D anut Gailien, Laima Bulotait, Nijol Sturlien

ASMENYBS ir BEN D RA V IM O

PSICHOLOGIJA

Danut GAILIEN
Laima B U L O T A I T
Nijol S T U R L IE N

ASMENYBS ir
BENDRAVIMO
PSICHOLOGIJA
:

- - - i-ii - ir - u i

- ..i i i .

...................................... :inimr ciiJiniMLi.i j i ---------------------------- ............ - ........ *

Vadovlis XI-XII klasms

V ilnius 2002

UDK 159.9^(075.3)
Ga-163

Lietuvos Respublikos vietimo ir mokslo ministerijos

rekomenduota 2001 12 11, Nr. 259
Recenzavo:
doc. dr. Jrat Baranova,
doc. dr. Rasa Bieliauskait

ISBN 9986-16-251-3

Danut Gailien, 2002

Laima Bulotait, 2002
Nijol Sturlien, 2002
Kazimieras Pakauskas,
dizainas, 2002
Tyto alba, 2002

PRATARM

MOGAUS RAIDA (L. Bulotait)

I. RAIDOS PSICHOLOGIJA............................... 12
1. Paveldimumas ar aplinka.................................. 13
2. Ekologins sistemos......................................... 16
3. Amiaus tarpsni periodizacija.......................... 19
4. E. Eriksono asmenybs raidos teorija................ 19
II. PIRMIEJI GYVENIMO M E T A I.................... 23
1. Prenatalinis periodas..........................................23
2. Kdikyst...........................................................25
III. VAIKYST........................................................ 31
1. Ankstyvoji vaikyst (1-4 metai)......................... 31
2. Pirmoji vaikyst (4-8 metai).............................. 39
3. Antroji vaikyst (8-11-12 met)...................... 50
IV. PAAUGLYST IR JAUNYST......................55
1. Paauglysts kriz................................................ 57
2. Paintin raida................................................... 59
3. Paaugli emocijos..............................................60
V. BRANDA............................................................ 70
1. Fizin raida........................................................ 71
2. Paintiniai gebjimai.......................................... 71
3. Brandumo kriterijai........................................... 72
VI. SENATV......................................................... 74
1. Senjimo procesas..............................................75
2. Paintin veikla senatvje................................... 76
3. Seno mogaus vieta visuomenje...................... 81

ASMENYB (D. Gailien)

Kas yra asmenyb?................................................. 84
I. PSICHODINAMIN ASMENYBS
SAMPRATA........................................................ 86
1. Psichoanaliz................................................... 86
2. Ego gynybos bdai............................................ 90
3. Neofroidininkai .............................................. 92
\ 4. Psichodinamins krypties vertinimas................. 93
II. BRUO T E O R IJO S......................................96
1. Asmenybi klasifikavimas..................................97
l 2. Bruoai - pagrindiniai asmenybs elementai .... 98
3. Bruo kompleksai asmenybs tipai........... 101
4. Kas nulemia ms elges - asmenybs
bruoai ar situacija?........................................ 103
III. HUMANISTIN-EGZISTENCIN
KRYPTIS........................................................ 105
i. 1. Svarbiausi klausimai".................................... 105
2. Prasm - moguje. Savastis (tikrasis A) ........ 106
3. Prasm - tik u mogaus rib........................ 108
4. Humanistins-egzistencins krypties
vertinimas..................................................... 110
IV. SOCIALIN KRYPTIS............................... 112
l 1. Alfredo Adlerio individualioji psichologija.... 112
2. Biheviorizmas................................................ 114
3. Socialin-kognityvin kryptis......................... 116

BENDRAVIMAS (N. Sturlien)

I. BENDRAVIMO PROCESAS.......................120
II. KOMUNIKACIJA........................................ 126
1. Komunikacijos procesas................................. 126

2.
3.
4.
5.

Kalba ir kalbjimas......................................... 130

Kno kalba..................................................... 137
Bendravimo klitys......................................... 153
Klausymasis.................................................... 157

III. SOCIALINIS SUVOKIMAS......................165

1. Socialinio suvokimo ypatybs......................... 166
2. Atribucija........................................................ 172
3. Nuostatos....................................................... 176
4. Stereotipai....................................................... 182
IV. SOCIALINIAI SANTYKIAI.......................188
1. Socialiniai vaidmenys....................................< 188
2. Konfliktai....................................................... 193
3. Psichologiniai aidimai"................................. 211

GYVENIMO SUNKUMAI (D. Gailien)

I. PSICHOLOGIN SVEIKATA...................... 216
1. Sveikas m o g u s....................................................... 216
2. m ogaus poreikiai irm o ty v a i.............................. 219
3. Brandi a sm e n y b ....................................................223
4. G yvenim o p rasm .................................................. 225
II. STRESAS. STRESO VEIKA.........................229
1. Streso reakcija......................................................... 229
2. Stresas tai gerai!....................................................232
3. lugdantis stresas....................................................232
4. Streso jveika............................................................. 233
0

III. PSICHOLOGINS KRIZS

IR TRAUM OS.................................................236
1. Kriz - ir pavojus, ir ansas................................. 237
2. Krizs procesas........................................................ 238
3. T rau m psichologija............................................. 241
4. Kas padeda veikti kriz?...................................... 245

i ________________________________________

IV. AGRESIJOS PROBLEMA. KITUS

IR SAVE NUKREIPTA AGRESIJA.........248
1. moni agresyvumas.......................................248
2. Ireiktas ir neireiktas pyktis.......................... 251
3. Autodestruktyvus elgesys.................................254
4. save nukreipta agresija - saviudyb..............255
V. PAGALBA....................................................... 261
1. Pagalbos psichologija....................................... 261
2. Psichologijos inios pagalba vairiose
gyvenimo srityse..............................................262
3. Anonimin psichologin pagalba telefonu.......263
4. Socialin parama. Pagalbos sau judjimai........264
5. Profesionali psichologin pagalba....................266
6. Kur iekoti psichologins pagalbos..................269
REKOMENDUOJAMA LITERATRA.........270
SPECIALIJ TERM IN IR SVOK
ODYNLIS..................................................271
ASMENVARDI RODYKL

276

Pratarm

PRA TA RM

Psichologija - be galo domus

mokslas. J studijuojant atsiveria vis
nauj horizont apie mog (taigi
ir apie kiekvien i ms). inoma,
visko nesuinosime niekada, nes
mogus visad bus ne tik atradim
altinis, bet ir giliausia paslaptis.
Raydamos i knyg, norjome
pasidalyti su jumis svarbiausiomis
iniomis apie asmenyb, moni
santykius ir mogaus raid. Siekme
ne tik pateikti ini, bet ir traukti
jus mogaus tyrinjimo proces,
skatinti mstyti, studijuoti. O studi
javimas tai susipainimas su vai
riomis nuomonmis ir vairiais pov
iriais t pat reikin. tai kodl
stengms neperkrauti knygos fak
tais ir detalmis, bet siekme apib
dinti esminius dalykus ir proble
mas. Nordamos parodyti, kad nra
galutini dogm, kad kiekvienas
naujas ingsnis psichologijoje ne tik
ko nors mus moko apie mog, bet
ir kelia nauj klausim, danai pa
teikiame kritikus vertinimus, skir
tingas nuomones.
Pagaliau, kad nepasidarytume
per daug rimti, tekst pavairinome
ironikais intarpais lyriniais intermezzo.

L y r in i s i n t e r m e z z o

SKAITYMO PASEKMS
Kaip ir dauguma nuobodi moni,
a vis gyvenim trokau ini.
kiekvien spausdint od kibau,
tiesiog svaiginausi naujienom ir skaiiais.
Tai galprotingesnis tapau?
Vargu bau!
inau, kad mano kn iskaidius,
be vandens,
be tulies,
be meils gimtinei,
rastume truput geleies.
Madaug vienai viniai.
Taiau detaliau apgalvojus i mint,
ar verta vinis
ipoet gaminti
Pasisek man suinoti laiku,
Kiek nuo ia iki Tokijo
tilpt plauk,
tik, regis, nerasime kvailio tokio,
kurs
dliot
po
plauk
nuo
ia
ligi
Tokijo!
U
Vladas imkus. Bits pabgls.
V., 1973, p. 28.

f lH H H K

P r a t a r m
-----------------------------------------------

Tikriausiai tai ne visai panau tok vadovl, prie ko

ki esate prat. Raydamos galvojome ir apie tai, kad ne
visose mokyklose yra specialios psichologijos pamokos,
todl rengme knyg, kuri tikt platesnei auditorijai. Net
jei neturite psichologijos pamok, skaityti vadovl
jums gali bti domu ir naudinga.
Parinkdamos temas iai knygai, galvojome ir apie j
s praktinius psichologinius poreikius. Tikims, kad pa
teiktos uduotys, klausimai, patarimai pads jums kai k
suprasti ir apie save.
Jei susidomjote, psichologijos inias ir toliau galima
gilinti vairiais bdais. Lietuvos psichologai jau yra para
nemaai domi knyg. Jas stengms ia nurodyti ir
pacituoti. Be to, Lietuvoje yra ileista i kit kalb verst
ger krini. Pateikiame dmesio vert knyg sra.
Labai vertingas moni painimo altinis yra ir groi
n literatra. Menininko genijus leidia velgti tokias
moni gelmes, koki neperteiks jokie moksliniai termi
nai. Kita vertus, abu ie mogaus painimo bdai vienas
kit papildo, todl skaitydami rimtus literatros krinius
pagilinsite ir psichologijos inias.
Skmingo studijavimo.
Danut Gailien, Laima Bulotait, Nijol Sturlien

 M O G A U S RAIDA
I. RAIDOS PSICHOLOGIJA.............................12
1. Paveldimumas ar aplinka................................. 13
2. Ekologins sistemos......................................... 16
3. Amiaus tarpsni periodizacija............................19
4. E. Eriksono asmenybs raidos teorija................ 19
II. PIRMIEJI GYVENIMO M E T A I.................. 23
1. Prenatalinis periodas.......................................... 23
2. Kdikyst........................................................... 25
III. VAIKYST...................................................... 31
1. Ankstyvoji vaikyst (1-^4 metai)..........................31
2. Pirmoji vaikyst (4-8 metai).............................. 39
3. Antroji vaikyst (8-11-12 met)....................... 50
IV. PAAUGLYST IR JAUNYST......................55
1. Paauglysts kriz................................................ 57
2. Paintin raida................................................... 59
3. Paaugli emocijos.............................................. 60
V. BRANDA.......................................................... 70
1. Fizin raida........................................................ 71
2. Paintiniai gebjimai.......................................... 71
3. Brandumo kriterijai...........................................72
VI. SENATV......................................................... 74
1. Senjimo procesas.............................................. 75
2. Paintin veikla senatvje................................... 76
3. Seno mogaus vieta visuomenje....................... 81

12
I. R A ID O S

MOGAUS

RAIDA

P S IC H O L O G IJA

Mes danai stebims, kaip i maos sklels galjo i

augti tokia didel ir grai gl. Be abejo, t sklel reikjo
priirti - pirmiausia parinkti tinkam dirv, paskui
laistyti, paremti, saugoti nuo alio, tiesiogini sauls
spinduli ir vjo.
Taiau sutikite, kad dar didesnis stebuklas mogus.
Juk jis atsiranda i tokios mayts kiauialsts, kurios net
plika akimi negalima pamatyti! O vliau i mao ir bej
gio kdikio tampa stipriu, graiu ir savimi pasitikiniu
suaugusiuoju. Kaip tai vyksta? Kas lemia, kad vaikas au
ga, brsta, gyja nauj gdi ir gebjim? Kaip ir kiek
jam reikia padti iame procese? iuos klausimus bando
atsakyti ir biologija, ir medicina, ir chemija, ir daugelis
kit moksl. Manome, kad mokydamiesi biologijos jau
pakankamai daug inote, kas vyksta lstels viduje, kaip
funkcionuoja vairs mogaus organai ir sistemos. Taiau
ar tai paaikina, kodl vieni mons mgsta skaityti kny
gas, kiti - kepti pyragus, treti - aisti futbol ar papras
iausiai irti plaukianius debesis? O ar galite atsaky
ti klausim, kodl mai vaikai aidia su llmis, o
paaugliai su kompiuteriais? Arba kodl pradinukai nesi
moko chemijos? Btent iuos ir panaius klausimus gali
atsakyti psichologijos mokslas. O geriausiai - raidos psi
chologija.
R a id o s p s i c h o l o g i j a - psichologijos aka,
tirianti mogaus psichikos raid nuo gimimo iki
mirties. Ji apima vaiko, paauglio, jaunuolio, su
brendusio mogaus psichologij ir gerontopsichologij (senatvs psichologij).

MOGAUS

RAIDA

13

Stengiamasi nustatyti kiekvieno mogaus amiaus tarps

nio psichikos ypatybi ir proces, asmenybs savybi susi
formavimo ir raidos dsnius.
mogaus raida skirstoma tris pagrindines sferas. Tai:
m

fizin raida - kno pokyiai (gis, svoris, jutimo

organai); motorikos raida ir pan.;

mm kognityvin raida - visi paintiniai procesai:

pojiai, suvokimas, mstymas, atmintis, kal
ba ir kt.;
MH psichosocialin raida - asmenybs, emocij, ry
i su kitais monmis rutuliojimasis.
Be abejo, i trij sfer skirstymas yra slyginis, nes
mogaus raida vieninga. Paskutinij deimtmei psi
chologijoje ypa pabriama mogaus kno, proto ir jaus
m raidos vienov. Sultjus vienos kurios nors sferos rai
dai, kenia visos asmenybs raida. Taiau tyrimai liudija,
kad mogaus psichika yra labai lanksti ir turi daug kom
pensavimo galimybi. Nebegaldamas lavinti kurios nors
psichikos funkcijos, mogus jos trkum kompensuoja
labiau lavindamas kitas funkcijas. Pavyzdiui, neregi la
bai gerai ilavjusi klausa, lytjimas.
Taigi kiekvienas raidos aspektas labai susijs su visomis
trimis sferomis. Pavyzdiui, kalbos rutuliojimasis priklau
so ir nuo fiziologins brandos (kalbos padarg), ir nuo so
cialins aplinkos (kiek ir kokios kalbos vaikas girdi).
1. P a v e ld im u m a s a r a p lin k a
Kas svarbiau ar tai, k mes paveldime i tv, ar ap
linka mokymas, aukljimas? Tai senas mokslinink dis
kusij objektas.
Biogenetins krypties tyrjai teigia, kad vis mogaus
raid lemia biologijos dsniai. Mokymas ir aukljimas
nelabai gali juos paveikti. mogaus raida spontanikas

14

__ M O G AUS

RA I D A

XX. LAUMI DOVANOS

Tai buvo didelis laumi susirinkimas,
skirtas dovan idalinimui per paskutines
dvideimt keturias valandas atjusiems
pasaul naujagimiams.
Visos ios labai senos ir noringos Liki
mo Seserys, ios keistos skausmo ir diaugs
mo Motinos, buvo labai skirtingos: vienos
atrod nirios ir surg, kitos idyklikai
linksmos ir apgaulingos; vienos jaunos,
kurios visada buvo jaunos, kitos senos, ku
rios visada buvo senos.
Visi tvai, kurie tikjo Laummis, susi
rinkim atjo su savo naujagimiais ant rank.

Gabumai, Galimybs, skmingi Atsi

tiktinum ai, neveikiamos Aplinkybs viskas buvo sukrauta alia teisj stalo,
kaip dovanos estradoje priz dalinimo
dien. Skirtumas buvo ia tik toks, kad
ios Dovanos nebuvo atlyginimas u pa
stangas, bet, prieingai, malon, teikiama
tam, kuris dar negyveno, malon, galinti
nulemti jo likim ir lygia dalia tapti jo lai
ms arba nelaims altiniu.

[]
Charles Baudelaire*. Paryiaus Splinas.
Vilnius, 1995, p. 103.

procesas ir bet koks suaugusij kiimasis gali pakenkti,

o ne padti.
Aplinkos ir suaugusij vaidmuo, pasak ios teorijos
atstov, turi apsiriboti vien prieira ir aprpinimu. De
ja, tyrimai liudija, kad jei vaikystje vaikai maai ben
drauja su suaugusiaisiais, jeigu jie nemokomi tam tikr
dalyk, jeigu nesirpinama j aukljimu, j raida gero
kai sultja. Apie tai, kad vien paveldimumas nenulemia
lavjimo, liudija faktai apie vaikus, kurie iaugo diungl
se tarp vri. Kai jie buvo rasti, nemokjo nei vaikio
ti, nei kalbti. Taigi vien paveldimumo neutenka.
Sociogenetins krypties atstovai mano, kad aplinka svarbiausias vaiko raidos faktorius. J poir geriau
siai nusako teiginys, kad vaikas yra sukuriamas, o ne
gimsta. ios teorijos atstovai teigia, kad pasitelk tinka
mus mokymo ir aukljimo metodus mes galime sukur
ti" bet kok mog nepriklausomai nuo paveldimumo.
Taiau ios krypties atstovai negali paaikinti, kodl vie
nos eimos vaikai, kuriuos supa ta pati aplinka, kurie vie
nodai aukljami ir mokomi, uauga tokie skirtingi.

* Adaptuot (sulietu
vint) asmenvardi ray
mas pateikiamas knygos
pabaigoje - Asmenvardi
rodyklje. (Leid. past.)

MOGAUS

mm

RAIDA

Tai domu
AMALOS IR KAMALOS ISTORIJA
Vienas ind misionierius prane val
diai apie dvi neaikias btybes, gyvenan
ias vilk rujoje. Surengus ekspedicij tink
lais buvo pagauti keli vilkai ir du vilk
vaikai". Paaikjo, kad tai dvi mergaits.
Vienai buvo atuoniolika mnesi (ji buvo
pavadinta Amala), kitai - atuoneri metai
(jai duotas Kamalos vardas). I to, kad mer
gaits buvo gerai prisitaikiusios gyventi su
vilkais j oloje, buvo padaryta ivada, kad
jos gyveno su vilkais nuo ma dien. Abi
lakst keturiomis taip greitai, kad pagauti
jas buvo sunku. J oda buvo labai vari, o
plaukai susivl j kaltn. Mergaits buvo
nuvetos prieglaud, kur imta jas siste
mingai auklti ir mokyti. Abi valg ir gr
kaip vilkai, bijojo moni. Dienomis jos

miegodavo, o naktimis bdavo labai akty

vios, bgiodavo ratais ir retkariais kaukda
vo kaip vilkai. Po met Amala mir. Ka
malos aukljimas ir mokymas vyko labai
ltai ir sunkiai. Po dvej met ji itar pir
m od, bet tik po atuoneri m kalbti
vartodama labai paprastas frazes. Po trej
met ji jau galjo stovti ant koj, taiau
tik po eeri gebjo savarankikai vaikio
ti. Pamau ji m bendrauti su kitais vai
kais, atlikdavo vairias nesudtingas uduo
tis. Kamala mir nuo inkst ligos bdama
17 met amiaus, taigi prajus beveik de
vyneriems metams nuo tos dienos, kai bu
vo surasta.
M okslinink nuom one, sistemingai
aukljant ir mokant, sulaukus trisdeimt
penkeri, jos protiniai gebjimai bt pri
lyg 10-12 met vaiko protiniams gebji
mams.

Taigi ios dvi teorijos - kratutinumai. iuolaikiniai

mokslininkai pripasta, kad labai svarbu tiek paveldimu
mas, tiek aplinka. Genotipas programa, o aplinka pa
deda jai realizuotis. Taiau nereikia pamirti ir paties sub
jekto vaidmens. Jis - aktyvus savo raidos dalyvis.

Biologiniai veiksniai
................

Socialiniai veiksniai

7......... ..

\
Subjekto veikla

ir
Raida

1 pav. Veiksniai, lemiantys

mogaus raid

16

MOGAUS

RAIDA

Taigi tiek biologiniai, tiek aplinkos veiksniai pasirei

kia tik subjektui veikiant. Toji veikla visais amiaus tarps
niais skirtinga tai ir bendravimas su suaugusiaisiais, ir
praktin veikla, aidimai ar darbas. Tai, kad net jei vaikas
turi gimt klaus, gabum muzikai, o tvai sukuria tinka
m aplink (namuose danai skamba muzika, nuperkamas
muzikos instrumentas, pasamdomi mokytojai), dar nenu
lemia, kad vaikas taps muzikantu. Kad tai vykt, btina
ir jo paties veikla - lavinimasis ir mokymasis. Kitaip tai
neduos joki rezultat.
2 . E k o lo g in s s is te m o s
Vien svarbiausi iuolaikini mogaus raidos mode
li pateik amerikiei psichologas Urie Bronfenbrenneris. mogaus raida - dinaminis procesas, kurio metu vyks
ta abipus sveikaijKugzns individas ne tik nuo maens
jauia vairi aplinkos element tak, bet ir pats akty
viai veikia daugiasluoksn gyvenimik savo aplink. Pa
gal U. Bronfenbrenner, ekologin vaiko raidos aplinka
susideda i keturi sistem, kurias jis vaizduoja kaip kon
centrinius ratus.
E k o l o g i n s s i s t e m o s - tai kontekstas, ku
riame individas egzistuoja ir brsta. ias sistemas
sieja lanksts abipusiai ryiai.

M i k r o s i s t e m a tai pirmasis modelio lygis,

apimantis vaiko ir jo artimiausios aplinkos (ei
mos, vaik darelio, mokyklos ir 1.1.) sveik.

Naudojami vairs vaiko aukljimo ir mokymo meto

dai. Taiau vaikas nra visikai pasyvus. Tvai, auklto-

MOGAUS

RAIDA

17

2 pav. Vaiko raidos

ekologins sistemos

jai irgi turi prisitaikyti prie vaiko temperamento, charak

terio, tam tikr savybi, gebjim ir pan.
M e z o s i s t e m a tai santykiai tarp mikrosistem.

Vaiko raidai didel tak turi formals ir neformals

eimos ir mokyklos, mokyklos ir banyios ryiai. Labai
svarbu, kad skirtingose mikrosistemose nebt keliami
prietaringi reikalavimai, diegiamos skirtingos vertybs,
elgesio normos ir pan. Tai gali turti lemiam tak vai
ko asmenybs raidai. Antai jei tvai nuolat bendrauja ir
bendradarbiauja su mokytojais, tai pads vaikui geriau
mokytis. Bet jeigu tvai aikina vaikui, kad mokykla tra
tuias laiko vaistymas ir svarbu tik gauti atestat, vargu
ar vaikas sieks mokslo ir kaups inias.

18

MOGAUS

RAIDA

E g z o s i s t e m a tai socialin aplinka ir visuo

menins struktros, su kuriomis vaikas tiesiogiai
nebendrauja, taiau jos daro tak jo raidai.

Tai tv darbo vieta, vietimo skyrius, vairios vaik

teisi apsaugos tarnybos, tv draugai, giminaiiai ir pan.
Pavyzdiui, motinos darbdaviai gali sudaryti jai slygas
dirbti trumpesn darbo dien. Tada ji gals daugiau lai
ko skirti savo vaikui. vietimo skyrius gali sudaryti pa
pildom mokyklinio ugdymo ar popamokins veiklos
program.
M a k r o s i s t e m a - tai iorinis lygis, kuris nra
susijs su konkreia aplinka. Tai vertybs, statymai
ir tradicijos tos kultros, kurioje individas gyvena.

Pavyzdiui, protikai atsilik vaikai dabar integruoja

mi bendrojo lavinimo mokyklas ir tai daro didiul ta
k j raidai, socialinei integracijai. Jei tvai nesirpina sa
vo vaikais, jeigu jie juos skriaudia ir inaudoja, jiems gali
bti atimtos tvysts teiss; tuomet vaikas gyvena vaik
globos namuose.
Nors, pagal U. Bronfenbrenner, visais keturiais lygiais
vaiko raida gali bti stimuliuojama ir skatinama, svar
biausias vaidmuo tenka makrosistemai, nes ji gali veikti
visas kitas sistemas. Pavyzdiui, ileidiamas statymas,
kuriuo ginamos vaik teiss ir baudiami tvai, nesirpi
nantys savo vaikais ar juos skriaudiantys, arba naujas
vietimo statymas, pagal kur turi persitvarkyti visos mo
kyklos.

gB Sffijgg__________ M O G A U S

R A I D A _________

19

3. A m i a u s t a r p s n i p e r i o d i z a c i j a
mogaus raida nuo gimimo iki mirties skirstoma
tam tikrus periodus - amiaus tarpsnius. Kiekviename i
j vyksta ryks pokyiai, atsiranda nauj gdi, mo
kjim, mogus renkasi vis kitoki veikl. Kiekvienas
ankstesnis amiaus tarpsnis - tarsi pasirengimas sudtin
gesnei veiklai, sudtingesnei individo psichikos struktrai.
Iskiriami ie amiaus tarpsniai: prenatalinis perio
das, kdikyst, vaikyst, paauglyst, jaunyst, bran
da, senatv.
Tolesniuose skyriuose aptarsime vairius amiaus
tarpsnius, juose vykstanius fizinius, psichikos ir sociali
nius pokyius.

N u om o n
Nuosekli mogaus gyvenimo tarpsni
kaita rodo, kad organizmas brsta, pasiekia
savo gyvybingiausi faz ir vliau sensta.
Tam tikru nuoseklumu kaulja mogaus
skeletas, pradeda funkcionuoti vidaus sekre
cijos liaukos ir t. t., bet is biologinio bren
dimo procesas nesuformuoja asmenybs.
mogaus psichin raid valdo kiti dsniai.
Psichins raidos tempas, visapusiku
mas, turinys priklauso nuo vaiko bendra
vimo su suaugusiais ir vienmeiais, nuo vi
suomenins aplinkos, nuo veiklos. Metai

tiesiogiai nelemia psichins raidos, bet

laikas yra svarbus to proceso veiksnys.
Brsdamas fizikai, vaikas vis geriau gali
bendrauti su suaugusiais, dalyvauti j gy
venime, imtis sudtingesni darb. Taigi
vaikas darosi vis pajgesnis ir geriau pasi
rengs bendrauti su kitais ir sitraukti vis
sudtingesn j veikl. Tuo paiu vaiko
dvasios gyvenimas gauna naujo peno,
nauj akstin emociniams igyvenimams
ir proto pltotei.
A. Guas. Vaiko psichologija.
Kaunas, 1981, p. 48.

4. E. E r i k s o n o a s m e n y b s r a i d o s
teorija
Yra sukurta daug teorij apie mogaus raid. Jos ne
btinai prietarauja viena kitai, bet daniausiai tiria ir ai
kina skirtingus dalykus. Vienos j gali aikinti paprast,
kitos - sudting elgesio tip, vienos pavienes psichikos

20

MOGAUS

RAIDA

funkcijas, kitos - visos asmenybs raid. Teorijos skiriasi

ir pagal tai, kok amiaus tarpsn jos nagrinja. Didioji
dauguma teorij skirta vaiko raidai. Tik keletas teorij
apima vis mogaus raid nuo gimimo iki mirties. Viena
i j - amerikiei psichologo Eriko Eriksono asmeny
bs raidos teorija.
^ E . Eriksonas iskyr atuonias psichosocialins asme
nybs raidos stadijas. Kiekvienoje j individas susiduria
su nauju konfliktu ar krize, kuri reikia veikti. ios kri
zs skatina asmenyb arba tobulti, arba regresuoti. Auto
riaus nuomone, mogus save realizuoja tik tada, kai priim
tinu bdu veikia tam tikras krizes ir isprendia esmines
psichosocialins problemas. Kiekviename raidos etape
mogus igyvena specifin psichosocialin kriz, kurios
turin lemia tiek biologinis individo subrendimas, tiek so
cialiniai reikalavimai, keliami individui tam tikrame am
iuje. Visos krizs yra tarpusavyje susijusios. Kiekviena
kriz geriausiai matoma tam tikroje stadijoje,,taiau ne
tokia ryki ji egzistuoja vis gyvenim. Pavyzdiui, sava
rankikumo kriz stipriausiai pasireikia ankstyvojoje vai
kystje, taiau mogus vis savo gyvenim siekia bti sa
varankikas. Pozityviai veikus kriz sustiprinam a
brstanti asmenyb, padidinama jos galia, ir individas pa
siruoia veikti bsim kriz. E. Eriksonas teig, kad sk
m ar neskm tam tikroje stadijoje turi takos mogaus
raidai vlesniais gyvenimo periodais, taiau paymjo,
kad net ir tuo atveju, kai kriz neveikiama, kitame am
iaus tarpsnyje yra galimyb ivengti buvusi neskmi.
E. Eriksonas apra du kratutinius krizs sprendimus,
bet pripaino, kad yra daugyb tarpini sprendim ir kad
dauguma moni renkasi kur nors i j.
I
stadija. Pasitikjimas - nepasitikjimas (nuo gi
mimo iki 1 met). Kdikis yra visikai priklausomas
nuo suaugusij. Jei kdikis patiria meil, rpest, glo
b, jei su juo bendraujama, jeigu tenkinami visi jo porei

__________ M O G A U S

RAIDA

kiai, formuojasi saugumo ir pasitikjimo aplinkiniu pa

sauliu jausmas. O jei juo nesirpinama, jei jis nepatiria
aplinkini meils ir globos, formuojasi baiktumo, taru
mo, nepasitikjimo aplinkiniais jausmas.
II stadija. Savarankikumas - gda ir abejons (nuo
1 iki 3 met). Pradjus vaikioti vaikui atsiveria nauj
galimybi. Jis mokosi pats valgyti, apsirengti, naudotis
tualetu, nusiprausti ir t. t. Kai jam pavyksta gerai k nors
atlikti paiam, ugdomas pasitikjimo savimi ir savaran
kikumo jausmas. Taiau jei vaikas nuolat patiria nesk
mes, jei jam neleidiama veikti savarankikai, jeigu jis ba
ramas ar vadinamas nevkla, netikliu ir pan., jis ima
jausti gd ir abejoti savo gebjimais.
III stadija. Iniciatyvumas - kalt (nuo 3 iki 6 me
t). Siame amiuje jau pleiasi vaiko interes ratas, jis ima
domtis vis vairesne nauja veikla ir rodo iniciatyv. Pagrin
dinis pavojus iuo laikotarpiu - kalts jausmo dl atlikt
veiksm atsiradimas. Suaugusiesiems svarbu ilaikyti pu
siausvyr tarp vaiko iniciatyvumo skatinimo ir draudimo.
Svarbu, kad vaikas neprarast pasitikjimo savimi, inicia
tyvos.
IV stadija. Gebjimas atlikti - menkavertikumas
(nuo 6 iki 11 met). Vaikas jau daug k gali atlikti tiek
namuose, tiek mokykloje. Savo darbo rezultatus jis jau
lygina su savo vienmei rezultatais. Svarbu, kad iuo lai
kotarpiu vaikas galt patirti skm, kad turt slygas
atskleisti gersias savo puses. Jei kaip pavyzd io amiaus
vaikams rodysime protingesnius, gabesnius, miklesnius ir
pan. j vienmeius, jiems ims formuotis menkavertiku
mo jausmas.
V stadija. Tapatumas - vaidmen sumaitis (paaug
lyst, jaunyst). Iki io laikotarpio vaikas jau bna imoks
daug vaidmen: brolio/sesers, mokinio, draugo ir kt. Atei
na metas isiaikinti, kas a esu, koks mano vaidmuo gyve
nime, kokia mano gyvenimo prasm. Tai - savo tapatumo

21

22

MOGAUS

R A I D A__________ M H I | IflH H H i

iekojimo laikotarpis. Skmingai isprendus psichosocialin io etapo kriz, jaunuoliui susiformuoja tapatumo
jausmas, savo individualybs suvokimas, saugios ateities
jausmas. Nesugebjimas iuo laikotarpiu suprasti, kas a
esu, - tapatumo stoka - kelia sumait.
VI stadija. Artumas vienuma (ankstyvoji bran
da). io amiaus mogus jau galvoja ne vien apie save,
ieko savs, jis ieko artumo ir su kitais monmis. Ar
tumas - tai daugiau nei seksualiniai ryiai, tai gebjimas
atiduoti dal savs kitam mogui nebijant prarasti savo
tapatumo. Nesugebjimas umegzti toki artim san
tyki lemia psichologin vienum, izoliacij, kuri asme
nybei kelia daug problem.
VII stadija. Atsinaujinimas - sstingis (branda).
io amiaus mons bent i dalies jau yra isprend vi
sus ankstesnius konfliktus. Dabar jie gali rpintis kitais
monmis (vaikais, jaunesne karta), sprsti socialines
problemas, atsidti krybai. Jei ankstesni konfliktai liko
neisprsti, mogus tarsi usisklendia savyje - rpinasi
tik savo problemomis, savo sveikata, ramybe, savo ge
rove ir t. t.
VIII stadija. Pilnatv - neviltis (senatv). Paskuti
niame gyvenimo etape mogus paprastai pervelgia ir
vertina vis savo gyvenim. Jei velgdamas atgal mogus
jauia pasitenkinim tuo, k ir kaip nuveik, jis ima su
prasti, kad gyveno prasmingai. Nusivylimas, nepasiten
kinimas savimi ir savo darbo rezultatais gali lemti nera
mi, kupin nevilties ir neapykantos sau gyvenimo
pabaig.

MOGAUS

II.

PIRM IEJI

G Y V EN IM O

RAIDA

METAI

1. P r e n a t a l i n i s p e r i o d a s
is periodas apima laikotarp nuo apvaisinimo iki gi
mimo. Jame skiriamos dvi stadijos.
1. Embrioninis periodas trunka nuo apvaisinimo
pradios iki eiasdeimtosios dienos, kol susifor
muoja svarbiausi organai. Pavyzdiui, irdies ir
kraujagysli sistema formuojasi nuo dvideimto
sios iki penkiasdeimtosios embriono vystymosi
dienos.
2. Vaisiaus periodas trunka nuo eiasdeimtosios
dienos iki gimimo. Kai kurie organai jau yra

23

24

MOGAUS

RAID A

susiformav ir iame periode tik auga. Jau ios

antrosios stadijos pradioje vaisius turi mogaus
pavidal. Pavyzdiui, nuo eiasdeimtosios iki
imtas atuoniasdeimtosios dienos susiformuo
ja veidas, rank, koj pirtai.
Apvaisinta kiauialst yra 0,1 mm ilgio, ji sveria
0,0004 mg. Per pirmj ntumo mnes svoris padidja
milijon, o iki gimimo net a
tuonis milijonus kart.
Apie vaisiaus elgsen, psichi
kos formavimsi daugiausia in
formacijos gauname pagalb
pasitelk ultragars. Nemaai in
formacijos teikia ir neineiot
naujagimi stebjimas. Todl i
noma, kada atsiranda pirmieji
vaisiaus refleksai (eta savait),
pirmieji liemens, rank ir koj
judesiai (atunta savait), griebi
mo refleksas (penkiolikta savai
t), kada vaisius ima reaguoti
garso signalus (septyniolikta sa
vait) ir pan.
Raida prenataliniame periode
specifin, ji remiasi visai kitais
dsniais nei raida po gimimo, todl period daugiau
tiria embriologijos mokslas. Psichologai pripasta, kad
mogaus raidai jau prenataliniame periode daug takos
turi ir psichologiniai faktoriai. Pavyzdiui, nustatyta, kad
kdik labai veikia motinos nuotaika, elgesys, todl reko
menduojama su juo kalbtis, net sekti pasakas, dainuoti
dainas.

4 pav. 6-7 savaii mo

gus. Nuotrauka yra rea
laus dydio

MOGAUS

RAIDA

2. K d ik y s t
Pasibaigus ntumo periodui (jis trunka apie devynis
mnesius) gimsta kdikis. Pirmsias deimt dien jis va
dinamas naujagimiu. domu paymti, kad naujagimis
turi maisto mediag atsarg, kurias sukaup paskutin
mis ntumo savaitmis. Taigi gamta i anksto pasirpi
no, kad jei atsitikt taip, jog mama neturt pakanka
mai pieno ar jai kilt sveikatos problem po gimdymo,
pirmomis gyvenimo valandomis ar net dienomis nauja
gimis savo gyvybikai svarbioms organizmo funkcijoms
palaikyti galt naudotis sukauptomis mediagomis.
Apie 80 proc. laiko naujagimiai miega. Mieg labai
sunku atskirti nuo bdravimo. Pirmosiomis gyvenimo
dienomis naujagimio bsena labai panai j vaisiaus, net
gi ilieka embriono poza. Tyrimai ir neineiot kdiki
(gimusi per anksti, tai yra neprajus devyniems mne
siams nuo pastojimo) stebjimai paliudijo, kad paskuti
niai du mnesiai motinos siose ir pirmieji du mnesiai
jam gimus yra labai panas ir glaudiai susij.
Kdikiu vaikas vadinamas nuo deimtosios gyvenimo
dienos iki vieneri met. Per pirmus penkis ar eis m
nesius kdikio svoris padidja dvigubai, o iki met pa
baigos trigubai.
Kdikiai yra labai priklausomi nuo suaugusij, jiems
btina j globa, prieira, taiau jie nra visikai pasyvs.
Nuo pat gimimo dl vairi instinkt, gimt reakcij jie
yra aktyvs. Pavyzdiui, i tyrim matyti, kad k tik gi
ms kdikis reaguoja mogaus bals iskirdamas j i kit
aplinkos gars, jis mielai iri mogaus veid; kiti stimu
lai j veikia kur kas silpniau. Eksperimentais nustatyta, kad
jei kdikiui rodomas ryki spalv daiktas ir jei tuo metu
jis mato mogaus veid, pasuka galv ir iri pastarj.
Raidos psichologai daro prielaid, kad mogaus veido sche
ma yra tarsi genetikai uprogramuota ir naujagimis j

26

MOGAUS

RAIDA

atpasta bet kokioje aplinkoje. Net jei per eksperiment ro

domas veido pieinys ar natralaus dydio nuotrauka, kdi
kiai j iskiria i kit aplinkos objekt.
Tiriant, k kdikiai girdi, mato, k jie jauia, naudo
jamas orientacini reakcij tyrimo metodas. Kai ilgai ir
danai rodomas koks nors objektas, kdikis juo tarsi per
sisotina ir vis maiau kreipia j vilgsn. Tada objektas
pakeiiamas. Pastebjs tai kdikis vl pagyvja.
Dmesio sumajimas ar persisotinimas vadina
mas o r i e n t a c i n i r e a k c i j u g e s i m u , o
dmesio padidjimas dl pastebto pasikeitimo o r ie n ta c in i reakcij aktyvacija.

Per vien tyrim kdikiui buvo rodoma juodai balta

lentel (r. 5 pav., A). Buvo registruojamas jo irdies rit
mas, kvpavimas. I pradi rodikliai smarkiai suinten
syvjo, o po kiek laiko tiek irdies ritmas, tiek kvpavi
mas sultjo. Vliau, vl parodius t lentel, kdikis j
greitai atpasta11, ir rodikliai lieka stabils. Parodius pa
kitusi lentel (r. 5 pav., B) kdikis pastebi pasikeiti
mus, ir jo rodikliai smarkiai suintensyvja. io tyrimo re
zultatai rodo, kad kdikis jau atskiria nauj objekt nuo
prie tai rodyto.
Kaip kdikiai atskiria garsus, buvo tirta pagal iulp
tuko iulpimo intensyvum. Kdikiui duodamas iulp
tukas, ir pasigirsta gar
sas ba, ba, ba... Kdikis
ima intensyviai iulpti,
o tai rodo, kad jis susi
domjo. Po kiek laiko
jis persisotina iuo gar
su ir ima iulpti silp
niau. Tada garsas pa-

B
5 pav. Juodai baltos len
tels

MOGAUS

RAIDA

27

keiiamas j ma, ma, ma... Kdikis pajunta gars skirtu

m ir vl ima iulpti intensyviai.
A. Meltzoffas ir R. Bortonas duodavo mnesio kdikiams
iulpti vien i dviej iulptuk, kuri jie iki tolei nebuvo
mat. Vliau, parodius abu iulptukus, kdikiai daugiau
irdavo j t, kur buvo iulp. is eksperimentas yra vie
nas i rodym, kad jau tokio amiaus kdikiai msto - jie
randa ry tarp jutimins ir regimosios informacijos.
E. Walkas ir R. Gibsonas tyr, kaip vaikas suvokia gy
l (r. 7 pav.). Buvo sukurta tariamojo skardio situacija.
Vaikas liauia stiklu. Vienoje pusje stiklas guli ant sta
lo, udengto languotu audiniu, kitoje pusje audinys daug emiau nei stalo pavirius. Tai sudaro skardio iliu
zij. Mokslininkus domino, ar vaikai suvoks, kad atsid
r prie skardio. Iki 7-i mnesi dauguma kdiki ne
pastebi skardio ir kvieiami motinos liauia stiklu,
vyresni vaikai atsisako tai daryti. Taigi jau ankstyvame
amiuje kdikiai ima suvokti gyl.
7 pay Eksperimentas;
Kdikis nuo pat gimimo yra sociali btyb, todl demonstruojantis, kaip
emociniai ir socialiniai santykiai turi didiul reikm jo vaikas suvokia gyl

28

MOGAUS

RAIDA

raidai. Labai plaiai tyrinjami ankstyvieji motinos ir

vaiko santykiai ir j reikm vaiko brandai.
Vienas i ymiausi ios srities tyrj -Johnas Bowlby.
Jis pastebjo, kad vaikai, aug prieglaudose ar vaik na
muose, turjo daug emocini problem. Viena rykiau
si - jie nesugebdavo umegzti intymi ir ilgalaiki san
tyki su kitais monmis. J. Bowlby nuomone, tie vaikai
nesugeba mylti, nes jie neturjo galimybs suformuoti
prisiriimo prie motinos jausmo ankstyvojoje vaikystje.
ie pastebjimai paskatino mokslinink atkreipti ypatin
g dmes ankstyvuosius motinos ir kdikio santykius.
Kaip ie santykiai formuojasi? Kodl j nebuvimas turi
neigiam padarini? J. Bowlby rmsi etologija, tai yra
instinktyvios veiklos tyrinjimu. Turbt i biologijos
pamok prisimenate, kad k tik praregj viiukai ar an
iukai ima sekioti pirm judant objekt, kur pamato. Jie
tarsi laiko t objekt savo mama. Tai gali bti net kati
nas, mechaninis daiktas ar mogus. Toks elgesys yra nu
lemtas instinkto.
Pagal J. Bowlby, kdikis gimsta turdamas instinktus,
kurie garantuoja jo ry su motina. Tai verksmas, ypsena,
gugavimas. ios gimtos kdikio reakcijos skirtos j glo
bojaniai motinai. Pamaiusi besiypsant ar verkiant
vaikel, kiekviena motina i karto puola j iiuoti, my
luoti. Tokios vaiko reakcijos tarsi suadina motinikus
instinktus. Taiau k tik gims kdikis nebna prisiris
prie savo motinos. Prieraiumo formavimosi raidoje i
skiriama keletas fazi:
1. Ikiprieraiumo faz. Ji trunka nuo gimimo iki trij
mnesi. iuo laikotarpiu kdikis vienodai rea
guoja visus aplinkinius ypsosi, seka akimis,
guguoja. Kai kdikis ypsosi, suaugusiajam pa
tinka su juo bti, jis irgi atsako ypsena, kalbina
guguojant kdik. Verkimas irgi yra tarsi signa
las, kad kdikiui reikia globos.

8 pav. A niukai sekioja

p irm p am a ty t ju d a n t
objekt

MOGAUS

RAIDA

29

9 pav. V aiko judjim o lavjimo fazs

30

MOGAUS

R A I D A __________ g

2. Prieraiumo atsiradimo faz. Tik trij-ei m

nesi kdikis pradeda skirti artimus mones,
ima ypsotis savo artimiesiems. Nebtinai mo
tinai, tai gali bti ir asmuo, kuris daniausiai
bendrauja su vaiku ir tinkamai reaguoja j jo re
akcijas, suteikia jam daugiausia malonumo.
3. Susiformavusio prieraiumo faz. Nuo ei m
nesi iki trej met vaikas jau pats gali siekti ar
tumo. Jis sekioja asmen, prie kurio prisiris,
ima verkti, kai is ieina. Susiformavus prierai
umui vaikas tampa ne toks draugikas nepas
tamiems asmenims. Apie prieraiumo susiforma
vim liudija atskyrimo nerimas. Tai nerimas,
kur demonstruoja vaikas, kai jis paliekamas vie
nas ar su nepastamu mogumi.
4. Tikslingos partnerysts faz. Ji prasideda nuo tre
j met. Vaikas jau gali smoningai itverti il
gesn isiskyrim su motina.
Vaiko prieraiumui formuotis svarbu ne tik laikas, kur
motina leidia su kdikiu, bet ir bendravimo bdas, glo
bos pobdis. Vaikai, kuriems susiformuoja saugaus prie
raiumo prie motinos jausmas, jauiasi saugs, rams.
Tai nulemia ger psichin j sveikat, adekvat elges ir
emocijas. Nesusiformavus prieraiumo prie globjo jaus
mui, kdikis bna verksmingas, neramus, nepasitiki ap
linkiniais.
Nustaius ankstyvj kdikio ir motinos santyki
reikm vaiko lavjimui, psichologai pateik daug reko
mendacij tvams, pediatrams, aukltojams. Pavyzdiui,
guldant kdik ligonin rekomenduojama, kad kartu su
juo gultsi ir motina; iki trej met amiaus nerekomen
duotini ilgi isiskyrimai su mama.

MOGAUS

III.

RAIDA

V AIK YST

1. A n k s t y v o j i v a i k y s t ( 1 - 4

m etai)

Ankstyvoji vaikyst apima laikotarp nuo vieneri iki

ketveri met. Pagrindiniai dalykai, kurie vyksta iame
laikotarpyje, tai imokimas vaikioti ir kalbos atsira
dimas. Vaikas tampa vis labiau nepriklausomas nuo su
augusij. Kdikystje visus jo poreikius galjo patenkin
ti tik suaugusieji, o dabar nordamas jis pats gali nueiti
aidim kambar, pats gali pasiimti maisto ar net sijungti
televizori, gali pasakyti, ko nori.
Tiek vaikiojimas, tiek kalba pleia paintini vaiko
gebjim raid. ymus vaik psichologas Jeanas Piaget
teig, kad io amiaus vaik paintin veikla yra sensomotorins raidos stadijos (r. skyrel J. Piaget painti
ns raidos stadijos"). ioje stadijoje vaiko mstymas pa
remtas gryna patirtimi per jutimo organus (sensorin
patirtis) ir fizine veikla su objektais (motorin patirtis).
Taigi vaikas neturi supratimo apie vien ar kit daikt,
kol negyja tiesiogins patirties. Aikindamasis, kas tai,

31

32

MOGAUS

RAIDA

vaikas bando daikt apioti, paiulpti, pakramtyti, padauyti juo sau galv, stal ir pan. J. Piaget man, kad
pagrindin vaiko mstymo ypatyb yra egocentrizmas. Vaikai negali suvokti, kad pasaulis egzistuoja ir u
j suvokimo rib, kad kiti mons gali turti kit poi
rio tak. Vaikai tiki, kad visi mato, girdi ir msto taip
kaip jie, jauia taip kaip jie. Visas pasaulis sukurtas jiems.
Vaikas supranta daiktus taip, kaip juos mato tiesiogiai.
Pavyzdiui, mano, kad mnulis j seka, kai jis eina pasi
vaikioti, sustoja, kai jis sustoja, ima bgti i paskos, kai
vaikas bga.
Kalbos raida
Kaip vaikai imoksta kalbti? Imokimo teorijos aiki
na, kad vaikai nuo vairi gars prie odi tarimo perei
na pamgdiodami, paskatinami ir pagiriami. B. F. Skinneris teigia, kad kai vaikas atsitiktinai itaria gars, pana
od mama, kai alia yra mama, ji ima ypsotis, linksi
galva, paima vaik ant rank, pabuiuoja. B. F. Skinneris
ir jo sekjai suprato, kad jei viskas vykt tik taip, kalbos
imokimo procesas bt labai ltas. J manymu, kai vai-

10 pav. m o g a u s k n o
form ir proporcij kaita

MOGAUS

RAIDA

kas mokosi sudting lingvistini form, jis pritaiko savo

inias, kad galt orientuotis naujoje situacijoje.
Lingvistas N. Chomsky teig, kad vaikai imoksta kal
bti per daug greitai, todl to negalima paaikinti vien pa
mgdiojimu ir paskatinimu. Jis pastebjo ir tai, kad
imigrant vaikai, aisdami gatvje su kitatauiais, jau po
keli mnesi laisvai kalba naujja kalba, tuo tarpu j t
vai tuos kelis mnesius lanko intensyvius kalbos kursus,
deda daug pastang, taiau dauguma vos geba suprasti,
apie k kalbama. Bet kurio vaiko kalbos pasiekimai tokie
dideli, kad j negalima paaikinti vien aplinkos taka. Juk
vaikai girdi ne tiek daug sudting gramatikos form. Be
to, jie girdi ir daug netaisyklingos kalbos. Pasiklausykite,
kaip netaisyklingai su maais vaikais kalbasi suaugusieji,
nordami, kad juos suprast.
N. Chomsky nuomone, vaik kalbos inios daug isa
mesns nei j patyrimas. Sis lingvistas daro ivad, kad
vaikai kalbos ir gramatikos pirmiausia mokosi ne i to,
k girdi, o i vidins genetins programos. Aplinka tik
padeda iai programai pltotis. Taigi egzistuoja tam tikra
vidin parengtis imokti kalb. Jau rodyta tyrimais, kad
k tik gim vaikai reaguoja mogaus bals. ei mnesi
Vaiko kalbos raidos lentel
Amius

Kalbos stadija

48 mnesiai

Gugavimas. Pavyzdiui: boba, mama, dda.

1 metai

Pavieniai odiai. Pavyzdiui: tt, batas, kat.

1,5-2 metai

Du odiai kartu.
Tai vadinamoji telegrafin kalba.
Pavyzdiui: gerti sultis, saldainis niam niam.

23 metai

Pradeda kalbti sakiniais. Tik paioje pradioje

sakiniai netaisyklingi. Greitai vaikai ima gerai
vartoti net laikus. Pavyzdiui, jie sako:
A vaiuoju dviraiu, o ne: A vaiavau
dviraiu, kai tai daro dabar.

33
N u om o n
Vaiko kalba lav
ja ne stichikai. Nors
kalbjimo kom pe
tencija yra gimta,
bet ji turi bti sua
dinta ir toliau taiko
ma konkreios (gim
tosios) kalbos gars
sistemai ir gramati
kai vartoti. Be bend
ravimo su suaugu
siuoju, vaikas nega
lt pradti kalbti,
bt tik gars kom
pleksai. Vaikas kal
bos nesukuria, jis
randa j vartojant vi
suomen.
Alfonsas Guas.
Vaiko psichologija.
V., 1981, p. 48.

34

MOGAUS

RAIDA

vaikai visame pasaulyje taria tuos paius odius: baba,

mama, dada. Vieneri met vaikai jau taria pavienius o
dius, kurie danai reikia vis sakin. Bet tai nra odiai,
kuriuos vaikas daniausiai girdi savo aplinkoje. Jei jis mo
kytsi kalbos vien mgdiodamas, pirmieji jo odiai tu
rt bti tokie, kaip antai sauskelns, misinukai ir pan.,
tai yra odiai, kuriuos jiems girdint daniausiai vartoja
suaugusieji.
Vaikai danai klaidingai taria kai kuriuos odius.
Savo tarimo trkumus jie daniausiai supranta, bet j pa
alinti negali. Prof. A. Guas knygoje Vaiko psichologija (K., 1981) pateikia tok pavyzd}. Mergait nupie v
liav. Sako: Lilk, levava. Suaugusysis grisi pieiniu: Oi,
kokia levava! Mergait supyksta: Ne levava. Suaugusysis:
O kaip, vliava? Taip, levava, atsako mergait.
Apie pustrei met amius yra pats smarkiausias ak
tyvaus odyno augimo metas. Vaikas nuolat klausia: Kas
ia? Taip jis suino daug nauj odi, juos kartoja.
Trej met vaikas jau neblogai vartoja daugiskait, lai
kus, vardius. Kartais vaikams bdingas pernelyg dide
lis kalbos gramatizavimas. Pavyzdiui, i plastilino nu
lipdytas daiktas suplastilinuotas, purvinas aislas
ispurvuotas.

T a i do m u
Senelis taiso k
d. Reikia grto sky
lei igrti. Aist (5
met) sako: Reikia
paimti drebintuv.
Gabija (4, 5 me
t) jau ino, kad kai
du mons k nors
daro kartu, sakoma
dviese. Eidama uo
gauti su tetomis ji sa
ko: Eisime triese.

KAIP KALBA VAIKAI

Silome jums patiems parinkti domesni odi, posaki, kuriuos
vartoja mai vaikai. Atlikdami i uduot, pasinekkite su savo jaunesniais
broliukais ar sesutmis, panekinkite kaimyn ar giminaii vaikus, paklausinkite ir tv - jie tikrai prisimins js kalbos ypatumus vaikystje.
Usira domesni odi ar posaki, nepamirkite usirayti juos
pateikusio vaiko vardo ir amiaus.

__________ M O G A U S

RAIDA

J. Piaget paintins raidos stadijos

J. Piaget iskyr keturias pagrindines paintins raidos
stadijas. Nuo vienos prie kitos stadijos pereinama asimi
liacijos, akomodacijos ir pusiausvyros proces dka. ie
procesai paaikina, kaip kuriamos ir vartojamos svokos.
A s i m i l i a c i j a - tai toks santykis su aplinka,
kai bandoma j priderinti prie jau turim struk
tr, tai yra kai naujas patyrimas paaikinamas tu
rimomis svokomis.

Pavyzdiui, vaikas jau ino svok varna, todl pa

mats bet kok skrendant paukt jis j vadins varna.
A k o m o d a c i j a - individo siekimas pasikeisti
pagal aplinkos reikalavimus.

Vaikas supranta, kad naujo patyrimo negalima paai

kinti jau turimomis svokomis, kad btina susikurti nau
j. Pamats lktuv vaikas supras, kad varnos svoka ia
jau nebetinka, kad btina nauja svoka. Isiaikins tai,
k patyr, gijs nauj ini, vaikas atgauna kognityvin
pusiausvyr. Susidrus su nauja patirtimi, pusiausvyra
vl prarandama, sijungia asimiliacijos ir akomodacijos
procesai. Anot J. Piaget, dl asimiliacijos, akomodacijos,
pusiausvyros proces ir vyksta paintin vaiko raida.
J. Piaget iskyr ias paintins raidos stadijas:
1. Sensomotorin (nuo gimimo iki dvej met).
Pasaulis patiriamas pojiais ir veiksmais (i
rint, lieiant, kramtant ir pan.). I pradi vai
kas neskiria savs i aplinkos, nesupranta, kad
kakas egzistuoja u jo. Vaikas yra egocentrikas.

35

36

MOGAUS

RAIDA

Viename i savo tyrim J. Piaget parodydavo k

dikiui patraukl aisl. Vaikui mus tiesti ran
kutes aisl, tyrjas udengdavo j skepetaite.
Vaiko ranka tarsi sustingdavo ore. Jaunesni nei
atuoni mnesi vaikai aislo neiekodavo. Jie,
anot J. Piaget, nesuprato nuolatinio objekt bu
vimo, tai yra neinojo, kad objektai egzistuoja ir
u j suvokimo rib.
2. Prieoperacin (2-6 met). Daiktus jau enklina
odiai ar vaizdai, taiau nemstoma logikai.
Suformuluodamas svokas, vaikas jau vartoja
kalb, taiau jo svokos labai individualios ir
danai neatitinka tikrovs. Vaikams dar sunku
atlikti protines operacijas (mintinius veiksmus),
jie daugiau tiki tuo, k mato. Pavyzdiui, per
pylus pien aukt siaur ind jiems atrodo,
kad pieno padaugjo. Sulauius okolado plyte
l gabaliukais ir plaiai paskleidus juos ant stalo,
vaikas sako, kad okolado dabar daugiau. Jis dar
neturi tverms sampratos. Nesupranta, kad, kei
iantis formai, mediagos kiekis nekinta.
3. Konkrei operacij (711 met). Logikai ms
toma apie konkreius vykius, atliekamos arit
metins operacijos. Vaikas jau turi tverms sam
prat. Jis ima vartoti sudtingas logines svokas,
gali sprsti klasifikacijos, grupavimo ar idsty
mo eilje uduotis, taiau iki galo nesismoni
na ia veikiani dsni.
4. Formali operacij (nuo 12 met). Nuo konkre
taus mstymo einama prie abstraktaus. Paaug
liai jau gali samprotauti hipotetiniais teiginiais
ir kelti hipotezes. Toks mstymas bdingas ir su
augusiesiems.

MOGAUS

Pradin uduotis

Pakeitimai

RAIDA
Klausimas vaikui

37
Daniausias
atsakymas

Indai su vienodu
kiekiu skysio

Kur dabar
daugiau vandens?

D u vienodo dydio
plastilino gabalai

Kur dabar daugiau

plastilino?

iame daugiau

Dvi monet eils

Kurioje eilje
daugiau monet?

itoje daugiau

Ar dabar jos
vienodo ilgio?

i ilgi;esne

i!**
Dvi vienodo
ilgio virvels

Savo teorijai iliustruoti J. Piaget atliko eksperiment, 11 pav. Tverms dsni

tiriant, kaip vaikai suvokia tverms dsnius (r. 11 pav.). suvokimo tyrimas
Tverms termin J. Piaget ved apraydamas vaiko su
pratim, kad fizins objekto savybs (apimtis, mas, kie
kyb) ilieka pastovios nepaisant to, kad jo forma ar i
vaizda pasikeit.
Po i eksperiment J. Piaget padar ivad, kad iki
tam tikros raidos stadijos vaikai formuluoja savo spren
dimus remdamiesi daugiau percepciniais, o ne loginiais
procesais, tai yra jie tiki tuo, k mato.

38

M O G A U S R A I D A_______

Kad mas tvari, vaikai padeda suprasti sulauk ma

daug 5 met, svor suvokia bdami 6 met, tr - 7 me
t, taiau dar metus ar dvejus negali gerai vartoti i s
vok.
J. Piaget kritikuojamas, kad per maai dmesio skyr
eimos ir visuomens takai. Naujausi tyrimai rodo, kad
paintins raidos stadijas kai kurie vaikai igyvena grei
iau. O kai kurie ir sulauk keturiolikos nemsto abstrak
iai, t. y. dar nra pasiek formali operacij stadijos. Ta
iau visi raidos psichologai, vertindami J. Piaget teorij,
pripasta, kad jis apibdino svarbiausias paintins rai
dos gaires.
Savarankikumo siekimas
Dvej ar trej met vaikas jau daug k moka ir labai
diaugiasi savo gebjimais. Jis daug ko ne tik nori, jis
daug k gali daryti ir pats. Vaikas mokosi bti savaran
kikas nori pats apsivilkti drabulius, susisegioti sagu
tes, usiriti bat raitelius, net susipjaustyti kepsn... Be
abejo, jis tai daro dar nelabai gerai (pavyzdiui, apsivelka
ivirkius drabulius, suraizgo bat raitelius, tol maigo kepsn, kol tas nukrinta po stalu ir pan.) ir gana ilgai.
Taiau jis labai nori tai daryti. Trokim bti savaranki
kam vaikas audringai reikia keliais odiais: A pats,
Ne, Mano. Noras bti savarankikam iame amiuje
toks stiprus, kad gali uslopinti visus kitus poreikius. Pa
vyzdiui, jei vaikas pats norjo sipilti arbatos puodel,
sidti cukraus ir imaiyti, o mes jam to daryti neleido
me, jis net gali atsisakyti valgyti torto, kurio labai norjo.
Toks trej met vaiko savarankikumo siekimas kelia t
vams daug problem, todl raidos psicholog danai va
dinamas trej met krize. Norint suvelninti i kriz t
vams siloma apsiarvuoti kantrybe ir leisti vaikui daryti
tai, k jis jau gali daryti.

m __________ M O G A U S

39

RAIDA

2 . P ir m o ji v a ik y s t ( 4 8 m e ta i)
Nors suaugusij vaidmuo reguliuojant vaiko elges
dar didelis, io amiaus vaikai jau yra pasitikintys savimi,
savarankiki, aktyvs ir iniciatyvs. Bendravimas su su
augusiaisiais tampa vis sudtingesnis vaikai ne tik klau
sinja suaugusij, bet ir isako savo nuomon, kalbasi
su jais vairiomis temomis ir pan. Aktyvja ir vaiko san
tykiai su vienmeiais.
Tai domu

aidimai

Viename vaik darelyje steb

jome aidim Raudonkepurait".
I pradi vaikai pasidalijo vaid
menimis: Raudonkepurait, jos
mama, senel, vilkas, mediotojas.
Taiau atsirado daugiau norini
aisti. Net keli vaikai panoro bti
mediotojais. Raudonkepuraits
mama saugumo sumetimais pasi
l dukrelei vaiuoti troleibusu.
Taip atsirado ir troleibuso vairuo
tojas. Vaiuojant miku, kur tur
jo pasirodyti vilkas, staiga idygo
brys mediotoj (mat jiems nusi
bodo laukti savo eils). Medioto
jai kakodl pradjo atakuoti auto
bus. Raudonkepurait pareik,
kad ji nebenori aisti, ir vaikai nu
sprend aisti kit aidim.

Vaikyst neatsiejama nuo aidimo. Tai pa

grindin io amiaus vaik veikla. Net ir at
likdami darbo uduotis, kurias duoda suau
gusieji, vaikai jose greitai randa aidimo
element. Pavyzdiui, liepus vaikui iluoti
kambar, jis ima sivaizduoti, kad luota - tai
maina, valanti gatves, o jis - vairuotojas.
Taip darbas paveriamas linksmu aidimu.
aidimai nra tuias laiko vaistymas.
aidiant lavja fizins ir psichins vaiko
funkcijos, sukaupiamas patyrimas, inios,
gyjama tam tikr gdi, imokstama vaid
men, elgesio norm ir pan. Raidos psicho
logai teigia, kad nordami painti vaikus mes
turime stebti, kaip jie aidia.
S.
Freudas aidiant vaik lygina su ray
toju. Galima teigti, kad vaikas aisdamas su
kuria savo pasaul arba, kitais odiais tariant,
padaro pasaul tok, koks jam labiau patinka. V. Franklis teig, kad aidimas vaikams tai bdas imokti to,
ko niekas negali j imokyti. O J. Piaget pabr, kad ai
dimas - tai tiltelis tarp konkretaus patyrimo ir abstrak
taus mstymo.
Pirmieji vaiko aidimai susij su motorini funkcij
lavjimu. aisdamas su vairiais daiktais, vaikas lavina

40

MOGAUS

RAIDA

pirt miklum, judesi koordinacij ir pan. Pavyzdiui,

vaikas ilgai ir kruopiai mokosi sumauti spalvingus ie
dus ant strypo. Paskui vaikas ima aisti konstrukcinius
aidimus, pavyzdiui, stato vairius statinius i kaladli.
ie statiniai atsiranda be iankstinio plano. Tik eeri ar
septyneri met vaikai jau gali i anksto nurodyti, k jie
nori padaryti, tai yra jie dirba pagal iankstin plan.
.Ankstyvojoje vaikystje vyrauja vaidmeniniai aidimai.
Vaidmeniniai aidimai jau turi siuet. I pradi pasi
rinkt vaidmen lemia aislas; pavyzdiui, jeigu po ran
ka yra mainl, vaikas taps vairuotoju, jei indeliai - vi
rju ir pan. Vliau vaikai i anksto numato vaidmenis,
siuet ir pagal tai pasirenka aislus. Pirmieji vaiko vaid
meniniai aidimai mama ir vaikas", namai", vyras ir
mona". Taigi vaikai aidia tai, k jie mato, kas jiems
svarbu. Vliau vaikai ima aisti pagal pasak siuetus, ma
tytus kino filmus. aisdami jie nebtinai laikosi tikslaus
siueto. Danai vedami papildomi vei
kjai, siuetas ima rutuliotis priklauso
GULBE, LYDEKA IR VEZYS
mai nuo vaik nuotaikos, tarpusavio
Kada tarpusavy nesutaria draugai,
santyki ir pan.
J bendras darbas nesiseks gerai,
Loginis mstymas
Naudinga nieko jie nepadarys.
*
ikimokykliniame amiuje
tai kart Gulb, Lydeka, Vys
iame amiuje vaikams kyla daug pa
Veim kaupin suman pavti,
intini klausim: Kodl lyja lietus? Ko
Ir greitjie sikink visi trys!
dl reikia laistyti augalus? L ups vanduo
I kailio nerias, o veimas stovi vietoj!
teka jr, o i jros kur? ir pan. iuos
Atrodo, krvisjiems nebt persunkus,
klausimus skatina praktiniai ir aidimo
Bet Gulb tiesia auktumon sparnus,
motyvai.
Vys kain kur atbulas ropoja,
Tirdamas login mstym ikimokyk
O Lydeka up traukia atkakliai.
liniame amiuje, psichologas A. ZapoKas kaltas ia, sunku isprstgreituoju,
roecas atliko dom eksperiment. Vai
Tiktai veimas ir dabar tenai.
kams buvo perskaityta I. Krylovo pasak
Ivanas Krylovas. Pasakios.
ia Gulb, Lydeka ir Vys" (kinkyti
Vilnius, 1988, p. 27-

|__________ M O G A U S

RAIDA

veim gulb, vys ir lydeka traukia j kiekvienas savo

pus, todl veimas n nepajuda i vietos).
Paskui buvo perskaityti dar du tekstai, i kuri vaikai
turjo irinkti t, kuris panaiausias pasaki. Pirmojo
teksto esm buvo labai panai pasakios vaikai nie
kaip negaljo susitarti, k ais, ir susipyk kiekvienas nu
jo savo kamp. Kitame tekste buvo pasakojama apie
vi gyvenim. Nustatyta, kad dauguma eeri ar sep
tyneri met vaik mano, jog antrasis tekstas pagal turi
n yra panaesnis pasaki. Rezultatai veria manyti,
kad io amiaus vaikai nesugeba apibendrinti, lygina pa
gal iorinius poymius, todl pasakios alegorijos dar ne
suvokia. Taiau pokalbiai su vaikais paneig ias prielai
das. Pasirodo, vaikai nelygino i istorij turinio, nes
uduot suprato kitaip. Paklausus, ar nra panaumo tarp
pasakios ir pirmojo teksto, vaikai iek tiek pagalvoj at
sak, kad abiem atvejais veikjai veik po vien, todl
jiems nieko neijo. Taigi io amiaus vaikai jau su
pranta alegorijas.
Daugumos raidos psicholog nuomone, vaikai uduo
tis, klausimus supranta labai savitai. Vaikai danai mano,
kad tai praktins uduotys. Apie tai liudija ir kito tyri
mo rezultatai. Vaikams buvo rodoma kortel, kurioje pa
vaizduoti keturi objektai arklys, mogus, veimas, li
tas. Trys objektai susij tarpusavy. Praoma pasakyti,
kuris objektas labiausiai ia netinka. Ikimokyklinio
amiaus vaikai i uduot sprendia remdamiesi prakti
niais motyvais, todl atsisako lito, nes mogus veim
negali pakinkyti lito11. Tuo tarpu suaugusieji tikisi, kad
vaikas atsisakys veimo, nes visi kiti objektai - gyvi. io
amiaus vaikai tai jau gerai ino, taiau pai uduot su
pranta visai kitaip nei suaugusieji. Labai panaiai io am
iaus vaikai reaguoja ir matematikos uduotis. Pateikus
vaikui uduot Vaiavo keturios masinos, dvi ij sugedo,
vaikai danai ubaigia taip: Jas patais ir jos nuvaiavo

41

42

MOGAUS

R A I D A __________ 1 || ||I

toliau. Tuo tarpu vyresni vaikai i uduot baigt taip:

Ir toliau nuvaiavo tik dvi masinos.
Taigi io amiaus vaik mstymas dar susijs su prak
tine ir aidybine veikla.

KAIP MSTO PIRMOKAI

Silome jums patiems atlikti nedidel tyrim. Susiskirstykite tiek gru
pi, kiek js mokykloje yra pirmj klasi. Pasirinkite vien i klausim:
Kodl lyja lietus? I kur atsiranda vaivorykt? I kur atsiranda griaustinis? Be
abejo, js ir patys galite sugalvoti klausimus. O tada apsilankykite pas pir
moklius. Udav klausim, uraykite j atsakymus, paskui paklausinkite, kodl jie taip mano.
Atlikus tyrim visa grupel apibendrina atsakymus ir ivadas pateikia vi
sai klasei.

Vaik pieimo gebjim raida

Vaikams pieimas visada natralus ir malonus pro
cesas. Kiekvienas trej-penkeri met vaikas mielai pie
ia. Paauglysts pradioje is usidegimas daniausiai i
blsta.
Kalbant apie vaik pieim, kyla labai daug klausim.
Pavyzdiui, kodl jie pieia, k. pieia. Atsakym klau
sim, k vaikai pieia, yra labai vairi. Vieni raidos psi
chologai mano, kad vaikai pieia tai, k ino, kiti tai,
k mato, o treti tai, k jauia.
Dauguma autori, nagrinjani i tem, teigia, kad
ma vaik pieiniai yra tyri ir nekalti, nes jie nepriklau
somi nuo kultrins takos. tai kaip vaik pieini tyr
jas Jamesas Sully ra apie vaik pieim: Tai ne ms
takos ar mokymo produktas; vaik pieimas savo esme
yra spontaninis, savamokslis vaikysts aktyvumas11.

MOGAUS

43m

RAIDA

Tarpkultriniai vaik pieini tyrimai parod, kad

ma vaik pieiniai visame pasaulyje labai panas. Ir
tik nuo ketveri ar penkeri met jie ima skirtis.
Kodl vaikai pieia? Kai kurie autoriai mano, kad pie
imas turi biologin prasm, kad tai yra sudtin vaiko
organizmo ir psichikos tobulinimo programos dalis. Tai
susij su regjimo, koordinacijos, suvokimo raida.
Pieiant dalyvauja daug psichikos funkcij. Svarbus
yra pieimo, mstymo ir kalbos ryys. Yra nuomoni, kad
vaiko pieimas - tai viena i analitinio-sintetinio msty
mo ri.
Pateiksime jums Viktoro Lowenfeldo, paraiusio stu
dij apie vaik pieim, iskirtas pieimo gebjim lav
jimo stadijas:
1. Keverzoni stadija (18 m n.-4 metai). Mai vai
kai labai diaugiasi, kad gali palikti pdsak la
pe. J keverzons neturi ryio su tikrovs ob
jektais. Tai - atsitiktins keverzons. Pieimas
ioje stadijoje tiesiog malonum teikianti
veikla. Tik prajus pusei met nuo pirmj
bandym pieti vaikas suranda ry tarp vsavo
rankos judesi ir to, kas lieka ant lapo. Sitai

12 pav. Keverzons

44

MOGAUS

RAIDA
13 pav. Vienas i pirm
j grafini simboli
mogus
14 pav. Galvakojai (ikischemin stadija)

15 pav. Penkiameio pieinys

16 pav. Vyras ir moteris penkiameio
akimis

nustats jis ima kartoti vairias linijas. Tokie pie

iniai vadinami kontroliuojamomis keverzo
nmis. Trej su puse met vaikai savo keverzo
nms jau gali duoti pavadinimus (pavadintos
keverzons). Vaikas imoksta pieti apskritim

MOGAUS

mm

RAIDA

apie treiuosius, o keturkamp apie ketvirtuosius savo gyvenimo

metus. Tuo laikotarpiu vaikai i
moksta skirti spalvas, atpasta bent
penkias spalvas.
2. Ikischemin stadija (47 metai). Vai
kas daugiau dmesio ima skirti savo
aplinkai, o ne kno judesiams. Vie
nas i pirmj grafini simboli, ku
riuos vaizduoja vaikas, yra mogus.
Paprastai mogus susideda i galvos
ir keli linij (rank ir koj). ie vai
k pieti mogiukai vadinami galva
kojais (r. 13, 14 pav.).
Apie penktuosius savo gyvenimo
metus vaikas ima pieti vairius ob
jektus, tiksliau, j simbolius. Tai
vairios nam, medi, moni va
riacijos. Be abejo, tuos vaik simbo
lius nra lengva suprasti. irint
vaiko piein mums gali atrodyti,
kad tai namas, o vaikas ima ir parei
kia, kad tai arklys.
Svarbu, kad suaugusieji vaikus pa
remt, padrsint, rodyt susidom
jim.

Lyrinis intermezzo

MANO PIEINYS
Nusipietu sau a
Mlynus namus
Ir tenai gyvensiu,
Kai man lidna bus.
Debesys atplaukia
Sunks tartum plytos,
A nupieiu saul
Ir birelio ryt,
A nupieiu sod,
Obel, gles
Ir biiul, einant
Aplankyt mans,
Nors u lango baisiai
Dideli pusnynai,
Sodo vidury mes
Obuolius sau skinam,
Jei namuos tu vienas,
alta, lidna tau Ir tave nupieiu,
Bus trise linksmiau...

3. Schemin stadija (7-9 metai). io am

iaus vaiko pieiniuose atsispindi tai, k jis ino
apie pieiam objekt.
Scheminje stadijoje vaikas labai domiai ir vai
riai pieia erdv. Pavyzdiui, nori nupieti mo
nes, sdinius prie stalo. Pieinys pieiamas tarsi
irint i viraus, todl mes matome ir tuos mo
nes, kurie sdi mus nugara, nes jie pieinyje

Juozas Erlickas. Bilietas

i dangaus. Vilnius, p. 74.

MOGAUS

5-6

RAIDA

10

17 pav. Kaip metams bgant keiiasi mogaus vaizdavimas

tarsi guli emyn galvom11. Pieinyje mes mato

me ir tai, kas padta ant stalo.
Schemins stadijos pabaigoje vaikas daugiau ima
pieti tai, k i tikrj mato, ir vis maiau tai, k
ino apie objekt.
4. Realistin stadija (912 met). Objektai lape vis
kruopiau idstomi. Vaikas siekia pavaizduoti
visas detales, kad pieinys kuo labiau atitikt tik
rov.
5. Pseudonatralistin stadija (12-14 met). ioje
stadijoje atsiranda kritikas poiris j savo piei
nius. Vaikai daugiau domisi ne paiu pieimo
procesu, o galutiniu rezultatu ir tuo, kaip jis bus
vertinamas vienmei ir suaugusij.
Berniukai ima vertinti pieim kaip nevyrik
pomg.
6. Paaugli meno stadija (1417 met). Daugumai
paaugli pieimas nebra patraukli veikla, todl
toliau pieimo gebjimus ugdo tik menini ga
bum turintys paaugliai.

11

12

13

MOGAUS

RAIDA

Prie atliekant i uduot teks apsirpinti popieriumi ir pieimo prie

monmis. Papraykite savo jaunesni broliuk ar sesui, kaimyn ar gi
minaii vaik, kad jie jums nupiet po pieinl. Kiekvienas turi atsine
ti j klas po 45 skirtingo amiaus vaik pieinius. Antroje pieinio pusje
turi bti paraytas vaiko vardas ir amius.
Sudj pieinius kartu, suskirstykite juos pagal piej ami. O tada susiskirstykite j tiek grupeli, kiek yra pieini krveli. Susskite kartu, per
velkite pieinius ir panagrinkite, kas bdinga to amiaus vaik pieiniams.
Kiekviena grupel pristato savo darbo rezultatus.

Morals raida
sivaizduokite, kad radote pinigin, kurioje - 10 000
lit. K darysite? Nuneite j policij, pasiimsite, o gal ati
duosite moteriai, kuri prao pinig savo serganiam vai
kui gydyti?.. Manau, kad udav klausim kitiems, js
gausite daugyb skirting atsakym. Kodl? Ogi todl,
kad moni atsakymai j panaius klausimus priklauso
nuo to, kokia yra j moral, k jie laiko tinkamu elgesiu.
M o r a l - tai principai, pagal kuriuos nusta
tome, kas yra gerai, o kas blogai.
Psichologai jau seniai domisi, kaip formuojasi mora
l, kaip ji keiiasi priklausomai nuo amiaus. Pateiksime
L. Kohlbergo morals raidos samprat.
L. Kohlbergas savo tiriamiesiems pateikdavo moralin
dilem. ymiausia j - Heinzo ir jo mirtanios mo
nos dilema:
Heinzas neturjo pakankamaipinig, kad galt nupirk
ti vaist savo viu serganiai monai. Vaistininkas atsisak
sumainti kain ar atidti mokjim. Nordamas igelbti

48

MOGAUS

RAIDA

mirtani mon, Heinzas silauia vaistin ir pavagia

vaistus.
Klausimas tiriamiesiems: A r galjo Heinzas taip pasi
elgti? Kodl?
L. Kohlbergas labiausiai domjosi, kaip tiriamieji sam
protauja pateikdami savo atsakym. Btent samprotavi
mas ir rodo moralumo lyg. Pavyzdiui, jei mogus atsa
kydavo, kad Heinzas negaljo taip pasielgti, nes paeid
statymus, toliau jo klausdavo, k jis apskritai mano apie
statymus, kodl j reikia paisyti ir pan. Jei tiriamasis at
sakydavo, kad Heinzas teisus, nes turjo gelbti savo mo
n, jo klausdavo - kodl? Ar todl, kad ji buvo Heinzo
mona, ar apskritai mogaus gyvyb yra didiausia verty
b ir pan. Buvo uduodama ir papildom klausim, pa
vyzdiui: Jei Heinzas nemylt savo monos, ar privalt
taip elgtis? ir pan.
Analizuodamas atsakymus i ir kitas panaias mora
lines dilemas, L. Kohlbergas iskyr tris moralins raidos
lygius, o juose - po dvi stadijas.
I. Prekonvencinis morals lygmuo. iame lygmenyje
moral reguliuojama i iors. Ger ar blog vai
ko elges reguliuoja apdovanojimai ir bausms.
Elgesys, u kur baudiama, laikomas blogu. O
tas, u kur apdovanojama, laikomas geru. Tai
gi vaikas tarsi prisiderina prie suaugusij kelia
m reikalavim.
Pirma stadija bausms ir paklusnumo orientacija.
Vaikui sudtinga apsvarstyti du poirius ir at
sivelgti juos. Sprendimai, kas yra gerai, o kas
blogai, priimami siekiant ivengti gresiani
bausmi.
Antra stadija naivi egoistin (hedonistin) orientaci
ja. Vaikas jau supranta, kad reikt elgtis taip, kad
bt naudinga visiems, nes moni interesai ia

Paskui sugavo dvi

uvis: vien pasiliko,
o kit paleido gyv.
Kiek diaugsmo bus
uvelei! O kas gi ne
nori diaugtis?
Janoas. Panama
labai grai. Vilnius,
1989, p. 100.

gali bti skirtingi. Taigi vaikas ima suprasti abi

pusikumo princip tu man, a tau. Taisyklms
paklstama siekiant gauti apdovanojim.
II. Konvencinis morals lygmuo. Asmenys, kuriems
bdingas is morals lygmuo, su pagarba iri
visuomens normas, vertybes. Jie siekia sociali
nio pritarimo.
Treia stadija - geros mergaits/gero berniuko orien
tacija. Asmuo jau gali numatyti, nujausti, k gal
voja ir jauia kitas mogus, todl nori bti gera
mergai te/geru berniuku vadovaudamasis ir sa
vo, ir kit moni vertinimais. iai stadijai b
dinga elgtis stereotipikai - taip kaip kiti arba
taip, kaip elgiasi geri mons.
Ketvirta stadija socialins tvarkos palaikymo orien
tacija. Asmuo situacij vertina tarsi i treiosios
(ne Heinzo ar vaistininko), statym, pozicijos.
Asmuo tiki, kad taisykls ir statymai turi bti
vienodai taikomi visiems ir kad visi privalo j
laikytis.
III. Pokonvencinis morals lygmuo. Moral apibr
iama abstrakiais principais ir vertybmis. Mo
raliniai principai gali bti svarbesni u statymus
ir asmeninius interesus.
Penkta stadija socialins sutarties orientacija. In
dividas ima suvokti, kad bet kuri taisykli sis
tema tik viena i daugelio. Jis nebeiri tai
sykles kaip nustatytas visam laikui, jos jam lankstus instrumentas, kur reikalui esant gali
ma tobulinti, keisti.
eta stadija - orientavimasis universalius etinius
principus.

50

MOGAUS

Kit a nuomon
Kai kurie psichologai teigia, kad i
teorija - labai domi, bet vargu ar j gali
ma pritaikyti praktikai. Ar moralins nuo
statos ir elgesys tapats dalykai? Didelis
skirtumas yra tarp to, k mons laiko tei
singa ir kaip patys elgiasi. Tai, kaip jie sam
protauja sprsdami Heinzo ir jo sergan
ios monos dilem11, dar nerodo, kad jie
patys taip elgsis.

RAIDA

Svarbiausi ir sudtingiausi moraliniai

sprendimai daromi susiklosius kritinms
situacijoms. Pavyzdiui, atsidrte degan
iame name, kur, be js, yra ir daugiau
moni. Ar gelbsits pats, ar stengsits pir
miausia padti kitiems? Kai kuri asmen
elgesys tokiose situacijose kitiems mo
nms, o kartais ir jiems patiems, bna la
bai netiktas.

Asmens elges reguliuoja vidiniai etiniai principai.

Sprendimai daniausiai daromi vadovaujantis savo vidi
niu supratimu, o ne tuo, kas parayta statyme. Tipiki
principai, bdingi iai stadijai, - pripainti visuotin
moni lygyb ir gerbti kiekvieno asmens, kaip indivi
dualybs, vert ir orum.
L. Kohlbergo nuomone, dauguma moni pasiekia tik
antrj moralinio funkcionavimo lygmen, kuris, deja, re
miasi kit moni diktatu. Gyvendami tarp moni,
mons paklsta daugumos nuomonei, spaudimui ir ima
elgtis taip, kaip elgiasi dauguma. Tyrj nuomone, tik 5
10 proc. moni pasiekia penkt ir et stadijas. Tarp
toki - Martinas Liuteris Kingas, Gandis.
3. A n t r o j i v a i k y s t ( 8 11 12 m e t )
Bendravimas su vienmeiais
Sunku pasakyti, kada bendravimas su vienmeiais vai
kams tampa labai reikmingas. Madaug dvej met vai
kas ima aisti su kitais vaikais, bet tai daniausiai neilgai
trunkantys, vienpusiai kontaktai. Dvej ar trej met vai
kai gerai jauiasi pastam vaik draugijoje, nes jie jau sa
varankikesni ir nebe tokie priklausomi nuo tv. Trej ar
ketveri met vaik kontaktai darosi danesni, jie vis la

biau prisiria prie savo vienmei. Madaug nuo trej me

t berniukai ir mergaits link aisti paskirai. Ikimokykli
niame amiuje bendraujama vis reguliariau ir ilgiau.
Pradinse klasse (6-8 metai) atsiranda neformali
vaik grupi, kuriose jau egzistuoja tam tikros elgesio tai
sykls, bet ios grups gyvuoja neilgai. 10-14 met vai
k grups tampa vis pastovesns, o elgesio taisykls iose
grupse vis grietesns. Vis didesn reikm grupms
susiformuoti turi interes panaumas.
Psichologas R. Selmanas tyr, kaip klostosi septyneri-dvylikos met vaik draugyst. Vaikams buvo per
skaityta istorija, kurioje yra socialin dilema - kaip turi
elgtis tikras draugas. tai vienos R. Selmano pateiktos is
torijos pavyzdys:
Keti ir Debi buvo geriausios draugs nuo penktos klass.
kaimynin nam atsikl eima, kurioje yra mergait a
neta. Ji greitai susidraugavo su Keti, bet Debi ja i nepatiko,
nesj i laiko anet pamaiva. Po kiek laiko aneta pakvie
ia Keti cirk, kuris vaidina mieste tik vien dien. Keti
neino, kaip ja i pasielgti, nes j i paadjo Debi kartu aisti
t dien. Kaip, tavo nuomone, turi elgtis Keti, jei j i yra tik
ra draug?
i situacija pasakoja apie draugyst, itikimyb ir pa
sitikjim. Atsakydami j klausim, vaikai turi pagalvo
ti, kas, j nuomone, yra draugyst ir tikras draugas.
Atliks nemaai tyrim, R. Selmanas apra keturias
draugysts stadijas:
Iki 6 met. Draugyst remiasi fiziniais arba geografi
niais faktoriais. Vaikai egocentriki ir nesupran
ta kito mogaus pozicijos. Draugas - tai tas, su
kuriuo aidi, kuris gyvena kaimynystje, eina j
t pai mokykl ar turi domi aisl.

Be tavs a vi
suomet toks vieni
as. Paraytum man
laik i toli, ar k?
Kaip a apsidiaug
iau!
Janoas. Panama
labai grai. Vilnius,
1989, p. 98.

52

MOGAUS

RAIDA

6-9 met. Draugysts pagrindu tampa bendrumas ir

vienas kito jausm supratimas. Dabar draugys
ts pagrind sudaro socialiniai veiksmai - poel
giai ir j vertinimas. Vertindami Debi ir Keti
situacij vaikai aikina, kad Keti gali eiti su a
neta j cirk tik tuo atveju, jei Debi tam neprie
taraus.
9-12 met. Draugyst remiasi lygiaveriais mainais.
Draugai, anot vaik, tai mons, padedantys vie
ni kitiems. Atsiranda pareigos jausmas. Vertin
dami situacij vaikai mini tai, kad Keti ir Debi
draugyst trunka seniai, kad jos net negalima ly
ginti su ia nauja draugyste. Sena draugyst su
sijusi su senais sipareigojimais.
12 met ir vyresni. Draugyst - tai pastovs ilga
laikiai santykiai, kuri pagrindas tarpusavio
sipareigojimai ir pasitikjimas. Vaikai gali
draugyst vertinti i treiojo - irovo - pozi
cij. Jie sako: Keti ir Debi turi imokti suprasti
viena kit.
Mokymasis
Pagrindin io amiaus vaik veikla - mokymasis.
Nors i pradi ir mokymesi yra aidimo element, ta
iau jis jau panaesnis ne aidim, o darb, nes yra pla
ningas, organizuotas ir privalomas. Suaugusieji nurodo
uduotis, nustato j atlikimo terminus, vertina rezultatus.
Mokymasis sudtinga veikla, kuriai vaikai turi bti
tinkamai pasireng. Juk mokykla labai skiriasi nuo vaik
darelio ar nam aplinkos. Vaik darelyje ar namuose
vaikai patys gali rinktis, k nori veikti, su kuo aisti, ka
da valgyti ir pan. Mokykloje reikalaujama paklusnumo,
drausms, disciplinos. Tam, kad galt prisitaikyti prie
mokyklos reikalavim, kad galt atlikti uduotis, pirmo
kliai turi bti subrend fizikai, protikai, emocikai ir

MOGAUS

Tai d om u
XXI
Tada pasirod lap.
- Laba diena, tar lap.
- Laba diena, - mandagiai atsiliep ma
asis princas, bet atsisuks nieko nepaste
bjo.
- A ia, atsiliep balsas, - po obelimi.
- Kas tu tokia? paklaus maasis prin
cas. - Tu labai daili...
- A esu lap, - tar lap.
- Eik en, paaisime, - pasil maa
sis princas. - Man taip lidna...
- A negaliu su tavim aisti, tar la
p. A neprijaukinta.
- O kas yra prijaukinti"?
- Tai toks daiktas, kuris pernelyg da
nai pamirtamas. Tai reikia sueiti j pa
int"...
- Sueiti paint?
- inoma, tar lap. - Tu man dar
tebesi berniukas, panaus imt tkstan
i kit berniuk. Ir tu man nereikalingas.
Ir a tau nereikalinga. A tau esu lap, pa
nai imt tkstani lapi. Bet jei tu ma
ne prijaukinsi, mudu bsime vienas kitam
reikalingi. Tu man tada bsi vienintelis pa
saulyje. A tau bsiu vienintel pasaulyje.
(...) Jei tu mane prisijaukinsi, mano gyve
nimas nuvis lyg sauls viesa. Painsiu to
k ingsni gars, kuris skirsis nuo vis ki
t. Kiti ingsniai mane veria lsti em.
Tavo ingsniai mane ivadins lauk i urvo
kaip muzika. O be to, irk! Matai, ten
auga jav laukas. Duonos a nevalgau. I
jav man - jokios naudos. Jav laukai man
nieko neprimena. Ir tai lidna! Bet tavo
plaukai yra aukso spalvos. Taigi kaip bus
puiku, kai tu mane prisijaukinsi! Aukso

RAIDA

53

spalvos javai man primins tave. Ir man bus

malonu klausytis vjo iurenimo javuose...
Lap nutilo ir, ilgai irjusi maj
princ, tar:
- Praau... prisijaukink mane!
- Labai noriau, atsak maasis prin
cas, - bet kad nedaug turiu laiko. Reikia
rasti draug ir susipainti su daug visoki
dalyk.
- Susipainti gali tik su tais dalykais,
kuriuos prisijaukini, - tar lap. - mons
neturi laiko ko nors painti. Jie nusiperka
visk jau gatava i prekybinink. Bet ka
dangi nra prekybinink, i kuri bt ga
lima sigyti draug, tai draug mons ir
neturi. Jei nori turti draug, prisijaukink
mane!
- O kaip tai padaryti? paklaus ma
asis princas.
- Reikia bti labai kantriam, - tar la
p. - I pradi atsissi ant ols, va itaip,
truput toliau nuo mans. A tave ir
siu akies krateliu, ir tu nieko nesakysi. Kal
ba - nesusipratim altinis. Bet tu galsi
kasdien atsissti vis ariau...
Maasis princas rytojaus dien atjo vl.
- Geriau bt buv ateiti t pat valan
d, - pastebjo lap. - Jei tu ateidinsi,
pavyzdiui, ketvirt valand popiet, tai jau
nuo treios valandos a imsiu jaustis lai
minga. Juo laikas eis, juo a jausiuos lai
mingesn. Ketvirt valand a jau prad
siu jaudintis ir nerimauti: suinosiu, kiek
atsieina laim! Bet jei tu ateidinsi bet ka
da, a niekad neinosiu, kada turiu pasi
puoti ird.
A. de Saint-Exupry. Maasis princas.
Vilnius, 1959, p. 64-68.

54

____ M O G A U S

R A I D A _______

socialiai. Fizikai subrends vaikas turi gebti susikaups

isdti keturiasdeimt penkias minutes, ibti mokyklo
je be piet miego, atlikti tam tikrus fizinius pratimus; turi
bti ilavjusi jo smulkioji motorika (kad galt pakan
kamai gerai valdyti pietuk), akies ir rankos koordinaci
ja (kad galt akimis sekti tai, k rao, kad mokt kopi
juoti ir pan.). Vaikas jau turi inoti tam tikras svokas
(pavyzdiui, trikampio, apskritimo, kvadrato), savo var
d, pavard, adres ir pan. Turi turti ir tam tikr g
di (pavyzdiui, pats susisegti sagas, pavalgyti ir pan.).
Vaikas turi suprasti ir laikytis tam tikr taisykli, vykdy
ti pareigas (pavyzdiui, atlikti mokytojo skirtas uduotis,
nevalgyti saldaini per pamok, nesinekti, netriuk
mauti ir pan.). Dauguma eeri ar septyneri met vai
k nori lankyti mokykl. J nepatenkina vien aidimai,
jie nori kitokios, reikmingos, veiklos. Pastebta, kad io
amiaus vaikai kaip dovanas labiau vertina kuprines,
bloknotus ir kitas mokyklines prekes, o ne aislus.

IV.

PA A U G LY ST E IR JA U N Y S T E

Paauglyst labai sudtingas pereinamasis amius

mogaus raidos kelyje. is periodas sudtingas ne tik pa
tiems paaugliams, bet ir aplinkiniams tvams, moky
tojams, kitiems asmenims.
P a a u g l y s t - tai pereinamasis laikotarpis
nuo vaikysts j suaugusi moni ami, nuo ai
dim, nerpestingo gyvenimo prie atsakomybs,
savarankikumo, pareig laikotarpio.

Paauglyst prasideda spariu augimu ir lytiniu brendimu:

mergaitms apie vienuoliktuosius metus, berniukams
apie tryliktuosius. Berniukai per metus paauga apie 7,5 cm,
mergaits - apie 4,5 cm. io augimo uolio metu spariai
formuojasi dauginimosi organai, tai yra rykja pirminiai
ir formuojasi antriniai lytiniai poymiai. Jau 14-15 met
paaugliai savo ivaizda daniausiai nesiskiria nuo suaugu
sij.
Kaip ir ankstesniais gyvenimo tarpsniais, numatyti ga
lima tik fizini pokyi tvark, o ne konkret j atsira
dimo laik.
Kalbant apie paauglyst konstatuojamas akceleracijos
reikinys.
A k c e l e r a c i j a - tai vaik ir jaunuoli fizins
ir psichologins brandos pagreitjimas palyginti su
ankstesnmis kartomis.

56

MOGAUS

RAIDA

Akceleracijos turin sudaro:

brendimo proces ankstjimas (anksiau pra
deda kaulti skeletas, anksiau kalasi dantys,
anksiau prasideda lytinis brendimas ir lytini
liauk veikla);
m

vaiko brendimo greitjimas, dl kurio anks

iau pasibaigia augimas ir brendimas, anks
iau pasiekiama morfologin ir fiziologin
stabilizacija;

1881 galutini kno matmen didjimas - vaikai

uauga didesni u savo tvus.
Augimo akceleracija Europoje prasidjo jau devynio
liktojo amiaus pabaigoje, pirmiausia tarp geriausiai ap
rpint visuomens sluoksni palikuoni. O dvideimto
jo amiaus viduryje akceleracija jau apm visus visuome
ns sluoksnius. Nors su akceleracijos reikiniu susiduria
vairs civilizuoti kratai, jo mastas nevienodas. Tai pri
klauso nuo vairi slyg, ypa nuo socialins ir ekono
mins diferenciacijos. Akceleracijos procesas per imtmet
kito. Sudtingais periodais pasaulini kar, pokario me
tais - pastebta, kad akceleracija sustoja ir net prieingai sultja. Sis procesas vadinamas retardacija. Prajus nuos
mukio laikotarpiui vl ima reiktis akceleracija.
Akceleracija susijusi ne vien su fizine branda. Gyveni
mas paaugli nerv sistemai kelia vis didesnius reikalavi
mus. Spartja gyvenimo tempas, didja informacijos srau
tas, sudtingiau siekti isilavinimo ir pan. Taigi fizin
akceleracij lydi ir tam tikras psichins raidos pagreitji
mas. Taiau psichin raida negali greitti taip kaip fizi
n. Akceleratai dar labai ilgai turi vienoki ar kitoki vai
ko bruo. Ypa jiems bdingas emocinis nepastovumas,
pasidavimas atsitiktinms takoms, atsakomybs, pareigos
jausmo stoka. Taigi ilieka didel disproporcija tarp fizi
ns raidos akceleracijos ir socialinio statuso.

MOGAUS

RAIDA

mm

Dauguma raidos psicholog pripasta, kad paauglys

ts periodas vis ilgja. Nors dl akceleracijos subrstama
greiiau, socialinis gyvenimas darosi vis sudtingesnis, to
dl is pereinamasis laikotarpis danai dalijamas paaug
lysts \v jaunysts periodus. Paaugliai jaunuoliais tampa ta
da, kai j organizmas subrsta biologikai.

Pirmiausia i uduot reikia atlikti individualiai.

dmiai siirkite paveiksll. Kaip manote, kas
jame pavaizduota? Paimkite popieriaus lapel ir raik
l. Uraykite visk, kas jums auna galv, kai irite
paveiksll.
O dabar susskite grupelmis po 56 mokinius ir
papasakokite, k urate. Palyginkite tai, k paveiks
llyje matte js, ir tai, k mat kiti moksleiviai. Ko
js atsakymuose daugiau - panaum ar skirtum?
O dabar pagalvokite, kas nulm js atsakym. Ar
tam turjo takos js lytis, pomgiai, interesai, anks
tesn patirtis?
Pasidalykite savo mintimis su klass draugais.

1. P a a u g l y s t s k r i z
Paauglys ne tik jauia, bet ir sismonina fizinius savo
pasikeitimus ir ima jaustis stiprus, pasitikintis. Tai ska
tina poreik uimti nauj padt eimoje, mokykloje. Jis
nebenori bti maiukas, siekia isikovoti daugiau teisi,
reikalauja didesnio savarankikumo, kelia didesnius rei
kalavimus aplinkiniams. Taiau paaugli siekimas bti
suaugusiaisiais - tai daugiau noras gyti teisi, bet ne pa
reig. Sitai rodo naujos vidins pozicijos ir senos objek
tyvios padties nesutapim, o tai ir yra pagrindin
paauglysts krizs prieastis.

18 pav. Kas pavaizduo

ta iame paveiksllyje?

58

MOGAUS

R A I D A ________

Kaip pereinama suaugusij gyvenim? Tai priklau

so nuo to, koks yra atotrkis tarp norm ir reikalavim,
kuriuos visuomen kelia vaikams ir suaugusiesiems. B
tent Vakar alyse ie reikalavimai labai skiriasi. Juk i
vaiko reikalaujama paklusnumo, o i suaugusiojo - ini
ciatyvos ir savarankikumo.
Psichologo E. Eriksono nuomone, paauglysts laiko
tarpiu sprendiama tapatumo kriz. Paauglys nori su
vokti save, bando iekoti savo pozicijos gyvenime. Paaug
liams kyla labai daug klausim: kasjie yra; koks turt bti
j vaidmuo visuomenje; ar jie dar vaikai, ar jau suaug;
koki profesij, kok darb pasirinkti? Nesugebjimas at
sakyti iuos klausimus tapatumo stoka kelia su
mait. Skmingai veikusiam i kriz jaunuoliui, anot
E. Eriksono, susiformuoja tapatumo jausmas, savo in
dividualybs suvokimas, pasitikjimas ir saugios ateities
jausena.
Vokiei filosofas ir psichologas E. Sprangeris jaunys
ts period dalija dvi fazes, kurioms bdingos skirtin
gos krizs:
1. 1417 met paaugli pagrindin problema - kriz,
susijusi su siekimu isivaduoti i vaikik priklau
somybs santyki.
2. 17-21 metais irykja atotrkio kriz. Isivadav
i priklausom santyki, suaugusij globos,
jaunuoliai ima jaustis vienii.
Psicholog Ch. Bhler toliau pltojo E. Sprangerio
idjas. Ji iskyr dvi pereinamojo laikotarpio fazes negatyvi ir pozityvi. Negatyvioji atsiranda dar iki su
brendimo. Pagrindiniai jos bruoai - nerimas, dirglumas,
fizins ir psichins raidos disproporcija. Tai blakymosi,
prietaring jausm, abstraktaus maito, melancholijos,
darbingumo sumajimo periodas. Mergaitms negaty
vumo suaktyvjimas trunka 2-7 mnesius ir baigiasi pra

MOGAUS

R A I DA

59 m

sidjus menstruacijoms (11-13 m.). Berniukams is pe

riodas ilgesnis, jis prasideda tada, kai jie sulaukia 14-16
met. Pozityvioji faz ateina laipsnikai ir pasireikia tuo,
kad paauglys ima justi artum su aplinka, naujai suvokia
men, atranda nauj vertybi, kyla intymaus artumo po
reikis, jis patiria meils jausm.
2 . P a in t i n r a id a
Paauglysts amiaus tarpsnyje vis didja gebjimas
abstrakiai mstyti. Santykis tarp konkretaus ir abstrak
taus mstymo nuolatos keiiasi pastarojo naudai. J. Pia
get iskyr ypating paaugli mstymo bruo - daug
daugiau dmesio jie skiria galimybei, o ne realybei. Paaug
lys, kaip ir suaugs mogus, vertindamas tikrov links
atsivelgti vairias galimybes. Paauglysts metais vyksta
esmini kokybini pokyi tose mstymo struktrose,
kurios susijusios su klausim klimu ir j sprendimu. Pa
augliai jau lengviau sprendia intelektinius udavinius, jie

Tai dom u
Loginis mstymas tiriamas pateikiant
vaikams socialinius udavinius. Piaget ir
Inhelder vaikams pateik toki uduot:
Tik drsiems pilotams leidiama skristi
vir aukt kaln. i vasar naikintuvo p i
lotas, skrids vir Alpi, susidr su funiku
lieriumi ir nutrauk pagrindin lyn. Kelios
kabinos nukrito ant ledo. Buvo uvusij,
sueist. Lik gyvi praleido nakt ant ledo,
kalnuose. A r pilotas buvo atsargus ir rpes
tingas? Pagrskite savo nuomon.
Dauguma 911 met vaik mano, kad
pilotas buvo drsus, kad norjo pasipui
kuoti. Kai kurie 12-13 met vaik atsaky
mai daugiau remiasi turiniu, paiais vy

kiais. Pavyzdiui: Ne, pilotas nebuvo rpes

tingas ir atidus. Prieingu atveju nebt
nutrauks lyno. Vyresni, 1315 met, pa
augliai atsakydami ilgai svarsto, ieko pa
teisinam aplinkybi (blogas oras, staigus
regjimo praradimas, lktuvo gedimas ir
pan.). Svarstydami, vyresni paaugliai nuta
ria, kad jie negali nusprsti, ar laknas bu
vo atsargus, nes daug ko neino apie nelai
mingo vykio aplinkybes.
Panai rezultat sulaukiama atsakant
istorinio, ekologinio ir politinio pobdio
klausimus. Iekodami atsakymo, paaugliai
nagrinja juos dinamikai, ieko ryi tarp
vairi faktori, samprotauja apie alterna
tyvias galimybes.

60

MOGAUS

RAIDA

imoksta operuoti hipotezmis, kuria ir tikrina hipotezes

mintyse.
Ankstyvojoje paauglystje paaugli mstymui dar b
dingas egocentrizmas, jie danai mano, kad asmeninis j
patyrimas yra unikalus. Paauglystje kai kurie pasiekia
formali operacij stadij. Jai bdinga gebjimas ms
tyti abstrakiai, nesiremiant konkreiais vaizdiniais. Sis
mstymo bdas vadinamas gebjimu mstyti apie ms
tym. Formali operacij stadijoje paaugliai nebepriklau
so nuo tiesioginio suvokimo ar nuo ankstesnio patyrimo
ir asmenini ini. Jie gali nutolti nuo savo patirties. Pa
auglystje gyjama savyb suprasti ir abstrakiai samprotau
ti apie vairius gyvenimo reikinius. Nustatyta, kad logi
niai gebjimai rutuliojasi laipsnikai ir kulminacij
pasiekia, kai vaikui sukanka 14 met - tuomet paaugliai
ima suprasti pagrindinius principus ir dsningumus.
3. P a a u g l i e m o c i j o s
Paauglio gyvenimas paprastai pakankamai emociona
lus. Diaugsmas, pasitenkinimas savimi danai kaitalio
jasi su nepasitenkinimu ir neviltimi. Su nepasitenkinimo
savimi ir kitais jausmais susijs paauglio agresyvumas kar
tais perauga nemotyvuot iaurum. Paaugliai labai
paeidiami ir jautrs.
Psichologiniai tyrimai liudija, kad paauglysts amiu
je labai dani tokie jausmai kaip nerimas, tampa, nusivy
limas viskuo ar net depresija. Tai lemia:
abejingumo ir tutumos pojtis. is jausmas da
nai kyla supratus, kad vaikyst jau baigsi, o tu
dar nesuaugs;
V U ie jausmai atsiranda igyvenus kelias vien po ki
tos patirtas neskmes, o jos paauglysts laiko
tarpiu, iekant savs ir savo vietos gyvenime,
labai danos.

MOGAUS

RAIDA

Psichologas M. Ratteris teigia, kad apie 40 proc. pa

augli patiria stipr, bet neilgai trunkant lidesio, ne
reikalingumo jausm, pesimizm.
io laikotarpio tyrjai ypa pabria paauglysts am
iaus prietaringumus. Pateikiami net j sraai:
m

noras silieti grup - noras isiskirti i grups;

noras bti savarankikam - pagalbos laukimas;

I noras ibandyti jgas - bejgikumo jausmas;

noras bti priimtam, reikmingam kitiems - ne
pasitikjimas aplinkiniais;
V i noras bti suaugusiam - nepasitikjimas suaugu
sij pasauliu;
ffl paeidiamumas - demonstratyvus grubumas;
m

romantikos siekimas - cinizmas;

i noras turti savo poirio tak noras gyti au

toritet;
IR I siekimas bendrauti - vienatvs poreikis;
RRI seksualiniai igyvenimai seksualins patirties
baim.
sra galtume tsti.
Kaip paaikinti iuos prietaravimus, nuotaik svyra
vimus? Kai kuri psicholog nuomone, paauglysts pe
riodas gali bti prilyginamas potrauminiam sindromui,
kai mogaus gyta patirtis tokia neadekvati vidiniam jo
pasauliui, savs, pasaulio supratimui, kad tai negali bti
suvokta.
Paaikinim galime rasti vien pervelg sra udavi
ni, kuriuos turi isprsti paaugliai:
H tapatumas (kas a?);
WKi savarankikumas;
1 9 iniciatyvumas;

61

62

MOGAUS

RAIDA

f H atsakomyb;
am atsiskyrimas nuo eimos;
m

nauj ryi umezgimas;

mokymasis, kas yra gyvenimas;

finansin nepriklausomyb;
MMinauji reikalavimai mokykloje, darbe;
JJPfintymi santyki umezgimas ir t. t.

T ai domu
JAUNIMAS IR NARKOTIKAI
Turbt nerasime n vieno jauno mo
gaus, kuris nebt girdjs apie narko
tikus. Kiekvienas turime apie tai savo nuo
m on, pagrst drau g pasakojim ais,
matytais filmais, skaitytomis knygomis ar
straipsniais. Kai kurie jauni mons jau tu
ri ir asmenin patirt - yra rk ols, ra
gav Ecstasy ar pan. Jeigu kas paklaust i
jaunuoli, ar tai kenkia sveikatai, daugelis
atsakyt: Toks nedidelis kiekis, kur a
vartoju, tikrai neturs padarini", oly
ts rkymas apskritai nekenkia'1, Jau ge
riau vartoti narkotikus, nei gerti alkohol11
ir pan. Tokie atsakymai liudija, kad jaun
moni turima informacija apie narkoti
kus danai yra vienpus, paremta kit as
men pasakojimais ir narkotik prekeivi
skleidiamais mitais" siekiant pritraukti
vartotoj. Faktais ir tyrimais pagrstos in
formacijos apie narkotik vartojimo pada
rinius jaunimas stokoja.
Prieasi, kodl jauni mons varto
ja narkotikus, yra daug. Jas galime su
skirstyti tris pagrindines grupes:

1. tam pos sum ainim as ar streso

veikimas.
Narkotins mediagos vartojamos sie
kiant patirti euforin bsen, norint pa
mirti visas problemas, sumainti tamp,
nem alonias emocijas. N ark o tin i m e
diag vartojimas tampa tampos ar stre
so veikimo priemone.
2. Narkotik efektas.
N a rk o tin s m ediagos vartojam os
no rin t ibandyti, kaip jos veikia, patir
ti pakitusi smons bsen. Pagrindi
nis vartojim o tikslas - m alonum o sie
kimas.
3. Bendraami taka.
Svaiginanios mediagos vartojamos
siekiant neatsilikti nuo draug, bti to
kiam kaip visi", nelikti balta varna".
Taigi prieasi yra labai vairi. O
kaip su padariniais? Btent apie juos var
totojai maai ino ir daniausiai dl to ne
suka sau galvos.
Pirm iausia ir pabandykim e pasiai
kinti, kas yra narkotins mediagos ir
kaip jos veikia.

MOGAUS

N a r k o t i k a i - tai mediagos, ku
ri vienkartinis vartojimas sukelia eu
forij ar kitus malonius pojius, o sis
temingas vartojimas - psichologin ir
fizin priklausomyb.
Kad mediaga bt pripainta nar
kotiku, ji turi atitikti tris kriterijus: me
d icin in - mediaga specifikai veikia
centrin nerv sistem, socialin - plaiai
paplits nem edicininis ios mediagos
vartojimas, ju rid in mediaga pripain
ta narkotiku ir traukta narkotini me
diag sra (i mediag neteista ga
myba, laikymas ar platinimas yra drau
diami statymo). I i kriterij galime
suprasti, kad narkotini mediag sraas
nra nekintantis. Jis gali bti papildomas,
koreguojamas priklausomai nuo to, ko
kios mediagos yra vartojamos norint apsvaigti.
Kaip ios mediagos veikia? Nustaty
ta, kad j poveikis priklauso nuo narko
tiko (jo ries, vartojimo bdo, dozs),
asmens (asmenybs ypatum, ankstesns
narkotik vartojimo patirties, fizins ir
psichins sveikatos, vartojimo motyv),
socialins aplinkos (kur ir su kuo varto
jama). Taigi narkotik poveikis kiekvie
nam asmeniui yra gana individualus, o
vairs narkotikai veikia labai skirtingai.
Pabandysime isiaikinti bendr nar
kotik veikimo schem. Dl vien ar ki
t prieasi pavartojs narkotik mo
gus po kiek laiko pajus vad in am j
pakitusi smons bsen. Tai gali bti
atsipalaidavimas, lengvumas, vis rpes
i nutolimas, ramybs, meils ar begali

RAIDA

63

nio diaugsmo jausmas. Tai euforin b

sena. Kartais galima patirti labai malonias
arba bauginanias haliucinacijas. Pasibai
gus narkotins mediagos veikimui, as
muo gali grti normali smons bse
n. T ik gali, nes kartais net ir po vieno
bandymo asmuo patirs lidnus to malo
num o padarinius. Kokie jie? mogus ga
li perdozuoti narkotiko - stipriai apnuo
dyti organizm ar net m irti. Jei buvo
vartojamas LSD, haliucinacijos dar gali
pasikartoti pirm uosius metus, nors as
muo daugiau i mediag nebevartojo.
Nepamirkime ir galim nemalonum su
policija... Tarkim e, kad asmuo atgavo
normali smons bsen ir jauiasi pa
kankamai gerai. Po kiek laiko jis gali pa
galvoti: Nieko blogo neatsitiko. O po
veikis tik rai buvo m alo n u s... Kodl
nepabandyti dar? Juk mes visi gyvenime
troktam e m alonum , nauj potyri.
Taip mogus tam pa psichologikai pri
klausomas nuo narkotiko - jis nuolat
apie tai galvoja, nori ir vl patirti malo
num, atsipalaiduoti.
Psich ologin priklausomyb tai liguistas potraukis nuolat vartoti
narkotines mediagas komforto bse
nai pasiekti.
N arkotikai uvaldo asmens mintis,
jausmus, todl liautis juos vartoti bna
labai sunku.
Po tam tikro laiko, pasibaigus narko
tins mediagos poveikiui, asmuo jau ne
begali sugrti normali smons bse
n. Nustojus veikti narkotikui jauiamas

64

MOGAUS

nerimas, tampa, silpnumas, gali svaigti

galva ir pan. K tokiu atveju mes daro
me? Ogi gydoms, gydoms mums ino
momis ir prieinam om is priem onm is.
Mintam asmeniui is vaistas bus narko
tikai. Ir tikrai, jie ne tik nuslopins visus
nem alonius kno pojius, bet dar ir
teiks malonum. Taiau toks pat narko
tins mediagos kiekis jau nebesukels to
kio pat malonumo. Organizmas pripras,
todl narkotins mediagos doz teks di
dinti ir didinti. Tai vadinamoji toleran
cija narkotikui. Ji pasireikia silpnjan
ia organizmo reakcija t patj preparato
kiek, todl, kad pasiekt tok pat efekt,
mogus kas kart turi vartoti vis didesn
jo doz. Taigi laipsnikai malonumas, kur
sukeldavo narkotikas, maja, o skausmin
gi padariniai - vadinamoji abstinencija vis didja. Pasibaigus narkotiko poveikiui
asmuo jaus vis stiprjant fizin skausm.
,Abstinencijos m etu skauda visk, lauo
ir suka visus kaulus. Negali rasti vietos ir
ramybs nei dien, nei nakt... Tai - ko
maras". Taip i bsen apibdina patys
narkomanai. Abstinencijos reikiniai i
nyksta, kai organizmas gauna nauj nar
kotiko doz. Taigi, be anksiau mintos
psichologins priklausomybs, atsiranda ir
fizin priklausomyb.
F i z i n p r i k l a u s o m y b - tai vi
so organizmo funkcins veiklos pakiti
mas, pasireikiantis rykiais psichiniais
ir fiziniais sutrikimais staiga nustojus
vartoti narkotik.
Kad bt aikiau, narkotik poveik
psichikos bsenai, euforijos ir abstinen-

RAIDA

E uforija
N o rm ali
p sich in
b sena

19 pav. Psichins ir fizins priklauso

mybs pltojimasis
cijos bsenas pavaizdavom e grafikai
(r. 19 pav.).
M atome, kad po pirm j narkotik
dozi, kurios gali bti net gana maos,
mogus igyvena euforij, bet nepatiria
joki abstinencijos poymi. V artojant
toliau atsiranda abstinencija, ji vis stipr
ja, tuo tarpu euforijos bsena silpsta, nors
narkotiko doz ir didinama. Taip pama
u, i pradi tik eksperimentuojant, o
paskui rutuliojantis psichologinei, fizinei
priklausomybei, mogus tam pa narko
manu.
N a r k o m a n i j a - tai dl ilgesnio
ar trum pesnio narkotini m ediag
vartojimo atsirandanti liga, kuriai b
dinga didjanti tolerancija narkotikui,
psichologin ir fizin priklausomyb,
saviti psichikos pakitimai.
ios n a rk o tik veikim o schem os
jauni mons neino. Neino, kad, pra
dj vartoti narkotines mediagas, pa
tys jau nebegals j atsisakyti. N arko
m anija - liga, jos gydymas labai ilgas ir
sudtingas.

MOGAUS

RAIDA

VARTOTI AR NEVARTOTI?
Tikims, kad js pakankamai inote, kas yra narkotikai, kaip jie veikia
mogaus organizm, kokie j vartojimo padariniai. Jei vis dar manote, kad
reikt bent kartel pabandyti, silome atlikti toki uduot. Padalykite po
pieriaus lap pusiau. Vienoje pusje uraykite pliusus (+), o kitoje minu
sus (). Pliusai tai pozityvs narkotik vartojimo pa
dariniai (malonumas, atsipalaidavimas, draug
+
_
pripainimas ir pan.), minusai - tai neigiami narkoti
k vartojimo padariniai (galimos problemos su poli
cija, tvais, sveikatos sutrikimai ir pan.). O dabar u
pildykite lentel. Pasvarstykite, ar js urayti pliusai
ir minusai yra ilgalaikiai ar trumpalaikiai. Deja, dau
guma plius yra trumpalaikiai dalykai, o minusai - il
galaikiai. Be abejo, pliusai jus ir toliau vilioja, nes sun
ku atsisakyti malonumo, galimybs atsipalaiduoti,
atri poji, draug pripainimo ir pan. Bet visa tai js galite gyti ir ki
tais bdais, pavyzdiui, leisdamiesi paraiutu, daugiau laiko skirdami savo
pomgiams ar pan. Taigi pagalvokite, kas, be narkotik, gali jums padti
atsipalaiduoti, patirti nauja, neprasta? Tai, k sumante, yra legalu, niekas
dl to js nesmerks, nepersekios, nebaus. Greiiau avsis ir pavyds. Taigi
js patys turite teis rinktis. Rinktis jaunyst, ateit, diaugsm, naujus sp
dius arba...
Skms!

O koks esu a?
Be abejo, js, gerbiami moksleiviai, greiiausiai lygiai
taip pat, kaip tkstaniai paaugli visame pasaulyje, mai
taujate prie tvus, mokytojus ir vis visuomen. Paban
dykime atlikti nedidel tyrim.
Perskaitykite toliau pateiktus teiginius ir suskaiiuoki
te, keliems i j pritariate.

65

66

M O GAUS

R A I DA

1. Tvaiper daug kiasi asmenin mano gy

venim.
2. Manau, kad tvai turi man suteikti dau
giau laisvs.
3. Danai tvai mans nesupranta ir net ne
nori suprasti.
4. Nepakeniu, kai mane globoja ir u ma
ne visk sprendia.
5. Daniausiai i suaugusij girdiu tik
pamokymus ir kritik.
6. Mokytojai nesupranta iuolaikini pa
augli ir j problem.

Yra daugyb moni kategorij:

tie, kurie uduoda sau klausimus,
kurie neranda atsakym ir susitai
ko su tuo, kad neino, nei i kur
jie atjo, nei kur jie eina; yra toki,
kurie neuduoda sau joki klausi
m, kurie puikiai gyvena gal todl,
kad nesmoningai ino atsakym;
yra toki, kurie uduoda sau klau
sim, kurie surado, kurie turi atsa
kym; pagaliau yra toki, kurie
uduoda sau klausim ir negali j
atsakyti.

Eugene Ionesco. Vieniius. Vilnius,

Jei pritarte trims ar daugiau teigini - js
1998, i 4-o virelio teksto
jauiats panaiai kaip ir kiti paaugliai. Js
nebepatenkina tai, kaip su jumis elgiasi tvai,
mokytojai. Js - jau beveik suaug ir norite,
kad su jumis atitinkamai elgtsi, pasitikt, suteikt dau
giau laisvi, teisi, savarankikumo.
Tvai stengiasi ir toliau jus globoti, nes bijo, kad jums
bus sunku susigaudyti iuolaikiniame pasaulyje, kuriame
atsiveria ne tik daug galimybi, bet ir slypi pavoj. Jauian
tis atsakomyb, mstantis, priimantis tinkamus sprendi
mus, protingai rizikuojantis mogus gali tapti tik tada, kai
gerai pasta save ir aplinkin pasaul.
O kol kas js iekojim kelyje. Jums rpi suprasti
savo charakter, savo galimybes, suvokti, kuo skiriats
nuo kit moni, analizuoti savo igyvenimus ir poelgius,
rasti savo viet gyvenime. Kas a esu? Kokia mano paskir
tis? K. man daryti? Koki profesij pasirinkti'?ie ir pana
s klausimai kyla beveik kiekvien dien.
Be abejo, visus iuos klausimus galite atsakyti tik js
patys. Mes pateiksime kelet pratim, kurie pads jums
iekoti atsakym ikilusius klausimus.

MOGAUS

RAIDA

67

POPIERIAUS PLYMAS
Mokytojai danai elgiasi su mokiniais taip, tarsi jie visi bt vienodi vienodai suprast, kas jiems sakoma, vienodai atlikt visas uduotis. Ta
iau taip nra ir net negali bti. T pai informacij, kuri visi girdime,
kiekvienas suprantame iek tiek skirtingai. Tai geriausiai iliustruos prati
mas Popieriaus plymas.
Kiekvienas turi pasiimti po popieriaus lap. Pratimui gali vadovauti ne
mokytojas, o kuris nors i moksleivi. Mokytojas iuo atveju tegul bna
dalyvis. Visiems, net ir vadovui, kuris pateiks instrukcij, atliekant pratim
siloma usimerkti. Tai apsaugos mus nuo noro pasiirti, k daro kai
mynas, ir leis susikaupti. Skaitant instrukcij tarp uduoi daromos nedi
dels pauzs, kad dalyviai galt atlikti veiksmus.
Praome paim ti po popieriaus lap. Dabar usimerkite. A jums sakysiu, k
reikia daryti. Instrukcija bus pakankamai aiki ir trumpa, todl prayiau neuzduoti klausim ir nesikalbti.
Pirmiausia prayiau sulenkti popieriaus lap pusiau... Dabar nupiekite
virutin dein kampel... Vl lenkite popieriaus lap pusiau... Nupiekite apa
tin dein kampel... Vl lenkite lap pusiau... Nupiekite virutin kair kam
pel... Vl lenkite pusiau... Nupiekite apatin kair kampel... Atsimerkite.
Jei mes visi vienodai suprastume tai, kas mums sakoma, visi turtume su
plyti popieriaus lapel vienodai ir gautume vienodas jigras. O dabar prao
me ilankstyti savo popieriaus lapus ir parodyti visiems.
Vargu ar rasite vienodai suplytus lapus. Jei manote, kad instrukcija bu
vo nelabai tiksli, pagalvokite, o kur ir kada js gaunate labai tikslias instruk
cijas kaip elgtis.
Taigi mes visi iek tiek skirtingai matome ir suprantame tuos paius da
lykus. Tai nulemia ms patirtis, interesai, vertybs, asmenybs ypatumai
ir kt. Ir tuo, kad mes esame skirtingi, galime tik pasidiaugti.
(Idja paimta i V. erniaus knygos Mokytojo pagalbininkas'1. Kaunas, 1992.)

68

MOGAUS

RAIDA

KAS MAN SVARBIAUSIA GYVENIME

Tai - labai asmenika. Silome i uduot atlikti vieniems. Ant lapo
js matote nupietus dalykus, kurie yra svarbs ms gyvenime. Pervelki
te pieinlius. O dabar sivaizduokite, kad dl tam tikr susiklosiusi ap
linkybi js turite atsisakyti trij dalyk. Gerai pagalvokite, pasirinkite ir
ibraukite juos popieriaus lape.

Darbas ir pinigai

Galimyb paiam
priimti sprendimus

Galimyb mylti
ir bti mylimam

Laisv

Gera sveikata

Dvasingumas/Religingumas

MOGAUS

eima

RAIDA

Geri draugai

69

Savigarba ir pasitikjimas
savimi

Deja, reikia atsisakyti dar trij dalyk... Ibraukite ir juos.

O dabar ibraukite dar tris.
Prie jus vienintelis pieinlis, kuris byloja apie iuo metu jums svar
biausi dalyk.
Jei norite, galite pasidalyti su kitais savo atradimu".
Kiekvienas individualiai atlik i uduot padiskutuokite klasje, ar bu
vo sunku j atlikti. Kokie jausmai kilo tuomet, kai j atlikote? Ar sunku
priimti sprendim? Nuo ko, js nuomone, priklauso vienoks ar kitoks
sprendimas?
Tikime, kad i uduotis pads jums ne tik geriau painti save, bet ir su
prasti kitus mones ir j sprendimus.

70

MOGAUS

RAIDA

V. B R A N D A

Brandus amius apima mogaus gyvenimo laikotarp

nuo 21-22 iki 55-60 met. Tai madaug trys ketvirta
daliai ms gyvenimo.
Suaugusieji neigyvena raidos stadij tokiu pat bdu
kaip vaikai: pirmi ingsniai, pirmi itarti odiai ir pan.
Anksiau raidos psichologai man, kad iame amiaus
tarpsnyje - tarp paauglysts ir senatvs - nra ryki po
kyi, taiau iuolaikinis poiris kitoks. Juk mons, ku
riems dvideimt penkeri, labai skiriasi nuo penkiasde
imtmei tiek fizine jga, tiek protiniais gebjimais,
todl ir bandoma skirti kelet raidos stadij. Vieni kalba
apie pirmj (21-35 metai) ir antrj (3660 met) bran
dos tarpsnius. Kiti skiria tris periodus. Tai:
MSI ankstyvoji branda (20-40 met);

S I vidurinioji branda (40-60 met);

i vlyvoji branda (60 met ir daugiau).
Anot psichologo D. G. Myerso, ankstyvasis suaugusio
mogaus amius trunka nuo treiojo iki penktojo deimt
meio, paskui prasideda vidurinysis amius, o nuo eias
deimt penkeri - vlyvasis suaugusio mogaus amius.
Kaip matome, brandos ami danai traukiama ir senat
v. Taiau i stadij pavadinimai sutartiniai, ribos nra
grietai apibrtos. ias suaugusi moni raidos stadijas le
mia ne biologiniai, o socialiniai veiksniai, nes kiekvienas su
augusio mogaus raidos etapas susijs su tam tikrais sociali
niais vykiais: vedybomis, karjera, pensija ir pan.
Daug kas priklauso nuo kiekvieno i ms savijautos. Pa
vyzdiui, kai kurie keturiasdeimtmeiai jau jauiasi kaip se
nukai, nebesiima veiklos, kuri jiems nedera", pradeda per
dtai rpintis sveikata; o kiti ir eiasdeimties met sulauk
dar yra pakankamai aktyvs, dirba, dalyvauja visuomeninia

__________ M O G A U S

RAIDA

me gyvenime. Be abejo, subjektyvi mogaus savijaut le

mia darbas (yra toki darb, kurie labai sekina, vargina),
sveikata, ekonomin, socialin padtis, netgi klimatas.
Brandus amius laikomas biologins ir psichins pu
siausvyros, krybins veiklos kulminacijos periodu.
1. F i z i n r a i d a
iame amiuje jau prasideda tam tikri fiziniai pokyiai.
Tarp dvideimties ir keturiasdeimties met tiek vyrai, tiek
moterys yra energingi, stiprs ir itvermingi. Bdami dvi
deimt penkeri-trisdeimties met, sportininkai pasiekia
geriausi savo rezultat. Nuo trisdeimties met mogaus
fizin galia pamau ima silpnti, taiau normaliai veiklai
utenka ir maiau energijos. Rykiau jgos pradeda mati
tik nuo keturiasdeimties met. Be to, stebjimai ir tyri
mai rodo, kad fizin galia labiau priklauso nuo sveikatos ir
manktinimosi, o ne nuo amiaus. Pastebta, kad sveika
tos rodikliai pablogja krizi ar fizins apkrovos metu, pa
vyzdiui, ntumo laikotarpiu (ypa vyresniame amiuje).
Svarbiausias moter biologinis pokytis iame amiuje
menopauz - menstruacinio ciklo pabaiga, kuri prasideda
apie penkiasdeimtuosius gyvenimo metus (keturiasdeimties-eiasdeimties met). Menopauz ir kai kurie fiziniai
pokyiai susij su sumajusiu hormono estrogeno kiekiu.
Vyrai patiria andropauz. Majant vyrikumui bei silpn
jant fizinms jgoms, vyrai irgi igyvena fizin sielvart.
2. P a i n t i n i a i g e b j i m a i
Nemaai autori nepritar J. Piaget, teigianiam, kad
paskutin kognityvini gebjim raidos stadija - tai for
mali operacij stadija, kuri pasiekiama dar paauglyst
je. Kai kas iskiria tolesnes stadijas, kiti ieko nauj ms
tymo ypatum.
Klausas Riegelis vienu svarbiausi kognityvins raidos
pasiekim brandiame amiuje laiko prietaravim
supratim, kuris bdingas 5-ajai kognityvins raidos

J| |

71

72

MOGAUS

RAIDA

stadijai (J. Piaget iskyr keturias). Tai - dialektinio msty

mo stadija. Labai svarbus dialektinio mstymo aspektas
to, kas idealu ir realu, integracija. Praktikas, prastas pa
saulis pasitarnauja kaip dialektin korekcija abstrakiam
formali operacij mstymui. Pagal K. Riegel, tai ir yra
stiprioji suaugusio mogaus mstymo pus.
Kiti tyrjai pagrindiniu suaugusi moni mstymo
ypatumu laiko lankstum, kurio dka mogus gali inau
doti visus turimus kognityvinius gebjimus.
3. B r a n d u m o

kriterijai

Kas yra branda? Ar visi, pasiek tam tikr amiaus

tarpsn, tampa brands? vairi psichologini mokykl
atstovai iskiria skirtingus brandaus amiaus kriterijus.
S. Freudas, kalbdamas apie subrendimo kriterijus,
teig, kad subrendimas reikia mogaus gebjim mylti ir
dirbti. E. Eriksonas pabr vidin integralum ir harmo
nijos su Visata pajautim, gebjim intymiai bendrauti su
kitais asmenimis, V. Franklis - gyvenimo prasms ir misi
jos atradim, C. Rogersas savs aktualizavim ir tapim
gerai funkcionuojaniu asmeniu, beslygik savs primi
m ir atvirum igyvenimams.
Dauguma psicholog teigia, kad pagrindinis brandos
poymis yra atsakomybs suvokimas ir jos siekimas. Atsa
kingas asmuo tai tas, kuris atsako u save, u savo
gyvenimo turin. Jis pirmiausia atsakingas sau ir kitiems
monms. Pagrindinis atsakomybs siekis gebjimas sa
varankikai sprsti ir apsisprsti kaip elgtis.
Amerikiei psichologas A. Maslow ved saviaktualizavimo termin, kuris apibdina asmens siekim tapti
kuo geresniam, iki galo save realizuoti. Suaugusiam mo
gui kyla vairiausi tokio pobdio udavini:
HH tapti kuo geresniu tvu/motina savo vaikams;
W siekti virns, tobulumo savo profesijoje;
W8 pasireikti visuomeninje veikloje;

g g sM __________ M O G A U S

R A I D A __________ ___

73

bti pasiaukojaniu draugu, domiu bendravimo

partneriu.
Tam reikia kruoptaus darbo alinant savo trkumus,
siekiant tobulumo.
Tiriant brand ami, minimi ir tokie dalykai:
tiksl ir sieki realumas;
padidjs dmesys savo galimybi realizavimui
profesinje, eimos, asmeninje plotmje;
kova u savo erdv lavjimui;
padidjs dmesys sveikatai, emociniam lankstu
mui, stabilumo poreikis buityje ir kt.
Tyrim as

SUAUGUSIO ASMENS BRUOAI

Danai vaikams ar jaunuoliams sakoma: Tu ja u suaugs, tau nedera taip elg
tis, tu ri elgtis kaip suaugs. Taigi ko tikimasi i suaugusio asmens, kuo jo elgesys
turi skirtis nuo vaiko elgesio? Btent tai mes ir silome jums patyrinti.
Silome klas padalyti keturias grupeles. Viena grup apklaus pradinu
kus, antroji - 6-9 klasi, treioji - 10-12 klasi moksleivius, o ketvirtoji suaugusiuosius (tvus, mokytojus, kaimynus ir pan.). Apklausiamiesiems si
loma uduoti tokius klausimus:
K okiais asmenybs bruoais, savybmis, j s nuom one, suaugusieji skinasi nuo
va ik ?
K oki savybi, bruo tu ri tu rti suaugs m ogus?

Be abejo, klausimo formulavimas labai priklauso nuo to, kokio amiaus

vaikus apklausite, todl i anksto grupelje aptarkite, kaip reikt formuluoti
klausim, kad galtumte atlikti i uduot.
Kiekviena grupel apibendrina gautus duomenis ir pristato rezultatus visai
klasei. Palyginkite, kuo skiriasi vairi amiaus grupi atsakymai, ar visi su
augusieji turi ias savybes, bruous, nuo ko tai priklauso, kaip padti jaunuo
liams juos isiugdyti.
Kitai pamokai galite pasirengti pasikalbj su savo tvais tema Ar sunku
bti suaugusiam?". Paklauskite j, ar jie su nostalgija prisimena savo vaikyst
ir jaunyst, kokie sunkumai jiems buvo kil tada, kai jie tapo suaugusiaisiais".

74

VI .

MOGAUS

RAIDA

SENATV

Sen moni pasaulyje kasmet daugja. Kaip progno

zuoja Jungtini Taut organizacija, 2025 m. sen mo
ni pasaulyje bus daugiau kaip 1 milijardas ir jie sudarys
apie 15 proc. vis planetos gyventoj.
Tai domu
GYVENTOJ SENJIMAS - DEM O
GRAFINIO PERJIMO IDAVA
Demografinio perjimo" svoka api
bdinamas visuomens perjimas nuo tra
dicinio gyventoj reprodukcijos tipo (dide
lio gimstamumo ir didelio mirtingumo)
prie iuolaikinio (nedidelio gimstamumo ir
nedidelio mirtingumo). Jis glaudiai susi
js su daugeliu kit socialini proces: su
politine ir industrine revoliucijomis, urba
nizacijos procesu, vietimo ir sveikatos ap
sauga. N auja gyventoj reprodukcijos

struktra keiia visus socialins tikrovs ly

gius, pradedant individo gyvenimu, eimos
institutu, bendruomens struktra ir bai
giant visuomene kaip visuma.
Vienas reikmingiausi demografinio
senjimo padarini yra besikeiianti gyven
toj amiaus struktra. Isivysiusi ir kai
kuri besivystani ali XX amiaus sociodemografin istorija atskleidia nauj
socialin fenomen - gyventoj senjim.
Demografiniu gyventoj senjimu vadina
mas pagyvenusi moni dalies visuome
nje absoliutus ir santykinis didjimas.
Lietuvos eima. Vilnius, 19941995, p. 182.

Kas yra senatv? Kodl mogus sensta, o jo organiz

mas su amiumi susidvi? Ar senatv visada lydi ligos, ne
galia? Ar silpnja atmintis, intelektas? Daugumai moni
senatv asocijuojasi su nedarbu, liga, negalia, skurdu, apa
tija ir pan., todl jau nuo seno mons visokiais bdais
stengiasi kaip galima ilgiau ilikti jauni, nepasenti. Tur
bt esate skait ar girdj pasak ir padavim apie gyvy
bs vanden ar jaunysts eliksyr, kurie suteikia aminj
jaunyst. O specials kremai, muilai nuo raukli, daai
plaukams, kuriuos vartojame? Argi tai ne siekimas pail
ginti jaunyst?

MOGAUS

RAIDA

Mokslininkai irgi bando rasti atsakymus iuos klau

simus kuriamos senjimo teorijos, atliekami tyrimai.
Mokslas apie senjim ir su juo susijusius feno
menus vadinamas g e r o n t o l o g i j a , o medicinos
mokslo aka, tirianti senatvs ligas ir gydym se
natvje, - g e ri a t ri j a .

Aptardami senatv, remsims i dviej mokslo ak

atstov ir raidos psicholog darbais.
1. S e n j i m o p r o c e s a s
mogui senstant vyksta tam tikr organizmo pokyi:
siaurja kalkjani arterij spindis (dl to senatvje padi
dja kraujospdis); retja kaulinis audinys (kaulai tampa
trapesni, didja traum tikimyb); nuo 20 iki 80 met
plaui talpa sumaja 40 proc.; sulauks septyniasdeim
ties mogus bna prarads apie ketvirtadal tos jgos, ko
ki turjo jaunystje; senatvje mons sumaja 3-5 cen
timetrais. Pablogja sen moni klausa, rega, net uosl ir
skonis. Yra teorij, kurios bando paaikinti, kodl vyksta
organizmo senjimo procesas.
Susidvjimo teorijos lygina mogaus organizm su
mechanizmu, kuris paprasiausiai susidvi dl nuolatinio
naudojimo. Pagal vien i toki teorij, senos lstels blo
giau alina metabolizmo produktus. ios nereikalingos
mediagos kaupiasi, ypa kraujyje ir raumen lstelse,
ir kliudo normaliems lstelje vykstantiems procesams.
Neaiku, ar i mediag kaupimasis lstelse yra senji
mo prieastis ar padarinys. iuo metu populiaresn kita
susidvjimo teorija, kuri aikina, kad senjim lemia
molekuli nuolauos - vadinamieji laisvieji radikalai. ie
laisvieji radikalai susidaro lstelms naudojant deguon.

mm

76

MOGAUS

RAIDA

Jie jungiasi su kitais cheminiais dariniais ir sutrikdo

normal lstels funkcionavim.
Genetikai uprogramuoto senjimo teorijos teigia,
kad vidutin uprogramuot mogaus gyvenimo trukm
apsprendia apie du imtus gen. Uprogramuotas sen
jimas siejamas su biologiniu laikrodiu, taigi organizme
yra tarsi laikmatis, tiksintis tam tikr laik. Neaiku, ar
toki laikrodi yra kiekvienoje lstelje, ar yra vienas
laikrodis, pavyzdiui, galvos smegenyse. Mokslininkai
nustat, kad kai kurios lstels yra tarsi uprogramuotos
tik tam tikram dalijimusi skaiiui. Pavyzdiui, inoma,
kad kai kurios embriono lstels nustoja dalytis pasidali
jusios penkiasdeimt kart. Netgi ualdius, po trisde
imties pasidalijim jos toliau dalysis tik dvideimt kar
t. Pagal vien i toki teorij, is senjimo laikrodis yra
hipofizje. Subrendusi hipofiz ima iskirti hormon, ku
ris skatina senjimo proces tam tikru greiiu.
Dauguma iuolaikini mokslinink, tiriani senji
mo proces, pabria, kad mogaus senjimas vyksta ne
vienodai, kad daug kas priklauso nuo mogaus gyveni
mo bdo, aplinkos utertumo, darbo slyg, sveikatos
bkls.
2. P a i n t i n v e i k l a s e n a t v j e
Ar senstanio mogaus paintiniai gebjimai pamau
silpsta kaip ir fizin galia?
Iki XX a. etojo deimtmeio vyravo nuomon, kad
vyresni moni intelektas yra menkesnis. Si nuomon
pagrsta tyrimais, taiau vliau buvo pastebta, kad inte
lekto tyrimuose dalyvavo vairi kart mons, kurie bu
vo gij skirting isilavinim. Norint isiaikinti, ar mo
gaus intelektas tikrai silpnja, reikia atlikti longitudinius
tyrimus, tai yra tirti tuos paius mones vairiais j gy
venimo tarpsniais iki pat senatvs. Btent longitudiniai

MOGAUS

RAIDA

tyrimai parod, kad iki pat ilos senatvs intelektas ilie

ka maai pakits. Be abejo, intelektas nra vienalytis, jis
susideda i vairi gebjim. Intelekto matavimo testus
sudaro vadinamieji subtestai. Subtestus, kurie matuoja
skirtingus gebjimus, seni mons atlieka skirtingai: ge
riau ini ir blogiau abstraktaus mstymo matavimo
subtestus.
Jei matuojamas mstymo greitis, sen moni rezulta
tai blogesni, taiau mokslininkai pabria, kad ltesnis tai ne silpnesnis intelektas.
Kas skatina, kad ir nedidel, intelekto silpnjim se
natvje? Dauguma mokslinink pripasta, kad tai susij
su sveikatos pablogjimu. Yra dvi pagrindins intelekto
susilpnjimo prieastys - Alzheimerio liga (ja sergant ima
irti smegen lstels) ir smegen kraujagysli paeidimai.
O paintini gebjim, taip pat ir intelekto, silpnjim
stabdo aktyvi protin veikla, pratybos.
Taigi mokslinink tyrimai sugriov ilgus deimtme
ius vyravusius mitus apie senatv, kaip antai: senatv lig metas, senatvje blogja atmintis", senatv - ne
tinkamas metas mokslams" ir pan. ir sugrino senus
mones mokyklas bei universitetus. Pasaulyje vis popu
liaresni tampa Treiojo amiaus universitetai, kuriuose
mokosi pagyven mons. i universitet tikslas ne tik
pasilyti galimyb mokytis monms, kurie gal neturjo
galimybi to daryti jaunystje, bet ir naujai prasminti se
natv, pakeisti sen moni gyvenimo stili. Tai padeda
monms ilikti protikai aktyviems ir fizikai pajgiems
kiek galima ilgiau.

77
Senatv tai blo
gas protis, kuriam
aktyvs mons netu
ri laiko.
Andr Maurais

78

MOGAUS

RAIDA

T yrim as
POIRIS SENATV IR SENUS MONES
Silome jums ne tik itirti poir senatv, bet ir susipainti su psicho
logijoje plaiai taikomu metodu - anketavimu.
Pirmiausia, pateikdami anket, js turite paaikinti apklausiamajam io
tyrimo tiksl, garantuoti jo anonimikum ir pamokyti, kaip pildyti anke
t. Upildius btina padkoti u pagalb.
Silome kiekvienam moksleiviui apklausti po kelis asmenis tvus, kai
mynus, giminaiius, moksleivius ar net mokytojus. Jei norite, galite i an
ket papildyti ir kitais klausimais. Taiau apie tai reikia visiems kartu susi
tarti ir traukti iuos klausimus visas anketas.
Kad bt patogiau tvarkyti gautus atsakymus, silome klas suskirstyti
grupeles. Kiekviena grupel turi surinkti po du ar tris atsakymus anke
tos klausimus. Be nurodyt klausim, btina nusirayti ir bendrus duome
nis apie tiriamuosius: j amiaus grup, lyt ir isilavinim. Nusiraius duo
menis i anketos, kiekviena grupel pasiymi (pavyzdiui, apibraukia
klausim numerius), kad atsakymai nebt urayti pakartotinai. Kiekvie
na grupel turi suskaiiuoti bendr atsakym skaii, procentus, vidurkius,
palyginti vyr ir moter, skirting amiaus grupi ir skirtingo isilavinimo
apklaustj atsakymus.
Atlikus darb kiekviena grupel pristato savo darbo rezultatus.

MOGAUS

RAIDA

ANKETA
POIRIS SENATV IR SENUS MONES
Pirmiausia praome atsakyti j kelet klausim apie save.
Js amius: 1) iki 15 m.
2) 16-18 m.
3) 19-25 m.
4) 2630 m.
5) 31-40 m.
6) 41-50 m.
7) 51-60 m.
8) per 60 m.
Lytis: 1) mot. 2) vyr.
Isilavinimas:
nebaigtas vidurinis
vidurinis
auktesnysis
auktasis
O dabar nortume suinoti Js nuomon apie senatv ir senus mones.
Praome rayti savo atsakym tam skirt viet, paymt takeliais (......),
arba pabraukti Jums tinkam atsakym.
1. Kaip manote, keleri met sulauks mogus jau yra senas?......... met
2. Nuo kokio amiaus, Js manymu, reikt eiti pensij?
Moterims nuo.............. met
Vyrams nuo..................met
3. Nurodykite tris veiklos sritis, kurios, Js manymu, tikt seniems
monms:

D...........................
2)............
3).....................................

79

80

MOGAUS

R A I D A__________ g

4.
Kaip, Js nuomone, senatvje keiiasi kai kurie mogaus gebjimai
(paymkite pliusu Jums tinkant atsakym):
pablogja

ilieka tokie pat pagerja

Atmintis
Dmesys
Suvokimas
Mstymas
Intelektas
Fizinis pajgumas
5.
Norint usiimti tam tikra veikla ar gyti tam tikr teisi (tuoktis, bal
suoti, vairuoti automobil ir pan.) egzistuoja amiaus apribojimai, t. y. jau
ni mons turi sulaukti tam tikro amiaus. Ar, Js nuomone, turt bti
draudiama seniems monms usiimti tam tikra veikla:
reikia
apribojim

nereikia joki
apribojim

Vairuoti automobil
Tuoktis
Stoti universitetus
Bti irinktiems Seim
Uimti auktus postus
6.
sivaizduokite situacij: Js staigos direktorius. laisv darbo viet
pretenduoja du asmenys, turintys tok pat isilavinim. Vienam - 25 me
tai, kitam - 55. Js priimsite t, kuriam:
1) 25 m.
2) 55 m.
Ai u atsakymus!

g __________ M O G A U S

RAIDA

81

3. S e n o m o g a u s v i e t a v i s u o m e n j e
Dauguma sen moni jau nebedirba samdomo dar
bo, jie ieina j pensij. Toki moni statusas visuome
nje labai pasikeiia. Net ir fizikai stipriems, protikai
aktyviems vyresnio amiaus monms sunku isikovoti
viet iuolaikiniame pasaulyje. Ir labiausiai tam trukdo vi
suomenje paplit mitai apie senatv. Prisiminkite savo
tyrimo Poiris j senatv ir senus mones rezultatus.
ie mitai ne tik nulemia kit moni poir senus as
menis, bet ir veria paius senus mones nuleisti rankas,
inoti savo viet.
Daugelis vyresnio amiaus moni ne tik nori, bet ir
gali tsti nauding darb, nes yra labai patyr, turi sukau
p daug ini. Daugelio iuolaikini mokslinink nuo
mone, seni mons - valstybs gamybinis ir intelektua
lusis potencialas, kurio nepanaudoti bt neprotinga.
Kiekviename amiuje mogus turi prisitaikyti, adap
tuotis prie naujos aplinkos, naujos veiklos, nauj reika
lavim, pareig. Tai bdinga ir senatvei. Seni mons tu
rt:
S i prisitaikyti prie majanios fizins galios ir silp
njanios sveikatos;
M prisitaikyti prie slyg, kai ieinama pensij, ir
sumajusi pajam;
ORI umegzti ryius su savo amiaus grups mo
nmis;
l l i l prisitaikyti prie kitokio socialinio vaidmens.
Isprend ias uduotis, seni mons gals taikiai, ra
miai ir maloniai leisti paskutinj savo gyvenimo tarpsn.

I jauno mogaus
gyvyb atima smurtas,
o i seno branda.
Ciceronas

82

MOGAUS

RAIDA

Tai domu
CICERONAS APIE SENATV
Markas Tulijus Ciceronas (10643 m.
prie Kristaus gimim) savo veikale Apie
senatv11 iskiria keturias prieastis, dl ku
ri daugeliui senatv atrodo apgailtina, ir
rodo t prieasi nepagrstum.
1. Senatv atitraukia nuo dirbam
darb. Cicerono nuomone, valstyb stipri
ne tik jaunuomens narsa ir jga, bet ir se
nimo imintimi ir gyvenimo patirtimi. Se
natvje dirbami darbai, kurie tvarkomi ne
stipriu knu, taiau galinga dvasia. K turi,
tuo ir dera naudotis, k darai, t ir turi da
ryti pagal savo jgas.
2. Senatv silpnina kn. Tai biolo
gin prieastis. Taiau danai knas nu
silpsta, pasiligoja ir jauname amiuje, todl
btina prieintis senatvei ir atsverti j uo
lumu, kiek manoma palaikyti kno jgas.
Taiau i sen moni jgos ir nereikalau
jama. Kaip tiktai knas i nuovargio nuo
pratyb silpnja, o dvasia manktindamasi
tiktai lavja". Svarbiausia lavinti prot.
Stipri dvasia palaiko kno stipryb. Pro
tas ir dvasia gsta nuo senatvs, jeigu juos
tarsi kokius ibintus nepilsi alyvos". U
marumas, aplaidumas, patiklumas bdin
gi ne senatvei apskritai, o tik glebiai, tin
giai ir mieguistai senatvei.
3. Ji atima beveik visus malonumus.
Ciceronas kelia klausim, ar kniki malo
numai tikrai yra vertyb, ar, prieingai,
silpnyb, yda, kurios atsikraiusi, senatv
gyja pranaum. Saikingi malonumai ne
atimami i pagyvenusi moni. Saikas
vienas i pamatini antikos estetikos ir eti
kos princip. Ciceronas propaguoja auk

so vidurio" taisykl - saiko btina paisyti

kiekviename amiuje ir visuose dalykuose.
Be to, prarastus jaunysts diaugsmus at
sveria senatvje gyjamas autoritetas. T a
iau pagarba senam mogui atsiranda ne
pati savaime, ji iauga i viso dorai nugy
vento gyvenimo.
4.
Nuo jos nebetoli iki mirties. Cice
ronas moko, kad reikia tenkintis tuo laiku,
kuris bna kiekvienam skirtas. Juk net ak
toriui, kad patikt irovams, nebtina
vaidinti viso spektaklio: jis pelno pritarim
u t veiksm, kuriame pasirodo; ir imin
tingiems monms nebtina traukti iki
paskutiniojo Plokite". Ir trumpas amiaus
tarpsnis yra pakankamai ilgas, kad j nugy
ventume graiai ir garbingai. Jauni mo
ns mirta taip, kaip mirta galinga lieps
na, kuri upila vandens srautai; tuo tarpu
seni ugsta kaip ugnis, kuri dingsta savai
me ir be joki pastang i paalio".
Ciceronas giria tik toki senatv, kuri
remiasi jaunystje paklotais pamatais. Se
niams bdingas noringumas, piktumas,
usispyrimas priklauso nuo mogaus bdo,
o ne nuo senatvs.
Senatv baigiamoji gyvenimo, tarsi
kokio spektaklio, scena. Imintingiems se
niems monms, anot Cicerono, nra ko
bijoti mirties. Jie nesistengia kuo ilgiau gy
venti. Jeigu koks nors dievas i io amiaus
man maloningai leist sugrti atgal vai
kyst ir vl knirkti lopy, tai aen kaipmat
atsisakyiau, nes ities nepageidauiau tar
si sugrti prie starto linijos nuo finio po
to, kai jau veikiau vis distancij".
(Parengta pagal kn. M. T. Ciceronas. Pokal
biai apie senatv ir biiulyst. Vilnius, 1998.)

A SM ENYB
Kas yra asmenyb?.................................................84
I. PSICHODINAMIN ASMENYBS
SAMPRATA........................................................86
1. Psichoanaliz.....................................................86
2. Ego gynybos bdai ............................................90
3. Neofroidininkai"..............................................92
4. Psichodinamins krypties vertinimas................. 93
II. BRUO T E O R IJO S..................................... 96
1. Asmenybi klasifikavimas..................................97
2. Bruoai - pagrindiniai asmenybs elementai .... 98
3. Bruo kompleksai - asmenybs tipai............ 101
4. Kas nulemia ms elges - asmenybs
bruoai ar situacija?........................................ 103
III. HUMANISTIN-EGZISTENCIN
KRYPTIS...........................................................105
1. Svarbiausi klausimai".................................... 105
2. Prasm - moguje. Savastis (tikrasis A) ........ 106
3. Prasm - tik u mogaus rib........................ 108
4. Humanistins-egzistencins krypties
vertinimas..................................................... 110
IV. SOCIALIN KRYPTIS..................................112
1. Alfredo Adlerio individualioji psichologija.... 112
2. Biheviorizmas................................................ 114
3. Socialin-kognityvin kryptis......................... 116

84

ASMENYB

Kas y r a a s m e n y b ?
Grietai irint, nra tokio dalyko kaip asmenyb. Tai
tik metafora, kuria siekiame nusakyti, kad yra kakas kaip
mogaus visuma ir kad kiekvienas esame ypatingas.
A s m e n y b s e s m tai kiekvienam bdinga
savita mstysena, jausena ir veiksena.

ymus asmenybs tyrjas Gordonas Allportas sako,

kad kiekvienas mogus tam tikru atvilgiu yra:
1. Toks pat kaip ir bet kuris kitas - jis turi visiems
monms bding universali ypatum. Pavyz
diui, mons nuo gyvn skiriasi tuo, kad turi
sin.
2. Toks pat kaip kai kurie mons - tai yra jis turi
grupini ypatum. Dauguma js amiaus jau
nuoli panas tuo, kad jiems labiausiai rpi at
sakyti sau j klausimus: Kas a esu? Ko a noriu
siekti?
3. Kitoks negu visi kiti - jis pasiymi individualiais
ypatumais. Mes kiekvienasv esame nepakartojami. Dar niekada iki ms emje negyveno toks
mogus kaip a ir niekada daugiau negyvens.
Asmenybs psichologija stengiasi tirti mog visais
iais aspektais.
Labai domu, kad asmenybs tyrjai darb danai
pradeda nuo siekimo suprasti save, nuo to, kas jiems ak
tualu, domu, skaudu. Alfredas Adleris, kuris savo teori
joje itin pabr pripainimo, vertinimo svarb, pats au-

A S ME N Y B
go didelje eimoje ir buvo priverstas smarkiai kovoti,
ypa su vyresniaisiais broliais, u savo viet tarp vaik.
Sigmundas Freudas analizavo savo paties neuroz. To
ji analiz padjo jam ir isigydyti, ir suformuluoti nauj
teorini valg. Carlas Gustavas Jungas, jo buvs myli
mas mokinys, o vliau grietas oponentas, S. Freudo po
link kurti asmenybs teorij pagal tai, kas jam paiam
aktualiausia, tai yra nepaprastai sureikminant seksuali
nio potraukio svarb psichikoje, nusak taip: ...jeigu
mums labai skauda dant, tai atrodo, kad ms siela su
sideda vien i dant skausmo44. Taiau ir pats Jungas, kur
damas savo teorij, daug rmsi savianalizs duomenimis.
Viktoras Franklis i savo dramatik igyvenim kon
centracijos stovykloje daro ivad, kad tai, kas jam ir jo
nelaims draugams padjo ilikti nemonikomis slygo
mis - gyvenimo ir savo kanios prasminimas - ir yra
svarbiausias asmenybs aspektas.
Pradj nuo jiems aktuali pastebjim, tyrjai vliau
ieko universalumo, tikrina faktus, bet kiekviena teorija
atspindi tik kur nors vien asmenybs aspekt ir neise
mia viso jos turtingumo. Kita vertus, kiekviena mus ko
nors moko ir padeda suprasti save ir kitus mones.

ggg%.-//

85

I.

PSICHO D IN A M IN
SAMPRATA

ASMENYBS

Jaunas ambicingas gydytojas neurologas Sigmundas

Freudas labiausiai pasaulyje norjo bti mokslininku ir
dirbti universiteto laboratorijose. Bdamas neturtingo y
do snus, jis negaljo atsidti mokslui, turjo rpintis u
sidirbti pragyvenimui, todl m verstis privaia gydyto
jo praktika. Pradjs dirbti su pacientais, S. Freudas
pastebjo, kad kai kurie i j skundiasi nerv sistemos
ligas primenaniais simptomais, nors joki objektyvi li
gos poymi nra. Greitai jis sitikino, kad tai tokie pa
cientai, su kokiais jis jau buvo susidrs mokydamasis Pa
ryiuje pas garsj neurolog Jean Charcot. J simptom
prieastys yra psichologins. Pacient, pavyzdiui, nustoja
girdti, kai nenori sutikti su jai skirtais kaltinimais.
Taip buvo pradta kurti viena reikmingiausi psicho
logijos krypi - psichodinamin psichologija. Tai kla
sikin psichoanalizs teorija ir i jos isirutuliojusios ki
tos giminingos teorijos.
P s i c h o d i n a m i k a - tai psichoanalitinje te
orijoje pateiktas poiris, kad visus psichinius rei
kinius galima paaikinti dinamikais smoning j
ir nesmoningj asmenybs sudtini dali tarpu
savio ryiais.

1. P s i c h o a n a l i z
Psichologins kilms simptomus S. Freudas mgino
alinti hipnotizuodamas savo pacientus ir skatindamas
hipnozs metu prisiminti savo gyvenimo vykius, susiju-

ASMENYB

87

sius su simptom pradia. Simptomai tikrai susilpndavo ar net visai inykdavo.

Greit su savo vyresniu bendradarbiu gydytoju Josephu Breueriu jie pastebjo, kad nebtina pacientus hipno
tizuoti. Juos galima paskatinti daug k prisiminti papra
ius atsipalaiduoti ir kalbti visk, kas tuo metu auna j
galv, net jeigu tai atrodo neprotinga, nereikminga ar
negrau. is laisv asociacij metodas, S. Freudo nuomo
ne, padeda susidaryti mini grandinei, kuri veda pa
ciento pasmon, nesismonint sielos gyvenim. Ten
gldi skausmingi prisiminimai, kurie ir yra sutrikim
prieastis. Juos atgaivinus ir sismoninus pavyksta j at
sikratyti. is procesas ir yra psichoanaliz. Vliau tuo pa
iu vardu S. Freudas vadino ir savo teorij apie asmeny
bs struktr ir mogaus raid.
S.
Freudas buvo sitikins, kad didioji ms psichi
nio gyvenimo dalis yra nesmoninga.
Psichik jis vaizduoja kaip ledkaln (r. 20 pav.), ku
rio tik maesnioji dalis yra vandens paviriuje. Tai smo
ningas ms inojimas apie save. Taiau daug didesn
20 pav. S. Freudo psichi
kos sandaros samprata

88

ASMENYB

ms psichikos dal sudaro nesismoninti norai, jaus

mai, mintys ir prisiminimai, tai yra pasmon. Tiesa, kai
kuriuos i j galime lengvai perkelti smon. Tai, k esi
mats, igyvens, o pagalvojs gali prisiminti, S. Freudas
vadino ikismone.
Taiau daug svarbesni yra tie impulsai, kuri smo
n mes nesileidiame. Pasmonje slypi i smons i
stumti igyvenimai, mintys ir jausmai, kurie yra tokie
skausmingi, kad mogus nepajgia su jais gyventi toliau.
Taip pat pasmonje gldi pagrindiniai biologiniai im
pulsai. Jie daro didel poveik visam ms gyvenimui uslptu pavidalu reikiasi ms motyvacija, nuomon
mis, taip pat nerim kelianiais simptomais. Taigi psicho
analizs teorijoje psichikos model sudaro trys skirtingi
sluoksniai: smon, ikismon ir pasmon.
I kur inome, kad yra pasmon?
S. Freudo nuomone, apie j mums signalizuoja:
m i apsirikimai, umirimai. Pavyzdiui, mergina ke
tino pavaiinti draug saldumynais, bet jai atjus
neberanda maielio su saldainiais. S. Freudas to
k umarum aikina kaip nesismonint ne
nor dalytis;
sapnai. Juos S. Freudas vadino tiesiausiu keliu
pasmon11, nes, anot jo, sapnuose simboli
ne forma pasireikia istumtieji vidiniai kon
fliktai;
MM simptomai. Pavyzdiui, jaunuolis ir nori eiti su
sitikim su mergina, ir bijo tai daryti. Staiga
jam iberia matomas kno dalis veid ir ran
kas. Dabar jis turi pretekst neiti susitikim.
Nesmoningas jo nenoras pasireik kno
simptomais.

ASMENYB

Aikindamas, kaip veikia ms psichika, S. Freudas

naudojosi trij asmenybs sistem id, ego ir superego
vaizdiu.
Id tai ta pasmons dalis, kurioje yra pagrindiniai
biologiniai igyvenimo, dauginimosi ir agresyvumo im
pulsai. Didiausi reikm S. Freudas teik seksualumui
kaip bendro pobdio varomajai jgai. Jis ved pasiten
kinimo, arba libido, svok. Lotynikas odis libido rei
kia aistr.
Id veikia vadovaudamasis malonumo principu ir rei
kalauja, kad poreikiai bt tenkinami tuojau pat. Antai
kdikis, kurio veikl reguliuoja tik id, bdamas alkanas
rkia tol, kol gauna valgyti - visai nepaisydamas aplin
kos ir realybs (gal naktis, gal suaugusieji miega, gal rei
kia tik truput pakentti ir bsi pavalgydintas).
Taiau augdamas vaikas vis daniau patiria, kad ten
ka skaitytis ir su realybs reikalavimais, pavyzdiui, gali
rkti kiek nori, bet valgyti gausi tik tada, kai bus paruo
ta. Formuojasi egotoji psichikos sistema, kuri didele da
limi yra smoninga, kuri geba vertinti realyb. Ji prade
da tarpininkauti tarp id nor ir realybs reikalavim.
Veikdama pagal realybs princip, ego siekia, kad mo
gus nekonfliktuot su aplinka, kad savo norus tenkint
tokiais bdais, kuriuos visuomen toleruoja, arba ireik
t juos socialiai priimtinomis formomis.
Vliau tamp lauk sijungia dar vienas veiksnys superego. Salia realybs srities atsiranda ir ideal sritis. Mat
jau keleri met vaikas pradeda suprasti, kas gerai ir kas
blogai. I savo tv ir aukltoj jis perima moralines nuo
statas ir vertybes. Superego pirmiausia yra sins balsas,
jis signalizuoja ego, ar nenusiengta priimtoms normoms.
U tai ego arba apdovanojamas pasididiavimo jausmu,
arba baudiamas kalts jausmu. Antroji superego pus
ego idealas. Jis nurodo, koki teigiam dalyk siekiama,

89

...Ego yra varge

lis, eins trejop tar
nyb ir todl kenis
nuo pavoj, gresian
i i iors pasaulio,
Id libido energijos ir
Superego grietybs.
S. Freudas

90

ASMENYB

kaip privalu elgtis. Taigi nuo iol ego turi stengtis tarpu
savyje suderinti realybs, id ir superego siekius. Tai labai
sunkus udavinys ego.
Psichoanalizs teorija yra gana fatalika. mogaus pri
gimtyje, anot S. Freudo, yra uprogramuotas konfliktas
tarp malonumo siekiani biologini potrauki ir ribo
jani realybs reikalavim. Smoningas mogus, jo ego,
vis gyvenim priverstas nuomiai kovoti su j veikian
iomis labai stipriomis jgomis - pasmons potraukiais
ir instinktais i vienos puss ir superego reikalavimais i ki
tos. S. Freudas pats vartojo arklio ir raitelio metafor, sa
kydamas, kad smon tai raitelis, kuris vis laik turi
stengtis suvaldyti arkl pasmon.
2. E g o g y n y b o s b u d a i
Kartais mog apima didelis nerimas. Nerimas gali kil
ti tada, kai ego jauia, kad nebesubalansuoja id ir superego
jg. Gali bti, kad i id ateina labai stiprs impulsai, ir
ego jauia prarands kontrol. Arba superego grietai kal
tina, nuvertina, kyla gdos jausmas. Tada automatikai, ne
smoningai sijungia vadinamieji gynybos mechanizmai,
kurie ikreipia realybs suvokim, bet atkuria ego pusiau
svyr.
Pavyzdiui, jei i id ego ateina daug agresyvi im
puls, o agresyviai elgtis negalima, nes bsi u tai nu
baustas, sijungia sublimacijos mechanizmas, kuris nu
kreipia agresij toki veikl, kuri socialiai nra alinga,
pavyzdiui, sport. S. Freudas tvirtino, kad sublimaci
ja yra pagrindinis socializavimo mechanizmas, nes jis
biologin seksualin energij paveria socialiai vertinga
motyvacija - bet kokia naudinga veikla ar moksline ir
menine kryba.
Racionalizacijos mechanizm vaizdiai iliustruoja i
noma pasakia apie lap ir vynuoges.

ASMENYB

Racionalizacijos mechanizmas leidia nuslpti nuo sa

vs tikrsias savo poelgi prieastis ir toliau gerai save ver
tinti. odiai vynuogs alios skamba visai kitaip, nei
skambt prisipainimas A esu maa ir neokli. Jei bu
vome apting, jei neatlikome privalom uduoi ir u
tai buvome prastai vertinti, imame racionalizuoti saky
dami, kad mums tai nesvarbu, kad mokytojas neteisus,
kad ms nemgsta.
Projekcija leidia mums pa
slpti nuo ms pai savo ne
LAP IR VYNUOGS
malonius bruous ar grsmingus
siropt sod Lap alkana;
impulsus. Mes tiesiog nesmo
Ten sviro vynuogi raudonos keks.
ningai juos priskiriame kitiems.
Ikart kmutei seil varva, iba akys;
Patys bdami pikti ar prieiki,
O vynuogs sultingos kaip viena;
sakome, kad jie nekenia ma
Tiktai bda, kadper auktaijos kabo:
ns". mons, kurie piktai kalba
Ir kaip ji besuka ratu,
Nors akys iba,
apie kitus, danai patys yra pikti.
Tuia tarp dant.
Istmimas ivaro i smons
Taip ger valand paokus,
nerim kelianius jausmus, min
Nujo regzdama su apmaudu mintis:
tis, ir mes pamirtame tai, kas ne
Na kas tenjas kramtys,
malonu. Taip pat jis gali padti
Kol alios dar n uoga neprinokus:
ivengti ir ateityje laukiani ne
Kaipmat atipinsi dantis .
maloni potyri. Jei pamirome
Ivanas Krylovas. Pasakios.
nueiti susitikim, kuris turjo
Vilnius, 1988, p. 15.
bti labai nemalonus, ms u
marum paaikina istmimo
mechanizmas.
Atvirktinis reagavimas - ego nesmoningai pakeiia
nepriimtinus impulsus priimtinus. Labai lipnus ir mei
lus mogus danai slepia pasmonje gldint pykt.
Regresija taip pat padeda veikti nerim, nes sunkioje
situacijoje tarsi grina mus ankstyvojo amiaus bse
n. Pavyzdiui, konfliktinje situacijoje suaugs mogus
pradeda verkti, tai yra elgtis kaip vaikas, nes reaguoti kaip

91

92

ASMENYB

suaugs jis tiesiog nebeturi jg. Susirg mons danai

kaip vaikai prisiria prie juos gydani ar slaugani mo
ni, nes taip jiems lengviau itverti savo lig.
Perklimas nukreipia agresyvius arba seksualinius im
pulsus ne tuos objektus, kurie juos sukl, o psicholo
gikai priimtinesnius. Mokytojo apibartas moksleivis ia
pat be rimtos prieasties susipyksta su draugu. Vaikas gali
pasidaryti labai atiaurus mokykloje, nes pyksta ant savo
besiskiriani tv.
3.

N eofroidininkai

Tik pradjs skelbti savo idjas, S. Freudas subr ap

link save gabi ir veikli psicholog bei medik brel,
kurie reguliariai susitikindavo jo namuose ir kartai ap
tarindavo psichoanalizs idjas. Greitai j nuomons la
bai svarbiais teoriniais klausimais pradjo nebesutapti ir
kai kurie i j m konfliktuoti su S. Freudu, kuris ne
lengvai pakeldavo prietaravimus. Netrukus vienas po ki
to nuo S. Freudo atsiskyr net keli jo mokiniai.
Mylimiausias i j buvoi Carlas Gustavas Jungas, to
dl is isiskyrimas abiem pusms buvo labai skausmin
gas. Jungas nebegaljo pritarti S. Freudo nuomonei, kad
seksualinis potraukis yra labai svarbus. Jis vartojo daug
platesn psichins energijos svok, taip pat man, kad
ir pasmon reikia irti daug plaiau. Be asmenins
pasmons, mogui bdinga ir kolektyvin pasmon.
Gimdamas mogus jau turi kultrin atmint, isaugo
jusi visiems monms bendrus i protvi patirties atke
liavusius vaizdinius ir simbolius. Jie vadinami archetipais.
Svarbiausi i j yra motinos, tvo, vyrikumo ir moteri
kumo simboliai.
Kitas labai gabus S. Freudo mokinys buvo Alfredas
Adleris. Jis taip pat man, kad S. Freudas perdeda sek
sualins energijos reikm. Daug svarbesni mogui yra jo
santykiai su kitais monmis. Socialin tampa ir soia-

ASMENYB

lumo jausmas yra asmenybs varomoji jga, nes veria

mog gintis nuo gimto menkavertikumo jausmo, ie
koti savo vietos tarp kit moni, siekti j vertinimo ir
pripainimo.
Panai pair laiksi ir vlesni psichodinamins
krypties tyrjai, kurie jau nebevadinami neofroidininkais.
Heinzas Kohutas teig, kad mogus nuo gimimo links
mylti save, diaugtis savo buvimu ir tikisi, kad taip j
irs ir kiti. Jei jis mylimas ir kit, vadinasi, turi galimy
bi suformuoti sveik savigarb ir gebjim gerai vertinti
save. Jei toki slyg nra, mogaus poiris save gali
tapti labai ikreiptas ar net liguistas.
Psichodinamins krypties teorijos laikui bgant pasi
pild vis naujais modeliais, kurie kartais tikrai labai nuto
l nuo ortodoksins psichoanalizs. Bet visus juos jungia
tas pats poiris, kad svarbiausia asmenybs varomoji j
ga yra jos smoning ir nesmoning aspekt tarpusavio
sveika.
4. P s i c h o d i n a m i n s
vertinimas

krypties

Psichoanalizs taka buvo didiul. I tikrj tai buvo

pirmoji isami asmenybs teorija, kuri mgino paaikinti
ir asmenybs raid, ir jos funkcionavim, ir psichopato
logini simptom atsiradim. S. Freudo sekjai, pole
mizuodami su juo, ipltojo naujas teorines valgas, ku
rios labai praturtino psichodinamin asmenybs tyrim
krypt.
Psichodinaminis poiris dar didel tak ne tik
psichologijai ir psichiatrijai, bet ir visoms kul
tros sritims. Tiesa, vertintojai ne visada suta
ria, ar ta taka ities buvo vertinga. Vieni tvirti
na, kad psichoanalizs poveikis neabejotinai
teigiamas, nes ji ilaisvino moni dvasi. Kiti

93

94

A S M E N Y B E _______________ |

link tuo abejoti, sako, kad psichoanaliz per

nelyg ikl individualizmo, sav nor tenki
nimo etik, kuri nuvertino iki tol Vakar kul
troje vyravusi savidisciplin ir atsakomyb.
Kritika
...buvo tariama, kad asmuo yra valdovas
savo namuose ir, jei tik pakankamai save
tramdo, stengia kontroliuoti savo jausmus
ir savo psichik. Ydos, silpnybs, manijos,
priklausomybs, sakysim, kad ir alkoholiz
mas, kyrumai ir t. t. buvo moraliai smer
kiami. Taigi buvo tariama, kad kiekvienas,
paddamas tam tikr kiek valios pastang,
gali laisvai ir norti to, k privalo daryti.
Negalintis laikytas nenoriniu.
Kaip tik i padt Froidas ir apvert
auktyn kojomis. Jeigu iandien kas nors

nenori, visi ikart mano, kad jis negali.

Froidas paalino moral ir jos vietoje kur
dino psichologij. tiksl jis pasiek pa
pildydamas psichikos namus dar vienais
apartamentais: pasmone. N uo to meto
mogus nebra ponas savo namuose. Jis tu
ri nam, kurio, tiesa, nemato, bet kuris,
jam n nepastebint, j valdo ir vairuoja.
Dietrichas Schwanitzas.
K turi inoti kiekvienas isilavins mogus.
Vilnius, 2001, p. 399.

Viena aiku, kad S. Freudas tikrai buvo talentin

gas ir drsus mokslininkas. Jo idjos apie pa
smons svarb, apie nerim ir jo veikim,
apie kov moguje tarp biologini impuls ir
poreikio prisitaikyti prie socialins realybs
labai veikia moni painim.
Taiau i teorija susilaukia ir labai atrios kriti
kos. Remdamiesi naujausiais tyrimais, moks
lininkai tvirtina, kad S. Freudas labai perdjo
pasmons reikm. mons daug aikiau pa
jgia smoningai suvokti savo tikruosius norus
ir motyvus, negu man S. Freudas.
ITaip pat i teorija danai vadinama nemokslika,
nes joje trksta moksliniais tyrimais pagrst
rodym. Ja tiesiog turi tikti arba ne. Jos s-

ASMENYB

95

vokos nepakankamai aikiai apibrtos, psichoanalitiniuose tekstuose danai nra rykios

ribos tarp fakt ir j aikinimo.
m

Rimtas priekaitas psichoanalizei yra tas, kad ji

mums rodo ligotj mogaus pus. Ivadas
apie asmenyb S. Freudas daro remdamasis tik
nedaugelio pacient analize. Visiems tiems
monms reikjo psichoterapinio gydymo, tad
kain ar teisinga i to daryti apibendrinamas i
vadas apie asmenyb.

Kita nuomon
sidm kite, kad mes kritikuojam e
Freud dvideimtojo amiaus pabaigos po
iriu ir kad is poiris taip pat yra perirtinas. Freudas mir 1939 metais, ne
inodamas viso to, k mes dabar inome
apie mogaus raid, mstym bei emocijas,
taip pat neturdam as ndieni tyrimo

priemoni. Kritikuoti Freudo teorij, lygi

nant j su dabartinmis sampratomis, yra
tas pats, kaip lyginti Henry Fordo T mo
del11 su dabartiniu Escortu11.
David G. Myers. Psichologija.
Vilnius, 2000, p. 477.

96

II. B R U O

ASMENYB

TEORIJOS

iai asmenybs tyrinjim krypiai suklestti paskata

tapo psichoanalitin teorija, kuri danai dar vadinama
gelmi psichologija. Samprotaudami apie psichoanaliz,
kai kurie asmenybs tyrjai m teigti, kad ji siekia per
daug giliai. Psichoanaliz pernelyg visk komplikuoja iekodama paslpt motyv, tirdama pasmons reiki
nius, mgindama suprasti giluminius procesus. Tai ne
padeda mums painti moni vairovs.
Reikia irti paprasiau. Kiekvien mog galima
kaip nors apibdinti. Vienas linksmas, kitas piktas, tre
ias nekalbus - ir taip toliau. Keiiasi aplinkybs, bet jis
daniausiai ilieka savimi. Galima iskirti vairius moni
tipus, o kiekvien mog manoma apibdinti pagal tai,
kokiam tipui jis priklauso.
Gerai, kad psichoanaliz mgina paaikinti, kokios yra
mogaus elgesio paskatos ir giluminiai nesmoningi

Istorija
Plaiai yra inomas Gordono Allporto
uraytas pasakojimas apie jo susitikim su
S. Freudu. Bdamas 22 met psichologi
jos studentas, jis aplank j Vienoje. jus
S. Freudo kabinet, is nieko nekalbjo, tik
sdjo laukdamas, k pasakys jo sveias.
Neinodamas, nuo ko pradti, G. Allportas m pasakoti apie koki ketveri met
berniuk, su kuriuo susidr tramvajuje.
Vaikas labai bijojo nevaros. Jam viskas ap
linkui atrod purvina. Vaikas nuolat kar
tojo savo motinai: Nenoriu ia sdti. Ne
leisk tam nevariam mogui atsissti alia
mans. irdamas pabrtinai tvarkin

g, valding ir griet jo motin, G. Allportas neabejojo, kad ji ir yra tokios berniuko

bsenos prieastis. Bet jis buvo pritrenktas,
kai, pasidalijs savo spdiais su S. Freu
du, igirdo klausim: Ar tas ketveri me
t berniukas buvote js?
G. Allportas padar ivad, kad S. Freu
das tiesiog nebenori matyti paprast realy
bs reikini, kad j uvald siekis visur i
rti paslptus motyvus. is igyvenimas, ra G. Allportas, - parod man, kad gelmi
psichologija, nepaisant vis jos nuopeln,
gali siekti per giliai ir kad psichologai prie
imdamiesi pasmons pirma turt gerai i
siaikinti akivaizdius motyvus".

ASMENYB

motyvai. Bet psichologija turi rasti bd ir aikiems, ma

tomiems, moni savitumams apibdinti. Bruo teori
j krjai siek ne paaikinti, o nusakyti paskirus asme
nybs ypatumus.
1. A s m e n y b i

klasifikavimas

Nuo seno mons iekojo bd apibdinti asmenybes.

Senovs graikai tai darydavo klasifikuodami mones ke
turis tipus. Jie vadovavosi prielaida, kad mogaus orga
nizme nevienodai pasiskirst kno skysiai, taigi nuo to,
kuris, j nuomone, vyrauja, priklauso mogaus charak
teris. Jie skyr tokius asmenybi tipus:
H

cholerik, kurio organizme vyrauja tulis (gr.

chole). Jis yra greit ir stipriai reaguojantis, dirg
lus, veiklus;

S U sangvinik (vyrauja kraujas, lot. sangui). Tai

linksmuolis, greitas, nepastovus, pavirutini
kas mogus;
VMI melancholik (vyrauja juodoji tulis, gr. melaina). Tai lidnas, gilus, udaras mogus;
9NM flegmatik (vyrauja gleivs, gr. phlegma). Tai l
tas, abejingas, pasyvus mogus.
Dabar i klasifikacij rimtai nebeirima, bet psi
chologijos istorijoje prie idjos apibdinti asmenyb pri
skiriant j kokiam nors tipui bdavo grtama ne kart.
Vokietis Ernstas Kretschmeris 1921 metais paskelb, kad
yra ryys tarp paveldto kno sudjimo ir charakterio.
&H Piknikikas tipas apvalaus veido, trumpo kak
lo, apvali kno form - tikriausiai bus gerair
dikas, linksmas, savim patenkintas mogus.
M Atletikas tipas yra raumeningas, proporcingo
kno sudjimo, aktyvus, rytingas.

97

98

ASMENYB

VU Leptosomikas tipas - liesas, ilgom galnm,

pailgo veido - paprastai yra jautrus, links sva
joti, udaras mogus.
Carlas Gustavas Jungas iskyr du moni tipus:
m i intravertus;
ekstravertus.
Intravertai yra udari mons, savo energij jie da
niausiai nukreipia j vidin savo pasaul. Jie daug laiko ski
ria igyvenimams, mintims, vaizdiniams. Kiti mons ir
aplinkos vykiai juos maai domina. Ekstravertai, priein
gai, yra atviri, domisi tuo, kas vyksta pasaulyje, mgsta
bendrauti, bti tarp moni.
Visos tipologijos, nors ir turi tiesos grd, yra per daug
paprastos ir pernelyg schemikos, todl negali isamiau
atskleisti kiekvieno mogaus ypatingumo. Daniausiai
mons turi vairiems tipams bding bruo.
Bruo teorijos krjai vadovavosi mintimi, kad reikia
rasti bd, kaip tiksliau apibdinti asmenyb nusakant
svarbiausius jos polinkius, bruous. Pagrindin j prielai
da buvo ta, kad esama pamatins asmenybs dimensijos,
vadinamos bruoais. Bruoai - tarytum statybiniai blo
kai, i kuri vairiai komponuojasi skirtingi statiniai - as
menybs.
2. B r u o a i p a g r i n d i n i a i a s m e n y b s
elementai
Asmenybs tyrjas Raymondas Cattelas prie tapda
mas psichologu buvo studijavs chemij. Pradjs dirbti
asmenybs psichologijos srityje, jis kl mint, kad svar
biausi asmenybs tyrinjimo udavin galima palyginti
su Mendelejevo periodins element sistemos sudarymo
principu. Visi cheminiai junginiai sudaryti i pagrindi
ni element. Asmenybs psichologijoje taip pat pir

21 pav. Intravertas

22 pav. Ekstravertas

ASMENYB

miausia reikia nustatyti, kokie pagrindiniai elementai jie vadinami bruoais - nusako mogaus charakter, pas
kui jau galima tirti, kaip tie bruoai jungiasi j sudtin
gesnius darinius - asmenybs tipus.
B r u o a s - tai asmenybs polinkis elgtis tam
tikru bdu.

Bruoai remiasi gimtomis nerv sistemos savybmis ir

yra gana pastovs. Jie nedaug keiiasi kintant situacijoms
ir maai kinta gyvenimo bgyje. Pavyzdiui, jei mogus
yra ltas, jis daniausiai toks ir bus daugelyje situacij per
vis savo gyvenim.
Kiek ir koki bruo yra? Tyrjai j iekojo vairiai.
Pavyzdiui, G. Allportas su bendradarbiais surinko visus
angl kalbos odius, kurie vartojami mogui apibdin
ti. Jie rado 18 000 toki odi. Tuomet ikilo klausi
mas, kaip juos sugrupuoti j maesn skaii asmenyb
apibdinani charakteristik.
Kiti autoriai tiesiog nusprsdavo, kokios yra svarbiau
sios asmenybs savybs, ir j derin vartojo visiems ki
tiems mogaus bruoams vardyti. Pavyzdiui, siloma
pagrindinmis laikyti tris temperamento savybes, kurios
yra gimtos, ir j deriniais apibdinti kiekvien asmeny
b. Tos trys savybs - tai emocionalumas, socialumas ir
aktyvumas.
Dar kiti naudojo speciali statistikos procedr - fak
tori analiz. Tai reikia, kad jie irjo, kaip jungiasi tos
savybs, kuriomis mons apibdina save. Surink dau
gyb moni atsakym klausimus apie save, jie nustat,
kad kai kurie poymiai labai susij ir sudaro tarsi poy
mi grupes - faktorius. Pavyzdiui, jei kas nurodo, kad
mieliau renkasi ger knyg, o ne susitikim su mogumi,
tai jis taip pat nurodys, kad nemgsta atvirai pasakoti

99

100

ASMENYB

kitiems apie save, kad jam nereikia labai daug draug,

kad jis links turti tik vien kit, bet labai patikim
draug. Visi ie ypatumai jungiasi j vien grup, kuri va
dinama intraversijos bruou.
Hansas Eysenckas mano, kad visus asmenybs bruo
us galima apibdinti dviem veiksniais: tai ekstraversija
intraversija ir emocinis pastovumasnepastovumas. R. Cattelas, pavyzdiui, iskyr 16 pagrindini bruo, vadina
mj asmenybs faktori.
Vliau atsirado Didysis Penketas. Taip buvo pavadinti
penki asmenybs veiksniai, kuriuos daugelis bruo ty
rj laik svarbiausiais. Jiems apibdinti vartojami o
diai, labai panas tuos, kuriais vairiomis kalbomis
kalbantys mons paprastai apibdina kitus.
Penki svarbiausi asmenybs veiksniai:
BRUOO
M ATM UO

APIBDINIMAS

Emocinis
pastovumas

Ramus / nerimastingas
Saugus / nesaugus
Patenkintas savimi / savs gailintis

Ekstraversija

Links bendrauti / atsiskyrs

Mgstantis juokauti / rimtas
Jausmingas / santrus

Atvirumas

Lakios vaizduots / praktikas

Mgstantis vairov / mgstantis rutin
Savarankikas / konformistikas

Sutarimas su kitais

Gerairdis / negailestingas
Pasitikintis / tarus
Paslaugus / nelinks bendradarbiauti

Siningumas

Veiksmingas / neveiksmingas
Rpestingas / nerpestingas
Susivaldantis / impulsyvus

101

ASMENYB

3. B r u o k o m p l e k s a i tipai

asmenybs

ia bruo teorijos atstov nuomons isiskyr.

G.
Allportas daugiau dmesio kreip ne j tai, kas bend
ra daugeliui mon, o j tai, kokie yra tik tam vienam
mogui bdingi, vieninteliai ir nepakartojami bruoai.
mons turi unikali, net prietaring, bruo komplek
sus. Juos ir reikia tyrinti. Be to, mons ne tik reaguoja
j situacijas, bet ir pasirenka jas pagal savo bd. Udaras
mogus ne tik nuoaliai laikosi triukmingoje draugijoje,
bet ir nesiekia j j pakliti. Malonum ir poils jam su
teikia kitokia veikla. Jis labiau mgsta paskaityti domi
knyg, suaisti su draugu achmat partij ar pan.
tai labai atriai reagavo H. Eysenckas - girdi, koks
gali bti mokslas apie unikalius bruous, juk mokslinio
i i
. i .
-i
. . .
T.
..i
i i
tynm o tikslas - siekti apibendrinim , i reikalavo, kad
'
. . .
_
.
visi samprotavimai apie asmenyb bt mokslikai pagrsti. Reikia sukurti tikslius metodus, kaip im atuoti

23 pav. Asmenybs hie,. .

rarchines organizacijos
diagrama (H. Eysenckas,

1970)

102

ASMENYBE

bruous. Reikia rasti vis j biologin pagrind. Antraip

kalbsime apie asmenyb sukdamiesi uburtame rate. Pa
vyzdiui, sakome, kad Jonas mielai plepa su draugais, nes
yra ekstravertas, o apie tai, kad jis ekstravertas, sprendia
me i to, kad jis plepa su draugais.
Apskritai G. Allportas netelpa vienos koncepcijos r
mus, jis iri plaiau, filosofikiau. Jis padjo pagrindus
ir kitai teorinei psichologijos krypiai - humanistinei
psichologijai.
Tuo tarpu H. Eysenckas ir R. Cattelas, atlikdami la
bai daug konkrei mokslini tyrim, intensyviai ieko
jo asmenybs element ir j jungini. J idj apie as
menyb sudaranius pagrindinius elementus ir j
jungimsi sudtingesnes hierarchines struktras vaiz
diai iliustruoja H. Eysencko schema, rodanti, kaip susi
daro ekstraversijos tipo apibdinimas (r. 24 pav.).

Nelinks bendrauti
Ramus
M elancholikas
INTRAVERTAS
Pasyvus
Flegmatikas

Optimistas
Aktyvus
Cholerikas
EKSTRAVERTAS
Sangvinikas

Links

24 pav. Ekstraversijos/intra
vers os ir pastovumo/nepastovumo deriniai

I ios labai domios H. Eysencko schemos matyti,

kaip galima apibdinti mog naudojantis dviem pa
grindinmis dimensijomis. Pavyzdiui, jei kas, upilds
H. Eysencko sudaryt asmenybs klausimyn, gauna ver
ius, pagal kuriuos patenka dein virutin ketvirt, tai
reikia, kad jis yra eidus, pernelyg jautrus, nerimstan
tis, agresyvus, jaudrus, permainingas, impulsyvus, opti
mistikas, aktyvus. Taip pat i schema leidia mums pa
lyginti gaut derin su senovs graik iskirtais asmenybs
tipais. iuo atveju gavome choleriko tipo apibdinim.
Daug tyrim rodo, kad gyvenime tikrai egzistuoja to
kie moni tipai, bet jie neatspindi visos asmenybi vai
rovs.
4 . K as n u l e m i a m s el ges
a s m e n y b s b r u o a i ar s i t u a c i j a ?
Kritikai sako, kad ms elgesys priklauso nuo situaci
jos daug labiau, nei mano bruo tyrjai. Net labai agre
syvus mogus gali elgtis neagresyviai, jei situacija reika
lauja taip elgtis. Pavyzdiui, oficialiame primime bet
koks mogus geba laikytis privalom mandagumo taisyk
li. Be to, ir patys bruo tyrjai teigia, kad esama nevie
nodo pastovumo bruo.
I testais gaut duomen nedaug tegalime prognozuo
ti, kaip mons elgsis ar jie iduos, ar bus geri darbuo
tojai, ar gebs prisitaikyti prie nauj reikalavim.
Kai kurie bruoai, kaip rodo tyrimai, esti pastovs net
daugel met.
I tikrj ms elges veikia abu dalykai ir ms as
menybs savybs, ir situacijos reikalavimai. Kartais situa
cijos labai aikiai reikalauja tam tikro elgesio, tokiu atveju
kai kurie mogaus bruoai liks uslpti. Pavyzdiui, gali
me i anksto pasakyti, kaip elgsis moksleiviai per egza
min ratu. Situacija reikalauja susikaupus adikti uduotis

104 M

ASMENYB

ir netrukdyti dirbti kitiems. Btent dl to draugai danai

mus pasta vienokius, o mokytojai kitokius. Tiesiog
mes su jais susiduriame skirtingose situacijose.
Taiau kiekviename i ms esama ir ko nors pasto
vaus. Tokie iliekame vis gyvenim.
I bruo galime pasakyti, kaip asmuo elgiasi dauge
lyje situacij, bet ne visose. Net ir prisitaikydami prie be
sikeiiani slyg, mes vis gyvenim ilaikome tam tik
r savo asmenybs nuoseklum ir pastovum.

N u omo n
...i viso iekojimas kakokios natra
lios ir nesikeiianios mogaus prigimties
yra nelabai prasmingas usimimas. Nesu
tinku su prielaidomis, kad vertingas tik na
tralumas ir kad nuo prigimties nepabg
si. mogaus prigimtyje, manau, esama ir
grio, ir blogio galimybi. Bet mogaus
prigim tyje slypi ir polinkis keistis bei

vystytis. O besivystydamas mogus ir

moni visuomen gali tapti iuo tuo dau
giau, negu anksiau buvo. Tad gal geriau
klausti ne kokia mogaus prigimtis, o ko
kia mogui manoma ir tinkama vystymosi
raida.
Dalia Katilit-Boydstun, Naujasis idinys,
1995, nr. 12, p. 920.

gMggjl

III.

ASMENYB

105

HUM ANISTIN -EGZISTENCIN

KRYPTIS

Psichoanaliz irjo j mog kaip j biologini ir pa

smons jg produkt. Nek platesnio poirio buvo ir
Jungtinse Amerikos Valstijose susikrs biheviorizmas,
kuris netraktavo mogaus kaip psichins ir dvasins b
tybs, o irjo j tik kaip atsak mechanizm, reaguo
jant dirgiklius. Abrahamas Maslow toki psichologij
pavadino em lub psichologija11.
Atsakas tokias siauras mechanistines pairas ir bu
vo humanistin-egzistencin psichologija.

Is to r ija
1988 m. Vilniuje viejo ir ved semi
narus garsi eimos terapeute i JAV Virgi
nija Satir. Ji buvo daugelio humanistins
psichologijos krj bendramint ir kole
g. Kalbdama apie humanistins psicho
logijos atsiradim, ji labai vaizdiai nupa
sakojo atmosfer, kurioje tai vyko. K tik
pasibaigs Antrasis pasaulinis karas ir jo
baisumai kl klausim, kodl mogus gali
bti toks iaurus. Kaip pakeisti mogaus

smon, kad jis toks nebt? Kaip padti

mogui tapti visaveriu mogumi? Carlas
Rogersas, Abrahamas Maslow, Rollo May
ikl mint, kad mog turime suprasti ki
taip. Nra svarbiausias dalykas imokti mo
nes valdyti ir kontroliuoti. Daug svarbiau
sudaryti jiems slygas atsiskleisti ir realizuoti
save. Pagrindin humanistins psichologijos
mintis - visi mons i prigimties yra geri
ir visi turi turti galimyb tobulti ir bti
laimingi.

1. S v a r b i a u s i k l a u s i m a i ' 1
Humanistin-egzistencin psichologija kartais vadina
ma mogikojo potencialo psichologija.
i teorij krjai man, kad reikia kalbti apie asme
nyb pirmiausia atskleidiant tai, kas moguje esmingiau
sia. Reikia pradti ne nuo jo instinkt, potrauki ar re
akcij dirgiklius, o nuo svarbiausi dalyk vertybi,

106

ASMENYB

esms, dvasins krypties, kur link mons juda savo gy

venimo ir augimo kelyje. Kas mog daro mogumi? Kas
veria j tobulti? Kokie jo gyvenimo tikslai?
Svarbiausias klausimas kokia yra mogaus gyvenimo
prasm?
Psichologai atsisuko j sveikuosius. Uuot nagrinj
psichikos sutrikim mechanizmus, jie kaip tik norjo tirti
sveikus ir itin skming gyvenim gyvenanius mones.
A. Maslow atidiai analizavo Abrahamo Lincolno, Thomo Jeffersono, Eleonoros Roosvelt biografijas, tai yra
biografijas t moni, kuriuos jis garbino ir kurie, jo su
pratimu, buvo pavyzdys kitiems. Jis sak, kad psichoana
liz tarsi atskleidia mums ligotj psichologijos pus, o
dabar turime papildyti j sveikja puse.
2. P r a s m - m o g u j e . S a v a s t i s
( t i k r a s i s A)
Kai kurie ios krypties teoretikai, kaip antai Carlas Rogersas, prasms ieko paiame moguje. mogaus gyve
nimo tikslas pltoti jame gldinias gimtas galias. Gy
venimo prasm realizuoti save.
moguje slypi daug neribot galimybi, jis privalo jas
atskleisti ir realizuoti. mogaus idealas ir tikslas yra visa
pusikai funkcionuojanti asmenyb. Ji nevaro savs ir sa
vo elgesio jokiomis iankstinmis normomis, ji yra atvira
bet kokiai patiriai ir kiekvien akimirk igyvena iki ga
lo. Carlas Rogersas buvo sitikins, kad mogus yra tik
geras. Blogis slypi u mogaus, aplinkoje, bet jo niekada
nra paiame moguje.
Savastis, mano tikrasis A ir giliausiasis mano tapa
tumas yra pagrindins C. Rogerso teorijos svokos.
S av as t i s - tai visos mus mintys ir jausmai,
kuriais atsakome klausim, kas mes esame.

ASMENYB

107

Reikia gyventi taip, kad rastum ry su savo bran

duoliu.
Bet kuri gyva btyb pirmiausia siekia realizuoti savo
galimybes, savo potencial, augti ir tobulti, tapti tuo,
kuo gali tapti. Antai ramuns skla gali tapti ramune, ir
joje jau slypi polinkis bti ramune, o ne roe.
Tas pats tinka ir asmenybs raidai - mogus siekia gy
vendinti savo sumanymus. Svarbu, kad jo aplinka ne
trukdyt ir nestabdyt io proceso.
Pasak C. Rogerso, tik pats mogus gali suvokti savo
tikruosius polinkius ir galimybes. Tik pats mogus gali
inoti, ko jam reikia, kad jis galt tinkamai brsti. Net
kdikis savo reakcijomis aikiai isako savo norus.
Visiems monms bdingi du poreikiai:

Vieni myli savo

artim kaip save pa
t o kiti neapkenia
savo artimo kaip sa
vs paties.
D. G. Myersas

a) poreikis bti teigiamai vertinamam kit;

b) poreikis teigiamai vertinti paiam save.
Jei mogaus A samprata teigiama, jis links teigiamai
elgtis ir teigiamai suvokti pasaul. Kai toji samprata nei
giama, mons jauiasi nelaimingi, nerams, nepatenkin
ti, jie piktesni ir maiau pakants kitiems.
Kit moni nuomon gali labai smarkiai paveikti as
mens raid. Trokdamas, kad kiti j palankiai vertint,
jis domisi, k mons apie j mano. Veikiant kit nuo
monms formuojasi mogaus savimon suvokimas, kas
jis yra. O nordamas pats save teigiamai vertinti, mogus
elgiasi taip, kad jo elgesys neprietaraut savimonei. tai

T a i d o m u
Prie kelet met vienas psichologas su
rado to paties amiaus, kaip ir jo naujagi
mis snus, impanzs jaunikl. Kaip ios
profesijos atstovai mgsta, nutar atlikti
eksperiment ir augino impanziuk kartu
su savo kdikiu namuose. Kelis pirmus

mnesius jie augo labai panaiai, drauge

aisdavo ir maai kuo skyrsi. Taiau ma
daug po dvylikos mnesi kdikis m
vystytis kitaip nei impanzs jauniklis.
Rollo May. K reikia tapti asmeniu? //
Psichologija, 1996, nr. 1 (15), p. 131.

108

ASMENYB

kodl labai svarbu, kad mogui reikming

asmen nuomon ir tos nuomons veikiamas
jo elgesys sutapt su tikraisiais jo poreikiais.
Tik taip mogus gali tapti tuo, kuo i tikr
j turi bti. Tikrasis A gali tarpti tik tokio
je aplinkoje, kurioje tau rodoma tikra meil
ir kur esi pripastamas toks, koks esi. mo
gus isiugdo palank savs vertinim, jei pa
tiria i aplinkini beslygik pagarb. Tai pri
painimo, palankumo nuostata, kai mogus
palankiai vertinamas net tada, kai jis klysta.
T ik ta u
Visada js santykiai su kitais bus geresni, jei
laikysits beslygikos pagarbos nuostatos. N et
ginydamiesi niekada nekritikuokite kito mo
gaus savybi. Nesakykite: Tu kvailas, tu apgavi
kas, tu visada buvai veidmainis. Savo savybi
mogus negali pakeisti, taip elgdamiesi tik sukelsite jam pykt ir nuoskaud. Pakeisti galime tik
savo elges. Jei sakysite: M an nepatinka, kad tu pa
adjai ir nepadarei, nenoriu, kad man meluotum,
galite tiktis, kad mogus stengsis elgtis kitaip.

Lyrinis intermezzo

T U T I B A N D YM A I

U
Dabar ja u niekados
a nuo savs nebgu
kakaip apsipratau,
savaip save pamgau.
Su savimi namo,
su savimi kin,
ir sau linkiu kas nakt:
Saldi sapn, vaikine!"
iandien kiekvienam
galiu patarti drsiai:
nebki nuo savs!
O k geresnio rasi?
Vladas imkus. Bits pabgls.
Vilnius, 1973, p. 13.

C. Rogersas teigia, kad visi beslygikai teigiamai ver

tinamo mogaus norai yra geri, kad mogus, kurio pri
gimtis nra deformuota, links vien gr.
3. P r a s m t i k u m o g a u s r i b
ymiausi egzistencins psichologijos atstovai veicaras
Ludwigas Binswangeris, austras Viktoras Franklis, ame
rikietis Rollo May, taip pat Abrahamas Maslow teigia,
kad svarbiausia, k mogus kada nors gali padaryti, tai
rasti gyvenimo prasm. Prasms iekojim jie laiko pa
grindine varomja asmenybs jga.

ASMENYB

109

Taiau jie kritikuoja C. Rogerso ir kit humanist pa

ir, kad gyvenimui prasm mogus gali suteikti reali
zuodamas save. mogus nra pats sau tikslas. Jis negali
rasti gyvenimo prasms realizuodamas save. Gyvenimui
prasm gali suteikti tik ko nors auktesnio, to, kas yra u
mogaus, siekimas. Tai gali bti koks nors pasirinktas
tikslas, misija arba tikjimas. ia danai prisimenamas fi
losofo F. Nietzsches posakis, kuriuo jis teigia, kad mo
gus, inantis, dl ko gyvena, vargu ar isigs klausimo
kaip. Daugelis iuolaikini moni gyvena egzistencinia
me vakuume". Nebepripaindami senj vertybi ir tra
dicij, jie suvokia, kad neino, kas jie yra ir dl ko gyve
na. Juos apima baim.
Kaip ir humanistin C. Rogerso teorija, egzistencinio
poirio atstovai taip pat pabria asmenybs augim.
Taiau jie netrykta tokiu optimizmu kaip C. Rogersas,
kuriam mogus yra kaip gl. Jei ji gauna pakankamai
viesos, drgms ir maisto mediag, btinai suvei ir pra
ysta. mogus taip pat jei aplinka jo nealoja, kiekvie
nas gali tapti normaliu ir net ypa geru mogumi.
Egzistencinis poiris santresnis ir realistikesnis.
Nors ir pripastama, kad mogus turi gimt savyb
augti, savarankikai priimti svarbius sprendimus ir bti
atsakingas u savo gyvenim, teigiama, jog kiekviena
me moguje gldi ir gris, ir blogis. mogus gali pasi
rinkti ir viena, ir kita. Be to, kiekvienas apsisprendimas
T ai domu
Baugia ir stingdania alegorija Meta
morfozs" Kafka parodo, kas atsitinka, kai
mogus atsisako savo gali. io apsakymo
veikjas - tai tipikas tuiaviduris" jau
nuolis, gyvenantis kasdienik, beprasm
prekybininko gyvenim. Jis kasdien po
darbo grta savo namus, valgo t pat

rostbif sekmadieniais, o jo tvas kaip vi

suomet umiega prie stalo. Jaunuolio gyve
nimas toks tuias, teigia Kafka, kad vien
ryt jis nubunda ne mogum, o tarakonu.
Juk jis nerealizavo savo, kaip mogaus, b
ties ir atsisak mogikojo potencialo.
Rollo May. K reikia tapti asmeniu? //
Psichologija, 1996, nr. 1 (15), p. 140.

110

ASMENYB

kelia monms ir daug nerimo. Kok keli pasirinkti?

Koki profesij? Ar ir toliau draugauti su mogum, ku
riuo pradedi nebepasitikti, ar rytingai nutraukti drau
gyst?
Bet, kita vertus, mogus pasmerktas nuolat apsisprsti
ir eiti priek, nes pasiduoti baimei, stengtis ivengti rizi
kos yra dar blogiau - gyvenimas tampa skurdus, praran
da prasm, dl to gali atsirasti vairi sutrikim, pavyz
diui, egzistencin neuroz11 (tai depresija ir nerimas,
atsirandantis tada, kai nebepatenkinamas gyvenimo pras
ms poreikis).
4. H u m a n i s t i n s - e g z i s t e n c i n s
krypties vertinimas
Humanistin-egzistencin psichologija padar didiul
tak vairioms gyvenimo sritims.
WKH Ji tvirtino nuostat, kad mons i esms yra ge
ri ir pajgs tobulti, kad palankumas sau pa
iam ir kitiems yra labai svarbus individo ir vi
suomens raidos skmei.
| Ji dar didel tak vaik aukljimui. Daugybe ty
rim buvo rodyta, kad meile grindiami11, tai
yra humanistins psichologijos principais pa
remti, aukljimo metodai daug palankesni
sveikos ir krybingos asmenybs raidai nei tie,
kurie grindiami drausme11, tai yra reikalau
jantys tik paklusimo i anksto nustatytiems rei
kalavimams, bet neatsivelgiantys vaiko indi
vidualyb. Daugelis tyrim patvirtina, kad
nusikaltliams vaikystje trko ne drausms ir
grietumo, o meils.
i kryptis neretai grietai kritikuojama. Danai ji
vadinama nemokslika, nes jos svokos yra mig
lotos ir nepakankamai aikiai apibrtos.

ASMENYB

111 B

WM Be to, humanistin-egzistencin psichologija,

ypa humanistin jos pakraipa, kaltinama dl
perdto egocentrizmo ir individualizmo skati
nimo, ji net vadinama nemoralia. mogus
kreipiamas tik save, jis turi rpintis bet kokia
kaina patenkinti savo poreikius. Raydamas
apie santuok, C. Rogersas, pavyzdiui, teigia,
kad ji negali bti pareigojanti, kad ji turi teikti
individams pasitenkinim, galimyb augti ir
lavti.
l Giliau velgiantys kritikai pasigenda iose koncep
cijose tikros dvasins dimensijos. Net ir kalb
dami apie prasm, dvasin augim, jo altinio
humanistins-egzistencins krypties atstovai
danai ieko tik paiame moguje.

Kritika
Skaitant pastarj deimtmet pasiro
diusias knygas, priskirtinas humanistins
psichologijos krypiai, (...) tampa vis ma
iau aiku, kaip apibdinti iuolaikin hu
manistin psichologij. Knygose ir straips
niuose daug poetini valg apie mog
apskritai, vis daugiau kalbama net jau ne
apie neribotas mogaus tobuljimo galimy
bes, bet apie jo smons pltr iki visiko

susiliejimo su kosmosu, kenianiam mo

gui siloma vis egzotikesni pagalbos me
tod. Ir beveik nra joki mokslo tiria
m j darb, siekiani padti suprasti
konkretaus mogaus bties fenomenus ir
dilemas.
Rimantas Koinas. Humanistinis
optimizmas ar egzistencinis realizmas? //
Psichologija, 1998, nr. 18, p. 117.

112 ___________________ A S M E N Y B

IV . S O C I A L I N

KRYPTIS

ios krypties tyrjai sitikin, jog svarbiausia tai, kad

mogus yra sociali btyb. Jis niekaip kitaip negali gy
venti, tik kartu su kitais monmis, todl asmenybs rai
d ir ypatumus daug daugiau lemia socialiniai, aplinkos
veiksniai, o ne biologiniai, gimti. Pirmasis asmenybs
teoretikas, rytingai pabrs socialin mogaus esm, bu
vo Alfredas Adleris. 1911 metais jis nutrauk santykius
su S. Freudu ir pradjo pltoti savj teorij, kur svarbiau
sias dalykas yra mogaus socialumas.
1. A l f r e d o A d l e r i o
psichologija

individualioji

Individo psichologija yra interpersonalin (tarpasmeni

n) psichologija. Kiekvieno mogaus individualum le
mia socialinis jo kontekstas. Asmenybs raidai lemiam
reikm turi ne seksualin, o socialin tampa, patirta vai
kystje.
Kiekvienas turime gimt menkavertikumo jausm,
nes negalime uaugti vieni, be kit moni pagalbos. K
dikis tikrai neigyvens, jei suaugusieji juo nesirpins. Pa
liktas vienas, mogus tampa bejgikesnis u bet kur kit
gyv organizm.
Pastangos veikti vaikysts menkavertikum ir yra
svarbiausia varomoji ms elgesio jga. Vis gyvenim
mons stengiasi nugalti menkavertikumo jausm ir
siekia tobulumo, sitvirtinimo, todl menkavertikumo
jausmas nra negatyvus dalykas; jis skatina pasiprieinti,
veikti klitis ir veria tobulti.
mogaus tikslas - patenkinti gimt bendrumo jaus
mo poreik. Mums labai svarbu, kad kiti mus vertint,

ASMENYB

T ik ta u
Gyvenime bendraujame su daugeliu
moni. Vieni ms ryiai trunka ilgiau,
kiti trumpiau. Bet kiekvienas turime mo

113

ni, kuriems esame nepakeiiami. J irdy

se ms vietos niekas negali uimti. Prisi
minkite kelet toki moni. Kas jie? K
jie reikia jums js gyvenime?

pripaint ir kad btume jiems reikalingi. Mes norime

priklausyti moni bendrijai ir gebti gerai save vertinti.
Tik tada galsime jaustis saugs.
Kiekvienas mogus yra krybingas. Jau paiu ankstyvuo
ju asmenybs raidos laikotarpiu, iki penkeri met, jis s
moningai ir nesmoningai pasirenka savo gyvenimo kryp
t, bdus, kaip veikti sunkumus, poir save. Bdai,
kuriais mogus siekia tobulumo, suformuoja konstrukty
vi arba destruktyvi bruo sistem, vadinam gyvenimo
stiliumi. Ar jis bus skmingas, daug priklauso ir nuo aplin
kos, kurioje vaikas auga. Jei jo krybingumas, aktyvumas
ir savarankikumas skatinami, jo raida bus skminga.
Sklandiai mogaus raidai labai kenkia aukljimo kratu
tinumai - perdtas lepinimas arba perdta kontrol.
mogus yra smoninga btyb, turinti prisiimti atsa
komyb u savo gyvenim ir savo sprendimus.
Menkavertikumo jausmo veikimo proces A. Adleris vadina kompensacija. Jei tai vyksta skmingai, susifor
muoja sveikas gyvenimo stilius. Toks mogus yra pakan
kamai pasitikintis savimi, realistikas ir optimistikas. Jis
draugikas, todl jo santykiai su kitais monmis geri.
Gali bti ir ne toks skmingas kelias, vadinamas hiperkompensacija. Pasaulis mogui atrodo prieikas ir nedrau
gikas. Jis turi aktyviai rodinti, kad yra vertingas. Tai
pranaumo kompleksas - mogui atrodo, kad jis tik tada
bus saugus, kai pasidarys pranaesnis u kitus. Toks mo
gus jauiasi ess menkavertis, todl perdtai pabria sa
vo reikm, yra agresyvus, siekia dominuoti.

114

ASMENYB

Tai d o m u
Adleris domiai papildo tobulumo sie
kimo charakteristik. Tai nra siekimas nu
rimti, prieingai - tai siekimas tampos
padidjimo, sudtingumo, intensyvesnio
energijos panaudojimo sunkumams veik
ti. Tiesiog igyvenamos pastangos siekti.

Tobulumo siekim Adleris supranta dvejo

pai: tai visuomens, kuriai mogus priklau
so, tobulinimas ir savs paties tobulinimo
procesas.
Zenomena Phiek. Pastoracin psichologija.
Vilnius, 1996, p. 34.

Kitas nekonstruktyvus
menkavertikumo
kompensa.. .
y
vimo kelias yra rezignacija. mogui susiformuoja menka
vertikumo kompleksas. Jis pasyvus, perdtai baiktus, ven
gia sprendim, atsakomybs, stengiasi, kad u j tai
daryt kiti, todl gyvenime nepanaudoja vis savo gali
mybi.
A. Adlerio teorija ikl daug nauj idj, kurios psi
chologijoje aktualios ir iki iol (pavyzdiui, asmenini
santyki svarba asmenybs raidai, savivaizdio ir savs
vertinimo reikm, sveiko gyvenimo stiliaus raida). Taip
pat i koncepcija nemaai dav ir praktikai - ypa eimos
konsultavimui, vaik ugdymui, aukljimui ir kt.
2.

Biheviorizmas

Kai kuriose socialins krypties teorijose aplinkos taka

asmenybei buvo suabsoliutinta iki kratutinumo. Tai pir
miausia pasakytina apie biheviorizm (ang. behaviour
elgsena).
B ih e v io r iz m a s - tai poiris, kad psichologija
turt bti objektyvus mokslas, kuris tiria tik iorin
elges be nuorod psichikos procesus. Dauguma
dabartini tyrimus atliekani psicholog sutinka
su pirmuoju teiginiu, bet nesutinka su antruoju.
Davidas G. Myersas

ASMENYB

Bihevioristai man prieingai negu kiti asmenybs psi

chologai. Jie visai nesidomjo asmenybs vidiniu pasau
liu. Nemanoma mokslikai itirti jausm, mini, nes
moning motyv, nra jokio bdo mokslikai tai stebti
ir registruoti. Vienintelis dalykas, k galime tirti, mo
ni elgesys. Tik tai yra faktai, kuriuos galime stebti, re
gistruoti ir mokslikai analizuoti.
Be to, anot pirmj biheviorist, gilintis mogaus vi
d nra svarbu. Asmenyb formuojasi ir veikia priklau
somai nuo aplinkos slyg. Svarbu tirti ir reguliuoti in
divid elgsen. Duokite man grup sveik kdiki,
sak vienas pirmj biheviorist Johnas Watsonas, ir
a i j iugdysiu k panorjs: gydytoj, teisinink, versli
nink arba net nusikaltl".
Moksliniams tyrjams jie pateik formul S-R (stimulas-reakcija). Registruodami individ pasiekianius sti
mulus ir stebdami jo reakcijas, galime suprasti jo elgse
n. Stimulas paveikia individ, is reaguoja stimul,
tyrjas uregistruoja ir aprao reakcij. iuo bdu bihe
vioristai tyr ir gyvn, ir moni elgsen.
Eksperimentuodami laboratorijose su gyvnais u
nimis, iurkmis, bedionmis, balandiais jie nustat
du elgesio imokimo bdus: klasikin slygojim ir operantin slygojim. Pirmasis imokimo bdas pasyvus.
Tikriausiai esate girdj apie garsiuosius Ivano Pavlovo
eksperimentus su unimis. Ivydus maist (slyginis dir
giklis), unims imdavo skirtis seils (reakcija). Duodant
maisto dar suskambdavo skambutis arba usidegdavo a
lia lemput (neslyginis dirgiklis); kelis kartus tai pakarto
jus utekdavo vien neslyginio dirgiklio garso ar vie
sos. Kildavo laukiama reakcija, imdavo skirtis seils.
Susiformavo slyginis refleksas. Remdamasis I. Pavlovo
eksperimentais, Johnas Watsonas rod, kad slygin ref
leks galima suformuoti ir monms.

115

116

A S M E N Y B _____________

Burcus F. Skinneris tyr, kokiomis slygomis galima

imokyti gyvnus atitinkamo elgesio. Sukonstravs gar
sij Skinnerio d, jis nustat, kad tos slygos - tai va
dinamasis teigiamas ir neigiamas pastiprinimas. Udaroje
dje patalpintas gyvnas gauna maisto ar vandens (tei
giamas pastiprinimas) kiekvien kart, kai tik palieia d
je esant svert ar mygtuk (imokta elgsena). Galima
naudoti ir neigiam pastiprinim u atitinkam elges
vis mainti nemalonaus dirgiklio intensyvum. Pavyzdiui,
jei pavalg isiplaunate indus (pageidautinas elgesys), tvai
nustoja jums priekaitauti (neigiamas pastiprinimas).
ie principai danai vartojami dresuojant gyvnus,
juos galima taikyti ir aukljant vaikus, kai kuriuos psicho
terapijos metodus specialistai taip pat yra sukr remda
miesi iais imokimo dsningumais.
Taiau bihevioristai buvo labai atriai kritikuojami u
tai, kad gyvn tyrj rezultatus taip lengvai perkelia ai
kindami moni elges. Mes mons, ne iurks!'1
tokiais kiais protestuotojai yra pasitik ne vien biheviorist konferencij.
3.

Socialin-kognityvin

kryptis

Vlesni tyrjai daug labiau domjosi ne laboratoriniais

tyrimais, o tuo, kaip mons mokosi gyventi ir elgtis b
dami tarp moni, socialinje aplinkoje. Pasirod, kad
monms bdingas mokymasis stebint, arba modelia
vimas (Albertas Bandra). Daug ko imokstame tiesiog
stebdami ir mgdiodami kit, vadinamj modeli, ar
ba pavyzdi, elges. Jei vaikas auga tarp agresyviai besi
elgiani moni, labai didel tikimyb, kad ir jis bus ag
resyvus. Ir prieingai - prosocialus, draugikas, taikus
elgesys ir vaik imoko to paties.
Socialine-kognityvine11 asmenybs tyrj kryptimi
psichologas A. Bandra pavadino vien naujausi poi

ASMENYB

117

ri asmenybs psichologijoje. is poiris atspindi mo

kymosi, socialinio elgesio ir painimo tyrim rezultatus.
Asmenyb formuojasi dar ir todl, kad aplinka mums da
ro tak, todl, kad mes susidarome savo nuomon apie
mus veikianias aplinkybes.
A. Bandra pabr, kad ne tik aplinka veikia mogaus
elges, bet ir mes veikiame savo aplink. Jis tai pavadino
abipusiu determinizmu. Nuo to, kaip mes elgiams su ki
tais monmis - draugais, eimos nariais, priklauso ir j
elgesys su mumis. O tai savo ruotu veikia ms poir
kitus mones ir pasaul. Baimingi mons gali patirti dau
giau grsming situacij, nes jie labiau u kitus link visur
irti grsm ir atitinkamai elgtis. Didele dalimi mes pa
tys pasirenkame savo aplink - mones, su kuriais drau
gaujame, pavyzdius, kuriais sekame, filmus ir muzik, ku
ri mgstame, o toji aplinka veikia ir formuoja mus.
T ik ta u
Mokslininkai daug diskutuoja, ar vaikai
ir jaunuoliai, kurie mato daug smurto ki
ne ir per televizij, patys tampa agresyves
ni. Dauguma tyrj ry patvirtina.
Si problema svarbi ir platesne prasme.
Juk tai, k matome, skaitome, girdime, tik
rai veikia ms asmenyb ir gilisias nuo
statas, kurios vliau nulemia ms elges.
Smurtas, audyns, mutyns, seksualin

prievarta, nevanks juokai, grubs pasi

linksminimai... Aiku, mes ne tokie! Net jei
neretai tai matome, smoningai tikrai tam
nepritariame ir neketiname tokie bti. Bet
pasirodo, kad priimama informacija mus
veikia ir nesmoningai - kaip kokie nuo
dai laa ir laa... Todl turtume daug r
pestingiau atsirinkti, koki informacij
sileidiame*1.

Asmenin kontrol. mogui labai svarbu, ar jis jau

iasi gals kontroliuoti aplink, ar jam atrodo, kad aplin
ka kontroliuoja j. J. Rotterio atlikti tyrimai parod, kad
vieni mons labiau jauiasi kontroliuojami i iors, taigi
j likim lemia atsitiktinumai, galingi mons ar atsitik
tiniai veiksniai. Kita dalis moni labiau jauia vidin

118

ASMENYB

Tai d o m u
Garsieji M artino Seligmano eksperi
mentai su gyvnais ir monmis parod,
kad galima imokyti tiriamuosius jaustis vi
sikais bejgiais. Pririti gyvnai, kurie tam
tikrais laiko tarpais patiria elektros sm
gius, nieko negali padaryti, kad to iveng

t, ir imoksta jaustis kaip bejgiai. Vliau,

kai slygos pasikeiia, jie galt ivengti
smgio, bet nebesugeba to padaryti. Ir
prieingai, imok ivengti smgio pirmo
joje situacijoje, jie ir kitoje imoksta j kon
troliuoti ir apsiginti nuo smgi.

kontrol, taigi jie mano, kad patys tvarko savo likim. Pa

sirod, kad vidins kontrols" mons skmingiau susi
doroja su savo uduotimis, geriau jauiasi, yra savaran
kikesni, geriau veikia gyvenimo stresus.
Jausmas, kad kontrol yra iorin, gali sustiprti iki vi
sikos rezignacijos.
Pasyvus pasidavimas ir rezignacija, vadinamasis i
moktas bejgikumas, susiformuoja ir monms, kurie
patyr sunki sukrtim arba ilg laik gyveno tokiomis
slygomis, kur nedaug k galjo kontroliuoti. Jie tampa
prislgti, sitemp, netenka vilties.
Daugyb tyrim rodo, kad vairaus amiaus monms
asmenins kontrols jausmas yra labai svarbus. Jis didina
pasitikjim, veiklum, krybikum, todl monms vi
sur kiek manoma reikia sukurti toki aplink, kuri ska
tint j asmenins kontrols jausm.
Taigi, kaip matme, socialin asmenybs tyrim kryp
tis atskleidia dar vien labai svarb aspekt - aplinkos,
kit moni reikm asmenybei, paties mogaus poi
rio reikm. Ne tik aplinkybs veikia mones, bet ir pa
tys mons daro joms poveik. Taiau kritikai danai pri
kia, kad ios teorijos kartais per daug dmesio skiria
aplinkybms ir per maai analizuoja tokias mogaus sa
vybes kaip jausmai, nesmoningos nuostatos, motyvai,
gimti polinkiai.

B E N D R A V IM A S
I. BENDRAVIMO PROCESAS.......................120
II. KOM UNIKACIJA........................................ 126
1. Komunikacijos procesas................................. 126
2. Kalba ir kalbjimas......................................... 130
3. Kno kalba.................................................... 137
4. Bendravimo klitys........................................ 153
5. Klausymasis................................................... 157
III. SOCIALINIS SUVOKIMAS......................165
1. Socialinio suvokimo ypatybs........................ 166
2. Atribucija....................................................... 172
3. Nuostatos........................................................176
4. Stereotipai...................................................... 182
IV. SOCIALINIAI SANTYKIAI.......................188
1. Socialiniai vaidmenys..................................... 188
2. Konfliktai...................................................... 193
3. Psichologiniai aidimai".................................211

120

BENDRAVIMAS

I. B E N D R A V IM O

PROCESAS

sivaizduokite save vien namuose. Js skaitote kny

g, ruoiate pamokas, irite televizori ar tiesiog svajo
jate. Pasistenkite kuo tiksliau sivaizduoti, k ir kaip js
veikiate, kaip jauiats. O dabar tempkite vaizduot ir
leiskite sau pajusti, k reikia bti be moni bent savai
t... Retas kuris itvertume toki vienatv. Manome, kad
net didiausias intravertas bent jau ieit gatv pasivaik
ioti, kad pajust, jog jis iame pasaulyje ne vienas...
Dabar sivaizduokite, kad kakas yra su jumis kamba
ryje arba iri jus pro lang i kaimyninio namo prie
ais. Pastate ar ne mog, bendraujate su juo ar ne,
situacija i esms pasikeiia. Vien tik kito mogaus buvi
mas alia keiia ms jausmus ir veiksmus. Mes tada ne
same visikai laisvi ir negalime daryti to, k norime,
mums tampa svarbu, kaip atrodome, mes negalime bti
visikai atsipalaidav... Jei pradedame bendrauti su kitu
mogumi, keiiams dar labiau. Tai pati paprasiausia
iliustracija, rodanti, kad kiti mons yra svarbus stimulas
daugelyje situacij. Danai sakoma, kad mo
gus yra socialinis gyvnas.
Kart Tigriukas tar:
Bendravimas yra viena i svarbiausi psiv
Kai tu kambaryje, Meki, a
chologijos kategorij. mogus tampa asme
virtuvje irgi bnu labai vienias.
nybe tik sveikaudamas ir bendraudamas
Ir jie nuties sodo arn i vir
su kitais monmis.
tuvs kambar tai jums ir na
m telefonas.
Erichas Frommas 1941 m. apra nuolat
Ar girdite mane, alio, ar gir
mog persekiojant vidin konflikt. Viena
dite, kas ten kalba?
vertus, visi norime bti savarankiki, tvirtai
Kalba ponas Mekis, girdiu
stovti ant abiej koj, nepriklausyti nuo ki
jus puikiausiai.
t ir nebti kitiems sipareigoj. Antra vertus,
Janoas. Panama labai grai.
kiekvienam i ms reikalingi mons. Tik
Vilnius, 1989, p. 130-131.
nedaugelis galime ilg laik bti vieni.

BENDRAVIMAS

N u omon
I vis mogaus savybi gebjimas
bendrauti yra pats svarbiausias. Bendrau
dami mes galime perduoti kitiems mo
nms tai, k galvojame ar jauiame, kokius
matome save ir ms aplink. Mes turime
bd perteikti aplinkiniams savo poir
juos, ms susidaryt nuomon, susifor
mavusius vertinimus. Savo ruotu i kit
moni galime suinoti apie tai, kaip mes
patys atrodome i alies: k kiti mano apie
mus ir aplinkin pasaul. Tik bendraudami
mons gali ugdyti kitus ir tobulinti save,
mokyti ir mokytis, padti kitiems iekoti
pagalbos ir paramos sau. Bendravimas tai

121

viena pagrindini mogaus vertybi, t. y.

tai, k mons laiko svarbiausiu ir k la
biausiai vertina. Juk kaip tik bendraujant
i kartos kart yra perduodama amiais
kaupta moni patirtis, inios, kultrins
tradicijos. Be bendravimo nemanomas
joks profesinis pasirengimas ir tobuljimas,
negalima jokia kuriamoji veikla. Todl ta
da, kai bendravimas pasunkjs - nesiseka
mums patiems arba pakankam sugebji
m neturi ms bendravimo partneriai ms gyvenimas tampa sudtingas, ikyla
daug sunkum ir problem.
Rimantas elvys. Bendravimo psichologija.
Vilnius, 1995, p. 9-10.

Ms santykiai net su tais paiais monmis gali bti

skirtingi vairiose situacijose. Skiriami tokie bendravimo
lygiai: fatinis bendravimas, kai norint palaikyti pokalb ^
kalbama apie or, madas ar sport; instrumentinis bendravimas, kai perduodama informacija arba instrukcijos;
afektinis bendravimas, kai isakomos pairos ir perteikia
mos vertybs, kai atsiskleidia daug jausm ir emocij.
inome, kad yra moni, kurie mgsta ir moka bend
rauti. Jiems visikai nesunku ukalbinti nepastam mo
g, palaikyti pokalb draugijoje ar tiesiog nuoirdiai pasi
nekti. Ir prieingai, yra toki, kuriems bendravimas
nepakeliama nata. Susitik net gerai pastam mog
gatvje, jie dedasi jo nepasteb, neino, k kalbti draugi
joje, rausta ir prakaituoja bendraudami.
Vienas i labai svarbi dalyk bendraujant yra asme
nybs atvirumas. Psichologai ir psichoterapeutai silo i
sakyti mintis, jausmus, lkesius, poirius ir nuomones,
nes atsiskleisdami kitiems geriau pastame save.
Be abejo, taip elgtis galime ir turime ne su visais ir ne
visada. Atsiskleidimas priklauso tiek nuo paios asmenybs

122

BENDRAVIMAS

pasitikjimo savimi, tiek nuo psichologins atmosferos,

tiek ir nuo pasitikjimo mogumi, kuriam atsiveriame.
^Savojo A slpimas nuo kit moni kelia tamp. Pir
miausia tamp patiria apsimetinjantis mogus, vliau
susiklosiusi situacija priveria sitempti ir kitus, nes jie
jauia bendravimo fal.
Plaiai inomas modelis, kuriuo remiantis galima pa
vaizduoti slepiam savj A ir parodyti galimus A pasi
keitimus. Tai vadinamasis Johari langas (Josephas Luftas
ir Harry Inghramas, 1969). Teigiama, kad kiekvienam
mogui bdingos keturios asmenybs erdvs": atvira,
neaiki, paslpta ir neinoma (r. 25 pav.).
Keturi langai vaizduoja keturias asmenybs erdves, ku
rios atspindi tai, k asmuo ino ir ko neino apie save, k
ino ir ko neino apie j kiti.AAtvira erdv yra viea. Ji
apima tai, k mes inome apie save ir k kiti ino apie
mus (vard, klas, gyvenamj viet ir 1.1.). Paslptoje erd
vje mes slepiame nuo kit tai, ko nenorime, kad jie i
not apie mus (savo baimes, tikruosius siekius, lkesius,
fantazijas ir t. t.):}Neaikioje erdvje yra toki dalyk apie
mus, kuri patys nepastebime ir nesame sismonin, bet
apie kuriuos ino kiti (vartojame daug odi parazit,
kalbame per daug tyliai, nuolat pabaigiame kito pradt
sakin ir 1.1.). ia ikyla grtamojo ryio svarba - kiti mums | 25 pav. Johari langas
apie tai gali pasakyti, kad mes suinotume daugiau apie save. (1969)
Ketvirtosios neinomos erdvs
A
turinys yra pats paslaptingiausias,
nes nei man, nei kitiems neino
Man inoma
Man neinoma
ma, kas ten slypi. Daugiausia tai
Kitiems
yra pasmons turinys ir neatras
inoma
Atvira
Neaiki
tos asmenybs ypatybs, kurios ga
Kiti
li pasireikti, pavyzdiui, ekstre
Kitiems
maliose situacijose.
Paslpta
Neinoma
neinoma
Johari lango erdvs yra glau
diai susijusios tarpusavyje, nes

BENDRAVI MAS

vykstant pasikeitimams vienoje lango dalyje, keiiasi ir ki

tos.^Atvira erdv didja, kai esame pakankamai atviri ben
draudami, nes maja paslpta erdv. Siekdami grtamo
jo ryio taip pat didiname atvir erdv, nes maja neaiki
erdv. Taiau, kad ir kiek didintume atvir erdv, visuomet liks kitos trys (r. 26 pav.).
Yra dvi kratutins galimybs: jei mes pakankamai at
siveriame ir su noru priimame informacij, turime dau
giau galimybi painti save ir formuoti brandius asmeninius santykius. Ir prieingai jei mes usisklendiame
savyje ir vengiame grtamojo ryio, prasiau pastame
save, dl to kenia ir ms bendravimas.

Didel tak bendravimo efektyvumui turi ir bendra

vimo gdiai.
g d iu psichologijoje vadinamas gerai i
moktas veiksmas, kurio element nereikia smo
ningai reguliuoti ir kontroliuoti.
Bendravimo gdi, arba kitaip dar vadinam gyve
nimo gdi, yra labai daug. tai kai kurie i j: gdis
tinkamai reikti jausmus, umegzti kontakt, priimti
sprendim, pasakyti ne, sprsti konfliktus, dmiai
klausyti ir t. t. Kaip ir kitus gdius, bendravimo g
dius mes galime lavinti, treniruoti, tik reikia inoti, ko
norime, ir pasiryti tai daryti.

123

Dabar paaiskime
slpyni. Jeigu tu
pasislpsi mano irdy,
surasti tave
nebus sunku. Bet jei
pasislpsi savo
kiaute, tuiai tavs
iekosiu.
K. Dibranas

124

BENDRAVIMAS

Tai d o m u
KADA GDIAI TAMPA ANTRJA
PRIGIMTIMI
Yra keturios kiekvieno gdio sitvir
tinimo stadijos. Panagrinkime mokym
si vaiuoti dviraiu. Buvo laikas, kai js
net neinojote, kad norsite mokytis va
iuoti dviraiu. Js buvote nesmoningai
nemokantis. Bet tai vien dien jus u
vald nenugalimas noras imokti vaiuoti
dviraiu, ir dabar js inote, kad to dary
ti nemokate. Jums teks gyti nauj vaia
vimo gdi. Js tapote smoningu ne
mokaniuoju.
Js pradedate mokytis palyginti sau
gioje vietoje ir po tam tikro laiko ko nors
imokstate. Po valandos kitos jau galite
nuvaiuoti iuo dviraiu prietaisu i vie

no parko galo kit ir nenukristi. Jums

dar reikia bti itin susikaupusiems, bet jau
galite ilaikyti pusiausvyr. Tai sismo
nintas gdis. Gali bti, kad praeis dar ke
li mnesiai, kol js pasieksite aukiausi
mokymosi proceso stadij, kai jau nebe
kreipsite dmesio vaiavimo mechanik.
Galiausiai aplenksite klitis lengvai ir au
tomatikai. Kelyje pasitaikantys akmenys
ir duobs js daugiau nejaudina. Vaia
vimo procesas nedaloma js pai da
lis. Vaiavimo gdis tapo pasmoningu
gdiu.
Toks mokymo procesas vyksta ir gy
jant bendravimo gdi, kai norime keis
ti prastas ms reakcijas.
Pagal: Helena Cornelius, Shoshana Faire.
Everyone can win, 1989.

mogus gali gerinti bendravim paindamas ir ugdyamas savo asmenyb, tobulindamas bendravimo gius.
r\

T a r p a s m e n in is b e n d r a v im a s - tai ko
munikacija (keitimasis informacija), socialin per
cepcija (tarpusavio suvokimas), socialiniai santy
kiai ir j sveika.

Be abejo, visi bendravimo aspektai yra glaudiai susi

pyn ir veikia vienas kit. Taiau toks skirstymas yra pa
togus bendravim nagrinjant kaip daugiaplan ir vai
rialyp reikin, todl toliau ir nagrinsime bendravimo
proces iais trim aspektais.

BENDRAVIMAS

BENDRAVIMO GDIAI
1. Su klass draugais aptarkite ir sudarykite sra asmenybs savybi,
gdi, kurie, js manymu, svarbs ir reikalingi bendraujant.
2. Kiekvienas sudarytame srae paymkite, koki savybi ir gdi
js turite, koki turite nepakankamai ir koki, js nuomone, neturite. Pa
galvokite, k artimiausiu metu galtumte nesunkiai patobulinti, o kur rei
kt gerokai padirbti. Pabandykite sudaryti Darbo su savimi plan.
3. Nupiekite du savo Johari langus - vien real, o kit ideal, tok,
kokio nortumte. Kuo jie skiriasi ir k reikt keisti siekiant idealaus?

126

II.

BENDRAVIMAS

KOM UNIKACIJA

1. K o m u n i k a c i j o s

procesas

Bendraudamas kalbos ir neodini signal pagalba

mogus gali perduoti kitiems ini apie savo mintis ir
jausmus.
K o m u n ik a c ija - tai keitimosi informacija
procesas.
Bendravimo procese dalyvauja maiausiai du mons,
kuri vienas yra informacijos siuntjas (koresponden
tas), o kitas - gavjas (recipientas).
Informacijos siuntjo tikslas vienokiu ar kitokiu b
du paveikti kit, todl jis siunia tam tikr informacij,
kuri ukoduoja. Gavjas, nordamas suprasti j pranei
m, turi jj dekoduoti. Paprastai bendravimo proceso da
lyviai danai keiiasi vaidmenimis: informacijos siunt
jas tampa primju ir atvirkiai. Taigi bendravimo
skm priklauso nuo abiej pusi.
Siuntjo tikslai gali bti vairs:
ii?i'-" perduoti informacij;
paaikinti;
sakyti arba duoti nurodym;
i ibarti gavj arba nurodyti, k jis daro ne taip;
pasidalyti savo nuotaikomis ir jausmais;
V U ireikti savo poir vienu ar kitu klausimu ir t. t.
Komunikacijos procesas vyksta ir dabar, kai skaitote
ias eilutes. Js iuo metu esate gavja/-as, o vadovlio au
tors - siuntjos. Ms tikslas - supaindinti jus su svar-

BENDRAVIMAS

primimo Informacijos
Informacijos g siuntimo
INFORMACIJA.............;....
ukodavimas I kanalai
dekodavimas
kanalai

siuntimo
Informacijos k Prlmimo
.
.
.
.
.

INFORMACIJA
dekodavimas kanalai
* '
kanalai

biais bendravimo proceso aspektais, kurie jums gali praversti gyvenime. Ms kodas - lietuvi kalba, informacija pateikiama parayto teksto pavidalu. Mokytoja/-as
per pamok tikriausiai idst jums svarbiausius ios te
mos klausimus. Taigi siuntjas buvo mokytojas, kuris pa
naudojo kitus signalus - kalbos garsus, galbt ura ko
kius nors odius lentoje ir nubrai schem (r. 27 pav.),
tai yra panaudojo grafinj informacijos pateikimo bd.
Siuntjai gali bti i karto keli mons. iuo metu su
jumis bendrauja trys io vadovlio autors. Gavj irgi ga
li bti ne vienas, pavyzdiui, skaitant paskait auditori
joje. Galiausiai gavjai ir siuntjai bna grups moni,
pavyzdiui, kai vyksta mokytoj ir mokini debatai.
Inform acijos kodavimas
Informacij perduodame raytine, sakytine kalba ir ne-
odiniais signalais - gestais, mimika, poza ir kt. Informa
cij priimame jutimo organais. Svarbiausi, aiku, yra re
ga ir klausa, bet nereikia pamirti ir uosls, skonio,
lytjimo, kurie tam tikrose bendravimo situacijose yra la
bai reikmingi. (Prisiminkime, kaip jauiams ir kaip
bendraujame, kai kalbams su k tik esnako valgiusiu
mogumi.)

27 pav. Komunikacijos
Proceso schema

BENDRAVIMAS

Nemanoma praneimo perduoti be kodo, tai yra be

tam tikr enkl, kurie nusako turin. Tai pirmiausia kal
bos enklai: raids, garsai, odiai ir kt. Kodas gali bti ir
sutartiniai enklai emlapyje, ikonos kompiuteryje,
Morzs abcl, kurnebyli gestai, Brailio ratas ir kt.
Informacijos siuntjas, jau koduodamas informacij,
suteikia jai ypating individuali reikm, todl ta pati
informacija dviej siuntj gali bti pateikiama visikai
skirtingai. Danai tenka patirti, kaip apie t patj vyk skir
tingai kalba mokytojai ir mokiniai, tvai ir vaikai ir t. t.
Kas vieniems kelia pasibaisjim ir pasipiktinim, kitiems
atrodo linksmas nuotykis ar didvyrikumo iraika.
Inform acijos dekodavim as
Gaunam informacij primjas taip pat koia pro
daugyb filtr, todl dekoduojam praneim jis suvo
kia savaip. Primjas naudoja savo asmenin kod ir as
menin interpretavimo sistem.
Danai priimant praneim sijungia patirties fil
tras. Kai mog pasiekia informacija, prietaraujanti jo
sitikinimams, vertybms, nuomonms, prietarams, jis
gali praneimo net nesuvokti. Reikms gali turti ir nuo
vargis, nes informacijos primimas reikalauja sutelkti
dmes, o kai esame pavarg arba blogai jauiams, su
telkti dmes sunku. Gali bti, kad bendraudamas pri
mjas k nors msto ir praleidia pro ausis siuntjo pra
neim. Galbt svarsto, kaip atsikirsti arba sugluminti
kalbtoj udavus jam i vi imuant klausim.
Komunikacijos procese atsispindi siuntjo ir primjo
tarpasmeniniai santykiai. Dl ankstesnio bendravimo
su mogumi susiformuoja nesismonintos iankstins
nuostatos. Tarkim, draugui dar nepradjus kalbti mes
kartais jau inome, ar bus galima pasikliauti jo odiais
ir j svarba. I karto tarsi priklijuojama etiket: meluos11,
bandys isisukti11, tai nesvarbu11, vl verklens11, nie-

ko nauja ir pan. Gaunama informacija kartais yra savaip 28 pav. Komunikacijos

interpretuojama ir todl, kad tariama panekov turint Procese veikiantys filtrai
koki nors slapt motyv. Tas tariamas motyvas neb
tinai yra realus. Primjas sugalvoja j remdamasis savo
patirtimi, dvejonmis, norais, santykiais su siuntju. Kar
tais girdime tai, k norime igirsti, kas atitinka ms sie
kius ir norus. Jei i anksto tikims k nors igirsti, danai
n nesiklausome, kas sakoma.
Informacijai suvokti ir suprasti turi reikms ir emo
cin primjo bkl. Labai intensyvios emocijos - tiek
didelis diaugsmas, tiek kankinantis lidesys - gali ikrai
pyti praneimo turin. Jei mog labai subarame, gali b
ti, kad susijaudins jis neteisingai supras informacij, ku
ri norime jam perduoti.
Signal interpretacijai daro tak ir komunikacijos
kontekstas. Tai n_tik bendravimo vieta ir laikas, bet ir
psichologinis klimatas. Jei tarpusavio santykiai grindia
mi gsdinimu, dviveidikumu ir nenuoirdumu, jei pa
briama hierarchin distancija, monms bendrauti da
rosi sunkiau. Tokia komunikacija tampa panai dviej
kurij pokalb, nes kiekvienas praneimas interpretuo
jamas vadovaujantis nuostata, kad informacijos siuntjas
turi koki nors slapt ksl. Ir prieingai, geranoriki san
tykiai, pasitikjimo ir bendradarbiavimo atmosfera sly
goja, kad pasikeitimas informacija bus vaisingas.

130

BENDRAVIMAS

Grtamojo ryio reikm

Dekoduotas gavjo praneimas nra ta
patus isistai siuntjo informacijai, todl
niekada nesame sitikin, ar ms bendra
vimo partneris teisingai supras, k norjo
me pasakyti. Kaip inia, tarp moni dl to
danai kyla nesusipratim ir problem, to
dl labai svarbus yra vadinamasis grta
masis ryys. Visuomet reikia pasinaudoti
galimybe pasitikslinti, pasiaikinti, paklaus
ti. Svarbu mokti tinkamai iklausyti kit
mog. K nors pranedamas, sakydamas,
ko nors praydamas ar klausdamas, siunt
jas vis laik turi gauti informacij, ar jo
kreipimasis buvo efektyvus. Tai papras
iausias bdas ivengti nesusipratim. Jei
grtamasis ryys blokuojamas, tarkim, jei
gu pokalbio metu nematome panekovo,
sumaja kalbaniojo gest, jis jauiasi su
kaustytas. I panekovo gauti signalai tam
pa pagrindu koreguoti savo elges ir pasisa
kymus. Taigi grtamasis ryys bendraujant
atlieka praneimo ir savireguliacijos funk
cijas.
2. K a l b a ir k a l b j i m a s
Artikuliuota kalba atsirado prie pusan
tro milijono met. Pasaulyje iuo metu
kalbama daugiau kaip trim tkstaniais
kalb. odiais ne tik galime praneti tai,
kas vyksta ms gyvenime, bet ir aptarti
vykius, nutolusius laike ir erdvje.

A p ie k o m u n ik a c ij
linksmai
Pagalvokite, kas vyksta komunikaci
jos procese apraomose situacijose:
1. Tu pirt?
Ne, a pirt.
Aaa..., o a maniau, kad tu
pirt...
2. Vl vakar kakas beldiasi
lang ir klausia eimininko:
Ar jums malkos nereikalingos?
Ne, nereikalingos, - atsako eimi
ninkas.
Ryte malk ir nerado.
3. Pagyvens vyras stovi kieme ir,
uverts galv, kvieia Jon. Lange pa
sirodo moteris.
Jonas namie? klausia vyrikis.
Jonas mir, sako moteris.
Vyras eina laiptin, skambina
prie Jono buto ir duris atidariusios
moteriks klausia:
Jonas namie?
Jonas mir, - atsako moteris.
Vyras ieina, po kurio laiko vl
grta ir skambina duris. Pasirodiu
sios moteriks vl klausia:
Jonas namie?
Jonas mir, - kartoja moteris.
K? Ir vejyb nevaiuos?

BENDRAVIMAS

Kalbos ypatybs
Kalba yra pati universaliausia komunikacijos priemo
n. Bendraujant ji mums padeda perduoti informacijos
turin. Paprastai kalbama apie odi reikmes ir pras
mes. inome, kad toje paioje kalboje odiai gali turti
kelias ar net keliolika reikmi. Pavyzdiui, Dabartins
lietuvi kalbos odynas (1972) pateikia devynias odio
akis reikmes: regjimo organas, kilpa, aket, korio skylut,
bulvs duobut, iedo pagrainimas, kort loimas, aidia
mj kauliuk takas, prietaiso viesa. O k jau kalbti apie
angl kalbos od put. Teiss tie, kurie sako, kad reikia
versti ne odius, o mintis.
Didel reikm kalbos raikumui ir tikslumui turi o- \
di akcentavimas sakinyje. kiekvien paprast fraz
akcent pagalba galima dti tiek reikmi, kiek joje yra
odi, ir dar daugiau.
Tai d o m u
Panagrinkime fraz Duokit man stik
lin arbatos11. Kai mes pabriame pirmj
od duokit", atskleidiame tok turin:
Gana plepal! A grau pavargs, itro
ks, duokit man stiklin arbatos, o paskui
a jums papasakosiu visas naujienas". Jei
akcentuojame antrj od man: Kaimy
nui deinje davte, visiems pylte, o ma
ne pamirote. Kodl taip? Duokite ir man,

jei visiems davte..." Treij od stikli

n": Js juk inote, kad i puodelio a ne
geriu, duokit man stiklin. Galtumte
bent kiek gerbti mano proius!" Ir pagaliau,
kai pabriamas ketvirtas odis arbatos":
Arbatos. Suprantate, ne kavos, ne vyno!
Niekas taip gerai nenumalina trokulio,
kaip arbata - gardi, kvapni, stipri".

Sakoma, kad prasm gldi monse, o ne odiuose.|

Pirmiausia odiai turi prasm tik tada, kai gavjas moka
kalb, kuri siuntjas vartoja. Galime isiioj klausyti ki
no mums sakomos odi tirados, vis tiek nieko nesupra
sime.
Tiems patiems odiams suteikiama individuali
prasm. Pavyzdiui, koks kiekis yra daug ir maai?

Pagal A. M. Argo

132

BENDRAVIMAS

Vienam ir deimt lit - daug, o kitam milijonin sskai

ta - maai. Jeigu js vardas Agn/Tomas, tai galbt
mama jus vadina Agnute/Tomuku. Js inote, kad ta
da, kai ji kreipiasi Agne/Tomai, nieko gero nelauk.
Kartais galima igirsti sakant: Mes kalbame skirtingo
mis kalbomis". Taip sakoma tada, kai mons nesusine
ka, nors kalba ta paia kalba, nes odiams ir ketinimams
suteikia skirting prasm. Tai danai lemia prietarai, skir
tingos vertybs, tikjimas.
Bendraudami mons danai vartoja eufemizmus, tai
yra, kalbdami apie nemalonius ar skausmingus dalykus,
savo mintis isako velnesniu, neutralesniu odiu ar po
sakiu. Pavyzdiui, uuot sak mir", sako paliko mus",
uuot smirda" - blogas kvapas" ir t. t.
Komunikacijai gali kliudyti odiai parazitai. Danai
mons juos vartoja nesmoningai. Tai odeliai reikia",
inai", tarkim", ta prasme" ir 1. 1. terpdamas juos, pa
nekovas turi laiko pamstyti, bet odiai parazitai men
kina kalb, ji netenka iraikingumo ir taigos.
mons nevienodai reaguoja girddami vairius o
dius. Buvo atlikti psichologiniai tyrimai, rodantys, kad
mons yra pasireng atsiliepti kito praym, kai krei
piamasi odiais reikia... nes".

Tai d o m u
1978 m. psichologas E. Langeris (JAV)
atliko tok tyrim. moni eilje prie ko
pijavimo aparato buvo praoma praleisti be
eils mokslinink padaryti kelet kopij.
Be abejo, niekas susiklosius tokiai situaci
jai labai nesidiaugia. Bet net 94 % mo
ni sutiko praleisti be eils, kai juos buvo
kreiptasi taip: Man labai reikia padaryti

Skelbimas:
Tiems, kas mgs
ta savo rankomis kur
ti gro, ramioje vie
toje parduodam os
kompaktikos patal
pos tik u 50 tks
tani!
Tiesa gali bti tokia:
Toli nuo miesto
ir keli parduoda
mos patalpos su la
bai maais kamba
riais, kuriuos reikia
gerokai remontuoti.
Kaina nereali.

penkias kopijas, nes a labai skubu. Psi

chologas pastebjo, kad visos prieastys,
pasakytos po nes, veik vienodai gerai.
Analogiki tyrimai buvo pakartoti Didio
joje Britanijoje. mons reagavo taip pat.
Pagal: Peter Thomson.
Secrets o f communication, 1996.

BENDRAVIMAS

Raytin kalba atsirado vliau u sakytin. Ji yra su

dtingesn, nes sakiniai paprastai yra ilgesni, gramatikai
sudtingesni, odiai abstraktesni. Raytinei kalbai mes
turime skirti daugiau laiko, odius ir sakini konstruk
cijas geriau apgalvojame, todl ia bna maiau pasikar
tojim ir pataisym. Tuo tarpu kalbjimas bna ekspre
syvesnis, nes atspindi jvairius pokalbio niuansus. ia
labiau suvokiama potekst.

Tai domu
Spausdintas odis daro didel tak mo
nms. Mes greiiau patiksime laikraio
straipsniu, kur patys perskaitme, negu ta
informacija, kuri igirdome i draugo.
Spausdintas odis mums atrodo ne tik tiki
namesnis mes darome prielaid, kad lei
djai atidiai patikrino altinius, taigi mums
tos uduoties atlikti nebereikia. Tikjimas
spausdintu odiu ypa stipriai reikiasi ta
da, kai mes skaitome urnalus ir knygas.
Psichologai perspja, kad nereikia aklai
tikti tuo; kas parayta. N et vertindami

133
W eath erw axo
postulatas:
Kuo labiau pasi
tiki informacija, tuo
j i netikslesn.
M erfio dsnis

moksliniuose straipsniuose apraytus ty

rimus turtume bti kritiki, nes rodyti
galima bet k. O k jau kalbti apie pasiti
kjim informacija, spausdinama periodi
niuose leidiniuose.
Perkant prek reikia skaityti ne tik re
klam apie j, bet ir raus instrukcijoje
smulkiu riftu", taip pat nepamirti patik
rinti, ar pateikiami garantiniai sipareigoji
mai.
Pagal: Marianne La France. An Intelligent
Consumers Guide to Research, 1977.

M onologas
Mokytojo ar dstytojo skaitoma paskaita, praneimas
susirinkime ar prezidento kalba tai monologai. Kalb
tojai tik i neodini klausytojo signal gauna informa
cij apie savo kalbos poveik.
Kasdienje kalboje mons nesusimstydami vartoja
odius pernelyg nesirpindami dl j tikslumo. Netiks
lus lektoriaus pasakymas gali sumenkinti vis kalb. Ir
prieingai, taiklus, tinkamu laiku pasakytas odis pakeri
klausytojus.

134

BENDRAVIMAS

Praneimo ar paskaitos skaitymas reikalauja mokjimo

kalbti logikai, taigiai ir tikinamai. Norint tapti geru
oratorium, reikia tobulinti savo dikcij, kalbos iraikin
gum ir, inoma, kaupti inias ir rpintis bendru ipru
simu.
Paskaitos ar praneimo sandara reikalauja, kad patei
kiama informacija bt suprantama, ivados argumen
tuotos, intensyvumas pakankamas, kalba asociatyvi,
vaizdinga, ekspresyvi ir aiki.
Jei jums reiks kalbti prie auditorij:
m

Suinokite, kokia bus auditorija: kokio amiaus,

profesijos ir socialinio sluoksnio.

Pasirinkite pagrindin tez, kuri norite idstyti.

VBI Praneim usiraykite. Raykite taip, kaip kalba

te. Raykite paprastai, be mantrybi.
V I Parepetuokite prie veidrod.
V R Darydamas praneim, skaitym kaitaliokite su
pasakojimu.
m i Nekalbkite to, k kiti ir taip ino. Dauguma
moni ratingi!
S U Jau pirmais praneimo odiais sudominkite klau
sytojus.
MM Pagyvinkite praneim improvizuodami.
m

Monotonikas balsas migdo!

801 Stebkite auditorij. Pasirinkite du ar tris mo

nes ir kalbkite tarsi vien tik jiems.
IB I Monolog pastiprinkite mimika ir gestais, bet
nepersistenkite.
Mi Atminkite, kad tik praktikuodamiesi tobulinsite
savo oratorinius gdius ir gebjimus.

Kiekviena kalba
turi bti sudaryta tar
si gyvas padaras, tu
ri turti kn su gal
va ir kojomis, be to,
knas ir galns turi
a titik ti vieni kitus,
kad sudaryt visum.
Platonas

BENDRAVIMAS

D ialog as
Dialoge nra vien tik kalbtojo ir vien tik klausytojo.
ia abi puss viena kitai perduoda pokalbio estafet abu panekovai kalba ir abu klausosi.
Pagal pasirengim pokalbiai gali bti trejopi:
1. N vienas panekovas nesireng pokalbiui. Sponta
niko, improvizuoto pokalbio metu vienas pane
kovas pradeda kalbti kokia nors tema, kitas j
pratsia, tyli arba kalba apie kitk, jei tema jam
nerpi. Tokiu atveju paprastai nieko neketinama
pamokyti ar silyti. ia viena pasakyta fraz gali
pasukti pokalb visai kita kryptimi, aptariamos te
mos gali keistis viena po kitos.
2. Vienas panekovas yra apgalvojs pokalb i anksto,
kitas - ne. Tokia situacija susiklosto, kai ateina
me sidarbinti, pas psicholog ir pan. Paneko
vui, kuris neturi iankstinio pokalbio plano, tie
siog tenka reaguoti partnerio uduodamus
klausimus ir aptarti jo silomas temas.
3. Abu panekovai pasireng pokalbiui. Tokia situaci
ja bna per derybas, per disputus, teismo proce
so metu ir t. t.
Tai domu
Dialogas sudtingesnis u monolog: pa
nekovams reikia labiau taikytis vieniems
prie kit. is prisitaikymas yra vairialypis panekovams tenka derinti savo pokalb
taip, kad abu nenutilt arba nepradt ne
kti vienu metu. J pasisakym neturt
skirti ilgos pauzs. Panekovo pasisakymo
pradia neturt ulipti" ant jo bend
ravimo partnerio pasisakymo pabaigos.
Situacijos, kai panekovai pertraukinja
vienas kit arba kai pauzs ilgos, gali net

sukelti konflikt arba bent jau palikti ne

pasitenkinimo pokalbiu jausm. Paprastai
laikoma, jog 1-2 sekundi pauz yra nor
mali. Kai kurie siterpimai panekovo kal
b taip pat leistini, ypa jei jie trumpi. Da
nai taip mes skatiname kalbantj: Praom
kalbti toliau arba jam pritariame: Taip,
i ties..." (...) Pokalbio gija panekovui per
duodama parodant akimis, judesiu arba tie
siog pasakant: A baigiau"...
Rimantas elvys. Bendravimo psichologija.
Vilnius, 1995, p. 68.

136

BENDRAVIMAS

Klausimai
Klausinjimas yra menas. Jis gali gadinti pokalb ir
santykius, jei klausim per daug. Klausjas tarsi pabr
ia, kad ino, kas yra svarbu ir reikminga, ir taip de
monstruoja, kad valdia1yra jo pusje. Klausim krua
gali priversti mog gintis ir kelti nerim.
Palankus klausytojas, uduodamas klausim, rodo su
sidomjim ir suinteresuotum, bet drauge vienaip ar ki
taip pakreipia pasakojimo tkm, todl tinkami tie klau
simai, kurie tiesiogiai iplaukia i pasakotojo kalbos ir
uduodami tinkamu laiku.
Per nuoird pokalb reikt vengti klausim, ku
riuos galima atsakyti vienu odiu taip arba ne. To
kie klausimai vadinami udarais. ie klausimai geri, kai
reikia konkreios informacijos, arba tada, kai norima
isiaikinti situacij. Pavyzdiui: A r tu pasiruoei ios die
nos pamokai, ar tu turi klasje draug,?
Sakoma, kad atviri klausimai leidia laikyti atviras
bendravimo duris. Jei klausytojui i ties domu suino
ti, kokie yra mogaus elgesio motyvai, poreikiai, prieas
tys, geriau uduoti klausimus, prasidedanius odeliais
kas, k, kur, kada, kaip. Atsakymai iuos klausimus pri
mena monolog. Tai leidia geriau atsiskleisti paneko
vui ir kartais padeda jam geriau suprasti save. Pavyzdiui:
Noriau igirsti apie tai, KAS nutiko. K manai apie savo
trimestro rezultatus? Gal galtum papasakoti, KUR ir
KADA tai atsitiko? KAIP tu jautiesi mokykloje?
Reikia bti atsargiems uduodant klausim kodl.
Nors juo mes siekiame isiaikinti tam tikro reikinio,
vykio ar poelgio prieast, kartais is klausimas gali tur
ti agresyv atspalv, skambti grsmingai. Pavyzdiui: Ko
dl neiplovei ind, kodl vluoji? Be to, j ne visuomet
bna paprasta atsakyti. Pavyzdiui: Kodl a negaliu tavi
mi pasitikti? arba: Kodl taip maai mokaisi? Kai mes i
ties norime suprasti mog, geriau uduokime jam at
virus klausimus.

A turiu eis itiki

mus tarnus. (...) tai
j vardai: KODL,
KAS, K, KAIP, KUR,
KADA.
R. Kiplingas

BENDRAVIMAS

3. K n o k a l b a
sivaizduokite, kad dl susiklosiusi aplinkybi
jums tenka neioti rait ant aki. Js girdite, k kiti
mons kalba, bet nematote j. Js neturite galimybs
suprasti, kas nori kreiptis jus, nematote,
kaip reaguojama j js pasakytus odius,
Naujosios komunikacijos11 at
stovai
tvirtina, kad komunikacija
kas nuobodiauja. Ir dar js nematote dau
nra vien telegrafas, tarnaujantis
gybs kit vairi niuans, kuriuos mons
tik paprastam informacijos vienas
perduoda mums vadinamaisiais neodiniais
kitam perdavimui, kad tai - or
signalais.
kestras, kuriame kiekvienas mo
Taigi, be kalbos, mons bendraudami
gus groja visu savo knu.
vartoja ir kit enkl sistem - neodinius sig
nalus, arbaJkno kalb. Daugelis tyrj pri
jo prie vieningos nuomons, kad verbalinis kanalas (kal
ba) vartojamas informacijai perduoti, o neverbaliniu
kanalu, tai yra kno kalba, ireikiami tarpusavio san
tykiai. Niekinantis vilgsnis gali bti ikalbingesnis ne
gu pasakyti odiai.
Labai danai prisimenami profesoriaus Alberto Mehrabiano pateikti duomenys apie tris pagrindinius informaci
jos bendraujant altinius (r. 29 pav.). Nurodoma, kad tik
\0TM
7 % informacijos gauname i kalbos turinio, 38 % - i to,
kaip kalbame, tai yra i balso, garso ypatybi, intonacijos,
ir 55 % i neverbalins komunikacijos.

29 pav. Informacijos al
tiniai bendraujant (pagal
A. Mehrabian)

BENDRAVIMAS

Neodins priemons daniausiai vartojamos nekon

troliuojamai, nesmoningai. S. Freudas aprao tok atvej
i savo klinikins praktikos. Kart, kalbdamas su pacien
te, kuri norjo tikinti psichoterapeut, jog jos santuoka
yra laiminga, jis pastebjo, kad moteris nesmoningai tai
nusimaudavo, tai vl usimaudavo savo vestuvin ied.
Psichoanalitikas nenustebo, kai vliau suinojo, kad jos
santuoka buvo nelaiminga.
odi ir kno kalbos atitikim as
Pasitaiko, kad bendraudami su mogumi netikime
tuo, k jis sako, intuityviai jauiame, kad jis yra ne
nuoirdus arba k nors slepia. Kartais net nesuvokiame,
i kur tas supratimas atsiranda. Daniausiai apie tai
mums pranea neodiniai signalai. Kai tarp odi tu
rinio ir kno kalbos yra neatitikim, teisyb mums by
loja pastaroji.
odins ir neodins panekovo informacijos atitiki
mas leidia mums tikti jo nuoirdumu ir kalbos turinio
teisingumu. Prieingai, kai kno kalba neatitinka odi,
mes imame abejoti tuo mogumi (r. 31 pav.).
Kno kalbos signalai skirstomi tris dideles grupes:
regimuosius (vizualinius), girdimuosius (akustinius) ir
taktilinius (lieiamuosius).

30 pav. arlis aplinas ir

kiti nebyliojo kino akto
riai vartojo kno kalb.
Anuomet tai buvo vie
nintelis bendravimo b
das ekrane.

A nenoriu to daryti

T a i d o m u
Franklio atlikta medici
nos personalo apklausa pa
rod, kad medikams leng
viau bendrauti su ligoniais,
serganiais afazija (daliniu
arba visiku kalbos praradi
mu), negu umegzti kon

takt su serganiaisiais Parkinsono liga, nes j veido i

raika praranda ekspresyvu
m. Tokiu atveju neaiku, ar
ligoniai supranta, kas jiems
sakoma, nors j kalba ir pa
intiniai procesai nra su
trik.

Linkiu tau skms

31 pav. odi ir kno
kalbos neatitikimas

Tai d o m u
Politikai daug ko imoko nuo to laiko,
kai 1960 m. vyko pirmieji kandidat JAV
prezidentus Richardo Nixono ir Johno
Kennedy teledebatai. Kennedy televizoriaus
ekrane atrod natraliai ir laisvai, Nixonas
buvo ipiltas prakaito, nervinosi ir dar ne-

nuoirdaus, nepatikimo mogaus spd.

Potencials rinkjai, stebj teledebatus, sa
vo balsus atidav Kennedy, tuo tarpu tie,
kurie klaus debat per radij, buvo siti
kin, kad laimjo Nixonas.
Pagal: G. Wilson, C. McLaughlin.
Winning ivith Body Language, 1996.

Regim ieji signalai

Bendraudami su mogumi atkreipkite dmes jo poz
ir laikysen. I to, kaip mogus stovi ar sdi, galima
sprsti, koks yra jo santykis su panekovu.
Jeigu partner, su kuriuo bendraujame, esame palink
visu knu, vadinasi, bdami su tuo mogumi, jauiams
gerai. Mums svarbu, k jis sako, mes norime kuo atidiau
iklausyti ir suprasti j. Pasisukimas visu knu mog
rodo pagarb jam. Prieingai, kai panekovas mums
nepatinka, pasisukame j onu, o demonstruodami sa
vo nepagarb netgi nusisukame.

32 pav. vairios stovji

mo pozos:
A nuolankus, B - atvi
ras, C - pasipts

140

BENDRAVIMAS

Jei panekovas jauiasi gerai, jo pdos lygiagreios. Jei

pda pasukta j on, tai gali reikti, kad panekovas nori
kuo greiiau baigti pokalb ir ieiti. Kojos paios rodo,
kuria kryptimi norima pasialinti (r. 33 pav.).
Nesunkiai galime vertinti, kokia yra poza - udara
ar atvira. Jei mogus bijo bendrauti, jeigu jis drovus ir
nepasitiki savimi, jis stovi susigs, sitemps, nuleids
galv, suglauds kojas (r. 32 pav., A). Jei mogus pasi
rengs bendrauti, jei jis atviras ir pasitikintis, jauiasi sau
gus, jo knas tiesus, galva pakelta, kojos iek tiek praergtos, jis tvirtai remiasi grindis (r. 32 pav., B). Jei galva
pabrtinai pakelta, tai gali rodyti, kad mogus nusitei
ks kritikai, kad nori ilaikyti distancij arba yra pasip
ts (apie tok mog sakome uriets nos)
(r. 32 pav. C).
Kalbdami mons paprastai daro daug ju
desi rankomis. Kai mes bendraujame, ges
tai paprastai pabria sakom odi reikm.
Kai norime bti atviri ir siningi, kalbda
mi rodome panekovui vien ar abi rankas
delnais vir. Kai norime atsiriboti (neigti),
rankas susidedame ant krtins.
Rank judesiai ireikia jausm ir emoci
j intensyvum. Kuo stipresni jausmai, tuo
labiau gestikuliuojama. Prisiminkime tempe
ramentinguosius italus!
Kit kno dali judesi galbt nra tiek
daug, kiek rank, bet visi gerai juos inome. Pavyzdiui,
atitinkamas galvos linkteljimas gali reikti taip arba
ne, gteljimas peiais ireikia neinojim arba nesu
pratim.
I to, kokiu atstumu vienas nuo kito mons stovi ar
sdi bendraudami, mes galime sprsti apie tai, kiek jie yra
pastami, kokie yra j tarpusavio santykiai. Kuo artimes
ni santykiai, tuo maesnis atstumas tarp moni.

33 pav. Santyk su pane

kovu rodo kno padtis

34 pav. Leiskite man

bti su jumis atviram"

BENDRAVIMAS

Esama net keli bendravimo zon:

H i intymioji zona (0-50 cm). j sileidiami tik
v
artimi, gerai pastami mons. ioje zonoje
bendraujant paprastai bdingas pasitikjimas,
kalbama tyliai, prisilieiama. Tyrimai rodo,
kad paeidus intymij zon pasikeiia fizio
logins mogaus reakcijos: padanja irdies
ritmas, isiskiria daugiau adrenalino, galv
plsteli kraujo. Bendraujant nedera skubti
perengti intymiosios savo panekovo zonos,
nes tai gali bti suvokta kaip pasiksinimas
nelieiamyb, kaip terorizmas;
K asmenin zona (50-120 cm). Tokiu atstumu
patogu bendrauti su draugais, kolegomis. Kal
bdamiesi galime kontaktuoti akimis;

141

35 pav. Bendravimo zonos

142

BENDRAVIMAS

iBSS socialin zona (120-400 cm). Tai patogiausias

atstumas formaliems kontaktams visuomenje,
staigose, mokykloje. Tokiu atstumu bendrau
jama su monmis, kurie nepakankamai pas
tami, arba su auktesnio statuso monmis;
Mfli visuomenin zona (daugiau kaip 400 cm).
Tokiu atstumu paprastai skaitomos paskaitos,
kalbama m itinguose ir vieuose susibri
muose.
/ Bendraujant svarbu ilaikyti tinkam atstum. Jei pa
sirinksime netinkam nuotol, panekovas i pradi ims
nerimauti, jausis nejaukiai, vengs vilgsnio, bus susig
s, kol galiausiai nusisuks ir pasitrauks.
Daniausiai bendraudami mes stebime kito mogaus
veido mimik. Veide paprastai atsispindi emocijos, vei36 pav. Pagrindini emo
cij iraika

Baim

Diaugsmas

Nustebimas

Pyktis

Lidesys

Panieka

143

BENDRAVIMAS

do iraika galima ireikti mintis be odi. Mimikos pa

sikeitim mogus nekontroliuoja, todl danai sakome:
Veide viskas parayta (r. 36 pav.).

Veido
dalys ir
elementai

Jausm ir mimikos poymiai

Pyktis

Burna

Praiota

Lpos

Lup kampuiai nuleisti

Aki
forma

Akys
atmerktos
arba
primerktos

Aki
rykumas

Akys blizga

Antaki
padtis

Antakiai suraukti ties nosimi

Antaki
galai

Ioriniai antaki
galai pakelti j vir

Kakta

Vertikalios raukls
kaktoje ir ties nosimi

Panieka

Kania

Baim

Praiota

Suiaupta

Suiaupta

Lup kampuiai pakelti

Akys primerktos

Veido da Veidas paslankus,

lys ir j pas dinamikas
lankumas

Nuostaba Daugsmas

Akys apsi
blaususios

Akys plaiai
atmerktos

Akys
primerktos
arba plaiai
atmerktos

Aki blizgesys
nerykus

Akys blizga

Antakiai pakelti

Vidiniai antaki galai pakelti vir

Horizontalios raukls kaktoje
Veidas sustings

Mimika - daugiareikm, pavyzdiui, nuleisti lp

kampuiai yra nemaloni emocij ir jausm pykio,
paniekos, kanios ir kt. poymis. Pykstant ar diaugian
tis akys gali bti tiek primerktos, tiek plaiai atmerktos,
o tada, kai keniame arba k nors niekiname, jos bna
primerktos (r. 36 pav.). Suprantama, nordami tiksliai
atpainti kito mogaus jausmus, turime iekoti papildo
m poymi, atsivelgti situacij ir kontekst.

Veidas
paslankus
ar sustings

37 pav. Pagrindinius jaus

mus ireikianios mimi
kos poymi schema (pa
gal V. Labunskaj)

144

BENDRAVIMAS

Gerai reaguojame matydami draugik ypsen, kuri

rodo palank santyk su mumis. Drovi ypsena paprastai
greitai inyksta nuo veido. Kartais ji bna panai j gri
mas. Tokia ypsena rodo, kad mogus jauiasi pakliu
vs j kebli situacij, priveria save j ispausti, bet ji neat
spindi tikrojo jausm turinio. Kreiva ypsena ireikia
kritik, sarkazm, pasityiojim, saldi bdinga jausmin
giems, sentimentaliems monms.
Tai d o m u
Pasakojama apie student i Notingamo, kuris televizijos programos metu pa
reik, kad dingo jo draug. Jis pasak tu
rs vilt, kad ji skm ingai gr nam o.
Kalbdamas vaikinas nusiypsodavo. V
liau buvo apkaltintas, kad btent jis nuu
d mergin ir paslp lavon po grindimis
jos bute. Kno kalbos specialistai galjo i

karto susidomti, kodl ypsosi mogus,

kurio mergina dingo be pdsak, galbt
net uvo. Jie bt prij prie ivados, kad
ypsena tik nevyks bandymas umas
kuoti vidin panik ir atrodyti natraliam
(taigi ir nekaltam).
Pagal: G.Wilson, C. McLaughlin.
Winning with body language, 1996.

Panekovo vilgsnis atskleidia, kaip jis mus vertina.

Tiesus vilgsnis rodo interes, pagarb, ireikia savigar
b ir pasitikjim, atvir pozicij ir pasirengim kontak-

38 pav. Dalykinio vilgsnio

zona

39 pav. Socialaus vilgsnio

zona

40 pav. Intymaus vilgsnio

zona

BENDRAVIMAS

145

tuoti. Kai panekovas bando nuslpti koki nors infor

macij arba meluoja, jis vengia irti j akis.
vilgsnis padeda reguliuoti pokalb. Bgiojanios11
akys daniausiai byloja apie nuobodul. Klaidiojanios
akys gali rodyti, kad mogus nori kalbti.
Kai vilgsnis dalykinis, paprastai irima trikamp,
kur sudaro panekovo akys ir kakta (r. 38 pav.).
Draugikas/socialus vilgsnis nukreiptas simbolin
trikamp, kur sudaro panekovo akys ir burna. Toks
vilgsnis byloja apie neformalius santykius (r. 39 pav.).
Intymiai velgdami irime trikamp - nuo aki e
myn krtins link ir toliau, tai yra mogus gali bti nu
irimas nuo galvos iki koj (r. 40 pav.).
Kultriniai skirtumai. Yra daug kno kalbos enkl,
kuri reikm vairiose kultrose skirtinga. Pavyzdiui,
pakelto vir nykio gestas. Amerikoje, Anglijoje, Aust
ralijoje ir Naujojoje Zelandijoje is judesys turi tris reik
mes. Pirmoji viskas gerai (r. 41 pav.). Tokiu pat b
du stabdoma maina. Galiausiai is gestas turi nevank
atspalv, kai nyktys staigiu judesiu imetamas vir. Ita
lijoje tokiu bdu rodomas skaiius vienas, o Graikijoje 41 pav. Viskas gerai11
io gesto reikm usikimk". Jei nordami sustabdyti
taksi parodysite gest Graikijoje, geriausiu atveju liksi
te nesuprasti.
vilgsnio trukm ir kryptis priklauso ne tik nuo auk
ljimo, bet ir nuo tradicij. Pavyzdiui, japonai niekada
eijL akis. Paprastai j vilgsnis yra nukreiptas pane
kovui kakl. Ryt alyse nuleistos klausytojo akys rodo
pagarb kalbaniajam.
inia, japonai net savo tvams vengia pasakoti apie
nemalonumus, todl netgi gilus lidesys slepiamas po
ypsena. Matant besiypsant japon sunku suprasti, k
jis i ties jauia.
Intymiosios zonos dydis gerokai maesnis arab kra
tuose negu Vakar civilizacijos alyse. Arabai paprastai

O1

146

BENDRAVIMAS

kalbasi bdami labai arti, kad jaust vienas kito kvpa

vim ir galt skaityti i aki. Nustatyta, kad dan in
tymioji zona (20-30 cm) yra maesn nei, pavyzdiui,
austral (46 cm). Taigi kartais gali kilti tampa dl ne
tinkamai pasirinkto bendravimo atstumo.
Kai tenka bendrauti su kit krat ir kultr mon
mis, verta pasidomti j kno kalbos ypatumais. Be to,
kad ivengtume nesusipratim vertindami panekovo
santyk su mumis, neturtume pamirti kultrins aplin
kos, kurioje jis augo.
G irdim ieji neodiniai signalai
Komunikuojant svarbu ne tik tai, kas pasakyta, bet ir
tai, kaip pasakyta. Vokalins balso ypatybs garsumas,
tembras, ritmas, garso auktis apibdina kalbos ekspre
sij. Jos gali kisti pokalbio metu, parodydamos kalban
iojo jausm kait. Rykus balso pasikeitimas rodo vidi
ns tampos laipsn. Kai kalbama tyliai, galime manyti,
kad panekovas yra nedrsus ir drovus. Kai kalbama per
garsiai, matyt, kalbtojas yra agresyvus, gali net siekti val
dyti klausytoj. Gali bti ir atvirkiai: rytingas mogus
atkreipia save dmes kalbdamas tyliai, o bailus auk
te aukia.
Metalinis" balsas rodo, kad mogus energingas, tvir
tas ir rytingas. Apsimestinai minktas11balsas gali slpti

T ai d o m u
Juokas gali bti: diaugsmingas, diu
gus, linksmas, pasitenkinimo, kvailas, pro
aaras, isterikas, nerpestingas, skardus,
perspjantis, paiepiantis, saldus, kupinas
kartlio, griaudjantis, nuodingas, pasity
iojantis, sarkastikas, dirbtinis ir t. t.
Apie juoko stiprum sakoma: alpstu,
leipstu, mirtu, plyt, dstu i juoko.

Yra tik vienas b

das parayti taip" ir
ne", bet egzistuoja
penkiasdeimt bd,
kaip iuos odius i
tarti. inome, kad
kartais mums sako
taip", o mes igirsta
me galbt arba ne
Bernardas Shaw

Tyla gali bti: spengianti, niekinanti,

baudianti, eidi, trikdanti, klausianti, lau
kianti, drsinanti, bandanti padti susio
rientuoti, skatinanti svarstyti, mstyti, pa
laim inga, ram i, gaivinanti, nervinga,
baiminga, grsminga, dviprasmika, seki
nanti ir t. t.

BENDRAVIMAS

nenuoirdum (ar ne tokiu atveju sakome suokia kaip

laktingala1?).
R. Granovskaja savo knygoje Praktins psichologijos
elementai" pateikia fakt, kad dar XIII amiuje Abdulas
Faradas patar, kaip pagal bals sprsti apie mogaus
jausmus ir charakter: Tas, kuris kalba pamau emin
damas bals, be abejo, kako lidi; kas kalba silpnu bal
su, yra drovus kaip riukas; kieno kalba atri ir nerili kvailas kaip pka.
Bendraujant bna reikmingi ir kiti neodiniai signa
lai, kuriuos girdime. Tai pauzs, juokas, verksmas, ato
dsiai ir t. t.
Jei mogus kalbdamas daro pauzes arba nutyla, vadi
nasi, jis nori apgalvoti tolesn mini ir kalbos eig. In
tarpai hmm..., taaip... ir pan. rodo, kad jis nori su
siorientuoti situacijoje.
T aktiliniai bendravimo signalai
Kartais tenka bendravimo partner paliesti, apkabinti,
pabuiuoti. Kaip inia, visi ie veiksmai susij su pateki
mu kito mogaus intymij zon. Rankos paspaudimas
leidia taip sibrauti11 net nepastamiesiems.
Rankos paspaudimas yra atjs i ilos senovs, kai
mons gyveno urvuose. Susitik jie paprastai vienas ki
tam rodydavo delnus demonstruodami, kad neturi jokio
ginklo. iuolaikin tokio pasisveikinimo ritualo forma
rank sukabinimas ir paspaudimas susitinkant arba isi
skiriant.
I rankos paspaudimo galima sprsti apie santyk su
mogumi. Kai sveikinantis delnas yra pasuktas emyn,
galima manyti, kad mogus uima dominuojani pad
t. Pavaldinio ranka paprastai bna pasukta delnu vir
. Kai partneriai lygiaveriai, abiej delnai laikomi ver
tikaliai. Pageidautina, kad spdis bt tvirtas. Niekam

147

148

BENDRAVIMAS

nepatinka, kai paduodama ranka yra vangi it padvsusi

uvis. Esama ir kito kratutinumo, kai spdis itin stip
rus. Sveikinimasis abiem rankomis liudija nuoirdum,
gerus jausmus kitam, bet toks bdas labiau tinka gerai pa
stamiems monms. Taip spausti rank maai pasta
mam arba visai nepastamam mogui - rizikinga, nes
toks gestas gali bti suprastas kaip ksinimasis intymij
zon.

42 pav. vairus apsikabi

nimo bdai. (Iliustracija
i urnalo if f lf j . Pasinau
dota K. Keating The
Hug Therapy Book id
jomis ir M. Noland piei
niais)
V y

UUU|l|llB|U

-p.

B EN D RAVI MAS

149

Prisilietimas vairiose kultrose turi skirting reikm.

Afrikoje, Viduriniuosiuose Rytuose ir daugelyje lotyn
kultros ali tai ypa svarbus komunikacijos elementas.
Buvo suskaiiuota, kad porel, sdinti kavinje Paryiu
je, per valand vidutinikai palieia vienas kit 110 kar
t, Londone - n karto, Deksonvilyje (JAV) - apie a
tuonis kartus.
dom tyrim, atlikt JAV, aprao Kleinke (1977):
moteris, prainjanti monet, surinkdavo j kur kas dau
giau, kai paliesdavo praeiv ranka, o ne tada, kai savo pra
ym tik isakydavo. Galime tik splioti, kaip sureaguo
t toki situacij pakliuv lietuviai...

PASITIKRINKITE, AR SUPRANTATE KNO KALB

Namuose ijunkite televizoriaus gars ir, irdami koki nors laid ar
kino film, pabandykite atsakyti kelet klausim.
Jei laida diskusin:
Ar atspjote, kokia diskusijos tema?
Kurie diskusijos dalyviai priklauso tai paiai stovyklai?
Kokia diskusijos tkm - rami ar audringa?
Kas i diskusijos dalyvi atrodo nuoirdiausias, patikimiausias?
Jei tai filmas ar spektaklis:
Kokie veikj tarpusavio santykiai?
Kas i veikj jums kelia simpatij, o kas antipatij?
Ar jums pavyksta suprasti vyki turin?
Kaip js suprantate heroj jausmus?

150

BENDRAVIMAS

ATSAKYKITE KLAUSIMUS:
I koki neodini enkl galite nustatyti kada jums meluojama?
I ko galite nuspti, kaip nusiteik gro i darbo js tvai jiems dar
nepradjus kalbti?
I ko suprantate, kad laikas patylti?

Koks bna verksmas? Raskite verksm apibudinani epitet ir posaki.

KNO KALBA. KOKS YRA TAVO STILIUS?

Nusikopijuokite i uduot. Apibraukite atsakymo, kuris atitinka js
stili, raid.
1. Kaip js spaudiate rank?

a) tik pirtus

b) js ranka
yra viruje

c) spaudiate
abiem rankomis

d) lygiavertis
paspaudimas

2. Kokia yra js prasta sdjimo poza?

a) apergus
kd

b) sukryiavus
kojas

c) koja ukelta
ant kds
ranktrio

d) viena koja
e) lengvas palinkimas
ukelta ant kitos, priek, rankos ir
rankos u galvos kojos atpalaiduotos

BENDRAVIMAS

151

3. Kaip jus daniausiai stovite?

a) rankos ant
klub

-^

b) rankos
sukryiuotos

c) rankos u
nugaros

d) atpalaiduotos
rankos onuose

4.
Kaip jus daniausiai sdite mokyklos suole arba prie stalo per susirin
kim ar diskusij?

galv

b) rank pirtais sudj

smail bokt

c) lengvai palink priek,

rankos ant suolo ar stalo

5.
Ar danai dien jus darote gest? Kiekvien i j paymkite skait
meniu nuo 1 iki 5, kur 1 reikia beveik niekada', o 5 - beveik visada.
a) rank trynimas viena kit
b) barbenimas pirtais ___
c) veido palietimas ___
d) rank sukryiavimas
e) aki primerkimas ____
Atsakymus r. 152 psl.

__

152

BENDRAVIMAS

A tsakym ai
Tai yra kno kalbos ekspert pateiktos interpretacijos.
1. Rank paspaudimas
a) Nebk su manimi per daug draugika/-as. Nesu sitikinusi/-s, kad
tu man patinki;
b) A noriu ia vadovauti";
c) Ooo! A tikrai noriu draugauti su tavimi! Tu esi nuostabiausias mo
gus, kok tik esu kada nors sutikusi/-s. (Hm! Ar neskamba truput ne
nuoirdiai?);
d) A gerai jauiuosi ir gerai galvoju apie tave. Bsiu laiminga/-as, jei
tu norsi draugauti su manimi.
2. Sdjimas
a) A ia esu pats svarbiausias ir i kd, ant kurios sdiu, yra per tin
kam atstum nuo tavs;
b) Nenoriu niekuo pasitikti" arba Niekas neino, kaip a jauiuosi.
Truputl bijau";
c) Kam tai rpi? Man ia visai nedomu";
d) ,A esu kur kas geresnmis u bet kur i js, dabar jauiuosi atvira/-as
ir atsipalaidavusi/-s;
e) Noriu elgtis su tavimi kaip lygi/-us su lygia/-iu, jei tu elgsiesi su ma
nimi taip pat".
3. Stovjimas
a) Esu pasirengusi/-s atlikti darb ir inau, kad padarysiu j gerai!"
arba: Nesiruoiu nieko klausytis, ypa valdios";
b) Nesu sitikinusi/-s, ar pasitikiu tavimi. Lik u mano erdvs rib";
c) ,A ia vadovauju!";
d) Jauiuosi atsipalaidavusi/-s ir pasitikinti/-is savimi".
4. Sdjimas prie stalo
a) Man nuobodu, a nesu dmesinga/-as";
b) Mane domina tai, k js kalbate";
c) Esu i ties tuo susidomjusi/-s. Noriu iklausyti tavo idjas ir pa
silyti sav".

BENDRAVIMAS

153

5. Gestai
a) A jaudinuosi";
b) Man nuobodu";
c) Pasitikiu savimi" arba: Siek tiek dl to abejoju";
d) Ne! A prieinsiuos viskam, kad ir k tu sakytum!";
e) Greiiau! A neturiu kantrybs".
Parengta pagal: S. Shapiro.
A Guide Through the Labyrinth o f Conflict Management and Mediation, 1997.

4.

B e n d r a v im o

k li ty s

Kiekvienas galime prisiminti toki situacij, kai bend

ravimas su vienu ar kitu mogumi buvo neskmingas.
Gal js tiesiog nesupratote, k jis kalbjo. Gal tada, kai
pasakojote mogui apie savo igyvenimus, jis dairsi ap
linkui ir nesiklaus. Jus tai skaudino, lidino, gal net no
rjote j sudraskyti u nejautrum. O gal js aplinkoje
yra mogus, kuris bendrauja tik tada, kai kiti juo avisi ir
jam pritaria. Kas mums trukdo tinkamai bendrauti? Ben
dravimo klii yra labai daug ir vairi.
Bendravimo klitimis paprastai laikomi veiksniai,
kurie trukdo suprasti bendravimo partner, dl to gali kil
ti tampa ir net konflikt.
Supratim o klitys
Kartais panekovai vienas kito tiesiog nesupranta.
Tam gali turti reikms:
fonetins klitys neiraikinga kalba, greitakal
b, kalba, kurioje daug odi parazit;
V U stiliaus klitys kai informacijos siuntjo stilius
neatitinka primjo stiliaus arba kai bendravi
mo situacija ar partnerio bsena yra tam ne
tinkama;

154

BENDRAVIMAS

H semantins klitys - kai skiriasi t pai odi

prasm (pvz.: Jis mane vea). Jas gali nulemti
socialiniai, politiniai, religiniai, profesiniai
skirtumai, dl to skirtingai suprantamos ben
draujant vartojamos svokos. Tarkime, jei psi
chologas kalba apie ventiliacijos btinum, tai
nereikia, kad patalpoje trksta oro. Kalbama
apie btinyb ireikti jausmus;
logins klitys kai svarstym ir rodym logi
ka yra sudtinga arba nesuprantama.
Santyki klitys
Jei nemgstame panekovo, jeigu nepasitikime juo, ne
pasitikime ir jo perduodama informacija. Be to, tokioje
situacijoje suaktyvja visi bendravimo filtrai, kuriuos ap
tarme anksiau. Geri santykiai sutrikdomi, kai vienas i
panekov netinkamai k nors pasako ar reaguoja pasa
kytus odius.
Bendravimo partnerio teisimas danai tampa bendra
vimo klitimi. Tada siekiama primesti savo vertybes.
Taip bna, kai kritikuojame, ugauliojame, kategorikai
pareikiame savo nuomon. Netgi tada, kai giriame kit
tarsi j vertindami, mes manipuliuojame mogumi.
Psichologai mano, kad sprendimo u kit primimas
taip pat yra klitis bendraujant. Netgi tuomet, kai taip
yra dl susirpinimo, noro padti kitam, sprendimas u
kit padaro pastarj priklausom nuo ms. Taip tarsi
duodame suprasti, kad kito mogaus jausmai, vertybs ir i
r problemos mums yra nesvarbios. iai klii kategorijai |
Retai kas pagei
taip pat galime priskirti sakinjim, grasinim, moraliza
dauja patarim o; ir
tiems, kas labiausiai
vim, net patarinjim.
jo trokta, jis maiau
Patarim davimas yra viena populiariausi reakcij,
siai patinka.
kai norime padti mogui. Taigi kodl is, atrodyt, toks
F. D. S. Chesterfieldas
geras bdas pavadintas bendravimo klitimi?

B EN D R A V I MAS

Danai suaugusieji, tvai ir mokytojai, draugai ir bi

iuliai rpinasi, kad js visk padarytumte kuo geriau.
Dl to ir patarinja. Net jei mokytoj ir tv patarimai
yra labai geri ir teisingi, atsakomyb u problemos spren
dimo pasirinkim prisiima patarjas.
Jei js patarsite savo draugui, kaip pasielgti, o jam ne
pasiseks, kaltas bsite js. Be to, patardami apribojame
kito galimybes paiam tvarkyti savo reikalus ir pasi
diaugti savo gebjimais isprsti sudtingas problemas.
Kai monms patarinjama, jie jauiasi kvailesni, bejgiai
arba tai gali juos erzinti.
Tai nereikia, kad apskritai nereikia patarti. Tiesiog
neskubkite patarinti, padkite mogui paiam priimti
vienok ar kitok sprendim. Atminkite, kad gerais keti
nimais pragaras grstas". Be abejo, kritiniais atvejais, kai
mogus igyvena stiprias emocijas, kurios trukdo susivok
ti situacijoje, patarimai reikalingi. Taip bna nelaimi,
krizi ir panaiais atvejais.
Bendravim apsunkina dar vienas kratutinumas 1
bgimas nuo kito mogaus problem. Tada visai ne
kreipiamas dmesys kit moni jausmus ir savijaut.
Nenorima nieko inoti apie kito mogaus baimes, neri
m ir rpesius. Skubama keisti pokalbio tem, o jei ir
kalbama apie mogaus rpesius, siekiama visk argu
mentuoti logika. Tada bna svarbs faktai, o ne jausmai.
Danai, nordami pataisyti panekovui nuotaik, mes
pradedame j raminti. Bet tai taip pat yra vengimas ap
tarti jo problem.

155

BENDRAVIMAS

Bendravimo klitys:
Bendravimo
klitis

Pavyzdiai

Grasinimas

Tik pabandyk rytoj man neatneti skolos...

Daryk kaip sakau, kitaip keliausi lauk.

Paliepimas,
sakinjimas

Tu privalai aplankyti moiut.

Tu turi tai padaryti ir neklausink kodl.

Kritika

Tu nemoki sprsti odini udavini.

Tu nuolat verkleni.

Vertinimas

Taip gali kalbti tik idiotas.

Ko sdi isiiojs kaip varna?

Privaljimas"

Tu privalai u visk atsakyti.

Tu privalai mane iklausyti.

Pamokslavimas

Kiekvienas doras pilietis turi inoti i dat.

Tavo pareiga gerai mokytis.
A r a tau nesakiau, kad taip ir bus.

Moralizavimas

Toks elgesys nedaro tau garbs.

Juk tu atsakingas u tai, kas vyko.

Lyginimas

Tu niekada nebni toks kaip brolis.

Amas mane danai vesdavo kin, o tu...

Gdinimas

Kaip tau ne gda taip kalbti?!

A, tavimi dtas, negaliau akis pairti.

Diagnozavimas

Tokiu savo elgesiu tu sieki eisti mane.

Tavo instinktai tavo prieai.

Ne laiku
duoti patarimai

A, tavimi dtas, biau dars kitaip.

Kodl tu nepabandei daryti tai taip?

Loginis
tikinjimas

Nra ko ia nervintis. Viskas taip ir turjo vykti, nes...

Dabartin tavo situacija logika. To ir reikjo tiktis.

Vengimas

Pamirk visa tai.

Nematau joki problem.
Nra ia apie k kalbti.

Raminimas

Neim k galv, tu puikiai atrodai.

Viskas praeis.

Linksminimas

Baik aaroti, geriau nueik diskotek!

Nelidk, gyvenimas per trumpas.

BENDRAVIMAS

157

5. K la u s y m a s is
Ms bendravimas danai bna neskmingas todl,
kad mes nemokame iklausyti panekovo. Danai kalb
jimas suvokiamas kaip valdia, jga, veikimas, tuo tarpu
klausymasis asocijuojasi su silpnumu, pasyvumu. I ties
skmingam komunikacijos procesui turi reikms ne tik
informacijos perdavimas, bet ir gebjimas j priimti.
Svarbu suprasti, kad bendraujant iniciatyva priklauso
abiem bendravimo partneriams: ir kalbaniajam, ir klau
saniajam.
Pasak M. Burcley-Allen (1995), komunikacijos pro
cese skiriama laiko:
klausymuisi - 40 %;

Dievas mums dav dvi ausis ir vien

bum, kad mes dau
giau klausytum e ir
maiau kalbtume.
Zenonas (senovs
graik filosofas)
J.

kalbjimui 35 %;
& skaitymui - 16 %;
S U raymui 9 %.
Kaip matome, bendraujant daugiausia laiko skiriama
klausymuisi. Paradoksas tas, kad kit bendravimo aspek
t mes m okom i jau nuo vaikysts, bet iklausyti
panekov ms nemoko niekas.

Tai domu
Vaikystje apie kalbjim ir klausymsi
mes suinome i toki pasakym: N u
rim k", N epertraukink suaugusij",
Usikimk ir geriau paklausyk'1, irk j
mane, kai a su tavim kalbu, Nesigin
yk", Usiiaupk", Vaikai turi bti ma
tomi, bet ne girdimi". Tokie pasakymai
pera vaikui mint, kad kalbjimas reikia
virenyb, tuo tarpu klausymasis asocijuo
jasi su bejgikumu, paklusnumu. Taigi

uaug mes norime bti stiprs ir savo val

di ireikiame kalbdami.
Didel reikm mokjimo klausytis ug
dymui turi socializacijos procesas. Vaikai
perima i suaugusij (tv, seneli, sese
r, broli) elgesio modelius. Jie mokosi la
bai greitai. Jei tvai kalbdami pertraukia
vienas kit arba kalba abu vienu metu, ne
gerbia kito nuomons, nuolat barasi ir ne
supranta vienas kito jausm, vaikai ima ko
pijuoti tok j elges.

158

BENDRAVIMAS

Kodl neklausome?
Klausymasis - varginantis darbas. Tai kova su dauge
liu trukdani veiksni.
Nesiklausymo prieastys gali bti vidins ir iorins.
Iorinms nesiklausymo prieastims galime priskirti
kai kurias kalbaniojo ypatybes. Tarkime, panekovas
kalba labai tyliai arba su akcentu ir mums sunku suprasti
tai, kas sakoma. Dmes gali blakyti ypatinga kalbtojo
ior ir neprastos manieros.
Prie iorini trukdi priskiriamos ir aplinkos ypaty
bs: transporto triukmas, skambantys telefonai, kartis
ar altis, prasta akustika, dmes patraukianti ypatinga ap
linka ar peizaas ir t. t.
^
Vidins nesiklausymo prieastys gali bti ir paprastos,
ir sudtingos. Paprastosios nedomu, mstome apie svar-

BENDRAVIMAS

bias savo problemas, esame pavarg, susijaudin, tingime

klausytis.
Dl sudting vidini prieasi blog klausytoj ka
tegorijai priskiriame tuos, kurie:
V H laiko save aptariamos temos specialistais ir turi
parengtus atsakymus j visus klausimus;
audringai reaguoja jiems isakom kritik;
WKI tiesiog nemoka klausytis;
m i turi neigiam nuostat konkretaus kalbanio as
mens atvilgiu;
W i link visk nuolat vertinti.
K lausym osi lygiai
M. Burcley-Allen silo skirti tris klausymosi lygius.
Wm Pasyvus klausymasis tai emiausias lygis. Toks
klausytojas labiau susidomjs savo kalbjimu,
o ne klausymusi. Klausoma priebgomis, dau
giau tik sekant, kas vyksta, tam, kad bt gali
ma paiam sitraukti pokalb. Klausantysis tai
klauso, tai nesiklauso. Kartais jis supranta, kas
kalbama, bet daniausiai yra susitelks save.
Danai, mstydamas apie paalinius dalykus,
jis pameta mint arba i anksto ruoiasi prie
tarauti ir patarinti. Kartais mintyse repetuo
ja, k sakys, ir panekovo beveik negirdi. To
kio klausytojo vilgsnis tuias.
Klausymasis remiantis logika. iuo atveju dau
giau susikoncentruojama turin, o ne jaus
mus. mogus girdi odius, bet nesiklauso
j prasm. Klausytojas emocikai tarsi nebend
rauja, nes nesupranta pasakyt odi poteks
ts. Dmesys tik imituojamas.

Klausyti reikia
naudoti savo klausos
organ, o girdti naudoti savo smegenis.
A. Panasiukas

160

BENDRAVIMAS

VH Empatikas klausymasis tai klausymasis be

vertinim ir komentar. Taip klausantis ne tik
girdimas turinys, bet ir siekiama suprasti, ko
kius jausmus nekantysis igyvena.
Toliau kalbsime apie efektyv klausymsi, kuris da
nai psichologinje literatroje vadinamas aktyviu, empatiku arba reflektyviu.
Kas svarbu klausantis
K ai surasi mog,
kuris ram iai tave iklauso,
Pirmiausia klausoms sakom odi.
v
ku ris p r iim a ird im , k tu
mons mums pasako, k mano apie daly
ja
m
sakai,
kus, apie kuriuos kalba, apie save ir apie mus.
kuris tau neuduoda dviej
Kalbtojas dalijasi faktais, nuomonmis, nuo
klausim i karto,
jautomis, sitikinimais ir 1.1. Visi pasakyti o
bet klauso dm iai, k tu ja m
diai reikmingi ir prasmingi. Reikia labai su
atsakai,
sikaupti norint suvokti pasakyt odi esm.
kuris negria nuo tavs aki,
Svarbu sekti pagrindin mint. Neverta nu
ir tavo vilgsnio nevengia,
klysti detales, nes tada ikyla pavojus pames
inok, jo g radai ret lob lau
ti minties sil.
ke - brang perl.
Klausant svarbu ne tik girdti odius ir sa
Lavateras
kinius, bet ir suprasti, kas sakoma tarp eilui.
Kitas dalykas, kur mums kalbdamas per
teikia mogus, - tai jo jausmai. Aktyvaus ir
empatiko klausytojo udavinys suprasti juos ir vardy
ti. ia turime bti atids panekovo kno kalbai, kuria
kartais pasakoma daugiau nei odiais. Interpretuodami
neverbalinius enklus, mes remiams savo patyrimu. Turi
reikms ir ms noras, nusiteikimas velgti, k igyve
na mogus, kas slypi u jo odi.
Kas yra aktyvus klausym asis
Psichologai teigia, kad veiksmingas klausymasis yra
aktyvus klausymasis. Pati svoka nurodo, kad klausyto
jas nra pasyvus informacijos gavjas, jis nra magneto
fonas, kuris registruoja odius, bet juos nereaguoja.

BENDRAVIMAS

A k ty v u s k la u sy m a sis - toks bendravimo

gdis, kai klausytojas reikia iniciatyv ir dalijasi
atsakomybe su kalbaniuoju stengdamasis suvok
ti pasakyt odi turin ir kalbtojo jausmus.

161

mons mgsta
dmesingus klausy
tojus, nes visi nori
bti igirsti.
M. Burcley-AIlen

Klausantis mogaus, labai svarbu stengtis atsiriboti

nuo iankstini nuostat, pair, stereotipini vertini
m, praeities vaizd ir t. t. Mes labai greitai pajuntame
neigiam kito mogaus nuostat savo atvilgiu i men
kiausi signal: i kreivo ypsnio, nepatiklaus vilgsnio,
kai kuri odi pabrimo kalbant ir t. t.
Igirsti kit mog tai reikia ivengti bendravimo
klii, vengti patarinti, silyti ir aikinti. Nereikia pertraukinti, skubti uduoti klausimus. Jei reikia pasitiks
linti, geriausiai tinka atviri klausimai. Tada mogus jau
iasi gerbiamas, nes yra priimamas toks, koks yra, be
maiausio kritikos elio, vertinimo, nepritarimo, pa
smerkimo, baudimo, barimo ir pan.
Kai bendravimo procese esame aktyvs, o kartu ir
efektyvs klausytojai, mes tarsi perduodame kalbania
jam toki informacij:
M

a girdiu, k tu sakai;

a gerbiu tavo mintis;

WNH a suprantu, k tu jauti;

MM a esu susikaups ir susidomjs;
B

a pripastu tave kaip asmenyb;

w m a tikiu tavo galiomis;

MN a nesistengiu tavs pakeisti.
Kaip ir kitus bendravimo gdius, aktyvaus, empatiko klausymosi gdius galima valdyti ir imokti bti d
mesingu klausytoju.

Klausymasis - tai
pats paprasiausias
meils aktas, kuriuo
mogus atsiduoda ki
to mogaus pasauliui
tapdamas jam atviras
ir jautrus.
W. Stringfellowas

162

BENDRAVIMAS

Aktyvaus klausym osi m etodai

Pokalbyje svarbu, kaip klausytojas reaguoja. Kiekviena
klausytojo odin ar neodin reakcija j pasakytus odius
v
daro poveik kalbtojui. iuolaikiniai tyrimai rodo, kad kai
kurie odiniai atsakymai yra suvokiami kaip empatiki, i
reikiantys daugiau rpesio, iltesni, nukreipti asmen.
Jie suteikia daugiau galimybi palengvinti ir padti kalban
iajam umegzti artimus santykius. I klausytojo reakcij
kalbtojas susidaro spd apie klausant mog, bando
vertinti, kokie jo santykiai su iuo asmeniu, kiek galima
juo pasitikti ir kiek su juo galima bti atviram.
Isikalbti mogui padeda odinis ir neodinis klausy
tojo paskatinimas. Palinkusi poza, galvos linkteljimas,
aki kontaktas, geranorikai pasakyti odiai: Suprantu,
gal galtum apie tai papasakoti daugiau padrsina mog
tsti pasakojim. Nordami suprasti, k viena ar kita pa
sakyta fraz reikia, ar teisingai supratome mint, turime
nebijoti klausti, aikintis: Ar galtum dar kart pakarto
ti, k tu turi omeny tai sakydama!-as? Naudinga klausant
kito tiesiog pakartoti jo mintis arba persakyti savais o
diais. Tokiu bdu panekovas i kito lp igirsta tai,

43 pav. Aktyvaus klausy

mosi schema

Pakartokite ir perfra
zuokite pagrindinius
faktus ir jausmus

Kontaktuokite
akimis

N
Nepatarinkite

BE N D RAVIMAS

163

k pats pasak. Labai svarbu parodyti, kad suprantame

kalbaniojo jausmus. Jausmus perteikiame sakydami: Tu
jauti, kad... Tu atrodai susijaudinusi!-s... Tai tave pykdo.
Jausm vardijimas padeda mogui suprasti emocinius sa
vo igyvenimus.
Kada klausytis aktyviai
Kyla natralus klausimas, ar mes vis laik turime taip
klausytis. Be abejo, ne. Ms bendravimas yra vairialy
pis ir kintantis. Tam paiam mogui galime bti labai ar
timi susiklosius vienokioms aplinkybms ir gana neut
rals kitokioms (prisiminkite bendravimo lygius).
Jei nenorime ar negalime iklausyti, geriau apie tai pa
sakyti atvirai: A dabar turiu kit problem/reikal ir ne
galiu atidiai tavs iklausyti. Esu labai pavargusil-s. Man
labai sunku susikaupti. Taip elgtis bus siningiau. Kai
ms savijauta prasta ar kai turime skubi reikal, akty
viai ir efektyviai klausytis nemanoma.
Tai domu
KAI AKTYVIAI IKLAUSOME:
S u m a in a m e em ocin m ogaus
ta m p . m ogus padrsinam as atvirai
reikti savo jausmus. Taigi toks klausymas
skatina katars: isakius jausmus mogui
palengvja.
Padedame maiau bijoti nemaloni
jausm. Parodoma, kad blog jausm n
ra ir kad mes visi turime teis juos igyven
ti. Mokjimas klausytis byloja: Visi tavo
jausmai - normals".
Padedam e m ogui isprsti savo
problem. Isipasakojus kitam mogui, su
laukus supratimo, danai sprendimas atei
na tarsi savaime. Kartais tai vyksta net ne

klausinjam, o tik leidiant isipasakoti. Jei

tai nevyksta spontanikai, galima kit pa
skatinti iekoti problemos sprendimo u
duodant klausimus. Pavyzdiui: K dabar
reikt daryti?, Kas galt tau padti?
mogus gali rasti kelet problemos spren
dimo bd. Jis pats turi isirinkti optima
l atsakym.
Leidiama asmenybei ilikti autono
mikai. Kalbantysis pats msto apie savo
problem, j analizuoja ir ieko konstrukty
vaus sprendimo. Aktyvus klausymasis pa
drsina mog tai daryti. Panekovas ilieka
atsakingas ir nepriklausomas.
Padidinam e asmenybs pasitikji
m savimi. Aktyvus klausymasis - malo
niausias dmesio kitam reikimas. Kai

164

B EN D R A VI MAS

mogaus klausomasi, jis jauia, kad jo o

diai suprasti. Kai iklausome be ianksti
nio nusistatymo, be kritikos, panekovas
pasijunta vertas dmesio ir pagarbos. Jis
ima geriau vertinti save.

Sukuriam e draugikus santykius.

Geri tarpusavio santykiai reikia, kad js
tikrai vertinate kit mog ir gebate tai jam

parodyti. Jei kalbtojas mato, kad klausy

tojas j girdi ir supranta, tai teikia jam pa
sitenkinim ir adina iltus jausmus klausy
tojui. mogus, gebantis atidiai iklausyti,
tampa artimesnis. Tai yra bendradarbiavi
mo pagrindas.

Paskatiname mog iklausyti m

s mintis ir idjas. Tai skatina bendrauti.

ATSPKITE, KOKIE JAUSMAI SLYPI U I ODI:

A neinau, kas ia blogai. Negaliu kitaip suskaiiuoti. Gana. Nusibodo.
Oi, vaikai, tik deimt dien liko iki atostog!
inai, man niekas neteikia malonumo. Nesugalvoju, k man daryti.
A niekada nebuvau toks geras mokinys kaip Mantas. Mokausi iki inak
t, o jis vis vien gauna geresnius paymius.
Niekada nebuvau tokia bloga Rtai. Man atrodo, kad pasielgiau su ja ne
tinkamai.
Nesu vienintelis, galintis apie tai papasakoti.
Galiu tai padaryti pati. Tu man nepasakink ir nerodyk!
A nekeniu savo tv! Jie vis laik ginijasi.
T ai nuobodus darbas. Kodl mes tai darome?
Nesuprantu, kodl negaliu savaitgaliais grti namo pus vienuoliktos. Visi
mano draugai gali.
Bk mogus, palydk mane direktoriaus kabinet.
Js spliojimai gali bti netiksls, nes vairs mons vienodose situa
cijose gali jaustis skirtingai. Negalima daryti kategorik ivad, bet nerei
kia ir bijoti bandyti atpainti kito mogaus jausmus, nes tai stiprina mo
ni ryius ir pasitikjim.

III.

SOCIALINIS

SUVOKIMAS

Bendravimas nra paprastas dalykas jau vien dl to,

kad kito mogaus, taip pat ir savs paties, suvokimas nra
ubaigtas procesas. Nuolat kinta tiek suvokiamas, tiek su
vokiantis mogus.
Siame procese paprastai dalyvauja maiausiai du mo
ns, ir kiekvienas i j lygina/tapatina save su kitu. mo
gus bendraudamas tuo paiu metu yra ir suvokimo ob
jektas, ir subjektas. io proceso metu jis ne tik siekia
isiaikinti, kokie yra kito mogaus poreikiai, motyvai ir
nuostatos, bet ir tai, kaip kitas mogus pats suvokia savo
poreikius, motyvus ir nuostatas. Kiekvienas bendravimo
proceso dalyvis, vertindamas kit, siekia sukurti tam tik
r elgesio ir jo prieasi interpretavimo sistem.
Socialinio suvokimo negalime laikyti visikai objektyviu
procesu, nes jam turi takos, netgi j ikraipo, suvokianio
asmens poreikiai, nuostatos, interesai, stereotipai. Todl
tam, kad mogus suvokt adekvaiai, reikia vis nauj pa
pildom ini.
Kito mogaus suvokimas priklauso nuo suvokianiojo as
menybs. Nesmoningai savi bruoai, jausmai ir elgesio
A
Bendradarbiaujantis 1----------------

TU
_ i i. . - L
Bendradarbiauj antis
TU
----------------------------- 1
Rungtyniaujantis J

A
Rungtyniaujantis

TU
||---------------- >-

Rungtyniaujantis

Kai susitinka du
mons, i tikrj su
sitinka ei kiekvie
nas toks, koks sivaiz
duoja ess, kok j
esant sivaizduoja ki
tas ir koks jis yra i
tikrj.
W. Jamesas

44 pav. Kaip suvokia..

klauso nuo to, koks esu

a. Bendradarbiauti links mogus kitus vertina
adekvaiau negu konkuruojantis/rungtyniaujantis.

166

BENDRAVIMAS

Raytojai apie pro

motyvai priskiriami kitiems - tai yra pasireikia projekcija.
jekcij:
Kaip pamenate, psichoanalitikai, kurie ir pradjo vartoti
termin, kalbjo apie neigiam projekcij. Tuo tarpu gemogaus charak
talt teorijos atstovai teigia, kad mons priskiria kitiems ir
teris geriausiai atsi
teigiamus savo bruous, jausmus, elgesio motyvus. Danai
skleidia, kai jis api
mons avisi kit teigiamomis savybmis, kuri patys ne
bdina kit mog.
prisipasta tur.
J. P. Richteris
Socialins percepcijos procese vyksta net keletas daly
k: bendras mogaus suvokimas, jo priskyrimas tam tikrai
socialinei kategorijai, spdio apie mog susidarymas, el
avjimasis tai
gesio prieasi priskyrimas, sprendimo primimas.

1. S o c ia lin io

s u v o k im o y p a ty b s

Lengviau painti pana save mog. Nepanas

mus mons gali pasirodyti keisti ar juokingi, galime
jiems jausti net prieikum. Kita vertus, ilgalaik pain
tis ar artimi emociniai ryiai trukdo pastebti kai kurias
mogaus savybes.
Socialin kategorizacija
Kai pirm kart susitinkame mog, smoningai ar
nesmoningai priskiriame j tam tikrai kategorijai: jaunas,
neveds, patrauklus, gimnazistas ir 1. 1. Vyksta vadinamo
ji socialin kategorizacija. I pradi remiams tik ivaizda
ir negausiomis iniomis, kurias apie t mog turime. Tai
yra tarsi atspirties takas priimant tolesn sprendim - no
rime ar nenorime t asmen painti geriau.
Suvokdami kit mog, daniausiai reaguojame ke
turias svarbiausias poymi grupes: lyt, ras, fizin pa
trauklum ir fizin negali (Schneideris ir kt., 1979).
Per eksperiment (Taylor, Fiske, Etcoffas, Rudermanas, 1978) koledo studentams buvo pateiktas i
klausyti ei vyr diskusijos raas. Vyrams kalbant ti
riamiesiems buvo rodoma skaidr su kalbaniojo veido
atvaizdu. Buvo rodomos trij baltaodi ir trij juodao-

mandagus pripaini
mas to, kad kiti yra
panas mus paius.
A. Birsas

BENDRAVIMAS

di nuotraukos. Iklausius ra tiriamiesiems buvo pa

teikti diskusijoje isakyt pasilym sraas ir kalbjusi
j nuotrauk rinkinys. Paskui buvo praoma priskirti
kiekvien silym tam vyrui, kuris j dav. Kartais tiria
mieji netiksliai priskirdavo pasilym asmeniui, bet tiks
liai prisimindavo, kieno tai - juodaodio ar baltaodio pasilymas. Taigi pirmiausia jie diskusijos dalyvius su
skirst pagal ras.
Kitame eksperimente tiriamieji suskirst diskusijos da
lyvius pagal lyt. Buvo pateikta trij moter ir trij vyr
diskusija. Ir vl, nors nebuvo tiksliai pasakyta, kuris as
muo pateik vien ar kit pasilym, buvo prisiminta,
kieno tai - vyro ar moters pasilymas.
Kai tiriamieji klaussi diskusijos, kurioje dalyvavo tik
viena moteris i ei dalyvi arba vienas juodaodis i e
i diskutuojanij, moters ir juodaodio pasisakymai
buvo simenami geriau nei kit. Jie buvo vieninteliai sa
vo kategorijos atstovai, todl ir buvo geriau prisimenami
(Taylor, 1981).
Tokia socialin kategorizacija vyksta ir kasdieniame
gyvenime. Buvo apklausiami Niujorko metro keleiviai,
kurie k tik nusipirko bilietus. Kaip suprantate, tokioje
situacijoje apskritai kreipiama maai dmesio pardav
j, todl vargu ar galima tiktis, kad mons prisimins, i
ko pirko biliet. Nepaisant to, 75 proc. keleivi teisingai
pasak, kokia yra biliet pardavjo lytis. Tai rodo, kad
tokia kategorizacija vyksta nesmoningai.
Pirmasis [spdis
Labai danai pirmasis ms spdis ilieka pats tvir
iausias. Jis tarsi suteikia mums kito mogaus suvokimo
rmus. Vliau stengiams juos sprausti" ms sivaiz
davim apie mog patvirtinanius faktus ir atmetame
tuos, kurie to sivaizdavimo neatitinka.
Plaiai inomos S. Ascho studijos (1946), tirianios
spdio apie mog susidarym. Eksperimento metu

167

168

BENDRAVIMAS

buvo tiriama, kaip suvokiamas iltas11ir altas11mogus.

Dviem grupms tiriamj buvo pateikti dviej moni
apibdinimai j savybi sraai. Pagal iuos sraus bu
vo praoma aprayti kiekvien i i sivaizduojam mo
ni. Vienos grups savybi sraas buvo toks: protingas,
gabus, darbtus, iltas, rytingas, praktikas, apdairus. Kitai
grupei pateiktas toks sraas: protingas, gabus, darbtus,
altas, rytingas, praktikas, apdairus. Kaip pastebite, abu
sraai skiriasi tik viena savybe iltas11 ir altas11. Tiria
mieji i sra pagrindu susikr menamo mogaus vaiz
d. Abiej grupi sukurti vaizdai i esms buvo skirtingi.
Tos grups tiriamieji, kuri srae buvo odis iltas11, bu
vo link vertinti sivaizduojam mog kaip kiln, laimin
g, geraird, linksm ir mogik. Kitos grups tiriamieji,
kuri srae buvo odis altas11, j apibdino taip: nekilnus, nelaimingas, dvejojantis, nelinksmas, kietairdis. Vadi
nasi, tik nedidelis apibdinimo skirtumas lm ryk skir
tum sudarytuose sivaizduojam moni portretuose.
Pirmumo efektas
klausim, kuo geras pirmasis spdis, juokaujant at
sakoma, kad jis yra paskutinis. Sis poktas priveria susi
mstyti apie pirmojo spdio reikm ms gyvenime.
Pirmoji informacija, kuri gauname apie mog, daro
kur kas didesn tak nei vlesn. Sis fenomenas psicho
logijoje vadinamas pirmumo efektu.
Dviem grupms tiriamj buvo pateiktas vaikino, var
du Dimis, apraymas (Luchinsas, 1957). Viename ap
rayme Dimis buvo apibdintas kaip draugikas,
linksmas ekstravertas, mgstantis bti su monmis, ki
tame - kaip nuobodus, drovus intravertas. Abiem gru
pms buvo pateikti tie patys Dimio apraymai, tik skir
tinga seka: vienai grupei - i pradi ekstravertiko,
paskui intravertiko, kitai grupei prieingai. Po to bu
vo praoma vertinti Dim. Paaikjo, kad vertinimui le
miam tak padar pirmasis perskaitytas apraymas.

BENDRAVIMAS

S.
Aschas pateik dviem tiriamj grupms tariamo
mogaus bruo sra. Vienai grupei buvo pateiktas toks
sraas: protingas, darbtus, impulsyvus, kritikas, usispy
rs, pavydus. Kitai grupei duotas toks pat sraas, tik at
virktine seka: pavydus, usispyrs, kritikas, impulsyvus,
darbtus, protingas. Buvo nustatyta, kad t tiriamj, ku
rie gavo ger-blog savybi sekos sra, sivaizduoja
mas mogus buvo gerokai teigiamesnis negu t, kurie ga
vo blog-ger savybi sekos sra. Taigi aiku, kad
pirmosios srao savybs turjo lemiam tak vertinant
mog.
Kyla klausimas, kodl pirmasis spdis toks stiprus?
Yra keletas paaikinim. Pirmiausia tam turi takos m
s dmesys. Kai informacijos apie mog gauname vis
daugiau, tampame nebe tokie dmesingi jai. Pirmoji in
formacija ilieka, nes j priimdami dar bname maksi
maliai susitelk. Eksperimente, kuriame tiriamiesiems
buvo paaikintas pirmumo efektas ir buvo praoma su
telkti dmes visus asmenybs aspektus, is efektas ne
pasireik (Hendrickas, Constantini, 1970).
Kitas pirmumo efekto aikinimas remiasi ms atmin
ties savybmis. Danai simindami mes susiejame me
diag su pagrindine idja. Kai to nepadarome, maai k
prisimename (Hamiltonas, Katz, Leireras, 1980). Pirma
sis ms spdis apie mog - tai atminties kabliukas'1,
ant kurio vliau kabiname gaunam informacij. Jei toji
informacija neatitinka susikurto vaizdinio, ji paprasiau
siai umirtama. Pirmumo efektui turi reikms tiek d
mesys, tiek atmintis.
Aureols efektas
Ji tokia grai. Lainuosi, kad ji yra ne tik daili, bet ir
protinga. Kai praoma vertinti grai ar garsi asmeny
bi intelekt, paprastai jis vertinamas kur kas geriau ne
gu ne toki grai ir maiau garsi moni, net nesusi
mstant, ar grois ir populiarumas turi tam takos.

169

170

BENDRAVIMAS

Tendencija manyti, kad mogus, turintis vien

teigiam savyb, turi ir daug kit teigiam
savybi, vadinama a u r e o l s e fe k tu .
Per eksperiment koledo studentai irjo vien i
dviej vaizdajuosi. Jose buvo rodomas pranczakalbis
profesorius i Belgijos, kuris anglikai kalbjo su rykiu
akcentu. Viename interviu jis prisistat kaip draugikas
ir iltas mogus. Sak, kad mgsta ir gerbia savo studen
tus, padrsina juos diskusijose per seminarus, tikino, kad
ir jie j gerbia. Kitame interviu profesorius prisistat kaip
altas ir nemgstamas. Sak, kad nepasitiki savo studen
tais, kad naudoja nelanksius mokymo bdus, kad dis
kutuoti leidia labai nedaug. Perirjus vaizdajuostes
student buvo praoma vertinti profesori pagal tokius
kriterijus: iluma, patrauklumas, manieros ir akcentas
(tartis). Pirmoji grup vertino profesori kaip ilt mo
g, antroji buvo kitokios nuomons. Aureols efektas pa
sireik tuo, kad pirmosios grups studentai j vertino
kaip mgstam, gerai atrodant, ger manier ir kalbant
su aviu akcentu pedagog. inoma, antrosios grups stu
dentai vertino profesori daug blogiau (Nisbettas, Wilsonas, 1977).
domu tai, kad net inant, jog esama aureols efekto,
jo veikimas nesumaja. Anksiau minto tyrimo auto
riai, pateikdami studentams duomenis ir paaikindami
aureols efekt, ir vl pasil vertinti profesoriaus sa
vybes pagal tuos paius kriterijus. Net tada rezultatai
nepakito.
Savaime isipildanios pranaysts
Mokslininkai R. Rosenthalis ir L. Jacobsonas visikai
atsitiktinai mokykloje parinko 20 proc. mokini ir mo
kytojams prane, kad jie yra labai gabs. Po met atli
kus i mokini intelekto vertinim, paaikjo, kad j

BENDRAVIMAS

171

45 pav. Savaime isipildanios pranaysts

intelektas auktesnis nei kit mokini. Mokykloje jie taip

pat gaudavo geresnius paymius. Dideli mokytoj lkes
iai skatino vaikus geriau atlikti uduotis. Be to, jie m
labiau gerbti mokytojus, o tai buvo viena i prieasi,
kodl jie ypa stengsi.
Prielaidos, kurias mes padarome skirstydami mones,
kartais skatina vadinamsias savaime isipildanias pra
naystes. Kai mog priskiriame vienai ar kitai kategori
jai, mes elgiams su juo (danai nesmoningai) vadovau
damiesi apie j padarytomis prielaidomis, o tai skatina
mog imtis atsakomojo veiksmo, kuris danai pateisina
ms lkesius (r. 45 pav.).
Teigiam i ir neigiam i lkesiai
Bernardo Shaw pjesje Pigmalionas gli pardavj
profesorius Londono visuomenei pristato kaip hercogien.
ioji mergina taip sako profesoriaus draugui: Gli par
davjos ir hercogiens skirtum lemia ne tai, kaip jos el
giasi, o tai, kaip jas traktuoja kiti. Profesoriui Higinsui a
visada bsiu gli pardavja, nes jis traktuoja mane kaip

gli pardavj; bet a inau, kad jums galiu bti ledi, nes
js mane laikote ledi ir elgiats su manim kaip su ledi.
Tai vadinamasis Pigmaliono efektas - kai i mogaus
tikimasi ko nors gera ir su juo atitinkamai elgiamasi.
Savaime isipildani pranaysi fenomenas pasirei
kia ne tik kasdieniame gyvenime, bet ir mokslo srityje.
Amerikiei psichologas R. Rosenthalis nustat, kad at
liekantis tyrimus eksperimentuotojas, kuris tvirtai sitiki
ns, kad jo tikrinama hipotez yra teisinga, o turima in
formacija patikima, nesmoningai veikia taip, kad gaut
jos patvirtinim. Ir jis j tikrai gauna.
Neigiami lkesiai ir atitinkamas elgesys vadinamas
Golemo efektu. Mokslininkai mano, kad is efektas yra
stipresnis ir pasireikia kur kas daniau. Manome, kad
fenomen galime stebti vos ne kiekvien dien. Prisi
minkime, kaip elgiamasi su kontrolieriumi autobuse.
Zuikis11, ypa jeigu neturintis bilieto keleivis jaunas, pa
praytas parodyti bilietl, danai pradeda elgtis atariai,
liai, nes mano, kad taip elgsis ir tikrintojas. Tokiu b
du iprovokuojamas toks elgesys, kokio tikimasi.
2. A t r i b u c i j a
K vadiname atribucija
Moksleivio skm per egzamin galime aikinti vai
riai. Jis yra gabus arba rengdamasis egzaminui daug dir
bo. Arba egzaminas buvo labai lengvas. Arba per egza
min sdjo alia pirmno. Sutuoktini konflikt galima
paaikinti sunkiu vieno i j bdu, pinig stygiumi ir 1. 1.
Aikindamiesi nusikaltimo prieastis, galime teigti, kad
nusikaltimas buvo padarytas todl, kad udikas agresy
vus ir piktavalis. Galime vis kalt suversti aplinkybms,
kurioms susiklosius jis buvo priverstas nusikalsti. Taigi
nordami suprasti, kas paskatino mog vienaip ar kitaip
elgtis, gilinams jo asmenybs savybes, pai situacij,

BENDRAVIMAS

stengiams isiaikinti, kokios yra tokio mogaus el

gesio prieastys. Toks reikinys vadinamas atribucija
(ang. causal attribution).
Kartais vykio ar elgesio prieasi aikinimas yra net
gyvybikai svarbus. Jei eidami aligatviu susidrte su
mogumi ir esate sitikin, kad is smgis buvo tyinis,
js reaguosite kitaip nei tada, kai manysite, kad susid
rte atsitiktinai. Smgis toks pats, o js savijauta ir el
gesys priklausys nuo to, kuo grite vykio prieastis - ar
to mogaus piktais kslais, ar slidiu aligatviu.
D is p o z ic in a tr ib u c ija - tai elgesio ar vy
kio aikinimas asmenybs savybmis ir polinkiais,
o s it u a c in a tr ib u c ija aikinimas iorin
mis prieastimis.

Pagrindin atribucijos klaida

Tarkime, mes pastebime, kad per pertrauk Ona, sto
vdama prie klass draug brelio nuoaly, neitar n
odio, o Vilius mokyklos valgykloje gerdamas arbat su
klass draugais tarkjo nesustodamas. Greitai galime pa
daryti ivad, kad tok elges lm j charakterio savybs:
spjame, kad Ona yra drovi ir nedrsi, o Vilius - komu
nikabilus ir odio kienje neiekantis vaikinas. Kadan
gi asmenybs bruoai yra pastovs, tai tokia atribucija gali
bti pagrsta. Taiau dl tendencijos pervertinti asmeny
bs tak kartais nepakankamai vertinamas situacijos po
veikis. Labai nustebtume miesto diskotekoje ivyd besi
linksminani ir siauiani On ir sienas beramstant
Vili.
Pastebta, kad danai mons link sumenkinti situa
cijos reikm elgesiui ir pervertinti asmens arba dispozicini faktori reikm. Tai vadinamoji pagrindin atri
bucijos klaida.
Kuo reikmingesnis vykis, tuo labiau mons link ie
koti jo prieasties smoninguose asmenybs veiksmuose.

174

BENDRAVIMAS

Nemanoma visikai ivengti pagrindins atribucijos

klaidos. Nepakankamai atsivelg situacij, neretai sku
bame daryti nepagrstas ivadas apie asmenyb. Tai tik
riausiai susij su ms suvokimo ypatybe pirma suvokti
figr (asmen), o tik paskui fon (situacij).
Veikjo ir stebtojo vertinim ai
Tarkime, kad vieno i js paskutinio trimestro rezul
tatai buvo labai blogi. Js tikriausiai tam rasite daugyb
paaikinim: programa buvo itin sudtinga, daug darbo
buvo mokyklos taryboje, turjote rpintis sergania ma
ma, pamette istorijos uraus ir kt. Js mokytojas grei
iausiai pasakys, kad tos prieastys gal ir svarbios, bet vis
dlto js per maai djote darbo siekdami rezultat ir ne
sidomjote dstoma mediaga.
vykio veikjo ir stebtojo vertinimai skiriasi. Veik
jas daniausiai pabria situacijos reikm (situacin atribucija), o stebtojas links pabrti veikjo asmenybs
reikm (dispozicin atribucija; Jonesas ir Nisbettas,
1972).
Kalini ir pataisos nam darbuotoj buvo klausta, dl
koki prieasi kaliniai atsidr kaljime (Saulnier ir
Perelmanas, 1981). Nesistebime, kad kaliniai dl visko
kaltino susiklosiusias aplinkybes, o darbuotojai buvo lin
k aikinti, kad tai lm asmenins kalinij savybs.
Kodl vykio veikjas ir stebtojas skirtingai suvokia
prieastis? Galbt todl, kad veikjai daugiau ino apie
savo elges. ino, k jie veik praeityje, k galvoja ir k
jauia dabar. Be to, veikjas ir stebtojas skirtingai suvo
kia situacij. Veikjai nekreipia per daug dmesio save.
Jie tarsi i vidaus stebi ior ir yra susitelk tai, kaip rea
guoti susiklosiusi situacij, tuo tarpu stebtojas vis sa
vo dmes sukoncentruoja veikj.
Skirtingas veikjostebtojo situacijos suvokimas da
nai bna konflikt prieastis. Kartais tam, kad ie bendra
vimo dalyviai vienodai suvokt situacij, reikalingas tre

in o ti apie pa
grindin atribucijos
klaid naudinga, ta
iau beveik nema
noma jos nedaryti.
D. G. Myersas

BENDRAVIMAS

175

ias proceso dalyvis, kuris padt veikjui ir stebtojui su

artinti pozicijas.
Skms ir neskms aikinim as
Kai mums kas nors nepasiseka, esame link uduoti
klausim - kodl, tai yra aikintis prieastis. Kai sekasi,
retai klausiame savs kodl.
Taigi kaip mons aikina savo ir kit moni skm
ir neskm? Ar ie aikinimai skiriasi?
Bernardas Weineris (1972), naudodamas dviej mata
vim schem, pirmasis teorikai paaikino j proces. Jis
padar prielaid, kad skmei ir neskmei gali bti priski
riamos iorins arba vidins prieastys. Pavyzdiui, vidi
ns prieastys galt bti gebjimai arba j stoka, o iori
ns skm ar jos nebuvimas. Kitas matavimas yra
prieasi pastovumas. Tos prieastys gali bti laikinos
arba pastovios.

Skms ir neskms dviej matavim aikinimas pa

gal B. Weiner (1972):
Laikinos prieastys

Nuolatins prieastys

Vidins
prieastys

Pastangos
Nuotaikos
Nuovargis

Gebjimai
Intelektas
Fizins savybs

Iorins
prieastys

Skm
Galimyb
Palanki proga

Uduoties
sunkumas

I lentels matome, kad gali bti keturios skirtingos

prieasi grups: laikinosvidins, laikinosiorins, pasto
viosvidins ir pastoviosiorins.
Pagal B. Weinerio teorij, mogus savo skm ir ne
skm gali aikinti viena prieastimi i keturi prieasi

Jokia skm gy
venime nemanoma
be pratyb.
Diogenas i Sinops

176

BENDRAVIMAS

grupi. Skm bt galima paaikinti, pavyzdiui, laiki

na vidine prieastimi: iandien sublizgjau per kontro
lin, nes nuotaika buvo puiki arba laikina iorine prie
astimi: Puikiai ilaikiau egzamin. Na ir seksi man...
Vidinis laikinas neskms aikinimas bt toks: Nesp
jau atlikti vis uduoi, nes buvau labai pavargs", o i
orin laikina prieastis skambt taip: iandien skm
nuo mans nusisuko..."
Pastebta, kad skms atveju mons nuopelnus da
niau priskiria sau, o patyr neskm kalt suveria aplin
kybms.
Pastang ir gabum vertinim as sulaukus
skms
B. Weineris 1973 m. savo tyrimais rod, kad esama
tendencijos pasiekim vertinti juo labiau, juo daugiau pa
stang deda menk gabum mogus. Tai reikia, kad
pastangos vertinamos labiau negu gabumai. Vadinasi, yra
tendencija labiau skatinti ne u ypatingus gabumus, o u
dideles pastangas. Kita vertus, labiau baudiama u ne
pakankamas pastangas, o ne u nepakankamus gabumus.
Kodl taip yra? Tikriausiai todl, kad gabumais mogus
tik naudojasi, jam nebtina stengtis, o pastangas mogus
gali kontroliuoti, jei reikia, jas didinti, kitaip sakant, jis
turi stengtis.
3. N u o s ta t o s
Jei mgstame alyvuoges, mes jas valgome, jei nemgs
tame, nevalgome. Jei tikime, kad koks nors mogus yra
niekas, pajuntame jam antipatij ir elgiams su juo ne
draugikai.
Mus supanio iorinio pasaulio aikinimas ir vertini
mai remiasi ms nuostatomis, kurios susidaro per vis
gyvenim. Nuostatos - tai tie ms gyvenimo orienty
rai, kuriais tuoj pat imame vadovautis, kai susiduriame
su tam tikrais monmis, vykiais ar praneimais.

Tam, kad pasiek

tume skm, reikia
turti didesni tiksl
nei tie, kuriuos iuo
metu galime pasiekti.
M . Plankas

Kas lengvai pada

roma, menkai ver
tinama.
P. T aranovas

BENDRAVIMAS

177

N u o s ta ta - tai sitikinimas ir jausmas, kurie

parengia tam tikru bdu reaguoti daiktus, mo
nes ir vykius.

Teigiam os ir neigiam os nuostatos

Ir teigiamos, ir neigiamos nuostatos trukdo bendrau
jant adekvaiai suvokti partner. Kai ms nuostata mo
gaus atvilgiu yra teigiama, mes esame pasireng visk
jam atleisti. Mes pasidarome akli jo trkumams ir netin
kamam elgesiui. Ar ne taip bna ma vaik ir mylim
j atvilgiu? Kai esame neigiamai nusiteik mogaus at
vilgiu, tarp ms ikyla nematomas barjeras, kuris
trukdo umegzti nuoird ry. Yra moni, kuriuos ypa
lengva nuteikti prie kitus.
Neigiama nuostata paveikia tarpusavio santykius ir
bendravimo dalyvius. mogus, pajuts, kad su juo bend
raujama neigiamai nusiteikus, igyvena nemalonius jaus
mus. Jis pradeda perdtai save kontroliuoti, akylai sekti
kiekvien savo od ir poelg, rpinasi, kaip atrodo kit
akyse. Dl to jis igyvena didel nerim, bendraudamas
bna susikausts ir nenatralus. Galiausiai toks mogus
pradeda apskritai vengti bendrauti, nes bendravimas j la
bai vargina.
Pats objektyviausias egzaminuotojas, matyt, pripains,
kad ini vertinimui poveik daro ankstesni mokinio pa
siekimai...
N uostat kom ponentai
Kiekviena nuostata turi tris komponentus: kognityvin (paintin), afektin (emocin) ir elgesio. Kognityvinis komponentas - tai nuomons, sitikinimai, kuri
mes laikoms tam tikr moni ir dalyk atvilgiu. J pa
galba mes sprendiame, kas yra teisinga, tiktina, k tai
panau. Afektinis komponentas apima malonias arba

mons lengvai
tiki tuo, ko aistringai
trokta.
Volteras

Jie puol m ir
nugaljo, kai pagal
vojo, kad laimi.
Titas Livijus

BENDRAVIMAS

nemalonias emocijas, susijusias su sitikinimais. Jos sutei

kia nuostatai emocin atspalv ir nulemia veiksm, kur
ketiname vykdyti. Tas veiksmas ir yra nuostatos elgesio
komponentas, kuris slygoja mogaus reakcij, atitin
kani jo sitikinimus ir igyvenimus.
Pavyzdiui, jei mano tetul man atrodo pernelyg grie
ta ir reikli (kognityvinis nuostatos komponentas), o man
nepatinka, kai ji veria mane k nors daryti (afektinis
komponentas), labai tiktina, kad a retai j lankysiu, nes
inau, kad veriamas tursiu atlikti man nemalonius dar
bus (elgesio komponentas).
Jei man atrodo, kad vaikinas yra isilavins (kognity
vinis komponentas), o man patinka kalbtis temomis,
apie kurias jis, atrodo, nusimano (afektinis komponen
tas), a tikriausiai bandysiu vl su juo susitikti (elgesio
komponentas). Mano nuostata bt kitokia, jei biau
i t moni, kuriuos odis isilavinimas11vimdo.
N uostat ir elgesio santykis
Visas savo nuomones, vertinimus ir sitikinimus mes
gyjame bendraudami eimoje, vairiose socialinse gru
pse, mokykloje ir t. t. Ms nuostatos - tai vairaus
mums daryto poveikio produktas.
Mums nuolat daro poveik televizija, internetas, laik
raiai, eima, mokytojai, draugai. Visa tai smoningai ar
nesmoningai bando veikti ms nuostatas. Bet, suvok
dami savo nuostatas, mes lygiai taip pat siekiame paveikti kitus arba kitaip suvokti faktus.
Taigi per vis gyvenim mes darome poveik kitiems
monms, o jie veikia mus. Kartais mes bandome pakeisti
kito nuostat. Tarkim, mes norime pakeisti draugo nuo
mon apie pretendent mokyklos prezidento post. Ar
ba tikinti kaimyn, kad nauji reklamuojami produktai
pranaesni. Arba teigti, kad rkymas ne taip jau ir ken
kia sveikatai. Bna, kad mes bandome daryti poveik ki
t moni elgesiui. Pavyzdiui, agituojame balsuoti u

46 pav. Nuostat ir elgeio santykis

BENDRAVIMAS

vien ar kit kandidat, nusipirkti nauj produkt arba

kvieiame draug surkyti cigaret. Tarp nuostatos ir el
gesio yra abipusis prieastinis ryys (r. 46 pav.).
Kaip veikia reklama
Ar pavyks tikinti mus keisti nuostatas, priklauso nuo
daugybs veiksni. Prisiminkime komunikacin bendra
vimo schem ir pasinaudokime ja (r. 27 pav.). Pirmiau
sia tai priklauso nuo siuntjo, tai yra mogaus, kuris per
duoda mums informacij, nuo tos informacijos ypatybi
ir galiausiai nuo primjo, tai yra nuo ms asmenybs.
Kuo labiau pasitikima mogumi, tuo lengviau jis ti
kina ir daro poveik kito asmens nuostatoms. Juolab pri
painti ekspertai arba autoritetai. Dl to reklamuoti mi
neralin vanden kvieiamas garsus atletas, o kramtomj
gum - populiari laidos vedja.
Svarbu, kad siekiantis mums padaryti poveik mogus
(siuntjas) nekalbt per greitai, kad jo odynas bt vi
siems suprantamas. Kuo draugikesnis ir patrauklesnis at
rodo informacij perduodantis mogus, kuo jis panaes
nis mus, tuo didesn poveik daro ms nuostat
kitimui. Ar dabar aiku, kodl veitimo miltelius rekla
muoja draugikos tetuls, o bulvi trakuius - energin
gi paaugliai spygliuotomis11 ukuosenomis?
Kuo tikinamesn reklamos informacija, tuo labiau ji
keiia ms nuostatas. Pageidautina, kad praneim tu
rinys kuo labiau atitikt primjo nuomon. Kita vertus,
praneimas bus veiksmingesnis, jeigu bus pasakyta, ko
ki dramatik padarini sulauksime, jeigu nepakeisime
savo nuostatos. Labai veiksminga priemon bna baim,
kurios danai griebiasi reklama. Paprastai tokiu atveju pa
teikiamas ir problemos sprendimas. Be abejo, informaci
ja daro tuo didesn poveik, kuo daniau ji kartojama.
Mes esame imlesni tiems praneimams, kurie su
mumis susij tiesiogiai, kurie atitinka ms situacij,

179

BENDRAVIMAS

poreikius ir tikslus. Pavyzdiui, ekologin kampanija su

silauks didesnio moni, gyvenani prie chemijos kom
binat, geriani netinkam vanden ir t. t., dmesio.
Tyrimai parod, kad primjas labiau links tvirtinti
jau turimas savo nuostatas, o ne keisti jas. Mes daniau
siai atsivelgiame t informacij, kuri atitinka ms
nuostatas, ir ignoruojame t, kuri neatitinka. Tokiu b
du atrankinio suvokimo mechanizmas leidia mogui i
laikyti stabilum ir neprietarauti jo nuostatoms, bet
drauge sudaro prielaidas abejoti nuostatos neatitinkanios
informacijos objektyvumu.
Vidins darnos palaikymas
Kartais, susidr su tam tikromis aplinkybmis, mes
bname priversti keisti savo elges. Kas atsitinka mogui,
kuris bando mesti rkyti? Kaip reaguos prie homoseksu
alistus nusistats vaikinas, kuris suinojo, kad jo brolis gjus? K jaus jauna moteris, kovojanti u abort laisv,
jeigu ji pamils katalik vyr, grietai nusistaius prie
abortus?
Kai mes igyvename sunkumus, susijusius su tuo, kad
turime radikaliai pakeisti savo nuostat dl kokios nors
naujos informacijos arba dl nauj aplinkybi, daniau
siai iekome vairi bd, kaip atsikratyti nerimo ir kaip
ivengti neatitikimo tarp ms nuostat ir reikalaujamo
elgesio. Kaip siekiama isaugoti harmonij vertybi sis
temoje, aikina kognityvinio disonanso ir kognityvins
pusiausvyros teorijos.
Kognityvinio disonanso teorij pasil Leonas Festingeris (1957). Pagal i teorij, kai reikia pasirinkti
vien i dviej dalyk, kurie abu mums yra vienodai pa
traukls (mesti rkyti ar rkyti toliau) arba kurie prie
tarauja vienas kitam (mylti ar nemylti t, kurio siti
kinimai ar elgesys skiriasi nuo ms sitikinim ir
elgesio), mes padarysime visk, kas galima, kad suma
intume atsiradus disonans. Mes rasime tkstanius

argument, kad tikintume save, jog ms pasirinkimas pats geriausias.

Tarkime, mogus, kuris nusprendia toliau rkyti, gali
pateikti tokius argumentus: Mets rkyti sustorsiu,
Kai nerkau, bnu labai suirzs, todl kitiems bus ge
riau, jei rkysiu", Ar verta dl koki dvej ar trej gyve
nimo met atsisakyti malonumo?" Ir prieingai, jeigu
mogus tvirtai nusprend mesti rkyti, jis vis labiau do
msis plaui vio statistika, dalyvaus kampanijose prie
rkym, didiuosis tuo, kad steng mesti rkyti ir t. t.
Lygiai taip pat vaikinas tikins save, kad jis turi bti
atlaidus savo broliui dl jo silpnybs, nes labai j myli.
Mergina ras daugyb mylimojo privalum, kuri fone
skirtinga nuomon dl abort - nereikmingas nesutari
mas. Gali bti ir taip, kad vaikinas nusprs, jog jo brolis
neturi valios, kad jis pats nenori, jog jam padt, todl
reikia laikytis nuo jo atokiau. Mergina nusprs, kad jos
kova u leidim daryti abortus labai svarbi, todl isia
ds meils ryio.
Visais atvejais disonansas tarp mogaus nuostatos ir el
gesio susilpnja, todl jis vl jauiasi ess harmoninga as
menyb.
Kognityvins pusiausvyros teorija remiasi prielaida,
kad mogus renkasi tas nuostatas, kurios padeda ilaikyti
pusiausvyr santykiuose su kitais monmis. Ir priein
gai, jis vengia toki nuostat, kurios i harmonij trik
do. Taigi mogaus vertybi sistemos bus juo harmonin
gesns, juo labiau jo poiris sutaps su mogaus, prie
kurio yra prisiris, poiriu.
Tais atvejais, kai emocinis ryys sutrinka dl skirting
pair, mes stengiams sumenkinti arba ir visai paneig
ti egzistuojanius skirtumus, o kartais stengiams tikinti
save, kad, nepaisant akivaizdi kito mogaus prieing
nuostat pasireikimo fakt, vis dlto jos neprietarauja
ms nuostatoms.

182

B EN D R A V I MAS
Po i r is

Abi teorijos aikina mogaus pastangas

ilaikyti darn tarp kognityvini element:
suvokimo, nuostat, tikjim ir elgesio (...).
Pusiausvyros teorija bando paaikinti, kaip
pusiausvyra yra ilaikoma, o disonanso

teorija bando numatyti, kas atsitinka, kai

pusiausvyra sugriaunama ir kyla prieta
ravim tarp pripastam motyv ir elgesio.
ios abi teorijos neprietarauja viena kitai,
bet dideliu mastu papildo viena kit.

iuo atveju gjaus brolis palaikys tokius pat santykius

kaip ir anksiau, bet vengs kalbtis su broliu ia tema. O
gal bandys tikinti save, kad brolis labai kenia ir sten
giasi daryti visk, kad pakeist seksualin orientacij. Jau
na moteris tikriausiai nuspr', kad jos kova u abort lais
v nra jai tokia svarbi kaip meil. Pasakys sau, kad
mylimas vyras tikriausiai kur kas palankiau irt jos
kov, jei tam netrukdyt jo tikjimas.
4. S te re o tip a i
Stereotipo apibdinim as
Mes danai vadovaujams sitikinimu, kad visi tam
tikros moni grups nariai yra panas. Tokie sitikini
mai vadinami stereotipais.
S te r e o tip a s - tai schematizuotas, supapras
tintas ir labai nepaslankus moni grups apib
dinimas.
Moterys - prastos vairuotojos, visi vyrai - storieviai,
gydytojai - kyininkai, darbininkai neiprus ir 1.1. Tai
socialiniai stereotipai.
Japonai darbtuoliai, igonai vagys, skandinavai alti
it ledas, vokieiai pedantikai tvarkingi ir mgstantys al,
pranczai - gerai imanantys meils dalykus, geriantys daug
vyno ir kt. Tai nacionaliniai (etniniai) stereotipai.

Henry Clay Lindgren

BENDRAVIMAS

Kaip atsiranda stereotipai

Stereotipai retai bna ms asmenins patirties vaisius.
Daniausiai mes juos gyjame i grups, kuriai priklauso
me, ypa i moni, kuri stereotipai jau yra susiformav
(tv, draug, mokytoj), taip pat i iniasklaidos, kuri
daniausiai pateikia supaprastint tam tikr grupi vaiz
d, taigi stereotipai daniausiai bna kolektyviniai.
Tyrimai rodo, kad net vaikai gerai ino bruous, ku
rie sudaro tam tikr taut stereotip turin. D. Milneris
savo tyrimuose parod, kad nacionaliniai stereotipai ir
prietarai susiformuoja dl socialinio imokimo. Pavyz
diui, vaikas gali girdti i savo tv, kad anglams nepa
tinka vokieiai''. Kad vaikas pats imokt daryti tokius
apibendrinimus, nebtinas auktas jo painimo proces
raidos lygis.
irint istorikai, esama stereotip, kuri aknys gl
di labai giliai - monijos evoliucijos pradioje. Neigiami
stereotipai ir prietarai, susij su nepastamais ir svetimais
monmis, buvo skmingo prisitaikymo dalis. Pirmyk
t aplinka skatino i tendencij. Svetimj baim stipr
jo pirmyktms grupms konkuruojant dl skurdi itek
li. Tokiomis slygomis i baim buvo naudinga. mogus
veng ir nemgo nepastam moni, todl buvo budres
nis ir akylesnis, nes jaut reali ar tariam grsm.
Stereotip vaidmuo
Stereotipai ir kitos schemos socialinio suvokimo pro
cese atlieka tiek teigiam, tiek neigiam vaidmen. Ste
reotipai leidia mogui saugiai jaustis besikeiianioje ap
linkoje. Suvokimo proceso pradioje jie tarnauja kaip
atspirties takas ir leidia mums greiiau prieiti prie iva
d. Kadangi nemanoma asmenikai i anksto imokti
sprsti vis problem, su kuriomis gali tekti susidurti gy
venime, mogus, pateks jam neinom situacij, nei
vengiamai turi vadovautis iankstiniais sprendimais ir

nuostatomis, susiformavusiomis i savo arba i kit pa

tirties. ios nuostatos padeda mums greiiau reaguoti
konkreiose gyvenimo situacijose. Jei vl vakar tamsio
je, nuoalioje gatvje i tolo pamatote ar igirstate triuk
ming kompanij, geriau nerizikuokite ir sprukite nuo
galimos grsms. Per trump laik priimti sprendimai ne
btinai turi bti klaidingi.
Bet jeigu umezg kontakt su monmis vadovauja
ms stereotipais, netenkame galimybs painti paskir as
menyb.
Stereotip kitim as
Nors ir ltai, stereotipai vis dlto gali keistis ir tai vyksta
dl reali ekonomini, socialini ir politini permain. Pa
vyzdiui, panaikinus vergov Amerikos pietuose, pradjus
juodaodiams keltis miestus, prasidjus konkurencijai dl
darbo viet, stereotipai apie juodaodius pasikeit. I pra
di juodaodiai buvo laikomi nesubrendusiais, tingiais,
impulsyviais, juokingais, aismingais, apskritai mielais, bet
emesnio lygio padarais. Paskui jie pradti vertinti kaip ag
resyvs, seksuals, akiplos, purvini, pavojingi ir klastingi.
iuolaikin visuomen, komunikacijos technologijos
suteikia galimybi daugiau bendrauti, painti vieniems
kitus, todl stereotipai palengva keiiasi.
Yra du kolektyvini stereotip keitimo bdai:
V U suteikiant kuo daugiau informacijos;
m

gyjant kuo daugiau kontakt.

Kai monms neleidiama elgtis pagal susidarytus ste

reotipus ir kai pateikiama tiems stereotipams prietaraujan
ti informacija, jie gali atsisakyti ankstesni savo nuostat.
Bet net pateikiant prieing informacij, stereotipus pakeis
ti labai sunku. Tyrimai patvirtino, kad mogus pirmiausia
ieko informacijos, patvirtinanios jau susidariusius stereo
tipus, ir nepastebi informacijos, prietaraujanios stereotipui.

BENDRAVIMAS

Grupi atskyrimas gali tik sustiprinti stereotipus, tuo

tarpu kontaktai tarp grupi, vietimas slygoja stereoti
p keitim arba inykim. Tyrimai parod, kad kai skir
ting rasi mons gyvena skirtinguose auktuose, stereo
tipai ilieka arba net sustiprja. Ir prieingai, jei vairi
rasi mons gyvena tame paiame aukte, tai stereotipai
greitai inyksta, nes mons daugiau bendrauja, jie turi
bendr buitini problem, kurias reikia drauge isprsti.
Prietarai
Kartais stereotipiniai nusistatymai sustiprja ir tampa
ypa prieiki. Tada stereotipas virsta prietaru. Prietar
negalima veikti ir isklaidyti netgi pasitelkus svariausius
argumentus ir rodymus. Tai ypa kategorikas nusista
tymas. Teorikai prietarai gali bti tiek teigiami, tiek nei
giami, bet praktikai tenka kalbti tik apie negatyvius
prietarus.
Ms visuomen yra gana kategorikai nusistaiusi
psichikos ligoni atvilgiu. mogui, turiniam psichikos
sutrikim, sunku gauti darb ir apskritai sitvirtinti gy
venime. Nerim kelia stiprjanti nuostata, kad psichikos
ligoniai tampa pavojingi visuomenei. Vis daniau girdi
me, kad visuomen turi bti apginta nuo j. Gal vl no
rima, kad kiekvien kitaip pasielgus piliet psichiatrai
tuoj pat udaryt? Ar ne dl toki prietar mons ven
gia eiti pas psicholog ar psichiatr?
Taigi dl prietar gali atsirasti diskriminacija.
D iskrim inacija
Iankstins nuostatos, stereotipai ar prietarai yra ne
tolerantikas, neigiamas suvokimas, o elgesys, paeidian
tis kokios nors specifins grups ar tos grups atstovo tei
ses, - diskriminacija. Diskriminacija pavojinga tuo, kad,
tapusi visuomeniniu reikiniu, gali iprovokuoti konflik
tus tarp dideli socialini grupi, net valstybi.

185

Diskriminacijos atmainos:
tth Amiaus diskriminacija kai pa
eidiamos moni teiss dl j
amiaus.
R Religinis dogmatizmas - kai paei
diamos moni teiss dl j tik
jimo, dl ipastamos religijos.
aPB Etnocentrizmas - kai paeidia
mos moni teiss dl j pri
klausymo vienai ar kitai tautybei
(dl j kultros, kalbos, papro
i, aprangos, mitybos ir kt.).

Diskriminacija dl ivaizdos
kai paeidiamos moni teiss
dl j rengimosi manieros, u
kuosenos ar kno puoybos.

B E T A G ALIU
Jie sako, kad a negaliu bgioti,
bet a galiu irti.
Jie sako, kad a negaliu kalbti,
bet a galiu klausytis.
Jie sako, kad a negaliu statyti,
bet a galiu planuoti.
Jie sako, kad a negaliu matyti,
bet a galiu sivaizduoti.
Jie sako, kad a negaliu skaityti,
bet a galiu girdti istorijas.
Jie sako, kad a negaliu daugelio
dalyk;
Bet a galiu keliauti kalnus,
...jei tu man padsi.
Tara Nicholson.
Unlocking Doors to Self - Esteem.
Jalmar Press, 1990, p. 99.

l U Negalij diskriminacija - kai

paeidiamos moni teiss dl
j fizins negalios (aklumo, kur
tumo, mokymosi sutrikim, luoumo), psichi
ns negalios arba priklausomybs.

Wm Lyties diskriminacija (seksizmas) - kai paei

diamos moni teiss dl j vyrikos ar mo
terikos lyties.
mm Socialini sluoksni diskriminacija - kai pa
eidiamos moni teiss dl to, kad jie uima
tam tikr socialin padt, kad yra turtingi ar
neturtingi.
mm Rasizmas - kai paeidiamos moni teiss dl
j odos spalvos ar kitoki iskirtini tos gru
ps ypatybi.
mmi Diskriminacija dl lytins orientacijos - kai pa
eidiamos homoseksual teiss.

187

BENDRAVIMAS

1. Perskaitykite tekst:
BARGONAI IR RUTRIAI
(aprayti bargono)
Bargonai gyvena salyje, kuri vadinama Bargonija. Si alis yra kitoje ems
pusje, tarp Ziterio ir Tribonijos sal. Bargonijos gyventojai labai mieli mo
ns. J vaikai beveik niekada nesipea, o suaugusieji ramiai dirba savo darbus.
Bargonai daugiausia valgo ryius, kuri jiems niekada nepritrksta. Oras Bargonijoje visada toks pat: puia velnus vjelis, ilta ir saulta.
Rutri alis vadinasi Rutrija. Ji irgiyra kitoje emspusje, tarp Bilbo ir Treblio sal. Rutrijos gyventojai labai pikti. J vaikai bepaliovos kivirijasi, suaugu
sieji danai susimua. Savo darb rutriai niekada nebaigia, nes dirbdamijie ar
ba miega, arba keikia vienas kit. Rutrijoje visada alta, vjuota, nuolat lyja.
Konfliktai ir bendravimas. Vilnius, 1996, p. 62-63.

2. Ssiuvinyje nupiekite tipik bargon ir tipik rutr.

3. Savo piein palyginkite su klass draug pieiniais. Aptarkite, kodl
piete btent taip.

Nusikopijuokite ir upildykite lentel apie diskriminacij.

Rasiz
mas

Socialini Amiaus
Religinis Lyties
sluoksni diskri
dogma diskri
minacija
tizmas
minacija diskri
minacija

Diskrimi
nacija dl
seksuali
ns orien
tacijos

Etno
Negacent
lij
diskri
rizmas
minacija

Diskri
minacija
dl
ivaizdos

Kas labiau
vertinama
ms vi
suomenje?
Kas maiau
vertinama
ms vi
suomenje?

Pagal S. Shapiro. A Guide Through the Labyrinth o f Conjlict Management and Mediation, 1997.

Aptarkite, ar esama diskriminacijos pasireikim Lietuvoje.

188

IV .

BENDRAVIMAS

S O C IA L IN IA I

S A N T Y K IA I

1. S o c ia lin ia i v a id m e n y s
Socialinio vaidm ens apibdinim as
Kiekvienas mogus visuomet atlieka kok nors vaidme
n. Ar jums kada nors yra tek matyti t pat mog skir
tingose gyvenimo situacijose ir neatpainti jo, nes jo el
gesys, bendravimas, netgi ivaizda, buvo visikai skirtingi?
Tarkime, js klass draugas, kuris, bdamas su draugais,
atrodo pasikls11 ir kietas", bendraudamas su mokyto
jais bna paslaugus ir pataikaujantis, o kai ateinate pas j
namus, pamatote, koks jis yra rpestingas ir pareigin
gas. Arba, pavyzdiui, js mokytoja garsja kaip labai
grieta, alta, principinga ir reikli pedagog, kuri, atro
do, niekada n nesigilina kit jausmus ir problemas. Pa
mat j gatvje su anku nustrtumte i nuostabos:
linksma, rpestinga, nuolaidiaujanti, jautri moiut.
Pamstykite, kaip js elgiats vairiose situacijose su
skirtingais monmis... Kas gi mums visiems atsitinka?
Vienas i atsakym yra toks, kad mons, atlikdami skir
tingus socialinius vaidmenis, elgiasi skirtingai. Apraytas
klass draugas atlieka biiulio, mokinio ir snaus vaid
men, o mokytoja, kaip supratote, - pedagogs ir moiu
ts. Aiku, kad, be i mint vaidmen, jie atlieka ir
daugyb kit: brolio ar sesers, motinos, monos, kaimy
no ar kaimyns, keleivio, pirkjo ir t. t.
Dar XVI a. W. Shakespeareas taikliai pastebjo, kad vi
sas pasaulis - tai scena, o mons - aktoriai. Bet odiai
socialinis vaidmuo" nereikia apsimestinio, netikro el
gesio. Vaidmens metafora ilgainiui tapo moksline svoka,
kuri reikia tam tikr santykikai pastov elgesio ablon.

>

S o c ia lin iu v a id m e n iu vadinama mogaus

elgesio bd visuma, budinga kuriai nors veiklos
sriiai. Tai yra tam tikri elgesio standartai, kuri
tikimasi i vienoki ar kitoki padt uimanio
mogaus.
K okie bna socialiniai vaidmenys
Vaidmenys gali bti skirstomi pagal vairius kriterijus.
Pirmiausia skiriami biologiniai vyro ir moters - vaidme
nys. Teigiama, kad jie ne vien nulemti biologini veiks
ni, bet ir imokstami. Visi mes turime vairi gimins
vaidmen: tvo, motinos, vaiko, sesers ar brolio, senelio
ar moiuts ir t. t. ie vaidmenys daniausiai imokstami
kopijuojant. Danai susiduriame su profesiniais vaidme
nimis, kuri net specialiai mokoms tam tikrose staigo
se, nes jie reikalauja ypatingo imokimo. Tarkime, gydy
tojo vaidmuo yra apibrtas Hipokrato priesaikos bet
kokiu atveju bet kokioje situacijoje monms teikti pa
galb. Mokytojo socialinis vaidmuo mokyti ir ugdyti
jaunj kart. Dar gali bti amiaus vaidmenys, kurie yra
slygoti amiaus tarpsnio: darelinukas, pradinukas, pa
auglys ir t. t.
Pagal svarb asmenybei vaidmenys gali bti pagrin
diniai ir antraeiliai. Yra moni, kurie namo grta tik
nakvoti. Kyla spdis, kad jiems tvo/motinos ir vyro/
monos vaidmenys nra patys svarbiausi.
Socialinio vaidmens atlikim as
Visos mamos myli savo vaikus, taiau vienos moterys,
atlikdamos mamos vaidmen, mano, kad dl savo vaik
reikia aukotis, jiems patarnauti, sprsti u juos, nes jie gali
suklysti, o kitos yra sitikinusios, kad svarbu iauginti
vaikus savarankikus ir atsakingus, nebijanius priimti
sprendimus. Visi mokiniai turi mokytis, bet vieni tik

BENDRAVIMAS

stumia dienas mokykloje, o kiti siekia ini, kurios bus

reikalingos kuriant savo ateit.
Taigi galime kalbti apie tris skirtingus vaidmens as
pektus:
laukiam vaidmen - tok vaidmens atlikim,
kokio i ms tikisi kiti;
W

suvokt vaidmen - tok vaidmen, kuriame at

sispindi ms pai poiris tai, kas dera
iam vaidmeniui;

WHh atlikt vaidmen - mogaus tikrj elges atlie

kant vaidmen.
Labai danai dl skirtingos vaidmens interpretacijos
kyla konflikt.
Socialinio vaidm ens ir asmenybs santykis
Priklausomai nuo konkrei slyg, mes visada esame
priversti vaidinti vien ar kit vaidmen. Jei skirtingi so
cialiniai vaidmenys lemia kartais net prieingo elgesio ir
asmenybs savybi pasireikim, kyla klausimas, o kada
mes bname tikri. Kartais socialinis vaidmuo gali bti
didel nata asmenybei. Tarkime, drovus, taikus, nepri
metantis savo problem kitiems mogus, geras savo pro
fesijos mokovas, tampa didesnio ar maesnio masto viri
ninku. Sis socialinis vaidmuo numato, kad jis bus reiklus,
grietas, principingas, nes kitaip gali sutrikti tos staigos
ar mons, kuriai jis vadovauja, veikla. Taigi alternatyva
aiki: arba jis imsis to vaidmens, arba nestengs keistis ir
bus nuolaidus, visus ujauiantis, neprincipingas. Dl to
kio jo elgesio vis darbas bus neefektyvus.
Kartais mogus taip suauga, susitapatina su vienu i sa
vo socialini vaidmen, kad tas vaidmuo tampa jo asme
nybs dalimi. Tai pavojinga, nes tuomet, kai vaidmuo
prarandamas, mogus tarsi netenka dalies asmenybs.
Prisiminkime parlamentarus, netekusius vietos Seime.
Vieni i j taip ir nesugeba rasti tinkamos vietos gyveni

Nra mogaus, ku
ris ilgai galt gyventi
su dviem veidais
vienu sau, o kitu mi
niai ir nesusipai
nioti, kuris veidas tik
rasis.
N ath an ielis
H aw th o rn as

me, kitiems reikia laiko persiorientuoti, o treti turi k

veikti iame gyvenime, nes bdami Seime nespjo pri
augti prie kds.
Nesutrikti susidrus su vairiais visuomeninio elgesio
ablonais, kuriuos primeta aplinka, kad bt patenkinti
jos lkesiai, padeda asmens tapatumas.
T a p a tu m a s (identitetas) tai subjektyvus sa
vs, kaip individo, derinanio vairius socialinius
santykius, supratimas. Jis susijs su vidiniu indi
vido poreikiu ilikti paiu savimi.
Socialinio vaidm ens reikm
Jei mons elgtsi ne taip, kaip reikalauja vaidmuo,
kilt grsm visuomens tvarkai. sivaizduokite mokyk
los direktori, einant ryte darb. Netoli mokyklos jis
susitinka, tarkime, fizikos mokytoj. Abu pasiguodia,
kad iandien j laukia sunki diena: pas direktori atvyks
ta vietimo skyriaus inspektorius, o fizikos mokytojas yra
numats duoti paskutin kontrolin prie egzamin.
Abiem padsavus juos aplanko geniali11 idja - neiti
iandien darb, geriau pairti nauj film! Ar galite
sivaizduoti toki situacij? Nerealu... O jei vis dlto taip
atsitikt, kas laukt t pedagog ir mokyklos apskritai?..
Socialini vaidm en atlikim as
Atlikdami vairius vaidmenis, mons ireikia tam tik
ras aspiracijas arba pretenzijas, tai yra isako, kaip tiki
masi atlikti vien ar kit vaidmen. Ar a bsiu geras vai
kas savo tvams, koks bsiu studentas ar mokinys ir t. t.,
priklauso nuo to, kiek man tas vaidmuo reikmingas.
Visi konkretaus mogaus vaidmenys sudaro vaidme
n kek. Kai kurie vaidmenys apima (suponuoja) vieni
kitus. Jei a dukt, vadinasi, a moteris, jei medicinos se
sel, vadinasi, esu medik ir t. t.

Elyo dsnis:
Apsivilk vaidmen
atitinkant kostium,
ir viskas eisis kaip i
pypks.
M erfio dsnis

192

BENDRAVIMAS

Nereti vaidmen konfliktai, kyla dilem. Pavyzdiui,

ar bti gerai pareigas atliekaniu klass seninu, ar itiki
mu draugu; bti atsidavusiu mylimuoju ar aistringu ve
ju ir t. t. Priklausomai nuo to, kam suteikiamas priorite
tas, tai yra kam teikiama pirmenyb, tas vaidmuo ir
atliekamas.
Labai danai bendravim sunkina vaidmen sumaitis.
Sudtinga bti mokyklos direktore ir tos paios mokyk
los mokinio mama vienu metu. Priklausomai nuo asme
nybs savybi, gali pasitaikyti net keist atvej. Pavyz
diui, bti mokytoju ir mokini kaimynu, apsiperkaniu toje paioje parduotuvje, mogui gali bti
nepakeliama kania, todl jis persikelia gyventi kit
mikrorajon.

T ai d o m u
STENFORDO KALJIMO
EKSPERIMENTAS
Plaiai inomas Philipo G. Zimbardo ir
jo koleg atliktas spdingas eksperimen
tas, parodantis, koki reikm moni el
gesiui daro situacijos ir socialiniai vaid
menys. Buvo organizuotas savotikas
aidimas Kaljimas". Jame dalyvavo 24
studentai. Itraukus burtus vieni tapo ka
liniais", kiti kaljimo priirtojais".
Eksperimento slygos buvo labai panaios
realias kaljimo slygas. Pavyzdiui, ka
linius" irengdavo nuogai, apiekodavo, at
likdavo sanitarines higienos procedras,
duodavo kalinio aprang, patalyn, tuale
to reikmenis ir kt. Kaljimo priirtojai"
sakindami aukdavo ant kalini, pastumdavo juos, kai ie per ltai vykdydavo in
strukcijas ir t. t. I pradi abi puss visk
prim kaip aidim - suprato, kad situa

cija yra dirbtin. Taiau jau antr dien

jaunuoliai pradjo aisti rimtai. Kaliniai"
m maitauti, kaljimo priirtojai" nu
slopino mait jga. Tai suskald kalinius"
ir suvienijo priirtojus". Pirmieji prad
jo jaustis slopinami, vienii ir paeminti, o
kaljimo priirtojai" ne tik pradjo m
gautis savo valdia, bet ir ja piktnaudiau
ti. etj par eksperim ent teko n u
traukti, nes visi - ir kaliniai", ir kalini
priirtojai" - buvo traumuoti. Net pats
P. G. Zimbardo pajuto, kad jis pernelyg
sitrauk savo kaljimo" gyvenim.
Eksperimentas parod, kad socialiniai
vaidmenys tapo net stipresni u moralines
normas ir asmenybs savybes. Pats iau
riausias kaljimo priirtojas" i tikrj
buvo tylus ir drovus vaikinas. Jam vis lai
k atrod, kad kaliniai" i jo aiposi. Tai
lm, kad jis pasidar itin grietas, ir viskas
galiausiai baigsi tarpusavio neapykanta.

B EN D R A V I MA S

193

MANO VAIDMEN EMLAPIS

Pagalvokite, kokius vaidmenis js atliekate. Suraykite j kuo daugiau.
Paymkite, kokie ryiai juos sieja. Jei vaidmen sveika - teigiama, sujun
kite juos vientisu brkniu, jei neigiama - punktyru. Gali bti taip, kad
ryiai dviprasmiki: vienais atvejais j sveika teigiama, kitais neigiama.
Pavyzdiui:

47 pav. Mano vaidmen emlapis

2. K o n f lik ta i
Kas yra konfliktas
Prisiminkite vakar dien nuo ryto, kai js klts, iki
vlyvo vakaro, kai jote miegoti. Ar galtumte prisimin
ti ir tiksliai suskaiiuoti, keli ar keliasdeimt konflikt
liudytoja/-as js buvote ir keliuose konfliktuose dalyva
vote pats. Prisiminkite barnius eimoje su broliais, seseri
mis, tvais, prisiminkite kaimyn priekaitus, nesusipra
timus transporte, gatvje ir parduotuvje, pasistumdymus
su klass draugais, nemalonumus su mokytojais. Jei klau-

194

B EN D RAVI MAS

sts ini, igirdote daug nemaloni dalyk:

apie siplieskus kar, apie vairi ekonomi
ni struktr interes susidrim, apie tam
p tarp valstybini struktr, apie pilieio ne
pasitenkinim kokios nors staigos darbu,
apie nusikalstam grupuoi petynes ir t. t.
O jei dar irjote bent vien film, kurio fa
bula btinai remiasi maiausiai vienu kon
fliktu... Juokaujama, kad pasaulyje konflikt
daugiau nei smili ir vargu ar js galsite
tiksliai nustatyti bent vienos dienos konflik
t, kuri liudytojai ar dalyviai buvote, skai
i. Kaip apibdinamas reikinys, kuris yra
nuolatinis ms gyvenimo palydovas?
K o n flik ta s (lot. conflictus susid
rimas) - prieing, nesuderinam ten
dencij susidrimas, sukeliantis stip
rius, nemalonius igyvenimus.

Gaila, tar Tigriukas, kad

prauvo tavo dalis, Meki.
Mano dalis? - suriko Me
kiukas. - Kaipgi mano dalis? Ta
vo dalis, ioply nelaimingas.
Tigriukas ivadino Mekiuk pa
lemku, ir jiedu tol prasivardiavo,
kol susimu.
Oi, js vargai kvaileliai, sucypsjo olje kikilis. Kas gi
muasi su geriausiu draugu, ir dar
dl ko - dl pinig. Rytoj ateis ka
raliaus valdininkas ir atims, kas li
ko. Ir netursite n draugo. Ak js,
nevykliai.
Nakt jie vl susitaik, nes bi
jojo likti vieni.
Janoas. Panama labai grai.

Gris ar blogis?..
Dauguma moni neigiamai vertina konfliktus. Kodl
taip yra? Pirmiausia konfliktai audrina stiprias emocijas
ir kelia nemaloni potyri. Galvodami apie konfliktus,
prisimename pykt, nevilt, nerim, neapykant ir kitus
nemalonius jausmus. Be to, mus veikia ir visuomenje
nusistovjs poiris konfliktus. Nuo ankstyvos kdi
kysts tvai, mokytojai, draugai, bendruomens nariai
duoda mums tiesiogini ir netiesiogini instrukcij, kaip
irti pasaul. Remdamiesi iomis nuorodomis, mes
susikuriame vertybi, princip ir sitikinim sistem.
Konfliktai ir konfliktinis elgesys joje danai vertinamas
neigiamai.

Vilnius, 1989, p. 88-90.

195

BENDRAVIMAS

Bet neturtume pamirti ir kitos medalio puss: nepai

sant neigiamo krvio, konfliktai yra pasikeitim stimulas
ir paangos variklis. Visuomenje kil konfliktai papras
tai veria iekoti nauj sprendim keiiant ir, tikkims,
tobulinant valstybs struktr. Tarpasmeninius ir vidi
nius asmens konfliktus galime pavadinti tarpusavio ir as
menybs santyki raidos ir tobuljimo varikliu. Per susi
drimus monms atsiranda galimyb geriau painti save
ir kitus.
Taigi ar konfliktas yra gris ar blogis, priklauso nuo
to, kaip mons elgiasi konfliktinje situacijoje, kaip
sprendia ikilusias problemas.
K onflikt rys
Pagal konflikto subjektus, tai yra jo dalyvius, konflik
tai skirstomi :
tarpasmeninius;
m

asmenybsgrups;

V i tarpgrupinius;
S i vidinius.
Tarpasmeniniai konfliktai
f
yra labiausiai paplitusi konflikt
ris. Tai susidrimas moni,
kurie siekia skirting tiksl, laikosi
skirting poiri, vertybi ir norm. ie konfliktai pasireikia prak
tikai visose mogaus santyki sfe
rose - eimoje, organizacijoje (mo
kykloje, darbavietje ir t. t.),
visuomenje (valstybinse stai
gose, gatvje, visuomeniniame
transporte ir kt.). Kilus valstybi
niams konfliktams vyksta susid
rimai net tarp valstybi lyderi.

T . .

L y r i n i s in

KR1TIK0S EVOLIUCIJA
Senovj buvo uolins kuokos,
naudojamos be galo tiesmukai.

Vladas imkus. Bits pabgls.

Vilnius, 1973, p. 42.

196

BENDRAVIMAS

Tarpasmeniniai konfliktai yra labai emocionals, priei

ninkai susiduria akis ak.
Konfliktai asmenyb-grup kyla tada, kai susidu
ria asmeniniai ir grupiniai motyvai. Taip atsitinka dl to,
kad isiskiria individo ir grups poiriai, vertinimai. Tai
konfliktai tarp vadovo ir grups, tarp eilinio grups na
rio ir grups, tarp lyderio ir grups ar mikrogrups.
Danai tokie konfliktai kyla, kai mogus nepaiso grups
norm.
Tarpgrupiniuose konfliktuose susiduria grupi in
teresai, vertybs ir tikslai. Tai gali bti konfliktai tarp mo
kyklos administracijos ir mokytoj kolektyvo, tarp kla
si, tarp grupeli klass viduje ir t. t.
Vieliniame konflikte nra konflikto subjekt nei as
menybi, nei grupi. Konfliktas kyla vidiniame asmeny
bs pasaulyje, kai susiduria tos paios asmenybs priein
gi motyvai (poreikiai, interesai, vertybs, tikslai, idealai).
Kurtas Lewinas motyv konfliktus suskirst tris ris.
1. Trokimotrokimo konfliktas. mogui tenka
rinktis i dviej (ar daugiau) vienodai maloni
alternatyv, pavyzdiui, kur eiti: ar draugo
gimtadien, ar koncert. Konflikto stiprumas
priklauso nuo alternatyv svarbumo asmenybei.
Rinktis kino film yra ne tas pats, kas rinktis b
sim profesij. Pastebtas domus reikinys - pa
sirinkus kuri nors alternatyv, ji yra giriama ir
teisinama, o atmestoji peikiama.
2. Vengimovengimo konfliktas. Rinktis tenka i
dviej vienodai nemaloni alternatyv, i dviej
blogybi. Btent dl alternatyv nepatrauklumo
is konfliktas trunka ilgiau, nes sprendimo pri
mimas yra vilkinamas. Sakyti ar nesakyti t
vams, kad tapai priklausomas nuo narkotik?
mogus delsia, nesiryta vis tikdamasis, kad tai

IS IS !

B EN D R AVI MAS

netiesa. Sprendiant vengimovengimo konflik

t, bdinga, kad kuo labiau artji prie pasirink
tosios alternatyvos, tuo ji darosi nemalonesn.
3. Trokimo-vengimo konfliktas. Tai daniausi vi
diniai konfliktai, kartais dar vadinami motyv
kova. Tas pats tikslas yra ir malonus, ir nema
lonus, sukyla dvilypiai jausmai, arba ambivalencija. Valgyti pyragait ar nevalgyti? Labai jo no
ri, bet juk inai, kad tai vpapildomos
kalorijos.
_
Eiti treniruot ar neiti? inia, sportas - sveika
ta, bet eiti taip tingisi...
Kartais vidinis konfliktas sukelia labai sunkius igyve
nimus. Tada mogus patiria baim, depresij, stres. Kai
toks konfliktas ilgai nesprendiamas arba neisprendia
mas iki galo, gali atsirasti vairi psichologini ir psichi
kos sutrikim.
Danai ir pats mogus nesismonina, kad igyvena vi
din konflikt. J ne visuomet lengva aptikti. Kartais vi
dinio konflikto bsena slepiama euforine nuotaika ar ak
tyvia veikla.
Tam, kad isprstume vidin konflikt, pirmiausia rei
kia sismoninti, kad jis yra, ir tik tuomet priimti spren
dim. Atminkite, kad kartais vidin konflikt igyvenan
tiems asmenims reikia kreiptis psicholog ar psichiatr.
K onflikt prieastys
Dauguma konflikt kyla dl ei pagrindini prieasi:
AM gyvybini poreiki;
KM skirting vertybi;
VH skirtingo suvokimo;
skirting interes;
KKfll psichologini poreiki;
IMI ribot itekli.

198

BENDRAVIMAS

Gyvybiniai poreikiai - tai daly

Lyrinis interm ezzo
kai, kuri reikia tam, kad igyven
M A N N EPATIN KA
tume. Tai maistas, vanduo, oras,
pastog ir t. t.
M an nepatinka, je i biiulis senas
Skirtingos vertybs bdingos
Mans nelanko, kai esu nesveikas,
skirting sitikinim, pasaulir,
Ir kai trise mane pargriauna emn
religij monms. Prisiminkime,
Ir atima penkiolika kapeik.
kokie iaurs ir negailestingi bna
M an nepatinka, jeigu mano draugas,
karai, kylantys dl religini sitiki
Kur vaikm kamuol kartu po piev,
nim. Pavyzdiui, iandien ne vie
mus vart dds lang,
n stebina Londono ir Olsterio san
Pabga, o mane palieka vien.
tykiai civilizuotoje Europoje. Dl
U
i prieasi kylantys konfliktai la
M an nepatinka, kai sen mai
bai sunkiai sprendiami, nes verty
grda kat ir i diaugsmo ploja,
bs praktikai nekinta arba kinta la
Kada atplia mano pirm laik
bai ltai.
Ir garsiai skaito, ir visi kvatoja.
Skirtingas suvokimas tai skir
U
tingos nuomons apie t pat daly
M an nepatinka dideli ir gras,
k. Kas vienam grau, kitam gali
Kur daro negraiai ir Eik alin!
bti bjauru. Kas vienam per garsu,
M an sako, - tu dar kvailas, tu dar maas
kitam atrodo per tylu. v
Ir nieko dar suprasti negali...
Skirtingi interesai. monms
Juozas Erlickas. Bilietas i dangaus.
rpi skirtingi dalykai. Galime susi
Vilnius, 1990, p. 80-81.
pykti su draugu dl to, k veiksime I
vakare: eisime koncert ar disko
tek. Tvai vers vaiuoti ems arti" sod, o a taip no
riu eiti klass draugo gimtadien. Toki konflikt m
s gyvenime yra ypa daug.
Riboti itekliai reikia ribot ko nors kiek. Nepakan
kamas tv atlyginimas gali kelti nepasitenkinim dl
menk kienpinigi. Nepakankamas mokyklos ildymas
nulems mokytoj ar klasi kov dl ilt klasi ir t. t.
Psichologiniai poreikiai yra tai, ko mums reikia, kad
jaustums es gabs, svarbs, sveiki, kit pripastami.
Visi mes norime bti mylimi ir gerbiami. Konfliktuosi

B EN D R AVI MAS

me su mogumi, kuris mus paemino, privert pasijusti

menkiems. Danai tikroji prieastis tada gali bti slepia
ma. Jei draugas mane pavadino kvaia", a jam nepasko
linsiu pinig ir greiiausiai nepasakysiu tikrosios prieas
ties; sakysiu, kad t pinig man kaip tik dabar irgi reikia.
Jeigu pamatysiu savo geriausi draug einani su di
diausia mano priee, a nepaaikinsiu jai matematikos
udavinio, sakysiu, kad neturiu laiko.
Matome, kad konflikt yra tiek daug ir toki vairi,
o prieastys - vos kelios. I pirmo vilgsnio atrodo neti
kima, bet taip yra. Labai skirting konflikt altiniai tie
patys: brolis ir sesuo susipea dl saldainio, uuot j pasi
dalijusios, abi alys kariauja dl to paties ems ploto ir
nenori dalytis. Abiej konflikt altinis panaus riboti
itekliai. itaip galima analizuoti ir kitus konfliktus - ie
koti svarbiausi j prieasi.
Analizuodami ir suvokdami konflikto prieastis mes
lengviau randame bd, kaip j veikti. Jei konfliktas ky
la dl skirtingo suvokimo, galima bandyti isiaikinti, kas
k turi omenyje, ir itaip ivengti nesusipratimo. Kai kon
flikto prieastis - skirtingi interesai, galima mginti at
skleisti savuosius ir paiekoti abu tenkinanio sprendimo.
Kai konfliktas kyla dl skirting vertybi, stenkims gerb
ti ir suprasti kito mogaus pairas.
K onflikto signalai
Prie siliepsnojant konfliktui artjani jo grsm ga
lime atpainti i tam tikr signal. I j galime sprsti
apie konflikto gilum (H. Cornelius ir S. Faire).
Diskomfortas. Tai intuityvus jausmas, kad kakas ne
taip. Kartais tai net sunku ireikti odiais. Js dl ko
nors nesutariate, bet galbt ne taip labai, kad dl to rim
tai nerimautumte. Daugelis moni ios stadijos savyje
apskritai nepastebi. Pajut diskomfort, paklauskite savs,
k reikt daryti, kad to nebt.

199

Incidentas. Tai neymaus konflikto poymis. Kokia

nors smulkmena sukelia neym nerim ar susierzinim.
Neapsiirjimas, apsirikimas, neapgalvotas veiksmas tar
pusavio santyki paprastai smarkiai nepablogina. Proble
ma apskritai umirtama per kelet dien. Pavyzdiui,
draugas gali pasiskolinti kompaktinj disk ir umirti j j
grinti.
Incidentas gali peraugti rimtesn problem, jei jis su
vokiamas kaip tyinis, i anksto apgalvotas, arba jei tokie

BENDRAVIMAS

incidentai su tuo paiu mogumi kartojasi. Vis inci

dent pagrindas gali bti tas pats. Jei jau anksiau yra bu
v incident su tuo mogumi arba paskolintas kompak
tinis diskas negrinamas ne pirm kart, tai gali bti
suprasta taip: Tu mans negerbi, nes negrini to, kas
yra mano.
Nesutarimas. Keletas incident su tuo paiu mogu
mi gali baigtis nesutarimu ir stiprinti nemalonius jaus
mus oponentui. Asmuo daniausiai daro klaidingas iva
das apie situacij. Nesutariantys mons danai negali
kalbti apie problem, savo jausmus ir poreikius. Kito
veiksm jie daniausiai suvokia kaip asmenin paniek,
eidim, iurktum ir paeminim.
tampa ir stiprs jausmai, kurie tvyro tarp moni,
paprastai ikreipia kito mogaus suvokim. Tokiais atve
jais oponent nesantaika trunka ilgai arba ia yra sivlu
si iankstini neigiam nuostat ir sitikinim. Gali b
ti, kad yra buv daug incident, ir oponentai vertina
vienas kit negatyviai. Atrodo, kad vien j buvimas toje
paioje erdvje kaitina atmosfer. Maiausias incidentas
kelia nemalonius jausmus ir skatina neigiamai vertinti ki
t asmen. Jei pietaudamas vyras paprao monos paduoti
druskin, monos reakcija galt bti tokia: ,Aha, tau net
nepatinka, kaip a gaminu. Tokia reakcija rodo esant si
senjus konflikt.
Kriz. Tai ekstremali konflikto stadija. Emocij kont
rol prarandama. prastos elgesio normos tada nustoja eg
zistavusios. Girdti kart argument, pasakoma iurk
i odi, eidinjama. Tokiais atvejais neretas ir
fizinis
v
smurtas. Danai santykiai visikai nutraukiami. mogus
ioje stadijoje yra pasirengs kratutinumams - jei ne rea
liems, tai bent sivaizduojamiems.
Svarbu imokti atpainti konflikt diskomforto bei in
cidento stadijoje ir ukirsti keli nesutarimui, tampai ir
krizei.

201
Nesisvaidyk pur
vais: tu gali nepa
ta ikyti tiksl, bet
tavo rankos liks pur
vinos.
T . Parkeris

B EN D R A VI MAS

Kuo ankstesnje fazje sprsime konflikt, tuo dides

n tikimyb, kad j isprsime. Paskaiiuota, kad spren
diant pradins stadijos konflikt be didesni pastang
bus isprsti devyni i deimties konflikt. Konfliktui gi
ljant i galimybi sumaja perpus. Kai priepriea ypa
didel, tuomet galima tiktis, kad isprsime vien kon
flikt i deimties, ir tai ne visuomet. Atslgus tampai ga
limyb pasiekti kompromis padidja, galime tiktis, kad
bus isprsti du konfliktai i deimties.
Konflikto isprendimo galimyb vairiose konflikto fazse:
Konflikto faz

Konflikto etapas

Galimyb isprsti konflikt

Pradin faz

Konfliktas kyla ir pradeda rutuliotis;

konfliktas sismoninamas

92 %

Kilimo faz

Atviros konfrontacijos pradia

46 %

Kulminacija

Atviro konflikto pasireikimas

Maiau kaip 5 %

Atoslgis

Apie 20 %

T a i d o m u
KONFLIKT PREVENCIJA
Negailkime laiko kalbdami su kitais
monmis. Bendravimas yra geriausias kon
flikt prevencijos ir sprendimo bdas. Todl:
atkreipkite dmes, kai mogaus k
no kalba prietarauja sakomiems odiams
ir reikiamiems jausmams. Pranekite apie
pastebtus prietaravimus panekovui ir
skatinkite kalbti apie tai;
sekite, kad js ir mogus, su kuriuo
bendraujate, neturtumte klaiding nuo
stat ir sitikinim. Svarstykite atvirai, kad
klaidas bt galima itaisyti;
stenkits bendrauti atvirai. Manda
giai kalbkite apie tai, k galvojate ar jau
iate. Skatinkite tai daryti ir kit pus;

venkite neaikum. Jei jums kas nors

neaiku, praykite paaikinti. Jei mogus,
su kuriuo bendraujate, ko nors nesupran
ta, paaikinkite jam;
nepiktnaudiaukite odiais visi
niekas, visada", niekada", visur, niekur ir pan. Savo mintis formuluokite tiks
liai: kas, kada ir kur;
m okykits klausyti. mogus turi
bti sitikins, kad yra igirstas ir supras
tas. ia praveria aktyvaus klausymosi
metodai;
reikkite savo jausmus ir norus kal
bdami pirmuoju asmeniu. Venkite tu
teigini, nes tai gali kelti oponentui neigia
m emocij.

BENDRAVIMAS

K onflikt sprendimas
Konfliktai isprendiami arba ne. Konflikt sprendi
mas gali bti:
4HI konstruktyvus (pozityvus) - kai siekiama paa
linti, isprsti konflikt;
V U destruktyvus (negatyvus) - kai konfliktas gilina
mas ir atrinamas;
S U konformistinis - kai daromos nuolaidos arba
kai vengiama kalbti apie skausmingus, at
rius dalykus.
Konflikto tkm, jo baigtis priklauso nuo to, kaip opo
nentai elgiasi, kokios laikosi elgesio taktikos.
Kai laikomasi pozicijos Laimti/Pralaimti (pagal
H. Cornelius ir S. Faire), tada mons suvokia konflikt
tarsi m, kuriame vienas i prieinink turi paimti vir
. Vadovaujamasi nuostata, kad konfliktas isprendia
mas tuomet, kai vienas oponentas laimi, o kitas pralai
mi. Prieininkas eminamas, neigiamai vertinama jo
asmenyb. Tarp oponent nra pasitikjimo. I ties ne
laimi n vienas, problema neisprendiama ir, jei bus
konfliktuojama ateityje, tiktina kriz.
Kai mogus vengia sprsti konflikt, jis bna pasyvus tiek
fizikai, tiek emocikai. Tada nelaimi n vienas oponentas,
jie abu lieka nepatenkinti. Kartais mons smoningai ar ne
smoningai pasirenka i taktik, kad priverst prieinink
pakeisti savo poir konflikt. Vengimas sprsti konflikti
n situacij gali j tik pabloginti - nesprendia
ma problema ima gilti ir atrti.
Toks vengimas yra priimtinas, kai konflik
to objektas nra svarbus. Bet kartais mons
i pradi nesismonina, kad prietaravimas
vis dlto jam yra svarbus. Tada tiktinas kon
flikto recidyvas, tai yra laikui bgant ikils ta
pati problema, tik ji bus dar nemalonesn.

Visi, kas griebiasi

kalavijo, nuo kalavi
jo ir us.
M t 26, 52

Viduriu eiti sau

giausia.
Ovidijus

4 9 pav. Negatyvus k o n
flikto sprendim as. (Iliustracija i urnalo |

204

BENDRAVIMAS

Prisitaikant taip pat pasireikia siekimas ivengti kon

flikto, bet vengimo sprsti konflikt prieastys iuo atve
ju yra kitos. Siekiama bet kokia kaina ilaikyti draugi
kus santykius. Apie igyvenam tamp kartais kita pus
nieko neino, o jei ir taria, kad kas nors negerai, negali
nieko tikra suinoti, nes tikrieji jausmai slepiami. Iori
kai visi atrodo laimingi; i tikrj n vienas nra laimin
gas ir nesijauia ess nugaltojas. Nra gero tarpusavio su
pratimo.
Kompromiso strategij galima pavadinti abipusi
nuolaid strategija. Kiekvienas konflikto dalyvis k nors
laimi ir k nors pralaimi. Toks problemos sprendimas su
ponuoja, kad dalijamas kakoks baigtinisv dydis ir todl
n vienas negali iki galo bti patenkintas. Si strategija ne
ardo ir negadina asmenini santyki, prieingai, slygoja
pozityv j pltojimsi. Abipus nuolaida danai yra tik
etapas abiem pusms iekant priimtino sprendimo.
Konflikt konstruktyviai isprsti padeda pozicija Lai
mti/Laimti. Taikant i strategij vyrauja tokios nuo
statos: ,A noriu laimti ir noriu, kad tu laimtum14, ,A
ne prie tave, a su tavimi. Bendravimas tada atviras ir
nuoirdus, pasireikia savitvarda ir savikontrol. Oponen
tai efektyviai panaudoja konflikto sprendimo
gdius; abu ireikia savo poreikius. Drau
ge sprendiant problem randamas abiem
pusms priimtiniausias sprendimas. Kartu su
stiprja ir pagerja tarpusavio santykiai. To
kiu bdu pripastamas asmenini santyki
vertingumas. Oponentai jauiasi laimingesni
dl pagarbaus bendravimo ir brandi spren
dim. Reikia pripainti, kad tai pati sudtin
giausia strategija, kurios reikia mokytis.
Pagal tai, koki elgesio strategij konflik
tuodamas renkasi mogus, skiriami penki
konflikt sprendimo stiliai: konkuruojantis

50 pav. Bendradarbiavi
mas. (Iliustracija i urnalo H 1 )

B E N D R A V I MA S

(pozicija Laimti/Pralaimti), vengiantis, prisitaikantis,

kompromisinis ir bendradarbiaujantis (pozicija Laim
ti/Laimti).
Yra vairi konflikto sprendimo stili.
m . Konkuruojantis asmuo siekia savo tikslo neatsi
velgdamas kito jausmus, interesus ir elges.
H H Vengiantis asmuo pasyvus ir neinformuoja kito
apie konflikt.
Prisitaikantis asmuo kilus konfliktui nusileidia
kitam, uslopina savo interesus, kad patenkin
t kito.
H

Siekiantis kompromiso asmuo derasi, kad su

rast bendr sprendim, kuris i dalies tenkin
t abi puses.

iMS Bendradarbiaujantis asmuo stengiasi rasti spren

dim, kuris patenkint visus abiej pusi po
reikius.
Gyvenime mums tenka vairiai elgtis, kai kyla konflik
t: ir pakovoti, ir patylti, ir apsimesti, kad nieko bloga
nenutiko. Kiekvienas i ms turime mgstam elgesio
stili. Yra moni, kuriuos galima pavadinti nekonfliktikais, tai tie, kurie bet kokia kaina vengia konfron
tuoti. Yra toki, kuriems kiekviena diena kupina tam
pos, nes nuolat reikia ginti savo interesus ir poir.
vairs konflikto sprendimo stiliai turi savo privalum
ir trkum. Visi jie yra vertingi ir naudotini tam tikro
mis aplinkybmis.
Kaip sprsti konfliktus konstruktyviai
Tai vyksta penkiais etapais:
1. Konflikto sismoninimas. Pirmiausia turime si
smoninti, kad konfliktuojame. Svarbu suvokti
savo kno ir emocij signalus, kurie pranea apie
igyvenam tamp. Kvpavimo pasikeitimas,

205

206

BENDRAVIMAS

irdies ritmo padanjimas, raumen {tampa ir

kt. rodo, kad igyvename nemalonias emocijas,
kurias iprovokavo susidrimas su kitais mon
mis. Svarbu kuo anksiau atpainti konflikt, to
dl turime bti atids savo kno pojiams ir
emocijoms, neignoruoti j.
2. Jausm atpainimas ir reikimas. Konfliktuoda
mi patiriame daug pai nemaloniausi jausm
ir emocij. Pirmiausia mes patys sau turime jas
vardyti. Pykstu", nekeniu", mane skaudina"
ir 1.1. - toks yra konflikto jausm odynas. Nau
dodami A teiginius turime apie savo jausmus
praneti oponentui. Tiktina, kad ir kitas kon
flikto dalyvis tuo pat metu igyvena pragar. Kai
esame link konflikt sprsti konstruktyviai, rei
kia bti labai kantriems ir gebti iklausyti, k
kitas mums neka ar rkia. Svarbu tuo metu ne
sivelti kov. Kai ireiktos emocijos atslgsta,
galima keliauti toliau. Psichologai juokauja, kad
kol putoja" stiprios emocijos, protas bna pa
sitrauks al".
3. Tikrj poreiki, nor ir interes nustatymas.
Siame etape bandome isiaikinti konflikto prie
astis. Pareikti, ko noriu a, ir isiaikinti, ko
nori oponentas, btina tam, kad konfliktas b
t isprstas efektyviai. Kartais tikrieji interesai
ir poreikiai yra slepiami, mogus nenori j at
skleisti. Turime bti kantrs ir atkakls, nes to
neisiaikinus konfliktas nebus isprstas.
4. Problemos sprendimo paieka. inodami, ko mes
abu norime, turime iekoti sprendimo. Papras
tai iame etape tinka vadinamasis mini lie
taus", arba smegen turmo", metodas. Nekri
tikuodami ir nevertindami turime pasilyti kuo

tio principas:
N iekuom et nesi
stenk nuraminti t
io rib pasiekusi
moni.
Merfio dsnis

Tebnie iklausy
ta ir antroji pus.
Seneka

B EN D R AVI MAS

daugiau vairi problemos sprendimo variant.

Silymai gali bti nereals, negyvendinami,
juokingi ar net absurdiki. Tai reikalinga tam,
kad atsipalaiduotume ir tokiu bdu sudarytume
slygas rastis tinkamiems sprendimams.
5. Sprendimo primimas. I sugalvot sprendimo va
riant irinkite t, kuris abiem yra priimtinas.
Svarbu, kad is sprendimas bt realus ir gana
greitai gyvendinamas. Sprendimas, kur galsi
te gyvendinti tik po met, konflikto tuojau pat
neisprs.
T arpininkavim as
Kartais atsitinka taip, kad mons niekaip negali pa
tys isprsti konflikto. Ieiti i aklaviets gali padti tre
ias neutralus mogus - tarpininkas. Tai mogus, mo
kantis padti oponentams iekoti ieities. Jis skatina
bendrauti ir geriau suprasti vienam kit, o tai neretai pa
deda rasti abi alis tenkinant sprendim.
Deryb procesas yra viena i svarbiausi ir efektyviausi
treio asmens (tarpininko) dalyvavimo sprendiant kon
fliktus forma. Sis procesas vadinamas mediacija (lot. mediatio tarpininkavimas), o profesionalus tarpininkas
mediatoriumi. Tam, kad skmingai galtum valdyti
proces, reikia gerai inoti psichologinius konfliktuojan
ij pusi elgesio derybose pagrindus, psichologinius j
sveikos mechanizmus.
iuo metu kiekviena save gerbianti staiga apmoko sa
vo darbuotojus painti ir sprsti konfliktus. To mokomi
pedagogai, bankininkai, medikai, verslininkai, policinin
kai ir t. t. Sprsti konfliktus, gyti bendravimo gdi
moko kvalifikuoti, tokiam darbui parengti specialistai.

207

203

BENDRAVIMAS

KOKS JS KONFLIKT SPRENDIMO STILIUS?

Nusikopijuokite i uduot. Prie kiekvieno emiau pateikto teiginio pa
raykite skaitmen nuo 1 iki 5 pagal tai, kiek is teiginys Jums tinka:
1 - niekada; 2 - retai; 3 - kartais; 4 - danai; 5 - beveik visada.
1. Kai konfliktuojate, Js:
____ a) diaugiats galimybe ilieti emocijas;
____ b) diaugiats konflikto ikiu;
c) labai rpinats kito mintimis ir jausmais;
____ d) isigstate, nes nenorite nieko skaudinti;
____ e) jauiats kaltas, nes nieko negalite padaryti, kad rastumte ieit
i situacijos.
2. vertinkite kiekvien teigin pagal tai, kaip jis atitinka asmeni
nius Js sitikinimus:
____ a) Js privalote laimti konflikt;
____ b) laimjimas siplieskus konfliktui yra retas dalykas;
____ c) n vienas neturi galutinio konflikto sprendimo teiss, bet kiek
vienas gali neti savo indl priimant sprendim;
____ d) beprasmika bandyti pakeisti mog, kuris laikosi prieingos
nuomons, todl reikia su tuo susitaikyti;
____ e) konflikt reikia vengti.
3. Kai Js konfliktuojate:
____ a) tikite, kad Js sprendimas - geriausias;
____ b) norite pasiekti aukso vidur;
____ c) mgstate praskaidrinti tempt atmosfer ir prisiimti sipareigo
jimus;
____d) nenorite, kad mons susiprieint;
____e) tikite, kad kit priekaitai yra svarbs norint parodyti, kas yra
atsakingas.

BENDRAVIMAS

209

4. Kai Js konfliktuojate ir uimate geresn padt:

_ _ a ) tiesiai ireikiate savo poir;
____ b) derats dl geresnio sprendimo;
___ c) klausiate, kaip kitas jauiasi, ir abu iekote sprendimo;
____ d) sutariate su kitu asmeniu, suteikiate param, kur tik galite;
____ e) ilaikote neutralum ir laikots taisykli.
5. Kai Js konfliktuojate su mogumi, kuris, Js nuomone, uima
neproting pozicij, Js:
____ a) pasakote tiesiai, kad tai Jums nepatinka;
___ _b) vengiate tiesiogins konfrontacijos, bet subtiliai leidiate suprasti,
kad Js nepatenkintas;
____ c) kalbate apie konflikt ir silote abiem pusms priimtin spren
dim;
d) bandote paslpti11 savo jausmus;
____ e) demonstruojate prislgt nuotaik arba abejingum.
6. Kai pykstate ant draugo:
____ a) greitai sprogstate;
____ b) suvelninate situacij papasakodami anekdot;
____ c) ireikiate savo pykt ir praote jos/jo atsakyti;
____ d) elgiats prieingai nei jauiats ir slepiate savo pykt;
___ e) neiekote jokio sprendimo.
7. Kai situacijoje dalyvauja grup moni ir kai nepritariate grups
nariams, Js:
a) laikots savo sitikinim;
____ b) stengiats tikinti grups daugum, kad Js teisus;
c) iekote alternatyv su grups nariais atsivelgdami kiekvieno
poir;
____ d) pritariate grups daugumai;
____ e) nedalyvaujate diskusijoje ir jauiats atsiribojusi/-s nuo priim
t sprendim.

210

B E N D R A V I M A S

8. Kai situacijoje dalyvauja grup moni ir kai vienas i j uima

pozicij, prieing tai, kurios laikosi dauguma, Js:
____ a) pareikiate, kad is asmuo stabdo grups progres, ir silote dirbti
neatsivelgiant j j;
__ _b ) praote to asmens isakyti savo nuomon, kad galtumte pa
siekti kompromis;
____ c) isakote nor suprasti prietaraujanio asmens poir, kad gru
p galt perirti savo pozicij;
____ d) paraginate grups narius atidti konflikto sprendim ir sprsti
kitus, priimtinesnius, klausimus;
e) tylite, stengiats nesikiti.
9. Kai konfliktuojate su dviem monmis, Js:
a) spaudiate greiiau priimti sprendim balsuojant;
____ b) vengiate konfrontuoti, pakreipiate diskusij neutralia linkme;
____ c) pasidalijate savo jausmais ir mintimis apie konflikt, kad visi ga
lt diskutuoti;
____ d) nukreipiate dmes kitus dalykus neleidiate kilti konfliktui;
e) jei galite, nesikiate konflikt.
10. Kai Js konfliktuojate:
____ a) numatote prietaravimus ir parengiate atsakymus prie siplieskiant konfliktui;
____ b) i anksto pasirengiate priimti galimus kompromisus;
___ c) iekote bendr interes ir tiksl;
____d) siekiate harmonijos nenordami sugriauti draugysts;
____ e) iekote nealiko, galinio Jums padti tarpininko.
Toliau raykite savo vertinimus atitinkam lentels skilt. Susumuoki
te kiekvienos rezultatus. Didiausias skaiius rodo, kok stili daniausiai
renkats sprsdami konfliktus. Tiktina, kad renkats ne vien stili.

211

B E N D R A V I M A S

Konku
ruojantis

Siekiantis
kompromiso

Bendradar
biaujantis

Prisitai
kantis

Ven
giantis

1.
2.
3.
4.
5.
6.
7.
8.
9.
10.
I viso:
Konflikto spren
dimo stilius

SPRENDIMO STILI PRIVALUMAI IR TRUKUMAI

Suraykite j ssiuvin kuo daugiau kiekvieno konflikt sprendimo sti
liaus privalum ir trkum. Pasvarstykite, kokiose situacijose tinkamas vie
noks, o kokiose kitoks stilius.

3. P s i c h o l o g i n i a i a i d i m a i "
1964 m. Erickas Berne knygoje aidimai, kuriuos
aidia mons" apra situacijas, kurios iorikai atrodo
gana paprastos, bet i tikrj jose veikia dar ir stiprs pa
slpti motyvai.
Bendraudami mons paprastai daro vienas kitam
poveik. Tai yra neatskiriama bendravimo dalis. Jei tai
vyksta garbingai ir atvirai, mons patys gali nusprsti, pa
siduoti tam poveikiui ar ne. Po psichologini aidim"
mons jauiasi apgauti, inaudojami, priversti daryti tai,
ko nenori, - tuomet sveikos procesas bna nemalonus.

212

B E N D R A V I M A S

Sakoma, kad vyko manipuliacija. Kuo prastinis povei

kis skiriasi nuo manipuliacijos, parodyta lentelje (H. Cornelius ir S. Faire, 1992):
MANIPULIACIJA

POVEIKIS

Daugeliu atvej darantis poveik mogus

siekia jo pageidaujamos bendravimo
baigties.

Darantis poveik mogus gali bti

suinteresuotas arba nesuinteresuotas
bendravimo baigtimi.

Danai bendravimo baigtis yra

nenaudinga tam, kam daromas poveikis.

Atsivelgiama kito mogaus sutikim

ar nesutikim.

Informacija, kuri yra nenaudinga daraniam

poveik mogui, neatskleidiama.

mogui, kuriam daromas poveikis,

pateikiami visi faktai.

mogui nesuteikiama galimyb

laisvai ir savarankikai rinktis.

mogui suteikiama galimyb rinktis.

Kartais sunku atskirti, ar bendraujant partneris daro

poveik, ar manipuliuoja kitu. Reikia pripainti, kad ret
kariais mes visi griebiams manipuliacijos. Kai kurie
mons tam turi ypating gebjim ir psichologiniai aidimai jiems bendraujant su kitais monmis yra dani.
Danai mons dviese ar kompanijoje sukuria situaci
j, kuri vadinama Pabandyk... Taip, bet... Btent is
aidimas paskatino E. Berne stebimas manipuliacijas pa
vadinti aidimais". Pagrindins tokios situacijos ypaty
bs aikja pavyzdyje, kur pateik E. Berne.
White: Mano vyras visuomet nori daryti remont bute pats, betjam niekada nieko gero neieina.
Black: Galjam reikt keleto pamok? Pabandykite pasisamdyti stali, kuris j pamokyt.
White: Taip, bet jis neturi laiko.
Blue: Gal jam reikt nupirkti gerus rankius?
White: Taip, bet jis nemoks jais naudotis.
Red: O gal verta samdyti statybinink, kuris padaryt remont?
White: Bet tai labai brangu.
Brown: Tuomet jum s teks susitaikyti ir pasitenkinti tuo, kaip js vyras tai daro.
White: Taip, bet viskas gali sugriti.
Pasikeitus tokiomis replikomis sivyrauja tyla.

B E N D R A V I M A S

Taigi aidiant aidim vedjas ikelia problem, o kiti

dalyviai silo sprendimus. Kiekvienam pasilymui prie
prieina: Taip, bet... Matome, kad yra du situacijos ly
giai. Socialiniu lygiu pltojama linija padkit man, psi
chologiniu jums tai nepavyks*'.
Koki psichologin naud gauna ponia White? Pir
miausia ji atsiduria dmesio centre, be to, kitiems paro
do, kad jie nra labai protingi, nes nesugeba patarti.
Kaip bt galima nutraukti tok} aidim? Ogi neda
lyti patarim, tiesiai paklausti ponios White, kaip ji pati
ketina sprsti i problem.
E. Berne apra ir ianalizavo daugyb aidim. To
kios manipuliacijos trukdo atviriems garbingiems tarpu
savio santykiams. Vien toki frazi skambesys mums at
rodo girdtas: Jei ne tu, tai a g a l iau ..K mons
pasakys?", irk, viskas per tave..., Na k, kliuvai?1',
Matai, kaip a stengiuos...", Pats pamatysi, kas i to i
eis...", Tik pagalvokit, koks siaubas!" ir t. t.
Dram atinis trikam pis
Psichologas Stephenas Karpmanas domjosi, kas teat
ro dramose sukelia tamp, kuri paprastai prikausto i
rovo dmes. Jis nustat, kad klasikiniai yra aukos, per
sekiotojo ir gelbtojo vaidmenys. Anot jo, vaidmen
kaita, pavyzdiui, aukos tapimas persekiotoju, ir sukelia
tamp bei dramatizm.
Tuo pagrindu Karpmanas sukr dramatini trikamp,
kuris padeda suprasti ir psichologinius aidimus".
I pradi gali susidaryti spdis, kad jame turi daly
vauti trys mons. Bet daugeliu atvej tai to paties asmens
atliekami aukos, persekiotojo ir gelbtojo vaidmenys.
Drauge gyvendami mons link padti vienas kitam
sunkiomis gyvenimo akimirkomis. Kai bendraujama
nuoirdiai, mogus pats paprao jam padti, o kitas, jei
gali, suteikia pagalb. Taip bendraujant nemaloni jaus
m nekyla.

213

214

B E N D R A V I M A S

Kartais atsitinka taip, kad padedame kitam, nors tas

mogus ir pats gali isprsti savo problem. Tada padj
jui kyla dvejopi jausmai: viena vertus, norima padti, ki
ta vertus, suprantama, kad kitas tai gali padaryti pats.
Taigi vidinis konfliktas sukelia jam tamp.
Pavyzdiui, po pamok tu kraunies kuprin ir skubi
treniruot. Tuo metu prieina klass draugas ir prao pa
aikinti rytdienai uduot isprsti matematikos udavi
n (atlieka aukos vaidmen). Tu sakai, kad skubi, nes turi
spti autobus. Draugas meiliai nusiypso ir ima mal
dauti: Labai praau..." Nepatenkintas klausi, ko konkre
iai, sprsdamas udavin, jis nesupranta (tampi gelbto
ju). Draugas uduoda klausimus, kuri, pasirodo, yra ne
vienas. Dar paaikja, kad jam reikia paaikinti teorem,
kurios reikia sprendiant udavin. Tu daraisi dirglus,
pradedi pykti, nes matai, kad nespsi autobus ir vluosi
treniruot. Nepatenkintas ir nelaimingas grietai pasa
kai: Gana, baigiame, per tave dabar turiu bgti gaudyti
taksi (tampi persekiotoju). Klass draugas, taip ir nesu
prats udavinio, bamba: Tu nuolatos kakur leki, nie
kada negali normaliai paaikinti, gaila tau, ar k?.. (at
lieka persekiotojo vaidmen). O tu leki keikdamas vis
pasaul, draug ir save: Kvailys" (esi auka).
Danai mons, kuriems reikia pagalbos, prao jos ne
tiesiogiai, o aisdami psichologinius aidimus".

G Y V E N IM O SU N K U M A I
I. PSICHOLOGIN SVEIKATA...................... 216
1. Sveikas mogus................................................216
2. mogaus poreikiai ir motyvai..........................219
3. Brandi asmenyb.............................................223
4. Gyvenimo prasm............................................225
II. STRESAS. STRESO VEIKA.......................229
1. Streso reakcija..................................................229
2. Stresas - tai gerai!.............................................232
3. lugdantis stresas.............................................232
4. Streso veika.....................................................233
III. PSICHOLOGINS KRIZS
IR TRAUM OS.............................................. 236
1. Kriz - ir pavojus, ir ansas..............................237
2. Krizs procesas.................................................238
3. Traum psichologija........................................241
4. Kas padeda veikti kriz?..................................245
IV. AGRESIJOS PROBLEMA. KITUS
IR SAVE NUKREIPTA AGRESIJA.......... 248
v
1. moni agresyvumas.......................................248
2. Ireiktas ir neireiktas pyktis.......................... 251
3. Autodestruktyvus elgesys.................................254
4. save nukreipta agresija - saviudyb.............. 255
V. PAGALBA.......................................................261
1. Pagalbos psichologija....................................... 261
2. Psichologijos inios - pagalba vairiose
gyvenimo srityse..............................................262
3. Anonimin psichologin pagalba telefonu.....263
4. Socialin parama. Pagalbos sau judjimai...... 264
5. Profesionali psichologin pagalba....................266
6. Kur iekoti psichologins pagalbos..................269

216

I.

__ G Y V E N I M O

PSIC H O LO G IN

S U N K U M A I

SVEIKATA

1. S v e i k a s m o g u s
Kas yra sveikas mogus? Pasaulin sveikatos organi
zacija (PSO) mogaus sveikat apibria taip:
S v e ik a ta - tai fizin, psichin ir socialin ge
rov, o ne tik ligos ar negalios nebuvimas.

Taigi bti sveikam reikia daugiau negu tik nesirgti,

nekentti skausm, per anksti nemirti. Sveikata reikia ir
optimalias fizines, psichines, socialines galimybes, ger sa
vijaut. Vadinasi, svarbu ne vien knas, bet ir tai, ar
esama koki nors negalavim arba j simptom. Sveika
ta laikomas harmoningos asmenybs harmoningas gyve
nimas.
Toks PSO poiris labai aikiai rodo esmin nuo
stat, kuri susiformavo pastaraisiais deimtmeiais apie
mogaus sveikat. Vis daniau atsisakoma vadinamo
jo medicininio modelio, pagal kur svarbu tik mogaus
knas, o sveikata suprantama tik kaip simptom ne
buvimas. Visuminis, holistinis (ang. ivhole visuma),
arba biopsichosocialinis, sveikatos modelis reikalauja at
sivelgti j tai, kad mogus yra visuma, kad visi mo
gaus aspektai - biologinis, psichologinis, socialinis ir
dvasinis - yra vienodai svarbs visaveriam mogaus
gyvenimui.
Kalbant apie psichikos sveikat taip pat neapsiribo
jama vien tuo, yra ar nra psichikos sutrikimo simp
tom.

G Y V E N I M O

217

S U N K U M A I

Lyrinis intermezzo

PASKAITA SU HALIUCINACIJOMIS
Lab dien!
Paskaitos tema
iuolaikin nerv sistema
Tegu bna inoma visiem,
kad mityba nervams ne vis vien,
kad reiau ieinama i proto,
daug vartojant unguri ir prot.
Ne vis viena nervams, k. geri,
tai konjako duomenys geri:
kai pakilo kainos, nuo konjako
tik ei vartotojai apako.
O jei al su vynu maiai Pirmas poymis, kad pamiai.
KAS IA TIEK IKNOSPARNI
PRILEIDO? VIS
LAIK MSIOJA PRO VEID.
Taigi kaip ilstis ne vis tiek.
Palangos ikart atsiadk,
pavargsti tiktai bei apsiblusini.
Visikai kas kita, sako, usieny.
Ir praau, kol normalus esi,
negadink sau nerv prie taksi.
Nuosavas kad ir Zaporoietis
leidia daug ramiau gamta grotis.

Rpestingai but pasirink.

Ram. Erdv. aluma aplink.
Bna triukmas, nemiga, komarai
irgi i pusiausvyros ivaro.
TEN, PRIE DUR, TREJETAS
GYVAI,
MALONKITE SUTRYPTI. AI.
iuolaikin nerv sistema
meils reikiniams nesvetima.
A patariau saugotis teatro.
Gali bt kaip mano draugui Petrui.
Ved aktor. Juokai menki.
Pusmetis ir Vasaros 5.
Ir Lktuv venki - dar didesn
nerv tampa su stiuardesm:
ipradi bijai dangaus niraus,
o paskui kad kipasjos neraus...
Daug kas mog nervina ir blako.
LAUK I SALS GRIAUIUS, KO
TEN BRAKA?!
TAIP NEAIKU VISKAS, LYG PRO
GAR...
K, jau sanitarai? Viso gero!
Vladas imkus. Bits pabgls.
Vilnius, 1973, p. 34-35.

Psichins sveikatos apibdinimas apima tris svarbius

aspektus:
1. Nra matom, ryki psichikos sutrikimo poymi.
2. mogus turi jg rezerv, kuris leidia jam veikti
netiktus stresus ir sunkumus.

218

G Y V E N I M O

S U N K U M A I

3. Esama pusiausvyros tarp mogaus ir j supanio

pasaulio, harmonijos tarp mogaus ir visuome
ns, kurioje jis gyvena.
Vadinamosios holistins pairos mogaus sveikat
sivyravimo enklas ir rezultatas - naujai susiformavusi ir
spariai besirutuliojanti psichologijos aka - sveikatos
psichologija. Ji tiria sveikat nulemianius psichologinius
veiksnius. Pavyzdiui:
i Sveikatai palankus elgesys (gerina j arba stipri
na). Kas padeda siekti sveikatos ir geros savi
jautos?
V i inios, sitikinimai, nuostatos apie sveikat. Kaip
jos padeda ukirsti keli ligoms?
m

Gydymo, sveikimo slygos. Kaip pai ligoni ir

aplinkini elgesys gali padti ar, prieingai,
kliudyti pasveikti?

VU K galima padaryti, kad net turint negali ar sergant

bt manoma gyventi turining gyvenim?
Kas yra sveika asmenyb? Kokia asmenybs raida yra
skminga? Kas yra psichologikai sveikas mogus, brandi
asmenyb?
inome, kad kiekvienas mogus - unikali individualy
b. Dviej vienod asmenybi nra, taiau taip pat inome,
kad apie vienus mones galima sakyti brandi asmenyb",
stiprus charakteris", tuo tarpu kiti - net ir garbaus amiaus
sulauk tarsi lieka vaikiki, nepatikimi, nebrandus.
Kai kalbame apie psichologin sveikat, daniausiai
turime galvoje sveik, normali, ideali, tinkamai funk
cionuojani, brandi, pasiekusi aukt savo galimybi
realizavimo arba saviraikos lyg asmenyb.
Moksliniai tyrimai ir psicholog praktinio darbo patir
tis rodo, kad daniausia vis socialini patologij (nusi
kalstamumo, alkoholizmo, saviudybi ir kt.) prieastis nepakankama asmenybs psichologin branda. Tiksliau,

Isto rija
Kai kurie specia
listai Lietuvoje prisi
m ena, kad prie
Antrj pasaulin ka
r Lietuvoje vietoj
termino psichikos
sveikata" buvo ofi
cialiai vartojami ter
minai proto sveika
ta", proto higiena11,
proto ligos. Ar rei
kia siekti juos atgai
vinti, dar tebedisku
tuojama.

G YV E N I M O

S U N K U M

\ I

nepakankamas psichinis atsparumas psichosomatinms li

goms, depresijai, agresijai, autoagresijai ir kt. Pagrindiniai
dalykai, kuri stokojama, - tai geresnis savs vertinimas,
orumas, gebjimas valdyti emocijas, veikti tamp, neri
m, konstruktyviai sprsti konfliktus ir problemas.
Psichologinis atsparumas, saugantis mog nuo sociali
ns patologijos, taip pat yra asmenybs brandumo poy
mis. Psichologinis atsparumas reikia, kad, igyvendamas
savo charakterio silpnumus ar susidurdamas su gyveni
mo sunkumais, mogus geba konstruktyviai juos veikti,
nepuola nevilt, nenuvertina savs, netampa agresyvus.
v

2 . m o g a u s p o r e i k i a i ir m o t y v a i
Psichologini sutrikim atsiradim lemia tai, ar mo
gus steng realizuoti savo galimybes ir patenkinti savo es
minius poreikius. Kuo geriau tenkinami mogaus porei
kiai, tuo asmenyb sveikesn. Siekimas patenkinti savo
poreikius ir nusako ms elgesio motyvacij.
M o t y v a c i j a - tai poreikiai ar trokimai, ku
rie teikia elgesiui energijos ir kreipia j tiksl.
Poreiki hierarchija. mogus turi penkis pagrindi
nius poreikius. Isamiai juos apras amerikiei psicho
logas Abrahamas Maslow nurodo, kad jie yra emesnio
sios ir auktesniosios kategorijos. Zemiausieji poreikiai
btini, kad mogus igyvent, todl jie yra pagrindiniai
ir patys stipriausi. Jei jie bent i dalies nepatenkinami, ne
gali veikti auktesnieji poreikiai, taigi poreikiai turi bti
tenkinami hierarchine tvarka. Poreiki hierarchija tokia:
1. Patys pirmieji ir elementariausi yra fiziologiniai po
reikiai: alkis, trokulys, poreikis miegoti, turti
pastog ir pan. Juos tenkinti btina, kad bt
palaikoma fizin organizmo gyvyb.

220

G Y V E N I M O

S U N K U M A I

inai, kas yra

didiausia laim pa
saulyje? - paklaus
Tigriukas. - Pinigai.
iandien
btum
ms ir nupirks
man du uptakius.
Nieko man nra ska
nesnio u uptakius.
Mmmm...
Janoas. Panama
labai grai. Vilnius,
1989, p. 54.

2. Patenkinus pirmuosius, kyla saugumo poreikiai siekiai, kurie garantuoja saug, stabil gyveni
m - be chaoso, bgtavim ir grsmi. Sau
gumo poreikiai kartais leidia veikti grsmin
gas situacijas ir ivengti baisaus skausmo.
3. Priklausymo ir meils poreikiai. Jei patenkinami
pirmieji du poreikiai, pasireikia tik mogui b
dingas poreikis mylti ir bti myli
Nuomon
mam. mogui reikia kit moni,
A.
Maslow
hierarchija
yra iek
jis turi jausti, kad ir kiti yra jam
tiek savavalika. Be to, tokia porei
palanks. mons nori priklausyti
ki eil nra visuotinai pastovi.
didesnei ar maesnei grupei, trokta
Kartais mons badauja keldami
ger ir nuoirdi santyki su aplin
politinius reikalavimus. Taiau
kiniais, draugais, eimos nariais.
paprasta mintis, kad kai kurie mo
4. Savojo orumo ir savosios verts porei
kiai. mogui reikia, kad jis turt u
k pats save gerbti, kad jaustsi pri
paintas ir gerbiamas kit.

tyvai, kol jie nepatenkinti, yra stip

resni u kitus, yra svarbi motyva
cijos sampratai.
David G. Myers. Psichologija,
Vilnius, 2000, p. 404.

G Y V E N I M O

S U N K U M A I

221

5. Savs realizavimo poreikis. Tai aukiausioji porei

ki forma, jos esm velgti ir gyvendinti po
tencialias savo galimybes ir gabumus. Tai ugdy
mosi, isipildymo, saviraikos poreikis. Kiekvienas
mogus yra kitoks, todl kiekvienas kitokiais b
dais realizuoja i tendencij. Kuo mogus gali
bti, tuo jis ir privalo bti, - teigia A. Maslow.
Poiris, kad moni poreikiai yra dviej lygi, arba
dualistin motyvacij teorija, iandien pripastama be
veik vis psicholog. ias dvi skirtingas motyv grupes
kiekvienas teoretikas vadina kiek skirtingai, bet i esms
j pairos nesiskiria. A. Maslow, pavyzdiui, emesniuo
sius motyvus vadina deficito motyvais (D-motyvai), o
auktesniuosius buvimo (Bmotyvai).
Auktesnieji motyvai - tai rutuliojimosi, augimo mo
tyvai. Jie susij su mogaus egzistavimu auktesniame, ne
biologiniame, lygyje. Tai:

Ir jei turiau pra

naysts dovan ir pa
iniau visas paslaptis
ir vis moksl; jei tu
riau vis tikjim,
kad galiau net kal
nus kilnot, taiau ne
turiau meils, a b
iau niekas.
(1 Kor 13,2)

ko nors iekojimas i smalsumo;

ko nors myljimas nesavanaudikai;
savo potencij pltojimas ir realizavimas;
aukiausij vertybi, kaip antai gris, mokslas,
tikjimas, realizavimas.
Tai domu
Taigi matome, jog psichin sveikata pa
grsta tam tikro laipsnio tampa, tampa
tarp to, k mogus jau yra nuveiks, ir to,
k dar turt padaryti, arba tarp to, kas esi
ir kuo turtum tapti. Tokia tampa neat
siejama nuo mogaus bties ir palaiko jo
psichin pusiausvyr. Todl turtume ne
dvejodami rasti ik, kur pasitikdamas
mogus bandyt gyvendinti bties pras
m. Tik taip mes paadiname prasms sie
kim, prikeliame i latentins bkls. Ma

nau, kad tikras nesusipratimas kalbant apie

psichin higien sakyti, kad mogui pir
miausia reikia pusiausvyros, arba, kaip va
dinama biologijoje, homeostazs", t. y.
bsenos be tampos. Ties sakant, reikia ne
bsenos be tampos, bet kovos u prasmin
g tiksl, laisvai pasirinktos uduoties. Jam
reikia ne tbt atsikratyti tampos, jam
reikia, kad jis bt paskatintas potencialiai
prasmei, kuri turt gyvendinti.
Viktor E. Frankl. mogus ieko prasms.
Vilnius, 1997, p. 99.

222

G Y V E N I M O

S U N K U M A I

Deficitiniai motyvai iblsta, kai tik stygius kompen

suojamas; rutuliojimosi, augimo motyvai tenkinami tik
stiprja. Deficitiniai motyvai isaugo organizm, o augi
mo motyvai leidia mogui funkcionuoti malonesniu,
auktesniu lygiu.

T ik ta u
NETURIU VALIOS!
Kaip danai tenka dl to krimstis!
Nieko nepadarau, laikas eina, visi pla
nai griva, grauia kalts jausmas, artja
laikas atsiskaityti, o rezultat nra... O juk
kiti gyvena planingai, visk suspja, visk
laiku padaro, neturi dl ko taip baisiai jau
dintis ir t. t.
Na, dabar pamstykim logikai. Pir
miausia iuose ivediojimuose esama dvie
j labai klaiding prielaid.
Pirmoji apie vali. Valios inykimas
yra labai retas psichikos sutrikimas, taigi
kiekvienas sveikas normalus mogus - va
dinasi, ir a valios turi pakankamai. Tai
gi iuo atveju reikt savs klausti kit da
lyk:
1. Ar man pakanka motyvacijos?
Gal i ties a net gerai neinau, ko no
riu, gal tiesiog plduriuoju ar plaukiu pa
sroviui?
Gal ir noriau mokytis, bet i tikrj
labiau noriau didiausi savo gyvenimo
dal skirti laisvalaikiui; gal ir noriau spor
tuoti, bet i tikrj man labiau patinka vi
sai kas kita, ir t. t.
O gal mano galvoje - visika sumaitis?
Gal a siekiu tiksl, kurie niekaip nesude
rinami?
Pavyzdiui, noriau gyti domi ir
rimt profesij, bet sistemingai mokytis ne

galiu, nes iuo metu man svarbiausia di

dij laiko dal leisti su grupe draug, ku
riems rpi visai kas kita, ir mane labai diu
gina, kad netrukus tapsiu j lyderiu.
O gal a visikai nepastu savs? Gal
noriu daryti tai, kam neturiu joki polin
ki ir gebjim? Gal uuot realizavs sa
ve", anot Maslow, a kankinuosi dl to,
kad nerealistikai sivaizduoju save?
2. Ar a pajgiu racionaliai planuoti?
Ar a apskritai planuoju savo laik, sa
vo darbus, savo ingsnius siekdamas tiks
l? Ar apskritai turiu tiksl? O gal tik gy
venu kaip gyvenasi, padarau kiek pasidaro,
veikiu tik tai, kas k nors pasilo, ir pan.
O gal a planuoju nerealistikai?Gal tiek
per tok laik padaryti nemanoma? Gal a
esu per daug grietas ir negailestingas sau?
Juk mogus - ne uprogramuotas robotas,
jis gali ir suklysti, ir patinginiauti, ir su
klupti, kad kit dien vl pasiryt ir steng
tsi gyventi graiau. Saviaukla ir savo asme
nybs tobulinimo darbas turi trukti vis
gyvenim.
Antroji klaidinga prielaida: A ir ki
ti!!! Kaip visi mons... Kodl kitiems vis
kas sekasi?.. Klysta tie, kurie mano, kad pa
saulis susideda i dviej pusi: vienoje a
(problem maias!), kitoje kiti (laimin
gieji!). Netiesa. Pasaul sudaro individai,
kiekvienas i j turi ir savo diaugsm, ir
savo varg, kaip ir a.

G Y V E N I M O

S U N K U M A I

223

3. B r a n d i a s m e n y b
Psichologijoje danai sveika asmenyb" suprantama
kaip brandi asmenyb".
Kur laik psichologins asmenybs teorijos daugiau
domjosi asmenybs sutrikimais, silpnosiomis jos pus
mis. Taiau madaug nuo dvideimtojo amiaus vidurio
buvo pradta tirti, kas yra psichologikai sveikas, bran
dus, stiprus mogus.
Kokiomis savybmis pasiymi imintingiausieji, krybingiausieji, sulaukusieji didiausios skms? Kas teikia
jiems stiprybs?

BRANDI ASMENYB
Pagalvokite, ar js pastate tok mog, kur galtumte apibdinti kaip
brandi, sveik asmenyb. Koks tai mogus? K veikia? Kaip elgiasi su ki
tais? Kodl jis jums patrauklus? Atsak visus iuos klausimus pamginkite
nurodyti bent penkis svarbiausius jo bruous.

vairiose psichologinse teorijose apie asmenybs bran

d kalbama kiek skirtingais aspektais, bet galime pam
ginti isiaikinti, kas minima daniausiai. Kaip manote,
su kokiomis asmenybs savybmis siejama brandumo
samprata?
Asmenybs tyrimo instituto Berklio universitete Kali
fornijoje profesorius Frankas Barronas su savo bendradar
biais atliko tyrim, kuriuo mgino isiaikinti, kokia yra
subrendusi asmenyb, kokiais bruoais pasiymi mons,
kuriuos galima pavadinti brandiais. Pirmajame io tyri
mo etape i viso universiteto surinkti profesoriai buvo pa
prayti atrinkti tuos savo studentus doktorantus, kuriuos
galima pavadinti psichikai sveikomis ir brandiomis as
menybmis.

224

G Y V E N I M O

S U N K U M A I

Paskui visi ie studentai buvo pakviesti institut da

lyvauti dviej dien tyrime. Abi ias dienas jie buvo vai
riai tikrinami: per apklausas, pokalbius, diskusijas, testais.
Vis t laik juos stebjo psichologai ekspertai ir savo ste
bjim rezultatus ymjo specialiose skalse.
Galiausiai pagal gautus rezultatus visi itirti studentai
buvo suskirstyti dvi grupes: subrendusi ir ne visai su
brendusi. Psichologikai labiau subrend asmenys nuo
nesubrendusi skyrsi keturiomis poymi grupmis. Pa
sirod, kad jie:
HR gerai organizuoja savo darb. Jie stabilesni, at
sparesni stresui. Visa tai padeda geriau siekti u
sibrt tiksl;
^M teisingiau vertina aplink ir save. Jie geriau pa
sta save, realiau vertina savo galimybes ir skep
tikiau iri neprastus dalykus (pavyzdiui,
tariamus stebuklus);
pasiymi tvirtu charakteriu ir vidiniu integra
lumu. Jie rimtesni, atsakingesni, tolerantikesni.
J sitikinimai tvirti, logikai pagrsti;
pasiymi geresne adaptacija. Jie netarus, ma
iau egoistiki, naudoja maiau psichologini
gynybos mechanizm.
I ties tyrimai ia linkme tsiami. Beveik visos asmeny
bs teorijos siekia nustatyti asmenybs brandumo kriterijus,
nors vieningos nuomons psichologijoje apie juos dar nra.
Nuomon
Pateiktoji brandios asmenybs charak
teristika, paremta empiriniais tyrimais, yra
pati isamiausia bei konkreiausia, ir j ver
ta pltoti tsiant tyrinjimus ia linkme.
Taiau tiesa ir tai, kad i charakteristika
gim tiriant iskirtinio universiteto studen

tus, be to, tyrimuose dalyvavo grup y

mi mokslo bei meno moni. Jie isisky
r i savo aplinkos inteligencija, gabumais
ir buvo rykios asmenybs.
Zenomena Phiek. Pastoracin psichologija.
Vilnius, 1996, p. 13.

G Y V E N I M O

S U N K U M A I

Kalbant apie brandi asmenyb daniausiai pabria

mas jos vientisumas, gebjimas tiksliai suvokti pasaul ir sa
ve, tvarkyti savo aplink, bti atsakingam. Taip pat da
nai minima:
S i gebjimas keistis, lankstumas. Brandus mogus
grietai nesilaiko savo nusistatym, jis geba at
sivelgti situacijos ypatumus, gali pervertinti
savo poir;
IM gebjimas sugyventi su vairiais monmis.
Brandus mogus tolerantikas ir gali bti pa
kantus vairioms moni nuomonms, elgse
noms, jis nra prieikas ir atiaurus;
M rimtas gyvenimo tikslas. Brandus mogus dides
n pasitenkinim jauia duodamas, o ne imda
mas. Jis stengiasi turti dideli gyvenimo u
davini ar net misij, kuriai skiria daug jg,
energijos ir kuri prisideda prie bendro grio
pasaulyje;
HH humoro jausmas;
M ! gili gyvenimo filosofija ir tvirti sitikinimai.

4. G y v e n i m o p r a s m
Ne visada deramai prisimename prasmingumo svarb
mogaus gyvenime. Juk i ties n vienas nenorime dirbti
beprasmio darbo, vykdyti beprasmi uduoi. Imda
miesi net ir paprast veiksm, norime, kad jie bt pras
mingi, kad padt siekti kokio nors tikslo. Mokykloje ne
retai piktinams, kad kai kurie dalykai, uduotys arba
reikalavimai mums atrodo beprasmiai. Kartais taip atro
do tik todl, kad velgiame pavirutinikai, nors nujau
iame, jog tai nra taip jau beprasmika, tik nenorime to
pripainti.

225

226

G Y V E N I M O

S U N K U M A I

L i u d i j imas
Kraupiai aidi aius vilpukas, lyg gar
veys, asmenindamas didiuln bdon at
gabent moni mas, iklykt jos nuojau
t pagalbos auksmu. Tuo tarpu traukinys,
dabar jau akivaizdu, ima manevruoti prie
didlesn stot. Staiga ksnis i vagone
baimingai lkuriuojanio brio: Antai
lentel Auvicas! Turbt kiekvienas i
akimirk junta, kaip stingsta irdis. Auvi-

cas buvo svoka, apimanti neaikius ir dl

to juo baisesnius duj kamer, krematoriu
mo krosni, masini udyni vaizdinius!
Traukinys juda toliau, ltai, tarsi dvejoda
mas, tarsi atjausdamas savo nelaimingj
krovin, tarsi nordamas pamau atskleisti
t fakt: ,Auvicas!
Viktor E. Frankl. mogus ieko prasms.
Vilnius, 1997, p. 15.

i eilui autorius - Viktoras Emanuelis Franklis,

Vienoje gyvens ir dirbs psichiatras. Kaip ydas, per Ant
rj pasaulin kar jis buvo ivetas koncentracijos sto
vykl.
Ten jis ibuvo iki 1945 met. Ijs laisv Franklis
para studij ...vis vien sakyti gyvenimui TAIP. Psicholo
gas igyvena koncentracijos stovykl. Tai mginimas atsa
kyti klausim, ar yra prasm, ir naujos teorijos pagrin
das. Koncentracijos stovyklos baisumus geriau itvr tie,
kurie net ir tokiomis nemonikomis slygomis stengda
vosi neprarasti vilties ir prasminti kiekvien bties aki
mirk paddami nelaims draugams, pasirydami itver
ti ir vl susitikti su savo artimaisiais, prisiekdami
papasakoti pasauliui apie naci nusikaltimus, vildamiesi
ubaigti labai svarbius pradtus darbus ir pan.
V. E. Franklio asmenybs teorijoje svarbiausiu mo
gaus poreikiu laikomas siekimas rasti gyvenimo pras
m. Prasms iekojimas yra svarbiausia motyvacija mo
gaus gyvenime.
Negalima pamirti, kad kalbdami apie mog visuo
met turime atsiminti visas tris jo dimensijas - fizin, psi
chin ir dvasin. mogus pirmiausia yra dvasin btyb.
Svarbiausia, kad jis siekt bti atsakingas u savo gyve
nim, kad netapt savo potrauki vergu.

B k savo nor
ponas ir savo si
ns vergas.
Viktoras E. Franklis

G Y V E N I M O

227

S U N K U M A I

Padaryti gyvenim prasming galime skirtingais budais:

1. Veikla - kurdami arba dirbdami jauiame gyveni
mo prasmingum.
2. Igyvenimais - patirdami gerum, ties, gro,
gamt, kultr, kito mogaus unikalum, meil
jam.
3. Kania - priimdami nuostat, kad kania yra ne
ivengiama. Niekada neturime pamirti, kad
gyvenimo prasm galime rasti net tada, kai situ
acija beviltika, suvokdami, kad likimo nema
noma pakeisti.
Kalbdamas apie galimyb prasminti kani, V. E. Franklis pasakoja tok pavyzd i savo praktikos:
...syk dl sunkios depresijos su manimi konsultavosi pa
gyvens provincijos gydytojas. Jis negaljo susitaikyti su mo
nos, kuri buvo mirusi prie dvejus metus, netektimi, nes my
ljo j labiau u visk. Na, kaip a jam biau galjs
padti? K turjau pasakyti? Taigi, uuot ms k nors ai
kinti, ajam udaviau klausim: Daktare, kas bt atsi
tik, jei btumt mirs pirmas, o js mona bt jus per
gyvenusi?" O, tai ja i bt buv siaubinga, tar jis.
Kaip j i bt kentjusi!A atsakiau: Matote, daktare, j i
iveng kanios, ir tai js j nuo to apsaugojot inoma,
tokia kaina, kad pats dabar turite gyventi ir gedti jos.
Daugiau netars n odio jis paspaud man rank ir tyliai
ijo i kabineto. Kartais kania atlgsta t akimirk, kaija i
randama prasm, pavyzdiui, pasiaukojimas.
Viktor E. Frankl. mogus ieko prasms. Vilnius, 1997, p. 105.

V. Franklis visuose savo darbuose teigia, kad prasmin

gesn gyvenim gyvena ne tie mons, kurie nuolat klau
sia: O ko a dar noriu i gyvenimo?11, o tie, kuriems pir
miausia rpi klausimas: Ko gyvenimas dar laukia i
mans?11

Kaip mums ge
ra, - sakydavo Tig
riukas, - turime visa,
ko tik irdis trokta.
Ir nieko nesibijome.
Mes gi tikri stipruo
liai. Tiesa, Meki?
- Taip, - pritar
davo jam M ekiu
kas. A stiprus kaip
meka, o tu stiprus
kaip tigras. Ko dau
giau norti?
Janoas.
Panama labai grai.
V., 1989, p. 6.

228

GYVENIMO

SUNKUMA I

APIE KANI
Sunku kalbti apie buvusias spygliuotas
utvaras. mogus vis lieki jautrus tam, kas
igyventa. Dar sunkiau kalbti apie mo
nes, kurie u j buvo. O ten buvo mons.
mons vri rankose. vris norjo juos
palauti ir sunaikinti, bet j dvasia nesida
v priveikiama.
mons keitsi ir u spygliuot viel; ki
taip keitsi, negu mogus-vris norjo. Ne
kaltus ir kankinamus keit kania, kaip ji

keiia kiekvien mog arba sulauo. Pal

o nemaa ir ten, bet daugumas atsilaik pajg atsispirti juos gniudiusiam vri
kumui. Visiems liko spaustas sitikinimas,
kad senoji vidurio, patogum, seksualumo,
gal gerairdiko naivumo dvasia - pamau
gnita savo naivume. Liko ir pasibaisjimas
nemonikja dvasia.
Stasys Yla. mons ir vrys Diev mike:
kaceto pergyvenimai. Kaunas, 1991, p. 6 .

Pirmasis kelias tai kelias hedonizm, vien tik ma

lonum iekojim. Jis tik i pirmo vilgsnio atrodo pa
trauklus. O i ties rpintis tik tuo, ko a dar noriau,
kas dar bt smagu, yra nesaugu jau vien todl, kad ma
lonumais labai greitai pasisotinama ir persisotinama. Ta
da pradeda imti nuobodulys, apatija, o smagiai nuotai
kai palaikyti reikia vis nauj ir vis atresni dirgikli.
Griebiamasi alkoholio, narkotik, riziking avantir.
Be to, i gyvenimo filosofija pratinga dar ir todl, kad
negarantuoja nuoirdi ryi su kitais monmis. Pagal
hedonistin poir, kiti mons yra tik objektai, priemo
n malonumams patirti. Kai jie savo funkcij atlieka, ir
gi pasidaro nuobods, nebereikalingi, tuomet iekoma
nauj potyri. Taip gyvenantis mogus greitai ir pats pa
sijunta niekam nebereikalingas, nelaimingas, bet kaltas
pirmiausia bna jis pats, nes i tikrj nieko nemyli.
Antrasis kelias veda prasmingesn gyvenim, nuo
irdesni ryi umezgim, brandius santykius, kurie
remiasi atsakomybe, sipareigojimu kitam. Toks mogus
irgi gali patirti vairi gyvenimo sunkum, bet jis ne taip
greitai pajus nevilt ir vienium, nes jauiasi reikalingas,
atsakingas, sipareigojs savo artimiesiems, savo mylimie
siems, savo Dievui.

GYVENIMO

II. ST R E S A S . S T R E S O

SUNKUMAI

VEIKA

Artja egzaminas. Kontrolinis. Svarbus susitikimas.

Tuoj kvies atsakinti. K jauiame? Nerim, baim, su
sijaudinim. Bet igyvename ne tik ias emocijas. Paste
bime, kad kakas vyksta ir ms kne. Daniau plaka
irdis, gniauia kvap, kirba skrandio plote. Kai nervinams, kiekvienas reaguojame iek tiek kitaip. Vieni ne
nori valgyti, kiti, prieingai, neudaro aldytuvo. Vieni
turi nuolat lakstyti tualet, kiti - prieingai. Nuo ilgos
tampos ar smarkaus konflikto pradeda skaudti galv.
Kai kuriuos mones nuo ilgai trunkanio streso gali i
berti, kai kuriems atsiveria opos. Taigi sunki situacij
reaguoja visa ms esyb - ir knas, ir psichika.
1. S t r e s o r e a k c i j a
Streso svoka mums daniausiai asocijuojasi su Han
so Selye vardu. Sis kanadietis mokslininkas vis savo gy
venim paskyr stresui studijuoti. Jo dka streso sampra
ta tapo labai svarbi ir psichologijai, ir medicinai. Dabar
stresas jau yra virts kasdiens kalbos odiu. Juo mes api
bdiname staiga kilusi grsm arba savo reakcij j.
S tresa s - tai tam tikr vyki, kuriuos mes lai
kome grsmingais, sunkiais, vadinam stresoriais,
suvokimas ir reagavimas juos.
Susidomjim stresu Hansui Selye sukl fiziologo
Walterio Cannono darbai. Dvideimtojo amiaus treia
jame deimtmetyje W. Cannonas apra labai svarb psi
chofiziologin mechanizm. stresori, pavyzdiui, didel
alt, kart, stiprias emocijas sukeliant vyk, reaguoja

230

GYVENIMO

SUNKUMAI

visas organizmas. stres reaguoja ir psichi

ka, ir knas. Igyvenama tampa, padanja
kvpavimas, irdies plakimas, suintensyvja
kraujotaka. Taip visas organizmas parengia
mas kovoti arba pabgti. W. Cannonas tai
vadino puikiai prisitaikania sistema.
H.
Selye toliau tyr, kaip gyvnai reaguo
ja j vairius stresorius operacij, elektros o
k, vairi hormon virktim. Visos reak
cijos buvo panaios. Net sunku patikti, ra
H. Selye, kad ir kartis, ir altis, ir lidesys, ir
diaugsmas sukelia vienodus biocheminius
pokyius organizme. Visiems bendra tai, kad
kiekvienas stresorius reikalauja persitvarkyti ir
prisitaikyti vis organizm. T prisitaikani
reakcij H. Selye pavadino bendruoju prisi
taikymo sindromu. Jis turi tris fazes.

STRESORIUS

I faz: aliarmas
Tikslas: sutelkti jgas

II faz: prieinimasis
Tikslas: veik ti stres

III faz: isekimas

Labai stiprus ar ilgai veikiantis
stresorius isekina jgas

Aliarmas. Patyrus stipr fizin ar emocin

poveik vyksta viso organizmo mobilizacija.
Smarkiau ima plakti irdis, suaktyvja krau
jotaka, pasirengiame prieintis.
Prieinimasis. Organizmas suaktyvjs jauiame
tamp, padidja budrumas, sustiprja kvpavimas. Pakyla kraujospdis ir temperatra. Tai veiklos faz.
Isekimas. Padidjusio aktyvumo bsena negali truk
ti ilgai, nes ji reikalauja i ms daug jg. Isekimo faz
yra ta kaina, kuri mokame u streso reakcij. Ilgai trun
kanti stresin bsena isekina organizm.
Apskritai stresori poveikis mums gali bti ir teigia
mas, ir grsmingas, neigiamas.

53 pav. Hanso Selye bendrasis prisitaikymo sindromas

GYVENIMO

SUNKUMAI

231

Nusikopijav i uduot, vertinkite savo gyvenimo stresikum (pagal

D. G. Myers).
SUVOKTO STRESO SKAL
Ar daug stres Js gyvenime? Tyrintojai Sheldon Cohen ir Gail
Williamson (1988), padedant visuomens apklaus vedjui Louisui
Harrisui, suaugusiems amerikieiams pateik iuos klausimus.
Ar prajus mnes danai jautte, kad:
c)
Reikalai klostsi taip, kaip Js
a)
Negalite kontroliuoti svarbi
norjote?
savo gyvenimo vyki?
0. Labai danai
0. N karto
1. Gana danai
1. Labai retai
2. Kartais
2. Kartais
3. Labai retai
3. Gana danai
4. Labai danai
4. N karto
d) Jus ugriuvo sunkumai, ku
b)
Pasitikite savo gebjimu sprs
ti asmenines problemas?
ri Js nepajgiate veikti?
0. N karto
0. Labai danai
1. Gana danai
1. Labai retai
2. Kartais
2. Kartais
3. Labai retai
3. Gana danai
4. N karto
4. Labai danai
Js vertis (gautas sudjus nurodytus takus) yra apytikslis, bet greitai
apskaiiuojamas patirto streso rodmuo. Ianalizav nacionalins apklausos
rezultatus, Cohen ir Williamson nustat, kad vidutinis moter vertis buvo
4,7, o vyr - 4,2 tako. mons, kuri streso vertis buvo maesnis, buvo
link iek tiek geriau atsiliepti apie savo sveikat ir laiksi proi,
padedani isaugoti ger sveikat (sportavo, nerk ir kt.).
David G. Myers. Psichologija. Vilnius, 2000, p. 591.

232

GYVENIMO

SUNKUMAI

2 . S t r e s a s t ai gerai!
Jg mobilizacija, kuri sukelia streso reakcija, yra b
tina apsauga nuo gresiani iors pavoj. Kiekviena gy
va btyb j iors grsm reaguoja sustingdama, bgda
ma arba kovodama. Taigi streso reakcija padidina ms
budrum ir saugo nuo pavoj.
Ms veiklai, ypa krybinei, taip pat reikalinga tam
tikra mobilizacija. Daug tyrim rodo, kad rimtoms u
duotims atlikti reikalingas tam tikras streso lygis. Geres
ni mokymosi rezultat pasiekia ne tie moksleiviai, kurie
yra patys ramiausi, o tie, kurie jauia tam tikr vidutinio
stiprumo tamp. Kartais tokia tampa vadinama optima
liu streso lygiu. Per didelis stresas jau trukdo efektyviai
veikti, mstyti, priimti sprendimus. Bet per didelis atsi
palaidavimas taip pat blogina pasiekimus.
Stresoriaus poveikis gali bti teigiamas ir tada, kai jis
mus aktyvina ir skatina veikti sunkumus. Patirdami stre
s, sukaupiame jg pasiprieinti klitims, trukdanioms
mums siekti savo tiksl, naiai dirbti.
Taiau reikia atsiminti, kad streso reakcija isekina or
ganizm, silpnina imunin sistem, dl to gali tapti grs
minga sveikatai.
3. l u g d a n t i s s t r e s a s
Ypa pavojingas ms psichologinei ir fizinei sveika
tai stresas tampa tada, kai jis:
H labai stiprus; dideli sukrtimai gali smarkiai ir
ilgam pabloginti mogaus sveikat;
usitss; nuolat patiriamas stresas gali sukelti
vairi organizmo pokyi. Gali atsirasti lig,
kurios vadinamos psichofiziologinmis, tai yra
atsiranda organizmo sutrikim, kuriuos suke
lia ilgalaikis stresas. Nuolatinis nerimas, pagie

Jeigu viskas vykt

taip, kaip noriu, kaip
planuoju, niekados
nepatiriau nieko
nauja. Mano gyveni
mas bt begalinis su
plkusi pasisekim
kartojimas. Daryda
mas klaid, a patiriu
kak netikta.
H. Pratheris

...daugumai mo
ni vienodai nepa
tinka abu dalykai - ir
kai nra streso, ir kai
jo per daug. Todl
kiekvienas, kad ir ko
ki veikl pasirinkt,
turi gerai painti save
ir rasti tok streso ly
g, kuris jam suteikt
didiausi komfor
t". Kas nesugebs to
padaryti, kents arba
dl neigiamo streso,
nerads sau tinkamo
usimimo, arba dl
nuolatinio pervar
gimo.
H. Selye

GYVENIMO

SUNKUMAI

a, pyktis veikia kraujospd, skatina rgi

isiskyrim skrandyje, todl gali atsiverti opa,
sutrikti irdies ir kraujagysli veikla, suserga
ma tam tikromis astmos formomis, ima ka
muoti ibrimai ir kt. ligos;
H kai stresoriai kaupiasi. Jie gali bti ir nestiprs,
bet nuolat veikdami isekina ir fizikai, ir psi
chikai, ir emocikai. Kasdieniai pykiai, nuo
latiniai mokykloje patiriami sunkumai, nemiga,
neisprendiami konfliktai ilgainiui gali labai
mus ivarginti;
MH kai vykiai suvokiami kaip neigiami ir nekon
troliuojami; nuolat kylanios grsms, bejgi
kumo jausmas gali labai mus lugdyti.
Labai svarbu rasti bd sumainti stres sukeliani
vyki neigiam poveik.
4. Streso veika
Stresas kiekvien i ms veikia nevienodai. Esame skir
tingi: vieni jautresni, greiiau patiriantys stres, kiti rames
ni. Savo prigimties beveik negalime pakeisti. Be to, skiriasi
ir ms aplinka, kurioje gyvename, ir mus supantys mo
ns. Streso stiprumas priklauso ir nuo ms bdo, ir nuo
aplinkos.
Bet kiekvienas galime daug k padaryti stengdamiesi
veikti stres.
Kad kuo maiau kilt stres, turime stengtis imin
tingai tvarkyti savo gyvenim ir paisyti saiko. Svarbu ne
tik mokti dirbti, bet ir ilstis, ne tik pramogauti, bet ir
atlikti savo pareigas. Turime stengtis ugdyti savo proius,
kad kuo maiau patirtume beprasmik, nereikaling
stres. Jei kiekvien ryt ilekiame pamokas apimti stre
so, sudirg, vluodami, nes reikjo susirinkti knygas,

233

234

GYVENIMO

SUNKUMAI

surasti draugui paadt ssiuvin ir pan., patys esam dl

to kalti, nes puikiausiai tai galjome padaryti i vakaro.
Turime mokytis bti tvarkingi. Jau kalbjome, kad savs
tobulinimo darbas trunka vis gyvenim.
Ms poiris situacij, tai, kaip j vertinsime, nu
lems, kokio stiprumo stres patirsime.

VERTINIMAI IR STRESAS
sivaizduokite, kad susitarte susitikti su drauge arba draugu. Ji/jis ne
atjo.
Kodl?
Atidiai perskaitykite kiekvien i nurodyt prieasi ir pasistenkite si
vaizduoti, kokie jausmai kyla.
1. Ji/jis melag!-is, apgavik!-as.
2. Tikriausiai tvai vl papra skubiai vaiuoti pas moiut.
3. Mieste dideli kamiai, nemanoma privaiuoti.
4. As j ai!jam visai nerpiu.
5. Su manim niekas nenori draugauti.
Ar pajutote, kad kiekviena i i prielaid kelia labai skirtingus jausmus?

Taigi galime stengtis kontroliuoti ir savo mintis. Jei

pratinsims ikart nepulti galvoti apie pat blogiausi va
riant, ilgainiui tapsime atsparesni stresui.
Kontrols jausmas taip pat maina streso poveik. Jei
nevengiame atsakomybs, jeigu gebame priimti sprendi
mus, jei stengiams patys tvarkyti savo reikalus, maiau
jauiams valdomi ir tvarkomi kit, o tai reikia, kad
tampame tvirtesni.
Apskritai svarbu, kad ms gyvenimas bt domus ir
turiningas. Tyrimai rodo, kad labiau usiangaav mo
ns lengviau igyvena stres.

GYVENIMO

SUNKUMAI

235

veikti stres labiausiai padeda tai, kas leidia atsipa

laiduoti. Puiki priemon bet koks fizinis aktyvumas.
Sportuoti, okti, keliauti, dirbti sode ar dare, vainti
dviraiu, padti namikiams nudirbti buities darbus. Ne
abejojame, kad jums uteks fantazijos sra gerokai
pailginti.
Galima imokti vairi atsipalaidavimo metodrelak
sacijos,
meditacijos, speciali kvpavimo pratim.
v
mons, su kuriais gyvename ir bendraujame, taip pat
labai daug gali mums padti. Mums svarbu jausti j soli
darum ir param. Artimai bendraujant galima pasidaly
ti savo rpesiais ir skausmu.
Puikiai veikia juokas. Humoro jausmas yra labai dide
l vertyb. Jei mokame juokauti ir suprantame kit juo
kus, jei gebame bti autoironiki ir su humoru velgti
save i alies, tai gali padti atsipalaiduoti ir igelbti mus
nuo daugybs stres ir konflikt.
Pastangos veikti stres mus grdina. Jei nevengiame
sunkum ir stengiams juos nugalti, ilgainiui tampame
labiau pasitikintys, tvirtesni ir atsparesni galimam stresui.

Draugyst kakaip palengvina didiausius

gyvenimo stresus. mons, palaikantys arti
mus ryius su draugais, eima, religins bend
ruomens nariais, darbo ar kitomis paramos
grupmis, reiau mirta pirma laiko lyginant
su monmis, kurie maai bendrauja.

Tikrasis humoras yra diaugsmas jis ne

slegia, nesiaipo ir nesityioja. Jis veria mo
nes jaustis puikiai, j neatskiria, neiskiria ir
neatstumia. Tikrasis humoras leidia supras
ti, kad juokaudami mes visi pajuntame, jog
esame kartu.

D. G. Myersas

H. Pratheris

236

GYVENIMO

III.

PSICH O LO G IN S
IR T R A U M O S

SUNKUMAI

KRIZS

Kas yra psichologin kriz? Kiekvieno mogaus gy

venime netrksta vairi sunkum ir imginim. Spau
dia mokslai, nesame patenkinti savo paymiais, tvai ir
mokytojai vis ragina pasispausti, nes reikia rimtai ruo
tis gyvenimui1'. Be to, neretai kelia problem santykiai
su bendraamiais, su drauge ar draugu, kyla konflikt su
tvais. Kas galt ivardyti visk, kuo gyvenimas vis sie
kia mus ibandyti11? Taiau kiekvienas esame gana atspa
rs, turime savo imgint bd, kurie mums padeda
veikti sunkumus.
KAIP VEIKIAME SUNKUMUS?
Pagalvokite, kaip elgiats tuomet, kai jums bna sunku. Kas padeda i
gyventi? Ivardykite nors penkis dalykus, kurie jums padeda veikti sun
kias gyvenimo situacijas. Aptarkite tai klasje (arba maesnse grupelse).
Palyginkite, kokius bdus sunkumams veikti renkasi skirtingi mons. K
i draug patyrimo galtumte panaudoti ir js?

Kartais ikyla toki sunkum, kuriems veikti prast

bd nebeutenka. Atsiduriame tarsi krykelje nebega
lime gyventi, kaip gyvenome iki iol, nebegalime susido
roti su sunkumais taip, kaip iki iolei. prasti sunkum
veikimo bdai nebedaro jokio poveikio, jie nebetinka nau
joje, neprastoje situacijoje. Kitaip tariant, gyvenimas me
ta mums ik. Kai atsitinka kas nors labai svarbaus - nu
trksta artima draugyst, lunga ilg laik puoselti planai,
mirta brangus artimas mogus, jauti, kad imi prarasti
gyvenimo prasms pojt.

GYVENIMO

SUNKUMAI

237

P s i c h o l o g i n k r i z - tai sveiko mogaus

reakcija sunki nelauktai susiklosiusi situaci
j, kurioje nebepakanka prast bd sunkumus
veikti, kai reikia dideli asmenybs pokyi ir
nauj bd prisitaikyti prie sunkum.

1. K r i z ir p a v o j u s , ir a ns a s
Kin kalboje od kriz ymi hieroglifas, kur suda
ro du enklai. Vienas i j reikia pavoj", kitas - an
s" (r. 54 pav,).
Kok ans silo kriz? Tas ansas - tai asmenybs
augimo ir giljimo galimyb. Kriz sukreia nusistovju
s tapatumo jausm ir veria dmiau pavelgti save, rasti
nauj bd sunkumams veikti. Galima tarsi i naujo su
vokti, igyventi save ir taip pakilti kit savo asmenins
raidos pakop. veiks sunkumus mogus bus stipresnis
ir atsparesnis. Liaudies imintis tok mog apibdina ir
kaip vertingesn: U vien mut deimt nemut duoda".
Kodl kartais nepavyksta to anso inaudoti? Ogi 54 pav. Kin hieroglifas,
todl, kad krizs metu vykstantys procesai mogui kelia ymintis od kriz
labai didel nerim, kuris trukdo pasireikti pozityvie
siems krizs aspektams. Kartais nerimas gali bti toks
stiprus, kad mogus nebepajgia jo veikti. Jei jis nesu
laukia pagalbos arba pats nesugeba jos rasti, gali kilti daug
vairi sveikatos ir elgesio sutrikim.

N u om o n
Ar inai, koki klaid mes visuomet da
rom? M ums atrodo, kad gyvenimas ne
bepasikeis, kad vien kart pajudjus b
giais reiks jais vaiuoti iki galo. Taiau
likimas turi nepalyginti daugiau vaizduots

negu mes. Btent tada, kai jau manai pri

js liepto gal, kai tavo neviltis pasiekia
virn, staiga, tarsi teljus vjo gsiui,
viskas pasikeiia, apvirsta auktyn kojom,
ir tu imi gyventi nauj gyvenim.
S. Tamaro

238

GYVENIMO

SUNKUMAI

2 . K r i z s p r o c e s a s
Psichologins krizs termin j psichologij ir psichiat
rij ved Erichas Lindemanas ir Gerardas Caplanas.
Istorija
Amerikietis vokiei kilms gydytojas
Erichas Lindemanas atidiai inagrinjo
moni, patyrusi sunkius sukrtimus ir
netektis, psichologines reakcijas. 1943 me
tais viename Bostono naktinio klubo kino
teatre kilo didelis gaisras, uvo daug mo
ni. Dirbdamas su uvusij artimaisiais ir
su ilikusiais gyvais io tragiko vykio da
lyviais, taip pat ir su kitais staiga artimj
netekusiais monmis, E. Lindemanas pa

stebjo, kad kai kuri moni lidesys ir

sielvartas" buvo labai gils, bet j reakcijas
dar buvo galima laikyti normaliomis. Tuo
tarpu kiti pasikeisdavo tiesiog liguistai
kai kurie tapdavo perdtai smulkmeniki,
kiti imdavosi daugybs nauj darb, tarsi
nieko nebt vyk, buvo link persidirb
ti", usiimdavo neproduktyvia veikla, treti
tapdavo itin irzls ir pikti. Bta atvej, kai
visikai pasikeit nukentjusij santykiai
su artimaisiais ir pastamais monmis.

Elisabeth Kiibler-Ross darbai. iandien visiems, stu

dijuojantiesiems moni igyvenimus sunkiomis gyveni
mo situacijomis, labai gerai inomas daktars Elisabeth
Kiibler-Ross vardas. Prajusio amiaus etajame deimt
metyje ji pradjo tirti, kaip ligoniai reaguoja suinoj, kad
serga sunkia nepagydoma liga. Student paklausta, kas
medicinoje apie tai inoma, ji atsak, kad nieko - medi
cinos knygose apie tai nebuvo raoma, niekas to netyri
njo. Gydytojai ir kiti ligonins darbuotojai buvo vienin
gai nusistat, kad medik pareiga - kiek manoma
stengtis ilaikyti vilt, tai yra nuslpti nuo pacient tik
rj diagnoz j pai labui. Visi buvo sitikin, kad tie
sa pacientus tiesiog sugniudys.
Kai daktar E. Kiibler-Ross nusprend, kad vieninte
lis kelias suinoti, k tokie ligoniai galvoja ir jauia, - pa
klausti j pai, ji susidr su didiuliu gydytoj pasiprie
inimu. Jie piktinosi tokiu sumanymu, saugojo nuo jos
savo ligonius, nes buvo sitikin, kad itaip bus pakenkta
j sveikatai.

GYVENIMO

SUNKUMAI

Taiau duomenys, kuriuos gavo tyr

jai, pasirod labai doms. Pacientai da
niausiai visai nebijojo kalbti apie savo
bsen ir jausmus. Prieingai, dauguma i
j kaip tik ito norjo. Pasirod, kad j re
akcijos suinojus apie nelaim - sunki
lig labai panaios tas reakcijas, kurias
apra E. Lindemanas, tirdamas vairius
sukrtimus patyrusius mones.
Visi ie tyrimai parod, kad psicholo
gin kriz yra procesas. Jame galima i
skirti kelias stadijas.
1 stadija. okas. Visi mons sukr
tim i pradi reaguoja labai
stipriai, daniausiai jie net nepa
tiki tuo, kas vyko. Kai vykiai la
bai sukreiantys, realyb iki ga
lo net nesuvokiama. mogus
jauia didel nerim, tamp, jis
labai sutrinka, nes negali susido
roti su problema, neranda joki
jos sprendimo bd.
2 stadija. Tai vadinamoji reakcijos
faz. Realyb pradedama suvok
ti teisingai, bet kyla protestas,
pyktis, tis. mogus skaudiai
igyvena bejgikum ir netei
singum, jis klausia savs: Ko
dl btent man taip atsitiko?!'1
Mgina iekoti sprendimo, bet
jauia, kad visos pastangos be
vaiss, tad nusivilia dar labiau.

239
Lyrinis intermezzo

L IG O N I L A N K Y M O D IE N A I
Vadinasi, j s gyvas? Ir puiku.
Pripaisto mons nebt dalyk.
Kam vykiam s ubgti u aki?
Visai dar nedega dl t vainik.
Ir lpas, va, pakrutinat iek tiek.
O sak - j u m s viena kita savait.
Po viso ito daktarais tikk!
Nenuostabu net, jeigu im sit sveikti.
Atrodote u popieri baliau.
N e juokas laukti giltins kas dien.
Juk, rodos, mirsime visi, taiau
nenori niekas gulti po velna...
Jau turt padalinote, tikiuos?
D abar tie form alum ai visokiausi,
vienok ramiau: dl smulkmenos kokios
ju k js kapuose nepasiklausi.
D abar ju m s ritas aara karta,
bet, kai gulsit po klevais bei uosiais,
tikkit, juodo sielvarto nata
prislgs nejus, o prieingai - gyvuosius.
Js neinyksite gal gale,
tiktai, kaip sakoma, uksim emn.
Vis tiek - prie saul noksit uogele
ar ja u n u medeliu lamsit, amen.
Vladas imkus. Bits pabgls.
Vilnius, 1973, p. 26-27.

3 stadija. Kulminacija. mogus mgina susitaiky

ti su nauja situacija, pripainti vyki realum.

240

GYVENIMO

SUNKUMAI

Krizs stadijos

Sukaupiamos visos jgos, kad bt rastas spren

dimo bdas. Tai nra lengva. Bet ioje stadijoje
tampa pradeda mati todl, kad mogus ran
da sprendim, arba todl, kad jis pasiduoda ir
nuleidia rankas.
4 stadija. Pabaiga. Pozityvi arba negatyvi. Arba grta
reliatyvi pusiausvyra, arba atsiranda ilgalaiki
problem ar sutrikim. Jei kriz veikiama
skmingai, - tai atsigavimo, susitaikymo su savo
dalia stadija. Vl grta savo verts pajautimas,
nusistovi asmeniniai santykiai, vl imamasi
prastins veiklos.
Minti darbai labai daug prisidjo prie moni gero
vs. Pasirod, kad jeigu suteikiame pagalb kilus krizei,
daliai moni tai tampa apsauga nuo daug sunkesni
problem - depresijos, alkoholizmo, vairi kno lig,
saviudybi. Atsirado labai daug konkrei pagalbos
form. Tai krizi veikimo centrai, psichologinis konsul
tavimas vis par veikianiais telefonais, specialios klini
kos. E. Kbler-Ross darbai kvp hospicesjd, kuris jau
pasiek ir Lietuv. Tai pagarbus elgesys su nepagydomai
serganiaisiais, kai ginamas j orumas ir teis ramiai nu
mirti.
mons visas ias pagalbos formas su noru priima, nes
tai teikia palengvjim sunkioje gyvenimo situacijoje.

55 pav. Psichologins
krizs procesas

K ritika
Kritikai abejoja,
kad ios stadijos ga
li bti bendros vi
siems, pabrdami,
kad kiekvieno mo
gaus patyrimas yra
nepakartojamas. Jie
teigia, kad konkre
tiems monms sun
ku pritaik y ti tok
atskir du i
model. Be to, j nuo
mone, supaprastin
tos stadijos neatsklei
dia daugelio svar
bi veiksni.
David G. Myers.
Psichologija. Vilnius,
2000, p. 139.

GYVENIMO

3. T r a u m

SUNKUMAI

psichologija

Didiausia grsm moni sveikatai yra ypa sunki

sukrtim katastrof, kar, stichini nelaimi sukel
tos traumos.
P s i c h o l o g i n t r a u m a - tai vyki, kurie
nra prasti, normals" gyvenimo sunkumai, o
ypatingi sukrtimai, susij su mirties grsme - ka
ras, katastrofos, smurtas, netektys ir pan., - suvoki
mas ir reakcija juos.
Per pastarj imtmet psichologai ir psichiatrai sukau
p daug ini apie sunki gyvenimo vyki poveik psi
chinei ir dvasinei moni sveikatai. Tos inios labai pa
keit poir sunkias psichologines traumas igyvenusius
mones ir padjo rasti bd j kanioms palengvinti.
Istorija
Nuo seno inoma, kad sunks gyvenimo sukrtimai - ne
tektys, karai, kitos didels nelaims gali labai smarkiai ir il
gam paveikti moni psichologin savijaut ir sveikat. Toki
igyvenim apraym gausu ir senovs filosof veikaluose, ir
literatros kriniuose, ir autobiografiniuose tekstuose.
tai Homero Iliadoje" vaizduojamas Achilas, taip baisiai
sielvartaujantis dl Patroklo ties, kad net kyla grsm jo pa
ties gyvybei:

Tar, ir skausmo elis apgaub veid Achilo.

Stvrjis rankom abiem pajuodusi dulki nuo ems,
Brsijas ant galvos, susiter veid malon,
25 Ir nektarinis chitonas pilkais pelenais apibiro.
Krito dulkes ir pats, isitiess kaip milinas tikras,
Rankom savosiom mielom vis rov ir drasksi plaukus.
Vergs, kurias laimjo kartu su Patroklu Achilas,
Klyk i sielvarto didio, rypavo ir, visos ibg

241

242

GYVENIMO

SUNKUMAI

3 0 I palapini, briu apstojo nars Achil,

M usi krtines, kol keliai jom s lin kti pradjo.
Ir Antilochas taip p a t vaitojo ir aaras liejo,
Laik Achilo rankas, irdis jo taurioji drebjo:
Bgtavo mat, kad is geleim sau persiskros gerkl.
Homeras. Iliada. Vilnius, 1981, p. 279.
Rykus didels irdglos apraymas yra Donelaiio Metuo
se" (j tai atkreip dmes Vilniaus universiteto mokslinink
Dalia Dilyt, 2001). Mirus vis mylimam geram ponui brai
nesiliauja sielvartav net ir metams prajus po jo mirties:
A k, pon amtsrot, ak! dl ko m um s num irei pernai?
A k, su tavim ja u ir linksmybs ms prapuol!
A k, ttuti! tavs kasdien kiekviens pam indam s
2 2 0 Ir dsaudams taip nesvietikai nusiverkia,
K ad ir akys ja u keliems ipti pradjo;
O k iti dl to, veik proto viso netek,
Baudiav, kaip jiem s reik, a tlikt ja u nedera bdiai.
Kristijonas Donelaitis. Metai ir pasakios. Vilnius, 1994, p. 48.

Karo ir traumins neurozs. Karo gydytojai jau se

niai pastebjo, kad kareivius fronte kartais itinka ypatin
gos nervins bsenos - okas, paralyiai, baim ir panika,
mutizmas (kalbos praradimas), dezorientacija, komari
ki sapnai. Pirmieji klinikiniai toki bsen apraai buvo
atlikti per Amerikos pilietin kar, o intensyviau jos pra
dtos tirti per Pirmj ir Antrj pasaulinius karus. Dvi
deimtojo amiaus pradioje buvo sukaupta ini apie tai,
kad mones, patyrusius geleinkelio ir kitas transporto
katastrofas, danai dar ilgai po vykio kamuoja vairs
nerviniai sutrikimai. Atsirado terminai karo neuroz ir
traumin neuroz.
Patys intensyviausi psichologini traum tyrimai pra
sidjo po Antrojo pasaulinio karo. Buvo isamiai itirtas
ir apraytas holokaust igyvenusi moni patyrimas.

GYVENIMO

SUNKUMAI

Paaikjo, kad dauguma nukentjusij dar ilgus me

tus po karo patiria kankinanias psichologines bsenas,
paradoksal kalts jausm (kodl a igyvenau, o mano
artimieji uvo?), psichosomatinius simptomus. Apray
tas konclager igyvenusiojo sindromas", kuris pasirei
kia labai sunkiais potyriais. Tai:
V i mai ueinanios baims ir susijaudinimo bsenos;
V i komariki prisiminimai ir sapnai apie igyveni
mus lageryje;
V U keistas jausmas, kad esi kitoks nei tie, kurie ne
patyr lagerio baisum;
V i dvasinio nuovargio ir atbukimo jausmas, kuris
kelia apatij, nenor bendrauti, negebjim
diaugtis;
M nemiga ir kiti fiziologiniai simptomai;
V I psichotins bsenos su kliedjimo idjomis (jaus
mas, kad tebra lageryje, kad ir toliau persekio
jamas).
iais tyrimais taip pat rodyta, kad negalima tvirtinti,
jog mintus sutrikimus lm priekarins gyvenimo sly
gos ar asmeniniai t moni ypatumai. Pagrindin sutri
kim prieastis - per kar patirtos siaubingos fizins ir
psichologins kanios.
Daugumai holokaust igyvenusi moni Vakar a
lyse buvo suteikta profesionali psichikos sveikatos specia
list pagalba, ir tai gerokai palengvino j dali, bet i la
bai kruopi klinikini stebjim paaikjo, kad yra
toki kani, kurias patyr, mons niekada negali ito
pamirti, ir tai paveikia vis likus j gyvenim.

243

244

GYVENIMO

SUNKUMAI

L i d i j im a s
Mans niekada niekas neklaus, kas
yra lageris. Mes niekada apie tai nekalb
jome nei eimoje, nei su biiuliais. K tik
gr i ten, jie, matyt, bijojo traumuoti
mano psichik, o gal apskritai bijojo ne
kti ta tema. Vliau, pasirodius tremtini
memuarams, tai tapo nebeaktualu. Jauni
mons, nordami patirti, kas yra lageris,
eina irti film apie holokaust. Dau
guma j pastatyti kontrasto principu: gra
us, aristokratikas pasaulis akimoju su
griaunamas siverusio karo. prekinius
vagonus grdami mons, kurie netrukus
tampa lavon krva ar vos judaniais ske
letais. Dvi alternatyvos: gyvyb ar mirtis.
Mirties fabrikai: Auvicas, Dachau, Bu
chenvaldas. Beprotyb baigsi kartu su
Vokietijos kapituliacija. Fiksuotas laikas ir
fiksuota vieta.

[]

A inau, kad GULAGo tema nebepo

puliari. Visa tai buvo seniai, dvideimtaja
me imtmetyje, kur mes baigiame pamir
ti. Man irgi nesinori apie tai kalbti, bet dl
kit prieasi. Kaip fanatikas kolekcinin
kas a saugau nuo paalini aki savo bran
genyb. Saugau todl, kad bijau, jog toje
pilk eli ir begalinio laiko karalystje
kiti nepastebs to, kas padar GULAG
svarbiausiu vykiu mano gyvenime. Nors
tai buvo tolimoje jaunystje, bet, kaip mi
njau, man rodosi, kad GULAGas kakur
visatos begalybje egzistuoja toliau. Jo ener
getinis utaisas tebeveikia ms dvasin
lauk. Ir nors praeitas imtmetis su kosmi
niu pagreiiu tolsta nuo ms, i Eintei
no teorijos inome, kad nepriklausomai
nuo judjimo krypties energija gali mate
rializuotis. Todl ir raau apie tai.
Nijol Gakait-emaitien. Lageris II
iaurs Atnai, 2000, nr. 23 (513).

Reikmingiausias lis specialist pairose dl traum

padarini vyko septintajame deimtmetyje, kai Jungtin
se Amerikos Valstijose sugro namus Vietnamo karo da
lyviai. Buvo pradti tyrimai siekiant vertinti, koki tak
karo patirtis padar grusi veteran gyvenimui. Pa
aikjo, kad kai kuriems i j bdingi ilgai trunkantys ner
viniai sutrikimai, kaip antai nevalingi prisiminimai apie pa
tirt traum, padidjs jautrumas ir dirglumas. Tai potrauminio streso sutrikimas. rodyta, kad, be jokios
abejons, tai tiesioginis karo patyrimo padarinys.
Dabar jau visiems inoma, kad gyvenimo traumos kai
kuriuos mones gali paveikti ilgam ir sunkiai, todl su
kreianius vykius patyrusiems monms visada suteikia
ma operatyvi profesionali pagalba, kuri jie paprastai su
noru priima.

GYVENIMO

SUNKUMAI

Problema
O KOMUNISTINI REPRESIJ AUKOS?
J traumavimas buvo komplikuotesnis
negu patyrusi holokaust ar Vietnamo ka
ro dalyvi. Svarbiausia, kad jie buvo trau
muojami ilgiau. Holokausto ar karo belais
vi stovykl aukos ikart po karo buvo
pripaintos nukentjusiaisiais, o soviet
represij aukos - politiniai kaliniai, trem
tiniai ir kiti represuotieji - dar ilgai buvo
persekiojami. Net ir gr namus, jie ne

245

buvo saugs - persekiojo ir juos, ir j ei

mas. Jie negaljo mokytis, negaudavo no
rimo darbo, buvo priversti slapstytis ir nan.
Taiau apie ias aukas tyrim beveik nra,
atliktas tik vienas kitas tyrimas buvusioje
Ryt Vokietijoje, Latvijoje, Estijoje.
Lietuvoje Vilniaus universiteto Kliniki
ns psichologijos katedra ir Lietuvos gy
ventoj genocido ir rezistencijos tyrimo
centras pradjo isam tyrim, kuris i
sprag gal kiek upildys.

4 . K as p a d e d a v e i k t i kriz?
moni, patiriani traumuojanius vykius, reakci
jos labai vairios. Tas pats vykis 3040 % moni gali
sukelti kriz, 3 0 ^ 0 % jauia tik nerim, bet neigyvena
tikros krizs, o 1020 % moni niekaip ypatingai nere
aguoja.
Akivaizdu, kad kai kuriems monms traumos sukelia
skaudius ilgalaikius pakitimus, bet tyrimai rodo, kad ir
tarp traumas patyrusij yra nemaai asmen, neturini
joki psichologini sutrikim. Net ir labai sunkius vy
kius igyven mons geba tinkamai tvarkytis, sukuria ei
mas, pasiekia puiki profesini laimjim. Antai nustaty
ta, kad konclageri kanios neusimirta net prajus
beveik penkiasdeimiai met, bet tai nereikia, kad mo
ns blogai adaptuojasi - jie gyvena visavert gyvenim ne
paisydami juos kamuojani sunkum. Taigi mons,
paveikti sunki gyvenimo ibandym, turi vidini resur
s ir geba veikti sunkumus. Pastaraisiais metais atliekant
tyrimus stengiamasi domtis ne tik neigiamu traumos po
veikiu, bet ir vadinamaisiais apsauginiais veiksniais, tai
yra tuo, kas suteikia monms stiprybs, domimasi, kaip
dramatiki igyvenimai tampa ikiu, subrandinaniu ir

246

GYVENIMO

SUNKUMAI

ugrdinaniu asmenyb, koki reikm ia turi sitikini

mai, idealai, moni solidarumas, kiti svarbs veiksniai?
Nuo ko priklauso krizs sunkumas? Nuo:
ORI vykio, suklusio kriz. J bna ir lengvesni, ir
sunkesni, todl vieni labiau paveikia mones
nei kiti;
K asmenybs savybi ir situacijos. Vieni mons
yra jautresni ir paeidiamesni nei kiti. Atsitin
ka, kad mog vienas po kito itinka keletas
sukrtim, tada jis gali pasijusti palautas, bet
mons, patyr daugiau sukrtim, tampa ir
labiau usigrdin;
BM paramos, kuri mogus gauna i aplinkini. Kri
z igyvenaniam mogui labai svarbs yra jo
draugai, artimieji, eima, taip pat visuomenje
egzistuojanios pagalbos institucijos.
Ko i ms laukia kriz igyvenantis mogus? Svarbiau
sia, kad jis inot, jog esame alia ir esame nusiteik jam
padti. Kartais jis nors kalbtis, o kartais visikai nesi
duos kalbinamas. Kartais jam reiks kokios nors konkre
ios ms pagalbos, kartais jis nors, kad nepultume vi
sur jo uvaduoti. Bdami nuoirds, gebsime pajusti, ko
mogui labiausiai reikia, arba tiesiai ito jo paklausime.
Jei igyvenate kriz, nebkite vieni, neusisklskite, ne
manykite, kad patys privalote absoliuiai visk isprsti.
Pasikalbkite su sau prielankiu mogum - draugu, tvais,
mokytojais, kunigu, giminaiiu ar kuo nors kitu. Kreip
kits pagalbos - toliau rasite aprayta, koki pagalbos for
m yra.
Krizi veikimo pagalba yra trumpalaik. Mums pa
dedantys specialistai ne tik patys susitinka su nukentju
siuoju, bet ir ieko kit pagalbos altini.
Konkreios krizi veikimo pagalbos formos gali bti
keturi tip.

GYVENIMO

SUNKUMAI

I s t o r ij a
Amerikiei psichiatras Geraldas Caplanas savo knygoje Preventyvios psichiatrijos
principai jau 1960 metais ragino, kad psi
chikos sveikatos pagalb bt irima daug
plaiau, negu iki tol buvo prasta. Jis iskyr
tris skirtingas pagalbos formas ir pavadino
jas pirmine, antrine ir tretine pagalba.
Pirmin pagalba - veikimas, kol joki
sutrikim dar nra. Pavyzdiui, mons
mokomi, kaip veikti sunkiose situacijose,
padidjusios rizikos grups dar prie gali
m kriz mokomos, kaip j veikti (kaip
konstruktyviai sprsti konfliktus, kaip atsi

247

spirti spaudimui kartu parkyti, pabandy

ti narkotik ir pan.).
Antrin pagalba - krizs veikimo pagal
ba. Padedama kriz patekusiems mo
nms ir j artimiesiems ikart po kritinio
vykio.
Tretin pagalba - medicininis, psicho
terapinis ir kitoks gydymas. ia veikiama
tada, kai mogus jau serga. Bet jeigu, kaip
teigia G. Caplanas, daugiau jg ir l
skirtume pirminei ir antrinei prevencijai,
j maiau reikt tretinei, nes kai kuriuos
mones pavykt apsaugoti nuo ligos.

1. Pagalba per atstum. Paprastai tai konsultacijos te

lefonu arba dar modernesnmis ryio priemon
mis. Lietuvoje toki konsultavimo centr jau yra.
2. Tai vietos, kur galima ateiti ir tiesiogiai kreiptis pa
galbos. Paprastai tai bna specializuoti centrai vyresniems, jaunesniems, paskiroms rizikos gru
pms, saviudybi prevencijos centrai ir pan.
3. Pagalba vykio vietoje. Tai pirmiausia specialios
brigados, kurios traum, katastrof, avarij at
vejais ivyksta j nelaims viet ir padeda mo
nms veikti psichologin ok.
4. Itraukimas i situacijos. Tai vairs staciona
rai, psichologins pagalbos namai. Muami, te
rorizuojami, skriaudiami suaugusieji ir vaikai
turi bti i smurtins aplinkos kuo greiiau pa
alinami, kad saugioje aplinkoje bt iekoma
tolesns ieities.
Kaip jau minjome, veikdami kriz, ukertame keli
sunkesniems ir ilgesniems sutrikimams, be to, padedame
stiprti ir brsti asmenybei.

248

IV .

GYVENIMO

SUNKUMAI

AGRESIJOS PROBLEM A. KITUS

I R SA V E N U K R E I P T A A G R E S I J A

1. m o n i

agresyvumas

Agresyvus moni elgesys kelia labai daug problem.

Dl to kenia ir visuomen, ir patys agresyviai besielgian
tys asmenys. Agresija - tai smurtas, udymas, iaurs nu
sikaltimai.
Kodl kai kurie mons elgiasi agresyviai? Ar visi mo
ns yra agresyvs? Ar galima ivengti agresyvumo?
A gr e si ja yra bet koks fizinis ar odinis elge
sys siekiant pakenkti arba sunaikinti, kils dl
prieikumo arba kaip i anksto numatyta priemo
n tikslui pasiekti.

Bandant isiaikinti agresyvaus elgesio prieastis, kartais

net labai dramatikai susikerta biolofflns. prigimtins, psi
chologins ir kultrins pakraipos atstov nuomons.
Taigi kas psichologijoje iandien inoma apie moni
agresyvum?
Ar visi mons yra agresyvs? Kai kurie mokslinin
kai (pavyzdiui, S. Freudas) tvirtino, kad agresyvus elge
sys yra gimtas, kad jis slypi paioje mogaus prigimtyje,^
todl neivengiamas. Be teigiamo ilikimo instinkto,
kiekvienas mogus turi ir mirties instinkt" - didiul ag
resijos kiek, kur arba perkelia kitus mones agresijos
pavidalu, arba ireikia socialiai priimtina veikla, pavyz
diui, sportu, kryba.
Tyrimai rodo, kad tarp pavieni moni ir tarp gru
pi, pavyzdiui, skirting kultr moni, yra tiek daug

GYVENIMO

SUNKUMAI

skirtum, jog negalima teigti, kad visiems monms b

dingas vienodas gimtas agresijos instinktas.
Ar prigimtis turi kokios nors takos agresyviam
moni elgesiui? Taip. Daugyb tyrim su gyvnais ir
monmis rodo, jog vieni individai yra agresyvesni uz To
tus, ir dalis i skirtum nulemta genetikai. Be to, dir
ginant tam tikras smegen sritis, agresij galima sukelti
arba nuslopinti. Kai kurios chemins mediagos taip pat
tiesiogiai
veikia ias sritis. Pavyzdiui,
hormono
testosteO
J
x
rono kiekis kraujyje tiesiogiai susijs su agresyvumo ly
giu. Ypa pragaitingas yra alkoholio poveikis. Alkoholis
labai danai atpalaiduoja agresyvias reakcijas, todl nusi
kaltim suvestinse ir saviudybi statistikoje labai dide
l dal sudaro igr asmenys.
Taiau iaur moni elges lemia ne genai ir ne ins
tinktai.
Kokie psichologiniai veiksniai skatina agresij? Ag
resyv mogaus elges gali lemti situaciniai veiksniai
"pirmiausia, frustracija (trukdymai siekiant kokio nors
tikslo). Pavyzdiui, tikrai galima dkti, kai skubant pa
mokas ar labai svarb susitikim ikyla nenumatyt
klii.
Vienas i svarbiausi agresyv elges lemiani psicho
logini veiksni yra imokimas. Vaikas i savo patirties
gali bti sitikins, kad agresyviai elgtis yra naudinga
kiti ima tavs bijoti, tampi svarbus savo ir kit akyse.
v
mog agresyviai elgtis neretai veria grups spaudimas,
v
1
**
ypa
paauglysteje. _
.iauraus ir agresyvaus elgesio gali imokyti tvai ir
aukltojai. Jei vaikas aukljamas labai grietai, danai ir
iauriai baudiamas, jis gali tapti agresyvus. Gali bti, kad
jis labai anksti susikuria agresyvaus elgesio scenarij, todl
didel tikimyb,
kad bus
agresyvesnis nei kiti vaikai ..
.
~ *
Ar iniasklaida skatina agresyvum? Taip. Ypa
per televizij rodomos mutyni, smurto, prievartos sce

-.-y

t-

i
,

249

250

G Y V E N I M O

S U N K U M A I

nos padidina vairaus amiaus irov agresyvum. Jie,

mokomi agresyvaus elgesio form, susikuria nuostat,
kad pasaulis pavojingas, nedoras ir kad kit nra ko gai
ltis.
Tiesa, tyrjai labai daug diskutuoja, ar tikrai galima
teigti, kad tas poveikis mokslikai ro
dytas, ar tikrai tai yra pagrindin agre
L y r in i s i n t e r m e z z o
syvios elgsenos prieastis. Juk mones
PASISVEIAVIMAS
veikia ne tik televizija, bet ir labai daug
kit veiksni. Be to, mons psicholo
Ar pykstate?inoma, pykstate,
gikai labai atspars, ir nra taip leng
Matau ijs aki.
Nemgstat mans? Ir neklystate.
va juos paveikti.
Juk
niekas nemgsta toki!
iaip ar taip, toks masinis smurto
(Dta lkt)
propagavimas ir tylus daugelio moni
Neguoskit
mans, nebtina,
pritarimas labai alingas visuomenei.
A visk gerai suprantu.
Formuojama nuostata, kad smurtas la
Bet patys tartiufai nebkite!
bai paplits, vadinasi, toks elgesys nor
Koktu! Ar girdit koktu!
malus ir priimtinas.
(Griva televizorius)
Tai kokia yra teisyb apie agresy
Ko tylite? Ajs vietoje
v elges? Deja, mokslas nra teisybi
Sakyiau: Kiaul esi.
inynas. Psichologija taip pat. Moksli
Tai kam gi tada mane kviette?
nio painimo procesas yra nepaliauja
Lig vieno veidmainiai visi!
mas, mons niekada nesiliaus mgin
(Lta sekcija)
kuo daugiau suinoti apie pasaul, ku
Nereikia, matau, kad bodits.
Tuojau mane velnias ine.
riame gyvena, ir apie paius save.
Bet kam dar sukate uodegas?
Mokslininkai po kruopel renka vai
Kodl neivarot mans?
rius faktus ir tyrim rezultatus, anali
(vanga langai)
zuoja juos ir mgina suformuluoti savo
Ak, varote? Vis dlto varote...
teiginius apie tiriam reikin. Paskui
Einu jau... nepykit... einu...
skirtingos nuomons gretinamos, mgi
Tai gal pas mane... kok vakar?..
nama pasverti visus u ir prie, ir
Buvo labai malonu!
danai pasirodo, kad teisyb yra ma
(Visa apimanti tyla)
daug apie vidur.
Vladas imkus. Bits pabgls.
iuo atveju tikrai taip yra - norint
Vilnius, 1973, p. 19-20.
suprasti ir keisti agresyv elges svarbs

G Y V E N I M O

S U N K U M A I

ir biologiniai, ir psichologiniai aspektai: agresyvus elgesys,

kaip ir daugelis kit elgesio form, yra prigimties ir patir
ties sveikos rezultatas.
2 . I r e i k t a s ir n e i r e i k t a s p y k t i s
Psichologijoje, darant tak psichodinaminms asme
nybs teorijoms, buvo sivyravusi nuomon, kad mogui
tiesiog btina ilieti pykt agresyviu veiksmu arba fan
tazuojant. Ireikiant emocijas atsipalaiduojama, todl ga
lima laikinai nusiraminti.
S.
Freudo asmenybs teorija apie asmenybs funkcio
navim kalba kaip apie garo mainos veikim. mogaus
psichikoje yra tam tikras energijos kiekis, kuris kyla i ne
smoning potrauki, o reikia, kad galt veikti kitos
mainos dalys. Psichika rpinasi, kad toji energija netapt
destruktyvi, todl nukreipia j veikti socialiai priimtinais
bdais. Toks nukreipimas vadinamas sublimacija (kal
bjome apie tai skyriuje Ego gynybos bdai). Pavyz
diui, mogus, turintis stipr polink agresij, daug
sportuoja, todl niekam negali pakenkti. Bet jeigu ag
resija slopinama ir stumiama pasmon, garo katilas
gali sprogti. Taip teorikai pagrindiamas btinumas
nuleisti gar, ilieti savo agresij. Taiau tyrimai ro
do, kad pykio ireikimo problema yra kur kas sud
tingesn.
IMI Viena vertus, mons i ties kartais nurimsta, jei
gali tiesiogiai atsilyginti tiems, kas juos supyk
d. Prisiminkite, kaip palengvja, jei savo
eidjui ar skriaudikui pavyksta vykusiai at
sikirsti.
Kita vertus,
a) dl savo pykio protrki vliau galime pa
tirti kalts ir nerimo jausm. Juk ne kar
t yra buv, kai nenorime net prisiminti,

2 5 1 j^

252

G Y V E N I M O

S U N K U M A I

kad buvome supyk, ir gailims prisi

mindami, kaip audringai iliejome savo
pykt;
b) danai pyktis gimdo pykt. Tyrimai rodo,
kad, pradjus reikti pykt, labai danai
jis dar labiau sustiprja;
c) tai gali virsti proiu - kiekvien kart, pa
jut tamp ar susierzin, galime vl pra
trkti pykiu;
d) gali bti, kad garo nuleidimas, nors laikinai
ir nuramina, gali dar labiau padidinti
viduje gldint prieikum ir troki
m atkeryti.
Problema
MOKYKLA - PYKIO NAMAI?
Pripaiytos m okyklos koridoriaus sienos, subraiyti suolai,
durtuvai ir pistoletai ssiuvini paratse, apspardytos klass
durys, nulauta m edio aka m okyklos kiem e... Kas tai?
Vitalija Lepekien, 1996

Tad k daryti su pykiu?! Yra du labai svarbs ios

problemos aspektai - pykio pripainimas ir pykio i
reikimas.
Pykio pripainimas kartais monms kelia dideli
problem. Yra jausm, kuri mons link atsikratyti,
nepastebti, jie pyksta ant savs u tuos jausmus. Ta
iau toks jausm neigimas gali tapti vairi psichologi
ni sunkum ir net sutrikim prieastimi.

- s iv a iz d u o k
mergait, kuri visa
da savo m am ai sa
ko: T aip , m am y
te", Gerai, mam yte, Kaip pasakysi,
mam yte", Taip, a
tuoj pat padarysiu,
m am yte".
- N e t iu rp a s
nujo per nugar.
- Ilgainiui m a
m im a erzinti, kad
jo s d u k r a v is a d a
tokia paklusni. G a
liausiai neitvrusi
ji s u u n k a : N e
b k to k ia klusni!"
O m ergait atsako:
Gerai, m am yte!"
- T a d a a jai
skeliau antaus.
- T a ip , ar ne?
O k darytum , jei ji
a ts a k y t : N e , a
bsiu klusni!"
- T ai b t keis
tas atsakymas. T ik
riausiai ir tada skel
iau antaus.

J. Gaarder.
Sofijos pasaulis.
Vilnius, 1998,
p. 289.

G Y V E N I M O

S U N K U M A I

NRA BLOG IR NRA GER JAUSM

Reikia atsim inti, kad nesveik11 ir pato lo g in i jau sm nra. N ra nei ger,
nei blog" jausm . Visi em ociniai igyve
n im a i yra m s v id in io gyvenim o dalis,
kuri atitinka t situacij, kurioje iuo m etu
esame. Blogi gali bti tik veiksmai, elgesys
ar bendravim o situacija. Aiku, puikiai su
prantam e, kad vieni em ociniai igyvenimai
yra m alons, teigiami, tarsi su pliuso en
klu", kiti indiferentiki, neutrals, o tretie
ji nem alons, neigiami, su m inuso en
klu", tiek m um s, tiek m onm s, su kuriais
bn am e. Igyvendam i skaudius, nem alo
nius jausm us, suvokiame, kad m um s ka
kas ne taip. Kaip kario pojtis yra signa
las, kad reikia k u o skubiausiai a titra u k ti
rank n uo kaitusio lygintuvo, taip jausm ai

253 a

m u m s yra signalas, kuris padeda ivengti

psichologini paeidim . [...]
A tlik ti p sich o lo g ty rim ai ro d o , kad
m ons, turintys priklausom yb n uo nar
k o tik ar a lk o h o lio , negali suvokti savo
ja u sm ir n e m o k a atvirai j ireikti ki
tiems. B dam i p ik ti ar nir, jie isigsta
savo jau sm , bijo ju o s p aro d y ti kitiem s,
nes tai gali sukelti neigiam aplinkini re
akcij. M an y d a m i, kad nesusivaidys, jie
nervams n uram inti" pradeda vartoti alko
h o l, n a rk o tik u s ar to k sin es m ediagas.
Betgi nepagalvojam a, kad, v arto jan t ias
mediagas, maja gebjimas susivaldyti, ir
tada dar lengviau iprovokuoti agresij.
Nijol Sturlien. Paink save.
Kn.: D. Gailien, L. Bulotait, N. Sturlien.
M myliu kiekvien vaik. Vilnius, 1996, p. 54.

Pykio ireikimas susijs ir su pykio valdymu. Patari

mas supykus suskaiiuoti iki deimties" arba kelis kartus gi
liai kvpti padeda sumainti mai kilusi tamp. Be to:
W turime mokytis nesusierzinti dl kiekvienos smulk
menos ir nebti nuolat nepatenkinti, turime
iekoti bd, kaip ireikti savo nepasitenkini
m aikiai, bet neeidiamai;
M pasvarstykime, gal galime kam nors papasakoti
apie savo igyvenimus;
KM savo sit ar pykt galime nupieti popieriuje.
Pieiame tol, kol pyktis atslgsta;
m m galime kalbtis su savim isakyti piktas mintis
be liudytoj, aukti tuiame kambaryje ar
mike, usirayti visk, kas guli ant irdies, bet
apraius ir perskaiius lap reikia suplyti. Ne
verta kaupti juodojo archyvo";

254

G Y V E N I M O

S U N K U M A I

ilieti pykt galima ir aktyvia fizine veikla: energin

gai manktintis, bgioti, vaiuoti dviraiu, boksuoti pagalv ar iuin, plyti senus laikraius
ar lauyti pietukus, tvarkyti namus ir pan.
3. A u t o d e s t r u k t y v u s

elgesys

Neretai bna, kad mogus, nestengdamas ireikti pyk

io, nukreipia j prie save. Tokie atvejai Pasaulins sveika
tos organizacijos yra vadinami autodestruktyvia elgsena".
Kaip matome (r. 56 pav.), autodestruktyvi elgsena
gali bti tiesiogin ir netiesiogin. Netiesiogins autodestrukcijos atveju mogus rizikuoja savo gyvybe ir savo

A UTODESTRUKTYVIOS
ELGSENOS

TIESIOGINES

Saviudybs

M ginim ai
nusiudyti

vykdytos
saviudybs

Iplstins
saviudybs

Susiluoinim ai
Susialojim ai

M oralinis savs
skriaudimas

NETIESIOGINES

N ebesirpinam a savo sveikata;

atsisakoma gydytis susirgus
alinamas organizmas

M irtinai rizikingos
arba pavojingos elgsenos,
teikianios em ocinj
pasitenkinim :
rkymas
labai greitas vainjimas
autom obiliu
piktnaudiavim as alkoholiu
azartiniai aidimai
gyvybei ar sveikatai labai
pavojingas sportas: boksas,
autolenktyns, alpinizm as

N ebesirpinim as savja
intelektine raida,
brandios asmenybs ugdym u
atsaking vaidm en ir
uduoi vengim as

5 6 pav. Autodestruktyvios

elgsenos schema
(Z. Phiek)

g g ^M I

G Y V E N I M O

S U N K U M

' I

sveikata, bet smoningai ir aktyviai to nesiekia. Jis nepa

sirenka mirties arba smoningai nenusprendia aloti sa
vo kno. Tiesiog mogus kenkia sau nebesirpindamas
savim - alina save, nesigydo net tada, kai tikrai serga,
renkasi sveikatai ir gyvybei kenksmingas priemones.
i schem sudariusi Krokuvos universiteto klinikins
psichologijos profesor Zenomena Pluek numato ir gali
m psichologin mogaus mirt - prie autodestruktyvi
elgsen ji priskiria ir kenkim savo psichinei sveikatai, as
menybs raidai. Jei mogus nebesirpina savo asmenybs
tobulinimu, jeigu apleidia saviauklos darb, nebeieko ga
limybi realizuoti savo gebjimus, nesiekia pozityvi gy
venimo tiksl, jam, kaip asmenybei, gresia lugimas.
Tiesiogin autodestrukcija kai mogus siekia su
aloti save. Jis jauia nor, o kartais net vidin poreik nu
siudyti arba suluointi savo kn, o tai irgi gali baigtis
mirtimi. Autodestrukcija taip pat gali pasireikti ir mo
raliniu savs skriaudimu.
Vienas dramatikiausi tiesiogins autodestrukcijos at
vej yra saviudikas elgesys - mginimas nusiudyti ir
nusiudymas.
4 . save n u k r e i p t a a g r e s i j a
saviudyb
Koks yra saviudybi problemos mastas? Saviudy
bi vyksta visose alyse, bet skirtumai tarp ali yra la
bai dideli. Nra visai aiku, kodl, bet pietiniuose kra
tuose saviudybi bna maiau nei iauriniuose.
Saviudybi mastui nusakyti paprastai vartojamas rodik
lis saviudybi, tenkani imtui tkstani gyventoj,
skaiius. Matome, kad Lietuvos saviudybi rodiklis labai
auktas (per 40 nusiudym imtui tkstani gyventoj),
taiau tiksliai registruoti saviudybi skaii - didel proble
ma, todl visada reikia turti galvoje ir galimus netikslumus.

mogaus nemogiskumas mogui pri

lygsta tik mogaus
nemogiskumui sau
paiam.
E. Bergleris

Lietuva
Rusija
Latvija
Estija
Vengrija
Slovnija
Suom ija
D anija
Pranczija
Belgija
ekija
Austrija
vedija
Lenkija
Bulgarija
V okietija
Norvegija
O landija
Italija
Portugalija
Ispanija
D . Britanija
Graikija
0

10

15

20

25

30

Bet aikiai matyti, kad keturios Europos alys - Lietuva,

Rusija, Latvija ir Estija - isiskiria itin dideliu saviudybi
skaiiumi (r. 57 pav.).
Saviudybs rizika didesn vyrams. Vyrai nusiudo
kelis kartus (Lietuvoje - net penkis) daniau negu mote
rys. Vienintel alis, kur moter saviudybi yra daugiau
negu vyr, - Kinija.
Moterys daniau nei vyrai mgina nusiudyti.
Matome, kad jauni mons udosi reiau, bet kintant
amiui saviudybi rodikliai didja.

35

40

45

50

5 7 pav. Saviudybi ro-

dikliai Europos alyse

G Y V E N I M O

S U N K U M A I

257

200
V y rai

180
160

M o te ry s

140

120
100
80
60
40

20

ZL

ZL

15-19 2 0-24 25-29 30-34 35-39 4 0 -4 4 45-49 50-54 55-59 60-64 65-69 70-74 75-79 80-84

Saviudybs grsm. mogui, galvojaniam apie saviu

dyb, galima padti, todl kiekvienas turi mokti painti ga
limos saviudybs pavoj ir inoti, k reikia daryti.
Saviudybs grsm pasireikia ir kalba, ir elgesiu. Jei
mogus:
| apimtas nevilties, bejgikumo, depresijos, pesimizmo;
H pradeda labai daug gerti ar vartoti narkotik;
imasi riziking avantir nepaisydamas pavojaus
gyvybei;
staiga pasikeiia: nebesirpina anksiau j dominu
siais dalykais, apsileidia; atrodo viskam abejin
gas, grina skolas, dovanas, perdtai domisi mir
ties ir saviudybs temomis (rao apie tai, pieia
ir pan.);
Ikalba apie saviudyb tiesiogiai ar netiesiogiai (vi
siems bus geriau be mans ir pan.);
i

jau yra mgins udytis;

mini net konkret saviudybs laik ir viet galime tarti gresianios saviudybs pavoj.

85+

5 8 pav. Saviudybi

ro d ik lia i Lietuvoje
(100 000 gyv.) pagal
ami ir lyt

258

GYVENIMO

SUNKUMAI

Lyrin is interm e zzo

K DARYSIM SU NELAIMINGAIS?

Vilniuje per daug nelaimingj.

Juos per t daugum stumdo, guja.
Abejingi sielvartui bei kaniai
Skrybles j teria net balandiai.
Tai grupelm, tai po vien vaikto
Paskui savo nelaiming vaigd,
kol, varg nualinti, uminga.
O atbunda irgi nelaimingi.
tai a valgau Kijevo kotlet
ir akis auktyn pakelti gda:
prie staliuko gretimo atlet
irdglajau deimt met da.

Ir apkarsta man gira su kmynais,

negardus dorai udirbtas ksnis.
Guodiuosi, kadjo abi kaimyns
Triskart ir u j nelaimingesns.
inoma, paguoda ne didiausia.
Tuo metu prisda jaunikaitis,
sako: Va, kai pirmsyk udiausi...
A pabgu net neatsiskaits.
U
Vilniuje per daug nelaimingj.
Dal gal ikeldinti Nid?
Maudytsi, mtytsi skujom
Ir iaumot kalio cianid.
Vladas imkus. Bits pabgls.
Vilnius, 1973, p. 2425.

NUOMONS APIE SAVIUDYB

Atidiai perskaitykite visus ia pateiktus teiginius. Nusikopijuokite u
duot ir savo nuomon isakykite grafose Taip arba Ne.
Taip Ne
1. Tie, kurie kalba apie saviudyb, nesiudo.......................... 1 I
2. Daniausiai saviudyb bna netikta.................................. I
1
3. Saviudiai i tikrj nori mirti............................................ I
I
4. Jei jau mogus links udytis, tai toks ir liks vis laik............. I
I
5. Pagerjimas po saviudybs krizs reikia, kad saviudybs
rizikos nebra................................................................. I
I
6. udosi tik turtingi ar atvirkiai tik vargai...................... I
I I I
7. Saviudyb paveldima........................................................... I
I I 1
8. Visi saviudiai - psichikos ligoniai, o saviudyb visada psichikai nesveiko individo veiksmas................ I
l I I
9. Paklausus apie ketinim nusiudyti galima pastmti
mog saviudyb....................................................... 1 I I I
Teisingus atsakymus rasite 260 puslapyje.

GYVENIMO

SUNKUMAI

259

Kaip tokiam mogui padti?

1 Parodyti nuoird susirpinim. Ketinantis nu
siudyti mogus jauiasi labai vienias ir izoliuo
tas. Gali bti, kad jis ne i karto patiks, jog
nuoirdiai juo rpinats. Pasistenkite jam tai
rodyti. Jei jauiate saviudybs
grsm, galite tiesiai paklausti: Ar
bna, kad net gyventi nesinori?11
T ik ta u
Ar galvoji apie saviudyb?11 Jei
j EI jum s.
mogus atsako taip11, isiaikinkite,
viskas pasidaro juoda,
ar jis konkreiai planuoja, kada ir
apima neviltis,
kaip tai padarys. Kuo aikesnis pla
atrodo, kad nebra jokios i
nas ir kuo pavojingesnius metodus
eities,
manote, kad lieka tik nusiu
mogus nusprend pasirinkti, tuo
dyti,
didesn saviudybs grsm. Stenki
inokite, kad NE TIK JS TAIP
ts tokio mogaus nepalikti vieno
JAUIATS. Kitiems monms
tol, kol rasite rimtesn pagalb.
H ii Skatinti kalbti ir reikti jausmus.
Bkite pasireng igirsti ir priimti
paius juodiausius emocinius i
gyvenimus. Nekritikuokite, nesi
ginykite, venkite proting kal
b11. Tiesiog klausykite.
Btina apie tai praneti kam nors i suau
gusij (tvams, aukltojams, mokytojams,
globjams ir pan.). Neadkite, kad niekam
nepraneite apiejo ketinimus. Vien nuoirdios
draugikos pagalbos gali neutekti. Js galite
aptarti, k kreipsits, galite susitarti, kad ne
praneite igyvenim prieasties.
Neprisiimkite visos atsakomybs u kito
mogaus gyvyb.
Padrsinkite mog, kad jis kreiptsi spe
cialist psicholog, psichoterapeut ar psi
chiatr. Padkite juos rasti.

irgi yra buv taip blogai, kad, at

rod, telieka nusiudyti. Bet dau
guma j dabar diaugiasi, kad to
nepadar.
Gyvenimas ne visada atrodys
toks beviltikas kaip dabar. Nevil
tis ir klaikuma, kuri dabar jauia
te, gali praeiti. Pasirykite IE
KOKITE PAGALBOS. ( J u o k i n g a
bt savaii savaites vaikioti
sulauyta ranka ir niekur nesi
kreipti civilizuotoje alyje, kurioje
tiek daug profesionali chirurg.)
NEBKITE VIENI - iekoki
te mogaus, su kuriuo galtumte
pasikalbti, kreipkits specialistus psichologus, psichoterapeutus, psi
chiatrus - arba paskambinkite ne
mokamu psichologins pagalbos te
lefonu (svarbiausij numeriai
pateikiami knygos pabaigoje).

260

_9Xy N I M O

SUNKUMAI

U duoties, p a teikto s 258 puslapyje, atsakym ai

1. Teisingas atsakymas: ne. I deimties nusiudiusij maiausiai a
tuoni kalba apie savo ketinimus arba kitaip leidia tai suprasti.
2. Teisingas atsakymas: ne. Daugeliu tyrim jrodyta, kad saviudiai
ne kart perspja aplinkinius apie ketinim nusiudyti. Taiau tai dar ne
reikia, kad visi saviudiai visada apie tai usimena.
3. Teisingas atsakymas: ne. Dauguma saviudi nebna apsisprend,
ko jie nori, - gyventi ar mirti. Kartais bandymas udytis yra savotika mir
ties loterija; saviudiai tiesiog palieka visk sprsti kitiems - gal bus, o gal
nebus igelbti.
4. Teisingas atsakymas: ne. Tie, kurie nori udytis, taip jauiasi tik tam
tikr laik. Kitaip sakant, mogaus ketinimas nusiudyti beveik visada b
na laikinas.
5. Teisingas atsakymas: ne. Daniausiai mons nusiudo per pirmuo
sius tris mnesius nuo pagerjimo pradios, tada, kai gauna jg paklus
ti savo nirioms mintims ir jausmams.
6. Teisingas atsakymas: ne. Saviudyb nra nei iskirtinai turting
j, nei varg liga, ji proporcingai paplitusi visuose socialiniuose sluoks
niuose.
7. Teisingas atsakymas: ne. Daniausiai nebna saviudyb linkusi
eim. Tai individualus dalykas. Net jei kieno nors abu ar vienas i tv
nusiud, tai dar nereikia, kad polinkis udytis paveldimas.
8. Teisingas atsakymas: ne. Ityrus imtus saviudi atsisveikinimo
laik, matyti, kad nors saviudis be galo nelaimingas mogus, jis neb
tinai yra psichikos ligonis.
9. Teisingas atsakymas: ne. Prieingai. Paskatinus mog kalbti apie
j apnikusias saviudikas mintis, galima sumainti emocin tamp, kuri
jam darosi nebepakeliama.

GYVENIMO

V.

SUNKUMAI

261

PAGALBA

1. P a g a l b o s p s i c h o l o g i j a
Apie psichologin pagalb galima kalbti keliais aspek
tais. K galime pasakyti apie pagalbos psichologij? Ko
dl mons link padti vieni kitiems?
Kai kurie paaikinimai labai paprasti. Pavyzdiui,
teigiama, kad padedame vieni kitiems siekdami patenkin
ti savo interesus. Tai kaip buhalterija: k nors duoda
mi, u tai k nors gauname. Socialini main teorijoje
taip samprotaujama apie moni santykius: mes padeda
me kitiems, nes tikims, kad ir jie mums pads, kai rei
ks, arba pripains mus, vertins, apdovanos. Tikriausiai
kartais ms pagalba tokia ir yra - padedame kitiems,
kad patys pasijustume gerai.
mons danai igyvena natral empatijos jausm
jiems negera, kai kiti kenia, ir pasidaro lengviau, kai ki
tiems monms palengvja. Tai juos skatina padti
keniantiesiems.
Be to, moni bendruomenje veikia ir tam tikros
buvimo drauge taisykls, socialins
normos. Jos mums
v
diegiamos dar vaikystje. inome, kad turime padti ki
tiems monms, tada jie mums atsilygins tuo paiu. Bet
taip pat esame mokomi padti monms ir tada, kai i
nome, kad u tai nebus atlyginta - silpniems, skriaudia
miems, vargams. Ypa jaunystje svarbu ugdyti nor pa
dti kitiems net atsisakant savo gerovs arba rizikuojant,
nes tai turtina asmenyb. Tiriant mones, kurie gelbda
vo persekiojamuosius rizikuodami savo gyvybe, paaik
jo, kad tiems monms bdingi tvirti humanistiniai ir re
liginiai sitikinimai, kad j tvai buvo labai rpestingi,
kad santykiai eimoje buvo glauds.

- Kaip gera, - ta
r Tigriukas, - kai
turi draug, kuris
surenia bdel nuo
lietaus. Nieko gali
nebijoti.
Janoas.

Panama labai grai.

Vilnius, 1989, p. 25.

B|

GYVENIMO

S U N K U M U

2. P s i c h o l o g i j o s i n i o s p a g a l b a
vairiose g y v e n im o srityse
Psichologija yra ir teorinis, ir taikomasis mokslas.
Ji ne tik tiria ir siekia teorikai paaikinti paius vai
riausius mogaus elgesio ir igyvenim aspektus, bet ir
kuria konkreius metodus ir bdus, kaip padti monms
vairiose situacijose. Yra labai daug konkrei taiko
mosios psichologijos ak, kur psichologijos inios ir
metodai naudojami vairioms gyvenimo situacijoms
sprsti. Pavyzdiui, jau buvome usimin apie sveikatos
psichologij. Svarbios yra ir ios psichologijos sritys:
W

klinikin psichologija, siekianti teorikai paai

kinti, kokios psichologins prieastys lemia
psichikos sutrikimus, ir kurianti praktinius
psichoterapijos metodus;

MM medicinos psichologija, nagrinjanti psicholo

gines problemas, kurios kyla medicinos prak
tikoje. Pavyzdiui, problem, kaip pacientai re
aguoja savo lig ir kaip nuo to priklauso j
sveikimas; kokie galt bti psichologikai op
timals gydytojo ir paciento santykiai ir pan.;
pedagogin psichologija, tirianti, kaip psicho
logijoje nustatytus dsningumus geriausia pa
naudoti mokymui; kokiais geriausiais bdais
ugdyti moksleivio asmenyb;
M organizacin psichologija, iekanti bd, kaip
pritaikyti psichologijos inias, kad skmingai
funkcionuot verslas ir vairios organizacijos;
pastoracin psichologija, padedanti dvasinin
kams suprasti asmenybs psichologijos ypatu
mus ir tai, kaip psichologiniai sunkumai gali
trukdyti dvasiniam mogaus augimui ir bran
diam religingumui;

GYVENIMO

SUNKUMAI

263

V U sporto psichologija. Turbt nesunku sivaizduo

ti, kaip siekiant ger sporto rezultat gali pra
versti psichologijos inios ir metodai.
Ir, aiku, sra dar bt galima tsti.
Dabar aptarsime kai kurias psichologins pagalbos for
mas, kurios prieinamos kiekvienam i ms.
3. A n o n i m i n p s i c h o l o g i n p a g a l b a
telefonu
1953 metais Londone pradjo dirbti dvasininkas Chadas Varahas. J labai sukrt jo parapijoje vykusi jaunos
merginos saviudyb. Suinojs jos istorij jis suprato,
kad kartais kai kuriems monms labai trksta papras
iausio mogiko kontakto. Tada jis para ratel: Jei tau
kyla mini apie saviudyb, paskambink man. Ir nurod
savo telefon. i informacij ikabinjo tramvajuose ir
kitose vieose vietose.
Skambui bdavo tiek daug, kad ilgainiui jis vienas
nebepajg juos atsakinti ir pasikviet pagalb talkinin
k. Pasirod, kad kontaktas su bet kokiu geranorik ir pa
siruousiu iklausyti mogum nelaiminguosius veikia labai
gerai. Taip buvo kurtas garsusis Gerj samariei telefo
nas ir pradtas iki iol visame pasaulyje labai populiarus
anonimins psichologins pagalbos telefonu judjimas.

T ai d om u
Ryt po 1991 met sausio 13-osios
nakties vyki, kai soviet tankai pradjo
Vilniuje kruvin agresij, daugelis moni
Lietuvoje jautsi labai sukrsti. Alytuje gy
venanti pedagog Silvija Tam ulionien
vietos laikratyje paskelb savo telefono nu
mer ir ini, kad iuo telefonu galima pa
skambinti, jeigu kam nors taip sunku kaip

jai. Ji man sulauksianti tik vieno kito

skambuio. Bet j buvo labai daug. Ji jau
buvo nepajgi visus atsakyti, mons pra
djo piktintis ir skstis. Supratusi didiul
tokios pagalbos poreik, ji kartu su psicho
loge Ramute Oreniene steig speciali te
lefono linij ir susirado daugiau talkinink.
Taip Alytuje buvo kurtas pirmasis anoni
mins psichologins pagalbos telefonas.

264

GYVENIMO

SUNKUMAI

PSICHOLOGINS PAGALBOS
TELEFONAI:
Lengvai prieinami bet kam ir bet ku
riuo metu.
Psichologins pagalbos telefonai leng
viausiai pasiekiama pagalbos tarnyba mo
nms, kurie galvoja apie saviudyb, igy
vena psichologines krizes ar turi kitoki
gyvenimo problem. Ypa tie, kurie dirba
vis par. N akt tai vienintel galimyb
kreiptis tiesiai pasiruous iklausyti ir ga
lint padti mog.
Silo mogikj ry.
Gerai inoma, kad viena veiksmingiau
si pagalbos priemoni, kai mogaus min
tys sukasi apie saviudyb, - tai mogiko
jo supratimo kupinas kontaktas. Kontak
tas, kai sunki krizs m inut atsiranda
glaudesnis dviej moni ryys, i kuri
vienas apimtas nevilties, abejoni, balan
suojantis tarp gyvenimo ir mirties, igyve
nantis izoliacijos jausm, ir kitas pasiruo
s ir turintis gdi padti, be to, pasie
kiamas tuo metu, kai skambinaniajam
labiausiai reikia pagalbos, toks kontaktas
visuomet maina saviudybs rizik.

Suteikia reikalingiausi informacij.

Usimezgs ir pasitikjimu grstas ryys
leidia priimti ir realius sprendimus, susi
jusius su skambinaniojo problemomis
arba padti klientui isakyti skaudiausius
savo jausmus ir igyvenimus, arba padti
rasti jam reikiam psichikos sveikatos spe
cialist, arba, jei to reikalauja aplinkybs,
organizuoti skubi pagalb (daniausiai
greitj medicinin), kai klientas paskam
bino jau pradjs udytis - igrs vaist ar
kitaip pradjs save aloti, arba krizi vei
kimo komandos ar kit psichikos sveikatos
specialist profesionali konsultacij, kuri
ir nusprendia, kokia bus tolesn pagalbos
ar gydymo taktika. Visos psichologins pa
galbos telefonu tarnybos turi sukaupusios
informacin psichologijos, medicinos ir so
cialins paramos tarnyb bank, taigi
klientas gali gauti reikiam jo problemoms
sprsti informacij apie kitas pagalbos tar
nybas.
K ristin a Ona Polukordien

Lietuvos telefonini psichologins pagalbos

tarnyb asociacijos prezident

Knygos pabaigoje rasite Lietuvoje veikiani psicho

logins pagalbos telefon sra.
4. S o c i a l i n p a r a m a . P a g a l b o s sau
judjimai
Mes labai daug galime padti vieni kitiems. Net tada,
kai mones itinka bdos (psichikos sutrikimai, sunkios
psichologins traumos), kai tikrai reikalinga psichins
sveikatos specialist pagalba, monms labai svarbu ir so
cialin parama, tai yra j artimj, aplinkini pagalba.

GYVENIMO

SUNKUMAI

Sulaukdami paramos i kit, mes ne tik geriau jauiams,

bet ir greiiau sveikstame, skmingiau prisitaikome net ir
sirgdami ltinmis ligomis ar turdami ilgalaiki sunkum.
Dar daugiau buvo pastebta, kad t pai sunku
m turintys mons gali labai daug padti vieni kitiems.
Pagalbos sau judjimas viena i pai didiausi ir sk
mingiausi pastarj keli deimtmei naujovi psichi
kos sveikatos srityje. Panai sutrikim, problem ar ne
gali turintys mons pradjo burtis j pagalbos sau grupes
ir organizacijas; paaikjo, kad tokia pagalba labai efek
tyvi. Taip pat pradjo burtis ir pacient artimieji, eimos.
Psichikos sveikatos specialistai paprastai kvieiami tik
kaip ekspertai patarti, iek tiek padti, kai susiklosto
ypatingos situacijos.
Vienas i pai skmingiausi toki judjim yra
Anonimini alkoholik (AA) sjdis. Iki iol pripas
tama, kad j teikiama pagalba net efektyvesn u t, ku
ri teikia gydymo staigos.
AA grupes kr du alkoholikai - Bilas ir Bobas Oha
jo valstijoje Jungtinse Amerikos Valstijose. Vienas i j
buvo biros makleris, kitas gydytojas. ie du vyrai pad
jo vienas kitam atsikratyti pratingo proio. Jie buvo i
band visus gydymo bdus, bet nepasiek jokio teigiamo
rezultato. Susitik po dvasins krizs, igyven baltj kart
lig, jie sukr plan, kaip padti kitiems, ir greit sitikino,
kad tada, kai padedi kitam, ir pats maiau nori gerti. I gru
pi darbo atsirado 12 ingsni sveikimo programa - va
dovas AA grupi nariams. Taip sikr naujas sjdis.
12 ingsni programa - tai dvasinio augimo progra
ma. Pirmiausia reikia norti keisti ne tik savo elges, bet
ir poir, nes, anot anonimini alkoholik, tik tada, kai
tiksime savo skme, vyks pasikeitim. Tie dvasiniai
principai (12 ingsni) kasdieniame gyvenime padeda at
sikratyti potraukio gerti, padeda grti ne tik blaiv, bet
ir laiming, produktyv gyvenim.

265

- Kodl toks su
sikprins eini?
paklaus Tigriukas.
- Todl, kad tu
labai sunkus, - atsa
k Mekiukas.
- Tai sustok, da
bar a tave pansiu.
O paskui vl
Mekiukas ne Tig
riuk, o paskui vl
Tigriukas Mekiuk.
Taip ir keliavo, kol
atjo vakaras.
Janoas. Panama
labai grai.
Vilnius, 1989, p. 82.

266

GYVENIMO

SUNKUMAI

Problema
Saugos, paramos siekis yra viena pa
grindini prieasi, veriani mones
jungtis j grupes. Lidna, bet galimi ir pikt
naudiavimai, - sakykime, grups emoci
ne parama manipuliuoja sektos. Naujokas
stulbinamas dmesiu, tiesiog bombarduo
jamas meile ir empatija. Vieni, turint
problem mog tai labai veikia. Jis tam
pa klusnus ir dkingas. Jei nebus toks, gali
pajusti didel kalt - juk jam tiek daug ge

ro padar. Isprsti susidarius konflikt

tarp kalts ir savojo ego praradimo retai
kam pavyksta. Kaina u pradin iliuzin
param gali bti pernelyg didel - asmeny
bs degradacija, saviudyb. Tipika pradi
n emocin parama yra tik priemon sek
tos vadovui padaryti naujok klusniu, j
garbinaniu padaru ir itaip igyventi li
guist savosios verts pojt.
Antanas Suslaviius. Paremiamoji
psichologija. Kaunas, 2000, p. 74.

5. P r o f e s i o n a l i p s i c h o l o g i n p a g a l b a
Pagrindins profesionalios pagalbos formos psicholo
gini sunkum ir psichikos sutrikim atveju yra:
psichologinis konsultavimas;
m

psichoterapija;

psichiatrin pagalba.

P s i c h o l o g i n i s k o n s u l t a v i m a s - tai psi
chologin pagalba sveikiems, sunkioje gyvenimo
situacijoje atsidrusiems monms. Jiems padeda
ma sprsti ikilusias gyvenimo problemas, bran
diai igyventi vairius gyvenimo sunkumus.

P s i c h o t e r a p i j a - tai gydymas psichologi

nmis priemonmis44, tai emocionali, pasitikjimu
grindiama kvalifikuoto psichoterapeuto ir mo
gaus, turinio psichologini sunkum ar sutriki
m, sveika.

GYVENIMO

SUNKUMAI

Lyrinis intermezzo

PRAAU, IKLAUSYK
Kai a tavs praau mane iklausyti,
o tu man pradedi patarinti,
tu nepadarai to, ko apraau.
Kai a tavs praau mane iklausyti,
o tu man pradedi aikinti, kodl a
neturiu jausti to, k jauiu,
tu paniekini mano jausmus.
Kai a tavs praau mane iklausyti,
o tu jauti, jog turi kak padaryti, kad
isprstum mano problem,
kad ir kaip bt keista, tu apvili mane.
Klausyk! A praau tavs tik klausyti
ne kalbti, ne veikti, o tik girdti mane.
Patarimas nedaug kainuoja:
u 50 cent tame paiame laikratyje
galima rasti prietaring patarim.
A pats galiu padaryti tai, k reikia.
A nesu bejgis.

267

Gal man tik trksta drsos ir ryto,

bet a nesu bejgis.
Kai tu darai u mane tai,
k a galiu ir turiu padaryti pats,
tu prisidediprie mano baims ir netikrumo.
Bet kai tu priimi kaip paprastfakt tai,
k ajauiu, nors tai atrodyt ir neprotinga,
tada a galiu liautis tave tikinjs ir
pasistengti suprasti,
k slepia mano iracionalsjausmai.
Ir kai itai paaikja,
atsakymai ateina patys savaime, ir man
nebereikia patarim.
Iracionalsjausmai tampa prasmingi,
kai mes suprantame, kas u j slypi.
Tad praau, klausyk ir tik girdk mane.
O jei tu nori kalbti, palauk minutl
savo eils,
ir a tave iklausysiu.
Pagal Ray Houghton
Laik psichoterapeutui.

ATIDIAI PERSKAITYKITE ASMENYBS APIBUDINIM:

Tai mogus, turintis vairi interes, bet daugiausia energijos skiriantis ke
lioms veiklos sritims, kurioms teikia daugiausia reikms. Charakteris ir pairos
gana pastovios, bet susiklosius sudtingai situacijai susierzina ir tampa dirglus.
Bendraudamas su gerai pastamais monmis daniausiai jauiasi laisvai
ir natraliai, bet neretai slepia tikruosius savo jausmus. Turi ioki toki tr
kum, ypa bendraudamas su kitais monmis, bet turi pakankamai gali,
kad tuos trkumus paalint.
Jam bdingos kartais atsirandanios savs nuvertinimo reakcijos.
Geba teisingai vertinti realyb.
Dabar atsakykite, ar taip bt galima apibdinti jus.
ios uduoties paaikinim r. 269 puslapyje.

268

GYVENIMO

SUNKUMAI

P s i c h i a t r i j a yra medicinos aka, nagrinjanti

psichikos sutrikimus; gydoma ir vaistais, ir taikant
psichologin terapij.

Iprususioje visuomenje mons vertina psichologi

n pagalb ir nevengia jos. Tai padeda isprsti konflik
tus, neleidia problemoms kauptis, skatina geresn asme
nybs raid.

N u om o n
Kaip vertinti pagalb, kuri teikia
ekstrasensai, burtininkai, hileriai, ast
rologai ir kitokie netradicini paslaug
teikjai?
Visame pasaulyje visais laikais mons,
tikdamiesi stebukl, naudojasi paraspecialist paslaugomis. Nuo medicinos ir psi
chologijos visos ios pakraipos skiriasi tuo,
kad j efektyvumas nra mokslikai rody
tas. Paviens istorijos apie vien ar kit ste
buklingai igydyt mog dar nra moks
linis rodymas.
Kadangi Lietuvoje iuo metu ypa daug
vairiai pasivadinusi alternatyvi sveikatos
paraspecialist, vis daniau pasigirsta nuo
mon, kad toki veikl reikt udrausti
kaip kenkiani gyventoj sveikatai.
Taiau tai nebt protingas ir toliare
gikas sprendimas. mons juk turi galv
ant pei ir patys renkasi. Jei jie atsisako
oficialiosios medicinos ir kreipiasi ekstra
sensus, geriau reikt sigilinti io reiki
nio prieastis. Vis pirma turime pripain
ti, kad oficialioji medicina nra visagal, ir
danai jos silomi m etodai nepadeda.
Antra, medicinos staigose dar daug abejin
gumo, grubumo ir cinizmo, o tai eidia ir

atstumia mones. Kitaip sakant, alternaty

vioji (netradicin) sveikatos paslaug siste
ma visuomet upildo tas spragas, kurias pa
lieka oficialioji medicina.
Teisini sankcij reikt imtis tik tokiu
atveju, kai ekstrasensai ir iniuoniai skel
biasi usiim gydymu. Prieingu atveju
jei jie reklamuojasi kaip teikiantys netradi
cines paslaugas, demokratins visuomens
principas yra toks, kad mons patys ren
kasi prek.
Daniausiai ekstrasens teikiama pagal
ba remiasi nesismonintais paciento psi
chologiniais procesais. Suteikus vilt ir ap
gaubus pagalbos proces magijos skraiste,
gali bti pasiektas sveikatos bkls pager
jimas. Taip pat nereikt dtis visainiais ir
neigti, kad esama moni, turini ypatin
g savybi.
Ne paslaptis ir tai, kad tarp hileriais ir
ekstrasensais save vadinani moni pasi
taiko nemaai paprasiausi gudri aferis
t, sugebani manipuliuoti brangiausiu
moni turtu sveikata. Bet k padarysi
juk toki moni esama ir tarp gydytoj.
Dainius Pras. Apie proto sveikat
ir jos sutrikimus. Vilnius, 2000, p. 60.

 sa -a a |

G YV E N IMO

SUNKUMAI

269

U d u o tie s , p a t e i k t o s 2 6 7 p u s l a p y j e , p a a i s k i n i m a s
Tikriausiai sutiksite, kad pateiktame asmenybs apibdinime yra daug
tiesos apie jus.
ia uduotimi norjome pailiustruoti vien psichologijoje labai gerai i
nom fenomen, vadinam Barnumo efektu. P. T. Barnumas, pramogi
ni rengini organizatorius, pastebjo, kad mons labai lengvai patiki ab
lonikais teiginiais apie save.
bd vartoja astrologai, horoskop sudarytojai, chiromantai ir viso
kie aikiaregiai. Apibdinimai, kurie i esms nieko nepasako, nes yra labai
bendri ir i tikrj tinka bet kuriam mogui, labai danai priimami kaip
teisingi, ypa tada, jei jie yra labai palanks.

6. K u r i e k o t i p s i c h o l o g i n s p a g a l b o s
Skambinantiems telefonais, kurie prasideda skaiiais 8-800, visi
skambuiai nemokami.
Pasitaiko, kad vienos ar kitos telefono tarnybos darbo laikas
pasikeiia. Jei nepavyksta prisiskambinti kuriuo nors telefonu,
nenusiminkite ir skambinkite j kit.
Be to, daugelyje vietimo skyri veikia pedagogins psichologins
tarnybos. jas irgi galima kreiptis psichologins pagalbos.
Daugelyje Lietuvos rajon ir didij miest poliklinik veikia
psichikos sveikatos centrai, kuriuose dirba psichologai, psichote
rapeutai ir gydytojai psichiatrai.

270

REKOM ENDUOJAM A

LITERATRA

Bendravimo psichologija / Red. Almonaitien J. ir kt. Kaunas: Technologija, 2001.

Bieliauskait R. Asmenybs psichologija. Kaunas: viesa, 1993.
Bierach A. Kno kalba mokykimsj suprasti ir skmingai vartoti. Kaunas: Tyrai, 2000.
Frankl V. E. mogus ieko prasms. Vilnius: Katalik pasaulis, 1997.
Fromas E. Turti ar bti? Vilnius: Mintis, 1990.
Gailien D. Jie neturjo mirti. Saviudybs Lietuvoje. Vilnius: Tyto alba, 1998.
Gailien D. Vienos diagnozs istorija II Naujasis idinys, 2001.
Gailien D., Bulotait L., Sturlien N. A myliu kiekvien vaik. Vilnius: Valstybinis
leidybos centras, 1996.
Grdai R. N. Grobuonis! Vilnius: Tyto alba, 2000.
Guas A. Vaiko ir paauglio psichologija. Kaunas: viesa, 1990.
Gudait G. Asmenybs transformacija sapnuose, pasakose, mituose. Vilnius: Tyto alba, 2001.
Yla S. mons ir vrys Diev mike: Kaceto pergyvenimai. Kaunas: viesa, 1991.
Kiibler-Ross E. Apie mirt ir mirim. Vilnius: Katalik pasaulis, 2001.
Myers David G. Psichologija. Vilnius: Poligrafija ir informatika, 2000.
0 Hanlow B. Stresas. Kaunas: Gaivata, 1999.
Phiek Z. Pastoracin psichologija. Vilnius: Amius, 1996.
Porat F. Savigarba: kelias skm ir laim. Kaunas: Menta, 1991.
Pras D. Apie proto sveikat ir jos sutrikimus. Vilnius: Viltis, 2000.
Raimvater J. Padk sau. Vilnius: Mokslo ir enciklopedij leidykla, 1994.
Stone I. Proto aistros. Biografinis romanas apie Zigmund Froid. Vilnius: Tyto Alba, 1999.
Suslaviius A. Socialin psichologija. Vilnius: Vilniaus universiteto leidykla, 1998.
Trimakas K. mogaus aukiausi skrydiai. Kaunas: Tarpdiecezin katechetikos komi
sija, 1996.
elvys R. Bendravimo psichobgija. Vilnius: Valstybinis leidybos centras, 1995.
ukauskien R. Raidos psichologija. Vilnius: Valstybinis leidybos centras, 1996.

SPECI ALI J T E R M I N IR SVOK ODYNLI S

Agresija

fizinis ar odinis elgesys siekiant pakenkti arba sunaikinti, ki

ls dl prieikumo arba kaip i anksto num atyta priem on
tikslui pasiekti.

Akceleracija

vaik ir jaunuoli fizins ir psichologins brandos pagreitji

mas palyginti su ankstesnmis kartomis,

Aktyvus klausymasis

bendravim o gdis, kai klausytojas rodo iniciatyv ir dalijasi

atsakomybe su kalbaniuoju stengdamasis suvokti pasakyt
odi turin ir kalbtojo jausmus.

Archetipai

C. G. Jungo teorijoje - tai kolektyvinje pasmonje gldin

tys visiems m onm s bendri i protvi patirties atkeliav
vaizdiniai ir simboliai.

Asmenyb
Atribucija

kiekvienam bdinga savita mstysena, jausena ir veiksena,

polinkis aikinti kito mogaus elgesio ar kokio vykio prieas
tis jas priskiriant situacijai (situacin atribucija) arba asmens
ypatybms (dispozicin atribucija).

Aureols efektas

ten d en cija m an y ti, kad m ogus, tu rin tis vien teigiam

savyb, turi ir daug kit teigiam savybi.

Biheviorizmas

psichologijos kryptis, pagrindiniu psichologijos objektu laikan

ti moni ir gyvn elgsen kaip reakcij stimulus visum.

Bruoas

asmenybs polinkis elgtis tam tikru bdu.

Diskriminacija

elgesys, kai paeidiamos kokios nors specifins grups ar tos

grups atstovo teiss.

Ego

smoninga asmenybs dalis, kuri, pasak S. Freudo, yra tarpi

nink tarp Id, Superego ir tikrovs reikalavim.

Ekstravertas

C. G. Jungo apraytas atviras, daugiausia energijos kitus ir

aplinkin pasaul nukreipiantis asmenybs tipas,

Embriologija

mokslas apie gemal ir jo vystymsi.

jUBMMMHMi
Embrionas

besiformuojantis mogaus organizmas nuo dviej savaii po

apvaisinimo iki dviej mnesi.

Empatija

gebjimas suprasti ir jausti tai, k jauia kitas, pasijusti kito

vietoje.

Etologija

mokslas, tiriantis individo, socialins grups bdo, paproi,

proi susidarymo slygas.

Genotipas

organizm o genetin konstrukcija, i tv paveldta gen

visuma.

Geriatrija
Gerontologija
Gynybos
mechanizmai
Gyvenimo stilius

m edicinos mokslo aka, tirianti senatvs ligas ir j gydym.

Golemo efektas

kai i mogaus tikimasi ko nors neigiamo ir su juo atitinka

m ai elgiamasi.

Id

pasm onins psichikos energijos, kuria, pasak S. Freudo,

siekiama patenkinti pagrindinius seksualinius ir agresyvius
potraukius, talpykla.

gdis

gerai imoktas veiksmas, kurio elem ent nereikia sm onin

gai reguliuoti ir kontroliuoti.

Intravertas

C. G. Jungo apraytas udaras, savo vidin pasaul susikon

centravs asmenybs tipas.

Imoktas
bejgikumas

bejgikumas ir pasyvi rezignacija, kurios im okstam a tada,

kai gyvnas arb a m ogus n ep ajgia ivengti k a rto tin i
nem aloni vyki.

Kodas

tam tikri enklai, nusakantys informacijos turin, pvz., raids,

garsai, odiai ir kt.

Kognityvins
pusiausvyros
teorija

m ogus renkasi tokias nuostatas, kurios padeda ilaikyti

p u siau sv y r sa n ty k iu o se su kitais m o n m is, ir vengia
nuostat, kurios i harm onij trikdo.

mokslas apie senjim ir su juo susijusius fenomenus.

psichoanalitins teorijos poiriu - tai Ego gynybos bdai
nerim ui sumainti nesmoningai ikreipiant tikrov.
A. Adlerio teorijoje - kiekvienam mogui savitas gyvenimo
tiksl siekimo bdas.

273

Kognityviniai
gebjimai

mogaus paintiniai procesai: pojiai, suvokimas, mstymas,

atm intis, kalba ir kt.

Kognityvinio
disonanso teorija

kai reikia pasirinkti vien i dviej dalyk, kurie mogui yra

vienodai patraukls arba kurie prietarauja vienas kitam; mes
randam e daugyb argum ent, kad tikintum e save, jog m s
pasirinkimas - pats geriausias (L. Festingeris, 1957).

Kolektyvin
pasmon

C . G . J u n g o svoka, reikianti, kad yra visiems ben d ra

paveldta atminties pdsak i monijos istorijos saugykla,

Komunikacija
Konfliktas

keitimosi informacija procesas.

Korespondentas

informacijos siuntjas.

Laisvosios asociacijos

psichoanalitinis bdas pasmonei tirti, kai asmuo atsipalai

duoja ir sako visk, kas jam ateina galv.

Longitudinis tyrimas

t pai m oni tyrimai vairiais j gyvenimo tarpsniais iki

pat senatvs.

Manipuliacija

slaptas koki nors aplinkybi panaudojimas, fakt ikreipi

mas norint k nors valdyti be kito mogaus sutikimo, siekiant
sau naudos.

Mediacija

treios, neutralios, puss tarpininkavim as sprendiant kon

flikt.

Menkavertikumo
kompleksas

A. Adlerio teorijoje - perdtas rpinimasis savo verte, atsira

ds nepavykus skmingai veikti gim to m enkavertikum o
jausmo.

Modeliavimas, arba
mokymasis stebint

procesas, kai elgesys stebimas ir mgdiojamas.

Moral
Motyvacija

principai, pagal kuriuos nustatome, kas yra gerai, o kas blogai,

Nuostata

prieing, nesuderinam tendencij susidrimas, sukeliantis

stiprius, nemalonius igyvenimus,

poreikiai ar trokimai, kurie teikia elgesiui energijos ir kreipia

j tiksl.

sitik in im as ir jausm as, k u rie p aren g ia tam tik ru b u d u

reaguoti daiktus, mones ir vykius.

274

Pasmon

psich o an alizs p o i riu labiausiai n e p riim tin m in i ,

jausm , trokim ir prisim inim sritis. D abar psichologijoje
taip vadinam as nesism onintas inform acijos apdorojim o
lygmuo,

Percepcija
Pigmaliono efektas

suvokimas.

Pirmumo efektas

pirm o ji inform acija apie m og, d aran ti didiausi tak

bendram jo vertinim ui.

Prietaras

kategorikas, paprastai neigiamas nusistatymas grups ir jos

nari atvilgiu; apim a stereotipikus sitikinimus ir polink
diskriminacinius veiksmus.

Projekcija

mogaus jausm , nuostat, trokim nesmoningas perkli

mas kitus mones, iorin pasaul.

Psichiatrija

medicinos aka, nagrinjanti psichikos sutrikimus. G ydom a

ir vaistais, ir taikant psichologin terapij.

Psichoanaliz

psichologini su trik im gydym o bdas, ku riu o siekiam a

parodyti ir paaikinti pasmonje gldini tamp. T aip pat
vadinam a ir S. Freudo sukurta asmenybs teorija,

Psichodinamin
psichologija
Psichologin kriz

klasikin psichoanalizs teorija ir i jos isirutuliojusios gimi

ningos teorijos.

Psichologinis
konsultavimas
Psichosocialin raida
Psichoterapija

psichologin pagalba sveikiems, sunkioje gyvenimo situaci

joje atsidrusiems monms.

Raidos psichologija

psichologijos mokslo aka, tirianti mogaus psichikos raid

nuo jo gim im o iki mirties.

Recipientas

informacijos gavjas.

kai i mogaus tikimasi ko nors gero ir su juo atitinkam ai

elgiamasi.

sveiko mogaus reakcija sunki nelauktai susiklosiusi si

tuacij, kai nebepakanka prast bd sunkum am s veikti, kai
reikia dideli asmenybs pokyi ir nauj bd susitaikyti su
sunkumais.

asmenybs, emocij, ryi su kitais monm is rutuliojimasis,

emocionali, pasitikjimu grindiam a kvalifikuoto psichotera
peuto ir mogaus, turinio psichologini sunkum ar sutri
kim , sveika.

Refleksas

nevalingas organizm o atsakas j dirginim tarpininkaujant

nerv sistemai.

Savaime
isipildanios
pranaysts

situacija, kai turim e susidar apie mog iankstin nuom on

ir elgiams su juo (danai nesm oningai) vadovaudamiesi
padarytom is prielaidomis, o tai skatina j imtis atsakomojo
veiksmo, kuris danai pateisina lkesius.

Savastis

visos mintys ir jausmai, kuriais atsakome sau klausim, kas

mes esame.

Sensoriniai procesai
Socialinis vaidmuo

jutim iniai procesai.

Superego

asmenybs dalis, kuri, anot S. Freudo, pateikia m s vidumi

tapusius idealus ir norm as vertinim am s (sinei) ir ateities
siekiams.

Sveikata

fizin, psichin ir socialin gerov, o ne tik ligos ar negalios

nebuvimas.

mogaus elgesio b d visuma, bdinga kuriai nors veiklos

sriiai, tam tikri elgesio standartai, kuri tikimasi i tam tikr
padt uimanio mogaus.

Sveikatos psichologija taikom oji psichologijos aka, tirianti sveikat lem ianius
veiksnius.

Tapatumas

subjektyvus savs, kaip individo, derinanio vairius sociali

nius santykius, supratimas.

Vidinis konfliktas

k o n flik ta s, k y lan tis ta rp asm enybs p rie in g m otyv:

poreiki, interes, vertybi, tiksl, ideal ir t. t.

A SM ENVA RDI

RODYKL

Abdulas Faradas 147

Adler (Adleris) A. 84, 92, 112-114, 272, 273
Allport (Olportas) G. W. 84, 96, 99, 101, 102
Argo (Argo) A. M. 131
Asch (Asas) S. 167, 169
Bandra (Bandra) A. 116, 117
Barnum (Barnumas) P. T. 269
Barron (Baronas) F. 223
Baudelaire (Bodleras) Ch. 14
Bergler (Bergleris) E. 255
Berne (Berne) E. 211-213
Binswanger (Binsvangeris) L. 108
Birs (Birsas) A. 166
Bowlby (Boulbi) J. 28
Bronfenbrenner (Bronfenbreneris) U. 16, 18
Bhler (Biler) Ch. 58
Bulotait L. 10, 253
Burcley-Allen (Barklei-Alen) M. 157, 159, 161
Cannon (Kenonas) W. 229, 230
Caplan (Kaplanas) G. 238, 247
Cattel (Karelas) R. B. 98, 100, 102
Chaplin (aplinas) Ch. 138
Charcot (arko) J. 86
Chesterfield (esterfildas) F. D. S. 154
Chomsky (Chomskis) N. 33
Ciceronas Markas Tulijus 81, 82
Constantini (Konstantinis) 169
Cornelius (Kornelius) H. 124, 199, 203, 212
ernius V. 67
Dilyt D. 242
Diogenas 175
Donelaitis K. 242
Dibranas K. 123
Eysenck (Aizenkas) H. 100103
Erikson (Eriksonas) E. 19, 20, 58
Erlickas J. 45, 198
Etcoff (Etkofas) 166

Faire (Faire) S. 124, 199, 203, 212

Festinger (Festingeris) L. 180, 273
Fiske (Fisk) D. W. 166
Franki (Franklis) V. E. 39, 72, 85, 108, 221,
226, 227
Freud (Froidas) S. 39, 72, 85-90, 92-94, 96,
112, 138, 248, 251, 271, 272, 274, 275
Fromm (Fromas) E. 120
Gaarder (Gorderis) J. 252
Gailien D. 10, 253
Gandis 50
Gakait-emaitien N. 244
Granovskaja R. 147
Guas A. 19, 33, 34
Hamilton (Hamiltonas) M. C. 169
Hendricks (Hendriksas) B. 169
Hipokratas 189
Homeras 242
Inghram (Ingramas) H. 122
Yla S. 228
Ionesco (Jonesko) E. 66
Jacobson (Jakobsonas) L. 170
James (Deimsas) W. 165
Janoas 48, 51, 120, 194, 220, 227, 261, 265
Jefferson (Defersonas) T. 106
Jung (Jungas) C. G. 85, 92, 98, 271273
Kafka (Kafka) F. 109
Karpman (Karpmanas) S. 213
Katilit-Boydstun D. 104
Katz (Kac) L. G. 169
Kenedy (Kenedis) J. 139
King (Kingas) M. L. 50
Kipling (Kiplingas) R. 136
Kleinke (Kleink) C. L. 149
Koinas R. 111
Kohlberg (Kolbergas) L. 47, 48, 50
Kohut (Kohutas) H. 93

277
Kretschmer (Kremeris) E. 97
Krylovas I. 40, 91
Kbler-Ross (Kibler-Ross) E. 238, 240
Labunskaja V. 143
La France (Lafrans) M. 133
Langer (Langeris) E. K. 132
Lavateras 160
Lepekien V. 252
Lewin (Levinas) K. 196
Lincoln (Linkolnas) A. 106
Lindeman (Lindemanas) E. 238, 239
Livijus Titas 177
Lindgren (Lindgren) H. C. 182
Lovvenfeld (Lovenfeldas) V. 43
Luchins (Luchinsas) A. S. 168
Luft (Luftas) J. 122

Ratter (Rateris) M. 61
Richter (Richteris) J. P. 166
Riegel (Rygelis) K. 72
Rogers (Rodersas) C. 72, 105109, 111
Roosvelt (Ruzvelt) E. 106
Rosenthal (Rozentalis) R. 170, 172
Rotter (Roteris) J. 117

Saint-Exupry (Sent Egziuperi) A. de 53

Satir (Satir) V. 105
Schneider (neideris) B. H. 166
Schwanitz (vanicas) D. 94
Shakespeare (ekspyras) W. 188
Shapiro (apiro) S. 153, 187
Shaw (o) B. 146, 171
Seligman (Seligmanas) M. 118
Selye (Selj) H. 229, 230, 232
Seiman (Selmanas) R. 51
May (Mej) R. 105, 107-109
Maslow (Maslou) A. 72, 105, 106, 108, 219 Seneka 206
Skinner (Skineris) B. F. 32, 115, 116
222
Spranger
(prangeris) E. 58
Maurois (Morua) A. 77
McLauglin (Maklauglinas) C. 139, 144
Stringfellow (Stringfelou) W. 161
Mehrabian (Mehrabianas) A. 137
Sturlien N. 10, 253
Mendelejevas D. 98
Suslaviius A. 266
Myers (Majersas) D. G. 70, 95, 107, 114, 174,
imkus V. 9, 108, 195, 217, 239, 250, 258
220, 221, 231, 235, 240
Milner (Milneris) D. 183
Taylor (Teilor) S. 166, 167
Tamaro (Tamaro) S. 237
Nietzsche (Ny) F. 109
Tamulionien S. 263
Nisbett (Nisbetas) R. E. 170, 174
Taranovas M. 176
Nixon (Niksonas) R. 139
Thomson (Tomsonas) P. 132
Orenien R. 263
Varah (Varahas) Ch. 263
Ovidijus 203
Voltaire (Volteras) F. M. 177
Panasiukas A. 159
Watson (Vatsonas) J. 115
Parker (Parkeris) T. 201
Weiner (Veineris) B. 175, 176
Pavlovas I. 115
Wilson (Vilsonas) G. 139, 144, 170
Perelman (Perelmanas) 19, 81
Piaget (Pia) J. 31, 32, 35-39, 59, 71, 72
Zaporoecas A. 40
Plank (Plankas) M. 176
Zenonas 157
Platonas 134
Zimbardo (Zimbardo) P. G. 192
Pluek (Pluek) Z. 114, 224, 254, 255
elvys R. 121, 135
Polukordien K. O. 264, 280
Prather (Prateris) H. 232, 235
Pras D. 268

Asmenybs ir bendravimo psichologijos" autors ne tik

mokslininks, bet ir praktiks, nuolat dirbanios su vairi psicho
logini sunkum patirianiais monmis, - nuosekliai supaindi
na mus su mogaus psichologijos raida vairiais amiaus tarpsniais,
asmenybs, bendravimo ir gyvenimo sunkum problemomis. Ds
tom mediag iliustruoja naujausi psichologini tyrim ir ekspe
riment rezultatai, uduotys, probleminiai klausimai ir kt. Patei
kiamas rekomenduotinos literatros sraas, svok odynlis,
jaunimui reikalinga vairi psichologins pagalbos tarnyb infor
macija.

Danut Gailien, Laima Bulotait, Nijol Sturlien

ASMENYBS IR BENDRAVIMO PSICHOLOGIJA
Vadovlis XIXII klasms
Redaktor
Vita Malinauskien
Dailininkas ir meninis redaktorius
Kazimieras Paskauskas
SL 1686. 2002 07 05. 12,5 apsk. 1. 1. Tiraas 4000 egz. Usakymas 2.588
Ileido Tyto alba, J. Jasinskio 10, 2600 Vilnius
Spausdino AB Spindulys", Gedimino g. 10, 3000 Kaunas
w w w .spindulys.lt

KUR

IEKOTI

PSICHOLOGINS

PAGALBOS

Lietuvos telefonins psichologins pagalbos tarnyb

a s o c i a c i j o s t e l e f o n n u m e r i a i ir d a r b o l ai kas
Pokalbiai telefonais, kuri numeriai prasideda 8-800 xxxxx, NEMOKAMI
Nr. Psichologins pagalbos tarnyba
1.

Alytaus psichologins pagalbos telefonas

Tel. numeris Darbo laikas

8-235 72224

Kasdien

18.00-01.00

8-800 23300

Kasdien

16.00-21.00

8-800 77277

Kasdien

19.00-07.00

8-800 76260

Pirmad.etad.

15.00-20.00

8-800 45678

Kasdien

16.00-18.00

8-800 66366

Kasdien

17.00-06.00

8-800 60700

Kasdien

20.00-06.00

8-26 341111
8-800 00011

Darbo dienomis

14.00-20.00

Budi profesionals psichikos sveikatos

specialistai ir savanoriai konsultantai
2.

Druskinink Bendraami linija

Budi savanoriai konsultantai moksleiviai

3.

Kauno Jaunimo linija"

Budi savanoriai konsultantai

4.

Kauno psichologins pagalbos telefonas

Budi profesionals
psichikos sveikatos specialistai

5.

Kauno vaik telefono linija

Budi savanoriai konsultantai
(tik Kauno m. gyventojams)

6.

Klaipdos Jaunimo linija

Budi savanoriai konsultantai

7.

Klaipdos paguodos telefonas

Budi profesionals
psichikos sveikatos specialistai

8.

Klaipdos vaik telefono linija

Budi profesionals
psichikos sveikatos specialistai

9.

Kurn Bendraami linija"*

Laikinai nedirba

Budi savanoriai konsultantai moksleiviai

10. Marijampols Jaunimo linija
Budi savanoriai konsultantai

8-800 71010

Darbo dienomis
Savaitgaliais

16.00-19.00
13.00-19.00

11. Maeiki paguodos telefonas*

Budi profesionals psichikos sveikatos
specialistai ir savanoriai konsultantai

8-293 65555

Antrad.,
ketvirtad.,
etad.

19.00-22.30

12. Panevio Bendraami linija11*

Budi savanoriai konsultantai

8-45 500695

Antrad.,
ketvirtad.

17.00-20.00

13. aki Bendraami linija"*

Budi savanoriai konsultantai moksleiviai

8-345 60225

Antrad., ketvirtad. 17.00-20.00

14. iauli Jaunimo linija

Budi savanoriai konsultantai

8-800 11111

Kasdien

16.00-21.00

15. Teli Vilties linija11

Budi savanoriai konsultantai

8-800 17000

Pirmad.,
penktad.

14.00-23.00
nuo 14.00 iki
etad. 23.00

16. Vilniaus vaik telefono linija

Budi savanoriai konsultantai

8-800 28800

Kasdien

16.00-21.00

17. Vilniaus Jaunimo linija11

Budi savanoriai konsultantai

8-800 28888

Darbo dienomis 16.00-07.00

Savaitgaliais
vis par

18. Vilniaus Mokykl linija

Budi profesionals
psichikos sveikatos specialistai

8-800 28080

Darbo dienomis 08.00-17.00

19. Vilniaus psicholog

konsultacija telefonu*
Budi profesionals
psichikos sveikatos specialistai

8-800 20002

Darbo dienomis 13.00-20.00

20. Visagino Jaunimo linija

8-800 41010

Darbo dienomis 15.00-18.00

Budi savanoriai konsultantai moksleiviai

800-j paslaug (iskyrus Vilniaus Mokykl linij" ir Visagino Jaunimo linij") apmoka
LR Vyriausyb i Rezervinio fondo l.
Vilniaus Mokykl linijos" 800-j paslaug apmoka AB Lietuvos Telekomas".
Visagino Jaunimo linijos" 800-j paslaug apmoka Visagino m. savivaldyb.
Kauno vaik telefono linijos 800-j paslaug dalimis apmoka AB Lietuvos Telekomas",
Danijos Vyriausyb, vaik gerovs centras Pastog".
vaigdute * paymtos LTPPTA tarnybos, turinios asocijuot LTPPTA nari status.
Kitos tarnybos - tikrieji LTPPTA nariai.

Pareng LTPPTA prezident dr. Kristina Ona Polukordien.