Teisiniai santykiai teises normomis ar teises principais sureguliuoti ir del to

socializuoti zmoniu santykiai, kuriu dalyviai tarpusavyje susaistyti privalomos

abipusiu teisiu ir pareigu pusiausvyros, ginamos valstybes. T.y. tarp visu galimu
visuomeniniu santykiu (ekonominiu, moraliniu, politiniu, nacionaliniu,
giminystes...) teisiniai santykiai yra tie, kurie turi siuos bruozus:

Teisines normas ar viesai pripazistamus teises principus.

Ne techninis, bet visuomeninis santykis, t.y. santykiai tarp zmogaus ir
zmogaus.
Normos igyvendinimo budas
Normos paprastai nesukuria pacio santykio, o tik suteikia jam forma ir
elgesio modeli.
Valstybe negali savavaliskai pradinio santykio pobudzio ar savo nuoziura ji
sukurti.

Tam, kad teisinis santykis atsirastu ir funkcionuotu, butinos sios prielaidos:

Teises norma ar principas

Teisiniai faktai
Teisinis subjektiskumas (teisnumas ir veiksnumas)

Atsiradusio santykio struktura:

Teisinis objektas
Teisinis subjektas
Teisinio santykio turinys

Teisiniu santykiu objektai: materialiosios vertybes (daiktai), asmenines

nematerialiosios (gyvybe, sveikata, garbe, orumas), subjektu elgesys, paslaugos,
ju rezultatai (licencijos isdavimas, pareiga nevirsyti greicio), dvasines kurybos
rezultatai (mokslo kuriniai), vertybiniai popieriai, dokumentai.
Administraciniai teisiniai santykiai AT normomis sureguliuoti visuomeniniai
santykiai, kuriu dalyviai turi valstybes garantuotas teises ir pareigas valstybinio
valdymo srityje.
Sie santykiai turi siuos isskirtinius bruozus:

Valstybes vykdomosios institucijos dalyvavimas santykyje (vyriausybe,

ministerijos, departamentai, inspekcijos, tarnybos)
ATS kyla viesojo administravimo subjektams igyvendinant savo veikla
viesojo administravimo srityse.
Pavaldumo rysys tarp administracinio santykio dalyviu (organizacinis, kai
vyriausybe koordinuoja sau pavaldzias istaigas, arba administracinis, kai
asmuo yra pavaldus vykd. Valdzios, vietos savivvaldos ar teisminiems
institucijoms). Sis pozymis nera absoliutus, tuo atveju, kai santykis kyla
tarp dvieju lygiaverciu vykd. Valdzios istaigu.

Tiesioginis administracinis poveikis vienai is saliu, kai demonstruojama

atitinkamiems viesojo valdymo subjektams istatymu suteikta administracine

valdzia (adm. Nuobaudu skyrimas, prevenciniu ir kardomuju priemoniu skyrimas,

imoniu veiklos tikrinimas...)
AT normu igyvendinimas. Formos:

Naudojimasis (kai asmuo gauna is istatymo tam tikras vertybes savo

aktyviais veiksmais. Pvz pasinaudojimas teise susigrazinti mokescius)
Laikymasis (pasyvus asmens elgesys/neveikimas, kuriuo susilaikoma nuo
pazeidimo)
Vykdymas (aktyvus asmens elgesys vykdant teisines pareigas. Pvz pareiga
pateikti turto deklaracijas)
Taikymas (sunkiausia forma, kuria gali tik valdzios igaliotiniai. Tai reiskia
elgesio taisykliu priderinima konkreciai situacijai. Pvz statybos istatymo
taikymas fiziniam asmeniui)

AT normos dalys:

Hipoteze (konkrecios salygos, kai norma turi buti vykdoma arba taikoma)
Dispozicija (elgesio taisykle, svarbiausia dalis)
Sankcija (padariniai, atsirandantys pazeidus dispozicija)

Kylant ginams del rusinio teismingumo tarp bendrosios kompetencijos teismu ir

administracinio teismo, juos sprendzia specialioji teiseju komisija (STK), kuria
sudaro: LAT CB skyriaus pirmininkas, LVAT pirmininko pavaduotojas, po viena LAT
ir LVAT pirmininku skirta teiseja. Nutartys del teismingumo yra
neskundziamos.
Kriterijai, kuriais vadovaujasi STK: atsizvelgiama, ar pareiskejas teikia skunda del
administracinio akto ar del po jo atsiradusiu civiliniu teisiniu santykiu. Jei aktas
santykiai administraciniai. Jei gincas apima tiek civilinius, tiek administracinius
santykius, jis teismingas bendrosios kompetencijos teismui. Jei gincas del
paslaugu teikimo arba turto valdymo bendrosios kompetencijos.
Teisinis subjektiskumas: teisnumas (galejimas tureti teisiu ir pareigu.
Atsiranda gimus, isnyksta mirus. Juridiniu asmenu - nuo isteigimo), veiksnumas
(asmens gebejimas savo veikomis igyti teises ir prisiimti pareigas. Atsiranda nuo
tam tikro amziaus arba ivykus emancipacijai). Nuo teisinio subjektiskumo
priklauso ATS subjektu dalyvavimas santykyje.
Administracinis teisinis objektas yra teises subjektu elgesys arba
veiksmai, kuriu kita santykio puse turi teise reikalauti, o sioji turi paklusti.
ATS rusys:

Pagal saliu tarpusavio padeti : vertikalus, kai santykiai yra tarp zemesnes
ir aukstesnes valdymo strukturos grandies (finansu ministerija VMI) ,
horizontalus, kai santykiai tarp organizaciskai nepavaldziu saliu (aplinkos
ministerija teisingumo ministerija)
Pagal tikslo siekimo nuostatas: pozityvus ir deliktiniai.
Pagal gynimo tvarka: ginami administracine tvarka (kvaziteismine) ir
ginami teismine tvarka.

Bendrieji teises principai (budingi visai teises sistemai): teisingumo,

humanizmo, demokratiskumo, lygybes pries istatyma, teisiu ir pareigu vienoves
principai.
Tarpsakiniai (budingi kelioms teises sakoms): pvz. CP ir BP budingi teismo
nesaliskumo, nepriklausomumo, teismo proceso viesumo principai.
Sakiniai (budingi tik kuriai nors sakai): pvz CT principas saliu lygybe esant
turtiniams santykiams, BP principas nekaltumo prezumpcijos, CT ir AT kaltumo
prezumpcijos.
Teises instituto (budingi tik konkretiems teises institutams): pvz nuosavybe
nelieciama tik CT nuosavybes institutui.
Administraciniu teisiniu principu sisteminimas. Egzistuoja dvi
susistemintos grupes:

Pagrindiniai administracines teises principai. Jie pagrindzia valdymo

veiklos socialines taisykles ir yra itvirtinti teises normomis. Sie principai:
demokratiskumo, istatymo virsenybes, viesumo, lygiateisiskumo,
tikslingumo, atsakomybes, atskaitingumo, proporcingumo, objektyvumo...
Organizaciniai-techniniai teises principai yra pagalbiniai taikomojo
pobudzio principai. Jais remiantis kuriamos valstybines institucijos ir ju
valdymo ir funkcionavimo pagrindai. Sie principai: teirtorinis, sakinis,
funkcinis, subsidiarumo (principas, teigiantis, kad sprendimai turi bti
priimami tuo lygmeniu, kuriame jie yra veiksmingiausi), tarnybinio
bendradarbiavimo, pavaldumo, visuomeniniu interesu pirmenybes...

Teisines valstybes principas. 3 salys:

Teisetu lukesciu apsauga

Teisinis tikrumas (instituciju uztikrinimas, kad kiekvienas asmuo turetu
galimybe issiaiskinti galiojancias jiems skirtas teises normas)
Teisinis saugumas (teises normu esybe, kai normos yra aiskiai
suprantamos, glaustos, ju nepriestaravimas aukstesnio lygmens aktams;
garantuota teisine apsauga, zmogaus teisiu pazeidimo atveju)

Vykdomosios valdzios instituciju sistema:

Vyriausybe
Centrines valdzios institucijos (ministerijos, istaigos prie ministeriju,
savivaldybes, vyriausybes istaigos...)
Tarp siu dvieju pakopu veikia hierarchinis-vertikalus principas, t.y. visa
atskaitomybe tenka vyriausybei.

Pozymiai, kuriais pasizymi vykdomosios valdzios institucijos:

Suprantama, kaip poistatymine valdzia, kuri yra atsakinga uz teises aktu

vykdyma ir vykdymo kontrole.
Visos institucijos atsakingos uz savo veikla.
Subjektai nera renkami visuomenes.

Priskririama ir vykdomoji ir tvarkomoji veikla (kasdieniniu visuomenes

poreikiu tenkinimas). Vykdomoji veikla pasireiskia poistatyminiu teises
aktu leidyba.
Vidine organizacine sistema.
Disponavimas operatyviu savarankiskumu, kuri nustato suteikta
kompetencija.

Ministerijos samprata: ministerija steigiama formuoti valstybes politika, taip

pat organizuoti, koordinuoti ir kontroliuoti jos igyvendinima ministrui pavestose
valdymo srityse.
Ministerijas Vyriausybes siulymu steigia ir panaikina Seimas, priimdamas
istatyma.
Ministerija savo veikla grindzia LR Konstitucija, istatymais, tarptautinemis
sutartinemis, vyriausybes nutarimais, kt teises aktais.
Ministrus ministro pirmininko teikimu skiria ir atleidzia LR Prezidentas.
Ministras privalo atsistatydinti, kai juo nepasitikejima pareiskia daugiau kaip puse
Seimo nariu.
Ministro pirmininko ir ministru laisve negali buti suvarzyta be Seimo sutikimo, o
tarp Seimo sesiju be LR Prezidento sutikimo.
Ministru priimami aktai isakymai.
Ministerijoje yra sudaroma ministro patariamoji institucija (ministras,
viceministrai ir ministerijos kancleris). Ju darbo reglamenta tvirtina ir klausimus
svarstymui teikia ministras.
Istaigos prie ministeriju veikia pagal vyriausybes patvirtintus nuostatus.
Istaigos prie ministerijos vadova skiria atitinkamos srities ministras 4 metams
asmeninio pasitikejimo pagrindu. Ne daugiau kaip 2 kadencijas is eiles. Sis
vadovas yra tiesiogiai pavaldus ministrui.
Vyriausybes istaigai vadovauja vadovas valstybes pareigunas, kuri paskiria
Vyriausybe 4 metams.
Savivaldybiu funkcijos pagal sprendimu priemimo laisve:

Savarankiskos (savivaldybes biudzeto tvirtinimas, ikimokyklinis

ugdymas, suaugusiuju neformalus svietimas, profesinis mokymas,
maitinimo paslaugu teikimas bendr lavinimo ir ikimokyklinio ugd istaigose,
turizmo pletojimas, kuno kulturos ir sporto pletojimas, salygu verslo pletrai
sudarymas ir skatinimas, dalyvavimas uztikrinant viesaja tvarka ir rimti,
viesuju bei sezoniniu darbu organizavimas, socialiniu seimu ir istaigu
islaikymas, savivaldybes gyventoju sveikatos prieziuros remimas,
savivaldybes saugomu teritoriju steigimas...)
Valstybines (bendrojo lavinimo organizavimas, vaiku, gyvenanciu toli nuo
mokyklos veziojimo organizavimas, pirmine asmens ir visuomenes
sveikatos prieziura, aplinkos kokybes prieziura, vietines reiksmes keliu
prieziura, keleiviu vezimo vietiniais marsrutais prieziura, leidimu
isdavimais numatytais atvejais.....)

Savivaldybes sandara:

Savivaldos teise igyvendinanti institucija savivaldybes taryba.

Susideda is demokratiskai isrinktu atstovu. Ju kompetencija isimtine (sios
deleguoti niekam negalima) ir paprastoji (sia galima pavesti
administracijos direktoriui)
Vykdomoji institucija administracijos direktorius, pavaduotojas.
Direktorius pavaldus tarybai, atskaitingas tarybai ir merui, jis yra
atsakingas uz visa administracijos veikla.
Vykdomoji institucija atskaitinga atstovaujamajai.

Savivaldybs tarybos nariu skaicius priklauso nuo savivaldos nariu skaiciaus.

Savivaldybes rengiamus aktus turi pasirasyti savivaldybes teisininkas ir
kalbininkas.
Meras yra atsakingas uz politine situacija, tarybos posedziu darbotvarkes.
Valstybes tarnyba
Valstybes tarnautojas fizinis asmuo , igijes sio ir kitu istatymu numatyta
valstybes tarnautojo statusa ir valstybes institucijose atliekantis viesojo
administravimo, ukines arba technines funkcijas arba teikiantis viesas paslaugas
visuomenei.
Valstybes tarnautoju pareigybes skirstomos:

Karjeros (priimamas vieso konkurso budu neterminuotam laikui ir turi teise

i karjera)
Politinio (asmeninio) pasitikejimo (priimamas ji priemusio politiko ar
kolegialios valstybes institucijos igoliojimo laikui)
Istaigos vadovas (konkurso arba politinio pasitikejimo budu priimtas
vadovauti valstybes ar savivaldybes institucijai)
Pakaitinis (tarnautojas, be konkurso priimamas pakeiciant laikinai pareigu
negalinti eiti tarnautoja).

Pareigybes yra 3 lygiu: A (auksciausia, reikalaujanti aukstojo universitetinio ar

jam prilyginto issilavinimo) , B (ne zemesnis kaip aukstasis neuniversitetinis
issilavinimas), C (ne zemesnis kaip vidurinis issilavinimas + igyta profesija). 20
kategoriju (20 auksciausia, 1 zemiausia).