Anda di halaman 1dari 15

Acta humanitarica universitatis Saulensis. T.21 (2015). 219233.

ISSN 1822-7309

Kodl neokti, jeigu smagu? Regionikumo konstravimas


Lietuvos tradicini oki klub judjime
Egl Aleknait

Vytauto Didiojo universitetas

Pagrindins svokos: liaudies oki gaivinimas, tradicini oki klubai,


regionai.
vadas
Vasaros vakarais Vilniaus S. Moniukos skvere galima pamatyti smuiku, armonika ir bgneliu grojani muzikant trijul, o alia lietuvi tradicinius okius1
okani moni brel. Neretai ivysime tarp j besisukani tamsaus gymio,
juod garbanot plauk mergin vargu ar ji yra lietuvait, okiu liudijanti savo
tautikum. Etniniu poiriu dar margesn publika vairioms tautoms priskiriam
tradicini oki skuryje susilieja naktiokiuose Lietuvoje, Latvijoje ar Estijoje.
Lietuvoje okjai buriasi tradicini oki klubuose, danai besiliejaniuose prie
lietuvi etnins kultros puoseljimu usiimani staig, rengiani vakarones,
kuriose daugiausia okami lietuvi tradiciniai okiai. Nemaa i okj dalis
priklauso folkloro ansambliams kitai autentikum vertinaniai lietuvi etnins
muzikos gaivinimo formai, akcentuojaniai nedideli vietovi ar vadinamj Lietuvos etnografini region paveld. Visi ie pastebjimai atskleidia, kaip Lietuvos
tradicini oki judjimas reflektuoja, apmsto daugeliui etnins (liaudies) muzikos gaivintoj svarb regionikum (gaivinamos muzikos ir gaivintoj tapatybs ssajas su vairiai apibriamais regionais). Galima pastebti, kad ia okis
laikomas ir tarptautiniu, ir nacionaliniu paveldu. Be to, kyla klausim apie galim folkloro ansambli judjimo ideologijos tak tradicini oki klub judjimo
regionikumo sampratoms. Tad kaip apibriami tradicini oki klub judjimui
svarbs regionai? Kokios aplinkybs ir veiksniai lemia toki region svarb? Kuo
ir kodl savomis regionikumo sampratomis i Lietuvos etnins muzikos gaivinimo forma siejasi ar skiriasi nuo giminingo folkloro ansambli judjimo?
Pripastant iki iol egzistuojani okius apibdinani svok painiav ir nekeliant
specifinio udavinio j inarplioti, iame straipsnyje pagal nagrinjamo etnins muzikos
gaivinimo judjimo sivardijim pasirinktas tradicini oki terminas bus apibriamas
kaip su XIX a. pabaigos XX a. pirmosios puss Lietuvos kaimo bendruomene siejamas
socialinis okis.

219

Egl Aleknait

Atsivelgiant iuos klausimus, formuluojamas toks straipsnio tikslas atskleisti, kaip Lietuvos tradicini oki klub judjimas konstruoja regionikum.
Tikslo siekiama isikeliant tokius udavinius: 1) apvelgti io judjimo istorij
Lietuvoje, 2) aptarti judjimo veiklos ypatybes, 3) ianalizuoti okj ir organizatori puoseljamas su regionikumu siejamas sampratas ir vertybes, 4) inagrinti
i samprat ir vertybi panaumus ir skirtumus nuo folkloro ansambli nari poirio regionikum.
Regionai etnins (liaudies) muzikos gaivinimo tyrimuose ir io tyrimo
metodologija
Regionas itin daugiaprasm svoka (plg. B u r b u l y t 2005, J o n a s
2012). iame straipsnyje regionas bus suvokiamas kaip vairi interes grupi
naudojam strategij ir praktik, kuriomis konkreiomis aplinkybmis siekiama
tam tikr tiksl, produktas (L i u b i n i e n 2006, 44). Etnins (liaudies) muzikos gaivintojai danai bna viena toki grupi, kurios remiasi ir aktyviai kuria sau
naudingus regionus. Neatsitiktinai etnins (liaudies) muzikos gaivinimo tyrimuose
daug dmesio skiriama regionalistiniams gaivintoj judjimams, irykinant nacio
nalins ir maesnmis teritorijomis grindiamos (vietos, regiono) tapatybs kon
flikt ir sveikas (pavyzdiui, O l s o n 2006, A l e k n a i t 2014, A l e k n a i t
2015), gilinamasi vieno ar kito regiono muzikins tradicijos virtim nacionaliniu
paveldu (pavyzdiui, R o n s t r m 1989, B o y e s 1993, A l e k n a i t 2015)
ir pan.
Regionas yra viena svarbiausi analitini ir vertybini kategorij, naudojam
etnins (liaudies) muzikos ir etnins (liaudies) kultros apskritai tyrimuose2. Etnins (liaudies) muzikos gaivinimo tyrimuose regionas bene daniausiai suvokiamas
kaip u valstyb maesn, savitomis kultrinmis ir muzikinmis praktikomis pasiyminti teritorija (pavyzdiui, R a m n a r i n e 2003, Z a b i e l i e n 2010).
Didesnius u valstyb regionus (tiesa, neretai vardijamus kultromis ir pan.) labiau linkstama minti vadinamosios pasaulio muzikos (angl. World music) tyrimuose (pavyzdiui, F e l d 2000; R a m n a r i n e 2003; C o n n e l l, G i b s o n
2004). Vis dlto riba tarp (daniausiai savos) etnins muzikos gaivinimo ir pasaulio muzikos judjimo (ypa besimgaujanio tolim, egzotik kultr muzikinmis tradicijomis) yra gana neaiki. I ties daugelis etnins muzikos gaivintoj
puoseljam savo tradicij nesibodi pinti kit muzikini tradicij element ar
Plaiau aptarti regiono svokos ir jos vartosenos problematikos etnins (liaudies) kultros ir muzikos tyrimuose neleidia straipsnio apimtis. Platesn ios problematikos ir lietuvikos vartosenos aptarim pateikia, pavyzdiui, Vida Savoniakait (S a v o n i a k a i t 2011). Be to, io straipsnio kontekste svarbesni ne senj etnins (liaudies) kultros
element ir tradicini oki tyrimai, o iuolaikins visuomens grupi tyrim pateiktos
valgos: etnins (liaudies) muzikos ir kit etnins (liaudies) kultros element gaivintojai
vis pirma veikia kaip iuolaikins visuomens grups ir, remdamosi iai visuomenei aktualia motyvacija, interpretuoja senuosius elementus (iuo atveju okius), o ne tiesiog juos
atkartoja iandienos situacijoje.

220

Kodl neokti, jeigu smagu? Regionikumo konstravimas Lietuvos tradicini oki klub judjime

kurti multikultrini (multiregionini) kompozicij, nors santykis su iais regionais gali bti skirtingas.
Nesvarbu, kokio regiono muzik teigia puoseljantys gaivintojai, jos suvokimui ir apibrtims jie gali pasitelkti ir kitus vairiai apibriamus regionus, su
jais siejamas muzikines tradicijas ia pravartu prisiminti tapatybi konstravimui
svarbias ne tik Savs, bet ir sau prieinamo Kito apibrtis. Savo ir Kito region
muzikini tradicij refleksij ypa skatina daugelio gaivintoj dalyvavimas tarptautiniuose festivaliuose, ra sklaida globaliuose iniatinkliuose (pavyzdiui,
R a m n a r i n e 2003). iuo atveju gaivintoj ideologij tvirtinantys festivaliai
(L i v i n g s t o n 1999; R o n s t r m 2001) atsiveria ir kaip regionine muzikos tradicija grindiamos tapatybs deryb erdvs, kuriose susiduriama su kitoms
ideologijoms ir (ar) kitiems regionams atstovaujaniais gaivintojais. Toki deryb
metu gali formuotis ne tik vienu valstybs kratu ar valstybe grindiama regionin
tapatyb, bet ir irykti kitaip apibriami gaivintojams svarbs regionai, kuriems
priskiriamos bendrybs ar skirtumai leidia tapatintis su vairiomis sivaizduojamomis bendruomenmis ar nuo j atsiriboti.
i trumpa prielaid ir tyrimuose pateikt pastebjim apvalga rodo, kad, nagrinjant etnins muzikos gaivintojams svarbius regionus ir regionikumo interpretacijas, btina telktis esmines sampratas, kurias atskleidia ne tik deklaruojama ideologija, bet ir judjimo praktikos, veiklos poji refleksijos. Be to, svarbu
gilintis ir paias praktikas bei galim j poveik samprat formavimuisi.
Be kit skirtum, Lietuvos etnins muzikos gaivintoj judjimai skiriasi poiriais regionikum: gaivintojams svarbs nevienodi regionai, vairi ir ideologijoje regionikumui teikiama reikm3. Bene inomiausia yra stilizuot dain ir
oki judjimo ir autentikumo vertyb puoseljanio folkloro ansambli judjimo
priepriea, vertinant etnins muzikos regionikum. Pastarojo judjimo regionikumo sampratos jau sulauk tyrj dmesio (A m b r a z e v i i u s 2001; Z a b i e l i e n 2010; Z a b i e l i e n 2011; A l e k n a i t 2014). XXI a. pradioje atsirads, tradicinio okio kultr siekiantis puoselti Lietuvos tradicini oki
klub judjimas domus tyrimo objektas ne tik dl to, kad kol kas nesulauk
rimtesnio mokslinink dmesio (S t a n k u t 2010; I v a n a u s k a i t 2011),
bet ir todl, kad jo idjinis, autentikumo vertybe ir prieikumu stilizacijai grindiamas artumas folkloro ansambli judjimui leidia tiktis panaios regionikumo refleksijos ir ideologijos. Kita vertus, dl savit ideologini ir struktrini
naujosios formos bruo neatmestinas kitoki regionikumo samprat ir j konstravimo praktik atsiradimas. i dviej etnins muzikos gaivinimo form ir j regionikumo ideologij sugretinimas puiki galimyb atskleisti pastarj poveik
gaivintoj ideologijos formavimuisi ir kaitai.
vairias gaivintoj grupes, skaitant toliau aptariamus folkloro ansamblius ir tradicini
oki klubus, galima apibrti kaip socialinius judjimus, nes ioms grupms bdinga bendra veikla, pokyius orientuoti tikslai, tam tikras neinstitucinis veikimas, organizacija ir
tstinumas (plg. S n o w, S o u l e ir K r i e s i 2004). J ideologij galima apibrti
kaip mobilizuojani idj ir sitikinim visum (plg. S n o w 2004).

221

Egl Aleknait

Straipsnyje Lietuvos tradicini oki regionikumo refleksija nagrinjama remiantis 20112014 m. Vilniuje, Kaune, Klaipdoje atliktais stebjimais ir interviu su klub iniciatoriais, dalyviais, folkloro ansambli judjimo nariais ir tradicinio okio specialistais; naudotasi ir ankstesniais Vytauto Didiojo universiteto
Etnologijos ir folkloristikos katedros studeni surinktais duomenimis ir darbais
(S t a n k u t 2010; I v a n a u s k a i t 2011). Stebjimai ir interviu buvo atlikti
kaip platesnio projekto Etnins muzikos gaivinimo judjimas Lietuvoje XX a.
7de. XXI a. pr. dalis, todl regionikumo refleksija tebuvo vienas i daugelio
tirt aspekt. Projekto metu stebta 14 rengini, kuriuos organizavo tradicini oki klubai ar kuriuose dalyvavo j nariai; giluminio ir pusiau struktruoto interviu
metodu apklausta 10 respondent visi duomenys panaudoti ir atliekant tyrim.
Interviu metu respondent tiesiogiai klausta, kaip jie vertina kit taut oki atlikim. Kita vertus, daugelis okjams svarbi region irykjo svarstant vairius
klausimus, kuriais specialiai nesiekta isiaikinti regionikumo interpretacij. Galima manyti, kad taip okjai isak nuomones ir vardijo regionus, kurie i ties
svarbs jiems, o ne tyrjai.
Tradicini oki gaivinimo istorija
alia XIXXX a. Europoje, taip pat ir Lietuvoje, klestjusios oki stilizacijos, kai kuriuos liaudies okio gaivintojus trauk autentikais laikomi j variantai.
Judjimas prasidjo vedijoje, kur 1893 m. kurta Svenska Folkdansens Vanner
(ved liaudies okio draugai) ir kitos draugijos. Vliau panaios organizacijos
iplito Danijoje, Norvegijoje, Anglijoje, kotijoje ir kitose Europos alyse. Ypa
stiprus tarptautinis susidomjimas tradiciniu okiu jauiamas XX a. 67 deimtmeiais ir XXI a. pradioje (U r b a n a v i i e n 2004). Uuot telksis stilizuot
liaudies oki reprezentacin atlikim scenoje, judjimas organizavo vakarones,
kurias kviet visus, norinius okti senuosius okius.
Lietuvoje gaivinam tradicini oki vakarons pradtos rengti formuojantis
folkloro ansambli judjimui ir su juo susijusiai ygeivystei, kratotyrai ir kitiems
panaiems sambriams XX a. septintojo deimtmeio pabaigoje. Ansamblio narius, kratotyrininkus, ygeivius sutraukdavusiose kratotyros ekspedicijose, Vilniuje ir Kaune akademinis jaunimas rinkdavosi vakarones, kuri metu dainuota
ir okta (S t a n k u t 2010). Nuolatinius okius 19811982 m. bandyta rengti
tuometje Vilniaus konservatorijoje, bet jie gyvavo neilgai. Tik kelis mnesius Vilniuje (Profsjung rmuose ant Tauro kalno) vyko Liaudies kultros centro etnochoreologs a.a. Eugenijos Venskauskaits visuomenei skirtos vakarons 1999
2000m. (interviu su Dalia Urbanaviiene).
Ilgainiui oki vakarons daugiausia pasitaikydavo tik po folkloro ansambli
festivali, koncert ir bdavo skirtos arba tik juose dalyvaujantiems ansambli nariams, arba ir irovams, tiesa, paprastai vienaip ar kitaip susijusiems su folkloro
ansambli judjimu.

222

Kodl neokti, jeigu smagu? Regionikumo konstravimas Lietuvos tradicini oki klub judjime

Lietuvos tradicini oki klub judjimas


2002 m. Vilniuje etnochoreologs Dalios Urbanaviiens iniciatyva steigtas
pirmasis Lietuvoje tradicini oki klubas. Netrukus nuolatins tradicini oki
vakarons pradedamos organizuoti Kaune (2008 m.), Varnoje (2009 m.), iauliuose (2009 m.), Klaipdoje (2012 m.). Judjimas plinta ir vietovse, kur nra
steigt klub: didij miest vakarons sutraukia jaunimo i maesni miesteli
ir vietovi, o klub nariai vakaroni organizuoti vaiuoja vairias aplinkines vietoves (interviu su D.Urbanaviiene, Vilnius; Rita ukiene, Klaipda). Savita tradicini oki klub ataka 2005 m. kauniei inicijuotos moksleivi vakarons,
reguliariai ir nereguliariai rengiamos Kauno ir kit vietovi mokyklose (S t a n k u t 2010, 5662). Klubai savo tikslus vardija vairiai, bet visi pabria ok
kaip laisvalaikio, bendravimo bd, socialin, o ne reprezentacin okio funkcij
ir atvirum visuomenei, prieinam udaroms kolektyv (pavyzdiui, folkloro ansambli) bendruomenms.
Tradicini oki klub judjimas vienija daugiausia studentiko ir kiek vyresnio amiaus (1830 m.) jaunim, nors dalyvauja jame ir jaunesni moksleiviai bei
gerokai vyresni okjai. Vilniaus klube madaug pus dalyvi folkloro ansambli ar klub nariai (interviu su Artru, 44 m., Vilnius; Lina, 23 m., Vilnius). Kai
kurie okjai, prie sitraukdami klubo veikl, mgdavo kaip irovai lankytis
festivalyje Skamba skamba kankliai, dalyvaudavo Romuvos stovyklose, tradicinius okius yra ok jaunimo organizacij (pavyzdiui, skaut) renginiuose ir
pan. (interviu su Ieva, 36 m., Vilnius). Kiti dalyviai beveik arba visikai neturjo
slyio su folkloro ansambli judjimu, kai kurie anksiau buvo ok tautinius ar
kitokius okius (interviu su Mariumi, 33 m., Vilnius). Daugeliui dalyvi patinka
okis (interviu su Rita ukiene, Klaipda) ar tiesiog vakaroni atmosfera, bendravimas ir susiburianti bendruomen, o geresnis oki, j konteksto painimas
paliekamas folkloro ansambli nariams (interviu su Mariumi, 33 m., Vilnius).
Tradicini oki vakarons
Svarbiausius tradicini oki klub renginius galima skirstyti prastas nuolatines vakarones, progines vakarones, naktiokius ir oki stovyklas.
prastos nuolatins vakarons paprastai vyksta kart per savait ar per mnes
itisus metus arba su 12 mnesi pertrauka vasar (reiau pertraukos daromos
advento ir gavnios metu). Kai kuriose vakaronse pasitaiko tradicini rateli ir
aidim, kartais padainuojama, bet didiausias dmesys skiriamas okiams. okami vairi ekspedicij metu surinkti tradiciniai okiai paskelbti leidiniuose ar
lik folkloro ansambli nari atmintyje. Visuose klubuose daugiausia okami 23
dali okiai viena i t dali paprastai bna polka ar, reiau, valsas. Sudtingesni,
kadrilio arba kontradansinio tipo okiai labiau mgstami Vilniaus tradicini oki
klube ir Kauno klube Tradicini oki ratas (I v a n a u s k a i t 2011, 23). okami ne tik lietuvi, bet ir kit taut okiai. Kartais per vakaron ar prie j mokoma oki. okjai renkasi etnins kultros puoseljimu usiimani institucij
223

Egl Aleknait

(kultros centr, muziej ir pan.), klub dalyvi lomis nuomojamose patalpose,


udarose (pavyzdiui, kavins, barai) ar iltuoju met laiku lauke esaniose
vieose vietose.
vairiomis (kalendorini veni ar tam tikro met laiko, klub jubiliej ir pan.)
progomis vyksta temins vakarons. Paprastai jas susirenka keli klub nariai,
atvaiuoja svei i usienio ali, groja daugiau kit klub, folkloro ansambli
muzikant. Pasitaiko ir ivaiuojamj vakaroni: pavyzdiui, siekiant skleisti okio kultr, vakarons rengiamos provincijos mokyklose; vairiuose renginiuose
grojanius Vilniaus klubo muzikantus kartais lydi ir kelios okj poros.
Kelias dienas trunkanios stovyklos pradtos organizuoti 2004 m. Vilniaus klubo krjos etnochoreologs D.Urbanaviiens pastangomis. vairiose kaimo vietovse ar gamtoje vykstaniuose susibrimuose skaitomos paskaitos, mokomasi
oki, vakarais okama. Be to, galima dalyvauti tradicinio muzikavimo ir liaudies
amat pamokose, apvalginse ekskursijose po apylinkes. i stovykl metu atsirado savita vakaroni forma naktiokiai (I v a n a u s k a i t 2011, 1516).
Naktiokiai iki ryto trunkanios vakarons, paprastai sutraukianios ne tik
vietos klubo okjus, bet ir sveius i kitur. Nuo 2009 m. jos organizuojamos Kelmje, nuo 2011m. Varnoje. Per nakt okti mgstama ir Latvijoje bei Estijoje
(Gikiuose ar Estijos tradicini oki festivalio metu). iuose kaimynini ali
naktiokiuose daugiausia dalyvauja Vilniaus ir Kauno klub nariai (Ibid., 15).
Tradicini oki judjimui svarbs regionai ir regionikumo refleksija
Lietuvos etnografiniai regionai region kategorija, kuri yra bene populiariausia ir svarbi daugeliui Lietuvos etnins muzikos gaivintoj. Neatsitiktinai ja
rmsi ir tradicini oki klubus nagrinjusi Ieva Ivanauskait, pastebjusi, kad
vakaronse populiariausi yra emaitiki oki variantai (Ibid., 44) (i ties emaitijos choreografinis folkloras isiskiria didiausia vairove U r b a n a v i i e n
2007, 138). Vis dlto regionai, kuriuose okiai buvo urayti, daniausiai nurodomi nebent mokymo metu (pavyzdiui, Vilniaus klubo, reiau iauli kultros
centro organizuojamose vakaronse). Daugelis okj neino oki pavadinim,
o juo labiau region, kuriems jie bdingi: tai domu, bet nra labai svarbu (plg.
interviu su Lina, 23 m., Vilnius). okiams vardyti daniausiai pasitelkiami kitokie
apibdinimai. Maesn patirt oki vakaronse turintys okjai teigia, kad mgsta
smagius, energingus okius, ilgiau okantiems okjams patinka sudtingesni okiai (I v a n a u s k a i t 2011, 44). Akivaizdu, jog i region kategorija tradicini
oki klub nariams tikrai nra svarbi.
Nepaisant gana intensyvaus bendravimo, vairi miest klub oki repertuaras
iek tiek skiriasi. Vilniaus klubo okja pasakojo, kad kai atsisda pagroti Kauno
muzikantai, tai kartais mes taip net pasivalgom neinom, kok ia ok oka, kur
ia k pasiirt reikia (interviu su Lina, 23 m., Vilnius). Tad iame judjime
regioninis oki variantikumas formuojasi ne pagal Lietuvos etnografinius regionus, o pagal vairi miest klubus: galima igirsti vilniei variantas, kauniei
variantas (I v a n a u s k a i t 2011, 23). Tok klub formuojam oki varian224

Kodl neokti, jeigu smagu? Regionikumo konstravimas Lietuvos tradicini oki klub judjime

tikum papildo ir susiklosiusios vakaroni tradicijos: Varnoje vakaron prasta


ubaigti Polka su raguiais, iauliuose Suktiniu paskutiniu, Kaune vairiai
(Ibid., 43).
Kitos tradicini oki judjimui svarbios region kategorijos atsiradim lm
judjimo tarptautikumas, ryiai su panaiais kit valstybi judjimais ir domjimasis kit taut oki tradicijomis.
Judjimas atsirado ir vliau veik jo nariams puikiai imanant tarptautin kontekst, remiantis usienio patirtimi ir intensyviai bendradarbiaujant su analogikais klubais. Vilniaus klubo tikslas vardijamas kaip siekis propaguoti lietuvi
tradicini oki gyvj tradicij, pltoti j mokym sijungiant tarptautin folklorini oki judjim (Tradicini oki klubas). Tradicini oki klubo idja
D.Urbanaviienei kilo po stauoi Skandinavijoje. Anot jos, ten viskas prasidjo nuo Skanseno (pirmojo atviro lauko muziejaus). vedai (vliau ir kiti skandinavai) muziejuose pradjo rodyti okius ir kviesti publik mokytis okti. Tuomet dar
buvo gyva oki tradicija, oki mokymui buvo pasitelkiami okjai i aplinkini
kaim; paskui tie mokymai persikl miestus (interviu su D. Urbanaviiene,
cituojama pagal I v a n a u s k a i t 2011, 32). I ties Europos alyse vykstant
tradicini oki judjim kaip vien i veiklos motyv minjo ir kiti klub iniciatoriai: Europoje apskritai mons labai daug oka (interviu su Rita ukiene,
Klaipda). Nemaai lietuvi klub dalyvi vaiuoja Latvijoje, Estijoje vykstanias vakarones ir stovyklas, lankosi pas lenkus, vedus, norvegus. Lietuvi vakaronse sveiuojasi latviai, estai, baltarusiai: daugma su visais kaimynais tokie
ryiai vyksta (interviu su Lina, 23 m., Vilnius). Be to, nuo pat judjimo pradios
vakaronse dalyvauja vietos (t.y. Lietuvoje gyvenantys) usienieiai, ms tautini maum liaudies muzikos kolektyvai (interviu su D.Urbanaviiene, Vilnius).
Vienas io bendravimo rezultat kit taut oki traukimas lietuvik klub
oki repertuar ir lietuvi oki populiarjimas Latvijoje. Dl aktyvaus bendradarbiavimo su latviais ir estais didiausia kit taut oki taka velgiama Vilniaus
klube, maiau Kaune, Varnoje, maiausia iauliuose. Kita vertus, Kaune ir Varnoje tokius okius neretai pristato sveius atvaiav Vilniaus klubo muzikantai
(kaip ir latviai Lietuvoje rodo estikus okius). Tad kit taut okiai tapo lietuvi
klub muzikant ir okj repertuaro dalimi, grojama ir okama ir prastose vakaronse, ne tik dalyvaujant usienio sveiams ar sveiuojantis usienio vakaronse.
Daugiausia okama kaimynini taut (latvi, est, baltarusi, lenk), reiau kit
Europos taut (prancz, airi) oki. J traukimas prast vakaroni repertuar
daniausiai priklauso nuo muzikant ir j repertuaro: Mes muzikant malonj.
K jie nori, t groja (interviu su Lina, 23 m., Vilnius). Akivaizdu, kad ir okjams
patinka ir lietuviki, ir kit taut okiai. Retkariais patiems klub nariams kyla
klausim apie i oki main keliamas problemas: repertuaro vienodjim, tautini oki priklausomybs neinojim ir painiojim (I v a n a u s k a i t 2011,
2536), pernelyg didel avjimsi kit taut okiais, nuvertinant savuosius (okjai jau laukia j, prao j, bet niekada neprao [lietuvik] interviu su Rita
225

Egl Aleknait

ukiene, Klaipda). Nepaisant toki nuogstavim, vertindama tarptautin tradicini oki klub sveik, D. Urbanaviien pastebi, kad iuolaikiniuose klubuose
vykstantis procesas yra savotikas XIX a. vykusios rykios tradicini oki kaitos
ir migracijos po Europ atitikmuo (U r b a n a v i i e n 2004, 6074). Kit
taut okiai atkeliauja lietuvi klubus, ia yra interpretuojami ir traukiami repertuar. Kaip paymi patys okjai, kit taut okiai puikiausiai ia prigyja, iek
tiek adaptuojami pagal lietuvi dvasi... (interviu su Artru, 44 m., Vilnius).
Danas susidrimas su kit taut okiais ir bendrysts su kit valstybi klubais jausmas ikelia taut (etnin grup, valstyb) kaip svarb region ir savit jo
refleksij. Paklausti apie kit taut okius, okjai ir klub organizatoriai danai
svarsto apie j ir lietuvi oki panaumus bei skirtumus respondent atsakymuose galima aikiai igirsti Savo ir Kito region muzikini tradicij refleksij.
Kartais pastebimas kit taut oki kitonikumas, okjus viliojantis egzotikumas, galintis nustelbti savus, prastus okius: okjai ikart pajunta skirtum, kad
jie maloniau okasi, jie kitaip skamba, jie kitokie ir laukia t mandresni, t
kitoki oki labiau negu lietuvik. <...> Ir galbt jiems atrodo per banalu lietuvikai okti (interviu su Rita ukiene, Klaipda). Vis dlto daniau okjai usimindavo apie vairi taut oki panaum, grindiam j liaudikumu ir jis
iuo atveju yra svarbiausias: ant scenos, aiku, neisi ir neoksi, tarkim, estiko
[okio]. O ia kodl neokti, jeigu smagu? Gali okti bet k liaudiko. Netgi pavadinimas nesako Tradicini lietuvik oki klubas. [Jis vadinasi] Tradicini
oki klubas. <...> Bet jie visi i ties yra tradiciniai (interviu su Artru, 44 m.,
Vilnius). Kai kurie okjai netgi ima abejoti vairioms tautoms priskiriam oki
tautiniu unikalumu: jeigu pairti oki pavadinimus klausimas, kiek i ties
j lietuvik yra. <...> i principo a manau, kad artimieji regionai dar pakankamai takos. Dl to tas liaudikumas toks pakankamai santykinis kiek tai yra ms
liaudiki okiai (interviu su Mariumi, 33 m., Vilnius; plg. interviu su Ieva, 36 m.,
Vilnius). iuo atveju svarbs gali tapti platesni kultriniai regionai, pavyzdiui,
iaurs Europa ir Piet Europa: tie tautiniai [okiai], nesvarbu, kokios tautos,
jie yra... suktukas, apsuka tave... Nu, jie nra tokie [skirtingi]. Nebent jau ten t
kit taut, kur flamenko ir panaiai [jie] skiriasi nuo vis iauriei (interviu su
Ieva, 36 m., Vilnius). I ties is tautin oki priklausomyb ignoruojantis ir juos
vienijant pobd pabriantis poiris primena, kad liaudies muzikos gaivinim
gali motyvuoti ne tik tautins tapatybs stiprinimo siekiai, bet ir daugyb kit motyv (R o n s t r m 1996). Liaudies oki gaivinimo judjim JAV tyrs Thomas
Turino j aikina kaip reakcij masins kultros muzikos vaigdi kult ir su
juo susijusias muzikos vartojimo praktikas, daugiausia grindiamas koncertins ir
tikrovik ra muzikinmis kultromis (T u r i n o 2008). Atrodo, kad ir Lietuvos tradicini oki judjimui svarbi muzikini kultr priepriea, ne tik tautin
motyvacija. Tiesa, pastaroji lemia, kad Lietuva yra btent tas regionas, su kuriuo
okjai tapatinasi stipriausiai.

226

Kodl neokti, jeigu smagu? Regionikumo konstravimas Lietuvos tradicini oki klub judjime

Tradicini oki klub ir folkloro ansambli judjim bei j regionikumo samprat santykis
Pagal savo kilm ir ideologij tradicini oki klub judjimas glaudiai siejasi
su folkloro ansambli judjimu. Neatsitiktinai daug klub okj priklauso iems
ansambliams, o abu judjimus sieja panaus poiris vairius oki ir j gaivinimo aspektus. Pirmiausia abiem judjimams svarbi autentikumo vertyb bent
jau kaip idealas, daniau tik nujauiant, koks tas autentikas okis turt bti, ir
pasikliaujant bendru inojimu, o ne altini nagrinjimu ar ekspedicij patirtimi.
Kita bendra vertyb dalyvaujamoji muzikos kultra, prieinama koncertinei atlikimo kultrai (T u r i n o 2008; A l e k n a i t 2015). Akivaizdu, kad tradicini
oki klub judjimui i vertyb yra vienas svarbiausi ideal: ia ir autentikumas vis pirma suvokiamas tikros okio situacijos atkrimo, o ne tikslaus okio
atkartojimo prasme. Dalyvaujamj muzikos kultr folkloro ansambli judjimas
iki iol vertina, bet praktikai labai danai ignoruoja. Daugelis vakaronse besilankani ansambli nari pabria panaiai suprantamus i etnins muzikos gaivinimo form skirtumus: folkloro ansambli ir tradicini oki klub veikla i ties
ne visai panai. Dl to, kad folkloro ansamblyje, aiku, susirenki, pabendrauji, bet
dirbi programai. Tai reikia, kad mokaisi, repetuoji dainas kakokiai konkreiai
programai, kakokiu tikslu, nes turi plan, sakysim, kad dalyvausi kakokiam koncerte ar parengsi temin program. <...> O it klub ateini pasiokti (interviu
su Artru, 44 m., Vilnius).
Be to, kad folkloro ansambli judjimas pagrindin dmes skiria dainoms, o
ne okiams, tradicini oki klubus nuo jo skiria ir daugelis kit bruo. Klub
bendruomeni ir praktik neformalumas, narysts laisvumas, asmenini poreiki
tenkinimo ir patirties pirmenyb bene labiausiai skiria judjim nuo dabartini
folkloro ansambli, priklausani meno mgj sistemai, privalani koncertuoti
ir atitikti kontroliuojanios institucijos Lietuvos liaudies kultros centro specia
list keliamus reikalavimus. Tradicini oki klub judjimas priklauso autentikum vertybe laikanioms etnins muzikos gaivinimo formoms, bet silo kitoki
jo samprat, nei vyrauja folkloro ansambli judjime. Klub okjams tradicinis
okis reikia ne tik tautos tradicijas ir tautins tapatybs raik, bet ir atsipalaidavim, laisvum, bendravim, improvizacij ir smagi veikl (I v a n a u s k a i t
2011, 44). Tad ia autentikas okimas ne tikslus ekspedicijose ufiksuot judesi, ingsni ir pan. atlikimas, o kadaise buvusios socialins okio funkcijos,
okimo patirties susigrinimas.
Skiriasi ir geografin i judjim veiklos aprptis. Folkloro ansambliai kartais
koncertuoja usienyje, sulaukia usienio kolektyv savo renginiuose (i usieniei yra perm ir savo repertuar trauk kelis j okius interviu su D.Urbanaviiene, Vilnius), bet svarbiausia veikia daugma visoje Lietuvoje: ir didmiesiuose, ir kaimikose vietovse. Tradicini oki klubai daugiausia telkiasi
didmiesiuose, gerokai silpniau ir nereguliariai reikiasi kai kuriose kaimikose
vietovse ir palaiko stiprius tarptautinius ryius. Reikmingas ir dar vienas skirtu227

Egl Aleknait

mas nevienodas judjim atsiradimo metas. Folkloro ansambli judjimas atsirado ir formavosi kaip savita kultrins rezistencijos forma, o tradicini oki klubai
pasirod prajus deimtmeiui po Lietuvos nepriklausomybs atgavimo, kai tautin motyvacija, prieikumas stilizuotoms etnins muzikos gaivinimo formoms,
niveliavusioms regionin folkloro paveld, susilpnjo. Vietoje to irykjo kitokie
gaivintoj poreikiai, susij su iuolaikinje visuomenje stiprjaniu individualizmu, asmenins patirties svarba. i etnins muzikos gaivinimo forma bendradarbiauja su kitomis formomis, kultros ir ugdymo institucijomis, bet svarbesni yra
ryiai su kit ali bendraminiais, tarptautinio judjimo mastas; irykinamas ne
lietuvi unikalumas, o daugelio taut isaugota ir prikelta universali okio kaip
dalyvaujamosios kultros patirtis.
velgiant tradicini oki klub ir folkloro ansambli judjimo regionikumo
interpretacijas ir svarbius regionus, pasirodo, kad tai dar vienas juos skiriantis dalykas. Lietuvos folkloro ansambli judjimas yra vienas etnins (liaudies)
muzikos gaivinimo judjim, kuriems bdinga iek tiek paradoksali regionalizmo
ir nacionalizmo koegzistencija, kai su valstybe siejamas tautikumas yra svarbi
idja, bet regionikumas ir vietikumas vertinami kaip pagrindiniai jo altiniai
(plg. O l s o n 2006, 149). Vienas svarbiausi io judjimo ideologijos element regionins folkloro gaivinimo ir reprezentacijos reikalavimas, grindiamas
numanoma folkloro ansambli regionine tapatybe (A m b r a z e v i i u s 2001;
Z a b i e l i e n 2010; Z a b i e l i e n 2011). XX a. septintajame deimtmetyje mus prieintis unifikuotam stilizuotam liaudies muzikos pristatymui dain
ir oki ansambliuose bei suvokus, kad lietuviko folkloro tradicij sudaro daug
vairi regionini tradicij, ir usibrus siekti autentikumo, folkloro ansambli
judjimas nuo pradi orientavosi konkreias vietines tradicijas ir j kartojim:
folkloro gyvavim iandien turt lemti ne vien noras isaugoti tradicin folklor suvokiant j kaip bendryb, bet ypa siekimas gaivinti ir puoselti regionin,
lokalin folkloro turtingum, atlikimo specifik, bdingiausias ris ir anrus
( a t k a u s k i e n 1989, 89; plg. S l i u i n s k a s 1989, 59; S v i d i n s k a s 1989, 124 ir kt.). Idealiu atveju (paprastai tai gyvendinti geriau pavyksta
miesteli ir kaimo vietovi ansambliams) ansamblio atstovaujama liaudis yra
konkreios, ansamblio nari gyvenamosios vietovs valstieiai. Todl daugumos
folkloro ansambli vadovai, sudarydami repertuar, daugiausia akcentuoja stabili lokalini etnomuzikini tradicij isaugojim. I j liaudies kultros centr
specialistai reikalauja saugoti ir tsti tradicijas btent konkreios vietovs, kuriai
jie atstovauja. iuo atveju aikiai vyrauja geografinis poiris savo atliekam repertuar (Z a b i e l i e n 2010, 105). Ypa kaimo vietovi folkloro ansambliai
(prieinami su miest ansambliais), reprezentuodami vietins kultros savitum,
viena vertus, atlieka krato veido, vizitins kortels vaidmen (iorinis vaid
muo), kita vertus, palaiko ir skatina puoselti kratietik identitet ir lokalins
tradicijos kultros vertybes apskritai (vidinis vaidmuo) (A m b r a z e v i i u s
2001, 66). Jeigu nemanoma remtis (savo) kaimo repertuaru, gana nebloga alter228

Kodl neokti, jeigu smagu? Regionikumo konstravimas Lietuvos tradicini oki klub judjime

natyva yra etnografini region principu grindiamas repertuaro pasirinkimas.


Regionas folkloro ansambli judjimo ideologijoje paprastai ir reikia pagrindinius Lietuvos etnografinius regionus Auktaitij, emaitij, Dzkij ir Suvalkij
(A l e k n a i t 2012). Tokia ideologija skleidiama folkloro ansambli judjimo
specialist publikuotuose pasisakymuose, per apiras isakomuose vertinimuose;
ji atsispindi ir folkloro ansambli pasirodymuose, rauose ir kituose kontekstuose
reikiamose nuostatose.
Tiesa, ansambli nari sampratos neretai nutolsta nuo oficialios judjimo ideologijos. Jie region suvokia ir kaip vietos bendruomen, ir kaip etnografin region,
ir kaip Lietuv. Regionas gali bti siejamas su savo aknimis, sava dabartine bendruomene, estetinmis savybmis. Poirio regionikum ir su juo susijusi praktik argumentavimas yra grindiamas ir pragmatiniais sumetimais (pavyzdiui,
koncertins veiklos ypatumais), ir vietos, regiono tapatybi konstravimo nulemtais
potyriais. Nepaisant to, liaudies dainos yra svarbiausias pagrindas, padedantis folkloro ansambliams ilaikyti judjimo ideologijoje tvirtint regionikumo princip
(A l e k n a i t 2012).
Kas galjo nulemti folkloro ansambli ir tradicini oki judjim regionikumo samprat skirtumus? Folkloro ansambli judjimo ideologijai svarbi Lietuvos
etnografiniais regionais grindiama regionikumo samprata tradicini oki klub judjimui gali bti neaktuali dl to, kad pastarasis klesti daugiausia Lietuvos
didmiesiuose, lygiuojasi usienio ali klubus ir veikia tarptautinje erdvje,
orientuojasi socialin, o ne reprezentacin okio atlikim, nra saistomas specialist kontrols. Be to, tradicini oki klub ideologij liudija ne tiek Lietuvos etnografini region ignoravimas, kiek kitaip apibriam region ir vertybi
iklimas, susijs su tarptautiniais procesais, akcentuojaniais dalyvaujamosios
kultros vert ir pagal j apibriam autentikumo vertyb. Pats tradicini oki
klub judjimas kaip ir oficialios ideologijos neatitinkanios folkloro ansambli
judjimo regionikumo sampratos liudija kintanias visuomens vertybes ir poreikius.
Ivados
1. Lietuvos tradicini oki klub judjimas prasidjo XXI a., kai buvo steigtas Vilniaus tradicini oki klubas, kuriame siekta puoselti tradicin ok
kaip visiems prieinam bendravimo bd, reprezentacinei veiklai prieinant socialines okio funkcijas. trauks folkloro ansambli narius, kitus
etnins kultros myltojus ir anksiau jokia su ja susijusia veikla neusimusius mones, judjimas per kelerius metus iplito kituose didmiesiuose, iek tiek pasklisdamas ir kai kuriuose rajonuose. Pagrindins judjimo
veiklos formos reguliariai ir nereguliariai vairiomis progomis rengiamos
oki vakarons, naktiokiai, vasaros stovyklos.
2. Konstruodami aktualias regionikumo sampratas, tradicini oki klub
nariai i esms nesiremia Lietuvos etnologams ir etnomuzikologams pras229

Egl Aleknait

ta vadinamj etnografini region kategorija ir su ja siejama regionine


tradicini oki tapatybe. Refleksijose irykja ne oki uraymo vietos
reikm, o dabartin okj patirtis, Savo ir Kito apibrimas daugel vairi
klub ir usienio okj sutraukianiuose ir kaip tapatybi deryb erdvs
veikianiuose renginiuose. Tradicini oki klub okjams svarbiausi regionai miestas (kuriame veikia klubas), valstyb-tauta ir bendr oki
ar kultros bruo vienijama Europos dalis. i region svarba aikintina
judjimo telkimusi didmiesiuose, intensyviais tarptautiniais ryiais, asmenins (okimo) patirties bei dalyvaujamosios muzikos kultros kuriamos
bendrysts sureikminimu.
3. Tradicini oki judjimo regionikumo samprat nutolim nuo giminingo
folkloro ansambli judjimo ideologijos (vis pirma nuo pastarosios akcentuojamos vietos kratui ir Lietuvos etnografiniams regionams teikiamos
reikms) galima aikinti keliomis prieastimis: kintaniu sociopolitiniu
kontekstu, visuomens vertybmis ir savitomis judjimo veiklos ypatybmis.
Literatra
A l e k n a i t 2012 Egl Aleknait, Man labiausiai patinka dzk dainos: regionikumo refleksija Lietuvos folkloro ansambli judjime, Acta Humanitarica Universitatis Saulensis, t. 14, 2938.
A l e k n a i t 2014 Egl Aleknait, Sutartini paplitimo suvokimo paradoksai: folkloro ansambli judjimo regionikumo ideologijos taka, Acta Humanitarica Universitatis Saulensis, t. 19, 310320.
A l e k n a i t Egl Aleknait, From participation to records: Revival of Lithuanian
folk music according to Thomas Turinos model of musical cultures, Mzikas zintne
odien: pastvigais un mainigais, VII, 6677.
B o y e s 1993 Georgina Boyes, Imagined Village: Culture, Ideology & the English Folk
Revival, Manchester and New York: Manchester University Press.
B u r b u l y t 2005 Gabriel Burbulyt, Regiono sampratos vairov regioniniuose
tyrimuose, Tiltai, 4, 1929.
C o n n e l l , G i b s o n 2004 John Connell, Cris Gibson, World Music: deterritorializing place and identity, Progress in Human Geography, 28(3), 342361.
F e l d 2000 Steven Feld, A sweet lullaby for world music, Public Culture, Vol. 12,
14571.
I v a n a u s k a i t 2011 Ieva Ivanauskait, Tradicins oki vakarons XXI a. I deimtmetyje: choreografinio folkloro tsa. Bakalauro darbas, Kaunas: VDU.
J o n a s 2012 Andrew E. G. Jonas, Region and place: regionalism in question, Progress in Human Geography, 36(2), 363372.
L i v i n g s t o n 1999 Tamara E. Livingston, Music Revivals: Towards a General
Theory, Ethnomusicology, Vol. 43(1), 6685.
R a m n a r i n e 2003 Tina K. Ramnarine, Ilmatars Inspirations: Nationalism, Globalization, and the Changing Soundscapes of Finnish Folk Music, Chicago and London:
The University of Chicago Press.

230

Kodl neokti, jeigu smagu? Regionikumo konstravimas Lietuvos tradicini oki klub judjime

R o n s t r m 1989 Owe Ronstrm, Making use of history: The revival of the bagpipe
in Sweden in the 1980s, Yearbook for Traditional music, Vol. 21, 95108.
R o n s t r m 1996 Owe Ronstrm, Revival reconsidered, The World of Music,
No3, 520.
R o n s t r m 2001 Owe Ronstrm, Concerts and festivals: Public performances of
folk music in Sweden, The World of Music, Vol. 43, 4965.
S a v o n i a k a i t 2011 Vida Savoniakait, Regioniniai ir vietos tyrimai, Lietuvos
etnologijos ir antropologijos enciklopedija (sud. V. Savoniakait), Vilnius: Lietuvos
istorijos instituto leidykla.
S n o w 2004 David A. Snow, Framing Processes, Ideology, and Discursive fields,
The Blackwell Companion to Social Movements (sud. D. A. Snow, S. A. Soule, H.Kriesi), Malden, Oxford, Carlton: Blackwell Publishing.
S n o w, S o u l e ir K r i e s i 2004 David A. Snow, Sarah A. Soule, Hanspeter
Kriesi, Mapping the Terrain, The Blackwell Companion to Social Movements (sud.
D.A.Snow, S. A. Soule, H. Kriesi), Malden, Oxford, Carlton: Blackwell Publishing.
S t a n k u t 2010 Gintar Stankut, Tradicija ir moderni visuomen: folklorinis judjimas Kauno mokyklose XXI a. Magistro darbas, Kaunas: VDU.
S v i d i n s k a s 1989 Algirdas Svidinskas, Folkloro ansambliai Rokikio rajone,
Liaudies krybos palikimas dabarties kultroje, Kaunas: viesa, 122124.
Tradicini oki klubas Tradicini oki klubas, [prieiga internete: http://www.etnokultura.lt/lt/informacija-apie-draugija/tradiciniu-sokiu-klubas].
T u r i n o 2008 Thomas Turino, Music as Social Life: the politics of participation, Chicago and London: The University of Chicago Press.
U r b a n a v i i e n 2004 Dalia Urbanaviien, Tradiciniai okiai ir visuomens
kultra, Meno ir mogaus sveika: kryba, interpretacija, pedagogika. Mokslins
konferencijos (2004 m. balandio 21 d.) praneimai ir moksliniai straipsniai, Vilnius:
Lietuvos muzikos akademija, 6072.
U r b a n a v i i e n 2007 Dalia Urbanaviien, emaii oki, rateli ir aidim
bruoai, Tautosakos darbai, t. 34, 136154.

Egl Aleknait
Kodl neokti, jeigu smagu? Regionikumo konstravimas Lietuvos
tradicini oki klub judjime
Santrauka
Pagrindins svokos: liaudies oki gaivinimas, tradicini oki klubai, regionai.
Viena naujausi Lietuvos etnins muzikos gaivinimo form XXI a. pradioje atsirads tradicini oki klub judjimas, siekiantis puoselti tradicinio okio kultr. Glaudius ryius su panaiais usienio klubais palaikantis, daugiausia didmiesiuose susitelks
ir palengva provincijoje plintantis judjimas rengia visuomenei skirtas oki vakarones,
kuriose okami lietuvi ir kit taut tradiciniai okiai. Judjimo idjinis, autentikumo vertybe ir prieikumu stilizacijai grindiamas artumas folkloro ansambli judjimui leidia

231

Egl Aleknait

tiktis, kad iuose klubuose gali bti akcentuojama atliekam oki uraymo vieta, j
priklausomyb vienam ar kitam etnografiniam Lietuvos regionui. Kita vertus, saviti ideologiniai ir struktriniai naujosios formos bruoai sudaro slygas formuotis ir savitoms
regionikumo sampratoms, j konstravimo praktikoms. Straipsnyje, remiantis 2014 m. Vilniuje, Kaune ir Klaipdoje atliktais stebjimais ir interviu, siekiama atskleisti regionikumo konstravimo praktikas ir refleksijas Lietuvos tradicini oki klub judjime. Galima
teigti, kad okjams svarbiausi regionai yra miestas (kuriame veikia klubas), valstyb-tauta
ir bendr oki ar kultros bruo vienijama Europos dalis. i region svarba aikintina
judjimo telkimusi didmiesiuose, intensyviais tarptautiniais ryiais, asmenins (okimo)
patirties bei dalyvaujamosios muzikos kultros kuriamos bendrysts sureikminimu. Tradicini oki judjimo regionikumo samprat nutolim nuo giminingo folkloro ansambli
judjimo ideologijos (vis pirma nuo pastarosios akcentuojamos vietos kratui ir Lietuvos etnografiniams regionams teikiamos reikms) galima aikinti keliomis prieastimis:
kintaniu sociopolitiniu kontekstu, visuomens vertybmis ir savitomis judjimo veiklos
ypatybmis.

Egl Aleknait
Why not Dance if Its Fun? The Concept of Regionalism in the Lithuanian
Folk Dance Movement
Summary
Keywords: revival of folk dances, traditional dance studios, regions.
The revival of the folk dance movement in Lithuania, one of the most recent forms
of the folk music movement, began at the beginning of the 21st century. Its aim is to
promote the culture of folk dancing. Most dance studios in cities and their increasing
number in the periphery take part in this movement, they hold dance shows and other
public events, include Lithuanian folk dances as well as those of other countries in their
repertoire, maintain relations with dance studios abroad. The folk dance movement is
ideologically close to the folk music movement since they both focus on authenticity and
avoid stylization therefore it is easy to identify the origin of dances, the ethnographic region
of Lithuania they come from. Analysing the ideology and structure of the new movement
the concept of regionalism was formulated. The aim of the paper is to identify regionalism
in the practice of the folk dance movement and how it is understood by its participants.
In 2014 activity of Vilnius, Kaunas and Klaipda dance studios was analysed and their
members were interviewed. It was found out that the respondents associated regionalism
mainly with the city where they attended the studio and the European countries with similar
folk choreography and dance culture. The following conclusions can be drawn: the dance
studious in cities are most actively involved in the movement, they maintain relations with
dance studious in other European regions, sharing and co-creation are the basis for their
practical activity and musical culture formation. The both movements, of folk dance and

232

Kodl neokti, jeigu smagu? Regionikumo konstravimas Lietuvos tradicini oki klub judjime

folk music, are closely linked with the ethnographic regions of Lithuania, differences arise
due to the changing socio-political context and the value system of society as well as their
specificity.

Egl Aleknait
Etnologijos ir folkloristikos katedra
Vytauto Didiojo universitetas
K. Donelaiio g. 52-208
LT-44244 Kaunas
[ealeknaite@yahoo.com]
Straipsnis gautas 2015 m. gegus 6 d., priimta 2015 m. rugsjo 22 d.
Received 6 May 2015, accepted 22 September 2015.

233