1 tema. AUTORI TEISS SVOKA IR BENDRIEJI NUOSTATAI Autori teiss svoka.

Autori teiss vieta civilins teiss ir intelektins nuosavybs teiss sistemoje. Autori teiss santykis su pramonins nuosavybs teise. Autori teiss objektas. Autori teiss principai ir altiniai. Autori teiss istorin raida. Autori teis kontinentins ir bendrosios teiss teisinse sistemose. Tarptautini teiss norm ir organizacij poveikis autori teiss raidai ir harmonizavimui. Autori teiss vieta civilins teiss ir intelektins nuosavybs teiss sistemoje Kad suvoktume autori teiss esm, turime panagrinti jos santyk su intelektins nuosavybs teise ir civiline teise. Civilins teiss teorijoje intelektins nuosavybs teis iskiriama atskir teiss institut, kuris apima autori teis ir pramonins nuosavybs teis. Civilinio kodekso (CK) Pirmosios knygos 111 straipsnyje tarp kit civilins teiss objekt numatyti ir intelektins veiklos rezultatai literatros, mokslo ir meno kriniai. CK 112 str. 1 dalyje numatytos trys teisi grups, kurios laikomos civilini teisi objektais: (daiktins teiss, prievolins teiss) ir treioji grup teisi teiss atsirandanios i intelektins veiklos rezultat. Teiss atsirandanios i intelektins veiklos rezultat vadinamos intelektine nuosavybe. Pirm kart intelektins nuosavybs svoka buvo pateikta Pasaulins intelektins nuosavybs organizacijos konvencijoje, priimtoje 1967 m. Konvencija pateikia tok intelektins nuosavybs svokos apibrim tai autori teiss literatros, mokslo ir meno krinius, gretutins teiss (artist atlikj, fonogram gamintoj ir transliuojani organizacij teiss ir teiss pramonins nuosavybs objektus ( iradim patentus, preki enklus, pramonin dizain, firm vardus ir kt. pramonin nuosavyb). Suprantama, kad kalbdami apie intelektin nuosavyb mes turime omenyje kitoki nuosavybs form, ios nuosavybs teiss objektas yra ne materialus fizinis daiktas, bet teiss naudoti intelektualaus krybinio darbo rezultatus bet kokiu bdu ir forma. Intelektins nuosavybs teiss atsiradimui ir vystymuisi prancz prof. Jean-Pierre Clavier nuomone btinas ekonominis, socialinis ir techninis kontekstas: visuomen turi bti subrendusi intelektualine prasme (t.y. subrendusi krybai ir jos rezultat panaudojimui); visuomen turi bti ekonomikai isivysiusi, kad krybins veiklos rezultatai tapt apyvartos (prekybos objektais); visuomen turi bti pasiekusi tam tikr technins paangos lyg (teisin apsauga turi prasm tik tuomet, jeigu autoriams ala gali bti padaryta kopijuojant krinius) Autori teiss svoka, principai ir altiniai Civilinio kodekso Pirmosios knygos 1 str. numatyta, kad civilins teiss normos reglamentuoja asmen turtinius ir su iais santykiais susijusius asmeninius neturtinius santykius. Vieni i toki santyki tai santykiai atsirandantys sukrus mokslo, literatros ar meno krin. Krini autoriams priklausanios teiss vadinamos autori teismis. Taigi galime padaryti ivad, kad autori teiss svoka vartojama dviem prasmm: objektyvija ir subjektine. Subjektine prasme autori teis tai krini autoriui priklausanios teiss, objektyvioji tai teiss norm visuma, kuri reguliuoja visuomeninius santykius, atsirandanius ryium su mokslo, literatros ar meno krini sukrimu. iems santykiams reguliuoti taikomi bendrieji civilini santyki teisinio reguliavimo principai, numatyti Civilinio kodekso Pirmosios knygos 2 straipsnyje: Subjekt lygiateisikumo; Nuosavybs nelieiamumo; Svarbu: (Lietuvos Respublikos Konstitucinis teismas 2000 m. liepos 5 d. nutarime konstatavo, kad intelektins nuosavybs apsauga ne maiau svarbi nei materialiosios nuosavybs); Sutarties laisvs; Nesikiimo privaius santykius; Teisinio apibrtumo; Proporcingumo ir teisini lkesi; Neleistinumo piktnaudiauti teise; Visokeriopos civilini teisi teismins gynybos principas. CK 1.2 straipsnio 2 d. numatyta, kad civilines teises gali apriboti tik statymai ar statymu pagrindu teismas, jeigu toks apribojimas btinas vieajai tvarkai, geros morals principams, moni sveikatai ir gyvybei, asmen turtui, j teisms ir teistiems interesams apsaugoti. Autori iimtini turtini teisi apribojimai taip pat taikomi tik laikantis nuosavybs nelieiamumo ir proporcingumo principo. CK 1.5. str. numatyt teisingumo, protingumo ir siningumo princip taikymas taip pat turi didel reikm autori teisi apsaugai. Autoriai ir gretutini teisi subjektai taip pat kaip ir kiti civilini teisini santyki subjektai, gyvendindami savo teises bei atlikdami pareigas, privalo veikti pagal teisingumo protingumo ir siningumo reikalavimus. Specifiniai autori teiss principai kuri svarbiausias Krybos laisvs principas. Konstitucija garantuoja krybos laisv. is principas realizuojamas gyvendinus autoriaus teis krinio vie paskelbim. Koks turi bti paskelbtas krinys visuomenei sprendia pats autorius. Autori teiss altiniai Lietuvos Respublikos Konstitucija, Lietuvos Respublikos civilinis kodeksas, Lietuvos Respublikos Autori teisi ir gretutini teisi statymas, Lietuvos Respublikos tarptautins sutartys pirminiai arba tiesioginiai autori teiss altiniai. Lietuvos Respublikos Konstitucija Konstitucija, bdama teisins sistemos pagrindas yra vis teiss ak, taigi ir autori teiss kaip vieno i civilins teiss instituto, altinis. Svarbus principas autori teisei yra idstytas Konstitucijos 42 str. dvasinius ir materialinius autoriaus interesus, susijusius su mokslo, technikos, kultros ir meno kryba, saugo ir gina statymas. 23 str. numatyta, kad nuosavyb nelieiama. Nuosavybs teises saugo statymai. Nuosavyb gali bti paimama tik statymo nustatyta tvarka visuomens poreikiams ir teisingai atlyginama. Lietuvos Respublikos civilinis kodeksas. Autori teisi apsaugai taikomi bendrieji civilins teiss principai.

Lietuvos Respublikos autori teisi ir gretutini teisi statymas (in., 1999 Nr. 50-1598; 2003, Nr. 28-1125; 2006, Nr. 1164400). io statymo normos suderintos su tokiomis Europos Sjungos (ES) direktyvomis: Europos Parlamento ir Tarybos direktyva dl autori teisi ir gretutini teisi informacinje visuomenje tam tikr aspekt suderinimo Nr. 2001/29/EB, 2001 m. gegus 22 d.; Europos Parlamento ir Tarybos direktyva dl originalaus meno krinio perpardavimo teiss autoriaus naudai 2001/84/EB, 2001 m. rugsjo 27 d.; Europos Parlamento ir Tarybos direktyva dl intelektins nuosavybs teisi gynimo 2004/48/EB, 2004 m. balandio 29 d.; Europos Parlamento ir Europos Sjungos Tarybos direktyva dl duomen bazi teisins apsaugos Nr. 96/9/EC, 1996 m. kovo 11 d.; Tarybos direktyva dl nuomos ir skolinimo teisi bei tam tikr teisi, susijusi su autorinmis, intelektins nuosavybs srityje Nr. 92/100/EEC, 1992 m. lapkriio 19 d.; Tarybos direktyva dl tam tikr autori teisi ir gretutini teisi taisykli, taikom palydoviniam transliavimui ir kabeliniam perdavimui, koordinavimo Nr. 93/83/EEC, 1993 m. rugsjo 27 d.; Tarybos direktyva dl autorini ir gretutini teisi apsaugos termin derinimo Nr. 93/98/EEB, 1993 m. spalio 29 d.; Tarybos direktyva dl kompiuteri program teisins apsaugos Nr. 91/250/EEC, 1991 m. gegus 14 d. Autori teisi ir gretutini teisi statymas nustato: autori teises literatros, mokslo ir meno krinius (autori teiss); atlikj, fonogram gamintoj, transliuojanij organizacij ir audiovizualinio krinio (filmo) pirmojo rao gamintoj teises (gretutins teiss); specialisias (sui generis) duomen bazi teisins apsaugos nuostatas; autori teisi ir gretutini teisi gyvendinim, kolektyvin administravim ir gynim. Lietuvos Respublikos tarptautins sutartys tarptautini sutari, kaip autori teiss altini reikm labai didel. Lietuva ratifikavo pagrindines tarptautines konvencijas ir sutartis, reglamentuojanias autori teisi apsaug. 1994 m. gruodio 14 d. Lietuva prisijung prie Berno konvencijos dl literatros ir meno krini apsaugos ir yra Berno sjungos nar (Lietuvos Respublikai i konvencija sigaliojo nuo 1994 m. gruodio 14 d.) Siekiant suteikti tok pat apsaugos lyg gretutini teisi apsaugai, ratifikuota Romos konvencija dl atlikj, fonogram gamintoj ir transliuojanij organizacij apsaugos. Konvencija sigaliojo Lietuvai nuo 1999 m. liepos 22 dienos. enevos konvencija dl fonogram gamintoj apsaugos nuo neteisto j fonogram kopijavimo Lietuvai sigaliojo nuo 2000 m. sausio 27 dienos. 2000 m. rugsjo 26 d. LR Seimas ratifikavo Pasaulins intelektins nuosavybs organizacijos atlikim ir fonogram sutart (eneva, 1996 m.), o 2001 m. kovo 14 d. - Pasaulins intelektins nuosavybs organizacijos Autori teisi apsaugos sutart (eneva, 1996 m.). ios sutartys modernizavo Romos ir Berno konvencijas atsivelgiant technologij paang informacinje visuomenje. Sutartis dl intelektins nuosavybs teisi aspekt, susijusi su prekyba (TRIPS) buvo ratifikuota 2001 m. balandio 24 d. ir Lietuvai sigaliojo 2001 m. gegus 31 d. Vyriausybs nutarimai ir kit valstybs institucij teiss aktai kaip autori teiss altiniai autori teises gali reglamentuoti tiek, kiek statymu nustatyta (Pvz., Lietuvos Respublikos Vyriausybs 2002 m. vasario 6 d. nutarimas Nr. 182 Dl autorinio atlyginimo u knyg ir kit leidini panaud bibliotekose mokjimo tvarkos patvirtinimo). Netiesioginiai arba ivestiniai teiss altiniai teismo precedentas (CK 1.5 str. 3-4 dalys, 1.8-1.9 str.) ir teiss doktrina (CK 1.9 str.). statym ar sutari nustatytais atvejais civiliniai santykiai reglamentuojami pagal paproius (CK 1.4 str. 1 d.). Pavyzdiui, Berno konvencijoje numatyta, kad cituojant krinius, panaudojant kitiems mokymo tikslams turi bti laikomasi ger paproi. Autori teisi apsaugos istorin raida Autori teiss norm atsiradimo istorija nesena. Nors Antikos laikais klestjo menas, buvo leidiamos knygos (ranka perraant jas i rankraio originalo), atsirado tam tikros autori teisi uuomazgos ir pradjo formuotis tipiki autori ir krini naudotoj santykiai, taiau to meto teiss altiniuose apie autori teises neusimenama. Autori teiss norm atsiradimo istorija siejama su knyg spausdinimo atsiradimu. Pirmasis autori teisi statymas priimtas XVIII a. Anglijoje. is statymas vadinamas Karaliens Anos statutu sigaliojo 1710 m. balandio 10 d. iame statyme buvo numatyta autoriaus asmenin turtin teis krin, galiojanti 14 met. Akte buvo numatyta ir atsakomyb u autoriaus teisi paeidimus. Asmuo, paeids autoriaus teis, privaljo krinio savininkui sumokti po vien pens u kiekvien neteistai ileistos knygos puslap. Nors iame statyme buvo utektinai nuostat, saugani autoriaus teises, statymas neutikrino realios autori teisi apsaugos. Leidjai ir prekiautojai knygomis teig, kad statymas neatima j iimtini teisi knygas ir yra skirtas apsaugoti btent j teises. Nepaisant to, io statymo reikm labai didel. Tik primus statym m keistis paplitusi nuostata, kad autorius, perdavs rankrat, kartu su juo perduoda ir visas savo teises krin. Kitas svarbus autori teisi raidai aktas buvo priimtas Pranczijoje 1777 m. - Karalikosios Tarybos nutarimas. Be to, reikia atkreipti dmes, kad to meto Pranczijoje sikr ir pirmoji autori teisi bendrija (kolektyvinio autori teisi valdymo bendrija). ymus to meto raytojas ir politikas Bomare, kurio pjes Sevilijos kirpjas tuo metu buvo ypa populiari, yra ios draugijos krjas. i organizacija siek, kad dramos krini autoriai turt teises savo krinius, gaut jiems priklausant atlyginim. ios draugijos atsiradimas dav pradi autori teisi kolektyviniam administravimui. 1791 m. ir 1993 m. Pranczijoje buvo priimti du nauji autori teisi statymai. 1791 m. priimtas statymas skelb iki tol miesto valdios kontroliuojam teatr laisv ir pripaino dramos krini autori iimtin teis krinio pastatym, kuri galioja vis autoriaus gyvenim ir penkerius metus po jo mirties. 1793 m. dekretu literatros, muzikos, dails, grafikos krini autoriams suteikiama iimtin teis parduoti ir kitaip platinti savo krinius Pranczijos teritorijoje, taip pat perleisti visikai ar dal savo nuosavybs teisi krin. 1866 m buvo priimtas statymas, kuris nustat autoriaus iimtin teis krinius vis jo gyvenim ir 50 met po jo mirties. iais

statymais buvo padti pagrindai tolesnei teiss akt pltotei Pranczijoje. iuo metu statymai Pranczijoje kodifikuoti Intelektins nuosavybs kodekse. Rusijoje 1828 metais buvo priimti cenzros nuostatai, kuriuose ufiksuotos pirmosios Rusijoje autori teisi normos. Krinio autoriui buvo utikrinta iimtin teis ileisti savo krin ir j parduoti vis autoriaus gyvenim. Autoriui mirus, i iimtin teis galiojo pdiniui dar 25 metus. 1830 m. ileisti Krj teisi nuostatai, kuriuose numatyta kontrafakcijos (krinio klastots) svoka ir nustatyta sankcija u tokius veiksmus. Vliau buvo ileisti statymai, numatantys dails ir architektros krini autori, kompozitori, dramos krini autori teises. Svarbu: Carins Rusijos civiliniai statymai buvo taikomi autori teisi apsaugai Lietuvoje 1918- 1940 metais . i Civilini statym atuntasis skyrius Autorins teiss nuostatai gana detaliai reglamentavo autori teises. JAV kongresas pirmj autori teisi statym prim 1790 m. statyme buvo numatyta, kad emlapi, schem, knyg autoriai turi iimtin teis ir laisv spausdinti, perspausdinti, skelbti ir parduoti savo krinius. i teis galiojo 14 met. JAV autori teisi statym raidai didel reikm turjo Anglijoje susiformavs autori teisi reglamentavimas. Vokietijoje atskirose emse pirmieji teiss aktai, reglamentuojantys autori teisi apsaug pasirod XVII-XVIII amiuje. Taiau pirmasis visos Vokietijos emi statymas, kuris laikomas pirmuoju Vokietijos autori teisi statymu buvo priimtas 1837 m. Vokietija perm Pranczijos autori teisi sistem. Ispanijoje 1762 m. priimtas statymas, kuris numat, kad privilegijos leisti knygas bus suteikiamos tik j autoriams. Skandinavijos alyse (Danija, Norvegija) nuo 1741 m. veik dekretas, pagal kur autoriai ir j teisi permjai turjo teis savo krinius vis gyvenim. Daugelis valstybi perimdamos prancz arba angl autorins teiss sistemas iki XIX amiaus jau turjo nacionalinius autori teisi statymus. Taiau nacionalins teiss normos negaljo apsaugoti autori usienio valstybse. Atsirado poreikis reguliuoti autori teises tarptautiniu mastu. Atsirado dvialiai valstybi susitarimai dl autori teisi apsaugos, taiau to nepakako. Neivengiamas tapo tarptautinio autori teisi reguliavimo atsiradimas. 1886 m. pasirayta Berno konvencija dl literatros ir meno krini apsaugos. 1952 m. priimta Pasaulin autorins teiss konvencija (enevos konvencija), turjusi tiksl numatyti autori teisi apsaug skirting teiss tradicij valstybse. Autori teis kontinentins ir bendrosios teiss teisinse sistemose Kalbant apie autori teis, kaip civilins teiss institut, reikt paaikinti, kad skiriamos dvi pagrindins autori teiss sistemos. Viena i j anglosaks (bendrosios teiss) autori teiss statymuose pirmenyb teikianti autoriaus turtinms teisms (pvz. JAV, Jungtins Karalysts, Australijos autori teisi statymai). Kita kontinentins teiss, Europos ali teiss sistema, pirmenyb teikianti asmeninms neturtinms autoriaus teisms (moralinms teisms), Laikoma, kad kontinentins teiss princip esm geriausiai atsiskleidia Pranczijos ir Vokietijos teiss sistemose. Svarbu: Lietuvos autori teisi ir gretutini teisi statymai pagrsti kontinentins teiss principais. Kontinentins teiss esm galtume apibrti taip: teisin apsauga suteikiama ne idjoms, o krybinio intelektualaus darbo rezultatams; teisin apsauga suteikiama originaliems kriniams ir siejama su autoriaus asmenybe, t.y pirmenyb teikiama autoriaus asmeninms neturtinms teisms (autorysts teis, teis autoriaus vard ir teis krinio nelieiamyb); teisin apsauga suteikiama kriniams, nepaisant j paskirties ir verts, taiau ireiktiems kuria nors objektyvia forma, leidiania suvokti ir atgaminti intelektins krybins veiklos rezultat; statymais numatyta autori teisi kompensavimo sistema (visi, kurie naudojasi krybins veiklos rezultatais, autoriams turi mokti atitinkam autorin atlyginim); autori teisi gyvendinimui ir gynimui statymai numato kolektyvinio teisi gyvendinimo sistem, pagal kuri autorin atlyginim autoriams surenka ir paskirsto jiems atstovaujanios kolektyvinio teisi administravimo asociacijos, steigtos autori ar j teisi permj narysts pagrindu. Anglosaks teisins sistemos ali (bendrosios teiss sistemos) autori teis (Copyright): i teiss sistema remiasi visikai kitais principais. Pradi iai teiss sistemai dav Anglijos statymai. ios teisins sistemos alyse (JAV, Anglija, Airija, Kanada, Australija, Naujoji Zelandija) pagrindinis akcentas skiriamas turtinms autori teisms. Atkreipkite dmes, kad is skirtumas akcentuojamas jau paiame autori teiss pavadinime angl kalba: odi junginyje Copyright nra odio autorius ( odi jungin galime iifruoti taip teis kopijuoti). Todl akivaizdu, kad remiantis ia teiss sistema, autori asmeninms neturtinms teisms skiriamas nedidelis dmesys. Pvz. JAV ias teises pripaino tik 1995 m., tapusi Berno Sjungos nare. Pats autorius nra toks svarbus paiai autori teisi sistemai. Teis krin pagal i teiss sistem atsiranda kitu pagrindu, t.y. pagrindinis vaidmuo skiriamas ne autoriui, o tam kas deda kapital (kas finansuoja ir organizuoja krinio sukrim, tam priklauso ir autori teiss krin). Pagrindinius ios sistemos principus dert imanyti, nes JAV, kuri statymai pagrsti ios teiss sistemos principais, vaidina labai svarbu vaidmen reglamentuojant autori teisi apsaug tarptautiniu lygiu. Pvz., Pasaulins prekybos organizacijos sutartis dl intelektins nuosavybs apsaugos aspekt prekyboje (TRIPs) nenumato reikalavim saugoti autori ir atlikj asmenines neturtines teises. Tarptautini teiss norm ir organizacij poveikis autori teiss harmonizavimui Tarptautins ir regionins teiss normos daro didel poveik autori teisi harmonizavimui, todl atskirose alyse taikomos teiss sistemos vienodja. Tai skatina toki valstybini darini kaip Europos Sjunga atsiradimas ir pltimasis (Europos Sjungos alys tarp j ir Lietuva turi derinti savo teiss sistema su ES teise). Kitas svarbus veiksnys teiss sistem vienodjimui tarptautini organizacij vaidmens didjimas (pvz. Pasaulins intelektins nuosavybs organizacijos PINO vaidmuo). Taiau tarptautiniu lygmeniu ios dvi teiss sistemos vis dar kelia problem. Pvz., 2000 m. gruodio mnes PINO Diplomatinje konferencijoje turjo bti priimta sutartis dl artist atlikj teisi apsaugos j atlikim audiovizualinius raus. is sutarties parengimo ir primimo procesas, prasidjs 1996 m., nebuvo skmingai ubaigtas pasiraant sutart. Viena i svarbi prieasi, kodl sutartis nebuvo pasirayta - ES ir JAV delegacij nesutarimas dl teisi perdavimo. Tai dar kart primin apie skirtingas teisi sistemas. 2 tema. AUTORI TEISI OBJEKTAI IR SUBJEKTAI (1 dalis)

Autori teisi objekto svoka. Autori teisi objekt ir autori teiss objekto svok palyginimas. Literatros, mokslo ir meno kriniai kaip autori teisi objektai. Ivestiniai kriniai, sukurti pasinaudojus kitais literatros mokslo ir meno kriniais. Kriniai, nelaikomi autori teisi objektais. Teisinis reglamentavimas .Autori teisi objektai (saugomi kriniai, j rys) nustatyti Berno konvencijoje (2, 2 bis str.), PINO autori teisi sutartyje (4, 5 str.), TRIPS sutartyje (9, 10 str.), taip pat ES direktyvose (1991 m. gegus 14 d. Tarybos direktyvos 91/250/EEB dl kompiuteri program teisins apsaugos 1 ir kt. str.; 1996 m. kovo 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 96/9/EB dl duomen bazi teisins apsaugos 3 ir kt. str.). Autori teisi objektai reguliuojami LR ATGT 2, 4, 5 str. Autori teisi objekto svoka Autori teisi objektai tai vertybs, kurios yra saugomos pagal autori teisi apsaug reglamentuojani teiss akt normas. Autori teisi objekto svokos tarptautiniai teiss aktai tiesiogiai nepateikia. Antai, Berno konvencijos dl literatros ir meno krini apsaugos 2 straipsnyje pateiktas literatros ir meno krini svokos apibrimas, terminas autori teisi objektai nevartojamas. io termino nerasime ir PINO autori teisi sutartyje bei TRIPS sutartyje[1]. Autori teisi objekt svoka pateikta LR ATGT 4 straipsnio 1 dalyje, kur numatyta, kad autori teisi objektai originals literatros, mokslo ir meno kriniai, kurie yra kokia nors objektyvia forma ireiktas krybins veiklos rezultatas. Taigi i statymo apibrimo galime daryti ivad, kad autori teisi objektams yra bdinga: 1. Autori teisi apsauga yra taikoma mogaus intelektinskrybins veiklos rezultatams kriniams. 2. Kriniai, kurie gali bti saugomi statymo, turi atitikti tokius reikalavimus: Krinys turi bti originalus mogaus krybins veiklos rezultatas. Krinio originalumas pagrindin slyga krinio teisinei apsaugai. Originalumas reikia: (a) kad krinyje atspindta autoriaus asmenyb, t.y. krinyje ireiktos autoriaus mintys, pasaulira, jausmai ir pan., (b) kad krinys yra savarankikos krybins veiklos rezultatas, t.y. nenukopijuotas nuo kit krini. Originalumas nra tapatinamas su naujumu. Krinyje gali bti nagrinjamos inomos idjos bei temos; kuriant naujus krinius, gali bti naudojamasi jau esaniais kriniais (cituojant, kuriant vertimus, adaptacijas aranuotes ir t.t.), taiau ir tokiuose kriniuose turi atsispindti konkretaus autoriaus asmenins krybins veiklos indlis. Svarbu ir tai, kad originalumo lygis skiriasi skirtingose kriniuose: vadinamojo klasikinio arba tradicinio meno kriniuose (pavyzdiui, groins literatros, tapybos, grafikos kriniuose) originalumas i esms atspindi autoriaus asmenyb, naujose krini ryse originalumas gali reikti, kad krinys yra tiesiog paties autoriaus krybins veiklos rezultatas (kompiuteri programos, duomen bazs, krini rinkiniai)[2]. Greta to iuolaikiniuose meno kriniuose originalumas daniau reikia ne autoriaus kryb, o autoriaus savit parinkim, t..y. autoriaus pats negamina o surenka, sujungia, tokiu bdu ireikdamas koki nors idj, pavyzdiui, Marcel Duchamp kriniai, remiksuoti muzikos kriniai. Svarbu: originaliais laikomi tik tokie kriniai, kurie yra savarankikos krybins veiklos rezultatas. Originalumo lygis yra skirtingas skirtinguose kriniuose. Originalumas negali bti tapatinamas su naujumu. Krinys turi bti ireiktas objektyvia forma: jis turi bti ireiktas taip, kad j galt igirsti, perskaityti, pamatyti kitas asmuo, t.y. neireiktos mogaus mintys nra saugomos. Svarbu ir tai, kad objektyvi krinio forma negali bti tapatinama su materialia krinio iraika: tam, kad krinys tapt autori teisi objektu, nebtina, kad jis turt materiali iraik saugomi ir nerayti ar kitokiu bdu materialioje formoje neufiksuoti kriniai. Su objektyvios formos reikalavimu yra susijs ir formalum netaikymo autori teisje principas, kuris reikia, kad krinys ir autori teiss j saugomi nuo krinio sukrimo momento, t.y. nuo to momento, kai krinys gauna objektyvi iraik. is principas tvirtintas Berno konvencijos dl literatros ir meno krini apsaugos 5 str. 2 dalyje, kuriame numatyta, kad naudojimuisi autori teismis ir j gyvendinimui netaikomi jokie formalumai. Formalum netaikymo principas draudia kaip autori teisi apsaugos slyg nustatyti autori teisi objekt registravim, deponavim ir pan. Svarbu: objektyvi krinio forma negali bti tapatinama su materialia iraika. Saugomi ir kriniai, kurie nra fiksuoti materialioje iraikoje. 1. Originalus krybins veiklos rezultatas laikomas kriniu ir yra saugomas, nepaisant jo menins verts: saugomi bet kokie kriniai, net jei jie meno poiriu nra vertingi (t.y., saugomi ir inom autori, ir neinom autori kriniai, taip pat vaik, mokini, student originals kriniai, kriniai, kurie neatitinka tam tikro laikotarpio dvasios, pasauliros, pavyzdiui, sovietinio laikotarpio kriniai, atspindintys to meto idealus ir vertybes). Svarbu : krinio menin vert nra krinio teisins apsaugos slyga. 1. Krinys bet kurios meno, mokslo ar literatros srities krybins veiklos rezultatas, nepaisant jo iraikos bdo ar formos: saugomi vairi mokslo, meno, literatros srii, vairi anr kriniai (t.y. saugomi ir varaus meno kriniai paveikslai, skulptros, groins ar mokslins literatros ir kriniai, ir taikomojo pobdio kriniai dizainas, reklamos klipai, kino afios, duomen bazs ir t.t.); kaip minta, saugomi ir kriniai, kurie yra fiksuoti materialioje iraikoje (knygose, skulptrose, garso ir vaizdo rauose ir t.t.), ir kriniai, kurie neturi materialios iraikos (odiniai (perskaityti, sudainuoti, pagroti ir kitaip atlikti), viesos, video instaliacijos ir pan.). Svarbu : autori teis saugo vairi ri, anr, vairi iraikos form krinius. Literatros, mokslo ir meno kriniai kaip autori teisi objektai I esms visi intelektins krybins veiklos rezultatai, atitinkantys statymo nustatytas slygas teisinei apsaugai, gali bti laikomi autori teisi objektais. Visgi tiek tarptautiniuose autori teises reguliuojaniuose teiss aktuose, tiek LR ATGT yra vardinti konkrets saugomi kriniai. Antai Berno konvencijos 2 straipsnyje numatyta, kad svoka "literatros ir meno kriniai" apima kiekvien literatros, mokslo ir meno krin, koks bebt jo iraikos bdas ar forma: knygas, broiras ir kitus literatros krinius; paskaitas, kalbas, pamokslus ir kitus tokios ries krinius; dramos ir dramos-muzikos krinius; choreografijos krinius ir pantomimas; muzikos krinius su tekstu ar be teksto; kinematografijos krinius, kuriems prilyginami analogikais kinematografijai bdais gauti kriniai; pieimo, tapybos, architektros, skulptros, graviravimo ir litografijos krinius; fotografijos krinius, kuriems prilyginami analogikais fotografijai bdais gauti kriniai; taikomosios dails krinius; iliustracijas, emlapius, planus, eskizus ir plastikos krinius, susijusius su geografija, topografija, architektra ar mokslu. Taip pat Berno konvencijoje numatyta, kad vertimai, adaptacijos, muzikins

aranuots ir kiti literatros ar meno krini perdirbimai saugomi kaip ir originals kriniai nepaeidiant originalaus krinio autorins teiss (2 straipsnio 3 dalis), kad saugomi originals literatros ir meno krini rinkiniai (2 straipsnio 5 dalis), taip pat konvencijoje nustatyta valstybi nari teis nustatyti taikomosios dails krini apsaug (2 straipsnio 7 dalis). LR ATGT 4 str. numatyti tokie saugomi autori teisi objektai: 1) knygos, broiros, straipsniai, dienoraiai ir kiti literatros kriniai, ireikti bet kokia forma, skaitant elektronin, taip pat kompiuteri programos; 2) kalbos, paskaitos, pamokslai ir kiti odiniai kriniai; 3) raytiniai ir odiniai mokslo kriniai (mokslins paskaitos, studijos, monografijos, ivados, mokslo projektai ir projektin dokumentacija bei kiti mokslo kriniai); 4) dramos, muzikiniai dramos, pantomimos, choreografijos ir kiti scenoje atlikti skirti kriniai ir reisuoti spektakliai, taip pat scenarijai ir scenarij planai; 5) muzikos kriniai su tekstu arba be teksto; 6) audiovizualiniai kriniai (kino filmai, televizijos filmai, televizijos laidos, videofilmai, diafilmai ir kiti kinematografinmis priemonmis ireikti kriniai), radijo laidos; 7) skulptros, tapybos bei grafikos kriniai, monumentalioji dekoratyvin dail, kiti dails kriniai, taip pat scenografijos kriniai; 8) fotografijos kriniai ir kiti fotografijai analogikais bdais sukurti kriniai; 9) architektros kriniai (pastat ir kit statini projektai, briniai, eskizai ir modeliai, taip pat pastatai ir kiti statiniai); 10) taikomosios dails kriniai ir kriniai, neuregistruoti kaip pramoninis dizainas; 11) iliustracijos, emlapiai, planai, sod ir park projektai, eskizai ir trimaiai kriniai, susij su geografijos, topografijos ar tikslij moksl sritimis; 12) kiti kriniai. Be to, autori teisi objektais laikomi: 1) ivestiniai kriniai, sukurti pasinaudojus kitais literatros, mokslo ir meno kriniais (vertimai, inscenizacijos, adaptacijos, anotacijos, referatai, apvalgos, muzikins aranuots, statins ir interaktyvios interneto svetains ir kiti ivestiniai kriniai); 2) krini rinkiniai ar duomen rinkiniai, duomen bazs (ireiktos techninmis priemonmis skaityti pritaikyta ar kita forma), kurie dl turinio parinkimo ar idstymo yra autoriaus intelektins krybos rezultatas; 3) teiss akt, oficiali administracinio, teisinio ar norminio pobdio dokument, nurodyt io statymo 5 straipsnio 2 punkte, neoficials vertimai. Paymtina, kad tiek Berno konvencijoje, tiek LR ATGT 4 str. pateiktas krini sraas nra baigtinis: statyme nustatyta apsauga taikoma ir kriniams, kurie nra vardinti iame srae, jei jie yra originals ir ireikti objektyvia forma. Svarbu : LR ATGT nustatytas autori teisi objekt sraas yra nebaigtinis. Atsivelgiant tai, kad teiss aktai pateikia labai plat saugom objekt sra, patogumo dlei objektus galima suklasifikuoti. Pirmoji klasifikacija grindiama krini skirstymu pagal anr. Pagal tai iskiriami: 1. Literatros kriniai: jie apibdinami kaip visi kriniai, ireikiami odiais[3]: odiniai, raytiniai; prie j yra sikirtos ir kompiuteri programos;. 2. Meno kriniai: vaizduojamojo meno ir muzikos kriniai (odiniai, raytiniai (atlikti, urayti, rayti); prie j priskiriamos muzikos krini aranuots, variacijos ir pan. 3. Mokslo kriniai (mokslins paskaitos, studijos, monografijos, ivados ir t.t.). Daniausiai mokslo kriniai pagal iraikos bd yra literatros kriniai (gali bti tiek raytiniai, tiek odiniai). Antroji krini klasifikacija pagal tai, ar tai yra vien tik autoriaus krybins veiklos rezultatas, ar krinyje pasinaudota kit autori kriniais. Atsivelgiant tai yra iskiriami: 1. Pirminiai kriniai kriniai, kurie atsiranda i konkretaus autoriaus krybins veiklos, nenaudojant kit autori krini; 2. Ivestiniai kriniai kriniai, kuriuose pasinaudota kit autori kriniais. Ivestiniams kriniams kaip bet kuriems kitiems kriniams keliamas originalumo reikalavimas, t.y nepaisant to, kad juose naudoti kiti kriniai, ivestiniai kriniai turi bti savarankiko krybinio darbo rezultatas. Kita slyga ivestini krini teisinei apsaugai yra susijusi su tuo, kad jie autori teisi objektais laikomi tik tuomet, jei juos kuriant, nepaeistos panaudot krini autori teiss (pvz., norint iversti usienio autoriaus literatros krin lietuvi kalb reikia gauti krinio autoriaus ar teisi permjo leidim iversti krin; tik gavus autoriaus teisi subjekto sutikim, originalus literatros krinio vertimas bus saugomas kaip autori teisi objektas). Prie ivestini krini priskiriami vertimai, inscenizacijos, adaptacijos, anotacijos, referatai, apvalgos, muzikins aranuots, statins ir interaktyvios interneto svetains ir kiti ivestiniai kriniai). Objektai, kuriems autori teisi apsauga netaikoma Visgi ne visi krybins veiklos rezultatai gali bti saugomi kaip autori teisi objektai. Autori teisi apsauga yra i dalies ribojamas primimas prie informacijos, todl kai kuriais atvejais yra btina kai kuriuos krybins veiklos rezultatus iimti i saugom objekt srao tam, kad visuomens nariai galt laisvai naudotis tokiais objektais. Tokiu bdu siekiama ilaikyti pusiausvyr tarp autoriaus turtini ir asmenini neturtini interes apsaugos bei visuomens teiss informacij. Dalis objekt, kurie nra laikomi autori teisi objektais, apskritai nra krybins veiklos rezultatai. Taip pat kai kurie i nesaugom pagal autori teis objekt, gali bti kit teiss akt apsaugos objektai. T numato tiek tarptautiniai teiss aktai, tiek LR ATGT. ATGT 5 str. vardinti tokie objektai, kuriems autori teisi apsauga netaikoma: 1) Idjos, procedros, procesai, sistemos, veiklos metodai, koncepcijos, principai, atradimai ar atskiri duomenys. Autori teisje laikomasi nuostatos, kad idjos yra nesaugomos. Tokiu bdu visuomens nariams (ir krini naudotojams, ir kitiems autoriams) paliekama teis laisvai naudoti suformuluotas idjas, atskirus duomenis, informacij ir pan. Taip yra utikrinamas teiss informacij gyvendinimas ir tuo paiu prisidedama prie progreso, evoliucijos vairiose mogaus intelektins veiklos srityse skatinimo idj, mini prieinamumas leidia jas toliau vystyti, leidia atsirasti naujoms idjoms. Btina turti omenyje ir tai, kad kai kurie i ia vardint objekt gali bti saugomi kit teiss akt, pavyzdiui, koncepcija ar veiklos metodas, kurie atitinka iradimams keliamus reikalavimus, gali bti patentuojami pagal Lietuvos Respublikos patent statym. Svarbu : autori teisi apsauga netaikoma idjoms.

2) Teiss aktai, oficials administracinio, teisinio ar norminio pobdio dokumentai (sprendimai, nuosprendiai, nuostatai, normos, teritorij planavimo ir kiti oficials dokumentai), taip pat j oficials vertimai. Teisins apsaugos iems objektams, kurie pagal prigimt paprastai yra autori intelektins krybins veiklos rezultatas, Berno konvencijoje paliktas nacionaliniam reguliavimui (2 straipsnio 4 dalis). LR ATGT nustato, kad ie objektai yra nesaugomi. ios normos paskirtis pirma, utikrinti, kad visuomens nariai galt tiesiogiai ir operatyviai prieiti bei nekliudomai naudotis aktais ir dokumentais, kurie paprastai yra visuotinai privalomi (atgaminti, cituoti, komentuoti ir pan.), antra, utikrinti atitinkam institucij teis neribotai ir nepraant toki akt ir dokument autori leidimo iuos aktus keisti, pildyti, panaikinti ir pan. Atkreiptinas dmesys tai, kad autori teisi objektais yra nelaikomi tik oficials administracinio, teisinio ar norminio pobdio dokumentai ir j oficials vertimai. Prie oficiali administracinio, teisinio ar norminio pobdio dokument priskiriami statym nustatyta tvarka priimti ir paskelbti teiss aktai, teism sprendimai, nutartys, nutarimai, valstybs ir savivaldybi institucij aktai. Oficialaus vertimo apibrimo galiojantys teiss aktai nepateikia. Oficialiu vertimu reikt laikyti tok vertim, kuris yra skelbiamas visuomenei su yma oficialus vertimas. Jei vertimas yra neoficialus ir yra originalus, jis yra saugomas kaip autori teisi objektas. Svarbu: autori teisi objektais nelaikomi ne tik teiss aktai ir oficials administracinio, teisinio ar norminio pobdio dokumentai, bet ir j oficials vertimai. 3) Oficials valstybs simboliai ir enklai (vliavos, herbai, himnai, piniginiai enklai ir kiti valstybs simboliai bei enklai), kuri apsaug reglamentuoja kiti teiss aktai. ie objektai pagal prigimt taip pat yra krybinio darbo rezultatai, taiau dl j specialios vieos paskirties jie nra saugomi kaip autori teisi objektai. Visgi oficiali valstybs simbolika ir piniginiai enklai negali bti visikai laisvai naudojami, nes tokiu bdu galt bti paeistas vieasis interesas. i objekt naudojimo tvark nustato specials teiss aktai[4]. Svarbu: oficials simboliai ir enklai negali bti laisvai naudojami, j naudojimo tvark nustato specials teiss aktai. 4) Oficialiai registruoti teiss akt projektai. Dl t pai prieasi kaip 2 punkte numatyti objektai nesaugomi oficialiai registruoti teiss akt projektai. statym ir kit Seimo akt projektai yra registruojami Lietuvos Respublikos Seimo statute nustatyta tvarka, kit institucij teiss akt projektai tose institucijose galiojania tvarka[5]. 5) prastinio pobdio informaciniai praneimai apie vykius. prastinio pobdio praneimai apie vykius (politinius, kriminalinius, kultrinius ir t.t.) nra laikomi krybins veiklos rezultatais, todl jie yra nesaugomi kaip autori teisi objektai; kita vertus tokiu bdu yra utikrinama visuomens teis informacij, nustatant teisin reguliavim, pagal kur neleidiama privatizuoti visuomenei aktualiausios informacijos. Svarbu ir tai, kad straipsniai, televizijos laidos, kuriuose nagrinjami, aptariami aktuals vykiai, yra saugomi autori teisi objektai. 6) Folkloro kriniai. Pats terminas kriniai leidia daryti ivad, kad i objekt grup taip pat yra kriniai. Visgi tai specifiniai kriniai, kurie atsiranda i mogaus krybinio darbo, taiau dl naudojimo i lp lpas, i kartos kart pakinta, gauna vairias formas, o pirmasis ir tikrasis tokio krinio autorius daniausiai yra neinomas. Tai yra pagrindin prieastis, dl kurios folkloro kriniams netaikoma autori teisi apsauga. Visgi ie objektai kaip tautos kultros paveldo dalis yra saugomi pagal Lietuvos Respublikos etnins kultros valstybins globos pagrind statym, kuris nustato naudojimo tokiais kriniais taisykls.