ISIGYDYK VAIKYSTS

AIZDAS
Atrask savo tikrj a!

LISE BOURBEAU

M ij a Ib a

Kaunas 2010

UDK 159.94
Bo-407
Versta i leidinio:
Lise Bourbeau
Heal your wounds & find your true self
Copyright 2001 Lise Bourbeau
ISBN 2-920932-18-7
ISBN 2-920932-21-7

Vert Audron epetauskait

ISBN 978-9955-599-92-0

M ijalba, 2010

PADKOS
I visos irdies noriau padkoti tkstaniam s m oni, su kuriais d ir
bau visus iuos m etus, be k u ri m ano tyrim as apie aizdas ir kaukes b t
buvs nem anom as.
Ypa n o riu padkoti visiems, kuriuos m okiau savo profesionalaus
ugdym o sem inaruose.-J sugebjimas visikai atsiskleisti labai p ratu rtin o
ioje knygoje p an au d o t mediag. Ypa dkoju Klausykis savo kno ko
m andos nariam s, kurie dalyvavo m ano tyrim uose ir p ratu rtin o i knyg
kai kuriais elementais. J s vis dka a vis dar aistringai siekiu tyrinti ir
pltoti nauj sintez.
Be to, labai ai tiem s, kurie tiesiogiai prisidjo prie ios knygos ra
ymo, pradedant m ano vyru Jacuesu, kuris valandas, praleistas raant i
knyg, palengvino tiesiog bdam as alia, taip p at Alexandrai D e La C ruz,
Sue T inkle ir M onicai B ourbeau Shields, kurios visos atliko didiul darb
redaguodam os rankrat, ir galiausiai C laudie O gier ir Elisai Palazzo u
knygos iliustracijas.

TURINYS
anga

1 skyrius. aizd ir kau k i sukrim as

2 skyrius. A tstm im as
3 skyrius. Palikimas

21
37

4 skyrius. Paem inim as

5 skyrius. Idavyst
6 skyrius. N eteisyb

11

55

75
97

7 skyrius. aizd gydymas ir kau k i transform avim as

ANGA
ios knygos niekada n e b t buv m an o m a parayti, jei ne keletas
itverm ing tyrj, kurie, kaip ir a, nedvejodam i pavieino savo ty rim ir
sintezs rezultatus nepaisydam i gin ir skepticizm o, kuriuos iprovokavo
j darbas. Be to, tyrjai ino, kad daniausiai ir jie, ir j leidiniai bus kriti
kuojam i, ir yra pasiruo su tuo susidurti. Juos m otyvuoja tie, kurie priim a
j atradim us, bei noras padti m onm s vystytis. Pirmasis tyrjas, kuriam
noriau padkoti, - tai au str psichiatras S igm und Freud: u jo nepapras
t pasm ons atradim ir u drs teigti, kad m ogaus fizins, em ocins bei
protins dim ensijos gali b ti susijusios.
D ar noriau padkoti vienam i jo m okini, W ilhelm ui Reichui,
kuris, m ano n u o m o n e, buvo didis m etafizikos pradininkas. Jis pirm asis
akivaizdiai nustat ry tarp psichologijos ir fiziologijos rodydam as, kad
neuroz paveikia ir protin bsen, ir fizin kn.
Be to, dkoju psichiatram s ir W ilhelm o Reicho m okiniam s Jo h n u i C.
Pierrakosui1 ir A lexanderiui Low enui, kurie vardijo bioenergij ir nustat,
kad valia b ti pagydytam traukia ir p acient fizin kn, ir j emocijas
bei m intis.
Svarbiausia tai, jog Jo h n o Pierrakoso ir jo bendradarbs Evos Brooks
darbo dka galjau ipltoti sintez, kuri rasite ioje knygoje. 1992 m.
teko iklausyti labai d o m kurs, kur skait Barry W alkeris, Jo hno Pier
rakoso m okinys, ir n u o to laiko daug stebjau bei isamiai tyrinjau, nor
dam a pabaigti savo sintez apie penkias aizdas ir jas lydinias kaukes. D ar
daugiau, nuo tos dienos t k stan i m oni, lankiusi m ano sem inarus, ir
m ano paios asm enins patirties dka viskas, kas aprayta ioje knygoje,
yra daugyb k a rt p atvirtinta.
N ra jokio m okslinio rodym o tam , k a pateikiu ioje knygoje, bet
1

CORE ENERGETICS, Life Rhytm Publication autorius ir krjas.

!Ingydyk vaikysts aizdas. Atrask savo tikrj a.

[l ies a tm etan t kvieiu tave p atik rin ti i sintez paiam , juolab kad tai gali
tau padti pagerinti savo gyvenim o kokyb. Jeigu skaitai vien i m ano
knyg pirm kart ir nesi susipains su Klausykis savo kno m okym ais, kai
kurie m ano vartojam i odiai gali tave suglum inti. Pavyzdiui, a aikiai
skiriu jausm ir emocij, intelekt ir sum anum , valdym ir kontroliavi
m. Prasm, kuri a teikiu iems odiam s, detaliai paaikinta kitose m ano
knygose bei sem inaruose.
Viskas, kas parayta, skirta tiek vyrams, tiek m oterim s. Kai yra kitaip,
tai b n a patikslinta. A taip pat toliau vartoju od DIEVAS. P rim enu tau,
kad kai kalbu apie DIEV, n u ro d au tavo A U K T E SN J A, tavo tikrj
A, kuris ino, ko i tik r j reikia, kad gyvent m eilje, laimje, h arm o n i
joje, ram ybje, sveikatoje, pertekliuje ir diaugsme. Tikiuosi, kad tau bus
taip pat m alonu atrasti save tolesniuose skyriuose, kaip m an m alonu daly
tis savo atradim ais.

Su meile,
Lise B ourbeau

Isigydyk vaikysts aizdas. Atrask savo tikrj a.

11

1 SKYRIUS. AIZD IR KAUKI SUKRIMAS

Prie m um s gim stant, m s vidinis DIEVAS pritraukia m s siel
aplink ir eim, k u ri m um s reiks iame gyvenim e. m agnetin p ritra u
kim ir jo siekius sukelia tai, ko mes nesugebjom e m ylti ir priim ti savo
praeituose gyvenim uose, ir tai, k m s bsim i tvai turi isprsti per mus.
M s sielos pasirenka m s tvus ir m s gim im o aplinkybes dl labai
konkrei prieasi. D ar daugiau, kai ateinam e gyvenim, inom e,
kad turim e igyventi tam tikrus patyrim us, igydyti tam tikras aizdas, ir
pasirenkam e tvus bei aplink, kad m um s padt. Todl tvai ir vaikai
danai turi isigydyti tas paias aizdas. Mes taip p a t inom e, kad gyvenda
m i ir transform uodam i savo gyvenim o patyrim us, tu rim e neprarasti ryio
su savo tik ru o ju A. M s vis misija yra ta pati: igyventi savo gyvenimo
patyrimus, kol sugebsime juos p riim ti bei p erju o s atrasti ir mylti save.
M es visada galim e pasikliauti savo vidinio D IE V O pagalba. JIS yra
visa inantis, visur esantis ir visa galintis. Si galia visada yra ir veikia m s
viduje vesdam a m us prie m o n i ir situacij, k u ri m um s reikia augim ui
ir vystym uisi tam e gyvenim o kelyje, kuris buvo pasirinktas prie gim im .
Kai gim stam e, daugiau nebesuvokiam e savo praeities, nes pirm iausia koncentruojam s savo sielos poreikius iame gyvenime. Siela nori, kad mes
Q

p riim tu m e save su tuo, k gijome: su savo pralaim jim ais, stiprybm is,
silpnybm is, trokim ais bei m s asmenybe.
Kai nepriim am e savs ar savo patyrim , kitais odiais tariant, kai ir
toliau jauiam s kalti, susigd, isigand, kokiu nors b d u save sm erkia
m e ar ireikiame b et koki kit neprim im o form , mes n u olat p ritra u
kiam e dar k it aplinkybi ir m oni, kad jie priverst m us vl igyventi
t pat patyrim . Kai kurie i m s ne tik igyvena t pat patyrim kelis
kartus per savo gyvenim , bet jiem s netgi gali tekti siknyti kelis kartus,
kol galsime visk priim ti.

LISE BOURBEAU

12

Priim ti patyrim nereikia teikti pirm enybs ar p ritarti jam . G rei

iau tai reikia leidim sau eksperim entuoti ir m okytis per patirt. Y patin
gai gerai tu rim e im okti, kas m um s yra naudinga, o kas - ne. V ienintelis
bdas tai padaryti yra sm oningai suvokti kiekvieno patyrim o pasekmes.
Pasekms ateina i visko, k mes nusprendiam e ar nenusprendiam e, k
padarom e ar nepadarom e, k pasakom e ar nepasakom e, ir netgi to, k
m stom e ar jauiam e.
Mes norim e m okytis ir ugdyti savo p ro t vis gyvenim, taigi suvok,
kad patyrim as gali tu rti aling pasekm i, uuot kaltin save ar kitus,
turim e paprasiausiai pripainti pasirink tai (tikriausiai nesm oningai)
dl to, kad galtum e suvokti, jog tai nebuvo protingas ar naudingas pa
tyrim as ir ne tas, kur reikt pakartoti. Tada prisim insim e t p atirt ir
pasinaudosim e ja kit kart. Tai mes vadinam e patirties, kuri igyvename,
prim im u. Tau gali tekti leisti sau pakartoti t pai klaid ar igyventi t
pat nem alo n patyrim kelet kart. A noriau tau p rim in ti, kad netgi
jei sakai: A daugiau niekada neno riu to p a tirti, tiktina, kad patyrim as
kartosis tol, kol gysi b tin p atirt ir vali tai pakeisti. Kodl mes nesusiprantam e i pirm o karto? Nes m s ego, kuris remiasi m s sitikinim ais,
pastoja keli.
M es visi tu rim e sitikinim , kurie m um s tru k d o b ti tokiem s, kokie
norim e bti. Kuo labiau tie poiriai ir sitikinim ai m us skaudina, tuo la
biau mes nenorim e j sileisti. M es netgi sugebam e patikti, kad jie m um s
nepriklauso. Tada tenka siknyti kelis kartus, kol sugebam e juos priim ti.
T ik tada, kai m s protinis, em ocinis ir fizinis knai klausysis m s vidi
nio D IE V O , m s siela bus visikai laim inga.
Viskas, k mes patiriam e to nepriim dam i, kaupiasi sieloje. Kadangi
siela yra nem irtinga, ji be perstojo grta vairias mogikas form as atsinedam a k artu savo su kaupt atm int. Prie gim dam i mes nusprendia
me, kodl norim e grti ir k norim e isprsti savo kitam e siknijim e.
Sis sprendim as bei tai, k sukaupm e praeityje, nra raytas m s sm o
ningoje atm intyje (atm intyje, parem toje pro tu ). T ik laikui bgant pam au
sism oninam e savo gyvenim o keli ir tai, k tu rim e isprsti.
Kai kalbu apie kak neisprsta, a tu riu om enyje patyrim , i
gyvent n ep riim an t savo tikrojo A. Yra didelis skirtum as tarp patyrim o
prim im o ir savo tikrojo A prim im o. Pavyzdiui, m aa m ergait buvo
atstu m ta savo tvo, nes jis norjo berniuko. T okiu atveju p riim ti patyrim

Ikigydyk vaikysts aizdas. Atrask savo tikrj a.

13

reikia suteikti tvui teis norti b erniuko ir atstu m ti savo dukr. Kad
p riim t save pai, i m aa m ergait tu ri suteikti sau teis piktintis savo
tvu ir atleisti sau u tai, kad piktinosi juo. Ji tu ri visikai nesm erkti nei
savo tvo, nei savs paios, tik atjausti ir suprasti j abiej kani.
Ji suinos, kad visikai isprend patyrim , kai pati savo ruotu at
stum s kak n ekaltindam a savs; kai supras savo jausm us ir jaus jiem s tik
atjaut.
Neleisk, kad tavo ego tave apgaut. Jis danai daro visk, kas m an o
ma, kad priverst tave tikti, jog suvokei situacij. D anai pasitaiko aki
m irk, kai mes sakom e sau: Taip, a sup ran tu , kodl kitas m ogus taip
elgiasi, kad m um s n ereikt pairti save ir atleisti sau patiem s. M s
ego visada bando rasti b d atidti al nem alonias situacijas. Kartais mes
priim am e situacij ar m og neatleid sau ar netgi neleid sau apkaltinti to
m ogaus. Tai vadinam a paprasiausiai p riim ti patyrim . K artoju: svarbu
pam atyti skirtu m tarp patyrim o prim im o ir savs prim im o. Sudtinga
pasiekti tok prim im o lyg, nes m s ego n enori pripainti, kad vienintel
prieastis, dl kurios mes igyvename sunkias patirtis, yra priversti m us
suvokti, kad mes t p at darom e kitiem s.
A r kada nors suvokei, kad kai kak kuo nors apkaltini, tas mogus
danai tave apkaltina tuo paiu?
Labai svarbu im okti painti ir p riim ti save kiek m anom a daugiau;
taip mes sum ainsim e p atyrim , kurie priveria m us kentti. N u o m s
priklauso pasirinkti tap ti savo gyvenim o m eistru, uuot leidus m s ego
mus kontroliuoti. Reikia daug drsos susidurti su visu tuo, nes m s aiz
dos neivengiam ai bus i naujo atvertos ir sukels kani ypa jei tas aiz
das turjom e kelet gyvenim . Kuo labiau keniam e tam tikroje situacijoje
ar su tam tik ru m ogum i, tuo gilesns yra problem os aknys.
M es visi tu rim e p riim ti save tokius, kokie esame, su visais savo pralai
mjim ais ir stiprybm is. Taiau labai greitai po gim im o suvokiam e, kad kai
esame savimi, danai im uam e i vi io pasaulio suaugusiuosius ir tuos,
kurie m um s artim i. Tada m es pam anom e, kad b ti natraliam yra nege
rai, neteisinga. Sis atradim as yra skausm ingas, ir vaikai skausm danai
ireikia pykio priepuoliais. itie protrkiai tapo tokie dani, kad dabar
tikim e, jog jie yra norm als. M es vadinam e juos vaikysts krizm is arba
paauglysts krizm is. ie pykio priepuoliai m onm s galbt tapo n o r
mals, bet jie tikrai nra natrals. Vaikai, kurie elgiasi natraliai, kurie yra

LISE BOURBEAU

14

tvirtos pusiausvyros ir tu ri teis b ti savimi, n epatiria to k i priepuoli.

Deja, yra labai maai natrali vaik. A pastebjau, kad daugum a vaik
patiria keturias stadijas:
Patyr diaugsm b ti savimi, tai yra pirm oji j egzistavimo stadija,
jie patiria skausm dl to, kad jiem s neleidiam a bti savimi, - antroji
stadija. Po to seka siio periodas ir m aitas treioji stadija. Tada, kad su
m ain t skausm , vaikai susikuria nauj asm enyb, kad ta p t tokie, koki
j nori kiti, - ketvirtoji stadija. Kai kurie m ons lieka treiojoje stadijoje
vis savo gyvenim; jie visada link veikti prieingai, yra pikti arba atsiduria
bdoje.
Treiojoje ir ketvirtojoje stadijose mes sukuriam e kelias kaukes (nau
jas asm enybes), kurias naudojam e apsiginti n u o kanios, patirtos antrosios
stadijos m etu. Yra penkios tokio tipo kauks ir jos atitinka penkias di
disias esmines m onm s padarytas aizdas. Stebjimai, kuriuos vykdiau
kelerius m etus, leido m an suvokti, kad egzistuoja penki aizd tipai, kurie
sukelia visas m oni kanias. ia ios aizdos idstytos chronologine tvar
ka, kuria jos pasirodo gyvenime.

ATSTMIMAS
PALIKIMAS
PAEMINIMAS
IDAVYST
NETEISYB
K iekvien kart, kai keniam e patys ar sukeliam e kanias dl i aiz
d kitiem s, m s visa esyb jauiasi iduota. Mes nebnam e itikim i savo
vidiniam D IE V U I, savo esybs poreikiam s, nes leidiame savo ego su jo
sitikinim ais ir baim m is k o n tro liu o ti m s gyvenim. Mes sukuriam e
kaukes, kad paslptum e n uo savs ar k it tai, ko dar nepanorom e isprs
ti.
Kokios yra tos kauks? tai jos kartu su aizdomis, kurias jos bando
paslpti.

Isigydyk vaikysts aizdas. Atrask savo tikrj a.

15

AIZDA

KAUK

A tstm im as

U sidarymas savyje

Palikimas
Paem inim as

Priklausom yb
M azochizm as (em ocinis/protinis)

Idavyst
Neteisyb

K ontrol
G rietum as

Kauks stiprum as priklauso n uo aizdos gylio. Kauk atspindi tam

tikro charakterio m og, nes kiekvienai kaukei isivysto daugyb sitikini
m , veikiani m ogaus poir ir elges. K uo gilesn aizda, tuo daugiau
kentsim e ir tuo daniau dvsime savo kauk.
Mes dvim e kauk tik tada, kai no rim e apsiginti. Pavyzdiui, tie, kurie
jauia, kad vykis buvo neteisingas, kurie sm erkia save u buvim neteisin
gais ar bijo, kad kiti smerks juos kaip neteisingus, dvs grietum o kauk.
Kitaip sakant, jie pasirenka grieto m ogaus elges.
tai vaizdis, kuris geriau atskleis, kaip susijusios aizda ir j atitin k an
ti kauk. V idin aizd galim a palyginti su sena fizine aizda tavo rankoje.
Tu visada ignoravai i aizd ir niekada jos nepriirjai. Ties sakant, tau
labiau patiko apvynioti j tvarsiu, kad nem aty tu m . Tas tvarstis yra tolygus
kaukei. Tu galvojai, kad gali apsim esti, jog nebuvai sueistas. A r tikrai gal
voji, kad tai ieitis? in o m a, kad ne. M es visi tai inom e, bet ego neino.
Tai vienas i bd , kaip jis m us apgauna.
D abar sivaizduokime, kad nepaisant to, jog tavo ranka yra aptvarsty
ta, kiekvien kart, kai kas nors j palieia, tau skauda. Kakas i meils p a
im a tavo rank, bet tu reaguoji aukdam as: Oi! Tu skaudini m ane! Gali
sivaizduoti, kaip nustebs is m ogus. A r jis tikrai norjo tave skaudinti?
N e, nes jeigu tau skauda rank, kai kas nors j palieia, tai tik dl to, kad
negydei savo aizdos. Kitas m ogus nra atsakingas u tavo kani.
Tas pats tinka visoms aizdoms: mes labai danai jauiam s atstum ti,
palikti, iduoti, paem inti arba kad su m um is neteisingai pasielgta. Ties
sakant, jauiam s skaudinti, nes m s ego m gsta priversti m us tikti, kad
reikia kaltinti kak kit, taigi iekom e kaltininko. Kartais nusprendiam e,
kad mes esame tas kaltininkas, bet tai nra n kiek teisingiau negu kaltinti
kak kit. Tu inai, kad nra kalt m oni; yra tik m ons, kurie kenia.

LISE BOURBEAU

16

D abar a inau, kad kuo daugiau kaltinam e (save ar kitus), tu o daugiau

kartojasi tas pats patyrim as. K altinim as daro m og nelaim ing, o kai pra
dedam e su atjauta velgti j t m ogaus dal, k uri kenia, vykiai, situacijos
ir m ons pradeda keistis savaime.
M s m orfologija ir fizin ivaizda atspindi kaukes, kurias sukuria
m e sau apginti. m ons danai klausia, ar m anom a nustatyti m a vaik
aizdas. A sm enikai m an patinka stebti savo septynis ankus, kurie m an
raant ias eilutes yra n uo septyni m nesi iki devyneri m et amiaus.
A jau galiu m atyti aizdas, pradedanias pasirodyti daugum os j fizinje
ivaizdoje. aizdos, kurios gali b ti lengvai m atom os tokiam e amiuje, yra
gilios. K ita vertus, a pastebjau, kad dviej i trij m ano vaik suaug
knai rodo kitas aizdas nei tos, kurias m aiau, kai jie buvo vaikai ir pa
augliai.
Knas yra toks protingas, kad jis visada randa b d praneti m um s, k
turim e isprsti. Ties sakant, m s vidinis DIEVAS naudoja m s kn,
kad b e n d ra u t su m um is.
Tolesniuose skyriuose suinosi, kaip atpainti savo ir k it kaukes.
Paskutiniam e skyriuje a kalbu apie tai, k mes turim e daryti, kad isigydytum e aizdas, kurios iki iol buvo apleistos, ir k turim e daryti, kad
n u stotu m e kentti. T uom et kauks, kurios slepia tas aizdas, bus natraliai
transform uotos.
Be to, svarbu nepriim ti tiesiogine prasm e odi, kurie vartojam i n u
sakyti tom s aizdom s arba kaukm s. Kas nors gali b ti atstum tas ir kentti
n u o neteisybs; kas nors kitas gali bti iduotas ir jaustis atstum tas; dar kitas
m ogus gali b ti paliktas ir kentti n uo paem inim o ir t. t.
Visa tai tau bus aikiau, kai perskaitysi kiekvienos aizdos apraym ir
lydinias savybes.
Penki tipai, aprayti ioje knygoje, gali atrodyti panas tuos, kurie
apraom i kituose charakterio tyrim uose. Kiekvienas tyrim as yra kitoks, ir
is nebuvo darytas k etin an t panaikinti ar pakeisti tuos, kurie buvo atlik
ti anksiau. Vienas to k i ty rim , atliktas psichologo G erardo H eym anso
beveik prie im t m et , vis dar populiarus iandien. iuo tyrim u nusta
tyti atuoni charakterio tipai: aistringasis, piktasis, nervingasis, sentim en
talusis, ugningasis, flegmatikas, abejingasis ir beform is. Kai jis vartoja od
aistringas tam tikram m ogaus tipui apib d in ti, tai nereikia, kad kiti tipai
negali ireikti aistros. Kiekvienas odis, vartojam as charakterio tipam s api-

liuyydyk vaikysts aizdas. Atrask savo tikrj a.

17

lidinti, i ties yra vartojam as vyraujaniam m ogaus charakteriui nusa

kyti. Taigi dar k art prim en u , kad negalim a suprasti t odi tiesiogiai.
m anom a, kad skaitydam as kiekvienos aizdos apraym kartu su atilinkam kauki elgesiu ir n uostata tu atpainsi save kiekvienoje i j. A
turiu pabrti fizinio kno stebjim o svarb, nes kaip tik tai patikim ai at
spindi, kas vyksta m s viduje daug sunkiau yra atpainti save em ocij
ir proto planuose. Prisim ink, kad m s ego nenori, jog mes atskleistum e
visus savo sitikinim us, nes jis m in ta m s sitikinim ais. ioje knygoje ne.1 ikinsiu

apie ego plaiau, nes detaliai kalbu apie tai savo knygose Klausykis

savo kno, tavo geriausio draugo emje ir Klausykis savo kno, 2 dalis.
Tu gali nesutikti ir netgi prieintis, kai perskaitai, kad m ons, ken
iantys nuo tam tikros aizdos, reaguoja vien i tv. Prie prieidam a
prie ios ivados, ityriau tkstanius m oni. Pakartosiu tai, k sakau kie
kviename i savo sem inar: daugiausia p ro b lem tu rim e isprsti su tu o i
tv, kur paauglystje m gom e labiau. Visikai norm alu, jog su n k u pri
painti, kad mes grieiam e d an t a n t to gim dytojo, kur labiau m ylime.
Pirm oji reakcija tai daniausiai yra neigim as, kur seka pyktis, po kurio
esame pasireng pairti realybei akis, tai gydym o proceso pradia.
T au gali pasirodyti, kad elgesio ir nuostat , kurie yra susij su skir
tingom is aizdomis, apraymas yra neigiamas. Kai atpasti vien i savo
aizd, gali pastebti, kad reaguoji kauks, kuri susikrei, kad ivengtum
kanios, apraym. Pasiprieinim as yra n orm alu ir mogika. D u o k sau
laiko. Prisim ink, kad kai tave valdo kauk, tu nesi savimi. Tas pats tinka ir
visiems aplinkiniam s. A r tau nra ram iau inoti, kad kai kieno nors elge
sys kyri tau ar tave lidina, tai yra enklas, jog tas m ogus usidjo savo
kauk, kad ivengt kanios? Jeigu tursi tai om enyje, bsi tolerantikesnis
ir tau bus lengviau m ylti kitus. Paim kim e pavyzdiu problem iko elgesio
paaugl. Jeigu inai, kad jis elgiasi taip, kad paslpt savo paeidiam um
ir baim , tavo santykiai su juo gali b ti kitokie, nes tu inosi, kad jis nra
nei sunkus, nei pavojingas. Tu bsi ram us ir netgi galsi velgti jo gersias
savybes, uu o t bijojs ir m ats tik jo neskmes.
M ane drsina inojim as, kad n et jeigu m s reakcija m ones ir mus
supanias aplinkybes reguliariai aktyvuoja aizdas, su kuriom is gim m e,
kauks, kurias sukrm e nordam i apsiginti, nra ilgalaiks.
Jeigu pradsi praktikai naudoti gydym o m etodus, silom us pasku
tiniam e knygos skyriuje, pam atysi, kaip tavo kauks po tru p u t nyksta ir

LISE BOURBEAU

18

galiausiai tavo nuostatos pakinta. Tavo knas taip p at gali keistis. Vis dlto
gali praeiti keleri m etai, kol rezultatai bus m atom i fiziniame kne, nes k
nas kinta liau dl m aterialios mediagos, i kurios jis sukurtas.
M s subtiliesiem s knam s (em ociniam ir protiniam ) reikia maiau
laiko pasikeisti, kai sprendim as tikrai buvo padarytas i meils. Pavyzdiui,
labai lengva norti (em ocijom is) ir sivaizduoti (protu) save vaiuojant
kit al. Sprendim as vykti t kelion gali bti priim tas per kelias m inutes.
Taiau visk suplanuoti ir suorganizuoti, sutaupyti pakankam ai pinig,
pabaigti darbus fiziniam e pasaulyje utruks daug ilgiau.
Vienas geras bdas p atik rin ti savo fizin transform acij yra kiekvienais
m etais pasidaryti savo nuotrauk. Pasidaryk vis savo kno dali n u o tra u
kas i arti, kad galtum aikiai m atyti detales. Tiesa, kad kai kurie m ons
keiiasi greiiau negu kiti. Svarbu yra ir toliau d irb ti su savo vidine trans
form acija, nes tai padarys tave gyvenime laim ingesni m ogum i.
Kol skaitysi kitus penkis skyrius, silau usirayti visk, kas, tavo m a
nym u, tau tinka, o tada dar kart perskaityti skyri ar skyrius, kuriuose
geriausiai apraom as tavo poiris ir, svarbiausia, tavo fizin ivaizda.

20

LISE BOURBEAU

mogaus, kenianio nuo ATST M IM O aizdos, knas

(udarumo kauk)

(i\igydyk vaikysts aizdas. Atrask savo tikrj a.

21

2 SKYRIUS. ATSTMIMAS
Pakalbkim e apie odius atstm im as arba atstum ti. Jie gali reikti:

Imesti
D uoti atkirt
Jausti pasibjaurjim
Netoleruoti
Paneigti
Itutinti
D augeliui m o n i sunku velgti skirtu m tarp atstm im o ir palikim o.
Ialikti k nors reikia n u to lti n uo to m ogaus dl ko nors kito, o atstum ti
k nors tai n u stu m ti j ar j al n en o rin t, kad tas m ogus b t alia
m s gyvenime. Kai atstum iam e, sakome: A n e n o riu , o m ogus, kuris
palieka, sako: A negaliu.
Atstm im as yra labai gili aizda, nes keniantieji n u o jos jauia, kad ne
lik visa j esyb, bet ir j teis egzistuoti buvo atstum ta. Si aizda pasirodo
pirm oji i vis penki, o tai reikia, kad ji gyvenim e atsiranda labai anksti.
Siela, kuri grta em isigydyti ios aizdos, patirs atstm im nu o pat
gim im o, o kai kuriais atvejais netgi anksiau.
Im kim e n ep lan u o t kdiki, taip vad in am netyiuk pavyzd.
Jeigu i k d ik i sielos iki iol nesusitvark su atstm im u kitaip tariant,
jeigu jos nesugebjo b ti savimi ir nepaisydam os su n k u m bti laim ingos,
jos neivengiam ai patirs atstm im iame gyvenime. Akivaizdus pavyzdys

 S E BOURBEAU

22

yra kdikis, kuris nra norim os lyties. inom a, yra k it prieasi, dl

k u ri tvai atstum ia savo vaikus, bet svarbu suvokti, jog tik sielos, kuriom s
reikia igyventi i patirt, bus pritrauktos prie vieno ar netgi abiej gim
dytoj, kurie atstum s savo vaik.
D anai tvai n etu ri ketinim o atstu m ti savo vaik, taiau vaikai vis
vien jauiasi atstum ti netgi dl m enkiausi atsitikim . Tai gali bti nem a
lonus kom entaras arba vieno i tv nekantrum as ar pyktis. Kol aizda ne
bus igydyta, ji labai lengvai vl atsivers. m ons, kurie jauiasi atstum ti,
nra objektyvs. Jie interp retu o ja vykius per savo aizdos filtrus ir jauiasi
atstum ti netgi tada, kai niekas j neatstum ia.
Kai tik kdikiai pradeda jaustis atstum ti, jie im a kurti U D A R U M O
kauk. A dalyvavau daugelyje regresij, kai m ons grdavo savo em bri
onin stadij, ir pastebjau, kad tie, kurie yra paveikti atstmimo aizdos,
m ato save labai maus savo m otinos siose, uim anius labai maai vietos
ir danai skendinius tam soje. Tai m an p atvirtino, kad usidariusiojo kauk
gali bti suk u rta dar iki gim im o.
N u o dabar iki knygos pabaigos a vartosiu term in usidariusieji, kal
bdam a apie m ones, kenianius n uo atstmimo. Usidariusiojo kauk yra
nauja asm enyb, charakteris, ivystytas kaip bdas ivengti atstm im o su
keliam os kanios.
m ones su ia kauke lengva atpainti dl j usidariusi fizini kn.
A trodo, kad j knai arba atskiros kno dalys nori inykti. K nai daniau
siai yra siauri ir susitrauk, tai leidia lengviau inykti arba ben t jau maiau
dalyvauti ar b ti m ato m am grupje. Tai knai, kurie nenori uim ti per
daug erdvs, kaip ir patys usidariusieji, kurie praleis vis savo gyvenim
bandydam i neuim ti per daug vietos. Kai susidaro spdis, jog an t kaul
beveik nra raum en, galim e sprsti, kac aizda yra dar gilesn.
Usidariusieji yra m ons, kurie abejoja savo teise egzistuoti ir kurie
n eatrodo iki galo siknij. Tai paaikina, kodl j knai danai yra fra
gm entiki, neubaigti. Tarsi tr k t dalies arba k n o dalys nedert drauge.
Pavyzdiui, dein k n o ar veido pus gali labai skirtis nu o kairiosios. Visa
tai lengvai pastebim a. N ereikia m atuoti, kad suinotum , ar dvi puss yra
panaios. (Prisim ink, kad b et kokio k n o abi puss labai retai b n a id en
tikos.)
Kai kalbu apie fragm entikus, neubaigtus knus, tu riu om enyje to
kius, kurie sudaro spd, jog kako trksta, pavyzdiui, sdm en, k r t ar

Isigydyk vaikysts aizdas. Atrask savo tikrj a.

23

sm akro; arba kulknys yra labai maos. K nai su dubusiais nugara, k r ti

ne, pilvu ir taip toliau taip p a t priklauso iai kategorijai.
Kai knas yra dubs, sakom e, kad m ogus yra susitrauks. Peiai b n a
palink priek, o rankos daniausiai prigludusios prie kno. M um s taip
pat susidaro spdis, kad k n o ar jo dalies augim as buvo sustabdytas. V ie
na kno dalis gali atrodyti jauniau nei visas knas, arba, kai visas knas yra
susitrauks, galim e pagalvoti, kad irim e suaugusj vaiko kne.
Kai m atai m og d efo rm u o tu k n u , kuris suadina gailest, taip pat
gali daryti ivad, kad jis kenia nuo atstmimo. Be to, siela pasirinko tokio
tipo k n prie gim dam a, kad su k u rt sau palanki situacij, kuri pads
veikti i aizd.
Usidariusij veidas ir akys yra mai. Akys atrodo abejingos ar tu
ios, nes m ons, keniantys n u o ios aizdos, noriai link atsitraukti
savo pasaul ar lakioti padebesiais (arba tu rti ijim o i k n o patyrim ).
D anai akys b n a pilnos baims. i rin t usidariusij veidus, gali kilti
spdis, kad irim e kauk, ypa jei ap lin k akis yra tam ss ratilai. Jie
patys gali jaustis tarsi irt pro kauk. Kai kurie usidariusieji m an sak,
kad itas jausm as gali tru k ti vis dien, o kitiem s jis trukdavo tik kelias
m inutes. Kad ir kiek ilgai tai tru k t , jiem s tai yra bdas nedalyvaujant
ivengti kanios, kai kakas vyksta.
Tie, kuriem s tin k a visos aukiau ivardytos charakteristikos, turi
daug gilesn aizd nei tie, kurie, pavyzdiui, turi tik usidariusiojo akis
ar kojas. Kai m ogaus knas atitinka apie 50 proc. fizini charakteristik,
kurios apib d in a usidarym, galim e daryti ivad, kad jis dvi usidariu
siojo kauk m adaug 50 proc. viso laiko. Pavyzdiu galt bti gantinai
stam baus k n o m ogus, kurio veidas ir akys yra maos kaip usidariusiojo,
arba pakankam ai stam baus k n o m ogus, kurio kulknys yra maos. T ik
vienos kn o dalies, atitinkanios usidariusiojo charakteristikas, turjim as
rodo, kad atstm im o aizda nra labai gili.
Kauks dvjimas reikia, kad mes jau nesam e savimi. D ar vaikystje
mes gijom e kitok poir, nes tikjom e, kad jis m us apsaugos. m ogaus,
kuris jauiasi atstum tas, instinktyvi reakcija yra usidaryti. Vaikai, kurie
sukuria usidariusiojo kauk, kai jauiasi atstum ti, labai danai gyvena si
vaizduojam am e pasaulyje. Todl daniausiai jie yra geri, ram s vaikai, k u
rie nesukelia p ro b lem ir triukm o.
Usidar vaikai aidia vieni savo sivaizduojam am e pasaulyje ir stato

LISE BOURBEAU

24

oro pilis. Jie netgi prisigalvoja, kad j tvams ligoninje dav ne t vaik,
kad ie nra j tikrieji tvai. Tokie vaikai prasim ano vairi bd, kaip
pabgti i nam , vienas j stiprus noras eiti m okykl. Deja, patek
m okykl jie lakioja padebesiais ir pasitraukia savo pasaul, ypa jeigu
jauiasi atstum ti arba atstum ia patys save. V iena m oteris pasakojo m an,
kad ji m okykloje jautsi kaip turist. Vis dlto ie vaikai nori, kad mes
pastebtum e, jog jie egzistuoja, netgi jeigu jie patys nelabai tiki savo teise
egzistuoti.
Prisim enu m a m ergait, kuri pasislp u bald, kol jos tvai ui
m injo sveius. Kai jie pastebjo, kad jos trksta, visi m iekoti, taiau
net inodam a, jog visi pradeda vis labiau ir labiau nerim auti, ji neijo i
savo slptuvs. Ji sak sau: A noriu, kad jie m ane rast. A noriu, kad jie
suvokt, jog a egzistuoju. iai maai m ergaitei buvo taip sunku patikti,
kad ji turi teis egzistuoti, jog jai prireik k u rti vairias situacijas, per kurias
b an d y t tai rodyti.
T oki vaik knai paprastai yra emesni nei vidutinio gio, jie la
bai danai atrodo traps kaip lls, todl m o tin o m s norisi pernelyg juos
saugoti. Jiems nuo lat sakom a, kad jie yra per mai tam , per mai anam .
ie vaikai taip stipriai patiki tuo, k girdi, kad j knai lieka mai. Jiems
bti m ylim iem s prilygsta b ti udusintiem s. Todl vliau gyvenime j
reakcija kito m ogaus m eil bus atstm im as arba usidarymas i baims
b ti udusintiem s. Pernelyg apsaugoti vaikai jauiasi atstum ti, nes jauia,
kad nra priim am i tokie, kokie yra. D l to, kad jie yra per mai, kiti bando
galvoti ar veikti u juos. U u o t pasijut m ylim i tokie vaikai jauia, kad j
sugebjim ai yra atm etam i.
Usidariusieji nem gsta prisiriti prie m ateriali dalyk, nes tai galt
su trukd y ti jiem s lengvai usidaryti. A trodo, tarsi jie niekina visk, kas m a
terialu. Jie svarsto, k jie veikia ioje planetoje, ir negali patikti, kad jie ga
lt b ti ia laim ingi. Viskas, kas susij su dvasia, taip pat ir intelektualinis
pasaulis, jiems atrodo patraukliau. Jie retai naudojasi materialiais daiktais
savo m alo n u m u i, nes laiko juos nereikalingais. V iena jauna m oteris kart
m an pasak, kad ji nem gsta apsipirkinti; ji eina parduotuv tik dl to,
kad pasijust gyva. Usidariusieji pripasta, kad pinigai yra btini, bet tai
nepadaro j laim ing.
A bejingum as m aterialiem s dalykams sukuria jiems su n k u m seksua
liniam e gyvenime. Jie gali im ti tikti, kad seksualumas trukdo dvasingu

Isigydyk vaikysts aizdas. Atrask savo tikrj a.

25

mui. Keletas usidariusi m o te r pasakojo m an, kad jos galvojo, jog seksas
nra dvasingas; ypa tada, kai jos tapo m otinom is. D augum a i j netgi
prisitraukia partner, kuris nenori myltis su jom is per vis j ntum o
laikotarp. Usidariusiesiems sunku patikti, kad jiems, kaip norm aliem s
m onm s, reikia seksualum o. Jie pritraukia partnerius, kurie juos seksua
liai atstum ia, arba jie patys atsiriboja n u o savo seksualumo.
A tstm im o aizda p atiriam a su tos paios kaip ir tu lyties gim dytoju.
Jeigu atpasti save iame apraym e, tai reikia, kad tu patyrei atstm im su
tos paios lyties tvu. Tas gim dytojas buvo pirm asis asm uo, kuris atnaujino
tavo aizd. Taigi n o rm alu ir mogika, jeigu tu griei dant, nepriim i ar
netgi nekenti jo ar jos.
Tos paios kaip ir tu lyties gimdytojas moko mylti save ir kitus. Prieingos
negu tu lyties gimdytojas moko, kaip bti m ylim am ir gauti meil.
Kai m es nepriim am e savo tos paios kaip ir mes patys lyties gim dyto
jo, norm alu nusprsti, kad mes nenorim e jo ar jos kaip savo m odelio. Jeigu
kenti nuo atstm im o, is neprim im as paaikina tavo sunkum us m ylint ir
p riim ant save, nes tu esi tos paios lyties kaip is gim dytojas.
Usidariusieji galvoja, kad jie yra beviltiki, nevertingi. Todl jie daro
visk, kas m anom a, kad b t tobuli, kad savo ir k it akyse tu r t tam
tikr vert. odis beviltikas yra danas j odyne, kai jie kalba apie save ar
kitus. Pavyzdiui, jie sako:

Mano virininkas sak, kad a beviltikas, todl a ijau.

Mano mama yra beviltika nam ruooje.
Mano tvas visada buvo beviltikas su mano motina, kaip ir
mano vyras yra su manimi. A nekaltinu jos, kad j i ijo.
Usidars vyras k art per vien i m ano sem inar pasak m an, kad
jauiasi ess beviltikas ir niekam tiks savo tvo akyse. Jis pasak: Kai jis
kalbasi su m anim i, a jauiuosi sugniudytas ir udusintas. A tiesiog noriu
pabgti, nes prie j subyru gabalus. Jauiuosi engiam as netgi tada, kai jis
yra tam e paiam e kam baryje. Usidariusi m oteris papasakojo m an, kad
kai ji buvo eiolikos, jos m o tin a liep jai inykti ir niekada nesugrti; jos
m otina netgi pasak, kad ji galt n u m irti, ir tai bus nesvarbu. T akim irk
ji nusprend, kad jos m o tin a yra bevert. Kad pabg t nuo jos, nuo tos

LISE BOURREAU

26

dienos ji visikai atsiskyr nuo savo m otinos.

dom u pastebti, kad danai tos paios kaip ir vaikas lyties gim dyto
jas paskatina s n ar duk r pabgti. Vienas pavyzdys, ateinantis galv,
yra vaikai, kurie nori ieiti i n am ir k u ri tvai sako: G era m intis, eik,
m um s nukris nata nuo pei. Vaikai tada jauiasi netgi dar labiau at
stum ti ir piktinasi tuo gim dytoju dar labiau. Si situacija ikyla su tvais,
kurie taip p at kenia n uo atstm im o. Jie paskatina pabgim , nes tai jiem s
pastam a, net jei tai gali b ti pasm oninga.
Usidariusieji taip p a t danai vartoja od neegzistuojantis. Pavyzdiui,
kai j klausia: Kaip tavo seksualinis gyvenimas? arba Koks tavo santykis
su iuo m ogum i?, usidariusieji atsakys: N eegzistuojantis, kai daugum a
m o n i paprasiausiai atsakyt, kad reikalai klojasi nelabai gerai.
Jie taip p at vartoja od inykti. Pavyzdiui, jie sako: M ano tvas va
dindavo m ano m o tin keke... ir a nordavau inykti arba A norda
vau, kad m ano tvai inykt.
Usidariusiesiems reikia vienatvs, nes jie bijo, kad neinos k daryti,
jeigu gaus daug dmesio. Tarsi j pai egzistencijos jiems b t per daug.
Bdam i su savo eim a ar su bet kuria k ita grupe, jie lieka antram e plane. Jie
tiki, kad turi itverti nem alonias situacijas, tarsi n etu rt teiss sprsti. Jie
nem ato, k dar galt daryti. Pavyzdiui, m aa m ergait prao savo m am os
padti paruoti n a m darbus, ir jai sakoma: Ar nem atai, kaip a usim u
si? E ik ir paklausk savo tvo, jis n etu ri k veikti. Pirm oji atstum tos m er
gaits reakcija bus pasakyti sau: A nesu pakankam ai m ylima, todl m ano
m am a nenori m an p adti, ir ji ras viet, k u r gals bti viena.
Usidariusieji daniausiai turi labai maai d raug m okykloje ar darbe.
Jie laikom i vieniiais ir daniausiai yra paliekam i vieni. K uo labiau jie save
izoliuoja, tuo labiau atrodo nem atom i. Taip engia u burt rat; jie dvi
savo udarum o kaukes, kai jauiasi atstum ti, kad nekentt; tam pa tokie
nepastebim i, kad kiti j nem ato. Jie vis labiau ir labiau tam pa vienii ir taip
jauia, kad j atstm im o pojtis yra pateisinam as.
Kartais, baigiantis m an o sem inaram s, kai dalyviai pasisako, kaip sem i
naras jiem s padjo, a apstulbusi pastebiu m og, kurio nem aiau itisas
dvi sem inaro dienas! M an o reakcija bna: Bet k u r tas m ogus buvo vis
it laik? N etrukus su p ran tu , kad ie m ons yra usidariusij sudjim o
ir sugebjo b ti tyls, neudavinti klausim , sdti u vis taip, kad nega
lt b ti pastebti per vis sem inar. Kai a pasakau iems m onm s, kad

Isigydyk vaikysts aizdas. Atrask savo tikrj a.

27

jie buvo antram e plane, jie nuolatos atsako: A neturjau nieko dom aus
pasakyti. Todl nekalbjau.
Usidariusieji daniausiai labai maai kalba. Jei jie daug kalbt, tai
atrodyt, tarsi jie n ori padem o n stru o ti savo reikm ingum , ir kiti galt
pasm erkti juos kaip pasiptlius.
Usidariusieji danai susikuria odos problem , kad j neliest. O da
yra kontaktinis organas, todl jos bkl kitus gali traukti ar atstum ti. O dos
ligos yra pasm oninis bdas usitikrinti, kad m s nelies, ypa toje srityje,
kur yra problem . Usidariusieji danai m an sakydavo: Jauiu, kad kai
m ane lieia, esu veriamas ilsti i savo k o k o n o . Keniantys nuo atstmi
mo aizdos m ons tiki, kad jeigu gyvens savo pasaulyje, tai nekents, nes
jie patys savs ir kiti j neatstum s. Todl grupje jie retai nori dalyvauti ir
lieka antram e plane. Jie pasislepia savo kokone.
Dl ios prieasties usidariusieji lengvai patiria ijimo i kno b
senas. Deja, jie retai kada tai sism onina. Jie netgi gali patikti, kad is
fenom enas yra norm alus ir kad kiti taip p at danai yra sapne kaip ir jie.
J m intys paprastai yra padrikos, ir kartais girdim e juos sakanius: M an
reikia suim ti save rankas. Jie jauia, kad yra iardyti gabalus, ypa tie,
k u ri knai atrodo kaip nesud erin t dali rinkinys. A taip pat girdjau
usidariusiuosius sakanius: A jauiuosi atskirtas n uo k it m oni. Tarsi
m ans ten n e b t . Kai kurie m ons netgi pasakojo m an, kad jie aikiai
jaut, jog tarp apatins ir virutins j k n o dalies yra padalijimas, tarsi
aplink liem en b t suvertas laidas. Painojau m oter, kuri turjo tok
pasidalijim o p ojt, bet laidas buvo tiesiai po jos krtine. Po paleidim o
technikos, kurios a m okau vienam e i savo sem inar, ji pajuto, kad dvi jos
kno dalys tapo viena, ir buvo ypatingai n ustebinta io naujo pojio. Per
tai ji suvok, kad n uo vaikysts nebuvo savo kne. Ji niekada nesuprato, k
reikia turti p agrind po kojom is.
Per savo sem inarus a taip p at pastebjau, kad daugelis usidariusitj
m o ter sukryiuoja kojas po savimi, kai sdi an t kds. Jom s, ties sakant,
labiau patik t sdti a n t grind. K adangi nra tvirtai rm usios koj em,
jos gali lengviau pabgti. Tai, kad jos sum oka, jog lankyt seminar, rodo,
kad dalis j nori b ti ten, netgi jeigu jom s sunku tap ti vientisoms. Kai tai
nutinka, a pasakau jom s, kad jos gali rinktis, ar pabgti savo pasaul ir
netekti to, kas vyksta, ar likti susijungus ir dalyvauti tam e, kas vyksta.
Kaip jau buvo m inta, usidariusieji jauia, kad j niekada neprim

LISE BOURBEAU

28

ir nelauk tos paios kaip jie patys lyties gim dytojas. Tai nebtinai reikia,
kad tas gim dytojas juos atstm . Tiesiog jie taip jautsi. Jei ta pati siela
tu r t sugrti su paem inim o aizda ir j isigydyti, jaustsi paem inta
gim dytojo, turinio t pat poir. K ita vertus, tiesa, kad usidariusieji
pritraukia daugiau situacij, kuriose jie tikrai yra atstum iam i, negu kiti,
nekeniantys n uo tos paios aizdos, pavyzdiui, brolis ar sesuo.
m ons, keniantys n u o atstm im o, nuo lat siekia tos paios kaip ir
jie patys lyties gim dytojo meils arba, dl perklim o, k it savo lyties m o
n i meils. Jie jauia, kad niekad nebus ubaigti, kol nesugebs laim ti to
vieno i tv meils. Jie labai jautrs bet kokiam jo ar jos kom entarui ir
lengvai gali pasijusti atstum ti. Jie isiugdo pagie ar netgi neapykant
tokia didiul yra j kania. A tsim ink, jog reikia labai mylti, kad sugeb
tu m neksti. T ik didiul meil, kuri buvo nuvilta, gali virsti neapykanta.
A tstm im o aizda yra tokia gili, kad i p en k i charakteri usidariusieji yra
labiausiai link neksti. Jie lengvai gali pereiti n uo didiuls meils prie
didiuls neapykantos. Tai rodo j vidins kanios dyd.
Usidariusieji danai nerim auja, kad jie atstum s prieingos negu jie
patys lyties gim dytoj. Todl jie susilaiko n uo odi ir veiksm , n u k reip
t vien i tv, ir dl savo aizdos n ebna savimi. Jie darys visk, kas
m anom a, kad jo ar jos n eatstu m t , nes nenori b ti apkaltinti dl kieno
nors atstm im o. Jie taip p at nori, kad tos paios kaip ir jie patys lyties
gim dytojas d ary t visk, kad jie nesijaust atstum ti. ia jie taip pat negali
suprasti, kad tai j neigydyta aizda sukelia jiem s atstm im o pojt; tai
niekuo nesusij su vienu i tv. Jeigu jie jauiasi jo ar jos, arba kokio nors
kito m ogaus atstum ti, m ano esantys atsakingi ir atstum ia patys save gal
vodam i, kad tai j kalt.
Jei atpasti save kaip keniant n u o atstm im o aizdos, labai svarbu
priim ti, kad netgi jeigu kakuris i tavo tv tikrai tave atstm , tai nutiko
dl to, jog tavo aizda nebuvo igydyta ir tu savo gyvenim pritraukei
gim dytoj ir i situacij. Jei ir toliau tiksi, kad viskas, kas tau nutinka,
yra k it kalt, i aizda niekada neugis. Tavo reakcijos tvus pasekms
yra tos, kad tu lengviau pasijunti atstum tas k it tos paios kaip ir tu lyties
m oni ir bijai, kad gali a tstu m ti prieingos lyties m ones. Jei ir toliau bi
josi k nors atstum ti, tikriausiai b te n t tai galiausiai ir padarysi. Prisim ink,
kad kuo labiau mes m aitinam e baim , tuo didesn tikim yb, kad ta baim
m aterializuosis.

Isigydyk vaikysts aizdas. Atrask savo tikrj a.

29

Kuo gilesn ms atstmimo aizda, tuo daniau mes pritrauksim e

aplinkybes, kur bsime atstum ti arba atstumsime k nors kit.
K uo labiau usidariusieji atstum ia save, tuo labiau jie bijo bti a tstu m
ti. Jie nu o lato s paem ina save. Jie danai lygina save su kakuo geresniu ir
taip patiki, k ad nra tokie geri kaip kiti. Jie nem ato, kad tam tikrose srityse
gali b ti geresni u kitus. Jie netgi negali patikti, kad kakas gali no rti
bti j d ra u g u ar p artn eriu arba kad tie m ons tikrai gali juos m ylti. V ie
na m o tin a pasakojo m an, kad kai jos vaikai pasak, jog myli j, ji negaljo
suprasti kodl.
Usidariusieji gyvena kankinam i prietaravim . Kai juos pasirenka,
jie negali tu o patikti, atstum ia save ir kartais sabotuoja situacij. K ai jie
nepasirenkam i, jauiasi atstum ti. Vienas m ogus, kils i didels eim os,
pasakojo, k a d jo tvas niekada jo nepasirinkdavo jokiam reikalui. Jis p a d a
r ivad, k a d visi kiti buvo geresn u j. Todl nestebina, kad tuos kitus
pasirinko vietoj jo. Tai tam pa ub u rtu ratu.
Usidariusieji gali galvoti, kad tai, k jie sako ar daro, yra nieko verta.
Kai jie p a tiria daug dm esio, gali palti i baims, kad uim a per daug
vietos. Jie tik i, kad uim dam i daug vietos kliudo kitiem s. J akim is i rin t,
b ti k liu v in iu reikia, kad jie bus atstum ti to m ogaus ar m oni, kuriem s
trukdo. Jie ir toliau liks antram e plane, kol j aizda nebus igydyta.
Kai usidariusieji kalba ir kas nors juos pertraukia, jie reaguoja tuoj
pat pagalvodam i, kad taip nutiko dl to, jog jie nesvarbs, ir daniausiai
nustoja kalb ti. m ons, kurie neturi atstm im o aizdos, nepagalvot, kad
jie yra nesvarbs; jie pagalvot, kad tai, k jie sako, yra nesvarbu. U sida
riusiesiems ta ip p at sun k u isakyti savo n uom on, jeigu j niekas n ep aklau
s, nes jie jau ia, kad kiti pajus, jog jiems prietaraujam a, ir juos atstum s.
Jeigu jiem s reikia ko nors paklausti, bet m ogus, kurio reikia klausti,
yra usim s, jie netrukdys jo. Jie ino, ko nori, bet nedrsta to papray
ti galvodam i, kad tai nra pakankam ai svarbus pateisinim as tru k d y ti ki
tiems.
Kelios m oterys m an pasakojo, kad jos nustojo pasitikti savo m o ti
nom is, kai buvo paaugls, nes bijojo b ti nesuprastos. Jom s supratim as
buvo tas p a ts kas meil. Buvimas suprastam n eturi nieko bendra su meile.
Meil yra k ito m ogaus prim imas, net jei mes ir nesuprantam e jo. D l
io sitik in im o usidariusiosios kalbdam os pradeda isisukinti. Jos ban d o
ivengti p ra d to s tem os ir bijo kalbti kitom is tem om is. itaip jos elgiasi

LISE BOURBEAU

30

pirm iausiai su kitom is m oterim is. N epam irk, kad jeigu tai yra usidars
vyras, jis patirs t pat su savo tvu ir kitais vyrais.
K ita usidariusit{j savyb yra to b u lu m o siekimas visame, k jie daro,
nes jie tiki, kad padar klaid bus pasm erkti. B ti pasm erktam jiems rei
kia b ti atstum tam . K adangi jie netiki savo to b u lu m u , kom pensuoja tai
bandydam i pasiekti to b u lu m tam e, k daro. D eja, jie supainioja buvim
su darym u. J to b u lu m o poreikis netgi gali tap ti m anija. Jie taip nori,
kad viskas, k jie daro, b t tobula, jog kiekviena uduotis utrunka ilgiau
nei reikia. Tai, inom a, pritraukia kitas situacijas, kuriose jie bus atstum ti.
D idiausia usidariusij baim yra panika. Kai tik jie pagalvoja, kad
galt supanikuoti tam tikroje situacijoje, j instinktyvi reakcija yra bgti,
slptis ar atsitraukti. Jie teikia pirm enyb inykim ui, nes ino, kad jeigu
supanikuos, sustings led. Jie tiki, kad jeigu pabgs, ivengs katastrofos.
Jie taip sitikin, kad nesugebs susidoroti su panika, jog lengvai gali p ati
kti galim ybe, kad supanikuos, n et jei tai i ties visai negresia. N orti i
nykti usidariusiesiems yra gim ta. Per sugrinim em brionin period a
danai girdiu juos sakanius, kad jie band slptis netgi bdam i m otinos
siose. Vadinasi, tai prasideda labai anksti.
Kaip mes savo gyvenim pritraukiam e situacijas ir m ones, kurie
m us gsdina, taip usidariusieji savo gyvenim us danai pritraukia situa
cijas ir m ones, kurie priveria juos panikuoti. J baim padaro situacij
dar dram atikesn. Kad ir kaip b t , jie randa vairi pasiteisinim savo
usidarymui, savo pabgim ui.
Usidariusieji jauia panik ir sustingsta led bdam i alia tos pa
ios kaip jie patys lyties gim dytojo ar k it m o n i (ypa jeigu ie m ons
p rim ena t gim dytoj). Tokios baim s jie n eturi bdam i alia prieingos
negu jie patys lyties gim dytojo ar k it m oni. B endrauti su jais jiem s yra
lengviau. Taip p at pastebjau, kad usidariusieji danai savo kalboje vartoja
od panika. Pavyzdiui, jie sako: A p anikuoju n uo m inties apie m etim
rkyti. Kitas m ogus, nekeniantis n uo atstm im o aizdos, paprasiausiai
pasakyt, kad jam sunku m esti rkyti.
Taip p at baim supanikuoti kai kuriose situacijose usidariusiesiems
sukelia atm inties praradim . Jie m ano, kad turi atm inties problem , kai
i ties tai yra baim s problem a. Per sem inar Tapk seminar vedju/orga
nizatorium i danai pastebiu, kad kai m ons, turintys usidarymo bruo,
ieina pasakyti kalb kitiem s, j baim tam p a tokia didel, kad paskutin

Isigydyk vaikysts aizdas. Atrask savo tikrj a.

31

m inut, netgi jeigu yra puikiai pasiruo ir im ano tem , jie patiria nes
km . Kartais j knas prie m us visus sustingsta vietoje, tarsi jie sapnuot.
Laimei, i problem a isisprendia jiem s isigydius atstmimo aizd.
d o m u stebti, kaip m s aizdos veikia valgymo bd. m ons m ai
tin a savo fizin k n taip pat kaip em ocin ir p rotin knus. Usidariusieji
teikia pirm enyb m aom s porcijom s ir danai praranda apetit, kai isigs
ta arba kai igyvena kitokias stiprias em ocijas. Jie link kentti nuo anorek
sijos labiau nei kiti tipai. Sergantieji anoreksija beveik visikai atskiria save
nu o maisto, nes galvoja, kad yra per stori, kai, ties sakant, jie yra liesi. Tai
yra j bandym as inykti. Tom is akim irkom is, kai jie godiai valgo, jie i
ties bando pabgti per m aist. Taiau usidariusieji gana retai naudoja
b d kaip pabgim . D aniau jie pasirenka alkohol ar narkotikus.
Kai labai isigsta, usidariusiesiems reikia cukraus. Kai baim isekina
m s energij, mes danai galvojame, kad valgydami cukr tursim e dau
giau energijos. I tik r j cukrus suteikia energijos, bet, deja, neilgam , po
kurio laiko m um s vl jo reikia.
M s ego daro visk, kad neleist m um s pam atyti savo aizd. Kodl?
Nes pasm onje m es jam leidom e tai daryti. M es taip bijom e vl p atirti
skausm, susijus su kiekviena aizda, jog visais m anom ais bdais vengia
m e sau pripainti, kad jeigu patiriam e atstm im , tai dl to, kad atstum ia
m e patys save. Tie, kurie gyvenime m us atstum ia, egzistuoja dl to, kad
m um s parodyt, kiek mes patys atstum iam e save.
M s aizdos apsaugo m us n u o buvim o savimi; tai sukuria blokus ir
galiausiai gali sukelti lig. Kiekviena aizda p ritraukia tam tikrus negalavi
m us ir ligas, priklausom ai n uo m s vidins nuostatos.
Kai kurie negalavim ai ir ligos, kuriom is daniausiai serga usidariu
sieji:

Jie danai kenia n u o V ID U R IA V IM O , nes atm eta m aist prie

k nui spjant sisavinti m aistingsias mediagas, kaip kad jie per greitai
atstum ia save ar situacij, kuri galt b ti naudinga.

Kiti kenia n u o A R IT M IJO S , nereguliaraus irdies ritm o. Kai j

irdis pradeda sm arkiai plakti, jiem s kyla jausm as, kad ji nori iokti i kr
tins, kad ji nori itrkti. Tai kitas bdas ivengti sudtingos situacijos.

A nksiau m injau, kad atstm im o aizda yra tokia skausm inga,

jog usidariusiesiems yra visai norm alu neksti tos paios kaip ir jie patys ly
ties gim dytojo, kur jie apkaltino dl savo kani, p a tirt vaikystje. Jiems

 S E BOURBEAU

32

labai sunku atleisti sau u tai, kad jaut pagie savo gim dytojui, taigi jie
veriau renkasi tos pagieos nepastebti. Jeigu jie neleidia sau neksti tos
paios kaip jie patys lyties gim dytojo, jie gali susirgti V IU , liga, susijusia
su apm au d u ar neapykanta, kylania i skausm o, ksto vienum oje. Kai ie
m ons sugeba pripainti sau, kad jie piktinasi savo gim dytoju, jie nesu
serga viu. Jie gali sukurti sunki lig, jeigu m sto apie sm urt to vieno
i tv atvilgiu, bet tai nebus vys. Vys nustatom as m onm s, kurie
daug kentjo ir kaltina save. Jie n enori suvokti, kad piktinasi savo gim dy
toju, nes pripainti pasipiktinim - reikia pripainti, kad jie yra blogi ir
beirdiai. Tai taip p at reikt pripainim , kad jie atstum ia t gim dytoj,
kai i ties jie kaltina j ar j u j pai atstm im . Usidariusieji nieka
da neleis sau b ti vaikais. Jie priveria save greitai subrsti tikdam i, kad
itaip jie bus m aiau paeidiam i atstmimo. Todl j knas ar kno dalys
atrodo kaip vaiko. Vys rodo, kad jie neleido savo vidiniam vaikui kentti.
Jie negali p riim ti, kad yra visikai norm alu piktintis gim dytoju, kuris, j
m anym u, yra atsakingas u j kanias.
K V PA V IM O P R O B L E M O S taip pat gali bti tarp kit negala
vim ir lig, kurios suim a usidariusiuosius, ypa kai jie supanikuoja.

Jie taip p at gali kentti nuo A L E R G IJO S, kuri atspindi j atm eti

m , susijus su tam tik ru m aistu ar mediagomis.

Jie taip p at gali pasirinkti IV EM TI m aist, kur k tik suvalg,

kad p aro d y t m ogaus ar situacijos atm etim . A jau girdjau jaunus m o

nes sakanius: N oriau ivemti savo m otin (arba tv). Usidariusieji
gali ireikti savo trokim ivem ti m og ar situacij sakydami: M an
bloga n uo tavs arba M ane n u o to pykina. Tai j bdas ireikti troki
m atstu m ti kak.

Usidariusiesiems N U A L PIM A S ar kentjim as nuo sm ons nete

kim o yra vienas i b d ivengti situacijos ar mogaus.

R im tesniais atvejais usidariusieji naudoja KOM kaip b d pa

bgti.

m ons, keniantys n u o A G O R A F O B IJO S , naudoja elgesio

sutrikim pabgti n uo tam tik r m o n i ar situacij, kurios galt jiems

sukelti panik. ( irk io elgesio sutrikim o apibrim 46 puslapyje).

Jeigu usidariusieji valgo per daug cukraus, jie gali susirgti kasos

ligom is, tokiom is kaip H IP O G L IK E M IJA arba DIABETAS.

Jeigu jie jauia didel neapykant vienam i tv dl skausmo,

Isigydyk vaikystes aizdas. Atrask savo tikrj a.

33

p atirto dl j suvokto atstm im o, ir jauia, kad pasiek savo em ocin ir

p ro tin rib, usidariusieji gali susirgti D E PR E SIJA arba M A N IA K IN E
D E P R E S IN E P S IC H O Z E . Jeigu jie galvoja apie saviudyb, jie apie j
nekalba ir jeigu nutaria nusiudyti, padaro visk, kas m anom a, kad jiems
pasisekt. Tie, kurie danai kalba apie saviudyb ir nevykdo savo ketini
m o, kenia nuo palikim o. Apie tai a kalbsiu kitam e skyriuje.

K adangi vaikystje usidariusiesiems sunku pripainti save kaip

kak, jie danai bando tapti kuo nors kitu: jie atran d a save asmenybje
to, kuriuo jie avisi, pavyzdiui, m aa m ergait, kuri nori tapti M adona.
Tai truks iki tos dienos, kai m ergait nutars tap ti kuo nors kitu. io perd
to elgesio pavojus yra toks, kad vliau tai gali isivystyti P S IC H O Z .
m ons, kovojantys su kitom is aizdomis, taip p at gali iaukti auk
iau apraytus negalavim us ir ligas, bet ios ligos daniausiai nustatom os
m onm s, keniantiem s nuo atstmimo.
Jeigu atpasti, kad kenti n uo atstm im o aizdos, labai tiktina, kad
tos paios kaip ir tu lyties gim dytojas buvo taip p at atstum tas savo tos
paios kaip ir jis pats lyties gim dytojo. D ar daugiau, labai tiktina, kad tas
tavo gim dytojas taip p at jautsi atstum tas tavs. N etgi jeigu tai nesm onin
ga abiej pusi atveju, tai yra tiesa tkstaniam s usidariusij.
Turi prisim inti, kad m s nesugebjim as atleisti sau u tai, k darom e
sau ar k esame padar kitiem s, yra pagrindin bet kokios aizdos buvim o
prieastis. Sunku atleisti sau, nes mes daniausiai netgi nesuprantam e, kad
save kaltinam e. Kuo didesn atstm im o aizda, tuo labiau tu atstum i save
ar kitus, situacijas ar sum anym us.

Mes kaltiname kitus u visk, k darome patys, bet ko nenorime

pripainti.
Todl mes pritraukiam e m ones, kurie m um s parodo, k mes darom e
kitiem s ir sau.
Kitas bdas atpainti, kad atstum iam e save ar kitus, yra gdos jaus
mas. Kiekvienkart, kai norim e pasislpti ar paslpti savo elges, tai darom e
dl to, kad jauiam e gd. N orm alu jaustis kaltam dl to, kad m s elgesys
nesiskiria n u o elgesio t, kuriuos mes kritikuojam e. M es tikrai nenorim e,
kad jie suinot, jog mes elgiams taip pat.

LISE BOURBEAU

34

Atsimink, iame skyriuje aprayti bruoai ir elgesys egzistuoja tik

tada, kai nusprendiame dvti savo usidariusiojo kauk tikdami,
jo g taip ivengsime kanios nuo atstmimo. Si kauk dvima tik kelias
minutes p e r savait arba beveik nuolat.
Iskirtinis usidariusij elgesys yra diktuojam as baims dar kart pa
justi atstm im o aizd. G alb t atpainsi save pagal kai kurias m ano apra
ytas nuostatas, bet nebtinai visas. V ienam m ogui beveik nem anom a
atitikti vis p am in t n u o stat ir elgesio m odeli. Kiekvienai aizdai b
dingas atitinkam as vidinis elgesys ir nuostatos. M stym as, pojiai, kalb
jim as ir veiksm ai, susij su kiekviena aizda, rodo reakcij tai, kas vyksta
gyvenime. m ons, kurie reaguoja per savo kaukes, nra susiderin su savo
centrine aimi, gyvena nesiklausydam i savo ird, todl negali b ti lai
m ingi. Todl labai naudinga sm oningai suvokti, kada mes esame savimi,
o kada reaguojam e. Kai suvokiam e, galim e valdyti savo gyvenim, uuot
leid m us valdyti baim m s.
io skyriaus tikslas padti tau susipainti su atstm im o aizda. Jei
gu atpasti save usidariusiojo kauks aprayme, paskutiniam e skyriuje yra
visa inform acija, kurios tau reiks, kad usigydytum aizd, vl tap tu m
savimi ir nem an y tu m , jog pasaulis kupinas atstmimo. Jeigu nem atai savs
iame apraym e, silau tau pasitikrinti su tais, kurie tave gerai pasta, kad
suinotum , ar jie tau pritaria. Jau m injau, kad m anom a turti slyginai
ma atstm im o aizd. Tuo atveju tursi tik kelet jos bruo. A tsim ink,
kad svarbu pradioje rem tis fiziniais apraymais, nes mes galime lengvai
sau pam eluoti, bet knas nem eluoja niekada.
Jei aplink save atpasti m ones, kenianius n uo ios aizdos, nereikia
m ginti j pakeisti. Stenkis pasinaudoti tuo, k suinojai i itos knygos,
kad ivystytum savyje daugiau atjautos ir geriau suprastum j reakcin el
ges. G eriau, jei jie paskaitys it knyg patys, jei susidoms, negu tu savo
odiais m ginsi papasakoti ios knygos turin.

Isigydyk vaikysts aizdas. Atrask savo tikrj a.

35

ATSTM IM O aizdos charakteristika

aizdos paadinim as: n uo pradjim o iki vieneri m et amiaus su tos

paios kaip ir pats vaikas lyties gim dytoju. N etiki teise egzistuoti.
Kauk: udarum as.
Knas: susitrauks, siauras, liesas ar fragmentikas.
Akys: maos, baim ingos ar sudaro kauks aplink akis spd.
odynas: beviltikas, nieko, neegzistuojantis, inykti.
Charakteris: atsiskyrs n u o m aterialaus pasaulio. Pedantas. Intelektualas.
Svyruoja nuo didiuls meils prie gilios neapykantos. N etiki savo teise
egzistuoti. Seksualins problem os. Galvoja, kad yra nepataisom as, be
vertis. Siekia vienatvs. Usidars. G eba pasidaryti nepastebim as. R anda
vairi b d kaip usisklsti. Lengvai gali patirti ijimo i k n o bse
nas. Jauiasi nesuprastas. Sunkiai leidia gyventi savo vidiniam vaikui.
D idiausia baim: panika.
M aitinim osi proiai: apetit gadina baim s emocijos. Maos porcijos.
Pabgimui: cukrus, alkoholis, narkotikai. Polinkis anoreksij.
G alim os ligos: odos problem os, viduriavim as, aritm ija, vys, kvpavi
m o problem os, alergijos, vm im as, alpim as, kom a, hipoglikem ija, dia
betas, depresija, polinkis saviudyb, psichoz.

LISE BOURBEAU

mogaus, kenianio nuo PALIKIMO aizdos, knas

(priklausomybs kauk)

Isigydyk vaikysts aizdas. Atrask savo tikrj a.

37

3 SKYRIUS. PALIKIMAS
Palikti k nors reikia ivykti, pam esti, nenorti daugiau r p in tis tuo
m ogum i. D augelis i m s painioja atstm im su palikim u. Pavelkime
skirtum p aim dam i pavyzdiu por. Savitarpio santykiuose tie, kurie at
stum ia savo partnerius, stum ia juos n uo savs, nebenori j savo gyvenime.
Tie, kurie palieka savo partnerius, ieina; jie ieina, kad a tito lt laikinai ar
visam laikui.
aizda, sukelta p a likim o , yra turjimo ir darymo lygm enyje, o ne bu
vimo lygmenyje, kaip yra atstm im o aizdos atveju. tai kelios situacijos,
kurios gali m aam vaikui atverti palikim o aizd:
M ai vaikai jauiasi palikti:

jei j m otinos staiga tam p a labai usimusios nauju kdikiu. Pali

kim o jausm as bus dar didesnis, jeigu tam kdikiui reikia daugiau prieiros
dl ligos ar negalios. Tokioje situacijoje vaikai jauia, kad m o tin a nuolatos
juos palieka (apleidia), kad p asir p in t kdikiu, ir pradeda tikti, kad j
santykiai su m o tin a niekada nebebus tokie patys.

jei j tvai kiekvien dien eina darb ir skiria jiem s labai maai

laiko.

jei jie nuveam i j ligonin ir tu ri ten pasilikti. Jie nesupranta, kas

nutiko, ir jeigu jie jauia, kad buvo nors kiek negeri prie atveant juos
ligonin (arba jeigu galvoja, kad jie griso savo tvams), pa likim o jausm as
gali bti dar stipresnis. Ligoninje jiems gali pasirodyti, kad tvai paliko
juos aminai. N etgi jei tvai lankosi kiekvien dien, skausm as, patirtas
t akim irk, kai jie pasijuto palikti, nugals. is skausmas paskatina juos
pradti kurti kauk tikintis, kad ta kauk apgins juos nuo p ak artotinio
skausm o potyrio.

jei tvai atid u o d a juos kieno nors prieirai keliom s dienom s, gal

b t per atostogas, netgi jei jie paliekam i su m oiute, kol tv nra.

U S E BOURBEAU

38

jei m o tin a visada serga, o tvas per daug usims arba jo nra, kad

juos priirt, taigi jie tu ri isiversti patys.

Painojau m oter, kuri netiktinai isigando, kai mir jos tvas. Tuo
m etu jai buvo atuoniolika m et. Ji jaut, kad jis j paliko. Tvo m irtis
padar jai didel tak, nes kelerius m etus jos m o tin a nuolat kartojo, kad
ji turs palikti nam us, kai tik jai sukaks dvideim t vieneri m etai. Si m o te
ris, kuri jau jautsi atstu m ta m otinos, isigando, nes vienintel jos m intis
buvo: Kaip a gyvensiu, kai tursiu ieiti i n a m visikai viena, dabar, kai
tio nebra, kad m ane globot?
Daugelis m oni, keniani nuo palikim o aizdos, pripaino, kad
vaikystje prieingos negu jie lyties gim dytojas nebendravo su jais. Sis gim
dytojas jiem s atrod pernelyg usidars, ir vaikai danai piktinosi, kad kitas
i tv uim a vis erdv. Daugelis buvo sitikin, kad is gim dytojas tiesiog
nesidom i jais.
Rem iantis m ano stebjim ais, palikim o aizda yra patiriam a su vaikui
prieingos lyties gim dytoju. Taiau a pastebjau, kad m ons, keniantys
nuo palikim o, danai kenia taip p at ir nuo atstmimo. Kai jie buvo mai,
jautsi atstum ti tos paios kaip ir jie lyties gim dytojo ir palikti jiem s p rie
ingos lyties gim dytojo, kuris, j n uom one, turjo geriau juos priirti ir,
svarbiausia, apginti juos nuo kito gim dytojo atstm im o. M oters, kuri pra
rado savo tv, kai jai buvo atuoniolika m et, pavyzdys aikiai iliustruoja
dvigub atstm im o ir p alikim o aizd.
Vaikai gali jaustis palikti tos paios kaip ir jie lyties gim dytojo, ta
iau i ties yra labiau tiktina, kad su tuo gim dytoju jie patiria atstm im o
aizd. Kodl? Nes tvai, kurie nepriiri savo tos paios kaip ir jie patys
lyties vaik, taip elgiasi dl to, kad atstum ia save, ir giliai viduje j vaikai
tai jauia. Kai tvai atstum ia patys save, visikai norm alu ir m ogika ne
sm oningai atstu m ti tos paios kaip ir jie lyties vaik, nes jis ar ji nuolatos
prim ena apie t save, kur jie atstm .
G ilindam iesi charakteri tyrinjim suprasite, kad daugum a m o
n i turi kelias aizdas. Taiau ne visos aizdos suteikia tiek pat skausmo.
T ie, kurie kenia nuo palikim o, jautsi buv nepakankam ai m ylim i.
Fizinio rpesio trkum as taip p at gali sukelti p alikim o aizd, kuri da
niausiai atsiranda iki dvej m e t amiaus. Kauk, kuri mes susikuriam e,
kad paslptum e i aizd n u o savs, yra PRIK LA U SO M Y BS kauk. Tai
gi a vartosiu od priklausomas ap ib d in d am a m og, kuris kenia nuo

Isigydyk vaikysts aizdas. Atrask savo tikrj a.

39

palikim o.
iai kaukei charakteringas kno rau m en tonuso trkum as. Ilgas,
laibas knas, kuriam bdingas suglebimas, rodo gilesn palikim o aizd.
R aum en sistem a yra nepakankam ai isivysiusi ir atrodo, tarsi negalt
ilaikyti kno tiesiai, tarsi jam reikt pagalbos stovint; kojos yra silpnos.
Knas tiksliai ireikia tai, kas vyksta m ogaus viduje. Priklausomieji tiki,
kad jie niekada nesugebs nieko atlikti patys ir kad jiem s b tin a kieno nors
param a. Tokiam e m oguje galim e lengvai pam atyti t ma vaik, kuriam
reikia pagalbos.
Didels lidnos akys taip p at parodo p alikim o aizd, akys, kurios,
regis, nori p ritrau k ti prie savs kitus m ones. D anai susidaro spdis, kad
priklausomojo rankos yra per ilgos, kad jos kabo per arti kno. Tai m ons,
kurie stovdam i tarsi neino, k daryti su savo rankom is, ypa kai kiti
juos iri. K ita priklausomybs kauks savyb yra kai k uri kno dali, to
k i kaip peiai, krtin, sdmenys, skruostai, pilvas, vyr kapelis ir kt. kabjimas arba suglebimas. Kai kurios dalys gali b ti em iau nei prasta. Taip
pat nugara gali b ti sulinkusi, tarsi stuburas negalt jos ilaikyti tiesiai.
Taigi rykiausia priklausomojo fizin savyb yra k no tonuso tr k u
mas. Kai m atom e suglebusi k n o dal, galim e sprsti, jog mogus dvi
priklausomojo kauk, kad paslpt palikim o aizd.
N epam irk, kad kauks dydis priklauso n u o aizdos gylio. Labai p ri
klausomas m ogus turs visas anksiau ivardytas savybes. Jeigu pam atai tik
kelias, aizda nra labai gili. Svarbu inoti, kad jei m ogus yra nutuks ir
jam trksta rau m en to n u so kai kuriose k n o dalyse, tai tonuso trkum as
nuro d o palikim o aizd, o virsvoris n u ro d o k it aizd, apie kuri kalb
sim e toliau.
Svarbu im okti pam atyti skirtum us tarp udarum o kauks (atstmimo
aizda) ir priklausomybs kauks. Salia gali stovti d u labai liekni mons:
vienas - usidars, kitas priklausomas. A bu gali tu rti maas kulknis ir
rieus. Pagrindinis skirtum as yra j rau m en tonusas. Usidariusieji stovs
tiesiai, nors yra liekni a r mai, o priklausomojo laikysena bus labiau susm u
kusi. M um s taip pat susidaro spdis, kad usidariusiojo oda yra prilipusi
prie kaul, bet kad po ja yra tvirt rau m en sistema, o priklausom ieji turi
daugiau odos, bet m aiau tonuso. G alim e rasti tiek kai k u ri usidariusio
jo , tiek kai k u ri\\priklausomojo fizini savybi m oguje, kuris kenia ir nuo
atstmimo, ir n uo palikim o aizd. aizda, kuri yra akivaizdiausia, ir yra

U S E BOURBEAU

40

ta, kuri sukelia daugiausia kanios.

K nas apie m us pasako visk, todl vis daugiau ir daugiau m oni
stengiasi pakeisti savo fizin ivaizd plastinm is operacijom is ar pernelyg
intensyviu savo rau m en ivystymu kilnodam i sunkum us. Kai bandom e
paslpti savo k n nuo kit, tai reikia, kad b andom e paslpti aizdas, k u
rios atitinka pakeistas k n o dalis.
V ienintelis bdas pastebti tas pakeistas m ogaus kno dalis pasi
kliauti savo intuicija. K art per konsultacij stebdam a m oter pam aiau,
kad ji turi grai standi krtin; taiau m ano pirm asis spdis buvo, kad
jos k r tin buvo nukarusi. Tai buvo tik intuicijos blyksnis. K adangi i
m okau pasitikti savo intuicija, pasakiau: Keista, m atau, kad j s grai
standi krtin, taiau kai a p irm kart jus pam aiau, galjau prisiekti,
kad ji buvo nukarusi. G al jum s atlikta operacija? Ji patvirtino, kad atlikta
plastin operacija, nes jai nepatiko jos krtys.
Kai kurias detales, tokias kaip k n o tonusas, sunkiau pastebti m oters
k ne nei vyro, nes m oters liemenl, petukai ir kiti aksesuarai gali suklai
dinti. Taiau bet k uriuo atveju, jeigu iri veidrod, negali savs apgauti.
Taigi a rekom enduoju tau sekti savo intuicija ir vadovautis p irm u sp
diu, kai stebi kit m og.
Yra vyr, kurie daugel m et kilnoja sunkum us, ir vis dlto, nepai
sydam i j dideli grai raum en, galim e velgti tonuso trkum . Tai
paaikina, kodl i vyr knas, kai jie nustoja m anktintis, galiausiai su
glem ba. Taip n u tin k a tik priklausomiems vyrams. Negalim e igydyti aiz
dos j slpdam i. G rkim e prie pavyzdio apie sueist rank, pam int
pirm am e skyriuje. G alim e paslpti savo aizd pirtinje ar po tvarsiu, bet
tai nereikia, kad ji igydyta.
I vis pen k i ioje knygoje m in im tip priklausom ieji yra labiausiai
link tapti aukom is. D idel tikim yb, kad vienas ar abu gim dytojai taip
p at yra aukos. A ukos danai gyvenime susikuria vairi problem , ypa
fizini, kad atk reip t dm es. Tai patenkina priklausom ij dm esio poreik
jiem s niekada jo negana. Kai atrodo, kad jie daro visk, kas m anom a,
kad atk reip t dm es, i ties jie stengiasi pasijusti pakankam ai svarbs,
kad gau t param os. Jie tiki, jog jeigu nesugebs atkreipti kito m ogaus
dm esio, jie niekada negals ir pasikliauti tuo m ogum i. iuo fenom enu
pasiym i labai jau n i priklausomieji. Priklausomiems vaikam s reikia jausti,
kad jeigu suklups, jie gals pasikliauti kuo nors, kas juos vl pastatyt ant

Isigydyk vaikysts aizdas. Atrask savo tikrj a.

41

koj.
Priklausomieji danai visk dram atizuoja; menkiausias nutikim as tam
pa didiule problem a. Pavyzdiui, jeigu jo partneris nepaskam bina pasa
kyti, kad gr vlai, priklausomasis galvos apie blogiausi ir nesupras, kodl
jo partneris privert j taip stipriai kentti, kai galjo paskam binti. Kai
m atom e m og, besielgiant kaip auka, danai galvojame, kaip jis sugeba
pritraukti tiek daug problem . Priklausomieji nem ato t vyki kaip pro
blem , nes savo problem om is jie atkreipia dmes, o tai jiems yra didel
dovana. Taip jie nesijauia palikti, nes buvim as paliktam jiems yra skausm ingesnis negu visos problem os, kurias jie pritraukia. T ik kiti priklauso
mieji gali i ties tai suprasti. Kuo labiau jie vaidina auk, tuo gilesn j
palikim o aizda.
Pastebjau, kad labai danai aukos m gsta vaidinti gelbtojo vaidm e
n. Pavyzdiui, priklausom ieji vaidins tvo rol savo broliam s ir seserims
arba iekos progos igelbti k nors, k jie myli, n uo nem alonum . Tai
yra subtilios priem ons dm esiui pritraukti. K ita vertus, jei priklausomieji
kam nors padaro daug paslaug, tai todl, kad jie nori bti pagirti, jaustis
svarbs. ie m ons galiausiai im a jausti nugaros skausmus, nes jie nea
atsakomybs, kuri jiems nepriklauso, nat.
Priklausomiesiems labiausiai reikia k it param os. N epriklausom ai nuo
to, ar jiems sun k u savarankikai p riim ti sprendim us, priklausomieji prie
nusprsdam i daniausiai paklaus k it nuom ons ar pritarim o. Jiems reikia
jausti param savo sprendim am s. Todl jie danai atrodo sunkiai priim an
tys sprendim us, b et i ties jiem s sunku apsisprsti tik tada, kai jie nejauia
k it m oni pritarim o. J lkesiai i k it m o n i priklauso nuo to, kuo
tie mons gali jiem s padti. Taiau jiem s n ebtinai reikia fizins pagalbos;
jiem s tiesiog svarbu jausti kieno nors p ritarim dl to, k jie nori padaryti.
Kai jauia pritarim , jie jauiasi m ylim i. D aniausiai jie nem gsta veiklos
ar fizinio darbo, kur reikia atlikti vieniems; jiems reikia, kad kakas b t
alia, bent jau dl m oralins param os.
N ors jiems reikia param os, d o m u pastebti, kad priklausomieji danai
sako: Negaliu itverti. Tai rodo, kaip danai mes kitiem s darom e tai,
kuo, patys to nesuvokdam i, kaltinam e juos arba bijom e, kad jie tai padarys
m um s.
Kai priklausom ieji padaro k nors dl kit, jie tikisi meils kaip at
pildo. Kai jie gauna troktam velnum darydam i k nors m alonaus tam

LISE BOURBEAU

42

m ogui, jie nori, kad tai tstsi. Kai tai baigiasi, jie sako: Kaip gaila, kad
tai jau baigsi. Ko nors m alonaus pabaiga patiriam a kaip palikimas.
Priklausomos m oterys, kurios yra aukos vaidm enyje, kalba plonu vai
kiku balsu ir daug klausinja. Jom s labai sunku sulaukti neigiam o atsaky
m o, kai prao pagalbos, ir jos linkusios reikalauti. Kuo labiau jos kenia,
kai kas nors pasako ne, tuo labiau jos bus pasirengusios panaudoti visa,
kas yra j galioje, kad pasiekt savo tiksl m anipuliacijom is, nepasitenkK
n im u ar netgi antau.
Priklausomieji danai prao patarim o, nes nesijauia galintys susitvar
kyti vieni (bet jie n ebtinai pasinaudoja g au tu p atarim u). Galiausiai jie
padarys tai, k nori, nes jie i ties iekojo ne pagalbos, o pritarim o. Ei
dam i jie danai praleis kitus eiti priek, nes yra laim ingesni, kai kiti juos
veda. Jie tiki, kad jeigu jiems pavyks pernelyg gerai susitvarkyti vieniems,
niekas ateityje jais nesirpins, ir tai baigsis vienatve, kurios jie beviltikai
bando ivengti.
Priklausomuosius danai itinka pakilim ai ir kritim ai. Kur laik jie yra
laim ingi ir viskas gerai, tada jie staiga pasijunta nelaim ingi ir lidni. Jie
netgi klausia savs kodl, nes labai danai iems nuotaikos pokyiam s nra
apiuopiam prieasi. Jeigu jie pavelgt i ariau, tikriausiai rast savo
vienatvs baim .
V ienatv yra didiausia priklausom ij baim . Jie sitikin, kad nieka
da nesugebs susitvarkyti su vienatve. Todl jie priklauso nuo k it ir daro
visk, kas m anom a, kad sulaukt dmesio. Jie pasiruo padaryti bet k,
kad b t m ylim i, kad n e b t apleisti. J baim yra i: K a darysiu pats
vienas? Kas su m an im bus? Kas m an nutiks? Jie danai yra sumi, nes,
viena vertus, jie prao daug dmesio, bet, kita vertus, jie bijo, kad jei pa
prays per daug, kitiem s gris ir ie paliks juos. N ors jie gali to nepripainti,
priklausomieji taikstysis ir noriai kents n u o situacij, kurios kitiem s b t
netoleruotinos. Pavyzdiui, m oteris, kuri gyvena su alkoholiku ar prieka
biaujaniu partneriu, bijo, kad gali kentti dar labiau, jei paliks savo par
tner, negu tada, kai ji yra su juo. Ties sakant, ji gyvena viltim i, em ocine
viltim i. Ji nepripasta savo aizdos, nes jei pripaint, jai vl tek t patirti
kani, kuri atspindi i aizda.
Priklausomi m ons sugeba nekreipti dm esio savo santyki proble
mas. Jiem s geriau tikti, kad viskas gerai, nes jie bijo bti palikti. Jeigu j
partneriai sako, kad nori ieiti, priklausom ieji be galo kenia, nes, nem a

Isigydyk vaikysts aizdas. Atrask savo tikrj a.

43

tydam i problem , jie nesitikjo tokio sprendim o. Jeigu tai tavo atvejis,
jeigu m atai save sikabinus, darant visk, kas m anom a, kad tik ivengtum
palikim o, turi suteikti sau param . Rask m entalin vaizd; sivaizduok k
nors, kas tave palaiko. Svarbiausia, neapleisk savs, kai patiri nevilties m o
m entus ir m anai, kad niekas negali tau padti. G ali atrodyti, kad neitversi
vienas, bet kiekviena problem a tu ri sprendim . Jeigu paremsi save, reikalai
paaiks ir tu rasi sprendim .
Priklausomieji labai nem gsta odio ieiti, kur jie sieja su odiu p a
likti. Pavyzdiui, jei priklausom ieji yra su kuo nors, kas sako: A tursiu
dabar ieiti, m an reikia vykti, jie jauiasi skaudinti. Tiesiog igirstas odis
ieiti, netgi pasakytas telefonu, sukelia kani. Kitas m ogus tu r t paai
kinti savo ijimo prieast nevartodam as odio ieiti, kad priklausomasis
nesijaust paliktas. Kai jie jauiasi palikti, jiem s atrodo, jog nra pakanka
m ai svarbs, kad sulaukt dm esio i kit. A netgi pastebjau, kad jeigu
bdam a su priklausomaisiais idrstu pasiirti laikrod, kad pasitikrin
iau laik (taip a danai darau dl savo upildytos dienotvarks), j irai
ka pasikeiia. Jauiu, kaip stipriai is judesys juos paveikia. Jie tuojau pat
padaro ivad, kad m ano reikalai m an yra svarbiau nei jie.
Tokiem s asm enim s taip p at sunku isiskirti su m onm is ar pakeisti
viet. N etgi jeigu vieta, kuri jie eina, yra m aloni, m intis apie ijim
jiem s kelia lides. Pavyzdiui, ivykstant keli savaii kelion, jiem s bus
sunku palikti savo artim uosius, savo darb arba nam us. Kai jie pasiekia
savo kelions tiksl ir ateina laikas palikti t viet ir tuos m ones, jiem s vl
b n a sunku.
Pati intensyviausia emocija, kuri jauia priklausomieji, yra lidesys.
Jie jauia, kad lidesys yra giliai viduje, ir negali suprasti ar paaikinti, i
k u r jis kyla. Jie ieko k it m oni draugijos, kad nejaust io lidesio, bet
gali pulti ir kit k ratu tin u m pasitraukti arba palikti m og ar situ
acij, kuri jiem s kelia lides ar veria jausti vienatv. Jie nesuvokia, jog
itaip patys palieka kit m og. Igyvendam i kriz, jie netgi gali galvoti
apie saviudyb. D aniausiai jie tik kalba apie tai ar grasina, bet nesiim a
veiksm , nes viskas, ko jie ieko, yra param a. Jeigu m gina nusiudyti,
jiem s daniausiai nepavyksta. Taiau jeigu po keli b an d y m niekas nenori
j ujausti ar palaikyti, jie i ties gali nusiudyti.
Priklausomieji taip p at bijo vis valdios form . Jie sivaizduoja, kad
m ogus, kuris atrodo ar kalba kaip autoritetas, nenors jais rpintis. Jiems

LISE BOURBEAU

44

autoritetai atrodo abejingi ir alti. Todl priklausomieji yra m alons ki

tiem s, netgi jei jie turi prisiversti. Jie tiki, kad tokiu b d u kiti taip pat bus
ilti ir dm esingi, o ne alti ir valdingi.
Priklausomieji danai vartoja odius nra arba vienas. Pavyzdiui, kal
bdam i apie savo vaikyst, jie sako, kad danai bdavo paliekam i vieni, kad
j m otinos ar tvo nebuvo alia. enklas, kad jie kenia nu o vienum os, yra
stiprus nerim as, apim antis galvojant apie vienatv. m ogus gali jaustis vie
nias, b et nekentti. Priklausomajam atrodo, kad viskas b t daug geriau,
jeigu kas nors b t su juo. Jo nerim o lygis nulem ia kanios lyg. Vienatvs
jausm as taip p at sukelia iems m onm s kritikos padties pojt, nes jie
bijo, kad to, ko labiausiai trokta, jie negaus arba tai bet kuri akim irk
gali b ti atim ta. U vienatvs jausm o slypi tai, kad nu o jos keniantys
m ons pasm onje patys atsiriboja n u o to, k taip trokta turti ar m atyti
alia savs. Jie patys neatsiveria, kad g au t ar p riim t tai, ko nori, nes bijo,
kad nesugebs su tuo susitvarkyti. Jie taip p at bijo, kad sulaukdam i daug
dm esio gali b ti priversti igyventi ir tas emocijas, kurios jiems yra per
sunkios. Toks i m o n i elgesys yra lengvai pastebim as: jie aikiai kenkia
savo pai laimei. Kai tik santykiai tam p a intensyvesni, jie ieko b d juos
nutrauk ti.
Priklausomi m ons lengvai pravirksta, ypa kalbdam i apie savo pro
blem as ar nelaimes. J aaros parodo, kaip jie kaltina kitus dl to, kad
juos nuvyl prasidjus visom s j problem om s ir ligoms. Jie netgi kaltina
DIEV, kad juos apleido, ir jauia, kad turi tin k am prieast taip daryti.
Jie nesuvokia, kad danai taip p at nuvilia kitus m ones. N esuvokia, kiek
daug pusiau nebaigt su m an y m jie palieka. J ego dar kart sugeba juos
apgauti (kaip daro vis m s ego).
Priklausomiesiems reikia k it dm esio ir buvim o, bet jie nesupranta,
kaip danai nepadaro kitiem s to, ko tikisi i j. Pavyzdiui, jie n o r t at
sissti ir paskaityti knyg, bet nenori, kad j partneris dary t t pat. Jie
m gsta eiti tam tikras vietas vieni, kai jie taip nusprendia, bet jaustsi
palikti ir apleisti, jei j partneris pad ary t taip pat. Jie pagalvot: tai,
a nepakankam ai svarbus, kad m ane p asiim t k a rtu . Priklausomiesiems
taip p at sunku, kai jie nepakvieiam i susitikim ar susijim, kai, logikai
galvojant, jie turjo b ti pakviesti. Jie jauiasi netiktinai lidni, palikti ir
nesvarbs.
Priklausomieji fizikai sikabina savo m ylim us m ones. B dam a

Isigydyk vaikysts aizdas. Atrask savo tikrj a.

45

maa, m ergait laikysis sikibusi savo tv, o berniukas - savo mam.

Bdam i poroje, priklausom ieji atsirem ia savo p artner arba lieiasi prie
jo, danai laikosi u rank. Stovdam i jie remiasi sien, duris ar k nors
kita. N etgi kai jie sdi, jiem s su n k u isilaikyti tiesiai; jie palinksta ant kds
atram os arba sdi atsiliej. Visais atvejais jiem s sunku stovti tiesiai, ir j
nugaros danai palinksta priek.
Kai m atai m og, siekiant atkreipti dm es vieame susitikim e, pa
velk to mogaus k n ir pam atysi priklausomj. M ano sem inaruose visa
da b n a m oni, kurie ateina pas m ane per pertraukas ar prie prasidedant
kursam s bei po j, kad paklaust ko nors asm enikai. ie m ons btinai
dvi priklausom j kaukes. D aniausiai a j praau uduoti savo klausi
mus sem inaro m etu, nes tai geri klausim ai ir atsakymai galt sudom inti
kitus dalyvius. Kai sem inaras vl prasideda, daniausiai jie neuduoda savo
klausim . Juos d o m in o dmesys, kur galjau suteikti jiem s asmenikai.
Kartais patariu iems m onm s lankyti privai terapij, k u r jiem s bus ski
riam a daug dm esio, kurio jie taip nori. Taiau is sprendim as ribotas, nes
tai gali m aitinti aizd, o ne igydyti j.
Kitas bdas atkreipti dm es yra susikurti toki visuom enin padt,
kurioje galt b endrauti su didele auditorija. D augelis dain in in k , akto
ri, k om ik ir kit, dirbani m eno srityje, yra priklausomieji. Jie gerai
jauiasi vaigds vaidm enyje.
Asm eninse konsultacijose priklausom ieji labiausiai link perklim ui
savo terapeutus. I ties jie laukia i terapeuto param os, kurios niekada
negavo i kakurio savo gim dytojo arba partnerio. M an o draug, kuri yra
psicholog, kart papasakojo m an, jog vien i jos p acien t itiko pavydo
priepuolis, kai ji pasak, kad j pavaduos koleg, kol ji dvi savaites atosto
gaus su vyru. Taip ji suvok, kad pacientas patyr p erklim jos atvilgiu.
Mes patikrinom e ir pam atm e, kad jis buvo priklausomasis. Pasinaudosiu
iuo pavyzdiu ir spsiu visus, kuriem s tenka teikti m onm s psichologi
nes konsultacijas, b ti ypa sm oningiem s dl perklim o rizikos, kai dirba
su m onm is, kenianiais nuo palikim o aizdos.
Priklausomieji lengvai prisiria prie kit, todl jauiasi atsakingi u
k it laim ir lides lygai taip pat, kaip jie jauia, kad k iti yra atsakingi u
j laim ar lides. m ons, kuriem s reikia sait, yra p e r daug palanks.
Jie lengvai jauia k it m o n i emocijas ir perim a jas. J trokim as prisi
riti gim do vairias baimes, kurios gali nuvesti netgi iki agorafobijos. tai

LISE BOURBEAU

46

m ano A G O R A F O B IJO S apibrim as, apraytas knygoje Tavo knas sako:

Mylk save!
Si fo b ija yra patologin atvir erdvi ir vie viet baim. Tai daniau
sia i vis fobij. Moterys yra dvigubai jautresns iai fo b ija i u vyrus. D aug
vyr skandina savo agorafobij alkoholyje. Jie greiiau tampa alkoholikais,
negu pripasta savo d id iu l nekontroliuojam baim. Agorafobikai danai
skundiasi, k a d jie kenia nuo nerimo ir, svarbiausia, sielvarto, nuvedanio
ik i panikos. Stresinse situacijose agorafobikai patiria fiziologines reakcijas
(smark irdies plakim , smons netekimus, raumen tam p ar. silpnum,
prakaitavim , kvpavimo problemas, lapimo nelaikym, pykinim ir t. t.),
kurios gali nuvesti iki panikos; kognityvias reakcijas (jautimsi keistai, baim
prarasti savitvard, iprotti, bti vieai paem intam , nualpti ar n u m irti ir
t. t.) ir elgesio reakcijas (nerim keliani situacij vengim, bgim i bet
kurios vietos, atrodanios nepanaios viet ar mog, kurie leidia jaustis
saugiai). D augum a agorafobik kenia nuo hipoglikemijos.
Baim ir pojiai, kuriuos patiria agorafobikai, yra tokie stiprs, kad
jie vengia situacij, i kuri nesugebt pabgti. Todl agorafobikai turi rasti
sau artim mog, su kuriuo jie jaustsi saugs, kai ieina i nam, ir viet,
kurioje jie jaustsi saugiai ir galt pasislpti. K ai kurie apskritai nustoja kur
nors eiti. Jie visada randa tai pateisinani prieast. Ties sakant, katastro
fos, kuri jie tikisi, niekada nevyksta. D augum a agorafobik vaikystje buvo
labai priklausom i nuo savo m otin ir jautsi atsakingi u j laim ar padjo
joms. Agorafobikai gali emocikai padti patys sau, isiaikin savo santykius
su motina.
D v i didiuls baims, kurios persekioja agorafobikus, yra mirties baim
ir pam iim o baim. Kadangi esu sutikusi agorafobik beveik visuose semina
ruose, kuriuos vediau visus tuos metus, galjau ivesti dom i sintez, susijusi
su agorafobija, ir i sintez padjo imtams agorafobik. J baims kyla i vai
kysts, ir tai yra baims, kurios buvo patirtos vienumoje. M irtis ar pamiimas
tarp artim ij yra aplinkybs, kurios prisideda prie agorafobijos isivystymo.
Taip p a t m anom a, k a d agorafobikas vos nemir bdamas vaikas arba mirties
ar pam iim o baim buvo atneta eim i iors.
Agorafobikai jauia i mirties baim visuose lygmenyse, netgi jeigu jie
patys to nesuvokia. Jie nesijauia galintys susitaikyti su pokyiu bet kuriam e
lygmenyje, nes jiem s pokytis simbolizuoja m irt. Todl jie jauia didiul siel
vart, o j agorafobijos laipsnis parykja p a tiria n t pokyius. ie pokyiai gali

Isigydyk vaikysts aizdas. Atrask savo tikrj a.

47

bti perjimas i vaikysts paauglyst, i paauglysts pilnametyst, i buvimo

vienam santuok, persikraustymas, skyrybos, darbo keitimas, ntumas, ne
laimingas atsitikimas, mirtis ar gimimas.
Ilgus metus ios baims ir sielvartas gali bti nesismoninti ir suvaldyti.
Taiau vien dien, kai agorafobikai pasiekia savo protin ir emocin rib, jie
nebegali suvaldyti savs ir j baims tampa sismonintos ir akivaizdios.
Agorafobikai taip p a t turi nevaldom, gyv vaizduot. Jie sivaizduoja
realybs neatitinkanias situacijas ir jauiasi nepasiruo j patirti. Jie bijo
pam iim o dl savo intensyvios protins veiklos. Jie nedrsta kalbtis su kitais
apie tai, nes nenori bti pasm erkti kaip beproiai. Svarbiausia yra suprasti,
k a d tai nra pamiimas, tik jautrum as, kuris yra pernelyg atrus ir blogai
integruotas.
Jeigu atpasti save iame aprayme, turi suprasti, ka d tai, k tu patiri,
nra pamiim as ir tu nuo to negali num irti. Vaikystje tiesiog buvai pernelyg
atviras kit m oni emocijoms ir jauteisi atsakingas u j laim ar neskmes.
D l to tu tapai aikiaregis ir gali num atyti kit m oni neskmes. Todl tu p r i
siim t kit m oni emocijas ir baimes, kai esi vieoje vietoje. Tau reikia suvokti,
kas yra tikroji atsakomyb. Tai, kaip tu j suvokei ik i iol, nra tau naudinga.
Kaip suvokti i atsakomyb, yra dalis Klausykits savo kno mokym.
Pastebjau, kad daugum a agorafobik, kuriuos esu iki iol sutikusi,
yra priklausomieji. Agorafobijos apibrim e m inim os pam iim o ir m irties
baims. Kai m irta artim as priklausom ajam m ogus, jis jauiasi paliktas.
Jam vis sunkiau ir sunkiau priim ti m irt, nes kiekviena m irtis paadina
jo p alikim o aizd ir parykina jo agorafobijos laipsn. m ons, kurie turi
d om inuojani palikim o aizd, labiau bijo m irties, o tie, kurie turi do
m inuojani idavysts aizd, labiau bijo m inties apie iprotjim . Mes
pristatysim e idavysts aizd penktam e skyriuje.
Priklausomoms m otinom s reikia labai stipriai prisiriti ir priklausyti
nuo meils, kuri jos patiria i savo vaik. Jos darys visk, kas m anom a,
kad parodyt savo vaikams, kiek daug jie jom s reikia. K it meil, ypa
artim j, suteikia priklausomiesiems daug param os. Tai padeda jiem s jaus
tis tviriau. D anai girdiu priklausomuosius sakanius: Blogai jauiuosi
inodam as, kad kas nors m ans nem gsta ar nem yli; a padaryiau bet k
ir visk, kad tai pakeisiau. Kai priklausom ieji sako: Praau paskam bink
m an pasakyti, kaip tau sekasi, jie i ties sako: Kai tu paskam bini, a
jauiuosi svarbus. Jiem s bet kokia kaina reikia kit, kad jaustsi, jog juos

IJS E BOURBEAU

48

atsivelgiama ir jie yra svarbs; jie negali susitvarkyti patys.

Kai priklausom ieji susiduria su problem om is, kurias sukelia j priklau
som yb, tada jie nori tapti nepriklausom i. Priklausomieji yra sitikin, kad
jie nepriklausom i, ir m gaudam iesi pasakoja kitiem s, kokie savarankiki
jie yra. Taiau tai tik slepia p alikim o aizd ir dar labiau visa tai irykina,
nes nra gydom a.
Pavyzdiui, priklausom i vyrai ar m oterys gali nusprsti, kad jie nenori
vaik, nes nori isaugoti savo nepriklausom yb. Vyro atveju is sprendi
mas danai slepia baim , kad jis negaus viso savo partners dm esio, jeigu
nam uose bus vaikas. Priklausoma m oteris gali b ti labiau linkusi rpintis,
kad j udusins visi tie sipareigojim ai, kurie atsiranda gim us vaikui. K ita
vertus, jei ji nori vaik, tai jai labiau patinka, kai vaikai yra mai ir labai
priklausom i n uo jos. Tai leidia jai jaustis svarbiai. Priklausomieji tu r t
siekti savarankikum o, o ne nepriklausom ybs. K itam e skyriuje apie tai
paaikinsiu plaiau.
Toks pats priklausom j elgesys bdingas ir seksualiniam e gyvenime.
Jie danai naudoja seks, kad prie savs stipriau pririt kit m og. Tai
ypa b d in g a m oterim s. Kai priklausom ieji jauiasi geidiam i, jie jauiasi
svarbs. I pen k i tip , sakyiau, kad m onm s, kurie labiausiai bijo bti
palikti, seksas labiausiai patinka. Jie danai nori sekso daugiau negu j
partneriai ir neretai galim a pastebti, besiskundiantieji sekso tr k u m u ,
kenia n uo palikim o aizdos ir dvi priklausomojo kauk.
Jei priklausom a m oteris n enori myltis, ji to nesakys savo partneriui.
Jai geriau apsimesti, nes ji nenori praleisti progos jaustis geidiama. A
painojau m oter, kurios netgi sutikdavo gyventi trise inodam os, kad j
vyras mylisi su kita m oterim i gretim am e kam baryje. K ita vertus, prik la u
somas vyras apsimes neinantis, kad jo m ona turi meilu. Priklausomieji
pasirinks geriau ksti tokias sudtingas situacijas negu bti palikti. N ra
taip, kad tokios situacijos jiems labai p atikt, bet jie yra pasireng padaryti
bet k, kad ilaikyt savo partner.
Priklausomieji gali suvalgyti daug ir nepriaugti svorio. Kadangi pagal
j vidin n uostat jiem s visada visko trksta, tai valgydami gauna t pai
ini ir reaguoja atitinkam ai. Kai m ons valgo tegul ir nedaug, galvodam i,
kad jie vl vartoja per daug m aisto, j knai gauna t ini ir reaguoja taip,
tarsi i tikrj b t p er daug m aisto. Tokie m ons priauga svorio.
A nkstesniam e skyriuje m injau, kad usidariusieji yra link tapti

Issigydyk vaikysts aizdas. Atrask savo tikrj a.

49

anoreksikais, o priklausom ieji labiau link kentti n u o bulim ijos. M ano

stebjim ai prived prie ivados, kad kai priklausomas vyras yra bulim ikas,
taip yra dl to, kad jis bando m aitin ti save savo m otina, nes jam jos la
bai trksta. Kai priklausom a m oteris yra bulim ik, taip yra dl to, kad jai
trksta tvo. Kai ie m ons n etu ri pakaitalo savo trkstam am gim dytojui,
jie perkelia tai m aist. odis valgyti j kalboje yra visk apim antis. Pa
vyzdiui, jie sako: M ano vaikas suvalgo vis m ano energij arba M ano
darbas suvalgo vis m ano laik.
Priklausomiesiems labiau patinka m inktas maistas negu kietas. D a
niausiai jie m gsta duon, kuri yra m aitinanios ems simbolis. Jie valgo
ltai, kad m alonum as ir dmesys tru k t ilgai, ypa kai jie yra k it m oni
kom panijoje. D ar daugiau, priklausom ieji nem gsta valgyti vieni, ypa kai
jie ne nam uose. Ir, kadangi jie nem gsta odio p a likti, jie nenori nieko
palikti savo lktse. Visa tai, inom a, yra pasm oninga.
Priklausomieji isiskiria savo danom is ligom is, silp n um u ir geibum u
vaikystje. Ligos, kurias priklausom ieji yra link:

A STM A , liga, kai kvpavimas sunkus ir varginantis. M etafizinia

me lygmenyje i liga nuro d o , kad m ogus im a daugiau negu b tin a ir jam

sunku grinti.

Priklausomieji taip p at kenia n uo B R O N C H problem , nes

bronchiniai vamzdeliai turi m etafizin ssaj su eima. Kai priklausomieji

turi b ro n ch problem , tai rodo, kad jie jauia, jog nepakankam ai gauna
i savo eimos, jie per daug priklausom i nuo savo eimos. Jiem s geriau b t
tikti, kad jie turi savo viet eimoje, negu eiti kratutinum us, kad sau
tai rodyt.

Priklausomieji pritraukia KASOS problem as (hipoglikem ij ir dia

bet), taip pat A N T IN K S I LIA U K problem as, nes jie per lengvai
prisiria prie kit. J visa virkinim o sistem a yra trapi, nes jie nesijauia
pakankam ai m aitinam i. N etgi jei is m aitinim o trkum as yra susidars ne
fiziniame, o em ociniam e lygmenyje, j fizinis knas, bdam as j sielos
atspindys, gauna ini apie nepritekli.

Priklausomieji taip pat danai kenia n uo T R U M PA R EG Y STS.

Trum paregyst atspindi su n k u m m atyti toli, o tai susij su ateities baim e

ir ypa su baim e ateit pasitikti vienam .

Daugelis priklausom tj kenia n uo D E P R E S IJO S, kai j aizdos

yra itin skaudios, ir jie jauia, kad niekada nebus m ylim i taip, kaip jie

LISE BOURBEAU

50

nort. Tai taip p at yra bdas atkreipti dmes.

Priklausomieji kenia n uo M IG R E N O S , nes jie neleidia sau bt

savimi; jie b lokuoja savo tikrj A. Jie per daug stengiasi tapti tokie, koki
no rt kiti, arba gyvena m ylim m oni elyje. A taip pat pastebjau,
kad priklausom ieji gali p ritrau k ti RETAS LIGAS, arba taip vadinam as N E
PA G Y D O M A S LIGAS, kuriom s btinas ypatingas dmesys. (N oriau
prim in ti, kad kai m edicina vertina lig kaip nepagydom, tai i ties rei
kia, kad JIE K O L KAS nesurado vaisto.)
Ivardyti negalavimai ir ligos taip p at gali atsirasti m onm s, kenian
tiem s n u o k it aizd, bet atrodo, kad jos yra danesns tarp kenianij
nuo palikim o.
Jeigu atpasti save kaip keniant n uo palikim o aizdos, noriau pri
m in ti, k ad i aizd suadina tavo prieingos negu tu lyties gim dytojas ir
toliau j aktyvuoja bet kuris kitas prieingos negu tu lyties m ogus. Taigi
visikai n o rm alu ir m ogika p iktintis tuo gim dytoju ar tais m onm is.
Pakartosiu tai, k sakau daugelyje savo knyg:

K ol mes nenustojame piktintis vienu i tv (netgi j e i tai yra

pasmoninga), ms santykiai su tos paios lyties kaip tas gimdytojas
monmis bus sudtingi.
Patariu tau pasitikrinti ir pam atysi, kad tavo gim dytojas kent n u o tos
paios aizdos, sukeltos jo ar jos prieingos lyties gim dytojo, kitaip tariant,
sukeltos tavo lyties gim dytojo. Tos paios aizdos kartojasi i kartos j kart
(tai taip p a t paaikina paveldim um o fenom en) ir tai truks tol, kol mes
nesustabdysim e karm os rato. V ienintelis bdas tai padaryti - nuoirdiai
mylti.
A tsim ink, pagrindin aizdos prieastis yra nesugebjim as atleisti sau
u tai, k darom e sau ar kitiem s. S unku atleisti sau, nes daniausiai mes
netgi nesuvokiam e savo pai apm audo sau. Kuo gilesn palikim o aizda,
tuo labiau m es paliekam e save (kitais odiais: mes nuviliam e save) arba
paliekam e kitus m ones, situacijas ar sum anym us. Mes kaltinam e kitus dl
visko, k darom e sau patiem s ir ko n enorim e m atyti. Todl mes p ritrau k ia
m e prie savs mones, kurie parodo m um s, k darom e kitiem s ir sau.
Kitas bdas suvokti, kad paliekam e kitus ar save, yra pajausti gd.
K iekvien kart, kai norim e pasislpti ar paslpti savo elges, tai darom e dl
to, kad jauiam s susigd. N o rm alu jaustis susigdusiam dl to, kad m s

fsigydyk vaikysts aizdas. Atrask savo tikrj a.

51

elgesys nesiskiria n uo elgesio t, kuriuos m es kritikuojam e. M es tikrai ne

norim e, kad ldti suinot, jog mes elgiams taip p at kaip jie.
Taigi svarbu ir b tin a isiaikinti santykius su savo tvais, nes taip mes
nustosim e k u rti tokias paias situacijas. N etgi m edicinos ir psichologijos
m okslininkai pastebjo ir pripaino am in tam tik r destruktyvi elgsen
ar lig pasikartojim i kartos kart. Jie pripaino, kad yra diabetik ei
m , irdies lig pacient, vio, astm atik eim , taip pat eim , kuriose
sm urtaujam a, kuriom s b dinga kraujom aia, alkoholizm as ir 1 .1 .
Jeigu atpasti priklausomojo bruous savyje, netgi jeigu nejauti, kad
tau trko tos paios kaip ir tu lyties gim dytojo dm esio, ar, prieingai, tau
atrodo, kad gavai jo daug, tai kas galbt nutiko: dmesys, kur tu gavai,
tikriausiai nesutapo su dm esiu, kur tu norjai gauti. G albt tu netgi jau
teisi dusinam as to dmesio.
G aliu pateikti savo vyriausiojo snaus pavyzd, kurio suaugs knas
rodo palikim o aizd. Vaikystje jis gavo daugiau m ano dm esio negu kiti
d u m ano vaikai, nes a nedirbau u n am rib, buvau nam uose su juo.
Kita vertus, a buvau pernelyg nelanksti ir grieta su juo tokiose situacijose,
kurios, anot jo, tokios nuostatos nepateisina. A niekada nepalikau jo vie
no; a stebjau visk, k jis dar, nes norjau padaryti i jo tobul m og,
atitinkant m ano to b u lu m o supratim . iandien a suprantu, kad tai buvo
ne visai toks dmesys, kokio jis norjo. Taigi jis patyr palikim o aizd ir
m an atrodo norm alu, kad jis jaut apm aud m an, kai buvo vaikas. ian
dien a suvokiu, kad i patirtis buvo jo gyvenim o kelio dalis ir kad m um s
reikjo suprasti iuos dalykus kartu. Jam reikjo tokios m otinos kaip a,
kad galt pereiti atleidim o proces, susijus su palikim u, o m an reikjo
snaus kaip jis, kad p ad t m an isprsti kai kurias situacijas su m ano tvu.
A apie tai daugiau kalbsiu skyriuje apie idavyst.

Atsimink, iame skyriuje aprayti bruoai ir elgesys egzistuoja tik

tada, kai mons nusprendia dvti savo priklausomojo kauk
tikdami, jo g taip ivengs kanios nuo palikimo. Priklausomai nuo
aizdos gylio ir skausmo intensyvumo i kauk gali bti dvima labai
retai arba labai danai.
Iskirtinis priklausom-j elgesys yra sukeltas baim s vl igyven
ti p alikim o aizd. G alb t atpasti save pagal kai kurias m ano apraytas
nuostatas, bet neb tin ai visas. V ienam m ogui beveik nem anom a atitikti

52

L1SEBOURBEAU

vis p am in t n u o sta t ir elgesio m odeli. Kiekvienai aizdai bdingas

atitinkam as vidinis elgesys ir nuostatos. M stym as, pojiai, kalbjim as ir
veiksmai, kurie susij su kiekviena aizda, rodo reakcij tai, kas vyksta gy
venim e. m ons, kurie reaguoja p er savo kaukes, gyvena nesiklausydam i
savo ird, todl negali b ti laim ingi. Todl labai naudinga sm oningai
suvokti kiekvien kart, kada bnam e savimi, o kada reaguojam e. Kai su
vokiam e, galim e valdyti savo gyvenim, uuot leid m us valdyti baim m s.
io skyriaus tikslas padti tau susipainti su palikim o aizda. Jeigu
atpasti save priklausomojo kauks aprayme, paskutiniam e skyriuje yra
visa inform acija, kurios tau reiks, kad usigydytum aizd, vl tap tu m
savimi ir nem an y tu m , jog is gyvenimas yra kupinas palikim o. Jeigu nem a
tai savs iam e apraym e, patariu tau pasitikrinti su tais, kurie tave gerai
pasta, kad suinotum , ar jie tau pritaria. Jau m injau, kad m anom a tu
rti slyginai m a p alikim o aizd. Tuo atveju tursi tik kelet jos bruo.
A tsim ink, kad svarbu pradioje rem tis fiziniais apraymais, nes mes galime
lengvai sau pam eluoti, bet knas nem eluoja niekada.
Jei aplink save atpasti m ones, kenianius n uo ios aizdos, nereikia
m ginti j pakeisti. Stenkis pasinaudoti tuo, k suinojai i itos knygos,
kad ivystytum savyje daugiau atjautos ir geriau suprastum j reakcin el
ges. G eriau, jei jie paskaitys it knyg patys, jei susidom s, negu tu savo
odiais m ginsi papasakoti ios knygos turin.

Isigydyk vaikysts aizdas. Atrask savo tikrj a.

53

PA IJK IM O aizdos charakteristika

aizdos paadinim as: tarp vieneri ir trej m e t am iaus su prieingos
negu vaikas lyties gim dytoju. Prieiros arba norim os prieiros
trkum as.
Kauk: priklausom yb.
Knas: ilgas, lieknas, tonuso trkum as, silpnos kojos, ilenkta nugara,
rankos atrodo per ilgos ir per arti kno, kai kurios kno dalys yra
nukarusios arba suglebusios.
Akys: didels, lidnos. vilgsnis, kuris pritraukia.
odynas: nra, vienas, negaliu atlaikyti, m ane valgo.
Charakteris: jauiasi auka; tu ri poreik prisiriti. Reikia, kad kas nors
b t alia, trokta dm esio ir, labiau u visk, param os. Turi su n k u m
prireikus k nors pats atlikti ar nusprsti. Klausia patarim o, kuriuo
nebtinai pasinaudoja. Vaikikas balsas. Sunkiai priim a k it pasakym
ne. Lidesys. Lengvai pravirksta. Iaukia gailest. V ien dien
laimingas, k it dien lidnas. Fizikai laikosi sikibs kit. Aikiaregys.
vaigd. Siekia nepriklausom ybs. M gsta seks.
D idiausia baim : vienatv.
M aitinim osi proiai: geras apetitas. Bulimikas. M gsta m inkt maist.
Valgo ltai.
G alim os

ligos:

nugaros

problem os,

astm a,

bronchitas,

m igrena,

hipoglikem ija, agorafobija, diabetas, antinksi liauk problem os,

trum paregyst, isterija, depresija, retos ir nepagydom os ligos, kurios
reikalauja dmesio.

54

LISE BOURBEAU

mogaus, kenianio nuo PAEM INIM O aizdos, knas

(mazochizmo kauk)

Ihigydyk vaikysts aizdas. Atrask savo tikrj a's.

55

4 SKYRIUS. PAEMINIMAS
Panagrinkim e od paem inim as. Paem inim as apibdinam as kaip
mogaus ididum o, o ru m o ar savigarbos sum enkinim as. io odio sinoni
m ai yra: susidrovjimas, nuoskauda, gda, eidimas, sumenkinimas. i aiz
da gali bti paadinta tarp vieneri ir trej m e t amiaus. A kalbu apie
paadinim todl, kad, kaip jau m injau, esu sitikinusi, jog gim dam i mes
jau bnam e nusprend, kokias aizdas norim e isigydyti, netgi jei patys dar
nesuvokiam e to.
Siela, kuri ateina isigydyti paem inim o aizdos, pritrauks vien ar abu
gim dytojus, kad j paem int. i aizda ypa susijusi su m aterialiu pasau
liu, turjimo ir darymo pasauliu. Ji paadinam a, kol vystosi fizinio kno
funkcijos, t. y. vaikai m okosi savarankikai valgyti, praustis, nueiti tualet,
kalbti, klausytis ir suprasti, k suaugusieji jiem s sako.
aizda paadinam a, kai vaikas jauia, kad tvas ar m o tin a gdijasi
jo, arba bijo, kad tvams bus gda, jeigu jis bus purvinas, sukels netvark
(ypa vieoje vietoje ar eimoje) arba jei jis netinkam ai apsirengs ir t. t.
Kad ir kokios b t aplinkybs, priverianios vaik jaustis sum enkint,
lyginam , eist ar sugdyt fiziniam e lygmenyje, tai paadina aizd ir ji
pradeda didti. Pavyzdiu kdikis, aisdamas su savo kakuiu, paskleidia
j po vis lov arba padaro koki nors kitoki bjauri netvark. aizda bus
paadinta, kai jis igirs savo m otin, pasakojani tvui, kas nutiko. N etgi
bdam as labai maas, kdikis gali pajusti tv pasibjaurjim ir taip gali
jaustis paem intas ir sugdytas.
A tsim enu vien ko n k ret atvej, kai buvau eeri ir m okiausi intern a
tinje vienuolyno m okykloje. M es visi m iegodavom e k artu dideliam e m ie
gam ajam e, ir kai m aa m ergait prilapindavo lov, vienuol priversdavo
j eiti visas kitos dienos pam okas su dm ta paklode an t nugaros. V ienuo
l galvojo, kad paem inus ir eidus j, taip daugiau nenutiks. Taiau mes

LISE BOURBEAU

56

visi inom e, kad tokio pobdio paem inim as tik pablogina situacij. N uo
tokio ibandym o vaiko, kenianio nuo paem in im o, aizda tik padids.
Seksualum as taip p at yra didel potencialaus paem inim o sritis. Pa
vyzdiui, kai m o tin a utinka savo maj b erniuk besim asturbuojant ir
suunka: Kaip tau ne gda? Tu n etu rtu m taip daryti!, vaikas yra pae
m intas, jauia gd ir gali vliau patirti su n k u m dl sekso. Jeigu vaikas at
sitiktinai pam ato vien i savo tv nuog ir pajunta, kad iam yra nejauku
ir jis nori pasislpti, vaikas imoks, kad reikia gdytis savo kno.
Taigi p aem inim o aizda gali b ti suadinta skirtingose srityse, pri
klausom ai n uo to, kas n u tik o tarp vieneri ir trej m et amiaus. Vaikai
patiria paem inim , jeigu jauia, kad vienas i tv juos kontroliuoja, jau
ia, kad fiziniam e lygm enyje neturi jokios laisvs elgtis ar judti taip, kaip
jie to nort. Pavyzdiui, vaikas nubaudiam as u tai, kad aid purve su
variais drabuiais prie p at atvykstant sveiams. Jeigu tada tvai papasako
ja apie tai sveiams vaiko akivaizdoje, vaiko paem inim as bus dar didesnis.
Toks elgesys gali priversti vaikus tikti, kad tvams jie kelia pasilyktjim.
Tada jie jauiasi paem inti ir sugdinti dl savo elgesio. Kita vertus, mes
danai girdim e m ones, kenianius n uo ios aizdos, kalbant apie vairius
udraustus dalykus, kuriuos jie dar vaikystje. Tarsi jie iekot situacij,
kurios juos sugdyt ar paem int.
Skirtingai negu kitos keturios aizdos, kurios patiriam os su konkre
ios lyties gim dytoju ar m ogum i, kuris atliko vieno i tv vaidm en,
paem inim o aizda daniausiai patiriam a su m otina. Taiau ji gali b ti pa
tiriam a su tvu, jeigu jis kontroliuoja ir vaidina m otinos vaidm en, m oko
vaik teisingai valgyti, varos, tvarkos ir t. t. Paeminimo aizda taip pat
gali bti susijusi su m o tin a seksualum o ir varos palaikym o srityse, o su
tvu m okym osi, klausym osi ir kalbjim o srityse. iuo atveju aizda turs
bti gydom a su abiem tvais.
Vaikai, kurie patiria p a em in im , sukurs M A Z O C H IZ M O kauk.
M azochizm as apibdinam as kaip pasitenkinim o ar net m alonum o patyri
mas keniant. D aniausiai mazochistai nesuvokia, kad jie siekia skausm o ir
paem inim o. Jie sugeba n ubausti save dar iki kam nors kitam tai padarant.
N etgi tu rin t om enyje, kaip m injau, jog paem inim as ar gda, kuriuos
patirs mazochistas, yra turjimo ir darymo srityse, bandydam i b ti tokiais,
koki j n o rt kiti, jie gali bti pasiruo viskam. Taiau j paem inim o
aizd ikels tai, k jie padarys arba ko nepadarys. A taip pat pastebjau,

Isigydyk vaikysts aizdas. Atrask savo tikrj a.

57

kad darymas ir turjimas tam p a aizdos kom pensavim o bdais.

N u o iol, kai vartosiu term in mazochistas, a tursiu om enyje m og,
kuris kenia n u o paem inim o aizdos ir kuris dvi mazochisto kauk, kad
ivengt kanios ir skausm o, susijusio su p aem in im u .
inom a, galim e igyventi gding ar em inant patyrim nepaadin
dam i paem inim o aizdos. K ita vertus, mazochistas gali igyventi atstmimo
patirt, bet pasijusti paem intas, o ne atstum tas. Tiesa, kad visi penki ia
tyrinjam i charakteri tipai vienais ar kitais atvejais jauia gd. Ypa jie
susigsta, kai yra pagaunam i kruvinom is rankom is, darantys tai, ko jie
labiausiai bijo sulaukti i kit. Taiau atrodo, kad m ogus, keniantis nuo
paem inim o aizdos, jauia gd daniau nei kiti.
Skirkim e laiko paaikinti sk irtum ui tarp gdos ir kalts. Mes jauiam s
kalti, kai sm erkiam e tai, k mes padarme ar ko nepadarme, kad tai buvo
blogai. Kai galvojame, kad mes patys buvom e neteiss kak darydam i, jau
iame gd. G dos prieingyb yra pasididiavim as. Kai nesididiuojam e
savimi, esame susigd; kaltinam e save ir norim e pasislpti. Mes galime
jaustis kalti nesijausdam i susigd, b et negalim e jaustis susigd, tuo pat
m etu nesijausdam i kalti.
D evintieji mazochisto kauk danai laiko save kiaulm is nevariais,
beirdiais ar emesniais u kitus, taigi jie danai ir tu ri nu tu k u s kn,
kurio patys gdijasi. N utuks knas skiriasi n u o raum eningo kno. m o
gus gali sverti dvideim ia kilogram daugiau negu jo norm alus svoris ir
nebti nutuks. Jis greiiau jau atrodo tvirto sudjim o. Taiau mazochistai
yra kningi dl riebal pertekliaus. J knai yra apvalaini; jie atrodo stori
tiek i nugaros ir priekio, tiek i on. O tvirto sudjim o m ons yra labiau
raum eningi; j knai yra labiau stam bs nei stori, nes, irint i nugaros,
jie neatrodo stori. Sis apraymas taikytinas tiek vyrams, tiek m oterim s.
Su mazochisto kauke gali b ti susijusios ios savybs: trum pas liem uo,
storas kaklas, tam p a kakle, gerklje, andikauliuose ir dubenyje. Veidas
danai yra labai platus, o akys plaiai atm erktos ir nekaltos kaip vaiko.
Daugelis kno dali yra putlios: pirtai, kojos, astai, ir t. t. N ereikia net
sakyti, kad tas, kuris tu ri visas ias fizines savybes, kenia n uo gilios aizdos.
Jeigu tik viena k n o dalis yra apkni ir apvali, pavyzdiui, pilvas, sdmenys
arba krtin, tai rodo maesn paem inim o aizd.
Pastebjau, kad i aizd, atrodo, atpainti yra sunkiausia. A asme
nikai dirbau su im tais mazochist, ypa m oter, kurios turjo akivaizdi

LISEBO U RBEAU

5K

paem inim o aizd. D augeliui i j utruko ik i m et, kol pripaino, kad

buvo sugdytos ar jautsi paem intos. Jeigu atpasti savo kne mazochisto
fizines savybes ir tau sunku pam atyti savo p a e m in im o aizd, nenustebk.
Skirk sau tiek laiko, kiek b tin a aizdai ikilti paviri. D ar viena mazochist savyb yra nenoras per greitai judti. Jiem s netgi sunku judti greitai,
kai to reikia, ir gda, kai negali eiti taip greitai k a ip kiti. Jiems reikia im ok
ti leisti sau eiti savo tem pu.
Be to, sudtinga kai kuriuose m onse atp ain ti mazochisto kauk,
nes jie sugeba kon tro liu o ti savo svor. Jeigu lengvai priaugi svorio ir tam pi
apknus, kai nesilaikai dietos, gali bti, jog tu r i i aizd, bet iuo m etu
ji yra paslpta. Grietumas, kuris leidia tau ta i padaryti, yra paaikintas
etame ios knygos skyriuje.
M azochistai nori kitiem s atrodyti tvirti ir kontroliuojantys, taigi jie
tam pa labai pareigingi ir yra link usikrauti d a u g darb. Todl jie usiau
gina didel nugar, kad galt daugiau paneti. Pavyzdiui, m oteris, nor
dam a tikti savo vyrui, leidia anytai atvykti ir gyventi k artu su jais. N e tru
kus anyta suserga, ir tada m oteris jauia, kad tu r i ja rpintis. M azochistai
turi sugebjim sitraukti situacijas, kuriose jiem s reikia priirti kitus;
taip jie gali dar labiau um irti save. K uo d au g iau rpesi jie prisiim a, tuo
daugiau priauga svorio.
Kiekvien kart, kai mazochistai atrodo n o rin ty s padaryti kak dl
kit, jie i ties kuria suvarym us ir prievoles sau. Jie jauia, kad kitiem s
nebus dl j gda tol, kol jie jiem s padeda, b et danai jie jauiasi paem in
ti, kai leidia kitiem s pasinaudoti savimi. Jie ta ip pat retai vertinam i u
tai, k daro. Esu girdjusi kelias m oteris mazochistes sakanias, kad jom s
griso b ti vergmis. Jos skundiasi, bet ir to lia u elgiasi taip pat, nes nesu
vokia, kad paios sau susikuria apribojim us. T aip pat esu girdjusi kelet
to ki pasakym: Po trisdeim ties m e t itikim os tarnybos vadybininkas
imet m ane kaip iukl!!! Tokie m ons, k u rie laiko save atsidavusiais,
danai nesijauia vertinti. D ar daugiau, d o m u pastebti, kad tokia irai
ka patiriam as paem inim as. N e mazochistas paprasiausiai pasakyt: Po
trisdeimties met tarnybos mane a t l e i d o n evartodam as tokio odio kaip
iukls.
M azochistai nesuvokia, kad, darydam i visk u kitus, jie priveria juos
jaustis taip, tarsi jie nesusitvarkyt vieni, taip p a e m in d a m i juos. Kai kurie
mazochistai netgi usitikrins, kad visa eim a ir draugai gerai inot, kad tas

Isigydyk vaikysts aizdas. Atrask savo tikrj as.

59

m ogus negali nieko be j padaryti, ir pasakys tai tam m ogui girdint. Tada
tas m ogus jausis dvigubai paem intas.
M azochistai ypa tu ri suvokti, kad jiem s nereikia uim ti tiek daug vie
tos savo m ylim m o n i gyvenime. K ita vertus, jie nesupranta, kad uim a
tiek daug vietos, nes danai tai yra p adarom a labai subtiliai. Todl j fizinis
knas uim a daug erdvs. Jie didja priklausom ai n u o to, kiek vietos, jie
tiki, tu r t uim ti. J knas yra ia, kad atsp in d t j sitikinim . Kai
mazochistai pajgs giliai pajausti, kokie ypatingi ir svarbs jie yra, jiems
nebereiks to rodinti kitiem s. Jei jie pripains save, j knam s nebereiks
uim ti tiek daug vietos.
M azochistai atrodo norintys visk kontro liu o ti, taiau poreik i es
ms skatina baim susigsti dl savo m ylim m o n i ar savs paties. Sis
poreikis k o n tro liu o ti skiriasi nuo kontrols, apie kuri kalbu skyriuje apie
idavysts aizd. Pavyzdiui, mazochist m o tin a nors kontroliuoti, kaip
jos vaikai ar partneris rengiasi, j ivaizd ir var. Tokia m o tin a netgi nori,
kad jos labai mai vaikai likt vars, ir jeigu jai nepavyksta, ji jauiasi
susigdusi kaip m otina.
M azochistai, vyrai ir m oterys, danai nori stipraus ryio su savo m o
tinom is: jie p adaryt bet k, kad m otinos n esig d y t j . M otinos tu ri di
del tak mazochistams, nors jos to nesuvokia ir nedaro tyia. M azochistai
jauia, kad m otinos jiem s yra didel nata, ir tai suteikia jiems dar vien
tinkam prieast susikurti tvirt nugar. Si taka gali tstis netgi po m o
tinos mirties. M azochistai danai jauia palengvjim ar isilaisvinim, kai
m irta j m otinos, nes jie leido jom s varyti savo laisv. Taiau jie jauia
gd dl savo palengvjim o. T ik kai paem inim o aizda igydoma, m otinos
taka sumaja.
K iti jauia tok stip r ry, kad kai j m otinos m irta, uuot jaustsi
isilaisvin, jie gali p atirti stip r agorafobijos priepuol (apraym r. 46
psl.). D eja, ie m ons danai gydom i n uo depresijos. K adangi jie nra
gydom i nuo tikrosios ligos, praeina nem aai laiko, kol jiem s pagerja. Skir
tu m tarp depresijos ir agorafobijos a detaliai aikinu savo knygoje Tavo
knas sako: Mylk save!
Mazochistams sun k u ireikti savo tikruosius poreikius ar jausm us, nes
nuo pat vaikysts jie bijo kalbti bijo b ti sugdyti ar patys sugdyti
kitus. M azochist tvai danai sakydavo jiems, kad tai, kas vyksta n am u o
se, yra ne svetim m o n i reikalas, taigi jiem s negalim a apie tai kalbti.

60

LISE BOURBEAU

Jie turjo visk laikyti savyje. Gdingos situacijos ar eimos nari poelgiai
turjo b ti laikom i paslaptyje. N ekalbam a, pavyzdiui, apie dd, esant
kaljime, pusbrol, kuris buvo udarytas psichiatrinje ligoninje, arba ei
mos nar, kuris nusiud. Kai kuriem s m onm s turti hom oseksual brol
yra gdinga situacija.
Vienas vyras pasakojo m an, kad jis gdijosi, jog bdam as vaikas, savo
m otin privert labai kentti, nes vien kart pam iek tiek pinig i jos
pinigins. Jo n u o m o n e, buvo nedovanotina taip padaryti m otinai, kuri ir
taip jau buvo visk atidavusi savo vaikams. Jis niekada to niekam nepasa
kojo. Jeigu sivaizduosi im tus toki paslpt, n em in tin m a paslap
i, galsi suprasti, kodl jis skundsi gerkls ir balso problem om is.
Kai kurie m ons m an pasakojo, kad jiem s buvo gda dl to, jog vai
kystje norjo koki nors dalyk, nors m at, kad j m otinos apsijo be
j. Jie niekada nedrso isakyti i n o r , ypa savo m otinom s. Massochistai
daniausiai pasiekia tok tak, kad n ebeturi ryio su savo trokim ais, nes
j trokim ai gali n u li d in ti m otin. Jie taip nori tikti savo m otinai, kad
leidia sau tik tokius trokim us, kurie p rad iu g in t j.
M azochistai daniausiai yra pernelyg jautrs, net paios maiausios
sm ulkm enos skaudina juos. Taigi jie daro visk, kas m anom a, kad ne
skaudint kit. Kai tik kas nors, ypa i jiem s r p im m oni, jauiasi
nelaimingas, jie jauiasi atsakingi. Jie m ano, kad neturjo kako pasakyti
ar nepasakyti, kako padaryti ar nepadaryti. Jie nesuvokia, kad gyvendami
k it nuotaikom is, jie nesiklauso savo pai poreiki. I p enki charakte
ri mazochistai yra tie, kurie maiausiai gerbia savo pai poreikius, netgi
jeigu jie danai ino, ko nori. Jie priveria save kentti, kai nesiklauso savo
poreiki, o tai m aitin a j paem inim o aizd ir j mazochisto kauk. Jie
daro visk, kad p ad ary t save naudingais. Jiem s tai yra bdas paslpti savo
aizd ir priversti save tikti, kad nekenia nuo paem inim o.
M azochistai danai yra vertinam i u savo gebjim prajuokinti kitus
juokdam iesi i savs. Jie labai iraikingai kalba ir randa b d padaryti taip,
kad tai, k jie sako, skam bt juokingai. Jie patys save padaro taikiniu, i
kurio juokiasi kiti. Tai pasm oninis bdas paem inti, sum enkinti save. Ir
niekas n et nesupras, kad u jo ju o k slepiasi gdos baim.
M azochistai jauiasi paem inti ir sum enkinti dl maiausios kritikos.
Jie m ato save daug m enkesnius, m aiau svarbius negu i ties yra. Jie negali
sivaizduoti, kad kiti galt juos laikyti ypatingais ir svarbiais.

Isigydyk vaikysts aizdas. Atrask savo tikrj a.

61

K art prim im e sutikau vien m oter. Ji buvo dailiai apsirengusi ir

buvo pasidabinusi savo graiausiais papuoalais. A pagyriau jos ivaizd ir
ji atsak: A atrodau kaip stora tu rtin g a m oteris, ar taip nem anote?
V artodam i od storas, mazochistai siekia sum enkinti ir paem inti save.
Pavyzdiui, kai valgydami jie susitepa (tai n u tin k a danai), jie galvoja: A
toks kiaul!
Mazochisto raysena daniausiai yra sm ulki; jie vaikto maais ings
niukais, m gsta maas m ainas, maus nam us, maus objektus, m aus ks
nelius ir t. t. Pastebjau, kad jie danai vartoja od maas. Pavyzdiui, jie
sako: Ar galtum m an skirti tru p u tl savo laiko? arba vartoja posakius:
m ano m aoji galva, m an kilo m aa m in tis, iek tiek. Jeigu atpasti
save mazochisto apraym e ir negalvoji, kad vartoji iuos odius, silau tau
paprayti aplin k in i m oni, kad stebt tave ir klausytsi. D anai save
mes pastam e paskiausiai.
m ons, keniantys nuo paem inim o, danai save dl visko kaltina ir
netgi prisiim a k it kalt. Tai j bdas b ti gerais m onm is. Mazochistas
vyras kart pasak m an, kad kai jo m ona jauiasi dl kako kalta, jis len
gvai tikinam as, kad tai jo kalt. Pavyzdiui, m ona dav jam pirk in i sra
ir pam iro rayti prek, kuri jie perka kiekvien savait. Kai jis gro i
parduotuvs be tos preks, ji pasak: Kodl tu neprisim inei jos nupirkti?
inai, kad m um s to reikia kiekvien savait! Jis jautsi kaltas ir kritikavo
save u tai, kad neprisim in pirkinio. Jis nesuvok, kad ji apkaltino j, nes
jautsi kalta dl to, kad um iro rayti prek sra. N et jeigu ji b t
pasakiusi: A pam irau rayti t prek sra, jis galbt vis tiek b t
kaltins save u tai, kad pam iro.
M oteris, tu rin ti toki pai nuostat, vaiavo autom obiliu su savo
vyru. Jis vairavo ir jie kalbjosi. Jis vilgteljo j, kad atsakyt, ir tuo
paiu m etu vairuojam as autom obilis n ukrypo dein. Vyras apkaltino
savo m on tru k d y m u jam ir ji jautsi kalta. Kai susiklosto tokia ar panai
situacija, ji jauia, kad tu r t pasakyti atsipraau. K albdam a su ja, a
paklausiau, ar tai, k jis sak, buvo tiesa, ir ar ji tai padar tyia. M oteris
suvok, kad nepadar nieko blogo, bet kadangi vyras pasak, kad ji kalta,
ji tuo patikjo.
ie pavyzdiai gerai iliustruoja, kaip mazochistai prisiim a atsakom yb
ir kaltina save u tokius dalykus, dl k u ri jie nra kalti. Kalts prisim im as
ir pasakymas atsipraau niekada nieko neisprendia, nes kiekvien kart

LISE BOURBEAU

62

ikilus iai situacijai, jie vl save apkaltina.

Svarbu atsiminti, kad kiti niekada negali priversti ms jaustis

kaltais, nes kalt gali kilti tik i ms vidaus.
M azochistai danai jauiasi bejgiai su tais, kuriuos jie myli, ir su savo
artimaisiais. Kai jie yra kaltinam i (poiris, k ur jie pritraukia nepriklau
som ai n u o savs), jie praranda ad neinodam i, k pasakyti, kad apgint
save. Jie kaltina save ir taip skaudiai gali kentti, kad visk m eta ir pabga.
Tada jie bando pasiteisinti ir paaikinti savo elges, kad susigrint ram y
b. A nesakau, kad tik mazochistai jauiasi kalti. Kiekvienas i penki cha
rakteri tip jauiasi kaltas dl skirting prieasi. Taiau dl patiriam o
paem inim o mazochistai kalt, atrodo, pajauia greiiau.
Mazochistams labai svarbi laisv. B ti laisvam reikia prie niek ne
atsiskaityti, n eb ti niekieno kontroliuojam am , daryti k nori ir kada nori.
Vaikystje mazochistai kain ar jautsi laisvi, ypa su savo tvais. G albt
j tvai draud jiem s tu rti draug, k u ri jie norjo, ieiti i nam , kai
jie norjo, arba i j galjo b ti reikalaujam a daug atsakomybs nam uose,
pavyzdiui, priirti kitus vaikus. Turiu pasakyti, kad vis dlto daniausiai
jie patys susikurdavo sau pareigas.
Kai mazochistai jauiasi laisvi ir niekas jiem s nekliudo, jie linksm inasi
ir gyvena visavert gyvenim jie n eturi rib. Per tokius laisvs laikotar
pius jie gali n et keliose savo gyvenim o srityse nueiti iki kratutinum . Jie
gali per daug valgyti, pirkti per daug m aisto, gam inti per daug, per daug
gerti, per daug daryti, norti padti per daug, dirbti per daug, ileisti per
daug, jausti, kad turi per daug, kalbti per daug. Kai jie taip elgiasi, jauiasi
susigd dl k it m oni vilgsni ir kom en tar . Todl jie bijo pasijusti
nevarom i; jie sitikin, kad p rid ary t gding dalyk. D ar daugiau, jie
m ano, kad jeigu rpinsis tik savimi, nebus naudingi kitiems. Tai atgaivina
vaikystje p atirt p a em in im , kai jie drso atsisakyti rpintis kitais. Todl
mazochisto kne yra daug ublokuotos energijos. Jeigu jie sugebt leisti
sau be gdos ar kalts bti tiek laisviems, kiek jiem s reikia, j knai sulie
kn t n uo energijos ilaisvinimo.
Taigi mazochisto didiausia baim yra laisv. Jie sitikin, kad nesu
gebt susitvarkyti su tiek laisvs, kiek jos nort. Todl jie pasm onin
gai taip visk suorganizuoja, kad negalt b ti laisvi. Danai jie pasirenka
pareigas ir situacijas, kurios juos supanioja. Jie m ano, kad jeigu priim s

Isigydyk vaikysts aizdas. Atrask savo tikrj a.

63

sprendim us patys, kiti negals j kontro liu o ti; bet j sprendim ai danai
tu ri prieing poveik - atsiranda dar daugiau suvarym ir sipareigojim .
tai keletas pavyzdi:

Vyras, kuris jauiasi laisvas turti tiek draugi, kiek jam norisi, tuo

paiu m etu susikuria sau daug problem , susijusi su galimybe m atytis su

jom is visomis ir usitikrinti, kad n viena n esuinot apie kitas.

Vyras jauiasi suvarytas nam uose su savo k ontroliuojania m o

na. Taigi jis susiranda sau d u ar tris papildom us darbus vakarais, kad galt
ieiti i nam . Jis tiki, kad yra laisvas, bet i ties jis nebeturi laisvo laiko nei
pasilinksm inti, nei b en d rau ti su savo vaikais.

M oteris gyvena viena ir, kad b t laisva, nusiperka nam . Bet tu o

m et jai nelieka laiko dl vis t darb, kuriuos reikia atlikti. Tai, k m azo
chistai daro, kad isilaisvint vienoje srityje, kalina juos kitoje. Galiausiai
jie susikuria daug situacij kasdieniam e gyvenime, kuriose jie yra priversti
daryti tai, kas nesutam pa su j reikm m is.
Kitas mazochist bruoas yra tas, kad jie baudia save tikdam i, jog
baudia kak kit. V iena m oteris m an pasakojo, kad ji danai ginydavosi
su vyru, nes jis danai ieidavo su savo draugais palikdam as j vien. Ji da
nai baigdavo iuos ginus sakydama: Jeigu tu nelaim ingas, gali ieiti! Jis
tada skubiai apsivilkdavo palt ir ieidavo, o ji vl bdavo viena. Tikdam a,
kad bausdavo j, ji i ties bausdavo save ir galiausiai vl likdavo viena.
K albant apie jos vyr, tai jis bdavo daugiau nei laim ingas galdamas ieiti.
Koks puikus bdas p am aitin ti savo mazochisto kauk!
M azochistai taip p at apdovanoti gebjim u n ubausti save anksiau,
negu kas nors kitas tai padaro. Tarsi jie patys n o rt suduoti sau pirm j
rim bo kirt, kad kiti vliau b t m aiau skauds. Si situacija daniausiai
susidaro, kai jie susigsta dl ko nors arba kai bijo, kad bus sugdyti kieno
nors akivaizdoje. Jiem s taip sun k u suteikti sau m alonum , kad n et kai jie
jauia m alonum b endraudam i ar k nors konkretaus darydam i, jie tuojau
im a kaltinti save u piktnaudiavim m alo n u m u . M azochistai daro visk,
k gali, kad n e b t palaikyti m onm is, kurie naudojasi kitais. Kuo labiau
jie kaltina save u naudojim si kitais, tu o didesni tam pa j knai.
Jauna m o tin a kart pasak m an: Suprantu, kad niekada nesugebu
rasti laiko savo m alo n u m u i ar pasim gavim ui tuo, k darau. Ji pridr,
kad vakare, kai jos vyras ir vaikai irdavo televizori, ji kartais stabtel
davo tru p u t pasiirti. Jei susidom davo rodom a laida, ji irdavo, bet

U S E BOURBEAU

64

likdavo stovti. Ji netgi neleisdavo sau atsissti, nes, jos m anym u, jeigu at
sisst, ji b t tingi ir n e b t gera m otina. Pareigos jausm as mazochistams
yra labai svarbus.
M azochistai danai b n a tarpininkai tarp dviej m oni. Jie elgiasi
kaip am ortizatoriai tarp kit, o tai yra prieastis susikurti ger apsaugin
sluoksn. Jie taip pat sugeba b ti atpirkim o oiu. Mazochist m otina siki,
pavyzdiui, jeigu bus problem a tarp tvo arba m okytojo ir jos vaik, vie
toj to, kad m o k y t savo vaikus prisiim ti atsakom yb. D arbe mazochistai
pasirenka pareigas, leidianias jiem s tvarkyti reikalus taip, kad visi b t
patenkinti. K itu atveju jie k ritik u o t save u tai, kad nieko nepadar, ir
susigst, nes jie jauiasi atsakingi u k it m o n i laim ar nelaim. Jie
netgi prisiim a k it m oni atsakom yb ir sipareigojimus.
Fakt, kad mazochistai usikrauna per daug svorio an t savo pei, at
spindi j k n o sudjim as. J peiai tam pa vis labiau ir labiau susikprin,
kad galt parem ti visk, arba jie kenia nugaros skausmus.
Kai mazochistai jau nepajgia prisiim ti daugiau sipareigojim , tam pa
atsispindi j kne. O d a atrodo taip, tarsi ji b t item pta iki ribos, kad
daugiau nra vietos, kad jie susigrd savo knuose. T okiu atveju jie dvi
labai aptem ptus drabuius. A trodo, kad jeigu jie kvps tru p u t per daug,
drabui sils sutrks. Jeigu taip yra tau, tavo knas bando pasakyti, kad
jau seniai laikas gydyti savo paem inim o aizd, nes tu daugiau jau nebegali
taip gyventi.
Mazochistams j ivaizda labai svarbi, nepaisant to, kad atrodo prie
ingai, kai m atom e, kaip kai kurie i j rengiasi. Savo irdies gilum oje jie
mgsta graius rbus ir nori puikiai atrodyti, bet kadangi tiki, kad turi
kentti, jie neleidia sau ios prabangos. Kai mazochistai rengiasi taip, kad
j kno riebal rings yra m atom os p er pernelyg anktus drabuius, tai
enklas, kad j aizda yra labai gili. Jie priveria save kentti dar labiau.
Kai jie pradeda leisti sau ieiti i n a m ir nusipirkti graius, geros kokybs
rbus, kurie puikiai tinka, tai enklas, kad j aizda gyja.
Mazochistai turi savotik bruo pritrau k ti situacijas ar m ones, kurie
juos em ina. tai keletas pavyzdi:

M oteris, pritrau k ian ti vyr, kuris gdija j vieumoje, kai ji per

daug igeria.

M oteris, pritraukianti partner, kuris nuolatos jos akivaizdoje flir

tuoja su kitom is m oterim is.

Isigydyk vaikysts aizdas. Atrask savo tikrj a.

65

Vyras, p ritraukiantis draug, kuri yra vulgari, ypa jo koleg aki

vaizdoje.

M oteris, susitepanti savo drabuius arba dl to, kad negali k o n tro

liuoti savo lapim o psls, arba dl to, kad jos m enstruacinis kraujavim as
yra per gausus.

m ogus, kuris susipurvina savo drabuius valgydamas vieoje vie

toje; vyras gali susitepti savo kaklarait, m oteris - savo krtin. M oteris
pasakys, kad jos didel k r tin tru k d o jai valgyti. Ji nenori suvokti, kad
pritraukia paem inim arba gdingas situacijas, kad p ad t sau pastebti
savo aizd. D aug k a rt a girdjau mazochist m oter pietaujant sakani
m an: Kokia a stora karv, a vl isitepiau! Kuo labiau jie bando ivalyti
dm , tuo didesn ji im a atrodyti!

Vyras netenka darbo ir laukdam as eilje bedarbio paalpos, jis pa

m ato buvus koleg arba k nors i pastam , kurie gali pam atyti, kad jis
laukia eilje. Jis bando slptis.
T ik m ons, keniantys n uo paem in im o, itaip igyvena situacijas,
kurias apraiau, ir pavyzdius, kuriuos pateikiau. Kitas m ogus tokioje pa
ioje situacijoje taip p at lengvai gali pasijusti atstum tas, paliktas, iduotas
arba gali vertinti situacij kaip neteising, bet jis nesijaus paem intas.

Todl svarbu atsiminti, kad kentti mus priveria ne tai, k mes

patiriam e, o ms reakcija tai, k patiriam e, kuri sukelia ms
neigydytos aizdos.
Mazochistai danai jauia pasibjaurjim . Jie sukuria situacijas, k u
riose jauia pasibjaurjim savimi ar kitais. iose situacijose j pirm oji re
akcija yra atstu m ti t, kuris jiem s kelia pasibjaurjim . Esu sutikusi kelet
mazochist, vyr ir m oter, kurie jaut pasibjaurjim savo tvais: m o ti
na purvina, per stora, tingi ar vulgari; alkoholikas tvas, kuris be paliovos
rko, sm irda ar kuris laik leidia su abejotinos reputacijos draugais ar
kitom is m oterim is. N etgi vaikystje jie nenorjo kviestis draug pas save,
o tai sum aino j galimybes turti tiek daug d rau g kaip kiti.
Kaip sunku mazochistams jausti savo poreikius, iliustruoja tai, kad
danai juos m atom e daranius kitiem s tokius dalykus, k u ri neatlieka sau.
tai keletas pavyzdi:

Vyras padeda savo snui rem o n tu o ti but, nors jis negali rasti lai

ko nudayti savo nam .

LISE B O U R B E A U

66

M oteris, kuri valo savo nam us nuo viraus iki apaios, k a i laukia

svei, b et nesitvarko, kai yra viena, n et jeigu jai labiau p atin k a vars ir
tvarkingi nam ai. Ji nesijauia pakankam ai svarbi.

M oteris, kuriai patin k a bti graiai apsirengusiai, pasipuoia b

dam a su kitais, bet likusi viena ji dvs n u trin t kasdien chalat. Jeigu
atvyksta n etik t svei, ji jauia gd, kad j to k i pam at.
m ons link daryti b et k, kad tik um irt savo kani, nes per
daug bijo p atirti savo aizdos sukeliam skausm . Mazochistai usim irti
mgina bandydam i bet kokia kaina b ti nusipeln. Jie danai v a rto ja frazes
bti v ertam ir bti nevertam . M azochistai danai laiko save nevertais:
pavyzdiui, neverti b ti m ylim i arba pripainti. Kai tik jie im a laikyti save
nevertais, jiem s atrodo, kad nenusipeln diaugtis savimi; jie n u sipeln
kentti. Tai daniausiai vyksta pasm oningai.
M azochistai turi su n k u m seksualiniam e gyvenim e dl kalts, kuri
jie jauia. D idel tikim yb, kad dl daugybs tabu, k u ri k u p in as vaik
vietimas seksualine tem a, greitai susigstantys m ons yra sitikin, jog
viskas, kas susij su seksu, yra nuodm inga, nevaru, nevanku ir p an .
Pavyzdiui, netekjusi m oteris pagim do vaik. Jeigu artim ieji laiko
vaik gim us nuodmje, paem inim o aizda bus paadinta labai anksti, taip
anksti, kad jis i ties kents labai gili aizd. Jau n u o pat apvaisinim o jis
turs klaiding seksualinio akto vaizd. inau, kad iais laikais seksualu
mas yra laisvesnis ir atviresnis, bet nesileisk suklaidinam as. Vis d augiau ir
daugiau paaugli kenia n uo n u tu k im o , o tai tru k d o jiem s gyventi n o rm a
l, m alo n seksualin gyvenim. Si seksualin gda, p erd u o d am a i kartos
kart, inyks tik tada, kai bus igydyta paem inim o aizda. Per daugel
m et pastebjau, kad d augum a m oni, keniani n u o p a em inim o, yra
i t eim , kur visi nariai turi seksualini p roblem . Visos ios sielos ne
be prieasties prisitrauk viena kit.
Jaunos mazochists m erginos ypa nelinkusios d em o n stru o ti savo sek
sualum o, kad j m otinos, daniausiai labai grietos iuo atvilgiu, nesig
dyt j. Paaugliai b na sitikin, kad seksas yra bjaurus, ir jie turs dti
daug asm enini pastang, kad p an aik in t sitikinim . Jauna m ergina
papasakojo m an, kaip ji, bd am a keturiolikm et, gdijosi po to, kai ber
niukas pabuiavo ir paliet j. K it dien m okykloje ji jaut, kad visi iri
j ir ino, k ji padar.
Kiek daug ja u n m ergin jauia gd, kai prasideda pirm asis m ens

Isigydyk vaikysts aizdas. Atrask savo tikrj a.

67

truacinis ciklas ir pradeda augti krtys!!! Kai kurios jaunos m erginos netgi
m gina suploti savo krtis, kai jos jom s atrodo per didels.
Jauni mazochistai berniukai taip p at jauiasi k o n troliuojam i seksua
linje srityje. Jie labai bijo bti utikti, kai m asturbuojasi. Kuo gdingiau
jiems tai atrodo, tu o labiau jie nori nusto ti tai daryti, bet tuo labiau jie bus
link m asturbuotis. Jie taip pat pritrauks em inanias ir gdingas situacijas
su savo tvais ir draugais seksualiniam e lygm enyje. Paeminimas daniau
siai yra stipresnis ja u n m ergin ir j m o tin atveju. Kuo labiau m onm s
atrodo, kad seksas yra gdingas ir purvinas, tuo labiau jie pritrauks seksua
lin priekabiavim ir sm urt, ypa vaikystje ir paauglystje. Jiem s bus taip
gda, kad nedrs su niekuo apie tai kalbti.
Kelios mazochists m oterys pasakojo m an, kad kai jos sukaup drs
pasakyti savo m otinom s, kad patyr priekabiavim ar kraujom ai, i j
igirdo: Tai tavo kalt, tu per daug seksuali arba Tau tiesiog nereikt
provokuoti m o n i , arba Tu tikriausiai padarei kak, kad tai tau n u
tik t . Si j m o tin reakcija tik sustiprina j paem inim o, gdos ir kal
ts jausm . Kai m oteris usideda apsaug virsvorio form a aplink klubus,
sdm enis ir pilv - kitais odiais tariant, seksualin kno srit, - galime
m anyti, kad ji tu rb t bijo b ti seksuali dl anksiau patirto sm urto.
N estebina, kad daug paaugli m ergaii bei vis daugiau ir daugiau
paaugli berniuk, pradeda priaugti svorio tu o m etu, kai prab u n d a j sek
sualiniai trokim ai. Tai geras bdas b ti negeidiam am , ivengti prieka
biavimo ir pasm oningai atskirti save n uo seksualinio m alonum o. Labai
daug m o ter m an pasakojo: Jei a turiau gra, liekn kn, a biau
per daug seksuali ir galiau b ti neitikim a savo vyrui arba A rengiausi seksualiau ir m ano vyras pavydt. Pastebjau, kad daugum a stor
m oni, vyr ir m oter , yra labai geidulingi. M azochistai yra ne tik geidu
lingi, jie taip pat yra seksuals. Taiau kadangi jie nejauia, kad nusipeln
asm eninio m alonum o, jie sugeba apriboti save ir seksualinje srityje. Jie
danai m yltsi, jeigu gebt leisti sau bti tokiem s, kokie jie no rt bti,
ir ypa jei jie skirt laiko suvokti savo tikrsias reikmes toje srityje (kaip ir
visose kitose srityse, ties sakant). Taigi tiktina, kad mons, keniantys
nuo paem inim o, turi seksualini fantazij, bet niekada neidrst kalbti
apie jas, nes jaustsi per daug susigd. A danai girdiu m oteris sakan
ias, kad kai jos norjo m yltis, jos neidrso to pasakyti savo partneriui. J
m anym u, nesivaizduojama, kad jos tru k d y t savo partner dl savo pai

L1SE BOURBEAU

68

m alonum o.
Vyrai mazochistai taip p at n eturi tokio seksualinio gyvenimo, kokio
trokta. Jie arba labai drovs sekso atvilgiu, arba aktyvs, iekantys jo
visur. Jie gali sunkiai patirti erekcij arba kentti nuo prielaikins ejaku
liacijos.
Kai mazochistai leidia sau m gautis seksu ir susiranda partner, su
kuriuo gali atsipalaiduoti, jiem s vis dar sunku atsiduoti visikai. Jiem s per
daug gda parodyti, kas jiem s patinka, ir p er daug gda skleisti garsus,
kurie parodyt, kaip jie m gaujasi tam tikrais dalykais.
Ipaintis, reikalaujam a kai k u ri religij, taip p a t yra buvs gdos
altinis kai kuriem s jauniem s m onm s, ypa jaunom s m erginom s, kurios
turi ipainti intym ius dalykus kunigui vyrui. Jom s netgi reikia ipainti
blogas m intis. G alim a sivaizduoti, kaip sunku, ypa jaunai mazochistei
m erginai, ipainti, kad ji myljosi iki vestuvi. Patys dievobaim ingiausieji
yra labai drovs, nes DIEVAS gali juos pam atyti, o nuvilti DIEV yra
neatleistina. Juos labai em ina, kai visa tai turi pasakyti kunigui. Sis p a e
m inim as palieka gili ym, kuriai veikti gali prireikti daug m et.
Mazochistams, tiek vyrams, tiek m oterim s, sunku nusirengti prie
nauj partner. Jie jaudinasi, kad susigs, kai partneris pavelgs juos, netgi
jeigu giliai irdyje mazochistai m gsta vaiktinti nuogi, kai jie sugeba su
teikti sau teis tai daryti. Seksas jiem s gali atrodyti purvinas, bet kadan
gi yra labai geidulingi, jie taip p at gali norti b ti dar purvinesni savo
seksualiniam e gyvenime. Tai gali b ti sunkiai sup rantam a ne mazochistui.
Visada lengviau suprasti aizd, kai patiriam e j patys.
Kai kurie negalavimai ir ligos, bdingos mazochistams-.
N U G A R O S SKAUSM AS ir su nkum o jausm as P E I SRITYJE
yra danas, nes jie prisiim a labai daug atsakom ybs. N ugar skauda ypa
dl to, kad jie jauia, jog jiem s tr k sta laisvs. A patin nugaros dalis pa
veikiama, kai tai susij su materialiais dalykais, o virutin nugaros dalis
paveikiama, kai tai susij su meils problem om is.
Jie gali kentti nuo K V PA V IM O TA K susirgim , jeigu leidia
si b ti dusinam i svetim problem .
Danos problem os K O JO S E ir P D O S E , tokios kaip isipltu
sios venos, sausgysli patem pim as ir liai. J baim , kad daugiau nesuge
bs judti, priveria prisitraukti fizines problem as, kurios tikrai sutrukdo
jiem s judti.
Jie danai kenia nuo K E P E N problem , nes iki pykinim o r

Isigydyk vaikysts aizdas. Atrask savo tikrj as.

69

pinasi kitais.
Skaudanti G ERK L, A N G IN A ir LA R IN G ITA S yra dar vienos
problem os, kurios kam uoja mazochistus, nes jie susilaiko nepasak, k turi
pasakyti ir, svarbiausia, paprayti, ko nori.
Kuo sunkiau jiem s suvokti savo poreikius ir prayti pagalbos, tuo
labiau didja tikim yb, kad turs p ro b lem su SKYDLIAUKE.
J nesugebjim as klausytis savo p ai poreiki danai sukelia
O D O S N IE JIM . M es inom e, kad posakis M an nieti... reikia A
tikrai n o riu ..., b et mazochistai sau to neleidia; b t gda p atirti per daug
m alonum o.
K ita mazochist problem a, kuri pastebiu, yra blogas kasos fu n k
cionavimas, privedantis iki H IP O G L IK E M IJO S ir D IA B E T O . ios ligos
atsiranda m onm s, kuriem s sun k u vaiintis saldum ynais arba kurie jau
iasi kalti ar yra paem inam i, kai taip daro.
M azochistai taip p a t turi polink IR D IE S LIGAS, nes jie ne
pakankam ai myli save. Jie patys sau n eatrodo pakankam ai svarbs, kad
tu r t m alonum . irdies sritis turi tiesiogin ry su m s sugebjim u
lengva irdim i diaugtis savimi.
K adangi mazochistai tiki kania, jiem s gali tekti iksti kelias
O PERACIJA S.
Visos aukiau pam intos ligos yra detaliai paaikintos m ano knygoje
Tavo knas sako: Mylk save!
Jei tu ri vien ar kelet i i fizini p roblem , labai tiktina, kad jos
buvo sukeltos tavo mazochisto kauks elgesio. ios ligos taip pat gali itikti
m ones, kenianius n uo k it aizd, bet jos, atrodo, daug danesns m o
nms, keniantiem s n u o paem inim o.
K albant apie diet, mazochistai danai link k ratutinum us. Jie teikia
pirm enyb riebiem s valgiams ir danai valgo godiai arba valgo m aom is
porcijom is, bandydam i tik in ti save, kad valgo nedaug (kad nesigdyt pa
tys savs). Taiau jie suvalgo kelias maas porcijas, o tai galiausiai sudaro
daug. Jiems b n a bulim ijos akim irkos, kada jie slepiasi valgydami ir nela
bai rpinasi, k valgo. Pavyzdiui, jie sugeba valgyti stovdam i. itaip jiems
atrodo, kad suvalg m aiau negu b t suvalg, jei b t atsisd prie stalo.
M azochistai daniausiai jauia didel kalt ir gd, kad valgo prakti
kai bet k, ypa jeigu jiem s atrodo, kad tas produktas skatina svorio augi
m - pavyzdiui, okoladas. Sem inaro dalyv m an papasakojo, kad kai ji
apsipirkdavo m aisto p reki parduotuvje ir bdavo prie kasos, pavelgda

U S E BOURBEAU

70

vo visus skanstus savo krepelyje ir jausdavosi susigdusi sivaizduodama,

k galvojo visi m ons aplinkui. Ji buvo sitikinusi, kad jie galvojo, jog ji
yra stora k iau l.
Faktas, kad mazochistai galvoja, jog valgo per daug, nepadeda j svo
riui ned id ti, nes, kaip in o m a, k mes tikim e n u tiksiant, tai ir nutiks. Kuo
daugiau galvojam e, k ad p er daug suvalgme, ir kuo kaltesni jauiams,
tuo labiau tas maistas, k u r mes suvalgme, padarys m us storus. Jeigu mes
valgom e d a u g ir nepriaugam e svorio, tai dl to, kad m s vidin nuosta
ta ir sitikinim ai yra kitokie. M okslininkai pasakyt, kad ie du m oni
tipai tu ri skirtingas m ediag apykaitas. Tiesa, kad mes turim e skirtingas
m ediag apykaitas ir skirtingas liauk sistemas, kurios gali paveikti fizin
kn, bet a tikra, kad m s sitikinim ai lem ia m s m ediag apykait,
liauk ir virkinim o sistem darb, o ne atvirkiai.
D eja, mazochistai apdovanoja save m aistu. Tai j pagrindinis ramstis,
j bdas p a te n k in ti save. Kai jie prads apdovanoti save kitaip, jie nejaus
tokio stipraus poreikio k o m p en su o ti m aistu. Jiem s negalim a piktintis sa
vim i dl to k io elgesio, nes tai saugojo juos iki iol ir padjo jiems sugebti
gyventi toliau.
A n o t statistikos, 98 proc. m oni, kurie laikosi dietos, kad num est
svorio, vl priauga p rarast svor (ir dar tru p u t papildom ai), kai vl pra
deda norm aliai valgyti. A r pastebjai, kad daugum a m oni, kurie nori
sulieknti, sako, kad jie n o ri prarasti svorio arba kad jie prarado svorio?
Dalis m ogaus prigim ties yra daryti visk, kas m anom a, kad atgaut, k
prarado. T odl b t geriau sakyti sulieknti, o ne prarasti svorio.
Pastebjau, kad p o keli d iet tiem s m onm s, kurie prarado svorio ir
vl jo priaugo, tam pa vis sunkiau ir sunkiau num esti svorio, bet jie vis len
gviau ir lengviau jo priauga. A trodo, kad darbas, kurio mes reikalaujame
i savo k n o , j nuvargina. D au g geriau b t priim ti savo svor ir dirbti su
p a em inim o aizda n a u d o ja n t m etodus, kuriuos nurodiau paskutiniam e
ios knygos skyriuje.
Kad d a r labiau suv o k t savo paem inim o aizd, mazochistai tu ri pri
painti, kaip jie gdijosi savs (ar kit) ir kiek kiti galjo bti susigd dl
j. Jie tu ri suvokti, kiek k a rt em ino ar m enkino save ir jautsi nevertais.
K adangi mazochistai yra link kratutinum us, i pradi jie nem ato joki
situacij, kuriose jau st gd, o vliau pam ato j n etiktin daugyb. Kai
tai n u tin k a, pirm oji j reakcija yra okas n uo vis it gdos ir paem inim o

Isigydyk vaikysts aizdas. Atrask savo tikrj a.

71

situacij, o paskui jie pradeda juoktis; gydym o procesas prasideda.

Jeigu m atai savyje p aem inim o aizd, atsim ink, kad darbas, kur rei
kia atlikti, kad isilaisvintum n uo ios aizdos, yra darbas su siela. Jeigu
dirbsi tik fiziniam e lygmenyje, be pabaigos kontroliuodam as save, kad ne
priaugtum ar kad n u m estu m svorio, tu neisi savo gyvenim o keliu ir tursi
siknyti kitam e kne, galbt netgi d ar didesniam e. Kol tu esi ia, b t
im intingiau daryti tai, k reikia, kad ilaisvintum savo siel.
Svarbu suvokti, kad tavo m o tin a ar tvas taip p at kentjo n u o p a em i
nimo aizdos. Jie igyveno i aizd su tos paios kaip ir tu lyties gim dyto
ju. Jeigu atjausi savo gim dytoj, tau bus lengviau atjausti save pat.
A tsim ink, kad pagrindin aizdos prieastis kyla i nesugebjim o at
leisti sau u tai, k darom e sau, arba u tai, k darom e kitiem s. M um s
sunku atleisti sau, nes didij dal laiko m es netgi nesuvokiam e, kad kalti
nam e save. Kuo gilesn aizda, tuo labiau m es em inam e save m enkindam i
ar lygindam i save su kitais arba em inam e kitus gdydam iesi j ar per daug
u juos darydam i. M es kaltinam e kitus u visk, k darom e sau, bet to
nenorim e m atyti. Todl prisitraukiam e prie savs m ones, kurie parodyt
m um s, k darom e.
Anksiau m injau, kad mazochisto kauk, pasirodo, yra sunkiausia at
painti ir pripainti. Jeigu m atai save tu rin t fizini ios kauks savybi,
silau tau kelet k a rt per ateinanius m nesius perskaityti skyri. Po
tru p u t i atm inties ikils situacijos, kuriose jautei gd ir paem inim .
Svarbu, kad suteik tu m sau laiko, reikalingo pripainti, jog tu ri i aizd
savyje.

Atsimink, savybs ir elgesys, pam inti iame skyriuje, egzistuoja

tik tada, kai mes dvime savo mazochisto kauk tikdami, jo g taip
ivengsime kanios nuo paeminimo. Priklausomai nuo aizdos gylio
ir skausmo intensyvumo i kauk gali bti dvima tik kelias minutes
p e r savait arba beveik vis laik.
Iskirtinis mazochist elgesys yra diktuojam as baims vl p atirti p a
em inim o aizd. G alb t atpainsi save pagal kai kurias m ano apraytas
nuostatas, bet n eb tin ai visas. V ienam m ogui beveik nem anom a atitikti
vis p am in t n u o sta t ir elgesio m odeli. Kiekvienai aizdai bdingas
atitinkam as vidinis elgesys ir nuostatos. M stym as, jausm ai, kalbjimas ir
veiksmai, kurie susij su kiekviena aizda, rodo reakcij tai, kas vyksta

L ISE B O U RB EA U

72

gyvenime. Kai mes reaguojam e p er sav o kaukes, gyvenam e nesiklausyda

mi savo ird ir negalim e b ti laim in g i. Todl labai naudinga sm oningai
suvokti kiekvien kart, kada b n am e savim i, o kada reaguojam e. Kai su
vokiame, galim e valdyti savo gyvenim , uuot leid m us valdyti baim m s.
io skyriaus tikslas - padti tau su sip ain ti su paem inim o aizda. Jei
gu atpasti save mazochisto kauks apraym e, paskutiniam e skyriuje yra
visa inform acija, kurios tau reiks, k a d usigydytum aizd, vl tap tu m
savimi ir nem anytum , jog pasaulis y ra k u p in as paem inim o. Jeigu nem atai
savs iame aprayme, silau tau p a sitik rin ti su tais, kurie gerai tave pas
ta, kad suinotum , ar jie tau pritaria. A jau m injau, kad m anom a turti
tik nedidel paem inim o aizd. T uo atveju tursi tik kelet jos bruo.
Atsim ink, kad svarbu pradioje rem tis fiziniais apraymais, nes mes galim e
lengvai sau pam eluoti, bet knas n e m e lu o ja niekada.
Jei aplink save atpasti m ones, ken ian iu s n u o ios aizdos, nereikia
m ginti j pakeisti. Stenkis p a sin a u d o ti tuo, k suinojai i itos knygos,
kad ivystytum savyje daugiau atjau to s ir geriau suprastum j reakcin el
ges. Geriau, jei jie paskaitys it k n y g patys, jei susidom s, negu tu savo
odiais mginsi papasakoti ios k nygos turin.

fsigydyk vaikysts aizdas. Atrask savo tikrj a.

73

PAEMINIMO aizdos charakteristika

aizdos paadinim as: tarp vieneri ir trej m et amiaus su vienu i
tv, kuris rpinosi fizine raida, daniausiai su m otina. Laisvs tr k u
mas. Jautim asis paem intu dl to gim dytojo kontrols.
Kauk: m azochizm as.
Knas: storas, apvalus, trum pas liem uo, apknus, putlus kaklas, tam pa
kakle, gerklje, andikaulyje ir dubenyje. Apvalus atviras veidas. D augu
m a kno dali yra putlios.
Akys: didels, apvalios, atviros ir nekaltos kaip vaiko.
odynas: vertas, nevertas, maas, storas.
Charakteris: danai gdijasi savs ir k it arba bijo savo veiksmais sukelti
gd kitiem s. N em gsta greitai eiti. in o savo poreikius, bet j nepa
tenkina. D au g prisiim a. K ontroliuoja, kad ivengt gdos. Tiki, kad yra
nevarus, beirdis, kiaul, emesnis u kitus. Jam reikia prisiriti. Usi
tikrina, kad n e b t laisvas, nes bti laisvam reikia bti n erib o tam .
Jeigu jis netu ri rib, bijo nueiti per toli. V aidina m otin. Pernelyg jau
trus. Baudia save tikdam as, kad baudia kitus. N ori b ti vertas. Jau
ia pasibjaurjim . G eidulingas, b et gdijasi sekso ir n epatenkina savo
poreiki. K om pensuoja ir apdovanoja save m aistu.
D idiausia baim : laisv.
M aitinim osi proiai: m gsta rieb maist, okolad. Valgo bulim ikai
arba po kelias maas porcijas. G dijasi pirk ti ar valgyti skanstus. Valgo
stovdamas, kad tik in t save, jog i ties n nevalg (bet tikriausiai su
valg daugiau nei prastai).
G alim os ligos: nugaros, pei, gerkls problem os, angina, laringitas,
kvpavimo ta k susirgim ai, koj, p d problem os, isipltusios venos,
sausgysli patem pim ai, liai, kepen, skydliauks problem os, odos
niejimas, hipoglikem ija, diabetas, irdies ligos.

74

L ISEBO U RBEAU

mogaus, kenianio nuo IDAVYSTS aizdos, knas

(kontrols kauk)

Isigydyk vaikysts aizdas. Atrask savo tikrj a.

75

5 SKYRIUS. IDAVYST
M es galim e iduoti kit arba patys jaustis iduoti vairiausiais bdais.
odis iduoti reikia nustoti bti itikim am m ogui arba tikslui, apleisti arba
pasmerkti. Svarbiausia svoka, susijusi su idavyste, yra itikimyb prieyb
idavystei. Bti itikim am reikia laikytis paad, bti lojaliam, atsidavu
siam. Itikim u m ogum i galim e pasitikti. Kai pasitikjim as sulauomas,
mes jauiam s iduoti.
Si aizda paadinam a am iuje tarp dvej ir ketveri m et, kai im a
vystytis m s seksualin energija. Si aizda patiriam a su prieingos negu
vaikas lyties gim dytoju. Siela, n o rin ti isigydyti i aizd, prisitraukia vie
n i tv, su kuriuo bus stiprus meils ryys, didel tarpusavio trauka ir su
tuo susijs stiprus E dipo kompleksas.
Pateikiu tru m p E dipo kom plekso paaikinim tiems, kurie nori dau
giau suinoti apie teorij, ivystyt psichoanalitiko Sigm undo Freudo. Pa
gal i teorij mes visi kom pleks turim e, tik nevienodo stiprum o. Visi
m adaug dvej eeri m et vaikai simyli prieingos negu jie patys lyties
gim dytoj arba m og, kuris atlieka globjo vaidm en, nes tuo m etu vys
tosi vaik seksualin energija. N u o tada jie um ezga ry su savo gyvenim o
jga, seksualine jga - jga, kuri reikia j krybines galias.
N atralu, jog n uo gim im o kdikiai yra susij su savo m o tin a ir jiems
reikia jos globos bei rpesio. Taiau m am os ir toliau privalo usiim ti kas
dieniais darbais bei rpin tis kitais eimos nariais, taip kaip ir buvo prie
atsirandant kdikiui. Jei m o tin a kreipia per daug dmesio vaiko geidius,
tiek, kad beveik tam p a jo verge, vaikas im a m anyti, jog gali pakeisti savo
tv ir pats vienas p aten k in ti m otin. T okiu atveju, anot dr. S. Freudo, vai
kas nepatirs E dipo kom plekso fazs, kuri yra b tin a jo vystymuisi. Vaikui
tai bus labai nesveika psichologiniam e ir seksualiniam e lygmenyje, kai jis
taps suaugusiuoju.

LISE BOURBEAU

76

B dam i vaikai mes gana skm ingai igyvename E dipo faz, kai suvo
kiame, jog jei n e b t tvo, n e b t ir m s. N e t jei jo gyvenime nra, m o ti
nos turi iaikinti vaikams, jog jie tu ri tv ir jis yra toks pat svarbus kaip ir
jie. Kai tik vaikai supranta, jog buvo pradti i dviej lyi sjungos, jiem s
kyla susidom jim as prieinga lytim i. A tsiranda pasm oninis trokim as tu
rti vaik su prieingos negu jie lyties gim dytoju. Tuo paiu m etu jie vysto
savo kuriam j gali. Tai paaikina, kodl maos mergaits m gina suvilioti
savo tv, o m ai berniukai - m am . jie daro visk, kas tik m anom a, kad
ukariaut prieingos negu jie patys lyties gim dytojo dmes. Jie m gina j
apsaugoti, n et jei p atiria nusivylim nesulauk troktam o dmesio. Kai tos
paios kaip ir vaikas lyties gim dytojas skaudina prieingos lyties gim dyto
j, vaikas kenia, kartais netgi taip, kad im a trokti skriaudiko mirties.
N elaim ei, daniausiai E dipo kom pleksas n eb n a integruojam as, nes
m o tin a p er daug savinasi sn, o tvas dukter. K uo labiau tvas yra
m enkinam as (m otinos) arba ignoruojam as, o tai labai danai atsitinka, tuo
sunkiau bus kom pleks isprsti. Pastebjau, jog tie, kurie kenia nuo
idavysts, vaikystje neisprend savojo E dipo kom plekso. Tai reikia, jog
priklausom yb n uo prieingos negu jie patys lyties gim dytojo yra per daug
stipri; vliau gyvenim e tai paveiks m ogaus em ocinius ir seksualinius san
tykius. Jis arba ji bus link lyginti savo partner su prieingos negu jie lyties
gim dytoju arba per daug tiksis i savo p artnerio, vildam iesi gauti tai, ko
negavo i ano gim dytojo. M yljim osi m etu jiem s bus sunku visikai atsi
duoti. Jie saugos save, nes bijos b ti apgauti.
Siela, kuri atgim sta, kad isigydyt idavysts aizd, pasirenka tvus,
kurie yra gana egocentriki ir suavi savo vaikus. Turdam i tokio tipo t
vus, vaikai veriam i m anyti, kad jie tvams reikalingi ir nori, kad tvas
arba m o tin a jaustsi gerai, ypa tas, kuris yra prieingos lyties negu vaikas.
Vaikai daro visk, kad tam gim dytojui ta p t ypatingi. V ienas vyras, ken
iantis n uo idavysts aizdos, m an pasakojo, jog vaikystje m am a ir dvi jo
seserys leisdavo jam jaustis svarbiam sakydam os, jog tik jo nuvalyti batai
taip spindi ir tik jo nuveistos ir ivakuotos grindys taip blizga. Taigi jis
jautsi ypatingas, kai dar iuos darbus. Jis nesuvok, jog jos naudojosi
savo apavais, kad juo m an ip u liu o t . Tai pavyzdys, kaip vaikystje nes
m oningai mes galim e jaustis iduoti.
Vaikai jauiasi iduoti prieingos negu jie patys lyties gim dytoj kie
kvien kart, kai tie paada ir nesilaiko odio, kiekvien kart, kai jie

Isigydyk vaikysts aizdas. Atrask savo tikrj a.

77

iduoda vaiko pasitikjim . Vaikai ypa jauiasi iduoti, jei inaudojam i j

meil arba seksualum as. Pavyzdiui, beveik visais kraujom aios atvejais is
faktas suvokiam as kaip idavyst. Vaikai taip p a t p atiria idavyst, kai jauia,
jog tos paios kaip ir jie lyties gim dytojas patiria savo p artnerio idavyst.
Jie igyvena idavyst taip sm arkiai, tarsi b t iduoti patys. M aa m ergait
taip pat gali p atirti idavyst, jei jauia, kad jos tvas skiria jai m aiau d
mesio gim us kitam kdikiui.
Kai vaikai pradeda jausti idavyst, jie susikuria K O N T R O L E S kauk,
kad apsaugot save. Si kontrols form a turi kit m otyvacij nei ta, kuri
naudoja mazochistai. M azochistai kontroliuoja, kad patys ivengt gdos
jausm o arba kad kiti m ons j nesigdyt. O kontrolieriai taip elgiasi n o
rdami usitikrinti, kad patys laikytsi paad, b t itikim i ir atsakingi
arba kad kiti m ons laikytsi savo sipareigojim .
Kontrolieriai susikuria kn, kuris spinduliuoja jg ir tvirtyb ir k u
ris, regis, tvirtina: A esu atsakinga(s), galite m an im i pasitikti. G alim e
atpainti vyr kontrolieri i plai pei, platesni nei jo klubai. (Kartais
nra didelio skirtum o tarp dub ir pei ploio, taiau, kaip jau m injau
anksiau, reikia pasitikti savo intuicija.) Kai i pirm o vilgsnio jauti, jog
virutinioji vyro kno dalis skleidia daugiau jgos u apatin, tai yra en
klas, jog jis kenia n uo idavysts. K ita vertus, jei m atai plaiapet vyr, tu
rint spdingus raum enis, raum ening krtin , dvint aptem ptus T for
mos m arkinlius, kad m atytsi raum enys, gali b ti tikras, jog jis turi labai
gili idavysts aizd. M o ter kontrolieri stipryb sutelkta apie klubus,
sdm enis, pilv ir launis. M oterys, kenianios n u o ios aizdos, danai
turi kriaus kno form ; apatin j k n o dalis paprastai yra platesn u
peius. Kuo labiau pabrta plaioji dalis, tuo gilesn idavysts aizda.
Kartais galim a pastebti ir prieing reikin. Vyro klubai ir launys
gali bti platesni u peius, o m oteris gali b ti vyriko kno sudjim o,
tai yra turti plaius peius, bet lieknus klubus ir launis. Po daugybs
stebjim ir atvej tik rin im padariau ivad, jog i kontrolieri idavysts
aizdos buvo patirtos i tos paios kaip ir jie lyties gim dytojo puss, o ne
i prieingos. J E dipo kom pleksas iuo atveju nebuvo igyventas prastu
bdu, t. y. patirtas i prieingos negu jie patys lyties gim dytojo. Tokie m o
ns labai prisiria prie tos paios kaip ir jie lyties gim dytojo, beveik visikai
ignoruodam i prieingos negu jie lyties gim dytoj. Taiau tokie atvejai yra
gana reti. tai kodl iame skyriuje kalbam a apie idavysts aizdos ry su

LISE BOURREAU

78

vienu i prieingos negu vaikas lyties gim dytoj. Jei m anai, jog priklausai
m intai prieingai grupei, tai, kas buvo pasakyta apie kitos lyties gim dyto
j, suklus aizd, vertink prieingai.
Taiau jei m oteris yra m oterika, bet jos peiai platesni u klubus, tai
rodo atstm im o aizd, nes trksta klub.
m ons, dvintys kontrolieriaus kauk, ran d a savo viet gyvenime. Jie
labai kniki ir danai nuo j sklinda pavelk m an e aura. Jie danai turi
virsvor, bet neatrodo nutuk. Jiems labiau tik t tvirto m ogaus apibdi
nim as. Sis m ogus i nugaros neatrodo storas, taiau tu ri didel pilv. Tai j
bdas parodyti savo stip ru m per pilv, kuris tarsi sako: A sugebu. Ryt
alyse tai vadinam a hara jga.
N oriau paaikinti, kad svorio usiauginim as susijs su m entalu. Taip
atsitinka tiem s, kurie tiki, jog neturi savo vietos gyvenime. Taigi virsvo
ris priklauso ne tik paem inim o aizdai, kuri apraiau praeitam e skyriuje.
Mazochistams papildom as svoris yra dar vienas bdas jaustis paem intiem s.
E sant kitom s aizdoms, didjantis svoris yra labiau susijs su sitikinim u,
kad jie tu r t uim ti daugiau erdvs. M atom e, jog usidariusieji ir p rikla u
somieji, kurie yra labai ploni, n et liesi, nenori uim ti daug erdvs. Netur
damas svorio usidariusysis gali b ti dar labiau nem atom as, o priklausom a
sis gali atrodyti dar silpnesnis ir dar labiau reikalingas pagalbos.
A tsim ink, kai mes tu rim e tik kelis pam intus bruous, tai rodo, jog
m s aizda ne tokia gili. Pagal k n o dal, kuri rodo tvirtyb arba jg,
mes galim e pam atyti, kokioje srityje m ogus k o ntroliuoja ir bijo b ti i
duotas. Pavyzdiui, vyrai arba m oterys, turintys plaius klubus ir didel
pilv, danai jauia pykt prieingai lyiai, ypa seksualiniam e lygm eny
je. ie m ons jaunystje galjo p atirti seksualin priekabiavim arba net
sm urt, taigi jie susikr virsvor aplink atitinkam as savo kno dalis kaip
seksualin apsaug.
Jei savo kne pastebi kontrolieriaus ymes, taiau m anai, jog esi labiau
intravertas, tau gali b ti su n k u pam atyti savyje ias savybes. Tai todl, kad
kontrol, kuri naudoji, yra subtilesn ir labiau paslpta, j yra sunkiau
atpainti. Jei taip yra, m ons, kurie tave pasta geriau, perskait tolesnius
skirsnius, gals tau pasakyti, ar dvi kontrolieriaus kauk. Kai m ons yra
labiau ekstravertai, j kontrol yra akivaizdesn ir lengviau pastebim a.
Jga yra bendras bruoas m oni, keniani nuo idavysts aizdos.
Jiem s sunku priim ti bet koki idavyst, ar ji b t j pai, ar k it m oni,

Isigydyk vaikysts aizdas. Atrask savo tikrj a.

79

todl jie daro visk, kas m anom a, kad b t atsakingi, stiprs, ypatingi ir
svarbs. Kontrolieriai taip patenkina savo ego, kuris nenori m atyti, kiek
kart per savait jie iduoda save arba kitus. D idij laiko dal jie nesu
vokia, k daro. Idavyst jiem s taip labai nepriim tin a, kad jie net pagalvoti
negali, jog galt taip pasielgti patys. Pavyzdiui, jeigu jie suino, jog kak
idav sulau paad, jie sugalvoja visokiausi pasiteisinim ir gali net
m eluoti, kad tik isisukt. O jeigu pam irta k nors padaryti, tai prisiekia,
kad apie tai galvojo, ir tu ri (arba sugalvoja) prieast, kodl to nepadar.
A tsim ink, kad kiekviena m s aizda egzistuoja m um s prim in ti, jog
kiti veria m us kentti u tai, kad mes darom e t pat sau arba kitiem s.
Ego negali to nei suprasti, nei pripainti. Jei m atai, jog dvi kontrolieriaus
kauk, ir jau ti pasiprieinim skaitydam as ias eilutes, vadinasi, prieinasi
tavo ego, bet ne irdis.
I vis p en k i k auki kontrolieriai daugiausiai tikisi i kit, nes la
biausiai m gsta visk p lanuoti, o tai reikia - kontro liuoti. A nkstesniam e
skyriuje m injau, kad priklausom ieji taip pat labai daug tikisi i kit, bet j
lkesiai susij su poreikiu, kad juos palaikyt ir padt, o tai savo ruotu
susij su palikim o aizda. Kontrolieriai tikisi i kit, kad ie padarys tai, k
jie patys tu ri padaryti - pasitikti. M aa to, jie labai gudriai atspja k it
m oni reikmes. Jie danai ino ir sako tai, k kiti n ori igirsti, bet i ties
nra pasireng tai vykdyti.
Kontrolieriai yra stiprios asmenybs. Jie tvirtai sako tai, kuo tiki, ir
tikisi, jog kiti m ons laikysis t pai sitikinim . Jie greitai susidaro n u o
m on apie m ones bei situacijas ir yra tikri, jog yra teiss. Jie kategorikai
dsto savo n u o m o n ir nori bet kokia kaina tikinti kitus. Jie labai danai
sako: Ar tu supranti? nordam i sitikinti, kad juos gerai suprato. Jie tiki,
jog jeigu kiti m ons juos supranta, tai reikia, kad jie sutinka su j n u o
m one, taiau taip, deja, yra ne visada. A paklausiau keli kontrolieri, ar
jie suvok, kaip stengsi m ane tik in ti reikdam i savo n uom on. Jie atsak:
Ne. Visos kauks turi vien ben d r bruo: mes nesuvokiam e, jog jas
dvime. K ita vertus, visi aplinkiniai daug lengviau pastebi m s dvim
kauk.
Kontrolieriai pasistengia nepatekti konfliktines situacijas, kuriose
negals kontroliuoti. B dam i tarp apsukri ir stipri m oni, jie laikosi
elyje i baims, kad jiem s neprilygs.
Kontrolieriai veikia greitai. Jie greitai orientuojasi arba nori tai padary

LISE BOURBEAU

80

ti ir nekantrauja, kai kitiem s reikia daugiau laiko k nors pasakyti arba pa

aikinti. Jie danai siterpia arba atsako neleisdam i kitam pabaigti. Bet jei
kas nors kitas drsta taip pasielgti, jie nirtingai ria: Leisk m an pabaigti,
a dar nepasakiau, k norjau pasakyti.
Kontrolieriai yra labai talentingi ir greiti. Todl jie labai nekantrs su
ltesniais m onm is. Pavyzdiui, jei tenka vaiuoti paskui lt vairuotoj,
jie nervinasi ir pyksta. Jie tu ri tikrai labai pasistengti, kad paleist situaci
j. Taip danai atsitinka, kai jie m gina k o n tro liu o ti kitus. Tvai kontrolie
riai reikalauja i savo vaik, kad jie b t greiti ir greitai im okt. To paties
jie reikalauja i savs. Kai reikalai einasi nepakankam ai greitai, o ypa kai
juos sutru k d o neplanuoti dalykai, ie m ons pyksta. Jie m gsta visk u
baigti pirm i, ypa jei konkuruoja. Pabaigti d arb anksiau u kitus jiems
daug svarbiau negu gerai j atlikti. Jie gali nueiti n et taip toli, kad pakeiia
aidim o taisykles savo naudai.
Kai viskas vyksta ne taip, kaip jiem s nortsi, kontrolieriai greitai tam
pa agresyvs, nors ir nem ano tokie es. Jie m ano, jog yra atkakls, stiprs
ir tiesiog nenori, kad juos luostytsi kojas. I vis penki charakteri
kontrolieriai susiduria su daugiausia pakilim ir nuosm uki. V ien m inut
jie gali b ti kupini meils, o kit - gali supykti be jokios akivaizdios prie
asties. A rtim ieji nesupranta, kokia j pozicija, ir danai jauiasi iduoti
tokio nepastovaus bdo.
Kontrolieriai turi dirbti su savo n ek an tru m u ir netolerancija, ypa kai
jiems neleidiam a dirbti arba elgtis savo nuoira. Pavyzdiui, jie darys
visk nordam i pasveikti, kad galt vl tsti pradt veikl. Jei suserga j
artim ieji arba tie, kurie jiem s sipareigojo, jie p raranda kantryb.
Kontrolieriai danai futurizuoja, tai yra m gina visk suplanuoti
ateiiai. J m entalinis lygm uo labai aktyvus. Kuo gilesn aizda, tuo labiau
jie nori ubgti u aki ir visk suvaldyti, kad ivengt idavysts kanios.
K adangi jie nori, kad viskas vykt taip, kaip jie suplanavo, ir yra tokie
pilni lkesi, jog jau nesugeba gyventi dabartyje. Pavyzdiui, dirba ir jau
susirpin planuoja atostogas, o atostogaudam i planuoja, kaip gr darb,
ir rpinasi, kas vyksta nam uose, kol j nra.
Kontrolieriai mgsta atvykti anksiau, kad galt visk kontroliuoti.
Patys nem gsta vluoti ir netoleruoja, kai vluoja kiti. B tent m ginim as
pakeisti kitus suteikia jiem s prog k o n troliuoti. Jie pyksta, jei vluoja pa
baigti darb arba kitas m ogus vluoja atlikti paadt uduot. Kadangi

Isigydyk vaikysts aizdas. Atrask savo tikrj a.

81

yra tokie reikls, danai nei sau, nei kitiem s nedu o d a pakankam ai laiko
atlikti darb. Si problem a ypa danai ikyla su prieingos negu jie patys
lyties m onm is, kurie juos sunervina greiiau.
Kontrolieriai sunkiai pasitiki kitais ir patiki jiem s atsakom yb. Jie vis
laik tikrina, kaip kitas dirba, kad sitikint, jog viskas vyksta pagal j
lkesius. Jiem s taip pat kyla problem , kai reikia parodyti ltesniesiems,
kaip atlikti darb. Jie patiki kitiem s darb, kuris daniausiai yra lengvas,
arba tok, kur atlikus blogai, jie u tai nebus apkaltinti. tai kodl kontro
lieriai turi b ti greiti: jie visk daro patys ir dar turi skirti laiko patikrinti
savo padjjus. A trodo, kad j akys ir ausys visur kad sitikint, jog kiti
atlieka visk, k privalo atlikti. Kontrolieriai i k it reikalauja daugiau nei
i savs. Taiau jiem s lengviau pasitikti tos paios kaip ir jie patys lyties
m ogum i, todl jie labiau k o ntroliuoja prieingos lyties atstovus. N oriau
tau prim in ti, kad kontrolieri keniam a idavysts aizda yra pajudinam a
kiekvien kart, kai jie susiduria su j pasiventim o negerbianiais m o
nmis.
Kontrolieriai m ano, kad daug dirba ir yra atsakingi, todl turi proble
m su tingjim u. A n o t j, tinginiauti galim a tik po to, kai atlikai visk,
u k buvai atsakingas, bet ne anksiau. Juos nervina, jei jie m ato, kaip
kiti, ypa prieingos negu jie lyties atstovai, nieko neveikia. Jie vadina juos
tinginiais ir nelabai jais pasitiki. Taip p at pasirpina, kad visi in o t visk,
k-\jie padar, kiek padar ir kaip; taip kiti m atys, kokie jie yra atsakingi ir
patikim i. Kontrolieriai nepakenia, jei jais nepasitikim a. Jie m ano es tokie
atsakingi ir talentingi, kad kiti tu rt natraliai jais pasitikti. Taiau jie
nem ato, kad patys nenoriai pasitiki kitais.
m onm s, dvintiem s kontrolieriaus kauk, labai svarbu padem ons
truoti savo stipryb ir - dar svarbiau drs. Jie labai daug i savs reika
lauja, nes nori kitiem s parodyti, k sugeba. Bet koks bailus veiksmas, bet
koks elgesys, rodantis drsos tr k u m , j akyse atrodo kaip idavyst. Jie
labai pykt an t savs, jeigu m est projekt, jei jiem s n eutekt drsos pa
baigti jo. Jie negali p riim ti bailum o nei savyje, nei kituose.
Kontrolieriai labai sunkiai atveria kitiem s savo paslaptis, nes bijo, jog
vien dien tai bus p an au d o ta prie juos. Jie tu ri tikrai pasitikti m ogum i,
kad jam atsivert. Taiau jie patys pirm ieji persako kitiem s paslaptis, ku
rios jiems buvo patiktos ir, inom a, jie randa tam labai svarbi prieast.
Jie labai m gsta terp ti savo kom entarus, kai kiti m ons k nors sako

82

LISE BOURBEAU

arba daro. Pavyzdiui, jei m am a bara dukr, kontrolierius tvas, eidamas

pro al, b tin ai prids: Ar supratai, k tavo m otina k tik pasak? Si
tuacija jo visikai nelieia, bet jis vis vien kiasi. Jei baram a jo dukra ir jis
pritaria m otinai, labai gali bti, jog dukra jausis iduota, ypa jei ji yra
maoji tvelio duk ry t1', o tvas jos negina, kai m otina baudia. Kontrolie
riai paprastai mgsta, kad j odis b t paskutinis, todl jie visuom et (arba
beveik visuom et) randa, k pridti.
Kontrolieriai mgsta kitis k it reikalus. Kadangi greitai pastebi, kas
aplinkui juos vyksta, ir patys jauiasi stipresni u kitus, jie link viskuo
rpintis. Jie tiki, jog turi padti kitiem s organizuoti j gyvenim. Jie ne
suvokia, jog daro tai nordam i kontroliuoti. R pindam iesi kitais, jie gali
kontroliuoti, kaip kiti su jais elgsis, kaip ir kada jiems k nors padarys. Kai
kontrolieriai rpinasi k it problem om is, tai reikia, jog jie tiki, kad kiti
mons yra silpnesni. Tai yra um askuotas bdas parodyti savo jg. Kol i
tikrj netikim e savo jgom is, darysim e visk m gindam i rodyti kitiem s
es stiprs, pavyzdiui, rpindam iesi tais, kurie yra silpnesni.
D ar daugiau - kontrolieriai yra labai jautrs, bet j jau tru m o nesim a
to, nes jie labai usim rodydam i savo stipryb. A nkstesniuose skyriuose
matme, kad priklausom ieji rpinasi kitais, kad gaut palaikym , o mazochistai rpinasi kitais, kad b t geri mons ir kad niekas j nesigdyt.
Kontrolieriai rpinasi k it reikalais, kad n en u k en tt nu o idavysts arba
kad usitikrint, jog kiti pateisins j lkesius. Jei m atai save kaip tip
mogaus, kuris jauia atsakom yb tvarkyti kit, savo m ylim m o n i gy
venim, silau labai atidiai panagrinti savo motyvus.
Kontrolieri ego labai lengvai ilenda, kai kas nors kitas pataiso j dar
bus, nes jie labai nem gsta b ti stebim i, juo labiau kito kontrolieriaus. Jie
turi daug pro b lem su autoritarikais m onm is, nes tiki, jog ie m ons
nori juos kontroliuoti. Jie pateisina save ir visuom et tu ri rim t prieast
elgtis savaip. Jiems sunkiai sekasi pripainti savsias baimes ir jie nem gsta
kalbti apie savo silpnybes. M aa to, kontrolieriai pradeda sakyti: A galiu,
leisk a padarysiu jau labai ankstyvam e am iuje. Jie nori daryti savaip ir
bna labai laim ingi, kai kiti pripasta juos, sveikina, o dar svarbiau pa
stebi, k jie daro.
Jie nenori parodyti savo paeidiam um o bijodam i, kad kas nors jais
pasinaudos ir ims kontroliuoti. Jie kaip galdami daniau stengiasi pasiro
dyti drss, bebaim iai ir stiprs.

Isigydyk vaikysts aizdas. Atrask savo tikrj a.

83

A pskritai kontrolieriai elgiasi taip, kaip patys nori. Sako kitiem s, k

tie m ons nori girdti. Bet negerbia to, k sako kiti. Pateiksiu pavyzd.
V ien dien mes su vyru pasam dm kontrolieriaus tip o m og atlikti m s
nam uose tam tikrus darbus. A paaikinau, ko m an reikia ir kaip noriau,
kad jis prad t dirbti, bet m aiau, jog jis n esutinka ir jam nepatinka, kad
aikinu, kaip reikia daryti, nes jis buvo meistras. Taigi jis m gino m ane ti
kinti, kad jo poiris yra geriausias, nekreipdam as dm esio m s pagei
davim us. A jam pasakiau, jog su p ran tu jo poir, taiau savo reikm m s
patenkinti mes su vyru n o rtu m m kitko. Jis atsak: Labai gerai. Taiau
po dviej d ien a pam aiau, kad jis padar taip, kaip jam patiko. Kai pa
sakiau jam , kokia esu nepatenkinta, kad jis nepadar, ko buvo praom as,
jis pateik daugyb prieasi savo sprendim ui pateisinti. Jam pavyko tarti
paskutin od, nes buvo jau per vlu visk pradti i naujo.
Anksiau m injau, kad kontrolieriai nem gsta valding m oni, bet
nesuvokia, kaip danai patys nurodinja ir sprendia u kitus. M an patinka
stebti kontrolierius, kurie dirba vadybininkais arba priirtojais vieose
vietose, tokiose kaip restoranai, ligonins, parduotuvs ir pan. Jie nori i
noti visk, kas vyksta; jie bruka savo n u o m o n neklausiam i; atrodo, jog jie
negali susilaikyti nepakom entav k it kalbos arba veiksm.
V ien dien stebjau kontrolieriaus tipo padavj restorane. Jis upuo
l kit padavj, kuris turjo visus usidariusiojo bruous. Kontrolierius vis
laik nurodinjo usidariusiajam, k ir kaip aptarnauti. Usidariusysis ga
liausiai i pykio pakl antakius. A tik k papasakojau vyrui, kas vyksta,
sakydama, kad jiedu tikriausiai pabaigs reikal m utynm is, kai jaunasis
usidarlis, kuris aptarnavo m us, prijo prie m s staliuko ir m skstis,
kokia sunki jo situacija ir kad jis ketina greitai m esti it darb.
Kadangi gerai inau vairias aizdas, jo odiai m ans nenustebino,
nes usidariusysis, jeigu jauiasi per daug atstum tas, links atsitraukti, o ne
vertinti tikrj situacij. dom iausia ios istorijos dalis buvo ta, jog tas kon
trolierius n et nebuvo jo virininkas ar priirtojas. Jis buvo toks p a t pada
vjas kaip ir usidariusysis. Jis tiesiog nusprend i savo kolegos padaryti
tok p at ger padavj kaip jis pats. Rodsi, jog kontrolierius valdo situacij
ir gerai kontroliuoja lankytojus. Jis atrod labai savimi didiuojsis ir visai
nesuvok, jog kontroliuoja. Jo n u om one, kitas padavjas turjo bti d
kingas jam u pagalb. Tai, k mes vadinam e kontroliavim u, kontrolieriai
vadina pagalba.

LISE BOURBEAU

84

K adangi mes su vyru keliaudam i danai m aitinam s restoranuose,

m an labai n au d in g a sugebti atpainti vairias aizdas, nes tai m an padeda
bendrauti su padavjais. Pavyzdiui, a inau, jog jei padarysiu nem aloni
pastab kontrolieriaus tipo padavjui arba nurodysiu jo klaid, jis tuoj pat
ims teisintis ir netgi m eluoti, kad tik igelbt savo reputacij ir n en u k e n
tt jo vaizdis. Jei a su juo elgsiuosi kontroliuojaniai, tai negausiu, ko
noriu. Jis tu ri jaustis, kad pats visk sutvark, o ne kakas buvo jam prim es
ta i alies. A netgi buvau atsidrusi tokioje situacijoje, kai padavjas tyia
vert m ane laukti tik todl, kad parodyt, jog jo odis bus paskutinis.
Kai kas nors m gina kontrolieriui teigti koki nors idj, paprastai
susiduria su jo skepticizm u. Sunkiausiai jie priim a staigm enas, kai neturi
laiko pasiruoti. Jei n etu ri laiko pasiruoti, jie rizikuoja prarasti kontrol ir
atitinkam ai b ti kontroliuojam i patys.
Kontrolieriai sunkiai susidoroja su em ocijom is ikilus netiktum am s,
jie reaguoja pasitraukdam i ir ilikdam i budrs. Jie pasiruoia visokiom s
galim ybm s ir m gsta sivaizduoti vairiausias ieitis, kad galt b ti pasi
ruo bet kam . Jie nesuvokia, kaip danai patys apsigalvoja ir savo m ylim us
m ones pastato nem aloni padt juos priblokdam i paskutins m inuts
sprendim ais. Jie patys suteikia sau teis keisti n u o m on lengvai ir danai.
V iena m oteris, kenianti n uo idavysts aizdos, m an pasakojo, jog
vaikystje ji visada stengdavosi atspti savo tvo reakcijas, reakcijas, k u
rios vert j kentti. Kai ji tikdavosi, kad tvas jai trenks, nes ji blogai
pasielg, jis to nedarydavo. Kai ji tikdavosi, kad jis j pagirs u gerus pay
m ius m okykloje, jis jai trenkdavo, o ji niekaip negaldavo suprasti, kodl
jis supyko. Sis pavyzdys gerai atspindi, kaip ji prisitrauk tok elges - tai
dl savo aizdos, ir kad jos tvas taip elgsi dl savo paties turim os idavysts
aizdos. A trod, tarsi jam labai m alonu j apstulbinti ir nepatenkinti jos
n o r (kuriuos jis, atrod, inojo i anksto). Tai galim a paaikinti ryiu tarp
tvo ir dukters arba tarp m otinos ir snaus, kurie kenia nuo ios ries
aizdos. N enuspjam as elgesys i kakurio gim dytojo puss paprastai suke
lia idavysts jausm kontrolieriaus tipo vaikui.
Kontrolieriai skuba pavadinti kitus veidm ainiais, nes patys labai nepa
sitiki. K ita vertus, jie patys danai gali b ti pavadinti veidm ainiais m atant,
kaip jie m anipuliuoja kitais. Pavyzdiui, jei viskas vyksta ne taip, kaip jiem s
nortsi, jie upyks ir apkalbs m og jam u nugaros bet kam , kas tik
pasiruos klausytis. Ir nesuvokia, jog kartais, kaip ir kiti m ons, jie taip

Isigydyk vaikysts aizdas. Atrask savo tikrj a.

85

p at elgiasi veidm ainikai.

Kontrolieriai nekenia, kai jiem s m eluoja. Jie sako: G eriau jau man
tren k t negu p am elu o t . Jie patys danai m eluoja, bet j akim is irint,
i tik r j to nedaro. Jie lengvai randa svari prieast ikreipti ties. Jie
galvoja, jog j melas, danai labai subtilus, yra btinas, kad galt pasiekt i
tai, ko nori, arba kad pasiteisint. Pavyzdiui, prie tai m injau, jog jie gali
lengvai atspti k it m o n i lkesius ir danai sako tai, k kiti nori girdti.
Deja, ne visada laikosi paad, nes sipareigoja nepasitikrin, ar sugebs t
sipareigojim laikytis. Todl ir randa visokiausi ger pasiteisinim ; jie
gali n et pasakyti neatsim en, jog kak sipareigojo. K iti gi ino, jog jiems
pam eluota, ir jauiasi iduoti. Kontrolieriams tai visai neatrodo melas. Jie,
pavyzdiui, gali a p ib d in ti tok savo elges kaip savo rib o t galim ybi i
raik. Paradoksalu, nes jiem s patiem s labai sunku, kai kiti jais netiki. Jei
m ons jais nepasitiki, jie jauiasi iduoti. Jie daro visk, kas m anom a, kad
m ons jais p asitikt ir jie ivengt tos skausm ingos idavysts.
Sem inar m etu kelios m oterys pasiskund, kad j vyrai m eluodam i
m anipuliuoja ir jas kontroliuoja. Pasiklausiusi, kaip jos apibdino savo vy
rus, suvokiau, kad ie vyrai yra kontrolieriai. N esakau, kad visi kontrolieriai
m eluoja, bet didel tikim yb, kad jie m eluoja daugiau u kitus. Jei m anai,
jog kenti n uo itos aizdos, labai rekom en d u o ju tau bti atidiam , nes
labai danai melagiai negalvoja, jog j melas yra tikras melas arba, kitaip
tariant, jie n et nesuvokia, kad m eluoja. N etgi patariu pasiklausti t, kurie
tave gerai pasta, ar jie m ano, kad tu kartais m eluoji, ar jie girdi tave m e
luojant.
Kontrolieriai negali paksti, kai kiti apgaudinja. K ita vertus, jie patys
apgaudinja, pavyzdiui, aisdami kortom is, b et sako, jog daro tai juokais,
arba aikina, kad visi aisdam i apgaudinja.
Kontrolieriai nem gsta atsidurti situacijoje, kai tenka sksti k it m o
g, pavyzdiui, bendradarb. Jie ino, jog jeigu kas nors taip pasielgt su
jais, jie pasijust iduoti. Todl n enori taip elgtis su kitais. Prie kelerius
m etus organizacijoje Klausykis savo kno buvo nauja darbuotoja, kurios
pareiga buvo teikti klientam s inform acij telefonu, ir ji suteikdavo j klai
dingai. Tai tssi kelias savaites, kol kita bendradarb m an apie tai pasak.
A pasiklausiau su ja dirbanio darbuotojo, ar jis pastebjo, kas vyksta, ir
jis atsak, jog inojo tai nuo p at pradios, taiau, es, ne jo darbas sksti
kitus. Kadangi pati keniu nuo idavysts aizdos, is vykis m ane supykd,

LISE BOURBEAU

86

nes bijojau dl savo kom panijos reputacijos.

Jiem s netgi sun k u garan tu o ti u kit m og im ant paskol, nes jie
igyvena dl savo reputacijos, jei tas m ogus negrint skolos. Jei po ilg
svarstym jie vis dlto nusprendia tai padaryti, o m ogus nesilaiko m o
kjim o term in , kontrolieriai jauiasi siaubingai iduoti. Kontrolieriai ne
m gsta lsti skolas ir jei skolingi, grina pinigus kaip galim a greiiau, kad
ilaikyt ger vard.
Pastebjau, kad tvai kontrolieriai labiau link ginti savo reputacij
nei savo vaik interesus. Jie m gina tikinti vaikus, jog tai, k padar, yra
j labui, bet vaikai nra kvaili. Jie suvokia, kai tvai i tik r j galvoja apie
save. Kontrolieriai tvai nori sprsti u savo vaikus, o tvai, kurie tikrai
rpinasi savo vaik laime, pasistengia pasikalbti su jais apie tai, kas tikrai
gali padaryti juos laim ingus.
Kontrolieriams n epatinka atsidurti tokioje padtyje, kai jie negali at
sakyti klausim . tai todl jie m gsta m okytis ir inoti vairiausi dalyk.
Kai j paklausia, jie stengiasi atsakyti, n e t jei tenka k nors prigalvoti, nes
jiem s labai sunku, o gal n et nem an o m a atsakyti: A neinau. Kitas gali
tuojau p at susivokti, kad anas neino atsakym o, ir nutaria, jog jam m e
luojam a. Kai m ogus pasako: A neinojau..., kontrolierius visada jaus
pareig atsakyti: O a inojau. N einau, i kur, bet inojau arba A tai
suinojau ten ir te n . Deja, tai ne visada tiesa. Kontrolieriai labai danai
vartoja posak a tai inojau.
Kontrolieriai jauiasi eisti, jei kas nors kiasi j reikalus be leidim o.
Jie gali labai supykti, jeigu, pavyzdiui, kas nors skaito j laikus. Jeigu kas
nors siterpia ir jiem s esant kalba u juos, kontrolieriai jauiasi eisti, nes
tiki, jog anas m ogus nepasitiki j sugebjimais. Jie nesuvokia, jog patys
danai siterpia arba kalba u kitus. Pavyzdiui, kontrolierius, veds priklau
som m oter (palikimo aizda), gali vis laik jai sakyti, kaip ir kodl ji turi
daryti t arba kit. D eja, tokio tipo m oteris tyliai kenia.
Poroje, kai vienas i p artn eri yra kontrolierius, o kitas priklausomasis,
kontrolierius labai danai priklauso n u o p artnerio silpnybs arba priklau
somybs. Kontrolieriai m ano es stiprs, nes kontroliuoja kitus, taiau tai
tik dar viena priklausom ybs form a. Kai k artu gyvena d u kontrolieriai, itas
ryys remiasi galios grum tynm is.
Visi m ano m intieji pavyzdiai kontrolieriams atrodo kaip idavyst. Jei
tave tai stebina, tai tik todl, kad od idavyst tu supranti pernelyg ribotai.

Isigydyk vaikysts aizdas. Atrask savo tikrj a.

87

M an reikjo daugybs m et, kol tai suvokiau. M aiau, kad m ano knas
rodo idavysts aizd, bet negaljau rasti ryio tarp to, kas vyksta m ano gy
venim e, ir savo aizdos. Ypa sun k u m an buvo rasti ry su tvu, su kuriuo
jauiau stip r E dipo kom pleks. Taip j dievinau, kad negaljau suvokti,
kaip m anom a pasijusti jo iduotai ir, inom a, neigiau, jog an t jo pykstu.
Po keleri m e t galiausiai sugebjau pripainti, jog tvas neatitiko
m ano apibrim o, koks turi b ti atsakingas vyras. Esu kilusi i eimos, kur
paprastai m oterys daro sprendim us, o vyrai jom s padeda. Taip buvo su
m ano tvais, tetom is ir ddm is. Todl padariau ivad, jog m oterys u vis
k atsakingos, nes yra stipresns ir daugiau sugeba. Vyrai m ano akyse buvo
silpni, nes nieko nekontroliavo. Faktikai m ano koncepcija buvo neteisin
ga vien dl to, kad kakas nedaro sprendim , tai nereikia, jog m ogus
nra atsakingas. Taip p a t m an teko i naujo apibrti odius atsakomyb
ir sipareigojimas.
Kai ilgai galvojau apie tai, kas buvo m ano vaikystje, suvokiau, jog
m ano m am a priim davo daugiausia sprendim , bet tvas visuom et likdavo
jai atsidavs ir laikydavosi sipareigojim . Kai koks nors i m ano m am os
sprendim pasirodydavo ne pats geriausias, tvas igyvendavo pasekmes
kartu su ja. Taigi jis buvo atsakingas mogus.
Kad suprasiau atsakom ybs svok, prisitraukiau pirm j vyr ir du
snus, kuriuos laikiau neatsakingais ir ilg laik m ginau kontroliuoti.
Tada suvokiau, jog toki n u o m o n turjau apie visus vyrus, ir tai paai
kino, kodl nepasitikjau prieingos lyties atstovais. K ad isigydyiau savo
idavysts aizd, prisitraukiau antrj vyr, kuris taip p at kentjo nu o ida
vysts. Jo dka kas dien m atau savo darom paang ir gydau savo aizd.
M atau, kaip skiriasi m ano elgesys su juo, palyginus, kaip elgiausi su buvu
siuoju vyru.
Kontrolieriai bijo sipareigoti ir i baim k y la j dar didesns baims:
sulauyti sipareigojim . Jie m ano, jog nesilaikyti odio ir sulauyti sipa
reigojim yra tas pats kaip iduoti. Todl jie m ano, jog tu ri laikytis siparei
gojim ir, jeigu prisiim a j per daug, jauiasi patek spstus. U uot lau
sipareigojim us, jie veriau nesipareigoja. Pastu vien m og, kuris rei
kalauja, kad kiti paadt jam paskam binti. M aa to, jis nori inoti, kuri
dien ir kuri valand jam paskam bins. Jei paskam binti pam irta, tuom et
skam bina pats ir pasako visk, k apie tai galvoja. Jis nesuvokia, kaip daug
i k it reikalauja, bet visai nesipareigoja pats, b en t jau nepakankam ai. Kai

LISE BOURBEAU

88

j stebiu, m atau, kiek energijos jis naudoja viskam sukontroliuoti. Toks

elgesys tik m aitin a jo idavysts aizd.

Dauguma moni, kurie kenia nuo idavysts aizdos, jaut, jo g

vienas i prieingos negu jie lyties tv nesilaik sipareigojim ir
nepateisino vaiko lkesi, koks turt bti idealus gimdytojas.
G aliu pateikti pavyzd apie eiasdeim tm et vyr, kuris vaikystje gy
veno vienas su m am a. Ji leisdavo laik su bet kokiu vyru, kuris tik sutik
davo j ap r p in ti. Kai jam buvo penkiolika, jo m o tin a bendravo su vyru,
kuris dl jos buvo pasirys ivaistyti vis savo turt. Ji isiunt s n
in ternatin m okykl ir todl jis pasijuto paliktas, netgi dar daugiau i
duotas. Uaugs jis prisitraukdavo m oteris u pinigus ir niekada rim tai
jom s nesipareigodam as. Jis m an, jog taip darydam as kerija m otinai, bet
i ties turjo usigydyti t pai aizd kaip ir tie vyrai, kuriuos jis labai
sm erk u savo m otinos suviliojim pinigais.
prasta girdti m ano sem inar dalyves sakanias, jog suinojs, kad ji
pastojo, bsim asis tvas taip bijodavo sipareigoti, kad vert m oter pasida
ryti abort. Kai taip atsitinka m oteriai, kenianiai nu o idavysts aizdos,
toks vykis t aizd dar pagilina. Jom s labai sun k u susitaikyti su m intim i,
kad partneris atsisako prisiim ti atsakom yb u dar negim us savo vaik.
Anksiau m injau, kad kontrolieriai nelengvai pasitiki. Taiau jiems
lengviau pasitikti, jei nra seksualini santyki. Jie labai viliojantys, ta
iau kadangi turi gili aizd, su prieingos lyties atstovais labiau link bti
draugais, o ne mylimaisiais. Su draugais jie labiau savim pasitiki, danai
pasinaudoja savo avesiu m an ip u liu o ti kitais ir, ties sakant, jiem s tai labai
sekasi. Kai kalbu apie aves, tu riu om eny neb tin ai seksualin aves; jie
gali b ti avingi visose savo gyvenim o srityse. Kontrolierius taps, pavyz
diui, savo uovs m ylim iausiu entu, nes avs j savo m aloniom is kalbo
mis. K ita vertus, kontrolieriai tam p a labai budrs, kai alia atsiranda kitas
avtojas. Jie i karto susivokia, kad kitas stengiasi juos suavti, ir j tuo
nenupirksi. D idiausia kontrolieri baim yra disociacija2 visomis savo for
m om is. B tent jiem s sunkiausia p riim ti skyrybas, nes tai yra disociacijos
form a. Kontrolieriams tai yra rim tas pralaim jim as. Jei skyryb n o ri jie,
tu o m et nerim auja, kad iduoda savo partner, ir bijo bti apaukti ida
2
Disociacija yra norm ali reakcija traum , leidianti protui atsitolinti nuo
patyrim , kurie tuo m etu yra per stiprs m ogaus psichikai apdoroti (vert. past.).

Isigydyk vaikysts aizdas. Atrask savo tikrj a.

89

vikais. Jei skyryb nori partneris, tu o m e t idavyste apkaltina j. Skyrybos

jiems prim ena, jog jie nesugebjo suk o n tro liu o ti santyki. Taiau atrodo,
jog b te n t kontrolieriai patiria daugiau skyryb ir isiskyrim u kitus. Jie
taip p at bijo sipareigojim , nes bijo skyryb. Si baim danai atveda juos
tokius santykius, kai partneris nra laisvas. Tai puikus bdas pasislpti nuo
fakto, kad jie n enori sipareigoti.
Kai d u kontrolieriai gyvena kartu ir santykiai tarp j yra prasti, jie vis
laik atidlioja teisybs akim irk, kai reikia prisipainti, jog geriau b t i
siskirti. Kai susidaro pora, jie visikai susikoncentruoja save arba visikai
kit; arba jie visikai susilieja ir jauiasi es kito m ogaus dalis, arba jauiasi
disocijuoti, ypa jei jauia, jog partneris j nevertina. Kontrolieriui bti
disocijuotam reikia jaustis atpltam arba atskirtam nuo kito. I ties jie
patys kalbdam i danai vartoja od atskirti. Pavyzdiui, jie gali pasakyti:
Jauiuosi atskirtas n uo savo k n o . K art viena m oteris m an pasakojo, jog
kai ji su savo vyru patyr nesusipratim , pasijuto, tarsi b t perkirsta per
pus, - ji jaut nevilt ir isiskyrimo baim .
M ano stebjim ai parod, kad daugum a kontrolieri, prie gaudam i
idavysts aizd, ivystydavo savyje palikim o aizd. Tie, kurie jaunystje
nusprend nepriim ti savo priklausomos dalies (savo palikim o aizdos), i
vysto savyje b tin stipryb slpti savo palikim o aizd; tada jie im a kurti
kontrolieriaus kauk. Jei gerai siirsime tuos m ones, j akyse pam aty
sime priklausomybs kauk (lidnas akis arba nukritusius vok kam puius,
arba gali b ti nusvir l p kam puiai, arba viena ar daugiau kno dali
nukarusi, arba jom s tr k sta rau m en tonuso).
Lengva sivaizduoti m aus vaikus, kurie, kai jauiasi palikti arba jei
jiem s trk sta dmesio, nusprendia pasinaudoti visa savo galia, kad suav
t prieingos negu jie lyties gim dytoj, p a tra u k t jo dmes, o ypa jaus
tsi jo palaikom i. ie vaikai tikina save, jog jie yra tokie m ieli ir avingi,
kad j gim dytojas neturs kito pasirinkim o, kaip tik skirti jiem s ypating
glob. Kuo labiau jie stengiasi taip k o n tro liu o ti vien i tv, tuo daugiau
lkesi turi. Kai niekas nevyksta, kai j lkesiai lunga, jie jauiasi i
duoti. Todl jie stengiasi vis labiau ir labiau kontroliuoti. Jie susikuria sau
tvirt kiaut tikdam i, jog itaip apsisaugoj jie ateityje niekada nekents
idavysts ir nebus palikti. J kontroliuojanti dalis skatina priklausomj dal
norti tapti nepriklausom a.
Kai kuriem s m onm s b te n t palikim o aizda yra stipresn u idavys

LISE BOURBEAU

90

ts, kitiem s atvirkiai, tu o m e t vyrauja kontrolieriaus kauk. Skyriuje apie

palikim m injau m og, kuris usiaugino puikius raum enis kilnodam as
svarmenis ir kurio knas sudribo, kai jis nustojo treniruotis. Tai yra geras
pavyzdys m ogaus, turinio abi aizdas idavysts ir palikim o.
Gali save m atyti dvinti kontrolieriaus, o ne priklausomybs kauk. Ta
iau a patariau neatm esti kitos galimybs. Lik atviras m iniai, jog gali
kentti ir nuo p alikim o aizdos. D o m in u o jan ti k ne aizda yra ta, kuri yra
labiausiai suadinam a m s kasdieniam e gyvenime.
Rem iantis daugelio m e t stebjimais m an tapo aiku, kad galime ken
tti nuo p alikim o ir n eb tin ai nuo idavysts, b et jei keniam e nuo idavys
ts, keniam e ir n u o palikim o. Taip p at pastebjau, kad daugum a m oni,
k uri knai rodo palikim o aizd jaunystje, vliau gyvenime ivysto savyje
idavysts bruous. Gali atsitikti ir atvirkiai. Knas vis laik keiiasi; jis
vis laik m um s rodo, kas vyksta viduje.
Gali bti, jog pastebjai, kad tie, kurie bijo b ti palikti, ir tie, kurie
bijo bti iduoti, turi kelet b e n d r bruo. Be to, k jau m injom e, jie
dar m gsta p atrau k ti dm es. Priklausomieji tai daro, kad gaut dmesio
ir kad jais pasir p in t , o kontrolieriai nordam i k o n troliuoti situacij,
parodyti savo charakterio stip ru m ir padaryti spd kitiem s. A ktoriai ir
dainininkai labai danai yra priklausom j tipo, o kom ediantai, hum oristai
ir tie, kuriem s patinka ju o k in ti kitus, paprastai yra kontrolieri tipo. A bu
charakteri tipai m gsta b ti vaigdmis, taiau dl skirting prieasi.
Kontrolieriai danai naudojasi uim ani labai daug erdvs reputacija. Pa
prastai jiem s nepatinka, kai j partneris p atenka dm esio centr.
V iena m oteris m an pasakojo, kad kol ji su vyru buvo verslo partneriai,
viskas tarp j klojosi kuo puikiausiai. Kai tik ji nusprend tapti savaranki
ka ir jai m sektis geriau n egu vyrui, netgi jei tai vyko ne toje paioje sri
tyje, j santykiai pagedo. Jie pavirto konkurencija. Vyras jautsi iduotas, o
ji kaltino save u tai, kad j apleido.
Kitas b d o bruoas, apib d in an tis kontrolierius, yra didelis sunkum as,
kur jie p atiria rinkdam iesi ir kai jauia, jog dl pasirinkim o gali kak
prarasti. Tai paaikina, kodl kontrolieriams kartais taip sunku apsisprsti
arba juos kaltina per daug galvojant. Kai jie yra sitikin savo teisum u,
ypa savo sugebjim u k o n tro liu o ti situacij, jiem s nekyla p roblem p ri
im ti sprendim .
Kontrolieriaus problem os dl isiskyrimo tu ri takos ir jo darbinei vei

Isigydyk vaikysts aizdas. Atrask savo tikrj a.

91

klai. Jei jie vadovauja nuosavai kom panijai, gali stu m ti save keblias situa
cijas, pavyzdiui, dideles skolas, kol pagaliau prisipasta, kad negali toliau
dirbti. Jei dirb a sam dom ais darbuotojais, kontrolieriai danai uim a va
dovaujanias pozicijas. Jiems visada labai sun k u ieiti i kom panijos. Gali
bti ir prieingai - kai patikim as darbuotojas nusprendia ieiti, kontrolie
riui labai sunku j ileisti, ir jis danai jauiasi piktas bei agresyvus.
Kontrolieriai apskritai yra usigim lyderiai ir m gsta vadovauti. Jie
nenori n u sto ti kontro liu o ti, nes tiki, jog jeigu taip padarys, nebegals va
dovauti. I ties yra atvirkiai. Kai kontrolieriai nustoja k o n troliuoti ir
pasitenkina tik vadovavim u, jie tam pa geresni vadovai. Tarp kontroliavim o
ir vadovavim o yra didelis skirtum as. Kai kontroliuojam e, tai darom e tako
jami baims. Vadovauti - reikia nuro d y ti kry p t ir neb tinai norti, kad
viskas b t padaryta taip, kaip norim e. M es galim e b ti vadovai ir vis tiek
m okytis i savo pavaldini.
Kontrolieri gim tas sugebjimas vadovauti danai padaro juos k o m
panij direktoriais, taiau j lkesiai ir kontrol sukelia jiem s labai daug
streso. Kontrolieriams visk paleisti sunku lygiai taip pat, kaip svarbu tai
padaryti.
D ar viena baim , kuri persekioja kontrolierius, tai b ti nustum tiem s
on - jiem s tai reikia idavyst. Taiau jie nesuvokia, kiek k a rt patys n u
stum ia kitus on ibraukdam i juos i savo gyvenim o. Pavyzdiui, jei kuo
nors nepasitiki, tam m ogui nebesuteiks antros galimybs. Labai danai jie
su tuo m ogum i n et nebenori kalbtis. Kai pyksta, ypa kai viskas vyksta
ne taip, kaip jie tikjosi, jie gali lengvai num esti telefono ragel arba pokal
bio viduryje atsukti m ogui nugar. Kaip inom e, jie negali paksti bailu
mo, m elo ir apsim etinjim o. Jie atstum ia visus, turinius toki savybi. Po
skyryb jie danai atstum ia partner, su kuriuo isiskyr. Kaip danai esu
girdjusi kontrolierius sakanius: N enoriu su ja/juo turti nieko bendra!
K adangi kontrolieriai yra avtojai, j seksualinis gyvenimas labai da
nai bus patenkintas, jei prie tai vyko suviliojimas. Tai paaikina, kodl
kontrolieriams patinka simylti; jiem s patinka aistringoji santyki dalis.
Kai j aistra m irta, jie randa b d , kaip priversti partner juos palikti.
itaip jie nebus apkaltinti idavyste.
M oterys kontroliers danai jauia, jog vyrai jom is pasinaudoja, todl
yra nepatiklios. Jom s patin k a myltis tada, kai jos to nori, kai nusprendia
leistis suvediojam os arba kai paios nori suvedioti partner. Vyrai kontro

92

S E BOURBEAU

lieriai taip p a t nori, kad viskas priklausyt nuo j. Kai kontrolieriai, vyrai
arba m oterys, nori m yltis, o j partneriai atsisako, jie jauiasi iduoti. Jie
negali suprasti, kaip partneris, kuris myli, n en o ri susilieti myldamasis.
P agrindin j seksualini p roblem prieastis yra ryys, kur jie susikr
su prieingos negu jie lyties gim dytoju, kur taip idealizavo, kad joks par
tneris negali atitikti j lkesi. Taigi E dipo kom pleksas nebuvo isprstas.
Pastebjau, jog, nepaisydam i savo seksualini p roblem , tie, kurie kenia
nuo idavysts, labiausiai ir nori turti m ylim j. Jie nesuvokia, jog itas
trokim as m aitina j idavysts aizd tiek m intim is, tiek ir veiksmais.
T odl kontrolieriai danai turi seksualini problem . io skyriaus pra
dioje m injau, jog kontrolieriaus tipas ivysto stipri seksualin energij,
taiau p e r baim es, kurios atsiranda m etam s bgant, jie ublokuoja didij
jos dal. G alim e pam atyti, kad energija yra fizikai ublokuota toje vietoje,
k u r p latja klubai. Kontrolieriai gali nueiti taip toli, kad net visikai atsi
sako seksualinio gyvenim o, taiau randa ger prieast savo pasirinkim ui
pateisinti.
K alb an t apie m ityb, kontrolieriai paprastai valgo greitai, nes nenori
gaiti laiko. Jei jie pasinr svarbi uduot, apskritai pam irta pavalgyti.
Jie n etg i sako, jog valgymas jiem s nra svarbus. K ita vertus, jei jie n u
sprendia pavalgyti, tai valgo daug ir mgaujasi m aistu. Jie net gali prarasti
saik ir valgyti daugiau nei organizm ui reikia. I vis pen k i tip b ten t
jie danai deda prieskonius ir drusk m aist prie tai neparagav. Taip jie
tarsi pasako paskutin od tam , k valgo, lygiai taip pat, kaip mgsta, kad
pokalbyje j odis b t paskutinis.
Ligos, kuriom is paprastai serga kontrolieriai-.

A G O R A FO B IJA , kuri, kaip ir priklausomiesiems, atsiranda dl

poreik io b ti prisiriusiem s. Taiau agorafobija, n uo kurios kenia kontro

lieriai, labiau susijusi su baim e iprotti, o agorafobikai, kurie dvipriklausomij kauk, labiau bijo m irties. N oriau pabrti, kad gydytojai danai
diagnozuoja agorafobij kaip spazmofilij. (Agorafobijos apraym irk
46 psl.)

Kontrolieriai pritraukia ligas, susijusias su kontrole, sustingim u,

tokias kaip A R T IK U L IA C IJO S sutrikim ai arba S N A RI , ypa K ELI,

ligos.

Jie labiausiai link ligas, kai prarandam a tam tikr kno dali

ko n tro l, pavyzdiui, KRAUJAVIM AI, IM P O T E N C IJA , V ID U R IA V I-

Isigydyk vaikysts aizdas. Atrask savo tikrj a.

93

MAS ir pan.

Jei atsiduria situacijoje, kurioje p asijunta visikai bejgiai, juos gali

itikti PARALYIUS.

Jie danai tu ri pro b lem dl V IR K IN IM O S IS T E M O S , ypa

K E PE N ir S K R A N D IO .

Turi didesn polink sirgti ligomis, k u ri pavadinim ai baigiasi ga

lne -itas. Platesn apraym rasi knygoje Tavo knas sako: Mylk save!
(oje aikinu, jog ios ligos daniausiai itinka nekantrius, piktus, neteku
sius vilties dl savo per dideli lkesi mones.

Kontrolieriai danai kenia nuo B U R N O S problem , pakenkim o,

kuris atsiranda, kai jie kaltina, sm oningai arba nesm oningai, prieing
lyt lyktum u. Tai taip p a t reikia kontrol, vengim buiuotis.
Ivardyti negalavimai bei ligos gali itikti m ones, kenianius ir nuo
kit aizd, taiau daniausiai itinka kenianiuosius nuo idavysts.
Svarbu suvokti, jog prieingos negu tu lyties gim dytojas, su kuriuo
i aizd patyrei, kent pats ar vis dar tebekenia n u o tos paios aizdos
su savuoju prieingos lyties gim dytoju. Jei tavo tvai dar gyvi, nra jo ki
klii su jais apie tai pasikalbti. Tv pasakojim as apie savo gyvenim su
savaisiais tvais vaikystje danai yra labai p ratu rtin an tis patyrim as.
Turi prisim inti, kad pagrindin bet kokios aizdos prieastis kyla i
m s nesugebjim o atleisti sau u tai, k darom e sau, ir u tai, k darom e
kitiem s. S unku atleisti sau, nes paprastai nem atom e, kad save kaltinam e.
Kuo didesn idavysts aizda, tuo daniau mes iduodam e kitus arba i
duodam e save nepasitikdam i arba sulauydam i sau d uotus paadus. Mes
kaltinam e kitus u visk, k patys darom e, bet nenorim e to m atyti. tai
kodl prisitraukiam e m ones, kurie m um s parodo, kaip elgiams.
Kitas bdas suvokti, kai iduodam e kitus arba save, tai gda. Kiekvie
nas kartas, kai norim e paslpti savo elges (arba pasislpti patys), rodo, jog
jauiam e gd. N o rm alu jausti gd, kai m s elgesys yra toks pats kaip t,
kuriuos kritikuojam e. M es visai nenorim e, kad jie suprast, jog elgiams
taip pat, kaip jie.

Atsimink, iame skyriuje aprayti bruoai ir elgesys egzistuoja tik

tada, kai nusprendiame usidti savj kontrolieriaus kauk
tikdami, jo g taip ivengsime idavysts skausmo. Priklausomai nuo
aizdos gylio, i kauk gali bti dvima beveik visada arba nedvima
beveik niekada.

LISE BOURBEAU

94

Iskirtinis kontrolieri elgesys yra padiktuotas baims dar kart p atir

ti idavysts skausm . Kiekvienai ioje knygoje apraytai aizdai bdingas
atitinkam as vidinis elgesys ir nuostatos. M stym as, jausm ai, kalbjimas ir
veiksmai, susij su kiekviena aizda, rodo reakcij tai, kas vyksta gyve
nim e. Kai reaguojam e per savo kaukes, gyvenam e nesiklausydam i savo
ird ir negalim e b ti laim ingi. Todl labai n au d in g a sm oningai suvokti
kiekvien kart, kada bn am e savimi, o kada reaguojam e. Kai suvokiam e,
mes galim e valdyti savo gyvenim, uuot leid m us valdyti baim m s.
io skyriaus tikslas padti tau susipainti su idavysts aizda. Jei at
pasti save kontrolieriaus kauks aprayme, paskutiniam e skyriuje yra visa
inform acija, kurios tau reikia, kad usigydytum aizd, vl tap tu m savimi
ir nem an y tu m , jog pasaulis pilnas idavysi. Jei nem atai savs iame apra
yme, p atariu pasitikrinti su tais, kurie tave pasta, kad suinotum , ar jie
tau pritaria. Kaip jau pam injau, gali turti labai nedidel idavysts aizd
ir tuo atveju tursi tik kelet jos bruo. G alb t atpainsi save pagal kai k u
rias m an o apraytas nuostatas, bet neb tin ai visas. V ienam m ogui beveik
nem an o m a atitik ti vis p am in t n u o stat ir elgesio m odeli. A tsim ink,
kad svarbu pradioje rem tis fiziniais apraymais, nes mes galime lengvai
sau pam eluoti, b et knas nem eluoja niekada.
Jei aplink save atpasti m ones, kenianius n u o ios aizdos, nereikia
m ginti j pakeisti. Stenkis pasinaudoti tuo, k suinojai i itos knygos,
kad ivystytum savyje daugiau atjautos ir geriau suprastum j reakcin el
ges. G eriau, jei jie paskaitys it knyg patys, jei susidom s, negu tu savo
odiais m ginsi papasakoti ios knygos turin.

Isigydyk vaikysts aizdas. Atrask savo tikrj a.

95

IDAVYSTS aizdos charakteristika

aizdos paadinim as: tarp dvej ir ketveri m e t amiaus su prieingos
negu vaikas lyties gim dytoju. Pasitikjim o praradim as arba neisipild
lkesiai m eils/seksualiniuose santykiuose. M anipuliacija.
Kauk: kontrol.
Knas: spinduliuoja jg ir stipryb. Vyro peiai platesni u klubus. M o
ters klubai platesni u peius. Atsikiusi krtin. Atsikis pilvas.
Akys: intensyvus, gundantis vilgsnis. Akys, kurios visk greitai pastebi.
odynas: atskiras, a sugebu/nesugebu, leisk m an paiam (-iai) pa
daryti, a tai inojau, pa(si)tikk m a n im , a juo ne(pasi)tikiu, ar
supranti?
Charakteris: tiki, jog yra atsakingas ir stiprus. N o ri b ti ypatingas ir
svarbus. Nesilaiko paad ir sipareigojim arba veria save j laikytis.
Lengvai'm eluoja. M anipuliuoja. avingas. Turi dideli lkesi. Pri
klauso nuo nuotaik. sitikins savo teisum u ir m gina tikinti kitus.
N ekantrus. N etolerantikas. G reitai sup ran ta ir veikia. M gsta pasirody
ti, kad b t pastebtas. K om ediantas. Nelengvai atsiveria. N erodo savo
paeidiam um o. Skeptikas. Bijo n u trau k ti sipareigojim us.
D idiausia baim : disociacija, isiskyrimas, nustm im as.
M aitinim osi proiai: geras apetitas. G reitai valgo. M gsta prieskonius
ir drusk. G ali save k o n tro liu o ti, kai uim tas, b et po to praranda k o n
trol.
G alim i negalavimai: ligos, susijusios su kontrole ir jos praradim u, agorafobija, spazmofilija, virkinim o sistemos sutrikim ai, ligos, kuri pava
dinim ai baigiasi galne -itas, burnos problem os.

96

LISE BOURBEAU

mogaus, kenianio nuo NETEISYBS aizdos, knas

(grietumo kauk)

Isigydyk vaikysts aizdas. Atrask savo tikrj as.

97

6 SKYRIUS. NETEISYB
Teisingum as apibdinam as kaip m ogaus teisi bei n u o p eln verti
nim as, pripainim as ir pagarba. odio teisingas sinonim ai yra: tiesus, do
ras, nealikas, objektyvus, siningas, principingas. Neteisyb, kaip inai, yra
prieinga teisybei. Todl keniam e n u o neteisybs, kai jauiam s nevertinti
pagal savo tikrj vert, kai nesijauiam e gerbiam i, kai netikim e, jog su
laukm e ko nusipeln. Taip p at galim e kentti n u o neteisybs, kai gaunam e
daugiau, nei m anom e es verti. G alim e patirti neteisybs nuoskaud, kai
galvojame, jog tu rim e daugiau m aterialinio tu rto negu nusipelnm e arba,
atvirkiai kai n etu rim e pakankam ai.
Si aizda paadinam a tu o m etu, kai vystom e savo individualyb, tai
reikia m adaug trej penk eri m et amiaus, kai im am e suvokti, jog esa
me m ons, asmenybs, turinios individuali skirtum .
Vaikystje jauiam e neteisyb, jei negalim e integruoti savo asm eny
bs, negalim e ireikti savs ir negalim e bti savimi. Pirm iausia it aizd
patiriam e i tos paios kaip ir mes patys lyties gim dytojo. Jei is gim dytojas
nesugeba jausti ir ireikti savo jausm , mes keniam e n u o jo altum o.
N esakau, kad vis, kurie kenia n u o neteisybs, tvai yra alti, bet taip mes,
vaikai, tu o m et suvokm e. M es taip p at keniam e n u o savo tv au to rita
rizm o, danos kritikos, grietum o, netolerancijos arba j pai konform iz
mo. D aniausiai tas gim dytojas taip pat kenia nuo neteisybs aizdos. Ji
nebtinai igyvenama tu o paiu b d u arba tom is paiom is aplinkybm is,
taiau ji yra ir vaikas j jauia.
m ons, keniantys n uo neteisybs, m an danai pasakoja, kad j san
tykis su tos paios lyties g im dytoju buvo geras, kai jie buvo paaugliai, ir jie
net buvo draugai su savo tvais. K ita vertus, tai buvo d irbtin draugyst,
kai nei gim dytojas, nei vaikas nekalbjo apie savo tikruosius jausm us.
Sielos, kurios ateina em usigydyti neteisybs aizdos, pasirenka

LISE BO U RBEAU

98

tvus, kurie pads jom s um egzti ry su j aizda. Vienas arba n et abu

gim dytojai kents nuo tos paios aizdos. Kai susiduria su neteisybe, m o
ns reaguoja atkirsdam i save n uo savo jausm , tikdam i, jog itaip save
apsaugo. N e t jei mes usidarom e nuo savo jausm , tai nereikia, jog nieko
nejauiam e. M es sukuriam e G R IE T U M O kauk, kad apsaugotum e save
nuo itos aizdos.
Grieti m ons yra labai jautrs, bet jie im oksta ugniauti savo ja u
tru m ir paslpti j n u o k it . Jie elgiasi taip, tarsi niekas j n e jau d in t .
tai todl, jei dvim e grietum o kauk, atrodom e alti ir nejautrs. I vis
pen k i n u o sk au d grieti m ons labiausiai link sukryiuoti rankas. is
veiksmas ublokuoja sauls rezginio srit, kad n e p a tirt jausm . Kitas b
das ivengti jau sm yra rengtis juodai, nes i spalva sunkiai praleidia bet
k. A nksiau m injau, jo g usidariusieji taip p at m gsta dvti juodai, bet
dl kitos prieasties jie n o ri inykti. Tie, kurie kenia ir n u o atstm im o,
ir n u o neteisybs, paprastai vilki tik juodos arba labai tam sios spalvos d ra
buius.
Grieti m ons labiausiai u visk siekia teisybs ir teisingum o. Jie
danai yra perfekcionistai, tikintys, jog jei tai, k jie sako arba daro, yra
tobula, autom atikai tai b us ir teisinga. Jiems labai sunku suprasti, kad jie
elgiasi pagal savo to b u lu m o sam prat ir vis tik tai gali b ti neteisinga.
K eniantieji nuo neteisybs yra link pavydti tiem s, kurie tu ri daugiau
ir, a n o t j, nra to n usipeln. Jie taip p at gali tikti, jog kiti pavydi, kai jie
tu ri daugiau. Priklausom ieji ir kontrolieriai turi didesn polink jausti sek
sualin pavyduliavim , k u ris skiriasi n uo pavydo. Priklausomieji p avydu
liauja, nes bijo b ti p alikti, o kontrolieriai pavyduliauja, nes jauia baim
b ti iduoti.
m ons su grietum o kauke isiskiria tiesiu, nelanksi k n u , kuris
yra itin tobulas. Knas labai proporcingas, peiai tiess, tokio paties p lo
io kaip klubai. Grieti m ons gali usiauginti svorio, bet j knai lieka
proporcingi. Prieastis, k o d l jie gali usiauginti svorio, buvo aikinam a
ankstesniam e skyriuje.
Taiau tu riu pasakyti, jog i vis tip grietieji labiausiai bijo usi
auginti svorio. Jie darys visk, kad nesustort, ir jiem s tikrai n ep a tin k a
storas pilvas. Stovdam i jie danai traukia pilv. G erai b t , kad grietos
m oterys suprast, jog n e n at ralu , kai m oters pilvas visikai plokias. M o
ters knas yra natraliai le n k t linij, tai m oterikum o dalis.

Isigydyk vaikysts aizdas. Atrask savo tikrj a.

99

Ir grieti vyrai, ir grietos m oterys danai tu ri gra, apval upakal.

M o ter lieknas liem uo; jom s p a tin k a liem enuoti rbai ir jos danai juosiasi dir. Jos nesm oningai tiki, jog jei liem uo standiai sujuostas diru
(sauls rezginio srityje em ocij srityje), jos m aiau jaus.
Jie yra gyvi, dinam iki m ons. J o d a viesi ir spindinios akys. Ta
iau j judesiai suvaryti, nelanksts, o tai rodo j udarum . D ar vienas
pavyzdys m ons, k u ri rankos prispaustos prie on. J andikauliai
danai tvirtai suksti, kaklas sustings, ididiai tiesus, danai m atosi io
kusios venos.
Jei tu ri visus iuos pam intus bruous, tai enklas, jog kenti gili netei
sybs nuoskaud. Jei tu ri tik kelis bruous, tavo aizda ne tokia gili.
N e t b d am i jauni, grietieji m ons suvokia, jog yra vertinam i labiau
u tai, k jie daro, nei u tai, kas jie yra. N e t jei taip nra, j sitikinim as
b ten t toks. tai kodl jie tam p a tokiais gerais atlikjais ir greitai im a tvar
kytis patys. Jie daro visk, kad ivengt p roblem , ir net jei susiduria su
kokia nors, yra link sakyti, kad viskas gerai, kad nereikt jausti su p ro
blem a susijusio skausm o. Grieti m ons yra labai optim istiki, danai net
per daug. Jie tiki, jog jei reguliariai sakys: Joki p ro b lem , j problem os
pasitrauks. Be to, jie daro visk, k ad patys isprst savo problem as. Jie
prao pagalbos tik tada, jei tai absoliuiai neivengiama.
Kai grietieji nusivilia arba jiem s atsitinka kas nors netikta, jie vis
tiek sako: Joki p ro b lem . Jie puikiai sugeba paslpti savo jausm us nuo
savs, nuo k it ir atrodo nepaeidiam i.
Grieti m ons, kaip ir kontrolieriai, danai jauia, kad jiem s trksta
laiko, bet taip yra dl k it prieasi. Gietieji n etu ri laiko, nes nori visk
atlikti tobulai, o kontrolieriai n etu ri laiko, nes yra per daug usim r p in
damiesi k it problem om is. Grieti m ons taip p at nem gsta vluoti, bet
danai vluoja, nes jiem s reikia daug laiko pasiruoti.
Kai grieti m ons turi reikal su inovais arba su m onm is, kurie
m ano es tam tikro dalyko inovai, o jie patys sitikin, jog yra teiss,
tu o m et tol gins savo pozicij, kol inovas sutiks. Jie bijo autoritet, nes
vaikystje buvo im okyti, kad au toritetas visada teisus. Kai jiem s atrodo,
kad kiti m ons abejoja ir daug klausinja, grieti m ons jauiasi neteisin
gai tardom i, nes tiki, jog buvo siningi ir teisingi.
Kadangi visada siekia teisingum o, grieti m ons nori bti tikri, kad
nusipelno to, k gauna. N u sipelnyti grietiesiems labai svarbu. J akyse

LISE BOURBEAU

100

nuopelnas - tai gauti atp ild u ger atlikim . Jei jie gaun k nors, ko
neusidirbo, nesijauia verti ir dl to gali prarasti k gav. Tie, kurie yra
ypatingai grieti, netgi sugeba nieko negauti, nes, j n u o m o n e, n o rin t gau
ti atpild, reikia b ti netiktinai tobulam .
Kai aikina, grieti m ons stengiasi, kad visos detals b t labai
tiksliai pateiktos, bet j vartojam i posakiai toli grau nra tiksls, nes jie
lengvai perdeda. Jie vartoja tokius odius kaip visada, am inai, niekada,
labai. Pavyzdiui, grieta m oteris sako savo vyrui: Tavs N IE K A D A nra,
tu VISA D A k u r nors ieini! Ji nesuvokia, jog elgiasi neteisingai, nes tokios
situacijos, kurios vyksta visada arba niekada, yra be galo retos, jei apskri
tai egzistuoja. Grietiems m onm s danai viskas b n a labai gerai, labai
ypatinga, p u ik u ir pan. Taiau jie nem gsta, kai kiti vartoja tuos paius
odius. Jei taip b na, jie sako, kad kiti perdeda.
Religija grietiems m onm s turi didesn tak ar poveik negu tiems,
kurie kenia nuo k it aizd. Gris ir blogis, teisingai ir neteisingai - ios
svokos jiems labai svarbios. Jos vadovauja j gyvenim ui. Tai tam pa aki
vaizdu, kai girdim e juos kalbanius. Jie danai pradeda sakin odiais ge
rai, taigi, kad tik in t kitus, jog tai, k jie pasakys, bus gera ir teisinga. Jie
baigia sakinius odiais: Ar tu sutinki?, kad sitik int savo teisingum u.
Jie vartoja daugyb odi, kurie baigiasi galne -iai, to k i kaip tiksliai,
tikrai, tikriausiai ir pan. D anai jie sako: M an neaiku. Jiem s patinka
suprantam i, tiksls paaikinim ai.
Kai grieti m ons susijaudina arba jiems sukyla em ocijos, jie nenori
rodyti savo jausm , b et balso tonas, taps sausas ir grietas, juos iduoda.
Jie gali juoktis, kad paslpt savo jau tru m ir emocijas. Jie gali lengvai
pradti juoktis i ko nors be jokios prieasties, kas kitiem s visai neatrodo
juokinga.
Jei paklausi grietin, kaip jie laikosi, tie labai greitai kaip im okt
pam ok atsakys: Labai gerai!, nes nenori stabtelti ir pajausti. Vliau,
pokalbio m etu, jie papasakos vien kit atvej i savo gyvenim o, kurie paro
dys, jog nra labai gerai. Tada tu jiem s sakai: M aniau, kad tau viskas gerai
sekasi!, jie atsakys, kad tai nra tikra problem a.
Grieti m ons be galo bijo padaryti klaid. M ano sem inar m etu
tik grietieji klausia: Ar a teisingai atlikau i pratim ? U u o t susitelk
tai, k jauia ir k gali apie save suinoti atlikdam i p ratim us, jiem s labiau
rpi, ar jie teisingai j atliko. Taip p a t pastebjau, jog kai kalbu apie elgesio

Isigydyk vaikysts aizdas. Atrask savo tikrj a.

101

tipus bei poir, gieti m ons m ato juos kaip naujus trkum us, kitaip
tariant, jie nusprendia, kad taip elgtis blogai ir, m an d ar nespjus pabaigti,
nutraukia klausdam i: Tai k dabar su visu tu o daryti? Jiem s reikia n u o
rod, kaip labai greitai tapti tobuliem s. Jei jie nra tobuli, tada turi taip
save sukontroliuoti, kad tik k atrastas tr k u m as lik t nepastebtas. Jie
nesuvokia, jog ir vl per daug i savs reikalauja. Grietieji no rt visk tuoj
p at isprsti, todl negaita laiko, kad pajaust, leist sau b ti mogikiems
su visomis sprstinom is problem om is.
Pastebjau, kad mons, dvintys grietum o kauk, lengvai rausta k
nors m an sakydam i ir teisdam i save u tai, kad nra teiss. Taip nutinka, pa
vyzdiui, kai jie pasakoja m an, kaip sunku atleisti juos eidusiam m ogui,
arba kai apie m og blogai neka, nes m ano, jog io poiris neteisingas.
R audonis parodo, jog jie gdijasi dl to, k daro arba nedaro. Taiau jie n e
suvokia, jog dl to rausta, o kartais n et nejauia, kad rausta. I ties b te n t
usidariusieji u grietieji tu ri daugiausia problem , susijusi su oda.
Kadangi labai bijo padaryti klaid, grieti m ons danai patenka
situacijas, kai tenka rinktis. Kuo labiau isigstam, tuo daugiau prisitrau
kiam e situacij, atitin k an i m s baim . Pavyzdiui, jei norim e k nors
nusipirkti, b et n etu rim e pinig, m um s reiks rinktis. M es m stom e, ar
verta pirkti, ir tu rim e nusprsti, ar leisti sau t pirkin, ar ne. Grieti m o
ns danai renkasi save pam aloninti, bet vliau jauiasi prarad kak kita.
Pavyzdiui, vyras nusprendia pasidiaugti gerom is atostogom is. Vliau jis
galvos, kad reikjo tuos pinigus skirti nam o rem ontui. Baim neteisingai
nusprsti danai veria grietus m ones abejoti savimi po to, kai sprendi
mas jau priim tas. Jie vis laik galvoja, ar gerai pasirinko; ar j pasirinki
mas buvo teisingiausias.
Pavyzdiui, jei nori kuo nors po lygiai pasidalyti su keliais m onm is
(pyragu, vyno buteliu, sskaita restorane ir pan.), gali b ti tikras, kad ge
riausiai tam darbui tinkam as m ogus bus grietasis. Kai mes k artu pietau
jam e, pavyzdiui, restorane, m an p atin k a stebti, kas vyksta, kai atnea ss
kait. Kontrolieriai im a situacij rankas sakydami: O jei pasidalytum e
po lygiai? Taip bus greiiau ir paprasiau. J pareikim e b n a tiek jgos ir
kontrols, kad kiti m andagiai sutinka. Jie greitai suskaiiuoja, kiek kas turi
sum okti, m ok tin sum padalina i dalyvi skaiiaus ir apie tai pranea.
Tada sureaguoja grietieji. Jie nepatenkinti. Tie, kurie turi sum okti dau
giau negu pravalg, m ano, jog tai neteisinga, o tie, kurie usisak branges

LISE BOURBEAU

102

nius patiekalus, kad save palepint, taip p a t nem ano, kad kiti turi u juos
m okti. Kai kyla tokia situacija, m um s vl tenka skaiiuoti i naujo.
Grieti m ons yra sau labai reikls daugum oje gyvenim o srii. Jie
turi dideles galim ybes prisiim ti uduoi ir save kontroliuoti. A nkstesnia
me skyriuje m atm e, kad kontrolieriai m gsta k o n tro liuoti aplink. Taiau
grietieji m ons siekia to b u lu m o iki tokio lygio, kad yra labiau link k o n
troliuoti save. Jie tiek daug i savs reikalauja, kad kiti irgi im a i j daug
reikalauti. D au g k a rt esu girdjusi griet m oter sakani: Nelaikyk m a
ns bionine m oterim i, kuri gali padaryti visk! I ties tos m oterys tai
sako sau. Kiti tik atspindi tai, kiek jos i savs reikalauja.
Vienas sem inaro dalyvis k art pasakojo, k jam kartodavo tvas: Tu
neturi jo k i teisi, tik pareigas. Si fraz taip ir liko su juo nuo jaunysts
laik, ir jis pripasta, jog jam labai sunku atsipalaiduoti. Jis neleidia sau
sustoti, pasidiaugti, pailsti. Jis jauia, kad vis laik turi bti pro d u k ty
vus. Jis turi atlikti pareigas. K adangi m s gyvenim e visada yra k daryti,
grieti m ons retai leidia sau atsipalaiduoti ir nesijausti kalti. A tsipalai
davim arba m alonum us jie pateisina sakydam i, pavyzdiui, kad nusipeln
po visko, k padar. D ar daugiau, grieti m ons ypa jauiasi kalti, jei kas
nors dirba, o jie nieko neveikia. Jiem s atrodo, jog tai neteisinga. tai kodl
j knai, ypa rankos ir kojos, sitem p n e t tada, kai jie ilsisi. Jie tu ri pasi
stengti, kad atp alaid u o t kojas. it a pati supratau tik prie kelet m et.
Kai sdiu pas kirpj arba skaitau, staiga suvokiu, kokios sitem pusios
m ano kojos, n et kai a pati atsipalaidavusi. T uriu sm oningai pasistengti,
kad atpalaiduoiau savo kojas, rankas arba peius.
Grietiems m onm s taip p at sunku ne tik gerbti savo ribas, bet netgi
pastebti, kai jos pasiekiam os. K adangi jie neskiria laiko pajausti, ar tai,
k daro, atitinka j poreikius, jie danai padaro per daug ir sustoja tik ties
isekimo riba. D ar daugiau - jiem s labai sunku prayti pagalbos. Jie no rt
visk padaryti patys, kad b t tobuli. tai kodl grieti m ons greiiau
perdega nei kiti.
Gali pastebti, kad grieti m ons didiausi neteisyb patiria i pai
savs. Jie, pavyzdiui, greitai apkaltina save, jei nusiperka tai, ko i ties
nereikia, uuot nupirk k nors savo m ylim iem s m onm s. K ad n u sipirkt
sau n orim daikt, jie turi pateisinti pirkin; turi rasti prieast, kodl jo
nusipelno. K itu atveju apkaltins save u neteising poelg.
Neteisybs aizda yra dar viena, kuri tu riu usigydyti iame gyveni

Isigydyk vaikysts aizdas. Atrask savo tikrj a.

103

me. D anai pam esdavau kok nors visikai nau j d aikt arba sudauydavau
naudodam a pat p irm kart, jei m anydavau, kad m an i ties jo nereikia
arba nesu jo nusipelniusi. Taip suinojau, jog jauiausi kalta, nes smons
lygmenyje buvau sitikinusi, kad jau baigiau savs prim im o proces ir ne
sijauiau kalta.
Suinojau, kad kalbtis su savimi m intyse ir m ginti tikinti, kad ka
ko nusipelnei, nra savs prim im as. Ko tr k sta tok iu atveju, tai sugeb
jim o pajausti, jog nusipelnm e - kad ir kas tai b t . G alim e galvoti, kad
nusipelnm e kakoki dalyk, bet m um s reikia sugebti tai pajusti, kad
galtum e leisti sau nusipirkti visk, k pasirenkam e, ir kad tai yra teisin
ga. N e vienas m ogus girdjo m ane sakani, kad didiausias m alonum as,
kok galiu sau suteikti, tai vaikioti po parduotuves ir nusipirkti k nors
graaus, ypa tai, ko m an nereikia. iandien inau, kad m an tai reikalinga,
kad nugaliau sitikinim , jog tu riu nusipelnyti arba kakaip usitarnau
ti - tik tada galiu turti. A leidiu sau turti, kas m an patinka, be kalts
jausm o.
D anai pastebdavau, kad m ano grietieji sem inaro dalyviai btinai
nori, kad j artim ieji suin o t apie kursus, kad jie ne k u r nors atostogauja,
bet yra ia, dirba su savimi. Tie, kurie atvyksta i toli ir kuriem s reikia u
sisakyti viebut, prao pigiausio kam bario, kad nesijaust kalti. Kai kurie
net slepia nuo savo artim j , kad gyvena viebutyje, kad ie nepagalvot,
jog tai neteisinga. Kai grietieji m ons m gina paslpti, k daro ar perka,
tai reikia, jog jie jauia ne tik kalt, bet ir gd.
Grietieji nori, kad aplinkiniai suinot visk, k jie padar, ir visk,
k jiem s dar reikia padaryti. Kontrolieriai irgi taip elgiasi, bet ne dl tos
paios prieasties. Kontrolieriai nori padem o n stru o ti, kokie jie atsakingi,
o grietieji nori parodyti, jog nusipelno atlygio. T okiu atveju, leisdam i sau
kok nors ypating m alo n u m arba vent, jie nesijauia kalti. Be to, jie
tikisi, jog aplinkiniai pripains, kad jie verti palepinim o. Kaip m atai, grie
tiems m onm s labai svarbi nusipelnym o svoka. Jiems nepatinka, jei kiti
sako, jog jiem s sekasi, nes j akyse skm - neteisingas dalykas. Jie nori
nusipelnyti visk, k gauna. Jei grietajam kas nors pasako, jog yra skms
kdikis, jis atkerta: Tai ne skm; a tikrai sunkiai dirbau, kad tai pasiek
iau. Jei jie nutaria, kad jiems tikrai pasisek, o ne usidirbo tai, k gavo,
jauiasi labai nejaukiai ir skolingi, ir stengiasi visko nepasilikti sau.
D ar vienas grietj bruoas, kur kitiem s, atrodo, sunku suprasti, yra

LISE BOURBEAU

104

tas, kad jie laiko d ar labiau neteisinga, jei jie, palyginti su kitais, gauna
daugiau privilegij. D l to kai kurie i j nesm oningai elgiasi taip, kad
tas gautsias privilegijas prarast, arba randa b d , kaip atsisakyti gauti
daugiau u kitus. K iti randa, kuo galt pasisksti, nordam i paslpti fak
t, jog turi daugiau. D ar kiti jauia, jog jie savo ruotu taip pat turi kak
duoti. Kadangi pati esu grietojo tipo, galiu patv irtinti, nes jau vaikystje
sugebjau reiktis vairiose srityse ir m an puikiai seksi. D anai bdavau
m okytojos num yltin. Siekdam a teisybs, nuo maens stengiausi daug
padti m onm s, kad b t teisinga, nes m aniau, jog neteisinga turti dau
giau u juos. I ties tai labai dana prieastis, kodl grietieji link padti
kitiems.
Todl visai n enuostabu suinoti, kad grietiems m onm s sunku pri
im ti dovanas, nes jie jauiasi skolingi. U u o t panorj padovanoti kitiems
k nors panaios verts (kad b t teisinga), jie yra link nieko negauti ir
atsisako dovanos. Pavyzdiui, kai kas nors pasisilo apm okti j sskait,
jie geriau atsisakys, nes turs p risim inti, jog kit kart bus j eil m okti.
Jei sutinka, sau pasiada, jog kit kart, dl teisybs, vaiins jie.
N orm alu, jog keniantieji n uo neteisybs daniau u kitus prisitraukia
situacijas, kurios jiem s atrodo neteisingos. Taiau m ons, kurie nejauia
nuoskaudos dl ios aizdos, visikai kitaip supranta situacijas, kurias V e
tieji vadina neteisingom is. tai pavyzdys: neseniai kalbjausi su m oterim i,
kuri eim oje buvo vyriausia. Jai visada atrod, jog b ti vyriausia neteisinga,
nes jai reikia priirti kitus vaikus ir taip pat b ti jiem s pavyzdiu. Kitos
m oterys m an pasakodavo, kad jom s atrodydavo neteisinga bti antra arba
treia i eils, nes jom s retai tekdavo nauji drabuiai (jos dvdavo vyres
ni j iaugtus) ir dar dl to, kad vyresnieji danai jom is m anipuliuodavo.
Kaip danai esu girdjusi grietus vyrus ir m oteris sakanius, jog jiems
tenka priirti savo senus, serganius tvus ir kad tai neteisinga! Kas jiems
atrodydavo labiausiai neteisinga, tai, kad j broliai ir seserys rasdavo puiki
pasiteisinim nepriirti tv, o tai reik, kad pirm ieji neturi pasirinki
mo. Tokia situacija n eb n a atsitiktin. M s neteisybs aizda pritraukia
tokias situacijas ir jos baigsis tik tada, kai nuoskauda bus igydyta.
A nksiau kalbjau apie griet m o n i sugebjim save kontroliuoti
ir susikurti sau priederm es. B ten t grietoji m s dalis padeda laikytis di
etos. m ons, kurie n eturi neteisybs aizdos, kurie visai nra grieti, nesu
geba laikytis dietos, nes negali taip k o n tro liu o ti savs kaip grietieji. Grieti

Isigydyk vaikysts aizdas. Atrask savo tikrj a.

105

m ons niekaip nesupranta, kaip mazochistai nesugeba laikytis dietos. Jie

negali to priim ti. Jie sitikin, jog jeigu tikrai panort, visi gali k o n tro
liuoti save taip, kaip sugeba jie. A tsim ink grietj m otyvacija susikurti
sipareigojim us reikia n o r pasiekti to b u lu m pagal j ideal.
Negrieti m ons save kaltina valios neturjim u, taiau labai svarbu
suprasti skirtu m tarp valios ir kontrols. m ons, kurie kontroliuoja save,
prim eta sau dalykus, n et jei tie dalykai neatitin k a j poreiki. N ereikia
net sakyti, jog u tokios kontrols slepiasi baim . m ons, kurie tu ri sti
pri vali, ino, ko nori, ir yra pasiry tai pasiekti. Jie laim i sum save
rankas, neprarasdam i tikslo i akiraio ir tu o paiu m etu gerbdam i savo
poreikius bei ribas. Jei koks nors vykis suardo j planus, jie m oka bti
lanksts ir sugeba sudaryti nauj plan, kad pasiekt savo tiksl. Grietieji
net negaita laiko suvokti, ar j trokim as atitin k a poreikius. Jie nestabteli
ir nepasiklausia savs: Kaip a jauiuosi savo trokim o ir jo pasiekim o
p riem o n i atvilgiu?
Grieti m ons taip pat sunkiai atskiria grietum (nelankstum ) ir
disciplin. tai m ano m gstam as grietum o apibdinim as: grieti m ons
pam irta savo pirm in poreik ir labiau susitelkia priem ones, kurias pa
sirinko tam poreikiui p atenkinti. D isciplinuoti m ons ieko priem oni,
kad p a te n k in t poreik, ir nepaleidia poreikio i aki. Pavyzdiui, m o
gus nusprendia eiti pasivaikioti kasdien po valand, kad geriau jaustsi
ir b t geresns fizins form os. Priem on iuo atveju yra vaikiojimas.
Grietieji veria save kasdien vaikioti, nesvarbu, koks oras ar kaip jie jau
iasi. Jei vien dien jie neieina pasivaikioti, jauiasi blogai. D iscipli
n u o ti m ons nepam irta, kodl jie eina pasivaikioti kiekvien dien. Kai
kuriom is dienom is jie gali nusprsti neiti inodam i, kad taip j sveikatai
bus geriau. Prievarta sau atnet daugiau alos negu naudos. Jie nesijauia
kalti; kit dien jie vl pradeda visikai ram ia sine. D isciplinuoti m ons
nekaltina savs dl to, kad praleido vien kit pasivaikiojim, ar dl to,
kad pasikeit j tvarkaratis.
Grietieji m ons gali kartais sikiti situacij, bet ne todl, kad su
k o n tro liu o t ir p ritra u k t dm es arba p ad em o n stru o t savo jg, kaip
tai daro kontrolieriai. Jie kiasi tik tuo atveju, kai kas nors jiems pasirodo
neteisinga. Jie pataiso, kas b n a pasakyta, o kontrolieriai prideda n u o savs.
Grietieji gali papriekaitauti, jei nuoirdiai tiki, jog kiti m ons pagal
savo sugebjim us ir talentus galjo daug geriau atlikti uduot. O kontro

 S E BOURBEAU

106

lieriai papriekaitaus, jei uduotis buvo atlikta ne taip, kaip jie norjo, jei
m ons neatitiko j skonio ar lkesi.
D a r vienas skirtum as tarp grietj ir kontrolieri kontrols yra tas,
jog grietieji k ontroliuoja save, kad kito atvilgiu n eatrodyt neteisingi, o
kontrolieriai k ontroliuoja save, kad efektyviau valdyt situacij arba kitus
m ones bei parodyt, kad yra stipriausi.
Grieti m ons mgsta, kad viskas b t tvarkinga. Jie nem gsta ie
koti daikt. Kai kurie netgi kaip apssti stengiasi, kad viskas b t tobulai
tvarkinga.
D anai grieti m ons jauia tam p, nes viskas, k jie daro, turi bti
tobula. Kontrolieriai taip p at jauia tam p, bet dl kitos prieasties: jie
nori laim ti. Bet kokia kaina jie n ori ivengti pralaim jim o, nes jaudinasi
dl savo vaizdio ir nenori, kad n u k en tt j reputacija.
m ons, dvintys grietum o kauk, retai serga. Jeigu jie suserga, p a
ju n ta tik tu o m et, kai negalavimas tam pa rimtas. Jie labai grieti savo knui.
Jie gali k nors atsidauti, susieisti ir nieko nejausti. Jei susieidus jiems
tru p u t skauda, akim irksniu sijungia kontrols m echanizm as, suteikiantis
jiem s netiktin sugebjim uslopinti skausm . Pastebk, kad filmuose
arba trileriuose, aktoriai, vaidinantys kankinam us m ones, visada attinka
grietijj fizines charakteristikas.
Policinink visada galim a atpainti film uose ar gyvenim e dl jo
sustingusio kno. Policininkai gali turti ir k it aizd, bet j grietoji dalis
pasirenka profesij, kurioje jie tiki atnei daugiau teisingumo em . Ta
iau jei policininkas arba nipas mielai dem on stru o ja savo valdi ir jg,
tu o m et tai jo kontrolieriaus kauk vert j pasirinkti darb.
D anai girddavau grietuosius giriantis, kad jiem s niekada nereikia
nei vaist, nei gydytoj. Daugelis j n eturi eimos gydytojo ir, jei n u tik t
nelaim, jie neinot, kur kreiptis. Kai jie n u taria kreiptis pagalbos, gali
bti tikras, kad jie jau ilg laik kenia ir j savikontrol pasiek galutin
rib. Jie nejauia tos savo dalies, kuri nusprend nejausti. Todl jiems
prireikia daugiau laiko suinoti, kad pasiek savo kanios rib.
Svarbu inoti, kad negalim e k o n tro liu o ti savs vis gyvenim. Mes
visi turim e fizines, em ocines ir m entalines ribas. tai kodl apie grietus
m ones danai girdim e sakant: N esuprantu, kas jiem s atsitiko. Jie niekada
nesirgo, o dabar - viena liga po k itos. Taip atsitinka, kai grietieji daugiau
nebegali savs kontroliuoti.

Isigydyk vaikysts aizdas. Atrask savo tikrj a.

107

Em ocija, kuri daniausiai ie m ons jauia, yra pyktis, ypa ant sa

vs. Taiau kai jie pyksta, p irm a j reakcija yra upulti k nors kit. I
tikrj jie pyksta a n t savs, kai pasielgia neteisingai. Pavyzdiui, viena
grieta m oteris paskolina draugui p in ig inodam a, kad jis danai susidu
ria su problem om is dl pinig. Paskolina jam reikiam sum , kadangi jis
priadjo grinti po dviej savaii, nes tuo m etu jis tu r t gauti pinig.
Taiau savo paado jis nesilaiko. Grietoji pyks a n t savs, nes buvo neteisi
visai be reikalo juo pasitikdam a. ie m ons danai suteikia kitiem s dar
vien prog, jie m ano, jog tai teisinga. Jei jie labai nelanksts, gali bti, jog
jie net nenori m atyti savo pykio ir m gins uglaistyti situacij teisindam i
kit.
Tas pats atvejis gali b ti patirtas kaip idavyst, jei pinigus skolina kon
trolierius. Taiau jis nepyks an t savs, kaip daro grietasis. Jis pyks an t d rau
go, kuriuo pasitikjo, u tai, kad tas nesilaik odio ir negrino pinig.
Grietiems m onm s taip p a t sunku reikti ir priim ti meil. Labai da
nai jie per vlai pagalvoja, k b t norj pasakyti ar kokius velnius jaus
mus parodyti savo m ylim iem s m onm s. Jie danai sau priada, kad kit
kart, kai susitiks su m ylim uoju, jie pasakys, bet kai ateina laikas, pam irta
arba nesugeba. Todl danai jie atrodo alti ir nem ylintys. Jie gali atrodyti
neteisingi kitiem s, bet labiausiai jie neteisingi sau, nes neleidia sau ireik
ti, k i ties jauia.
Grieti m ons, bdam i labai jautrs, vengia, kad kiti juos psicholo
gikai paveikt. i baim , jog kiti m ons palies arba sujaudins, gali bti
pakankam ai stipri, kad sukelt jiem s odos problem . O d a yra lytjim o
organas, ji padeda m um s liesti arba b ti lieiamiems. Jei oda atstum ianti,
tu o m et ji kitus laikys per atstum . m ons, turintys odos problem , pa
prastai gdijasi dl to, k kiti gali apie juos galvoti.
i baim b ti paliestam gali pam atyti ir udaroje grietj laikyseno
je. R ankos kietai prispaustos prie kno, ypa n uo peties iki alkns; rankos
ir kojos sukryiuotos; viena koja prispausta prie kitos tai i m oni
usidarym o nuo aplinkos enklai.
Grietieji naudojasi palyginim u neteisingai elgdamiesi su savimi. Jie
lygina save su tais, kurie, j n u o m o n e, yra geresni ir tobulesni u juos.
Toks savs nuvertinim as yra rim ta neteisyb ir pai savs atstm im o forma.
Grietiesiems labai prasta, ypa jaunystje, jaustis lyginam iem s arba su j
broliais ir seserimis, arba su draugais ir bendraam iais. Tais laikais jie kai

 S E BOURBEAU

108

tino savo tvus u neteisingum , nes neinojo, kad j tvai tik parod tai,
k jie patys igyveno.
Jei atpasti save keniant n u o neteisybs aizdos ir dvint grietumo
kauk, pirm iausia reikt pripainti, kiek k a rt per dien tu b n i neteisin
gas kitiem s, o ypa sau. Pripainti yra sunkiausia, bet tai yra tavo gijim o
proceso pradia. K itam e skyriuje mes aptarsim e bdus, kaip i aizd u
gydyti.
Prisim enu incident su vienu i m ano sn, kai jam buvo septynio
lika. Tuo m etu jis stipriai paliet neteisybs aizd, kuri iame gyvenime
gydausi pati. V ien dien, kai buvom e vieni, paklausiau jo: Sakyk, koks
m ano, kaip m am os, elgesys vert tave labiausiai kentti nu o vaikysts? Jis
atsak: Tavo neteisingum as! A likau apstulbusi. Buvau taip nustebusi,
kad net praradau ad. Prisim iniau visas situacijas, kuriose stengiausi bti
teisinga m otina. D abar, pastaiusi save vaik viet, suprantu, kad tam
tikras m ano elgesys, vaik akimis, buvo neteisingas. Taiau m ano snaus
fiziniai bruoai rodo, kad su m anim i igyventa neteisyb paadino jo ida
vysts aizd. Jam atrod neteisingas tvo abejingum as jam , kai a buvau
snui neteisinga. Jo kne galim a m atyti dvi nuoskaudas neteisybs ir ida
vysts. Tai labai prastas dalykas. Tai reikia, kad m ogus turi kai k isprsti
su abiem gim dytojais: idavysts aizd su prieingos negu jis pats lyties
gim dytoju i t neteisybs su tos paios kaip ir jis lyties gim dytoju.
Grietieji labiausiai bijo altum o. P riim ti savo altum jiem s lygiai
taip p a t sunku kaip ir kit. Jie daro visk, kad p a d e m o n stru o t savo il
tus jausm us. D ar daugiau - jie tiki, kad yra nuoirds, ir nesivaizduoja,
kad kitiem s gali atrodyti alti ir bejausm iai. Jie nesuvokia, kad vengia savo
jau tru m o , nes n enori parodyti, kokie yra paeidiam i. Jie negali pripain
ti, kad yra alti, nes tai reikt beirdikum, o tai, savo ruotu, reikt
neteisingum. tai kodl grietiesiems taip svarbu igirsti, kad jie yra geri,
tai reikia geri tuo, k daro, ir apskritai geri mons. Pirm iausia jie m ano,
kad yra tobuli, antra, m ano, kad yra nuoirds. Jiem s taip pat labai su n k u
p riim ti kito m ogaus altum . Jei koks nors m ogus su jais elgiasi altai,
jiems suskausta ird ir jie tuoj pat pradeda galvoti, k neteisingo yra pasak
ar padar ir kas galjo sukelti tok kito m ogaus elges j atvilgiu.
Grietuosius traukia viskas, kas yra kilnu. Jiem s taip p at yra svarbi pa
garba. Jiem s daro spd svarbi padt uim antys, titulus turintys m ons.
Jie tam p a dar geresni vykdytojai, jei m ano, jog gali bti pakelti auktesn

Isigydyk vaikysts aizdas. Atrask savo tikrj a.

109

rang, ir yra pasireng dti visas reikalingas pastangas ir aukotis, kad laim
t, nors, inom a, grietieji nem ano, jog tai aukojimasis.
Grietiesiems labai sun k u atsipalaiduoti ir pasidiaugti seksualinio gy
venim o m alonum ais. Jiem s sunku ireikti vis savo jauiam velnum.
Taiau iorikai jie atrodo seksualiausiai. Grietieji m gsta vilkti ap tem p
tus, seksualius drabuius, jiem s patinka b ti fizikai patraukliem s. Grietos
m oterys danai yra. gundytojos-, jom s patin k a suvilioti vyrus, bet po to altai
juos atstum ia, jei m ano, jog reikalai nujo per toli. Paauglystje grietosios
ilgiausiai neatsiduoda, labiausiai save kontroliuoja, nori ilikti tyros ir to
bulos savo svajoni vyrui. Jos lengvai susikuria seksualini santyki ideal,
kuris nra tikrovikas. Kai galiausiai jos nusprendia atsiduoti, paprastai
lieka nusivylusios, nes tai neatitinka j idealo. Grietieji taip sunkiai pasi
ryta dl to, kad bijo padaryti klaid rinkdam iesi partner. Si baim skiriasi
n u o tos, kuri jauia kontrolieriai, kurie bijo pasiryti, nes bijo skyryb; jie
bijo, kad teks n u trau k ti savo sipareigojim us.
Grietieji turi kelet tabu, susijusi su j seksualiniais santykiais, nes
geri ir blogi dalykai taip p a t reguliuoja j seksualin gyvenim. Grietos
m oterys puikiai m oka apsim esti vaidindam os orgazm . Kuo gilesn aizda,
tuo grietesnis mogus, tu o sunkiau jam pasiekti orgazm. Grieti vyrai
kenia nuo prielaikins ejakuliacijos ar n et im potencijos, priklausom ai
n u o j sugebjim o diaugtis gyvenimu.
Taip p a t esu pastebjusi, kad daug p ro stitu i tu ri fizinius grietj
bruous. Jos gali turti seksualini ryi tik u pinigus, nes daug lengviau
u kitus m ones sugeba usidaryti n u o savo jausm .
Grietieji labiau m gsta sr m aist nei sald. Jiem s patinka trakus
maistas. Pastu m og, kuriam p atin k a triaukinti ledo kubelius. D a
niausiai jie stengiasi m aitintis subalansuotai. I vis p enki tip jie labiau
siai link tap ti vegetarais. Tai n ebtinai reikia, jog vegetarizmas atitinka
j organizm o poreikius. A tsim ink, kad grietieji danai priim a teisingus
sprendim us. Pavyzdiui, jei jie m aitinasi vegetarikai, nes jauia, kad netei
singa udyti gyvnus, tai j organizm ui gali p ritr k ti baltym . K ita vertus,
jei jie pasirenka tok sprendim , nes nem gsta msos ir k artu jauiasi lai
m ingi, kad prisideda prie gyvn gelbjim o, m otyvacija nra ta pati. Toks
pasirinkim as j k n u i bus naudingesnis.
Jei jie per daug kontro liu o ja savo m ityb, kai kada gali prarasti k o n
trol ir prisivalgyti saldum yn arba suvartoti per daug alkoholio. Jei tai

lio

S E BOURBEAU

atsitinka k it akivaizdoje, jie skuba visiems paaikinti, jog paprastai jie taip
nesielgia, ir is kartas tikrai buvo iimtis. Jei grietieji atsiduria situacijoje,
kuri juos giliai sujaudina, pavyzdiui, gim tadienis, vakarlis arba ypatingas
susitikim as, jiem s labai sunku susivaldyti. B tent tokiu m etu jie gali su
valgyti tai, k paprastai sau draudia, ypa n u o ko gali priaugti svorio. Kai
taip atsitinka, jie save pateisina sakydam i: N IE K A D A to nevalgau, bet
iandien n o riu palaikyti tau k om panij. A trodo, kad jie visikai pam iro,
jog visai neseniai sak t pat. Jie jauiasi kalti, sm erkia save ir pasiada kit
dien vl save kontroliuoti.
Ligos ir negalavim ai, kuriuos prisitraukia m ons, dvintys grietumo
kauk:

Jie jauia k n o nelankstum ir tai pasireikia S U S T IN G IM U arba

[TAM PA virutinje N U G A R O S dalyje arba KAKLE bei kitose sulenki

m o vietose (rieuose, keliuose, iurnose, alknse, klubuose ir pan.). Grie
tieji m gsta trakinti krum pliais nordam i juos ilaisvinti. Taigi jie gali justi
kiaut, saugant j kn, taiau nejauia, kas po tuo kiautu slepiasi.

ISEKIM AS.

Ligos, k u ri pavadinim ai baigiasi galne -itas, tokios kaip T E N -

D IN IT A S , BURSITAS, A RTRITA S. Bet koks susirgimas, kurio pavadi

nim as turi galn -itas reikia vidin pykt ir itinka daniausiai grietus
mones.

Jie gali kentti n uo KREIVAKAKLYSTS, nes jiems sunku pa

m atyti visus aspektus situacijoje, kuri jiems atrodo neteisinga.

Labai dani V ID U R I U K IE T JIM A I ir H E M O R O JU S , nes

jie nesugeba paleisti situacijos ir atsisakyti aprib o jim savo gyvenime.

Grietieji gali dar kentti n u o M L U N G IO ir R A U M E N

SPA ZM , kurie itinka, kai jie k nors sikabina arba nuo ko nors susi
laiko i baims.

K adangi jiem s su n k u leisti sau diaugtis gyvenim u, jie gali susi

d u rti su K R A U JO APYTAKOS problem om is ir V E N ISIPL T IM U .

J O D A danai sausa arba yra k it problem : S P U O G A I, D

M S atsiranda, kai jie bijo padaryti klaid, prarasti veid arba neatitikti
savo pai lkesi. Gietieji danai serga PSO R IA Z E . Jie prisitraukia i
problem , kad nesijaust per daug gerai arba n e b t pernelyg laimingi
(nes tai b t neteisinga k it atvilgiu). N u ostab kelia faktas, kaip danai
psoriaz upuola juos atostog m etu arba kai jiem s viskas puikiai sekasi.

Isigydyk vaikysts aizdas. Atrask savo tikrj a.

111

D l ugniauto pykio jie danai tu ri K E P E N problem .

D anas N E R V IN G U M A S , n et jei daniausiai grietieji sugeba j

taip suvaldyti, kad kiti n e t nepastebi.

Grietieji danai kenia nuo N E M IG O S , ypa tie, kurie gali gerai

jaustis tik tada, kai viskas ubaigta ir tobula. Jie tiek daug galvoja apie vis
k, k dar reikia padaryti, kad atsibunda ir nebegali um igti.

Jie tu ri R E G O S problem , nes jiem s sun k u pam atyti, kad blogai

nusprend arba neteisingai vertino situacij. Jie geriau n em atyt nieko,

kas nra tobula, ir jiem s nereikt kentti. Jie danai vartoja od neaiku,
o tai nepadeda jiem s pagerinti savo regjimo.
Apskritai daugum a lig, nuo k u ri kenia grietieji, nra jiem s p a
kankam ai rim tos, kad kreiptsi gydytoj. Jie laukia, kad liga praeit pati,
arba patys m gina j isigydyti niekam nesakydam i, nes jiems labai sunku
pripainti, jog reikia pagalbos. Jei jie nusprendia prayti pagalbos, tai da
niausiai dl to, kad problem a tapo pernelyg rim ta.
Ivardytieji negalavim ai ir ligos gali uklupti m ones, turinius kit
aizd, bet jos daniausiai pasitaiko tiem s, kurie kenia n u o neteisybs.
Ankstesniam e skyriuje m injau, kad kontrolieriaus kauk (idavyts
aizda) slepia palikim o aizd. Tas pats tin k a grietum o kaukei, kuri slepia
atstm im o aizd. Jei dar kart sugri skyri apie atstm im , pam aty
si, jog i nuoskauda isivyst pirm aisiais gyvenim o mnesiais, o neteisybs
nuoskauda atsiranda tarp trej ir p enkeri m e t amiaus. Vaikai, kurie
jauiasi atstu m ti dl vienokios ar kitokios prieasties, stengiasi b ti kiek
m anom a tobulesni, kad vl n e n u tik t tas pats. Po keleri m e t jie nebe
jauia, kad j tvai juos myli, neirint vis pastarj pastang, ir vaikai
nusprendia, jog tai neteisinga. Taip jie pasiryta k o n tro liuoti save dar la
biau ir pasidaryti tokiais tobulais, kad niekada n e b t atstum ti. tai taip
jie susikuria grietum o kauk. Jie atkerta save nuo savo jausm , kad nie
kada daugiau n ek en tt atstm im o skausmo. Kai fizikai neteisybs aizda
atrodo rykesn u atstmimo, tai todl, kad jie labiau kenia nuo neteisybs
nei nuo atstmimo. K itiem s m onm s gali b ti atvirkiai.
m ogus gali kentti nuo atstm im o ir nekentti n uo neteisybs, bet
m ano stebjim ai parod, kad visi, keniantys n uo neteisybs, slepia atst
m im o aizd. Tai paaikina, kodl vyresniam e am iuje griettj vyr ir
m o ter knai maja. J knai pam au gauna udarum o kauks bruo.
M edicina reikin vadina osteoporoze.

LISE BOURBEAU

112

Jei m atai savyje neteisybs aizd, svarbu suvokti, kad vienas i tavo
tv tos paios lyties kaip ir tu - kentjo ir tikriausiai vis dar kenia nuo
tokios paios aizdos su savo tos paios lyties gim dytoju. K itam e skyriuje
paaikinsiu, kaip reikia elgtis su tuo gim dytoju, kad padtum sau usigydyti aizd.
Turi atsim inti, jog bet kokia aizda kyla i m s nesugebjim o atleisti
sau u tai, k darom e sau arba kitiem s. Sunku sau atleisti, nes paprastai
mes net n em atom e, kad kaltinam e save. Kuo gilesn neteisybs aizda, tuo
neteisingiau mes elgsims su savimi ir su kitais. Mes reikalausim e i savs
per daug, negerbdam i savo rib ir neleisdam i sau diaugtis gyvenim u. Mes
kaltinam e kitus u tai, k darom e patys, bet to nenorim e m atyti. tai todl
prisitraukiam e m ones, kurie atspindi, k darom e mes.
Jei jauiam e gd, tai dar vienas rodiklis, kad keniam e nu o neteisybs
arba esame neteisingi kitiem s. Kiekvien kart, kai norim e paslpti savo
elges arba patys pasislpti, tai tik todl, kad jauiam e gd. N orm alu, jei
jauti gd dl to, kad elgiesi taip pat, kaip tavo kritikuojam i m ons. Mes
tikrai nenorim e, kad jie pam atyt, jog elgiams lygiai taip pat.

Atsimink, kad iame skyriuje aprayti bruoai ir elgesys egzistuoja tik

tada, kai mes nusprendiame usidti grietumo kauk tikdami, jo g
taip ivengsime kanios dl neteisybs. Priklausomai nuo aizdos gylio
ir skausmo intensyvumo, mes it kauk dvime beveik visada arba
nedvime beveik niekada.
Iskirtinis grietj elgesys yra padiktuotas baims dar kart p atirti
neteisybs aizd. Kiekvienai ioje knygoje apraytai aizdai bdingas ati
tinkam as elgesys ir nuostatos. M stym as, jausm ai, kalbjimas ir veiksmai,
susij su kiekviena aizda, parodo reakcij tai, kas vyksta gyvenime. Kai
reaguojam e per savo kaukes, gyvename nesiklausydam i savo ird ir ne
galime b ti laim ingi. Todl labai naudinga sm oningai suvokti kiekvien
kart, kada bnam e savimi, o kada reaguojam e. Kai suvokiam e, mes gali
m e valdyti savo gyvenim, uuot leid m us valdyti baim m s.
io skyriaus tikslas - padti tau susipainti su neteisybs aizda. Jei
atpasti save ios aizdos apraym e, paskutiniam e skyriuje yra visa infor
macija, kurios tau reikia, kad usigydytum aizd, vl ta p tu m savimi ir
nem anytum , jog visas pasaulis kupinas neteisybs. Jei nem atai savs iame
apraym e, patariu pasitikrinti su tais, kurie tave gerai pasta, kad suino

Isigydyk vaikysts aizdas. Atrask savo tikrj a.

113

tum , ar jie sutinka su tavim i. Gali bti, jog tavo neteisybs aizda yra ne
didel. Tuo atveju tursi tik kelet jos bruo. G a lb t atpainsi save pagal
kai kurias m ano apraytas nuostatas, bet n eb tin ai visas. V ienam m ogui
beveik nem anom a atitikti vis p am in t n u o sta t ir elgesio m odeli. A t
sim ink, kad svarbu pradioje rem tis fiziniais apraym ais, nes mes galime
lengvai sau pam eluoti, bet knas nem eluoja niekada.
Jei aplink save atpasti m ones, kenianius n u o ios aizdos, nereikia
m ginti j pakeisti. Tai, k suinojai i itos knygos, pasistenk panaudoti,
kad ivystytum atjaut jiem s, suprastum j reakcin elges. G eriau, jei jie
paskaitys it knyg patys, jei susidom s, negu tu savo odiais m ginsi
papasakoti ios knygos turin.

L1SE BOURBEAU

114

NETEISYBS aizdos charakteristika

aizdos paadinim as: tarp trej ir penk eri m et amiaus su tos paios
kaip ir vaikas lyties gim dytoju. Turi bti tobulas ir visk tobulai atlikti.
Blokuoja savo individualum .
Kauk: grietum as.
Knas: tiesus, tvirtas ir itin tobulas. Proporcingas. Apvalus upakalis.
Lieknas liem uo, pabriam as aptem ptais rbais arba diru. N elanksts
judesiai. Sviesi oda. T virtai suksti andikauliai. N elankstus kaklas, gal
va ididiai pakelta.
Akys: rykios ir gyvos. viesios.
odynas: joki p ro b lem , visada/niekada, labai gerai, ypatin
gas, tiksliai, tikrai, aiku, ar sutinki?
C harakteris: perfekcionistas. Pavydus. Jausm ai ublokuoti. D anai su
kryiuotos rankos. Elgesys tobulas. Pernelyg optim istikas. Gyvas, ju
drus. Teisina save. Sunkiai prao pagalbos. Gali juoktis be prieasties,
kad paslpt jautrum . Balso tonas sausas ir grietas. N epripasta, kad
tu ri problem . A bejoja savo pasirinkim u. Lygina save geresnis/bloges
nis. Sunkiai priim a. Jam atrodo neteisinga gauti m aiau u kitus, bet
dar labiau neteisinga gauti daugiau. Sunkiai leidia sau diaugtis nejaus
dam as kalts. N egerbia savo rib, daug i savs reikalauja. G rietai save
kontroliuoja. M gsta tvark. Retai serga, grietai elgiasi su knu. m aus
bdo. altas, sunkiai d em o n stru o ja velnius jausm us. M gsta atrodyti
seksualiai.
Didiausia baim: altum as (abejingum as).
M aitinim osi proiai: labiau m gsta valgyti sriai nei saldiai. M gsta
trak m aist. K ontroliuoja svor. Kai praranda kontrol, jauia gd ir
teisina save.

Isigydyk vaikysts aizdas. Atrask savo tikrj a.

115

G alim os ligos: isekimas. N esugeba patirti orgazm o (m oterys). Prie

laikin ejakuliacija arba im potencija (vyrai). Ligos, kuri pavadinim ai
baigiasi galne -itas, tokios kaip bursitas, tendinitas (sausgysli patem
pim as), artritas. V iduri ukietjim as, hem orojus, kreivakaldyst, rau
m en spazmai, bloga kraujo cirkuliacija, k ep en problem os, ven isi
pltim as, odos problem os, nervingum as, nem iga, blogas regjimas.

Isigydyk vaikysts aizdas. Atrask savo tikrj a.

117

7 SKYRIUS. aizd gydymas ir kauki transformavimas

Prie apraydam a ingsnius, kurie veda prie kiekvieno tipo aizdos ir
kauks gydym o, noriau su tavim i pasidalyti savo stebjimais apie bdus,
kaip kiekvienas tipas kalba, sdi, oka ir taip toliau. Tai parykina su kau
km is susijusius elgesio skirtum us.
M s balsai ir kalbjim o bdas skiriasi priklausom ai n u o kauks, k u
ri dvime.

Usidariusij balsas silpnas ir prislopintas.

Priklausomieji kalba vaikiku gailiu balsu.

M azochistai danai savo balsui suteikia intonacij, kad jis skam b

t kaip susidom js.

Grietieji kalba m echanikai, susivaidydami.

Kontrolieri balsas stiprus, tikinantis.

Kiekvienas charakterio tipas atsiskleidia ir per ok.

Usidariusiesiems ne itin patin k a okti. Kai jau oka, jie ju d a labai

nedaug ir oka atsargiai, kad n e b t pastebti. I j trykta: N eirkite

per daug m ane.

Priklausomiesiems labiau patin k a okiai, kuriuos okant galimas fi

zinis kontaktas, nes tai suteikia jiem s galim yb sikibti savo partner. K ar
tais jie tiesiogine odio prasm e atrodo kabantys an t partnerio. Tai sako:
irkite, kaip m ano partneris m ane m yli.

M azochistai m gsta okti ir naudojasi ia proga savo jausm ingu

m ui ireikti. Jie oka dl okim o m alonum o. I j trykta: Pavelkite,

koks jausm ingas a galiu b ti.

Kontrolieriai uim a daug erdvs. Jiems patinka okti ir, kol oka,

jie m gsta vilioti. Tai jiem s yra ypa gera proga b ti stebim iem s. J kno
kalba sako: irkite m an e.

Grietieji oka labai gerai ir puikiai jauia ritm nepaisant j n e

i 18

LISE BOURBEAU

lanksi koj. Jie labai dm s, kad nepadaryt klaid. Grietiesiems pa

tinka lankyti oki pam okas. Labai grieti m ons yra rim ti, laikosi tiesiai
ir atrodo, kad okdam i skaiiuoja ingsnelius. Z in u t yra: Pairkite,
kaip gerai a oku.
Kokia m aina tau labiau patinka? Tai nurodo, kuri i tavo asm enybi
veikia tavo pasirinkim .

Usidariusieji m gsta tamsias, maai pastebim as mainas.

Priklausomiesiems patinka patogios m ainos, kurios skiriasi nuo

M azochistai renkasi maas, anktas mainas, kuriose jie vos telpa.

Kontrolieriai perka galingas mainas, kurios bus pastebtos.

Grietiesiems labiau patinka klasikins, galingos m ainos, nes jie

kit.

nori gauti tai, kas verta j pinig.

Gali taikyti ias charakteristikas kitiem s dalykams, kuriem s suteiki
pirm enyb, pavyzdiui, drabuiam s.
Tai, kaip sdime, parodo, kas su m um is vyksta, kol kalbam e ar klau
soms.

Usidariusieji n o rt inykti savo kdse ir m gsta slpti pdas

po kde. Jie m ano, jog nesiliesdami prie ems gals daug lengviau pasi
traukti i situacijos.

Priklausomieji atsiloia kdse arba atsirem ia k nors, pavyzdiui,

kds ranktr. Jie palenkia nugaros virutin dal priek.

M azochistai sdi isiskt. D aniausiai jie pasirenka nepritaikyt

jiems kd, todl jauiasi nepatogiai.

Kontrolieriai atsiloia atgal sunerdam i rankas, kai klausosi. Kai

kalba, jie pasilenkia priek, kad atro d y t tikinam iau.

Grietieji sdi tiesiai. Jie netgi prispaudia kojas vien prie kitos

ir laiko jas vienoje linijoje su k n u , ir tai tik pabria j nelankstum . Jie

sukryiuoja savo rankas ir kojas, kad nejaust, kas vyksta.
Pastebjau, kad m ons pokalbio m etu gali keisti sdjim o b d ke
let kart, priklausom ai n uo to, kas vyksta j viduje. Pavyzdiui, m oteris,
kenianti n uo palikim o ir neteisybs aizdos, kalbjo su m anim i apie savo
gyvenim o problem as. Kol ji kalbjo, jos knas suglebo, o virutin n u
garos dalis susm uko; ji igyveno savo palikim o aizd. Po keli m inui,
kai paklausiau apie kak, ko ji nenorjo liesti, jos knas pasidar tiesus ir
nelankstus, ir ji neig bet kokias problem as toje srityje. Mes taip pat galime

Isigydyk vaikysts aizdas. Atrask savo tikrj a.

119

keisti savo kalbjim o b d kelet k a rt per vien pokalb.

G aliau pateikti daug k it pavyzdi; taiau per artim iausius m ne
sius, esu tikra, tu pradsi atpainti, kada tu ar kas nors i aplinkini dvi
kauk, stebdam as j bei savo paties fizines ir psichologines nuostatas. Tu
inosi, kokia baim skatina veiksm.
Taip p at pastebjau labai d o m fakt, susijus su baim e. Skaitydamas
i k n y g tu pam atysi, kad a kalbu apie didiausi baim , jauiam kie
kvieno charakterio tipo. Pastebjau, kad m ons, dvintys tam tikr kauk,
neatpasta savo baims, bet aplinkiniai m ons gali lengvai pam atyti, ko
jie nori bet kokia kaina ivengti.

Usidariusieji labiausiai bijo pasiduoti panikai. Jie to nesuvokia,

nes danai pasitraukia prie p at panikai prasidedant. K ita vertus, alia esan
tys pastebi j baim , nes daniausiai tai atsispindi j akyse.

Priklausomj didiausia baim yra vienatv. Jie to nem ato, nes

pasirpina, kad retai b t vieni. Kai b n a vieni, jie tikina save, kad yra
laim ingi, ir nesuvokia, jog kartligikai ieko kokios nors veiklos, kad
p ra stu m t laik. Kai jie yra vieni, kom p an ij jiem s palaiko televizorius ir
telefonas. A rtim iesiem s yra lengviau pam atyti, o ypa pajusti didiul j
vienum os baim , kuri lydi juos netgi b n a n t tarp m oni, nes lidnos akys
juos iduoda.

M azochist didiausia baim yra laisv. Jie netiki, kad yra laisvi, ir

nesijauia laisvi dl vis pareigojim ir suvarym , kuriuos susikr. Esan

tys alia j, kita vertus, laiko juos ypa laisvais, nes daniausiai jie randa
b d ir laiko daryti tai, k nori. Jie nelaukia k it p ritarim o prie darydam i
sprendim us. N e t jeigu tai, k jie nusprendia, neleidia jiem s b ti lais
viems, k it m anym u, jie turjo vis pasaulio laisv nusprsti kitaip, jeigu
b t norj. J didels, atviros pasauliui akys rodo m um s didiul susido
m jim viskuo ir j trokim eksperim entuoti su vairiausiais dalykais.

Kontrolieri didiausia baim yra disociacija ir m intis, kad jais

atsikratys. Jie nem ato, kaip sukuria konfliktines situacijas ar problem as,
suteikianias jiem s prog n u sto ti su kuo nors kalbtis. N ors kontrolieriai
prisitraukia situacijas, kuriose m ons su jais isiskiria arba kuriose jie at
sikrato kitais m onm is, patys nem ato, jog gavo tai, ko labiausiai bijojo.
Prieingai, jie bandys apsim esti, kad ie isiskyrimai jiem s yra naudingi. Jie
tiki, kad itaip nebus priklausom i. Tai, kad jie labai socials ir lengvai u
mezga naujas paintis, apsaugo juos n uo m atym o, kokia daugybe m oni

LISE BOURBEAU

120

savo gyvenim e jie atsikrat. Tie, kurie jiem s artim i, tai lengviau suvokia.
Juos taip p a t iduoda akys. Kai b na pikti, j akys tam pa tokios atiaurios
ir netgi gsdinanios, kad atitolina n uo savs kitus.

Grietij didiausia baim yra altum as. Jie sunkiai pripasta

savo pai altum , nes laiko save nuoirdiais m onm is, kurie daro visk,
kas m anom a, kad viskas aplin k juos b t teisinga ir darnu. Jie daniau
siai bna itikim i savo draugam s. K ita vertus, jiem s artim i m ons danai
m ato altum ne tik j akyse, bet taip p at i j sausos, sustabarjusios
veido iraikos, kuri ypa m atom a, kai jie jauiasi neteisingai apkaltinti.

Pirm as ingsnis aizdos gydym o link susideda i jos P R IP A IN IM O

ir P R I M IM O , n eb tin ai su tin k an t, kad ji yra. Prim im as reikia i
rjim j, jos stebjim , inojim , kad turti sprstin dalyk yra dalis
mogikosios patirties. M es nesam e blogi m ons dl to, kad kakas vis dar
gali m us eisti.
Sukurti kauk save apsaugoti buvo didvyrikas veiksmas, meils sau
veiksmas. Si kauk padjo tau ilikti ir prisitaikyti eimoje, kuri tu pasi
rinkai iam gyvenim ui.
T ikroji prieastis, kodl mes gim m e toje eim oje, kodl m us pritrau
kia m ons, keniantys tas paias aizdas, yra ta, jog i pradi, kai kiti
m um s atro d o tokie p a t kaip mes, nesijauiam e, kad esame tokie blogi.
Po kiek laiko, kai pradedam e m atyti k it silpnybes, mes nebepriim am e j
toki, kokie jie yra. Kai b an d o m e juos pakeisti, nesuvokiam e, kad tai, ko
mes nepriim am e juose, yra m s pai dalys, k u ri mes nenorim e m atyti
i baims, kad tursim e keistis. Mes galvojame, kad m um s reikia keistis,
kai i ties m um s reikia b ti igydytiems. Todl taip svarbu pripainti savo
aizdas, nes itaip m es galime igydyti, o ne pakeisti save.
A tsim ink, kad kiekviena i i aizd kyla i p atyrim , kurie susikau
p per kelet praeit gyvenim . Taigi yra visikai norm alu, kad m um s su n
ku ir vl su jais susidurti iam e gyvenim e. K adangi nesugebjom e pavelgti
savo aizdas praeituose gyvenim uose, mes negalim e tiktis sugebti pa
m atyti j iame gyvenim e paprasiausiai pasak: A n o riu b ti sveikas.
K ita vertus, nusprsdam i isigydyti savo aizdas, mes engiam e pirm uosius
ingsnius atjautos, kantrybs ir tolerancijos sau p ajautim o link. Tuo pat
m etu mes ugdysim e tok poir ir kitus m ones.

Bsigydyk vaikysts aizdas. Atrask savo tikrj a.

121

ios savybs yra dovanos, kurias tau padovanos kelion igijim.

Esu tikra, kad skaitydam as ankstesnius skyrius pastebjai savo artim j
aizdas. Tai gali tau padti lengviau suprasti j elges ir bti jiem s labiau
tolerantikam .
Kaip jau sakiau, svarbu nepriim ti tiesiogins odi, vartojam aiz
dom s ir kaukm s apib d in ti, prasm s. M es galime, pavyzdiui, bti at
stum ti gyvenime, b et jausti, kad buvom e iduoti, palikti, paem inti, ar
jausti, kad buvo neteisingai pasielgta. Kas nors gali bti su m um is netei
singas, ir mes galime jaustis atstum ti, paem inti, iduoti ar palikti. Kaip
m atai, svarbus yra ne patyrimas, bet tai, k mes jauiam e, kai patiriam e tai.
Todl taip svarbu pirm iau rem tis fizini aizdos, o ne elgesio savybi apra
ym u, kad atpaintum m savo aizdas. Knas niekada nem eluoja. Jis visa
da atspindi, kas vyksta em ociniam e ir m entaliniam e planuose. Silau tau
perskaityti kiekvien aizd ap ib d in an t fizini savybi apraym kelis
kartus, kad suvoktum tarp j esanius skirtum us.
inau, kad vis daugiau ir daugiau m o n i kreipiasi plastins chi
rurgijos klinikas, kad pakoreguot savo fizin kn. M ano nuom one, jie
apgauna save. Tai, kad nesim atys fizini aizdos poym i, nereikia, kad
pati aizda bus igydyta. Keletas m oni, kuriem s buvo atliktos plastins
operacijos, pasakojo m an, kad buvo nusivyl, jog tai, k jie norjo paslpti
ar paalinti, po dvej ar trej m et vl atsirasdavo. Todl chirurgai, kurie
specializuojasi plastins chirurgijos srityje, niekada negarantuoja, kad re
zultatas liks visam gyvenim ui. K ita vertus, jeigu tu nusprendei i meils sau
atiduoti savo fizin k n plastikos chiru rg rankas likdam as sm oningas
savo aizd atvilgiu ir dirbdam as su savimi em ociniam e, m entaliniam e ir
dvasiniam e lygmenyse, tu o m et yra didel tikim yb, kad plastin chirurgija
bus naudinga ir tavo knas j priim s.
Kai kurie m ons bando apgauti save fiziniam e lygmenyje, bet yra
daug daugiau t , kurie apgauna save elgesio lygmenyje; kitaip tariant, savo
vid in i nu o stat lygmenyje. Tai danai n u tin k a sem inare Charakteriai ir
aizdos, kuriam e a detaliai ap ib d in u aizdas. Kai kurie dalyviai m ato save
vieno konkretaus tipo elgesio m odeli aprayme, o j knai rodo visai kit
tip.
A tsim enu jau n vyr, k tik engus ketvirt deim t, kuris pasakojo
m an, kad n uo vaikysts jis vis patirdavo atstm im . Jis kentjo dl stabi
li santyki nebuvim o. A n o t jo, to prieastis buvo daugyb atvej, kai jis

122

S E BOURBEAU

buvo atstum tas. Po kiek laiko paklausiau jo: Ar tu sitikins, kad jautiesi
atstum tas, ar labiau jauti, kad tai yra didel neteisyb? T ada a jam paai
kinau, kad jo knas tu ri neteisybs aizdos poym i. Jis buvo labai nuste
bs. A pasiliau jam skirti laiko tai apgalvoti. Kai pam aiau j kit savait,
jis buvo labai susijaudins sakydamas, kad prajusi savait suprato ir isi
aikino daugel dalyk. Jis pagaliau prisiliet prie savo neteisybs aizdos.
Toks elgesys nestebina. Ego daro visk, kad neleist m um s pam atyti
savo aizd; jis sitikins, kad jeigu mes jas priliesim e, nebegalsime su
sitvarkyti su skausm u, sukeliam u i aizd. Tai ego, kuris m us tikina
susikurti kaukes, kad ivengtum e kanios.

Ego visada tiki, kad jis eina lengviausiu keliu, bet i ties supainioja
ms gyvenim. K ai mums vadovauja protas, i pradi yra
sudtinga, nes tai reikalauja daug pastang, bet galiausiai tai
nepaprastai palengvina ms gyvenim.
Kuo ilgiau mes delsiam e isigydyti savo aizdas, tu o gilesns jos tam pa.
Kiekvien kart, kai igyvename situacij, kuri paadina ir palieia aizd,
mes j gilinam e. Tai kaip fizin aizda, kuri plinta. Kuo gilesn ji tam pa,
tuo labiau mes bijom e j paliesti. Tai tam pa u b u rtu ratu. Tai netgi gali
tapti apsdim o form a; kitais odiais tariant, m um s atrodo, jog pasaulis yra
tam , kad priverst m us kentti. Pavyzdiui, labai grietas m ogus visur m a
tys neteisyb ir taps pernelyg dideliu pedantu. Usidariusieji jausis atstum ti
kiekvieno m ogaus ir tikins save, kad niekas niekada negals j mylti.
Savo aizd pastebjim o privalum as yra tas, jog mes pagaliau prade
dam e irti teisinga kryptim i. Kol to nepadarom e, esame kaip mons,
kuriuos daktaras gydo n u o k ep en lig, kai i ties jie serga irdies ligomis.
Si situacija gali tstis m e t m etus, kaip to jauno vyro, bandiusio isprs
ti atstm im o, nuo kurio, kaip jis m an, kenia, problem , taiau niekas
nebuvo isprsta. Ir tik prisiliets prie to, kas tikrai j lidino, jis galjo
pradti gydyti savo aizd.
N oriau patikslinti, kad yra skirtum as tarp priklausomojo kauks d
vjimo ir kentjim o nuo em ocins priklausom ybs. N e tik tie, kurie kenia
nu o palikim o aizdos (ir kurie dl to dvi priklausomojo kauk), kenia
nuo velnum o tr k u m o. M es visi, nepriklausom ai n uo savo aizd, galime
bti priklausom i em ocikai. Kodl? Nes mes tam pam e em ocikai priklau
somi, kai m um s tr k sta velnum o, o velnum o m um s tr k sta tada, kai

Isigydyk vaikysts aizdas. Atrask savo tikrj a.

123

save nepakankam ai m ylim e. Tada mes no rim e gauti meils i kit, kad
tik in tu m m save, jog esame m ylim i. Kiekviena kauk yra skirta parodyti
m um s, jog mes patys sau tru k d o m e b ti savimi, nes nepakankam ai save
m ylim e. A tsim ink, kad visi elgesio m odeliai, susij su kiekviena i kauki,
yra reakcijos, o ne elgesio m odeliai, parem ti meile, kuri mes jauiam e sau.
Priklausomajam, kita vertus, reikia daugiau dm esio. Jam atrodo, jog jo
niekada neb n a pakankam ai.
Labai svarbu, kad mes suprastum e paaikinim us, esanius ankstesniuo
se penkiuose skyriuose, susijusius su tu o gim dytoju, su kuriuo daniausiai
yra igyvenama kiekviena aizda. Taigi galime daryti apibendrinti:

A T S T M IM A S IG Y V EN A M A S SU T O S PA IO S KAIP IR

PATS M O G U S LYTIES G IM D Y T O JU . Todl usidariusieji jauiasi a t

stu m ti tos paios kaip ir jie lyties m oni. Jie kaltina juos atst m im u ir ja u
ia daugiau pykio kitiem s negu sau. K ita vertus, kai jie jauiasi atstum ti
prieingos lyties m ogaus, jie jauia daugiau pykio sau ir todl atstum ia
save. Taip p at labai tiktina, kad tai, k jie laiko atstm im u prieingos negu
jie lyties m o n i atveju, i ties yra palikim as.

P A L IK IM A S IG Y V EN A M A S SU P R IE IN G O S N E G U PATS

M O G U S LYTIES G IM D Y T O JU . Priklausomieji lengvai jauiasi palikti

prieingos negu jie lyties m o n i ir kaltina juos, o ne save. Kai b n a palikti
tos paios kaip ir jie lyties m ogaus, jie kaltina save tikdam i, kad kitam
m ogui neskyr pakankam ai dm esio arba tokio dm esio, kokio jam rei
kjo. Tai, k jie m ano esant palikim u tos paios kaip ir jie lyties m oni
atveju, danai yra atstmimas.

P A E M IN IM A S D A N A I IG Y V EN A M A S SU M O T IN A , ne

paisant to, ar tu vyras, ar m oteris. Taigi mazochistai lengvai jauiasi pae

m in ti m oterikosios lyties. Jie link jas kaltinti. Jeigu patiria paem inim su
vyru, jie kaltina save ir jauiasi susigd dl savo elgesio arba m in i apie
k it m og. i aizda gali b ti igyventa su tvu, jeigu jis rpinosi vaiko fi
ziniais poreikiais, m ok vaik varos, savarankikai valgyti, apsirengti ir 1.1.
Jeigu tai yra tavo atvejis, kas k tik buvo pasakyta apie vyrik ir m oterik
lytis, vertink prieingai.

I D A V Y S T IG Y V EN A M A SU P R IE IN G O S N E G U PATS

M O G U S LYTIES G IM D Y T O JU . Todl kontrolieriai lengvai jauia

si iduoti prieingos negu jie patys lyties asm en ir kaltina juos u savo
skausm ir savo emocijas. Kai jie patiria idavyst su tos paios kaip ir jie

LISE BOURBEAU

124

lyties m ogum i, jie greiiau kaltins ir piktinsis savimi u tai, kad nen u m at
bsim os patirties ir nepasisteng laiku jos ivengti. T iktina, kad tai, k
jie vadina idavyste tos paios kaip ir jie lyties m o n i atveju, i tik r j yra
patyrim as, kuris paadina j neteisybs aizd.

N E T E IS Y B IG Y V E N A M A SU T O S PA IO S KAIP IR PATS

M O G U S LYTIES G IM D Y T O J U. Todl grietieji kenia n u o neteisybs

su tos paios kaip ir jie patys lyties m onm is ir kaltina juos u tai, kad
buvo neteisingi su jais. Jeigu su prieingos negu jie lyties m ogum i igy
vena patyrim , k ur laiko neteisingu, jie nekaltins to m ogaus, bet kaltins
save u tai, kad nebuvo teisingi ar buvo negeri. Labai tiktina, kad neteisy
bs patyrim as, kur jie igyvena su prieingos negu jie lyties m onm is, i
tik r j yra idavyst.
Kuo labiau ios aizdos m us skaudina, tu o labiau yra no rm alu ir m o
gika piktin tis tu o gim dytoju, kur mes tikim e esant atsakingu u tai, kad
privert m us kentti. Vliau mes perkeliam e p asipiktinim ar neapykant
m ones, esanius tos paios lyties kaip ir gim dytojas, kur mes kaltinam e
u skaudinim . N o rm alu , pavyzdiui, jau n am bern iukui neksti tvo, k u
ris, kaip jis jauia, visada j atstum davo. Vliau gyvenim e jis perkels t nea
pykant kitus vyrus arba savo sn, k u rio atstum tas jis taip p a t jausis.
Mes taip p at pasm oningai piktinam s savo tvais u t pai kaip ir
m s aizd turjim . Taigi tvai tam p a kenianiojo nu o tokios paios
aizdos m odeliais, o tai priveria m us pavelgti save. Pasm oningai mes
labiau n o rtu m e tu rti k it m odel. Tai paaikina, kodl mes padarysim e
bet k, kad tik n eb tu m e panas savo tvus; m um s nepatinka m atyti
juose savo atspind. aizdos bus igydytos tik per visiko atleidim o sau ir
savo tvams proces.
K ita vertus, kai bet kokia aizda igyvenam a su m ogum i, esaniu
prieingos lyties nei tvas, kur laikom e atsakingu u savo aizd, mes kal
tinam e save. Tokiais atvejais esame link bausti save arba patekdam i nelai
m ing atsitikim , arba kaip nors kitaip susieisdam i. m ons tiki bausm e
kaip priem one atpirkti savo kalt. I ties dvasinis meils statym as sako
visikai prieingai. Kuo labiau mes tikim e, kad esame kalti, tu o labiau mes
baudiam e save ir tu o labiau p ritrau k iam e tas paias situacijas. Tai reikia,
kad kuo labiau mes kaltinam e save, tu o daugiau kuriam e tas paias proble
mas. Kalts jausm as padaro atleidim sau (svarbi gydym o proceso stadij)
dar sunkesn.

Isigydyk vaikysts aizdas. Atrask savo tikrj a.

125

Be kalts mes taip p at danai jauiam e gd, kai kaltinam e save u kie
no nors skaudinim arba kai kiti kaltina m us u tai, kad privertm e juos
kentti. A pie gd a detaliau kalbu skyriuje apie p a em inim , nes gda
lengviausiai m ato m a m azochistuose. Bet atsim ink, kad visi jauia gd vie
nu ar kitu m etu. Ji netgi stipresn tada, kai mes n enorim e pripainti, kad
darom e kitiem s tai, ko m es nenortum e, kad kiti d ary t m um s.

Sm urtavim as ar iaurum as n u ro d o , kad tai darantieji turi tokias gilias

aizdas, kad p raranda kontrol. Todl a danai sakau: Siame pasaulyje
nra blog m oni, yra tik m ons, kurie kenia. Tai nereikia, kad mes
galim e juos pateisinti, bet galim e im okti atjausti juos, n e t jeigu neprita
riame. Pasm erkim as ar kaltinim as jiem s nepads. G ebjim as atjausti yra
vienas i buvim o sm oningam savo bei k it aizdom s privalum .
Pastebjau, kad retai kas tu ri tik vien aizd. Jau m injau, kad iame
gyvenim e a tu riu isigydyti dvi pagrindines aizdas: neteisyb ir idavyst.
A p atiriu neteisyb su tos paios kaip ir a lyties m onm is, o idavyst
su prieingos negu a lyties atstovais. K adangi neteisyb igyvenama su tos
paios kaip ir pats m ogus lyties gim dytoju, a suvokiau, kad kai jauiu i
em ocij su m oterim i, a kaltinu j nesiningum u. Kai neteisybs sulaukiu
i vyro, a greiiau apkaltin u save nesiningum u ir pykstu an t savs. K ar
tais a netgi jauiu gd. Taip p at neteisyb, patiriam su vyrais, suvokiu
kaip idavyst.
T iek kontrolieriaus, tiek grietojo kauks gali b ti m atom os knuose
t, kurie, kaip ir a, kenia n uo neteisybs ir idavysts aizd.
Taip p at pastebjau, kad daugelis m o n i kenia nuo atstm im o ir p a
likim o aizd tuo p at m etu. Todl jie dvi tiek usidariusiojo, tiek p rikla u
somojo kaukes. Kartais virutin k n o pus atspindi vien aizd, o apatin
- kit. Kai kuriuose m onse skirtum as yra tarp deins ir kairs pusi. Su
laiku ir praktika tam p a vis lengviau atskirti kaukes i pirm o vilgsnio. Kai
pasitikim e savo intuicija, m s vidin akis pam ato jas labai greitai.
Kai m ons tu ri kontrolieriaus tipo knus, bet tuo paiu m etu j k
nai yra m inkti ar sugleb, arba jie turi priklausomojo akis, gali daryti iva
d, kad jie kenia n u o idavysts ir palikim o aizd.
Akivaizdu, kad gali b ti k ito k i derini. K iti gali turti nu tu k u s mazochisto kn, bet b ti labai tiess, labai grieti. Tada mes inom e, kad jie
kenia nuo paem inim o ir neteisybs aizd.
m ons turintys didel mazochisto kn, maas usidariusiojo kojas

U S E BOURBEAU

126

bei kulknis yra keniantieji n uo p a em in im o ir atstmimo.

Mes galim e tu rti tris, keturias ar netgi penkias aizdas. V iena i aiz
d gali vyrauti, o kitos bus m aiau akivaizdios. Taip p a t jos visos gali bti
maos. Kai kauk vyrauja, tai enklas, jog mes naudojam e j daniau negu
kitas, kad apsaugotum e save. Kai kauk uim a labai maai vietos m s
kne, tai dl to, kad mes nedanai jauiam e aizd, susijusi su ia kauke.
Taiau vien tai, kad kauk vyrauja, nereikia, kad aizda, kuri ji slepia,
yra ta, kuri labiausiai reikia gydyti. Prieingai, mes stengiam s paslpti
aizdas, kurios m us labiausiai veria kentti.
A nkstesniuose skyriuose jau m injau, kad mes sukuriam e grietumo
kauk (neteisyb) ir kontrolieriaus kauk (idavyst), kurios yra kontrols ir
jgos kauks, kad paslptum e atstm im o, palikim o ar paem inim o aizdas.
i kauki jga nau d o jam a paslpti tai, kas labiausiai eidia. Tai paaikina,
kodl mes danai m atom e vien i trij kauki atsirandani su am ium i;
kontrol tu ri savo ribas. D l savo gebjim o k o n tro liu o ti grietumo kauk
yra labiausiai tin k am a paslpti k it aizd. Pavyzdiui, m ons, kurie yra ir
mazochistai, ir grieti, ilg laik geba kontro liu o ti savo svor. Kai nebegali
savs k o n tro liu o ti, jie priauga svorio.
Sielos, kurios ateina em usigydyti idavysts aizdos, iekos sti
praus, tvirto prieingos negu jos lyties gim dytojo, kuris ino, kaip uim ti
savo viet, kuris nepraranda kontrols ir nra per daug em ocionalus. Tuo
paiu m etu kontrolieriai nori, kad tas gim dytojas b t supratingas, pasiti
kt jais bei p a te n k in t visus j lkesius ir j dm esio poreik, tai apsau
g o t juos n u o palikim o ir idavysts. Jeigu tas gim dytojas rodo abejingu
m , jie jauiasi palikti, bet jeigu jis rodo bet kok silpnum ar pasitikjim o
trkum , jie jauiasi iduoti. Jeigu prieingos negu jie lyties gim dytojas yra
pernelyg autoritarikas, agresyvus ar iaurus, tarp i bus galios grum tyns,
kai vaikas taps paaugliu, tai m aitins idavysts aizd, nu o kurios jie abu
kenia.
M es sugebam e rasti vairi tin k a m prieasi ir pasiteisinim , kodl
m s knai kin ta. G alim e m atyti, kaip nesame pasireng pavelgti save,
ir m um s labai su n k u patikti, k ad mogaus knas gali bti toks p ro tin
gas. M es n en o rim e pripainti, kad m enkiausias pokytis m s fiziniuose
knuose yra bdas atkreipti m s dmes tai, k mes jauiam e viduje,
bet ko n en o rim e t akim irk m atyti. Jeigu tik suvoktum e, kad kai knas
nusprendia atkreipti m s dm es vien i jo vidinio elgesio m odeli,

Isigydyk vaikysts aizdas. Atrask savo tikrj a.

127

i ties tai yra m s vidinis DIEVAS, p er fizin k n m um s sakantis, jog

turim e visk, ko reikia, ir pajgiam e atlaikyti visk, k bijom e pam atyti.
M es pasirenkam e ir toliau slpti savo aizdas bei dvti susikurtas kaukes,
nes tikim e, kad slepiant aizdas, jos inyks.
A tsim ink, mes dvim e savo kaukes tik tada, kai bijom e kentti, p ri
siliesti prie aizd, kurias tu r t apginti m s kauks. Elgesio m odeliai,
aprayti ankstesniuose skyriuose, n audojam i tik tada, kai mes dvim e savo
kaukes. Kai tik kauk atsiranda savo vietoje, mes nesam e savimi; m s
elgesys atitin k a dvim kauk. B t idealu sugebti greitai atpainti, kuri
kauk mes k tik usidjom e, ir padaryti tai nesm erkiant ir nekritikuojant.
Mes galim e keisti kaukes vien ar kelet k a rt per dien arba dvti t
pai kauk kelis m nesius, netgi kelerius m etus, kol kita kauk inirs
paviri.
Kai suvokiam e, k darom e, tu rtu m e diaugtis savo supratim u ir d
koti vykiui ar m ogui, palietusiam aizd, nes tai leido m um s pam atyti,
kad ji dar neigydyta. M es b en t jau esame sm oningi. Be to, mes turim e
leisti sau b ti monmis. Ypa svarbu, kad suteiktum e sau laiko, b tin o gi
jim ui. Kai sugebsime reguliariai sau sakyti: Reagavau taip, nes usidjau
toki ir toki kauk, m s gijim o procesas bus gerokai spartesnis. N o r
iau p rim in ti tau, kad retai kas tu ri visas pam intas vienos aizdos savybes.
Kiekvienas charakterio tipas apraytas, kad p a d t tau atpainti save pagal
kai kuriuos elgesio m odelius, susijusius su tavo aizda.
D abar a apibendrinsiu bdus, kurie pads tau atpainti, kada tu arba
koks nors kitas m ogus k tik usidjo apsaugos kauk:

Kai paadinam a A T S T M IM O aizda, mes dvim e udarumo

kauk. Tai sukelia n o r pabgti n u o situacijos ar m ogaus, kuris, m s

m anym u, m us atstm , nes bijom e supanikuoti ar jaustis bejgiai. Si kau
k taip pat gali tik in ti m us tap ti kuo labiau nem atom ais pasitraukiant
save, nesakant ar n ed aran t nieko, kas galt priversti m us ir toliau b ti at
stum tais. Si kauk priveria m us tikti, jog mes nesam e pakankam ai svar
bs, kad u im tum e savo viet pasaulyje, kad n etu rim e tokios paios teiss
egzistuoti kaip kiti.
*

Kai paadinam a PA L IK IM O aizda, mes dvim e priklausomybs

kauk. Tai priveria m us tap ti panaiais m aus vaikus, kuriem s reikia ir

kurie siekia dm esio verkdam i, sksdamiesi ar bdam i paklusns, nes mes
sitikin, kad vieni neisiversime. Si kauk priveria m us bti pasiruou

LISE BOURBEAU

128

siems daug kam , kad ivengtum e palikim o ar kad g autum e daugiau dm e

sio. Ji netgi gali tik in ti m us susirgti ar tapti vairi p roblem auka, kad
isireikalautum e param os, kurios taip siekiame.

Kai paadinam a P A E M IN IM O aizda, mes dvim e mazochisto

kauk. Si kauk priveria m us pam irti savo poreikius, kad galvotum e tik
apie k it reikmes ir tap tu m e gerais, dosniais m onm is, visada pasirengu
siais padti, n e t jeigu dl to reikia perengti savo galimybes. N epraom i
mes taip p at sugebam e prisiim ti nem aai atsakom ybs ir sipareigojim u
kitus m ones. M es darom e visk, kas m anom a, kad b tu m e naudingi, ir
darom e visa tai tam , kad nesijaustum m e paem inti ar sum enkinti. Taip
pat m um s svarbu usitikrinti, kad n eb tu m e laisvi. Kiekvien kart, kai
m s nuostatos ar veiksmai m otyvuojam i gda ar paem inim o baim e, tai
enklas, kad dvim e savo mazochisto kauk.

Kai keniam e nuo IDAVYSTS aizdos, mes dvim e kontrols

kauk, kuri priveria m us tapti tariais, skeptikais, apdairiais, autoritarikais ir netolerantikais, - visa tai susij su m s lkesiais. M es darom e
visk, kad p arodytum e, jog esame stiprs ir m um is lengvai nesinaudojam a.
M um s ypa patin k a nusprsti u kitus. i kauk veria m us daryti vis
k, kas m anom a, kad neprarastum m e savo geros reputacijos; mes netgi
galim e pradti m eluoti. M es pam irtam e savo poreikius ir darom e visk,
k galime, kad priverstum e kitus m ones m anyti, jog esame patikim i ir
m um is galim a pasikliauti. i kauk taip p at veria m us ginti pasitikjim o
savimi vaizd, n et jeigu mes ir nepasitikim e savimi bei danai abejojam e
savo sprendim ais ir veiksmais.

Kai paadinam a N ETEISY B S aizda, mes dvim e grietumo

kauk, kuri veria m us atrodyti altais, saus ir iurki judesi bei bal
so tono. M s knas tam p a sustings, kaip ir m s nuostatos. Si kauk
veria m us tap ti pedantais, todl mes jauiam e daug pykio, nek an tru m o
bei netolerancijos sau patiem s. Taip p a t danai kritikuojam e save; esame
labai reikls ir negerbiam e savo galim ybi. Kiekvien kart, kai save k o n
troliuojam e, sulaikom e ar esame sau grieti, tai enklas, kad dvim e grie
tum o kauk.
Kauk m es dvim e ne tik kiekvien kart, kai bijom e, kad kas nors
palies m s aizdas, bet ir tada, kai bijom e suvokti, kad mes taip pat pa
adinam e k it m o n i aizdas. Taigi mes visada dvim e kauk, kad b tu
m e m ylim i. M es priim am e elgesio m odelius, kurie nedera su tuo, kas mes

Isigydyk vaikysts aizdas. Atrask savo tikrj a.

129

esame. M es tam pam e kakuo kitu. Kadangi kauks diktuojam as elgesys i

m s reikalauja daug pastang, mes ir i k it daug tikim s mainais.

Ms gerovs altinis turi bti tai, kas esame ir k darome, o ne

komplimentai, dkingumas, vertinimas ar parama, kuriuos mes
gauname i kit.
Taiau nepam irk, kaip puikiai ego m us apgauna, kad mes nesuvok
tum e savo aizd. Ego sitikins, kad jei mes suvoksim e savo aizdas ir jas
paalinsim e, mes nebebsim e apsaugoti ir kentsim e. D abar paaikinsiu,
kaip kiekvienas charakterio tipas gali bti apgautas savo ego.

Usidariusieji priveria save tikti, jog jie gerai rpinasi savimi ir

kitais, kad nejaust atstm im o, kur ikentjo.

Priklausomiesiems patinka galvoti, kad jie nepriklausom i, ir pasa

koti visiems, kas tik nori klausytis, kaip gerai jie jauiasi bdam i vieni ir
kad jiem s nieko nereikia.

M azochistai tikina save, kad jiem s p atin k a daryti tai, k jie daro

k it labui, ir kad tai darydam i jie tikrai klausosi savo poreiki. Jie pasiymi
tuo, kad sako ir galvoja, jog viskas gerai, ir randa pateisinim situacijom s
bei m onm s, kurie juos paem ino.

Kontrolieriai sitikin, kad jie niekada nem eluoja, visada laikosi

savo odio ir nieko nebijo.

Grietieji m gsta pasakoti visiems ir bet kam , kokie teisingi jie yra,

kad jie neturi savo gyvenime problem . Jiem s p atin k a tikti, kad turi daug
draug, kurie myli juos tokius, kokie jie yra.
Mes gydom e savo vidines aizdas taip, kaip gydom e fizines. A r kada
nors buvo taip, kad labai nekantravai, jog kuo greiiau nuo veido inykt
spuogas, ir n uolat iupinjai j? Kas nutiko? Spuogas tikriausiai liko iek
tiek ilgiau. tai kas nutin k a, kai nepasitikim e savo paties kno gydom ja
galia. Kad problem a (kad ir kokia ji bt) inykt, pirm iausia turi j pri
im ti, beslygikai j pam ilti vietoj to, kad b an d y tu m priversti j inykti.
Tavo giliom s aizdom s taip p a t reikia b ti pripaintom s, m ylim om s ir p ri
im tom s.

Leisk tau prim inti, kad beslygika meil yra priim anti, net jeigu tu
nepritari ar nesupranti tam tikr situacij prieasties.

LISE BOURBEAU

130

Kai mes priim am e aizd ar m ylim e spuogus a n t veido, mes suvokia

me tai, kad sukrm e juos dl ypatingos prieasties ir, dar svarbiau, jog
sukrm e juos dl to, kad jie p ad t m um s. U uot band savo spuogus
inaikinti, tu rtu m e jais pasinaudoti, kad suvoktum e t savo pus, kurios
nenorim e m atyti. Ties sakant, tie spuogai nori atkreipti m s dmes, kad
priverst suprasti, jog, be k it dalyk, tikriausiai ioje situacijoje bijom e
prarasti savo veid ir ta baim m um s tru k d o b ti savimi. Kai suvoksime
savo spuog n aud, im sim e irti juos kitom is akimis. Mes netgi gali
m e jiems b ti dkingi. Jei mes priim sim e i p ro to nuostat, spuogai
neabejotinai inyks daug greiiau, nes jie bus pripainti ir m ylim i u savo
teikiam naud.
K mes tu rim e suvokti? K ad tai, ko bijom e sulaukti i kit, arba tai,
u k jiem s priekaitaujam e, mes patys darom e kitiem s ir, svarbiausia, sau
patiems.
tai keletas pavyzdi, kurie parodys, kokiu m astu mes kartais galime
eisti save.

Kai keniam e nuo atstmimo, mes m aitinam e savo aizd kiekvie

n kart, kai pavadinam e save beveriais, niekam tikusiais, kiekvien kart,

kai jauiam e, kad nieko nereikiam e k it m o n i gyvenime, ir kiekvien
kart, kai vengiam e situacijos.

Jeigu keniam e n uo palikim o, mes m aitinam e aizd kiekvien

kart, kai m etam e svarb sum anym , kaskart, kai m um s nepavyksta pasi
rpinti savimi, ir kiekvien kart, kai m um s nepavyksta skirti sau dmesio,
kurio m um s reikia. M es gsdinam e kitus pernelyg juos sikibdam i ir taip
juos prarandam e, kad dar kart pasijustum e vienii. M es veriame daug
kentti savo k n susikurdam i ligas, kad atkreiptum e dmes.

Jeigu keniam e n u o paem inim o, mes m aitinam e aizd kaskart,

kai lyginam e save su kitais, kaskart, kai sum enkinam e save, ir kaskart, kai
kritikuojam e save, kad esame stori, niekam tik, be valios, u naudoji
msi kitais ir t. t. Mes em inam e save dvdam i drabuius, kurie m s
negraina, arba susitepdam i juos. M es priveriam e savo k n kentti, kai
duodam e jam p er daug m aisto, kur jis tu ri suvirkinti ir sisavinti. Mes
veriame save kentti prisiim dam i k it m o n i atsakom yb, o tai atim a i
m s laisv ir sau skirt laik.

Kai keniam e n u o idavysts, mes m aitinam e savo aizd m eluo

dam i sau, versdam i save tikti dalykais, kurie yra klaidingi, ir negerbdam i

Isigydyk vaikysts aizdas. Atrask savo tikrj a.

131

sipareigojim sau patiem s. M es baudiam e save darydam i visk patys, nes

nepasitikim e kitais ir nepatikim e jiem s darb. O kai nepasitikim e, eikvo
jam e vis savo laik ir energij tikrindam i, k jie daro.

T ie i m s, kurie kenia n u o neteisybs, m aitina aizd bdam i

pernelyg reikls sau. M es negerbiam e savo galim ybi, taigi sukeliam e sau
daug streso. M es kritiki ir neteisingi sau. M um s su n k u pam atyti savo ge
rsias savybes ir tai, k mes darom e gerai. M es keniam e, nes m atom e tik
tai, ko dar neatlikom e, arba klaidas, kurias padarm e. M es veriam e save
kentti, nes m um s sun k u diaugtis savimi.
A nksiau m injau beslyginio savo aizd prim im o svarb. Taip pat
svarbu priim ti kaukes, kurias leidom e m s ego sukurti, kad apsaugot
m us nuo t aizd. M ylti ir p riim ti aizd reikia j pripainti, inoti,
kad m um s reikia sugrti em, kad isigydytum e tam tikr aizd, ir
suvokti, kad ego nori apginti m us sukurdam as kauk. Tada mes galim e sau
padkoti u tai, kad turjom e drsos sukurti ir ilaikyti kauk, kuri padjo
m um s ilikti.
Taiau iandien i kauk m um s labiau kenkia negu padeda. A tjo lai
kas nusprsti, kad mes galim e igyventi, netgi jei jauiam s skaudinti. Mes
jau nesam e mai vaikai; dabar mes galim e susitvarkyti su savo aizdomis
kaip suaug m ons, turintys daugiau patirties, brandesni ir kitaip m a tan
tys gyvenim. N u o iol mes galim e nusprsti m ylti save.
Pirm am e skyriuje m injau, kad aizdos sukrim as turi keturias stadi
jas. Pirm ojoje stadijoje mes esame savimi. A ntrojoje mes patiriam e skaus
m suprat, kad negalim e b ti savimi, nes tai netinka suaugusiesiems,
supantiem s m us. (Deja, suaugusieji nesupranta, kad j vaikai bando su
sivokti kas es, ir, uuot leid jiem s b ti savimi, n u o lat pasakoja savo vai
kam s, kokie jie tu r t bti.) Treiojoje stadijoje mes m aitaujam e dl to,
kad turjom e pajusti tiek daug skausm o. Tai laikas, kada vaikai igyvena
pykio priepuolius ir prieinasi savo tvams. K etvirtoji, paskutin, stadija
- kapituliacija. B tent ia mes nusprendiam e susikurti kauk, kad nenuviltum e k it ir, svarbiausia, apsaugotum e save n u o kanios, kuri kyla i to,
jog nebuvom e priim ti b d am i savimi.
G ijim o procesas bus baigtas, kai sugebsime atgaline eiga pereiti ke
turias stadijas, praddam i ketvirtja ir grdam i pirm j, kurioje mes vl
tam pam e savimi. Pirm oji stadija iame procese yra suvokti kauk (ar kau
kes), kuri dvi. Kaip vadovu naudokis penkiais ankstesniais skyriais, k u

LISE BOURBEAU

132

riuose aprayta kiekviena aizda.

A ntrj stadij pasieksi, kai pradsi jausti pasiprieinim skaitydam as
iuos skyrius ir kai atsisakysi prisiim ti atsakom yb veriau pasirinkdam as
kaltinti kitus u savo kani. A tsim ink, kad visiems m onm s yra norm alu
prieintis, kai jie atran d a savo savybes, k u ri nem gsta. m ons ios sta
dijos m etu reaguoja skirtingai. V ieni prieinasi labiau, kiti m aiau. Tavo
m aito intensyvum as priklausys n u o tavo suvokim o lygio, aizdos gylio tuo
m etu, kai supranti, kas vyksta tavo viduje, bei tavo n oro keistis ir igyti.
Treiosios stadijos m etu tu turi suteikti sau teis b ti kentjs ir pik
tinsis vienu ar abiem savo gim dytojais. Jei gali jausti, kaip giliai kentjo
vaikas tavyje, tu tursi daugiau atjautos tam vidiniam vaikui. Kuo daugiau
atjautos tursi, tu o gilesn bus i stadija. ios stadijos m etu tu taip pat turi
isilaisvinti i to, k jautei savo tvams, jausdam as atjaut ir j kaniai.
Galiausiai ketvirtojoje stadijoje tu vl tam pi savimi, nustoji tikti, kad
tau vis dar reikia dvti savo kaukes, kad apsisaugotum . Tu priim i, kad
gyvenimas yra kupinas patiri, kurios reikalingos, kad padt im okti,
kas tau naudinga ir protinga. Tai vadinam a SAVS M Y L JIM U . Kadangi
m eil turi didiuli gydani ir energij teikiani gali, pasiruok stebti
savo gyvenime kelet transform acij: gali inykti ligos ar tavo fizinis knas
gali keistis, o tavo santykiai su kitais neabejotinai pasikeis.
A tsim ink, m eil n etu ri nieko bendra su tuo, k mes darom e ar turim e.
M ylti save tai leisti sau bti tokiem s, kokie esame i akim irk; priim ti
save, net jeigu darom e kitiem s tai, u k jiem s priekaitaujam e.

Tikra meil yra buvimo savim i patyrimas.

Taigi m ylti save reikia p ripainti, kad mes kartais netyia skau
dinam e kitus juos atstum dam i, palikdam i, paem indam i, iduodam i ir
bdam i jiem s neteisingi. Tai pirm asis ir svarbiausias ingsnis savo aizd
gydym o link.
K ad tau b t lengviau pasiekti i stadij, silau kiekvienos dienos
pabaigoje usirayti visk, kas n u tik o t dien. Paklausk savs, kuri tavo
kauk pam vir sukeldam a tavo reakcij tam tikroje situacijoje ar pa
d ik tuod am a tavo elges k it ar savs atvilgiu. Tada skirk laiko savo paste
bjim am s usirayti ir nepam irk paaikinti, kaip jauteisi. Kai tai padarysi,
atleisk sau ir suteik sau teis b ti pasinaudojusiam kauke inodam as, kad
tuo m etu tu nuoirdiai galvojai, jog tai vienintelis bdas apginti save.

Isigydyk vaikysts aizdas. Atrask savo tikrj a.

133

Leisk prim in ti, kad jeigu jautiesi kaltas ir kritik u o ji save, tu ir toliau taip
pat reaguosi, kai nutiks panai situacija.

Be pripainim o negali bti transformacijos.

Kaip inoti, ar mes tikrai pripastam e? Kai inom e, kad m s elgesys
yra buvim o m ogum i dalis, ir suvokiam e pasekm es, kad ir kokios jos bt.
Sis atsakom ybs supratim as yra svarbiausias, jeigu tikrai norim e pripainti
save. Faktas, kad esame m ons, reikia, kad negalim e tikti visiems ir tu ri
m e teis tam tikras mogikas reakcijas, kurios kitiem s gali nepatikti.

Taigi pripainim as paskatina prasidti gijimo proces.

Tu nustebsi atrads, kad kuo labiau sau leidi iduoti, atstum ti, pa
likti, paem inti ar b ti neteisingam , tu o m aiau tu tai darai. Stebtina,
ar ne? N ors jeigu jau kakiek laiko dom jaisi m ano m okym u, n etu rtu m
nustebti. A nepraau tavs m anim i patikti ar suprasti, nes tai negali bti
suprasta intelektualiai. Tai reikia patirti.
A kartoju did dvasin meils dsn visose savo knygose, sem ina
ruose ir konferencijose, nes tai reikia igirsti kelet kart, kol tai gals bti
i tik r j sism oninta. Jei tu suteiki sau teis daryti kitiem s tai, ko bijai
susilaukti i j (todl tu ir susikrei vien ar kelias kaukes, kad save apgin
tu m ), tau bus daug lengviau suteikti kitiem s teis retkariais elgtis tokiais
bdais, kurie paadina tavo aizdas.
Pavyzdiui, tvas nusprendia atim ti paveldjim o teis i vienos savo
dukters, nes ji m aitavo prie jo norus. Ji nenorjo m okytis ir tapti ko
nors verta, kaip jis tikjosi i jos, nes ji buvo labai talentinga. D u k ra ga
ljo suvokti sprendim kaip idavyst, palikim , atstm im , paem inim
ar neteisyb, priklausom ai n uo to, koki aizd isigydyti ji atjo em.
Painojau m oter, kurios tvas atm i jos paveldjim o teis, ir ji pasijuto
iduota; ji niekada n e b t patikjusi, kad tvas galt taip pasielgti. Ji vy
lsi, kad tvas priim s jos pasirinkim us ir galiausiai pripains, kad ji turjo
teis daryti su savo gyvenim u tai, k norjo. V ienintelis bdas jai isigydyti
i aizd ir nusto ti vl p ritrau k ti tokias situacijas, kuriose ji jauiasi iduo
ta vyr, pirm iausia yra suvokti, kad jos tvui taip p at atrod, jog ji idav
j. Faktas, kad jo duk ra negyveno pagal jo lkesius, buvo, jo m anym u,
idavysts form a. Jis galjo pasakyti, kad po visko, k jis dl jos padar, ji

134

LISE BOURBEAU

turjo bti dkinga, turjo tap ti atsakingesne m oterim i ir pelnyti jam gar
b. Jis taip p at tikjosi, jog ji vien dien gr, pasakys, kad jis buvo teisus,
ir garbingai pasikeis.
Tai, kas n u tik o tarp tvo ir dukters, m um s rodo, kad jis taip p at ja u
tsi iduotas savo m otinos (o jo m o tin a jautsi iduota jo). Kai suinom e,
k m s tvai igyveno jaunystje su savo tvais, suvokiam e, kad istorija
kartojasi i kartos k art ir toliau taip tsis, kol neprasids tikrasis atleidi
mas. Tai taip p at padeda m um s jausti daugiau atjautos ir supratim o savo
tvams. Kai bsi pam ats savo aizdas, a labai patariu tau pasitikrinti su
savo tvais, kad pam atytum , ar ir jie turi tas paias aizdas. A tsim ink, kad
j patirtys neb tin ai turi b ti identikos tavosiom , bet jie bus ikentj tas
paias aizdas ir apkaltin savo tvus dl t pai dalyk kaip ir tu.
M s kelias tam pa lengvesnis, kai nustojam e kaltinti save dl elgesio
m odeli, kuriuos diktuoja m s aizdos, ir kai pripastam e, kad tokia yra
m s m ogikoji prigim tis. Tada mes jauiam s lengviau kalbdam i apie
tai su savo tvais nebijodam i b ti j apkaltinti. Tai taip p at padeda m s
tvams labiau atsiskleisti, nes jie nesijauia sm erkiam i. Kalbdamasis su
tvais, tu padsi jiems praeiti j pai atleidim o proces su j tvais. Tai
taip pat leis jiem s b ti mogikiems, turti aizd, kurios kartais veria
juos reaguoti ir elgtis tokiais bdais, kurie yra tiesiog prieingi tam , kokie
jie no rt bti.
Kai kalbi su tvais, kurie paadino tavyje aizd, silau pasitikrinti su
jais, kad pam aty tu m , ar jie taip p at kentjo su tavim i. Jeigu, pavyzdiui, tu
esi m oteris ir sakai savo m otinai, kad n u o paauglysts jauteisi jos atstum ta,
paklausk jos, ar ji taip p at jautsi atstu m ta tavs. Tai leis jai ilaisvinti em o
cijas, kurias galbt pasm oningai ji ilgai kaup savyje. Tavo dka, m o tin a
gali labiau suvokti savo paios jausm us. Tada tu gali paprayti jos pakalbti
apie tai, k ji igyveno su savo m otina. (Sis pavyzdys taip pat tinka vyrams
su j tvais.) Sm ulkiau apie tikrj atleidim silau tau perskaityti kitose
m ano knygose, kuriose is procesas paaikintas plaiau3.
N oriau prim in ti, kad jeigu idealizavai t gim dytoj, su kuriuo i
gyvenai aizd, ir ypa jeigu dievinai j ar j, tai visikai norm alu, kad bus
sunku leisti sau b ti sieidusiam a n t jo. Turi inoti, kad jeigu, tavo akimis,
is gim dytojas buvo tarsi ventasis, tai dl to, kad jis ar ji tikriausiai kent
nuo neteisybs aizdos ir pakankam ai sugebjo save suvaldyti, kad neparo
3
d alis ir

Klausykis savo kno, savo geriausio draugo emje ; Klausykis savo kno, 2
Tavo knas sako: Mylk save!"

Isigydyk vaikysts aizdas. Atrask savo tikrj a.

135

dyt, k jaut. M azochistai taip pat danai atro d o kaip ventieji dl savo
didelio atsidavim o.
Keletas b d , kaip gali atpainti, kad tavo aizdos gyja:

Tavo A T S T M IM O aizda gyja, kai tu vis labiau ir labiau pra

dedi uim ti savo viet, kai drsti sitvirtinti. Be to, jei kas nors, atrodo,
um irta, kad tu egzistuoji, tau vis tik pavyksta gerai jaustis. A tsiranda
m aiau situacij, kai tu bijai supanikuoti.

Tavo PA L IK IM O aizda gyja, kai tu gerai jautiesi netgi bdam as

vienas ir kai tau reikia m aiau k it m o n i dm esio. Gyvenim as atrodo

m aiau dram atikas. Tau vis labiau norisi usiim ti savo sum anym ais ir tu
sugebi tsti toliau, netgi jei kiti tavs nepalaiko.

Tavo P A E M IN IM O aizda gyja, kai tu skiri laiko savo porei

kiam s p atik rin ti prie sakydamas taip kitiem s. Tu m aiau usikrauni sau
ir jautiesi laisvesnis. N ustoji k u rti sau apribojim us. Tu taip pat sugebi pa
prayti paslaugos nesijausdam as, kad esi kyrus arba, dar blogiau, tikras
galvos skausmas.

Tavo IDAVYSTS aizda gyja, kai tu labai nenusim eni, jei kas

nors suardo tavo planus. Tu lengviau paleidi. N oriau patikslinti, kad pa

leisti - reikia nustoti b ti prisiriusiam prie rezultato, nustoti norti, kad
viskas vykt taip, kaip tu suplanavai. Tu jau nebenori bti dm esio centre.
Kai labai didiuojiesi savimi k nors pasieks, tu gali jaustis gerai, netgi jei
kiti tavo n u o p eln nepastebi ar nevertina.

Tavo N ETEISY BS aizda gyja, kai tu leidi sau bti m aiau to

bulam , daryti klaidas nepykdam as ir nekritikuodam as dl to savs. Leidi

sau rodyti savo jau tru m , verkti k it akivaizdoje neprarasdam as kontrols
ir nebijodam as k it pasm erkim o.
Kitas nuostabus savo aizd isigydymo privalum as yra tas, kad mes
tam pam e pasitikintys savimi, o ne emocikai priklausomi. Pasitikjimas sa
vim i yra gebjimas inoti, ko norim e, ir daryti visk, kas b tin a tam pasiek
ti. Kai reikia pagalbos, mes m okam e jos paprayti nesitikdam i kurio nors
konkretaus m ogaus pagalbos. Kai kas nors pasitraukia i m s gyvenimo,
mes nesakom e: Kas dabar bus su m anim i, kai a visikai vienas? M um s
gali bti lidna, bet giliai viduje inom e, kad galime igyventi vieni.
Tikiuosi, jog savo aizd atpainim as leis tau pajusti atjaut sau ir
suteiks didesn vidin ram yb, kad tavs nebevaldyt pyktis, gda ar ap
m audas. S uprantu, kad yra nelengva susidurti su tuo, kas skaudina mus.

136

LISE BOURBEAU

m ons irado tiek daug skirting b d savo skausm ingiem s prisim ini
m am s nu m alinti, kad m us labai vilioja panau d o ti vien i j.
Kita vertus, kuo labiau mes slopinam e savo skausm ingus prisim ini
m us, tu o giliau mes juos palaidojam e pasm onje. T uom et vien dien,
kai daugiau nebegalim e laidoti j ir pasiekiam e savikontrols rib, ie p ri
sim inim ai iplaukia paviri ir su savo skausm u tam pa netgi dar sunkiau
susitvarkyti. Susidrus su m s aizdomis ir gydant jas, visa energija, kuri
mes naudojom e savo skausm ui slopinti ir slpti, galiausiai bus ilaisvinta
ir mes galsime p an au d o ti j daug produktyviau; kitais odiais tariant,
likdam i savimi mes galim e sukurti savo gyvenim tok, kokio nortum e.
Kai tavo aizdos gis ir kauks mas, tu bsi laim ingas atrads savo
tikrj A. G iliau yra teigiam i aspektai, m s stiprybs, kurios susijusios
su skirtingais charakteri tipais. ios stiprybs vis laik slypi kiekvienam e
i m s. Bet, kaip m injau anksiau, jos per danai ignoruojam os ar n etin
kam ai naudojam os, nes mes suteikiam e didiul svarb savo kaukm s; ir
visa tai dl to, kad ivengtum e pam atyti ar pajausti savo aizdas. Kai m s
aizdos igydytos, t. y. kai mes esame savimi, be baim s, tada irykja
naujos m s savybs:

U udarumo kauks (atstmimo aizdos) slepiasi labai itvermingi

mons, kurie gali daug apsiimti. Jie yra:

iradingi, krybingi, turi laki vaizduot;

ypa gerai sugeba dirbti vieni;

pasiekia ger rezultat, apgalvoja sm ulkiausias detales;

sugeba greitai reaguoti, atlikti btin u s veiksmus kritikose situa

cijose;

jiems nereikia k it m o n i draugijos bet kokia kaina. Sugeba pa

sitraukti ir b ti laim ingi vieni.

U priklausomybs kauks (palikimo aizdos) slepiasi gabs mons,

kurie ino, kaip paprayti, ko jie nori. Jie:

ino, ko nori, atkakls, itverm ingai laikosi savo praym ;

nepasiduoda, kai usispiria k nors pasiekti;

geri aktoriai, ino, kaip p atrau k ti k it m o n i dmes;

Isigydyk vaikysts aizdas. Atrask savo tikrj a.

137

i prigim ties linksm i, aism ingi ir draugiki, spinduliuoja diaugs

padeda kitiem s, nes dom isi ir supranta, kaip kiti jauiasi;

vald savo baimes, sugeba gerai pasinaudoti savo psichinm is ga

m;

liomis;

danai yra m enikos prigim ties;

nors draugiki, jiem s reikia vienum os akim irk, kad atsigaut.

U mazochizmo kauks (paeminimo aizdos) slepiasi drss, link ri

zikuoti, kompetentingi mons. Jie:

ino ir gerbia savo poreikius;

jautrs k it poreikiam s, gebantys gerbti k it m o n i laisv;

geri tarpininkai, taikdariai, sugeba n u m aty ti perspektyvas;

gerairdiai, m gsta m alonum us bei m o k a n u ram in ti kitus;

i prigim ties dosns, padedantys, altruistiki;

talentingi organizatoriai, ino savo talentus;

jausm ingi, ino, kaip p atirti m alo n u m m ylintis;

labai kilns, labai idids.

U kontrols kauks ( idavysts aizdos) slepiasi mons, turintys lyde

rio savybi. Jie:

dl savo stiprybs sugeba n u ram in ti ir apginti;

labai talentingi, m gsta b endraujanti ir yra geri aktoriai;

m oka kalbti vieumoje;

m ato ir ikelia m o n i talentus paddam i jiem s gyti daugiau pa

sitikjim o savimi;

sugeba pareigoti, tai padeda kitiem s jaustis daugiau sugeban

tiems;

greitai supranta, kaip kiti jauiasi, ir pavelgia visk perspektyviai

138

LISE BOURBEAU

priversdam i juos juoktis;

greitai pereina nuo vieno dalyko prie kito ir susidoroja su daugybe

dalyk vienu m etu;

greitai priim a sprendim us, randa, ko jiem s reikia, ir apsupa save

reikalingais m onm is, kad galt veikti;

geba gerai pasirodyti keliuose lygiuose;

pasitiki V isata ir savo vidine stiprybe, sugeba visikai atsipalaiduo

ti.

U grietumo kauks (neteisybs aizdos) slepiasi krybingi mons,

darbts ir turintys daug energijos. Jie:

m etodiki, puikiai atlieka darb, kuriam reikia didelio tikslum o;

suinteresuoti, labai rpestingi ir sm ulkm eniki;

gebantys supaprastinti, aikiai paaikinti, m okyti;

labai jautrs, puikiai suprantantys, k jauia kiti;

ino, k jiem s reikia inoti, tada, kai jiem s reikia tai inoti;

randa tin k am m og ypatingiem s darbam s ir tiksliai, aikiai turi

k pasakyti;

entuziastingi, gyvybingi ir dinam iki;

nejauia poreikio, kad kiti gerai jaustsi;

kaip ir usidariusieji, kritikose situacijose ino, k daryti, ir patys

tai padaro;

sugeba sprsti sudtingas situacijas.

Kai kurios stiprybs irykja daugiau nei vienoje aizdoje, o tai jas
deim tkart padidina. Tada jos tam p a ypatingom is vertybm is, kurias tu
gali p an au d o ti kaip nori. Kai pripasti save kaip unikal m og, tau negali
nepasisekti b ti energij teikianiu kvpim o altiniu.
N epam irk, kad mes esame ioje planetoje, kad prisim intum e, kas
esame: mes visi esame DIEVAS, patiriantis gyvenim emje. Deja, gy
vendam i visus savo siknijim us n u o laiko pradios, pakeliui mes tai pa

Isigydyk vaikysts aizdas. Atrask savo tikrj a.

139

m irom e.
K ad p risim intum e, kas esame, mes turim e suvokti, kas nesame. Pa
vyzdiui, mes nesame m s aizdos. K iekvien kart, kai keniam e, taip
yra dl to, kad tikim e, jog mes esame tai, kas nesame. Kai m s knas
serga, mes nesame liga, mes esame m ogus, patiriantis energijos blokavim
savo k n o dalyje, ir vadinam e patyrim liga. Kai keniam e nuo kalts,
nes mes k tik atstm m e kit, ar dl to, kad k tik buvom e neteisingi, mes
tikim e, kad esame atstm im as arba neteisyb. M es nesam e patyrim as; mes
esame DIEVAS, patiriantis gyvenim m aterialioje planetoje.

GYVENIMAS YRA NUOSTABUS IR TOBULAS.

N uolatinis proces tstinum as atveda m us m s vienintel buvim o
prieast, kuri yra

PRISIMINTI, KAD ESAME DIEVAS.

M s kauki sukrim as ireikia didiausi idavyst i vis: um iri
m , kad esame DIEVAS.

140

LISE B O U RB EA U

Ubaigsim e i knyg ved poeto H jalm ar Soderberg eilraiu:

Mes visi norime bti mylimi,

K ai nepasiseka

kad mumis avtsi,

K ai nepasiseka kad ms bijot,

K a i nepasiseka kad ms nekst ir niekint.
Mes norime pa a d in ti kit moni jausmus,
K a d ir kokie jie bt.
Siela virpa prie nebt
Ir siekia slyio bet kokia kaina.

Lise Bourbeau
15 knyg, tarp j bestselerio Klausykis savo kno, geriausio savo
draugo em je autor. Jos skleidiamas praktinis m okym as ir paprasta
filosofija padjo daugiau kaip m ilijonui m oni visikai pakeisti savo kas
dien gyvenim. Ji yra didiausios Kvebeke asmenybs ugdym o m okyklos
krja, kurios gyvenim o filosofija iuo m etu yra skleidiam a 22 alyse 9
kalbomis.
Jau daugiau kaip 20 m e t Lise
B ourbeau dom isi m etafizika. N uo
1982 m et savo organizuojam uose
sem inaruose ji yra tiesiogiai dirbusi su
Isamiausia knyga
apie lig ir negalavinuimetajizik
daugiau kaip 15000 m oni. D augy
bei j ji padjo surasti tikrj savo lig
ir negalavim prieast. Stebdam a
daugyb igijimo atvej, autor siti
kino savo teigini pagrstum u.
Ji yra sitikinusi, jog bet kuri
fizinio pobdio problem a tra ne
sm oningas em ocinio ir m entalinio
lygm ens problem os atspindys. itaip
fizin realyb spja m us, jog privalo
m e neiklysti i meils ir harm onijos
LISE BOURBEAU
kelio.
M etafizika, kaip sugebjimas perengti anapus fizins realybs, nepre
tenduoja uim ti m edicinos vietos. Prieingai, ji yra b tin a kaip papildom a
priem on, nes vien tik fizinio kno gydymas yra trum palaikis dalykas.
ioje knygoje surinkti per 15 m et atlik t stebjim ir ty rinjim re
zultatai. A utor mielai atskleidia visas savo paslaptis, atrastas metafizikos
srityje. Jos tikslas - padti kiekvienam m ogui tapti savo paties terapeutu
ir pagelbti kitiem s.
N uo 2000 m et (V andenio eros energija) m ons vis labiau im a d o
m tis vis trij savo k n (fizinio, em ocinio ir m entalinio) gydym u, siek
dam i um egzti kuo glaudesn ry su savo dvasiniu k n u . A utor i visos
irdies linki skaitytojui, kad ie m etafiziniai lig ir negalavim ap ib d in i
mai pad t jam pasiekti taip iekom vidin harm onij.

TAVO KNAS SAKO:

Mylk save!

ISIGYDYK VAIKYSTS
AIZDAS
Atrask savo tikrj a!

LISE BOURBEAU

Tarptautin bestseleri autor ir lektor Liza Burbo (Lise

Bourbeau) yra didiausios asmeninio augimo mokyklos Kvebeke
krja. Ji veda seminarus daugiau kaip 15 ali.

Ar kartais jauti, jog savo asmeniniame augime eini ratais? Ar

kartais matai, kad problema ikyla vl, po to, kai jau j isprendei?
Galbt tai dl to, kad iekai jos ne ten?
i nauja Lizos Burbo knyga, tokia pat konkreti kaip ir kitos,
parodo, jog visos problemos - fizins, emocins arba mentalins - kyla
dl penki pagrindini aizd: atstmimo, palikimo, paeminimo,
idavysts ir neteisybs. ioje knygoje smulkiai apraomos aizdos ir
kauks, kurias usidedame, kad nuo j apsisaugotume. Su iomis
iniomis tu imoksi nustatyti tikr konkreios problemos savo
gyvenime prieast. Taip pat suinosi, kodl kai kurie i ms yra
nepaprastai liekni, o kiti pernelyg stori, kokius kitus raktus pateikia
ms knas. Netgi tai, kaip mes okame, parodo tam tikras ms
aizdas ir kaukes.
i knyga pads tau leistis visiko igijimo kelion, keli, kuris
veda galutin tiksl: tavo tikrj savast.
Liza Burbo kaip visada savo knygos pabaigoje silo praktini
sprendim. ie konkrets patarimai dovanos tau priemones
transformuoti savo kasdienes problemas ir pajusti po kojomis pagrind,
nuo kurio galsi augti ir vl atrasti, kad esi DIEVAS.

ISBN 978-9955-599-92-0

789955 599920