Atvudo mašina

Airida Bajoraitė IF 0/12 gr

Data: 2001 05 10
Dėstytojai: Mockaitienė
Šilinskas

Darbo užduotis. Atvudo mašina nustatyti kūno pagreitį ir jį palyginti su pagreičiu,

apskaičiuotu pagal antrąjį Niutono dėsnį.
Teorinė dalis. Darbe naudojamos Atvudo mašinos principinė 2

schema parodyta 1 paveiksle. Milimetrais sugraduoto stovo 1

viršuje įtaisytas apie horizontalią ašį laisvai besisukantis mažos 3 5

masės skridinėlis 2. Per jį permestas vienodos masės M kūnus 3 ir 4

jungiantis siūlas. Prie stovo tvirtinami laikikliai 5, 6 ir 7, Pirmųjų 1

s
dviejų padėtį, kartu ir atstumus s bei S galima laisvai pasirinkti. 6

Siūlu surištų kūnų 3 ir 4 sistema yra pusiausvyra. Ant vieno jų,

pavyzdžiui 4, uždėjus masės m svarelį, pusiausvyra sutrinka ir
sistema pradeda greitėjančiai judėti. Iš antrojo Niutono dėsnio kūnų

S
pagreičio projekcija vertikalioje ašyje

a
 Fi ; (1)
4
7
Ms

čia  Fi - visų sistemą veikiančių jėgų projekcijų vertikalioje

1 p av.
ašyje algebrinė suma, Ms – judančios kūnų sistemos masė.
Jei nepaisysime trinties, tai  Fi yra lygi uždėto priedinio

svarelio sunkiui mg, t.y.  Fi  m g . Kai skridinėlio ir siūlo masės, palyginti su kūnų mase, labai

mažos, tuomet M s  2 M  m . Šiuo idealizuotu atveju, pagal antrąjį Niutono dėsnį, pagreitis
mg
a  . (2)
2M  m

Žinoma realiu atveju kūnų sistemos pagreitis a  a  .

Prie laikiklio 6 pritaisyta žiedinė lentynėlė yra skirta tam, kad, kūnui 4 krentant žemyn, nuo jo
būtų nuimamas papildomas svarelis. Taigi tik nuotolį s kūnas juda tolygiai greitėdamas ir įgyja

a t12
greitį v, kuris, pagal kinematikos lygtis v  a t1 bei s  išreiškiamas taip
2
v2  2 a s ; (3)
 2

čia a – ieškomasis kūnų sistemos pagreitis. Jei trinties nepaisome, tai galima sakyti, kad likusį kelią
S kūnai nueina judėdami iš inercijos, t.y. pastoviu greičiu v. Šį greitį apskaičiuojame išmatavę
tolygaus judėjimo trukmę t ir nueitą kelią S :
S
v . (4)
t
Iš (3) ir (4) formulių gauname, kad kelią s kūnai juda su pagreičiu
S2
a . (5)
2st2

Tolygaus judėjimo trukmė t matuojama elektroniniu milisekundometru. Tam laikikliuose 6 ir 7

įtaisytos elektros lemputės ir du fotojutikliai (fotorezistoriai). Tuo momentu, kai nuo žemyn
judančio kūno 4 nuimamas svarelis, kūnas 4 pirmajam fotojutikliui užstojo šviesos pluoštelį, dėl to
paleidžiamas milisekundometras. Kai tas kūnas užstoja šviesą antram fotojutikliui,
milisekundometras sustabdomas.

Darbo aprašymas. Frikcinė pavara valdoma skridinėlio įvorėje įtaisytu elektromagnetu.

Įjungus tinklo įtampą, elektromagnetas įsijungia ir frikcinė pavara neleidžia judėti skridinėliui su
nesubalansuota kūnų sistema, todėl kūnų padėtį galima pakeisti tik išjungus frikcinę pavarą.
Nuspaudus klavišą „Paleidimas”, skridinėlis atsipalaiduoja ir pradeda laisvai suktis.
Patikriname stovo vertikalumą, t.y. ar kūnas 4 laisvai praeina pro laikiklio 6 žiedinę lentynėlę,
priešingu atveju jį reguliuojame stovo kojelėmis.

1. Išmatuojame nuotolius s ir S.
2. Kūną 4 apkrovę mažiausios masės m1 svareliu ir pastarojo apatinės briaunos aukštį sutapdinę su
viršutinio laikiklio brūkšniu, įjungiame frikcinę pavarą. Palaukę kol kūnai nustos svyruoti,
nuspaudę klavišą „Paleidimas”, išjungiame pavarą ir išmatuojame kūnų tolygaus judėjimo
trukmę – t1j. Atlikę 5 matavimus (j = 5), apskaičiuojame jos vidutinę trukmę < t1 > ir pagreitį a1.
Tokius matavimus ir skaičiavimus atliekame dar su dviem skirtingos masės svareliais.
Matavimų ir skaičiavimo rezultatus patogu surašyti lentelėje.

N mI , mi g , tij , s < ti >, ai , a′i ,

mi
r. N m/s2 m/s2
kg j=1 2 3 4 5 s
2M  mi
1 7.2*10-3 7.056*10-2 0.640 0.660 0.601 0.653 0.626 0.636 0.4786 0.05452 0.5343
-3 -2
2 6.2*10 6.076*10 0.747 0.780 0.783 0.757 0.745 0.762 0.3334 0.0473 0.4635
3 12.42*10-3 1.217*10-3 0.509 0.508 0519 0526 0.533 0.519 0.7187 0.09047 0.886
-3 -3
4 18.62*10 1.825*10 0.415 0.441 0.434 0.436 0.419 0.429 1.0519 0.1297 1.1271

3. Kiekvienam svareliui mi, pagal antrąjį Niutono dėsnį, apskaičiuojame pagreitį ai .
 3

4. Vienoje koordinačių sistemoje atvaizduojame dydžių a ir a  priklausomybę nuo jėgos mg. Iš

grafiko a  f  m g  nustatome mažiausio svarelio sunkį, kuri išjudintų šią sistemą iš
pusiausvyros. Jis priklauso nuo trinties jėgų didumo.

Išvados: Laboratorinio darbo metu praktiškai išmatavę sistemos pagreitį, jį gavome mažesnį, nei
apskaičiavę pagal II Niutono dėsnį, tai reiškia, kad veikia pašalinės jėgos(trinties, tempimo), kurios
itakojo pagreičio paklaidą.

Naudota literatūra:
V.Ilgūnas, K.V.Bernatonis, S.Joneliūnas “Fizikinio eksperimento rezultatų apdorojimo pagrindai”
A.Tamašauskas “Fizika“