ჩინური
ჩინური
saqarTvelos istoriuli cnobil TeTryurZnian vazis feris aRmniSvneli saxeli `Cini~ daudo safuZvlad da
jiSebs Soris Cinuri gansakuTrebul yuradRebas ipyrobs, aqedan miakuTvna mas saxeli Cinuri. qarTlis mosaxleoba
rogorc xarisxovani produqciis momcemi saRvine da adg- mas `Cinebulsac~ uwodebs, radgan dasaxelebul jiSs axa-
ilobrivi moxmarebis sufris yurZnis jiSi. siaTebs mTeli rigi dadebiTi niSnebi (Zlieri zrda, uxvi
Tavisi botanikur_biologiuri niSan_TvisebiT Cinuri mosavali, lamazi aRnagobis mtevani da marcvali, yur-
qarTlis vazis jiSTa jgufs ganekuTvneba da am mxaris Znis Senaxvis kargi unari da transportabeloba), sokovan
TeTryurZnian jiSebs Soris rogorc ZiriTad standar- avadmyofobaTa da filoqseris mimarT sakmao gamZleoba,
tul asortiments samarTlianad uWiravs wamyvani adgili. xolo misgan damzadebul Rvinos ki maRali xarisxi. yvela
am TvisebaTa gamo Searqves mas rogorc Cinebul jiSs _
qarTlis mosaxleobaSi Cinuris damatebiT saxelebad
Cinuri. sokovan avadmyofobaTa da filoqseris SemoW-
cnobili `kaspuri~ da `kaspuri TeTri~ (kaspis r_ni). amave sax-
ramde Cinuri farTo masivebis saxiT iyo warmodgenili
elebs vxvdebiT agreTve mevenaxeobis specialur literatu-
Sua qarTlSi, ZiriTadad ki gorisa da kaspis raionebSi.
raSiac (7, 18).
rogorc gadmogvcemen, misi produqcia gankuTvnili iyo
Tu rodis warmoiSva Cinuri qarTlis teritoriaze an
rogorc yurZnad mosaxmarad, ise maRalxarisxovani TeTri
rogori evolucia ganicada man saukuneTa manZilze, amis
sufris Rvinoebis dasayeneblad, romelic im dros cno-
Sesaxeb araviTari cnobebi ar moipoveba.
bili iyo e.w. `atenuri Rvinis~ saxelwodebiT.
Cveni Rrma rwmeniT igi msgavsad saqarTvelos sxva mraval
sokovan avadmyofobaTa da mavnebelTa moqmedebam
aborigenul jiSebisa warmoSobilia veluri vazis formaTa
mniSvnelovnad Seamcira saerTod qarTlis venaxebis far-
nairsaxeobidan bunebrivi gamravlebis gziT, xolo Semdgom
Tobi, ris Sedegadac Cinuris gavrcelebis arealic mniS-
periodSi mevenaxeobis ganviTarebis Sesabamisad adamianis
vnelovnad Semcirda. miuxedavad amisa, sxva adgilobriv
uSualo CareviT moxda SerCevis saSualebiT jiSis saboloo
jiSebTan SedarebiT, igi ufro meti raodenobiTaa Semor-
gakultureba da lokalizeba qarTlis zonaSi.
Cenili sakuTar Zirze qarTlis mevenaxeobis raionebSi,
amaze migviTiTebs, pirvel yovlisa, misi morfolo- rac ueWvelia gamowveulia am jiSis SedarebiT gamZleo-
giur_biologiuri niSan_Tvisebebi rogoricaa: ylortis biT sokovan avadmyofobaTa da filoqseris mimarT.
aRnagoba, foTlis forma da moyvaniloba, yvavilis tipi
1953 wlis venaxebis aRweris masalebis mixedviT Cinuri
da mtvrianebis raodenoba (xuTze meti), mtevnis aRnagoba,
Semdegi farTobiTaa warmodgenili qarTlis raionebSi
marcvlis forma, feri da konsistencia, wipwebis raode-
(ix. cxr. 1).
noba marcvalSi da aRnagoba. agreTve vazis zrdis si-
cxrili 1
Zliere, biologiuri fazebis msvleloba, savegetacio pe- Cinuris gavrcelebis raionebi
riodis xangrZioba da yurZnis dagvianebiT damwifeba, rac
farTobi raionis farTobi
saerTod damaxasiaTebelia qarTluri vazis jiSebisaTvis. raionis dasaxeleba
heqtrobiT dasaxeleba heqtrobiT
Cinuris aborigenobis damadasturebelia agreTve misi
goris 290,1 duSeTis 5,65
wminda qarTuli saxelwodeba `Cinuri~. mxcovani mecni-
kaspis 367,67 marneulis 0,01
eris iv. javaxiSvilis mixedviT (8) `misi saxeli yurZnis am
jiSis marcvlebis feris mauwyebeli unda iyos~ da marT- mcxeTis 44,23 TeTri wyaros 0,02
lac, sruli mwifobis periodSi Cinuris yurZeni iRebs ra qarelis 9,06 staliniris 0,42
momwvano_moqarvisfro lamaz Sefervas, igi am feriT waa- xaSuris 0,03 leningoris 9,09
gavs `zeTis xilis foTlis fers~, romelic Zvel qarTlSi Tbilisis 0,31 znauris 0,25
`Cinis~ saxelwodebiT iyo cnobili (4), amrigad, qarTvelma sul 726,75
mevenaxem saqarTvelos wiaRSi warmoqmnil mkvidr Cinurs
qarTlis raionebs garda igi gavrcelebulia agreTve
msgavsad sxva adgilobrivi jiSebisa, romelTac feris
kaxeTSi _ gurjaanis (2,42 heqt.) da Telavis (0,06 heqt.)
mauwyebeli saxelebi aqvT Serqmeuli (SavyurZena da wiT-
raionebSi; agreTve vanSi (imereTi) _ 0,19 heqt. da gudau-
lani _ guriaSi; feradi _ qarTlSi, ferovani _ raWaSi,
TaSi (afxazeTi) 0,02 heqt. farTobze.
WiTaSe _ samegreloSi da sxv.), ueWvelia, misi marcvlis
Cinuri 433
amrigad, saqarTveloSi sul Cinuris venaxebis farTobi TaRisebria kvadratuli fuZiT; iSviaTad ki _ Cangisebria
Seadgens 726,75 heqtars. miaxloebuli napirebiTa da momrgvalo fuZiT. fuZeze
dasaxelebul raionebSi Cinuri ZiriTadad dablaradaa zogjer ganviTarebulia erTi ubralo kbili; iSviaT
warmodgenili, xolo zogierT mikroubnebSi _ xeivnebad. SemTxvevaSi amonakveTi daxurulia da kvercxisebri moy-
vanilobisaa.
qarTlis raionebSi kolwevrTa sakarmidamo nakveTe-
bze da nawilobriv sakolmeurneo farTobebzedac Cinuri zeda amonakveTi sakmaod Rrmad CaWrilia an SeWril
umTavresad sakuTar Zirzea gaSenebuli. kuTxesa qmnis, zogjer igi daxurulia da elifsuri an
kvercxisebri moyvanilobisaa, romlis fuZe xSirad max-
vilia.
damTavrebamde gradusobiT
foTolcvenis damTavreba
kvirtis gaSlis dasawyisi
gaSlidan foTolcvenis
gaSlidan foTolcvenis
damTavrebamde (dReebi)
dro kvirtis gaSlidan
aqtiuri temperaturis
yurZnis sruli simwife
yvavilobis dasawyisi
dakvirvebis weli
jami kvirtis
dro kvirtis
dakvirvebis warmoebis adgili
skris sacdeli sadguris xidisTavis 7.IV 8.VI 24.VIII 18.X 185 28.XI 226 3244
1948-1949
eqsperimentuli baza (goris raioni) 12.IV 10.VI 20.VIII 14.X 186 18.XI 221 -
dakvirveba cxadyofs, rom tanas xeobaSi Cinuris amTavrebs vegetaciis noembris mesame dekadaSi.
kvirtebis ganviTareba aprilis Sua ricxvebSi mimdinare- rogorc me_2 cxrilidan Cans, Cinuris kvirtis gaSla,
obs; yvaviloba xSir SemTxvevaSi ivnisis pirvel dekadaSi yvaviloba da yurZnis SeTvaleba Sida qarTlsa da kaxe
da masobrivad mwifobas iwyebs oqtombris Sua ricxve- TSi TiTqmis erTdroulad iwyeba. magram yurZnis srul
bidan. Semodgomis Tbili amindis pirobebSi foTolcvena simwifes Cinuri qarTlSi mxolod 15_20 oqtombrisaTvis
Cveulebriv 20_25.XI_Tvis mTavrdeba. magram zogierT aRwevs, xolo kaxeTSi igi 27_30 seqtembers aRar scilde-
wlebSi Semodgomis naadrevi yinvebis moqmedebis Sede- ba. aseTi gansxvaveba gamowveulia qarTlSi yurZnis re-
gad foTlebi vadamde adre cviva (zogjer rTvelis win produqciis periodSi siTbos mkveTri dacemiT, xolo kax-
an rTvelis periodSi), rac uaryofiT gavlenas axdens ro- eTSi amave periodSi siTbos TiTqmis ucvlelobiT.
gorc yurZnis Rirsebaze, ise vazis momaval zrda_ganvi-
vazis zrda da rqis momwifeba. Cinuris zrdis siZliere
Tarebaze da rogorc sufris Rvinis, ise saSampanure Rvi-
saSualoa, xolo saTanado movlis pirobebSi Zlieri
nomasala umetes SemTxvevaSi sruliad uxarisxo gamodis.
zrdis unars amJRavnebs. tanas xeobaSi (xidisTavi, ateni)
rogorc warmodgenili masalidan Cans, diRmis meve- savegetacio periodis dasasrulisaTvis misi calkeuli
naxeobis zonaSi Cinuris biologiuri fazebis dawye- rqebis sigrZe xSirad 2_2,5 m aRwevs, ris gamoc mas zogjer
ba_damTavreba ramdenime dRiT adre xdeba, vidre goris xeivnadac aformeben. TiTqmis aseTive zrdas amJRavnebs
raionSi. garda amisa Semodgomis yinvebis moqmedeba vazze igi muxranisa (mcxeTis r_ni) da diRmis (Tbilisis gareu-
umniSvneloa, ris gamoc Cinuri am zonaSi normalurad bani) mevenaxeobis zonebSiac.
Cinuri 437
liani ylortebis raodenoba da samagierod mcirdeba bze gaSenebis SemTxvevaSi CinurisaTvis warmatebiT Sei-
ganviTarebuli da mosavliani ylortebi. gansakuTrebiT Zleba gamoyenebuli iqnes xeivnuri forma, rac istoriu-
es mkveTrad Cans vazis gadatvirTvis SemTxvevaSi. dat- lad ukve gamocdilia da danergili warmoebaSi.
virTvis gadidebiT diddeba agreTve erTmtevniani da, sa-
magierod mcirdeba ormtevniani ylortebis raodenoba.
vazis 36_40 kvirtamde datvirTviT diddeba mtevnebis sameurneo-teqnologiuri daxasiaTeba
ricxvi, msxmoiarobis koeficienti, mtevnis saSualo wona,
anasxlavis wona da sxva maCveneblebi. datvirTvis Semdgo- sameurneo daniSnulebis mixedviT Cinuris produqcia
mi matebiT mcirdeba saerTo mosavali, dabali xarisxis gankuTvnilia xarisxovani TeTri sufris Rvinoebis dasa
produqcia miiReba da vazi knindeba. yeneblad da sakupeJe masalad qarTuli Sampanuri Rvinis
aRniSnul variantebidan CinurisaTvis gamoyenebuli dasamzadeblad.
unda iqnes mravalsakavebliani forma 36_40 kvirtebis Cinuri gamoiyeneba agreTve sasufre yurZnad. amrigad
datovebiT da ormxrivi Spaleri 20_24 kvirtiT. rogorc qarTlis TeTryurZnian vazis aborigenul jiSebs Soris
wesi didi datvirTvis formebs safuZvlad unda dae- mas samarTlianad uWiravs wamyvani adgili.
dos agroRonisZiebaTa mTeli komeleqsis droulad da qvemoT moyvanilia Cinuris yurZnis meqanikur_qimiuri
maRalxarisxovnad Catareba. analizis sami wlis saSualo monacemebi (ix. cxr. 3).
sakarmidamo nakveTebze, agreTve satransporto gze-
cxrili 3
Cinuris mtevnis meqanikur_qimiuri analizis monacemebi
tkbilis xvedriTi
mtevnis saSualo
mJavianoba ‰-iT
rTvelis TariRi
Saqrianoba %-iT
marcvlebis
wona g-iT
marcvali
g-iT
wona
klerti
wveni
kani
rogorc me_3 cxrilidan Cans, Cinuris mtevnis saSu- rac savsebiT damakmayofilebelia xalisiani sufris Rvi-
alo wona 172_175,5 g aRwevs da mtevanze saSualod 68_78 noebis dasayeneblad. saSampanure Rvinomasalis misaRe-
marcvalia. saSualo mtevani Seicavs: marcvals 95,9%, bad Cinuris rTveli dasaxelebul mikroraionebSi unda
klerts _ 3,5%, kans _ 15,6%, wipwas - 3,3%, xolo wvenis ga- Catardes, maSin, rodesac yurZenSi Saqari 17_18%, xolo
mosavali 77_78% Seadgens. mJavianoba 9_10‰–mde miaRwevs. diRmis mevenaxeobis zona
100 marcvlis saSualo wona 220_226 g udris. 100 am mxriv mcired gansxvavebulia, _ reproduqciis periodSi
marcvalSi 220_230 wipwaa, woniT 8,5 g. aqedan erTwipwiani normaluri siTbos miuxedavad rTvelis dros Saqrianoba
marcvlebi 28%, orwipwiani _ 35%, samwipwiani - 22% da oTx- 19,5_20%, xolo saerTo mJavianoba 7,1‰ ar aRemateba.
wipwiani 15% Seadgens. Telavis sacdeli sadguris bazaze Cinuris yurZnis
goris raionSi rTvelis normalur vadebSi Catarebisas nimuSebis qimiuri analizis monacemebi moyvanilia me_4
Cinuris yurZeni 21,2% Saqarsa da 8,4‰ mJavianobas Seicavs, cxrilSi.
cxrili 4
Cinuris yurZnis qimiuri analizis monacemebi
mJavianoba ‰-iT
alkoholi %-iT
xvedriTi wona
daniSnuleba
aldehidebi
eqstraqti
glicerini
mJavianoba
mqrolavi
masalis
saerTo
Rvinomasalis damzadebis
Saqari
tanini
PH
adgili
1947 0,9951 11,5 8,1 0,65 22,11 0,011 0,31 0,31 0,44 5,70
skris sacdeli sadguris sufris Rvino
1948 0,9947 10,9 7,8 0,47 21,61 0,010 3,20 0,21 0,35 7,90
xidisTavis eqsperimentuli baza saSampanure 1947 0,9940 10,7 9,5 0,61 20,15 0,006 3,14 0,20 0,99 6,55
(goris r-ni) Rvinomasala 1948 0,9937 10,2 9,1 0,55 19,16 0,020 3,50 0,22 0,87 5,75
analizis Sedegebi mowmobs, rom Cinuris gamoyeneba, rogorc me_6 cxrilis monacemebidan Cans, Cinuris
warmatebiT SeiZleba, rogorc sufris Rvinod ise saku- produqcia qarTlSi mejudisa da atenis xeobaSi iZleva
paJe masalad xarisxovani Sampanuri Rvinis dasamzade- xarisxovan masalas TeTri uWaWo sufris Rvinisa da saSam-
blad. amis damadasturebelia nimuSebSi alkoholis panure Rvinomasalis dasamzadeblad; Tavisi sinaziTa da
normaluri Seculoba (sufris RvinoSi 10,9 _ 11,5º; saSam- normaluri xalisiani simJaviT, axali tipis uWaWod daye
panure RvinomasalaSi 10,2_10,7º), saerTo mJavianobis nebuli sufris Rvinis miRebis SesaZleblobas iZleva.
normaluri raodenoba (sufris RvinoSi 7,8_8,1%, xolo mesxeTSi Cinuri ufro sufris Rvinis Tvisebebs amJRavnebs.
saSampanure RvinomasalaSi 9,1_9,5%), mqrolavi mJaveebis mTrimlav da eqstraqtul nivTierebaTa normaluri Secu-
simcire (0,47_0,65; 0,55_0,61), agreTve sxva elementebis loba, alkoholis siWarbe da mJavianobis simcire amis
harmoniuloba. damadasturebelia. saqarTvelos ssr mecnierebaTa aka-
demiis soflis meurneobis ganyofilebis mier 1942_1944
warmodgenilma nimuSebma degustaciaze Semdegi Se-
wlebSi Cinuri aRiarebuli iqna, rogorc saukeTeso masa-
faseba miiRo:
lis momcemi jiSi axali samarko Rvinis misaRebad.
sufris Rvino _ Ria moCalisfro, metad sufTa, gemoTi
am monacemebidan naTlad Cans, rom yvela nimuSi Sei-
rbili, nazi, sakmaod sxeuliani da Sinaarsiani, alkoholisa
cavs alkoholisa da mJavianobis normalur raodenobas
da mJavianobis normaluri SeculobiT, warmoadgens
(alkoholi 10_11º; mJavianoba 7_8‰). aqtualuri mJavianoba
xarisxovan sufris Rvinos.
meryeobs 2,2_3,37_mde, rac gamowveulia yurZnis dakrefiT
saSampanure Rvinomasala _ moCalisfro, metad sufTa, 17_18% Saqrisa da 8_10‰ mJavianobis Seculobis periodSi.
sasiamovno sirbilis da xalisiani mJavianobiT, harmo-
eqstraqtul nivTierebaTa, enotaninisa da sxvaTa
niuli; metad mcire mqrolavi mJavianobiT. warmoadgens
Seculoba adasturebs warmodgenil Rvinomasalais
saukeTeso sakupaJe masalas xarisxovani Sampanuri Rvinis
maRalxarisxovnobas Sampanuri Rvinis dasamzadeblad.
dasamzadeblad.
tanas xeobaSi da gansakuTrebiT wedisis zonaSi
aqve mogvyavs Cinuri Rvinis qimiuri Sedgenilobis
gavrcelebulia, e.w. yviTeli Cinuri. igi Cinuris nargao-
maCveneblebi prof. g. beriZis mixedviT (ix. cxr. 6).
baSi minarevis saxiTaa warmodgenili. mas axasiaTebs ufro
Cinuri 439
cxrili 6
Cinuris Rvinis qimiuri Sedgeniloba da gemuri Sefaseba
10 niS. sistemiT
gegmuri Sefas.
mqrolavi mJava
xvedriTi wona 15º
saerTo mJava
eqstraqti
glicerini
nacari
Saqari
tanini
nimuSis aRebis
daWaSnikeba
adgili
grami litrSi
dawmendili Calisferi, jiSuri aromatiT, xarisxovani
sof. xidisTavi 0,9917 11,6 6,87 0,66 21,62 - 2,38 0,17 7,38 7,0
harmoniuli Rvino
baci momwvano-Calisferi, xalisiani simJaviT, xilis aromatiT,
sof. ateni 0,9941 11,5 7,15 0,52 19,16 - 1,65 0,19 7,61 7,5
xarisxovani Rvino
sof. Wandrebi 0,9919 10,0 6,6 0,58 17,46 1,45 1,29 0,18 6,72 7,2 Calisferi, harmoniuli, jiSuri aromatiT, xarisxovani Rvino
sof. kavTisxevi 0,9918 10,9 6,29 1,03 18,8 1,6 0,51 0,18 5,8 7,3 gamWvirvale Calisferi, nazi, harmoniuli Rvino
sof. yaraRaji 0,9941 10,5 5,8 0,82 17,52 1,8 0,51 0,21 - 6,7 msubuqi, ordinaruli xasiaTis sufris Rvino
gamWvirvale, xalisiani, simJaviT, jiSuri aromatiT, xarisxovani
sof. metexi 0,9926 10,3 8,63 0,76 18,34 1,71 0,86 0,24 5,1 7,1
Rvino
sof. zemo xandaki 0,9919 9,7 5,6 0,79 18,24 1,58 0,41 0,15 6,2 7,2 gamWvirvale, alisferi, nazi, harmoniuli xarisxovani Rvino
sof. kaspi 0,9901 8,6 7,57 0,68 14,54 0,9 0,56 0,18 6,0 7,0 Calisferi, nazi sxeulis, ordinaruli sufris Rvino
sof. qvemo Wala 0,9910 9,9 5,26 0,4 15,2 1,2 0,71 0,21 5,8 7,0 msubuqi, nazi, ordinaruli sufris Rvino
sof. axaldaba 0,9901 9,2 7,21 0,61 14,28 0,7 0,46 0,18 4,9 6,9 Calisferi, nakleb harmoniuli, Sinaarsiani Rvino
sof. karaleTi 0,9916 9,6 8,17 0,5 16,62 0,91 0,17 0,24 5.6 7,1 gamWvirvale, msubuqi, xalisiani simJaviT, xarisxiani Rvino
sof. flavismani 0,9989 9,0 9,5 0,36 14,57 0,96 0,18 0,26 5,8 7,3 gamWvirvale, nazi, harmoniuli xarisxovani Rvinomasala
sof. arali gamWvirvale, nazi, baci Calisferi, harmoniuli xarisxovani
0,9937 10,0 5,3 0,59 22,16 3,04 0,41 0,18 6,1 7,4
(mesxeTi) Rvino
sof. mosabruni
0,9930 11,3 7,69 0,45 19,9 2,5 0,43 0,29 4,6 7,0 momwvano-Calisferi, nazi, xarisxovani Rvinomasala
(samxr. oseTi)
Zlieri zrda, msxvili baraqiani mtevani, momsxo, moyvi- kargi transportabeloba. amrigad, Cinuri farTod unda
Talo xorciani marcvlebiT. garegnuli SexedulebiT da gavrceldes Tbilisis sagareubno zonaSi, Tbilisis mosax-
gemuri TvisebebiT yviTeli Cinuri sufris yurZnis jiSTa leobis sufris yurZniT momaragebis uzrunvelsayofad.
jgufs ekuTvnis. igi mciremosavliania. gasxvlis formebidan, sawarmoo venaxebSi, CinurisaT-
jiSis saboloo Sefaseba da daraioneba. Cinuris vis unda iqnes gamoyenebuli qarTuli ormxrivi Spaleri
produqciis mravali wlis SeswavliT dadasturebulia, da mravalsakavebliani forma. sakarmidamo nakvTebsa da
rom misi gamoyeneba warmatebiT SeiZleba, rogorc sufris gzebze Cinuri warmatebiT SeiZleba formirebuli iqnes
Rvinis dasayeneblad, ise Sampanur warmoSobaSi. xeivnad, rac silamazis garda mniSvnelovnad met mosavals
maRalxarisxovani sufris Rvinis dasayeneblad Cinuris mogvcems, vidre dablarad gaSenebuli venaxi.
rTveli unda Catardes qarTlis centralur raionebSi Cinuris Semdgomi gavrceleba qarTlis raionebSi misi
oqtombris Sua ricxvebidan (15_20.X); am dros yurZnis produqciis gamoyenebis mixedviT unda iqnes warmoebuli.
Saqrianoba normaluria 21_22%, xolo saerTo mJavianoba ki Sida qarTlis ZiriTad xeobebSi (tanas, mejudis, lexuras,
8_9‰ udris. saSampanure Rvinomasalis misaRebad rTveli liaxvis, qsnis, aragvis) misi gavrceleba unda warmoebdes
oqtombris pirvel dekadaSi (Saqari 18%, mJavianoba 9_10‰) xarisxovani sufris Rvinis misaRebad. amave xeobaTa mTispira
unda Catardes. terasebze da ufro maRalmTian zonebSi (xaSuris, qarelis),
Cinuris produqcia warmatebiT SeiZleba gamoyen- agreTve mesxeTis raionebSi (axalcixe, aspinZa) ZiriTadad
ebul iqnes sufris yurZnadac. amaze migviTiTebs mtevnis saSampanure Rvinomasalis misaRebad, xolo Tbilisis sa-
garegnuli silamaze, marcvlis feri, simsxo, sufris gareubno zonaSi Cinuri unda gavrceldes, rogorc sufris
yurZnisaTvis damaxasiaTebeli konsistencia da sakmaod yurZnis momcemi jiSi, raTa q. Tbilisis mosaxleoba uzrun-
maRali gemuri Tvisebebi, misi Senaxvis unari da sakmaod velyofili iqnes xarisxovani sasufre yurZniT.
1. kecxoveli n. kulturul mcenareTa zonebi saqarTvelo- 9. Баллас М. Виноделие в России ч.I, II, III СПБ, 1895-1897.
Si. Tbilisi, 1957.
10. Беридзе К. Природно-игристые вина Грузии. «Виноделие
2. kikaCeiSvili r. vazis jiSis Cinuris gasxvlis ukeTesi si- и винодградарство СССР», №9, Москва, 1951.
grZis dadgena. mebaR. mevenax. da meRvin. institutis
11. Гелашвили Н. Шампанские виноматериалы Карталинии,
SromebSi. t. X, Tbilisi, 1958.
«Виноделие и виноградарсво СССР», №11, Москва,
3. kutubiZe g. perspeqtiuli sasufre vazis jiSebi Tbi- 1950.
lisis sagareubno zonisaTvis. saqarTvelos sof.
12. Дюбуа Ф. Де Монпере.Путешествие вокруг Кавказа. Су�
meurn. mecnierebaTa akademiis moambe. Tbilisi, 1958.
хуми, 1937.
4. orbeliani sulxan-saba, qarTuli leqsikoni. Tbilisi,
13. Жгенти Н. Советское шампанское Грузии, «Виноделие и
1928.
виноградарство СССР», №2, Москва, 1950.
5. ramiSvili m. diRmis sakoleqcio nakveTSi gamovle-
14. Кандуралов П. Очерк виноградарства и виноделия в Кар�
nili sufris yurZnis perspeqtiuli jiSebi qarTlis
талинии. Сбор. свед. по виногр. и виноделию на Кавка�
pirobebisaTvis. sasoflo_sameurneo biuleteni.
зе, вып. 8, Тифлис, 1897.
Tbilisi, 1957.
15. Негруль А.М. Эволюция культурных форм винограда. До�
6. Sardeni J. mogzauroba saqarTveloSi. Tbilisi, 1935.
клады АН СССР, том XVIII, №8, 1938.
7. ColoyaSvili s. mevenaxeobis saxelmZRvanelo, wigni II,
16. Табидзе Д.И. Сорта винограда для советского шампанско�
`ampelografia“. Tbilisi, 1938.
го. Тбилиси, 1941.
8. javaxiSvili iv. saqarTvelos ekonomiuri istoria, wigni
17. Чахнашвили Н. Чинури. Ампелография СССР. т. �������
VI�����
, Мо�
II, Tbilisi, 1934.
сква, 1957.
Cinuri 441