subjektai; e)
procesin ios atsakomybs taikymo tvarka.
Administracins atsakomybs skirtumas nuo baudiamosios atsakomybs pasireikia pirmiausia
jos taikymo pagrindu. Administracins atsakomybs pagrindas - administracinis teiss Paeidimas,
nustatytas Lietuvos Respublikos statym (kai kuriais atvejais - vietos savivaldybs tarybos ar
valdybos sprendimu). Baudiamosios atsakomybs pagrindas - nusikaltimas, kurio poymiai numatyti
Lietuvos Respublikos statym.
Administracins atsakomybs priemones (nuobaudas) u padarytus administracins teiss
paeidimus kaltiems asmenims skiria vairs valstybinio valdymo organai (pareignai), taip pat teismas
(teisjas). Kriminalines bausmes u nusikaltimus skiria tik teismas.
Treia, administracin atsakomyb skiriasi nuo baudiamosios atsakomybs poveikio
priemonmis. Bendras baudiamosios ir administracins atsakomybs poveikio priemoni
bruoas yra tai, kad jos taikomos siekiant kalt asmen nubausti, j perauklti ir spti, kad jis, taip
pat kiti asmenys nedaryt teiss paeidim. Taiau administracini poveikio p r i e m o n i
(nuobaud) pobdis gerokai skiriasi nuo baudiamj bausmi, nes jos yra daug velnesns
u kriminalines bausmes ir nesukelia toki sunki teisini padarini. Ir tai suprantama, nes
baudiamosios bausms yra skiriamos u nusikaltimus, o jie yra daug pavojingesni negu
administraciniai teiss paeidimai. Be to, patraukus asmen baudiamojon atsakomybn, atsiranda
teistumas, o su juo yra susij tam tikri teisiniai padariniai.
66

Ketvirta, administracin atsakomyb taikoma procesine tvarka, nustatyta administracins teiss

norm, o baudiamoji atsakomyb - pagal baudiamojo proceso teiss normas. Administracin
atsakomyb pasiymi operatyvumu, danai jos poveikio priemons taikomos tuojau pat, kartais net
teiss paeidimo padarymo vietoje. Baudiamosios atsakomybs taikymas yra susijs su sudtingais
baudiamojo proceso veiksmais. Ilgesni ir jos taikymo senaties terminai, o iimtiniais atvejais jie
netaikomi.
Administracin atsakomyb skiriasi nuo drausmins atsakomybs. J skirtumas pirmiausia
reikiasi taikymo pagrindu. Drausminn atsakomybn traukiami asmenys u drausminius, o ne
administracinius teiss paeidimus. ia j skirtumas paaikja nustaius, kas yra paeidimo objektas.
Drausminio nusiengimo objektas - paprastai darbo, tarnybiniai santykiai. Taiau drausmin
atsakomyb neretai gali bti kompleksinis teisinis institutas, apimantis normas ir j reguliuojamus
visuomeninius santykius, bdingus kartu kelioms teiss akoms (darbo, administracins ir kt.).
Dl to drausmin atsakomyb yra keli ri: darbinink ir tarnautoj - nustatyta darbo ir administracins teiss norm; kariki, vidaus reikal ministerijos organ eilini ir vad, auktj mokykl
student, viebui, poilsio namu gyventoj - administracins teiss norm.
Administracinio teiss paeidimo objektas - teiss reguliuojami visuomeniniai santykiai
paprastai valstybinio valdymo sferoje. Administraciniais teiss paeidimais ksinamasi iorinio
pobdio valdymo santykius, visiems arba daugumai privalomojo pobdio elgesio taisykles (pvz.,
vieosios tvarkos apsaugos, sanitarijos, priegaisrins apsaugos, keli eismo, aplinkos apsaugos ir
kt.). Tuo tarpu drausminio nusiengimo objektas yra darbo, tarnybin ir kitokia tam tikro kolektyvo,
moni grups vidaus tvarka, drausm, kuri paeidiama.
Antra, administracins atsakomybs subjektas gali bti bet koks fizinis, pakaltinamas ir tam tikro
amiaus (darydamas paeidimi) turintis eiolika met) asmuo, o drausmins atsakomybs
subjektas - tam tikro kolektyvo, kuriame jis dirba, mokosi ir pan., narys (pvz., staigos, mons,
organizacijos darbininkas, tarnautojas, auktosios mokyklos studentas).
Treia, skiriasi administracins atsakomybs ir drausmins atsakomybs taikymo subjektas.
Administracin atsakomyb kaltiems asmenims taiko specials valdymo organai (pareignai), teismas
(teisjas), kuriems atsakomybn traukiamas asmuo darbo, tarnybiniu atvilgiu nra pavaldus. Tuo
tarpu drausmines poveikio priemones skiria organai (pareignai) asmenims, kurie tarnybikai arba
pagal darbo santykius tiems organams (pareignams) yra pavalds.
Ketvirta, Skirtingi administracins ir drausmins atsakomybs taikymo terminai, taip pat
atsirandantys teisiniai padariniai.
Administracin atsakomyb atribojama nuo civilins teisins atsakomybs taip pat pagal
analogikus poymius. Administracins atsakomybs pagrindas, kaip minta, yra
administracins teiss paeidimas, o civilins atsakomybs - civilins teiss deliktas.
Administracinio teiss paeidimo objektas yra teiss reguliuojami visuomeniniai santykiai, kurie yra
ginami administracine ir teismine tvarka. Civilins teiss delikto objektas - turtiniai arba
asmeniniai neturtiniai santykiai, kurie paprastai yra ginami teismine tvarka, pateikus iekin
pagal civilinio proceso norm reikalavimus.
Skirtingai nuo administracins atsakomybs, kurios subjektas gali bti tik fizinis asmuo, civilins
teiss atsakomybs subjektu gali bti tiek fizinis, tiek ir juridinis asmuo.

Nevienodi ir i dviej teisins atsakomybs ri teisiniai padariniai. Administracin

atsakomyb gali bti moralinio, materialaus ir kitokio pobdio, o civilins teisins atsakomybs
pobdis paprastai turtinis.
Administracin atsakomyb skiriasi nuo civilins teisins atsakomybs taip pat taikymo
procesine tvarka ir senaties terminais.
LITERATRA
1. Vaivila A. Teiss teorija. Vilnius, 2000.
2. Petkeviius P.administracin atsakomyb. Vilnius, 1996.
3. ioys P. teiss pagrindai, Vilnius, 2000.
4. Administracini teiss paeidim kodeksas.
43. ADMINISTRACINS TEISS PAEIDIMAS
IR JO SUDTIS
1.

Administracins teiss paeidimo svoka

Teiss teorija apskritai teiss paeidimu laiko veik, kuri paeidia teiss
reguliuojamus ir saugomus visuomeninius santykius. Veika yra iorinis asmens poelgis, kuris
pasireikia tam tikrais veiksmais ar neveikimu. Veikos, kaip teiss paeidimo negali bti tada,
kai mogaus poelgis neireikia jo valios, t.y. poelgis atliktas asmens nesuvokianio savo
veiksm.
Visi teiss paeidimai skirstomi savarankikas ris:
1. nusikaltimus
2. administracinius teiss paeidimus
3. drausmines praangas
4. civilins teiss deliktus
5. procesiniai teiss paeidimai
6. tarptautins teiss paeidimai.
ATPK 9 str. yra apibrta administracins teiss paeidimo svoka:
Administracins teiss paeidimu ( nusiengimu ) laikomas prieingas teisei, kaltas (tyinis
arba neatsargus) veikimas arba neveikimas, kuriuo ksinamasi valstybin arba viej tvark,
nuosavyb, piliei teises ir laisves, nustatyt valdymo tvark, u kur statymai numato
administracin atsakomyb.
Administracins teiss paeidimas yra pavojingas, alingas visuomenei, nes juo
ksinamasi tam tikrus visuomeninius santykius, visuomenje nustatyt tvark, iems
santykiams, tvarkai padaroma moralinio arba fizinio, arba materialaus ar kitokio pobdio
ala.
67

Bet koks administracinis teiss paeidimas tai teiss norm reikalavim

nesilaikymas, tam tikros teisins pareigos nevykdymas arba netinkamas jos vykdymas. Taiau
tai, kas neudrausta, teiss normos nereikalaujama, negali bti laikoma administraciniu teiss
paeidimu, nors bt amoralu ar antivisuomenika.
2.

Administracins teiss paeidimo pagrindiniai poymiai.

Specialioje teisinje literatroje nurodomi tokie administraciniam teiss paeidimui

bdingi poymiai:
a) pavojingumas ir alingumas visuomenei
b) prieingumas teisei
c) kaltumas
d) baudiamumas
a)Bendras veikos pavojingumas ir alingumas visuomenei pobdis pasireikia tuo,
kad ji trukdo siekti tam tikr tikls valstybinio valdymo srityje, sukelia dezorganizacij ir
netvark tose visuomeninio gyvenimo srityje, kurioms vadovauja valstybinio valdymo organai.
Administraciniais teiss paeidimams ksinamasi valstybin, viej tvark, nuosavyb,
piliei teises ir laisves, nustato valdymo tvark. Pvz.: chuliganizmas paeidia viej tvark,
visuomens moral, visuomens rimt, eidiamas mogaus orumas, garb, padaroma
moralin ir fizin, materialin ala.
Apibdinant administracins teiss paeidim kaip pavojing, aling visuomenei
veik, nepakanka nurodyti vien jo ksinimosi objekto. Be ksinimosi objekto, io teiss
paeidimo pavojingum, alingum lemia ir kiti jo objektyviniai ir subjektyviniai poymiai
padarytos alos pobdis ir dydis, jo padarymo aplinkybs, vieta, laikas, motyvai, tikslas,
veiksm vienkartikumas ar pakartotinumas ar kitos aplinkybs. Taigi veikos pavojingumas yra
materialinis administracinio teiss paeidimo poymis.
b) Veikos prieingumas teisei reikia, kad pavojing, aling visuomenei veikim ar
neveikim draudia statymas ir toks elgesys laikomas administraciniu teiss paeidimu. Pav.:
girto pasirodymas vieosiose vietose eidiant mogaus orum ir visuomens dorov (ATPK
178 str.).
c) Be kalts administracins teiss paeidimas negalimas. Tai reikia, kad visuomenei
pavojingas ir teiss draudiamas veikimas ( neveikimas) yra padarytas kaltas, t.y. tyia ar dl
neatsargumo. Negali bti laikomas administracins teiss paeidimu taip pat toks poelgis
asmens, kuris buvo nepakaltinamumo bsenoje, tai yra nebegaljo suprasti savo veiksm i
esms arba j valdyti dl chronikos psichins ligos, laikino psichins veiklos sutrikimo,
silpnaprotysts ar kitokios patologins bsenos ( ATPK 19 str.)
Kalt ireikia neigiam vidin paeidjo poir teiss reguliuojamus ir saugomus
visuomeninius santykiu, valstybs, visuomens ir atskir piliei interesus.
d) Veikos baudiamumas reikia, kad u administracins teiss paeidim kaltam
asmeniui taikomas statym numatytos administracins atsakomybs priemons ( nuobaudos).
3.

Administracins teiss paeidim atribojimas nuo kit teiss paeidim ri.

Pagal teiss teorija, teiss paeidimai skirstomi nusikaltimus ir nusiengimus.

Pagrindinis kriterijus tokio skirstymo yra alingumo visuomenei pobdis ir laipsnis, kurie
apibdinami pasiksinimo objekto vertingumu, neteistos veikos turiniu, aplinkybmis, laiku,
padarymo bdu, padarytos alos dydiu, teiss paeidjo kalts forma ir laipsniu, neteist
veiksm intensyvumu, j motyvais, paeidjo asmenybs charakteristika ir pan.
Nusikaltimai tai baudiamojo statymo numatyta pavojinga veika, kuria ksinamasi
visuomenin santvark, valstybs politik ir ekonomin sistem, nuosavyb, piliei
nuosavyb, politines, darbines, turtines ir kitas j teises ir laisves, nustatyt teistvark. Visi
nusikalstami teiss paeidimai klasifikuojami pagal teiss akas.
Administracins teiss paeidimas prieingas teisei kaltas veiksmas arba
neveikimas, kuriuo ksinamasi valstybs arba viej tvark, nuosavyb, piliei teises ir
laisves, nustatyt valdymo tvark, u kur statymai numato administracin atsakomyb.
Administraciniai teiss paeisimai turi visuomenei pavojing poymi, taiau i esms skiriasi
nuo nusikaltim pavojingumo laipsniu.
Civilins teiss paeidimai pagal pobd skiriami sutartiniai ir nesutartiniai
paeidimai. Sutartiniai yra susij su sipareigojusios alies savo pareig nevykdymu,
nesutartiniai su civilins teiss norm reikalavim nesilaikymu arba nevykdymu.
Darbo teiss paeidimai tai kalta neteista darbo teiss subjekt veikla,
pasireikianti savo pareig nevykdymu, j paeidimu, kur draudia darbo teiss norm
sankcijos.
Procesiniai teiss paeidimai susij su piliei ar valstybs staig teistumo ar ali
procesini teisi paeidimais, kai teiss paeidjas yra teisini santyki dalyvis.
Tarptautins teiss paeidimai prietaraujantys tarptautins teiss normoms ar savo
sipareigojimams tarptautins teiss subjekto veiksmai ar neveikimas, padarantys al kitam
subjektui, subjekt grupei ar visai bendrijai.
4. Administracins teiss sudties apibdinimas
Bet koks teiss paeidimas yra organin mogaus veikos iorinio pasireikimo ir jo
smons santykio vienyb, tas veikos objektas, jos iorinio pasireikimo formos, subjektas, jo
psichinis santykis su padaryta veika. Todl administracins teiss paeidimas, kaip ir kitiems
teiss paeidimams, bdingi ie 4 objektyvieji ir subjektyvieji poymiai, jo sudties elementai:
a) objektas
b) objektyvioji pus
c) subjektas
d) subjektyvioji pus.
Jei nra bent vieno i i poymi, tai administracinio teiss paeidimo sudties
negali bti ir negali atsirasti administracin atsakomyb. Taigi administracins teiss
paeidimo sudtis suprantama kaip veikos juridini poymi, tam tikr element visuma,
pasireikianti prieingumu teisei ir alingumu, pavojingumu visuomenei.
Administracins teiss paeidimo sudtis yra sudtinga struktra, kurioje organikai
integruojasi minti keturi elementai. Savo ruotu kiekvienas administracins teiss paeidimo
sudties elementas turi j apibdinani poymi sistem.
68

Administracins teiss paeidimo sudt sudaro vis keturi element ir j

individuali poymi, sudarani j organin vienyb, sistem.
Administracins teiss paeidimo sudties poymi sistema yra sudtinga login
konstrukcija, kuri apibdina teiss paeidim kaip reikin ir atskleidia esminius io
antivisuomeninio reikinio bruous. Administracins teiss paeidimo sudtis yra btinas
pagrindas juridikai kvalifikuoti veik kaip administracins teiss paeidim ir jos kaltinink
patraukti administracinn atsakomybn.
statymo apibrta konkreti administracinio teiss paeidimo sudtis yra teisinis
administracins atsakomybs atsiradimo pagrindas. Realaus teiss paeidimo, turinio visus
statymo numatytus administracis teiss paeidimo sudties poymius, padarymas reikia, kad
yra faktinis pagrindas kalt asmen patraukti administracinn atsakomybn ir skirti jam
atitinkam poveikio priemon. Taigi teisinis administracins atsakomybs pagrindas atsirado
anksiau negu faktinis veikos padarymas. i aplinkyb lemia tai, kad Lietuvos Respublikos
statymai nustatantys administracin atsakomyb u administracinius teiss paeidimus, atgal
negalioja.
5.

Administracins teiss paeidimo objektas ir jo rys

Bendrojoje teiss teorijoje teiss paeidimo objektas yra tie teiss norm reguliuojami
ir saugomi visuomeniniai santykiai, kuriuos ksinamasi teisei prieingu veikimu ar
neveikimu. Todl tos veikos ir laikomos teiss paeidimais, u j padarym kalti asmenys
traukiami teisinn atsakomybs. Kitaip tariant, teiss paeidimo objektas yra ta teiss norm
nustatyta, reguliuojama ir saugoma tvarka, tie valstybs, visuomens, atskir asmen interesai,
kurie paeidiami, kuriems daroma ala.
Administracins teiss paeidimo objektas yra taip pat teiss nustatyti, reguliuojami,
ginami visuomeniniai santykiai, tam tikra tvarka.
Administracins teiss paeidimo objektas be bendrj poymi, bding teiss
paeidimams apskritai, turi savo ypatum.
Administraciniu teiss paeidimu ksinamasi tik tuos visuomeninius santykius, kurie
yra susiklost tik valstybinio valdymo srityse. Taiau galiojani teiss norm analiz leidia
daryti ivad, kad administracinio teiss paeidimo objektui priklauso ir tie visuomeniniai
santykiai, kurie yra tvirtinti bei reguliuojami ir kt teiss ak norm.
Administracins teiss paeidimu daroma ala visuomeniniaims santykiams, kurie
reguliuoja ne tik administracins teiss, bet ir kit teiss ak normos. Administracinms
sankcijoms bdingas univeralus pobdis, kadangi jos saugo visuomeninius santykius,
reguliuojamus vairi teiss ak norm.
Svarbus administracins teiss paeidimo objekto ypatumas paprastai pasireikia
tuo ,kad j sudaro teiss nustatyti ir reguliuojami visuomeniniai santykiai, kurie priklauso
valstybinio valdymo sferai. Administracins teiss paeidimai daro al vykdomjai
valstybini organ veiklai, ksinasi valstybinio valdymo tvark. Kitaip sakant,
administracins teis paeidimo objektas daniausiai yra tam tikra tvarka.
Kalbant apie administracins teiss paeidimo objekt, reikia turti galvoje tuos jo
poymius, kurie nustatyti tam tikroje teiss normoje.

Bet kuriuo administracins teiss paeidimu ksinamasi tam tikr objekt, t.y. teiss
nustatytus visuomeninius santykius. Be administracins teiss paeidimo objekto, galima
iskirti ir jo dalyk. Administracins teiss paeidimo dalyku laikomi fiziniai, iorinio pasaulio
daiktai, kuriems darydamas poveik paeidjas ksinasi tam tikrus visuomeninius santykius.
Administracins teiss paeidimas skirstomas bendrj, rin ir tiesiogin objektus.
Tokia klasifikacija padeda tiksliai nustatyti kiekvienos konkreios veikos objekt, jo viet ir
reikm bendrojoje administracinmis prievartos saugom visuomenini santyki sistemoje.
Klasifikacija padeda nustatyti visuomenini santyki, saugom administracinmis
sankcijomis, sistemos struktra, sudaryti ATPK Ypatingj dal, tinkamasi juridikai
kvalifikuoti teiss paeidimus ir taikyti paeidjams optimalias poveikio priemones.
BENDRASIS administracins teiss paeidimo objektas yra bendras visiems
administracins teiss paeidimams. Bendrasis objektas yra tie vairi ak norm nustatyti,
reguliuojami visuomeniniai santykiai, kuriuos saugo, gina administracins teiss sankcijos.
RINIS objektas tai tam tikras ries panaaus pobdio visuomeniai santykiai,
kuriuos ksinamsi. Rinis objektas gali bti vieoji tvarka, aplinkos apsauga, nuosavyb ir t.t.
tai tam tikra teiss reguliuojam visuomenini santyki grup, iais santykiais nustatyta tam
tikra tvarka, elgesio taisykls.
Grupuojant pagal rin objekt konkreias administracins teiss paeidim sudtis
yra sudaryta ATPK Ypatingosios dalies struktr. Taiau formuluodamas kodekso Ypatingj
dal statymo leidjas taik ir derino tokius kriterijus:
a) visuomenini santyki turin ( ATPK 5 14str.)
b) veikos sritis, kuriose tie santykiai susiklosto ( ATPK 8- 10 str. ir t.t.)
Greta rinio administracins teiss paeidimo objekto gali bti iskirtas ir
TIESIOGINIS objektas. Juo laikomi tie teiss nustatyti ir reguliuojami visuomeniniai
santykiai, kuriuos ksinamasi veika teisiogiai. Tiesioginis objektas yra tos vertybs, kurias
tie tiesiogiai ksinamasi teisei prieinga veika. Administracins teiss paeidimo tiesioginio
objekto nustatymas turi labai svarbi reikm tinkamai kvalifikuojant paeidim ir teisingai
skirti kaltam asmeniui atsakomybs priemones.
6.

Administracins teiss paeidimo objektyvioji pus ir jos elementai.

Objektyvioji pus tai visuma teiss normoje tvirtint poymi, kurie apibdina
iorin veikos pasireikim. Objektyvioji pus rodo kaip, kokiais konkreiais veiksmais,
bdais, priemonmis, kokiomis aplinkybmis, padaromos konkretus administracins teiss
paeidimas.
Obektyviosios puss poymiai:
1) teisei prieinga veika ( veikimas ar neveikimas)
2) alingi padariniai
3) prieastinis veikos ir jos padarini ryys
4) veikos padarymo bdas, laikas, vieta, priemons.
Pagrindinis administracins teiss paeidimo objektyviosios puss poymis yra tai,
kad veika yra prieinga teisei. Aplink j grupuojasi visi kiti objektyviosios puss poymiai.
Veika gali pasireikti veikimu arba neveikimu. Veikimas tai smoningas, valingas, aktyvi
69

veiksm visuma. Dauguma administracins teiss paeidimo sudi numato aktyvius

veiksmus, taiau daug veik pasireikia neveikimu. U neveikim asmuo atsako tada, kai jis
privalo ir gali atlikti teiss numatytus veiksmus, bet j neatlieka.
Teisei prieingas veikas literatroje skirsto paprastas ir sudtingas. Veika paprasta,
kai j sudaro vienas tam tikras teisei prieingas veikimas arba neveikimas.
Administracins teiss paeidimas laikomas sudtingu, kai jis susideda i keli
savarankik teisei prieing veiksm arba padaromas tam tikru bdu laiko atvilgiu. Tokios
rys:
1) veikos susidedanios i dviej ar daugiau skirting veiksm ( ATPK 153 str.)
2) veikos susidedanios i alternatyvi veiksm,kuri kiekvienas gali bti laikomas
administracins teiss paeidimu. Asmuo, vykds vien, kelis ar net visus teiss normos
dispozicijoje nurodytus veiksmus, yra laikomas padars vien administracins teiss paeidim
( ATPK 182 str.)
3) pakartotins veikos. Bdingi poymiai:
a. padarytos dvi ar daugiau veik
b. kiekviena i padaryt veik yra savarankiki administracins teiss
paeidimai.
c. Administracins teiss paeidimai yra tos paios ries ( ATPK 107, 159, 173
ir t.t.)
Pakartotinis teiss paeidimas ybe mint poymi, dar papildomai nurodo kai kurias
slygas, kurioms esant tos veikos laikomas pakartotinmis. Tokiomis slygomis yra tam tikras
laikas, per kur veika yra padaryta pakartotinai, arba paeidjo nubaudimo administracine
nuobauda u ankiau jo padaryt toki pat veik faktas.
Pakartotinis kai kuri administracins teiss paeidim padarymas statymo
nustatytais atvejais gali utraukti baudiamj atsakomyb.
4) trunkamieji administracins teis paeidimai kurie, prasidj tam tikro
prieingo teisei veikimo ar neveikimo, trunka tam tikr ilgesn ar trumpesn laik. Iskiriami 2
trunkamojo administracins teis paeidimo pasibaigimo pagrindai: faktinis ir teisinis. Faktinis
pagrindas trunkamajam paeidimui pasibaigti yra teisins pareigos vykdymas, pvz.:
pavluotai sigijo asmens pas. Teisinis pagrindas teiss paeidimui pasibaigti yra patraukimas
administracins atsakomybs u tam tikros pareigos nevykdym.
Kiti administracins teiss paeidimo objektyviosios puss poymiai yra alingi
padariniai ir prieastinis veikos ir jos padarini ryys.
Administracins teiss paeidimai skirstomi materialius ir formalius.
Administracins teiss paeidimai, kuri objektyvijai pusei bdingi tam tikri alingi
padariniai, vadinami materialiais. Administracins teiss paeidimai, kuri objektyvij pus
sudaro tik pati veika nepriklausomai nuo padarini, kuriuos i veika sukelia ioriniame
pasaulyje, vadinami formaliaisiais administracins teiss paeidimams, o atitinkamai patys
paeidimais formaliaisiais nusiengimais ( priegaisrin apsaugos taisykli paeidimas)
traukiant administracins atsakomybs u formalius teiss paeidimus pakanka nustatyti fakt,
kad asmuo padar teiss draudiam veik. Prieastinis veikos ir padarini ryys nra btinas.
Kai materiali ala yra btinas administracins atsakomybs paeidimo sudties
poymius, turi bti ir antras poymis- prieastinis padarytoas veikos ir atsiradusi padarini

ryys. Jeigu tokio ryio nra, negali bti teiss paeidimo sudties ir administracins
atsakomybs.
Labai svarbus objektyviosios puss poymis- paeidimo bdas. Tai teisei prieingos
veikos pasireikimo formos, veiksm atlikimo metodai, tvarka, nuoseklumas, kuriuos
pasirinko, panaudojo paeidjas. Veikos padarymo bdas apraomas teiss normos
dispozicijoje. Veikos pasirinkimo bdas, kai ir kiti jos objektyviosios puss poymiai, turi
esmin reikm tinkamai juridinei teiss paeidimo kvalifikacinai. Taiau ne visada ATPK
Ypatingosios dalie normos konkreiai ir detaliai atskleidia administracins teiss paeidimo
padarymo bdus. Neretai statymo nurodo kok nors kit normin akt, kuriame detaliau,
konkreiau vardytos veikos pasireikimo formos. Kartais statymas abstrakiai pateikia
administracins teiss paeidimo objektyvij pus ir visikai nenurodo kitos teiss normos,
kurioje bt konkreiau apibdintos veikos padarymo bdas.
Tinkamiausia statymo formuluot yra tokia, kai paiame statyme tiksliai ir aikiai
apibdinama administracins teiss paeidimo objektyvioji pus. Tokio statymo praktika
nesukelia didesni sunkum ir geriausiai atitinka teistumo gyvendinimo tiklsus.
Administracins teiss paeidimo objektyvijai pusei priskiriami ir tokie poymiai,
kaip paeidimo padarymo vieta, laikas, priemons. Vietos poymis turi svarbi reikm
kvalifikuoti kaip administracins teiss paeidimus tokius antivisuomeninius poelgius, pvz.:
alkoholini grim grimas. Paeidimo laikas tai tam tikras laikotarpis, per kur padaryti
veiksmai tampa administracins teiss paeidimu, tie veiksmai yra draudiami.
Kai kuriais atvejais tam tikras veikmas yra laikomas administracins teiss paeidimu
ar net nusikaltimu priklausomai nuo to, kokiais rankiais ir priemonmis jis atliktas.
7. Administracins teiss paeidimo subjektas, jo ypatumai, lyginant su kit teiss
paeidim subjektais
Administracins teis paeidimo subjektas yra asmuo, kuris parodo administracin
teiss paeidim ir gali bti patrauktasadministracinn atsakomybs. Administracins teiss
paeidim subjektais yra tik fiziniai asmenys, t.y. LR pilieiai, pareignai, usienieiai ir
asmenys be pilietybs.
Tam, kad fizinis asmuo pripaintas administracins teiss paeidimo subjektu, turi
bti tokios slygos:
1) darydamas administracins teiss paeidim asmuo turi bti sulauks 16m.
2) asmuo turi bti pakaltinamas.
eiolika met tai minimali amiaus riba, nuo kurios asmuo padars teisei prieing
veik, gali bti laikomas administracins teiss paeidimo subjektu ir traukiamas
administracinn atsakomybn.
Asmenys, nesulauk 16 m. amiaus, paprastai dar nevisikai suvokia administracins
teiss paeidim pavojingum, alingum visuomenei.
Daniausiai tokie asmenys mintus paeidimus padaro neapgalvotais, lengvabdikai,
todl tikslingiausia tokiems asmenims taikyti ne teisins atsakomybs, bet kokias aukljamojo
pobdio priemones. Jeigu asmuo nesuvokia savo veiksm pavojingumo darydamas
70

nusikaltim, tai tuo labiau jis nesuvoks administracins teiss paeidimo padarini, o jis yra
maiau pavojingas visuomenei u nusikaltim.
Administracinn atsakomybn traukiami asmenys, paeid tam tikras teisines
pareigas. Dauguma toki pareig valstybinio valdymo sferoje atsiranda sulaukusiems 16 m
amiaus asmenims.
darba paprastai gali bti priimami asmenys, sulauk 16 m amiaus. Todl
nepilnameiai, neturintys 16 m., negali paeisti taiskykli, susjusi su darbini pareig
vykdymu.
Kadangi asmenys iki 16 m. amiaus daniausiai dar nedirba, neturi savarankiko
udarbio, jiems negali bti taikomos tokios administrasins nuobaudos kaip bauda, turo
konfiskavimas, nualinimas nuo darbo.
Nepilnameiai nuo 16 iki 18 met amiaus yra administracins teiss paeidim
subjektais ir jie u iuos paeidimus traukiami administracinn atsakomybs bendraisiais
pagrindais su ypatumais, numatytais ATPK 24, 371, 281 ir kt. str.
U nepilnamei nuo 14 iki 16 m. amiaus padarytus paeidimus, numatytus 44 str. 2
d., 175 str, 178 str. 4 d., taip pat nepilnamei kitoki teiss paeidim padarym
administracinn atsakomybs traukiami tvai ar juos atstovaujantys asmenys.
Antra slyga asmen pripainti administracins teiss paeidimo subjektu yra jo
pakaltinamumas. Tai yra mogaus savyb, susijusi su jo psichine veikla, jo sugebjimais. i
mogaus savyb susidedai 2 aspekt: 1) intelekto ir 2) valios.
Intelektas reikia, kad asmuo sugeba suvokti, suprasti reikinius, su kuriais jis
susiduria. Valia tai asmens gebjimas ne tik suvokti j supanius, bet ir atitinkamai valdyti
savo elges.
Sprendiant pakaltinamumo klausim remiamasi dviem kriterijais: 1) medicininiu ir
2) juridiniu.
Nepakaltinamumas siejamas su mogaus psichine liga ir kitais psichiniais sutrikimais.
Jie paprastai sukelia toki fiziologini ir pichini mogaus mstymo pakitim, dl kuri jis
nevisikai suvokia arba visai nesuvokia j supanios aplinkos. Administracinn atsakomybs
netraukiamas asmuo, kuris, darydamas prieing teisei veikimas, arba neveikim, buvo
nepakaltinamumo bsenoje, tai yra nebegaljo suprasti savo veiksm esms arba j valdyti dl
chronikos psichins ligos, laikino psichins veiklos sutrikimo, siplnaprotysts ar kitokios
patologins bsenos. ias ligas nustato gydytojas. Todl, kilus klausimui dl asmens
nepakaltinamumo, skiriama psichiatrin ekspertiz.
Administracins teiss paeidim subjektais gali bti tik tiek paprasti pileiiai, tiek ir
pareignai. Be bendrj administracins teiss paeidimo subjekto poymi, pareignams
bdingi papildomi poymiai, kuriuos nurodo specialiosios ATPK normos. Pareignais laikomi
tokie asmenys, kurie nuolat ar laikinai vykdo valdios atstov funkcijas, taip pat kurie
valstybins ar kit nuosavybs form monse, staigose ar organizacijose nuolat ar laikinai
eina tarnyb, susijusi su organizatori tvarkymo ar administracini kini pareig
vykdymu, arba kurie tokias pareigas eina mintose monse, staigose, organizacijose pagal
galiojim.
Pareignai gali bti administracins teiss paeidim subjektais:

1) tada, kai j teiss paeidiimai yra tiesiogiais veiksmais ar neveikimu padaro

teiss paeidimus.
2) Pareignai gali tapti administracins teiss paeidim subjektais ir tada, kai jie
eidami savo tarnybines pareigas neutikrina tam tikros tvarkos, nustatyt
taisykli laikymosi.
Normos numato moni, staig, organizacij darbuotoj grup, kurie gali bti
administracins teiss paeidim subjektais. Jie padaro administracins teiss paeidimus,
susijusius su savo darbu, pareig jimu.
Administracins teiss paeidim subjektais gali bti taip pat usienieiai, padar
administracins teiss paeidimus Lietuvos Respublikos teritorijoje. Administracinn
atsakomybn usienieiai traukiami pagal ATPK nuostatas bendrja tvarka, jeigu ko kito
nenumato kiti statymai ir tarptautins sutartys. Taiau statymuose gali bti nustatyta
usienieiams administracin atsakomyb, kuri netaikoma Lietuvos Respublikos pilieiams.
Kai kuriais atvejai yra nustatomos tam tikros elgesio taisykls, kuri laikytis privalo tik
usienieiai.
Asmenims be pilietybs, pdariusiems administracins teiss paeidimus, paprastai
taikomos bendrosios administracins atsakomybs nuostatos.
8. Administracins teiss paeidimo subjektyvioji pus. Kalt ir jos formos.
mogaus psichin veikla, susijusi su administracins teiss paeidimo padarymu,
vadinama administracins teiss paeidimo subjektyviaja puse, kuri, palyginti su teiss
paeidimo objektyviaja puse, yra vidinio pobdio. Administracins teiss paeidimo, kaip ir
bet kurio teiss paeidimo apskritai, subjektyvieji poymiai tam tikru bdu atspindi paeidjo
psichikoje. Taigi administracins teiss paeidimo subjektyvioji pus yra asmens psichinis
santykis su daroma pavojinga, alinga visuomenei ir prieinga teisei veikia bei jos padariniais.
Kitaip tariant, subjektyvij pus, kaip vien i administracinio teiss paeidimo sudties
element, sudaro visum poymi, kurie apibdina paeidjo psichin santyk su prieinga
teisei veika ir jos padariniais.
Subjektyviosios puss struktra : asmens kalt, motyvas ir tiklsas.
Kalt yra pagrindinis administracins teiss paeidimo subjektyviosios puss
poymis. Kalts turin sudaro asmens psichinis santykis su padaryta veika ir jos padariniais.
ATPK nurodoma, kad administracins teiss paeidimu laikomas tik kaltas veikimas arba
neveikimas.
Skiriamos dvi kalts pasireikimo formos: tyia ir neatsargumas. Administracins
teiss paeidimas laikomas padarytu tyia, jeigu j padars asmuo supranto prieing teisei
savo veikimo ar neveikimo pobd, numat alingas jo paskmes ir j norjo arba nors ir
nenorjo i pasekmi, bet smoningai leido joms kilti. Administracins teiss paeidimas
padaromas tyia, kai asmuo suvokia savo elgesio esm, jo prieingus teisei ir alingus
visuomenei padarinius ir j siekia arba smoningai leidia jiems atsirasti.
Tyia yra dviej ri: tiesiogin ir netiesiogin. Tiesiogin tyia bdinga tai, kad
asmuo suvokia savo veiksmo esm, numato jo alingus padarinius, j geidia ir siekia
71

( pvz.:vagyst). Netiesiogin tyia pasireikia tuo, kad subjektas supranta savo elgesio pobd
esm, numato alingus padariniu ir nors j negeidia. Taiau leidia jiems smoningai atsirsti.
Administracins teiss paeidimas laikomas padarytu dl neatsargumo, jeigu j
padars asmuo numat, kad jo veikimas ar neveikimas gali sukelti alingas pasekmes, bet
lengvabdikai tikjosi, kad j bus ivengta ir galjo jas numatyti.
Skirstomos dvi neatsargumo formos: nusikalstamas pasitikjimas ir nusikalstamas
nerpestingumas.
Lengvabdik pasitikjim galima apibdinti dviem poymiais: 1) asmuo numato
savo veikos aling padarini atsiradim ir 2) jis lengvabdikai tikisi toki padarini ivengti.
Nerpestingumas pasireikia tuo, kad subjektas nenumat aling padarini, nors privaljo ir
galjo numatyti.
Kalts forma paprastai turi reikm skiriant administracines nuobaudas kaip
atsakomyb lengvinanti ar sunkinanti aplinkyb ( ATPK 31, 32 str.). Kitais atvejais kalts
forma neatsargumas yra pabrtinai nurodomas normos dispozicijoje kaip kvalifikacinis
veikos poymis.
Administarcins teiss atsakomybs motyvas tai paskatos. Kurios stumia subjekt
padaryti tam tikrus teisei prieingus veiksmus. Paskatos gali bti kertas, pavydas, pyktys ir t.t.
Administracins teiss paeidimo tikslas yra tai, ko asmuo siekia darydamas teiss
paeidim.
44. ADMINISTRACINS NUOBAUDOS
Administracin nuobauda yra atsakomybs priemon, kuri skiriama administracin teiss
paeidim padariusiems asmenims nubausti bei siekiant auklti, kad jie laikytsi statym, gerbt
bendro gyvenimo taisykles, taip pat kad tiek pats teiss paeidjas, tiek kiti asmenys nepadaryt
nauj teiss paeidim. Trumpiau tariant, administracin nuobauda tai reakcija teiss
paeidimus.
Pagal LR ATPK 21str., yra iskiriamos tokios administracini nuobaud rys:
1) spjimas;
2) bauda;
3) daikto, kuris buvo administracinio teiss paeidimo padarymo rankis arba tiesioginis
objektas, ir pajam, kurios buvo gautos administracinio teiss paeidimo padarymu,
konfiskavimas;
4) suteiktos asmeniui specialiosios teiss (teiss vairuoti transporto priemones, teiss
skraidyti orlaivio gulos nariu, atlikti orlaivi technin prieir, dirbti skrydi vadovu, teiss
medioti arba vejoti) atmimas;
5) administracinis aretas;
6) nualinimas nuo darbo (pareig).
U administracini teiss paeidim padarym nepilnameiams gali bti skiriamos visos
administracins nuobaudos, numatytos LR ATPK 21 straipsnyje, iskyrus administracin aret.
administracini nuobaud sistem eina vairios sankcijos, kurios yra iskiriamos pagal savo

sunkumo laipsn, pobd bei teisines pasekmes. Ir tai suteikia kompetetingoms valstybs
institucijoms galimyb, tuo remiantis, paskirti atitinkam nuobaud nusiengusiajam.
Daikto konfiskavimas, specialiosios teiss atmimas ir nualinimas nuo darbo (pareig)
gali bti skiriamos kaip pagrindins ir kaip papildomosios administracins nuobaudos; o visos
aukiau pamintos administracins nuobaudos gali bti skiriamos tik kaip pagrindins. U vien
administracin teiss paeidim gali bti paskirta pagrindin arba pagrindin ir papildomoji
nuobauda.
Pagal bendrsias taisykles, nuobauda u administracin teiss paeidim skiriama
norminio akto, numatanio atsakomyb u padaryt teiss paeidim, nustatytose ribose, tiksliai
laikantis LR ATPK ir kit akt dl administracini teiss paeidim. Skiriant nuobaud,
atsivelgiama padaryto teiss paeidimo pobd, paeidjo asmenyb bei atsakomyb
lengvinanias ir sunkinanias aplinkybes.
Skiriamos baudos dydis nustatomas pagal baudos dydio sankcijoje minimumo ir
maksimumo vidurk, atsivelgiant atsakomyb lengvinanias ar sunkinanias aplinkybes. Jeigu
yra atsakomyb lengvinani aplinkybi, baudos dydis mainamas nuo vidurkio iki minimumo,
o esant atsakomyb sunkinani aplinkybi, baudos dydis didinamas nuo vidurkio iki
maksimumo. Esant atsakomyb lengvinani ir sunkinani aplinkybi, nuobauda skiriama
atsivelgiant j kiek ir reikmingum. Baudos dydio mainimas ar didinimas motyvuojamas
organo (pareigno), nagrinjanio administracinio teiss paeidimo byl, nutarime.
Atsakomyb u administracin teiss paeidim lengvinanios aplinkybs:
1) kaltininkas nuoirdiai gailisi, padjo iaikinti paeidim ir jame dalyvavusius
asmenis;
2) kaltininkas savo noru atlygino nuostol ar paalino padaryt al;
3) teiss paeidimas padarytas dl labai sunkios kaltininko materialins padties;
4) teiss paeidimas padarytas dl psichins ar fizins prievartos;
5) teiss paeidimas padarytas paeidiant btinojo reikalingumo slygas;
6) teiss paeidimas padarytas perengiant btinosios ginties ribas;
7) teiss paeidimas padarytas dl didelio susijaudinimo, kur sukl neteisti
nukentjusiojo veiksmai;
8) teiss paeidim padar nepilnametis;
9) teiss paeidim padar nia moteris;
10) teiss paeidim padar negalus asmuo (I, II grupi invalidas) ar asmuo, sulauks
65 met.
Be to, Lietuvos Respublikos statymai gali numatyti ir kitoki atsakomyb u administracin
teiss paeidim lengvinani aplinkybi.
Atsakomyb u administracin teiss paeidim sunkinanios aplinkybs (pagal LR
ATPK 32str.):
1) teiss paeidimas padarytas grups asmen. Organas (pareignas), atsivelgdamas
atskir asmen dalyvavimo padarant teiss paeidim pobd ir laipsn ar param iaikinant
paeidimo padarymo aplinkybes ir j padarant dalyvaujanius asmenis, gali jiems nepripainti
ios aplinkybs atsakomyb sunkinania aplinkybe;
72

2) teiss paeidimas padarytas dl chuliganik paskat;

3) teiss paeidimas padarytas pasinaudojant stichine nelaime ar nelaimingu atsitikimu;
4) teiss paeidimas sukl sunkias pasekmes ar didel turtin nuostol;
5) pakartotinai per metus padarytas tokios paios ries teiss paeidimas, u kur
asmeniui jau buvo paskirta administracin nuobauda;
6) teiss paeidimas padarytas asmens, kuris pirmiau buvo padars nusikaltim;
7) teiss paeidim trauktas nepilnametis;
8) teiss paeidimas padarytas neblaivaus asmens arba asmen, apsvaigusi nuo
narkotini, psichotropini ar toksini mediag. Organas (pareignas), skiriantis administracin
nuobaud pagal administracinio teiss paeidimo pobd, gali nepripainti ios aplinkybs
atsakomyb sunkinania aplinkybe.
Lietuvos Respublikos statymai gali numatyti ir kitokias atsakomyb u administracin
teiss paeidim sunkinanias aplinkybes. io straipsnio pirmojoje dalyje ir kituose statymuose
nurodytos sunkinanios aplinkybs netaikomos tais atvejais, kai straipsnio dispozicijoje jos
nurodomos kaip nusiengim kvalifikuojanti aplinkyb.

baudiamj byl ar j nutraukti primimo dienos. Kai pirmosios instancijos teismo nutarimas
panaikinamas apeliacine tvarka, iame straipsnyje nurodyti terminai pradedami skaiiuoti i
naujo nuo apeliacins instancijos sprendimo siteisjimo dienos.
Jeigu asmuo, kuriam buvo paskirta administracin nuobauda, per metus nuo tos dienos,
kai pasibaigia nuobaudos vykdymas, nepadar naujo administracinio teiss paeidimo, laikoma,
kad jam nebuvo paskirta administracin nuobauda.
Jeigu administraciniu teiss paeidimu pilieiui, monei, staigai arba organizacijai
padarytas turtinis nuostolis, administracin komisija, savivaldybs seninijos kaimo vietovje
seninas, apylinks teismo teisjas, sprsdami klausim dl nuobaudos skyrimo u
administracin teiss paeidim, turi teis kartu sprsti klausim dl to, kad kaltininkas atlygint
turtin nuostol, jeigu jo suma nevirija penki imt lit, o rajono (miesto) apylinks teismas nepriklausomai nuo nuostolio dydio. Kiek kitaip yra su nepilnameiams skiriamomis
administracinmis nuobaudomis. Jeigu administraciniu teiss paeidimu pilieiui, monei,
staigai arba organizacijai padarytas turtinis nuostolis, organas (pareignas), sprsdamas
klausim dl nuobaudos nepilnameiui skyrimo u administracin teiss paeidim, turi teis
kartu sprsti klausim dl to, kad nepilnametis, turintis savarankikas pajamas, atlygint turtin
nuostol, jeigu io suma nevirija penkiasdeimties lit. Kitais atvejais klausimas dl
administraciniu teiss paeidimu padaryto turtinio nuostolio atlyginimo sprendiamas civilinio
proceso tvarka.

Kai vienas asmuo padaro du arba daugiau administracini teiss paeidim,

administracin nuobauda skiriama u kiekvien teiss paeidim atskirai. Jeigu asmuo padar
kelis administracinius teiss paeidimus, kuri bylas kartu nagrinja tas pats organas
(pareignas), galutinai iam asmeniui skiriama nuobauda parenkama sankcijos, nustatytos u
sunkesnj i padarytj administracini teiss paeidim, ribose. iuo atveju prie pagrindins
nuobaudos gali bti prijungiama viena i papildomj nuobaud, kurias numato straipsniai dl
atsakomybs u bet kur padaryt teiss paeidim.
Administracinio areto terminas skaiiuojamas paromis, specialiosios teiss atmimas metais arba mnesiais.
Administracin nuobauda gali bti skiriama ne vliau kaip per eis mnesius nuo teiss
paeidimo padarymo dienos, o esant trunkamam teiss paeidimui, - per eis mnesius nuo jo
paaikjimo dienos. Administracin nuobauda LR ATPK dvyliktajame skirsnyje nurodytus
paeidimus, taip pat u 85, 185(2), 193(2), 193(3), 209, 209(1), 209(2), 209(3), 209(4), 210, 214(11)
straipsniuose numatytus
0paeidimus gali bti skiriama ne vliau kaip per eis mnesius nuo paeidimo nustatymo
dienos, jeigu nuo paeidimo padarymo dienos iki jo nustatymo dienos nra praj daugiau kaip
vieneri metai. Atsisakius kelti baudiamj byl arba nutraukus baudiamj byl, jei paeidjo
veiksmuose yra administracinio teiss paeidimo poymi, administracin nuobauda gali bti
skiriama ne vliau kaip per du mnesius nuo sprendimo atsisakyti kelti baudiamj byl arba j
nutraukti primimo dienos. Jeigu teiss paeidjas neturi nuolatins gyvenamosios vietos, ilgam
ivyks ar gyvena usienyje, ilgai serga arba kai dl paeidimo tyrimo ar kit prieasi negalima
sprsti jo administracins atsakomybs klausimo, io straipsnio pirmojoje ir antrojoje dalyse
nurodyti terminai pratsiami, bet ne ilgiau kaip vieneriems metams, termin skaiiuojant nuo
teiss paeidimo padarymo ar paaikjimo dienos arba nuo sprendimo atsisakyti kelti
73

LTU TF 126 gr. VILNIUS 2002