Anda di halaman 1dari 7

Autori teiss svoka.

Autori teiss vieta civilins teiss ir intelektins nuosavybs teiss


sistemoje. Autori teiss santykis su pramonins nuosavybs teise. Autori teiss objektas. Autori
teiss principai ir altiniai. Autori teiss istorin raida. Autori teis kontinentins ir bendrosios
teiss teisinse sistemose. Tarptautini teiss norm ir organizacij poveikis autori teiss raidai ir
harmonizavimui.

Autori teiss vieta civilins teiss ir intelektins nuosavybs teiss sistemoje

Kad suvoktume autori teiss esm, turime panagrinti jos santyk su intelektins nuosavybs teise
ir civiline teise. Civilins teiss teorijoje intelektins nuosavybs teis iskiriama atskir teiss
institut, kuris apima autori teis ir pramonins nuosavybs teis. Civilinio kodekso (CK)
Pirmosios knygos 111 straipsnyje tarp kit civilins teiss objekt numatyti ir intelektins veiklos
rezultatai literatros, mokslo ir meno kriniai. CK 112 str. 1 dalyje numatytos trys teisi grups,
kurios laikomos civilini teisi objektais: (daiktins teiss, prievolins teiss) ir treioji grup teisi
teiss atsirandanios i intelektins veiklos rezultat.

Teiss atsirandanios i intelektins veiklos rezultat vadinamos intelektine nuosavybe. Pirm


kart intelektins nuosavybs svoka buvo pateikta Pasaulins intelektins nuosavybs
organizacijos konvencijoje, priimtoje 1967 m. Konvencija pateikia tok intelektins nuosavybs
svokos apibrim tai autori teiss literatros, mokslo ir meno krinius, gretutins teiss
(artist atlikj, fonogram gamintoj ir transliuojani organizacij teiss ir teiss pramonins
nuosavybs objektus ( iradim patentus, preki enklus, pramonin dizain, firm vardus ir kt.
pramonin nuosavyb).

Suprantama, kad kalbdami apie intelektin nuosavyb mes turime omenyje kitoki nuosavybs
form, ios nuosavybs teiss objektas yra ne materialus fizinis daiktas, bet teiss naudoti
intelektualaus krybinio darbo rezultatus bet kokiu bdu ir forma.

Intelektins nuosavybs teiss atsiradimui ir vystymuisi prancz prof. Jean-Pierre Clavier


nuomone btinas ekonominis, socialinis ir techninis kontekstas:

visuomen turi bti subrendusi intelektualine prasme (t.y. subrendusi krybai ir jos rezultat
panaudojimui);
visuomen turi bti ekonomikai isivysiusi, kad krybins veiklos rezultatai tapt
apyvartos (prekybos objektais);
visuomen turi bti pasiekusi tam tikr technins paangos lyg (teisin apsauga turi prasm
tik tuomet, jeigu autoriams ala gali bti padaryta kopijuojant krinius)

Autori teiss svoka, principai ir altiniai

Civilinio kodekso Pirmosios knygos 1 str. numatyta, kad civilins teiss normos reglamentuoja
asmen turtinius ir su iais santykiais susijusius asmeninius neturtinius santykius. Vieni i toki
santyki tai santykiai atsirandantys sukrus mokslo, literatros ar meno krin. Krini autoriams
priklausanios teiss vadinamos autori teismis. Taigi galime padaryti ivad, kad autori teiss
svoka vartojama dviem prasmm: objektyvija ir subjektine.
Subjektine prasme autori teis tai krini autoriui priklausanios teiss, objektyvioji tai teiss
norm visuma, kuri reguliuoja visuomeninius santykius, atsirandanius ryium su mokslo,
literatros ar meno krini sukrimu.

iems santykiams reguliuoti taikomi bendrieji civilini santyki teisinio reguliavimo principai,
numatyti Civilinio kodekso Pirmosios knygos 2 straipsnyje:

Subjekt lygiateisikumo;
Nuosavybs nelieiamumo;

Svarbu: (Lietuvos Respublikos Konstitucinis teismas 2000 m. liepos 5 d. nutarime


konstatavo, kad intelektins nuosavybs apsauga ne maiau svarbi nei materialiosios nuosavybs);

Sutarties laisvs;
Nesikiimo privaius santykius;
Teisinio apibrtumo;
Proporcingumo ir teisini lkesi;
Neleistinumo piktnaudiauti teise;
Visokeriopos civilini teisi teismins gynybos principas.

CK 1.2 straipsnio 2 d. numatyta, kad civilines teises gali apriboti tik statymai ar statymu pagrindu
teismas, jeigu toks apribojimas btinas vieajai tvarkai, geros morals principams, moni
sveikatai ir gyvybei, asmen turtui, j teisms ir teistiems interesams apsaugoti. Autori iimtini
turtini teisi apribojimai taip pat taikomi tik laikantis nuosavybs nelieiamumo ir proporcingumo
principo.

CK 1.5. str. numatyt teisingumo, protingumo ir siningumo princip taikymas taip pat turi didel
reikm autori teisi apsaugai. Autoriai ir gretutini teisi subjektai taip pat kaip ir kiti civilini
teisini santyki subjektai, gyvendindami savo teises bei atlikdami pareigas, privalo veikti pagal
teisingumo protingumo ir siningumo reikalavimus.

Specifiniai autori teiss principai kuri svarbiausias Krybos laisvs principas. Konstitucija
garantuoja krybos laisv. is principas realizuojamas gyvendinus autoriaus teis krinio vie
paskelbim. Koks turi bti paskelbtas krinys visuomenei sprendia pats autorius.

Autori teiss altiniai

Lietuvos Respublikos Konstitucija, Lietuvos Respublikos civilinis kodeksas, Lietuvos Respublikos


Autori teisi ir gretutini teisi statymas, Lietuvos Respublikos tarptautins sutartys pirminiai
arba tiesioginiai autori teiss altiniai.

Lietuvos Respublikos Konstitucija Konstitucija, bdama teisins sistemos pagrindas yra vis
teiss ak, taigi ir autori teiss kaip vieno i civilins teiss instituto, altinis. Svarbus principas
autori teisei yra idstytas Konstitucijos 42 str. dvasinius ir materialinius autoriaus interesus,
susijusius su mokslo, technikos, kultros ir meno kryba, saugo ir gina statymas. 23 str. numatyta,
kad nuosavyb nelieiama. Nuosavybs teises saugo statymai. Nuosavyb gali bti paimama tik
statymo nustatyta tvarka visuomens poreikiams ir teisingai atlyginama.

Lietuvos Respublikos civilinis kodeksas. Autori teisi apsaugai taikomi bendrieji civilins teiss
principai.
Lietuvos Respublikos autori teisi ir gretutini teisi statymas (in., 1999 Nr. 50-
1598; 2003, Nr. 28-1125; 2006, Nr. 116-4400). io statymo normos suderintos su tokiomis Europos
Sjungos (ES) direktyvomis:

Europos Parlamento ir Tarybos direktyva dl autori teisi ir gretutini teisi


informacinje visuomenje tam tikr aspekt suderinimo Nr. 2001/29/EB, 2001 m.
gegus 22 d.;
Europos Parlamento ir Tarybos direktyva dl originalaus meno krinio perpardavimo
teiss autoriaus naudai 2001/84/EB, 2001 m. rugsjo 27 d.;
Europos Parlamento ir Tarybos direktyva dl intelektins nuosavybs teisi gynimo
2004/48/EB, 2004 m. balandio 29 d.;
Europos Parlamento ir Europos Sjungos Tarybos direktyva dl duomen bazi teisins
apsaugos Nr. 96/9/EC, 1996 m. kovo 11 d.;
Tarybos direktyva dl nuomos ir skolinimo teisi bei tam tikr teisi, susijusi su
autorinmis, intelektins nuosavybs srityje Nr. 92/100/EEC, 1992 m. lapkriio 19 d.;
Tarybos direktyva dl tam tikr autori teisi ir gretutini teisi taisykli, taikom
palydoviniam transliavimui ir kabeliniam perdavimui, koordinavimo Nr. 93/83/EEC,
1993 m. rugsjo 27 d.;
Tarybos direktyva dl autorini ir gretutini teisi apsaugos termin derinimo Nr.
93/98/EEB, 1993 m. spalio 29 d.;
Tarybos direktyva dl kompiuteri program teisins apsaugos Nr. 91/250/EEC, 1991
m. gegus 14 d.

Autori teisi ir gretutini teisi statymas nustato:

autori teises literatros, mokslo ir meno krinius (autori teiss);


atlikj, fonogram gamintoj, transliuojanij organizacij ir audiovizualinio krinio
(filmo) pirmojo rao gamintoj teises (gretutins teiss);
specialisias (sui generis) duomen bazi teisins apsaugos nuostatas;
autori teisi ir gretutini teisi gyvendinim, kolektyvin administravim ir gynim.

Lietuvos Respublikos tarptautins sutartys tarptautini sutari, kaip autori teiss altini
reikm labai didel. Lietuva ratifikavo pagrindines tarptautines konvencijas ir sutartis,
reglamentuojanias autori teisi apsaug.

1994 m. gruodio 14 d. Lietuva prisijung prie Berno konvencijos dl literatros ir meno krini
apsaugos ir yra Berno sjungos nar (Lietuvos Respublikai i konvencija sigaliojo nuo 1994 m.
gruodio 14 d.)

Siekiant suteikti tok pat apsaugos lyg gretutini teisi apsaugai, ratifikuota Romos konvencija dl
atlikj, fonogram gamintoj ir transliuojanij organizacij apsaugos. Konvencija
sigaliojo Lietuvai nuo 1999 m. liepos 22 dienos.

enevos konvencija dl fonogram gamintoj apsaugos nuo neteisto j fonogram


kopijavimo Lietuvai sigaliojo nuo 2000 m. sausio 27 dienos.

2000 m. rugsjo 26 d. LR Seimas ratifikavo Pasaulins intelektins nuosavybs organizacijos


atlikim ir fonogram sutart (eneva, 1996 m.), o 2001 m. kovo 14 d. - Pasaulins intelektins
nuosavybs organizacijos Autori teisi apsaugos sutart (eneva, 1996 m.). ios sutartys
modernizavo Romos ir Berno konvencijas atsivelgiant technologij paang informacinje
visuomenje.

Sutartis dl intelektins nuosavybs teisi aspekt, susijusi su prekyba (TRIPS) buvo


ratifikuota 2001 m. balandio 24 d. ir Lietuvai sigaliojo 2001 m. gegus 31 d.

Vyriausybs nutarimai ir kit valstybs institucij teiss aktai kaip autori teiss altiniai autori
teises gali reglamentuoti tiek, kiek statymu nustatyta (Pvz., Lietuvos Respublikos Vyriausybs
2002 m. vasario 6 d. nutarimas Nr. 182 Dl autorinio atlyginimo u knyg ir kit leidini panaud
bibliotekose mokjimo tvarkos patvirtinimo).

Netiesioginiai arba ivestiniai teiss altiniai teismo precedentas (CK 1.5 str. 3-4 dalys, 1.8-1.9
str.) ir teiss doktrina (CK 1.9 str.).

statym ar sutari nustatytais atvejais civiliniai santykiai reglamentuojami pagal paproius (CK
1.4 str. 1 d.). Pavyzdiui, Berno konvencijoje numatyta, kad cituojant krinius, panaudojant kitiems
mokymo tikslams turi bti laikomasi ger paproi.

Autori teisi apsaugos istorin raida

Autori teiss norm atsiradimo istorija nesena. Nors Antikos laikais klestjo menas, buvo
leidiamos knygos (ranka perraant jas i rankraio originalo), atsirado tam tikros autori teisi
uuomazgos ir pradjo formuotis tipiki autori ir krini naudotoj santykiai, taiau to meto teiss
altiniuose apie autori teises neusimenama.

Autori teiss norm atsiradimo istorija siejama su knyg spausdinimo atsiradimu. Pirmasis autori
teisi statymas priimtas XVIII a. Anglijoje. is statymas vadinamas Karaliens Anos statutu
sigaliojo 1710 m. balandio 10 d. iame statyme buvo numatyta autoriaus asmenin turtin teis
krin, galiojanti 14 met. Akte buvo numatyta ir atsakomyb u autoriaus teisi paeidimus.
Asmuo, paeids autoriaus teis, privaljo krinio savininkui sumokti po vien pens u kiekvien
neteistai ileistos knygos puslap. Nors iame statyme buvo utektinai nuostat, saugani
autoriaus teises, statymas neutikrino realios autori teisi apsaugos. Leidjai ir prekiautojai
knygomis teig, kad statymas neatima j iimtini teisi knygas ir yra skirtas apsaugoti btent j
teises. Nepaisant to, io statymo reikm labai didel. Tik primus statym m keistis paplitusi
nuostata, kad autorius, perdavs rankrat, kartu su juo perduoda ir visas savo teises krin.

Kitas svarbus autori teisi raidai aktas buvo priimtas Pranczijoje 1777 m. - Karalikosios
Tarybos nutarimas. Be to, reikia atkreipti dmes, kad to meto Pranczijoje sikr ir pirmoji
autori teisi bendrija (kolektyvinio autori teisi valdymo bendrija). ymus to meto raytojas ir
politikas Bomare, kurio pjes Sevilijos kirpjas tuo metu buvo ypa populiari, yra ios draugijos
krjas. i organizacija siek, kad dramos krini autoriai turt teises savo krinius, gaut jiems
priklausant atlyginim. ios draugijos atsiradimas dav pradi autori teisi kolektyviniam
administravimui.

1791 m. ir 1993 m. Pranczijoje buvo priimti du nauji autori teisi statymai. 1791 m.
priimtas statymas skelb iki tol miesto valdios kontroliuojam teatr laisv ir pripaino dramos
krini autori iimtin teis krinio pastatym, kuri galioja vis autoriaus gyvenim ir penkerius
metus po jo mirties. 1793 m. dekretu literatros, muzikos, dails, grafikos krini autoriams
suteikiama iimtin teis parduoti ir kitaip platinti savo krinius Pranczijos teritorijoje, taip pat
perleisti visikai ar dal savo nuosavybs teisi krin. 1866 m buvo priimtas statymas, kuris
nustat autoriaus iimtin teis krinius vis jo gyvenim ir 50 met po jo mirties. iais
statymais buvo padti pagrindai tolesnei teiss akt pltotei Pranczijoje. iuo metu statymai
Pranczijoje kodifikuoti Intelektins nuosavybs kodekse.

Rusijoje 1828 metais buvo priimti cenzros nuostatai, kuriuose ufiksuotos pirmosios Rusijoje
autori teisi normos. Krinio autoriui buvo utikrinta iimtin teis ileisti savo krin ir j
parduoti vis autoriaus gyvenim. Autoriui mirus, i iimtin teis galiojo pdiniui dar 25 metus.
1830 m. ileisti Krj teisi nuostatai, kuriuose numatyta kontrafakcijos (krinio klastots)
svoka ir nustatyta sankcija u tokius veiksmus. Vliau buvo ileisti statymai, numatantys dails ir
architektros krini autori, kompozitori, dramos krini autori teises.

Svarbu: Carins Rusijos civiliniai statymai buvo taikomi autori teisi apsaugai Lietuvoje 1918-
1940 metais .

i Civilini statym atuntasis skyrius Autorins teiss nuostatai gana detaliai reglamentavo
autori teises.

JAV kongresas pirmj autori teisi statym prim 1790 m. statyme buvo numatyta, kad
emlapi, schem, knyg autoriai turi iimtin teis ir laisv spausdinti, perspausdinti, skelbti ir
parduoti savo krinius. i teis galiojo 14 met. JAV autori teisi statym raidai didel reikm
turjo Anglijoje susiformavs autori teisi reglamentavimas.

Vokietijoje atskirose emse pirmieji teiss aktai, reglamentuojantys autori teisi apsaug
pasirod XVII-XVIII amiuje. Taiau pirmasis visos Vokietijos emi statymas, kuris laikomas
pirmuoju Vokietijos autori teisi statymu buvo priimtas 1837 m. Vokietija perm
Pranczijos autori teisi sistem.

Ispanijoje 1762 m. priimtas statymas, kuris numat, kad privilegijos leisti knygas bus
suteikiamos tik j autoriams.

Skandinavijos alyse (Danija, Norvegija) nuo 1741 m. veik dekretas, pagal kur autoriai ir j
teisi permjai turjo teis savo krinius vis gyvenim.

Daugelis valstybi perimdamos prancz arba angl autorins teiss sistemas iki XIX amiaus jau
turjo nacionalinius autori teisi statymus. Taiau nacionalins teiss normos negaljo apsaugoti
autori usienio valstybse. Atsirado poreikis reguliuoti autori teises tarptautiniu mastu. Atsirado
dvialiai valstybi susitarimai dl autori teisi apsaugos, taiau to nepakako. Neivengiamas tapo
tarptautinio autori teisi reguliavimo atsiradimas. 1886 m. pasirayta Berno konvencija dl
literatros ir meno krini apsaugos. 1952 m. priimta Pasaulin autorins teiss konvencija
(enevos konvencija), turjusi tiksl numatyti autori teisi apsaug skirting teiss tradicij
valstybse.

Autori teis kontinentins ir bendrosios teiss teisinse sistemose

Kalbant apie autori teis, kaip civilins teiss institut, reikt paaikinti, kad skiriamos dvi
pagrindins autori teiss sistemos. Viena i j anglosaks (bendrosios teiss) autori teiss
statymuose pirmenyb teikianti autoriaus turtinms teisms (pvz. JAV, Jungtins Karalysts,
Australijos autori teisi statymai). Kita kontinentins teiss, Europos ali teiss sistema,
pirmenyb teikianti asmeninms neturtinms autoriaus teisms (moralinms teisms), Laikoma, kad
kontinentins teiss princip esm geriausiai atsiskleidia Pranczijos ir Vokietijos teiss sistemose.

Svarbu: Lietuvos autori teisi ir gretutini teisi statymai pagrsti kontinentins teiss principais.

Kontinentins teiss esm galtume apibrti taip:

teisin apsauga suteikiama ne idjoms, o krybinio intelektualaus darbo rezultatams;


teisin apsauga suteikiama originaliems kriniams ir siejama su autoriaus asmenybe, t.y
pirmenyb teikiama autoriaus asmeninms neturtinms teisms (autorysts teis, teis
autoriaus vard ir teis krinio nelieiamyb);
teisin apsauga suteikiama kriniams, nepaisant j paskirties ir verts, taiau ireiktiems
kuria nors objektyvia forma, leidiania suvokti ir atgaminti intelektins krybins veiklos
rezultat;
statymais numatyta autori teisi kompensavimo sistema (visi, kurie naudojasi krybins
veiklos rezultatais, autoriams turi mokti atitinkam autorin atlyginim);
autori teisi gyvendinimui ir gynimui statymai numato kolektyvinio teisi gyvendinimo
sistem, pagal kuri autorin atlyginim autoriams surenka ir paskirsto jiems atstovaujanios
kolektyvinio teisi administravimo asociacijos, steigtos autori ar j teisi permj
narysts pagrindu.

Anglosaks teisins sistemos ali (bendrosios teiss sistemos) autori teis (Copyright):

i teiss sistema remiasi visikai kitais principais. Pradi iai teiss sistemai dav Anglijos
statymai. ios teisins sistemos alyse (JAV, Anglija, Airija, Kanada, Australija, Naujoji Zelandija)
pagrindinis akcentas skiriamas turtinms autori teisms. Atkreipkite dmes, kad is skirtumas
akcentuojamas jau paiame autori teiss pavadinime angl kalba: odi junginyje Copyright
nra odio autorius ( odi jungin galime iifruoti taip teis kopijuoti). Todl akivaizdu, kad
remiantis ia teiss sistema, autori asmeninms neturtinms teisms skiriamas nedidelis dmesys.
Pvz. JAV ias teises pripaino tik 1995 m., tapusi Berno Sjungos nare. Pats autorius nra toks
svarbus paiai autori teisi sistemai. Teis krin pagal i teiss sistem atsiranda kitu pagrindu,
t.y. pagrindinis vaidmuo skiriamas ne autoriui, o tam kas deda kapital (kas finansuoja ir
organizuoja krinio sukrim, tam priklauso ir autori teiss krin). Pagrindinius ios sistemos
principus dert imanyti, nes JAV, kuri statymai pagrsti ios teiss sistemos principais, vaidina
labai svarbu vaidmen reglamentuojant autori teisi apsaug tarptautiniu lygiu. Pvz., Pasaulins
prekybos organizacijos sutartis dl intelektins nuosavybs apsaugos aspekt prekyboje (TRIPs)
nenumato reikalavim saugoti autori ir atlikj asmenines neturtines teises.

Tarptautini teiss norm ir organizacij poveikis autori teiss harmonizavimui

Tarptautins ir regionins teiss normos daro didel poveik autori teisi harmonizavimui,
todl atskirose alyse taikomos teiss sistemos vienodja. Tai skatina toki valstybini darini
kaip Europos Sjunga atsiradimas ir pltimasis (Europos Sjungos alys tarp j ir Lietuva turi
derinti savo teiss sistema su ES teise).

Kitas svarbus veiksnys teiss sistem vienodjimui tarptautini organizacij vaidmens didjimas
(pvz. Pasaulins intelektins nuosavybs organizacijos PINO vaidmuo). Taiau tarptautiniu
lygmeniu ios dvi teiss sistemos vis dar kelia problem. Pvz., 2000 m. gruodio mnes PINO
Diplomatinje konferencijoje turjo bti priimta sutartis dl artist atlikj teisi apsaugos j
atlikim audiovizualinius raus. is sutarties parengimo ir primimo procesas, prasidjs 1996 m.,
nebuvo skmingai ubaigtas pasiraant sutart. Viena i svarbi prieasi, kodl sutartis nebuvo
pasirayta - ES ir JAV delegacij nesutarimas dl teisi perdavimo. Tai dar kart primin apie
skirtingas teisi sistemas.

Anda mungkin juga menyukai