Anda di halaman 1dari 9

Cinuri

saqarTvelos istoriuli cnobil TeTryurZnian vazis feris aRmniSvneli saxeli `Cini~ daudo safuZvlad da
jiSebs Soris Cinuri gansakuTrebul yuradRebas ipyrobs, aqedan miakuTvna mas saxeli Cinuri. qarTlis mosaxleoba
rogorc xarisxovani produqciis momcemi saRvine da adg- mas `Cinebulsac~ uwodebs, radgan dasaxelebul jiSs axa-
ilobrivi moxmarebis sufris yurZnis jiSi. siaTebs mTeli rigi dadebiTi niSnebi (Zlieri zrda, uxvi
Tavisi botanikur_biologiuri niSan_TvisebiT Cinuri mosavali, lamazi aRnagobis mtevani da marcvali, yur-
qarTlis vazis jiSTa jgufs ganekuTvneba da am mxaris Znis Senaxvis kargi unari da transportabeloba), sokovan
TeTryurZnian jiSebs Soris rogorc ZiriTad standar- avadmyofobaTa da filoqseris mimarT sakmao gamZleoba,
tul asortiments samarTlianad uWiravs wamyvani adgili. xolo misgan damzadebul Rvinos ki maRali xarisxi. yvela
am TvisebaTa gamo Searqves mas rogorc Cinebul jiSs _
qarTlis mosaxleobaSi Cinuris damatebiT saxelebad
Cinuri. sokovan avadmyofobaTa da filoqseris SemoW-
cnobili `kaspuri~ da `kaspuri TeTri~ (kaspis r_ni). amave sax-
ramde Cinuri farTo masivebis saxiT iyo warmodgenili
elebs vxvdebiT agreTve mevenaxeobis specialur literatu-
Sua qarTlSi, ZiriTadad ki gorisa da kaspis raionebSi.
raSiac (7, 18).
rogorc gadmogvcemen, misi produqcia gankuTvnili iyo
Tu rodis warmoiSva Cinuri qarTlis teritoriaze an
rogorc yurZnad mosaxmarad, ise maRalxarisxovani TeTri
rogori evolucia ganicada man saukuneTa manZilze, amis
sufris Rvinoebis dasayeneblad, romelic im dros cno-
Sesaxeb araviTari cnobebi ar moipoveba.
bili iyo e.w. `atenuri Rvinis~ saxelwodebiT.
Cveni Rrma rwmeniT igi msgavsad saqarTvelos sxva mraval
sokovan avadmyofobaTa da mavnebelTa moqmedebam
aborigenul jiSebisa warmoSobilia veluri vazis formaTa
mniSvnelovnad Seamcira saerTod qarTlis venaxebis far-
nairsaxeobidan bunebrivi gamravlebis gziT, xolo Semdgom
Tobi, ris Sedegadac Cinuris gavrcelebis arealic mniS-
periodSi mevenaxeobis ganviTarebis Sesabamisad adamianis
vnelovnad Semcirda. miuxedavad amisa, sxva adgilobriv
uSualo CareviT moxda SerCevis saSualebiT jiSis saboloo
jiSebTan SedarebiT, igi ufro meti raodenobiTaa Semor-
gakultureba da lokalizeba qarTlis zonaSi.
Cenili sakuTar Zirze qarTlis mevenaxeobis raionebSi,
amaze migviTiTebs, pirvel yovlisa, misi morfolo- rac ueWvelia gamowveulia am jiSis SedarebiT gamZleo-
giur_biologiuri niSan_Tvisebebi rogoricaa: ylortis biT sokovan avadmyofobaTa da filoqseris mimarT.
aRnagoba, foTlis forma da moyvaniloba, yvavilis tipi
1953 wlis venaxebis aRweris masalebis mixedviT Cinuri
da mtvrianebis raodenoba (xuTze meti), mtevnis aRnagoba,
Semdegi farTobiTaa warmodgenili qarTlis raionebSi
marcvlis forma, feri da konsistencia, wipwebis raode-
(ix. cxr. 1).
noba marcvalSi da aRnagoba. agreTve vazis zrdis si-
cxrili 1
Zliere, biologiuri fazebis msvleloba, savegetacio pe- Cinuris gavrcelebis raionebi
riodis xangrZioba da yurZnis dagvianebiT damwifeba, rac
farTobi raionis farTobi
saerTod damaxasiaTebelia qarTluri vazis jiSebisaTvis. raionis dasaxeleba
heqtrobiT dasaxeleba heqtrobiT
Cinuris aborigenobis damadasturebelia agreTve misi
goris 290,1 duSeTis 5,65
wminda qarTuli saxelwodeba `Cinuri~. mxcovani mecni-
kaspis 367,67 marneulis 0,01
eris iv. javaxiSvilis mixedviT (8) `misi saxeli yurZnis am
jiSis marcvlebis feris mauwyebeli unda iyos~ da marT- mcxeTis 44,23 TeTri wyaros 0,02

lac, sruli mwifobis periodSi Cinuris yurZeni iRebs ra qarelis 9,06 staliniris 0,42

momwvano_moqarvisfro lamaz Sefervas, igi am feriT waa- xaSuris 0,03 leningoris 9,09
gavs `zeTis xilis foTlis fers~, romelic Zvel qarTlSi Tbilisis 0,31 znauris 0,25
`Cinis~ saxelwodebiT iyo cnobili (4), amrigad, qarTvelma sul 726,75
mevenaxem saqarTvelos wiaRSi warmoqmnil mkvidr Cinurs
qarTlis raionebs garda igi gavrcelebulia agreTve
msgavsad sxva adgilobrivi jiSebisa, romelTac feris
kaxeTSi _ gurjaanis (2,42 heqt.) da Telavis (0,06 heqt.)
mauwyebeli saxelebi aqvT Serqmeuli (SavyurZena da wiT-
raionebSi; agreTve vanSi (imereTi) _ 0,19 heqt. da gudau-
lani _ guriaSi; feradi _ qarTlSi, ferovani _ raWaSi,
TaSi (afxazeTi) 0,02 heqt. farTobze.
WiTaSe _ samegreloSi da sxv.), ueWvelia, misi marcvlis

Cinuri 433
amrigad, saqarTveloSi sul Cinuris venaxebis farTobi TaRisebria kvadratuli fuZiT; iSviaTad ki _ Cangisebria
Seadgens 726,75 heqtars. miaxloebuli napirebiTa da momrgvalo fuZiT. fuZeze
dasaxelebul raionebSi Cinuri ZiriTadad dablaradaa zogjer ganviTarebulia erTi ubralo kbili; iSviaT
warmodgenili, xolo zogierT mikroubnebSi _ xeivnebad. SemTxvevaSi amonakveTi daxurulia da kvercxisebri moy-
vanilobisaa.
qarTlis raionebSi kolwevrTa sakarmidamo nakveTe-
bze da nawilobriv sakolmeurneo farTobebzedac Cinuri zeda amonakveTi sakmaod Rrmad CaWrilia an SeWril
umTavresad sakuTar Zirzea gaSenebuli. kuTxesa qmnis, zogjer igi daxurulia da elifsuri an
kvercxisebri moyvanilobisaa, romlis fuZe xSirad max-
vilia.

botanikuri aRwera qveda amonakveTi ufro zezeuria da xSirad mcired


CaWrilia. iSviaTad igi sakmaod Rrmad aris CaWrili.
Cinuri aRwerilia goris raionis sof. xidisTavSi, skris foToli masobrivad samnakvTiania, iSviaTad xuTnakv-
sacdeli sadguris xidisTavis eqsperimentul bazaze da Tianic gvxvdeba. wveris nakvTi xSirad foTlis firfit-
Sesadareblad sof. wedisSi v. bestavaSvilis nakveTze. asTan blagv kuTxes qmnis, iSviaTad _ swors.
axalgazrda ylorti. zrdis konusi Ria mwvanea da nakvTebis wveris kbilebi ganieri samkuTxedisebria,
odnav Sebusvilia moTeTro_monacrisfro bewvisebri zogjer Cveulebrivi samkuTxedisebri, amozneqili gver-
bususiT. pirveli da misi momdevno meore axladgaSlili debiT da momrgvalo wveriT. meoradi kbilebi ufro vi-
foToli rogorc zeda, ise qveda mxridan, umTavresad wroa da samkuTxedisebria, xSirad momrgvalebuli wveri
ZarRvebs Soris areebSi mcired aris Sebusvili zeda mxri- aqvs. bunebriv mdgomareobaSi foToli Rarisebria an Zabr-
dan. es foTlebi Ria mwvanea mowiTalo an moyavisfro magvar_Rarisebri, zemoT aweuli napirebiT. misi zeda mxa­
elferiT. foTlis napirebi kbilebiT SiSvelia da br- re SiSveli da gluvia, zogjer badisebr aris danaoWe-
Wyviala da rogorc zeda, ise qveda mxridan gadahkravs buli. qveda mxridan, gansakuTrebiT ZarRvebis gaswvriv,
mowiTalo movardisfro elferi. meore foTolze es mokle bewvebiani bususiTaa dafaruli.
Seferva ufro Zlier aris gamosaxuli. swored am norCi
foTlis yunwis Sefardeba Sua mTavar ZarRvTan 0,9_1,0
foTlebis sisxlisebr_mowiTalo da moyavisfro_brinja-
udris, mowiTalo_movardisfroa, xolo fuZesTan mow-
osebri SeferviT gansxvavdeba Cinuri sxva danarCeni adgi­
iTalo_vardisferia. yunwi odnav Sebusvilia mokle be-
lobrivi jiSebisagan. aseTive Seferva axasiaTebs meore
wvebiani bususiT.
foTols, romelic mxolod qveda mxridan ZarRvebs Soris
yvavili. yvavili orsqesiania normalurad ganviTare-
areebSia odnav Sebusvili, zeda mxridan ki SiSvelia. mom-
buli butkoTi da mtvrianebiT. mtvrianebi xSirad but-
devno foTlebis Seferva Ria mwvanea da Sebusvac zeda
koze grZeli an misi tolia da gaSlisas igi butkodan sak-
mxridan sruliad ar emCneva, qveda mxridan ki es Sebusva
maod ixreba. yvavilSi masobrivad 5_6 mtvrianaa. zogjer
umniSvneloa da isic ZarRvebis gaswvriv. norCi ylortis
gvxvde­ba agreTve 7 mtvrianac. yvaviledSi yvavilebis
foTlebis yunwi da pwklebis qveda nawilic mcired aris
ricxvi saSualod 200_350_mde aRwevs.
Sebusvili, rac TandaTanobiT mcirdeba fuZis mimarTule-
biT. foTlis yunws cali mxridan xSirad mowiTalo_brin- mtevani. mtevnis yunwis sigrZe 3_5,5 sm aRwevs, romelic
jaosebri elferi gadahkravs. yurZnis sruli mwifobis periodisaTvis muxlis Suamde
gaxevebulia; danarCeni nawili klertiT Ria momwvano_mo-
axalgazrda ylorti (13_15 sm) mrgvalia da mzis mxridan
yviTaloa.
Ria momwvanoa. mcired Sebusvilia moTeTro_nacrisferi
mtevani ufro xSirad cilindrulia; zogjer cilin-
bewvisebri bususiT. ylortis fuZisaken es Sebusva Tanda-
drul_konusuri da frTiani mtevanic gvxvdeba. frTa
Tan qreba.
xSirad aRwevs mtevnis sigrZis naxevramde. jiSs axasiaTebs
erTwliani rqa. Semosuli rqa saSualo simsxosia, momrgva-
saSualo sikumsis mtevnebi, xolo zogjer kumsi da Txeli
lo moyvanilobisaa da sruli mwifobis periodSi Ria moyavis-
aRnagobis mtevnebic gvxvdeba. misi sigrZe 14,2_dan 23 sm_
froa an muqi mixakisferi. rqas muqi, sakmaod brtyeli zolebi
mde aRwevs. saSualod igi 17_18 sm udris, sigane 6,5_dan
axlavs. muxlebi ufro muqadaa Seferili. muxlTaSorisis si-
13,5 sm_mde meryeobs, saSualod ki 9_10 sm udris.
grZe 6_13,5 sm aRwevs. saSualod igi 7_9 sm udris.
marcvali. marcvlis yunwis sigrZe sajdomi baliSiT
foToli. zrdadamTavrebuli momrgvalo foToli
4,5_9,5 mm aRwevs, igi mwvanea, sajdomi baliSi uxvad da-
saSualo sididisaa. misi saSualo sigrZe 16,5_17,8 sm, sigane
farulia meWeWebiT da formiT ganieri konusisebria. marcva-
16,4_17,5 sm aRwevs. sruli ganviTarebis periodSi foTols
li sajdom baliSze sakmao mtkiced aris mimagrebuli.
Ria mwvane_moyviTalo Seferva axasiaTebs.
sruli mwifobis periodSi marcvali momwvano_moyvi-
foTlis yunwis amonakveTi Riaa da ufro xSirad
Talo an Ria qarvisferia. mzis mxridan ki kanze damwvris-

434 saqarTvelos ampelografia


Cinuri
feri wvrili laqebi uviTardeba. igi saSualo sididisaa da niskarti baci_moyvaiTalo ferisaa, romlis sigrZe 2 mm_
formiT momrgvalo an odnav ovaluria. Sua welSi ufro mde aRwevs.
ganieria, bolo momrgvalebuli aqvs da simetriulia.
saSu­alod misi sigrZe 14_18 mm, sigane 13_17,5 mm aRwevs.
msxvi­li marcvlis sigrZe 20 mm, xolo sigane 18,5 mm Sead-
agrobiologiuri daxasiaTeba
gens. kani rbilobs advilad cildeba. marcvali xorciania
da sakmaod wvniani, sasiamovno tkbili gemoTi. marcvlis goris raionis sof. xidisTavisa da wedisis zonaSi
kani sakmaod uxvadaa dafaruli cviliT. Cinuris savegetacio periodis xangrZlioba kvirtis
wipwa. marcvalSi 1_4 wipwaa, ufro xSirad gvxvdeba 2 da gaSlidan yurZnis srul simwifemde Seadgens 185_188
3 wipwa. wipwis sigrZe saSualo 5,87 mm, xolo sigane 4,7_5,2 dRes, xolo doc. n. CaxnaSvilis mixedviT (18) sof. atenSi
mm udris da Ria yavisferia odnav mowiTalo elferiT. 191 dRes ar aRemateba, diRmis zonaSi ki (Tbilisis gareu-
muclis mxridan RarebSi ki moyviTaloa. qalaZa odnav bani) es xangrZlioba 180_182 dRiT ganisazRvreba.
ovaluri da mcired amoburculia, romelic moTavsebu- qvemoT moyvanilia dasaxelebul mikroraionebSi Ca-
lia zurgis mxares Sua nawilSi an odnav zemoT. zurgis tarebuli fenologiur dakvirvebaTa saSualo monace-
mxare gluvia, qalaZasTan ki odnav danaoWeba axasiaTebs. mebi (ix. cxr. 2).
cxrili 2
Cinuris savegetacio periodi da calkeuli fazebis msvleloba

yurZnis SeTvalebis dasawyisi

yurZnis simwifemde (dReebi)

damTavrebamde gradusobiT
foTolcvenis damTavreba
kvirtis gaSlis dasawyisi

gaSlidan foTolcvenis

gaSlidan foTolcvenis
damTavrebamde (dReebi)
dro kvirtis gaSlidan

aqtiuri temperaturis
yurZnis sruli simwife
yvavilobis dasawyisi
dakvirvebis weli

jami kvirtis
dro kvirtis
dakvirvebis warmoebis adgili

skris sacdeli sadguris xidisTavis 7.IV 8.VI 24.VIII 18.X 185 28.XI 226 3244
1948-1949
eqsperimentuli baza (goris raioni) 12.IV 10.VI 20.VIII 14.X 186 18.XI 221 -

19.IV 11.VI 23.VIII 20.X 185 20.XI 216 3085


sof. wedisi (goris r-ni) 1948-1949
14.IV 10.VI 25.VIII 18.X 188 18.XI 218 -
diRmis saswavlo meurneoba (Tbilisis
1951-1953 10-12.IV 6-8.VI 14-15.VIII 8-10.X 182 23-25.XI 227 3340
gareubani)
Telavis sacdeli sadguris eqsperimentuli
1945-1949 24.IV 6.VI 30.VIII 27.IX 157 - - 3130
baza (Telavis r-ni)

dakvirveba cxadyofs, rom tanas xeobaSi Cinuris amTavrebs vegetaciis noembris mesame dekadaSi.
kvirtebis ganviTareba aprilis Sua ricxvebSi mimdinare- rogorc me_2 cxrilidan Cans, Cinuris kvirtis gaSla,
obs; yvaviloba xSir SemTxvevaSi ivnisis pirvel dekadaSi yvaviloba da yurZnis SeTvaleba Sida qarTlsa da kaxe­
da masobrivad mwifobas iwyebs oqtombris Sua ricxve- TSi TiTqmis erTdroulad iwyeba. magram yurZnis srul
bidan. Semodgomis Tbili amindis pirobebSi foTolcvena simwifes Cinuri qarTlSi mxolod 15_20 oqtombrisaTvis
Cveulebriv 20_25.XI_Tvis mTavrdeba. magram zogierT aRwevs, xolo kaxeTSi igi 27_30 seqtembers aRar scilde-
wlebSi Semodgomis naadrevi yinvebis moqmedebis Sede- ba. aseTi gansxvaveba gamowveulia qarTlSi yurZnis re-
gad foTlebi vadamde adre cviva (zogjer rTvelis win produqciis periodSi siTbos mkveTri dacemiT, xolo kax-
an rTvelis periodSi), rac uaryofiT gavlenas axdens ro- eTSi amave periodSi siTbos TiTqmis ucvlelobiT.
gorc yurZnis Rirsebaze, ise vazis momaval zrda_ganvi-
vazis zrda da rqis momwifeba. Cinuris zrdis siZliere
Tarebaze da rogorc sufris Rvinis, ise saSampanure Rvi-
saSualoa, xolo saTanado movlis pirobebSi Zlieri
nomasala umetes SemTxvevaSi sruliad uxarisxo gamodis.
zrdis unars amJRavnebs. tanas xeobaSi (xidisTavi, ateni)
rogorc warmodgenili masalidan Cans, diRmis meve- savegetacio periodis dasasrulisaTvis misi calkeuli
naxeobis zonaSi Cinuris biologiuri fazebis dawye- rqebis sigrZe xSirad 2_2,5 m aRwevs, ris gamoc mas zogjer
ba_damTavreba ramdenime dRiT adre xdeba, vidre goris xeivnadac aformeben. TiTqmis aseTive zrdas amJRavnebs
raionSi. garda amisa Semodgomis yinvebis moqmedeba vazze igi muxranisa (mcxeTis r_ni) da diRmis (Tbilisis gareu-
umniSvneloa, ris gamoc Cinuri am zonaSi normalurad bani) mevenaxeobis zonebSiac.

436 saqarTvelos ampelografia


yurZnis mwifobis periodisaTvis rqebis 80_85% aRwevs rogorc samarTlianad aRniSnavs prof. s. ColoyaSvili
srul simwifes, xolo vegetaciis dasasrulisaTvis 100%_ (7) es jiSic sabolood ver umklavdeba filoqseris dam-
iT mwifdeba. Rupvel gavlenas. amitom didi sifrTxiliT unda warmoeb-
des Cinuris sakuTar Zirze gavrceleba.
mosavlianoba. saTanado movlisas da xelSemwyob
ekologiur pirobebSi Cinuri uxvi mosavlianobiT xasiaT- garemo pirobebisadmi damokidebuleba. ekologiuri
deba. pirobebisadmi Cinuri ar iCens did mgrZnobiarobas. igi
warmatebiT viTardeba rogorc davakebul da Rrma Ronier
mosavlis pirvel niSans Cinuri iZleva dargvidan me-
niadagebze, ise ferdobebsa da qva_RorRian adgilebze.
ore da ufro xSirad mesame wels, xolo srul mosavals
Cinuri mniSvnelovan ganviTarebas da uxv mosavals iZle-
meoTxe_mexuTe wlidan. rqaze xSirad 2 mtevani viTardeba,
va, rogorc mZime Tixnar, ise Tixnar_qviSian da kalciu-
iSviaTad gvxvdeba erTi da sami mtevanic. erTi Ziri vazis
mis karbonatebis Semcvel niadagebze, magram maRal­
mosavali 24_30 kvirtiT datvirTvisas saSualod 2,5_4,0
xarisxovan mosavals iZleva mdinareTa xeobebis samxreT
kg aRwevs, rac heqtarze gadaangariSebiT (heqtarze 3300
an samxreT_aRmosavleTiT daxril adgilebze, romelTa
Ziri) Seadgens 80_130 centner yurZens. mosavlianobis
qveda horizontSi kalciumis karbonatebi da wvrili qvebi
koeficienti 1,5 udris. Semcvleli kvirtebidan ganvi-
(RorRi) sakmao raodenobiTaa warmodgenili.
Tarebuli ylortebi saSualoze mcire zrdiT xasiaTdeba.
maTi mosavlianobis koeficienti 1,1 aRwevs. miZinebuli Cinuris afinitetis Sesaswavlad asp. r. kikaCeiSvilis
kvirtebidan warmoqmnili ylortebi Zlier viTardeba, ma- mier (2) Catarebuli iqna cdebi Sexorcebis intensivobaze.
gram umosavloa. namxrevi mcire mosavliania. gamoirkva, rom Cinuri rogorc agroteqnikuri, ise anato-
miuri niSnebiT Sexorcebis karg maCvenebels iZleva ber-
doc. n. CaxnaSvilis cnobiT (18) gorisa da kaspis
landieriXriparia 5bb da ripariaXrupestris 3309_Tan.
raionebSi Cinuris mosavlianoba ha_ze 60_70 centners
udris, xolo muxranis saswavlo meurneobaSi (mcxeTis jiSi advilad egueba rogorc grZel, ise mokle
r_ni) 40_55 centners. sxvlas,­ agreTve mcire da didi datvirTvis formebs. am-
rigad, Cinuri warmatebiT SeiZleba gaformdes rogorc
Telavis sacdeli sadguris xuTi wlis saSualo
dablarad Spalerze, ise xeivnad.
monacemebis mixedviT (1945_1949 w.) Telavis eqsperimen-
tul bazaze Cinuris mosavlianobis koeficienti 1,19, gasxvlis ukeTesi wesisa da formirebis sakiTxis Sesas-
xolo erTi Ziri vazis mosavali 3186 g udris. wavlad kvleviTi muSaoba Caatara asp. r. kikaCeiSvilma
diRmis mevenaxeobis sabWoTa meurneobaSi (2). am mizniT
qarTlis zogierT raionSi (Tbilisis, mcxeTis) Cinurs
gasxvla warmoebda rqaze 2_3, 5_6, 8_9, 11_12 da 13_14 kvir-
aformeben xeivnad. am SemTxvevaSi mkveTrad diddeba misi
tis datovebiT. TiToeuli vazis saerTo datvirTva Sead-
mosavali; vazi am wesiT formirebisas itvirTeba 5_6 sa-
genda 16 kvirts.
mamule_sanayofiT 45_60 kvirtis datovebiT. miuxeda-
vad amgvari datvirTvisa saTanado movlis pirobebSi igi rogorc miRebuli monacemebiT mtkicdeba dasaxele-
mZlavrad viTardeba da uxv mosavals iZleva; erTi Ziris bul variantebidan ukeTes Sedegs iZleva vazis sanayofis
mosavali saSualod 10_12 kg aRwevs. 8_9 kvirtze gasxvla, rac 2_3 kvirtze gasxvlulTan Se-
darebiT 36_37%_iT, xolo 13_14 kvirtze gasxulTan 15%_
sokovan avadmyofobaTa da filoqseris mimarT gam-
mde adidebs mosavals.
Zleoba. qarTlis raionebSi Cinuri sokovan avadmyofo-
baTa da gansakuTrebiT nacris mimarT sakmao gamZleobas 8_9 kvirtze gasxlul sanayofis mtevnis saSualo wona,
iCens; mTel rig raionebSi Tbilisis gareubani (mcxeTa, msxmoiarobis koeficienti, vazis saerTo mosavali da sxva
kaspi), sadac ki Cinuri sakuTar Zirzea warmodgenili, maCveneblebi sakmaod maRalia, amitom vazis datvirTvisas
gansakuTrebiT sakarmidamo nakveTebze, mosaxleoba go- mizanSewonilad unda iqnes miCneuli sanayofeTa raode-
girds naklebad iyenebs. miuxedavad amisa es avadmyofoba nobis gazrda da TiToeuli maTganis 8_9 kvirtze gasxvla.
vazebze TiTqmis SeumCnevelia. Wraqis mimarT igi ufro aRniSnuli wesi SeiZleba gavrceldes agreTve yvela im
mgrZnobiarea - gansakuTrebiT dablob da tenian adgileb- jiSze, romelTac Cinuris msgavsi zrda_ganviTareba axa-
Si, ris gamoc bordos xsnariT venaxebis 4_5_jer Sewamla siaTebs.
savaldebulo agroRonisZiebad unda iqnes miCneuli. gasxvlis formebidan gamocdil iqna calmxrivi da
qarTuli vazis jiSebs Soris Cinuri ufro met gam- ormxrivi Spaleri, ormxrivi kordoni 4 da 6 sanayofiT da
Zleobas iCens filoqseris mimarT. amas adasturebs zogi- mravalsakavebliani forma 4_8 sanayofe rgoliT. vazebis
erT adgilebSi (mcxeTa, kaspi, gori) sakuTar Zirze dRem- datvirTva meryeobs formirebis Sesabamisad 12_dan 70
de arsebuli vazis nargaoba. magram amiT mainc ar SeiZleba kvirtamde.
sabolood dadgindes, yvela ekologiur pirobebSi, rogorc dadasturda, mcired datvirTuli vazebis
Cinuris sakuTar Zirze warmoebis SesaZlebloba, radgan did datvirTvis formebze gadayvaniT diddeba mosav-

Cinuri 437
liani ylortebis raodenoba da samagierod mcirdeba bze gaSenebis SemTxvevaSi CinurisaTvis warmatebiT Sei-
ganviTarebuli da mosavliani ylortebi. gansakuTrebiT Zleba gamoyenebuli iqnes xeivnuri forma, rac istoriu-
es mkveTrad Cans vazis gadatvirTvis SemTxvevaSi. dat- lad ukve gamocdilia da danergili warmoebaSi.
virTvis gadidebiT diddeba agreTve erTmtevniani da, sa-
magierod mcirdeba ormtevniani ylortebis raodenoba.
vazis 36_40 kvirtamde datvirTviT diddeba mtevnebis sameurneo-teqnologiuri daxasiaTeba
ricxvi, msxmoiarobis koeficienti, mtevnis saSualo wona,
anasxlavis wona da sxva maCveneblebi. datvirTvis Semdgo- sameurneo daniSnulebis mixedviT Cinuris produqcia
mi matebiT mcirdeba saerTo mosavali, dabali xarisxis gankuTvnilia xarisxovani TeTri sufris Rvinoebis dasa­
produqcia miiReba da vazi knindeba. yeneblad da sakupeJe masalad qarTuli Sampanuri Rvinis
aRniSnul variantebidan CinurisaTvis gamoyenebuli dasamzadeblad.
unda iqnes mravalsakavebliani forma 36_40 kvirtebis Cinuri gamoiyeneba agreTve sasufre yurZnad. amrigad
datovebiT da ormxrivi Spaleri 20_24 kvirtiT. rogorc qarTlis TeTryurZnian vazis aborigenul jiSebs Soris
wesi didi datvirTvis formebs safuZvlad unda dae- mas samarTlianad uWiravs wamyvani adgili.
dos agroRonisZiebaTa mTeli komeleqsis droulad da qvemoT moyvanilia Cinuris yurZnis meqanikur_qimiuri
maRalxarisxovnad Catareba. analizis sami wlis saSualo monacemebi (ix. cxr. 3).
sakarmidamo nakveTebze, agreTve satransporto gze-
cxrili 3
Cinuris mtevnis meqanikur_qimiuri analizis monacemebi

mtevnis Sedgeniloba %-iT


raodenoba mtevanze

100 wipwis wona g-iT


100 marcvlis wona

tkbilis xvedriTi
mtevnis saSualo

mJavianoba ‰-iT
rTvelis TariRi

Saqrianoba %-iT
marcvlebis
wona g-iT

marcvali

g-iT

wona
klerti

nimuSis aRebis adgili


wipwa

wveni
kani

skris sacdeli sadguris


xidisTavis eqsperimentuli baza 18.X 185 78 96,0 3,7 16,2 3,4 77,5 224 41 1,078 21,9 8,1
(goris r-ni)
sof. ateni (goris r-ni) 15.X 160 68 95,8 3,4 15,1 3,2 76,9 226 3,8 1,085 20,2 8,8

diRmis saswavlo meurneoba


6.X 172 75 95,3 3,7 15,4 3,5 78 221 3,85 1,079 19,5 7,1
(Tbilisis gareubani)

rogorc me_3 cxrilidan Cans, Cinuris mtevnis saSu- rac savsebiT damakmayofilebelia xalisiani sufris Rvi-
alo wona 172_175,5 g aRwevs da mtevanze saSualod 68_78 noebis dasayeneblad. saSampanure Rvinomasalis misaRe-
marcvalia. saSualo mtevani Seicavs: marcvals 95,9%, bad Cinuris rTveli dasaxelebul mikroraionebSi unda
klerts _ 3,5%, kans _ 15,6%, wipwas - 3,3%, xolo wvenis ga- Catardes, maSin, rodesac yurZenSi Saqari 17_18%, xolo
mosavali 77_78% Seadgens. mJavianoba 9_10‰–mde miaRwevs. diRmis mevenaxeobis zona
100 marcvlis saSualo wona 220_226 g udris. 100 am mxriv mcired gansxvavebulia, _ reproduqciis periodSi
marcvalSi 220_230 wipwaa, woniT 8,5 g. aqedan erTwipwiani normaluri siTbos miuxedavad rTvelis dros Saqrianoba
marcvlebi 28%, orwipwiani _ 35%, samwipwiani - 22% da oTx- 19,5_20%, xolo saerTo mJavianoba 7,1‰ ar aRemateba.
wipwiani 15% Seadgens. Telavis sacdeli sadguris bazaze Cinuris yurZnis
goris raionSi rTvelis normalur vadebSi Catarebisas nimuSebis qimiuri analizis monacemebi moyvanilia me_4
Cinuris yurZeni 21,2% Saqarsa da 8,4‰ mJavianobas Seicavs, cxrilSi.
cxrili 4
Cinuris yurZnis qimiuri analizis monacemebi

dakvirvebis weli da TariRi

4.X. 1945 30.IX. 1947 5.X. 1948 4.X.1945.


analizis warmoebis adgili
saerTo saerTo saerTo
Saqari Saqari Saqari Saqari saerTo mJavianoba
mJavianoba mJavianoba mJavianoba
%-iT %-iT %-iT %-iT ‰-iT
‰-iT ‰-iT ‰-iT
Telavis sacdeli
sadguris eqsper. baza 22,2 10,81 17,0 6,09 16,1 4,58 16,0 9,5
(Telavis r-ni)

438 saqarTvelos ampelografia


miuxedavad imisa, rom Cinuris rTveli dasaxelebul qarTlis raionebSi Cinuris produqcia amJamad gamoy-
bazaze naCveneb wlebSi droulad Catarda, analizis enebulia sakmaod xarisxovani TeTri sufris Rvinis
monacemebi metad gansxvavebuli aRmoCnda. ase magali- dasamzadeblad, xolo tanas mikroraionSi ki misgan ayen-
Tad, 1945 wlis masalaSi Saqrisa da mJavianobis Seculoba eben cnobil originalur TeTr sufris Rvinos `atenuris~
savsebiT normalurad SeiZleba CaiTvalos, xarisxovani su- saxelwodebiT.
fris Rvinis dasayeneblad. 1947 da 1948 wlebis nimuSebSi CvenSi, Sampanuri meRvineobis farTod ganviTarebasTan
ki Semcirebul SaqrianobasTan erTad dabalia mJavianoba dakavSirebiT, Cinuris produqcias warmatebiT iyeneben
(1947 w. _ 6,09‰, 1948 w. _ 4,58‰). amitom amgvari masalis ZiriTad sakupaJe masalad Sampanuri Rvinis dasamzade-
rogorc xarisxovani Rvinis, ise saSampanure Rvinomasalis blad. am mizniT qarTlis zogierT raionSi xSirad rTvels
dasamzadeblad gamoyeneba SeuZlebelia. naadrevad atareben _ roca Saqari 17_18,5%, xolo mJavia-
warmodgenili nimuSebis analizis monacemebis mixed- noba 9_10‰ miaRwevs.
viT SeiZleba davaskvnaT, rom Telavis zonaSi Cinurisa- qvemoT me_5 cxrilSi moyvanilia Cinurisagan damzade-
gan miRebuli masala SeiZleba gankuTvnili iqnes ZiriTa- buli sufris Rvinisa da saSampanure Rvinomasalis qimiuri
dad sufris yurZnad mosaxmarad da ordinaruli Rvinis analizis monacemebi.
dasamzadeblad.
cxrili 5
Cinuris sufris Rvinisa da saSampanure Rvinomasalis qimiuri Sedgeniloba
damzadebis weli

mJavianoba ‰-iT
alkoholi %-iT
xvedriTi wona
daniSnuleba

aldehidebi
eqstraqti

glicerini
mJavianoba
mqrolavi
masalis

saerTo
Rvinomasalis damzadebis

Saqari
tanini
PH
adgili

1947 0,9951 11,5 8,1 0,65 22,11 0,011 0,31 0,31 0,44 5,70
skris sacdeli sadguris sufris Rvino
1948 0,9947 10,9 7,8 0,47 21,61 0,010 3,20 0,21 0,35 7,90

xidisTavis eqsperimentuli baza saSampanure 1947 0,9940 10,7 9,5 0,61 20,15 0,006 3,14 0,20 0,99 6,55
(goris r-ni) Rvinomasala 1948 0,9937 10,2 9,1 0,55 19,16 0,020 3,50 0,22 0,87 5,75

analizis Sedegebi mowmobs, rom Cinuris gamoyeneba, rogorc me_6 cxrilis monacemebidan Cans, Cinuris
warmatebiT SeiZleba, rogorc sufris Rvinod ise saku- produqcia qarTlSi mejudisa da atenis xeobaSi iZleva
paJe masalad xarisxovani Sampanuri Rvinis dasamzade- xarisxovan masalas TeTri uWaWo sufris Rvinisa da saSam-
blad. amis damadasturebelia nimuSebSi alkoholis panure Rvinomasalis dasamzadeblad; Tavisi sinaziTa da
normaluri Seculoba (sufris RvinoSi 10,9 _ 11,5º; saSam- normaluri xalisiani simJaviT, axali tipis uWaWod daye­
panure RvinomasalaSi 10,2_10,7º), saerTo mJavianobis nebuli sufris Rvinis miRebis SesaZleblobas iZleva.
normaluri raodenoba (sufris RvinoSi 7,8_8,1%, xolo mesxeTSi Cinuri ufro sufris Rvinis Tvisebebs amJRavnebs.
saSampanure RvinomasalaSi 9,1_9,5%), mqrolavi mJaveebis mTrimlav da eqstraqtul nivTierebaTa normaluri Secu-
simcire (0,47_0,65; 0,55_0,61), agreTve sxva elementebis loba, alkoholis siWarbe da mJavianobis simcire amis
harmoniuloba. dama­dasturebelia. saqarTvelos ssr mecnierebaTa aka-
demiis soflis meurneobis ganyofilebis mier 1942_1944
warmodgenilma nimuSebma degustaciaze Semdegi Se-
wlebSi Cinuri aRiarebuli iqna, rogorc saukeTeso masa-
faseba miiRo:
lis momcemi jiSi axali samarko Rvinis misaRebad.
sufris Rvino _ Ria moCalisfro, metad sufTa, gemoTi
am monacemebidan naTlad Cans, rom yvela nimuSi Sei-
rbili, nazi, sakmaod sxeuliani da Sinaarsiani, alko­holisa
cavs alkoholisa da mJavianobis normalur raodenobas
da mJavianobis normaluri SeculobiT, warmoadgens
(alkoholi 10_11º; mJavianoba 7_8‰). aqtualuri mJavianoba
xarisxovan sufris Rvinos.
meryeobs 2,2_3,37_mde, rac gamowveulia yurZnis dakrefiT
saSampanure Rvinomasala _ moCalisfro, metad sufTa, 17_18% Saqrisa da 8_10‰ mJavianobis Seculobis periodSi.
sasiamovno sirbilis da xalisiani mJavianobiT, harmo-
eqstraqtul nivTierebaTa, enotaninisa da sxvaTa
niuli; metad mcire mqrolavi mJavianobiT. warmoadgens
Seculoba adasturebs warmodgenil Rvinomasalais
saukeTeso sakupaJe masalas xarisxovani Sampanuri Rvinis
maRalxarisxovnobas Sampanuri Rvinis dasamzadeblad.
dasamzadeblad.
tanas xeobaSi da gansakuTrebiT wedisis zonaSi
aqve mogvyavs Cinuri Rvinis qimiuri Sedgenilobis
gavrcelebulia, e.w. yviTeli Cinuri. igi Cinuris nargao-
maCveneblebi prof. g. beriZis mixedviT (ix. cxr. 6).
baSi minarevis saxiTaa warmodgenili. mas axasiaTebs ufro

Cinuri 439
cxrili 6
Cinuris Rvinis qimiuri Sedgeniloba da gemuri Sefaseba

alkoholi moc. %-iT

10 niS. sistemiT
gegmuri Sefas.
mqrolavi mJava
xvedriTi wona 15º

saerTo mJava

eqstraqti

glicerini
nacari

Saqari

tanini
nimuSis aRebis
daWaSnikeba
adgili

grami litrSi
dawmendili Calisferi, jiSuri aromatiT, xarisxovani
sof. xidisTavi 0,9917 11,6 6,87 0,66 21,62 - 2,38 0,17 7,38 7,0
harmoniuli Rvino
baci momwvano-Calisferi, xalisiani simJaviT, xilis aromatiT,
sof. ateni 0,9941 11,5 7,15 0,52 19,16 - 1,65 0,19 7,61 7,5
xarisxovani Rvino
sof. Wandrebi 0,9919 10,0 6,6 0,58 17,46 1,45 1,29 0,18 6,72 7,2 Calisferi, harmoniuli, jiSuri aromatiT, xarisxovani Rvino
sof. kavTisxevi 0,9918 10,9 6,29 1,03 18,8 1,6 0,51 0,18 5,8 7,3 gamWvirvale Calisferi, nazi, harmoniuli Rvino
sof. yaraRaji 0,9941 10,5 5,8 0,82 17,52 1,8 0,51 0,21 - 6,7 msubuqi, ordinaruli xasiaTis sufris Rvino
gamWvirvale, xalisiani, simJaviT, jiSuri aromatiT, xarisxovani
sof. metexi 0,9926 10,3 8,63 0,76 18,34 1,71 0,86 0,24 5,1 7,1
Rvino
sof. zemo xandaki 0,9919 9,7 5,6 0,79 18,24 1,58 0,41 0,15 6,2 7,2 gamWvirvale, alisferi, nazi, harmoniuli xarisxovani Rvino
sof. kaspi 0,9901 8,6 7,57 0,68 14,54 0,9 0,56 0,18 6,0 7,0 Calisferi, nazi sxeulis, ordinaruli sufris Rvino
sof. qvemo Wala 0,9910 9,9 5,26 0,4 15,2 1,2 0,71 0,21 5,8 7,0 msubuqi, nazi, ordinaruli sufris Rvino
sof. axaldaba 0,9901 9,2 7,21 0,61 14,28 0,7 0,46 0,18 4,9 6,9 Calisferi, nakleb harmoniuli, Sinaarsiani Rvino
sof. karaleTi 0,9916 9,6 8,17 0,5 16,62 0,91 0,17 0,24 5.6 7,1 gamWvirvale, msubuqi, xalisiani simJaviT, xarisxiani Rvino
sof. flavismani 0,9989 9,0 9,5 0,36 14,57 0,96 0,18 0,26 5,8 7,3 gamWvirvale, nazi, harmoniuli xarisxovani Rvinomasala
sof. arali gamWvirvale, nazi, baci Calisferi, harmoniuli xarisxovani
0,9937 10,0 5,3 0,59 22,16 3,04 0,41 0,18 6,1 7,4
(mesxeTi) Rvino
sof. mosabruni
0,9930 11,3 7,69 0,45 19,9 2,5 0,43 0,29 4,6 7,0 momwvano-Calisferi, nazi, xarisxovani Rvinomasala
(samxr. oseTi)

Zlieri zrda, msxvili baraqiani mtevani, momsxo, moyvi- kargi transportabeloba. amrigad, Cinuri farTod unda
Talo xorciani marcvlebiT. garegnuli SexedulebiT da gavrceldes Tbilisis sagareubno zonaSi, Tbilisis mosax-
gemuri TvisebebiT yviTeli Cinuri sufris yurZnis jiSTa leobis sufris yurZniT momaragebis uzrunvelsayofad.
jgufs ekuTvnis. igi mciremosavliania. gasxvlis formebidan, sawarmoo venaxebSi, CinurisaT-
jiSis saboloo Sefaseba da daraioneba. Cinuris vis unda iqnes gamoyenebuli qarTuli ormxrivi Spaleri
produqciis mravali wlis SeswavliT dadasturebulia, da mravalsakavebliani forma. sakarmidamo nakvTebsa da
rom misi gamoyeneba warmatebiT SeiZleba, rogorc sufris gzebze Cinuri warmatebiT SeiZleba formirebuli iqnes
Rvinis dasayeneblad, ise Sampanur warmoSobaSi. xeivnad, rac silamazis garda mniSvnelovnad met mosavals
maRalxarisxovani sufris Rvinis dasayeneblad Cinuris mogvcems, vidre dablarad gaSenebuli venaxi.
rTveli unda Catardes qarTlis centralur raionebSi Cinuris Semdgomi gavrceleba qarTlis raionebSi misi
oqtombris Sua ricxvebidan (15_20.X); am dros yurZnis produqciis gamoyenebis mixedviT unda iqnes warmoebuli.
Saqrianoba normaluria 21_22%, xolo saerTo mJavianoba ki Sida qarTlis ZiriTad xeobebSi (tanas, mejudis, lexuras,
8_9‰ udris. saSampanure Rvinomasalis misaRebad rTveli liaxvis, qsnis, aragvis) misi gavrceleba unda warmoebdes
oqtombris pirvel dekadaSi (Saqari 18%, mJavianoba 9_10‰) xarisxovani sufris Rvinis misaRebad. amave xeobaTa mTispira
unda Catardes. terasebze da ufro maRalmTian zonebSi (xaSuris, qarelis),
Cinuris produqcia warmatebiT SeiZleba gamoyen- agreTve mesxeTis raionebSi (axalcixe, aspinZa) ZiriTadad
ebul iqnes sufris yurZnadac. amaze migviTiTebs mtevnis saSampanure Rvinomasalis misaRebad, xolo Tbilisis sa-
garegnuli silamaze, marcvlis feri, simsxo, sufris gareubno zonaSi Cinuri unda gavrceldes, rogorc sufris­
yurZnisaTvis damaxasiaTebeli konsistencia da sakmaod yurZnis momcemi jiSi, raTa q. Tbilisis mosaxleoba uzrun-
maRali gemuri Tvisebebi, misi Senaxvis unari da sakmaod velyofili iqnes xarisxovani sasufre yurZniT.

440 saqarTvelos ampelografia


literatura

1. kecxoveli n. kulturul mcenareTa zonebi saqarTvelo- 9. Баллас М. Виноделие в России ч.I, II, III СПБ, 1895-1897.
Si. Tbilisi, 1957.
10. Беридзе К. Природно-игристые вина Грузии. «Виноделие
2. kikaCeiSvili r. vazis jiSis Cinuris gasxvlis ukeTesi si- и винодградарство СССР», №9, Москва, 1951.
grZis dadgena. mebaR. mevenax. da meRvin. institutis
11. Гелашвили Н. Шампанские виноматериалы Карталинии,
SromebSi. t. X, Tbilisi, 1958.
«Виноделие и виноградарсво СССР», №11, Москва,
3. kutubiZe g. perspeqtiuli sasufre vazis jiSebi Tbi- 1950.
lisis sagareubno zonisaTvis. saqarTvelos sof.
12. Дюбуа Ф. Де Монпере.Путешествие вокруг Кавказа. Су�
meurn. mecnierebaTa akademiis moambe. Tbilisi, 1958.
хуми, 1937.
4. orbeliani sulxan-saba, qarTuli leqsikoni. Tbilisi,
13. Жгенти Н. Советское шампанское Грузии, «Виноделие и
1928.
виноградарство СССР», №2, Москва, 1950.
5. ramiSvili m. diRmis sakoleqcio nakveTSi gamovle-
14. Кандуралов П. Очерк виноградарства и виноделия в Кар�
nili sufris yurZnis perspeqtiuli jiSebi qarTlis
талинии. Сбор. свед. по виногр. и виноделию на Кавка�
pirobebisaTvis. sasoflo_sameurneo biuleteni.
зе, вып. 8, Тифлис, 1897.
Tbilisi, 1957.
15. Негруль А.М. Эволюция культурных форм винограда. До�
6. Sardeni J. mogzauroba saqarTveloSi. Tbilisi, 1935.
клады АН СССР, том XVIII, №8, 1938.
7. ColoyaSvili s. mevenaxeobis saxelmZRvanelo, wigni II,
16. Табидзе Д.И. Сорта винограда для советского шампанско�
`ampelografia“. Tbilisi, 1938.
го. Тбилиси, 1941.
8. javaxiSvili iv. saqarTvelos ekonomiuri istoria, wigni
17. Чахнашвили Н. Чинури. Ампелография СССР. т. �������
VI�����
, Мо�
II, Tbilisi, 1934.
сква, 1957.

Cinuri 441

Anda mungkin juga menyukai