A.

Gulyga

HGELIS

A.Gulyga

HGELIS

A.Gulyga

HGELIS
I rus kalbos vert
RAMUT RYBELIEN

VILNIUS
MINTIS*

1984

87.3
Gu-149

ApceHHH Ty^bira
TETE Jlb
MocKBa, Mojioflaa rBapAHH, 1970

4702010200400 g3
G M851(08)84 P

Vertimas \ lietuvi kalb

Minties leidykla, 1984

Dar niekada nuo to laiko, kai mons

msto, nebuvo tokios visa apimanios iilosoiijos sistemos kaip Hgelio sistema.

F. Engelsas

Pi r mas skyr i us

LAISVS MEDIS

I pradi buvo darbas.

Gt

tutgarto miestas sujuds. Sekmadien, liepos treij,

nakt atsitiko kakas nepaprasta. Beje, niekas gerai ne
ino, kas. Pasakojama, kad mat, kaip gatvmis prava
iavs liepsnos apimtas ekipaas, kuriame sdj mo
ns ir juoksi. O tarp j, sako, pats ponas velnias. Isi
gand miesionys kreipsi pagalbos armij. Karininkas,
budjs guloje, sukl aliarm. Kareiviams duotas sa
kymas: jei piktoji dvasia vl pasirodyt, j sulaikyti ir
pristatyti sargybos bstin. Bent jau taip pasako
jama. ..
i kalb klausosi berniukas. Jis ypsosi: jam greitai
sueis penkiolika met, ir jis jau seniai netiki velniu. B
to, jis puikiausiai ino, kas atsitiko i tikrj. Apie tai
parayta jo dienoratyje: Ponas Tiurkheimas sureng
koncert, kuris sutrauk daug klausytoj. Jis tssi iki
antros valandos nakties; kad sveiai neklaidiot tam
soje, juos iveiojo namus fakel apviestais ekipa
ais. Tai bent piktoji dvasia. Cha! Cha! Cha! O laikai!
O paproiai! Ir itai dedasi 1785 metais.
Berniukas prisimena kit atsitikim, kai pato karie
tos keleiviai, penki ar ei mons, tvirtino, kad vaiuo
jant juos lydjs pato tarnautojas be galvos. Iki pat
miesto vart jis jojs ant arklio, o galvos kaip nebta.
Ir itai pasakoja isimokslin mons, uimantys admi
nistracinius postus. Beje, ko jis stebisi? Juk tik prie
devynerius metus Niurnberge buvo ileista knyga i
kalbingu pavadinimu: Nuodugnus ir isamus velnio
buvimo ir veiklos rodymas. O dar prie metus Kemp6

tene sudegino ragan. Tiesa, nuo to laiko nieko pa

naaus nra atsitik, bet kas gali laiduoti, kad tai
niekada nepasikartos? Vis lpose odis vietimas, ta
iau ne anksiau kaip prie trejus metus ia, tutgarte,
hercogas Karlas Eugenijus Viurtembergietis, grasinda
mas aretu, udraud gaiti laik literatrai pulko me
dikui Frydrichui Sileriui. O Asbergo kaljime iki iol
kalinamas poetas Subartas, mestas j be teismo ir tar
dymo. Ir tokie dalykai dedasi ne tik Viurtemberge; kiek
vienoje vokiei nyktukinje valstybje (j yra apie
pusketvirto imto) savas despotas, sava savival, sava
tamsyb. Apie visa tai berniukas, tiesa, kol kas dar ne
susimsto. Jis valdiai itikimas gimnazistas, tvirtai
sitikins esamos tvarkos protingumu.
Jo vardas Vilhelmas. Georgas Vilhelmas Frydrichas
Hgelis. Jis Georgo Lidvigo Hgelio, idins sekreto
riaus, gerbiamo tutgarto biurgerio, snus. Tvas mano,
kad mokyklini ini nepakanka, ir, nors Vilhelmas gerai
mokosi visus dalykus ir, pereidamas i klass klas,
visada apdovanojamas, pas j namus ateidinja mo
kytojai.
Vilhelmas daug skaito. Kienpinigius jis ileidia
knygoms. Didel malonum jam teikia lankymasis her
cogo bibliotekoje. Paaliniams ji atvira treiadieniais ir
etadieniais nuo dviej iki penki. Erdviame kambaryje
stovi ilgas stalas, kiekvienam skaitytojui padta raalo,
plunksna, popieriaus. Lapelyje reikia parayti knygos pa
vadinim, ir patarnautojas tuoj pat j jums atne. Kai
Vilhelmas pirm kart ia pateko, jis pasim Bats
veikalo Bendrasis dailij men principas vertim
vokiei kalb ir perskait skyri apie epin poezij.
Jis mgsta rimtas knygas, ir netgi jau turi sav dar
bo su jomis stili. I to, k perskait, jis daug k isi
rao atskirus lapus, kuriuos suskirsto skyrelius: fi
lologija, estetika, fiziognomika, aritmetika, geometrija,
psichologija, istorija, teologija, filosofija. Kiekviename
skyriuje laikomasi abclins tvarkos. Viskas sudta ap
lankus, ant kuri uklijuotos etikets, tad reikaling
7

ira galima lengvai surasti. Tie aplankai lyds j vis

gyvenim.
I knyg galima pasisemti gili mini. tai, pavyzdiui, dmesio vertas samprotavimas apie vystymosi eig:
Nei moni gimins darbuose, nei pairose didios
revoliucijos niekada nevyksta be pasirengimo, j taip
niekada ir nevadint, jeigu siirt tolydi pasikei
tim eil. Nepasakysi, kad monms, kurie vadinami
iradjais, trkt talento ir genialumo, bet kartu yra
aiku, jog mogus, inantis mokslo bkl iradimo mo
mentu, kur kas maiau juo stebisi negu tas, kuris iri
iradim kaip kak neparengta. viess protai vie
nas po kito kiekvienas padaro kok nors nedidel atradi
m, ko nors pasiekia moksle, suteikia jam nauj krypt.
Apie tai paprastai maai inoma, ypa kol visa tai lieka
tam tikro mokslo ribose. Bet tai pasirodo mstytojas,
prie kurio akis yra visi tie atradimai, ir jis tarsi susu
muoja juos, jis pasirodo tuo momentu, kai minties jud
jimas usibaigia tam tikrame take, atvedaniame nau
jus kelius naujas sritis. Vadinasi, jis engia tik vien
ingsn kaip ir jo pirmtakai, bet engia j paskutinis, ir
kadangi kaip tik jis pasiekia tiksl, tai mato tik j vien,
nesusimstydami apie tai, kaip arti tikslo jis jau buvo
tada, kai pradjo. moguje, gamtoje, sieloje vyksta nuo
latinis augimas, vystymasis. Vliau ios mintys isilies
darni teorij apie kiekybs perjim kokyb. Bet kol
kas prie mus tik iraas i anoniminio autoriaus, be to,
tik perpasakojanio kakokio Abrahamo Kestnerio pa
skaitas.
Jaunojo Hgelio nam bibliotekoje saugomas eks
pyro tomelis vokiei kalba, padovanotas mokytojo pir
maisiais mokykliniais metais. Knygoje raas: Dabar
tu dar nesupranti jo, bet greitai imoksi. Nuo to laiko
prajo jau deimt met. Ar isipild Leflerio prana
yst? Sunku pasakyti. iaip ar taip, groins literat
ros atvilgiu jaunuolis negali pasigirti nei skoniu, nei
erudicija. Hgelio vaikysts ir paauglysts metai vo
kiei poezijos ir prozos audringo klestjimo laikotarpis.
Vienas po kito gimsta edevrai: Emilija Galoti, Ge

cas fon Berlichingenas, Jaunojo Verterio kanios,

Natanas Imintingasis, Plikai. Baigdamas mokykl, busimasis filosofas dar nebuvo susipains su iais
kriniais. Knyga, nuo kurios jis negali atsitraukti
Johano Hermeso Sofijos kelion i Memelio Sakso
nij, vienas i silpniausi ir nuobodiausi tuometins
literatros gamini, romanas i ei isiptusi tom,
kuriame smulkiai aprainjami monotoniki kasdienio
filisteri gyvenimo vaizdai. Kuo galjo patraukti Hgel
i knyga? Matyt, jis pats turi kak kasdienika ir filisterika.
I ties vl atsiverskime jo dienorat: Ketvirtadie
nis, liepos 14-oji. Ponas profesorius Abelis ir ponas pro
fesorius Chopfas pagerb savo apsilankymu ms kom
panij. Mes vaiktinjome su jais (!) ir klausms j
pasakojim apie Vien. Penktadienis, liepos 15-oji. A
vaiktinjau su ponu profesoriumi Klesu. Mes skaitme
Mendelsono Fedon. .. etadienis, liepos 16-oji. ian
dien mir ponas miesto ratininkas Klepfelis, nors visi
man, kad jis sveiksta. Jis paliko devynis vaikus, i
kuri vienas prie atuonias dienas buvo paskirtas jo
viet, o kitas prajus ruden stojo vienuolyn. Antra
dienis, liepos 18-oji. iandien mir ponas vyriausybs
patarjas ir slaptasis sekretorius Smidlinas, valgydamas
nuo apopleksijos, kai norjo paimti aukt.
Praverskime kelet puslapi. Hgel kartu su kitais
pavyzdingais mokiniais ikviet pedagog taryb.
mus kreipsi, rimtai ragindami apsaugoti ms biiulius
nuo netikusi aidim ir blogos draugijos. ia susidar
vyrikos lyties 1617 met ir moterikos 1112 met
jaunuoli kompanija... Vyrai (!) linksminasi su mer
ginomis, itvirksta ir kuo beprasmikiausiai leidia laik.
Tada niekas nenujaut,rao Hgelio biografas K
nas Fieris,kad tame neivaizdiame jaunuolyje, ni
kusiame tok prast roman, slypi didis mstytojas,
kuriam lemta tapti pirmuoju amiaus filosofu.
Beje, tai ne visai tiesa. Ant vieno i Hgelio raini,
parayt baigiamojoje klasje, kaip vertinimas urayti
lotyniki odiai: Felix futurorum omen. Tai reikia:
9

Laimingas ateities enklas. Rainys pavadintas Apie

kai kuriuos bdingus senovs poet skirtingumus. Rei
kia pasakyti, kad kiek Hgelis nenusimano apie iuo
laikin literatr, tiek gerai imano antikin. Jis avisi
Sofoklio ir Euripido tragedijomis, veria Epiktet ir Lon
gin, ir jam nesunku sukurti panegirik senovs auto
riams. Prie metus mokykliniame rainyje Apie graik
ir romn religij jis dst grynai racionalistin poi
r antik. Jis ra apie graik prietaringum, siakni
jus dl nepakankamo vietimo. Kartu darbo pabaigoje
nuskambjo ir kritini gaid apie dabart. I senovs
istorijos galima rimtai pasimokyti, pamatyti, kaip pras
ta mogui pagal susiklosiusi tradicij didiausi be
prasmyb pateikti kaip prot, o gdingas kvailystes
kaip imint. Tai turi suadinti ms budrum pavel
dt ir toliau pltojam pair atvilgiu, patikrinti net
tas, dl kuri mums nekyla net elio tarimo, kad jos
gali bti klaidingos ar tik pusiau teisingos.
Rainyje apie senovs poetus Hgelis, tarsi pltoda
mas i idj, kritikuoja naujausi literatr. Dabar, jo
manymu, poetas neturi tokios plaios veiklos dirvos kaip
senais laikais. Antikos autori skiriamasis bruoas ir
neabejotinas pranaumas yra paprastumas. J mintys
pasisemtos ne i knyg, o i paties gyvenimo, i gamtos.
J rpestis atitikti ties, o ne siteikti publikos skoniui.
ia, tiesa, nra nieko originalaus. Po Vinkelmano,
Lesingo ir Herderio avjimsi antika perm visa vo
kiei isilavinusi visuomen. Mokinys tik perteik tai,
k buvo skaits. Bet padaryta itai tikinamai ir logikai.
Meil senosioms kalboms ir senovs autoriams Hgelis
isaugos ir vliau.
Mokytojas patenkintas rainiais ir nurodo tik auto
riaus oratorines klaidas. Mat gimnazistai turi ne tik
parayti rain, bet ir perskaityti j klasje, o Hgelis
nepasiymi ikalbingumu.
Baigiantieji gimnazij taip pat turdavo pasakyti
kalb. Hgelis pasirenka tem Apie apgailtin men
ir moksl bkl Turkijoje. Anksiau jis niekada nesi
domjo Rytais, ir dabar turk jam prireik tik kaip re

to

torins priemons. Nupasakojs apgailtinus Osman

imperijos reikalus, oratorius silo pavelgti gimtj
Viurtemberg. Stulbinantis konstrastas! Dabar mes su
prasime, kokia laim teko ms daliai, ir deramai ver
tinsime tai, kad gimme valstybje, kurios monarchas,
sitikins isimokslinimo reikmingumu ir visuotine
mokslo nauda, padar juos svarbiausiu savo rpesiu
ir tuo taip pat pasistat sau netrnijant paminkl, ku
riuo nenuilsdami stebsis dkingi palikuonys. Tai pa
sakyta apie Karl Eugenij, ilerio ir Subarto perse
kiotoj, despot ir soldafon! Kaip vietins kultros
klestjimo pavyzd oratorius nurodo j iaukljusi gim
nazij, jis igarbina jos vadovyb, dkoja mokytojams.
Po to jis kreipiasi draugus ir biiulius, ragindamas
juos suprasti, kokius lidnus padarinius sukelia bet koks
mokytoj ir virinink pamokym nepaisymas.
Jeigu t kalb bt pasaks kas nors kitas, bt ga
lima tarti, kad tai pasityiojimas. Bet Hgelis turi ger
vard. Mes neinome, ar jo taiks odiai pasiek jo
viesybs ausis; iaip ar taip, hercogo stipendija uni
versitete jam buvo utikrinta. 1788 m. spalio mnes
Tibingene jis stoja teologijos fakultet.
Viurtembergo hercogystje dvi auktosios mokymo
staigos: Karlo akademija tutgarte, kurta Karlo Euge
nijaus rengti karininkams, medikams ir juristams (i
akademij 1780 metais baig ileris), ir senas, kurtas
dar XV amiuje, Tiubingeno universitetas, kur mokosi
daugiausia busimieji pastoriai ir mokytojai. Student
skaiius svyruoja nuo 200 iki 300. Teologijos skyrius,
kur 1788 met ruden buvo priimtas Hgelis, sik
rs buvusiame vienuolyne. Ir tvarka ia vienuolika:
pagal komand keliamasi, meldiamasi, pusryiaujama.
Paskaitos, savarankiki usimimai, pasivaikiojimai
viskas grietai reglamentuota. U tvarkos paeidim
nuobaudos. Jeigu nusiengimas nelabai didelis, negauni
vyno porcijos pietums, u rimt nusikaltim sodinama
karcer. Mieste teologus vadina juodaisiaistokia
j uniformini drabui spalva.
11

Busimieji pastoriai mokomi jodinti ir fechtuotis. H

gel fiziniai pratimai maai teavi, jis kaip ir mokykloje
su didesniu malonumu leidia laik prie knygos. I jo
aiposi, pravardiuoja senuku. Vieno i mokslo drau
g albume atsiranda karikatra: susikprins Hgelis
klibikiuoja su ramentais, o po ja paraas: Dieve, pa
dk senukui. Hgelis nesieidia, jo santykiai su visais
geri, j mgsta, laiko patikimu draugu.
Jis kaip manydamas stengiasi neatsilikti nuo kit:
uosto tabak, mgsta igerti, loia kortomis, aidia fan
tais. U tai, kad pavlavo sugrti i atostog, patenka
karcer. Kit kart, grs internat kaus, jis tik
per stebukl ivengia bausms: draugai paslepia j nuo
aukltoj. Kambario seninas spja: irk, Hgeli, pra
gersi savo smegenis.
biiulio album Hgelis rao:
Tu laimingas, jei kely
Draug susirast gali.
Bet triskart laimingas btum
Mylimos buiuodams lpas.
(/. Baliaus vertimas)

O kitoje pusje: Gerai baigsi prajusi vasara, o i

dar geriau. Pirmosios devizas buvo vynas, ios meil!
V. A.! V. A. reikia Vivat Augusta!, Augusta Hgelmjer, teologijos profesoriaus dukt pirmoji meil.
Ji gyvena su motina name, kur sikrusi student u
eiga. Kiekvien vakar mergina leidiasi rs, ir jai
tenka praeiti pro staliukus. Studentai lkuriuoja dailios
merginos. Kart jos garbei surengia bali. Hgelis irgi
dalyvauja. Bet, deja, jaunuolis nesulaukia atsako. Ne
apsukrus, senamadikas, nerpestingai apsirengs, jis ne
turi pasisekimo tarp moter.
Mokosi Hgelis stropiai. Jo pirmas studentikas rai
nys, paraytas 1788 met gruodio mnes, i esms at
kuria tai, k jis prie kelet mnesi ra gimnazijoje.
Rainio tema: Apie kai kuriuos pranaumus, kuriuos
mums teikia senovs graik ir romn raytoj klasik
skaitymas. ia Hgelis vl kalba apie tai, kad senovs
12

poetai kvpimo semiasi i gamtos, ir smerkia naujj

laik knygin imint. Senovs autoriai pasiymi nepa
prastu kalbos turtingumu. Antikin literatra skonio ir
groio mokykla. Ypa naudinga skaityti senovs istorikus,
kuri veikalai yra istorinio pasakojimo pavyzdys ir labai
svarbs suprasti monijos nueitam keliui. monijos dva
sia visais laikais vieninga ir skiriasi tik savo vystymosi
slyg savitumu. Hgelis vis labiau perima istorizmo id
jas, kuri prisodrinta to meto dvasin atmosfera.
Pirmuosius mokslo metus Hgelis baigia su puikia
atestacija: Ingenium bonum, diligens, mores boni (Ga
bumai labai geri, stropus, elgesys labai geras). Visus
kitus deimt semestr grafoje Gabumai bus raoma
bonum,labai geri. Dl elgesio, tai vietoj labai
geras atsiras recti (geras), paskui probi (paten
kinamas) ir pagaliau languidi (silpnas). Dabar
prie mus jau ne dorovingas gimnazistas. Beje, ir ne pa
ls lbautojas, koki Tiubingene daugyb ir koks jis
galjo tapti, bet netapo. Viskas kur kas rimiau. H
gelio gyvenim siveria nauji interesai: politika.
*

*
*

1789 met pavasar i Pranczijos pradeda sklisti ne

rim kelianios inios: alyje badas ir bruzdjimai, ka
ralius priverstas suaukti Generalinius luomus, treiasis
luomas atsisako paklusti, liaudies deputatai pasiskelbia
Nacionaliniu susirinkimu. Liepos 14-j paryieiai uima
Bastilij, revoliucija plinta po vis al. Rugpjio 26-j
Nacionalinis susirinkimas priima mogaus ir pilieio tei
si deklaracij dokument, suvaidinus lemiam vaid
men epochos dvasiniame gyvenime.
mogaus teisi neinojimas, nepaisymas arba nieki
nimas, buvo sakoma Deklaracijoje, yra vienintel visuo
menini negand prieastis. Todl liaudies deputatai pa
skelbia ventas asmenybs teises laisv ir lygyb prie
statym. statymas gali udrausti tik visuomenei alin
gus veiksmus. Viskas, kas neudrausta statymo, leista.
13

Niekas neturi bti persekiojamas dl savo sitikinim;

mini ir sitikinim laisv viena i brangiausi mo
gaus teisi. Visuomen, kurioje neutikrintos mogaus
teiss ir nenustatytas valdios padalijimas, neturi konsti
tucijos.
Vokietijoje Pranczijos revoliucija sukl paangio
sios visuomens entuziazm. Tiubingene, kaip ir kituose
miestuose, steigiamas politinis klubas. ia dalijamasi
naujienomis apie Pranczijos vykius, skutus suskaitomi
Pranczijos laikraiai, ginijamasi dl gimtosios alies
likimo. Sekdami prancz pavyzdiu, Tiubingeno laisva
maniai ikilmingai sodina simbolin laisvs med. Hge
lis kartu su savo biiuliais Selingu ir Helderlynu irgi da
lyvauja.
Hgelis aktyvus klubo narys, posdiuose jis sako
politines kalbas. Hgelio draugai pritaria jo nuotaikoms.
Studentikas jo albumas imargintas revoliuciniais
kiais: Prie tironus!*, Mirtis niekams!, Mirtis poli
tinms pabaisoms, pretenduojanioms absoliutin val
di!, Tegyvuoja laisv!, Tegyvuoja anas akas!.
Ir po to citata i Visuomens sutarties: Jeigu egzis
tuot diev tauta, ji valdytsi demokratikai.
Hgelis avisi revoliucinmis Ruso aistringo socia
lins neteisybs ir feodalinio inaudojimo demaskuotojo
idjomis. Ruso vienas i pirmj velg buruazins pa
angos ydas. Ekonomikos augimas, mokslo vystymasis,
ra jis, nesuteikia monms laims, u tai, k gyja, mo
nija moka laisvs ir dorovs praradimu. Ruso tikjo, kad
beteis liaudies dauguma gal gale nusimes tironij ir i
sikovos lygyb. Valstybins santvarkos idealas jam buvo
antikos miestai-respublikos. Pranczijos vykiai Hgeliui atrod es enevos laisvamanio idj gyvendinimas.
Revoliucija pltojasi. Karalius mgino bgti i mai
tingo Paryiaus, bet buvo sulaikytas ir sugrintas. Montanjarai ragina nuversti monarchij. O u Pranczijos
rib telkiasi kontrrevoliuciniai armijos briai, kad jga
atstatyt senj tvark.
Netoli Tibingeno, Rotenburge, stovi prancz emi
grant brys. ia rado prieglobst buv karaliaus armijos
14

karininkai, dvarininkai, pabg kunigai, atpirkjai, avan

tiristai. Tiubingene jiems geriau nesirodyti: studentai
neleis praeiti, eis, ikvies dvikov ar paprasiausiai
primu.
.. .Tiubingeno gatvmis slampinja mogus sudrisku
siais drabuiais, jo veidas apteks kraujais, jis vos velka
kojas. Iaikja, kad tai pranczas jakobinas, rojalist
paimtas nelaisv. Per stebukl jam pasisek itrkti i
prie rank. Jis laukia persekiotoj i Rotenburgo, bet
toliau dangintis nra nei jg, nei l. Klubo nariai
ateina jam pagalb. Bgl paslepia patikimoje vietoje.
Klubo vadovas muzikantas Vecelis surengia koncert.
U surinktus pinigus pranczas isiuniamas u Reino.
Klube esama skundiko. Prasideda tardymas; tardo
pats hercogas Karlas, specialiai dl to atvyks Tiubin
gen. Veceliui pasisek laiku pasislpti. Kiti atsipirko i
gsiu; represij nebuvo imtasi. Nenubaud net Selingo,
nors inoma, kad jis ivert vokiei kalb Marselie
t. Jaunuolis neslp to, kas padaryta, neatgailavo ir
ties hercogo klausim, ar jis yra banditikos dainos
vertimo autorius, liai atsak: Visi mes klystame skir
tingai.
Jaunasis Selingas nepaprastai gabus. Penkiolikos met
(trejais metais jaunesnis, negu nustatyta) jis stoja uni
versitet. Hgelis tuo metu pradeda savo penktj se
mestr. Jie susitinka klubo posdiuose, j suartjimo
pagrindas politika. Ne filosofija, o kaip tik politika
susiejo Hgel ir Seling draugysts saitais. Teorini in
teres bendrumas atsiras vliau.
Filosofija Hgelis domisi palyginti maai. Kant jis
pradjo skaityti tais metais, kai Pranczijoje siieb
revoliucija, bet revoliucins dvasios kritinje filosofijoje
kol kas nepajuto. Susibr Grynojo proto kritik
studijuojani student teolog ratelis. Selingas akty
vus io ratelio dalyvis, Hgelis jame nesirodo.
Tai nesutrukdo Hgeliui dvideimties met tapti fi
losofijos magistru. Pagal teologijos fakultete nusistov
jusi tvark, pirmuosius dvejus metus studentai dau
giausia studijuodavo filosofij ir paskui gindavo magistro
15

disertacij. Tam reikdavo parayti du nedidelius filo

sofinius darbus, ilaikyti egzamin ir dalyvauti dispute.
Bdavo ginamas ne savarankikas darbas, bet profeso
riaus parayta disertacija. Abu Hgelio rainiai Dl
prastinio mogaus intelekto sprendimo apie vaizdini
objektyvum ir subjektyvum ir Apie filosofijos istorijos
tyrinjim neiliko. Disertacij Apie mogaus pareig
rib gynimui pateik profesorius Augustas Bekas. Diser
tacijoje buvo ginamas Ch. Volfo poiris moral: do
rovs pagrindai, autoriaus nuomone, gldi mogaus prote
ir jausmuose. Moralini pareig supratimas nra sly
gotas sielos nemirtingumo ir dievo idj, taiau tikjimas
aukiausija esybe stiprina ir tobulina supratim.
Disertacij gyn keturi studentai, tarp j Hgelis ir
Helderlynas.
Kaip ir jo brolis (taip jis vadina Hgel), Helder
lynas kliedi revoliucija. Jis susiavjs senovs Graikija
ir Spinozos panteizmu, rao nuostabius eilraius. Helderlyno nuotaikas liudija iraikingos laiko eiluts: A
daugiau nebeprisiriu prie atskiro mogaus. Mano meil
priklauso monijai, tiesa, ne tai itvirkusiai, vergikai
paklusniai, inertikai, su kuria mes pernelyg danai su
siduriame net kasdieniame patyrime. Bet a myliu visa,
kas didinga ir grau gldi net itvirkusiame moguje.
A myliu ateities imtmei monij. O tai eils, kvp
tos Pranczijos revoliucijos,paskutinis Himno mo
nijai posmas:
Tegul nuaidi himnai lovei!
Toki pean negiedojo netgi GraikasI
Mes buvom teiss vilt tau aukojom
Ir Pergal, mogau, tai vsti laikas!
Jau prie gyvj sentviai miruoliai
Pagarbint aini ygdarbi sugrta.
Tobulyb smiltis dievo kojai
ygiuoti monija jau pasiryta!
(J. Baliaus vertimas)

Trys paskutiniai studij universitete metai skirti vien

teologijai. Jie ubaigiami disertacijos apie Viurtembergo
banytin istorij gynimu. Be Hgelio, darb gina dar
16

atuoni mons. Konsistorinis egzaminas 1793 met ru

den paskutin duokl studentikam suolui.
Hgelio universiteto baigimo liudijimas atrod taip:
Sveikata silpna.
gis vidutinis.
Ikalbingumu nepasiymi.
Gestikuliacija santri.
Gabumai labai geri.
Samprotavimai protingi.
Atmintis tvirta.
Rao ir skaito sklandiai.
Elgesys geras.
Darbtumas nereguliarus.
Fizinis isivystymas pakankamas.
Teologij moksi gerai.
Banytins ikalbos moksi stropiai, taiau nepa
siymjo kaip didelis oratorius.
Filologij imano.
Filosofijoje joki pastang neparod *.
Egzaminas ilaikytas, bet Hgelis nesiveria daryti
dvasininko karjeros. Kakas sulaiko j nuo to, kad tapt
dvasininku. Kas gi? Hgelio moksladraugis Loitvainas jo
ketinim pasikeitim aikina ugauta savimeile: i gim
nazijos universitet jis atjo bdamas pirmasis mo
kinys, o jo mokyklos draugas Merkimas buvo antrasis.
Universitete jie pasikeit vietomis: Merkimas universite
t baig treiuoju, o Hgelis ketvirtuoju. Tai es jo ir
dyje palik neugydom aizd. Jeigu Hgelis, tikinja
1 Taip atrod dokumentas, paskelbtas 1845 m. Biografus trikd
blogas Hgelio paymys i filosofijos. Tai buvo dingstis paaipoms,
kl pasipiktinim. Taiau vliau daugelis autori, tyrinjusi ar
chyvus, tikino, kad tai klaida: jie savo akimis mat magistro
Hgelio diplome ger vertinim i filosofijos. Pagaliau treti pa
teik versij, kad i pradi raytas blogas vertinimas netrukus
buvs itaisytas ger. Tik neseniai paaikjo, kaip buvo i tikrj.
Pasirodo, yra du Hgelio gimnazijos baigimo paymjimai. Viename
i j (iduotame Tiubingene, kur buvo universitetas) filosofijos
grafoje rayta: Parod daug pastang. Kitame (raytame tut
garte, kur buvo sikrusi vyriausyb) vietoj daug (muitam) per
klaid buvo rayta joki (nuliam). Taiau vliau i klaida buvo
itaisyta (matyt, netrukus po to, kai dokumentas buvo paskelbtas).
2. Hgelis

17

Loitvainas, bt baigs treiuoju, o ne ketvirtuoju, jis

tikriausiai bt taps dvasininku, ir filosofija jo asmenyje
nebt gijusi savo korifjaus. Bet reikalas tas, kad H
gelis nepasiymjo nei tokia savimeile, nei tokiu garbs
trokimu, kok jam priskyr Loitvainas, djsis geriausiu
Hgelio studij met draugu. Beje, itai taip pat neati
tinka tikrovs.
Negalima sutikti ir su tais, kurie mano, kad nuo dva
sininko veiklos Hgel suturjo menki oratoriaus suge
bjimai: universiteto katedroje ikalba btina ne maiau
kaip banyios sakykloje. Prieastys buvo kitos anti
patija banyiai, atsiradusi dl universitete viepatavusi
vienuolyn ir kareivini paproi, radikals sitikinimai,
susiklost dl Pranczijos revoliucijos ir Ruso veikal
takos.
1793 met spalio mnes Hgelis ivyksta Ruso t
vynveicarij, tiesa, ne enev, o Bern. Jis
tampa tenykio patricijaus Karlo Frydricho Steigerio
vaik aukltoju. Vaikai trys dvi mergaits ir berniukas,
usimimai su jais atima ne tiek jau daug laiko, ir H
gelis gali toliau lavintis bei rayti. Jo paslaugoms tur
tinga eimininko biblioteka.
Jis daro iraus i Georgo Forsterio ymaus vokie
i jakobino darb. 1792 metais, kai sankiulot armi
ja, persekiodama sumutus interventus, eng vokiei
em, Maince susikr respublika, paskelbusi, kad ji
prisijungia prie revoliucins Pranczijos. Georgas Forsteris buvo vienas i jos vadov: jo gyvenimas nutrko
1794 metais Paryiuje, kur jis iki paskutins dienos iti
kimai tarnavo revoliucijai.
Hgelis kaip ir anksiau dmiai seka Pranczijos
vykius. Jis, kaip ir dauguma revoliucijai prijautusi vo
kiei, nepritar jakobin terorui. Teroras liudijo, kad
smulkioji buruazija ved revoliucij aklaviet. Pri
minsime skaitytojui F. Engelso apibdinim: A siti
kins, kad kalt dl teroro viepatavimo 1793 m. tenka
beveik vien tik isigandusiems, patriotais besidedantiems
burua, smulkiems miesionims, i baims leidusiems
18

kelnes, ir utvei niek, dirbusi savo darbelius siau

iant terorui 2.
Taiau antipatija jakobin politikos kratutinumams
nepakeit i esms palankaus Hgelio poirio Pran
czijos revoliucij. Tai buvo nuostabus saultekis,
prisimindavo jis senatvje. Pranczijos revoliucija si
liejo Hgelio teorijos kn ir krauj; netgi taps kon
servatoriumi, Hgelis negaljo sivaizduoti Europos isto
rijos be io kataklizmo. Marksas Kanto filosofij pava
dino vokikja Pranczijos revoliucijos teorija; taip pat
pagrstai Markso odius galima taikyti ir Hgeliui. Dia
lektikos kategorijos tai formos, kuriose sustingdavo
revoliucini vyki lava, kaip vykusiai pasak vienas au
torius.
Bet kol kas lava dar kunkuliuoja, o Hgelis tik vy
ki liudininkas, be to, nepervertinantis savo galimybi.
Tykiame Berne jis sikniaubs knygas ir rankraius.
Jis ketina parayti darb i painimo teorijos, ir jo ssiu
viniuose kaupiasi Mediaga subjektyviosios dvasios fi
losofijai. ia justi nauji vjai; jaunj filosof jaudina
pains klausimai: kaip stebjimas tampa painimo aktu?
Kaip nervai atlieka jutimo instrument vaidmen, kur
sikrusi siela? Pateikti atsakymus iuos klausimus
mgina anglai Pristlis ir Hartlis, pranczas Bone. Hge
lis susipains su j darbais jei ne i original, tai bent
jau i Jakobo Frydricho Abelio, tutgarto Karlo mokyklos,
o vliau Tiubingeno universiteto profesoriaus, atpasako
jimo. Jo darb Apie mogaus vaizdini altinius H
gelis savo urauose kartais atkuria odis odin.
Kartu Hgelis rimtai studijuoja Kant, kurio reikm
pamau pradeda suvokti. I Kanto filosofijos ir jos auk
iausio ubaigimo a tikiuosi revoliucijos Vokietijoje,
rao jis Selingui. Tiesa, Hgelio dmes kol kas patraukia
ne Grynojo proto kritika (ja jis susidoms vliau),
bet jo darbai i praktins filosofijos ir j interpretacija
Fichts teorijoje. Kitiems galva apsvaigs nuo to mili
niko aukio, kur filosofija ikl mog; taiau kodl
taip vlai ikilo mogaus verts, jo sugebjimo bti Iais* MapKC

K-, dtueAbc 0. Coi., 2-e rnn.,

t.

33, c. 45.
19

vam sugebjimo, dl kurio jis stovi greta kit dvasi,

pripainimo klausimas? Man regis, nra geresnio laiko
enklo negu tai, kad monija vaizduojama kaip verta
tokios pagarbos. Tai laidas, kad inyks aureol, gau
bianti emikuosius engjus ir dievus. Filosofai rodys
t vert, tautos imoks j pajausti, ir tada jos jau nebereikalaus savo purve sumindytos teiss, o tiesiog susi
grins j, imoks naudotis ja. Su nuoirdiu patosu
Hgelis ragina: Verkits saul, biiuliai, kad grei
iau ateit moni gimins iganymas! Na ir kas, kad
mums kliudo akos ir lapai, skverbkits saul!
Nuo aukt filosofini materij Hgelis btinai per
eina prie politikos, kuri kaip ir anksiau tebra jo dva
sini interes centre. Neatsilikti!kartoja jis Selingo
studentik deviz, bet jam nepasivyti savo jaunojo bi
iulio. Tasai jau skelbia spaudoje savo teorinius darbus,
o Hgelis neidrsta netgi pareikti apie juos kritins
nuomons: iuo klausimu a tik mokinys. O atsaky
damas Selingo praym parayti apie savo literatrin
veikl, paymi: Apie mano darbus neverta n kalbti.
Tuo tarpu jis daug rao. Berne Hgelis dirba prie
veikalo, pradto dar Tiubingene. Jis liko neubaigtas ir
buvo ileistas, prajus daugeliui met po filosofo mirties,
pavadintas Liaudies religija ir krikionyb. Hgelis si
tikins, kad religija yra vienas i svarbiausi ms gy
venimo dalyk, religija vis pirma suinteresuota ir
dis. Tikroji, gyva, subjektyvi religija reikiasi jaus
mais ir poelgiais. Jai prieinga, arba, tiksliau, j eina,
objektyvi religija, kuri yra negyvas inojimas apie die
v. Pirmj galima palyginti su gyva gamta, o antro
jikabinetas gamtininko, kuris marina vabzdius, dio
vina augalus, merkia spirit gyvnus, sudeda vien
skyri visa tai, k gamta atskiria, nustato viening tiks
l ten, kur ji susieja draugysts saitais begalin tiksl
vairov. Kitaip tariant, subjektyvi religija tai doro
vingo elgesio sinonimas, ji bdinga geriems monms,
objektyvi religija tai teologija; apie jos moralines po
tencijas Hgelis kalba santriai, manydamas, kad ji gali
..gyti bet kok atspalv, beveik nesvarbu kok.
20

Objektyvi religija remiasi intelektu, taiau intelektas

niekada nediktuoja princip, tai tik tarnas, nuolankiai
sekantis savo eimininko nuotaik; intelektas padaro mo
g protingesnj, bet ne geresn ir net ne imintingesn:
imintis tai ne mokslas. Sakoma, kad intelektas at
skleidia ties; bet kuris mirtingasis apskritai idrs
sprsti, kas yra tiesa? Kokie visi ie samprotavimai ne
panas subrendusio Hgelio pairas, kokie jie artimi
rusoistiniams principams, Audros ir verimosi sjdiui
ir jo jausm maitui prie intelekt.
I vieiamosios epochos teolog Hgelis perima po
zityvios religijos termin, kuriuo jis ymi religij, grin
diam autoritetu ir tradicija. Pozityvios religijos anti
podasliaudies religija, nors jos dogmos pagrstos pro
to principais, bet nukreiptos pirmiausia jausmus, jos
ritualas apima vieus valstybinius veiksmus.
U teologins terminijos slypi protingos socialins
santvarkos, kurios idealas jaunajam Hgeliui (kaip ir
Ruso) yra antikin demokratija, problema. Liaudies re
ligija suformuoja ir puoselja kilni mstysen ji eina
koja kojon su laisve. Ms religija nori iauklti mo
nes dangaus pilieiais, kuri vilgsnis visada nukreiptas
auktyn ir kuriems svetimi mogiki jausmai. Per ms
reikmingiausi visuotin vent mons eina priimti
veniausij sakrament gedulingi, nuleistomis akimis...,
tuo tarpu graikai prie savo diev altori artindavosi pa
sipuo maloningomis gamtos dovanomis, su gli vai
nikais, apgaubti diaugsmo spalvomis, j atviri veidai,
kvieiantys linksmintis ir mylti, spinddavo pasitenkini
mu. Liaudies dvasios, jos istorijos, politins laisvs
masto negalima atskirti, visa tai glaudiai susij.
Kol kas Hgelis kritikuoja ne pai krikionyb, bet
jos dabartin bkl. Jis nepatenkintas banyia, bet tiki
diev. Kai Selingas viename i savo laik ironizuoja
dl kantinink, kurie taip mikliai manipuliuoja morali
niais argumentais, kad nespsi n atsitokti, o prie
tave jau pasirodo deus ex machina3, suasmeninta, indi
3 Deus ex machina (lot.) dievas i mainos, t. y. visikai
netiktai.
21

viduali esyb, sdinti auktai danguje, Hgelis paprasiausiai nesupranta, apie k kalbama. Argi tu
manai, kad tai pranoksta ms jgas?klausia jis bi
iulio ir prao paaikinti. Jam atsakoma pasipiktinimo
kupinu atkiriu: Prisipastu, tavo klausimas mane pri
blok: a nesitikjau jo i Lesingo gerbjo. Taiau tu
teisingai nusprendei suinoti, ar a galutinai ispren
diau klausim. Pats tu j, inoma, jau seniai ispren
dei. Mes taip pat neturime ortodoksini dievo svok.
Mano atsakymas toks: mes eisime toliau u personalios
esybs svok. Per t laik a pasidariau spinozininkas.
Apie save Hgelis ito negali pasakyti. J traukia
Kristaus figra. 1795 met vasar vaizdingame veica
rijos kampelyje Steigeri dvare Guge Hgelis sukuria
krikioni religijos pagrindjo gyvenimo apraym. I
orikai tai evangelini tekst atpasakojimas, bet kokia
interpretacija! N odio apie apreikim Marijai, ne
kalt prasidjim, stebuklus, prisiklim i numirusi.
Hgelio Kristus moralistas, apeliuojantis mogaus
prot. Tai taip pat bdingas momentas: jaunojo teologo
pairos nenusistovjo, dar prie metus jis kl pa
danges jausm, dabar pirmiausia protas. Grynasis pro
tas, kuris neturi rib, yra pati dievyb. Pagal prot su
tvarkytas visatos planas. Btent protas atskleidia mogui
jo paskirt, absoliut gyvenimo tiksl; kartais migla ap
traukia j, bet niekada visikai neugesina, net visikoje
tamsoje ilieka bent silpnas jo blykiojimas. Taip pra
sideda Hgelio pasakojimas apie Jzaus gyvenim, para
ytas nuostabiai aikia ir jaudinamai nuoirdia proza.
Niekada vliau stiliaus poiriu jis nesukurs nieko tobu
lesnio.
Kristaus lpas Hgelis deda kak panaaus Kan
to kategorin imperatyv4: jeigu norite, kad kas nors
tapt visuotiniu dsniu ir liest jus, deramai elkits.
Tokia dorovs (Hgelis kol kas neskiria jos nuo mora
4 Kategorinis imperatyvas terminas, kuriuo Kantas ymjo
svarbiausi savo etikos princip; j jis suformulavo taip: Elkis
taip, kad pagrindin tavo valios taisykl visada galt bti visuo
tins statym leidybos principu.
22

ls) formul, o dorov vienintelis matas, pagal kur

dievas sprendia apie mog. Kiekvienam bus atlyginta
pagal jo darbus. Aukiau u visk mogus, individas.
Praeina keletas mnesi, ir jaunj mstytoj uvaldo
kitos mintys. Krikionikas pamokslas, skirtas asmeny
bei, jo jau nebepatenkina. Jis sda prie naujo rankraio,
kuris vliau bus pavadintas Krikioni religijos pozi
tyvumas. Pozityvumas, kaip mes jau inome,tai savo
tikas sustabarjimas.
Pradin Kristaus mokym Hgelis skiria nuo vliau
atsiradusios krikionybs, o juo labiau nuo vlyvosios
krikionybs, tapusios valstybine religija. ios trys krik
ioni religijos atmainos trys jos nunykimo, pozity
vumo bruo, kurie, beje, bdingi jau ir jos pagrindjomokymui, stiprjimo etapai. Kristus siek veikti isigi
musios yd religijos pozityvum tikjimu jo paties
autoritetu. Kas tiks ir pasikriktys, bus igelbtas, o kas
netiks, bus pasmerktas (Mk 16, 16). iuos Jzaus o
dius, paymi Hgelis, galjo itarti pozityvios religijos
krjas, o ne dorybs mokytojas.
O Kristaus artimieji? Hgelis gretina Jz su Sokratu,
kurio mokiniu galjo bti kiekvienas; tarp jo biiuli bu
vo prekinink, kareivi, valstybs vyr, i kuri kiekvie
nas dirbo savo darb. Krist lydi dvylika apatal, jo
mokymo skelbj, besidomini tik juo paiu, jo darbais
ir odiais. Tai sudaro slygas dvasiniam dogmatizmui,
autoritarikumui.
Jzaus skelbiamos tiesos skirtos individui, o ne
giminei. Jeigu nori bti tobulas, parduok sa
vo turt ir idalyk pinigus vargams; is Kristaus pa
mokymas, net jeigu j sivaizduosi kaip nedidels bend
ruomens elgesio princip, sukelia pernelyg dauf
absurdik padarini, kad j bt galima taikyti visai
visuomenei. Visuomen gali klestti tik tuo atveju, jeigu
visi jos nariai vadovaujasi vieningais, visiems privalo
mais elgesio principais. Tokia buvo Roma savo galybs
periodu. ia nesvarst, k daryti, nes tai kiekvienam buvoaiku. Romoje buvo tik romnai, bet nebuvo mogaus.
ia niekada nebt atsirads Kristus.
2*

Vis dlto kaip sitvirtino krikionyb? Kodl inyko

senovs pasaulio liaudies religija? Hgelio nepaten
kina jo laikais prastas atsakymas: Kristaus tikjimas ati
tiko iaugusius poreikius mogaus dvasios, kuri daugiau
nebegaljo garbinti idykaujani, besivaidijani, paleis
tuvaujani diev minios. I liaudies irdies kabinetiniais
samprotavimais religijos neirausi, ne vietimas iplatino
krikionyb. Hgelio atsakymas toks: romn ir grai
k religija laisv taut religija, o kai laisv buvo pra
rasta, neivengiamai buvo lemta inykti ir jos prasmei,
jos galiai, nes ji nebetiko monms. Kam vejui tinklai,
jei idivo ups vaga?
Ankstyvieji Hgelio darbai labai nutol nuo kanonins
teologijos, veikiau tai kaltinimas banyiai. Kalbama vis
pirma apie krikionyb, bet ne tik apie j. Svarbiausia
yda, gldinti visos banytins sistemos pagrinde,tai bet
kokio mogaus dvasios sugebjimo, ypa svarbiausiojo
proto,teisi nepripainimas; ir kadangi banytin siste
ma neapeliuoja prot ir nesupranta jo, tai ji negali bti
niekas kita, kaip tik paniekos monms sistema.
Tai jau is tas daugiau negu krikionybs kritika.
Banyios asmenyje Hgelis demaskuoja dvasios laisvs
slopinimo sistem. Oficiali religija yra tik mantija, pri
dengianti despotik reim, ir despotizmas gina egzis
tuojanius tikjimus. Galimyb, kad tikjimas pasikeist,
paalina draudimas skaityti vienas ar kitas knygas, svars
tyti per pokalbius banyios ir mokslo katedrose sveti
mas nuomones... Kiekviena banyia savo tikjim pa
teikia kaip visos tiesos non pls ultra 5. .., kiekviena ba
nyia tvirtina, kad visame pasaulyje nes nieko papras
tesnio, kaip surasti ties: tereiki atmintinai imokti ati
tinkam katekizm.
Norint susigrinti prarast dvasin ir politin lais
v, btina i esms pertvarkyti visuomen. Jaunajam Hgeliui atrodo, kad ieitis panaikinti valstyb. iuo at
vilgiu labai bdingas fragmentas Vokiei idealizmo
sistemos pirmoji programa, paraytas 1796 met vasa
5 Non pls ultra (lot.) kratutin riba.
24

ros pradioje. Valstyb ia vertinama herderikaikaip

kakas mechanika, antihumanika, pagimdyta prievar
tos ir pasmerkta inykti, kaip maina. Vadinasi, mes
turime perengti valstybs ribas! Juk kiekviena valstyb
laisvus mones turi laikyti mechaniniais sraigteliais, o
kaip tik ito negalima daryti, vadinasi, ji turi inykti.
Filosofas ketina galutinai demaskuoti vis apgailtin
mogaus terliojimsi su valstybe, konstitucija, vyriausybe,
statym leidimu. Hgelis tiki sigalsiant aminj
taik, ypa auktina groio idj ir netgi ragina sukurti
nauj mitologij. A sitikins, kad aukiausias proto
aktas, apimantis visas idjas, yra estetinis aktas ir kad
tiesa ir gris glaudiai susyja tik groyje. Filosofas, kaip
ir poetas, turi turti estetin dovan. mons, neturintys
estetinio jausmo tokie yra ms filosofai raidi dikai.
Dvasios filosofija tai estetin filosofija. N vienoje sri
tyje negalima bti dvasikai isivysiusiam, net apie isto
rij negalima rimtai samprotauti neturint estetinio jaus
mo.
Sunku patikti, kad ios eiluts priklauso Hgeliui.
Jos taip skiriasi nuo viso to, kas buvo parayta vliau,
kad net kilo abejoni dl jo autorysts. I ties msty
tojas, kuris paskui labiausiai vertins mogaus prot, kol
kas pajungia j estetiniam jausmui. Busimasis beslygi
kas valstybs apologetas dauo j ipulius. savo hu
manistin program kaip savaime suprantam dalyk
Hgelis traukia punkt apie aminj taik ir jos gyven
dinim sieja su tiesos, grio ir groio idjos realizavimu.
Poetinis filosofo nusiteikimas (kartais jis net rao
eilraius) minta dvasios groybmis. veicarijos kra
tovaizdio grois jo nejaudina. Tiesa, Hgelis mielai
vaiktinja po Berno ir Cugo apylinkes, o kart 1796 me
t liep su trij toki pat guvernant kaip ir jis kom
panija leidiasi net daugiadien ekskursij psiomis
po Alpes. Jie keliauja prie Grindelvaldo ledyno, paskui
prie Reichenbacho krioklio, paskui en Hotard, per
Velnio tilt, palei Fyrvaldteto eer Liucern ir i
ten namo Bern. Toks marrutas. O kokie spdiai?
25

Amino sniego dengiamiems milinikiems kalnams

Hgelis lieka abejingas. Kelions dienoratyje jis rao:
Tarp t beformi masi negali surasti nieko, kas pra
diugint ak ir duot peno vaizduots aismui. Msty
damas apie t kaln ami ir apie tuos didingumo po
ymius, kurie jiems priskiriami, protas neranda nieko,
kas jam imponuot, kelt nuostab ir susiavjim. T
aminai negyv masi vaizdas sukl man tik monoto
nik ir be galo skurd vaizdin: taip visada. Filosof,
kurio visos mintys sutelktos kunkuliuojant politin ir
dvasin amiaus gyvenim, trikdo niri ir sustingusi
Alpi landafto didyb. Jis neieko nei tylumos, nei ra
mybs ir i visos irdies diaugiasi, aptiks gamtoje k
nors, kas atitinka audring jo mini tkm. Tai Reichenbacho krioklys. ia viskas juda, ir nors atrodo, kad prie
akis nuolat yra tas pats vaizdas, i tikrj jis be per
stojo keiiasi.
Atsidrs tuioje, uoltoje, gyventi netinkamoje vie
tovje, filosofas msto apie teleologijos tikjimo, kad
gamta sukurta tenkinti mogaus poreikius beprasmi
kum. Savo skurd maist mogus ia turi tiesiog atka
riauti i kaln, nebdamas tikras, kad rytoj jo nesutrai
kys gritis. ioje dykumoje gali atsirasti visokiausios
teorijos, tik ne ta fizioteologijos dalis, kuri tikina, es
gamtoje viskas sukurta moni gerovei. Koks apgailti
nas ir pasipts mogus, sitikins, kad paalins jgos
rpinasi jo laime!
Filosofui prie irdies kitoks peizaas; jis mgsta (ir
vis gyvenim mgs) mogaus sukultrint ir sutvarkyt
gamt. Brandos metais jo ak diugina velios Nyderlan
d ganyklos, Monmartro sodai, Dunojaus slnis, Heidel
bergo apylinks. Laukinje gamtoje jam nejauku. Be to,
Hgel slegia gyvenimas svetimoje alyje, ceremoningoje
patricij eimoje, toli nuo draug ir artimj. Jis prao
Seling ir Helderlyn padti jam itrkti tvyn. Pra
eina kiek laiko, ir 1796 met spalio mnes Helderlynas,
mokytojaujantis Frankfurte, pranea diugi ini: ko
mersantas Hogelis pasirengs priimti j savo namus
labai palankiomis slygomis.
26

1797 met pradioje Hgelis persikrausto. Trumpai

pabuvs tv namuose, jis vyksta Frankfurt. Biiuliai
susitinka, bet ilgai bti kartu jiems nelemta. Helderly
nas turi palikti miest. Jaunasis poetas simyljs nam,
kuriuose tarnauja, eimininko mon Siuzet Gontar.
jo jausm kartai atsiliepiama. Jis vadina j Diotime
(tai vardas yns i Platono dialogo Puota). Diotimei
jis skiria savo eilraius, pavadina Diotime savo romano
Hiperionas heroj. Tai buvo kakokia meils bepro
tyb,prisimena liudininkas. Toliau slapstytis nebema
noma. Helderlynas ivaiuoja.
Tolesnis jo likimas tragikas. Poetas atsiduria Pran
czijoje. Bet ten jau nugrumjo revoliucins audros, vi
sur keroja korupcija, karins klikos kultas, miesioniku
mas ir karjerizmas. Helderlynas slapta susirainja su
Diotime, kuri kaip ir pirma aistringai myli. Staiga i
Frankfurto ateina skaudi inia: jo mylimoji mir. io
smgio jis jau nestengia atlaikyti. Psichinis sutrikimas
greitai progresuoja. 1803 met vasar Selingas susitinka
Helderlyn Svabijoje ir papasakoja savo spdius Hgeliui (kuris iki to laiko sikr Jenoje): Jo ivaizda
mane sukrt, ior kelia pasibjaurjim savo nevalyvu
mu, jo manieros kaip panaioje bklje esani moni,
nors jo kalba vis maiausiai liudija beprotyb. ia jis
neigis. A norjau tavs paklausti, ar tu nepriimtum
jo Jenoje, jeigu jis ten atvaiuot, kaip ketina. Jam rei
kalinga ramyb; galimas daiktas, rpestinga prieira
vl pastatys j ant koj. Tas, kas j priims, suprantama,
turi tapti jo aukltoju ir i naujo j kurti. Jeigu pasi
seks aptvarkyti jo ior, tai jis nebus nata elgiasi jis
ramiai ir visas paskends savyje.
Hgelio atsakymas: Dkoju tau u vairius prisimi
nimus apie Svabij, kuriuos tu man apraei. Man buvo
staigmena visokios meno ymybs, kurias tu atradai tut
garte. Bet vis dlto ito per maa, kad atsvert visus
kitus banalius ir nedomius dalykus, kurie ten spieiasi.
Dar didesn staigmena man buvo Helderlyno pasirody
mas Svabijoje, ir dar tokio. Tu, inoma, teisus: ten jis
vargiai isigydys. Bet dabar jau nebepads ir Jena. Ka
27

in, ar jo bklje pakanka vien ramybs, kad pasveiktum.

A tikiuosi, kad jis vis dar iek tiek pasitiki manimi
kaip kadaise, ir tai suteiks man galimyb k nors pa
daryti dl jo, jeigu jis ia pasirodyt.
Kai kurie Hgelio biografai teigia, kad filosofas ir
poetas niekada nebuvo biiuliai. Tai netiesa. Brangus
broli,rao Helderlynas Hgeliui netrukus po universi
teto baigimo,.. .mes tikime, kad ms draugyst bus
amina. Hgelis atsako jam ne maiau pakiliai: Ma
ne aplank diaugsmas inia i tavs. Kiekviena tavo
laiko eilut liudija itikim meil man. A negaliu ap
sakyti, kiek diaugsmo jis man suteik ir dar daugiau
vilties. Vilties pamatyti tave. Negalima netikti i o
di nuoirdumu. Du tokie nepanas charakteriai linko
vienas prie kito, tarsi stengdamiesi kompensuoti savo
vien ar kit dvasini savybi trkum. Bendravimas su
Hgeliu,prisipaindavo Helderlynas,mane labai pa
lankiai veikia. A mgstu tokius ramius, protingus mo
nes; jie gali bti orientyras tais atvejais, kai neinai,
kaip apibdinti savo santyk su pasauliu ir paiu savimi.
Kit liudijim apie j susitikimus Frankfurte neiliko.
Galimas daiktas, ten jie atalo vienas nuo kito, o gal
vliau.
Helderlynas mir 1843 metais. Nuo 1806 met jis
buvo visikai pamis, i pradi guljo klinikoje, paskui
gyveno j priglaudusioje svetimoje eimoje. Hgelis n
karto jo neaplank. I pradi laikuose mokslo draugui
Sinkleriui jis teiravosi apie poeto sveikat, bet Sinkleris
irgi nieko neinojo, ir veikiai Helderlyno vardas i j su
sirainjimo inyko. Hgelis pernelyg vertino prot: mo
gus, prarads sugebjim mstyti, jam buvo mirs.
Taiau grkime Frankfurt. Hgelis ia patiria sav
igyvenim, sav meil. Suprantama, be t kratutinum,
kurie praud jo draug. Apie vedybas filosofas kol kas
negalvoja, bent jau dl to, kad dar materialiai neap
rpintas (Jokia meil nra tokia stipri, kad priverst
pasitraukti dykum, atsisakyti patogum ir gyventi vien
tik meile,taip jis pasakys vliau), ir jausmas nuvysta
kaip tas vainikas, kur jam nupyn Nanet Endel, Stut28

garto modist. Vainik, kuris jungia draugus, esanius

toli vienas nuo kito, a padarysiu savo gyvenimo paly
dovu. Gls nuvyto, gyvyb apleido jas, bet ar yra pa
saulyje kas nors, ko nepajgt atgaivinti mogaus dva
sia, ko ji nepriverst kalbti? Sis vainiklis man visada
nabds: kakur gyvena maa juodaak balandl, tavo
draug. Savo mieliausiajai Hgelis pasakoja apie teatrini
Frankfurto gyvenim: Tarp aktori yra avi mergin,
kurios taip natraliai vaizduoja moterik kilnum, kiek
stokoja jo gyvenime. A raau matyt, nes inau itai
ne i savo patyrimo. Filosofijos magistras nenorjo, kad
j tart lengvabdiku elgesiu, o juo labiau neitiki
mybe. Bet apsieita be eksces. Nanet mir senmerge,
isaugojusi kaip ventenyb tuos kelet laik, kuriuos
Hgelis atsiunt jai i Frankfurto.
Frankfurte 1798 metais pasirod pirmasis spausdintas
Hgelio darbas. Tai buvo anonimikai ijusi nedidel
knygel, pavadinta Konfidencials laikai apie anks
tesnius valstybinius-teisinius Vatlando santykius su Ber
no miestu. Visikas buvusio Berno oligarchijos luomo
demaskavimas. Dabar jau mirusio veicaro laik verti
mas i prancz kalbos, papildytas paaikinimais. Hgeliui i tikrj priklaus vertimas ir komentarai. Lai
k autorius veicar advokatas I. Kartas (tuo metu,
tiesa, dar buvs visai sveikas) kaltino despotik tvark,
viepatavusi Berne prie ateinant ten pranczams. Kai
kurios autoriaus mintys patrauk Hgelio dmes, ir jis
papild jas savais samprotavimais. Pilietini laisvi ne
buvimas Berno kantone pasireikia pirmiausia valdios
teismine savivale. Teistvarka yra visikai vyriausybs ir
administracijos rankose, todl teiss norm praktikai ne
silaikoma. Niekur pasaulyje nebaudiama tokia daugyb
moni kariama, ketviriuojama, deginama,kaip ia
me kantone. Gynybos teisme niekas neklauso, aukiau
sioji instancija, nesigilindama reikalo esm, automati
kai patvirtina emesniosios nuosprend. Hgelis papasa
koja anekdotik atsitikim, kuris vos nepasibaig
tragikai. Jauna moteris buvo apkaltinta nuudiusi nau
jagim ir nuteista mirti. Per ipaint prie bausm ji
29

pasisak dvasininkui, kad jai labiausiai gaila kdikio,

kur ji neiojanti po irdimi. Patikrinus paaikjo, kad
kaltinamoji i tikrj nia ir dar nepagimd to kdikio,
kurio nuudymu kaltinama. klausim, kodl ji ito ne
pasak anksiau, teisiamoji atsak, kad neidrsusi prie
tarauti tiems grietiems ponams, kurie j tard.
Hgelio dmesys kaip ir anksiau sutelktas daugiau
sia j politikos, socialins santvarkos, religijos problemas.
Naujas yra Hgelio susidomjimas politine ekonomija.
1799 met pradioje Hgelis skaito ir nuodugniai kon
spektuoja angl ekonomisto Stiuarto knygos Valstybs
mokslo pagrind tyrinjimas vokik leidim. Jis su
simsto ir apie turto problemas ir spja jose gldint so
cialini konflikt prieastis. Naujj laik valstybse,
skaitome viename i Frankfurto fragment,tai yra ais,
apie kuri sukasi visa statym leidyba ir su kuria vie
naip ar kitaip didija dalimi susijusios piliei teiss.
Kai kuriose laisvose senovs respublikose pati konstitu
cija paeisdavo i nuosavybs teis, kuri yra vis ms
valdi rpestis ir ms valstybi pasididiavimas... B
t svarbu nustatyti, kokiu mastu reikia paaukoti nuosa
vybs teis, norint vesti stabili respublikos form. Gal
bt Pranczijoje sankiulotizmo sistemos atvilgiu buvo
elgiamasi neteisingai, kai grobikikiems instinktams buvo
priskiriamos tos turtins lygybs vedimo priemons, ku
rias ten ketinta gyvendinti.
Grynai filosofins problemos, atrodyt, nejaudina jau
nojo mstytojo, bet i tikrj yra ne visai taip: nors jos
ir nustumtos antrj viet, bet atidiai siirjus ga
lima pamatyti j slapt, kartais net dominuojant po
veik Hgelio dvasiniam pasauliui. Svarbiausias darbas,
paraytas Frankfurte,nebaigtas rankratis, vliau pava
dintas Krikionybs dvasia ir jos likimas. Pagrindi
nis veikjas ir vl Kristus. Bet ia jis jau ne Kanto eti
kos skelbjas, bet jos oponentas. Iorikai tai atrodo kaip
polemika su Moze, senovs yd statym tvu. Mozs
statymai skelb dievo odius ne kaip ties, o kaip sa
kym, rao Hgelis. ydai priklaus nuo savo dievo, o tai,
nuo ko mogus priklauso, negali turti tiesos pavidalo.
30

Viepatavimas ir paklusimas nesuderinami su tiesa, gro

iu, laisve. yd tautos likimas likimas Makbeto, susisaisiusio su piktja jga; tai, kas iame likime tragika,
adina ne uuojaut, bet pasibjaurjim.
Kristus norjo veikti senovs Judjoje viepatavusi
norm iorikum, atgaivinti mog kaip viening visu
m, kuri organikai sujungt asmeninius polinkius ir vi
suomenines pareigas. Ir toliau jau ne Kristus ginijasi
su Moze, bet Hgelis su Kantu. Pasak Kanto, moralumas
yra atskirybs pajungimas visuotinybei, visuotinybs per
gal prie jai prietaraujani atskiryb; Hgelio uda
vinys yra ikelti atskiryb iki visuotinybs, paalinti ias
dvi prieingybes per j susiliejim. Tai nepaprastai svar
bus momentas; faktikai kaip tik ia usimezga busimoji
Hgelio dialektika. Problema jau ikelta: kaip surasti to
ki neformali visuotinyb, kuri organikai derintsi su
atskiryb ir ypatingybe. Dialektins logikos aknys
etikoje.
Problema ikelta, udavinys suformuluotas sujungti
asmenin polink ir moralin statym, atskiryb ir vi
suotinyb,bet sprendimas, kur kol kas pateikia Hgelis,
vliau jo anaiptol negals patenkinti. Dabar panacja
jam atrodo pats gyvenimas ir jo aukiausia apraika
meils jausmas, suvienijantis prieybes. Taip Jzus sau
sam Senojo testamento sakymui Neudyk priepriei
no raginim visiems susitaikyti, kuris ne tik nukreiptas
prie statym, bet ir padaro j nereikaling; jame gl
di tokia gyvenimo pilnatv, kad tokio skurdaus turinio
statymas jam tiesiog neegzistuoja.
Tarp veiksni, slygojusi dvasin Hgelio vystymsi,
negalima nepaminti vokiei mistikos. Brandos metais
didysis racionalistas simpatizuos Baderiui. Kol kas jis
konspektuoja Meister Ekhart ir Tauler. Tam tikru mas
tu i mistik kilusi ir prieingybi sutapimo idja, kuri
vis labiau uvaldo jaunojo Hgelio mintis.
Ortodoksija atstumia mstytoj, erezijos traukia. Jis
mano, kad erezijos ir sektos egzistuos tol, kol banyia
nenustos slopinusi minties, kalbdama valstybs vardu.
Ir kai Hgelis aukiau u filosofij ikelia religij, jis
31

turi galvoje ne oficialj tikjim. Filosofija dl to turi

inykti religijoje, kad pirmoji yra mstymas ir, vadinasi,
jos prieyb yra nemstymas, o kita vertus tai, kas
mstoma. O religija paalina visus dalins bties prie
taravimus, gyvenimas joje ikyla kaip begalinis vyksmas,
kuriame visos prieprieos inyksta.
Citata paimta i apmat, pavadint Sistemos frag
mentas. Jis paraytas 1800 met ruden. Tai savotikas
paskutinis jaunojo Hgelio odis. Po to prasideda naujas
etapas.
Filosofui jau trisdeimt met. Prie metus mir jo
tvas; Hgeliui atitekusi palikimo dalis nedidel iek
tiek daugiau kaip 3000 gulden, bet t pinig pakanka,
kad bt galima imtis akademins veiklos. 1801 met
sausio mnes Hgelis persikelia Jen.

Ant r as s kyr i us

MOKSL MOKSLAS

Atsakymas klausimus, kuriuos

filosofija palieka neatsakytus, yra
toks, kad jie turi bti kitaip ikelti.
Hgelis

Jena buvo pasirinkta neatsitiktinai. Tarp tuometins

Vokietijos miest, turjusi universitetus, nebuvo kito,
kur bt virs toks intensyvus intelektualinis ir meninis
gyvenimas. Jenos universiteto lov padidino Frydrichas
ileris, 1789 metais ums istorijos profesoriaus viet.
jo angin paskait susirinko daugiau kaip pus vis
ionyki student. Jenoje ileris para Trisdeimties
met karo istorij, Laikus apie estetin aukljim,
trilogij apie Valentein.
Nuo 1794 iki 1799 met ia dst Ficht. Vokiei
reakcija negaljo atleisti Fichtei jo revoliucing pair
ir tik lauk dingsties, kad susidorot su laisvamaniu pro
fesoriumi. Tokia dingstis pasitaik, kai Fichts kartu su
Nythameriu leistame Filosofijos urnale pasirod Karlo
Forbergo ateistinis straipsnis Religijos svokos raida.
Pats Ficht nebuvo ateistas, jis nepritar Forbergo pai
roms religij, taiau paskelb jo straipsn, pridjs savo
pratarm. Taip kilo garsusis Ginas dl ateizmo; Fich
t buvo apkaltintas bedievyste. Viskas baigsi tuo, kad,
gavs oficial papeikim, Ficht buvo priverstas ivykti
i Jenos.
Ficht buvo pasipiktins iki sielos gelmi: j nubaud
u tariam tikjimo griovim, ir tai valstybje, kur ba
nyios vyriausioji galva Johanas Gotfrydas Herderis
nebaudiamas skelbia spaudoje filosofin sistem, kuri
tokia panai ateizm kaip vienas kiauinis kit.
Galvoje buvo turimas spinozizmas, kurio alininkai buvo
3. Hgelis

33

ne tik Herderis, bet ir jo draugas, Veimaro hercogysts

ministras Gt. Pastarasis, be to, neslp savo antipa
tijos krikionybei. Evangelij jis vadino svaiiojimu.
Pasieks, kad Herderis bt paskirtas aukt banytin
post, jis tuoj pat prapliupo epigrama, kurioje savo
draug palygino su Kristumi: dievo snus keliavo ant
vieno asilo?* o Herderis turs savo valdioje imt pen
kiasdeimttai superintendantui pavalds dvasininkai.
Herderis dvasininkas; rangas pareigoja, ir jis mgi
na suderinti Spinozos panteizm su protestant religine
doktrina, tiesa, labai nutolusia nuo ortodoksijos. Antai
sielos nemirtingum jis supranta tik kaip kultros nesunaikinamum ir perimamum.
Apie Gt ir Herder susibr vienmini laisvama
ni ratelis; radikaliausieji i j jau nuosekliai gina ma
terialistines idjas. Toks yra Augustas Ainzidelis, kuris,
beje, tarp aminink pagarsjo ne savo literatrine
veikla, bet triukmingu meils nuotykiu. Jis pamilo ite
kjusi moter Emilij Vertern. jo jausm buvo atsi
liepta, ir Ainzidelis ryosi rizikingam ingsniui. Buvo
inscenizuota i Veimaro ivaiavusios Emilijos mirtis ir
laidotuvs, o simyljliai ivyko Afrik. Taiau ne
trukus viskas paaikjo, ir kai jo dvej met Ainzidelis
vl gro Veimar, jam usidar auktosios visuome
ns nam durys. Savo krini Ainzidelis niekada ne
skelb, tik duodavo perrayti Herderiui, kurio urauose
jie ir iliko iki ms dien ir pirm kart buvo paskelbti
Vokietijos Demokratinje Respublikoje 1957 metais.
Ubaigtesnes formas gavo Karlo Lidvigo Knbelio
kryba. Tai buvo poetas ir filosofas, Epikro gerbjas,
Lukrecijaus vertjas; jis priklaus Veimaro rateliui, su
kuriuo nenutrauk ryi ir persikls Jen. Apskritai
Veimaras ir Jena viena visuma. Veimaras sostin,
Jena tai universitetas, kelio i vieno miesto kit
kelios valandos.
Ami sandroje Jenoje tarsi atsvara Veimaro gtinink rateliui atsiranda romantik ratelis. Jo krjas
ir idjinis vadas Frydrichas Slgelis pradjo nuo av
jimosi revoliucinmis idjomis. Nusivylimas atjo paly
34

ginti greitai. Taiau Slgelis negaljo susitaikyti su

despotizmu, policijos savivaliavimu, buruazinio gyve
nimo proza. Toks dabarties neigimas suadino jo susi
domjim praeitimi, vokiei nacionaline kultra, vidur
amiais, o vliau ir katalik religija. Jis turi bendramin
i tai brolis Augustas Slgelis, poetai Novalis, Vakenroderis, Tikas. Juos vienija susirpinimas asmenybs
likimu (Tik individas domus,sako Novalis), neapy
kanta niriam, gobiam kapitalo pasauliui, tikjimas
meno iganingumu. Tik meninje kryboje mogus pasie
kia tikrj laisv, ir pati tikriausia priemon ia yra
ironija, F. Slgelio odiais, pati laisviausia i vis
laisvi, galinanti mog pakilti net vir paties savs.
Kita laisvs sritis meil. Jausm emancipacija bu
vo vienas i svarbiausi romantik programos reikala
vim. Frydrichas Slgelis okiravo miesionis savo san
tyki su bankininko mona Dorotja Feit istorija. Gal
gale j laisva meil, aprayta Slgelio apysakoje
Liucinda, baigsi teista santuoka ir perjimu drau
ge katalikyb. Dar domesnis buvo Karolinos Michaelis
likimas. Anksti likusi nale, Maince ji tapo Forsterio
bendrayge ir biiule; kai respublika buvo sutriukinta,
ji atsidr kaljime, i kurio j ivadavo Augustas Sl
gelis, taps jos naujuoju vyru. Treiasis jos vyras
Selingas,kaip ir F. Slgelis, vliau pasinr religi
nius iekojimus.
I pradi romantikai orientavosi Fichts filosofij,
bet vliau juos labiau patrauk Selingo samprotavimai,
jo gamtos, meno ir religijos kultas.
Filosofijos padangje Selingo vaigd utekjo pa
lyginti anksti. 1798 metais, bdamas dvideimt trej
met, jis tampa Jenos universiteto ekstraordinariniu pro
fesoriumi. Anksti subrends kaip mokslininkas, pelns
filosofijos revoliucionieriaus lov, puikus oratorius, sto
r knyg autorius, jis buvo tikras student dievaitis.
Sausakima auditorija jam plojo, ir jis laiksi kaip kryp
ties vadas.
Hgelis diaugsi biiulio ir mokslo draugo pasieki
mais.. Nuo studij laik jis prato laikyti j savo dvasios
35

vadovu, nors Selingas buvo penkeriais metais jaunesnis.

Atvyks Jen, Hgelis apsigyveno pas Seling. Ne tik
asmenin simpatija, bet ir pair bendrumas stiprina
draugyst. Pirmajame savo vardu paskelbtame darbe
Hgelis yra Selingo pusje.
Darbas pavadintas Fichts ir Selingo filosofijos siste
m skirtingumas. Akstinas parayti j buvo Reinholdo
pareikimas, kad Selingas tik kartojus Ficht ir kad
apskritai vokiei filosofijoje revoliucija baigta. Kiek
kart, rao Hgelis, panai fraz Pranczijoje itarda
vo kaip tik tada, kai revoliucija pltodavosi. Dl vokiei
filosofijos, tai ia dar viskas prie akis. Pradi padar
Kantas.
Kad suvoktume Hgelio samprotavim logik, mums
reikia prisiminti kai kurias Grynojo proto kritikos id
jas. Siame pagrindiniame savo darbe Kantas sugriov
per vis filosofijos istorij viepatavusi pair apie
pasyvi, stebtojik painimo prigimt. Jis pirmasis at
kreip dmes veiklij smons pus, kurios tyrim
Marksas laik svarbiausiu vokiei klasikinio idealizmo
nuopelnu. mogus iri daiktus per savo veiklos priz
m, smon ne tik atspindi pasaul, bet ir kuria j
toks yra materialisto dialektiko poiris. io poirio
itakos Kanto filosofijoje. mogus, Kanto nuomone,
turi reikal ne su daikt pai savaime pasauliu, bet su
reikini, kuriuos formuojant svarbiausias vaidmuo pri
klauso paiam paintiniam sugebjimui, pasauliu.
Kantas lyginamas su Koperniku. Anksiau, paaikina
i mint Hein, intelektas tarsi saul sukosi apie rei
kini pasaul ir stengsi apviesti juos. Kantas sustabd
intelekt ir privert reikinius suktis apie j; jie apvie
iami, kai patenka ios sauls srit.
Kitas ne maiau svarbus Kanto atradimas ivada,
kad painimui neivengiamai bdingi prietaravimai.
mogaus protas stengiasi siskverbti daikt pai sa
vaime pasaul, bet ia jis btinai susiduria su prietara
vimais. Prietaravimas suklydimo poymis; toks yra
tradicinis poiris, kurio Kantas nesteng veikti. Va
36

dinasi, dar ivad Kantas, protas nestengia atlikti savo

udavinio.
Intelektas ir protas dvi skirtingos painimo sritys.
Intelektas apdoroja juslinius duomenis, juos riuoja,
idlioja mokslinio mstymo lentynles, suteikia jiems
visuotinumo form. Tai gamtos mokslo sritis. Protas
filosofijos, metafizikos (plaija io odio prasme) sri
tis; jo paskirtis nustatyti reikini vidin ry, j es
m, o tai, pasak Kanto, nemanoma. Kantas iauktino
intelekt, bet nuemino prot. Intelektas buvo inagri
ntas protingai, o protas nagrinjamas intelektikai,
rao apie Kant Hgelis, praddamas savo pirmj filo
sofin darb.
Ficht perm Kanto idj apie smons aktyvum.
Hgelio odiais, jis ilaisvino Kanto filosofij nuo
apmaudaus nenuoseklumo daikto paties savaime.
Prie mog visada yra tik procesas ir jo veiklos rezul
tatai. Vadinasi, samprotauja Ficht, esaties pagrindas
subjektas, A. Ficht naujai sprend ir kantikj
prietaravimo problem. Kantui prietaravimas tai u
tvara, pro kuri negali prasiverti tiesos siekiantis pro
tas. Fichtei prietaravimas krybinis pradas, veiklos
ir vystymosi altinis. A neivengiamai pereina prie
ybne-A, paskui jie susilieja viena. ia jau
nubriami rykesni dialektinio mstymo kontrai negu
Kanto filosofijoje. Jie matyti nepaisant tankios subjek
tyviojo idealizmo udangos.
Kai kuriuos Fichts terminus reikia patikslinti. Mi
nia man,rao Hein,kad Fichts A yra Johano
Gotlybo Fichts A ir kad tas individualus A nei
gia visas kitas egzistencijas. Koks begdikumas! su
ukdavo gerieji mons.Tas mogus netiki, kad mes
egzistuojame mes, kurie esame daug storesn u j ir
netgi esame jo virininkai burmistrai ir teismo rat
vediai. Damos klausinjo: Ar jis tiki bent savo mo
nos egzistavimu? Ne? Ir tai ramiai pakenia ponia
Ficht!
Bet Fichts A yra visai ne individualus A, o
iki smons pakils visuotinis, pasaulinis A. Fichts
37

mstymas nra kokio nors individo, kokio nors konkre

taus mogaus, kuris vadinasi Johanas Gotlybas Ficht,
mstymas; prieingai, tai visuotinis mstymas, pasirei
kiantis atskiroje asmenybje. Kaip sakoma: temsta,
vinta ir t. t., taip ir Ficht turjo sakyti ne a ms
tau, bet mstoma ir visuotinis pasaulinis mstymas
msto manyje l.
Taigi ieities takas ne atskiras mogus, grietai kal
bant, ne A, o Mes. Ficht nedviprasmikai atkrei
pia dmes i aplinkyb: Kalbama ne apie mane;
jeigu apskritai visa tai liest mano asmenyb, a gal
iau ja usiimti, nesakydamas ito n vienam mogui.
Ir apskritai pasauliui neturi reikms ir nra vykis
klausimas, k msto ir ko nemsto atskira asmenyb.
Mes kaip visikai itirpusi svokoje ir, absoliuiai u
mirusi ms individualybes, susiliejusi viening ms
tym bendruomen... tai kas norjo mstyti ir tirti,
ir btent apie Mes, o anaiptol ne apie savo A
a galvoju.
Bet, nepaisant ito, Fichts filosofija yra subjektyvu
sis idealizmas. Jis pasireikia tuo, kad Fichts ieities ta
kas prielaid neturinti subjekto veikla. Ficht kalba
apie mstymo ir bties tapatum, bet tapatumo reik
jas yra mstymas, subjektas.1
1 Pasakojama, kad kart Ogiustas Kontas kreipsi j Hgel,
praydamas idstyti savo teorij glaustai, populiariai ir prancz
kalba. Hgelis es sieids atsak, kad jo filosofijos negalima i
dstyti nei glaustai, nei populiariai, nei prancz kalba. Tai, ko
neidrso filosofas, pamgino padaryti poetas.
S darb,pasakoja Hein,a dirbau dvejus metus, ir man
didiulmis pastangomis pavyko valdyti sunki mediag, popu
liariai idstyti paias abstrakiausias problemas. Kai darbas paga
liau buvo paraytas, mane apm nemalonus jausmas, man atrod,
kad rankratis iri mane svetimu, ironiku ir net piktu vilgsniu.
Mane apm keistas sumiimas: autorius ir veikalas aikiai neati
tiko vienas kito. Ir Hein sudegino rankrat, taip paaikins savo
poelg: Skysta krikionikos uuojautos putra kenianiam mogui
vis dlto naudingesn negu tirtai udarytos Hgelio dialektikos
gudrybs. iaip ar taip, bet puikiai, subtiliai ir smojingai parayta
Heins apybraia Dl Vokietijos religijos ir filosofijos istorijos,
i kur mes pamme Fichts apibdinim, liko neubaigta, joje nra
Hgelio teorijos nagrinjimo.
38

Selingui bties ir mstymo tapatumas reikiasi ki

taip, tapatumo reikjas jam yra objektyvus pradas. Selingas isaugo veiklos, vystymosi princip, bet perkelia
j gamt. Tai vokiei filosofins minties tkmei sutei
kia nauj, netikt posk. Ji staiga atkreipia savo vilgs
n gamtos moksl, susyja net su materializmu.
Vokietijoje yra sava sena materialistin tradicija. Jos
aknys gldi vidurami panteistinse teorijose, ji min
ta spinozizmo, liaudies laisvamanybs ir empirini moks
l idjomis. Jaunasis Selingas suima save ias takas
ir kart parao eilrat, kurio pradia skamba visikai
materialistikai:
Visiems laikams a supratau
Materij kaip ties tematau.
Ji ms draugas ir globjas,
Vis daikt ji pranokjas,
Bet kokio mstymo pradia,
Bet kokio painimo pabaiga.
(/. Baliaus vertimas)

Bet tai tik iimtis. Apskritai Selingas savo teorij

kuria idealistiniu pagrindu, maa to, jis neneigia, kad
Ficht teisus. Toks nenuoseklumas ne tik kitiems, bet ir
jam paiam kliudo velgti savo originalum. Engelso
nuomone, btent Hgelis parod Selingui, kaip toli jis,
pats to neinodamas, ijo u Fichts rib 2.
Siame darbe Hgelis visikai yra Selingo objektyviojo
idealizmo pusje. Subjektyvj idealizm jis kritikuoja,
lygindamas j su metafiziniu, dogmatiniu materializmu.
Ir vienam, ir kitam bdingas vienpusikumas: pirmasis
neigia savarankik objekto bt, antrasis subjekto ak
tyvum. Tikroji realyb tai subjekto ir objekto vieno
v, subjektas-objektas. Ficht vartoja pana termin,
bet mes jau inome: pagrindin vaidmen jo teorijoje
vaidina subjektas. Todl Hgelis pabria, kad Ficht
konstruoja subjektyv subjekt-objekt. Pastarj b
tina papildyti objektyviu subjektu-objektu. Esatis api
ma abu pradus, juos sukuria ir yra j sukuriama.
2 Mapnc K-, dmeAbc 4>. H3 phhhhx npoH3Be,neHHH.M., 1956,
c. 400.
39

Fichts ir Selingo filosofijos sistem skirtingumas

buvo ubaigtas 1801 met liepos mnes. Dabar Hgelis
galjo pradti tvarkyti savo akademinius reikalus. Kad
gaut teis skaityti paskaitas universitete, jam reikjo
pereiti dvi procedras nostrifikacij ir habilitacij.
Pirmoji reik, kad Jenos filosofijos fakultetas turjo
pripainti magistro laipsn, suteikt Hgeliui Tiubingene.
Tai buvo nesudtinga: pateikti diplom ir sumokti 22
talerius 20 skatik, kuriuos turjo pasidalyti mokslins
tarybos nariai (pagal tuometin terminij fakulteto
nariai, kuri buvo septyni). Habilitacij sudar preten
dento mokslininko ir lektoriaus sugebjim patikrinimas.
Tam reikjo apginti disertacij ir perskaityti bandomj
paskait. Ilaidos 2 taleriai 20 skatik (u disertaci
jos cenzr ir dekano dalyvavim dispute).
Rugpjio 13-j Hgelis padav praym dl nostrifikacijos. Jis norjo pradti skaityti paskaitas dar ie
mos semestr. Reikjo skubti: rugsjo pradioje paskai
t kurs katalogas bdavo isiuniamas spaustuv. De
kanas aplinkratyje fakulteto nariams sil duoti preten
dentui leidim dstyti, apsiribojus bandomja paskaita
ir pareigojus j pavasar apginti disertacij. Prietara
vim prie nostrifikacij fakulteto nariai neturjo. Pro
fesorius Ulrichas, kuris, matyt, kaip cenzorius, perskai
t Fichts ir Selingo filosofijos sistem skirtingum,
vertino Hgel labai palankiai. Fakulteto seninas,
slaptasis rm patarjas ukovas kaip visada niurzgjo:
Greitai pas mus docent bus tiek, kiek student. O po
nai vabai, atrodo, emigruoja ia, kad savaip pertvar
kyt ms universitet treiajame jo egzistavimo am
iuje. Bet jis taip pat neprietaravo, kad Hgelis bt
trauktas Jenos daktar sra (ia magistras buvo
vadinamas daktaru).
Vienintelis dalykas, kuris jaudino fakulteto narius,
tai ar viurtembergietis pakankamai aprpintas, ar jis
nepretenduos gauti paalp (alga nepriklaus ne tik
pradedantiems docentams, bet danai ir vadinamiesiems
ekstraordinariniams, t. y. neetatiniams, profesoriams).
Tiesa, dstytojai gaudavo tam tikr sum i j paskait
40

dausydavusi student, bet pragyventi u tuos pinigus

juvo nemanoma. Tas, kuris ketino pasirinkti akademin
carjer, turjo bti turtingas. Hgelis pareik turs kelis
tkstanius gulden ir pra greiiau leisti dirbti. Ta
kiau fakultetas spyrsi, kad bt laikomasi formalum:
tegul pretendentas pateikis disertacij. J reikjo i
spausdinti spaustuvje, asmenikai ineioti fakulteto
nariams (isiuntinti nebuvo leidiama!) ir apginti. Per
likusias rugpjio dienas visa tai padaryti buvo ne
manoma.
Hgelis paduoda nauj praym. Jis rao, kad nostrifikacija be teiss skaityti paskaitas jam neturi pras
ms ir prao leidimo dstyti, sipareigodamas per mnes
pateikti disertacin darb. Vl dekano aplinkratis. Gu
vus pasikeitimas nuomonmis, ir priimamas sprendimas:
tegul pretendentas oficialiai pranea disertacijos pavadi
nim, pateikia j vliau, o kol kas gina tezes. Tai nu
mato universiteto nuostatai, ir tik prie pusmet F. Sl
nelis analogiku bdu buvo habilituotas.
Hgelis sutinka. Jis sumoka reikalaujam sum, ir
rugpjio 20-j jo pavard traukiama filosofijos fa
kulteto matrikul greta kit Jenos daktar. Po savai
ts disputas disertacijos tema. Kyla sunkum dl opo
nent: atostog metas, ir mieste nra dstytoj. Trei
kart dekanas kreipiasi aplinkraiu: jam reikalinga fa
kulteto sankcija, kad oponentais bt besimokantieji.
Tai lieia ne tik Hgelio disput; be jo, disertacijas
gina daktarai Svab ir Pansneris. Jie taip pat rengia
paskait kursus iemos semestrui. Hgelio gynimas pa
skirtas diena anksiau negu Svabs ir dviem anksiau
negu Pansnerio. Tuo pagrindu, remdamasis nuostatais,
Hgelis prao, kad jo pavard paskait kataloge bt
prie Svab ir Pansner. Ir ketvirt kart disputo i
vakarse raomas aplinkratis. Dekanas idsto preten
dento pretenzij. $ kart fakultetas grietai prie: Sva
b ir Pansneris Jenos aukltiniai, jie savo disertacijas
pateik anksiau u Hgel, ir, be to, ubaigtus darbus,
o ne tezes. Svab net suspjo perskaityti bandomj
paskait. Tik vienas i profesori spiriasi, kad bt lai
41

komasi statymo raids: Svab jau turi leidim, ir jo

pirmenyb Hgelio atvilgiu neginytina, bet Pansneris,
kadangi jo gynimas eina po Hgelio, turi ir dstytoj
srae eiti po jo. Fakulteto seninas (anksti ryt neti
ktai mir ukovas, ir jo pareigos perduotos Heningsui)
dar prie aplinkrat specialiame dokumente idst
savo poir: Jeigu ponas daktaras Hgelis atkakliai
laikosi savo, praau Js viesyb rytdienai paskirti dak
taro Svabs disput, penktadien daktaro Pansnerio
disput, o etadien pono daktaro Hgelio disput.
Dekanas nekeiia gynimo eils, bet Hgelio praym at
meta.
Taigi Hgelis gina Disertacijos apie planet orbitas
parengiamsias tezes. Tezi dvylika. Jos paraytos lo
tynikai, ispausdintos nedidele penki puslapi knygele
ir pagal nuostatus idalytos fakultete po sekmadienio
pamald. J turinys skirtas ne tiek planetoms, kiek
bendriems filosofiniams principams, pagal kuriuos bus
sudarytas paskait kursas. Jos aprpia plat klausim
rat ir suformuluotos kaip paradoksai: j paskirtis
duoti mediagos ginui. Beje, ia jau nuymti bsimos
grandiozins dialektikos sistemos kontrai.
Visa esm gldi pirmojoje tezje: Prietaravimas
yra tiesos kriterijus, prietaravimo nebuvimas suklydi
mo kriterijus. Suprantama, kalbama ne apie formalio
sios logikos dsni atmetim. Hgelis niekada neman,
kad svoka turi prietarauti pati sau arba empiriniams
duomenims. Tapatumo principas teisingas, bet nepakan
kamas, jeigu mintis nori atspindti vystymsi. Ir reikia
pasakyti, kad Hgelis ia neoriginalus. Jis tik kartoja
tai, kas gldi Selingo Gamtos filosofijos idjose, kur
kalbama apie realios tikrovs visuotin prietaringum.
Gamtoje visur veikia prieingos jgos, todl gamtos
mokslas turi remtis visuotinio dvilypumo principu. Tiesa
gldi ne absoliutaus tapatumo ar absoliutaus skirtingu
mo principuose, tiesa j vienybje. Prietaravim kaip
neivengiam besistengianio siskverbti daikt esm
mstymo rezultat atskleid Kantas. Bet Kantas j laik
mogaus intelekto ribotumo liudijimu. Pradedant Fichte,
42

vokiei filosofija prietaravime velgia krybin prin

cip; surasti prietaravim vadinasi, aptikti vystymosi
varomj jg.
Hgelis nuspja ne tik savo bsimos sistemos esm,
bet ir jos iorinius kontrus. Antroji jo habilitacin tez
teigia: Silogizmas yra idealizmo principas. Silogiz
mas, kaip inoma, turi trinar struktr: dvi prielaidas
ir ivad. Trilypum galima aptikti ir Kanto kategorij
lentelje, ir Fichts A pltotje; triada taps Hgelio
filosofins sistemos erdimi.
ia prasme reikia suprasti ir treij disertacijos tez:
Kvadratas yra gamtos dsnis, trikampis proto ds
nis. Trejybikumas vystymosi principas, o vystymsi
didysis dialektikas velgia tik dvasini reikini srityje;
gamtai, pasak Hgelio, vystymasis nebdingas. iuo
pagrindu vliau kils nesutarim tarp Selingo ir Hgelio.
Bet kol kas jaunasis Hgelis seka savo dar jaunesniu
mokytoju. Drauge jie atakuoja Kant. Kritin filosofija
neturi idj ir yra netobula skepticizmo forma. Si ka
tegorikai suformuluota disertacijos tez vliau bus i
samiai pagrsta daugelyje Hgelio darb. Hgelis leng
vai uiuopia kantizmo prietaravim: Kritins filosofi
jos pateikiamas proto postulatas savo turiniu griauna
i filosofij ir yra spinozizmo principas. Kantas, tvir
tindamas daikt pai savaime nepainum, suprantama,
atmet ir loginius dievo buvimo rodymus. Bet, igins
religij pro duris, jis sileido j per lang: pasirodo,
Kanto manymu, aukiausiosios esybs egzistavimui ne
reikalingi loginiai rodymai, jis postuluojamas dorovinio
dsnio. Kanto kriticizmas ia virsta grynu dogmatizmu.
.. .Hein ia dingstimi ironizavo: Kantas turmu pa
m dang, bet, ivyds nepaguodiam savo seno tar
no Lamps sielvart, suminktjo ir sugrino gyvenim
aukiausiajam kaip praktinio proto postulat; o gali
mas daiktas, Kantas j atgaivino ne tik dl senojo Lam
ps, bet dl policijos? Ar jis i ties padar tai i siti
kinimo? Ar, panaikindamas visus dievo buvimo rodymus,
jis kartu nenorjo mums tuo parodyti, kaip nepatogu
nieko neinoti apie dievo egzistavim? Jis ia pasielg
43

beveik taip pat imintingai, kaip vienas mano biiulis

vestalas, kuris sudau visus ibintus Grondertrasje
Getingene ir, stovdamas tamsoje, pasak mums ilg
kalb apie praktin btinum ibint, kuriuos jis sudau
s tik tuo teoriniu tikslu, kad rodyt mums, jog be j
mes nieko negalime matyti..
Tezs baigsi dviem iek tiek rizikingai suformuluo
tais teiginiais: Narsumas nesuderinamas ir su poelgi,
ir su igyvenim nekaltumu, Visikai tobulas dorovin
gumas prietarauja narsumui. O prie tai buvo pasa
kyta: Prigimtin bkl nra neteisinga, ir kaip tik dl
to i jos btina isivaduoti. Ne gris ir teisingumas,
bet blogis ir nelygyb yra paangos rankis filosofas
aikiai vadavosi i utopik jaunysts iliuzij.
Dl planet, tai joms buvo skirta vienintel (penktoji
tez): Kaip magnetas yra gamtos svertas, taip planet
ir sauls trauka yra gamtos vytuokl. Isamiai savo
astronomin credo Hgelis idstys disertacijoje. Disputui
jis pasisteng suteikti filosofin kryptingum.
Respondentu, kurio pareiga buvo ginti pretendento
idjas, buvo studentas Karlas elingas, profesoriaus bro
lis, oponentais profesorius elingas, profesorius
Nythameris, studentas varcotas.
Hgelis, kaip nuo ami prasta panaiais atvejais,
negailjo padk, ypa savo pagrindiniam oponentui. Jo
odiai bt skambj labai pompastikai ir siteikiamai,
jeigu bt buv sakomi ne lotynikai: Praau tave, vyre
imintingiausias i imintingiausi, garbingiausias pone
profesoriau Selingai: visa, kam tu ms tezse nepritari,
pasakyk ia vieai, nes tam is disputas, kad i tavs
pasimokyiau. Nra reikalo kalbti apie tai, kaip man
malonu jausti tavo param. Nei amininkai, nei net
draugai, vien tik ainiai, vien tik mokslas, kuriam nra
galo, gals deramai vertinti tauri tavo proto jg, tavo
dvasines ypatybes. Tebus man leista palovinti tave kaip
tikr filosof.
Hgelis kalbjo apie savo diaugsm dl to, kad po
nas prorektorius ir ponas dekanas papuo savo dalyva
vimu jam ikilming akt, dkojo kilniausiajam
44

monarchui u moksl globojim, dkojo fakultetui ir vi

siems susirinkusiems u dmes jo darbui.
Habilitacinis disputas, po kurio filosofijos magistrui
Georgui Vilhelmui Frydrichui Hgeliui buvo suteikta
teis skaityti paskaitas, vyko 1801 met rugpjio 27-j,
t dien, kai jam sujo trisdeimt vieneri metai.
Po gynimo Hgelis sdo prie disertacijos. Jis turjo
didel rankrat i astronomijos, parayt, matyt, dar
prie atvykstant Jen. J reikjo sutrumpinti ir iversti
lotyn kalb.
Praeina mnuo, taiau disertacija fakultetui nepateik
ta. J tarytum umiro. Logikos ir metafizikos katedros
vedjas, mums pastamas Heningsas, vizuoja Hgelio
paskait plan. Paskui staiga susigriebia (matyt, itai
atsitiko ne be viurtembergieio nedraug sikiimo). Spa
lio 18-j jis rao dekanui pasipiktinimo kupin laik:
A neinojau, kad ponas daktaras Hgelis iki iol dar
nepateik disertacijos, todl udjau savo viz. Hening
sas reikalavo nedelsiant imtis priemoni: Js galite be
ceremonij anuliuoti Hgelio paskait plan, nes viskas
pasiekta gudrumu. T pai dien ant dekano stalo at
siranda broira Apie planet orbitas. Filosofijos diser
tacija.
Disertacija, kaip ir kiti Hgelio io periodo darbai,
nuspalvinta kritikais tonais. Jos patosas mechanicizmo
ir empirizmo, kuri reikju Hgelis laiko Niuton, kal
tinimas. Angl fizikui Hgelis prieprieina Kepler, ku
ris, kaip Hgeliui atrodo, nesuskaido gamtos, bet sten
giasi suvokti j kaip tam tikr visum. iuolaikiniam
skaitytojui daugelis dalyk, kuriuos tvirtina Hgelis, gali
atrodyti tiesiog komiki. Jaunojo filosofo nuomone, me
chanikos bda ta, kad ji nieko nenutuokia apie diev.
Hgelis sitikins, kad svoris, kurio veikiamas akmuo
krenta em, savo pobdiu yra visikai skirtingas nuo
to, kuris veikia vaigdse ir ypa dangaus knuose,
priklausaniuose ms sauls sistemai ir anaiptol nenukrentaniuose 2em. Dl obuolio, kuris Niutonui paki
o mint apie visuotin trauk, jis sako, kad tai ess
blogas enklas, nes obuoliai jau dukart buvo nelaims
45

pradia visos monijos (Ievos obuolys) ir Trojos liau

dies (Pario obuolys).
Kadaise Sokratas atitrauk filosofijos dmes nuo
dangaus tyrinjimo ir prikaust j prie to, kas emika,
prie mogaus. Dabar filosofijai atjo metas pasikelti
padanges, painti viesuli judjim valdanius ds
nius. Konkreiai kalbant, filosofija gali bti naudinga
sprendiant vien ginytin problem. Turimas galvoje
dsningumas, kurio idj pateik astronomas Ticijus.
Jeigu paimtume eil skaii 0, 3, 6, 12, 24 ir t. t.
ir prie kiekvieno i j pridtume skaii 4, tai, pasak
Ticijaus, gautume skaiius, atspindinius santykinius
planet nuotolius nuo Sauls. Sis empirinis dsnis, atro
dyt, buvo patvirtintas, kai Herelis 1781 metais atrado
Urano planet. Remdamiesi Ticijaus dsniu, astronomai
spjo, kad tarp Marso ir Jupiterio turinti bti dar nesu
rasta planeta. Jos iekojimai prasidjo ikart po Urano
atradimo. Hgelis juos laik bergdiais, o Ticijaus ds
n dl jo grynai empirins prigimties neatitinkaniu
tikrovs. Jis sil naudotis kitu dsningumu, pateiktu
pitagorinink 1, 2, 3, 4, 9, 16 ir t. t. Jeigu i eil
labiau atitinka tikrj gamtos tvark,ra Hgelis
disertacijoje,negu minta aritmetin progresija, tai
aiku, kad tarp ketvirtos ir penktos vietos yra didelis
neupildytas tarpas ir kad ten nra ko iekoti planetos.
Tuo tarpu jau 1801 met sausio 1- dien astronomas
Pjacis Palermo observatorijoje atrado pirmj i maj
planet Cerer, esani tarp Marso ir Jupiterio. V
liau i aplinkyb buvo dingstis daugeliui juok ir netgi
ipuoli prie Hgelio dialektik.
Nesusipratimas, matyt, kilo dl to, kad, raydamas
disertacij, Hgelis naudojosi Jen atsivetu rankra
io juodraiu, paraytu iki Pjacio atradimo. Ar jis i
nojo apie atradim, kai spalio mnes pateik diser
tacij fakultetui? Sunku pasakyti. Ar teorini teigini
ir empirini duomen neatitikimas galjo sutrikdyti filo
sof, bti prieastis, dl kurios jis dels pateikti savo
darb? Mes neturime pagrindo kategorikai sprsti. Juo
labiau kad 1801 met gruodio mnes jis rao daktarui
46

Hufnageliui apie savo ketinim pasisti disertacijos eg

zempliori, nepridedamas joki pastab dl jos turinio.
Tame paiame laike Hufnageliui Hgelis prane,
kad kartu su Selingu jis pradeda leisti Kritin filoso
fijos urnal, kurio udavinyspadaryti gal pseudofilosofinei netvarkai. Ginkl, kur buvo ketinama pa
naudoti, Hgelis vadino vzdu, rimbu, trinka. Geram
darbui ir dievo garbei gali praversti kas tik nori!
Planai sukurti nauj urnal atsirado seniai. Leid
jas Kot i pradi norjo, kad jam vadovaut Selingas ir Ficht; taip pat buvo planuojama, kad dalyvaus
broliai Slgeliai. Taiau elingas nutar dalytis vadova
vimu su Hgeliu. Abu buvo ne tik redaktoriai, bet fak
tikai ir vis ei dienos vies ivydusi numeri (trys
numeriai sudar tom) autoriai. Straipsniai buvo skel
biami be parao, todl iki iol nra galutinai aiku, kiek
abu filosofai prisidjo prie vieno ar kito darbo.
Pirmasis numeris pasirod paioje 1802 met pra
dioje. Jis prasidjo Hgelio straipsniu (prie jo prisidjo
ir elingas) Apie filosofins kritikos esm, kuriame
buvo idstyta urnalo programa.
Hgeliui kelia nerim filosofijos bkl po Kanto: kri
ticizmas iklibino tikjim autoritetais, mstymo sava
rankikumas pasiek tok mast, kad filosofui darosi gda
vadintis jau egzistuojanios teorijos sekju. Kiekvienas
iradinja savo sistem. Tuo tarpu Hgelis dabar jau
tvirtai sitikins, kad tiesa vieninga ir vienintel kaip ir
grois. Yra tik vienas protas, todl ir filosofija tik viena,
ir tik viena ji tegali bti. vairios filosofijos kryptys
lidnas proto netobulumo, painimo neadekvatumo vai
sius. Tikrosios filosofijos idja vienokiu ar kitokiu mastu
gldi kiekvienoje teorijoje: btent kokiu turi iaikinti
filosofin kritika. Kitas jos udavinys nustatyti, kiek
tiesa gavo mokslins sistemos pobd. Mstymo siste
mingumo stoka tai poymis sielos, pernelyg neapdai
rios, kad ivengt nuopuolio, bet ir neturinios tiek dr
sos, kad ipirkt savo nuodm.
Filosofin kritika turi pakilti kov prie tuos, kurie
filosofijos idj spraudia asmenini skoni ar klai
47

ding princip keval. Viena yra individualumas, kuris

padeda irykinti objektyvi idj, kita ties ikrei
piantis subjektyvizmas. Prie subjektyvizm ir ribotu
m toks Hgelio kis. Tikra filosofijos neganda ple
pjimas. Perms mokslin terminij, jis plaiai paplinta,
nes atrodo netiktina, kad po didiuliu lukt kiekiu ne
bt jokio racionalaus grdo.
Yra dar vienas filosofinio mstymo prieasneran
gus empirizmas, kuris stengiasi sutaikyti su filosofija
sveik prot, kasdien smon. Tuo tarpu sveikam
protui filosofijos pasaulis visada atrodo kaip ivirkias
pasaulis. Todl Hgelis (kol kas dar) prie filosofini
idj populiarizacij.
Straipsnis baigsi raginimu kilti bekompromisin ko
v su prieininkais. Juos Hgelis atsisak laikyti lygia
teise filosofine partija. Pripainti prieinink partija, H
gelio nuomone,vadinasi, atsisakyti savo visuotinumo,
t. y. parodyti savo menkyb.
Tokia Kritinio filosofijos urnalo programa. Negai
lestinga kova, joki kompromis, jokio pair samb
vio. Tiesa viena ir vienintel! Bet prie statant jos pa
stat reikia ivalyti statybin sklyp. Hgelis ir Selingas
uoliai imasi darbo.
Pirmasis Hgelio smgis tenka gana pavirutinikai
galvai. Straipsnis pavadintas Kaip sveikas mogaus pro
tas iri filosofij pavaizduota, remiantis Krugo
veikalais. Hgelio amininkas, Vitenbergo filosofijos fa
kulteto adjunktas, trij be galo nuobodi knyg auto
rius Vilhelmas Traugotas Krugas buvo pavyzdys to pseudoteorinio plepjimo, apie kur buvo kalbama programi
niame straipsnyje. Hgeliui visikai pakanka vien ironijos,
kad susidorot su prieiriinku.
Kit kart kritikos trinka nusileidia ant G. E. ulcs, raiusio senovs skeptiko Enezidemo vardu, galvos.
Straipsnyje Skepticizmo santykis su filosofija. Jo vairi
modifikacij pavaizdavimas ir sena palyginimas su nau
ja Hgelis atskleidia dogmatik Sulcs skepticizmo
pobd. Tai skepticizmo igama, neturinti t kilni
bruo, kurie sudar antikinio skepticizmo esm. Todl
48

Sulc neturi teiss remtis tikruoju Enezidemu. Senovs

skepticizmas buvo nukreiptas prie tariam juslinio suvo
kimo patikimum, kuriuo mgina remtis Sulc. Tai, k
naujasis Enezidemas laiko esant patikimiausia, senojo
Enezidemo nuomone, visai nenusipeln pasitikjimo.
Kitas straipsnis Kritiniame filosofijos urnaleTi
kjimas ir inojimas, arba Refleksin subjektyvumo filoso
fija savo tobula forma kaip Kanto, Jakobio ir Fichts
filosofijaskirtas polemikai su iais trimis ivardytais
mstytojais. Visos trys sistemos vienaip ar kitaip tik
jim vertina labiau u inojim. Hgeliui j pirmj vie
t vis labiau ikyla mokslo problema. Jo sistemoje fi
losofija uims auktesn viet negu religija.
ia gldi nesutarim, kurie greitai iskirs elingo ir
Hgelio kelius, uuomazga. Pirmajam ir tais metais auk
iausia dvasins veiklos sritis menas, paskui i viet
uims religija. Hgelis atvyko Jen sitikins religijos
pranaumu, bet dabar pirmj viet jis skiria filosofijai.
Tiesa prieinama intuicija tokia Selingo pozicija; tie
sa mokslin sistema, Hgelis vis labiau sitikina ios
nuomons teisingumu. Intuicijos dovan gali turti tik
dvasios aristokratas, painimas nedaugelio dalia; mgs
tamas elingo posakis Horacijaus eilut Odi profanum vulgo et arceo (Neapkeniu tamsuoli minios ir
laikausi nuoaly nuo jos). Gnoseologijoje Hgelis de
mokratas: Filosofija, kaip proto mokslas, skirta visiems.
Ne visi j pasiekia, bet tai jau kitas dalykas, juk ne visi
mons tampa kunigaikiais. I to, kad vieni mons i
kyla vir kit, piktina tik tvirtinimas, es ie mons
skiriasi savo prigimtimi. is raas juodraiuose ikal
bingai liudija nauj Hgelio pozicij.
Ir dar dl vieno svarbaus dalyko draugai nesutaria
dl poirio valstyb. elingas, kaip ir Kantas, iame
socialiniame institute velgia neivengiam blog; mo
ns atsisako valstybs labui dalies savo teisi, bet be jos,
bdami anarchijos ir prieikumo bklje, jie negali gy
venti. Lygiai taip pat ir atskiros valstybs negals nuolat
gyventi tarpusavio susidrim, sprendiam ginklo jga,
bklje. Kaip mons dl btinumo vienijasi valstyb,
4. Hgelis

49

taip ir valstybs analogiku bdu bus priverstos suda

ryti sjung, taut areopag, kad visur pasklist tai
kos ir teiss principai.
Dar prie kelet met Hgelis pritar iam poiriui.
Dabar jis jau mano kitaip. Nauja koncepcija suformuluota
jo penktajame straipsnyje, pasirodiusiame Kritinio ur
nalo puslapiuose. Straipsnis pavadintas Apie moksli
nius prigimtins teiss tyrimo bdus, apie jos viet prak
tinje filosofijoje ir santyk su mokslu apie pozityvi
teis; jame ne tik kritikai nagrinjami svetimi poi
riai, bet idstoma ir sava programa. Hgeliui atrodo,
kad jis surado iekom harmoning vienyb tarp to, kas
mogaus elgesyje visuotina, ir to, kas paskira. ia filo
sofas pirm kart formuluoja sav dorovs, kuri yra gry
na tautos dvasia, samprat. Tauta, kartoja Hgelis
Aristotel, egzistuoja anksiau u atskir mog. Bti
dorovingam vadinasi, gyventi pagal savo tautos, savo
alies, savo valstybs paproius. Valstyb yra dorovinis
organizmas. io organizmo sveikat turi palaikyti karas.
Panaiai kaip vj judjimas neleidia uakti eerams
o taip atsitikt su jais, jei ilg laik nebt vjo,taip ir
karas apsaugo tautas nuo puvimo, kur neivengiamai su
kelt ilgalaik, o juo labiau amina taika.
elingui nuo toki odi plaukai pasiiau, bet gin
ytis su Hgeliu, nepajudinamai sitikinusiu savo teisu
mu, buvo tuias daiktas. 1803 met gegus mnes jie
isiskyr, kartu nustojo eiti ir Kritinis urnalas. Selingas ivaiavo Bavarij, kur buvo maloningai priimtas
rm, apdovanotas ordinu ir irinktas akademiku. Jis
spariai eng lovs laiptais. Pirmaisiais metais, elin
gui ivykus, Hgelis palaik su juo draugikus santykius,
jie susirainjo, bet ryiai silpo, o pasirodius Dvasios
fenomenologijai, visai nutrko.

Tr ei as skyr i us

PASAULINE DVASIA
RAITA ANT IRGO
Dvasia viepatauja pasauliui dl
smons; btent tai yra jos instru
mentas, o jau paskui patrankos, dur
tuvai, muskulai.
Hgelis

Privatdocentas Hgelis kaip lektorius pasisekimo ne

turjo. Katedroje jis elgsi taip, tarytum sdt namie
prie raomojo stalo: vis sklaid savo ssiuvinius, ieko
damas reikalingos vietos, uost tabak, iaudjo ir kosiojo. Kalbjo negarsiai, sunkiai surasdamas odius, ypa
kai bdavo kalbama apie paprastus ir suprantamus da
lykus, kurie, atrod, slg j savo akivaizdumu; tik pra
simus pro j utvar prie to, kas sudar problemos
esm, jis gydavo pasitikjim ir ramyb, jo balsas su
stiprdavo, vilgsnis imdavo ibti. Bet ir tomis minu
tmis jo artikuliacija, gestai ir mimika danai kontras
tuodavo su kalbos turiniu. Dstymo sklandumu ir su
prantamumu jis nesirpino. J vadino mediniu Hgeliu.
Pirmj semestr jo paskaitas usira vienuolika mo
ni (tiesa, reikia atsivelgti tai, kad kartu su Hgeliu
Jenoje filosofijos kursus skait dvylika dstytoj, i j
ei profesoriai).
Vliau Hgelio klausytoj skaiius retai virydavo
trisdeimt. Utat tai buvo itikim sekj ratelis, ne
iaip gerbj, bet imanani spekuliatyviosios iminties
paslaptis, dievinusi savo mokytoj. Jo studentai laiksi
atokiai ir i aukto irjo kit publik. Hgelis jiems
buvo aukiausia esyb, orakulas, itariantis kartais ne
suprantam, bet visada neginijam ties. Palyginti su
jo genijumi, visa kita atrod apgailtina ir menka. Ta
pagarba liet ir paias paprasiausias su metru susijusias
smulkmenas. Kiekviena jo fraz buvo godiai gaudoma
51

ir aikinama, buvo iekoma kiekvieno jo odio pa

slptos reikms. Viurcburg ivaiuojaniam studentui
Hgelis pasak: A ten turiu biiul, turdamas galvoje
Seling. Ikart kilo abejon, ar od biiulis reikia su
prasti prastai, ar dar kokia nors kita prasme.
Hgelis nuolat buvo paskends savo mintyse, didingas
ir nesudrumsiamas. Niekas negaljo ivesti jo i pusiau
svyros. Kart per isiblakym jis atjo paskait valan
d anksiau, ne trei, o antr valand. Ums savo
viet katedroje ir neatkreips dmesio klausytoj su
dt, jis pradjo skaityti. Studento, mginusio paaikinti,
kad jis apsiriko, jis tiesiog nepastebjo. Profesorius Augustis, kurio paskaita pagal tvarkarat turjo bti, pri
js prie dur ir igirds Hgelio bals, nusprend, kad
valand pavlavo, ir skubiai pasialino. Trei susirinko
Hgelio studentai, jie jau inojo, kas atsitiko, ir smalsiai
lauk, kaip j mokytojas isisuks i padties.
Ponai,pradjo Hgelis,kai smon tiria pati sa
ve, tai kaip pirmoji tiesa, arba, tiksliau, kaip pirmasis
melas, figruoja juslinis tikrumas. Prajus kart mes
baigme kaip tik tuo, o prie valand i aplinkyb man
dar kart buvo patvirtinta. Akimirksn msteljo lengva
ypsena ir tuoj pat inyko. Toliau viskas vyko kaip pa
prastai.
Studentas Georgas Hableris (universiteto prorektoriaus
snus) paliko mums savo mokytojo iors apraym:
Grieti veido bruoai ir spindintis dideli aki vilgsnis,
liudijs save nugrimzdus mstytoj, adino drovum
ir jeigu nebaid, tai bent jau sulaikydavo, bet, kita ver
tus, nugaldavo ir priartindavo velni ir draugika kal
bjimo maniera. Hgelio buvo nepaprasta ypsena, tik
labai nedaugelis mano sutikt moni ypsodavosi pa
naiai. Gerairdikoje ypsenoje gldjo kartu ir kakas
atiauru, grieta ar net skausminga, ironika ar sarkas
tika bdingas bruoas, liudijs gil susikaupim. A
i ypsen palyginiau su sauls spinduliu, prasiskver
bianiu pro sunkius debesis ir apvieianiu dal kra
tovaizdio, dengiamo tamsaus elio.
52

Universiteto vyresnyb Hgel ne itin mgo. Jo ne

suprato, todl laik obskurantu ir dl smulkmen kai
iojo pagalius ratus. Kai fakultete pasirod docentas
Frizas, Hgelio filosofijos prieininkas, vadovyb ikart
j palaik. Jam pranaavo puiki ateit, j globojo. H
gelis jau pradjo galvoti palikti Jen, kuri, be to, jo akyse
pamau virto ukampiu: romantik ratelis seniai iiro,
geriausi profesoriai paliko universitet. Jis para savo
pastamui Heidelberg, praydamas suinoti, ar ten
nra laisvos vietos.
Netiktai Hgelis suino, jog Jenos universitetas sten
giasi irpinti i Veimaro rm, kad jo varovui Frizui,
kuris ir jaunesnis u j amiumi, ir vliau prajo habili
tacij, bt suteiktas profesoriaus vardas. Hgelis Veima
re turi savo galing globj ministr Gt (nei H
gelis, nei Gt netar, kad jie yra tolimi giminaiiai:
kakoks Johanas Laukas, Frankenbergo burmistras, gyve
ns XVI amiuje, buvo j bendras protvis; itai iaikjo
tik ms dienomis). Didysis poetas ir mstytojas simpati
zuoja jaunam filosofui, kur laiko Selingo tsju ir s
jungininku kovoje prie Niuton. viesos skaidymosi
teorijos paneigim Gt laik savo gyvenimo tikslu. Pra
di suklydimui dav neskmingai atliktas bandymas su
prizme: Gtei nepasisek suskaidyti viesos spindulio
sudedamsias dalis, vietoj spektro jis pamat baltas ir
juodas dmes, nuspalvintas tik ten, kur jos susiliesdavo.
I to jis padar ivad: visos spalvos atsiranda dl dvie
j pagrindini baltos ir juodos susimaiymo. Gamtos
reikiniai, atrod, patvirtino jo nuomon: debesies u
temdyta saul mums atrodo geltona; dmai sauls spin
duliuose gauna ydr atspalv. Gt ieikvojo begal
laiko ir jg, atliko didiul daugyb bandym, prira
tkstanius puslapi, kad pagrst sav menininko, iman
io spalvin gam kaip visum, poir. Savo Spalvotyr poetas vertino labiau u Faust.
Hgelis kreipsi Gt, sksdamasis dl rengiamos
neteisybs. Suinojs, jog kai kas i mano koleg ne
trukus gaus filosofijos profesoriaus vard, ir ryium su
tuo prisimins, kad a pats vyriausias i ionyki pri
53

vatdocent, drstu pavesti Jums sprsti, ar mari nereikia

baimintis, kad mano galimybs dirbti pagal sugebjimus
universitete bus apribotos dl apdovanojimo, aukiausi
j instancij suteikto kitiems asmenims *.
Gts sikiimas netruko duoti vaisi. Prasideda
viesybi susirainjimas. Jenos universitet ilaiko ke
turios valstybs: SaksonijaVeimaras, SaksonijaGota,
SaksonijaZalfeldasKoburgas ir SaksonijaMeiningenas. Kad vienas ar kitas nutarimas dl universiteto rei
kal gyt statymo gali, reikalingas vis keturi vy
riausybi sutikimas. Po tarpusavio konsultacij monar
chai priima viening sprendim: Frizas ir Hgelis tebna
profesoriai! Pirmasis (1804 met gruodio 24-j) savo
vali pranea hercogas Francas Koburgietis, paskutinysis
(1805 met vasario 15-j)Karlas Augustas Veimarietis.
Bet kol kas itai teikia tik moralin pasitenkinim ir
atveria perspektyv; pajam kaip ir anksiau joki.
Hgelis vl rpinasi dl vietos Heidelberge, zonduoja
dirv Berlyne ten rengiamasi atidaryti universitet:
ar nepakvies jo tenai? Deja, Heidelberg pakvieiamas
Frizas, Berlyne vieta paskirta Fichtei.
Tik 1806 met birelio mnes Gtei pasisek ir
pinti i Veimaro hercogo savo prote skurdi alg
100 taleri kasmet. Su atskaitymais tai sudar maiau
negu 80 taleri. Kokia menka buvo ta suma, liudija
tai, kad kukliai Jenoje gyvens studentas ileisdavo pra
gyvenimui madaug 200 taleri per metus. I student
umokesio u paskaitas (po tris laubtalerius nuo galvos
u kurs) taip pat susidarydavo nedaug. Profesorius H
gelis vertsi sunkiai.1
1 Sis 1804 met rugsjo 29-j paraytas laikas pirmasis
mums inomas Hgelio laikas Gtei. Hgelio Rat rinkinyje"
paskelbtas 1803 met rugpjio 3-iosios laikas Gtei, kuris daro
neprast jam spdi ir savo meilikaujamu tonu, ir jame esaniu
savotiku slaptu skundimu. Kaip neseniai nustatyta, laik pa
ra ne Hgelis, bet Jenos burmistras Fogelis. Hgeliui klaidingai
priskiriamas ir kitas Fogelio laikas Gtei 1804 met gruodio
6-os dienos.
54

Udarius Kritin filosofijos urnal, jis nieko ne

skelbia. Rankraiai kaupiasi raomajame stale: Vokie
tijos konstitucija, Dorovs sistema, paskait kurs
uraai, o nuo kurio laiko ir didelio darbo, kuris dar ne
turi pavadinimo, puslapiai.
Pirmoji uuomina apie darb prie Dvasios fenome
nologijos aptinkama laiko filologui Fosui, kur Hge
lis 1805 met gegu pra irpinti jam paskyrim
Heidelberg, apmatuose. 1806 met vasar leidjas Hebhartas Bamberge pradjo spausdinti dar neubaigt darb.
Taiau vliau viskas sustojo: autorius neskubjo baigti
darbo, o leidjas nemokjo jam adto honoraro. Prasi
djo tarpusavio rietenos, ir viskas galjo visai sugriti,
jei nebt sikis Nythameris, kuris tuo metu atsidr
Bamberge.
Apie j reikia pasakyti kelet odi. Frydrichas Ima
nuelis Nythameris buvo vienintelis mogus, su kuriuo
Hgelis isaugojo draugikus santykius nuo Jenos laik
iki gyvenimo pabaigos. Jis buvo Hgelio emietis, ketveriais metais vyresnis, ir moksi su juo Tiubingeno uni
versitete. Jenoje jis sikr jau 1792 metais. Kartu
su Fichte jis leido Filosofin urnal, dalijosi su juo at
sakomyb dl Forbergo straipsnio paskelbimo ir visikai
palaik Ficht Gine dl ateizmo, bet pirmajam dl
incidento teko palikti Jen, o Nythameriui viskas baigsi
paskyrimu ... teologijos profesoriaus viet. Jau ia pa
sireik bdingas jo charakterio bruoas mokjimas su
tarti su monmis. Kaip filosofas Nythameris buvo visi
kai neoriginalus, apskritai niekuo ypatingu jis nepasi
ymjo, bet juo buvo galima pasikliauti. Su Hgeliu j
suartino charakteri panaumas. Pastarasis danai bu
vodavo jo namuose Jenoje, o Nythameriui ivykus, gy
vai su juo susirainjo; tredalis vis Hgelio laik
adresuoti Nythameriui. Jo mon Hgelis vadino ge
riausia i moter, ir vliau apie savo mon jis ra,
kad myli j taip pat ir dl to, kad ji panai geriausi
i moter. Nythameris buvo Hgelio antrojo snaus
kriktatvis. Jie taip ir neperjo prie tu, bet buvo tikri
draugai. Nythameris ne kart gelbjo Hgel.
55

Ir Dvasios fenomenologija laiku ivydo dienos vie

s Nythamerio energijos, diplomatinio sumanumo ir geros
valios dka. Jo derybos su leidju baigsi susitarimu,
pagal kur Nythameris sipareigojo nupirkti i Hebharto
u 252 guldenus ispausdint rankraio dal, jeigu H
gelis nepateiks paskutini jo lank iki spalio 18-osios;
o kol kas leidjas sumokjo autoriui 144 florinus pus
jam priklausanio honoraro. Nythameris jau gavo pini
gus ir, pranedamas Hgeliui apie ikovot pergal, mal
davo j nepaeisti sutarties slyg. Persisti rankraiui
i Jenos Bamberg reikjo penki dien. Nythameris
primin itai Hgeliui: vliausiai spalio 13-j jis turs
atiduoti paket patui. Gaukite pato kvit, pra jis,
ir isaugokite j, kad bt ivengta nesusipratim. Jeigu
nespsite itaisyti teksto, pats atvaiuokite Bamberg
ir ubaikite visk vietoje. Atvaiuokite, ia jums bus ra
miau negu savo namuose...
Artjo karas tarp Pranczijos ir Prsijos, ir protin
gasis Nythameris blaiviai vertino prieinink galimybes.
Bambergas buvo Napoleono okupuotoje teritorijoje, Vei
maro hercogyst buvo prs sjunginink, karo veiksmai
turjo pltotis jos teritorijoje.
Treiadien ir penktadien, spalio 8-j ir 10-j, H
gelis isiunia Bamberg didel pas j buvusio rank
raio dal. Ketvirtadien prasidjo karas. Pas Hgel
dar lieka pabaiga, bet patas jau neveikia. Spalio 13-osios
ryt prancz prieakins dalys uima Jen. Prasideda,
Hgelio odiais, baims valanda. Kare kaip kare: pl
ia, prievartauja, udo. filosofo namus siveria dulk
mis apneti pstininkai. Filosofas nepraranda altakrau
jikumo: pastebjs ant vieno i prancz krtins Gar
bs legiono juostel, jis reikia vilt, kad narsusis karys,
apdovanotas kariniu ordinu, garbingai elgsis su paprastu
vokiei mokslininku. odiai, sustiprinti vynu ir maistu,
paveikia. Bet neilgam. Ateina nauji kareiviai, ir viskas
prasideda i pradi. Seimininkai paliko namus, Hgelis
paseka j pavyzdiu. Susikaiiojs kienes Fenomeno
logijos lapus, susirinks pintin ioki toki mant, jis
ibga gatv.
56

Prieglobst Hgelis suranda universiteto prorektoriaus

Hablerio namuose, ia sustojo kakoks auktas pareig
nas, ir prie vart stovi sargyba. Seimininkas nesidiaugia
sveiu, bet duoda jam kambarl virutiniame aukte, vie
n i t, kuriuos nuomoja studentai. Aplink pogromas,
tik iame name palyginti ramu. Pas Habler filosofas pra
leidia kelet valand. Paskui jis slepiasi komisaro Helfeldo name turgaus aiktje. vieiant lau ir gaisr
pavaistms, Hgelis sutvarko igelbt rankrat ir bai
gia rayti j. Vliau jis didiuosis tuo, kad Dvasios
fenomenologija buvo ubaigta mio prie Jenos ivaka
ri nakt.
Dienos spdius Hgelis idst laike Nythameriui.
Jis rao apie igyvent jaudinimsi ir patirtus nuostolius.
Bet svarbiausia ne tai. Nepaisant vis imginim, jis
linki skms prancz armijai. Hgelis itikimai laiko
Napoleon Pranczijos revoliucijos pdiniu, reformato
riumi, griaunaniu sen tvark ir atverianiu Vokietijai
naujus kelius. Dl to atsirado susiavjimo kupinos eilu
ts: A maiau imperatori, i pasaulin siel, kai jis
vaiavo per miest apsivalgyti. Patiri tikrai nuostab
jausm, stebdamas toki asmenyb, kuri sdi ia raita
ant irgo, aprpia vis pasaul ir sakinja jam.
Labiau u visk Hgel jaudina Bamberg isisto
rankraio likimas. Ar jis nukeliavo pagal paskirt? Prie
ingu atveju praradimas bt pernelyg didelis. Pasku
tinius puslapius jis ketina isisti rytoj.
Bet patas pradeda veikti tik spalio 20-j. Supran
tama, dl to nevykdoma sutartis, bet leidjas turi atsi
velgti nenumatytas aplinkybes. Be to, Hgelis visikai
nuskurds. Grs namo, jis rado visk itutinta: pa
vogta viskas, kas turjo nors menkiausi vert. Nebuvo
nei baltini, nei maisto, nei net varaus popieriaus
skiauts.
Hgel priglaud prekiautojas knygomis Fromanas. G
t per Knbel persiunt filosofui 10 taleri. Pagaliau i
Bambergo ateina inia, kad jis gali disponuoti honoraru.
Hebhartas gavo rankrat ir pretenzij neturi.
57

Lapkriio viduryje Hgelis ivyksta Bamberg, kad

sekt knygos leidim, ir gyvena ten iki antrosios gruo
dio puss. 1807 met sausio mnes jis isiunia pra
tarm. Dabar belieka tik laukti savo kdikio pasirodymo.
Knyga ieina kovo mnes.

Dvasios fenomenologija lyginama su Faustu. Jei

gu nepaisysime tos svarbios aplinkybs, kad Gts tra
gedija parayta rykiomis eilmis, kuri daugelis tapo
sparnuotais posakiais, o Hgelio veikalas blankia ir
sunkiai suvokiama proza, tai tam tikras panaumas aki
vaizdus. Fausto blakymasis, iekant gyvenimo prasms,
tarytum atitinka pasaulins dvasiosFenomenologijos
herojaus,tiesianios keli ties, klaidiojimus. Dl
kalbos Hgelis nesigyn: jo knyga iuo atvilgiu anaiptol
netobula. Tai kaip tik ta dalyko pus, kuri sunkiausia
gyvendinti, tai, kas yra brandumo poymis, jeigu, be to,
kalbama ir apie atitinkam turin. Juk yra siuet, kurie
patys slygoja visik aikum,dabar usiimu dau
giausia tokiais dalykais; pavyzdiui, iandien pravaiuo
damas ia usuko princas NN; jo didenyb mediojo er
nus ir t. t. Politini naujien praneimo bdas pakanka
mai aikus, bet vis dlto ms dienomis danai atsitin
ka, kad nei skaitantysis, nei raantysis kaip tik todl
visai nesupranta to, apie k kalbama. Pagal kontrast
a galiau padaryti ivad, kad dl mano neaikaus
stiliaus mane supranta kur kas geriau; noriau viltis,
nors a tuo netikiu... Js priekaitus laikau teisingais
ir galiu tik pasiguosti jeigu leidiama guostis,kad
vadinamasis likimas sukliud man savo darbu sukurti
k nors, kas galt patenkinti tokius imananius ir tokio
skonio mokslininkus kaip Js, mano drauge, o ir mane
pat taip, kad a galiau pasakyti: dl to a gyvenau.
Taip Hgelis atsak (1807 met lapkriio mnes) Knbeliui, kuris jam ra: Man ir, kaip a manau, dar kai ku
riems Js draugams nortsi, kad graktus Js mini
58

audinys, kuris vietomis atrodo visikai aikus ir malo

nus, ikilt prie ms akis labiau apiuopiamu pavidalu.
Mes i ties laikome Jus vienu i didiausi ms laik
mstytoj ir norime, kad savo dvasins jgos pagrindui
Js suteiktumte daugiau kniko vaizdingumo.
Ir vis dlto sunkus Fenomenologijos stilius ne au
toriaus bejgikumo rezultatas. Po Grynojo proto kriti
kos tarp vokiei filosof atsirado savotika tradicija
nelepinti skaitytojo dstymo aikumu. Kai nordavo, H
gelis galdavo rayti raikiai ir suprantamai. Fenomeno
logijoje pakanka iraiking viet, patvirtinani tai.
Rizikuodami perdti, mes idrsime tvirtinti, kad btent
tas vaizdingas turinys iandien ir sudaro svarbiausi H
gelio darbo vert. Jo sumanymas grandiozinis parodyti
mogaus ir monijos smons istorin vystymsi, bet jo
gyvendinimas jau neatitinka iuolaikini mokslo reika
lavim. Taiau vis dlto Dvasios fenomenologija iki
iol tebra vienas i filosofinio mstymo kertini akmen.
Skaitytojas, atsiveriantis i knyg, tarsi engia tams
mik; tenka tiesiog brautis per paini termin ir grioz
dik jungini tankm, bet paskui jo pastangos atlygi
namos: blyksteli sauls spindulys, ir jis tarsi ieina
nepaprasto groio laukym, ia lengva eiti, ia viskas
diugina ak; geniali mintis, papuota taikliu odiu
atpildas sunkum nepabgusiam drsuoliui.
Fenomenologijos paantrat nurodo: Mokslas apie
smons patyrim. Ji buvo sumanyta kaip pirmoji siste
mos dalis, savotikas vadas, idstantis bendruosius
principus, tiksliau tiesos painimo metodas. Marksas j
vadino Hgelio filosofijos itaka ir paslaptimi2.
Tiesa ne nukalta moneta, jos gatavos nesikii
kien. Tiesa suvokiama painimo ilgo pltojimosi pro
cese, kur kiekvienas ingsnis yra betarpika ankstesniojo
tsa. Teisinga ir klaidinga prieingumas taip siaknijo
bendrojoje nuomonje, kad ji laukia arba visiko prita
rimo kokiai nors filosofinei sistemai, arba visiko nesu
tikimo su ja. Tuo tarpu filosofini sistem skirtingum
2 MapKC K-, SmeMC 0. H3 pauHHX npoH3BeAeiiHH, c. 624.
69

reikia irti kaip progresuojant inojimo vystymsi.

Pumpuras inyksta, kai isiskleidia iedas, o is i
nyksta, uleisdamas savo viet vaisiui. Jie tarsi paneigia
vienas kit, tai ne iaip skirtingos, bet nesuderinamos
bties formos. Drauge jos sudaro organik vienov, ku
rioje kiekviena i i form btina, ir tik imamos kartu
jos sudaro visum. Tikroji visuma yra ne rezultatas, bet
rezultatas kartu su savo tapsmu; tikslas pats savaime
yra negyva visuotinyb. Analogikai yra ir painime:
tiesa tai ir pasiektas rezultatas, ir kelias j.
Forma, kuria egzistuoja tiesa mokslin sistema.
Niekas neabejoja, kad mokslui valdyti reikia didiuli
pastang. O filosofuoti ir samprotauti apie filosofij pa
sirengs kiekvienas, manydamas, kad tam pakanka gimto
proto. Tarytum kiekvienas, turintis akis ir rankas, suge
bt pasiti batus, jeigu jam duot odos ir rank. Atjo
laikas pakelti filosofij mokslo rang. Suprantama, kal
bama ne apie t lkt intelektinio inojimo atmain, ku
ri pretenduoja mokslikum, bet operuoja plikomis
tiesomis, tokiomis kaip atsakymai klausimus, kada gim
Cezaris ir t. t. Hgelis ne prie intelekt, kuris yra bend
ras mokslo ir kasdiens smons pagrindas ir laiduoja,
kad mokslo sritis atvira visiems; bet tikrasis mokslas i
eina u intelekto rib. Jo sritis protas, ir pasekti dva
sios siskverbim i srit tai udavinys, kur kelia
sau Fenomenologijos autorius.
Jis atmeta ir kit pseudomokslinio filosofavimo bd,
kuris intuicij laiko pagrindine tiesos painimo priemone.
Hgelis ia turi galvoje eling. Intuicija paremtas moks
las nepasiymi visuotiniu suprantamumu ir atrodo esantis
tik keleto atskir asmen monopolija. Kitas priekaitas
intuityviam inojimuivienspalvis formalizmas. Mat
intuicija, kaip ir intelektas, mgina suvokti ties nuo
gu pavidalu; vystymosi ia nra, geriausiu atveju kar
tojama ta pati formul, tegul net ir velgianti visur
prieybi tapatyb. valdyti io vienatonio formalizmo inst
rument ne sunkiau kaip tapybos palet, kurioje tik dvi
spalvos sakykime, raudona ir alia, kad pirmja bt
tapomas pavirius, kai reikalingas istorinio turinio pa
60

veikslas, o kita kai reikalingas peizaas. Selingo pa

vard niekur neminima, bet jis iame groteske lengvai
galjo atpainti savo mintis. Toliau pratarms jis Fe
nomenologijos neskait. Susitaikyti su Hgeliu dabar
jau buvo nebemanoma.
Kaip Hgelis sivaizduoja painimo vystymsi? inoji
mas individo nuosavyb. Bet mogus gims visuomenei,
sak dar Hgelio pirmtakas Herderis. mogus istorijos
produktas,tokia buvo kita jo mintis. Ir pagaliau treia:
individo vystymasis bendrais bruoais pakartoja gimins
vystymsi. Visos ios mintys tampa Hgelio ieities ta
ku. Smon sociali ir istorika, individualios smons rai
da pakartoja visuomens istorij tai k turi galvoje
Fenomenologijos autorius, sakydamas, kad atskiras
individas yra netobula dvasia... Individas, kurio substan
cija yra auktesn dvasia, pereina praeit taip, kaip tas,
kuris, imdamasis auktesnio mokslo, apvelgia seniai si
smonintas parengiamsias inias, kad parykint smo
nje j turin... Atskiras individas turi ir turinio atvil
giu pereiti visuotins dvasios formavimosi pakopas, bet
kaip jau dvasios paliktas formas, kaip jau suformuoto ir
itiesinto kelio etapus; taigi ini atvilgiu mes matome,
kaip tai, kas ankstesnse epochose domino subrendusi
vyr dvasi, tapo vaikiko amiaus iniomis, pratimais
ir net aidimais.
Taigi prie filosofo akis dvasin individo raida, vi
suomens evoliucija ir jos smons form kaita. Feno
menologijos skaitytojas triskart pakyla prie dvasios vir
ni. Vartojant Hgelio vlyvj darb terminij, ias
tris minties judjimo sritis galima pavadinti taip: sub
jektyvioji uvasia, objektyvioji dvasia ir absoliutin
dvasia, t. y. individuali smon, visuomen ir visuome
nin smon. Fenomenologijos skyriai ir suskirstyti, ir
padalyti kitaip; tai sudaro papildom sunkum suvokti
mediag, o paaikinama, galimas dalykas, ir tuo, k mes
jau inome: knygos pradia buvo ispausdinta, kai pabai
ga dar nebuvo parayta, o bet koks sumanymas reali
zuojamas visada kinta. Pratarm aikiausia ir labiau
siai nulifuota veikalo dalis buvo sukurta paskiausiai.
61

Penki pirmieji skyriai skirti dvasios embriologijai

individo smons analizei. ia taip pat galima aptikti
trinar struktr: smon, savimon, protas. Pirmoji s
mons, nukreiptos u jos esant objekt, pakopa jus
linis pojio patikimumas. Tai paio skurdiausio turinio
inojimas. Jutim organai galina mus fiksuoti k nors
tam tikroje vietoje tam tikru laiko momentu. Tai, ia,
dabarpatys bendriausi apibrimai, kuriuos galima
pritaikyti bet kuriam atvejui. ia dar nra daikto, j
mums pateikia suvokimas. Daiktas vairialypis, jis yra
tam tikra apibri vienyb. Pavyzdiui, druska balta,
atraus skonio, kubo formos ir t. t. Suvokimas jau apima
tam tikr apibendrinim, ir jame gldi prietaravimas:
daiktas yra vieninis, o kita vertus, jame gldi tam tikri
bendri poymiai. Stengdamasi paalinti prietaravim,
smon pakyla nauj pakop, pereina prie minties, ku
rios pirmasis reikjas yra intelektas. ia atsiveria eks
perimentins gamtotyros dsni viepatijos sritis, sa
vitas, virjuslinis pasaulis.
Kai painimo objektu tampa intelektas, smon virsta
savimone. Hgelio samprotavim audin vis labiau
sipina socialins gijos. Nors kalbama, kaip ir pirmiau,
apie individo smon, bet ji analizuojama per svarbiau
sio visuomeninio santykio darbo prizm.
Didiul tak Hgelio pasauliros formavimuisi pa
dar pramons perversmas Anglijoje, kurio teorin i
raika buvo angl klasikin politin ekonomija. Gyvenda
mas Jenoje, Hgelis dmiai studijavo Adam Smit, dau
geliu atvilgi pritardamas jo ekonominms pairoms.
Smito studijos padjo Hgeliui Dvasios fenomenologijo
je pamginti suvokti smons ir moni visuomens ap
skritai vystymsi kaip darbins veiklos rezultat. Va
dinasi, Hgelio Fenomenologijos didingum <.. .>
sudaro tai,paymjo K. Marksas,kad Hgelis mo
gaus savigim traktuoja kaip proces < ...> , kad jis,
vadinasi, suvokia darbo esm ir supranta daiktin mog,
tikr, nes real, mog kaip savo paties darbo rezulta
t 3.
* Ten pat, p. 627.
62

Kartu Marksas pabr Hgelio pozicijos ribotum.

Hgelis laikosi iuolaikins politins ekonomijos poirio
<.. .>. Jis mato tik teigiam darbo pus, bet ne neigia
m 4. Be abejo, ios Markso minties nereikia suprasti
vulgariai. Ji nereikia, kad Hgelis visikai nesuprato nei
giam darbo padarini kapitalistinje visuomenje. Je
nos realiojoje filosofijojepaskait kurse, skaitytame
18051806 metais,Hgelis atkreipia dmes tai, kad
dl ekonomikos vystymosi daugyb moni pasmerkti
visikai atbukinaniam, nesveikam ir neaprpintam dar
bui darbui fabrikuose, manufaktrose, rdynuose, apri
bojaniam sumanum, o industrijos akos, i kuri mai
tinasi milinika moni klas, netiktai isenka dl ma
dos kaprizo arba dl kain kritimo, slygoto atradim
kitose alyse ir t. t.,ir ta daugyb atsiduria skurde, i
kurio negali surasti ieities. Pasireikia didelio turtin
gumo ir didelio skurdo, kuriam niekuo negalima pagel
bti, prieyb. Vadinasi, Marksas turjo galvoje k kita,
kai sak, kad Hgelis nevelg darbo neigiamos pu
ssbtent Hgelio nesugebjim surasti keli dia
lektin kapitalizmo neigim. Neigimo kaip objekto savs
paties paalinimo jis nesteng pritaikyti to meto ekono
miniams ir politiniams santykiams ir susitaik su j su
pania socialine tikrove.
Kaip, Hgelio manymu, darbas formuoja mog? do
miausias iuo atvilgiu Dvasios fenomenologijos sky
rius, pavadintas Viepatavimas ir vergija. Jei tiksime
Hobsu, tai pirmaprad mogaus bkl vis karas prie
visus. Bet tokiai bklei nebdingas vystymasis, nes joje
nra formos, kuria kauptsi individ veiklos rezultatai.
Tam btinas tam tikras teigiamas moni ryys, ir jis
atsiranda kaip viepatavimas ir paklusimas. Tas, kas yra
drsus, kas nesibijo mirties, rizikuodamas gyvybe, bet
nerizikuodamas orumu, tampa eimininku. Vergu mo
gus, pasirengs dirbti prakaituodamas, kad isaugot gy
vyb.
Kas vyksta toliau? Seimininkas sakinja, o vergas
paklsta; eimininkas mgaujasi, o vergas kuria jam
4 Ten pat.
63

daiktus vartojimui ir mgavimuisi. Vergas formuoja daik

tus, bet kartu jis formuoja ir pat save. Darbas yra ugdy
mas, ir per j vergo smon pakyla vir savo pirminio
emo lygio, vergas gyja savimon, ima suvokti, kad jis
egzistuoja ne tik dl eimininko, bet ir dl savs paties.
eimininkas, mgaudamasis tuo, k jam sukuria vergas,
tampa visikai nuo jo priklausomas, o vergas, formuoda
mas daiktus, ima viepatauti ne tik jiems, bet ir savo
eimininkui. Gal gale j santykiai apsiveria: eiminin
kas tampa vergo vergu, o vergas eimininko eimi
ninku.
Ta savotika filosofin alegorija kalba apie tai, kad
vystymosi procese bet koks reikinys, bet koks veiksmas
virsta savo prieybe. Ji veda prie minties apie visuome
nin mogaus prigimt, apie tai, kad visuomen yra or
ganika visuma, kurios kiekviena dalis neatskiriamai su
sijusi su kita. Ten, kur yra verg, niekas nra laisvas.
eimininkas, prieprieinamas vergui, taip pat yra ver
gas, kol kitame jis nemato savs paties. Kita vertus, kam
trksta drsos rizikuoti gyvybe, kad pasiekt savo laisv,
tas nusipelno bti vergu. Jei kokia nors tauta ne tik si
vaizduoja, kad ji nori bti laisva, bet i tikrj siekia
isilaisvinti, tai jokia prievarta nestengs ilaikyti jos pa
vergtos. Savimon yra priklausomybs ir darbo rezultatas.
Savimons tikslas laisv. Bet kaip j pasiekti? Pa
prasiausias variantas vidinis isilaisvinimas, neigiamas
poiris ir viepatavim, ir vergij, t. y. stoikumas.
Stoikas laisvas nepriklausomai nuo savo padties, ir sos
te, ir grandinse. Kaip visuotin pasaulins dvasios for
ma stoikumas pasireikia visuotins baims ir vergijos
epochoje, bet taip pat ir pasiekus visuotin isilavinim,
kuris juslin vaizd pakelia iki mstymo. Stoikumas vi
dujai prietaringas: pasitraukusi i supanios tikrovs
save, smon galutinai nepaneig esaties. Stoik jaudina
klausimas, kas yra teisinga ir gera, bet atsakyti j jis
nestengia.
Pat klausimo klim paalina skepticizmas, kuris
bties neigimui suteikia login ubaigtum. Dl to atsi
randa savotikas mstymo nesudrumsiamumas, o kita
64

vertusabsoliutus dialektinis nerimas, imuta ir imuanti i pusiausvyros smon. ie du kratutinumai

koegzistuoja skepticizme; prietaravimas ne tik nepaa
lintas, bet, prieingai, sustiprjo. Skeptikas skelbia regos
ir klausos niekingum, o pats mato ir girdi. Jo odiai
ir jo veiksmai nuolat prietarauja vieni kitiems.
Skepticizm pakeiia auktesn savimons forma, pir
mapradikai slegiama dvilypumo nelaiminga smon.
Hgelis turi galvoje krikionyb. Dvilypumas matyti jau
i to, kad krikioniui bties ir veiksmo sismoninimas
yra tik sielvartas dl tos bties ir veiksmo. Prie ne
laiming smonsuskaldyta tikrov: mogus susijs
su dievu ir kartu paskends nuodmse. Krikionio ms
tymasdisonuojantis varp skambjimas, tai muzikinis
mstymas, neprieinantis prie svokos. Ir kartu kaip tik
ia pasiekiamas atskjjybs ryys su tuo, kas nekintama,
visuotina. Kaip tik ia dvasia nuo savimons pereina prie
proto.
Protas prie Hgelio akis ikyla trimis hipostazmis
kaip stebintis, veikiantis ir pasieks aukiausi sikni
jim individualybje. Stebintis protas usims mokslo,
empirins ir teorins gamtotyros kritika. tikinamiausia
itai atrodo fiziognomikos, mginanios skaityti mintis
i mogaus veido, ir frenologijos, iekanios ryio tarp
asmenybs dvasinio pasaulio ir kaukols struktros, at
vilgiu.
Veikiantysis protas pradeda nuo malonum vaikymosi.
Paskui asmenins laims iekojimas virsta savo priey
be siekimu padaryti laiming vis monij. Pradeda
veikti irdies statymas, kuris monijos nelaime laiko
tai, kad ji laikosi ne jo, o tikrovs statymo. Galiojanti
tvarka irdies statym laiko negyva tikrove. Taip
atsiranda poreikis j sugyvinti ir pertvarkyti. Bet rezul
tatas apverktinas: egzistuojantys statymai ginasi nuo
vieno individo statymo, nes jie yra ne nesmoningas, tu
ias btinumas, o dvasinis visuotinumas, kuriame gyvena
individai, nors ir sksdamiesi ta tvarka, taiau atsidav
jai ir prarandantys visk, jeigu i j j atimt. Todl
5. Hgelis

65

irdies plakimas monijos labui virsta beprotikos savi

manos siautjimu. Ji skelbia, kad tai, kas egzistuoja,
yra ikreipta, igalvota fanatik yni, itvirkli despot
ir j tarn, nepastebdama, kad ikrypimas yra pati mai
taujanti atskiryb, troktanti tapti visuotine.
Aukiausia veikianiojo proto pakopa doryb. ia
ikovojama pergal prie skambias kalbas apie monijos
gerov ir jos inaudojim, apie pasiaukojim grio var
dan; tokie odiai sukilnina ird, bet prot palieka tu
i, moko, bet nekuria; tai deklamacijos, parodanios tik
tai, kad individas, kuris dedasi veikju, siekianiu toki
kilni tiksl, laiko save puikia btybe; tai puikyb, kuri
prikema galv ir sau, ir kitiems, bet prikema tuio
pasiptlikumo. Dorybs tikslas yra jau egzistuojantis
gris. Smon kaip tui keval nusimeta vaizdin ka
kokio'grio, kuris dar netapo tikrove. Smon i patyri
mo suinojo, kad bendras dalyk vyksmas ne toks blo
gas, kaip atrod; dl to patyrimo atkrenta priemon su
kurti gr individualybei paaukojant save.
Individualyb Hgelis apibria kaip tam tikr prie
ybi vienyb, dvigub vaizd galerij, i kuri viena
yra kitos atspindys; viena galerija, atribojanti nuo i
orini aplinkybi, kita sismoninanti jas; pirmoji
rutulio pavirius, antroji jo centras. Individualyb kaip
tik tai ir sudaro, kad ji tokiu pat mastu yra visuotinyb
ir dl to ramiai ir betarpikai susilieja su akivaizdiai
egzistuojania visuotinyb, su paproiais, proiais ir t. t.
bei su jais derinasi, kokiu ji prieprieina save jiems ir,
prieingai, keiia juos. Jeigu nebt i aplinkybi, pa
proi, ios pasaulio apskritai bkls, tai, inoma, indi
vidas netapt tuo, kas jis yra.
Dl iuolaikins pasaulio bkls filosofas nekuria
joki iliuzij. Tai dvasin gyvulika viepatija ir apgau
l. ia nra vietos nei iauktinimui, nei skundui, nei
atgailai. Ir vis dlto, nors kiekviena individualyb ma
no, kad veikia tik egoistikai, ji geresn, negu sivaiz
duoja esanti. Kai ji elgiasi savanaudikai, tai ji tik ne
ino, k daro, ir kai ji tikina, kad visi mons elgiasi
66

savanaudikai, tai ji tik tvirtina, kad n vienas mogus

nesuvokia, kas yra veikimas. ia Hgelis tiksliai for
muluoja asmenini tiksl ir visuomenini veiklos rezul
tat nesutapimo idj, kuri vliau uims pagrindin viet
jo istorijos filosofijoje. mons savo reikalus ir poelgius
vaizduoja kaip kak, kas reikalinga tik jiems patiems,
es galvoje jie tur tik save ir savo esyb. Taiau savo
veiksmais jie tiesiogiai prietarauja savo tvirtinimui, ta
rytum nori paalinti vieum ir visuotin smon; su
manymo pavertimas tikrove yra savo reikalo jungimas
visuotin stichij, ir dl to jis tampa vis reikalu.
O absoliuti gryna vis valia yra dorovin savimon.
Dorov kuria ne individuali smon, ji perima j kaip
i alies primest statym. Doroving mstysen kaip tik
ir sudaro tai, kad nepajudinamai ir tvirtai laikomasi to,
kas teisinga, ir susilaikoma nuo ito sumenkinimo. Ka
kas duota man saugoti, tai yra kito nuosavyb, bet kaip
tik todl a toks skrupulingas dl to kako, kuris yra
visuotinis turtas, t. y. bendramogika substancija, ne
lieiamumo ir saugumo. Kartu pasiekta individualios s
mons vystymosi riba. Pasaulin dvasia pradeda nauj
rat.
Dabar prie ms akis plaukia realios istorijos vaiz
dai. Tiesa, Hgelis ima tik tai, kas jam monijos vys
tymesi atrodo esmingiausia. Jo nuomone, dorov, t. y.
visuomens gyvenim, valdo du statymai: mogikasis,
dienos viesos statymas, priimtas moni, ir dievi
kasis, poeminis, atsirads nepriklausomai nuo mo
ni nuostat. Juos atitinka dvi socialins kuopels: vals
tyb ir eima.
Svarbiausia valstybins valdios pareiga irti, kad
privats interesai nepaimt viraus bendro grio atvil
giu. mons link umirti, kad jie tik visumos dalels.
J sumanymai nukreipti grynai asmeninius tikslus
sukaupti turt ir patirti pasitenkinim. Kad neinykt
bendrumo dvasia, vyriausybs turi retkariais karais su
krsti j bt. Individams, kurie atitrksta nuo visumos
ir siekia tik gyvenimo sau ir asmenins nelieiamybs,
naudinga parodyti j absoliut viepat mirt.
67

Kivir lauke krits prieas, valstybs poiriu, turi

bti iniekintas, bet giminikumo jausmas i artimj rei
kalauja atlikti laidojimo apeigas. Taip atsiranda dviej
dorovini jg valstybs ir eimos konfliktas: Sofok
lio Antigons, palaidojusios brol nepaisant valdovo drau
dimo, kolizija. Apskritai brolio ir sesers santykiai Hgeliui dorovini ryi eimos viduje virn. Vyras ir
mona geidia vienas kito, tvai vaikuose mato savs
pai ts, brolio ir sesers meil priemai neturintis
dorovinis santykis. Analizuodamas Antigon, Hgelis pa
rodo patriarchalini paproi ir valstybinio prado susi
drim. Kiekvienos puss veiksmai istorikai ir pateisin
ti, ir apriboti, kiekvienas savaip teisus ir neteisus. Kova
senovs dorovinio pasaulio viduje slygoja io vientiso
pasaulio uvim.
Viduramiai kaip istorijos periodas jaunajam Hgeliui
neegzistuoja. Filosofas ikart pereina prie kapitalistini
santyki genezs, tiksliau prie proces atitinkani
dvasini form.
Prie imantis jas analizuoti, mums reikia patikslinti
vien i pagrindini Hgelio filosofijos svok susveti
mjimas. Filosofas vartoja termin nevienareikmi
kai. Plaija odio prasme susvetimjimas Hgeliui
tai dvasios kitabtis, jos sudaiktinimas, savs teigimas
kaip objekto. Susvetimjimo veikimas ia tapatus pai
nimui. Taip keliamas klausimas pratarmje. Bet skyriuje
Sau susvetimjusi dvasia, prie kurio analizs mes pri
jome, terminas susvetimjimas vartojamas apibdinti
tam tikrai visuomens bklei buruazini santyki pa
sauliui, kur kiekvienas kitam svetimas. Savimon atsi
ada pati savs ir atsiduria laisv isiverusi savo
stichij valdioje.
Kaip susvetimjimo pasaulio formavimosi pavyzd H
gelis ima absoliutistin Pranczij prie buruazin revo
liucij. Visuomenje viepatauja du smons tipaikil
ni ir ema, bajor, pasirengusi pasiaukoti dl vals
tybs interes, smon ir smon minios, kuri nekenia
valdios, paklsta slpdama nir ir visada pasirengusi
68

maitui. Bet ios dvi prieybs veikiai pasirodo esanios

suderintos. Nebylaus tarnavimo valstybei heroizmas
virsta pataikavimo heroizmu. Pataikavimo kalba iskiria
ir izoliuoja monarch, jo smon formuoja jo pavaldini
smon. Atstumtumo jausmas suvienija ir ikreipia kilni
ir em smon, tradiciniai ryiai nutrksta, atsiranda
sutraukyta smon.
Ateina absoliutaus elastingumo, visuotinio savs
paties ir kit apgaudinjimo, susivokianio chaoso
metas. Hgelio dispozicijoje puiki menin iliustracija
Ramo snnas. Didro dialogas, nepaskelbtas autoriui
esant gyvam, pateko Gts rankas ir pirm kart buvo
ispausdintas 1805 metais, jo paties iverstas vokie
i kalb. Didro panekovas sako apie savo sn: Jeigu
jam lemta pasidaryti doru mogum, a tam nekliudysiu,
bet jei toji molekul (t. y. i tvo paveldtas pradas.
Vert.) panors, kad i jo ieit toks pat nenaudlis, kaip
ir jo tvas, tai mano pastangos padaryti i jo dor mo
g jam bt labai alingos. Aukljimui nuolat sikiant
molekuls veikim, vaikas bt tampomas alis dviej
prieing jg ir eit svyruodamas gyvenimo keliu. Gy
venime toki moni be galo daug ir jie netik nei ge
ram, nei blogam. Tokie mons vadinami padarais; tai
baisiausias i vis pravardiavim, nes juo paymimas
mogaus vidutinikumas ir ireikiama jam paskutin pa
nieka. Didelis niekas yra didelis niekas, bet visai ne
padaras. Didro ios kalbos atrodo iminties ir beproty
bs kliedesiu, kuriame pasireikia proto valgumas ir
kartu valios niekikumas, tas kaitaliojimasis mini, ia
toki teising, ia vl toki neproting, toks visikas su
gedimas, toks neapsakomas begdikumas ir kartu toks
nepaprastas atvirumas. Hgelis, be abejo, sutinka su
Didro ir tik pabria tokios smons atsiradimo neiven
giamum susvetimjimo slygomis. Juo rykiau pasirei
kia smons sutrkimas, juo stipriau ji save demas
kuoja, juo geriau: juo greiiau ji inyksta. Umaskuoti
j vadinasi, stabdyti vystymsi. Suadyta kojin geriau
u suplyusi; apie savimon ito nepasakysi,teigia
69

vienas i to meto, kai Hgelis ra Fenomenologij, jo

aforizm.
Sutraukyt smon pakeiia religinis tikjimas ir jo
prieyb vietimas. Pastarj Hgelis vertina labai kri
tikai, nurodydamas kaip jo bdingus bruous burua
zin utilitarizm ir primityv ateizm. vietjui religija
apgauls rezultatas. inoma, atskirais atvejais galima
parduoti var u auks, padirbti veksel ir pralaimt m
pavaizduoti kaip laimt, bet ar pasiseks apgauti liau
d dl tokio esminio dalyko kaip tikjimas, klausia H
gelis. Ir jis, be abejo, teisus, pabrdamas, kad religija
turi gilesnes aknis negu pikta banyios tarn ir val
danij umaia.
vietimo tiesa tampa revoliucija, kuri atnea abso
liui laisv ir siaub, t. y. teror: ia susvetimjimas
pasiekia apogj. Teroras, Hgelio nuomone, blogiau u
vergij, nes jis neproduktyvus, tai inykimo furija, su
kelianti tik grynai negatyv veikim. Tiesiogini pozity
vi revoliucijos rezultat Hgelis nemato. Todl vienin
telis visuotins laisvs krinys ir veikimas yra mirtis ir,
be to, < ...> pati banaliausia mirtis, turinti ne didesn
reikm, kaip kad jeigu sukapotum kopsto g arba
nurytum vandens gurknel. Gyvenimas visikai nuver
tintas ir neteks turinio. Toliau ioje ploktumoje nra kur
judti, reikia pereiti nauj srit. Susvetimjusi dva
sia, prijusi kratutin rib, pagaliau gyja pati save.
Susvetimjimas veikiamas savival pakeiiama teis
tvarka, atsiranda moralin dvasia.
Moralumo viepatija Hgeliui atrodo esanti to meto
Vokietija, jos dvasin kultra, menas ir filosofija. Ne
sunku velgti, kad ms metas yra gimimo ir perjimo
nauj period metas, dvasia nutrauk ryius su egzis
tuojaniu savo bties ir reikimosi pasauliu, ketina nu
gramzdinti j praeit ir usimusi jo pertvarkymu
Fenomenologija prisodrinta istorinio optimizmo. Savo vil
tis, kaip mes jau inome, Hgelis siejo su Napoleono
viepatavimu.
Napoleon Hgelis vadino didiuoju valstybins tei
ss mokytoju ir pritar Pranczijos kodekso vedimui
70

Rein&sjungos valstybse. Hgelis tikjo, kad Napoleono

politika^sukels Vokietijoje nacionalin pakilim: Prani aizdre ne tik atsikrat pabedvass grandins slg j
lavo individ nuo baims ir
kasdienio gyVenimo proi; tai suteikia jai didi jg,
kuri ji parodd kit taut atvilgiu. Ji traiko j uda
rum ir nerangum, ir gal gale jos bus priverstos at
sikratyti savo abejingumo tikrovei, eiti jos pasitikti; ir
kadangi viduja pasireikia tame, kas iorika, galimas
daiktas, jos pranoks savo mokytojus.
Bet politika lieka politika, o pasaulin dvasia tsia
savo keli. Inaudojusi galimybes realios istorijos sri
tyje, ji pakyla auktesn srit, kuri, vartojant ms ter
minij, galima pavadinti visuomenine smone. ia kal
bama apie religij, men, filosofij. Vliau Hgelis j
analizei paskirs fundamentalius darbus, ir mes dar gr
ime prie i problem nagrinjimo. Dabar mus domina
galutinis jo pasiektas rezultatas: per savo klajones dva
sia prieina absoliui ties, kuri jai atsiskleidia moksli
nje filosofijoje, o tokia yra Hgelio sistema. I pradi
objektas buvo prieprieinamas painimo subjektui kaip
kakas iorika, svetima; absoliuiame inojime jie pa
siekia tapatum.
Gyvenimo saullydyje Hgelis Fenomenologij pa
vadino kelione iekant atradim. Tai pirmasis stambus,
visikai savarankikas darbas, kur sistema dar taip ne
smaugia metodo, kaip atsitiks vliau, nes sistema dar
nesusiklost, ji statybiniuose mikuose, be to, kaip jau
seniai pastebta, patys tie mikai kartais vertingesni u
bsim pastat. Fenomenologija svarbi tuo, kad pa
rodo, i kokios mediagos buvo kuriama dialektika, i kur
ji kilo. Pradinis impulsas mginimas prasminti prie
taring dvasins kultros vystymsi. Pro misticizmu dvel
kiani termin rk matyti tikr moni santyki ele
mentai, j istorija. Bet tik elementai. Jusliniai, materials
smons pagrindai i esms lieka u filosofo akiraio.
Hgelis, rao Marksas, stato pasaul ant galvos, todl
71

jis ir gali paalinti galvoje visas ribas, o tai, inoma, n

kiek nekliudo, kad tos ribos ir toliau pasilikt < .. .>
tikrajam mogui 5. Hgeliui, sitikinusiam Napoleono ka
rinio genijaus ir savo filosofijos visagalybe, Visos ribos
jau inyko. Tuo, kad jos vis dlto egzistuoja, jam ne
trukus teko sitikinti.1

1 Marksas K-, Engelsas F. ventoji eima, arba Kritins kritikos

kritika...V., 1960, p. 210.

Ket vi r t as skyr i us

LAIKRAIO KATORGA

Rytinis laikrai skaitymas

savotika realistin malda.
Hgelis

Darganot kovo ryt Hgelis visam laikui paliko Jen.

Pato karieta ve j i Bamberg, kur jis turjo uimti
dienraio redaktoriaus post.
Kas privert filosof, vos prie dvejus metus gavus
profesoriaus vard, palikti universitet turint miest ir
atsisakyti akademins karjeros, kuri visada vald jo min
tis? Svarbiausi vaidmen suvaidino materialiniai mo
tyvai. Tvo palikimas buvo ieikvotas, turt igrobst
pranczai, o i t 100 taleri kasmetinio ilaikymo, ku
riuos jam irpino Gt, pragyventi buvo nemanoma.
Bambergo laikraio savininkas sil jam pus pelno,
pagal apskaiiavimus tai sudar daugiau kaip 1300 flo
rin per metus.
urnalisto veikla, galimyb daryti tiesiogin tak vie
ajai nuomonei viliojo Hgel. Ir juo labiau tvirtjo jo
sprendimas priimti per Nythamer jam pateikt pasily
m, juo stipriau jis jaut, kad politika jo paaukimas.
Atjo nauji laikai, griva sena tvarka, ir filosofo parei
ga pasinerti praktik. Juo labiau kad prasidjus ka
rui Jenos universitetas niekaip negali sureguliuoti pa
skait.
Buvo dar viena aplinkyb, vertsi Hgel nedelsiant
ivykti: jis tapo nesantuokinio kdikio tvu. Jo snaus,
pakriktyto Lidvigu, motina buvo Christiana Burkhart,
namo, kuriame gyveno filosofas, savininko mona. Ma
ame mieste bet kokia naujiena pasklinda akimirksniu ir
iigai domina miesioni protus. Hgelis neatsisak s
naus, bet jis suprato, kad dl to, kas atsitiko, kelias pro
73

fesoriaus viet Jenoje jam udarytas. Christiana be skandalo paleido Hgel, pasitenkinusi paadu vesti j tuo
atveju, jeigu ji taps nale. Lidvigas buvo treias nesan
tuokinis jos vaikas.
Pakeliui Bamberg Hgelis mst apie savo nau
jos veiklos planus. Apie Bambergo laikrat jis inojo
tik tai, kad jis egzistuoja ne k daugiau kaip deimt
met, kad steig j prancz emigrantas abatas Glajus,
kuris netrukus pardav j dabartiniam savininkui Sneiderbangeriui, bet liko dirbti redaktoriumi. Atjus pran
czams, Glajus met urnalistik, prisijung prie Davu
armijos ir dabar ieko laims kakur Lenkijoje. Sneiderbangeris, praeityje buvs rm veju, pats negaljo
tvarkyti reikal, ir laikratis nusmuko.
Hgelis inojo, kaip pataisyti padt. Dienraio
pavyzdys yra, inoma, Paryiaus Moniter. ia galima
rasti ne tik smulkiausi informacij, bet ir gausaus peno
mstaniam protui, praneimai visada palydimi redakci
jos samprotavimais, komentarais, padties analize. Vo
kiei laikraiai tik pedantiki vyki registrai. Tiesa,
skaitytojas priprato kaip tik^prie to, bet Hgelis pamau
peraukls publik, skiepys jai pomg mstyti. Kant
rybs ir takto jam pakaks. Dl jo politins programos,
tai j galima ireikti dviem odiais: Pranczijos konsti
tucija.
Visus iuos samprotavimus jis idst laikraio sa
vininkui per pirm rimt pokalb. Sneiderbangeris i
klaus Hgel, paskui m neaikiai murmti, kad jis
visikai pasikliauja ponu profesoriumi, jo patyrimu ir
iniomis. Nuo to, kaip pasiseks sutarti su prenumera
toriais ir vyresnybe, priklauso keturi moni likimas:
leidjo, redaktoriaus ir dviej spaustuvs darbinink.
Sneiderbangeris im i stalo aplank, kuriame buvo
surinkti per daugel met susikaup spaud lieiantys
vyriausybs ediktai, sakymai, instrukcijos ir paaikini
mai. Hgelis pasim juos ir, isilaisvins nuo eilinio
numerio reikal, msi studijuoti direktyvin mediag.
Kurfiursto Maksimiliano Juozapo ediktas: <.. .>
Nenustatydami pernelyg siaur rm protingai laisvei,
74

bet siekdami ivengti piktnaudiavim

Hgelis
permet akimis angin dal. Pasirodo, spauda pavaldi
usienio reikal departamentui. domu suinoti, kodl.
Nejaugi spauda pirmiausia yra usienio politikos ran
kis? Edikte buvo ivardytos urnalist pareigos: <.. .>
Susilaikyti nuo nepadoraus pldimosi ir stipri odi
aukiausi person ir vis egzistuojani vyriausybi
adresu. < .. .> Faktus pagal galimyb dstyti paprastai,
be koki nors pastab ir samprotavim. Hgelis pam
kit dokument, ikart surado, kas svarbiausia: Laik
raiuose turi bti tik tiksls ir bealiki praneimai
apie faktus, reikia visikai paalinti bet kokias uuo
minas ir kandias pastabas. Taigi leidiama tik infor
macija. Bet ir informacija, pasirodo, bna vairi: <...>
urnalistams draudiama platinti inias, kurios gali pa
kenkti valstybei <.. .> .
Abu dokumentai buvo ileisti 1799 metais, tuo metu,
kai Bonapartas kovojo dar Egipte. Nuo to laiko daug
kas pasikeit. Turt bti papildym ir paaikinim. H
gelis pervert popieri krv. tai 1806 met vasario
17-osios sakas: Kadangi turim duomen pagrindu
mums susidar nemalonus sitikinimas, kad ms 1799
metais ileistos instrukcijos dl politini leidini ijimo
tvarkos ms valstybje nesilaikoma, mes j atnaujina
me ir sakome... Toliau buvo kalbama apie kontrols
sustiprinim. Atrod, kad istorijos dsniai ir statymai
dl spaudos jo skirtingais keliais. Taiau sakas pasiro
d prajusiais metais, prie paskutin kar, perdalijus
Europos emlap. Dabar Bavarija itikima Pranczi
jos sjunginink, visur Vokietijoje plazda trispalvs v
liavos. Hgelis pam rankas paskutin lapel, ant jo
buvo vieia data. Tai buvo prancz generolo Etjeno
La Grano sakymas dl Erlangeno laikraio udary
mo ir jo redaktoriaus aretavimo u melaging nau
jien ir komentar, kurie gali sutrikdyti visuomens
ramyb, platinim. Vaizdas visikai paaikjo.
Napoleonas teik spaudai didel reikm, bet norjo,
kad ji bt visikai jo kontroliuojama. Laikraiai
svarbus dalykas, pasak jis policijos ministrui Zoze75

fui Fu, kai, pams valdi, liep udaryti eiasde

imt i septyniasdeimt trij Paryiuje jusi laikrai.
Paskui buvo udaryti dar devyni. Lik keturi reik
vyriausybs poir.
Hgelis, nusprends imtis politikos, blaiviai vertino
padt: vienintel reali politin jga alyje valstyb,
vadinasi, reikia ne klibinti, bet stiprinti, tobulinti jos
pamatus. Kiekvienas turi bti susijs su valstybe tam
tikrais santykiais ir dirbti jai,ra jis Nythameriui.
Asmeninio gyvenimo teikiamas pasitenkinimas tariamas
ir nepakankamas! A neketinu apsiriboti tik asmeniniu
gyvenimu, nes nra didesni visuomenini interes mo
gaus u laikratinink. Tegul Bavarijos valstyb anaip
tol netobula, tegul j valdo neprotingi mons, anksiau
ar vliau protas ir ia prasiskins keli. Pagaliau ne taip
jau svarbu, kokius konkreius tikslus kelia sau mogus,
vis tiek gal gale ieina kakas kita, ko nebuvo jo ke
tinimuose, bet kas objektyviai gldjo jo poelgiuose.
Informacija, tik informacija, patikrinta, tiksli, objekty
vi toks bus jo laikraio turinys.
Informacijai gauti reikalingi altiniai, ir Hgelis i
siuntinjo savo draugams ir pastamiems laikus, pra
ydamas bendradarbiauti. Para jis ir atsargos majo
rui Knbeliui Jen, paaikino jam, kaip tapo urnalistu
(a visada turjau polink politik), pasiskund savo
neprasta padtimi (laikratininkas yra smalsumo ir net
pavydo objektas: kiekvienas siekia suinoti tai, kas jam
inoma slapta, kas turi bti domiausia) ir pasil se
nam epikrininkui tapti Bambergo laikraio kores
pondentu (a inau: rayti laikraiui tas pat, k
kramtyti iaud, palyginti su filosofini Lukrecijaus
hegzametr kalimu, bet, pagal Epikro filosofij, nega
lima nekreipti dmesio maisto virkinim, o laikrai
skaitymas ia geriausia parama; todl a manau, kad js
galsite paskirti ketvirt valandos per dien korespon
dencij krimui ir i pasyvaus skaitytojo tapsite akty
viu), neumirdamas, suprantama, ir materialins rei
kalo puss (a i savo patyrimo sitikinau teisingumu
biblinio posakio, kuris tapo mano kelrode vaigde:
76

galvokite pirmiausia kaip pramisti ir apie apdar, o

dangaus karalyst jums prisiartins... Dl honoraro su
sitarsime) .
Knbelis grietai atsisak. Taiau Napoleono ir Alek
sandro susitikimo Erfurte dienomis, kai viso pasaulio
vilgsniai buvo prikaustyti prie Vidurio Vokietijos, Kn
belis atsiunt du domius laikus, kuriuose buvo aktua
li politini naujien. Jis liudininko akimis apra Na
poleono ir kit monarch ir kunigaiki vienag
Veimare. Ryt sveiai ivyko mediokl, Pranczijos
Ir Rusijos imperatoriai vaiavo atvira puskariete, pa
kinkyta ketvertu arkli, lydimi pramatnios svitos, prie
kyje raitas Veimaro hercogas. Vakare aukiausioji vi
suomen susirinko teatre, kur Paryiaus imperatorikojo
teatro aktoriai suvaidino Voltero Cezario mirt. ven
tin diena usibaig baliumi rmuose. Kit ryt monar
chai apirjo mio prie Jenos lauk. Ir papusryiavo
paviljone, Veimaro vyriausybs pastatytame (tiesa, i
medio, nes marmuro ia nra ir l tam irgi) toje
vietoje, kur buvo Bonaparto komandinis punktas.
A noriau praneti Jums dar kai k supranta
ma, ne straipsniui laikratyje: turiu galvoje tai, kas Jus
turbt labiausiai sudomins. Didysis Napoleonas ukaria
vo vis moni, ypa mstanij, irdis, ir tai visikai
nepriklauso nuo didybs ir valdios, ir t meil veikiau
reikia priskirti mogui, o ne imperatoriui. Jo veide atsi
spindi kakokia melancholija o tai, pasak Aristotelio,
yra svarbiausias kiekvieno didio mogaus ir charakterio
bruoas,ir ne tik didelio proto bruoai, bet ir tikras
irdies gerumas, kuris n kiek nesumaina jo didi sie
kim ir darb jgos. Trumpiau kalbant, jis udega mo
nes entuziazmu. Jis jau du kartus kalbjosi su ms
Gte...
Pranczijos imperatoriaus garbinimas negaljo nei
nustebinti, nei okiruoti Hgelio. Jis pats buvo kupinas
entuziazmo, godiai skait Knbelio laikus ir reikalavo
nauj smulkmen: Ar Js dalyvavote kiki mediok
lje? Ar Js buvote per pusryius plynaukts paviljone?
77

Apie k Napoleonas kalbjosi su Vylandu ir Gte baliu

je? .. Viso to a klausiu ne laikraiui, o sau.
Gt, baimindamasis paskal, tyljo apie savo pokal
bius su Napoleonu (net ura juos tik po penkiolikos
met). Bet susitiko jie ne vieni du, ir dalyvavusieji
audiencijoje godiai gaud ir Pranczijos imperatoriaus,
ir vokiei poeto odius. Kai 1806 met spalio mnes
buvo paimtas Veimaras, Gtei teko igyventi madaug
t pat, k Hgeliui Jenoje gaisrus, plim, smurt;
jis vos neuvo, kai nakt du girti grenadieriai tiesiog i
mio lauko siver namus ir norjo pasinaudoti jo
miegamuoju. Bet, kaip ir Hgelis, Gt mokjo pasaulio
istorij ikelti aukiau u asmenin likim. Be to, vei
kiai jam buvo iduotas apsauginis ratas, su juo pietavo
maralai, o dabar pats imperatorius panoro su juo su
sitikti.
Europos valdovas pasveikino Gt komplimentu: Js
tikras mogus; jis vadino j mosj Gotu, o vokieio
ausiai tai skambjo kaip ponas dievas. Napoleonas
gyr Jaunojo Verterio kanias (i knyga lydjo j y
gyje Egipt), bet nurod ir daugel romano trkum.
Autoriui teko sutikti. Buvo kalbama apie dramos men;
Napoleonas kritikai vertino Voltero Mahomet: pa
saulio pertvarkytojui nederjo taip nepalankiai save api
bdinti; apskritai prancz teatras toli nuo gyvenimo
tiesos. Imperatorius pasil Gtei i naujo parayti Ce
zario mirt, bet padaryti itai geriau u Volter. Tas
darbas turi tapti svarbiausiu js gyvenimo udaviniu.
Js turite parodyti visam pasauliui, kad Cezaris mo
nij bt padars laiming, jeigu jam bt dav laiko
gyvendinti savo planus. Tragedija skirta bti valdov
ir taut mokykla. Bet ne senovin likimo tragedija, at
siradusi niriais laikais. Koki prasm iandien turi
likimas? Politika tai likimas. Ir Napoleonas ia pat
pradjo svarstyti su favoritais karins kontribucijos
problem. Paskui jis patar Gtei sukurti eiles apie
Erfurto susitikim ir paskirti jas Rusijos carui. Gt
atsak, jog jis niekada nedarydavs nieko panaaus, kad
paskui nereikt apgailestauti. Liudviko Keturioliktojo
78

laikais mus didieji poetai elgdavosi kitaip.Suprantama, sire, taiau neinia, ar jie nesigailjo ito.
Napoleono politika tapo Vokietijos likimu. Bet ne
neivengiama senovs moni lemtimi, o istoriniu bti
numu, kuris pasireikia atsitiktinumuose, gali bti paintas,
papildytas ir itaisytas. Bonapartas tikjo savo vaigde,
bet nenorjo daryti klaid. Ir jo pokalbis su Gte pir
miausia buvo skirtas palenkti savo pus vokiei vie
ajai nuomonei.
Mat toli grau ne visi Vokietijoje man taip, kaip
Gt ir Hgelis. Karas turi pats maitinti save, kartojo
Napoleonas; tai reik, kad visos nugaltoj prancz
ilaidos gul ant nugaltj prs ir j sjunginink
pei. Kontinentin blokada, kuria Napoleonas ketino
paklupdyti Anglij, lugd pirklius, didino kainas, kl
visuotin nepasitenkinim. Prsijos sutriukinim dauge
lis laik bendru vokiei pralaimjimu.
18071808 met iem Ficht paimtame Berlyne
skait paskait kurs Kalbos vokiei tautai. Ficht
kalbjo apie egoizmo veikim ir dorovin aukljim,
apie patriotizm ir vokiei savitum, bet jo klausytojai
(ne tik auditorija, kuri rinkdavosi Moksl akademijos
konferencij salje visa isilavinusi Vokietija) supra
to: kalbama apie btinum suvokti kracho prieastis ir
surasti jg kovai u nacionalin vienyb ir isivadavi
m. Berlyne stovjo prancz gula, tik k, apkaltintas
antipranczika veikla, buvo suaudytas prekiautojas
knygomis Palmas; Ficht rpestingai pasvr visus u
ir prie, jam bdingu proiu idstydamas savo min
tis popieriuje: Tai, kad man asmenikai gresia pavo
jus, visai neturi reikms, o veikiau gali sukelti labai
palank spd. Mano eima ir mano snus neliks be
tautos pagalbos, o pastarasis gis pranaum dl to, kad
jo tvas buvo kankinys. Tai bt pati geriausia lemtis.
O mirtis ir taip tyko kiekvieno i ms. Kasdien buvo
laukiama Fichts areto, bet itai taip ir neatsitiko. Jis
mir po eeri met, usikrts piktuoju drugiu nuo
savo monos, slaugiusios ligoninje sueistus ir sergan79

ius kareivius. Jo svarbiausias bruoas buvo jgos per

teklius,buvo sakoma apie Ficht.
Hgelis ir Ficht du vokiei politini nuotaik
poliai, kurie atspindjo dvejop Napoleono ukariavim
reikm Vokietijai: jie alino feodalin sustingim ir su
siskaidym, o kita vertus dieg nauj despotizm. Ir
Hgelis, ir Ficht kiekvienas i j savaip teisus. Lai
ms Fichts tiesa. Bet tai dar prie akis.
Kol kas niekas neliudija bsimo imperijos lugimo.
Hgelis kaip ir anksiau leidia Bambergo laikrat,
tiesa, jau ne taip uoliai kaip i pradi. Juo toliau, juo
daugiau nusivylim. Keblumai prasidjo 1808 met va
sar. Viename i Bambergo laikraio liepos mnesio
numeri pasirod praneimas, kad bavar kariuomen
isidsiusi trijose stovyklose: Platlinge, Augsburge ir
Niurnberge. Sitai visi inojo, apie tai jau ra kiti laik
raiai, taiau i Miuncheno buvo gcutas reikalavimas
praneti pavard karininko, perdavusio redakcijai inias,
kurios buvo karin paslaptis. Jokie paaikinimai nepadjo,
vyko ilgas susirainjimas. Hgelis buvo priverstas vaik
ioti po oficialias instancijas, rayti pasiaikinimo ratus,
teisintis ir dar, greta viso to, raminti Sneiderbanger.
Gal gale Hgelis neitvr ir para takingam Nythameriui, kad nori bgti i laikraio katorgos. Nythameris pasil gimnazijos direktoriaus viet Niurnberge.
Hgelis nedelsdamas sutiko.
Taiau perjimas pedagogin darb iek tiek truko. Tuo tarpu atsitiko nauja istorija, adjusi laikraiui
dar didesni nemalonum. Lapkriio pradioje Hgelis
netiktai buvo ikviestas pas karalikj generalin ko
misar baron Stengel. I Miuncheno buvo gauta depea, kurioje buvo reikiamas jo didenybs nepasitenki
nimas dl spalio 26-j Bambergo laikratyje ispaus
dintos korespondencijos i Erfurto. Cenzoriui buvo
pareiktas papeikimas. Ateityje laikraio cenzra buvo
pavedama paiam Stengeliui.
Redakcijoje Hgelis lau galv dl nelemtos kores
pondencijos: kas joje galjo sukelti viesiausiojo pykt?
Ji prasidjo praneimu apie Gts ir Vylando audiencij
so

pas Napoleon, kurios metu buvo kalbama mokslo klau

simais, ir jie abu turjo galimyb sitikinti giliomis jo
didenybs iniomis i vairiausi mokslo srii. ia
nra nieko smerktina. Gt ir Vylandas apdovanoti Gar
bs legiono ordinu. ia irgi viskas tvarkoje. Galbt
smerktinu buvo palaikytas praneimas apie gandus, es
Erfurtas liks laisvas miestas ir bus vykdyta pato re
forma? Veikiausiai kaip tik itai: spauda turi ne skleisti
gandus, bet ukirsti jiems keli.
Hgelis msi rayti isam pasiaikinimo rat. Jis
rmsi tuo, kad visa ispausdinta mediaga buvo paimta
i kit laikrai. Ryium su 7-osios dienos Js malo
nybs sakymu nurodyti oficialius altinius, i kuri
buvo gautas straipsnis i Erfurto, ispausdintas spalio
26-osios dienos Bambergo, laikraio Nr 300, emiau
pasiras redaktorius nuolankiausiai pripasta, kad mi
ntojo straipsnio mediaga buvo odis odin paimta i
Erfurte leidiamo Visuotinio vokiei valstybinio kur
jerio. .. Kadangi Erfurto laikratis leidiamas valstyb
je, priklausanioje jo didenybs Pranczijos imperato
riaus vyriausybei, o Gotos laikratis valstybje, einan
ioje Reino sjung, ir abu vieai cenzruojami, tai
emiau pasiraiusiam laikraio redaktoriui nekilo abe
jo:^: dl galimybs perspausdinti straipsnius i i laik
rai. .. Taiau netrukus redakcijoje su nerimu buvo
suinota, kad straipsnyje paskelbti gandai sukl netei
singus aikinimus, kuriuos ji nusprend nedelsdama pa
alinti. Todl redakcija pirma proga Bambergo laikra
io spalio 27-osios priede padar toki pastab dl
panai gand: Laikas parodys, ar tos inios yra labiau
pagrstos u Vokietijoje sklindanias kalbas (kai kurias
i j, paskelbtas vokiei spaudoje, mes vakar pateik
me ms laikratyje) apie tai, kad Erfurtas liks laisvas
miestas, kad reikia tiktis pato reformos ir panaiai
kurios yra tuti gandai, nesiremiantys jokiu autoritetu.
Hgelis tikino, kad laikratis niekuo nekaltas, ir pra
pasigailti. Jis adjo ateityje, nepriekaitingai vykdyda
mas visus redakcijos gaunamus sakymus, paalinti kiek
6. Hgelis

81

vien dingst, kuri galt sukelti jo didenybs nepasi

tenkinim.
Filosofas taip ir nesuinojo tikrosios laikrat itiku
si negand prieasties. Jis teisinosi dl didels politi
kos, tuo tarpu viskas buvo kur kas paprasiau. Vyresny
bs ranka raudonu pietuku apibrauk toki smerktin
viet i Erfurto korespondencijos: Ponas komersantas
Hofmanas gavo i jo didenybs Bavarijos karaliaus auk
sin tabakin, papuot perlais, o jo mona ir mad
muazel dukra po gra vrin. Jo didenyb Viur
tembergo karalius poniai rm patarjai Reinhart, be
stambios pinig sumos, padovanojo dar ir brangenybi.
Spauda neturi atkreipti dmesio viesybi dovanas, juo
labiau jeigu kalbama apie moteris.
Stengelis persiunt pasiaikinimo rat Miunchen.
Kartu generalinis komisariatas kreipsi vyriausyb,
klausdamas, kokias inias i oficiali altini reikia lai
kyti tikrai oficialiomis ir deramomis perspausdinti ir k
daryti su neoficialia mediaga: Ar reikia laikyti neleis
tinais visus straipsnius, paremtus privaiais pranei
mais, kuriuose apraomi neprasti gamtos reikiniai,
mokslo ir meno atradimai, ymi kariki, meninink
ir mokslinink gyvenimas, veikla, apdovanojimai ir ver
tinimai ir pateikiami faktai, kuriais laikratis gali prisi
dti prie pilietini dorybi stiprinimo ir isilavinimo
pltimo.
Prie io rato, kuris turjo pademonstruoti Bambergo
administracijos domjimsi problemos esme, sudarymo
prikio rankas ir Hgelis. Konflikto baigtis kl jam
nerim: i atminties dar neidilo Erlangeno laikraio
redaktoriaus likimas. Diena po dienos jis turjo bti
paskirtas Niurnberg, ir bet kokia nuobauda galjo vis
li sugadinti.
Dienos jo. Atsakymo i Miuncheno nebuvo. Hgelio
patarimu Stengelis pakartojo paklausim. Dar vienas
ratas nepakenks: j reikia uregistruoti, perskaityti, ap
galvoti, o galutinio sprendimo vilkinimas visada naud
atsakovui. Beje, Hgeliui jau nereikjo vilkinimo: jis
-djosi daiktus. O kai gruodio pradioje Sneiderbange82

ris pasiunt Miunchen nauj paklausim, kart tie

siogiai nuo redakcijos, filosofo Bamberge jau nebebuvo.
Atsakymas atjo tik sausio mnes. Usienio reikal,
ministerija aikino, kad Bambergo laikratis turi teis
perspausdinti straipsnius i cenzruojam laikrai, lei
diam svarbiausiuose karalysts miestuose, su slyga,,
kad tie praneimai neprietarauja susiklosiusiai situa
cijai. Beveik tuo pat metu policijos departamentas pra
ne, kad Bambergo laikratis udaromas.
*
*
*
Dvideimt vieno mnesio, kuriuos Hgelis praleidoBamberge, nepaenklino n viena teorin publikacija. Ir
vis dlto neteisinga t laik laikyti prarastu jo, kaip
filosofo, brendimui. Hgelio mintis toliau konstravo sis
tem, kuri buvo pradta Dvasios fenomenologijoje.
Beveik vis darbo dien i jo atimdavo laikratis, bet:
juo intensyviau jis skirdavo mgstamam usimimui
likusias valandas. Laikuose yra liudijim apie darb;
prie logikos, tai patvirtina ir ilik fragmentai. Jenojekilusios idjos gyja darnum ir grietum.
Bamberge gim domus fragmentas, parodantis H
gel neprastu aspektu kaip puik savo paties teori
jos populiarizatori. Fragmentas pavadintas Kas msto
abstrakiai? Hgelio palikimo leidjai priskyr j pa
skutiniam, Berlyno, krybos periodui, tuo tarpu ir ioes stilius, ir turinys liudija jo ankstyv kilm. Neseniai
pasisek rodyti, kad itrauka buvo parayta 1807 met.
pavasar ar vasaros pradioje.
Taigi, kas msto abstrakiai? Abstrakiam mstymui
mons jauia tam tikr pagarb kaip kakam, kas pra
kilnu, jo vengia ne dl to, kad niekina, bet dl to, kad
auktina, todl, kad laiko j kakuo ypatingu, kuo visuo
menje nepadoru isiskirti. Tuo tarpu abstrakiai msto
ne apsiviets, o neisilavins mogus. Abstraktus yra.
primityvus mstymas.
Kad pagrsiau savo mint,rao Hgelis,a pa
teiksiu tik kelet pavyzdi, i kuri kiekvienas gals

sitikinti, kad yra btent taip. Veda bausms viet u

dik. Miniai jis udikas, ir tiek. Damos, galimas daiktas,
pastebs, kad jis stiprus, graus, domus vyras. Tokia
pastaba papiktins mini: kaipgi itaip? udikas gra
us? Ar galima taip netinkamai galvoti, ar galima udi
k vadinti graiu? Matyt, ir paios ne geresns! Tai
liudija moralin auktuomens sugedim,galbt pri
durs kunigas, prats velgti dalyk ir irdi gelm.
mogaus sielos inovas inagrins nusikaltl sufor
mavusi vyki eig, jo aukljimo istorijoje aptiks, kaip
blogai j paveik tvo ir motinos eimyniniai vaidai, pa
matys, kad kadaise tas mogus buvo. pernelyg grietai
nubaustas u nereikming nusikaltim ir dl to nusi
stat prie pilietin tvark, buvo priverstas prieintis, ir
itai lm, kad nusikaltimas jam tapo vienintele priemo
ne ilikti. Beveik tikra, kad minioje atsiras moni,
kurie jeigu igirst tokius samprotavimus pasakys:
juk jis nori pateisinti udik! A juk prisimenu, kaip
vienas burmistras mano jaunysts dienomis skundsi
raytojais, griaunaniais krikionybs ir teistvarkos
pagrindus; vienas i j net idrso teisinti saviudyb
baisu ir pagalvoti! I tolesni aikinim paaikjo, kad
burmistras turjo galvoje Jaunojo Verterio kanias.
Tai ir yra mstyti abstrakiai nematyti moguje
nieko, iskyrus tai, kad jis udikas, ir tokiu abstrakiu
apibdinimu sunaikinti jame visa kita, kas sudaro mo
gik btyb...
...Ei, sene, tu pardavinji supuvusius kiauinius!
sako pirkja prekiautojai.
K, rkia toji, mano kiauiniai supuv?! Tu
pati supuvusi! Tu drsti sakyti man taip apie mano prek!
Tu! Ar ne tavo tv utls griovyje ud, ar ne tavo
motina painiojosi su pranczais, ar ne tavo senel pa
dvs prieglaudoje! irk tu man, vis paklod nosinei
sunaudojo! inau, inau, i kur tie skudurai, tos skry
blaits! Jei ne karininkai, nesipuikuotum isipusiusi!
Padorios savo nam iri, o tokioms tik ir vieta belan
gje! Kojini skyles usiadytum! Trumpiau tariant, ji
n kruopels gero eidjoje nemato. Ji msto abstrak
34

iai visa, nuo skryblaits iki kojini, nuo galvos ik*

kuln, kartu su ttuiu ir kita gimine, suplaka vien t
nusikaltim, kad tajaf jos kiauiniai pasirod supuv.
Visa jos galvoje nusidao t kiauini spalva, o tie
karininkai, kuriuos ji minjo jeigu tik jie ia i ties
kuo nors dti, o tai labai abejotina,tikriausiai paste
bt visai kitas moters detales.
Bet palikime ramybje moteris; imkime, pavyzdiui,
tarn niekur jis negyvena blogiau kaip pas emos
kilms ir nepasiturint mog; ir, prieingai, juo geriau,
juo kilmingesnis jo eimininkas. Miesionis ir ia msto
abstrakiai, jis rieia nos prie tarn ir elgiasi su juo
tik kaip su tarnu; jis sikibs laikosi to vienintelio pre
dikato. Geriausiai tarnui gyventi pas prancz. Aristokra
tas familiarus su tarnu, o pranczas net geras jo biiu
lis. Tarnas, kai jie lieka dviese, plepa, kas tik ateina
galv, o eimininkas rko pypk ir vis iri laikrod,
niekur jo nevarydamas, kaip pasakojama Didro apysa
koje akas fatalistas ir jo ponas. Aristokratas, be visa
kita, ino, kad tarnas ne tik tarnas, kad jis ino
visas miesto naujienas ir mergules, ir sumanym jo
galv ateina neblog, jis klausinja tarn apie visa tai,
ir tarnas gali laisvai kalbti apie tai, kas domina eimi
nink. Pono eimininko tarnas idrsta net sampro
tauti, turti ir ginti savo nuomon, o kai eimininkui
ko nors i jo reikia, jis ne iaip sako, bet pirma nuo
dugniai iaikina tarnui savo mint ir dar tikina j, kad
geriau ir nesugalvosi.
Hgelis anaiptol ne prie mokslines abstrakcijas. Jis
tik parodo, kad abstrakti, t. y. atsieta, vienpus, gali bti
ir kasdienikiausia buitin smon, ir daniausiai ji bna
kaip tik tokia. Suprantama, mums ikyla klausimas: o
ar mokslinis, teorinis mstymas gali bti konkretus, ir
jeigu gali, tai kaip? Bandymai isprsti i problem
uima svarbiausi viet Hgelio teorijoje. Bet apie tai
kitame skyriuje.

Pe nkt a s skyr i us

DIDIOJI LOGIKA

Protas be intelekto yra niekas,

o intelektas ir be proto is tas.
Hgelis

Niurnberge, Dilinhofo aiktje, greta v. Egidijaus

banyios stovi senovikas dviauktis pastatas. ia si
krusi gimnazija, steigta Melanchtono dar 1526 metais.
Tai buvo pirmoji Vokietijoje humanitarins krypties vi
durin mokymo staiga.
Slenkant metams, amiams, gimnazija nusmuko. De
vynioliktojo imtmeio pradioje Niurnberge buvo ketu
rios mokyklos, bet n viena i j neduodavo ini, kurios
buvo btinos norint stoti universitet. Niurnbergas
buvo laisvas, imperijos, miestas, t. y. jis nejo n
vien i vokiei emje egzistavusi valstybi. 1806
met rugpjio mnes Vokiei tautos ventoji Romos
imperija nustojo egzistavusi; po mnesio Bavarija u
m miest. Bavarija buvo Pranczijos sjunginink ir
daugelyje srii perm prancz tvark. Nuo 1803 me
t ia buvo vestas visuotinis eiametis mokymas. Liau
dies mokykloms reikjo mokytoj, ir vyriausyb atkreip
dmes Niurnbergo mokymo staigas. Jos buvo sujung
tos vien gimnazij, kurios vadovu tapo Hgelis.
Ikilmingas atnaujintos gimnazijos atidarymas vyko
1808 met gruodio 5-j; Hgelis dav priesaik. Pas
kui vis savait vyko egzaminai; tris vyresnisias klases,
sudariusias gimnazij siaurja prasme, prisirinko tik
trisdeimt mokini (baigiamojoje klasje buvo tik atuoni mons). Pamokos prasidjo gruodio 12-j.
Pagaly Nythamerio, vadovavusio Bavarijoje liaudies
vietimui, sumanym mokyklos buvo suskaidytos du
tipus: klasikines humanitarins krypties ir realines, ren
*66

gusias praktinei veiklai. Hgelis buvo patenkintas, kad

vadovauja klasikinei gimnazijai, kur nra toki niek,
kaip technologija, ekonomika, drugeli gaudymas ir t. t.
Jo sitikinimu, mokyklinio humanitarinio mokymo pa
grind sudaro senj kalb ir literatros studijavimas.
Antikin Graikija tai tas pamatas, ant kurio stks
visos Europos kultros, ir nors kiekviena i j gijo sava
rankikumo bruo, bet ryys su jas suformavusiu pa
grindu visada ilieka. Kaip mitinis Antjas kaupia jgas,,
prisiliets prie -motinos ems, taip kiekvienas naujas
meno ir mokslo suklestjimas neivengiamai susijs su
atsigrimu antik. Tas, kas nebuvo susipains su
senovs autori kriniais, nugyveno, nepatirdamas gro' io, tuo Hgelis buvo tvirtai sitikins. (Klemensas
Brentanas tikino, kad, nordamas pasigrti Nybelung.
giesme, Hgelis veris j graik kalb.)
Apie savo meil antikai Hgelis kalbjo mokslo met^
ubaigimo proga 1809 met rugsjo 29-j. Pamokos
baigdavosi ruden, ir kiekvien kart po egzamin b
davo rengiama vent, kurioje dalyvaudavo ne tik gim
nazistai, bet ir j artimieji. Tai buvo viso miesto ikil
ms. Bdavo inuomojama didiul puoni sal. Citrin
mediais apstatytos plaios tribnos centre bdavo pa
statomas tvyns'altoriuskaraliaus biustas. Dein
je sitaisydavo komisariato tarnautojai, kairje rekto
ratas. Ikilms prasiddavo vyresnij klasi mokinideklamacija. Paskui rektorius sakydavo kalb, po jos
bdavo dalijami apdovanojimai; medalius abiturientams
teikdavo pats karalikasis komisaras. Choras dainuodavopatriotines dainas.
Gimnazijos rektoriumi Hgelis ibuvo atuonerius
metus. Per tuos metus susiformavo tvirtos jo pairos
mokyklinio mokymo udavinius ir metodus. Jo peda
gogins sistemos ieities takas mokinio traukimas
mokytojo dvasin pasaul. Pitagoro mokiniai pirmuosius
ketverius metus privaljo tylti, argumentavo Hgelis^
Tai reik, kad jie neturjo teiss nei isakyti, nei netgi
turti sav mini. Kaip ir valia, mintis turi pradti nuo
paklusimo.
8r

Pradti, bet ne baigtis. Paklusimas nra savitiks

lis; mokymo udavinys palauti vaiko savival, bet
iugdyti vali, imokyti paklusti, kad paskui jis savaran
kikai mstyt ir veikt visuotins gerovs labui. Bet
koks aukljimas siekia nepalikti individo subjektyvumo
srityje, objektyvuoti j valstybje. O asmeninio ir vals
tybinio prad susiliejimo pavyzdys Hgeliui visada buvo
senovs Graikija. tai kodl antikins kultros studija
vim jis laik svarbiausia mokyklinio humanitarinio mo
kymo priemone.
Mokymas ir aukljimas tapats, tiksliau, tai skirtingi
vieningos mokytojo veiklos aspektai. Kaip mokymo ne
galima laikyti paprastu gatav ties sismoninimu (ki
taip tai bus tuias darbas, panaus raym ant van
dens), taip ir aukljimas neturi apsiriboti tik nustatyt
-elgesio taisykli permimu. Mokinio mintis ir jausmus,
prot ir ird reikia nukreipti siekti svarbiausio tikslo
formuoti dvasi savarankikai krybinei veiklai.
Baisiausia mokymo reikaluose formalizmo dvasia,
inoma, yra formalios taisykls, u kuri paeidim mo
kinys baudiamas. Bet mokytojas savo padtimi skiriasi
ir nuo nuosprend skelbianio teisjo, ir nuo privataus
asmens', grieianio dant ant eidjo. Su nepaklusniu
ir nubaustu mokiniu mokytojas ir toliau palaiko pasiti
kjimu paremtus santykius. Nereikia ilgam sulaikyti vai
ko dmesio prie smulki klaid; darant pastab tokiais
atvejais, jeigu galima, reikia palydti j poktu. Svarbu
suadinti mokinio pasitikjim savo jgomis ir savo ver
ts pajautim. Baigiamosios klass mokinius Hgelis
vadindavo js ir ne tiesiog pavarde, o ponas toks ir
toks.
Visi, kuriuos mok Hgelis, isaugojo apie j paius
geriausius prisiminimus. Gimnazistams imponavo, kad
j rektorius universiteto profesorius, ymus mokslinin
kas, garsiosios Fenomenologijos autorius. Hgelis ds
t filosofij ir religij, bet kartais pakeisdavo literatros,
graik, lotyn kalb ir net auktosios matematikos mo
kytojus. Visus stebino jo ini vairiapusikumas ir pe
dagogo talentas.
-88

Pamoka prasiddavo to, kas ieita, pakartojimu. H

gelis papraydavo kur nors mokin trumpai atpasakoti
ankstesns pamokos turin. Paskui diktuodavo naujos
temos paragrafus, juos paaikindamas; t paaikinim
prasm mokiniai turdavo urayti savarankikai. Tikrin
damas Hgelis liepdavo garsiai perskaityti, kas parayta.
Itaisius klaidas, tekstas bdavo variai perraomas. Bet
kuriuo momentu kiekvienas galdavo paklausti, ir Hge
lis kantriai aikindavo, ko kas buvo nesuprats.
Filosofija buvo dstoma trijose vyresnse klasse.
Hgelis praddavo nuo teiss, morals ir religijos teori
jos. Vidurinje klasje jis supaindindavo su psichologija
ir logika. Vyresnje klasje toliau buvo studijuojama lo
gika ir duodamas bendras supratimas apie gamtos filo
sofij ir dvasios filosofij. Parengiamieji Hgelio ura
ai iems usimimams po jo mirties buvo ileisti pava
dinimu Filosofijos propedeutika.
Pagal oficiali instrukcij, su mokiniais reikjo vesti
tik praktinius spekuliatyvaus mstymo usimimus.
Bet Hgeliui tai atrod nesmon: filosofijos poiriu
aptarti kok nors konkret objekt arba kok nors vien
tikrovs santyk tai tas pat, kaip sprsti apie muzi
kin pjes i vieno instrumento partijos. Teorinis ms
tymas reikalauja sistemos, ir Hgelis mgino pateikti j
mokiniams bent jau paiu bendriusiu pavidalu.
Vliau jis sitikins toki usimim nenaudingumu.
Profesoriaudamas Berlyne, Hgelis reikalauja paalinti
i mokyklini program visas filosofines disciplinas, taip
pat ir filosofijos istorij. Gimnazija turi rengti filosofijos
studijoms, kurios skmingai gali vykti tik universitete.
Mokinius galima supaindinti su formaliais mstymo
elementais elementarija logika, antikins literatros
istorija ir religija. Pastarj reikia dstyti taip, kad ji
neprietaraut protui ir nepratint prie sofistikos.
Niurnbergo gimnazija buvo laikoma pavyzdine. Deja,
itai neatsiliep materialinei rektoriaus padiai, kuri
buvo labai prasta. Hgelis gaudavo tkstant florin per
metus, t. y. madaug tredaliu maiau, negu udirb
davo Bamberge, o gyvenimas Niurnberge buvo kur kas
89

brangesnis. Nenuostabu, kad jis nesiliov kyrti Nythameriui praymais perkelti j universitet. Tie praymai
pasidar atkaklesni, kai jo asmeniniame gyvenime m
rykti permaina.

*
*
Rozenkrancas Hgel pavadino rudenika natra.
Filosofas ltai brendo ne tik kaip mokslininkas, bet ir
kaip mogus. Tik baigdamas ketvirt deimt jis pajuto
poreik turti savo eim. Man greitai sueis keturias
deimt,ra jis Nythameriui, pareikdamas pageida
vim, kad geriausioji i moter, t. y. Nythamerio mo
na, surast jam gyvenimo palydov: Kuo nors kitu iuo
atvilgiu a nepasitikiu, o dar maiau paiu savimi.
Taiau paalins pagalbos neprireik. Ji vadinosi
Marija fon Tucher. Mergina priklaus vietinei diduome
nei ir buvo dvigubai jaunesn u Hgel. 1811 met ba
landio mnes filosofas prisipaino myls ir sitikino
jausmo abipusikumu.
Apie savo diaugsm Hgelis skubjo praneti Nyt
hameriui, nedelsdamas priminti ir kito savo slapto tro
kimo: Mano laim i dalies priklauso nuo to, ar gausiu
viet universitete. Marijos tvai Hgelio pasipirim
prim labai santriai. Be vyriausios dukters, jie turjo
septynet vaik, ir apie didel krait negaljo bti n
kalbos. Hgelio alga buvo nedidel, ir gaudavo jis j
nereguliariai, danai keliais mnesiais vliau; mieste
buvo inoma, kad gimnazijos rektorius skolinasi pinigus.
Todl ponas ir ponia fon Tucheriai prieinosi ne tik ve
dyboms, bet net ir suadtuvms; jie norjo, kad j
dukters suadtinis bt bent jau universiteto profe
sorius.
Taiau sumanusis Nythameris ir ia parod savo i
radingum. Laike Hgeliui, kur turjo perskaityti visa
fon Tucheri eimyna, jis smulkiai aprainjo rektoriaus
pareig svarb ir reikm. Dl Hgelio pakvietimo
Erlangeno universitet, tai itai jau nusprsta; kaip
valstybs valdininkas, Hgelis turi gauti jo didenybs
90

Bavarijos karaliaus leidim susituokti; rektoriui tok lei

dim duos greiiau negu Erlangeno profesoriui. Prie
astis paprasta: sprendiant tokius klausimus, atsivel
giama tik pensij fond nalms; Erlangeno universi
tetas tik kuriamas, ir aprpinimo pensijomis problema
ten ne ikart bus isprsta, o dl to gali bti sunku gauti
viesiausiojo sankcij santuokai.
Laikas paveik. Bent jau motin. Tiesa, argumentas
dl galimos jo nals aprpinimo pensija Hgeliui ne
patiko, jis juo beveik nesirm. Bet kiti Nythamerio o
diai skambjo tikinamai. Ir nors tvas vis dar spyrsi,
jis pristat Hgel Marijos seneliui, o tai jau buvo pa
garsinimas. Niurnberge, juokavo filosofas, niekas nedaro
ma ikart: jeigu nori nusipirkti arkl, tai pradiai sigyja
ryel arklio plauk, o paskui jau kitas gyvulio dalis.
Dar iki oficiali suadtuvi rektori Hgel ir Marij
fon Tucher mieste m irti kaip jaunik ir nuotak.
Suadtiniai kr ateities planus. Svarbiausi viet
j svajonse, inoma, um universiteto katedra. Mes
tiek daug kalbdavome apie Erlangen, kad ms ryys
ir Erlangenas vaizduotje susiliejo viena kaip vyras
ir mona,prisipaino Hgelis Nythdmeriui. Filosofas
labai atsakingai irjo engiam ingsn ir neslp
nuo bsimos monos savo poirio santuok kaip pir
miausia religin sjung. Meils pilnatvei reikia ka
ko auktesnio negu svarstymas savyje ir sau. Tai, kas
sudaro pasitenkinim ir laim, teikia tik religija ir parei
gos jausmas, nes tik juose pasitraukia al visi mirtin
gos asmenybs ypatumai, galintys bti tik klitis neto
bulai ir neubaigtai tikrovei, kurioje betgi turi gldti
tai, kas vadinama emika laime. Marija dievino savo
suadtin, jo prot, inias, gyvenimo patirt.
Iki vasaros vidurio visos klitys santuokai eimos
viduje buvo paalintos. Hgelis paduoda praym jo di
denybei ir po dviej savaii gauna atsakym: Jo dide
nybs Bavarijos karaliaus vardu i met rugpjio 8-os
dienos jo auktybs sakymu rektoriui ir profesoriui Hgeliui leidiama susiieduoti su Marija Elena Suzana
fon Tucher, remiantis jo io mnesio 1-os dienos pray
91

mu. Niurnbergo miesto karalikasis komisaras Krakeris

Bet Hgelis jau nesidiaugia, kad klausimas buvo greitai
isprstas: penkis mnesius jis negavo algos ir neturi
pinig vestuvms. Jis prao vyresnybs bent jau praneti
tvirt dat, kada bus imokti pinigai, kad galt pasi
skolinti reikaling sum. (Tik 1813 met balandio m
nes rektorius pagaliau gavo dvejus metus nemokt
alg ir sumokjo skolas, kuri prisidar prie vedybas.)
Jungtuvs vyko 1811 met rugsjo 16-j. Filosofas
buvo laimingas. A pasiekiau savo emikj tiksl,>
ra jis savo biiuliui,tarnyba ir mylima mona tai
viskas, ko reikia iame pasaulyje". Prasidjo eimyninio
gyvenimo kasdienyb, kupina gyvenimik diaugsm ir
sielvart. Pirmasis kdikis mergait netrukus mir.
Paskui gim snus Karlas, pagaliau Imanuelis, pavadin
tas iuo vardu Nythamerio garbei.
Namuose viepatavo solidumo ir nuosaikumo dvasia.
Hgelis pats tvark nam k. Jo niekada neerzino bti
numas atsitraukti nuo darbo dl nieknieki. Tvarkyda
mas ilaidas, jis nebuvo nei yktus, nei lengvabdis.
Jeigu mona nesirgdavo, tai bdavo apsieinama su viena
tarnaite; liokajaus namuose nebuvo (net gerovs ir lo
vs metais). Pagal vab paprot Hgelis ved nam
kalendori, kur suraydavo visas savo ilaidas. tai kaip
jis atrod:
Rugsjis. ..
5. Lino atraia, 35 arinai 25 f1. 30 kr [eicerij.
4 tuzinai vart po 10 ir 18 kr.=58 kr.
6. 1 pora pirtini 1 H. 24 kr.
23 arinai juodos mediagos sofai ir krslams
18 fl. 24 kr.
7. Papildomai nam ilaidoms 49 kr.
Ir vl 5 fl. I j kavai 36 kr.
Cukrus 32 kr. Malk 1V2 sieksnio po 4 fl.
15 kr.6 f1. 22V2 kr.
9. Popierius 30 kr.
Arbatpinigiai Heroltsberge 48 kr.
92

10. Kelion Griundlach 1 fl. 45 kr. Arbatpinigiai

veikui 30 kr.
12. 6 buteliai baltojo vyno 3 fl. 12 kr.
13. Dar 5 arinai mediagos sofos apdangalui 4 fl.
15. Arbatpinigiai tarnaitei12 fl. 30 kr.
16. Arbatpinigiai liokajui 1 fl. 36 kr.
17. Papildomai nam ilaidoms 8 fl. 19 kr.
ia nubrtas storas brknys ymi viengungiko
eimininkavimo pabaig. Ir toliau:
18. Mano b[rangiajai] monai pirmieji pinigai nam
ilaidoms 6 fl. U skelbimus laikratyje apie
vestuves 41 kr.
Kirpjui u 16.9 1 fl. 36 kr.
Skelbimas Niurnbergo laikratyje24 kr.
19. Arbatpinigiai pas Merkel1 fl. 21 kr.
20. 6 buteliai vyno 3 fl. ir 1.1.
Mnesio pabaigoje ilaidos bdavo susumuojamos ir
rezultatas sutikrinamas su likusiais grynais pinigais.
Apie Hgel, rao Rozenkrancas, galima pasakyti: Jis
buvo toks genialus, kad galjo sau leisti bti ir filisteriu.
Seim ir kis neatitraukdavo Hgelio nuo jo paau
kimo. Jis kaip ir anksiau visas savo jgas atiduoda filo
sofijai. Nepraeis ir pusmetis po vestuvi, ir jis didiuo
damasis pasakys apie save: Nelengva per pirmj san
tuokinio gyvenimo semestr parayti trisdeimties lank
sudtingiausio turinio knyg. 1812 metais dviem leidi
mais dienos vies ivydo pirmasis jo Logikos mokslo
tomas.
*
*
*
Logikos reformos klausim ikl dar Kantas. Nuo
pat pirmj savo darb Kantas palaipsniui prieina prie
ivados, kad nauj ini gavimo proceso negalima teo
rikai atvaizduoti formaliosios logikos svokomis. J vis
labiau uvaldo idja sukurti nauj, turining logik.
Pirmasis mginimas j realizuoti buvo vadinamoji trans
cendentalin logika, idstyta Grynojo proto kritikoje.
Si logika, pasak Kanto, neatsiriboja nuo painimo bet
93

kokio turinio, dar daugiau ji turi tirti ms ini

apie objektus kilm, kiek (Kantui bdinga ilygai) jos
negalima sieti su objektais. Vadinasi, kalbama apie ju
timais gautiems duomenims analizuoti taikom mstymo
form tyrim; tos formos turiningos, taiau j turinys
ne gautas i iorinio pasaulio, bet vidujai bdingas mo
gaus intelektui. Mes ia nepateiksime grynj intelek
tini svok, arba kategorij, kaip Kantas vadina jas,
sekdamas Aristoteliu, lentels, tik nurodysime, kad tarp
j yra tokios kaip kiekyb ir kokyb, prieastis ir pada
rinys, btinumas ir atsitiktinumas, kurios uims labai
svarbi viet Hgelio dialektikos kategorij sistemoje.
Hgelio nuomone, svok subordinacijos, pavaldumo
principu sudaryta kategorij sistema yra tiesos forma.
Paprastas mechanikas svok rinkinys neperteikia viso
reali santyki sudtingumo, j tarpusavio slygotumo
ir perjimo vienas kit. Filosofijos udavinys surasti
i realiai egzistuojani santyki sistem, sudarani ir
bties, ir jai tapaios smons pagrind.
Kategorij sistema galina suprasti ne tik pasaul
kaip visum, bet ir kiekvien bendresni jo santyk, irei
kiam viena ar kita kategorija. Kadangi kategorijos i
reikia paius bendriausius ryius, j negalima apibrti
remiantis gimine ir riniu skirtumu. Jas galima suvokti
tik gretinant vien su kita, t. y. tam tikroje sistemoje,
kurios kiekviena grandis susijusi su ankstesnmis ir
paskesnmis. Tokia sistema galina vienu vilgsniu ap
rpti ir vis tikrov, ir atskir esmin jos santyk.
ia tikt tokia analogija. sivaizduokime gabalus
supjaustyt talentingo menininko paveiksl. Kiekvienas
jo fragmentas skyrium liudija autoriaus meistrikum
ir veria numanyti visumos grandiozikum, bet visikai
tai galima pajusti tik tada, jeigu visos pakrikos paveiks
lo dalys bus sudtos tam tikra tvarka. Tik tada mes
i tikrj suprasime ir vis edevr, ir kiekvien jo
detal.
Suprantama, Hgelis neman, kad filosofini katego
rij sistema gali perteikti vis realios tikrovs vairov;
i sistema atspindi tik paius pagrindinius, paius bend94

riausius besivystanios tikrovs ryius. Filosofija tiria

ne vis pasaul, bet pasaul kaip visum.
Anatolis Fransas kart smojingai pasak, kad tilo*
sofin visatos teorija tiek panai visat, kiek gaublys,
kuriame paymtos tik ilgumos ir platumos, bt panaus em. Fransas norjo ijuokti filosofins sistemos
idj, taiau jis teisingai pagavo jos esm: ji duoda
mogui tokius pat realius orientyrus kaip paralels ir
meridianai, kurie, nors ir nenubrti emje, vis dlto
nra tik imon ir padeda mogui valdyti pasaul.
Hgelis ne tik ikl bendr kategorij subordinacijos
idj, bet ir teisingai nurod bendr jos princip min
ties perjim nuo abstraktybs prie konkretybs, t. y. nuo
vienpusikumo prie vairiapusikumo, nuo tutumos prie
turinio pilnatvs. Dl to dstymas tapo grietai nuosek
lus. Hgelis ironizavo dl logikos vadovli, kuriuose ga
lima kaip tik nori keisti skyrius vietomis. Perjimas juose
danai odinis; raoma: Antras skyrius. Dabar pereiname
prie sprendini. Dialektinje logikoje paskesnis teiginys
turi btinai iplaukti i ankstesnio. Svoka pati save
veda toliau.
Hgelio klaida ta, kad minties jim nuo abstrakty
bs prie konkretybs jis laik realios tikrovs objekt at
siradimo ir vystymosi realiu keliu. Logika ir istorika
jo teorijoje visikai sutampa. Be to, pirmumas priklauso
logikai: istorija yra tik idjos logins saviraidos daikti
nis knijimas.
Btinas pataisas padar Marksas. Jis parod, kad dia
lektin logika yra apibendrintas objekto painimo isto
rijos atspindys. jimas nuo abstraktybs prie konkrety
bs sutampa ne su objekto istorija, bet su jo teorinio pa
inimo suprantama, paia bendriausia prasme,isto
rija. Mokslinio inojimo vystymasis prasideda nuo suda
rymo bendriausi, tui, abstrakcij, kurios toliau vis
labiau prisipildo konkretaus turinio.
Kartu Marksas buvo sitikins, kad jimo nuo abstrak
tybs prie konkretybs metodas teorikai pastant besi
vystani visum yra vaisingas, dar daugiau vieninte
lis teisingas. S metod jis naudojo kurdamas Kapita
95

lveikal, skirt kapitalistins visuomens, kaip vieningos visumos, ekonomikos vystymosi analizei. Dabar
mums bus suprantamas kategorikas V. Lenino tvirtini
mas: Negalima visikai suprasti Markso Kapitalo ir
ypa jo I skirsnio, neistudijavus ir nesupratus visos
Hgelio logikos *. Pats Leninas itin atidiai studijavo
Hgel. Pagrindin Lenino Filosofijos ssiuvini, i ku
ri mes pamme citat, turin sudaro Hgelio Logikos
mokslo konspektas, padarytas 1914 met pabaigoje. Ta
iau tai ne iaip iraai. Leninas komentuoja Hgel, ma
terialistikai apmstydamas didiojo dialektiko idjas, at
mesdamas ir ijuokdamas dirbtinius idealistinius ant
sluoksnius. tai bdinga itrauka:
.. .Nra (Hgelio pabraukta) nieko nei danguje,
nei gamtoje, nei dvasioje, nei bet kur kitur, kas neturt
kartu ir betarpikumo ir tarpinimo. ..
1) Dangusgamtadvasia. Salin dang: mate
rializmas.
2) Viskas vermittelt=tarpika, susieta vien
visum, susieta perjimais. Salin dang dsnin
gas viso pasaulio (proceso) sryis.
(62) Logika yra grynasis mokslas, t. y. grynasis ino
jimas VISA savo vyst ymosi apimtimi...
1- ji eilut nesmon.
2- ji geniali.1
Nesmon apie absoliut (6869). A, aplamai
imant, stengiuosi skaityti Hegel materialistikai:
Hgelis yra ant galvos pastatytas materializmas (pa
gal Engels) t. y. a daniausiai imetu dievul,
absoliut, grynj idj etc.
1 Leninas V. Filosofijos ssiuviniai.Ratai. V., 1960, t. 38,
p. 166.
96

(7071) Pradti filosofij nuo A negalima. Nra ob

jektyvaus judjimo 2.
Hgelis savo logik pradeda grynosios bties svoka.
Tai visikai tuia abstrakcija, neturinti joki apibrtum
ir todl lygi savo prieybei, t. y. niekas. Suprantama, ia
turima galvoje ne tai, kad objekt buvimas tolygus j
nebuvimui; itai tvirtinti beprasmika. Hgelis analizuoja
ne konkrei vieno ar kito objekto bt, bet bt apskritai;
mintis apie j yra tokia neturininga, kad sutampa su
mintimi apie nebt. Btis ir niekas susilieja viena. I j
tapatumo susidaro treia svoka tapsmas. Tapsmas
tai jau pirmoji konkreti, t. y. turininga, kategorija: visi
objektai yra nuolatinio kitimo, perjimo kit bv, t. y.
tapsmo, procese. Pasaulis gyvena, jis aminai yra abso
liutaus tapsmo nerimokrimo arba griovimo bse
noje. Ramyb tai mirtis.
Jau iose pirmosiose trijose Hgelio logikos svokose
galima velgti bding jos struktros ypatum trejybikumo, arba triados, princip: tez antitez sinte
z. Pateikiamas tam tikras teiginys, po to jis paneigia
mas ir toliau paneigiamas jo paneigimas. Visa Hgelio
sistema skyla tris dalis: logik, gamtos filosofij, dva
sios filosofij. Logik sudaro trys skyriai: bties teorija,
esms teorija, svokos teorija. Kiekvienas i i skyri
savo ruotu turi trinar struktr. Si struktra yra vi
sikai dirbtin, todl mes ne visada koncentruosime j
skaitytojo dmes.
Kur kas svarbiau kas kita neigimo pobdis. Hge
lio neigimas reikia ne objekto sunaikinim, bet jo vys
tymsi. Grd galima sunaikinti vairiais bdais: sude
ginti, supdyti, sumalti; dialektikai grdas paneigiamas
tik vienu bdu sukuriant slygas jam sudygti ir virsti
elmeniu. Neigimui apibdinti Hgelis vartoja taip pat ter
min veika, kuris reikia paalinim ir kartu isau
gojim. Tapsmo metu btis ir niekas yra veikti.
Tapsmo rezultatas tai, kas tapo; Hgelis itai va
dina esatimi. Tai jau btis, bdinga realiems objektams.
2 Ten pat, p. 8990.
7. Hgelis

97

Vieno objekto skirtingumas nuo kito ufiksuotas kokybs

svokoje. Kokyb yra biai tapati apibrtis; jeigu
inyksta tam tikra kokyb, kas nors tampa kitoks. Pana
us virsmas vyksta visur. Ij u ko nors rib, mes
gauname k kit, bet tas kitas taip pat yra baigtinis, u
jo rib yra naujas kitas, ir taip be galo. Toki begalyb
Hgelis vadina bloga begalybe. ia baigtyb ir begalyb
viena su kita nesusijusios. Tikrojoje begalybje gl
di tam tikras udarumas, ubaigtumas. Tam reikia, kad
inykt ko nors santykis su kitu, likt tik santykis su
savimi. Ir Hgelis konstruoja dar vien bties varian
t sau bt, ubaigt ir kartu begalin bt. i ka
tegorija jam reikalinga ubaigti kokybs analizei ir pereiti
prie naujos kategorijos kiekybs.
Kiekyb tai biai nereikmingas apibrtumas; kie
kybiniai pakitimai nepaalina objekto bties. Namas lieka
tuo, kas jis yra, nesvarbu, ar jis bus didesnis, ar ma
esnis, ir raudona lieka raudona nepriklausomai nuo tam
sumo ar viesumo. Bet tik iki tam tikros ribos, u kurios
prasideda kokybinis pakitimas. Kaip pavyzd Hgelis pa
teikia senovin plikio sofizm. Ar mogus pasidarys
plikas, jeigu irausime i galvos vien plauk? inoma,
ne. Bet jeigu ir toliau rausime po plauk, tai anksiau
ar vliau ateis momentas, kai atsiras plik. Grynai kie
kybinis pakitimas pereina kokybin.
Kiekybs ir kokybs vienov yra saikas, i kategorija
ymi kiekybines ribas, kuriose objektas ilieka savimi.
Kai paeidiamas saikas, susidaro nauja kokyb, kuri at
siranda nutrkstant laipsnikumui, uolikai. Kiekvienas
gimimas ir kiekviena mirtis yra uolis i kiekybinio pa
kitimo kokybin. Hgelis rytingai atmeta pair, kad
atsirandanti kokyb yra jau iki savo atsiradimo ir tik dl
maumo negali bti suvokta. i paira, visur velgianti
tik nuoseklum, pasiymi tautologijai bdingu nuobo
dumu. Tikrasis vystymasis vyksta tik per nauj koky
bi atsiradim; tai visuotinis principas. Ir morals sri
tyje, kadangi moral nagrinjama bties sferoje, vyksta
kiekybs perjimas kokyb; vairios kokybs remiasi
dydi skirtingumu. Pakanka kokio nors daugiau ir
98

maiau, ir lengvabdikumo saikas perengtas, ir i

eina visai kas kita, btent nusikaltimas; dl to teis
tampa neteisingumu, doryb yda.
uolik kokybini pakitim grandin sudaro saiko
santyki pagrindin linij. Tokie yra, pavyzdiui, me
diagos agregatini bvi kitimai kieto kno virtimas
skysiu, o toliau kylant temperatrai dujomis. Visus
iuos pakitimus patiria ta pati mediaga, kurios chemin
sudtis nesikeiia. Todl ikyla pakitim reikjo, tam
tikro substrato, sudaranio laikinos bties pagrind, klau
simas. Btis virsta esme.
Esms teorija svarbiausia Hgelio logikos dalis. B
tis sudaro iorin tikrovs sluoksn, jos paviri, tai, kas
betarpikai duota suvokimu; bties lygyje pasaulis di
skretus, t. y. sudarytas i tarpusavyje susijusi, bet vis
dlto atskir objekt. Esm tai vidinis pasaulis, gilu
miniai ryiai, sudarantys bties pagrind. Skyriuje apie
bt svokos pereina viena kit, ia jos susiliejusios
viena su kita ir tik vyti reflektuotos, t. y. atspindtos,
kitame. Ten kas nors tampa kita, ia kas nors yra kita.
Esm Hgelis nagrinja trejopai: 1) kaip atspindt
paioje savyje, 2) kaip suprojektuot bt, t. y. kaip
reikin, 3) kaip pirmosios ir antrosios vienov, t. y. kaip
tikrov. Mintis, mginanti betarpikai prasiverti prie
esms, i pradi susiduria su regimybe (tariamybe).
Btis ikyla kaip iliuzija. vanden panardintas pietukas
atrodo sulauytas; mes matome, kaip Saul juda dangaus
skliautu. I tikrj taip nra; viesos limas vandenyje
ir ms padtis Sauls atvilgiu lemia, kad pirmasis sp
dis apie iuos reikinius yra klaidingas. Regimyb yra
ta dirva, kurioje isikeroja skepticizmas. Skeptiko poi
riu, mogus turi reikal tik su regimybe; daiktai patys
savaime, j esm painimui neprieinami. Kitas kratuti
numas regimybs realaus pobdio neigimas, jos lai
kymas mkla, tariamu dydiu. I tikrj regimyb to
kia pat reali kaip ir esm, nors joje ir gldi esaties
neturjimo momentas. Regimyb mus apgauna, bet ap
gavikas nra ms igalvotas.
99

Tolesn Hgelio minties pltot susijusi su odi

aismu: regimyb vokiei kalba yra Schein, tas pats
odis reikia ir vytjim. save pasinrusi viesa,
vytjimas vid refleksija. Reflektuojanios esms
analiz Hgelis pradeda nuo tapatybs svokos. Abstrak
iai tapatybei jis prieprieina konkrei tapatyb, ap
imani skirtingumo moment. Realioje tikrovje n vie
nas objektas nesutampa su kitu ir net su paiu savimi.
Negalima du kartu bristi t pai up, sak dar He
raklitas.
Rib pasieks skirtingumas yra prieyb. Balta ir pil
ka yra skirtingi dalykai, balta ir juoda prieybs. Prie
ybi vienyb sudaro prietaravim. Prietaravimas pa
grindin Hgelio logikos ir apskritai visos jo filosofijos
kategorija. Prietaravimas stumia priek pasaul, sak
jis. Visa, kas vystosi, yra prietaringa. Kas nors gyvy
binga tik dl to, kad jame gldi prietaravimas ir, be to,
yra btent ta jga, kuri stengia aprpti ir ilaikyti t
prietaravim. O jeigu kas nors egzistuojantis... ne
stengia turti savyje prietaravimo, tai tas kas nors n
ra gyva vienov, nra pagrindas ir dl prietaravimo
va. Lenino irauose i vieta paratje paymta dvi
gubu brkniu.
Dl prietaravimo daiktai arba va, arba virsta
pagrindu. Ir viena, ir kita vokikai skamba vienodai:
zu Grunde gehen. odi aismas ir ia Hgeliui yra
perjimo prie kitos problemos formul.
Pagrindui skirtame skyriuje ms dmes pirmiausia
patraukia formos ir turinio kategorij analiz. Reikia pa
sakyti, kad Logikos moksle iai problemai skirta pa
lyginti nedaug vietos. Isami jos analiz pateikta ati
tinkamame Maosios logikos (taip kartais vadinama
Filosofijos moksl enciklopedijos pirmoji dalis) sky
riuje. Hgelis nurodo nenutrkstam turinio ir formos ry
: nra neforminto turinio, kaip nra ir neturiningos
formos. Kartu forma dvejopai susijusi su turiniu. Iorin
forma nesvarbi turiniui, pavyzdiui, knygos turiniui ne
turi reikms, ar ji parayta ranka, ar ispausdinta, ar
rita kartonu, ar tymu. Bet yra kita forma, neatsiejamai
100

susijusi su turiniu ir ia prasme jam tapati. Prastas

pateisinimas menininkui, jei sakoma, kad savo turiniu jo
kriniai geri (ar net puiks), bet jiems stinga deramos
formos. Tik tie meno kriniai, kuri turinys ir forma ta
pats, yra tikri meno kriniai. Apie Iliad galima pa
sakyti, kad jos turin sudaro Trojos karas arba, dar kon
kreiau,Achilo pyktis; tai pasako mums visk ir kar
tu beveik nieko, nes Iliad daro Iliada ta poetin
forma, kuria ireiktas turinys.
Baigiamoji skyriaus apie pagrind dalis slyga.
Hgelio minties pltot ia darosi tokia paini, kad
Leninas savo konspekte rao: < ...> there is much
mysticism and leeres* pedantizmo iose Hgelio ivado
se, bet geniali pagrindin idja: apie visuotin, visapusi
k, gyv visko ry su viskuo ir apie io sryio <.. .>
atsispindjim mogaus svokose, kurios taip pat turi
bti aptaytos, apdorotos, lanksios, paslankios, reliaty
vios, susijusios viena su kita, vieningos prieybse, kad
galt apimti pasaul *3.
Toliau Hgelio dstymas vl tampa paprastas ir ai
kus. Jeigu, rao jis, yra visos tam tikro daikto slygos,
jis pradeda egzistuoti. Egzistavimas nuo bties skiriasi
savo tarpikumu. Egzistavimas tai pagrind gijusi b
tis. Tarsi paaikindamas iuos apibrimus, viename i
savo laik, rayt i Niurnbergo pinigini sunkum die
nomis, Hgelis sak: A dar esu, bet daugiau nebe
egzistuoju.
Egzistavimo kategorijoje mintis, dl refleksijos nu
grimzdusi realybs gelmes, jos esm, dabar vl i
siveria paviri. Egzistuojanti esm yra reikinys.
Tai reikia, kad esm negali bti gryna, pati savaime,
ji yra tik objektyvaus pasaulio reikiniuose. Taiau rei
kiniai taip pat neegzistuoja patys savaime, jie visada yra
tam tikros esms iraika. Esm reikiasi, o reikinys
esmingas. Esm gilesn, bet reikinys turtingesnis. mo
gaus esm, pavyzdiui, sudaro visuomenini santyki vi
suma (mintis, suprantama, ne Hgelio, j isakys
daug misticizmo ir tuio (ang. ir vok.). (Vert.)
3 Leninas V. Filosofijos ssiuviniai.Ratai, t. 38, p. 132133.
101

Marksas). Bet n vienas mogus nra vien ta visuma,

mogus kur kas vairesnis ir turtingesnis u savo esm.
Tai, kas reikiniuose kartojasi, yra tapatu, sudaro ds
n. Kaip ir esm, dsnis yra ne anapus reikinio, bet be
tarpikai jam bdingas. Dsni viepatija yra ramus
besireikianio pasaulio atspindys. Tai labai materialis
tikas ir labai taiklus <.. .> apibrimas,rao Leni
nas.Dsnis ima tai, kas ramu,ir todl dsnis, kiek
vienas dsnis, yra siauras, nepilnas, apytikris4.
Esms ir reikinio vienyb sudaro tikrov. Nuo be
tarpiko egzistavimo tikrov skiriasi dviem poymiais,
kurie j daro konkretesne, turiningesne kategorija: tikro
v apima 1) galimyb, 2) btinum.
Tikrov tai ne tik gyvendinta galimyb, bet ir rea
lios tolesnio vystymosi galimybs, atsiverianios tam, kas
egzistuoja iandien. Kapitalistinje tikrovje, sakome mes,
visada gldi karo galimyb. Reali galimyb reikia skirti
nuo abstrakios galimybs. Jeigu samprotausime abstrak
iai, rao Hgelis, tai manoma, kad iandien vakare
Mnulis nukris ant ems, nes Mnulis yra nuo ems
nutols knas ir todl gali taip pat nukristi emyn, kaip
ir or imestas akmuo; manoma, kad Turkijos sulto
nas pasidarys popieiumi, nes jis mogus ir todl gali
priimti krikioni tikjim, pasidaryti katalik dvasi
ninku ir t. t. Analizuodami iuos du Hgelio pateiktus
pavyzdius, turime pasakyti, kad antroji galimyb rea
lesn u pirmj. Grietos ribos, skirianios vien gali
mybs r nuo kitos, nra. Bet kuri abstrakti galimyb,
pasikeitus slygoms, gali tapti realia galimybe, t. y. eiti
tikrov, o paskui ir realizuotis.
Tai, kas realiai manoma, pasak Hgelio, yra btina.
Vadinasi, btinumas tikrovs komponentas. Tikra tik
tai, kas neivengiama, sukelta esmini, dsning veiks
ni. Bet, kaip ir esm, btinumas neikyla prie mus be
tarpikai, jis visada turi savo prieybs atsitiktinumo
form. Atsitiktina yra kakas, kas gali bti, bet gali ne
bti, gali bti toks, bet taip pat kitoks, ko bties ar ne
4 Ten pat, p. 137.
102

bties pagrindas gldi ne jame paiame, bet kitame.

Mokslo ir ypa filosofijos udavinys yra painti btinu
m, kur slepia atsitiktinumo regimyb.
Esms teorij ubaigia prieastingumo analiz. Prieastis sukelia sau lyg padarin. ia prasme prieastinis
santykis tautologikas ir betarpikas. Hgelis prie tolim
prieasi iekojim. Jeigu aplinkybes, kuriomis atsi
skleid jo talentas, mogus pateko dl to, kad neteko
tvo, kuris buvo umutas kautynse, tai lemtingas vis
nra io mogaus meistrikumo prieastis. Tai tik tam
tikras atskiras momentas aplinkybi, kuriomis pasidar
galimas rezultatas. Pasak Hgelio, prieastis nra visa
visuma tam tikro reikinio atsiradim nulmusi veiks
ni; prieastis yra tik tai, kas yra prie j ir genetikai
su juo susij. Prieastinis ryys tik universalios rei
kini priklausomybs momentas, dirbtinai iskirtas ir i
samiai jos neatspindintis.
Prieastingumo santykis ipleiamas, jeigu pereinama
prie sveikos svokos, padarinys laikomas ne pasyviu re
zultatu, bet aktyviu pradu, savo ruotu daraniu poveik
prieasiai. Sveikaudami prieastis ir padarinys tarsi
nuolat keiiasi vietomis.
Bet ir be sveikos yra dar kit lemiani veiksni.
Savo mint Hgelis paaikino tokiu pavyzdiu i senovs
istorijos: Jeigu spartiei paproius laikysime j visuo
menins santvarkos padariniu ir, prieingai, visuomenin
santvark paproi padariniu, tai mes, galimas daiktas,
teisingai vertinsime ios liaudies istorij, bet tas supra
timas vis dlto nesuteiks jokio galutinio pasitenkinimo,
nes mes dl tokio aikinimo nesuprasime nei ios liaudies
visuomenins santvarkos, nei paproi. Suprasti itai bus
galima tik tada, kai mes suvoksime, kad abu santykio
momentai, kaip ir visi kiti ypatingi momentai, j
Spartos liaudies gyvenim ir istorij, iplauk i tos s
vokos, kuri sudar j vis pagrind. Sveikos pagrind
idealistui Hgeliui sudaro svoka kaip dvasinis pa
grindas, lemiantis bet kokio proceso tkm. Taip ubai
giamas perjimas prie treiojo Logikos mokslo sky
riaus svokos teorijos.
103

Dvi pirmsias savo darbo dalis (bties teorij ir esms

teorij) Hgelis vadina objektyvija logika, o treij
subjektyvija logika. Bet i priestata slygika: objektas
ir subjektas Hgeliui yra tapats. Todl ir objektyvioji,
ir subjektyvioji logikos vienodu mastu yra ir pai daikt,
ir juos pastanio mstymo logika.
Savo objektyviojoje logikoje Hgelis beveik neturjo
pirmtak, bet subjektyvioji logika pradedama svarstymu
klausim, kurie sudaro tradicin formaliosios logikos va
dovli turin: svoka, sprendinys, samprotavimas. Savo
udaviniu ia Hgelis laiko per amius sukauptai, bet
sustabarjusiai mediagai suteikti tkms bv, vl
iebti joje gyvybs ugn. Jis siekia nustatyti vairaus
tipo sprendini paintin vert, sukurti klasifikacij, ati
tinkani real painimo vystymsi, silogizmo figrose
velgti prastus daikt santykius. Bet apskritai Hgelio
pateikta formaliosios logikos kritika maai tikinama;
jo paties konstrukcijos dirbtins ir miglotos. Btent iuos
Logikos mokslo puslapius Leninas pavadino geriausia
priemone sukelti galvos skausmui.
Hgelio logika ubaigiama idjos (tiesos) analize.
Apie ties Hgelis visada kalbjo pakiliai, bet ypa pa
toso kupina Maoji logika. Tiesa yra didis odis ir
dar didingesnis dalykas. Jeigu mogaus dvasia ir siela
dar sveikos, tai skambant iam odiui turi aukiau kil
notis jo krtin. Filosofas negailestingai pliek visas
tiesos isiadjimo ar jos nepaisymo atmainas. Kaip a,
niekingas kirminas, galiu painti ties,samprotauja
koks kuklus mogelis. Skatiko nevertas toks nusiemini
mas! Dar blogiau, kai jis laikomas dvasios triumfu. I
pradi netikjimas proto jgomis kl lides ir irdgl,
bet paskui dorovinis ir religinis lengvabdikumas, prie
kurio prisijung pavirutinikas teorizavimas, atvirai ir
ramiai pripaino inojimo bejgikum ir netgi m di
diuotis juo. O vadinamoji kritin filosofija suteik tam
neimanymui galimyb laikytis savo pozicijos varia s
ine, nes ji tikina, es jai pavyk rodyti, kad mes nieko
negalime inoti apie tai, kas amina ir dievika. Paviru
tinikiems protams negali bti nieko labiau geidiama
104

u i neinojimo teorij, dl kurios j pai paviruti

nikumas ir tutyb pasirod es kakas puiku, galutinis
vis intelektualini pastang tikslas.
Taiau ne maiau pavojingas ir, ko gera, iandien
daniau pasitaiko prieingas kritikumas pernelyg sa
vimi pasikliaujantis tikjimas, kad tiesa jau pasiekta.
mons sivaizduoja, kad jie turi ties dl savo pad
ties ir vos ne nuo gimimo. Perm lkt banalybi rin
kin, jie mano, kad siskverb pasaulins iminties pa
slaptis. ia nuo tiesos painimo sulaiko ne kuklumas, bet
savikliova.
Yra ir kita puikavimo tiesos atvilgiu forma panie
ka mogaus, kuris prarado tikjim ir susidomjim vis
kuo. Kas yra tiesa? Kadaise iuo klausimu, su pasityio
jimu pateiktu Jzui Kristui, Romos prokonsulas Poncijus
Pilotas ireik savo paniek inojimui ir griui. Piloto
klausimas turjo t pai prasm kaip ir karaliaus Salia
mono odiai: visa sumaitis.
Painti ties kliudo ir drovumas. Tingiam protui leng
vai ateina mintis, kad nedera pernelyg rimtai irti
filosofavim. Tokie mons mano, kad ijimas u pras
tinio vaizdini rato neduos nieko gera: minties bangos
mtys tave i vieno ono kit ir vis tiek imes kas
dieni interes seklum. Norint bti rutiniku valdininku,
nereikia nei didelio proto, nei dideli ini. Kitas daly
kas ikelti sau did tiksl ir siekti j gyvendinti. Norisi
tikti, kad jaunosios kartos protuose siieb siekimas kil
ni dalyk, ir ji negali pasitenkinti grynai iorinio i
nojimo pelais.
Tiesa yra svokos ir objektyvybs sutapimas. Abstrak
ios tiesos nra, tiesa visada konkreti. Specials mokslai
parodo tikrov tik kokiu nors vienu aspektu, abstrakiai,
atsiribodami nuo jos vairovs, todl juose nra tiesos.
Tiesa filosofijos objektas, kur inojimas gyja savo vai
riapusikum, konkretum. Be to, tai jau ne jutimais
suvokiamo pavienio objekto konkretumas, bet kitoks, lo
ginis, konkretumas, kuris pasiekiamas tuo, kad svokos
imamos ne izoliuotos viena nuo kitos, bet su j prie
taringais tarpusavio ryiais ir perjimais, kaip sistema.
105

Pasaulis yra besivystanti organika visuma, tikrasis jo

painimas dialektikos kategorij sistema.
Bet to maa. Ties sudaro ne tik tai, kad svoka
atitinka objekt, bet ir tai, kad objektas atitinka savo
svok. Analizuodami objekt, mes turime nustatyti, ar
jis sutampa su savo svoka, ar jame gldi tiesa, ar ne.
Panaus gilus tiesos supratimas i dalies aptinkamas ir
prastinje odi vartosenoje: antai mes kalbame apie
tikr draug ir turime galvoje mog, kurio elgesys ati
tinka draugysts svok. Netikra iuo atveju ymi tai,
kas bloga, neatitinka paties savs,prietar tarp objekto
egzistavimo ir jo svokos. Apie blog objekt mes gali
me turti teising supratim, bet to supratimo turinys
vidujai neteisingas. Filosofas turi skirti, kas teisinga ir
kas tikra. Tiesa daiktika, j reikia ne tik painti, bet
ir gyvendinti. Norint suinoti, kas daiktuose tikra, ne
utenka vien dmesio tam btina ms subjektyvi veik
la, pertvarkanti tai, kas betarpikai egzistuoja.
Ir dar. Tiesa sau keli tiesia tada, kai atjo jos lai
kas, ne anksiau. Niekas, kas didinga, nevyksta be aist
ros, bet jokia aistra, joks entuziazmas neprivers gyvuoti
to, kas dar nesubrendo.
Tiesa, kaip painimo idja, ikyla dviem pavidalais
teoriniu ir praktiniu. Pastarasis pranaesnis u pirmj,
nes jis pasiymi ne tik visuotinumu, bet ir betarpiku
tikrumu. Teorijos ir praktikos vienov sudaro absoliutin
idj. Kartu pasiekiama dvasios logins saviraidos vir
n. Logikos mokslo puslapiai, skirti absoliutinei idjai,
tarsi pateikia bendr dialektinio metodo charakteristik.
Ar, auktindamas dialektik, Hgelis nesumenkina for
maliosios logikos reikms? Anaiptol. Kiekvienam savo.
Formalus mstymas turi savo srit, ir gana plai tai
bendras baigtini moksl metodas. Dar daugiau, H
gelis sitikins, kad ir dialektinis mstymas negali isi
versti be tvirt intelektins logikos pagrind, kitaip dia
lektikai gresia pavojus virsti sofistika, aidimu odiais.
O formalioji logika gali skmingai sprsti savo udavi
nius, nekopdama dialektikos auktumas. i idj u
fiksuoja Hgelio odiai, paimti io skyriaus epigrafu.
106

et as s kyr i us

NUO DIDYBES IKI JUOKINGUMO

Prieybs tapaiojs.
Hgelis

1812 metai. Tuo metu, kai tykiame Niurnberge buvo

renkama ir spausdinama Hgelio Logika, Europos ry
tuose siaut naujo karo liepsna. Birelio 24-j pranc
zai pereng Prsijos sien. Napoleonas po savo vlia
vomis surinko negirdto didumo miri armij 600
tkstani kareivi prancz, vokiei, lenk, ital.
yg ivyko ir Hgelio brolis Georgas Lidvigas, Viur
tembergo karininkas. Filosofas i laikrai sek kampa
nijos eig. Rusai trauksi. Krito Vitebskas. Krito Smo
lenskas. Kakur prie Maskvos vyko kruvinos kautyns:
oficialios reliacijos prane apie pergal, greitu laiku
tikimasi kapituliacijos. Napoleonas eng Maskv, ka
ras buvo pralaimtas. Bet jis vis dar tssi. Djosi ka
kas nesuprantama: analogikose situacijose Europos vals
tybs praydavo taikos, o rusai toliau kovsi. Ir staiga
atjo inia, kuria buvo nemanoma patikti: didioji ar
mija traukiasi, patirdama didiuli nuostoli. Tai, kas
atsitiko paskui, buvo katastrofa: armija itirpo, impera
torius met jos likuius ir ivyko Paryi rinkti rek
rt. Paliks sutriukint kariuomen, jis itar garsij
fraz: Nuo didybs iki juokingumo tik vienas ingsnis.
Georgas Lidvigas negro namo.
Bonaparto pralaimjimas ijudino vokiei taut. Pr
sija ir Austrija nutrauk ryius su Pranczija. Tris die
nas trukusiame taut myje prie Leipcigo koalici
jos pus perjo Saksonijos armija. Pranczijos kariuo
men spariai varino ukariautas emes. Vokiei tauta
igyveno patriotin pakilim.
107

Taiau Hgelis po senovei itikimas savo sitikinimams

ir simpatijoms. Jis su kartliu seka Napoleono neskmes.
Vis lpose odis isivadavimas, Hgeliui jis kelia iro
nik paaip; bestijos vaduotojaikitoki odi vo
kieiams savanoriams ir j sjungininkams jis nesuran
da. Nythamerio snus gimnazistas ijo savanoriu ar
mijHgelis nepatenkintas. Vokieiai savanoriai,
tikina jis, elgiasi nederamai girtuokliauja, plia. Ne
palankiai Hgelis atsiliepia ir apie rus kareivius, pasa
koja apie juos visokius nebtus dalykus *, nors su rusais
jam neteko i arti susidurti. Apvog j Austrijos kareivis.
1814 met balandio mnes Napoleonas atsisak sos
to. Hgelio reakcija vyk matyti i laiko Nythameriui: vyko dideli dalykai. Siaubinga drama matyti, kaip
va neregtas genijus. Negali bti nieko tragikesnio.
Visa vidutinybs mas bukai ir nepermaldaujamai slegia
savo absoliuiu vininiu svoriu, kol visa, kas didu, atsi
durs viename lygyje su ta mase ir emiau u j. Ir vi
sumos persilauimo momentas, ios mass galybs, dl
kurios ji tarsi choras lieka paskutin scenoje, paviriuje,
prieastis yra tai, kad didi individualyb pati turi su
teikti jai teis tai ir pasmerkti save praiai. Hgelis
prislgtas, bet anaiptol ne apimtas nevilties. Jis netgi
didiuojasi tuo, kad visa vyki eiga es buvusi iprana
auta Dvasios fenomenologijoje, kur kalbama apie ab
soliuios laisvs, kuri pagimd Pranczijos revoliucija,
neivengiam pakeitim nauja moralins dvasios forma.
Be to, filosofui teikia paguod kasdieniki diaugsmai.
Po citatos i Fenomenologijos laike eina odiai: I
t palaiming sraut, kurie turi lydti didelius vykius1
1 Suprantama, ne ios susierzinimo kupinos sentencijos pertei
kia tikrjj Hgelio poir j Rusij. Kur kas jtikinamiau skamba
jo odiai i vlesnio laiko savo mokiniui Borisui Ikskiuliui: Js
laim, kad js tvyn pasaulio istorijoje uima toki ymi viet,
neabejotinai turdama dar didingesn paskirt. Kitos iuolaikins
valstybs tarytum jau daugiau ar maiau pasiek savo vystymosi
tiksl, galimas daiktas, daugelio i j kulminacinis takas jau pra
eityje, ir j padtis pasidar statika. O Rusija galbt jau dabar
stipriausia valstyb i vis turi neregtas savo intensyvios pri
gimties pltojimo galimybes.
108

kaip litis audr, mums jau gardiai ir linksmai teka i

kavinuko rudas upeliukas, nes dabar mums nebra reikalo
siurbioti surogatin gral ir i referento pajam mes
galime nusipirkti tikros Javos kavos. Tegu dievas ir geri
biiuliai kuo ilgiau j mums isaugo. 1813 met pabai
goje Hgelis gavo pried 300 florin: jis buvo pa
skirtas antraeiles pareigas Niurnbergo miesto komisa
riato mokykl reikal referentu. Todl atsirado ir tikra
kava vietoj erzaco. O prie akis mkioja profesoriaus
vieta universitete. Ir tragikais tonais pradtas laikas
baigiamas optimistikai: Tegu Erlangenas man bus ga
limas isipagiriojimas dl dideli ir ma dabarties
dalyk. I ties nuo didybs iki juokingumo vienas
ingsnis.
Erlangenas, Heidelbergas, Jena, Berlynas. i mies
t, turjusi universitetus, pavadinimai vis laik mk
ioja Hgelio laikuose. Kelet met jis neskmingai
stengsi gauti profesr. Vienu metu jis net galvojo apie
savo mokinio olando van Gerto pasilym uimti ds
tytojo viet Amsterdame ir skaityti paskaitas lotynikai.
Paskui jam kilo idja pasisilyti filologijos profesoriu
mi: tokia laisva vieta atsirado Erlangene, taiau Hgelis
nesulauk i Bavarijos valdios nei supratimo, nei pa
ramos. Hgelis jau pagarsjs kaip nusipelns moksli
ninkas, bet bti pakviestam universitet jam kliudo
prastas neikalbingo lektoriaus vardas, prilips nuo dar
bo Jenoje laik. 1816 metais Jenos universitetui kaip
tik reikalingas profesorius, ten kvieiamas Selingas, ku
ris ios vietos atsisako. Hgelis neabejojo, kad kaip tik
taip ir bus: Jam gerai Miunchene: gauna didel alg
ir beveik nieko neveikia. Hgelio Jenoje niekas nepri
simena, ir jis ino kodl. Laikuose biiuliams jis nuolat
pabria, kad dabar u jo pei skminga darbo gimna
zijoje, kur tenka palaikyti tiesiogin kontakt su mokiniais,
patirtis, kad jis savo paskait jau seniai neskaito i u
ra, bet dsto mediag laisvai ir aikiai.
Gegus pradioje Hgelis suino, kad Jen nau
dingomis slygomis pereina dirbti jo varovas Frizas.
Jeigu taip, vadinasi, ilaisvinama vieta Heidelberge. Bet
109

dl jos reikia kovoti. Ilgai nelauks, jis siunia laik

Heidelbergo teologui Pauliui, kuriame beveik odis odin
pakartoja tai, k anksiau ra Jen Fromanui: Jenoje
po mano pirmj mginim skaityti paskaitas apie mane
liko neigiama nuomon dl mano dstymo laisvumo ir
aikumo. Ir teisingai: tada a dar buvau labai prikaus
tytas prie ura teksto, bet atuoneri met dstymo
gimnazijoje praktika padjo bent jau gyti kalbos laisvu
mo tam tikriausiai nra geresni slyg kaip ia; ai
kumui gyti tai tokia pat tinkama priemon. Laiko pa
baigojelinkjimai Hgel pastantiems heidelbergie
iams, taip pat ir Frizui, atsakant sveikinim, perduot
per bendr pastam.
(Tai paskutinis pasikeitimas maloniais odiais; buv
varovai tampa atvirais prieais. 1811 metais ijo Frizo
Logikos sistema. Hgelis savo Logikos moksle j
triukinamai vertino: ios Logikos sistemos pagrind
sudaranios paios pairos ar nuomons bei jos plto
jimo kratutinis pavirutinikumas ivaduoja mane nuo
vargo bent kiek skaitytis su iuo jokios reikms netu
riniu rainiu. Frizas atsak neigiama Logikos mokslo
recenzija, taip pat neyktdamas atri odi.)
Pauliaus atsakymas ateina po mnesio: Frizas i tik
rj paliks Heidelberg, bet ne anksiau kaip ruden,
fakulteto sprendimo kol kas nra. Paulius pra Hgel
atsisti du laikus: vien oficial kad jis nugirdo apie
atsirandani laisv viet ir suinteresuotas ja, o kitame
privaiame pateikti tikslias inias apie savo pajamas.
Hgelis padar taip, kaip i jo buvo reikalaujama.
Birelio 13-j jis para Pauliui du laikus. Vienas, pa
raytas oficialiu stiliumi, buvo skirtas perskaityti asme
nims, nuo kuri priklaus laisvos profesoriaus vietos li
kimas Heidelberge. Kitas konfidencialiai prane apie
Hgelio udarbius: direktoriaus alga 1050 florin, re
ferento pareigos miesto komisariate 300, nemokamas
butas150, u darb mokytoj tikrinimo komisijoje
60. I viso 1560 florin.
Dabar beliko tik laukti. Prajo antroji birelio pus,
savait po savaits jo liepa. ini i Heidelbergo ne

ito

buvo. Mnesio pabaigoje Hgel aplank nepaprastas sve

ias Berlyno istorikas baronas ton Raumeris. Pakeliui i
Karlsbado jis atliko Prsijos vidaus reikal ministro Suk
mano pavedim. Reikalas buvo susijs su Berlyno uni
versiteto filosofijos katedra, kuri jau dveji metai po Fich
tes mirties buvo laisva. 1816 met pradioje universiteto
senatas bals dauguma prim nutarim pakviesti Hgel
teorins filosofijos profesoriaus viet. Senato pranei
me vidaus reikal ministrui, kurio inioje buvo universi
tetas, buvo pateikta labai palanki Hgelio charakteristika,
jis buvo pavadintas didiu filosofu, kuriam Vokietijoje
nra lygi. Bet Hgelis Berlyne turjo ir prie. Teo
logijos fakulteto dekanas profesorius de Vt, Frizo drau
gas, kartu su senato nutarimu nusiunt Sukmanui savo
laik, kuriame Hgel vaizdavo Selingo alininku (mi
nistras buvo Kanto sekjas ir negaljo paksti naujausios
natrfilosofijos), o svarbiausia apeliavo tai, kad H
gelio dstymo maniera neatitinka iaugusi auktosios
mokyklos reikalavim: kalba jis netvirtai ir nesupran
tamai. Ir Berlyno universiteto rektorius ljermacheris,
taip pat Hgelio filosofijos prieininkas, neskubjo sprsti
klausimo. Tik liepos mnes ministras Sukmanas, gydsis
Karlsbade, paved Raumeriui aplankyti Hgel ir isi
aikinti klausim vietoje. Raumeriui Niurnbergo gimna
zijos rektorius padar ger spd. Apie jo filosofij
a neturiu teiss sprsti,prane jis Sukmanui,ly
giai kaip ir apie tai, kaip jis skaito paskaitas. O kalba
jis laisvai ir suprantamai, todl a negaliu patikti, kad
jo kalba i katedros bus kitokia.
Raumeris papra Hgel parayti apie filosofijos ds
tymo universitete tikslus ir metodus. Hgelis suprato, kad
tas dokumentas turs lemiam reikm sprendiant jo
pakvietimo Berlyn klausim. I Heidelbergo po seno
vei nebuvo joki ini, ir jis nedelsdamas msi rayti.
Svarbiausias udavinys, kur dabar turi isprsti filo
sofas, yra savo mokslo susisteminimas, ra Hgelis. Teo
riniam mstymui atverti nauji keliai, bet jis kaip ir anks
iau nemato savs kaip visumos. Kartais mokslikumas
pakeiiamas menine fantazija ar skepticizmu. Hgelis atlll

meta ir viena, ir kita. Jis prieininkas bet kokio stengimosi

bti originaliu; nauja neteisinga, ir tiesa nenauja,*
tuo jis giliai sitikins. Svarbiausia sistema, metodi
kas poiris mediag, aprpiantis ir sutvarkantis pagrin
dines detales. Dl filosofijos praktins reikms, tai j su
daro ne mokymas ir ne guodimas, bet viso to, kas turi
prasm, pateisinimas.
Ratas ministrui patiko. Nespjo jis jo apmstyti, o
jam buvo pateiktas naujas laikas, sieks vis to paties
tikslo paspartinti Hgelio pakvietim Berlyn. S
kart ra kitas istorikas Nibras. Rugpjio pradioje
jis buvo nuvyks Niurnberg ir laik savo pareiga ap
lankyti garsj filosof. Pavedim jis neturjo, pokalbis
buvo asmenikas ir atviras. Hgelis skundsi, kad darbas
gimnazijoje jam jau nebepakeniamas ir kad jis priims
bet kur pirm pasilym pereiti universitet, kurio jis,
beje, laukis ne tik i Berlyno. Nibras patar ukmanui
daugiau nebedelsti.
Kit dien po to, kai naujas sveias i Berlyno paliko
Niurnberg, 1816 met rugpjio 5-j, Hgelis pagaliau
gavo ilgai laukt laik i Heidelbergo. Universiteto pro
rektorius Daubas oficialiai sil uimti vakuojani ordi
narinio profesoriaus viet. Jeigu Js priimsite ms pa
silym, Heidelbergas pirm kart nuo savo krimo
gaus tikr filosof. Kaip Js tikriausiai inote, ia ka
daise buvo kvieiamas Spinoza, bet jis atsisak atvykti.
Dl materialins reikalo puss, tai Heidelbergo profeso
riaus alg sudaro 1300 florin pinigais ir natra 6 malterai2 rugi ir 9 malterai speltos. Hgelis ikart atsilie
p. Rugpjio 6-j patas ive jo laik: jis prim
pasilym (i meils akademinei veiklai), bet primin,
kad jo alga sudaro 1560 florin; pra aprpinti bent
nemokamu butu; tarp kitko prane apie rengiam jo
pakvietim Berlyn.
I tikrj Raumerio praneimas, Hgelio ratas, Nibro laikas padar savo. Rugpjio viduryje i Prsijos
2 Malteras senovinis vokiei biri kn ir skysi matas.
Jo dydis svyravo nuo l'/ iki 12V hektolitr.
112

vidaus reikal ministerijos pagaliau isiuniama ministro

pasirayta depea. Sukmanas prane Hgeliui, kad jam
tapo inomas filosofo noras uimti vakuojani viet Ber
lyne. Turdama galvoje Hgelio nuopelnus mokslui, mi
nisterija pasirengusi apsvarstyti jo kandidatr. Bet abi
puss naudos labui pirmiausia paiam Hgeliui reikia i
sprsti vien delikat klausim. Ne paslaptis, kad filoso
fas daugel met buvo atitrks nuo akademins veiklos,
o jo ankstesn patirtis buvo tokia trumpalaik, kad kai
kam kyla abejoni, ar Hgelis sugebs gyvai ir supran
tamai pateikti skaitytojams savo moksl. Savo laiku
Sukmanas tikjosi patenkinti ir tuos, kurie siek, kad
Hgelis bt pakviestas Berlyn, ir tuos, kurie tam prie
inosi.
Kitomis aplinkybmis Hgelis nebt pasidrovjs ir
bt greitai pranes apie savo pedagoginius pasiekimus.
Bet dabar, kai kienje guljo pakvietimas Heidelberg,
jis galjo neskubti. Juo labiau kad dar prie minist
ro depe i Berlyno jis gavo antr Daubo laik.
Didiojo Badeno hercogo, kurio valdose buvo Heidelber
gas, vyriausyb pritar Hgelio kandidatrai. Be to, Ba
deno sostins Karlsrus valdininkas netgi surado bd
isprsti Hgel jaudinusi atlyginimo problem: profe
sorius gali kompensuoti algos skirtum, pirkdamas pro
duktus lengvatinmis kainomis. Daubo apskaiiavimu,
tam uteko 10 malter rugi ir 20 malter speltos. Ba
dene imta rimtai nuogstauti dl Hgelio deryb su Ber
lynu; matyt, dl to, galutinai sprendiant Hgelio algos
klausim, be kokio nors papildomo jo praymo jam buvo
paskirta pinigais 1500 florin. O kai paskui jis primin
universitetui apie umokest natra, tai nedelsiant gavo
adtuosius 10 malter rugi ir 20 malter speltos.
Atsakydamas Berlynui, Sukmanui, Hgelis rmsi su
sitarimu su Heidelbergu. Dl ministro depeoje paliesto
klausimo apie jo, kaip dstytojo, sugebjimus Hgelis
su perdtu mandagumu ir vos pastebima ironija paym
jo, kok didel spd jam padar tai, kad jam buvo su
teikta teis paiam sprsti klausim.
S. Hgelis

113

Taigi pagaliau atsivr ilgai laukta perspektyva. H

gelis jau regjo save Heidelbergo filosofijos profesoriu
mi, bet staiga atsirado nauja klitis. Nespjo jis paduoti
praymo dl atleidimo i gimnazijos rektoriaus pareig,
o rugpjio 25-j Bavarijos vyriausyb jam suteik Erlangeno universiteto retorikos, poezijos, klasikins grai
k ir romn literatros profesoriaus vard. Miunchene
pagaliau suprato, k jie praranda, ir skubiomis priemo
nmis stengsi sulaikyti Hgel Bavarijoje. ia prisi
minta, kad kadaise filosofas buvo pasirengs skaityti fi
lologinius kursus. Erlangenui buvo duota direktyva ne
delsiant atsisti Hgeliui pakvietim. Senatas nenorom
pakluso. Erlangeno profesoriai ra mandagiai, taiau
altai. Toks pat altas buvo Hgelio atsakymas. Jis d
kojo u garb, bet prane, kad jis jau pasiadjs ki
tam universitetui.
Spalio antroje pusje Hgelis paliko Niurnberg. Spa
lio 28-j jis skait pirmj paskait Heidelberge. iemos
semestrui buvo paskelbti du jo kursai: filosofijos moksl
enciklopedija ir filosofijos istorija. 1817 met vasar
Hgelis skait logik ir metafizik (6 kartus per savait
nuo 11 iki 12), antropologij ir psichologij (5 kartus
nuo 5 iki 6) ir pirmkart estetik (5 kartus per savait
nuo 4 iki 5). I pradi jo auditorij sudar 4 mons,
paskui jo paskaitas susirinkdavo dvideimt ir trisde
imt klausytoj. logikos kurs 1817 met vasar usi
ra septyniasdeimt moni. (I viso tuo metu Heidel
berge moksi 382 studentai, i j tik 35 filologai ir filo
sofai.)
Hgel buvo irima su pagarba, nors jo susikaupi
mas ir neprasta laikysena kaip ir anksiau buvo student
pokt objektas. Antai buvo pasakojama, kad kart pro
fesorius Hgelis taip usigalvojs, jog prastovjs vie
noje vietoje vis dien ir vis nakt. O kit kart jis
js per liet paskends savo mintyse, paliks purve bat,
bet ito nepastebjs ir toliau js vien su kojine.
Hgelis turi mokini, kurie ne tik perpranta paskai
t mediag, bet ir pradeda dstyti jo filosofij. Tai Hinrichsas; susiavjs Dvasios fenomenologija, jis veda
114

seminar, kuriame nagrinjama i knyga. Tai Karov,

kartojantis paskui mokytoj teiss filosofijos paskaitas.
Frydrichui Vilhelmui Karovei trisdeimt met. Jis
teiss licenciatas ir atvyko Heidelberg dvejiems me
tams specialiai studijuoti filosofijos. 1818 met rugpj
io mnes Karov tampa filosofijos daktaru. Hgelis ra
o plat atsiliepim apie pretendento gersias ypatybes,
paymdamas jo gil domjimsi mokslu. Lotynikos di
sertacijos Karov nepara, vietoj jos pateik, paskelbt
veikal apie student organizacijas. (Karov buvo vienas
i Burenafto, apie kur dar bus kalbama, vadovaujan
i veikj.) Kai kam is darbas atrod nepakankamai
solidus. Hgelis sutinka, bet nurodo, kad Karovs knygoje
yra kitas straipsnis Garb ir dvikova, kuriame kriti
kuojamos Frizo pairos. Hgeliui daugiau nieko nerei
kia. A turiu prisipainti,rao Hgelis,kad jeigu
ponas profesorius Frizas ias savo pairas kaip traktat
pateikt fakultetui daktaro diplomui gauti, a balsuoiau
prie. Pono Karovs filosofinis traktatas iuo klausimu,
prieingai, man atrodo visikai pakankamas, kad jam b
t suteiktas laipsnis; idjos ir j ipltojimas yra ne iaip
isilavinusio mogaus, bet filosofo, prisigavusio prie spe
kuliatyvij princip, krinys.
domi figra tarp Hgelio mokini Borisas Ikskiulis, turtingas Pabaltijo dvarininkas, Rusijos gvardijos
rotmistras. Po pergals prie Napoleon jaunas karininkas,
persisotins meils nuotykiais, nusprend pasirpinti sa
vo isimokslinimu. 1817 met pavasar jis atvyko Hei
delberg ir nedelsdamas isireng pas Hgel. Padr
sintas nuoirdaus primimo, savimi pasitikintis jaunuo
lis nujo knygyn ir nusipirko visus ijusius filosofe
darbus. T pat vakar, patogiai sitaiss sofoje, jis pra
djo juos skaityti. Taiau greitai pastebjo, kad nesu
pranta to, k perskaito. Juo labiau jis stengsi, juo ma
iau suprato. Neskm nesutrikd, gvardietis lank H
gelio paskaitas, bet gal gale turjo prisipainti, kad
nesupranta savo paties ura. Tada jis vl nuvyko pas
Hgel, is j dmiai iklaus ir patar savarankikai
mokytis algebros, gamtos mokslo, geografijos, lotyn
115

kalbos. Ikskiulis taip ir padar: sulauks dvideimt eeri met, jis sdo prie mokyklini vadovli, ir kai po
pusmeio trei kart atjo pas profesori, tasai, patenkin
tas mokinio iniomis ir stropumu, dav jam jau kon
kretesni rekomendacij, kaip studijuoti filosofij.
Ikskiulis lyddavo Hgel per pasivaikiojimus. Da
nai jis sakydavo man, kad ms pernelyg proting am
i galima nuraminti tik tokiu metodu, kuris disciplinuoja
mintis ir veda prie dalyko esms. Religija tai filoso
fijos nuojauta, o filosofija religijos sismoninimas, abi
ieko, nors ir skirtingais bdais, to paties dievo. Ne
galima pasitikti filosofija, jeigu ji amorali arba reli
gin. Jis skundsi, kad jo nesupranta, kartojo, kad lo
ginis mstymas yra tam tikra visuma, ir kiekvienas turi
padaryti tvark savo srityje, nes sukauptas milinikas
kiekis mediagos, o loginio apdorojimo kol kas dar nra,
kad tik nesubrendimo tamsa, vienpusio intelekto usi
spyrimas, slegianti tariamos palaimos tutyb ir bukas
privilegijuoto tamsuolikumo egoizmas prieinasi autan
iai dienai. Vliau Ikskiulis padar karjer Rusijos dip
lomatinje tarnyboje. Taiau kad ir kur jis buvo nuo
Stokholmo iki Kairo,j visur lydjo Logikos mokslas.
I Heidelbergo paini verta paminti dar viena
su anu Poliu Richteriu. Garsusis romanistas atvyko
Heidelberg 1817 met liepos mnes ir buvo profesros
ir student diaugsmingai sutiktas. Filosofijos fakultetas
suteik jam garbing daktaro laipsn. Lydimas filologo
Kreicerio, Hgelis aplank raytoj ir teik jam perga
mentin diplom. Hgelio mona painojo Richter dar
i Niurnbergo laik, ir dabar profesoriaus namuose jis
buvo priimtas kaip laukiamas sveias.
Heidelberge Hgeliui atsivr plati ne tik akademi
ns, bet ir literatrins veiklos dirva. Heidelbergo lite
ratros metrai redakcija pasil jam tvarkyti filo
sofijos skyri. Pirmuosiuose dviejuose 1817 met ssiu
viniuose jis paskelb Jakobio veikal treiojo tomo re
cenzij, o met pabaigoje djo isam debat Viurtem
bergo karalysts luom atstov susirinkime aptarim.
116

Hgelis seniai paliko vabij, bet visada domjosi

politiniais vykiais gimtojoje emje. Sumaniai laviruo
damas tarp Bonaparto ir jo prieinink, Viurtembergas
per Napoleono karus dvigubai padidino savo teritorij.
Pagal laiko dvasi Viurtembergo karalius 1815 met kovo
mnes suauk luom atstovus ir perdav jiems konsti
tucijos, kurioje buvo numatoma steigti vienos palatos
parlament, projekt. Tai buvo ingsnis alies burua
zinio vystymo keliu. Skirtingai negu Burbonai, Viurtem
bergo karalius padar btinas ivadas. Bet ia atsitiko
tai, kas nebuvo numatyta: luom atstovai atmet kon
stitucijos projekt ir pareikalavo grinti gerj senj
teis, t. y. feodalin santvark, kuri buvo senajame Viur
temberge iki 1806 met, ir vesti j naujose emse. Taip
kilo ginas dl konstitucijos, kuris usibaig tik 1819 me
tais, jau po karaliaus Frydricho I mirties.
Hgelis dmiai sek gino peripetijas ir, paskelbus
luom susirinkimo ataskaitas, pateik isam jo veiklos
aptarim. Jis ra plaiam skaitytoj ratui, todl kar
t pasirpino dstymo aikumu, jo stilius vl gavo pa
prastum ir emocingum, seniai inykusius i jo darb.
Hgelis kritikavo luom atstov, siekusi atgaivinti
praeitin nujusius feodalinius santykius, pozicij. Jis ly
gino i pozicij su elgesiu dvarininko, kurio dvar i
tiko potvynis, padengs smling dirv derlingu dumblu,
bet kuris nenori eimininkauti derlingoje emje ir sten
giasi susigrinti savo senj sml. Apie Viurtembergo
luom atstovus galima pasakyti t pat, kas buvo pa
sakyta apie tvyn grusius pranczus emigrantus: jie
nieko neumiro ir nieko neimoko; atrodo, kad jie pra
miegojo paskutiniuosius 25 metus, kurie buvo, ko gera,
patys turiningiausi pasaulio istorijoje ir labiausiai pamo
komi mums, nes ms pasaulis ir ms pairos priklau
so iai epochai. Sunku sivaizduoti baisesnes girnas malti
klaidingoms teiss sampratoms ir prietarams dl valsty
bins santvarkos u teism, kur jiems sureng paskuti
nis amiaus ketvirtis. Tokios persilauimo epochos, ra
Hgelis, bna nepaprastai retai; ir politiko udavinys
visikai perimti verting baisaus dvideimtpenkmeio
patyrim.
117

Viurtembergo luomai serga politiniu neimlumu, todl

filosofas aikina jiems parlamentarizmo principus.
Kartu jis toli nuo buruazins demokratijos ideali
zavimo. ia pilieiai tampa panas izoliuotus atomus,
o rinkj susirinkimai beformes chaotikas sankau
pas; liaudis itirpsta atskir moni sambryje. Hgelio
nuomone, amius ir turtin padtis neapibdina individo
visuomeninio veido, savo reikm mogus gyja tik dl
tarnybins padties, luomins priklausomybs ir visuome
ns pripainto profesinio iprusimo; tai paymima
vardu arba titulu. Feodalin savival turi uleisti viet
protingam, organizuotam etatizmui. Valstyb sociali
nio bendrumo reikj. ios idjos mums jau pastamos;
kulminacij jos pasieks Teiss filosofijoje.
Konkrei istorini vyki ir j politins prasms ana
liz paskatina Hgel padaryti kai kurias bendras teori
nes ivadas apie tai, kaip reikia analizuoti istorin pro
ces. Dar neseniai paplitusioje psichologinje istorijos
koncepcijoje pirm viet buvo ikeliamos vadinamosios
slaptosios spyruokls, atskir individ tikslai, anekdotai
ir subjektyvios takos. Taiau is poiris dabar neteko
bet kokio pasitikjimo, ir istorija pagal savo paskirt sie
kia vaizduoti substancialios visumos prigimt ir vysty
msi.
Taip Hgeliui kyla istorinio btinumo, tiesianio sau
keli per daugyb vienas su kitu kovojani atsitiktinu
m, idja. Jau pralaimjus Napoleonui jis sitikino, kad
jokios karins pergals negali pasukti istorijos atgal. Re
akcijos triumfas bejgis sustabdyti monijos engim pir
myn. Apie tai jis dar i Niurnbergo ra Nythameriui:
Pasaulin dvasia sak laikui pirmyn. iam sakymui
prieinamasi, bet visuma juda nesulaikomai ir akiai ne
pastebimai kaip suglausta arvuota falanga, kaip saul
nieko nepaisydama. Daugyb lengvj bri kovoja ka
kur sparnuose, kas u, kas prie, didioji j dalis
apskritai nenutuokia, kas dedasi, ir tik gauna per galv
nematoma ranka. Ir niekas jiems nepads... Ar pati bai
siausia reakcija, koki tik mes esame mat, reakcija prie
Bonapart, labai pakeit pai esm, gr ir blog, ypa
118

jeigu paliksime nuoalyje skruzdlik, blakik irblusik

asmenybi maivymsi ir apgailtinus pasiekimus? visas
tas blakikas asmenybes galima irti tik kaip pokt,
sarkazmo ir piktdiugavimo objekt; viepats dievas tam
jas ir sukr. Politini vyki apmstymai reng dirv
bsimai nuosekliai filosofinei istorijos koncepcijai. Kol
kas matyti tik jos uuomazga.
Svarbiausias Heidelbergo periodo veikalasFiloso
fijos moksl enciklopedija, ijusi 1817 met vasar. Sis
darbas pirmkart knijo vis Hgelio filosofijos sistem.
Filosofui tebegyvenant jis buvo ileistas dar du kartus,
ir nors vlesnis tekstas i esms skiriasi nuo pradinio,
pagrindins idjos ir struktra liko nepakitusios; para
graf skaiius padidjo neymiai, jie tik apaugo isa
mesniais paaikinimais.
Pirmoji knygos dalis skirta logikai. ia glaustai i
dstytos idjos, detaliai aptartos Logikos moksle ir
mums jau inomos. Antroji sistemos dalis gamtos filo
sofija, treioji dvasios filosofija.
Hgelio gamtos filosofija daro dvilyp spd: joje pa
teikti ir patyrimu grindiamo painimo rezultatai, ir savo
paties apmstym vaisiai, kur genials spjimai sumi
su tuiais prasimanymais. Kartais viena sunku atskirti
nuo kita. Po daugelio met ymus chemikas ir laisva
manis Ostvaldas aipsi i tokio poirio gamtos ty
rinjim. Kaip, klaus jis, elgsis anglas, pranczas ir
vokietis, jeigu jiems bus pasilyta aprayti kupranugario
savybes? Anglas nukeliaus Afrik, nuaus gyvul, ati
duos padaryti i jo ikam, kuri paskui istatys mu
ziejuje. Pranczas nueis Bulons mik ir, nerads ten
kupranugario, suabejos jo egzistavimu. O vokietis usi
rakins kabinete ir konstruos kupranugario savybes i sa
vo dvasios gelmi.
Skaitydamas kai kuriuos Enciklopedijos puslapius,
nenorom prisimeni pokt. Sitai lemia ne atskiros H
gelio klaidos, ne kartais kaip anekdotas skambantys pa
sisakymai, bet principas, panieka patyrimu pagrstoms
inioms, tvirtas sitikinimas, kad filosofin spekuliacija
duoda rakt isprsti visoms problemoms. Teorija neklai
119

ding; jeigu faktai jos neatitinka, juo blogiau faktams.

Mokslo istorijoje toks spekuliatyvus gamtos aikinimas
buvo pavadintas natrfilosofija.
Hgeliui gamta idjos kitabtis, suakmenjusi dva
sia. Todl negalima nei sudievinti gamtos, nei jos k
rini vertinti labiau u moni darbus. Gamtoje aikiai
matyti sistema nuosekli pakop; aukiausia i j
gyvyb. Taiau Hgelis evoliucionistin poir vadina
negrabiugamtos formoms nebdingas vystymasis.
Lygiai taip pat jis atmeta ir teleologin gamtos aikini
m, kai kiekvienas jos krinys vertinamas naudingumo
mogui poiriu.
Hgelio gamtos filosofija susideda i trij dali: me
chanikos, fizikos ir organikos. Pagrindins mechanikos
problemos yra erdv ir laikas. i kategorij pagrinde
gldi prietaravimas diskretumo ir tolydumo tapatu
mas. Erdvs inykimas ir atkrimas laike ir laiko erd
vje yra judjimas, kurio reali forma materija. Hge
lis pagrstai nesutinka su Niutono poiriu, pagal kur
erdv ir laikas patys savaime tuti ir tik iorikai u
pildyti materija.
Fizikai skirtas skyrius pradedamas viesos, kaip pa
prasiausios materijos, prigimties analize. ia Hgelis
vl skelbia kar Niutonui. Jis tikina, kad viesos skai
dymosi teorija klaidinga: Kiekvienas ino, kad spalva
tamsesn u vies; ia filosofas remiasi Gte, kurio
nuomone, balta viesa nesuardoma, o spalvos atsiranda i
skirting jos ir tamsos derini. viesa abstrakti ir to
dl betarpikai nesusijusi su iluma. iluma nra pa
ios sauls viesos savyb, bet sauls viesa ildo tik
susiliesdama su eme, pati savaime ji alta, kaip rodo
aukti kalnai ir pakilimai aerostatais.
Nuo optikos Hgelis pereina prie dangaus mechani
kos. Filosofo garbei reikia pasakyti, kad jis atsisak t
nepagrst teigini, kurie buvo idstyti jo habilitacinia
me darbe, kur jis mgino surasti planet nutolimo nuo
Sauls dsningum. Toks dsningumas, sako jis dabar,
dar nesurastas. Tai, k a raiau iuo klausimu anksty
vojoje disertacijoje, dabar mans negali patenkinti. Vie
120

nintelis atvejis, kai Hgelis prisipasta padars klaid

(i pataisa yra tik pirmajame Enciklopedijos leidime)!
Kita problema elementai, tiksliau, stichijos. Jos,
filosofo nuomone, yra keturios: oras, ugnis, vanduo, e
m. Stichijose materija gauna individuali struktr,
todl atitinkam mokslo skyri Hgelis vadina indivi
dualia fizika. Paprasiausias kn skiriamasis poy
mis lyginamasis svoris. Kadangi Hgelis nepripasta
tutumos egzistavimo, jis taip pat nesutinka su aiki
nimu, kad lyginamasis svoris priklauso nuo mediagos
tankumo. Jis pritaria Kantui, pasak kurio, lemia ne vien
ar kit tr upildani daleli kiekis, bet j tempimas,
dinamin jga. Atomistik Hgelis atmeta.
Aukiausia neorganins mediagos individualizaci
jos pakopa chemin reakcija. Chemijoje Hgeliui pri
klauso dvi nuostabios hipotezs: jis spjo, kad chemins
reakcijos yra elektromagnetins prigimties, ir numat
periodin element sistem. Dar Logikos moksle jis
ra: Reikt ikelti sau udavin painti lyginamj
svori eils santyki rodiklius kaip tam tikr sistem, i
plaukiani i taisykls, kuri grynai aritmetin aib spe
cifikuot harmoning mazg eil. Toks pat reikalavimas
turt bti ikeltas ir nurodyt chemins giminysts eili
painimui.
Filosofas gamt iri kaip sistem, bet n u k
nenori ijudinti tos sistemos. Didysis dialektikas usi
merkia prie pat tikinamiausi dialektikos patvirtinim,
atmeta natrali gyvybs kilm. Pirmajame Enciklope
dijos leidime Hgelis iuo atvilgiu absoliuiai katego
rikas, kituose leidimuose jis daro nedideli nuolaid:
pripasta takinio ir trumpalaikio gyvybingumo savai
min atsiradim. Gyv organizm apibdina jautrumas,
jaudrumas, savs atgaminimas. ie poymiai realizuojami
trimis sistemomis: nerv, kraujo apytakos ir maitinimosi.
Kraujo sudtyje Hgelis neigia egzistuojant raudonuo
sius knelius: Iliejus krauj vanden, jis susivolioja
rutuliukus; bet kraujas pats savaime, gyvas kraujas,
nesusisuka. Vadinasi, kraujo rutuliukai atsiranda tik krau
jui mirtant, kai jis susilieia su atmosfera. Taigi j
121

patvarus egzistavimas yra fikcija kaip ir atomistika.

Organizmas gyvena glaudiai susijs su neorganine gam
ta. io ryio nutrkimas sukelia trkumo pojt, poreik.
Organizmo veikla yra nuolatin kova dl poreiki pa
tenkinimo, ioje kovoje gyvnas vadovaujasi jutimu. Tai
riba, kuri perengus persikeliama dvasios srit.
Pasiekusi dvasios pakop, idja imasi painti save.
Dvasios filosofija apima subjektyviosios, objektyviosios
ir absoliutins dvasios teorij. Mums i terminija jau
pastama i Dvasios fenomenologijos. Kalbama apie
individuali smon, visuomens veikl ir visuomenins
smons formas.
Subjektyviosios dvasios teorija skyla antropologij,
fenomenologij ir psichologij. Antropologija tiria siel,
t. y. t mogaus dvasins veiklos dal, kuri betarpikai
susijusi su jo knikumu. Hgelis kalba apie tai, kad
prigimtis slygoja psichik, ir kaip pavyzd nurodo ra
sinius ir tautinius skirtumus. Be abejo, jis prie rasizm:
mogus apskritai protingas, ia gldi vis moni ly
giateisikumo galimyb. Bet tautos dvasinio veido savi
tumasneginijamas faktas. Italai betarpiki, j dva
sia nesulaikomai isilieja knikum, dl to j tokia
palusi gestikuliacija; asmeniniai interesai turi pirme
nyb bendr interes atvilgiu, todl politin teis ne
galjo isivystyti ir gyti tvirtos protingos formos. Tarp
ispan taip pat vyrauja individualumas, taiau jis gyja
visuotinumo form, garbs supratimas yra lemiamas elge
sio principas. Italas gyvena akimirkos spdiu, poj
iais, ispanas turi tvirtas pairas ir fanatikai laikosi
katalikybs dogm raids. Pranczai pasiymi tvirtu in
telektu, smojingumu, garbs trokimu ir siekimu pa
tikti; dl to jie isiugd nepaprastai subtili aristokra
tik elgsen. Ir atskiram mogui, ir visuomenei pran
czai visada, visuose savo reikaluose ir poelgiuose, yra be
galo atids. Taiau i j pagarba svetimai nuomonei
danai isigimsta siekim patikti bet kokia kaina, netgi
tiesos kaina. Anglus galima pavadinti intelektualins
intuicijos tauta: jie pasta tai, kas protinga, ne tiek
visuotinybs, kiek atskirybs pavidalu; todl j poetai
122

pranoksta j filosofus. Svarbiausia anglams asmenybs

originalumas, kylantis i minties ir valios; individas sten
giasi remtis daugiausia paiu savimi ir tik per savo pa
ties savitum nustatyti santyk su kitais. Angl tautinis
ididumas remiasi suvokimu, kad j alyje mogus gali
visikai realizuoti savo nepakartojamum.
Pagaliau vokieiai. Tai gils, kartais neaiks, bet
visada sistemiki mstytojai. Prie imdamas veikti vo
kietis turi nusistatyti principus, todl jis ir negali nu
sprsti ikart. Elgiamasi tik remiantis teistais pagrin
dais. Bet kadangi pagrind galima surasti absoliuiai
viskam, dl to atsiranda tuias formalizmas, savavali
kas turinys pakeiia teiss idj. Itisus amius vokieiai
tenkinosi tuo, kad savo politines teises isaugodavo vien
protestais. Vokieiai visada laikosi nuomons, kad parei
gos ir titulas sukuria mog, tik taip jie nustato asme
nybs reikmingum ir jai derant pagarbos mast. sa
vo tvynainius mstytojas irjo pakankamai kritikai.
Prigimtin mogaus dvasins veiklos priklausomyb
Hgelis atskleidia, remdamasis taip pat amiaus ir lyties
skirtumais, poji ir afekt, psichikos liguist nukrypi
m mechanizmu. Aikindamas visus iuos reikinius, H
gelis lieka itikimas idealistiniams pradiniams savo prin
cipams: siela jam yra tai, kas persmelkia visa, o ne
tai, kas egzistuoja atskirame individe. Juk, kaip jau sa
kme anksiau, ji turi bti suprantama kaip tiesa, kaip
viso to, kas materialu, idealumas.
Bet siela tik dvasios miegas. Ji prabunda smonje,
kurios analiz yra fenomenologijos objektas. 1807 met
darbe, kaip mes jau inome, Hgelis nepaprastai plaiai
traktavo i disciplin, kuria norjo pradti savo filoso
fijos sistem. Dabar jis grietai apibr jos ribas ir pa
skyr jai kit viet. Fenomenologija tiria smon apskri
tai, savimon ir prot. I pradi mogus iri save
kaip tai, kas prieinga objektui. Kitoje pakopoje mogus
pasta pat save, prieidamas itai per kit smon, ana
lizuoja savo asmenyb per kito asmenyb. Proto pakopo
je mogus suvokia savo tapatum dvasinei pasaulio sub
stancijai, nudaiktina objektyvj pasaul.
123

Psichologijos tyrimo objektas yra nuo turinio atsie

tos mogaus inojimo ir veiklos formos. Tai suvokimas,
sivaizdavimas ir mstymas (teorin dvasia), jausmai
ir valia (praktin dvasia). Turin jos gyja objektyvio
sios ir absoliutins dvasios srityje teisje ir dorovje,
mene, religijoje, filosofijoje, apie kurias dar bus kal
bama.
Tokia jau galutinai susiklosiusios sistemos schema.
Vlesniais metais Hgelis upildo j idjomis ir faktais,
detaliai pltoja vairius jos skyrius, bet sistemos struk
tra nesikeiia.
*

1817 met pabaigoje vl ikilo klausimas dl Hge

lio pakvietimo Berlyno universitet. Prsijos vidaus
reikal ministerija buvo suskaldyta. kurtai tikyb rei
kal ministerijai, kurios inioje buvo religijos klausimai,
sveikatos apsauga ir vietimas, vadovavo baronas fon
Altenteinas, tvirtai sitikins Hgelio filosofijos valstybi
niu reikmingumu. Vos tik ums aukt post, Alten
teinas para Hgeliui asmenik laik. Jis be uuolan
k pasil jam 2000 Prsijos taleri alg, o tai prilygo
madaug 3500 florin, t. y. daugiau kaip du kartus vir
ijo filosofo alg Heidelberge. Laikas atjo 1818 met
sausio pradioje. Pustreios savaits Hgelis svarst.
Berlynas vokiei vietimo centras; ia yra Moksl aka
demija, teatrai, muziejai, bibliotekos; ia, vienos i di
diausi vokiei valstybi sostinje, galima surinkti
gausi ir pasirengusi auditorij; ia dar gyvas Fichts
atminimas, ir tapti jo pdiniu didel garb. Sausio
24-j Hgelis atsak sutinks. Kartu j domino kai ku
rios detals. Kaip su papildomu umokesiu natra (ru
giais ir spelta)? Ar bus nemokamas butas? Ar po jo mir
ties eima gaus pensij? Hgelis primin, kad Heidelber
ge jis neseniai, tik spjo sikurti, o Berlyne jam teks
kurtis i naujo, todl jis pra kaip kelionpinigius su
mokti ne tik persiklimui ileist sum, bet daugiau
200 frydrichsdor. Ir paskutinis praymas atleisti nuo
muito jo Prsij veam turt.
124

Atsakymas atjo i ministerijos. Buvo oficialiai pra

neama, kad kovo 12-j Prsijos karalius pasira sa
kym dl Hgelio paskyrimo ordinariniu Berlyno univer
siteto filosofijos profesoriumi. Kelionpinigi priklauso
1000 taleri, maesn suma, negu profesorius usipra
, bet skirtum kompensuos tai, kad alg jis gaus nuo
ankstesnio termino, negu prads dirbti. Pensij nalms
kasa Berlyno universitete funkcionuoja normaliai. Muito,
suprantama, nebus, reikia tik laiku pateikti inias apie
bagao viet skaii. Nemokami butai Berlyne universi
teto dstytojams nesuteikiami. Profesoriaus Hgelio alga
bus pakankamai didel, kad jis galt tinkamai sikurti.
Jeigu ikilt sunkum, tai ministerija imsis vis prie
moni tokio garsaus mokslininko gyvenimo slygoms pa
gerinti. Dl umokesio natra ministerijos depeoje nie
ko nebuvo pasakyta, bet tas nutyljimas buvo pakankamai
ikalbingas. Berlyno universitetas egzistavo tik atunti
metai, ir ia nebuvo viduramik paproi, kurie dar
laiksi ukampyje; Hgelis daugiau neprisimin nei ru
gi, nei speltos. Juo labiau kad Altenteinas pasil jam
kai k daugiau irinkim Prsijos moksl akademij.
Hgelio klaus, kada jis gali pradti skaityti paskaitas.
Jis atsak: spalio pabaigoje. Tada jam prane, kad alga
bus skaiiuojama nuo liepos 1-os dienos.
Pasirengimas kelionei um daugiau kaip tris savai
tes. Bagaas buvo siuniamas i anksto, dalimis: rug
pjio pabaigoje dvi skrynios su lovos reikmenimis ir
nam apyvokos rakandais, po savaits dar trys vietos:
dvi ds knyg ir skrynia su baltiniais. Lik daiktai, at
rod, tilps vien skryni, todl Hgelis pasiunt ti
kyb ministerij rejestr, kuriame ra eias vietas, pra
ydamas duoti leidim veti jas be muito. Taiau prie
pat ivykstant atsirado dar viena, septinta, vieta; pra
ymas atleisti j nuo muito buvo pasistas jau pakeliui
i Frankfurto prie Maino.
Vaiavo neskubdami. Kelet dien utruko Jenoje,
pasinaudoj prekiautojo knygomis Fromano, seno biiulio,
nesantuokinio Hgelio snaus Lidvigo kriktatvio, sve
tingumu.
125

Pasimat su Knbeliais; akylas senukas pastebjo nau

j filosofo bruo, anksiau jam nebding;humoro
jausm. Senais laikais, kai Hgeliui pritrkdavo argu
ment, jis darydavosi labai kalbus, o-dabar vis daniau
atsikirsdavo juokais.
Vien dien paskyr kelionei Veimar, kad padaryt
vizit Gtei. Kadaise buv draugiki santykiai iiro dl
nesusipratimo. Gt neteisingai isiaikino vien viet i
Fenomenologijos pratarms. (O galimas daiktas, jis su
inojo apie Hgelio 1807 met vasario 23 dienos laik
Selingui, kuriame apie Gt buvo sakoma, kad i ne
apykantos abstrakioms mintims jis laikosi grynos empirijos, uuot... perjs prie svokos, kuri vos vos pradeda
rykti.) Iki 1813 met pradios Gt djosi susipyks
su Hgeliu. Paskui nesusipratimas isisklaid. Niurnber
ge Hgelis dalyvavo fiziko Zbeko bandymuose, kurie r
msi Gts spalv teorija. Be to, Hgelis pasil termin
Zbeko atrastam reikiniui entoptins spalvos, kur
paskui plaiai vartojo Gt. Ijus Enciklopedijai, pro
fesorius Buasr atkreip Gts dmes tuos puslapius,
kur autorius solidarizavosi su Spalvotyra. Poetas ne
delsdamas pasiunt Hgeliui sveikinim, o netrukus ir
nedidel laikel, pridjs savo nauj gamtamokslin dar
b. Filosofas atsak isamiu, mantriu stiliumi paraytu
laiku, kuriame ikl Gts nuopelnus tiriant viesos ir
spalv prigimt. Dabar jie diaugsi vl matydami vie
nas kit; ir svei, ir eiminink lidino tik tai, kad j
susitikimas toks trumpas.
Rugsjo 24-j pas Froman atvent jauniausios at
alos Imanuelio ketveri met sukakt. Ir tik tada
patrauk toliau. Kelion i Jenos Berlyn utruko ke
turias dienas. Nakvojo Veisenfelze, Leipcige, Vitenberge.
Rugsjo 29-j pagaliau atvyko Prsijos sostin. Isi
nuomotas butas dar buvo neparuotas, ir tik po savaits
Hgelio eimyna sikraust nam Leipcigertrass ir
Frydrichtrass kampe. Vliau Hgelis persikl ariau
universiteto Am Kupfergraben 4, kur jis gyveno iki
pat mirties.
126

Se pt i nt a s s kyr i us

MINERVOS PELDA
ISKRENDA SUTEMAS

Kiekvienam
kvailumo.

iminiui

utenka

Prsijoje filosofas greitai aklimatizavosi. Sostins

kasdienyb skyrsi nuo gyvenimo Heidelberge. Isiplt
paini ratas, o ir pastami buvo auktesnio rango:
ministrai, slaptieji patarjai, mokslo ir meno pasaulio
ymybs. Nugaljus Napoleon, Hohencolern monar
chija pretendavo vadovaujant vaidmen vokiei pasau
lyje. Berlynas gyveno didiosios politikos interesais. Hgeliui itai imponavo.
Namuose, tiesa, viskas buvo po senovei. Kaip ir anks
iau, buvo vedama kio knyga, kur buvo raomas kiek
vienas gautas ir ileistas skatikas. Kas ketvirt filosofas
gaudavo 500 taleri algos, prie j prisiddavo student
mokos u paskaitas ir honorarai. monai kart per sa
vait produktams buvo teikiama 10 taleri. U but,
tarnaitei (per ketvirt 7 taleriai 12 skatik) ir kitas i
laidas eimos galva apmokdavo pats. Heidelberge pro
fesorien Paulius j gsdino: Berlyne vyn geri i ant
piri. Hgelis ir ia, Prsijoje, itikimas vab pro
iams: vynui ileidiama nemaai pinig. Profesorius
visada mielai igeria puodel geros kavos. O maitinama jo
namuose soiai, bet paprastai, be skanst. (Kai po H
gelio mirties vienas i jo mokini paklaus, koks buvo
mgstamiausias velionio patiekalas, nal nesuprato klau
simo. Mgstamiausias patiekalas? Tokios kategorijos jos
nam kyje nebuvo.) Didel dal Hgelio biudeto su
daro monos apdarai, ir pats profesorius nieko prie
gerai apsirengti (kovoti prie mad vaikzikumas,
sako jis per paskaitas). Ilaid grafoje knygos, teatras.
127

koncertai, kartais restoranas. Hgelis mielai eina sve

ius ir pats juos priiminja.
Kaip pasakoja filosof artimai painoj mons, H
gelis niekada nesialino pramog, prieingai, juo toliau,
juo labiau jos darsi btinyb. Visada pasirengs pa
plepti, jis mielai iklausydavo miesto paskalas, gyvai
aptarindavo politines naujienas. Moter draugija jam
buvo maloni; jaunyst ir grois tapdavo jo dmesio ir net
juokais atmieto garbinimo objektu. Kartais jam patikda
vo visai paprasti mons, tarsi jo paties giliamintikum
bt reikj kompensuoti kit pavirutinikumu ir bana
lumu; panaioms asmenybms jis tarpais jausdavo savo
tik gerairdik simpatij. Toks, kaip mes jau ino
me, buvo Nythameris. Berlyne Hgelis susirado nauj
labai j pana biiul. Johanas Sulc tarnavo tikyb
ministerijoje ir tvark auktosios mokyklos reikalus. Jis
gyveno greta Hgelio, ir jie danai bdavo kartu.
Taiau,rao Rozenkrancas,reikia atkreipti dme
s ne tik draugik Hgelio elges visuomenje, bet ir
jo grietum, rytingum, nepalenkiamum, usispyri
m, jo despotizm, kaip itai prasta vadinti Berlyne.
Berlyno gyvenimo mechanizmas reikalauja mokti lai
kytis tvirtos ir nuoseklios linijos, jeigu nenori tapti ais
leliu kit rankose ir, turdamas kad ir didiausi ta
lent, virsti menkysta. Todl iorinis margo aristokratiko
gyvenimo, kur gyveno Hgelis, pavirius, pasitikjimo
kupinas bendravimas su draugais... visa tai turjo rim
t, danai niri ivirkij pus. Susidrim kartais
bdavo net su draugais. Su tais, kurie jam visikai prie
taraudavo, Hgelis bdavo kaip granitas: tik paios ge
riausios nuotaikos akimirkomis j bdavo galima kalbti
susitikti su tuo mogum. Jis turjo didi pykio ir nir
io gali; jeigu jau ko neapksdavo, tai visas atsiduo
davo iam jausmui. O kai praddavo k nors plsti, tai
pasidarydavo tiesiog baisus.
Jo pyktis vis pirma ugridavo idjinius prieus.
Kviesdamas Hgel Berlyn, Altenteinas siek vi
sai konkretaus politinio tikslo. Prasidjo student bruz
djimai, o filosofijos studijas ministras laik geriausia
128

Frydrichas
Helderlvnas

Frydrichas
Vilhelmas
Josifas elingas

Frydrichas
lgelis

Namas Jenoje, kuriame

gyveno Hgelis.
Be jo, vairiu metu ia
gyveno Ficht,
Helderlynas, A. lgelis
ir kitos ymybs.
iandien apie kiekvien
i j primena
memorialins lentos

Berlyno universitetas

Hgelis.
Mitago litografija

Pomirtin Hgelio kauk

&M yu*vi*4j<; v*d\cr fjr+4 un> HJ Gufuuu

# l m

S* T r W r .

Niurnbergo gimnazija

^ r f o t J t C U U ' nvuvUme/tt Kjht, M*<

cCJfyr a b fu n r bf<J)U/*yk)f. AtJmmfitff

Heidelbergas

Hgelis.
Neinomo dailininko pieinys
su filosofo autografu

Gaisras prancz uimtoje Jenoje

Napoleonas Bonapartas

Hgelis.
Bolingerio gravira

No. i.

asam
&
erger
3X it o 4 frfHilfr

lai i. 3onMr 1796 .

3

tif

sndbijflrrdrlaubaif.

C \\r toarrfealfe te* 6 Iff n

Ui erfUffeur* 3*trti erfeirneura ZUttet tot Na*
M j ton* 3nru$ flnnen
I# f>r#brlv)if onjrfete* mirtom, vii H UUff totit 3*Werft
etjraUicb et# mit um teuren 0 fdr a. Canf feo Sc greitutes aat 04 * , tot tom 8tf*
ftr totfritom, f* |ifaf DKitbetltm* t|rer 0rufe m* 5?6et4te* ptr trtfWf (rimti
mar tolUM marm. 3 Ketera auf ibr (tmere Umeftfaaf m ft ft mH Irbbafte*
rtm ttfr? k Umarba faeifefem. ne nimkeu llaparifcttlKtfnf, mtminKM fetttt/ 9 c
mn(t ftftk i urteil, uat itc(#c ar immer dm tm t pttr&um ua* miitn Srautuos ju ttori
fce |fffaflct mat, mtt mat oc| foft. m$< erauflrfi, vai NflrtNO S R M # i l mat M
jetemeter, ti! bie^f, et be!*r! 9efrf tlcitea , m U hr tom Dcrjrfff* 3*k 1
Ster pt tommim, unt friMtl tie tfctiusi, all ta! juntam te! SuMausi pt ---lipomo* tt. t>rr.

Lanr, t UiKeHieuienanci
unt 9 oi|^
m* ' + tot J^nrW s 3*nfut unt lueffp,
teriammrlc: trr 'i&tf man Ale ift jum utn Grj^erjes In ttn ; ter Uncertieut. 9 m*
SptlUtoaton rnu^^t imtten , unt tie Oki*e feics, Nn 5T?otitr ; ter iTasitamlieuf. GVa*
tot orun GanPrturwn werten uueerfud*.
ron 4bmou(er unt ter OterUeuf. Zwirnt
lta , n . 5>ei.
tut>. monTUuinji; ter Sati(aiHieu(. 0 ! mit f,
91*4 einem tau tem (General Gommanta ter Oterlieuc. 0 ffftfri$rr, tie Unterlieuc. lat*
In Julien tfberiAirfcei geriete bepeni tot fatufc unt ^rrPocf, m* ao<t tie
erlu|l unfrer Armee , iteld>er in ten fronjl* 0rf 3^n mt 2Dlba4), uan
; tie
fiften unt gmuefifoen
fo bertrle* Jpoupfleucr Rummel unt ieitm^, tiellntrrl.
ten an^rben war, in 756 flKann ictfen, Gene unt GHaf luma^# , mm ad> tie Ja^n
677 ^ermunteren , unt 3730 OJertni^ten., tilte Jtnap? unt Jlmntpt. man terjn , ter
nb weldx fi!) tod> facjHd> no<t einike em* 3d^nrid) ikbeu, m craffalta ; trr tampo
fonten. Am0ekbb* mel<fcfs ber tie 0ei* mann SPeau , ter Oterlieuf GDitmater
Im GVbere nfcr forcgebra^t werten fennfr, unt ter Ja^nrW Stina , ton tem coman
fcnt 48 d ffcfit# ju runte gerufnet n>r* nirten foriPAtfer GWaitfan ; ter Unmttfuf.
ten , iheil5 rerloeen 4*30*5. e
GJameiid), nam fjluiner 0afaiUan; unt tet
fernen ffitier# put : trr Obertieuf. aule Unferlieuf. ^a^ner , an ter Artillerie.
unt trr jdfennd* Uilc^o , vcn 'Aloinjt ; ter etngen fmt : ter rneraimaiar Trrnae,
>etfirut Jfoppul . ren fKrisf^ ; ber Ober* ter OberOlieur. la'Jteffe, erramrs unt U|*
uf. 3<mnf(fc , an I^um ; trr jr)auptmann ^ep . ti# Unfrrlieutmanr artart u J>aan*
^ononos , POt @rrt#lto ; ter ^femut nue.audi ter S^^nrkb >elm tau
$. Au.
^Dlonni , DCn faire; mann ; trr .^ptrotnMtuf. *an ; ter OteHieur. 3^Kian , Ne llneeviieut.
oleuidj , Dom jhunff
oiUan. 'iuruf'tfp , 6a(anen unt VribUto* . N|
Q3ermwntrt fmt : trr JRapiiairlieur.
3^ind)e Oraf annkf, darau tra^ unt

5 Garfka tP tom tai an* parlament

Bambergo laikratis

Hgelio kapas

Hgelio paminklas Berlyne

priemone nuraminti protus. Revoliucija, Altenteino

nuomone, kyla sprogus prievarta nuslopintai evoliucijai.
Todl reikia vengti besaiks prievartos, imintingai tvar
kyti reikalus, palaipsniui kreipiant j tkm reikalinga
linkme. Nekainojam paslaug ia padaro filosofija, pra
tindama mstyti protingai ir sistemingai. I vis esam
filosofini doktrin priimtiniausia ministrui atrod Hge
lio teorija.
Hgelis inojo, ko i jo norima. Savo angin pa
skait Berlyne jis pradjo Prsijos kaip mokslo ir kul
tros centro lovinimu. Dvasinis gyvenimas, kalbjo jis,
yra vienas i svarbiausi ios valstybs moment. Kartu
kaip tik ia prasidjo didi liaudies, susivienijusios su
savo valdovu, kova dl nepriklausomybs, dl svetimos
bedvass tironijos panaikinimo, dl dvasins laisvs.
Filosofija rado prieglobst Vokietijoje ir gyvuoja tik joje.
Ankstesns Hgelio simpatijos Bonapartui isisklaid dar
Heidelberge, bendras patriotinis pakilimas pagavo ir j.
1814 met karas paliko prietaring palikim: pa
adins laisvs viltis, parods aktyvi veiksm btinu
m, jis kartu i esms supainiojo orientyrus. Revoliucija,
kuri vienos kartos akyse isigim Napoleono diktatr,
simpatij jau nekl. Kartos galvos buvo pilnos nacio
nalistinio tvaiko. Bet kunkuliavo tik studentija. ioje ap
linkoje atsirado radikalistin organizacija Burenaftas.
Ji pakeit sensias akademines kratiei draugijas, kur
studentai tik gerdavo u savo monarch lov. Ji ikart
gavo politin pobd, nors kokios nors konkreios pro
gramos neturjo. Tai buvo judjimas ne tiek u, kiek
veikiau prie. Prie prancz madas, prie Anglijos
prekes, prie Rusijos patvaldyst, prie sav vyriausyb.
Kartu vieni svajojo apie Vokietijos imperijos atgimim,
kiti norjo, kad j alis tapt demokratine respublika.
Daugelis man, kad pirmiausia reikia atsikratyti yd.
Visi be paliovos kartojo keturis sakramentinius bdvar
dius: frisch, frei, frhlich, fromm (gaivus, laisvas, links
mas, dievobaimingas). Nustoj neioti pranczikus kak
laraiius, burai buvo sitikin, kad atgaivina senovs
german narsum. Sjdio centras buvo Jenoje, kur pro
9. Hgelis

129

fesorius Frizas i universiteto katedros miglotai prana

avo vokiei laisv. Veimaro hercogas Karias Augustas
palaik liberalius sumanymus.
1817 met spalio mnes sujo trys imtai met nuo
Reformacijos pradios Vokietijoje. Oficialios ikilms vy
ko Vitenberge. Vartburge susirinko studentai (penki im
tai moni), nusprend kartu paminti ir mio prie
Leipcigo ketveri met sukakt. Teatralikoje aplinkoje,
dalyvaujant keturiems Jenos profesoriams (tarp j ir Fri
zui), j kalb kvpti studentai tarsi dl visos Vokietijos
Burenafto krimo. Per ikilmingus pietus buvo sakomi
tostai u laisv, u Veimaro hercog, u nugaltojus prie
Leipcigo. Vakare profesoriai ivyko namo, o jaunimas to
liau linksminosi vieiant fakelams. Liuterio garbei su
kr lau. Staiga kakam ov mintis sudeginti ne
keniamas knygas. Po ranka j nebuvo, todl visiems kva
tojant buvo perskaitytas dvideimt atuoni pavadinim
sraas ( j jo ir Prsijos policijos instrukcij rinki
nys, ir Napoleono kodeksas), o sudegino greitomis pada
rytus maketus. Kartu ugn met kareivik kasel ir
kapralo lazd.
Po Vartburgo vents buvo imtasi daugelio represini
priemoni. Friz paalino i pareig. Studentai sunerimo.
Visus kitus metus tampa didjo. 1819 met pavasar bu
vo nuudytas Kocebus.
Kils i Veimaro, juristas pagal isimokslinim, monarchistas pagal sitikinimus, literatas pagal paaukim
Augustas Kocebus buvo margo likimo mogus. Bdamas
Rusijos diplomatu, jis gavo i caro dvarininko titul ir
dvar Estliandijoje, bet buvo ir itremtas Sibir, kur,
tiesa, ibvo neilgai. Vienoje jis darbavosi kaip rm dra
maturgas, o Berlyne buvo irinktas Moksl akademijos
nariu. Po Tils taikos jis vl atsidr Peterburge, kur
leido antinapoleonikus urnalus, tarp j ir Vokieirus liaudies laikratl. Spariai kildamas tarnyboje, jis
gavo svarb post Rusijos usienio reikal ministerijoje.
1817 metais Aleksandras I pasiunt j Vokietij su pa
vedimu informuoti apie padt alyje. Perui Kocebui pri
klaus du imtai vienuolika pjesi, turjusi didiul
130

pasisekim, ir milinika daugyb prozos krini. Jis

ijuok bur judjim, o ie atsimokjo jam neapykanta,
vadino j rus nipu, grasino susidoroti. Kovo 23-ij
Erlangeno Burenafto vadas Karlas andas sigavo
raytojo namus ir nudr j durklu. Studentas teologas
puol Koceb, aukdamas Tvyns idavikas! Nuuds
j, jis parklupo ir itar: Ai tau, viepatie, u i
pergal. Jis kelet kart dr sau durklu, bet aizdos
nebuvo mirtinos. Sulaikytj gydytojai islaug, o paskui,
jau teismo nuosprendiu, budelis nukirto jam galv.
Tardymo metu buvo atkakliai iekoma bendrinink,
bet j neatsirado. Vis dlto prasidjo aretai. Frydrichas
Vilhelmas III paskubjo palaidoti Prsijos konstitucijos
projekt, kur reng Vilhelmas Humboltas. Visur buvo
udarytos sporto sals, kur rinkdavosi jaunimas. Vasar
Karlsbade susitiko vokiei valstybi vadovai. ia buvo
nutarta sustiprinti vyriausybs prieir universitetams,
udrausti slaptas draugijas, vesti cenzr visiems spaus
dintiems leidiniams, kuri apimtis maesn kaip 20 auto
rini lank, sudaryti komisij demagog reikalams.
Tarp policijos sulaikytj ir tardom buvo ir Hge
lio mokini. Filosofas nenorom buvo trauktas vyki
verpet. Jis nepritar radikalizmui, bet lygiai taip pat
ir policijos represijoms. Jis stengsi prislopinti buvus
kart, bet visada kiek igaldamas paddavo persekio
jim aukoms.
I pradi papasakosime versij, tarsi paimt i ope
rets, bet plaiai paplitusi Berlyno universitete. Es
vienas i aretuotj student buvo udarytas kalji
mo kamer, kurios langas ijo Spr ir buvo madaug
viename lygyje su vandeniu. kalintojo draugai sigud
rino naktimis lankyti j jie priplaukdavo prie kaljimo
valtimi. Kart pasim drauge ir profesori Hgel. Ri
zikuodamas gauti i sargybinio kulk, jis vis dlto ne
prarado dvasins pusiausvyros. Konspiracijos tikslais su
suimtuoju buvo kalbamasi lotynikai. Hgelis apsiribojo
tik vienu klausimu: Num me vides? (Dabar tu matai
mane?). Kadangi kalin buvo galima beveik ranka pa
131

siekti, nevyks klausimas grtant sukl vis juok, kur

filosofas prim kaip pelnyt.
Veikiausiai nieko panaaus nebuvo. Matyt, tai viena
i t legend, kuriomis studentai apipina ir savo idai
gas, ir savo profesorius. Bet ji domi kaip palankumo ir
pagarbos liudijimas. ia ir tikjimas mokytojo narsumu,
ir santrus pasiaipymas i jo nemokjimo orientuotis si
tuacijoje.
I tikrj Hgel smarkiai igsdino tai, kas djosi
aplinkui. Man,ra jis viename laike,greitai sueis
50 met, 30 i j a nugyvenau tais aminai neramiais
baims ir vili laikais ir tikjausi, kad bent jau dabar
ateis galas visoms toms baimms ir viltims. Bet dabar
a matau, jog galo tam nebus, ir niriomis minutmis
man atrodo, kad viskas eina vis blogyn. Kitame laike:
A ir baiktus mogus, ir mgstu ramyb, ir man visai
neteikia malonumo stebti, kaip artinasi audra, nors a
ir esu tikras, kad ant mans nukris daugi daugiausia
tik keli laai i lietaus debesies.
Radikaliai nusiteikusius studentus ir dstytojus H
gelis vadino laisv myliniais valkatomis. Kartu, veik
damas savo antipatijas demagogams, o kita vertus
valdios baim, jis gyvai rpinosi suimtj likimu, nors
ir ne taip romantikai, kaip apie j buvo pasakojama.
1819 met liepos mnes buvo aretuotas studentas
Gustavas Asverusas, vieno jo Jenos biiulio snus, Burenafto narys, nacionalistas ir ekstremistas. Jis avjosi
ando poelgiu ir man, kad Kocebaus buvimas Vokietijoje
liudija alies silpnum; panaiems veiksmams netaikomas
prastinis mastelis; galingos tvyns idja grindiama
teis yra aukiau u bet kokias teises. Tegu maatikiai
galvoja apie padarinius. Pasaulin dvasia didiais dar
bais tiesia keli pirmyn. Asveruso galvoje Burenafto
frazeologija susimai su Hgelio terminija. Jis savaip
aikino Hgel ir laik j savo dvasios mokytoju. Hge
lis,ra jis draugui,atvr mano akims valstybs
vaidmen, ir dabar a inau, k reikia daryti, ko siekti;
a inau, kad i respublikos, rinkim sistemos, turto ly
gybs ir t. t. nieko gera. Daugelis apie tai svajoja, bet
132

a imeiau itai i galvos ne todl, kad tai pernelyg

aukti dalykai, bet todl, kad tai tuios fantazijos... Ta
iau a reikalauju mogaus laisvs ir mano tvyns vie
nybs. .. Tos vienybs nepakankamumo pajautimu a ir
aikinu ando poelg... Bet bkite rams, a neusiimsiu nieku kitu, tik stropiai mokysiuos tam mane ska
tina ando poelgis.
Asveruso tvas kreipsi pagalbos Hgel. Metas buvo
rstus, ir utarti karaliaus prieus reik statyti pavoj
pat save. Bet Hgelis vis dlto ryosi. Jis perdav po
licijos ministerijai senojo Asveruso praym, pridjs sa
vo laik, kuriame buvo pateikta politin suimtojo stu
dento charakteristika ir tikinama j esant nekalt. Vienas
artimas Hgelio pastamas, juristas Krauz, apsim
tvarkyti reikal. Studentas buvo laikomas vienutje, pasi
matymai udrausti. Tardymas tssi dvejus metus; joki
nusikaltim Asverusas nebuvo padars, u sitikinimus
teisti buvo negalima, todl tardytojai fabrikavo kaltina
mj mediag. Hgelis ir Krauz ra praymus, vaik
iojo po instancijas. Pagaliau Hgeliui pasisek laidavus
atsiimti Asverus u 500 taleri ustat. Isdjs kalji
me be teismo vienuolika mnesi, 1820 met birel
Asverusas atsidr laisvje. Taiau tuo viskas nesibaig.
1824 met gruodio mnes pagaliau vyko teismas, nu
teiss niekuo nekalt jaunuol eeriems metams kal
jimo. U tvyns idavim ir ketinim vykdyti mog
udyst. Es jis grasins mirtimi kakokiam Ilkzenui.
Apie buvo inoma, kad jis bendradarbiavo su pran
czais, jo sin slg du Napoleono kareivi nuudyti
patriotai. Kai Ilkzenas 1817 metais pasirod Jenos uni
versitete, burai paadjo su juo susidorosi, ir gal
gale valdia isiunt j i miesto. Kratos metu tarp Asve
ruso popieri buvo rastas egzempliorius studento Rymano grasinanio laiko Ilkzenui, kurio nuoraai buvo pa
sklid Jenoje. Asverusas padar laike kai kuri litera
trini pataisym, teismui ito pakako, kad pripaint
j kaltu ketinus organizuoti pasiksinim. Viskas buvo
susita baltais silais, bet prireik dar beveik dvej met,
133

kad nuosprendis bt panaikintas, o Asverusas visikai

iteisintas.
Represijos paliet Hgelio kolegas. Daugumas Berlyno
universiteto dstytoj buvo tariami. Profesorius de Vt
buvo atleistas. Atleidimo prieastis buvo jo laikas an
do motinai, kuriame jis vadino udik tyru, dievobaimin
gu jaunuoliu ir teisino jo poelg. Universiteto senatas m
gino utarti de Vet, bet gavo griet karaliaus atkirt.
Studentai savo numyltiniui teik sidabrin taur su
citata i evangelijos: Nebijokite t, kurie udo kn,
o negali umuti sielos (Mt 10, 28). Atleidiant kara
lius sak imokti de Vetei alg dar u tris mnesius,
bet profesorius ididiai atsisak. Taiau ant jo pei
buvo eima, o l pragyvenimui nebuvo. De Vts kole
gos berlynieiai sipareigojo slapta nuo vyriausybs at
skaiiuoti atleistajam nedideles sumas, kol is susiras
darb. Sljermacheris dav 50 taleri, Hgelis 25 (
mums inom pajam ir ilaid knyg dl visa ko jis
ios sumos nera). Priminsime skaitytojui, kad de Vt
buvo vienas i t, kurie aktyviai prieinosi Hgelio pa
kvietimui Berlyn.
Dl de Vts atleidimo tarp Hgelio ir Sljermacherio
vyko atrus konfliktas. Filosofas pareik, kad vyriausyb
turi teis nualinti dstytoj nuo darbo, jeigu palieka jam
alg. Teologas itai pavadino niekybe. Filosofas neliko
skolingas. Parjs namo ir nusiramins, Sljermacheris
para laikel, kuriame atsipra. Jis pradjo nuo to, jog
prane Hgeliui adres vynininko, kurio paslaugomis is
norjo naudotis, o paskui padkojo filosofui, kad jis ne
liko neatsaks jo grubum ir tuo iek tiek ilygino
situacij. Hgelis atsak kit dien: Brangusis pone
kolega, pirmiausia dkoju Jums u vakar pranet vy
nininko adres, taip pat ir u odius, kurie, paalindami
nemalon incident, kartu slygoja mano sujaudint at
sakym ir padidina mano pagarb Jums. Bet Sljerma
cherio ir Hgelio santykiai galutinai pagedo. Pirmasis,
ums svarbiausias pozicijas Moksl akademijoje, taip
ir neleido, kad antrasis bt irinktas akademiku.
134

Represij ratas aplink filosof vis siaurjo. Buvo at

leistas i darbo Frsteris, artimas Hgelio draugas ir mo
kinys, karo mokyklos dstytojas. Per student vent
Pichelsberge 1819 met gegus mnes jis pakl tost
ne u ando sveikat, o u tai, kad blogis inykt be
durklo smgi. ioje ventje dalyvavo ir Hgelis. I
universiteto buvo ivytas Karov, jo paskait repetito
rius. Praeityje Karov buvo Burenafto nuosaikij
sparno vadovas. 1819 metais jis ileido broir apie
Kocebaus nuudym, kurioje i Hgelio filosofijos pozi
cij smerkiamas ir nusikaltlis, ir nusikaltimas. Broira
buvo ikraipyta, ir nors policijos inyba liudijo Karovs
lojalum, Altenteinas neleido jam habilituotis Berlyne.
Karov persikl Breslau, bet ten Frankfurto tardymo
komisijos reikalavimu vyriausybs galiotinis prie uni
versiteto sureng nauj kvot. Viskas baigsi tuo, kad
Karovei buvo udrausta dirbti dstytojo darb. Karov
ugriuv persekiojimai buvo laikomi liudijimu, kad H
gelio akcijos vyriausybs akyse krito. Heningas, pakeits
Karov Hgelio pagalbininko vaidmenyje, netiktai buvo
suimtas. J ilaik kaljime septynias savaites ir palei
do, nepateik joki kaltinim. Kai 1820 met rugpjio
mnes Hgelis ivyko Drezden, Berlyno policija tuo
labai susidomjo. Hgelis buvo narys vadinamosios Ne
teistos draugijosdiduomens klubo, kur susitikdavo
Berlyno auktuomen. Taiau pavadinimas okiravo iti
kim pavaldini ausis, ir Mainco tardymo komisija nu
sprend patikrinti draugijos veikl; sekliai nusiramino tik
tada, kai iaikjo, kad klubo narys yra Berlyno policijos
efas fon Kampcas.
Hgelis vis t laik intensyviai dirbo prie Teiss
filosofijos pagrind. Knyga buvo parengta jau 1819
metais, bet strigo cenzroje. Jos neudraud, bet ir ne
leido spausdinti. Prireik met prasimuti per biurokra
tines utvaras. Naujasis Hgelio darbas buvo ispausdin
tas tik 1820 met spalio mnes. Hgelis su palengvjimu
atsiduso ir nusiunt savo knygos egzempliorius ne tik
Altenteinui, bet ir paiam Herdenbergui. Pridtame lai
ke Prsijos karalysts kancleriui jis tikino, kad vis jo
135

mokslini siekim tikslas rodyti visik filosofijos

santarv su tais principais, kurie apskritai btini valsty
bs prigimiai, o tiesiogiai rodyti visik filosofijos
sutarim su visu tuo, k i dalies gijo, o i dalies sk
mingai gis ateityje, taip viesuolikai valdant jo dideny
bei karaliui ir imintingai vadovaujant Js viesybei,
Prsijos valstyb, kuriai priklausydamas negali ne
jausti didelio pasitenkinimo.
Sis laikas buvo paraytas 1820 met ruden. O t
pai met vasar Hgelio draugai tapo visai kitokio jo
poelgio liudininkais. Kart filosofas liep atneti butel
ampano ir pasil igerti u i dien. Dalyvavusieji
spliojo ir iaip, ir taip; diena atrod pati paprasiausia:
niekas negim, niekas nemir, nebuvo paauktintas, nieko
sidmtina neatsitiko t dien nei Berlyno universitete,
nei apskritai Prsijos karalystje. Tada Hgelis ikil
mingai pareik: iandien liepos 14-oji. Sis bokalas
u Bastilijos pamim. Filosofas, tarnavs Prsijos mo
narchijai, kasmet paymdavo Pranczijos revoliucijos
jubiliej.
*
*
*
Teiss filosofijos pagrind pratarmje (datuotoje
1820 met birelio 25 d.) Hgelis paymi, kad tiesiogin
paskata ileisti knyg yra poreikis pateikti klausytojams
pagalbin priemon paskaitoms. Kartu jis neapsiriboja
udaviniu sukurti vadovl, kuris i esms apibendrint
ir susistemint inom ir visuotinai pripaint turin. Jis
nori itraukti filosofij i dabartinio gdingo jos nuo
puolio. Tam btina vadovautis moksliniu metodu, kad ir
viso krinio apskritai, ir jo dali pltojimo pagrind su
daryt logikos dvasia. Jo udavinys veikti klaiding
pair, kad teisinga doroviniuose dalykuose ir valstybi
niuose reikaluose yra tik tai, k kiekvienas semia i savo
irdies, savo sielos, savo kvpimo.
Ypa Hgel erzina Frizo pavirutinikumo, kuris
vadina save filosofavimu, vado samprotavimai ia te
ma. Hgelis cituoja jo kalb Vartburgo ventje ir pa
136

reikia, kad tokios pairos skatina ne tik dorovs ir s

ins, tiesos ir meils moni santykiuose griovim, bet
ir visuomenins tvarkos bei valstybini statym ardym.
Todl reikia laikyti mokslo laime, kad toks filosofavimas
susidr su tikrove ir viskas baigsi atviru ryi nu
trkimu. 2inodami Frizo ir jo aplinkos likim, galime
suprasti, k turi galvoje Hgelis.
Si knygos vieta sukl pasipiktinim. Bet dar labiau
garsusis aforizmas, uimantis pratarmje svarbiausi
viet: Kas protinga, tas tikra, ir kas tikra, tas protin
ga. Gt turjo parengs atsakym: Esatis nesidalija
i proto be liekanos.
Hgelis pats pajuto, kad jo aforizmas ne be priekai
t, ir i naujo paraytame Filosofijos moksl enciklo
pedijos vade, pasirodiusiame 1827 metais, paaikino
savo mint. Jis nurod, kad tik vienas dievas i tikrj
tikras, kad egzistavimas tra tikrovs dalis. Kasdienia
me gyvenime tikrove vadinamas bet koks geidis, sukly
dimas, blogis ir t. t., bet i tikrj atsitiktinis egzistavi
mas nenusipelno skambaus tikrovs vardo.
Taiau, pagal Hegel, tikrov,ra F. Engelsas,
anaiptol nra tas atributas, kuris visomis aplinkybmis
ir visais laikais bdingas tam tikrai visuomeninei arba
politinei tvarkai. Prieingai. Romos respublika buvo tikra,
bet taip pat buvo tikra ir j istmusi Romos imperija.
Pranczijos monarchija 1789 m. pasidar tokia netikra,
t. y. tiek netekusi bet kokio btinumo, tokia neprotinga,
kad j turjo sunaikinti didioji revoliucija, apie kuri
Hgelis visuomet kalba su didiausiu entuziazmu. Va
dinasi, ia monarchija pasirod esanti netikra, revoliu
cijatikra. Ir tuo bdu vystymosi eigoje visa, kas anks
iau yra buv tikra, darosi netikra, netenka savo bti
numo, savo teiss egzistuoti, savo protingumo. mirtan
ios tikrovs viet ateina nauja, gyvybinga tikrov, ateina
taikingai, jei senajai utenka protingumo mirti be pasi
prieinimo,per prievart, jei ji prieinasi iai btiny
bei. Tuo bdu is Hgelio teiginys, paios hegelins dia
lektikos dka, pavirsta savo prieybe: visa, kas monijos
istorijos srityje yra tikra, ilgainiui darosi neprotinga,
137

vadinasi, jau pagal savo prigimtj yra neprotinga, i

anksto apsunkinta neprotingumo; o visam tam, kas mo
ni galvose yra protinga, yra lemta pasidaryti tikra,
kad ir kaip tatai beprietaraut esamai tariamai tikrovei.
Pagal visas hegelinio mstymo metodo taisykles tez apie
protingum viso to, kas yra tikra, virsta kita teze: visa,
kas egzistuoja, yra verta, kad t *.
Kartu reikia paymti, kad Teiss filosofijos pagrin
d pratarms kontekste Hgelio mintis skambjo pakan
kamai konservatyviai. Hgelis ragino u to, kas laikina,
regimybs velgti nenykstani substancij. Filosofija,
kuri kreipia dmes tai, kas niekinga, ir geriau su
pranta, kaip tvarkyti gyvenim, pati yra tutybi tu
tyb. Kai tai, kas protinga, pradeda iorikai egzistuoti,
gyja begalin form vairov, apgaubia savo branduol
marga ieve, o pavirutinika smon stringa joje; tik
svoka prasiskverbia pro t iev, kad uiuopt vidin
puls ir pajust jo plakim ir ioriniuose dariniuose. Be
galin iorinio apvalkalo mediaga ir jos reguliavimas
nra filosofijos objektas; iuo atvilgiu ji gali nesivar
ginti, duodama gerus patarimus. Platonas galjo ir susi
laikyti nuo patarimo supti vaikus, o ne ramiai laikyti
juos rankose. O Fichtei nederjo eikvoti jg pas siste
mos tobulinimui (pasirodo, jis suman tartin asmen
pasuose neapsiriboti vien j parau, bet klijuoti ir j
portret).
Vadinasi, filosofijos udavinys suvokti tai, kas yra,
ir kaip kiekvienas mogus yra savo meto snus, taip ir
filosofija yra mintimis aprpta epocha. Kvaila manyti, kad
filosofija gali perengti dabarties pasaulio ribas, lygiai
kaip naivu kurti sau pasaul, koks jis turi bti,tas
pasaulis gali egzistuoti tik jo krjo mintyse. Be to, fi
losofija visada per vlai ateina pamokyti. Kaip mintis
apie pasaul ji atsiranda tik tada, kai pasaulis jau baig
formuotis. Kai filosofija pradeda savo pilka spalva pieti
pilkoje drobje, tai reikia, kad tam tikra gyvenimo forma
Engelsas F. Liudvigas Feuerbachas ir klasikins vokie filo
sofijos pabaiga.Marksas K., Engelsas F. Rinktiniai ratai dviem
tomais. V, 1950, t. 2, p. 325.
138

paseno, filosofija negali jos atjauninti, o tegali tik su

prasti. Minervos pelda iskrenda tik sutemas.
Taigi teiss mokslas siekia suvokti valstyb kaip tam
tikr proting substancij: jis nekelia sau tikslo nuro
dyti, kokia turi bti valstyb; jo udavinys itirti, kaip
valstyb, is dvasinis universumas, gali ir turi bti pa
inta.
Teiss filosofija skyla tris dalis: abstraki teis,
moral ir dorov. Teiss ieities takas yra laisva valia.
Laisvs siknijimas daiktuose formalios ir abstrakios
teiss, nuosavybs santyki sritis. I esms kalbama apie
ekonominius visuomeninius santykius, ufiksuotus socia
liniuose institutuose ir juridinse normose. Buruazinis
j turinys akivaizdus. Svarbiausias teiss priesakas, H
gelio manymu,bk juridinis asmuo ir gerbk kitus kaip
tokius asmenis. ddamas savo vali iorin objekt,
bet kuris mogus kartu gyja teis pasisavinti daiktus.
Pradinis pasisavinimo impulsas yra poreikis, btent jis
ir paskatina turti daikt. O kadangi atskiro mogaus
valia realizuoja savo poreikius nuosavybe, tai pastaroji
gyja privatins nuosavybs pobd. Ir nors Hgelis pri
pasta, kad naudojimasis stichiniais (t. y. gamtiniais)
objektais savo pobdiu negali bti privatus, kad mo
nijos istorijoje inoma buvus bendr nuosavyb, vis dlto
privatin nuosavyb jam atrodo vienintel protinga.
I ties Minervos pelda klaidioja sutemose, ir fi
losofas tapo pilka spalva pilkoje drobje, kai sampro
tauja apie nuosavyb, apie sutarties santykius ir teiss
paeidim: jis lieka itikimas buruazins epochos prin
cipams. Tiesa, epochos sutemos dar nesutirtjo, jos ga
limybs dar neisemtos, todl pilk apologetik kapita
lizmo socialini institut paveiksl Hgelis kartais pavai
rina rykiais kritini apmstym potpiais. Antai filoso
fas teisingai paymi, kad bendra prekin forma palieia
ir dvasinius sugebjimus. Nurodydamas, jog pati nuosa
vyb yra tikslas, jis aikiai mato, kad svarbiausias ka
pitalisto udavinys kapitalo kaupimas. Ir, ubgdami
priek, pasakysime, kad treiajame Teiss filosofijos
pagrind skyriuje Hgelis nupie triukinant paveiksl,
139

parodydamas kaupim viename buruazins visuomens

pertekliaus ir prabangos poliuje ir skurd kitame. Ir
abiem poliams bding fizin ir dorovin isigimim.
Abstrakios teiss skyrius ubaigiamas teiss paei
dimo, t. y. nusikaltimo ir bausms, analize. Bausm
tai ne gsdinimas, ji vaidina kitok vaidmen, negu laz
dauniui. Bausme realizuojama nusikaltlio teis tai,
kad su juo bt elgiamasi kaip su protinga ir laisva b
tybe.
Perjimas nuo abstrakios teiss prie morals visikai
logikas. Pirmoji laisvs atmaina, realizuojama daiktuo
se, nuosavybje, neadekvati savo svokai ir turi bti veik
ta. Asmenybs valia turi pasireikti ne tik iorje, bet ir
vidiniame pasaulyje. Vidinis asmenybs pasaulis yra mo
ral.
Moralin valia pasireikia ne mintimis ir ketinimais,
o darbais.
Hgelis pabria veikl ketinimo pobd: jis gyja
reikm tik siknijs poelgyje. Mes turime ne tik norti
ko nors didinga, bet ir mokti itai pasiekti, prieingu
atveju ms trokimas niekingas. Vien tik norjimo
laurai sausi lapai, kurie niekada nealiuoja. inoma,
kad didingi poelgiai kaip vien i rezultat suteikia veik
liam individui valdi, garb arba lov. Ir danai atsi
randa tutybs padiktuotas poiris, kad tik itas iorinis
veiklos rezultatas ir yra vienintelis jos tikslas. Tai poi
ris moni, kurie savo psichologija yra liokajai jiems
herojai neegzistuoja ne dl to, kad pastarieji ne hero
jai, bet dl to, kad pirmieji liokajai. mogus turi teis
savo poreikius padaryti savo tikslais, be to, polinkiai ir
aistra, sakykime, garbei ir lovei patys savaime nra blo
gi. Ir moral neturi egzistuoti kovodama su mogaus
polinkiais, kaip teigia Kantas.
Blogo poelgio, juo labiau teiss paeidimo, negalima
pateisinti jokiu geru ketinimu. Bet Hgelis, kaip inome,
ne formalistas: esant btinam reikalui jis leidia nusi
engti abstrakiai teisei. Jeigu mogaus gyvyb gali
bti igelbta, pavogus gaball duonos, neteisinga tok
poelg laikyti paprasta vagyste, nors tuo ir padaroma ala
140

nuosavybei. Taip atsiranda neteisto poelgio teis, tei

s reikalauti, kad mes nebtume paaukoti teisei. Supran
tama, ios teiss rib Hgelis nefiksuoja, jos pernelyg
neapibrtos. Jam aiku tik viena: principo fiat justitia
(tebnie vykdomas teisingumas) padarinys neturi bti
pereat mundus (ir tena pasaulis).
Pagrindin moralins smons svoka gris, ab
soliutus galutinis pasaulio tikslas. Kurti gr, rpintis
ne tik savo, bet ir kit gerove mums sako pareiga. Pa
reigos vaidmens iaikinimas Kanto praktins filosofi
jos nuopelnas; Hgelis itai pripasta, bet jauiasi ess
priverstas pasakyti apie j ir savo kritik od. Kanto
kategorinio imperatyvo, reikalaujanio elgtis taip, kaip
turi elgtis visi, silpnoji vietatuias formalizmas.
Imperatyvas bt geras, jeigu mes jau turtume ai
kius principus, nurodanius, k mums daryti. Dl tos
paios prieasties, mano Hgelis, negalima pasikliauti
vien tik sine, kuri yra giliausia dvasios vienatv. S
in, sako Hgelis, yra iuolaikinio pasaulio produktas,
ankstesnse epochose buvo tik ioriniai elgesio reguliuo
tojaireligija ir teis.
Kai valia, kaip savimon, ikelia save vir visuotinybs, padaro savo principu elgesio savival, atsiranda
blogis. Pikta valia leidia tai, kas prieinga valios vi
suotinumui. I kur atsiranda blogis? mogus i prigim
ties nei geras, nei blogas. Bet kai tik mogaus prigimtis
ima santykiauti su valia kaip su laisve ir ios laisvs
painimu, atsiranda ir grio, ir blogio galimyb. Vaikas
ar menkai isilavins mogus maiausiai atsako u savo
poelgius. Bet visikai atsakomyb nepanaikinama. Paska
lis teisingai primena paskutin nukryiuoto Kristaus
mald: Tve, atleisk jiems, nes jie neino, k dar
(Lk 23, 34). Ta malda bt buvusi nereikalinga, jei ne
inojimas pateisint poelg; tada j padariusiems nebt
reikalingas atleidimas.
Bet tuo viskas neapsiriboja. Be neinojimo, yra dar
kur kas baisesn blogio prieastis nepagrstas sitiki
nimas savo teisumu. Jeigu mogus velgia gr blogame
kito poelgyje, jis veidmainiauja, o jeigu jis itai perkelia
141

savo elgesiui, tai mes susiduriame su ikrypimo vir

ne su subjektyvumu, kuris dedasi ess absoliutas.
Nereikia manyti, kad Hgelis analizuoja tik neigiamas
moralins smons subjektyviosios puss galimybes. Sub
jektyvumas, pabria jis, turi mokti ne tik itirpdyti
savyje objektyv turin, bet ir lygiai taip pat vl ipltoti
j i savs. O tose epochose, kuriose tikrov yra tuias,
bedvasis ir pagrindo neturintis egzistavimas, individui
leista bgti nuo tikrovs vidinio dvasinio gyvenimo srit.
Aukiau u moral Hgelis ikelia dorov. Jam tai
skirtingos svokos. Moral apibdina asmenin individo
pozicij, dorove pasireikia organikos moni bendrumo
formos eima, pilietin visuomen, valstyb. iuose
socialiniuose institutuose dvasia pasirodo kaip tai, kas ob
jektyvu, ir kaip tikroji laisv. Tai, ar egzistuoja indi
vidas, nesvarbu objektyviai dorovei, kuri tik viena ir yra
esatis ir jga, valdanti individ gyvenim. Dorov
aminas teisingumas, palyginti su juo niekingi individ
sumanymai yra tik bang aismas.
Analizuodamas dorov, Hgelis pirmiausia ima jos
esam, t. y. jo laikais egzistuojani, form. Be to, ste
bina, kad jis lengvai atsiriboja nuo vis t aspekt, ku
rie vienaip ar kitaip ikrenta i jo nubrtos schemos.
Pavyzdiui, eima j domina tik kaip institutas, kuriuo
realizuojama pradin moni vienyb. Meil Hgeliui ne
unikalus igyvenimas, o dviej individ dorovinio ryio
forma. Santuoka vis pirma teisin padtis. Santuo
ka nuo gyvenimo nesusituokus skiriasi tuo, kad pasta
ruoju atveju didiausi reikm turi natralaus poreikio
patenkinimas, tuo tarpu santuokoje is poreikis nustu
miamas antr viet. Todl sutuoktiniai nerausdami kal
ba apie tokius natralius atsitikimus, kuri paminjimas
esant nesantuokiniams ryiams sukelt gdos jausm.
Hgelis ne prie skyrybas, jis pripasta galimyb nu
traukti santuok, bet statymai turi labai apsunkinti
ios galimybs realizavim ir saugoti dorovs teis nuo
kaprizo.
Hgelis didel reikm teikia sutuoktuvi ceremonijai.
J jis laiko ne vien formalumu, be kurio bt galima
142

apsieiti, nes svarbiausia meil. Pastarj idj gyn

F. Slgelis Liucindoje, bet Hgelis j vadina suvedio
toj argumentacija. Dl vyro ir moters ryio reikia pa
sakyti, kad mergina, jausmingai atsiduodama, aukoja
savo garb, o su vyru, kuris, be eimos, turi dar ir kit
dorovins veiklos srit, yra kitaip. Merginos tikroji pa
skirtis yra tik santuoka. Moterys gali bti isilavinusios,
bet jos nesukurtos aukiausiems mokslams, tokiems kaip
filosofija, ir menui. Valstybei gresia pavojus, kai moterys
vadovauja vyriausybei, nes jos veikia ne pagal visuoti-.
nybs reikalavimus, bet vadovaudamosi atsitiktiniais po
linkiais ir nuomonmis.
Turiningiausias teiss filosofijos skyrius Pilietin
visuomen. iuo terminu Hgelis ymi socialin santvar
k, paremt asmeniniu ekonominiu interesu, kur kiek
vienas sau tikslas, o visi kiti jam niekas. Kartu to
ki visuomen Hgelis laiko naujj laik produktu, t. y.
faktikai kalbama apie buruazin visuomen. Reikia
pasakyti, kad ir jo vartojamas terminas (brgerliche
Gesellschaft) turi dvejop prasm: brger vokiei
kalba yra ir pilietis, ir burua.
Pilietins (buruazins) visuomens pagrind sudaro
poreiki sistema. Gyvnai turi ribot skaii priemoni
savo poreikiams patenkinti; yra vabzdi, kurie susij
tik su vienu augalu, gyvuli veiklos sritis platesn, o mo
gus iuo atvilgiu pasiymi universalumu. Bet mogus
aplink save randa labai nedaug jam betarpikai tinka
mos mediagos. Tik darbu jis sukuria priemones porei
kiams patenkinti. Taip atsiranda ekonomin sistema, tuo
panai planet sistem, kad akis i pradi mato tik
netaisyklingus judjimus, o u j slypi tam tikri ds
niai. Tuos dsnius nagrinja politin ekonomija.
Hgelis analizuoja darb kaip socialin santyk. Jis
mato, kad visuotinis darbo turinys gldi ne atskiruose
pagamintuose produktuose, o darbo rankiuose ir g
diuose. Jis parodo, kaip darbo pasidalijimas padeda su
paprastinti operacijas, ir dl to atsiveria galimyb pa
naudoti mainas. Manufaktrin ir mainin gamyba yra
143

viena i pagrindini iuolaikins visuomens dvasinio

nuskurdimo ir moralinio isigimimo prieasi.
Nuo mstytojo vilgsnio nepasislepia ir tai, kad eko
nominiai santykiai sudaro socialins diferenciacijos pa
grind. Tiesa, kalbama apie luomin susiskaldym, bet
faktikai Hgelis priartja prie visuomens klasins pri
gimties suvokimo. moni nelygyb nustatyta gamtos ir
sustiprinta pilietins (buruazins) visuomens, sukrusios turto ir kultros skirtumus. Lygybs reikalavimas
yra tuio intelekto bruoas. Nuosavyb sergi teismas.
Teisingumas paalina i visuomens gyvenimo visa,
kas atsitiktina jausmus ir nuomones, j viet uima
statymas. Taiau pastarj galima taikyti tik iorinms
mogaus veiklos apraikoms. Vidinis mogaus pasaulis
u teiss srities rib. Tiesa, kinai turi statym, pagal
kur vyras privalo savo pirmj mon mylti labiau
u kitas; jeigu paaikja, kad taip nra, jis baudiamas
fizine bausme. Visuomenje, turinioje isivysiusi tei
sin smon, mogus negali bti baudiamas u jausen
ar mstysen.
Teis atspindi visuomens bkl. Kai visuomens
pamatai tvirti, ji atlaidiai iri teiss paeidimus. Jei
visuomens padtis palijusi, iauriomis bausmmis sie
kiama j sutvirtinti. Todl tas pats baudiamasis kodek
sas negali tikti visiems laikams.
Prie teism visi lygs. Taip pat ir valdios atstovai.
Feodalizmo epochoje teismas pataikavo valdiai; naujau
siais laikais valdovas savo asmenini reikal atvilgiu
pripasta ess teismo valdioje, ir laisvose alyse atsitin
ka, kad jis pralaimi bylas. Teisin smon reikalauja ne
tik vieai skelbti statymus, bet ir suteikti galimyb su
inoti, kaip jie gyvendinami. Teismo procesai turi bti
viei, tik tada pilieiai sitikina, kad i ties vykdomas
teisingas teismas.
Svarbi viet pilietins visuomens gyvenime Hgelis
skiria policijai, aikiai pervertindamas jos paskirt: Po
licijos prieiros ir globos tikslas suteikti individui
esamas visuotines galimybes pasiekti individualius tiks
lus. Policija turi rpintis gatvi apvietimu, tilt sta
144

tymu ir tvarkingumu, tvirt kain kasdieninio vartojimo

reikmenims nustatymu, taip pat individ sveikata.
Filosofas mato, kad pramons vystymasis ir gyventoj
skaiiaus didjimas ne velnina, bet atrina socialinius
prietaravimus. Sukaupusi milinikus turtus, visuomen
yra nepakankamai turtinga, kad veikt pernelyg didel
skurd. Si dialektika veria pilietin bendruomen per
engti savo ribas. Iorikai tai pasireikia kolonizacija, o
vidujai vedimu korporacins santvarkos, kurioje reali
zuojama anksiau apibdinta policijos globa. Taip doro
v pasiekia savo aukiausi pakop valstyb.
Tik valstybje realizuojama tikroji laisv. Dar Lo
gikos moksle Hgelis apibr laisv kaip btinumo
painim ir realizavim, iuo pavyzdiu parods priey
bi tapatum. Socialiniu poiriu laisvs prieyb ver
gija; pikti lieuviai tikino, kad Hgelis tarp j nemats
skirtumo: despotikos Prsijos monarchijos tironij jis
vaizduojs kaip laisvs principo gyvendinim.
Liaupsindamas valstyb, Hgelis kartu neatmeta blo
gos valstybs, kaip ir ligoto mogaus kno, galimy
bs. Gretindamas vairias valstybs formas, jis pasisako
u toki, kuri iki minimumo sumaina valdovo asmenini
savybi tak alies likimui. Prietaraudamas logikai,
konstitucin monarchij jis ikelia aukiau u demokra
tin respublik. Hgelis nepasitiki demokratija; konkre
iai kalbant, jis baiminasi pernelyg didels spaudos
laisvs.
Valstybins santvarkos tvirtumo laidas valdininkai.
Skirtingai negu aristokratija, valdininkai nesudaro izo
liuoto sluoksnio, jie susij su liaudimi, knija geriausias
jos savybes, prot, isilavinim, teisin smon. ias
Hgelio iliuzijas ijuok Marksas: Hgelio pateiktas biu
rokratijos apibdinimas tik i dalies atitinka tikrov,
o i dalies biurokratijos nuomon apie save. I tikrj
biurokratijos dvasia yra visika jzuitizmo dvasia, teo
logijos dvasia. Biurokratai valstybs jzuitai 2.
*

MapKC K-, dmeAbc 0. Coi., 2-e H3A.,

10. Hgelis

t.

1, c. 271.
145

Paskutin problema, kuri mes atkreipsime skaity

toj dmes, analizuodami teiss filosofij,tai poiris
kar. Hgel prasta laikyti beslygiku jo apologetu.
Sis plaiai paplits poiris argumentuojamas sodrio
mis Teiss filosofijos pagrind itraukomis. ia kal
bama apie didi karo paskirt, apie tai, kad per j
isaugoma dorovin taut sveikata ir t. t. Hgelis ia
cituoja savo 1802 metais parayt darb Apie moksli
nius prigimtins teiss tyrimo bdus, nenurodydamas
jo. Teiss filosofijos pagrindai ijo 1820 metais. Vadi
nasi, lyg ir nutiesiamas tiltelis i mstytojo ankstyvojo
krybos periodo brandos laikotarp, ir vienu, ir kitu
atveju Hgelis ikyla prie mus kaip beslygikas ami
nos taikos prieas ir karo alininkas.
Kartu mes prisimename, kad jaunysts metais para
ytame fragmente Vokiei idealizmo sistemos pirmoji
programa (1796) Hgelis laiksi kitoki pair; sa
vo humanistin program, atkartojusi Herderio idjas,
jis jung aminos taikos reikalavim. Vertybes ms
tytojas perkainojo ami sandroje; karas jam m atro
dyti prieybi kovos apraika, t. y. paangos rankiu.
Dvasios fenomenologijoje taip pat buvo ginama ana
logika mintis. Ginklo jga filosofo akyse buvo griau
namas senasis reimas, ir Hgelis negaljo nepritarti
paangiam istorijos vyksmui. Situacija kiek pasikeit,
pralaimjus Napoleonui. Sugriovimai visoje Europoje,
imtai tkstani umut ir suluoint, o svarbiausia
nepaisant viso to, senos, seniai atgyvenusios tvarkos
restauracija. Buvo apie k susimstyti, ir filosofo aki
ratyje vl atsiduria visuotins aminos taikos idja. Pir
majame Filosofijos moksl enciklopedijos leidime 446
paragrafas teig: Dl karo padties abipusikai pri
pastamos laisvos tautos-individai, arba, jeigu baig
tinis ypatingos bties gyvendinimas vertinamas labiau
u begalin garb, laisv ir drs, tai jos gauna tai, ko
trokta pajungim ir savarankikumo inykim. iuo
atveju pagal sutart sigali taika, kuri turi trukti am
inai.
146

Aminos taikos idja grta Hgelio filosofij jau

ne kaip jaunatvika svajon apie tiesos ir groio vie
patij, bet kaip normali, teisini santyki tarp valsty
bi idja. Tai jau orientacija ne j Herder, bet Kant.
Teisin valstyb, palaikanti su kaimynais teisinius san
tykius,tai Hgelio idealas Heidelberge. Berlyne is
poiris kritikai pervertinamas. Tai, kad Hgelis djo
Teiss filosofijos pagrindus citat i savo ankstyvo
jo veikalo, liudija smoning grim prie poirio, kur
jis dar neseniai neig. Dabar karas jam vl atrodo ne
tik neivengiamas, bet ir iganingas socialinis institutas.
I karo tautos ieina ne tik sustiprjusios nacijos,
kuri viduje egzistuoja nesutaikomi antagonizmai, dl
iorini kar gyja vidin ramyb.
Analizuodamas Kanto pateikt projekt, kaip pasiekti
amin taik, Hgelis atmeta j, remdamasis tuo, kad
tai prietarauja dialektinei vystymosi koncepcijai: jeigu
tam tikras skaiius valstybi susilies vien eim, tai
i sjunga turs sukurti prieyb ir pagimdyti prie.
Grynai spekuliatyvus prietaravimas, be to, i esms jis
nesusijs su Kanto, ketinusio suvienyti ne valstybi
grup, bet visas valstybes, sumanymu.
Kitas prietaravimas, pateikiamas Teiss filosofijos
pagrinduose prie mginimus pasiekti amin taik,
grindiamas tuo, kad nra pretoriaus valstybms; yra
geriausiu atveju tik tretieji teisjai ir j tarpininkai, bet
ir tie yra tik atsitiktinai, tuo tarpu kantikoji aminos
taikos, palaikomos valstybi sjungos, samprata numato
tam tikr aukiausi valdi, kuri pripasta kiekviena
atskira vyriausyb. is Hgelio motyvas rimtesnis, bet
reikia pasakyti, kad Kantas, pateikdamas savo projekt,
atsivelg ir j. Kantas valstybi sjung laik nega
tyviu surogatu ir man, kad rytingiausia priemon
tarptautin valstyb, kurios sudedamosios dalys turi,
panaiai kaip atskiri mons, atsiadti savo laukins
(neteistos) laisvs, t. y., apskritai neprarasdamos savo
suvereniteto, vis dlto turi atsisakyti vienos i savo teisi,
btent karo teiss, kuri yra ne valstybs nepriklausomu
mo, bet, prieingai, jos nuolatinio priklausymo nuo u
147

puolimo pavojaus iraika. Taigi Teiss filosofijos pa

grinduose Hgelis nemato nei galimybi, nei netgi b
tinumo realizuoti taikos idj. Valstybi ginas gali bti
isprstas tik karu. Hgelio mintys nukreiptos ne karo
paalinim, bet jo... sumoginim, ir tai, ko gera,
atrodo dar labiau utopika, negu bet koks aminos tai
kos projektas. Karas, sako Hgelis, vyksta tarp valsty
bi, o ne tarp moni, jis nra nukreiptas prie eimynin
ir privat gyvenim.
Todl naujausi karai vyksta monikai, ir vienas
asmuo nejauia neapykantos kitam. Blogiausiu atveju
asmenin prieikum jauia esantys prieakinse pozici
jose, bet armijai, kaip armijai, prieikumas yra kakas
neapibrta, tai, kas pasitraukia antr viet prie parei
g, kuri kiekvienas gerbia kitame. Kaip visa tai toli
nuo gyvenimo, nereikia n kalbti.
Taiau reikia paymti, kad Teiss filosofijos pa
grindaine paskutinis Hgelio odis dl taut tarpu
savio santyki problemos. Antrajame, perdirbtame En
ciklopedijos leidime (1827) 545547 paragrafai skirti
analizuojamam klausimui. ia vl kalbama apie taikos
sutartis, privalanias turti amin reikm, vietoj
tezs Nra pretoriaus valstybms ia vl pateikta kita,
mums jau inoma,tarptautin teis apriboja vien
taut veiksmus prie kitas, o tai atveria taikos gali
myb.
Kaip ir visa Hgelio filosofijos sistema, jo karo ir
taikos koncepcija kupina prietaring tendencij. Huma
nistin vietimo tradicija susiduria su socialini anta- j
gonizm, prieybi kovos idja. Hgelis keiia savo po- |
irius; suprasdamas epochos ikeltos visuotins taikos
problemos svarb, jis mgina suderinti idal su rea
lia tarptautinje politikoje susiklosiusia situacija.

Teiss filosofijos pagrind pasirodymas sukl ne

vienod reakcij. Ministras Altenteinas sveikino auto
ri: Kaip man atrodo, js suteikiate filosofijai vienin
148

tel teising pozicij tikrovs atvilgiu, ir iame veikale,

ir savo paskaitose mgindamas mokslikai giliai suvokti
dabart ir suprasti tai, kas protinga gamtoje ir istorijoje;
tad js tikriausiai sugebsite apsaugoti savo klausytojus
nuo ardomojo poveikio pair, kurios atmeta egzistuo
jani tvark, net nemgindamos jos painti, ir kuria
nepagrstus, lktus valstybins santvarkos idealus.
Opoziciniai sluoksniai atvirai reik nepasitenkinim.
Frizas, kur labai ugavo asmeninis ipuolis Teiss fi
losofijos pagrind pratarmje, per spaud atsakyti ne
panoro. Metafizinis Hgelio grybas,ra jis viename
laike,iaugo ne mokslo soduose, o ant keliaklupsia
vimo mlo. Iki 1813 met jo metafizika avjosi pran
czais, paskui ji pasidar karalikai viurtembergika,
o dabar buiuoja pono fon Kampco rimb... Mokslinis
rimtumas netinka bti ginklu prie t sekli prana.
Vie atsakym, ginant Friz, Hgelis gavo i ano
niminio recenzento Visuotiniame literatriniame laikra
tyje, kuris buvo leidiamas Halje: Pon Friz, kaip
inome, itiko sunkus likimas, ir autoriaus poelgis pana
us tyiojimsi i parbloktojo. Toks elgesys nekilnus,
nors recenzentas nenori isamiai jo apibdinti ir palie
ka tai mstaniam skaitytojui.
Hgelis pasipiktino. Perras t recenzijos viet, kuri
jam pasirod eidiama, jis nusiunt j tikyb minis
terij, pridjs reikalavim apsaugoti j nuo meito; tai,
kad Prsijos valdininkas itaip puolamas laikratyje, ku
ris leidiamas Prsijos valstybje, kelia pasipiktinim,
ra jis; tai prie ko priveda per didel spaudos laisv!
Hgelis norjo, kad prie laikrat bt imtasi re
presini priemoni, bet ministerija tam nesiryo. Altenteinas apsiribojo utikrindamas, kad jis visikai palaiko
Hgel, ir paadjo paremti tuo atveju, jeigu filosofas
pareikalaut satisfakcijos per teism arba nusprst
spaudoje pasiteisinti prie skaitytojus. Taiau Hgelis
susilaik ir nuo vieno, ir nuo kito.
Hgelio populiarumas augo, bet augo (suprantama,
kur kas maesniu mastu) ir prie gretos. 1820 met
pradioje filosofijos fakultete pasirod filosofijos daktaras
149

Arturas openhaueris, pareiks nor imtis dstytojo

veiklos. Pretendento beveik niekas nepainojo, nors pa
grindinis jo darbas Pasaulis kaip valia ir vaizdinys
pasirod jau prie metus.
Tai buvo keista knyga. Vaizdingai parayta, ji gero
kai skyrsi nuo medins profesionalaus vokiei knygi
nio mokslingumo prozos. Bet tai, apie k joje buvo kal
bama, atrod nesuvokiama nei sveiku intelektu, nei
dialektiniu protu. Kanto teorija ia buvo paversta absur
du, sumaiyta su senovs ind tikjimais ir vidurami
mistika. Pasaulis, tvirtino autorius, yra mano vaizdinys.
Nra jokios sauls, jokios ems, yra tik akis, matanti
saul, ranka, lytinti em. Taiau mus supantys objektai
ir mes patys ne tik fikcija. Materialus pasaulis tai
objektyvuota valia, kurios dalel knyta kiekviename i
ms. Gamta sudaro eil viena vir kitos ikylani
pakop, i kuri aukiausi uima mogus. ia akla
valia tarsi praregi, pasiekia vaizdinio lyg. Valia neturi
tikslo: bet koks patenkintas trokimas sukelia nauj, ir
itaip atsiranda begalin eil prasms neturini veiks
m, teikiani tik sielvart ir kanias. Ieitis kenian
iam mogui neveiklumas, valios neigimas, kur k
nija asketizmas. mogaus bties tikslas nirvana, nu
marinto kno gyvenimas, nusieminimas, skurdas, savs
kankinimas, lta bado mirtis.
Reikia pasakyti, kad pats openhaueris buvo labai
toli nuo jo nupieto dorovinio idealo. Tai buvo mogus,
nevengs juslini malonum, mgs soiai pavalgyti ge
rame restorane, mielai rezgs meils intrigas. Jam nuo
lat vaidenosi plikai, ir vienu metu jis miegodavo su
ginklu rankoje. Baimindamasis infekcijos, jis niekada
neidavo skustis pas kirpj ir visur veiojosi stiklin,
kad nereikt gerti i svetim. yktuolis ir vaidininkas
openhaueris teismo sprendimu turjo dvideimt met
mokti 60 taleri pagyvenusiai siuvjai u suluoinim.
Si moteris buvo tokia neatsargi, kad usiplepjo su
drauge prie filosofo dur; jis nustm j nuo laipt.
Savo idjinius prieus openhaueris puldavo su ne
maesniu niriu. Fichts ir Selingo filosofij jis vadino
150

niek taukimu, Hgel arlatanu. Tris ketvirtadalius

visos Hgelio filosofijos sudaro gryna beprasmyb, o
vien ketvirtadal parsidavlikos idjos. Nra geres
ns priemons monms mistifikuoti, kaip idti jiems
k nors, ko nemanoma suprasti. Tada jie, ypa vokieiai,
bdami patiklios prigimties, tuoj pat pradeda manyti, kad
dl visko kaltas j intelektas, kuriuo jie apskritai ne itin
pasitiki; kad igelbt savo reputacij, jie slepia savo
nenuovokum, o geriausia priemon tam yra nesupranta
mos iminties gyrimas, nuo kurio jos autoritetas vis di
dja. Reikia didels drsos ir pasitikjimo paiu savimi,
savo intelektu, kad pavadintum visa tai beprasmiu arlatanikumu. Hgelio filosofijoje aikiai matyti siekimas
servilikumu ir ortodoksija nusipelnyti monarch malon.
Tikslo aikumas ia pikantikai kontrastuoja su dstymo
neaikumu, ir storo tomo, prigrsto pompastik niek ir
beprasmybi, pabaigoje tarsi klounas i kiauinio isiluk
tena dkinga salonin filosofija, kurios mokoma jau pra
dinje mokykloje, btent dievas tvas, dievas snus ir
ventoji dvasia, evangelik tikjimo teisingumas, katalik
tikjimo klaidingumas ir 1.1.
Hgelis ir openhaueris akis ak susidr 1820 met
kovo 23 dien per pastarojo habilitacij. Apie j susir
mim inome i openhauerio pasakojimo, kur ura
jo mokinys Beras. Buvo kalbama apie gyvn elgesio
smoningum ir nesmoningum. Hgelis pateik klau
sim: jeigu arklys gulasi ant kelio, tai koks ia motyvas?
openhaueris atsak: em, kuri jis jauia po savimi,
kartu su nuovargiu ir bendra jo bkle. Jeigu arklys sto
vt prie skardio, jis nesigult. Hgelis pertrauk: O gy
vn funkcijas Js taip pat priskiriate prie motyv? ir
dies plakim, kraujo apytak ir kita taip pat slygoja mo
tyvai? openhaueris buvo priverstas paaikinti Hgeliui,
kad gyvn funkcijomis vadinami ne tie nesismoninti
organiniai vyksmai, bet smoningi gyvno kno judesiai,
ir iai terminijai pagrsti pasirm Halerio fiziologija. Ta
iau Hgelis neapdairiai laiksi savo. Tada gin si
mai dekanas Lichtenteinas: Atleiskite, ponas kolega,
bet, mano manymu, ponas daktaras teisus: iaip ar taip,
151

ms mokslas gyvn funkcijomis vadina btent tai, apie

k jis kalba. Tuo disputas pasibaig.
openhauerio pasakojimas, matyt, netikslus. Iliko
juodraiai ura, Hgelio rayt disputo metu; juose
neminimos gyvn funkcijos, bet utai visur figruoja
terminas jaudrumas, kurio nemini openhaueris. iaip
ar taip, Hgelis pasira habilitacijos protokol, ir skm
pakl Sopenhaueriui dvasi. Dar prie disput savimi
pasitikintis pretendentas pateik dekanui slyg: paskaitas
jis skaitys tomis paiomis valandomis kaip ir Hgelis.
Dekanas neprietaravo, bet rezultatas buvo apverktinas:
openhaueris neteko auditorijos. Dvideimt keturis semest
rus jis buvo Berlyno universiteto dstytojas, bet skait tik
vien pusmet, ir tai ne vis. Norini klausyti jo paskai
t neatsirasdavo. Kartais pas j usiraydavo vienas, du,
daugiausia trys studentai, bet to nepakako, ir kursas b
davo ataukiamas. ia lm ne tai, kad su Hgeliu ap
skritai nebuvo galima varytis; kai kam itai pavykdavo:
Henrikas Richteris kartais skaitydavo vienu metu su H
geliu ir surinkdavo net gausesn auditorij. Svarbiausia
prieastis buvo ta, kad openhaueriko pesimizmo metas
dar nebuvo atjs; vokietis biurgeris tikjo paanga ir
valstybs pradu.
Svarbiausio openhauerio veikalo Pasaulis kaip valia
ir vaizdinys pasirodymas sensacijos nesukl. Tarp ne
daugelio recenzij buvo ir parayta autoriaus kolegos,
Berlyno universiteto privatdocento Eduardo Beneks. Ji
pasirod Jenos literatriniame laikratyje, buvo santri
ir kritika. Benek pripaino autoriaus talent, bet buvo
nepatenkintas eidiamais pasisakymais apie pokantin
filosofij. openhaueris siuto, para laikraio redakto
riui grub laik, kur gavo atgal. Tada jis u savo pi
nigus laikraio skelbim skiltyje ispausdino susierzinimo
kupin recenzijos, kuri pavadino piktinania klastote ir
eidianiu melu, paneigim. Benek jis laik aminu
prieu.
ia openhauerio antipatijos netiktai sutapo su H
gelio antipatijomis. Nusipelns profesorius su nepritarimu
sek paskaitas jauno privatdocento, kuris ir koj nespjo
152

apilti katedroje, o jau leido sau kritikuoti ir jo pairas.

Benek domjosi empirine psichologija, laik j bet kokio
inojimo pagrindu. 1820 met vasar jam, vos sulauku
siam dvideimt dvej met, buvo leista (prie Hgelio
vali) skaityti paskaitas, o po dvej met vyriausybs
potvarkiu leidimas buvo anuliuotas. Beneks knyga Pa
proi fizikos pagrindai sukl rimt bgtavim: kai
kam pasirod, kad joje propaguojamas epikrizmas, o nuo
jo netoli iki visiko ateizmo. Hgelis maitingosios kny
gos neskait, o apie kitus darbus pareik, kad jie vidu
tiniki, labai vidutiniki, jeigu nesiimsime vertinti j
grieiau; Beneks paskaitose Hgelis nebuvo, bet laik
j dar nepakankamai pasirengusiu ir nesugebaniu j
skaityti. Jaun mokslinink atleido, ir jis ilgai bastsi
be darbo. Vliau Benek gro Berlyno universitet ir
po Hgelio mirties gavo profesr.

A t unt as skyr i us

PROTAS IR ISTORIJA

Taigi kada.'se buvo istorija, bet

dabar jos daugiau nebra.

A'arksas apie Prudon

Teiss filosofijos pagrindaipaskutin Hgelio para

yta knyga. Taiau keturiolikos tom filosofo rat rin
kinyje rus kalba jai skirtas tik septintasis tomas: beveik
pus viso jo palikimo sudaro paskait kursai. Jie buvo
ileisti po Hgelio mirties, j pagrindin tekst sudaro
student uraai.
Visuotins istorijos filosofijos paskaitas Hgelis pra
djo skaityti 1822 metais ir vliau spjo jas pakartoti ke
turis kartus. Kaip Hgelio paraytas rankratis iliko tik
kurso vadas, pavadintas Protas istorijoje. Sis pavadi
nimas atspindi koncepcijos esm. Kartu ia suformuluota
problema, kuri iandien kur kas atresn negu prie im
t penkiasdeimt met. Koks ryys tarp protingo prado
ir visuomens vystymosi? Mes turime daugiau pagrindo
susimstyti iuo klausimu negu ankstesns kartos. H
gelis ikl j ir mgino j atsakyti.
Istorijos filosofija svarbiausia Hgelio sistemos da
lis. ia pirmiausia pateisinama ir pritaikoma dialektin
logika, konkreiai prieybi tapatumo idja, kuri iki
iol trikdo (jei nesakysime piktina) formaliojo msty
mo alininkus. ia kilo vystymosi idja; ia sutelktas
mstytojo politinis credo. Ir kartu btent ioje srityje
Hgelis labiausiai paseno ir pasidar anachronizmu *.
Hgelio laikais istorijos procesas dar tik pradjo for
muotis kaip vieningas, globalinis vyksmas, kaip pasaulio
istorija, kurios dramatikiausi vykiai dar buvo prie akis.1
1 Leninas V. Filosofijos ssiuviniai.Ratai, t. 38, p. 298.
154

Hgelio laikais praeities painimas eng dar tik pirmuo

sius ingsnius; svarbiausi atradimai, j susisteminimas ir
prasminimas dar lauk tyrintojo. Todl nenuostabu, kad
Hgelio filosofinje istorijos koncepcijoje gausu ak r
iani prietaravim geniali valg ir nepaprasto
trumparegikumo, mokslini ivad ir aikiausi prasi
manym.
Istorijos painimas turi savo istorij. Aristotelis,
remdamasis antikins istoriografijos patyrimu, prijo i
vad, kad istorijos udavinys teisingas atskir moni
gyvenimo vyki apraymas. Romn satyrikas Lukianas,
pirmo teorinio veikalo ia temaKaip rayti istorij
autorius, pirmasis itar fraz, kuri, prajus daugeliui
ami, po to, kai Rank j pakartojo, tapo metodologiniu
principu: istorija turi pasakoti apie tai, kaip viskas
buvo.
Kartu su krikionybe atsirado istorinio proceso kaip
tam tikros visumos, pereinanios tam tikras vystymosi
stadijas, koncepcija. Palaimintasis Augustinas ivardijo
eias monijos vystymosi pakopas ir man, kad jo gy
venamoji epocha yra paskutinis istorijos etapas prie tam
tikr ubaig, kuri paenklins grio jg pergal prie
blog. Toliau istorin mintis vystsi Aristotelio ir Lukia
no nubrta kryptimi arba Augustino keliu. Danai abi
ios tendencijos buvo derinamos.
Hgelio filosofijos istorija tsia ir tam tikru mastu
ubaigia Augustino krypt, parengdama dirv sistemi
nei visuomens analizei. Taiau bt neteisinga tvirtinti,
kad didysis dialektikas nevelg empirinio inojimo reik
ms istorijoje. Hgelis skyr filosofin istorij ir istorin
istorij. Pirmoji, jo supratimu, tiria pasaulin dvasi,
atsivelgdama btin vidin atskir jos raidos pakop
ry, o antroji siekia to paties tikslo iorikai, tirdama
vykius ir tiesiogines prieastis, kaip jos akivaizdiai pa
sireikia atsitiktinse aplinkybse ir individualiuose cha
rakteriuose. Pirmoji, atsiribodama nuo gyvenimo vai
rovs, tapo pilka spalva pilkoje drobje, o antrosios
kriniai teikia pakankamai erdvs meninei veiklai. Es
tetikos paskaitose yra keletas domi puslapi, skirt
155

iam reikalo aspektui. Istorinis apraymas, paymi H

gelis, artimas menui, bet tai ne menas. Tai proza, o ne
poezija. Trys ypatumai skiria istorin apraym nuo poe
zijos. Pirmiausia, istorija betarpikai kreipia dmes tai,
kas visuotina statymus, institucijas, visuomens gy
venim. Antra, ji fiksuoja tai, kas individualu ir atsitik
tina. Todl istorinje prozoje kur kas daugiau keist
dalyk, kur kas daugiau nukrypim negu poezijos ste
bukluose, kurie neivengiamai turi skaitytis su tuo, kas
turi visuotin reikm. Pagaliau istorikas negali nepa
stebti disharmonijos tarp moni veiklos subjektyvaus
savitumo ir bendram reikalui neivengiamo statym si
smoninimo. Trumpai tariant, istorijai nebdinga ta har
monija, kuri yra btinas ir bdingas poezijos bruoas, ir
istorikas turi papasakoti tai, kas yra prie j ir kaip itai
jam pateikta, nieko neikreipdamas ir poetikai nepride
damas.
Taigi priekaitai Hgeliui dl to, kad jis es visikai
ignoruojs apraomj istorijos funkcij, yra nepagrsti.
Teisinga tik tai, kad Hgelis siekia dviej istorijos pa
inimo tip sintezs ir neabejotinai pirmenyb teikia teo
rijai.
Hgelio istorijos filosofija ieko substancialaus visuo
mens vystymosi prado ir tiria j. Tiesa yra sistema,
filosofija yra mokslas apie ties; vadinasi, istorijos fi
losofija turi sukurti monijos vystymuisi vidujai bdin
gus dsningus ryius atspindini svok sistem.
Bet kaip nuo to, kas individualu, pereiti prie to, kas
substancialu? Jau XVIII amiaus pradioje D. Vikas
isak mint, kad dl kolektyvins moni veiklos atsi
randa kakas kita, palyginti su tuo, kokius tikslus kl
sau vienas ar kitas mogus. moni tikslai ir j veiklos
rezultatai nesutampa. Si mintis aptinkama ir Herderio
ratuose. Hgelis jo Viko ir Herderio pdomis, formu
luodamas tai, k jis pavadino proto gudrumu. Dievikasis
protas, Hgelio odiais, ne tik galingas, bet ir gudrus:
jo gudrum sudaro tarpininkavimo veikla, kuri, skyrusi
objektams veikti vienam kit pagal j prigimt ir sekinti
156

save ia sveika, kartu tiesiogiai nesikidama pro

ces, vis dlto gyvendina tik savo paios tiksl.
Gyvi individai ir tautos, iekodami ir siekdami savo
tiksl, kartu yra priemons ir rankiai kako auktesnio ir
labiau nutolusio, apie k jie nieko neino ir k jis nes
moningai vykdo. monijos istorin veikla susideda i mo
ni veiksm, kuriuos slygoja kiekvienos asmenybs rea
ls interesai. Kiekvienas mogus siekia savo paties indivi
duali tiksl, o i jo veiksm atsiranda kakas kita, kas
buvo jo veiksmuose, bet ko nebuvo jo ketinimuose. mo
gus, i kerto padegs savo kaimyno nam, sukl gais
r, sunaikinus vis miest. Nusikaltlio poelgio sukeltas
rezultatas smarkiai pranoko jo ketinimus. Kakas pana
aus vyksta ir pasaulio istorijoje.
Vidurami krikionika istorijos kaip dievo apvaiz
dos, moni bendrumo gyvendinant aukiausius tikslus
idja Hgelio koncepcijoje derinama su smon ir vali
turinio individo vaidmens supratimu. Hgelio filosofijos
istorija teig asmenybs krybin aktyvum, bet spjo,
kad mogaus veikloje yra kakas virindividualu, kas
gldi poelgiuose, bet ko nra ketinimuose. ia mistine
forma buvo ireikta moni mass kolektyvins veiklos
slygojamo socialinio prado idja.
Hgeliui pavyko teisingai uiuopti t srit, kur tarpusavikai nuslopinami individuals, taigi nedsningi,
moni veiksmai, kur u paviriuje pasireikianio atsi
tiktinumo aismo galima aptikti gelein btinum. Tei
ss filosofijos pagrind 189 (Priedas) kalbama apie
situacij, susiklosiusi liaudies kyje: Dirva vienur ar
kitur daugiau ar maiau derlinga; metai skiriasi vieni
nuo kit derlingumu; vienas mogus darbtus, kitas tin
ginys. Bet i ios knibdte knibdanios savivals gims
ta visuotins apibrtys, ir faktai, kurie atrodo ibars
tyti ir neturintys jokios prasms, yra valdomi btinumo,
kuris savaime pasireikia. Surasti ia t btinum yra
udavinys politins ekonomijos, kuri daro garb miniai,
nes, turdama prie akis daugyb atsitiktinum, suran
da j dsnius. I tikrj ekonomika yra ta sritis, kurioje
visuomens gyvenimas gyja pirmiausia masinio proceso
157

pobd, kurioje socialinis dsningumas pasireikia visi

kai apibrtai. Kad bt galima velgti socialinio dsnio
veikim, reikia imti arba masin proces, arba pakanka
mai didel istorijos atkarp. Visuomens dsniai yra sta
tiniai. Proto iekojimai istorijoje galino atskleisti istorin
dsningum.
Masinio atsitiktinumo virtimo btinumu dialektika
atveria viliojani perspektyv vien ar kit socialini
dsni veikim ekstrapoliuoti vis monijos istorij.
Hgelis faktikai taip ir padar, pamgins vis monijos
nueit keli sivaizduoti kaip tam tikr viening, udar
proto vystymosi sistem. Jos vidin struktr turjo i
reikti minties formos dialektikos kategorijos, jos realizavimsi laike istorijos filosofija.
Jaunasis Hgelis revoliucijos amininkas gyveno
utopine svajone apie aukso amiaus sugrinim, anti
kins demokratijos atgimim. Jis buvo sitikins, kad stovi
prie slenksio naujos epochos, kuri paenklins nelygy
bs ir despotizmo lugimas ir proto, laisvs ir demokrati
jos ideal tvirtinimas.
Vliau Hgelis, pergyvens Pranczijos revoliucijos ir
Bonaparto monarchijos lugim, sprendia apie istorij
atsargiai, nors ir ne maiau mitikai. Filosofijos istorija,
jo nuomone, neturi teiss daryti prognozes ir duoti pa
tarimus ateiiai. Ji yra mokslas apie tai, kas yra, ir todl
negali perengti dabarties pasaulio rib. Tarsi patvir
tindamas i mint, idstyt Teiss filosofijos pagrin
d pratarmje, Hgelis ubaigia savo veikal skyriumi
Visuotin istorijagerman taut, paaukt paversti
valstyb proto atvaizdu ir tikrove, nordinio principo
apologija. Mstymo mitikumas pasireikia tuo, kad visa
ankstesn istorija laikoma savotiku parengimu situacijos,
kurioje gyvena filosofas, ir tos vyki raidos, kuri jam
atrodo pageidautina. F. Engelsas paymjo, kad iuo
atveju kalbama apie t luomin monarchij, kuri Frid
richas Vilhelmas III taip atkakliai ir bergdiai adjo
savo valdiniams 2.
2
Engelsas F . Liudvigas Feuerbachas ir klasikins vokiei filo
sofijos pabaiga. Marksas K., Engelsas F. Rinktiniai rastai dviem
tomais, t. 2, p. 327.

158

Politinis pragmatizmas ia derinamas su pltojimu

paangos idjos, kuri mokslinio tyrimo darbotvarkei pa
teik XVIIXVIII ami revoliucins audros ir inten
syvus Europos ekonominis vystymasis. Hgelis tsia jau
susiklosiusi tradicij ir praturtina paangos idj nau
ju turiniu. Jo nuomone, visuomenje vyksta nepaliaujamas
judjimas nuo emesni form prie auktesni. Todl
Hgelis ironizuoja dl pirmaprads palaimingos monijos
bkls idjos ir kritikuoja Seling ir lgel, maniusius,
kad egzistavusi kakokia protaut, neva turjusi auktai
ivystyt kultr, kuri paskui monija praradusi.
Hgelio netrikdo ir tai, kad jo pairos nesutampa
su Biblijos teiginiais. Vis dlto, nesirydamas visikai
atmesti jos autoriteto, jis sako, kad Senajame testamente
pradin monijos bkl nusakyta tik nedaugeliu bendr
bruo; Adom reikia traktuoti kaip vien asmen, visa
tauta negaljusi gyventi rojuje. Kartu Hgelis supranta,
kad galutin Selingo ir Slgelio teorijos prasm yra mo
gaus natralios kilms neigimas. iuo atvilgiu jis su jais
sutinka: mogus negaljo isivystyti i gyvuliko bu
kumo.
Palyginti su vokiei vietjais, Hgelis eng didel
ingsn priek visuomens raidos dialektikos supratimo
poiriu, taiau kai kurie pirmtak pasiekti rezultatai bu
vo prarasti. Herderiui, pavyzdiui, monijos istorija yra
tiesiogin gamtos istorijos tsa. Hgelis moni visuome
n grietai prieprieina gamtai. Tik visuomen vystosi.
Nepaisant begalins gamtoje vykstani pakitim vai
rovs, juose aptinkamas tik sukimasis ratu, kuris aminai
kartojasi: gamtoje nra nieko nauja po saule, ir iuo
poiriu vairiopas jos form aismas kelia nuobodul.
Tik dvasios srityje vykstaniuose pakitimuose atsiranda
kakas nauja. Gamta egzistuoja tik erdvje, dvasia pa
sireikia laike, ir tokia jos apraika yra pasaulio isto
rija.
Pradi monijai duoda dvasia, taiau ji i pradi
egzistuoja savyje, suskleista, ir tik palaipsniui atsklei
dia savo turtingum. Istorija Hgeliui prasideda nuo
tada, kai mogaus protingumas i galimybs virsta tikro
159

ve; lemiamas poymis ia yra valstybs atsiradimas. To

dl pirmykts monijos bkls Hgelis nelaiko istorinio
tyrinjimo objektu. Kalbos plitimas ir geni formavi
masis yra u istorijos rib. Istorija prasideda, kai atsi
randa valstybiniai dariniai. Valstyb, jos form kaita yra
tiksliau apibriamas pasaulio istorijos objektas.
Istorija eina priek veikiant btinumui. Taiau isto
rinio btinumo teorija nepaskatino Hgelio padaryti fatalistines ivadas. Prieingai, jo istorijos filosofijoje buvo
pltojamas tas veiklusis aspektas, apie kur ra
Marksas Tezse apie Fojerbach. Hgelio paskait pa
tos sudaro mogaus aktyvumo teigimas. Nieko didingo
pasaulyje nevyko be aistros. Sis Hgelio aforizmas ro
do, kad jam buvo svetimas poiris istorij kaip auto
matik proces, kuriame mons veikia tik kaip mario
nets. Net valstyb, kuri Hgeliui realiai egzistuoja kaip
kakas visuotina, pasireikia tik individualioje valioje ir
veikloje.
Kartu didiajam idealistui buvo svetimas ir istorini
asmenybi idealizavimas. Filosofinis istorijos traktavimas,
sak Hgelis, neleidia vartoti toki pasakym, kaip, pa
vyzdiui: Valstyb nebt uvusi, jei bt atsirads mo
gus ir t. t. I pirmo vilgsnio atrodo, kad didieji mons,
didvyriai kuria istorij patys i savs, savavalikai.
Taiau i ties jie apriboti epochos, j nuopelnas yra tik
supratimas, kam atjo metas. ia prasme istoriniai vei
kjai yra valgiausi mons. Hgeliui didis mogus yra
tas, kieno asmeniniai tikslai sutampa su istoriniu bti
numu.
Hgelis negailestingai ijuokia tuos, kurie mgina
istorinius veikjus vertinti subjektyviu masteliu, kurie
smerkia juos u aistringum ir atkaklum, parodomus ko
vojant u savo tiksl gyvendinim. Kad galtum suprasti
didio mogaus reikm, reikia paiam turti plat aki
rat; liokajui nra didvyri.
Istorin asmenyb kartais bna priversta sutrypti ko
ki nekalt glel, daug k sugriauti savo kelyje, bet
jos veikl reikia vertinti ne nukentjusio individo, o isto
rins visumos poiriu. Istoriniam procesui nepritaikomi
160

ger nor ir dorybing sentencij kriterijai. mogaus vys

tymasis tai ne harmoninga grio ir laims pltot. Vi
suotin istorija nra laims arena. Laims periodai isto
rijoje yra tuti lapai, nes jie yra harmonijos, prieybs
nebuvimo periodai.
Istorinio proceso dialektinio pobdio velgimas kar
tais atveda Hgel prie materialistini idj: mogus su
savo poreikiais santykiauja su iorine gamta praktikai;
tenkindamas savo poreikius per gamt, jis j veikia,
veikdamas kaip tarpininkas. Dalykas tas, kad gamtos ob
jektai galingi ir visaip prieinasi. Kad juos veikt, mo
gus terpia tarp j kitus gamtos objektus ir iranda iam
tikslui rankius. ie mogaus iradimai priklauso dvasiai,
ir toks rankis turi bti laikomas pranaesniu u gamtos
objekt. i mint i Istorijos filosofijos Leninas i
sira ir apibdino kaip istorinio materializmo daigus.
Materialistins gaidos skamba ir kai kuriuose Hgelio
teiginiuose apie valstyb. Antai jis teigia, kad tikra vals
tyb ir vyriausyb atsiranda tik tada, kai yra luom
skirtumas, kai susidaro labai didelis kontrastas tarp tur
tingumo ir skurdo ir kai susiklosto tokie santykiai, kad
didiul moni mas jau negali taip patenkinti savo
poreiki, kaip ji juos tenkino anksiau. Taiau tokios min
tys epizodikos. I esms Hgelis nuosekliai pltoja idea
listin istorinio proceso koncepcij, kuri, kaip sak Mark
sas, religin iliuzij padaro istorijos varomja jga 3.
Tikrosios istorijos varomosios jgos nepatenka jo aki
rat.
Empirins istorijos substratas Hgeliui absoliutins
idjos, pasaulins dvasios raida. Konkretizuodamas i
svok, Hgelis kalba apie tautos dvasi, kuri knija
statym, valstybs institucij, religijos, meno ir filoso
fijos vienyb. Visuotins istorijos paang visada gy
vendina kuri nors viena tauta, kurios dvasia yra pasaulins
dvasios reikj tam tikru jos vystymosi etapu. Kitos
tautos arba atgyveno savo ami, arba dar nepasiek
btinos stadijos, todl jos vaidina priklausom vaidmen.
3 Marksas K-, Engelsas F. Vokiei ideologija. V., 1974, p. 36.
11. Hgelis

161

Visuotins istorijos tikslas kad pasaulin dvasia pa

int pati save. Tok pat tiksl turi ir kiekviena konkreti
tautos dvasia: ji tol negali nurimti ir usiimti kuo nors
kitu, kol suinos, kas ji yra. io tikslo gyvendinimas
kartu yra nuosmukio pradia: paindama save, tautos
dvasia mato savo baigtinum, ribotum ir atveria keli
kitiems, auktesniems principams. Tautos branda virsta
senatve; ji uleidia savo viet, taiau jos veiklos rezul
tatai neprapuola. Vaisiai duoda sklas, bet sklas kitos
tautos, kuriai metas brsti.
Remdamasis savo koncepcija, Hgelis nustato ir vi
sikai apibrt visuomens paangos kriterij, kurio pa
grindu jis kuria sav visuotins istorijos periodizacij.
Tai laisvs sismoninimo paanga. Vystydamas! monija
palaipsniui vis giliau supranta laisv. Ryt tautos dar
neino, kad dvasia arba mogus apskritai yra laisvi; ka
dangi jos ito neino, jos nelaisvos; jos tik ino, kad
vienas laisvas, bet kaip tik dl to tokia laisv yra tik
aistros savival, laukinikumas, bukumas. Vadinasi, tas
vienas yra tik despotas, o ne laisvas mogus. Tik graikai
pradjo suvokti laisv, ir todl jie buvo laisvi, bet jie,
kaip ir romnai, inojo tik tai, kad kai kurie laisvi, o ne
mogus apskritai; to neinojo net Platonas ir Aristotelis.
Todl graikai ne tik turjo verg, su kuriais buvo susijs
j gyvenimas ir puikiosios laisvs egzistavimas, bet ir
pati ta laisv i dalies buvo atsitiktin, neilgaam ir
ribota. Tik german tautos, tapusios krikionikos, su
vok, kad mogus apskritai laisvas, kad dvasios laisv
yra pagrindin jos prigimties savyb.
Taiau tai, kas pasakyta, nereikia, kad Hgelio isto
rijos filosofins koncepcijos centre yra mogaus asme
nyb, jos nepakartojamo dvasinio pasaulio turtingumas.
Deja, mogus, apie kur ia kalbama,viso labo tik abstrak
tus moni gimins atstovas, kakoks mogus apskritai.
Individas i esms yra ne tikslas, bet priemon, valsty
bs gerovs ir vystymosi priemon. Istorija prasideda tik
atsiradus valstybei ir usibaigia idealios, tikros vals
tybins santvarkos vedimu. Kad pasiekt ties, pasaulin
dvasia eikvoja milinikus atsirandani ir stani
162

moni jg iteklius; ji pakankamai turtinga tokioms

ilaidoms, ji daro savo darb en grand, ji turi pakan
kamai taut ir individ tokiam eikvojimui. Pasaulin
dvasia ilaidi ir negailestinga. Ortega i Gasetas turjo
visik pagrind pavadinti Hgelio teorij cezari ir
ingischan filosofija.
Hgelio istorijos sistema dvejopai prietarauja jo me
todui, istorikumo idjai. Pirmiausia, ji visikai sava
valikai sustabdo moni visuomens vystymosi ir pai
nimo proces tam tikroje bklje, kuri filosofui atrodo
ideali. Tobula visuomen, tobula valstybtai daly
kai, tegal egzistuoti tiktai vaizduotje 4,ra F. Engel
sas.
Taiau domi kita aplinkyb: istorikumas kaip ms
tymo metodas numato socialins struktros analiz, api
mani jos tolyd vystymsi, kai inyksta seni dsnin
gumai ir atsiranda nauji. Jeigu taip, vadinasi, vieninga
svok sistema negalima aprpti besivystanios visumos.
ia prasme yra tam tikras prietaravimas tarp nuosek
laus istorikumo idj, ipltot Dvasios fenomenologi
joje, ir princip, sudarani Logikos mokslo ir Isto
rijos filosofijos pagrind. Kiekviena sistema kategorij,
net pai lanksiausi, pereinani savo prieyb
ir t. t., vis dlto yra formali schema, supaprastinanti tik
rov, tarsi sustabdanti vystymosi proces. O kai prie
mus daug sistem, pakeitusi viena kit vystymosi pro
cese, tai matuoti jas vieningu masteliu tiesiog nema
noma.
ia prasme Marksas sak, kad nra gamybos apskri
tai. Patikslindamas i mint, Marksas ra: Yra visoms
gamybos pakopoms bendr apibri, kurias msty
mas fiksuoja kaip visuotines; taiau vadinamosios visuo
tins bet kokios gamybos slygos yra ne kas kita kaip
tie abstrakts momentai, kuriuos pasitelkus nemanoma
suprasti n vienos realios istorins gamybos pakopos 5.
4 Engelsas F. Liudvigas Feuerbachas ir klasikins vokiei filo
sofijos pabaiga. Marksas K-, Engelsas F. Rinktiniai ratai dviem
tomais, t. 2, p. 326.
5 MapKc K-, dnetAbc <P. Cov., 2-e H 3 a . , t . 46, m . 1 , c . 24.

163

Marksas pabr, kad istorijos nemanoma suvokti, nau

dojantis kaip universaliu visrakiu kokia nors istorijos
filosofine teorija, kurios didiausia doryb yra jos viristorikumas 6.
Kiekviena visuomen, kiekviena epocha, kiekviena kul
tra, kartais netgi alis pagimdo savus lokalinius spedojantis kaip universaliu visrakiu kokia nors istorijos
bties prasm viename ar kitame vystymosi etape. Vado
vaudamasis istorikumo principu, tyrintojas iskiria vien
tisas monijos vystymosi sistemas ir kiekvienai i j taiko
atitinkam mastel. Nors vienos ar kitos prie istoriko
akis esanios ubaigtos sistemos tyrinjimas su tam
tikrais sunkumais susijs udavinys, bet vis dlto j
galima neklaidingai isprsti. Kelias jau nueitas, ir nie
kas, iskyrus istoriko mint, antr kart juo neis. Nepa
lyginamai sunkesn dabarties istoriko padtis, nes da
bartis yra neubaigta, atvira, dl savo progresuojanio
vyksmo daugiavariantin sistema. Kiekvienoje besivystan
ioje tikrovje gldi ne viena, bet daug galimybi, ir
dialektinis mstymas sukyla prie mginimus ignoruoti
kuri nors i j.
Kyla didel pagunda a la Hgelis usklsti mintimis
atvir sistem ir, remiantis savo ateities sivaizdavimu,
aikinti praeit ir dabart. Marksizmui svetimas toks pro
videncializmas. Rengdamas socialin prognoz, marksistas
visada atsivelgia tai, kad visuomen turi kelet vys
tymosi variant ir danai sunku spti, kuris i j bus
realizuotas.
Didiul reikm istorinio proceso formavimuisi gyja
atsitiktinumas. Dialektika galina skirti du atsitiktinum
tipus: vieni reikiasi kaip daugiau ar maiau adekvatus
btinumo siknijimas, nuslopindami vienas kit masi
niame procese arba skatindami tam tikro dsningumo
irykjim ir veikim; kitas atsitiktinumo tipas, paalinis
tam tikro proceso atvilgiu, tarsi siverdamas i alies,
gali padaryti rimt, kartais lemting btinumo patais.
Hgelis istorijoje velg tik pirmj atsitiktinumo tip,
marksizmas ir vien, ir kit.
6 MapKC K-, dmeAbc
164

<P. C om., 2-e 113a., t.

19,

c. 121.

Hgeliui istorija visada egzistavo kaip pasaulio isto

rija, kaip udara, finalistikai determinuota protinga sis
tema. Marksizmas pasaulio istorij traktuoja ne kaip i
pat pradi kartu su visuomens atsiradimu susidariusi
sistem, bet kaip susiklosiusi palyginti auktame jos
isivystymo lygyje, kaip atvir sistem, kurioje gldi vai
rios galimybs, taip pat ir tokios, kurias jai rengia atsi
tiktinumas.
iandien mes negalime pritarti Hgelio sitikinimui,
kad viskas, kas tikra, protingabent jau dl to, kad
istorins tikrovs formavimesi dalyvauja ir atsitiktinumas.
Bet ne tik dl to. Materialistui neleistina tapatinti ds
ningum ir prot. Pernelyg daug socialini reikini, at
siradusi dsningai ir btinai, negali bti pateisinti
mogaus proto poiriu. XX amius iuo atvilgiu pa
teikia rykiausi pavyzdi. Padaryti istorij proting
tai udavinys, kur monija dar turi isprsti. Jis lygia
reikmis komunizmo sukrimui.
Toks iuolaikinis marksistinis Hgelio idjos apie pro
t istorijoje supratimas. Analogikai galima interpretuoti
ir kit jo mint apie virindividual istorinio proto po
bd. I ties dabar monijai ikils udavinys ne pagal
jgas jokiam personaliam intelektui. Tik milijon mo
ni, smoningai dalyvaujani visuomeniniame gyvenime,
kolektyvin mintis ir kolektyvin veikla gali ukirsti ke
li katastrofikai vyki eigai ir nukreipti istorij proto
diktuojamu keliu.
*

*
*

Taiau grkime prie Hgelio Visuotins istorijos

filosofijos paskait. Herderis monij lygina su keliau
toju, kuris i Ryt ivyko tolim kelion. Jo kelias eina
Vakarus; jis ilsjosi Tigro ir Eufrato pakrantse, paskui
atkeliavo prie Nilo, apjo vis Viduremio jros pakran
t ir pagaliau patrauk Europos emyno gilum. Kak
panaaus aptinkame ir Hgelio istorijos filosofijoje. Jo
pasaulin dvasia klajoja po ems planet, kildama vis
165

auktesnes Savs painimo virnes. Senovs Rytai jos

kdikyst, Graikija jaunyst, Roma branda, germa
n pasaulis senatv, taiau ne sukriousi, bet kupina
jg ir proto.
Taigi visuotins istorijos kryptis i Ryt Vakarus,
saul teka Rytuose, ir mog regint saultek apima
diaugsmas ir nuostaba, paskui dienojus, kai aplinkiniai
daiktai gyja rykius kontrus, jis nuo stebjimo pereina
prie veiklos, kurios procese sukuriamas vidinis pasaulis,
vidin saul. Ir kai vakare, saulei leidiantis, jis velgia
viesul, tai laiko j pranaesniu u pirmj, iorin,
saul.
Rytuose mons yra neesminis dalykas. Viename i
ankstyvj darb Hgelis ra: Rytietikame charakte
ryje glaudiai susipina dvi i pirmo vilgsnio viena kitai
prietaraujanios apibrtys: siekimas viepatauti viskam
ir nuolankus paklusimas bet kokiai vergijai. Visuo
tins istorijos filosofijos paskaitose jis mgina pailiust
ruoti i mint pirmiausia Kinijos pavyzdiu. ia mo
gus nemurmdamas paklsta arba tvo valdiai ei
moje, arba valdovo valdiai, kuri yra patriarchalin. To
dl Kinijoje viepatauja absoliuti lygyb, bet nra lais
vs. Visi privats interesai neteisti, valdinink ir ka
riki hierarchija kuo tiksliausiai sureguliuota ir visikai
priklauso nuo imperatoriaus, lygiai kaip ir alies bei tau
tos gerov. Viskas ia kontroliuojama i viraus, todl
nra garbs jausmo, moralinio poirio. ia nra realaus
skirtumo tarp vergijos ir laisvs; prie imperatori visi
lygs, t. y. praktikai beteisiai. ia vyrauja paeminimo
suvokimas, lengvai virstantis menkumo suvokimu, ir tau
ta laiko save sukurta tik tam, kad traukt imperatoriaus
didybs veim.
Indij Hgelis laiko tokia pat sustingusia ir pastovia
valstybine sistema. Tam tikra paanga, palyginti su Ki
nija, jam atrodo tik tai, kad i despotins vienybs ia
isiskiria savarankikos bendrijos kastos, kurios taiau
dl savo udarumo taip suakmenjo, jog tai atsiliepia ir
mogaus vidiniam pasauliui. Ind tauta, kaip ir kin,
pasmerkta eminaniai vergijai. ia nra nei dorovs,
166

nei teisingumo, nei religingumo. Indai nemindioja skruz

di, bet be gailesio leidia ti emesns kastos mo
nms. iam suakmenjimui viepatauja savival. Hgelis
mano, kad ind kultros reikm perdedama, o jos taka
gali bti siejama tik su prieistorine epocha, su tuo
periodu, kai dar nesusiklosts valstybs principas.
Pirm kart is principas pasireikia Persijos kara
lystje, ir persai yra pirmoji istorin tauta. Tiesa, H
gelis per daug neapsunkina savs tikra periodizacija ir
dstymo nuoseklumu; skyriuje apie Persij jis analizuoja
Egipto, Babilonijos, Midijos ir Asirijos likim; visos ios
Ryt despotijos, skirtingai negu Kinija ir Indija, yra
artimesns dabariai. Persijoje pirm kart pasireikia
dvasios viesa. Hgelis j velgia pers religijai zoro
astrizmui bdingoje prieybi grio ir blogio vie
nybje. Pasaulio istorija prasideda nuo Persijos.
Graik epochos pirmtakas pers pasaulyje yra Egiptas,
kuris, panaiai kaip Kinija ir Indija, pasinrs sutelkt
udar gamtos stebjim. Egipto valstyb yra sustingusi,
bet Egipto dvasia jau siekia isilaisvinti i gamtos form,
ji per men prieina prie iorinio stebjimo.
Tarp graik mes ikart pasijuntame namie,rao
Hgelis, praddamas antikai skirt skyri. Graik pasau
lis jam diaugsmingas ir patrauklus, j jis laiko moni
jos jaunyste; ia dvelkia gaivumu, dvasios gyvenimas pa
sireikia kaip sudvasintas juslumas. i epoch atveria
Achilas poetins imons jaunuolis, o realus jaunuo
lisAleksandras Makedonietis j ubaigia. Graikijoje
dl suskaldytos jos teritorijos j sudar daugyb sal
ir salas panai emi emyne mogus jau nebepasinrs gamt. Tokia graik padtis, jros stichija ska
tino intensyvius kultrinius ir prekybinius mainus, kolo
nizacij ir pan. Sausumos susiskaldymas ir svetimumas
veikiami pirmuoju graik kultros periodu, ir io vei
kimo procese vystosi puiki mogaus individualyb grai
k dvasios centras.
Visas graik gyvenimas kupinas meno dvasios, ir net
j valstyb yra politinis meno krinys. Ji jau ne pa
triarchalin, ia viepatauja tikra demokratija, pagrsta
167

dorovinga mstysena, proiu gyventi tvynei. Demokra

tinje santvarkoje atsiveria didiausia erdv stipriems
charakteriams. Hgelio dmes patraukia Periklis, kuris,
jo odiais, yra dievikojo Atn individmokslinin
k, meninink, karvedi, valstybs veikj brio
Dzeusas. Atnai buvo valstyb, gyvenusi groiui, jun
gusi domjimsi visuomens reikalais ir mogaus dvasios
poreikiais, narsum ir praktin prasm.
Atnams Hgelis prieprieina Spart, kur abstraktus
valstybs kultas nustumdavo antr viet individualybs
laisv. Todl Spartoje neprigijo nei mokslas, nei menas,
nei isimokslinimas. Tai buvo usispyr, negrabs mo
ns, tik tik kariauti. Nenuostabu, kad jie laimjo Pelo
poneso kar, usibaigus Atn lugimu. Bet Spartos
valstybs pergal buvo jos galo pradia; nuosmuk s
lygoja paproi sugedimas.
Paskutin graik dvasios pakilim enklino Aleksandro
Makedonieio imperija. Aleksandro ygis Azij ginklu
isprend sen Ryt ir Vakar gin, atne Rytus Va
kar kultr ir atvr europieiams Azijos pasaul. ygio
organizavimas ir planas, Aleksandro, kaip karvedio, ge
nijus ir jo narsumas, moksl ir meno globojimas visada
bus avjimosi objektas. Hgelis links neprisiminti Ma
kedonijos karaliaus kruvino susidorojimo su artimiausiais
bendraygiais stiprinant savo absoliutin valdi. Alek
sandr jis idealizuoja lygiai taip pat, kaip neseniai
Napoleon, tikindamas, kad pasaulinio masto istorinms
asmenybms negalima taikyti morals kriterij.
Romos istorija monijos subrendimo epocha. ia i
nyksta laisva individualyb kaip organikas kultros ele
mentas, bet dedami pagrindai mogaus laisvs, paremtos,
Hgelio sitikinimu, privatins nuosavybs teise. Valstyb
ia aristokratin, ji pati sau tikslas. Ir senovs Romos
menas ir religija pasiymi racionalumu ir prozikumu.
Hgelis paseka Romos respublikos atsiradimo, klest
jimo ir lugimo istorij. Jos uvimas nebuvo atsitiktinis,
j praud ne Cezaris, bet btinumas. Romos principas
buvo paremtas prievarta ir karine valdia, respublika savo
atgyveno. Cezaris itai suprato ir faktikai sunaikino tik
168

jos el. Brutas ir Kasijus nuud Cezar, paveikti nuo

stabaus suklydimojie man, kad jo viepatavimas yra
atsitiktinumas ir, paalinus mog, respublika pati
savaime atsigaus. Bet ikart paaikjo, kad Rom gali
valdyti tik vienas asmuo, ir tik tada romnai patikjo
monarchijos principu. Kiekvien istorin perversm, pa
bria Hgelis, sankcionuoja moni nuomon, kai jis
kartojasi. Dl pasikartojimo tai, kas i pradi atrod
tik atsitiktina, tampa tikru faktu.
Imperatorikoji Roma taip pat btinai, kaip ir res
publika, m griti ir uvo. Privatins teiss pltojimasis
slygojo politinio gyvenimo pakrikim. Imperatorius vie
patavo, bet nevald, tarp jo ir pavaldini vis silpnjo
gyvybingas ryys, inyko smoningas liaudies poiris
tvyn, vis labiau kerojo politinis abejingumas.
Romn pasaulis, jo bejgikumas ir sielvartavimas dl
to, kad jis dievo apleistas, pareng dirv naujam dvasi
nio gyvenimo atgimimui. Jis atgim dar kilnesniu pavi
dalu negu anksiau. Hgelis turi galvoje krikionybs
atsiradim. Imperatoriaus Konstantino dka Romoje si
galjo krikioni religija, bet itai jau nebegaljo jos
igelbti. Imperija griuvo nuo german geni smgi.
German pasaulio istorij Hgelis skaido tris perio
dus. Pirmasis prasideda, kai german tautos atsirado
Romos imperijos teritorijoje, ir baigiasi Karolio Didiojo
imperija. Antruoju periodu susiformuoja teokratins vals
tybs ir feodalins monarchijos. XVI amiuje prasideda
treiasis periodas, kuriuo sukuriamas proto reikalavimus
atitinkantis valstybinis gyvenimas.
Siek tiek dmesio Hgelis skiria ir musulmon reli
gijaitiesa, tik dl to, kad apkaltint j retrogradiku
siekimu atgaivinti rytietik ramyb ir sustingim. Jis
prabgom usimena apie slavus. Nors slav gentys kr
valstybes ir narsiai kovojo su prieais (lenkai net iva
davo apgult Vien nuo turk), Hgelis vis dlto nejun
gia j savo apvalg. Beje, viename i savo laik
(mes tai jau inome) jis Rusijai pranaavo didel ateit.
Germanai pradjo nuo to, kad jie patvino tarsi srautas,
nukariavo ikarusias civilizuotas valstybes, ir tik tada
100

prasidjo j vystymasis, slygotas slyio su svetima

kultra, religija, valstybine santvarka. Jie prim krik
ionyb ir tapo krikionikojo principo reikjais. jo
amiai, palaipsniui atsirasdavo atskiros nacijos ir monar
chijos. German sielos uolins erdies atiaurum pa
abojo ir suvelnino banyia ir baudiavin teis. Todl
monija versi laisv ne tiek nuo pavergimo, kiek per
pavergim.
Kryiaus ygius Hgelis aikina iimtinai tik religi
niais motyvais: krikioni siekimu ivaduoti viepaties
karst. Apsitak nuudyt Jeruzals gyventoj krauju,
kryiuoiai sukniubo prie Iganytojo karsto ir kreipsi j
nuolankia malda. Protestanto Hgelio pasakojime apie
iuos katalik banyios siautjimus ir kontrastus skamba
ironikos gaidels. Paties Kristaus, sako jis, nebuvo ga
lima surasti joki relikvij, nes jis prisikl. Krikionyb
surado tui karst, o ne emikumo ir aminumo ry,
ir todl prarado ventj em. Kryiaus ygiais bany
ia ikreip krikioni religijos dvasi, bet sutvirtino
savo autoritet.
Valstybingumo vystymasis griov feodalinius santy
kius. Prie bajor partikuliarizm buvo surasta galinga
priemon parakas. monijai jo reikjo, ir jis nedelsiant
atsirado. aunamasis ginklas sunaikino pilis ir tvirtintus
punktus alies viduje, sulygino luom teises. Inyko
riterika drsa, bet m pltotis kilnesnis narsumas, ku
riam svetima asmenin aistra, nes audoma kak bend
ra, abstrakt prie.
monijai pamau giedrja dvasios dangus. Knyg
spausdinimo iradimas, graik mokslinink bgimas i
turk pavergtos Bizantijos, Amerikos atradimas enklina
nauj laik ryto aur, atjusi po vidurami nakties.
Bet tikrasis saultekis prasidjo tik kartu su Reforma
cija.
Reformacijai Hgelis teikia ypating reikm. Liute
ris, jo nuomone, atgaivino katalik banyios ikreipt
krikionybs dvasi. Per Trisdeimties met kar pro
testantizmas apgyn savo teis politin egzistavim.
Jo tvirtove tapo Prsija. Gyvendamas Jenoje, Hgelis
170

labai nepalankiai vertino Prsij ir jos praeit, o dabar

jis laikosi visikai prieingos pozicijos. Visuotins isto
rijos filosofijos paskait puslapiai, skirti Prsijos kara
liui Frydrichui II,visikai atvira jo apologija. Frydri
chas tai protestantizmo didvyris, karalius filoso
fas, kuris vienintelis parod, kaip tvas rpinasi savo
namiki gerove, uoliai kuria savo pavaldini gerov ir
energingai juos valdo.
Ir toje paioje epochoje katalikika Pranczija buvo
neteisingumo, iauraus liaudies engimo, paproi suge
dimo viepatija. Atgyvenusi santvark ia buvo galima
likviduoti tik smurtu. Prasidjo didioji revoliucija.
Visos mstanios btybs vent t epoch. Tuo metu
viepatavo pakilus jaudinantis jausmas, pasaulis buvo
apimtas entuziazmo, tarsi tik dabar bt prasidjs tik
rasis dievo susitaikymas su pasauliu. Flgelio poir
vairius Pranczijos revoliucijos etapus ir vlesnius
vykius mes jau inome. Jo ivada tokia: be Reforma
cijos tikra revoliucija nemanoma, o ten, kur vyko Re
formacija, revoliucija nebereikalinga.
Baigiamieji Visuotins istorijos filosofijos paskait
puslapiai vl skirti Prsijai. Markso odiais tariant,
Hgelis ia vos ne vergikai pataikauja. Matyti, kaip
jis kiaurai usikrts apgailtinu Prsijos valdininkijos
ididumu...7 Prsijos monarchija Hgeliui atrodo
esanti pasaulins dvasios vystymosi ubaiga, valstybins
santvarkos idealas. Bdinga, kad Hgelis laiko Prsij
buruazine monarchija, kokia ji tuomet dar nebuvo, ir
giria j u tai, kas joje dar nebuvo gyvendinta. Leno
prievols panaikintos, nuosavybs ir asmenybs laisvs
principai tapo svarbiausiais principais. Valstybins pa
reigos prieinamos kiekvienam pilieiui, bet sugebjimas
ir tinkamumas yra btinos slygos. Valstyb valdo vai
dininkai, ir vir viso to yra asmenin monarcho valia.
iuo atveju Hgelis geidiama laik tikrove, bet pats
noras pamatyti savo alyje buruazini princip ir abso
liutizmo derin buvo labai tipikas.
7

MapKC /C, SmeAbc 0 .

o h

.,

2-e

H 3A ,

1,

365.

171

Pasaulin dvasia, pradjusi savo keli bekratse Azi

jos platybse, puotavusi su graik dievais Olimpe, ve
dusi ygius Romos cezarius, kryiuoius ir sankiulotus,
dabar sikr Berlyne; ji nurimo, gavusi valdininko tar
nyb, sukrioo ir taikiai laukia pensijos. Grandiozinis
sumanymas apmstyti pasaulin istorin proces kaip
viening visum virto naiviu mginimu pateisinti filoso
f supani nyki tikrov.

Devi nt as skyr i us

GROIO VIEPATIJOJE

Vien tik i intelekto filosofija

negali kilti, nes filosofija ne su
kauptos inios.
Vien tik i proto filosofija ne
gali kilti, nes filosofija ne aklas
reikalavimas
begalins
paangos
skaidant ir jungiant galimus objektus.
Bet jeigu proto polkiams vieia
groio idealas, jis ino, ko ir kodl
siekia.

Hetdertynas

Ubaigusi savo klaidiojimus po nir visuotins

istorijos labirint, absoliutin idja isiveria vies
ir prot, ji palieka objektyviosios dvasios srit ir pakyla
prie absoliutins dvasios. Hgelio sistemoje absoliutins
dvasios teorija aprpia tai, k mes vadiname visuome
nine smone, tiksliau, tris jos formas men, religij,
filosofij.
^
Hgelio estetika tai meno teorija. Gamtos gro
filosofas palieka nuoalyje. Dl schemos, pagal kuri
gamta yra nueitas etapas. Idja nesivalgo atgal; ji ver
iasi priek ir auktyn, rinias dvasios virnes.
Meno grois, Hgelio nuomone, pranoksta gamtos gro,
nes dvasia pranoksta gamt.
Aleksandras Humboltas kart apstulbino savo pane
kovus smojumi: Hgeliui, tikino jis, bet koks Berlyno
anekdotas, kaip dvasios krinys, yra pranaesnis u sau
l. Komikiausia buvo tai, kad gamtininkas nieko nei
galvojo. tai filosofo argumentacija: Be abejo, savo
turiniu saul yra absoliuiai btinas momentas, o kvailas
prasimanymas, kaip tai, kas atsitiktina ir laikina, greitai
inyksta. Bet toks gamtinio egzistavimo pavyzdys, kaip
saul, sau bties poiriu yra indiferentikas, vidujai
173

nelaisvas ir neturintis savimons. Hgelis ino, kad

terminas aukiaureliatyvus. Bet aukiausia dva
sios (ir jos sukurto meno krinio groio) pranaumo
prie gamt prasme nra grynai reliatyvi svoka. Tik
dvasia yra tai, kas tikra, kaip visa apimantis pradas, ir
visa, kas grau, tik tiek yra tikrai grau, kiek susij
su tuo, kas aukiausia, ir yra jo sukurta. Grois gam
toje yra tik dvasios groio atvaitas. Atskiri gyvi gamtos
produktai trumpaamiai, j ior kinta, o meno krinys
ilieka toks pat.
Vliau Hgelio samprotavimams savo poir prie
prieino materialistas N. ernyevskis. Jis rodinjo prie
ing teigin: gamtos grois pranoksta meno gro. Dl
gamtos krini trumpalaikikumo jis tikinamai nurod,
kad meno kriniai taip pat neamini, kad jie va arba
genda. Grois mene priklauso nuo mados kapriz ir
mediagos susidvjimo, o gamtai itai nebdinga. Sens
ta poezijos kalba, ilgainiui daug kas pasidaro blanku
ir tiesiog nesuprantama. Blunka ir tamsja tapybos spal
vos; jos, kaip ir skulptros, kriniai yra menkesni u
gamtos ir gyvenimo krinius dl savo negyvumo ir su
stingimo.
iandien tas ginas mums atrodo dirbtinis ir igal
votas. Materialisto udavinys ne apginti gamt nuo
idealisto pasiksinim. Svarbiausia surasti mogaus ir
visuomens gyvenime vyraujant materialj prad. Ne
pati gamta vaidina lemiam vaidmen formuojant smo
n, bet tai, kad mogus j keiia. Vadinasi, visas dvasi
nis gyvenimas, taip pat ir menas, ir jo svarbiausia svo
ka grois turi bti suprantami kaip mogaus mate
rialins veiklos vaisiai.
Hgelio estetika prisodrinta veiklos patoso, ir tai su
daro jos vert, nepaisant klaiding pradini prielaid,
lemia jos artimum dialektinio materializmo filosofijai.
Daiktai, kurie yra gamtos produktai, egzistuoja tik be
tarpikai ir vienkart, o mogus, kaip dvasia, susidvejina:
egzistuodamas kaip gamtos objektas, jis egzistuoja taip
pat ir sau, jis stebi save, sivaizduoja save. .. S tiksl
jis pasiekia, keisdamas iorinius objektus, knydamas
174

juose savo vidin gyvenim ir atpaindamas juose savo

paties apibrtis. mogus itai daro dl to, kad kaip
laisvas subjektas nugalt sunkiai veikiam iorinio
pasaulio svetimum ir daiktine forma mgautsi tik sa
vo paties ioriniu realumu.
ia jau faktikai suformuluotos pagrindins darbins
groio teorijos idjos. Vliau Marksas, analizuodamas ga
myb, parodys, kad darbo procesas yra dvilypis. Daiktai
vartojami, o kita vertus, jie virsta subjektyvios veiklos
talpykla. mogus tarsi sudaiktina savo esm, savo
sukurtuose ar pertvarkytuose daiktuose jis atpasta pat
save. Poiris daikt kaip daiktin mogik santy
k 1 yra to, k mes vadiname groiu, pagrindas. Groio
motina gamta, darbas jo tvas; kdikis gimsta su
sijungus iems dviem pradams.
Estetinis santykis antropomorfinis. Gyvnus mes va
diname graiais, paymi Hgelis, jeigu jiems bdingos
mogui artimos dvasins savybs jga, narsumas, ge
rairdikumas ir pan. Krokodilas ne pats savaime grasus,
bet tik todl, kad kelia mums grsm. Grois visada mo
gikas.
Gro Hgelis apibiia (sekdamas Herderiu) kaip
juslin tiesos form. Menas negali isiversti be juslins
mediagos. Taiau toli grau ne visi jutimai (tiksliau,
pojiai) dalyvauja meniniame igyvenime: uosl, skonis,
lyta yra u jo rib. Tik vadinamieji teoriniai jutimai
rega ir klausa gali knyti menin turin. Regima ir
girdima yra estetinio objekto kevalas, kuris vis dlto ski
riasi nuo materialaus daikto betarpiko juntamumo. Juntamumas mene yra regimyb (apie ios kategorijos prasm
ir reikm mes kalbjome anksiau, analizuodami Logi
kos moksl); meno krinys yra tarp betarpiko juntmumo ir minties, priklausanios idealybs sriiai. Juslinis
pradas mene sudvasinamas; kita vertus, dvasinis pradas
jame gyja juslin form.
ios Hgelio idjos apie juslin estetikumo prigimt
plaiai paplito, pateko vadovlius. Be rykaus suvokimo
groio nra. I pirmo vilgsnio tai neginijamai teisingas
1 K. Marksas ir F. Engelsas apie literatr. V., 1961, p. 41.
175

teiginys, kuriam nra k prieprieinti. Taiau tik i pir

mo vilgsnio.
I esms tokiu poiriu buvo suabejota jau senovje,
kai atsirado teorijos apie virjuslinj, protu suvokiam gro
. Vliau buvo pastebta, kad odiui nebdingas vaiz
dumas, kad poezijos veiksmas paremtas anaiptol ne jus
lini spdi galia. Perskaitykite bet kok eilrat, ir
joks regimas vaizdas jums neikils. Tik kils miglotos
asociacijos; vaizduot ir prisiminimas, inojimas ir spji
mas susilies viening kompleks, kuris ir sukels este
tin igyvenim. Estetikumas visada emocingas, taiau
emocijas gali suadinti ne tik juslin, bet ir intelektin
veikla.
Apie minties gro mes kalbame anaiptol ne perkeltine
prasme. Moksle apstu meninio prado, ypa tada, kai kal
bama apie nauj teorini ir technini sprendim iekoji
mus, kai mintis siekia aprpti vairiapusius objekto ry
ius, prietaring tendencij vienov. Kita vertus, inte
lektinis pradas apvaisina men, o iuo metu kai kurios
humanitarins inijos sritys ir menas ne tik suartja, bet
ir susilieja tikrja io odio prasme. Hgelis buvo per
nelyg pedantikas, realizuodamas savo sisteminimo u
mojus. Ten, kur jis mgino nubrti grietas ribas, i
tikrj vyksta gretim dvasinio gyvenimo srii meno
ir mokslo skverbimasis viena kit.
Hgelio pateiktas groio kaip tiesos juslins formos
apibrimas kelia dar vien prietaravim. S kart visi
kai prieingo pobdio. Tiesa yra objekto ir inojimo der
m; menas, Hgelio nuomone, yra absoliutins idjos sa
vs painimo pakopa. Tuo tarpu groin literatra teikia
mogui tam tikr ini kompleks, taiau svarbiausia ir
prozoje, ir poezijoje vis dlto lieka kas kita estetinis
igyvenimas. Paintin funkcija vaidina mene didel vaid
men, bet nra vienintel. Menas atlieka ir kitas funkci
jasbendravimo, aukljimo, poilsio,bet n viena i i
funkcij neireikia menins krybos specifikos. Specifik
sudaro tik estetinis igyvenimas ypatingas diaugsmas,
susijs su mogaus sugebjimu laisvai kurti ir grtis
kryba.
176

Tokios yra dvi esmins Hgelio groio teorijos patai

sos, kurios galina mus velgti kai kurias kitas silpnas
jos vietas. Bet tuo tarpu apie pranaumus. Prie j, be
abejo, priklauso platus poiris problem. Grois Hgeliui labai bendra meno kategorija. Jos vaidmuo este
tikoje analogikas bties kategorijos vaidmeniui logikoje.
Dails krinys tik tiek yra meno krinys, kiek jis gra
us. Be groio nra meno. Suprantama, tai nereikia,
kad menininkas apriboja savo mediag tik gyvenimo ir
gamtos groiu. Gra jaunuol tapytojas gali pavaizduoti
netalentingai, ir dl to atsiras kakas bjauru, kas su menu
neturi nieko bendra. O talentingai nutapytas lyktaus
senio portretas meno ir groio fenomenas.
Dialektinis mstymas analizuoja groio kategorij, ap
rpdamas vis jos sudting, prietaring ryi vairov,
tarpusavio perjimus savo prieyb. Hgelis ia nuy
mjo tik pradinius principus ir, kaip matysime toliau, juos
gyvendindamas, nebuvo pakankamai nuoseklus. Hgelio
idjas ipltojo jo mokinys K. Rozenkrancas savo knygoje
Bjaurumo estetika. Suprantama, kalbama ne apie li
guist mgavimsi gyvenimo lyktybmis; toks mga
vimasis yra u estetikos rib ir tik liudija paproi suge
dim. Menin pasitenkinim mums teikia ne pats bjauru
mas, bet tai, kad grois j veikia. Sitai gali bti pasie
kiama trejopai. Menininko talentas suteikia estetikai su
vokiamas formas tam, kas gyvenime atrodo neivaizdiai
ir net atstumia. Paolo Veronezs drobje Vestuvs Ka
noje pavaizduotas gamtinius reikalus atliekantis vaikas
ir vemiantis suaugs mogus. Kita galimyb atsiveria me
nininkui, siekianiam u bjaurios iors surasti gra
vidin pasaul. Velaskezo juokdariai isigimliki, bet koks
monikumas vieia j akyse! Ir gyvenime u atstumian
ios mogaus iors kartais slypi kilnumas ir dvasinis
grois.
Ir pati svarbiausia aplinkyb menininko nuosprendis
tam, kas antiestetika: melui, prievartai, blogiui. Meno tu
rinys, be vaizduojamos mediagos, btinai apima jos
vertinim. Skelbdamas nuosprend bjaurumui, j neigda
mas, menininkas kartu teigia estetin ideal. Neigimo
12. Hgelis

177

neigimas yra teigimas, iuo atveju groio kaip gyve

nimo tiesos lovinimas. itaip plaiai suprantama groio
kategorija tampa realistinio meno pradine svoka.
Hgelio logika, kaip prisimename, yra svok siste
ma, sukurta jimo nuo abstraktybs prie konkretybs
principu. Estetikoje sisteminimo principas kitas grynai
istorinis. Visos meno teorijos svokos yra pradins ka
tegorijosgroio konkretizacija, bet idstytos jos
tokia tvarka, kaip, Hgelio manymu, keitsi vairios me
no formos.
Pagrindin triad ia sudaro trys meno formos
simbolin, klasikin ir romantin. Vertinimo kriterijus
meninio turinio ir jo knijimo santykis. Simboliniame
mene turinys dar negavo adekvaios formos, klasikinia
me jie sudaro harmoning vienov, o romantiniame i
vienov vl iyra: turinys perauga form. Simbolin for
ma viepatauja Rytuose, klasikin antikoje, romanti
nkrikionikoje Europoje. Tik klasika yra tikras
menas. Tai, kas egzistuoja iki jos, yra, Hgelio nuomone,
tik priemenis, o romantinis menas enklina meno suiri
m, uvim: mintis ir refleksija pralenkia menin kry
b, kuri dsningai uleidia viet kitoms dvasins veik
los rims. Ms laikai nepalanks menui, jis -neteikia
tokio dvasinio pasitenkinimo, kok teikdavo ankstesnms
epochoms ir tautoms. Ms dienomis gyvu poreikiu tam
pa mokslas apie men, menas ragina mintimis itirti j,
bet tik tam, kad menin kryba bt suprasta, o ne
atgaivinta. inoma, galima puoselti vilt, kad atskiros
meno rys ir toliau vystysis ir klests, bet apskritai
jo forma jau nebra svarbiausias dvasios poreikis.
Vaisingas Hgelio siekimas pasaulio meno raidoje
velgti tam tikr savitarpio ry ir nuoseklum. Bet tu
rinio ir formos savitarpio santykiai neduoda pagrindo
konstruoti schem. ia Hgelis nesutaria su savo paties,
dialektine, logika. Atotrkis tarp turinio ir formos, j
neatitikimas galimi tik savaimingai besivystaniame rei
kinyje. Tuo tarpu menininko rank sukurtas krinys yra
tai, kas ubaigta, tap. Puikus turinys negali bti nulie
tas netikusia forma, ir prieingai. Pagal Hgelio logik,
178

jie tapats. Niekinti azijietiko meno formas kaip nei

sivysiusias, barbarikas, kaip nemen, menikumo eta
lonu laikyti Europos antik vadinasi, parodyti ir sko
nio, ir pasauliros ribotum. Europa ne visatos
centras.
Dl naujj laik prieikumo meninei krybai, tai
Hgelis neabejotinai teisus, nors tai nereikia, kad menas
uvo. Turima galvoje ne tai, kad menas atgyveno kaip
absoliutins idjos savs painimo forma. Marksas su
teik problemai aikumo: menui prieikas kapitalizmo
pasaulis. io prieikumo pagrind sudaro antihumanistin buruazins visuomenins santvarkos esm nors
i santvarka ymiu mastu ir ilaisvino mog nuo pa
klusimo gamtai, taiau padar j kit moni vergu
arba savo paties niekikumo vergu2. Prekiniais-piniginiais santykiais grindiamoje visuomenje niekas nesi
jauia ess pilnavertis mogus, harmoninga asmenyb.
Darbininkas sualotas eksploatacijos, luoinanio darbo
pasidalijimo, kvaiinanio darbo gamyboje, kur jis yra
mainos priedlis. Kapitalistas savo paties niekiku
mo vergastikrov vertina tik vertelgiku, grobikiku
poiriu, paalinaniu estetinio santykio su pasauliu ga
limyb. tai kodl buruazinis pasaulis prieikas menui.
Jis antihumanikas, vadinasi antimenikas, antipoetikas.
Bet jeigu kapitalizmas prieikas menui, tai kodl
btent ioje epochoje kai kurios meno rys neregtai
suklestjo? ia nra nieko nuostabaus: kapitalizmas su
kuria ne tik savo ramsius, bet ir savo duobkasius; me
nas priklauso prie j. Kapitalizmas prieikas menui
lygiai taip pat tikras menas prieikas kapitalizmui; bur
uazins visuomens slygomis gims menas visa savo
esybe reikia protest prie kapitalistini santyki ne
monikum. Kiekviena menins krybos ris itai daro
savaip; ir tai, kas vyksta iuolaikinje Vakar tapyboje,
ymiu mastu paaikinama tuo, kad menininkai nepriima
juos supanio pasaulio. Kaupdamas materialines verty*

MapKc K-, dnieAbc <P. Cot.,

2-e H3a., t . 12, c. 4.

179

bes, kapitalizmas vaisto dvasines; menas stengiasi tam

pasiprieinti. Beje, dl to daugelis didi prot deda vil
tis j menin kryb ir estetin aukljim kaip sociali
ni konflikt isprendimo priemon. Menas tai tam tik
ra prasme vienintelis monijos dvasins kultros akumu
liatorius, barometras, jautriai spjantis socialin or,
kompromis nepripastantis kovotojas u monikum.
Hgelis per anksti atm i jo teis egzistuoti. Menas
nenustojo bti svarbiausiu dvasios poreikiu.
Nusak ms bendr poir Hgelio schem, pa
sekime jo samprotavim eig. Pirmoji simbolins meno
formos pakopa nesmoninga simbolika. I esms ia
Hgelis analizuoja mitologin smon, nors kartais var
todamas kitus terminus. ioje pakopoje negalima kal
bti apie skirtumus tarp to, kas viduj a, ir to, kas iori
ka, tarp prasms ir vaizdo, nes viduj a dar neatsiskyr
nuo savo betarpikos tikrovs. Hgelio ivada spekulia
tyvi, jo laikais mokslinis mitologijos studijavimas tik
prasidjo, dar buvo neinomos seniausios jos formos,
taiau mstytojas teisingai suvok dalyko esm: i pra
di mogus nesugeba iskirti savs i aplinkos; visas
pasaulis pirmykiam mogui atrodo ess vieningas su
juo. Vliau mokslas patvirtino i ivad. Seniausi meno
paminklai (surasti prajus daugeliui met po Hgelio
mirties) pieiniai ant uol, nepaprastai tiksls ir eks
presyvs gyvuli atvaizdai. Senojo akmens amiaus
moni smon tapatino objekt ir atvaizd; atlik prie
mediokl ritualines apeigas, pavaizdav ir sueid gy
vulio atvaizd, jie neabejodavo tolesne savo darbo skme.
Pirmvktis menininkas stengsi kuo tiksliau atkurti
gamt.
Paskui vyksta keista metamorfoz. Menininkai tarsi
umiro, kaip reikia pieti. Naujajame akmens amiuje
atvaizdai pasidaro slygiki. Nra ankstesnio rykumo
ir iraikingumo; atsirado paslaptingi enklai, kuri
prasms nemanoma atspti. Prasm ir vaizdas atsiskyr
vienas nuo kito. Galima tarti, kad tai susij su religini
tikjim atsiradimu. Inyksta pirmaprad pseudoharmonija, kadaise buvs paprastas ir vieningas pasaulis da
180

bar ikyla prie mogaus smon kaip antgamtini ir

nesuprantam jg buvein. Ir is antgamtinis, nesu
prantamas turinys upildo meninius vaizdus. Vaizdas
tampa simboliu, kurio prasm toli grau ne visada gali
ma tiksliai iaikinti. Hgelis (kuriam buvo neinomi
neolito paminklai) tokio meno pavyzdi randa senovs
Egipte. Rykiausias sfinkso figra. Jis yra tarsi paties
simbolizmo simbolis.
Senovs graik mite apie Edip sfinksas klausia: kas
ryt vaikioja keturiomis, dien dviem, o vakare
trimis kojomis? Edipas greitai min msl. Jis atsak:
mogus ir nusvied sfinks nuo uolos. Simbolio iai
kinimas, reziumuoja Hgelis, gldi mogaus sieloje, pa
inimo viesa priveria turin persiviesti per jam pri
klausani form. Simbolika pasidaro sismoninta.
Taip Hgelis prieina prie kilnumo kategorijos. Prie
jo aki6 Kanto pateikta problemos analiz. Knigsbergo
filosofas kilnumo kategorijos prasme teisingai laik tai,
kad ji ireikia visa, kas iauktina mog. Stebdami
objektus, kuri dydis pranoksta mums prast juslin
mastel, mes jauiame dvasini jg antpld; kilnu, pa
sak Kanto, tai, kas neimatuojama, neturi rib; kilnumas
gldi ne gamtos objektuose, o tik ms sieloje.
Hgeliui artimi kilnumo dvasinio turinio iekojimai,
bet jis nesutinka su visiku jo perklimu sielos sub
jektyvum. Kilnumas ireikia tam tikr objektyv dva
sios turin, siknijant tam tikrose istorikai susiklos
iusiose meno formose ind, pers ir senovs yd
poezijoje.
Simbolyje svarbiausia buvo vaizdas. Jis turjo pras
m, nors ir negaljo visikai jos ireikti. iam neai
kaus turinio simboliui dabar prieprieinama pati aikiai
suprantama prasm; meno krinys tampa reikju gry
nos esms, kuri vis dlto negali bti knyta plastikai.
Dievas yra visatos krjas tai, Hgelio manymu, bran
diausia kilnumo iraika. Vaizduojamieji menai ia be
jgiai, tik odiu galima sukurti kiln dievybs vaizdin.
Simbolin men pakeiia klasikinis senovs Graikijos
menas. Klasikinio meno pagrind sudaro absoliuti turinio
181

ir formos harmonija. ia menas tokiu mastu pasiek savo

paties svok, ia jis sukuria toki betarpik ir tobul
idjos, kaip dvasins individualybs, ir jos knikos realy
bs harmonij, kad dabar pirm kart iorinis egzistavi
mas netenka bet kokio savarankikumo prasms, kuri jis
turi ireikti, atvilgiu. Ir prieingai, vidinis turinys savo
vaizdu, sukurtu stebjimui, parodo tik pat save ir teigia
mai santykiauja jame su savimi.
Graik menas Hgeliui reali idealo btis. Graikai
nepasiliko Ryt despotizmo, kurio slygomis mogus i
nyksta visuotinje valstybs substancijoje, pakopoje ir
nepasiek krikionikosios Europos subjektyvizmo, kur
asmenyb atitrksta nuo visumos. J lemtis buvo laimin
ga individualybs ir visuotinybs harmonija, kurios puikiu
knijimu tapo graik poezija ir plastika. Pastaroji (skulp
tra) yra tinkamiausia idealo kilnaus dieviko turinio
puikios mogikos individualybs pavidalu knijimo
forma.
Bet klasikiniuose dievuose gldi j uvimo uuomaz
ga. Jie atsirado tik akmenyje ir metale, graik diev
antropomorfikumui trksta tikro mogiko egzistavimo,
ir dvasinio, ir kniko. Sitai suteikia tik krikionyb, ku
rioje mogaus dvasia pradeda grti vidinio gyvenimo
begalyb.
Nieko puikesnio u klasikin men, Hgelio nuomone,
negali bti ir nebus. Taiau yra kakas, kas pranoksta
puik dvasios pasireikim betarpiku juntamu pavidalu,
net jeigu is pavidalas sukurtas paios dvasios kaip
adekvatus jam. Ikildamas grois tampa dvasinis. Klasi
kin men pakeiia romantinis.
ia visas turinys koncentruojamas vidiniame dvasios
gyvenime, iorins formos vl vaidina priklausom vaid
men. Vaizdas kanonikai duotas, visa, kas knika, jame
tarnauja tik irykinti ventumui, kanios gilumui ir
dievikajai ramybei. Kalbama apie religin vidurami
men, kurio vienintelis siuetas buvo ventasis ratas.
Grietai kalbant, Hgelio nuomone, tai jau ne menas:
viepaties aistros, kankini gyvenimai, paskutiniojo teis
mo vaizdai negali bti knyti groio pavidalu. Kanios
182

ir neregti baisumai, luoinimas ir kno dali alojimas,

kno kankinimas, budeli veiksmai, galvos nukirtimas,
spirginimas, sudeginimas, panardinimas j verdani sma
l, udymas ratu ir t. t. patys savaime yra bjaurs, lyk
ts, kokts ioriniai faktai. Jie taip toli nuo groio, kad
sveikas menas neturi pasirinkti j savo objektu. i
dalyk traktavimo bdas atlikimo poiriu gali bti pui
kus, bet iuo atveju puikaus atlikimo keliamas susido
mjimas visada lieia tik subjektyv aspekt, kuris, nors
ir gali atrodyti atitinks meninius reikalavimus, vis dl
to tuiai stengiasi suderinti su savo tobulumu netinka
m mediag.
Romantinis menas susijs su teigimu kai kuri nauj
emocini gyvenimo moment, kurie senovs pasauliui
nebuvo gerai inomi. Tai garbs, lytins meils jausmo
ir itikimybs eimininkui svokos. Visos kartu jos su
daro dvasin riterikumo charakteristik pasaulietin
vidurami menins krybos mediag.
Tolesn romantinio meno raida baigiamajame jos eta
pe slygoja vis didesn vidin paios meno mediagos
irim. Juo labiau tobulja meistrikumas, juo labiau i
nyksta substancinis pradas. Menas isemia savo turin.
O kai isemtas objekto turinys, inyksta susidomjimas
juo. Dvasia trisia prie objekt tik tol, kol juose gldi
kokia nors paslaptis, kas nors neatskleista. Mene jau
nebra paslapties, analitiniam tyrintojo vilgsniui jis
kaip lavonas prozektoriume. Jo viet seniai um reli
gijaPalaidojs menin kryb, Hgelis vis dlto neskuba
su ja atsisveikinti. Analizuodami jo Estetikos paskai
tas, mes prijome tik vidur. Istorin meno raidos sche
m filosofas papildo logine schema atskir ri ir
anr sistemos analize.
Meno pradia architektra, ji apskritai atitinka sim
bolin menins krybos raidos pakop. Klasikinis me
nas skulptra; romantiniai menai, kuri paskirtis for
minti vidinius subjekto igyvenimus,tapyba, muzika,
poezija.
183

Architektra tai priemenis, jos paskirtis tarnybin,

apsunkinta su menu nieko bendra neturinio poreikio, jos
forma visikai simbolin. Tikrasis menas savo ubaigta,
klasikine forma prasideda ir baigiasi skulptra. Plastika
arba atsilikdavo nuo graik plastikos, arba jo atgal,
pasak kadaise Herderis. Hgelis pritaria iam poiriui.
Plastini atvaizd, tiesa, galima surasti ir senesniais
laikais, bet tai dar ne pati skulptra, o tik kelias j.
Egipto skulptroms trksta graktumo ir gyvybingumo,
j kontrai tiess, poza atrodo nenatrali ir dirbtin,
kojos su nenatraliai plaiomis pdomis stipriai suglaus
tos, rankos karo iilgai kno kaip botagai, gyslos, rau
menys ir snariai tik apmesti bendrais bruoais. Veid
iraikoje nematyti dvasingumo, jis dar iorikai nek
nytas. Bet visa tai ne nemokjimo rezultatas, tai kano
nas, tradicija.
Graik skulptrai nebdingas nuolankumas meninin
k kaustaniai tradicijai. ia atsiveria visika krybos
laisv, kuriai pasiseka reikms visuotinum visikai
jungti vaizdo individualum, o kita vertus, juslines
formas pakylti iki tikrojo j dvasins prasms ireiki
mo. Visuotinumo ir individualumo vienov is, Hge
lio manymu, aukiausias meno principas ia knija
ma visapusikiausiai.
Analizuodamas antikin plastik, Hgelis daugiausiai
remiasi Vinkelmanu, didiausiu antikos meno, ypa skulp
tros, specialistu. Jis prisimena garsj gin, prie
pus amiaus kilus dl Vinkelmano pateikto Laokoono,
kur smaugia apsivijusi didiul gyvat, skulptrins
grups apraymo. Vinkelmanas teig, kad stantis
herojus ne beprotikai rkia, o dusliai dejuoja, nes tai
atitinka graik groio ideal: mogus net tragikiausi
minut neturi prarasti didingumo ir rimties. Vinkelmanui prietaravo Lesingas savo darbe Laokoonas, ku
riame jis siek iaikinti vaizduojamojo meno ir poezijos
ribas. Laokoono santrumas, ra Lesingas, ireikia ne
smoning graik, kaip tautos, didingum; tai apskritai
ribot skulptros galimybi padarinys aistras ji tegali
perteikti ribotai ir veria meninink apsiriboti kniko
184

groio vaizdavimu. polemik sijungs Herderis siek

uimti vidurio pozicij: jis pritar Lesingo pateiktai
skulptros ypatum analizei, bet man, kad Vinkelmano
poiris istorikesnis. Hgeliui visas is ginas atrodo
nepagrstas, nors jis aikiai perima pozityvius jo rezul
tatus. Analizuodamas Laokoono grup, jis subtiliai pa
stebi, kad pozos supratimu ir detalizavimo bdu is k
rinys priklauso ne klasikiniam periodui, bet vlesnei
epochai, kuri paprast gro ir gyvenimikum siekia pa
keisti tuo, kad demonstruoja mogaus kno sandaros
ir muskulatros painim, nori patikti subtiliu apdailos
avesiu. ingsnis nuo meno naivumo ir didingumo prie
manieringumo jau engtas.
Tolesn plastikos istorija Hgeliui tai jos smuki
mas. Romantiniame mene skulptra neduoda tono, ji
uleidia savo viet tapybai, muzikai, poezijai, kaip la
biau tinkanioms ireikti vidinius igyvenimus. Su Re
nesanso plastika Hgelis nebuvo susipains. Tiesa, jis
susiavjs kalba apie Mikelandel, bet jo apraytas
antkapinis paminklas grafui Nasau Bredoje nepriklauso
genialaus italo skaptui.
Pereidamas prie tapybos analizs, Hgelis paymi,
kad ji abstraktesn negu skulptra. Ir nors tapytojai
vaizduoja konkreius dalykus mones ir j aplink,
kratovaizdius, pastatus, laivus ir t. t.,bet vis i
krini turinio branduol sudaro ne patys tie objektai,
bet j suvokimo pobdis, menininko jausmas. Paveiks
lasne iorini objekt kopija, o krjo vidinio pasaulio
atskleidimas. Objektas tapyboje daugiau ar maiau
nesvarbus. F. Slgelis pavadino architektr suakmen
jusia muzika; Hgelis mano, kad i vaizduojamj
men muzikai artimiausia tapyba, ji yra tarsi perjimas
nuo vaizdavimo prie garso. Paveikslas dvilypis: vienas jo
aspektas siueto gilumas, kitas subjektyvus k
rimo menas; kiekvienas i j turi savarankik paskirt.
Abu iuos tapybos aspektus Hgelis nuodugniai i
analizuoja. Jis apibdina vairias dvasines bsenas, ku
rios gali tapti paveikslo turiniu,meil, sielvart, susi
185

taikym ir t. t. Net peizainje tapyboje svarbu ne pa

prastas gamtovaizdio pamgdiojimas, bet mokjimas
pabrti gamtos iorin giminikum tam tikrai nuotai
kai; tik tada is tapybos anras turi teis savarankikai
egzistuoti. Vergikas gamtos kopijavimas apskritai ne
leistinas. Apie Denero portretus Hgelis rao: Jie i
ties yra gamtos mgdiojimas, bet daniausiai nepa
gauna jos gyvo charakterio, kuris ia turimas galvoje;
iuose portretuose siekiama atvaizduoti plaukus, rauk
les apskritai tai, kas, tiesa, nra kakas abstrakiai
negyva, bet ir maai tesudaro gyv mogaus veid.
Tikr portretin tapyb Hgelis labai vertina: tapybos
paang nuo pat pirmj netobul jos bandym sudaro
tai, kad bt prisikasta iki portreto. Si idja labai
svarbi suprasti Hgelio estetinei koncepcijai. Jis mato ne
tik apskritai viso meno raidos, bet ir kiekvienos jo at
mainos paang. I pradi tapyba apsiriboja religiniais
siuetais, kurie knijami standartiniais modeliais; archi
tektonika elementari, koloritas nevairus. Vliau religinms
situacijoms suteikiama vis daugiau individualumo, gyvo
paveikslo groio, vidinio gyvenimo gilumo, kolorito bur
t, kol pagaliau menas atsigria emikj gyvenim
ir su tokia paia meile, su kokia atsiduodavo religiniams
siuetams, iki smulkiausi detali valdo gamt, kasdien
gyvenim arba istorikai svarbius praeities vykius. Bizan
tija, Italija, Nyderlandai tokia progresuojanio tapybos
meno vystymosi schema.
Kaip ir visose schemose, joje yra pritempt dalyk.
Gerai Hgelis buvo susipains tik su oland ir vokiei
tapyba (jas jis tapatino). Bizantijos ir Italijos meistrai
filosofui buvo inomi daugiausia i literatros. Derinda
masis prie schemos, Rafaelio Siksto madon, kuri
jis n kart irjo Drezdene, kolorito atvilgiu Hgelis
laiko neprilygstania oland paveikslams. O kolorito val
dymas, linijin perspektyva, judesio perteikimas, Hgelio
nuomone, yra svarbiausi tapybos paangos poymiai.
Paveikslo spalvos turi susilieti viening visum. ia
Hgelis remiasi Gts autoritetu jo spalv teorija buvo
didiausias teorinis tolesns tapybos meno raidos numaty
186

mas. Pirmiau, negu tapytojai msi udavinio atskleisti

vis reali spalvini santyki sudtingum, Gt sprend
i problem Spalvotyroje. Jis suformulavo iuolaikins
tapybos aksiom: daikt spalva yra spalvinis j tarpusa
vio santykis. Jis smulkiai apra fiziologin ir estetin
spalvos poveik: geltona spalva sukelia ilt ir malon
spd, mlyna kelia mums alio ir tolyn nusidriekian
ios erdvs spd, raudona suneramina ir iauktina.
Hgelis sitikins, kad tapyba vystosi regimybs lais
vs linkme; regimyb daugiau nebesusijusi su vaizdu, jai
leista savarankikai atsiduoti spindjimo ir atspindi
aismui, viesos ir eli burtams. Erdvikumo sunai
kinimas iame aisme paveria j muzika, menu, kuris
betarpikai apeliuoja pat jausm.
Muzika gyvuoja architektrai visikai prieingoje sri
tyje, ir vis dlto lgelis nebuvo visai neteisus, sugretin
damas ias dvi meno ris. Ir vienur, ir kitur veikia har
moning tarpusavio santyki dsniai, kurie gali bti
grietai apskaiiuoti. Su poezija muzik sieja tas pats
juslinis pagrindas garsas. Maiausiai muzika panai
skulptr. Skulptorius iorikai irykina, parodo tai, kas
jau gldi vaizdinyje. Kompozitorius kuria, pasinrs lais
v vidinio gyvenimo stichij. Kaip menininkas jis laisvas
nuo turinio.
Tiesa, iuo atveju kalbama apie savarankik, instru
mentin muzik. Kita jos atmaina akompanimentas, mu
zika, susijusi su tekstu, su praktiniais mogaus siekiais.
Su dainomis jo m spartieiai, kovos trimitai kvp
davo gezus, ir negalima sivaizduoti Pranczijos revoliu
cijos be Marseliets. Ital publika operoje nereikming
scen metu plepa, valgo ir net loia kortomis, bet visi
nutyla, kai prasideda garsi arija, tuo tarpu vokieiai, H
gelio nuomone,nemuzikals pedantai, juos labiausiai
domina oper princ ir princesi likimas, ir jie apmau
dauja, kai dainavimas trukdo suprasti tekst.
Du muzikos tipus netiesiogiai atitinka du atlikimo ti
pai: virtuozikas atkrimas ir improvizacija. Antruoju
atveju atlikjas elgiasi kaip menininkas, jis kuria, papil
dydamas, pagilindamas, sudvasindamas parayt muzik.
187

Antai Rosinis palengvina ir kartu pasunkina daininink

udavin, danai suteikdamas jiems laisv kurti kartu.
Instrumentinje muzikoje menas pasineria nepaai
kinam subjektyv susikaupim; tonas pats savaime ne
turiningas, turiniui isaugoti muzikai reikalingas tekstas,
odio menas, t. y. poezija. Tai treiasis romantinis menas,
veikiantis, t. y. suvienijantis aukiausiame etape, ta
pyb ir muzik. Poezija gali ireikti ne tik subjektyv
sijautim, bet ir iorins bties savitum. juslini for
m viet ji ikelia dvasines.
Dar Herderis, polemizuodamas su Lesingu, paymjo,
kad Laokoono autorius nejauia principinio tapybos ir
poezijos skirtumo. enklai, kuriuos vartoja vaizduojamasis
menas, paremti vaizduojamojo objekto savybmis. Poezi
jos iraikos priemons slygikos, tai artikuliuoti garsai,
visuotinai priimti simboliai, neturintys nieko bendra su
objektu, kur jie ymi. Kitaip tariant, tapybos poveikis
paremtas betarpiku suvokimu, literatros poveikiui tarpi
ninkauja mstymas ir kalba.
Hgelis itai ino, ir jis pataria poezijai laikytis vi
durio tarp mstymo abstraktaus visuotinumo ir juslinio
konkretaus knikumo. Bet tikra menin kryba Hgeliui
juntamai konkreti. Todl jam poezija atsiskleidia kaip
tas ypatingas menas, kuriame kartu pats menas pradeda
irti.
Poetin (senesn) smon Hgelis prieprieina (v
liau atsiradusiai) prozinei, kuri, nors ir operuoja kalba,
reikalauja meistrikumo, bet jau visikai arba i dalies
yra u menins krybos rib. Vien prozos meno pavyz
d istorin apraym mes aptarme ankstesniame sky
riuje, kitas pavyzdys ikalba. Oratorius apeliuoja ne tik
auditorijos prot, bet ir jos jausmus, jo udavinys
ne tik rodyti savo teisum grietais samprotavimais, bet
ir suadinti aistr, patraukti. Ir vis dlto tai ne menas,
ne poezija. Meno krinys nesiekia jokio kito tikslo, kaip
tik sukurti gro ir mgautis juo, menin veikla nra
priemon u jos esanio rezultato atvilgiu. Ikalboje
meistrikumas atlieka pagalbins veiklos funkcij, tikslas
tiesiogine prasme nesusijs su menu. Oratorius visada
188

atsivelgia viet, kur jis kalba, klausytoj isilavinim,

nuovokum ir charakter, kad neprarast geidiamo prak
tinio rezultato.
Ragindamas poezij sergtis tikslo, esanio u meno ir
gryno meninio pasitenkinimo rib, Hgelis priartja prie
Kanto, prie jo nesuinteresuoto groio teorijos, ir nutolsta
nuo pradins savo prielaidos apie gro kaip tiesos form.
Poezija ir proza Hgeliui antipodai. Prozoje isiskiria
ne vaizdas, o prasm, kuri tampa turiniu: dl to vaizdinys
virsta plika priemone, kad turinys pasiekt smon...
Kaip proziko vaizdinio dsn mes galime nurodyti itiki
myb, o kita vertus ryk apibrtum ir aik supra
tim, tuo tarpu tai, kas apskritai metaforika ir vaizdinga,
tam tikru mastu visada neryku ir neteisinga. Sek
damas Selingu, Hgelis apibdina poetin krin kaip
begalin organizm, o proza visada vienareikm.
Tiesa, Hgelis pastebi, kaip gimsta ir kaupia jgas
nauja meno ris groin proza. Jis vadina roman
iuolaikine buruazine epopja, bet romanas netampa
detalios analizs objektu. Tai neatsitiktina. Groins lite
ratros, XIX ir XX amiuje pasiekusios aukt lyg, raida
tikinamiausiai paneigia Hgelio tez apie meno uvim.
Tiesa, literatra ypatinga meno ris, ji egzistuoja prie
jo ribos, ia perengdama j, ia vl prie jos sugrdama.
I pradi literatrin ir mokslin filosofin kryba susi
njusios viena: Platono dialogai tai ir mokslo, ir me
no paminklai. Naujaisiais laikais groin literatra isi
skiria kaip tai, kas savaiminga. Bet naujausiais laikais
vyksta neigimo neigimas, ms dienomis vl atsiranda
savotika mokslinio (humanitarinio) painimo ir meno
simbioz. Daugelis iuolaikini literatros krini turi ir
menin, ir teorin vert. Ir reikia pasakyti, kad Hgelio
epochoje i problema ikildavo jo oponentams romanti
kams. J dmes buvo prikausts romano (i ia ir kryp
ties pavadinimas romantizmas), kaip universalios me
no formos, likimas. velgdami ateit, jie pranaavo ne
meno uvim, bet jo suklestjim literatros ir filosofijos
tarpusavio suartjimo keliuose.
189

Hgelio meniniai interesai beveik vien tolimoje pra

eityje. Gvildendamas epo problem, jis su didele meile
ir imanymu kalba apie Iliad ir Odisj. Maiau
simpatij jam kelia Nybelung giesm. Tiesa, iame
tikrai vokikame krinyje yra nacionalinis substancialus turinys, bet charakteriai pernelyg tiesmuki, primena
grubius medgalius ir n i tolo neprilygsta isivysiu
sioms dvasingoms Homero heroj individualybms.
Tikras epas ms prozikoje epochoje nemanomas.
Hgelis sitikins, kad n vienas iuolaikinis raytojas
negali pasinerti senovs liaudies gyvenimo atmosfer,
jis neabejoja Osiano poem autentikumu; tie kritikai,
kurie jas laiko Makfersono gaminiais, jo nuomone, paro
do nepaprast aklum ir visai nesupranta meno dsni.
Nuo epo prie lyrikos, nuo objektyvaus, visa apimanio
gyvenimo vaizdo prie vidinio subjektyvumo pasaulio. Kad
suklestt epas, btina tokia liaudies bsena, kai ji dar
apskritai nesubrendo gyvenimo prozai, tuo tarpu lyrikai
palanki epocha, kai susiklost vienokia ar kitokia gyve
nimo tvarka; tik tokiu metu atskiras mogus usisklen
dia savo jausm pasaulyje ir pradeda reflektuoti.
Lyrins poezijos raidos istorinius etapus Hgelis pra
deda analizuoti nuo liaudies krybos. Jis paymi Herderio nuopelnus Herderis paadino susidomjim dai
nomis, kuriose atsispindjo vairi taut savitumas; jis
lovina antikin lyrik ir netgi suranda jaudinani o
di dabariai, btent Gtei: Retai sutiksi toki vairi
interes mog kaip jis, taiau, nepaisant io begalinio
platumo, jis nuolat gyveno savo viduje ir visa, kas j
sujaudindavo, paversdavo poetiniais vaizdais.
Aukiausia poezijos forma drama, kuri epo objek
tyvum sujungia su lyrikos subjektyvumu. Btina dra
mos slyga yra moni veiksm vaizdavimas; ia prie
ms akis ikyla ir visos ios moni sumaities ska
tinamieji motyvai, ir galutiniai rezultatai. Ten, kur pa
prastam vilgsniui viepatauja neaikumas, atsitiktinu
mas ir savival, poetui dramaturgui atsiskleidia protin
ga daikt tvarka.
190

Drama, kaip meno krinys, turi savo kanonus. Hge

lis juos kritikai analizuoja. Vietos vienumo atvilgiu
jis rekomenduoja vidurio keli, kad neeist tikro
vs teisi, bet ir nebt pedantikas. Analogika situa
cija ir su laiko vienumu. Nelieiamas dramos dsnis, H
gelio nuomone, yra veiksmo vienumas. iuolaikiniai k
riniai, palyginti su antikiniais, yra idrikesni, taiau ir
ia matyti tam tikr ubaigt visum sudarani epi
zod ryys.
Vidurio keli Hgelis pasirenka ir atsakydamas
klausim, kokia turi bti dramos kalba. Didro, Lesingas,
Gt ir ileris savo kryboje palaiko vadinamj nat
ralum kaip slygikos teatro kalbos ir jo retorikos prie
yb. iandien kalbti scenoje kaip antikinje tragedi
joje ar prancz komedijoje i ties negalima. Taiau,
kita vertus, ir realumo perteklius gali virsti sausumu ir
prozikumu. Kalbos grubumas bdingas atskiram asme
niui, pasiduodaniam beforms nuotaikos protrkiams;
mandagumas, prieingai, yra abstrakiai visuotinis da
lykas. Tarp io grynai formalaus visuotinumo ir ios
natralios netayto savitumo iraikos yra tai, kas tikrai
visuotina, kas nelieka formalu ir nepraranda individua
lumo. Ir ia filosofas kuria triad. Analogikai, veikda
mas kratutinumus, jis sprendia ir charakterio proble
m: neturi bti nei tam tikr aistr abstrakcijos, nei
tik pavirutiniko individualumo, tik vieno ir kito daly
ko sintez laiduoja menininkui skm.
Aktori vaidyboje, Hgelio nuomone, egzistuoja dvi
sistemos. Pirmuoju atveju teatras yra gyvas poeto orga
nas, ia viepatauja auktas tonas ir sceninis slygiku
mas. Prieingos teatro meno nuostatos reikia iekoti ten,
kur visa, k pateikia poetas, yra tik natralios aktoriaus
vaidybos rmai. Aktorius neturi teiss apsiriboti nuval
kiotu natralumu, jis turi nuolat turti galvoje publi
k, kreiptis j ir itaip pakilti iki tikro virtuozikumo,
kuris iuo atvilgiu suartina j su muzikantu, vaidinan
iu atliekamo krinio bendraautoriaus vaidmen. Sis
vaidybos principas vienodai taikytinas ir tragedijoje, ir
komedijoje.
191

Tragedijos veiksmas yra substanciali jg susidri

mo sritis. Tragedijos pagrind sudaro konfliktas, kuria
me abi alys vienodai teisios, bet savo tiksl jos gali
pasiekti tik sunaikindamos arba nuslopindamos kit. u
vus rimt sutrikdiusiai individualybei, vl gyjama pu
siausvyra. Baim ir uuojaut adinanioje tragikoje
atomazgoje vyksta susitaikymas. Baim mums gali su
kelti niekas, uuojaut driskius, bet iuo atveju kal
bama apie kitok, turining afekt. Ir ne kiekviena lid
na istorija yra tragedija. Tikrai tragik kani sukelia
ne atsitiktins aplinkybs, o nulemtas smoningas elge
sys, kartu ir pateisintas, ir kupinas kalts, u kuri vei
kiantysis asmuo atsako visu savo a. Tragiki herojai
tiek pat nekalti, kiek ir kalti. mogus kaltas tik tuo
atveju, jeigu jis galjo pasirinkti ir dl savo kalts ry
osi tam tikram poelgiui. Antikins tragedijos herojai
vykdo tai, k jiems skiria auktesns galios; vlesni
laik herojai taip pat neturi pasirinkimo, jie smoningai
renkasi vienintel jiems manom lemting keli. Todl
tragika tis neivengiama, atsitiktinumas ia yra tik
btinumo pasireikimo forma. Jei irsime iorikai, tai
Hamleto mirtis atrodo esanti atsitiktin dvikovos su
Laertu atomazga. Bet Hamleto sielos gelmse nuo pat
pradi gldi mirtis. Baigtins bties ribos jo nepaten
kina, dl tokio jo lidesio ir velnumo, tokio sielvarto,
tokio bjaurjimosi visomis gyvenimo slygomis mes nuo
pat pradi jauiame, kad ioje siaubingoje aplinkoje
jis prarastas mogus.
Hgelis mgina nuymti istorines tragik kolizij
ribas. Tikrai tragikam veiksmui btina, kad jau bt
prabuds individualaus savarankikumo principas, noras
paiam apginti savo poelg ir jo padarinius. Rytai nei
no tragedijos; jos tvyn Graikija; paskutin tragizmo
kupina epocha vidurami pabaiga. Geo ir Franco
fon Zikingeno epocha domi tuo, kad tuo metu riteryst
ir jos atstov bajorikas savarankikumas va nuo vl
atsiradusios objektyvios tvarkos ir teistumo rankos. Tai,
kad Gt savo pirmo dramos veikalo tema pasirinko i
kolizij tarp vidurami heroj epochos ir statym
192

reglamentuoto iuolaikinio gyvenimo, liudija jo didel pro

t. Juk Geas ir Zikingenas dar yra herojai, kurie nori
savarankikai reguliuoti savo platesns ar siauresns ap
linkos slygas, remdamiesi tik savo asmenybe ir drsa, ir
nesudrumstu teisingumo jausmu; taiau nauja tvarka
pat Ge padaro neteis ir praudo j.
Nauja tvarkatai buruazin visuomen su jos i
vystytomis teisinmis ir politinmis slygomis, jai sve
tima heroika, nebdingos tragikos kolizijos. iuolaiki
niame pasaulyje kiekvienas atskiras mogus priklauso
esamai visuomeninei santvarkai ir yra ne savarankikas,
vientisas ir individualiai gyvas ios visuomens tipas, bet
jos lstel. Individo interes ir tiksl turinys yra grynai
privatus, atskiras asmuo jau nra visuomenini jg
reikjas. Kita vertus, Hgelio nuomone, buruazin
santvarka dsninga ir protinga. Maitauti prie j va
dinasi, maitauti prie prot. ilerio herojaus Karlo Mo
ro pasirinktas kovos kelias yra lemtinga klaida, is
pliko idealas gali sugundyti tik vaikus.
Hgelio istorizmas ir ia nukreiptas vien tik pra
eit. Kadaise istorija buvo, o dabar jos daugiau nebra.
Buruazinio gyvenimo proza slopina bet kokius kilnius
polkius. Anksiau ar vliau Hgelis tuo tvirtai siti
kins subjektas apsilauo ragus ir sipina esamus
santykius. Kad ir kiek vienas ar kitas mogus kitados
bt pyksis su pasauliu, kad ir kiek jis bt mtytas i
vienos alies kit, gal gale jis susiranda koki nors
tarnyb, veda ir pasidaro toks pat filisteris kaip ir visi
kiti. mona tvarkys nam k, netruks atsirasti vaik;
moteris, kuri dar neseniai atrod esanti vienintel, ange
las, elgsis panaiai kaip ir visos kitos. Tarnyba privers
dirbti ir teiks sielvart, santuoka sukurs nam kryi.
Taigi jam likimo skirta patirti vis pagiri kartl. Trage
dija isigimsta fars.
iuolaikins epochos raida, Hgelio nuomone, turi tra
gedijos antipodo komikumo ym. Tai taip pat
kolizij sprendimo bdas, bet tik grynai asmeninis, i
esms teikiantis tik pseudosprendim, tiksliau tiesiog
nusiraminim. Tai palaima ir patenkinimas subjektyvu
13. Hgelis

193

mo, kuris dl pasitikjimo savimi gali pakelti savo tiks

l lugim.
Bet komikumo esm ne tik individuals sugebji
mai, turi bti ir koks nors objektyvus pagrindas; atrus
protas pastebi j greiiau u kitus. Komikas yra bet koks
kontrastas, bet koks vidaus ir iors, esms ir apraikos,
tikslo ir priemons ir t. t. neatitikimas. Jeigu paiame
objekte negldi vidinis prietaravimas, tai komikumas
bna pavirutinikas.
Juoktis vadinasi, suvokti kartu ir savo pranaum,
ir savo bejgikum; komedija tai savotika meno vir
n, bet kartu ir visikas jo suirimas. Hgelis nemato
juoko kuriamojo prado ir labai susirpins dl jo griau
namj galimybi. Labiausiai j gsdina ironija, nepa
stebimai grauianti giluminius esamos pasaulio tvarkos
pagrindus, kurie, Hgelio manymu, protingi ir nepaju
dinami. Btent ia gldi didiojo dialektiko ir romanti
ns mokyklos, kuri atsisak revoliucins kovos, bet apsi
ginklavo ironija, svarbiausias nesutarimas.
Padarysime kai kurias ivadas. Hgelio estetika
tai grandiozinis statinys, kuris ir iandien, nors pusiau
sugriuvs, stulbina sumanymo ir realizavimo didingumu.
Tai medis milinas, kurio lapai nudivo ir nukrito, bet
kilns kontrai vis dar traukia vilgsn.
Gyvuoja groio veiklaus pobdio idja, ios kate
gorijos visa apimanios reikms estetikai idja, gyvuo
ja istorikas poiris men, vairi jo form kait,
klestjim ir vytim. Bet seniai sudljo sistemos Prokrusto lova, kuri nemanoma sprausti sudtingo ir
besivystanio meno pasaulio. Hgelis paskelb meninei
krybai mirties nuosprend, kuris nebuvo vykdytas.
Hgelio estetika, kaip ir visa jo dialektika, nukreipta
praeit; mstytojas, atkakliai kls meno paangos id
j, apriboja i paang seniai prajusiais laikais. Ne
galima pasakyti, kad Hgelis nepaino savo laik meno
(vliau sitikinsime, kad jis anaiptol ne kabinetikai do
mjosi tapyba, teatru, muzika), taiau niekas negaljo pa
lauti siaknijusio prietaro, slygoto visos pair siste
mos: meno amius praeityje, prasideda mokslo epocha.
194

De i mt as skyr i us

DIEVAS MIR

Kristus taip seniai numir u m

s nuodmes, kad greitai tai pasidarys
netiesa.

Hgelis

Tikjimo klausimai Hgel visada jaudino. Svarsty

damas juos, jis kr savo teorij. Jo religijos filosofijos
paskaitos turjo didel pasisekim. Dievo buvimo rody
m kursas sutrauk didiausi klausytoj skaii 200
moni.
Mums Hgelio religijos filosofija domi pirmiausia
kaip silpniausia jo koncepcijos grandis. Silpna ta prasme,
kad kaip tik ia nutrko gelein sistemos grandin. Re*
ligijos problemoms svarbiausi dmes skyr Hgelio
mokiniai, ioje srityje po filosofo mirties siliepsnojo
kariausi ginai ir kaip logika j ubaiga atsirado hgelizmo antipodas Fojerbacho ateizmas. Tai slygojo
toks pat btinumas, dl kurio Hgelio religijos teorija
pakeit naiv vietj bedievikum.
Per amius laisvoji mintis, kovojusi su tikjimu die*
vu, laik religij apgavyste, gudri apgavik prasima*
nymu paaboti tamsiam mogui. Apie tris apgavikus
taip tiesiai ir buvo pavadintas XVIII amiuje ispaus*
dintas ateistinis traktatas, skirtas trij religij judaiz
mo, krikionybs, islamo krjams. vietjai buvo tei
ss, tvirtindami, kad religins dogmos ir mitai neparemti
tikru inojimu, bet jie klydo, vien tik inojim laikydami
tikjimo veikimo priemone. Ieidavo, kad tik isimoks
lins mogus gali tapti ateistu. vietj bda buvo ta,
kad visuomen jiems atrod esanti izoliuot individ
konglomeratas. Jie tikjosi pakeisti moni gyvenim, pa
balinti religij, apeliuodami atskiro mogaus prot ir
195

inias. Taiau isilavinusiuose sluoksniuose atsirasdavo

kit prietar.
Tokia pat utopika buvo ir idja ilaisvinti visuomen
nuo religijos moralikai sukompromituojant dvasininkij.
A inau tik vienintel priemon sunaikinti religij,
ra Didro,btent: suniekinti jos tarnus visuomens
akyse parodant j ydas ir menkyst. Kad ir kiek filosofai
rodint krikionybs absurdikum, i religija us tik
tada, kai prie Dievo motinos ar v. Sulpicijaus katedros
elgetos sudriskusiomis sutanomis ims pigiai silyti mi
ias, nuodmi atleidim ir komunij ir kai per tuos
sukius bus galima gauti mergi. Deja, banyios isto
rija paneig poir: katalikybs dorovinis nuopuolis
kadaise sukl ne tikjimo inykim, bet Reformacij.
Keliai, kuriais jo vietjai, negaljo paalinti religi
jos. Norint isprsti udavin, reikjo atsisakyti orien
tacijos proting individ ir analizuoti religin smon
kaip socialin institut. Kaip tik tai ir sudaro Hgelio
religijos filosofijos reikm. Jo teologin koncepcija pa
radoksaliu bdu tapo esminiu ir btinu ateizmo istorijos
momentu.
Jau Dvasios fenomenologijoje Hgelis ra, kad ab
surdika tikjim dievu laikyti komedijas kreianios
dvasininkijos fokusu. Religija btinai atsiranda ir kinta
dvasios (t. y. visuomenins smons.A. G.) raidos
procese. Istorinis poiris religij tai antras svarbus
Hgelio koncepcijos ypatumas.
Kartu, kaip ir kitose filosofijos srityse, Hgelio pa
siekti rezultatai buvo susij su tam tikrais praradimais,
jei lyginsime su jo pirmtakais. Kantas kritikai iana
lizavo ir atmet visus loginius dievo buvimo rodymus. H
gelis pamgino juos sugrinti.
Menas, pasak Hgelio, ties suvokia jusliniu stebji
mu, religija pasiekia tolesn pakop vaizdin. Hgelis
nesutinka su ljermacheriu, kuris tikjim dievu apri
bojo jausmo, priklausomybs jausmo, sritimi. Jeigu taip,
ironizavo Hgelis, tai uo geriausias krikionis: jis
visada gyvena tuo jausmu, jam pastamas netgi palaimos
jausmas, kai eimininkas numeta kaul. Religinis igy
196

venimas btina, bet nepakankama tikjimo slyga.

Kiekvienas jausmas, kiekvienas igyvenimas subjektyvus,
o dievas turi bti suvoktas kaip visuotinis. Visuotinumo
forma protas.
Polemik su Kantu Hgelis pradeda nuo vadinamojo
kosmologinio rodymo. Jo esm ta, kad, kaip ir viskas
pasaulyje, pats pasaulis turi turti savo prieast ji ir
yra dievas. Filosofiniu argonu itai skamba taip: jeigu
kas nors egzistuoja, tai turi egzistuoti ir beslygikai
btina, vis realiausia esyb. Siame kosmologiniame ro
dyme, ra Kantas, sutelkta tiek sofistini gudrybi, jog
atrodo, kad spekuliatyvus protas paleido darb vis
savo dialektin men, idant kuo labiau visk supai
niot. odiui dialektika Kantas suteik labai blog
prasm; jam tai prietaravim, kuriuose susipainioja
mogaus protas, sritis. Kosmologiniame rodyme jis su
rado daugyb logikos poiriu paeidiam viet. Sam
protavimus apie visuotin prieastin priklausomyb, sako
Kantas, galima taikyti juslinio patyrimo srityje, bet nra
pagrindo perkelti juos virjuslin pasaul (kur ta
esyb turi bti). Juo labiau nra pagrindo neigti begalin
atsitiktini prieasi ir padarini eil. Kur rodymas, kad
ms protas reikalauja ubaigti i eil? Ir pagaliau m
s samprotavim ia tema jokiu bdu negalima suplakti
su realaus egzistavimo faktu. Kurk sau sveikas prielaidas
apie bet koki aukiausi btin esyb, bet neik taip toli
ir netvirtink, kad tokia esyb btinai egzistuoja. Tokia
atitinkamo Grynojo proto kritikos skyriaus rezium.
Silpna i Kanto samprotavim vieta jutimais su
vokiamo reikini pasaulio prieprieinimas jutimams ne
prieinamam daikt pai savaime pasauliui. Hgelis
nedelsdamas tuo pasinaudojo. Dievas ne nepainus
daiktas pats savaime, painimui prieinama viskas; Kan
tas nuemina prot, kurio tikroji sritis kaip tik yra ne
jutimais suvokiamas, o protu mstomas pasaulis toks
pirmasis Hgelio prietaravimas.
Antrasis jo prietaravimas demonstruoja vis to paties
dialektinio meno, kurio ne be pagrindo baiminosi Kan
tas, spindes. Kas dav teis, klausia Hgelis, prieprie197

sinti atsitiktinum btinumui? Kur atsitiktinumas, ten ir

btinumas, substancialumas, kuris ir yra atsitiktinumo
prielaida. Mintis apie btinumo ry su atsitiktinumu
prietaringa. Na ir kas? Pernelyg jau velnu manyti apie
daiktus, kad jiems nebdingi prietaravimai. Ir paviruti
nikas kasdienis, ir pats giliausias patyrimas liudija prie
ing dalyk prietaravimo visuotinum.
Toliau Hgelis pereina prie teleologinio dievo buvimo
rodymo (jis kartu ir fizioteologinis). Visas pasaulis liu
dija krjo imint, taip viskas jame sutvarkyta ir tiks
linga: gyvybei palaikyti reikalingas maistas, vanduo, oras,
ir n vieno i i dalyk netrksta. emje egzistuojani
sveik grandin pernelyg sudtinga, kad j bt galima
mstyti nesukurt pagal proting plan. Teleologinis
rodymas, sako Kantas, nusipelno, kad apie j bt kal
bama su pagarba: tai pats aikiausias, labiausiai prastin
intelekt atitinkantis argumentas. Kanto kontrargumentas
teigia: gamtos tikslingumas ir harmonija susij su daikt
forma, o ne su j materija (turiniu), vadinasi, daugiau
sia, k galima pasiekti fizioteologiniu argumentu,tai
rodyti architekto, gatav mediag apdorojanio meistro,
bet ne pasaulio krjo egzistavim.
Prietaraudamas Kantui, Hgelis vl griebiasi dia
lektikos. Argi form galima atskirti nuo turinio? Ma
terija be formos tai beprasmyb. Lygiai taip pat tikslo
negalima izoliuoti nuo priemons. Tikslai neegzistuoja
patys savaime. Gamtoje daug kas tikslinga, taiau ne
maiau ir to, kas netikslinga, beprasmika. Milijonai ge
mal va, nevirt gyvomis btybmis; vien gyvenimas
paremtas kit mirtimi; ir mogus, siekdamas dideli tiks
l, atlieka begal netiksling poelgi, kurdamas griauna.
Protas dialektikas, ir naivu manyti, kad pasaulyje viskas
iki smulkmen apgalvota: nejaugi kamtmed dievas su
kr tam, kad bt kuo ukimti butelius? Hgelis ne
pastebi, kad ia jo odiai ne tik nesustiprina dievikojo
tikslingumo idjos, bet, prieingai, paneigia j.
Ir pagaliau treiasis ontologinis rodymas. Sis pa
lyginti jaunas savo amiumi (jo autorius vidurami
scholastas Anzelmas Kenterberietis) rodymas teigia: die
198

vas mums atrodo pati tobuliausia esyb. Jeigu i esyb

neturi bties poymio, vadinasi, ji nepakankamai tobula,
ir mes patys sau prietaraujame; paalinti prietara'
vim galima tik pripainus dievo egzistavim. Surasti
iame samprotavime formali klaid nesunku: pagal po
ymi kiek realus ir sivaizduojamas objektai nesiskiria
vienas nuo kito: imtas tikr taleri n per nago juodym
ne daugiau u imt galim, sako Kantas, reikalas tik tas,
ar jie yra mano kienje. Svoka nra btis. J supai
niojimas sudaro pirmj dviej rodym pagrind.
Hgelis trei kart grta prie Logikos mokslo pa
ragraf. Pirmiausia mintis apie imt taleri yra ne s
voka, tai abstraktus vaizdinys, intelekto veiklos rezulta
tas; tikra svoka konkreti, ji proto produktas. Dl s
vokos ir bties tarpusavio santykio, tai klausimui iai
kinti pakanka pavelgti dialektini kategorij sistem:
btis ieities takas, svoka apvainikuoja logik, apima
visus ankstesnius apibrimus, taip pat ir bt. Paprastai
svoka traktuojama kaip tai, kas subjektyvu, prieinga
objektui ir realybei; Hgeliui svoka objektyvi, turinti
savarankik bt.
I esms Kantas neabejotinai teisus: dievo buvimo ne
manoma rodyti. Bet logika, kuria Kantas remiasi, for
mali, todl detali atvilgiu dialektikas Hgelis ima vir
. Kanto argumento apie sivaizduojamus ir tikrus ta
lerius silpnum atkreip dmes Marksas: Jeigu kas nors
sivaizduoja, kad turi imt taleri, jeigu tas sivaizda
vimas jam nra savavalikas, subjektyvus vaizdinys,
jeigu jis tiki juo, tai jam tie imtas sivaizduojam ta
leri turi toki pai reikm, kaip ir imtas tikr. Jis,
pavyzdiui, ls skolas, remdamasis savo fantazija, jis
elgsis taip, kaip elgsi visa monija, lsdama skolas
savo diev sskaita. Prieingai, Kanto pateiktas pavyz

dys galt sustiprinti ontologin rodym. Tikr taleri

toks pat egzistavimas, kaip ir sivaizduojam diev. Argi
tikras taleris kur nors egzistuoja, iskyrus vaizdin, tiesa,
bendr arba, tiksliau, visuomenin moni vaizdin?
Atvek popierini pinig al, kur neinomas toks po
pieriaus vartojimas, ir kiekvienas juoksis i tavo subjek
199

tyvaus vaizdinio. Ateik su savo dievais al, kur ipa

stami kiti dievai, ir tau bus rodyta, kad esi valdomas
fantazij ir abstrakcij... Kas kuri nors konkreti alis

yra svetimaliams dievams, tas proto alis yra dievui

apskritai sritis, kur jis liaujasi egzistavs" '.

I ties, k pasiek Hgelis? Ar jis rod dievo egzis

tavim? Deja, jis parod tik Kanto logikos ribotum ir
neisemiamas dialektinio mstymo bdo galimybes.
Jei irsime i esms, tai Hgelio dievas savaimin
gai besivystantis pasaulis, kuriame svarbiausia vieta skir
ta idealyb paverianio realybe mogaus veiklai. Orto
doksin dievybs samprat brandos metais Hgelis at
met lygiai taip pat kaip ir jaunystje. Paskaitose apie
dievo buvimo rodymus jis ijuokia tikint miesion: K
mas Brize vakar man kalbjo apie viepaties dievo di
dyb, ir man atjo galv, kad gailestingasis viepats
ino kiekvieno pauktelio, kiekvieno drugelio, kiekvieno
vaballio, kiekvieno uodelio vard, kaip mes saviki kai
me: Gregoras Smitas, Peteris Brize, Hansas Heifridas. Tik
pamanykit, viepats pasta kiekvien uodel, o jie tokie
panas vienas kit, kaip broliai ir seserys, tik pama
nykit!
Tokio dievo ponas profesorius nepripasta. Galbt
ponas profesorius tiki Spinozos diev, tapat gamtai?
Gink dieve, nuo panteizmo Hgelis atsiegnoja taip pat
rytingai, kaip ir nuo miesionik vaizdini apie Sabaot, sdint danguje auksiniame soste. Panteistui dvasia
ir materija lygiateiss, dievas nesukr gamtos, jis susi
liejs su ja. Hgelis primygtinai pabria dvasios prio
ritet, gamta jam idjos kitabtis. Panteistas sudvasina
gamt, Hgelis j niekina kaip bedvas prad, nenorda
mas pripainti netgi jos groio.
Kart vakare,prisimena H. Hein, klauss Berlyno
universitete Hgelio paskait,kai danguje rykiai spin
djo vaigds, mes stovjome dviese prie lango, ir a,
dvideimt dvej met jaunuolis, svajingai kalbjau apie
vaigdes ir pavadinau jas palaimintj buveine. Moky-1
1 MapKc K-, 3H.ee.tbc <t>. H3 paHHiix nponsBeaciniH, c. 98.

200

tojas sumurmjo: vaigds, hm! hm! vaigds tai

tik vytintis ibrimas danguje.Dieve mano! suu
kau a.Vadinasi, ten nra laims pakalns, kur po
mirties atlyginama u doryb? O jis, mets mane
drumst vilgsn, iurkiai atsak: Vadinasi, nortumte
gauti arbatpinigi u tai, kad slaugte sergani mo
tin ir nenunuodijote savo brolio?
vaigdto dangaus charakteristika, Heins dta
Hgelio lpas,beveik citata. tai atitinkama vieta i
Filosofijos moksl enciklopedijos: Sis vytintis ib
rimas tiek pat maai vertas nuostabos, kaip ir mogaus
kno ibrimas arba kaip didiulis musi spieius. Matyt,
Hein taip pat adekvaiai perteik ir savo mokytojo min
tis apie atpild po mirties. Hgelis niekur nekalba apie
individual nemirtingum. Siela tai dvasios miegas,
dvasia pabunda smoningoje mogaus veikloje ir vl
umiega, kai ji nutrksta.
O kaip dl pasaulio sukrimo dogmos? Ar logins
idjos perjim savo kitabt, gamt, reikia suprasti
btent ia prasme? Lyg ir taip. Kodl dievas pats sau
lm sukurti pasaul? klausia filosofas Enciklopedi
joje. O kita vertus, Hgelis taip supainioja gamtos
sukrimo klausim, kad n vienas ortodoksas banyti
ninkas su jo pairomis nesutikt. Reikalas tas, kad lo
ginis idjos vystymasis yra pirmesnis u gamt ne laiko
atvilgiu. Laiko kategorija atsiranda tik gamtoje, idja
vystosi laike tik dvasios pakopoje, t. y. mogaus ir vi
suomens gyvenime.
Taip pat Hgelio supainiota ir mogaus atsiradimo
problema. Biblin versija jam poetin legenda, bet ir
evoliucinis poiris jam atrodo netikinamas. Jis siti
kins, kad gamtoje niekas auktesnis neatsiranda i e
mesnio, neorganin gamta neegzistuoja be organins, be
gyvybs. Vadinasi, be mogaus? Hgelis neubaigia sa
vo minties. Reikia pasakyti, kad vidurami eretikai,
maitav prie ventojo rato autoritet, kl moni
gimins aminumo idj. Apie Hgelio domjimsi mis
tika ir erezijomis mes jau kalbjome.
201

Religijos filosofijos paskaitose Hgelis cituoja Meis

ter Ekhart: Akis, kuria dievas mato mane, yra akis,
kuria a matau j; mano akis ir jo akis yra vienas ir
tas pat. Teisyb, kad a ant dievo svarstykli, o jis ant
mano. Jeigu nebt dievo, nebt ir mans, jeigu nebt
mans, nebt ir dievo. Kadaise banyios pasmerk
tas ymaus mistiko mokymas krikioni religijos mog-padar pavert mogumi-krju, prilygstaniu dievui.
O mogaus sudievinimas (kaip ir dievo sumogini
mas) kelias laisvos minties, vedanios religijos pa
alinim.
Hgelis vaikioja kakur alia. Jis visomis jgomis
stengiasi sustiprinti religijos pamatus, bet i tikrj
nepastebimai griauna juos. Religija jam svarbi pirmiau
sia kaip socialinis institutas. Todl nepaprastai doms
Hgelio samprotavimai apie absoliuius religijos pagrin
dus, apie jos atsiradimo keli. mons nekuria tikjimo,
jie istorikai perima j i paties natraliausio autoriteto
tautos ir eimos dvasios, i kurios jie kyla ir su kuria
perima tam tikr religinio kulto form. io natralaus
autoriteto galia tautos gyvenime nepaprastai didel, ir
kad ir koks individas sivaizduot ess savarankikas,
jis negali iokti u tikjimo rib, nes jame gldi pats
io individo dvasingumas.
Kita aplinkyb, kuri Hgelis atkreipia dmes,tai
religijos santykis su valstybe. Religinis kultas, t. y. tau
tos gyvenim reglamentuojantys ritualiniai veiksmai ir
apeigos, padeda pamatus dorovei, kuri, pasak Hgelio,
visikai knija valstyb. Jaunystje Hgelis kaltino ba
nyi ir valstyb tuo, kad jos veik ivien, diegdamos
despotizm. Dabar religija ir valstyb jam laisvs si
knijimas. Taiau tikslai, kuriuos, siekdamos laisvs, ke
lia religija ir valstyb, skirtingi: religija nori laisvs
nuo pasaulio, valstyb laisvs pasaulyje. ie tikslai ga
li bti puikiai suderinti, bet jie taip pat gali smarkiai
prietarauti vienas kitam, kaip yra katalikybje, reikalau
janioje beslygiko paklusimo jai.
Protestantizmo teologija visada buvo persimusi isto
rizmo dvasia: reikdavo pateisinti ir pagrsti naujo ti292

djimo atsiradim. Hgelis tsia i tradicij ir religini

tikjim kait traktuoja kaip btinas vis gilesnio dievo
painimo pakopas. Viena po kitos einanias religijas vie
nija ne ioriniai poymiai, bet pati dvasios, kuri veria
save siekti savs paios painimo, prigimtis. Religijai
vystantis, dievo paveikslas vis labiau sumoginamas. Sis
procesas eina koja kojon su laisvs sismoninimo gi
lj imu, o tai, pasak Hgelio, sudaro visuotins istorijos
turin.
Pirmojoje stadijoje, vadinamosiose natraliose religi
jose, dievo idja irykja kaip absoliuti gamtos jga,
prie kuri mogus suvokia ess niekingas ir pavergtas.
ia Hgelis prietarauja vietj pateiktam pirmykts
religijos vertinimui kaip protingiausios ir paprasiausios.
Hgelis, prieingai, pabria nepaprasto sustingimo b
sen, nuo kurios prasideda paanga. Tik isivadavs i
pirmaprads nelaisvs mogus pasta skirtum tarp g
rio ir blogio. Rojaus neinojimas yra grubumo, o visai
ne nekaltumo bsena, ir kvaila roj laikyti dorovinio ir
intelektinio tobulumo idealu. Religijos idealas yra ne pra
eityje, bet ateityje.
Religins smons ikilimas ir suklestjimas pasiekia
mi kova ir kentjimu; ro ir kryius susij vienas su
kitu: norint nuskinti ro nuo kryiaus, reikia usiversti
^nt savs pat kryi. ia gldi migloto aforizmo i Tei
ss filosofijos pratarmsProtas yra ro i laik
kryiujepaaikinimas. Juodas kryius baltomis romis
apipintos irdies fone Liuterio herbas.
Pirmoji mogaus religinio dvasingumo forma pasi
reikia burtininkavimu, kai mogus mgina savo valia
sustabdyti arba sukelti mogaus gyvenimui pavojingus
reikinius. Paskui brimo veiksmus traukiami objektai
ir stebuklingos priemons, brimas darosi netiesioginis,
virsta feliizmu, gyvuli ir protvi kultu. ioje dirvoje
isikeroja neapsakomas prietaringumo kvailumas.
Kit religijos raidos pakop sudaro tai, kad vairiuo
se daiktuose veikianios jgos centralizuojamos ir si
vaizduojamos kaip vieninga visa apimanti, absoliuti die
vikoji galyb, o mogus sismonina save kaip niekin
203

g ir bejg btyb. Tai gamtos, arba substancijos, reli

gija, ir tik ji yra tikrai panteistin. Pradiniame ios re
ligijos variante kin religijoje svarbiausias momentas
yra juslinis pasaulio visumos vaizdinys: visa aprpianti
esyb yra dangus, jos viduryje yra em, ems vi
duryje yra Vidurin karalyst, t. y. Kinijos imperija,
o jos centre dangaus snus, dievas-dychanas, vyriau
sias burtininkas, viepataujantis gyvj ir mirusij ka
ralystse. Kin dangus faktikai yra emje, valdo ne
dangikasis valdovas, bet imperatorius. ioje karalystje
viskas reglamentuota, viskas imatuota tarsi skriestuvu,
kiekvienas mogaus ingsnis nustatytas statymo. Todl
kin tikjimus Hgelis vadina saiko religija. Kultas ioje
religijoje yra visa apimantis, mogaus vidinis pasaulis
pakeistas iorinmis ceremonijomis.
Ind religijoje brahmanizme monarchin panteiz
mo form pakeiia monistin. Aukiausias dievas Brah
ma veikiau vieninga, o ne vieningas, bevards gimins
esyb. I jo viskas atsiranda, j viskas sugrta. I pra
di, pagal ind vaizdinius, neegzistavo nei btis, nei
niekas, nei virus, nei apaia, nei mirtis, nei nemirtin
gumas, o buvo tik vieninga, udara savyje ir tamsu; be
io vieninga, nebuvo nieko, ir itai vieniai brinko savyje
paiame, stebjimo galia itai i savs sukr pasaul.
Brahma suskyla tris dievus: save pat, Krin, kni
jant gyvenim mogaus pavidalu, ir yv, bet kokio
krimo ir griovimo, gimimo ir mirties pradi. Tokia ind
trejyb trimurtis, vaizduojamas simboline ir, Hgelio
nuomone, negraia figra su trimis galvomis. mogaus
gyvenimo tikslas susijungti su visa vienijaniuoju
Brahma. Tai pasiekiama asketiku gyvenimo bdu, ltu
savs marinimu, interes ir polinki atsisakymu, visiku
sustingimu. Ind religija antropomorfin, prisodrinta poe
tins krybos, Hgelis j vadina fantazijos religija.
Tolesn pakopa budizmas, savyje bties religija,
turinti daugiausia sekj. ia dievas sivaizduojamas kaip
niekas: i nieko viskas atsirado, nieku viskas pavirs. Bet
dievas pastamas kaip visikai konkretus mogus
Buda, dalailama ir t. t. ioje religijoje svarbiausias mo
204

gaus tikslas pasinerti amin ramyb, kur nra va

lios ir proto. Budistas kovoja ne su ioriniu pasauliu,
o tik su paiu savimi. Aukiausias tikslas pasiekti nir
van, nuslopinti bet kok sielos ir kno jaudinimsi.
Senovs pers grio arba viesos religija yra perei
namoji forma prie religins idjos raidos auktesns sta
dijos. Kiekviena tikslinga veikla susiduria su klitimi,
grio prieyb blogis, viesos tamsa. i dviej pra
d Ormuzdo ir Arimano kova sudaro Zaratustros
jkurtos senovs pers religijos turin. Zoroastrizmas Hgeliui imponuoja dar ir dl to, kad jame aikiai ireik
tas valstybinis principas: karalius Ormuzdo atstovas.
Pers tikjim dualizm paalina finikiei kentjimo
religija. Dievybs prieyb ia gldi ne alia jos, bet joje
paioje: dievas Adonis mirta ir veikia savo mirt vl
atgimdamas. Adonio pavasario vent tsdavosi kelet
dien. Dvi paras bdavo iekoma mirusio Adonio, lidima,
minimi mirusieji. Trei dien dievas prisikeldavo, ir tai
bdavo diaugsmo, gyvenimo, gamtos prabudimo vent.
Adonio kulte jusline, simboline forma ireiktas bega
linis gyvenimo procesas. Bet ia dar nra nemirtingumo
idjos. Ji atsiranda tik Egipte. Egiptiei msls religija
pasinrusi didi gyvenimo ir mirties paslapt, ji pa
dar i paslapt kulto objektu. Niekur nebuvo skiriama
tiek dmesio laidojimo apeigoms, kuri knijimas yra
gigantikos piramids. Karali ir yni rmai virto iuk
li krvomis, o j kapai nepasiduoda laikui.
Gyvenimo ir mirties msls, umintos egiptiei reli
gijos, menamos dvasins individualybs religijose, prie
kuri Hgelis priskiria yd, senovs graik ir senovs
romn tikjimus, kuriuose dievas yra jau tam tikra i
gamtos isiskyrusi laisva objektyvyb. Bdingas yd
kilnumo religijos bruoas pirmsyk joje isakyta idja,
kad dievas sukr pasaul i nieko. Hgelio poiriu, i
idja kilnesn u bet kokius pasaulio ir diev kilms i
chaoso vaizdinius. ia pat chaos sukuria, o paskui for
muoja vieningas dievas, kuris pagal savo paveiksl ir
panaum kuria mog. Nors mogus, palyginti su die
vu, nesavarankikas, bejgis ir menkas, taiau jis reali
205

zuoja savo panaum diev veikla, kurios imasi po

nuodms akto. Dievas udraud mogui ragauti vaisit
nuo grio ir blogio painimo medio, bet, sugundytas vel
nio, mogus paragavo udrausto vaisiaus, gijo inojim:
ir tapo panaus diev. i biblin alegorij Hgelis
vertina kaip didi ties: inojimas iauktina. tai Ado
mas pasidar kaip vienas i ms,sako dievas Bibli
joje (Pr 3, 22). Bet u gyt inojim reikia atsimokti,
mogus dabar prakeiktas, pasmerktas mirti ir dirbti: Sa
vo veido prakaite tu valgysi duon, iki nesugri em,
i kurios esi paimtas, nes dulk esi ir dulke vl pavirsi(Pr 3, 19). yd religijoje, paymi Hgelis, nra nemir
tingumo idjos.
Mirties baim padaro mog vergu, bet vergika s
mon (itai mes inome i Fenomenologijos) atveria
keli asmenybs savimonei ir bendrumo suvokimui. 2ydt|
dievas privatus, tai vienos irinktosios tautos viepats ir
globjas. yd fanatizmas skiriasi nuo musulmon: pasta
rajam nra nacionalini rib, jis siekia atversti tikrj
tikjim visas tautas, o pirmasis siekia tvirtinti vien
nacij.
Religins idjos tolesns raidos udavinys, pasak H
gelio,veikti nacionalin ribotum. Kita pakopa
groio religija, sukurta senovs helen, mogikiausios
i vis taut. ia konkretus mogus suranda save save*
dievuose su visu kuo, kas jam bdinga, su visais savoporeikiais, polinkiais, aistromis, proiais, dorovinmis ir
politinmis savybmis. Laisv, dvasingumas ir grois
siskverbia kasdien graik gyvenim, ir j religinis
kultas yra gyvenimo poezijos tsa.
Romn religija, skirtingai negu graik, Hgelio nuo
mone, labai prozika. Jos dievai sausi ir rimti, nepasiymintys idealiu groiu, o religin idja pajungta vienam
tikslui valstybei. Tai tikslingumo religija. Romn re-*ligijoje asmenyb absoliuiai tarnauja valstybei. Kai su
sikr Romos imperija ir imperatorius ikilo kaip pa
saulio valdovas, jis buvo aukiau u formalij teis:
jis tapo romn dievu. Vieno mogaus sudievinimas bu206

vo prieastis visuotinio kentjimo, kuris virto tiesos reli

gijos krikionybs gimimo kaniomis.
Krikionyb Hgelis vadina absoliuia ir begaline re
ligija, kurios jau niekas negali pranokti. Krikionybje,
jo nuomone, dievas pagaliau susitaik su mogumi, religija gijo savimon. Taiau Hgelis buvo per daug
intelektualus, kad tikt kiekvienu ventojo rato o
diu, pateisint bet kokias krikioni apeigas. Be to, jam
reikjo paaikinti, kodl daugel ami viepatavo kata
likyb, kuri pasirod esanti klaidinga krikionybs for
ma. ia filosof gelbsti pozityvumo svoka. Jaunystje
iuo terminu jis ymjo bet kurios tradicins religijos
dirbtinum, apmirim. Dabar pozityvumas atsitiktin
atrastos tiesos forma, neprotinga proto apraika. Lais
vs statymai visada turi pozityv aspekt, iorin, atsitik
tin savo realizavimo aspekt. Biblija pozityvi (velnias
irgi cituoja Biblij), joje aprayti stebuklai protui ne
egzistuoja. Intelektas gali siekti natraliai paaikinti ste
buklus; proto pozicija: dvasingumo negalima patvirtinti
iorinmis apraikomis.
Hgelis mgina pateikti pavyzd. Jo interpretacijoje
dievikoji trejyb (dievas tvas, dievas snus ir dievas
ventoji dvasia) ikyla kaip savotika triada, sudaranti
jo filosofins sistemos pagrind. Tvo karalystdievo
btis iki pasaulio sukrimo, logini kategorij sritis.
Snaus karalystsukurtasis pasaulis (ne tik gamtos,
bet ir baigtins dvasios); Kristus mirta iame pasau
lyje ir prisikelia dvasios karalystje, kuri yra pirmj
dviej karalysi sintez, tikinij, kuriuos jungia vie
ningi dorovinio ir valstybinio gyvenimo principai, dvasin
bendruomen. Bet ie principai, kaip mes inome,filo
sofinio painimo objektas. Ar filosofija neveikia tikjimo?
Hgelio atsakymas stulbinantis: Filosofijai priekaitau
jama, kad ji ikelianti save aukiau u religij; taiau
faktikai tai neteisinga... ji ikelia save tik aukiau
u tikjimo form, j turinys vienodas. Didysis dialek
tikas ileido i aki, kad jo logikoje forma ir turinys
tapats.
207

Hgelio religijos filosofijos paskaitos yra puiki anuo

metin religini tikjim istorijos apybraia. Tiesa, de
rindamasis prie schemos, Hgelis umiro islam, kuris
atsirado keliais imtmeiais vliau u krikionyb ir ne
tilpo j filosofo definicijas. Ir dievo sumoginimo pro
cesas liko logikai neubaigtas. Bet problema buvo sufor
muluota pakankamai tiksliai.

Vi enuol i kt as skyr i us

KELIAS I TIES

Svarbiausia kelias.

Hgelis

Baigiamoji Hgelio sistemos pakopa filosofija. ia

yra dvasios saviraidos absoliutus galutinis punktas;
Hgelio teorija paskutin stotel.
Reikia pasakyti, kad absoliuios tiesos suradimo nuo
peln Hgelis maiausiai buvo links prisiskirti sau, sa
vo genijui. Savo filosofij jis laik tik paskutiniuoju, bai
giamuoju ilgo dvasios savs painimo kelio etapu, tarsi
baigiamuoju kolektyvinio darbo skyriumi.
Filosofijos istorijos buvo kuriamos ir iki Hgelio. Bet
visos jos turjo dvejop trkum. Vieni autoriai mat tik
beprasmybi galerij ir naiviai man, kad savo intelek
to pastangomis jiems pasisek tas beprasmybes paalinti.
Kitose knygose buvo apsiribojama tik pasaulyje egzista
vusi nuomoni ivardijimu. Toki istorij autorius
Hgelis lygino su gyvuliais, iklausiusiais visus muzikos
krinio garsus, bet nesuvokusiais svarbiausio dalyko
j harmonijos.
Filosofijos istorija tai vidujai btina, nuosekli, pro
gresuojanti minties pltot. Filosofijos istorija mus supa
indina ne su beprasmybi galerija, bet su galerija
mstanio proto didvyri, kurie siskverbdavo (kiekvie
nas vis giliau!) daikt, gamtos ir dvasios esm ir su
kaupdavo vlesnms kartoms didiausi ini lob. Fi
losofijos istorija tai kelias ties.
Tos istorijos vykiai ir darbai tokie, kad juos maiau
siai galima laikyti atskiro individo kalte ar nuopelnu,
jie yra sudedamoji laisvos minties srities dalis, ir ta min
tis pati savaime yra krybinis subjektas. iuo atvilgiu.14
14. Htgelis

20

Hgelio nuomone, filosofijos istorija yra prieinga poli

tinei istorijai, kur kiekvienas individas gali elgtis savaip,
priklausomai nuo savo sugebjim ir aistr. O ia le
miam vaidmen vaidina tradicija, kuri kaip venta gran
din driekiasi mus i praeities. Kiekviena filosofijos
sistema atsirasdavo neivengiamai ir lygiai taip pat ne
ivengiamai uleisdavo savo viet kitai.
Tiesa, pasitaiko, paymi Hgelis, kad nauja filosofi
n teorija pretenduoja visikai paneigti visa, kas buvo
sukurta iki jos, ir surasti ties. Taiau, kaip rodo anks
tesnis patyrimas, paaikja, kad tokioms filosofinms
sistemoms tinka apatalo Petro odiai, pasakyti Ananijui: tai ties durimis skamba ingsniai <.. .>. Jie ir
tave nune kapus (Apd 5, 9). irk, filosofijos siste
mos, kuri paneigs ir istums tavj, neteks ilgai laukti.
Sau Hgelis, matyt, dar iimt.
Taiau n viena sistema neinyksta be pdsak, ji
toliau egzistuoja veiktu pavidalu, t. y. kiekviena to
lesn filosofijos raidos pakopa ne tik neivengiamai i
plaukia i ankstesns, bet ir suima save visa, kas joje
yra vertinga. Mes prisimename Hgelio idj apie istori
nio ir loginio prad sutapim: painimo teorija apskritai
ir kaip visuma susilieja su savo istorija, svok nuosek
lumas filosofijos sistemoje atitinka istorinius jos raidos
etapus. Todl, daro ivad Hgelis, filosofijos istorijos
studijavimas yra paios filosofijos studijavimas.
iuo atvilgiu jis neabejotinai teisus: n viename
moksle istorija neeina tyrinjimo objekt taip betarpi
kai kaip filosofijoje. Ir itai lemia ne tik tai, kad vienas
ar kitas mstytojas ikirto eilin pakop kelyje pai
nimo virn; kurdamas vientisus logikos kategorij nuo
seklum atkuriani filosofini sistem laiptus, Hgelis
neiveng pritempim. Svarbiau kas kita: filosofin i
nija dl savo pobdio yra nukreipta pasaul kaip vi
sum, kuria bendrus poirio tikrov principus, kurie
nuolat tobulinami, taiau kai kurie j pagrindai lieka
nepajudinami. iuo atvilgiu filosofija analogika menui,
kur istorijos studijavimas yra paties objekto painimas.
210

Filosofins inijos istorins raidos pagrind sudaro

tas pats principas, kaip ir jimas nuo abstraktybs prie
konkretybs kuriant kategorij sistem. Juo filosofin
teorija senesn, juo ji abstraktesn, juo iuolaikikesn
juo turiningesn, konkretesn. Mes neturime tiktis se
novs filosof veikaluose surasti atsakymus klausimus,
kuriuos ikl dabartis. Hgelis rytingai ir pagrstai pa
sisako prie praeities modernizavim, bet jis neabejotinai
mgaujasi, vien ar kit teorij vaizduodamas tik kaip
kurios nors vienos jo logins sistemos kategorijos pl
tojim. Senovs filosofai neinojo ms problem, bet
savsias jie kl pakankamai plaiai ir konkreiai.
Hgelis atskleid ne tik viening teorij grandin, bet
ir kiekvienos jos grandies priklausomyb nuo aplinkos
slyg. iuo atvilgiu jis taip pat neturjo pirmtak.
Filosofija yra mintimis aprpta epocha, sak jis. Kiekvie
na filosofijos sistema yra savo epochos filosofija, todl
ms laikais negali bti nei platonik, nei peripatetik,
nei stoik, nei epikrinink, o tegali bti tik j epi
gon. i sistem atgaivinimas prilygt subrendusio mo
gaus virtimui vaiku. Be to, ne kiekviena epocha palanki
filosofavimui; tik didelis kultros brandumas atveria keli%
filosofiniam mstymui.
Filosofija, pasak Hgelio, prasideda tik graik pasau
lyje. Tiesa, dvasia ugimsta Rytuose, bet ia ji nepakyla
vir religijos. Nekartosime t alik ind ir kin kultr
apibdinim, kuriuos jau inome i Hgelio istorijos fi
losofijos. Jo ivada nepermaldaujama: Ryt mint reikia
paalinti i filosofijos istorijos.
Graikijoje atsiranda Europos mokslas. Hgelis ivar
dija septynis graik iminius, stovjusius prie jo lopio:
Talis, Solonas, Periandras, Kleobulas, Chilonas, Biantas,
Pitakas, Hermipas. Tai buvo praktikai ir politikai, veik
los mons, duodav savo pilieiams iminting patarim,
igarsj sparnuotais posakiais. statymai primena vo
ratinkl: mai pakliva, o dideli juos sudrasko,sako
Solonas. Chilonui priskiriamas toks aforizmas: Lai
duok ir paklisi bd; Kleobulas es pasaks: Svar
211

biausia saikas. Tik vienas i septyni buvo tikras fi

losofasTalis, kils i Mileto.
Nuo Talio iki Aristotelio, nuo VI iki IV a. pr. m. e.,
tsiasi pirmasis graik filosofijos istorijos periodas, jos
formavimasis ir suklestjimas. Pasakojim apie Tal H
gelis pradeda anekdotu: pakls akis vaigdes ir ste
bdamas j judjim, Talis krito duob, ir mons
juoksi i jo, sakydami, kaip jis gals painti tai, kas
vyksta danguje, jeigu nemats, kas yra po kojomis. kris
ti duob negali tik tas, paymi Hgelis, kas atsigul
j j visiems laikams ir nesiryta netgi aki pakelti auk
tyn. Dl Talio, tai nereikia manyti, kad jis skrajojo gry
nosios minties srityje ir buvo toli nuo realios tikrovs.
Veikiau prieingai. Jis pirmasis nustat Siaurs vaigds
reikm jreivystei, imatavo Egipto piramidi aukt
(pagal j metam el), numat Sauls utemim, nu
stat, kad metai turi 365 dienas.
Kaip filosofas, Talis pirmasis mgino paaikinti pa
saulio vieningum, reikini ir daikt vairov kildinti i
vieningo prado. Tokiu pradu Talis laik plaiausiai gam
toje aptinkam mediag vanden. Vanduo, sujungian
tis amin judjim ir amin ramyb, itirpdantis sa
vyje visus knus, yra materialus visos esaties, taip pat
ir gyvybs, altinis. Talis neig negyvos, nejuntanios
materijos egzistavim, man, kad visi daiktai turi siel.
Vartodami iuolaikin terminij, mes Tal galime pava
dinti naiviuoju materialistu hilozoistu. Taiau Hgelis
pateikia kitoki interpretacij: jis tikina, kad pradas Talio
teorijojene jutimais suvokiamas vanduo, o van
duo kaip mintis. Tai bdinga detal: Hgeliui filosofijos
istorija pirmiausia idealizmo istorija, materialistines
teorijas jis arba nutyli, arba ikreipia.
Taip pat alikai Hgelis dsto Talio draugo ir mo
kinio Anaksimandro pairas. Esaties pagrindu Anaksimandras laik ne vanden ir ne koki nors kit konkrei
mediag, o tam tikr neapibrt ir begalin prad
apeiron. Jam priskiriamas sauls laikrodio iradimas,
pasaulio emlapio ir dangaus gaublio sudarymas. Jis pir
212

masis ratu idst savo filosofines pairas. Anaksimandras tvirtino, kad mogus kilo i uvies.
Tuo pat metu, kaip ir Mileto mokykla, atsiranda pitagorinink mokykla. Pitagorui priklauso terminas filo
sofijaiminties meil. Jis ved dstym (Talis ir
Anaksiinandras tik dalijosi savo mintimis su draugais)
ir steig kak panaaus filosofijos draugij, kurios
nariai vilkjo vienodais drabuiais, gyveno kukliai, usi
iminjo gimnastika, muzika ir mokslu.
Pagal pitagorinink teorij, bties pagrind sudaro
skaiiai ir j santykiai. Vis daikt pirmasis pradas
vienetas, visi kiti skaiiai yra vienet kombinacijos. Vie
netastai dievas. Dviej vienet jungin pitagorininkai
vadino materija ir laik j prieybi vienybe. Didel reik
m buvo teikiama trejybei, triadai, kurioje vienetas, perei
damas per dvejyb, vl gyja savo ubaigtum. Trejybs
kultas i pitagorinink perjo krikionyb. Aukiau u
triad pitagorininkams buvo tetrada keturi pirmini
stichij (vanduo, oras, em, ugnis) ir keturi pasaulio
ali priminimas. Toliau buvo pereinama ikart prie
deimties skaiiaus, kuris atsiranda kaip vieneto, dvie
j, trij ir keturi suma, kaip aukiausia j vienyb.
Hgelis atkreipia dmes tai, kad u skaii misti
kos pitagorinink teorijoje slypjo pirmj abstraki
filosofijos svok vienybs, prieybs, daugio plto
jimas; ia usimezga kategorij lentels idja, kuri v
liau ivyst Aristotelis.
Pitagorinink teorijose galima aptikti iuolaikini
vaizdini apie ms planet sistem pradmen. Visatos
centre jie patalpindavo ugn; em laik vaigde, besi
sukania apie i ugn, kurios jie betgi netapatino su
Saule. Nejudanios vaigds, plika akimi matomos pla
netos Saturnas, Jupiteris, Marsas, Venera, Merkurijus,
taip pat Mnulis ir Saul, em ir kakokia Antiem
tokios yra deimt judani sfer. ia, paymi Hgelis,
prie mus pirmoji mintis apie pasaulio srangos sistem.
Sferos dainuoja, kiekviena skleidia savit gars pri
klausomai nuo savo dydio ir judjimo greiio. Tie dy
diai vienas su kitu sudaro harmoning proporcij ir ati
213

tinka muzikos intervalus. Mes negirdime visatos muzikos,

bet juk mes nematome ir ems judjimo. Pitagorinink
teorijose atsiranda mintis, kad daiktai patys savaime ne
panas tai, kaip jie atrodo.
Prietaravimas tarp daikto ir iorinio pasireikimo u
ima svarbiausi viet Eljos mokyklos teorijose, ia, pa
ymi Hgelis, gldi dialektikos itakos. Jutimais suvokia
mai, permainingai biai nebdingas tikrumas; jei mes
Tiorime suvokti j protu, susiduriame su prietaravimu.
Rykiausiai i mintis ireikta Zenono aporijose, kuri
tikslas buvo paneigti judjim. Jutimai mums sako, kad
daiktai juda, bet suprasti judjimo nemanoma, mintyje
apie j visada gldi prietaravimas, vadinasi, dar iva
d Zenonas, judjimo nra.
tai aporija Lekianti strl. Lkdama strl tam
tikru konkreiu momentu yra tam tikroje konkreioje vie
toje. Kitu momentu ji yra kitoje vietoje ir t. t. Bet jeigu
strl yra tam tikroje vietoje, tai, vadinasi, ji stovi joje,
o i rimties bvi sumos negalima gauti judjimo. Ju
dantis daiktas nejuda nei toje vietoje, kur jis yra, nei
toje, kur jo nra.
Kita aporijaGreitakojis Achilas. Logikai samp
rotaujant negalima rodyti, kad bgikas Achilas pavys
ltai liauiant vl. Kol jis nubgs atstum tarp j,
is, nors ir nedaug, bet vis dlto bus paropojs priek.
Kai Achilas veiks atstum, is vl, nors tik vos vos,
bet vis dlto pasistms, ir taip ligi begalybs.
Pasak padavimo, filosofas Diogenas Zenono sampro
tavimus apie judjimo negalimum paneig tuo, kad atsi
stojo ir pradjo vaikioti. Taiau tokiu paneigimu pa
sitenkinus savo mokin mokytojas primu lazda u ne
filosofik poir dalyk. Diogenas suprato, kad
Zenonas neman neigti judjimo jutimais suvokiamo tik
rumo, o tik ikl klausim dl to, kaip ireikti j s
vok logika.
Zenono aporijas gali paneigti tik dialektin logika, pri
pastanti prietaravimus paioje tikrovje. Judjimas
prietaringas. Kai apskritai norime iaikinti judjim,
paaikina Hgelis, tai sakome, kad knas yra vienoje
214

vietoje, o paskui eina kit viet. Juddamas jis jau nra

pirmojoje vietoje, bet kartu dar nra ir antrojoje; jeigu
jis bt vienoje i i viet, jis bt rimtyje. Bet kurgi
jis yra? Jeigu pasakysime, kad jis yra tarp i dviej
viet, tai tuo i tikrj nieko nepasakysime, nes tokiu
atveju jis taip pat bt vienoje vietoje ir, vadinasi, mums
ikilt tas pats keblumas. Judti tai bti ioje vietoje
ir kartu joje nebti, vadinasi, bti abiejose vietose vienu
metu; tai laiko ir erdvs tolydumas, kuris kaip tik ir daro
galim judjim. Leninas, konspektuodamas Hgelio isto
rijos filosofijos paskaitas, atkreip dmes i viet,
pabrauk dviem storais brkniais ir para Teisingai.
Eljieiai atskleid dialektik negatyviu aspektu, t. y.
ikl problem, kurios nesteng isprsti; Hgelis ia
prasme Zenon lygina su Kantu. Pozityviai dialektikos
idjos pltojamos Heraklito filosofijoje. Nra n vieno
Heraklito teiginio,rao Hgelis,kurio a nepriimiau
savo Logik. Pasak Heraklito, pasaulis vienintelis
nesukurtas niekieno i diev ir niekieno i moni, bet
buvo, yra ir bus aminai gyva ugnis, dsningai siliepsnojanti ir dsningai ugstanti. Taigi Heraklitui pirminis
pradas ugnis. Ugnies virsmas daikt ir reikini
vairovs pagrindas. Ugnies gesimas tai kelias emyn,
jos virtimas drgme, vandeniu ir eme. Atvirkias pro
cesasems siliepsnojimas. Gamta yra ratas, kurio
pradia ir pabaiga sutampa. Sutampa ir kitos prieybs;
btis ir nebtis yra vienas ir tas pat. Iki Heraklito su
kurtos teorijos, Hgelio nuomone, yra pirmosios dialekti
ns kategorijos bties lygyje. Heraklitas perjo prie
kitos tapsmo.
Tolesn Hgelio kategorij sistemos pakopa, kaip pri
simename,miglota svoka sau btis. Su ia kate
gorija jis sieja atomist Leukipo ir Demokrito teorijas.
Tai jau neabejotinai pritempta. Glaustai idsts atomistin koncepcij, pagal kuri egzistuoja tik atomai ir
tutuma, Hgelis pavadina j skurdia. Ne prie irdies
jam ir materialistinis smons aikinimas. Siel, mok
Leukipas ir Demokritas, sudaro rutulio formos atomai.
Nuo kiekvieno daikto srva plonyiai apvalkalliai, kurie
215

patenka mogaus jutim organus ir sukelia pojius.

Kai kurie Demokrito tvirtinimai duoda pagrindo manyti,
kad jis skyr patiems daiktams bdingas ypatybes tsu
m, form, nepralaidum ir ypatybes, egzistuojanias
tik mogaus vaizdiniuose,spalv, kvap, gars. Toks
poiris, ne be pikto diaugsmo paymi Hgelis, atla
pojo duris netikusiam idealizmui, kuris mano, kad su
sidorojo su daiktikumu, kai sieja j su smone ir sako:
tai yra mano pojtis. Hgelis turjo galvoje subjekty
vj idealizm.
Naujas antikins filosofijos raidos etapas prasideda
nuo sofist. odis sofistika turi blog vard: jis rei
kia arba savavalik ko nors teisingo paneigim, arba
tariam ko nors klaidingo rodym. Bet i prasm atsi
rado vliau, o i pradi sofistas reik iminties mo
kytojas. Sofistai atgr filosofij mog, emikus
reikalus, prisodrino jos moni santykius. Sofistai buvo
isimokslinimo skleidjai, jie mok matematikos, muzikos,
ikalbos. Bet sofistai nesurado mstyme jokio tvirto pa
grindo, todl j teorija isigim jokiais principais ne
siremiant aidim odiais.
ymiausi sofistai Protagoras ir Gorgijas. Pirmajam
priklauso garsusis posakis: mogus yra vis daikt ma
tas. Protagoras skeptikas. Apie dievus, sak jis, a
nieko negaliu inoti: nei to, kad jie egzistuoja, nei to,
kad jie neegzistuoja. Taip prasidjo jo knyga, kuri Atn
valstybs sakymu buvo sudeginta; autorius buvo itrem
tas. Viskas pasaulyje Protagorui atrod reliatyvu: kai pu
ia vjas, vienam alta, o kitam ne, vadinasi, apie vj
negalima pasakyti, kad jis pats savaime altas arba
iltas.
Login ubaigtum iems principams suteik Gorgijas.
Jo knyga Apie gamt susidjo i trij dali. Pirmojoje
jis rodinjo, kad niekas neegzistuoja. Antrojoje net jei
gu tartume, kad kas nors egzistuoja, tai vis tiek itai
negali bti painta. Treiojoje jeigu btis egzistuot
ir atsivert painimui, tai bt nemanoma perteikti i
nias kitam mogui.
216

Bet tai pasirodo Sokratas. Jis, Hgelio odiais ta

riant, yra viena i domiausi senovs filosofijos figr.
Sokratas betarpikai prisilieja prie sofist siekimu su
grinti filosofij i dangaus em, sumoginti j,
bet jis prietarauja sofistams, teigdamas, kad egzistuoja
tam tikri absoliuts pradai, kurie yra aukiau u asme
ninius interesus. Tai tiesa, gris, grois ir statymas.
Kiekvienas mogus turi painti juos savarankikai, rem
damasis tik savimi, ir gyventi pagal juos. Sokratas at
skleid moral. Iki Sokrato atnieiai buvo dorovingi,
o ne morals; jie gyveno, vadovaudamiesi paproiais ir
protingai prisitaikydami prie aplinkybi. Sokratas paro
d, kad egzistuoja gris pats savaime. Mes prisimename:
dorov Hgelis vertina labiau u moral, bet iuo atveju,
paymi jis, Atn valstyb buvo nusmukusi, paproiai
iklibinti, ir individas turjo pats rpintis normomis.
Pirmiausia Hgelis vertina Sokrat kaip mog.
Sokratas buvo nesutrikdomas ir dievobaimingas sikni
jimas moralins dorybs: iminties, kuklumo, susilaikymo,
nuosaikumo, teisingumo, narsumo, nepalenkiamumo, tvir
to teistumo tiron ir liaudies akivaizdoje; jam buvo sve
timas ir gobumas, ir valdios trokimas. Toliau Hge
lio dmes patraukia bdas, kuriuo Sokratas iekojo tiesos.
ia, Hgelio manymu, prasideda filosofinio metodo prob
lema.
Sokratas mielai kalbdavosi su gimtojo Atn miesto
pilieiais, paprastais monmis ar valstybs veikjais,
iminiais ar amatininkais. Jis pasirinkdavo toki tem,
kuri juos tiesiogiai domino, o paskui nuo io konkretaus
atvejo nuvesdavo juos prie visuotini problem. Pirmas
udavinys buvo sukelti nepasitikjim sigaljusiais vaiz
diniais. Apsimets naivuoliu, neturiniu joki slapt min
i, jis pateikdavo panekovui klausimus, tarsi pats no
rt i jo mokytis. Tai buvo garsioji Sokrato ironija,
kuri mok mog suprasti, kad jis nieko neino, glumino
ir skatino mstyti.
Paskui bdavo pasitelkiama tai, k Sokratas vadino
pribuvjos menu. Reikdavo padti ateiti pasaul min
iai, kuri jau atsirado panekovo smonje. Sokrato me
217

todas ia buvo toks teisingai pateikti klausim, kur

buvo privalu irti dmesingai ir pagarbiai. Ir tada
atsirasdavo iekomas atsakymas.
Sokratas nesisteng sukurti sistemos, jis apeliavo t
sin, intuicij, atskiro mogaus apmstymus. Todl
apskritai jo teorijos dvasia Hgeliui nepriimtina. Jis tei
sina ne tik Aristofan, savo komedijoje Debesys pa
darius Sokrat pajuokos objektu, bet tam tikru mastu
ir Atn teism, pripainus filosof nusikaltus dievu
negerbimu ir jaunimo tvirkinimu.
Teisme Sokratas atmet abu iuos kaltinimus. Bet teis
mas paskelb savo verdikt ir, kaip Atnuose buvo pras
ta, pasil nuteistajam paiam pasirinkti bausm: baud
arba itrmim. Sokratas atsisak itai padaryti, kartu
nepripaindamas teismo kompetencijos. Tada jis buvo
nuteistas mirti. iam nuosprendiui jis pakluso ir paskir
t valand igr nuod taur.
Sokrato likime Hgelis velgia Graikijos tragedij.
Viena prie kit stoja dvi prieingos teiss, ir viena
sudta kit. Dievikoji egzistuojani statym teis ir,
kita vertus, ne maiau dievika inojimo teis, grio ir
blogio painimo medio vaisius, visuotinis vlesni laik
filosofijos principas. Sokrato teismo istorijos pabaiga
triviali: po mirties nuosprendis buvo panaikintas, o netei
singi teisjai nubausti mirtimi arba itremti.
Kita stambi figra, kuri Hgelis atkreipia dmes,
Sokrato mokinys Platonas. Pasak Platono, aplinkinis ju
timais suvokiam, kintani, nepastovi daikt pasaulis
yra tik blankus tikrojo, patyrimui neprieinamo, moni
pasaulio atspindys. Kiekvienas daiktas turi savo idj,
kuri egzistuoja nepriklausomai nuo daikto ir yra jo tik
roji btis, jo esm. Kiekvienas konkretus namas tai tik
atitinkamos aminos ir nekintamos namo apskritai idjos
apraika. Pasak Platono, idja yra ne kas kita kaip
bendra svoka, metafizikai prieprieinama atskiriems
jutimais suvokiamiems daiktams ir turinfi savarankik
bt.
mons netaria, kad egzistuoja idj pasaulis. Plato
nas juos lygino su kaliniais, prikaustytais oloje veidu
21$

} uol ir niekada nebuvusiais laisvje. Pro jim ol

praeina neikai ir pranea vairius indus, statulas, fi
gras; kaliniai mato j elius ant uolos, bet laiko iuos
atspindius paiais daiktais, nes reali daikt jie niekada
nra mat. Kadangi aplinkiniai daiktai netikri, tai ir m
s pojiai, kuriais juos suvokiame, negali teikti tikro
painimo. Idj pasaul gali painti tik iminius, kuris,
atsiadjs jutim parodym, prisimena, k jo nemir
tinga siela, prie ateidama pasaul, mat anapusi
niame pasaulyje.
Suprantama, visi ie samprotavimai mistika. Taiau
Platonas filosofas, ir tas, kas atidiai skaitys jo vei
kalus, po mistiniu apvalkalu aptiks gili mini apie
dialektin painimo prigimt. (Beje, Platonas pirmasis
pavartojo ir dialektikos termin.) Hgelio pateikta Plato
no filosofijos analiz domi kaip tik ia prasme. Leninas
Hgelio paskaitose paymjo toki citat i Platono:
Sunkumas ir tikrumas yra tai, kad bt parodyta, jog
kita yra tas pat, o tas pat yra kita, ir btent tuo paiu
atvilgiu '. Kalbama apie prieybi sutapim. Panaiai,
stebdamas aplinkin pasaul, vaizdingai kalbjo Herak
litas. ia i idja ireikta svoka ir susieta su ino
jimu, kuris, kaip ir pats pasaulis, turi apimti prieta
ring apibri vienov. Tiesa yra prieybi tapatu
mastaip Hgelis reziumuoja Platono samprotavimus.
Platonas buvo Sokrato mokinys, bet, skirtingai negu
mokytojas, moni reikaluose apeliavo ne asmenyb,
bet moni bendrum. Platonas ne skleidia moral, bet
dsto dorovs sistem. Tuo jis ypa artimas Hgeliui.
Atn iminius, kaip vliau ir Berlyno filosofas, visikai
pasikliauja valstybe kaip dorovingo pasaulio pagrindu.
Taiau kiekvienas i j savo meto snus. Hgeliui vals
tyb privatins nuosavybs stiprinimo rankis; Plato
nas i savo idealios valstybs paalina ne tik privatin
nuosavyb, bet ir santuokos institut; jo utopins pai
ros prajusi laik, jei ne giminins, tai kastins san
tvarkos, reminiscencija.1
1 Leninas V. Filosofijos ssiuviniai. Ratai, t. 38, p. 266.

219

Dar grieiau, negu Platonas su savo mokytoju Sok

ratu, su Platonu nesutiko jo mokinys Aristotelis. Alek
sandro Makedonieio aukltojas graik filosofijoje suvai
dino madaug tok pat vaidmen, kaip jo numyltinis
politikoje. Makedonijos karaliaus valdos apm vis ci
vilizuot pasaul; Aristotelio sistema aprp vis tuo
metu egzistavusi inij.
Svarbiausias Aristotelio priekaitas Platonui yra tai,
kad esms negalima atskirti nuo to, kieno esm ji yra.
Esm gldi paiuose daiktuose, o ne anapusiniame pa
saulyje. Aristotelio pateiktoje Platono pair kritikoje
yra kai kuri materializmo bruo, taiau Hgelis juos
rpestingai utuuoja. Materij Aristotelis laiko tik tam
tikra abstrakia daikto galimybe chaotika, inertika
mediaga. Realybe, tikrove ji tampa tik susijungusi su
forma aktyvia idealia esme. Forma materij i gali
mybs paveria tikrove, jutimais suvokiama substancija.
Auktesn substancijos ris protas, mogaus siela.
Pagaliau, pasak Aristotelio, egzistuoja ir tam tikra abso
liuti substancija, nejudanti, bet judinanti form forma
dievas. lyktu skaityti, kaip Hgelis igiria Aristotel
u wahrhaft spekulative Begriffe* (apie siel ir daug
k kita), gromuliuodamas aikiai idealistines ( = misti
nes) nesmones.
Nuslpti visi Aristotelio svyravim tarp idealizmo
ir materializmo punktai!!! *2
Sie svyravimai aikiai matyti painimo teorijoje. Pa
inimo pradia Aristotelis laik pojius, kuriuos jis ly
gino su iedo atspaudu vake. Jutim organ parodym
apie atskirus daiktus patikimumu Aristotelis neabejojo.
Bet jis negaljo paaikinti perjimo nuo poji prie
mstymo. Mstymas, pasak Aristotelio, yra tam tikra for
ma, pastanti daikt esmes, t. y. j formas, tuo pa
grindu, kad ios jai giminikos, turi t pai dievik
prigimt. Nra poji be kno, o prot, Aristotelio po
iriu, galima atskirti nuo kno.
* tikrai spekuliatyvias svokas (vok.). (Vert.)
2 Leninas V'. Filosofijos ssiuviniai. Ratai, t. 38, p. 271.
220

Didel reikm Hgelis teikia Aristotelio valstybs teo

rijai. mogus, pasak Aristotelio,visuomeninis gyv
nas; valstyb yra atskiro mogaus esm, ji yra auk
iau ir u asmenyb, ir u eim. Skirtingai negu Plato
nas, Aristotelis nesileido ideali valstybins santvarkos
form aprainjim ir tik paymjo, kad valdyti turi ge
riausieji.
Aristotelis logikos tvas. Panaiai kaip gamtinin
kas aprainja vairias gyvn ris, Aristotelis pirmasis
apibdino intelektinio mstymo formas: svokas, spren
dinius, samprotavimus. Aristotelio logika iki pat Kanto
nepatyr esmini pasikeitim. Si logika formali, nors
Aristotelio kategorij teorijoje aikiai galima velgti
mstymo form ryio su turiniu, su btimi idj. Kate
gorijos tai paios bendriausios svokos, pasakymai apie
tikrov. Aristotelis j surinko deimt (esm, kokyb, kie
kyb, santykis ir t. t.). Pagrindin kategorija esm, ki
tos atskleidia vairius jos aspektus.
Logikos formalizavim ubaig stoik mokykla. Tokia
pat formali ir j moralin teorija, ypa igarsinusi rom
n stoikus Senek ir Mark Aurelij. Svarbiausias stoik
etikos principas dvasios santarv su paia savimi. Kai
tokia santarv pasiekta, jos negali sudrumsti jokios i
orins aplinkybs, jokia netektis, joks sielvartas. mo
gaus idealas iminius, valdantis savo aistras ir savo
baim. Taiau, kandiai paymi Hgelis, tai karalikas
orumas be karalysts, stoikas ieina i pasaulio, gelbda
mas savo vidin pasaul ir iorin pasaul patikdamas tok,
koks jis yra.
Stoicizmo prieingyb epikrinink filosofija. Stoi
kams tiesa gldi mstomoje btyje, Epikras remiasi b
timi jos vieniniu jutimais suvokiamu pavidalu. Epik
ras materialistas, ir Hgelis, dstydamas jo pairas, ne
slepia neigiamo poirio jas, o danai jas net ikraipo.
Leninas savo Filosofijos istorijos paskait konspekte
ne kart paymi i aplinkyb. Epikras empirinio
gamtos mokslo pradininkas. Intelektinms stoik svo
koms jis prieprieino juslin tikrum. Etikoje tai
reik, kad malonumas pripastamas mogaus bties tiks
221

lu. Epikras rekomendavo vengti nesaikingumo; gyventi

laisvai, lengvai, be dvasinio nerimo tai jo idealas.
Dievai nesikia moni gyvenim. Epikras paskyr
jiems viet tarpuose tarp pasauli, kur jie gyvena nieko
neveikdami, grdamiesi ir mgaudamiesi patys savimi.
Epikro teorijoje, konstatuoja Hgelis, nra galutinio pa
saulio tikslo, krjo iminties. ia Leninas neilaiko:
Dievo gaila!! Idealistinis niekas3,rao jis savo s
siuvinio paratje.
Treioji mokykla po Aristotelio skepticizmas. ia
filosofija nuo bties kategorijos pakyla prie tariamybs
(regimybs). Skeptikui viskas tariama: ir mintis, ir ju
tim parodymai, jo tikslas nesutrikdomumas, ataraksija. Kart laive per audr skeptikas Pironas pasak,
rodydamas savo nusigandusiems bendrakeleiviams kiau
l, kuri buvo visikai abejinga ir toliau sau kramsnojo:
tai tokios ataraksijos turi bti apimtas iminius.
Skepticizmas priklauso gyvenimo ir filosofijos nuopuo
lio epochai, bet, kita vertus, tai ir ingsnis pirmyn. Skep
ticizme, paymi Hgelis, protas paeng taip toli, kad
savimonei inyko visa, kas daiktika, liko tik dvasios
vienatv savo viduje. Be to, minties paralyius tai tik
viena skepticizmo pus, yra dar mstantis skepticizmas,
kovojantis prie melagingus autoritetus, atveriantis ke
li tyrinjimui; jis gldi pozityvioje filosofijoje tarsi koks
raugas.
Paskutinis graik filosofijos raidos etapas neoplato
nizmas, kuriame fantastikai derinosi beveik visos pa
grindins ankstesns teorijos: Platono ir Aristotelio,
stoik, epikrinink ir skeptik. Pasak Plotino, autoritetingiausio i neoplatonik, pasaulis atsiranda dl dievo ema
nacijos (isrvos). Gryna btis, vienov, dievas iski
ria i savs dvasi, kuri savo ruotu pagimdo pasaulin
siel, skylani atskiras sielas. Paskutin emanacijos,
dievikojo prado ugesimo, pakopa yra materija.
Tuo baigiasi daugiau kaip tkstant met trukusi grai
k filosofijos istorija, kuriai Hgelis savo kurse skiria
3 Ten pat, p. 279.
222

svarbiausi dmes (ji. sudaro du tredalius paskait

teksto). Kit tkstantmet nuo VI iki XVI amiaus
Hgelis perbga, apsiavs septynmyliais batais.
Vidurami filosofijos analiz pradedama nuo arab.
Bet Hgelis tik pamini vardus: Al Farabis, Avicena, Ai
Gazalis, Averojus. i mstytoj nuopelnu jis laiko tai,
kad jie isaugojo Aristotel, kuris ilg laik viduram
ikuose Vakaruose buvo inomas tik i arabik vertim
ir komentar. Apskritai, pasak nepagrsto Hgelio tvirti
nimo, arab mintis maai domi ir nesudaro sava
rankikos filosofijos istorijos pakopos.
Beje, t pat Hgelis sako ir apie Vakar scholasti
k, kuri jis traktuoja tik kaip teologij. Scholastika
tai sauso intelekto klaidiojimas po akot iaurietikos
vokikos prigimties mik. Mokslas isigim, virto ai
dimu silogizmais, ton duodavo nemokos vienuoliai. Pa
saulinis protas pasimai. (Hgelis vartoja od ver
rckt, kuris reikia kartu ir pasislinko, ir ijo i
proto.)
Albert Didj Hgelis vaizduoja tarsi kok kertoj ir
pasakoja anekdotus apie jo tamsum. Es jis stoikus si
vaizdavs kaip choro giedotojus: jie, girdi, savo filosofij
suddav eilmis ir stovdami jas dainuodav; i ia ki
ls ir pavadinimas stoikai. Pitagor ir Platon jis laiks
stoikais.
Tomui Akvinieiui Hgelis skiria vien pastraip, Roderiui Bekonui dvi eilutes, Sigerui Brabantieiui, gar
siajam Averojaus sekjui, laisvamaniui ir eretikui,n
odio. Beje, n odio jis nekalba ir apie Meister
Ekhart, vokiei mistik, kuriuo avjosi jaunystje. Va
dinasi, ne dl to, kad Hgelis nepakankamai iman vi
durami filosofij, o dl to, kad ji netilpo jo loginio
mstymo progresuojanios raidos schem. Viduramiai,
kaip ir Ryt imintis, avjo romantikus, Hgelis j sim
patijoms nepritar. Atsiliep ir jo protestantikas prie
ikumas katalik religijos dvasiniam pasauliui, abso
liuiai viepatavusiam feodalizmo epochoje.
Katalikikosios scholastikos viepatavimui gal pada
r Renesansas. Pirmiausia atgimsta susidomjimas anti
223

kos kultra menu ir filosofija. Tik dabar Europa i

tikrj susipasta su Aristoteliu. ymiausias to meto
Aristotelio ir Averojaus sekjas buvo italas Pomponacis.
Averojaus alininkai tvirtino, kad visuotinis, aktyvus
intelektas nematerialus ir aminas, o individuali siela mir
tinga. i teorija banyios seniai buvo pasmerkta, ir
Pomponacis per stebukl iveng susidorojimo.
Florencijoje kuriama akademija, kurioje studijuoja
mas Platonas ir neoplatonikai. Kalbdamas apie tai, H
gelis nutyli svarbi detal: viduramiais neoplatonizmas
kartais bdavo apvalkalu laisvamanik idj, nukreipt
prie ortodoksin krikionik mokym apie personifi
kuot diev krj; emanacijos teorija suartino diev ir
gamt, ruo dirv visikam j susiliejimui, panteizmui.
Beje, analizuodamas Dordano Bruno, kuriam jis ski
ria daug dmesio, pairas, Hgelis faktikai pripasta
itai. Didiam kvpimui, kuriuo liepsnojo jo siela,ra
o Hgelis apie Brun,jis aukojo savo gerov. Tas
kvpimas neleido jam ramiai gyventi. Ikart pasakys: tai
buvo nerimstanti galva, mogus, kuris negaljo sugy
venti su monmis; bet i kur toks jo nerimastingumas?
Jis negaljo susitaikyti su tuo, kas ribota, bloga, bjau
ru, todl ir nerimo. Jis pakilo iki visuotinio substancialumo suvokimo ir paalino t savimons ir gamtos i
siskyrim, kuris vienodai sunaikina ir vien, ir kit.
Ypa Hgeliui artimos dvi Bruno idjos: prieybi vieny
bs idja ir mginimas suprasti visat kaip besivystan
i. U pastarj Brunas umokjo gyvybe.
Vidurami filosofija minties pasaul atskyr nuo rea
lios egzistencijos pasaulio. Naujj ami filosofija ieko
bdo jiems susilieti. Dvasia ir gamta, mstymas ir btis
tai pagrindin prieyb, ir filosofija suskyla dvi jos
sprendimo formas realistin ir idealistin. Realizmas
minties turin kildina i suvokimo, i fizins gamtos,
idealizmo ieities takas mstymo savarankikumas.
ia Hgelis prijo prie pagrindinio filosofijos klausimo;
tai, k jis netiksliai apibdina kaip realizm, yra ma
terializmas. Naujosios filosofijos pradininkai Bekonas ir
224

Bm tai du pirmieji mginimai sprsti dvasios ir gam

tos problem i prieing pozicij.
Fransis Bekonas eksperimentini moksl pradinin
kas. J reikalavimams Bekonas ir pajung savo filoso
fij. Pirmkart istorijoje jis visapusikai ipltojo induk
cin (t. y. nuo atskir fakt einant prie apibendrinim)
painimo metod. iam metodui pagrsti skirtas pagrin
dinis filosofo veikalasNaujasis organonas. Jame ana
lizuojama mogaus intelekto veikla ir kritikuojamos klai
dingos svokos, kurios yra klitis eksperimentiniam i
nojimui. Painimui trukdo keturios klaiding idj ir
prietar stab, kaip juos vadina Bekonas,grups.
Pirma, tai gimins stabai, kuri altinis mogaus
proto ribotumas ir jutim organ netobulumas. mogaus
prot Bekonas lygina su nelygiu veidrodiu, kuris maio
atvaizd savo defektus. Antra, tai urvo stabai, t. y.
ypatumai atskir moni, kurie dl aukljimo stebi daik
tus savaip, tarsi i urvo. Treia, tai turgaus stabai,
t. y. painimo klaidos, slygotos mokslinink ir minios
vartojam odi dviprasmikumo. Pagaliau painimui
trukdo teatro stabai, t. y. aklas tikjimas autoritetais,
kanonais, idealistinmis dogmomis. Norint isivaduoti
nuo stab, reikia remtis tik patyrimu, betarpiku gam
tos tyrinjimu.
Plaiau ir su didesne simpatija, negu apie angl lor
d kancler Bekon, Hgelis rao apie vokiei batsiuv
Jakob Bm. Bm, svajingas fantastas, prisiskaits Bib
lijos ir vokiei mistik, danai pasiduodavs egzaltaci
jai, ra knygas, kupinas grubi vaizd, religins fra
zeologijos ir dialektini idj. Eik ia,kreipiasi jis
velni, ko tu, juoki, nori? A paraysiu tau recept.
Jokios sistemos, net ir paprasiausios logikos Bms ra
tuose nra. Vienintel idja, raudona gija einanti per
vis jo kryb,tai esaties trejybikumas. Bm pan
teistas; dievas jam yra viskas: tamsa ir viesa, meil ir
pyktis. Prieybs skendi viena kitoje; visi daiktai yra
taip ir ne bsenoje, be to, taip neegzistuoja sky
rium nuo ne, du daiktai yra vienas daiktas; esatis
skyla du pradus, kurie nuolat kovoja tarpusavyje jeigu
1S. Hgelis

225

taip nebt, visi daiktai bt niekas ir stovt ramiai,

nejuddami.
XVII amius intelektinio mstymo periodas. Empirizmas ginijasi su racionalizmu, bet j nesutarimai yra
antraeiliai, abu neperengia ir specialiuose moksluose, ir
filosofijoje viepataujanio metafizinio metodo rib. Ra
cionalizmo filosofijos krypties, vieninteliu teisingo i
nojimo altiniu laikanios racional mstym,pradi
ninkas yra Ren Dekartas. Mstymui reikia nuvalyti keli
abejojimu. Taiau Dekartas ne skeptikas, pat abejojim
laikantis filosofinio tyrimo tikslu, jis ne prie intelekt,
bet prie prietarus. Abejojimas tai tik priemon surasti
nepajudinam filosofijos ieities tak. Pasak Dekarto,
abejoti galima jutim organ parodymais, mog su
panios tikrovs realumu, savo paties kno egzistavimu.
Tik negalima suabejoti paios abejojanios minties realu
mu. Vadinasi, mstymas yra vienintelis patikimas faktas.
I ia Dekartas iveda savo garsj teigin: Mstau
vadinasi, egzistuoju.
Pradjs nuo savo paties A, t. y. mstanios sie
los, egzistavimo fakto, Dekartas pereina prie dievo, o
paskui ir prie materialaus pasaulio egzistavimo rodymo.
Dievas visatos krjas, susidedantis i dviej nepri
klausom substancij dvasins ir knikos. Kno atri
butas yra tsumas, sielos atributas mstymas. Tarpi
ninkas tarp i dviej substancij yra dievas, nustats
tiksl kno ir sielos pakitim atitikim. Tiesa prieinama
betarpikai mstymu. Greta idj, kurios atsiranda jutim
organ parodym pagrindu, Dekartas pripaino egzistuo
jant gimtas idjas. Prie pastarj jis priskyr matema
tikos aksiomas ir tuo pagrindu matematik laik pranaes
ne u kitus mokslus.
Dekartas vienas i tikslaus inojimo pradinink, me
chanikos tv. Mechanikos principus jis siek pritaikyti
visam gamtos mokslui, taip pat ir gyvybs supratimui.
I ia kilo mechanicizmas kaip supaprastintas gamtos
tyrinjimas. Gyvnas, Dekarto supratimu,maina.
Dekarto dualizmui prieinga Benedikto Spinozos i
kelta vieningos substancijos teorija. Substancija nepri
226

klauso nuo kokio nors u jos esanio dieviko krjo, ji

yra pati savs prieastis, ji yra dievas, ji yra ir gam
ta. Mstym, greta tsumo, Spinoza laik substancijos,
t. y. visos gamtos, atributu. Judjim jis traktavo
tik kaip substancijos modus (laikin savyb). Judjimo
bsenoje yra pavieniai daiktai, kurie yra tik nejudanios
substancijos, dievo, laikina bsena, atmaina. Skeptikas
Beilis ironizavo: Spinozos dievas, modifikuotas ir turk,
ir austr, kovoja pats su savimi.
Teologin Spinozos terminija atveria idealistins in
terpretacijos galimyb, ir Hgelis nedelsdamas tuo pa
sinaudojo. Jis apsaugo Spinoz nuo apkaltinimo ateizmu.
Tuo tarpu pikti dvasininkijos ipuoliai ir vis laisvama
ni palankumas Spinozai neleidia abejoti tikruoju jo
filosofijos pobdiu. Spinoza griov religijos pamatus ne
tik itirpdydamas diev gamtoje, bet ir moksline ventojo
rato kritika, kurios pradininkas jis buvo.
Reikming viet Spinozos filosofijoje uima etika.
2mogus, kuris vadovaujasi afektais, yra j vergas. I ios
bsenos galima isivaduoti tik per inojim, kurio auk
iausia atmaina yra intelektin intuicija. Kai dvasia pra
deda suprasti daiktus kaip btinus, ji ima valdyti afektus,
gyja laisv. Laisv yra paintas btinumas,ios H
gelio pamgtos formuls autorius buvo Spinoza.
Kiek kitokio pobdio materialistin teorija atsiran
da kitoje Lamano pusje, kur empiriko Bekono idjos
pateko j derling dirv. metafizik links empirizmas
taip Hgelis apibdina Dono Loko filosofij. Spinoza
pradjo nuo aksiom ir definicij. Lok pirmiausia do
mina bendr svok kilm. gimt idj egzistavim jis
neigia: intelekte nra nieko, ko anksiau nebuvo jutimuo
se. Pojtis bet kokio inojimo altinis; iki juslinio
bendravimo su pasauliu siela vari lenta, patyrimas
rao joje savo ramenis.
Patyrimu paremti mokslai prim Loko samprotavim
logik. Bet filosofo, paymi Hgelis, ji negali patenkinti.
Kaip ir anksiau, lieka neaiku, kaip pavienis suvokimas
gyja visuotinumo form, kuri bdinga svokai.
227

Loko samprotavimuose yra dar viena silpna vieta

daikt savybi skirstymas pirmines ir antrines. Pirmo
sios (tsumas, tankis, judjimas ir t. t.) esanios realios,
objektyvios, antrj (spalvos, kvapo, garso, skonio) al
tinis ess ms jutim organai. I ia kilo Berklio sub
jektyvusis idealizmas, kuris ir pirmines daikt savybes
laiko mogaus vaizdiniais. Egzistuoti, Berklio suprati
mu,tai bti suvokiamam. Hgelis i teorij vadina
blogiausia idealizmo atmaina. Neigiamai jis vertina ir
suteikusio ubaigtum lokizmui Himo pozicij. Pasak
Himo, mogus turi reikal su pojiais, naudojasi j
duomenimis, bet nieko negali pasakyti apie j altini;
inojimo visuotinumas tik proio rezultatas.
Himo skepticizmas buvo nukreiptas ne prie mokslin
inojim, bet prie religij ir dogmatizm. Todl jis buvo
labai populiarus tarp prancz vietj. J filosofij
Hgelis teisingai apibdina kaip materializm ir ateizm.
Gamta ne dievas,teig Didro, tarsi atsiribodamas
nuo Spinozos panteizmo. Hgelis prancz materializm
laiko btina filosofins minties raidos pakopa, bet pri
pasta i esms tik negatyvi jo reikm kaip jgos,
griovusios isigimusi religij, atgyvenusi politin san
tvark, pasenusias teisines ir moralines normas. Tam tik
r pozityv turin visuotins konkreios vienybs id
jjis velgia Holbacho Gamtos sistemoje ir ypa
Robine veikaluose. Kaip ir anksiau, jaunysts metais,
Hgelis kupinas simpatij Ruso. ia jis ypa sutelkia d
mes Ruso visuotins valios, kuri skiriasi nuo vis pa
vieni vali sumos, teorij. (Kitaip bt teisingas teigi
nys, skelbiantis, kad ten, kur mauma paklsta daugu
mai, nra laisvs.)
Vokiei vieiamasis sjdis turjo tik jam bding
ypatum. ia buvo gyvos Leibnico, kurio filosofija buvo
prieinga ir Spinozai, ir Lokui, tradicijos. Leibnicas ikl
begalins individuali substancij daugybs idj. Jis
vadino jas monadomis ir kiekvien i j laik udaru,
nepakartojamu pasauliu. Monad laiptai nuo neorganins
gamtos veda prie gyvo organizmo ir smons. Tarp mo
nad nra jokio ryio, todl Leibnicas atmeta empirinius
228

painimo pagrindus. Tiesos painimas galimas tik kaip

dievo i anksto nustatyta mstani ir knik mona
d judjimo harmonija, panaiai kaip du vienodai einan
tys laikrodiai nepriklausomai vienas nuo kito rodo t
pat laik.
Leibnico sistemintojas Christianas Volfas i pradi
vos galvos nepalydjo dl nevykusio savo mokytojo idj
populiarinimo. Prsijos karaliui Frydrichui Vilhelmui pa
sivaideno, kad i anksto nustatytos harmonijos teorija
reikia valios laisvs neigim, vadinasi, i jo armijos
dezertyruojantys kareiviai vykdo ypatingus dievo ianks
tinius nurodymus ir neatsako u savo veiksmus. Grasi
nant kartuvmis, Volfui buvo sakyta per keturiasdeimt
atuonias valandas palikti Prsijos valdas. Taiau vliau
Volfas susilauk pripainimo ir Prsijoje. Nuo jo prasi
djo vadinamoji populiarioji filosofija, kurios tikslas
buvo visur skleisti filosofines inias, neperengusias inte
lektins metafizikos rib.
Rytingas poskis prie dialektikos vyksta tik naujau
sioje vokiei filosofijoje (mes j dabar vadiname kla
sikine), kuri Hgelis pradeda ne nuo Kanto, o nuo Fryd
richo Jakobio. Jakobio reikm ta, kad jis tiksliai nurod
ribotum intelektinio mstymo, kuris niekada neveikia
savojo mechanistinio pasaulio supratimo. Tik vidin nuo
jauta, intuicija, tikjimas atskleidia ties, teikia dievo
painim. Dievo negalima rodyti. Ryium su Jakobiu H
gelis prabgom usimena apie Spinozos, kuris ne maiau
negu Leibnicas buvo uvalds vokiei protus antroje
XVIII amiaus pusje, idj paplitim Vokietijoje.
Kantui Hgelis skiria didiausi skyri i vis, para
yt apie filosofijos raid po graik periodo, madaug
tiek, kiek Sokratui (taiau dvigubai maiau negu Pla
tonui). Kantui jis turi paruos ir pagiriamj vertini
m, ir atri odi: mogus ne toks kvailas kaip ita
filosofija. Po Kanto Ficht; paskui trumpai apie ro
mantikus, apie Seling, kukliai apie save: Dabartinei fi
losofijos stadijai bdinga tai, kad idja painta su visu
jos btinumu. tai ir viskas.
16. Hgelis

229

Tikslas pasiektas, dviej su puse tkstani met pri

reik pasiekti tiesai, ir Hgelis negali nepaaimanuoti dl
to, kaip tingiai ir ltai dirbo pasaulin dvasia. Baig
damas Hgelis dar kart apvelgia filosofins minties
nueit keli, fiksuodamas pagrindines gaires. Jis kalba
apie tai, kad mgino parodyti klausytojams progresuo
jant monijos dvasini formacij vystymsi. Si ilga
dvasi procesija tai atskiri vieningos substancijos, kuri
gyvena kiekviename moguje, pulso tvinksniai. Ubaig
damas kurs ir palikdamas katedr, Hgelis atsisveikin
damas linki studentams viso geriausio. Prie akis ato
stogos.

Dvyl i kt as skyr i us

BRIUSELIS. VIENA. PARYIUS

Jei nemoki svetim kalb, nemoki

ir savosios.

Gt

Vasaros semestras baigdavosi rugpjt, iemos pra

siddavo spal. Rugsjis buvo skirtas poilsiui. 1819 me
tais Hgelis su mona lanksi Rigeno saloje, paskui
dvejus metus i eils trumpam vaiavo Drezden. 1822
metais jis panoro leistis ilgesn kelion, pagaliau isi
ruoti Nyderlandus pas savo sen biiul ir mokin van
Gert. Taiau tokia kelion buvo susijusi su didelmis
ilaidomis, kurios filosofo biudete nebuvo numatytos.
Kai Altenteinas kviet Hgel Berlyn, jis pie
diugias perspektyvas irinkim akademiku ir pajam
padidjim. Prajo ketveri su puse met, taiau nieko
panaaus nevyko. Padidjo ne pajamos, bet ilaidos.
Augo vaikai ir atitinkamai ilaidos j aukljimui. Svei
kata m lubuoti ir reikalavo daugiau dmesio negu
anksiau. Tekdavo gydytis ir monai.
Dar vasaros pradioje Hgelis nusprend prayti vals
tybs paramos. Laike ministrui jis nusak savo padt,
usimin apie neisipildiusias viltis. Savo pinigus, pri
min Hgelis, jis paaukojo savo isimokslinimui, kur da
bar visikai skiria sudtingiausios inijos srities pltojimui.
Hgelis visada mgdavo pabrti, kad filosofija kitiems
mokslams ne pora. S kart jis ra taip: Neslp
damas drstu pridurti, kad mano mokslo disciplina, ku
riai a atiduodu jgas, eidamas karalikj tarnyb, yra
tokia, jog nuodugnus ir siningas jos pltojimas reika
lauja kur kas daugiau laiko ir visai kitoki pastang ne
gu daugelio kit profesori dalykai, todl man lieka ma
ai laiko papildyti savo pajamoms raytojo darbu.
231

Altenteinas savo ruotu kreipsi laiku kancler

Hardenberg. Jis neneig, kad adjo Hgeliui apmoka
mo akademiko viet ir kad kol kas i to nieko neijo;
gyr Hgel kaip pedagog, mokslinink, mog ir pra
leidimo imokti vienkartin paalp. Beje, Hardenbergo
nereikjo tikinti: jis gerai prisimin Teiss filosofijos
pagrind autori. Padengti kelioni, kuri tikslas
pataisyti palijusi sveikat, ilaidoms profesoriui H
geliui buvo imokta 600 taleri.
Sutvarks reikalus universitete, Hgelis leidosi ke
lion. Pirmasis sustojimas Magdeburgas. ia teko i
bti dvi paras nebuvo karietos. Iekodamas ymybi,
Hgelis utiko garsj fizik Karno. Prancz mokslinin
kas ir revoliucionierius, buvs karo ministru direktorijos
laikais, grafu Napoleono laikais, baig savo dienas po
licijos prieiroje Vokietijos provincijoje. Filosofas pada
r jam vizit ir buvo maloniai priimtas.
I Magdeburgo Hgelis ivyko rugsjo 15-j; vakar
ir nakt jis praleido kelyje ir tik autant atvyko
Braunveig. Ikart leidosi apirinti miesto, aplan
k muziej, vakare buvo teatre. Nakt ivyko toliau, au
r vl sutiko kelyje; nykias Brandenburgo ems lygu
mas pakeit grai raiyta vietov, primenanti gimtj
Svabij. Filosofas su malonumu valgsi pro karietos
lang. Trei valand atvaiavo Northeim. Karieta
Kasel turjo ivykti tik vakare, vadinasi, trei nakt
reiks praleisti be miego. Hgelis nusprend pasinaudoti
kurjeri patu, vykusiu Miunchen. Pernakvojs ten
viebutyje, ryt jis atsigavs pasiek Kasel. ia filosofas
ibuvo dvi dienas, apirjo miest ir apylinkes, biblio
tek, paveiksl galerij. Geriausius jos eksponatus pasi
grob Napoleonas ir padovanojo savo pirmajai monai
Zozefinai, o i pardav juos Rusijos carui Aleksandrui.
Karas seniai pasibaig, bet paveikslai Kasel taip ir ne
gro. Filosofas paaimanavo dl likimo kaprizo ir pasi
tenkino apirdamas tai, kas liko muziejuje.
I Kaselio Koblenc, paskui Reinu Bon ir Keln.
Kelnas labai erdvus miestas,ra Hgelis mo
nai,a ikart patraukiau katedr. Tai, kas joje, tiks
232

liau, tame, kas i jos egzistuoja, didinga ir dailu, darnios

proporcijos, itemptos, tarsi reikt ne kilti, o skristi
auktyn,visa tai verta dmesio ir nuostabos, juo labiau
kaip vieno mogaus sumanymas ir vieno miesto darbas;,
ia gimsta kitokia dvasios bsena, kitoks mogikas pa
saulis, prie akis gyvai ikyla kitokie laikai. ia nra
kokios nors naudos, pasitenkinimo, malonumo ar paten
kinto poreikio, ia galima tik be galo klaidioti po auk
tas sales, i kuri kiekviena yra pati savaime. Joms visai
nesvarbu, ar mons jomis naudojasi ir kokiais tikslais;
tuias operos teatras ar tuia banyia tai blogas da
lykas, o ia ikirstas mikas, dvasinis, meninis mikas,
kuris iaugo ir egzistuoja pats savaime; jam nesvarbu,
ar mons liauioja jo papdje, ar jie vaikioja, ar
ne jis yra pats sau; visi, kurie klaidioja po j, visi,
kurie meldiasi, visi, kurie landioja su alia vakytine
kuprine ir pypke dantyse, tiesa, neudegta,visi jie kar
tu su zakristijonu prapuola jame; visa tai, ar stovi, ar
juda, be pdsak pradingsta jame.
Dar Bonoje Hgelis susipaino su nale Hirn, kles
tinios Kelno prekybos firmos savininke. ia ji pakviet
filosof piet, po kuri jos snus parod savo unikal
vitra rinkin. Hgelis klaidiojo po miest, apirinjo
banyias, meno kolekcijas, senovs romn tvirtinimus,
grjosi Reino vaizdais.
Rugsjo 28-j, sekmadien, svetingasis Kelnas liko
toli, o priekyje plytjo Achenas. Ir miest Hgelis pra
djo apirinti nuo katedros, kurioje stovi marmurinis
Karolio Didiojo sostas. Filosofas negaljo atsisakyti ma
lonumo atsissti sost, kuriame buvo karnuoti 32 im
peratoriai. Zakristijonas, vediojs Hgel po banyi,,
papasakojo jam legend, kaip prajus trims imtams me
t po Karolio Didiojo mirties jis kart buvo rastas s
dintis savo soste su imperatoriaus mantija ir karna, su
skeptru ir valdios simboliu rankose. eias valandas
Hgelis paskyr apirti privaiai tapybos darb ko
lekcijai. inovo akimi jis nustat vieno Nyderland pa
veikslo artimum kitam, kadaise matytam pas profesori
Buasr. Abu kriniai i ties buvo to paties altoriaus
233

svaros, vliau jos buvo sigytos i privai rinkini ir

sujungtos su centriniu atvaizdu Luveno v. Petro ba
nyioje.
Galutinis kelions punktas Briuselis; ia Hgel su
tiko van Gertas. Nyderlandai filosofui padar stipr sp
d visuotine gerove, gerai sutvarkytais keliais ir miestais.
Negaliu suprasti, kur jie nukia elgetas ir prasiokus.
Nerasi joki griuvsi, podagriko stogo, supuvusi du
r ar imuto lango. Apirindamas apylinkes, Hgelis
atklydo Vaterlo. A pamaiau tas aminai atmintinas
pievas, kalvas ir orientyrus ypa man simin miku
apaugusi auktuma, nuo kurios gali matyti u daugelio
myli aplinkui; ia pasistat savo sost Napoleonas, m
i kunigaiktis, ir ia j prarado. Vidudienio tvanku
moje mes dvi tris valandas bgiojome aplinkiniais keliais,
kur po kiekvienu ems lopinliu guli narss kariai.
Po Briuselio Gentas, Antverpenas, Breda, Haga,
Amsterdamas, vis nauji spdiai. Mano apraymai da
rosi labai padriki,prisipaino Hgelis monai,ir a ne
inau, kaip juos sutvarkyti, jeigu pamginiau aprayti
visk, ko nesuspjau. Paskutin kart kalbjau apie ba
nyias. Gento, Antverpeno banyios, kaip buvo sakyta
reikia pamatyti jas, jei nori painti ikilias, turtingas ka
talik ventyklas,didiuls, erdvios, gotikins, didin
gos, su vitraais (patys puikiausi, kokius a kada nors
esu mats, yra Briuselyje), prie kolon mogaus gio
marmurins statulos, pastatytos aukiau keli, o ki
tos sdinios arba gulinios, j tuzinai; Rubenso, van
Eiko paveikslai, didiuliai, puiks, po du tris tuzinus
vienoje banyioje; marmurins kolonos, bareljefai, gro
tos, klausyklos, pus tuzino ar net visas tuzinas Antver
peno banyioje,kiekviena papuota puikiomis i medio
iskaptuotomis mogaus gio figromis. Bredoje Hge
lis grjosi didingu grafo Nasau mauzoliejumi eios
figros: dvi balto marmuro vaizduojanios mirusi po
r,ir keturios kampuose Cezaris, Hanibalas, Regulas
ir karys tarsi saugo j ramyb. Hgelis i skulptrin
grup detaliai apra savo Estetikos paskaitose. Ams
terdame jis mat daugyb autentik Rembranto darb.
234

Utrechte Hgelis atsisveikino su palaimos kupinais

Nyderlandais. Per Osnabriuk ir Bremen jis nuvyko
Hamburg, kur lauk susitikimas su Diubo.
Jie susipaino neakivaizdiai. 1822 met birelio pra
dioje Hgelis gavo laik i Hamburgo fabrikanto Diu
bo, kuriame is pra idstyti savo tiesos samprat.
Tuomet filosofas neatsak, bet po pusantro mnesio atjo
antras laikas, isamesnis, su tuo paiu praymu. Diubo
ra, kad vis laisvalaik jis skiria filosofijos studijoms,
bet, kadangi neturi tinkamo isimokslinimo, iekodamas
tiesos turi pasikliauti paiu savimi; jis, Pranczijos i
eivis, daugel met ipaino ten viepataujant skepti
cizm; paintis su vokiei filosofija nukreip jo mintis
kita linkme, bet nei Kantas, nei Selingas jo nepatenkino,
dabar jis msi studijuoti Hgelio filosofij ir prao pono
profesoriaus patarimo ir pagalbos. Ilgiau tylti buvo ne
bepatogu, ir Hgelis atsak Diubo, populiariai idsty
damas atitinkamus Logikos mokslo ir Enciklopedijos
paragrafus. Diubo buvo patenkintas, bet per susitikim
apibr filosof naujais klausimais. Jiedu isiskyr, tap
draugais.
Berlyn Hgelis gro kupinas spdi. Jis veikiau
pavargo, o ne pailsjo. Henrikas Gotas, tada dar stu
dentas, atjs pas Hgel usirayti iemos paskait kur
s, pasakoja savo pirmojo susitikimo su filosofu sp
dius: Jis sdjo prie plataus raomojo stalo ir raussi
po netvarkingai imtytas viena ant kitos knygas ir po
pierius. Anksti susenusi jo figra buvo pakumpusi, taiau
ilaik ankstesn tvirtum ir jg; patogus pilk ir gelto
n spalv chalatas nerpestingai krito nuo pei iki
ems, apgaubdamas jo lies kn; jame nebuvo joki
iorini nei imponuojanios didybs, nei patrauklaus ge
rairdikumo pdsak; pirmasis atkreipiantis dmes jo
elgsenos bruoas buvo senovikas biurgerikas garbus
tiesumas. A niekada nepamiriu pirmojo spdio, kur
man padar jo veidas. Visi jo bruoai, tarsi uges, buvo
igleb ir blanks; juose nebuvo matyti jokios griaunan
ios aistros, bet utat atsispindjo visas tylus praeities
mstymo darbas, tssis dien ir nakt. Abejojimo kanios,
235

dvasini audr smyis, atrod, neplak ir neimu i

vi io keturiasdeimt met trukusio mstymo, ieko
jim ir atradim darbo; tik nepaliaujamas atkaklus sie
kimas vis turiningiau ir visapusikiau, vis grieiau ir ga
lingiau atskleisti seniai laimingai surastos tiesos grd
ivagojo kakt, skruostus ir burn. Kaip oriai atrod
galva, kaip tauriai buvo sudta nosis, aukta, nors ir
nuolaidi kakta, ramus smakras! Jo bruouose savitai ir
rykiai atsispindjo itikimybs ir gilaus teisumo dide
liuose ir mauose dalykuose, aikaus suvokimo, kad ge
riausios jgos ieikvotos tik tiesos iekojimui, pajautimo
kilnumas. A tikjausi pokalbio moksline tema ir labai
nustebau, igirds i jo lp visai k kita. Sis stabus
mogus, k tik grs i Nyderland, kalbjo tik apie
miest tvarkingum, kaimo vietovi gro ir derlingum,
bekrates aliuojanias pievas, bandas, kanalus, auktus
vjo malnus, kelius, meno lobius, pasiturim gyvenim;
visa tai jis pasakojo taip isamiai, kad, atrod, per pus
valand, praleist su juo, a pabuvojau Olandijoje.
Gotas buvo vienas i pirmj, klausiusi Hgelio vi
suotins istorijos filosofijos paskait. i paskait turin
mes jau inome. Iorikai, pasak Goto, viskas atrod
taip: Jam reikjo igauti paias rimiausias mintis i
giliausio daikt pagrindo, ir nors tos mintys jo buvo
apgalvotos ir ipltotos prie daugel met ir daugel
kart, taiau, kad gyvai paveikt, jos visada turdavo vl
jam gimti. Nemanoma sivaizduoti akivaizdesns plasti
ns toki keblum ir sunkaus darbo iraikos u jo pa
skaitas. Kaip senovs pranaai, kurie juo atkakliau ko
vojo su kalba, tuo iraikingiau isakydavo tai, kas ko
vojo juose paiuose i dalies nugaldami, i dalies
nugalimi,lygiai taip pat ir jis kovojo ir nugaldavo
su negrabiu rimtumu. Visas sigilins tik savo mint,
jis, atrod, pltojo j klausytojams i jos paios, dl jos
paios, tarsi ne i savo dvasios, ir vis dlto ji atsiras
davo i jo paties, ir susirpinimas aikumu beveik tvi
kai suvelnindavo jo atkakl rimtum, kuris galjo at
baidyti nuo toki sunki mini suvokimo. I pradi
jis dar usikirsdavo, paskui vl pakartodavo fraz, nutil
236

davo, kalbdavo ir galvodavo, atrod, jam niekada nepasiseks surasti tinkam od, bet tai jis tvirtai j itarda
vo; jis bdavo paprastas ir vis dlto neprilygstamai tin
kamas, nevartotinas ir kartu vienintelis teisingas. Visada
atrodydavo, kad svarbiausia dar turi bti pasakyta, ir
vis dlto tai nepastebimai ir visikai isamiai jau b
davo pasakyta. Pagaliau aiki minties reikm bdavo
pagauta, ir atsirasdavo geidiamos tolesns pltots vil
tis. Veltui. Uuot jusi pirmyn, mintis sukdavosi toje pa
ioje vietoje, ireikiama vienas kit panaiais o
diais. Taiau jeigu nuvargs dmesys isiblakydavo ir
isigands klausytojas po keleto minui staiga grdavo
prie paskaitos, jis bdavo nubaustas sitikindavo, kad
pamet minties gij. Ltai ir apgalvotai juddamas
priek per tariamai nereikmingas tarpines grandis, H
gelis iki vienpusikumo apribodavo koki nors isami
mint, skirdamas kelet jos aspekt, ir prieidavo prie
taravimus, kuri pergalingas sugriovimas turdavo tvir
tai sujungti maiausiai suderinamus dalykus... Tad jam
puikiai seksi vaizduoti epochas, tautas, vykius, indivi
dualius charakterius; jo giliai siskverbiantis vilgsnis
visur jam atverdavo daikt esm, ir jo pirmapradio su
gebjimo stebti energija net ir senatvje neprarado savo
jaunatviko gaivumo ir jgos.
Hgelis pakerdavo ne ioriniu savo paskait spin
desiu, bet j turinio gilumu. Sunkiai prieinama dstymo
forma, jaunystje liudijusi tik dstytojo nepatyrim, da
bar, kai jis artjo prie lovs zenito, auditorijos akyse
buvo kasdiens kalbos normas netelpani idj didin
gumo poymis. Hgelio lov pereng Vokietijos ribas.
Truput ubgsime priek ir papasakosime spdius,
kuriuos Hgelio paskaitos ir susitikimai su juo padar
Ivanui Kirejevskiui. Busimasis slavofilas atvyko Ber
lyn 1830 met vasario mnes. I pradi Hgelis, skai
ts filosofijos istorijos paskaitas, jam nepatiko: Kalba jis
nepakeniamai, vos ne su kiekvienu odiu kosioja, pra
ryja pus gars ir drebaniu, verksmingu balsu vos i
taria antrj. Taiau ia yra vienas profesorius, dl ku
rio vieno mokymasis Berlyne gali bti naudingas ir
237

nepakeiiamas,tai Riteris, geografijos profesorius. Pa

skui Kirejevskio nuomon apie Hgel pamau keiiasi:
A pradjau taikytis su grasiu jo dstymo bdu: jau
kuris laikas a ikeiiau j savo Riter, kuris skaito tuo
paiu metu. Gal gale didysis dialektikas paverg jau
nuol. Kirejevskis para jam nepaprastai mandag lai
k, praydamas susitikti. Paskirt valand jis atvyko
namus Am Kupfergraben gatvje ir savo ruotu sua
vjo filosof. Kit dien Kirejevsk paadino pasiuntinys:
Hgelis kviet j ateiti dar kart, bet kur vakar, kada
panors. Tik ponas profesorius nort inoti tai i anks
to, nes bus pakviesti ir kiti. Pasiirti talenting
rus student susirinko Hgelio mokiniai Hansas, Micheletas, Gotas, raytojas Raupachas, kakokia generolien ir atvyklis amerikietis. Vis vakar vyko gyvas ir
bendras pokalbis, nors a daugiausia kalbjausi ypa su
Hgeliu. Nemanoma bti svetingesniam, malonesniam ir
gerairdikesniam u j. Ir, ubaigdamas laik na
mus, kuriame buvo pateikta gyvenimo Berlyne ataskaita,
Kirejevskis kreipsi patv: Mielas tveli! Isiraykite,
jeigu Maskvoje nra, Hgelio Filosofijos moksl encik
lopedij. ia js surasite daugiau domi dalyk, negu
j pateikia visa naujausia vokiei literatra. J sunku
suprasti, bet ji verta pastang.
*

1824 met rugsjo pradioje, atjus atostogoms, H

gelis ivyko nauj didel kelion. S kart jo tikslas bu
vo Viena. Kelias jo per Drezden, ir ia filosofas vl
grjosi visame pasaulyje garsios paveiksl galerijos lo
biais. Lanksi sveiuose pas romantik Tik, viename i
garsij jo literatrini vakar. T vakar buvo skaito
ma nauja komedija. Hgelis klaussi susidomjs, taiau
neibuvo iki galo: ryt pus penki reikjo keliauti to
liau.
Artdamas prie Austrijos sienos, Hgelis laike pri
min monai, kad ionykt valdia pernelyg domisi jo
238

asmeniniu susirainjimu, todl pra nerayti apie poli

tik, o tik apie grynai asmeninius, malonius ir diugius
dalykus. Prahoje filosofas ibuvo savait. Atvaiavs jis
tuoj pat nuvyko Hradanus, bet ten vyko kariniai ma
nevrai, aud i autuv ir patrank, visur buvo pilna
kariuomens. Hgeliui teko pasitraukti. Tik kit dien
jam pasisek ulipti garsij kalv ir pasigrti auk
sine Praha (prasidjo ruduo, lapai m gelsti). Nuo ryto
iki vakaro Hgelis klaidiojo po miest, apirinjo se
novines banyias, rmus, paveiksl galerijas.
Vienoje stipriausi spd padar ital opera. Kol
tursiu pinig ital operai ir kelionei atgal, pasiliksiu
Vienoje,prane jis namus, smulkiai apraindamas
savo teatro spdius. Uvakar ir vakar dainavo ponia
Fodor. Kokia mokykla, atlikimo pakilumas, velnumas, i
raikingumas, skonis! Tai puikus operos meistras!
Hgelis buvo ne tik operinio dainavimo mgjas, bet ir
inovas. Italai taip j paverg, jog jis neivaiuodavo u
miesto, kad suspt pakliti teatr ir nebt pavargs.
Dien, itaiks laisv valandl, jis vaiktindavo po mies
to parkus ypa jam patiko Prateris,o vakare eidavo
teatr. Jeigu nebdavo spektaklio operoje, vykdavo gar
sj Leopoldtato Petrukos teatr. Pirm kart Hgelis
ia pakliuvo dviej dali vaidinim: i pradi sentimen
tali drama, o paskui bufonada nenutrkstamas aismin
g beprasmybi raizginys, gatvs dainels, oki muzi
ka visa tai gaudia ir lsta tris ketvirius valandos
be sustojimo ir poilsio... Smagu ir talentinga.
Hgelis pabuvojo zoologijos sode, kur jam, kaip Ber
lyno universiteto profesoriui, buvo parodytas dmesys ir
didel pagarba. Lanksi imperatoriaus bibliotekoje di
diausioje to meto knyg saugykloje (300 tkstani to
m vienoje salje!). Idinje jam parod milijono verts
deimant. Muziej direktoriai patys lydjo filosof, ir
jis ilgai grdavosi turtingomis meno kolekcijomis, su
prasdamas, kad susipasta tik su maa, paia ymiau
sia j dalimi. Kartais Hgelis ateidavo netinkamu laiku,
bet jam visada atsiverdavo net privai rinkini durys:
tai buvo pagarbos pareikimas, be to, filosofas neyk
239

tjo arbatpinigi. Vienoje j apstulbino viena detal: me

no lobiai buvo prieinami nemokamai. Esterhazio stam
baus magnato, kurio valdos drieksi nuo Vienos iki
Turkijos sienos galerijoje Hgelis lanksi tris kartus.
Bet stipriausiai j kaip ir anksiau trauk italai.
Vidudien vl kelet valand praleidau Belvederyje,,
o paskui Rosinio Sevilijos kirpjas. Koks puikus Figa
ras tasai Lablaas, o ponia Fodor kokia Rozina! Tai
tobuliausia daininink! Koks grois, nuoirdumas, meist
rikumas, laisvas balso valdymas ir dainavimo skonin
gumas.
Sevilijos kirpjo Hgelis klaussi du kartus. Ma
dam Fodor suavjo filosof ne tik savo menu, Hgelisitai nuoirdiai prisipaino monai ir kaip santuokins
itikimybs enkl pasiunt laiku kriaus, kuri staiga
jo akyse ruden antr kart praydo, iedlapius. Lai
kus namo jis kr kasdien, ikart apraydavo k mats.
spdi fejerverkas akino atmint: Hgelis jau neprisi
min, kas buvo vakar. Tu paskui tursi man papasakoti,,
kaip a ia leidau laik,ra jis monai.
Bet viskas baigiasi, ypa pinigai ir laikas. Dvi savai
tes ibuvs Austrijos sostinje, Hgelis leidosi atgal.
Drezdene jo lauk malonus susitikimas: Viktoras Kuzenas,
Dekarto ir Platono leidjas Kuzenas, vokiei profe
sori poiriu, buvo vienintelis pranczas, pakils iki
iuolaikins teorins filosofijos lygio. Hgelis su juo
susipaino ir susidraugavo 1817 metais Heidelberge.
Jaunas prancz filosofas tada atvyko Vokietij nuo
dugniau susipainti su vokiei mokslu. Jo erudicija
baigsi Kantu. Frankfurte prie Maino jis susipaino su
Frydrichu Slgeliu ir istoriku Sloseriu. Pirmasis jam
papasakojo, kad iuo metu Vokietijoje yra trys dideli
filosofai: Jakobis, Selingas ir Frizas. Antrasis, vyks
Heidelberg, kalbjo Kuzen usukti universitetturint miest. Kuzenas ketino utrukti jame ne daugiau
kaip dvi valandas, bet kai j supaindino su Hgeliu, tai
ibuvo dvi paras, o grdamas dar tris savaites. Iki
Jakobio ir Selingo, gyvenusi Miunchene, Kuzenas taipir nenusigavo, o Frizas jam nepadar spdio. Kuzenas
240

lanksi pas Gt Veimare ir pas Sljermacher Berlyne,

bet jo mintis dabar buvo uvalds tik Hgelis. Tada k
tik buvo ijusi Enciklopedija. Kuzenas, prastai mok
js vokiei kalb, mgino suvokti jos prasm, padedamas
Karovs. Jie dviese vaiktinjo rm sodo aljomis su
tomeliu rankose, ir Hgelio mokinys tiesiai vert jam
Enciklopedij. Vakare jie eidavo pas profesori, ge
riant arbat is aikindavo jiems nesuprantamas vietas,
taiau paalindavo toli grau ne visus neaikumus. Kuzen Hgelis pirmiausia patrauk politini sitikinim
bendrumu. Vliau jis tvirtino, kad nebuvo pasaulyje kito
mogaus, su kuriuo bt taip sutapusios jo pairos.
Kaip ir Hgelis, Kuzenas labai vertino Pranczijos revo
liucij, gyvai domjosi jos vykiais, bet buvo monarchistas ir liberalas, buvo mlynasis, tariant Napoleono
odiais, kuris taip nusak savo viet politikoje, tur
damas galvoje prancz nacionalines spalvas (tarp bal
tos ir raudonos).
Dabar Kuzenas atvyko su hercogo Monteblo palyda.
tai jau keleri metai Hgelio biiuliui pranczui nelei
diama skaityti paskait Sorbonoje: jis sukl valdios
tarim. Laisv laik Kuzenas skyr literatriniam dar
bui. Hgelis diaugsi draugo pasiekimais ir susitikimu
su juo.
Namo Hgelis gro pailsjs ir linksmas. Taiau ne
trukus atjo nemaloni inia, sugadinusi nuotaik: Kuze
nas suimtas. I pradi niekas gerai neinojo, kaip itai
atsitiko, kas sum, u k. Paskui viskas iek tiek pa
aikjo: suimtas Drezdene Saksonijos policijos, perduotas
Prsijos valdiai, laikomas Kpeniko kaljime, kaltina
mas nusikalstamais ryiais su vokiei maitininkais. Es
dar 1820 metais Kuzenas su dviem vokiei profesoriais
ir kakokiu prekiautoju sudar ardomosios veiklos sutart,
kad umegzt nusikalstamus kontaktus, jis prie tai du
kartus buvo atvyks Vokietij; kompromituojanti me
diaga yra Prsijos vidaus reikal ministerijoje, kuriai
j laiku skund vyriausybs agentas.
Kai kurie i Kuzeno biiuli vokiei isyk atlijo
nuo pranczo maitininko. Prsijoje visi buvo pratinti
241

kiekvien sulaikytj laikyti pavojingu nusikaltliu: po

licija imano savo darb, o su svetimaliais apskritai
geriau neturti kontakt. Hgelis irgi visikai pasitikjo
valdia, bet, kita vertus, jis prats pasitikti ir paiu
savimi, o Kuzen jis jau seniai pavadino draugu. Nors
ir kokie bt faktai, Hgelis neabejojo, kad jis nekal
tas, kad vyko nesusipratimas. Kaip tik dl to jis laik
savo pareiga ginti suimtj ir kreiptis paramos pat
vidaus reikal ministr. Kadangi Kuzenas, ra jis Sukmanui, yra tardomas ir jo kalt dar nerodyta, a galiu
leisti sau isaugoti savo ankstesn nuomon apie j ir
pagarb jam.
Tardymas tssi keturis mnesius. Kuzeno byla
pampo nuo vis nauj popieri, bet n vienas i j ne
pateik joki tikinam duomen, kad Kuzenas paeid
Prsijoje veikianius statymus. 1825 met vasario pra
dioje jis buvo paleistas, o mnesio pabaigoje byla buvo
visikai nutraukta. Su Hgelio laiku Gtei Kuzenas
ivyko Veimar.
Prie metus Gt atsiunt filosofui laikel su eiliniu
komplimentu: Tegu visa, k a dar stengiu padaryti,
prisilieja prie to pastato, kuriam Js padjote pamatus
ir kur dabar statote. Tada Hgelis neatsak, o dabar
jis surado reikalingus odius: Kai a velgiu savo
dvasinio vystymosi raid, visur matau Jus, ir a nor
iau vadinti save vienu i Js sn; mano vidin
dvasia surasdavo Jumyse nauj jg kovai prie abstrak
cijas ir lygiavosi Js krinius kaip savo likim.
Gt pasisteng uglaistyti nemalonius Kuzeno spdius
apie vienag vokiei emje.
*

Kitas Hgelio susitikimas su Kuzenu vyko Paryiuje,

kur filosofas, gyvendindamas savo sen svajon, i
vyko 1827 met ruden.
Vaiuodamas Pranczijos keliais, Hgelis prisimin
savo entuziasting avjimsi revoliucija. tai ir Valmi.
242

ia pirmieji sankiulotai sumu sjunginink armijas,

kautynes mat Gt, mio lauke pasaks prs karinin
kams: Nuo ia ir nuo ios dienos prasideda nauja pa
saulio istorijos epocha, ir js galite pasakyti, kad ma
tte tai.
Paryiuje Hgelio lauk Kuzenas. Su jo pagalba filo
sofas sikr nebrangiuose mebliuotuose kambariuose
netoli Liuksemburgo sodo. Drauge jie pabuvojo visur,
kur vyko svarbiausi revoliucijos vykiai, apirjo Luvr
ir Paryiaus apylinkes. Hgelis lanksi ir Monmoransi,
kur yra garsioji katedra su karali kripta; beje, filosof
labiau domino dvaras, kuriame kadaise gyveno Ruso ir
iliko jo pasodintas roi krmas.
Vakarus, kaip ir Vienoje, Hgelis praleisdavo teatre.
S kart j patrauk drama. Paryiuje, ra jis monai,
vaidina kur kas santriau, su maesniu patosu negu
ms aktoriai ir aktors... Pranczai apskritai ramiau ir
apibriau reikia savo jausmus negu mes, ypa tu.
Kiek kart sakiau tau, kad tu turi usiimti reikalais ir
kalbti be afektacijos.
Garsioji Mar ikart paverg filosof. Negalima
nesiavti jos ramia isilavinusios moters laikysena; ne
paisant amiaus, ji puikiai atrodo, ypa anfas, jos gyvos
graios akys ir varus, aikus, iraikingas balsas. Ypa
Emilijoje 1 irovas negali sulaikyti aar. Jos akys
atvertos, bet ne taip kvailai kaip Miuler, vyzdiai ir
vokai juda, bet nukreipti tutum. Ji nepaprastai jau
dina, teisingai vaidindama vaidmen, parodydama jo
vidin gilum. Man kliud ksniai ts, ts, kuriais
publika stengsi paalinti kitas klitis: irov dsavi
mus, kkiojimus ir raudojim. Tik Mar vaidybos dka
a supratau, kad Tartiufastai komedija ir kodl.
Paryiuje Hgelis susitiko berlyniet Raumer, kuris
irgi jo i galvos dl Mar ir jau susipaino su ja. H
gelis papra Kuzen ir j pristatyti didiajai aktorei.
Pranczas buvo sutriks. Tai nemanoma,dst jis
Raumeriui savo bgtavimus,dl Hgelio ivaizdos ir*
' Skribo pjes.
243

kalbjimo manieros juos tikriausiai nukopijuos ir ijuoks

scenose. Raumeris patar Kuzenui paaikinti, kad Pa
ryiuje padors mons nevaikioja u kulis, pasakyti,
kad jis, Raumeris, savo paintimi paeid gero tono tai
sykles. Kuzenas taip ir padar, Hgelis juo patikjo ir
pasiskund savo kolega laike monai: iandien dien
Raumeris eis audiencijos pas madmuazel Mar, jis turi
apsilankyti pas visas aktores; Kuzenui tai atrodo juo
kinga. Kuzenas apskritai stengsi nevedioti Hgelio
privaius namus, tikino, kad visas Paryius ivai
njs ir kad tokie vizitai ia neprasti. Hgelis susipa
ino tik su Minj ir Tjeru. Kart jam pasitaik dalyvauti
Moksl akademijos posdyje; jis uoliai lank bibliote
kas, mgino skaityti ir netgi dirbti.
I Paryiaus Hgelis ra toli grau ne taip entu
ziastingai kaip i Vienos. Jis skundsi netvarkingu pran
cz gyvenimo bdu. Hgelis buvo prats pietauti pirm
valand, soiai, bet saikingai. ia prie stalo bdavo
sdama penkt ir puotaujama iki vakaro. Kai jam kart
m skaudti pilv ir teko kelet dien igulti lovoje,
jis kategorikai atsisak pietauti su Kuzenu ir gro prie
prasto reimo.
Mnuo Paryiuje prabgo greitai, ir pirmomis spalio
dienomis Hgelis paliko Pranczijos sostin. Kuzenas
lydjo j iki Kelno. Briuselyje juos prim van Gertas.
Paskui Hgelis nuvyko Veimar pas Gt. A turjau
smulkiai papasakoti Gtei apie politines ir literatrines
pairas Pranczijoje, jis labai viskuo domjosi; jis ku
pinas jg ir sveikas, apskritai senukas tiksliau, ami
nas jaunuolis pasidar kiek ramesnis; jis toks garbus,
geras, draugikas mogus, kad umirti jo genij. Mes
susitikome kaip seni draugai, ne dl to, kad stebtume
ir klausytums vienas kito, ne dl lovs ar garbs, bet
irdingai. Snus man prie stalo kalbjo, kaip Gt apsi
diaug, suinojs, kad ketinu usukti pas j grdamas
i Paryiaus.
O tai inios apie t pat susitikim i kito altinio
(P. Ekermano, Gts sekretoriaus, 1827 met spalio
18-osios raas): ia yra Hgelis, kur Gt labai ger
244

bia, nors kai kurie jo filosofijos vaisiai jam ir nelabai

prie irdies. Gt sureng Hgelio garbei kviestin vaka
r, kuriame dalyvavo ir Celteris, ketins ivykti t pai
nakt.
Buvo daug kalbama apie Haman, ypa nuodugniai pa
sisak Hgelis, pareiks apie ym mstytoj toki
gili samprotavim, kad jie gali bti tik rimiausio
ir kruopiausio dalyko istudijavimo rezultatas. Paskui
pokalbyje buvo paliesta dialektikos esm.
Tai i esms ne kas kita,pasak Hgelis,kaip
sureguliuota ir metodikai ipltota prietaravimo dva
sia, kuri bdinga kiekvienam mogui dovana, kurios
svarba atsiskleidia skiriant ties nuo melo.
Tik gaila,siterp Gt,kad tokiais subtiliais
mstymo metodais danai piktnaudiaujama, ir jie nau
dojami siekiant teisinga pateikti kaip klaidinga, o klai
dinga kaip teisinga.
Taip, inoma, bna,paprietaravo Hgelis,bet
taip elgiasi tik nesveikos dvasios mons.
Todl a u gamtos, kuri neleidia atsirasti tokiai
ligai, tyrinjim,pasak Gt; mat ia mes turime
reikal su begaline ir amina tiesa; bet tiesa palieka
kaip nevert jos kiekvien, kuris, nagrindamas ir tyri
ndamas savo objekt, elgiasi nepakankamai tyrai ir s
iningai. A visikai sitikins, kad daugel sergani
dialektika palaimingai igydys gamtos tyrinjimas.
Gt ir Hgelis kaip mstytojai i esms sprend t
pat teorin organins visumos painimo udavin.
Hgelis savo svokos konkretumo teorijoje iekojo bdo
isprsti problem dialektins logikos priemonmis; pa
slanki ir savo prieyb pereinani kategorij sistema,
jo nuomone, galina suprasti besivystant organizm. G
tei atsivr kitokia galimyb. Pagal jo pirminio feno
meno teorij, mogus atskirybje gali velgti visuotinyb, atskleisti reikinio esm. Sis velgimas nra tik
paprastas suvokimas, bet vis dlto jis yra juslinis.
Pirminio fenomeno teorija pagrindin Gts filo
sofijos idja. Tiesa, gamtos moksle ji nebuvo pritaikyta:
Gt neskmingai iekojo pirminio augalo, konstravo
245

pirminio gyvno model. Bet estetikoje pirminio feno

meno idja buvo nepaprastai vaisinga. I jos kilo tipi
kumo gyvenime ir mene teorija.
Kart Hgelis gavo i Gts dovan gelton Bohemi
jos stiklo taur, i vidaus iklot juodu aksomu; viesoje
stiklas atrodydavo ydras. Gt man, kad tai akivaizdiai
parodo jo viesos prigimties teorijos teisingum. Prie
dovanos pridtas laikelis paaikino: Absoliutui kuo ge
riausiai ir draugikiausiai rekomenduoja save pirminis
fenomenas.

Tr yl i kt as skyr i us

NRA JAM PABAIGOS

A nemirsiu visai...
Horacijus

Hgelio penkiasdeimt eeri met sukaktis buvo pa

minta pompastikai. Paprastai gimimo dien filosofas
vsdavo eimoje, praddavo vent ivakari vidurnakt.
iais metais viskas susiklost kitaip: dar birelio mnes
mona su vaikais ivaiavo pas motin Niurnberg, H
gelis gyveno vienas, ir draugai nusprend ikilmingai at
vsti jubiliej. Rugpjio 26-osios vakar jis praleido
prie kort stalo: buvo loiamas vistas pas bankinink
Bloch. Kai naktiniai sargai suvilp naujos dienos pra
di, suskambjo taurs, pakeltos u t, kuris i dien
atjo pasaul.
Ryt Hgelis priiminjo sveikinimus. Vaiavo pasta
mi, draugai, oficials asmenys. Netiktai su vizitu atvyko
pats policijos efas slaptasis patarjas fon Kampcas. Tai
buvo dienos kulminacija. Po piet filosofas ilsjosi, kaup
jgas vakarui. Ikilminga vakarien buvo surengta nau
jame restorane Unter den Linden gatvje. Prie stalo s
djo mokiniai Fersteris, Hansas, Gotas, kompozitorius
Celteris, dailininkas Relis, i viso dvideimt moni.
Vieno i dalyvavusij Hgelis nepainojo, jis buvo tuoj
pat pristatytas: profesorius Vihmanas, skulptorius, jam
usakytas jubiliato biustas. (Biustas buvo baigtas po
dvej met, jis atiteko Gtei ir stovjo ant jo raomojo
stalo.) Su muzika atvyko student delegacija ir padova
nojo sidabrin taur su urau: Didiajam mokytojui.
Delegacijos vadovas pasak kalb, Hgelis atsak. Paskui
buvo skaitomos sveikinimo eils. Laikrodis imu vidur
nakt, ir entuziazmas plsteljo su nauja jga: prasidjo
247

rugpjio 28-oji Gts gimimo diena. Pasipyl nauji

tostai, naujos eils. Kreipdamiesi Hgel ir Gt, daly
vavusieji draugikai igr u tai,
Kad jokia iame pasaulyje jga,
O broliai, neiskirt js niekada.
(/. Baliaus vertimas)

Vossische Zeitung ispausdino isami informacij

apie ikilmes dviej didi Vokietijos prot garbei. Tuo
ir pasinaudojo nedraugai. Laikraio straipsnis buvo pa
rodytas karaliui. Buvo kakas pasakyta apie poetus ir
mokslininkus, mginanius utemdyti viepataujaniojo
lov. Vyriausiajai cenzrai buvo nurodyta irti, kad
spaudoje daugiau niekada nebt nuvieiami jokie ikil
mingi renginiai, iskyrus tuos, kurie vyksta karalikojo
je eimoje ir vyriausybje. Hgeliui itai jau neturjo
reikms, nes n vienas vlesnis jo jubiliejus nebuvo ven
iamas taip ikilmingai kaip is.
Turbt vertingiausia dovana, Hgelio gauta penkias
deimt eeri met sukakties proga, buvo jo seniai puo
seljamos svajons isipildymas mokslo ir kritikos ur
nalo ileidimas. Tai buvo Hanso energijos nuopelnas.
1825 met pabaigoje Hansas Paryiuje susipaino su
tutgarto leidju Kot ir kalbjo j finansuoti naujo ur
nalo leidim. Grs namo, Hansas skubinosi pradiuginti
Hgel. A radau j apsivilkus aliu kailiniu chalatu, su
juoda beret panaia kepuraite, vienoje rankoje jis laik
tabako iupsnel, o kita kako iekojo popieriuose, kurie
buvo netvarkingai suversti prieais j.
O, js jau vl ia,pasak jis man ypsodamasis,
mes jau vis mnes js laukiame, slaptasis patarjas
Sulc man, kad js visai negrite.
A pavlavau dl geros prieasties,paprietara
vau,parvykau ne vienas, atsiveiau didel Berlyno li
teratrin laikrat.
Literatrinis laikratis tai puiku. Taiau kur js
radote mog, kuris to imtsi?
Jis neblogas mogus. Jo pavard Kot. tutgarte
mes beveik dl visko susitarme.
248

 Kot? Ar jis neumiro Chor? Ir t sunkum,

kurie atsiranda antraisiais metais, nors pirmieji, atrod,
prasidjo skmingai? Bet Kot imano savo darb geriau
u mus, ir jeigu jis ko nors msi, juo galima pasikliauti.
Jis pats jums pasil?
Ties sakant, a jam. A maniau, kad toks universitetas, kaip Berlyno, negali ilgiau bti be literatrinio
laikraio, o savival ir negatyvumas, viepataujantys to
kiuose darbuose, pareigoja sprsti klausim pozityviai.
A irgi taip manau, todl dar prie kelet met
nusiuniau vir, ministerij, rat, dl kurio iki iol
nepriimta jokio sprendimo. Jeigu jie nenori kitis, apsi
eisime be j.
Hgelio minimame rate buvo kalbama apie vyriausy
binio organo leidim. Dabar atsirado galimyb leisti pri
vat leidin, taiau tai nekeit dalyko esms, ir Hgelis
sutiko vadovauti urnalui. Varnhagenas fon Enz buvo
pasirengs pasidalyti atsakomyb. Autoritetui padidinti
buvo nusprsta padaryti urnal mokslins draugijos or
ganu. 1826 met liepos 23-ij Hgelio namuose buvo
steigta Mokslins kritikos draugija, kuri sudar trys
sekcijos filosofijos, gamtos mokslo ir istorijos bei filo
logijos. Filosofijos sekcijos sekretoriumi tapo Hansas. Jam
buvo patikta ir draugijos bei urnalo ratvedyba.
Keturiuose ar penkiuose posdiuose,pasakoja Han
sas,mes nuodugniai ir visapusikai svarstme nuostatus.
Tas, kas dalyvavo tuose debatuose ir mat, su kokiu kar
iu ginijamasi dl atskir detali, turjo suprasti, kad
stat nuostatai ilgai neisilaikys. Bet anglai ir pranczai
kaip tik tuo ir skiriasi nuo vokiei, kad pirmieji instink
tyviai laikosi formos, antrieji labiau vertina turin, o tre
tieji i meils tariamam turiniui pasireng sugriauti bet
koki form.
Buvo nusprsta kritin literatros apvalg padaryti
grietai mokslin. Vengti atsitiktini tem ir atsitikti
ni autori. Gvildenti aktualiausias problemas, remiantis
naujausiais mokslo pasiekimais. Kiekvien recenzij i
anksto aptarti, kruopiai suredaguoti ir skelbti tik auto
riaus pavard.
17. Hgelis

249

Mokslins kritikos draugija stengsi traukti savo

gretas vairi sitikinim ir inijos srii atstovus. Be
Hgelio ir Varnhageno, jai priklaus Gt, Riteris,
V. Humboltas, A. Slgelis, Buasr, Raumeris ir kiti. Tik
kai imta kalbti apie Sljermacherio pakvietim, Hgelis
usipliesk ir pareik, kad tai bus tolygu jo ijimui. Sljermacheris nebuvo pakviestas, bet pasklido pikti gandai,
kad rengiamasi leisti Hgelio laikrat. Dar neijo n
vienas numeris, o jau pasipyl kritiki vertinimai. Spau
doje buvo raoma, kad urnale bus pasisakoma prie
mokslo laisv, dstomi tik vienos, valstybei priimtinos,
teorijos principai. Valstyb neabejotinai remianti ur
nal. Ir autori anonimikumo atsisakyta siekiant u
gniauti pasisakym laisv. Lidvigas Berne netgi sigud
rino ileisti broir prie anonsuot urnal, kurioje su
rinko visus prie j pateiktus argumentus. Naujam urna
lui buvo pranaaujamas fiasko.
Bet viskas baigsi gerai. Mokslins kritikos metra
iai pradjo egzistuoti 1827 met sausio mnes. Kas
mnes ieidavo deimt dvigub ssiuvini. Hgelis vado
vavo urnalui iki pat mirties. Jau 7-ame ir 8-ame nume
riuose jis pradjo publikuoti savo isami V. Humbolto
darbo Apie Mahabharatos epizod, vadinam Bagavadgita recenzij. Spalio mnes buvo ispausdinta
recenzijos pabaiga.
Vyresnysis i broli Humbolt, ymus filologas ir se
novs specialistas, Berlyno universiteto krjas, 1826 me
tais paskelb ind filosofijos tyrinjim, kurio pagrind
sudar garsaus epo didaktins itraukos idstymas ir
analiz. Karo vadas Ardnas mio metu staiga nustoja
kautis ir klausia diev Krin, kokia gyvenimo prasm.
Po to atuoniolikoje giesmi dstomos jog pairos.
Veikla, aikina Krina, sukausto mog, todl reikia
stengtis isivaduoti i t pani, o jeigu jau veikti, tai
anaiptol ne dl to, kad pasiektum kok nors rezultat.
Pareig reikia atlikti dl paios pareigos. Humboltui, ku
ris savo sitikinimais buvo kantininkas, ios idjos buvo
brangios ir artimos. Hgelis gyr autori u kruopt
darb, bet pateik sav ind filosofijos interpretacij.
250

Ji, tvirtino jis, i esms skiriasi nuo iuolaikinio, racio*

nalistinio, mstymo tipo, dabar ji domi tik istoriniu po
iriu.
Hgelio straipsnis V. Humboltui nepatiko. Jame,
ra jis 1828 met kovo mnes,filosofija painiojama su
pasakomis, tiesa su tuo, kas klaidinga, senov su da
bartimi; argi tai filosofijos istorija? Visa recenzija nu
kreipta prie mane, nors ir netiesiogiai; jos ieities ta
kas sitikinimas, kad a kas tik nori, tik ne filosofas.
Tiesa, Hgeiiui jis ra k kita: dkojo u isam kny
gos aptarim ir sveikino su Metrai ijimu. V. Hum
boltas nenorjo pyktis, juo labiau kad jo tikras brolis
tuo metu jau atsimokjo filosofui tuo paiu.
Aleksandras Humboltas atvyko Berlyn 1827 met
pavasar. Daugel met keliavs po usien, vokiei
gamtos mokslo Nestoras pagaliau gro tvyn. Karalius
jam paskyr 5000 taleri per metus ir keturiems mne
siams ileido Paryi. Jaunesnysis Humboltas, Georgo
Forsterio mokinys ir draugas, Moksl akademijos refor
matorius, ymiausias gamtininkas ir keliautojas, netgi
Gt stebins savo ini ir interes vairiapusikumu,
buvo plaiai inomas visuose visuomens sluoksniuose.
Ruden jis pradjo skaityti nemokamas vieas fizins
kosmografijos paskaitas. Sal buvo perpildyta. ia s
djo ne tik studentai ir profesoriai, bet ir darbininkai ir
ministrai, pasirodydavo net karalius. Didel auditorijos
dal sudar moterys. Hgelis i paskait nelank, bet
jo mona buvo viena i klausytoj.
Pasaulio vaizdas, kur Humboltas pie savo paskai
tose, stebino grandiozikumu ir poetikumu. Kartai ir su
menininko meistrikumu mokslininkas kalbjo apie kos
mos ir em, apie nepaprastus mineralinius ir egzoti
kus augalus, supaindino su mokslo istorijos ir iuolai
kins gamtotyros teorijomis ir faktais. Humboltas nepri
tar pozityvistiniams ipuoliams prie filosofij, kurie
tuo metu jau buvo madingi Pranczijoje, bet jam buvo
grass ir didaktiniai vokiei idealizmo polinkiai. Hgelio
teorijoje jo nepatenkino gamtos niekinimas kaip inerti
ko prado. Hgelio vardas paskaitose nebuvo pamintas,
251

bet buvo itarti odiai apie metafizik, neturini ini

ir patyrimo, vedani prie dar siauresnio schematizmo
negu viduramikasis. Hgeliui itai buvo perduota, ir jis
pasijuto ugautas. Per Varnhagen fon Enz, Humbolto
draug, buvo pareikalauta pasiaikinti. Humboltas, kaip
ir jo brolis, nenorjo skandalo ir apsukriai isisuko i
padties. Jis nusiunt Varnhagenui parengiamuosius pa
skait uraus, Hgelio vardas vl nebuvo minimas, bet
buvo duota suprasti, kad uraai skirti jam. Varnhagenas
nusiunt rankrat Hgeliui, is j dmiai perskait, ne
rado nieko smerktina ir patenkintas grino, paskelbs,
kad vyko nesusipratimas. Vliau paaikjo, kad Humbol
tas nusiunt ne etos, bet penktos paskaitos tekst. Fi
losofas ito taip ir nesuinojo.
Varnhageno diplomatiniai sugebjimai, tvirtumas ir
taktas igelbjo ir Mokslins kritikos draugij, kuriai gr
s pavojus iirti dl diktatoriko Hgelio elgesio. Kai
pradjo eiti Metraiai,prisimena Varnhagenas,
Hgelis darsi vis despotikesnis ir per posdius elgsi
taip keistai, kad visiems pasidar aiku: toliau taip dirb
ti nemanoma, einama aklaviet. Man teko vaidmuo
kalbti vis vardu ir nurodyti garbiajam vyrui, kad ir
jis turi inoti savo ribas. Tai buvo temptas susirmimas,
per kur buvo pareikta asmenini priekait ir kaltini
m. Taiau nebuvo pasakyta nieko nederamo, nieko, kas
galt pakirsti tarpusavio pagarb. Po posdio, per
vakarien, dar tvyrojo vaido atmosfera, daugumas daly
vavusij labiau biiuliavosi su Hgeliu negu su manimi,
bet irdyje palaik mane. Kai pakilome nuo stalo, a pri
jau prie Hgelio ir pasakiau: Isiskirkime geruoju. tai
mano ranka. Susitaikykime! Jis ne tik ities man ran
k, bet ir irdingai mane apkabino; jo akys buvo pilnos
aar. Jis nesitikjo, kad viskas taip pakryps. Nuo to
laiko tarp ms nebuvo susidrim. Neivengta trinties
ir universitete. 1827 met sausio mnes vienas i my
lim Hgelio mokini, Gotas, pateik praym dl habili
tacijos. Disertacijoje Apie men istorijos principus jis
dst mokytojo idjas. Hgelis buvo patenkintas ir pa
skubjo duoti teigiam vertinim. Taiau darbas nebuvo
252

priimtas. Estetikas Hirtas pareik, kad jis skait tris

valandas, bet nesuprato n vienos frazs. Daugel piktino kritiki Goto ipuoliai prie Zolger, Berlyno univer
siteto profesori, prisidjus prie Hgelio pakvietimo
Prsijos sostin ir mirus prajus metams po jo atvykimo.
Ironikas ir nedraugikas fakulteto nari pastabas reziu
mavo dekanas Raumeris. Gotas, ra jis, elgiasi taip,
tarsi laikyt kienje visatos raktus. Taiau atsargiau!
Uuot moksis, is naujoklis drsta mokyti kitus. Fa'kultetas nepaks, kad dvideimtmeiai iltadario augalai
auklt atuoniasdeimtmeius. Gotas nelauk galutinio
sprendimo, kuris negaljo nebti neigiamas, ir pasiskubi
no atsiimti savo darb. Po trij mnesi jis pateik nau
japie Heraklit. S kart jis gavo leidim skaityti
paskaitas, kurios, reikia pasakyti, ikart turjo pasise
kim.
Kai Gotas patyr neskm, kritikai analizuoti litera
trin Zolgerio palikim msi pats Hgelis. Antroji jo
recenzija Metraiuose buvo skirta pomirtiniam nelaiku
mirusio mokslininko veikal ir laik leidimui. Hgelis
su didia pagarba ra apie Zolger, visaip iekodamas
skirtum tarp jo pair ir romantik, ypa F. Slgelio,
su kuriuo velionis draugavo, pozicijos.
F. Slgelis pagrindine filosofijos svoka stengsi pa
daryti ironij ir tuo atm i moksl mokslo konstruk
tyv ir visiems suprantam turin. Pasak Slgelio, ironi
ja. apima ir sukelia mums neisprendiamo prieta
ravimo tarp to, kas beslygika, ir to, kas slygota, pajau
tim, visos pasakymo pilnatvs nemanomumo ir btinumo
pajautim... Reikia laikyti geru tonu, kad harmoningi
menkystos neino, kaip irti t nuolatin savs pa
rodijavim, kai pakaitom reikia ia tikti, ia netikti,
kol jiems pradeda svaigti galva, pokt priima rimtai,
o rimt dalyk kaip pokt.
Hgeliui toks poiris galjo sukelti tik nepaprast
susierzinim. Jis visada,ra Hgelis apie F. Slgel,samprotavo apie filosofij, nepasakydamas n vieno
turiningo teiginio. Suprantama, F. Slgelis neliko sko
lingas. Jo brolis Augustas ia dingstimi sukr epigram,
253

kuria kviet vokieius pasigrti siplieskusia dviej ti

tan kova:
Kur Saras ir ten, kur Prieglius,
Su Hgeliu kariauja Slgelis,
Su Slgeliu kariauja Hgelis.

Straipsnyje apie Zolger Hgelis pabr, kad Slgelio ironija neturi nieko bendra su Sokrato ironija: pir
moji negatyvi, nihilistin, tuo tarpu antrja iekoma tie
sos. Lygiai taip pat Zolgerio ironija giminika dialek
tiniam protui. Deja, Zolgeris nespjo nuosekliai ipltoti
savo mini, bet ir savo filosofavimo bdu, ir poiriu
men jis nusipeln, kad bt skiriamas nuo romantik.
1828
metais Metraiuose pasirod Hgelio recen
zija apie Johano Georgo Hamano rat rinkin. I esms
tai nedidel monografija, skirta vienai i domiausi vo
kiei vieiamojo sjdio figr. Hamanas, kuriam
svetimi tikslieji mokslai ir sistemikos inios, talentingas
literatas, religinis mstytojas, ir traukia, ir atstumia H
gel. Hgelis vertina Haman kaip dialektik, kritikuo
jant intelektin racionalizm ir visur velgiant prie
ybi sutapim. Taiau Hamanas racionalistas, ir tai
Hgel gsdina. Hamano veikaluose nra joki pozityvi
doktrin, jo kalba smoningai mslinga, subjektyvus po
iris pasaul ugoia objektyvi struktr. Tai dialek
tika, kuri tampa sofistika. Toks galutinis nuosprendis.
Reakcija Hgelio straipsn buvo pasipiktinimo ku
pinas Hamano dukters laikas: Kaip apsakyti Jums ma
no nustebim, skausming mano sielos reakcij, kai pa
maiau, kad Js ikreipte viesius mano tv paveiks
lus, iptte tik j tamsisias puses ir parodte juos
visuomenei grietomis spalvomis. Js man atrodote ban
ditas, silaus mano jaunysts god viepatij, kad
klastingai jas sugriautumte; akimirksniu itai Jums pa
sisek. Taiau a jauiu, kaip kyla mano pasipiktinimas,
ir a veiksiu, sekdama savo tvu, jeigu stengsiu pa
smerkti Js nusikaltim. Hgelis laik neatsak,
dabar, beje, sunku pasakyti, ar jis j gavo, ar jis ap
skritai buvo isistas. Jis nejo po mirties paskelbt
254

filosofo susirainjim ir buvo ispausdintas tik ms am

iaus pradioje.
Hgelio susirainjim daugiausia sudar kitokio po
bdio laikai. Jam ra vienminiai; studentai kreipsi
j j patarimo ir pagalbos; jauni mokslininkai siunt savo
knygas, rankraius, disertacijas. Vienas gerbjas prane
Hgeliui, kad mokosi atmintinai jo knygas, filosofas at
sak, kad tai ne geriausias bdas perprasti dialektik.
1828 met lapkriio mnes i Ansbacho buvo gautas
lotyn kalba paraytas veikalas Apie viening, univer
sal, visuotin prot, apgintas kaip daktarin diserta
cija. Jo autorius Lidvigas Fojerbachas dvejus metus Ber
lyne klaus Hgelio paskait, klaus dmiai ir susia
vjs. Hgelio dka, prisipaino Fojerbachas, a
suvokiau pat save, suvokiau pasaul. Jis tapo mano ant
ruoju tvu. Sisdamas grietam mokytojo teismui savo
disertacij, mokinys vis dlto pagarbiai kl Hgelio
religijos filosofijos princip tolesnio pltojimo klausim.
Dabar svarbu, ra Fojerbachas, paneigti ankstesnius po
irius mirt ir gyvenim, anapusin ir emikj pa
saul. Krikionyb nra tobula ir absoliuti religija, ji
neisemia proto. Taip bsimajam Krikionybs esms
autoriui gim pirmosios kritins idjos, kurioms, supran
tama, Religijos filosofijos paskait autorius negaljo
pritarti. Fojerbacho laikas liko be atsako.
Taiau Hgelis parod didel dmes kitam jam atsis
tam rankraiui. Anonimikai ileista knyga buvo pava
dinta Aforizmai apie neinojim ir absoliut inojim
krikioni tikjimo painimo atvilgiu. Knyg para
Karlas Frydrichas Heelis, Naumburgo teismo narys, H
geliui visikai neinomas mogus, taiau jis nuostabiai
tiksliai pritaik Hgelio filosofijos idjas religijai. H
gelis Metraiuose paskelb recenzij, kurioje su di
deliu pritarimu vertino veikal. Pavojus pasirodyti
mogumi, alikai ginaniu savo interesus, negaljo su
laikyti jo nuo pasidiaugimo ios knygos turiniu ir tuo,
kad ji prisidjo prie tiesos, taip pat nuo dkingo ran
kos paspaudimo asmenikai nepastamam autoriui spe
cialiai u jo poir recenzento darbus i spekuliatyvio
255

sios filosofijos. Vliau, kai Hgel klausdavo, kuriame

i paskelbt veikal idstytos jo pairos religij, jis
nurodydavo Heelio Aforizmus.
Beveik vienu metu su Heelio knyga knyg rinkoj
pasirod anoniminis veikalas Apie Hgelio teorij, arb*
apie absoliut inojim ir iuolaikin panteizm, kuriame Hgelis buvo kaltinamas ir savs sudievinimu, ir
savs suniekinimu. Hgelio katalik banyios kritika
suniekina dang, o kas niekina dang, tas niekina pat
save. Teiss filosofijos pagrinduose Hgelio isakyt
mint, kad mogaus sugebjimas luointi ir marinti save
yra vienas i jo pranaum prie gyvulius, autorius pa
teik kaip savs luoinimo ir marinimo teorij, nesuderi
nam su krikioni tikjimu.
Reikia pasakyti, kad tai buvo ne pirmasis filosofo
skundimas, kurio msi katalikai. Dar prie trejus metus
tikyb ministerija gavo skund dl to, kad Hgelis
vieai dergia katalik religij. Per vien paskait profe
sorius leido sau pajuokauti: jeigu pel, pasak jis, sus
vent komunij, tai, kataliko poiriu, ji priims dievo
kn ir turs tapti garbinimo objektu. Itirti 'reikal
buvo pavesta slaptajam patarjui ulcei, artimam H
gelio biiuliui; jis pasitenkino filosofo pasiaikinamuoju
ratu, kuriame is pareik, kad jis liuteronas, dsto
protestantikame universitete ir laiko savo pareiga moks
likai demaskuoti popieikj stabmeldyst ir prieta
ringum. Panaus buvo ir jo odinis pasiaikinimas stu
dentams. Auditorijoje sdjs davikas katalik dvasi
ninkasrm profesori buk ir grasinant vilgsn.
Js dalyvavimas man nedaro jokio spdio,parei
k Hgelis, ir, salei triukmaujant, davikas buvo privers
tas ieiti.
Dabar Hgeliui teko atsakyti spaudoje. Jis pasinau
dojo savo Metraiais ir ispausdino juose anoniminio
pamfleto recenzij, pavadindamas savo kritik piktu
meiiku, kuris parazituoja i jo darb ir dar barasi.
Beje, dar niekam nepasitaik matyti parazito, kuris bt
dkingas savo eimininkui. tai su kokiomis padugnmis
250

a priverstas kovoti,baig Hgelis ios knygos ap

tarim.
Toje paioje recenzijoje Hgelis gynsi ir nuo kito vie
o skundimo, pateikto knygoje Apie filosofij apskritai
ir apie Hgelio Filosofijos moksl enciklopedij. Dl
pastarosios vertinimo. Jos autorius, toks Subartas, kurio
likime Hgelis, Gts praomas, suvaidino reikming
vaidmen, atsidkojo savo geradariui, apkaltindamas j
nepatikimumu. Jis tikino, kad Hgelis neigis sielos ne
mirtingum: psichologiniame Enciklopedijos skyriuje,
kur kalbama apie amius, nra n odio apie mirt ir
nemirtingum. Ar tik Hgelis netiks, kad jis bus gyvas
paimtas dang arba kaip aminas ydas klajos po
pasaul? Hgelio atsakymas buvo grietas: polemika, su
sidedanti i pikt insinuacij ir neskoning ipuoli, pre
tenduojani smojingum, per daug niekinga, kad
j bt galima pavadinti netgi lykia.
1829
metai buvo enkls poleminiais susidrimais. Ta
iau prie akis buvo maloni perspektyva: ruden, per
atostogas, Hgelis nusprend vykti nauj kelion. Kaip
paprastai, jis i anksto padav praym skirti paalp
ir vl primin Altenteinui neitestus paadus padidinti
alg. Buvo kalbama apie Moksl akademij, kuri atkak
liai nenorjo atverti Hgeliui savo dur. Nors akade
mija egzistavo valstybs lomis, vis dlto ji turjo tam
tikr nepriklausomyb. ia nebuvo, kaip universitete, vals
tybinio priirtojo, nebuvo net prezidento, atsakingo
valstybei. J paeiliui vald skyri sekretoriai. ljermacheris ir Aleksandras Humboltas vaidino lemiam vaid
men. Altenteinas vienuolika met atkakliai siek, kad
Hgelis bt irinktas. Akademikai j iklausydavo, bet
nusprsdavo savaip. Paskutin kart klausimas buvo
svarstomas 1830 met vasar. Tuo metu Hgelis jau bu
vo susitaiks su Sljermacheriu, ir teologas primygtinai
reikalavo, kad filosofas bt priimtas akademijos nariu.
Taiau dabar plenariniame posdyje pasiprieino fizikai
ir matematikai. J odis buvo lemiamas, Hgeliui nebuvo
lemta engti j Prsijos Moksl akademij.
217

Altenteinui nelikdavo nieko kito, kaip paguodai kom

pensuoti Hgelio kelioni ilaidas, kai filosofas primin
davo ministrui neisipildiusias viltis. 1829 met rug
pjio pabaigoje Hgelis ivyko Prah, ibuvo ten kelet
dien, paskui nuvaiavo Karlsbad. ekijos kurortas
jau tada turjo pasaulin gars. Hgelis nesirgo jokia
liga, kuriai Karlsbade bt buvs reikalingas specialus
gydymas. I smalsumo jis, tiesa, gr gydomj vanden,
taiau voniomis nesinaudojo. Malonus siurprizas buvo su
sitikimas su Selingu. Suinojs, kad jo jaunysts biiulis
yra Karlsbade, Hgelis leidosi jo iekoti ir utiko j at
liekant vonios procedras. Jie nuoirdiai apsikabino ir
nesiskyr penkias dienas, kol Hgelis ivaiavo. Kartu
pietavo, kartu laipiojo po miest supanius kalnus, kal
bjo apie politik, apie k tik nori, bet tik ne apie filo
sofij. Grdamas Hgelis usuko Veimar. Tai buvo
paskutinis susitikimas su Gte.
Spalio mnes Hgelis buvo irinktas universiteto rek
toriumi. Rektorius bdavo renkamas i profesori vieneriems metams. Kartu vyriausyb pagal Karlsbadu nu
tarimus skirdavo kontrolei savo galiotin. Hgelis pir
masis jo abejas pareigas. Tai liudijo ne tik Altenteino,
bet ir Prsijos saugumo organ didel pasitikjim juo.
Spalio 18-j Hgelis pasak tradicin lotynik pra
dedanio eiti pareigas rektoriaus kalb. Pasisakymo
tema akademin laisv. Universitetas, kalbjo jis, kreip
damasis profesorius ir studentus,gyvas visatos veid
rodis. Tai bendrija, savotika valstyb, kur laisv ir sta
tymas susiliejo viena. Ms statymus mes parengme
patys, jie yra reikalo, kuriam mes tarnaujame, statymai.
Mokymo ir mokymosi, vis gyvenimo vertybi pltojimo
akademin laisv yra vis kit laisvi pavyzdys ir alti
nis. Ji toli ir nuo aklo paklusimo autoritetui, ir nuo ne
pagrsto nuomoni ir poelgi reliatyvizmo. Universitetas
turi tvirt pagrind ties, kuri ir yra jo galutinis tiks
las; jis jungia teorij ir praktik, religin ir pasaulietin,
visuotin ir individual mogaus pradus.
Kaip rektoriui, Hgeliui teko pasakyti kalb lotynikai
ir 1830 met birelio 25-j, Reformacijos kulminacinio
258

momento, kai liuteronai Augsburge teik imperatoriui nau

jojo tikjimo principus, trij imt met sukakties die
n. S kart Hgelis kalbjo apie religin laisv, kuri
isikovojo protestantizmas, veiks mogaus ir dievo san
tykiuose praraj, iraust katalik banyios. Stovda
mas prie eiasdeimtmeio slenksio, Hgelis dar kart
igarbino liuteronyb kaip aukiausi religins smons
raidos pakop.
Jubiliejui Hgelio mokiniai usak atminimo medal.
Vienoje pusje buvo ikaltas filosofo profilis, kitoje
simbolinis atvaizdas: centre genijus, deinje moters
figra su kryiumi, knijanti tikjim, kairje prie kny
gos palinks mokslininkas, o vir jo pelda iminties
simbolis. Tikjimo ir iminties sjunga taip buvo ai
kinama io atvaizdo prasm.
Jubiliato biiuliams medalis patiko. Nepatenkintas bu
vo tik Gt; kodl nesunku spti. Man baisiai nepa
tinka antroji Hgelio medalio pus,ra jis Celteriui,
visai nesuprantama, kas tuo norta pasakyti. Savo stansais a rodiau, kad kaip poetas ir kaip mogus a moku
gerbti ir puoti kryi, taiau man nepatinka, kad filoso
fas aplinkiniais keliais per pirminius pradus ir bties bei
nebties nepagrstum atveda mokinius prie io kartuvi
atvaizdo. Mginimai sujungti filosofin mint su teo
logija visada kl poeto pasipiktinim. Jis nepritar H
gelio kursui apie dievo buvimo rodymus ir apskritai
man, kad filosofija ir religija nesuderinamos.
1831 met sausio mnes Hgelis gavo vyriausybin
apdovanojim treiojo laipsnio Raudonojo erelio ordi
n. Tuo metu jis jau buvo perdavs rektoriaus pareigas,
taiau apdovanojimas tarsi vertino jo pasiekimus ir io
je srityje. Filosofo nuopelnu buvo laikoma tai, kad jam
bnant rektoriumi Berlyno universitete nebuvo imtasi
joki antivyriausybini veiksm nepaisant to, kad Pran
czijoje pltojosi revoliuciniai vykiai. Tik vienas stu
dentas buvo policijos sulaikytas dl to, kad neiojo pran
czik kokard, taiau tai, kaip paaikjo, buvo nesu
sipratimas: nusikaltlis nuoirdiai man, kad tai
patriotinis vokiei enklelis. Kiti disciplinos paeidimai,
259

i kuriuos sikio policija, nekl rimt nuogstavim:

dvylika moni rk draudiamose vietose, trys kovsi
dvikovose, penkiolika rengsi kautis, trisdeimt paeid
tvark, bet anaiptol ne politiniais sumetimais. Niekas ne
buvo paalintas i universiteto, tik keturiolika student
pasodinta karcer. Hgelis pateisino jam parodyt pa
sitikjim.
1830
met liepos pabaigoje Paryiuje buvo paskelbti
karaliaus sakymai, panaikin tas ribotas demokratines
laisves, kurios dar alyje egzistavo. Literatrinje aplin
koje kilo bruzdjimas, kuris paskui persimet gatves.
Prie liaud mesti armijos briai perjo jos pus. H
gelis labai domjosi vykiais. Hansas, kuris tuo metu bu
vo Paryiuje, prane jam apie padt Pranczijos sosti
nje rugpjio 5- dien: 1. Tvarka Paryiuje atkurta.
2. Sukurta nacionalin gvardija, kuriai vadovauja La
Fajetas. 3. Karaliaus gvardijai pasilyta pareikti savo
poir sakymus. Jeigu ji u sakymus, tai turi palikti
Paryi. Ji taip ir padar. 4. Kur yra karalius ir Polinjakas, neinia. 5. Per ir deputat palatos posdiauja.
6. Sudaryta laikinoji vyriausyb.
Revoliucija nebuvo vykdyta iki galo. Pranczija liko
monarchija, karn gavo Luji Pilypas. Prasidjo ban
kinink ir pramoninink viepatavimas. Viktoras Kuzenas
um svarb post vietimo ministerijoje. 1831 met
gegus mnes jis atvyko Berlyn susipainti su liau
dies vietimu ir vl aplank Hgel. Tai buvo paskutinis
j susitikimas.
Hgelio dmes vl prikaust aktualios politins to
meto problemos. Politika absorbuoja visus interesus, pri
sipasta jis viename i paskutinij laik. Paskutinis
reikmingas jo krinys, ijs prie pat mirt,Anglijos
bilis dl reformos. Kritikuodamas Viurtembergo luom
atstovus, Hgelis puol tuos, kurie gyn atgyvenusias tei
ses ir privilegijas, o ia jis palaiko rinkim reformos
prieininkus. Hgelis tiesiai pareikia nuogstaujs, jog
reforma suaktyvint politin kov, kuri pavojinga Ang
lijai, nes monarchin jos valdia per silpna, kad galt
vaidinti tarpins jgos tarp kovojani partij vaidmen.
260

Kita jga gali bti liaudis; ir opozicija, kuri remiasi

principais, iki iol svetimais parlamentui, pamaiusi,
kad jgos, palyginti su prieinga parlamentine partija,
yra nelygios, gali pasiduoti pagundai iekoti liaudies pa
ramos, ir tada vietoj reformos vyks revoliucija.
Taip baigsi is savotikas Hgelio politinis testamen
tas. Prajo beveik keturiasdeimt met nuo to laiko, kai
jaunas Tiubingeno studentas kr utopinius grimo prie
antikins laisvs planus. Per tuos metus filosofo pai
ros i esms pasikeit. Susiavjim revoliucija pakeit
nusivylimas prievartiniu socialini pagrind lauymu.
Emocinis meninis santykis su tikrove uleido viet kul
tui loginio mstymo, kuris atsivr filosofui su visu sud
tingumu ir pilnatve. Visa, kas asmenika ir jaudina tik
individ, pasitrauk antr viet, pirmj atsistojo
valstybs kaip socialins visumos interesai. Hgelio si
tikinimuose vyko daug permain, taiau mstytojas nie
kada nesiliov tikjs mogaus protu, teistvarka ir tei
singumu.
1831
met vasar Berlyne kilo choleros epidemija.
Hgelio eima isikraust i miesto Kreicberg. Ber
lyn buvo stengiamasi nevainti, ir net savo eiasde
imt vieneri met sukakt filosofas atvent u miesto,
Tivolio restorane. Susirinko tik keletas moni (dau
gelis mstytojo biiuli ir gerbj, isigand choleros,
pabgo kuo toliau nuo sostins). Vos spjo igerti am
pan ir buvo paduota kava, staiga kilo smarki audra,
kuri ivaik sveius. Tai buvo palaikyta blogu enklu.
Vasar ir ruden Hgelis reng antr Logikos moks
lo leidim. Daug kas buvo patikslinta ir papildyta, taiau
i esms veikalas nebuvo perdirbtas. Ubaigdamas nauj
pratarm, filosofas prisimin, kad Platonas septynis kartus
perdirbinjo savo knygas apie valstyb. iuolaikiniam
autoriui, kuriam kyla sudtingesns problemos ir kuris
disponuoja platesne mediaga, reikt perdirbinti tai,
kas parayta, septyniasdeimt septynis kartus. Bet, deja,
tai nemanoma, be to, filosofo siel skverbiasi abejo
n, ar apskritai kasdien iuolaikinio pasaulio sumaitis
palieka pakankamai erdvs mstymui. Todl jis ileidia
261

savo knyg, pasitenkindamas tuo, kuo jo darbas galjo

tapti tokiomis slygomis. Po pratarme1831 met lap
kriio 7 dienos data.
Tuo metu Hgelis vl Berlyne. Cholera m slgti,
ir universitete prasidjo paskaitos. iemos semestrui H
gelis paskelb du kursus: teiss filosofij ir filosofijos
istorij. Atjs fakultet, Hgelis rado profesoriaus
Hanso skelbim, kad jis skaitys bendrosios teiss istorij;
skelbime Hansas patar studentams lankyti Hgelio pa
skaitas. Mat Hgelis jau kelet met neskait teiss fi
losofijos, vis kurs buvo perdavs Hansui. Bet auk
tesnse sferose kilo nepasitenkinimas: Hansas daro stu
dentus respublikonais. Tada ministerija pasil Hgeliui
vl imtis skaityti atsaking kurs. 1830 metais Hgelis
paskelb j lygiagreiai su Hanso paskaitomis. Taiau
pas j usira tik dvideimt penki mons. Ir Hgelis
dl prastos sveikatos kurso atsisak (vietoj jo skait
Micheletas). 1831 met iemos semestrui Hgelis vl
paskelb teiss filosofij, Baimindamasis, kad nepasikar
tot pernykt istorija, Hansas kreipsi savo studentus,
rekomenduodamas lankyti savo mokytojo paskaitas. H
gelis sieid ir pasiunt Hansui tokio turinio laikel,
susidjus i vienos frazs: Atsakydamas ekscentrik,
kaip a drstu j pavadinti, mint, atjusi Jums gal
v, brangus profesoriau, parayti skelbim, kuriame Js
kalbate studentams apie ms svarstyt konkurencij ir
leidiate sau rekomenduoti jiems lankyti mano paskaitas,
a galjau laikyti savo pareiga nuo savs taip pat para
yti vie skelbim, kad ukirsiau keli galimam mano
draug ir student spjimui, parodaniam mane kvailoje
viesoje, es a sutinku su Js skelbimu, es tokio Js
skelbimo ir mano paskait rekomendavimo prieastis esu
a pats, kaip Js beveik duodate man suprasti savo pa
reikime, nors ir nevartodamas mano odi; viltis, kad
bent jau mane pastantys mons nepriskirs man tokio
poelgio, ir baim suteikti Jums dingst naujiems isio
kimams ir klaidoms veria mane idstyti Jums savo
poir Js skelbim iomis eilutmis, o ne skelbime.
262

Laikas paymtas: Berlynas. 1831 m. lapkriio 12 d.

Po dienos Hgelio jau nebebuvo gyvo.
Sekmadien, lapkriio 13-j, ryt filosofas pasijuto
blogai: pilvo skausmai ir vmimas. Sveiai, pakviesti pie
t, buvo paprayti grti namo. Buvo ikviestas gydytojas;
liga jam neatrod pavojinga ligon ir anksiau itik
davo panas priepuoliai. Nakt jis negaljo umigti.
A sdjau prie jo,ra mona Hgelio seseriai,apklostydavau j, jeigu jis atsissdavo arba nublokdavo
antklod. Jis be paliovos pra mane prigulti ir palikti
j ramybje. Pilvo skausmas nebuvo atrus, bet kaip
dant skausmas, kuris neleidia ramiai gulti. Pirmadie
n ryt jis ketino keltis. Mes pervedme j svetain, bet
jis buvo toks silpnas, kad vos nepargriuvo, neprijs
sofos. A atneiau pagalvi ir pkin antklod. Jis skun
dsi tik silpnumu. Pykinimas ir skausmas prajo, ir jis
pasak: Dieve, nors valand ramybs inakt. Jis pa
sak, kad jam reikia ramybs, ir papra nepriiminti
svei. A norjau patikrinti jo puls, bet jis velniai at
stm mano rank, tarsi sakydamas: nesirpink. Gydyto
jas buvo nuo ankstaus ryto, liep, kaip ir vakare, dti
garstyias ant apatins kno dalies (vakare a djau
dles). lapinantis kankino skausmai, ir jis pravirko.
Taiau apskritai elgsi ramiai, guljo suprakaitavs, tu
rdamas smon, ir, kaip man atrod, nesuvok pavojaus.
Atjo kitas gydytojas, Hornas, liep dti garstyias ant
viso kno ir ukloti ramunli nuoviru sumirkyta fla
nele. Jam tai netrukd ir nekl nerimo. Trei valand
prasidjo traukuliai krtinje, paskui jis trumpam usn
do. Staiga kairioji veido pus atalo, rankos sustingo
ir pamlo. Mes klpjome prie jo patalo ir klausms jo
kvpavimo. Penkiolika po penki Hgelis mir. T pai
dien, lapkriio 14-j, prie 115 met mir Leibnicas.
Be eimos nari, prie filosofo mirties patalo buvo Johanesas Sulc.
Gydytoj ivad teig: intensyviausia choleros for
ma. ia diagnoze suabejojo jau velionio mona. iuo
laikiniai biografai su ja sutinka: veikiausiai mirties prie
astis buvo skrandio ligos, kuri pasireikdavo ir anks
263

iau, pamjimas. Nebt buv epidemijos, niekas i gy

dytoj n nebt prisimins choleros. Mirusiojo draugai
irgi negalvojo apie j: gav ini apie filosofo mirt, jie
nedelsdami atjo jo namus. O ir laidojamas Hgelis bu
vo visai ne taip kaip epidemijos aukos, kurias tuoj pat
ukasdavo specialiose kapinse. (Tiesa, Berlyno policijos
prezidentas, leids surengti oficialias laidotuves, vliau
turjo dl to nemalonum.)
Ikilmingos laidotuvs vyko lapkriio 16-j. Uni
versiteto akt salje rektorius Marchainek pasak kal
b. Ilga student palyda lydjo karst kapines, kur
Marchainek ir Fersteris vl pasak kalbas. Hgelio ka
pas yra iuolaikinio Berlyno centre, kapinse, esaniose
netoli Oranienburgo vart. Greta ilsisi Ficht. Ir Bertol
das Brechtas.
*

*
*

Kit dien po Hgelio mirties savo valia atsisveikino

su gyvenimu jo sesuo Christiana. Ji buvo trejais metais
jaunesn u filosof, sirgo psichikos sutrikimu, vienu
metu guljo psichiatrinje ligoninje. Jai atrod, kad gy
dytojai udo jos sveikat ypatingais magnetais, ir, kad
apsisaugot, ji apsivilkdavo daugyb egzotik drabui.
Po brolio mirties jos ir taip blanki egzistencija galutinai
neteko prasms.
Hgelio mona pergyveno vyr dvideimt ketveriais
metais. Jaunesnysis snus Imanuelis tapo banyios tar
nautoju, paskutinis jo postas Brandenburgo konsisto
rijos prezidentas. Vidurinysis snus Karlas, igyvens iki
ms amiaus pradios, savo metu buvo inomas isto
rikas mediavistas.
Tragikai susiklost pirmagimio Lidvigo gyveni
mas. Jo likimas tamsi dm didio mogaus biografi
joje. Gims ne santuokoje, jis nuo ketveri met buvo
aukljamas prekiautojo knygomis Fromano, kuris kartu
su filosofo broliu Georgu (vliau uvusiu Rusijoje) buvo
jo kriktatvis, svains Sofijos Braun pensione. Berniukas
264

buvo iaukltas taip, kaip prasta visuomenje. Jenoje jis

buvo vadinamas mauoju Hgeliu, Gt paskyr jam
ketureil:
Tu kdikis buvai ir patiklus engei
Sutikt lemties, nebdams lygus jai.
Bk tvirtas, nors vargai ir skauds,
Sustiprink dvasi laiminimais draugo.
(/. Baliaus vertimas)

Kai Lidvigui sujo deimt met, tvas pasim j

Heidelberg. Berlyne jis, kaip vliau ir kiti Hgelio s
ns, lank pranczik gimnazij, moksi gerai, buvo ga
bus kalboms. Tvas diaugsi jo pasiekimais ir stropumu.
Taiau paskui atsitiko kakas nesuprantama. Penkiolikos
met jis buvo paimtas i mokyklos ir atiduotas tutgar
t mokytis pas prekybinink. Ten jautrus berniukas, ir
iaip kents vienatv, pasijuto visikai nelaimingas. To
lesn tvo ir snaus santyki blogjim, pasak vienos
versijos, lm tai, kad pirklys pasigedo 8 skatik, dl to
buvo apkaltintas Lidvigas, ir tada Hgelis pareik, kad
snus nevertas turti jo pavard ir nuo iol Lidvigas
turs vadintis Fieriu savo velions motinos mergautine
pavarde. Kit versij dsto Lidvigas viename i laik:
Kai a i Jenos persikliau Heidelberg, smarkiai ap
gaudinjau save viltimi, kad bsiu mylimas. Taiau atsi
driau paskutinje vietoje kaip posnis taip su manimi
elgsi ir tvas, kurio a daugiau taip nepavadinsiu, ir
pamot, pati turjusi dar du vaikus. Taigi a visada gy
venau bijodamas tv, o ne myldamas juos, santykiai
visada buvo tempti, ir i to negaljo ieiti nieko gero.
Berlyne tik tai, kad neturjau pinig, trukd man pabgti
i nam, a biau gyvendins plan, jeigu biau
turjs bent draug. Tais metais susiformavo mano cha
rakteris, pasireik mano polinkiai kalboms, ir itis ket
virt a buvau pirmasis mokinys i lotyn ir graik kal
b. Kaip a norjau studijuoti medicin! Taiau man
buvo pareikta, kad a apie tai n negalvoiau, mane
atidav prekybininkui. A pasakiau, kad man ten bus
18. Hgelis

265

sunku, a negims tam darbui, tada man atsak, kad

neteiks paramos.
Dabar itai atsitiko. A jau seniai rengiausi palikti
tutgart, ir kiekvien kart pakeisdavau sprendim. Bet
gal gale a daugiau nebegaljau paksti pardavj sa
vivaliavimo, be to, ir eimininkas visais atvilgiais ri
botas mogus; vyko nemalonus pokalbis su juo, a pa
sipraiau atleidiamas, ir kai pakartotinai ito pareikala
vau, gavau sutikim. Ponas Hgelis atsisveikino su
manim per mano eiminink ir tiesiogiai man nieko ne
para. I Mainco a pasiuniau jam irding atsisveiki
nimo laik, paskutin, kur jis i mans gavo, ir tuo
mes nutraukme santykius. Atuoniolikmetis jaunuolis
usiverbavo kareivius ir eeriems metams buvo isis
tas Indonezij. Hgelis apie tai nieko nenorjo inoti.
Van Gertas, jo mokinys ir stambus Nyderland valdinin
kas, 1828 metais jam ra: Js umirote perduoti man
btiniausias inias apie savo sn, kuris tarnauja Olan
dijos armijoje Batavijoje. Man bt malonu bti jam nau
dingam, ir a turiu tam visas galimybes. Bkite toks ge
ras, pranekite man, kokiame jis dalinyje ir k reikia
padaryti, a padarysiu kur kas daugiau, negu Js ma
note. Hgelis jam neatsak. Kapralas Lidvigas Fieris
atitarnavo Javoje eerius metus, taiau baigiantis ter
minui susirgo tropik drugiu ir 1831 metais mir, dviem
su puse mnesio aplenks tv.
Toks Hgelio artimj likimas. Taiau filosofas turjo
ir kit palikuoni, susijusi su juo dvasins giminysts
ryiais. Netrukus po mstytojo mirties pradjo eiti atuo
niolikos tom jo rat rinkinys, kur jo ir paskait
tekstai. Marchainek pareng ileisti religijos filosofijos
paskaitas, Gotas estetikos, Micheletas filosofijos isto
rijos, Hansas istorijos filosofijos paskaitas. Jeigu prie
i vard pridursime Heel ir Hinrichs, tai sivaizduo
sime, kas jo vadinamj senj hgelinink paties
Hgelio iauklt mokini ir artim jo biiuli grup.
Du paskutinieji isiskyr savo konservatyviomis pairo
mis ir siekimu interpretuoti Hgelio filosofij protestan
tikosios ortodoksijos dvasia. Tai buvo deinysis mokyklos
266

sparnas. ia religija buvo prilyginama filosofijai, abso

liutin idja traktuojama kaip viepats dievas, vietoj tria
dos buvo samprotaujama apie ventj trejyb.
Taiau Hgelio mokyklos, dominavusios Vokietijos
dvasiniame gyvenime, gelmse brendo naujos jgos. Pra
jus ketveriems metams po filosofo mirties, ijo Davido
Strauso knyga Jzaus gyvenimas, padariusi aminin
kams stipr spd ir susilaukusi keleto leidim. Pasitelks
istorini altini kritikos metodus, trausas prijo ivad
apie evangelijos nepatikimum. Visi evangelist pasako
jimai apie Jzaus darbus neturi nieko bendro su tiesa,
joki jo padaryt stebukl nebuvo ir negaljo bti. Kar
tu evangelijos istorijos ne smoningas prasimanymas,
tai mit krimas, o mitai tai ne iaip savavaliki isi
galvojimai; mitai tai liaudies arba stambios religins
bendruomens kolektyvins nesmoningos krybos pro
duktas. trauso darbo pagrind sudar Hgelio liaudies
dvasins substancijos teorija.
Jzaus gyvenimas sulau oficialij Hgelio tradi
cij. i knyga dav pradi kairij hgelinink, arba
jaunahgelininkatvir ateist ir respublikos ali
nink,judjimui. Rykiausia figra i j Brunas Baueris, kuris, kritikuodamas krikionyb, jo kur kas toliau
u traus. Pasak Bauerio, evangelijos sakms neabe
jotinos fikcijos, smoninga, tyin apgaul. trauso klai
da ta, kad jis suabsoliutina substancij, t. y. savimo
ns nepasiekusi dvasi. Pati liaudis, Bauerio nuomone,
nieko negali sukurti betarpikai i savo substancialumo,
tik pavien smon suteikia jam irform, ir turinio api
brtum.
Buvo ginijamasi dl religini problem (tik ioje
srityje tada buvo leidiama keistis nuomonmis), taiau
u teologijos slypjo filosofija. Klausimas dl to, kaip
atsirado evangelij pasakojimai apie stebuklus ar tai
buvo nesmoningas mit krimas, ar juos sugalvojo evan
gelistaiiaugo klausim, kas yra svarbiausioji vei
kianioji visuotins istorijos jga: substancija ar sa
vimon, nacionalin kultra ar kritikai mstanti asme
nyb.
267

Baueris buvo ateistas, jis ra smojingus antireligi

nius pamfletus, parodijuodamas banytinink kov prie
antikrist Hgel, taiau jo pagrindas visada buvo idea
listin filosofija. Hgelio filosofija jo interpretacijoje buvo
nuspalvinama Fichts filosofijos spalvomis. Ginas neper
eng idealizmo rib.
I esms vaizdas pasikeit 1841 metais, kai pasirod
nauja knyga, kuri sugrino materializmui filosofijos teo
rijos teises. Gamta egzistuoja nepriklausomai nuo bet
kokios filosofijos; ji yra pagrindas, ant kurio mes, mo
ns, patys bdami gamtos produktai, esame iaug. U
gamtos ir moni rib nieko neegzistuoja, o auktesns
btybs, kurias sukr ms religin fantazija, tra tik
fantastinis ms pai esms atspindys. Ukeikimas bu
vo panaikintas; sistema buvo susprogdinta ir nublok
ta al, prietaravimas, paaikjus, kad jis tra tik
vaizduotje, buvo paalintas. Reikjo paiam pergyventi
ivaduojamj tos knygos poveik, kad galima bt apie
tai susidaryti tikr vaizd *,po daugelio met ra
F. Engelsas. Knyga vadinosi Krikionybs esm, jos
autorius buvo Lidvigas Fojerbachas.
Prajo dar treji metai, ir Paryiuje rinkinyje Vokie
i ir prancz metraiai pasirod Karlo Markso
straipsnis Dl Hgelio teiss filosofijos kritikos. va
das. Vokietijoje, konstatavo autorius, religijos kritika i
esms baigta. Artimiausias filosofijos udavinys dan
gaus kritik paversti ems kritika, religijos ir teologijos
kritik teiss ir politikos kritika. Marksas ragino vyk
dyti politin revoliucij ir nurod materiali jg, kuri
gali j gyvendinti,proletar klas. Nuo iol Hgelio
veikal likimas buvo susijs su dialektinio materializmo
istorija.
*

Ms pasakojimas apie didiojo filosofo gyvenim ir '

teorij eina prie pabaigos. Galima padaryti ivadas.1
1 Engelsas F. Littdvigas Feuerbachas ir klasikins vokiei filo
sofijos pabaiga.Marksas K, Engelsas F. Rinktiniai ratai dviem
tomais, t. 2, p. 330331.

268

Istorikumo idja svarbiausias Hgelio teorijos nuo

pelnas. Pasaulis tai procesas, ir tiesa taip pat procesas.
Dialektikai nra ir negali bti joki amin ir nekintam
form nei tikrovs, nei ini apie j.
Raidos altinis prietaravimas. Vienyb susidvejina,
ir sudedamj jos dali kova yra paskata struktrai da
rytis sudtingesnei. Vystymosi procese sena inyksta ne
visikai, tai, kas teigiama, ilieka, praturtinama, pakyla
auktesn pakop.
Visos ankstesns bsenos ir pasiektas lygis glaudiai
susij. Apskritai pasaulis ne mechanikas agregatas, bet
organika visuma. Daiktai ir procesai, gamtos reikiniai
ir istorijos vykiai yra vieningos pasaulio srangos mo
mentai. Sistemikumas ypa svarbus Hgelio filosofijos
bruoas. Vienos ar kitos atskiros dialektikos idjos buvo
inomos nuo neatmenam laik. Hgelis ne tik pagilino
jas ir suteik joms visuotin reikm, bet (ir tai svar
biausia) pamgino sukurti viening dialektini kategorij,
t. y. ypatingos ries lanksi svok, pereinani
savo prieyb ir tuo perjimu atkuriani besivys
tanios tikrovs vairov, sistem. Sistema grietai subor
dinuota, jos krimo principas minties perjimas nuo
abstraktybs prie konkretybs, nuo vienpusio, skurdaus
turinio prie vairiop apibri vienovs.
Taiau ia gldi ir ribotumo altinis. Subordinuota
sistema turi ribas, mginimas iplsti jas slygoja su
paprastinim. Sistema tampa schema. Hgelio sistema
aikiai prietarauja jo metodui. Tai lemia ir dvilyp jo
teorijos pobd, ir vertinim dvilypum. A. Gercenas
Hgelio filosofij vadino revoliucijos algebra, R. Heimas restauracijos filosofija.
Hgelis prietaringas: paangios, revoliucingos idjos
jo teorijoje keistai susipyn su konservatyviomis ir netgi
reakcingomis. Gaivias Hgelio dialektikos idjas perm
ir ipltojo marksistin filosofija, kritikai transforma
vusi jas materialistiniu pagrindu. Taiau Hgel preten
duoja ir paios karingiausios, reakcingiausios ms dien
teorijos.
269

Didiajame myje prie Stalingrado susidr dvi

Hgelio mokyklos,Didiojo Tvyns karo metais ra
vienas Vakar publicistas. Si fraz reikalinga rimt pa
tais. Nei marksizmo, nei Tarybins Armijos negalima
pavadinti Hgelio mokykla. Sis pavadinimas jokiu bdu
netinka hitleriniams barbarams, sutrypusiems savo alies
kultrines tradicijas. Taiau teisinga tai, kad ms ka
rin pergal buvo pergal mokslins pasauliros, per
musios visa, kas vertingiausia monijos sukauptame id
jiniame lobyne, taip pat ir Hgelio filosofijoje.
Idj kova seniai pereng mokslinink kabinet, pro
fesionaliosios filosofijos ribas. Ir nors tai ne armij
susidrimas, joje aktyviai dalyvauja milijonai moni.
Vyksta kova ir dl Hgelio palikimo.
1970 met rugpjio mnes sujo du imtai met nuo
filosofo gimimo. Laikas pats grieiausias teisjas, jo
nuosprendis galutinis. Laikas patvirtino jubiliejaus die
nomis tai dar kart paaikjo marksizmo-leninizmo kla
sik pateikt Hgelio vertinim teisingum. tai dar
vienas, reziumuojantis. Bet visa tai,ra F. Engelsas,
nesukliud Hgelio sistemai apimti nepalyginamai plates
n srit, negu bet kuriai kitai ankstyvesnei sistemai, ir
toje srityje ivystyti tok mini lobyn, kuris mus tebe
stebina dar ir iandien. Dvasios fenomenologija (kuri
bt galima pavadinti dvasios embriologijos ir paleonto
logijos paralele, individualiosios smons atvaizdavimu
vairiose jos vystymosi pakopose, kurios nagrinjamos
kaip sutrumpintas mogaus smons istorikai praeit
pakop atgaminimas), logika, gamtos filosofija, dvasios
filosofija, inagrinta pagal jos atskirus istorinius po
skyrius: istorijos, teiss, religijos filosofija, filosofijos is
torija, estetika ir t. t.,kiekvienoje i i vairi istorijos
srii Hgelis stengiasi surasti ir parodyti per j einan
i vystymosi gij. O kadangi jis buvo ne tik krybingas
genijus, bet ir enciklopedinio mokytumo mogus, tai jo
pasirodymas visur turjo epochin reikm. Savaime su
prantama, kad sistemos poreikiai gana danai j vert
stvertis t priverstini konstrukcij, dl kuri jo men
kuiai prieininkai ligi iol dar tebekelia bais triukm.
270

Bet itos konstrukcijos tra tik jo statomo rmo rmai

ir pastoliai. Kas be reikalo ties jais nesustoja, o siskver
bia gilyn grandiozin pastat, tas randa ten nesuskai
tomus lobius, kurie dar ir iandien tebeturi vis savo
vert. Visiems filosofams kaip tik sistema pasirodo
esanti praeinamas dalykas, ir btent dl to, kad sistemos
kyla i mogaus dvasios nepraeinamos reikms: i reik
ms nugalti visus prietaravimus. Bet jei visi prieta
ravimai kart visiems laikams bt paalinti, tai mes pa
siektume vadinamj absoliutin ties,pasaulio istorija
bt baigta ir kartu turt vykti toliau, nors jai ir nebe
bt kas veikti: naujas, neisprendiamas prietaravimas.
Reikalavimas, kad filosofija isprst visus prietaravi
mus, yra tlygus reikalavimui, kad vienas filosofas atlik
t tok darb, kuris manomas atlikti tik visai monijai
jos kylaniame vystymesi 2.
Prie ito jau nebra ko pridurti. Mums lieka tik pad
koti skaitytojui u dmes ir atsisveikinti su juo.

2 Ten pat, p. 328.

SVARBIAUSIOS GYVENIMO
IR VEIKLOS DATOS
1770 m. rugpjio 27 d.tutgarte (Eberharttras, 53) gim Geor
gas Vilhelmas Frydrichas Hgelis.
1788 m. spalio 27 d.Hgelis priimtas Tiubingeno universiteto teo
logijos fakultet.
1790 m. rugsjo 27 d.Hgelis apgina magistro disertacij i filo
sofijos.
1792 m. pradeda dirbti prie rankraio Liaudies religija ir krik
ionyb.
1793 nu liepa apgina teologijos disertacij.
Rugsjo 20 d.Hgelis baigia universitet.
Spalis Hgelis Steigerio nam mokytojas (Bernas).
1794 mHgelis nutraukia darb prie rankraio Liaudies religija
ir krikionyb.
1795 m. gegubirelis dirba prie rankraio Jzaus gyvenimas.
Lapkriio 2 d.pradeda dirbti prie rankraio Krikioni religi
jos pozityvumas (baigtas 1796 m. balandio 29 d.)
1796 m. liepos 25 d.rugpjio pradia Hgelis keliauja po Alpes,
rao kelioni dienorat.
1797 m. sausis Hgelis Hogelio nam mokytojas (Frankfurtas).
1798 m. pavasaris ieina pirmasis spausdintas darbas (anoniminis):
Konfidencials laikai apie ankstesnius valstybinius-teisinius
Vatlando santykius su Berno miestu.
Vasararuduoiema darbas prie rankraio Krikionybs
dvasia ir jos likimas.
1799 m. kovas Hgelis tutgarte.
Pavasarisvasara darbas prie rankraio Krikionybs dvasia
ir jos likimas.
1800 m. rugsjo 14 d.paraytas Sistemos fragmentas.
Rugsjo 29 d.paraytas naujas darbo Krikioni religijos pozi
tyvumas vadas.
1801 m. sausis Hgelis Jenoje.
Liepa ijo darbas Fichts ir Selingo filosofijos sistem skirtin
gumas.
Rugpjio 27 d.habilitacinis disputas.
Spalio 18 d.disertacija pateikta fakultetui.
Spalio 21 d.pirmasis Hgelio susitikimas su Gte.
iemos semestras Hgelis skaito kursus: Logika ir metafizika ir
Tikrosios filosofijos idjos vadas.
272

1302 m. sausis pradjo eiti Kritinis filosofijos urnalas**. Pirma

jame numeryje paskelbti du Hgelio darbai: Apie filosofins
kritikos esm ir Kaip sveikas mogaus protas iri filosofij.
Kovas ijo Kritinis filosofijos urnalas (t. 1, Nr. 2), kuriame
ispausdintas Hgelio straipsnis Skepticizmo poiris filosofij.
Vasaros semestras Hgelis skaito kursus: Logika ir metafizika,
Prigimtin ir tarptautin teis.
Liepa ijo Kritinis filosofijos urnalas (t. 2, Nr. 1), kuriame
ispausdintas Hgelio straipsnis Tikjimas ir inojimas.
iemos semestras Hgelis skaito kursus: Logika ir metafizika,
Prigimtin teis.
Gruodis ijo Kritinis filosofijos urnalas (t. 2, Nr. 2), kuriame
pradtas spausdinti Hgelio straipsnis Apie mokslinius prigim
tins teiss tyrimo bdus.
1803 m. vasaros semestras Hgelis skaito kursus: Filosofijos en
ciklopedija ir Prigimtin teis.
Geguijo Kritinis filosofijos urnalas (t. 2, Nr. 3), kuriame
ispausdinta straipsnio apie prigimtin teis pabaiga.
Vasararuduo Hgelis dirba prie rankraio i gamtos filosofijos.
iemos semestras Hgelis skaito kursus: Spekuliatyviosios filo
sofijos sistema ir Prigimtin teis.
iema Hgelis dirba prie rankraio i dvasios fenomenologijos.
Lapkritisgruodis Hgelio susitikimai su Gte.
1804 m. sausio 30 d.Jenos minerolog draugija irenka Hgel ase
soriumi.
Vasaros semestras Hgelis skaito kurs Visuotin filosofijos sis
tema.
Rugpjio 1 d. Hgelis irinktas Vestfalijos gamtinink draugijos
tikruoju nariu.
Vasara-ruduo Hgelis dirba prie rankraio Logika. Metafizi
ka. Natrfilosofija.
iemos semestras Hgelis skaito kursus: Logika ir metafizika,
Filosofijos mokslas kaip visuma.
1805 m. kovas Hgelis ekstraordinarinis profesorius.
Vasaros semestras Hgelis skaito kursus: Filosofijos mokslas
kaip visuma, Prigimtin teis.
Ruduo dirbama prie rankraio Realioji filosofija.
iemos semestras Hgelis skaito kursus: Filosofijos istorija,
Realioji filosofija, Grynoji matematika, aritmetika ir geomet
rija.
1806 m. vasaros semestras Hgelis skaito kursus: Gamtos ir mo
gaus intelekto filosofija, Spekuliatyvioji filosofija, arba logika,
Grynoji matematika, aritmetika ir geometrija.
Birelis Hgeliui paskirta pirmoji akademin alga 100 taleri
per metus.
Spalio 13 d. naktis ubaigta Dvasios fenomenologija.
iemos semestras Hgelis skaito kursus: Gamtos ir dvasios filo
sofija, Spekuliatyvioji filosofija, arba logika ir metafizika, pirm
kuri idstyta dvasios fenomenologija, Grynoji matematika,
aritmetika ir geometrija.
1807 m. sausio 1 d.Hgelis irinktas Heidelbergo fizik draugijos
garbs nariu.
Vasario 5 d.gim nesantuokinis snus Lidvigas.
273

Kovas persiklimas Bamberg. Hgelis dienraio redaktorius.

Ijo Dvasios fenomenologija.
1808 m. gruodio pradia Hgelis persikelia Niurnberg.
1809 m. rugsjo 29 d.kalba mokslo met ubaigimo proga.
1810 m. rugsjo 14 d.kalba mokslo met ubaigimo proga.
1811 m. balandis Marija Tucher sutinka tapti Hgelio mona.
Rugsjo 2 d.kalba mokslo met ubaigimo proga.
Rugsjo 16 d.jungtuvs.
1812 m. pavasaris ijo pirmoji Logikos mokslo dalis.
Rugpjtis gim ir mir dukt.
Gruodis ijo antroji Logikos mokslo pirmojo tomo dalis.
1813 m. birelio 9 d.gim snus Karlas.
Rugsjo 2 d.kalba mokslo met ubaigimo proga.
Gruodio 15 d.Hgelis paskirtas j antraeiles pareigas Niurnbergo
miesto komisariato mokykl reikal referentu.
1814 m. rugsjo 25 d.gim snus Imanuelis.
1815 m. rugpjio 30 d.kalba mokslo met ubaigimo proga.
1816 m. rudens pradia ieina Logikos mokslo antrasis tomas.
Spalis Hgelis persikelia Heidelberg.
iemos semestras Hgelis skaito kursus: Filosofijos moksl en
ciklopedija ir Filosofijos istorija.
1817 m. sausis paskelbtas Hgelio straipsnis apie F. Jakobio rat
trecij tom (Heidelbergo literatros metraiai, Nr. 12).
Vasaros semestras Hgelis skaito kursus: Logika ir metafizika,
Estetika, Antropologija ir psichologija.
Birelis ijo Filosofijos moksl enciklopedija.
Liepos 18 d.Hgelis ir Kreiceris teikia daktaro diplom anui
Poliui Richteriui.
iemos semestras Hgelis skaito kursus: Prigimtin teis, Fi
losofijos istorija, Antropologija ir psichologija.
Lapkritisgruodis ieina Hgelio darbas Spaudoje pasirodiusi
Viurtembergo karalysts luom susirinkimo debat vertinimas
(Heidelbergo literatros metraiai, Nr. 6768, 7377).
1818 m. sausio 24 d.Hgelis prim pakvietim Berlyn.
Vasaros semestras Hgelis Heidelberge skaito kursus: Filosofijos
moksl enciklopedija, Estetika.
Rugsjo 18 d.Hgelis ivyko i Heidelbergo.
Rugsjo 23 d.Hgelis viei pas Gt Veimare.
Spalio 22 d.angin paskaita Berlyno universitete.
iemos semestras Hgelis skaito kursus: Prigimtin teis ir
mokslas apie valstyb, Filosofijos moksl enciklopedija.
1819 m. kovas dirba prie knygos i teiss filosofijos.
Vasaros semestras Hgelis skaito kursus: Logika ir metafizika,
Filosofijos istorija.
iemos semestras Hgelis skaito kursus: Natrfilosofija, Pri
gimtin teis ir mokslas apie valstyb, arba teiss filosofija.
1820 m. vasaros semestras Hgelis skaito kursus: Logika ir meta
fizika, Antropologija ir psichologija.
Liepos 14 d.Hgelis paskirtas antraeiles pareigas Brandenburgo
provincijos mokslins egzamin komisijos nariu (buvo iame pos
te iki 1822 m. gruodio mnesio).
Spalis ijo knyga Teiss filosofijos pagrindai.
274

iemos semestras Hgelis skaito kursus: Filosofijos istorija,

Estetika, arba meno filosofija.
1821 m. vasaros semestras Hgelis skaito kursus: Religijos filoso
fija, Logika ir metafizika.
iemos semestras Hgelis skaito kursus: Racionalioji fizika, arba
gamtos filosofija, Prigimtin teis ir mokslas apie valstyb,
arba teiss filosofija.
1822 m. vasaros semestras Hgelis skaito kursus: Antropologija ir
psichologija, Logika ir metafizika.
Rugsjisspalis kelion Briusel.
iemos semestras Hgelis universiteto senato narys. Skaito kur
sus: Visuotins istorijos filosofija, Prigimtin ir valstybin
teis, arba teiss filosofija.
1823 m. balandis kelion Leipcig.
Vasaros semestras Hgelis skaito kursus: Estetika, arba meno
filosofija, Logika ir metafizika.
Rugsjis Hgelis gavo Olandijos mokslins draugijos Konkordija diplom.
iemos semestras Hgelis skaito kurs Gamtos filosofija.
1824 m. vasaros semestras Hgelis skaito kursus: Religijos filoso
fija, Logika ir metafizika.
Rugsjisspalis kelion Vien.
iemos semestras Hgelis skaito kursus: Prigimtin ir valstybin
teis, Visuotins istorijos filosofija.
1825 m. vasaros semestras Hgelis skaito kursus: Logika ir meta
fizika, Antropologija ir psichologija, arba dvasios filosofija.
iemos semestras Hgelis skaito kursus: Filosofijos istorija,
Gamtos filosofija, arba racionalioji fizika.
1826 m. sausis Berlyno skubiame pate (Nr. 89) ispausdinta
Hgelio recenzija apie Raupacho pjes Atverstieji.
Vasaros semestras Hgelis skaito kursus: Logika ir metafizika,
Estetika, arba meno filosofija.
iemos semestras Hgelis skaito kursus: Filosofijos moksl en
ciklopedija, Visuotins istorijos filosofija.
1827 m. sausis pradjo eiti Hgelio vadovaujamas urnalas Moks
lins kritikos metraiai. Sausio mnesio (Nr. 78) ir spalio
mnesio (Nr. 181188) ssiuviniuose paskelbta Hgelio recen
zija apie V. Humbolto knyg Apie Mahabharatos epizod,
vadinam Bagavadgita .
Vasaros semestras Hgelis skaito kursus: Logika ir metafizika,
Religijos filosofija.
Liepa ijo antrasis Filosofijos moksl enciklopedijos leidimas.
Rugpjtisspalis kelion Paryi.
iemos semestras Hgelis skaito kursus: Filosofijos istorija,
Psichologija ir antropologija.
1828 m. kovas ir birelisMetraiuose (Nr. 5154, 105110) pa
skelbtas Hgelio straipsnis apie Zolgerio darbus.
Vasaros semestras Hgelis skaito kursus: Logika ir metafizika,
Gamtos filosofija.
Balandis ir birelisMetraiuose (Nr. 7780, 105110) paskelb
tas Hgelio straipsnis Apie Hamano veikalus.
iemos semestras Hgelis skaito kursus: Estetika, arba meno
filosofija, Visuotins istorijos filosofija.
275

Lapkritis L. Fojerbachas siunia Hgeliui savo disertacij.

1829 m. sausis, vasaris, birelisMetraiuose (Nr. 1011, 1314,
3740, 117120) paskelbta Hgelio recenzija apie knygas Apie
Hgelio teorij, arba apie absoliut inojim, Apie filosofij
apskritai ir apie Hgelio Filosofijos moksl enciklopedij. Dl
pastarosios vertinimo.
Vasaros semestras Hgelis skaito kursus: Apie dievo buvimo
rodymus, Logika ir metafizika.
Gegu ir birelisMetraiuose (Nr. 99102, 105106) ispaus
dinta Hgelio recenzija apie knyg Aforizmai apie neinojim
ir absoliut inojim.
Rugpjio pabaiga, rugsjis kelion Prah ir Karlsbad.
Rugsjo 11 d.Hgelis Veimare. Paskutinis susitikimas su Gte.
Spalis Hgelis irinktas Berlyno universiteto rektoriumi.
Spalio 18 d.kalba lotynikai pradedant eiti pareigas.
iemos semestras Hgelis skaito kursus: Filosofijos istorija,
Psichologija ir antropologija.
1830 m. vasaros semestras Hgelis skaito kursus: Logika ir meta
fizika, Gamtos filosofija.
Birelio 25 d.kalba Augsburgo ipainimo 300 met sukakties
proga.
Spalis ijo treias Filosofijos moksl enciklopedijos leidimas.
Kalba paliekant rektoriaus post.
iemos semestras Hgelis skaito kurs Visuotins istorijos filo
sofija.
1831 m. sausis Hgelis apdovanotas Raudonojo erelio ordinu.
BalandisPrsijos valstybiniame laikratyje (Nr. 115, 116, 118)
paskelbtas ne visas Hgelio straipsnis Anglijos bilis dl re
formos.
Vasaros semestras Hgelis skaito kursus: Logika, Religijos
filosofija.
BirelisMetraiuose (Nr. 106108)^paskelbta Hgelio recenzija
apie A. Olerto knyg Idealrealizmas.
RugsjisMetraiuose (II Nr. 5558) ispausdinta Hgelio
recenzija apie I. Gereso knyg Apie visuotins istorijos perio
dizacijos ir nuoseklumo pagrindus.
Lapkriio 14 d.Hgelis staiga mir.

TURINYS

Pirmas skyrius. Laisvs medis ......................................... .

Antras skyrius. Moksl mokslas ...........................................
Treias skyrius. Pasaulin dvasia raita ant irgo ................
Ketvirtas skyrius. Laikraio katorga ..................................
Penktas skyrius. Didioji logika ...........................................
etas skyrius. Nuo didybs iki juokingumo .........................
Septintas skyrius. Minervos pelda iskrenda sutemas ..........
Atuntas skyrius. Protas ir istorija .....................................
Devintas skyrius. Groio viepatijoje .....................................
Deimtas skyrius. Dievas mir ...........................................
Vienuoliktas skyrius. Kelias j ties .....................................
Dvyliktas skyrius. Briuselis. Viena. Paryius .........................
Tryliktas skyrius. Nra jam pabaigos ..................................
Svarbiausios gyvenimo ir veiklos datos ...............................

6
33
51
73
86
107
127
154
173
195
209
231
247
272

A p c e tiu BjiaguMupoBUH ry A U ra
T E rE A b

Ha

AHTOBCKOM 5WblKe

TlepesoA c pycacpro HaAamui 1970 r.

n epeboa PoMyre Pu6*AeHe
H3AaTe.MCTBO Mhhthc AhtCCP, Bhashioc, 1984
115 Na 2884
Arsenijus Gulyga

HGELIS
Redaktorius /. Balius
Dailininkas A. Kneita
Meninis redaktorius A. Broga
Techniniai redaktoriai: D. DumbliauskaU, S. BagoUas
Korektors: V. Vitkauskien, B. Anaitien
Duota rinkti 83.08.12. Pasirayta spaudai 83.12.02.
Formatas 84X108732. Popierius spaudos Nr. 2. Garnitra literatrin 10 punkt
Ikilioji spauda. 14.7 sl. sp. 1., + 0,84 sl. sp. 1. iki., 15,89 apsk. leid. 1. +
0,68 apsk. leid. 1. iki. Tiraas 30 000 egz. Usakymas 2807. Kaina 1 rb 20 kp
Leidykla Mintis44, 232600 Vilnius, Z. Sierakausko 15.
Spaud Motiejaus Sumausko spaustuv, 232600 Vilnius, A. Strazdelio L

Gu-149

Gulyga A. V.
Hgelis1/ I rus k. vert R. Rybelien.V.:
Mintis, 1984. 278 p., 8 iliustr. lap. (Siluetai).
Knyga apie G. Hgel (17701831) tai vaizdingas ir kartu
dokumentuotas pasakojimas apie vieno i ymiausi dialektinio meto*
do krj gyvenimo ir krybos keli, jo diding filosofin sistem.
Knygoje nemaa domi epizod i G. Hgelio asmeninio gyvenimo
Ir jo sutikt to meto mokslo moni, su kuriais jam teko kartu
dirbti, ginytis ir kovoti. Skaitytojas su domumu perskaitys pus
lapius, skirtus G. Hgelio polemikai su vairiais jo oponentais, pra
eities filosofais bei amininkais.

4702010200-400
M851(08)84 P w

BB 87.3
1F