Anda di halaman 1dari 322

Lorna Byrne nuo kdikysts regjo angelus ir su jais bendravo.

Dabar,
uauginusi vaikus, ji pirm kart atvirai prabilo apie tai, k mat ir ko
imoko. Lorna ramiai gyvena Airijos kaime. Jei norite suinoti dau
giau, apsilankykite www.lornabyrne.com.
is negroinis krinys grstas autors gyvenimu, patirtimi ir prisimi
nimais. Retais atvejais moni vardai ir vietovi pavadinimai pakeis
ti, siekiant apsaugoti slaptum. Autor patvirtino leidjams, kad, be
kai kuri smulkmen, neturini takos veikalo tikslumui, ios kny
gos turinys yra tikra tiesa.

L O R N A

BYRNE

I angl kalbos vert Viktorija Labuckien

Alma littera

Versta i: Lorna Byrne,

Angels in My Hair,
Arrow Books, 2010

ISBN 978-609-01-0777-5

Copyright Lorna Byrne 2008, additional material Copyright Lorna Byrne 2010
Visos teiss saugomos.
Vertimas lietuvi kalb, Viktorija Labuckien, 2012
Leidykla Alma litteraM
, 2012

Skiriu savo vaikams

Padka

Nuoirdiai dkoju Jean Callanan u param, pasiaukojim ir


drs. Kai pirm kart j sutikau, angelai prane man, kad ji bus
didiausia pagalbinink raant ir leidiant i knyg. Tada ji n ne
numan, kiek tai pareikalaus laiko, jg ir sunkaus darbo. Dkoju
jai u ger nuotaik, entuziazm, kantryb, kilnum ir draugyst.
Dkoju angelams, kad supaindino mane su mogumi, turiniu
apsiai verslo patirties - jos indlis nekainojamas. Angelai pasak,
kad agento nereiks, kad Jean bus vertingesn u bet kur agent.
Negaljau n pasvajoti apie geresn redaktori u Mark
Booth. Jo tikjimas ia knyga daug k nulm. Jis padar kur kas
daugiau negu paprastai tikimasi i redaktoriaus. Kartai dkoju
iam nuostabiam, nepaprastam mogui, tapusiam geru draugu, ir
angelams, kad j atsiunt man.
Taip pat dkoju visai Century komandai, ypa Charlottei
Haycock u neblstant humor ir na darb, taip pat Rinai Gili
u kart, krybingum ir linksmum.
Prie ios knygos prisidjo vairs mons, diaugiuosi galda
ma juos vadinti draugais. Dkoju Stephenui Mallaghanui u kil
num, entuziazm ir gerum... ir u tai, kad buvo puikus draugas;
Danieliui ODonnelliui u padrsinimus, u tai, kad atvr pirmas
s* 7 r

duris; Jimui Corrui u param, dosnum ir smalsum; Eoinui


MacHaleui u tai, kad sukr nuostab tinklalap; Patriciai Scanlan u padrsinim.
Ai biiuliams: Catherinei ir Johnui Kerriganams, nepapras
tai palaikiusiems mane geromis ir blogomis dienomis; Sally White
u tai, kad mane prajuokino; Johnui Carty u tai, kad buvo alia;
Brianui Kelly u pagalb ir dosnum; Quigley eimai u pagalb
praktiniuose reikaluose, su kuriais susiduria visos mamos.
Galiausiai dkoju savo vaikams, pasistengusiems, kad nuolat
tvirtai stoviau ant ems! Ai jiems, kad buvo su manimi, ypa
jaunlms, kuri gyvenimus i knyga apvert auktyn kojomis.

Pirmas skyrius
Kitomis akimis

Kai man buvo dveji, gydytojas mamai prane, kad esu protikai
atsilikusi.
Man dar esant kdikiui, mama pastebjo, kad gyvenu tarsi
savame pasaulyje. Net prisimenu save gulini lopyje - didelia
me krepyje - ir matau vir mans palinkusi mam. Matau, kad
mam supa nuostabios, viesios, spindinios vis vaivorykts
spalv btybs: kur kas didesns u mane, bet maesns u j beveik kaip trej met vaikas. Tos btybs plevena ore lyg plunks
nos; prisimenu; tiesiu jas rankas, bet negaliu paliesti. Jos pakerjo
mane pasakikomis spalvomis. Tuo metu dar nesupratau, kad re
giu tai, ko neregi kiti mons; tik daug vliau i j pai suinojau,
kad jos vadinamos angelais.
Bgant mnesiams mama pamat, kad nuolat stebeilijuosi kur
nors kitur, nors ir kaip ji stengtsi patraukti mano dmes. Ties
sakant, a pati buvau kitur: su angelais, stebjau, k jie daro, ne
kjausi ir aidiau su jais. Jie ubr mane.
Kalbti pradjau vlai, bet nuo pat maens nekjausi su ange
lais. Kartais vartodavome odius kaip a ar tu, bet kai kada j ne
reikdavo - inodavome vieni kit mintis. Maniau, visi regi tai, k
regiu a, bet vliau angelai liep niekam nesakyti, kad juos matau
9&

Lorna Byrne

- tai ms paslaptis. I ties daug met klausiau angel ir niekam


nepasakojau, k matau. Tik dabar, raydama i knyg, pagaliau
atskleidiu nemaai i to, k regjau.
* * *
Gydytojo pastaba, itarta, kai man buvo dveji, smarkiai paveik
mano gyvenim: suvokiau, kad mons gali bti labai iaurs.
Vis laik gyvenome Senajame Kilmainhame netoli Dublino
centro. Ten mano tvas nuomojosi dvirai taisykl ir krautuv
l, prie kurios stovjo lna. Perjs krautuvl ir pasuks j kair
prieidavai apgriuvus namel. Jis stovjo sen ln ir krautuvi
gretoje, bet dauguma pastat buvo tuti ir apleisti, nes labai pras
tos bkls. Daugiausia laiko praleisdavome kambarlyje pirmame
aukte: ia virdavome, valgydavome, nekuiuodavoms, aisda
vome ir net skalbdavome dideliame metaliniame dubenyje prie
ais krosn. Vonios neturjome, tik sode u namo, pajjus takeliu,
stovjo lauko tualetas. Viruje buvo du mai miegamieji; i pra
di viename j, toje paioje lovoje, miegojome mudvi su vyres
nija seserimi Emera.
Regjau ne tik angelus (juos matydavau nuolat, nuo tada, kai
pabusdavau, iki kol umigdavau), bet ir mirusi moni dvasias.
Brolis Kristoferis gim dar prie mane, bet mir vos deimties sa
vaii. Nors gyvo jo nemaiau, sivaizdavau j - buvo tamsiaplau
kis, mes su seserimi viesios - ir aisdavau su jo dvasia.
Tuo metu man tai nma neatrod keista; maniau, kad jis dar
vienas vaikas, nors pairti vieslesnis. Kad jis kitoks, pirmiausia
supratau i to, jog pasirodydavo skirtingo amiaus. Kartais atrody
davo kaip naujagimis, kai kada madaug mano amiaus ir ropindavo ant grind. Be to, ne visada bdavo, tai ateidavo, tai ieidavo.
sr 10

Angelai man glosto plaukus

Vien vli iemos popiet, jau temstant, likau viena gyve


namajame kambarlyje ms namuose Senajame Kilmainhame.
Atviroje krosnyje deg ugnis - ji vienintel apviet kambar. vie
sa mirguliavo ant grind, kur sdjau ir aidiau su mediniais tio
pagamintais kubeliais. Kristoferis atjo paaisti su manimi. Jis at
sisdo ariau ugnies - paaikino, kad man ten bt per karta, bet
jam gerai, nes nejauia kaitros. Drauge pastatme bokt: a djau
vien kubel, jis ant viraus - kit. Boktas ikilo labai auktas, tik
staiga ms rankos susiliet. Apstulbau - jis buvo kitoks negu visi
mano liesti mons. Kai prisilieiau, jis sukibirkiavo - tarsi bt
pairusios vaigduts. T akimirk perjau kiaurai j (o gal jis per
mane), atrod, lyg btume susiliej ir tap viena. Sukrsta nuveriau ms plyt bokt!
Pratrukau juoktis, paskui vl j palieiau. Manau, tada pirm
kart aikiai suvokiau, kad jis ne i kno ir kraujo.
Kristoferio niekada nepainiojau su angelais; mano regimi an
gelai kartais ities gydavo mogaus ivaizd, bet jie bdavo su
sparnais, j kojos neliesdavo ems ir i j sklisdavo skaisti viesa.
Kartais angelai neturdavo nieko mogiko, jie pasirodydavo kaip
ryks, rintys spinduliai.
Kristoferis danai atsirasdavo prie mamos. Kartais mama sd
dama kdje prie idinio usnsdavo, ir a matydavau, kaip jis guli
jos glbyje. Neinojau, ar mama jauia Kristofer, todl paklausiau:
- Ar pasakyti mamai, kad tu ia?
- Ne, negalima, - atsak jis. - Ji nesupras. Bet kartais ji jauia
mane.
Vien iemos ryt tekant saulei angelai atjo prie mano lovos.
Guljau susirangiusi po antklodmis; sesuo Emera, su kuria kartu
miegodavau, buvo atsiklusi, jos vietoje prie mans susiriets gu
ljo Kristoferis. Pakuteno mane ir tar:
^

11 r

Lorna Byrne

- Lorna, irk, irk - ten, prie lango.


Kaip jau sakiau, angelai gali pasirodyti vairi pavidal ir dy
di; ryt jie buvo panas snaiges! Lango stiklas tarsi pavirto
garais, o snaigs, nukritusios ant lango, tapdavo kdikio dydio
angelais. Paskui angelai sauls spinduliu atkeliaudavo kamba
r, jie visi buvo padengti baltomis, spindiniomis snaigmis. Kai
angelai liesdavo mane, snaigs byrdavo ant mans: jos kuteno ir,
keista, buvo iltos, o ne altos.
- Argi bt nenuostabu, - tar Kristoferis, - jeigu visi inot,
kad gali prisikimti kienes angel, kad kien telpa tkstaniai
angel, kaip snaigi, ir juos galima neiotis su savim ir niekada
nesijausti vieniam.
Atsigriau ir paklausiau:
- O jeigu jie itirpt kiense?
Kristoferis sukikeno ir suuko:
- Ne! Angelai netirpsta!
Lidnokai atsakiau:
- Kristoferi, noriau, kad tu tilptum mamos kien kaip
snaig ir vis laik btum su ja.
Jis atsivert mane susirangs lovoje ir tar:
- Juk inai, kad a esu ia.
Kai gteljau, mama papasakojo, kad turjo vaikel Kristofer,
gimus metais anksiau u mane, bet jis igyveno vos deimt savai
i. A tik ypteljau. Prisimenu, paklausiau, ar Kristoferis palai
dotas, ir ji atsak, kad jis guli bevardiame kape (toks anais laikais
buvo paprotys) kdiki kapinse Dubline.
Gaila, kad nra kapo su jo vardu, galiau j aplankyti, bet a
jo neumirau. Kartais net dabar, prajus daugeliui met, kien
je pajuntu Kristoferio rank, neva laikani snaiges, primenani,
kad niekada nelieku viena.
vt 12 ir

Angelai man glosto plaukus

Kart, kai man buvo ketveri ar penkeri, suinojau daugiau apie


Kristofer ir mam. Sddama prie stalo, vytuodama kojomis
ir valgydama pusryius pastebjau Kristofer, madaug dvylikos
met, bgant per kambar prie krautuvls dur, mamai neant
skrudint duon. Ji plaiai nusiypsojo ir tar:
- Lorna, upakalinje dirbtuvlje po tio darbasuoliu tau yra
staigmena!
Susijaudinusi paokau nuo stalo ir nusekiau paskui Kristofer.
Jis nudro tiesiai krautuv ir tamsias dirbtuves. Turjau sustoti
tarpdury, nes viduje buvo taip tamsu, kad nieko nemaiau - akims
reikjo apsiprasti. Taiau Kristoferis buvo kaip liepsnel, velnus
tviskantis vytesys, rodantis keli per ugriozdintas dirbtuves. Jis
suuko:
- Kat atsived kaiuk!
Kristoferio viesoje ivydau keturis maytlius kaiukus: tris
juodus kaip derva, vien juosvai balt. Jie buvo nuostabs, mink
tuiai ir vilgantys. J mama kat Juod ilipo i ds, pasir ir
pro langel ioko sod. Nulkiau paskui j ir pasiaukiau Kristo
fer, bet jis sod njo. Grau ir paklausiau:
- Kodl neini laukan?
Jis pam mane u rankos, tarsi nordamas paguosti, - man
labai patiko jo prisilietimas, - ir ms delnai vl susiliejo. Tai buvo
stebuklas: jauiausi saugi ir laiminga.
- Lorna, kai kdikis mirta, jo dvasia lieka su mama tol, kol
jai reikia jos, todl liksiu ia su mama. Jeigu ieiiau laukan, tarsi
nutraukiau tuos prisiminimus - o a to nenoriu!
Supratau, k jis nori pasakyti. Mama j labai smarkiai myljo
ir saugojo daugyb prisiminim: kaip jo lauksi, neiojosi savyje,
kaip pagimd, kaip diaugsi ir kokia laiminga jautsi laikydama
j ant rank ir nedamasi namo - ji jau tada jaut, kad kakas
a 13 b "

Lorna Byrne

negerai, nors gydytojai tvirtino prieingai. Mama praleido na


mie kelias brangias savaites prie mirtant Kristoferiui. Kristo
feris paaikino, kad vis t meil, kuri patyr i mamos, dabar
grina jai.
Taigi mano broliuko dvasia gyveno namie, niekur neieidavo,
kol vien dien mums teko amiams atsisveikinti su krautuvle Se
najame Kilmainhame. Tuo metu jau atrod, kad mama pasiruou
si paleisti broliuk ir gana stipri eiti pirmyn.
* * *
Kai ivystu angel, kyla noras sustoti ir sistebeilyti, jauiuosi taip,
lyg stoviau nepaprastos galios akivaizdoje. Kai buvau jaunesn,
angelai daniausiai gydavo mogaus pavidal, - kad man bt
lengviau juos priimti, - bet dabar to nebereikia. Mano regimi an
gelai ne visada bna sparnuoti, bet kai turi sparnus, kartais mane
nustebina j vairov. Sykiais jie atrodo lyg ugnies lieuviai, nors
yra tvirti ir turi aikius kontrus. Retsykiais angel sparnai esti
plunksnuoti. Vieno mano matyto angelo sparnai buvo tokie ploni,
ilgi ir smails, kad man buvo sunku patikti, jog tai sparnai. Nor
jau paprayti angelo, kad juos iskleist.
Kai angelai pasirodo kaip mons - su sparnais ar be j, nuostabiausios j veiduose yra akys. Angel akys ne tokios kaip
moni: jos labai vitrios, sklidinos gyvybs, viesos ir meils. Tar
si jose slypt pati gyvasties esm - jos tave visikai pripildo savo
spindjimo.
Niekada nemaiau, kad angelo kojos bt palietusios em;
kai regiu prie mans engiant angel, atrodo, kad jam po pdomis
guli energijos pagalv. Kartais ji bna kaip plonas silas, o retsy
kiais isipuia ir net smenga em.
^

14 r

Angelai man glosto plaukus

Nuo maens man ypa danai pasirodydavo vienas angelas.


Pirm kart j ivydau stovint miegamojo kampe - jis teitar:
Lorna. Kai kuo jis buvo panaus kitus angelus, bet ir skyrsi:
vytjo stipriau u kitus, atrod viresnis, spinduliavo stipri vy
rik jg. Nuo to karto visada jutau, kad jis pasirys mane ginti
lyg skydas; nuolat mane lank, ir mes pamau susidraugavome. Jis
pasisak ess Mykolas.
* * *
Mokykloje man seksi sunkiai; dauguma mokytoj elgsi taip, lyg
biau atsilikl. eeri met mokykloje ruoiausi Pirmajai Ko
munijai - buvo siaubinga. Ta diena turjo bt ypatinga - tokia
ir yra daugumai airi vaik. Ruoiantis mokytojai klasje klausi
ndavo mokinius, tikrindavo, ar jie imoko katekizm, bet mans
nekliudydavo, tar: Nra prasms tavs klausti!" Kai visi vaikai
sustojo eil pasakyti k nors apie Komunij, a irgi atsistojau, bet
mane nutemp ir liep sstis. Vaikystje tokie dalykai ities skaudi
na. Sddama klass gale kampe ant suolo paklausiau savo angel:
Negi jie nesupranta, kad ir a imokau katekizm? Jie man
net neleidia pabandyti.
Pirmosios Komunijos dien banyioje, kai pagaliau prijau
prie altoriaus, mane sugrieb u rankos ir itemp i eils, nes mo
kytoja nusprend, kad pirma mans turi eiti geresns mergaits.
Vis dlto buvo ir maloni moni. Prisimenu, kai man buvo
ketveri, turjom vienuol vardu (regis) Motina Moderini. Jai buvo
pasakyta, kad a negabi ir atsilikusi, bet, jauiau, ji tuo netikjo.
Vesdama pamokas prieidavo prie mans ir uduodavo lengvus
klausimus, kuriuos visada inodavau atsakymus, tada nusiypso
davo ir paglostydavo man galv.
^

15

Lorna Byrne

Nors kai kurie mons su manimi elgsi maloniai, vaikystje


buvau atstumtoji. mons mat, kad a kitokia, ir mans nesupra
to. iuo poiriu mano gyvenimas buvo labai sunkus - ir ian
dien tebra. mons sako, kad esu pernelyg patikli iam pasauliui,
taiau negaliu bti kitokia! Keista, bet elgtis teisingai - teisingai
mstyti, kalbti ties, siningai elgtis su aplinkiniais - yra labai
sunku, ir taip darydamas lieki vienias.
Mane dar ir dabar stipriai veikia, k mons apie mane galvoja,
kaip mane iri. Galbt jie nepasta mans, gal nesupranta, k
darau, bet jauia, kad esu kitokia. Jeigu kur nors nueinu su drau
gais ar sutinku nauj, nieko apie mane neinani moni, ie v
liau danai pasakoja draugams, kad a kakuo neprasta, tik negali
tiksliai apibdinti. Su tuo sunku susitaikyti.
Vis dlto mokykl man padjo itverti angelas vardu Hosas.
Vien ryt skubjau mokykl, stengdamasi neatsilikti nuo vyres
ns kartu einanios mergaits, ir staiga ivydau u viestuvo stulpo
pasislpus nuostab angel. Hosas isiiep, ir nuo tada angel
matydavau beveik kas ryt eidama mokykl. Dar ir iandien j
danai ivystu.
Hosas atrod - ir atrodo - kaip sen laik mokytojas. Jis vilki
vilnijani mantij, daniausiai mlyn (bet ji gali keisti spalv),
dvi keisto pavidalo skrybl, o rankoje laiko ritin. Jo akys ri
ir spindi it vaigds, jis panaus jaun profesori: energing, i
did ir iminting. Hosas visada toks pats, ne taip kaip kiti mane
supantys angelai. Pavyzdiui, Mykolas daniausiai pasirodo kaip
mogus, - kartais a to papraau, nes man taip lengviau, - bet jis
danai keiia ivaizd, nelygu, kur esame ar koki ini jis nori
perduoti.
Man Hosas simbolizuoja inias: jis atrodo itin rimtas - gali
toks ir bti, - tik jam puikiai sekasi mane pralinksminti, kai jau
16 w

Angelai man glosto plaukus

iuosi iek tiek nusiminusi. Anuomet Hosas mane paguosdavo,


liepdavo nekreipti dmesio j vaikus, kurie aipydavosi i mans
mokykloje, arba suaugusiuosius, kurie susirink nekdavosi, o
paskui atsigr spoksodavo mane. Hosas sakydavo: Jie nieko
nesupranta."
I pradi io angelo vardo neinojau, jis su manim nesikal
bdavo. Hosas pasirodydavo klasje, mgdiodavo mokytoj ar
kur nors vaik, aisdavo arba darydavo dar k nors, kas mane
pralinksmindavo. Kartais, kai eidavau namo, jis laukdavo mans
prie mokyklos vart arba kitoje kelio pusje. Prisimenu, kaip mes
pirm kart pasinekjome. Tdien neturjau su kuo grti namo,
nes sesuo anksiau ijo okius, tad neskubdama patraukiau per
aidim aiktel. Pasukau prie didij mokyklos vart, vildamasi
sutikti Hos ir pasikalbti. Labai apsidiaugiau ivydusi j vilgio
jant i u kolonos. Jis kteljo paskubti:
- Turi suspti namo, kol nelyja.
Sustojau prie vart ir apsidairiau. Netoliese nieko nebuvo, tad
pasiteiravau jo vardo.
- Hosas, - atsak jis.
A tik sukikenau. Pasiokindama pasileidau namo, jis nu
striksjo kartu - prisimenu, kad vis keli juokiausi.

Antras skyrius
Vartininkai

Taisydamas dviraius ttis udirbdavo nedaug - ties sakant, ms


rajone niekas nebuvo perteks pinig, tad daug kas praydavo jo
pagalbos ir addavo susimokti kit kart". Ttis buvo gerairdis
mogus, tad mes danai likdavome alkani. Valgydavome duon
su margarinu arba su uogiene, bet niekada nesisksdavau, kad
skauda pilvel, nes inojau, kad mamai su tiu ir taip gana rpes
i. Galiausiai man ant kno m vertis aizdos, ir buvau nuvesta
pas gydytoj. is pasak tvams, kad man trksta vitamin, kad
kasdien turiu gauti viei vaisi ir darovi. Bet stokojant pini
g retai kada to gaudavau, nebent suelpdavo kaimynai. Jie turjo
didel sod. Drabui daugiausia sulaukdavome i gimini Jung
tinse Amerikos Valstijose, ir kai ateidavo siuntinys, nepaprastai
diaugdavoms. Buvo sunku kaip ir daugeliui kit.
Tio krautuv buvo tamsus maas namelis. U jo stovjo pa
ir skardiniu stogu - jo dirbtuv. Pairje buvo pilna suol ir
vairiausi ranki, tvosk alyva ir tepalais. Kartais, prie pareida
mas namo arbatos, ttis pasiaukdavo mane dirbtuv ir praydavo
palaikyti skardin su tepalu, kuriuo jis plaudavosi rankas. Tepalas
buvo juodas, lipnus ir baisiai dvok, bet paddavo. Kelias minutes
patryns juo rankas ttis nusiluostydavo senu skuduru ir stipriai
18 r

Angelai man glosto plaukus

patrindavo. Tada eidavo virtuv ir nusiplaudavo altu vandeniu


(vandens pasiildydavome tik prikaistuvyje ant ugnies); po viso to
jo rankos vl bdavo varios. Man patikdavo padti tiui - bent
palaikyti jam skardin, ir kartais jis papraydavo, kad pabiau
krautuvje, jeigu kas nors ateit, kol jis su mama gers arbat.
* * *
Mokykloje, kai mokytojas vaikiodavo po klas, Hosas kartais at
sissdavo prie jo stalo. Kai pirm kart ivydau Hos klasje, man
vos neioko akys ir a balsiai paklausiau:
- K ia veiki?
Mokytojas igirdo, atsigr ir dbteljo mane. Turjau usi
dengti delnu burn, kad neprajukiau.
Nustebau, nes klasje paprastai bdavo tik angelai sargai, o
Hosas nuo j skyrsi. Jis nebuvo angelas sargas. Vaik angelai sar
gai labai ryks, labai viess, kaip stiprios lempos. Hosas atrod
visikai kitoks, panaesnis mog; jo drabuis brkteldavo per
stal. Hosas buvo kitoks, kad atskiriau angelus sargus ir ypatin
gus angelus, dalyvaujanius mano gyvenime. Vaikystje imokau
atskirti vairias angel ris.
Skirtingi angelai pasiymi skirtingais gebjimais. Kiekvienas
vaikas turi imokti atskirti mokytoj nuo gydytojo, todl ir a tu
rjau imokti skirti vairias angel ris, kad numanyiau, kaip jie
gali padti man ir kitiems.
Hosas danai mane prajuokindavo, ir a kart jo paklausiau:
- Ar jie mano, kad esu kvaila arba, kaip jie sako, atsilikusi",
nes taip danai mato mane besiypsani, besijuokiani ir nesu
pranta, i ko juokiuosi? Kaip manai, k jie sakyt suinoj, kad tu
sdi ia, ant mokytojo stalo, apsirengs kaip mokytojas?
^

19 ts*

Lorna Byrne

Hosas nusijuok.
- Jie ilkt rkdami, kad ia vaidenasi.
- Negi jie nepaint, kad tu angelas?
- Ne. Jie nemato ms taip kaip tu.
Kaip sakiau, vis laik maniau, kad kiti vaikai irgi regi angelus
ir su jais kalbasi, ir tik bdama eeri pastebjau, kad ne visada
taip yra.
- inai, Hosai, kai kurie vaikai regi angelus.
Jis atsak:
- Taip, inoma, regi, bet tik labai mai, o paskui jie suauga.
Dauguma tavo amiaus vaik ms nebemato; kai kurie nustoja
mat jau trej met.
I tikrj visi kdikiai regi angelus ir dvasias, bet kai vaikas
pradeda nekti, jam paaikinama, kas tikra, o kas ne - jeigu daik
tai nra tokie tvirti kaip j aislai, tai jie igalvoti. Mai vaikai au
kljami praranda gebjim matyti ir justi daugiau. iais laikais ug
dyti pradedama labai anksti, tad vis maiau moni bendrauja su
angelais; tai viena i prieasi, j man angelai pateik papra pa
rayti i knyg. Bijau tai daryti, nes nenoriu bti paiepta, bet i
nau, kad privalau; visada galiausiai padarau tai, ko prao angelai...
Angel yra milijonai - j nemanoma suskaiiuoti kaip snai
gi, - taiau daugelis neturi k veikti. Jie kaip manydami stengiasi
padti, tik ne visada gali prieiti prie mogaus. sivaizduokite mi
lijonus aplink sklandani bedarbi angel! Jie neturi, k daryti,
nes dauguma moni sunkiai dirba, kad pragyvent, ir nesuvokia,
jog angelai pasireng jiems pagelbti ir j yra visur.
Dievas nori, kad btume laimingi ir diaugtumms, todl
siunia mums padti angelus. Galime pasinaudoti didele dvasine
pagalba, bet retas kuris tai daro. Angelai vaikto alia ms, sako,
kad jie yra ia, o mes nesiklausome: nenorime klausytis. Tariams

20 if

Angelai man glosto plaukus

visk gal patys. Umirome, kad turime siel, ir manome es tik


knas ir kraujas. Netikime, kad yra kai kas daugiau: pomirtinis gy
venimas, Dievas, angelai. Nenuostabu, kad virtome materialistais
ir savanaudiais. mogikos btybs - tai ne tik knas ir kraujas,
ir kai tai suvoki, kai tiki, kad turi siel, ryys su angelais sustiprja.
Ir dabar, kai sdi ir skaitai i knyg, - tiki tuo ar ne, - prie
tavs yra angelas, jis tavo sargas ir niekada tavs nepalieka. Visi
gavome dovan: energijos ir viesos skyd. Viena i angelo sargo
uduoi - apgaubti tuo skydu. Dievui ir angelams mes visi lygs,
visi verti, kad mus saugot, rpintsi ir mylt, nesvarbu, k kiti
apie mus galvoja: gera ar bloga. irdama mog savo akimis
matau j supant skyd - jis tarytum gyvas.
Tavo angelas sargas - tai kno ir sielos vartininkas. Jis tau pa
skirtas dar prie tave pradedant. Jis buvo su tavimi kiekvien aki
mirk, kai augai mamos siose, saugojo tave. Kai gimei ir augai,
angelas sargas n akimirkos nuo tavs nepasitrauk: jis su tavimi,
kai miegi, prausiesi, vis laik - tu niekada nebni vienas. Paskui,
kai mirsi, tavo angelas sargas bus alia ir pads ieiti. Angelas sar
gas tavo gyvenim leidia kitus angelus, kad ie padt vairiuo
se dalykuose; jie ateina ir ieina. iuos angelus vadinu mokytojais.
Galbt tau sunku tuo patikti; jeigu netiki, paklausk savs ko
dl. Jeigu tavo irdis ukietjusi, paklausk savs kodl. K praras
tum atsivrs angelams, atsivrs dvasinei savasiai ir daugiau su
inojs apie savo siel? Paprayk angel, kad dabar pat tau padt.
Angelai - nuostabs mokytojai.
Vaikystje angelai man skyr tiek daug laiko, tiek daug mane
mok ir tiek rod, kad laiminga valand valandas praleisdavau vie
na. Viena mgstamiausi mano vieteli buvo jaukus miegamasis,
j dalijausi su seserimi Emera. Lubos buvo emos, nuoulnios, lan
gas taip emai, kad tik atsiklaupusi arba atsitpusi galjau matyti,
K

21 W

Lorna Byrne

kas vyksta gatvje. Stebdavau apaioje gatve einanius kaimynus,


kartais prie j pamatydavau tai, k dabar inau esant angel sar
g - atrodydavo, kad prie j eina kitas graus, skaistus mogus.
Kartais angelas sargas sklsdavo, o retsykiais paprasiausiai ings
niuodavo. Kai kada net susiliedavo su mogumi arba i u nugaros
apgaubdavo j sparnais, tarsi gindamas.
ie angelai bdavo vairiausi dydi: kartais panas augan
i ir besiskleidiani kibirkt, kartais stambs, gerokai dides
ni u j sergim mog. Angelai sargai spindi ir daniausiai vilki
auksinius, sidabrinius, mlynus arba vairiaspalvius drabuius.
Kartais ivysdavau dvasi - taip, kaip regjau brol Kristofer.
Kartais praeidavo ant kalvos gyvenanti kaimyn su vaikuiais:
naujagimiu ir kdikiu sename vaikikame veimlyje ir dviem
vyresniais vaikais, dar irgi beveik kdikiais. Regdavau prie j
ingsniuojant pagyvenus vyr. Vien dien i kaimyn parduo
tuvje kalbjosi su mano mama, ir a igirdau j pasakojant, kaip
ilgisi neseniai mirusio tvo. Tada supratau, kad mano matytas
senukas yra jos tvas ir vaikui senelis. Nusiypsojau, nes ji ilg
josi tvo, o is buvo alia - tik ji nemat jo. Jis taip j myljo, kad
jo dvasia pasiliko su ja padti ir paguosti ir bus tol, kol ji pasiry
j paleisti.
I pradi dvasias danai painiodavau su monmis, - taip at
sitiko ir su Kristoferiu, - bet ilgainiui angelai mane imok velg
ti, kuo dvasios skiriasi nuo gyv moni. Sunkoka paaikinti: dva
sia panai mus, tik vyti, tarsi jos viduje degt ugnel. Dvasia
gali sustiprinti arba susilpninti i vies; kuo rykiau ji dega, tuo
skaidresn ir vaiskesn yra dvasia. Jeigu dvasia prigesina savo vie
s (kartais jos taip daro, kad maiau krist akis), j galima palai
kyti tikru mogumi. sivaizduok, kitapus kelio pamatai kaimyn
ir pasisveikini, tik po keli minui tau topteli, kad tai buvo prie
vi 2 2 &

Angelai man glosto plaukus

pus met mirs Donis. Galbt tik tada suvoki, kad Donis atro
d viesesnis u paprastus mones.
Pro lang man patikdavo stebti, kaip aplink mones teka
energija. Kartais sutikusi kurios nors draugs mam ivysdavau,
kad i jos, i vieno tako, visas puses sklinda skuriuojantys vie
sos spinduliai: blizgantys, rintys violetiniai, purpuriniai, raudo
ni, ali arba melsvi. i energija skirdavosi nuo moters energijos,
ir mane kaskart pakerdavo. Kartais vliau igirsdavau mam sa
kant, kad ta moteris turs kdik, ir nusiypsodavau.
Taip pat pastebdavau, kad mogus serga, nors ir nesuprasda
vau, k regiu. mogaus kn supdavo tamsus idriks elis - jis
bylodavo, kad to mogaus kraujas kakuo negeras. Kai kada blyks
teldavo kaulas, ir a pamatydavau, kad jis paeistas arba blogai
suaugs, tada instinktyviai pajusdavau, jog knui kakas negerai,
nors odiais negaldavau paaikinti.
* * *
Vien dien tupdama prie lango ivydau vyr, vaiuojant keliu
dideliu juodu dviraiu su dukrele ant bagains. Angelai liep juos
stebti ir nenuleisti aki. Neklausiau kodl; vaikystje nekamantindama darydavau visk, k jie liepdavo. Supratau, kad mans
prao padti tvui ir dukrai, tad, kai jie vaiavo pro mano lang,
meldiausi u juos. Nenumaniau, kas atsitiks, tik praiau, kad ne
vykt didel nelaim.
Vyrui su dukrele vaiuojant pro ms nam, veiksmas sultjo,
visk maiau lyg filme. Juos aplenk didelis dviauktis autobusas,
po akimirkos mergait suklyk, ir vyras m virsti. Mayl kakaip
nenukrito nuo dviraio. Jos koja kliuvo tarp stipin. Maiau, kaip
ttis drebaniomis rankomis atsargiai itraukia kojyt i susilanks^ 23 r

Lorna Byrne

iusio rato. Jis nune verkiant} vaik, - mergait tyliai kkiojo,


bet nerk, - ant takelio tiesiai po mano langu. Suaugusieji sulk
padti, tarp j ir mano mama. Nukriau laiptais emyn j lauk
pasiirti, ar ji sveika. Kaip visada, niekas nekreip mane dme
sio. Mergaits batukas buvo nukrits, koja nubrozdinta ir kruvina,
pado oda nusilupusi, bet niekas nesulauyta. Vis tiek papraiau
Dievo ir angel jai padti.
Jau tada, bdama penkeri ar eeri, jutau, kad turiu padti
monms. Tikjau galinti padti, nes dl mano mald tvui su du
kra vaiuojant pro al neatsitiko nieko blogesnio. Galbt ji bt
nukritusi po autobusu arba susitrenkusi galv, bet mergait tik
susieid koj ir, ai Dievui, liko sveika. Nuo tada danai pajus
davau, kad man skirta padti monms, galiu apsaugoti juos nuo
nelaimi arba, jeigu nepajgiu ukirsti joms kelio, jas iek tiek pa
lengvinti. To mane mok angelai. Galbt mokykloje man kildavo
sunkum, bet mokytis i angel seksi puikiai.
Vien dien pasinaudojau iuo gebjimu ir padjau draugs
tiui. Dos buvo geriausia mano draug. Ji gyveno toje paioje
gatvje ir man patiko tuo, kad irgi skyrsi nuo kit vaik - mik
iojo. Ties sakant, mikiojo smarkiai, bet aisdama su manimi
nustodavo, o kai prie ms prisiddavo dar kas nors, vl imda
vo mikioti. Ji buvo auktesn u mane ir labai liesa, plaukai ilgi,
tiess ir rusvi, akys alios. Jos ttis tolliau ms gatvje turjo
automobili remonto dirbtuv, nepanai dabartines dirbtuves tai buvo didiulis kiemas, prigrstas sudauyt automobili ir j
dali. Ttis drausdavo mums ten aisti, bet jus pro vartus plytjo
nedidel aiktel, ir jis galiausiai mums leido ten bti, jei tik niekur
kitur nelsime.
Vien grai vasaros dien, sekmadien, vilkjome varius dra
buius ir stengms j per daug neitepti. aidme su llmis toje
ar 2 4 t r

Angelai man glosto plaukus

kiemo aiktelje, juokms ir poktavome. Prisimenu, vis laik


jutau su manimi bendraujanius angelus, jie liep klausytis. Ma
niau, jie nori, kad klausyiausi j, tik kart angelai turjo omeny
k kita. Pasiteiravau Doss, bet ji nieko negirdjo. Taigi mes ai
dm toliau, o angelai vl pakartojo:
- Klausykis!
siklausiau, ir mane apniko keistas jausmas - negaliu net api
bdinti, lyg biau patekusi kit laik ir erdv. Suglumau. Item
pusi ausis igirdau Doss tv, i toli labai tyliai besiaukiant pa
galbos. Dos nieko negirdjo.
Bijojome bgti tarp sudauyt automobili, sukraut auktas
snis, nes mums tai buvo grietai draudiama, bet a nuspren
diau neklausyti, ir Dos nusek paskui mane. Prisimenu, kaip
lkdama paskui angel tarp sukiuusi main be paliovos karto
jau: Meldiu, Dieve, meldiu, angelai, tegu jos ttis bna sveikas!"
Mes suradom Doss tt; ant jo buvo ugriuvusi maina, vi
sur pilna kraujo, bet jis buvo gyvas. Prisimenu, nudmiau kviesti
pagalbos, o Dos, regis, liko. Nebeinau, kur lkiau: pas juos ar
pas mus. Visi bgte subgo. Mus nuvijo, kad nestovtume alia,
kai nuo jo kels automobil, tik prisimenu, kaip atvaiavo greitoji.
ventojo Jokbo ligonin buvo netoli, iek tiek pavaiavus gatve.
Doss ttis pasveiko.
Dkojau Dievui, kad jam nieko blogo neatsitiko. Angelai man
ir vl leido pagelbti mogui.
* * *
Kaip jau sakiau, angelai skirti mums padti, ir pripain, kad jie
egzistuoja, pradedame jausti juos savo gyvenime. Ities angelai
mus vis laik lyti, nori, kad apie juos inotume. Jie trokta, kad
sr 25 ir

Lorna Byrne

suprastume, jog pasaulis platesnis negu regime. Ms gyvenimas


nepriklauso mums: turime ne tik mogikus knus, bet ir su Die
vu susijusias sielas. Angelai taip pat susij su Dievu, kai aukiams
Dievo vardo, leidiame veikti angelams.
Kitaip tariant, leidiams j padedami. Dievas mums suteik
laisv vali, ir angelai jos nepaeidia. Jeigu liepiame jiems ne
dintis, jeigu pareikiame, kad mums nereikia pagalbos, Dievas su
angelais pasitraukia al. Bet jie nenutolsta, laukia greta.
Ar jums kada nors buvo taip nutik, kad kakur keliaujate ir,
uuot suk kair, pasukate dein? Giliai irdyje inojote, kad
reikjo sukti kair, ir vliau dl to kremtats. Tai angelas jums
kudjo aus ir rod keli. Angelai visur aplink mus, nematomi
laukia, kada gals padti. Vis dlto j reikia paprayti. Praydami
leidiame jiems padti ir taip sutvirtiname ry su jais.
Po daugelio met supratau, kad esu angel ir moni vert
ja, todl dabar mans danai prao tarpininkauti. Mano vaidmuo
ypatingas, bet kiekvienas gali bet kada paprayti angel pagalbos.
Danai praydavau angel padti mano eimai. Mano vaikyst
buvo sunki; kol man sujo eeri, mama susilauk trij mayli:
dviej mergaii Helenos ir Aofs ir berniuko Bario - taigi mes
jau buvome penki vaikai. Be to, mama danai negaluodavo ir gu
ldavo ligoninje. Jai atsigulus, vaikai bdavo iskirstomi ir isiun
iami pas gimines.
Kai man buvo ketveri, pirm kart kartu su Emera apsistojau
pas tet Mer. Ji su vyru ir trimis vaikais gyveno netoli ms, bet
man tai atrod visai kitas pasaulis. Pirm kart ivydusi j namus
pamaniau, kad tai rmai: palyginti su ms lna, jie buvo mil
iniki. Viduje buvo labai prabangu, grau ir ilta, o ms namas
daniausiai atrodydavo drgnas ir altas; ia galjau basa lakstyti
per minktus kilimus. Valgiai buvo pasakiki, dail stal kraute
26 r

Angelai man glosto plaukus

nukraudavo maistu, idliodavo deranius puodukus ir lktes, i


pairos tokius trapius, kad bijodavau sudauyti. Piets bdavo
lyg vent, galdavau rinktis i daugybs patiekal. Vien dien
mans paklaus, ar noriau kart pusryi. Negaljau patikti,
kiek man prine: dereli, kept kiauini, msos bryzeli, krauji
ns deros, pomidor ir skrudintos duonos - ir viskas man! Nieko
nereikjo pjaustyti, dalytis kaip namie. O vis geriausia buvo vo
nia. Man prileido piln voni ilto vandens - pasijutau it princes.
Per t vienag pirm kart supratau, kokie mes bdiai.
Gyvenant pas tet Mer, ms aplankyti atvyko mamos t
vai, ir man buvo liepta apsivilkti gerj suknel - pilkvai ydr
su raukinukais priekyje. Vis laik mgau vilkti sukneles, o i
buvo viena mano mgstamiausi, tad su diaugsmu pasipuoiau.
Senelius buvau maiusi vos kelis kartus ir labai j drovjausi. Abu
buvo aukti ir man atrod kaip milinai. Senel dar buvo ir stora, ji
vaikiojo su lazda, nes prie kelerius metus buvo patyrusi insult.
* * *
Kartais, kai mama gerai jausdavosi ir bdavo graus oras, ieida
vome pasivaikioti ir nusinedavome vaii Fenikso park - di
diul lauk Dublino pakratyje, kur ganydavosi elniai ir rasda
vome kit nuostabi dalyk. Jis buvo u trejeto kilometr nuo
nam, tad nueidavome be vargo. Vien sekmadien, kai man buvo
septyneri, isiruome ikyl. Ttis varsi dvirat su vaimis ant
bagains, o mama veimlyje ve maj broliuk Bar. Mudvi su
Emera vis keli jome psios, o dvi jaunesns seserys Helena ir
Aof pakaitomis sddavo veimlyje.
Surengme puikias vaies, veitme pomidorus, sumutinius
su uogiene ir obuolius i kaimyn sodo. Ttis ukait turistin
^ 27 ^

Lorna Byrne

puod ir mums visiems ivir saldios arbatos. Po piet aidiau


futbol su seserimis, paskui viena nuklydau tarp dideli sen me
di. Man patikdavo aisti tarp t medi; kai kurie - ne visi mediai savo energija viliodavo mane. Jausmas buvo nuostabus,
dilgsdavo kn, o mediai traukdavo it magnetas. aisdavau su
mediais, bgiodavau aplink juos, kol vieno kurio nors energija
mane pastverdavo, paskui itrkdavau. Biau galjusi taip aisti
valand valandas. T popiet atbgo mano seserys ir paklaus, k
veikiu. Atsakiau, kad aidiu, n nemginau daugiau aikinti, jos
nebt supratusios.
Vakarop, prisilaksiusios ir pavargusios, usigeidme namo
vakariens. Dar prie sukant Senojo Kilmainhamo keli, kur sto
vjo ms namai, supratau, kad kakas blogai. Keliu mans link
jo du labai dideli angelai, i j ingsni maiau, kad vyko kai
kas baisaus. Prij jie apkabino mane ir, mums ingsniuojant keliu,
pasak, kad griuvo namo stogas. Pasijutau sukrsta.
Namai atrod siaubingai. Negaljau nuleisti nuo j aki: buvo
griuvusi didel stogo dalis. Ttis pamgino atidaryti duris, bet
nepavyko, o kai stumteljo petimi, pakilo dulki debesis. Viduje
nieko negaljai painti - vien lenos.
Gridamas stogas sulau ir lubas. Vaiko akimis atrod, kad
visas namas sugriuvo. Prisimenu, svarsiau, kur miegosim. Lipo
me per griuvsius, ir maoms ms kojytms kiekvienas betono
ar akmens luitas atrod milinikas. Viskas buvo nuklota dulkmis
ir sulauyta ipulius: visi baldai, aislai, visos mamos brangeny
bs. Maiau, kaip ji verk rinkdama nuo grind daiktus. Stovjau
kaip besta ir irjau, kaip mama su tiu bando k nors igelbti.
Prisimenu, mama pakl tamsiai rud pieno sotl su balzganu
dryiu ir tar:
- Jis vienintelis liko sveikas.
a 2 8

Angelai man glosto plaukus

Tas sotlis buvo vienintel ilikusi jos vestuvi dovana - ji tiek


maai turjo, o dabar ir tai prauvo. Vis dar prisimenu aaras jos
akyse. Ir pati pravirkau, ties sakant, verkm visi, tik ttis ne. Jis
mus ramino ir tikino, kad viskas bus gerai. Mamai su tiu kakaip
pavyko apsitvarkyti, ttis parm stog, kad tnakt galtume per
nakvoti, bet buvo labai pavojinga. Umigau mstydama, kad ms
namas sugriuvo, ir svarstydama, k dabar darysim ir kur eisim.
Likome benamiai, o ttis prarado ir pragyvenimo altin.

Treias skyrius
Laiptai Dang

Laim, mus igelbjo pusseser Net. Ji gyveno viena dideliame


name, nors pati dar buvo beveik vaikas. Prie por met, bdama
eiolikos, mirus tvams ji paveldjo nam. Gerai neinau, kaip
buvo sutarta, ar mes mokjome nuom, bet sikraustme gyven
ti pas j, Balimuno rajone iaurinje Dublino dalyje, u daugelio
myli nuo Senojo Kilmainhamo.
I pradi lidjau, kad teks isikraustyti, - man patiko Senasis
Kilmainhamas, - bet nuvaiavusi Balimun, ivydusi didel sod
ir didelius kambarius apsidiaugiau. Svarbiausia, is namas buvo
tvirtas, ir a inojau, kad jis niekada nesugrius. Antrame aukte
buvo trys miegamieji, - tikra prabanga, - o tualetas ir vonia vi
duje. Apaioje grai pailga virtuv, langas jos gale velg sod,
svetain ir Nets kambarys, anksiau turbt buvs valgomasis.
Prie nam augo stebuklingas sodas, tokio didelio dar nebuvau
maiusi. Ten patyrme aibes nuotyki. Jame net stovjo ieno kupeta
ir per gimtadienius joje bdavo slepiami saldainiai. Kai turdavo lai
ko, ttis augino daroves - vag vagas. Jis sodino visk, kas manoma:
irnius, juos taip mgdavome aiyti, usodino dideles braki lysves.
Tuo metu eimoje buvo penki vaikai: mano broliukas Baris,
dar kdikis, tarp jo ir mans dvi mergaits Helena ir Aof ir, i
^ 30 r

Angelai man glosto plaukus

noma, vyresnl sesuo Emera. Su broliuku ir seserimis aisdavau


maai, nebent per gimtadienius ar panaias ventes. Manau, ms
pomgiai skyrsi. A pasaul maiau kitomis akimis.
I pradi naujoje vietoje jauiausi iek tiek vienia, bet ne
trukus susiradau draug. Susipainau su mergaite Rozalina, gy
venania u mrins tvoros, juosianios vis sodus. Ta prie kelio
stksanti tvora buvo didel ir nuostabi, ttis pastat kopias, kad
galtume ulipti nesusipl bat. Ant jos buvo smagu vaikioti ji buvo tokia plati, kad nebijojome nukristi. Taip ir keliaudavome
nuo vieno namo prie kito arba tolliau plytinius laukus. Man
patiko ta tvora ir viskas, kas nuo jos bdavo matyti.
Rozalina tapo geriausia mano drauge. Ji gyveno dideliame i
taigingame name kitapus tvoros madaug u ei nam, ir da
niausiai mes viena pas kit vaikiodavome tvora, uuot jusios
tolesniu keliu aplink. Ji irgi buvo i didels eimos, bet kai kurie
vaikai jau buvo suaug ir ij i nam. Painojau jaunl jos se
sut Karolin ir atuoneriais metais vyresn brol Maikl. Rozalina
buvo aukta, liesa, ilgais tamsiais tiesiais plaukais, visada linksma
ir daug juoksi. Man patikdavo bti su ja ir jos eima, ties sakant,
su jais praleisdavau daugiau laiko negu su savikiais.
Rozalinos ttis, regis, buvo vokietis: didelis, stiprus vyras tam
siais, ilsteljusiais plaukais. Jis danai ivykdavo darbo reikalais,
bet grs bdavo labai geras Rozalinai, jos broliui, seseriai ir man.
Sekmadieniais jis visiems nupirkdavo po maiel saldaini, ir a la
bai diaugdavausi ir didiuodavausi, kad neumiro ir mans - jis
visur mane traukdavo. Maielyje bdavo tik ei-atuoni saldai
niai, bet labai skans, ir a juos uoliai taupydavau.
Rozalinos namuose buvo dar vienas man patinkantis sekma
dienio ritualas: mama skaitydavo mums pasakojimus. Visi susi
^ 31 r

Lorna Byrne

rinkdavome miegamajame ir sitaisydavome ant lovos. Kartais


bdavo tik Rozalina, Karolina ir a, retsykiais prie ms prisid
davo Maiklas arba kuri nors mano sesuo. Rozalinos mama puikiai
skaitydavo, ir mes apie valand sddavome ir susiavj klausy
davoms, kol ji baigdavo. Kartais knygos bdavo labai storos, jas
skaitydavome kelias savaites. Viena mano mgstamiausi buvo
Franss Hodson Bernet Paslaptingas sodas.
Ms sode stovjo didels medins spuokls, jas ttis patais
taip, kad pakilt labai auktai. Galdavau suptis valand valandas,
ir per t laik angelai mane daug ko imokydavo apie pasaul ir
gyvenim. Ties sakant, danai ant spuokli likdavo tik mano
knas, a pati atsidurdavau kitame pasaulyje. Man ten sdint an
gelai parodydavo nepaprast, stebukling dalyk.
Kartais, kai supdavausi viena, kuris nors angelas tardavo: Lor
na, itiesk rank, norim tau kai k parodyti." Tada angelas man
sauj ddavo kok nors daiktel, atitraukdavo rank, ir delne sutviksdavo viesa. Kartais ji bdavo panai vaigdut arba gl,
paskui imdavo augti, lyg bt gyva. Augdama ji skleid skaisiai
gelton vies. viesa kildavo man i delno ir vis rykdavo, kol
pritemdydavo saul, tad galdavau irti beveik tiesiai j nepri
simerkusi, nespigindavo aki. Paskui tarsi veidrodyje ivysdavau
nuostab atspind: besiypsant gra mogaus veid.
Kai pirm kart tai vyko, angelai man paaikino, kad tai an
gel karalien. Jie mgdavo kalbti man, vaikui, suprantamais
odiais ir priminti inomas pasakas. Pasakose karalien bdavo
kaip mama, taip, kaip mano mama buvo eimos karalien. An
gelai paaikino, kad ta moteris - angel karalien, Visatos, k
rinijos ir vis angel motina. Staiga geltonas rutulys, kuriame
regjau veid, susprogo milijonus daleli ir pairo kaip sauls
spinduliai.
?> 32 r

Angelai man glosto plaukus

Ir suaugus angelai man kartais dovanodavo i dovan, ypa


kai reikdavo paguodos.
Persikrausius Balimun, be abejo, teko pereiti j kit moky
kl. A ir trys mano seserys pradjome lankyti nedidel valstybin
berniuk ir mergaii mokykl, iki jos reikdavo eiti daugiau negu
pusvaland. Seserys vaiuodavo autobusu, a daniausiai eidavau
psia. Turdavau skubti, kad nepavluoiau ir neprisidaryiau
nemalonum, bet namo pdindavau palengva.
Tame paiame sklype pakraty stovjo mokykla, viduryje banyia, o kitame krate - parapijos namai. Mokykloje buvo tik
trys kabinetai, j neutekdavo, tad dvi klass moksi parapijos
salje. Pirmaisiais metais salje teko mokytis man. Prieinguose
sals galuose sdjo dvi klass, neatitvertos siena. Mokytojas po
nas Donsas su manimi elgdavosi labai blogai. Jo manymu, buvau
vpla, j siaubingai erzino, kad klasje sdi toks vaikas kaip a.
Vien ryt angelai man prane, kad mokykloje atsitiks kai
kas ypatinga, ir tai mane pradiugins. Angelai kaip visada buvo
teiss: tas vykis mane nudiugino ir diugina dabar prisiminus!
Mes mokms airi kalbos, ir ponas Donsas paskelb vieno klau
simo viktorin, atsaks vaikas turjo gauti puss kronos premij.
Jis paklaus, k reikia airikas odis crann, ir vaikai pradedant i
deins paeiliui turjo atsakyti. Mane jis buvo pasisodins kairje.
Mokytojas apklaus visus mokinius, bet n vienas neinojo atsa
kymo. Kaip visada mans n neklaus. Sdjau vienui viena suole
ir gerai inojau atsakym. Jaudinausi, jauiausi kaip ant adat, no
rjau paokti ir suukti teising atsakym. Angelams buvo sunku
mane nulaikyti.
- Angelai, bkit geri, liepkit jam pasiirti mane, liepkit ma
ns paklausti. - Vos neverkiau i susijaudinimo.
- Nesijaudink, Lorna, - tar jie, - jis paklaus tavs.
3J 33

&

L o m a Byrne

Ponas Donsas pasibaisjo savo klase ir vis kartojo:


- Nagi! Kas jums darosi? Juk tai paprasta!
Dar ir dabar juokiuosi prisiminusi jo veido iraik: akys vis
pltsi, veidas raudo. Jis buvo pribloktas. Paklaus priepaskuti
nio vaiko ir suuko:
- K gi, regis, niekas nelaimjo puss kronos!
Hosas vis laik stovjo prie pono Donso ir rod mane, bet
is, inoma, nemat. Norjau ktelti Hosui, kad paiupt mo
kytoj u rankos ir privest prie mans. Klas tyljo, n vienas
vaikas neileido n garso. Nors angelai tvirtino kitaip, atrod, kad
ponas Donsas neketina mans klausti. Jis prijo prie stalo. Klasje
tvyrojo mirtina tyla. Staiga Hosas ir pono Donso angelas sargas
velniai pam j u rankos, apgr ir atved prie mans, vis kak
kuddami aus.
- inau, kad beviltika, - tar jis, - bet vis tiek paklausiu!
Jis taip ir padar, o a laiminga tvirtai atsakiau:
- Tai reikia medis.
Jam atvipo lpa. Atsakymas buvo teisingas. Visa klas m
juoktis ir ploti, vaikai digavo. Jis turjo man atiduoti pus kro
nos, ir a niekada neumiriu, kaip djo man deln pinig, o a
padkojau.
Dar niekada nebuvau turjusi itiek pinig - vis pus kronos.
* * *
Dauguma vaik po pamok skubdavo namo, o a mgdavau eiti
pamau, aisdama su angelais. Kartais utrukdavau kelias valandas,
ingsniuodavau palei didel pylim keliuko pakraty ir pro gyvatvo
r dairydavausi tolumoje plytinius laukus ir didel nam su jam
priklausaniomis dirvomis. Retsykiais striksdavau palei pylim
ar 34 r

Angelai man glosto plaukus

kartu su angelais, mes juokdavoms ir poktaudavome. Jie k nors


man parodydavo; patraukdavo akas, ir a pamatydavau duobut
pylime su vapsv lizdu. Angelai pastumdavo akeles taip, kad ne
suerzint vapsv, ir a galdavau marias laiko stebti vabzdius, ne
bijodama, kad gels. Prisimenu, kart vliau grau pasiirti lizdo,
bet suaugusieji buvo j surad ir inuodij vapsvas. Nusiminiau.
Angelai man danai parodydavo galvijus laukuose u pylimo.
Jie mok mane pasaul irti kitaip. A ne iaip irdavau kar
v, bet i tikrj matydavau joje visk: kiekvien linij, kiekvien
ikilim. Angelai bet koki smulkmen irykindavo arba pada
rydavo taip, kad ji spindt, todl galdavau ities visk pamatyti.
Jie leisdavo man pasiirti gyvnams akis; net jeigu ie bdavo
toli, galdavau giliai pavelgti tas akis. Man buvo leista ivysti tai,
ko dauguma moni niekada nemato. Tai buvo stabu. Matyda
vau viesas, energij ir visk, kas vyksta gyvno viduje ir aplink j.
Kartais atrodydavo, kad aplink gyvn okinja viesos kamuoliai,
retsykiais energija plyksteldavo ir ugesdavo. Matydavau veriu
k karvs pilve; kartais j vos irdavau, tada angelai liepdavo
pavelgti dmiau, ir a pamatydavau. Atvirai tariant, kartais ver
elis atrodydavo glitus ir liulantis - kaip mamos verdama uogien.
Taip avjausi viskuo, k angelai man rodydavo lauke, kad lik
davo maai laiko mokslams. Kai vaikystje angelai man k nors
paaikindavo, manydavau puikiai supratusi j odius, bet augda
ma miau vis geriau suprasti, k jie turi omeny.
Viena mano draugi buvo Mariana, bet mes bendraudavome
tik mokykloje. Kai i sals ygiuodavome mokyklos pastat arba
banyi, ji btinai nordavo eiti alia mans. Net jei mokytojai
j pastatydavo su kita mergaite, ji sugebdavo atsirasti prie mans
ir vis klausindavo. Stebdavosi, i kur tiek daug inau, bet negal
jau papasakoti apie savo mokytojus angelus. Vien dien, aidim
^ 35 ts*

Lorna Byrne

aiktele kulniuojant banyi, ji papra papasakoti apie Diev.


Taip nustebau, kad man net kvap ugniau. Spoksojau j ir ne
sumojau, k atsakyti. Galiausiai tariau:
- Mokytojai ir kunigas mums pasakoja apie Diev, tai kodl
klausi mans?
Stengiausi isisukti nuo klausimo, bet ji nepasidav:
- Noriu, kad pasakytum.
Taigi pradjau jai pasakoti apie Diev.
- Matai t pauktel, t gra pauktuk, auksin, gelton, m
lyn jo knel? Tas pauktelis kaip Dievas. Gerai siirk ir pa
matysi jo gro ir tobulum. Ir tu kaip tas pauktelis; esi grai, nes
panai Diev. Jeigu pauktelis nukrist ir susieist, jis nepajust
viso skausmo, nes 99 procentus prisiimt Dievas. Dievas jauia
visk, kas atsitinka kiekvienam paukteliui - taip pat ir monms.
Kai mums kas nors nutinka, jauiame tik dalel skausmo. Visa kita
jauia ir nuima Dievas.
inau, tai buvo ne mano odiai - buvau per jauna tokiai i
miniai. iuos odius man dav Dievas arba angelai, kad Maria
nai paaikiniau apie Diev.
Man patiko banyia; kartais iek tiek pavluodavau pamo
kas, nes prie eidama klas dar murkteldavau banyi - man
ten bdavo labai gera. Banyioje visada bdavo tuia. Man pa
tinka banyios - jose apstu angel. Net jei ten ir bna vos keli
mons, bet angel tikras knibdlynas. mons nenumano, kiek
angel susirenka banyioje; angelai lovina Diev ir laukia, kol
prie j prisids Dievo tauta, bet daniausiai niekas neateina. Per
sekmadienio miias angel ten bna tiesiog sausakima: vis mo
ni angelai sargai, aplink kunig ant altoriaus stovintys angelai ir
dar daug Dievo atsist angel. Banyios sklidinos galios; kartais,
matydama mog banyioje, regdama j supanius angelus ir
a 36 ir

Angelai man glosto plaukus

vies, meldiuosi: Leisk jam iandien igirsti savo angel ir kaip


nors umegzti ry su juo, o per j su Dievu.
Angel esama ne tik krikioni banyiose, bet ir sinagogose,
meetse ir visose ventose vietose. Angelams nesvarbus tavo tik
jimas, jie sak man, kad visos banyios turt bti po vienu stogu.
Musulmonai, ydai, protestantai, hinduistai, katalikai ir visos kitos
religijos turt susiburti. Tegu skirtingai atrodome, tegu ms ti
kjimas skiriasi, bet mes visi turime siel. Musulmono siela nesi
skiria nuo krikionio sielos. Jeigu matytume sielas, neudytume
vieni kit dl to, kad skirtingai suprantame Diev.
Vien dien su teta vaikiojome prie jos nam ir prajome
banyi. Prie dur stovjo du nuostabs angelai. Teta atsigr
mane ir tar:
- Neirk t banyi.
Nustebusi pavelgiau j. Ji kalbjo toliau:
- Tai protestant banyia. Tau draudiama net engti pro
vartus ar pro duris!
Atsisukusi maiau, kaip mons eina banyi; jie atrod to
kie pat kaip mes. Kit kart eidama pro t banyi nusiypsojau
prie dur stovintiems angelams. Man neleido eiti, bet a inojau,
kad banyia pilna angel.
* * *
Artimiausia ms kaimyn ponia Murtag buvo avi moteris pasa
kika figra, bet nuolat bardavo mus, kad nevaikiotume ant tvo
ros. Kartais ji papraydavo mans trumpai priirti vaikus. Vien
simintin popiet, kai man buvo atuoneri, ji papra pabti prie
vaik, kol su mano mama igers arbatos. Kai jau engiau namus,
angelas atsistojo prieais ir tar:

37 P

Lorna Byrne

- Viduje bk atsargi.
Mane ikart apm baim, nenoriai jau virtuv. Ponia Murtag ruosi, ant virykls burbuliavo puodas. Paklausiau jos:
- Paliksite j virti?
Ji atsak:
- Taip bus geriausia.
- Negi neijungsite? - dar pasiteiravau.
Ji nesiklaus mans, mat buvo i toki moter, kurios labai
nirta, jeigu nedarai, kas liepta. Virtuvje buvo du vaikai: pramo
ks vaikioti kdikis ir naujagimis veimlyje. Vos jai ijus neju
ia miau valgytis po virtuv. Galins durys urakintos ir raktas
jose nekyo.
Staiga tik teljo, ir virykl sprogo. Nesupratau, kas atsitiko,
virtuv prisipild dm ir ugnies. Prisimenu, paiupau vaik ir ve
iml ir pamginau nuvairuoti iki dur koridori. Virykl ir sta
las stovjo tarp veimlio ir dur, tad turjau eiti pro liepsnojani
virykl. Veimlis buvo labai sunkus, vos j pastmiau. Sugriebusi
vyresnij mergyt ineiau sod ir pro al einaniam kaimynui
kteljau, kad dega namas.
Parlkiau atgal; namai buvo sklidini juod dm, a isigan
dau, kad maylis neudust, kol ieisim. Kaimynas atsek paskui
mane ir, ai Dievui, jam pavyko istumti veiml.
Vaikai buvo igelbti. Verkdama ir drebdama parbgau
namo. Mama su ponia Murtag sdjo virtuvje ir gr arbat - jos
nieko negirdjo. Kkiodama ilemenau, kad namas dega, ir jos
nubgo gretim sod. Prisimenu, ponia Murtag virpdama ir
raudodama apkabino vaikus. Tada pavelg mane ir padkojo.
Visas pirmas auktas buvo juodas, bet ugnis nebedeg; kaimynui
pavyko j ugesinti.

38 ir

Angelai man glosto plaukus

* * *
etas deimtmetis Airijoje ekonomikai buvo labai sunkus: stigo
darbo, daug moni turjo emigruoti. Ms eima vargo, mama
danai sirgdavo ir guldavo ligoninje. Kai jos nebdavo, daras
apeldavo, nes ttis neturjo laiko: jam reikjo dirbti ir priirti
mus. Nors mes paddavome, jis vis tiek turjo begales rpesi,
ir a labai nerimavau. Eidama mokykl kalbdavausi su angelais
apie visk, kas vyksta namie. Jie liepdavo man nesijaudinti, tvirtin
davo, kad mama pasveiks.
Anksti ryt ttis mus keldavo ir ruodavo mokykl; mes pa
ddavome jam pagaminti pusryius ir sumutinius priepieiams.
Su seserimi priirdavau jaunesnius brol ir seseris, tvarkydavo
me namus ir ruodavome stal vakarienei. Pinig turjom labai
maai, be to, prisiddavo ilaid, nes tiui reikdavo autobusu
vainti ligonin, todl kai mama sirgdavo, vakariens n ev aly
davome - gyvenome sausainiais ir sriu.
Balimune mama susilauk dar dviej vaik, berniuk, juos pa
vadino Kormaku ir Dilonu. Dabar buvome septyni vaikai - visi iki
dvylikos met. Gyvenome vargingai. Vienu metu ttis buvo ivy
ks Anglij dirbti, atrod, kad jo nra mnesi mnesius. Taigi vl
neauginome darovi, sodas apl. Guosdavausi angelams, kaip
pasiilgau tio ir kaip lidna, kad jam reikjo ivykti.
Niekada neumiriu, kaip vien dien ttis netiktai sugr
o. Angelai liep man irti pro lang, ir a ivydau j, keliuku
traukiant namo su paltu, skryble, nein lagaminu. Pastebjau,
kaip graiai atrodo ttis. Turbt maniau, kad jis bus senas, smar
kiai pasens nuo tada, kai ijo, bet atrod labai jaunas - toks ir
buvo, tik pradjs ketvirt deimt. Neipasakytai apsidiaugiau;
kiek kabindama nukriau laiptais emyn ir pasakiau mamai. Kai
^r 39 ts*

Lorna Byrne

ji atidar duris leisti tt, pasislpiau u jos. Tdien visi buvome


labai laimingi.
Ttis turjo tuoj pat eiti iekotis darbo, bet jis pradjo kasti dar
, ir mes visi jam padjome. Man visada patikdavo padti tiui,
mgau auginti daroves, ravti piktoles ir prayti angel, kad pa
dt joms augti. Nepaprastai trokau prisidti daugiau, bet kai esi
toks maas, k gali padaryti? Danai verkdavau i nevilties, kad
negaliu padaryti daugiau, tik stengdavausi, kad niekas nepamatyt
mans besislepianios u sodo pairs.
* * *
Danai aisdavau su vaikais, gyvenaniais kitapus kelio aklaga
tvyje. J eima buvo didel, kaip ms, ir a labai susidraugavau
su vidurine mergaite Alisa, beveik tokio amiaus kaip a. J ttis
danai vykdavo Anglij dirbti, ir mama labai sunkiai tris na
mie ir aplink namus. Ttis sugrdavo kas kelis mnesius, bet kart
angelai man pasak, kad kita jo kelion bus paskutin, nes jis ieis
Dang.
Labai nulidau. Viskas pasikeit: nebenorjau eiti pas draug
aisti j sode. Atitolau, bet stengiausi, kad niekas to nepamatyt,
ypa Alisa. Vien dien namie angelai pasak:
- Po keli dien liepsim tau nueiti pas Alis, ir tu tursi paklusti.
Po trij dien taip ir vyko. Giliai kvpiau, ijau pro laukujs
duris, perjau keli, engiau pro oninius Alisos nam vartelius ir
pabeldiau virtuvs duris gale namo. Atidar Alisos mama. Pasi
irjau virtuv: ji atrod tamsesn negu prastai. Ten buvo Alisa
ir jos brolis, ji atsigr mane ir plaiai nusiypsojo. engiau kelis
ingsnius vid; toliau eiti nebenorjau. Alisa susijaudinusi prane
, kad parvyksta jos ttis, ir parvyksta visam laikui, nes pagaliau
^

40 ir

Angelai man glosto plaukus

gavo darb Airijoje. Ji baisiai jaudinosi. Sutrikau - diaugiausi dl


jos, bet irdis verk. inojau, jos tvai seniai tikjosi, kad ttis gaus
darb Airijoje ir gals grti namo. Dabar jis gavo darb, bet nebe
sps juo pasidiaugti. Pakvieiau Alis ateiti pas mane paaisti, nes
nenorjau likti pas j.
Prisimenu, vliau tdien nujau banyi ir atsisdusi prie
altori papraiau Dievo, ar jis negalt leisti Alisos tiui grti
namo ir pasilikti.
T dien, kai Alisos ttis gro, namie tvyrojo diaugsminga
nuotaika - ir a diaugiausi dl j. Po keli dien sdjau ant s
puokli galiniame j sode, o kiti vaikai aid prieais nam. Staiga
dangus persimain, ir angelas tar:
- Atsigrk ir atsimerk.
Atsigrusi nam ivydau i dangaus besileidiant netik
tinai ryk viesos spindul, piln angel. T nuostabi vies pa
vadinau laiptais Dang". Man net kvap ugniau nuo to ste
buklingo vaizdo, nuostabios muzikos ir giesmi. Norjau prieiti
ariau, bet likau ant spuokli ir palengva lingavau pirmyn atgal.
viesa spindo tiesiai per stog ir apgaub vis nam. Paskui
sienos tarytum inyko ir a ivydau lovoje gulint Alisos tt. mo
na mgino j paadinti. Jo knas guljo ten, bet dvasia buvo kitur stovjo lovgalyje, o jai i on dar dvi dvasios. Regis, jis painojo
tas dvasias - man jos buvo nematytos, bet panaios j, tad spjau,
kad eimos nariai atjo padti kelionje. Buvo ir daug angel. Ali
sos ttis, lydimas dvasi ir velniai j prilaikani angel, eng
vies. Maiau, kaip jie kyla tuo nuostabiu viesos spinduliu pro
angelus, skambant giesmms ir dangikai muzikai. Alisos ttis ir
abi dvasios akimirkai stabteljo, jis pavelg emyn.
Man sustojo laikas; staiga vl atsirado sienos, nebeliko laipt.
Alisos mama stovjo tarpdury ir auk vaikus. ie aid prieki
a 41 W

L o m a Byrne

niame kieme, tik a viena supausi u namo. Ji pavelg pro mane,


lyg nematydama. Tada atsigr ir pro oninius vartelius nujo
priekin kiem. Sdjau inodama, kad tuoj Alisa, jos broliai ir se
serys igirs lidn ini. Jauiausi labai vienia ir nusiminusi, tad
paklausiau angelo alia:
- Ar jis gals sugrti j paguosti - bent trumpam? Ypa Ali
sos, ji taip j myljo ir taip ilgdavosi jo ivykusio.
Angelai atsak:
- Taip, jis netrukus sugr ir iek tiek pabus su jais.
Pasijutau geriau, giliai kvpiau, nulipau nuo spuokli ir ta
riau angelams:
- Gal jau trauksiu namo.
Ieidama pro langus girdjau verksm. Pro oninius vartelius
pasukau namo. Namie nieko nebuvo - mama anapus kelio jau
guod Alisos mam.
Tai buvo viena graudiausi dien dar tokiame trumpame
mano gyvenime: vis laik maniau, kad mamos ir tiai gyvena
aminai.

Ketvirtas skyrius
Kodl nuo mans slepiesi?

Vien dien ttis namo parsivar gra, blizgant raudon auto


mobil. Jis atrod didiulis, bet gal tik todl, kad a buvau tokia
maa. Ttis pasiskolino j i draugo, nes ruoms vaiuoti atosto
g - pirm kart mano gyvenime! automobil sukrovme krep
ius, paskui sulipo tvai ir mes visi septyni vaikai. Keliavome pas
senel Mauntanon Klero grafystje u dviej imt kilometr.
Atrod, kad vaiavome vis dien, bet a mgavausi kiekviena aki
mirka: man patiko irti pro lang. Kartais ttis sustodavo, ir mes
ilipdavome pailsti, o jei labai pasisekdavo, gaudavome ir led.
Pirm kart pamaiau tio tvus. Jie gyveno jaunimo nakvy
ns namuose, senel priirjo juos. Prisimenu t pirm dien, kai
atvaiavome. Ttis pro didelius, spdingus vartus ir pro sen ark
vairavo kiem, paskui pro maesn ark kit kiem. Prieais
ivydome milinik sen nam, apsupt akmenini pairi - v
liau senel paaikino, kad ten kitados buvo arklids, ia laikydavo
irgus ir karietas.
Ttis sustojo, ir mes ivirtome. Apstulbusi pairjau nam.
Sugujome vidun, ir mane supaindino su senele ir seneliu. Sene
lio koja buvo medin; man nuolat pasakodavo, kad jis neteko jos
jaunystje kovodamas dl airi laisvs. Seneliai buvo labai netur
^ 43 ts*

Lorna Byrne

tingi, bet senelis turjo puik senovin automobil, patvarkyt taip,


kad galt vaiuoti su medine koja. T pirm vakar jis parod
man i lizdo ikritus kregdiuk; maitino j pipete ir saugojo bat
dje. Dar jis buvo rads pauki kiauini ir laik juos iltai,
vildamasis, kad isipers. Senelis atrod labai silpnas, susikpri
ns, ir t vakar pastebjau, kad j supanti viesa gerokai blankesn
u kit moni. Ji buvo labai silpna, beveik nematoma, bet tuo
metu nesukau dl to galvos.
Senel buvo smulkut, daili, elegantika moteris trumpais i
lais plaukais. Ji labai sunkiai dirbo, kad jaunimo nakvyns namai
bt tvarkingi. Be to, buvo puiki virja ir valand valandas virtu
vje kepdavo juod duon, obuoli pyragus ir kitokius skanstus.
Ties sakant, senel ir senelis daugiausia laiko praleisdavo virtu
vje, kvepianioje vieiais kepiniais, ir man patiko sdti su jais
prie stalo, mgautis puoduku arbatos ir rieke iltos juodos duonos.
Didiulis namas buvo nuostabus. Nuo virtuvs drieksi labai
ilgas koridorius su daugybe vazon. Vasar, kai ten viedavau,
koridoriuje vis laik yddavo vairiaspalvs gls. Jis ved sti
klin kambar, jame beveik nieko nebuvo, tik senels gls, bet
man ten nepaprastai patiko. Marias laiko praleisdavau jame nekuiuodamasi su angelais.
Sodas irgi buvo pasakikas. Ant arklidi kieme lizdus suko
kregds, o gale kiemo buvo varteliai - per juos perlipdavau, uuot
atidariusi. Varteliai ved sod, jame augo dideli mediai ir kva
pnios gls. Bgiodavo triuiai ir skraidydavo paukiai, ir kartais,
sddama po dideliu mediu nusvirusiomis akomis, ivysdavau
juodojo strazdo lizd ir paukiukus. U sodo plytjo laukai. Man
labai patiko sodas, jame jauiausi saugi.
Nuo pat pirmos dienos Mauntanone ilgam ieidavau viena
pasivaikioti; ismukdavau, ir niekas nepastebdavo arba niekam
*

44 r

Angelai man glosto plaukus

nerpdavo, kad ieinu. Man puikiai seksi likti nepastebtai. Su


augusieji daniausiai elgdavosi taip, lyg mans n nebt. Kartais
atrodydavo, kad be mans jiems bt geriau; taip ir nesupratau,
ar dl to, kad jauiu, k jie galvoja, ar dl t dalyk, kuriuos met
metus girdjau apie mane nekant. Kart, dar bdama kdikis, i
girdau kaimyn sakant mamai, kad man pasisek, jog mans neu
dar ir neimet rakto. Mama nutyljo, negyn mans.
*

Nukulniuodavau myli mylias: per pelkes, mikus, pievas, palei


anono ups krantus, bet niekada nesijauiau vienia. Vis lai
k kalbdavausi su alia esaniais angelais, stebjau paukius ir
vrelius, klausydavausi j. Bdavo, angelai liepia: Dabar enk
labai tyliai, atsargiai." Tai reikdavo, kad tuoj k nors ivysiu. Pri
simenu, kaip susiavjau, kai man parod aidiani triuiuk
eimyn. Jie nebgo, tad atsisdau prie pat j ir irjau kelias
valandas. inau, kai kuriomis dienomis sukardavau kelias my
lias, bet n karto nepasiklydau ir neatsitiko jokia nelaim. Kai
dabar prisimenu, kaip keliavau: kirtau kelius, bridau per upes ir
pelkes, traukiau per laukus, kuriuose gansi galvijai, stebiuosi,
kad man niekada nieko nenutiko. Bet atsakymas aikus: Dievas
ir angelai ne mane ant rank. Angelai prajuokindavo ir pravirkdydavo, jie buvo geriausi draugai, koki tik galima panorti;
man jie buvo viskas.
Vien dien ismukau i nam, ijau pro vartelius, tada lyg i
po emi idygo angelas ir sugrieb mane u rankos.
- Eime, Lorna, tau kai k parodysim, inom, kad tau tai patiks.
Eidama per lauk atsigriau angelus ir juokdamasi suukau:
- Lainams, a aplenksiu jus!
45 ^

Lorna Byrne

Pasileidome kiek kojos nea, ir a pargriuvau. Prasikirtau kel


ir pravirkau.
- Ne taip jau baisiai ir skauda - ia tik menkas brimas, tar angelai.
- Hm, - numykiau, - jums is brimas menkas, o man dide
lis. Peri. Suprantat, man peri!
Jie tik nusijuok ir tar:
- Nagi, kelkis, mes tau kai k parodysim.
Taigi atsistojau ir netrukus, inoma, umirau skaudant kel.
Kai jome per laukus mik, jie liep siklausyti. Itempusi ausis
tolumoje igirdau daug gyvn.
- Ko turiau klausytis? - paklausiau.
- Klausykis vieno gyvno. Atskirk visus garsus, kol girdsi tik
vien, - tar angelai. - Taip paaugusi imoksi geriau girdti mus.
Taigi eidama per mik atskyriau visus garsus, sulig kiekvie
nu ingsniu po kojomis trakteldavo em. Po kiek laiko pai
nau vairius paukius: iulbjo virblis, karetait, kikilis, juodasis
strazdas ir daug kit. I giesmi atskyriau paukius ir galjau tiks
liai pasakyti, kur jie yra; taip pat ir gyvnus. Kai mane mokydavo
angelai, labai greitai visk perprasdavau.
Staiga sustojau ir tariau:
- Girdiu riksm, ar apie j kalbjot? Atrodo, lyg kas verkt.
Toliau ingsniavau per mik; mediai darsi auktesni, vis la
biau temo, ir a suukau:
- O, angelai, ia per tamsu, ar negaltumte paviesti?
- Nebijok, - atsak jie, - eik ten, kur girdi verksm.
Taip ir padariau, sekdama paskui gars atsidriau proskyno
je. Sustojau, siklausiau ir vl igirdau verkiant - labai arti. Garsas
sklido man i deins, tad engiau ten, kur augo dygs krmai.
Apsidraskiau kojas ir rankas. Verksmo nebegirdjau, tad iekoti
^ 46 r

Angelai man glosto plaukus

tapo sunkiau. Saul viet man j nugar, o tarp gervuogi ir kit


krmokni buvo tamsu.
- Angelai, a nieko nematau, - pasiskundiau.
Tai tarus, po mediu usiieb viesel.
Vienas angelas tar:
- Pavelk t vies prie medio, kur auga dygiakrmis, ten
kai k rasi.
Radau. Tai buvo pauktis, ne paprastas sparnuotis, o plr
nas - vliau suinojau, kad tai pauktvanagis. Turbt jis buvo bai
sus ir suvargs, bet man atrod graus. Pakliau j ir pavelgiau
aukt med, i ia jis veikiausiai ikrito; nieku gyvu nebiau
galjusi lipti ir j kelti. Kai pauktis sujudjo, pamaiau, kad jis
sueistas - kojos persuktos, kreivos, kaklas pjautas - tikriausiai
persir krisdamas. Angelai paaikino, kad tvai jo nenorjo, to
dl imet i lizdo.
- Tai Dievo dovana tau, - tar angelai. - Rpinkis juo per ias
atostogas ir kit vasar, bet paskui jo nebepamatysi.
Kartais angelai man prinekdavo nesuprantam dalyk, bet
vis vien jais tikjau. Taigi pasimiau paukt ir grau namo per
mikus ir laukus. Suradau sen skrybl ir d gyventi paukiui.
Mano pauktis pamau stiprjo, bet negaljo vaikioti, todl
j visur neiodavausi. Jis nemokjo ir gerai skristi, nes negaljo
nutpti ant koj. Mes su tiu mtydavome j vienas kitam, taip
imokme iskleisti sparnus ir iek tiek paplasnoti.
Penti j irgi buvo sunku, nes reikjo alios msos, o a ne
ketinau eiti ko nors udyti. inojau, kad msa turi bti vieia.
Dar sunkiau buvo dl to, kad pauktis kaskart sulesdavo tik ma
gaball. Tvai nedav man n skatiko, n puss skatiko nupirkti
paukiui msos, tad tariau angelams:
- Js pridarte man vargo.
^ 47 r

Lorna Byrne

Prisimenu, su eima nujome Kilalu u keli kilometr. Ne


ina paukiu engiau msininko krautuv ir pasakiau jam, kad
man reikia alios msos, bet neturiu pinig. Man nepatiko elge
tauti, bet msininkas buvo labai malonus, pasil ateiti bet kada
per atostogas ir paadjo duoti paukiui alios msos. Atrodo
paprasta, bet taip nebuvo - tvai net neturjo pinig benzinui i
Mauntanono nuvaiuoti Kilalu.
Nesupratau ir dabar nesuprantu, kodl tvai nepadjo man au
ginti paukio - vis dar jauiu nuoskaud. Nepastami mons
j maitino, o tvai ne. Kai mama gamindavo valg, papraydavau
alios msos, bent auktelio - ji tik numykdavo. Mielai biau
atsisakiusi savo porcijos ir atidavusi j paukiui, bet ji neleido,
taigi atsidriau tokioje padtyje, kad teko prayti imaldos. Jau
iau, kad jei paukt augint kuris nors i mano broli ar seser, jis
bt aprpintas. Buvo labai sunku. Bet pauktis kakaip pramito
ir atsigavo.
Vien dien, kai buvo lidna, Hosas tar:
- Mes inom, kad tau kartais spaudia ird, tu tokia mayt,
bet atmink, kad Dievas tave sukr kitoki, ir taip bus vis gyveni
m. Tavs laukia ypatingas udavinys.
Atsakiau:
- Bet a to visai nenoriu. Kodl Dievas negaljo pasirinkti ko
nors kito?
Hosas tik nusijuok ir tar:
- Kada nors pati suprasi.
- A bijau, - suukau. - A tuoj verksiu.
- Teks verkti, - tar Hosas, - nes tavo aar reikia sieloms i
sivaduoti.
Anuomet nesupratau, apie k jis kalba.

a 48 S

Angelai man glosto plaukus

Senel, kaip ir daugelis kit, man, kad esu protikai atsilikusi, tad
retai su manimi kalbdavosi. Bet vien dien ji isipasakojo, ir a
daug suinojau apie j ir savo eim. Ji papra mans padti su
tvarkyti ir ivalyti jos kambar - dar niekada nebuvo to praiusi.
Jos kambaryje buvau gal tik por kart, galjau apsivalgyti, bet
man neleido nieko liesti. O dabar ji papra padti nuvalyti dulkes!
Senel dav skudurl ir papra nuluostyti stal, pati tvark
sekcij, atsargiai m i jos brangius daiktus ir val. Maiau, kaip
ji pam nuotrauk dideliuose ovaliuose rmuose, ir pajutau i jos
sklindant stipr lides. Turbt pajuto, kad iriu j, nes atsigr
, atne man nuotrauk, atsisdo ant didels, senos, auktos lo
vos ir papleknojo prie savs. Usiropiau ant lovos ir nukoriau
kojas. Ji parod grai sen nuotrauk, joje buvo maa, madaug
mano amiaus mergait apdriskusia suknute, basomis kojomis, i
sitariusiais plaukais. alia jos tupjo berniukas, jis lazdele mai
purv ir balutes.
- ia du mano vaikuiai, juos pasim Dievas, dabar jie Dan
guje su Juo.
Tai tariant, jos akys prisipild aar. Pasakiau jai:
- Tu vl pamatysi juos, juk inai, senele?
- Taip, Lorna, - atsak ji, - tikiuosi netrukus juos ivysti.
Paklausiau, kas jiems atsitiko. Ji papasakojo, kad eima nepa
prastai skurdo, ir maasis berniukas, vardu Tomis, susirgo tikriau
siai dl to, kad negavo tinkamo maisto. Kai ji pasakojo, jauiau
sielvart ir didel sunkum. Mergytei gerklje atsirado auglys, ir
senelis j dviraiu myli mylias ve i Viklou, kur jie gyveno, li
gonin Dubline. Vis dlto didiuls jo pastangos nujo veltui; mer
gait mir gydytojams nespjus atlikti operacijos. Senel pasak,
3} 49 r

L o m a Byrne

kad irdama tamsiaplauk grauol mano tt susimsto, kaip


bt atrods suaugs Tomis, o matydama mane ir mano seseris
splioja, kokia bt buvusi jos dukra Mer.
- inau, kad vien dien vl laikysiu juos glbyje, ir laukiu ne
sulaukiu tos akimirkos, - prisipaino ji.
Jutau, kaip jai skauda ird dl to, kas atsitiko jai ir jos vaikams.
Paskui ji nei i io, nei i to tar:
- inai, Lorna, nebijok. Dvasios negali tavs sueisti ar kaip
nors kitaip nuskriausti. Net jeigu bijai, tereikia sukalbti trump
maldel: Jzau, Marija, myliu Jus, gelbkit sielas." Ji nusiypsojo ir
daugiau niekada apie tai nekalbjo. Mielai biau jai papasakojusi,
k maiau, pasidalijusi su ja skausmu ir diaugsmu, paklaususi, k
ji regi ir jauia, bet angelai udraud. Vis laik jutau, kad senel
supranta, jog regiu daugiau negu kiti mons, bet ji man nieko ne
besak. Pakilusi nuo lovos toliau luost dulkes, o kai baigm, ijo
i kambario. Nusekiau paskui j ir udariau duris.
Senel sugro virtuv, o a nujau voni ir miau melstis.
- Ai tau, Dieve, ai jums, angelai. Gal galtumte padti
mano senelei - jai lidna ir skaudu.
Vliau t vasar daugiau suinojau, kas atsitiko Merei. Buvo sau
lta popiet, ir senelis arklidje blizgino automobil. kiau nos, se
nelis papra atneti puoduk arbatos. Kai grau, pakviet prissti
prie jo kieme. Sdjome ir irjome, kaip kregds neioja lizdus
maist savo mayliams. Buvo labai neprasta itaip sdti alia sene
lio. Vienintel kart su juo kalbjausi pai pirm dien, kai padjau
penti kregdiukus. kart buvo kitaip. Paklausiau angel:
- Kas vyksta?
- Tiesiog klausykis, - atsak jie, - jis nori papasakoti tau apie
Mer ir kaip ve j ligonin.
Senelis m porinti.
ar 50 r

Angelai man glosto plaukus

- Buvo varbi diena, bet viet saul; senel ruo Mer kelio
nei. Ji prastai jautsi, mes inojom, kad j reikia skubiai guldyti
ligonin. Taisydamas dvirat drebjau, supratau, kad jis neitvers
ilgesns nei trisdeimties kilometr kelions, bet kito bdo nuva
iuoti nebuvo - aplink niekas negaljo pagelbti, niekas neturjo
arklio ir veimo, niekas mans nelydjo.
Tada nusiypsojo man.
- Lorna, tu pirmas mogus, kuriam tai pasakoju. Maiel su
sumutiniais, obuoliu ir kanistru vandens pririau prie upakali
ns sdyns, - toliau kalbjo jis. - Nuogstavau, kad Mer nemirt
vaiuojant. Apkabinau tavo senel; ji verk, kad negali vykti kartu,
nes turi rpintis tavo tiu ir dde, dar visai kdikiais. Pamiau jai
i rank Mer ir nusineiau prie dviraio. Usodinau j ant rmo,
prisiglaudiau prie krtins ir nuriedjau. Net negaljau atsigrti
ir atsisveikinti su tavo senele. Buvo labai sunku vaiuoti medine
koja su Mere glbyje - daugiau spyriausi koja negu myniau. Nu
vaiavau ilg keli. Daug kart sustojau ir girdiau Mer nuo savo
pirt - ji negaljo valgyti ir net gerai atsigerti, nes jeigu gumulas
gerklje bt sujudjs, ji bt mirusi. Po keli valand - apie pie
tus - pasijutau alkanas, tad sustojau, suvalgiau sumutin ir atsi
griau vandens. Dar iek tiek pamyniau, bet galiausiai prakiuro
ratas. Paliks dvirat nete nusineiau Mer. Laikiau j priglauds,
jutau, kaip tuksi irdel, kaip negiliai ji kvpuoja. Tik sutemus pa
siekiau ligonin. Ten i kakur inojo, kad mes atvykstame. U
lipau laiptais iki dur ir iseks nebegaljau n ingsnio engti.
Sesel prijusi pam man i rank Mer. Nenorjau jos paleisti.
Atsisds ant kds laukiau, kol atjo gydytojas ir prane, kad ry
toj i pat ryto j nuve operacin.
Senelis pavelg mane aarotomis akimis.
- Jie nespjo!
^ 51

Lorna Byrne

Veant Mer operacin, gumullis jos gerklje sujudjo, u


spaud trachj, ir ji uduso. Senelis atsigr j mane ir tar:
- Pasidariau labai piktas - prarads Tom, paskui Mer lioviau
si tikjs Diev. Tavo senelei su manimi buvo labai sunku.
irdama senel, jo skruostais riedanias aaras prieais j
ivydau stovinius Mer ir Tom, jie ties rankeles ir liet jo aaras.
Pasakiau jam, k regiu.
- Seneli, neverk, Mer ir Tomis dabar su tavim.
Jis stipriai apkabino mane ir kkiodamas papra:
- Geriau niekam nesakyk, kad tavo senelis verk.
- Nesijaudink, - tariau ir nusiypsojau jam.
Tuo metu angelai sukudjo man aus:
- Tai paslaptis.
Paadjau seneliui:
- Niekada niekam nesakysiu.
Ir niekam iki iol nesakiau.
Mudviem nekantis, viesa aplink senel tapo rykesn, kaip
kit moni. Supratau, kad skausmas ir pyktis dl dviej vaikui
mirties j padar tok nelaiming, ugniau gyvenimo diaugsm.
Senelis atsistojo ir gro arklid blizginti automobilio. Tarsi n
nebt su manimi kalbjsis. Jis vl atvirto save, viesa iblso, ir
jau daugiau nebemaiau tokios vaiskios aureols.
i istorij igirdau labai maa, bet supratau, kad vl dirbu an
gelams, kart padedu jiems guosti senel.
*

Man labai patiko vasara Mauntanone ir a tikjausi, kad kitmet vl


galsime ia atostogauti. Metai prabgo greitai, ir, dienoms ilgjant,
nekantriai laukiau atostog, kai galsiu grti Mauntanon.
a 52 ir

Angelai man glosto plaukus

Bet kart mes apsistojome ne pas senel. Pravaiavome sene


ls namus, Mauntanono kaim ir sustojome jo pakratyje, prie
didelio namo su sulaukjusiu sodu. Namas buvo beveik visai tu
ias - regis, jame stovjo stalas, pora kdi ir virykl, bet n vie
name kambaryje nebuvo lov. Mums tai nerpjo; nusprendme,
kad tai smagus nuotykis, ir sugulme ant grind miegmaiiuose.
T vasar, kai gyvenome tuiame sename name, miela senut
Sal padovanojo mano tiui ems sklypel prie Mauntanono.
Jis buvo auktai kalnuose ir sunkiai prikopiamas kaln keliuku,
bet man labai patiko. Sklypas buvo prie trobels, kurioje gyveno
pati Sal. Trobels durys, kaip prasta kaime, buvo i dviej da
li, virutin visada bdavo atidaryta. Ji igirsdavo mus ateinant ir
stovdavo plaiai ypsodamasi, kartais ant rank laikydavo kat. Ji
labai mielai mus priimdavo, pavaiindavo arbata su sausainiais ir
obuoli pyragu. Man patikdavo sdti su ja prie stalo, gerti arbat
ir klausytis istorij apie jos vaikyst Klero grafystje. Ji diaugda
vosi ms draugija, ir kai kelias valandas pasiklausiusi pakildavau
eiti, praydavo vl usukti ir paraginti mam su tiu j aplankyti.
Sal auktai kalnuose jautsi labai vienia, todl ir padovanojo
mano tiui t sklypel prie vart - vylsi, kad jis ten pasistatys na
mel, ir ji turs draug. Ji sakydavo man, kad gal vliau atvaiuosiu
ir apsigyvensiu ten su vaikais. Atuoneri met ne vaikai galvoje,
tad a tik kikendavau.
Sal turjo daugyb kai ir visur knibdjo kaiuk - ji tvirti
no, kad jie palaiko jai draugij. Vis dlto nors ir pilna kai, trobel
buvo varut varutl. Kambariai prigrsti bald, bet ant j n dul
kels, n popieri krvels, visada kvepdavo vara ir dvelkdavo
jaukumu.
Sal labai myljau, man patiko tos vaikysts vasaros vienags
maoje jos trobelje; patiko tas kalnas ir naktys, kai miegodavo
"3T 53 w

Lorna Byrne

me lauke palapinje, alia degant lauui ir baujant peldoms.


Mano paukiui, inoma, naktys kalnuose irgi labai patiko. Jis pa
augo ir sutvirtjo, tik buvo keista, kad tuo dideliu tamsiu snapu
n karto nekirto man pirt ir neapdrask ilgais nagais. Vien
popiet, kaip danai darydavau, pasimiau j ir ijau pasivaik
ioti. Nusineiau j apie pusantro kilometro iki senels nam ir
aprodiau sodus.
Mums einant alia pasirod angelas Mykolas, ir mes kartu pa
vaikiojome po sod. Nematomi perjome senels virtuv ir val
gomj (kartais angelai padaro taip, kad mons mans nepasteb
t) ir ijome gra vies koridori su nuostabiomis glmis ir
dideliais langais.
- Tavo pauktelis iaugo didelis ir stiprus. Tu nedavei jam
vardo? - pasiteiravo Mykolas.
- Ne, jam nereikia vardo, - atsakiau. - Mano pauktis yra tie
siog Meil.
Mykolas pasiirjo mane ir tar:
- Kada nors tu suprasi, kodl j pavadinai Meile.
A tik pavelgiau j. Mykolo akys buvo tokios vaiskios, kad,
atrod, galiu irti myli mylias gilyn, tarsi keliauiau ilgu ilgu
keliu; tarsi neriau per pat laik.
Pauktis visada bdavo su manimi. Nemanykite, kad bent aki
mirkai j umirau. Paskutin atostog dien su tiu kopinj ome
po kalnus. Pasistatme palapin ir usikrme lauel, nors buvo
grai saulta diena. Lidna velgiau savo paukt. Kai j suradau,
angelai pasak, kad po i atostog jis nebegr su manimi namo.
Stovjau prie palapins laikydama j ant rank ir velniai ne
kjausi.
- Ir kaip a be tavs gyvensiu? Labai tavs ilgsiuosi.
Ttis pasiauk mane ir pasil:
n

54 r

Angelai man glosto plaukus

- Ei, Lorna, paukiui reikia dar pamanktinti sparnus.


Lidna pakliau j. Jis buvo linksmas, plasteljo sparnais ir gar
siai klykteljo.
Ttis suuko, ir a pametjau paukt auktyn. Ttis sugavo j,
pauktis suplasnojo jam ant rank. Ttis met j man. Bet, nul
ks tris ketvirius kelio, knelis nukrito ant ems. Mano paukio
nebeliko! Jo dvasia iskrido - sparnai atrod miliniki, o jis pats
auksinis. Pauktis atsigr mane, jo akys buvo viesios ir ypso
josi. Tai buvo ne paprastas pauktis, o Dievo ir angel dovana.
Jauiausi ir laiminga, ir lidna. Diaugiausi dl paukio - da
bar jis tapo tobulas ir nard kaip erelis, bet a inojau, kad man jo
labai stigs.
Ttis susijaudins prilk prie mans.
- O, Lorna, atleisk, inau, nenorjai, kad pauktis dar skraidy
t, jautei, kad jis nebegali.
- Viskas gerai, viskas gerai, - murmjau.
Ttis labai nusimin, pasijuto kaltas, bet a negaljau jo pa
guosti, negaljau pasakyti, kad taip nutiko ne dl jo kalts.
Mykolas kalbjo labai aikiai.
- Nieku gyvu nesakyk jam. Lorna, tu kitokia, jis regi tik kn
ant ems. Jis nesupras. Negi neinai, kaip sunku mogui suprasti
Diev?
Maldavau:
- Mykolai, tiui taip skaudu.
- Ne, negalima jam sakyti, - nukirto angelas. - Kada nors jam
bei t papasakosi, bet ne dabar. Nesijaudink, mayle. - Mykolas
guosdamas vis laik mane vadindavo mayle".
Mes su tiu daugiau nebesikalbjome apie nugaius paukt,
bet, manau, jis dar ilgai jautsi kaltas.

m 55 ^

L o m a Byrne

Vien sault dien pdinau keliuku i tui nam pas senel ir


ypsojausi pati sau. Jauiausi nepaprastai stipri ir pasitikinti savi
mi, nes inojau, kad netrukus nutiks kai kas nepaprasta. Angelai
man liep toliau eiti ne keliuku, o per laukus. Perlipau per vartus,
o kai jau aukta ole miko link, Jis pakedeno man plaukus.
Jis - nepaprasta btyb, pernelyg didinga apsireikti kniku
pavidalu. Kai Jis alia, atrodo, kad aplink verpetu sukasi galinga
jga. Jis turi prot pakedenti man plaukus, ir nuo to ima dilgsti
vis kn. Kai Jis alia, jauiuosi ypatinga ir labai gera.
Vaikystje neinojau, kas Jis toks, tik supratau, kad Jis visai kito
rango btyb.
- Tu ia! - patenkinta nusijuokiau.
- A niekada nepasitraukiu nuo tavs, - atsak Jis. - A visada
su tavim. Negi neinai? Negi nejauti mans? A danai pakedenu
tau plaukus. Kodl slepiesi nuo mans?
Jis buvo teisus: tikrai nuo Jo slpiausi - net ir dabar kartais
taip pasielgiu, nes Jis labai didelis ir galingas. Prisimenu, pasi
sukau ir pajutau, kad mano kairje kartu su manimi juda stipri
galia. Atsakiau:
- Tu toks didelis, o a tokia maa.
Jis nusijuok ir tar:
- Loma, nebesislpk. Eime pasivaikioti, a tau padsiu nebi
joti to, k turi atlikti iame gyvenime.
Prijome mik. Medi properoje, pro kuri buvo matyti
eeras, stovjo sena medin trobel, ir mes ten susdome saulje
pasinekti.
- Juk inai, kad a bijau, - tariau Jam.
- Lorna, tau nra ko bijoti, a neleisiu, kad kas nors atsitikt, paadjo Jis. - Tu reikalinga monms ir j sieloms, o jie reika
lingi man.
3T 56 l1

Angelai man glosto plaukus

- Kodl a? - pro aaras paklausiau.


- Kodl ne? - atsak Jis. - Nesvarbu, kad tu vaikas - inai
daugiau u kitus mones iame pasaulyje. Tu mano mogikasis
angelas, tau skirta padti monms ir j sieloms. Nebijok verkti,
mayle, mano Meils Paukteli.
Pavelgiau j J.
- Kodl mane vadini Meils Paukteliu? - paklausiau.
- Tu nei meil, kaip tavo maasis pauktelis. Tu esi tyra siela,
mano meils pauktelis - man tavs reikia, ir reikia kitiems.
- inai, man nepatinka bti kitokiai negu visi vaikai, - grau
diai atsakiau.
Jis nuluost man aaras.
- Lorna, juk inai, kad a visada alia. - Jis stipriai apkabino
mane per peius.
Abu drauge perjome mik ir per laukus pasiekme senels
namus. Staiga Jis dingo. Mama jau buvo pas senel, padjo kepti
obuoli pyrag ir ruoti vakarien. Stebjau jas ir klausiausi - tai
buvo nuolatin mano veikla. Visada leisdavau nekti kitiems, o
pati klausydavausi ir girddavau, ko jie nepasako, k nori pasakyti,
k slepia irdyje: diaugsm, laim ir skausm.
Mauntanone praleidome keturias ar penkias smagias vasa
ras, bet kai man sujo vienuolika ar dvylika, senel itiko irdies
priepuolis ir ji nebegaljo dirbti savo darbo, todl isikraust i t
nam. Daugiau per atostogas Mauntanon nevaiavome.
Ir Sals nebepamaiau. Po daugelio met man prane, kad ji
mir vienui viena savo trobelje kalnuose, bet a inau, kad ji neli
ko viena, kartu buvo angelai. Mirus mano tiui, niekas neberado
rodym, kad ta em priklauso jam, tad mes n vienas negyven
dinome tio svajons ir nepasistatme ten nam.

Penktas skyrius
Elijas

Gyvenime man buvo duota daug regjim. Kai man sukako de


imt, vaikiojau po laukus palei up, ir angelai tar:
- tai ia mes sutiksim Elij.
- Kas tas Elijas? - paklausiau.
Nusijuokiau i vardo; tokio dar nebuvau girdjusi ir pamaniau,
kad jis skamba graiai.
Bet angelai nesijuok.
- Elijas tau kai k parodys. Lorna, pasistenk siminti, nes tai
tavo ateitis.
I kito kranto per up prie mans eng angelas. Sunku j apib
dinti; jis buvo rusvas - gintaro spalvos su rausvu atspalviu - ir neap
sakytai graus. Atrod, kad jis spindi. Ilgi drabuiai graiai pleveno,
o kai jis pakeldavo rankas, rankovs taip nuostabiai sukrisdavo, lyg
bt jo dalis. Net Elijo veidas atrod tos paios rausvo gintaro spalvos.
Susiavjusi stebjau Elij einant per up; jis artjo prie mans,
bet kojomis neliet vandens.
- Ar a taip galiau? - paklausiau.
Jis tik nusijuok.
Pakrant buvo nelygi, apaugusi dideliais ols kupstais. Elijas
pasil man atsissti, pats sitais alia ir nusiypsojo.
ar 58 r

Angelai man glosto plaukus

- Diaugiuosi, kad neisigandai mans, - tar jis.


- Ne, man prane, kad tu ateisi, - atsakiau.
Apsivalgiusi pamaiau, kad angelai, paprastai bdav su ma
nimi, pradingo, liko tik angelas sargas.
- Kodl jie visi pasitrauk? - pasidomjau.
- Jie trumpam ijo, - atsak Elijas. - Lorna, dabar a palaiky
siu tave u rankos.
Jis padav man rank, a djau j savo platak. Pasijutau
taip, lyg mano plataka bt paskendusi jame, tapusi jo dalimi.
- Nenoriu, kad bijotum, - tar jis, - nes nra ko baimintis.
Parodysiu kai k, kas tavs laukia suaugus, kai k, kas tau nutiks.
- Kam man dabar tai inoti? - paklausiau.
Jis neatsak, tik tar:
- Tu ivysi vien mog, ir mes tau apie j papasakosim.
Tada tarytum atsitrauk uuolaida, ir a prieais save vidury
ups pamaiau didel, plat ekran. Regjime maiau takel tarp
medi; pati sdjau takelio gale, i tolybi tarp medi mans
link jo mogus. Pavelgiau Elij ir pasiskundiau:
- Nelabai matau.
- irk! - paragino jis.
mogui priartjus pamaiau, kad tai itin auktas jaunas rus
vaplaukis vyras. Kiek irjau, jis buvo labai graus. Tada Elijas
vl prabilo:
- Dabar gana aikiai j matai.
Atsigriau greta sdint angel ir linkteljau.
- irk toliau, - paliep jis. - Mes norim, kad tu prisimin
tum, kaip jis atrodo. Daugiau tau jo nerodysim, tik turiu pasakyti,
kad u io jaunuolio tu iteksi. Po daugelio met sutikusi j atpa
insi i regjimo - bet pirma turi uaugti!
^ 59

L o m a Byrne

Sukikenau i minties, kad galiu pamilti arba itekti, ir paklau


siau Elijo:
- Ar jis jau dabar toks didelis?
- Ne, - atsak is. - Jis dar berniukas, por met vyresnis u
tave. - Elijas pasakojo toliau: - Tu su juo bsi labai laiminga - jis
myls tave, tu irgi j mylsi. Bus pakilim ir nuosmuki, gero ir
blogo. Susilauksite sveik vaikui, jie visi bus ypatingi, bet galiau
siai tau teks j priirti, ir Dievas nepaliks jo aminai su tavimi.
Js kartu nesulauksite senatvs.
Atsigriau, pairjau j ir paklausiau:
- Elijau, k reikia, kad tursiu j priirti?
- Jo sveikata bus ne per geriausia, - atsak Elijas. - Vien dien
j dar visai jaun pasiims Dievas.
- A visai nenoriu to inoti, - suukau.
Bet Elijas aikino:
- Lorna, nesiusk, mes tik norim, kad tu prisimintum. Mes tave
ruoiam ateiiai, kad btum stipri. Pagalvok, kiek meils ir laims
patirsi. Tik pavelk, koks jis graus - pati taip sakei.
Pasiirjau ir pritariau:
- Taip, jis avus.
Regjimas dingo, ir Elijas paklaus:
- Ar prisiminsi?
- Taip, - atsakiau, - prisiminsiu. inosiu, kad jis neliks ami
nai su manim ir kad tursiu j priirti.
Vl atsisukau Elij ir, nors buvau dar maa, paadjau:
- Bsiu stipri.
Elijas vl pam mane u rankos, tada atsistojo, ir mes kartu
nujome. Po kiek laiko jis sustojo ir pasak:
- Kol kas apie tai per daug negalvok. Pasidk i mint atoki
smegen kertel, o kai tai nutiks, prisiminsi.
60 ^

Angelai man glosto plaukus

Paskui Elijas inyko, o regjimas, inoma, vien dien isi


pild. Raydama i knyg papraiau angel daugiau papasakoti
apie Elij, jie pasak man, kad jis Senojo Testamento pranaas angelo siel turintis mogus.
* * *
Mano eima Dublino savivaldybje stovjo eilje gauti socialin bs
t. Vyko nuomi kova, bet gal gale ilgai pralauk gavome isinuo
moti nam Edenmore. Tai buvo dailus kotedas naujutliame keli
imt nam kvartale. Visi kotedai buvo daugma vienodi, su trimis
miegamaisiais ir maais kiemeliais prieais nam ir u jo. Netolie
se buvo kitas kvartalas, tik dar nebaigtas statyti, tad aplink drieksi
laukai. ia visi buvo naujakuriai, dauguma pirm kart sikr nuosavuose namuose, prie tai gyven su tvais arba senuose daugiabu
iuose Dublino centre. Aplinka buvo draugika, ji ikart patiko man.
Taigi pagaliau apsigyvenome name - nors ir ne nuosavame.
Reikalai gerjo, bet tvams vis dar buvo labai sunku. Ttis dirbo
didelje kuro kompanijoje iveiotoju, tai buvo sunkus fizinis dar
bas, trukdavs daug valand, o mama ieidavo naktin pamain
vietiniame okolado fabrike. Kas vakar po pamok mama mums
paduodavo vakarien, o tada vyresnlius palikdavo priirti jau
nesnij, kol gr ttis - daniausiai tai bdavo vlai.
Edenmoras buvo toli nuo Balimuno, todl visi turjome pereiti
nauj mokykl ir susirasti nauj draug. alia mokyklos nebu
vo, tad kas ryt turdavome sukarti tolim keli per gyvenam
j nam kvartal sen kaim, paskui pro banyi pagrindin
keli. Mano klas buvo anktame surenkamame namelyje. Suolai
stovjo taip sugrsti, kad ryt tekdavo sprauste spraustis prie savo
jo - galima sakyti, tekdavo ropoti per bendraklasius.
Ui 61

B?

Loma Byme

Edenmore jauiausi labai laiminga; artim draug neturjau,


bet daug laiko praleisdavau su kaimynais OBrajenais. Mano nu
myltin j eimoje buvo nuostabi vokiei avigani veisls kal
an. Tris kartus per savait vesdavau an pasivaikioti ir per
vien tok pasivaikiojim sutikau ypating angel.
J pavadinau Medi angelu, nes jis visada pasirodydavo me
dyje. Regjau j daug kart ir dar dabar kartais ivystu. Jis yra vis
sivaizduojam smaragdins alios, smaragdins geltonos ir sma
ragdins oranins atspalvi - spalvos pasakikos. Atrodo, kad
jis yra kiekvienoje medio dalyje, ir vis dlto j aikiai matau. Jo
plaukai banguoti, o kai juda, juda kiekviena kno dalis; akys tviska
kaip aukso dulks. Angelas itiesia rankas mane ir medis pajuda
kartu su juo. Daug kart kalbjausi su juo - jo balsas panaus
nares, regis, lama medio lapai.
Prisimenu, vien dien vaiktinjau su ane. Perjome lauk,
ir a jau ruoiausi apsigrti, bet an sustojo ir m loti ant dide
lio medio kairje. Pavelgusi med nieko nepastebjau; nusijuo
kiau i ans ir paklausiau:
- Ko gi ia skaliji?
Ir tada ivydau j. Ten stovjo Medi angelas - an j pamat
pirma. Tai prisiminusi prajunku. aviuosi, kad gyvnai taip len
gvai pastebi angelus.
* * *
Kartais pakeliui i mokyklos namo su kitais vaikais paaisdavau
karjere. Vien dien uuot aidusi prijau prie netoliese stovin
io vienuolyno varteli. Ten mums drausdavo eiti, bet a pakliau
sklst ir murkteljau vidun. Ivydau darus ir vaismedi sodus;
ia atrod taip jauku, kad nieko nebijojau. Vaiktinjau ir stebjau
^ 62 r

Angelai man glosto plaukus

vienuolius rudais drabuiais, trisianius daruose. Jie nekreip


mane dmesio, tarsi nematyt. Atsisdau ant seno medio kamie
no ir irjau juos.
ia tikrai buvo venta vieta, vieta, kur sukalbta daug mald.
Visi vienuoliai skaisiai vytjo ir buvo labai vars - ne tik j k
nai, bet ir sielos. Dirbdami jie meldsi, ir a pastebjau, kad an
gelai meldiasi drauge. ia jauiausi labai rami; trokau pasilikti,
bet galiausiai angelai mane itemp. Jie vis ragino grti namo, kad
nesijaudint mama. Padariau kaip liepta. Nors jau temo, angelai
paviet keli. Kai grau, mama jau buvo ijusi darb, tad iven
giau nemalonum.
Per tuos metus vienuolyne apsilankiau maiausiai dvylika kar
t. Tik vien, paskutin syk mane ukalbino vienuolis. Jis skyn
agrastus, o a prijau ir atsistojau alia. Vienuolis vytjo, prie jo
stovjo taip pat apsirengs angelas. Jis pavelg mane - buvo labai
jaunas - ir pasisveikino:
- Labas.
Paklausiau, kuo jis vardu. Jis atsak ess Paulius. Kalbjo labai
tyliai. Paskui paklaus mano vardo, ir a prisistaiau.
Jis pasil agrast ir pasiteiravo, kodl ia taip danai usuku.
Atsakiau jam:
- Pasiirti, kaip js visi meldiats. Man reikia js mald.
- Lorna, a visada u tave melsiuosi, - atsak jis.
Atsisveikinau inodama, kad vienuolyn nebegriu.
* * *
Viena mgstamiausi mano ivyk etadienio ryt bdavo vyk
ti su mama apsipirkti. Vykdavome Mors gatv, judri turgaus
gatv, Dublino centre abiejose pusse apstatyt prekystaliais, u
63 ts*

Lorna Byrne

j moterys su rykiu Dublino akcentu garsiai sil savo prekes.


Traukdavau paskui save pirkini veiml, o mama rinkdavosi vai
sius ir daroves.
Vien etadien, kai sukome Mors gatv, angelas trkteljo
mane u peties ir sunabdjo aus:
- Praleisk mam priek, ji nepastebs.
Pasitraukiau du ingsnius atgal, o mama jo tolyn, apirin
dama parduodamus vaisius ir daroves. Kai sustojusi apvelgiau
Mors gatv, vaizdas buvo pasikeits. Staiga ji virto aukso dvaru:
viskas, net mons, buvo aukso spalvos. Paskui spalvos pasikeit,
atsirado nauj, ryki, skaisi, kur kas rykesni ir skaistesni u
prastas. ias spalvas spinduliavo vaisiai, darovs ir gls - tarsi
energijos bangas. Paskui bangos virto spalvotais kamuoliais, oki
njaniais i vienos gatvs puss kit, besidauaniais prekysta
lius ir net mones, bet j niekas nepastebjo.
Gatv buvo sausakima ne tik moni, bet ir angel - j buvo
kur kas daugiau negu paprastai. Kai kurie angelai vilkjo taip pat
kaip vaisius ir daroves pardavinjanios moterys ir uoliai joms
padjo. Man pasirod labai juokinga, kaip angelai mgdioja kiek
vien judes - jie tai puikiai geba. Be to, jie niniavo melodijas,
deranias su aplink verdaniu gyvenimu.
Daug kart buvau vaikiojusi Mors gatve, bet nieko panaaus
neregjau; galbt tai sukurta specialiai man, kad pasijuokiau, o
gal tai vyksta kasdien, tik man buvo leista ivysti vien kart. Visas
tas bruzdesys mane pakerjo.
Staiga mama, aplenkusi mane trimis prekystaliais, pastebjo,
kad mans nra alia.
- Lorna, pabusk. Tempk ia veiml.
Pamaniau, kad viskas vl bus kaip buv, bet ne. Atsistojau prie
mamos, ir angelai sukudjo man aus:
^ 64 is*

Angelai man glosto plaukus

- Stebk vaisi pardavj.


Padariau kaip sakyta ir ivydau jai u nugaros stovint ange
l sarg. Angelas buvo panaus j, taip pat apsirengs, sklidinas
viesos, nuostabiai ypsojosi ir mojo man. Mama papra obuo
li, kriaui ir banan. Moteriai kraunant vaisius rud popierin
maiel, jos angelas pagrmojo pirtu ir atkreip mano dmes.
Supratau, kad moteris mamai mai sugedusi obuoli, ir an
gelas su ja nekjosi, bet ji negirdjo. Angelas vis grmojo pirtu.
Nesusilaikiusi garsiai prunkteljau. Moteris grietai pairjo
mane. I jos aki supratau, kad ji ino, jog maiau, k padar. Staiga
maielis praplyo, vaisiai pabiro. Moteris band juos gaudyti ir su
iupo obuol - supuvus! Supratau, kad taip nutiko ne atsitiktinai,
tai padar jos ir mano angelai, ir dar smarkiau pratrukau juoku.
Mama pastebjo supuvus obuol ir tar:
- Tikiuosi, nesiruoiate man dti sugedusi vaisi.
Moteris paprietaravo, prikrov nauj maiel ir kaltai pavelg
mane. Mama jai sumokjo, o a djau maiel su vaisiais vei
ml. Mums nueinant, moteris su rykiu Dublino akcentu suuko
pavymui:
- Ei, ponia!
Mama atsigr, moteris jai ties maiel.
- tai, ponia! Dar iek tiek vaisi js vaikuiams!
Jos angelas stovjo alia ir ypsojosi - pagaliau jo paklaus.
Ir paskui daug kart lankiausi Mors gatvje, vaikystje ir su
augusi, bet ten niekada itaip nevir gyvenimas. Suprantu, tai, kad
kai ko nematau, nereikia, jog to nra. Angelai ino, kad negalima
man leisti visada visko matyti - to bt per daug, blakyt ir nega
liau gyventi prasto gyvenimo.
Angelai mane daug ko imok apie pasirinkim. Vien po
piet jie padjo man suprasti, kad niekada nevlu apsigalvoti ir
*3? 65 ig*

Lorna Byrne

teisingai apsisprsti, be to, angelai labai padeda teisingai pasi


rinkti - jeigu j klausome.
Man patikdavo, kai mama pasisdavo parduotuv - galda
vau pabti viena ir pasikalbti su angelais. Man patiko bgioti su
jais, irti paukius ir medius. Vien popiet droiant par
duotuv angelai man tar:
- Sustok, Lorna! Norim, kad pasiirtum, kas vyksta kitoje
gatvje, paskui tau kai k paaikinsim. Pasiekusi pagrindin gatv
suk ne j kair, kur parduotuv, o dein ir eik tiesiai.
Taip ir padariau. Pajjusi ant aligatvio pamaiau aibes bald,
policijos automobil ir susispietusius mones. Pro laukujs duris
pasiramsiuodamas lazda ijo senukas, visi jo baldai ir kitas tur
tas riogsojo gatvje. Pasijutau sukrsta; tas vaizdas mano atmintyje
iliks vis gyvenim.
- Angelai, - kreipiausi, - kas atsitiko iam vargeliui?
Stovjau ant aligatvio kitoje gatvs pusje ir stebjau, kas
vyksta. Angelai paaikino.
- Lorna, senukas iame name pragyveno vis gyvenim. Tai
jo namai, bet sendamas jis tapo usispyrs ir atsisak mokti mo
kesius. Jis galjo pasirinkti mokti - pinig turjo - ir to nebt
atsitik. Jeigu tebesinekt su savikiais, ie jam bt padj tei
singai apsisprsti, bet jis i usispyrimo su jais nebendrauja. Dabar
liko vienui vienas.
Paklausiau angel, kas ta moteris, kuri bando su juo pasikalb
ti, ar tai jo dukra, ar jis paklausys jos. Angelai atsak:
- Lorna, negi nematai, kad angelai kuda jam aus. Supran
ti, jis girdi juos! Matai, pravirko. Jis leidosi dukros paimamas u
rankos. Tuoj priims teising sprendim. Niekada nevlu teisingai
apsisprsti, jeigu esi pasirengs klausytis.
^ 66 r

Angelai man glosto plaukus

- Supratau, - tariau. - Ar js, angelai, man visada padsite tei


singai apsisprsti?
- Taip, Lorna, inoma, - atsak jie.
* * *
Kart tiui vyko nelaimingas atsitikimas - tai atrod tikra tra
gedija.
Jis dirbo didelje kuro kompanijoje, pristatinjo ibal, ir vy
ko avarija. Kompanija pasil sumokti kompensacij, bet ttis
atsisak pinig, tik papra nuolatinio darbo. Galiausiai kompa
nija jam pasil degalins Dublino centre vadybininko viet. Ttis
galjo rinktis, ir angelai, be abejo, jam padjo teisingai nusprsti.
Nuolatinis darbas mano tvams suteik iok tok finansin sta
bilum ir galiausiai jie galjo sumokti pradin na u nuosav
nam.
Tio nelaim virto tikra palaima. Kartais, kad pasikeist patys
ar pakeist savo gyvenim, mons turi patirti sunkum. Stebu
klai vyksta nuolat, tik mons j nemato.

etas skyrius
Sugerti kit skausm

Man kilo mokymosi sunkum, j niekas gerai nesuprato, tad kai


persikraustme naujus namus Leikslipe, tvai nusprend, kad
mokykl a nebeisiu, nors man tebuvo keturiolika. Pasijutau skau
dinta, kad jie nepasitar su manimi; tvai ir vl pasielg kitaip negu
su kitais vaikais. inoma, jie mans niekur neatidav, kaip kart
buvo silyta, bet elgsi kaip su kitokia.
Maiau, kad finansiniai reikalai tvarkosi, bet man nuo to nie
kas nepasikeit. Dabar turjom telefon. Broliai ir seserys nuolat
skambindavo, ir jiems niekas nieko nesak, bet kai a paprayda
vau, man paaikindavo, kiek tai kainuoja, ir neleisdavo. Kai nor
davau isimaudyti vonioje, udrausdavo arba leisdavo sipilti tik
truput vandens. Tai nutikdavo taip danai, kad galiausiai miau
bijoti prayti, tad prisipildavau vandens kriaukl ir nusiprausdavau, kad tik nereikt maldauti ir gauti neigiamo atsakymo. Su
manimi elgsi taip, lyg biau prastesn u kitus, ir a to nesupra
tau - nesuprantu ir dabar.
Paddavau mamai namie ir sode, lyddama akimis brolius
ir seseris, ieinanius naujsias mokyklas. Vien vakar, kai su
mama, broliais ir seserimis sdjome prie stalo ir valgme, mama
prane, kad rytojaus dien nort su manimi nuvaiuoti laido
68 ^

Angelai man glosto plaukus

tuves. Mir giminait, ji nenorjo keliauti viena. Broliai ir seserys


susidomjo, kas ta giminait; brolis Dilonas paklaus, kuo ji vardu.
Mama atsak: Teres" ir parod nuotrauk.
- Tursim anksti ivaiuoti autobusu, - aikino mama, - rei
ks nukakti kit miesto gal, o paskui dar deimt minui eiti
banyi.
Kita diena buvo labai alta. Kai broliai ir seserys ijo moky
kl, mama man liep iltai apsirengti, a apsivilkau palt, usidjau
kepur, usiriau alik ir usimoviau pirtines. Mama pasim
skt, jei imt lyti. Patraukme autobus stotel. Vaiuodama
spoksojau pro lang, o galvoje sukosi mintys apie tai, kas mans
laukia. Dar nebuvau dalyvavusi laidotuvse.
Po kiek laiko mama atsigr mane ir tar:
- Jau beveik atvaiavom. Atmink, Lorna, vis laik stovk prie
mans ir niekur nenueik, kad nepasimestum.
Autobusas sustojo, mes ilipome. Iki banyios reikjo pajti.
Ji buvo pilna moni, visi labai lidni. Kunigas laik miias, o a
iptusi akis visk stebjau.
Po pamald nujome kapines prie banyios. Apstulbau, kiek
daug angel briuojasi aplink mano giminaiius - daugumos j
nepainojau. iek tiek pasitraukiau nuo minios, kad geriau ma
tyiau. Mama sijautusi nekjosi ir nieko nemat. alia kapo prie
krmo stovjo angelas; graus angelas moni drabuiais, ydras
ir raibuliuojantis. Paklausiau jo:
- Kodl ia tiek angel?
Ir anksiau buvau maiusi angel kapinse, bet ne tiek daug.
Jis nusiypsojo ir atsak:
- Lorna, mes inom, kad tau dar daug mokytis. Angelai suau
kiami i viet, nes ia susirenka gedintys ir lidintys mons, jie
ar 6 9 is*

Lorna Byrne

meldia: O, Dieve, padk man! Vienas to neitversiu." Taigi mes


ia sulekiame.
Tas nuostabus ydras angelas pam mane u rankos ir m
vestis per didel laidotuvinink mini. Laviravome tarp moni;
atrod, kad jie skiriasi ms praleisti. Tikriausiai jie pastebjo
mane vaiktani, bet niekas neband sustabdyti. Galiausiai atsi
drme aplink kap susirinkusi gedinij pulko pakratyje.
Prie antkapio stovjo Teress, iandien laidojamos giminaits,
dvasia - atpainau j i vakare mamos rodytos nuotraukos. Teres
supo apie deimt, gal ir daugiau angel. Ji buvo labai grai, kur kas
graesn negu nuotraukoje - kaip nuostabus narcizas, tokia pat
spindinti i vidaus. iai nuostabiai dvasiai buvo leista stebti savo
laidotuves. Kai prisiartinau, ji nusigr ir alia buvusi angel pa
pra paguosti jos gedinius gimines. (Ijusiojo dvasia gali prayti
angel paguosti likusiuosius ir jiems padti.)
Teresei papraius, angelai ikart nuskrido prie vis, susirin
kusi kapinse: draug, pastam ir gimini. Prie kai kuri
moni prieidavo ne vienas angelas, o visas brys. Angelai buvo
labai velns ir mieli, jie djo rankas monms ant pei, kud
jo jiems aus, velniai glost galv. Maiau, kaip angelai vien
mog apkabina, lyg turt rankas - paskui man pasak, kad is
mogus jau anksiau kai k prarado ir slapia gedjo dl tos ne
tekties.
Niekada neumiriu groio, kur man parod ydrasis ange
las. I jo spinduliavo atjauta ir supratimas. Atrodo juokinga, kad
tik kam nors mirus drstame paprayti angel pagalbos. Nebtina
laukti, kol apims neviltis ar itiks didis sielvartas, pagalbos galime
melsti kasdien, kas mnes ar kart per metus: Noriu, kad ange
lai man padt visuose mano darbuose." Toks paprastas praymas
paskatina angelus mums padti.
^ 70 is*

Angelai man glosto plaukus

Nuo tos dienos kaskart eidama pro kapines pasiiriu. Vis


laik ivystu angelus. Jeigu vyksta laidotuvs, angel tiesiog knib
da, o jeigu yra tik vienas mogus, j vis tiek supa ir guodia angelai.
* * *
Kelis mnesius pragyvenus naujuose namuose, ttis i darbo man
parne ger naujien. Buvo ruduo ir lauke dar viesu - madaug
septynios valandos, o gal ir vliau, nes ttis dirbdavo ilgai. Jis, kaip
prasta, nujo didel, pailg svetain, sitais ant sofos, sijung
televizori pasiirti ini ir atsipsti po ilgos dienos. Danai
stebdavau j; niekada nesakiau, kad regiu alia esanius angelus
arba j supant energijos lauk. Kartais atrodydavo, kad energija
isikvepia ir sukrinta - kitaip nemoku paaikinti. Jam ten sdint,
mama i virtuvs atnedavo vakarien ir paddavo ant medinio
staliuko, kad jis galt valgyti irdamas televizori. Bet vakar
jis mans paklaus:
Gal nortum padirbti pas mane degalinje? Matytum, ar
patiks - bt gera pradia.
Taip apsidiaugiau, kad biau galjusi ibuiuoti tt, bet kaip
visada susilaikiau. Ttis buvo geras mogus, jis prim mane toki,
kokia esu; vis laik jutau, kad jis kai k numano, tik aikiai neino.
Bet angelai man nuo maens tvirtino, kad galiu bti udaryta, vis
perspdavo, kad davusi tvams koki nors dingst bsiu paguldyta
psichiatrijos ligonin. Todl ir tiui nerodiau per daug jausm,
prie jo stengiausi bti labai atsargi.
Po keli dien pradjau dirbti. Pirm dien papusryiavau, at
sisveikinau su mama ir su tiu automobiliu nuvaiavome dega
lin. Tai buvo Grosvenoro degalin Dubline, Ratmineso priemies
tyje. Vieta buvo labai palanki, degalin stovjo judrios sankryos
^ 71

Lorna Byrne

kampe, deinje ir kairje jo pagrindiniai keliai. Tai buvo senas


didelis namas su erdviu kiemu, keturiais benzino siurbliais, dyzelino siurbliu, oro arna ir vandens iaupu. Namas buvo drgnas ir
pridviss, tiesiogine prasme griuvo - buvo panaus ms trob
Senajame Kilmainhame. Vienoje jo dalyje buvo rengti kabinetai,
kitoje prekiaujama padangomis, priemonmis pradurtoms padan
goms utaisyti, akumuliatoriais ir kitais automobili dalykais, ia
buvo ir didel patalpa padangoms taisyti.
Pirm dien jauiausi labai laiminga, bet ir gerokai jaudinausi:
bijojau padaryti k nors kvaila ir nuvilti tt. Nenorjau jo lidinti.
I tikrj nebuvo ko jaudintis, visi elgsi maloniai ir paslaugiai,
inoma, padjo ir angelai. Imokau vairiausi darb: pilti degal,
prekiauti, pradjau mokytis tvarkyti dokumentus. ia dirbo de
vyni ar deimt moni - visi vyrai, tik viena miela moteris An; ji
nuo pirmos dienos mane priglaud po savo sparnu. Su ja puikiai
sutariau, ji mane daug ko imok.
Pirma diena darbe prajo puikiai, ir a grau namo su tiu
labai patenkinta savimi. Jau ne pirm kart svarsiau, kodl ttis
nepastebi, kad moku pripilti kuro, atiduoti gr, o vis tiek mano,
kad esu protikai atsilikusi.
Netrukus po to, kai pradjau dirbti, buvo nusprsta nugriau
ti senj degalin ir pastatyti nauj. Ankstyv etadienio ar sek
madienio ryt sdjau automobilyje su tiu ir pakerta stebjau,
kaip dideliu griovimo sviediniu dauomas senasis pastatas, kol is
nuvirsta. Vliau buvo pastatyta grai nauja degalin; atsirado nau
ja parduotuv, nauji benzino siurbliai ir viesus jaukus biuras su
dideliais langais, pro kuriuos galjau irti. I biuro buvo matyti
krautuvs ir priekinis kiemas su benzino siurbliais. Angelai kaip
visada man daug k parod. Vien dien jie liep man stebti gerai
pastam nuolatin klient Don.
ar 72 r

Angelai man glosto plaukus

- irk, jis apvogs tavo tt.


Ttis buvo sitikins, kad Donas - labai turtingas mogus ir svar
bus klientas, tad apstulbau, kai angelai tai pasak. Puoliau ginytis:
- Baikit, jis nesiruoia nieko vogti!
- Ruoiasi, - nepasidav jie. - Gali stebti - jis nematys tavs.
Vis dar netikjau jais; maiau, kaip Donas nekteljo su t
iu, igyr naujj parduotuv ir vairias prekes. Ttis pakviet j
apsidairyti, tada nujo dirbti kit darb. Parduotuvje likau viena
su Donu, bet angelai mane patikino, kad jis nemato mans. Pa
prietaravau:
- Klausykit, angelai, inoma, jis mato mane, a gi i kno ir kraujo.
Bet jie tik nusijuok ir pakartojo:
- Ne, jis nemato tavs!
Kartais ne visai suprantu, k man sako angelai. Jie aikino, kad
vyras mans nemato, ir staiga a supratau: jis nemato mans, nes
angelai padar mane neregim.
Stebjau, kaip Donas visk apjo ir apirjo, taip pat ir nau
jas tio usakytas muzikos kasetes (anuomet jos buvo brangios).
Donas pam vien kaset ir sikio kienn. Negaljau patikti
savo akimis.
- Kodl? - paklausiau angel.
- Jis taip daro vis gyvenim, - atsak jie. - Donas vagia, nes
mano, kad taip pergudrauja kitus.
Angelai paaikino, kad Donas, matydamas, kad kitiems seka
si, ima pavydti ir usigeidia paimti i j k nors vertinga.
- Pasakyti tiui? - paklausiau angel.
inot, k jie atsak? Turbt sunku patikti, bet jie suuko:
- Ne! Vien dien io mogaus sin prabus ir primins visk,
k jis pavog, bet dar neatjo ta akimirka. Dabar netinkamas lai
kas. Palik visk taip, kaip yra.
^ 73 r

Lorna Byrne

Labai nulidau; Donas degalinje lanksi met metus. Po io


vykio, kai tik jis ueidavo parduotuv, sekiodavau paskui j, ap
simesdama, kad tvarkausi.
* * *
Vien dien sdjau biure su Ane ir tikrinau sskait knyg. An
buvo puiki sekretor ir daug ko mane imok; kartais stebdavausi,
kad man taip lengvai sekasi. Tdien mes daug kartu dirbome. Atsi
vr parduotuvs durys ir ujo vyras; pakilau nuo stalo ir nujau
jo aptarnauti. Dirbdama pastebjau, kad aplink j tvyro ramyb,
oras nutyks; dar atkreipiau dmes, kad jis maai kalba. Padaviau
jam, ko pra, atsisveikinau, ir jis ijo i parduotuvs.
Grdama kabinet prie stalo negirdjau n garso. An ne
krusteljo. Atsistojau jai u nugaros kairje, pavelgiau pro lang,
ir angelas udjo rank man ant peties. Priekinis kiemas atrod
tuias, tik prie benzino siurblio stovjo automobilis.
Apvelgiau gatv, kiek buvo matyti, toliau ustojo namas. Ir
staiga ivydau tai, kas buvo u kampo: du berniukus, dviraiais
vaiuojanius keliu degalins link.
Berniukai buvo laimingi, juoksi ir poktavo, ties rankas ir
liet vienas kit, linksminosi. Juodu nekjosi, bet odi gerai
negirdjau. Nenuleidau nuo j aki. Lyg sultintame filme prava
iavo automobilis, visa kita n nekrusteljo; man atrod, kad pati
su berniukais vaiuoju dviraiu. Tada pamaiau jiems u nugar
atlekiant sunkveim su priekaba. Sulaikiau kvap. T akimirk
supratau, kas atsitiks. Automobilis nuriedjo, ir dabar judjo tik
sunkveimis ir berniukai.
Berniukai toliau linksminosi, lenktyniavo, stvarst vienas kit
ir kvatojosi. Vl veiksmas sultjo: sunkveimis su priekaba juos
3T 74 r

Angelai man glosto plaukus

pasivijo, tada ir berniukai, ir sunkveimis tapo skaidrs. Jie pra


silenk it mklos. Sunkveimis pasuko u kampo ir nuriedjo
toliau, vairuotojas n nepastebjo, kas vyko. Laikas nenutrko,
tekjo toliau. Berniukai nesuvok, kas atsitiko, tarsi n nebt
parkrit. Jie lk paskui sunkveim linksmai mindami pedalus.
Paskui, sunkveimiui nuvaiuojant, plyksteljo viesos kamuo
lys - tarsi i sunkveimio upakalio.
Staiga gatv prisipild angel. Berniukai ir j dviraiai riedjo
vies ir patys spindjo. Mano akyse dviraiai palengva m kilti
nuo ems, o gatv virto viesos spinduliu, pilnu angel. Vaikai
velniai perjo i vieno gyvenimo kit - jie gim Dangui. Tada
berniukai inyko, viskas gro prastas ves.
Staiga degalin vaiavo automobilis, i jo ioko vyras ir suuko:
- Ar matt, kur nuvaiavo sunkveimis su priekaba?
Bdelje sdintis Stivenas paklaus:
- Kas atsitiko?
Vyras atsak, kad vyko avarija. Kakas jam pasak, kad sunk
veimis pasuko dein, ir vyras vl sdo automobil. Tada keliu
pro degalin labai greitai pralk dar vienas automobilis. A tik
stovjau apdujusi.
Atsivr parduotuvs durys, a atsigriau. js ttis papasa
kojo, kad vyko baisi avarija, ir papra ivirti arbatos. Ijus i ka
bineto platesn erdv man palengvjo. ingsniuodama bufet
virti arbatos pratrukau ir paklausiau angel:
- Kodl taip turjo atsitikti?
Man atsak tai kaip:
- Lorna, taip jau yra. Daugumai moni mirtis yra sklandus
perjimas i vieno gyvenimo kit. Atmink, mirties akimirk ber
niukai nieko nejuto. Tas pats esti ir tada, kai mogus serga ir ken
ia; mirties akimirk jis nejauia skausmo.
ar 75 ^

Lorna Byrne

Angelai mane guod, kol viriau arbat ir dirbau, bet apsidiau


giau, kai diena baigsi ir galjau grti namo pas mam vakariens.
Parjusi stipriai apkabinau mam. Nuo tos dienos neumirau,
kaip svarbu kasdien kartai apkabinti mam.
inojau, kad tursiu aplankyti t viet, kur vyko nelaim. Tai
gi vien ryt, madaug po savaits, sukaupusi drs isiruoiau
parduotuv. jau ne viena, u rankos mane laik Mykolas. Kai
droiau per degalins kiem, jis sunabdjo aus:
- Eik tiesiai kini preki parduotuv - tai pads susikaupti;
tursi tiksl.
Priartjusi prie nelaims vietos ant kelio ivydau kraujo d
mes. Apstulbau. Avarija vyko gal prie savait, nesitikjau ant ke
lio ivysti kraujo - man tai trenk kaip aibas. O gal kraujo dms
kitiems buvo nematomos, tik a ivydau jas.
Eidama pro avarijos viet girdjau raudant mamas, tius ir
kitus berniuk eim narius. Mane uliejo jausmai, i aki papl
do aaros, ugniau kvap. Papraiau Dievo: Meldiu, padk j
eimoms. Leisk man prisiimti tiek skausmo ir sielvarto, kiek tik
manoma. Kaip nors pranek tvams, kad j vaikai Danguje su ta
vim. Meldiu, Dieve."
Jauiausi lyg nesava, nesuvokiau, kas vyksta aplink. Angelai
mane kakaip perne per erdv ir laik - kartais stebiuosi, kaip
atsiduriu kitoje vietoje. Tai paslaptis. Staiga atsidriau prie kini
preki parduotuvs dur. Pajutau, kaip angelai mane ikl i dva
sins erdvs ir tvirtai pastat ant ems.
- Atlikta, Lorna, - tar Mykolas. - Dievas igirdo tavo mald.
jau pro duris ir miau vaikioti po parduotuv, kad vl pa
jusiau po kojomis em. Paskui pro nelaims viet grau dega
lin. Supratau, kad prisimiau iek tiek eim skausmo ir sielvarto.
Net neinau, kas baisiau: fizin kania ar irdies skausmas. Visa
76 r

Angelai man glosto plaukus

da darysiu, ko mans prays Dievas ir angelai: jei galsiu perimti


kit moni skausm, taip ir padarysiu. Tai mano gyvenimas. Tai
dalis Dievo man duotos gydymo dovanos - sugerti kit kani ir
skausm. Kai kurie tai gali vadinti prakeiksmu, o ne dovana, bet
taip a galiu palengvinti kit skausm. A lyg tarpinink, paimanti
skausm ir perduodanti j Dievui. Kartais skausmas bna nepake
liamas. Kartais net atrodo, kad mirtu, bet Dievas pasiima i ma
ns skausm, ir a igyvenu. Neinau, k Dievas daro su skausmu;
tai paslaptis, bet daug kart maiau tai savo akimis.

Septintas skyrius
Besiel btyb

Vien dien, kai man buvo septyniolika ir degalinje buvau pradir


busi jau madaug pusantr met, isipild Elijo duotas regjimas.
Sdjau biure su Ane ir tvu ir pro didel lang maiau kit ga
tvs pus, kur augo mediai. Tolumoje ivydau jaun vyr, ings
niuojant palei gatv, ir ikart j atpainau.
irdama medius ir jaunuol supratau, - nors jis buvo
tolokai, - kad tai tas pats vyras, u kurio iteksiu. Man ugniau
kvap. inojau, kad jis pereis gatv ir usuks degalin iekoti
darbo.
Pajutau, kaip man kakas pakedeno plaukus, ir atsigrusi i
vydau savo angel sarg. Paskui vl pavelgiau pro lang ir, jau
nuoliui einant per ms kiem, blankiai ivydau jo angel sarg ir
j supani energij. Jaunuolis atrod nepaprastai graus, viesiai
rusv plauk. Jis buvo labai auktas, o aukti vyrai man patinka.
Nepaprastai susijaudinusi stebjau j; inojau, kuo viskas baigsis.
Vis dlto atsigriau An ir pasakiau:
- Kai kas atjo iekoti darbo - tikiuosi, negaus!
Tai prisiminusi nusijuokiu. Bgtavau ios didels permainos
savo gyvenime ir labai drovjausi. Bet giliai irdyje inojau, kad jis
gaus darb, nes taip turi nutikti.
^ 78 r

Angelai man glosto plaukus

Jaunuolis eng tiesiai parduotuv. Ttis pakl akis nuo sta


lo, pamat j ir parod, kad tuoj prieis. Tiui ijus, sdjau savo
vietoje lyg suparalyiuota. Visa tirtjau ir norjau prasmegti skra
diai em. Mintyse ikilo viskas, k kalbjo Elijas: kad susituoksiu
su iuo vyru, kad mylsiu j ir jis myls mane, kad bsime laimingi
drauge, bet galiausiai man teks juo rpintis ir mes kartu nesulauk
sime senatvs.
Mano tvas ir jaunuolis stovjo parduotuvje ir nekjosi. Po
kiek laiko surinkau nevarius puodukus ir nusineiau virtuv
l plauti. Eidama pro jaunuol slapta vilgteljau j. O, kaip man
patiko tai, k ivydau! Ilgai ploviau puodukus ir viriau arbat. Kai
grau su vieia arbata, jis vis dar stovjo ir kalbjosi su tiu. Ne
imaniau, k daryti. parduotuv ujo klientas, a aptarnavau j.
Baisiai jaudinausi ir nekreipiau jaunuol dmesio.
Be abejo, mano ttis j pasamd, ir kit dien jis pradjo dirbti.
Mus supaindino, a suinojau, kad jis vardu Do. I tolo stebjau,
kaip jis mokosi vairiausi darb: pilti degal, utaisyti pradurt
padang. Pirm Do darbo dien einant namo ttis man papasa
kojo, kad vaikinas labai sumanus ir greitai mokosi.
Stengiausi vengti Do, bet mano akys nenoromis nuolat krypo
j, jis mane labai trauk. Svarsiau, ar Do pastebi mane, ar jau
ia mudviej ry. Angelai, regis, pasirpindavo, kad kaskart man
einant virtuvl ruoti arbatos arba plauti puoduk jis ten bt.
Do apdovanodavo mane spindinia ypsena, ir irdimi inojau,
kad ir jis kai k jauia. Nusiypsodavau jam, bet daug nekalbda
vau, kuo greiiau nedindavausi i virtuvls.
Vien dien, pradirbs degalinje apie pus met, Do pakvie
t mane pasimatym. Vaikiojau po virtuvl ir ruoiau arbat tai darydavau daug kart per dien. Man pilant virdul vanden
ir skalaujant puodukus, Do prijo ir pasisil padti. Nusijuokiau
ar 79 r

Lorna Byrne

ir atsisakiau - buvo tik trys puodukai! Kai jau ruoiausi ieiti su


virduliu ir puodukais ant padklo, Do kreipsi:
- Lorna, k manai, jei pakviesiau tave pasimatym?
Nusiypsojau.
- Mielai kur nors nueiiau su tavim.
Do pasil vakare susitikti, bet a atsisakiau, atidjau penkta
dienio vakarui.
- Tai puiku, - suuko Do ir atidar man duris.
- Vliau pasineksim, k veiksim penktadien, - tariau eida
ma pro atviras duris.
Jauiausi lyg ant sparn. Savait prabgo labai greitai, nespjau
n susigaudyti, kaip atjo penktadienis. Kai t ryt jau virtuvl,
Do jau lauk mans. Jis plaiai nusiypsojo ir paklaus:
- Lorna, k nortum vakar veikti?
- Noriau nueiti kin, - atsakiau. - Susitikim pus septyni
ant OKonelio tilto.
Do pasil man irinkti film, bet tada jo kitas darbuoto
jas, ir mes tdien nebepasikalbjome. Paklausiau tio, ar galiau
anksiau baigti darb - norjau ieiti ne et, o ketvirt. Ttis su
tiko, net nepaklauss kodl. Angelai man buvo prigrasin visk
laikyti paslaptyje.
Ketvirt ivaiavau autobusu namo. Eidama keliu namo ne
kjausi su angelais.
- A taip jaudinuosi. Nesivaizduoju, kokius filmus rodo Du
bline. Taip seniai nebuvau kine - gal por met. Man nerpi, k
irsim. A tik noriu bti su Do.
Angelai nusijuok. nekdamasi su jais prisiminiau visk, k
man sak angelas Elijas. Grusi namo praneiau mamai, kad einu
miest susitikti su draugu ir irsim film. Mama atsak:
- Tik nepavluok paskutin autobus namo.
^ 80 r

Angelai man glosto plaukus

Ji irgi nieko neklausinjo, tad spjau, kad padjo angelai.


Valgomajame ant stalo guljo laikratis, tad ikart atsiveriau j
ties kino skyreliu. Film buvo daug, isirinkau vien. Nieko apie j
neinojau, man buvo vis viena, angelai irgi nieko nesak, tad nu
sprendiau, kad tiks. Dabar tai prisiminus suima juokas.
Buvo graus vasaros vakaras, OKonelio tiltas su lempomis ir
dideliais gli vazonais brkmoje atrod nuostabiai. Do kelias
minutes vlavo, o a stovjau ir stebjau, kas vyksta aplink. Mote
ris su vaiku sdjo ir pra imaldos i praeivi, skubani namo
po dienos darb. Kita moteris pardavinjo roes, bet niekas, regis,
neturjo laiko sustoti ir nusipirkti. I mones supanios energijos
spalvos galjau pasakyti, kokia j nuotaika, ar jie skuba, ar diau
giasi. Do prijo i kitos puss ir patapnojo man per pet. Krpte
ljau ir atsigrusi nusijuokiau. Labai diaugiausi j matydama. Jis
pam mane u rankos, ir mes nujom tiesiai kin.
Mano irinktas filmas vadinosi Mergel ir igon". Sal buvo
sausakima, pasiirti filmo prijo marios moni, mums teko
sdti priekyje. Po deimties minui miau muistytis ant kds:
tai ne tas filmas, kur noriau irti, juoba su Do per pirm
pasimatym. Sekso scenos buvo labai atviros, pasijutau sukrsta.
Anuomet, atuntajame deimtmetyje, tokie filmai Airijoje buvo
retai rodomi. Galbt todl ir prisirinko itiek moni!
Dar po keli minui pasakiau Do, kad noriu ieiti. Jis ne
prietaravo, ir mes isinedinome, manau, jis irgi jautsi nesma
giai. I kino teatro OKonelio gatve patraukme prie Nelsono ko
lonos. Vakaras buvo toks graus, kad diaugiausi ijusi i kino.
ingsniuoti su Do susikibus u rank per pirm pasimatym
buvo kur kas maloniau. Eidami nekuiavoms. Do pasidiaug,
kad ne jis irinko film! Abu nusikvatojome.
^ 81 r

Lorna Byrne

Prajome centrin pat - dail pilko akmens man patinkant


pastat. Linkteljome policininkui, einaniam sargyb lauke. Pa
stebjau besibuiuojani ir besiglbesiuojani porel, j angelai
stovjo isitemp ir prisiglaud, lyg bandyt jiems padti susijung
ti. Eidama pro al ypteljau. Do apkabino mane, buvo malonu.
Su juo jauiausi saugi.
Prie viesoforo perjome gatv ir pasukome restoran. Nakt
dar nebuvau lankiusis restorane; sal buvo ilga ir siaura, marmu
ro plyteli grindimis, emaliuotais, prie grind prisuktais stalais ir
mediniais suolais i abiej pusi. Suol atkalts buvo daugiau kaip
metro aukio, tad atsisdus kito stalo nebuvo matyti. sitaisme
ant medini suol vienas prieais kit. Do i mano veido irai
kos suprato, kad dar nesu buvusi tokiame restorane, ir paaikino,
kad tokie stalai vadinami kabinomis. Tada prijo padavja, neina
raikliu ir popieriumi, ir mes usisakme arbatos ir sumutini.
Pasinekjome apie savo tvus, - jo tvas buvo mirs, - apie
brolius ir seseris, Do buvo jauniausias eimoje, o a treia. Do
paklaus:
- Kaip manai, k sakyt tavo ttis suinojs, kad mes pasi
matyme?
- Dl tio neinau, - atsakiau, - bet mama tikrai prietaraut.
Taigi mes abu nusprendme susitikinti slapta.
Ij i restorano paslampinjome gatvmis, pasivalgme vi
trinas, paskui krantine patraukme autobus ied. Do gyveno
kitoje pusje negu a ir jam reikjo vaiuoti kitu autobusu; mano
autobusas buvo k tik atvaiavs, bet dar turjo kelias minutes pa
stovti, tad mes patenkinti sitaisme jame.
- Veriau eik savo autobus, - tariau Do.
Jis atsistojo ir paadjo tuoj grti. Pasinekjo su autobuso
konduktoriumi, paskui vl atsisdo prie mans ir pasak:
^ 82 r

Angelai man glosto plaukus

- Vaiuosiu su tavim. Palydsiu tave iki nam.


Autobuso konduktorius pasak, kad t vakar dar vaiuos vie
nas autobusas ne pagal grafik, vadinamasis autobusas vaiduo
klis". Tai marrutinis autobusas, kursuojantis i Dublino iki mano
nam, bet grdamas gara Dublino centre jis jau nebeturt
imti keleivi. Vis dlto jis imdavo keleivius, ir nuo tada Do po
pasimatym visada palyddavo mane namo, paskui autobusu vai
duokliu grdavo miest ir pareidavo savo namus.
Mes su Do niekam nesakme, kad susitikinjam. Kitos mano
amiaus mergaits tikriausiai bt pasidalijusios paslaptimi su
drauge, bet a neturjau toki, kuriomis galiau pasitikti. Be to,
kaip minjau, angelai iaikino, kaip svarbu tai laikyti paslaptyje,
o a dar ir iandien darau, k jie liepia. Neinau, ar Do kam nors
apie mus pasakojo, - niekada neklausiau, - bet nemanau.
Saugojome savo paslapt - ir labai kruopiai, - bet idyklis
Do pasitaikius progai nesusilaikydavo mans nepaerzins. Kai
pataisyt padang mgindavau kelti kliento bagain (mano gis
pusantro metro), jis vadindavo mane Rembo" ir nuolat aipyda
vosi, kad mano uniformos sijonlis gerokai per trumpas (ko gero,
jis buvo teisus!).
* * *
Mgau vejoti su tiu. Kai buvau maa, mes danai tai darydavo
me, bet pavejodavome ir vliau, man dirbant degalinje ir susitikinjant su Do. Ne visada imdavausi meker, man tiesiog patik
davo ramiai pabti prie ups ir pabendrauti su tiu. Vien dien
ikeliavome vejoti Viklou kalnus. Ivaiavome anksti tio auto
mobiliu ir kaip visada pasimme ukandi. Turjome ir turistin
puod, kad ttis ukrs lau ivirt arbatos.
'ar 83 r

Lorna Byrne

Diena buvo varbi; pavejojome por valand, ttis sugavo


uptak, paskui pradjo lyti. Netoliese, ant ups kranto, mikely
je stovjo senas pakius namelis. Ttis pasil jame prisiglausti,
usikurti krosn ir igerti arbatos - nereikt stirti. Jis jo pirma
mans. Priartjus prie medi pastebjau, kad aplink juos nema
tyti energijos vytjimo ir viskas atrodo labai niru.
Angelas Mykolas patapnojo man per pet.
- ia tau turbt bus baisu, - tar jis. - Parodysim tau kai k
bloga. Jis nepakenks, bet pamatys jus, kai tik eisit namel. nir,
bet js nelies.
Man dar nebuvo tek regti blogio.
- Ar tai vaiduoklis? - paklausiau.
- Ne, Lorna, tai kitokia btyb, - atsak Mykolas.
Ttis kteljo paskubti, ir a pakliau galv. Ttis, aplenks
mane, lipo pylim prieais namel. Kai atsigriau dar pasinekti
su Mykolu, jo nebebuvo.
Pasileidau bgte ir pasivijau tt. Pro medius nuingsniavome
prie namelio. Viskas aplink atrod negyva - mediai buvo be lap,
neaugo ol ir gls. Aplusios namelio durys buvo praviros,
kabjo ant vyri. Nelik dalies stogo ir kai kuri lang. Ttis jo
vidun; namelyje stovjo senas apls medinis stalas ir kds. Pa
dvelk lediniu aliu, bet ttis, regis, nieko nepastebjo ir nudro
tiesiai prie idinio.
Sustojau viduje prie pat dur. Negaljau n krustelti, tik kar
tojau sau: O, Dieve, o, angelai." Prie krosnies deinje pusje i
vydau btyb. Ji nebuvo panai n vien mano matyt padar: at
rod kaip aptirps vakas, madaug metro ilgio ir skrynios ploio.
Btyb buvo iurpi ir lykti. Net nemaiau, ar ji turi burn ir akis.
inojau, kad ttis nieko nemato ir nejauia. Jis surinko nuo
grind medio nuolauas, sukrov jas krosn ir irkteljo degtu
^ 84 r

Angelai man glosto plaukus

k. Ugnis plyksteljo akimirksniu, - tai buvo didelis, garsus spro


gimas, - ir isiver kambar. Btyb skleid stipri energij. Ji
tiesiog tak blog! Buvo labai tusi; saugojo namel ir nenor
jo ms sileisti. Mes buvome sibrovliai.
Ugniai plyksteljus, viena kd pakilo ir nuskriejo per kamba
r, trenksi sien ir sulo.
Ttis paoko ir puol prie dur, pakeliui pasiiupo krep. I
sitemp mane pro duris, ir mes kiek kabindami pasileidome tarp
medi prie ups. Abu buvome mirtinai persigand ir skutome
kaip niekad gyvenime. Ttis buvo greitesnis, tad temp mane u
rankos. Galiausiai abu udus sultinome ingsn. Lietus liovsi,
ilindo saul; veidu jutau jos ilum.
Ttis tyldamas mgino ukurti lau. Rankos drebjo, jam
buvo sunku. Stebjau j ir laukiau, kol k nors pasakys. Be odi
kalbjausi su angelais, praiau, kad jie nuramint tt. Po keli mi
nui ttis ukr ugn ir, kai puodas uvir, uplik arbatos. Ty
lomis suvalgme sumutinius.
Galiausiai ttis virpaniu balsu tar:
Lorna, atleisk, kad taip tave igsdinau. Ir pats persigandau.
Neinau, kas ten buvo, bet, kiek esu girdjs, kdes judina tik bil
dukai. O su tokiu ugnies sprogimu susidriau pirm kart.
Ttis daug inojo apie ugn ir su ja elgdavosi labai atsargiai.
Manau, ugnies sprogimas j igsdino labiau negu skriejanti kd.
Nepratariau n odio, tik griau arbat. Nenorjau prisipa
inti tiui, kaip isigandau. Buvo klaiku - nors giliai irdyje ino
jau, kad mums nieko neatsitiks, nes mus saugo angelai.
Man sdint prie lauo, Mykolas paliet pet, nors pats nepasi
rod. Jis pasak, kad ttis teisus. Ms matyta btyb yra bildukas.
Jis paaikino, kad bildukai - tai besiels btybs, sukurtos tono.
Kartais juos prisikvieia mons. Taip gali atsitikti eksperimen
^

85 r

Lorna Byrne

tuojant su juodja magija, Ouija lenta arba panaiais dalykais.


Bildukai - suktos btybs, pasakojo Mykolas, jie smunka namus
gav bent menkiausi prog ir prikreia daug eibi.
Mes su tiu tylomis baigme pietauti ir susikrovme daiktus.
Ttis pasil pavejoti kitoje ups vietoje. Sutikau. Abu trokome
nedintis i ia kuo toliau. Pavejojome u keli kilometr, aprimome ir prisigaudme uvies vakarienei.
T vakar namie valgydami uv neusiminme, kas atsitiko
dien. Niekada su tiu apie tai nebesinekjome.

Atuntas skyrius
Tarpininkas

Vien popiet degalins tualete prausdamasi rankas pavelgiau j


veidrod ir ivydau angel - i pradi tik moters veid. I netik
tumo krpteljau. Atsitraukiau, veidrodis ant sienos tarsi inyko,
ir pasirod visas angelas. Kambarlis prisipild vaiskios viesos.
Angelas prabilo pirmiau, paauk mane vardu.
- Lorna, vadink mane angelu Eliziejumi.
Taip pasaks angelas pam mane u rank. Jo rankos buvo
lyg plunksnos, ir pavelgusi pamaiau, kad jos ities panaios
plunksnas, bet yra mogiko pavidalo.
Eliziejus pasirod moters pavidalu, bet i tikrj angelai nra
nei vyrai, nei moterys kaip mes - jie belyts btybs. mogaus pa
vidalu jie pasirodo tik tam, kad mums bt lengviau juos priimti
ir nebijotume. Angelai gali atrodyti kaip moterys arba kaip vyrai,
kad mes jaustumms laisviau arba kad geriau suprastume ini,
kuri jie nori perduoti.
Anksiau sakiau, kad raant i knyg angelai iek tiek papa
sakojo apie Elij. Drauge jie paminjo, kad Eliziejus buvo Senojo
Testamento pranaas, jam pranaas Elijas, prie veimu pakilda
mas dang, atidav savo apsiaust.

87 r

Lorna Byrne

- Angele Eliziejau, kodl tu ia? Ar kas nors pasikeis mano


gyvenime? - paklausiau.
- Taip, Lorna, - atsak jis. - Tu gausi nauj darb. A padsiu
tavo mamai susitikti su senu pastamu, tu gausi darb Dublino
prekybos centre.
Jau ketinau paklausti angelo Eliziejaus, kada tai atsitiks, bet
kakas pabeld tualeto duris. kteljau:
- Tuoj ieisiu.
Angelas Eliziejus priglaud prie lp plunksnuot pirt ir
inyko.
Labai diaugiausi, kad gausiu nauj darb, nors inojau, kad
tada nebegalsiu kasdien matytis su Do. Jauiau, kad tapsiu ne
taip priklausoma nuo tv, be to, jie pamatys, kad gebu dirbti sa
varankikai. Degalinje mane globojo ttis, tad jie to nemat.
Po keli savaii, kai galiniame kieme riau triu, mama pa
sil paprayti tio laisvos dienos.
- Jau seniai kartu njome apsipirkti, - tar ji. - Galtume pa
slampinti po parduotuves ir galbt papietauti Arnotso prekybos
centre.
- Mielai, - atsakiau.
Kit dien papraiau, kad ttis ketvirtadien atleist mane nuo
darbo. Jis atsak, kad mama jo jau pra ir viskas sutarta.
Angelai mane danai pralinksmina. inojau, kad ia sikio
angelas Eliziejus: jis vald padt, siunt mamai mintis. Maiau,
kaip vykdomas smokslas, ir neabejojau, kad jis pasiseks. Man
buvo malonu, kad mama klausosi angel.
Netvriau kailyje, laukiau kelions su mama Dublino parduo
tuves, nes inojau, kuo tai baigsis. T ketvirtadien autobusu nuva
iavome miest. Autobuse kaip prasta vir gyvenimas, mons
stumdsi ir grdosi. Mudvi su mama apjome prekybos centrus
3* 88 re

Angelai man glosto plaukus

OKonelio, Henrio ir Marijos gatvse, apirjome daug groybi.


Mama visada mgdavo paganyti akis porceliano indus, tad man
pavyko trumpam pasprukti apsimetus, kad valgausi kitur.
Tada igirdau Eliziej sakant:
- Lorna, pavelk mam.
Atsigriau mam, stovini prie porceliano. Ivydau dvi
spindinias btybes; viena j buvo mamos angelas sargas, bet la
biausiai nustebau ivydusi brolio Kristoferio dvasi. Seniai buvau
jo nemaiusi - daug met. Suvirpjau i diaugsmo, panorau pri
bgti ir pagriebti j u rankos, kaip darydavau vaikystje Senajame
Kilmainhame, bet angelas sargas tvirtai prispaud mano kojas prie
ems. (Jis taip daro, kai ino, kad mane uvald jausmai, ir neno
ri, kad pajudiau.)
Kristoferis atsigr mane ir nusiypsojo, tada vl pasisuko
mam ir m kak kudti jai aus. Dabar supratau, kaip mama
igirdo angelus - jiems tarpininkavo Kristoferis.
- Angele Eliziejau, - kreipiausi, - labai noriau pasakyti ma
mai, kad Kristoferis stovi prie jos.
- Negalima, Lorna, - atsak jis.
- Bet jis toks puikus, toks nuostabus, - maldavau.
Tada mano brolio Kristoferio dvasi apgaub viesa. Ta viesa
sklido i mamos angelo sargo. Nepaprastai susijaudinau - tai buvo
vienas didingiausi mano regt vaizd.
Mama atsigr ir paauk mane, kol artjau, viesa aplink j
vis rykjo. Tada angelai inyko, bet a inojau, kad jie vis dar ia.
- Eime, papietausime Arnotso prekybos centre, - pasil mama.
Restorane drieksi ilga eil. Pasimme pietus ir susirado
me staliuk atsissti. Mama plepjo apie visas matytas groybes.
Ji nusipirko aukt ir lkt su nedideliu defektu. Pietaujant
mama tar:
^ 89 r

Lorna Byrne

- Namo grim antros valandos autobusu; kaip tik dar spsim


nueiti prekybos centr Marijos gatvje.
Baigusios pietauti patraukme Marijos gatv. Kai atidariau
duris, angelas Eliziejus jau stovjo viduje. Viskas atrod labai ry
ku. Jutau energij; man ia turjo atsitikti kai kas gero, o mamos
lauk staigmena.
Kai mama pasisuko mezgimo reikmenis, tada prie jos prijo
vyras. Jis buvo emas, liesas, vilkjo kostium. Mama, regis, jo ne
atpaino, bet jis paauk j vardu. Vyras prisistat, ir mamos veide
ivydau nuostab.
- inoma, - kalbjo jis, - turit mane prisiminti. Gyvenau toje
paioje gatvje u keli nam. Kelis kartus netgi buvome ij pa
sivaikioti.
Staiga mama j atpaino, jos veidas nuvito. Jie nekjosi ir
juoksi. Mama, regis, visai umiro, kad stoviu alia. Tada vyras
paklaus mamos:
- Roza, kas i jauna panel alia tavs? Ar tai tavo dukra?
- Taip, - atsak mama, - tai Lorna.
Tada mano brolio Kristoferio dvasia panabdjo mamai aus
ir ji nedvejodama itar tuos paius odius:
- Lorna ieko darbo; ji dvejus metus dirbo su tiu, ir pokyiai
bt neproal.
Vyras kreipsi mane.
- Lorna, matai tuos laiptus? Ulipk jais pas sekretor ir pasi
teirauk praymo formos. Upildyk j ir nunek biur. Susirask
Filis ir pasikalbk su ja.
Padariau kaip sakyta. Pasibeldiau biuro duris ir paklausiau,
ar galiau pasinekti su Filise; jaudinausi ir praiau angel, kad
bt alia. Ponia biure papra parodyti praym. Ji prane, kad
vedjos biure nra, ir pasil paiekoti apaioje. Paaikino, kad tu
^ 90 r

Angelai man glosto plaukus

riu nusileisti laiptais, pasukti kair, pereiti koridoriuku ir tada


kairje pamatysiu duris. Padkojau ir nulipau emyn, pasukau
kair, perjau koridoriuku ir pasibeldiau j praviras kabineto du
ris. kteljau:
- Sveiki!
- Ueikit, atidaryta, - atsiliep moters balsas.
Atvriau duris ir pavelgiau kabinet. Viduje buvo tamsoka,
prie stalo sdjo smulki vidutinio amiaus moteris. Pastebjau,
kad i kabineto matyti parduotuv, nes priekin siena stiklin. Prie
moters stovjo angelas Eliziejus, tad pasijutau ramesn. Moteris
prisistat ir pasisak esanti parduotuvs vedja.
- Kuo galiau padti? - pasiteiravo ji.
Pasakiau, kad mane siunt prekybos sals vadybininkas. Ji pa
pra praymo ir paklaus, ar dar kur nors dirbau, ne tik pas tt.
- Ne, tai bt pirmasis mano darbas ne degalinje, - prisi
painau.
Ji pasak, kad man pasisek, nes kaip tik yra kelios laisvos vie
tos, tad galiau nuo pirmadienio pradti. Ji liep pirmadien de
vint ryto ateiti tiesiai jos kabinet, o jeigu jos ten nerasiau, ji
bsianti prekybos salje. Parodysianti skyri, kuriame dirbsiu, ir
papraysianti mergaii mane pamokyti. Mes paspaudme rankas,
a atsisveikinau.
Buvau tokia laiminga, kad okte nuokavau laiptais. Naujas
darbas ir dar drabui parduotuvje - netvriau diaugsmu. Gie
dojau angelams gyriaus ir padkos giesmes. Kai grau pas mam,
ji vis dar kalbjosi su draugu. Atkreipiau dmes, kad jis atrodo
daug vyresnis u mam. Jis atsigr mane ir paklaus, kaip se
ksi su Filise.
- Pirmadien pradedu dirbti, - atsakiau.
- Nuostabu, - pasidiaug jis.
ar 91

Lorna Byrne

Jiedu su mama pastoviniavo dar por minui, paskui jis pa


sak turs eiti.
Kit vakar susitikau su Do ir pasigyriau, kad gavau nauj
darb. Jis diaugsi, tik apgailestavo, kad nebematys mans kas
dien darbe. Paskui pridr:
- Ilgesys sustiprina meil.
Jis sutiko, kad dirbdama ne pas tt tapsiu gerokai savaranki
kesn. Dabar mudu su Do pasidarme tokie artimi, kad nebebu
vo skirtumo, ar dirbsime kartu, ar ne. Marias laiko praleisdavome
drauge, bet tai vis dar slpme nuo kit.
Pirmadienio ryt engiau parduotuv. Ji atrod tuia, nors
salje vaikiojo nemaai darbuotoj. ia buvo ir parduotuvs ve
dja, tad prijau prie jos. Ji liep sekti paskui j drabuin. Baisiai
jaudinausi ir bijojau, bet padariau kas liepta. Tai buvo pirmasis vi
sikai savarankikas mano darbas toli nuo eimos. Ji supaindino
mane su Franeska, atsakinga u moter drabui poskyr - sijo
nus. Turjau bti naujoji jos padjja.
T pirm dien labai nuogstavau, ypa jaudinausi dl piet
pertraukos, tik be reikalo: ryte prie mans prijo madaug mano
amiaus mergina Paulina, dirbanti tame paiame skyriuje, pasak,
kad ms piet pertrauka bus tuo paiu metu, ir pasil prisidti
prie jos. Ji papasakojo man apie darb, ir mes susidraugavome.
Man nuo pat pradi labai patiko ten dirbti. Mgau bendrauti
su monmis, parduotuvje tvyrojo diugi nuotaika. Vadovai buvo
geri ir rpestingi. Dirbdama drabui skyriuje jauiausi kaip uvis
vandenyje; netrukus apie sijonus inojau visk, o kai ia nebdavo
darbo, paddavau kituose moterik drabui poskyriuose.

Devintas skyrius
Mirties angelas

Po keli savaii naujame darbe angelai atkreip mano dmes


jaun vyr Mark, dirbant rankini skyriuje. Jis buvo auktas, lie
sas, tamsiais banguotais plaukais ir rudomis akimis, regis, visada
vilkdavo rud kostium. Kartais, pavelgusi j, aplink ivysda
vau veln, blyk vytjim.
Vien popiet, kai parduotuvje buvo ramu, stovjau ir irjau
Mark kitame sals gale. Maiau, kaip u jo pasirod angelas. Tai
buvo ne angelas sargas - j supantys virpesiai ir viesa skyrsi nuo
angelo sargo. is angelas buvo elegantikas, lieknas ir labai auktas.
Supratau, kad matau kai k dar neregta. Angelas pasisuko ir
pavelg mane su uuojauta veide. Paskui atsistojo u Marko, pa
silenk per jaunuolio pet, kio rank jo kn ir paliet siel. Ma
iau, kaip jis kuo velniausiai, lyg naujagim, pakl Marko siel ir
meiliai, atjauiamai paspavo jo kne. Jaunuolis stovjo nejudda
mas, tarsi apimtas transo, nesuvokdamas, kas vyksta.
Pravirkau, nors nesupratau kodl. Mane uliejo jausmai, bet
nenumaniau dl ko. Pajutau, kaip kakas kepteljo per pet. Tai
angelas Hosas. Atsigrusi pavelgiau j. Jis pakl rankas, nu
luost aarotas akis ir liep pasitelkus koki nors dingst ieiti
sandl - ten jis lauksis mans.
n

93 r

Lorna Byrne

Apsivalgiau vadybininko; man palengvjo, nes jis stovjo prie


upakalini parduotuvs dur ir nekjosi su apsaugos darbuoto
ju. Praneiau, kad einu sandl.
sandl jau pro sunkias duris, pastmus jos atsiverdavo, o
prajus usiverdavo. Sandlis buvo prikrautas di. Prasisprau
dusi pro jas ulipau dideliais sraigtiniais akmeniniais laiptais.
Drabui skyriaus sandlis buvo treiame, virutiniame, aukte.
Kiek kabindama ulkiau laiptais ir stumteljau dureles. Sand
lis buvo menkai apviestas, pristatytas atitvar ir prikrautas d
i su drabuiais.
Pavelgiau palei atitvarus; jie buvo aukti, ligi pat lub, bet
Hoso niekur nemaiau. inojau, kad ia daugiau nieko nra, tad
paaukiau j vardu. Perjau paskutiniu takeliu tarp atitvar ir ivy
dau j, sdint kampe ant ds, laukiant mans. Kai j pamaiau,
man suspurdo irdis.
- Angele Hosai, - tariau ssdamasi, - noriu inoti, kas tas
mano matytas angelas. Kas atsitiks jaunuoliui?
Hosas pam mane u rankos.
- Galiu iek tiek papasakoti. Tavo matytas angelas kitoks - tai
Mirties angelas. is angelas pasirodo tik tada, kai mogaus laukia
mirtis ypatingomis aplinkybmis. Mirties angelas daro visk, kad
taip neatsitikt, jam padeda daug kit angel. Pavyzdiui, kai ko
kia nors organizacija planuoja antpuol, per kur us nekalti mo
ns, Mirties angelas atkakliai stengiasi tikinti atsakingus vadovus,
kad Dievas to nenori. Karo ivis neturt bti, tik taika. Mirties
angelas dirba visur - netgi aukiausiuose vyriausybs sluoksniuo
se, kad nebt atimta nekalt moni gyvyb, ypa kare. Mirties
angelas kartai kalbinja mones, bet argi jie klausosi angel? Gal
kartais, bet ne visada!
^ 94 r

Angelai man glosto plaukus

Anksiau, jei bt reikj apibdinti Mirties angel, biau si


vaizdavusi btyb, neani negandas, skausm ir sielvart; o is
angelas buvo sklidinas meils ir atjautos.
Padkojusi Hosui grau darb. inojau, kada nebevalia
klausinti.
Mes visi dar vaikystje imokstame bijoti Mirties angelo, bet
is angelas yra u gyvyb. Mirties angelas yra geras angelas, kovo
jantis u gyvuosius, u tai, kas teisinga ir gera.
Nuo tos akimirkos kur kas daugiau dmesio kreipiau Mar
k; kaskart pavelgusi j ivysdavau ir Mirties angel. inojau,
kad jis turi angel sarg, bet is niekada nepasirodydavo. Kasdien
stebjau j, tarsi biau saugojusi, mginusi utarti, kad kas nors
pasikeist, kad angelai bt iklausyti.
Paprastai rankini skyriuje su Marku dirbo dvi merginos, bet
vien dien, savo nuostabai, pastebjau, kad jis iri mane. iek
tiek vliau jis atjo mano skyri ir papra sals vadybininko
kuriam laikui paskolinti mane padirbti prie prekystalio ranki
ni skyriuje. Supratau, kad tai sugalvojo ne Markas, o angelai: jie
pakudjo Markui aus, ir is paklaus. Tai buvo padaryta, kad
mudu su Marku pabtume kartu.
Kelis mnesius vaikiojau prislgta. I kit mergaii daugiau
suinojau apie Mark. Jis turjo mergin iaurs Airijoje ir kiek
vien savaitgal autobusu ar traukiniu vaiuodavo jos aplankyti.
Vyliausi, kad viskas bus gerai, bet mano angelai pra jam padti,
taigi irdyje ir sieloje inojau, kad jis nesaugus.
* * *
Parduotuvje visada bdavo daug moni, ypa savaitgaliais ir ke
lis kartus per metus, kai vykdavo ipardavimas. Tada sals bdavo
ar 95

Lorna Byrne

sausakimos - daugiausia moter, kai kurios atsivesdavo maus


vaikus ir atsivedavo kdikius veimliuose. Per tokias akcijas
darbuotojams tekdavo vis dien rankioti nuo grind drabuius,
numestus moter, kartligikai bandani prisipirkti pigi preki.
Vos spdavome juos kabinti. Tvyrodavo sumaitis, o prie kasos
nuolat tsodavo eil, bet ipardavimas man patiko, nes vis laik
turdavau darbo, ir diena labai greitai prabgdavo. Be to, man
buvo malonu padti monms.
Vien etadien per ipardavim, sprausdamasi tarp pirkj ir
mgindama sukabinti ant kabykl drabuius, pajutau, kaip kakas
timpteljo man u uniformos. Pavelgusi emyn, savo nuostabai, i
vydau du angeliukus. Jie atrod kaip vaikuiai, madaug puss me
tro gio, su sparneliais. Juos supo nuostabi ryki viesa, i j sklido
toks diaugsmas, kad jie net rjo. Jau buvau maiusi toki angel,
kaskart juos ivydusi pati pasijuntu lyg vaikas; ie angeliukai paa
dina manyje slypint vaik, pripildo diaugsmo, laims ir juoko.
Kai pasiirjau emyn, vienas angeliukas suuko:
- Lorna, greiiau! Eik paskui mus.
Jie mane per mini nusived kit drabui skyriaus gal. An
geliukai pradingo minioje, bet vis dar girdjau juos aukiant:
- Lorna, po palaidini kabykla, irk po palaidini kabykla.
Pasiekusi palaidini kabykl nuvelgiau moteris, naranias
palaidines, tbt mginanias surasti, ko nori, kartais net besi
grumianias. Nustebau, kad jos tokios piktos. Angeliukai sak po
kabykla", tad inojau, kur dairytis. Supratau, kad ten turi bti ma
as vaikas.
Spraudiausi tarp moter, atsiprainjau ir djausi tvarkanti
palaidines, ir tada maa rankel paliet man kulkn. Pasilenkiau,
pastmiau kelias moteris ir pakliau vaikut. Nusineiau j toliau
nuo grsties, beregint prisistat mama ir pareik, kad tai jos vai
ar 96 r

Angelai man glosto plaukus

kas. Pasakiau, kad ia labai pavojinga be prieiros palikti ma


vaik, bet ji mans nesiklaus, pasim mayl ir nujo.
Abu angeliukai atrod labai lidni. Tariau jiems:
- Ta mama net nenori klausytis.
Angeliukai papra pasekti moter su vaikuiu ir nenuleisti
nuo j aki. Angeliukai irgi jo paskui juos, be to, maiau mamos
angel sarg, kak kudant jai aus.
Bandiau juos surasti, bet buvo sunku, klientai vis pra padti.
Tvyrojo tikra sumaitis. Kai tik pasitaikydavo proga, dairydavausi
mamos su vaiku, o angeliukai man padjo, siunt viesos spindu
lius. Kai ivysdavau spindul, man palengvdavo. Staiga angeliukai
vl trkteljo mane u drabui.
- Greiiau bgam! Tuoj kakas atsitiks, ir mes negalsim nieko
padaryti, jeigu mama ms neklausys, - kalbjo jie.
Kiek kabindama nulkiau paskui angeliukus. Stebjausi, kad
jie, prading minioje, paskui save paliko tviskanios viesos pd
sak. Dabar regjau pro mini, nes mons nuo koj ligi juosmens
man tapo permatomi. Artdama kteljau:
- Atsargiai, saugokite vaik!
Moterys aplink kabykl buvo taip nikusios pigi drabui
paiekas, kad net neigirdo mans. inojau, kas atsitiks, bet nega
ljau ukirsti tam kelio. Trokau itiesti rank, sustabdyti tai, kas
vyksta. Daug rank trauk drabuius nuo kabykl - vien pus
ir kit. Viena moteris pakabu netyia grybteljo vaikui veid,
ukabino ak ir itrauk i akiduobs.
Maiau, kaip vienas angeliukas pridjo deln prie ikritusios
vaiko akuts, kad pakabas jos visai nenutraukt. Vaikas m klyk
ti, mama, pamaiusi, kas atsitiko, irgi suklyk, pagrieb mergyt ir
pakl. Prijau prie mamos su vaiku, palieiau mayl ir papraiau
Diev padti ir igelbti jos ak.
"m 9 7 is1

Lorna Byrne

Balsas suuko:
- Kas nors kvieskit greitj!
Buvo iurpu irti mergyt su i akiduobs ikritusi, ka
bania akimi ir angeliukus, laikanius ak, kad nenutrkt gyslos.
Matydamas tok rpest ir velnum supranti, kad esi mylimas; net
ir suaugus, sunkiu metu, kai atrodo, kad tu niekam nerpi, kad
niekas tavs nemyli, angelai yra alia. Niekada neumirkite: ange
lai mus myli tokius, kokie esame.
Vaikas vis rk, pribgo vadybininkas ir nusived mam su
dukrele kabinet.
Vliau suinojau, kad gydytojams pavyko igelbti ak.
* * #
Mes su Do pamilome vienas kit ir darms vis artimesni. Vaka
rais po darbo danai usukdavau pas Do mam. Ji diaugdavosi
mane matydama, ir a jauiausi kaip eimos nar. Ji buvo aukta,
graaus stoto, garbanota ir visada besiypsanti. Mes daug kalbda
voms; jai trisiant, sddavau prie virtuvs stalo - ji neleisdavo
man n pirto pajudinti. Mgau su ja nekuiuotis. Vienas pokal
bis mane ypa pradiugino: ji pasak esanti laiminga, kad Do su
tiko toki miel mergin, ji nuolat to meldusi ir svajojanti, kad
mes susituoksime ir susilauksime vaikui. Ji pasak, kad sutuo
kusi jaunl sn gyvent be rpesi. Tik pra jam to nesakyti,
laikyti paslaptyje.
Do grdavo namo madaug po valandos, ir mes kartu va
karieniaudavome. Do mama buvo puiki virja, man patiko jos
kumpis su kopstais ir obuoli pyragas. Po vakariens mudu su
Do eidavome autobus stotel, stengdavoms spti deim
tos valandos autobus, vaiuojant miest. Ten perssdavome
^ 98 ^

Angelai man glosto plaukus

Leikslipo autobus, kursuojant pro mane. Kai dabar pagalvoju,


marias laiko praleisdavome autobusuose.
Tvams vis dar nepasakojau apie Do, nors mes susitikinjome
jau daugiau negu metus. Keista, bet mama n karto nepasiteiravo,
kur bnu vakarais - galbt man, kad iki vlumos dirbu. iek tiek
nerimavau dl to, k pagalvos ttis, neinojau, ar jis pritars, ar ne,
nors maiau, kad Do patinka jam. Labiausiai bijojau, k suino
jusi pasakys mama.
Buvo prasta du kartus per savait padirbti ilgiau ir papildyti
drabui atsargas ant kabykl. Sudarydavome tvarkarat dviem
savaitms, a paprastai dirbdavau ketvirtadieniais ir penktadie
niais; kai kurios merginos nenordavo dirbti penktadieniais, bet
a neprietaravau, nes su Do susitikdavome beveik kas vakar, o
ir jis pats penktadieniais turdavo dirbti iki vlumos. Kartais, jei
bdavo daug pirkj, padirbdavau ir treiadieniais. Markas da
nai dirbdavo tais paiais vakarais kaip ir a. Visada regdavau Mir
ties angel, laikant Marko siel. Markas trykte tryko diaugsmu,
bet angelai, kalbdamiesi su manimi, pasiskund pralaimj m.
Vien dien, kai su Valerija dirbau prie kasos, o kita mano
draug lankst ir krov maius drabuius, Markas padar tai, ko
niekada nedarydavo: prijo prie ms pasikalbti. Jis papasako
jo apie savo mergin, kad ji i iaurs Airijos, kad savaitgal jis
vaiuos pas j. Prisipaino ess pamis dl jos, nes ji geriausias
dalykas, nutiks jo gyvenime, ir jis tikisi j vesti.
Pamaiau, kaip nuostabus angelas laiko j apkabins lyg bran
giausi mog pasaulyje, ir miau drebti. Mirties angelas nenor
jo pasiimti Marko, bet jam neliko kitos ieities, nes mons nesi
klaus angel. Girdjau man aikiai kalbant angel, galjau itiesti
rank ir paliesti Mirties angel ir Mark, bet man buvo udrausta.
Paskui Markas pasak turs eiti.
99 i'

Lorna Byrne

Atsigriau Valerij ir pasakiau, kad man reikia tualet. I


lkiau pro upakalines parduotuvs duris ir atsisdusi tualete pra
virkau. Galop sukaupiau drs ir grau darb, bet vis aimanavau
angelams, nes jauiausi lidna ir bejg.
Pradirbus parduotuvje apie metus, vien dien mans papra
padirbti ilgiau, ir a sutikau. inojau, kad turiu ia bti - Mar
kas irgi dirbo virvalandius. Pludama stebjau Mark, jo angel
ir meldiausi. Jutau didel Marko diaugsm ir linksmum, kart
meil merginai. Buvau sitikinusi, kad jis jau susiadjs, kad sva
joja apie ateit su savo mergina, kad dl to gyvena.
Visi buvo ij namo, lik tik mudu su Marku ir sals vady
bininkas. is prijo prie mans ir paklaus, ar baigiau. Pasakiau,
kad utruksiu dar penkias minutes. Baigusi kabinti drabuius
pasukau drabuin. Atsigrusi pamaiau Mark, trisiant prie
rankini prekystalio. Nuskubjau laiptais emyn pasiimti palto,
paskui greitai pakilau, vildamasi dar kartel ivysti Mark. Ivy
dau - jis nekjosi su vadybininku. inojau, kad matau j pasku
tin kart.
Parduotuvs durys usitrenk man u nugaros. Eidama per au
tomobili aiktel ir takeliu u parduotuvs liejau ird angelams.
Jauiausi visikai bejg. Staiga angelai suvito skaisia viesa, ap
supo mane, ities rankas ir i mano kno im siel. Nuo tos
akimirkos nieko neprisiminiau. Nesuvokiau, kaip grau namo ir
k t vakar veikiau. Pabudusi kit ryt supratau, kad angelai per
ne mano siel, ir a dvasia buvau su Marku, o knas ir siela liko
sujungti gija.
Ilipusi i lovos jauiausi labai lengva, atrod, kad kojomis nelieiu ems. Viduje buvo tyku ir ramu. Palengva apsirengiau ir
nusileidau laiptais. Jauiausi prastai. Virtuvje mama paklaus, ar
a sveika, ir pasak, kad atrodau iblykusi.
3T

100

Angelai man glosto plaukus

Prisipyliau puoduk arbatos, pasimiau riek skrudintos duo


nos ir jais neina ijau galin kiem pasiirti triuio. Bet tai
buvo tik dingstis; nenorjau jaudinti mamos. Atsisveikinusi su ja
keliu patraukiau autobus ir tada sau i on pamaiau du ange
lus - jie ne mane.
Nusiypsojau ir tariau:
- Ai, angelai. Bkit geri, duokit man jg, antraip neitver
siu ios dienos.
Girdjau angelus kudant aus:
- Nesijaudink, Lorna, tavim pasirpinsime.
Eidama per keli maiau tuzin ar daugiau autobuso laukian
i moni. ingsniuodama meldiau angel:
- Palikit man viet atsissti. Neistovsiu.
Po keli minui atvaiavo autobusas; jis buvo pilnutlis, bet
gale radau laisv viet. Miegojau, kol mane paadino naresys prieais sdintis vyras skait rytin laikrat. Antrat skelb: Du
blino mieste nuautas jaunuolis". Usimerkiau; jauiausi sukrsta.
Autobusui sustojus paskutinje stotelje, ilipau su minia ir
per tilt patraukiau Marijos gatv. Man einant pro parduotuv,
pavadint Hektoro Greiso vardu, joje plyojo radijas. Igirdau i
ni pranej skelbiant: Buvo nuautas jaunuolis".
Pasileidau bgte, kai pasiekiau takel palei prekybos centr,
skruostais riedjo aaros. Aplink nieko nebuvo. Savo siaubui, ant
ems ivydau kreidos ymes ir perplt gelton juost - ten buvo
nuudytas Markas, ten jis buvo nuautas. Aplink nebuvo nieko,
net policijos - ninieko! Tarsi niekam tai nerpt. Mane krt
altis, negaljau mstyti.
Darbe visi tik apie tai ir nekjosi. Stengiausi laikytis atokiau,
kad nereikt klausytis. Vis dlto negaljau isisukti. Buvo mano
ma, kad j nuud sektantai, galbt dl jo merginos iaurs Airijo
sf 101 r

Lorna Byrne

je. Vien dalyk apie Mark inau tikrai - jis nujo tiesiai Dang.
Prisiminkit, maiau jo siel, kai angelas pasilenk ir j paliet: jo
siela buvo labai grai, kritolo ydrumo, be jokios dmels. Jam
mirtant, angelai buvo alia, ypa Mirties angelas, taip pat kai ku
rie anksiau ij eimos nariai - jie visi velniai nusine Mark
Dang.
Sulaukusi piet pertraukos paskambinau Do ir papraiau,
kad po darbo ateit mans pasitikti prie upakalini parduotu
vs dur. Pasakiau, kad rytojaus dien nedirbsiu ir vakare galsi
me pasivaikioti. Jauiausi siaubingai, trokau, kad jis apkabint
mane, ir pasijusiau geriau. Buvau tokia nusilpusi, kad vos nujau
iki autobus stotels. Niekada neumirau Marko.

Deimtas skyrius
Bombos

Mums su Do patiko savaitgaliai. Kas keturias savaites gaudavau


ilgus laisvadienius, o Do, kai galdavo, susitardavo su mano tiu,
kad ir j ileist. Erzinau j, kad jam pasisek dirbti pas mano tt.
Visada i anksto suplanuodavome laisvalaik; vienos mgstamiau
si ms ivyk viet buvo Dublino ir Viklou kalnai, Britos papl
dimys, nuostabi jros pakrant pietus nuo Dublino.
Vien vakar, autobusu lyddamas mane namo, Do paklaus:
- K manai, gal savaitgal nuvaiuokim Sals tarpekl Vi
klou kalnuose?
Taigi sekmadienio ryt Do lygiai devint atvaiavo prie mano
nam. Susitikau su juo kitapus gatvs, u kampo, kad nematyt
mano eima. Buvau priruousi vaii: sumutini su kumpiu ir s
riu, obuoli ir okolado plytel. Jis mane kartai pabuiavo ir tar:
- Eime.
Patraukme gatve stotel - paiu laiku, autobusas jau vaiavo.
Prie Viklou kaln visi ilipo ir patrauk t pai pus kaip ir
mes. Stebjausi matydama tiek daug por ir eim su vaikais. Pri
sipainau Do neinojusi, kad i vieta tokia mgstama. Tdien u
kopme apie pusantro kilometro auktyn prie didiuli akmen.
Vieta buvo pasakika: aplink kalnai, oras gaivus, giedras ir tyras.
^

103 ts*

Lorna Byrne

Roptms per akmenis, ir man tai patiko, tik Do turdavo da


nai padti, nes akmenys buvo miliniki, o a mayt. Paiam Do
nekilo joki sunkum. Mums buvo labai linksma.
sitaisme ant didelio akmens, ukandome ir kelias valandas
prasdjome gerdami sauls spindulius, avdamiesi kaln groiu
ir nekuiuodamiesi. Galiausiai susikrovme, kas buvo lik nuo
vaii; Do pam krep ir apkabino mane. Kai jau ruoms lipti
nuo akmens, kai kas mane nustebino. U Do, deinje, madaug
per ingsn nuo jo, pasirod angelas. Nusiypsojau, o jis tar:
- Lorna, matai, kur saul apvieia eerl? Eikit ten.
Do paklaus:
- Ko taip plaiai ypsaisi?
Negaljau pasakyti, kad ypsausi jo angelui; vis dar nedrsau
jam prisipainti reginti angelus ir panaius dalykus. Bgtavau, k
jis pasakys.
- Pairk tai ten, - paliepiau, - kur sauls viesa krinta ant
medi guoto ir akmen; ar tik ten ne eerlis?
- Kaip anksiau jo nematm? - nusistebjo Do.
Patraukme prie eerlio, o prij ivydome ikylaujani po
rel. Jie pakviet mus arbatos. Visi kartu sdjome, nekjoms ir
kvatojoms ant eerlio kranto.
Tdien angelai man leido pamatyti grai dalyk. Bt buv
nuostabu pasidalyti su Do savo paslaptimi, ir kad angelai jam
bt leid ivysti tai, k regiu a - bet taip nenutiko.
Eeras atrod lyg stiklo laktas; vandenyje okiojo medi
ir per eer skrendanio tulio atspindiai. Po vandeniu maiau
plaukiojant kit tul, paskui jis m kilti, blyksteljo vaivorykts
spalvomis, pavirius suraibuliavo. Pauktis atsipl nuo vandens,
vos nepaliet kito tulies uodegos. Atrod, kad jam kandin skren
da daugyb pauki.
3T 104 K"

Angelai man glosto plaukus

Paskui angelai perspjo:


- Loma, laikas eiti.
Pasakiau Do, kad jau temsta ir reikt grti. Su mumis buvusi
pora turjo kompas ir inojo kit keli atgal, jie pasil eiti kartu.
Taip ir padarme. Neinau, kiek utrukome, kol pasiekme
autobus stotel, bet baisiai pavargau. Do, tikras dentelmenas,
palydjo mane ligi pat dur, atsisveikindamas pakteljo skruos
t ir nulk autobus vaiduokl", grtant Dublin. Papraiau
angel saugoti Do, kad jis saugiai parkakt namo. Dar papraiau,
kad saugot jo sveikat: Do spinduliavo energija, bet a maiau,
kaip jo vidaus organai pasiligoja; jie iek tiek susitrauk ir pasiden
g pilkvum. Pokytis buvo maas, bet aikiai matomas. Nuogsta
vau, kad tai jo ligos, apie kuri kalbjo Elijas, pradia.
* * *
Niekada neumiriu dienos, kai mama suinojo, kad susitikinju
su Do. Tdien nedirbau: padjau mamai namuose, pabuvau su
triu Izabele. T pavakar namie buvo ir mano sesuo Emera, tad
mama kaip paprastai beveik nekreip mane dmesio. Vis gyve
nim nuolat pastebdavau, kad man jus kambar, kuriame vie
nas i broli ar seser kalbasi su mama, jie nutyla. Jeigu pasilieku,
atsisdu ir prisidedu prie j, pokalbis visikai nutrksta.
Kartais man bdavo lidnoka, kad eima nenori su manimi
bendrauti.
Mes su Do buvome susitar susitikti pus septyni, tad pava
kare grau i sodo ruotis. Mama i virtuvs paklaus, kur eisiu.
Atsakiau, kad vaiuosiu penktos valandos autobusu, perjau kori
dori ir ulipau laiptais. Bdama savo kambaryje igirdau atlipan
ias mam ir seser. Mano ir sesers kambarys buvo bendras, tad
z* 105 i1

Lorna Byrne

pamaniau, kad ji ueis, bet neujo. Jodvi pasuko mamos miega


mj. Girdjau jas nekantis, bet jaudinausi dl susitikimo su Do,
tad nekreipiau dmesio. Dabar suprantu, kad mama veikiausiai
tard Emer. Man ijus i kambario, abi stovjo laipt aiktelje.
Emera kaltai pavelg mane.
- Kas negerai? - paklausiau.
Mama uriko ant mans:
- Noriau inoti, kur isiruoei!
Pasijutau pritrenkta! Dar nebuvau maiusi tokios mamos. Pa
aikinau, kad vaiuoju Dublin. Mama rkte pareikalavo atsakyti,
ar tiesa, kad susitikinju su benzino siurblio priirtoju i tio
degalins. Ji visai sisiautjo:
- Tu susitikinji su tuo Do! Kiek tai trunka? Atsakyk man!
Viskas baigta!
Mama tiesiog pasiuto. Pairjau j ir tvirtai atsakiau:
- Su Do susitikinju jau kelis mnesius ir toliau susitikinsiu.
Dabar einu pasimatym.
Kai pasisukau leistis laiptais, mama stipriai sugrieb mane u
rankos ir tebeaukdama m tempti.
- Kaip drsti utraukti mums toki gd - susitikinti su e
mesnio luomo vaikinu!
Nuoirdiai stebjausi jos tiu - tokios mamos dar nebuvau
maiusi. Jos galva Do buvo prastesnis u mus. Tik pavelgiau
mam ir toliau leidausi laiptais. Ji suspaud man rank, trkteljo
ir pareik:
- Tu neisi autobus ir nesusitiksi su tuo jaunuoliu Do.
Maiau u mamos stovint jos angel sarg aarotomis akimis;
kelios aaros nukrito mamai ant galvos. Dabar tiui gerai sek
si, ir jie turjo nuosav nam; mama spjo umirti, kad kadaise
mes buvome benamiai ir diaugms gav socialin bst. Buvome
^

106 r

Angelai man glosto plaukus

vargai, kaip daug eim anuomet Airijoje. Galbt visk dar labiau
apsunkino tai, kad mama pati buvo kilusi i pasiturinios eimos.
Jos tvai man, kad ji itekjo u prasioko.
Ji taip stipriai mane laik, kad turjau kalbti labai tvirtai.
- Paleisk rank, man skauda. Nenoriu pavluoti autobus.
Tursi susitaikyti su tuo, kad mes su Do susitikinjame.
Grausis mamos angelas pasilenk vir jos ir apglb j vis,
tik tada mama paleido man rank.
Itrkau i jos sakydama:
- Mama, myliu tave.
Nulipau laiptais, ijau pro laukujs duris ir patraukiau prie
autobuso. Sddama jame galvojau apie mam ir jos angel sarg.
Do stovjo autobus stotelje Dubline ir lauk mans. Apsidiau
giau j ivydusi, stipriai apkabinau, bet nepasakojau, kas mane sle
gia. Niekada nesakiau Do, k kalbjo mama, nes inojau, kad j
tai skaudint.
Nupdinome artimiausi Magiro bar, jame vyko muzikos
naktis - man visada patiko klausytis muzikos. Do usisak pint
Gineso; a retai gerdavau alkohol, tad pasimiau 7Up. Palengva
muzika ir Do ranka ant peties mane nuramino, ir a beveik u
mirau mam.
Po keli dien mane ukalbino ttis.
- I mamos girdjau, kad judu su Do - pora.
Jis tvirtino pastebjs, kad kakas tarp ms vyksta, bet nenu
mans, kad mes i tikrj susitikinjame.
- Dievulliau! Js itaip slapstts.
Ttis pasak, kad svarbiausia, jog a biau laiminga. Ttis daug
padar dl Do: padjo jam pramokti verslo, padrsino gyvenime
engti priek, ir mums tai buvo naudinga. Mama su manimi nebe
sikalbjo apie tai, kas vyko andien - tarsi nieko n nebt buv.
er 107 ^

Lorna Byrne

* * *
Kartais angelai mane paruoia bsimiems vykiams; kartais sutei
kia regjim, ir tada visa kita aplink inyksta - tarsi biau perkel
ta kit laik ir kit viet. Kai kada atrodo, lyg prie save matyiau
mirgant televizoriaus ekran, o retsykiais - labai greitai besisu
kant film. Kartais bna labai sunku, nes nesusigaudau, kas vyks
ta. Tada filmas akimirk sustoja, ir a ivystu mog arba viet.
Regjim esti vairiausi.
Vien pavasario ryt, autant giedrai, saultai dienai, pakilau i
lovos ir miau ruotis darb. Atitraukiau uuolaidas ir pavelgiau
laukan. Viskas atrod pilkva, tarsi or bt papurkta pilk da
ir jie bt nusd ant vis moni ir daikt. Kur laik stovjau ir
irjau pro lang. Maiau, kaip kaimynas ijo i nam, tarpdury
atsisveikino su mona, sdo automobil ir nuvaiavo. Jis, jo au
tomobilis ir viskas aplink buvo papilk. Gatve atvaiavo kitas, irgi
pilkuma aptrauktas automobilis. Pro namus prabgo jaunuolis,
oras aplink j raibuliavo, bet irgi buvo pilkas.
Nusileidau emyn, isiviriau arbatos ir pyliau pieno katinui
Tigrui. Ieidama darb atsisveikinau su liekaniais.
ingsniuodama autobus stotel paaukiau angelus, bet jie
nepasirod kniku pavidalu. Paklausiau j:
- Kodl viskas taip keistai atrodo?
- Nesijaudink, mes tave saugom, - sunabdjo jie.
Artdama prie gatvs pamaiau atvaiuojant autobus. Jis buvo
pilnutlis, bet man pavyko atsissti. Jauiausi labai keistai: mane
tarytum smelksi tyla ir ramyb. Pavelgiau mones autobuse, jie
irgi buvo papilkj. Net ir pats autobusas atrod kakoks ne toks,
viskas buvo lyg netikra. Autobusui sustojus paskutinje stotelje
palei Lifjaus ups krantin, vl pakvieiau angelus. Jie neatsiliep.
ar 1 0 8 1G

Angelai man glosto plaukus

Pro upakalines duris eidama darb jauiausi labai lengva,


atrod, kad viskas vyksta sultintai. Kai kurie pardavjai ir vady
bininkai jau dirbo. Tik tada pastebjau, kad prie j nra n vieno
angelo; net ir autobuse j nebuvo! Sukrsta miau tirtti.
Prekybos centras irgi atrod pilkas. Nusileidau drabuin,
vyliausi prie savo bendradarbi mergaii ivysti angelus sargus,
bet drabuin atrod taip pat kaip visas prekybos centras - prie
mergaii nebuvo angel, nors inojau, kad turi bti.
Vis aukiau angelus, bet jie neatsiliep. I drabuins pakilau
prekybos sal. Sustojau drabui skyriuje, prie kabykl, nusi
driekusi iki pagrindini dur. Maiau, kaip parduotuvs vedja
ir apsaugos darbuotojas atidar duris ir pirkjai sugujo vidun.
Pamau ivydau moni angelus sargus, bet jie atrod neprastai,
nespindjo, buvo pribls, lyg padengti ta paia pilkuma, kurios
sklidinas oras.
Pajutau tapnojant per pet; angelas Mykolas stovjo alia ir
ypsojosi. Jis tviskjo kaip visada. Paklausiau jo, kas atsitiko.
- Man baisu! Dar nemaiau, kad taip bt nutik angelams.
Kas ta pilkuma? Jos pilna visur.
- Lorna, kur met taip bus, - atsak angelas Mykolas. - Tokia
kol kas bus dvasin tavo bsena, kad btum saugi. Tu tebevaik
iosi darb, gri namo ir darysi t pat, k darei iki iol, bet viskas
atrodys netikra.
- Mykolai, - tariau, - jau dabar viskas atrodo netikra. Pasikei
ts net mano knas - jauiuosi lengva, viduje ramu ir tylu. Bgant
dienai tas jausmas vis stiprja. Visur tvyro pilkuma. Lauke tiesiog
klaiku. - Atsigriau ir pavelgiau j. - Mykolai, ar tu ir kiti ange
lai negaltumte apsaugoti vis moni taip, kaip saugote mane?
- Ne, Lorna, - atsak Mykolas. - Tu kartais saugoma ypatingai.
Tai liks paslaptis, kol mums ateis laikas pasiimti tavo siel. Lorna,
109 is*

Lorna Byrne

daugiau neklausink. Tik klausykis, k pasakysiu. Ryt atjusi


darb nebeieik i parduotuvs, kol reiks keliauti namo - tada
drok tiesiai autobus. Supratai?
Kaip tik tada mane paauk Valerija, ir Mykolas dingo. Pri
jau prie kasos, kur ji stovjo su Paulina ir dar dviem merginomis.
Mums plepantis apie darbus, prijo sals vadybininkas.
- Lab ryt, mergaits, - tar jis. - Nenoriu js gsdinti, bet
valdia prane, kad turim valgytis tartin paket, kaip antai
popierini krepeli arba cigarei pakeli. Vakar vakare valytoja
kitoje parduotuvje surado pana cigarei pakel, bet i tikrj
tai buvo padegamoji bomba. Kai vakar udarysime parduotuv,
noriau, kad js, merginos, apiekotumte drabui kabyklas ir
apirtumte persirengimo kabinas, ar ten nra nieko tartino.
Jeigu k nors rastumte, ikart kvieskite mane. Neumirkite pati
krinti drabui kieni. Juk nenorim, kad parduotuv sudegt ir
mes visi netektume darbo.
Sals vadybininkui nueinant, tariau sau: Tai tai kas negerai."
Tada nujau pirkj persirengimo kabin, pasikvieiau My
kol, ir jis pasirod.
- Kodl nesakei apie padegamsias bombas? - paklausiau.
Angelas Mykolas mano klausim neatsak, tik udjo rank
man ant galvos, ir mano susirpinimas ir nerimas dingo. Kitas ke
lias savaites i tikrj sunkiai prisimenu; gyvenau tarsi sapne, lyg
biau kitoje vietoje ir kitu laiku.
Do labai jaudinosi. Jis sakydavo: Tu lyg nesava. Neneki. At
rodo, lyg btum kakur kitur." Ir vis klausinjo: Gal a k nors ne
taip darau? Gal tu mans nebemyli?"
A tik pavargau, - atsakydavau, - netrukus viskas bus gerai.
Nesijaudink."
^

110 r

Angelai man glosto plaukus

Mums abiem buvo labai sunku, nes negaljau jam isipasa


koti. Paskui prasidjo sprogimai. Neinau, kokia buvo savaits
diena, laikas man nerpjo, neskaiiavau jo. Vli popiet stov
dama prie prekybos centro kabykl krpteljau nuo prislopint
gars netoliese.
Raydama i naujo igyvenu tai, kas andien vyko.
Stoviu prie autobuso, ant rank laikau mirtant vyr. M a
tau, kaip angelai surenka moni knus paliekanias sielas; ma
tau maas sielas, besinekanias su jais, tarsi nieko nebt vyk.
Regiu angelus, klpanius prie moni, laikanius juos gl
byje, nabdanius aus, kad viskas bus gerai, bnanius alia.
Matau i parduotuvi bganius mones, pagalbos besiau
kianius angelus, mginanius patraukti pro al lekiani m o
ni dmes.
Tai siaubinga.
Nejauiu savo kno; atrodo, lyg vienu metu biau dviejose
vietose: Dublino gatvse, kur visa tai vyksta, ir prekybos centre
prie drabui kabyklos. Judu gatvmis, nors mano kojos nesiekia
ems. Visur skraido nuolauos, stiklo uks, mons klykia ir
verkia, sielos palieka knus. Eidama pro al dedu rankas ant
moni, lieiu juos.

Tdien mano siela buvo ijusi i kno, ir a atsidriau kita


me pasaulyje - gatvse tarp keniani moni. Palengva grau
savo kn parduotuvje. Suvokiau besilaikanti drabui kaby
klos taip stipriai, kad net rankos paraudo. Parduotuvje buvo vi
sikai tylu.
Po akimirkos pro duris puol klykianti ir aukianti persigan
dusi mergina. Ji bgiojo po parduotuv ir rk, kad sprogsta bom
111 i r

Lorna Byrne

bos, kad visur guli lavonai. Iekojo savo sesers, dirbanios su ma


nimi prekybos centre. Abiem seserims pavyko susitikti, ir mergina
pamau nurimo.
Paskui vienas i vadybinink nujo kabinet ir pro mikrofon
liep visiems darbuotojams po penki minui susitikti prie upa
kalini parduotuvs dur, i ten jie bus parveti namo.
Supratau, kad viskas baigsi! i dien Dubline nebesprogs
bombos. Man leidiantis laiptais drabuin, angelas pakudjo
aus grti prie telefono alia personalo dur ir paskambinti ma
mai. Taigi apsigriau, nujau prie telefono, paskambinau, pasi
nekjau su mama ir pasakiau, kad man viskas gerai. Padjusi ra
gel nulkiau emyn ir pasigriebiau palt. Kiti darbuotojai jau lipo
laiptais ir rinkosi prie upakalini parduotuvs dur.
Prekiniai sunkveimiai jau stovjo irikiuoti, ir vairuotojai
skelb, kuri pus vaiuos. lipau furgon, vaiuojant prie
Do nam. Mane ileido prie pat dur. eima namie irjo te
levizijos inias. Do mama apkabino mane ir pasak nerimavusi.
Draugikai igrme arbatos, ir a pasijutau geriau. Prie mane
buvo padta vakarien; jauiausi tokia alkana, lyg biau neval
giusi savaii savaites. Paskui gro Do ir apglb mane. Visi
verkme dl eim, praradusi mylimus mones, dl daugybs
sueistj. Tdien, 1974 met gegus 17 dien, Dubline nuo
sprogim uvo dvideimt ei mons ir negims kdikis, dar
imtai buvo sueisti.
Gyvendami Airijos Respublikoje mes iki tos dienos beveik ne
matme karo siaub, bet iaurs Airijoje, vos u trij imt kilo
metr, nuo 1969 iki 2000 met uvo daugiau negu 3 000 moni.
Iki tol mes nenutuokme, kaip gyvena mons iaurs Airijoje
arba kitur pasaulyje, kur netiktai gali sprogti bomba.
'V

112 ir

Angelai man glosto plaukus

Kart angelas Elijas man sak: Sukelti kar lengva, sunkiau


sia - isaugoti taik. mons mano, kad kariaudami gyja valdi.
Jie umirta, i ko gavo t valdi ir kad ji gali bti bet kada atimta."
Dar ilgai po sprogim mano knas ir siela jaut smgi ban
gas: dvasikai, fizikai ir emocikai. Jutau sueistj ir uvusij
siaub, eim ir draug igst. Girdjau j balsus, raudas. Mne
si mnesius regjau veidus: ne tik uvusij, bet ir sunkiai su
eistj, troktani igyventi, taip pat sielvartaujani artimj.
Mane persekiojo tos dienos siaubai.
Angelai kiek galdami saugojo mane nuo smgio bang. Jie
tarsi vyniojo mane antklod, minktutl, lyg plunksnos, balt
kaip sniegas ir tviskani nuo to, k pavadiniau elektros srove. Ta
antklod buvo milinika, stebjausi jos dydiu.
Angelas Elijas rankomis sum man galv ir tar:
Lorna, mes inome, kad tau skauda. Apvyniojom tave ant
klode, kad bt lengviau tverti. Ji pads tavo siel ilaikyti kne.
Tada Elijas psteljo man veid ir pradingo, o a pasijutau
stipresn.
jo dienos ir savaits; vis dar verkdavau pasislpusi. Kartais
per piet pertrauk nueidavau automobili aiktel. Kai dirbda
ma inodavau, kad tualete nieko nra, pasislpdavau ten. Kartais
nulsdavau skersgatv ir susirasdavau tyk kamp arba sen m
rin tvorel, kur galdavau atsissti. Daug kart sakiau angelams,
kad noriu pabti viena.
Vien toki akimirk pasirod angelas Elijas; jis tvirtino nepaliksis mans vienos. Delnais sum man veid, ir mes abu tarsi
tapome viena. Maiau jo akimis. Regjau visus pasaulio siaubus:
karus, bad, moni inaudojim. Mano siela klyk i skausmo.
Tada angelas Elijas man parod kit pus: nuostabi meil,
juok, diaugsm ir visk, kas monse gera. Juokiausi, skruostais
113 is*

Lorna Byrne

riedjo diaugsmo aaros. Net ir angelui Elijui inykus vis dar ver
kiau i laims.
T dien grau j darb inodama, kad kiekvienas vyras, mo
teris ir vaikas turi savyje t gr, meil ir diaugsm. Tikiu, kad
vien dien jie veiks visa, kas bloga, ir monija pergalingai ikils
suvienijusi kn ir siel.

Vienuoliktas skyrius
Motinos Meils angelas

Kas por savaii priirdavau savo dds Padio ir jo monos


Saros vaikus. Jie turjo tris maas mergaites ir gyveno Volkinstaune, Dublino priemiestyje. I darbo autobusu vaiuodavau tiesiai
pas juos, pernakvodavau, o kit ryt keliaudavau darb. Mergyts
buvo mielos ir avios, tad noriai su jomis pabdavau. Dd ir teta
tuo metu galdavo kur nors nueiti - bent kin.
Vien vakar autobusu vaiavau priirti vaikui. Sd
jau usigalvojusi, bet mintis nutrauk senut, patapnojusi man
per kel.
- Panele, - tar ji, - js ypsena mane pripildo diaugsmo.
Kaip tik tada visi m kilti. Atsisveikinau su senute, nes auto
busas suko Volkinstaun.
T vakar, man rpinantis vaikais, suskambo dur skambutis;
nieko nelaukiau, tik tikjausi, kad skambutis nepaadino vaik.
Atidariusi duris nustebau - prie mane stovjo Do.
- Usimerk ir neirk! - paliep Do ir sodo takeliu nusived
mane prie vart. - Dabar atsimerk. Staigmena!
Prieais mus stovjo nuostabus tamsiai alias fordas eskortas.
Do buvo labai laimingas. Tai pirmasis jo automobilis!
- Do, kur j pirkai? - pasidomjau.
*3r 115

Lorna Byrne

- I vieno automobili pardavjo, kartais atvaiuojanio tavo


tio degalin, - atsak Do. - Prie por savaii pasakiau jam,
kad ketinu pirkti automobil, ir ryt jis atve it. Mes su tavo
tiu ir mechaniku patikrinom, jie sak, kad verta pirkti.
Stipriai apkabinau Do; ir pati neapsakytai diaugiausi. Jis ati
dar dureles, ir a atsisdau. Automobilis atrod pasakikai. Tada
tariau Do:
- Geriau jau vaiuok. Rytoj pasiimk mane i darbo naujja
maina.
Udariau dureles ir pamojavau Do.
Automobilis mums suteik daugiau laisvs, o ilgi vasaros va
karai man visada labai patiko. Viena i viet, kur su Do danai
lankydavoms tais ilgais vakarais, buvo Kelbrido dvaras; mes
vaiktindavome palei up arba sddavome ir stebdavome ve
jojanius vyrus, plaukiojanius vaikus ir tvus, laikanius u ran
kui sekliame vandenyje besipliukenanius kdikius.
Matydavau, kaip i vandens ikyla angelai: jie audavo auktyn,
nuo j varvdavo vanduo, paskui jie vl nusileisdavo vanden prie
vaiko. Vieni angelai buvo su sparnais, kiti be; atrod, kad jie laksto
su vaikais ir linksminasi ne prasiau u juos.
Man patikdavo irti, kaip vaikai tako angelus, o angelai ta
ko juos. Angel juokas susiliedavo su vaikui kvatojimu. Buvo
nuostabu stebti, kaip maylis paneria po vandeniu, o angelas tuo
pat metu daro t pat. Kart angelai sustojo ratu aplink vaik brel;
nuo angel atsimu spalvoti viesos spinduliai: auksiniai, sidabri
niai ir balti. Paskui spinduliai virto vairiausi dydi kamuoliais, jie
okinjo ant vandens, po vandeniu ir ore. Ant vieno tokio kamuo
lio jodinjo angelas. Stebjausi io angelo sparnais: nuo plunksn
lajo vanduo, auksiniai plaukai buvo lapi. Kit syk maiau, kaip
116 tr

Angelai man glosto plaukus

angelai lingavo galvas onus ir visi vienu metu plasnojo sparnais,


o nuo j tiko rintys sidabriniai ir auksiniai laeliai.
Vien dien, sddama prie ups, ivydau puik pavyzd, kaip
angelai mumis rpinasi. Stebjau mam su mau, gal pusantr
met, vaikuiu ups pakrantje. Vaikelis diaugsi per jo kojas te
kaniu vandeniu, o mama laik j u liemens, nordama imokyti
laikyti pusiausvyr ir stovti. Kartais ji atitraukdavo rankas ir i
rdavo, kiek maylis istovs pats. Maiau vandenyje prie kdikio
sdint jo angel sarg. Vaikutis pasviro ir m griti. Mama ne
spjo jo sugauti, bet sugavo angelas! Vaikas tkteljo vanden ir
atsisdo tiesiai angelui ant keli. Uuot pravirks, jis m takyti
vanden ir juoktis. Nusiypsojau. Do paklaus:
- Ko taip linksmai ypsaisi?
Tik ypteljau jam ir nieko neatsakiau, taigi vl praleidau pro
g bent truput papasakoti Do, k regiu. Jis buvo vienintelis mo
gus, kuriam visk iklodavau, bet apie angelus sakyti bijojau, kad
nepamanyt, jog man ne visi namie.
- Pajkim toliau palei krant, - pasil Do.
Jis atsistojo ir eng pirma mans, o angelas man aus pa
nabdjo, kad angelai mums gelbsti visame kame, k tik darome
gyvenime. Jie padeda atlikti bet kokius veiksmus, netgi vaik
ioti, kvpuoti, nekti ir juoktis. Be to, angelai paremia, kai
sprendiame vairias problemas, iekome atsakym klausimus.
Jie nuolat mums kuda, pateikia sprendimus ir mintis, bet mes
daniausiai tiek daug klausinjame, kad neturime laiko sustoti ir
igirsti atsakymus. Igirdau Do aukiant: Paskubk!", tad bgte
pasivijau j.
Vaikiodami Kelbrido papldimiu susipainome su pagyve
nusia pora Donu ir Mere, juos danai sutikdavome vediojanius
un Tob, kiemsargi veisls, bet labai miel. Pora vis gyvenim
117 ts*

Lorna Byrne

pragyveno Kelbride ir k tik minjo vestuvi trisdeimtmet; j


vaikai jau buvo suaug ir ij i nam, tad jie turjo laiko sau ir j
brangino.
Vien vakar juos sutik stabteljome pasinekti. Baigiantis
pokalbiui Donas elmikai paklaus Do:
- Kada ketini pasipirti iai panelei?
Nukaitau. I gdos neturjau kur aki dti. Nedrsau pavelgti
Do, tad nemaiau, kaip sureagavo jis.
Mer subar:
- Negdink jaunuoli! - tada pam Don u rankos ir nu
jo tolyn.
Mes su Do pajome palei up ir susdome ant uol. Nusi
aviau sportbaius, nusimoviau kojines ir merkiau kojas vande
n. Staiga Do pakilo nuo uolos, nenusirengs brido vanden ir
priklaup ant kelio. Up buvo beveik puss metro gylio, ir Do
klpojo stiprioje srovje. Jis gerokai sulapo. Sukikenau.
- Stengiuosi bti rimtas, - tar jis. - Noriu tau pasipirti! - Jis
udjo rank man ant kelio, kad nenugrit. - Lorna, ar sutinki u
mans tekti?
Taip kvatojausi, kad negaljau n odio itarti. Juokdamasi
nuvirtau nuo uolos vanden. Do mane sugavo, ir mes perlapo
me. Abu plyome juokais. Do padjo man atsistoti, ir a itariau:
- Taip.
Per juok daugiau nieko negaljau pasakyti. Kvatodamiesi isiroptme krant, isigrme drabuius - ai Dievui, vakaras
buvo iltas. Grtant pakrante Do sustojo.
- Turiu tavo tio paprayti tavo rankos. O jeigu jis nesutiks?
Susimsiau, tada prisiminiau, k angelai kalbjo apie ms su
Do santuok, ir atsakiau:
- Nesijaudink, ttis neprietaraus. inau, jis diaugsis dl ms.
ar 118 r

Angelai man glosto plaukus

Mums einant palei up, sutikti mons keistai mus nuvelgda


vo; vienas vaikas pasak mamai:
- Mamyte, jie tikriausiai krito up, nes j drabuiai lapi.
Brelis vej kak kteljo apie maudymsi su drabuiais.
Turbt atrodm kaip lapios iurks. Pamojavome jiems ir nusi
juokme. Tik tada man kai kas dingteljo.
- Tikiuosi, automobilio raktai vis dar tavo kienje, o ne ups
dugne!
Do kio rank kien ir papurt galv. Taigi pametme juos
upje, kai jis pirosi.
- Gerai, palenktyniaukim. Pairkim, kuris pirmas nubgs ir
suras raktus, - pasiliau ir pasileidau bgte.
Do paauk mane, a sustojau ir atsigriau. Jis stovjo usi
kabins ant pirt raktelius ir juoksi i mans. Pribgusi paiupau
raktelius ir suukau:
- Lenktyniaujam iki mainos.
Do pribgo pirmas - nieko nuostabaus, juk jo kojos buvo du
kart ilgesns u mansias.
Vaiuodami namo nekjoms apie vestuves. Nusprendme
niekam nieko nesakyti, kol Do pasikalbs su tiu. Pas mane
Do nenorjo ueiti, jam bsi gda pasirodyti su lapiais drabu
iais. Atsibuiavome, palinkjome vienas kitam labos nakties, ir
jis nuvaiavo.
Kit dien prie pat piet pertrauk teta Sara atjo parduo
tuv ir paklaus, ar vakare negaliau pabti su jos vaikais. Buvo
neprasta, kad ji taip usukt pas mane darb, tad supratau, kad
labai nori laisvo vakaro. Sutikau, nors buvome nusprend, kad t
vakar Do pasineks su tiu.
Teta Sara apsidiaug. Papasakojo, kad su dde Padiu nort
nueiti vakariens, o paskui spektakl. Paadjau atvaiuoti, kai tik
*01 119 16*

Lorna Byrne

galsiu. Mes atsisveikinom, ir teta i prekybos centro ijo spind


dama, apsupta viesos. Maiau, kad ji laiminga.
Per piet pertrauk nujau prie upakalini parduotuvs dur
paskambinti telefonu automatu. Pasukau degalin ir, kai atsiliep
ttis, papraiau:
- Labas, tti, gal galtum pakviesti Do?
- Do lauke. Tuoj paauksiu, - atsak jis.
Jo balse buvo justi susijaudinimas. Pridriau:
- Tu iandien atrodai labai laimingas.
Ttis nusijuok ir tar:
- tai Do.
Pasinekjau su Do por minui, pasakiau, kad vakare tu
rsiu priirti tetos vaikus. Paklausiau, ar jis nesikalbjo su tiu
apie ms vestuves.
- Ne, - atsak jis. - Palauksiu rytojaus. Paimsiu tave po darbo,
pasineksim, tada apie devynias nuvaiuosim pas tave, a pasikal
bsiu su tavo tiu ir papraysiu tavo rankos.
- Do, i tio balso girdjau, kad jis susijaudins; ar jis tikrai
nieko nenutuokia?
- Ne, nesakiau nei jam, nei kam nors kitam, - patvirtino Do, bet tavo ttis iandien tikrai puikiai nusiteiks. Gal turi koki nors
ger naujien.
- Tikiuosi, ttis dabar tavs negirdi, - tariau.
- Ne, jis ijo pas mechanik.
Tada kakas jo kabinet, mes atsisveikinome ir padjome
ragel.
Turjau laisv valand pietums, tad nusprendiau pasimgauti
nuostabia saule. Nusigrusi nuo telefono ir engusi ingsn at
sitrenkiau angel, o paskui jau j. Angelas buvo didiulis ir
120

Angelai man glosto plaukus

graus, taip ir norjosi apkabinti. Tai buvo Motinos Meils angelas.


Vaikystje jis mane danai apkabindavo, tik kart jausmas buvo
dar stipresnis.
Motinos Meils angelas apvalus kaip saul ir milinikas. Jis
yra moters pavidalo, jo sparnai gaubia kn, bet yra praskleisti,
kaip vitos perekls. Rankos visada pasirengusios apglbti. Jis esti
baltas ir kreminis, kart buvo su rausvu atspalviu, skaidrus, i vi
daus sklinda labai ryki viesa, tik pro j negali matyti.
Veidas spinduliuoja meil, akys didels kaip lkts, vyti mo
tinos meile, plaukai velns ir garbanoti, balti kaip kremas. Jis vis
laik pasirengs meiliai apkabinti, taip ir norisi pulti jam glb.
Nesvarbu, kiek meils gautum i savo mamos (jeigu j turi), is
angelas savo meile pranoksta net mam.
Tdien nerimavau, k pasakys mama, suinojusi, kad mudu su
Do tuokiams, ir Motinos Meils angelas inojo, kad man reikia
motinikos meils - galbt daugiau, negu man gali duoti mama.
Taip diaugiausi ir jaudinausi dl ms suadtuvi, kad mano
veide nuolat viet ypsena. Valerija pasidomjo:
- Kas atsitiko? Atrodai labai laiminga.
Ji kamantinjo mane vis dien, mgino ipeti mano paslapt.
Baigiantis dienai, kai kartu tvarkme kelni kabyklas, ji suuko:
- inau! Js su Do susiadjote! tai kas!
Paraudau.
- , tai paslaptis, - tariau jai. - Niekam nesakyk.
Nenorjau, kad kas nors apie tai suinot, kol neturiu iedo,
bet diaugiausi gavusi prog atsiverti draugei.
- Kur tavo iedas? - paklaus ji.
- iedo dar neturim, t ir noriu tau pasakyti. Mes su Do ne
iekojome. Gal sigysime po poros savaii. Reikia daug k sutvar
sr 121 W

Lorna Byrne

kyti. Do pirmiausia turi pasinekti su tiu. Paadi, kad nieko


nesakysi kitoms mergaitms? Tau pirmai parodysiu ied, ir galsi
sugalvoti nor.
Valerija sutiko. Dar pasiplepjome riuodamos drabuius,
paskui ji nujo skaiiuoti pinig. Vis vilgiojo mane isiiepusi,
bet daugiau nieko nesak.
Po darbo sdau autobus vykti pas tet priirti vaik. Va
iuodama papraiau angel, kad padt nuslpti jaudul, nes ne
norjau, kad teta Sara ir dd Padis klausint. Angelai suteik
ramybs, ir jie nieko nepastebjo. Kit ryt ivaiavau darb. Die
na atrod labai ilga, tad per piet pertrauk ijau pasivaikioti
skersgatviais ir keliukais aplink prekybos centr.
Tos gatvels man tikra oaz; ten galiu susikaupti, pabti su
savimi, trumpam pabgti nuo angel praym. Atsissdavau kur
nors ant emos sienels, ant ds ar net ant dur laiptelio, tik vie
no keliuko vengiau - to, kur buvo nuautas Markas.
Po darbo nukriau drabuin, pasimiau palt, ulkiau laip
tais ir ibgau automobili aiktel. Do jau sdjo automobilyje ir
lauk mans. Labai apsidiaugiau j ivydusi. Nuvaiavome Fenikso
park, pasistatme automobil ir susdome pasinekti. Do pasak,
kad, jei noriau, savaitgal galtume eiti paiekoti suadtuvi ie
do. Atsakiau, kad bt smagu - bet tik pasiirti, ne pirkti. Angelai
man jau buvo prane, kad Do suras ied, bet neprastu bdu.
Do paklaus, ar noriau jo mamai praneti apie suadtuves.
Atsakiau, kad mieliau palaukiau, kol tursiu suadtuvi ied.
Mes abu sutarme iuo klausimu. Do tar:
Kai eisim namus su suadtuvi iedu tau ant pirto, ji la
bai apsidiaugs.
Dar nusprendm, kad, nors apie metus neketinam tuoktis, rei
kt pradti iekoti, kur gyvensime.
^

122 r

Angelai man glosto plaukus

Privaiavus prie mano nam, laukujs durys buvo atviros. I


jo ttis, pamojavo mums ir, sugrdamas namus, paliko duris
atidarytas. Do pasijuto laukiamas, ir mums tapo drsiau. Nudro
me tiesiai virtuv, ten buvo mama. Do pasisveikino su ja, o a
miausi virti arbat.
- Kas atsitiko? - pasiteiravo mama.
- Do nori pasinekti su tiu, - atsakiau.
- Laukiau ios dienos. - Mamos veide aikiai atsispindjo ne
pritarimas. - Tavo ttis valgomajame skaito laikrat, - mauml
niekinamai itar ji. - Pasakysiu jam, kad Do nori pasikalbti.
Mama nujo valgomj ir usidar. Do dar labiau susijaudino.
- Kodl viskas turi bti taip sudtinga? - sumurmjo jis.
Mama netrukus gro ir pasak Do, kad jis gali eiti nektis
su tiu. Mama pasiliko virtuvje, kol a viriau arbat ir tepiau su
mutinius su sviestu ir uogiene. Ji nepratar n odio. Po kiek
laiko nujo valgomj.
Madaug po penki minui, visk baigusi, neina padklu ir a
nuygiavau paskui j. Jauiau, kad Do reikia padti, tad nelaukiau,
kol jis ieis, be to, degiau nekantrumu suinoti, k pasak ttis.
Atidariusi duris ivydau ant sofos sdinius tt ir Do ir greta
stovini mam. Ji nesisdo. Nusiypsojau, pamaiusi Do ir tt
kartu - jie atrod labai laimingi. Isiieps iki aus ttis pakilo nuo
sofos, stipriai apkabino mane ir pasveikino. Nerimas isisklaid,
apm diaugsmas. Netgi mama nma nesugadino nuotaikos.
Ttis buvo patenkintas, kad a iteku, ir u malonaus, patikimo
vyro. Kai kuo jam tikriausiai palengvjo, kad nebereiks atsakyti
u mane. Jauiau, kad ir mama lengviau atsikvp, nors jai buvo
sunku tai parodyti. T vakar ttis net pasak: Nemaniau, kad su
lauksiu ios dienos."
Nors susiadjau ir ruoiausi tekti, i j vilgsni supratau,
^

123 r

Lorna Byrne

kad jie vis dar bgtauja dl mans. Ttis iklausinjo Do apie jo


planus. Mama, ligi tol tyljusi, paklaus, ar turime numat vestu
vi dat, ir mes abu kartu atsakme: ne.
- Gal kit met rugpjt, - pasil Do.
- Vestuves vsime namie, - pasak mama.
Nieko nesakiau, nors pasibaisjau jos pasilymu. Ttis tar:
- Apie tai galsim pasikalbti vliau.
Bet mes taip ir nepasikalbjome. Baigme gerti arbat, Do atsi
sveikino su mama ir tiu, ir mes nujome prie automobilio. Do tar:
- Nesijaudink, jeigu nenori vsti namie, surasim viebut.
T savaitgal mudu su Do iekojome suadtuvi iedo, bet
n vienoje juvelyrikos parduotuvje neradau sau patinkanio. Pa
sakiau Do:
- Labai noriau kitokio iedo. Visi suadtuvi iedai pana
s, kad ir pas kok juvelyr eitum. Palauksiu, kol rasiu tok, kuris
man ities patiks.
- Taip nusprendei? - dar paklaus jis.
Madaug po ei savaii dirbau iki vlumos ir nesitikjau
pamatyti Do, nes jis turjo tikrinti degalins inventori. Ketinau
atuntos valandos autobusu grti namo, bet ijus mans lauk
staigmena - aiktelje prie automobilio stovjo Do.
- Eime led, - pasil jis.
- Tu labai linksmas, - pastebjau. - A vis dar su uniforma,
kaip galiu eiti led?
- Nesvarbu, - nepasidav Do. - Man tu labai grai. Eime val
gyti led.
Susikib u rank nupdinome ledain ir susdome vienas
prieais kit prie mgstamiausio staliuko. A usisakiau bananini,
Do plombyro su sirupu. Valgant Do kio rank uant ir tar:
- Turiu tau didel staigmen.
sr 124 r

Angelai man glosto plaukus

Jis itrauk dut ir atvo. Negaljau patikti savo akimis! Joje


buvo pasakikas suadtuvi iedas: ro su auksiniais iedlapiais, o
jos viduryje - deimantai. is iedas skyrsi nuo vis mano matyt.
Do pam mane u rankos, umov ant pirto ied ir pasak:
- Myliu tave. Noriu su tavim susituokti ir pasenti.
Igirdus iuos Do odius, man akyse susitvenk aaros.
Diaugiausi, bet prisiminiau, k prie daug met man kalbjo an
gelas Elijas: kad mes susituoksime, Do susirgs, a tursiu j j prii
rti, ir mes kartu nesulauksime senatvs.
- Neverk, - buiuodamas man rank tar Do.
Pavelgiau jam akis, ivydau jo laim ir umirau ateit. Pasi
lenkusi per staliuk kartai pabuiavau Do ir paklausiau, kur jis
rado ied.
- Nepatiksi, - tar jis. - Degalinje! Turjome daug darbo, i
jau laukan padti prie benzino siurbli, ir kaip tik tada atvaiavo
automobilis su pradurta padanga. Pakeiiau jam rat, o senj nu
sineiau remontuoti. Prijau pasakyti, kad ratas bus pataisytas po
dvideimties minui, ir tada ant upakalins sdyns pastebjau
sukrautas dutes.
Do pasiteiravo, kas tose keistose dutse, ir suinojo, kad vy
ras yra juvelyras. Do pasakojo man:
- Pasakiau jam, kad iekau suadtuvi iedo, bet kitokio negu
visi. Vyras turjo dut su vairiais iuolaikinio dizaino dirbiniais,
tarp j buvo ir ied. Jis atvo dut, a pamaiau ied ir i
kart supratau, kad jis kaip tik tau. Pasiteiravau, ar jis man parduot
ied, ir jis pasak, kad turi atsiklausti darbdavio. Nujome kabi
net jam paskambinti, ir a tavo tiui parodiau ied. Jis pasak,
kad a puikiai irinkau, iedas nuostabus ir tikrai tave pradiugins.
Padjs ragel vyras pasak, kad galiu j pirkti.
Plaiai nusiypsojau Do.
ar 125 i r

Lorna Byrne

- Netardysiu, kiek jis kainavo. Man tai nerpi. Ai, kad sura
dai man tok puik suadtuvi ied.
Lyg ant sparn sugrau automobili aiktel.
- Netveriu, kaip noriu parodyti ied mamai, seserims ir bro
liams, - pasakiau.
Neprisimenu, kaip grome namo, tik inau, kad pro upaka
lines duris jome virtuv, a pirma, Do kandin. Virtuvje buvo
tuia, ir a atidariau duris valgomj. Ttis paklaus:
- Kur taip ilgai utrukai?
- Na, tau nebereikia rodyti suadtuvi iedo, inau, kad jau
matei, - tariau.
Ttis nusijuok, prijo prie mans ir stipriai apkabino. Paro
diau mamai ied ir liepiau sugalvoti nor. Mama mane irgi ap
kabino ir pagyr:
- Labai dailus.
Do prie vaiuodamas namo igr arbatos, o a papraiau jo:
- Kol kas nesakyk mamai, kad mes susiadj. Rytoj nuvaiuo
sim pas tave vakariens ir padarysim jai staigmen. Pairsim, ar
ji pastebs ied man ant pirto.
Kit dien taip ir padarme. Susdome prie stalo ir Do mama,
ddama prie mane vakarien, suuko:
- Lorna, tu su suadtuvi iedu! Atsistok, noriu apkabinti b
sim mari.
Do mama su manimi visada buvo labai miela. Buvau paker
ta: prajo, regis, vos kelios minuts, ir namus ms sveikinti su
pldo netoliese gyvenantys Do eimos nariai. Madaug po valan
dos pradjo rinktis ir toliau sikr gimins. Atsidriau dmesio
centre. Man retai taip nutikdavo, bet sambrzdis buvo malonus.
Apie vienuolikt papraiau Do, kad parvet namo, nes ryte
reiks darb. Atsisveikinau su Do mama, ji stipriai apkabino
mane. Jutau jos laim ir diaugsm. Dabar, matydama, kad svajo
^

126 r

Angelai man glosto plaukus

n pildosi - jauniausias snus susiadjo, jautsi ramesn. Ji taip


smarkiai mane glbesiavo, kad jutau ir maiau mane apkabinus
jos angel sarg. Mums nuvaiuojant, Do mama pamojavo nuo
dur. Regjau tarpdury stovint spindint jos angel sarg.
Do vaiuojant, atsigriau atgal, nenorjau paleisti i aki jo ma
mos ir jos angelo sargo. I ties temaiau angelo vies. Do nusijuok:
- K ia darai? Bandai apgrti sdyn?
- A tik noriu kuo ilgiau pairti mojani tavo mam, atsakiau.
Vairuodamas Do tar:
- Tu tyloka.
- Tiesiog mstau apie rytoj, - atsakiau. - Apie tai, kaip reiks
eiti darb su suadtuvi iedu. Jeigu visi taip digaus kaip pas
tavo mam, man bus gda. Labai jaudinuosi ir nerimauju, kita ver
tus, nekantrauju parodyti merginoms ied.
Beregint atsidriau namie. Man jau ruoiantis ilipti, Do pa
pra:
- Eik ir pabuiuok mane. Skms darbe ir parodyk mergi
noms ied. Susitiksim po darbo.
Mes atsisveikinome. Parjau namo. Viduje buvo tamsu. Nekel
dama triukmo palengva nuslinkau savo kambar ir murktel
jau lov. Tnakt miegojau prastai, pernelyg jaudinausi. Maniau,
kad rytas niekada neiaus, bet jis iauo.
Atsikliau anksiau, kad greiiau nuvaiuoiau darb; nor
jau atvykti pirmiau u kitas skyriaus mergaites ir vyliausi, kad ten
jau bus Valerija - trokau pasidalyti su ja diaugsmu ir parodyti
ied. Labai drovjausi. Prie upakalini parduotuvs dur giliai
kvpiau ir engiau vidun.
Nusileidau laiptais drabuin ir usiregistravau, kad atjau
darb. Drabuin buvo kvadratin patalpa su rakinamomis spin
^

127 is*

Lorna Byrne

telmis palei sienas ir spinteli eile, dalijania kambar. Apjau


aplink spinteles ir pamaiau Valerij. Ivydusi mane ji paoko nuo
suoliuko ir suuko:
- Matau i tavo veido. Parodyk suadtuvi ied.
- Itessiu savo paad, - tariau jai, - kaip tu itesjai savj.
Gali pati pirma sugalvoti nor.
Valerija atsargiai numov ied man nuo pirto, usimov ant
savojo, usimerkusi ir tyliai krutindama lpas tris kartus apsuko
save. Jos angel maiau aikiai, o savojo tik dal, nes jis stovjo
man u nugaros. Paskui, paklusi akis, ivydau, kad angelai lieiasi
galvomis. Pavelgusi emyn pamaiau, kad glaudiasi ir j kojos;
angelai m suktis vienas aplink kit. Mano angelo sargo sparnai
isities Valerijos angelo sparn link, jie susivijo ir sudar oval.
Grindys po mumis inyko. Maiau, kaip Valerija atsimerk. Jau
iau nuostabi ramyb ir rimt; svarsiau, ar ir ji k nors panaaus
jauia. Ji giliai kvp, apdovanojo mane nuostabia ypsena ir tar:
- Ai, Lorna.
Atjo daugiau mergaii, jos apsupo mane, sveikino, ties ran
kas, nordamos apirti ied ir isakyti svajones. Ypa jaudinosi
Paulina; ji buvo romantikos prigimties ir dievino graias meils
istorijas. Ji tik trumpai buvo sutikusi Do, bet man, kad jis labai
graus, ir diaugsi dl mans.
Visas tas dmesys mane diugino. Papraiau angel ipildyti
kuo daugiau nor, ypa mano draugi, nes inojau, kad jos daug
ko trokta - ne tik sau, bet ir eimoms bei draugams.
drabuin jo vedja ir paklaus:
- Koks ia urmulys? Ir a noriu pasiirti.
Braudamasi pro merginas, vis dar dstanias iedui savo no
rus, ji paklaus:
- Kas susiadjo?
ar 128

&

Angelai man glosto plaukus

- Lorna, - visos vienu balsu atsak.


- Mergaits, paskui a sakysiu nor, - pareik ji.
Nekreipdama dmesio laukianias savo eils merginas, ji pa
m ied, usimov ant pirto ir itar nor.
- Sveikinu, Lorna. O dabar visos mar sal.
Merginos pasiaip, ji tik nusijuok.
- Lorna, nuostabus iedas, - tar ji. - Kuo jis vardu?
- Do, - atsakiau.
- Linkiu judviem su Do kuo didiausios laims. Kada ta di
dioji diena?
- Planuojam kit met rugpjt, bet dar iki galo neapsisprendm, - atsakiau.
- Patariu neskubti, - tar vedja. - Visk ramiai apgalvokit.
O dabar eime dirbti.
Vliau t dien, kai valgykloje stovjau eilje arbatos, mergina
u prekystalio tar:
- Lorna, girdjom, kad susiadjai. Sveikinam.
Valgyklos vedja prane, kad per pertrauk visos gals prieiti
prie mano staliuko, apirti ied ir sugalvoti nor. Panaiai d
josi apie savait. Buvau labai laiminga, kad visi diaugiasi dl ms
su Do. Net apsaugos darbuotojas automobili aiktelje pasveiki
no Do, kai jis tdien po darbo atvaiavo mans pasiimti.
Pirm kart patyriau itiek dmesio. Bet mama ir ttis niekada
nesusdo su manimi ir Do aptarti vestuvi plan. Ties sakant,
mano eima apskritai ne itin domjosi vestuvmis.
Pasikalbjusi su Do nusprendiau paprayti Paulinos, savo
darbo draugs, bti mano pamerge. inojau, kad ji nepaprastai ap
sidiaugs ir t dien mane labai palaikys. Ji buvo truput panai
mane, labai tyli. Kitos merginos i drabui skyriaus po darbo da
nai kartu traukdavo bar, bet mums su Paulina tai buvo nedomu.
^

129 r

Lorna Byrne

Kit dien pasakiau mamai, kad ketinu prayti Paulinos bti


pamerge. Mama nustebo ir pasil pabroliu pakviesti mano brol
Bar. T vakar mes su Do aptarme vestuves. Do suprato, kad
jauiuosi nelaiminga; jis norjo pasikalbti su mano mama ir t
iu, bet a pasakiau:
- Ne, noriu, kad ms vestuvs mano tvams atsieit kuo pigiau.
Mes patys labai taupme namui, tad irgi nenorjome daug i
laidauti.
Do mane kartai apkabino ir tar:
- Nueikime pas klebon ir susitarkime dl vestuvi datos.
vestuves Do eima irjo visai kitaip negu manikiai. Do
mama paklaus, kokias drauges noriau pasikviesti, ir a atsa
kiau, kad mielai pasikviesiau Paulin, Valerij ir Mer i darbo,
tik neinau, k jos pamanys apie vestuves namie. Pasakiau jai:
- Per t laik, kol dirbu prekybos centre, itekjo kelios mergi
nos, ir visos vestuves reng viebutyje. Mama usispyr vsti namie,
ir a nenoriu jos skaudinti ir aikinti, kad man tai nepatinka. Mes
su Do nusprendme kiek galima sumainti ilaidas mano tvams.
Do mama atsak:
- Nesijaudink, mes visi prisidsim.
Pamau viskas stojo vietas. Po keli savaii, kai pietavau val
gykloje su Valerija ir Mere, jos pasiteiravo, ar jau nustatyta vestu
vi data. Atsakiau:
- Taip, rugpjio 18 diena, ir jus kvieiu.
Jos apsidiaug ir paklaus, kur vyks vent. Pasakiau, kad dar
nenusprsta; nenorjau prisipainti, kad vestuves vsiu namie.
Vliau t dien papraiau Paulinos pabti pamerge. Ji atsak,
kad jai bus didel garb. Praneiau, kad Do sesuo Barbara jai pa
sis suknel.

Dvyliktas skyrius
Kaimo trobel

Paraginau Do iekotis darbo kur nors kitur, kad tapt savaranki


kas. Pasakiau, kad turim atsistoti ant koj.
- Pasikalbk su tiu. Jis tikrai patars.
Do nesunkiai gavo kit darb, kart CIE (Airijos vieojo
transporto kompanijoje). Dabar jis nebegaljo taip danai mans
pasiimti i darbo, tad vakarais namo paprastai vaiuodavau auto
busu. Vien vakar, eidama aplink nam prie upakalini dur,
pajutau, kad kakas atsitiks.
Valgomajame ant stalo pastebjau tio laikrat The Irish
Press". Kai angelai man liep j atskleisti, sudvejojau, bet atsitrau
kiau kd, atsisdau prie stalo ir miau versti puslapius. Drebjo
rankos, atrod, kad judu sultintai. Bgtavau, kad angelai paro
dys k nors siaubinga.
- Nebijok, Lorna, - ramino mane, - tik versk lapus, ir mes tau
pasakysim, kada sustoti.
Palengva, po vien skleidiau lapus. Ant peties jutau angelo
Hoso rank.
- Dabar, - sunabdjo man aus, - iekok parduodam nam.
Pasiirjau, ten buvo imtai skelbim, ir a nieko nesusigaudiau, tarsi bt parayta usienietikai. Paklusi akis nuo laikra
3T 131 1S*

Lorna Byrne

io ivydau pulk angel, sdini aplink stal. Na ir reginys! Ne


juia ypteljau.
- Sveika, - kreipsi angelas Elijas, sdintis tiesiai prieais mane.
Jis ities rank ir pirt galais paliet lap. Staiga viskas tapo ai
ku. - Dabar irk, Lorna, - paliep jis.
Ivydau odius: Meinute parduodamas namas."
- Lorna, tai maas namelis su dideliu sodu, - tar Elijas. - Jis
puikiai tiks judviem su Do. Skaityk toliau!
Tai buvo trumpas vos trij eilui skelbimas. Perskaiiau:
Parduodama i varytyni." Toliau buvo telefono numeris.
- Lorna, dabar apsibrauk i reklam ir isiplk lap, - tar
Elijas. Tai padariusi sikiau lap kien. - Kai bsi pasirengusi,
parodyk skelbim tiui, - aikino Elijas. - Jis pads.
I diaugsmo net aaros itryko. Angelas Elijas atsistojo ir
pirt galais paliet mano aaras.
- Diaugsmo aaros, - tar jis.
Tada angelai inyko.
Kit dien, kai vaikiojome palei kanal, parodiau Do skel
bim apie namel Meinute.
- Vakare, kai ttis gr i vejybos, pasikalbsiu su juo.
Sulanksiau laikrat ir sidjau rankin. Vliau t vakar, Do
ijus, ttis gro i vejybos. Pasidjo ant grind vejybos rankius, i
uvies krepio ididiai po vien itrauk du didelius, vieius, raus
vus upinius uptakius ir padjo juos ant virtuvs stalo. Mama apsi
diaug. Baigs tvarkytis vejybos rankius, ttis atsisdo savo viet.
- Tti, - tariau, - maiau skelbim, kad Meinute parduodamas
namas. I varytyni. Kaip tai vyksta?
Jis nustebs pavelg mane; turbt n nenuman, kad val
gausi namo. Nesupratau, k reikia tio veido iraika, bet jis ne
dvejodamas papra:
vi

132 r

Angelai man glosto plaukus

- Parodyk man laikrat.


Itraukiau i rankins laikrat ir padjau prie j ant staliuko.
Ttis paklaus, kur skelbimas.
- Apibraukiau j juodu tuinuku. irk, tti, tai jis, puslapio
apaioje, deinje pusje.
Ttis vl pavelg mane su nuostaba - a stovjau, o jis sdjo, ir labai atidiai perskait skelbim. Tada ypsodamasis pagyr:
- aunuol. - Ir pasiteiravo: - Ar Do ino apie parduodam
trobel?
- Taip, - atsakiau, - kai iandien buvom susitik, parodiau
jam laikrat. Mes abu labai diaugiams, tik neimanom, nuo ko
pradti.
- Pirmiausia jums reikia gauti paskol, - tar ttis.
- Mes su Do turim pinig banke - ar ten ir eiti? - paklausiau.
- Taip, - atsak jis. - Be to, galit pamginti ir kitur, pavyzdiui,
savivaldybje. Ten teikia bsto paskolas, ir pigiau negu banke.
Aukcion palikit man, a paskambinsiu ir visk isiaikinsiu.
- Ai, tti, - padkojau.
Diaugiausi, kad ttis mums padeda, ir labai jaudinausi dl
namo pirkimo.
Kit dien nedirbau, tad nujau telefono bdel, paskambi
nau savivaldyb ir pasakiau, kad noriu pasiteirauti apie paskol
jaunai sutuoktini porai. Paaikinau, kad mes dar nesusituok, bet
netrukus susituoksime. Mergina paadjo isisti praymo form.
Padkojau ir padjau ragel. Paskui paskambinau tiui, jis pasak
teiravsis dl aukciono. Aukcionas vyksis po dviej dien, tad jei
mums domu, turtume kuo greiiau nuvaiuoti apirti trobels.
Pasil tai padaryti t pat vakar.
Do darbe palikau inut, kad jis vaiuot tiesiai Leikslip. La
bai jaudinausi ir parbgusi namo papasakojau mamai, k sak ttis.
'm

133 r

Lorna Byrne

Nedk per daug vili, - tar ji. - Ne taip lengva gauti pasko
l, o js su Do nesat labai turtingi.
T vakar Do ir ttis atvaiavo vienas po kito penki minui
skirtumu. Ttis pareik, kad nra kada vakarieniauti, nes trobel
je ijungta elektra ir mums j reikia apirti, kol viesu.
Visi, taip pat ir mama, susdome tio automobil ir nuvaia
vome trobel; iki jos buvo penkiolika minui kelio.
Gyvatvor buvo tokia aukta, kad trobel vos matme. Vartai
urakinti, tad ttis ujo pas artimiausius kaimynus pasiimti rakto,
kaip buvo lieps aukciono organizatorius. Atrakins vartus ttis
padav raktus Do. Sodas buvo didelis, visas apls - siaubingai
apls. Takeliu prasibrovme iki trobels. Do kio rakt duris
ir pasuko. Jam atidarius duris, tvosk baisi smarv; ia buvo dr
gna ir priplk, aiku, seniai negyventa. Trobel buvo maa, bet
mes su Do dl to nenusiminme - kad tik galtume pirkti.
Vaikiodami po trobel mes su Do prisipainome tiui ne
rimauj dl aukciono: kas atsitikt, jeigu mums pavykt laimti
varytynes, o aukciono rengjai pareikalaut ustato? Ar mums
reikt i anksto pasiimti i banko pinig - juk eki knygeli
neturime? Ttis mus nuramino, kad jei viskas klostysis gerai, jis
ikart sumoks ustat, o mes jam galsim grinti vliau. Ne kar
t viena pati usukau kur nors kambarl ramiai pasikalbti su
angelais apie visk, kas sukosi galvoje.
Man su Do, mama ir tiu apirinj ant kambarius, angelai
vis peiojo mane u plauk. Mama paklaus, kodl taip danai
iupinjuosi galv. Gal tikrinu, ar plaukus nesivl voratinkliai?
Nieko neatsakiau, tik ypteljau pati sau.
Trobelje prabuvome vos kelias minutes, tada ijome, Do
utrenk duris ir met rakt kaimynams pato dut. Vaiuo
jant namo, mama burbteljo:
^

134 r

Angelai man glosto plaukus

- Namelio bkl siaubinga.


Ttis dirsteljo mam ir paklaus ms, ar nenusivylme.
Abu vienu balsu suukome:
-N e!
Treiadienio ryt apie devynias su tvais ivaiavau pasiimti
Do. Ttis sustojo prie Do nam ir paliep man:
- Eik ir pasibelsk.
Do atidar duris, prijo prie automobilio ir paklaus mano
tv, ar neusukt trumpam susipainti su jo mama. Jie atsisak,
bet a ujau. Ji palinkjo mums kuo didiausios skms ir tar:
- Kit kart susipainsiu su tavo mama. Kur nors sekmadien
pasikviesiu tavo tvus vakariens.
Do mama nekantravo susipainti su mano tvais. Mums nu
vaiuojant, ji mojo nuo dur.
Automobilyje laikiau Do u rankos. N vienas neitarme n
odio; taip nerimavau, kad be atvangos meldiausi. Man nespjus
susivokti, ttis pastat automobil.
Aukcionas vyko sename viebutyje. Atvaiavome anksti, tad
susdome viebuio priimamajame igerti arbatos ir iek tiek at
sipalaiduoti. Atpainau priimamajame sdini grupel, degalins
klientus; jie buvo Merfio brigados statybininkai. Ttis pakilo nuo
staliuko ir prijo prie j. Maiau, kaip ttis spaudia jiems rankas
ir sveikinasi. Vyrai nupirko jam igerti, visi m garsiai nektis
ir kvatotis. Ttis atsigrs nusiypsojo man. I jo veido iraikos
supratau, kad viskas bus gerai.
Paklausiau Do, kiek valand; buvo be penkiolikos vienuolika,
o aukcionas turjo prasidti vienuolikt. Prie ms staliuko gro
ttis. Trokome suinoti, kaip jam seksi. Ttis paklaus, ar nor
tume pirmiausia igirsti geras, ar blogas naujienas.
- inoma, geras! - suukau.
ar 135 is*

Lorna Byrne

- Prie kelerius metus, kai vyko degalini streikas, Merfio bri


gadai padariau paslaug, pasirpinau, kad jiems nepristigt nei
dyzelino, nei benzino, - pasakojo ttis. - Dabar j eil atsilyginti.
Mes smagiai nekteljome, a jiems papasakojau, kad judu uside
g nusipirkti trobel.
Neinojome, kad parduodama ne tik trobel, bet ir em; sta
tybininkus labiausiai domino sklypas. Jie norjo sigyti ir tolliau
stovini trobel biurams sirengti ir sunkveimiams laikyti, bet
pasikalbj su tiu nusprend dl jos nesivaryti ir kuo tik gals
mums padti.
mons pradjo kilti ir per vestibiul traukti sal, kurioje
vyks aukcionas. Sal buvo apytams; joje eilmis stovjo daug k
di, priekyje - stalas su kde. aukcion susirinko apie dvideimt
moni. Mes atsisdome madaug vidurinje eilje deinje pu
sje, statybininkai - kairje. Prie trobel buvo pardavinjami kiti
daiktai, tarp j sklypas prie kelio, j ir nusipirko Merfio brigada.
Jau maniau, nesulauksiu, bet galiausiai atjo trobels eil - ji
buvo parduodama paskutin. Prasidjo varytyns, viena mote
ris pakl rank ir pasak savo kain; ttis pakl rank ir pasil
didesn sum, statybininkai dar didesn; paskui ttis dar pakl
kain ir taip kur laik tssi. Moteris pasidav ir pasitrauk i var
ytyni. Ttis pasil kain, Merfio brigada dar kart padidino
sum, bet paskui liovsi.
- Du tkstaniai penki imtai svar, - pasak ttis, ir daugiau
niekas nebekl rankos.
Aukcionatorius prane:
- Parduota!
A vl galjau kvpuoti.
Aukcionatorius parod tiui prieiti, is atsigr mus su Do
ir tar:
^

136 r

Angelai man glosto plaukus

- Judu irgi veriau prieikit, juk trobel nusipirkote js.


Aukcionatorius paklaus tio vardo, o jis ididiai atsak, kad
pirkjai esame mes su Do, jis tik stat sumas. Usiras ms pa
vardes aukcionatorius papra ustato. Ttis nedvejodamas pasak
tuo pasirpinsis.
Prisimenu, irjau, kaip ttis isitraukia eki knygel - tuo
metu deimties procent, 250 svar ustatas man atrod didiul
suma. Stebdama, kaip ttis irao ek, pajutau jam neapsakom
meil; diaugiausi, kad jis tai daro dl ms, ir trokau j apkabinti.
Ttis su mama mus parve Do namus. Kai atvykome, Do
mama stovjo sode prie tvoros ir nekjosi su kaimyne. Do pa
kviet mano mam su tiu arbatos, bet jie ir vl atsisak. Kol
ilipome i automobilio, Do mama prijo prie vart. Mano t
vai pamojavo ir nuvaiavo. Isyk praneme Do mamai didij
naujien.
- I pradi eime vidun, - tar ji. - Papasakosit visk prie puo
duko arbatos: noriu igirsti kiekvien smulkmen, be to, k tik i
kepiau obuoli pyrag.
Mes nujome virtuv, Do mama ukait virdul. Ant stalo
jau stovjo puodukai ir lktuts, pieno, cukraus ir obuoli pyra
gas. Kai uvir arbata, visi trys susdome prie virtuvinio stalo. Do
mama tbt norjo suinoti kiekvien smulkmen, tad pokalbis
utruko. Namie buvo gyva, eimos nariai ateidavo ir ieidavo. Visi
norjo igirsti ger ini apie trobel. Kai kas pasak:
- Meinutas - tai taip toli. Mes niekada neapsiprasime su min
timi, kad js gyvensite kaime.
A nusijuokiau ir atsakiau:
- Galima pamanyti, kad isikraustome u milijono myli, o ne
u keturiasdeimties kilometr.
Do mama paklaus:
137 W

Lorna Byrne

- Kada galiau atvaiuoti ir padti sutvarkyti trobel?


Do pavelg mane, ir a atsakiau:
- Kitas savaitgalis man bus ilgasis.
Do t etadien irgi turjo bti laisvas, tad susitarme e
tadienio ryt susitikti prie trobels. Netrukus Do parve mane
namo. Abu labai diaugms viskuo, kas tdien vyko.
Po keli dien mes su Do nusprendme i Leikslipo nuva
iuoti Meinut ir pradti tvarkytis. Labai jaudinoms. Nuvaiav
vartus radome atvirus. Puolme iekoti rakt, bet niekaip nerado
me. Galiausiai Do juos aptiko po akmeniu u trobels.
Tikriausiai mus igirdo artimiausi kaimynai, nes prie varteli
prijo moteris ir kteljo:
- Sveiki, a js kaimyn.
- Sveiki, - pasisveikinau eidama prie vart. - A Lorna, tiki
ms ia apsigyventi po puss met, kai susituoksime.
- Nuostabu. - Moteris plaiai nusiypsojo. - Bus puiku turti
kaimyn. A Elizabeta.
Pakvieiau Elizabet ueiti, ir mes patraukme siaubingai ap
augusiu keliuku. Prie trobels pasukome dein ir palei sien pa
siekme pagrindines duris. Ten stovjo Do, a pristaiau j kaip
savo suadtin. Elizabeta diugiai susipaino su juo.
- Judu atrodote miela pora! - pagyr ji.
Pakvieiau Elizabet apirti namo, ir Do pasuko rakt.
Vaikiodami nekuiavoms toliau.
- Bijau, kad isigsite, kokia prasta trobel viduje, - kalbjo
Elizabeta. - Ji taip ilgai buvo tuia. ia gyvenusi senut, ponia
Kostelo, jau seniai mirusi.
- Viskas gerai, Elizabeta, - tariau dairydamasi po kambarius.
- Mes tuoj pat visk sutvarkysime, - pasiov Do. - Paveisime, nuplime sien tapetus, grind linoleum, ineime senus
138 ir

Angelai man glosto plaukus

baldus. - Do apsivalg. - Galbt kai kuriuos ir pasiliksime - vir


tuvs stalas atrodo geras, gal dar tie foteliai ir komoda.
I ties mes neturjome bald ir vargiai galjom nusipirkti
nauj. Reiks tenkintis tuo, k isaugosime ir k atiduos mons.
- Ivalius jie atrodys beveik kaip nauji, - pritar Elizabeta. Mano vyras jums mielai pads atlikti sunkius darbus.
Mums su Do nespjus nieko pasakyti, ji ilk pro duris ie
koti vyro. Mes nusijuokme. Ji buvo miela, maa, apvalaina mote
rl - taip j apibdinome. aviai ypsojosi, o j supanioje ener
gijoje velgiau didel meil ir rpest. Ji buvo ems druska.
Akimirksniu Elizabeta gro su auktu, liesu, labai balto veido
vyru su giliomis rauklmis - tai turintis charakter mogus.
- Sveiki gyvi! - suuko jis.
- ia mano vyras Donas, - pristat Elizabeta ir paaikino
jam, kad netrukus mes susituoksime ir atsikraustysime.
- Na, Do, tursi ia graaus darbelio, - tar Donas. - Marias
darbo!
- inoma - js teisus, - patvirtino Do. - Eime pro upakali
nes duris, apirsime kinius pastatus.
Jiedu ijo laukan, o mes su Elizabeta likome svetainje. Ji buvo
nedidel, su krosnimi. Nujome miegamj ir j apirjome. Ten
tvyrojo smarv.
- Dievulliau, tik pairkit uuolaidas. Jos klaikios, - ta
riau. - Atrodo siaubingai, o mes neturim pinig naujoms.
- Paklausyk, Lorna, nesijaudink, - tar Elizabeta. - Dabar ne
turiu darbo, taigi i savait jas nukabinsiu ir iskalbsiu.
Negaljau patikti savo ausimis.
- Dieve, Elizabeta, ia baisyb uuolaid.
- Jas iskalbsiu, ilyginsiu ir vl pakabinsiu, o Donas tuo metu
nuvalys langus.
"9

139 i1

Lorna Byrne

Trobelje buvo miegamasis, nedidel svetain, virtuvl ir dar


vienas kambarys, kur galima paversti miegamuoju, bet nebuvo
nei tualeto, nei vonios.
- Virtuv pati ta jaunai eimai, - tar Elizabeta. - O tame kam
barlyje veriau sirenkite voni, nes jums prireiks. Tikriausiai tu
rsite vaik.
- inoma, tursime, - patvirtinau; juk taip man sak angelas
Elijas. - Tualetas kol kas bus gerai ir lauke. domu, kaip jis atrodo.
Apjome aplink nam pasiirti. ia buvo tikras brzgynas,
beveik nieko nematm, nes gyvatvor buvo baisiai ikerojusi. Vi
sur aplink man ligi liemens augo ols, piktols, dilgls ir dygios
gervuogs. Prasiskverbme iki tos vietos, kur, pasak Elizabetos,
turjo bti tualetas.
Nematme nei Do, nei Dono, bet tualet suradome. Tai buvo
tik kambarlis pailgame pastate. Paklausiau Elizabetos apie kit
namel alia.
- Ten pair, ir mes toki turim.
Tada igirdome Do ir Don.
- Neirk t pair, - udraud Do.
inoma, negaljau susilaikyti.
- O, a tik dirstelsiu, jei taip sakai. - kiau nos, ten buvo pri
grsta vairiausi rakand. - Kas kitoje pairje? - pasidomjau.
- Geriau ir ten neirk, - tar Donas. - Susitvark kiaulid
tursit dar vien kin pastat su kiemeliu, apjuostu tvora. Jei auginsit vitas, jis nuostabiai tiks. Ten irgi pilna iukli, bet, inoma,
a padsiu Do, ir kai jis ia kit kart atvaiuos, apsikuopsim ir
sudeginsim iukles.
- Donai, js labai geras, kad mums padedate, - tariau.
Donas apsigr ir pasak:
- Na, Elizabeta, gal mes jau eikim, palikim juos vienudu.
a 140 w

Angelai man glosto plaukus

Nueidama Elizabeta dar atsigr ir paklaus:


- Gal prie vaiuodami namo dar nortumte usukti arbatos?
Maloniai kvieiame.
- Nortum? - paklausiau Do. Jis linkteljo. - Bsim po penki-deimties minui; tik iek tiek apsidairysim ir patyrinsim. Jie nujo. Jauiausi labai laiminga, Do irgi. - Argi nenuostabu,
kad is namas dabar ms? Tursim marias darbo, bet inau, kad
susidorosim.
Grus namus, Do, nordamas pamginti, m plti sien
tapetus. Paaikjo, kad darbas ne per sunkiausias. Grind linoleu
mas buvo visas sudraskytas, mes j paklme. Nustebome po juo
rad dar kelis linoleumo laktus. Po apatiniu buvo storas laikrai
sluoksnis - imtai j, sulipdyt klijais. Susivalgme.
- Susiraskim kok nors daikt ir pairkim, ar pavyks juos
atkelti, - pasil Do.
Susiradome pagal ir po visais tais linoleumo ir laikrai
sluoksniais pamatme iaudus ir mol. O paioje apaioje, pa
tiksite ar ne, buvo iklotos medins grindys - visai neblogos.
Vliau Elizabeta pasak, kad visi tie sluoksniai turjo apiltinti
kambar.
Draugikai igrme arbatos su Elizabeta ir Donu. Ji iek tiek
papasakojo apie ia gyvenusi poni Kostelo. i buvusi panai
eien Adatin i Beatris Poter pasak: su plaia skryble, duks
liu paltu, visada neina dideliu krepiu. Ji gyveno vienui viena, nie
kas pas j neueidavo.
Donas pakviet Do apirti nam ir sodo. Stebdama juos
pro lang, maiau aplink lakiojanius angelus. Nusiypsojau.
- ypsaisi, atrodai labai laiminga, - tar Elizabeta.
- Ir esu laiminga, labai laiminga, - atsakiau.
^

141 r

Lorna Byrne

Buvo jauku sveiuotis pas juos, regti Elizabet ir Don su


pani vies. Diaugiausi, kad tursim linksmus kaimynus. Jie
augino miel berniuk; neinau, kiek jam buvo met, gal deimt.
- Jei tik ms prireikt, ueikit, - pasil Elizabeta.
Padkoj jiems, susikib su Do u rank nujome keliuku.
Kit etadien Do trobel atsive mam. A jau laukiau j.
Ilipusi i automobilio Do mama mus stipriai apkabino, apsidair
ir suuko:
- O, Dieve! Kaip matau, js laukia milinikas darbas.
Mama papra Do atidaryti automobilio bagain; ji buvo
prisikrovusi valymo priemoni. Visk susineme trobel. Ji irgi
jo vidun.
- Na, - tar ji, - i ios trobels ieis puiks namai.
Kitas dvi dienas mes uoliai tvarkms. Daug laiko praleidau
su Do mama ir turjau prog j painti. Mums kartu buvo labai
smagu. Tos dvi dienos prajo nuostabiai, daug nuveikme. Do
mama ities buvo auni. Vestuvi dien trobel jau buvo tinkama
gyventi - daugma.

Tryliktas skyrius
Pasakyti Do

Vien ryt darbe drabuinje mes su Paulina plepjoms apie ves


tuvines sukneles, ir ji paklaus vedjos, ar neleist mums pietauti
vienu metu, kad galtume nueiti audini parduotuv. Vedja su
tiko ir piet pertrauk nustat tuo paiu laiku.
Atjus piet pertraukai, mudvi su Paulina nujome valgykl,
per penkias minutes ukirtome ir nudrome j parduotuves. Ap
irjome imtus sukneli modeli ir mediag ritini. Buvo labai
smagu. Galiausiai, tiek ilgai iekojusios per piet pertraukas, su
radome man ities patinkani mediag, jutau, kad ji tikt ves
tuvinei suknelei: kremins spalvos, su kai kur pabarstytomis vyno
spalvos piev glytmis. Paulina aptiko nuostabi mediag, kurios
gls derjo su manosiomis. Bet a dar nieko nepirkau; inojau, kad
mama nort drauge eiti pirkti man vestuvins suknels.
Nors daug laiko praleidome iekodamos mediagos, vis dar
nepasakiau Paulinai, kad vestuvi puota vyks namie. Bijojau apie
tai prisipainti jai ir kitoms dviem draugms. Vien dien pasitei
ravau angel, kada bt geriausia apie tai praneti draugms, ir jie
pasak: dabar.
- Norit pasakyti, per arbatos pertraukl? - paklausiau.
- Taip! - suuko angelai.
'm

143 ib'

Lorna Byrne

Nujusi valgykl prie prasto ms staliuko ivydau sdinias


Valerij ir Mer. Pasimiau arbatos su sausainiais ir prisidjau prie
j. Man atsisdus, Valerija pasidomjo:
- Lorna, mums baisiai smalsu, kurgi vyks vestuvi vent.
Draugs linksmai ypsojosi.
- Pas mano tvus Leikslipe, - atsakiau.
I veid maiau, kad jos apstulbusios.
- Lorna, gal juokauji? - nusistebjo Mer.
- Ne, - atsakiau, - a nejuokauiau apie tok svarb dalyk
kaip vestuvs.
Jos iklausinjo mane daugybs dalyk, kaip antai, kodl
mama ir ttis nori vestuves rengti namie. Paaikinau, kad mamos
eimoje yra tokia tradicija, kad ji labai to nori. Paskui jos pasiteira
vo, kas dar ateis vestuves.
- Daugiausia eimos nariai. Mano tvai, broliai ir seserys, kai
kurie dds ir tetos, inoma, Do eima, judvi ir mano pamerg
Paulina. I viso prie stalo susirinksime apie trisdeimt. banyi
ateis kai kurie kaimynai.
Po keli dien, man per pietus su draugmis sdint valgykloje,
Val pasak turinti pasilym dl mano vestuvi.
- Lorna, k manai, jeigu pavalg mes visi nuvaiuotume Du
blin ir nueitume vsti bar su muzika ir okiais?
- Puikiai sumanei, neabejoju, Do pritart, - atsakiau. - Juk
namie okti negalsime. O kaip ryte atvaiuosite Leikslip, ba
nyi? - dar paklausiau.
- Mes susitiksime Dubline, - atsak Val, - ir ssime autobu
s. Tikkims, nelis, nes nenorim vetis lietpali. Ir tikiuosi, kad
iki banyios ne per toliausiai, nes visos avsime auktakulnius!
- Dvi minuts kelio, - patikinau jas. - irkit, nevluokit.
Jos nusijuok ir pasak labai laukianios vents.
^

144 r

Angelai man glosto plaukus

Vliau tdien, kai prie pat udarant drabui skyri Paulina


man padjo tvarkyti kabyklas, tariau jai:
- Manau, laikas pasakyti, kur vyks vestuvs.
- I kit mergin jau girdjau, kad pas tavo tvus, - atsak
Paulina. - Manau, tai puiku.
Pasakiau, kad ji labai maloni.
T vakar grus po darbo namo, mama pasil rytojaus die
n, per mano laisvadien, nuvaiuoti nupirkti mediagos sukne
lei. Svajojau, kaip su mama ivyksiu miest, sigysiu mediag
ir ikarp vestuvinei suknelei, nors jau visk buvau isirinkusi ir
inojau, k pirksiu. Be abejo, jai to nesakiau. inojau, kad mamai
patiks vaikioti po parduotuves, tad tyljau.
Kit ryt buvo smagu su mama naryti po audini skyrius ir
parduotuves, bet ilgainiui ji pykteljo, nes man nepatiko niekas, k
matm, o jai daug kas atrod tinkama.
- Nenoriu tradicins suknels, - pasakiau mamai. - Ir nieku
gyvu nevilkiau baltos! Mama, yra dar viena audini parduotuv,
kart buvai mane ten nusivedusi, skersinje gatvelje prie Kleri
krautuvs.
Po puoduko arbatos mama nusived mane t audini par
duotuv. Apirjome aibes mediag, susukt didelius ritinius,
pastatytus arba paguldytus ant prekystali. Kai prijome prie
mano irinktosios, pasakiau mamai:
- Manau, i mediaga nuostabi, man patinka kremin spalva
ir pabarstytos vyno spalvos glyts, o tai ta, stovinti alia, puikiai
tiks pamergs suknelei.
- Taip, - linkteljo mama. - Ji labai grai. Jos ities dera. Mamai itarus iuos odius, aplink mus susirinko angelai. Mama
paklaus: - Kiek kainuoja ita mediaga?
^

145 ts*

Lorna Byrne

Vos nepratrkau juoku, nes girdjau angelus choru giedant:


Nra etikets, nra etikets." inojau, kad angelai pradangino
etiket.
Mama nusprend pasiteirauti darbuotojos. Angelai met savo
darbus ir m mosikuoti rankomis, rodyti ne". Supratau, kad tu
riu sustabdyti mam, nes ji nusprs, kad mediaga per brangi ir
pamgins mane kalbti pirkti pigesn. Negaljau to leisti, nors ir
nenorjau jos eisti.
- Nesijaudink, mama, - tariau, - a sumoksiu u mediag,
ikarp ir visk, ko reiks suknelei. Perirkime ikarp albumus.
Angelai pam mam u rankos, ir mes nujome prie galins
sienos, kur guljo ikarp albumai. Mama atsivert vien ir m
irinti. Norjau sutaupyti laiko, tad pasisiliau irti kit. Per
irjau gal penkis albumus, kol suradau anksiau matyt model.
Pasiaukiau mam:
- irk, is modelis labai tiks mano isirinktai mediagai.
Mama gerai mokjo siti ir gebjo skaityti ikarpas, tad apskai
iavo, kiek mediagos reiks abiem suknelms. Kai baig skaiiuo
ti, mes nujome prie prekystalio, ir a papraiau pardavjos padti.
Ji atsine abu ritinius, pasidjo juos ant prekystalio ir metras po
metro atmatavo audin. Paskui idealiai sulankst atkirpt media
g ir sudjo maiel. Ten pat sukrov ikarpas ir visus reikiamus
papuoimus.
- I viso bus 25,99 svaro, - tar ji.
Man duodant pinigus, mama pasak norinti sumokti u
mano vestuvins suknels mediag. Apsidiaugiau pasilymu,
bet atsisakiau:
- Ne, mama. Per brangu.
Bet mama nepasidav, tad leidau jai sumokti. Duodama
pardavjai pinigus ji atrod labai laiminga ir ididi. Padkojusios
sr 146 ir

Angelai man glosto plaukus

ijome i parduotuvs, prie dur stovjo angelas. Panibdom


padkojau jam, ir mes patraukme namo. Kai neinos krepiais
pdinome autobus stotel, padkojau ir mamai.
Digavau kaip vaikas, nekantravau nusiveti mediag pas
Do mam ir parodyti Do. T vakar Do mama tar:
- Turiu susipainti su tavo mama ir tiu. Gal galtum juos
pakviesti sekmadien vakariens?
T vakar, kai Do mane parve namo, kaip prasta jau pro
upakalines duris. Nustebau, kad mama su tiu tebesdjo svetai
nje, tad pasinaudojau proga.
- Labas! Maniau, kad jau miegosit. Beje, Do mama jus abu
kviet vakariens sekmadien penkt valand.
Mama ne itin pasidiaug, o ttis tar:
- inoma, nuvaiuosim. Pasakyk Do mamai, kad bsim sek
madien penkt.
Patenkinta pasisiliau ivirti jiems arbatos. Ttis atsisak.
- Eik miegoti.
Atsisveikinau nakiai.
Kit dien po darbo autobusu nuvaiavau pas Do ir prane
iau jo mamai, kad mano tvai ateis sekmadien vakariens. Ji ap
sidiaug ir mauml susijaudino. inojau, kad labai stengsis t
sekmadien paruoti tobul vakarien.
Kai su savo tvais atvaiavau pas Do vakariens, ttis pabeld
duris, ir a patenkinta ivydau, kad atidar Do. Jis pasisveiki
no su mama ir tiu, apkabino mane. Nujome valgomj; stalas
buvo paruotas kaip karaliams. Atrod pasakikai. Do pristat
savo mam, seser Barbar, jos vyr ir jdviej vaikus. Tik i pra
di nutiko juokingas dalykas. Barbara pristojo prie mamos, kad
i nusivilkt palt, bet mama vis kartojo: Ne, nieko tokio.
Itempiau Do i kambario ir sunabdjau:
?r 147 ^

Lorna Byrne

- Tai ne paltas, o apsiausto kirpimo suknel. Pasakyk Barbarai,


kad liautsi praiusi, antraip prapliupsiu juoku.
Do prisipaino negirdjs apie tokias sukneles. Kai gro
valgomj, jo sesuo dar kart pra mano mamos nusivilkti palt.
Do sikio paiu laiku, atitrauk kd mamai atsissti.
Vakarienei gardiavoms kepta jautiena su keptomis bulvmis,
kopstais ir morkomis. Desertui gavome pasakiko obuoli pyra
go su grietinle. Niekur neragavau skanesnio obuoli pyrago. Vis
kas pavyko kuo puikiausiai, ir mes labai didiavoms Do mama.
* * *
Vis vasar prie vestuves angelai spyr mane bent truput at
skleisti Do savo paslapt. Daug kart jiems sakiau nuogstaujanti.
Trokau su kuo nors pasidalyti savo paslaptimi, ypa su Do, bet
bgtavau, k jis pamanys - o jeigu nepatiks manimi?
- Tau tereikia pasakyti dalel, - kalbinjo mane angelai. - Kas
kart po truputl. Lorna, atmink, niekada negalsi atskleisti visos
paslapties; kai ko nieku gyvu nepasakysi. Kai kit kart pasitaikys
gera proga, tau padsim.
Po keli dien, vedamas mane namo, Do pasil usukti
kalnus.
- Bus grai naktis, - tar jis. - Dabar pilnatis ir, tikkims,
danguje vies vaigds. inau viet, kur galima pastatyti automo
bil; i ten puikiai matyti Dublinas ir jra u jo.
Kai nuvaiavome, ten stovjo daugyb automobili.
- Truput pasivaikiokime, galtume prissti tai ant tos sie
nels, - pasiliau.
Sienel tebuvo snis akmen, bet mes susdome, Do mane
apkabino. Pasibuiavom, a pasijutau saugi. Neinau, kiek ten pra
148 t1

Angelai man glosto plaukus

sdjom, tik staiga pamaiau, kad dangus pilnutlis vaigdi.


Paskui kai kurios i j m suktis ir kristi, o kai priartjo prie e
ms, supratau, kad tai angelai. Girdjau juos sakant:
- Dabar laikas praskleisti paslapt Do.
Pasisukau Do glbyje ir pasakiau, kad noriu jam kai k papa
sakoti. Jis pairjo mane ir paklaus, ar tai susij su vestuvmis.
- Ne, - atsakiau. - Ties sakant, tai apie mane. Noriu kai k
paaikinti. A regiu tai, ko kiti mons paprastai neregi. Kartais
matau angelus.
Jo veide atsispindjo nepatiklumas. Jis pavelg mane ir nu
sijuok:
- Lorna, kiek inau, angelus regi tik vienuols ir kunigai. Tai
juokinga! Paprasti mons kaip tu ir a angel neregi.
Susinervinusi pasiirjau j - vyko tai, ko bgtavau. Tyliai
papraiau imt angel aplink mane: Padkit!"
Jis mane apkabino ir daugiau apie tai nekalbjo.
- Eime. Jau vlu, o rytoj mums abiem dirbti.
Namo parvaiavome tylomis, itarme vos kelis odius. Do
vairuodamas kartais vilgteldavo mane, lyg svarstyt: Ir k gi a
ia turiu?"
Pasiskundiau angelams: Do tai visai nepatiko."
Kai privaiavome mano namus, Do tar:
- Lorna, tu mans praai patikti tuo, apie k ligi iol n nesu
simsiau.
Vis dlto, kai apkabino mane ir pabuiavo, pasijutau iek tiek
ramiau.
Eidama aplink nam prie upakalini dur, vis dar murmjau
ant angel. O jie kalbjo man:
- Nesijaudink, Lorna, tai tik pradia, Do ilgainiui tave pains.
^

149 16*

Lorna Byrne

Svarsiau, kaip priversti j patikti manimi, ir netrukus pasitai


k tokia proga.
Nors Do nebedirbo su tiu, kartais paddavo jam degalinje.
Vien ketvirtadienio vakar, baigdama darb, ivydau regjim:
daug stiklo, dideli langai; regis, nuo j atsispindjo viesa ir trukd
matyti; vis dlto atrod, kad yra tamsu.
- K visa tai reikia? - paklausiau angel.
Angelai paliep:
- Papasakok Do.
- N u k, - ginijausi.
- Lorna, prisimink savo regjim, - kalbjo angelai. - Matai,
kur viskas vyksta?
- Taip, degalinje.
T vakar visk papasakojau Do.
- Tai nieko nereikia, - atkirto jis.
Daugiau apie tai nenekjome, a visk atidaviau angel ran
kas. Penktadien mane vl aplank regjimas, kart ivydau Do
automobilyje, atrod, kad jis vaiuoja prie benzino siurblio; ma
iau, kaip prie automobilio prisiartina vyrai, ir Do atidaro lang.
Paskui regjimas inyko.
Pasakiau Do, kad vl patyriau regjim, ir smulkiai papasako
jau, k maiau.
- Nenoriu, kad tau kas nors atsitikt. Tai perspjimas.
- A tokiais dalykais netikiu, - atr Do. - Tavo ttis skam
bino ir paliko inut - nori, kad savaitgal padirbiau; naktin
je pamainoje dirbantis vyras ivyko, tad etadien ir sekmadien
nuo vidurnakio iki septintos ryto, kai prasideda rytin pamaina,
nieko nebus.
Vl patyriau regjim, ir man buvo parodyta dar daugiau. Ma
iau, kaip Do atidar lang, ir vienas i vyr smog jam veid.
ar 150 r

Angelai man glosto plaukus

Paskui ivydau Do policijos nuovadoje, ir policija patikjo anuo


vyru, o ne Do. Nesupratau, kas vyksta; nusiminiau, bet visk pa
tikjau angelams.
- Do pakraujuos i nosies, - ramino angelai, - bet daugiau
nieko blogo neatsitiks. Lorna, prisimink regjim; gal policija juo
ir nepatiks, bet galiausiai viskas susitvarkys.
Po darbo nuvaiavau pas Do, mes pasivaikiojome aplink jo
namus. Nirau ant jo ir paklausiau:
- Kodl neklausai mans?
Vis laik jam aus kudjo jo angelas sargas. Norjau urikti
ant Do: Tavo angelas sargas nori tau kai k pasakyti, o tu nesi
klausai." Do mat, kad a nusiminusi, tad paadjo savaitgal bti
atsargus.
T savaitgal regjimas isipild, viskas vyko taip, kaip a maiau.
Vakare Do tais kliento automobil ir nuvaiavo pripilti ben
zino. Pro al jo automobilio savininko draugas ir paman, kad
Do pavog automobil. Jis rikteljo Do. Kai is atidar lang,
smog jam veid ir ikviet policij. Policija nepatikjo Do ir
j sum. Ttis sumokjo ustat, paskui viskas susitvark, bet t
vakar Do aikiau suprato, kas a esu.
* * *
Likus dviem savaitms iki vestuvi Paulina, Valerija ir Mer su
reng mergvakar. Dar niekada niekur nebuvau ijusi su jomis po
darbo. I pradi jos nusived mane pas Smitus, bar, kur Va
lerija eidavo beveik kiekvien penktadien. Jame buvo pilna pre
kybos centre dirbani moni. Valerija su Mere, regis, painojo
visus, bare skardjo juokas. Jos buvo pripratusios gerti, o a ne.
Merginos paragino mane igerti taur vyno; jis ikart mu galv,
3T 151 t

Lorna Byrne

ir drauges tai labai pralinksmino. Man vienos taurs buvo soiai, ji


stipriai veik, ir paskui griau tik 7Up.
Psios drome i vieno baro kit, kol atsidrme Mers
mgstamiausiame Merfi bare. Ten tvyrojo linksma nuotaika.
Grindys buvo betonins, duobtos, staliuko n vieno, tik kds
prie baro. Baras sausakimas moni, jie pl airi pasiprieini
mo dainas. Muzika ir dainos man patiko, ir mes visos sitraukme.
Nujome Mers vieno kambario butuk miesto centre, igrme
arbatos su sausainiais ir paplepjome apie vakar. Draugs mane
erzino ir planavo, kokius poktus mums su Do ikrs vestuvi
dien; linksmai prisikvatojome. Vakaras buvo smagus, bet diau
giausi pagaliau grusi namo ir atsigulusi lov.
Vestuvi diena vis artjo. Beveik viskas buvo paruota, namus
pristat vestuvin tort; j kaip vestuvin dovan man teik viena
i tet. Tortas buvo nuostabus, trij aukt - ji i peties padirbjo.
Tebeturiu puomenas, jas laikau dutje.
Likus dviem dienoms namai blizgte blizgjo, abi eimos buvo
pasirengusios, o vestuvi ivakarse kaimynai usuko pasiteirauti,
gal dar reikia kuo nors padti. Artimiausia kaimyn An patikino,
kad anksti ryt ateis padaryti man ukuosenos.
stabu matyti, kiek laims vestuvs atnea eimoms, draugams
ir net kaimynams - visas moni irdyse slypintis diaugsmas i
kyla paviri. Kaskart, kai planuojamos vestuvs, praau Visatos
angel, kad jos suteikt diaugsmo ir laims visiems dalyviams.
Galiausiai atjo vestuvi diena! Nakt beveik nemiegojau, at
sikliau anksti - mes visi anksti atsiklme. I jaudulio negaljau
pusryiauti, tad tik igriau puoduk arbatos. Viena i brangiausi
akimirk buvo ta, kai ttis visus pirma mans nuve banyi,
o a su viena kaimyne likau stovti koridoriuje ir laukti, kol mane
pasiims. Grs namo ttis nusived mane automobil ir atsis
sr 152 r

Angelai man glosto plaukus

do alia ant upakalins sdyns. Jis nepratar n odio, tik laik


mane u rankos. Privaiavus prie pagrindini banyios vart, t
tis paliep:
- Sdk, - ir ilipo i automobilio.
Vairuotojas apjo atidaryti dureli, bet ttis usispyr tai pada
ryti pats. ypsena tio veide mane pradiugino. Jis pam mane
u rankos. Kai pradjome eiti banyios viduriu, jis tyliai pasak,
kaip didiuojasi, galdamas vestuvi dien palydti nuostabi savo
dukter.
sikibusi tiui parank engdama prie altoriaus jutau, kaip
mano angelas sargas glosto plaukus, su kuriais ryt taip ilgai vargo
kaimyn. Maiau priekyje stovint ir mane irint Do. Jis atrod
labai graus. alia jo plaiai ypsojosi angelas sargas. Paskui ir prie
altoriaus atsirado angel: Mykolas, Hosas, Elijas, Eliziejus - visi
angelai, esantys mano gyvenime. Jie spietsi prie altoriaus.
Kunigas stovjo ir lauk; mes su Do prijome prie altoriaus,
sustojome prieais kunig, ir apeigos prasidjo. Do umovus man
ant pirto vestuvin ied, Hosas timpteljo mane u suknels ir
kartu su manim itar taip".
Prie banyios daug fotografavoms, o gr namus smagiai
ventme su draugais ir eima, susd aplink didel apval stal.
Vlai vakare visi isiskirst, o mes su Do ir draugais nujome
igerti vietin bar. Jis buvo sausakimas, nuotakai su jaunikiu
vietos neliko, tad persiklme bar Dublino centre. Mes su Do
ilgai neusibuv ivaiavome Meinut ir anksti ryt jis perne
mane per ms trobels slenkst.

Keturioliktas skyrius

Net neinojau kad turiu angel sarg

Angelai ne visada mane perspja prie kok nors vyk. Vien va


kar, kai su Do buvome susituok tris mnesius, nutiko kai kas
keista. Buvo madaug vienuolikta valanda, Do atsiguls skait
knyg, o a tvarkiausi ir ruoiausi miegoti. Anuomet trobelje ne
buvo vonios, tad prausiausi prie krosnies. Paguljusi vos penkias
minutes usimaniau tualet ir ilipau pro lovos gal.
Atidariusi miegamojo duris krpteljau. Vos kai k neatsi
trenkiau.
- Dieve mano, k js ia veikiate? - suukau.
Prieais mane stovjo ponia Kostelo, senut, iki mirties gyve
nusi trobelje! Ji atrod lygiai taip, kaip buvo nupasakojusi Eliza
beta. Vilkjo palt, dvjo avi skrybl su tinkleliu, papuot lyg
ir vaisiais, po paastimi nesi didel krep.
- Viso geriausio, - tar ji, - a jau ieinu.
Ji nusiypsojo. Atrod grai, tobula, panai eien Adatin.
Nenumaniau, kodl jai reikjo su manimi atsisveikinti, bet jei
ji taip nusprend, neprietaravau. Vis dlto ji mane gerokai i
gsdino!
Apsigrusi smukau atgal lov.
- Kas atsitiko? - paklaus Do.
^

154 r

Angelai man glosto plaukus

Vos neatsitrenkiau j, - atsakiau, umirusi, kad dar nepa


sakojau Do, jog regiu ir dvasias. - K tik buvau sutikusi ia prie
mus gyvenusi senut, - pasakojau jam. - Ji atjo atsisveikinti.
Do atsisdo lovoje ir apstulbs pavelg mane. Liep gultis
ir apsikloti.
Tyliai t padariau, vildamasi, kad Do per daug negalvos apie
j vyk. Taip ir nutiko - jis nusigr ir vl umigo. Matyt, mano
angelai uoliai padirbjo! Do daugiau apie tai neusimin.
Guljau ir nekjausi su angelais, klausinjau, kaip taip nutiko,
kad vos neatsitrenkiau poni Kostelo. Man nepatinka susidurti su
mirusiaisiais, Dang dar nepatekusiomis dvasiomis, tai nemalo
nu, kn tarsi elektra nukreia. Dang nenujusi dvasia dar bna
neapvalyta ir labai skiriasi nuo dvasi, kurios jau buvo patekusios
Dang ir gro, kaip mano brolis Kristoferis. Bendraudama su i
Dangaus sugrusiomis dvasiomis jauiu j gyvybin jg.
Angelai man paaikino, kad dl kakoki prieasi, kuri jie
neatskleid, ponia Kostelo negaljo ieiti i trobels nepabendra
vusi su manimi. Jai reikjo susitikti su manimi, kad patekt Dan
g. Negaliu to paaikinti, bet danai sutinku siel, dar nepalikusi
ems ir neengusi Dang; kakodl a joms turiu padti ieiti.
* * *
Po keli mnesi pastojau. Do nusprend parduoti automobil, kad
utekt pinig papildomoms ilaidoms, susijusioms su kdikio at
jimu. Taigi mes vl mme vainti autobusu ir abu i to juokms.
Ntumas buvo sunkus, nuolat skundiausi angelams ir Die
vui. Angelai tik nusijuokdavo ir liepdavo pailsti.
Kdikis nusprend pasaul ateiti pora savaii anksiau laiko nuostabus berniukas, sveriantis apie tris kilogramus. Mes nepapras
^

155 is*

Lorna Byrne

tai diaugms. Jau seniau buvau pasakojusi Do apie kdikystje


mirus savo broliuk Kristofer ir sakiusi, kad pirm sn noriau
pavadinti jo vardu. Taigi mes nusprendme j pavadinti Kristoferiu.
Vis dlto niekada nesakiau Do apie susitikimus su broliuko
dvasia; man nebuvo leista dalytis iais prisiminimais, kol nepra
djau rayti knygos. Papraiau Do neminti mano tvams, kodl
sn noriu pavadinti Kristoferiu. Kai po gimdymo tvai atjo
ligonin mans aplankyti, mama pasil sn pavadinti Kristofe
riu pagal jos tv, mano senel. Nusiypsojau Do ir pasakiau, kad
mes jau irinkom Kristoferio vard. Do spusteljo man rank.
Parsiveusi Kristofer i ligonins, elgiausi kaip kiekviena jau
na mamyt: jaudinausi ir tupinjau aplink j. Berniukas buvo sti
prus ir sveikas, bet kart, kai juo rpinausi, aplink pasirod angelai
ir prane, kad jis turi nedidel bd.
- Pastebjau, kad jis gerai nesuvirkina pieno. Ar a teisi? paklausiau.
- Taip, - patvirtino angelai. - Kristofer gerai suvyniok, pagul
dyk veiml ir eik telefono bdel.
Padariau kaip liepta, nujusi apsidiaugiau, kad telefonas lais
vas. Paskambinau gydytojui ir papraiau usukti apirti berniuko.
Gydytojas atvyko t pai popiet. Buvo labai alta diena, pliaup
lietus. Raktas kyojo duryse, ir gydytojas eidamas vidun suuko:
- Ar kas nors yra namie?
Sdjau prie krosnies su Kristoferiu ant keli ir j indiau.
Nusiypsojau gydytojui, nes paskui j atsek angelai. Jis atsisdo
krsl, pagyr, kad ia miela ir jauku, ir pasiild rankas prie
ugnies. iek tiek paaids su kdikiu pasiteiravo, kas negerai. At
sakiau, kad, mano manymu, Kristoferis gerai nesuvirkina pieno.
Gydytojas keistai pasiirjo mane. Angelai u jo nugaros liep
man galvoti, k neku.
1 5 6 w

Angelai man glosto plaukus

- Jis daug vemia, - pridriau.


- Lorna, - nusijuok jis, - visi kdikiai vemia.
Kai gydytojas prisitrauk kd apirti Kristoferio, vienas i
angel paliet berniukui pilvel, ir is apsivm. Pienas tykteljo
per kambar. Gydytojas pasiirjo mane ir pasak:
- Tai neprasta.
Gydytojas priglaud mayliui prie pilvo stetoskop ir paaiki
no, kad, kiek jam teko matyti taip darani kdiki, visada paai
kdavo, kad jiems celiakija. Paskui jis para siuntim pas specia
list vaik ligoninje Dubline, Templs gatvje.
Kristoferis ities sirgo celiakija, taigi jam paskyr speciali die
t. Mums teko danai lankytis ligoninse, ir kartais Kristofer ke
lioms dienoms paguldydavo, tai buvo sunku ir jam, ir mums.
Do kiekvien laisv akimirk tris lauke, ir, turiu pasakyti,
sodas pamau gijo pavidal. Vien dien, kai stebjau sode dir
bant Do, akimirk pasirod jo angelas sargas ir kiti angelai aplink
j, tarsi padt jam. Maiau, kad j supanti viesa labai blyki.
Pravirkau, miau aimanuoti:
- Ne! Taip nesininga.
Supratau, angelai man rodo, kad Do susirgs.
Taip ir nutiko. Netrukus jo skrandyje atsirado opa, jis sirgo
sunkiau negu kiti panas ligoniai. Taip jau esti Do - dl man ne
inom prieasi visas ligas jis pakelia sunkiau u kitus mones.
Nors laiksi dietos ir vartojo daug vaist, Do sunkiai sirgo
ir pus met negaljo dirbti. Dl to jis prarado darb transporto
kompanijoje, mums teko gyventi i paalp.
Tas laikotarpis buvo labai sunkus. Anuomet dar neinojau, kad
tai kartosis vis likus jo gyvenim.
Kart, kai Kristoferiui buvo madaug pusantr metuk, nu
neiau j priekin kiem paaisti, urakinau vartelius ir, palikusi
3T 157 W

Lorna Byrne

lauko duris atviras, grau namus kloti lov. Akimirk pasirod


angelas Eliziejus.
- Sveika, Lorna, tik norjau pasakyti, kad tursi vieni.
Man nespjus n prasiioti, angelas Eliziejus inyko. Nusijuo
kiau ir pasakiau:
- Na ir greitai dingo.
Eliziejus nebepasirod; daug nemstydama toliau klojau lo
vas, kartais dirsteldama pro lang Kristofer. jusi nediduk
ms svetain ant slenksio pastebjau viesos blyksn ir igir
dau tyl juok. koridori eng maos mergaits dvasia. Jos
plaukai buvo juodi, ilgi, banguoti, akys tamsiai mlynos. Ji vilk
jo paltuk juoda apykakle, dvjo kepur, mvjo kojines ligi ke
li ir avjo juodus batukus. Strykteljusi virtuv ji nusiypsojo.
Nusekiau kandin.
Prie mayls dvasios vis dar buvo jos angelas sargas. Retai su
tinku dvasi su angelu sargu - paprastai angelai sargai po mirties
ilgai nepasilieka, nes dvasiai, perjusiai pro vartus viet, ms
vadinam Dangumi, nebereikia j pagalbos.
Mergait atrod lyg gyva, kaip tu arba a. Ji buvo mirusi, bet
anuomet dar neinojau kaip. Jos angelas sargas atrod skaidrus,
tarsi gyvybs kupinas lietaus laas; jis supo mayl ir atspindjo
visas spalvas. Visi angelai sargai skirtingi, bet kai kuo ir panas kaip broliai ir seserys skiriasi vieni nuo kit, bet turi kai k bendra.
Man nesunku angelus sargus atskirti nuo kit angel.
Maiau, kaip mergaits angelas sargas sukasi aplink, lyg saugo
t j nuo moni pasaulio ir visko, kas jame yra; jis net neleido jai
kojomis paliesti ems. Kartais jis atsigrdavo mane ir ypsoda
masis priglausdavo prie lp pirt, rodydavo, kad neprasiioiau.
Mergait apsisuko ir pasiokindama i virtuvs ibgo ko
ridori, paskui pro duris, ir jie abu dingo viesos blyksnyje. Per
ar 158 r

Angelai man glosto plaukus

kitus kelis mnesius mergait su savo angelu sargu pasirod daug


kart. Ji apsilankydavo tik tada, kai lauko duris palikdavau atvi
ras, bet daniausiai taip ir bdavo. Pirm kart prabilusi ji pasi
skund, kad mir vienui viena. Paskui ji pakl galv savo angel
sarg ir tar:
- N neinojau, kad turiu angel sarg. Nenumaniau, kad tu ia.
Mergaits akys prisipild aar, o angelas sargas jas nuluost.
Jutau stipri meil ir jaudul, pati vos neverkiau. Netarusi daugiau
n odio mergait iokavo pro laukujs duris.
Kit kart ji prisistat esanti An. Negaljau daugiau iklau
sinti, nes mergaits angelas sargas kaskart priddavo prie lp
pirt ir parodydavo, kad tyliau.
Vien ryt vl pasirod angelas Eliziejus.
- Nedrsk pradingti, kaip praeit kart, - subariau j.
- Prisskime ant slenksio, - pasil angelas Eliziejus.
- Eliziejau, - paklausiau, - kodl ios maos mergaits dvasia
ir angelas sargas vis lanko mane?
- Lorna, - atsak jis, - Anei reikia igirsti, kad kas nors j gyv
myljo. Ji mir vienia ir mano, kad jos niekas nemyljo, net mama
su tiu - merddama ji nerado j. Angelas sargas atved An pas
tave, kad pabtum jai u tvus. Lorna, tai didelis praymas.
- inai, angele Eliziejau, - atsakiau, - tai jau vyksta; a laukiu
Ans, nors ji siela, o ne knas ir kraujas. Prisiriau prie jos. Matau,
kad jos angelas sargas jausm siekia paversti abipuse meile. Ai
tau, angele Eliziejau.
- O dabar sudie, Lorna. - Ir Eliziejus pradingo.
An m lankytis vis daniau - beveik kasdien. Vien dien
kreipsi mane vardu.
- Lorna, - tar ji, - inai, a uvau per gaisr. Nieko neradau,
aukiau, bet niekas mans neigirdo. Kur buvo mano mamyt su
159 i*

Lorna Byrne

tveliu? Mamytei su tveliu a nerpjau, jie mans nemyljo. Pri


simenu, guljau ir verkiau, o paskui pabudau Danguje.
- Ane, kai gri Dang, - atsakiau, - sutiksi mam su tiu ir
suinosi, kad jie tave myli.
Man tai itarus, An ities rank ir akimirk paliet mane.
Pajutau jos kn.
- Tiek man ir reikjo suinoti - kad buvau mylima moni pa
saulyje, - tar ji, nusigr su savo angelu sargu ir ibgo pro duris.
Dkojau Dievui. Diaugiausi, kad An dabar apsigyvens Dan
guje su savo tvais.
Kartais atrodo, kad Dievui ir angelams nepavyksta tikinti sie
los, jog gyvendama buvo mylima. Taigi Dievas atsiunt An su jos
angelu sargu moni pasaul, kad ji igirst, jog gyva buvo my
lima. Sunku suprasti, bet jai reikjo tai suinoti.

Penkioliktas skyrius
Maldos galia

Vl pastojau. Man buvo dvideimt penkeri, Kristoferiui - pustre


i. kart pirmi trys ntumo mnesiai prajo puikiai, rytais ne
pykino. Vien ryt, Do ijus darb, nusprendiau pasivolioti
lovoje kartu su Kristoferiu. Pabudau madaug po valandos. Kris
toferis giliai miegojo, a pabuiavau j ir tyliai ilindau i patalo.
Nujau ms gyvenamj kambarl, o ten krsle sdjo angelas
Hosas. Jis liep sstis ir man.
- Angele Hosai, tik nesakyk, kad kas nors blogai, - papraiau.
- Ne, Lorna, nieko rimto. Ant kdikio kairs rankos yra apga
mas. Gydytojai dl to susirpins ir nusis j pas specialist kit li
gonin. Turi prisiminti, kad viskas bus gerai, tavo kdikis tobulas,
tik jis skuba kuo greiiau gimti. Maylis nekantrauja atsidurti tavo
glbyje. Mes, angelai, ir tavo vaikelio angelas sargas padarysime
visk, k galime, kad jis kuo ilgiau prabt ten, kur turi bti - tai
ia, Lorna.
Angelas Hosas paliet man pilv, ir a pajutau krustelint kdik.
- Mano vaikelis jauia, kai lieti man pilv, - pasakiau Hosui. Jauiu j spurdant nuo etos ntumo savaits, nors gydytojai tvir
tina, kad tai nemanoma. inau. Stovdama prie veidrod kartais
papraau Diev, kad leist vilgtelti j, ir tada ivystu verpetu
ar 161 fs*

Lorna Byrne

besisukani energij. Kai kada verpetas akimirkai prasiskiria ir


Dievas parodo, kad mano kdikis tobulas.
Paklausiau angelo Hoso:
- Kodl mano kdiklis nori gimti anksiau?
Jis neatsak klausim, tik tar:
- Dabar tavs laukia sunkus metas, per ntum daug gulsi
ligoninje.
Po keli dien nuvaiavau ligonin pasidaryti echoskopijos ir
ivydau savo kdik.
- Regis, tursite labai judr kdik, - tar gydytojas. - Viskas
atrodo gerai. Jis ne didesnis u mano nykio nag, bet kojyts ir
rankyts juda. Jis net atsimerk ir susikio burnyt nykius.
Gydytojas nusprend kelioms dienoms paguldyti mane li
gonin pailsti, ir a buvau nuvesta palat. Do gro namo, o
vakare atve reikalingus daiktus. Ligoninje pasilikau savait, ir
kai gydytojas pasak, kad galiu keliauti namo, pasijutau laiminga
ir sveika.
Namie prabuvau apie por savaii ir vl atsiguliau ligonin.
Mama rpinosi Kristoferiu, kad Do galt dirbti - jis neseniai
buvo gavs darb grafysts taryboje. Kristoferis labai zirz ir ma
mai bdavo nelengva j nuraminti, bet Do po darbo, prie aplan
kydamas mane ligoninje, usukdavo pas mano mam ir savaitga
liais pasiimdavo Kristofer.
Ligoninje man prijung laelin ir neleido ilipti i lovos. Gy
dytojai niekaip nesuprato, kodl man vis ueina pirmalaikiai s
rmiai. Likusius ntumo mnesius praleidau ligoninje. Savait
prie Kaldas, kai buvau septint mnes nia, palatos m tu
tti, visus, k tik galima, ileido namo. Nemaniau, kad mane ileis,
bet meldiau Diev, kad Kaldas galiau praleisti su Kristoferiu ir
Do. Per Kias, prie pat pietus, prie mano lovos prijo vienas i
*ar 162 is*

Angelai man glosto plaukus

gydytoj ir pasak, kad galiau dviem trims dienoms grti namo,


bet, pasijutusi blogai, paadjau ikart atvaiuoti.
T vakar ttis atve Do ir Kristofer ligonin mans pasi
imti, ir a jauiausi puikiai. Trobel parvykus atrod labai jauki:
ms aunioji kaimyn Elizabeta kreno krosn. Prie ivykdamas
ttis mus pakviet piet ventojo Stepono dien ir paadjo apie
dvylikt pasiimti. Seneliui ivaiavus, Kristoferis su savo tiu i
jo udaryti vart, o kai jie gro, a patogiai sdjau prie kros
nies. Kristoferis sitais man ant kelio, stipriai j apkabinau, o Do
mums ivir arbatos. Ne itin prisimenu tas Kaldas, neinau, kaip
Do susitvark. Tik inau, kad per Kias prie krosnies laikiau
apkabinusi Kristofer, o ventojo Stepono dien aplankiau mam,
paskui pasiskundiau, kad prastai jauiuosi ir papraiau tio nu
veti mane ligonin.
Jis taip ir padar, o po dviej savaii, atunt ntumo mne
s, gim antras mano snus Ovenas. Tiksit ar ne, jis svr tris su
puse kilogramo - nors gim keturiomis savaitmis anksiau.
* * *
Neinau, kaip mama su tiu sitrauk maldos grupes, bet jos,
regis, mano tiui padar didel tak. Jis m padti monms.
Visada tai dar, bet dabar dar labiau. Jei igirsdavo, kad kas nors
papuol bd, gelbdavo kuo galdavo.
Vien vakar ttis atvaiavo trobel ir paklaus, ar nenortu
me t vakar nueiti maldos grupel Meinuto seminarijoje.
Pasiirjau Do, ir mes abu linkteljome. Diaugiausi, kad
itrksiu i nam, ir svajojau pasimelsti grupje. Man visada pati
ko banyioje ir eidavau miias, kai tik galdavau.
- Kokios tos maldos grups? - pasidomjau.
163 tr

Lorna Byrne

- Mes renkams Meinuto seminarijos salje, - atsak ttis. Kartu meldiams ir skaitome Biblijos itraukas, paskui galime pa
prayti grups pasimelsti u ms eimas ar kitus varg prispaus
tus mones. Po maldos daniausiai geriame arbat su sausainiais,
nekuiuojams, bendraujame.
- Ir susirandate nauj draug, - pridriau.
Elizabeta apsim priirti vaikuius ir nuo tos dienos ji pasi
rpindavo jais kaskart, kai eidavome maldos susirinkim.
Ta pirma maldos grup man labai patiko, nors baisiai jaudinau
si. Atvirai sakant, taip nervinausi, kad beveik nieko neprisimenu.
Vliau tapome nuolatiniais dalyviais ir stengms kuo daniau ateiti.
Malda nepaprastai galinga: kai meldiams, meldiams ne
vieni, su mumis visada meldiasi ms angelas sargas, taip pat kiti
tuo metu alia esantys angelai. Meldiantis prie ms prisideda
net ir Danguje esantys mylimieji.
Meldiantis nra menk, nesvarbi dalyk; malda nebna per
trumpa - ji gali susidaryti vos i vieno odio. Melstis galima vi
sur: vairuojant automobil, ijus pasivaikioti, maldos grupje,
minioje ar vienumoje. Kartais net nesuvokiame, kad meldiams,
ypa kai mstome apie susirgus mylim mog arba nelaims
itikt draug. I ms bties gelmi kylanti malda netiktinai
galinga, nesvarbu, koks mogaus tikjimas ir pairos: Dievas vie
nodai girdi vis savo vaik maldas.
Malda ypa paveiki, kai grup moni kartu meldiasi toje pa
ioje vietoje, kaip mes maldos grupje, arba kai mons visame
pasaulyje tuo paiu metu prao ko nors ypatingo. Tokios maldos
nepaprastai sustiprina dvasines galias.
Mums visada patikdavo psiomis eiti maldos grup; Do
pasakodavo vairiausius dalykus, nutikusius jam dirbant grafys
ts taryboje, pasikalbdavome ir apie maldos grup. Treiadien,
^

164 r

Angelai man glosto plaukus

mums ingsniuojant j susirinkim, isakiau Do vilt, kad vakar


susirinks didel grup - paprastai ateidavo apie deimt moni,
o kartais, ypa vasar, dar maiau. Po atostog maldos grup vl
imdavo augti ir dl to kartais mums tekdavo pakeisti patalpas.
Ttis lank daug maldos grupi, bet Meinute buvo tik kelis
kartus. Jis atved mus pirm susirinkim, o paskui lanksi retai,
tad vakar apsidiaugiau j pamaiusi ir nuskubjau pasisveikinti.
Kartu ulipome laiptais ir jome vien i kabinet kairje pusje.
Ratu stovjo apie dvideimt kdi, sdjo mons. Pasisveikino
me ir susdome. Beveik visos kds buvo uimtos. Tariau Do:
- Puiku!
jo dar moni, paskui juos atsek kunigas, prisistats tvu
Dovydu; jis paklaus, ar grup neprietaraut, jei vakar prisidt
keli klierikai ir vienuols. Mes visi choru atsakme, kad mielai juos
priimsime. Kabinete sdjo jau apie dvideimt pasauliei, tad jis
pasil susirasti didesn patalp. Po keli minui gro ir pasa
k surads didesn sal kitame pastate, tik mes turtume pasiimti
kdes ir dar nuneti kitas, sukrautas prie sienos. Visi oko padti.
Sal buvo didesn u kabinet. Netrukus pradjo gausiai rink
tis jauni klierikai (vaikinai, besimokantys kunigysts), atjo ir
keli - gal septyni - kunigai. Vienuols atsived j name koledo
teritorijoje gyvenani mergin. Prigujo ir dar pasauliei.
Atrod, kad sal prisipild viesos, oras m virpti. Maiau
daug angel, nors nelabai aikiai, irdyje jauiau jaudul. Mano sie
la spurdjo i diaugsmo. Angelai kudjo aus, kad tuoj nutiks
kai kas nepaprasta.
- inau, - tariau, - inau, kas atsitiks.
Trokau okinti i diaugsmo ir visiems tai praneti, bet ange
lai prilipd man kojas prie ems, kad nekrutiau.
- Ne, - kalbjo jie, - jie nepatiks tavimi.
31 165 ir

Lorna Byrne

Stovjau salje prie deins sienos, prilipdytomis prie grind


kojomis, ir irjau kdes. Jos buvo sustatytos koncentriniais
apskritimais ir, grupei vis augant, jas teko kelis kartus perstatyti.
Maiau, kaip pirminis sumanymas kdes sustatyti ratais lugo, at
sirado penki ar ei kdi ovalai, viduryje maesni, ior did
jantys. Vis dar rinkosi mons, neini kdmis.
Do mane pasiauk prie savs. Dabar salje stovjo eios
ovalios kdi eils. Angelai paleido man kojas, kad galiau ju
dti. Pamaiau laisv kd prie Do, bet iki jos prasibrauti buvo
sunku. Kai kurie mons atsistojo ir pastm kdes atgal, kad ga
liau praeiti, galiausiai pasiekiau savo viet ir atsisdau prie Do.
Vienas i pasauliei, Donas, pasveikino visus, susirinkusius
maldos grup. Paskui visi balsiai savo odiais m lovinti Diev.
(mons meldsi kaip kas norjo, kaip jiems atrod prasminga.)
Oras sielektrino ir m stipriai virpti, plazdant angel sparnams,
viesa krito spinduliais. Su diaugsmu visa irdimi ir visa siela lo
vinau Diev; norjau usimerkti, bet angelai neleido. Jie udeng
man akis, po smakru pajutau angel rankas, jos laik paklusios
man galv. Mans vos neapm ekstaz. Maiau, kad visi aplink
mane nulenk galvas; mons kalbjo lovinimo maldas. Aplink
kiekvien mog priekyje, u nugaros ir i abiej on spindjo
angelai. Sal nuo grind iki lub buvo pilna angel - vargu ar liko
tuia vietel.
Tada vienas angelas sunabdjo man aus
- Lorna, klausykis vis.
siklausiau - tai buvo netiktina. Girdjau kiekvien: vieni
kalbjo kalbomis, kiti vis kartojo t pai mald, dar kiti giedojo
giesmes ir garbino Diev i savo esybs gelmi, i sielos.
Vliau angelai man leido iek tiek nuleisti galv, po savimi nebejutau kds. Papraiau angel neleisti man usimerkti, kai lo
166 r

Angelai man glosto plaukus

vinsiu Diev ir Jam dkosiu. Angelai sukudjo man aus, kad tik
trumpam umerks man akis. Tada sal nutyko. Angelai nutyko.
Salje pamau isiskleid baltos, gyvybs sklidinos viesos de
besis, jis apgaub visus ir visk, apval ir nuskaistino, kas tik j
pakliuvo. Paskui i debesies ms viduryje atsirado ir tapo mato
mas Dievas jaunuolio pavidalu; atpainau t pai galing btyb,
kuri vaikystje eidama pas senel buvau sutikusi Mauntanono
kalnuose.
Jaunuolis - Dievas - vilkjo balt drabu. Maiau Jo koj
pirt galus: jie atrod auksiniai. Rankos buvo nuleistos prie on.
Delnai atversti vir, i pirt sklido auksiniai viesos spinduliai.
Jo veidas vytjo, akys buvo skaisios, spinduliavo gyvasties am
inum. Plaukai krito iki pei, buvo garbanoti, bronzos spalvos.
Tik kaipgi galiau apibdinti t skaisi, spinduliuojani vie
s - pai gyvast - sklidin meils, atjautos ir vilties?
Dievas ltai visus apvelg ir apjo - bet ne taip, kaip mes si
vaizduojame einant - sdinius vidiniame ovaliame rate. mons,
nepastebdami Jo, tyliai meditavo ir meldsi, lovino J ir Jam d
kojo. Dievui vaiktant, pajutau J tarp u mans sdini moni,
i Jo sklido nepaprasta galia. Mane uliejo Dievo ramyb. Mano
malda skambjo taip: o, kad Dievas galt vis laik pasilikti ia ir
vaikioti tarp ms.
Baigusi mald pajutau, kaip Jo ranka paliet man pet. Dievas
fizikai palytjo mano siel savo tviskania viesa. Kaip galiau
nusakyti, k ivydo mano siela? Begalin tyrum, neapsakom
skaistum.
Tada blyksteljo spindulys, Dievas inyko, ir sal liko kaip bu
vusi. Mano akys buvo plaiai atmerktos, tad maiau, kad nuosta
bios spinduliuojanios viesos debesies - tarp ms vaiktanio
Dievo - nebeliko. Nusiypsojau pro aaras.
^

167

Lorna Byrne

Netrukus visi liovsi meldsi ir pakl galvas. Kakas pasak,


kad medituodamas didelje grupje pasijuto pilnas nenusakomo
diaugsmo. Prabilo jaunas kunigas (neinau, ar jis jau buvo kuni
gas, ar dar klierikas). Jo plaukai buvo tamsiai gelsvi, jis nebuvo la
bai auktas, lyg su barzda - o gal tik nesiskuts, gerai neprisimenu.
Sdjo ant kds vidiniame rate.
- Ar kas nors tai pajutote? - pasiteiravo jis.
Puikiai supratau, k jis turi omeny, ir paklausiau angel:
- Ar galiau pasakyti, kad ir a tai jutau - padiau jam?
Bet jie neleido.
- Jauiau tarp ms vaiktant Diev, - kalbjo jis. - Jauiau,
kaip Jis mane paliet. Ar Jis paliet dar k nors?
Trokte trokau suukti: Taip, Jis paliet ir mane, bet man
buvo udrausta kalbti. Lidniausia tai, kad n vienas nedrso i
tarti: Taip, Dievas mane paliet", nedrso pripainti Dievo. Dievas
i tikrj juos paliet! Mes taip bijome pripainti, kad Dievas yra
ms gyvenime; bijome vieai j skelbti, atvirai apie J kalbti.
Neinau, kuriuos dar mones paliet Dievas, bet iki ios die
nos prisimenu t jaunuol ir tikiuosi, kad jis, kad ir k daryt, nuo
latos skelbia gr.
Po maldos, kaip prasta, igrme arbatos su sausainiais. Vi
siems vaiinantis, ismukau park su puoduku arbatos. Pajau
tolliau pasivaikioti tarp medeli - vis dar drebjau i susijaudi
nimo, - o angelai vaikiojo kartu su manimi.
- inau, kad tas jaunuolis troko patvirtinimo, - tariau visiems
mane supusiems angelams, ne vienam kuriam nors.
Papraiau angel ir to jaunuolio angelo sargo padti jam isau
goti tikjim ir itikimyb Dievui - nesvarbu, taps jis kunigu ar ne.
Paklausiau j:
168 r

Angelai man glosto plaukus

- O jeigu papasakoiau Do, kad Dievas vaikiojo tarp ms


ir kai kuriuos palytjo?
- Ne, Lorna, Do tai bt per sunku suprasti, - atsak ange
lai. - Ateis laikas, kai galsi Do atskleisti daugiau, bet, atmink, ne
visk. Tai vienas i dalyk, kuri jam niekada nepapasakosi.
Mauml nusiminiau. Man grtant prie dur, pasirod ange
las Eliziejus ir ypsodamasis jas atidar.
- Nelidk, - tar jis, ir mano lidesys inyko.
Koridoriuje sutikau tt, jis jau buvo susiruos eiti. Pasakiau,
kad surasiu Do ir susitiksim prie automobilio. Po keli minui
grome namo, nei ttis, nei Do nieko ypatingo apie susirinkim
nesak, taigi, manau, jie nieko nepajuto.

eioliktas skyrius
Tunelis

Pragyven trobelje ketverius metus susitvarkme sod. Augino


me daug darovi, laikme vit - vienintel bda buvo surasti,
kur jos deda kiauinius! Galiausiai sodo dal su didele paire ati
tverme ir pavertme vitide, paskui rpesi nebekilo. Do ities
ilg virv skalbiniams; vis dar prisimenu, kaip j kabinome: Do
kal plaktuku pasilypjs ant skeiamj kopi, o a laikiau kuo
l. Tdien daug prisikvatojome.
Vien pavakar Kristoferis su Ovenu i pagali, paklods
ir virvui pasistat palapin ir linksmai joje aid, kol a sode
diausiau skalbinius. Staiga prie mans blyksteljo didelis viesos
spindulys - vos neivirtau i koj. inoma, tai buvo angelas Hosas!
Nusijuokiau, supratusi, kad Hosas taip poktauja.
- Lorna, turiu tau kai k praneti, - tar jis. - Tai bus ir gera,
ir lidna inia. Dievas tau siunia kdiklio siel. Per Naujuosius
metus pastosi, bet is vaikelis nepasiliks: jis gr pas Diev.
- Man jau lidna, - atsakiau. - Angele Hosai, kodl man tai
sakai? Kodl neleidi, kad tai vykt be mano inios? Man bt len
gviau, jei neinoiau.
- Lorna, Do apsidiaugs, kad pastojai, - kalbjo Hosas, - o kai
is maylis sugr pas Diev, Do lengviau tiks tavo gebjimais.
ar 170 r

Angelai man glosto plaukus

- Sakai, patiks? - paklausiau.


- Taip, - patvirtino Hosas. - Kai kas jam atrodys netiktina,
bet ilgainiui jis supras, kad visa tai tiesa, nes js gyvenime vyks
ir kit dalyk. Dabar tau laikas vl pasinekti su Do.
- Gerai, pasineksiu, - paadjau. - Gal vliau, kai eisim pa
sivaikioti.
T vakar, Do grus i darbo, vaikai tebeaid savo palapin
je ir lakst po sod prieais namus. Do atsidar vartus. Kristoferis
su Ovenu pribgo pasitikti tio, jis paiupo juos abu glb ir par
sine trobel. Vliau papraiau Elizabetos pairti vaikus ir su
Do ijau pasivaikioti.
Pdindami palei kanal nekuiavoms apie vairiausius daly
kus, ir a tariau:
- Noriau tau kai k atskleisti. Kai k, k man rodo angelai.
iek tiek papasakojau Do apie energij, kuri matau aplink
augalus: laukines gles, auganias palei kanalo krantus.
- Paimk mane u rankos, gal angelai tau pads ivysti iuos au
galus supani energij, - pasiliau stipriai spausdama jam rank. Pavelk gles ana ten, matai, kaip i j kyla energijos kamuoliai? G
ls skleidia energij. Matai vairias spalvas: gelton, balt ir mlyn?
Vis dar laikydama Do u rankos ir praydama angel, kad
leist jam tai ivysti, pasisukau.
- Pavelk t raudon aguon. Matai, kaip nuo augalo akn
apie trisdeimt centimetr vir kyla spirals? Tarytum vienas po
kito audyt fejerverkai, vieiantys vos kelias sekundes.
Do pasiirjo, bet i jo veido iraikos buvo aiku, kad jis nie
ko neregi ir ivis abejoja, ar ten yra k pamatyti. Nukabinau nos.
- Eime, - tariau Do, - grkim namo.
Staiga tarsi i oro vir kanalo pasirod angelai. Jie velniai ps
teljo gles. Do eng tolyn. Sugriebiau j u rankos ir suukau:
^

171 r

Lorna Byrne

- Pavelk, vjelis siruoja gles. Ar dabar regi, Do?


Jis sustojo apstulbs, lyg bestas, ir tar:
- Nieko panaaus dar nebuvau mats.
Jis nupasakojo man, k regi. Laiminga nusiypsojau. Tai buvo
pirmas kartas, kai gavau patvirtinim, kad kiti regi t pat k ir a.
Do stovjo ypsodamasis i nuostabos.
- Kai kuriais dalykais sunku patikti, bet inau, kad turiau
tavim neabejoti.
Jis vl atsigr pasiirti ir, pamats, kad energija aplink g
les inyko, mauml nusivyl.
- A ir pati to niekaip nesuprantu, - tariau Do. - Atrodo, kad
energija sijungia ir isijungia vien tam, kad j kartais ivyst mo
gaus akys.
Mes patenkinti susikib u rank paringsniavome namo. Suguld vaikus lov, susdome pasinekti. Do daug klausinjo,
bet ne visus klausimus inojau atsakymus.
Ilgainiui ttis sitrauk vairias maldos grupes Dubline ir
aplink j, tarp j Atgimusij krikioni sambr. Kartais, su
vaikais lankydami mano tvus, atvyk susidurdavome su ieinan
iu sveiu i maldos grups. Vien dien, man prijus prie tv
nam vart, atsidar lauko durys ir ijo vyras.
Jis pasiirjo mus, tada atsigr mam ir paklaus:
- Kas jie?
Mama atsak, kad a jos dukra, o ia du jos ankai. Vyras pasil
mamai sekmadien atsivesti mus maldos grup. Pasisveikinau ir su
vaikais nujau aplink nam. Pasiteiravau mamos, kas tas vyras. Ji pa
aikino, kad tai Atgimusij krikioni maldos grups Dubline pa
mokslininkas. Daugiau nekamantinjau, ir mama nieko nebesak.
Vliau mes su vaikais sdome autobus ir parvaiavome
savo trobel Meinute. Virtuvje plaudama indus vis dirsiojau
n

172 W

Angelai man glosto plaukus

Kristofer, aidiant su aislais valgomajame ant grind. Ovenas


tuo metu miegojo ant antklods. Msiau apie tai, kad mus kaip
eim pakviet maldos grup Dubline. T akimirk virtuvs durys
girgteljo ir prasivr. Ikart sumojau, kad tai angelas Mykolas.
Angelai paprastai nesikia ms pasaulyje vykstanius me
diaginius dalykus, bet su manimi kakodl jie danai taip pasi
elgia, ypa smulkmenose, pavyzdiui, Mykolas man padeda pa
kelti daiktus, Hosas papuia skalbinius. Esu girdjusi istorij, kai
ypatingomis aplinkybmis angelams buvo leista sikiti fizikai.
Viena moteris pasakojo, kaip negaljo pasukti rakto ir atrakinti
dur, o reikjo padti viduje esaniai senai motinai. Ji ilgai vargo,
net neviltis apm. m melstis Diev ir prayti angel padti.
Staiga urakintos durys atsivr jai n neprisilietus. vyko tai, k
vadiname stebuklu: negalime to paaikinti, tik inome, kad patys
nebtume padar. Tokie vykiai reti, bet dabar, monms dvasikai
tobuljant ir mezgant ry su angelais, vis danja.
- Mykolai, ar ia tu? - nenusigrdama nuo kriaukls suukau.
js virtuv jis paliet man pet.
- Lorna, tu mane aukei! - tar angelas Mykolas.
- N neinojau, Mykolai, - atsakiau.
- Lorna, tu dar nepastebjai, - tar jis, - bet tau jau seniai ne
reikia ms aukti vardais, kai nori pasikviesti. Visi Dievo angelai
nuolat bna su tavim.
- Tai i kur inojai, angele Mykolai, kad kaip tik su tavim nor
jau pasinekti? - pasidomjau.
- Lorna, tavo mogikasis protas ir siela yra susij, - paaikino
Mykolas. - Tavo siela anksiau u smon supranta, kad mogi
kajai tavo daliai reikia su manim pasinekti.
Nusijuokiau, kad mano siela susigaudo greiiau u mane, ir
Kristoferis kteljo:
173 r

Lorna Byrne

- Mamyte, ko juokiesi?
Atsistojs ir atjs virtuv Kristoferis delnu prisideng akis ir
paklaus:
- Mamyte, i kur ta ryki viesa?
Pakutenau j ir nieko neatsakiau, tik paliepiau grti ir aisti su
broliuku.
- Mykolai, - kreipiausi, - tu inai, kaip man patinka vaikioti
maldos grup Meinute. Ten sutinku nuostabi moni.
Angelas Mykolas plaiai nusiypsojo ir tar:
- Sakyk, apie k i ties galvoji.
Giliai kvpiau ir papasakojau Mykolui, kad buvau Leikslipe
pas mam ir sutikau i nam ieinant vyr, jis mane su eima pa
kviet Atgimusij krikioni maldos grup Dubline.
- Juk inai, a bijau susitikti su nepastamais monmis, tariau.
Angelas Mykolas nusijuok ir paliet man rank.
- Lorna, tau nereiks stovti ant galvos ar panaiai, - tar jis. Nesijaudink. - Mes abu nusikvatojome. Mykolas aikino toliau: Prisimink, nujusi maldos grup Meinute tu meldiesi ir lovini
Diev. Ten elkis taip pat, Lorna, tiesiog laisvai melskis ir lovink.
Ten bus daug eim, taigi viskas atrodys kitaip. Lorna, atjus laikui
tu su savo tvais kaip eima nueisite t maldos grup, bet tai vyks
dar negreit.
Mykolas kaip visada buvo teisus. Tik po daugelio met mes
visi kartu ten nujome, tai buvo mano gyvenimo poskis, labai
suartins mane su tiu.
Kristoferis kio nos pro virtuvs duris.
- Mamyte, ir vl matau t vies.
Angelas Mykolas inyko. Paiupau Kristofer, ir mes paaid
me - a j laikiau u koj, o jis vaikiojo rankomis.
^

174 ir

Angelai man glosto plaukus

* * *
Per Naujuosius metus, kaip ir buvo sak angelai, pastojau. Mes su
Do dl to labai diaugms, nors man spaud ird, nes inojau,
kad is maylis nepasiliks su mumis.
Kai moteris pastoja, kdikio siela jau ino, ar mama j ineios,
ar jis gims negyvas arba nesveikas, o gal mama pasidarys abort.
Vis dlto kdikio siela myli tvus ir visam laikui pasilieka prie j
padti jiems gyvenime. Jeigu praradote kdik, niekada neumir
kite, kad maylio siela jus pasirinko savo mama ar tiu. Ji pasirin
ko jus dar prie pastojim; ta mayt siela jus myli ir yra sklidina
diaugsmo, kad js pradjote j.
Biblijoje kartais skaitome, kad Dievas mus painojo dar prie
pradjim. Taip yra dl to, kad jau prie tai mes esame dvasins
btybs, Danguje laukianios savo eils gimti emje.
Pasaulyje padaroma daugyb abort, bet reikia atminti, kad
net jei mama nusprendia nutraukti gyvyb, maoji siela jau i
anksto ino, kad taip vyks ir vis tiek t moter pasirenka savo
mama, nors jai taip ir neteks gimti. Sielyt pasirenka sau mam ir,
nepaisydama nieko, j myli. Myli toki, kokia ji yra. Noriau, kad
tai inot visos mamos, ypa abort pasidariusios moterys. Galbt
jauna mergina nutrauk kdikio gyvyb dl to, kad bijojo gyve
nimo ir j supanio pasaulio, galbt j prigsdino tvai, o gal jai
atrod, kad niekuo negali kliautis. Prisiminkite, kdikio siela jus
myli ir niekada nepriekaitauja, kad jos nepagimdte. Ji jau inojo,
k padarysite, ir nuolat lies jums savo meil.
Prisimenu, prajus keleriems metams po to, kai pas mane m
lankytis mons, viena moteris papra patarimo. Pasakodama
savo istorij ji minjo patyrusi kelis persileidimus.
- Taip, - patvirtinau, - angelai man tai sak.
^

175 is*

Lorna Byrne

T akimirk pasisukau ir pavelgiau j virtuvs duris. Ant e


ms sdjo penki vaikuiai, penkios viesos apgaubtos sielyts,
jos buvo nuostabios - nuostabios sielos, nuostabs vaikuiai. Jie
atsigr ir nusiypsojo savo mamai. Moteris j nemat, bet a pa
sakiau jai k reginti, ir j uliejo diaugsmas. Papasakojau, kurios
sielos yra berniuk, kurios mergaii, kaip jos atrodo. Moteris pa
sijuto labai laiminga. Tos mayts sielos liep pasakyti mamai, kad
jos visada yra alia, visada yra su ja.
- inot, visuomet jutau, kad jos alia mans, - kalbjo man
mama. - Kartais man net pasirodydavo, kad maa rankel lieia
koj. Net dabar jauiu j prisilietim.
ypteljau, nes tuo metu vaikuiai buvo susispiet aplink jos
kd ir j liet.
- Taip, jie lieia jus, - tariau ypsodamasi, - ir js palaiminta,
kad jauiat, kaip jus lieia mayliai, Dievo atsisti js aplankyti.
Atminkit, kai imu mirties valanda, tos penkios maos sielos pa
duos rankeles ir nusives jus Dang.
- Ai, - padkojo moteris, - niekam nepasakojau, kad mano
mayliai alia, niekam neminjau, kad jauiu j prisilietimus. Bijojau
sakyti. Nuogstavau, kad mons pamanys, jog man ne visi namie.
Reikia nepamirti, kad milijonai moni susiduria su dvasi
niais dalykais, tik bijo apie tai pasakyti. Daugyb moni sitiki
n, kad jiems padeda angelai, jie kartais i tikrj juos jauia, tik
danai sako sau, kad to nra, kad tai tik j vaizduot. Nuostabu tai
pripainti ir itarti: Taip, a tikiu angelais. Taip, a tikiu Diev."
Danai to nepadarome. Danai tai pasakome tik netekties akimir
k, sunkiai susirg ar apimti nevilties. Tik tada mes atsigriame
Diev ir meldiams. Danai bijome pripainti Diev ir Jo angelus.
Tobuldamas dvasikai pajunti, kad nebebijai pripainti Dievo,
angel ir kit i dangaus atjusi dvasini btybi.
'?>

176 ir

Angelai man glosto plaukus

Per pirmus por mano ntumo mnesi Do irgi prastai at


rod. Jis danai skundsi, kad skauda pilv, ir gydytojai nusiunt
j ligonin atlikti tyrim. Nustat, kad neramus apendicitas, bet
liga nebuvo tokia sunki, kad reikt operuoti, tad paskyr vaist ir
paleido namo. Do ir toliau kent stiprius skausmus, pavalgius j
pykindavo, tad jis numet svorio, nors ir taip jo trko.
Maiau, kad Do eina blogyn: pilkuma aplink jo vidaus orga
nus, kuri regjau dar prie vestuves, patamsjo, o aplink apendi
cit atsirado ipurtusi raudona mas.
Skundiausi angelams, kaip nesininga, kad Do mnesi
mnesius itaip kenia. Maldavau j padti. Gydytojas pasak nie
ko negals padaryti; jis atsipra Do, bet paaikino, kad ligonin
negali ipjauti apendicito, jei jo bkl nra kritin.
Persileidimas vyko po trij ntumo mnesi. Likus madaug
savaitei iki negimusio maylio ijimo, angelai vis liet man pilv,
ir i jo blykiojo viesos spinduliai. Daug kart klausiau: Ar mano
maylis negalt pasilikti?", bet man vis atsakydavo, kad ne. Kar
tais Do pasiteiraudavo, kodl a tokia lidna. Paaikindavau jam,
kad tai tik hormonai, ir liepdavau nekreipti dmesio. Nesakiau, k
buvau girdjusi i angel.
Net ir sunkiai sirgdamas Do visada stengsi pagelbti namie. T
lemting dien padjau Do pair krauti durpes. Pasakiau, kad
pavargau ir noriau nueiti prigulti ant sofos. Numigau, kol Do at
jo ir pasak, kad darbas baigtas - visos durps pairje. Vaikai aid
lauke. Jau norjau keltis virti arbatos, bet tai padaryti pasiov Do.
Do prabuvus virtuvje vos minut, mane pervr klaikus
skausmas; jutau, kaip i mans ieina gyvyb. Skubiai pasiaukiau
Do. Jis ikart atbgo, prisdo prie mans ant sofos ir pasak, kad
atrodau labai ibalusi. I miegamojo atne pagalv ir pakio man
po galva.
177

Lorna Byrne

Jutau, kaip mano siela, apglbusi kdikio siel, kelia j i mano


kno nuostabi vies. Supratau, kad mano kdikis mir ir kad
a mirtu.
Kilau vies neina kdikiu. Skausmas inyko. Keliavau sida
briniu ir auksiniu tuneliu, erdviu tuneliu, sudarytu i spindini
balt angel. Tunelio galo nemaiau, nes jis vingiavo. Bet ir ne
matydama inojau, kad keliauju Dang. Nejauiau baims, tik
neapsakom diaugsm.
Maiau ir kitas Dang keliaujanias sielas. Jos buvo panaios
mones, vilkjo tviskanius baltus drabuius. i spalv vadinu bal
ta, nes neturime kito odio, bet ji kur kas skaistesn u mums ino
m balt spalv. Pro drabuius maiau j siel vies, ji sklido i vei
d, ir ie atrod tyresni ir skaistesni u visus emje matytus veidus.
Pasiekus tam tikr viet prieais mane atsistojo nuostabus
angelas ir toliau nepraleido. Ikart supratau, kad jis utvr man
keli. Tada angelas prabilo meiliausiu, velniausiu, labiausiai atjau
ianiu balsu.
- Lorna, tu negali keliauti su savo kdikiu. Turi grti.
- Nenoriu grti, - ginijausi su nuostabiuoju angelu, bet sielos
gelmse inojau, kad man dar ne laikas engti Dang.
- Atsigrk, Lorna, ir pasiirk atgal, - paliep angelas.
Atsigrusi ivydau Do, apglbus nejudr mano kn ant so
fos, mginant uiuopti puls, kvpavim, purtant mane ir sakant:
- Grk, grk, nemirk man taip.
Kalbdamas jis meldsi.
Atsisukusi angel tariau:
- Labai myliu Do ir vaikus, bet vis tiek nenoriu grti mo
ni pasaul. Ko man ten? ia esu Dievo akivaizdoje. ia a visu
kuo tobula. Jauiuosi netiktinai gyva; nejauiu nei skausmo, nei
jokio lidesio. Kodl turiau grti?
^

178 r

Angelai man glosto plaukus

- Tu negali rinktis, - tar nuostabusis angelas. - Lorna, priva


lai grti.
Pasiirjau kdiklio siel savo rankose. Ji ypsojosi man;
mlynos akyts vytjo ir buvo sklidinos gyvybs. Nuostabusis an
gelas ities j rankas.
mano siel eng galyb. Supratau, kad neturiu kitos ieities,
privalau sugrti, man ia ne vieta.
Pabuiavau kdik, labai stipriai j apkabinau ir nenoromis
padaviau nuostabiajam angelui. Labai nenorjau jo paleisti, nors
inojau, kad vien dien j vl pamatysiu, o kol kas juo pasirpins
is sniego baltumo angelas.
Kai tik atidaviau kdik, Dievas tarytum pam mano siel ir
velniai nune tuneliu atgal namus Meinute, ant sofos, kur gu
ljo mano knas.
Siela pamau gro kn, apm baisus skausmas. Jutau kiek
vien por, kiekvien organ, kiekvien kaul, kiekvien msos
ir raumens gaball. kn, kuris kelias minutes prabuvo mirs,
gro gyvastis. Skausmas buvo iaurus, bet kakodl negaljau su
rikti, negaljau n garso ileisti.
Galiausiai igirdau Do bals.
- Lorna, ai Dievui, tu gyva. Maniau, mirei.
Man pavyko ispausti silpn ypsen.
Praguljau kelias valandas, angelai laik mane apkabin, bet
negaljau ileisti Do net gydytojo ar greitosios pakviesti. irdyje
inojau, kad gyvensiu, kad man skirta gyventi. Nepasakojau Do,
kad tas kelias minutes ities buvau mirusi; jam nereikjo to inoti,
bt tik dar labiau isigands. Galiausiai Do nujo iki telefono
bdels, paskambino mano tvams, ir jie atvaiavo pas mus.
Papraiau Do nesakyti, kas atsitiko. Tik pasiskundiau mamai
su tiu, kad vis dien prastai jauiausi ir miau kraujuoti. Do su
yn

179 ts1

Lorna Byrne

tiu nuve mane ligonin, o mama pasiliko priirti Kristofe


rio ir Oveno.
Ligoninje susirpino, kad atrodau labai silpna. inoma, jiems
irgi nepasakojau, kas nutiko. Gydytojas padar echoskopij ir pra
ne, kad nieko nemato - kdikio n enklo. Jis atjo mans aplan
kyti, pam u rankos ir pasak labai ujauis.
- Js praradote kdik. Veikiausiai tai vyko prie atvystant
ligonin.
Gydytojui ieinant, palat eng ttis ir tar:
- Labai ujauiu dl kdikio. inau, koks jis tau brangus.
Jis kalbjo su aaromis akyse. Dar nebuvau maiusi taip dl
mans lidinio tio.
Gydytojai nusprend, kad turiu pasilikti ligoninje, ir, kai bu
vau paguldyta palat, Do su tiu parvaiavo namo. Po keli
dien man padar gimdos ertms abrazij.
Do lank mane kas vakar. Jis nerimavo dl mans ir lidjo,
kad praradome kdik. Po dviej savaii mane ira, bet jauiau
si silpna ir daug guljau lovoje. Labai diaugiausi grusi namo,
pagaliau galjau apkabinti ir ibuiuoti savo vaikuius.
Po daugelio met t papasakojau Do apie tai, kas andien
vyko: kad buvau mirusi, keliavau Dang, bet sugrau. Papasa
kojau nordama j paguosti paskutiniais gyvenimo mnesiais.
Daugelis bijome mirties, bet i ties nra ko bijoti. Mirties aki
mirk nejauiame skausmo, jokio nepatogumo; galbt kai kurie
kenia iki paskutins akimirkos, bet tada skausmas inyksta. Ne
lieka ir baims ar nerimo - ieini laisvai. Mirtis yra tarsi gimimas;
turbt jums atrodys keista, bet mes gimstame naujam gyvenimui.
I tikrj nemirtame, tik paliekame knik apvalkal - kaip tu
i kiauinio lukt.
180 ^

Angelai man glosto plaukus

inau, yra vieta, vadinama Pragaru, ji i ties egzistuoja, bet


Dievas man niekada nerod, kad bt k nors ten pasiunts. Galiu
kalbti tik apie tai, k pati maiau, o a maiau, kad Dievas visiems
atleidia - nesvarbu, k mogus bt padars. inau, mums sunku
tai suprasti. Mes daniausiai siekiame teisingumo ir kerto. Todl
mums labai sunku suprasti, kad siela, po mirties stojanti prie Die
v, jauia toki meil ir trokim bti su Dievu, taip nori ten pasi
likti, kad nuoirdiai, i pai gelmi meldia atleidimo u visk,
k padar emje dl savo silpnumo ar veriama aplinkybi.
Ir Dievas dl begalinio Savo gailestingumo atleidia Savo vai
kams. Mes visi esame Dievo, ms Tvo, vaikai.
Ms siela tobula; isivadavusi i kno ji gali keliauti per Visa
t vietas, kuri n nesivaizduojame. Kaip galiau nusakyti, koks
stabus tai jausmas? Nra odi jam apibdinti; nesuprasite, kol
patys nepatirsite. Dauguma tai suino tik po mirties.
Mirs nesi vienas, tave vis laik lydi angelai ir anksiau iju
sij dvasios. Nesinori sugrti. Nejauti skausmo, lidesio, nebe
reikia verkti, tad kam grti mogik kn? Todl mir mons
nebenori sugrti, ir tik Dievas gali parsisti siel atgal kn, jei
gu jai dar ne laikas ikeliauti.
Ms visuomen tapo itin materialistika, todl irdami
mirt danai klausiame: Ar tai ir viskas? A supsiu, ir nieko
neliks?" Utikrinu, yra kai kas daugiau - daug daugiau. Tikiuosi,
savo knygomis perteiksiu i ini ir padsiu monms daugiau
suprasti. Tikkit manim. Tikkit, yra kai kas daugiau, daug dau
giau, nors gal kol kas negaliu to rodyti ar parodyti: tuo sitikinsite
po mirties. Kai kurie nenori laukti mirties, trokta sitikinti anks
iau. Dar esant gyviems monms duodama rodym, tik kartais
tenka labai temptai irti ar klausytis, kad juos pastebtum.

Septynioliktas skyrius
Beldimas lang

Prajus kelioms dienoms po to, kai buvau ileista i ligonins, smar


kiai atalo. Do vl dirbo grafysts taryboje, nors tai buvo tik laikina
sutartis, o a ijau pair atsineti krosniai durpi, ir tada mane
kakas paauk vardu. Atsigriau, bet nieko nepamaiau. Neina
durpi kibiru grau namo, ir ia, krsle prie krosnies, sdjo angelas.
Net isigandau: jis buvo spdingas, labai skyrsi nuo kit
mano matyt angel. Atrod lyg i suaijusio stiklo arba vienodo
dydio ukeli, atspindini vies. Jo veido bruoai buvo atrs,
gis madaug pusketvirto metro, galva beveik siek lubas. Ne
prasta buvo ir tai, kad, regis, i kiekvienos jo dalies sklido muzika:
kerinti, velni, melodinga melodija, nepanai joki mano girdt.
Tai buvo ne moni muzika, toki sivaizduoju skambant Danguje.
- Sveika, Lorna, - labai tyliai tar jis. - A vardu Kafas. Jums su
Do - ypa Do - vyks kai kas ypatinga.
- Angele Kafai, ar gali pasakyti kada? - paklausiau.
- Netrukus, Lorna. Suinosi, kai js namus nusileis angelai.
Angelas Kafas pakilo i krslo ir pranyko.
Bgo savaits, neinau, kiek j prajo, dar labiau atalo. Do la
bai lidjo dl ms kdiklio, a taip pat, bet a i anksto inojau,
kad j prarasime, tad turjau laiko pasiruoti. Oras subjuro, buvo
'zi 182

Angelai man glosto plaukus

varbu - ities varbu - ir smarkiai snigo. Grdamas i darbo Do


nusprend apsipirkti, ir niekada neumiriu, kaip jis eng pro
duris pilnu glbiu pirkini krepi. Do js pradjo sakyti: Die
ve, na ir alta..., bet kai tik jis itar Dievo vard, ms trobel
nusileido angelai.
Atrod, kad jie skverbiasi pro visur: pro stog, pro sienas, netgi
i po grind. Kiekvienas namo atomas buvo sklidinas angel. Man
paprastai taip nutikdavo - ir dabar nutinka - prie kokius nors
ypatingus vykius. Supratau, kad dabar atsitiks tas ypatingas daly
kas, apie kur kalbjo angelas Kafas - kai kas svarbaus Do.
Do kalbjo toliau:
- ...k gali inoti, jei itaip snigs, gal rytoj neieisim pro duris.
Sniego jau buvo storai, ir per radij prane, kad keliai iki
Leikslipo neivaiuojami, apsnigti ir apledj.
T vakar krenome krosn - pradingo elektra, ir tai buvo vie
nintel ms viesa. Prisimenu, kaip jauku ir malonu buvo ms
trobelje. Vaikai miegojo, mes turjom apsiai kuro ir maisto, jau
tms saugs. Apie deimt mes su Do sdjome prie krosnies,
mgavoms arbata su sumutiniais ir nekjoms apie prarast k
dik. Ten sddami davme jam vard.
Kambarys vytjo nuo angel, ir a pastebjau, kad kai kurie
suka ms miegamj. Kai jie gro svetain, igirdau juos kal
bant apie Kristofer ir Oven:
- Jie miega ram ramiausiai, kaip angeliukai.
Viskas nutyko; nebuvo girdti n garso. Pakilau i krslo ir pa
velgiau pro lang; lauke buvo tamsu, nors ak durk, tik sniegas
blausiai vytjo. Mauml nerimavau ir jaudinausi. Nenutuokiau,
k suman angelai, bet inojau, kad tai bus ypatingas vykis.
Netrukus kakas tris kartus patukseno lang - inoma, mums
su Do irdis nusirito kulnus. Jis suuko:
^

183 r

Lorna Byrne

- O, Dieve, lauke kakas yra.


Jam stojantis i krslo, tris kartus pabeld duris. A tariau:
- Jie tikriausiai sual. Gal ten mama su tiu, gal jiems ko nors
prireik.
- Turbt proto neteko, keliauti toki nakt, - sumurmjo Do.
Do supo minios angel, bet jis, inoma, j nemat. Staiga su
pratau, kas vyksta, ir nusijuokiau. Do paklaus:
- Ko juokiesi?
- Lauke nieko nra, - atsakiau. - inau, kas tai buvo.
- Kas? - susidomjo Do.
- Ms kdikis, - paaikinau, - jis atjo atsisveikinti. Norjo
duoti enkl, kad tau bt lengviau patikti.
- Baik nekti nesmones, - pykteljo Do.
- Nueik ir atidaryk lauko duris - sniege nepamatysi pd.
Do veido iraika mane vl prajuokino. Kambarys knibdte
knibdjo angel. inojau, kad jie atne mano kdikio siel pa
belsti lang, ir dabar ji vl ikeliavo su angelais. Man nereikjo
matyti maojo ms snelio - jis tai padar dl savo tio, kad is
tikt.
Do pravr lauko duris. Jas buvo urms madaug trisde
imties centimetr gylio sniegas. vid m skverbtis speigas,
prisnigo ant kilimlio. Do apsidair ir nepatikjo savo akimis sniege nebuvo joki pd. Jis vis valgsi, ar nepastebs pdsak:
gyvno, paukio, kieno nors. Ijo laukan. I igsio net iblyko.
Pavelg mane ir purtydamas galv tar:
- O, Dieve, to jau per daug!
Galiausiai jis gro, udar koridoriaus duris, o a pasakiau:
- Nesijaudink, ssk prie ugnies ir suilk. Tai tavo snus, ms
kdiklis atjo atsisveikinti. Jis su angelais nujo Dang, kur jam
vieta. Dabar gali j paleisti.
^

184 r

Angelai man glosto plaukus

Do pravirko prie krosnies. Apsikabinome ir abu verkme. Vis


dlto jautme didel ramyb.
- Argi nenuostabu, k dl ms padar vaikelis? - paklausiau
jo. - Ir angelai tai leido, kad inotume, jog jam viskas gerai, jis lai
mingas. Kdikis mums padkojo, kad buvome jo tvai.
* * *
Ttis turjo prot netiktai usukti sveius - daniausiai vakarais.
Man tai visada patikdavo. Vien dien dirbau dare, ravjau bulves
ir purenau tarpuvagius - dabar usiaugindavome daugum vaisi
ir darovi, - o Kristoferis man padjo. Nors jam buvo tik penkeri,
jis uoliai man gelbjo.
Igirdusi prie vart tio automobil, atsigriau. Berniukai
suuko:
- Senelis!
Kristoferis pasileido per bulves ir pamgino atidaryti vartus,
Ovenas nukepstavo i paskos. Vartai buvo uriti virvute, tad a
pakliau Oven ir padjau Kristoferiui juos atriti. Vartai atsiv
r, ir Ovenas suspurdo mano glbyje, kad paleisiau. Kristoferis
pasisveikino su i automobilio lipaniu seneliu. is vilkjo vejo
aprang ir dvjo savo mgstamiausi tvido skrybl su spalvoto
mis vejybinmis muselmis. Jis t pai skrybl neiojo jau daug
met, ddavosi bet kokia proga ir rpestingai priirjo.
Ttis sveikindamasis paglost vaikams galvas - visada taip da
rydavo, ir a kartais sakydavau: Tti, jie ne uniukai, kad glostytum!, ir jis juokdavosi i mans.
- Sodas atrodo puikiai, - pagyr ttis, Kristoferiui j tempiant
prie bulvi.
ar 185 is*

Lorna Byrne

- Kai vaikai baigs rodyti ms auginamas daroves, ueik, b


siu ivirusi arbatos, - pakvieiau.
Ovenas, kuriam dabar buvo madaug treji, gridamas ir ried
damas pirmas sugro virtuv. Jis gim neineiotas, tad iki gimi
mo ne visikai isivyst, ir dabar jo klubai lankstsi daugiau negu
prasta. Jis judjo taip greitai, kad j irint man ugniaudavo
kvap, galdavo persiversti tris keturis kartus ir vl atsistoti ant
koj. Atrod, apatin jo dalis lankstosi visas puses. Daug kar
t matydama Oven veriantis sulaikydavau kvap ir ivysdavau
aplink j visas puses besisukanius blyksinius angelus - jie sau
gojo berniuk. Matydamas, kaip jis griva, galjai pamanyti, kad
susilauys visus kaulus, bet taip n karto nenutiko. Ligonins gy
dytojai pasak, kad Oveno klubai iki septyneri met isivystys, ir
a danai sksdavausi Do, kad negaliu sulaukti, kol Ovenas bus
io amiaus ir a ramiai atsikvpsiu.
- Lorna, - kreipsi ttis, - ar js su Do ir vaikuiais nenortu
mte vasar su manim ir mama paatostogauti trobelje Malingare?
Apsidiaugiau. Mes su Do dar niekada neatostogavome; net
neturjome medaus mnesio. Svajojau pailsti.
- Bt aunu, - atsakiau. - inoma, mielai nuvaiuotume. Ti
kiuosi, Do gaus atostog.
Do atsigavo po apendicito, bet aplink j tebemaiau raudon
energijos mas, tad inojau, kad liga gali vl pamti. Jis neseniai
buvo gavs darb vietiniame kilim fabrike - tai buvo sunkus ir
nemalonus fizinis darbas, reikjo plauti ir dayti viln, be to, jis
daniausiai dirbo naktinje pamainoje. Toks darbas nepatais jam
sveikatos, bet mums reikjo pinig.
is darbas teik maas, bet nuolatines pajamas, be to, Do pi
giai gaudavo nedaytos vilnos. Vaikystje mezgiau maai, bet da
bar, turdama vilnos, uoliai kibau rankdarbius, nors visi mano
186 r

Angelai man glosto plaukus

megztiniai buvo tos paios - avies - spalvos! Primezgiau megzti


ni su pynmis vaikams, Do ir savo tiui. Tiui labai patiko jo
megztinis, kai nedirbdavo, beveik visada j vilkdavo.
Mes su tiu susdome igerti arbatos ir kelias minutes pasi
nekti. Vaikai digavo, klausinjo senelio, kur ta trobel, kaip ji
atrodo, ar ten auga sodas.
- Sodas ikerojs, daugyb medi, o ol iaugusi sulig jumis.
Ten eina keliukas, apls lyg diungls. Jums ten bus linksma.
- Kada vaiuosim? - kamantinjo vaikai.
A atsakiau:
- Kai senelis ir ttis gaus atostog.
Ttis baig gerti arbat ir trumpam ijo su vaikais j sod.
- Iki, Lorna, jau vaiuosiu, - kteljo jis.
Diena prie kelion buvo ilta ir saulta, beveik be vjo, bet kai
kabinau ant virvs skalbinius, staiga pakilo stiprus gsis. Supratau,
kad tai ne paprastas vjas, ir nusijuokiau.
- Hosai, neabejoju, tai tu! - suukau. - Kodl bloki j mane
skalbinius? K sumanei?
Jis trumpam pasirod. Kaip prasta, ikrt man pokt ir
prajuokino. Tada inyko, tarsi viesa, isisklaidiusi ore. Jis nuos
tabus angelas. T dien pastebjau, kad mano snus Kristoferis
stovi ir stebeilijasi ten pat kur ir a. I jo aki supratau, kad jis regi
t pat. Berniukas nei tada, nei vliau nieko nesak, gal umiro.
Galbt skaitydamas i knyg jis prisimins - neinau, palauksim,
pamatysim.
Tdien, kai ivaiavome atostogauti, nerimavau, kaip mes visi
tilpsime automobil. Tio automobilis buvo nedidukas, o mes
turjome daug bagao, drabuli vaikams persirengti. Berniukai
sode nekantriai lauk senels su seneliu, o kai prie vart privaiavo
automobilis, jie suspigo i diaugsmo.
187 W

Lorna Byrne

Kristoferis ir Ovenas su savo aislais ikart susiropt j auto


mobil, o tiui su Do kakaip pavyko visk sudti bagain.
Nuriedjome Malingar Vestmido grafystje, madaug atuo
niasdeimt kilometr nuo Meinuto. Do daug plepjo, o a tyljau
ir aidiau su vaikais.
Namel pasiekme vlai; jau temo, bet viet nuostabi pilnatis
ir spingsojo daugyb vaigdi. Akmenin trobel buvo pasa
kika: avi ir jauki. Jauiausi laiminga ia atvaiavusi. Mama su
tiu nakvojo apaioje, mes visi viruje. T pirm nakt miegojau
tiesiog puikiai.
Per atostogas ttis ir Do daug vejojo vairiuose apylinki
eeruose, kartais ttis valt pasiimdavo ir mane su vaikais. Vai
kams labai patiko plaukioti spuojantis valtelei, nors nuo kranto
labai nenutoldavome ir greitai sugrdavome.
Prie kelerius metus ttis degalinje patyr avarij ir nuo tada
negaljo dirbti sunki darb. Nors ir pats ne itin gerai jautsi, Do
per tas atostogas trobelje nudirbo daug darb, kuri negaljo at
likti ttis. A irgi padjau. Sienas apklijavome tinko ploktmis,
kad saugot nuo drgms. Teko pavargti, nes sienos buvo labai
auktos, o tinko plokts sunkios. Por dien pluome nuo ryto iki
vakaro, bet per atostogas spjome ubaigti darb.
Kelis vakarus Do su tiu vejojo muselmis. Vien vakar
pasakiau Do, kad noriau pasivaikioti viena, ir papraiau pa
bti su vaikais. Trokau i tikrj pasikalbti su angelais, garsiai,
o ne patyliukais, norjau pamatyti juos mogikais pavidalais. I
jau apie atunt vakaro. inojau, kad tokiu laiku prie eero bus
maai moni. Perjau pagrindin keli ir pasukau kair keliuku,
vedaniu piev, prie jos plytjo eeras. Uuot pasukusi kair
eero link, nusprendiau droti tiesiai ir ingsniuodama tariau
angelams:
sr 188 ^

Angelai man glosto plaukus

- Dabar galite eiti alia mans. inau, kad esate ia dvasiniu


pavidalu, bet man reikia, kad pasirodytumte knikai ir galiau
su jumis pasinekti.
alia atsirado angelas Mykolas ir priderino prie mans ings
nius. Udjo man ant peties rank, buvo malonu. Mums einant
keliu, angelas Mykolas tar:
- Lorna, tolliau dein nuo keliuko yra mikas. Eime ten
pasivaikioti.
Mikas buvo ikerojs ir labai tamsus.
- Negaliu eiti t mik, - paprietaravau.
Mykolas pam mane u rankos ir, mums engiant, gervuo
gs skyrsi alis ir dav keli. Prijome nedidel proskyn, u jos
plytjo laukai ir eeras. Kartais gera paprasiausiai pasivaikioti
inant, kad angelai tave lydi ir kad nra ko bijoti, bet t vakar su
Mykolu eidama per mik neaikiai jutau, kad kakas mane stebi.
Vis dlto daug apie tai nemsiau ir nesiteiravau Mykolo.
Kit ryt po pusryi ttis pasikviet Do vejoti, ir jie ikelia
vo su vejybine ranga. kteljau pavymui, kad parnet uvies
prie arbatos. Ttis paadjo pasistengti, ir jie ikeliavo. Mama tri
s sode, kak dar su gli vazonais, tad iplovusi indus su vaikais
patraukiau mediais apaugusiu keliuku; jiems labai patiko aisti
toje laukinje gamtoje.
Vliau mes su mama ir vaikais nujome prie eero pasim
gauti paskutine atostog diena. Pasinekjome su pakeliui sutik
tais monmis: kai kurie buvo poilsiautojai kaip mes, kiti vietiniai
gyventojai, su jais mama susipaino. Prie kranto buvo prisirink
daug eim. Mes su vaikais aidme vandenyje, jiems patiko m
tyti akmenukus, irti, kaip jie tekteli, kojomis pajusti vandens
ratilus. Buvo aar, kai teko grti namo.
189 r

Lorna Byrne

Netrukus Do ir ttis pargabeno uptaki. Ttis juos ine


lauk ir parod vaikams, kaip nukirsti galv ir uodeg ir ivalyti.
- Fui, - vis burbjo vaikai, - fui!
- Tai paprasta, - pasakiau jiems. - Dar vaikystje imokau
valyti ir kepti uv. Smagu tai mokti, ypa kai gali isikepti uv
ant lauo.
Vos man tai itarus, Kristoferis usigeid kurti lau ir kep
ti uv. Deja, negaljome to daryti, nes t vakar reikjo grti
Meinut. Gardiuosius uptakius suvalgme, tik jie buvo kepti
virtuvje. Baig gerti arbat susiplovme indus ir sukrovme daik
tus automobil. Grome Meinut, o mama su tiu parvaiavo
namo - atostogos baigsi.
* * *
Niekada nebuvome turtingi; vis klausdavau Viepaties: Kaipgi
mes igyvename?" Bet igyvenome. Kakaip pavykdavo sudurti
gal su galu. Skaiiuodavau variokus ir auginau daroves, kad pra
temptume. Nebuvo n minties pirkti nauj drabui sau ar Do.
Kartais mama pranedavo, kad turi mai drabui - neinau, i
kur j gaudavo, bet jie niekada man netikdavo, bdavo per dideli,
ir a atrodydavau kaip senuiuk. Kai kada, nors ne visada, maie
pasitaikydavo Do tinkam kelni arba megztini. Mes juokdavoms ir sakydavome: Elgetos negali bti iranks."
Daug kart mus gelbjo mano suadtuvi iedas. Lombardai
mums buvo tikra Dievo palaima, kaip ir daugeliui Airijos eim
anais laikais - prie j vos ne eil stovdavo. Prisimenu, ne kart
jome lombard ir grdavome su pinigais rankose, jausdamiesi
kaip milijonieriai. Kai neturdavome pinig net duonai su sviestu,
Do pakeleivingu automobiliu nuvaiuodavo Dublin su mano
^

190 r

Angelai man glosto plaukus

suadtuvi iedu kienje ir drodavo tiesiai lombard. U ied


gaudavo deimt svar, paskui susitaupydavome ir j susigrinda
vome. Tas iedas mums gelbjo gyvyb!
Do i kaimyno gavo dvirat: senukas papra padti sutvarky
ti namus ir sod ir atsidkodamas padovanojo sen dvirat. J terei
kjo ivalyti ir mauml pataisyti. Dkojau Dievui ir angelams u
i dovan ir u tai, kad senukas paklaus savo angel. Dabar Do
galjo juo vainti darb kilim fabrike.
Nors stigo pinig, tie metai buvo nuostabs; diaugms, kad
esame gyvi, kad matome besiypsanius vaikus ir Do kol kas gali
mgautis gyvenimu.
Vasar po to, kai praradome kdik, Do ov galv puiki
mintis. Jis nujo dvirai parduotuv Kelbride ir sudar sandor:
dvi savaites kiekvien vakar tvarkys dvirai parduotuv, riuos
dviraius ir vairiausius daiktus kieme, o u tai gaus du dviraius:
vaikik ir suaugusiesiems. Tada ant Do dviraio bagains usi
sodin Oven galtume vaiuoti ivykas.
Taigi kas vakar po darbo jis eidavo dvirai parduotuv, o
namo grdavo jau po vidurnakio. Bet buvo verta pasistengti baigiantis pirmai savaitei jis parsivar namo vaikik dviratuk.
Vis dlto j siaubingai reikjo taisyti, daug kas buvo visai suke.
pusjus antrai savaitei vyras i dvirai krautuvs atidav suaugu
siesiems skirt dvirat, is atrod kur kas geriau.
Kristoferis nepaprastai diaugsi dviratuku, ir jam padedant
abu dviraiai buvo pataisyti. Kristoferis, anuomet labai liesas ber
niktis, padjo tiui, moksi tepti alyva grandines, taisyti stipi
nus ir panai darb. Be to, jis imoko puikiai vaiuoti.
Niekada neumiriu pirmos dienos, kai nusprendme nuva
iuoti paikylauti Donadj u deimties kilometr. Do tvirtino,
kad deimt kilometr - ilgas ruoas penkiameiui, tad nusprend
^

191 r

Lorna Byrne

me imginti, kiek Kristoferis nuvaiuos nepavargs. Do dviraio


gale pasidar sdyn Ovenui, o a ant bagains susikroviau krep
ius su vaimis.
Nerimavau dl Kristoferio, inojau, kad tai ilga kelion, bet ne
buvo ko jaudintis, jis auniai myn pedalus. Kartais stabteldavome
pailsti arba pasivaryti dviraius.
Paskui jau danai vaiuodavome Donadj ikylauti, ir
mums bdavo labai smagu. Ten tvyrojo tyla ir ramyb, ypa va
karais, kai visi grdavo namo. Dar buvo ir vadinamasis eerlis,
man panaesnis tvenkin, jame plaukiojo antys, o tiltas ved
salel, kurioje augo keturi mediai, stovjo stalai ikyloms, tik
nebuvo ols.
Atvyk usikurdavome lauel ir isivirdavome arbatos. Vai
kams patikdavo sdti saloje prie lauo, apsuptiems vandens, prie
ms priplaukdavo antys ir iekodavo duonos. Gerdavome arbat
su sumutiniais ir irdavome vaigdes. inojau, kad dl me
di ia nevalia kurti lauo, bet mes visada elgdavoms labai atsar
giai. Ttis dar vaikystje mane daug ko imok apie lauus ir kitus
su gamta susijusius dalykus: kaip ukurti ugn, saugiai vaikioti
palei up, plaukti ir veikti vandens sroves; jis sak, kad viskam
galioja taisykls.
Vien vakar mums ten sdint danguje viet vaigds ir m
nulio pilnatis, tad buvo gana viesu. Daugiau nieko aplink nebuvo,
tik mes ir antys. Usikrme lauel, vaikai valg sumutinius ir
aid: mai idykaujantys berniukai. Pasakiau Do, kad noriau
iek tiek pabti viena, ir papraiau priirti berniukus, kol pasi
vaikiosiu. Jau kur laik jutau, kad kakas i labai toli mane stebi.
Norjau apie tai pasinekti su angelais.
Do paprietaravo, es tamsu. Bet a atsakiau:
- Pasiimsiu degl.
^

192 r

Angelai man glosto plaukus

Perjau tiltel ir siauru takeliu patraukiau prie senos pilies,


paskui vl pasukau dein, kur aliavo medi apsupta pievel.
Ujau u didelio uolo, kad Do mans nematyt. Ities norjau
pabti viena ir inojau, kad jis stebi mane.
Tarp medi lyg ribuliuojanti viesa pasirod angelas Elijas, jis
ijo proskyn ir paauk mane vardu. Elijui artjant, mano ran
kos isities j, jis sum mano platakas.
Mes bendravome, bet Elijas kalbjo be odi.
- Lorna, jis vaikto tamsoje. Nebijok, jis neprisiartins, jeigu
Dievas neleis. Supranti, apie k kalbu?
- Taip, angele Elijau, - atsakiau. - Apie ton. Ar tai jis stebjo
mane tamsoje? Jutau, kad mano gyvenimo paribiuose - u mane
supanio viesos rato, u milijon myli tamsos rate - kakas
tno. Jau pus met bijau, nors inau, kad Dievas ir js, angelai,
mane ginate.
- Lorna, taip yra dl to, kad vien dien Dievas tave suves su
tonu ir imgins, - tar Elijas.
- Kur bus Dievas, kai tai vyks? - pasiteiravau.
- Dievas bus tavo deinje, o tonas kairje, - atsak Elijas.
- Dievas bus su manim ir teiks man jg, - tariau. - Tai svar
biausia.
Bet viduje buvau sklidina didiuls baims ir siaubo. Tada
angelas Elijas paleido mano rankas, ir kai jos nukrito prie on,
mane uliejo ramyb ir meil. Elijas ypsodamasis mosteljo man
atsigrti ir inyko.
Do su vaikais jau jo prie mans. Kristoferis varsi savo dvira
tuk, o Do stm du dviraius ir dar ve Oven.
- Lorna, laikas vaiuoti. Jau vlu. - Jis kalbjo tyliai, tarsi neno
rdamas paadinti girioje slypini btybi.
- N nepastebjau, kaip prabgo laikas, - pasiteisinau.
^

193 i r

Lorna Byrne

Pasimiau dvirat, ir mes takeliais ivairavome keli. Jauiau


si labai rami, atitrkusi nuo moni pasaulio ir eimos, nutykusi
viduje. Nuo tos akimirkos jauiau, kad tonas artja prie mans;
galbt jis utruks mnesius ar net metus, bet neabejojau, kad mes
susitiksime.

Atuonioliktas skyrius
Argi Lomai nepasisek...

Vien iemos vakar mes su Do nujome maldos grup Meinute. Salje buvo susirink madaug dvideimt penki mons, tarp j
daug jaun vyr. Donis, labai dvasingas mogus, pasveikino su
sirinkusius, ir mes mme kartu melstis ir giedoti - man tai visada
patiko. Paskui visi paskendome tylioje maldoje. Btum galjs gir
dti krintant adat. Angelas sunabdjo man aus:
- Lorna, atsimerk ir pakelk galv. Matai t jaunuol deinje?
- Taip, - panibdom atsakiau.
- Lorna, tu ivysi jo regjim. Nuleisk galv ir usimerk, - pa
liep angelas.
Ikart patekau jaunuolio regjim. Kartu su juo jau vingiuo
tu, dulktu, akmenuotu ir duobtu keliu; maai maiau priek,
nes kelias smarkiai vingiavo. Jis jo ilgai, jam vis pavykdavo i
vengti akmen ir duobi. Atrod pasiklyds, bet taip nebuvo, nes
u kito poskio iniro pastatas su laiptais kairje. Jaunuolis m
sunkiai lipti laiptais - sulig kiekvienu ingsniu jie darsi vis states
ni. Palengva prilipo duris.
Jo regjime pastatas iaugo, tapo milinikas. Nuo kelio jis
atrod prasto dydio, o dabar pasidar neaprpiamas. Jaunuolis
apstulbs sustojo. Durys prieais j buvo didiuls: labai auktos
^

195 ts*

Lorna Byrne

ir sunkios, jis pats prie j atrod maytis. Norjo jeiti, bet buvo
matyti, kad tam prireiks jg. Galop uguls visu svoriu pastm
duris ir sispraud erdvi tui sal, sklidin nuostabios viesos.
Atsisds ant grind m medituoti ir melstis - maas takelis platut platutlje erdvje.
Pajutau, kaip angelas delnais paliet man galv, ir ryys su jau
nuoliu nutrko.
- Laikas dalytis, - tar Donis.
mons vienas po kito m pasakotis. Galiausiai prabilo reg
jim patyrs jaunuolis. Jis apsak visk, k mat - t pat maiau
ir a. Pirm kart itaip ivydau kito mogaus regjim, tad labai
susijaudinau. Baigs pasakoti jaunuolis prisipaino neins, k
reikia regjimas.
Angelai mans papra kalbti: atskleisti jaunuoliui jo regji
mo prasm, kad jis gaut drsos tsti kelion.
Labai susinervinau ir isigandau!
- Negaliu, - tariau angelams. - Jie neklausys mans - a tik
paprastas mogus.
Jaunuolis baig pasakoti. Angelai mane vis spyr, o a atsikal
binjau. Tada prabilo kitas jaunas vyras, ir angelai liep man klau
sytis, k jis pasakys.
- Maldos grupje yra mogus, kuriam kalba Dievas. Tas mo
gus bijo ir nervinasi.
Tik tiek jis tepasak.
Dievas mans pra nebesislapstyti.
Giliai kvpiau kaip tik tuo metu, kai Donis tar:
- Jei baigme dalytis, pasimelskime drauge.
- Ne, a turiu kai k pasakyti, - siterpiau.
Atsigriau pirmj jaunuol ir paaikinau, kad jo regjimas
susijs su baime tapti kunigu. Pasakiau, kad Dievo jam skirtame
s? 196 r

Angelai man glosto plaukus

kelyje bus daug klii, bet jis veiks jas. Jis atne dideli permain
ne tik Airijai, bet ir kitiems pasaulio kratams. Jam reikia tikti ir
pasitikti Dievu, pasiimti krep ir traukti kelion. Paaikinau,
kad i ini man perdav angelai.
Tada Donis m melstis, mes giedojome ir garbinome Diev.
i dalis man labai patiko. Angelai prane, kad tursiu pasisakyti ir
kituose maldos susirinkimuose, bet a spyriojausi, man buvo baisu
net pagalvoti, ko jie gali kit kart paprayti.
Maldos susirinkimas baigsi, igrme arbatos su sausainiais ir
su Do patraukme namo. Do n neusimin apie mano pasisa
kym maldos grupje.
Po keli mnesi per maldos susirinkim Meinute Donis tar:
- Pasimelskime ir papraykime pagydyti savo eimos narius,
draugus ar kitus mones.
Visi vienas po kito vardijo, u k nort melstis: vieni turjo
rpesi eimoje, kit draugams nesisek. mons meldsi, kad
pasveikt eimos nariai ar draugai, kad dukra skmingai ilaikyt
egzamin, kad Dievas padt gauti reikalingas atostogas ar apsi
sprsti dl automobilio. Buvo praoma stebukl, kad pasaulyje si
viepataut taika, meldiamasi u vyriausybes, kunigus, vienuolius
ir labdaros organizacijas - vairiausius dalykus. Regis, mums reik
jo daugybs stebukl. Angelai vis tapnojo man per pet ir kalbjo:
- Lorna, jau. Juk inai, k sakyti.
Giliai kvpiau.
- ia yra viena moteris, - prabilau, - kuriai labai reikia mald
u jos eim. Ji turi vedus brol, is kenia nuo grimo ir smurtau
ja prie mon ir vaikus. Moteris labai myli savo brol. Dabar lau
kia teismas dl kit dalyk, tad tvyro didel tampa. Dievas jums
sako, kad nra ko gdytis. Pasikalbkit su Juo. Tikkit ir melski
ts - viskas bus gerai.
^

197 i1

Lorna Byrne

Baigiau. Visi tyljo.


Kartais maldos grupse vieni mons deda ant kit rankas ir
meldiasi su jais, tyliai arba balsiai. Donis paklaus, ar kas nors
nort, kad u j bt pasimelsta, ir vardais paauk tuos, kurie
melsis u juos.
Mans nepakviet - dar niekada nebuvo pakviet, - bet tdien
viskas pasisuko kitaip. Dievas turjo savo plan.
mons stojosi ir vaikiojo po sal, plepjosi, kai kurie nujo
virti arbatos. Prie mans prisiartino vienuol; nusiypsojau ir pa
sisveikinau. Man n nedingteljo, kad ji paprays u j pasimelsti,
bet taip ir atsitiko.
- Lorna, ar negaltum su manim pasimelsti? Tu kalbjai apie
mane, ir man per tave reikia pabendrauti su Dievu.
Kone ad praradau.
- Taip, inoma, - patvirtinau, - tik ne ia, prie vis. Gal gal
tume kur nors nueiti, kur btume vienumoje?
- Be abejo, - pritar ji.
Ijome koridori ir u trij patalp radome tui kambar.
jusios atsisdome - ji n nenutuok, kaip a virpu.
O, Dieve, k tu darai? - be atvangos meldiausi.
Aplink mus atsirado angelai ir m nabdti man aus:
- Lorna, tu Dievo rankose.
Meldiausi u vienuol ir dkojau Dievui u nuostabius daly
kus, pakeisianius jos gyvenim. Tada tariau:
- Dabar jums laikas pabendrauti su Dievu.
Vienuol su Dievu bendravo gal apie valand. Galiausiai mes
kartu pasimeldme. Kartais angelai man liepdavo atsimerkti ir pa
siirti j. alia moters buvo nuostabaus groio angelas sargas.
A pavadinau j taikos ir ramybs angelu1. Nepasakiau vienuolei,
kad regiu jos angel sarg, kad jis laiko apglbs j sparnais, su
198 tr

Angelai man glosto plaukus

siliejs su ja. Nusiypsodavau, vl usimerkdavau ir dar kariau


lovinau Diev. Tada angelai liep grti an sal.
Beveik visi jau buvo isiskirst. Mes su Do ijome namo. Jis
prisipaino labai nustebs, kad a prabilau, o a pasiguodiau jam,
kaip man buvo sunku, kaip jaudinausi, bet privaljau tai padaryti,
nes to per angelus pra Dievas. Tai buvo pirmas kartas, kai mel
diausi u mog. Be abejo, ir anksiau daug meldiausi u kitus,
bet visada tai dariau slapta, jiems neinant.
* * *
Dirbdamas kilim fabrike Do vakarais retai bdavo namie. Daug
kart vaikams sugulus atsissdavau prie krosnies, giliai kvpda
vau, usimerkdavau, o atsimerkusi ivysdavau daug angel, kartu
su manimi sdini aplink ugn. Kalbdavoms apie visk. Pasa
kiau jiems, kad vienas nuostabiausi dalyk - nektis su jais, kad
ir kur biau, ir inoti, kad jie girdi mano odius. Nuolat bendra
vau su angelais - jie buvo mano palydovai ir geriausi draugai.
Vlai vakare papraydavau angel ieiti: netrukus gris Do, o
a dar turinti darb. Tada angelai inykdavo kniku pavidalu, bet
vis dar jusdavau juos esant alia; kartais jie net paliesdavo mane.
Vien vakar angelas taip ir padar - glusteljo prie mans, o pas
kui akimirkai pasirod. Nusiypsojo ir paliet man pilv tardamas:
- Dievas ipild tavo nor - tursi dar vien vaikel.
Tada angelas inyko.
Netrukus suvokiau esanti nia. Do digavo, vis nekjo,
kaip bt miela, jei gimt mergyt. kart laukdamasi nepatyriau
dideli sunkum ir u tai dkojau Dievui.
Po Kald nusprendme sugalvoti negimusiam vaikuiui var
d. Do pareik, kad kart nra ko rinkti berniukiko vardo, jis
^

199 r

Lorna Byrne

neabejojo, kad bus mergait. Nusprendme j pavadinti Rta. S


rmiai prasidjo deimt dien anksiau laiko, ir mane paguld
ligonin. Paskui srmiai kuriam laikui liovsi. Per t laik mama
su tiu atjo mans aplankyti, atne vaisi. Ttis pasak labai
laukis dar vieno anko, o Do tar:
- kart bus ne berniukas! Pamatysit - gims mergait.
Mamai su tiui ieinant i ligonins, nusprendiau su Do
pajti iki pagrindini dur. Mama su tiu jo pirma ms ir
tarpdury susitiko mano senelius, mamos tvus. Mama su tiu
stabteljo pasinekti, mes su Do pasisveikinome. Mums sto
vint u poros ingsni nuo mamos ir tio, senel idro mano
tvams:
- Argi Lornai nepasisek, kad jos berniukai sveiki, ne tokie
atsilik kaip ji arba dar baisiau! Vis dlto mes manom, kad is k
dikis gims nesveikas.
Jai u nugaros pasirod angelas sargas - aarotomis akimis jis
ities rank ir paliet mane, suteik man jg. Vis tiek pasijutau
priblokta. Maiau, kad i pastaba sukrt ir Do. Seneliai nekjo
si su mano tvais taip, lyg mans n nebt. Do mane apkabino,
ir mes pasitraukme.
- Nekreipk dmesio, - guod, - jie nieko neimano.
Grome palat. Verkiau, nes suinojau, k jie mano. Aplink
mano lov pasirod angelai, jie mus su Do pripild ramybs ir
meils. Papraiau Do neminti mano tvams, k nugirdome.
Bene labiausiai tdien mane nulidino tai, kad ttis mans ne
gyn. Labai nusiminiau, kad jis nesudraud mano seneli, nors,
manau, supratau kodl. Jis inojo, kad mano mamos tvai jo ne
priima - mano, kad j dukt itekjo u prasioko, nors jis ir daug
pasiek. Ttis labai myljo mam; jaut, kad sukl nesantaik tarp
mamos ir jos tv, ir nenorjo jos dar labiau atrinti.
ar 200 ^

Angelai man glosto plaukus

Supratau, kodl ttis mans negyn, bet vis tiek buvo skaudu,
ir t vakar pldau aaromis.
Po keleri met netyia suinojau, kad senel, mano mamos
mama, isakiusi ias bjaurias pastabas, turjo Dauno sindromu
sirgusi dukter. Mayls irdis buvo silpna, ji tesulauk eeri ar
septyneri met. Vis trump gyveniml mergyt buvo laikoma
kambaryje antrame aukte, udaryta nuo kaimyn. Jie gdijosi,
kad augina atsilikus}" vaik.
* * *
Anksti kit ryt man prasidjo srmiai, ir kovo 25 dien - per
Motinos dien ir mano gimtadien - gim ms dukrel Rta. Ko
kia nuostabi gimtadienio dovana!
T dien, kai mus ira i ligonins, Do atvaiavo su Kristo
feriu ir Ovenu. Berniukai lkte prilk prie mano lovos, tik Do
slikino pamaiukais. J supo ir prilaik angelai. Angelas sargas
pirmas prijo prie mans ir perspjo, kad Do negaluoja. Norjau
verkti, bet inojau, kad turiu ypsotis. Kristoferis su Ovenu glost
sesut, mgino j paimti, tad Do ikl ms dukrel i lovyts ir
leido jiems apkabinti. Paklausiau Do, ar jis gerai jauiasi. Jis atsa
k, kad viskas puiku, bet a inojau, kad tai netiesa, ir jis tai inojo.
Pasakiau angelams, kad labai dl jo nerimauju, ir papraiau padti
kuo tik gali.
Madaug po dviej mnesi dirbant Do smarkiai suskaudo
pilv. Jis nujo pas virinink, pasiskund, kad negaluoja, ir pa
klaus, ar kas nors negalt parveti jo namo.
Ne, man tu atrodai sveikas, - atkirto virininkas ir liep eiti
dirbti.
^

201 i r

Lorna Byrne

Bda ta, kad Do niekada neatrod ligotas, nes buvo auktas ir i


pairos stiprus. Taigi jis pareik virininkui vis vien eisis namo,
nes negals dirbti. Apie antr ryto angelai mane paadino, sakydami:
- Lorna, kelkis. Do serga; jis eina namo. Mes siuniame jam
pagalb.
Ikart atsikliau, jungiau visas viesas, ukaiiau puod, tada
apsirengiau. Atsistojusi prie lango valgiausi, melsdama Diev
kaip nors saugiai parvesti Do namo.
Vliau Do papasakojo, kad madaug pusiaukelje tarp Kelbrido ir Meinuto jis nualpo alikelje. Atsipeikjs m ropoti,
ir staiga j plyksteljo automobilio viesos. Tai buvo kaimynas i
Meinuto, jis sustojo, apgr automobil ir ilipo padti. I pradi
kaimynas man, kad tai girtuoklis; atpains Do jis negaljo pati
kti savo akimis. Do paaikino, kad jam smarkiai skauda pilv, ir
vyras pasisil parveti j namo.
Angelas patapnojo man per pet.
- Lorna, kelkis ir atidaryk vartus; Do jau beveik ia.
Man atvrus vartus, vyras vairavo automobil. Padjau jam ves
ti Do namus ir paguldyti lov. Jis paadjo pakviesti gydytoj.
- Kuo galiau atsidkoti u tok gerum? - paklausiau.
Jis papasakojo negaljs umigti, tad nusprends pasivainti
ir dabar diaugisis, kad taip padar. Vyras atsisveikino ir ivaia
vo. Padariau Do puoduk arbatos ir po deimties minui, kai
atvyko gydytojas, Do jau sdjo lovoje ir jautsi kur kas geriau.
Ivyds Do gydytojas nusijuok.
- Tikiuosi, ne veltui itraukei mane i lovos. Man sak, kad tave
itiko skausmo priepuoliai ir buvai surastas ropinjantis alikelje.
- Dabar nieko nebeskauda, - tar Do. - Jauiuosi kuo geriausiai.
Jiedu kelias minutes pasinekuiavo ir pajuokavo, tada gydy
tojas paliep:
^

202 ts*

Angelai man glosto plaukus

- Gulkis ant lovos, gal vl tavo apendicitas kvailioja.


Jis udjo delnus Do ant pilvo, ir Do akimirksniu paoko lo
voje, klykdamas i skausmo.
- Prasti reikalai, Do, - tar gydytojas. - Ikviesiu greitj ir
paraysiu ligoninei ratel.
Angelai nesiliauja mane stebin: kaip manot, su kuo dar jie t
nakt pasinekjo? Ogi su mano tiu! Liep jam keltis ir vaiuoti
ms trobel. Ttis pastat automobil keliuke u gydytojo mai
nos, iam teiraujantis, kur artimiausias telefonas.
Ttis jo ir paklaus:
- Kas ia dedasi?
Gydytojas paaikino, kad Do reikia ligonin, ir jis ruoiasi
kviesti greitj. Ttis pasiov nuveti Do ligonin, bet gydytojas
atsak, kad jam reikia greitosios. Ttis ijs patrauk automobil,
o gydytojas nujo keliuku viej telefon. Po poros minui gr
s patvirtino, kad greitoji vaiuoja. Gydytojas atsisdo savo au
tomobil parayti ligoninei laikelio apie Do, o a ijau virtuv
ir tt su Do palikau vienus.
Vl pildama puod vanden pajutau velniai mane glostanias
angel rankas, jos num nuo mans nerim, angelai pakudjo,
kad Do pasitaisys, bus sunku, bet jis itvers.
Gydytojas atjo praneti, kad greitoji atvyko. Ttis pasak savo
maina seksis paskui greitj ir pabsis su Do. A, inoma, tu
rjau pasilikti, nes tebeindiau Rt. Apkabinau Do.
- Nesijaudink, - ramino jis. - Netrukus griu.
Jie ivyko. A grau miegamj; vaikai kietai miegojo, juos
saugojo angelai sargai. Nusiypsojau, nes inojau, kad angelai ne
leido jiems pabusti per vis sambrzd. Padkojau ir nusigriau. Prie mane stovjo angelas Hosas.
- Lorna, gulkis, - tar jis, - mes umigdysim tave.
203 tr

Lorna Byrne

lindau lov ir nepabudau iki deimtos ryto, vaikai irgi i


miegojo. Man taisant pusryius, Kristoferis atbgo j virtuv ir pa
klaus, kur ttis. Paaikinau, kad jis ligoninje ir, kai tik visi pa
pusryiausim, paskambinsime gydytojui ir pasiteirausime, kaip jis
jauiasi.
Man indant Rt, usuko ttis. Vaikai apsidiaug jj pamat.
Padkojau jam u vakarykt nakt, paklausiau, kaip laikosi Do
ir kiek jis prabuvo su juo. Ttis vis nakt praleido ligoninje: Do
skubiai operavo, bet dabar jis atsigavo, nors kur laik buvo neri
maujama dl jo gyvybs.
- A tave kas vakar nuveiu aplankyti Do, - pasisil ttis.
Paprietaravau, kad bt per daug to prayti, bet jis nepasidav
ir paadjo, kad mama pasaugos vaikus.
Kai t vakar ivydau Do, jis atrod siaubingai. Dvi savaites
praleido ligoninje, o dar po keli savaii dl infekcijos vl atsigul
madaug deimiai dien. Po viso to jis beveik pus met nedirbo.
Vien dien, kai jau prie kasos vietiniame prekybos centre,
mane paauk maos mergaits, sdinios preki veimlyje, an
gelas sargas. Mama buvo matyta, tik neinojau, kuo ji vardu.
Pasisveikinau su mergaite, jos angelas sargas man pasak, kad
ji nesveikuoja, ir papra j paliesti. Sveikindamasi su mama palie
iau mergaits rankel ir pasakiau, kad ji turi avi dukrel. Mama
atsisveikino ir nujo su mayle.
Angelai man paaikino, kad turjau umegzti ry su mergaite,
jog i pasveikt. Taip danai nutinka, nors a ne visk suprantu.
Madaug po met vl susidriau su mama ir dukrele, ir vaiko an
gelas sargas pasiauk mane. Mama pasiskund, kad mergait sir
guliuoja; ji guljo ligoninje, bet dabar jauiasi geriau.
Mamai su dukrele nueinant, angelai tar:
s* 204 ^

Angelai man glosto plaukus

- Loma, mayl sunkiai sirgs, bet stiprus dvasinis ryys, usimezgs tau prisilietus, suteiks jai jg veikti lig. Nuo iol, kol ji
visikai atsigaus, tu prie akis nuolat regsi mergaits ypsen.
Kitus kelis mnesius nuolat matydavau besiypsant mayls
veid, jauiau jos lig ir aaras. Kaskart pasimelsdavau u j ir pra
ydavau Dievo ir angel sarg j pagydyti. inau, kad i mergait
sunkiai sirgo. A buvau vaiko isigelbjimas; kakokiu bdu dva
sikai palaikiau jos gyvast. Dvasia buvau prie jos lovos kaskart,
kai mans reikdavo, ir neleidau jos sielai palikti kno. Fizikai
jauiau jos, kaip ir daugelio kit, lig.
Staiga lioviausi regjusi jos veid ir supratau, kad mayl pa
sveiko. Padkojau Dievui ir angelams, paskui j retai beprisimin
davau. Po keleri met ivydau mam ir dukr ingsniuojanias
pagrindine Meinuto gatve, o alia j susikib u rank trauk an
gelai sargai. Mergait jau buvo paaugl ir atrod sveika ir stipri.
Nusiypsojau, dkodama Dievui ir angelams.
* * *
Vien vasaros dien, kai Rtai buvo keli mnesiai, veiojausi j veimlyje ir diaugiausi saule. Staiga pajutau, kad pasikeit
atmosfera. Stojo netiktina tyla. Oras nutyko ir tarsi paviesjo.
Supratau, kad ateina angelas. ingsniavau, bet mano kojos, saky
tum, neliet ems. Jutau, kad judu, bet aplink mane viskas stovjo
vietoje. U savs pajutau kak esant. Sustojau ir atsigriau, bet
nieko nepamaiau. Patraukiau tolyn. Vos engusi ingsn vl paju
tau kakoki esyb.
- Kad ir kas ten eini paskui mane, bk geras, pasirodyk, - pa
praiau.
Atsakymo nesulaukiau.
ar 2 0 5

Lorna Byrne

- Nedaryk taip, negaliu paksti!


Man palengva pdinant tolyn, kakas velniai patapnojo per
pet. Atsigrusi ivydau angel. Jis buvo lyg viesa - spindjo ir
mirgjo tarytum vaigd, tik daug kart rykesn. Pasisveikinau:
- Labas.
Jis neatsak. Kartais nedrstu ukalbinti angelo - manau, ir jie
kartais nedrsta prabilti. Bendravimas dvasiniame pasaulyje toks
pat svarbus kaip ir fiziniame ir kartais toks pat sudtingas, taigi
pasakiau jam, kad man bt lengviau kalbtis, jeigu jis tapt pa
naesnis mog.
Jam tai padarius, suvokiau, kad tai angelas Mykolas. Jis pasi
vert labai graiu vyru, gal keturiasdeimties met, madaug me
tro atuoniasdeimties ar dar auktesniu, vaiskiomis mlynomis
akimis ir ilgais, tamsiais, iki pei vilnijaniais plaukais.
- Na, kart tu tikras grauolis, - pagyriau, ir mes abu nusi
kvatojome.
Pdinome palei keli, a stmiau veiml su mieganiu kdi
kiu. Jis pasak atjs pasinekti apie knyg, kuri angelai nori, kad
parayiau, ir kuri turiu traukti kai kuriuos dalykus. Atsakiau
giliai irdyje jau kur laik inojusi, kad tursiu parayti knyg, bet
prisipainau bijanti, kad bsiu ijuokta.
- Lorna, atjo diena, kai tu tai padarysi dl ms, - tar ange
las Mykolas.
Prajo daug daug met, bet sulaukiau ios dienos, ir tai pirmo
ji mano knyga.
Nuo tada, kai kdikystje ivydau j savo kambaryje, Myko
las - tas nuostabusis angelas - nuolat ateidavo mans aplankyti. Jis
atsiranda mano gyvenime ir vl pradingsta; kartais ieina su ma
nimi pasivaikioti arba atsisda prie virtuvinio stalo. Retsykiais,
tars, kad jam reikia pasiildyti, sitaiso prie krosnies. Nusijuokiu,
3F 206 re

Angelai man glosto plaukus

kad angelai nebijo alio, bet jis sako sivaizduojs, koks tai jaus
mas, nes danai bns tarp moni.
Mes nekuiuojams, lyg jis bt mogus ir draugas. Kartais
aptariame kasdienius rpesius, kartais pasinekame apie labai
svarbius dalykus. Mykolas man papasakoja, jog vis maiau ir ma
iau moni prao angel pagalbos, mes aptariame nepaprast i
ni, kad milijonai angel neturi darbo.
Todl ir raau i knyg - kad mons suvokt, jog angelai
vaikto tarp ms, jie vis laik su mumis, mums reikia tik itiesti
rank ir leistis padedamiems. Viskas labai paprasta. A klausausi
Mykolo, o jis man dsto, k rayti; liepia rayti i irdies.
Dievas leidia pasaul iuos avius angelus, bet dauguma ne
kreipiame juos dmesio. Mums tereikia atsigrti juos ir papra
yti pagalbos. Ities labai paprasta.

Devynioliktas skyrius
A ia, a ia - tai a!

Vien ryt, kai Rtai buvo keli mnesiai, nusiveiau j poliklinik


patikrinti. Grusi namo, indydama pajutau prie trobels pama
u artjani dvasi, mkl. Pasimeldiau, bet daugiau nesukau
galvos.
Bgant dienoms, pastebjau, kad ta dvasia vis daniau apsilan
ko ir vis ariau prislenka; jutau, kaip stipriai ji slegia mano kn.
Atrod, lyg spaust prie grind, kartais net labai smarkiai. Dar
daugiau meldiausi ir praiau Diev pasiimti t dvasi, kad ir kie
no ji bt, Dang. Kart, man stovint prie kriaukls ir trobels
durims esant atidarytoms, ivydau koridori einani dvasi. Ji
buvo blausi, vos irjau, bet supratau, kad tai vyras, auktesnis
u mane, tik veidas buvo nerykus. Meiau darbus. Dar fizikai
nepajutusi jo paklausiau:
- Kas atsitiko? Kuo galiau padti?
Dvasia sikibo mane ir suuko:
- A ia, a ia - tai a!
Ji vis kartojo iuos odius, bet nesupratau kodl. inojau, kad
ji nenori man pakenkti, bet yra apimta nevilties, todl fizikai labai
stipriai mane slegia. Kur laik praradau nuovok, o atsipeikju
si susivokiau, kad laikausi sikibusi kriaukls krato ir stengiuosi
208 r

Angelai man glosto plaukus

nepargriti. Staiga dvasia inyko, a pasikvieiau angelus ir miau


melstis. Tada igirdau beldiant duris, nors ios buvo atviros. At
sigrusi tarpdury ivydau tris savo angelus: Mykol, Hos ir Elij.
Hosas krypavo kaip klounas, ir a nusijuokiau. Padkojau jam,
nes man reikjo pralinksmti.
- Kas atsitiko tai dvasiai? - pasiteiravau.
Angelas Mykolas prijo ir pam mane u rank. Angelas Ho
sas atsistojo kairje, angelas Elijas - deinje.
- Mykolai, ta dvasia mans vos nepargriov! - suukau.
- Lorna, - atsak Mykolas, - mes tave ir t dvasi sustiprinsi
me fizikai ir dvasikai, bet kol kas daugiau nieko negalim pasaky
ti. Atmink, mes vis laik bsim su tavim; tu niekada neliksi viena.
- Mykolai, man nepatinka, kai taip elgiesi. Kodl negali iek
tiek palengvinti gyvenimo?
- Atleisk, Lorna. Negalim pasakyti nieko daugiau, nes tada tu
negaltum padti iai dvasiai.
Tai tars Mykolas atitrauk rankas.
Dvasia lanksi kasdien. Niekada neinodavau, ar ji pasirodys
ryt, ar vakar; kaskart ji spausdavo mane prie ems, aukdama
nevilties sklidinu balsu: A ia, a ia - tai a!
Slenkant mnesiams vis labiau sekau. Grs i darbo vilnos
fabrike Do, regis, n nepastebdavo, kokia a nusikamavusi.
Tuo metu jis jautsi gana gerai, bet a nuolat maiau tas pilkas
irimo ymes.
Galiausiai i regjim suinojau, kad ta dvasia yra jauno vyro
nuo septyniolikos iki dvideimties met, jis vardu Piteris, gyvena
vandenyje, mgina itrkti, bet negali. Regis, jis nepajudina rank
ir neturi ko sitverti. Kartais matydavau, kad vanduo drumstas, o
vir jo kyo lyg ems atbraila. Jaunuolio dvasia spurda ir blakosi.
Vis bando isivaduoti. A ia, a ia - tai a! Jis be atvangos kar
m 209

Lorna Byrne

tojo iuos odius. Mano knas kakaip susipyn su jo dvasia, ir a


fizikai jutau, kaip jis grumiasi u savo gyvyb. Jauiau ir visas jo
emocijas: jis troko bsi surastas, grti namo, norjo, kad tvai ir
eima inot, kur jis. A tik meldiausi, kad j surast.
Paklausiau angel, ar galiu apie tai papasakoti Do, ir jie leido.
Vien vakar Do gro i daro, pasiirjo mane ir suuko:
- Kas atsitiko? Atrodai klaikiai! Gal sergi?
- Ne, Do, - atsakiau. - Noriu su tavim kai kuo pasidalyti.
Maai pasakodavau Do apie savo dvasin gyvenim, bet kart
angelai mane perspjo, kad prireiks jo pagalbos.
Mes susdome, ir a miau pasakoti.
- Mane lanko jaunuolio dvasia. Turiu jam padti. Tai mane
alina fizikai ir emocikai; man reikia tavo pagalbos - tiesiog pa
sirpink manim, kai bus sunku. Kartais man reikia, kad mane ap
glbtum.
Do apkabino ir pasiirjo mane. Jis nesuprato, kas vyksta ir kaip galjo suprasti?
- Pasistengsiu, - paadjo jis.
Per vien ios dvasios vienag ivydau regjim. Maiau tarsi
to jauno vyro akimis, irjau pro vanden - man buvo parodyta,
kas jam atsitiko. Vaikinas ingsniavo takeliu palei up. Su juo jo
dar du trys mons, jie stumd j. Jaunuoliui buvo labai baisu. Jie
kaltino j u kai k, ko jis nepadar, net nesuprato, apie k kal
bama. Vaikinas band gintis, tvirtino, kad jie klysta. Vienas i j
rikteljo: Ne, mes neklystame."
Jie skaudiai j mu ir spard, pargriov ant ems. Baud u
tai, k padar kakas kitas. Staiga regjimas inyko, daugiau nieko
nebemaiau.
Vien sekmadienio popiet, kai Rtai buvo madaug atuoni
mnesiai, igirdau beldiant duris. Tai buvo mano brolio Kormavi

210

Angelai man glosto plaukus

ko nuotaka Sal. Dar nebuvau jos maiusi: kai jiedu susituok, a


guljau ligoninje, ir Do vestuves vyko vienas su vaikais. Pasi
sveikinau su ja ir pakvieiau prissti prie ugnies suilti.
- Kormakas neatjo? - pasiteiravau.
- Ne, - atsak ji ir atsipra, kad negals ilgai pabti. - Tik
norjau susipainti ir paduoti vestuvi nuotraukas.
Do jai ivir puoduk arbatos, mes sdjome prie krosnies,
ji kalbjo, kaip diaugiasi pamaiusi mus ir ms mayl dukre
l. Prie pat ieidama Sal sustojo prie dur ir pasiguod, kad jos
brolis dings. Ji nustebo, kad mes apie tai negirdjome, kad mums
niekas neprane. Papasakojo, kad jis jau senokai dingo - vien
vakar ijo susitikti su mergina ir nebegro. Sal paminjo, kad
tvai dl jo labai nerimauja, man, kad jis ivyko Anglij, tad su
sisiek su Gelbjimo armija ir visais viebuiais. Jis trauktas din
gusi asmen sra, nes niekas nenuman, dl ko jis bt galjs
itaip ivykti.
- Neabejoju, jis netrukus atsiras, - paguodiau j, ir mes atsi
sveikinome. - Sale, usuk daniau, mes visada laukiame.
Kartais bnu ities nenuovoki; tik vliau prisiminiau, kad dl
keist sutapim prie kelerius metus jau maiau t jaunuol. Vien
popiet mes aplankme mano seser Aof ir jos vyr Alan nau
juose namuose. Namai buvo miesto centre, su mau sodeliu, ap
juostu sidabrine tvorele. Do atidar vartus ir kilsteljo Kristofer,
kad pasiekt plaktuk prie dur. Aof mus leido ir nuoirdiai
pasveikino.
jusius valgomj mus supaindino su Aofs anyta, miela pa
gyvenusia moterimi - ji prim mus iskstomis rankomis. Namai
atrod labai mai, ia buvo pristatyta tiek sen daili bald, kad
pro juos beveik negaljai praeiti. Valgomojo kampe stovjo idinys
ir dvi kds - viena deinje, kita - prieais ugn. idinys kamba
ar 211 ir

Lorna Byrne

riui teik jaukumo. Nuo koridoriaus iki idinio ir j virtuvl u jo


tarp bald ved siauras takelis.
Sdjau prie idinio su Ovenu ant keli ir maitinau j, visi
kiti stoviniavo. Tame anktame valgomajame ir virtuvlje buvo
me septyniese. Pasigirdo beldimas j duris, ir kambar sispraud
dar moni. Nemaiau, kas jo, toliau maitinau Oven. Ten buvo
mano brolis Kormakas ir Sal - mergina, su kuria jis vliau susi
tuoks. Visi susibr nekuiavosi, net nemaiau savo brolio ir jo
merginos. Kambarys buvo tiesiog sausakimas. Akimirk paste
bjau vies ir pamginau irti, i kur ji sklinda. Nepasirod
joks angelas, neivydau nieko ypatingo. Viskas vyko labai greitai.
Skambjo juokas ir nekos, negaljau balsiai pasikalbti su ange
lais, tad pamginau bendrauti be odi. Jie neatsiliep.
Vl paklusi galv pro stovinius mones ivydau vies, tarsi ji
sklist i vieno asmens, pusiau ustoto kit. mons, regis, pribl
so; visi iek tiek pakreip galvas kair arba dein, taip susidar
tarpas, pro kur ivydau kit kambario gal. Pamaiau nepasta
mo jaunuolio profil. Jis pasuko galv ir pavelg mane. Veidas
velniai vytjo, jis vos vos ypsojosi. A irgi jam ypteljau. Jo akys
blyksteljo, a maiau j dar sekunds dalel. Paskui mons suju
djo ir vl j ustojo.
Po akimirkos viskas gro savo ves. Vliau savo sesers Aofs
paklausiau, kas buvo tas jaunuolis. Ji atsak, kad tai jaunlis Sals
brolis Piteris. Paskui vyk imeiau i galvos.
Do irgi nepastebjo ryio - kad dvasia yra pradings Sals
brolis. Galbt mums nebuvo duota suprasti. Tikrai Dievas taip su
tvark, kad Do nevelgt ssajos; jis labai guvaus proto ir pras
tomis aplinkybmis vos ijus Salei bt pasaks, kad pas mane
lankosi jos brolio dvasia. Bet Dievo planai buvo kiti. Dar neatjo
laikas j surasti.
vi

2 12 ^

Angelai man glosto plaukus

Jaunuolio dvasia ts iauri kov po vandeniu, neinodama,


kur ji yra, stengdamasi kvpti ir nesusigaudydama, kas yra vir
uje: kakokia tamsa, keista, blausiai mirkiojanti viesa. Vaikinas
mgino kvpti, bet trauk tik vanden - skendo. Jis troko, kad
eima suprast, jog jis nekaltas, kad inot, kaip jis myljo juos;
norjo bti surastas. Vis aplankydavo mane. A ia, a ia - tai
a. Nuolat kartojo iuos odius. Daug kart aukiausi angel ir
Dievo, kad sustiprint mane. Kartai ir be paliovos meldiausi,
kad jaunuolis bt surastas, kad jo dvasia isivaduot ir surast
ramyb. Meldiausi, kad eima galt parsigabenti jo kn namo
ir igedti netekt, kad suinot, jog jis nepabgo, kad myli juos.
Vien vakar ivargusi sdjau prie krosnies. Do pasiirjo
mane ir tar:
- Dieve mano, tu tokia balta! Taigi ia vl buvo to jaunuolio
dvasia. Ji per daug i tavs reikalauja. Atrodai prie mirties, kaip tas
vaikinas. Tai turi liautis!
Do labai niro ant Dievo.
- Do, nepyk, - papraiau. - Dabar negaliu itverti tavo si
io. Tiesiog palaikyk ir paguosk mane. Jei Dievas panors, jaunuo
lis netrukus bus surastas.
Do apkabino mane, ir a tikriausiai umigau, nes vliau pabu
dau tebesdinti prie krosnies, apkamyta antklode. Vaikai guljo
lovoje; Do nusiypsojo, atsikl ir ivir arbatos.
Sddama prie ugnies su puoduku arbatos rankoje kreipiausi
Do:
- Do, tau nevalia itaip nirti. Noriau, kad mane palaiky
tum ir paguostum. Ypa tavo pagalbos man reikia tada, kai Dievas
ir angelai leidia tau atskleisti antgamtinius dalykus, j valia vyks
tanius mano gyvenime. Do, man reikia tavo paramos, ypa kai
jauiuosi isekusi.
^

213 ir

Lorna Byrne

Do mane stipriai apglb ir pabuiavo. Laikydami rankas


prieais ugn abu meldms u jaunuolio dvasi, u tai, kad jis
bt kuo greiiau surastas, isivaduot ir drauge isivaduoiau a.
Do priklaup prie mano krslo, delnais sum man veid ir tar:
- Jeigu Dievas mans paprayt daryti tai, k darai tu, a nesu
tikiau, man neutekt nei drsos, nei jg, nei tikjimo.
eimos gyvenimas tekjo prastai, ir staiga a isivadavau. Ne
klauskit, kokia tai buvo diena ar koks laikas, nes neprisimenu; tie
siog staiga viskas gro savo ves, vl pasijutau kaip visi mons.
Net okinjau i laims. Supratau, kad vaikino knas surastas. Pri
bgusi paskelbiau Do.
- J surado! inau, kad surado jo kn, nes jis pasitrauk nuo
mans.
okdama po trobel lovinau Diev ir jam dkojau. Do ap
kabino mane. Vliau tdien mes nujom banyi ir udegme
vakel, a padkojau Dievui u tai, kad Piterio dvasia isivadavo
ir ikeliavo pas Diev.
Dievas leido Piterio dvasiai likti iame pasaulyje, kol bus su
rastas knas, o a buvau ryys tarp antgamts ir fizinio pasaulio.
Manau, be io ryio jis niekada nebt buvs surastas. Ryys usi
mezg prie kelerius metus, anktuose mano sesers namuose Du
blino centre, gerokai prie nelaim.
Stebuklai vyksta nuolat, ir tada prasta prieasi ir padarini
seka tampa nereikminga - kartais stebuklas prasideda prie daug
met. iuo atveju Dievas ir angelai tikrai i anksto pradjo ruoti
stebukl. inau, Piterio angelas sargas ir dl jo mirties kalt mo
ni angelai sargai labai stengsi, kad neteisingais kerto veiksmais
nebt atimta nekalta gyvyb, bet Piter nuud vyrai neklaus
savo angel. Dl to labai lidjau.
^ 214 is*

Angelai man glosto plaukus

Piterio dvasia buvo labai grai, ir kai jo knas buvo surastas,


o dvasia nujo Dang, jis padar kai k, ko nesitikjau. Atsiunt
apie tai praneti savo seser.
Prajus kelioms dienoms po to, kai jis paliko mane, sveius u
suko Sal. Atrod taip, lyg bt bgte bgusi: labai susijaudinusi ir
nekantri. Ji pajutusi poreik mums pasakyti, kad jos brolio knas su
rastas, jis buvs kanale, prie kranto po atbraila, rankos suritos virve.
Tik tada supratau, kad ta nuostabi dvasia i ties buvo Sals
brolis, vaikinas, su kuriuo susivalgme prie daug met.
Sal ir lidjo, ir diaugsi, kad paiekos baigtos ir dabar jis ga
ls ilstis ramybje. Salei stovint prie mane ir visa tai pasakojant,
pavelgiau jai veid ir ivydau Piterio dvasi. Jis atsiunt pas mus
savo seser, jai paiai neinant, kaip tai svarbu, pasakyti mums,
kad jis surastas. itaip Piteris man atsidkojo: Sal tapo dvasine
pasiuntine tarp Piterio ir mans. Daugiau Sal pas mus nebebuvo
atvaiavusi.

Dvideimtas skyrius
Auksin gija

Vien alt iemos ryt Do gro i naktins pamainos, bet dar


nesigul. Pasak vaikams, kad leis mamai pailsti ir nusives juos
prie kanalo pasiirti ani. Dar nemaiau, kad abu berniukai
ir j sesut Rta bt taip greitai isiruo; jie apsivilko paltukus,
usidjo kepures ir ikeliavo.
Vos jiems ijus, regjime it blyksnyje ivydau savo tvus. Jie
stovjo ir nekjosi, regis, pt stiprus vjas. Atrod, kad jie sto
vi kartu, bet mano tio i ties ten nebuvo - jis buvo panaus
dvasi. Regjimas truko vos akimirk. Supratau, man buvo duota
inia, kad tio gyvenimas baigiasi. Ji pervr mane lyg aibas.
Pravirkau. Aimanavau Dievui ir angelams, nes myljau savo
tt. Regis, prajus vos kelioms minutms, Do su vaikais eng
pro duris. Vaikai digavo, pasakojo k mat prie kanalo. Man i
virus arbatos, Do pasiteiravo:
- Kas atsitiko? Atrodai labai iblykusi ir apsiverkusi.
- Maiau regjim, - atsakiau. - Mano ttis mirs!
- Gal blogai supratai, - tar Do. - K sak angelai?
- Jie nieko nesak. Tik maiau regjim ir aimanavau Dievui
ir angelams, - paaikinau. - Taip nulidau, kad nesupratau, k jie
kalba, o tada grai tu su vaikais. Atrodo, prajo vos pora minui.
^ 216 tr

Angelai man glosto plaukus

Do apkabino mane, a pasijutau gerliau. Pamginau istumti


regjim tolimiausi smegen kertel. Mielai biau ikart lku
si pasimatyti su tiu, bet negaljau. Reikjo priirti tris maus
vaikus, o automobilio neturjome. Laim, kit dien apsilank ttis.
Labai diaugiausi j matydama, bet negaljau jam pasakyti kodl.
Danai regiu lig mogaus kne: kartais suvinta kaulas, ir a
pamatau j; kartais okteli irdis krtinje, o retsykiais aplink or
gan susitelkia tamsus elis. dmiai irjau tt, bet nemaiau
nieko blogo, ir mane tai mauml glumino.
Po keli savaii oras pagerjo, ir a ijau pasivaikioti po
Meinuto seminarijos teritorij, o Do liko saugoti vaik. ings
niuodama per obel sod ir medi guotus lovinau Diev ir Jam
dkojau. Buvo malonu vaiktinti ir veidu justi vjel - vs gaiv
or. Matydama maus padarlius: paukius ir voveres, ypsojausi;
regjau ne tik prast j pavidal, bet ir energijos vies aplink.
Sveikinausi su sutiktais monmis: kunigu ir mama su kdikiu
veimlyje. Staiga alia mans m ingsniuoti angelas Mykolas.
Jis udjo rank man ant peties ir paliet platak. Akimirksniu
prisipildiau ramybs.
- Ai, Mykolai, - padkojau, - man labai gera.
Mykolas jo alia mans mogiku pavidalu. Kaip prasta,
buvo auktas ir juodbruvas, tik kart trumpaplaukis. Jis vilkjo
juod kostium ir juod palt, j lengvai galjai palaikyti kunigu.
Pavelgiau j, nusiypsojau ir pagyriau:
- Tau tinka kunigo ivaizda!
Jis tyia nusipurt ir pasistat varko apykakl.
- Kaip atrodau? - paklaus.
Abu nusijuokme.
Pro al prajo keli kunigai su maldaknygmis rankose ir pa
sisveikino; Mykolas jiems atsakydamas linkteljo. Nusiypsojau
3T 217 T5"

Lorna Byrne

prisiminusi ne per geriausiai pastam kaimyn, sakiusi, kad


vl mat mane vaiktinjani su draugu. A tikrai niekada ne
vaikiojau su niekuo kitu, tik su eimos nariais - ji mat angel
Mykol. (Tris kartus mons minjo mat mane einani su kitu
mogumi, nors tikrai buvau viena; supratau, kad jie mane regjo
su mogik pavidal gijusiu angelu. Gali bti, kad taip nutikdavo
ir daniau, tik a apie tai negirdjau.)
Angelas Mykolas tar:
- Pastovkim kelias minutes po tuo dideliu uolu, kol aplink
nieko nra, a paaikinsiu tau regjim apie tavo tv.
- Mykolai, pala, - siterpiau. - Kol nepradjai, noriu pasakyti,
kad a pykstu.
Mykolas nusijuok.
- Lorna, tu ities turi charakter.
- Kartais, - kalbjau, - man atrodo, kad Dievas ir js, visi an
gelai, umirtate, jog a mogus. Kam man inoti apie tvo mirt?
Mykolai, a mieliau neinoiau!
Mykolas su lidesiu akyse pavelg mane, pam u rankos
ir tar:
- Tavo tvui reikia padti ieiti.
Giliai kvpiau.
- A myliu tt.
Angelas Mykolas tar:
- Pasivaikiokim truputl.
Mums ingsniuojant, vis dar laikydamas mane u rankos jis
kalbjo toliau:
- Prisimeni, kaip regjai savo tt t dien, kai Do buvo nu
siveds vaikus prie kanalo? Tkart Dievas sujung judviej - tavo
ir tio - sielas. Lorna, js sielos susipyn. Po keli dien kai kas
prasids: tu regsi savo tio gyvenim nuo pradjimo akimirkos;
sr 218 W

Angelai man glosto p lau ku s

prie akis matysi lyg televizoriaus ekran ir taip vyks kasdien. Kai
liausis, staiga pajusi sukrtim - tavo tio siela atitrks nuo tavo
sios, paliks mogik kn, ir angelai nune j pas Diev.
Dlindama alia Mykolo raudojau i visos irdies.
- Lorna, leisk nuluostyti tau aaras.
Angelui Mykolui paklus rankas man prie aki, supratau, kad
mes nebeiname, o stovime viesos rate. Kkiodama ir gaudyda
ma kvap tariau:
- Man bus labai sunku.
- Lorna, atmink, Dievas ir mes, angelai, tau padsime, - pati
kino Mykolas, kis rank man kien ir liesdamas pirtus. - Pa
lydsiu tave iki takelio galo, tada pasitrauksiu.
Slikinome tylomis; kelias buvo trumpas, jutau, kaip Mykolas
mane stiprina. Tada jis spusteljo man rank ir pradingo. Grau
namo; Do niekada nepasakojau apie susitikim su angelu Mykolu.
Po keli dien, kaip ir buvo saks Mykolas, prie akis miau
regti tio gyvenim. Tai vyko itisai, be atvangos - kartais labai
greitai, kartais ltai. Tie patys vaizdai prabgdavo kelissyk. Maiau
tt ma, purvyne aidiant su kitu vaiku; lies ir prakaul, s
dint mokyklos suole; jaunuol juodais it varnas plaukais, sdint
prie ups su avia jauna moterimi - supratau, kad tai mano mama.
Maiau tt, taisant dviraius tamsioje krautuvje Senajame Kilmainhame, nevilties sklidin jo veid, sugriuvus nameliui, kuriame
gyvenome; vienatv, sdant laiv ir iplaukiant Anglij dirbti...
Dabar ttis daniau usukdavo pas mus, kartais net anksti
ryt. Sakydavo tenorjs igerti puoduk arbatos arba kelias minu
tes paplepti. Labai norjau papasakoti tiui, k inau, bet kaipgi
biau galjusi tai padaryti? Kaip galima pasakyti mogui, kad jis
paliks pasaul, kad js sielos sujungtos, ir tu padsi jam ieiti?
Tai bt pernelyg iurpu. Mes dar nesame tiek paeng dvasikai.
ar 219 r

Lorna Byrne

Ttis paino Diev; per pastaruosius metus jis dvasikai labai


patobuljo. Niekada neumiriu, kaip jis mans prie kelerius me
tus paklaus: Kodl taip ilgai utrukau, kol suradau Diev?" Die
vas j patrauk, ir buvo nuostabu matyti, kaip tobulja jo siela. Ttis
pradjo kelion pas Diev, perjim i moni pasaulio dvasin
pasaul. keli visi turime nueiti, nesvarbu, koki religij ipas
tame ar kuo tikime. Kai kuriems i ms i kelion trumpa; kitiems
ji gali trukti gerokai ilgiau - met metus, gal net vis gyvenim.
Vien kart apsilanks jis vis ms eim pakviet sekmadie
n atvykti Dublin, Atgimusij krikioni maldos grup. Mes
su Do sutikome, ir ttis paadjo mus pasiimti.
Vliau t dien vaiktinjau kanalo krantais, vaikai nulk prie
k paaisti, tad turjau iek tiek laiko pabti su angelais. kteljau:
- Sveiki, angelai.
Nusijuokiau, kai jie m mane kutenti ir peioti u plauk, net
kn dilgsjo. Paklausiau angel, kodl taip ilgai nepatekome t
grup. Prajo keleri metai nuo tos dienos, kai tv namuose pa
mokslininkas i Dublino Atgimusij krikioni maldos grups
pasil mamai sekmadien mus pasiimti.
Angelai choru atsak:
- Atmink, Lorna, tu dalijiesi su tiu dvasiniais dalykais - js
bendraujate sielomis. Tavo tiui reikia, kad tu kartu su juo daly
vautum tame maldos susirinkime. Dabar tam tinkamas laikas.
Ovenas kteljo:
- Mamyte!
Angelai blykstelj pradingo.
Berniukai stovjo ir ypsojosi, kol prijau prie j, Rta vei
mlyje miegojo. I j veid iraikos supratau, kad jie kai k mat.
- Tik nieko nesakykit, - suukau jiems.
- Nesakysiu, - paadjo Kristoferis.
^ 220 16*

Angelai man glosto plaukus

Tdien smagiai leidome laik, rme antis, o paskui patrau


kme namo.
Sekmadienio ryt mama su tiu madaug be penkiolikos
dvylikt privaiavo prie trobels, ir mes visi susdome j automo
bil. Sdint automobilio upakalyje ir stebint tt, vairuojant
Dublin, man ird varst sielvartas; vis laik maiau j supani
auksin vies.
Apie banyi prisimenu tik tiek, kad ji buvo didel, panai
katedr. Ten susirinko daug eim, lakst vaikai, buvo tiekiamas
maistas. Jauiausi labai lengva, tarsi biau apimta transo - atrod,
kad mane nea angelai, o a iriu save i alies. Ttis prijo prie
mans ir tar:
- Eik, tuoj prasids malda.
Ttis nujo pirma mans ir atsisdo antroje eilje, prie jo liko
laisva vieta. inojau, kad jis laukia mans, bet angelai suman k
kita. Madaug u trij eili vienas vyras pasislinko ir pakviet
mane atsissti alia - taip ir padariau. Kd buvo per pd isiki
usi priek, ne vienoje eilje su kitomis, todl aikiai maiau tt.
Susirinkimas prasidjo malda, paskui visi m giedoti. Ttis,
kaip ir visi kiti, pakilo nuo kds, ir t akimirk supratau, kad dl
to ia ir esu - kad pamatyiau j besimeldiant. Aplink save jutau
angel gali.
Neinau, kaip apibdinti tai, kas vyko man prie akis - tai
buvo kakas nuostabaus ir tyro. Nebegirdjau giesmi. Ttis vis
rykjo, kol suvito auksine spalva ir tapo spindintis. mogikasis
tio knas stovjo banyios priekyje, o apie metr pakils vir jo
skland angelas sargas.
Maiau, kaip tio siela ikyla i kno. Nustebau: buvau maiu
si itaip pasirodant kit sielas, bet ioji buvo mano tio. Ji buvo
mogaus kno pavidalo, sudaryta i viesos ir tarsi apgaubta auksi
v> 221

Lorna Byrne

ns spalvos apsiaustu. Kilo vir, lydima angelo sargo, augo, virto


didiule vaiskios viesos btybe, madaug keturis kartus didesne
u mog. Ji mirguliavo ir vis laik iek tiek judjo.
Tada tio siela atsigr mane ir meiliai nusiypsojo. Juste
jutau jos meil. Ivydau kak panaaus auksin gij, nusidrieku
si i tio sielos, i viraus siskverbiani jo galv ir juosiani
vis mogik kn. Savo nuostabai, pamaiau, kad viena auksins
gijos ataka i tio fizinio kno oru ltai tsta mane. Angelams
palenkus mano galv, ivydau, kaip ji pro krtins vidur sismelk
mano kn ir tio siel sujung su manja.
Angelai pakl mano galv, ir a stebjau, kaip tio siela at
sargiai leidiasi ir sugrta kn. Paprastai mogaus siela gldi
kne, bet tio siela ne visikai j sugro, ji i dalies liko iorje,
vir galvos - t trump jam likus gyvenimo laik. Maiau, kad
tio siela labai myli mogiksias tio gyvenimo dalis ir labai
j ujauia.
Kakas i upakalio patapnojo man per pet ir papra atsi
ssti. Tik tada suvokiau, kad visi, taip pat ir mano ttis, sdi, o a
vis dar stoviu. Vl pasijutau mogumi ir giliai kvpiau. Staiga prie
mans prisiliet visi mano angelai. Tylomis padkojau jiems. Li
djau, bet ir buvau sklidina diaugsmo.
Kaskart nustembu, kai Dievas ir angelai man pranea, kad
koks nors mogus pradjo kelion i gyvenimo per mirt tai, k
vadiname antgamtiniu pasauliu. Tas mogus gali bti atsitiktinis
pastamas, matytas prie kelerius metus, kas nors, apie k esu tik
girdjusi, arba pasaulyje garsi asmenyb.
Matydama, kaip kita mogika btyb keiia savo gyvenim ir
tikjim, nejuia ypsausi. Regis, mes nepastebime, kada tai vyks
ta, kada pradedame kelion atgimim. Niekada neumiriu, kaip
ttis paklaus, kodl taip ilgai utruko, kol paino Diev.
3> 222 ir

Angelai man glosto plaukus

Vien kovo ryt, berniukus palikusi mokykloje, ingsniavau


namo su Rta veimlyje. Pasukusi prie trobels vart ant laiptelio
prie dur ivydau sdint ne k kit, o angel Mykol. Apsidiau
giau ir verdama vartelius suukau:
- Angele Mykolai, tu spindi kaip saul.
Vos man itarus iuos odius, Mykolas atsirado alia.
- Sveika, Lorna, - kreipsi jis.
Rta m busti, ir Mykolas, akinamai ypsodamasis, priglau
d prie lp pirt. Deins rankos pirt galais paliet mergai
tei skruost, i j m sklisti viesos spinduliai, mayl palengva
usimerk ir vl migo. Mykolui atitraukus rank ivydau, kaip
susipynusios mano kdikio ir Mykolo energijos velniai atsisiejo.
Angelas Mykolas tar:
- Lorna, inai, tavo tiui artja laikas palikti pasaul.
- Taip, Mykolai, inau, - atsakiau. - Ivydusi tave ant laiptelio
prie dur apsidiaugiau, bet ir nulidau, nes irdyje inojau, dl
ko kart atjai.
Dirsteljau miegani Rt. Mykolas nusijuok.
- Ji nepabus, kol neieisiu.
Mykolas pam mane u rankos, ir a pravirkau. Jis spusteljo
man deln, a pakliau j akis. Mykolas spindjo; maiau, kaip
nuostabi tviskanti jo viesa apgaubia ir saugo mane. Mane uliejo
ramybs banga.
Mykolas tar:
- Lorna, tepadeda tau tavo meil tiui. Per kitas dvi savaites
js sielos ltai ir velniai atsiskirs; ta auksin gija, jungianti tio
siel su tavja, plons ir galiausiai nutrks.
Tebeverkiau, bet atidiai klausiausi, k kalba angelas Mykolas.
- Mykolai, a jauiu, ji jau m plonti.
ar 223 r

Lorna Byrne

- Lorna, suprask, - aikino Mykolas, - kai ateis laikas jai nu


trkti, nemgink laikyti.
- inau, Mykolai, - patvirtinau, - nelaikysiu.
- Atmink, Lorna, - kalbjo Mykolas, - mes, visi tavo angelai,
nuolat esame su tavimi, net kai ms nematai ir negirdi. Gali bet
kada duoti mums darbo.
Mykolas pakl rankas prie mano aki tardamas:
- Leisk nuluostyti tau aaras. Nebeverk! Diaukis dl savo tio.
- Mykolai, - tariau, - prie tau ieinant noriau kai ko paklausti.
- Ko gi, Lorna?
- inai, - prabilau, - a matau tio gyvenim nuo pradjimo
akimirkos, patyriau jo jausmus ir skausm, visk maiau. Ar valau
jo siel? Ar toks mano udavinys?
- Taip, - atsak Mykolas. - Lorna, daugiau nebeklausink, tu
riu eiti.
Mykolas pradingo ir tuo pat metu atsibudo Rta.
- Dvi savaits! - tariau sau. - Kaip greitai. - Ir giliai atsidusau.
N akimirkos nesilioviau regjusi tio gyvenim, vizija buvo
nesibaigianti, nuolatin, draskanti ird. Ttis usukdavo kasdien.
Gerdavo arbat ir ypsodavosi, o a klausydavausi ir taip pat ypsodavausi. Daugiausia jis nekjo apie praeit, apie tai, koks gyve
nimas buvo jo jaunystje, apie savo tvus arba geriausi draug
Artr Meison, mirus prie kelerius metus. Kartais pasakodavo
apie save ir mam prie vestuves.
Dienoms bgant jauiausi vis prasiau. Buvo siaubinga ino
ti, kad po keli dien mano ttis ikeliaus i io pasaulio. Vien
popiet, prie eidama mokykl pasiimti berniuk, pasikvieiau
angelus ir iraudojau jiems vis savo nevilt. Prieais mane stovjo
Mykolas, Hosas, Elijas ir Eliziejus, u j daugyb kit angel. Jie
vt

224 r

Angelai man glosto p la uku s

apsupo mane savo meile, suteik jg ir drsos paleisti tio siel,


nesilaikyti sikibus.
Jie velniai guod:
- Lorna, tu ne viena. Dabar eik mokykl pasiimti vaik.
Do tdien nedirbo, tris dare. Tuo metu jis jo ir tar:
- Lorna, atrodai labai iblykusi.
Atsakiau, kad jauiuosi gerai, bet Do pasiov nueiti paimti
vaik, kad galiau pailsti.
- Ne, - paprietaravau, - a tikrai sveika. Galim eiti kartu.
Jauiausi pavargusi ir prislgta, bet prisiminiau, kad angelai
man liep pasiimti vaikus i mokyklos. Pagrindine Meinuto gatve
grdama namo sulaukiau diugios staigmenos: susitikome tt!
Pirm kart j sutikau Meinute ir supratau, kad prie to pirtus pri
kio angelai. Ttis vilkjo mgstamiausi mano numegzt megzti
n su pynmis ir dvjo skrybl su muselmis. Jautsi mauml
sutriks, lyg nesusigaudyt, kur vaiuoja. Atrod gerokai vyresnis
negu penkiasdeimt eeri. Vis dlto apsidiaug mus pamats, ir
a stipriai j apkabinau.
Ttis pasil usukti gretim arbatin. Sddama ir irda
ma j maiau, kad viesa aplink j vos matoma: tik silpnas mirg
jimas, tarsi imt kart sutrkinjs viesos silelis. Maiau jam u
nugaros stovint angel sarg, kur kas auktesn u tt, parmus j
ir laikant fizin jo kn, kad neatsiskirt siela.
Gurknojant arbat ttis usimin, kad ne per geriausiai jau
iasi, kad jam sunku alsuoti. Jis pirm kart prabilo apie knikas
bdas. Dabar man buvo brangi kiekviena sekund su tiu. Mes
palydjome j iki automobilio, a stipriai j apkabinau. Maniau, kad
paskutin kart regiu tt gyv.
Kit dien, man virtuvs kriauklje plaunant daroves, angelas
sunabdjo aus:
ar 225

Lorna Byrne

- Ttis atvaiuoja paskutin kart su tavim pasimatyti.


Man net nespjus pasiaukti angel, prie vart pypteljo au
tomobilis. Viskas vyko tarsi sultintai. Nustebau pamaiusi, kad
ttis jau ilips stovi prie vart, bet, regis, nenori j atidaryti ir
ueiti vidun.
Mano irdis dauyte dausi. Jis kteljo ess labai pavargs,
bet btinai norjs atveti man siurbl. Nujau atidaryti vart, bet
jis tar:
- Ne, Lorna, mano plauiai visai iti. Turiu vaiuoti namo.
Jis stovjo vienoje pusje vart, a kitoje. Neatidariau j. Ange
las sargas ne mano tt ant rank, ir a maiau tik menk viesos
pdsak aplink j.
Tikriausiai paklausite, kodl neatvriau vart - gerbiau tio
nor. Ms sielas jungiantis saitas turjo nutrkti, todl ttis man
ir neleido j atidaryti: jis inojo, kad turime likti prieingose pus
se. Savo dvasia ttis inojo, kad nevalia atverti vart; nenumanau,
k dar jis tuo metu inojo. Nusiypsojau ir padaviau jam rank.
Mes atsisveikinome, ir ttis ivaiavo namo. Vliau t vakar Do
pasiguodiau, kad ttis mirta. Jis daug nekalbjo, tik laik mane
apkabins.
Po dviej dien ms sielos visikai isiskyr. Tai vyko ventojo
Patriko dienos - kovo septynioliktosios - ryt. Do nesveikavo, tad
a pasiliau jam neiti su manim ir vaikais ventojo Patriko dienos
parad, o gulti lovoje. Mes visi papusryiavome, ir a suruoiau
vaikus Meinuto paradui. Miestas urmuliavo. Vaikai gavo saldai
ni, spaud rankas klounams, visi linksminosi. Stengiausi ypsotis
ir dl vaik bti linksma, kad nesugadiniau jiems diaugsmo, nors
kartais atrodydavo, kad paradas niekada nesibaigs.
Kai gal gale su vaikais grau namo ir alia atsirado angelas
Mykolas, man palengvjo. Ant peties jutau guodiani jo rank.
^ 226

Angelai man glosto p la u ku s

- Lorna, tu ne viena, - sunabdjo man aus.


Stengiausi nepravirkti, nes inojau, kad vaikai mane mato, ir
nenorjau j lidinti.
- Jauiuosi tokia tuia, - irgi panibdom pasiskundiau My
kolui. - Mano ttis ijo! Nebejauiu mudviej ryio. Jo nebra.
- Tavo ttis vliau ateis pas tave dvasiniu pavidalu, - patikino
angelas Mykolas, - bet trumpam. Atmink, k judu turite bendra:
tarpusavio ry, siel bendryst.
- inau, Mykolai, - tariau, - bet iuo metu man taip skauda
siel.
Angelas Mykolas tyliai ingsniavo alia mans, berniukai
dm priekyje, o Rta sdjo veimlyje, nes privargo kojyts. Ne
toli vart Mykolas djo man deln savo rank.
- Lorna, juk inai, kad tavo ryys su Dievu ir angelais niekada
nenutrks.
Sustojau ir pavelgiau savo angel.
- Ai, Mykolai. Man reikjo tai igirsti.
Keliu pravaiavo automobilis, ir Mykolas pradingo. Po pusva
landio pasirod mano brolis Kormakas. Pavelgusi pro lang i
vydau j stovint prie vart. Nusiypsojau, nes ir jis neatidar vart:
lauk, kol jam atidarysiu. Brolis nesuvok dalyvaujs dvasiniame
ms tio palaiminime - vietoj jo engis pro vartus. Akimirk
tvyksteljo viesos spindulys, ir a supratau, kad ttis dkoja man.
- inau, Kormakai, - tariau, - ms ttis ijo.
Kormakas patvirtino:
- To ir atvaiavau pasakyti - kad mir ms ttis.
- Ueik, igersim arbatos, - pasiliau.
Madaug po valandos nuvaiavome aplankyti mamos.

Dvideimt pirmas skyrius


Man reikia stebukl

Nors Do dirbo, pinigai greitai baigdavosi. Daug kart buvo i


jungta elektra, nes nesumokjome mokesi. Be to, Kristoferiui
reikjo valgyti maist be glitimo, todl negaljau pirkti pigesni
produkt. Danai dkodavau angelams u dar, nes savos daro
vs labai pravert.
Atokia smegen dalimi jutau, kad mane kakas stebi, ir kartais su
baime prisimindavau, k t ivykos Donadj vakar Elijas kalbjo
apie tono ibandym. Stengiausi imesti i galvos ias mintis ir vy
liausi, kad taip nenutiks, bet giliai irdyje inojau to neivengsianti.
Do galiausiai atleido i kilim fabriko. Sak, kad maina eta
tus, bet a manau, kad jj atleido dl prastos sveikatos ir nuolatini
lig. Jis vl gavo laikino darbo CIE, airi transporto kompanijoje.
Do eidavo pagrindiniu keliu ir stabdydavo pakeleivingas mai
nas. Kartais pasisekdavo, o kai kada tekdavo daugiau negu valand
kulniuoti psiomis, tad jis visada turdavo anksti ieiti.
Vien ryt j ves vairuotojas padar avarij; vairuotojui nie
ko neatsitiko, o Do patyr stipr smegen sukrtim. Kelias die
nas praguljo ligoninje, ir ten jam buvo diagnozuotas diabetas.
Prasidjo tai, k man buvo rods Elijas. Do taip ir nebegro
darb transporto kompanijoje.
vi 228

ir

Angelai man glosto plaukus

Buvo lapkriio pabaiga, artjo Kaldos, o mums vos uteko pi


nig pavalgyti ir ugnelei pakrenti. Vien dien liaugiant lietui
dare skyniau briuselinius kopstus ir kroviausi juos krep. Per
mirkau, pasijutau baisiai nelaiminga ir rimtai nirau ant angel.
- Negalim bti gyvi vien darovmis! - aukiau jiems aar
sklidinomis akimis. Staiga ivydau, kaip krep murkteljo vie
sos ranka. Paklusi akis ivydau angel Hos; jis atrod toks pat
lapias kaip a, tad nusijuokiau ir pasijutau gerliau.
- Hosai, negi nematai, kaip viskas blogai? - paklausiau. Nieko neturiu vaikams Kaldoms. Man reikia stebuklo; nieko
nevalgom, tik daroves, vl ijungta elektra. Netgi nebeturiu savo
suadtuvi iedo, kad galiau nuneti lombard. iedas jau
ustatytas, ir a nesivaizduoju, kaip mes su Do sukaupsime pi
nig jam susigrinti.
Angelas Hosas delnais sum man veid. velgdama jo akis
jauiausi taip, lyg regiau Dang.
- Lorna, mes nabdame monms aus, - tar jis, - bet kar
tais labai sunku priversti juos paklausyti.
- Hosai, kodl kiti negirdi angel taip kaip a? - paklausiau.
- Lorna, - atsak jis, - mons girdi angelus, bet daniausiai
pamano, kad tai kvaila mintis, ir atmeta praymus k nors pada
ryti. Jeigu mogus bent iek tiek siklauso, kai nabdame, kad rei
kia kam nors padti, padaryti bent menk ger darbel, mes jam
kvepiame pasitikjimo savimi. mons nuolat bijo apsijuokti, bet
paddamas kitiems niekada neapsijuoksi.
- Hosai, - tariau, - a pasimelsiu, kad mons klausyt angel.
Hosas inyko, o a grau trobel. Po keli dien, iki Kal
d likus vos porai savaii, leidausi nuo kalvos miest pasiimti
i mokyklos berniuk. Pro al pravaiavo ir sustojo automobilis.
Jame sdjo vyras ir moteris; vyras atidar lang ir pasisveikino. I
ar 229 ^

Lorna Byrne

pradi pamaniau, kad nori pasiklausti kelio, bet pavelgusi vidun


nerykiai ivydau j angelus sargus.
- inom, kad turit du berniukus, - tar vyras.
Jo mona ilipo i automobilio, atidar bagain ir itrauk di
del balt krep sakydama:
- ia nuo Kald Senelio. Ms berniukai juos iaugo.
Apstulbau. Negaljau patikti tuo, kas vyko! Man nespjus n
odio itarti, ji sdo automobil, ir abu nuvaiavo. kteljau
kandin:
- Ai!
Man irint, kaip jie kyla kalv, automobilis akimirk nuvi
to. Juokiausi ir okinjau i diaugsmo, kaudama:
- Dkui jums, angelai. ie mons paklaus!
Jauiausi labai laiminga. Atidariau krep ir jame pamaiau
vairiausi aisl berniukams.
Nuskubjau, kad spiau usukti pas msinink Dim palikti
krepio - kad nepamatyt berniukai. Mokyklos kieme laukdama
vaik virpjau i diaugsmo; nekantravau kam nors papasakoti, kas
nutiko. Vos nesprogau, kaip trokau pasidalyti diaugsmu su Do.
Kai tik vaikai pasitrauk tolliau, papasakojau Do istorij
su visomis smulkmenomis. Jis pamgino atspti, kas tie vyras ir
moteris, nes painojo daugum apylinks moni, o a vos vien
kit. Ties sakant, iki iol man nebuvo leista turti artim draug.
Kakodl angelams, regis, reikjo, kad biau vienia. Be abejo,
turjau eim, bet kartais mielai biau pabendravusi su draugais.
Do man, kad gerieji ms samarieiai galjo bti pastama
pora i Leikslipo. Jei taip ir buvo, jis negaljo jiems padkoti, nes
nebuvo tuo sitikins.
- Negi nesupranti, kad tai angel darbas? - paklausiau.
Jis nusijuok ir tar:
3T 230 K?

Angelai man glosto plaukus

- Ai, angelai.
A irgi juokiausi; man nepaprastai palengvjo.
Kitas rpestis buvo kaldiniai piets. Iki Kald buvo likusios
dvi dienos, o mes su Do nestengm nupirkti n sausaini pake
lio, k jau kalbti apie kalakut. Vis dlto angelai nuolat pasirody
davo ir liepdavo nesijaudinti, jie tvirtino, kad kai kas vyksta, kai
kas j klausosi.
Atjo Kios, vaikai labai diaugsi ir nekantriai lauk Kal
d Senelio. Man paiai visada patiko Kaldos, manau, tai nuostabi
vent. Visame krikionikame pasaulyje Jzaus gimimas - laikas
atsigrti kitus, dalytis ir ugdytis supratingum, griauti sienas,
atsikratyti neapykantos ir leisti kilti stipriam gimtam meils ir tai
kos trokimui.
T vakar nujau miegoti su mintimi, kad kaldini piet ne
bus, bet dkojau savo angelams u visk, k jie dl ms padar, ir
nekantravau ivysti vaik diaugsm ryt suradus dovanli.
Kald dienos ryt vaikai pabudo et. Krosnyje vis dar buvo
kart pelen, ir Do nujo pair pagali. Dar nespjs atida
ryti lauko dur jis pasiauk mane ir gro priekambar neinas
voku. Ant jo nieko nebuvo urayta.
Do atpl vok, ir t akimirk kambarlis prisipild angel,
viesa aplink juos, regis, mirguliavo. Do itrauk du dvideimties
svar banknotus. I laims negaljau patikti savo akimis. Puoliau
jam glb. Vaikai paklaus, kas atsitiko, ir mes su Do vienu balsu
atsakme;
- Kald Senelis ir mums atne dovan!
Vaikai pribg apsikabino mums kojas.
sivaizduokite, kakas djo vok du dvideimties svar ban
knotus, atjo arba atvaiavo prie ms nam, tyliai atidar vartus,
pritykino prie dur ir pakio po jomis vok! Tai turjo atlikti labai
ar 231 ir

Lorna Byrne

vlai, nes mes su Do atsigulme tik po vidurnakio. Dovana buvo


anonimin: be ratelio, be kortels; dovanotojas nieko nesitikjo
mainais. Mums labai pasisek, dabar galjome vsti Kaldas. D
kojau tiems monms, paklausiusiems savo angel sarg.
Vis pasakodavau vaikams, kad Kald Senelio pirmtakas buvo
ventasis Mikalojus. Jis dirba su monmis, kvepia juos dovanoti
kitiems dovanas. Be abejo, ia irgi sikio ventasis Mikalojus ir
angelai.
Anais laikais keturiasdeimt svar buvo didiuliai pinigai galjai pragyventi apie du mnesius. Jautms kaip milijonieriai!
Do sudar pirkini sra: limonadas, sausainiai, keli saldainiai,
dar ioki toki menknieki ir, svarbiausia, vita, kad vaikai gal
t sivaizduoti valg kalakut. Prie eidami parduotuv smagiai
paaidme su vaikais.
Ruodamasi miioms ir eidama banyi jauiausi nuosta
biai. Mums visiems sujus pro banyios duris, tariau Do:
- Tikiuosi, parduotuvje bus kept vit.
Do prajuokino tars:
- Na ir mintys prie miias.
A ities per miias meldiau keptos vitos! Dkojau Dievui ir
angelams u visk, o ypa u tuos mones, kurie mums po durimis
pakio vok.
Miioms pasibaigus patraukme vienintel Kald ryt dir
bani Meinuto parduotuv - Bario, esani pagrindinje gatvje,
pakeliui ms namus. Kai sukome pagrindin gatv, Bario par
duotuvs tarpduryje ivydau meile spinduliuojant angel Hos.
Do su vaikais kulniavo pirma mans. Stabteljau parduotuvs
tarpdury. Hosas paliet man pet, o a padkojau:
- Ai tau u spindini meils dovan.
- Uuodi kepam vit? - paklaus Hosas ir pradingo.
^ 232 r

Angelai man glosto plaukus

Parduotuv buvo pilnutl. mons pirko bei t ir vieni ki


tiems linkjo diugi vent Kald ir laiming Naujj met.
Do prie prekystalio kalbjosi su savininke ponia Bari. Ji pasak
gavusi kelis usakymus ikepti vit, daugiausia i sen moni,
ir mums pasisek, nes ji udjusi kepti keliomis vitomis daugiau.
Ponia Bari plaiai ypsojosi, ir a supratau, kad ji diaugiasi ke
panti daugiau vit. Akimirk ujos pasirod angelas ir linkteljo,
o a tyliai padkojau angelui ir poniai Bari, kad jo paklaus.
- Jos keps dar pusvaland, - tar ponia Bari.
Do pasak, kad mums tai tinka, ir padav jai pirkini sra.
Pasivaikiojome po miest, apirjome vitrinas ir pasilinks
minome su berniukais, o Rta miegojo veimlyje. Grusius
parduotuv mus pasitiko pasakikas vitienos kvapas. Ponia Bari
pasidiaug, kad pataikme paiu laiku, ji k tik itraukusi vitas i
orkaits. Vien gerai suvyniojo ir djo maiel, o kitus pirkinius
sukrov d. Do sumokjo, mes jai padkojome ir palinkjome
linksm vent Kald.
Do temp d, o a neiau namus ilt maiel. Virtuvje
Do d su pirkiniais padjo ant stalo, ir vaikai laimingi puol
ikraustyti saldainius, sausainius ir limonad. Mums tai buvo tikra
puota.
Apirjusi vit atsigriau Do.
- Negaliu patikti, ji netgi daryta - kaip aunu, kad ponia Bari
Kald ryt ne tik ikep, bet ir dar vitas.
Suruo vakarien udegme vakes, o vit padjome stalo
viduryje. Vais buvo nuostabios, vita gardesn u bet kok mano
ragaut kalakut. Kaldas atventme puikiai.
* * *

zr 233 V

Lorna Byrne

Kiti pora mnesi buvo alti, net pasnigo. Sode svaidms sniego
gnitmis, vaikai pradjo lipdyti sniego sen, o a stebjau, kaip
jaunlis snus Ovenas ridena sniego kamuol. Tuo metu angelas
m kudti man aus, bet nepasirod.
- Angele Hosai, ar tai tu? - paklausiau.
- Ne, a Oveno angelas sargas, - atsak vis dar nematomas an
gelas. - Noriu, kad stebtum savo sn. Kai k tau parodysiu.
T akimirk Ovenas suuko:
- Mamyte, pairk sniego kamuol.
Jam pagalb atbgo vyresnlis Kristoferis, ir berniukai mikliai
surideno sniego rutul beveik sulig Ovenu.
- I ito kamuolio ieis sniego senio knas, - tariau ir pasukau
prie trobels. - Dabar tik suvoliokit rutul kaip futbolo kamuolys
galvai, paskui suraskit akmenuk akims ir burnai, mork nosiai.
- Lorna, pavelk savo sn.
Angelui itarus iuos odius, Ovenas, ridenantis milinik
sniego kamuol, atsities, atsisuko mane ir labai ididus plaiai
nusiypsojo. Ivydau i jo krtins tryktani nuostabi, stipri
energij, kas sekund vis didjani. I pradi ji atrod kaip sky
das, vliau gijo gra irdies pavidal. i irdis buvo smaragdo a
lumo ir ydros spalv, sklidina gyvasties, panai tekanius suriz
gusius upelius. Ji skland prieais mano snelio krtin, tiesiogiai
sujungta su ja. Taip nustebau, kad net kvap ugniau.
- K tai reikia? - paklausiau.
Suvokusi, kad Oveno angelas sargas stovi mano kairje, ud
js rank man ant peties, norjau atsigrti j, bet jis neleido. Pa
klusau. Angelas kalbjo toliau:
- irdis simbolizuoja gyvenimo skyd, ji yra gyvasties ir meils
davja, ems sergtoja, ji ino, kas teisinga, o kas klaidinga.
Nusiypsojusi tariau angelui:
234 r

Angelai man glosto p lau kus

- Tai nelengvas udavinys net suaugliam, k jau kalbti apie


ma vaik.
Papraiau angelo sargo padti Ovenui kelionje, vesti j ir saugoti.
- Lorna, kai Ovenas gtels, galsi jam papasakoti, k iandien
regjai, ir pasakyti, kad a esu angelas Trafikis.
irjau, kaip Ovenas su broliu ridena dar vien sniego ka
muol, maiau, kaip skydas prie jo ird palengva maja, nuo
mano peties pradingo Trafikio ranka. Akimirk ivydau Trafik,
stovint vir Oveno, tada Ovenas parkrito ant keli ir juokdamasis
papra, kad jam padiau.

Dvideimt antras skyrius


tonas prie vart

Prie kelerius metus per ivyk prie eero angelas Elijas man pra
ne, kad bsiu imginta tono. Vien dien Elijas vl aplank
mane ir perspjo, kad tonas netrukus mane pasieks.
- Jauiu j artjant, - tariau.
Jauiausi isigandusi, bgtavau dl savs ir dl vaik.
- Nebijok, - ramino mane Elijas. - rodyk, kad tiki Diev.
Tai sunku apibdinti, bet nuo tada, kai Elijas prabilo man prie
eero, jutau prie savs besiartinant ton. sivaizduokit, jutau j
u milijono myli, paskui u tkstanio myli, vliau u imto.
Prajo daug met, kol jis prisiartino prie mans, bet vis laik ju
tau j ateinant. Ir dabar Elijas patvirtino, kad jis netoliese.
tonas vis artjo. Vien dien apie pietus susirinko angelas
Mykolas, angelas Hosas ir visi mano angelai ir sustojo pusraiu
prie mane. Sak, kad taip pads man apsiginti nuo baisaus i to
no plstanio blogio. Tada mano angelai inyko, a j nebemaiau.
Grusi trobel ir udariusi lauko duris pajutau, kad jis stovi prie
vart. Persmelk altis; atrod, kad mane apleidia gyvyb. Jau
iausi taip, lyg stoviau ant bgi prieais greitai atlekiant trauki
n ir man bt pasakyta, kad jis sustos, jeigu tiksiu. Prisiminiau,
k man sak Elijas: rodyk, kad tiki Diev.
^ 236 ir

Angelai man glosto plaukus

tonas tikriausiai savaii savaites prastovjo prie vart.


Nuolat jauiausi apdujusi, nesusigaudiau laike. Vien vakar at
sigulusi j lov supratau, kad jis prie lauko dur. Jutau netiktin
tono gali. aukiausi angel, bet jie, regis, neatsiliep. Do su
vaikais miegojo ms miegamajame. Ko gero, Dievas ir angelai
uleido jiems gil mieg.
Sdjau lovoje prisitraukusi kelius, po smakru pasikiusi ant
klod. Tirtjau i baims. Taip kur laik prasdjus staiga pasiro
d visi mano angelai: Hosas, Mykolas ir Elijas - ir mane apsupo.
Liep nebijoti, tada inyko taip pat miai, kaip buvo atsirad.
Jutau, kaip tonas engia namus. Jis pasuko miegamj, ir
kai jo vidun, viskas kambaryje inyko, taip pat ir Do su vaikais.
Atrod, kad visk prarijo tamsa, netgi lov, ant kurios sdjau. Li
kau viena su tonu.
Buvo klaiku justi tono gali: vis t blog, siaub, nevilt. Ne
inau, ar tai buvo jis, ar ji, nenumanau, kaip atrod - buvo panau
pykio, tamsos, didels galios ir jgos mas. tonas nepaprastai
pasitikjo savimi ir nejaut n menkiausios baims.
Tada tams eng Dievas. Jis pasirod mogiku - jaunuo
lio - pavidalu, kaip andai maldos grupje. Vilkjo spindinius bal
tus drabuius, plaukai buvo tamss, iki pei. Jis atsistojo mano
deinje ir pam mane u rankos.
Deinje pasirods Dievas man suteik jg. inojau, kad jis
sulaiko ton, neleidia jam prisiartinti, bet vis tiek buvo baisu,
baisu kaip niekad gyvenime. Visa puriausi.
Sdjau lovoje, mano kairje - tonas, ta neaprpiama tamsa,
didiulis blogis, o deinje - Dievas. tono gerai nemaiau, jis
buvo tik tamsi mas, bet Diev regjau aikiai. Pavelgus Diev
baim inykdavo, bet kai atsigrdavau ton, ji sugrdavo dar
stipresn.
237 r

Lorna Byrne

Supratau, kad Dievas mane bando ir prao parodyti, jog a ne


bijau tono, jog esu stipresn u j ir galiu atstumti pikt jg. Taip
pat inojau, kad Dievo buvimas alia ir prisilietimas prie rankos
suteikia jg atstumti ton. Tris kartus pakartojau:
Eik alin, tone. A pasirinkau Diev, a stipresn u tave.
Kaskart kai tai itardavau, jis pasitraukdavo ingsn atgal, o
trei kart ijo pro miegamojo duris. Tada Dievas j istm: i
nam, i tos vietos. Atrod, kad jis buvo igrstas ilgu tamsiu tu
neliu nebt. Tdien a rodiau Dievui, kad savo tikjimu galiu
atstumti ton.
tonas ities egzistuoja, tuo nma neabejoju. Jeigu sileidia
me j savo gyvenim, jis ir ateina. Elgiasi kaip dievas4ir padaro
ms gyvenime dideli dalyk. Jis gali suteikti pasakik turt,
didel pasisekim, bet baisia kaina. tonas nenori, kad augtume
dvasikai, ir prieinasi mginantiems atverti kit irdis, protus ir
parodyti kitoki tikrov.
mons ities tobulja dvasikai. Tobuldami keisims, knas vis
labiau jungsis su dvasia, kol galiausiai taps viena. Matau, kaip mons
tampa ne tokie kategoriki, smalsesni, vis drsiau tyrinja dvasin
prigimt. Kartais Dievas mus visus imgina; tai ms dvasinio au
gimo dalis. Visi turime gali atstumti ton. To niekada nevalia u
mirti. Jeigu j stumsime, jis trauksis, turs trauktis. Deja, jis vis vien
bus alia, tik jo galia susilpns. Mes visada galime auktis Dievo ir Jo
angel, kad stiprint ms rankas, ms protus ir ms tikjim.
* * *
Do diabetas sisenjo. Jis danai jausdavosi labai nusilps, kartais
Kristoferis parlkdavo i sodo aukdamas, kad ttis parkrito. Ir jam,
ir mums buvo labai sunku. Daniausiai diabetas pagydomas, bet
238 ir

Angelai man glosto pl au ku s

Do viskas buvo sudtingiau, ir gydytojai, nors ir kaip stengsi, ne


galjo veikti ligos. Jie inojo, kad nuo diabeto silpsta Do irdis.
Nustaius diagnoz Do nebedirbo; buvo nujs pasikalbti dl
apsaugos darbuotojo vietos Meinuto seminarijoje - is darbas jam
bt labai tiks, nes arti nam, - bet paskutin akimirk jam buvo
praneta, kad dl sveikatos jo negali priimti. Do skaudiai nusivyl.
Vien i daugybs kart, kai Do guljo ligoninje, sesel pa
sil, kad bt neblogai trobelje turti telefon. Madaug po pu
santro mnesio vietini sveikatos apsaugos valdinink iniciatyva
jis buvo vestas, bet juo tik isikviesdavau greitj ir atsiliepdavau
skambuius, nes bijojau gauti didel sskait. Netrukus, kai buvo
vestas telefonas, vaikams aidiant sode privaiavo automobilis.
U namo tvarkiau pair. (Mes daug laiko praleisdavome kie
me - laikme kelias vitas ir kaimyn padovanot uniuk.) I
girdau vyrik bals aukiant: Sveiki!*1 ir apjusi nam pasisvei
kinau. I automobilio buvo ilips vyras. Viduje sdjo moteris ir
vaikas. Vyras paklaus, ar jie ia pataik. Nusiypsojusi tariau:
- Neinau. Ko iekote?
- Aikiaregs, - atsak jis. - Mano mona nesveikuoja.
Nusiypsojau, nors jauiausi nedrsiai. Supratau, kad jis ieko
mans, bet dar niekada nebuvau taip pavadinta. Ties sakant, pa
vadinta aikiarege susidrovjau - nesijauiau to verta. Giliai kv
pusi atsakiau:
- Taip, js ia pataikte. Praau ueiti.
Mes jome virtuv. Jie prisistat kaip Fintanas ir Peg, o s
nus buvo vardu Eamonas. Berniukas liko lauke aisti su mano
vaikais, viiukais ir uniuku. Tai buvo pirmas kartas, kai mons
atvaiavo pas mane trobel prayti pagalbos; taip ir nesuinojau,
kas juos atsiunt arba kas pasak, kad esu aikiareg. Jie buvo pir
mi i daugelio.
239 r

Lorna Byrne

Po keleri met, kai vl sutikau Fintan, jis papasakojo, kad


ivyds trobel su vaikais, uniuku ir vitomis suprato atvyks ten,
kur reikia. Dar pasidiaug, kad po apsilankymo monos sveikata
labai pagerjo.
Vien dien, gavusi telefono numer, man paskambino mo
teris Dos. Jos snui buvo diagnozuotas vys, ji atvaiavo pas
mane pagalbos. Dar papra susitikti su kita eima, kurioje irgi
buvo viu sergantis vaikas, tad mes susitarme, kad jie atvaiuos
kit pirmadien i ryto.
Pirmadienio ryt, madaug be penkiolikos vienuolikt, prie
vart pririedjo automobilis. Atidariusi duris pakvieiau eim
ueiti. Paspaudme vieni kitiems rankas ir jome virtuv, tvas
prisistat ess Dermotas, mama - Siuzana, o j snus - Nikas. Su
sdome virtuvlje prie stalo, Nikas aid su aislais, kuriuos jam
buvo pamusi mama, o mes su tvais nekjoms. Po keli minu
i berniukas man plaiai nusiypsojo ir tar:
- Mama, baik nekti ir leisk Lornai mane palaiminti ir pasa
kyti, kuo vardu angelas, kuris pads man pasveikti. Tada galsiu
ieiti lauk paaisti.
Tvas j sudraud, kad liautsi nekantravs ir skubins mane,
bet a pasakiau, kad viskas gerai.
- Paaikinsiu, k dabar darysime, - tariau. - A palaiminsiu
Nik, pasimelsiu u j ir paklausiu angelo vardo. Nikai, ssk mamai
arba tiui ant keli. - Nikas sitais tiui ant keli. - Nikai, ne
galiu utikrinti, kad tavo angelas sargas man pasakys savo vard, tariau jam, - todl turi melstis kartu su manim ir prayti angelo
sargo, kad atvert tau prot ir ird. Kai baigsiu, galsi ieiti lauk
ir paaisti sode, o mes su mama ir tiu pasikalbsime.
Pavelgiau j ir papraiau Dievo parodyti, kur jo vys. Ivy
dau j, bet niekam negaljau pasakyti, k matau. Liga buvo smar
240 r

Angelai man glosto plaukus

kiai iplitusi, ir a pamaniau sau: O, Dieve, turi vykti stebuklas,


kad jis igyvent." Man dingteljo, kad Nikui tikriausiai lemta
mirti, kad ios ems kelionje jam skirta priartti prie Dievo ir
painti savo angel. Suvokiau, kad tai gali bti ir eimos kelio dalis.
Man meldiantis u Nik, praant Dievo padaryti stebukl ir
j pagydyti, trumpam pasirod berniuko angelas sargas. Jis pra
ne, kad stebuklas nevyks ir a turiu liepti mamai su tiu kuo
daugiau laiko leisti su snumi, nes brangi kiekviena akimirka.
Negaljau jiems pasakyti, kad j snus mirs, nes jie dar buvo ne
pasiruo priimti ios inios, bet galjau Nikui atskleisti, kuo var
du jo angelas.
Man meldiantis, Nikas labai ramiai sdjo tiui ant keli, o
kai baigusi j palaiminau, jis strykteljo ant ems ir suuko:
- Pasakyk, kuo vardu mano angelas!
- Dar pasdk tiui ant keli, - tariau jam. - Pasakysiu, kuo
vardu ir kaip atrodo tavo angelas sargas. Nikai, tavo angelas sargas
nuostabus. Jo drabuiai tviska visomis spalvomis, apsiaustas plaz
da. Jis avi graius vilganius alius batus - tokio graaus alumo
dar nesu maiusi. Batai iki keli, su didelmis, kvadratinmis sida
brinmis sagtimis. Liemuo sujuostas auksiniu diru su dar viena
sidabrine sagtimi viduryje.
Nikas sdjo tiui ant keli n nekrusteldamas ir nenuleis
damas nuo mans aki. Maiau, kaip jis jaudinasi, man pasakojant
apie jo angel sarg.
- Jo plaukai raudoni kaip ugnis, - toliau aikinau, - o akys it vaigds. Kairje rankoje jis laiko kai k panaaus kard - i
ties tai viesos kardas, jis blykioja. Angelas sargas nori tau per
duoti, kad kai prastai jausiesi, tau tereiks paprayti, kad jis tave
paliest iuo viesos kardu, ir tau ikart pagers.
Nikas vl nuoko tiui nuo keli ir paklaus:
^r 241

Lorna Byrne

- Ar jau galiu eiti aisti?


Tvas ived j kiem. Mama, likusi viena su manimi, pravir
ko ir pasiteiravo:
- K sak angelas?
Man labai sunku, kai tvai klausia: K sak angelai?", o nau
jienos lidnos. K galiu pasakyti? Kartais tvai klausinja: Kur
suklydau? Gal padariau koki nors didel nuodm? Ar Dievas
taip mane baudia?" Turim suprasti, kad tai ms likimas, kelion,
kuri pasirinkome seniai prie gimdami iame pasaulyje.
- Pavelkit savo sn, - atsakiau. - Pairkit, kaip jis tiki. Jis
nebijo. Nebijo pasveikti, bet ir nebijo eiti pas Diev. Klausykits
savo snaus, jis daug k jums pasakys.
Grus Niko tiui, kelias minutes pasikalbjome su abiem t
vais. Persakiau jiems, kad angelai liep kuo daugiau laiko leisti su
sneliu.
eima ivaiavo, bet nuolat sulaukdavau i j ini. Kai tik
atsiguldavo ligonin arba prastai pasijusdavo, Nikas praydavo
mamos arba tio paskambinti man, kad susitariau su jo angelu
ir is paliest j savo viesos kardu ir sustiprint. Tvams paskam
binus, skausmas kaskart nuslopdavo. Be abejo, Nikas ir pats gal
jo prayti savo angelo sargo padti, bet pastebjau, kad sergantys
vaikai danai prao tv paskambinti man - galbt tai sustiprina
j tikjim.
Kart, ligai atsitraukus, Nikas pripra tv atveti j pas mane.
Jis btinai norjo pasinekti su manimi akis ak, o tvams liep
sdti automobilyje. Kai likome vieni, Nikas papasakojo vis laik
kalbjsis su savo angelu sargu. Angelas pranes jam, kad ateityje,
gal jau netrukus, jis bus paimtas Dang. Nikas tvirtino dl to nelids, jam jau devyneri metai. Jis sak mamai su tiu vien dien
ikeliausis Dang, bet ie pareik nenor girdti toki nek.
n

242 r

Angelai man glosto p la uk us

Nikas pasiguod, kad mama nesiliauja verkusi.


- A sakiau mamai, kad nebijau ieiti Dang, kad net diau
giuosi tuo, bet ji mans nesiklauso.
Pasiteiravau:
- Nikai, ar nortum, kad pasikalbiau su tavo mama ir tiu?
- Taip, Lorna, ar galtum tai padaryti?
Stipriai apkabinau Nik ir tariau:
- Dabar pasimelsiu ir palaiminsiu tave, pasikalbsiu su Dievu
ir tavo angelu sargu, paklausiu j, k sakyti tavo mamai ir tiui.
Papraysiu, kad atjus laikui angelai sargai jiems padt ileisti
tave Dang.
Mes kartu pasimeldme, a palaiminau Nik. Tada nujome
prie automobilio, ir a pakvieiau vidun jo tvus Dermot ir Siuzan. Ms kalyt Heid buvo atsivedusi mayli, ir Nikas sode
po mediu aid su Rta ir uniukais. ypsojausi irdama juos.
Niko tvai okinjo aplink, bet a papraiau palikti j aisti, ueiti
trobel, sussti ir paklausyti, k sak jo angelas sargas.
jus virtuv, Siuzana susirpinusi pavelg mane. Susdo
me prie virtuvs stalo, ir a atsargiai rinkdama odius prabilau.
Persakiau, k kalbjo j snus, kad angelas sargas paadjo Nikui
netrukus pasiimti j Dang. Papraiau, kad jie pasistengt bti
stiprs, siklausyt savo sn ir praleist su juo kuo daugiau lai
ko. Jie verk ir kkiojo apsikabin vienas kit. juos irint plyo
irdis.
Galiausiai abu prabilo. Pasak girdj, k Nikas pastaruosius
por mnesi aikino: kad angelas sargas nusivesis j Dang bet jiems buv per sunku su tuo susitaikyti. Jie mauml gdijosi,
kad Nikas turjo kreiptis mane, nes norjo bti iklausytas. Ap
kabinau juos abu, palaiminau, ir jie ivaiavo namo.
Po keli dien virtuv jo Rta ir paklaus:
sr 243 ^

Lorna Byrne

- Mamyte, prisimeni t berniuk, su kuriuo andien aidiau


sode? Man jis patiko; jis labai mielas. Kuo jis vardu?
- Nikas, - atsakiau.
- Mamyte, inau, kad jis serga. Ar jis pasveiks?
- Ne, jis eis Dang, - atsakiau jai.
Mano dukra su aaromis akyse suuko:
- Taip nesininga! Jis toks mielas berniukas!
Stipriai apkabinau dukr; laikiau j glbyje, kol ji tar:
- Mamyte, man jau viskas gerai, - ir nujo ruoti nam darb.
Po keli mnesi Nikas pasijuto labai blogai, j j tai paguldydavo
ligonin, tai ileisdavo. Tvai danai skambindavo ir perduoda
vo Niko praym nuimti skausm. Man visada pavykdavo, ir a
dkoju Dievui u stebukl. Vien dien Siuzana paskambino ir
prane, kad praeit nakt Nikas ramiai ijo. Palinkjau mamai
visada prisiminti, kad Nikas yra nuostabi siela Danguje ir prirei
kus jis visada bus alia.
Sunku aprayti, kaip Nikas paveik savo eim: tvus, brolius
ir seseris. Jie prarado sn ir brol, bet jo liga ir mirtis paadino
visus eimos narius. Nikas parod nepaprast atjaut ir meil tarsi per t vaik bt spinduliavs pats Dievas. Jis buvo kitoks;
tam tikra prasme jis pats buvo panaus angel, vieiant visiems
su juo bendraujantiems. Nujs vaik ligonin gali sutikti sunkiai
sergani vaik, bet vis dlto jie yra laimingi ir sklidini meils. Tik
nedaugelis jauia nuoskaud ar apmaud. Regis, jie ia yra tam,
kad mums parodyt savo vies. Visada aviuosi vaik imintimi.
Mirtina liga sergantys vaikai tampa labai dvasingi, suaug ir pro
tingi - netgi ketveri met mayliai. Tai labai avu ir stabu.
Dar vien dalyk apie vaikus verta prisiminti: mai jie yra dva
sikai atviri. Juk jie k tik atj i Dangaus. Daugelis regi angelus,
bet vliau daniausiai tai umirta. Kai kurie mato ir dvasias, ypa
ar 244 r

Angelai man glosto plaukus

seneli ar kit giminaii, atjusi j saugoti. Danai susiduriu su


atvejais, kai labai mai vaikai pasako, pavyzdiui, kad su juo aid
senelis. Esu girdjusi, kad, tvams vartant eimos nuotrauk al
bum, vaikai prasitaria past mones, mirusius dar prie jiems
gimstant. Kartais maieji net perduoda tvams ini.
Vaikai yra iminties, taip pat ir anapusins, altinis, todl turi
me daniau juos siklausyti.
* * *
Pas mane atvykdavo vis daugiau moni. Tuo metu Do jautsi
taip prastai, kad retai ieidavo i nam, bet pasirodius monms
pasislpdavo. Jis buvo ididus ir nenorjo, kad kas nors inot apie
jo lig. Niekas, atjs su manimi pasinekti, nenutuok, kas deda
si mano gyvenime ir su kokiais sunkumais susiduriu slaugydama
sunkiai sergant vyr ir inodama, kad jis nebeilgai bus su manimi.
Pas mane atjo moteris prayti angel sikiimo. Ji buvo medi
cinos student vardu Mariana. Pasiguod jauianti didel tamp
ir nebeitverianti egzamin.
Girdjau, js kalbats su angelais, - tar ji. - A tikiu Diev.
Tikiu ir pasitikiu angelais ir dabar man ities reikia j pagalbos.
Jauiu tok spaudim, kad bijau palti.
Mariana ruosi tapti gydytoja, ir jai nebedaug buvo lik mo
kytis, bet ji bijojo neilaikysianti paskutini egzamin. Siaubingai
troko tapti gydytoja ir inojo puikiai tinkanti iam darbui, bet
studijuoti jai atrod labai sunku. Pasakiau, kad jos tikjimas ir pa
sitikjimas padjo itverti sunkiausius laikotarpius ir kad Dievas
jau siunia angelus, suteiksianius jai itverms. Mes meldme
Diev, kad atsist angel, galini j imokyti laikyti egzaminus
ir padsiani tapti dvasinga, mylinia ir rpestinga gydytoja.
245 r

Lorna Byrne

Ms angelai sargai visada bna su mumis, jie yra ms sie


los vartininkai ir gali leisti kitiems angelams engti ms gyve
nim, kad ie padt vairiausiuose reikaluose. A iuos angelus
vadinu mokytojais: jie danai pasirodo ir pradingsta, jie skiriasi
nuo angel sarg. Mes su Mariana paklausme grups angel,
kas i j galt bti jos mokytojai. Mums meldiantis, ivydau
prie jos ingsniuojanius tris angelus. Jie artinosi, bet dar nebuvo
jos pasiek.
- Visi trys vyrai, - pasakiau. - N vienos moters. Tikiuosi, ne
prietaraujate.
Mariana nusijuok ir pravirko i diaugsmo. Papra mans,
kad imelsiau Diev liepti angelams kuo greiiau ateiti, nes jai
labai j reikia. Meldiausi u j. Praiau Dievo suteikti jai pasitik
jimo savimi, drsos ir reikiam gebjim. Meldiau vilties, nes jai
reikjo atrasti vilt savo gyvenime. Baigusi melstis paklausiau, kuo
vardu angelai, atsisti jai padti. Man buvo atsakyta, kad Mariana
juos galinti vadinti Trimis vaigdmis. Jie jau atkeliavo ir u dur
lauk, kol ji engs nauj gyvenim.
Neseniai, prajus daugeliui met po apsilankymo, Mariana
man paskambino. Dabar ji gydytoja, dirba usienyje ir daug pade
da monms. Ji paskambino, nes norjo padkoti angelams.
- Turjau paskambinti ir paprayti jiems padkoti, nes jauiu,
kad itaip inia nueis greiiau, - tar ji.
Nusijuokiau ir pasakiau, kad iuo skambuiu ji jau dkoja
jiems. Priminiau, kad niekada neumirt prireikus auktis trij
savo angel.
- Jie vis dar ia. Nepaliko js. Jums dar reiks nueiti keli ir
daug nudirbti, - tariau jai.
Mariana pasitikjo angelais ir pra j pagalbos. Tuo ji suteik
angelams gali, o ie atsilygino tuo paiu.
3T 246 r

Angelai man glosto p lau ku s

* * *
Daniausiai mons atvyksta pas mane, bet kartais, ypatingomis
aplinkybmis, pasikvieia pas save. Paprastai jie atvaiuoja mans
pasiimti. Vien dien buvau nusiveta didelius senus namus ap
lankyti sunkiai serganio madaug trej met berniuko. Vaikas
buvo iseks, sunkiai kvpavo, vos galjo pakilti i lovos.
Namuose buvo senukas, kaip supratau, eimos narys. Tik jam
prunkteljus suvokiau, kad tai mkla, dvasia. Jis taip pritemd
savo vies, kad atrod kaip gyvas mogus. mklai buvo labai
linksma, kad pavyko mane prigauti.
Man apirjus vaik ir geriant arbat su jo senele, i paminjo,
kad ankas labai panaus savo senel, gyvenus iuose namuose ia gyveno daug eimos kart. Ji tai pakartojo kelis sykius. Gerai
nesupratau, kaip tai vyko, bet dl nuolatini senels nek apie
vaiko panaum senel dvasia usibuvo namuose. Dvasia buvo
serganio vaiko proprosenelio.
Supratau, kad dvasia kenkia eimai, kad ji yra piktaval ir i
dalies, o gal net visikai kalta dl maylio ligos. Vis laik, kol bu
vau tuose namuose, stebjau dvasi ir meldiausi, kad angelai j
apsupt ir persmelkt meile, kad ji galt ieiti, pakilti Dang ir
palikti ramybje ma berniuk.
Po keli savaii mane pakviet tuos namus pasiirti ber
niuko - is buvo visikai atsigavs ir kupinas jg. Supratau, kad
dvasia ijo.
Apstulbau - bstas atrod visikai kitaip. Prie kelias savaites
lankiausi drgnuose ir ne itin variuose namuose su plaiais se
nais laiptais ir mantriu, suodinu idiniu svetainje. Dabar atsi
driau graiai suremontuotame tvarkingame sename pastate be
jokio idinio.
^ 247 r

Lorna Byrne

Paklausiau senels:
- Kurgi idinys?
Ji keistokai pavelg j mane ir patvirtino, kad nuo praeito karto
niekas nepasikeit. Man pasikeit daug kas. Taigi a regjau ne tik
jos senelio dvasi, bet ir tuometini nam mkl - tokius namus,
kokiuose jis gyveno.

Dvideimt treias skyrius


Sielos draugai

Do vis dar negaljo dirbti, nors jau buvo namie ir priirjo vai
kus. A kartais gaudavau laikino darbo. Mokykloje veiiau grin
dis, dirbau bat parduotuvje, bet i tikrj anuomet nebuvo daug
darb, kuriuos sugebiau atlikti.
Prie finansini rpesi prisidjo Kristoferio beglitim dieta,
Do taip pat reikjo ypatingo maisto. Man teko labai pasistengti,
kad imaitiniau eim i t ribot ms turim itekli. Vos sudrme gal su galu. Mano dukra Rta dabar juokiasi, kad msos
gaudavo tik tada, kai nugraudavo kauliukus i tio lkts.
Kartais Do diabetas trumpam palengvdavo, tada jis imda
vosi atsitiktini darb. Vien tok laikotarp jis mok vairuoti, bet
a visada nuogstaudavau, kad jam nepasidaryt bloga. Jis labai
diaugdavosi, kai sveikata leisdavo dirbti, bet, deja, tokie laikotar
piai trukdavo neilgai.
Sode laikme vit, tad Do danai usukdavo miestelio ka
vin paprayti lesalui duonos likui. Jis nesak, kad tomis atlie
komis maitinasi ir mona su vaikais. Inarydavome jo parsinetus
maisto krepius ir rad, kas valgoma, ipjaustydavome sugedusias
vietas. Kartais rasdavome gard kremin pyragait arba vieios
^ 249 r

Lorna Byrne

duonos kepal. N neabejojau, kad restorano savininkas visk su


prato ir tyia ddavo toki dalyk.
Vienu metu labai vlavome sumokti paskol u trobel, tad
kilo pavojus, kad neteksime nam. Nujau paalp skyri pasite
irauti, ar negautume dar kokios nors pagalbos be negalumo pen
sijos, kuri buvo mokama Do. Jis jo kartu. Nors rimtai sirgo, val
dininkai nepatikjo ms istorija. Jie abejojo, ar Do ities ligotas.
Nepaisydami medicinos paym, jie tvirtino, kad panorjs jis ga
lt dirbti. Do mirus moteris i paalp skyriaus mans atsipra.
Apimti nevilties nusprendme parduoti dal sodo. Dabar tai
prisiminusi suprantu, kad nordama bent kiek palengvinti Do
gyvenim pardaviau j gerokai pigiau negu buvo vertas. Vis dlto
taip susimokjome iek tiek skol.
emina, kai tenka prayti imaldos, bet kartais nra kitos iei
ties, juolab jei to reikia eimai. Vienas i Do ligos simptom buvo
tas, kad jis nuolat alo, net vasar tirtdavo. Dar syk nujau pa
alp skyri paprayti pinig iltiems apatiniams drabuiams. Jie
vl atsisak padti pareik, kad nemato joki problem. Mane
lidino ir pykd tai, kad daugelis kit eim, kaip inojau, gauna
finansin param. Manau, valdinink sprendimus lm tai, kad
gyvenome savo trobelje, nors ir kokioje maoje, o ne socialinia
me bste, taip pat tai, kad Do, bdamas ididus, eidamas pas juos
visada stengdavosi atrodyti graiai ir tvarkingai.
Angelai vis kalbino mane kreiptis vietin labdaros organiza
cij. Atkakliai spyriojausi. Man griso emintis. Kodl jie turt
manimi patikti, jei paalp skyrius netiki? Galiausiai atsidriau
tokioje beviltikoje padtyje, kad paskambinau jiems ir susitariau
susitikti.
Nujau labdaros organizacij ir idsiau ms aplinkybes.
Buvo pasistas mogus ms patikrinti ir apirti trobels. Vyras
si 250 r

Angelai man glosto plaukus

ltai apjo trobel, visur ivalg, atidar spinteles. Tada atsigr


mane ir pareik:
Jei turite mai bulvi ir skardin pupeli, js eima neba
dauja. Jums nereikia ms pagalbos.
Mginau jam iaikinti beglitims dietos reikalavimus - kad
Kristoferiui btinas ypatingas maistas, antraip jis sustos augs (tie
s sakant, bdamas septyneri jis svr vos penkiolika kilogram,
o turjo sverti maiausiai dvideimt penkis). Idsiau, kad dl li
gos Do organizmas daug ko negali sisavinti. Bet vyrui tai buvo
nedomu, manau, jis jautsi teisus.
Galiausiai labdaros organizacija mums suteik ioki toki
param, bet i jos buvo maa naudos. Gaudavome talon tam ti
kriems maisto produktams, deja, Kristoferis ir Do j negaljo
valgyti. Per vienas Kaldas gavome talon kalakutui ir dl to labai
diaugms, bet nujusi jo paimti patyriau tok paeminim, kad
visas diaugsmas igaravo. Komitetas vardais kviet mones ateiti
pasiimti kalakut, o itar mano vard pridr: O, taip, js...
Supratau, kad jie kalbjosi apie mane ir buvo sitikin, jog naudo
juosi savo padtimi ir atimu maist i t, kuriems tikrai jo reikia.
K jie inojo!
Vien dien atsitiktinai susidriau su onu, pastamu i Meinuto maldos grups. Nebesilankme maldos susirinkimuose, nes
Do buvo per sunku ten nueiti. Man j stigo - ir bendros maldos,
ir moni, kuriuos ten sutikdavome. Ties sakant, tuo metu retai
ieidavau i nam: tik parduotuv, pasiimti i mokyklos vaik,
kartais kelias valandas padirbti, ir viskas. Do sveikata buvo tokia
nenuspjama, kad bijojau net trumpam palikti j vien.
onas buvo vietins labdaros organizacijos narys ir netrukus
po ms susitikimo jis vien dien usuko igerti arbatos. Sdint
prie virtuvs stalo a jam iklojau vis ties apie ms padt. Jis
'v* 251

tr

Lorna Byrne

buvo vienintelis mogus, kuriam iki galo atskleidiau visus ms


finansinius sunkumus. onas pribloktas paadjo irpinti mums
daugiau pagalbos i labdaros organizacijos.
Vis dlto buvo nelengva. Kai onas idst ms padt, ko
mitetas smarkiai pasiprieino ir galiausiai atsisak tenkinti jo pra
ym mums padti. inau, tai nelabojo darbas. Kartais tonas
trukdo mums atlikti tai, k turtume; kai kada blogio jgos sten
giasi sukelti mums nevilt, apsunkinti gyvenim ir priversti nu
leisti rankas. Kartais tai vyksta labai subtiliai, pavyzdiui, tonas
atitraukia ms dmes nuo to, k turime padaryti. Neabejoju, kad
tai viena i prieasi, kodl Do sergant ms eima sulauk taip
maai pagalbos. iuo atveju nelabasis apakino mones, kad ie ne
matyt, kas vyksta jiems prie akis.
A nuolat grumiuosi su piktuoju. Kai mogaus tikjimas labai
tvirtas, blogio jgos ir tonas kiek manydami stengiasi pakiti
jam koj - ir danai jiems tai pavyksta, bet esu sitikinusi, kad Die
vas ir angelai gal gale visada laimi.
onas niekaip negaljo susitaikyti su tuo, kad nepavyksta i
rpinti mums pagalbos. Jam buvo leista atneti mums maisto ta
lon, ir jis niro suprats, kaip maa i j naudos, nes turime lai
kytis dietos. onas sudar sra maisto produkt, kuriuos Do ir
Kristoferis gali valgyti, ir paskui danai atnedavo mums pirkini
krepel. Neabejoju, u juos mokjo i savo kiens.
* * *
Ilgainiui vis daugiau moni igirsdavo apie mane ir ateidavo pra
yti pagalbos. Madaug tuo metu pas mane atjo moteris, ne itin
sena, bet jau senel. Ji buvo vardu Mer. Beveik prie deimt met
jos kaimyn pagimd dvynukus, i j vienas netrukus mir. Mer
sr 252 ir

Angelai man glosto plaukus

papasakojo, kad dar motinai laukiantis kdikiai j stipriai trauk,


nors jodvi nebuvo nei artimos draugs, nei giminaits. Ji nesupra
to, kas vyksta. Vos ivydusi lovelje naujagim Dos, dar net ne
palietusi jos veiduko, Mer pajuto usimezgus ry.
Daugelis esame girdj posak sielos draugas1*ir paprastai i
svok vartojame kalbdami apie meil - taip vadiname tobul
partner, sutuoktin. Vis dlto reikia atminti, kad sielos draugas
gali bti ne tik suaugs, bet ir vaikas. mons blakosi ir ieko savo
sielos draugo, taiau jis arba ji gali bti kitame pasaulio krate. Tai
gali bti asmuo, kur suelpte keliais eurais, mogus ratukinje
kdje, Dauno sindrom turintis vaikas, su kuriuo k tik prasilen
kte gatvje, - sielos draugas gali bti bet kas.
Dosei augant Mer ir toliau jautsi jai labai artima. Kai may
l susirgdavo ar patirdavo nelaim, Mer instinktyviai tai pajusda
vo. Tas pats djosi ir Dosei. Kartais mergait pareikdavo mamai,
kad turi nueiti aplankyti Mers, o paklaususi kodl, mama kaskart
sulaukdavo to paties atsakymo: inau, kad Merei mans reikia.1*
Mama ne visada nordavo ileisti Dos pas Mer, nes kartais b
davo tamsu arba pliaupdavo lietus, bet Dos nepasiduodavo, kol
mama galop sutikdavo. Dos prieidavo prie Mers dur, pasi
belsdavo ir aukdavo:
- Mere, kas atsitiko?
Mer tik pasiirdavo mayl ir pagalvodavo: Dievulliau,
ji jauia, kad man iandien lidna!"
Jos buvo sielos draugs: skirtingo amiaus, tos paios lyties,
bet vis vien sielos draugs. Tarp sielos draug usimezga ypatingas
tarpusavio ryys. Vienas ino, kaip jauiasi kitas.
Dabar Mer jau mirusi. Prie mirdama ji pasak man:
- inau, kad mano sielos draug yra Dos, o ne vyras.
Tai ji suprato savo gyvenimo pabaigoje.
vi 253

Lorna Byrne

Mers mirtis labai stipriai paveik Dos - j irgi painojau.


Merei mirus, jai atrod, lyg bt atpltas didelis irdies gabalas.
Gali bti, kad Dos gyvenime sutiks kit sielos draug, nes j
bna ne vienas. Manau, kartais praiopsome savo sielos draug ar
draug, neatpastame, nes esame per daug usim, bet tai nerei
kia, kad kitas mogus neatpasta ms.
Dar turime suprasti, kad galime mylti ir branginti mog, do
vanoti jam savo gyvenim, nors jis ir nra ms sielos draugas.
Lidna girdti jaunus ar nebejaunus mones sakant: Nenurimsiu, kol nerasiu savo sielos draugo." Taip sakydami jie pasistato
klit surasti mog, galint suteikti jiems laims, nors ir ne sielos
draug. Sielos draugo nereikia iekoti, nes jei tokiam mogui lem
ta pasirodyti js gyvenime, jis ir pasirodys - trumpai akimirkai
ar ilgesniam laikui.
Prisimenu, vien vakar su Do irjome inias. Rod reporta
apie siaubing traukinio avarij Jungtinje Karalystje. Anksiau
tdien buvau maiusi nuotrauk laikratyje, bet nenorjau irti.
Vis dlto kakaip jauiau, kad turiu tai pamatyti. Jau inojau, kad jei
Dievas ir angelai nori man k nors parodyti, neisisuksiu.
Rod vyr ant netuv, apsupt gelbtoj. Nenutuokiau, kas
jis, teinojau, kad liko gyvas po traukinio avarijos, kad traukinyje
susitiko savo sielos draug ir tas sielos draugas uvo. inojau tai,
nes man buvo leista ivysti j tarpusavio ry. Neamas jis pakl
rank, ir a supratau, kad regi savo sielos draugo siel; man buvo
parodyta, kaip sielos draugas j guodia ir padeda igyventi. Tik
nebuvo praneta, kokios lyties jo sielos draugas, jis jaunas ar senas,
inojau, kad jie susitiko trumpam.
Prisimenu, buvo baisiai lidna, galvojau sau: O, Dieve, kaip
man tai nepatinka." Ties sakant, odis nepatinka" neireik
mano jausm. irdama reporta jutau didiul netekties skaus
254 ^

Angelai man glosto plaukus

m, kur patyr vyras ant netuv, akimirk ivyds savo sielos


draug ir itiess j rank. Labai ujauiau j. Neinau, ar jis prisi
mins, kad probgmiais mat sielos draug. Kartais dvasiniai daly
kai nutinka tada, kai esame sukrsti ir patiriame skausm. Paskui
svarstome, ar tai i tikrj vyko, o gal tik sumirgjo akyse.
* * *
Madaug tuo metu pajutau stipr ry su vyru, nuudiusiu savo
mon. Bdavo, kad ir kur einu, kad ir k darau, is ryys kokiu
nors bdu atsiskleidia. sijungiu radij ir igirstu k nors apie
mogudyst; einu keliu ir pamatau laikrat, gal net gulint ant
ems man po kojomis. Raids irykdavo, tarsi atitrkusios
nuo popieriaus, daugiau nieko nematydavau, tik straipsn apie t
mogudyst. Vien vakar jau svetain ir jungiau televizori.
Rod vlyvsias inias. Jau norjau ijungti televizori, bet nepa
vyko! Igirdau vien i mano angel sakant:
- Lorna, sskis ir irk inias.
Nenoromis taip ir padariau. Rod reporta apie vyr, k tik
pripaint kaltu dl alto, apskaiiuoto ir apgalvoto jaunos monos
nuudymo. Man irint buvo parodyta, k vyras padar su savo
siela: jis atsiejo siel nuo mogikosios savasties, kad netrukdyt
jo ketinimams. jo ird sismelk altis ir ledas. Sunku paaikin
ti, bet atrod, kad jis istm savo siel, prirakino j prie sienos
nenutraukiamomis grandinmis. Kartais taip pasielgiame su savo
sielomis, nes norime, kad ms gyvenime viepataut godulys.
Mus apsda materials siekiai. Ne velnias ar kas kitas tai padar
vyro sielai, o jis pats. Tam tikra prasme jis tapo lediniu mogumi.
Toks jis buvo tuo metu; man buvo leista ivysti jo siel, kai j
ved kaljim. Tai nereikia, kad vliau jis nesigails ir jo siela
^ 255 T5*

Lorna Byrne

nenutrauks grandini. Jis niekada nebesusigrins savo mergai


ts, savo nuudytos nuotakos, ir turs monms atsakyti u tai,
k padar, bet blogiausia buvo tai, kaip jis pasielg su savo sie
la. Tai siaubinga. Jeigu jis leis savo sielai isivaduoti, patirs baisias
kanias; stengsis j ivengti, bet galiausiai pasiduos ir pajus stipr,
bais skausm.
is vyras tyia i godumo nuud mog. Jis pasiryo i kito
mogaus kno atimti siel. Tai sielai teko atsiskirti nuo kno anks
iau laiko (inau, kai kurie tvirtina, kad, jei buvai nuudytas, vadi
nasi, tam atjo laikas arba gavai atpild u savo veiksmus ankstes
niame gyvenime, bet ne visada taip esti). Jis ipl jos siel, o jo
paties siela patyr klaik skausm ir kani, nes negaljo sulaikyti
jo nuo io iauraus veiksmo.
Jos, tos jaunos nuudytos moters, siela taip pat lidi dl to, kad
jos vyro siela kalinta. Jos siela atleido jam. Sielos visada atleidia ir
niekada nepraranda vilties. Jos kaip angelai - niekada nenusivilia
kitais.

Dvideimt ketvirtas skyrius


Taika Airijoje ir Kaldos

Vien pirmadienio vakar Do irjo televizijos inias ir paauk


mane greiiau ateiti. Ekrane ivydau lombard Dubline, jo klientai
ir mes buvome. Negaljau patikti tuo, k igirdau: savaitgal krau
tuv silau vagys ir visk ine. Pirmadienio ryt vagys dar nebu
vo rasti, o naujien agentra tvirtino, kad vagyst gerai suplanuota.
Atsigriau Do ir tariau:
Vadinasi, mano iedas dingo. - Pravirkau. - Nuostabusis
mano iedas! - Labai nusiminiau. Do apkabino mane. - Daugiau
jis negelbs mums bdoje. Taip nesininga, - murmjau.
Be iedo jauiausi nesava. Jis buvo man labai svarbus, nors,
atvirai tariant, lombarde prabdavo ilgiau negu ant pirto. Vyliau
si, kad policija ras ied, bet ilgainiui tai darsi vis maiau tiktina.
Po keli savaii gavome lombardinink laik. Do perskait j
gal keturis kartus. Jame buvo praneama, kad sutartis, kuri ustatydami ied pasirame su lombardu, atleidia juos nuo bet kokios
atsakomybs. Jie visikai neatsako u jiems palikt ied. Mus tai
priblok. Praradome ied ir negavome jokios kompensacijos.
Do paadjo kada nors nupirksis man kit ied. Pasakiau,
kad nereikia, kad joks iedas man nebus toks brangus kaip anas.
Do dar syk apkabino mane ir padjo laik.
^ 257 ts*

Lorna Byrne

Po keli dien, kai sdjau ant trobels laipt, i u kampo pa


sirod angelas Mykolas ir prisdo alia mans.
- Nenoriu kalbtis, - tariau.
Angelas Mykolas udjo rank man ant peties.
- Lorna, labai ujauiu dl iedo. Mes nieko negaljome pa
daryti.
Atsigriau j Mykol ir ivydusi spindint jo kn nenoromis
ypteljau.
- Ak, Mykolai, kaip gaila, kad nieko negaljote padaryti, - ai
manavau. - Do irgi nusimins. Jam atrodo, kad nuvyl mane.
Andien jis sak, kad jei bt galjs geriau mumis pasirpinti,
iedas nebt atsidrs lombarde.
- Lorna, atmink, - tar Mykolas, - tai tik iedas, mediaginis
daiktas. Neumirk, Do myli tave.
Kur laik svarsiau, k pasak Mykolas; be abejo, jis buvo tei
sus. Pasijutau daug geriau. Atsigrusi nusiypsojau Mykolui, ir jis
pradingo. Apie ied daugiau beveik nebegalvojau.
* * *
Politika mans nedomina, bet man rpi taika, ir anuomet, deim
tojo deimtmeio viduryje, buvo daug nekama apie taik iaurs
Airijoje. Kart, angelui Mykolui sdint su manimi, pasiteiravau
jo apie iaurs Airij. Jis pasak, kad mons neleidia sivyrauti
taikai. Vargu ar jiems pasiseks, bet taika ateis dar negreit. Viskas
susitvarkys madaug po dvideimties met.
Nuo tada stebiu, kas vyksta. Pastaruoju metu matau, kad po
litikai tampa atviresni ir kilnesni, vis labiau siekia taikos. Mykolas
pasak, kad labai svarbu, jog iaurs Airij ateit taika. To reikia
ne tik Airijai ir Didiajai Britanijai; jeigu tokiai terorist grupuo
258 tr

Angelai man glosto plaukus

tei kaip IRA pavykt atsidurti valdioje, terorist grupuots kitose


alyse suprast, kad ir jos gali laimti rinkimus, kad taikos galima
pasiekti kitu bdu, ne tik jga. Man buvo paaikinta, kad Airija
gali tapti pasaulins taikos kertiniu akmeniu: tonas vis bando j
iklibinti, bet jis nepasiduoda.
Man buvo parodyti vairs keliai, kuriais gali eiti pasaulis. Kar
tais iriu pasibaisjusi. Kai kurios galimos ateities perspektyvos
ities siaubingos, ir a nenoriau gyventi, jeigu jos isipildyt. Ta
iau man buvo parodyta ir daug nuostabi keli, kai visiems u
tenka vietos gyventi darniai ir taikiai. Manau, ateityje pasaulis gali
bti puikus, bet prie to turi prisidti kiekvienas mogus.
Visi paprasti mons trokta taikos. Pas mane apsilank iaurs
Airijoje gyvenanti moteris; jos vyras buvo nuudytas per riaues,
o vyriausiasis snus sdjo kaljime u terorizm. Jai plyo irdis
matant, kaip vyresnlis sugriov savo gyvenim ir kiek skausmo
sukl kitiems. Jaunesnysis snus sek brolio pdomis, ir moteris
baiminosi, kad jis gali ti. Ji nebemat ieities i io smurto rato.
Kasdien eidavo banyi melsti taikos ir prasto gyvenimo: kad
vyresnysis snus sugrt ir augint ma savo vaik, o jaunlis
susituokt ir susilaukt atal.
Ji skundsi, kaip griso vaikioti laidotuves, ir buvo pasiry
usi nebeskleisti neapykantos, taiau mat kitas uoliai nesantaik
sjanias seneles.
Jeigu tos senels liautsi skiepijusios vaikams ir vaikaiiams
neapykant, daug kas pasikeist, - kalbjo ji.
Moteris stengsi, bet jai buvo nelengva. Mano irdis linko prie jos.
Kaip jau anksiau raiau, angelai pasak, kad kariauti yra len
gva; sunku puoselti ir saugoti taik.
* * *
^ 259

Lorna Byrne

Pastaraisiais mnesiais labai nerimavau dl Do. Maiau, kaip jo


sveikata lyja, krinta svotis; j nuolat kamavo skrandio bdos, jis
akyse divo. Danai kviesdavau gydytoj, bet jis, regis, niekuo
negaljo padti.
Vien dien namie guldamas lovoje Do pasijuto labai prastai,
nebesusigaud, kas vyksta. Nebeprisimin nei kas jis, nei kas a.
Jis labai sutriko, o a isigandau, kad jo neteksiu. Atsipeikjs Do
suvok negals pajudinti kairs kno puss ir nekjo neaikiai.
Do itiko insultas!
Jis praguljo ligoninje kelis mnesius, ten jam atliko inten
syvij fizioterapij, i naujo mok vaikioti ir kalbti. Dar ilgai
paskui jis vilko koj, o a turdavau supjaustyti jam maist, nes
nepajg gerai paimti akuts. Laim, po kurio laiko kalba sugro,
neliko joki insulto padarini.
Kai Do atsigavs parvyko namo, vakarais sutemus ieidavome
pasivaikioti. Do gdijosi moni, bijojo, kad jie nepamanyt,
jog jis girtas. Vis kartojau, kad nesvarbu, k kiti mano, ir vaikio
jau j apsikabinusi (nors jis buvo labai auktas vyras, o a mayt).
Man padjo angelai, nes pati nebiau ilaikiusi Do. Jis danai
nustumdavo mane nuo aligatvio, ir inau, kad be angel abu b
tume pargriuv.
Nuolat skundiausi Dievui ir angelams dl Do ir klausinjau:
Kodl jis turi sirgti? Kodl negalit jo pagydyti? Kodl negalit pa
lengvinti gyvenimo?" Vien dien raudojau sode apsimesdama,
kad dirbu, nes nenorjau, kad kas nors matyt mano aaras. Prie
ais pasirod angelas Mykolas. Vos neatsitrenkiau j, kai itiesiau
rank nuskinti slyvos lap. Kkiodama prabilau:
Mykolai, nenoriu tikti, kad Do gyvenimas baigiasi. Per
anksti. Meldiu, pasakyk Dievui. Nemanau, kad tai itveriau, ne
noriu, kad Do mirt.
v,

260 r

Angelai man glosto plaukus

- Lorna, Dievas tave girdi, - atsak Mykolas. - Jis ino, kas


tavo irdyje. Lorna, pavelk mane, pairk man akis. K matai?
Kai pavelgiau angelui Mykolui akis, viskas aplink inyko - net
pats angelas Mykolas. Jo akys virto gyvybs ir viesos keliu. Abipus
kelio maiau sniego baltumo angelus ir Do - jaun, sveik ir stipr,
keliaujant pas jau mirusius savo eimos narius. Do eng Dang.
Matant j j tok sveik ir laiming irdis man prisipild diaugsmo.
Vis dlto suukau:
- Angele Mykolai, ne! Ne! Nenoriu, kad Do mirt. Jis per jau
nas mirti, vos kops penkt deimt. Taip nesininga!
Stovjau po slyva ir liejau aaras, o Mykolas stipriai apkabi
ns ir apgaubs plunksnuotais sparnais mane guod. Po kiek laiko
Mykolas iskleid sparnus ir nuluost man aaras.
- Lorna, bk stipri, rpinkis eima ir Do.
Angelas Mykolas paliet man kakt ir blyksteljs inyko.
Po keli savaii draug papra kit vakar susitikti su viena
eima. iek tiek dvejojau dl Do ir dl to, kad vaikai jau bus gr
i mokyklos. Maoje ms trobelje bus vakarieniaujama, spor
tuojama, ruoiamos pamokos ir panaiai, tad sutikau nenoriai, bet
vis dlto sutikau.
Kit vakar, mano nuostabai, Do atsikl ir pavakarieniavs
nusprend su Kristoferiu aplankyti draug. Vis dirsiojau j - at
rod, kad jo siela nuolat engia pirma jo. Isigandusi pasakiau, kad
jam nebtina ieiti, kad galiu lankytojus priimti virtuvje. Do pa
sak nenors ia bti, kai vies eima, ir man nes ko jaudintis,
nes su juo bsis Kristoferis.
Pasigirdo beldimas duris. Sveiai atvyko anksti. Do su Kris
toferiu suleido lankytojus priekambar.
eimai jau ruoiantis ieiti, Do sugro, ir jie vl prasilenk
koridoriuje. Kai atsisveikinusi prie dur grau virtuv, Do atro
ar 261 r

Lorna Byrne

d labai iblyks ir mauml susijaudins. Isyk ukaiiau puod,


iviriau arbatos ir briau jam keturis auktelius cukraus. Liepiau
sstis ir tuoj pat gerti. Sutepiau sumutin ir pyliau dar puoduk
arbatos. Stovdama kitapus stalo ir stebdama j paklausiau:
- Ar tikrai gerai jautiesi?
- Jauiuosi puikiai, - atsak jis. - Nra ia ko okinti.
Jis spjo atsiksti gal vos por sumutinio ksni, ir oras kam
baryje m keistis. Tuo metu virtuvs duris atidar Rta, su nakti
niais, basakoj, ir paklaus:
- Mamyte, ar galiu paskambinti draugei dl nam darb?
Pavelgiau Rt, Do ir vl Rt.
- Taip, tik trumpai, - leidau.
Viskas vyko tarsi sultintai, girdjosi, kaip Rta renka numer,
paskui spragteljo, ir ji pasisveikino:
- Labas.
Tada viskas ir vyko: Do pasidar bloga. Visada kiek galdama
stengiausi, kad vaikai to neivyst. Pamaiusi, kad tiui prasid
jo traukuliai, Rta m klykti. Stengiausi vienu metu padti Do
ir dukrai. Supratau, kad Do merdi ir man reikia pagalbos. Tyliai
kteljau: Angelai, padkit!", o Rtai tariau:
- Pakviesk Kristofer.
Paaikjo, kad Kristoferis ijs parduotuv ir i jo nra ko
tiktis pagalbos. Liepiau Rtai surinkti 999, ikviesti greitj ir pa
sakyti ms adres. Rta isterikai pasikalbjo su kakuo kitame
laido gale. Jai baigus, liepiau nulkti pas kaimynus ir pakviesti juos
pagalb. Rta klykdama, vis dar basa ikr pro duris.
Stovjau prie Do, laikiau j ir meldiausi. Kiek galjau padjau
jam fizikai, apkabinau susmukus prie virtuvs stalo. Vos Rtai
ibgus, tvyksteljo viesa. Mes su Do, susd prie stalo kambario
viduryje, atsidrme tarsi milinikame ledo arba kritolo kube.
262 ts*

Angelai man glosto plaukus

Kubas buvo tuiaviduris ir labai altas. Maiau man i burnos


virstant gar, bet paiai buvo ilta. I Do burnos garas njo; jis
liovsi kvpavs, lpos pamlo. Surikau:
- Angelai, a tam nepasiruousi!
kub eng sniego baltumo angelai. Pratrukau klykti:
- Dieve, ne! Meldiu, dar nepasiimk Do. Leisk jam truput
pabti iame pasaulyje.
Apimta klaikaus skausmo stebjau, kaip Do siela visikai
ieina i kno; angelas Mykolas man parod keli. Regjau Do
taip, kaip anksiau buvau regjusi: jo siela spinduliavo, alia eng
nuostabs angelai, toliau kelyje jo lauk ir j sveikino eimos na
riai. Jam ingsniuojant prie j, vis meldiau Diev leisti Do dar
mauml pabti iame pasaulyje, nemirti, nes jis reikalingas man
ir vaikams.
Staiga pajutau kaitr ir igirdau Dievo bals:
- Lorna, vienintel kart tau sugrinsiu j, bet daugiau to
neprayk.
Dievas kalbjo tvirtu balsu. Supratau, kad jis rstauja, nes
praau to, ko nevalia prayti. Pasijutau kaip vaikas, supykds su
augusiuosius. Dievas kalbjo su tokia galia, kad ikart suvokiau
nederamai pasielgusi. Dievo odiai, kad niekada daugiau to ne
prayiau, sir man atmint.
Staiga Do atsisdo. iopteljo, tarsi mogikasis knas bt
siurbs gyvast. Siela su netiktina jga sugro kn. Tik tada
suvokiau, kad Do pasodino jo angelas sargas. Do atsigr
mane ir panibdom tar:
- Regis, buvau pakeliui Dang. - Paskui nualpo.
Tik tada igirdau pro duris puolant Rt su kaimynu, tuo pat
metu Kristoferis ir Ovenas atlkdami keliuku kteljo:
- Kas atsitiko?
^ 263 r

Lorna Byrne

Atvaiavus greitajai, buvo nelengva kalbti Do vykti ligo


nin. Galiausiai jis ivaiavo, o mes su kaimynu nusekme auto
mobiliu. Po keli valand gydytojas ijo ir pasak, kad Do labai
pasisek. ligonin jis atvyko komos bsenos.
Turbt Do kakas globojo, - nusigrdamas ir nueidamas
tarsteljo gydytojas.
Nusiypsojau, nes, be abejo, inojau, kad kai kas j globojo - jo
angelas sargas, - o Dievas padar stebukl ir grino jam gyvast.
Do praguljo ligoninje dvi savaites. Be paliovos dkojau Die
vui u stebukl, kad jis dar sugrino Do. Nenumaniau, kiek laiko
mes turime: kelias savaites, mnesius, o gal dar por met. irdyje
puoseljau vilt, kad tai bus keleri metai, bet inojau, kad atjus
laikui nebegalsiu melsti Diev palikti Do gyv.
Do sugro, bet sveikatos nebeatgavo. Didij laiko dal pra
guldavo lovoje, dirbti nebegaljo. Buvo labai sunku. Vaikai pa
djo kuo galjo: madaug nuo dvylikos met dirbo ne vis darbo
dien ir dal atlyginimo atiduodavo man. Mes su Do nuspren
dme, kad vaikai mokysis bet kokiomis aplinkybmis ir gis ger
isilavinim. Visada jauiau, kad daug praradau keturiolikos met
atimta i mokyklos.
* * *
Pastebjau, kad ms vartai aprdij ir juos reikia perdayti. alt
ir gaiv ryt, turdama laisvo laiko, pairje susiradau sen tep
tuk, j reikjo praplauti, pus skardins juod da ir pradjau
dayti vartus. Man uoliai darbuojantis, dviraiu privaiavo ber
niukas. Jis sustojo ir pasisveikino. Tai buvo Polas, vienas i Kristo
ferio mokyklos draug; jie buvo madaug vienodo amiaus, ketu
riolikos met.
ar 264 r

Angelai man glosto plaukus

- Kodl tu ne mokykloje? - pasiteiravau.


Jis atsak, kad dl ligos yra atleistas nuo pamok. Pasidiaug,
jog jauiasi gana gerai ir galt man padti. Padaviau jam sen peil,
jis pradjo gremti nuo vart atsilupusius daus. Plepjo apie mo
kykl ir vejyb, kvatojosi ir juokavo. Po kiek laiko nusprendiau,
kad man gana dirbti, padkojau Polui ir atsisveikinau. Jis pasim
dvirat ir nuvaiavo keliu. Aplink j ivydau keturis angelus.
Angelai bgo kartu su Polu, priekyje ir u jo; kilo spdis, jog
jie saugo berniuk, kad nenukrist nuo dviraio. Pasidomjau:
- K ia sumstt, angelai?
Nemaiau prieasties, kodl jis turt nugriti, mano manymu,
vaiavo puikiai. Angelo sargo nemaiau, tik pamaniau, kad keisto
ka, jog Polas usuko pas mane - niekada anksiau to nedarydavo.
Apie nutikim nebegalvojau, kol po trij dien, vl dirbda
ma prie varteli, igirdau kak artinantis. Metusi darb ijau
keli ir pamaiau Pol, besivarant prie mans dvirat. Jam u nu
garos sklend angelas sargas. Supratau, kad kakas negerai; Polas
atrod sveikas ir stiprus, bet j supanti viesa nespindjo. Ta gyvy
bs viesa atrod prigesinta, priblsusi. Nesupratau, kodl berniu
kas jo nunarins galv.
kteljau:
- Polai!
Jis pakl galv, plaiai isiiep ir pribgo prie mans su dvi
raiu. Numets j ant ems paklaus, ar galt padti.
- Taip, galjai ir anksiau ateiti, - juokdamasi atsakiau.
Palikusi Pol prie vart nudroiau pair ir pamiau dar vie
n teptuk. Ujusi u namo paklausiau angel:
- Kas atsitiko?
N vienas angelas nepasirod, bet daugelis j prabilo vienu balsu:
- Loma, tau tereikia leisti laik su Polu. Klausykis jo.
265 tr

Lorna Byrne

- Anokia bda, - atsakiau. - Tikiuosi, rasiu jam teptuk.


Radau. Grdama palei trobels sien ivydau prie vart baug
iai stovint ir mans laukiant Pol. Dabar jis spindjo, rykiai
viet, ir a nesupratau, kas atsitiko - juk vos prie por minui
viesa buvo blanki. Maiau, kad jis laimingas, ir pati diaugiausi.
Mes kartu nudame vartus, Polas poktavo, juoksi ir vis laik
iaukjo. Paminjo, kad dar kit savait bus jo gimtadienis.
Atjus laikui Polas sdo ant dviraio ir nuvaiavo. Stebdama j
maiau kartu bganius keturis angelus. Atrod taip juokingai, kad
ypteljau. Angel drabuiai buvo ilgi ir laisvi, jie risnojo grakiai,
pasiokindami, lyg karto oro pripsti balionai. Buvo pavandeniju
sio gintaro spalvos ir velniai tviskjo, lyg nuo vandens atsispindju
si viesa. J vaizdas ramino akis. Polui ir angelams pradingus i aki
grau pro vartus kiem ir pasukau pair. Pasiaukusi savo an
gelus paklausiau, ar nepapasakot apie Pol, bet jie nieko neatsak.
Vis negaljau imesti i galvos Polo. Kit dien ijau pasi
vaikioti keliuku prie trobels. Sustojusi prie vart laukus pasi
kvieiau savo angelus. Nusprendiau, kad jie negirdi mans, bet,
apsigrus eiti tolyn keliuku, pasirod angelas Elijas ir tar:
- Lorna, kur eini? Grk.
- Tu paiu laiku, - papriekaitavau. - Kurgi js, angelai, buvote?
- Lorna, mes vis laik buvom su tavim, - atsak Elijas.
- Angele Elijau, man neramu dl berniuko Polo. inau, kad
kakas negerai.
- Lorna, - tar Elijas, - tau tereikia bti su Polu.
- Elijau, a bgtauju dl jo, - kalbjau. - Kodl man taip bai
su? Jis aunus vaikas.
- Lorna, kartais angel udavinys - pamginti pakeisti kon
kretaus mogaus ar grups ateit. Tai mes ir stengiams padaryti
iam vaikui. nabdame daugeliui moni, praome prisidti, bet
266 ts*

Angelai man glosto plaukus

vos keli girdi, ir to gali neutekti. iuo metu tu esi Polo gelbjimosi
virv; tik tavo dka jis tebra ia. Lorna, tu visada klausaisi. Dabar
eik padirbti prie vart, o mes atvesime pas tave Pol, kad js pa
sikalbtumte, pasijuoktumte ir pasilinksmintumte.
- Elijau, ar negaltum papasakoti daugiau? - maldavau.
- Ne, Lorna. Tu viena negali pakeisti jo ateities. Kiti mons
irgi suvaidins savo vaidmen.
Tai buvo vienas i daugelio mano matyt atvej, kai mai vy
kiai supuola ir priaukia vien didel. Todl kai angelai paragina
atlikti kok nors menk darbel, pavyzdiui, kam nors nusiypsoti
ar k nors pagirti, kad ir kaip nereikminga tai atrodyt, padary
kite! I pairos nesvarbs dalykai gali tapti gyvybikai reikalingi.
Kaskart, kai nueidavau padirbti prie vart, prisistatydavo Po
las. Nesvarbu, koks bdavo paros metas - rytas, popiet ar vaka
ras, jis visada ateidavo padti. Pasiteiravo, ar perduoiau Kristofe
riui jo kvietim pavejoti per gimtadien. Atsakiau, kad Kristoferis
tuo tikrai apsidiaugs, bet gals tik sekmadien - kit dien po
Polo gimtadienio, nes etadieniais dirba angli sandlyje. Polas
paaikino, kad vyks kartu su visa eima. Jis labai diaugsi. Dkojo
man, kad ileidiu Kristofer, o a pasakiau, kad jis bus atsakin
gas u draug, turs j priirti ir saugiai parveti namo, be to,
prigaudyti apsiai uvies, kad pirmadien ikepiau prie arbatos.
Polas nusijuok ir paadjo pasistengti.
Kai tdien Kristoferis gro i mokyklos, jam praneiau, kad
Polas pakviet j gimtadien. Kristoferis apsidiaug, pasiruo
vejybos reikmenis ir susikrov juos priekambaryje. Man ijus
dayti vart, vl pasirod Polas. Iki gimtadienio buvo likusios
vos kelios dienos, jis labai jaudinosi. Padas laimingas ivaia
vo namo. Stebjau j, minant keliu. Angelai atrod taip pat laiksi
arti, saugojo j, buvo pasiruo sugauti.
^ 267 r

Lorna Byrne

Daugiau Polo nebemaiau. Po poros dien Kristoferis pasuko


rakt ir jo virtuv. Jis buvo nepaprastai susijaudins, jam nesp
jus n odio itarti, supratau, kad dl Polo.
- Mama, ryt uvo Polas. vyko avarija. Negaliu patikti. Ruo
ms vejoti per jo gimtadien; mama, ueikim Polo namus.
Pasijutau priblokta; tai atrod taip neteisinga. Paguodiau
Kristofer ir stipriai j apkabinau. Pasakiau, kad tvams reikia duo
ti laiko, aplankysim vliau.
Kit vakar mes su Kristoferiu apsilankme Polo namuose; at
eidavo ir ieidavo moni. Mes igrme arbatos, paskui Polo ttis
kelias minutes pasikalbjo su Kristoferiu. Atsisveikin patraukme
namo. Mums ingsniuojant Kristoferis tar:
- Mama, labai keista, kad Polo nebra; namai atrodo tokie tu
ti. A visada jo ilgsiuosi.
inau, kad tie keturi nuostabs angelai nusine Pol tiesiai
Dang kartu su mekere ir vejo krepiu, priritu prie dviraio
bagains. Neabejoju, jis Danguje daug vejoja.
Prajus gal pusei met po Polo mirties, vien t ret dien,
kai Do jautsi gana stiprus atsikelti, jiedu su Kristoferiu, dabar
jau penkiolikos met, nujo Dublin bare miesto centre susitikti
su senu Do biiuliu. Kristoferis pasakojo, kad baras buvo tamsus,
sausakimas ir triukmingas. Kristoferis nesitrauk nuo tio, nes
baro lankytojai gerokai sismarkavo. Ttis susitiko su biiuliu ir
visi trys per mini m brautis prie dur.
Kakas kak stumteljo ir prasidjo grumtyns. Kristoferis pri
sipaino isigands. Keli vyrai isek paskui juos gatv ir m ka
bintis, vienas rankoje laik sudauyt butel. Do pareik, kad jie
neketina mutis, tik atjo susitikti su biiuliu, ir dro tolyn. Netik
tai vyras mjuos kumiuoti. Kristoferis labai isigando. Tik staiga
jis aikiai pajuto, kad alia yra Polas. Kristoferis pasakojo:
268 r

Angelai man glosto plaukus

- Mama, inau, kad jis ten buvo. Atrod, kad jis tikras, kaip
tu ir a. Jis nugrdo tuos vyrus, o mus stumteljo priek. Jauiau,
kaip Polas gina mane ir tt. Dar niekada nieko taip nebijojau, kaip
t vyr bare, bet alia pajuts Pol supratau, kad mes saugs.
Liepiau Kristoferiui prisiminti, kad Polas visada ateis jo gel
bti. Per iuos metus danai pagalvoju apie Pol ir padkoju, kad
saugo Kristofer. Dkoju jam u tai, jog neumiro mano praymo
priirti Kristofer.
* * *
Kasdien grusi i parduotuvs nuneu Do puoduk arbatos ir
prisdu pasinekti. Vien dien Do man panoro papasakoti is
torij. Prie pat jo sdjo angelas sargas, ant lovos buvo sitais ir
daugiau angel, jie irjo Do ir lauk, k jis pasakys.
- Lorna, nepatiksi, - prabilo jis. - iandien, kai buvai ijusi,
kambar pasiokindama atbgo maa mergait, dvasia. Ji buvo
madaug trej, ilgais, viesiai rudais, susivlusiais plaukais. Atrod
murzina, lyg bt aidusi purvyne ir i ems lipdiusi bandeles.
Ji atsistojo ia, kur dabar tu sdi, ir papra: Tti, paaisk su ma
nim." Tada nusigr ir istriksjo i kambario.
Apsidiaugiau, bet ir labai nustebau! Supratau, k tai reikia.
Mes tursim dar vien kdik. Visada trokome vaikelio, bet Rtai
jau buvo apie dvylika, o Do sirgo, tad n nebeturjome vilties. Tai
atrod lyg stebuklas. Dkojau Dievui ir angelams.
Do dar nebuvo mats dvasios. Ko gero, Dievas ir angelai jam
leido ivysti daugiau, kad jis suprast ess ne tik i kno.
Ikart nepasakiau Do, kad dvasios pasirodymas reikia, jog
tursime dukrel, tiesiog leidau jam mgautis diaugsmu, kur at
ne i nuostabi dvasel.
^ 269 ir

Lorna Byrne

- Kodl ji pavadino mane tiu? - nustebs klausinjo jis.


A i dvasel ivydau dar prie pastodama. Ji buvo lygiai to
kia, kaip apibdino Do. Kart virtuvje iviriau Do arbat, ir,
man neant padkl, pro valgomojo duris murkteljo i maa
btyb, mergyt. Ji atrod nuostabi, bet tuoj pat dingo. Kai atida
riau miegamojo duris, Do pirmiausia suuko, kad ia vl buvo ta
maa mergait, vadino j tiu ir pra su ja paaisti.
kart paaikinau Do, k tai reikia: kad Dievas mums siunia
kit dukr. Do sunkiai patikjo.
- Dievas turt lieti mane daug gyvybs syv, kad pradiau
kdik. Reikt tikro stebuklo!
Netrukus pasijutau nia.
Vien dien stovjau prie veidrod. Aplink mane pasirod
angelai ir auksin viesa. Tada ivydau savo pilve skuriuojani
vairiaspalv energij: smaragdo ydrumo, smaragdo alumo, rau
don ir purpurin. Skurys prasiskleid, ir a pamaiau maulyt
kdikl it dulkel. Nuo to vaizdo mane uliejo jaudulys ir meil
negimusiam vaikeliui.
Po Rtos gimimo buvo praj dvylika met, tad sunkiai apsi
pratau su mintimi, kad laukiuosi. Buvau idalijusi visk, ko reikia
kdikiui, tad angelams teko gerokai padirbti: pakudti mo
nms aus, kad mums padt. Bet kol gim mano mayl Megana, jau turjau visk, ko reikia naujagimiui, ir dkojau angelams ir
visiems, kurie j paklaus.
Kartais aikiai matyti, kad angelai gerokai paplujo. Toms Ka
ldoms vl turjome labai maai pinig. Vien vakar prie pat
Kaldas susd prie virtuvs stalo vakarieniaudami igirdome beldiant duris. Kristoferis nujo atidaryti, leido nepastam vyr
ir padjo jam neti didiul d.
*ar 270 r

Angelai man glosto plaukus

Kristoferis pristat tv Tom, vien i mokykloje dirbani


kunig. Tvas Tomas tar:
- Tikiuosi, nesutrukdiau. A igirdau, kad jums praverst
truputis maisto, ir nam ekonomikos klas sutiko visus kaldinius
kepinius padovanoti eimai Meinute. Per Kias sugriu su keptu
kalakutu ir kumpiu. Nesijaudinkit. Niekas i klass nesuinos, kur
keliauja maistas. Todl atvaiavau vienas, tikdamasis, kad Kristo
feris man pads neti i d.
Padkojau jam ir pakvieiau arbatos. Kol viriau arbat, tvas
Tomas, Do ir vaikai pradjo kraustyti i ds maist. Ten buvo
visko, apie k tik galima pasvajoti, apsiai maisto ir viskas kepta
namie. Negaljau patikti savo akimis. Virdama arbat dkojau
Dievui ir angelams. Padavusi tvui Tomui puoduk ir prariekusi
vien i gardi obuolini pyrag dirsteljau vaikus ir pamaiau,
kad j akys vyti. Atsigrusi tv Tom paklausiau:
- I kur inojote?
Tvas Tomas pasak girdjs, kad turime sunkum, bet dau
giau nieko neins. Pavelgiau kitoje stalo pusje sdint Do;
jis papurt galv. Supratau, kad nenori tvui Tomui pasakoti apie
savo ligos baisum.
- Ai, kad paklauste angel, - tariau. - Ir ms eimos var
du dkoju js nam ekonomikos klasei, kad apdovanojo mus to
kiomis grybmis.
Per Kias tvas Tomas atgabeno mums didiausi, kiek man
teko matyti, kalakut, taip pat gard kump. veniant Kaldas
Do sddamas prie krosnies atsigr mane ir prisipaino, kad
jam gda, jog negali deramai pasirpinti manimi ir vaikais. Pasi
irjau j ir mginau paguosti:
- Tu nekaltas, kad met metus sunkiai sergi. Juk ne savo noru
susirgai. neki nesmones.
^ 271 TG*

Lorna Byrne

Do jau daug kart buvo apie tai usimins, ir i kit sergan


i moni danai igirstu panai odi. Nors jie n trupuio
nekalti, gdijasi, jauiasi es kitiems nata ir rpestis. Kartais pa
klausdavau Do:
- Kodl tu iandien toks piktas?
O jis atsakydavo:
- Pykstu ne ant tavs ar vaik, nirtu ant savs, kad sergu ir
negaliu deramai pasirpinti tavimi ir vaikais. A nieko nesugebu.
Per tas Kaldas sdint prie ugnies nusiypsojau Do ir nura
minau j:
- Kai jautiesi gerai, tu iki nukritimo dirbi sode, kai gali, sutvar
kai virtuv, ir grusi i parduotuvs a labai pradiungu. Tu darai
visk, k gali. Ir a, ir vaikai tave labai mylime.

Dvideimt penktas skyrius


Mykolas pasisako, kas i tikrj ess

Vien vakar jauiausi prislgta ir pavargusi. Be paliovos mel


diausi, praiau Dievo stebukl tiems monms, kurie kreipiasi
mane pagalbos. Buvo vlu, namai nutyk, vaikai miegojo, ir a, pa
likusi Do prie krosnies gerti arbat, jau ruoiausi gultis. jungiau
lemp ant naktinio staliuko prie lovos Do pusje ir murkteljau
patalus. Atsisdau atsirmusi pagalves, prisitraukiau kelius, si
kniaubiau delnus ir miau melstis.
Neinau, kiek meldiausi, kol igirdau aukiant mane vardu.
Kitoje lovos pusje prie lempos stovjo angelas Mykolas. Spindjo,
bet atrod kitaip.
Angelas Mykolas vilki drabuius, deranius prie to, k nori
pasakyti - taip jis padeda man geriau suprasti jo ini. T vakar
jis buvo panaus karalait. Dvjo auksin karn, vilkjo balt
ir aukso spalvos drabu, ties liemeniu sujuost auksiniu ir juo
du diru, laisvai krintant beveik iki keli. Rankoje laik ritin.
Plaukai buvo ligi pei ir pleveno, lyg pst velnus vjelis. Safy
ro ydrumo akys ibjo, lpose aid dangika ypsena. Jis avjo
sandalus i juosteli, susikryiuojani ties kulknimis, ant pd
viraus buvo po auksin kryel. Angelas skleid netiktinai ry
ki vies.
^ 273 r

Lorna Byrne

- Lorna, Dievas girdi visas tavo maldas, - tar Mykolas. - Pa


siimk i staliaus tuinuk ir popieriaus. Turiu tau ini - Dievo
duot mald.
Padariau, kaip liep Mykolas, ir man sdint lovoje su tuinuku
ir popieriumi rankoje, Mykolas ivyniojo ritin ir perskait tokius
odius:
Tavo gydani angel malda,
Arkangelo Mykolo atneta nuo Dievo.
Iliek ant mans ir ant t, kuriuos myliu,
Savo gydanius angelus,
Savo dangikj kareivij.
Leisk pajusti Tavo
Gydani angel spindul,
Tavo gydani rank vies.
Priimsiu Dievo man skirt gydym.
Amen.
Mykolui baigus, papraiau perskaityti dar kart, tik liau, nes
nespjau usirayti. Kalba man pasirod keistoka. odiai buvo
neprasti, bet taip buvo parayta ritinyje. Angelas Mykolas nusi
ypsojo ir pirtu paliet man kakt.
- Rayk, Lorna.
Angelui Mykolui antr kart skaitant i ritinio mald, nesun
kiai uraiau kiekvien od. Malda yra lygiai tokia, koki man
skait, nors skamba neprastai. Paskui Mykolas tar:
- Dovanok i mald visiems, ateisiantiems pas tave. Jos tave
imok Dievas.
Padkojau Mykolui ir Dievui nuo savs ir nuo vis t, kuriems
pads i malda.
vi 2 7 4 r

Angelai man glosto plaukus

Mykolas linkteljo ir pradingo.


Jau prie daugyb met pirm kart ivydusi Mykol savo
kambarlyje Senajame Kilmainhame supratau, kad jis kitoks, labai
galingas, galingesnis u daugum kit angel. Kai man buvo ma
daug keturiolika, jis prane ess arkangelas, bet pra to niekam
nesakyti. Tik vakar, perdavs man Dievo mald, kuria tursiu
dalytis su kitais, jis liep urayti: Arkangelo Mykolo atneta nuo
Dievo", ir a supratau, kad nuo iol galsiu j taip vadinti.
Kartais arkangelas Mykolas pasirodo spindintis kaip saul, at
rodo, lyg stoviau sauls viduryje. Tokiomis akimirkomis jis vos
neapakina mans savo viesa, ir a turiu jo paprayti prisitemdyti.
Jo viesa ir panaumas saul byloja, kad Mykolas yra mums ne
suvokiama didiul galia ir kaip saul teikia ms planetai gyvyb.
Mykolas man papasakojo, kad arkangelai yra tarsi angel ge
nerolai: jie turi valdi angelams ir sieloms, jiems paklsta kiti an
gelai. Jie siunia angelus visus Visatos kampelius, kad vykdyt
Dievo vali ir net jo ini.
Arkangel yra daugyb, daug daugiau negu inoma i tradi
cijos, o Mykolas yra vienas galingiausi. Mykolas yra Sauls ar
kangelas, Gabrielius - Mnulio. Visi arkangelai vieningi, jie supa
soste sdint Diev ir yra didiul jga, ginanti Dang ir priirinti
tebesitsiant krimo vyksm.
Kit dien papasakojau Do, kad arkangelas Mykolas man
perdav Dievo mald. Jis msi perrayti j popieriaus lapeliuose,
kad galiau dalyti monms, besikreipiantiems mane pagalbos.
Vliau vienas draugas pasisil prispausdinti kopij. Iki.iolei da
liju i mald visiems, kas prao mans padti, ir daugelis moni
patvirtina, kad gydantys angelai" atsiliepia mald.
Visi angelai gydo, bet yra ypatinga angel grup, vadinama
gydaniais angelais", j isiaukia angelai sargai, kai mog reikia
^ 275 ir

Lorna Byrne

gydyti. Gydani angel tiesiogine prasme yra milijonai; j esti


vairiausi pavidal ir dydi. Dievas nuolat lieja pasaul gydan
ius angelus, mums tik reikia paprayti j pagalbos.
Turime neumirti, kad gydymas vyksta taip, kaip Dievui at
rodo geriausia. Kartais net nepastebime, kad pasveikome, nes
prame kitokio gydymo - galbt pagijome emocikai arba dva
sikai, nors prame fizins sveikatos. Turime stebti, kas vyksta,
tada suvoksime, kad esame gydomi. Danai pagerjimas gali bti
menkas, galbt ilg laik buvs prislgtas mogus nusiypsos arba
nusijuoks; galbt isekusiam ligoniui smarkiai pagers, o gal per
vargusi mama staiga pasijus laiminga ir linksma.
Kartais gydantys angelai apsireikia per vaikus. Pasitaiko, kad
vaikas atsisuka ir mamai ar kitam suaugusiajam pasako kai k
svarbaus, kai k, kas padeda suprasti, kodl viskas yra taip, kaip
yra, ir kaip pasijusti geriau.
Kit vasar vien ryt pas mane atvyko mama su dukra. Dvi
deimties su trupuiu dukrai Sofijai po automobilio avarijos nuo
lat skaudjo rank, i rankos skausmas plito vis kn. Gydytojai
padar, k galjo, bet skausmas nesiliov. Mergina kentjo kelerius
metus, ir mama labai nerimavo dl jos sveikatos. Sofija primygti
nai pra, kad mama su manimi susitikt pirma, ir, kol mes kalb
joms, priekambaryje skait urnal.
Su mama praleidau madaug pusvaland, galiausiai pasimel
diau u j, palaiminau ir papraiau gydani angel pagydyti kiek
vien jos dal. Paskui padaviau jai gydani angel mald. Kai su
mama ijome priekambar pas dukr, isyk pajutau, kad ia ap
silankyta angel. Buvo viesiau ir iliau, oras skuriavo - a tai va
dinu gydani angel dvelksmu. Nusiypsojau supratusi, kas vyko.
Sofija giliai miegojo ant kds. Mama j velniai paadino, ji
apdujusi pasiirjo mus. Staiga nusiypsojo ir suuko:
^ 276 r

Angelai man glosto plaukus

- Man nieko nebeskauda. Skausmas prajo. Visikai!


Sofija nekdama lengvai atsistojo, pajudino kn, palankst
rankas ir kojas, patikrino, ar tikrai nieko neskauda. Tada m o
kinti kaip vaikas. Ji juoksi i diaugsmo, kad knas juda laisvai
ir be skausmo.
- Lorna, jauiuosi fantastikai. Sapnavau, kad js umigdte
mane, o kol miegojau, mane apsupo ir liet minios angel. Jie i
gyd mane.
sivediau j savo kambarl palaiminti ir padkoti Dievui ir
angelams u pagydym. Dar net nebuvau jai davusi maldos, o gy
dantys angelai jau kibo darb.
Kartais mons pasako tik, kad mano ryys su Dievu ir ange
lais ypatingas, ir jeigu u juos ko nors papraysiu, tai bus suteikta.
Kartais man baugu, kad mons taip pasitiki manimi. Nuogstau
ju, kad Dievas j nepagydys taip, kaip jie prao, nes lemta kitaip.
inau, kad Dievas visada gydo, bet kartais mons to nesuvokia,
nes sivaizdavo k kita.
Kartais man paskambina mama arba ttis, anksiau atved pas
mane vaik, ir paprao pasimelsti, nes tdien jis operuojamas. Jie
pasakoja, kad ligoninje kasdien laimina vaik gydomja malda
arba vaikas j kalba pats. Vienas pastamas vaikas vis laik, kol
guljo ligoninje, laik maldel po pagalve. Kartais mons skam
bina padkoti man ir angelams u pagydym.
* * *
Vien sekmadienio ryt, man su vaikais k tik grus i mii, pa
sigirdo beldimas duris. Atidariusi nustebau - u dur stovjo pa
gyvenusi moteris. Labai atsipra, kad atjo sekmadien; jos akys
buvo aarotos, ir a susigraudinusi pakvieiau j vidun. Moteris
^ 277 r

Lorna Byrne

buvo senyva ir ligota, jai maai buvo lik gyventi, ji bijojo mirti
skausmuose. Ji pra imelsti Diev stebuklo. Pasimeldiau u j,
palaiminau ir daviau gydomj mald. Ji ijo kur kas laiminges
n. Madaug po pusantro mnesio vl netiktai usuko. Atsipra
iusi pasak, kad utruks vos minut.
- Dievas padar stebukl, - tar ji. - Sdjau virtuvje ant so
fos, jauiausi labai prastai, tik staiga kambaryje pajutau nepaprast
tyl ir ramyb. Paklusi galv kambario viduryje ivydau angel. Jo
drabuiai buvo balti, regis, jis skland; angelas skaisiai spindjo ir
ypsojosi man. Po minuts jis inyko.
Senutei to uteko - ji ivydo stebukl. Leids pamatyti ange
l Dievas jai padovanojo sielos ramyb ir num mirties baim.
Moteris pasak inanti, kad mirs nuo savo ligos, bet iki tol gyvens
visavert gyvenim; ji diaugsis gyvenimu ir parodys savo eimos
nariams, kaip juos myli.
- Lorna, dabar inau, kad yra vieta, vadinama Dangumi, nes
regjau angel. A nebebijau mirti, - kalbjo ji. - inau, kad ten
mans lauks angelas. Atjus laikui jis paims mano siel, ir a pa
liksiu sen, rauklt, sukrious kn, i jo man jokios naudos.
Taigi a nebijau mirti - ir tai stebuklas!
Prisimenu, jai kalbant plaiai ypsojausi.
Moteris juoksi; ji nebejaut baims. Nuostabiausia tai, kad
tam tikra prasme ji net lauk dienos, kai fiziniam knui mirus an
gelas ateis paimti jos sielos.
- Argi bt nenuostabu, - sak ji, - jeigu vien dien, atjus
laikui, pati kaip angelas nusileisiau pasiimti Dang savo mylim
moni siel.
Senut vytte vytjo ir linksmai ypsojosi. Mes kartu pasi
meldme, ir ji ijo. Daugiau jos nebemaiau.
278 15*

Angelai man glosto plaukus

Niekada nevalia umirti, kad Dievo i Dangaus sisti angelai


mums i tikrj gali padti, jeigu mes leisime jiems, jeigu atver
sime irdis ir priimsime juos savo gyvenim. Mums nra ko bi
joti. Bijome todl, kad nesuprantame angel; bijome todl, kad
nesuprantame Dievo. Visada prisiminkite, kad angelas jums nieku
gyvu nepakenks; joks angelas nra man pakenks ir, utikrinu, ne
pakenks jums.
* * *
Vien sekmadien, kai Meganai buvo madaug dveji, vaiktinjome Dublino kalnuose prie Sals tarpeklio. Pajj toliau nuo kelio
atsidrme gana lygioje, ole apaugusioje, akmenli pribarstytoje
plynje. Pradjus leistis nuolydiu laitu akmen padaugjo, toliau
jie darsi vis didesni, o laitas statjo, kol virto skardiu, apaugu
siu pavieniais mediais. Nuo skardio krato ivydome nuostab
eer. Jis plytjo tarp kaln, ant kranto stksojo didelis namas, o
kitame krante kalnuose matme besigananius elnius.
Pajjusi laitu emyn atsisdau ant akmens, o Do su Rta
nusived Megan tolliau. Stebjau, kaip jie ingsniuoja susikib,
Megana viduryje. Tada atsiguliau ant akmens ir kelias minutes
usimerkusi griau sauls spindulius. Nors buvo varbu, jauiau
sauls kaitr, ir akmenys buvo ilti. Po kiek laiko igirdau sugr
tanius Do, Rt ir Megan, atsimerkiau ir atsisdau. Pavelgiau
takel, bet j dar nebuvo matyti. Jiems priartjus ivydau Megan
viduryje, Do deinje, o Rt kairje, jie kilnojo ir spavo mayl.
Megana i irdies kvatojosi, jai buvo labai smagu okinti pade
dant tiui ir didiajai sesei.
Mane apm diaugsmas ir pakilumas: u Meganos ivydau
okinjant jos angel sarg. Angelas strykteljo pro j ir dabar
Vi

279 ir

Lorna Byrne

okavo per metr priekyje. Jis atrod kaip mergait rudomis ir


didiulmis lyg lktuts akimis. Ta mergait buvo skaisti ir grai;
basos kojos, inoma, neliet ems. Ji atrod madaug atuone
ri, plaukai supinti ir suriti oraniniu, raudonu ir aliu kaspinu.
Plaukuose kyojo raudona plunksna, o kaktos viduryje spindjo
vaigds pavidalo viesel. Trump akimirk tariausi ivydu
si sparnus. Ji vilkjo lengv, beform, berankov aukso spalvos
tunik. Meganos angelas sargas spindjo ir judjo grakiai it
plunksna.
Tada avusis angelas sargas strykteljo atgal Meganos kn
ir inyko. Niekas kitas jo nepastebjo, visi trys keliuku trauk
prie mans.
Meganos angelas sargas labai skyrsi nuo kit mano vaik an
gel sarg: visi buvo suaug, o is vaikas; pamaniau, kad Meganai
augant jis irgi augs. Prisiminiau, kad Megana pirmiausia itar ne
mama ar tt", o kakok negirdt od. Paaikinau Do, kad
tai jos angelo sargo vardas, ir papraiau angel pasakyti j parai
diui, kad galiau urayti ir parodyti Meganai, kai ji gtels.
* * *
Trisdama namie ar sode arba eidama parduotuv nuolat tyliai
meldiuosi. Vien vakar, kaip ir dauguma mam, pluau namuo
se. Namai, galima sakyti, priklaus man vienai, nes Do su Megana
kietai miegojo. Rta padjo draugei priirti vaik, Ovenas spor
tavo, o Kristoferis viejo pas draug kitame miesto gale. Lauke
buvo tamsu, bet pro lang maiau gatvs ibint prie kampo. M
gavausi ramybe ir vienatve, kai nesi visikai vienas. Pajutau, kaip
nutyko oras, sultjo laikas; nebuvo girdti n garselio. Pavelgu
si savo rankas aplink jas ivydau blyksini ir kibirkiuojani
31 2 8 0

Angelai man glosto plaukus

energij. i energija tvyro vis laik, bet prie pasirodant angelams


ji kartais sustiprja ir irykja. inojau, kad bet kuri akimirk
gali pasirodyti angelas. Ne visada taip esti, kartais angelai pasirodo
neperspj.
Su rankluosiu rankoje ijau i virtuvs ir koridoriuje kak
tomua susidriau su baltu moters pavidalo angelu. Jis liep eiti
svetain, o pats inyko. Atidariusi svetains duris prie lango ivy
dau kit, kur kas galingesn, neapsakytai gra angel. Jis nusiyp
sojo. is angelas labai skyrsi nuo kit mano matyt angel. Tai
buvo moteris, ji vilkjo ugnies raudonumo ir aukso spalv sukne
l - tokios dar nebuvau maiusi. Jai ant galvos buvo stabi karna,
i karnos vidurio ant viso kno krito milijonai milijon plony
i tarsi ilkini supint sileli. kiekvien kasel buvo pinta
vairiaspalvi deimant ir safyr. ios nuostabios moters sparnai
rjo lyg plazdanios liepsnos, plunksnose tviskjo brangakme
niai. Aikiai maiau kiekvien smulkmen, ir vis dlto man labai
sunku j apibdinti. Ji buvo stabi, visu kuo tobula, kiekviena dalis
tarytum gyva. Taip akino, kad akimirkai turjau nusigrti - mano
akys negaljo aprpti viso groio.
Jos veidas spinduliavo gyvyb. Ji buvo tobula; ydros akys
viet it saul, tik milijard kart skaisiau. odiais to neapra
ysi. Tegaliu pasakyti, kad pavelgusi tas akis ivydau i j sklin
dant nepaprast velnum, atjaut, ramyb ir meil. Supratau,
kad is puikus prieais mane stovintis angelas regi visk. Atrodo,
jis paino ir perprato kiekvien Visatos dalel - mogaus protu
to nesuvoksi.
Atsidrusi tokios galios akivaizdoje miau drebti. Man buvo
leista pajusti ir painti i gali. U mans deinje stovjo kitas
angelas. Pamaiau j tik tada, kai jis pasak:
- Lorna, pajk priek.
*^ 2 8 1 r

Lorna Byrne

engiau kelis ingsnius, nenuleisdama aki nuo nuostabaus


angelo prieais mane. Igirdau, kaip man u nugaros usivr du
rys. Nuostabusis angelas pajudjo prie mans ir ypsodamasis tar:
- Lorna, nebijok.
T akimirk viduje pajutau ramyb ir diaugsm. Angelas pa
klaus:
- Lorna, ar inai, kas a?
- Ne, - atsakiau.
- A Angel Karalien.
- Nori pasakyti, tu Dievo Motina? - paklausiau.
Supratusi, su kuo kalbuosi, pasijutau sukrsta; mano siela tai
jau inojo, bet mogikoji dalis apstulbo.
- Taip, Lorna, - atsak ji, - a esu Dangaus Karalien, Angel
Karalien, Vis Siel Karalien. Lorna, nebijok, klausk ko nori.
- Angel Karaliene, - kreipiausi, - daug kart tave maiau; tu
esi Motina, kuri regjau Danguje su kdikiu.
Prisiminiau, kaip vaikystje supantis Balimune angelai man
parod jos veid.
- Taip, Lorna, tu teisi, - patvirtino ji.
- Vis labiausiai troktu, kad tu, Dievo Motina, pasirodytum
visam pasauliui. - Pravirkau. - Kad liautsi neapykanta ir karai.
Kad inykt skausmas, alkis, kad nebekilt kar dl materiali da
lyk, dl religij, dl valdios. - Maldaujamai pavelgiau j, veidu
sruvo aaros. - Pasauliui reikia stebuklo.
- Lorna, a belsiuosi j moni irdis ir vien dien pasirodysiu tada visas pasaulis mane ivys, kaip tu dabar matai.
Angel Karalien nusiypsojo man, jos akys spinduliavo meile,
i j sklido viesa lyg liepsnos lieuviai, jie palytjo mane, ir lides
kaip ranka num.
Paklausiau, ar dar j ivysiu, ji atsak taip ir pradingo.
ar 2 82 r

Angelai man glosto plaukus

Tikiu, kad taip ir vyks. Angel Karalien anksiau rodydavosi


monms ir dabar rodosi vairiose vietose, bet tik maoms grupe
lms. Tikiu, vien dien ji pasirodys visiems, ir ne tik akimirkai,
bet amiams, kad visas pasaulis j ivyst ir pripaint. Ji ateis ir
pateiks rodymus, reikalingus silpniems monms - ir taip prasi
ds didieji monijos pokyiai.

Dvideimt etas skyrius


Pasirodo piktoji dvasia

Kartais mogus savo gyvenim sileidia ton. Tai galima pada


ryti tyia, turint blog ketinim, per pavydo, pykio jausmus arba
suvokiant, kad gyvenimas neteisingas. Pavyzdiui, tonas danai
prisiartina tada, kai vyksta ginai dl nuosavybs ar testamento.
tonas gali daugiau ar maiau utemdyti siel; jo veikiamas mo
gus i pairos gali gyventi graiai, bet jis griauna aplinkini gyve
nim ir, jeigu niekas nepasikeis, sunaikins ir savo siel.
Augti dvasikai, susivienyti su Dievu ir angelais, sileisti ird
Dievo meil ir atjaut - tai vienintelis bdas ivyti ton. Papra
yti tai atlieka ir angelai. Pagalbos melsti gali ne tik pats mogus,
bet ir eimos nariai ar draugai - esu maiusi daug atvej, kai tai
padjo. Susidrus su blogiu verta prisiminti, kad kiekvieno mo
gaus - nesvarbu, k jis tiki, kokia jo praeitis - malda gali daug k
pakeisti ir keiia.
mons kartais n patys to nesuvokdami auga dvasikai. Gal
bt kas nors u juos meldiasi. O gal jie patys vaikystje to pra
ir dabar, po daugelio met, dvasikai pabudo. Esu sutikusi daug
moni, kuriems taip atsitiko.
Per iuos metus pas mane lanksi daug tono veikiam moni.
Visada tai pastebiu, nes tonas neatsispiria pagundai pasirodyti.
^ 284 ir

Angelai man glosto plaukus

Kart pas mane atjo turtingas airi verslininkas. Jis prisipai


no n pats gerai neins, ko i mans nori, draugas j prikalbins
ateiti - nors tam prireik dvej met. Vyras pasisak padars bai
si dalyk. Prisipaino niekada nesvarsts, kaip jo poelgiai paveiks
kitus; jam svarbus buvo tik vienas mogus - jis pats ir vienas da
lykas - pinigai.
Vis dlto kai kas vyko. Vyras papasakojo, kad seni draugai jo
nebemgsta, eimos nariai nebenori su juo bendrauti. Bet a inau,
kad kakas u j meldsi, todl jis atjo pas mane. Vyras pasiteira
vo, kodl nejauia gailesio. irdyje jis numan, kad elgiasi blogai;
suprato, kad turt jaustis kaltas, bet neinojo, kaip tai pajusti. Jis
troko gailtis, susigrinti draugus ir eim.
Vyras sdjo prie virtuvs stalo susinrs rankas ir aikino,
kaip trokta pasikeisti; jis nebenorjo bti toks, koks yra. Galva
buvo nunarinta, bet akyse maiau aaras. Tada man buvo parody
tas tonas - jis eng priek.
Vyras buvo palinks vir virtuvinio stalo, nuleids galv ant
sunert rank, o a regjau tarsi i jo krtins, i pai bties gel
mi kylant perkreipt veid. Vyras n nekrusteljo, lyg nesuvokt,
kas vyksta. Perkreiptas veidas, nelabojo veidas pasiirjo mane
ir sukikeno. kart, kaip man danai esti susidrus su mog apsdusia piktja dvasia, ji, regis, sak: Man beveik pavyko tave ap
mauti, btum n nepamaiusi mans!" Piktoji dvasia slapstsi, bet
nusprend man pasirodyti.
Nelabai suprantu kodl, bet piktoji dvasia neitveria man nepasirodiusi. Kai tai vyksta, suprantu, kad tonas vl pralaimjo,
o Dievas ir angelai nugaljo.
Pasimeldiau u vyr, palaiminau j ir daviau jam gydomj
mald - jis sidjo j pinigin. Kitus kelis mnesius nuolat mel
diausi u j.
^ 285

Lorna Byrne

Madaug po met jis paskambino man. Papasakojo, kad jo gy


venimas pasikeit, ties sakant, pradjo keistis vos ijus i mano
nam, tik jis bijojs tai pripainti. Paminjo, kad stengiasi atsily
ginti bent kai kuriems jo nuskriaustiems monms, kad verslas
sekasi gerai, bet dabar jis tvarkosi siningai. Ireik vilt, kad ne
pavlavo padkoti man, Dievui ir angelams. Priminiau jam, kad
nuolat prayt angel pagalbos ir niekada nepamirt jiems pad
koti net u menkiausius dalykus. Iki iolei meldiuosi u j.
* * *
Vien dien, pagrindiniu keliu ygiuodama Meinut apsipirkti,
igirdau bals sakant:
- Neskubk, Lorna. - Temaiau vies alia savs, bet i balso
painau, kad tai Mykolas. - sukime keliuk, kad galtume ra
miai pasinekti.
Pasukau deinn siaur keliuk ir pajau tiek, kad nesimatyiau nuo kelio. Tada, kaip ir inojau vyksiant, pasirod Mykolas
mogiku pavidalu - pernelyg mogiku, tik atrod per tobulas ir
mauml per graus. Pavelgusi jam akis ivydau angel.
- Kai gri Meinut, nortume, kad per kanalo tilt eitum pa
lengva, - tar jis. - Ir apsidairyk palei kanal, kiek siekia akys.
- Kas atsitiko? - paklausiau. - Pasakyk man, prie einant per
tilt.
- Lorna, - atsak Mykolas, - kol kas tu dar nejauti kdiklio
sielos; tas kdikis jau pradtas, bet dar negims. Kai eisi per tilt,
judviej sielos susijungs. Pajusi ir mam, bet labai silpnai, ji tau
atrodys lyg mkla.
Angelas Mykolas su manimi nekjosi kaip su vaiku, tarsi nie
ko neimanyiau.
ar 286 r

Angelai man glosto plaukus

- Mykolai, a suaugusi moteris, pati turiu vaik, - iriau. Nesuprantu, kas vyksta, bet sutinku umegzti ry su ta maa siela.
Ar su manim eisi per tilt?
- Ne, Lorna. Per tilt tu tursi pereiti viena. Eik pamau, ant
tilto stovs kitas angelas, jis tau pads susigaudyti, pads painti
kdiklio, auganio mamos siose, siel. Daryk visk, k lieps an
gelas. Kaskart, kai eisi per tilt, tas angelas tave pasitiks ir palyds.
Kelis mnesius tavo ryys su kdikio siela vis stiprs.
Apsisuk grome atgal, ir, artjant prie pagrindinio kelio,
angelas Mykolas inyko. Pavelgiau kanalo tilt ir ten, be abejo,
ivydau mans laukiant angel. Jis buvo auktas, lieknas, dailus,
baltas kaip sniegas ir spindintis. jau ltai, kaip buvo lieps Myko
las, ir vos uklusi koj ant tilto pajutau ry su maja siela.
Angelas stovjo tilto viduryje; prijau prie jo. Jis labai velniai
ir meiliai pavelg mane ir tar:
- A vardu Arabija.
Angelas Arabija paliet man rank, ir a nusigriau kanal.
Viskas atrod lyg i stiklo, nejudjo, tarsi paveiksle. Man buvo leis
ta pajusti motin ir jos meil negimusiam vaikeliui, jauiau ir jos
aaras, daugyb aar. Kai stovjau ant tilto, kakas prajo pro al
ir pasisveikino. I proio atsakiau.
Perjau tilt ir nusileidau nuo kalvos miest. Vis laik greta
sklend angelas. abi puses zujo mons ir mainos. Sunabdjau:
- Netrukus pasimatysime, angele Arabija.
Tada patraukiau apsipirkti. Kasdienis mano kaip motinos ir
monos gyvenimas tssi, tuo pat metu dirbau ir su angelais.
Vaikelis motinos siose augo ir a vis daugiau apie j suino
jau, patyriau jo meil motinai ir kart motinos meil negimusiam
kdikliui. Nors motin maiau neaikiai, - ji visada atrod it
mkla, - inojau, kad ji yra ir kad jai sunku.
"sr 287 ir

Lorna Byrne

Per tilt pereidavau kasdien bent kart, o kai kada ir daniau. Ne


retai klausdavau alia mans ltai ingsniuojanio angelo Arabijos:
- Kodl leisdamasi nuo kalvos nejauiu tokio stipraus ryio
kaip eidama per tilt?
Angelas Arabija man niekada neatsak. Vien dien tariau jam:
- Kartais man atrodo, kad mama su vaikuiu yra tuose laukuo
se u tvoros. Man norisi perlipti per tvor ir susirasti juos, bet a
inau, kad j ten nra, nra ir prie kanalo. Gal galtum papasakoti
daugiau?
Bet angelas Arabija tik tarsteljo:
- Kai ateis laikas.
Per daug met supratau, kad angelai vis laik pateikia t pat
atsakym, kad ir kiek juos klausintum, o kartais ivis neatsako.
Gal imtus kart perjau per tilt su angelu Arabija, daug kart
j kamantinjau, bet sulaukdavau to paties atsakymo: Kai ateis
laikas."
Vien ryt, vaikams ijus mokykl, pasakiau Do keliausian
ti miest io bei to nupirkti, paimti i vaistins jam vaist ir kuo
greiiausiai grianti. Ijusi i trobels pastebjau, kad viskas pa
sikeit. Angelas Arabija nelauk mans prastoje vietoje, o stovjo
ant vaos prie pagrindinio kelio, tolokai nuo tilto. Pavelgusi til
t pamaiau, kad deinje tvyro rkas, bet ant tilto jo nra.
Susitikau su Arabija, ir toliau nujome kartu. Jutau tyl, nei
tartus odius. Norjau prabilti, bet inojau, kad nevalia. Pasiekusi
tilt ivydau, kad kanalo vandenis ir krantus dengia ne tik rkas,
bet ir angelai! Visas kanalo krantas iki pat tilto buvo apgaubtas
balto it pienas rko, kuriame skland angelai: balti kaip sniegas,
skaists kaip viesa nuostabs angelai.
Sustojau priblokta reginio groio ir keistumo; angelo Arabi
jos delnas paliet manj. Igirdau angelus giedant vienu balsu. Jie
vt 288 ir

Angelai man glosto plaukus

vis laik ltai judjo auktyn emyn prie kanalo kranto. Kai kurie
atsigr mane ir pasisveikino; angelas Arabija prane, kad jie
ruoiasi. akis plsteljo aaros, ir t pai akimirk angelas Ara
bija atitrauk rank.
mme leistis nuo kalvos, tolyn nuo tilto. Kojomis beveik ne
jutau ems. Pavelgusi emyn ivydau, kad rke aplink mano
blauzdas knibda angel. Nusileidus nuo kalvos pavelgiau an
gel Arabij.
- Jau greitai, - tar jis.
Nudroiau miest ir kuo greiiausiai apsipirkau. Aplink ne
maiau angel, bet inojau, kad jie ia. Kreipiausi juos:
- Noriau kai ko paklausti.
Niekas neatsiliep. Pamaniau sau, gal reikt grti kitu keliu,
ne per kanal, bet pasiekus miesto centr mane tempte nutemp
kair, tad supratau, kad turiu grti pro ten pat, pro kur atjau.
Angelas Arabija, spindintis rykiau negu visada, mans lauk
kalvos, stksanios prie kanalo tilto, papdje. Pavelgiau emyn
kanal ir supratau, kad, jei krisiau t rk, neatsitrenkiau
em, o nusileisiau minktai lyg patalus.
Nujauiau, kad ie patalai paruoti ateisianiam kdikiui, bet
anuomet to gerai nesupratau.
Po keli dien Do pastebjo, kad tapau labai tyli, tarsi biau
kakur kitur. Pavelgusi j tariau:
- Nemanau, kad suprasi, kas vyksta, net jei papasakosiu.
- Pamgink, - paragino jis.
Taip ir padariau. iek tiek papasakojau Do apie angelus prie
tilto, apie kdikio ir jo motinos dvasias. Jis dmiai iklaus ir pa
sak, kad ities sunku suprasti, bet daugiau neklausinsis. Pad
kojau, o jis mane stipriai apkabino.
289 is*

Lorna Byrne

Nenumanau, kur gim kdikis, ar mama pagimd viena, ar su


kakuo, ar jis buvo ineiotas, ar gim pirma laiko, bet vien kovo
dien supratau, kad kdikis gim.
Visikai praradau laiko nuovok. Kad ir kur biau buvusi, nuo
lat jauiau angelo Arabijos rank. spdiai buvo tokie stiprs, kad
nepastebdavau prieais ateinanio mogaus ir atsitrenkdavau j.
Angelas Arabija vis dar skland kanalo tilto viduryje it kokia galin
ga jga. Man prisiartinus prie tilto, jis nusileisdavo mans pasitikti,
bet vis tiek kybodavo aukiau ems. Pagaliau supratau, kad angel
nutiestas rko kelias skirtas kdiklio dvasiai. Arabija jos lauk.
Kaskart prisiartinusi prie tilto ivysdavau migl ir net nema
tydama kakaip inojau, kad angelai lydi em kdiklio dvasi.
Vien dien, eidama mokykl pasiimti Rtos, trobel ve
danio keliuko gale ivydau stovint angel Arabij. Jis neitar n
odio, tik parod, kad pereiiau keli. Nuo to, k ivydau, man
ugniau kvap! Regjau nuostabi kdiklio dvasi, ropojani
minktu ir lygiu angel nutiestu keliu. Kojyts ir rankyts judjo,
tarsi mergyt ropot, bet i tikrj j ne angelai. Maiau, kaip
j prilaiko angel sparnai. Angel buvo pilna aplink, jie ropojo
keliu kartu su mayle, padjo jai ir aid su ja. Vaikuio dvasia
buvo labai laiminga, girdjau, kaip ji juokiasi. Man irdis prisipild
diaugsmo, bet akis pldo aaros. Staiga suvokiau, kad kdikio
dvasia keliauja pas mane namus!
Iki ios dienos nesuprantu, kodl Dievas ir angelai nuspren
d man padaryti ma stebukl, kodl i kdikio dvasel atjo
pas mane sveius. Taip jau vyko. Ji vis artjo. Neinau, kiek lai
ko angelai keliavo kartu su kdiklio dvasia, bet vien dien man
buvo praneta, kad jie jau arti. Vakare atsiguliau miegoti ir ryte
kaip prasta atsibudau et. Kai nujau virtuv, pro lang pliesk
ryki viesa. sipyliau stiklin vandens, o atsigrusi prie virtuvs
sr 290 i1

Angelai man glosto plaukus

dur ivydau stovint angel Arabij. Neturjau isigsti, bet isi


gandau - kaskart ivydus angel man ugniauia kvap.
- Grk lov, - tar angelas, - ir prisislink prie Do, kad dar
likt vietos.
Padariau kaip liepta. Jutau, kaip kdiklio dvasia engia na
mus. Guldama lovoje girdjau koridoriuje kak krebdant. Mel
diausi, kad tik ios mayls dvasiai viskas bt gerai. Miegamasis
prisipild rko, vid plsteljo angelai. Jie jau atvyko. Mergyts
dvasios nemaiau, bet inojau, kad ji ant grind, apsupta angel.
- Angelai, ar man galima atsissti lovoje? - paklausiau.
- Ne, - buvo atsakyta. - Tau dar negalima irti. Apsiversk
ant ono ir prisislink prie Do, kad likt daugiau vietos.
Tai darydama ukliudiau Do ir jis per miegus paklaus, ar
man nealta. Nuraminau j. Isigandau, kad Do nepabust i le
miam akimirk, nors viena mano dalis inojo, kad angelai to neleis.
Pajutau, kaip angelai patrauk antklod. Lova sulingavo, ir a
prie pat savs pajutau gulint kdiklio dvasi. Nemaiau jos, nes
guljau atsigrusi Do, o dvasel buvo man u nugaros. Bijojau
sujudti, kad jos neprispausiau ar kaip nors nesueisiau. Paju
tau, kaip nugar paliet vaiko rankel.
- Galiu atsigrti? - pasiteiravau.
- Taip, - atsak angelai. - Verskis ltai ir atsargiai, prie tavs
guli kdikio dvasia.
Apsiveriau bijodama j ugauti.
- O, Dievulliau! - suukau, umirusi, kad alia guli Do.
Skubiai usimiau delnu burn. Do n nekrusteljo. Prie ma
ns guljo nuostabi, nuoga naujagim. Ji atrod sveika ir stipri,
judino rankytes ir kojytes. Buvo tobulai grai, i pairos tikras
mogutis, graesn u visus mano matytus kdikius. Ji spindjo,
viduje tnanti dvasia nuviet mano regim mogik knel. Prie
291 r

Lorna Byrne

lovos krato stovjo du angelai ir irjo j. Tai buvo balti sta


bs angelai, vilkintys baltus graiai krintanius drabuius. avs
j veidai atrod lyg porcelianiniai, vytjo kaip saul, bruoai buvo
ryks. Akys - baltos it sniegas, spinduliuojanios mirgani vie
s. Plunksniniai sparnai, regis, sukosi spirale ir siek vies vir j.
- Galiu j paliesti? - paklausiau.
- Ne, gali tik palaikyti vir jos rankas, - atsak jie.
Itiesiau rankas vir mergyts, ji pasuko galvel ir pavelg
mane. Akyts buvo sklidinos gyvasties ir spindjo rykiau u
vaigdes danguje. Ji ypteljo ir t akimirk igirdau j sakant:
- Perduok mamytei, kad a myliu j, tveliui irgi.
Tada abu angelai pasilenk, apgaub j sparnais ir pakl. Jiems
kylant tyliai prasivr Dangus, blyksteljo viesa ir jie inyko, kam
barys vl tapo koks buvs.
Supratau, kad viskas baigta. lovinau Diev ir jam dkojau.
Vliau t ryt nujusi pas msinink Dim igirdau mones
urmuliuojant. Mans paklaus, ar girdjau naujien. Netoli tilto
prie kanalo kranto buvo surastas naujagimio knelis. Niekas ne
numan, kas jo motina, kas atsitiko - tiesiog anksti ryt vyras ve
diojo un ir j pastebjo. Tada supratau, kad kdiklis buvo rastas
t akimirk, kai angelai pradingo i mano miegamojo. Jauiausi
labai laiminga. Negaljau paaikinti savo laims, bet ities diau
giausi ir jauiau palengvjim, kad kdikio dvasia nujo Dang
ir mano udavinys atliktas.
Vietos bendruomen sunerimo, niekas nebuvo regjs panai
dalyk. Sukrsti mons nusprend, kad tai, ko gero, buvo jauna
moteris, galbt koledo student, btinai norjusi nuslpti ntum.
Policija atliko tyrim, bet, kiek inau, motinos nesurado. Gal
bt kada nors ji perskaitys i knyg ir supras, kad dukrel j my
ljo, nesvarbu, kokiomis aplinkybmis ji uvo. Mayl niekada ne
292

Angelai man glosto plaukus

liko viena, su ja, kaip ir su visais gyvais ir mirtaniais kdikiais,


nuolat buvo angelai.
Bendruomen taip sujaudino kdikio mirtis, kad buvo su
rengta rinkliava ir nupirktas karstas maylei deramai palaidoti.
Prie laidotuves jai buvo duotas vardas. Bridita palaidota Meinu
to kapinse.
* * *
Do liga vis sunkjo, jis nuolat patirdavo mikroinsult. Tai j gs
dino, kartais jis kelioms minutms apakdavo arba knas visikai
suglebdavo. Vaikioti darsi vis sunkiau, jis danai pargridavo.
Nors ir kaip stengiausi j priirti ir sugauti, visas knas buvo nu
stas mlynmis. Gydytojai niekuo negaljo padti.
Angelai stengsi mane pralinksminti. Vien dien vaiktin
dama po ms rajon, mgaudamasi ilta saule ir stebdama visk
aplink ijau piev. Vaikai aid futbol, ant ols isities mons
diaugsi geru oru. Pastebjau mergait ratukinje kdje. Ji susirie
tusi miegojo. Knelis atrod smarkiai perkreiptas ir graudiai liesas.
Buvo sunku nustatyti ami, bet mergaitei galjo bti madaug sep
tyneri. Mama sdjo ant sienels netoliese ir nekjosi su draugmis.
Prijusi ariau ivydau, kad ir mergait, ir jos kd parykjo,
viskas nutyko ir nurimo; negaljau patikti savo akimis. Mergaits
siela atsiskyr nuo kno, paliko miegant apvalkal ratukinje k
dje. Ji spinduliavo vies ir atrod kaip maa mergait, engianti
Dang: tobula visu kuo. Ji buvo tiesiog nuostabi.
Prieais j pasirod du angelai ir pam j u rank - abu ange
lai atrod kaip jos amiaus mergaits. Tada atsirado dar trys angelai,
irgi ma mergaii pavidalu, vilkintys tokius spindinius baltus
drabuius, kad ie atrod net ydri. Stovjau ir priblokta reginio
293 r

Lorna Byrne

negaljau pajudti. Mergaits siela ijo i knelio paaisti su ange


lais. Jie aid gaudynes, bet nuo kds per daug nenutolo. Laiksi
susikib u rank, lyg okt ratel. Girdjau j juok; mergaits siela
jautsi laisva ir laiminga. Pamginau engti ingsn priek, bet, nors
ir kaip stengiausi, angelai man neleido pajudti.
Angeliukai ir mergaits siela susdo ratu ant ols prie ratuki
ns kds. Susiavjusi stebjau juos; nenumaniau, kas toliau d
sis. Staiga vienas angelas ranka paliet ols stiebel ir praydo sau
lut. Kiti angelai irgi sukruto, pirt galais m liesti ols stiebus,
nuo j prisilietimo kiekviena olel virsdavo graia saulute. olje
susidar baltas, saului pristas iedas, o jo viduryje sdjo be
sijuokiantys angelai ir spindinti maa siela. Mama, nematydama,
kas vyksta, toliau plepjosi.
Saului vainikas, - kteljo maoji siela, ir angelai m
pinti gli girliandas.
Jie papuo mergait glmis: apjuos kakl, udjo ant galvos
tarsi princess karn, apvijo rankas ir net kulknis. Angelai paro
d, kaip pjovus stiebelius pinti saului girliandas, ir mergait jas
m pinti pati. Tarp j tvyrojo tokia meil ir toks velnumas, kad
pajutau skruostais riedant diaugsmo aaras. irjau mergait,
besigrini savo saului vainikais. Jos veidelis vytjo it saul.
Paskui angelai j apkabino, pakl ir nune kdut. Ji, regis,
neprietaravo. Siela velniai nusileido ir paniro atgal vis dar mie
gant mogaus kn.
Angelai pradingo taip pat staiga, kaip buvo pasirod, viesa i
blso. Mergyt sujudjo kdje. Vos nepargriuvau - mano kojos
atsilaisvino. Viskas aplink mane atgijo. Igirdau paukius, paju
tau vjel ir ivydau mones. ingsniuodama tolyn nuo mergaits
ratukinje kdje dirsteljau jos mam ir pamaniau sau, kokia ji
palaiminta, kad eimoje turi toki tyr siel.

Dvideimt septintas skyrius


Do

Prie mirt Do bdavo sunku prisiminti, kur jis ir kas jis. Ne visa
da atpaindavo mane ir vaikus. Laim, vaikai to, regis, nepasteb
jo. Daug sddavau su juo ir nekdavausi, dalydavausi prisimini
mais, stengiausi atgaivinti jo atmint. Kartai trokau, kad jis kuo
ilgiau bt su mumis smoningas.
Beveik kas ryt keliaudavau miest, - nuolat ko nors prireikda
vo, - o grusi namo pirmiausia vilgteldavau lovoje gulint Do
ir sitikindavau, kad jam viskas gerai. Tada ivirdavau mums abiem
arbatos, atsissdavau ant kduts prijo lovos, ir mes plepdavoms.
Vien ryt taip sdint ir nekuiuojantis Do tar:
- inai, Lorna, vis ryt nuo tada, kai ijai, bandau prisiminti
praeit: ms gyvenim, vaikus. Kartais mane apima baim, nes
nebesusigaudau, kur esu.
Aplink buvo daug angel. Staiga visi ant lovos sdintys angelai
inyko, teliko Do angelas sargas. Atrod, kad angelas laiko Do, o
lovos nebra, nors jis guli joje. Do jautsi sutriks.
- Paimk mane u rankos, - pasiliau, - ir a tau padsiu pri
siminti.
Angelas sargas i nugaros parm Do, ikl vir jo rank
ir iliejo atminties vies. Toji viesa, balta substancija, panai
^ 295 ts*

Lorna Byrne

plakt grietinl su sidabriniais blizguiais, regis, sklido i angelo


sargo rankos ir tekjo Do galv. Ji sruvo be atvangos, kol mes
nekjoms.
Kalbjoms apie praeit, ir a diaugiausi, kiek daug Do prisi
mena. Jis pasakojo apie ms snaus Oveno Pirmosios Komunijos
dien, kaip berniukas u dovan gautus pinigus nusipirko futbolo
batus. Iki tol Ovenas, labai mgs aisti futbol, avdavo paneio
tus batus; tada jis pirm kart nusipirko naujus. Do juoksi, kaip
Ovenas matavosi vien por po kitos, tyrinjo kainas ir galiausiai
apsisprend. Jis labai didiavosi savo batais.
Tai prisiminus Do akys prisipild diaugsmo aar.
* * *
Do visada nerimavo dl to, kad bendrauju su angelais; nors daug
k jam pasakodavau, jis vis vien bgtavo, kad angelai mans nepasiimt. Jis sirgo, todl jautsi labai nesaugus. Kartais jis subjur
davo igirds, kad pas mane kas nors ateis - ypa kai jausdavosi
labai ligotas ir nusilps. Jis sakydavo: Jie atima tave i mans. Man
tavs reikia labiau negu jiems." Man plydavo irdis, bet a ino
jau, kad turiu daryti tai, kas man skirta.
Prisimenu, pas mane lanksi vyras su mona, nes moteris buvo
prie mirties, ir juos m neviltis. Vyrui labai reikjo monos, o
i susitaik su mirtimi ir jaut poreik augti dvasikai. Danai jie
usukdavo netiktai. Do tai labai vargino, jis man sakydavo: A
irgi mirtu." Vis dlto nemanau, kad jis tuo tikjo; Do nesuvok,
kad netrukus mirs. Taip jau esti.
Ilgainiui tradicin medicina nebegaljo nuslopinti tos moters
skausmo ir ji, kaip daugelis kit, pasuko alternatyviu dvasiniu
^ 296 r

Angelai man glosto plaukus

keliu. Padedama gydytoj nuvyko j Brazilij. inojau, kad tai


bus paskutin jos kelion ir, nors atims daug fizini jg, bus
svarbi dvasiai. Kartais mons, suvok, kad mirta, nusprendia
daugiau suinoti apie savo sielos keliones, nes tai padeda geriau
suprasti mirt.
Vienag Brazilijoje buvo trumpa, bet svarbi. Ji gro fizi
kai nusilpusi ir pirmiausia apsilank pas mane. Atjo papasakoti,
kas ten vyko ir paprayti daugiau pagalbos dvasiniame kelyje.
Jai visk dstant, vyras sdjo prie mans virtuvje. Vienu metu
moteris jam liep nutilti ir nepertraukinti. Ji troko visk ikloti
pati, kad bt pagydyta ir galt mirti ramybje. Prie ieinant
a j apkabinau, inojau, kad daugiau nepamatysiu. Moteriai lei
diantis laiptais, ivydau viesos spindul - jos siela atsigr
mane, ir a pamaiau, kad ji tobula. Grusi ji atsigul ir daugiau
nebepakilo.
* * *
Angelai man prane, kad Do ilgai nebegyvens, ir a vis skun
diausi, kad jie sako tai, ko nma nenoriu girdti. Vien dien
jau i parduotuvs neina maisto produktais ir prieais save ivy
dau angel, apsupt pauki.
- Pasitrauk! - suukau.
Angelas inyko, bet paukiai liko. J buvo vairiausi: vir
bli, liepsneli, strazd ir didesni pauki, kaip antai kuos ir
varn. Jie plasnojo aplink mane, vos ne liesdami sparnais. Pabai
diau, ir galiausiai jie nuskrido. Dabar angel vadinu Pauki
angelu.
Pauki angelas labai graus: auktas, graktus, vilki balt
drabu ilgomis, striai nukirptomis rankovmis, liemen susijuo
^ 297 r

Lorna Byrne

ss auksiniu diru, ant kaklo pasikabins vrin su dideliu, ma


daug penki centimetr dydio aliu safyru. Jo veidas auksinis,
o akys baltos. Maiau j tik kelis kartus, ir kaskart mane apsupdavo
daugyb vairiausi dydi pauki.
Kai galdavo, Do mielai nueidavo pasdti prie krosnies,
o kartais mano padedamas nuslinkdavo net iki vart. Vien vaka
r, vos mums ijus i nam, i visur sulk paukiai, jie skraid
aplink kojas, lesiojo akmenlius, kai kurie nutp ant vart ir m
valytis plunksnas.
- I kur itiek pauki? - nusistebjo Do. - Dar nesu tiek
mats.
Paaikinau:
- Jie ia todl, kad netoliese stovi Pauki angelas.
Be abejo, Do angelo nemat, bet jo akys nuvito. Jis plaiai
nusiypsojo ir tar:
- Man patinka Pauki angelas.
Tada mes apsigrme ir parslinkome namo.
Tarms, ar Do gultis ligonin, ar likti namie. Jis tvirtino,
kad man ir vaikams bt lengviau, jeigu jis atsigult ligonin ir
ten mirt, nenorjo bti nata. A kartojau:
- Ne, Do, tu nesi nata. A myliu tave, vaikai irgi. Mes neno
rim, kad mirtum ligoninje. Norim, kad liktum namie su mumis.
Likus kelioms dienoms iki Do mirties apie pietus usuko gy
dytojas ir pasak, kad jam, ko gero, laikas ligonin. Pasiteiravau jo:
- Jeigu Do dabar atsigult ligonin, kokia tikimyb, kad
grt namo?
- Veikiausiai nebegrt, - atsak gydytojas.
Mudu su Do susivalgme ir abu vienu metu itarme ne.
Do pasak gydytojui, kad mes sutarme, jog jis mirs namie, ir
pridr:
^ 298 r

Angelai man glosto plaukus

- Mes apsisprendme.
irdama kojgalyje stovint gydytoj jo veide maiau atjau
t ir supratim.
- Skambinkit bet kada, dien ar nakt - nesvarbu, - tar jis.
Kit dien Do pasak, kad pietums nort kiaulienos kepsnio,
tad nujau pas msinink Dim ir papraiau pjausnio. Jis inojo,
kad Do serga. Msininkas atsak:
- Deja, neturiu.
Jis ijo pro upakalines duris, o grs prane, kad rytojaus
dien turs pjausn kepsniui.
T vakar Do usigeid pasivaikioti, tad padjau jam nusi
gauti iki vart. Naktis buvo viesi, bet alta, viet daugyb vaig
di. Mums stovint prie vart vl pasirod Pauki angelas, jis
atsistojo kair nuo ibinto vejoje prieais nam. Do pasirms
vartus ilsjosi.
- Nuostabus vakaras, - tar jis.
Kai vl atsigriau ibint, Pauki angelo nebebuvo. Mano
dmes patrauk viesos blyksnis nakties danguje man i deins.
- Do, irk! - kteljau.
Do apsigr ir pavelg namus. I tamsos mus lk stabus
baltas pauktis, artdamas jis vis viesjo ir rykjo. Pauktis skri
do emai, kas sekund vis augo, buvo skaisiai baltas ir didiulis,
irjome kiekvien plunksn. Atrod didingai.
- ia baltoji pelda! - suuko Do.
Manm, kad ji trenksis mus, tad pasilenkme. Pelda pralk
mums vir galv ir nuplasnojo gatvs ibinto vies. ibintas deg
nepaprastai rykiai - dabar prisiminusi suprantu, kad tai buvo ne
prasta. Aikiai matme, kaip pelda perskrido viesos rat. Paskui
ji pradingo.
- Pasakikas reginys! - nustebs tar Do. - Ta pelda buvo
^ 299 r

Lorna Byrne

milinika ir balta. Kur ji nuskrido? Ji pradingo lkusi vies,


viesa tarytum sprogo, ir tada jos neliko.
Nusiypsojau Do ir vliau, grtant namo, pasakiau maiusi,
kad prie ibinto stovjo Pauki angelas - jis pasivert balta pel
da, kad Do galt j ivysti.
Lauke prabuvome ilgiau negu paprastai, Do kojos virpjo. Pa
djau jam grti ir atsigulti lov. Atneiau puoduk arbatos, o jis
papra prissti, norjo man kai k pasakyti.
Do atidar spintel prie lovos, itrauk vok ir padav man
tardamas:
- ia tavo gimtadieniui. Rytoj jums su Rta ypatinga diena.
Js abiej gimtadieniai.
Sutrikusi pavelgiau j.
- Atplk! - paliep jis.
Negaljau patikti savo akimis. Voke buvo imtas svar!
- Do, i kur juos gavai?
Do papasakojo ilgai taups.
- Lorna, niekada tau nesakiau, bet kartais lankytojai man pri
mygtinai silydavo pinig cigaretms. A taupiau juos. Noriau,
kad judvi nuvaiuotumte Dublin, pavalgytumte restorane ir
nupirktumte ied, kur tau seniai adjau.
Be abejo, Do turjo omeny nauj suadtuvi ied, pakei
siant pavogtj i lombardo. Jis paadjo kada nors man nupirksis j ir dabar tai padar - bet kokia kaina! Apie pusantro mnesio
Do kartojo, kad pasistengs sulaukti ms gimtadienio, ir dabar
supratau kodl.
Stipriai apkabinau Do, pabuiavau ir nujau Rtos kambar
pasakyti, kad ryte vaiuosim Dublin vsti eiolikto jos gimta
dienio ir pirkti man iedo. Rta lk tio miegamj, kartai j
apkabino ir pabuiavo.
300 r

Angelai man glosto p la uku s

Kit ryt mudvi su Rta sdome Dublino autobus. Nusi


varme nuo koj, bet galiausiai juvelyrinje krautuvje OKonelio
gatvje suradome ied, kokio iekojau, ir patraukme pietauti.
Sddamos prie stalo nekuiavoms; Rta planavo savaitgal i
vaiuoti su draugs eima.
- Mama, ar nieko baisaus, jei savaitgal ivyksiu? Labai to lau
kiu, bet nerimauju dl tio.
- Vaiuok ir puikiai praleisk savaitgal, - tariau jai. - Tiui
nesakysim, kad ivaiavai, nes jis tik rpinsis ir jaudinsis.
Buvo smagu, bet bgtavau dl Do ir vis sustodavau paskam
binti namo ir pasiklausti, ar jis gerai jauiasi. Laim, telefonas
buvo prie jo lovos.
Kol ms nebuvo, vyko nepaprastas dalykas, apie kur igir
dau vliau. Ketveri metuk Megana, kaip danai darydavo, jo
pasinekti su tiu. Ji atsissdavo ant lovos prie tio, ir jis paskai
tydavo jai, arba ant ems prie jo piedavo pieinius. Tdien Me
gana papra jo ieiti ir paaisti su ja - tuos paius odius ji itar
pasirodiusi dar prie gimim. Mergait spyr tt ieiti laukan ir
j pasupti. Do i kakur - be abejo, i Dievo ir angel - pasis
m jg atsikelti ir apsirengti (to jis nebuvo dars kelias savaites),
ieiti kiem ir pasupti dukr. Kristoferis, buvs namie ir mats,
kas vyksta, negaljo atsistebti. Megana su Do deimt minui
kvatojosi ir aid ant spuokli, paskui Do gro lov.
Grus Meinut usukau pas msinink Dim kiaulienos
pjausnio. Kai pasiliau sumokti, jis tar:
- A vaiinu! Perduok Do linkjimus.
Padkojau jam, ir mes su Rta grome namo.
T vakar namai buvo pilnutliai angel. Svetainje deg kros
nis, a vaikiodama i kambario kambar ruoiau kiaulienos
kepsn, bulves, daroves ir pada. Susdome aplink staliuk prie
3 301 ib'

Lorna Byrne

krosnies pavakarieniauti ir atvsti ms gimtadienio. Do beveik


nevalg. Sak svajojs apie kiaulienos kepsn, bet atsikando vos
ksnel. Pastebjo, kad Rta kakur ruoiasi, ir m klausinti, kur
ji eina. Rta pasisak eisianti pas draug, ir Do labai susijaudino.
Prie ieidama virtuvje Rta paklaus:
- Mama, kaip manai, tiui viskas bus gerai?
- Ttis nort, kad tu linksmai atvstum gimtadien. Ke
liauk, o jeigu kas nors atsitiks, a tau ikart paskambinsiu, - pa
adjau jai.
Rta parbgo pas tt, pabuiavo j ir atsisveikino. Jos brolis
Kristoferis gro namo, pasim vakarien ir atsisdo su mumis
svetainje prie krosnies. Vakarieniaudamas jis pasinekjo su t
iu, paskui stipriai apkabino Do ir pasak gris vliau.
Kai kambaryje likome vieni, Do tar:
- inai, man buvo labai sunku igyventi iki tavo gimtadienio.
- inau, - atsakiau. - Ai, tai geriausia gimtadienio dova
na, koki esu gavusi. Man labai patinka iedas. Ko dar galiau
panorti?
Apglbiau Do. Aplink maiau angelus ir j prilaikant angel
sarg. Nusiypsojau sau. Pastebjau, kaip angelai paskatino vaikus
velniai atsisveikinti su tiu. Kristoferis ieidamas leido prie
kambar Oven, is atsisdo prie krosnies pasikalbti su tiu. Jis
irgi ruosi ieiti. Mes su Do likome vieni visam vakarui.
Pasdjome prie ugnies, paplepjome, tada Do umigo. Sd
dama prie jo irjau televizori. Apie vidurnakt Do atsimerk.
Jis buvo sutriks, nesusigaud, kur ess. Nuraminau j ir pasakiau,
kad viskas gerai, jis namie. Pairjs mane jis nusiypsojo.
- Lorna, tau laikas miegoti, - tar jis.
- Palauksiu tavs, - atsakiau.
^ 302 ts*

Angelai man glosto plaukus

- Ne, eik, - paliep Do. - Noriau iek tiek vienas pasdti


prie krosnies.
Pabuiavau Do, atsisveikinau nakiai ir atsiguliau. Netrukus
jis atjo kambar. Nesivaizduoju, kaip jis pajo, manau, j atne
angelas sargas. linds patalus alia mans Do paklaus:
- Lorna, kaip manai, ar man viskas bus gerai? Ar itempsiu per
nakt?
Atsakiau:
- Do, nesijaudink, a tave saugosiu. Viskas bus gerai.
Man kalbant jo angelas sargas papurt galv.
Turbt susirangiusi prie Do umigau. Staiga pabudau. Do
pablogjo. Kambarys prisipild viesos. j pripldo angel ir dva
si, prie lovos ivydau stovini tio dvasi. Pairjau Do akis
ir ivydau, kad viesa beveik ugesusi. Jis neatpaino mans. I jo
nebesklido spinduliai.
Mano ttis tar:
- Lorna, paleisk j. inai, kad nebegali prayti.
Laikiau Do apkabinusi, aar sklidinomis akimis. inojau,
kad nebegaliu maldauti Diev leisti Do pasilikti; inojau, kad jis
nesutikt. Paguldiau Do lov. Kristoferis buvo pas draugus, pa
sikvieiau Oven, ir jis atbgo.
- Tavo ttis mirta, - tariau jam. - Jo laikas beveik baigsi.
Ovenas tuoj pat oko lov.
- Mamyte, - irdamas mane tar jis, - prisimenu, ttis
sak, kad turim j paleisti, bet a dar pamginsiu. Jis mano ttis ir
a myliu j.
Leidau jam mginti. Jis sdjo lovoje, auk tt vardu, glost
jam veid, stengsi atgaivinti. Nedrsau jam pasakyti, kad kart
tai nepads. Dievas pasak ne, ir visi angelai bei sielos susirinko
paimti Do Dang.
n

303 r

Lorna Byrne

Nudmiau virtuv ikviesti greitosios. Dariau visk, k papras


tai darydavau, kai Do pablogdavo. Isikvieiau pastam taksist
ir papraiau pakeliui paimti Kristofer. Tada Ovenas suuko:
- Mama! Ttis nebekvpuoja.
Nuskubjau miegamj ir tarpdury sutikau Do siel, lydi
m jo angelo sargo. Do atrod nuostabus, spindintis. Jis ypteljo,
tada atsigr kambar, kuriame liko Ovenas, ir inyko.
Greitoji atvaiavusi pasim Do. Mes su Kristoferiu taksi nu
sekme paskui greitj ligonin.
Laidotuves prisimenu sunkiai. Do mirtis mane labai sukr
t, nors seniai inojau, kad jis ia neilgam. Dievas dovanojo Do
gyvenimo stebukl, ir a suvokiau, kad antrsyk jo negausim. Jis
man liep daugiau to neprayti, nes turt atsakyti. Man buvo ne
apsakytai sunku nemaldauti, neprayti Dievo. Nenorjau paleisti
Do, nors inojau, kad privalau. inau, jis kasdien velgia mane
ir vaikus, o a dkoju jam u meil, gerum ir velnum.
Gimtadienio ied po Do mirties paneiojau por savaii.
Paskui j nusimiau ir daugiau nebeusimoviau.

Dvideimt atuntas skyrius


Plunksna i Dangaus

Netrukus po Do laidotuvi vl miau susitikinti su monmis ir


padti jiems varguose. Asmeninio gyvenimo niekada nepainiojau
su darbu, kur atlikti pra Dievas ir angelai. Daniausiai pas mane
atj mons nieko neinodavo apie mano netekt. Vis dlto keli i
siaikino ir elgsi labai maloniai. Gavau uuojautos atviruk i pas
mane viejusi moni - nors jie ir patys turjo apsiai rpesi.
Man tai buvo labai sunkus metas, bet ilgi pasivaikiojimai po
Meinuto seminarijos teritorij paddavo. Vaiktindama usukda
vau banyi, pereidavau ilgais seminarijos koridoriais, peri
rdavau kunigais tapusi jaunuoli nuotraukas. Danai pasine
kdavau su Do, paklausdavau, kaip jis laikosi. Pasakodavau jam,
kaip sekasi vaikams, ir juokdavausi sakydama: inau, kad tu ir
taip inai, kaip jiems sekasi!" Jutau j ingsniuojant alia. Vien
dien, prajus keliems mnesiams po Do mirties, pasijutau labai
pavargusi. Tdien susitikau su keliais monmis, kai kuriuos i j
kamavo tikrai didels bdos: sunkiai sergantys vaikai, labai sud
tinga padtis. Jiems ijus pasijutau isekusi ir lidna, tad ijau i
nam ir patraukiau seminarij. Visada nekantraudavau engti
pro vartus ir pasinekti su Dievu apie mones, kurie kreipsi
mane, apie j sielvart, skausm ir diaugsm. Vaiktindavau ir
^ 305 r

Lorna Byrne

nekdavausi su Dievu apie j rpesius, apie pasaulio problemas


ir klausdavau: Ar negaltum padaryti stebuklo?"
Tdien man buvo labai sunku, ir a mauml pasiguodiau
savo angelui sargui ir Dievui. Pasakiau jiems, kad jauiuosi labai
prislgta.
Net ir dabar prisimenu an dien: vaikiojau po seminarijos
kiem, pt altas vjas, veid plak lietus. Buvau be pirtini,
rankos alo, tad laikiau jas kiense, vienoje i j jutau ma mal
daknyg. Prisimenu, turjau apeiti duobes keliuke u seminarijos,
nes jos buvo sklidinos lietaus vandens ir nuo medi nukritusi
lap. Stebjau pro al einanius mones, tarp j buvo kunigas,
danai ia vaiktindavs ir melsdavsis. Nusiypsojau jam ir kul
niavau tolyn. Kitame takelyje ivydau skubani moter su vei
mliu. Ji pabgdavo, paskui sustodavo, paeidavo greitu ingsniu,
paskui vl pasileisdavo bgte.
U takelio vingio deinje atsivr alia pieva su dideliais me
diais, kairje - kapins su auktu kryiumi. Eidama pro kapines
pasakojau Dievui, kaip jauiuosi. Kalbjau jam:
Manau, nebeitversiu, man tikrai reikia Tavo, Dieve, ir Tavo
angel pagalbos. Jei nepadsi, neimanau, kaip toliau gyvensiu.
Dar kart pasukau deinn ir prieais ivydau didel sen semi
narijos pastat. Aikiai j maiau. Tada vyko keisiausias dalykas:
man irint seminarij tiesiai vir io nuostabaus seno pastato
dangus iki pat horizonto prisipild angel. Jie buvo labai toli. I
pradi nebuvau tikra, kad tai angelai. Nenuleisdama nuo j aki
svarsiau: Kas dar tai galt bti?" Jiems priartjus ir mus skrai
dyti vir seminarijos, neliko abejoni. Angelai vis didjo, tapo mil
iniki. Tada jie nusileido ir dar priartjo. Buvo pasakiki, auksi
niai ir balti. Sparnai didiuliai, stiprs ir tokie dails, kad man net
kvap atm. Juokiausi ir verkiau, knas virpjo.
^ 306 r

Angelai man glosto p lau kus

Js padovanojot man tikrai nepaprast dovan! - suukau. Pakyljote man siel ir ird. Dabar suprantu, kad net tada, kai vis
kas atrodo bloga, yra prieasi gyventi, diaugtis ir jaustis laimin
gam - netgi ms aaros yra prasmingos!
Vis t laik ingsniavau - bent man taip atrod. Mano kojos
judjo, pdos kilnojosi ir vis dlto, kaip vliau supratau, em po
manimi stovjo vietoje. Kai kurie angelai nusigr ir nuplasno
jo tolyn nuo seminarijos. Atrod, kad jie skrenda nuo mans, vis
tolsta ir maja, kol inyksta. Mauml nusiminiau.
Paskui man buvo liepta pakelti galv, ir auktai danguje - neti
ktinai toli - a ivydau dar marias angel. ie avs angelai vis di
djo, jiems artjant vir j ivydau dar daugiau angel. Staiga tarp
t angel, aukiau u juos visus, pamaiau kai k, k palaikiau dar
vienu angelu. Tas daiktas buvo labai auktai ir atrod maulytis stebuklas, kad man leista pamatyti tok smulk daiktel. Stebjausi,
kaip matau tok ma ir taip toli esant angel, o jis vis leidosi.
Net ir nusileids pro visus kitus angelus jis n trupuio nepa
didjo. Juokiausi ir jauiausi neapsakytai laiminga - dar dabar pri
simenu t jausm! Knas net virpjo i pasigrjimo. Galiausiai
suvokiau, kad tai ne angelas, o plunksna!
Susiavjusi stebjau, kaip tie miliniki, nuostabs angelai
praleidia plunksnel. Ji pleveno it snaig, reginys buvo spdin
gas. T ryt pt stiprus vjas, bet plunksnel, padedama angel,
leidosi tiesiai ant mans. Bijojau, kad j nups, nors turjau su
prasti, kad nra ko nuogstauti. Plunksna, i abiej pusi lydima
nuostabi angel, vis krito.
inot, k padariau, kai ji priartjo prie mans, bet dar jos ne
pasiekiau? Paokau jos sugauti! Nebesulaukiau, kol ji nusileis.
Strykteljau auktyn kiek galjau. Man atrod, kad iokau auktyn
^

307 r

Lorna Byrne

pusantro metro, itiesiau rank ir iupau j. Pagriebusi stipriai su


spaudiau saujoje. Pagauta diaugsmo prispaudiau j prie krtins.
Staiga viskas persimain. Suvokiau ant skruost krintanius
lietaus laus, varb vj. Tik tada pastebjau mans link einan
i pagyvenusi por ir supratau, kad ir laikas man buvo sustojs.
Nors maniausi einanti, i tikrj nepasitraukiau i tos vietos, kur
pirm kart ivydau angelus. Tik dabar prisiminiau, kad nuo tada,
kai vir seminarijos pastato pamaiau angelus, po kojomis nejutau
skaldyt akmenli ir kelio nelygum. Mano kojos neliet ems,
nejauiau nei lietaus, nei vjo, nei alio. Tik kai sugavau plunks
n, laikas vl m tekti. Prisimenu, pagyvenusi pora man ypte
ljo - tikriausiai mat, kaip paokau. Nusiypsojau jiems. Dabar,
raydama iuos puslapius, svarstau, k jie andien paman. K jie
mat? Ar pastebjo, kaip strykteljau? Neinau, kas jie tokie, bet
gal skaitydami i knyg prisimins an dien.
Jauiausi nepaprastai laiminga ir pakylta. Tai buvo vienas
nuostabiausi ryt mano gyvenime - gavau puiki Dievo ir Jo an
gel dovan. lovinau Diev ir dkojau jam u plunksn. Dkojau
ir Do, nes jauiau, kad jis su tuo kakaip susijs.
Branginu plunksn, nusileidusi pas mane pro Dangaus var
tus, atlydt angel. Tai buvo dovana, padjusi man pasijusti ge
riau, saugiau, priminusi, kad yra prieasi gyventi, kad bet kokio
mis aplinkybmis yra viltis. Be to, ji primin man, kad kiekvienas
mogus turi siel, ir ji yra tobula, nesvarbu, ko pridarme; kad
ms knai mirta, bet siela gyvena; kad visi turime vienokius ar
kitokius sparnus, net jei j nepastebime savyje ar kituose. I tikr
j mes visi esame angelai.

Kaip bendrauti su savo angelu

I skaitytoj visame pasaulyje sulaukiau atsako Angelai man


glosto plaukus". Jie rao, jog knyga jiems sugrino vilt ir padjo
suprasti, kad jie niekada nelieka vieni, kad prie j visada yra ange
las sargas, tereikia prayti jo pagalbos.
Viskas i ties labai paprasta - reikia tik prayti. Vis dlto dauge
liui moni, regis, tai sunku, todl mans nuolat klausinja, kaip
bendrauti su savo angelu sargu.
Tarpusavio ry galima umegzti dvylika bd.

^ 309 ir

Lorna Byrne

1. Atsisakyk netikjimo
Skaitydamas iuos odius pamgink bent trumpam atsisakyti ne
patiklumo ir pripainti, kad alia tavs yra angelas. Jeigu tau tai
sunku, stenkis tikti ir atsiverti galimybei, kad prie tavs yra kai
kas, kas laukia ir trokta tau padti, kas nepalieka tavs vieno n
sekunds. Jis yra alia, kad ir kuo tiktum. Net jei tau baisu, pripa
ink, kad turi angel sarg, ir pasikviesk j.
2. Paprayk angelo sargo tau padti
Praydamas angelo sargo padti, tu jam suteiki gali.
Dievas mums dav laisv vali, ir angelas sargas jos neper
engs. Jeigu jam liepsi pasitraukti, jeigu pasakysi, kad nenori jo
pagalbos, jis nesiki. Taiau jis liks alia ir vilsis, kad apsigalvosi.
Angelui sargui tu esi svarbiausias - jis pasirys padaryti visk,
kad btum laimingas. Praydamas angelo sargo padti, tu leidiesi
jo padedamas.
3. Neumirk klausytis savo angelo sargo
Angelai kiek manydami stengiasi patraukti moni dmes. Ma
iau, kaip angelai timpioja monms u drabui ar priveria k
nors numesti, kad atkreipt save dmes. Minios angel trokta
mums padti, bet daugelis i ms to nepageidaujame arba esame
pernelyg usim ir j negirdime. Esame sitikin, kad visk gali
me padaryti patys.
Kiek kart tau buvo nutik, kad kakur keliauji ir, uuot pasu
ks kair, pasuki dein. Giliai irdyje inojai, kad reikjo sukti
kair, ir dabar dl to kremtiesi. Vadinasi, angelas sargas tau minti
mis perdav arba panabdjo aus, kad turi sukti kair. Kaskart,
vykus panaiam dalykui, primink sau kit kart paklausyti. Danai
nekreipiame dmesio angel sarg arba elgiams prieingai, negu
^ 310 r

Angelai man glosto pl au ku s

jis liepia, o paskui skundiams, kad nesiseka. Dievas nori, kad b


tume laimingi ir mgautumms gyvenimu. Jeigu klausysime an
gelo sargo, tursime daugiau galimybi surasti troktam laim.
4. Leiskis mokomas angelo sargo
Angelai yra puiks mokytojai. Jeigu esi atviras ir pasirys mokytis,
jie tave imokys su jais bendrauti. Vienas nuostabiausi dalyk tas,
kad angelai niekada nepasiduoda. Mes kartais nusiviliame savimi,
o angelai - niekada. Nenumanau, i kur jie semiasi kantrybs.
Pirmaisiais mokymo etapais jie pasitelkia paprastus dalykus.
Pavyzdiui, ieini i nam ramus, sitikins, kad pasimei visk, ko
reikia, bet vliau apima jausmas, kad kak umirai. Grk ir pa
tikrink, galbt pamatysi, kad i tikrj kak pamirai, o gal prie
ieidamas turjai kak padaryti. Gali bti ir taip, kad tau nieko
netrksta, tiesiog angelai tokiu bdu tave moko j klausyti.
Angelai paprastus, kasdienius dalykus paveria mokymo prie
monmis, taip jie mgina prisikasti iki js. Jie laukia, kad atsi
lieptumte. Danai j veiksmai neturi prasms, kaip aukiau mi
ntame pavyzdyje, kai pajunti poreik grti namus ir patikrinti,
ar visk pasimei, nors inai, kad nieko neumirai. Mokydama
sis klausyti angel nedaryk i muss dramblio, neiekok prasms
kiekvienoje smulkmenoje.
5. Prayk, kad angelas sargas duot enkl
Angelai mgsta duoti enkl. Jeigu dar tik pradedi su jais bendrau
ti, prayk ma enkl, ko nors paprasto. Nesiliauk pras. Pavyz
diui, gali panorti, kad paskambint seniai girdtas draugas arba,
tau kalbantis su savo angelu sargu, kambaryje sumirgt viesa.
Bk budrus. Danai nepastebime enkl. Pagalbos praantis
mogus gali pajusti kambaryje dvelktelint vjel, kartais angelas
^ 311 TS*

Lorna Byrne

palieia rank arba nei i io, nei i to ima dilgsti kn. iais men
kais enklais angelas sargas pranea ess alia ir girds tave.
Angel duotas enklas, net jei tuo metu atrodo banalus, yra
vilties simbolis, jis pakylja ird ir primena, kad esi ne vienas, ne
svarbu, kas nutikt tavo gyvenime.
Mes esame tik mons, todl mums reikia enkl. Kad ir kiek
j duot Dievas ir angelai, troktame vis daugiau, nes mums reikia
sustiprinti tikjim. Norime sitikinti, kad jie alia. Dievas mums
siunia daug enkl, ir jeigu atveriame akis, ausis ir irdis, ivysta
me juos, ir jie ms gyvenim pripildo vilties, diaugsmo ir juoko.
6. Nepersistenk!
Gyvendami pasaulyje patikime, kad viskas yra juoda arba balta.
Taiau Dievas ir angelai nesielgia taip, kaip mes nortume. An
gelas nepaims tuinuko ir neurays atsakymo js klausim,
nebent jis tokiu bdu bendraut - o tai reta. Kartais aikinu mo
nms, kaip umegzti ry su savo angelu sargu. Jie tvirtina daug
kart band, bet neskmingai. Liepiu jiems taip nesistengti. Vliau
jie pasakoja man, kad liovsi band umegzti ry, tiesiog m pa
sitikti ir tikti, kad tai vyks. Ir vyko - ryys usimezg. Danai
viskas nutinka labai paprastai.
Pavyzdiui, moteris, perskaiiusi Angelai glosto man plau
kus", para man niekada rimtai netikjusi angelais. Kai jos vyras
liko be darbo ir tbt reikjo j susirasti, ji nusprend, kad nieko
neprarasianti, jeigu papraysianti angel sarg pagalbos. Taip ir
padar. Vliau t dien ji susitiko kaimyn, ir i pasak, kad vie
noje kompanijoje yra laisva vieta. Vyras gavo darb. Ji suprato u
mezgusi ry su savo angelu sargu.

^ 312 r

Angelai man glosto pla uk u s

7. Nesiliauk pras!
Angelai atsiliepia, kai jiems kyri. Kaulydamas suteiki jiems gali.
Nebijok nuolat prayti. Prisimink, kaip elgiasi vaikai - jie zirzia,
kol gauna, ko norj. Ir mes turime prayti. Turime gristi ange
lams, kad jie duot mums, ko troktame. Diaukis inodamas, kad
jie visada alia, visada pasireng padti.
Nesuprantu, kodl turime daug kart prayti. Angelai nuolat
kartoja, kad turime nesiliauti maldav - niekada.
8. Prayk angelo sargo padti ir gerais, ir blogais laikais
Angelas sargas ne tik pads sprsti tavo problemas - jis gali pasi
rpinti, kad tu vertintum malonum gyventi ir i tikrj mgautumeisi gyvenimu.
Angelai sako man, kad mons umirta, kas yra gyvenimas.
Jie skuba, stengiasi daug nuveikti, visk suspti, daugelis perne
lyg rpinasi mediaginiais dalykais. Gyvenimas turt bti kitoks.
Svarbiausia gyvenime - tai ms laim, meil ir rpestis kitais.
Paprayk angelo sargo, kad padt ivysti gro ir gr monse ir
gyvenime, kad primint akimirkai stabtelti, giliai kvpti ir pasi
diaugti gyvenimu.
9. Paprayk savo angelo sargo atsisti tau ypating angel kon
kreiai uduoiai
Angelas sargas su tavimi yra nuo laik pradios - jis tavo sielos
vartininkas. Angelas sargas gali pakviesti tau pagalb kit ange
l - specialist, gelbstini tam tikrais gyvenimo laikotarpiais: lai
kant egzaminus, auginant vaikus arba simyljus.
Aplink mus gali bti milijardai angel, tam tikromis gyveni
mo akimirkomis pasirodo skirtingi angelai. Angel yra milijonai,
sr 313 r

Lorna Byrne

pai vairiausi, daugelis j ieko darbo. Tau tik reikia paprayti


angelo sargo, kad pakviest juos pagalb.
tai kai kurie itin naudingi angelai, kuri tau gali prireikti:
Tikjimo angelas is angelas pads isiugdyti pasitikjim savimi,
savo gebjimu veikti sunkumus ir augti.
Stiprybs angelas Paauk angel, ir jis akimirksniu atsiras prie
tavs.
Drsos angelas tau suteiks drsos.
Stebukl angelas gyvendins tai, ko trokti.
Kantrybs angelas pagelbs, jeigu esi pervargusi mama, nesusi
tvarkanti su vaikais.
I ties yra viskam skirt angel, jie nori tau padti - tik reikia
paprayti.
10. Nebijok
Kartais mons bijo bendrauti su angelu sargu. Taip esti dl to,
kad jie nesupranta angel. Visada prisimink, kad angelas sargas
yra Dievo dovana tau, jis tave myli. Joks angelas niekada tau nepa
kenks ir nepaprays padaryti k nors bloga. N vienas angelas man
nepakenk - utikrinu, nepakenks ir tau.
mons pasakoja, kaip papra angelo tam tikro enklo, o j
gav isigando. Angelai nma netrokta ms gsdinti, tad jei
koks nors enklas tau kelia baim, paprayk angelo sargo daugiau
jo nesisti.
Niekada nebijok angel. Tam nra n menkiausios prieasties.

314 i1

Angelai man glosto p la uk us

11. Neumirk padkoti


Dkoti svarbu - taip ne tik pripastame, k padar angelas sargas,
bet ir patys sau primename jo darbus. Taip stiprja ms tikjimas
iomis nuostabiomis Dievo mums duotomis btybmis ir pasiti
kjimas j galia.
12. Paklausk savo angelo sargo vardo
Kuo vardu mano angelas sargas?" - to daniausiai mans klausia
mons. Ties sakant, angelai toli grau ne taip prisiri prie vard
kaip mes, tad mane supanius angelus danai vadinu tiesiog ange
lais. Bet mums patinka vardai, ir angelai mielai prisitaiko.
Jie sak man, kad viduje kiekvienas ino savo angelo sargo var
d. T vard neiojams irdyje, jis mums labai patinka. Gali bti,
kad tas vardas vis lenda galv. Pavyzdiui, viena moteris pasako
jo, kaip vaiavo automobiliu, o galvoje sukosi daina. Ji vis kartojo
vien jos dal, kol suvok tarianti vard. is supratimas atsirado i
niekur nieko, lyg apreikimas. Moteris suvok dainavusi savo an
gelo sargo vard. irdyje ji inojo bendraujanti su angelu.
Kaip jau sakiau, nepersistenk, bk atviras ir lauk enkl, o kol
kas savo angel vadink kaip tik nori - arba paprasiausiai Angelu
Sargu.
Taigi pamgink umegzti ry su savo angelu sargu. Nieko ne
prarasi. A meldiuosi, kad kiekvienam, bandaniam bendrauti su
angelais, pavykt.

Turinys

Pirmas

Kitomis akimis

Antras

Vartininkai

18

Treias

Laiptai j Dang

30

Ketvirtas

Kodl nuo mans slepiesi?

43

Penktas

Elijas

58

etas

Sugerti kit skausm

68

Septintas

Besiel btyb

78

Atuntas

Tarpininkas

87

Devintas

Mirties angelas

93

Deimtas

Bombos

103

Vienuoliktas

Motinos Meils angelas

115

Dvyliktas

Kaimo trobel

131

Tryliktas

Pasakyti Do

143

Keturioliktas

Net neinojau, kad turiu angel sarg

154

Penkioliktas

Maldos galia

161

eioliktas

Tunelis

170

Septynioliktas

Beldimas lang

182

^ 317 r

Atuonioliktas

Argi Lornai nepasisek..."

195

Devynioliktas

A ia, a ia - tai a!

208

Dvideimtas

Auksin gija

216

Dvideimt pirmas

Man reikia stebukl

228

Dvideimt antras

tonas prie vart

236

Dvideimt treias

Sielos draugai

249

Dvideimt ketvirtas

Taika Airijoje ir Kaldos

257

Dvideimt penktas

Mykolas pasisako, kas i tikrj ess

273

Dvideimt etas

Pasirodo piktoji dvasia

284

Dvideimt septintas

Do

295

Dvideimt atuntas

Plunksna i Dangaus

305

Kaip bendrauti su savo angelu

309

Byrne, Lorna
By337
Angelai man glosto plaukus : moters ir jos angel isto
rija / Lorna Byrne ; i angl kalbos vert Viktorija Labuckien. - Vilnius : Alma littera, 2012. - 320 p.
ISBN 978-609-01-0777-5
Lorna Byrne nuo kdikysts regjo angelus ir su jais bendravo. Autobio
grafijoje ji dalijasi savo prisiminimais apie vis gyvenim regtus angelus. i
bendryst liudija tai, kad n vienas nesame vienias ir kad neregima pasaulio
pus turi m um s k papasakoti.
UDK 23/28+821.111(417) 94

Lo rna Byrne

Angelai man glosto plaukus


Redaktor Ilona iuauskait
Korektor Indr Petrtyt
Virelio dailinink ir fotografijos autor
Deimant Rybakovien
Maketavo Jurga M orknien
Tiraas 2000 egz.
Ileido leidykla Alma littera, Ulon g. 2, LT-08245 Vilnius
Interneto svetain: www.almalittera.lt
Spaud UAB BALTO print, Utenos g. 41 A, LT-08217 Vilnius

Kartais jauiams ivaryti i rojaus, bet esame priversti


gyventi, kai kada neturdami vilties ir paado, kad bus
lengviau. Taiau net gdiausi nakt, kai sieloje suvirpa
nerimo elis ir bijome pavelgti tamsai akis, joje budi
angelas sargas, nematomas, viesus, artimas.
i knyga - tai i dien airi mistiks, pasiyminios senovs
ventj galiomis, autobiografija.
Vaikystje Lorna buvo laikoma neprastu vaiku. Ji negaljo
sutelkti dmesio aplink, taiau regjo angelus ir dvasias.
Lornai jautriai ir velniai pasakojant savo gyvenimo istorij,
skaitytojas drauge su ja sutinka dvasi pasaulio btybes,
daugiausia vairius stulbinamo groio angelus, taip pat
ir mirusij dvasias. Visi jie - Lornos mokytojai ir palydovai.
i stabi knyga - tai moters, reginios daugiau negu kiti,
liudijimas; kvietimas atverti ird ir pajusti tuos, kurie budi alia.

Pasaulis atrado kukli mistik, kuri praverst siklausyti."


Daily

Tapkite Knyg klubo nariu!


N e m o ka m a s knyg katalogas kiekvien ketvirt
Naujausios ir populiariausios knygos
Y patingi pasilym ai
Knyg pristatym as j nam us, d a rb o v ie t ar pat
w w w .k n y g u klu b a s .lt

M a iI