Anda di halaman 1dari 5

ჰიდრო და ჰემო დინამიკა

rogorc cnobilia, cocxali organizmis Kdid nawils sxvadasxva siTxeebi e.w. biologiuri siTxeebi
Seadgenen. biologiur siTxeebs miekuTvneba, magaliTad, sisxli, limfa da sxva.
siTxe – materiis iseTi saxea, romelic sxvadasxva saxis zemoqmedebis pirobebSi ver inarCunebs
wonasworul mdgomareobas da zemoqmedebis ganmavlobaSi ganicdis deformacias, an iwyebs
moZraobas (dinebas) SemosazRvruli sivrcis garkveul nawilSi) airebisagan gansxvavebiT siTxeebis
kumSvadoba Zalian mcirea (1% wnevis yovel 100 atmosferoze).
meqanikis nawili, romelic Seiswavlis siTxeebs „mosvenebis“ anu wonsworul mdgomareobaSi
siTxeebis statika ewodeba, xolo siTxeebs moZraobis procesSi – siTxeebis dinamika.
hidrostatika - fizikis nawilia, romelic swavlobs uZravi siTxeebis fizikur Tvisebebs da maT
wonasworul mdgomareobebs.
hidrodinamika – fizikis nawilia, romelic swavlobs ukumSvadi siTxeebis dinebis da maT myar
sxeulebTan urTierTqmedebis kanonzomierebebs.
cxadia, rom biologiuri siTxeebis, gansakuTrebiT sisxlis meqanikuri anu statikuri da dinamikuri
Tvisebebis Seswavlas didi mniSvneloba eniWeba cocxali organizmis SemecnebisTvis. biomeqanikis
im nawils, romelic swavlobs sisxlis mimoqcevas sisxlZarRvTa sistemaSi, hemodinamika ewodeba.
cxadia, hemodinamikis safuZvels Seadgens is kanonzomierebani, romelnic ganixilebian
hidrodinamikaSi blanti siTxeebis dinebis Seswavlisas. sisxlis mimoqcevis srulyofili SeswavlisTvis
saWiroa misi statikuri (uZraobis mdgomareobaSi) Tvisebebis gaTvaliswinebac.

hidrodinamikis ZiriTadi cnebebi da kanonzomierebani

cnobilia, rom bunebaSi arsebuli nivTierebebi da maT Soris siTxe, wyvetili, diskretuli
agebulebisaa, magram imis gamo, rom siTxeebs axasiaTebs metad rTuli molekuluri aRnagoba,
gamartivebis mizniT maT ixilaven Zalian mcire elementebis (nawilakebis) uwyvet erTobliobad, e.i.
uwyvet garemod. aseTi struqturuli warmodgenisas dinebis srulyofili daxasiaTebisaTvis aucilebelia
vicodeT misi yoveli nawilakis siCqare da aCqareba, agreTve maTi droze damokidebuleba. am
miznisaTvis xelsayrelia visargeblod e.w. denis wiris cnebiT, romelic ganisazRvreba Semdegnairad:
wirs siTxis nakadSi, romlis yovel wertilSi gavlebul mxebs aqvT am wertilSi siTxis nawilakis
siCqaris mimarTuleba, denis wiri ewodeba. denis wirebis ganlageba drois mocemul momentSi
warmodgenas gvaZlebs drois am momentSi siTxis nawilakebis siCqareTa ganawilebaze (suraTi 1).
suraTi 1
denis wiri

stacionaruli dinebis dros denis wirebi erTmaneTs ar gadakveTen, radgan winaamRdeg


SemTxvevaSi erT nawilaks erTdroulad siCqaris ori mniSvneloba unda Seesabamebodes (erT
wertilSi ori mxebis gavleba SeuZlebelia).
siTxis dinebis Seswavlis gamartivebis mizniT zogjer uSveben, rom siTxis fenebs Soris ara aqvs
adgili xaxuns, e.i. siTxesar gaaCnis siblante da ukumSvadia.aseTi siTxeebisaTvis araa
damaxasiaTebeli siblantis Zalebi da kumSvadoba. siTxes, romelsac ar axasiaTebs siblante da
kumSvadoba, idealuri siTxe ewodeba. idealuri siTxis moZraobis Seswavla cxadia gacilebiT
martivia, vidre realurisa. magram maTTvis dadgenili kanonzomierebani yovelTvis ar Seesabameba
realuri siTxeebis dinebis xasiaTs. Sesabamisobas adgili aqvs mxolod maSin, rodesac siTxeze
momqmedi gareSe Zalebi (magaliTad, simZimis Zala, wnevis Zala) sididiT gacilebiT aRematebian
siTxeSi moqmed Sinagani xaxunis (siblantis) Zalebs. aseT SemTxvevaSi Sinagani xaxunis Zalebi
gareSe ZalebTan SedarebiT SeiZleba ugulebelvyoT da siTxe ganvixiloT, rogorc idealuri.

Sinagani xaxuni siTxeebSi.


bunebaSi arsebuli siTxeebisTvis (realuri siTxeebisTvis) moZraobis dros damaxasiaTebelia
Sinagani xaxuni, anu siblante.
realuri siTxis molekulebi garkveuli ZaliT urTierTqmedeben. es urTerTqmedeba gansakuTrebiT
naTlad vlindeba realuri siTxis dinebis dros. siTxis calkeuli fenebi erTmaneTze moqmedebs maTi
zedapirisadmi mxebis gaswvriv mimarTuli ZalebiT. maT Sinagani xaxunis Zalebs uwodeben,
movlenas ki – Sinagan xaxuns.
siblante – dinamikuri parametria, vlindeba mxolod siTxis moZraobis dros da asaxavs siTxis
Sinagan rezistentobas dinebis mimarT. magaliTad, erTnair pirobebSi (wneva, temperatura) toli
radiusis mqone milebidan wyali ufro meti gamova, vidre Tafli. vulkanebis amofrqvevis dros maRali
siblantis mqone magma qmnis maRal cicabo vulkanis kraters, xolo dabali siblantis mqone magma –
ganier dabal kraters warmoqmnis.
idealuri siTxeebi – arablanti siTxeebia; realuri siTxeebi - blanti. realuri siTxis fenebs Soris
wnevis Zalebis garda zedapirisadmi mxebad mimarTuli Sinagani xaxunis Zalebi moqmedebs; am
Zalebis daZlevaze ixarjeba moZravi siTxis energia. Amaze metyvelebs is faqti, rom siTxeze
momqmedi Zalebis moqmedebis Sewyvetis Semdeg, siTxis siCqare TandaTan mcirdeba da bolos
siTxe Cerdeba. es aixsneba siTxis fenebs Soris moZraobis sawinaamRdegod mimarTuli Sinagani
xaxunis Zalebis moqmedebiT.
suraTi 2

siblantis koeficientis mixedviT siTxeebi SeiZleba davyoT or jgufad, e.w. niutoniseul da


araniutoniseul siTxeebad.
nuitoniseul siTxeTa jgufs miekuTvnebian is siTxeebi, romelTa siblantis koeficienti η
damokidebulia mxolod siTxis Tvisebebze da temperaturaze da ar aris damokidebuli dinebis
dinamikur maCveneblebze (e.i. wnevaze da siCqaris gradientze γ) mocemul pirobebSi η = const
siTxis yvela wertilSi).
siTxeebs, romelTa siblantis koeficienti garda siTxis Tvisebebisa da temperaturisa damokidebulia
agreTve siTxis dinebis rejimze (e.i. wnevaze da siCqaris gradientze γ), araniutoneseuli siTxeebi
ewodebaT.
niutiniseul siTxeebs miekuTvneba wyali, gamdnari metalebi da maTi marilebi, dabalmolekuluri
organuli SenaerTebi da sxva.
araniutoneseuli siTxeebis jgufs miekuTvnebian suspenziebi, emulsiebi, maRalmolekuluri
organuli SenaerTebi, rogoricaa, magaliTad sisxli.

laminaruli da turbulenturi dineba. reinoldsis ricxvi.


gamokvlevebma gviCvena, rom rodesac realuri siTxe miedineba milSi, dinebas SeiZleba
hqondes ori erTmaneTisagan mkveTrad gansxvavebuli xasiaTi. reinoldsma Seiswavla siTxeebis
dinebis xasiaTis damokidebuleba dinebis siCqareze da daadgina, rom dinebis SedarebiT mcire
siCqareebis dros siTxe SeiZleba warmovidginoT erTmaneTze dalagebuli fenebis saxiT, romelnic ise
misrialeben, rom erTmaneTSi ar erevian. siTxis nawilakebi moZraoben milis kedlebis paralelurad da
ar gadadian erTi fenidan meoreSi. yovel wertilSi siTxis siCqare mudmivi sididea da ar icvleba drois
mixedviT. siTxeebis aseT dinebas laminaruli dineba ewodeba. cxadia laminaruli dinebisas siTxis
moZraoba stacionarulia da milis kveTSi siCqaris ganawilebas aqvs suraT 3-ze mocemuli saxe.
suraTი 3. siTxis laminaruli (a) da turbulenturi (b) dineba

cdebis Sedegad dadginda, rom siTxis dinebis xasiaTis dasadgenad ar aris sakmarisi mxolod misi
siCqaris codna. aRmoCnda, rom sxvadasxva diametris milebSi, Tu siTxe erTidaigive siCqariT
miedineba, moZraobas SeiZleba hqondes erTmaneTisagan mkveTrad gansxvavebuli xasiaTi – zog
milSi dineba iqneba laminaruli, zogSi ki turulenturi. aRmoCnda agreTve, rom dinebis xasiaTi
mniSvnelovnad damokidebulia TviT siTxis bunenaze: mis siblenteze (η) da simkriveze (ρ) da
ganisazRvreba reinoldsis ricxviT R. R gamoisaxeba Semdegi formuliT:

2 ρvr
R= η

sadac r - milis radiusia, v – siTxis moZraobis saSualo siCqare.


maSasadame, milSi siTxis turbulenturi dinebis siCqaris kritikuli mniSvneloba damokidebulia mis
siblanteze η, simkriveze ρ da milis radiusze r.
თუ reinoldsis ricxvis mniSvneloba R < 2000 dineba laminarlia. roca R aRemateba kritikul
mniSvnelobas (R > 3000), dineba turbulentulia, xolo roca 2000 ≤R ≤ 3000, dineba gardamavalia
– xan laminaruli, xan ki turbulenturi. cxrilSi 11 mocemulia laminaruli da turbulenturi dinebis
daxasiaTeba.
sisxlis dinebis laminaroba/turbulentoba.
laminaruli dinebis dros siTxis nakadis yvela elementi moZraobs milis RerZis paralelurad. milis
kedlebTan ganlagebuli siTxis fenebis siCqare minimaluria, xolo milis centrSi ki maqsimaluria.
turbulenturi dinebis dros siTxis yvela elementi moZraobs uwesrigod, sxvadasxva mimarTulebis
siCqariT (milis RerZis paralelur, perpendikularul, an kuTxiT da adgili aqvs siTxis fenebis urTierT
Serevas.

wnevis gazomvis invaziuri da arainvaziuri meTodebi


invaziuri meTodi.
wnevis gazomvis pirdapiri meTodi – invaziuri meTodia. wnevis pirdapiri gazomvis dros
kaTeteri SeyavT arteriaSi, an venaSi. pirdapiri meTodiT gazomili wneva sisxlis nakadis wnevaze
ρ v2
maRalia dinamikuri wnevis mniSvnelobiT ( , bernulis gantoleba). wnevis gazomvis pirdapiri
2
meTodi gamoyeneba eqsperimentul cxovelebSi cdebis dros.adamianebSiwnevis gazomvis pirdapiri
meTodi gamoiyeneba mxolod gansakuTrebul SemTxvevebSi - gulis xelmisawvdom kamerebSi,
pulmonur venebsa da sarqvelebSi wnevis gradientis, agreTve “Sokis” mdgomareobaSi myof
pacientebSi kapilaruli wnevis gazomvisaTvis, risTvisac aucilebelia qirurgiuli Careva.
arainvaziuri meTodi.
wnevis gazomvis arainvaziuri meTodi martivia, swrafia, ar xasiaTdeba garTulebebiT, tkiviliT da
arasasiamovno SegrZnebebiT, xolo gazomvis maCvenebeli mniSvnelovnad ar gansxvavdeba realuri
maCveblisagan. arainvaziuri meTodiT izomeba sistoluri da diastoluri wneva. klasikuri auskultaciuri
meTodis SemTxvevaSi iyeneben fonendoskops (egreT wodebuli korotkovis bgerebis mosasmenad),
da sfigmomanometrs. rogorc suraTidan Cans, manJetSi, romelic mxris arteriaze gulis donezea
moTavsebuli, maRali wneviT haeris Catumbvisas (> 120 mm v.wy. sv.) arteriuli sisxlis nakadi
wydeba da distalur ganStoebul arteriaze moTavsebuli stetoskopiT sisxlis nakadis pulsirebis bgerebi
ar isinjeba; rodesac manJetSi wneva qveiTdeba (sistemidan haeris gamoSvebiT), fonendoskopiT
ismineba sisxlis turbulenturi pulsirebuli nakadis mier warmoqmnili korotkovis bgerebi. wnevis is
mniSvneloba, romelic korotkovis bgerebis dawyebis moments Seesabameba, sistoluri wnevis tolia).
wnevis Semdgomi daqveiTebisas sisxlis nakadi laminaruli xdeba, korotkovis bgerebi Sewydeba. am
momentis Sesabamisi wneva diastoluria. igive meTodia gamoyenebuli Tanamedrove eleqtro
manometrebSi mxolod im gansxvavebiT, rom iq meqanikuri sidideebis (wneva, bgera) gardaqmna
xdeba eleqtrul sidideebad.
Tanamedrove wnevis sazom aparatebSi fonendoskopi Secvlilia piezoeleqtruli gadamwodiT
(mikrofoniT) da avtomaturad xdeba sistoluri, diastoluri wnevisa da pulsis (guliscemis sixSiris)
fiqsacia xelsawyos ekranze.

Anda mungkin juga menyukai