FILOSOFIJA

1
Pareng doc.dr.Lina ulcien

ANTROPOLOGINIO REDUKCIONIZMO FORMOS IR ANALIZ

Parengta remiantis:
1. Kowalczyk St. The Philosophy of Man and the Empirica Descriptive Anthropologies

// An outline of the Philosophical Anthropology. Frankfurt am Main. 1991. P. 7-14. 2. Pivorius V. Emanuelis Munj ir prancz personalizmo filosofija (vadinis straipsnis) // Munj E. Personalizmas. Vilnius: Pradai, 1996. 3. Valverde C. Antropologa filosfica. Valensia: Edicep, 2002, 330 p. Yra labai vairi antropologijos ri. Fizin antropologija, arba antropobiologija,1 domisi paleontologinmis temomis, populiacij genetika, etnoekologijos klausimais. Ji tiria mog kaip homo sapiens ries atstov, t.y. studijuoja jo filogenez2 ir ontogenez3, jo organizmo struktr ir funkcijas, moni rass kilm, moni riai bdingus bruous, mogaus praeities evoliucij ir ateities galimybes, jo sveik su biokosmosu ir pan. Panaiai kaip gamtos moksluose, i antropologija aprao mog iorinmis-kiekybinmis, somatinmis4, biologinmis, ekologinmis, morfologinmis etc. charakteristikomis. Yra psichologin antropologija, tirianti mogaus elges (normali subjekt ir sutrikusios psichins pusiausvyros asmen) psichiniu arba psicho-somatiniu poiriu. iai sriiai priklauso psichoanaliz, parapsichologija ir panaios disciplinos. iandien labai ipltota kultrin antropologija (kai kuriose kultrinse tradicijose ji vadinama socialins antropologijos vardu) tiria gentini bendruomeni etnologij, j paproius, giminingus ryius, kalb, moral ir religij. Intensyviai pltojant struktralizmo idjas, i antropologija pristato save kaip filosofins antropologijos alternatyv ir duobkas bei pretenduoja tapti vienintele tikraja antropologija. Ji kalba apie etnologin filosofijos ir net mogikojo subjekto mirt. Socialin-kultrin antropologija tiria individual mog ir visuomen j sryyje su kultra ir civilizacija, socialinmis organizacijomis etc. Beje, egzistuoja skirtingos socialins-kultrins antropologijos suvokimo tradicijos. Kartais ji siejama su sociologija (ir tiesiog tiria iuolaikin visuomen, todl ne visada aikiai atskiriama nuo sociologijos) ir psichologija, kartais su istorija, etnologija bei etnografija. Pastarj krypt reprezentuoja struktralizmo krjas Claudeas Lvi-Straussas. Jungtinse Amerikos Valstijose ypa takinga etno-psichologin antropologija, kuri akcentuoja tipini atskir taut kultrini modeli ir su jais susijusi psichini bruo vaidmen. Panai savo pobdiu yra viena i socialins-kultrins antropologijos form lyginamoji antropologija. 1903 m. paskelbto veikalo Lyginamosios antropologijos planas autorius Wilhelmas Humboldtas taip formuluoja jos tiksl: tai ess individuali skirtum tyrimas, atskiriant atsitiktinius poymius nuo esmini, nustatant pastarj prieastis ir juos vertinant. Lyginamoji antropologija netyrinja mogaus apskritai, nra ji ir vien individus tyrinjantis mokslas. Pasak Humboldto, is mokslas turi tyrinti mogik bendrij charakterius, kuriuose, nepraradant idealybs lygmens, tyrinjami visokiausi skirtumai. moni charakteri vairov ne tik tyrinjama, bet ir vertinama. Taigi antropologas,

1 2

Kai kurie autoriai j vadina prigimtine antropologija. Filogenez organizm (j sistematini grupi tip, klasi, bri, eim, geni ir ri), organ istorinis vystymasis (nuo pat gyvybs atsiradimo emje). 3 Ontogenez individualus organizmo vystymasis visuma pakitim nuo organizmo gimimo iki mirties. 4 Soma gr. knas. Somatinis knikas, kno.

FILOSOFIJA

2
Pareng doc.dr.Lina ulcien

tyrindamas individ ypatumus, turi atrasti esmines charakteristikas ir jas vertinti monijos idealo viesoje.5 Kultrin antropologija formavosi kaip moni gyvenimo bdo painimas. Pradioje buvo akcentuojamas svetim, t.y. egzotik, kultr painimas. Buvo manoma, kad pastant kitas kultras ir tai, kaip jose gyvena mons, mes atskleidiame ne tik atskir kultr ypatybes, bet ir universalias mogaus gyvenimo struktras. Palygindami skirtingus moni gyvenimo bdus, galime geriau suprasti ir savo kultros privalumus bei trkumus. Taigi pamatin kultrins antropologijos intencija yra humanistin, nes pirmiausia turime pripainti ir vertinti kitus kaip mones, o paindami kitus, galime geriau painti ir save.6 Galiausiai dera tarti kelet odi apie teologin antropologij, kuri analizuoja ir aikina tai, k Dievas apreik monms apie tikrov, vadinam mogumi. Kalbant konkreiau, i antropologija iuolaikine kalba dsto mokym, kur klasikin krikionikoji teologija pateik traktatuose apie gimtj nuodm, mogaus ikilim malons bsen, jo iteisinim prie Diev ir pan. Taigi nra aiku, kas turima galvoje, jei antropologijos terminas vartojamas be jokio tikslinanio bdvardio. Be to, keblumai dl antropologij randasi dl skirting akademinimokslini tradicij vairiuose regionuose. Pavyzdiui, kontinetinje Europoje antropologija pirmiausia vadinama fizin antropologija, o kultrinius ir socialinius aspektus tiria kita disciplina etnologija. Anglijoje, prieingai, antropologija vadinama socialin antropologija, fiziniais aspektais usiima paleontologija ir genetika, o kultriniais archeologija ir istorija. Jungtinse Amerikos Valstijose antropologija pirmiausia laikoma kultrin antropologija, kuri tiria kai kurias paleontologijos ir mogaus genetikos temas. Taigi yra vairi antropologij. Fizin ir psichologin, socialin ir kultrin antropologijos paprastai yra deskriptyvaus pobdio (nors ne visada, kai kuri autori ratuose yra filosofini element) ir aikiai nedeklaruojanios vertybini-normatyvini princip. Bt pravartu iuos principus iluktenti, mat neretai ios antropologijos pltoja redukcionistin poir mog.7 Tokiam luktenimui ir yra skirtas is skyrius.

1. ANTROPOLOGINIO REDUKCIONIZMO FORMOS

Antropologinis redukcionizmas turi daug vari pavidal, taiau daniausi fizicizmas, biologizmas, psichologizmas, sociologizmas ir loginiai-pragmatiniai modeliai. Fizicizmas yra tipinis mechanistinio materializmo reprezentantas. Svarbiausias jo atstovas yra struktralizmo pradininkas Claudeas Lvi-Straussas (g. 1908). is autorius, absoliutindamas sinchronin-struktrin metod, redukuoja mog fizikin-chemin jo prigimt. Nors jis tiria etnologinius ir istorinius duomenis, jo teoriniams svarstymams aikiai bdingi filosofiniai elementai. Struktralizmas siekia paaikinti mogaus asmen j gaubianiais (personhood) duomenimis, kuriuos tiria fizika, chemija, fiziologija, matematika ir logika.8
5

Dalius Jonkus. Pragmatinio pasaulio problema. Trys antropologijos lygmenys Kanto filosofijoje // Darbai ir dienos, 2005. Nr. 41. P. 121-122. 6 Ten pat. P. 120. 7 Pasak Kanto, pastant mones, jau i anksto turime inoti, k reikia kreipti dmes. Todl atskir moni ir j skirtum painimas suponuoja bendr inojim apie mog: Bendras inojimas visada yra pirmesnis u lokal inojim, jei pirmj sistematizuoja ir nukreipia filosofija; be to bet kuris gytas inojimas bus ne kas kita kaip pabiros inios ir nebus mokslo. (Ten pat. P. 121). 8 [E]gzotinse visuomense mes susidurtume tik su plaiau negu kitur siaknijusia nesmoninga teleologija [...]: kai kuriuos tos teleologijos aspektus mums atskleidia kalbotyra ir psichoanaliz, o j grindia biologini (smegen struktros, sualojim, vidins sekrecijos) ir psichologini mechanizm aismas. (Lvi-Strauss C. Laukinis mstymas. Vilnius: baltos lankos, 1997. P. 282-283).

FILOSOFIJA

3
Pareng doc.dr.Lina ulcien

Claudeas Lvi-Straussas Pasak Lvi-Strausso, nedert umirti, kad kiekviena i deimi ar imt tkstani visuomeni, gyvenusi kaiminystje ar keitusi viena kit nuo t laik, kai emje atsirado mogus, teig, kad joje sutelkta visa mogaus gyvenimo prasm ir orumas, ir toks teigimas nors tai bt tik nedidel nomad gentis ar kaimelis mik gldumoje jiems patiems atrod taip pat moralikai pagrstas, kaip mums atrodo ms pai tokie tvirtinimai. Taiau tiek jie, tiek mes esame labai egocentriki ir naivs tikdami, kad mogaus esm slypi viename kuriame mogaus istorins ar geografins egzistencijos bd, o ne vairiausi tuos bdus skiriani ir vienijani ypatybi sistemoje. Pradjus grimzti tariamai akivaizdias savo tiesas, kelio atgal nebra. Tie, kurie leidiasi pagaunami savo asmenybs spst, tariasi gal painti mones. Bet jie negali painti mogaus.9

Fizicizmas kvestionuoja ontin mogaus unikalum, t.y. jo asmenin A. Neasmeninis mogaus modelis paneigia dvasin dimensij, tokius dalykus kaip sin, jautrumas auktesnms vertybms, humanizmas, gyvenimo prasm, bendruomen. Jis i tikro konstituoja mogaus kaip asmens mirt ir suteikia mogikajam subjektui daikto-modelio vaidmen. Biologizmas yra kita redukcionistins antropologijos forma. Metodologinis biologizmas bdingas jzuitui Pierreui Teilhardui de Chardinui (1881-1955), sukrusiam savit krikionikosios antropologins tradicijos ir iuolaikins kosmins evoliucijos teorijos sintez. Filosofas pripaino ontin mogaus specifik, taiau savo tyrimuose taik metodologij, perimt i biologini moksl srities.10

Pierreas Teilhardas de Chardinas SJ

Ontologin biologizm reprezentuoja Friedrichas Nietzsche (1844-1900). mog jis apibria kaip prijaukint gyvn, kurio esminis aksiologinis sakymas yra gyvenimo statymas. Per sins ir dorovs fenomenus mogaus psichinis gyvenimas nerv sistemos papildinys galiausiai tampa gyvybinio silpnjimo altiniu. Biologizmas neteikia prielaid humanizmui.

Lvi-Strauss C. Laukinis mstymas. Vilnius: baltos lankos, 1997. P. 279. Popieius Pijus XII enciklikoje Humani generis (1950) nedviprasmikai kalba apie evoliucijos teorijos negalimyb, aikinant mogaus kilm.
10

FILOSOFIJA

4
Pareng doc.dr.Lina ulcien

Biologizmo ir psichologizmo derinys pasirodo psichoanalizs krjo Sigmundo Freudo (1856-1939) ratuose. Jam rpjo animalistin-instinktyvioji mogaus archeologija: Freudas redukavo mogaus smoning ego energijos ir instinkt srit, t.y. beasmen id.11 Vis psichin mogaus gyvenim jis interpretavo kaip biologini energij, ypa seksualins energijos, manifestacij. Fundamentali mogaus veikla ess malonumo siekis. Kai mogus suvokiamas kaip biologini ir instinktyvi energij mazgas, auktesns vertybs netenka prasms. i mogaus interpretacija eliminuoja dvasin gyvenim, depersonalizuoja ir sudaiktina mog.12

Kita antropologinio redukcionizmo forma yra sociologizmas, kuris pripasta absoliut visuomens pirmum individo atvilgiu. Kartais jis vadinamas organistine teorija, nes mogikuosius individus redukuoja socialinio organizmo fenomenus: kolektyv, klas ar valstyb. Moderni sociologizmo kryptis yra ir marksizmas, kurio krjas apibr mog kaip visuomenini santyki visum. Pagal i koncepcij, mogus neturi stabili, universali, ontini charakteristik, asmen kuriantis veiksnys yra kolektyvas. mogus tampa mogumi tik visuomenje, kuri Jam suteikia visus mogikuosius bruous, tokius kaip savivoka, kalba, rankiai, fizinio ir protinio darbo bdas. Visuomen kuria mog kaip mog, t.y. ji transformuoja fizin individ smoning, laisv, aktyv A. Sociocentrinje asmens interpretacijoje mogus-subjektas sudaiktinamas, nes galiausiai jis traktuojamas kaip socialini-ekonomini gali aidimo elementas ir padarinys. mogaus individualumo-asmenikumo dimensija aikinama kaip socialinio gyvenimo modelis. Kitaip tariant, mogus gali bti laikomas mogumi tik bendruomens kontekste ir dl savo aktyvaus dalyvavimo joje. Humanizacija yra mogaus sipareigojimo socialiniam gyvenimui ir darbui rezultatas. mogaus kilnumas gldi tame, kad jis yra visuomenini santyki padarini veiksnys. Sociocentrizmas kvestionuoja asmens autonomij mogikoje prigimtyje.
Karlas Marxas
11

S. Freud. A General Introduction to Psychoanalysis, New York, 1958; taip pat Moses and Monotheism, New York, 1955. 12 Atri Freudo kritika pateikta V. Franklio veikale Homo patiens.

FILOSOFIJA

5
Pareng doc.dr.Lina ulcien

Ontologinis sociopriorizmas ir sociocentrizmas neivengiamai veda aksiologin reliatyvizm. Vis vertybi, tame tarpe ir etini, kriterijai yra socialinio pobdio: gris yra tai, kas tarnauja rasei, klasei, valstybei etc. ir jos paangai. Marksizmas kalba apie klasin (net pirmiausia partin) mokslo, filosofijos, etikos etc. pobd. O mogaus teiss yra socialiniekonomini sistem rezultatas. Toks mogaus teisi reliatyvizavimas ypa pavojingas socialiniame gyvenime, nes sankcionuoja totalitarinio autoriteto pretenzijas. Sociologizmas daniausiai siejasi su totalitarinmis valdymo formomis. Istorikai jas gyvendino ital faizmas, Hitlerio nacionalsocializmas arba stalinizmas. Kita redukcionistin mogaus interpretacija yra analitinis-scientistinis mogaus aikinimas. Tipinis io poirio atstovas yra brit matematikas, filosofas bei visuomens veikjas Bertrandas Russellas (1872-1970), ekstremalaus empirizmo alininkas. Didel tak jo pasaulvaizdiui turjo matematin fizika ir nesubstancins elgsenos (behavioural) psichologija. Russellas kvestionavo stabil mogaus asmenikum. Pasak jo, mogaus subjektyvumas yra login fikcija, atsiradusi dl gramatini-lingvistini prieasi. Russello prigimtinio monizmo teorija atmeta objektyvios aksiologijos galimyb ir kvestionuoja universali etini norm egzistavim.
Pasak Russello, turtume suprasti, [k]ad mogus yra prieasi, kurios n netaria tur savo tiksl, veikimo produktas; kad jo gimimas, augimas, jo viltys ir baims, meil ir tikjimas tra atsitiktinio atom susijungimo rezultatas; kad joks heroizmas, kvpimas ar minties ir jausm tampa negali isaugoti mogaus gyvenim iapus mirties slenksio; kad visas ilgaamis darbas, tarnavimas, kvpimas, visas mogikojo genijaus spindesys pasmerkti inykti, stant Sauls sistemai; kad mogaus pasiekim ventykla bus palaidota po Visatos griuvsiais visi ie dalykai, nors juos ir galtume aptarinti, tokie akivaizds, kad nemanoma jokia juos paneigianti filosofija.13 mogus gamtos dalis, o ne kainkas jai prieingo. Jo mintys ir veiksmai pavalds tiems patiems dsniams, kuriems pavalds vaigdi ir atom judjimas. [...] Jo knas, kaip ir visa materija, sudarytas i elektron ir proton, kurie, kaip inome, pavalds tiems patiems dsniams, kuriems pavalds elektronai ir protonai, sudarantys gyvnus arba augalus [...] Tai, k vadiname mintimis, matyt, priklauso nuo smegen vingi organizacijos lygiai kaip kelions priklauso nuo keli ir kit susisiekimo priemoni. Akivaizdu, kad mstymui naudojama energija yra chemins kilms. Pavyzdiui, jodo trkumas organizme proting mog paveria idiotu. Smons fenomenai, matyt, siejasi su materialia struktra. Jei taip, vienas elektronas ar protonas negali mstyti lygiai kaip vienas mogus negali aisti futbolo rungtyni. Taip pat neturime pagrindo teigti, kad individualus mstymas egzistuoja po mirties, juk mirtis sugriauna smegen organizacij ir isklaido vingi naudojam energij. Dievas ir nemirtingumas ios centrins krikionikosios religijos dogmos nesulaukia mokslo paramos.14 Morals taisykls neturi trukdyti instinktyviai laimei. Taiau btent tai dl grietos monogamijos ir vyksta visuomenje, kurioje vyr ir moter skaiius nevienodas. inoma, tokiomis slygomis paeidiamos morals taisykls. Bet jeigu taisykls gerokai sumaina laims lygmen bendrijoje, jei geriau jas lauyti, negu paisyti, akivaizdu, kad jas laikas keisti. Kol to nra, dauguma moni, kuri poelgiai neprietarauja bendruomens interesams, priversti kaip alternatyv pasirinkti veidmainyst arba gd.15

I esms Russellas pakartoja devynioliktojo imtmeio scientistinio materializmo mogaus samprat, pagal kuri jis yra homo faber16 ir homo inventor17. Aukiausias mogaus
13 14

. . , 1987. C. 16. Ten pat. C. 65-66. 15 Ten pat. C. 81. 16 Lot. gaminantis, veikiantis mogus. 17 Lot. iradingas mogus.

FILOSOFIJA

6
Pareng doc.dr.Lina ulcien

gyvenimo paaukimas yra technologinis ir mokslinis aktyvumas. mogaus kilnumo altinis yra jo krybingumas. Tai gana prastas suvokimas logikos, matematikos, empirini moksl ir technologijos kulto kontekste. Taiau technokratiniam mentalitetui bdingas ne tik russellikas antropologinio redukcionizmo pavidalas. Nuosekliausia jo forma yra pranczo Augusteo Comteo (1798-1857) pozityvizmas,18 kuris kaip ir Russello scientizmas velgia asmen kaip gamtins tikrovs dal, prieinam deterministinio mstymo analizei. Karlas Jaspersas rao: Pozityvizmas yra pasaulira, kuri tapatina bt su tuo, kas prieinama gamtamoksliniam painimui.19 Pasak Jasperso, nuosekliai pltojamas pozityvizmas veda mogaus tapatinim su daiktu.20 Jei pozityvistin ar scientistin pozicija suabsoliutinama ir neapribojama kokia nors kita, auktesne, tuomet, pasak Jasperso, ikyla pavojus technokratins totalitarins bendruomens sukrimo prielaidoms atsirasti, bendruomens, kurios aukiausiu tikslu bus paskelbta materialin pasaulio pertvarka, aukiausia veiklos forma mokslin-technin, o aukiausiu santykiu tipu racionalizuotas santykis tarp vieningos socialins mainos grandi. XIX a. pabaiga buvo pozityvizmo aukso amius. XX a. pradioje jis klestjo ir garsiajame Sorbonos universitete. Technokratizmas, siekiantis technologinio-mokslinio progreso ir kosmoso valdymo, kuria login-technokratin mogaus vizij, kuri negali paaikinti jo ontinio turtingumo ir todl apskritai j ignoruoja. iame kiekybinio pobdio mogaus prigimties paaikinime ignoruojama kokybin jo tikrov, neprieinama matematiniams ir empiriniams metodams.

2. ANTROPOLOGINIO REDUKCIONIZMO ANALIZ. FILOSOFIJOS IR SPECIALIJ MOKSL SANTYKIO PROBLEMA, KLAUS(I)ANT MOGAUS SLPINIO
vairioms trumpai apraytoms antropologinio redukcionizmo formoms, nors ir gana skirtingoms, bdingos bendros metodologins prielaidos. Pirmiausia j antropologija konstruojama ant specialij moksl pamato. Fizicizmas, biologizmas, psichologizmas, scientizmas ir pozityvizmas savo tyrimus pradeda gamtos, o sociologizmas ekonominiais-socialiniais mokslais. Bendras vis i krypi bruoas yra gnoseologinis monizmas, mokslin painim apribojantis jusliniu ir eksperimentiniu painimu. Taip tarsi atsiveriama materializmo
18 19

Pozityvizmo ir scientizmo kryptys personalist kartais vadinamos natralizmo vardu. Jaspers K. Philosophie. Bd. I. Berlin, 1956. P. 213. 20 Plg., . ., . . // . , 1978. P. 312. Charakteringa pozityvistins pasauliros yme Jaspersas laiko sitikinim, kad tikrasis painimas bus tik toks, kuris atveria galimyb paint daikt sudaryti, sukonstruoti. Painimo idealas, kurio gyvendinimui pozityvizmas nepripasta joki principini rib, ess principas: i tikro pastu tik tai, k galiu pagaminti (Jaspers K. Philosophie. P. 214).

FILOSOFIJA

7
Pareng doc.dr.Lina ulcien

filosofinms prielaidoms, kuris vis tikrov o sykiu ir mogaus psicho-fizin asmenikum siekia paaikinti materijai artimomis kategorijomis. vairios antropologinio redukcionizmo formos menkina ar visai paneigia dvasin mogaus dimensij. mogus nebra asmuo, t.y. smoningas ir laisvas subjektas, bet fizinischeminis mechanizmas (struktralist poiriu), prijaukintas gyvnas (Nietzsches sitikinimu) arba vitalinio id valdomas energij ir gyvybini jg mazgas (Freudo interpretacijoje). Sociologizmas suvokia mog kaip socialinio gyvenimo automatizm padarin, o neopozityvizmas ir scientizmas kaip veiksming automat. Tai depersonalizuotos mogaus koncepcijos, kvestionuojanios jo subjektyvum, laisv, moralin jautrum, savivok, ontin tapatyb ir subsistencij, santyk su transcendencija. Antropologinio redukcionizmo kontekste sudtinga kalbti apie vidindvasin mogaus gyvenim, universali ties, vertybes, objektyvias moralines normas ar transcendentin Sacrum. Mokslinis mogaus modelis (fizinis, biologinis, sociologinis etc.) nevelgia asmenyje to, kas grindia jo differentia specifica21 likusio pasaulio atvilgiu. Koncentruodamiesi ties kiekybiniu aspektu, gamtos ir ekonominiai-socialiniai mokslai nepajgs atskleisti dvasin-asmenin bt. *** Antrologinis redukcionizmas suteikia pamok, kad filosofija turt laikytis tam tikros metodologins autonomijos specialij moksl atvilgiu. Tai nereikia, kad mogaus studijose turtume atsiriboti nuo specialij moksl domeno. Taiau filosofiniam vilgsniui turt bti bdingas tam tikras metodologinis skirtingumas. Pasak egzistencinio tomizmo alinink, filosofijos savitumas gldi tame, kad ji formuluoja vadinamuosius egzistencinius sprendinius, tiesiogiai pagaunanius egzistencijos akt ir taip laiduojanius specialiesiems mokslams neprieinam painimo ir gilumins tikrovs sjung. inoma, filosofin mogaus analiz turt bti konstruojama, remiantis ir specialij moksl tyrimais ir metodologija. Juk mogus yra ne tik dvasin, bet ir imanentin kosmoso atvilgiu btyb. Kita vertus, jis priklauso visuomenei. Tai pareigoja studijuoti gamtos ir socialinius mokslus. Izoliavimasis nuo specialij moksl stumt filosof abstraktumo ir verbalizmo pavoj ir apsunkint egzistencin mogikojo asmens apraym. Fizin ir socialin, psichologin ir kultrin antropologija, inoma, reikalingos, bet jos negali pretenduoti isam mogaus tikrovs atskleidim. Beribis empirinis-sociologinis mogaus painimas vis dlto nesuvokia asmens pasaulio. Fizikiniai-cheminiai, biologiniaifiziologiniai, psichologiniai, sociologiniai, etniniai-kultriniai ir kiti aspektai neisemia jo turtingumo. Apsiribojimas bet kuriuo i j veda antropologin redukcionizm. Antikos pasaulyje filosofija danai inspiruodavo specialiuosius mokslus. iandien btent specialieji mokslai priveria filosof perirti savo argumentacij ar net tezes. Filosofija be mokslo yra luoa, o mokslas be filosofijos yra aklas vertybms. Todl tiriant mogaus fenomen, labiausiai pageidaujamas tarpdisciplininis atvirumas.

21

Lot. rin skirtyb.