ISSN 1392-1126. PROBLEMOS. 1995. 49.

45

C. G. Jungo kolektyvins pasmons koncepcija

SAUL BUZAIT

Pasmons idja brendo per vis filosofins minties istorij. Tuomet,

kai oficialiame moksle ypa klestjo racionali mintis, pasmons samprata
buvo ugdoma Ryt filosofiniuose religiniuose moksluose, gnostik ratuo
se, vidurami alchemik traktatuose, mistik vizijose, filosof romantik
filosofinse teorijose.
XX a. pradios racionalizmui pasmons idja nebuvo priimtina. Ji
gsdino kaip grsm minties skaidrumui, trikdanti psichik. Toks poiris
pasmon atsispindjo ir psichoanalizs pradininko S. Freudo pairose.
Jo manymu, pasmon, nors ir svarbi, taiau kilusi i smons turinio ir vl
turt bti grinta kontroliuoti smonei. Pltodamas savo pairas,
S. Freudas atkreip dmes kai kuriuos filogenetinius mogaus psichikos
pdsakus. Jis nubr paraleles tarp vaikysts kompleks ir senovs mit.
Vadinasi, amini instinktyvs santykiai nra apnboti nei laiko, nei erdvs.
i Freudo uuomin apie kolektyvin pasmon jo mokinys Carlas Gusta
vas Jungas ipltojo atskir kolektyvins pasmons koncepcij.
Jungas inomas kaip psichologas, filosofas, kultrologas. Dar dirbda
mas psichiatru, jis pastebjo, kad yra labai daug panaum tarp ligoni ha
liucinacij, kliedesi ir senovini mit, vidurami mistik vizij ir sveik
moni sapn. Jungas studijavo kin, ind, sanskristo literatr, viduram
i lotynikus rankraius, neinomus net senovs specialist. Jis supra
to, kad negalima vis asmenybs problem kildinti i vaikysts igyvenim.
Ms protas turi sav praeities atsiminim ir paslapi lobyn. Jungas
lobyn pavadino kolektyvine pasmone. Jos struktr ir funkcionavim jis
aikina taip (r. schem).
Labiausiai susieta su ioriniu pasauliu yra smon. i struktra iek tiek
panai FJ:eudd' Superego. Tai visuotins smons darinys, kuriame es visi
visuomenikai svarbs monijos sukaupti smons atradimai. Savo reikmin
gumu jie ieina u individualios smons nb. Filosofins ir mokslins pasau
lio painimo sistemos, civilizuoto elgesio tradicijos sudaro smons turin.
Ego tai smoningos psichikos dalies centras, individuali smon. Pa
-

sak Jungo, ilg laik Ego buvo laikomas visos psichikos centru, ir tam yra
labai rimt prieasi. Ego sudaro slygas skmigai adaptuotis ioriniame
pasaulyje. Smoningasis A (Ego) yra painimo ir valios akt altinis. Ego
kompleksas gana pastovus, taiau gali keistis, persikelti ir Person (blogja
linkme) ir Savasti (grja linkme).
46 FILOSOFUA IR PSICHOLOGUA

e.G.JUNGO
PSICHIKOS STRUKTROS
SCHEMA

l.EGO
2.SMON
3. ASMENIN PASMON
4. KOLEICTYVIN PASMON
5. NIEKADA NEPASTAMA KOLEKTYVINS PASMONS DALIS
S. BUZAIT. C. G. Jungo kolektyvins pasmons koncepcija 47

Asmenin pasmon yra ariausiai Ego ir nuo jo priklauso. i pas

mon sudaro tas psichikos turinys, kuris yra istumtas i smons dl koki
nors prieasi: umirimo, agresyvi ir seksualini impuls neigimo, etc.
i struktra panai Freudo Id. Asmenins pasmons turinys gali bti leng
vai perkeltas asmenin son. Pasak Jungo, dl skirtingo pasaulio suvo
kimo tradicij rytieiai yra labiau "smoningi" nei Vakar pasaulio mons.
Bdami ariau gamtos, natrali jos proces kaimieiai esti "smoningesni"
nei miestieiai. Asmenins pasmons turinys - reliatyvus.
U i smoning psichikos darini yra ko/ek1yvin pasmon. Ego,
asmenin pasmon, kolek1)111in smon susiformuoja gyvenimo procese. Ko
/ekryvin pasmon - tai u individualios psichikos rib ieinanti paveldima
struktra. Jos turinio nevaldo smoningi valios aktai. Subjektyvus ir objek
tyvus pasauliai ia susij. Dievika ir velnika, mogika ir gyvnika dar
nra isiskyr ir patyr smoningo vertinimo. Kolektyvinje pasmonje nra
moralumo kategorij. Tai atitinka alchemiko G. Domo teigin: "Nieko nra
prigimtyje, kas neturt grio ir blogio"1 Kolektyvin pasmon nuolat vei
kia mogaus gyvenim, siekdama kiek manoma ilaikyti harmonij tarp
individualios ir pasaulins dvasios, sako Jungas2
Dl ios harmonijos pirmyktis mogus galjo primityviai, bet lengvai
gyventi. Smon, pasak Jungo, yra kultros ir civilizacijos vystimosi laidas,
taiau ji kelia problemas be atsako, o koleklyvinje pasmonje gldi klausi
mas ir atsakymas kartu. Ten nra nei laiko, nei erdvs kategorij. Praeitis,
dabartis ir ateitis sudaro vienov.
Kolektyvins pasmons turinys negali bti tiesiogiai perkeliamas s
mon, kaip tai daroma su asmenine pasmone psichoterapijos procese. Ob
jektyvioji, visa apimanti kolekryvins pasmons prasm negali tilpti subjek
tyviame pasalyje. Kolektyvins pasmons turinys gali bti atpastamas tik
nubriant paraleles tarp jo ir atitinkam mitologini motyv. Smonje
kolektyvins pasmons enklai suvokiami kaip iorinio pasaulio bruoai.
Jos veikimas neatpastamas ir laikomas objektyviais situaciniais veiksniais
ar nevaldomais likimo vingiais.

1 Jung C. G. Mysterium Coniunctions Jung C. G. Coll. Works. - New

York, 1978. Vol. 14. P. 55

- -

2 Kai kurie iuolaikiniai analitins psimologijos atstm-ai kritikuoja i Jungo teigi

n. J manymu, kolektydn pasmon galima laikyti tokiu autonominiu dariniu, ku

ris Yeikia pagal sam dsnius, neatsi,elgdamas indh-ido poreikius ir jo d\-asios bk
l. Kolektyvins pasmons Yertinimas kaip tarnaujanios mogaus psichinei geroYei,
anot j. yra mogikas hybris (Robert Bosnak, Paskaitos, Mask\a, 1992).
48 FIWSOFUA IR PSICHOWGUA

Savo gelmse kolektyvin pasmon gali bti smulkiau iskaidyta gru

ps, eimos, gimins, tautos, rass ir visai monijai bendr psichik. Dar
toliau prasideda bendri sluoksniai su gyvn psichika. Tai jau ne mogika
sfera - instinkt ir labiausiai nesismonint ryi sluoksnis. Einant vis gi
lyn kolektyvin pasmon, jos sluoksniai vis labiau netenka bet kokio indi
vidualumo, artja prie autonomini organini sistem; pagaliau cheminiuose
knuose tampa universalumu (anglies ir deimanto sudtinga kilm ir struk
tra leidia kelti vairias hipotezes).
Kolektyvin pasmon sudaro dinamiki ir instinktyvs kompleksai -
archetipai. Graik kalbos terminas archetipas reikia pradin vaizd, pirma
vaizd (arche- pradia, tipos -pavyzdys, vaizdas). Jungas pasirinko ter
min, nes jis nurodo seniausius i ami gldumos atjusius ir visuomet
esanius visuotinius vaizdus. iems vaizdams apibdinti tikt ir L Levy Bruh
. -

lio terminas represantations colectives. Archetipai veikia nesmoningai ir au

tomatikai. J, kaip ir instinkt, pasirodymo negali kontroliuoti smons ir
valios aktai. Archetipai gimstami, bet ne ta prasme kaip P latono idjos, o
kaip vaizduots struktros branduoliai, suvokimo formuls. Jie formuluoja
situacijos suvokimo ir atitinkamo elgesio bdus, bet nesudaro apibrto vaiz
do. Archetipai gauna form tik projekcijoje.
Taip susidaro archetipiniai simboliai kaip archetip koreliatai smo
nje. Archetipini simboli galima rasti tautosakoje, vairiose religijose, mi
tuose, groinje literatroje ir t t. Individualioje smonje archetipiniai sim
boliai pasirodo sapnuose, vizij, haliucinacij metu.
Instinktuose gldi viso organizmo filogenetin patirtis, ipltota iki to
buliausi prisitaikymo form. Visagaliai archetipai nuolat modeliuoja mo
ni dvasin patirt. Archetipai ne tik valdo elgesio pobd ir vaizdin situaci
jos suvokim. Tai sudaro formali j struktros dal. Archetip veikimas visa
da susijs su smons lygio kritimu ir pasmoning instinktyvi afekt paa
dinimu. Vadinas archetipas sukelia emocijas. Tos emocijos yra pirmins ir
artimos pirmyki moni ais troms Be emocinio fono archetipai tapt ne
.

gyvais simboliais. Kiek-vienas archetipas turi dalel mogikos psichologijos ir

likimo. Tai daugybs moni kart pakartoti diaumai ir neviltys, pergals
ir pralaimjimai ir visokie kitokie potyriai. Archetipai amini, nes jie neap
mstomi, o igyvenami. Archetipin patirtis - tai ne archetipini simboli
odyno sudarymas iekant j mitologijoje, mene ir t. t Protu negali bti su
vokta afektin archetipo dalis. Patirti kolektyvinspasmons veikim galima
tik igyvenant archetip paiam, o ne j apmstant, analizuojant teorikai.
S. BUZA.II'. C. G. Jungo kolektyvins pasqpions koncepcija 49

Kolektyvins pasmons dariniams - archetipams bdingi ir subjekty

vaus, ir objektyvaus pasaulio bruoai. Taigi archetipai lyg susieja individu
ali psichik su kolektyvine. ia pasireikia archetip struktros transcen
dentikumas. Jie gali bti laikomi mediatoriais tarp mogaus psichikos ir
organikos (archetipai kaip instinkt koreliatai), tarp proto kategorij ir afek
t, tarp individualios patirties ir absoliutaus dvasingumo.
Archetip tiek daug, kiek yra tipik gyvenimo situacij ir santyki.
Apvelgti vis archetip vairov nemanoma. Pabandysime trumpai aptarti
paius svarbiausius,
Ariausiai smoningos asmenybs centro Ego yra Persona (Kauk).
is archetipas reikiasi individo visuomeniniame gyvenime, kartais net u
goia jo smons centr. Senovs Graikijoje kaukes dvjo aktoriai. Perso
na- tipika mogaus dalis, kai jis veikia moni santyki teatre. J sudaro
bendros aidimo taisykls, kurias turi priimti kiekvienas, gyvendamas bend
rijoje. Persona - tai kompromisas tarp individo ir visuomens. Mes atlieka
me tam tikrus veiksmus, uimame tam tikr padt visuomenje, turime
vardus, titulus, profesijas. Tai atitinka Person. Ms "kaukje" kiti mato
tai, k jie nori matyti mumyse. Kartais ir pats mogus patiki, kad "kauk"
(visuomenin padtis ir kt.) - tai "A". "Valstyb- tai "A" -garsioji Lldvi
ko IV fraz. Asmenybs susitapatinimas su Persona labai pavojingas daly
kas. Tuomet mogaus elgesys nustoja natralumo, tampa stereotipiniu, vaid
muo pakeiia real mog. Antra vertus, Persona susidaro, nes ji reikalinga.
mogus be "kauks" pasmerktas visuomens nesupratimui, asmenini kon
takt sunkumui Persona reikalinga, btina, bet ji turi bti elastinga, kad,
pasikeitus slygoim, mogus sugebt prisitaikyti prie j.
Labiau pasmoninis yra elio archetipas. elis - tai moralin prob
lema, kuri meta ik visai snloningai asmenybei Kiekvienas meta savo
el, nes visi turi vienoki ar kitoki savybi, kuri buvimo nepripasta
Daniausiai tai yra neigiamos savybs. Dideli nusikaltliai, kuri vertybi
sistema pakitusi, el gali itumti gersias savybes ir bruous. Apskritai
mons apie save galvoja fteriau nei yra i tikrj. Kuo geriau apie save
galvoja, tuo didesn meta Sel. "Kodl gi matai krisl savo brolio akyje, o
nepastebi rasto savojoje?" (Mato Evang., 7;3). Pasak Jungo, puikus litera
trinis elio prototipas yra Mefistofelis. is velnikasis Fausto padjjas -
tai jo elis , jo tamsusis "A", blogis susipyns su imintimi. Savo el,
koks jis bebt, reikia stengtis painti ir priimti. Su tuo primimu ateina ir
imintis. Kuo idealesniu mogus nori bti, tuo didesn pus vidinio blogio
jis istumia ir nesmoningai skleidia aplink save. Kai visuomen pradeda
50 FIIDSOFIJA IR PSICHOLOGDA

reikalauti i savo nari paklusnumo auktoms moralinms normoms, auga.

pasmoninis destruktyvumas, gaivalikumas, kuris gali prasiverti aklu mi
nios tiu ir t. t.
Kitas archetipas- besiprojektuojantis ne savo, o kitos lyties asme
n -Anima-Animus. is archetipas labai sunkiai sismoninamas ir daniau
siai gali bti paintas tik projekcinio suvokimo dka per vairius personifi
kuotus archetipinius simbolius. Animus - tai vyrikoji moters dvasios dalis
(Logos). Anima - tai moters pirmavaizdis kiekvieno vyro psichikoje (Eros).
Vyro Eros - tai tos savybs, kurios suteikia intelektui iracionalumo, senti
mentalumo, nors jo smons lygyje vyrauja Logos. Moters smonje vyrauja
Eros, o pasmoninis Animus suteikia moters protui logikumo, tikslumo,
kategorikumo. IracionaliAnima veda vyro prot intelektualinius konflik
tus ir labirintus, i kuri nra ieities. TokiaAnimos taka pasireikia pasa
k heroj - undinli, laumi pavidalu. Jos vilioja keliautojus savo daino
mis bei burtais ir nuveda prat. TaiauAnima turi ir ger savybi. Ji gali
labai praturtinti dvasi. Kai loginis protas negali atrasti fakt, kurie gldi
pasmonje, per ry suAnima juos galima surasti. Dants "Dievikoje ko
medijoje" Beatri (Animos personifikacija) lydi heroj roj.
Moters Animus gali vesti moter didel idearumo, tobulumo siekim,
atitraukti nuo realybs ir udaryti akliname iliuzij ir fantazij kokone. Neigia
maAnimus projekcija- tai pasak Mlynbamlis, udantis savo monas. Apsi
reikdamas tam tikromis pakopomis3,Anima-Animus archetipas veda Savast.
Savastis - tai smons amplifikacija kolektyvins pasmons turiniu.
Savastis pasiekiama, kai Persona, Anima-Animus, elis tampa asmenybs
psichinio pasaulio dalimi, juntama vidine patirtimi, o ne isiskaido iors
projekcijose. is archetipas - tai ne atskiros moterikumo ar vyrikumo ap
raikos, o t dviej pusi vienyb moguje. Simbolikai i vienyb gali pasi
rodyti kaip hermofroditin figra, karalik lit pora vidurami rankra
iuose, kalbaniuose apie dvasin brand.
Savastis nesiriboja nei erdve, nei laiku. is archetipas artimiausias ko
lektyvinei pasmonei. Kartais jo simboliais tampa fantastins, kosmins b-
3 Jungo mokin M. L. von Franz nurodo tokius Anima-Animus lygius: pats

pirmasis, primityvusis (Ieva, chtonika pirmykt moteris Tarzanas, sportinin

kas); antrasis -jausminis (graioji Elena i Fausto 11 dalies romantinis herojus,
poetas, karys); treiasis dvasinis (Marija, Fatima l vyras, intelekto reikjas, p<>
litikas, oratorius); ketvirtasis -iminties (Sofija/religinis mokytojas, Guru, pvz.,
Gandis}. Pasak autors, ie personifikuoti simboliai gali pasirodyti, pavyzdiui,
sapnuose.
S. BUZA.IT. C. G. Jungo kolektyvins pasmons koncepcija 51
tybs. Savastis gali reiktis paiais abstrakiausiais simboliais. Labai svarbi
yra ketverybs idja. Pasak Jungo, 4 - tai magikas senovs skaitmuo,- i-
reikiantis pilnatv, visapusikum.
Vienas i Savasties simboli, danai pasirodantis sapnuose ir vizijose,
yra mandala. "Mandala" sanskrito kalba reikia magik rat. Tai 4 ar 8
spinduli ratas, naudojamas T ibeto mantros rituale. 32 - tai Kabalos misti
nis skaitmuo. "Jehova Dvasi valdovas, Izraelio Dievas, gyvasis Dievas ir
Pasaulio Karalius ... ra savo vard 32 paslaptingus iminties kelius"4
Kartais pasitaiko netaisyklingos mandalos. Jungo manymu, tai atsitin
ka dl per didelio susikoncentravimo dvasi (3-j spinduli) ar materij
(5-materijos archetipinis simbolis). Netaisyklingas krikioniko kryiaus
centras irgi rodo polink dvasi, smon.
Rutulys taip pat yra visumos simoolis. Jau Platonas apibdino psichi
k kaip sfer.
Savasties simboliai pasirodo tada, kai mogaus dvasia yra pasiekusi
kritin persilauimo tak. i simboli pasirodymas - tai enklas, kad ak
tualizuojasi krybin psichikos energija. Pajaustas ryys su Savastimi iveda
mog i siaur asmenini problem rato; jis pajunta harmoning dvasin
ry su aplinka.
Visus archetipus slygikai galima suskirstyti individuacijos (arba psi
chikos struktros) ir transformacijos (arba situacinius). Individuacijos ar
chetipai yra labiau susij su asmenybs tapsmu. Jungas Personos, Selio,
Anima-Animus, Savasties archetip pasirodym ir painim individualioje
psichikoje vadino individuacijos procesu. Tai vienas i pagrindini jo sukur
tos psichoterapijos princip. lndividuacijos ir transformacijos archetipai gali
veikti ir koreguoti mogaus egzistencij.
Transformacijos archetipai - tai tipikos situacijos, vietos, priemons,
personifikuoti veikjai, kurie simbolizuoja psichikos kitim. "Herojaus mi
tas" atspindi vyro asmenybs transformacij. Daug herojaus mit yra su
kurta vairi taut mitologijoje, tautosakoje. Siuetai skiriasi detalmis, bet
pagrindiniai mito bruoai tie patys. Tai paskojimas apie heroj, jo stebuk
ling gimim, kov su blogiu - su drakonu ar kita pabaisa - psichologikai
tai kova su savo eliu, blogio savyje pergaljimas ir primimas. Danai
herojus ivaduoja karalait ar mergel. Tai -Animos personifikacija. Ani
ma padeda herojui pasiekti paias didiausias vertybes. Ivadavs karalait,
herojus pelno karalyst ar suranda verting, stebukling daikt. Danai tai
bna susij su nusileidimu poemio karalyst, patekimu labirint, t. y.

4 The Portable Jung /ed.. J. Compbell. - New York, 1988. - P. 443.

52 FILOSOFIJA IR PSICHOLOGIJA

kolektyvins pasmons gelmes. ia herojui padeda ivaduota mergel (Ani

ma ), ir jis grta kaip nugaltojas. gytas brangus daiktas ar stebuklingas
simbolis - tai Savastis5
Kitas transformacijos archetipas - aminas tvo ir snaus santyki mi
tas. Seno ir jauno konflikt atspindi Prometjo ir Dzeuso kova, biblin Je
hovos ir Kristaus drama, E<lipo ir jo tvo Laja santyki tragedija. ie arche
tipiniai siuetai parodo nuolatin naujos dvasios gimimo i senos keli.
Motinos ir dukters santyki archetipas - moters dvasins transforma
cijos variklis. ie santykiai ne tokie dramatiki, kaip tvo ir snaus. Taiau
dukt turi isivaduoti i kontroliuojanios motinos energijos. Aminas mo
tinos siekimas sulaikyti dukters brand, pasak Jungo, puikiai atsispindi graik
mile apie "Persefon ir Demetr".
Analogija tarp mit ir dabartinio mogaus sielos galima todL kad i
dien mogaus pasmon paveldjo t pat sielos vystimosi mechanizm, kur
kakada pergyveno pirmyktis mogus, formuojantis, stiprjant jo smonei.
Vis dvasios keli jis perkl mitus. Mitiniai simboliai yra seni, jau atitol
nuo savo dvasins kilms, taiau pasak Jungo, jie gali labai daug pasakyti apie
iuolaikinio mogaus dvasi. Tai atitinka psichologin mitologijos traktavimo
tradicij, pagal kuri mito vienov yra mogaus prigimties vienov.
Vienas domiausi kolektyvins pasmons reikimosi bd yra Idaigi.
ninko (Trickster) transformacijos archetipas. Atrodo, kad is archetipas at
spindi primityviausias, nesuvaldomas pasmons idaigas. Toks simbolinis i
daigininko tipas - tai dievas Med."Urijus. Alche:mil..- ratuose jis danai kei
iasi pats ir keiia daikt form. Jo prigimtis dvilyp: pusiau gyvnika, pu
siau dievika. Toki veikj daug randama vairi taut mitologijoje (ypa
indn)6. Parapsichologijoje Idaiginink atitinka bildukai. iuolaikinis mo-
5 Kit nuomon herojaus mito interpretacijai pateikia Yienas ymiausi po

jungistins krypties atstoY J. Hilmanas. "Hilmanui Ego Yeiksmas nuudant

drakon yra tolygus yaizduots nuudymui, ir tai yeda "ego" istin smons
Yienpusikum. Drakonas yra yaizduots simbolis (herojus taip pat), taiau he
rojaus dominavimas ms poiryje neatsiejamas nuo Yienpusiko ego-smo
ningumo" (Samuels A. Jung and the Post Jungians. - London and New York,
1985. P. 75). Hilmanas ir Giegerichas herojinio ego pergalje Yelgia kak i
-

esms prieika fantazijai

6 Jungas rao, kad \iduramiais, kai grietai kaip niekad buYo laikomasi

dogm, kartu buYo leidiama vsti pagonikas KYaili \entes. Triukmin

guose kamaYaluose "senesni smons lygiai pasireikdavo dsu pagoniku lau
kinikumu, neatsakingumu ir aismingumu" (]ung C. G. Archetipes and the
Collecthe Unconscious // fung C. G. Coll. Works. - New York, 1978. -
Vol. 9(1). - P. 258 .
S. BUZAIT. C. G. Jungo kolektyvins pasqmons koncepcija 53

gus jauia Idaigininko veikim, kai patiria jo poktus. Jis tada susierzina ir
supyksta ant kako, kas iorika, nematoma, kas trukdo jo valiai ir siekiams.
mogus nejauia, kad tas Idaigininkas yra jo vidinio pasaulio dalis. Tai, kas
jam nutinka, nulemta jo pasmons archetipini tendencij, kurios prieinasi
smoningies m ketinimams. Idaigininko archetipas primena individualiai s
monei apie t "emesn" intelektualin ir moralin lyg, i kurio ji yra kilusi ir
kur linkusi umirti. Jungas teigia, kad niekas nepranyksta be pdsak, net ir
"kraujo sandris su velniu". Iorikai tai yra umirta, bet viduje -ne. Iori
kai mons civilizuoti, o vidujai - ne. Tai primena Idaigininkas.
T kstanius archetipini simboli galima atrasti kolek.ryvinspasnwns
begalybje. Archetip yra tiek, kiek tipik gyvenimo situacij, taiau indi
viduali gyvenim yra daugiau. Archetipai pasmoningai veikia mog, bet
individuali valia charakterio polinkiai ir smons funkcijos irgi turi reik-
ms mogaus gyvenimui ir likimui. .
Daniausiai archetip neakivaizdaus veikimo smon nesuvokia. Ta
iau kartais archetipin energija bando prasiverti mogaus smon ir j
uvaldyti. Normos atveju psichin energij kontroliuoja smon. Kai kriti
ni afektinh igyvenim atveju racionals sprendimai netenka galios, pa
viri isiveria archetipin energija. Terminas "numinozinis", Jungo many
mu, labiausiai tinka apibdinti archetip veikim. Jis yra kils i lotyniko
odio numen. io odio prasm romnams atitiko graikikos kilms o
dio daimon (demonas) prasm. Demonas - tai dievyb, kuri galingesn u
mog, ateinanti i antgamtins aplinkos. Demonai nesivadovauja grio ir
blogio kategorijomis. Graik ir romn mitologijoje jie paprasiausiai nusi
leidia mog ir j valdo, kaip svetima, nesuprantama dvasia. Tokia yra
archetip galia. J poveikis yra numinozinis. Archetipai gali vilioti, suav
ti, traukti praraj ar ivesti virukaln. Kai smon nebekontroliuoja
psichins energijos, archetip veikimo rezultatai nenumatomi. Jungas rao,
kad galima bt pateikti daugel pavyzdi, kai kritil'U gyvenimo momentu
"igelbsti" mintis, vizija, sapnas ar vidinis balsas, kuris ateina smon i
kolektyvins pasmons dl archetip veikimo. Kitais atvejais smons ir
pasmons ribos inykimas, archetip prasiverimas sukelia dvasinio gyve
nimo dezorientacij, demoralizacij. Tai pasireikia patologiniais psichikos
sutrikimais. Jei smon visikai uvaldo archetipins jgos ir j turinys, in
dividuali asmenyb lunga. Po to ne individas kalba ir galvoja, bet archetipi
nis demonas jame. Tai galima pastebti psichini lig atveju.
Jei smon sugeba krybingai valdyti archetipin patirt, sukuriami
didingi meno kriniai, gimsta naujos idjos. Asmenybs dinamika, priklau
somai nuo smons stabilumo ir jos funkcionavimo tobulumo, gali dl ko-
54 FILOSOFUA IR PSICHOLOGUA

lektyvins pasmons energijos poveikio pakrypti dvi puses: beprotyb ir

genialum. Jungo koncepcija, regis, patvirtina sen imintj, kuri skelb dar
Platonas: filosofas stovi viduryje tarp imini ir kvaili ("Puota").
Taigi smoningos asmenybs ce-ntro Ego ir kolektyvins pasmons su
sidrimas keiia asmenyb. Kartais archetipo siverimas smon sukelia
didel sumait, bet ji skatina asmenybs dinamik, neleidia sustabarti
Personai. Kai smon sugeba kritikai vertinti kolektyvins pasmons turi
n, smoninga ir pasmoninga psichin energija harmonizuojasi. Formuoja
si naujas asmenybs centras Savastis: susidaro individuali autentika ir
-

atvira naujiems iors ir vidaus potyriams asmenyb. Jungo sukurtos psi

choterapijos esm - padti mogui priimti kolektyvins pasmons patirt,
nepaeidiant smons stabilumo.
Reikt paminti dar vien fenomen, kuris susijs su kolektyvine
pasmone. Kurdamas i koncepcij, Jungas susidomjo tam tikrais reiki
niais, kuri nebuvo galima paaikinti prieastiniais ryiais. Prasming dvie
j prieastimi nesusijusi vyki sutapim laike ir erdvje Jungas pavadino
"sinchronikumu" (Synchronity). Sinchronikumo fen . omenas sudarytas i
dviej faktori: pasmoninio vaizdo, kuris tiesiogiai ir netiesiogiai (sapno,
nuojautos simboliai) patenka smon, ir objektyvios situacijos, kuri su
tampa su io vaizdo turiniu. Svarbiausia yra realaus gyvenimo fakto ir psi
chins individo bsenos prasmingas sutapimas. Tokie sutapimai danai pa
sitaiko monms, taiau ne visi vienodai juos reaguoja. Kartais jie tiesiog
priblokia mog giliu prasmingumu ir nepaaikinama prieastimi. ios pras
ms negali paaikinti tradicinis racionalus mokslas. Pasak Jungo, transcen
dentins prieasties buvimas negali bti atsakymas, nes tai yra nepatikrina
mas dalykas. Jis mgino paaikinti paslapting reikin, remdamasis mo
gaus dvasios fenomenologija. Kaip psichologas praktikas, Jungas pastebjo
sinchronikumo ry su Kolektyvins pasmons turiniu ir simbolika.
Sinchroniki vykiai atsitinka, kai didelis jautrumas, afektinis igyve
nimas sukelia smons lygio kritim. Kolektyvins pasmons giliausi
sluoksni energija ima vadovauti gyvenimui. vyksta panicipation mysti
que (Levy-Bruhl) su visa gamta, visa evoliucine objektyvija psichika. "Nors
ir kaip nesuprantamai tai gali atrodyti, taiau pasmonje yra kakas pa
naaus apriorin inojim ar staig vyki numatym, kuris neturi jokio
prieastinio pagrindo"7 Kai is pasmoninis inojimas patenka smon

7 Jung C. G. Synchronicity: An Acausal Connecting Principle // /ung C. G.

Coli. Works. - New-York, 1978. - Vol. 8. P. 447.

-
S. BUZAIT. C. G. Jungo kolektyvins pasqmons koncepcija 55

ir sutampa su ekvivalentiku vykiu iorje, tai pasireikia kaip sinchroni

kas vyki sutapimas.
i labai drsi hipotetin Jungo koncepcija priartja prie ribos, kur prasi
deda spiritualizmas, ekstrasensiniai sugebjimai, parapsichologija ir kt. pa
nas dalykai. Rizikuodamas bti apkaltintas iracionalumu, Jungas bando pa
aikinti sinchronikum kaip omnipotencin kolekt),'Vins pasmons veikim.
Tai, kas nemanoma racionaliai smonei, vyksta kolektyvins pasmons d
ka. Laikas, erdv yra smons veikimo tibos. Kolektyvin pasmon formuoja
sinchronil'Us vykius, nes jai nra rib tarp vidins ir iorins psichikos. Neti
kti sutapimai tarp to, k mogus galvoja, jauia, ir to, kas jam atsitinka, pri
blokia kasdienin mstysen. Archetip numinozin prigimtis reikiasi kaip
priblokianti, uburianti jga. Sinchroniniai vykiai, kada jie bepasirodyt,
reikia, kad individuali siela priartjo prie kolekt)'Vins pasmons. Kaip ir
daugeliu kit atvej Jungas, aikindamas sinchronikum, semiasi idj i Ryt
filosofijos altini. Senovs kin filosofai yra isak mint apie visuose daik
tuose esant latentin racionalum. Jungas nurodo, kad i mintis labai svarbi
suprantant ir aikinant sinchronikum: "reikmingas sutapimas" tampa ma
nomas, nes prasmingumas gldi abiejose io dvilypio reikinio dalyse: ir psi
chiniame potyryje, ir objektyviame vyl-yje.
Jungo apraomas sinchronikumo fenomenas - netradicinis psichinio
ir iorinio pasaulio santyki nagrinjimas. Laikas parodys ios idjos toles
n likim. Jungas primin: "Kaip danai mes matome, kad vadinamuosiuo
se "prietaruose" gldi didel dalis tiesos, kuri labai verta inoti! Gali bti,
kad [ .. )tradicinis tikjimas maldos efektyvumu yra pagrstas nuolat pasi
.

kartojanio sinchronikumo fenomeno"8

Sinchronikumas, kaip kolektyvins pasmons koncepcijos dalis, yra
iuolaikinis atitikmuo ankstesni filosofinio sryio ir harmonijos teorij
bei mistinio-maginio santykio su tikrove aikinim. Praktins filosofijos prob
lemos Jungui buvo labai svarbios. Teorin kolekt)vins pasmons koncepci
j jis liir kaip psichoterapini problem sprendimo metod ir ia velg
jos didiausi vert.
Nagrinjant Jungo psichoterapijos model, labai svarbi yra komplekso
svoka, kuri jis, o ne Freudas, kaip danai manoma, ved psichologij.
"Kompleksai yra suskilusios psichikos fragmentai, atsirad dl traumuojan
i aplinkos poveiki ar koki nors nesuderinam tendencij psichikos vi-

8 /ung C. G. Synchronicity: An Acausal Connecting Principle l l /ung C. G.

Coll. Works. - New York, 1978. - Vol. 8. P. 517-518.

-
56 FILOSOFUA IR PSICHOLOGUA

duje. Kaip rodo asociaciniai eksperimentai, kompleksai kliudo pasireikti

valiai ir trikdo smons veikl; jie sukelia atminties sutrikimus ir stabdo
laisv asociacij eig; jie pasirodo ir inyksta pagal savo pai vali"9 Komp
lekso idja galino Jung sujungti savo teorijoje asmenins ir kolektyvins
pasmons komponentus, nustatyti ryius tarp j ir individualios smons.
Jungo psichoterapijoje gerai inoma, kad "simboliai atskleidia komplek
sus, o archetipai yra t kompleks aknys"10, Analitins psichologijos esm
yra i gilumini kompleks ir archetipini ryi atskleidimas ir laipsnikas
integravimas smon. Dl didelio emocinio krvio ir ryio su numinozine
archetipine energija kompleks jga gali bti tokia didel, kad jie gali smar
kiai trikdyti normal smons funkcionavim ir net visikai uvaldyti smo
ningj ego, uimti jo viet. Tai sukelia vairaus lygio psichikos sutrikimus.
ASamuelsas iskiria tris klinikinius sindromus, kuriems labiausiai tinka ana
litin Jungo psichoterapija: narcisistinis asmenybs sutrikimas, psichoz ir
puer aetemus bkl.
Pai psichoterapijos eig atspindi individuacijos procesas. Tai visuo
menini individo kauki, jo instinktyvi eli, ego kompleks atskleidi
mas ir primimas. Vyras turi priimti ir painti savo moterikj dalAnima,
moteris- Animus, kuriame gldi racionalumo grdas, valios stipryb, kry
bin energija. Tada nauju dvasinio gyvenimo centru tampa Savastis. Alego
rikai, tai pagonio Sauliaus virtimas apatalu Pauliumi. Tas, kuris vykd vi
suomeninio "A" sakymus, tampa atviras dievikumo, auktesnio dvasin
gumo potyriui. Kolektyvin pasmon tampa smons kontroliuojamu gyve
nimo vedliu. Jos artumas natraliems psichikos pagrindams ir universalios
patirties lobiams suteikia nauj kok')'b individualiai egzistencijai. Savastis
leidia mogui pajausti dam su likimu. Pasak Jungo, jei Savasties sukri
mui gali padti psichologas, tai jos realizavimas gyvenime priklauso nuo
individuali santyki su "iore', mogaus smoningos valios ir nor. ia
nemanoma padti, kaip nemanoma nugyventi gyvenimo u kit mog.
Susidomjimas savo kolektyvine pasmone tik intelektualiai, kaip estetiniu
vaizduots aismu ar egzaltuotu bgimo nuo realybs bdu, yra asme-nybs
augimo stabdys ir gali baigtis skaudiomis gyvenimo neskmmis. iuolaiki
nje pajunginje psichologijoje daniausiai skiriamos 3 kryptys: l) klasikin
analitin psichologija (remiasi daugiausia tradicine Jungo teorija), jos y-

9]ung C. G. Coli. Works. -New York, 1981. Vol. 8. P. 121.

- -

10
Kast V. The Dynamics of Symbols: Fundamentals of Jungian Psychothe
rapy. New York, 1992. P. 102.
- -
s. BUZAIT. C. G. Jungo kolelctyvins pasmons koncepcija 57

miausi atstovai - Neumanas, Binswangeris, A-M. von Franz, E. Jung; 2) vys

tymosi psichologija. Tai labiausiai eklektika, bandanti suderinti Jungo ir
neofroidistines pairas. Jai atstovauja Forthamas, P lautas, Jacoby's, Sa
muelsas ir kiti; 3) archetipin psichologija. ios krypties ymiausi atstovai
Hilmanas, Giegerichas, R. Lopes-Pedraza, M. Stlin ir kt. i paskutin teo
rija, palyginti su kitomis, skiria daugiausia dmesio kolektyvinei pasmonei
ir archetipams, todl j nortsi aptarti isamiau. Archetipin psichologija
remiasi pomodemistiniu poiriu mog iri gyvenim. Manoma, kad Jun
go pairos atitiko modernaus laikotarpio dvasi. io mokslininko terapijo
je svarbiausia sukurti asmenybs centr Savast. Pomodernistinis mogus -
-

tai visuma, apimanti vis laik, kultr, taut patyrim. Archetipins tera
pijos dmesys krypsta ne tiek asmenybs vieningo centro radim; kiek
vairi vidini archetipini potencij painim. Tai, ko negali padti isprsti
vienokia kryptimi veikianti energija, gali bti kitame archetipiniame lygyje.
Kaip mano archetipins krypties atstovai, kiekviena tautin, kultrin ap
linka ir eima skatina tam tikr archetip veikim palikdama nuoalje ki
tus. "Sielt ir j bals daugialypikumas reikia, kad mes visada liekame i
dalies svetialiai savo pai atvilgiu, truputi atskirti, iek tiek svetimi"11
Neigyventa elin energija pasmoningai veriasi gyvenim. O kultri
nis slygojimas danai neleidia pasireikti kai kuriems archetipams (pat
rems). Tai, kas paneigta, sukuria simptomus, kurie reikiasi vairiais psicho
somatiniais negalavimais. Taigi sutrikimai atsiranda dl neijaust jausm,
neigyvento visuomeniko gyvenimo verimosi bt. U dalies savo gyveni
mo slopinim gali kentti ir individas, ir visuomen.
Kolektyvin pasmon reikiasi ne tik per individual gyvenim. Politi
ka, religija, menas -visos mogaus dvasinio fenomeno sritys jauia jos tak.
Individuali ir visuomenin smon neturi pamirti kolektyvins pas11wns
akn. Istorijos tradicij primimas nuo pagonybs laik iki i dien yra
visuomens stabilumo garantas. Pasak Jungo, "akn ir tradicij netekimas
neurotizuoja mases ir paruoia jas kolektyvinei isterijai. Kolektyvin isterija
reikalauja kolektyvins terapijos, kuri sudaro laisvi atmimas ir baugini
mas"12. Kad visuomen normaliai pltotusi, ryys su kolektyvine pasmone tu
ri bti palaikomas per tradicijas, paproius. Nevaldomas kolektyvins
pasmons prasiverimas masi smon labai pavojingas dalykas.
11 Hillman /. The Myth of Analysis: The Essays in Archetypal Psychology. -
London, 1978. P. 168.
-

u Jung C. G. Aion: Research into the Phenomenology of the Self/ /Jung C. G.

Coli. Works. - New York, 1978. Vol. 9(2). - P. 181.

-
58 FILOSOFUA IR PSICHOLOGIJA

Religija, jos dogmos yra vienas i konstruktyviausi ryi su kolektyvine

pasmone palaikymo bd. Juk ia gldi Dievybs archetipas: tai, kas sugeba
stabilizuoti mogaus sielos nerim, kas suteikia aminumo pojt. Anot Jun
go, Dievybs archetipas artimas Savasiai.. Jungas danai kaltinamas, kad pa
neig Dievo egzistavim, perkeldamas J psichikos vid, paemino religij,
suteikdamas jai tik terapines funkcijas. Jungo manymu, apie Dievo tikrovi
kum nemanoma kalbti psichologikai, taiau tai nepaneigia Jo buvimo.
Tai, kas gyva sielos gelmse, nebtinai yra nerealu ir u jos rib. Psichologija
konstatuoja mogaus dvasios sandar ir bkl, todl ji kalba apie kole/a)
vinje pasmonje esant dievybs archetip. Tai visumos archetipas, k"llris skir
tingai atsispindi skirtingose religijose. Pasak Jungo tobuliau is archetipas at
sispindi Ryt religijose: kin Dao koncepcijoje, budizme ir kt Absoliutaus
grio siviepatavimas krikionikoje Dievo sampratoje, archetip teorijos
poiriu, nuslmrdino ios idjos prigimt. Atmet savo religines tradicijas.
Vakar pasaulio mons danai linksta prie Ryt religini mokym. Jungo
manymu, kai vakarietis bando perimti Ryt religijas ir ieko ten viei dvasi
ni potyri, jis tegali patenkinti fantazij ir intelekt. Jo siela neturi ten akn
ir negali augti nors ir turtingoje, bet svetimoje dirvoje. Senovs kin adeptas
mok: "Jei neteisus mogus naudoja teisingas priemones, teisingos priemo
ns kuria neteisybes"13 Intelektas negali perimti to, kas priklauso dvasiai, jos
aknims kolektyvinei pasmonei.
-

Daugelis groins literatros, dails ir muzikos krini domino Jung

kaip kolektyvins pasmons veikimo sritys. Freudo pateikta menins krybos
vertinimo interpretacija jo nepatenkino. Prietaraudamas iam poiriui k
rj kaip isterik, o jo kryb - kaip nepilnavertikumo komplekso iraik,
Jungas menin kryb susieja ne su asmenine, o su kolektyvine pasmone.
Patys menininkai danai net nenujauia apie i krybinio proceso pus ir
savo k-ryb sivaizduoja kaip nepriklausom fantazijos iraik. Danai tai
yra iliuzija. Nagrindamas meno krinius Jungas pastebjo j dviprasmik-u
m: tai tikrai yra menininko pasauliros ir pasauljautos atspindiai; antra
vertus, meno krinys yra veikiamas kolektyvins pasmons, kuri per indivi
duali siel ireikia savo daugiareikmikus simbolius. Jungo manymu, svar
besni (bet nebtinai menikai vertingesni) yra tie kriniai, kurie priartja
prie kole/a)'Vins pasmons gelmi. Tada mes juose atpastame kak tokio,
nuo ko krptelime, lyg vidinis balsas sak-yt, kad mes tai inojome visada.
A Jaf nurodo, kad simboli iraikingumas, archetipins situacijos sugavi-
13 /ung C. G. Cornmentary on "The Secret of the Golden Flower"

Jung C. G. Coll. Works. - New York, 1978. Vol. 13. - P. 7.

-
S. BUZAIT. C. G. Jungo kolektyvins pasmons koncepcija 59

mas ir atspindjimas nepriklauso nuo krybinio stiliaus: romantizmo, realiz

mo, simbolizmo ir kt. Net masins kultros ir kio kriniuose galima pasteb
ti visa apimant ir traukiant save archetipin poveik.
Jungo teorija susilauk vairaus vertinimo. Neofroidistins pakraipos
psichologijoje ir filosofijoje Jungo kolektyvins pasmons koncepcija do
mjosi ir E. Fromas. Jo terminas socialin pasmon artimas tiems kolekty
vins pasmons sluoksniams, kurie yra bendri tautai, rasei. Jungo koncep
cijoje suformuot poir diev kaip archetip Fromas laik visikai anti
religiniu. Jo manymu, Jungo teorijos reliatyvumas tiesos ir etikos atvilgiu
yra prieingas visiems religiniams mokymams i esms. Pasak Fromo Jungo
pasmoninis religinis interpretavimas panaus pragmatizmo atstovo
W Jameso poir religij.
Kolektyvins pasmons koncepcijos iracionalumas ir moralinis ambi
valentikumas gasdina racionalizmo ir determinizmo atstovus. S. Averince
vas kritikuoja kolektyvins pasmons hipotez kaip ambivalentik, prie
taring ir net nehumanik idj. Pasak io rus mokslininko, Jungo dme
sys iracionalumui nuvertina racionali asmenyb, paemina smon prie
vis kolektyvins pasmons amorali ir galing simboli panteon. Antra
vertus, Jungo pairas kritikuoja kratutiniai iracionalistai ir ezoterini moks
l atstovai. Prancz tradicionalistas R. Guenonas atriai kritil-uoja Jung
dl jo metapsichologizmo. Jo nuomone, Jungo teorija apriboja minties ho
rizont grynai "mogikomis" problemomis, atskleisdama panaumus tarp
tradicini "ventj moksl" simboli ir psichini sutrikim. vairi dvasi
ni simboli panaudojimas kaip panacjos mogaus psichins sveikatos la
bui kartu paneigia j "auktesn" lyg. R. Guenonas mano, kad toki idj
paplitimas skatina "ikreipto dvasingumo" gimim.
Nors psichoanalitini teorij (plaija prasme) filosofinis pripaini
mas dar yra diskutuojamas, taiau kolektyvins pasmons koncepcijos kai
kurie ontologiniai aspektai suartina j su ymiausiomis XX a. filosofijos kryp
timis: egzistencializmu, fenomenologine filosofija, struktralizmu.
Jungo pair ir egzistencializmo santykiai dviprasmiki. Egzistencia
listai kritikavo Jung u iracionalias spekuliacijas apie smon ir pasmo
n. Jungas neigiamai vertino egzistencialistin mogaus gyvenimo interpre
tavim. Jis tai vadino "kjerkegorine neuroze", kai "paliktas vieniam egzis
tavimui individas, neteks savo akn, sivaizduoja, kad jis isivadavo i prie
tar, bet tame procese jis netenka savo dvasini vertybi"14 Nepaisant io

14 Ten pat. - P. 84.

60 FILOSOFUA IR PSICHOLOGIJA

abipusio prieikumo, galima nubrti paraleles tarp kai kuri egziste-nci

ni idj ir Jungo kolektyvins pasmons koncepcijos. Egzistencialistai ie
ko ontologinio mogaus buvimo pasaulyje pagrindo, kuris nepriklauso nei
nuo smons, nei nuo pasmons froidikja prasme. To paties siekia ir
Jungas, kurdamas kolektyvins pasmons hipotez. Bet ia paaikja ir skir
tumai. Egzistencialistai mato mog kaip istorin bt. Jiems svarbesn mo
gaus btis, o ne btis apskritai. Kolektyvins pasmons koncepcija apima
ne tik mogaus bt, bet ir gyvenim plaija prasme.
Archetipai, kaip schemos, modeliujanios mogaus gyvenim, gali b
ti priskirti fenomenologijos sriiai. Fenomenologin redukcija atsivelgia
tam tikras formalias nuostatas ir orientacijas, nulemianias ryius tarp psi
chikos ir objektyvios realybs. L. Rauhalo nuomone, psichoanalitins teori
jos savo tikslais i esms yra fenomenologins. Taiau fenomenologija la
biau orientuojasi smons tapsm, o Jungas savo teorija siekia suprasti
pasmons simbolius ir bendr j proceso krypt.
Pasak K Levi-trauso, pasmons proto struktros yra kolektyvins,
taiau kita prasme nei Jungo koncepcijoje. Pvyzdiui, mituose Jungas ieko
bendr archetipini simboli, o struktralistai -enkl apie senovs ir iuo
laikinio socialinio gyvenimo ry. Skirtingas poiris kolektyvin monijos
patirt lemia tai, kad struktralistiniai ir Jungo sukurti metodai gali papil
dyti vieni kitus mitologijos ir etnokultros tyrinjimuose.
Apibendrinant galima pasal..)'ti, kad Jungo sukurta kolektyvins pas
mons koncepcija svarbi kaip teorin-filosofin pasmons mokslo pltoji
mo idja. Antra vertus, ji labai reikminga kaip praktin metodologin baz
tyrinti daugel dvasini, kultrini reikini, taiau labiausiai inoma kaip
XX a. psichologin teorija, viena i humanikiausi psichoterapijos kryp
i. Suvokus viening jos raik vairiose mokslo teorijos ir praktikos sfero
se, Jungo kolektyvins pasmons koncepcija gali bti laikoma gera pradia
vientisai pasmons teorijai kurti.