1 tema.

AUTORI TEISS SVOKA IR BENDRIEJI NUOSTATAI

Autori teiss svoka.
Krini autoriams priklausanios teiss vadinamos autori teismis. Taigi galime padaryti ivad,
kad autori teiss svoka vartojama dviem prasmm: objektyvija ir subjektine. Subjektine prasme
autori teis tai krini autoriui priklausanios teiss, objektyvioji tai teiss norm visuma, kuri
reguliuoja visuomeninius santykius, atsirandanius ryium su mokslo, literatros ar meno krini
sukrimu.

Autori teiss vieta civilins teiss ir intelektins nuosavybs teiss sistemoje.

Kad suvoktume autori teiss esm, turime panagrinti jos santyk su intelektins nuosavybs teise
ir civiline teise. Civilins teiss teorijoje intelektins nuosavybs teis iskiriama atskir teiss
institut, kuris apima autori teis ir pramonins nuosavybs teis. Civilinio kodekso (CK)
Pirmosios knygos 111 straipsnyje tarp kit civilins teiss objekt numatyti ir intelektins veiklos
rezultatai literatros, mokslo ir meno kriniai. CK 112 str. 1 dalyje numatytos trys teisi grups,
kurios laikomos civilini teisi objektais: (daiktins teiss, prievolins teiss) ir treioji grup teisi
teiss atsirandanios i intelektins veiklos rezultat. Teiss atsirandanios i intelektins veiklos
rezultat vadinamos intelektine nuosavybe. Konvencija pateikia tok intelektins nuosavybs
svokos apibrim tai autori teiss literatros, mokslo ir meno krinius, gretutins teiss
(artist atlikj, fonogram gamintoj ir transliuojani organizacij teiss ir teiss pramonins
nuosavybs objektus ( iradim patentus, preki enklus, pramonin dizain, firm vardus ir kt.
pramonin nuosavyb). Suprantama, kad kalbdami apie intelektin nuosavyb mes turime omenyje
kitoki nuosavybs form, ios nuosavybs teiss objektas yra ne materialus fizinis daiktas, bet
teiss naudoti intelektualaus krybinio darbo rezultatus bet kokiu bdu ir forma.

Autori teiss santykis su pramonins nuosavybs teise.

Pramonin nuosavyb yra intelektins nuosavybs dalis. Pramonins nuosavybs objektais laikomi
iradimai, naudingieji modeliai, pramoninis dizainas, preki enklai, paslaug enklai ir kt.
Pramoninis dizainas tai masiniu bdu gaminam daikt meninis konstravimas ir projekt
gyvendinimas. Dizainu pripastamas viso gaminio ar jo dalies vaizdas, sudarytas i gaminio arba
jo ornamentikos specifini savybi linij, kontr, spalv, formos, tekstros.

Autori teiss objektas.

Autori teisi objektai tai vertybs, kurios yra saugomos pagal autori teisi apsaug
reglamentuojani teiss akt normas. Autori teisi objektams yra bdinga:
1. Autori teisi apsauga yra taikoma mogaus intelektinskrybins veiklos rezultatams
kriniams.
2. Kriniai, kurie gali bti saugomi statymo, turi atitikti tokius reikalavimus:

Krinys turi bti originalus mogaus krybins veiklos rezultatas. Krinio originalumas
pagrindin slyga krinio teisinei apsaugai.

Autori teiss principai ir altiniai.

iems santykiams reguliuoti taikomi bendrieji civilini santyki teisinio reguliavimo principai,
numatyti Civilinio kodekso Pirmosios knygos 2 straipsnyje:
Subjekt lygiateisikumo;
Nuosavybs nelieiamumo;

CK 1.2 straipsnio 2 d. numatyta, kad civilines teises gali apriboti tik statymai ar statymu pagrindu
teismas, jeigu toks apribojimas btinas vieajai tvarkai, geros morals principams, moni
sveikatai ir gyvybei, asmen turtui, j teisms ir teistiems interesams apsaugoti. Autori iimtini
turtini teisi apribojimai taip pat taikomi tik laikantis nuosavybs nelieiamumo ir proporcingumo
principo. CK 1.5. str. numatyt teisingumo, protingumo ir siningumo princip taikymas taip pat
turi didel reikm autori teisi apsaugai. Autoriai ir gretutini teisi subjektai taip pat kaip ir kiti
civilini teisini santyki subjektai, gyvendindami savo teises bei atlikdami pareigas, privalo veikti
pagal teisingumo protingumo ir siningumo reikalavimus. Specifiniai autori teiss principai kuri
svarbiausias Krybos laisvs principas. Konstitucija garantuoja krybos laisv. is principas
realizuojamas gyvendinus autoriaus teis krinio vie paskelbim. Koks turi bti paskelbtas
krinys visuomenei sprendia pats autorius.

Lietuvos Respublikos Konstitucija, Lietuvos Respublikos civilinis kodeksas, Lietuvos Respublikos

Autori teisi ir gretutini teisi statymas, Lietuvos Respublikos tarptautins sutartys pirminiai
arba tiesioginiai autori teiss altiniai.

Lietuvos Respublikos Konstitucija Konstitucija, bdama teisins sistemos pagrindas yra vis
teiss ak, taigi ir autori teiss kaip vieno i civilins teiss instituto, altinis. Svarbus principas
autori teisei yra idstytas Konstitucijos 42 str. dvasinius ir materialinius autoriaus interesus,
susijusius su mokslo, technikos, kultros ir meno kryba, saugo ir gina statymas. 23 str. numatyta,
kad nuosavyb nelieiama. Nuosavybs teises saugo statymai. Nuosavyb gali bti paimama tik
statymo nustatyta tvarka visuomens poreikiams ir teisingai atlyginama.

Lietuvos Respublikos civilinis kodeksas. Autori teisi apsaugai taikomi bendrieji civilins teiss
principai.

Autori teisi ir gretutini teisi statymas nustato:

autori teises literatros, mokslo ir meno krinius (autori teiss);

atlikj, fonogram gamintoj, transliuojanij organizacij ir audiovizualinio krinio
(filmo) pirmojo rao gamintoj teises (gretutins teiss);
 specialisias (sui generis) duomen bazi teisins apsaugos nuostatas;
autori teisi ir gretutini teisi gyvendinim, kolektyvin administravim ir gynim.

Netiesioginiai arba ivestiniai teiss altiniai teismo precedentas (CK 1.5 str. 3-4 dalys, 1.8-1.9
str.) ir teiss doktrina (CK 1.9 str.).

Autori teiss istorin raida.

Autori teiss norm atsiradimo istorija siejama su knyg spausdinimo atsiradimu. Pirmasis autori
teisi statymas priimtas XVIII a. Anglijoje. is statymas vadinamas Karaliens Anos statutu
sigaliojo 1710 m. balandio 10 d. iame statyme buvo numatyta autoriaus asmenin turtin teis
krin, galiojanti 14 met. Akte buvo numatyta ir atsakomyb u autoriaus teisi paeidimus.
Asmuo, paeids autoriaus teis, privaljo krinio savininkui sumokti po vien pens u kiekvien
neteistai ileistos knygos puslap. Nors iame statyme buvo utektinai nuostat, saugani
autoriaus teises, statymas neutikrino realios autori teisi apsaugos. Leidjai ir prekiautojai
knygomis teig, kad statymas neatima j iimtini teisi knygas ir yra skirtas apsaugoti btent j
teises. Nepaisant to, io statymo reikm labai didel. Tik primus statym m keistis paplitusi
nuostata, kad autorius, perdavs rankrat, kartu su juo perduoda ir visas savo teises krin.
Kitas svarbus autori teisi raidai aktas buvo priimtas Pranczijoje 1777 m. - Karalikosios
Tarybos nutarimas. Be to, reikia atkreipti dmes, kad to meto Pranczijoje sikr ir pirmoji
autori teisi bendrija (kolektyvinio autori teisi valdymo bendrija). ymus to meto raytojas ir
politikas Bomare, kurio pjes Sevilijos kirpjas tuo metu buvo ypa populiari, yra ios draugijos
krjas. i organizacija siek, kad dramos krini autoriai turt teises savo krinius, gaut jiems
priklausant atlyginim. ios draugijos atsiradimas dav pradi autori teisi kolektyviniam
administravimui.
1791 m. ir 1993 m. Pranczijoje buvo priimti du nauji autori teisi statymai. 1791 m.
priimtas statymas skelb iki tol miesto valdios kontroliuojam teatr laisv ir pripaino dramos
krini autori iimtin teis krinio pastatym, kuri galioja vis autoriaus gyvenim ir penkerius
metus po jo mirties. 1793 m. dekretu literatros, muzikos, dails, grafikos krini autoriams
suteikiama iimtin teis parduoti ir kitaip platinti savo krinius Pranczijos teritorijoje, taip pat
perleisti visikai ar dal savo nuosavybs teisi krin. 1866 m buvo priimtas statymas, kuris
nustat autoriaus iimtin teis krinius vis jo gyvenim ir 50 met po jo mirties. iais
statymais buvo padti pagrindai tolesnei teiss akt pltotei Pranczijoje. iuo metu statymai
Pranczijoje kodifikuoti Intelektins nuosavybs kodekse. Rusijoje 1828 metais buvo priimti
cenzros nuostatai, kuriuose ufiksuotos pirmosios Rusijoje autori teisi normos. Krinio
autoriui buvo utikrinta iimtin teis ileisti savo krin ir j parduoti vis autoriaus gyvenim.
Autoriui mirus, i iimtin teis galiojo pdiniui dar 25 metus. 1830 m. ileisti Krj teisi
nuostatai, kuriuose numatyta kontrafakcijos (krinio klastots) svoka ir nustatyta sankcija u
tokius veiksmus. Vliau buvo ileisti statymai, numatantys dails ir architektros krini autori,
kompozitori, dramos krini autori teises.

Svarbu: Carins Rusijos civiliniai statymai buvo taikomi autori teisi apsaugai Lietuvoje 1918-
1940 metais .

i Civilini statym atuntasis skyrius Autorins teiss nuostatai gana detaliai reglamentavo
autori teises. JAV kongresas pirmj autori teisi statym prim 1790 m. statyme buvo
numatyta, kad emlapi, schem, knyg autoriai turi iimtin teis ir laisv spausdinti,
perspausdinti, skelbti ir parduoti savo krinius. i teis galiojo 14 met. JAV autori teisi statym
raidai didel reikm turjo Anglijoje susiformavs autori teisi reglamentavimas. Vokietijoje
atskirose emse pirmieji teiss aktai, reglamentuojantys autori teisi apsaug pasirod XVII-
XVIII amiuje. Taiau pirmasis visos Vokietijos emi statymas, kuris laikomas pirmuoju
Vokietijos autori teisi statymu buvo priimtas 1837 m. Vokietija perm Pranczijos autori
teisi sistem. Ispanijoje 1762 m. priimtas statymas, kuris numat, kad privilegijos leisti knygas
bus suteikiamos tik j autoriams. Skandinavijos alyse (Danija, Norvegija) nuo 1741 m. veik
dekretas, pagal kur autoriai ir j teisi permjai turjo teis savo krinius vis gyvenim.
Daugelis valstybi perimdamos prancz arba angl autorins teiss sistemas iki XIX amiaus jau
turjo nacionalinius autori teisi statymus. Taiau nacionalins teiss normos negaljo apsaugoti
autori usienio valstybse. Atsirado poreikis reguliuoti autori teises tarptautiniu mastu. Atsirado
dvialiai valstybi susitarimai dl autori teisi apsaugos, taiau to nepakako. Neivengiamas tapo
tarptautinio autori teisi reguliavimo atsiradimas. 1886 m. pasirayta Berno konvencija dl
literatros ir meno krini apsaugos. 1952 m. priimta Pasaulin autorins teiss konvencija
(enevos konvencija), turjusi tiksl numatyti autori teisi apsaug skirting teiss tradicij
valstybse.

Autori teis kontinentins ir bendrosios teiss teisinse sistemose.

Kalbant apie autori teis, kaip civilins teiss institut, reikt paaikinti, kad skiriamos dvi
pagrindins autori teiss sistemos. Viena i j anglosaks (bendrosios teiss) autori teiss
statymuose pirmenyb teikianti autoriaus turtinms teisms (pvz. JAV, Jungtins Karalysts,
Australijos autori teisi statymai). Kita kontinentins teiss, Europos ali teiss sistema,
pirmenyb teikianti asmeninms neturtinms autoriaus teisms (moralinms teisms), Laikoma, kad
kontinentins teiss princip esm geriausiai atsiskleidia Pranczijos ir Vokietijos teiss sistemose.

Svarbu: Lietuvos autori teisi ir gretutini teisi statymai pagrsti kontinentins teiss principais.
Kontinentins teiss esm galtume apibrti taip:

teisin apsauga suteikiama ne idjoms, o krybinio intelektualaus darbo rezultatams;

teisin apsauga suteikiama originaliems kriniams ir siejama su autoriaus asmenybe, t.y
pirmenyb teikiama autoriaus asmeninms neturtinms teisms (autorysts teis, teis
autoriaus vard ir teis krinio nelieiamyb);
teisin apsauga suteikiama kriniams, nepaisant j paskirties ir verts, taiau ireiktiems
kuria nors objektyvia forma, leidiania suvokti ir atgaminti intelektins krybins veiklos
rezultat;
 statymais numatyta autori teisi kompensavimo sistema (visi, kurie naudojasi krybins
veiklos rezultatais, autoriams turi mokti atitinkam autorin atlyginim);
autori teisi gyvendinimui ir gynimui statymai numato kolektyvinio teisi gyvendinimo
sistem, pagal kuri autorin atlyginim autoriams surenka ir paskirsto jiems atstovaujanios
kolektyvinio teisi administravimo asociacijos, steigtos autori ar j teisi permj
narysts pagrindu.

Anglosaks teisins sistemos ali (bendrosios teiss sistemos) autori teis (Copyright):

i teiss sistema remiasi visikai kitais principais. Pradi iai teiss sistemai dav Anglijos
statymai. ios teisins sistemos alyse (JAV, Anglija, Airija, Kanada, Australija, Naujoji Zelandija)
pagrindinis akcentas skiriamas turtinms autori teisms. Atkreipkite dmes, kad is skirtumas
akcentuojamas jau paiame autori teiss pavadinime angl kalba: odi junginyje Copyright
nra odio autorius ( odi jungin galime iifruoti taip teis kopijuoti). Todl akivaizdu, kad
remiantis ia teiss sistema, autori asmeninms neturtinms teisms skiriamas nedidelis dmesys.
Pvz. JAV ias teises pripaino tik 1995 m., tapusi Berno Sjungos nare. Pats autorius nra toks
svarbus paiai autori teisi sistemai. Teis krin pagal i teiss sistem atsiranda kitu pagrindu,
t.y. pagrindinis vaidmuo skiriamas ne autoriui, o tam kas deda kapital (kas finansuoja ir
organizuoja krinio sukrim, tam priklauso ir autori teiss krin). Pagrindinius ios sistemos
principus dert imanyti, nes JAV, kuri statymai pagrsti ios teiss sistemos principais, vaidina
labai svarbu vaidmen reglamentuojant autori teisi apsaug tarptautiniu lygiu. Pvz., Pasaulins
prekybos organizacijos sutartis dl intelektins nuosavybs apsaugos aspekt prekyboje (TRIPs)
nenumato reikalavim saugoti autori ir atlikj asmenines neturtines teises.

Tarptautini teiss norm ir organizacij poveikis autori teiss raidai ir harmonizavimui.

Tarptautins ir regionins teiss normos daro didel poveik autori teisi harmonizavimui, todl
atskirose alyse taikomos teiss sistemos vienodja. Tai skatina toki valstybini darini kaip
Europos Sjunga atsiradimas ir pltimasis (Europos Sjungos alys tarp j ir Lietuva turi derinti
savo teiss sistema su ES teise). Kitas svarbus veiksnys teiss sistem vienodjimui tarptautini
organizacij vaidmens didjimas (pvz. Pasaulins intelektins nuosavybs organizacijos PINO
vaidmuo). Taiau tarptautiniu lygmeniu ios dvi teiss sistemos vis dar kelia problem. Pvz., 2000
m. gruodio mnes PINO Diplomatinje konferencijoje turjo bti priimta sutartis dl artist
atlikj teisi apsaugos j atlikim audiovizualinius raus. is sutarties parengimo ir primimo
procesas, prasidjs 1996 m., nebuvo skmingai ubaigtas pasiraant sutart. Viena i svarbi
prieasi, kodl sutartis nebuvo pasirayta - ES ir JAV delegacij nesutarimas dl teisi
perdavimo. Tai dar kart primin apie skirtingas teisi sistemas.

2 tema. AUTORI TEISI OBJEKTAI IR SUBJEKTAI

Autori teisi objekto svoka.
Autori teisi objektai tai vertybs, kurios yra saugomos pagal autori teisi apsaug
reglamentuojani teiss akt normas. Autori teisi objektai originals literatros, mokslo ir
meno kriniai, kurie yra kokia nors objektyvia forma ireiktas krybins veiklos rezultatas. Taigi i
statymo apibrimo galime daryti ivad, kad autori teisi objektams yra bdinga:
1. Autori teisi apsauga yra taikoma mogaus intelektinskrybins veiklos rezultatams
kriniams.
2. Kriniai, kurie gali bti saugomi statymo, turi atitikti tokius reikalavimus:

Svarbu: originaliais laikomi tik tokie kriniai, kurie yra savarankikos krybins veiklos rezultatas.
Originalumo lygis yra skirtingas skirtinguose kriniuose. Originalumas negali bti tapatinamas su
naujumu. Objektyvi krinio forma negali bti tapatinama su materialia iraika. Saugomi ir
kriniai, kurie nra fiksuoti materialioje iraikoje. Krinio menin vert nra krinio teisins
apsaugos slyga. Autori teis saugo vairi ri, anr, vairi iraikos form krinius.
Autori teisi objekt ir autori teiss objekto svok palyginimas.
Literatros, mokslo ir meno kriniai kaip autori teisi objektai.
I esms visi intelektins krybins veiklos rezultatai, atitinkantys statymo nustatytas slygas
teisinei apsaugai, gali bti laikomi autori teisi objektais. Visgi tiek tarptautiniuose autori teises
reguliuojaniuose teiss aktuose, tiek LR ATGT yra vardinti konkrets saugomi kriniai. Antai
Berno konvencijos 2 straipsnyje numatyta, kad svoka "literatros ir meno kriniai" apima
kiekvien literatros, mokslo ir meno krin, koks bebt jo iraikos bdas ar forma: knygas,
broiras ir kitus literatros krinius; paskaitas, kalbas, pamokslus ir kitus tokios ries krinius;
dramos ir dramos-muzikos krinius; choreografijos krinius ir pantomimas; muzikos krinius
su tekstu ar be teksto; kinematografijos krinius, kuriems prilyginami analogikais
kinematografijai bdais gauti kriniai; pieimo, tapybos, architektros, skulptros,
graviravimo ir litografijos krinius; fotografijos krinius, kuriems prilyginami analogikais
fotografijai bdais gauti kriniai; taikomosios dails krinius; iliustracijas, emlapius, planus,
eskizus ir plastikos krinius, susijusius su geografija, topografija, architektra ar mokslu.

LR ATGT 4 str. numatyti tokie saugomi autori teisi objektai:

1) knygos, broiros, straipsniai, dienoraiai ir kiti literatros kriniai, ireikti bet kokia forma,
skaitant elektronin, taip pat kompiuteri programos;
2) kalbos, paskaitos, pamokslai ir kiti odiniai kriniai;
3) raytiniai ir odiniai mokslo kriniai (mokslins paskaitos, studijos, monografijos, ivados,
mokslo projektai ir projektin dokumentacija bei kiti mokslo kriniai);
4) dramos, muzikiniai dramos, pantomimos, choreografijos ir kiti scenoje atlikti skirti kriniai ir
reisuoti spektakliai, taip pat scenarijai ir scenarij planai;
5) muzikos kriniai su tekstu arba be teksto;
6) audiovizualiniai kriniai (kino filmai, televizijos filmai, televizijos laidos, videofilmai, diafilmai
ir kiti kinematografinmis priemonmis ireikti kriniai), radijo laidos;
7) skulptros, tapybos bei grafikos kriniai, monumentalioji dekoratyvin dail, kiti dails kriniai,
taip pat scenografijos kriniai;
8) fotografijos kriniai ir kiti fotografijai analogikais bdais sukurti kriniai;
9) architektros kriniai (pastat ir kit statini projektai, briniai, eskizai ir modeliai, taip pat
pastatai ir kiti statiniai);
10) taikomosios dails kriniai ir kriniai, neuregistruoti kaip pramoninis dizainas;
11) iliustracijos, emlapiai, planai, sod ir park projektai, eskizai ir trimaiai kriniai, susij su
geografijos, topografijos ar tikslij moksl sritimis;
12) kiti kriniai.

Svarbu : LR ATGT nustatytas autori teisi objekt sraas yra nebaigtinis.

Ivestiniai kriniai, sukurti pasinaudojus kitais literatros mokslo ir meno kriniais.

Ivestiniai kriniai kriniai, kuriuose pasinaudota kit autori kriniais. Ivestiniams kriniams
kaip bet kuriems kitiems kriniams keliamas originalumo reikalavimas, t.y nepaisant to, kad juose
naudoti kiti kriniai, ivestiniai kriniai turi bti savarankiko krybinio darbo rezultatas. Kita
slyga ivestini krini teisinei apsaugai yra susijusi su tuo, kad jie autori teisi objektais laikomi
tik tuomet, jei juos kuriant, nepaeistos panaudot krini autori teiss (pvz., norint iversti
usienio autoriaus literatros krin lietuvi kalb reikia gauti krinio autoriaus ar teisi permjo
leidim iversti krin; tik gavus autoriaus teisi subjekto sutikim, originalus literatros krinio
vertimas bus saugomas kaip autori teisi objektas). Prie ivestini krini priskiriami vertimai,
inscenizacijos, adaptacijos, anotacijos, referatai, apvalgos, muzikins aranuots, statins ir
interaktyvios interneto svetains ir kiti ivestiniai kriniai).
Kriniai, nelaikomi autori teisi objektais.

ATGT 5 str. vardinti tokie objektai, kuriems autori teisi apsauga netaikoma:

1) Idjos, procedros, procesai, sistemos, veiklos metodai, koncepcijos, principai, atradimai ar

atskiri duomenys. Autori teisje laikomasi nuostatos, kad idjos yra nesaugomos. Tokiu bdu
visuomens nariams (ir krini naudotojams, ir kitiems autoriams) paliekama teis laisvai naudoti
suformuluotas idjas, atskirus duomenis, informacij ir pan. Taip yra utikrinamas teiss
informacij gyvendinimas ir tuo paiu prisidedama prie progreso, evoliucijos vairiose mogaus
intelektins veiklos srityse skatinimo idj, mini prieinamumas leidia jas toliau vystyti, leidia
atsirasti naujoms idjoms. Btina turti omenyje ir tai, kad kai kurie i ia vardint objekt gali
bti saugomi kit teiss akt, pavyzdiui, koncepcija ar veiklos metodas, kurie atitinka iradimams
keliamus reikalavimus, gali bti patentuojami pagal Lietuvos Respublikos patent statym.

Svarbu : autori teisi apsauga netaikoma idjoms.

2) Teiss aktai, oficials administracinio, teisinio ar norminio pobdio dokumentai (sprendimai,

nuosprendiai, nuostatai, normos, teritorij planavimo ir kiti oficials dokumentai), taip pat j
oficials vertimai. Teisins apsaugos iems objektams, kurie pagal prigimt paprastai yra autori
intelektins krybins veiklos rezultatas, Berno konvencijoje paliktas nacionaliniam reguliavimui (2
straipsnio 4 dalis). LR ATGT nustato, kad ie objektai yra nesaugomi. ios normos paskirtis
pirma, utikrinti, kad visuomens nariai galt tiesiogiai ir operatyviai prieiti bei nekliudomai
naudotis aktais ir dokumentais, kurie paprastai yra visuotinai privalomi (atgaminti, cituoti,
komentuoti ir pan.), antra, utikrinti atitinkam institucij teis neribotai ir nepraant toki akt ir
dokument autori leidimo iuos aktus keisti, pildyti, panaikinti ir pan. Atkreiptinas dmesys tai,
kad autori teisi objektais yra nelaikomi tik oficials administracinio, teisinio ar norminio
pobdio dokumentai ir j oficials vertimai. Prie oficiali administracinio, teisinio ar norminio
pobdio dokument priskiriami statym nustatyta tvarka priimti ir paskelbti teiss aktai, teism
sprendimai, nutartys, nutarimai, valstybs ir savivaldybi institucij aktai. Oficialaus vertimo
apibrimo galiojantys teiss aktai nepateikia. Oficialiu vertimu reikt laikyti tok vertim, kuris
yra skelbiamas visuomenei su yma oficialus vertimas. Jei vertimas yra neoficialus ir yra
originalus, jis yra saugomas kaip autori teisi objektas.

Svarbu: autori teisi objektais nelaikomi ne tik teiss aktai ir oficials administracinio, teisinio ar
norminio pobdio dokumentai, bet ir j oficials vertimai.

3) Oficials valstybs simboliai ir enklai (vliavos, herbai, himnai, piniginiai enklai ir kiti
valstybs simboliai bei enklai), kuri apsaug reglamentuoja kiti teiss aktai. ie objektai pagal
prigimt taip pat yra krybinio darbo rezultatai, taiau dl j specialios vieos paskirties jie nra
saugomi kaip autori teisi objektai. Visgi oficiali valstybs simbolika ir piniginiai enklai negali
bti visikai laisvai naudojami, nes tokiu bdu galt bti paeistas vieasis interesas. i objekt
naudojimo tvark nustato specials teiss aktai[4].

Svarbu: oficials simboliai ir enklai negali bti laisvai naudojami, j naudojimo tvark nustato
specials teiss aktai.

4) Oficialiai registruoti teiss akt projektai. Dl t pai prieasi kaip 2 punkte numatyti
objektai nesaugomi oficialiai registruoti teiss akt projektai. statym ir kit Seimo akt projektai
yra registruojami Lietuvos Respublikos Seimo statute nustatyta tvarka, kit institucij teiss akt
projektai tose institucijose galiojania tvarka[5].

5) prastinio pobdio informaciniai praneimai apie vykius. prastinio pobdio praneimai apie
vykius (politinius, kriminalinius, kultrinius ir t.t.) nra laikomi krybins veiklos rezultatais, todl
jie yra nesaugomi kaip autori teisi objektai; kita vertus tokiu bdu yra utikrinama visuomens
teis informacij, nustatant teisin reguliavim, pagal kur neleidiama privatizuoti visuomenei
aktualiausios informacijos. Svarbu ir tai, kad straipsniai, televizijos laidos, kuriuose nagrinjami,
aptariami aktuals vykiai, yra saugomi autori teisi objektai.

6) Folkloro kriniai. Pats terminas kriniai leidia daryti ivad, kad i objekt grup taip pat yra
kriniai. Visgi tai specifiniai kriniai, kurie atsiranda i mogaus krybinio darbo, taiau dl
naudojimo i lp lpas, i kartos kart pakinta, gauna vairias formas, o pirmasis ir tikrasis
tokio krinio autorius daniausiai yra neinomas. Tai yra pagrindin prieastis, dl kurios folkloro
kriniams netaikoma autori teisi apsauga. Visgi ie objektai kaip tautos kultros paveldo dalis yra
saugomi pagal Lietuvos Respublikos etnins kultros valstybins globos pagrind statym, kuris
nustato naudojimo tokiais kriniais taisykls.

Autori teisi subjektai.

ATGT 2 straipsnyje autori teisi subjektas apibdintas kaip autorius, kitas fizinis arba juridinis
asmuo, io statymo nustatytais atvejais turintis iimtines turtines autori teises, taip pat fizinis
arba juridinis asmuo, kuriam perjo iimtins turtins autori teiss (autori teisi permjas).
Taigi apibendrinant galima sakyti, kad autori teisi subjektu yra laikomas asmuo, kuris vienokiu ar
kitokiu pagrindu turi iimtines turtines autori teises. Autori teisi subjektai, kaip asmenys turintys
iimtines turtines teises, turi ir teis savarankikai ginti paeistas iimtines turtines teises. Greta
autori teisi subjekt egzistuoja dar viena asmen grup, kuri teistai naudojasi autori teisi
objektais tai neiimtins licencijos turtojai. ie asmenys pagal autorines licencines sutartis gyja
neiimtin teis naudotis kriniais, taiau jie nra laikomi autori teisi subjektais. Esminis
skirtumas tarp neiimtins licencijos turtoj ir autori teisi subjekt yra tai, kad pirmieji neturi
iimtini turtini teisi krinius bei neturi teiss savarankikai ginti paeist turtini autori teisi.

Svarbu : autori teisi subjektai tai asmenys, turintys iimtines turtines teises krinius.

Autorius, autorysts prezumpcija.

Atsivelgiant tai, kokiu pagrindu asmuo yra gijs iimtines turtines teises krin, autori teisi
subjektai yra skirstomi dvi grupes:

Pirminiai autori teisi subjektai yra asmenys, gij autori iimtines turtines teises dl to,
kad jie sukr autori teisi objekt;
Ivestiniai autori teisi subjektai yra asmenys, kuriems iimtins turtins autori teiss
perjo ar buvo suteiktos treij asmen statymo arba sutarties pagrindu.

Pirminiai autori teisi subjektai. Pirminiams autori teisi subjektams bdinga tai, kad autori
teiss krinius atsiranda i j krybins veiklos, todl jie turi plaiausias teises krin. iems
subjektams bdinga tai, kad j turim teisi apimt nustato statymas. Paprastai pirminiai autori
teisi subjektai turi ir asmenines neturtines autori teises krinius . Autorius yra krin sukrs
fizinis asmuo (LR ATGT 6 str.) Svarbu : autoriais gali bti tik fiziniai asmenys; autoriaus statutas
nra siejamas su fizinio asmens veiksnumu.

Jeigu autorius nurodo savo vard krinyje prastu bdu, jam yra taikoma autorysts prezumpcija
(Berno konvencijos 15 str., LR ATGT 6 str. 2 dalis). Autorysts prezumpcija reikia, kad asmuo,
kurio vardas prastu bdu nurodytas krinyje, arba kuris vietoj autoriaus vardo nurod
pseudonim, nekeliant joki abejoni dl tikrojo autoriaus vardo, laikomas krinio autoriumi, kol
nerodyta prieingai.

Svarbu: autorysts prezumpcija taikoma tik autoriams, kuri vardas prastu bdu nurodytas
krinyje, arba autoriams, kurie nurodo pseudonim, nekeliant joki abejoni dl tikrojo autoriaus
vardo.

Bendraautoryst, bendraautori tarpusavio santyki nustatymas.

Kai kada krin bendru krybiniu darbu sukuria ne vienas asmuo, o keli. Tuomet ie asmenys yra
laikomi krinio bendraautoriais. LR ATGT 7 str. numatyta, kad kai krin bendru krybiniu darbu
sukuria du arba daugiau fizini asmen, jie laikomi bendraautoriais, nepaisant to, ar tas krinys
sudaro nedalom visum, ar susideda i dali, kuri kiekviena gali turti savarankik reikm.
Ypatingai svarbi slyga bendraautorystei atsirasti yra bendraautori susitarimas, t.y. tam kad
atsirast bendraautoryst reikia, kad krinio sukrime dalyvaujantis asmenys dl to susitart.
Svarbu: bendraautoriais laikomi tik asmenys, kurie bendru krybiniu darbu dalyvavo krinio
sukrime. Autori teiss bendraautori krinius yra gyvendinamos tik bendru vis autori
susitarimu.
Autori teisi permjai.

Ivestiniai autori teisi subjektai. Ivestiniai autori teisi subjektai, kaip minta, yra asmenys,
kuriems iimtins turtins autori teiss perjo ar buvo suteiktos treij asmen statymo ar
sutarties pagrindu. i subjekt autori teisi krinius apimtis yra tiesiogiai nulemta to teisinio
pagrindo, pagal kur jie gijo turtines autori teises (sutarties arba statymo). Todl ivestini autori
teisi subjekt teiss yra siauresns negu primini autori teisi subjekt. Visiems ivestiniams
autori teisi subjektams bdinga tai, kad jiems nepereina asmenins neturtins autori teiss.

Svarbu : ivestini autori teisi subjekt teisi apimtis nulemta teisinio pagrindo, pagal kur jie
gijo turtines autori teises; ivestiniams autori teisi subjektams nepereina asmenins neturtins
autori teiss.

Informacija apie autori teisi valdym.

193 straipsnis. Informacijos apie autori teisi ar gretutini teisi valdym sunaikinimas
arba pakeitimas

1. Tas, kas be autori teisi ar gretutini teisi subjekto leidimo komercijos tikslais
sunaikino arba pakeit informacij apie autori teisi ar gretutini teisi valdym, jeigu pagal t
informacij identifikuojamas krinys, krinio autorius, kitas autori teisi subjektas arba atlikjas,
krinio atlikimas, fonograma, fonogramos gamintojas, kitas gretutini teisi subjektas, taip pat
informacij apie krinio, jo atlikimo ar fonogramos naudojimo slygas ir tvark, skaitant visus
skaiius ar kodus, perteikianius krinio, atlikimo rao ar fonogramos egzemplioriuose paymt
arba j vieo paskelbimo metu pateikiam informacij, baudiamas bauda arba aretu, arba laisvs
atmimu iki vieneri met.

2. U iame straipsnyje numatyt veik atsako ir juridinis asmuo.

3 tema. AUTORI TEISS

Autori teiss ir j atsiradimas.
Pagal Berno konvencij ir LR ATGT autoriams utikrinamos dviej ri teiss: turtins ir
asmenins neturtins autori teiss. Autori teiss atsiranda nuo krinio sukrimo momento, t.y.
nuo momento, kai krinys gyja objektyvi form.
Svarbu : Autori teiss atsiranda nuo krinio sukrimo momento

Asmenins neturtins teiss (autorysts teis, teis autoriaus vard ir teis krinio
nelieiamyb).
Asmenins neturtins teiss krinius yra bdingos kontinentinei autori teisei. i teisi paskirtis
utikrinti autoriaus nenutrkstam ry su kriniu, kuris yra autoriaus asmenybs iraika,
atspindys. Asmenins neturtins teiss yra nustatytos Berno konvencijos 6 bis straipsnyje, pagal
kur nepaisant autoriaus turtini teisi, net ir po j perdavimo, autorius turi teis reikalauti
pripainti krinio autoryst ir prietarauti bet kokiam io krinio ikraipymui, idarkymui ar
kitokiam pakeitimui, taip pat bet kokiam kitam autoriaus garbei ar reputacijai galiniam
padaryti alos ksinimuisi krin.
LR ATGT nustatytos trys autori asmenins neturtins teiss:
(1) Teis reikalauti pripainti krinio autoryst aikiai nurodant autoriaus vard ant vis
ileidiamo krinio egzempliori, taip pat kitu manomu bdu vieai atliekant krin ( autorysts
teis ).
(2) Teis reikalauti, kad bet kokiu bdu naudojant krin bt nurodomas arba nebt nurodomas
autoriaus vardas, arba bt nurodomas autoriaus pseudonimas ( teis autoriaus vard ).
(3) Teis prietarauti dl krinio ar jo pavadinimo bet kokio ikraipymo ar kitokio pakeitimo, taip
pat dl bet kokio kito ksinimosi krin, galinio paeisti autoriaus garb ar reputacij ( teis
krinio nelieiamyb ).
Svarbu : LR ATGT nustato tris asmenines neturtines autori teises: autorysts teis, teis
autoriaus vard ir teis krinio nelieiamyb. Asmenins neturtins teiss saugomos
neterminuotai; asmenins neturtins teiss neperduodamos teiss.

Autori turtins teiss.

Turtins autori teiss apibendrintai gali bti apibdinamos kaip autoriaus iimtins teiss naudoti
krin ir gauti i to pajam. LR ATGT nustatytos tokios turtins autori teiss:

1. Teis atgaminti krin bet kokia forma ar bdu.

2. Teis ileisti krin.

3. Teis versti krin.

 4. Teis adaptuoti, aranuoti, inscenizuoti ar kitaip perdirbti krin.

5. Teis platinti krinio original ar jo kopijas parduodant, nuomojant, teikiant panaudai ar

kitaip perduodant nuosavybn arba valdyti, taip pat importuojant, eksportuojant.

6. Teis vieai rodyti krinio original ar kopijas.

7. Teis vieai atlikti krin bet kokiais bdais ir priemonmis.

8. Teis transliuoti, retransliuoti ir kitaip vieai skelbti krin, skaitant jo padarym vieai
prieinamu kompiuteri tinklais (internete).

Iimtinis autoriaus turtini teisi pobdis.

ios teiss yra iimtinio pobdio. Kaip nustatyta LR ATGT 15 str. 2 dalyje, bet koks krinio
originalo ar jo kopij panaudojimas be autoriaus, jo teisi permjo ar jo tinkamai galioto asmens
leidimo yra laikomas neteistu (iskyrus ATGT numatytus atvejus). Tai reikia, kad kiekvien i
aukiau vardint veiksm galima atlikti tik autoriui ar jo teisi permjui leidus ir sumokjus jam
autorin atlyginim, iskyrus kitok ali susitarim arba ATGT numatytas iimtis. Svarbu :
iimtinis autori turtini teisi pobdis reikia, kad norint krin panaudoti bet kokiu bdu, iskyrus
ATGT nustatytas iimtis, reikalingas autoriaus ar autori teisi subjekto leidimas.

Autori turtins teiss krin ir nuosavybs teis materialj objekt, kuriame krinys
ireiktas.
Svarbu inoti, kad autori teiss krinius yra intelektins nuosavybs teiss nematerialius pagal
prigimt autori teisi objektus. Todl negali bti tapatinama materiali nuosavybs teis materiali
krinio iraik (knyg, CD, DVD, paveiksl) ir autori teiss autori teisi objektus.
atribojim aikiai nustato ir LT ATGT 50 straipsnis, kurio 1 d. nustatyta, kad autori teiss krin
nesiejamos su nuosavybs teise materialj objekt, kuriuo tas krinys ireiktas. Dl to autori
teisi krinius perdavimas/suteikimas nra siejamas su nuosavybs teisi materialias krinio
iraikas perdavimu.
Svarbu: autori teiss krin negali bti tapatinamos su nuosavybs teismis materiali krinio
iraik.

Autori turtini teisi ismimas.

Turtini teisi apribojimai ir j slygos.

Teisinje literatroje daniausiai pateikiami autori turtini teisi apribojim aikinimai, kuriuose
akcentuojamas i apribojim tikslas suderinti autori ir visuomens interesus. Pasaulins
intelektins nuosavybs organizacijos autori teisi ir gretutini teisi termin odyne (toliau
PINO odynas) autori teisi apribojimai apibriami kaip statym nuostatos, apribojanios
autoriaus iimtines krinio naudojimo teises. Pagrindins toki apribojim iraikos formos tai
laisvas krini naudojimas, priverstins licencijos ir statymins licencijos. Pagrindiniai motyvai,
kuriais remiamasi nustatant laisv krini naudojim tai - informacijos tikslai, vietimo, mokslo ir
kultros vystymo poreikiai. Svarbu: autori turtini teisi apribojim tikslas nesumenkinant
iimtini autori teisi apsaugos, nustatyti deram teisi turtoj ir visuomens interes balans.

Autori teisi galiojimo terminai ir j skaiiavimo tvarka.

Turtins autori teiss yra terminuoto pobdio teiss. ATGT (34, 35 str.) nustato tokius autori
turtini teisi galiojimo terminus:

Bendras autori turtini teisi galiojimo terminas: autori turtins teiss galioja vis
autoriaus gyvenim ir 70 met po autoriaus mirties, neatsivelgiant krinio teisto
padarymo vieai prieinamu dat.
Autori turtins teiss krin, sukurt bendraautorysts pagrindu, galioja vis bendraautori
gyvenim ir 70 met po paskutinio bendraautorio mirties.

Autori turtins teiss krin, kuriame nenurodytas autoriaus vardas arba nurodytas
autoriaus pseudonimas, galioja 70 met po krinio teisto padarymo vieai prieinamu datos.
Jei tokio krinio autoriaus tapatyb nekelia abejoni arba per nurodyt termin paaikja
autoriaus tikrasis vardas, autori turtins teiss tok krin galioja vis autoriaus gyvenim
ir 70 met po autoriaus mirties.

Autori turtins teiss kolektyvin krin galioja 70 met po krinio teisto padarymo
vieai prieinamu datos. Kai krin sukrusi fizini asmen tapatyb vieai prieinamame
krinyje nekelia abejoni, taikomas bendras terminas.

Autori turtins teiss audiovizualin krin galioja, kol gyvi reisierius, scenarijaus
autorius, dialog autorius, dailininkas, operatorius bei specialiai audiovizualiniam kriniui
sukurtos muzikos autorius ir 70 met po paskutiniojo i j mirties.

Svarbu: turtins autori teiss - terminuotos teiss; pasibaigus turtini teisi apsaugos terminui,
kriniai tampa visuotinai prieinami, taiau naudojant krinius negali bti paeistos asmenins
neturtins autori teiss.