Konstitucins teiss mokslas Pranczijoje. Moderni konstitucins teiss mokykla.

Itakos: Esmenas (juridin mokykla), Diugi, Oriju (sociologin mokykla). Reikmingas 1958 m. konstitucijos primimas. Konstitucins teiss doktrina yra dstoma vadovliuose, monografijose, traktatuose. Nuo 1977 m. leidinys Pivuar Valdia 3 knygos per metus. Darbai: 1979 m. Pranczijos konstitucijos komentaras 79 m. Liuenas - vis konstitucijos straipsni komentaras. 1947 m. Laferjer Konstitucins teiss vadovlis. 1949 m. Vedelio Konstitucins teiss pagrindiniai institutai . Kafaras - Politiniai institutai ir konstitucin teis 2 tomai. ontevu Konstitucin teis ir politikos mokslas. Diuverger Politiniai institutai ir konstitucin teis pusiauprezidentinio valdymo doktrina. Prancz konstitucins teiss ypatumai lyginant su kitomis Vakar Europos alimis.

1) prancz autoriai laiko save nepriklausomai nuo statym leidybos ir teismo praktikos analizuoja ir kritikuoja statymus, konstitucij. Kritika grindiama
teismine praktika ir politiniais mokslais.

2) Nra konstitucins teiss mokymo kurso ar vadovlio yra konstitucin teis ir politiniai institutai. Konstitucin teis ir politika iuolaikiniai konstitucins teiss 3) 4) 5) 6) 7) 8) 9)
autoriai aikiai pasuka politini moksl link. Aikiai skiriama konstitucin ir administracin teis. Pranczikoji doktrina skiria Vyriausyb ir administracij, aukiausiuosius ir emesniuosius valstybs organus. I konstitucins teiss yra iskirtos ir konstitucin teis neeina mogaus teisi ir laisvi problemos. mogaus teiss ir laisvs specialus, integralus dalykas Vieosios teiss. Konstitucijos tekste nuo III iosios respublikos laik pagrindini teisi ir laisvi nra. Jos yra laikomos prigimtinmis, todl jos yra vir konstitucijos. Prigimtins teiss nesikeiia, o konstitucijos keiiasi. Teisinink konstitucinink nedomina federalizmas. Vyravo principas, kad teismas negali pripainti statym antikonstituciniais teismo paskirtis norm taikymas. Nuo 1958 m. konstitucijos yra steigta Konstitucin Taryba, kurios darbas yra specifikas, palyginus su kit ali konstitucins prieiros institucijomis ji atlieka iankstin konstitucin kontrol t.y. vis statym atitikimas konstitucijai yra patikrinamas dar prie juos promulguojant. Konstitucin teis nagrinja iuos pagrindinius klausimus: parlamentas, vyriausyb, prezidentas, rinkimai. Plaiai naudoja politikos moksl mediag. Konstitucin teis suprantama siaurja prasme tai konstitucijos teis. Pranczijos konstitucionalistai aktyviai dalyvauja politiniame gyvenime.

iuolaikinio Pranczijos konstitucins teiss mokslo (konstitucin teis ir politiniai institutai) dalykas. 1954 m. vyriausybs dekretu buvo vykdyta teisinio mokymo reforma nuo to laiko konstitucins teiss mokslas imtas vadinti konstitucine teise ir politiniais institutais. Pavadinimo pakeitimas yra susijs su poiriu konstitucins teiss dalyk pokyiu maiau konstitucijos, daugiau politini institut studijos. Konstitucins teiss moksl ilg laik domino konstitucijos tekstas. Konstitucins teiss dalykas valstybs organai, j pagrindins taisykls, valdymo bdai, politins valdios galiojimai, j ribos, valdios institucij tarpusavio santykiai, viej teisi ir laisvi garantijos. 1947 m. minimalistinis Laferjero konstitucins teiss apibrimas tai vidaus teiss dalis, kurios dalykas yra: Valstybs forma ir struktra Aukiausi valstybs organ organizacija, funkcionavimas, tarpusavio santykiai, galiojimai Piliei dalyvavimas valdyme.

1957 m. Prelo konstitucins teiss apibrimas tai ms alyje galiojanios normos, nustatanios politins valdios tvirtinim, gyvendinim, perdavim. Vedelio konstitucins teiss aikinamasis apibrimas tai politins valdios gyvendinimo teis. Konstitucins teiss ir politini institut sampratos sitvirtinimui ypatingai reikmingi Diuverger darbai konstitucin teis, kuri taiko politiniai institutai, o politinius institutus galima visapusikiau atskleisti, analizuojant sociologiniu aspektu. Konstitucija reguliuoja ne visus konstitucins teiss institutus, todl visos konstitucins teiss nesuprasi, nagrinjant tik konstitucij, todl konstitucins teiss altiniais dar yra: parlamento rm reglamentai, dekretai, praktika, paproiai ir kt. Taip pat reikia ianalizuoti organinius statymus. Konstitucijos raid ir konstitucin praktika gali nesutapti, pvz. Konstitucijos 20 str: Vyriausyb nustato ir vykdo tautos politik. Politin tikrov gali nesutapti su konstitucijos rmais, o svarbs institutai gali bti konstitucijos nesureguliuoti, ar sureguliuoti i dalies. Todl reikalingas konstitucins teiss dalyko ipltimas. Diuverger ileidia Konstitucins teiss ir politini institut vadovl, kuriame jis mokslikai nuvieia konstitucijos problem politin aspekt. Diuverger didel dmes skyr politinms partijoms. Diuverger pairos i esms susiaukia su Vedelio pairomis btina perengti grietus juridini institut rmus, reikia praturtinti elementais i fakt, idj istorijos, politini moksl. Biurdo konstitucins teiss politizavimo alininkas politinio gyvenimo tyrimas negali apsiriboti konstitucijos tyrimu, reikia tirti politin praktik, atsivelgti filosofin antstat. Taip visi ie mokslininkai veik juridins mokyklos alininkus reikalinga plati socialin analiz tiriamas ne tik reglamentavimas, atsiranda vieosios nuomons, spaudos, spaudimo grupi vaidmens tyrimas. Dabar mokslininkus domina ne tik konstitucinis tyrimas juridiniu poiriu, bet ir praktinis jos funkcionavimas. Pakte tirti politinius institutus ir konstitucin teis tirti kaip gyvendinama ir perduodama politin valdia atitinkamoje valstybje tai politinio reimo tyrimas. Politinis reimas valstybs politini jg tam tikr institut funkcionavimo tyrimas. Politinio reimo aspektai: 1) Norminis tam tikros taisykls, nustatanios valdios institucij kompetencijas, santykius su kitomis institucijomis, pilieiais. 2) praktinis (politinis) aspektas politinio reimo gyvendinimas daug svarbesnis, negu juridins taisykls. Politiniai institutai tai tiltas, jungiantis konstitucin teis ir politikos mokslus. Taiau taip mano ne visi Pranczijos mokslininkai. Moderni juridin mokykla ios mokyklos atstovai lieka itikimi teisiniams metodams. Liueras juridinis metodas leidia atskirti teiss moksl nuo politikos meno. Kiekvienas teisininkas konstitucininkas teiss studijose mokosi 3-j pagrindini operacij: 1. formuluoti klausim, kur reikia atsakyti. 2. isiaikinti teiss norm 3. pritaikyti teiss norm keliamo klausimo isprendimui. Konstitucins teiss dalykas i viso nra aikus, todl Liueras nemato prasms nustatyti jo rib. Ne tiek svarb k konstitucijos normos reguliuoja, kiek svarbu yra tai, kad konstitucijos normos yra aukiausi teisin gali turinios normos, lyginant su kitomis teiss normomis. Liuer palaiko Giue konstitucin teis tai visuma privalom norm, nustatani valstybs valdi valdios struktras, santykius ir pan. reikia aikintis ir real norm funkcionavim. Kai kurios Pranczijos konstitucins teiss doktrinos problemos. Dvi politini institut koncepcijos: 1)Prelo ir Biurdo institut esm idja, jungianti mones, j grupes staiga idjos tarnyboje. Prelo iskyr institutus organizmus ir institutus mechanizmus: Institutai orgnizmai tai moni kolektyvai, kuriuos jungia ideologija, pairos, bendri poreikiai.

 Institutai mechanizmai tam tikr taisykli visuma. Instituto valia nra tapati j sudarani moni valiai. Institutai gali bti tiek faktini, tiek teisini santyki dalyviais socialiai ar politiniai reikianiai, kuriems bdingi tam tikros juridinio asmens savybs. 2) Diuverger institutas tai visuma idj, sitikinim, tikjim, paproi kartu su materialiuoju elementu (turtas, pastatai, pinigai). kurie sudaro susijusi ir organizuot visum (iema, politin partija, profesin sjunga, parlamentas). Duverger iskyr du institut tipus: 1. paprasti institutai tai institutai be ypatingos organizacijos. 2. sudtingi institutai tai institutai, kuriem bdinga tam tikra organizacija, valdymo hierarchija. Konstitucin teis domina btent sudtingi istitutai politins partijos, parlamentarai, vyriusybs.
Politinis reimas apima konstitucijoje apibrt institucij organizacij ir veikl partij sistem politinio gyvenimo praktik ideologija ir politinius paproius. Vokikoji konstitucins teiss mokykla. Konstitucins teiss mokslo raida susijusi su vokiko konstitucionalizmo istorija. Konstitucionalizmo istorijos ypatumai ir lm konstitucins teiss doktrinos ypatumus. 19 am. Vokietija buvo susiskaidiusi, todl buvo siekiama sukurti viening valtyb. Istorins mokyklos svarba tautins dvasios istorija. Tauta sukr valstyb. 19 am. 60-70 metai Prsijos sigaljimas vokikosios konstitucins teiss mokyklos sitvirtinimas. Juridin (klasikin) mokykla Lebandas ir Jelinekas. Po I pasaulinio karo Kaizerio Vokietijos lugimas 1919 m. Veimaro konstitucijos primimas. Po II pasaulinio karo Vokietija okupuojama, taiau tai buvo palanku konstitucins teiss mokslui 1949 m. konstitucija vadinama profesori konstitucija. inomiausi Vokietijos konstitucininkai: Mauncas, Hesse, ternas, Izenze, Kirhofas, teinas. Vokietija pripasta ypating konstitucins teiss doktrinos krj Vokietijos Federalin Konstitucin Teism. Jos sprendimai labai gausiai yra paremti doktrina, todl turi ne tik teisin, bet ir mokslin autoritet. Jo pozicija mokslins tiesios kriterijus. Konstitucins teiss mokslininkai neslepia teiss ir politikos ryio: valstybin teis sietina su politika. eneris: taro konstitucijos ir politikos yra ryys: konstitucija suteikia erdv ir nustato vairi politini proces ribas, formuluodama privalomas taisykles. Valstybs teis tai politin teis teis politikai. Juridins (konservatyviosios) mokyklos atstovai Mauncas, Hhesse ikelia juridinius aspektus pirm viet. Valstybin teis reikmingas politikos mokslo siverimas (Zaifertas, Ridleris) Vokietijos politins partijos programinse dokumentuose nevengia naudoti mokslinink koncepcij. Vokietijos valstybs organizavimo principai. Nerasime vieningo konstitucijos apibrimo. Taiau visi Vokietijos konstitucininkai pripasta ir akcentuoja konstitucijos normikum tai aukiausios teisins galios teiss norm sistema, galiojanti alyje. Konstitucijos reikm vairs autoriai suvokia nevienodai. Leventainas konstitucija tai aukiausios valdios apribojimo sistema. Hesse konstitucija pagrindin visuomens teisin tvarka, ji nustato svarbiausius principus, kuriais remiantis formuojama politin vienyb ir gyvendinami valstybs udaviniai. Konstitucija reguliuoja kaip isprendiami konfliktai visuomenje, kaip funkcionuoja valstyb. Konstitucija tai priemon sutaikyti prietaravimus ir utikrinti socialin santaik. Konstitucijos ir konstitucins tikrovs santykio problema.

Mauncas, teinas, Lioventeinas mano, kad tokie skirtumai yra neivengiami, taiau konstitucin praktika turi bti kuo ariau konstitucijos norm. Mauncas: normos lieka tokios, kokios jos buvo nustatytos, o tikrov keiiasi. Valstybs institucijos, taikydamos konstitucij turi atsivelgti it skirtum. Pripastama plataus konstitucins teiss norm interpretavimo doktrina: 2 kryptys: 1. statin ternas svarbu isiaikinti konstitucijos krj koncepcij interpretuojant konstitucij. 2. dinamin Mauncas konstitucijos idjas ir principus reikia aikinti, atsivelgiant iuolaikines aktualijas. Visi autoriai pabria, kad interpretavimo pagrindinis kriterijus konstitucijos vertybi sistema. Tiek Vokietijos konstitucijoje, tiek konstitucins teiss doktrinoje daug raoma apie: 1) teisin valstyb (Konstitucijos 28 str) tai organin Vokietijos doktrinai svoka. Teisin valstyb suprantama nevienodai: vieni autoriai pabria btinum ginti mogaus teises ir laisves, kiti teising teistvark, teisingumo visuomenje utikrinim. ternas teisin valstyb tai valstybs valdia, gyvendinama pagal konstitucijos nustatyt tvark, priimtus statymus, siekiant utikrinti laisv, teisingum, teises. Teisins valstybs doktrina yra susijusi su teiss viepatavimo doktrina. 2) Socialins valstybs koncepcija (20, 28 str) skiriamos 2 pakraipos: 1. socialin valstyb tai tik teisinis modelis, kur btina atsivelgti, priimant statymus (vertyb, orientyras) 2. socialins valstybs svoka apima ne tik juridin aspekt, bet ir socialin valstyb turi utikrinti socialines garantijas. Canelis valstybs udavinys palaikyti socialini santyki stabilum, utikrinti piliei gerov tik tokia valstyb gali bti laikoma socialine. 3) Partij valstybs doktrina (21 str) valstybs santvarka ir politika saistoma partij veiklos pliuralistin valstybs koncepcija. Partijos valdios pliuralizmo didjimo iraika. Tokios valstybs btinas elementas skirtingos politins orientacijos partijos su alternatyviais silymais saikinga partin konfrontacija. 4) Federalizmo principas kooperatinio federalizmo koncepcija akcentuojamas ne emi ir federacijos atskirumas: bet valstybins veiklos kooperacija vairiais lygmenimis mechanizmas veikia vieningai bendradarbiavimas ems ir federacija nepriepastatomos. 5) Valdi padalijimo problematika. Kritikuoja klasikin valdi padalijimo princip. Stefani: valdi padalijim atitinka ne viena, o 5 teorijos. Valdi padalijimas: 1. valstybin teisin samprata (klasikin, tradicin) 2. valdi padalijimas federalinio lygmeniu 3. valdi padalijimas sprendim primimo aspektu tarp vyriausybs, parlamento, politini partij, spaudimo grupi, visuomens nuomons. 4. valdi padalijimas laiko aspektu kaip valdia gyvendinama laike 5. valdi padalijimas socialiniu aspektu padalinta tarp vairi socialini grupi. Anglo saksikoji konstitucins teiss mokslo doktrina Didiosios Britanijos ir JAV pavyzdiu. Bendrosios teiss doktrina daro tak konstitucins teiss reikiniams. Didiosios Britanijos mokslininkai teigia, kad konstitucin teis reguliuoja valstybs valdym, moni ir svarbiausi valstybs institucij sveik, santykius. Alderis: konstitucin teis tai visos valdymo sistemos reguliavimas. Jis jungia administracin teis prie konstitucins teiss taip net vadinasi jo vadovlis: Administracin ir konstitucin teis. Kiti mokslininkai mano, kad konstitucin teis yra susijus su trimis valstybs funkcijomis: 1) kaip leisti statymus 2) kaip vykdyti statymus 3) kaip ginti valstyb nuo vidaus ir iors veiksni.

JAV daugelis mokslinink konstitucin teis apibrieia paiais bendriausiais bruoais, o konstitucins teiss detalizavim palieka administracinei teisei. Pasak j, konstitucin teis reguliuoja valstybs valdym, piliei ir valdios institucij (Vyriausybs) santykius, nustato valdanij teises ir pareigas, pagrindines laisvi garantavimas asmens ir valstybs santykiuose. Kiti autoriai mano, kad konstitucin teis tai Aukiausiojo Teismo interpretacij studijos. Daniausiai sutinkama anglosaksikoji konstitucins teiss formul yra: valstybs organai + mogaus teiss. Didiosios Britanijos konstitucins teiss mokslas. Didiosios Britanijos konstitucins teiss moksle vyrauja dvi pagrindins kryptys: 1) formalioji dogmatin (apraomoji) brit konstitucins teiss mokslas jauia Dicey tak. Jo analitinis metod leido atskirti konstitucin teis nuo politikos ir konstitucins teiss problemas mato parlamento ir vyriausybs veikloje. Apraomoji mokyklos atsiradimas yra slygotas tuo, kad Didioji Britanija neturi raytins konstitucijos, todl konstitucins teiss moksliu tenka atskleisti konstitucins teiss principus, normas, institutus ir pan. Kai kurie darbai dl to yra tap doktrina jais remiasi teismai kaip teiss altiniais ar kaip svarbiomis rekomendacijomis, kuriomis reikia vadovautis. ios krypties autoriai: Desmitas, Bentlis, Raitas, Deksteris. 2) politologin sociologin kryptis sieja konstitucins teiss tyrimus su politiniu kontekstu. ios krypties mokslinink darbuose, suvokiant konstitucins teiss reikinius, didel reikm teikiama politikos takai, istorinei politins minties takai (Lokas, Milis). ios krypties reikmingi i autori darbai: Krosmeno Mitas apie kabineto valdymo sistem, Makintoo Valstyb ir politika Didiojoje Britanijoje ikl idj aipe Premjero valdymo sistem. ios krypties atstovus domina kaip realiai funkcionuoja konstituciniai politiniai mechanizmai. Siekia veikti praraj tarp teisino apraymo ir politikos studij. Bertas Atstovaujamasis ir atsakingasis valdymas. Didiojoje Britanijoje 1960-1970 metais vyko administracins reformos. Jos katino reformistins literatros atsiradim: Maralas Konstitucin teorija konstitucins teiss moksl priskiria politinio mokslo sriiai taip siekiama sukurti politin filosofij. Brit autoriai teigia, kad j konstitucij negalima vadinti neraytine ji yra nekodifikuota, neformalizuota. Konstitucija tai: 1) tam tikras dokumentas 2) tam tikra politikos dvasia ir stilius. Belofas ir Pilas konstitucija tai norm ir vertybi visuma, nustatanti santykius tarp valdios institucij bei santykius tarp vieosios valdios ir individ. Filipsas teigia, kad tikslinga priimti raytin konstitucij, nes tik ji nustato aikias ribas valdiai. J palaiko Desmitas. Prie raytin konstitucij pasisako tradicij alininkai, argumentuodami tai, kad Didioji Britanija jau pakankamai ilgaiu gyveno be konstitucijos, vadinasi, gali ir toliau be jos gyventi. Kiti autoriai, kurie taip pat prietarauja konstitucijos vedimui, argumentuoja tai tuo, kad konstitucija tai didesnio svorio, nei kiti priimti aktai, o tai nesuderinama su Parlamento virenybs doktrina. Formuluojamos sampratos: korporacins valstybs idja valstyb tai tam tikti konstituciniai santykiai tarp valstybs ir vairi korporacij. Demokratins valstybs samprata (riboto valdymo, teiss viepatavimo) turi dominuoti teis, nes ji riboja valstybs valdi. Nevartoja tautos, nacionalinio ar valstybs suvereniteto kategorij vartoja parlemento virenybs teorij. Juridinis suverenitetas virenyb priklauso parlamentui (karalius + Bendruomeni Rmai + Lord Rmai). Literatroje i svoka dar vadinama karaliene parlamente. Karna tai vieninga ssaja trij valstybs valdios dali (Parlamento, Vyriausybs ir teism). Kita artima valstybei svoka Vyriausyb (valdymas)

Parlamento virenybs principas reikia, kad nepripastami jokie parlamento teisiniai ribojimai jis yra vienintel institucija, kuri gali priimti, pakeisti ar panaikinti bet kur statym Parlamentas gali visk, iskyrus vyr paversti moterim. Taiau pastaruoju metu vyriausybs reikm yra iaugusi, todl jos ir parlamento santykius apibdina dvi koncepcijos: 1) vestminsterio modelis beslyginis parlamento prioritetas valstybs institucij sistemoje. 2) __________ modelis stipri vykdomoji valdia priepastato parlament ir Vyriausyb. Teigia, kad i tikrj Didioji Britanija tai kabineto, o ne parlamento valdymas. Krosmenas eina dar toliau, teigdamas, kad Didioji Britanija yra net ne kabineto, bet Premjer ministro valdymas jis yra centrin figra, lemianti valstybs institucij funkcionavim. Partij valdymo doktrina valdo partijos dvipartin sistema. Teiss viepatavimo doktrina Dicey koncepcijos taka vis lygyb prie teis. Brit teis tai teisj sukurta teis. Kai kurie autoriai i doktrin sieja su parlamento virenyb. Konstitucins teiss mokslas JAV. 19 am. konstitucins teiss mokslas vystsi kaip sudtin politini socialini moksl dalis, i esms kartojo brit ir kit ali teisines idjas. JAV susiformuoja stiprus konstitucijos ir teisininko, teisjo kultas. Teisininkai labai reikmingi visuomens nariai. Konstitucins teiss mokslui bdingas pragmatinis prakticistinis poiris: 1) raytins konstitucijos koncepcija 2) federalizmo klausimai 3) valdi padalijime standi ir atsvar sistemos studijos 4) statymo konstitucingumo teismin kontrol. Nuo 19 am. vid. didel dmes skyr asmens teisi ir laisvi problemoms pabriama mogaus teisi instituto reikm. 20 am. I pusje JAV konstitucins teiss moksle vyravo dvi kryptys: 1) tradicin (juridin) kazus tyrimai, teism praktikos studijos (atitinka klasikin krypt Europoje) Kolambijos universiteto teiss mokykla Hauelas. 2) Politikos mokslo, istorins minties ir konstitucins teiss persipynimas Prinstono universiteto politinis fakultetas Vilsonas, Korvelas. Po 20 met maja JAV konstitucins teiss mokslui daroma Europos mokyklos taka, sitvirtino pragmatizmo filosofija, rykus politikos mokslo atsikyrimas nuo jurisprudencijos. Vyrauja pragmatizmas, realizmas Paundas, Holmsas, Franksfurteris, Levelinas. Po II pasaulinio karo JAV toliau vystsi juridins ir politins jurisprudencijos kryptys siek konstitucins teiss problemas nagrinti taikant politologijos, socialinius metodus siek pritaikyti teisinius institutus prie besikeiianios tikrovs. upertas diskutuoti apie konstitucij reikia diskutuoti apie politin evoliucij, norint suprasti konstitucijos normas, reikia suprasti politinius pokyius. Traibas Amerikos konstitucin teis) dmes skiria konstitucijai kaip tokiai, o ne jos Aukiausiojo teismo interpretacijoms. Konstitucijos tekstas turi prioritet lyginant su Aukiausiojo Teismo interpretavimais. Gyva konstitucija konstitucijos gyvybs altinis pati konstitucija, o ne Aukiausiojo Teismo sprendimai. JAV paplitusi gyvosios konstitucijos doktrina (Levelin) tai ne grynai teisinis dokumentas, o vairi valdios struktr nusistovjusi praktika. Lyginamoji teistyra konstitucins teiss moksle. 20 am. teiss moksle savo viet isikovoja lyginamoji teistyra komparatyvizmas. J domina ne atskir valstybi teis, o vairi valstybi teis jas lyginant. iose studijose tam tikr viet uima konstitucins teiss lyginamosios studijos. Naudoja lyginamj metod. Lyginamosios konstitucins teiss studijoms skirt darb nra tiek daug: Grofsas Lyginamoji konstitucin teis. Bylos ir mediaga, Kapeleti ir Koenas Lyginamoji konstitucin teis. Bylos ir mediaga, Berdesas Politikos mokslas ir lyginamoji konstitucin teis nagrinja atskirus institutus, didel dmes skiria politikai. Devergoti Lyginamoji konstitucin teis teoriniu poiriu reikmingas veikalas. Gref ir Renis Fabri Europos konstitucins teiss. Ivas Meni Lyginamoji politika politologinis aspektas. Kermonas Vakar politiniai reimai. Garlicki.

iuolaikini konstitucij modeliai. Konstitucijos svoka ir reikm. Svoka konstitucija yra kilusi i lotyn constituo nustatymas konstitucijos Romos imperatori dekret ris. Raytini konstitucij atsiradimas siejamas su antifeodalinmis revoliucijomis. Dabartiniame konstitucins teiss moksle konstitucija yra vartojama dviem pagrindinm reikmm: 1) faktin konstitucija = socialin konstitucija = konstitucija materialija prasme realiai egzistuojantys visuomenins politikos santvarkos pagrindai, tikroji asmens padtis tie santykiai, kurie yra faktikai. 2) Juridin konstitucija = formalioji konstitucija dokumentas, turintis aukiausi teisin gali, priimamas ir keiiamas ypatinga tvarka ir nustatantis valstybs organizavimo ir funkcionavimo pagrindus, socialins ekonomins santvarkos pagrindus, asmens teisinio statuso pagrindus. Gyvoji konstitucija JAV Aukiausiojo Teismo vairi norm aikinimas, atsivelgiant realijas - konstitucins teiss normos gali prietarauti tikrovei, todl j reikia nuolat atnaujinti. Fiktyvi konstitucija is terminas naudojamas apibdinti totalitarini ali konstitucijoms. Juridin konstitucija konstitucija turi aukiausi juridin gali visi statymai, postatyminiai aktai turi atitikti konstitucijai, kitaip jie negalioja. Juridin konstitucija priimama ypatinga tvarka: - parlamente kvalifikuota bals dauguma - referendumu - steigiamojo susirinkimo (konstituantos) konstitucija daniausiai yra vienas ar kelia dokumentai tai kodifikuota, formalizuota konstitucija. Konstitucijos pataisos arba tiesiogiai integruojamos konstitucijos tekst, ar pridedamos prie egzistuojanio konstitucijos teksto (pvz. JAV). Konstitucija kaip statyminis aktas dar vadinama: politine konstitucija (Kolumbija) konstituciniu statymu (Austrija) pagrindiniu statymu (Vokietija) Kai kuriose alyse konstitucij sudaro keli aktai, priimti skirtingu laiku tai nekodifikuota, neformalizuota konstitucija (pvz. Izraelis, vedija). Taip pat prie konstitucij gali bti prijungiami keli papildomi dokumentai. Pvz. prie Pranczijos 1958 m. konstitucijos prijungta 1946 m. konstitucijos preambul ir 1789 m. mogaus ir pilieio teisi deklaracija. Konstitucija taip pat gali bti laikoma visuma statym, precedent, paproi Didioji Britanija taiau sunku rasti kriterij, pagal kur galima bt atskirti konstitucinius aktus nuo paprast. Konstitucijos dalimi gali bti laikomos vairios deklaracijos. Treio pasaulio alyse konstitucin reikm gali bti suteikta chunt, revoliucini taryb dokumentams. Konstitucijos sudtins dalys: preambul anga pagrindin dalis j sudaro skyriai, skirsniai, straipsniai (paragrafai). Baigiamieji, pereinamieji nuostatai. Priedai: schemos, pavyzdiai, sraai, kt. Konstitucijos raidos tendencijos.

Yra skiriami kelia konstitucijos raidos etapai: 1) nuo pirm raytini konstitucij atsiradimo 18 am. pab. iki I pasaulinio karo konstitucionalizmo sitvirtinimas Europoje ir kitose pasaulio alyse. Priimamos pirmosios raytins konstitucijos: 1787 m. JAV konstitucija, 1791 m. Pranczijos konstitucija, 1791 m. Lietuvos-Lenkijos konstitucija. 1811 m. Venesuela 1831 m. Belgijos karalyst io periodo gale pasirodo konstitucijos ir pasaulio pakraiuose: 1899 m. Japonija 1847 m. Liberija 1912 m. Kinija 1910 m. Australija Teisinis reguliavimas labai ribotas konstitucijose apibriami svarbiausi valstybs institucij organizacija ir veikla, labai lakonikai piliei asmens teiss ir laisvs. Liberalioji konstitucijos samprata minimalus valstybs kiimasis visuomens reikalus. 2) tarpukaris konstitucinis reguliavimas pleiasi: konstitucijas priima dauglis Ryt ir Vakar Europos, Azijos, Afrikos ali,. Atsiranda naujos valstybs. Kai kurios valstybs i naujo tvarko konstitucinio reguliavimo klausimus. 1919 m. Veimaro konstitucija 1920 m. ekoslovakijos konstitucija 1931 m. Ispanijos konstitucija. Konstitucinis modelis ne daug kuo skiriasi nuo ankstesnio. Konstitucijos tekste atsiranda ir nauj element iauga valstybs vaidmuo, ekonominis socialinis jos sipareigojimas, isipleia ekonomini socialini laisvi sraas konstitucij tekstuose atsiranda tokie skyriai, kaip pvz. kinis gyvenimas, vietimas ir mokykla. Atsiranda ir socialistins konstitucijos 1918 m. Rusijos Federacins respublikos konstitucija, 1924 m., 1936 m. TSRS konstitucijos. Jos tvirtina socialine valstybs samprat, visuomens prioritet prie asmen, tautos suverenitet pakeiia darbo kolektyv valdia ir pan. 3) II pasaulinis karas 1990 m. konstitucionalizmo procesas tampa globaliniu apima beveik visas pasaulio valstybes lunga kolonijin sistema atsiranda apie 100 nauj valstybi. Iskiriami du konstitucij modeliai: 1. Vakar konstitucij modelis tolesn asmens teisi raida, tolesnis konstitucinio reguliavimo ipltimas. 2. socialistinis modelis pateikiama socialistins valstybs ir visuomens doktrina. 4) 1990 m. iki dabar lugus totalitaristiniams reimams, prasideda naujas etapas atsiranda apie 100 nauj konstitucij. Nauji konstituciniai prioritetai ypatingas dmesys skiriamas bendramogik vertybi tvirtinimui, konstitucijos apsaugos utikrinimui. Konstitucijos reikm. Konstitucijos idjos, normos, vertybs turi prasms, jei jos utikrinamos realiame gyvenime. Kad konstitucins normos realiai veikt, btina atsivelgti tikrov, taiau konstitucija yra ne tik tikrovs atspindys, bet tikrovs pertvarkymas, teisini slyg utikrinimas. Konstitucijos esm. vairi teiss mokykl atstovai konstitucijos esm suvokia nevienodai. Prigimtins teiss mokykla suvokia konstitucija, kaip savotik visuomenin sutart, kuri ireikia bendr tautos vali. Normatyvistai konstitucija tam tikra aukiausia teiss norm iraika. Institucins teiss sampratos atstovai konstitucija tai ne tik valstybs, bet ir tautos kaip tam tikros korporacins visumos statutas. Marksistai konstitucija klasi kovos rezultat tvirtinimas instrumentas viepataujaniai klasei tvirtinti savo valdi.

iuolaikin konstitucins teiss mokykla suvokia konstitucij trimis prasmmis: 1) konstitucija kaip juridinis dokumentas ireikia konstitucijos juridines savybes: ypatingas reguliavimo dalykas (turinys) aukiausia teisin galia konstitucija yra teisins sistemos centras apie j kuriama visa teis didesnis stabilumas konstitucijos norm didesnis abstraktumas (apibendrinantis pobdis) bdingas kompleksinis, visaapimantis pobdis reikm teiss norm krimo procese konstitucija tai teiss norm krimo pagrindas 2) konstitucija kaip politinis dokumentas tvirtina socialini politini jg visuomenje kompromis, reguliuoja politin proces visuomenje. Demokratinse valstybse konstitucija atspindi vairi socialini sluoksni politini jg susitarim. Socialistini ali konstitucija dirbanij interes gynimas (Kinija, Vietnamas, Korja). 3) konstitucijai kaip ideologinis dokumentas ireikia vyraujani socialin politin doktrin. Demokratinse valstybse konstitucija ireikia pliuralizmo doktrin t.y. pripastamos vairios doktrinos. Socialistinse valstybse konstitucija tvirtina tokias doktrinas kaip marksizmas, leninizmas, Mao Cze Duno mokymas ir pan. Musulmon alyse pripastama doktrina islamikosios vertybs. Konstitucijos turinys. Konstitucijos turinys tai visuma konstitucini norm, institut, princip, reguliuojani visuomeninius santykius, susijusius su valstybs valdios veiklos organizacija ir pagrindais, valdios ir asmens santykiais. Kalbant apie konstitucijos turin, yra iskiriami du aspektai: 1) socialinis konstitucijos turinys tai, kokius santykius reguliuoja konstitucija. Tiek konstitucins teiss teorija, teik praktika, tai supranta nevienodai, dl to kyla labai didels diskusijos konstitucijos rengimo metu. Yra iskiriami trys pagrindiniai konstitucinio reguliavimo modeliai: liberalusis etatistinis liberalusis etatistinis (optimalusis). ie modeliai skiriasi pagal savo reguliavimo dalyk: vienur konstitucija reguliuoja daugiau klausim, kitur maiau. Konstitucinio reguliavimo modelio pasirinkimas nulemtas valstybs vaidmens visuomenje sampratos. Liberalusis modelis konstitucija nustato valstyb valdios organizacij, asmens teisinio statuso pagrindus (politins teiss ir laisvs, nuosavybs, valstybs finans klausimai). iam modeliui priklauso pirmosios raytins konstitucijos. Pagal model, valstyb visuomens gyvenim kiasi maiausiai (valstyb naktinis sargas). Tai tek valdymo rmai, kurie nustato paius svarbiausius santykius, juose neretai neaptariamos teisins garantijos, taiau tai nereikia, kad teisi realizavimas nevyksta praktikai. Etatistinis modelis prieingyb liberaliam iplstinis konstitucinio reguliavimo dalykas. Turinys vairios asmens, visuomens gyvenimo sritys socialin, ekonomin, politin, ideologin, dvasins struktros ir t.t. is modelis bdingas socialistinms konstitucijoms. Bdingas hipertrofuotas valstybs vaidmuo. Pvz. Kinija, Vietnamas, Korja, Kuba. Liberalusis etatistinis modelis tarpinis vaidmuo tarp dviej ankstesni modeli. 1. lyginant su liberaliuoju modeliu, yra iplstas konstitucinio reguliavimo dalykas konstitucija nustato visuomens gyvenimo pagrindus, tvirtina asmens ekonomines, socialines, kultrines teises, kuri be valstybs sikiimo gyvendinti negalima.

2. Skirtingai nei etatistinis modelis, neleidia per didlio valstybs kiimosi siekia j padaryti optimaliu, kad bt kuo geriau gyvendintos asmens teiss ir laisvs. Tai i esms liberalusis modelis, papildytas saikingais etatizmo elementais. is modelis atsirado tarpukary (1919 m. Veimaro konstitucja), taiau labiau paplito po II pasaulinio karo Estija, Latvija, Lietuva, Vengrija. Ndienos konstitucinis reguliavimas: 1) konstitucija negali tenkintis tradicinmis reguliavimo sritimis (valstybs organizacija + politins piliei teiss), bet imasi reguliuoti socialinius, ekonominius, kultrinius asmens ir visuomens gyvenimo klausimus. 2) Toks objekto ipltimas neturi suvalstybinti visuomens reikia derinti saking liberalizm su saikingu etatizmu. Konstitucijos turinys turi apimti svarbiausius valstybs, visuomens ir asmens gyvenimo klausimus.

2) teisinis konstitucijos turinys tai konstitucij sudaranios normos, institutai, principai. Teisinis konstitucinis turinys yra glaudiai susijs su socialiniu jos
turiniu. Pagrindinis teisinio konstitucijos turinio elementas normos. Normos taisykls nustato tam tikr visuotinai privalom elgesio taisykl. Jos gali bti laikinosios, pastovios, reguliuoti materialius santykius ar procesinius santykius. Normos tikslai valstybs ir visuomens vystymosi normin orientacija. Normos principai artimi normoms tikslams valstybs organizacijos, valstybs santyki su asmenimis, visuomene bendriausi pradai. Tai abstrakios taisykls (pvz. konstitucij skyriai Valstybs politikos principai, Svarbiausi pradai, Bendriausi principai. Normos apibrimai apibria tam tikr konstitucin institut, valstybs struktr, pateikia j charakteristik. Kai kuri anglo saks teiss tradicijos alyse ios normos turi aikinamj pobd. Konstitucijos institutas tai konstitucijos norm, reguliuojani vienarius santykius, grup. Pvz. valstybs vadovo, pilietybs, parlamento, vyriausybs ir pan. Konstitucinis institutas yra tam tikro konstitucins teiss instituto pagrindas. Konstitucijos principai tai pradai, idjos, kuries nra tiesiogiai suformuluoti konkreioje normoje, bet kyla i konstitucijos norm visumos, i j prasms ir reikms. J svarb patvirtina konstitucins kontrols institucij pagrind, praktik. Konstitucijos principai, kaip savarankikas jos teisinio turinio elementas priimtas ne viename Vokietijos, Italijos, Pranczijos konstitucins kontrols institucijos praktikoje ios institucijos, interpretuodamos konstitucij, remiasi ne tik jos normomis, bet ir j (norm) pagrind iveda principus. Pranczijos konstitucin taryba pateik konstitucinio bloko svok j sudaro ne tik paios konstitucijos tekstas, bet ir 1946 m. konstitucijos preambul, 1789 m. mogaus ir pilieio teisi deklaracija, principai, pripainti Respublikos statymais. Konstitucijos principai tai jos stuburas, branduolys. Ypatinga reikm konstitucijos principams teikiama konstitucins prieitos institucij. 1) universals principai knija bendramogikas vertybes j galima sutikti beveik vis ali konstitucijose 2) grupiniai principai bdingi tik tam tikram konstituciniam modeliui. Pvz. socialistins konstitucijos vienos partijos vadovavimo, politins valdios vieningumo ir kt. principai. 3) Ypatingieji (individuals) bdingi tik tam tikr ali konstitucijoms treiojo pasaulio ali konstitucijoms pvz. islamiko gyvenimo bdo (Pakistanas). Konstitucijos rengimo, primimo ir keitimo vairov. Nauja konstitucija paprastai priimama: 1) atsiradus naujai valstybei 2) pasikeitus politiniam reimui 3) i esms pasikeitus visuomens gyvenimui, kai priimti konstitucijas pataisas jau nebra tikslinga.

10

4) Voliuntarizmo atvejai perversmai, kariniai perversmai. Konstitucijos teksto rengimas. Labai reti atvejai, kai konstitucijos tekst nuo pradios ir iki galo parengia steigiamasis, konstitucinis susirinkimas (konstituanta) arba parlamentas. Pagrindinis vaidmuo krent konstitucijos tekst paprastai tenka konstitucijos rengimo komitetui arba komisijai. Pastarieji faktikai ir parengia projekt, kur vliau svarsto parlamentas arba steigiamasis (konstitucinis) susirinkimas. Taip buvo priimtos 1947 m. Italijos konstitucija, 1949 m. Indijos konstitucija, 1991 m. Bulgarijos, 1988 m. Brazilijos konstitucija. Kartais komisij sudaro ne atstovaujamoji, o vykdomoji valdia: 1958 m. Pranczijos, 1975 m. Graikijos konstitucijos. Po karini perversm konstitucij projektus rengia karini vad padjjai. Kolonijoms konstitucij projektus danai parengia metropolijos, arba rengia vietos valdia kartu su metropolijos patarjais. Kartais rengiamos apvaliojo stalo forma (pvz. Zimbabv) Konstitucija ar pagrindins jos nuostatos gali bti parengtos vairi partij atstov. III pasaulio alyse iniciatyva priimti konstitucij priklauso centrins valstybs valdios institucijoms, kurios sudaro konstitucijos rengimo komisijas. Konstitucijos primimas.

1) konstitucij priima specialiai tam tikslui sukurtas steigiamasis (konstitucinis) susirinkimas, paprastai jis bna vien rm. Paprastai po konstitucijos primimo jis
paleidiamas ir yra irenkamas naujas parlamentas, arba konstitucinis susirinkimas tampa parlamentu. Paprastai konstitucinis susirinkimas suformuojamas rinkim keliu ar yra renkamas i dalies. 2) Konstitucij priima parlamentas. Parlamentas konstitucijos primimo laikotarpiu gali pasiskelbti steigiamuoju susirinkimu (Portugalija). 3) Konstitucij priima neparlamentins institucijos, ar parlamentas yra tik ios institucijos dalis. Pvz, Mongolijos 1992 m. konstitucija prim Didysis liaudies churalas 4) Konstitucija priimama tautos referendumu pvz. 1958 m. Pranczijos konstitucija. Optimaliausias demokratins valstybs konstitucijos primimo kelias yra kai konstitucij priima parlamentas (steigiamasis, konstitucinis susirinkimas) ir jai vliau tauta pritaria referendumu. 5) konstitucij patvirtina karin taryba 6) revoliucins demokratins tarybos 7) monarchinse valstybs konstitucij dovanoja (oktrajuoja) monarchas. Oktrojuota konstitucija dar yra vadinamos konstitucijos, kurias padovanojo monopolijos savo kolonijoms. Konstitucijos rengimo kelias. 1. 1787 m. JAV konstitucija. Po nepriklausomybs karo 13 valstij sudar Konfederacij ir 1777 m. buvo priimti Konfederacijos straipsniai. 1781 m. jie sigaliojo. Taiau konfederacija nebuvo efektyvi tebuvo viena institucija vien rm konfederacijos kongresas valstija turjo 2-7 atstovus, taiau kiekviena valstij, nepriklausomai nuo atstov kongrese skaiiaus, turjo tik po vien bals. Svarbiausiems klausimams sprsti reikjo bent 9 valstij i 13 pritarimo. Kongresas nereguliavo toki svarbi klausim, kaip prekyba tarp valstij, tarptautin prekyba, nesprend mokesi klausim. Nebuvo institucijos, kuri utikrint sprendim gyvendinim. Todl irykjo nesutarimai tarp valstij, ikilo grsm konfederacijai. Siekiant igelbti valstyb, 1787 m. buvo suauktas Filadelfijos komitetas, kuriame dalyvavo 55 delegatai jie reng nauj konstitucij, nors komitetas buvo suauktas tik perirti ir patobulinti konfederacijos straipsnius.

11

60 proc. naujos konstitucijos rengj buvo teisininkai. Jos rengime dalyvavo tokie autoritetai kaip Hamiltonas, Vaingtonas, Franklinas, Medisonas. Balsuojama buvo pagal valstijas. 1) Virginijos planas jos delegatai pasil naujai sutvarkyti JAV santvark stipri federacija, kur valstijoms tenka menkesn reikm. Stipri vykdomoji valdia. 2) Niu Dersi etapas - grynosios federacijos krimas io plano atstovai siek neymiai pataisyti konfederacij, isaugoti konfederacijos straipsnius su neymiais pataisymais. 3) Konektikuto kompromisas vidurys tarp stiprios centrins valdios ir valstij savarankikumo. Konstitucija buvo priimta 1878 m. rugsjo 15 d. Filadelfijos konvente valstijos vienbalsiais nubalsavo u konstitucijos primim. Ji sigaliojo 1789 m. liepos mn.

Pasaulio valstybi konstitucins teiss altiniai. Teiss altinis - teiss normos iraikos forma. Konstitucins teiss altiniais yra laikomi tik tie, kuriuose yra konstitucins teiss norm. Yra tiesioginio valstybs teisinio reguliavimo teiss altiniai ir valstybs sankcionuoti teiss altiniai (pvz. doktrina, teiss paprotys): 1. statymai: 1.1. konstitucija 1.2. konstituciniai statymai 1.3. organiniai statymai 1.4. paprastieji statymai 1.5. ypatingieji statymai 1.6. statymui prilygstantys parlament reglamentai ir statutai. 2. vykdomosios valdios aktai 3. konstitucins kontrols institucij aktai 4. teismo precedentai 5. konstitucinis paprotys 6. nacionalins vieosios tess sutartys 7. papildomi altiniai: 7.1. religiniai altiniai 7.2. teisin doktrina 7.3. tarptautins teiss aktai 7.4. lokaliniai teiss aktai. statymai. statymas pasaulyje suprantamas nevienodai. Lietuvoje "statymas" - tai parlamento ar referendumu priimtas teiss norm aktas. Anglo saks alys skiria statymo svok siaurja ir plaija prasme. statymas siaurja prasme - parlamento aktas, parlamentas ia yra suvokiamas kaip aukiausias valstybs atstovaujamasis organas + valstybs vadovas (pvz. D. Britanijoje statymo projektui prie j priimant turi pritarti Lord rmai, Bendruomeni rmai, Karalius (karalien). statymas siaurja prasme - tai bet kokia raytin teiss norma, kuri gali bti ginama teisme (law).

12

Kontinentins teiss alys statym supranta kaip parlamento priimtas norminis aktas. Kartais konstitucijoje gali bti nustatomos sritys, kuriose parlamentas gali priimti statymus (pvz. Pranczijoje) - kitos teisinio reguliavimo sritys pereina vykdomajai valdios akai (deleguota statymleidyst). iuo pranczikuoju reguliavimu yra pasiekusios Pranczijos kolonijos ir Kazachstanas. Konstitucija - svarbiausias konstitucins teiss altinis, turi aukiausi teisin gali. Konstituciniai statymai - statymai, kuriais keiiama ar papildoma konstitucija. Priimami ypatinga tvarka. Turi toki pai juridin gali kaip ir konstitucija. Kai kuriose valstybse pati konstitucija yra vadinama konstituciniu statymu, pvz. Vokietijoje - pagrindinis statymas. Organinis statymas - ypatingos reikms statymas, kurio primimas tiesiogiai nurodomas konstitucijoje. Kai kuriose alyse yra nurodomos konkreios visuomeninio gyvenimo sferos, kuri teisin reglamentacija yra galima tik organiniais statymais - pvz. Ispanijos konstitucijos 81 str. numato, kad organiniai statymai yra tie, kurie yra susij su pagrindini teisi ir laisvi ipltimu, patvirtinantys autonomini bendruomeni statutus, susij su visuotine rinkim teise ir kiti statymai, numatyti Konstitucijoje. Jis uima tarpin viet tarp konstitucini statym ir paprastj statym. J atsiradimas siejamas su 1958 m. Pranczijos konstitucija. Vliau ie statymai paplito buvusiose Pranczijos kolonijose, o taip pat ir kitose alyse (pvz. Moldova). Kiekvienos alies konstitucijoje gali bti numatytas bet koks skaiius toki statym: pvz. 1991 m. Rumunijos konstitucija numat 25 klausimus, kuriais turjo bti priimti organiniai statymai. Danai organini statym primimas siejamas su pagrindiniais konstitucins teiss institutais. Lietuva nepripasta organini statym. Organinius statymus priimti ir pakeisti yra sunkiau, nei paprastuosius. Prie priimant organin statym Pranczijoje, Konstitucin Taryba tikrina jo atitikim konstitucijai. Paprasti statymai - bendra tvarka priimti statym leidybos organ aktai, reguliuojantys svarbias valstybs gyvenimo sritis. Gali bti priimti parlamento ar tiesiogiai tautos. Federacinse valstybse bna federaciniai statymai ir federacijos subjekt statymai. Taip pat yra ir vietini statym, priimam autonomini vienet institucij (Italija, Ispanija). Ypatingieji statymai - j primimas bdingas III-iojo pasaulio alims (ri Lanka, Malaizija, Fii, Jamaika). Priimami parlamento bendra tvarka, taiau gali riboti tam tikras statym normas ar net konstitucins teiss normas. pvz. ri Lankos 1971 m. statymas "Dl kelio terorizmui ukirsti". Daniausiai jie yra priimami trumpam laikotarpiui, taiau parlamentas turi teis pratsti j galiojim. Parlamento reglamentai, statutai - nustato j vidin organizacij ir darbo procedras. Turi statymo gali, taiau priimami iek tiek supaprastinta tvarka - be valstybs vadovo promulgavimo. Jei parlamentas yra dviej rm, kiekvieni rmai turi savo reglament (statut), kuriuo primimui nereikia kit rm pritarimo. Vykdomosios valdios aktai. Tai valstybs vadovo (prezidento, monarcho), vyriausybs, ministerij, kit centrini valstybs vykdomj institucij aktai: sakai, dekretai, aktai, nutarimai. Deleguotoji statymleidyst - tai normatyviniai aktai, turintys statymo gali, taiau ileisti ne paties statym leidybos organo (parlamento), o jo pavedimu kitu valstybs organo - daniausiai Vyriausybs, reiau - valstybs vadovo. Deleguota statymleidtys, kaip tam tikr klausim operatyvesnis sprendimo bdas plaiai paplito daugelyje ali (pvz. D. Britanija, Pranczija, Italija). Ji atspindjo vykdomosios valdios vaidmens sustiprjim ir padjo vykdomajai valdiai sustiprti. Deleguota statymleidyt gali bti vertinama teigiamai, jei kalbsime apie svarbi socialini program realizavim; ir neigiamai - jei vykdomoji valdia pernelyg takoja parlament ir pastarojo vaidmuo susilpnja. Deleguota statymleidyst yra manoma tik tuo atveju, jei ji yra nustatyta Konstitucijos. Konstitucij autoriai stengsi sprausti deleguot statymleidyst grietas ribas tokiu bdu paliekant parlamentui galutinio sprendimo teis. Todl konstitucin teis ikelia tam tikras slygas deleguotai statymleidystei: - atitinkamas parlamento leidimas yra suteikiamas nustatytam laikotarpiui - grietai nustatomas klausim ratas - parlamento leidimui negali bti taikomas pleiamasis aikinimas

13

- draudiama iduoti leidim sukurti normoms, keiianioms galiojanius statymus ar galiojanias atgal. - Neleidiama subdelegacija. 1) valstybs vadovo aktai turintys statymo gali (Italija, Sirija, Marokas) - pvz. Italijoje statymo gali turi Prezidento dekretai. Pagal 1995 m. Kazachstano konstitucij ioje srityje prezidentas turi labai iplstus galiojimus - jam statym leidyb gali deleguoti iki 1 met, taip pat jis gali paskelbti skub statymo primim, o jei parlamentas atsisako skubia tvarka priimti statymo, tai jis gali ileisti sak, turint statymo gali. 2) Vyriausybs aktai, turintys statymo gali - labiau paplits variantas, nei pirmasis (Ispanija, Portugalija, Rumunija, Graikija) - ie aktai turi bti patvirtinti parlamento. Pagal pranczikj doktrin tokie aktai yra vadinami hibridiniais teiss aktais. Konstitucins prieiros institucij aktai. Tai konstitucini teism, konstitucini taryb ar kitoki konstitucins kontrols institucij priimami aktai dl oficialaus konstitucijos aikinimo ar dl teiss akt atitikimo konstitucijai. Teismo precedentai. Bdingi anglo saks teisei. Teisminiai precedentai - tai aukiausios instancijos teism sprendimai, kurie yra j skelbiami ir tampantys teisiniu pagrindu teismams sprsti analogikas bylas - t.y. teismai kuria normas. Taiau yra ali, neigiamai irini teismin precedent. Pvz. Pranczijoje teismams draudiama kurti normas. taiau paioje Pranczijoje yra pastebima tendencija, neigianti draudim (pvz. Konstitucins Tarybos aktai, administracins teiss aktai). Konstitucinis paprotys. Tai per ilg laik susiklosts valstybs institucij vienodas veikimo bdas, kai esant tam tikrai situacijai elgiamasi tam tikru bdu. Daugelyje ali konstituciniai paproiai nustato parlament vidin organizacij ir reglament. Remiamasi santykio dalyvi konsensusu. Konstitucinis paprotys negali bti ginamas teismine tvarka esant jo paeidimui. Daniausiai taikoma sankcija u konstitucinio paproio paeidim yra valstybs veikj moralins politins reputacijos praradimas. Paplits alyse, neturiniose raytins konstitucijos (pvz. D. Britanijos Parlamento, Vyriausybs formavimo ir funkcionavimo tvarka). Tam tikri konstituciniai paproiai ilgainiui gavo statymo gali (pvz. kad n vienas asmuo negali eiti JAV prezidento pareig daugiau nei du kartus). Nacionaliniai vieosios teiss susitarimai: 1993 m. sausio 1 d. susitarimas dl ekoslovakijos padalijimo ekij ir Slovakij. 1943 m. Libano nacionalinis paktas dl aukiausi valstybs pareig paskirstymo tarp vairi religij alinink. Papildomi altiniai: Religiniai altiniai. Koranas musulmon alyse yra aktas, auktesnis u konstitucij. Musulmon vertybi sistema lemia konstitucin sistem. Taip pat bdingi monarchijoms su feodalinmis ir luominmis atgyvenomis, ypa sosto paveldjimo klausimais. Teisin doktrina. Kai kuriose alyse teismai savo sprendimus grindia ne tik teiss norm aktais, et ir ymi teiss mokslinink darbais. Tarptautiniai teiss aktai.

14

Jie tapo reikmingais konstitucins teiss altiniais 20 am. pab. ir ypa mogaus teisi klausimais. Kai kuri ali konstitucijose yra tiesiogin nuorodos iuos aktus. Pvz. 1948 m. JT Visuotin mogaus teisi deklaracija, 1950 m. Europos mogaus teisi ir pagrindini laisvi apsaugos konvencija, 1992 m. Mastrichto sutartis, kt. Lokaliniai aktai. Galioja tam tikroje alies teritorijoje (pvz. JAV valstij teiss aktai, Tanzanijoje - Zanzibaro aktai, Ukrainoje - Krymo aktai). Valstybi miestai neretai turi savo chartijas, kurios reguliuoja vietos savivald. Dar gali bti kvazi konstituciniai teiss aktai : - karini ar revoliucini taryb aktai (Nigerija, Etiopija) - tai laikinosios valdios, suskurusios po eilinio perversmo, aktai (dekretai, proklamacijos); - nacionalins chartijos (Alyras), - revoliucins chartijos (Madagaskaras), - valdanij (vieninteli) partij aktai (Kongas, Zairas). 1 SEMINARAS. KONSTITUCINS TEISS ALTINI VAIROV PASAULYJE. 1. 2. 3. 4. Konstitucins teiss altini svoka. Konstitucins teiss altini vairov civilins (Roman-German) teiss kratuose (Pranczija, Italija, VFR). Konstitucins teiss altini vairov bendrosios (Anglo-Saks) teiss kratuose (Anglija, JAV). Konstitucins teiss altini lyginamoji analiz.

1. Konstitucins teiss altini svoka. Teiss altinis tai teiss norm iorins iraikos forma. Konstitucins teiss altinis tai konstitucini teiss norm iraikos forma. Konstitucins teiss normos atsiranda: kaip valstybs institucij teiskros rezultatai (jos forminamos teiss norm aktuose konstitucijose, statymuose, vykdomosios valdios teiss norm aktuose, teism sprendimuose, tarptautiniuose teiss aktuose), arba be valstybs dalyvavimo, taiau vliau jos yra valstybs sankcionuojamos (tess paprotys, teisin doktrina, specifiniai religins teiss altiniai). 4. Konstitucins teiss altini lyginamoji analiz. statymai. Pagrindinis konstitucins teiss altinis yra statymas. statymas tai nustatyta tvarka ileistas aukiausiosios valstybs valdios teiss norm aktas, reguliuojantis svarbiausius visuomeninius santykius ir turintis aukiausi teisin gali. Konstitucins teiss altiniu yra ne bet kuris statymas, o tik tas, kuris turi konstitucins teiss norm. Bendrosios teiss kratuose, o taip pat alyse, kurios patyr ios teiss sistemos tak, yra skiriama statymo samprata siaurja ir plaija prasme.

15

statymas siaurja prasme tai parlamento aktas (statutas) Didioji Britanija, Australija, Kanada, Indija, Nigerija. Parlamentas ia daniausiai suprantamas kaip aukiausias atstovaujamasis organas kartu su valstybs vadovu. Taip, sutinkamai su Anglijos konstitucine teise, parlament sudaro Lord Rmai, Bendruomeni Rmai ir monarcho. Vadinasi, statymas siaurja prasme - tai aktas, gavs i trij institut pritarim. Analogiki teiginiai jo ir daugelio buvusi Didiosios Britanijos kolonij konstitucijas: pvz. 1973 m. Pakistano konstitucija skelbia, kad madlis-a-ur (parlament) sudaro prezidentas ir dveji rmai (Nacionalinis susirinkimas ir Senatas), o statymas tai parlamento aktas, t.y. aktas, priimtas abiej parlamento rm ir patvirtintas prezidento. statymas plaija prasme tai bet kuri raytins ar neraytins teiss norma, kuri gali bti ginama teisme. Indijos konstitucijos 13 str. skelbia, kad statymas tai bet kuris sakas, nurodymas, notifikacija, paprotys, turintys alies teritorijoje statymo gali. Vadinasi, ia prasme statymas netenka tik jam bding savybi ir yra sutapatinamas su daug platesn svoka teiskra. i koncepcija ir jos praktinis taikymas sumenkina statymo virenyb kaip svarbiausio konstitucins teiss altinio, o taip pat ipleia visuomenini santyki reguliavim postatyminiais aktais ir vis pirma vykdomosios valdios aktais. Kontinentins teiss alyse statymas suprantamas kaip aktas, priimtas tik parlamento. Kai kuriose konstitucijose net pabriama, kad parlamentas yra vienintelis statym leidybos organas (Japonijos 1947 m. konstitucija, 1991 m. Rumunijos konstitucija, 1991 m. Mongolijos konstitucija). Nors ios alys ir skelbia parlament aukiausiu ar net vieninteliu statym leidybos organu, dauguma i ali suteikia valstybs vadovui ar vyriausybei teis leisti teiss aktus, turinius statym gali. Be to, kai kuriuose alyse statymai gali bti priimti referendumu. Tam tikrose alyse konstitucijos numato kelet statym leidybos institucij. 1982 m. Kinijos konstitucija numato, kad statymus turi teis liesti aukiausias atstovaujamasis organas Kinijos tautos atstov visuotinis susirinkimas, o taip pat jo nuolat veikiantis kolegialus organas Nuolatinis komitetas (58 str). 1945 m. Indonezijos konstitucija alia parlamento Tautos atstov tarybos steig ir virparlamentin institucij Tautinis konsultatyvinis kongresas, kuriam suteikta teis priimti statymus tam tikrais klausimais, taip pat ir konstituciniais (ios institucijos aktai netgi turi auktesn teisin gali u parlamento ileistus aktus). Kontinentins teiss sistemos alyse plaiai paplito koncepcija, sutinkamai su kuria, statymas suprantamas ne tik formalija prasme (parlamento aktas), bet ir materialija. Pirm kart i koncepcija buvo tvirtinta 1958 m. Pranczijos konstitucijoje, kuri apribojo parlamento statym leidybos srit, nurodydama, kokiais konkreiais klausimais parlamentas turi teis leisti statymus. Visi kiti klausimai yra reguliuojami reglament, t.y. normatyviniais vykdomosios valdios aktais. Parlamentui teis leisti statymus suteikta pvz. tokiais klausimais: pilietyb, rinkim teis, pagrindins piliei teiss ir pareigos, vietos savivalda ir kt. i koncepcija buvo perimta naujausi Afrikos ali buvusi Pranczijos kolonij konstitucij (Alyras, Beninas, Madagaskaras, Kongas). ios statymo koncepcijos praktinis taikymas slygojo statymo universalaus pobdio ir aukiausiosios teisins galios sumenkjim. Todl dauglis Vakar teisinink neigia i statymo koncepcij, gindami statymo virenyb bei parlamento suverenitet. statym klasifikavimas pagal juridin gali: konstitucija konstituciniai statymai organiniai statymai statymai ypatingieji statymai alyse, neturiniose raytins konstitucijos (Didioji Britanija, Naujoji Zelandija, Izraelis ), statymai, priimti parlamento nesiskiria savo juridin galia, nors Naujojoje Zelandijoje ir Izraelyje yra konstituciniai statymai. Nors Didiosios Britanijos statymai ir yra skirstomi pirmareikmius ir kitus, taiau is skirstymas nra labai aikus, todl jo pagrindu negalima iskirti i pirmareikmi statym kaip iskirtin statym grup.

16

Ne visose alyse, turiniose raytin konstitucij, galima rasti visus ios klasifikacijos statymus. Pirm viet statym hierarchijoje uima konstitucija tai pagrindinis alies statymas, turintis aukiausi juridin gali. Konstitucinis statymas tai statymas, kurio yra keiiama ar papildoma konstitucija. Jis yra priimamas specialia, sudtingesne tvarka, turi toki pat juridin gali, kaip ir konstitucija. Vienose alyse statymai, keiiantys konstitucij yra vadinami konstituciniais statymais, kitose pati alies konstitucija nustato, kad konstitucinis statymas yra toks statymas, kuris papildo konstitucij (Vokietija, Zambija, ri-Lanka, Rumunija, Portugalija). Pvz. 1991 m. Rumunijos konstitucijos 72 str. skelbia, jog konstitucinis statymas tai statymas dl konstitucijos perirjimo. Analogikas apibrieimas pateikiamas ir 1994 m. Moldovos konstitucijoje. Teorinis pagrindas iskirti konstitucinius statymus yra doktrina apie dvi valdios ris: steigiamja ir statymus leidiamja. gyvendinant steigiamj valdi, yra priimama konstitucija ir jos pataisos, o gyvendinant statymus leidiamj priimami visi kiti statymai. Tik nedaugelyje ali konstitucinis statymas yra suprantamas ne kaip statymas, papildantis konstitucij (arba ne tik jis), bet ir statymas, kuris papildydamas konstitucij pats lieka savarankiku (Austrija, vedija, Olandija, ekija, Slovakija). Pvz. Austrijos konstitucija iskiria konstitucinius statymus ir paprastuosius statymus, turinius konstitucini nuostat. Neapibrdama i statym turinio, ji tik nustato, kad jie priimami ta paia tvarka kaip ir statymai dl konstitucijos keitimo (41 2 str). Pvz, konstitucinis statymas 1955 m. federalinis statymas dl neutraliteto, o paprastas statymas, turintis konstitucini nuostat 1975 m. politini partij statymas. 1993 m. ekijos konstitucija nustato, kad konstituciniai statymai yra ne tik tie, kuriais yra keiiama konstitucija, bet ir statymais, priimti konstitucijos nurodytais klausimais (pvz, dl referendumo, dl valstybs sien). Konstituciniai statymai yra priimami 3/5 vis abiej rm nari bals ir turi ta pai teisin gali, kaip ir konstitucija. Tam tikr specifik turi konstitucinis statymas pranczikoje doktrinoje ir praktikoje. Primus 1958 m. konstitucij, konstitucinis statymas tapo savarankika teisine kategorija. i svoka buvo praplsta, Konstitucinei tarybai pripainus iems statymams konstitucin reikm. Todl priimamas konstitucinis statymas uima pirm viet teiss akt hierarchijoje. Konstitucins tarybos praktikos pagrindu buvo suformuluota svoka konstitucinis blokas, kur kartu su 1958 m. konstitucij eina ir norminiai aktai, bendrieji principai, turintys konstitucin reikm (1789 m. mogaus ir pilieio teisi deklaracija, 1946 m. konstitucijos preambul, organiniai statymai, ordonansai, pagrindinai principai, pripainti Respublikos statym). Organinis statymas tai statymas, kurio primimas yra tiesiogiai nurodomas konstitucijoje. Jo primimo tvarka skiriasi nuo konstitucini ir paprastj statym primimo tvarkos. Juridinje hierarchijoje organinis statymas uima viet tarp konstitucinio ir paprastojo statymo. Klausim ratas, o taip pat j skaiius, kuriuos reguliuoja organiniai statymai, skiriasi vairiose alyse (pvz. Maroko konstitucija 4 klausimai:, Rumunijos 25). Be to, klausimai, vienose alyse reguliuojami organini statym gali bti kitose alyse reguliuojami paprastj. Bet bendra taisykl yra ta, kad organiniai statymai reguliuoja klausimus, lieianius svarbius konstitucinius institutus (statymai dl rinkim teiss, dl konstitucins kontrols, pilietybs, ypatingosios padties, politini partij ir pan). Pvz. 1988 m. Pranczijos organinis statymas dl politinio gyvenimo finansinio vieumo, 1982 m. Senegalo organinis statymas rinkim kodeksas, 1975 m. organinis statymas dl provincij valdymo Papua Naujojoje Gvinjoje. Organinis statymas, kaip ypatinga statym ris, buvo pirm kart tvirtintas Pranczijos 1958 m. konstitucija, o vliau iplito daugelyje buvusi Pranczijos kolonij Afrikoje (Alyre, Benine, Senegale, Tunise). Taiau vliau paplito ir kit ali konstitucinje teisje (Ispanija, Portugalija, Rumunija, Moldova. Organini statym kaip ypatingos statym ries svarbus dl tam tikr prieasi. Konstitucija, nustatydama pagrindinius institutus, susijusius su valstybs valdios organizavimu, negali detaliai j reglamentuoti, nes toks reglamentavimas ymiai iplst jos turin. Todl btinas yra toki statym, kurie papildo bei ivysto tam tikras konstitucijos nuostatas, primimas. Taiau statym primimas tokiais svarbiais klausimais paprasta procedra yra pavojingas. is pavojus yra tas, kad papildydamas ir iaikindamas konstitucijos tekst, statym leidjas gali j visikai pakeisti ar ikraipyti. Btent todl konstitucija numato ypatinga organini statym primimo tvark: 1) organiniai statymai gali bti priimti tik parlamento, kuris negali j ileidimo deleguoti vyriausybei ar valstybs vadovui (Ispanija, Rumunija). 2) Organiniai statymai yra priimami kvalifikuota bals dauguma, o tam tikrose alyse (Pranczija, Alyras, Beninas, Senegalas), prie promulgacij, turi bti patikrintas i statym atitikimas konstitucijai. 3) Organinis statymas gali bti pakeistas tik organiniu statymu ir tik ta paia tvarka.

17

Paprasti statymai yra teiskros dalis, priimami ta paia tvarka, kaip ir kiti aktai. Tai pati didiausia ir dinamikiausia statym ris. Paprasti statymai reguliuoja paius vairiausius visuomeninius santykius, sudaranius konstitucins teiss dalyk. Daugelyje ali visuomenini santyki sritys, kuriose gali bti priimti paprasti statymai, nra apribota. Taiau konstitucijose gali bti nukreipianij ar blanketini straipsni, numatani paprastj statym primim tam tikrais klausimais (pvz. 1947 m. Japonijos konstitucijos 47 str. numato, kad rinkimins apylinks, balsavimo bdas, kiti klausimai, lieiantys abiej parlamento rm nari rinkimus, yra nustatomos statymo). Tam tikrais atvejais konstitucija ne tik numato tam tikro paprastojo statymo ileidim, bet ir detaliai reglamentuoja statyminio reguliavimo dalyk bei principus. Pvz. Seielio sal Respublikos 1993 m. konstitucijos 118 str. nurodo parlamentui ileisti politini partij statym, kuris turi reglamentuoti j registracijos tvark, j finansavim i valstybs biudeto, j finans kontrol, ir pan. Ypatingieji statymai tai statymai, kurie yra priimami parlamento, paprastai ta paia tvarka kaip ir paprasti statymai (kai kuriose alyse reikalaujama kvalifikuota bals dauguma), taiau ie statymai turi didesn juridin gali negu kiti statymai ar net pati konstitucija. i statym nereikia laikyti statymais, reglamentuojaniais ypating padt, jie veriau laikytini konstituciniais statymais, kurie, sutinkamai su konstitucija, gali neatitikti juos nuostat. i statym ris yra labiau paplitusi besivystaniose alyse (Malaizija, ri-Lanka, Fidi, Jamaika). Tai daniausiai statymai, apribojantys pagrindines piliei teises ir laisves, taiau pvz. 1978 m. ri-Lankos konstitucija numato, jog parlamentas kvalifikuota bals dauguma gali priimti statym, neatitinkanti bet kuri konstitucijos nuostat. Specials statymai, sutinkamai su Jamaikos 1962 m. konstitucijos nuostatomis, nors ir yra viresni u konstitucijos nuotatas, nra laikomi konstitucijos pataisomis. Toki specialij statym pvz.: 1963 m. Malaizijos statymas prie sprogstamuosius veiksmus, 1979 m. ri-Lankos statymas dl terorizmo prevencijos. Kai kuri isivysiusi ali konstitucijos numato galimyb parlamentui priimti specialiuosius statymus ypatingosios padties metu (Vokietijos pagrindinio statymo 115 str). Pagal galiojim erdvje statymai skirstomi : Galiojanius visoje alies teritorijoje Lokalinius: Lokaliniai statymai bna trij ri: 1) statymai, priimti parlamento, taiau jie galioja tik tam tikroje alies teritorijoje, pvz, statymai dl ypatingosios padties vedimo tam tikrose vietovse, dl tam tikr administracini vienet statuso ir pan. 2) statymai, priimti federacijos subjekt atstovaujamj organ. 3) Vietiniai statymai, priimami autonomini vienet atstovaujamj organ. Pagal statym norm pobd, statymai skirstomi : Paprastuosius statymus principus (statymai rmai) Programinius statymus Kodeksus. Paprastuosius statymus sudaro normos taisykls, reguliuojanios tam tikrus konkreius visuomeninius santykius (pvz, konstitucinio teismo statymas, politini partij statymas). Kai kuri ali konstitucijos (Pranczija, Afrikos alys, buvusios Pranczijos kolonijos, Graikija, Kazachstanas), iskiria statymus, nustatanius pagrindinius principus ir programinius statymus. Pvz. 1992 m. Madagaskaro konstitucijos 82 str. nustato, kad statymas pateikia pagrindinius principus, gynybos, karini pajg, policijos ir kt.

18

klausimais. Taiau, kaip parodo Pranczijos patirtis, riba tarp taisykli ir princip yra tokia neymi, kad jos nesilaiko parlamentas, nepera vyriausyb, ji nepalaikoma Konstitucins Tarybos, nei Valstybs Tarybos. Daugelio ali praktika parodo, kad dauguma statym yra statymai-rmai, kuri tikr turin atskleidia vykdomoji valdia. statymai programos daniausiai priimami ekonominio vystymosi klausimais. Jie nustato tikslus ir numato valstybs institucij veiksmus tam tikram laikotarpiui (Pranczija, Beninas, Indonezia). Kodeksai tai statymai, kuriuos daniausiai sudaro normos, reguliuojanius visuomenini santyki kompleks, kurie sudaro tam tikro teiss instituto pagrind. Kodeks primimas konstitucinio reguliavimo klausimais yra paplits Pranczijoje, Kot-de-Ivuare, Senegale, Argentinoje (rinkim kodeksai), Alyre (pilietybs kodeksas). Pagal primimo bd statymai skirstomi : Priimtus parlamento Priimtus nuolat veikianio vykdomosios valdios kolegialaus organo (pvz, Visuotinio Kinijos tautos atstov susirinkimo Nuolatinis komitetas) Karinio komiteto, jo vadovo (karinio reimo slygomis) Priimti referendumu (is statym primimo bdas yra paplits daugelyje ali, iskyrus socialistines Vietnamas, Kinija, Kuba, Korja). Vykdomosios valdios teiss norm aktai. Tai teiss aktai, kurie yra ileidiami valstybs vadovo, vyriausybs, ministr ir vairi inyb vadov. Prie i akt gali bti priskiriami aktai, ileisti formaliai nepriklausom, taiau sudaryt i valstybs tarnautoj, komisij (pvz, rinkim komisij, teismins administracijos reikal komisijos). Vykdomosios valdios teiss aktai yra svarbus konstitucins teiss altinis, nes: 1) svarbus vykdomosios valdios vaidmuo, taip pat ir teiskroje 2) vykdomosios valdios aparato augimas ir struktros sudtingumas, kas buvo nulemta aktyvesniu valstybs kiimosi ekonomik, socialin, dvasin visuomens gyvenim). Skiriamos dvi pagrindins vykdomosios valdios ileist teiss norm akt grups: 1) teiss norm aktai, ileisti valstybs vadovo, turintys statym gali tai dekretai, statymai, ordonansai, dekretai, kurie yra priimami valstybs vadovo tiesioginiu konstitucijos ar parlamento nurodymu. Pirmuoju atveju aktai, turintys statym gali, yra priimami valstybs vadovo sutinkamai su jo kompetencija, apibrta konstitucijoje (Italija, Sirija, Indija, Marokas). Pzv, Italijos konstitucija numato, kad prezidentas leidia dekretus, turinius statym gali (87 str). antruoju atveju, parlamentas gali deleguoti savo statym leidybos galiojimus valstybs vadovui, taiau tam tikram laikotarpiui ir tik tam tikrais klausimais (Kazachtanas, Madagaskaras, Suomija). Pvz. Kazachstano 1995 m. konstitucija, parlamentas, prezidento iniciatyva, gali jam deleguoti jam savo statym leidybos galiojimus vieneriems metams (53 str). be to, sutinkamai su ios konstitucijos 61 str, prezidnetas gali paskelbti statymo projekto svarstym skubiu, kas pareigoja parlament j inagrinti per 1 mn. Jei is prezidento reikalavimas nra vykdomas, jis turi teis ileisti sakym, turint statymo gali, kuris galios tol, kol parlamentas nepriims naujojo statymo. Labiau paplits yra parlamento savo statym leidybos galiojim delegavimas vyriausybei (Armnija, Ispanija, Graikija, Rumunija, Mali, Madagaskaras, Portugalija). Bendrja tvarka, valstybs vadovo, vyriausybs ar ministro ileisti statymo gali turintys aktai, vliau turi bti parlamento patvirtinti. Pranczikojoje teisinje doktrinoje vykdomosios valdios ileisti aktai yra suprantami kaip hibridinio pobdio aktai. i akt ileidimo metu ie aktai yra grynai reglamentiniai (administraciniai), ir tik j parlamento patvirtinimas suteikia jiems statymo gali. Pranczijoje ir jos buvusiose Afrikos kolonijose aktai, turintys statymo gali, ileisti valstybs vadovo (ar vyriausybs) yra kuriami dl autonomins reglamentarins valdios. Tai teiss norm aktai, priimti visais tai klausimais, kurie konstitucijos nra priskirti parlamentui. ie aktai nra postatyminiai aktai, nes ileidiami ne statymo pagrindu ir ne dl jo vykdymo, bet sutinkamai su konstitucijos nuostatomis, vyriausybs ar valstybs vadovo. statymai ir reglamentai turi vienod teisin gali.

19

2) vykdomosios valdios organ ileisti postatyminiai teiss norm aktai tai akta, sukurti statym pagrindu ir dl statym vykdymo (dekretai, nutarimai, taisykls,
sakymai, instrukcijos ir pan). postatyminiai aktai tai aktai ileisti u parlamento rib, daniausiai juos leidia ministrai ar vietins valdios atstovai sutinkamai su parlamento akto nustatytais j galiojimais. Parlamentas gali pavesti ioms institucijoms teis priimti bet kokius teiss norm aktus, siekiant utikrinti geresn statym gyvendinim, ar gali nustatyti konkret klausim rat, kuriais turi bti priimti postatyminiai aktai. 3) Ypatinga vykdomosios valdios leidiam teiss akt ris yra aktai, leidiami ypatingosios padties metu. Jie turi du bdingus bruous: Laikinasis pobdis ie aktai galioja tik ypatingosios padties metu Turi didesn teisin gali nei statymai, skaitant ir konstitucij. i nuostata yra tiesiogiai tvirtina paios konstitucijos ir statymuose dl ypatingosios padties, kuriuose nustatoma, kad valstybs vadovas ar vyriausyb turi teis leisti aktus, kurie laikinai sustabdo tam tikr konstitucijos nuostat galiojim arba prietarauja galiojantiems statymams. i teiss akt ris yra labai svarbus konstitucins teiss altinis besivystaniose alyse, nes ten ypatingosios padtys yra gana danas reikinys ir jos tsiasi gan ilg laik. Konstitucins kontrols teiss norm aktai. ios teiss akt ries kaip konstitucins teiss altinio reikm nra vienoda vairiose alyse dl tam tikr prieasi: 1) daugelyje ali konstitucins kontrols institucijos buvo steigtos tik 8 9 20 am. deimtmetyje, todl iose alyse nesusiklost reikminga j praktika (daugelis pokomunistini ali, iskyrus Lenkij ir buvusi Jugoslavij). 2) Tam tikrose besivystaniose alyse io instituto veikla buvo nuolat pertraukiama karini reim vedim, kurie naikino kaip galiojani konstitucij, taip ir konstitucins prieiros organus (Nigerija, Pakistanas, Uganda, Filipinai). 3) Konstitucins prieiros organo sprendimas tik tuomet yra konstitucins teiss altinis, jei jis turi teiss norm, t.y. i esms yra teiss norm aktas. Taiau ne visose alyse, kuriose veikia konstitucins prieiros institucijos, j sprendimai yra laikomi teiss aktais. Tai priklauso nuo teisins sistemos ir nuo konstitucins prieiros mechanizmo. alyse, kur konstitucin prieir vykdo bendrosios kompetencijos teismai ir veikia bendrosios teiss sistema, i teism priimti sprendimai yra ne tik ivada dl teiss norm akto (ar jo dalies) atitikimo ar neatitikimo konstitucijai, bet ir nauj konstitucins teiss norm. ie sprendimai konstituciniai teisminiai precedentai yra labai svarbus konstitucins teiss altinis, kadangi ipltoja, papildo ir pakeiia konstitucijos nuostatas. Precedent pagrind bendrosios teiss alyse susiklost kazualin (teismin) konstitucin teis (case law on the constitution) JAV, Australija, Kanada, Indija, Malaizija, kt. Tai ypa lieia tokius konstitucins teiss institutus, kaip pagrindins asmens teiss ir laisvs, federalizmas, ypatingoji padtis, vykdomoji ir statym leidiamoji valdia. Jeigu bendrosios teiss sistemos isivysiusiose alyse teisminiai precedentai yra labai svarbs konstitucins teiss altiniai, tai visai kitokia padtis besivystaniose alyse, permusiose anglo-saks teiss sistem. Tik nedaugelyje j, kur sitvirtino santykinai stabils demokratiniai reimai, konstitucins prieiros institucij sprendimai yra svarbs formuojat bei vystant konstitucin teis (Indija, Malazija, Papua-Naujoji Gvinja). Kitose alyse, kur ilgam sitvirtindavo kariniai reimai (Gana, Nigerija, Uganda, Pakistanas), konstituciniai teisminiai precedentai yra negauss ir j reikm nra didel, nes juos itikdavo tas pats likimas, kaip ir konstitucij, kuri pagrindu jie buvo priimti. Pzv, per keturis 1979 m. Nigerijos konstitucijos galiojimo metus, Aukiausiasis teismas ir valstij teismai prim keliasdeimt sprendim konstituciniais klausimais, taiau po 1983 m. karinio perversmo, jie neteko galios. Kontinentins teiss alyse konstitucin prieira atlieka specializuoti organai (konstituciniai teismai, konstitucins tarybos). i ali atstovai nevienodai vertina i organ sprendim reikm, tai yra nulemta: 1) kai kuri ali konstitucijos tiesiogiai udraudia konstituciniam teismui veikti kaip teiss krjui (1982 m. Turkijos konstitucijos 153 str). Savs ribojimas teiskros srityje konstitucins prieiros organ yra idstomas j sprendimuose. Ieinant i to, kai kurie teisininkai nelaiko konstitucins prieiros institucij sprendim teiss altiniais. 2) Nei konstitucijos nuostatos, nei konstitucins prieiros organo pozicija negali bti pagrindu ivadai dl konstitucins prieiros institucij sprendim teisins prigimties.

20

3) Taiau kaip rodo besivystani ir ypa pokomunistini ali praktika, konstitucins prieiros institucij sprendimai gali tapti konstitucins teiss altiniu (Bulgarija, Vengrija). Konstitucinis paprotys. Konstitucinis paprotys tai norma, reguliuojanti visuomeninius santykius, susijusius su valstybs valdios gyvendinimu, kuri yra ilgalaikio ir vienario i santyki dalyvi jos naudojimo rezultatas ir kuri gali bti tiesiogiai ar netiesiogiai valstybs sankcionuota. Tam tikra taisykl (norma), kuri susidaro be valstybs dalyvavimo, gauna konstitucinio paproio status tik tuomet, kai ji atitinka tam tikras slygas: ios taisykls kartojimas ilg laik Taisykls pastovumas Taisykls apibrtumas Konstitucini organ konsensusas dl ios taisykls teisins prigimties (paprotys paprasti gauna teisin reikm tik tuo atveju, kai atitinkamos institucijos pripasta j teise). Teisin gali paprotys gauna ne tik po tam tikr visuomenini santyki subjekt valios iraikos, bet ir po to, kai ji sankcionavo valstyb. Ypating reikm teiss paprotys gavo alyse, neturiniose raytins konstitucijos (D. Britanija). D. Britanijoje konstitucinis paprotys sudaro reikminga jos neraytins konstitucijos dal. ia konstitucinis paprotys reguliuoja visuomeninius santykius, susijusius su valstybs valdios gyvendinimu: santykis tarp monarcho ir statym leidiamosios ir vykdomosios valdios, tarp vyriausybs nari, ministr ir valstybs tarnautoj. Visa eil konstitucins teiss institut (pvz. ministr kabinetas, atsakingas valdymas) ieina i konstitucini paproi, atsiradusi statutins teiss norm pagrindu. Konstitucinis paprotys taip pat paplito ir buvusiose D. Britanijos kolonijose. Tik D. Britanijoje konstitucinis paprotys yra neraytins neraytins konstitucijos pataisos, tai kitose mintose alyse, konstitucinis paprotys yra neraytin raytins konstitucijos pataisa. Valstybse, turiniose ilg konstitucins raidos istorij, kuriems bdingas pagrindinio statymo stabilumas (Australija, Kanada), konstitucinis paprotys turi didesn reikm, nei valstybse, atsiradusiose po II pasaulinio karo. Pastarosioms valstybms yra bdingas pagrindinio statymo nestabilumas, j panaikinimas ar j galiojimo ilgalaikis sustabdymas (karini reim taka). Tai nesudaro palanki slyg konstituciniam paproiui susiformuoti. Todl konstitucinis paprotys, kaip konstitucins teiss altinis yra svarbus tik nedaugelyje besivystani ali, kuriems bdingas santykinis pagrindinio statymo stabilumas (Indija, Malaizija, Jamaika, Bagam salos). Kontinentins teiss alyse konstitucinio paproio reikm kaip konstitucinio teiss altini yra kur kas menkesn. Be to, daugelio i ali konstitucins doktrinos neigia paties konstitucinio paproio kaip konstitucins teiss altinio egzistavim. Konstitucinis paprotys taip pat nra konstitucins teiss altinis socialistinse alyse, o taip pat buvusiose Pranczijos kolonijose Afrikoje. Ypatinga konstitucinio paproio ris yra normos, kurios susiklosto parlamento veiklos eigoje. Jos yra ne visos konstitucins teiss altinis, o tik jos dalies parlamento teiss. Teisinis konstitucini paproi pobdis priklauso nuo j teisins galios pripainimo j reguliuojamj visuomenini santyki subjekt, o tam tikrose alyse ir nuo valstybs sankcionavimo. is sankcionavimas gali bti vairi form: Sankcija gali bti paioje konstitucijoje, kuri nukreipia konstitucin susitarim tam tikru klausimu. Susiklost konstituciniai paproiai vliau buvo tiesiogiai traukiami konstitucij ir sudar jos tam tikr straipsni sudt. Tam tikras konstitucinis paprotys gali bti netiesiogiai sankcionuotas statymo, kurie nors ir nesikreipia j, bet tiesiogiai i jo ieina. Vis didesn reikm gauna konstitucini paproi pripainimo teisminiais organais, praktika. Konstitucinis paprotys tai bdas patobulinti konstitucin teis taip, kad ji atitikt politines realijas. Kadangi konstitucinis paprotys yra lankstesnis, nei konstitucin norma, jis gali evoliucionuoti be sudting procedr. Konstitucins teiss altiniais gali bti laikomi tik tie konstituciniai paproiai, kurie atitinka konstitucijos principams, bet ne prietaraujantys jiems.

21

Skirtingai nuo konstitucinio susitarimo, tradicinis teiss paprotys yra konstitucins teiss altinis tik nedaugelyje besivystani ali, kurioms bdinga monarchin valdymo forma (pvz. Nepalas, Svazilendas, Lesotas). Tradiciniai teiss paproiai daniausiai reguliuoja tik tuos visuomeninius santykius, kurie yra susij su monarchijos institutu. Sutartys. Sutartis, kaip konstitucins teiss altinis yra valstybi, j organ susitarimas dl tarpusavio santyki. J yra tris pagrindins rys: 1) Sutartys, sudaromos anksiau nepriklausom valstybi dl naujos federalins valstybs sukrimo 2) Sutartys, kurias sudaro federacija (jos organai) su jos subjektais (j organais) ios sutartys danai sprendia federacijos subjekt status, taip pat kompetencijos padalijimo tarp federacijos ir jos subjekt, klausimus. Toki sutari pasiraym numato tam tikr federacini valstybi konstitucijos: Brazilijos, Rusijos, Vokietijos. 3) Sutartys, kurias sudaro federacij subjektai 4) Tarptautins sutartys. Vienoje ali grupje konstitucijos ir teismin praktika grietai atriboja tarptautin ir valstybs vidaus teis (pzv. D. Britanija). ia tarptautinis teiss aktas negali bti nacionalins, o taip pat ir konstitucins teiss altiniu. Tam, kad is aktas bt taikomas, reikalinga jo impelementacija vidaus teis t.y. tam tikro statymo primimas (pvz. Indijos konstitucijos 253 str., Malaizijos konstitucijos 76 str.). Kitoje ali grupje vyrauja doktrina, kad ratifikuotos tarptautins sutartys sudaro nacionalins teiss dal ir yra tiesiogiai taikomos (JAV, daugelis kontinentins Europos ali, Afrikos alys). Besivystani ali naujosios konstitucijos numato, kad tam tikri tarptautiniai aktai dl mogaus teisi sudaro vidins teiss dal (Beninas, Madagskaras). Teiss doktrina. Isivysiusi ali teiss doktrina nra oficialiai pripastama konstitucins teiss altiniu. Taiau pvz. D. Britanijoje ymi teisinink darbais yra vadovaujamasi teismuose. Specifiniai konstitucins teiss altiniai.

1.

Valdanij partij ar vyriausybi ileisti programiniai dokumentai (7-8 20 am. deimtmetyje Afrikoje) nacionalin chartija Alyre, Nacionalin chartija Nigerijoje). ie dokumentai ne tik turjo teisin pobd, bet ir aukiausi teisin gali. Taiau prasidjus demokratizacijos procesams, ie dokumentai neteko savo reikms. Jie iliko tik Burundijoje, kur buvo priimtos 1991 m. referendumu. Demokratizacijos procesai sukr nauj teiss altin tai visuotini konferencij, kurios buvo suauktos sukurti perjimo nuo autoritarinio valdymo prie demokratinio programoms, dokumentai (pvz, 1992 m. Kongo konstitucijos dal sudaro btent vienos toki konferencij nustatyti principai). Bendrieji teiss principai Pranczija, Ekvatorialin Gvinja, Papua-Naujoji Gvinja. iuolaikinis konstitucionalizmas. Konstitucijos samprata. Gyvoji konstitucija.

Konstitucionalizmas liberalios demokratins valstybs principas. Konstitucionalizmas tai pripainimas, kad valstybin valdia yra ribojama konstitucijos, kad piliei teisi ir laisvi apsauga turi didesnes ir stipresnes garantijas u tas, kurias suteikia prasti statymai. Konstitucija yra ir nuosavybs teisi garantija. Taiau ypa

22

svarbu, kad ji nustatyt privaios nuosavybs ir vieosios valdios pusiausvyr taip, kad nuosavyb nesuteikt teiss gauti vis politin valdi, o atjimas valdi neteikt privilegij privaios nuosavybs srityje. Pagrindinis konstitucionalizmo udavinys valstybins valdios apribojimas normomis bei piliei teisi apsauga. Kad i tiksl bt pasiekta, konstitucijai tenka bti skydu prie demokratin daugum (t.y. neatitikimas pagrindiniam demokratijos principui paprastosios daugumos sprendimas). Taip atsitinka tada, kai politin dauguma kelia grsm individo ar maumos teisms. Konstitucija turi laiduoti pusiausvyr tarp daugumos vairi maum ir individ. Taigi konstitucionalizmas turi vienodai vertinti i laik valstybs liberal bei demokratin aspekt. Terminas konstitucija (nuo lot. constitutio nustatymas) turi ilg istorija, buvo vartojamas dar antikos mstytoj. Konstitucijomis buvo vadinami Romos imperatori dekretai. Konstitucijos kaip pagrindinio alies statymo, nustatanio valstybs organizacijos pagrindus, asmens teisin status, idja atsirado tik naujaisiais laikais buruazijos ir liaudies kovos su feodalizmu laikais. ios kovos ideologai konstitucij laik pagrindiniu statymu, kurio tikslas yra riboti valstybs valdia ir utikrinti asmens teises ir laisves. i idja buvo suformuluota 1789 m. Pranczijos Visuotine mogaus ir pilieio teisi deklaracijoje: Visuomen, kur nra utikrinta teisi garantija, valdi padalijimas, neturi konstitucijos. Biurdo konstitucija tai taisykli, nustatani politins valdios skyrimo, organizacijos bei funkcionavimo tvark, visuma. Berdas prie ios konstitucijos svokos prideda dar ir asmens teisi ir laisvi garantijas. Nvabueze daniausiai konstitucija yra formalus dokumentas, turinis statymo gali, kurio pagrindu visuomen sukuria valstybs valdi, nustato jos galiojimus bei apribojimus, nustato valstybs valdios institucij santykius tarpusavyje bei su pilieiais. Daniausiai pateikiamas konstitucijos apibrimas, atitinkantis jos turin, t.y. reguliuojamus santykius. Taigi, konstitucija yra pagrindinis alies statymas, nustatantis valstybs valdios organizavimo tvark, nustatantis santykis tarp valstybs institucij, tarp j ir visuomens, tarp valstybs institucij ir individ. Skiriama formalioji konstitucija ir materialioji konstitucija. Konstitucija formalija prasme tai statymas, priimamas ir keiiamas ypatinga tvarka, turinti aukiausi teisin gali. Konstitucija materialija prasme norm visuma, kuri reguliavimo dalykas daniausiai yra valstybs valdios organizavimas. ia neturi reikms, kokiose teiss norm aktuose ios normos yra: viename akte, keliuose aktuose, teisminiuose precedentuose ar konstituciniuose paproiuose. ia konstitucija tai valdios organizavimo sinonimas. Todl alis turi konstitucij nepriklausomai nuo to, ar ji yra surayta viename akte, o jei toks aktas ir yra, jis vis viena neaprpia visos konstitucijos. Konstitucija materialija prasme suvokiama ir kaip valstybs valdios gyvendinimas ir jo atitikimas ar neatitikimas formaliosios konstitucijos nuostatoms. iuo pagrindu konstitucijos skirstomos faktines ir juridines. Faktin konstitucija (socialin konstitucija) tai realiai egzistuojanti valstybje valstybs bei visuomens organizacija, reali asmens padtis. Juridin konstitucija (formali konstitucija) tai dokumentas, pagrindinis statymas (keli pagrindiniai statymai), turintis aukiausi teisin gali, priimamas ir keiiamas ypatinga tvarka, nustatantis socialins ekonomins santvarkos, politins sistemos, asmens teisinio statuso, visuomens dvasinio gyvenimo pagrindus. JAV danai kalbama apie gyvj konstitucij. Tai suprantama kaip JAV Aukiausiojo Teismo konstitucijos straipsni interpretacijos, padarytos per pastaruosius 200 met, atsivelgiant iandienos aktualijas. Taip ivengiama konstitucijos senjimo ivengiama norm ir faktini santyki neatitikimo. Taiau jei atsiranda prietaravim tarp konstitucijos princip ir faktins padties, apibdinanios visuomens bei valstybs santvark (pvz. platus mogaus teisi ir laisvi reglamentavimas esant totalitarinei santvarkai), konstitucija yra pripastama fiktyvia. Konstitucijos esm:

23

Prigimtins teiss mokykla konstitucija tai visuomenin sutartis, bendros tautos valios ireikimas. Normatyvist mokykla aukiausios teiss normos iraikos forma. Institucionalistai konstitucija tai ne tik valstybs, bet ir visos visuomens, kaip korporatyvins visumos, statutas. Visus iuos poirius konstitucij vienija tai, kad konstitucijos esm nra siejama su klasi kova ir bendradarbiavimu. Taiau ios konstitucijos sampratas tokio poirio konstitucij visikai neneigia: Biurdo konstitucija susijusi su visuomens socialins struktros tvirtinimu arba jos reformomis. Vakarinse konstitucijose pabriama, kad konstitucija turi riboti valstybs valdi (Oriju, antebu). Visikai kitas poiris konstitucijos esm vyrauja marksistinje teorijoje. Konstitucija ia suvokiama kaip klasi kovos rezultatas, kaip instrumentas, kurio pagalba viepataujanti klas sutvirtina savo pozicijas. Toks poiris konstitucij ir iuo metu bdingas besivystanioms Azijos ir Afrikos alims, kur socialin struktra isaugojo klasin suskirstym ar pradeda gyti klasin pobd. Akivaizdu, kad net ir klasinje visuomenje konstitucijos esm negali bti tapatinama su atskir klasi interes tvirtinimu (nors jie ir gali vyrauti viename ar kitame valstybs vystymosi etape), taiau konstitucija, ribodama valdi, nustatydama asmens teises ir laisves, tuo paiu isako ir visos tautos interesus. Todl negalima neigti klasi faktoriaus konstitucijos esmje. Juk pirmosios konstitucijos buvo buruazini revoliucij rezultatas ir jos isak ne tik visuomeninius, tautinius interesus, bet ir buruazijos interesus. Apie konstitucij, kaip apie socialin konsensus galima kalbti tik postindustriniu laikotarpiu, kuris susiklost isivysiusiose alyse 20 am. pabaigoje. Jeigu apie konstitucij kalbti kaip apie interes reikj, tai konstitucija daniausiai priimama kaip kompromisas, kuris buvo pasiektas dka politini jg susitarimo joms svarbiais klausimais. Galima iskirti juridin ir socialin politin konstitucijos esm: Konstitucijos juridin esm konstitucija tai statymas, turintis aukiausi teisin gali. Konstitucijos socialin politin esm konstitucija tai socialini interes pusiausvyros atspindjimas, politini jg santykis. Konstitucija kaip teisinis dokumentas tai aukiausias valstybs statymas, priimamas ir keiiamas ypatinga tvarka, nustatantis teiskros pagrindus. I ia seka konstitucijos bruoai: 1) aukiausia teisin galia (taiau to negalima pasakyti apie alis, kur vyrauja bendrosios teiss sistema, taip pat apie besivystanias alis, kur gali bti priimami ypatingieji statymai, kurie gali prietarauti konstitucijai bei yra auktesns juridins galios). 2) Stabilumas (irgi santykinis pvz. JAV 1787 m. konstitucijoje buvo padarytos tik 27 pataisos, o Venesuelos konstitucija jau pasikeit 30 kart (aplamai dana konstitucij kaita yra bdinga Azijos, Afrikos bei Lotyn Amerikos alims). 3) dinamikumas 4) auktas apibendrinimo laipsnis (taiau alia labai svarbi, visuotinai reikming dalyk bei princip, konstitucijos gali reglamentuoti ir labai detalius dalykus: pvz. 1874 m. veicarijos konstitucijos 25-bis straipsnyje yra draudiama papjauti ar paleisti gyvuliui krauj, prie tai jo nepritrenkus) 5) kompleksinis pobdis 6) juridin teiskros baz Konstitucija kaip politinis dokumentas nustato socialini jg visuomenje santyk, j kova, bendradarbiavim, pasiekt kompromis, ar atvirkiai vieno socialinio sluoksnio viepatavim. Konstitucija ia prasme reguliuoja valstybs politin gyvenim. Taip pat konstitucija nustato bendramogikas vertybes, bei (daugiau ar maiau) numato valstybs vystymosi perspektyvas. Tai konstitucijos socialin reikm.

24

ia prasme galima iskirti ias konstitucij ris: pagrindiniai statymai, atspindintys feodal interesus (Bahreinas, Brunejus, Kuveitas, Jungtiniai Arab Emiratai). Konstitucijos, nustatanios darbinink interesus socialistins konstitucijos Kinija, iaurs Korja, Vietnamas. Kapitalistins visuomens konstitucijos (JAV) Postsocialistins konstitucijos (Bulgarija, Vengrija, Ukraina). Devintame 20 am. deimtmetyje pastebima tendencija, kai kapitalistini ali konstitucijas traukiamos socialistins vertybs (Italija, Portugalija), o socialistines kapitalistins (Kinija). Konstitucija kaip ideologinis dokumentas koncentruotai atspindi vyraujani visuomenje bei valstybs valdios patvirtint socialin politin doktrin, tam tikr pasaulir. Kai kuriose alyse nuostatos dl ideologijos yra tiesiogiai traukiamos konstitucijos tekst: pvz. Kinijos 1982 m. konstitucijoje yra numatytos marksizmo leninizmo bei Mao Cze Duno idjos, Alyro 1996 m. konstitucijoje yra tvirtinamos Islamo vertybs, 1980 m. Zairo konstitucijoje tvirtintas mobutizmas (nuo prezidento Mobutu vardo).

Konstitucijos turinys. Pagrindinis statymas turi socialin ir juridin turin. Konstitucijos socialinis turinys tai konstitucijos socialins esms konkretizacija. i svoka platesn u socialin esm. Kadangi atspindi btinus dalykus (santvarkos pagrindus) ir neesminius dalykus (nereikmingi, specifiniai tautiniai tam tikros alies ypatumai). Konstitucij klasifikacija pagal j socialin turin: Liberalios demokratini valstybi konstitucijos Etatistins totalitarini valstybi konstitucijos, kurioms bdingas hipertrofuotas valstybs vaidmuo. Liberalios etatistins danai kuriamos perjimo laikotarpiu. Taiau geriausia yra derinti nuosaikaus liberalizmo ir nuosaikaus etatizmo bruous. Teisinis konstitucijos turinys tai ta teisikai reikminga mediaga, kuri sudaro konstitucij. Tai normos, nustatanios visuomens santvarkos pagrindus, valstybs santvarkos pagrindus, pagrindines piliei teises. Greta principini nuostat konstitucijoje galima rasti norm, ias nuostatas detalizuojani (pvz. dl parlamentini procedr, dl savivaldos institucij kompetencijos ir pan). Pagal savo pobd konstitucijos gali bti skirstomos : Demokratines numato bendramogikas vertybes, politins bei teisins minties pasiekimus (Italija, Japonija, Brazilija) Autoritarines danai numato tam tikr klasi, socialini grupi ir pan. viepatavim bei privilegijas, nustato fiksuot partin sistem (daniausiai, vienpartikum, nors 1989 m. Nigerijos konstitucija leidia dviej partij buvim, Indonezijos trij), sumaina parlamento reikm, riboja pagrindines asmens teises bei laisves.

25

 Totalitarines tvirtina vienos partijos viepatavim, valstybs bei viepataujanios partijos sjung, vado kult, privalom ideologij,
pagrindins asmens teiss ir laisvs nra garantuojamos.

2. Pasaulio valstybi konstitucins raidos pagrindiniai etapai. I etapas. Tssi nuo pirmj iuolaikini konstitucij atsiradimo 18 am. iki pirmojo pasaulinio karo bei totalitarinio socializmo valstybi susikrimo. iame etape konstitucinis procesas apm i esms Europ, iaurs bei Piet Amerik. Konstitucinis reguliavimas buvo labai siauras, jis apsiribojo pagrindini asmens teisi ir laisvi bei politini teisi konstatavimu, o taip pat valstybs valdios organizavimo klausimais. Tai buruazins visuomens sitvirtinimo laikotarpis Europos bei Amerikos valstybse. Btent iuo laikotarpi atsiranda pirmosios konstitucijos: 1787 m. JAV konstitucija 1791 m. Pranczijos konstitucija 1791 m. Lietuvos Lenkijos konstitucija. ios konstitucijos padar didel poveik tolimesniam konstituciniam vystymuisi. Amerikos konstitucija takoja Lotyn Amerikos alis (1811 m. Venesuelos konstitucija), Pranczijos modelis takoja Europos valstybes (1831 m. Belgijos konstitucija). Taiau Europos alys patyr ir Didiosios Britanijos neraytins konstitucijos tak ypa monarchijoms bei jos dominijoms (Kanados 1867 m. bei Australijos 1900 m. konstitucijos). iam periodui bdingas ribotas konstitucinis reguliavimas perjimas prie konstitucingumo buvo vyks tik nedaugelyje Europos valstybi bei JAV. Tik periodo pabaigoje konstitucijas paskelb Azijos alys (1889 m. Japonija, 1912 m. Kinija, 1906 m. Iranas). Afrikoje tik Piet Afrikos respublika bei Liberija turjo konstitucijas. Vyravo liberaliosios konstitucijos koncepcija konstitucija buvo suprantama kaip teiss aktas, kuris skirtas kaip manoma daugiau apriboti valstybs kiimsi visuomens bei individo gyvenim. Todl konstitucijos teisinis turinys reglamentavo tik valdios organizacijos bei asmens teisinio statuso klausimus. Valstybs valdios organizavimas buvo siejamas su valdi padalijimo principu ir gavo dvi tendencijas: 1) grietaj (amerikietikj) 2) velsnesn (kontinentin). Asmens teisinio statuso reglamentavimas pripaino prigimtines asmens teises. konstitucijas buvo trauktos tik asmenins bei politins teiss bei laisvs. Buvo bandym tvirtinti socialin valstybs vaidmen (1848 m. Pranczijos konstitucijoje taiau is pasilymas buvo atmestas). II etapas. Tarpukaris. Konstitucinis reguliavimas isiplt naujas Ryt Europos valstybes, tam tikras Azijos bei Afrikos valstybes (kolonijins konstitucijos). Padidja valstybs vaidmuo socialinje bei ekonominje valstybs veikloje ir tai yra atspindima konstitucijoje, taip pat yra tvirtinami nauji visuomeniniai santykiai. Totalitarinse valstybs konstitucinis reguliavimas tapo beveik visaapimaniu jis apm socialines ekonomines teises, ideologij, totalitarins politins sistemos krim. iam procesui bdinga tai, kad iki iol vieningas pasaulinis konstitucinis procesas isiskaid, sukrus Rusijoje socialistin valstyb. Taip pat iam etapui bdingas aktyvus konstitucij norm krimas (ypa laikotarpio pradioje). Tai buvo nulemta: lugus imperijoms atsirado nauj valstybi prasidjusi kolonijins sistemos kriz konstitucini valstybi reim demokratizacijos procesas (Vokietija, Ispanija, Meksika).

26

io konstitucinio reimo pagrindu liko liberalioji koncepcija. Taiau ios koncepcijos sukurti konstituciniai principai (demokratin valstybs valdios organizacija, asmens teisinis statusas) gauna iuo laikotarpiu universal pobd, tampa bendramogikomis vertybmis. konstitucinio reguliavimo objekt praddamos jungti ekonominiai ir socialiniai santykiai, ipleiamas valstybs vaidmuo visuomens bei individo gyvenime (pripastamas valstybs ekonominis bei socialinis vaidmuo), konstitucinis statusas suteikiamas naujiems politins sistemos institutams (politinms partijoms, profesinms sjungoms), atsiranda nauja asmens teisi bei laisvi kategorija (socialins ekonomins), konstitucikai tvirtinami taikios tarptautins politikos principai. Labiausiai ie pokyiai atsispindjo 1919 m. Veimaro konstitucijoje, 1920 ekoslovakijos, 1921 m. Jugoslavijos, 1937 m. Irlandijos, 1917 m. Meksikos, 1931 m. Ispanijos konstitucijose. Pvz. Veimaro konstitucijoje atsiranda tokie skyriai kaip Visuomeninis gyvenimas, kinis gyvenimas, Religija ir religins bendruomens, vietimas ir mokyklos. Visikai kitaip vystosi konstitucinis procesas Rusijoje (vliau TSRS). Buvo sukurtas visikai naujas, socialistinis konstitucijos modelis, kuris rmsi marksistinmis pairomis. is modelis buvo tvirtintas 1918 m. Rusijos federacijos konstitucijoje, 1924 bei 1936 m. TSRS konstitucijose. Tautos suvereniteto principas pakeiiamas darbinink klass valstybs valdios turjimo principu Politinio, socialinio, ekonominio pliuralizmo principas buvo pakeistas monizmo principu (vienpartikumas, marksistin komunistin ideologija, Taryb neribota valdia, socialistins nuosavybs tvirtinimas). Asmens autonomikumo bei laivs principas, asmens teisi ir laisvi garantijos pakeiiamos asmens subordinavimu valstybei bei visuomenei, o teiss ir laisvs buvo suteikiamos sutinkamai su socialistins sistemos ideologija. Pvz. 1919 m. Vengrijos ir 1940 m. Mongolijos konstitucijos. ioms konstitucijoms bdingas hipertrofuotas valstybs vaidmuo ekonominje, socialinje, politinje bei ideologinje sferoje, taiau socialini ir ekonomini teisi reglamentavimas turjo didels takos kit valstybi konstituciniam vystymuisi. III etapas. Tssi nuo II pasaulinio karo iki 9 20 am. deimtmeio. ia konstitucinis procesas gauna globalin pobd, isiplt Afrikos, Azijos, Okeanijos valstybes tai buvo nulemta kolonijins sistemos lugimu ir su tuo susijusiu nauj valstybi atsiradimu (apie 100 nauj valstybi). iame etape veik keturi konstitucij modeliai: 1) senosios liberalios konstitucijos (JAV, Belgija) i valstybi konstitucinis reguliavimas nebuvo labai keiiamas. Taiau iokios tokios modernizacijos jis susilauk: asmens teiss ir laisvs demokratizuojamos politins teiss bei laisvs, nebuvo traukiamos socialins bei ekonomins teiss, o jei ir buvo, tai labai nedaug. valstybs tarptautin politika (panai antrosios bangos valstybi reglamentavim) . iose konstitucijose nebuvo atspindtas vis didjanti valstybs reikm ekonominiuose bei socialiniuose santykiuose

2) antrosios bangos liberaliosios konstitucijos (1946 m. Japonijos konstitucija, 1947 m. Italijos konstitucija) konstitucijos, priimtos isivysiusi valstybi, kur
po II pasaulinio karo buvo panaikinti totalitariniai reimai (Vokietija, Italija, Ispanija, Portugalija, Graikija, Japonija). ios konstitucijos tvirtino socialines bei ekonomines teises,

27

 isiplt valstybs vaidmuo, ypa socialinje bei ekonominje sferoje, konstitucijos samprata keiiama socialins konstitucijos samprata, reglamentuojami politins sistemos institutai politins partijos, organizacijos, visuomeniniai susivienijimai, pastebima visuomeninio politinio gyvenimo demokratizacijos tendencija, plaiai imami reguliuoti tarptautiniai santykiai (anksiau buvo tvirtinama karo paskelbimo bei taikos sudarymo tvarka, tarptautini sutari denonsavimas bei ratifikavimas) dabar vyraujani pozicij uima taikiosios nuostatos, valstybs dalyvavimas integracijos procese. 3) totalitarinio socializmo konstitucijos: du modeliai: nustatantis socializmo pagrindus brandusis socializmas Pabrtinas socialistini valstybi konstitucinio vystymosi vieningumas. 1977 m. TSRS konstitucija, modernizuotos 1971m. Bulgarijos, 1949 m. Vengrijos konstitucijos. Tokie pokyiai: konstitucinio reguliavimo rib ipltimas visika (totalin) visuomens egzaltacija valstybs kontroliuojamos bei reguliuojamos visos visuomens gyvenimo sferos. Pagrindinio statymo ideologizacijos sustiprjimas Komunist partijos iskirtinis vaidmuo. Taiau pastebima ir demokratizacijos tendencija: deklaruojamos kai kurios naujos politins bei pilietins teiss, pirm kart vedamos j teisins garantijos. 4) liberalios etatistins konstitucijos (besivystaniose alyse). Dviejose pirmose modeliuose buvo iplstas konstitucinis reguliavimas buvo jungtos socialins ekonomins nuostatos, normos dl politini partij vaidmens, vieosios politikos principai, nuostatos dl visuomenini susivienijim. Totalitarinio socializmo konstitucijos neig valdi padalijimo princip ir skelb j vienov (visa valdia taryboms), skelb komunist partijos iskirtin vaidmen valstybs bei visuomens gyvenime, btin ideologij bei privilegijas dirbantiesiems. Liberalios etatistins konstitucijos band prisiartinti prie vakarietiko modelio, tuo paiu imdamos kai kurias totalitarini socialistini konstitucij nuostatas. iame etape ypatingai irykjo juridins bei faktins konstitucijos nesutapimas, dauglis pozityvi konstitucij norm tebuvo tik deklaratyvaus pobdio (ypa socialistinse bei besivystaniose valstybse). iame etape konstitucinis procesas tampa tikrai pasauliniu. proces sijung apie 130 nauj Afrikos, Azijos, Okeanijos, Lotyn Amerikos valstybi. Buvusioms kolonijoms konstitucijos tapo ne tik nepriklausomybs simboliu, bet ir tuo, kad nuo iol jos tapo visateismis pasaulins bendruomens narmis. IV etapas. Prasidjo 20 am. 9 deimtmeio pradioje. lunga totalitariniai reimai Europoje, Azijoje, Afrikoje. Nuo 8 deimtmeio pabaigos iki 1997 m. buvo priimtos daugiau nei 100 nauj konstitucij, kurios atspindjo situacijos bei konstitucini prioritet pokyius. Taip pat pabriamas bendramogik, universali vertybi iklimas. Atsisakoma totalitarini bei autoritarini konstitucij modeli, priimami demokratiniai pagrindiniai statymai, kuriose atsispindi ir t valstybi patirtis, ir demokratijos principai bei institutai. Atsisakyta socialistins konstitucijos is konstitucijos modelis bdingas Kinijai, Kubai.

28

IUOLAIKINI KONSTITUCIJ MODELIAI. Konstitucijos svoka ir reikm. Svoka konstitucija yra kilusi i lotyn constituo nustatymas konstitucijos Romos imperatori dekret ris. Raytini konstitucij atsiradimas siejamas su antifeodalinmis revoliucijomis. Dabartiniame konstitucins teiss moksle konstitucija yra vartojama dviem pagrindinm reikmm: 5) faktin konstitucija = socialin konstitucija = konstitucija materialija prasme realiai egzistuojantys visuomenins politikos santvarkos pagrindai, tikroji asmens padtis tie santykiai, kurie yra faktikai. 6) Juridin konstitucija = formalioji konstitucija dokumentas, turintis aukiausi teisin gali, priimamas ir keiiamas ypatinga tvarka ir nustatantis valstybs organizavimo ir funkcionavimo pagrindus, socialins ekonomins santvarkos pagrindus, asmens teisinio statuso pagrindus. Gyvoji konstitucija JAV Aukiausiojo Teismo vairi norm aikinimas, atsivelgiant realijas - konstitucins teiss normos gali prietarauti tikrovei, todl j reikia nuolat atnaujinti. Fiktyvi konstitucija is terminas naudojamas apibdinti totalitarini ali konstitucijoms. Juridin konstitucija konstitucija turi aukiausi juridin gali visi statymai, postatyminiai aktai turi atitikti konstitucijai, kitaip jie negalioja. Juridin konstitucija priimama ypatinga tvarka: - parlamente kvalifikuota bals dauguma - referendumu - steigiamojo susirinkimo (konstituantos) konstitucija daniausiai yra vienas ar kelia dokumentai tai kodifikuota, formalizuota konstitucija. Konstitucijos pataisos arba tiesiogiai integruojamos konstitucijos tekst, ar pridedamos prie egzistuojanio konstitucijos teksto (pvz. JAV). Konstitucija kaip statyminis aktas dar vadinama: politine konstitucija (Kolumbija) konstituciniu statymu (Austrija) pagrindiniu statymu (Vokietija) Kai kuriose alyse konstitucij sudaro keli aktai, priimti skirtingu laiku tai nekodifikuota, neformalizuota konstitucija (pvz. Izraelis, vedija). Taip pat prie konstitucij gali bti prijungiami keli papildomi dokumentai. Pvz. prie Pranczijos 1958 m. konstitucijos prijungta 1946 m. konstitucijos preambul ir 1789 m. mogaus ir pilieio teisi deklaracija. Konstitucija taip pat gali bti laikoma visuma statym, precedent, paproi Didioji Britanija taiau sunku rasti kriterij, pagal kur galima bt atskirti konstitucinius aktus nuo paprast. Konstitucijos dalimi gali bti laikomos vairios deklaracijos. Treio pasaulio alyse konstitucin reikm gali bti suteikta chunt, revoliucini taryb dokumentams. Konstitucijos sudtins dalys: preambul anga pagrindin dalis j sudaro skyriai, skirsniai, straipsniai (paragrafai). Baigiamieji, pereinamieji nuostatai. Priedai: schemos, pavyzdiai, sraai, kt. Konstitucijos raidos tendencijos.

29

Yra skiriami kelia konstitucijos raidos etapai: 1) nuo pirm raytini konstitucij atsiradimo 18 am. pab. iki I pasaulinio karo konstitucionalizmo sitvirtinimas Europoje ir kitose pasaulio alyse. Priimamos pirmosios raytins konstitucijos: 1787 m. JAV konstitucija, 1791 m. Pranczijos konstitucija, 1791 m. Lietuvos-Lenkijos konstitucija. 1811 m. Venesuela 1831 m. Belgijos karalyst io periodo gale pasirodo konstitucijos ir pasaulio pakraiuose: 1899 m. Japonija 1847 m. Liberija 1912 m. Kinija 1910 m. Australija Teisinis reguliavimas labai ribotas konstitucijose apibriami svarbiausi valstybs institucij organizacija ir veikla, labai lakonikai piliei asmens teiss ir laisvs. Liberalioji konstitucijos samprata minimalus valstybs kiimasis visuomens reikalus. 2) tarpukaris konstitucinis reguliavimas pleiasi: konstitucijas priima dauglis Ryt ir Vakar Europos, Azijos, Afrikos ali,. Atsiranda naujos valstybs. Kai kurios valstybs i naujo tvarko konstitucinio reguliavimo klausimus. 1919 m. Veimaro konstitucija 1920 m. ekoslovakijos konstitucija 1931 m. Ispanijos konstitucija. Konstitucinis modelis ne daug kuo skiriasi nuo ankstesnio. Konstitucijos tekste atsiranda ir nauj element iauga valstybs vaidmuo, ekonominis socialinis jos sipareigojimas, isipleia ekonomini socialini laisvi sraas konstitucij tekstuose atsiranda tokie skyriai, kaip pvz. kinis gyvenimas, vietimas ir mokykla. Atsiranda ir socialistins konstitucijos 1918 m. Rusijos Federacins respublikos konstitucija, 1924 m., 1936 m. TSRS konstitucijos. Jos tvirtina socialine valstybs samprat, visuomens prioritet prie asmen, tautos suverenitet pakeiia darbo kolektyv valdia ir pan. 7) II pasaulinis karas 1990 m. konstitucionalizmo procesas tampa globaliniu apima beveik visas pasaulio valstybes lunga kolonijin sistema atsiranda apie 100 nauj valstybi. Iskiriami du konstitucij modeliai: 1. Vakar konstitucij modelis tolesn asmens teisi raida, tolesnis konstitucinio reguliavimo ipltimas. 2. socialistinis modelis pateikiama socialistins valstybs ir visuomens doktrina. 8) 1990 m. iki dabar lugus totalitaristiniams reimams, prasideda naujas etapas atsiranda apie 100 nauj konstitucij. Nauji konstituciniai prioritetai ypatingas dmesys skiriamas bendramogik vertybi tvirtinimui, konstitucijos apsaugos utikrinimui. Konstitucijos reikm. Konstitucijos idjos, normos, vertybs turi prasms, jei jos utikrinamos realiame gyvenime. Kad konstitucins normos realiai veikt, btina atsivelgti tikrov, taiau konstitucija yra ne tik tikrovs atspindys, bet tikrovs pertvarkymas, teisini slyg utikrinimas. Konstitucijos esm. vairi teiss mokykl atstovai konstitucijos esm suvokia nevienodai. Prigimtins teiss mokykla suvokia konstitucija, kaip savotik visuomenin sutart, kuri ireikia bendr tautos vali. Normatyvistai konstitucija tam tikra aukiausia teiss norm iraika. Institucins teiss sampratos atstovai konstitucija tai ne tik valstybs, bet ir tautos kaip tam tikros korporacins visumos statutas. Marksistai konstitucija klasi kovos rezultat tvirtinimas instrumentas viepataujaniai klasei tvirtinti savo valdi.

30

iuolaikin konstitucins teiss mokykla suvokia konstitucij trimis prasmmis: 4) konstitucija kaip juridinis dokumentas ireikia konstitucijos juridines savybes: ypatingas reguliavimo dalykas (turinys) aukiausia teisin galia konstitucija yra teisins sistemos centras apie j kuriama visa teis didesnis stabilumas konstitucijos norm didesnis abstraktumas (apibendrinantis pobdis) bdingas kompleksinis, visaapimantis pobdis reikm teiss norm krimo procese konstitucija tai teiss norm krimo pagrindas 5) konstitucija kaip politinis dokumentas tvirtina socialini politini jg visuomenje kompromis, reguliuoja politin proces visuomenje. Demokratinse valstybse konstitucija atspindi vairi socialini sluoksni politini jg susitarim. Socialistini ali konstitucija dirbanij interes gynimas (Kinija, Vietnamas, Korja). 6) konstitucijai kaip ideologinis dokumentas ireikia vyraujani socialin politin doktrin. Demokratinse valstybse konstitucija ireikia pliuralizmo doktrin t.y. pripastamos vairios doktrinos. Socialistinse valstybse konstitucija tvirtina tokias doktrinas kaip marksizmas, leninizmas, Mao Cze Duno mokymas ir pan. Musulmon alyse pripastama doktrina islamikosios vertybs. Konstitucijos turinys. Konstitucijos turinys tai visuma konstitucini norm, institut, princip, reguliuojani visuomeninius santykius, susijusius su valstybs valdios veiklos organizacija ir pagrindais, valdios ir asmens santykiais. Kalbant apie konstitucijos turin, yra iskiriami du aspektai: 1) socialinis konstitucijos turinys tai, kokius santykius reguliuoja konstitucija. Tiek konstitucins teiss teorija, teik praktika, tai supranta nevienodai, dl to kyla labai didels diskusijos konstitucijos rengimo metu. Yra iskiriami trys pagrindiniai konstitucinio reguliavimo modeliai: liberalusis etatistinis liberalusis etatistinis (optimalusis). ie modeliai skiriasi pagal savo reguliavimo dalyk: vienur konstitucija reguliuoja daugiau klausim, kitur maiau. Konstitucinio reguliavimo modelio pasirinkimas nulemtas valstybs vaidmens visuomenje sampratos. Liberalusis modelis konstitucija nustato valstyb valdios organizacij, asmens teisinio statuso pagrindus (politins teiss ir laisvs, nuosavybs, valstybs finans klausimai). iam modeliui priklauso pirmosios raytins konstitucijos. Pagal model, valstyb visuomens gyvenim kiasi maiausiai (valstyb naktinis sargas). Tai tek valdymo rmai, kurie nustato paius svarbiausius santykius, juose neretai neaptariamos teisins garantijos, taiau tai nereikia, kad teisi realizavimas nevyksta praktikai. Etatistinis modelis prieingyb liberaliam iplstinis konstitucinio reguliavimo dalykas. Turinys vairios asmens, visuomens gyvenimo sritys socialin, ekonomin, politin, ideologin, dvasins struktros ir t.t. is modelis bdingas socialistinms konstitucijoms. Bdingas hipertrofuotas valstybs vaidmuo. Pvz. Kinija, Vietnamas, Korja, Kuba. Liberalusis etatistinis modelis tarpinis vaidmuo tarp dviej ankstesni modeli. 3. lyginant su liberaliuoju modeliu, yra iplstas konstitucinio reguliavimo dalykas konstitucija nustato visuomens gyvenimo pagrindus, tvirtina asmens ekonomines, socialines, kultrines teises, kuri be valstybs sikiimo gyvendinti negalima.

31

4. Skirtingai nei etatistinis modelis, neleidia per didlio valstybs kiimosi siekia j padaryti optimaliu, kad bt kuo geriau gyvendintos asmens teiss ir laisvs. Tai i esms liberalusis modelis, papildytas saikingais etatizmo elementais. is modelis atsirado tarpukary (1919 m. Veimaro konstitucja), taiau labiau paplito po II pasaulinio karo Estija, Latvija, Lietuva, Vengrija. Ndienos konstitucinis reguliavimas: 3) konstitucija negali tenkintis tradicinmis reguliavimo sritimis (valstybs organizacija + politins piliei teiss), bet imasi reguliuoti socialinius, ekonominius, kultrinius asmens ir visuomens gyvenimo klausimus. 4) Toks objekto ipltimas neturi suvalstybinti visuomens reikia derinti saking liberalizm su saikingu etatizmu. Konstitucijos turinys turi apimti svarbiausius valstybs, visuomens ir asmens gyvenimo klausimus.

2) teisinis konstitucijos turinys tai konstitucij sudaranios normos, institutai, principai. Teisinis konstitucinis turinys yra glaudiai susijs su socialiniu jos
turiniu. Pagrindinis teisinio konstitucijos turinio elementas normos. Normos taisykls nustato tam tikr visuotinai privalom elgesio taisykl. Jos gali bti laikinosios, pastovios, reguliuoti materialius santykius ar procesinius santykius. Normos tikslai valstybs ir visuomens vystymosi normin orientacija. Normos principai artimi normoms tikslams valstybs organizacijos, valstybs santyki su asmenimis, visuomene bendriausi pradai. Tai abstrakios taisykls (pvz. konstitucij skyriai Valstybs politikos principai, Svarbiausi pradai, Bendriausi principai. Normos apibrimai apibria tam tikr konstitucin institut, valstybs struktr, pateikia j charakteristik. Kai kuri anglo saks teiss tradicijos alyse ios normos turi aikinamj pobd. Konstitucijos institutas tai konstitucijos norm, reguliuojani vienarius santykius, grup. Pvz. valstybs vadovo, pilietybs, parlamento, vyriausybs ir pan. Konstitucinis institutas yra tam tikro konstitucins teiss instituto pagrindas. Konstitucijos principai tai pradai, idjos, kuries nra tiesiogiai suformuluoti konkreioje normoje, bet kyla i konstitucijos norm visumos, i j prasms ir reikms. J svarb patvirtina konstitucins kontrols institucij pagrind, praktik. Konstitucijos principai, kaip savarankikas jos teisinio turinio elementas priimtas ne viename Vokietijos, Italijos, Pranczijos konstitucins kontrols institucijos praktikoje ios institucijos, interpretuodamos konstitucij, remiasi ne tik jos normomis, bet ir j (norm) pagrind iveda principus. Pranczijos konstitucin taryba pateik konstitucinio bloko svok j sudaro ne tik paios konstitucijos tekstas, bet ir 1946 m. konstitucijos preambul, 1789 m. mogaus ir pilieio teisi deklaracija, principai, pripainti Respublikos statymais. Konstitucijos principai tai jos stuburas, branduolys. Ypatinga reikm konstitucijos principams teikiama konstitucins prieitos institucij. 4) universals principai knija bendramogikas vertybes j galima sutikti beveik vis ali konstitucijose 5) grupiniai principai bdingi tik tam tikram konstituciniam modeliui. Pvz. socialistins konstitucijos vienos partijos vadovavimo, politins valdios vieningumo ir kt. principai. 6) Ypatingieji (individuals) bdingi tik tam tikr ali konstitucijoms treiojo pasaulio ali konstitucijoms pvz. islamiko gyvenimo bdo (Pakistanas). Konstitucijos rengimo, primimo ir keitimo vairov. Nauja konstitucija paprastai priimama: 5) atsiradus naujai valstybei 6) pasikeitus politiniam reimui 7) i esms pasikeitus visuomens gyvenimui, kai priimti konstitucijas pataisas jau nebra tikslinga.

32

8) Voliuntarizmo atvejai perversmai, kariniai perversmai. Konstitucijos teksto rengimas. Labai reti atvejai, kai konstitucijos tekst nuo pradios ir iki galo parengia steigiamasis, konstitucinis susirinkimas (konstituanta) arba parlamentas. Pagrindinis vaidmuo krent konstitucijos tekst paprastai tenka konstitucijos rengimo komitetui arba komisijai. Pastarieji faktikai ir parengia projekt, kur vliau svarsto parlamentas arba steigiamasis (konstitucinis) susirinkimas. Taip buvo priimtos 1947 m. Italijos konstitucija, 1949 m. Indijos konstitucija, 1991 m. Bulgarijos, 1988 m. Brazilijos konstitucija. Kartais komisij sudaro ne atstovaujamoji, o vykdomoji valdia: 1958 m. Pranczijos, 1975 m. Graikijos konstitucijos. Po karini perversm konstitucij projektus rengia karini vad padjjai. Kolonijoms konstitucij projektus danai parengia metropolijos, arba rengia vietos valdia kartu su metropolijos patarjais. Kartais rengiamos apvaliojo stalo forma (pvz. Zimbabv) Konstitucija ar pagrindins jos nuostatos gali bti parengtos vairi partij atstov. III pasaulio alyse iniciatyva priimti konstitucij priklauso centrins valstybs valdios institucijoms, kurios sudaro konstitucijos rengimo komisijas. Konstitucijos primimas.

8) konstitucij priima specialiai tam tikslui sukurtas steigiamasis (konstitucinis) susirinkimas, paprastai jis bna vien rm. Paprastai po konstitucijos primimo jis
paleidiamas ir yra irenkamas naujas parlamentas, arba konstitucinis susirinkimas tampa parlamentu. Paprastai konstitucinis susirinkimas suformuojamas rinkim keliu ar yra renkamas i dalies. 9) Konstitucij priima parlamentas. Parlamentas konstitucijos primimo laikotarpiu gali pasiskelbti steigiamuoju susirinkimu (Portugalija). 10) Konstitucij priima neparlamentins institucijos, ar parlamentas yra tik ios institucijos dalis. Pvz, Mongolijos 1992 m. konstitucija prim Didysis liaudies churalas 11) Konstitucija priimama tautos referendumu pvz. 1958 m. Pranczijos konstitucija. Optimaliausias demokratins valstybs konstitucijos primimo kelias yra kai konstitucij priima parlamentas (steigiamasis, konstitucinis susirinkimas) ir jai vliau tauta pritaria referendumu. 12) konstitucij patvirtina karin taryba 13) revoliucins demokratins tarybos 14) monarchinse valstybs konstitucij dovanoja (oktrajuoja) monarchas. Oktrojuota konstitucija dar yra vadinamos konstitucijos, kurias padovanojo monopolijos savo kolonijoms. Konstitucijos rengimo kelias. 1. 1787 m. JAV konstitucija. Po nepriklausomybs karo 13 valstij sudar Konfederacij ir 1777 m. buvo priimti Konfederacijos straipsniai. 1781 m. jie sigaliojo. Taiau konfederacija nebuvo efektyvi tebuvo viena institucija vien rm konfederacijos kongresas valstija turjo 2-7 atstovus, taiau kiekviena valstij, nepriklausomai nuo atstov kongrese skaiiaus, turjo tik po vien bals. Svarbiausiems klausimams sprsti reikjo bent 9 valstij i 13 pritarimo. Kongresas nereguliavo toki svarbi klausim, kaip prekyba tarp valstij, tarptautin prekyba, nesprend mokesi klausim. Nebuvo institucijos, kuri utikrint sprendim gyvendinim. Todl irykjo nesutarimai tarp valstij, ikilo grsm konfederacijai. Siekiant igelbti valstyb, 1787 m. buvo suauktas Filadelfijos komitetas, kuriame dalyvavo 55 delegatai jie reng nauj konstitucij, nors komitetas buvo suauktas tik perirti ir patobulinti konfederacijos straipsnius.

33

60 proc. naujos konstitucijos rengj buvo teisininkai. Jos rengime dalyvavo tokie autoritetai kaip Hamiltonas, Vaingtonas, Franklinas, Medisonas. Balsuojama buvo pagal valstijas. 4) Virginijos planas jos delegatai pasil naujai sutvarkyti JAV santvark stipri federacija, kur valstijoms tenka menkesn reikm. Stipri vykdomoji valdia. 5) Niu Dersi etapas - grynosios federacijos krimas io plano atstovai siek neymiai pataisyti konfederacij, isaugoti konfederacijos straipsnius su neymiais pataisymais. 6) Konektikuto kompromisas vidurys tarp stiprios centrins valdios ir valstij savarankikumo. Konstitucija buvo priimta 1878 m. rugsjo 15 d. Filadelfijos konvente valstijos vienbalsiais nubalsavo u konstitucijos primim. Ji sigaliojo 1789 m. liepos mn. 2) 1958 m. Pranczijos konstitucijos primimas. Konstitucija buvo priimta atrios politins krizs slygomis. IV respublika nuo 1946 m. susijusi su vyriausybi nestabilumu, parlamente deinieji ir komunistai. Nuo 46 iki 50 mat pasikeit 20 vyriausybi. Griuvo Pranczijos kolonijin sistema. Valdia nesugebjo isprsti Alyro kolonijos ateities klausimo. Reikjo stiprios valdios, kuri igelbt respublik ir demokratin santvark. Pati tauta nemgo IV respublikos konstitucijos ir reimo. Partins sistema buvo iskaidyta naudojama proporcin rinkim sistema. 1958 m. vyksta maitas Alyre. Masiu reikalauja, kad bt sudaryta vyriausyb, vadovaujama maralu De Goliu, taiau pastarasis nenorjo grti valdi maito dka. Po keli dien paskelbiama, kad reikia sudaryti nauj vyriausyb. Pralamentas nutar skirti De Gol nauj premjeru. De Golis pasiek, kad parlamentas priimt du statymus: 1) statymas, suteikiantis teis Prezidentui, kai parlamentas eina atostog, leisti statymus. 2) Konstitucinis statymas suteik teis vyriausybei perirti konstitucij. Konstituciniai principai. Valdios altinis visuotin rinkim teis Valdios padalijimas Vyriausybs atsakingumas Parlamentui Teismins valdios kaip pagrindins teiss saugotojos nepriklausomybs utikrinimas Sukurti naujus santykius tarp Pranczijos ir nuo jos priklausani taut. Konstitucijos krimas: Idjos: De Golio pairos: Valstybs sutvirtinimas Nuoseklus valdi padalijimas Dviej rm parlamentas Stiprus prezidentas kaip arbitras sprendia ikilusius ginus tarp institucij. Debre pairos: Parlamentarizmo racionalizavimas: nesuderinami parlamentaro ir ministro postai, maoritarin rinkim sistema. Konstitucijos rengimas: 1) vyriausybin faz vyriausybje sudaro darbo grup, kuriai vadovauja Debre reng tekst. Taip pat De Goliui pirmininkaujant dirbo tarpministerin taryba.

34

2) 3)
referendumui.

Konsultacinis konstitucinis komitetas 39 nariai, 2/3 j parlamentarai taip buvo utikrintas parlamento dalyvavimas konstitucijos rengime. II vyriausybs darbo faz tekst m nagrinti vyriausyb, atsivelgdama pataisas ir pasilymus. Vyriausyb nutar perduoti konstitucij tautos

Konstitucijos primimas: 1) referendumo rengimo kompanija 2) balsavimas. 66 proc. pasisak u nauj konstitucij, dar didesnio palaikymo konstitucija susilauk kolonijose. Konstitucijos keitimas ir pataisos. Norint utikrinti konstitucijos stabilum, garantuojama sudtingesn j keitimo tvarka: 1) kas turi teis silyti pataisas: valstybs vadovas vyriausyb tam tikra deputat grup federacijos subjektai vienas parlamentaras 2) pataisos primimas. Paprastai pataisa priimama tam tikra kvalifikuota bals dauguma. Jei parlament sudaro dveji rmai, pataisa turi bti priimama abiej rm kvalifikuota bals dauguma. Kai kuriose alyse konstitucijos pataisoms turi pritarti tam tikras federacijos subjekt skaiius. Pataisos gali bti priimamos referendumu. U t pai patais gali bti reikalaujama balsuoti du kartus, esant tam tikrai pertraukai tarp balsavim, kai kur net reikalaujama, kad antrasis balsavimas bt atliekamas naujai irinkto parlamento. Daugeliu atveju prezidentas neturi teiss vetuoti konstitucijos patais. Iimtis Indija, Olandija, Pakistanas. Yra nustatomos tam tikros nekeiiamos normos: pvz, dl teiss demokratin opozicij (Olandija). Nekeiiamais gali bti skelbiami itisi skyriai. Konstitucij draudiama keisti ypatingosios padties, karo metu. Kartais draudiama keisti konstitucij tam tikr laik po jos primimo. Konstitucij klasifikacija. 1) demokratini konstitucij modeliai 2) nedemokratiniai konstitucij modeliai (pvz. KLDR) Pagal konstitucij form: 1) raytins (kodifikuotos) 2) neraytins (nekodifikuotos) Pagal primimo bd:

35

1) oktrojuotos 2) priimtos atstovaujamosios institucijos 3) priimtos referendumu Pagal keitimo bd: 1) kietos 2) lanksios (neraytins) Pagal galiojimo terminus: 1) laikinosios 2) nuolatins Pagal tikslus: 1) programins (socialistini valstybi) 2) konstatuojamosios (JAV). Konstitucinis procesas Vidurio ir Ryt Europoje 20 am. pabaigoje. 90 m. totalitaristins sistemos lugimas prasideda naujas io regiono valstybi raidos etapas. Konstituciniai pokyiai. ios valstybs pagal gyvenimo bd skirstomos : 1) aikiai pasirinkusios demokratijos keli 2) kvazi demokratins valstybs (Baltarusija, Rusija) i valstybi praktika ne visai atitinka konstitucijos raid. Postotalitarins valstybs patyr tam tikr socialistinio gyvenimo laikotarp, kai buvo atmetamos demokratins doktrinos. i ali perjimo demokratij ypatumas: valstybs reimo kaita, kio pertvarkymas, perjimas prie mogaus teisi ir laisvi utikrinimo politinis pliuralizmas, valdi padalijimas ir pan. 2 poiriai: 1) konstitucija reikia keisti, kai pasikeiia reimas konstitucija kaip pertvarkos instrumentas. 2) Konstitucija pertvarkos rezultatas. alys, kuriom gana greitai pavyko pakeisti konstitucij alys, kurios gana ilgai vadovavosi laikinosiomis konstitucijomis alys, kurios tebegyvena, taisydamos senas socialistines konstitucijas (Vengrija) alys, grusios prie ankstesni konstitucij (Latvijos 1922 m. konstitucija).

Postotalitarini valstybi konstitucij bruoai: 1) didel reikm teikiama mogaus teisms ir laisvms 2) Vakar teisins tradicijos dauglio idj perklimas tai sukelia tam tikrus prietaravimus sisteminiu poiriu 3) tvirtina statymin kontrol, kaip btin demokratijos palaikymo institut. 4) Siekiama efektyvios vykdomosios valdios 5) Pabriama konstitucins visuomens, informacijos priemoni reikm, politini partij ir organizacij detalus reglamentavimas, nuostatos dl maum.

36

Ar ios konstitucijos ne naujovi konstitucin reguliavim? Vienas poiris nene postotalitarini valstybi konstitucijos tai Vakar konstitucij kompiliacija. Kitas poiris neirint to, jose galima fiksuoti tam tikr nauj reglamentavimo lyg: 1) auktas reguliavimo lygis 2) aikiai fiksuojami konstituciniai principai 3) reguliuojant konstitucin kontrol paprastai pasirenkamas efektyvus kontrols mechanizmas 4) atskir konstitucinio reguliavimo srii detalesnis reguliavimas. Visa tai patvirtina, kad ios konstitucijos nra vien tik Vakar konstitucij pakartojimas. KONSTITUCIJOS APSAUGA. KONSTITUCINS JUSTICIJOS MODELIAI PASAULYJE. Teisin konstitucijos apsauga konstitucin justicija teisins konstitucijos apsaugos mechanizmai. Reikia, kad visas teisinis gyvenimas atitikt konstitucijos nustatytus principus. Konstitucij galima saugoti tiek teisinmis, tiek neteisinmis priemonmis. Svarbiausios yra teisins apsaugos priemons. Konstitucijos apsauga vis valstybs institucij udavinys jos j saugoja vairiomis priemonmis. Didiausia atsakomyb tenka aukiausioms valdios institucijoms teisin politin konstitucijos apsauga vyriausyb. Parlamentas, prezidentas. Prezidentui danai tenka konstitucinio garanto (Pranczija, Rusija). Kitur Prezidento konstitucijos pasauga siejama su jo priesaika (Vokietija) prisaikdinamas, prezidentas pasiada gerbti ir saugoti konstitucij. Parlamentas taip pat turi tam tikru galiojimus priirti, kaip vykdoma konstitucija vykdomosios valdios kontrol. Vyriausyb vykdomosios valdios gyvendinimas, utikrinant teistum, mogaus teisi ir laisvi apsaug. Teismai saugo konstitucij gyvendindami teisingum. Ombudsmeno institucija gina piliei teises ir laisves. Teisins konstitucijos apsaugos priemons: 1) ypatinga konstitucijos keitimo tvarka, 2) aukiausi pareign atsakomyb, 3) konstitucin prieira. Hesse teisins konstitucijos gynybos priemons tai prevencins ir represins garantijos politini partij veiklos nutraukimas, paeidus konstitucij, ypatingosios padties vedimas. Teisin apsauga palaija prasme vykdo tauta referendumu, valstybs vadovas, parlamentas, kitos institucijos. Teisin apsauga siaurja prasme vykdo konstitucins justicijos institucijos specials teismai ar j sistema, gyvendinanti konstitucin prieir. Konstitucin justicija (teisingumas)- teisimin konstitucin kontrol = konstitucin prieira. Konstitucin justicija tai teismini institucij (specialij ar bendrj), nagrinjani bylas dl vairi valstybs institucij teisini akt atitikimo konstitucijai, veikla nagrinjamas teiss norm atitikimo konstitucijai klausimas. Konstitucins justicijos itakos. Konstitucin justicija atsirado kartu su raytinmis konstitucijomis JAV 1787 m. konstitucija pirmoji konstitucins justicijos institucija atsirado JAV. Ji atsirado ne konstitucijos dka, o teisminio precedento pagrindu.

37

1803 m. byloje JAV Aukiausiasis teismas prim sprendim, kuriame pripaino, kad Teism statymo straipsnis prietarauja konstitucijai. io sprendimo tez: prieingas konstitucijai statyminis aktas nra statymas. Svarbiausia teismo veikla pasakyti, kas yra statymas tai papildoma valdi padalijimo principo garantija. Amerikietiko modelio bruoas konstitucijos apsaug vykdo visa teism sistema. model taip pat perm Lotyn Amerikos valstybs. Europinis modelis atsirado 20 am. austr mokslininkai Kelzenas ir Eizemanas io modelio skiriamasis bruoas konstitucin justicij vykdo speciali institucija konstitucinis teismas Austrija, ekija. lugus socialistinei sistemai siviepatavo europinis modelis (iimtis Estija). Europinio modelio sitvirtinimo prieastys: 1) Europos alyse, skirtingai nuo anglo saks teisins sistemos ali suprantamas statymas. JAV ikeliama konstitucija, o Europoje statymas. Amerikietikas modelis visk reikia lyginti su konstitucijos tekstu. 2) Europoje teisja buvo mokami tik taikyti statymus, o JAV teisjas tai ir norm krjas. 3) Europos teismams bdinga specializuot teism sistema 4) Tarpukario laikotarpiu Europos ali konstitucijas buvo gana lengva pakeisti todl sukuriama speciali institucija sprsti teiss akt atitikimo konstitucijai klausimus. Modeli skirtumai: Amerikietikas modelis Konstitucin prieira vykdo bendrieji teismai decentralizuota konstitucin justicija. Konstitucin apsauga vykdoma, sprendiant konkreias bylas Vykdoma kazualin konstitucin kontrol Sprendimas privalomas tik bylos alims inter partis Europinis modelis Konstitucin prieir atlieka specialios institucijos centralizuota konstitucin prieira Kompleksin konstitucin apsauga Abstrakti konstitucin kontrol Sprendimas privalomas absoliuiai visiems erga omnes Konstitucins justicijos subjektai. Konstitucins justicijos subjektai tai institucijos, kurios vykdo konstitucin teisin apsaug. Priklausomai nuo konstitucins justicijos modelio, subjektai skirstomi dvi dideles grupes: a. bendrieji teismai b. specialios institucijos, vykdanios konstitucin justicij. Jos skiriasi savo formavimo tvarka bei sudtimi. Bendrieji teismai taip konstitucin justicija gyvendinama bendrosios teiss tradicijos alyse (JAV, Didioji Britanija, Indija, Gana, Skandinavijos alyse, Lotyn Amerikos valstybse, Japonijoje). i konstitucins justicijos forma skirstoma tris porius:

38

decentralizuota konstitucins justicijos sistema io konstitucins justicijos porio ypatumas yra tas, kad j vykdo visi bendrieji teismai jie visi turi teis sprsti apie teiss norm akt konstitucingum. Prioritet turi aukiausios teismins instancijos sprendimas jis privalomas visiems teismams (JAV, Japonija, Filipinai, Skandinavijos alys). ii. centralizuota konstitucins justicijos sistema konstitucins justicijos funkcij vykdo tik aukiausia teismin institucija. Kiti teismai neturi teiss sprsti apie teiss norm akto konstitucingum (Gana, Estija). iii. konstitucins justicijos sistema federalinse valstybse greta federacins teismins instancijos veikia ir federacijos subjekt teismai (Indija) dviej pakop konstitucin prieira. Federacijos subjekt teismai vykdo tik federacijos subjekt teiss akt konstitucingum. Federacijos aukiausiasis teismas vykdo ir bendrai federacijos, ir jos subjekt teiss akt konstitucin prieir (Indija, Malaizija, Kanada). Specializuotos institucijos - konstitucin apsaug gyvendina Europinio konstitucins justicijos modelio alyse bdinga kontinentins teiss sistemai. Poriai: i. konstitucin justicij gyvendina Konstitucinis teismas tai teisminio pobdio institucija, kuri savo veikl vykdo atitinkama procesine forma, apibdinta konstitucijos skyriuje Teismin valdia ar Konstitucinis teismas. Konstitucinio teismo vieta: 1) vieni autoriai mano, jog tai sudtin teismins valdios dalis 2) kiti tai neigia, ir sako, kad konstitucinis teismas tai savarankika ketvirtoji valdia, kuri uima ypatinga padt gyvendina konstitucin justicij. Net jei konstitucinis teismas tai teismins valdios dalis tai neorganika dalis nra tiesiogini organizacini ryi (Lenkija, ekija, Slovakija). Konstituciniai teismai gali vadintis konstituciniais tribunolais. ii. kitos konstitucins prieiros institucijos, panaios Konstitucin teism savo formavimo tvarka ar sudtimi Konstitucins Tarybos (Pranczija, Marokas, Kazachstanas). Vieni autoriai teigia, kad i institucija maai kuo skiriasi nuo Konstitucinio teismo, o kiti jos tai atskira institucija, turint savo specifin funkcij. iii. federacinse valstybse federacijos ir federacijos subjekt konstituciniai teismai (Rusija). Vieni autoriai teigia, jog konstituciniai teismai tai intervencija statym leidyb paeidia valdi padalijimo princip; kiti autoriai teigia, jog konstituciniai teismai tai demokratinio konstitucionalizmo garantija. Konstitucinio teismo sudarymo tvarka. Bendrieji teismai sudaromi bendra statym nustatyta tvarka. Specials konstituciniai teismai sudaromi ypatinga tvarka: 1) formavime dalyvauja kelios valdios, kurias atstovauja tam tikros institucijos (taiau yra iimi). Paprastai formuoja statym leidiamoji valdia bei vykdomoji valdia (Austrija, Pranczija, Rusija). Slovakijoje 10 teisj skiria Prezidentas, i 20 kandidat, kurios pateikia Nacionalinis Susirinkimas. Sudaryme gali dalyvauti ir 3 valdios (Ispanija, Italija, Moldova). Piet korja po tris kandidatus skiria kiekviena valdios aka. Formavime gali dalyvauti tik viena valdia (Vengrija, Vokietija). Vokietijoje teisjus renka parlamentas pus renka Bundestagas, pus Bundesratas, 2) teisjai renkami slyginai neilgam laiko tarpui (Bendrj teism teisjai iki pensijinio amiaus). Daniausiai galiojim laikas yra 12 met. Iimtis Austrija, Turkija. Portugalijoje, Korjoje 6 metai, Bulgarija, Vengrija,Rumunija, Pranczija 9 metai, Albanija, Rusija 12 met. Vien konstitucini teism sudtis nesikeiia (Portugalija, Mongolija), kit keiiasi rotacijos principu (Ispanija, Kazachstanas, Rumunija). Paprastai teisjais gali bti renkami tik vienai kadencijai (iimtis Vengrija, Sirija). 3) Skirtingai nuo bendrj teism teisj (karjeros teisj), konstitucini teism teisjai sudaromi platesniu pagrindu jais gali bti skiriami teisininkai mokslininkai, teisininkai praktikai, teisininkai politikai, ir net asmenys, neturintys teisinio islavinimo. Austrijoje teisjai gali bti skiriami i turini baigtin teisin valstybin isilavinim, 10 met eiti pareigas, kur reikalinga tokia kvalifikacija. Tam tikro teisj teisinink skaiius reikalaujamas Gabone (i 9 7). Konstitucinio teismo teisjo teisinis statusas.

i.

39

Konstitucinio teisjo teisinis statusas panaus bendrosios kompetencijos teisjo teisin status: 1) pareig nesuderinamumas negali eiti joki kit pareig bei usiimti jokia kita veikla, iskyrus krybin arba mokslin veikl. 2) Draudiama partin veikla iimtis Vokietija. 3) Papildomi reikalavimai Vengrijoje teisjas 4 metus iki paskyrimo negali bti Vyriausybs nariu, politins partijos tarnautoju profesionalu, uimti vadovaujam pareig valstybs valdymo institucijoje. 4) Konstitucinio teisjo nekeiiamumo principas jis negali bti atleistas anksiau laiko. Netenka savo galiojim dl: a) mirties b) savanoriko atistatydinimo c) dl jo teisminio pripainimo neveiksniu d) drausms paeidim 5) nelieiamumo garantija ypatinga patraukimo baudiamojon atsakomybn tvarka panau parlamento nari imunitet (Vengrija, Bulgarija). 6) Pareig atlikimo materialins garantijos 7) Papildomi draudimai, reikalavimai draudiama pasisakyti klausimais, kurie yra ar gali bti konstitucinio teismo nagrinjimo dalyku. Konstitucinio teismo sudtis. Konstitucinio teismo sudtis paprastai bna nedidel 6-9 nariai. Vengrijoje, Italijoje 15, Rusijoje 19. Vidin Konstitucinio teismo organizacij nustato Konstitucinio teismo statymas. Konstitucinio teismo pirmininko skyrimas: 1) renka patys teisjai (Bulgarija, Rusija) 2) skiria valstybs vadovas (Kazachstanas) 3) skiria parlamentas (Vokietija) Austrijoje konstitucinio teismo pirminink skiria Prezidentas Vyriausybs patarimu. Konstitucinio teismo pirmininkui priklauso lemiamas balsas, konstitucinio teismo teisj balsams pasiskirsius polygiai. Bylos yra nagrinjamos tam tikrose komisijose, kitose valstybse organizacija yra gana sudtinga nagrinjama plenarinse sesijoje, kai kur konstitucin teim sudaro net atskiri rmai. Konstitucins justicijos subjekt kompetencija. Konstitucins justicijos subjektams yra suteikiami galiojimai sprsti konstitucins teiss klausimus bei ginus. Nurodoma, kad kompetencij lemia du kriterijai: 1) konstitucins justicijos modelis 2) gin dalykas sprendiam klausim ratas. Amerikinis modelis teisjai sprendia konstitucins justicijos klausimus, nagrinja civilines, baudiamsias, administracines bei kitas bylas. Specialus proceso sprsti konstitucins justicijos klausimus nra numatytas bylos sprendiamos bendra teismine tvarka. Europinis modelis konstitucins justicijos subjekt kompetencija yra apibrta paioje Konstitucijoje ar Konstitucinio teismo statyme. Sprendiam klausim klasifikacija: 1) klausimai, susij su parlamento priimt statym, akt, Prezidento, Vyriausybs teiss akt atitikimo Konstitucijai, o postatymini akt statymams. 2) Ginai, kurios sprendiant Konstitucinis teismas teikia ivadas rinkimai, referendumai, pan.

40

Kiti autoriai (pvz. Schteinberger) skiria tokius klausimus: 1) ginai tarp aukiausi valstybs institucij dl j kompetencijos atribojimo 2) Konstitucinis teismas sprendia statymo atitikimo Konstitucijai klausim 3) Sprendia ginus tarp federacijos ir jos subjekt, centrins ir vietos valdios. 4) Referendum konstitucingumo patikrinimas. 5) Klausimai, susij su rinkimais. 6) Aukiausias valdios pareign nualinimo nuo pareig klausimai u Konstitucijos paeidim, partij paskelbimo antikonstitucinmis klausimas, tam tikr konstitucini teisi atmimo klausimai. Judino klasifikacija: 1. klausimai dl konstitucins virenybs teiss altini sistemoje utikrinimo + oficialus konstitucijos ir statym aikinimas. 2. klausimai, susij su valdi padalijimo principo utikrinimo tiek horizontaliu, tiek vertikaliu lygmeniu. 3. klausimai, susij su mogaus teisi ir laisvi gynimu (konstitucinio skundo procedros). 4. klausimai, susij su konstitucijos apsauga nuo pareign, politini partij darom paeidim (impimentas).

I. Teiss norm akt konstitucingumo kontrol pagrindinis ir svarbiausias kompetencijos elementas (statym ir postatymini teiss akt konstitucingumas) utikrina konstitucijos virenyb teiss akt sistemoje. Postatymini akt tikrina ne tik atitikim konstitucijai, bet ir statymams. Yra dvi koncepcijos: 1) universalistin koncepcija nra apibrta: koki teiss norm konstitucingumas gali bti tikrinamas. Bendrosios kompetencijos teismai, vykdydami konstitucin prieir gali tikrinti bet kokios teiss normos atitikim konstitucijai. 2) Ribotos kontrols koncepcija teiss aktai, kuri atitikim konstitucijai nagrinja konstitucins prieiros institucijos yra numatyti Konstitucijoje ar Konstitucinio teismo statyme Svarbiausias klausimas statym konstitucingumo kontrol. Dl to kyla teorini ir praktini problem. Ar visi statymai gali bti tikrinami konstitucins prieiros institucij? vairiose alyse doktrinos nevienodos: 1. ar gali konstitucins prieiros institucija tikrinti teiss akto, priimto referendumu, konstitucingum? Ne (Pranczijos konstitucin taryba). 2. ar gali tikrinti konstitucini statym konstitucingum? Gali nagrinti i teiss akt primimo tvarkos paeidimus. Austrijoje, Ispanijoje, Italijoje yra princip, kuri i viso negalima keisti, todl konstitucinis statymas, keiiantis ias nuostatas gali bti pripaintas antikonstituciniu. 3. parlamento akt konstitucin kontrol reglament, statut, kit vidaus akt atitikimas konstitucijai numatytas daugelyje valstybi gali tikrinti Pranczijoje, Rumunijoje, Vengrijoje. Parlamento reglament konstitucingumo kontrol riboja pralamento teis paiam nustatyti organizacin tvark bei vidaus klausim sprendim, taiau tai utikrina, kad ir parlamentas laikysis Konstitucijos bei statym. 4. Postatymini akt konstitucin kontrol Prezidento, Vyriausybs, kit centrini inyb priimti aktai. vairiose alyse yra numatyta nevienoda apimtis teiss akt, kuri gali bti tikrinami: a) tik Vyriausybs teiss aktai b) Prezidento ir Vyriausybs teiss aktai Rusija, Lenkija, Slovakija. 5. tarptautini sutari konstitucingumo kontrol egzistuoja daugelyje valstybi (Austrija, Portugalija, Moldova, Rusija) tampa nacionalins teiss dalimi, todl turi atitikti konstitucij. Ypatinga reikm teikiama Mastrichto sutartie pasiraymui. 6. vietos savivaldos institucij teiss akt atitikimo konstitucijai kontrol (Slovakija, Slovnija, ekija). 41

oficialus ir privalomas konstitucijos aikinimas vykdoma, siekiant utikrini konstitucijos norm stabilum, viening i norm turinio traktavim (Bulgarija, Vengrija, Slovakija, Rusija). Kitose valstybse, nors i funkcija nra konstituciniam teismui numatyta, taiau nagrindamas konkreia byl, jis vis viena atlieka konstitucijos aikinim (taiau tai nra oficialios kompetencijos elementas). Kai kurie autoriai abejoja, ar i veikla konstituciniam teismui nesuteikia statym leidiamosios valdios bruo. Kita vertus, geriau tegul aikina konstitucinis teismas kaip teismin valdia, nei parlamentas, kaip politin.

II.

III. valdi atribojimo principo utikrinimas ginai tarp valstybs institucij. Specialios procedros yra numatytos Austrijoje, Bulgarijoje, Ispanijoje, Italijoje, Rusijoje. 1) sprendiami ginai tarp vairi institucij 2) sprendiami giniai tik tarp aukiausi institucij prezidento, parlamento, vyriausybs, aukiausiojo teismo 3) sprendiami ginai tarp centrini ir vietini institucij (savivaldybs vs vyriausyb). IV. mogaus teisi ir laisvi apsauga tai vienas svarbiausi konstitucins justicijos subjekt kompetencijos elementas. Tam gali bti numatytos specialios procedros konstitucinis teismas gali tirti skundus dl mogaus teisi ir laisvi paeidim (konstitucinis skundas, kuris manomas tik po vis teismini instancij nagrinjimo) tam tikra tvarka nagrinja konkretaus teiss akto atitikim konstitucijai. Vokietijoje, Austrijoje, Rusijoje., Vengrijoje, Austrijoje, Slovnijoje gali nagrinti fizini ir juridini asmen, asmen grupi ir susivienijim skundus. Tokiems skundams gali bti teikiama nevienoda reikm. Lotyn Amerikos valstybs numato konstituciniam teismui amparo procedr ji panai konstitucin skund taiau skiriasi sprendimo galia. Paprastai konstitucinio skundo nagrinjimo sprendimas yra privalomas visiems, amparo procedra inagrintas skundas yra individualaus pobdio. Kai kuriose alyse mogaus teiss ir laisvs utikrinamos primus tam tikrus teism pareigojimus dl teiss gyvendinimo tai bdinga bendrosios teiss tradicijai.
rinkim ir referendum kontrol - konstitucins justicijos institucijai yra suteikti plats galiojimai (Pranczijos Konstitucin Taryba veikia kaip sprendiamoji institucija nagrinja skundus dl sprendim, rezultat). Kitose alyse referendum bei rinkim sprendimai bei rezultatai yra skundiami apeliacine tvarka. pareign padaryt konstitucijos paeidim tyrimas ir j nualinimo nuo pareig klausim sprendimas impimento procedra. Tam tikrose valstybse iimtinai parlamentas sprendia iuos klausimus. Taiau parlamentas tai politin institucija, todl rezultatai gali priklausyti nuo kaltinamojo politins orientacijos. Siekiant ivengti sprendimo politizacijos, toks klausimas pavedamas konstituciniam teismui. Vengrijoje, Slovakijoje, Slovnijoje konstitucinis teismas sprendia Prezidento nualinimo klausimus. Kitose valstybse konstitucinis teismas tik fiksuoja konstitucijos paeidim, klausimo sprendimas parlamento funkcija (Rumunija).

V.

VI.

VII. politini partij konstitucingumo kontrol numatyti tik kai kuri ali konstitucijose ar konstitucini teism statymuose. Tai dvejopo pobdio veikla: 1) tikrinamas partijos krimasis ir veikla (ekija) 2) konstituciniai teismas patys sprendia klausim dl partijos pripainimo antikonstitucine ir priima sprendim (Vokietija). VIII. konstitucins teiss atmimas numato Vokietijos federacijos Pagrindinio statymo 18 str. tai labai retai eina konstitucins prieiros institucijos kompetencij. Vokietijos Federalinis teismas ia savo kompetencija pasinaudojo tik du kartus. 42

Valstybs institucij konsultavimas bdingas tik tam tikros alims. Paprastai konsultuojamas valstybs vadovas, tai labiau bdinga bendrosios teiss tradicijos valstybms. Konsultavimas nra privalomas, todl, kad nra sprendiamas joks ginas. Europoje i funkcij naudojasi Pranczijos konstitucin taryba jis konsultuoja Prezident dl referendumo organizavimo ir Prezidento ypating galiojim gyvendinimo. Konstitucins prieiros formos. Konstitucins prieiros forma lemia konstitucins justicijos ribas bei esm. Pagal vykdymo laik: Forma Vykdy mo bdas Iankstin (prevencin) konstitucin prieira yra vykdoma iki norminio akto galutinio sigaliojimo netinka amerikiniam modeliui. Leidia isprsti ginytinus klausimus dar iki teiss akto sigaliojimo ir gana per trump laik taip utikrinamas statymo leidybos proceso stabilumas. Tai nekenkia statym leidybos organo autoritetui, nes tokiu bdu jis ileidia tik kokybikus statymus. Suteikia i kontrol vykdantiems subjektams teis kiti statym leidybos sfera. Konstitucinis teismas tai normini akt bendraautorius. Kol statymas negalioja, negalima numatyti, koki tak jis padarys visuomeniniams santykiams. Tokia kontrol riboja laiko terminai daniausiai ji turi bti atlikta per 1 mn. Paskesn (represin) konstitucin prieira vykdoma jau galiojani teiss norm atvilgiu. Iankstins konstitucins prieiros trkumai

IX.

Privalu mai

Iankstins konstitucins prieiros privalumai.

Trku mai

43

Schteinberger: idealu bt derinti ias abi formas. Daugelis ali tiko represin kontrol bendrosios kompetencijos teismai gali vykdyti tik toki kontrol. Pranczijoje yra vykdoma iankstin konstitucin kontrol. Kitose valstybse abi ios formos yra derinamos. Pagal apimt: 1) abstrakti teiss akt kontrol teiss akt, nesusijusi su konkreia byla ar interesu konstitucingumo patikrinimas. Pagrindas bet kokia abejon dl teiss akto konstitucingumo. Klausimas yra keliamas abstrakiai. 2) konkrei teiss akt kontrol teiss akto konstitucingumo klausimas, ikils, nagrinjant konkrei byl. Pagrindas abejon, ar byloje teiss aktas neprietarauja konstitucijai. Konstitucin kontrol pagal tikrinimo pobd: 1) formalioji tikrinama, ar teiss norm aktas atitinka konstitucij pagal form jo primimo, krimo bei sigaliojimo tvark. 2) materialioji tikrinama, ar teiss aktas neprietarauja konstitucijai pagal idstyt jame teiss norm turin.

1) 2)

Privalomoji ir fakultatyvin kontrol. privalomoji kontrol nustatyta paios konstitucijos ir turi bti vykdoma kiekvien kart (Pranczija) fakultatyvin kontrol vykdoma tuomet, kai konstitucins prieiros institucij kreipiasi subjektai, kure turi toki teis. Subjektai, turintys teis kreiptis konstitucins justicijos institucij.

1) 2)
a) b) c) d) e)

amerikinis modelis gali kreiptis bet kokia bylos alis (juridinis ar fizinis asmuo) teismas tik priima sprendim. Europinis modelis gali kreiptis tik nustatyti subjektai: tam tikri valstybs pareignai ar institucijos (Prezidentas, Vyriausyb Italija, Vokietija). Deputat grup (Ispanija, Pranczija, Vokietija) Parlamento rm pirmininkai (Ispanija, Pranczija) Tam tikri valstybs organai Asmenys, ar asmen grups, kuri teiss yra paeistos. Konstitucins justicijos institucij sprendimai, j privalomumas.

Kai konstitucin justicija vykdo konsultacin funkcij, jos konsultacijos nra teisikai privalomos. Visais kitais atvejais, konstitucins prieiros institucijos sprendimai yra privalomi. 1) bendrosios kompetencijos teism sprendimai yra privalomi tik konkreios bylos alims inter partis. Aukiausiojo teismo sprendimai yra privalomi emesniems teismams. 2) Kontinentins teiss tradicijos valstybse konstitucins prieiros institucij sprendimai yra visuotinai privalomi erga omnes niekas negali pakeisti konstitucins justicijos institucijos sprendimo. Iimtis Parlamentas tam tikra kvalifikuota bals dauguma gali veikti konstitucins justicijos institucijos sprendim (Rumunija, Namibija) tokiu bdu nekonstitucinis statymas tampa konstituciniu. 4 TEMA. ASMENS TEISINIO STATUSO PAGRINDAI. PASAULIO ALI TEISINS SISTEMOS IR ASMENS TEISINIS STATUSAS.

44

Nuo 1789 m. deklaracijos laik, konstitucijose pradedamos tvirtinti normos, tvirtinanios asmens padt visuomenje, jo teises ir laisves. mogaus teiss tai prigimtins, neatimamos teiss, priklausanios mogui nuo gimimo kaip asmenybei. Neatimamos teiss ta gyvyb, laisv, nuosavyb, privataus gyvenimo nelieiamyb, fizinis ir psichinis nelieiamumas. Pilieio teiss tai teiss, susijusios su pilietybs faktu asmens teisinis ryis su tam tikra valstybe, asmens, kaip politinio visuomens nario teiss rinkim, asociacijos teiss. Neretai prie pilietini teisi prijungiamos tam tikro socialins ekonomins teiss jos laiduojamos tik pilieiams. Tarp asmens ir pilieio teisi grietos ribos nra, Totalitarinio socializmo alyse akcentuojamos pilieio bei dirbaniojo teiss. mogaus teiss nustumiamos antr plan. Pareigos priklausomai nuo konstitucijos skiriasi j apimtis. Asmens teisin padtis vairiose alyse suvokiama nevienodai: 1) liberalioji (vakarietikoji) koncepcija prioritetas teikiamas asmeniui, individui, prigimtinms teisms, pagarba mogaus orumui, jo mogikajam savarankikumui. Teiss ribojamos tik norint utikrinti moral, viej tvark ir tais atvejais, kai vieno asmens teiss riboja kit asmen teises bei teistus interesus. 2) Marksistin koncepcija kolektyvistinis poiris - prioritetas teikiamas kolektyvui (klasei, susivienijimui, bet ne asmenybei). Nustatomos tam tikras teisi rangas: 1. socialins ekonomins teiss svarbiausios (teis moksl, darb, sveikatos apsaug). 2. iskiriamos piliei bei dirbanij teiss. 3. numatyta daug pareig visuomenei bei valstybei (net moralinio pobdio). 3) musulmon ali koncepcija mogaus teisi institutas nra labai aikiai apibrtas. Lygyb suprantama pagal ariat. Akcentuojamos ne teiss, o pareigos Alachui bei tikratiki bendruomenei. 4) mogaus teisi samprata pagal paprotin teis (tropik alys Afrikoje) mogus tai genties lstel mogaus teiss gali bti realizuojamos tik padedant genties kolektyvui. alia parlament yra numatyti geni vad pasitarimai (Botsvana) genties vadas balsuoja u vis eim, gent. Istorin pagrindini teisi raida. I banga - konstitucionalizmo itakos, siejama su pirmuoju konstitucij raidos etapu traukiamos asmenins bei politins teiss. II banga 20 am. I pus konstitucinis statusas suteikiamas socialinms, ekonominms teisms. III banga 20 am. II puss vid. globalins teiss (siejamos su sparios industrializacijos, mokslo progreso bei ekologins situacijos pablogjimu) ekologins teiss, teis informacij. Pilietybs vairiose pasaulio valstybse reguliavimas. Asmens teisin padt visuomenje lemia jo statusas asmuo gali bti pilietis, asmuo be pilietybs, gali turti kelias pilietybes, usienietis, bglys, perkeltasis, priverstinis persikllis. Pilieiai plaiausias teisi ir pareig spektras. Usienieiams paprastai nepriklauso politins teiss (Europos Sjungos bei Skandinavijos valstybse usienieiams yra suteikiama teis dalyvauti municipalini organ rinkimuose). Lotyn Amerikos alyse galioja abipusikumo principas, tam tikras pareigas gali eiti tik pilieiai. Usienieiai turi pas bei leidim gyventi tam tikroje valstybje. Iimtis diplomatai. Asmens be pilietybs padtis panai usieniei, taiau jie negali pasinaudoti teise diplomatin gynyb. Usienieiai ir asmenys be pilietybs gali bti isisti i alies. Asmenys su keliomis pilietybmis (bipatridai) - turi teises ir pareigas t valstybi, kuri pilieiai jie yra, klausimai dl teisi bei pareig kolizij yra isprendiami diplomatiniu bdu.

45

Pilieiai ir pavaldiniai. Pilietyb ymi asmens teisin ry su tam tikra valstybe, sukuriamos teiss bei pareigos teik asmens, tiek valstybs atvilgiu. Pavaldinys monarchin forma asmens ir monarcho ryys. Demokratinse valstybse pavaldinys tai tik terminas, teisinis statusas yra toks pats. Treiojo pasaulio valstybse (arab, Afrikos alys) pavaldinys turi bti asmenikai itikimas savo monarchui, u itikimybs sulauym yra taikoma grieta bausm. Pilieiai nra vienodi pagal savo padt tai priklauso nuo to, ar pilietyb yra gyta gimimu ar natralizacija (gyjamas, laikantis tam tikros procedros). I gimusio pilieiu asmens pilietybs atimti begalima, i natralizuoto galima. Birmoje yra asocijuot piliei grup tai tam tikros tautos atstovai, kurie turi ratikai pareikti lojalum valstybei. Musulmon alyse skiriasi moter ir vyr teisin padtis. Europos Sjungos pilieiai renka Europarlament, turi teis kreiptis Europarlament ir Ombudsmen su peticija. Taiau is j statusas yra nulemtas vidaus teise. Pilietybs gijimo bdai.

1) filiacija jus sangvinis, jus soli. Jus sangvinis pilietyb gyjama nepriklausomai nuo gimimo vietos. Jos soli pilietyb suteikiama pagal gimimo viet. Europoje labiau paplits jus soli, jus sangivinis labiau paplits naujajame pasaulyje. ie principai taip pat gali bti derinami. 2) Natralizacija pilietyb gyjama, laikantis tam tikr reikalavim. Natralizacija galima: 1. pagal statym su santuokos sudarymu ar vaiko gimimu. 2. ar asmens pareikimu asmens pareikimas, kad jis nori gyti tos valstybs pilietyb jis pateikiamas tam tikroms institucijoms (Teisingumo ministerijai, VRM, valstybs vadovui). Danai reikalaujama atsisakyti ankstesns pilietybs. Reikalavimai: 1) tam tikr laika gyventi toje valstybje 2) mokti oficiali valstybs kalb 3) psichin sveikata, nesirgti tam tikromis lygomis. 4) Nebti registruotam tam tikrose institucijose. 5) Musulmon alyse asmuo turi bti musulmonas ar pakeisti savo tikjim. 6) Tropik alyse asmuo turi bti sitvirtins bendruomenje bei laikytis jos paproi. Santuokos sudarymas paprastai nesikeiia pilietybs. Iimtis Saudo Arabija. Prieglobsio teiss suteikimas taip pat nereikia pilietybs gijimo.
optacija pilietybs pasirinkimas, kai dalis valstybs teritorijos pereina kitai valstybei. Transfertas dalis valstybs teritorijai pereina kitai valstybei, pilietyb gyjama be pasirinkimo (po II pasaulinio karo kai buvo keiiamos sienos). Registracija supaprastinta pilietybs gijimo tvarka (asmenims, kurie jau anksiau yra gyven). Pilietybs atstatymas buvusiems pilieiams. Skiriami individuals (pvz. natralizacija) bei kolektyviniai (transfertas) pilietybs gijimo bdai. Vaik pilietyb priklauso nuo tv pilietybs. Vaikai iki 14 m pilietyb keiiasi kartu su tv, be formalum. Jei keiiasi vieno i tv pilietyb reikalingas ratikas tv susitarimas dl vaiko pilietybs. Vliau reikia paties vaiko sutikimo. Pilnameiai vaikai gyja pilietyb bendrais pagrindais. Pilietybs netekimas.

3) 4) 5) 6)

1)

ijimas i pilietybs asmens atsisakymas pilietybs pareikimu.

46

Pilietybs atmimas vykdomas valstybs galiot institucij, neatsivelgiant pilieio norus. Paprastai numatyta u tam tikrus nusikaltimus. Pilietyb gali bti atimta tam tikram laikotarpiui (pvz. Austrija 6 metai). Naujosiose konstitucijose paprastai pilietyb atimti draudiama. Isiuntimas i alies bdingas totalitarinms valstybms tai viena i bausms form. Demokratinse valstybse galima isisti tik usieniet ir tik teismo sprendimu. Ekstradicija asmen idavimas kitai valstybei tardymui ir teismui vykdoma tarptautini sutari pagrindu. Asmens teisi ir laisvi turinys. Klasifikacija: 1) 2) 3) 4) Asmenins Politins Socialins, ekonomins, kultrins.

2)

teiss ir laisvs ireikianios asmens lygyb socialins, ekonomins, kultrins teiss, sudaranios prielaidas asmenims aktyviai dalyvauti visuomeniniame gyvenime. Politins teiss ir laisvs Asmenins teiss ir laisvs, garantuojanios asmens laisv, nelieiamyb, orum. Asmenins teiss ir laisvs.

Tam tikra grup teisi, kuriomis konstitucikai ginamas asmens gyvenimas: laisv, nelieiamyb. JAV politiniame teisiniame leksikone privacy vis asmens privataus gyvenimo aspekt apsauga. Asmenins teiss: 1. bendresnioji grup (teis gyvyb) 2. konkretina pirmosios grups teises (minties ir sins laisvs, buto nelieiamybs, judjimo laisvs). Teis gyvyb. Fiksuojama dviems bdais: 1) pozityvus reguliavimas (Bulgarija) kiekvienas turi teis gyvyb ksinimasis gyvyb baudiamas. 2) Negatyvus (Vokietija) Mirties bausm udrausta. Rusijos konstitucijoje iimtinais atvejais gali bti taikoma. Konstitucin teis gyvyb utikrinama normomis, draudianiomis kankinimus, naudojim eksperimentams be asmens sutikimo. iuos argumentus naudoja abort draudimo alininkai. Kai kur i teis gyvyb traktuojama ne kaip teis, bet kaip laisv. Teis minties ir sins laisv. Laisv nuo ideologins prieiros. Vengrija: tai laisvas religijos pasirinkimas, laisv laikytis savo sitikinim ir poiri, reikti tai religinmis apeigomis. itame bloke iskiriama: Sins laisv (platesn svoka)

47

 Tikjimo laisv Pvz. atsisakymas karo tarnybos dl religijos. Daniausiai valstyb yra pasaulietin nra apibrta religija. Graikijoje pagrindin religija tvirtinta konstitucijoje tai pravoslav tikjimas. Privataus gyvenimo ir komunikacij laisv. Privataus gyvenimo, susirainjimo, busto nelieiamyb. mogaus privats ryiai apsaugoti nuo nepagrsto valstybs kiimosi p jo reikalus. Venesuela: sibrauti but galima norint ukirsti keli nusikaltimui. Anglosaks teisje nuosavybs (busto) nelieiamyb siejama su krata (neteista). Asmens gyvenimo nelieiamyb sumainama. Todl postotalitarinse valstybse stengiamasi detaliai reglamentuoti asmens privataus gyvenimo apsaug (Bulgarija). Judjimo laisv. Asmuo turi teis ivykti usien, apsigyventi kur nori (valstybs teritorijoje). i laisv tvirtinta ir treiojo pasaulio alyse. Taiau ios teiss nra Kinijos Respublikos konstitucijoje. i laisv nra absoliuti. Vokietijoje ji gali bti apribota statymu, kai nra atitinkamo jos gyvendinimo pagrindo, visuomenei dl to ikilt sunkumai arba ribojama kai btina kovoti su pavojingom ligom, epidemijos, dl jaunimo apsaugos nuo neprieiros, dl ukirtimo kelio nusikaltimams. Asmens teiss ir laisvs siejamos su baudiamosios teiss ir baudiamojo proceso asmeninmis teisinmis garantijomis. JAV daugelis Teisi bilio norm paneig tam tikro proceso absoliutumo normas: niekas negali versti asmens liudyti prie save, nekaltumo prezumpcija. 5 pataisa nurodo, kad asmen galima patraukti atsakomybn tik prisiekusij sprendimu. Draudiama traukti pakartotinai atsakomybn u t pat nusikaltim. Svarbus yra rungtinikumo principas lygi ali ginas prie bealik teisj. Pilietins teiss ir laisvs. Atsirado bei buvo formuluojamos statym lygiu 18 am. pvz, 1789 m. mogaus ir pilieio teisi deklaracijoje. Politins teiss tai paprastai tik pilietins teiss: Teis dalyvauti valstybs reikal tvarkyme (rinkimai, referendumas, peticijos teis) Teiss, leidianios dalyvauti visuomeninse reikaluose (susirinkim, sjung teis). Kai kuriose valstybse yra tvirtinamas konstitucinis principas dalyvauti valstybs ir visuomens valdyme (Ispanija). Rinkim teis apima du aspektus: 1) teis rinkti (aktyvioji) 2) teis bti irinktam (pasyvioji) teis reikalauti, kad btum registruotas kandidatu, teis vesti rinkimin kompanij. Referendumo teis teis inicijuoti referendum dalyvauti referendume teis balsuoti ar nebalsuoti referendume tai tautos statym iniciatyvos tvirtinimas.

48

Peticij teis tai individualus ar kolektyvinis piliei kreipimasis aukiausius valdios organus (anglosaks valstybse tai suprantama kaip vis pirma kreipimasis parlament). Karininkai turi teis paduoti tik individualias peticijas. Nors savo pobdiu peticijos yra politin teis, jose daniausiai bna individualaus pobdio klausim. Musulmon alyse i teis atitinka bet kurio musulmono teis ateiti monarcho rezidencijos kiem ir kreiptis su praymu tam tikromis nustatytomis valandomis. Postsocialistinse ar totalitarinse valstybse peticij teis yra suprantama kaip piliei teis kreiptis su skundais aukiausius valdios organus. Peticijos teis buvo pirm kart tvirtinta 1776 m. Pensilvanijos konstitucijoje. iuolaikin JAV justicija peticijos teis supranta kaip nuomons idstym tam tiru visuomens gyvenimo klausimu. Peticij turinys gali bti susijs su labai plaiais visuomens gyvenimo klausimais. Peticija nuo skundo skiriasi tuo, kad ji yra visuomenikai reikminga. Iskirtinis peticijos bruoas adresatas. Su peticija galima kreiptis atstovaujamuosius valdios organus (Italija). odio ir spaudos laisv. Galimyb gauti informacij i vis galim altini bei j skleisti visais teistais bdais. Taiau tai nra absoliuti laisv. odio laisv reikia cenzros nebvim. Autorius gali spausdinti ar kitais bdais skleisti savo pairas, idjas, taiau u informacijos statym paeidim, jam gresia atsakomyb. Atsakomyb galima: u valstybins paslapties atskleidim, meit (skleidimas melaging bei eminani ini), eidim, difamacij (nemelaging, taiau eminani ini skleidimas). Atsakomyb paprastai tenka autoriui bei redaktoriui. Leidjas neatsako, nes jis tra verslininkas. Taip pat negalima vieinti profesins paslapties (medicinins, tardymo, pan). Sutinkamai su 1966 m. tarptautiniais mogaus teisi paktais, daugelio valstybi konstitucijos numato ir kitus apribojimus. Draudiama propaganda ir agitacija, kurstanti rasin, religin, tautin neapykant, tautinio, kalbinio ar kitokio pranaumo propaganda. Tokios nuostatos labai danos postkomunistinse valstybse, kas yra glaudiai susij su j praeitimi. Paeidus visuomens informavimo statymus, yra galima areto udjimas draudimas platinti leidin, televizijos program, pan. Sprendimas dl areto paprastai yra priimamas teismine tvarka, taiau besivystaniose valstybse toki teis turi ir vykdomosios valdios organai. Leidinio, kasei ir kt. informacijos altini konfiskavimas (kas tolygu j sunaikinim) yra galimas tik kolegialaus teismo sprendimo pagrindu. Norint sukurti visuomens informavimo priemon, reikalinga j registracij atitinkamoje valstybinje institucijoje. Registracija suteikia visuomens informavimo priemonei juridinio asmens status. Demokratinse valstybse yra grietai draudiamas visuomens informavimo priemoni monopolizavimas, nes kitaip bt paeista odio ir spaudos laisv. Susivienijim teis. Beveik visuose, skaitant ir totalitarinio socializmo valstybi konstitucijas, yra kalbama apie teis jungtis politines partijas, profesines sjungas, socialines kultrines, sporto ir kt. visuomeniniais organizacijas. Tik labai nedaugelyje ali daroma iimtis politinms partijoms - jos draudiamos musulmon valstybse, kaip ardanios musulmon bendruomens vienyb. Iki 20 am. 8-9 deimtmeio totalitarinse besivystaniose valstybse, ypa Afrikoje, buvo draudiamos visos partijos, iskyrus valdanij. Totalitarinio socializmo valstybse tokio draudimo nebuvo. Vienose j buvo viena partija, kitose kelios, taiau tik konstitucikai tvirtinus komunist partijos vadovaujant vaidmen todl kit partij buvimas neturjo reikms. Konstitucijos numato tik paias bendriausias nuostatas, lieianias partij veikl, kartais palieia profesini sjung krimsi. Tik totalitarinio socializmo valstybse yra labai plats straipsniai apie visuomeniniais organizacijas ir j ypating vaidmen visuomense.

49

Konstitucijose paprastai yra reguliuojami tris aspektai, lieiantys politines partijas: nustatomas daugiapartikumas kalbama apie partij vaidmen demokratinje visuomenje (jos ireikia politin tautos vali per rinkimus) nustato, kad partij organizacija bei j veikla turi atitikti demokratijos ir tautins nepriklausomybs principus. Taip pat kai kuriose konstitucijose kalbama, jog partijos negali kurtus etiniu, tautiniu, religiniu pagrindu (tokios nuostatos paprastai aptinkamos besivystani valstybi konstitucijose); kad partijos gali bti kuriamos remiantis tik teritoriniu principu, kad negalima kurti politini organizacij monse. staigose (tai bdinga postsocialistinms valstybms). Taiau daugelyje Europos ali toki draudim nra, yra klerik partijos, kai kur yra kuriamos politins organizacijos darbovietse. Detaliai visuomenini susivienijim teisinis statusas yra reguliuojamas trimis statymais: 1) dl politini partij 2) dl socialini ekonomini ir kit pelno nesiekiani susivienijim 3) dl akcini bendrovi (kit moni), kuri pagrindinis tikslas yra gauti peln. Kai kur yra specials kooperatyv, profesini sjung statymai. Susivienijim teis yra taip pat realizuojama per visuomenines organizacijas, kurios neturi nuolatins narysts ir kuri tikslas yra suteikti tam tikras socialines paslaugas, Visuomeniniai susivienijimai yra kuriamos be specialaus leidimo. Taiau organizacijos, turinios savo nuostatus, status ar statutus privalo usiregistruoti. Konstitucijos numato, jog visuomenini susivienijim organizacija ir veikla turi atitikti demokratinius principus (Ispanija). Net jeigu visuomeniniai susivienijimai nedalyvauja politinje veikloje (kai kuriose valstybse tai yra tiesiogiai draudiama, pvz. profesinms sjungoms, religinms bendruomenms), ir tam tikru bdu veikia valstybs valdi, j pagrindinis tikslas nra valdios siekimas. Totalitarinio socializmo valstybse visuomeniniai susivienijimai yra traukiami politik, vadovaujami komunistins partijos ia jie naudojami kaip laidai nuo partijos prie masi. Skirtingai nuo siekiani pelno organizacij, visuomeniniams susivienijimas nereikalingos licencijos, taiau jos turi bti registruotos ir pateikti registratoriui (paprastai juo bna teisingumo ministerija) duomenys apie savo finansin veikl. Ypa detaliai statymai reguliuoja politini partij steigim bei veikl. Partijai sukurti reikia, kad jos steigiamajame susirinkime dalyvaut tam tikras piliei, turini politines teises minimalus skaiius (Vengrijoje 10, Bulgarijoje 50 moni). ie asmenys irenka partijos pirminink, sekretori, surao steigiamj protokol, priima partijos nuostatos, partijos tikslus idstant dokument bei kt. Panaios tvarkos reikalaujama ir steigiant tam tikra visuomeninius organizacijas. Susirinkim bei manifestacij teis. Pagrindin politin piliei teis yra susirinkim, miting (susirinkimai tik po atviru dangumi) ir demonstracij (judantys susirinkimai, taiau bna ir sdinios demonstracijos) laisv. Tai kolektyvins nuomons tam tikrais visuomens gyvenimo klausimais ireikimo forma. Daugelis konstitucij patikslina tai teis rinktis be ginklo. Teisinis susirinkim reglamentavimas priklauso nuo susirinkimo pobdio. Susirinkimui patalpoje nereikalingas nei municipalini valdi (mero, policijos) leidimas, nei j spjimas, taiau btinas tos patalpos savininko leidimas uimti patalpas tam tikram laikui. Jeigu susirinkimo organizatoriai mano, jog yra tam tikras pavojus, jie gali kreiptis policij su praymu susirinkim atsisti savo atstovus, kurie neturi teiss kitis susirinkimo eig (susirinkim atidaro, veda ir udaro susirinkimo pirmininkas). Tik masins netvarkos atveju, ar tuo atveju, jei susirinkimo dalyviai turi ginkl ar daikt, kurie gali bti pavojingi susirinkusij sveikatai, policijos atstovas gali imtis savarankik veiksm. Jeigu susirinkimas vyksta gatvje, aiktje, parke, susirinkusieji riboja kit moni laisves (pvz, judjimo laisv, pasivaikiojimo vieoje vietoje laisv). Todl tokiam susirinkimui reikalingas iankstinis municipalins valdios organ spjimas (Vokietijoje prie 2 dienas, Pranczijoje per 3, D.Britanijoje per 6) ar net j leidimas. Tam tikrose Europos valstybse policija turi teis 2-3 mnesiams udrausti bet kokius vieuosius susirinkimus jos kontroliuojamame rajone, jeigu pagrstai manys, kad toks susirinkimas gali sukelti visuotini neramum. Susirinkimai yra draudiami vietose, kur yra statym leidybos institucijos pastatas, valstybs vadovo rezidencija. Tokiose vietose neretai yra draudiami ir piketai tai nedidels moni grups su plakatais, kurios piketuoja tam tikr objekt (pastat). Kai kuriose valstybse leidiami piketai ir prie aukiausios valstybs valdios institucijos pastatyt, taiau tik laikantis tam tikro atstumo nuo j.

50

Atviro susirinkimo tema, jo organizatori pavards, numatomas dalyvi skaiius bei kiti duomenys turi bti pristatyti merijai ar policijai ias institucijas spjant, ar kreipiantis jas leidimo surengti susirinkim. Tai taip pat lieia demonstracijas, bet ne piketus. Demonstracijoms yra grietesni reikalavimai: merija patvirtina judjimo marrut, gali apriboti demonstracijos dalyvi skaii. Jei nesilaikoma nustatyto marruto, policija turi teis sikiti ir ivaikyti demonstracij. Besivystaniose alyse nesankcionuot demonstracij metu policija danai naudoja ginklus, bna auk. Ypatinga forma yra piketavimas tai vieas individualios ar kolektyvins nuomons reikimas be eityni, garsiakalbi prie piketuojamojo objekto stovi mons su plakatais ir kitomis vaizduojamosiomis priemonmis. Teis lygiomis stoti valstybs tarnyb. Tai tarpin teis tarp politini ir asmenini teisi. Tai vis pirm lieia klasifikuot valstybs tarnyb, su jai bdingais rangais, pan. Socialins ekonomins teiss. Nuosavybs bei jos paveldjimo teis. Konstitucijoje kalbama apie t nuosavyb, kuri aprpina mogaus gyvybinius poreikius. Tokia nuosavyb papratai vadina privatine nuosavybe, nors yra ir kit privatins nuosavybs samprat (pvz. marksistin). Taiau stambios privaios nuosavybs (kuri marksistinje teorijoje yra suvokiama kaip gamybos priemoni nuosavyb) negali turti visi visuomens nariai, todl dalis moni turi samdytis valstybinse ar privaiose monse. Ieit i tokios padtis marksistins teorijos atstovai mato tik kaip privaios nuosavybs panaikinim nacionalizavimas bei kooperacija. Kit srovi atstovai iuos prietaravimus silo isprsti sukrus vidutin klas. Apie nuosavybes teis vienokia ar kitokia apimtimi kalba beveik visos konstitucijos (iskyrus laikinus pagrindinius statymus). Daugelyje j jau nra nuostat apie vent ir nelieiam nuosavyb. Sutinkamai su konstitucij nuostatomis, nuosavyb gali bti paimta valstybs nuosavybn, siekiant patenkinti visuomeninius poreikius (elektros energija, dujos, vanduo, nafta, automobili gamyklos). Esant karo padiai, yra galima rekvizicija laikinas atlygintinas nuosavybs pamimas pvz, gynybos tikslams, galimas laikinas daikt, kuri negalima iveti sulaikymas muitinse, gali bti apribota savininko teis naudotis eme. Taiau konkretus turtas gali bti i savininko paimtas (iskyrus rekvizicij ir tam tikr kit atvej) tik visuomeniniais tikslais, tik teismo sprendimu ir tik visikai atlyginus. Galima turti bet koki statymo neudraust nuosavyb. Taiau daugelyje valstybi usienieiai neturi nuosavybs teiss em, naudingsias ikasenas. Be to, kai kurie objektai yra iimti i apyvartos ir negali bti tam tikr asmen nuosavybe (pvz. nuodai, tam tikros ries ginklai, pan). Pagal klasikin musulmon teis, keturias stichijos ganyklos, vanduo, oras ir ugnis yra visuomeninio naudojimo objektai ir negali bti atskir asmen nuosavybe. Taiau i tikrj musulmon valstybse jau senokai sitvirtino nuosavybs teis em bei vanden. Totalitarini socialistini valstybi konstitucijose yra pateikiamas kitoks poirius nuosavybs teis. Privatin nuosavyb yra suvokiama kaip eksplotatorikoji ir yra nesuderinama su socializmu, taiau pastaruoju metu iose valstybse (iskyrus KLDP ir i dalies Kub), privatin nuosavyb bei privatus verslas yra plaiai paplit. Totalitarinio socializmo valstybs dalina nuosavyb gamybos ir naudojimosi objektus. Naudojimosi objektai yra traktuojami kaip privatin nuosavyb, j apsauga yra garantuojama. Taip pat yra leidiama darbo privatin nuosavyb tai valstiei, amatinink nuosavybs teis nedideles gamybos priemones. Totalitarinio socializmo valstybi konstitucijos tvirtina nuosavybs ri nelygiavertikum. statymu yra nustatyti socialistins nuosavybs privalumai (valstybs ir visuomenins nuosavybs), ypatinga reikm teikiama valstybinei nuosavybei, kuriai suteikiama aukiausia teisin apsauga. Konstitucijose vis daniau tvirtinama intelektualin nuosavyb, susijusi su krybin veikla (pvz. autorins teiss). Tai nemateriali nuosavyb, pvz. autoriaus vardas, krinio, iradimo nelieiamyb, teis gauti pajamas i autorysts, pan. Teis turti versl. Su nuosavybs teise yra glaudiai susijusi teis turti versl teis laisv kin veikl. Tai teis verstis bet kokia peln teikiania veikla, jei tik i veikla nra draudiama statym (pvz. gali bti draudiama gaminti nuodus, ginklus). Verslo monms reikia siregistruoti, gauti licencij, kur bt nurodytos leidiamos veiklos rys.

51

ia teise piktnaudiauti draudiama. Daugelyje ali yra draudiama monopolij veikla draudiama kurti susivienijimus, kuri tikslas paalinti i rinkos konkurentus bei nustatyti monopolistines kainas, draudiama riboti teistos konkurencijos laisv, veikia vartotoj teisi pasaugos statymai, yra sikrusios vartotoj teisi apsaugos organizacijos, kuri veikla yra gana efektyvi. Teis darb ir darbo laisv. Tai vienos svarbiausi socialini ekonomini teisi. Konstitucija bei statymai reguliuoja kolektyvin darb visuomenje, bet ne individual darb sau (pvz. darbas sode). Totalitarinio socializmo valstybs apsiriboja teiss darb reglamentavimu (darbo laisv netraukiama turin). ia teis darb suvokiama kaip valstybs garantuotas vis aprpinimas darbu, taip pat bedarbysts likvidavimas. Kapitalistinse valstybse nuostata dl teiss darb buvo jungta konstitucij turin po II pasaulinio karo, yra taip pat ir nuostata dl valstybins paramos bedarbiams. Vliau i nuostata buvo papildyta ir darbo laisvs reglamentavimu t.y. tai laisv dirbti bet kok darb bei usiimti bet koki veikl, jei tik ji neprietarauja statymams. i formuluot taip pat buvo nukreipta prie priverstin darb, kuris buvo praktikuojamas totalitarinse bei faistinse valstybse ir prie btin priverstin darb (btinga socialistinms valstybms). Demokratinse valstybse priverstinis darbas yra galimas karo tarnyboje, teismo sprendimu ar ypatingosios padties metu. Teis darb ir darbo laisv yra papildomos nuostatomis apie saugias ir nekenksmingas sveikatai darbo slygas, teis laisvai pasirinkti profesij, sining atpild u darb. statymai nustato valandin (JAV) ar mnesin (Pranczija) darbo umokesio minimum. Yra numatyta valstybin paalpa bedarbiams. Paprastai ji sudaro buvusio darbo umokesio dal (pvz, D. Britanijoje 50-60 proc, Vokietijoje 30-35 proc), ir mokama ne ilgiau kaip metus (Kanadoje 8 mn) ir tik tiems asmenims, kurie anksiau i darbo umokesio mokdavo draudimo mokas bedarbysts atvejui. Paalpos dydis maja kas kelis mnesius. Jei bedarbis du kartus atsisak silomo darbo, jis gali netekti paalpos. Teis poils. Tai reikia vienos ar dviej laisv dien per savait suteikimas, kurias apmoka darbdavys (tam tikrais atvejais i dien gali bti daugiau, jeigu yra mainamas darbo laikas, siekiant padidinti uimtum). statymai nustato 40 valand darbo savaits trukm (ios nuostatos danai nra besivystani valstybi teiss aktuose) o taip pat kasmetines mnesines atostogas, daugelyje besivystani valstybi teiss statym dl atostog nra, kaip ir pai atostog tam tikriems darbininkams, ypatingai kio bei aptarnavimo sferoje. Teis streikuoti. Streikas tai kolektyvinis darbo nutraukimas, siekiant pateikti darbdaviui ar valstybei tam tikrus reikalavimus. Streikai turi vykti sutinkamai su darbo konflikt sprendimo teiss akt nuostatomis. Tai reikia, kad sreikuojani reikalavimai gali turti tik ekonomin pobd (pvz. atlyginimo didinimas, darbo slyg gerinimas). Politiniai streikai, visuotiniai streikai (darbo nutraukimas visoje valstybje), solidarumo streikai (jais palaikomi kiti streikuojantys) paprastai yra statym draudiami. Taip pat draudiama streikuoti tam tikras gyvenimo slygas utikrinanioms organizacijoms (pvz. vandentiekio darbuotojams, elketroenergrtikams), taip pat transporto darbuotojams geleinkelio, oro transporto darbuotojams, tam tikr profesij atstovams (pvz, teissaugos organams., valstybs tarnautojams). Streiko eiga turi atitikti statymuose numatytus reikalavimus apie ruoiam streik turi bti informuotas darbdavys (paprastai per savait ar penkias dienas), turi bti pravestos derybos (Pranczija), arbitraas laisvanorikas (Italija) ar privalomas (Austrija), kolektyvo apklausa ar net balsavimas dl sutikimo streikuoti. monse, turinios takos valstybs saugumui, streikai gali bti draudiami arba jie gali bti vyriausybs sprendimu atidti tam tikram laikotarpiui (JAV 80 dien). Streikai, kurie neatitinka statym reikalavim, pagal darbdavio ar vyriausybs (darbo ministerijos) pateikt iekin, gali bti teismo pripainti neteistais. Tokio streiko dalyviai gali bti atleisti i darbo be kompensacijos imokjimo, organizatoriai turi bti traukiami atsakomybn (net ir baudiamojon), o profesins sjungos, kurios padjo organizuoti bei pravesti streik, gali bti teismo nubausti bauda. Baudos paprastai yra skiriamos labai didels. Totalitarinio socializmo valstybs kaip taisykl neturi nuostat dl streik teiss jie nedraudiami, bet ir neleidiami. Kariniai besivystani ali reimai draudia bet kokio pobdio streikus. Teis sveikatos apsaug.

52

ios nuostatos atsirado papblogjus ekologinms slygoms. Taiau reali sveikatos apsauga priklauso nuo tam tikros valstybs sveikatos apsaugos sistemos. JAV ir kai kuriose kitose valstybse vyrauja liberaliosios medicinos sistema: ligonis pats apmoka savo vizit pas gydytoj bei vaistus. ioje sistemoje taip pat veikia ir municipalins ligonins, taiau j paslaugomis gali naudotis tik labiausiai nuskurd valstybs gyventojai. Vokietijoje. Lenkijoje bei Pranczijoje veikia draudimo (socialin) medicina. iuo atveju yra sukuriamas specialus valstybinis sveikatos apsaugos fondas, kur las ne valstyb, mons bei patys darbuotojai. iuo atveju gydymas ir vaistai (bent jau ligonins) yra apmokami i fondo l. Taiau brangs ir labai brangs vaistai turi bti dalinai apmokti ligonio. statymus dl valstybins medicinos paprastai priima socialdemokratai, kurie yra valdioje. Daugelyje valstybi nemokama medicina egzistuoja tik nepasiturintiems gyventojams. Kitos valstybs naudoja mirias sveikatos apsaugos formas. Teis moksl bei mokslo laisv. Totalitarinio socializmo valstybse yra tvirtinama tik teis moksl. Nuostata dl teiss moksl yra papildoma nuoroda dl privalomojo ir nemokamo mokslo, kuri yra utikrinama sukuriant valstybines bei municipalines valstybes. Daugelyje besivystani valstybi privalomas yra nemokamas yra tik pradinis mokslas. Paprastai yra numatytas privalomas ir nemokamas 9 ar 11 met mokslas. Mokslo laisv tai teis mokyti vaikus bei gauti isilavinim suaugusiems bet koku bdu valstybinse, municipalinse, religinse mokyklose, savarankikai, eksternu ir pan. taiau yra visuomet numatyti egzaminai. Taip yra galimas privatus mokslas bei privaios mokymosi staigos. Auktasis mokslas taip pat gali bti privatus ar valstybinis. Studentai paprastai gauna stipendijas ar tam tiktas imokas i vairi fond. Su teise moksl yra susijus akademin laisv mokymo bei dstymo laisv, sutinkamai su dstytojo ar mokytojo pairomis, koncepcijomis, principais. Taiau greta egzistuoja ir valstybiniai mokymo bei dstymo standartai. statymai draudia mokymo metu teigti prievart, neapykant kitoms tautoms, rasms, pan, paeisti morals principus. Kartais akademins laisvs principas yra taikomas tik auktosioms mokykloms. Totalitarinio socializmo valstybi konstitucijos numato, kad mokymas turi vykti marksistins leninins ideologijos pagrindu ir atitikti komunistinio aukljimo tikslus. Socialinio aprpinimo teis (socialins paramos, pensijos teis). Pensijos yra paprastai skirstomos darbo ir socialines. Darbo pensijos yra mokamos tik sulaukus tam tikro amiaus ir turint tam tikr darbo sta. Paprastai pensijinis amius vyrams yra 60 65, o moterims 55-60 met, o darbo staas moterims 20-25 metai, vyrams 25-30 met. Esant nepilnam darbo staui, mokama nepilna pensija. Vienose valstybse galima gauti pensij ir kartu dirbti (pvz. Rumunija, Kuba), kitose valstybse tai draudiama (Pranczija). Pensijoms mokti valstybse yra sukuriamas pensijinis fondas, kur sudaro biudeto los, moni mokos, darbuotoj mokestiniai imokjimai fond. Kad gaut teis pensij, darbininkas turi bti sumokjs tam tikr imok skaii (40-50). Socialins pensijos yra mokamos invalidoms, eimoms, netekusioms maitintojo, maamei vaik aukljimui, kitais statymo nustatytais atvejais. iems asmenims. Iskyrus valstybines pensijas, yra mokamos municipalins pensijos ar municipaliniai primokjimai prie valstybins pensijos. Teis bst. i teis suprantama kaip teis sigyti bst bet kuriose valstybs teritorijoje, vietoje, iskyrus karinius miestelius bei udaras zonas. Nepasiturintiems gyventojams municipalins valdios i valstybs l suteikia bst nemokamai ar emomis kainomis. Bsto nuomos atveju savininkas neturi teiss nutraukti sutart. Nuominink galima ikelti tik teismine tvarka ir tik statymo numatytais pagrindais. Konstitucins asmens pareigos. Konstitucins pareigos gali bti skirtos ir asmeniui, ir pilieiui, o gali bti skirtos tik pilieiui. Pirmajai grupei priklauso pareiga laikytis konstitucijos ir statym, mokti mokesius. Visi asmenys, gyvenantys valstybs teritorijoje turi tausoti gamt bei aplink, gamtinius resursus.

53

Pilietis turi ypating pareig. Jo pareiga tvyns gynyba. Tam tikrose valstybse yra numatyta privaloma karin tarnyba. Pilieiai vyrai (18-19 m., Izraelyje taip pat aukiamos moterys) yra aukiami karinn tarnybon tam tikram laikotarpiui (nuo puss met iki 2 met) ir po jo yra atsargoje. Karo metu visi karo prievolininkai yra aukiami veikiani kariuomen. Jeigu pilieio nuostatos ar tikyba prietarauja karo tarnybai, karo tarnyba gali bti pakeista alternatyvia pilietine tarnyb. Paprastai tokie asmenys dirva statybose, ems kyje, ligoninse, atlieka kitus sunkius darbus. Pilietis privalo turti bendr privalom isilavinim. Tam tikrose valstybse pilietis turi dalyvauti rinkimuose. Totalitarinio socializmo valstybse konstitucijos numato ir kitas pareigas dirbti, nedrumsti vieosios tvarkos, saugoti tvyns garb, saugoti valstybin paslapt, sustiprinti taut solidarum, pan. paprastai tokios pareigos yra moralinio pobdio. Konstitucini teisi ir laisvi garantijos bei pareig vykdymo utikrinimo bdai. Konstitucini teisi ir laisvi garantijos priklauso nuo valstybs demokratijos lygio, ekonominio isivystymo lygio, visuomens teisins kultros, nuo teismins valdios nepriklausomybs laipsnio, kt. ias garantijas paprastai skirsto : 1) Ekonomines ioms garantijoms ypatinga reikm tenka totalitarinio socializmo valstybse. Tai socialistin kininkavimo sistema, bedarbysts likvidavimas, nemokamas patalp suteikimas darbinink susirinkimams ir pan. 2) Politines marksistinje doktrinoje ios garantijos siejamos su valstybins valdios pobdiu. Tikra garantija yra laikomas valdios sutelkimas darbinink, darbinink inteligentijos, valstiei rankose. 3) teisines socialistines valstybse jomis pripastamas socialistinio teistumo principas. Rinkos ekonomikos valstybse ekonominms ir politinms garantijoms konstitucijoje nra skiriama daug dmesio. Akcentuojamos detaliai reguliuojamos teisins garantijos. Pagrindin socialin ekonomin teisi garantija yra nuosavybs turjimas, kas suteikia asmeniui galimyb nepriklausomai gyvendinti savo teises. Politins garantijos yra siejamos su tautos valdios gyvendinimo formomis laisvais rinkimais, valdi padalijimu, referendumais, daugiapartikumu, piliei dalyvavimu valdyme. Pagrindin teisin garantija tai teisin valstyb. Naujausiose konstitucijose jau kalbama apie pagrindinius teisi gynimo bdus kreipimasis teism, teismo bei valstybs vadovo vaidmuo teisi apsaugoje, ombudsmeno vaidmuo. Konstitucijos ir statymai numato vairius teisi gyvendinimo bdus: atvykimo bdas nereikalingas joks iankstinis kreipimasis institucijas, galima tiesiogiai vesti udar susirinkim arba publikuoti straipsn, kritikuojant vyriausybs veikl. Registracijos bdas naudojantis atvykimo bdu, reikia usiregistruoti taiau tai tra techninio pobdio bdas. Pareikiminis bdas tai iankstinis, statymo numatytais terminais, valstybins valdios organ informavimas dl ketinimo gyvendinti vien ar kit konstitucin teis. i reikalavim nesilaikymas daro ios teiss gyvendinim neteistu. Leidimo bdas tam tikroms teisms gyvendinti yra bdinas iankstinis tam tikr galiot institucij leidimas. Teismini sankcij bdas naudojamas gyvendinant teises atvykimo bdu. savo konstitucine teise galima pasinaudoti laisvei, taiau ja piktnaudiaujant, ar paeidiant statym, yra numatyta atsakomyb. Galimi mirs teisi gyvendinimo bdai. Demokratinse valstybse institucijos ir pareignai turi padti asmenims gyvendinti j konstitucines teises. Konkrets tokios pagalbos bdai yra numatyti statymuose. Pvz, rinkimini kampanij metu asmenys realizuoja savo rinkim teis kandidatams yra nemokamai suteikiamas laikas pasisakyti per visuomens informavimo priemonse. Konstitucins teiss gali bti ginamos pai piliei (pvz. skundas administracinius organus), piliei susivienijim (pvz. profsjung organizuojami piketai), vairi valstybs organ (pvz. prokuratros). Ypatinga reikm yra teikiama teisminei gynybai. Esant teisi paeidimui, asmuo gali kreiptis tiesiogiai teism. Teismas neturi teiss atsisakyti negrinti skund dl statymo neaikumo ar nebuvimo. Tam tikrose ispan-portugal valstybse yra galimas tautinis veiksmas iekinys to asmens, kurio teiss nebuvo tiesiogiai paeistos.

54

Konstitucini teisi apsauga tai ypatinga konstitucini teism bei kit konstitucins kontrols institucij funkcija. Pilietis (jei tai yra numatyta statymuose) gali tiesiogiai kreiptis ias institucijas. Taip pat asmenys turi teis kreiptis tarptautines organizacijas (pvz. JT mogaus teisi reikal komitetas), tarptautinius teismus (pvz, Europos mogaus Teisi Teism), jei valstyb yra tos organizacijos nar ar yra pasiraiusi tam tikr konvencij ir jei yra inaudoti visi vidiniai teiss gynimo bdai. Asmens teiss ir pareigos ypatingos padties metu. Ypatingos padties vedimas pasiveja konstitucines teises bei ipleia pareig spektr, pagrietina atsakomyb. Tai paprastai daroma valstybs ar vyriausybs vadovo aktu, kuris yra priimamas statymo dl ypatingos padties pagrindu. Ypatingosios padties vedimo akte turi bti tiksliai numatytas jo trukm, teritorija, ivardintos ribojamos teiss. Aktas yra ikarto paskelbiamas gyventojams, taiau sigalioja po keli valand. Daugelio valstybi konstitucijos numato skub parlamento (jei jis tuo metu neveikia) suaukim, kad is galt pastoviai kontroliuoti vykdomosios valdios veiksmus. vedus ypating padt yra ribojama susirinkim teis, politini partij veikla, asmen judjimo laisv, draudiamos demonstracijos. vedama tele ir radijo program cenzra. Pilieiai, kurstantys visuomenin netvark bei statym nesilaikym gali bti tam tikram laikui isisti i to regiono. vedama asmen bei transporto priemoni apira, patikrinimai. Jeigu ypatinga padtis yra vesta dl stichini nelaimi ar katastrof, galimos ypatingos priemons: priverstiniai darbai, maisto bei pirmos reikms daikt paskirstymas, moni bei staig darbo reimo keitimas. vedus karo padt, tam tikri civili institucij galiojimai pereina karo valdios organams, kurie tuo metu turi didesnius galiojimus u civilines institucijas. Apsupties padtis yra skelbiama kritinse situacijose ir jai bdingi labai grieti apribojimai. Ypatingosios padties metu gali bti vesta komendanto valanda. Nakties metu asmenims draudiama pasirodyti gatvse be atitinkamo leidimo, kurie yra iduodami paprastai karo valdios; rinktis daugiau kaip 3-4 asmen grupes. 4 TEMA. ASMENS TEISINIO STATUSO PAGRINDAI. PASAULIO ALI TEISINS SISTEMOS IR ASMENS TEISINIS STATUSAS. Nuo 1789 m. deklaracijos laik, konstitucijose pradedamos tvirtinti normos, tvirtinanios asmens padt visuomenje, jo teises ir laisves. mogaus teiss tai prigimtins, neatimamos teiss, priklausanios mogui nuo gimimo kaip asmenybei. Neatimamos teiss ta gyvyb, laisv, nuosavyb, privataus gyvenimo nelieiamyb, fizinis ir psichinis nelieiamumas. Pilieio teiss tai teiss, susijusios su pilietybs faktu asmens teisinis ryis su tam tikra valstybe, asmens, kaip politinio visuomens nario teiss rinkim, asociacijos teiss. Neretai prie pilietini teisi prijungiamos tam tikro socialins ekonomins teiss jos laiduojamos tik pilieiams. Tarp asmens ir pilieio teisi grietos ribos nra, Totalitarinio socializmo alyse akcentuojamos pilieio bei dirbaniojo teiss. mogaus teiss nustumiamos antr plan. Pareigos priklausomai nuo konstitucijos skiriasi j apimtis. Asmens teisin padtis vairiose alyse suvokiama nevienodai: 5) liberalioji (vakarietikoji) koncepcija prioritetas teikiamas asmeniui, individui, prigimtinms teisms, pagarba mogaus orumui, jo mogikajam savarankikumui. Teiss ribojamos tik norint utikrinti moral, viej tvark ir tais atvejais, kai vieno asmens teiss riboja kit asmen teises bei teistus interesus. 6) Marksistin koncepcija kolektyvistinis poiris - prioritetas teikiamas kolektyvui (klasei, susivienijimui, bet ne asmenybei). Nustatomos tam tikras teisi rangas: 1. socialins ekonomins teiss svarbiausios (teis moksl, darb, sveikatos apsaug). 2. iskiriamos piliei bei dirbanij teiss. 3. numatyta daug pareig visuomenei bei valstybei (net moralinio pobdio).

55

musulmon ali koncepcija mogaus teisi institutas nra labai aikiai apibrtas. Lygyb suprantama pagal ariat. Akcentuojamos ne teiss, o pareigos Alachui bei tikratiki bendruomenei. 8) mogaus teisi samprata pagal paprotin teis (tropik alys Afrikoje) mogus tai genties lstel mogaus teiss gali bti realizuojamos tik padedant genties kolektyvui. alia parlament yra numatyti geni vad pasitarimai (Botsvana) genties vadas balsuoja u vis eim, gent. Istorin pagrindini teisi raida. I banga - konstitucionalizmo itakos, siejama su pirmuoju konstitucij raidos etapu traukiamos asmenins bei politins teiss. II banga 20 am. I pus konstitucinis statusas suteikiamas socialinms, ekonominms teisms. III banga 20 am. II puss vid. globalins teiss (siejamos su sparios industrializacijos, mokslo progreso bei ekologins situacijos pablogjimu) ekologins teiss, teis informacij. 2 klausimas. Pilietybs institut lyginamoji analiz (JAV, Pranczijos, VFR, JK, Meksika). JK pilietyb. is institutas yra reguliuojamas 1981 m. Brit pilietybs aktu (British Nationality Act). Pilietybei paymti is akras naudoja dvi svokas natonality ir citizenship. Nationality yra platesnis, bendresnis, jis charakterizuoja asmens ry ne tik su JK, bet ir su visa Brit Sandrauga. Btent is terminas yra panaudotas akto pavadinime. Citizenship svoka ymi pastov fizinio asmens ry btent su Jungtine Karalyste. Jungtins Karalysts pilieius statymas skiria : 1. Jungtins Britanijos ir iaurs Airijos pilieius 2. Britams priklausani teritorij pilieius 3. Ujrio (oversea) brit pilieius. Glaudiausi teisin ry su JK turi pirmosios grups pilieiai. Tik jiems priklauso visos teiss ir laisvs, kurios yra numatomos ioje valstybje. Tai vis pirma lieia teis laisvai atvykti ir ivykti i alies (t.y. yra draudiama deportacija), o taip pat pasyvi rinkim teis. Pilietybs gijimo bdai: 1) pilietyb, buvusi akto sigaliojimo metu. 2) pilietyb, kuri buvo gyta po akto sigaliojimo. Pirmasis bdas literatroje yra vadinamas pilietybs pripainimu. T.y. JK pilieiais buvo pripainti visi asmenys, kurie 1981 m. buvo JK pilieiais. gyti JK pilietyb po statymo sigaliojimo galima keliais bdais: 1) gimimu 2) pagal kilm 3) snijimo bdu 4) registracija 5) natralizacijos bdu. Pilietybs sigijimas gimimu lieia tik asmenis, gimusius JK teritorijoje, jei bent vienas i jo tv buvo JK pilietis ar nuolatos gyveno valstybs teritorijoje. Taip pat JK pilietyb pagal gimim yra suteikiama tiems vaikams, kurie buvo rasti JK teritorijoje. Asmuo, gims ne JK teritorijoje, negali gauti pilietybs pagal gimim, jom gali bti suteikta pilietyb pagal kilm. Bent vienas i tvu tokiu atveju turi bti pilietis, taiau ne pagal kilm. Iimtis kai vaiko tvai yra karnos tarnautojai arba eina pareigas Sandraugos institucijose. Toki piliei pagal kilm vaikai taip pat gali tapti pilieiais pagal kilm. Jeigu JK pilietis snija nepilnamet vaik, kuris nra JK pilietis, is vaikas gauna pilietyb bet kurio teismo sprendimu. Registracijos bdu (palengvintu pilietybs gijimo bdas nenumato toki griet reikalavim, kaip natralizacijos bdas), pilietyb gali bti suteikta:

7)

56

 nepilnameiams, gimusiems JK teritorijoje, taiau negij pilietybs pagal gimim dl tam reikaling aplinkybi nebuvimo. Pilietyb suteikiama asmenims nuo 10 met, jeigu pirmaisiais 10 io asmens gyvenimo metais, jis nebuvo ivyks i valstybs ilgiau kaip 90 dien. Nepilnameiams, gimusiems ne JK teritorijoje, jeigu j tvai pateik praym dl vaik registravimo pilieius ne vliau kaip per 12 mn nuo vaiko gimimo. Bent vienas i tv turi bti JK pilietis gimimu, jeigu bent vienas i j 3 metus prie vaiko gimim gyveno JK, galjo tuo metu bti ivyks neilgiau kaip 270 dien. Nepilnameiam, gimusiems ne JK teritorijoje, bet kurio metu iki pilnametysts, jeigu bent vienas i tv vaiko gimimo momentu buvo pilietis pagal kilm ar gimim, ir tuo atveju, jei vaikas ir abu jo tvai gyveno tris pastaruosius metus prie praymo pateikim JK, buvo ivyk iuo metu neilgiau kaip 270 dien. Pilnameiams asmenims, kurie yra brit priklausom teritorij pilieiai, ujrio brit pilieiams, brit pavaldiniams, asmenims, esantiems brit globoje. Taiau iems asmenims yra taikomi tam tikri reikalavimai: 1) 5 metus prie praymo pateikim nuolatos gyventi JK (ivykti galima neilgiau kaip 450 dien) 2) per pastaruosius 12 mn ivykti i alies ne ilgesniam kaip 90 dien laikotarpiui 3) 5 metus prie praymo pateikim nepaeisti imigracijos statym. Pirmiems dviems reikalavimams alternatyva yra karalikoji tarnyba. Norint gyti pilietyb natralizacijos bdu, reikia vykdyti visus pastarosios grups reikalavimus, taip pat reikalaujama, kad asmuo bt pilnametis, turt JK teritorijoje pastovi gyvenamj viet ar stoti karalikj tarnyb, geras bdas, mokjimas angl, kot ar vali kalbos. Pilietybs netekimo bdai. pilietybs atsisakymas yra forminamas vidaus reikal ministro asmens pateikto praymo registravimu. Asmuo turi bti pilnametis bei veiksnus bei atsisaks pilietybs netapti apatridu. Jeigu per 6 mn po praymo pateikimo asmuo negijo naujos pilietybs., jo praymas anuliuojamas bei jis ilieka pilieiu. 2) Pilietyb atimti galima tik i asmens, j gijusio natralizacijos ar registracijos bdu ir tik pirmaisiais penkiais jo pilietybs metais. Neleidiama atimti pilietybs, jei po to asmuo tapt apatrid. Pilietybs atmimo prielaidos yra: Pilietybs gijimas apgaule. odiu ar veiksmu pareiktas nelojalumas Jos Didenybei. Nelegali prekyba ar ryiai su prieais karo, kuriame dalyvauja JK, metu. Bet kurios kitos valstybs teismo sprendimas, nubaudiantis asmen ne maesn kaip 12 met laisvs atmimo bausme. I to iplaukia, kad gim pilieiais ir snyti turi aukiausi teisin status. Asmenys gij pilietyb pagal kilm patys joki teisini apribojim nepatiria, taiau j vaikams yra sudtingiau gauti pilietyb, nei pilieiais gimusi ar snyt asmen.

1)

Kita citizenship kategorija yra brit priklausom teritorij pilieiai tai pastovus teisinis asmens ryis su atitinkamu teritoriniu vienetu. i vienet teiss normos, reguliuojanios pilietybs klausimus, paprastai niekuo nesiskiria nuo JK pilietybs gijimo. i teritorini vienet gyventojams yra numatyta paprastesn JK pilietybs gijimo tvarka (registracijos, o ne natralizacijos tvarka). Pilietybs institutas yra reguliuojamas ne tik 1981 m. Brit pilietybs aktu, bet ir Parlamento priimtais aktais, skirtais konkreiai teritorijai ( pvz. 1983 m. brit pilietybs aktas Folklendo saloms). Ujrio brit pilieiai tai asmenys, kurie prie sigaliojant 1981 m. Brit pilietybs aktui buvo JK pilieiais, taiau netapo nei brit pilieiais, nei brit priklausom teritorij pilieiais. Kaip ujrio pilietybs gijimo bdus statymas numato nepilnameio asmens registracija, santuokos su ujrio pilieiu sudarymu. Ujrio pilieiai gali gyti JK pilietyb registracijos bdu.

57

Sandraugos pilieiai yra JK pilieiai, brit priklausom teritorij pilieiai, valstybi, kurios yra sandraugos nars, pilieiai, taip pat j priklausom teritorij pilieiai. Pranczijos pilietyb. iuos klausimus reguliuoja 1945 m. pilietybs kodeksas su papildymais. Pilietybs gijimas: gimimu pagal kraujo princip net jei vaikas nesantuokinis, jei bent vienas i tv yra pilietis, vaikas taip pat gyja pilietyb. iuo atveju vaikas gali atsisakyti pilietybs per 6 mnesius iki to, kaip jam sueis 18 met. Teis atsisakyti pilietybs inyksta, jei tuo metu, kai vaikas buvo dar nepilnametis, tas i jo tv, kuris neturjo pilietybs, j gavo. ems principas yra taikomas tuo atveju, jai vaikas gim Pranczijos teritorijoje, jei jo tvai neinomi, jei jie abu usienieiai ar asmenys be pilietybs, ir is vaikas negijo n vieno i tv pilietybs. Jeigu vaikas gim ne Pranczijoje, jis tampa pilieiu, nepriklausomai nuo to, ar vaikas santuokinis ar ne, jei bent vienas i tv yra gims Pranczijoje. Toks vaikas gali atsisakyti pilietybs per 6 mn iki pilnametysts. Teistai snytiems vaikams taip pat yra suteikiama pilietyb, jei bent vienas i tvi yra Pranczijos pilietis. Santuokos sudarymas automatikai nesuteikia pilietybs, taiau pilietyb bus suteikiama supaprastintu bdu. 2. natralizacija tai asmens pilietybs gijimas pagal valdios leidim. Yra pateikiamas asmens praymas, vliau yra ileidiamas Vyriausybs dekretas dl pilietybs suteikimo. Tam, kad asmuo galt pateikti praym, jis turi penkis metus nuolat gyventi valstybje ir sugebti tai rodyti. Numatytas laikotarpis gali bti sumaintas iki dviej met asmeniui, kuris skmingai studijavo Pranczijos universitetuose ar kitoje auktojoje mokykloje, arba asmeniui, kuris gali rodyti savo nuopelnus Pranczijai. Nepriklausomai nuo gyvenimo valstybje laikotarpio, pilietyb gali bti suteikiama tam tikroms asmen grupms. Pastebima tendencija, kad Pranczija nori padidinti savo piliei skaii.

1.

Pilietybs praradimas. pilietybs atisisakymas jei asmuo laisvanorikai tampa kitos valstybs pilieiu, arba jei jis atsisako pilietybs. Supaprastinta tvarka galima atsisakyti pilietybs, jei sudaroma santuoka su usienieiu. 2. kodeksas numato atvejus, kai pilietyb gali bti atimta Vyriausybs dekretu jei asmuo padar nusikaltimus valstybs saugumui, kitus nusikaltimus, veng karo tarnybos, jeigu asmuo usim veikla, prietaraujania pranczo vardui, kitos valstybs naudai, kt atvejais.

1.

Vokietijos pilietyb. Vokietijos Pagrindinio statymo I dalies 16 str. numato, kad pilietyb negali bti atimta, ir kad pilietybs galima netekti tik statymo pagrindu, o prie asmens vali pilietyb gali bti atimta tik tuo atveju, jei asmuo tuo bdu netaps asmeniu be pilietybs. Vietoj termino pilietis. pilieiai pagrindinis statymas naudoja termina visi vokieiai. Baigiamj nuostat 116 str. iaikina, kad vokieiu yra laikomas asmuo, kuris yra Vokietijos pilietis, buvo priimtas Vokietijos imperijos teritorijoje iki 1937 m. gruodio 31 d. kaip pabglis ar itremtas vokiei tautybs asmuo, juo sutuoktin ar palikuonis. Buv Vokietijos pilieiai, netek pilietybs nuo 1933 m. sausio 30 d. iki 1945 m. gegus 8 d. dl rasini, politini, religini motyv, gali savo praymu atstatyti Vokietijos pilietyb. Jie buvo laikomi Vokietijos pilieiais, jei po 1945 m. gegus 8 d. jie apsigyveno Vokietijos teritorijoje ir nepareik noro atsisakyti pilietybs. Vokietijos pilietybs gijimas ir praradimas yra reguliuojamas 1913 m. statymu dl priklausomybs valstybei ar imperijai. Pilietyb paprastai yra gyjama gimimu, usienieiai gyja natralizacijos bdu. Pilieiu pagal gimim yra laikomas gims santuokoje asmuo, jeigu bent vienas jo tv pilietis. Nesantuokinis vaikas yra laikomas pilieiu, jeigu jo motina yra piliet.

58

Norintis natralizacijos bdu gyti pilietyb asmuo turi pateikti praym, bti veiksniu, vesti nepriekaiting gyvenim, turti gyvenamj viet, turi sugebti ilaikyti save bei savo gimines. Pilietybs netenkama, jei asmuo gyja kitos valstybs pilietyb, jei asmuo yra snijimas usienieio. Pilietyb nra suvokiama kaip individuali teis, todl norint atsisakyti pilietybs, yra reikalingas atitinkam institucij leidimas. JAV. JAV pilietybs klausim reguliuoja 1791 m. Teisi bilio 14 pataisos 1 str. Jis skelbia, kad visi asmenys, gim ar natralizuoti JAV, priklausantis JAV jurisdikcijai, yra JAV ir atitinkamos valstijos pilieiai. Pilietybs vairiose pasaulio valstybse reguliavimas. Asmens teisin padt visuomenje lemia jo statusas asmuo gali bti pilietis, asmuo be pilietybs, gali turti kelias pilietybes, usienietis, bglys, perkeltasis, priverstinis persikllis. Pilieiai plaiausias teisi ir pareig spektras. Usienieiams paprastai nepriklauso politins teiss (Europos Sjungos bei Skandinavijos valstybse usienieiams yra suteikiama teis dalyvauti municipalini organ rinkimuose). Lotyn Amerikos alyse galioja abipusikumo principas, tam tikras pareigas gali eiti tik pilieiai. Usienieiai turi pas bei leidim gyventi tam tikroje valstybje. Iimtis diplomatai. Asmens be pilietybs padtis panai usieniei, taiau jie negali pasinaudoti teise diplomatin gynyb. Usienieiai ir asmenys be pilietybs gali bti isisti i alies. Asmenys su keliomis pilietybmis (bipatridai) - turi teises ir pareigas t valstybi, kuri pilieiai jie yra, klausimai dl teisi bei pareig kolizij yra isprendiami diplomatiniu bdu. Pilieiai ir pavaldiniai. Pilietyb ymi asmens teisin ry su tam tikra valstybe, sukuriamos teiss bei pareigos teik asmens, tiek valstybs atvilgiu. Pavaldinys monarchin forma asmens ir monarcho ryys. Demokratinse valstybse pavaldinys tai tik terminas, teisinis statusas yra toks pats. Treiojo pasaulio valstybse (arab, Afrikos alys) pavaldinys turi bti asmenikai itikimas savo monarchui, u itikimybs sulauym yra taikoma grieta bausm. Pilieiai nra vienodi pagal savo padt tai priklauso nuo to, ar pilietyb yra gyta gimimu ar natralizacija (gyjamas, laikantis tam tikros procedros). I gimusio pilieiu asmens pilietybs atimti begalima, i natralizuoto galima. Birmoje yra asocijuot piliei grup tai tam tikros tautos atstovai, kurie turi ratikai pareikti lojalum valstybei. Musulmon alyse skiriasi moter ir vyr teisin padtis. Europos Sjungos pilieiai renka Europarlament, turi teis kreiptis Europarlament ir Ombudsmen su peticija. Taiau is j statusas yra nulemtas vidaus teise. Pilietybs gijimo bdai.

7) filiacija jus sangvinis, jus soli. Jus sangvinis pilietyb gyjama nepriklausomai nuo gimimo vietos. Jos soli pilietyb suteikiama pagal gimimo viet. Europoje labiau paplits jus soli, jus sangivinis labiau paplits naujajame pasaulyje. ie principai taip pat gali bti derinami. 8) Natralizacija pilietyb gyjama, laikantis tam tikr reikalavim. Natralizacija galima: 1. pagal statym su santuokos sudarymu ar vaiko gimimu. 2. ar asmens pareikimu asmens pareikimas, kad jis nori gyti tos valstybs pilietyb jis pateikiamas tam tikroms institucijoms (Teisingumo ministerijai, VRM, valstybs vadovui). Danai reikalaujama atsisakyti ankstesns pilietybs. Reikalavimai: 59

7) 8) 9) 10) 11) 12)

tam tikr laika gyventi toje valstybje mokti oficiali valstybs kalb psichin sveikata, nesirgti tam tikromis lygomis. Nebti registruotam tam tikrose institucijose. Musulmon alyse asmuo turi bti musulmonas ar pakeisti savo tikjim. Tropik alyse asmuo turi bti sitvirtins bendruomenje bei laikytis jos paproi. Santuokos sudarymas paprastai nesikeiia pilietybs. Iimtis Saudo Arabija. Prieglobsio teiss suteikimas taip pat nereikia pilietybs gijimo.

optacija pilietybs pasirinkimas, kai dalis valstybs teritorijos pereina kitai valstybei. Transfertas dalis valstybs teritorijai pereina kitai valstybei, pilietyb gyjama be pasirinkimo (po II pasaulinio karo kai buvo keiiamos sienos). Registracija supaprastinta pilietybs gijimo tvarka (asmenims, kurie jau anksiau yra gyven). Pilietybs atstatymas buvusiems pilieiams. Skiriami individuals (pvz. natralizacija) bei kolektyviniai (transfertas) pilietybs gijimo bdai. Vaik pilietyb priklauso nuo tv pilietybs. Vaikai iki 14 m pilietyb keiiasi kartu su tv, be formalum. Jei keiiasi vieno i tv pilietyb reikalingas ratikas tv susitarimas dl vaiko pilietybs. Vliau reikia paties vaiko sutikimo. Pilnameiai vaikai gyja pilietyb bendrais pagrindais. Pilietybs netekimas. ijimas i pilietybs asmens atsisakymas pilietybs pareikimu. Pilietybs atmimas vykdomas valstybs galiot institucij, neatsivelgiant pilieio norus. Paprastai numatyta u tam tikrus nusikaltimus. Pilietyb gali bti atimta tam tikram laikotarpiui (pvz. Austrija 6 metai). Naujosiose konstitucijose paprastai pilietyb atimti draudiama. Isiuntimas i alies bdingas totalitarinms valstybms tai viena i bausms form. Demokratinse valstybse galima isisti tik usieniet ir tik teismo sprendimu. Ekstradicija asmen idavimas kitai valstybei tardymui ir teismui vykdoma tarptautini sutari pagrindu. Asmens teisi ir laisvi turinys. Klasifikacija: 5) 6) 7) 8) Asmenins Politins Socialins, ekonomins, kultrins.

9) 10) 11) 12)

3) 4)

teiss ir laisvs ireikianios asmens lygyb socialins, ekonomins, kultrins teiss, sudaranios prielaidas asmenims aktyviai dalyvauti visuomeniniame gyvenime. Politins teiss ir laisvs Asmenins teiss ir laisvs, garantuojanios asmens laisv, nelieiamyb, orum. Asmenins teiss ir laisvs.

60

Tam tikra grup teisi, kuriomis konstitucikai ginamas asmens gyvenimas: laisv, nelieiamyb. JAV politiniame teisiniame leksikone privacy vis asmens privataus gyvenimo aspekt apsauga. Asmenins teiss: 3. bendresnioji grup (teis gyvyb) 4. konkretina pirmosios grups teises (minties ir sins laisvs, buto nelieiamybs, judjimo laisvs). Teis gyvyb. Fiksuojama dviems bdais: 3) pozityvus reguliavimas (Bulgarija) kiekvienas turi teis gyvyb ksinimasis gyvyb baudiamas. 4) Negatyvus (Vokietija) Mirties bausm udrausta. Rusijos konstitucijoje iimtinais atvejais gali bti taikoma. Konstitucin teis gyvyb utikrinama normomis, draudianiomis kankinimus, naudojim eksperimentams be asmens sutikimo. iuos argumentus naudoja abort draudimo alininkai. Kai kur i teis gyvyb traktuojama ne kaip teis, bet kaip laisv. Teis minties ir sins laisv. Laisv nuo ideologins prieiros. Vengrija: tai laisvas religijos pasirinkimas, laisv laikytis savo sitikinim ir poiri, reikti tai religinmis apeigomis. itame bloke iskiriama: Sins laisv (platesn svoka) Tikjimo laisv Pvz. atsisakymas karo tarnybos dl religijos. Daniausiai valstyb yra pasaulietin nra apibrta religija. Graikijoje pagrindin religija tvirtinta konstitucijoje tai pravoslav tikjimas. Privataus gyvenimo ir komunikacij laisv. Privataus gyvenimo, susirainjimo, busto nelieiamyb. mogaus privats ryiai apsaugoti nuo nepagrsto valstybs kiimosi p jo reikalus. Venesuela: sibrauti but galima norint ukirsti keli nusikaltimui. Anglosaks teisje nuosavybs (busto) nelieiamyb siejama su krata (neteista). Asmens gyvenimo nelieiamyb sumainama. Todl postotalitarinse valstybse stengiamasi detaliai reglamentuoti asmens privataus gyvenimo apsaug (Bulgarija). Judjimo laisv. Asmuo turi teis ivykti usien, apsigyventi kur nori (valstybs teritorijoje). i laisv tvirtinta ir treiojo pasaulio alyse. Taiau ios teiss nra Kinijos Respublikos konstitucijoje. i laisv nra absoliuti. Vokietijoje ji gali bti apribota statymu, kai nra atitinkamo jos gyvendinimo pagrindo, visuomenei dl to ikilt sunkumai arba ribojama kai btina kovoti su pavojingom ligom, epidemijos, dl jaunimo apsaugos nuo neprieiros, dl ukirtimo kelio nusikaltimams. Asmens teiss ir laisvs siejamos su baudiamosios teiss ir baudiamojo proceso asmeninmis teisinmis garantijomis. JAV daugelis Teisi bilio norm paneig tam tikro proceso absoliutumo normas: niekas negali versti asmens liudyti prie save, nekaltumo prezumpcija. 5 pataisa nurodo, kad asmen galima patraukti atsakomybn tik prisiekusij sprendimu. Draudiama traukti pakartotinai atsakomybn u t pat nusikaltim.

61

Svarbus yra rungtinikumo principas lygi ali ginas prie bealik teisj. Pilietins teiss ir laisvs. Atsirado bei buvo formuluojamos statym lygiu 18 am. pvz, 1789 m. mogaus ir pilieio teisi deklaracijoje. Politins teiss tai paprastai tik pilietins teiss: Teis dalyvauti valstybs reikal tvarkyme (rinkimai, referendumas, peticijos teis) Teiss, leidianios dalyvauti visuomeninse reikaluose (susirinkim, sjung teis). Kai kuriose valstybse yra tvirtinamas konstitucinis principas dalyvauti valstybs ir visuomens valdyme (Ispanija). Rinkim teis apima du aspektus: 3) teis rinkti (aktyvioji) 4) teis bti irinktam (pasyvioji) teis reikalauti, kad btum registruotas kandidatu, teis vesti rinkimin kompanij. Referendumo teis teis inicijuoti referendum dalyvauti referendume teis balsuoti ar nebalsuoti referendume tai tautos statym iniciatyvos tvirtinimas. Peticij teis tai individualus ar kolektyvinis piliei kreipimasis aukiausius valdios organus (anglosaks valstybse tai suprantama kaip vis pirma kreipimasis parlament). Karininkai turi teis paduoti tik individualias peticijas. Nors savo pobdiu peticijos yra politin teis, jose daniausiai bna individualaus pobdio klausim. Musulmon alyse i teis atitinka bet kurio musulmono teis ateiti monarcho rezidencijos kiem ir kreiptis su praymu tam tikromis nustatytomis valandomis. Postsocialistinse ar totalitarinse valstybse peticij teis yra suprantama kaip piliei teis kreiptis su skundais aukiausius valdios organus. Peticijos teis buvo pirm kart tvirtinta 1776 m. Pensilvanijos konstitucijoje. iuolaikin JAV justicija peticijos teis supranta kaip nuomons idstym tam tiru visuomens gyvenimo klausimu. Peticij turinys gali bti susijs su labai plaiais visuomens gyvenimo klausimais. Peticija nuo skundo skiriasi tuo, kad ji yra visuomenikai reikminga. Iskirtinis peticijos bruoas adresatas. Su peticija galima kreiptis atstovaujamuosius valdios organus (Italija). odio ir spaudos laisv. Galimyb gauti informacij i vis galim altini bei j skleisti visais teistais bdais. Taiau tai nra absoliuti laisv. odio laisv reikia cenzros nebvim. Autorius gali spausdinti ar kitais bdais skleisti savo pairas, idjas, taiau u informacijos statym paeidim, jam gresia atsakomyb. Atsakomyb galima: u valstybins paslapties atskleidim, meit (skleidimas melaging bei eminani ini), eidim, difamacij (nemelaging, taiau eminani ini skleidimas).

62

Atsakomyb paprastai tenka autoriui bei redaktoriui. Leidjas neatsako, nes jis tra verslininkas. Taip pat negalima vieinti profesins paslapties (medicinins, tardymo, pan). Sutinkamai su 1966 m. tarptautiniais mogaus teisi paktais, daugelio valstybi konstitucijos numato ir kitus apribojimus. Draudiama propaganda ir agitacija, kurstanti rasin, religin, tautin neapykant, tautinio, kalbinio ar kitokio pranaumo propaganda. Tokios nuostatos labai danos postkomunistinse valstybse, kas yra glaudiai susij su j praeitimi. Paeidus visuomens informavimo statymus, yra galima areto udjimas draudimas platinti leidin, televizijos program, pan. Sprendimas dl areto paprastai yra priimamas teismine tvarka, taiau besivystaniose valstybse toki teis turi ir vykdomosios valdios organai. Leidinio, kasei ir kt. informacijos altini konfiskavimas (kas tolygu j sunaikinim) yra galimas tik kolegialaus teismo sprendimo pagrindu. Norint sukurti visuomens informavimo priemon, reikalinga j registracij atitinkamoje valstybinje institucijoje. Registracija suteikia visuomens informavimo priemonei juridinio asmens status. Demokratinse valstybse yra grietai draudiamas visuomens informavimo priemoni monopolizavimas, nes kitaip bt paeista odio ir spaudos laisv. Susivienijim teis. Beveik visuose, skaitant ir totalitarinio socializmo valstybi konstitucijas, yra kalbama apie teis jungtis politines partijas, profesines sjungas, socialines kultrines, sporto ir kt. visuomeniniais organizacijas. Tik labai nedaugelyje ali daroma iimtis politinms partijoms - jos draudiamos musulmon valstybse, kaip ardanios musulmon bendruomens vienyb. Iki 20 am. 8-9 deimtmeio totalitarinse besivystaniose valstybse, ypa Afrikoje, buvo draudiamos visos partijos, iskyrus valdanij. Totalitarinio socializmo valstybse tokio draudimo nebuvo. Vienose j buvo viena partija, kitose kelios, taiau tik konstitucikai tvirtinus komunist partijos vadovaujant vaidmen todl kit partij buvimas neturjo reikms. Konstitucijos numato tik paias bendriausias nuostatas, lieianias partij veikl, kartais palieia profesini sjung krimsi. Tik totalitarinio socializmo valstybse yra labai plats straipsniai apie visuomeniniais organizacijas ir j ypating vaidmen visuomense. Konstitucijose paprastai yra reguliuojami tris aspektai, lieiantys politines partijas: nustatomas daugiapartikumas kalbama apie partij vaidmen demokratinje visuomenje (jos ireikia politin tautos vali per rinkimus) nustato, kad partij organizacija bei j veikla turi atitikti demokratijos ir tautins nepriklausomybs principus. Taip pat kai kuriose konstitucijose kalbama, jog partijos negali kurtus etiniu, tautiniu, religiniu pagrindu (tokios nuostatos paprastai aptinkamos besivystani valstybi konstitucijose); kad partijos gali bti kuriamos remiantis tik teritoriniu principu, kad negalima kurti politini organizacij monse. staigose (tai bdinga postsocialistinms valstybms). Taiau daugelyje Europos ali toki draudim nra, yra klerik partijos, kai kur yra kuriamos politins organizacijos darbovietse. Detaliai visuomenini susivienijim teisinis statusas yra reguliuojamas trimis statymais: 4) dl politini partij 5) dl socialini ekonomini ir kit pelno nesiekiani susivienijim 6) dl akcini bendrovi (kit moni), kuri pagrindinis tikslas yra gauti peln. Kai kur yra specials kooperatyv, profesini sjung statymai. Susivienijim teis yra taip pat realizuojama per visuomenines organizacijas, kurios neturi nuolatins narysts ir kuri tikslas yra suteikti tam tikras socialines paslaugas, Visuomeniniai susivienijimai yra kuriamos be specialaus leidimo. Taiau organizacijos, turinios savo nuostatus, status ar statutus privalo usiregistruoti. Konstitucijos numato, jog visuomenini susivienijim organizacija ir veikla turi atitikti demokratinius principus (Ispanija). Net jeigu visuomeniniai susivienijimai nedalyvauja politinje veikloje (kai kuriose valstybse tai yra tiesiogiai draudiama, pvz. profesinms sjungoms, religinms bendruomenms), ir tam tikru bdu veikia valstybs valdi, j pagrindinis tikslas nra valdios siekimas. Totalitarinio socializmo valstybse visuomeniniai susivienijimai yra traukiami politik, vadovaujami komunistins partijos ia jie naudojami kaip laidai nuo partijos prie masi.

63

Skirtingai nuo siekiani pelno organizacij, visuomeniniams susivienijimas nereikalingos licencijos, taiau jos turi bti registruotos ir pateikti registratoriui (paprastai juo bna teisingumo ministerija) duomenys apie savo finansin veikl. Ypa detaliai statymai reguliuoja politini partij steigim bei veikl. Partijai sukurti reikia, kad jos steigiamajame susirinkime dalyvaut tam tikras piliei, turini politines teises minimalus skaiius (Vengrijoje 10, Bulgarijoje 50 moni). ie asmenys irenka partijos pirminink, sekretori, surao steigiamj protokol, priima partijos nuostatos, partijos tikslus idstant dokument bei kt. Panaios tvarkos reikalaujama ir steigiant tam tikra visuomeninius organizacijas. Susirinkim bei manifestacij teis. Pagrindin politin piliei teis yra susirinkim, miting (susirinkimai tik po atviru dangumi) ir demonstracij (judantys susirinkimai, taiau bna ir sdinios demonstracijos) laisv. Tai kolektyvins nuomons tam tikrais visuomens gyvenimo klausimais ireikimo forma. Daugelis konstitucij patikslina tai teis rinktis be ginklo. Teisinis susirinkim reglamentavimas priklauso nuo susirinkimo pobdio. Susirinkimui patalpoje nereikalingas nei municipalini valdi (mero, policijos) leidimas, nei j spjimas, taiau btinas tos patalpos savininko leidimas uimti patalpas tam tikram laikui. Jeigu susirinkimo organizatoriai mano, jog yra tam tikras pavojus, jie gali kreiptis policij su praymu susirinkim atsisti savo atstovus, kurie neturi teiss kitis susirinkimo eig (susirinkim atidaro, veda ir udaro susirinkimo pirmininkas). Tik masins netvarkos atveju, ar tuo atveju, jei susirinkimo dalyviai turi ginkl ar daikt, kurie gali bti pavojingi susirinkusij sveikatai, policijos atstovas gali imtis savarankik veiksm. Jeigu susirinkimas vyksta gatvje, aiktje, parke, susirinkusieji riboja kit moni laisves (pvz, judjimo laisv, pasivaikiojimo vieoje vietoje laisv). Todl tokiam susirinkimui reikalingas iankstinis municipalins valdios organ spjimas (Vokietijoje prie 2 dienas, Pranczijoje per 3, D.Britanijoje per 6) ar net j leidimas. Tam tikrose Europos valstybse policija turi teis 2-3 mnesiams udrausti bet kokius vieuosius susirinkimus jos kontroliuojamame rajone, jeigu pagrstai manys, kad toks susirinkimas gali sukelti visuotini neramum. Susirinkimai yra draudiami vietose, kur yra statym leidybos institucijos pastatas, valstybs vadovo rezidencija. Tokiose vietose neretai yra draudiami ir piketai tai nedidels moni grups su plakatais, kurios piketuoja tam tikr objekt (pastat). Kai kuriose valstybse leidiami piketai ir prie aukiausios valstybs valdios institucijos pastatyt, taiau tik laikantis tam tikro atstumo nuo j. Atviro susirinkimo tema, jo organizatori pavards, numatomas dalyvi skaiius bei kiti duomenys turi bti pristatyti merijai ar policijai ias institucijas spjant, ar kreipiantis jas leidimo surengti susirinkim. Tai taip pat lieia demonstracijas, bet ne piketus. Demonstracijoms yra grietesni reikalavimai: merija patvirtina judjimo marrut, gali apriboti demonstracijos dalyvi skaii. Jei nesilaikoma nustatyto marruto, policija turi teis sikiti ir ivaikyti demonstracij. Besivystaniose alyse nesankcionuot demonstracij metu policija danai naudoja ginklus, bna auk. Ypatinga forma yra piketavimas tai vieas individualios ar kolektyvins nuomons reikimas be eityni, garsiakalbi prie piketuojamojo objekto stovi mons su plakatais ir kitomis vaizduojamosiomis priemonmis. Teis lygiomis stoti valstybs tarnyb. Tai tarpin teis tarp politini ir asmenini teisi. Tai vis pirm lieia klasifikuot valstybs tarnyb, su jai bdingais rangais, pan. Socialins ekonomins teiss. Nuosavybs bei jos paveldjimo teis. Konstitucijoje kalbama apie t nuosavyb, kuri aprpina mogaus gyvybinius poreikius. Tokia nuosavyb papratai vadina privatine nuosavybe, nors yra ir kit privatins nuosavybs samprat (pvz. marksistin). Taiau stambios privaios nuosavybs (kuri marksistinje teorijoje yra suvokiama kaip gamybos priemoni nuosavyb) negali turti visi visuomens nariai, todl dalis moni turi samdytis valstybinse ar privaiose monse. Ieit i tokios padtis marksistins teorijos atstovai mato tik kaip privaios nuosavybs panaikinim nacionalizavimas bei kooperacija. Kit srovi atstovai iuos prietaravimus silo isprsti sukrus vidutin klas. Apie nuosavybes teis vienokia ar kitokia apimtimi kalba beveik visos konstitucijos (iskyrus laikinus pagrindinius statymus). Daugelyje j jau nra nuostat apie vent ir nelieiam nuosavyb. Sutinkamai su konstitucij nuostatomis, nuosavyb gali bti paimta valstybs nuosavybn, siekiant patenkinti visuomeninius poreikius (elektros energija, dujos, vanduo, nafta, automobili gamyklos). Esant karo padiai, yra galima rekvizicija laikinas atlygintinas nuosavybs pamimas pvz,

64

gynybos tikslams, galimas laikinas daikt, kuri negalima iveti sulaikymas muitinse, gali bti apribota savininko teis naudotis eme. Taiau konkretus turtas gali bti i savininko paimtas (iskyrus rekvizicij ir tam tikr kit atvej) tik visuomeniniais tikslais, tik teismo sprendimu ir tik visikai atlyginus. Galima turti bet koki statymo neudraust nuosavyb. Taiau daugelyje valstybi usienieiai neturi nuosavybs teiss em, naudingsias ikasenas. Be to, kai kurie objektai yra iimti i apyvartos ir negali bti tam tikr asmen nuosavybe (pvz. nuodai, tam tikros ries ginklai, pan). Pagal klasikin musulmon teis, keturias stichijos ganyklos, vanduo, oras ir ugnis yra visuomeninio naudojimo objektai ir negali bti atskir asmen nuosavybe. Taiau i tikrj musulmon valstybse jau senokai sitvirtino nuosavybs teis em bei vanden. Totalitarini socialistini valstybi konstitucijose yra pateikiamas kitoks poirius nuosavybs teis. Privatin nuosavyb yra suvokiama kaip eksplotatorikoji ir yra nesuderinama su socializmu, taiau pastaruoju metu iose valstybse (iskyrus KLDP ir i dalies Kub), privatin nuosavyb bei privatus verslas yra plaiai paplit. Totalitarinio socializmo valstybs dalina nuosavyb gamybos ir naudojimosi objektus. Naudojimosi objektai yra traktuojami kaip privatin nuosavyb, j apsauga yra garantuojama. Taip pat yra leidiama darbo privatin nuosavyb tai valstiei, amatinink nuosavybs teis nedideles gamybos priemones. Totalitarinio socializmo valstybi konstitucijos tvirtina nuosavybs ri nelygiavertikum. statymu yra nustatyti socialistins nuosavybs privalumai (valstybs ir visuomenins nuosavybs), ypatinga reikm teikiama valstybinei nuosavybei, kuriai suteikiama aukiausia teisin apsauga. Konstitucijose vis daniau tvirtinama intelektualin nuosavyb, susijusi su krybin veikla (pvz. autorins teiss). Tai nemateriali nuosavyb, pvz. autoriaus vardas, krinio, iradimo nelieiamyb, teis gauti pajamas i autorysts, pan. Teis turti versl. Su nuosavybs teise yra glaudiai susijusi teis turti versl teis laisv kin veikl. Tai teis verstis bet kokia peln teikiania veikla, jei tik i veikla nra draudiama statym (pvz. gali bti draudiama gaminti nuodus, ginklus). Verslo monms reikia siregistruoti, gauti licencij, kur bt nurodytos leidiamos veiklos rys. ia teise piktnaudiauti draudiama. Daugelyje ali yra draudiama monopolij veikla draudiama kurti susivienijimus, kuri tikslas paalinti i rinkos konkurentus bei nustatyti monopolistines kainas, draudiama riboti teistos konkurencijos laisv, veikia vartotoj teisi pasaugos statymai, yra sikrusios vartotoj teisi apsaugos organizacijos, kuri veikla yra gana efektyvi. Teis darb ir darbo laisv. Tai vienos svarbiausi socialini ekonomini teisi. Konstitucija bei statymai reguliuoja kolektyvin darb visuomenje, bet ne individual darb sau (pvz. darbas sode). Totalitarinio socializmo valstybs apsiriboja teiss darb reglamentavimu (darbo laisv netraukiama turin). ia teis darb suvokiama kaip valstybs garantuotas vis aprpinimas darbu, taip pat bedarbysts likvidavimas. Kapitalistinse valstybse nuostata dl teiss darb buvo jungta konstitucij turin po II pasaulinio karo, yra taip pat ir nuostata dl valstybins paramos bedarbiams. Vliau i nuostata buvo papildyta ir darbo laisvs reglamentavimu t.y. tai laisv dirbti bet kok darb bei usiimti bet koki veikl, jei tik ji neprietarauja statymams. i formuluot taip pat buvo nukreipta prie priverstin darb, kuris buvo praktikuojamas totalitarinse bei faistinse valstybse ir prie btin priverstin darb (btinga socialistinms valstybms). Demokratinse valstybse priverstinis darbas yra galimas karo tarnyboje, teismo sprendimu ar ypatingosios padties metu. Teis darb ir darbo laisv yra papildomos nuostatomis apie saugias ir nekenksmingas sveikatai darbo slygas, teis laisvai pasirinkti profesij, sining atpild u darb. statymai nustato valandin (JAV) ar mnesin (Pranczija) darbo umokesio minimum. Yra numatyta valstybin paalpa bedarbiams. Paprastai ji sudaro buvusio darbo umokesio dal (pvz, D. Britanijoje 50-60 proc, Vokietijoje 30-35 proc), ir mokama ne ilgiau kaip metus (Kanadoje 8 mn) ir tik tiems asmenims, kurie anksiau i darbo umokesio mokdavo draudimo mokas bedarbysts atvejui. Paalpos dydis maja kas kelis mnesius. Jei bedarbis du kartus atsisak silomo darbo, jis gali netekti paalpos. Teis poils. Tai reikia vienos ar dviej laisv dien per savait suteikimas, kurias apmoka darbdavys (tam tikrais atvejais i dien gali bti daugiau, jeigu yra mainamas darbo laikas, siekiant padidinti uimtum). statymai nustato 40 valand darbo savaits trukm (ios nuostatos danai nra besivystani valstybi teiss aktuose) o taip pat

65

kasmetines mnesines atostogas, daugelyje besivystani valstybi teiss statym dl atostog nra, kaip ir pai atostog tam tikriems darbininkams, ypatingai kio bei aptarnavimo sferoje. Teis streikuoti. Streikas tai kolektyvinis darbo nutraukimas, siekiant pateikti darbdaviui ar valstybei tam tikrus reikalavimus. Streikai turi vykti sutinkamai su darbo konflikt sprendimo teiss akt nuostatomis. Tai reikia, kad sreikuojani reikalavimai gali turti tik ekonomin pobd (pvz. atlyginimo didinimas, darbo slyg gerinimas). Politiniai streikai, visuotiniai streikai (darbo nutraukimas visoje valstybje), solidarumo streikai (jais palaikomi kiti streikuojantys) paprastai yra statym draudiami. Taip pat draudiama streikuoti tam tikras gyvenimo slygas utikrinanioms organizacijoms (pvz. vandentiekio darbuotojams, elketroenergrtikams), taip pat transporto darbuotojams geleinkelio, oro transporto darbuotojams, tam tikr profesij atstovams (pvz, teissaugos organams., valstybs tarnautojams). Streiko eiga turi atitikti statymuose numatytus reikalavimus apie ruoiam streik turi bti informuotas darbdavys (paprastai per savait ar penkias dienas), turi bti pravestos derybos (Pranczija), arbitraas laisvanorikas (Italija) ar privalomas (Austrija), kolektyvo apklausa ar net balsavimas dl sutikimo streikuoti. monse, turinios takos valstybs saugumui, streikai gali bti draudiami arba jie gali bti vyriausybs sprendimu atidti tam tikram laikotarpiui (JAV 80 dien). Streikai, kurie neatitinka statym reikalavim, pagal darbdavio ar vyriausybs (darbo ministerijos) pateikt iekin, gali bti teismo pripainti neteistais. Tokio streiko dalyviai gali bti atleisti i darbo be kompensacijos imokjimo, organizatoriai turi bti traukiami atsakomybn (net ir baudiamojon), o profesins sjungos, kurios padjo organizuoti bei pravesti streik, gali bti teismo nubausti bauda. Baudos paprastai yra skiriamos labai didels. Totalitarinio socializmo valstybs kaip taisykl neturi nuostat dl streik teiss jie nedraudiami, bet ir neleidiami. Kariniai besivystani ali reimai draudia bet kokio pobdio streikus. Teis sveikatos apsaug. ios nuostatos atsirado papblogjus ekologinms slygoms. Taiau reali sveikatos apsauga priklauso nuo tam tikros valstybs sveikatos apsaugos sistemos. JAV ir kai kuriose kitose valstybse vyrauja liberaliosios medicinos sistema: ligonis pats apmoka savo vizit pas gydytoj bei vaistus. ioje sistemoje taip pat veikia ir municipalins ligonins, taiau j paslaugomis gali naudotis tik labiausiai nuskurd valstybs gyventojai. Vokietijoje. Lenkijoje bei Pranczijoje veikia draudimo (socialin) medicina. iuo atveju yra sukuriamas specialus valstybinis sveikatos apsaugos fondas, kur las ne valstyb, mons bei patys darbuotojai. iuo atveju gydymas ir vaistai (bent jau ligonins) yra apmokami i fondo l. Taiau brangs ir labai brangs vaistai turi bti dalinai apmokti ligonio. statymus dl valstybins medicinos paprastai priima socialdemokratai, kurie yra valdioje. Daugelyje valstybi nemokama medicina egzistuoja tik nepasiturintiems gyventojams. Kitos valstybs naudoja mirias sveikatos apsaugos formas. Teis moksl bei mokslo laisv. Totalitarinio socializmo valstybse yra tvirtinama tik teis moksl. Nuostata dl teiss moksl yra papildoma nuoroda dl privalomojo ir nemokamo mokslo, kuri yra utikrinama sukuriant valstybines bei municipalines valstybes. Daugelyje besivystani valstybi privalomas yra nemokamas yra tik pradinis mokslas. Paprastai yra numatytas privalomas ir nemokamas 9 ar 11 met mokslas. Mokslo laisv tai teis mokyti vaikus bei gauti isilavinim suaugusiems bet koku bdu valstybinse, municipalinse, religinse mokyklose, savarankikai, eksternu ir pan. taiau yra visuomet numatyti egzaminai. Taip yra galimas privatus mokslas bei privaios mokymosi staigos. Auktasis mokslas taip pat gali bti privatus ar valstybinis. Studentai paprastai gauna stipendijas ar tam tiktas imokas i vairi fond. Su teise moksl yra susijus akademin laisv mokymo bei dstymo laisv, sutinkamai su dstytojo ar mokytojo pairomis, koncepcijomis, principais. Taiau greta egzistuoja ir valstybiniai mokymo bei dstymo standartai. statymai draudia mokymo metu teigti prievart, neapykant kitoms tautoms, rasms, pan, paeisti morals principus. Kartais akademins laisvs principas yra taikomas tik auktosioms mokykloms. Totalitarinio socializmo valstybi konstitucijos numato, kad mokymas turi vykti marksistins leninins ideologijos pagrindu ir atitikti komunistinio aukljimo tikslus.

66

Socialinio aprpinimo teis (socialins paramos, pensijos teis). Pensijos yra paprastai skirstomos darbo ir socialines. Darbo pensijos yra mokamos tik sulaukus tam tikro amiaus ir turint tam tikr darbo sta. Paprastai pensijinis amius vyrams yra 60 65, o moterims 55-60 met, o darbo staas moterims 20-25 metai, vyrams 25-30 met. Esant nepilnam darbo staui, mokama nepilna pensija. Vienose valstybse galima gauti pensij ir kartu dirbti (pvz. Rumunija, Kuba), kitose valstybse tai draudiama (Pranczija). Pensijoms mokti valstybse yra sukuriamas pensijinis fondas, kur sudaro biudeto los, moni mokos, darbuotoj mokestiniai imokjimai fond. Kad gaut teis pensij, darbininkas turi bti sumokjs tam tikr imok skaii (40-50). Socialins pensijos yra mokamos invalidoms, eimoms, netekusioms maitintojo, maamei vaik aukljimui, kitais statymo nustatytais atvejais. iems asmenims. Iskyrus valstybines pensijas, yra mokamos municipalins pensijos ar municipaliniai primokjimai prie valstybins pensijos. Teis bst. i teis suprantama kaip teis sigyti bst bet kuriose valstybs teritorijoje, vietoje, iskyrus karinius miestelius bei udaras zonas. Nepasiturintiems gyventojams municipalins valdios i valstybs l suteikia bst nemokamai ar emomis kainomis. Bsto nuomos atveju savininkas neturi teiss nutraukti sutart. Nuominink galima ikelti tik teismine tvarka ir tik statymo numatytais pagrindais. Konstitucins asmens pareigos. Konstitucins pareigos gali bti skirtos ir asmeniui, ir pilieiui, o gali bti skirtos tik pilieiui. Pirmajai grupei priklauso pareiga laikytis konstitucijos ir statym, mokti mokesius. Visi asmenys, gyvenantys valstybs teritorijoje turi tausoti gamt bei aplink, gamtinius resursus. Pilietis turi ypating pareig. Jo pareiga tvyns gynyba. Tam tikrose valstybse yra numatyta privaloma karin tarnyba. Pilieiai vyrai (18-19 m., Izraelyje taip pat aukiamos moterys) yra aukiami karinn tarnybon tam tikram laikotarpiui (nuo puss met iki 2 met) ir po jo yra atsargoje. Karo metu visi karo prievolininkai yra aukiami veikiani kariuomen. Jeigu pilieio nuostatos ar tikyba prietarauja karo tarnybai, karo tarnyba gali bti pakeista alternatyvia pilietine tarnyb. Paprastai tokie asmenys dirva statybose, ems kyje, ligoninse, atlieka kitus sunkius darbus. Pilietis privalo turti bendr privalom isilavinim. Tam tikrose valstybse pilietis turi dalyvauti rinkimuose. Totalitarinio socializmo valstybse konstitucijos numato ir kitas pareigas dirbti, nedrumsti vieosios tvarkos, saugoti tvyns garb, saugoti valstybin paslapt, sustiprinti taut solidarum, pan. paprastai tokios pareigos yra moralinio pobdio. Konstitucini teisi ir laisvi garantijos bei pareig vykdymo utikrinimo bdai. Konstitucini teisi ir laisvi garantijos priklauso nuo valstybs demokratijos lygio, ekonominio isivystymo lygio, visuomens teisins kultros, nuo teismins valdios nepriklausomybs laipsnio, kt. ias garantijas paprastai skirsto : 4) Ekonomines ioms garantijoms ypatinga reikm tenka totalitarinio socializmo valstybse. Tai socialistin kininkavimo sistema, bedarbysts likvidavimas, nemokamas patalp suteikimas darbinink susirinkimams ir pan. 5) Politines marksistinje doktrinoje ios garantijos siejamos su valstybins valdios pobdiu. Tikra garantija yra laikomas valdios sutelkimas darbinink, darbinink inteligentijos, valstiei rankose. 6) teisines socialistines valstybse jomis pripastamas socialistinio teistumo principas. Rinkos ekonomikos valstybse ekonominms ir politinms garantijoms konstitucijoje nra skiriama daug dmesio. Akcentuojamos detaliai reguliuojamos teisins garantijos. Pagrindin socialin ekonomin teisi garantija yra nuosavybs turjimas, kas suteikia asmeniui galimyb nepriklausomai gyvendinti savo teises. Politins garantijos yra siejamos su tautos valdios gyvendinimo formomis laisvais rinkimais, valdi padalijimu, referendumais, daugiapartikumu, piliei dalyvavimu valdyme. Pagrindin teisin garantija tai teisin valstyb. Naujausiose konstitucijose jau kalbama apie pagrindinius teisi gynimo bdus kreipimasis teism, teismo bei valstybs vadovo vaidmuo teisi apsaugoje, ombudsmeno vaidmuo. Konstitucijos ir statymai numato vairius teisi gyvendinimo bdus:

67

 atvykimo bdas nereikalingas joks iankstinis kreipimasis institucijas, galima tiesiogiai vesti udar susirinkim arba publikuoti straipsn, kritikuojant vyriausybs veikl. Registracijos bdas naudojantis atvykimo bdu, reikia usiregistruoti taiau tai tra techninio pobdio bdas. Pareikiminis bdas tai iankstinis, statymo numatytais terminais, valstybins valdios organ informavimas dl ketinimo gyvendinti vien ar kit konstitucin teis. i reikalavim nesilaikymas daro ios teiss gyvendinim neteistu. Leidimo bdas tam tikroms teisms gyvendinti yra bdinas iankstinis tam tikr galiot institucij leidimas. Teismini sankcij bdas naudojamas gyvendinant teises atvykimo bdu. savo konstitucine teise galima pasinaudoti laisvei, taiau ja piktnaudiaujant, ar paeidiant statym, yra numatyta atsakomyb. Galimi mirs teisi gyvendinimo bdai. Demokratinse valstybse institucijos ir pareignai turi padti asmenims gyvendinti j konstitucines teises. Konkrets tokios pagalbos bdai yra numatyti statymuose. Pvz, rinkimini kampanij metu asmenys realizuoja savo rinkim teis kandidatams yra nemokamai suteikiamas laikas pasisakyti per visuomens informavimo priemonse. Konstitucins teiss gali bti ginamos pai piliei (pvz. skundas administracinius organus), piliei susivienijim (pvz. profsjung organizuojami piketai), vairi valstybs organ (pvz. prokuratros). Ypatinga reikm yra teikiama teisminei gynybai. Esant teisi paeidimui, asmuo gali kreiptis tiesiogiai teism. Teismas neturi teiss atsisakyti negrinti skund dl statymo neaikumo ar nebuvimo. Tam tikrose ispan-portugal valstybse yra galimas tautinis veiksmas iekinys to asmens, kurio teiss nebuvo tiesiogiai paeistos. Konstitucini teisi apsauga tai ypatinga konstitucini teism bei kit konstitucins kontrols institucij funkcija. Pilietis (jei tai yra numatyta statymuose) gali tiesiogiai kreiptis ias institucijas. Taip pat asmenys turi teis kreiptis tarptautines organizacijas (pvz. JT mogaus teisi reikal komitetas), tarptautinius teismus (pvz, Europos mogaus Teisi Teism), jei valstyb yra tos organizacijos nar ar yra pasiraiusi tam tikr konvencij ir jei yra inaudoti visi vidiniai teiss gynimo bdai.
Asmens teiss ir pareigos ypatingos padties metu. Ypatingos padties vedimas pasiveja konstitucines teises bei ipleia pareig spektr, pagrietina atsakomyb. Tai paprastai daroma valstybs ar vyriausybs vadovo aktu, kuris yra priimamas statymo dl ypatingos padties pagrindu. Ypatingosios padties vedimo akte turi bti tiksliai numatytas jo trukm, teritorija, ivardintos ribojamos teiss. Aktas yra ikarto paskelbiamas gyventojams, taiau sigalioja po keli valand. Daugelio valstybi konstitucijos numato skub parlamento (jei jis tuo metu neveikia) suaukim, kad is galt pastoviai kontroliuoti vykdomosios valdios veiksmus. vedus ypating padt yra ribojama susirinkim teis, politini partij veikla, asmen judjimo laisv, draudiamos demonstracijos. vedama tele ir radijo program cenzra. Pilieiai, kurstantys visuomenin netvark bei statym nesilaikym gali bti tam tikram laikui isisti i to regiono. vedama asmen bei transporto priemoni apira, patikrinimai. Jeigu ypatinga padtis yra vesta dl stichini nelaimi ar katastrof, galimos ypatingos priemons: priverstiniai darbai, maisto bei pirmos reikms daikt paskirstymas, moni bei staig darbo reimo keitimas. vedus karo padt, tam tikri civili institucij galiojimai pereina karo valdios organams, kurie tuo metu turi didesnius galiojimus u civilines institucijas. Apsupties padtis yra skelbiama kritinse situacijose ir jai bdingi labai grieti apribojimai. Ypatingosios padties metu gali bti vesta komendanto valanda. Nakties metu asmenims draudiama pasirodyti gatvse be atitinkamo leidimo, kurie yra iduodami paprastai karo valdios; rinktis daugiau kaip 3-4 asmen grupes. VALDYMO FORMOS.

68

Valstybs form svoka ir klasifikacija. Konstitucinje teisje yra naudojamos kelios svokos, kurios apibdina valstybs form. Tai valdymo forma, valstybs (teritorin politin) santvarkos forma, politinio (valstybinio) reimo forma. Taiau pats valstybs formos terminas yra kils i doktrinos ir gana ilg laik nebuvo tvirtintas konstitucijose. Taiau pastarj laik tendencijos liudija tai, kad valstybs forma tampa vis aktualesniu konstitucinio reguliavimo klausimu. Konstitucijose yra skyriai, kurie vadinasi Valstybs forma Turkijos 1982, Salvadoro 1986, Etiopijos 1987 m. konstitucijos. Dauglio valstybi konstitucijose yra sintezuot formuluoi, turini tris aukiau idstytas svokas. Pvz., 1988 m. Brazilijos konstitucija kalba apie federacin respublik, apie demokratin teisin valstyb. Maroko 1972 m. konstitucija kalba apie unitarin valstyb ir socialin monarchij, 1958 m. Pranczijos konstitucija apie nedalom, pasaulietin socialin demokratin respublik. Kai kurios konstitucijos kaip vien i valstybs form apibdinani element, naudoja tautos dalyvavimo valstybs organ veikloje t.y. ireikiamas abipusio ryio tarp valdanij ir valdomj principas. Ypa danai apie tai kalba totalitarinio socializmo valstybi konstitucijos, taiau norm dl participacijos yra ir kitose pagrindinse statymuose. Pvz. Kolumbijos 1991 m. konstitucija valstyb charakterizuoja kaip participacin respublik. Tokiu bdu, valstybs forma tampa kompleksiniu konstitucinse teiss institutu, kuri sudaro tarpusavyje suderint norm, reguliuojani valstybs struktr, pagrindini valstybs organ sveik, teritorin politin valstybs sandar, valstybs aparato pagrindinius veikimo principus, taip pat pastarojo santykius su pilieiais, sistema. Elementai, kurie pagal valstybs teorij sudaro valstybs formos elementus (pvz. valdymo forma, valstybins santvarkos forma), konstitucinje teisje yra valstybs formos instituto sudtins dalys. Valstybs form klasifikacija konstitucinje teisje. Valstybs teorija pateikia toki valstybs form klasifikacij: 1) demokratins valstybs formos (Pranczija) 2) autoritarins valstybs formos (Indonezija). Galimas taip pat detalesnis skirstymas: feodalin teokratin forma buruazin autoritarin buruazin demokratin socialistin demokratin revoliucin, kt. Konstitucin teis klasifikuoja valstybs formas, atsivelgdama valstybs valdi atskyrimo bei valdios vienybs principus: 1) polikratin forma (daugiaval forma) jai bdingas valdi padalijimas tarp vairi valstybs organ (statym leidyba parlamentas, vykdomoji valdia vyriausyb bei valstybs vadovas, teismin valdia nepriklausomi teismai), valdi ak tarpusavio sveikos suderinti mechanizmai, stabdi ir atsvar sistema, teritorijos savivalda, demokratinis valstybinis reimas, vairios tautos participacijos formos. 2) monokratin forma vienvaldin forma. Jai bdingas vieno valstybs organo ar pareigno vienvaldikumas. Konstitucijos gali skelbti ne vieno organo, o organ sistemos valdi (pvz. totalitarinio socializmo atveju taryb valdi). Taiau realiai valdia priklauso tik tam vienam organui. Visi kiti organai tai ne valstybs, o valstybiniai (t.y. vykdomieji) organai arba teisminiai organai. Visa valstybs valdia gali priklausyti vienam asmeniui (fiureriui, due, kaudiljo, monarchui). Daugelyje Afrikos valstybi (Gvinja, Zairas, Malavija, Tunisas, Uganda), valdia priklaus prezidentams iki gyvos galvos, kurie tuo paiu buvo ir vienintels neudraustos valdaniosios partijos primininkai, nors kai kuri valstybi normos turjo nuostat dl valdi atskyrimo. Pagaliau, reali valdia gali bti ne vieno

69

asmens ar valstybs organo rankose ji gali bti organo, vykdanio svarbiausius valstybininius galiojimus, rankose. Taip buvo ir yra totalitarinio socializmo valstybse, kur visi svarbiausi klausimai yra sprendiami politbiuro. Esant tokiai valstybs formai, nra stabdi ir atsvar sistemos, teritoriniai kolektyvai yra labai centro priirimi, arba draudiami, arba jis atmetamas kaip institutas vietoj io instituto yra paskiriamas gubernatorius ar irenkamos tarybos, kuriems pagal konstitucij priklauso visa valdia, taiau realiai jie yra pavalds valdaniosios partijos organams. Viepatauja viena valstybin ideologija (ji yra tvirtinama konstitucijose Beninas, Haitis, Zairas, Indonezija, Iranas, Pakistanas, kitose valstybse tai buvo de facto). 3) Segmentarin forma uima tarpin padti tarp monokratins ir polikratins form bei turi j element. Bdinga tai, kad valstybin organizacija kaip visuma susideda i skirting dali, taiau jas vienija vieninga valstybins valdios prigimtis, valstybins politikos vienyb principiniais klausimais, vieningi jos organizacijos bei veiklos principai. ioje valstybs formoje yra ir polikratijos, ir monokratijos element, demokratijos, autoritarizmo ir net totalitarizmo daleli. Valstybs valdymo organai yra renkami, taiau jie yra i anksto suorganizuoti, o partij, kurioms leidiama dalyvauti rinkimuose, skaiius, neretai yra ribojamas (trys Indonezijoje, dvi Nigerijoje). Parlamento rinkimai neturi principins reikms, kadangi sprendiamoji galia yra sutelkta prezidento rankose (daugelis Lotyn Amerikos ali prezident), valstybs vadovo rankose (Jordanija, Marokas, ar kitos struktros rankose (pvz. karinink senatas Tailande). Valdi padalijimas gali bti konstitucij pripastamas, taiau realiai neegzistuoja stabdi bei atsvar sistema. Galima autonomija, net politin (pvz. Filipinai), vietose gali bti renkami organai (tarybos, seninai), taiau autonomij galiojimai yra ribojami, o renkami taryb pirmininkai bei seninai yra tvirtinami, ir gali bti nepatvirtinti auktesni institucij vadov. Demokratins teiss ir laisvs konstitucijoje yra pripastamos (kartais j sraas yra gana platus), taiau reali teismini j praktinio realizavimo garantij nra. Valdymo form svoka ir klasifikacija. Terminas valdymo forma yra sutinkamas daugelyje pagrindini statym. Kai kuriose konstitucijose io termino nra, taiau visuomet yra vardijamas pagrindinis valdymo bdas monarchija (Ispanijos 1978 m. konstitucija) arba respublika (Vokietijos 1949 m. konstitucija). Tik keletas valstybi savo pavadinime neturi odi monarchija ar respublika Izraelio valstyb. Kampuijos valstyb (iki 1993 m.), Libijos damachirija, Ukraina (nors Ukrainos konstitucija skelbia j respublika). Yra du poiriai valdymo form siauras ir platus. Siauras poiris valdymo form ura susijs su vieno asmens padtimi valstybs vadovo monarcho ar prezidento. Platus poiris valdymo form valdymo reimo samprat eina santykiai tarp vietini ir centrini institucij, politin aplinka, kurioje veikia valstybs institucijos. I tikrj valdymo forma neapsiriboja vieno asmens padtimi (klasifikuojant reikia atsivelgti valstybs vadovo santykius su parlamentu ar vyriausybe), taiau bdama valstybs valdymo forma, i svoka gali apimti vis politin aplink. Valdymo forma statym leidybos bei vykdomj bei kit valstybini organ (kur atmetama valdi padalijimo koncepcija, ir yra priimta taryb respublikos koncepcija). santyki struktros apibdinimas. Kai kuriose valstybse valdymo formos ypatumus atskleidia bei reikm turi konstitucins prieiros institucij bei kit valstybinio valdymo organ apibdinimas. Tradicikai yra skiriamos dvi valdymo formos monarchija ir respublika. Detalesn klasifikacija yra atliekama j ribose dualistin monarchija, prezidentin respublika ir kt. Taiau tuo paiu iuo met tam tikri skirtumai tarp i valdymo form inyksta. Atsiranda miri form monarchijoje atsiranda respublikos bruo (pvz. periodikai kas penkis metus, yra renkamas monarchas Malaizijoje), respublikoje atsiranda monarchijos element prezidentai iki gyvos galvos, kuriamos pusiauprezidentins ir pusiauparlamentins respublikos, kurios derina vair form ypatumus. Netgi absoliutin monarchija vis daniau gauna iorin konstitucin iraik dovanuotos konstitucijos, konsultaciniai parlamentai ir pan. Monarchija. Monarchin valdymo forma. Monarchija - tai tokia valdymo forma, kuomet valstybs vadovas yra vienas asmuo, kuris gauna visam gyvenimui ir perduoda savo valstybs pareigas bei garbs titul pdiniui (karalius, imperatorius, sultonas, kt).

70

Monarchij skaiius pasaulyje yra gana didelis jeigu skaiiuotume Brit sandraugos nares, kuriose brit monarchas yra generolas gubernatorius, tau monarchijos sudaro 1/6 pasaulio valstybi. Monarchij yra dideli valstybi D. Britanija, Ispanija, Japonija, Tailandas, yra ir labai ma, kuri gyventoj skaiius yra vos keli imtai tkstani gyventoj (Svazilendas), kelios deimtys tkstani (Sent Kristoferis ir Nevias Karib jroje) ir net kelis tkstanius gyventoj (Tuval Okeanijoje). Bendroji tendencija liudija, kad pereinama nuo monarchijos prie respublikos, kaip demokratikesns valdymo formos. Po II pasaulinio karo monarchija buvo panaikinti Bulgarijoje, Italijoje, Rumunijoje, kt valstybse, vliau Graikijoje, Afganistane. Taiau ir monarchijos atkrimo atvej (Ispanija po diktatoriaus Franko mirties). Isivysiusiose valstybse (D. Britanija, Ispanija, Japonija ir kt) monarchija faktikai netakoja valstybs politin reim, Britanijos padtis maai kuo skiriasi nuo kaimynins respublikos Pranczijos. Taiau daugelyje besivystani valstybi monarchai kaip feodalinis institutas riboja demokratijos vystymsi. Nors monarchas valstybs vadovas jam ne visuomet priklauso aukiausia valdia, ne visuomet jis realiai valdo al. Aukiausi valdi monarchijoje danai vykdo aukiausi valstybs organ sistema, kuri sudaro valstybs vadovas, parlamentas, vyriausybs ir kartai neformalios struktros (eimos taryba, aukiausia dvasininkija, a ura taryba). Todl iskiriamos tokios demokratijos rys: Absoliutin monarchija juridikai ir faktikai neribojama monarcho valdia. Dualistin monarchija konstitucin monarchija, kur valstybs vadovo valdia yra ribojama. Parlamentin monarchija - konstitucin monarchija, kur valstybs vadovo valdia yra ribojama, taiau kitu bdu, nei dualistinje monarchijoje. Absoliutin monarchija. Bdinga ikikapitalistinm vystymosi stadijoms, egzistuoja kai kuriose alyse. Sultonate Omanas nra konstitucijos, jos vaidmen atlieka Koranas. Nra ir parlamento, vyriausyb yra formuojama karaliaus, ji atsakinga tik jam. Ministras pirmininkas parastai yra brolis, snus ar kitas monarcho giminaitis. Daugelis ministr ir gubernatori taip pat priklauso valdaniajai eimai. Kitose Pers lankos emiratuose Bachreine, Katare, Kuveite, JAE, yra konstitucijos, taiau jos: 1) dovanotos, o ne demokratikai priimtos 2) j galiojimas danai sustabdomas (Bachreine nuo 1975 m) 3) jos nustato, kad vis valdia ieina i monarcho, kad vir konstitucijos yra Koranas. iose valstybse yra parlamentai, kartais renkami tik vyr piliei, taiau tai statyminiai kolegials organai, nes j sprendimams reikalingas monarcho pritarimas. Katare parlamentas taip ir vadinamas Konsultatyvinis susirinkimas ir veikia musulmon a ra tradicij pagrindu tai valdovo pasitarimai su gerbiamais asmenimis. JAE parlamento (Nacionalinio susirinkimo) nariai yra skiriami septyni emir (ministr tarybos), o parlamentas veikia kaip patariamoji institucija net ne prie emyr tarybos, o prie vyriausybs, kuri taip pat yra emir formuojama. Saudo Arabijoje vietoj parlamento yra sukurta patariamoji taryba, kuri skiria karalius (1992). Tokiu bdu, nors iose valstybse ir yra parlamentai, taiau jie de facto ne riboja monarcho valdios. Ypating reikm iuolaikinse absoliutinse monarchijose turi eimos taryba ir musulmon religija. eimos taryba tai neformali, taiau labai reikminga institucija. J sudaro valdaniosios eimos nariai, artimieji giminaiiai ir kai kurie auktesnieji ulemai labai gerbiami Korano inovai. Saudo Arabijoje eimos taryba buvo nualinusi karali ir jo viet skyr nauj karali i tos paios eimos. Karalius tai tuo paiu metu ir aukiausias dvasininkas imamas, o musulmon religija valstybin religija. Karaliaus pasaulietin valdia yra siejama su dvasine valdia. Tokiu bdu egzistuojanios iuo metu absoliutinse monarchijos yra absoliutinse teokratins monarchijos. Savo socialiniu pobdi iuolaikins monarchijos nra visikos feodalins valstybs. Viepataujanti klas, nors ji ir susiformavo feodalins aristokratijos pagrindu: egzistuoja ne feodalinio valstiei inaudojimo sskaita, o naudodamasi bei eksplotuodama naftos iteklius. Be to, didel valdios dalis yra sukoncentruota stambios finansins buruazijos rankose. Dualistin monarchija. Dualistinje monarchijoje yra konstitucija (neretai monarcho dovanuota), taip pat yra parlamentas, kuriam nesant negali bti priimami statymai. Taiau vyriausyb (ministr taryba) yra skiriama monarcho ir tik jam yra atsakinga. De fakto tokioje monarchijoje dl paproi takos monarcho vaidmuo yra i esms didesnis negu de jure.

71

Kai kurios monarchijos pagal konstitucij yra artimesns parlamentinm (Jordanija, Marokas, Nepalas) yra dualistins. i valstybi monarchai ne vien kart buvo paleid parlamentus bei vald be j metus ar net deimtmeius. Taip pat ir konstitucijos numatyta vyriausybs atsakomyb prie parlament faktikai yra fikcija tradicikai vyriausyb yra visikai atsakinga tik monarchui. Parlamentin monarchija. Parlamentinje monarchijoje veikia konstitucija, kuri yra priimta demokratiniu bdu, statym leidybos valdia priklauso parlamentui (bent jau yra renkami jo emesnieji rmai). Monarchas juridikai lieka valstybs vadovu, nors faktikai valstybs valdyme jis nedalyvauja. Japonijos 1946 m. konstitucija tiesiogiai tai draudia, kitose alyse (D Britanijoje) monarchas neturi valding galiojim paprotini norm pagrindu, kurios savo ruotu susiformavo ilgalaiks valstybins praktikos dka. Vyriausyb ia yra atsakinga tik parlamentui. Nors pagal konstitucij vyriausyb yra skiriama monarcho, taiau faktikai tai yra tik formalus aktas. Vyriausyb yra formuojama daugumos partijos lyderio, kur monarchas skiria ministru pirmininku. Paskirti kit ministr pirminink jis negali, kadangi kitokia ministr kabineto sudtis negaus pasitikjimo votuma (nebus patvirtinta) parlamente, paskelbiant jam vyriausybs program, tik tuo atveju, kai parlamente nra daugumos ir partijos nebuvo susitarusios dl koalicins vyriausybs sudarymo, monarchas gali vaidinti labiau savarankik vaidmen, parinkdamas kandidatr (taip kartais bna Belgijoje, Danijoje, Nyderlanduose). Parlamentinje monarchijoje valstybs vadovas arba neturi veto teiss priimtiems statymams, net jei jis turi asmenini prietaravim, jis turi iuos statymus promulguoti (Japonija), arba ia teise nesinaudoja (daugiau kaip 300 met ios teiss nenaudojo Britanijos monarchas, to dka susitar konstitucin konvencija, kad monarchas nenaudoja veto teiss). Ypatinga parlamentins monarchijos forma yra Brit sandraugos alyse (Australija, Jamaika, Kanada, Naujoji Zelandija, Papua naujoji Gvinja, kt). yra laikoma, kad j vadovas yra brit monarchas, kuris iose valstybse yra atstovaujamas generolo gubernatoriaus. Taiau praktikoje generol gubernatori skiria vyriausyb arba renka parlamentas. Respublikose, kurios eina sandraug (Indija, Pakistanas), generolo gubernatoriaus nra yra renkamas prezidentas. Kai kuri pasaulio ali monarchij ypatumai. Kai kuriose, ypa maose valstybse (Lesotas ir Svazilendas tropik Afrikoje, Tongas Okeanijoje, kt), monarchija egzistuoja feodalini gentini bei patriarchalini institut pagrinu. Paparastai parlamentas yra renkamas tik dalinai, tradicini bendruomeni pagrindu. Prie karaliaus paprastai veikia geni taryba (Svazilende dvi didioji ir maoji tarybos). Geni taryba gali turti didesn reikm nei parlamentas, priimti labai svarbius sprendimus. Daugel sprendim monarchas gali priimti tik geni tarybai sutikus. Malaizijoje egzistuoja renkama monarchija, JAE veikia kolektyvinis monarchas svarbiausios valstybs vadovo, statym leidybos bei kitos svarbios valstybs valdios funkcijos priklauso Septini emir tarybai. Respublika. Respublikos svoka. Respublika tai tokia valdymo forma, kuomet valstybs vadovas yra prezidentas, renkamas nustatytam laikotarpiui. Jis renkamas i piliei, turini reikalaujam kvalifikacij tam tikras amius, gimti tos valstybs teritorijoje, bti valstybs piliei vaiku, turti visas politines bei pilietines teises. Yra ir ikreiptos respublikos formos, kuomet prezident renka ne pilieiai, o j skelbia revoliucin taryba po valstybs perversmo arba kai prezidentas paskelbiamas savo pareigas einaniu iki gyvos galvos. Respublikos yra skirstomos : prezidentines (JAV) parlamentines (Indija). Mirisias. Prezidentin respublika.

72

Prezidentinje respublikoje prezidentas, kaip taisykl, yra renkamas nepriklausomai nuo parlamento (Meksikoje tiesiogiai renkamas piliei, JAV renkamas netiesiogiai). Taiau yra ir iimi Suriname tam tikr laik prezidentas buvo renkamas 2/3 parlamento bals dauguma, Egipte prezidento kandidatr rinkjams pateikia tik parlamentas. Prezidentas skiria ministrus (JAV, Brazilija). iuo atveju nuo prezidento atskiros vyriausybs nra yra formuojamas prezidento kabinetas, kur ministrai turi tik patariamj bals. Kai kur prezidentas gali skirti ministr pirminink. Be to, nei ministras pirmininkas, nei kiti ministrai nra atsakingi parlamentui, negali bti parlamento nualinti nuo pareig. Tai reikia, kad vyriausyb yra formuojama partijos (retai partij bloku), kuri laimjo prezidento, o ne parlamento rinkimus, prezidentas valdaniosios partijos lyderis, nors daugelyje valstybi, po irinkimo, prezidentas nutraukia savo naryst politinje partijoje ir veikia kaip nepartinis veikjas, prezidentas turi visik laisv, rinkdamasis vyriausybs narius, ir daro tai savo nuoira (Nigerijoje, JAV, kai kuriose kitose valstybse reikia gauti senato pritarim). Kaip taisykl, ministrai yra atsakingi tik prezidentui ir negali bti parlamento nualinti nu pareig, jiems paskelbiant nepasitikjimo votum. Kartais konstitucija tiesiogiai pasako, kad prezidentas yra vyriausybs vadovas (1990 m. Mozambiko konstitucija). Daugelyje prezidentini respublik nra ministro pirmininko pareigybs jo viet uima prezidentas. Jeigu tokia pareigyb yra, tai yra administracinis pirmininkas. Vyriausybs politik nustato prezidentas, jam pirmininkaujant vyksta vyriausybs posdiai, kuri metu yra sprendiami svarbs klausima (maiau svarbesni klausimai yra sprendiami pirmininkaujant administraciniam pirmininkui). Prezidentinje respublikoje veikia grietas valdi atskyrimo principas: prezidentas neturi teiss anksiau laiko paleisti parlament (taiau praktikoje tai pasitaiko besivystaniose valstybse 1993 m. Peru prezidentas sustabd konstitucijos galiojim bei paleido parlament, paskyrs naujuosius rinkimus). Parlamentas taip pat neturi teiss nualinti ministr nepasitikjimo votumo paskelbimo bdu. tais retais atvejais, kai i galimybe gali bti pasinaudota: yra numatyta, kad tai nelieia faktinio vyriausybs vadovo prezidento tai pagrindinis prezidentins respublikos bruoas. Ministr atsakomyb prezidentui taip pat reikmingas prezidentins respublikos bruoas. Taiau parlamentas turi nereikmingus galiojimus kontroliuodamas valdym. Prezidentinje respublikoje galima situacija, kuri vadina pasidalintu valdymu, kuomet vyriausyb suformuoja vien partija, o parlamente dauguma priklauso opozicinei parijai (partijoms). Taip kelis kartus atsitiko Venesueloje, Kosta Rikoje, JAV. pasidalinto valdymo terminas gali bti naudojamas kita prasme esant kitokiai valdymo formai parlamentinei respublikai ar parlamentinei monarchijai vyriausybs sudt eina keli ministrai i opozicijos. Tai paprastai daroma visuotins krizs, karo metu tam, kad bt utikrintas vairi politini jg veikimas esant kritinms situacijoms. Superprezidentin respublika. Kadangi prezidentas susikoncentravo savo rankose didel valdi, Lotyn Amerikos valstybs gavo superprezidentini respublik pavadinim. Taiau pastaruoju deimtmei Azijoje ir Afrikoje atsirado valstybi, kuriose prezidentai gavo dar daugiau gali. Jie tapo vienintels legalios ar vienintels partijos lyderiais, tapo pagrindiniais valstybse ideologais (Zairas Mobutu), daugelis j buvo paskelbti prezidentais iki gyvos galvos (Zairas, Tunisas, Uganda). Tokiu bdu atsirado prezidentin monarchin respublika, prezidentinio absoliutizmo forma. Ypatinga superprezidentins respublikos forma yra tokia valdymo forma, kuri yra nustatoma daugelyje valstybi po karini perversm. Tai gana danas reikinys besivystaniose valstybse. iuose atvejuose parlamentas paprastai yra paleidiamas, vyriausyb ir prezidentas yra nualinamas nuo pareig. Sudaromas naujas aukiausiasis organas karin taryba (revoliucin taryba, nacionalinio gelbjimo taryba), jos pirmininkas perversmo lyderis, yra paskelbiamas prezidentu. vietins valdios organus yra skiriami kariniai gubernatoriai, komendantai, kt. alia likusios teism sistemos yra kuriami kariniai tribunolai, kurie teisia ir civilius asmenis. Nors esant kariniam valdymu yra galimi vietos valdymo organ rinkimai, ie organai tampa karins valdios kontroliuojami. Tai prezidentin karin (militaristin) respublika. Kitose besivystaniose valstybse yra naudojama dvigubo kariuomens vaidmens koncepcija politinis ir karinis vaidmuo. Karins pajgos danai yra buvusi civili prezidentini respublik palikimas (Indonezija, Turkija). Specifini bruo turi buvusios socialistins orientacijos valstybi prezidentins respublikos. Kai kuriose valstybse (Angola, Benin, Kongas: Mozambikas) prezidentas buvo renkamas vienintels valdanios partijos aukiausios respublikos organu (suvaiavimu ar centriniu komitetu). ios partijos pirmininkas, irinktas jos suvaiavimu, automatikai tapdavo valstybs prezidentu. jis gaudavo investitr (valdios teikim) parlamente jis negaldavo atsisakyti pripainti prezidento ar jo viet paskirti kito asmens, toks prezidentas rmsi ne tik valstybs, bet ir realiai veikianiu partiniu aparatu.

73

Parlamentarizmas prezidentinje respublikoje ir pusiauprezidentin respublika. Kartu su prezidento valdios ipltimu buvo pastebtos parlamento gali sumenkjimo tendencijos. Tai lieia Lotyn Amerikos, Afrikos valstybes tai siejama su totalitarini bei socialistini reim lugimu. Po konstitucini reform daugelyje Europos valstybi pastebta prezidento gali ribojimo tendencija (Portugalija). Tokiu bdu atsirado prezidentins respublikos su parlamentinio valdymo elementais. Jie yra tokie, kad prezidentinje respublikoje yra numatyta galimyb ministrams paskelbti nepasitikjimo votum (taiau ne vyriausybei, o juridiniam vyriausybs vadovui prezidentui), taiau ministrai lieka atsakingi prezidentui. Prezidentas vadovauja kabineto veikla (prezidento kabinetas). Pvz. Urugvajuje parlamentas gali paskelbti nepasitikjimo votum ministrams, nors tam reikalinga kvalifikuota bals dauguma 2/3, be to, prezidentas numatyta atvejais neturi teiss nualinti ministro net po parlamento nepasitikjimo votumo paskelbimo, be to, parlamentas neturi teiss pritarti ar nepritarti vyriausybs programai. Jis gali j svarstyti, taiau neturi teiss priimti dl to sprendimo. Kai kuriose valstybse galima paskelbti nepasitikjimo votum visai ministr tarybai, kuri yra apibdinama kaip vykdomosios valdios organas. Prezidento paskirtos vyriausybs atsakomyb parlamentui paveria prezidentine respublika pusiauprezidentine. Pvz. Pranczijoje vyriausyb paskelbia savo programa bei prao jai pritarti, nors ji gali to ir nedaryti. Gali bti paskelbta nepasitikjimo vyriausybe rezoliucija ir tuomet vyriausyb turi atsistatydinti. ios rezoliucijos primimo tvarka yra labai sudtinga ir Pranczijoje nuo 1958 m. buvo tik vienetiniai tokie atveji. Prezidentins ar pusiauprezidentins respublikos vyriausyb, jeigu jai vadovauja administracinis pirmininkas, gali pati ikelti klausim dl nepasitikjimo. Taip ji stengiasi sitvirtinti savo pozicijas, pateikti parlamentui statym, grasindama atsistatydinti. Tokia tvarka taip pat suartina parlamentin ir prezidentin respublikas. Parlamentin respublika. Parlamentin respublika, bent jau grynam pavidale, yra paplitusi kur kas maiau, negu prezidentin. Tai Austrija, Vokietija, Indija, Airija, Italija, Portugalija. Parlamentinje respublikoje prezidentas paprastai renkamas tokia tvarka, kad jis savo mandat gaut ne tiesiogiai i rinkj, ir tokiu bdu negalt savs priepastatyti parlamentui, kurio deputatai taip pat yra tiesiogiai renkami piliei. Yra taikomi vairs prezidento rinkim bdai: 1) renkamas parlamento Graikija, Libanas, Turkija). 2) Renkamas ypatingos kolegijos Vokietijoje toki kolegij sudaro visi parlamento emesnij rm nariai ir toks pats skaiius emi renkam atstov. i kolegija yra vadinama Federaliniu susirinkimu. Italijoje kolegij sudaro abiej parlamento rm Nariai bei regionini taryb nariai, Indijoje renkami parlamento nariai ir renkami valstij statym leidybos organ nariai. Prezidento rinkimo bdas nra esminis skirtumas tarp prezidentins ir parlamentins respublik. Esm yra vyriausybs skyrimas bei jos politin atsakomyb. Parlamentinje respublikoje vyriausyb, kaip ir prezidentinje respublikoje, yra skiriama prezidento. Taiau parlamentinje respublikoje tai tik formalus aktas. Parlamentinje respublikoje, kaip ir parlamentinje monarchijoje, valstybs vadovas nra vyriausybs vadovas ir negali savarankikai pasirinkti ministro pirmininko, kuris vliau turs suformuoti kabinet, kuriam turs pritarti parlamentas. Prezidentas turi skirti asmen, kuri teikia parlamentas kuriuo parlamentas pasitiki (arba jo emesnieji rmai), kitaip vyriausyb nebus parlamento patvirtinta. Todl parlamentinje respublikoje ministro pirmininko pareigas eina partijos, turinios daugum parlamente, lyderis arba kandidatas, kur pasilo susivienijusi partij blokas, kursis laimjo bals daugum. Tai reikia, kad vyriausyb yra formuoja partijos (partij), kurios laimjo parlamento, o ne prezidento rinkimus. Parlamentinje respublikoje konstitucija numato gana plaius prezidento galiojimus, taiau realiai jais pasinaudoti prezidentas gali? Tik vyriausybei pritarus ar patarus. Tokioje respublikoje prezidentas nevaldo. Tai reikia, kad jo reikm valstybje nra didel. Kai kuriuos svarbius klausimas prezidentas gali sprsti savarankikai (Italijoje prezidentas skiria svarbius pareignus, Vokietijoje esant tam tikromis slygoms gali atmesti vyriausybs praym paleisti emesniuosius parlamento rmus). Parlamentinje respublikoje vyriausyb yra atsakinga tik parlamentui. Parlamento paskelbtas nepasitikjimo votumas, priveria vyriausyb atsistatydinti. Taiau prezidentas, gavs vyriausybs pritarim, gali paleisti parlamenta, taiau btinai turi paskelbti nauj rinkim dat. Jeigu rinkimuose laims nevyriausybin partija, vyriausyb turs atsistatydinti. Racionalizuotas parlamentarizmas parlamentinje respublikoje.

74

Parlamentin respublika, kaip ir prezidentin, jauia spaudim, veriant j racionalizuotis. is spaudimas yra tas, kad siekiama riboti nepasitikjimo votumo panaudojim, siekiama sukurti stabili vyriausyb, panaikinti vyriausybi dan kait per pastaruosius 50 met Italijoje pasikeit daugiau kaip 50 ministr tarybos. iam tikslui pasiketi yra naudojami vairios parlamento nari kombinacijos, taiau yra ir atvirtiktins kombinacijos, kuri tikslas paskelbti nepasitikjim ir nuverti kabinet. Yra ir kiti bdai sukurti stabili vyriausyb parlamentinje respublikoje. Veiksmingiausias yra konstruktyvus nepasitikjimo votumas, kuris yra numatytas Vokietijos konstitucijoje: 1) emesniesiems parlamento rmams yra atsakinga ne visa vyriausyb, o tik jos vadovas kancleris. 2) Atskiriems ministrams nepasitikjimas negali bti pareiktas. Jie yra skiriami ir nualinami nuo pareig kanclerio. 3) Bundestagas turi teis apreikti nepasitikjim kancleriu tik tuo atveju, jeigu rezoliucijos projektas turs du punktus: 1. silymas nepasitikti esamu kancleriu 2. silymas irinkti nauj kancler. Toki rezoliucij paskelbti yra laba sudtinga, todl tokia procedra buvo pasinaudota tik vien kart 1982 m. Kancleris savo iniciatyva taip pat gali ikelti pasitikjimo klausim. Pasilymas yra priimtas, jeigu u j nubalsuoja absoliuti parlamentar dauguma. Jeigu pasilymas nepalaikomas, kancleris turi atsistatydinti. Jis gali kreiptis prezident, kad is per 21 dien palest parlament. ios galimybs netenkama, jei per 21 dien parlamentas irinks nauj kancler. Tokiu atveju kancleris turi palikti savo post. Kancleriui netekus savo galiojimus, savo pareig turi atsisakyti ir kiti vyriausybs nariai. Kitas parlamento racionalizavimo bdas yra Pranczija, kurioje tokia racionalizavimai slygojo perjim nuo parlamentins pusiauprezidentin respublik. Prezidento valdia buvo taip sustiprinta, kad jis tapo centrine valstybs aparato figra. Buvo apribotos parlamento statym leidybos galiojimai jis turi teis priimti statymus tik jo kompetencijai priklausaniais klausimais. Visi kiti klausimai yra sprendiami, pasinaudojant reglamentine valdia: prezidentas, vyriausyb, ministrai t.y. vykdomoji valdia, i esms leidia teiss aktus, turinius statym gali. Prezidentas yra suvokiamas kaip valstybs arbitras jo konstitucin pareiga yra savo arbitrau utikrinti valstybs institucij funkcionavim. Jis, apeidamas parlament, gali pateikti referendumui bet kok klausim, o paskui referendumo sprendimui suteikti statymo gali. Jis pirmininkauja oficialiems vyriausybs posdiams, nors yra ir ministro pirmininko pareigyb. Esant politinei krizei, prezidento rankose yra sutelkiama visa valdia (vedus ypatingus galiojimus turi bti suaukiamas parlamentas ir Nacionalinis susirinkimas negali bti paleistas). Taiau ilieka ir parlamentins respublikos elementai. Prezidento paskirta vyriausyb yra pateikiama parlamento emesniesiems rmams, kuriems vyriausyb idsto savo program ir prao pritarimo. Parlamentas gali paskelbti vyriausybs papeikimo rezoliucij, taiau tokios rezoliucijos primimo tvarka yra gana sudtinga: ja inicijuoti turi nemaiau kaip 1/10 emesnij rm nari, sprendimas turi bti priimtas absoliuia bals dauguma. Tokia rezoliucija buvo pasinaudotas vien kart 1982 m. Pranczijos vystymasis liudija, kad parlamentas gauna daugiau gali, o prezidento taka silpnja. ia didel vaidmen suvaidino Konstitucins tarybos sprendimai, kurie lm tai, kad parlamentas nepaiso savo statymins veiklos apribojim, o tradicija balsuoti dl pasitikjimo nauja vyriausybe, ilieka gaji. Racionalizuotas parlamentarizmas paveik buvusias Pranczijos kolonijas Afrikoje, ri Lank, buvusias sovietines pusiauprezidentines respublikas. alia respublikos bei monarchijos valdymo form, yra ir miri, kurios jungia tiek monarchijos, tiek respublikos bruous. Monarchijas su respublikos elementais. Pagrindinis monarchijos bruoas yra tas, kad valstybs vadovas savo pareigas paveldi bei jas eina iki gyvos galvos. Malaizijoje monarch renka penkiems metams. Jis renkamas ne piliei ir ne parlamento, bet Valstij valdov tarybos, kuri sudaro ne vis valstij vadovai, o tik 9 i 13 valstij sultonai. Keturi kit valstij vadovai nra sultonai pagal paveldimum, todl nedalyvauja renkant valstybs vadovo. Paprastai valstybs vadovo viet yra renkami sultonai i eils todl Taryboje yra sudaromas atitinkamas sraas. Tokiu bdu, Malaizija yra renkama (rotacin) monarchija. Rinkim elementai yra ir JAE. Septyni susivienijusi Emyrat emyrai renka Emir tarybos pirminink penkiems metams. Emir tarybos pirmininkas atlieka valstybs vadovo funkcijas (ypa ceremonialines). Savo galiojimas yra labiau paneja prezidento, negu absoliutaus monarcho galiojimus. Skirtingai nuo Malaizijos, kur sultonai yra renkami i eils, Emir tarybos pirminiu visuomet yra renkamas stambiausio emirato Abu Dabio, kuris uima 86 proc valstybs teritorijos, emyras. Tai buvo respublikos elementai monarchijoje, taiau egzistuoja ir monarchijos element respublikoje.

75

Respublika su monarchijos elementais. is elementai tai prezidentai iki gyvos galvos. Tokia pareigyb pirm kart buvo sukurta pirmam Jugoslavijos prezidentui Tito. Vliau ji buvo vesta Azijos bei Afrikos valstybse (20 am., 6-am deimtmety Indonzijos, 7-am Tunise, Ugandoje. Centrinje Afrikos Respublikoje. Prezidento iki gyvos galvos institucija buvo derinama su vienpartikumu (prezidentas visuomet buvo ios partijos lyderiu), valstybins ideologijos vedimu. Vienas prezidentas iki gyvos galvos Bokaso, nujo dar toliau jis pasiskelb Centrins Afrikos imperijos imperatoriumi. Jis buvo nuverstas 1979 m. Korjos LDR prezidento iki gyvos galvos Kim Ir Seno snus buvo paskelbtas jo pdiniu ir pradjo vadovauti valstybei 1994 m. Prezidento iki gyvos galvos pareigybs vedimas ir ypa tai, kad i pareigyb gali bti paveldima, suartina i respublikos form su monarchija. Ypatinga respublikos forma teokratin respublika, kurioje valdo musulmon dvasininkija Iranas. ioje valstybje yra renkamas prezidentas ir parlamentas, taiau ypating vaidmen atlieka Valstybs vadovas (rachbaras). ias pareigas eina aukiausias dvasininkas, kur irenka Musulmon ekspert taryba. Taryba renka kandidat, atisivelgdama vis pirm, kandidato religines savybes. Ji taip pat gali sukurti kolegial organ, kuris vykdys valstybs vadovo funkcijas. Karini reim valdomos respublikos. ios respublikos praranda daugel demokratins respublikos bruo, prezidentas nerenkamas, parlamentas paleidiamas, rinkimai nerengiami. Prezidentu paskiriamas karinio perversmo lyderis. PASAULIO VALSTYBI TERITORIN POLITIN SANDARA. Teritorin politin sandara tai valstybs santvarkos forma teritorins politin alies organizacija. Skiriamos dvi jos formos: 1) unitarin valstyb 2) federacin valstyb. Konfederacija tai tarptautinis teisinis susivienijimas, kuris nepanaikina atskir valstybi (pvz. ES). Unitarin valstyb tai teritoriniu poiriu vientisa valstyb (Rumunija, Pranczija), kurioje nra valstybinio pobdio vidini darini, j sudaro teritoriniai administraciniai vienetai, administracini teritorini vienet yra nevienodas grandi skaiius skirtingose valstybse. Administraciniai teritoriniai vienetai gali bti dviej grandi pzv. Bulgarijoje skirtys ir bendruomens. Pranczijoje keturi pakop regionas, departamentas, kantonas, komuna. Kiekvienas administracinis teritorinis vienetas turi savo valdym renkamos vietos valdios institucijos ar centrini valstybs institucij atstovai. Pagal centralizacijos laipsn unitarins valstybs yra skirstomos : 1) centralizuotas visos administracinio teritorinio suskirstymo grandys yra valdomos i viraus vietins valdios institucij vadovai yra skiriami i viraus (Indonezija, Tailandas). 2) Decentralizuotos administraciniuose teritoriniuose vienetuose nra valstybs skiriam atstov aukiamos gyventoj sueigos, visi vietos pareignai yra renkami (D. Britanija). 3) Santykinai decentralizuota derina principus gali bti dvejopo pobdio institucijos viena skiriama vyriausybs (pvz. komisaras. prefektas), kita gyventoj renkama taryba (Pranczija). Autonomijos problema. Autonomija tai konkreios valstybs daliai ar kelioms dalims suteikiamas savarankikumas sprendiama vietos reikalus. Autonomija tai ypatingas teritorinis vienetas, sukurtas valstybs teritorijoje, atsivelgiant nacionalin gyventoj sudt, kultr, tradicija, butinius ypatumus.

76

Autonomijos rys: 1) personalin autonomija ji taikoma tuo atveju, jei tautin ar kitokia mauma gyvena issiklaidiusi. Kuriami susivienijimai kultros, buities reikalams sprsti. korporacin autonomija ji sietina su tam tikru lingvistiniu bendrumu, kai atstovas yra rezervuojamos tam tikros vietos valstybs aparate. teritorin autonomija tai nacionalinis teritorinis vienetas, turintis atitinkam savarankikum. Pagal galiojim apimt teritorins autonomijos skirstomos: politins turi kai kuriuos valstybingumo bruous jos institucijos leidia vietinius statymus, yra vietos atstovaujamosios bei vykdomosios institucijos (Danijoje Grenlandija, Ukrainoje Krymas). Administracin autonomija vietos statym negali priimti. Taiau lyginant su kitais administraciniais valstybs vienetais, i autonomija turi daugiausiai teisi (Kinija). Kai kuriose valstybse yra klajokli autonomijos - klajokli gentims yra nustatomos sezonins migracijos ribos. Kai kurios valstybs draudia autonomij (Bulgarija). Federacin valstyb. Federacin valstyb tai sudtin, sjungin valstyb., j sudaro valstybinio pobdio daliniai valstijos (JAV, Indija), ems (Austrija, Vokietija), emiratai (JAE), kantonai (veicarija), provincijos (Pakistanas). Yra 24 federacins valstybs. 1993 m. federacija tapo Belgija. 1994 m Etiopija. Europa: Austrija Belgija Vokietija veicarija Rusija Jugoslavija. 1995 m. sukurta serb, kroat ir musulmon federacin valstyb Bosnija ir Hercegovina. Azija: Indija Malaizija Pakistanas JAE Afrika: Komor salos Nigerija Tanzanija Etiopija Amerika: Argentina Brazilija

2) 3)

77

 Venesuela Kanada Meksika JAV Okeanija: Australija Papua naujoji Gvinja Jungtins Mikronzijos valstijos. Tarpin forma federacins ir unitarins valstybi tai region valstijos Italija, Ispanija. veicarija oficialiai vadinama konfederacija, bet i tikrj yra federacija. Nacionalin federacija - tai federacin sistema, sudaroma, atsivelgiant p nacionalines ir kalbos ypatybes (Indija, Rusija, Jugoslavija). Federacija gali susikurti i(r teritoriniu pagrindu JAV, Brazilija, VFR, Argentina tai nulm istorin politin valstybs situacija. Nacionalin federacija yra susijusi su tautos nacionalinio apsisprendimo teiss gyvendinimu. Ji skatina tam tikras separatistines tendencijas vietos interesai gali nesutapti su valstybs interesais Indija, Rusija). Valstybs teritorins sandaros nustatymas pagal nacionalin princip ne visuomet sprendiamas pagal princip atskirai geniai svarankikumas. Pvz. Nigerijoje federacijos subjektai sudaryti taip, kad itirpdyt tautas, gentis viename federacijos subjekte turi bti kelios gentys, kelios tautels. Teritorin autonomija stiprina valstyb skatina integracijos procesus, leidia geriau panaudoti iteklius (JAV). Federacij struktra yra nevienoda. Paprasiausia sudaro vieno tipo federacijos subjektai (Austrija ems, veicarija kantonai, Tanzanija - Tanganjika (emyno Tanzanija) ir Zanzibaras (sal Tanzanija). Sudtingosios federacijos jas sudaro vairaus teisinio statuso subjektai Meksika, Nyderlandai: valstijos bei federacijos apygardos. Pakistane keturios provincijos + federalikai valdoma Geni juosta. Judja valstijos + sjungins teritorijos. Rusijoje respublikos (buv kratai bei sritys), Maskva, Sankt Peterburgas. Ten, kur federacijos subjektai vienodi, jei turi lygias teises. Federacijos subjekt nelygumas atsispingi galiojimuose. Pav. Indijos valstijos Damu, Kamyras ir Sikinas netaikoma daugiau kaip 1/3 Indijos federalins konstitucijos straipsni ios valstijos turi daugiausiai teisi. Taip pat yra prasti Indijos federacijos naria bei keturios maos valstijos, kurios atsiskyr nuo Asano valstijos. Neretai federacij subjektai turi savo konstitucijas ar net pilietyb (JAV, MeksiKA, Vokietija, Tanzanija (pilietyb turi tik Zanzibaras). Jos taip pat turi savo atstovaujamsias, vykdomsias institucijas. Federacijos subjekt rib gali bti keiiamos tik j sutikimu . Federacijos subjektai neturi valstybinio suvereniteto. Tarptautiniuose santykiuose leidiama dalyvauti socialinje, ekonominje, kultrinje sferose, bet draudiama sprsti politikos klausimus. Federacijos subjektams nepripastamas atsiskyrimo (secesijos) teis. Iimtimi i ios taisykls buvo TSRS. Daugelyje valstybi federacij subjekt bandymas atsiskirti yra udraudiamas ginklais (JAV, Meksika, veicarija, Nigerija). Atsiskirti pasisek Bangladeui jis 1971 m. atsiskyr nuo Pakistano, 1965 m. nuo Malaizijos atsiskyr Singapras. Etiopijos konstitucija pripasta apsisprendimo bei secesijos teis tautoms, bet ne valstijoms. Tam turi pritartu 2/3 tautos atstov. Svarbi federacijos problema kompetencijos atskyrimas: 1) nustatoma iimtin federacijos kompetencija, kiti klausimai priklauso federacijos subjektams (Argentina, Kanada, veicarija). 2) Nustatoma iimtin federacijos ir federacijos subjekt kompetencija (JAV, Kanada, veicarija, Belgija). Ginus dl kompetencijos sprendia konstitucins justicijos institucija. JAV galioja numanom galiojim doktrina centrins valdios galiojimai nenustatomi, bet numatomi. 3) pvz. Indija: 1. nustatoma iimtin federacijos kompetencija

78

2. 3.

nustatoma bendra federacijos ir jos subjekt kompetencija nustatoma iimtin subjekt kompetencija.

Federacij subjekt dalyvavimas, sprendiant bendravalstbinius klausimus: 1) parlamente sudaromi atskiri rmai specifin federacijos subjekt atstovaujamoji institucija. 2) Bendrai gyvendinama federacijos ir federacijos subjekt kompetencija. Lemia federacijos balsas. 3) Periodikai aukiami pasitarimai, kur dalyvauja federacijos ministras pirmininkas ir subjekt vykdomosios valdios atstovai. 4) Prezidento ir subjekt vykdomosios valdios atstov pasitarimai. 5) Federalins ministerijos rengia pasitarimus su tuo paties pavadinimo federacijos subjekt ministerijomis tam tikrais klausimais. 6) Federacijos subjekt pareign automatinis jungimas federalinis organus. Federalin kontrol. Federacijos statymai yra viresni u federacijos subjekt statymus vadinasi, federacija tai turi kontroliuoti. Tam steigiamos konstitucins justicijos institucijos jos tikrina, ar federacijos subjekt statymai atitinka federacijos statymus ir konstitucij. Taip pat yra vykdoma vykdomosios valdios kontrol, finans kontrol. Speciali kontrol: 1) ypatingosios padties vedimas ypatinga padtis tai kieto valdymo vedimas ribojamos piliei teiss ir laisvs. 2) federacijos subjekto prezidentinis valdymas Danai taikomas Indijoje. vedamas nuo 2 iki 6 mn dl masini riaui, dl vietini institucij neveikimo, ypatingos situacijos tokiais atvejais vyriausyb nualina vietin valdi ir valdia perduodama prezidentui. Valdymas vyksta per prezidento atstov. 3) federalin prievarta numato Vokietijos pagrindinis statymas ems lantagas paleidiamas, valdymui skiriamas federalinis komisaras (dar netaik). 4) federalin intervencija bdinga Lotyn Amerikos valstybms. Susidarius ypatingai situacijai, prezidentas, pasitelks kariuomen nualina vietos valdi bei paskiria atstov valdyti. Atvej, kuomet gali bti taikoma federalin intervencija, sraas yra baigtinis, jis negali bti pleiamas. 5) federacijos subjekto suskaidymas - nelieka paties federacijos subjekto. Gali bti taikomas federacijos subjekto vietinio valdymo sustabdymas (Papua Naujoji Gvinja). Region valstybs. Region valstybs: Italija Ispanija ri Lanka. Visa valstybs teritorija, o ne atskiros jos dalys yra sudarytos i autonomini jungini. Tai gali bti teritorins autonomijos. Paprastai jos apibdinamos kaip unitarins valstybs. Kai kurie autoriai mano, jos tai pereinamoji forma tarp unitarins ir federacins valstybi. Autonominiai vienetai neturi savo konstitucij, taiau leidia vietinius statymus, turi atstovaujamuosius bei vykdomuosius organus. Konfederacija. Konfederacija tai pastovi valstybi sjunga, sukurta tarptautins teiss normomis, nors ir turi tam tikrus konstitucinio reguliavimo elementus. Konfederacijos turi parlament, gali turti konfederacijos vadov, nors juos turi ir alys nars. Konfederacija nuo federacijos skiriasi tuo, kad konfederacijoje teiss aktai galioja tik po to, kai konfederacij nari parlamentai juos ratifikavo.

79

Pvz. Senegambija Senegalas + Gambija egzistavo iki 1988 m. Kai kuriuos konfederacijos elementus turi Brit sandrauga. ES turi tam tikru valstybs element, ypa po 1992 m., kai prasidjo ypa sparti integracija. VALSTYBS TERITORINS POLTINS SANTVARKOS FORMOS. 1. Teritorins politins santvarkos svoka bei form klasifikacija. Valstybs teritorins politins santvarkos svoka. Valstybs teritorija yra visuomet tam tikru bdu organizuota, padalinta administracins politins reikms dalis, tam kad bt patogiau jas valdyti. Atitinkami skyriai konstitucijose taip ir vadinasi: Apie valstybs santvark. iuo atveju galvoje turima ne valstybs organ sistema, o valstybs teritorin organizacija. Tokiai organizacijai apibdinti yra naudojamas valstybs santvarkos formos terminas. Taiau dl termino santvarka daugiareikmikumo, pastaroji svoka yra kritikuojama. Todl valstybs santvarkos terminas yra pakeiiamas vieosios valdios teritorinio organizavimo svoka. Kadangi vieoji valdia apima ir valstybs valdi, ir savivaldos organ valdia, tai teritorin vieosios valdios organizacija apima ne tik valstybs formas, bet ir vietos savivaldos institucij organizacij. Valstybs teritorins politins santvarkos form klasifikacija. Tradicikai yra skiriamos dvi pagrindins valstybs teritorins politins santvarkos form: unitarin bei federacin valstybs. Konfederacija yra valstybi sjunga, o tai i esms yra tarptautinis teisinis susivienijimas, nors jam bdingi tam tikri konstituciniai teisiniai elementai. Valstybs teritorins politins santvarkos forma taip pat yra autonomija, ypa politin autonomija, juo labiau, jei ji yra sukurta etnini grupi, tautini maum apsisprendimo pagrindu. Todl pastaruoju metu kai kuriose valstybse (Italija, Ispanija) susidar taip vadinamos regionins valstybs, kurios derina federalizmo, unitarizmo, autonomijos elementus t.y. jos yra i esms perjimas nuo unitarizmo prie federalizmo. 2. Unitarin valstyb. Unitarins valstybs svoka. Konstitucijos, kurios tvirtina toki valstybs teritorin politin santvark, arba tiesiogiai naudoja termin (Bangladeas, Rumunija), arba kalba apie viening ir nedalom valstyb (Pranczija, Tailandas). Unitarin valstyb nuo lot. unus vienas tai vieningas valstyb, kuri sudaro ne valstybinio pobdio junginiai (pvz. valstijos), nors tokios valstybs sudtyje ir gali bti atskiri autonominiai valstybiniai dariniai, j sudaro administraciniai teritoriniai vienetai provincijos, gubernijos, apskritis, kurios savo ruotu yra dalijamos rajonus, bendruomenes, komunas ir t.t. Kaip atskirus administracinius teritorinius vienetus danai iskiria stambius bei vidutinius miestus, kai kurie j gali jau nuo sen laik turti savo savivaldos chartijas. Tokie miestai gali turti bendruomeni su iplstais galiojimais status arba centrinio pavaldumo miest status (totalitarinio socializmo valstybse). Administracinio teritorinio suskirstymo grandi skaiius gali bti skirtingas. Kai kuriose labai smulkiose valstybse (Nauru, Tuvalu Okeanijoje), kuri gyventoj skaiius nevirija 10 tks., visai nra administracini teritorini vienet. Kai kuriose valstybse yra dviej lygi administraciniai vienetai (pvz. Bulgarijoje apskritys bei bendruomens), kitose keturi lygi administraciniai vienetai (pvz. Pranczijoje regionai, departamentai, rajonai ir bendruomens). Labiausiai paplits administracinis teritorinis suskirstymas apskritis rajonas bendruomen. Kiekvienas is administracinis teritorinis vienetas turi savo valdymo organus kartais valstybinius (valstybs valdios paskirti gubernatoriai), kartais vietos savivaldos renkami organai, kartais, kaip pvz. Pranczijoje ir Ukrainoje yra ir valstybs skiriami gubernatoriai ir renkami vietos savivaldos organai. Administraciniuose

80

teritoriniuose vienetuose, kurie yra suprantami kaip teritoriniai kolektyvai, visuomet yra gyventoj renkami organai, tose, kurie tokio statuso neturi ir nesa bendruomenmis, veikia skiriami pareignai. Federacinse valstybse administracinis teritorinis suskirstymas tai federacijos subjekt suskirstymas, kur nustato patys federacijos subjektai. Smulks subjektai (valstijos, provincijos, ems, kt) turi tik vieno lygio administracinius teritorinius vienetus bendruomenes, taiau stambiose federacijos subjektuose bna ir dviej lygi administracini vienet rajonai ir bendruomens. Be administracini teritorini vienet galima sutikti ir kit teritorini vienet tai mokyklins, ekologins apylinks (joms vadovauja visuomenikai pagrindais dirbantys ar apmokami i vietinio biudeto gyventoj irinkti asmenys), Pranczijoje istorikai susiformav teritoriniai vienetai yra kantonai. Pastarieji neturi savo administracijos, taiau yra naudojami kaip teritorinis organizacinis pagrindas rinkti stambesni administracini teritorini vienet departament, valdi. Unitarini valstybi formos. Unitarin valstyb sudaro administraciniai teritoriniai vienetai, taiau sudtingoje unitarinje valstybje yra ir autonomini vienet. Paprastoje unitarinje valstybje yra tik administracinis teritorinis suskirstymas, autonomini vienet nra. Pagal centralizavimo laipsn yra skyriams centralizuotos, decentralizuotos ir santykiniai decentralizuotos valstybs. Centralizuotoje unitarinse valstybje visos administracini teritorini vienet grandys, skaitant ir bendruomenes bei kaimus, yra valdomos bei valstybs paskirtus atstovus arba auktesnieji valstybs organai skiria iuos atstovus i kandidatr, kurias pateikia vietos susirinkimas arba atstovaujamasis organais (Indonezija, Tailandas). Maiau centralizuota yra tokia valstyb, kurios apskrities lygmenyje nra atstovaujamj organ, iuos administracinius teritorinius vienetus valdo vyriausybs paskirti atstovau (Bulgarijoje apskrii virininkai valdytojai, vaivados Lenkijoje). Decentralizuotoje unitarinje valstybje administracinius teritorinius vienetus nra skiriami vyriausybs atstovai, kurie turi bendrus valdymo galiojimus. Vietose yra organizuojamos gyventoj sueigos, stambesnse administraciniuose vienetuose yra renkamos tarybos. Vietos pareignai (idininkas, erifas) taip pat paprastai yra renkami gyventoj. Santykinai centralizuotai valstybei yra bdinga tai, kad auktesniuose administraciniuose teritoriniuose vienetuose yra du organai bendrosios kompetencijos vyriausybs skiriamas pareignas (komisaras, prefektas) valstybs valdios atstovas ir gyventoj renkama taryba vietos savivaldos organ. Miestuose bei bendruomense taryba (municipalitetas) renka mer, kuris tvarko valdymo reikalus. Tokia sistema yra Pranczijoje, j paveldjo buvusios Pranczijos kolonijos Afrikoje, taiau iom valstybms bdingas didesnis centralizacijos laipsnis. Decentralizuotoje unitarinje valstybje administracini teritorini vienet ribos, ypa vidutinio bei auktesnio lygmens, yra nustatomos j tarpusavio susitarim. Centralizuotoje valstybje administracini teritorini vienet rib pakeitimas reikalauja centro sutikimo. 3. Autonomija. Autonomijos samprata. Plaija prasme autonomija konstitucinje teisje yra suvokia kaip suteikimas vidaus savivaldos teis, teis savarankikai sprsti vidaus klausimus tam tikrai valstybs daliai (pvz, Aland salos Suomijoje, Krymas Ukrainoje), kai kuriom valstybs dalims (pvz. dviem apylinkm Nikaragvoje, kur gyvena indnai, dviem apylinkm Moldovoje, kur gyvena gagauzai), visiems vienariams vienetams (pvz. apskritims Indijoje), visiems skirtingiems administraciniams teritoriniams vienetams (Japonijoje). Daugelyje atvej autonomija yra suvokiama kaip ypatingi politiniai teritoriniai vienetai, kurie yra sukurti, atsivelgiant tautins sandaros, kultros, paproi, buities ypatumus (pvz, Korsika Pranczijoje, iaurs Airija D. Britanijoje). Autonominiai vienetai gali bti kuriami statym i viraus (Irake), kartais gali bti surengtas referendumas numatomos autonomijos rajonuose, po kurio yra ileidiamas atitinkamas statymas (Filipinai). Neretai autonomijos sukrimas pasireikia kaip tam tikros teritorijos gyventoj ilgalaik kova, ypa jei ios teritorijos gyventojai isiskiria etniniais ypatumais. Autonomini vienet kompetencijos yra apibriamos konstitucij (Italija) arba specialiais statymais dl tam tikros autonomijos (D. Britanija). Autonomijos rys.

81

Priklausomai nuo, kompaktikai ar isiklaidusios gyvena etnins bendruomens, taip pat atsivelgiant kitus tam tikrus ypatumus, yra skiriamos tris autonomijos rys: personalin, korporatyvyn ir teritorin. Personalin autonomija yra paprastai kuriama kai tam tikros etnins grups, atutins maumos gyvena isisklaidiusios (pvz. Austrijoje, Vengrijoje), ir kuria savo susivienijimus, kurie sprendia kultrinius, buitinius klausimus, taiau gali dalyvauti valstybs politiniame gyvenime per atstovus kai kuriose centrinse vasltybs valdios organuose (turi patariamojo balso teis). Korporatyvin autonomija paprastai yra siejama su tam tikromis lingvistinmis bendruomenmis, kurioms apprastai yra rezervuojamos vietos valstybs aparate, valstybs tarnautojai, dirbantys iame rajone, tyru mokti vietos gyventoj kalb, inoti j paproius bei buit. Be to, teisminis procesas bei dstymas mokyklose gali taip pat vykti vietine kalba. Toki autonomij turi registruotos kastos bei gentys Indijoje. Teritorin autonomija parastai bna tautin teritorin arba etnoteritorin, taiau gali bti kuriama ne etnini poymi pagrind, bet atsivelgiant kultros, buities, paproi ypatumus tam tikroje teritorijoje. Teritorin autonomija yra kuriama tik tuo atveju, jei jos teritorijoje kompaktikai gyvena tam tikros grups, pasiyminios tam tikrais ypatumais. Yra sudaromos autonomins apskritys, apylinks, rajonai, kitos autonomijos, kurios oficialiai turi tik geografin pavadinim (pvz., Azor salos Portugalijoje), taiau galimos ir tiksliai apibrtas autonomijos pavadinimas pvz. Autonomin Krymo Respublika. Kartais ta pati etnin grup gali naudotis skirtingomis autonomijos rimis (pvz. saamiai vedijoje bei Norvegijoje). Taip pat autonomijos yra skirstomos tautines teritorines (etnoteritorines) bei kultrines nacionalines. Abi ios autonomijos turi etnin pagrind. Priklausomai nuo galiojim apimties egzistuoja dvi tautins teritorins autonomijos formos: politin autonomija (valstybin, statym leidybos autonomija) ir administracin autonomija. Politin autonomija turi tam tikr valstybingumo bruo. Jos organai turi teis leisti statymus vietos klausimais (i galiojim apimtis yra numatyta Konstitucijoje (Italija) arba statyme dl tam tikros autonomijos (pvz. Irake Irako Kurdistano statymas). Kartais politin autonomija turi teis dalyvauti sprendiant bendravalstybinius klausimus, taip pat ratifikuojant tarptautines sutartys, jei j turinys yra vienaip ar kitaip susijs su autonominius susivienijimu (pvz. Portugalija Azor salos). Politinje autonomijoje yra sukuriamas vietinis parlamentas, kartais dviej rm. io parlamento priimti statymai neturi prietarauti valstybs bei kit jos sudtini vienet interesams. i parlament leidiami statymai paprastai nustato vietins administracijos kompetencij, vietos kio, policijos, vietimo bei kitus klausimus. Politin autonomija formuoja savo vykdomosios valdios organ. Tai gali bti statym leidybos susirinkimo irinkta kolegija, gali bti statym leidybos susirinkimo pirmininkas, kuris veikia kaip vykdomj tarnyb vadovas. Skirtingai nuo federacij subjekt, politins autonomijos neturi savo teism. Valstybje veikia teism sistema, ir teismai, kurie randasi autonominio vieneto teritorijoje, eina i sistem. Labai retai politin autonomija gali turti savo pilietyb ar konstitucij. Autonomijos pilietis tuo paiu yra ir valstybs pilietis, o jei autonomija eina federacijos subjekto sudt tau jis turi ir federacijos subjekto pilietyb. iuo metu savo konstitucij turi Krymo Respublika, taiau savo pilietybs ji neturi. Politins autonomijos pavyzdiai iaurs Airija D. Britanijoje, Aland salos Suomijoje, Grenlandija Danijoje, Korsika Pranczijoje, Nachievanis Azerbaidane, Abchazija Gruzijoje. Administracin autonomija neturi teiss leisti vietos statym, nors jos atstovaujamieji organai leidia norminius aktus savo galiojim ribose. Taiau palyginus su paprastais administraciniais vienetais, administracin autonomija turi ypating galiojim. Kinijoje atstovaujamieji autonomini vienet organai turi teis priimti aktus dl autonomijos (juos turi patvirtinti auktesnieji organai), gali keisti ar panaikinti auktesni valstybs organ aktus, jei tokie aktai neatitinka vietos slyg (auktesniems organams leidus), gali dalyvauti usienio ekonominse santykiuose, sutinkamai su valstybs statymais. Administracins autonomijos rajonuose teisminiame procese gali bti naudojama vietin kalba, ji taip pat naudojama vietos spaudoje, mokyklose, pan. be to, valstybs aparatas yra formuojamas i asmen, inani vietin kalb bei paproius, vietos gyventojams yra suteikiamas prioritetas, formuojant vietinius valdios organus. Administracini autonomij yra maiau, nei politini. Jos yra Nikaragvoje, kur gyvena indnai, Moldovoje kur gyvena gagauzai, Indijoje tokia autonomija yra kuriama smulkioms tautelms valstij viduje. Daugiausiai autonomini vienet yra Kinijoje (daugiau kaip 100). ia yra trij lygmen autonomijos autonominiai rajonai, autonomins apylinks bei autonomins apskritys.

82

Kultrin tautin autonomija yra taikoma ten, kur tautybs, etnins grups gyvena ne kompaktikai, susimaiiusios su kitomis tautomis. iuo atveju etnins gurs sudaro savo organizacijas bei rinkiminius organus, kurie sprendia kultros bei kalbos klausimus, kartais siunia ios grups atstov parlament, kur jis turi patariamj bals. i autonomija yra naudojama Austrijoje, Vengrijoje, Skandinavijos alyse. Kai kuriose valstybse yra sudaromi pusiau autonominiai dariniai. Tai istoriniai vienetai D. Britanijoje Velsas, kotija. Kai kuriose Afrikos valstybse yra tarpvalstybin klajokli autonomija, kuri buvo sukurtu tuareg geniai ji nustato ios genties sezonins migracijos ribas, kurios apima kelias valstybes. Pasaulyje pastebima autonomij stai augimo bei form vairovs didjimo tendencija. Tuo paiu yra ir konstituciniai draudimai sudaryti autonominius darinius (Bulgarijos 1991 m. konstitucija). 4. Federacija. Federacins valstybs samprata. Terminas federacijas yra kils i lot. federare vienyti, sutvirtinti sjunga. Tai sudtin valstyb. Skirtingai nuo unitarins valstybs, kurie visikai ar didija dalimi yra sudaryta i administracini teritorini vienet, federacijos sudtiniai vienetai yra valstybs nars ar valstybiniai dariniai. Jie turi skirtingus pavadinimus valstijos (JAV, Indija), ems (Austrija, Vokietija), provincijos (Kanada, Pakistanas), kantonai (veicarija), emiratai (JAE). Paprastai juos vadina federacijos subjektais. alia federacijos subjekt gali bti kitos federacins valstybs dalys tai teritorijos (sjungins teritorijos) Indija, JAV, valdos Venesuela, federalin ar sostins apylink (Brazilija, Nigerija), asocijuotos valstybs, turinios ypating status (JAV). Federacij atsiradimas bei j struktra. Kai kurios federacijos buvo sukurtos sjungos, nepriklausom valstybi susivienijim pagrind (pvz. Tanzanija susivienijo Tanganjika ir Zanzibaras 1964 m), prijungimas ar jimas valstybs sudt toki valstybini darini ar politini vienet, kurie faktikai (bet neteisikai) turjo tam tikr valstybingumo poymi (valstijos JAV, kantonai veicarijoje, emiratai JAE). Daugelis federacij buvo sukurtos i viraus, valstybs valdios aktais (Indija federacijos reorganizavimas 1956 m, Pakistanas 1973 m. konstitucijos pagrindu). i federacij grup yra vadinama sutartinmis federacijomis ar federacijomis sjungos pagrindu. Socialistins federacijos (taiau ne visose), federacijos subjektai turjo secesijos (istojimo) teis, tai buvo tvirtinta konstitucijoje. I ia kilo federacijos bei jos subjekt dvigubo suvereniteto koncepcija. Tokios federacijos subjektai btinai turjo savo konstitucijas, savo pilietyb. Subjekt ribos negaljo bti pakeistos be j sutikimo. Kita federacij grup tai federacijos autonomijos pagrindu, arba konstitucins federacijos. Toki federacij subjektai neturi suvereniteto, danai neturi savo konstitucij, j ribos yra keiiamos centrini valstybs organ. Subjekt nuomon iuo klausimu turi bti iklausyta, taiau ji turi tik patariamj reikm. Toks federacij skirstymas turi i esms istorin pobd. Po socialistini federacij lugimo nebekalbama apie subjekt suverenitet bei j teis istoti i federacijos. Tik Etiopijos 1994 m. konstitucija numato secesijos teis, taiau ji yra numatyta ne federacijos subjektams, bet tautoms. Pagal struktr yra iskiriamos simetrins ir asimetrins federacijos. Simetrinse federacijose j sudt eina tik vienariai subjektai (pvz. ems Austrijoje, Vokietijoje, emiratai JAE), nesubjekt federalini teritorij, vald ir pan. federacijos sudt neeina. Visikai simetrika federacija numato visika federacijos subjekt lygyb, j vienod status bei galiojimus. Vokietijoje ems yra atstovaujamos auktesniuose rmuose nevienodai, JAE emiratai yra nevienodai atstovaujami konsultatyviniame Nacionaliniame susirinkime. 1/3 federacij turi nesubjekt tai ypatingi teritoriniai dariniai. Visose federacijose yra tam tikr asimetrijos element, jei ne teisini, tai faktini. Taip pat yra skiriamos integracins bei devoliucins federacijos. Integracinse federacijose yra didelis centralizacijos laipsnis, devoliucinse didelis dmsis yra skiriamas subjekt ypatybms, dl ko jie gali turti nevienod status. Dauguma federacij yra sukurtos pagal teritorin poym. Nacionalinis elementas labai danai nebuvo paisomas, ar tiesiog nebuvo galimybi j atsivelgti. Pagal teritorin poym yra susikrusios ios federacijos: Vokietija, Meksika, Brazilija, JAE, JAV, veicarija. Marksistinje leninje federalizmo koncepcijoje dominuoja nacionalinis teritorinis federacij krimo poymis. Tai reikia, kad federacijos subjektai turi bti kuriami, atsivelgiant nacionalin poym, tose teritorijose, kur kompaktikai gyvena viena ar kita etnin grup. iuo principu buvo sukurta ekoslovakija, TSRS. Nors daugelis toki socialistini federacij lugo, tokiu principu 1993 m. buvo sukurta Belgijos federacija, iuo principu remiasi Etiopijos konstitucija, i dalies iuo principu naudojasi Indija.

83

iuolaikinje konstitucinje teisje prioritetas yra suteikiamas kompleksiniam teritoriniam poiriui federacij susiformavim. Jis numato, kad turi bti atsivelgiama tautin poym (kaip Belgijoje), taiau negalima atmesti ir kit faktori takos istorini, geografini, ekonomini ir kt. Federacijos subjektai bei j teisinis statusas. Didiausi federacij teritorijos dal uima federacijos subjektai. J skaiius yra labai vairus nuo 50 JAV iki 2 Tanzanijoje. Federacijos subjektai danai turi savo konstitucijas (JAV, Meksika, Tanzanijoje Zanzibaras, Indijoje Dammu ir Kamyras), taiau Kanados bei Pakistano provincijos, Venesuelos valstijos konstitucij neturi. Federacijos subjektai turi savo parlamentus (iskyrus JAE, kur subjektus valdo absoliutus monarchai emyrai). ie parlamentai gali bti vien ir dviej rm (pvz. Indijoje dalis valstij turi vien rm parlamentus, kita dviej rm parlamentus). Parlamentai leidia vietinius statymus. veicarijoje nedideliuose kantonuose vietos statymai yra kuriami tautos susirinkim. Valstijos turi savo vyriausyb, gali turti savo teism sistem, net aukiausius teismus, kurie veikia paraleliai federaciniams teismams. Taiau daug federacij neturi savo teism (Kanada). Federacijos subjektai gali turti savo pilietyb. (JAV pilietyb turi visos valstijos, Indijoje, Pakistane federacijos subjektai pilietybs neturi). Federacijos subjektai gali turti savo simbolius (vliav, himn), sudaryti tarpusavyje nepolitinio pobdio sutarys, taiau federacini darini, kitoki nei jau egzistuojanti federacija, jie negali kurti. Taip pat federacijos subjektai gali sudaryti ekonominio bei kultrinio pobdio sutartis su kit valstybi federacijos subjektais, kitomis valstybmis (tai daniausiai bna sutartys tarp ta paia kalba kalbani federacijos subjekt ar valstybi pvz. tarp Kvebeko Kanadoje ir Pranczijos). Kartais federacijos subjektai turi savo atstovybes kitose valstybse, taiau tam jos turi gauti usienio reikalu ministerijos leidim. Tokios atstovybs gali usiimti kultrinio, ekonominio, bet jokiais bdais ne politinio pobdio veikla. Federacijos subjektai yra atstovaujami emesniuose parlamento rmuose, kuris yra j specifini interes atstovavimo organas. iose rmuose federacijos subjektai turi arba lyg atstovavim, nepriklausom nuo gyventoj skaiiaus (pvz. JAV po du senatorius i kiekvienos valstijos, Brazilijoje po 3), arba nelyg atstovavim, kuris priklauso nuo gyventoj skaiiaus, nors is skaiius gali bti neproporcionalus gyventoj skaiiui (pvz. nuo 3 iki 6 Vokietijoje, nuo 1 iki 34 Indijoje). Valstijos kartais kuria savo koordinacinius organus (valstij vyriausybi tarybos, nacionalin legislatr asociacija), kartais valstijos vienijasi stambius ekonominius rajonus, kurie nekuria savo politini organ, taiau sudaro vairaus pobdio ekonominius komitetus. Nesubjektai federacinse valstybse. alia federacijos subjekt federacijos sudt eina ir kitokie teritoriniai dariniai, kurie nra federacijos subjektai. Tai federacin apylink sostin bei jos aplinkins teritorijos (pvz. Kolumbija su sostine Vaingtonu JAV, sostin Brazilia Brazilijoje). Federalins teritorijos pvz. Guam sala JAV. Federalins valdos paprastai tai negyvenamos netoli kranto esanios salos, arba salos, kurios neturi pastovi gyventoj (tai vyturi tarnybos, meteostoi tarnautojai). JAV yra asociatyvins valstybs Pueto Rikas,Maralo sal Respublika, Jungtins Mikronezijos valstijos, Palau Respublika. Paprastai nesubjektu skaiius nra didelis (9 Australijoje, 6 Indijoje, 2 Venesueloje). Federacijos sudtins dalys, kurios nra jos subjektai, neturi savo konstitucij. Juos gali sukurti vienius parlamentus, kurie pvz. Indijoje gali priimti vietinius statymus, taiau j sigaliojimui reikalinga vietos gubernatoriaus sankcija, ir pats parlementas veikiau yra tik patariamoji institucija greta gubernatoriaus. Valdos yra visikai valdomos federacijos organ, tik kai kuriose j yra geni taryb. Asociatyvins valstybs teorikai yra nepriklausomos, taiau u j saugum bei usienio santykius atsako JAV vyriausyb, savarankikai ios valstybs joki usienio politikos veiksm nesiima. Daniausiai nesubjektai nra atstovaujami auktesnse rmuose (Brazilijoje ir Nigerijoje jiems leidiama pasisti atstovus senat, taiau maesn skaii). JAV nesubjektai siunia kongres po vien atstov, kuris turi patariamj bals. Subjekt sucesijos problema. Konstitucin teis nepripasta subjektams teiss istoti i federacijos, yra pripastama tik atsiskyrimo federacijos viduje teis. Iimtis 1994 m. Etiopijos konstitucijoje, taiau ji leidia istoti ne federacijos subjektams, o tik tautoms. Federacijos bei jos subjekt kompetencij atskyrimas. Yra keturi bdai atskirti federacijos ir jos subjekt kompetencij:

84

1) federacijos iskirtiniai galiojimai 2) subjekt iskirtiniai galiojimai 3) federacijos ir jos subjekt bendra kompetencija 4) likutiniai galiojimai, kuri neapima n vienas i aukiau ivardint element. ie bdai gali bti sutvarkyti per penkis variantus: 1. konstitucija nustato ypating federacijos kompetencij, visus kitus klausimus palieka federacijos subjektams (Tanzanija, Etiopija). Federacijos kompetencija yra apibriama kaip klausim, kuriais federacijos organai turi teis priimti sprendimus, sraas, arba negatyviai tai yra draudimas federacijos subjektams priimti statymus konstitucijoje apibrtais klausimais. Federacijos kompetencijai paprastai yra priskiriami gynybos, usienio politikos, oro transporto, geleinkeli, telegrafo ir kt. klausimai. iam bdui yra bdinga federacijos kompetencijos ipltimo tendencija, neretai per konstitucins justicijos organ daromus iaikinimus. 2. nustatoma iimtin federacijos subjekt kompetencija, kuri neturi teiss kitis federaliniai organai. is bdas yra naudojamas retai. I dalies j taiko JAV ir veicarija. 3. nustatomos dvi kompetencijos sferos: federacijos bei jos subjekt (Argentina, Kanada). Kartais yra apibriami klausimai, priklausantys abiem kompetencijoms, kartais grietai apibriama yra tik federalin kompetencija, subjekt kompetencija yra apibriama negatyvija prasme. 4. nurodomos federacijos, subjekt, bei federacijos ir jos subjekt bendra kompetencija. Bendra kompetencija konstitucijoje yra vardijama kaip konkuruojanti, sutampanti kompetencija. Ypa detaliai toks bdas yra atskleistas 1949 m. Indijos konstitucijoje joje yra apibriami 97 kausimai, priklausantys federacijos kompetencijai, 47 klausimai priklausantys bendrai kompetencijai bei 66 klausimai, priskirti valstij kompetencijai. Taiau is bdas yra gana sudtingas, todl kitos valstybs, iskyrus Indij, io bdo nenaudoja. 5. konstitucija nustato tik federalin bei bendr kompetencij. is bdas yra bdinga Pakistano, Nigerijos, kit valstybi konstitucijoms. is bdas turi toki formuluot: visi klausimai, neapibrti nei federalinje, nei bendrojoje kompetencijoje, priklauso federacijos subjekt iimtinei kompetencijai. ioje sistemoje federacijos subjekt statymai pirmenyb prie federalinius statymus. is bdas leidia tvirtinti federacijos subjekt savarankikum federacijos ribose. Pastaruoju metu is bdas naudojamas vis daniau. alia i bd yra naudojami ir kiti bdai. Australijoje yra nustatyti klausimai, kurie priklauso federacijos bei jos subjekt vykdomajai bei statym leidiamajai valdiai. Jos konstitucija taip pat pateikia statym leidybos pagrind svoka. Pagal j federacija nustato iuos pagrindus, o subjektai, atsivelgdami juos, kuria vietinius statymus. Originalus kompetencijos atskyrimo bdas yra pateiktas 1988 m. Brazilijos konstitucijoje. Ji numato kompetencijos atskyrim ne tik federacijos bei jos subjekt lygmenyje, bet ir federalins apylinks bei municipij lygmenyje. i konstitucija numato: iskirtin federacijos kompetencij, bendr federacijos, valstij, federalini apylinki bei municipij kompetencij, pastarj kompetencij statym leidyboje. Likutiniai galiojimai priklauso arba valstij arba municipij kompetencijai. Federacijos subjekt dalyvavimo formos sprendiant bendravalstybinius klausimus. 1) bendros federacijos bei jos subjekt kompetencijos vykdymas bendros kompetencijos klausimais gali bti ileisti federaliniai statymai, jos subjekt statymai, taiau iame lygmenyje dominuoja federalinis statymas. 2) Parlamente yra sukuriami specials rmai, kurie yra specifinis federacijos subjekt atstovaujamasis organas, daniausiai jis yra vadinamas senatu. Jame federacijos subjektai yra atstovaujami lygiai ar nelygiai, priklausomai nuo gyventoj skaiiaus. Federalinis statymas negali bti priimtas be i rm sutikimo. Jis bus priimtas tik tuo atveju, jei emutiniai rmai nugals veto teis kvalifikuota bals dauguma. 3) valstybs organus yra automatikai jungiami federacijos subjekt organai. 4) Periodikai suaukiami ministro pirmininko bei federacij ministr pirminink pasitarimai. Toki pasitarim rezultatai kartais yra tvirtinami federaliniais statymais. 5) Prezidento bei federacijos subjekt vykdomosios valdios vadov pasitarimai. 6) To paties pavadinimo ministerij federacijos bei jos subjekt ministr pasitarimai jie formuoja ekonomikos bei valdymo politik. i pasitarim tikslas koordinuoti praktin veikl.

85

Federalin kontrol bei federalin prievarta. Kadangi federalin konstitucija bei federaliniai statymai dominuoja, yra vykdoma federalin subjekt konstitucijos laikymosi kontrol. Reguliari kontrol yra vykdoma konstitucini bei kit teism, vykdoma vykdomosios valdios kontrol, taikoma finansin kontrol. Yra ir ypatingi federalins kontrols bdai: ypatingosios padties vedimas, prezidentinis valdymas, federalin prievarta, federalins intervencijos institutas, federacijos subjekto savarankiko valdymo sustabdymas. Apie federalin prievart kalba JAV, Vokietijos, kt. valstybi konstitucijos. Kratutinis federalins prievartos bdas yra kariniai veiksmai. Jie buvo naudoti kai kuri JAV, veicarijos, Nigerijos, Pakistano subjekt secesij atvejais. Ypatingosios padties vedimas ribojamos politins bei asmenins piliei teiss, taikomi grieti valdymo metodai. Ypatinga padtis buvo vedama Indijoje, veikiant teroristams, Pakistane, etnini riaui metu, Malaizijoje, valstybinio perversmo mginimo atveju, kt. Prezidentinio valdymo institutas labai paplits Indijoje buvo naudojamas daugiau kaip 100 kart. vedamas valstijoje ar j grupje 2 mn, ypatingu atveju iki 6 mn. Pagrindas taikyti bda masins riaus, konstitucini valdi nebuvimas, masins korupcija ir kt. prezidentas ministr kabinetui patarus, ileidia akr dl prezidentinio valdymo vedimo. statym leidybos susirinkimo veikla nutraukiama ar jis paleidiamas, visa valstijos valdia pereina prezidentui. Tam jis apskiria atstov (juo paprastai tampa anksiau paskirtas gubernatorius, kuris taikiuoju metu neturi reali galiojim neturi). Gubernatorius valdo valstij tol, kol neatsinaujins ankstesni valstijos institucij veikla. Federalin prievarta taikoma emms Vokietijoje. Taikant i priemon, ems parlamentas lanagas yra paleidiamas, emei valdyti yra skiriamas komisaras. Vokietija dar nekart netaik io bdo. Federalins intervencijos institutas numato Lotyn Amerikos konstitucijos esant ypatingai situacijai, prezidentas, pasitelks kariuomen, turi teis nualinti valstijos valdymo organus ir jai valdyti paskirti savo atstov. Lotyn Amerikos valstijos numato, kad prezidentas gali veikti savarankikai, 1994 m. Etiopijos konstitucija numato, kad prezidentui turi patarti ministr kabinetas ar ministras pirmininkas. Atvej sraas, kuomet gali bti taikomas is bdas, yra baigtinis ir negali bti iplstas. Savivaldos sustabdymas numato Papua Naujosios Gvinjos konstitucija. i valstyb turi kvazimonarchin valdymo form, todl ia veikia ne prezidentas, o ministras pirmininkas, kuris ileidia atitinkam akt, kuri turi patvirtinti parlamentas. is bdas gali bti taikomas, kuomet subjekto organai nevykdo konstitucijos, korupcijos atvejais. Yra paleidiami vietiniai valdios organai, valdo federalinis ministras, atsakingas u vietos savivald. is bdas negali bti taikomas ilgiau kaip 9 mn, taiau ypatingomis slygomis jis gali bti pratstas dar 6 mn. per i laik turi bti vyk rinkimai statym leidybos organus, suformuota vyriausyb. 6. Region valstyb. Pastaraisiais deimtmeiais, primus 1947 m. Italijos konstitucij, 1978 m. Ispanijos konstitucij bei 1987 m. padarius 15-j ri Lankos konstitucijos patais, atsirado nauja valstybs forma, kuriai btinga tai, kad vis valstybs teritorij sudaro autonominiai dariniai. ios valstybs yra suprantamos kaip pradin stadija perjimo i unitarins valkstybs federalin. Autonominiai dariniai savo konstitucij neturi, taiau valstybs konstitucija numato j galiojimus, tarp kuri yra ir vietos statym leidimas. Autonominiai dariniai taip pat turi ypatingus dokumentus statutus, kurie yra tvirtinami parlamento. Autonomijos turi atstovaujamuosius bei vykdomosios organus. autonominius darinius yra skiriami centro atstovai komisarai, gubernatoriai. 6. Konfederacijos, sandraugos kiti politiniai teritoriniai dariniai. Be politinio teritorini darini, kuri struktra bei organai yra reguliuojami konstitucins teiss normomis, yra ir tokie dariniai, kurie yra sukurti tarptautini sutari pagrind ir yra reguliuojami tarptautins teiss normomis, taiau jiems bdingi ir tam tikri konstitucinio teisinio reguliavimo elementai. Tradicikai toks darinys yra konfederacija. Skirtingai nuo federacijos, tai ne sjungin valstyb, bet valstybi sjunga. Konfederacija gali turti savo parlament, nors jos nariai taip pat turi savo parlamentus. Tas pats yra bdinga vykdomosios valdios organams bei valstybs vadovui. Taiau skirtingai nuo federacij, federalini organ aktai tiesiogiai neveikia valstybi nari teritorijose. Tie aktai gali veikti tik tuomet, kai juos ratifikavo atstovaujamieji valstybi nari organai, kurie taip pat turi teis iuos bendruosius aktus anuliuoti. Konfederacijos pavyzdys 1988 m. iirusi Senegambija Senegalo ir Gambijos konfederacija. Daugiau pasaulyje konfederacij nra.

86

Tam tikrus konstitucinio teisinio reguliavimo elementus turi Brit sandrauga, Europos Sjunga, NVS, Rusijos ir Baltarusijos sandraug. Ypating status turi kolonijins ir priklausomos teritorijos, kurios yra u metropolijos rib, taip pat rezervatai, kurie yra metropolijos teritorijoje. Priklausomos teritorijos (ujrio departamentai, kt.) tai kolonializmo liekanos. Pvz. Pranczija Renjuonas, Gviana, Kaledonija, kt. ujrio departamentai daugelio aspekt yra prilyginti Pranczijos departamentams. Jie turi savo teritorinius susirinkimus, kurie turi teis priimti vietinius statymus, taiau didesn valdia turi Pranczijos vyriausybs skiriamas gubernatorius. D.Britanija taip pat isaugojo kai kurias kolonijines valdas, didioji j dalis salos. Dalis j yra savivaldos kolonijos, kitas valdo skiriami gubernatoriai. Kai kuriose valstybse egzistuoja rezervatai vietiniams gyventojams. Kanadoje, Kolumbijoje, JAV tai indnai, Australijoje, Naujojoje Zelandijoje tai maoriai. Teorikai rezervatai tai ypatingas vienetas: valdomas geni taryb sutinkamai su vietiniais paproiais, taiau praktikai geni gyvenimas yra kontroliuojamas federalini (ne valstij) valdi. Aplamai konstitucins teiss studijas sudaro tris pagrindiniai blokai: 1. Konstitucins teiss teorija ir Lietuvos konstitucin teis. 2. vairi pasaulio ali konstitucins teiss studijos (Lyginamoji konstitucin teis). 3. atskir konstitucins teiss institut studijos. Lyginamoji konstitucin teis reikalinga tam, kad mes galtume geriau suvokti Lietuvos konstitucin reguliavim. Lyginamosios konstitucins teiss studij prasm: 1) velgti dsningumus ir atrasti ypatumus. 2) Leidia geriau suprasti vienok ar kitok konstitucin reguliavim. 3) Supratimas pads iekoti sprendim konstitucins teiss praktikoje, esant nestandartinms situacijoms. 4) Platesnis teisininko profesionalo akiratis. Terminija. Konstitucin teis skirtingose alyse yra vadinama skirtingais terminais: vieoji teis, konstitucin teis (Lenkija), valstybin teis (Pranczija), konstitucin teis ir politiniai institutai (Pranczija). Terminijos skirtumas yra apsprstas tyrimo dalyko apimtimi. Vieoji teis viej valstybs reikal tvarkymas. Konstitucin teis yra pagrindin vieosios teiss dalis. Vieoji teis atsirado jau Romos teisinink laikais ir ji apima tas teiss akas, kuriose dominuoja ne privaij santyki reguliavimas, bet viej reikal tvarkym: konstitucin, finans, administracin, baudiamoji teis, kt. Taiau iomis dienomis teiss skirstymas viej ir privaij neteko reikms, kadangi valstybs teisinis reguliavimas pastaruoju metu isiplt t.y. valstyb m kitis tas gyvenimo sferas, kuri anksiau neapm valstybs reguliavimas. Konstitucin teis konstitucinis reguliavimas, valstybs organizavimo pagrindai, asmens teisinis statusas, visuomens organizavimo pagrindai (bdinga kontinentins teiss tradicijai). Valstybin teis visi valstybs gyvenimo teisinio reguliavimo klausimai. Bdinga vokiei ir rus teiss mokykloms. Danai konstitucin ir valstybin teis sutampa, taiau jos gali skirtis reguliavimo apimtimi. Yra laikoma, kad i vienos puss konstitucin teis yra platesn u valstybin, kadangi konstitucijos normos apima nuosavybs, eimos, gamtos apsaugos sferas, o konstitucins teiss aktai konkretizuoja konstitucijos nustatytas taisykles. I kitos puss platesn yra valstybin teis, kadangi ji, ieidamas u konstitucins teiss apimties, apima ir administracins, finans teiss, valstybinio valdymo klausimus. Taiau pastaraisiais metais paioje Vokietijoje buvo ileisti darbai, kurie vienoje antratje apjung ir valstybin ir konstitucin teis. Konstitucin teis ir politiniai institutai teis susijusi su sociologijos ir politologijos studijomis kompleksins studijos bdinga pranczikajai teiss mokyklai. Konstitucin teis kaip mokslas, mokymo dalykas ir teiss aka. Konstitucins teiss terminas turi 3 pagrindines prasmes: 1. nacionalins teiss aka konstitucins teiss norm, idstyt teiss norm aktuose, sistema, reguliuojanti visuomeninius santykius: valstybs organizavimo pagrindai

87

 teis.

visuomens organizavimo pagrindai asmens teisinio statuso pagrindai. 2. Konstitucin teis kaip mokslas teorij, doktrin, koncepcij, hipotezi apie konstitucin teis, visuma mokslikai pagrsti spjimai apie konstitucin

3.

konstitucin teis kaip mokymo dalykas auktojoje mokykloje dstomas konstitucins teiss kursas. Lyginamoji konstitucin teis.

Lyginamosios konstitucins teiss kaip teiss akos nra egzistuoja tik konstitucins teiss, kaip nacionalins teiss aka. Taiau lyginamoji konstitucin teis gali bti suprantama kaip mokymo dalykas ir mokslas. Lyginamoji konstitucin teis kaip mokslas tam tikra konstitucins teiss mokslo dalis, kuri kompleksikai ir lyginamuoju metodu tyria vairi pasaulio ali konstitucin teis. Lyginamoji konstitucin teis kaip mokslas atlieka ias pagrindines funkcijas: 1) prognozavimo funkcija lyginamosios konstitucins teiss mokslas padeda geriau vertinti ir pagrstai prognozuoti valstybs gyvenimo klausim reguliavimo raid: numatyti tam tikras perspektyvas, tam tikr veiksm rezultatus mokslikai pagrstas numatymas, spjimas. 2) taikomoji funkcija atsivelgiant reali situacij, iekoti sprendim, remiantis istorine kit ali patirtimi tai susij su Lietuvos bei kit ali perjimu i totalitarinio ar autoritarinio reimo demokratin reim, o taip pat centralizuoto kio pertvarkymu privatj, mentaliteto, visuomens gyvenimo pakeitimu, valdi atskyrimu i vienos. 3) komunikacin funkcija informacijos amiuje alims reikia inoti kuo daugiau tam, kad taip jos galt kompensuoti kitus savo trkumus. 4) paintin funkcija - lyginamosios konstitucins teiss mokslas pleia teisininko profesionalo akirat, isilavinim informacinje visuomenje reikia turti informacij ir mokti ja pasinaudoti. Lyginamoji konstitucin teis kaip mokymo dalykas auktojoje mokykloje dstomas lyginamosios konstitucins teiss kursas, kurio tikslas susipainti su vairi pasaulio ali konstitucine teise, velgti j dsningumus ir ypatumus.

Lyginamosios konstitucins teiss metodologija. Pagrindin lyginamosios konstitucins teiss metod apsprendia pats ios disciplinos pavadinimas pagrindinis vairi ali konstitucins teiss lyginimo metodas lyginamoji analiz. Kiekvienos alies konstitucin teis itirti yra sunku, ir net nebtina. Reikia suvokti j dsningumus ir ypatumus. Lyginamoji konstitucin teis siekia painti konstitucin reguliavimo lyginimo bdu. Lyginamosios analizs metodo esm atrasti ir iskirti konstitucinio reguliavimo dsningumus ir skirtumus, suvokti vairi institut esm. To idava naudojama klasifikacija ir tipologija. Tam, kad klasifikacija ir tipologija bt reikminga, btina teisingai parinkti skirstymo kriterijus. Klasifikacij ir tipologizacij prieastys: 1) egzistuoja keli teisinio reguliavimo, teisins kultros centrai (pvz. Vakar teiss tradicija ir musulmonikoji teiss tradicija) 2) ekonomini, socialini, politini aktualij panaumas (pvz. rinkos kis yra bdingas liberaliajai demokratijai, o Afrikos alims traibalizmas) 3) filosofins idjos, vertybs taip pat daro tak konstituciniam teisiniam reguliavimui. Taiau tipologij ir klasifikavim reikia taikyti atsargiai iekant panaum negalima paneigti skirtum. Teisini idj judjimas leidia palyginti teisin reguliavim.

88

Taiau reikiniai lyginamojoje konstitucinje teisje tiriami ne tik statikoje, bet ir dinamikoje todl yra naudojamas istorinis lyginamasis metodas konstitucinis teisinis reguliavimas lyginamas istorinje perspektyvoje. Konkreios teisins analizs metodai greta lyginimo analizuosime konkret institut, nustatysime jo specifik, o vliau lyginsime j su kitais. Papildomi metodai: sisteminis, loginis, analiz, sintez, indukcija, dedukcija. Konstitucin teis kaip nacionalins teiss aka. Konstitucins teiss akos pavadinimas yra siejamas su pagrindiniu valstybs statymu konstitucija, taiau ji apima ir postatyminius aktus, doktrinas, pan. Konstitucin teis yra ypatinga teis tai daugiau negu teiss aka tai teiss sritis, reguliuojanti svarbiausius visuomeninius santykius (valstyb, visuomen, individas). i santyki reguliavimas yra reikmingas kitoms teiss akoms. Konstitucins teiss nustatyti pradai takoja kitas teiss akas. Konstitucins teiss norm ypatumai. Konstitucins teiss normos, kaip ir kitos teiss normos, yra visuotinai privalomos elgesio taisykls, kuri laikymasis yra utikrinamas valstybs prievartos. Daniausiai konstitucins teiss normos yra tvirtintos statymuose ar kitose teiss norm aktuose. Tik palyginus retais atvejais konstitucins teiss normos yra sukuriamos kitaip teismo precedentu, konstituciniu paproiu. Konstitucijos ar statymo straipsnyje gali bti tik viena norma, pvz. 1949 m. VFR pagrindinio statymo 102 str: Mirties bausm panaikinama. Taiau viename straipsnyje ar net viename straipsnio sakinyje galima aptikti kelet konstitucins teiss norm; pvz.1962 m. Pranczijos Prezidento rinkim statymo 3 str: Ne vliau kaip per 15 dien po respublikos prezidento rinkim pirmojo turo, vyriausyb turi paskelbti kandidat sra. Skirtingai nuo privatins teiss, kur kaip taisykl yra naudojamas dispozityvinis reguliavimo metodas, konstitucinje teisje dominuoja imperatyvinis metodas. Dauguma konstitucins teiss norm yra pareigojanio, draudianio, nustatanio pobdio. Tokios normos tik reikalauja nustatyto elgesio (normos sakymai). Reiau sutinkamos normos leidimai (jos plaiai naudojamos ir yra pagrindins tik asmens teisinio statuso reguliavime). Konstituciniame reguliavime dominuoja subordinacijos (pavaldumo) santykiai, koordinacijos (derinimo) santykiai yra sutinkami reiau. Taiau konstitucinje teisje galima sutikti ir dispozityvini norm. Pvz. 1947 m. Italijos konstitucijos 94 str, kuris reglamentuoja, kad kiekvieni parlamento rmai gali pareikti pasitikjim Vyriausybei, ar atsisakyti j pareikti vardinio balsavimo bdu. Dauguma konstitucins teiss norm yra normos taisykls, nustatanios tam tikrus elgesio modelius. Esant tam tikriems juridiniams faktams, i norm pagrindu atsiranda teisiniai santykiai. ymi norm dal sudaro normos principai labai bendro pobdio taisykls jos detalizuojamos kitose konstitucins teiss normose. Pvz. 1982 m. Kinijos konstitucijos 17 str. nustato socializmo princip: I kiekvieno pagal galimybes, kiekvienam pagal darb. is lozungas pat nesukuria joki teisini pasekmi, taiau jis pagrindinis principas organizuojant viej ir valstybin gyvenim, moni elges visuomenje. Normos tikslai ypatingai buvo bdingos totalitarinio socializmo valstybms, kurios ikeldavo komunistins bei socialistins visuomens sukrimo tikslus. Normos simboliai valstybi devizai, pvz. Gvinejos 1990 m. konstitucijos 1 str: Darbas, teisingumas, solidarumas. Normos apibrimai pvz. Valstyb nedaloma pasaulietin socialin demokratin respublika (Pranczijos respublikos 1958 m. konstitucijos 2 str). Konstitucija turi ne tik normas, bet ir preambul. Taiau iki iol tebevyksta ginas, ar preambuls normos turi normins reikms. Danai yra manoma, jog preambuls nra normatyvios, taiau jose yra tvirtinti pagrindai, kuri reikia norint suprasti vienos ar kitos konstitucijos esm. Konstitucins teiss norm struktra.

89

Konstitucins teiss normos neturi sankcij jos arba perkeliamos kit teisin reguliavim, ar gaun kit politin reikm (pvz. vyriausybs atsistatydinimas, parlamentui jai paskelbus nepasitikjim). Baudiamoji atsakomyb gali bti numatyta tik u konkreiai nustatytus nusikaltimus ir yra formuluojama paia bendriausia prasme, pvz. u valstybs idavim ar prezidento kyininkavim, taiau baudiamoji atsakomyb atsiranda tik po to, kai asmuo yra atleidiamas i pareig, bendra tvarka kaip ir kitiems fiziniams asmenims. Hipotezs taip pat retai sutinkamos. Hipotezs odin iraika yra retai sutinkama konstitucins teiss norm aktuose ir daniausiai yra formuluojama netiesiogiai. Konstitucins teiss institutai. Institutas suderinta teiss norm grup, reguliuojanti vienarius visuomeninius santykius. Institutai gali bti dar labiau suskaidomi poinstitutus, kurie savo ruotu gali bti skaidomi ir toliau. Daniausiai sutinkami konstitucins teiss institutai yra ie: pilietybs institutas valstybs vadovo institutas piliei asmenins teiss institutas visuomens ekonomins sistemos institutas socialins sistemos institutas politins sistemos institutas visuomens dvasinio gyvenimo pagrind institutas asmens teisinio statuso institutas valstybs formos institutas rinkim teiss institutas referendumo institutas parlamento institutas vyriausybs institutas vietos savivaldos institutas ir kt. Taiau ivardinti institutai yra sutinkami ne visose usienio valstybse. Tose musulmoniko fundamentalizmo alyse, kur, sutinkamai su islamo taisyklmis, politini partij steigimas yra draudiamas, politin sistema apsiriboja tik valstybs organais ir politins sistemos institutas nra sukuriamas. Yra ali, kur realiai egzistuojanti ekonomin socialin struktra nra pakankamai atspindta konstitucins teiss normose, todl ji netapo atskiru konstitucins teiss institutu (pvz. Brunjuje ir net JAV). Usienio alyse yra toki institut, kuri nra Lietuvos konstitucinje teisje daniausiai tai yra sisij su monarchijos egzistavimu tose valstybse. Ypatingi institutai egzistuoja totalitarinio socializmo alyse (pvz. Kinijos liaudies demokratin respublika, Kuba, kt.) ie institutai skelbia socialistin nuosavyb, ikelia tarybas kaip vienintelius realius valdios organus, pabria komunist partijos ikirtin vaidmen visuomenje ir valstybje, pan. Konstituciniai teisniai santykiai ir j subjektai vairiose pasaulio alyse. Juridini fakt ir konstitucins teiss norm pagrindu tarp vairi ali (kaip teisinio santykio ali) atsiranda konstituciniai teisiniai santykiai. J dalyviai vadinami konstitucins teiss subjektais. Konstitucinje teisje atsisakoma subjekt dalijimo fizinius bei juridinius asmenis. Konstitucin teis pateikia savo subjekt klasifikacij. Subjektai: 1) tam tikros socialins ir nacionalins bendrijos (tauta, kuri yra valdios altinis; tautins maumos, turinios apsisprendimo teis; klass (socialistinse alyse)).

90

2) valstyb ir jos sudtins dalys (pvz. JAV kaip valstyb ir jos valstijos kaip federacijos subjektai). 3) Pagrindins valstybs institucijos 4) Visuomeniniai susivienijimai, politins partijos ir organizacijos ir net rinkj grups (jei jos inicijuoj statymo primim, referendum ir pan). 5) Atstovaujam institucij deputatai 6) Vietinio valdymo ir savivaldos institucijos 7) Individai (asmenys) pilieiai, usienieiai, asmenys be pilietybs. Kiekvienai i kategorij bdinga tam tikra konstitucini teisi apimtis.

Pasaulio valstybi konstitucins teiss altiniai. Teiss altinis teiss normos iraikos forma. Konstitucins teiss altiniais yra laikomi tik tie, kuriuose yra konstitucins teiss norm. Yra tiesioginio valstybs teisinio reguliavimo teiss altiniai ir valstybs sankcionuoti teiss altiniai (pvz. doktrina, teiss paprotys): 1. statymai: konstitucija konstituciniai statymai organiniai statymai paprastieji statymai ypatingieji statymai statymui prilygstantys parlament reglamentai ir statutai. 2. vykdomosios valdios aktai 3. konstitucins kontrols institucij aktai 4. teismo precedentai 5. konstitucinis paprotys 6. nacionalins vieosios tess sutartys 7. papildomi altiniai: religiniai altiniai teisin doktrina tarptautins teiss aktai lokaliniai teiss aktai. statymai. statymas pasaulyje suprantamas nevienodai. Lietuvoje statymas tai parlamento ar referendumu priimtas teiss norm aktas. Anglo saks alys skiria statymo svok siaurja ir plaija prasme.

91

statymas siaurja prasme parlamento aktas, parlamentas ia yra suvokiamas kaip aukiausias valstybs atstovaujamasis organas + valstybs vadovas (pvz. D. Britanijoje statymo projektui prie j priimant turi pritarti Lord rmai, Bendruomeni rmai, Karalius (karalien). statymas siaurja prasme tai bet kokia raytin teiss norma, kuri gali bti ginama teisme (law). Kontinentins teiss alys statym supranta kaip parlamento priimtas norminis aktas. Kartais konstitucijoje gali bti nustatomos sritys, kuriose parlamentas gali priimti statymus (pvz. Pranczijoje) kitos teisinio reguliavimo sritys pereina vykdomajai valdios akai (deleguota statymleidyst). iuo pranczikuoju reguliavimu yra pasiekusios Pranczijos kolonijos ir Kazachstanas. Konstitucija svarbiausias konstitucins teiss altinis, turi aukiausi teisin gali. Konstituciniai statymai statymai, kuriais keiiama ar papildoma konstitucija. Priimami ypatinga tvarka. Turi toki pai juridin gali kaip ir konstitucija. Kai kuriose valstybse pati konstitucija yra vadinama konstituciniu statymu, pvz. Vokietijoje pagrindinis statymas. Organinis statymas ypatingos reikms statymas, kurio primimas tiesiogiai nurodomas konstitucijoje. Kai kuriose alyse yra nurodomos konkreios visuomeninio gyvenimo sferos, kuri teisin reglamentacija yra galima tik organiniais statymais pvz. Ispanijos konstitucijos 81 str. numato, kad organiniai statymai yra tie, kurie yra susij su pagrindini teisi ir laisvi ipltimu, patvirtinantys autonomini bendruomeni statutus, susij su visuotine rinkim teise ir kiti statymai, numatyti Konstitucijoje. Jis uima tarpin viet tarp konstitucini statym ir paprastj statym. J atsiradimas siejamas su 1958 m. Pranczijos konstitucija. Vliau ie statymai paplito buvusiose Pranczijos kolonijose, o taip pat ir kitose alyse (pvz. Moldova). Kiekvienos alies konstitucijoje gali bti numatytas bet koks skaiius toki statym: pvz. 1991 m. Rumunijos konstitucija numat 25 klausimus, kuriais turjo bti priimti organiniai statymai. Danai organini statym primimas siejamas su pagrindiniais konstitucins teiss institutais. Lietuva nepripasta organini statym. Organinius statymus priimti ir pakeisti yra sunkiau, nei paprastuosius. Prie priimant organin statym Pranczijoje, Konstitucin Taryba tikrina jo atitikim konstitucijai. Paprasti statymai bendra tvarka priimti statym leidybos organ aktai, reguliuojantys svarbias valstybs gyvenimo sritis. Gali bti priimti parlamento ar tiesiogiai tautos. Federacinse valstybse bna federaciniai statymai ir federacijos subjekt statymai. Taip pat yra ir vietini statym, priimam autonomini vienet institucij (Italija, Ispanija). Ypatingieji statymai j primimas bdingas III-iojo pasaulio alims (ri Lanka, Malaizija, Fii, Jamaika). Priimami parlamento bendra tvarka, taiau gali riboti tam tikras statym normas ar net konstitucins teiss normas. pvz. ri Lankos 1971 m. statymas Dl kelio terorizmui ukirsti. Daniausiai jie yra priimami trumpam laikotarpiui, taiau parlamentas turi teis pratsti j galiojim. Parlamento reglamentai, statutai nustato j vidin organizacij ir darbo procedras. Turi statymo gali, taiau priimami iek tiek supaprastinta tvarka be valstybs vadovo promulgavimo. Jei parlamentas yra dviej rm, kiekvieni rmai turi savo reglament (statut), kuriuo primimui nereikia kit rm pritarimo. Vykdomosios valdios aktai. Tai valstybs vadovo (prezidento, monarcho), vyriausybs, ministerij, kit centrini valstybs vykdomj institucij aktai: sakai, dekretai, aktai, nutarimai. Deleguotoji statymleidyst tai normatyviniai aktai, turintys statymo gali, taiau ileisti ne paties statym leidybos organo (parlamento), o jo pavedimu kitu valstybs organo daniausiai Vyriausybs, reiau valstybs vadovo. Deleguota statymleidtys, kaip tam tikr klausim operatyvesnis sprendimo bdas plaiai paplito daugelyje ali (pvz. D. Britanija, Pranczija, Italija). Ji atspindjo vykdomosios valdios vaidmens sustiprjim ir padjo vykdomajai valdiai sustiprti. Deleguota statymleidyt gali bti vertinama teigiamai, jei kalbsime apie svarbi socialini program realizavim; ir neigiamai jei vykdomoji valdia pernelyg takoja parlament ir pastarojo vaidmuo susilpnja. Deleguota statymleidyst yra manoma tik tuo atveju, jei ji yra nustatyta Konstitucijos. Konstitucij autoriai stengsi sprausti deleguot statymleidyst grietas ribas tokiu bdu paliekant parlamentui galutinio sprendimo teis. Todl konstitucin teis ikelia tam tikras slygas deleguotai statymleidystei: - atitinkamas parlamento leidimas yra suteikiamas nustatytam laikotarpiui - grietai nustatomas klausim ratas - parlamento leidimui negali bti taikomas pleiamasis aikinimas

92

draudiama iduoti leidim sukurti normoms, keiianioms galiojanius statymus ar galiojanias atgal. Neleidiama subdelegacija.

valstybs vadovo aktai turintys statymo gali (Italija, Sirija, Marokas) pvz. Italijoje statymo gali turi Prezidento dekretai. Pagal 1995 m. Kazachstano konstitucij ioje srityje prezidentas turi labai iplstus galiojimus jam statym leidyb gali deleguoti iki 1 met, taip pat jis gali paskelbti skub statymo primim, o jei parlamentas atsisako skubia tvarka priimti statymo, tai jis gali ileisti sak, turint statymo gali. 2) Vyriausybs aktai, turintys statymo gali labiau paplits variantas, nei pirmasis (Ispanija, Portugalija, Rumunija, Graikija) ie aktai turi bti patvirtinti parlamento. Pagal pranczikj doktrin tokie aktai yra vadinami hibridiniais teiss aktais. Konstitucins prieiros institucij aktai. Tai konstitucini teism, konstitucini taryb ar kitoki konstitucins kontrols institucij priimami aktai dl oficialaus konstitucijos aikinimo ar dl teiss akt atitikimo konstitucijai. Teismo precedentai. Bdingi anglo saks teisei. Teisminiai precedentai tai aukiausios instancijos teism sprendimai, kurie yra j skelbiami ir tampantys teisiniu pagrindu teismams sprsti analogikas bylas t.y. teismai kuria normas. Taiau yra ali, neigiamai irini teismin precedent. Pvz. Pranczijoje teismams draudiama kurti normas. taiau paioje Pranczijoje yra pastebima tendencija, neigianti draudim (pvz. Konstitucins Tarybos aktai, administracins teiss aktai). Konstitucinis paprotys. Tai per ilg laik susiklosts valstybs institucij vienodas veikimo bdas, kai esant tam tikrai situacijai elgiamasi tam tikru bdu. Daugelyje ali konstituciniai paproiai nustato parlament vidin organizacij ir reglament. Remiamasi santykio dalyvi konsensusu. Konstitucinis paprotys negali bti ginamas teismine tvarka esant jo paeidimui. Daniausiai taikoma sankcija u konstitucinio paproio paeidim yra valstybs veikj moralins politins reputacijos praradimas. Paplits alyse, neturiniose raytins konstitucijos (pvz. D. Britanijos Parlamento, Vyriausybs formavimo ir funkcionavimo tvarka). Tam tikri konstituciniai paproiai ilgainiui gavo statymo gali (pvz. kad n vienas asmuo negali eiti JAV prezidento pareig daugiau nei du kartus). Nacionaliniai vieosios teiss susitarimai: 1993 m. sausio 1 d. susitarimas dl ekoslovakijos padalijimo ekij ir Slovakij. 1943 m. Libano nacionalinis paktas dl aukiausi valstybs pareig paskirstymo tarp vairi religij alinink.

1)

Papildomi altiniai: Religiniai altiniai. Koranas musulmon alyse yra aktas, auktesnis u konstitucij. Musulmon vertybi sistema lemia konstitucin sistem.

93

Taip pat bdingi monarchijoms su feodalinmis ir luominmis atgyvenomis, ypa sosto paveldjimo klausimais. Teisin doktrina. Kai kuriose alyse teismai savo sprendimus grindia ne tik teiss norm aktais, et ir ymi teiss mokslinink darbais. Tarptautiniai teiss aktai. Jie tapo reikmingais konstitucins teiss altiniais 20 am. pab. ir ypa mogaus teisi klausimais. Kai kuri ali konstitucijose yra tiesiogin nuorodos iuos aktus. Pvz. 1948 m. JT Visuotin mogaus teisi deklaracija, 1950 m. Europos mogaus teisi ir pagrindini laisvi apsaugos konvencija, 1992 m. Mastrichto sutartis, kt. Lokaliniai aktai. Galioja tam tikroje alies teritorijoje (pvz. JAV valstij teiss aktai, Tanzanijoje Zanzibaro aktai, Ukrainoje Krymo aktai). Valstybi miestai neretai turi savo chartijas, kurios reguliuoja vietos savivald. Dar gali bti kvazi konstituciniai teiss aktai : karini ar revoliucini taryb aktai (Nigerija, Etiopija) tai laikinosios valdios, suskurusios po eilinio perversmo, aktai (dekretai, proklamacijos); nacionalins chartijos (Alyras), revoliucins chartijos (Madagaskaras), valdanij (vieninteli) partij aktai (Kongas, Zairas). KONSTITUCINS TEISS MOKSLAS PASAULYJE. Usienio ali konstitucins teiss tyrinjimai tai pasaulins patirties naginjimas. Jis padeda patobulinti, praktikai panaudoti konstitucinio reguliavimo modelius, atsisakyti t konstitucins teiss institut, kurie tapo nebeproduktyviais ar nebeatitinka iuolaikini visuomenini vertybi. Konstitucins teiss kaip savarankikos teiss mokslo dalies atsiradimas. Konstitucin teis turi ilg savo raidos istorij. Ji buvo (ir iuo metu yra) glaudiai susijusi su filosofija, sociologija, politologija, religijotyra. Konstitucin teis, skirtingai nuo baudiamosios ar civilins teiss, atsirado i esms neseniai 19 am. vid. I pradi konstitucins reikms idjas (apie valstybs ir visuomens srang) ikl antikos mstytojai: graikai Platonas ir Aristotelis, Romnai Ciceronas ir Gajus, nors tuo metu nei paios konstitucins teiss, nei jos mokslo dar nebuvo. Viduramiais taip pat buvo darb, susijusi su tam tikromis konstitucins teiss problemomis (pvz. Tomo Akvinieio). Vlyvo konstitucins teiss atsiradimo prieastys: 1) raytins konstitucijos atsirado tik 18 am. pab. jose buvo susisteminta valdios institucij struktra, sveika ir pan. tai nauja pakopa teisiniame reguliavime. 2) Feodalinio absoliutizmo lugimas. 3) Demokratini revoliucij epocha. 4) vietimo epochos mstytoj veikla: Hugo Grocijus, arlis Lui Monteskje, anas akas Ruso, Donas Lokas ir kt. suformulavo daugyb nuostat, kurios tapo iuolaikins konstitucins teiss pagrindu. 19 am. pab. 20 am. prad. vyravo pozityvizmas juridin (klasikin mokykla) teiss akt studijavimas. Atstovai: Jevinekas (Vokietija), Ademaras Esmenas (Pranczija), Dicey (D. Britanija), Orando (Italija) originals mokslininkai, sukr reikmingas teisines koncepcijas. Pozityvizmo tikslas isilaisvinti nuo visko, kas nra reikalinga teisei sukurti grynai juridin teorija reikalavo teis tirti teiss metodais, teisinmis svokomis, teisinmis kategorijomis. Siek konstitucin teis atsikirti nuo kit srii.

94

Klasikin mokykla. 1) tyria konstitucines teisines normas, jas izoliuodama nuo socialini parametr ir tyria iuos reikinius, naudodama formali dogmatin analiz. 2) Valstyb traktuoja kaip teisin reikin. Valstyb tai teiss forma. Mokslo apie valstyb metodologij yra teiss moksle. Valstyb tai teiss subjektas. Valstybs struktra, veikla turi bti detaliai teisikai sureguliuota. Domina juridin valstybs samprata. Valstyb tai juridinis asmuo (korporacija). Valstyb vieninga kategorija, jos teisinis statusas lemia jos institucij veikl, asmens teisin status. Valstyb kaip juridinis asmuo veikia per savo institucijas, pgyvendindama savo teises ir pareigas. 3) Remiasi liberalizmu valstyb naktinis sargas. Vokiei klasikin mokykla patyr didel istorins mokyklos tak. Pranczijos klasikin mokykla valstybs savs ribojimo klausimas, parlamento ir prezidento tarpusavio santykis. Esmenas: Valstyb juridinis asmuo ir tautos teisin personifikacija. Taip jis tautos suverenitet tapatino su valstybs suverenitetu. Valdia turi bti ribojama individo teismis. Italijos klasikin mokykla yms Orlando darbai valstyb teisinis institutas. i mokykla yra prancziko institucionalizmo pirmtakas. Anglijos klasikin mokykla parlamento virenybs principas, teiss viepatavimo principas, konstitucins konvencijos. Klasikin mokykla teisinio pozityvizmo iraika konstitucinje teisje. Kelzenas teisikum pakils kvadratu. Valstyb grynai teisinis reikinys, nors ir netapatinama su teise. Didel reikm skiria konstitucijai, konstituciniam reguliavimui. Valstyb tik teiss pratsimas, krinys, identikas teisei. Valstyb atspindi teiss hierarchij. Sociologin mokykla. Nuo 20 am. prad. sivyrauja sociologiniai aspektai konstitucinje teisje. Leonas Diugi socialinio solidarumo doktrina. Teis yra i valstybs ir jai privaloma. statym leidjas tik konstruoja normas, bet j nekuria. mons remiasi solidarumu: nedaryk nieko, kas paeist socialin solidarum. Valstybs valdia mons, kurie valdo, todl kad yra tam tikrais atvilgiais pranaesni u kitus. Svarbs yra reals faktai, o ne valstyb, kaip teisin konstrukcija. Valstyb atlieka tam tikr socialin misij ji viej tarnyb, asociacija, kuri utikrina socialin solidarum. Diugi yra realistas. Morisas Oriju tarpinis poiris formuoja sintetin teorij tarp teiss ir sociologijos. Valstyb tai atitinkamos tautos juridin personifikacija, kuri yra tautos ekonomins, politins, juridins centralizacijos padarinys, kurio tikslas pilietin santaika. Morisas Oriju institucionalizmo krjas. Pagrindinis institutas valstyb. Realistin mokykla. Vokietijoje buvo pereinama nuo juridins mokyklos realistin. Realistai kritikavo juridins mokyklos atstovus, remdamiesi nacionalins vokikos dvasios prad teorija, jgos teorija (Gumplovius), integracijos teorija (Smendas). Kritikavo juridin mokykl u formalum. Otto von Girk: Valstyb tai sistema tarpusavyje susijusi sjung, lemiani visuomens gyvenim. Gumploviius jgos teorijos krjas valdanij ir valdomj santykiuose pasireikia jgos faktorius. Valstybs paskirtis palaikyti tvark. Valstybs atsiradimo prieastis jga, o ne teis. Jga lemia santykius. Smendas integracijos teorija valstyb egzistuoja nuolatiniame atsinaujinimo procese. Valstyb nuolat save integruoja, save kuria individuose tai tstinis procesas. Integracijos veiksnys daugumos principas. Parlamentin kova integruojanti kova. Politin sociologin mokykla. Po II pasaulinio karo sugrtama prie teisins valstybs, prigimtins teiss idj. Konstitucin teis patyria didel politikos moksl poveik (ypa Pranczijos konstitucins teiss mokykla i ia ir disciplinos pavadinimas - konstitucin teis ir politiniai institutai). Konstitucins teiss mokslas politizuojamas. Atstovai: Biurdo, Deningsas, Kavinas.

95

Atsigauna jurin mokykla ji modernizuojama. Siekia atriboti konstitucin teis nuo politikos moksl. Hesse tradicinis konstitucionalizmas + konstitucin teisin praktika. Konstitucins teiss mokslas Pranczijoje. Moderni konstitucins teiss mokykla. Itakos: Esmenas (juridin mokykla), Diugi, Oriju (sociologin mokykla). Reikmingas 1958 m. konstitucijos primimas. Konstitucins teiss doktrina yra dstoma vadovliuose, monografijose, traktatuose. Nuo 1977 m. leidinys Pivuar Valdia 3 knygos per metus. Darbai: 1979 m. Pranczijos konstitucijos komentaras 79 m. Liuenas - vis konstitucijos straipsni komentaras. 1947 m. Laferjer Konstitucins teiss vadovlis. 1949 m. Vedelio Konstitucins teiss pagrindiniai institutai . Kafaras - Politiniai institutai ir konstitucin teis 2 tomai. ontevu Konstitucin teis ir politikos mokslas. Diuverger Politiniai institutai ir konstitucin teis pusiauprezidentinio valdymo doktrina. 4 SEMINARAS. POLITINS PARTIJOS PASAULIO ALYSE. Politini partij steigimo laisv bei konstituciniai ios laisvs ribojimo pagrindai. Sutinkamai su demokratinmis konstitucijomis, politins partijos kuriasi bei veikia laisvai. Paprastai, politinei partijai sukuri nereikalingas joks valdios institucij leidimas. Partijos paios nustato savo struktr, vidaus organizacij, veiklos tvark, kas yra reglamentuojama partij priimtais statutais. Taiau, sutinkamai su tarptautins teiss nuostatomis, politini partij veikla gali bti ribojama 1966m. tarptautiniais mogaus teisi paktais. Tokie politini partij veiklos apribojimai gali bti daromi tik siekiant utikrinti visuotin tvark, saugum, gyventoj sveikatai bei moralei apsaugoti, kit moni teisms bei laisvms garantuoti. Tokie apribojimai gali bti nustatomi tik statymais. Sutinkamai su iais reikalavimais, demokratinse valstybse, yra draudiamas toki politini partij steigimas, kurios: Propaguoja smurt Kursto socialin bei tautin neapykant Siekia antikonstitucini tiksl Propaguoja antihumanik ideologij (pvz, Bulgarijos konstitucija kalba apie faistins ideologijos draudim). Autoritarinse ir totalitarinse valstybse yra draudiamos partijos, kurios propaguoja klasi kov bei proletariato diktatr, taip pat komunistin ar marksistin leninin ideologij. Taip pat draudiama steigti karinio pobdio partijas, arba karinius brius, veikianius prie partijos. Daugelyje valstybi, kur egzistuoja gentin nesantaika, draudiamos partijos, kurios remiasi viena gentim, viena kalba, viena religija. Kai kuriose valstybse draudiama steigti prie partij jaunimo bei moter organizacijas, kitose tai yra leidiama. Kai kuriose valstybse (pvz, Sirijoje) politin jaunimo aukljim kariuomenje leidiam daryti tik nuolatos valdaniai partijai. Draudiama naujoms partijoms suteikti jau veikiani valstybje politini partij pavadinimus, taip pat naudoti juos skiriamuosius enklus bei simbolius. Politini partij steigimo juridins procedros.

96

Partijos gali bti steigiamos tik tos valstybs piliei (kartais reikalaujama, kad asmuo turt pilietyb tam tikr laik pvz, Tunise 10 met). Partijos nariais taip pat gali bti tik tos valstybs pilieiai, turintys politines teises bei sulauk 18 met amiaus. statymai gali drausti pilieiui bti daugiau kaip vienos partijos nariu (Kabo Verde). Daugelyje valstybi politini partij nariais negali bti kariai, vidaus reikal organ sistemos tarnautojai, nacionalinio saugumo, justicijos, muitins, usienio reikal, prezidento tarnybos tarnautojai. Danai, kai asmuo nori sidarbinti iose struktrose, reikalaujama pateikti paym, kad jis nra politins partijos narys (Bulgarija). Postotalitarinse valstybse yra normos, draudianios versti mog tapti kurios nors partijos nariu. Totalitarinio socializmo valstybse, prieingai, yra manoma, kad valstybs tarnautojai, o ypa auktojo rango valstybs tarnautojai, vidaus reikal sistemos, justicijos ir pan. tarnautojai btinai turi bti kompartijos nariais, nors tokios teisins pareigos ir nra. Aukt valstybs pareign btina naryst valdaniojoje partijoje yra numatyta kai kuriose autoritarinio reimo valstybse (pvz, Indonezija). Daugelyje valstybi politins partijos yra grindiamas individualia naryste partijos nariu tampama po asmens pareikimo (neretai odinio). JAV pagrindins partijos (demokratai ir respublikonai) neturi pastovios narysts j nariais yra laikomi tie, kas balsavo u partijos kandidat rinkimuose. Taiau pastaraisiais metais kartais yra vedami nari paymjimai. Retais atvejais galima kolektyvin partij naryst. Pvz. D. Britanijos leiborist partijos nariai yra itisos profesins sjungos, kurios ir sudaro daugum partijos nari. Kolektyvini nari yra ir Meksikos valdaniojoje Institucinje revoliucinje partijoje. Partijai sukurti yra suaukiamas steigiamasis susirinkimas. Jis turi teisin galia, jei jame dalyvauja statymo nustatytas asmen, galini bti politins partijos nariais, skaiius (Vengrijoje 10, Bulgarijoje 50). Kartais iniciatoriai turi sukurti steigiamj komisij (pvz, Angoloje 7 21 asmenys). ios komisijos tikslas parengti politins partijos steigim. Kai kuriose valstybs partijos steigjams bei vadovams yra pateikiami kai kurie specials reikalavimai. Pvz. Benine ie asmenys turi bti pilieiais ne maiau kaip 10 met. Kartais tokie reikalavimai yra keliami tik natralizuotiems pilieiams (Angola). Steigiamajame partijos posdyje yra renkamas partijos piemininkas bei sekretorius, sudaromas steigiamasis ratas. iame ar kitame susirinkime yra priimamas partijos statusas, galima ir trumpas partijos tiksl dokumentas. Daugelyje valstybi po i veiksm partija yra laikoma steigta jos nariai gali vesti susirinkimus, nagrinti vairius klausimus, priimti sprendimus. Taiau tokia partija dar neturi juridinio asmens statuso negali partijos vardu ikelti kandidatus rinkimams, gyti turto partijos vardu. Kai kuriose valstybse partija gali bti neregistruojama, kitose valstybse yra btinas valstybinis partijos registravimas partija turi bti traukta valstybs politini partij rejestr. Kai kuriose valstybse partija gali veikti tik po registracijos. Politini partij registracija. i funkcija yra pavesta vairioms valstybs institucijoms: Teisingumo ministerijai (Pranczija, Beninas) Sostins miesto teismui (Bulgarija) Aukiausiam tautos teismui (Angola) Federalinei rinkim komisijai (Meksika). Registracijai paprastai reikalingi ie dokumentai: 1. partijos pareikimas, kuriame bt idstyti partijos tikslai, kis bei emblema. 2. steigiamasis partijos ratas, kuriame nurodomos partijos pirmininko bei sekretoriaus pavards 3. partijos vadov sraas, nurodant j profesijas, adresus, telefonus, asmens dokument duomenis. 4. keletas partijos statuto kopij 5. programinis partijos dokumentas ar partijos tiksl dokumentas. Kai kuriose valstybse turi bti pridtas ir valstybinio muito sumokjimo kvitas.

97

Paprastai yra nustatomas tam tikras laikotarpis registracijai (paprastai 4 mn. po dokument pateikimo). Jeigu partija per laikotarp negavo neigiamo atsakymo, ji yra laikoma steigta ir gali veikti kaip juridinis asmuo. Paprastai partijos registracijai reikalingas didesnis jos nari skaiius, nei jos steigimui pvz, Angoloje, norint steigti partija, tai gali padaryti 7-21 jos steigiamosios komisijos nariai, o norint registruoti partij, reikalaujama, kad partijos nariais bt nemaiau kaip 1500 nari, ir kad jie atstovaut 14 i 19 valstybs region. Kai kuriose Lotyn Amerikos valstybse (Meksika) yra skiriamas slygin ir galutin partijos registracija. Slyginei registracijai reikia rodyti, kad partija tam tikr laikotarp usim politine veikla. Tokiai partijai yra suteikiama teis kelti savo kandidatus visuotinse rinkimuose. Tam, kad partija gaut galutin registracij, ji turi surinkti rinkimuose tam tir rinkj bals skaii (Meksikoje nemaiau kaip 1,5 proc). taiau tai gana ilgas procesas. Totalitarinse valstybse partijos gali egzistuoti tik tiek, kiek jos neprietarauja vadovaujaniai komunist partijai; joms yra draudiama kova u valstybs valdi. Partij ideologija. Politini partij nariai jungiasi partijas vienod politini pair bei tiksl pagrindu. Reiau tai gali bti apsprsta pasauliros bendrumu. Konstitucijos nuostatos nustato politini partij ideologijos laisv bei vairum. Ribojimai yra susij tik su bendramogikomis vertybmis: draudiama skatinti prievart, kurstyti tautin, rasin, religin nesantaik. Totalitarinio socializmo valstybse konstitucijos skelbia marksistins leninins ideologijos viepatavim su tam tikromis tautinmis ideologijos ypatybmis (pvz. maoizmas Kinijoje). i ideologija, privaloma valdaniai partijai, tampa privaloma ir visai visuomenei. Kai kurios besivystanios valstybs taip pat nustato valstybin ar privalom ideologij. Politini partij vaidmens valstybje bei visuomenje teisinis reguliavimas. Demokratini valstybi konstitucijos nustato, kad politins partijos padeda ireikti tautos politin vali, ireikti tautos nuomon rinkim bdu. Politini partij statymai kur kas detaliau atskleidia politini partij vaidmen: 1) politins partijos skatina pilieius aktyviau dalyvauti valstybs politiniame gyvenime 2) auklja pilieius atsakingais u visuomens reikalus 3) ikelia kandidatus rinkimuose 4) takoja politin parlamento bei vyriausybs veikl 5) palaiko pastov ry tarp piliei bei valstybini institucij 6) politini partij pagalba vyksta politinio elito bei valstybinio valdymo aparato kadr atranka. Totalitarinio socializmo valstybse komunist partija yra paskelbta vadovaujania partija. Kitos partijos (jei jos yra), turi bti ios partijos sjungins, bet ne oponuoti jai. Tokiu bdu partij kaita totalitarinse valstybse nemanoma. Ji yra tuo labiau nemano valstybse, kur statymai tvirtina vienpartin sistem. Demokratijos bei vieumo principai politini partij organizacijoje ir veikloje. Demokratini valstybi konstitucijos nustato, kad politini partij organizacija bei veikla turi atitikti demokratijos ir tautinio suvereniteto principus. Demokratijos principas reikia, kad: partijos naryst negali bti grindiama diskriminacija (dl kalbos, religijos, tautos, lyties). Partijos statutas ir programa turi bti priimti partijos atstov ar nari susirinkime Periodikai turi bti aukiami partijos susirinkimai, konferencijos, suvaiavimai, kuriuose turi bti nustatoma politins partijos veikla.

98

 Periodikai turi bti rengiami rinkimai partijos vadov postus bei jos regionini skyri vadovaujanioms pareigoms. Valstybs valdia neturi kakaip iskirti kuri nors politin partij tai patvirtinama valstybs finansavimu politinms partijoms, taip pat nemokamo eterio laiko suteikimo partijoms rinkimins kampanijos metu valstybse sskaita. Taiau realiai valdanioji partija turi ioki toki privalumu, o totalitarinse ar autorintarinse valstybse valdanioji partija suauga su valstybe ir jos aparatu. Politini partij veiklos kontrol, spjimas bei paleidimas. Politins partijos yra savarankikos, turi veiklos autonomij. Taiau partij registravusi institucija turi kontroliuoti, kad partijos veikla neprietaraut konstitucijai, statymams, statutui ir programai. Esant i dokument paeidimams, i institucij turi teis spti politin partij (kai kurios valstybs numato kelet spjim). Jeigu ir po spjimo partija nenustoja dariusi paeidimu, institucija turi teis kreiptis su iekiniu teism dk politins partijos veiklos sustabdymo ar jos udraudimo. Po politins partijos likvidacijos jos nuosavyb bei los yra likviduojamos. Tai atlieka valstybs nuosavybs valdymo institucijos. Partij tipologija. Politologai iskiria: 1) buruazines 2) valstiei 3) darbinink, kt. 1) 2) 3) 1) 2) 3) kairiosios deiniosios centrist partijos autoritarins radikaliosios reformatori

Konstitucins teiss atstovai iskiria: 1) konservatyviosios partijos siekia, kad bt ilaikyta senoji tvarka, prieinasi reformoms pvz. konservatori partija D. Britanijoje. 2) Klerikalins (religins) partijos pvz. Krikdem sjunga VFR, musulmon lyga Pakistane jos reikalauja, kad visuomeninis gyvenimas ir valstybinis valdybas bt vykdomi sutinkamai su religini dogm reikalavimais. 3) Liberaliosios partijos liberal partija D. Britanijoje, centro partija vedijoje pasisako u ekonomins veiklos laisv, valstybs nesikiim visuomens gyvenim. 4) Reformistins partijos pasisako (ypa besivystaniose valstybse) u tautin socializm, socialin teisingum, privaios nuosavybs ilaikymo socialdemokratins Europos partijos, Indijos nacionalinis kongresas. 5) Radikaliosios partijos pasisako u radikalius pertvarkymus visuomenje, danai, pasinaudojant prievartos priemonmis. Pagal organizacin struktr yra iskiriamos:

99

kadrins partijos turi fiksuot naryst, naryst suteikiama su tam tikromis slygomis, neretai reikalaujama kito partijos nario rekomendacij priimti asmen. Paprastai ios partijos yra grindiamas grieta disciplina, mokami nario mokesiai, partijos valdymas yra centralizuotas. Paprastai ios partijos turi nedaug nari, nors totalitarini valstybs pasiymi savo partij masikumu. 2) Masinse partijose paprastai nra fiksuotos naryts ar jos nra grietai laikomasi. Pvz. JAV partij nariais yra laikomi tie, kurie rinkimuose balsavo u partijos kandidat. Nario mokesiai paprastai nra grietai nustatyti, paprastai tai yra aukos bendr partijos kas. Vietose paprastai nra partijos skyri, susirinkimai nra organizuojami, vietinis valdymas nerenkamas, o sudaromas i inom verslinink ir politik. 3) Partijos judjimai tai beveik praeities liekana. Jos egzistavo besivystaniose valstybse (Gvinja, Zairas). Tai buvo paprastai viena leista partija, jos nariais buvo beveik visi tos valstybs pilieiai. Tose valstybse, kur ios partijos konstitucijose buvo vardijamos kaip partijos-valstybs, teisminiai, vykdomieji ir kiti valstybs organai buvo laikomi politins partijos organais (Zairas). lugus totalitarinms sistemos ios partijos inyko. Pagal teisin status skiriamos: 1) registruotos ir neregistruotos partijos 2) legalios ir nelegalios Legalios partijos veikia, laikydamosios statym. Jos gali bti neregistruotos. Partija tampa nelegalia, jei ji yra udrausta statymo, teismo sprendimu, taiau tsia savo veikl pogrindyje. Kai kuriose valstybse yra nacionalins, t.y. valstybins partijos svoka. Tai partija, ypatingai takojanti visuomen. Ne visos partijos yra laikomos nacionalinmis. Tokia pripastama tik ta partija, kuri rinkimuose surinko tam tikr nustatyt bals skaii. Partija, kuri yra pripainta nacionaline, turi tam tikr privilegij pvz. ikeliant kandidatus rinkimuose. Tuo paiu nacionalinms partijoms yra numatytos ir pareigos pvz. ileisti periodin leidin, turti politinio susivienijimo centr, pan. Vietins partijos tai partijos, kurios veikia tam tikrose valstybs regionuose, valstijose, pan. Toki partij ypa daug Indijoje. Partins sistemos. Partini sistem klausimas yra politologinis, jei kalbame apie j faktin padt; teisinis, jei kalbame apie tai, kaip i sistema yra tvirtinta teiss norm aktuose, nors ios normos gali ir neatitikti faktin padt. Kai kuriose valstybse toki teiss norm akt nra, ir partin sistema veikia pagal susiklosiusius teisinius paproius. Daugelio valstybi konstitucijos tvirtina daugiapartikum, draudia paeisti politini partij steigimo bei veiklos laisv. Tokios normos ypa bdingos posttotalitarinms valstybms. Daugiapartin sistema i konstitucins teiss pozicijos tai ne tik keleto partij buvimas, bet ir galimyb ioms partijoms pakeisti vien kit valdioje per demokratinius rinkimus. Pvz. Kinijoje veikia devynios partijos, taiau valdioje yra visuomet viena komunist partija. I kitos puss, daugelyje kapitalistini valstybi susidaro partins sistemos su viena dominuojania partija rinkimai vyksta, taiau vis tiek daugum gauna ta pati partija, pvz.: 1) Meksikoje daugiau kaip 60 met al valdo Institucin revoliucin partija 2) Italijoje krikdem partija 3) Japonijoje liberal demokrat partija 4) Egipte nacionalin demokratin partija. Didiojoje Britanijoje, JAV, Venesueloje, Turkijoje egzistuoja dvipartin sistema. Valstybje egzistuoja kelios partijos, taiau valdioje nuolat keiiasi dvi partijos. Kai kur dvipartin sistema yra tvirtinta statymuose (Brazilija, Nigerija).

1)

100

Vienpartin sistema gali turti ir faktin, ir teisin pobd. Faktinis vienpartikumas egzistavo daugelyje totalitarini valstybi, nors jose veik keletas partij. Teisinis vienpartikumas leidia ir pabria vienos partijos vadovaujant vaidmen, visas kitas partijas udraudia. Jos gali veikti tik kaip nelegalios. Yra galima ir bepartin sistema. Tam tikrose musulmon valstybse (Kataras, Kuveitas, Omanas, Saudo Arabija, Jungtiniai Arab Emiratai) visos partijos yra udraustos, kaip tikratiki bendruomens skaidytojos. Nors faktikai umose veikia pogrindins politins organizacijos.

5 TEMA. POLITINS PARTIJOS IR VISUOMENINS ORGANIZACIJOS PASAULIO VALSTYBSE. Politins partijos daro tak valstybs institucij sukrimui ir veiklai. Demokratinms valstybms yra bdinga tai, kad politini partij veiklos bei organizacijos pagrindai yra tvirtinti konstitucijoje, statymuose, vyriausybs aktuose, konstitucins justicijos aktuose. Politins partijos svoka ir esm. Partija nuo lot. pars dalis. Politin partija tai aktyvi ir organizuota moni grup, kuria jungia bendri interesai, tikslai, ideologija, kuri veikia statymo nustatytu bdu, siekiant gyti politin valdia ar bent daryti tak. Atsirado Senovs Graikijos miestuose kaip tam tikros grups, skirtos reikti interesams. Nudienos partijos atsirado antifeodalinio absoliutizmo epochoje. Kad politins partijos galt veikti, turi bti konkurentas. Absoliutinje ar totalitarinje valstybje partija neveikia, nes jai nra konkurento. Nuo kit susivienijim politins partijos skiriasi, tuo, kad atsvirai siekia gaut daugum parlamente ir sudaryti vyriausyb. Todl jos yra tautos balsio formavimo elementas, jos dalyvauja visame parlamento veiklos procese. Partijos alininkai sudaro partijos elektorat - tai partijos socialinis pagrindas. Partijos esm parodo jos tikslai ir funkcijos. Demokratins partijos siekia utikrinti efektyv politins veiklos finansavim, vairi interes suderinamum. Teisin politins partijos svoka atsivelgia iuos bruous, taiau pabria teisinius politins partijos bruous. Politini partij apibrimo nra visuose statymuose. Taiau egzistuojaniose politini partij statymins svokos iskiria iuos politini partij bruous: Politin partija tai autonomika, laisvai kuriama organizacija, kuri veikia savivaldos pagrindais. Tai stabili organizacija, jungianti pilieius pastoviu pagrindu (savaime suprantama, palikdama jiems teis ieiti i partijos). Partijos naryst yra grindiama idjiniu pagrindu juos narius vienija bendri sitikinimai ir tikslai, kurie yra idstyti partijos programinse nuostatose. Partija nra pelno siekianti organizacija, taiau atskiri jos struktriniai elementai gali usiimti kine veikla, siekiant garantuoti materialin baz partijos veiklai. Partijos padeda suformuoti bei isakyti tautos vali, naudodamos taikias bei konstitucines priemones, tokias kaip dalyvavimas rinkimuose. Partija tai organizacija, veikianti demokratijos, vieumo, atvirumo, visuotinumo princip pagrindu. Teisiniu poiriu politin partija tai gana stabili, savivaldos pagrindais besitvarkanti tam tikros visuomens grups organizacija, sukurta jos nari sitikinim ir tiksl pagrindu, kurios tikslas nra pelno siekimas ar jos nari profesini, kultrini ar kit jos nari poreiki tenkinimas, o dalyvavimas formuojant bei artikuliuojant tautos vali kovoje u valdi taikiomis, konstitucinmis priemonmis.

101

Totalitarinse valstybse yra pabriama tik valdaniosios partijos reikm. Politini partij funkcijos - svarbiausios veiklos kryptis.

a. interesu konsolidacija irykina tam tikras problemas, interesus - tai tampa partijos ideologijos pagrindu
b. c. d. e. f. valstybes raidos krypties pasilymas partijos veikla sudaro prielaid taikiai isprsti socialinius konfliktus. Visuomens nuomons ireikimo funkcija Vykdo valstybes lyderio parengimo funkcija Ideologine funkcija g. Komunikacine funkcija - palaikomas ryis tarp valdios virns ir visuomens. h. Nacionalines integracijos funkcija (3 pasaulio valstybs Indija) Partij paskirtis yra artikuliuoti jos nari interesus, artikuliuoti juos politikos lygmenyje. Todl partijos taip pat turi formuoti jos nari interesus bei juos ginti. Skirtingai nuo kit visuomenini susivienijim, partijos paprastai siekia dalyvauti valdioje, siekia jos rinkimuose ar kitais bdais. Kaip statymai nustato politini partij padt? 1977 m. Meksikos statymas: pilieiai gali jungtis nacionalines partijas. Tam, kad partija br steigta, reikia politins partijos veiklos princip deklaracijos, veiklos programos bei statuto. Partija gali bti registruojama laikinai ar visam laikui. Politini partij tipologija. Pagal ideologij (Ivas Meni): 1) liberalij partij eima 2) konservatoriai ir kiti deinieji 3) socialistin diaspora 4) demokratai, krikionys 5) teritorij partijos - regionins ir ekologins Pagal marksistus pagal klasi kriterijus: 1) monopolistines buruazins 2) viduriniosios 3) smulkiosios 4) darbininku klases 5) nacionalines buruazins 6) revoliucines 19 am. politins partijos buvo skirstomos pagal muitus: 1) u didelius muitus - gina nacionalin rink - konservatoriai

102

2) u emus muitus ar j panaikinim - reikia konkurencijos, kad skatint gamyba liberalios partijos
Vliau atsirado socialdemokrat ir socialist partijos. Nuo j atskilo komunistai - sieke visk suvalstybinti Pagal tikyb pvz. krikdemai (VFR) Pagal nacionalin pagrind - ved liaudies partija Suomijoje. Atsiranda ekologins partijos - ikelia gamtos idj. Politologai skiria: 1) kairiosios, centrines, deiniosios 2) kairieji radikalai, deinieji radikalai, centras Socialistinse alyse danai yra tik viena partija, susiliejusi su valstybs leidiamomis ir kitomis partijomis, kurios neprietarauja tai vienai partija. Rinkimuose laimti turi ta viena partija. 3 pasaulio alyse atsiranda partijos, susijusios su nacionaliniu judjimu pvz. Indijos nacionalinis kongresas. Partijos pavadinimas ne visada parodo partijos orientacij. Pagal partijos vidaus struktra: 1) Kadrins vienijasi apie inomas asmenybes, savo vardu ar prestiu patraukia rinkjus. 2) Masins pvz. Pranczijos nacionalist partija toki partij tikslai jos nari masikumas dl politini ir finansini prieasi. Partijos gali bti ir pusiaumasins ir pusiaukadrins. Pagal pirmini organ pobd: Politins partijos veiklos komitetai Politins partijos sekcijos Politini partij turmo briai Politini partij kuopels Pagal vidaus ryio sistem: 1) politins partijos su silpna ryio sistema 2) politins partijos su glaudiai susijusia struktra Dalyvavimo partijos veikloje rys. Priklausomai nuo to, ar partijos naryst formali, ar ne, yra narysts ratai: 1 ratas politins partijos rinkjai 2 ratas simpatikai vieai deklaruoja savo simpatijas.

103

3 ratas aktyvistai. Narystes koeficientas - santykis tarp partijos nariu skaiiaus ir balsavusiu u partija moni skaiiaus. Partins sistemos. Tai politologinis teisinis institutas, kuria apibdina visuomens politin organizacij. Partins sistemos yra: Daugiapartins Fiksuoto skaiiaus Dvipartins Vienpartins daugiapartin sistem eina ir 1) dvipartine sistem 2) fiksuoto skaiiaus Partij politin kova tai kova u visuomens param. Partijos maina socialinius prietaravimus, randa ry tarp valdaniojo ir valdomojo, ipleia valdios socialin pagrind. Daugiapartin sistema siaurja prasme yra vairios koalicins vyriausybs (Olandija, Belgija). Daugiapartin sistema su viena dominuojania partija pvz. Japonija iki 1993 m. valdioje buvo liberal demokrat partija. Kai kuriose alyse daugiapartin sistema gauna blok form blokus sudaro kelios partijos (Pranczija). Dvipartin sistema rinkim kovoje rungiasi kelios partijos, kurios turi vienodas galimybes laimti. Taikus rungtiniavimas leidia kompromiso keliu rasti rezultatyvin politin krypt. Dvipartin sistema alyje veikia daug partij, taiau valdi pretenduoja tik dvi, viena valdo, kita opozicijoje. Po rinkim ios partijos paprastai keiiasi vietomis. Dvipartins sistemos buvimas apsunkina alternatyvi partij susiformavim (D.Britanija konservatoriai ir leiboristai, JAV respublikonai ir demokratai, dvipartin sistem paveldjo ir kitos brit kolonijos). statyme fiksuoto partij skaiiaus partin sistema tai pereinamasis tipas tai normalios daugiapartins sistemos pakaitalas tai daroma, siekiant, kad nesusidaryt reimui prieikos partijos. Bdinga treio pasaulio valstybms (Brazilija, Senegalas). Partijos ioje partinje sistemoje rungiasi pagal numatytas demokratines taisykles. Vienpartin sistema bdinga autoritarinms, totalitarinms valstybms. Paprastai veikia viena partija (pvz. faistai Italijoje, nacistai Vokietijoje, komunistai TSRS, tai bdinga dabartinms socialistinms valstybms). ios valstybs maskuojasi kvazipartikumu. Vadovaujantis vienos partijos vaidmuo yra tvirtintas konstitucijoje (pvz. Kuba). Jei socialistins konstitucijoje skelbiamas vadovaujanios partijos vaidmuo, tai treio pasaulio alyse aptinkamos ypatingos partij gali garantijos (Gabonas). Vienpartinje sistemoje svoka partija i esms yra beprasmika. Tai ne partija, o tam tikra struktra, susiliejusi su valstybe, virpartin struktra, visuomens administravimo instrumentas.

104

Sartori partini sistem klasifikacija: 1) paprastas pliuralizmas bipartin sietma 2) nuosaikus pliuralizmas 3-4 partijos 3) kratutinis pliuralizmas 7-8 partijos. Svarbu ne tik partij skaiius, bet ir distancija tarp partij j politini pair spektras. Yra du partini sistem vertinimo kriterijai: a. ma partij koalicinis potencialas b. partij grsms potencialas reikia atsivelgti partijas, kurios gali bti nuolat opozicijoje, kurios gali priversti valdani partija modifikuoti savo pozicijas, veiksmus, versti j iekoti kompromiso. Partija tai tarpininkas tarp vyriausybs ir visuomens konkurencins demokratijos pagrindas. Vertinant partin sistem, svarbu suprasti ry tarp rinkim sistemos ir partins sistemos. Diuverger teorema trys formuls: 1) proporcin rinkim sistema skatina daugybs partij atsiradim jos nelanksios, stabiliai funkcionuojanios. 2) Maoritarin dviej rat sistema skatina daugybs partij atsiradim tos partijos yra lanksios, nepriklausomos ir santykinai stabilios. 3) Maoritarins vieno rato rinkim sistema skatina dvipartins sistemos susiformavim nepriklausom partij kaita. Partin sistema veikia ir rinkim sistemos pasirinkim: 1) dvipartin sistema maoritarn vieno rato rinkim sistema. 2) Partijos, linkusios sudaryti koalicijas, pasisako u dviej rat maoritarin rinkim sistem. 3) Tendencija sudaryti sjungas nepalanki proporciniai rinkim sistemai. Atskir ali partins sistemos. JAV. JAV dvipartin sistema - veikia dvi pagrindins partijos - respublikonai ir demokratai. Demokrat baz Piet valstijos, kurios pasisak u vergij. Respublikonai pasisak u vergijos panaikinim, lygyb. i partij skirtumai gldi ir vidaus bei usienio politikos klausimuose. Respublikonai yra link mainti socialini program finansavim, pagalb usienio alims. Demokratai prieingai pasisako u valstybs vykdoma globalin politik. ios partijos neturi pastovi program, narysts. Partijos nariu yra laikomas tas, kas rinkimuose balsavo u partijos kandidat. Nra nario mokesio. Partijos suvaiavimai vyksta kas keturi metai jie vykdomi, norit irinkti partijos kandidat, kuris jai atstovaus rinkimuose. Pastoviai veikia tik nedidel partijos struktra. Partija i esms veikia tik rinkim kampanijos metu. Didioji Britanija. Veikia dvipartin sistema konservatoriai ir leiboristai. Skiriasi nuo JAV tuo, kad partijos susidar idjiniu pagrindu. Konservatoriai tradicionalistai, pasisako u valstybs reguliavimo ribojim, privatins nuosavybs apsaug, prireikus pasisako u tai, kad bt denacionalizuota tai, k nacionalizavo leiboristai. Leiboristai tai darbinink partija joje egzistuoja individuali bei kolektyvin naryst (asmuo tampa ios partijos kolektyviniu nariu, jei jis yra profesins sjungos narys). Be i partij yra ir daugiau socialdemokrat, alij, socialliberal, veikia ir vietins partijos kotijos, Olsterio, Velso nacionalins partijos. Pranczija.

105

Pranczijos partinei sistemai bdingas dviblokikumas partijos yra linkusios grupuotis blokus (egzistuoja apie 40 partij dvej rat maoritarin rinkim sistema). Socialist partija valdanioji. Koalicins partijos komunist partija, jungtin socialist partija, reformatori judjimas. Deinje Sjdis u respublika (konservatoriai), Sjunga u demokratin Pranczij j sudaro respublikonai, respublikonai radikalai ir radikals socialistai. Rinkimuose partijos veikia blokais, nors iaip jos ilaiko savo nepriklausomyb. VFR. Veikia apie 10 partij. Dein nacionaldemokrat partija, Vokietijos liaudies sjunga, respublikon partija, krikdem sjunga (+Bavarijos socialdemokrat sjunga). Centre laisvj demokrat partija. Kair Vokietijos socialdemokrat partija (valdo) jos sjunginink alij partija; demokratinio socializmo partija (Ryt ems) ekskomunistai. Politini partij finansavimas. Teiss normos, reguliuojanios politini partij finansavim, yra labai reikmingas konstitucins teiss institutas, jis daro tak partins sistemos funkcionavimui. VFR pagrindinio statymo 21 str. skelbia, kad partijos privalo vieai skelbti savo l kilm, j panaudojim, savo turto deklaravimas. Politini partij statymuose yra paprastai reglamentuojami politini partij finans altiniai, kin veikla., l panaudojimas (rinkim kampanijoms), finans kontrol. Partij finans altiniai: 1) stojamieji ir nario mokesiai 2) privaios aukos 3) pajamos i leistos kins veiklos 4) valstybs subsidijos. statymai papratai riboja maksimal aukos dyd, draudiamos usienio valstybi ar anonimini asmen aukos. Politinms partijos gali bti nustatyti ypatingos apskaitos formos. statymai detaliai reglamentuoja valstybs subsidijas politinms partijoms (taiau ne visuose valstybse jos yra numatomos). ios subsidijos yra susijusios su dalyvavimo politinje kampanijose. statymas nustato, per kiek laiko politin partija u subsidij turi atsiskaityti, atsiskaitymo form. I politini partij gali bti reikalaujama vieai paskelbti savo ilaidas. Gali bti reikalaujami dokumentai dl turto, partij biudetu, ini apie partijos pajamas ir ilaidas, susijusias su rinkimine kampanija. Tendencija partij finansins kontrols mechanizmai darosi vis sudtingesni. Austrijoje partij finansin kontrol atlieka speciali komisija, Meksikoje, JAV rinkim komisija, Vengrijoje Valstybiniai ido rmai Dovanojimai partijai neturi viryti nustatyto limito. Pvz, Pranczijoje rinkimins kampanijos metu vienam kandidatui negali bti skirta daugiau kaip 500 tks. frank, negali dovanoti valstybins mons, staigos, organizacijos. Politini partij kins veiklos pajamos: 1) kurt moni pajamos 2) i partijos turto gautos pajamos 3) i propagandins veiklos gautos pajamos Daug valstybi atleidia ar sumaina politini partij pajam mokest. Taiau politini partij veikla verslo srityje yra ribojama (Meksika, Pranczija). U finansins veiklos paeidim, politinms partijoms yra numatyta atsakomyb, net baudiamoji (Italija). Kaip nuobaudos gali bti numatytos tokios sankcijos partijoms: baudos, neteistai gaut l pamimas, teiss valstybs subsidijas atmimas. Kiti visuomeniniai susivienijimai.

106

Tai profesins sjungos, valstiei kooperatyvai, verslinink susivienijimai, kultrins bendruomens, vartotoj sjungos, moter, jaunimo, ekologins, labdaros, sporto draugijos. Kaip visuomenin organizacija gali veikti Pramons, Prekybos bei Valstiei rmai. Afrikoje geni susirinkimai gali dalyvauti visuomeniniame politiniame gyvenime ir net kelti kandidatus rinkimuose. Kitose alyse tai daryti draudiama. ie visuomeniniai susivienijimai nesiekia politins valdios (iimtis Lenkijos Solidarumas) jos gina savo nari ekonominius, socialinius, kultrinius ir kitus interesus. Kai kurie susivienijimai daro spaudim valdiai tai interes (spaudimo grups). Svarbios yra i susivienijim funkcijos visuomenje vieni i j yra tiesiogiai politins sistemos dalis, kiti j papildo, treti papildo valstybs struktr veikl. Visuomenini susivienijim teisinis statusas. Paprastai susivienijimai yra steigiami remiantis konstitucine teise jungtis vairius susivienijimus. Daugelyje ali galioja asociacij statymai. ie visuomeniniai susivienijimai nesiekia pelno. kurtas susivienijimas paprastai registruojamas (iimtis anglo saks valstybs). registravus, susivienijimas gauna juridinio asmens status taip organizacijai yra suteikiamas vieumas, ji daroma inoma. Visuomenini susivienijim veiklai daro tie patys draudimai, kaip ir politinms partijoms: 1) draudiamos karins formuots 2) rasistiniai ar propaguojantys smurt, kurstantys religin ar tautin, kt. neapykant, susivienijimai Irane reikalaujama, kad visuomenini susivienijim pobdis neprietaraut islamo vertybms. Malaizijoje draudiama steigti organizacijas u universiteto rib. Daugelyje ali visuomeniniams susivienijimams usiimti politine veikla. Visuomenini susivienijim klasifikacija. 1) organizacijos, judjimai, visuomenins savaveiksms staigos. Organizacijos pvz. profsjungos joms bdinga naryst, statutas, struktra, grieti rmai. Visuomeniniai judjimai neturi fiksuotos narysts, neretai jose dalyvauja kolektyviniai nariai. Gali turti ar neturti statut, vadovyb, pan. (pvz. sjdiai, frontai). Kai kuriose valstybse galimi rinkim susivienijimai (blokai) jie sudaromi tik rinkimams pvz. alij judjimas su ekologiniais reikalavimais. 2) visuomeniniai susivienijimai, bdingi treiojo pasaulio alims (Azija) paprastai konstitucijos i susivienijim veiklos nereglamentuoja sudaroma taryba ar komitetas visuomens reikalams tvarkyti (pvz. isikasti ulin kaime) ie susivienijimai neturi valding galiojim, steigiami moni gerbvio klausimams isprsti. Didel reikm tenka masinms visuomeninms organizacijoms, vis pirma profesinms sjungoms tai darbinink ir tarnautoj susivienijimai, skirti ginti j ekonominms bei socialinms teisms (pvz. darbo saugumas, poilsis). J veikla yra reguliuojama statym. Didiojoje Britanijoje 1/3 dirbanij priklauso profesinms sjungoms, JAV 1/4 , Indijoje 4 proc. Profesins sjungos yra sudaromos vairiais principai: 1) cechiniu jungia darbininkus pagal profesijas vienoje monje ar staigoje gali bti kelios profesins sjungos (pvz. altkalvi profsjunga ir kalvi profsjunga, veikianios monje A). Bdinga JAV, Didiajai Britanijai, Australijai. Tai feodalini gildij paveldas. 2) Gamybiniu jungia darbininkus pagal gamybos viet monje (darbovietje) yra kuriama tos mons profsjunga. 3) Konfesiniu darbininkai yra jungiami tikybiniu poiriu pvz. jungia visus krikionys (pvz. VFR). Verslinink sjungos:

107

prekybos ir pramons rmai jungia verslininkus pagal teritorin princip, vliau akiniu principu ar nacionaliniu mastu. JAV ir Didiojoje Britanijoje dalyvavimas i rm veikloje yra laisvanorikas. Kontinentinje Europoje naryst privaloma rmams yra pavestos kai kurios teisins funkcijos. 2) verslinink asociacijos (akins, nacionalins) - galingos kaip sjungos, kurios daro tak valstybei. 3) darbdavi sjungos j tikslas ginti darbdavi interesus darbo santyki srityje. Paprastai jos sudaro sutartis su akinmis profsjungomis. Verslinink organizacijos danai remia politinei organizacijas, daro tak per konsultacines organizacijas, veikia lobist grups. Agrarins (valstiei) sjungos. Tai ems kio produkcijos gamintoj susivienijimai, kurie tenkina savo specifinius poreikius jie lieia ems kio produkcijos kain didinim, importo apribojim. Prie i susivienijim priskiriamos ir kooperatori sjungos (vartotoj ir pardavimo). Totalitarinse valstybse profsjungos ir visuomenini organizacij veikla yra kontroliuojama kompartijos jos yra suvalstybintos. Vieninga jaunimo organizacija gali bti tik totalitarinje valstybje, Visuomenins organizacijos neretai bna vairiu reform varikliu (ypa treiojo pasaulio valstybse).

1)

108