BAUDIAMOJI

TEIS
S P E C I A L I OD A L I S JI

K N t G A

VILNIUS EUGRIMAS 2000

"1

U D K 3 4 3 (07 5 .8 ) B a583

PIRMOS KNYGOS TURINYS

B A U D IA M O JI T E IS S pec ialio ji dalis

ISDN IMIN

V a d o v l i o s k y r i a u t o r i a i : Armanas Abramoviius 15, 16 (kartu su D. Stasiuliu), 17, 18 Egidijus Bielinas 7, 19, 20 Anna Drakien 8 (kartu su J. Nociumi ir V. Paviloniu), 9, 10 Juozas Nocius 5, 6, 8 (kartu su A. Drakien ir V. Paviloniu) Vladas Povilonis 1, 2, 8 (kartu su A. Drakien ir ,/. Nociumi), 12 11, Jonas Prapiestis 3, 13, 14 Dainius Slasiulis 16 (kartu su A. Abramoviiumi) Gintaras vedas 4

/'i 1 t!I ' (I knyga)

t 1 ' 1 tU ( ' luiV'.OS)

S u d a r y toj as: Vladas Povilonis

n
si-/ ;

Ileista ATVIROS LIETUVOS FONDO LOMIS

Eugrimas, 2000

Pratar m ............... 7 I

sudtis ir nusikaltim o kvalifikavimus 24 3. Faktins nusikalstam os veikos ir nusikaltim o sudties tapatinim as (tapatinimo procedros) ....................................................................................................... 28

sky rius. BA U D IIII skyriu s. NU SIK A LTIM A I M O NIJAI IR M ON IK U M UI AM OS IO 37 S 1. Nusikaltimai monijai TE IS S 37 SPE C IA 2. Genocidas LIOJI 46 DA LIS IR JO S IV skyrius.K AR O NU SIKALTIM AI SIS TE M 57 A 1. Karo nusikaltim sistem a 9 57 2. Rin karo nusikaltim sudtis II 64 3. Atskiros karo nusikaltim sudtys skyrius. 72 NU SIK A LTIM V skyrius.N USIKA LTIM AI LIETU VO S VA LSTYB EI KV ALIFI 103 KA VIM 1. Nusikaltim valstybei sam prata ir klasifikavimas O 103 TEORIN I 2. Itin pavojingi valstybiniai nusikaltim ai AI 105 PA G RIN 3. Kiti valstybiniai nusikaltimai DA I 125 19 1. Ba VI skyriu s. N U SIK A LT IM AI M OG U I udia 155 masis 1. Nusikaltim mogui samprata ir klasifikavim as staty 155 mas 2. Nusikaltimai m ogaus gyvybei nusik 157 altim 3. Nusikaltimai m ogaus sveikatai ......; o 183 kvalif 4. Nusikaltimai m ogaus laisvei ikavi 209 mo 5. N usikaltim ai m ogaus seksualinio apsisprendimo laisvei ir teisin nelieiamumui is ....................................................................................................... pagri 217 ndas 6. N usikaltim ai m ogaus garbei ir orum ui 21 234 2. Nu sikalt im o

6 VII skyrius. NUSIKALTIMAI KONSTITUCINMS MOGAUS TEISMS............239 1. Nusikaltimai privataus gyvenimo nelieiamybei...............................................240 2. Nusikaltimai religijos ir sins laisvei............................................................244 3. Nusikaltimai rinkim teisms............................................................................249 4. Nusikaltimai socialinms mogaus teisms.......................................................263 5. Nusikaltimai autoriaus teisms..........................................................................272 VIII skyrius. NUSIKALTIMAI EIMAI IR VISUOMENS DOROVEI..................281 IX skyrius. NUSIKALTIMAI NUOSAVYBEI............................................................323 Nusikaltim nuosavybei charakteristika................................................................323 Nusikaltim nuosavybei rys...............................................................................340

PRATARM

liaudiamosios teiss specialij dal sudaro dvi knygos, kuriose inagniiL'ii visi Lietuvos Respublikos baudiamojo kodekso (toliau BK) specialiojoje dalyje numatyti nusikaltimai 2000 met liepos mnesio 1 dien. Parengta baudiamosios teiss specialioji dalis ubaigia baudiamosios It'lscs kurso, dstomo Vilniaus universiteto Teiss fakulteto studentams, studij Taiau, autori manymu, skaitytojui pateikiamas darbas bus naudingus ne tik studentams, bet ir daugeliui teiss praktik j kasdieniniame hirhc. Nagrindami BK specialiojoje dalyje numatytas nusikaltim sudtis autoriai stengiasi aptarti ne tik svarbiausius aptariamj nusikaltim sudi poymius, bet ir atsivelgti, kaip jie aikinami Lietuvos Respublikos Aukiausiojo Teismo senato, ir pagal galimybes pavelgti toki nusikaltim aikinim /c/ baudiamosios atsakomybs u juos klausim sprendim usienio ali moksle bei praktikoje. Autoriai, turdami Respublikos naujojo BK projekt, / ui band, kiek tai manoma, prognozuoti atskir BK norm raid ateit. Baudiamosios teiss bendroji ir specialioji dalys daugiausia parengtos I ilniaus universiteto Baudiamosios teiss katedros darbuotoj. Tarp spe-. iiiliosios dalies autori yra ir buvs Baudiamosios teiss katedros doceniii\, iuo metu Lietuvos Respublikos Aukiausiojo Teismo teisjas E. Bielinas. Todl dauguma atvej pateikti vienokie ar kitokie samprotavimai aliimkci daugumos katedros nari pozicij. Taiau autoriai nebuvo labai suvaryti ir pasitaiko mini, kurios i esms atspindi tik autoriaus pozicij. liaudiamosios teiss abiej dali autoriai yra nuoirdiai dkingi Atviros Lietuvos fondui, kuris parm i knyg rengim ir ileidim. Autoriai suvokia, kad baudiamosios teiss studij turinys gerokai keis i s primus nauj Lietuvos Respublikos baudiamj kodeks, taiau tikisi,

kad skaitytojui pateikiamas darbas kur laik ir toliau bus naudingas studentams teisininkams bei praktikos darbuotojams. Autoriai bus dkingi u isakytas pastabas, kurios gali bti panaudotos leidiant Baudiamosios teiss kurso antrj leidim. Pastabu laukiama adresu: Vilnius, Saultekio 9, VU Teiss fakultetas, Baudiamosios teiss katedra. Doc. V. Povilonis Baudiamosios teiss katedros vedjas

1 SKYRIUS

BAUDIAMOSIOS TEISS SPECIALIOJI DALIS IR JOS SISTEMA

Baudiamoji teis paprastai yra apibudinama kaip visuma teiss norm, nurodani pavojing veik poymius, udraudiani jas kaip nusikaltimus ir u j padarym numatani kriminalines bausmes, kaip nustatyto draudimo nesilaikymo pasekmes. Kaip ir daugelis kit teiss ak, ji turi bendrj ir specialij dalis. Kaip yra inoma, baudiamosios teiss bendrosios dalies normos apibria baudiamj statym tikslus, j galiojimo ribas, baudiamosios atsakomybs pagrindus, nusikaltimo padarymo formas, nustato bausmi sistem bei bausmi skyrimo tvark ir sprendia kitus bendruosius klausimus, susijusius su asmens patraukimu baudiamojon atsakomybn ir nubaudimu. Baudiamosios teiss specialiosios dalies normos nustato konkrei nusikaltim rinius poymius, apibdinanius atitinkam nusikaltimo sudt, bei apibria sankcij, kuri gali bti pritaikyta u realiai padaryt nusikaltim. Baudiamosios teiss specialiosios dalies normos, palyginti su bendrosios, turi tam tikr savitum. ias savybes tikslinga bent trumpai apibdinti, nes tai gali padti tiksliau suvokti norm turin ir teisingiau jas pritaikyti. Viena i esmini baudiamosios teiss specialiosios dalies norm savybi yra ta, kad jos paprastai pateikia baigtin sra veik, priskirt prie nusikaltim. Taip patvirtinamas inomas baudiamosios teiss principas: nulInm crimen sine lege. io principo realizavimas leidia tvirtinti, kad tik staIvmais aptartos pavojingos veikos utraukia baudiamj atsakomyb. Kita vertus, galima daryti prielaid, kad ne visos veikos, kurias visuomen iri neigiamai, gali bti pripaintos nusikaltimu. Visuomens smerkiamos veikos, kol jos nenumatytos baudiamajame statyme kaip nusikaltimai, neu-Iraukia baudiamosios atsakomybs ir kriminalins bausms paskyrimo. Taigi k , i i yra padaryta pavojinga veika, tik ianalizavus BK specialiosios dalies

10

I skyrius

BAUD1AMOSIOS TEISS SPECIALIOJI DALIS IR JOS SISTEMA

11

normas ir primatavus" jas konkreiai veikai, galima atsakyti klausim, ar i veika yra laikytina nusikaltimu, o jeigu taip, tai kokio nusikaltimo sudt ji atitinka. Kartu btina pabrti, kad pagal statym leidybos technik galiojanio BK normos kartais yra konstruojamos taip, kad ne visuomet akivaizdus tikslus atsakymas. BK yra nemaai straipsni, kuriuose idstytai normai visikai atskleisti btina ianalizuoti kitus statymus ar postatyminius aktus (blanketinis straipsnis). Tokiais atvejais BK straipsnio dispozicija nustato t i k tam tikrus nusikaltimo sudties kontrus", o j turinys yra upildomas postatyminiu aktu. Antai atskirti sunk ir apysunk kno sualojim (BK 111 ir 112 str.) i esms yra nemanoma tinkamai neistudijavus Sveikatos apsaugos ministerijos patvirtint taisykli kno sualojimo laipsniui nustatyti. Neteistos farmacins veiklos (BK 2329 str.) nusikaltimo sudties poymi apskritai nustatyti nemanoma neinant Farmacijos statymo turinio. Panai padtis yra daugeliu kit atvej, kai BK straipsnyje yra nurodomi tik bendri panaios veikos poymiai ir dl jos atsirad padariniai, o dl tikslaus jo turinio pateikiama nuoroda kit statym ar postatymin akt. Neretai statym leidjas BK straipsn konstruoja taip, kad jame apraytas nusikaltimo sudties poymis neturi tiksliai apibrt rib (vertinamasis poymis). Todl asmuo, taikantis toki norm, remdamasis sisteminiu normos aikinimu ir susiklosiusia teism praktika bei baudiamosios teiss teorija, pats nustato io poymio turin. ia pat reikt pasakyti, kad statym leidjas ne visuomet pagrstai vienam vertinamajam poymiui naudoja skirtingas svokas, ir tuo sukelia papildom sunkum nustatant jo turin. Antai nusikaltimu padarytai alai apibdinti vartojamos net eios svokos: ymi ala" -BK 218 str., esmin ala" - BK 140 1, 205, 245 3 str., stambi ala" - BK 331 str., didel ala" - BK 742, 214, 224: str., didel turtin (materialin) ala" - BK 74', 278, 300, 303 straipsniai. Nusikaltimo padarymo padariniams apibdinti gana danai vartojamos svokos sunks padariniai" - BK 72, 73, 741, 129, 141, 21 T, 222, 230, 231, 231 1 , 2313, 2329 ir kt. straipsniai, itin sunks padariniai" - BK 118 straipsnis. Veika apibdinama panaudojant svokas stambus mastas" - BK 274, 275, 281, 282 ir kt. straipsniai, ymus mutas" - BK 236' straipsnis. Tenka pripainti, kad, tarkim, poymi ymi hila", esmin ala", didel ala" turinio tarpusavyje atriboti beveik nemanoma. I statymo straipsni dispozicij lyginamojo aikinimo galima daryti pii el iii da, kad esmin al statym leidjas daugiau sieja su mogaus inteir-.nis, o didel ^M " su turtu. Vadinasi, esmins alos atveju mogus ne-

tenka tam tikr gri (garbs, pareig, materialins ar kitokios naudos ir pan.). Be to, nustatant nusikaltimu padarytos alos dyd btina atsivelgti ir nukentjusiojo materialin padt, normos taikymo viet bei jos taikymo metu visuomenje pripaintus vertybi dydius ir pan. Pasekmms apibdinti statymo leidjas paprastai naudoja svok sunks padariniai". Padarini sunkumo laipsn apibdinti danai padeda kiti to paties straipsnio dispozicijoje ivardyti poymiai. Antai BK 72 str. 3 d. numatyta atsakomyb u veikas, suklusias mogaus mirt ar kitoki sunki padarini. Tai reikia, kad kit padarini" sunkumas turi bti daugiau ar maiau tolygus mogaus miriai. Logikai prie toki padarini galt bti priskirtas keli moni sunkus ar apysunkis kno sualojimas, ntumo nutrkimas, neigydomos psichins ligos suklimas ir pan. BK 222 str. 2 d. numatyti sunks padariniai gali bti siejami su susidrusio laivo nuskendimu, moni timi ir pan. BK 2329 str. 3 d. numatyti sunks padariniai dl neteistos farmacins veiklos sietini su alos pavartojus netinkamus medikamentus moni sveikatai padarymu, psichins ligos suklim, darbingumo netekim ir pan. Lietuvos Aukiausiasis Teismas, aikindamas BK 285 ir 288 str. numatytos didels alos" turin, nurod, kad jis gali bti labai vairus. ala gali bti turtin, moralin ir kt. Tokio pat pobdio turtin ala vienam nukentjusiajam bus didel, kitam - ne. Todl kiekvienu konkreiu atveju sprendiant klausim, ar padaryta ala yra didel, reikt atsivelgti faktines bylos aplinkybes, nusikaltimo sukeltas pasekmes. 1 Btina atkreipti dmes tai, kad vertinamojo nusikaltimo sudties poymio turinio nustatymas visada turi bti maksimaliai konkretizuotas. Kilus klausimui dl alos dydio nustatymo, faktinis padarytos alos apraymas turi bti kuo aikesnis ir duoti pagrind ne tik baudiamojo proceso alims, bet ir auktesns institucijos teismui pasitikrinti, ar nustatyt fakt teisinis vertinimas yra pagrstas. Visikai aiku, kad to nebus manoma padaryti, jeigu pasekmi, alos masto ar kitas vertinamasis poymis bus atskleistas tik ben= dromis frazmis, nekonkreiai. Analizuojant BK specialiosios dalies straipsnius negalima nepastebti dar vienos gana didels j grups, kai normos turinys konstruojamas rcmiiinlh kita to paties straipsnio dalimi ar kitu straipsniu (pasiuniamoji slrnipMiio dispozicija).
Teism praktika. 1995, Nr. 1. p. 75.

10

I skyrius

B A U D I A TM E SI I S OS ES 1 S M A C L I I O

O D J AI

II S R

JS O I S S

I I

normas ir primatavus" jas konkreiai veikai, galima atsakyti klausim, ar i veika yra laikytina nusikaltimu, o jeigu taip, tai kokio nusikaltimo sudt ji atitinka. Kartu btina pabrti, kad pagal statym leidybos technik galiojanio BK normos kartais yra konstruojamos taip, kad ne visuomet akivaizdus tikslus atsakymas. BK yra nemaai straipsni, kuriuose idstytai normai visikai atskleisti btina ianalizuoti kitus statymus ar postatyminius aktus (blanketinis straipsnis). Tokiais atvejais BK straipsnio dispozicija nustato tik tam tikrus nusikaltimo sudties kontrus", o j turinys yra upildomas postatyminiu aktu. Antai atskirti sunk ir apysunk kno sualojim (BK 111 ir 112 str.) i esms yra nemanoma tinkamai neistudijavus Sveikatos apsaugos ministerijos patvirtint taisykli kno sualojimo laipsniui nustatyti. Neteistos farmacins veiklos (BK 2329 str.) nusikaltimo sudties poymi apskritai nustatyti nemanoma neinant Farmacijos statymo turinio. Panai padtis yra daugeliu kit atvej, kai BK straipsnyje yra nurodomi tik bendri panaios veikos poymiai ir dl jos atsirad padariniai, o dl tikslaus jo turinio pateikiama nuoroda kit jsUitym ar postatymin akt. Neretai statym leidjas BK straipsn konstruoja taip, kad jame apraytas nusikaltimo sudties po/ymis neturi t i k s l i n i apibrt rib (vertinamasis poymis). Todl asmuo, taikantis toki norm, remdamasis sisteminiu normos aikinimu ir susiklosiusia teism praktika bei baudiamosios teiss teorija, pats nustato io poymio turin. ia pat reikt pasakyti, kad statym leidjas ne visuomet pagrstai vienam vertinamajam poymiui naudoja skirtingas svokas, ir tuo sukelia papildom sunkum nustatant jo turin. Antai nusikaltimu padarytai alai apibdinti vartojamos net eios svokos: ymi ala" -BK 218 str., esmin ala" - BK 140 1, 205, 2453 str., stambi ala" - BK 331 str., didel ala" - BK 742, 214, 224: str., didel turtin (materialin) ala" - BK 741, 278, 300, 303 straipsniai. Nusikaltimo padarymo padariniams apibdinti gana danai vartojamos svokos sunks padariniai" - BK 72, 73, 74', 129, 141, 217', 222, 230, 231, 231', 231\ 232 9 ir kt. straipsniai, itin sunks padariniai" - BK 118 straipsnis. Veika apibdinama panaudojant svokas stambus mastas" - BK 274, 275, 281, 282 ir kt. straipsniai, ymus mastas" - BK 2361 straipsnis. Tenka pripainti, kad, tarkim, poymi ymi ala", esmin ala", didel ala" turinio tarpusavyje atriboti beveik nemanoma. I statymo straipsni dispozicij lyginamojo aikinimo galima daryti prielaid, kad esmin al statym leidjas daugiau sieja su mogaus interesais, o didel al- su turtu. Vadinasi, esmins alos atveju mogus ne-

tenka tam tikr gri (garbs, pareig, materialins ar kitokios naudos ir pan.). Be to, nustatant nusikaltimu padarytos alos dyd btina atsivelgti ir nukentjusiojo materialin padt, normos taikymo viet bei jos taikymo metu visuomenje pripaintus vertybi dydius ir pan. Pasekmms apibdinti statymo leidjas paprastai naudoja svok sunks padariniai". Padarini sunkumo laipsn apibdinti danai padeda kiti to paties straipsnio dispozicijoje ivardyti poymiai. Antai BK 72 str. 3 d. numatyta atsakomyb u veikas, suklusias mogaus mirt ar kitoki sunki padarini. Tai reikia, kad kit padarini" sunkumas turi bti daugiau ar maiau tolygus mogaus miriai. Logikai prie toki padarini galt bti priskirtas keli moni sunkus ar apysunkis kno sualojimas, ntumo nutrkimas, neigydomos psichins ligos suklimas ir pan. BK 222 str. 2 d. numatyti sunks padariniai gali bti siejami su susidrusio laivo nuskendimu, moni timi ir pan. BK 2329 str. 3 d. numatyti sunks padariniai dl neteistos farmacins veiklos sietini su alos pavartojus netinkamus medikamentus moni sveikatai padarymu, psichins ligos suklim, darbingumo netekim ir pan. Lietuvos Aukiausiasis Teismas, aikindamas BK 285 ir 288 str. numatytos didels alos" turin, nurod, kad j i s gali bti labai vairus. ala gali bti turtin, moralin ir kt. Tokio pat pobdio turtin ala vienam nukentjusiajam bus didel, kitam - ne. Todl kiekvienu konkreiu atveju sprendiant klausim, ar padaryta ala yra didel, reikt atsivelgti faktines bylos aplinkybes, nusikaltimo sukeltas pasekmes.' Btina atkreipti dmes tai, kad vertinamojo nusikaltimo sudties poymio turinio nustatymas visada turi bti maksimaliai konkretizuotas. Kilus klausimui dl alos dydio nustatymo, faktinis padarytos alos apraymas turi bti kuo aikesnis ir duoti pagrind ne t i k baudiamojo proceso alims, bet ir auktesns institucijos teismui pasitikrinti, ar nustatyt fakt teisinis vertinimas yra pagrstas. Visikai aiku, kad to nebus manoma padaryti, jeigu pasekmi, alos masto ar kitas vertinamasis poymis bus atskleistas tik bendromis frazmis, nekonkreiai. Analizuojant BK specialiosios dalies straipsnius negalima nepastebti dar vienos gana didels j grups, kai normos turinys konstruojamas remiantis kita to paties straipsnio dalimi ar kitu straipsniu (pasiuniamoji straipsnio dispozicija).
1

Teism praktika. 1995, Nr. I, p. 75.

12

I skyrius

BAUDIAMOSIOS TEISS SPECIALIOJI DALIS IR JOS SISTEMA

13

{statym leidjas, konstruodamas kvalifikuotas ar itin kvalifikuotas nusikaltimo sudtis antrojoje ar paskesnse straipsnio dalyse, leidybos technikos sumetimais (o kartu ir siekdamas normos lakonikumo) paprastai nekartoja pirmojoje dalyje suformuluot esmini nusikaltimo sudties poymi, o tiesiog nukreipia asmen, taikant i norm, straipsnio pirmosios ar paskesni dali tekst. Pvz., statym leidjas, formuluodamas BK 109 str. 2 d. kvalifikuoto nuudymo sudt, nurodo: ta pati veika..."; BK 236' str. 2 d. kvalifikuota neteisto karat mokymo sudtis pradedama Tie patys veiksmai, padaryti..." ir pan. Taigi galima bt daryti prielaid, jog tais atvejais, kai BK specialiosios dalies straipsnis turi 2 ar daugiau dali- visos paskesns rodo esant kvalifikuojamj poymi ir utraukia grietesn atsakomyb. Kartu pabrtina, kad, apraydamas kvalifikuotas sudtis, statym leidjas ne visuomet naudojasi 1, 2 ar paskesnse dalyse apraytais nusikaltimo sudties poymiais, o kvalifikuot sudt aprao kartodamas jau straipsnio pirmojoje dalyje apraytus poymius. Toks nusikaltimo sudi statyme apraymas faktikai ne tik palengvina padaryto nusikaltimo atpainim, bet ir leidia racionaliau taikyti baudiamj statym. Aptariant BK specialiosios dalies normas reikt atkreipti dmes dar vienjr- normas definicijas. Tai normos, kurios tiesiogiai nenustato kokios nors konkreios sudties poymi. Taiau jose pateikiamas poymio iaikinimas yra svarbus tam tikrai norm grupei, kurioje apraomos konkreios nusikaltimo sudtys. Antai BK 270 str. pateikia kario samprat. Jame apibrti subjekto poymiai yra svarbs visam nusikaltim krato apsaugos tarnybai skirsniui. BK 290 str. apibria valstybs pareigno bei valstybs tarnautojo svokas, ir tai galima vertinti kaip subjekto apibdinim visiems nusikaltimams, kai padaromi nusikaltimai tarnybai. BK 280 str. yra pateikta grobimo stambiu mastu samprata. Ja remiantis kvalifikuojamos visos veikos, kai reikia nustatyti vagyst, plim, sukiavim ar turto prievartavim stambiu mastu. ioje svokoje pateiktas stambaus masto apibdinimas tardytojui ar teisjui gali bti kaip papildomas orientyras, kai remiantis kitais nusikaltimais nustatinjamas padarytos alos dydis. iuo metu galiojantis BK pateikia ir kai kuri kit svok: artimieji giminaiiai" - BK 305 str., finansin mon" - BK 3293 str. ir kt. Svok iaikinim BK atskirais straipsniais reikt laikyti pozityviu statym leidybos reikiniu, nes tokiu bdu patikslinami BK normomis numatyti nusikaltimo sudi poymiai ir j turinio ribos, o tai leidia tiksliau pritaikyti baudiamj statym.

Be to, btina pabrti, kad BK specialiosios dalies normos u j paeidim ne tik nustato atitinkamus draudimus ir sankcijas. Kai kuriuose BK straipsniuose yra numatyta atvej, kai asmuo, padars nusikaltim, atleidiamas nuo baudiamosios atsakomybs, nes jis vykd statyme nustatytas slygas. Atkreiptinas dmesys tai, kad bendruosius atleidimo nuo baudiamosios atsakomybs pagrindus formuluoja BK bendroji dalis. Joje yra nustatyta, kada atleidiama nuo baudiamosios atsakomybs veikai praradus pavojingum (BK 51 str.), nepilnameiai atleidiami nuo baudiamosios atsakomybs ir taikomos priveriamojo pobdio priemons (BK 52' str.), atleidiama nuo baudiamosios atsakomybs kaltininkui ir nukentjusiajam susitaikius (BK 53' str.), atleidiamas nuo baudiamosios atsakomybs asmuo, buvs organizuotos grups narys, taiau prisipains dl tokio dalyvavimo ir teissaugos institucijoms suteiks informacijos, kuria remiantis buvo ukirstas kelias ios grups veiklai (BK 15' str.) ir kt. Tai atleidimo nuo baudiamosios atsakomybs atvejai, kai padaryti nusikaltimai nebuvo labai pavojingi, arba kaltininkas vykd tam tikras statymo numatytas slygas. iek tiek kitaip atleidimas nuo baudiamosios atsakomybs sprendiamas BK specialiosios dalies straipsniuose numatytais atvejais. iais atvejais BK numato galimyb atleisti nuo baudiamosios atsakomybs, kai yra padalyti sunks nusikaltimai, taiau dl kaltininko veiksm neatsirado sunki padarini, o jis pats atvyko ir apie padarytus veiksmus prisipaino teissaugos institucijai. Dl BK 62 str. numatyto valstybs idavimo: Lietuvos pilietis, uverbuotas usienio organ ar organizacij, kad vykdyt Lietuvos Respublikai prieik veikl, jeigu nusikalstamai uduoiai vykdyti nepadar joki veiksm ir savo noru pareik Lietuvos Respublikos valdios institucijoms apie savo ry su usienio ali organais ar organizacijomis, atleidiamas nuo baudiamosios atsakomybs. Panaiai atleidimas nuo baudiamosios atsakomybs formuluojamas ir BK 63 str. 3 dalyje. Joje numatomas atleidimas nuo baudiamosios atsakomybs u nipinjim, kai asmuo, pradjs daryti iame straipsnyje numatytus nusikaltimus, savanorikai nutraukia toki veikl ir pranea valdios institucijoms apie padarytus veiksmus, jeigu prisipainimas ir juo remiantis priimtos priemons ukirto keli alos Lietuvos Respublikai atsiradimui. Nuo baudiamosios atsakomybs atleidiamam asmeniui, dalyvavusiam nusikalstamo susivienijimo daromuose nusikaltimuose arba priklausiusiam tokiam susivienijimui (BK 227' str.), keliami du reikalavimai: a) prisipainti leissaugos institucijoms apie toki nusikalstam veikl; b) suteikti ioms ins-

14

I skyrius

BAUDIAMOSIOS TEISS SPECIALIOJI DALIS IR JOS SISTEMA

IS

titucijoms vertingos informacijos, kuri leist ukirsti keli tokio susivienijimo veiklai arba patraukti jos narius baudiamojon atsakomybn. Atleidimas nuo baudiamosios atsakomybs taip pat yra numatytas asmens, kuris gijo, laik, gabeno ar siunt narkotines mediagas, jeigu jis savanorikai jas atidav teissaugos institucijai (BK 232' str.); asmens, kuris papirko pareign ar tarnautoj, ir iki bylos iklimo savanorikai apie tai prane, arba jeigu tai padar prievartavimo paveiktas. Kaip galima pastebti, BK specialiojoje dalyje numatyti atleidimai nuo baudiamosios atsakomybs ir bausms yra galimi dl priskirt prie sunki nusikaltim. Taiau statym leidjui, matyt, iais atvejais yra svarbiau tai, kad yra ukirstas kelias sunkius nusikaltimus padaryti iki pabaigos, kad nusikaltimais nebuvo padaryta didels alos ir t. t. Atleidimas nuo baudiamosios atsakomybs yra vertintinas kaip mogaus, dar neturinio gili antivisuomenik nuostat aktyvi atgaila ir atsiranda prielaid galvoti apie real pasitaisym. Tai rodo, kad iuolaikiniai baudiamieji statymai kaip priemones, padedanias ukirsti keli nusikalstamumui, gana skmingai naudoja ne tik vairias baudimo priemones, bet ir atleidim nuo atsakomybs, kuriuo gali sudaryti slygas asmeniui pasitaisyti. Paprastai iuolaikiniai baudiamieji statymai numato gana plat draudiam veik rat. Todl jau vien j praktinio taikymo sumetimais reikia tam tikros j idstymo ir grupavimo tvarkos. iam idstymui gali bti parinkti vairs kriterijai: alos dydis, bausms grietumas, visuomens opinija ir pan. statym leidjas, sprsdamas i problem, privalo inagrinti bent tris klausimus: a) kaip tam tikras grupes suskirstyti vis norm visum; b) kokiu eilikumu idstyti sudarytas grupes; c) kokiu eilikumu normas idstyti paioje grupje. Nuoseklus, tam tikru loginiu pagrindu pagrstas vis i klausim isprendimas turt padti BK normas idstyti taip, kad: a) bt lengva atrasti reikaling norm; b) toks dstymas paalint vidinius norm prietaravimus; c) leist ivengti statymo sprag. iuolaikiniuose, raytiniuose BK, normos daniausiai grupuojamos pagal ginamuosius grius, t. y. atsivelgiant rin nusikaltimo objekt. Taiau gali bti taip, kad tam tikra grup norm bus sujungta vien skirsn ne pagal vien, o pagal kelis rinius objektus. Skirsni idstymo nuoseklumas tradicikai yra sudaromas nuo pavojingesni nusikaltim einant prie maiau pavojing. Taiau sprendiant iuos klausimus ikart kyla aksiologin problema - kuriuos baudiamj statym ginamus grius laikyti vertingiausiais, o kuriuos - ne tokiais vertingais.

Atsivelgiant tai, kad btina siekti, jog tam tikras vertybes pripainti) kuo daugiau visuomens nari ir kad yra vertybi, kurios yra svarbios ne tik atskirai valstybei, bet ir tarptautinei bendruomenei, ir jos yra tvirtintos tiek pagrindiniame alies statyme (Konstitucijoje), tiek ir tarptautinse sutartyse, yra autori, silani toki vertybi skal: 1. Nusikaltimai monijai (ksinimasis monijos egzistencij, sveikatingum, saugum ir kt.). 2. Nusikaltimai tautai (ksinimasis tautos egzistencij, sveikatingum, saugum ir kt.). 3. Nusikaltimai rasinms, etninms, religinms ir kt. visuomeninms grupms (ksinimasis i grupi egzistencij, saugum ir kt.). 4. Nusikaltimai eimai. 5. Nusikaltimai mogui (ksinimasis gyvyb, sveikat, garb ir orum, laisv, nuosavyb ir kt.). 6. Nusikaltimai valstybei. 7. Nusikaltimai valstybs valdios ir valdymo institucijoms. 8. Nusikaltimai teissaugos institucijoms ir kt.1 Nors toks vertybi idstymas turi pakankamai tvirt login pagrind, taiau sunku bt rasti kokios nors valstybs tokios struktros BK, turint tok idstym nors tam tikr aspekt bt ne viename i j. Kaip matyti i vairi ali BK analizs, bene didiausia konkurencija yra tarp mogaus gyvybs ir sveikatos gynimo ir paios valstybs saugumo utikrinimo. Todl danai BK pirmuosiuose skirsniuose baudiamoji atsakomyb yra nustatyta arba u nusikaltimus mogaus gyvybei bei sveikatai, arba baudiamoji atsakomyb u ksinimsi paios valstybs svarbiausius grius: jos nepriklausomyb, suverenitet, Konstitucijos tvirtint santvark ir pan. Tolesnis skirsni dstymo nuoseklumas daugelio valstybi BK esmingai skiriasi. Tai priklauso nuo demokratijos isivystymo, istorini tradicij, susiklosiusios pairos vienokias ar kitokias visuomenines vertybes. Be to, iam idstymui gali turti reikms tam tikri istoriniai, politiniai ir kt. aspektai. Pavyzdiui, reformuojant dar sovietiniais laikais priimt Lietuvos BK ir sie= kiant ivengti painiavos taikant atskiras BK normas, naujai suformuluoti skirr. A.aplinskiis, A.Dapys, J.Misinas, V.Pakeviius. Subalansuotos sankcij sistemos sudarymo problemos naujajame baudiamojo kodekso projekte. Metodikos metmenys. V., 1998
1

16

1 skyrius

UAUD1AMOSIOS TEISES SPECIALIOJI DALIS IR JOS SISTEMA

17

sniai dl atsakomybs u nusikaltimus nuosavybei, valstybs tarnybai ir kininkavimui buvo nukelti Kodekso pabaig. Taiau tai padaryta ne todl, kad iomis normomis ginami griai buvo pripainti maiau svarbiais, o tiesiog buvo atsivelgta statym leidybos technikos reikalavimus. Paprastai dar sunkiau rasti grietus kriterijus, kuriais statym leidjas vadovaujasi kiekvieno skirsnio viduje tam tikru nuoseklumu idstydamas normas. Reikalavimas ia turt bti i esms tas pats - nuo svarbesni ginam gri prie maiau svarbi. Taiau objektyviai tok vertinim ne visuomet manoma ilaikyti. Todl ia galimas vairus eklektikumas, ir skirtingi vieno BK skirsniai gali bti sukonstruoti nevienareikmikai. Toks nevienareikmikumas ypa irykja, kai BK papildomas naujomis normomis, numataniomis atsakomyb u tam tikras veikas. I esms nemanoma galiojani sistem, nepaeidus tam tikros damos, komponuoti nauj norm. Taiau turt bti vengiama esmini sisteminimo klaid. Pvz., iuo metu galiojant Kodeks vietoj panaikint yra traukti keli nauji straipsniai. Juridins technikos poiriu, straipsn galima tobulinti, bet panaikintojo viet neturt bti raoma visai kito turinio norma. Tai gali sukelti rimt keblum toki norm taikant. Btina pabrti, kad BK specialiosios dalies norm idstymo logikumui takos gali turti ir kai kurie objektyvs veiksniai. Gali bti, kad statym leidjas, siekdamas patikslinti baudiamosios teiss normos veikimo ribas ir suvelninti ar sugrietinti atsakomyb, smoningai sukuria norm konkurencij. Antai Lietuvos BK, be pagrindins nuudymo sudties (BK 104 str.), numato kvalifikuot nuudym - nuudym, padaryt sunkinaniomis aplinkybmis (BK 105 str.), privilegijuot nuudym - motinai nuudius savo naujagim (BK 107 str.), nuudym didiai susijaudinus (BK 108 str.) ir kt. Visos ios normos numato aikiai nevienodo pavojingumo veikas, taiau BK jos paprastai sudaro artimai susijusi straipsni grup. Nustatant ginamj gri viet BK, tam tikr keblum sudaro nusikaltimai su dviem objektais. Nemaai yra atvej, kai nusikalstamas ksinimasis tuo paiu metu yra nukreiptas viej tvark ir mogaus sveikat, turt ir mogaus sveikat, valstybs interes utikrinim ir Prezidento, Seimo nari ar kt. pareign gyvyb ar sveikat. Tokioms normoms teisingai parinkti viet yra ypa sunku. Tokiais atvejais normos viet gali nulemti nusikaltimo esm, tradicijos ir pan. Pavyzdiui, plimu ksinamasi ne tik nuosavyb, bet ir mogaus sveikat. Nors sveikatai (pagal vertingum) daniausiai yra suteikiamas prioritetas, taiau i norma daniausiai esti tarp nusikaltim nuo-

savybei, o ne mogui. Sistemos ilaikymo problemas lengviau sprsti kuriant nauj BK, nes yra galimybi geriau parinkti bendrus BK norm idstymo kriterijus, paalinti ikylanius prietaravimus. Galima tvirtinti, kad tokia paanga yra padaryta naujajame BK projekte. Jame siloma tokia BK specialiosios dalies skyri idstymo tvarka. 13 skyrius. Nusikaltimai monijai ir karo nusikaltimai. 14 skyrius. Nusikaltimai Lietuvos valstybei. 15 skyrius. Nusikaltimai mogaus gyvybei. 16 skyrius. Nusikaltimai mogaus sveikatai. 17 skyrius. Nusikaltimai mogaus laisvei. 18 skyrius. Nusikaltimai ir baudiamieji nusiengimai seksualinio apsi sprendimo laisvei ir nelieiamumui. 19 skyrius. Nusikaltimai ir baudiamieji nusiengimai asmens garbei ir orumui. 20 skyrius. Nusikaltimai ir baudiamieji nusiengimai vaikui ir eimai. 21 skyrius. Nusikaltimai asmens privataus gyvenimo nelieiamumui. 22 skyrius. Nusikaltimai ir baudiamieji nusiengimai asmens lygiatei sikumui ir sins laisvei. 23 skyrius. Nusikaltimai ir nusiengimai piliei rinkim teisms ir Lie tuvos Respublikos Prezidento, Seimo bei savivaldybi taryb rinkim ar re ferendum tvarkai. 24 skyrius. Nusikaltimai ir baudiamieji nusiengimai asmens socialinms teisms. 25 skyrius. Nusikaltimai ir baudiamieji nusiengimai nuosavybei. 26 skyrius. Nusikaltimai ir baudiamieji nusiengimai ekonomikai ir ver slo tvarkai. 27 skyrius. Nusikaltimai ir baudiamieji nusiengimai finans sistemai. 28 skyrius. Nusikaltimai ir baudiamieji nusiengimai valstybs tarnybai ir vieiesiems interesams. 29 skyrius. Nusikaltimai ir baudiamieji nusiengimai teisingumui. 30 skyrius. Nusikaltimai visuomens saugumui. 31 skyrius. Nusikaltimai visuomens saugumui, susij su disponavimu ginklais, audmenimis, sprogmenimis, sprogstamosiomis ar radioaktyviosio mis mediagomis. 32 skyrius. Nusikaltimai visuomens saugumui, susij su disponavimu narkotinmis ar psichotropinmis mediagomis ar stipriai veikianiomis me diagomis.

18

I skyrius

33 skyrius. Nusikaltimai ar baudiamieji nusiengimai aplinkai ir mo ni sveikatai. 34 skyrius. Nusikaltimai transporto eismo saugumui. 35 skyrius. Nusikaltimai vieajai tvarkai. 36 skyrius. Nusikaltimai ir baudiamieji nusiengimai valstybs tarnau tojo ir asmens, vykdanio viesias funkcijas, veiklai. 37 skyrius. Nusikaltimai ir baudiamieji nusiengimai valdymo tvarkai. 38 skyrius. Nusikaltimai ir baudiamieji nusiengimai valdymo tvarkai, susij su dokument ar matavimo priemoni klastojimu. 39 skyrius. Nusikaltimai ir baudiamieji nusiengimai dorovei. 40 skyrius. Nusikaltimai ir baudiamieji nusiengimai mirusiojo atminimui. 41 skyrius. Nusikaltimai intelektinei nuosavybei. 42 skyrius. Nusikaltimai ir baudiamieji nusiengimai krato apsaugai.

II SKYRIUS

NUSIKALTIM KVALIFIKAVIMO TEORINIAI PAGRINDAI

BK specialiosios dalies straipsni dispozicijose yra nustatyti tam tikri draudimai ar pareigojimai, u kuri nevykdym numatytos atitinkamos sankcijos. Tokius reikalavimus nustaius statyme, galime tiktis, kad asmenys maiau juos paeidins. Taiau, kaip rodo praktika, kai kurie baudiamosios teiss norm draudimai paeidiami gana danai. Kitaip tariant, nepaisant baudiamajame statyme nustatyt reikalavim, padaroma vairi nusikaltim. Taiau baudiamajame statyme numatytos veikos padarymas savaime dar nelaikomas nusikaltimu. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 str. I d. nustatyta, kad: Asmuo laikomas nekaltu, kol jo kaltumas nerodytas statymo nustatyta tvarka ir pripaintas siteisjusiu teismo nuosprendiu." V;idinasi, gali pasitaikyti atvej, kai asmens patraukti baudiamojon atsakomybn negalima, nes statymo draudiam veik padar nepakaltinamas asmuo (psichinis ligonis arba maametis), nuo jos padarymo prajo patraukimo baudiamojon atsakomybn senaties terminai, veika padaryta btinosios p i n t i e s ar btinojo reikalingumo slygomis ir kt. statymo numatytais atve-|,ns asmuo, padars nusikaltim, gali bti atleistas nuo baudiamosios atsakomybs. Nemaai bna atvej, kai asmuo, padars nusikaltim, neiaiki-n.imas ir todl nra k patraukti baudiamojon atsakomybn, nors nusikalstamos veikos faktas teissaugos institucijoms yra inomas. Taigi kiekviena nusikalstama veika, kuri numato BK specialiosios dalies straipsnio dispo-/ u ' i j i i . atitinkam teisingum vykdani institucij turi bti ne tik objektyv i , u nustatyta, bet ir teisikai vertinta. Konkreios BK normos parinkimas .i .mens padarytai veikai teisikai vertinti praktikoje ir moksle daniausiai \iiiliiiiimas nusikaltimo kvalifikavimu. kvalifikavimas (gr. ualitas - kokyb ir facere - nustatyti) baudiamo-.iii'. U'isOs moksle yra apibriamas kaip tapatumo tarp padarytos juridikai s veikos (danai vadinamos faktins sudties) ir nusikaltimo sd-

20

skyrius

NUSIKALTIM KVALIFIKAVIMO TEORINIAI PAGRINDAI

21

ties, apraytos BK specialiosios dalies straipsnio normoje, nustatymas bei tvirtinimas teiss normos taikymo akte. Teiss taikymo aktai, kuriais tvirtinamas faktins ir statyme apraytos nusikaltimo sudties tapatumas, gali bti nutarimas patraukti asmen kaltinamuoju, teismo ar teisjo sprendimas atiduoti kaltinamj teismui ir paskirti byl nagrinti teisme, pirmosios instancijos teismo nuosprendis ir pan. Pabrtina, kad nusikaltimo sudtis gali bti aprayta ne viename BK specialiosios dalies straipsnyje. Jai apibdinti statym leidjas gali bti numats du ar daugiau ne tik specialiosios, bet ir bendrosios dalies straipsni. Nusikaltimo kvalifikavimas, kaip tapatumo nustatymas, gali bti apibdinamas dviem aspektais: a) kaip tam tikras procesas ir b) atitinkamas rezultatas. Tapatumo nustatymo procesas - tai vis pirma veikos faktins sudties tikslaus iaikinimo eiga ir BK normoje apraytos nusikaltimo sudties parinkimas. is procesas gali bti suskirstytas tam tikrus etapus ir kiekviename i j pasiekus tam tikr rezultat - tvirtinamas teiss normos taikymo akte. sidmtina, kad, nagrinjant baudiamj byl, sprendiami ne t i k padarytos veikos kvalifikavimo klausimai. Paprastai reikia surinkti papildomai duomen, kad bt paskirta teisinga bausm ir prielaidos jai vykdyti, nustatytas nusikaltimu padarytos alos dydis ir jos atlyginimo tvarka bei kt. Taigi nusikaltimo kvalifikavimas - tai t i k dalis, nors ir labai svarbi, klausim, kuriuos sprendia tardytojas, prokuroras ir teismas. Nusikaltimo kvalifikavimas yra svarbus tuo, kad nuo jo labai priklauso kit, anksiau mint klausim, sprendimas. Danai yra manoma, kad nusikaltim kvalifikavimas yra baudiamosios teiss bendrosios dalies dalykas. Taiau reikia sidmti, kad BK bendroji dalis reglamentuoja nusikaltimo samprat, jo padarymo formas, aptaria bendruosius bausms skyrimo pradmenis. Joje reglamentuojami institutai i dalies yra panaudojami nusikaltim kvalifikavimui. Taiau norm, kurios tiesiogiai nustatyt koki nors nusikaltimo kvalifikavimo tvark ar procesus, nra. Taigi iuo metu nusikaltim kvalifikavimo svarbiausi klausim sprendimas yra paliktas nusikaltim kvalifikavimo teorijai, kuri yra baudiamosios teiss mokslo sudedamoji dalis. Kartu sidmtina, kad nemaai klausim, kurie yra svarbs nusikaltim kvalifikavimui, sprendia, greta baudiamosios teiss bendrosios dalies, baudiamojo proceso teis, teiss teorijos dogmatika ir pan. Baudiamojo proceso normos ypa daug dmesio skiria tam, kad nusikalstamos veikos padarymas bt rodinjamas teistomis priemonmis, bt ukirstas kelias baudiamojo proceso dalyvi teisi paeidimams. Jo normos yra skirtos tam, kad baudiamojo proceso metu bt tiksliai nustatyta,

ar buvo padarytas nusikaltimas; asmuo, kuris padar t nusikaltim; jo kalts laipsnis, aplinkybs, kurios yra reikmingos teisingam bausms paskyrimui ar kit bylos klausim isprendimui. Tam tikslui BPK normos pareigoja kvotj, tardytoj, prokuror ir teism imtis vis priemoni, kad bt visapusikai, isamiai ir objektyviai itiriamos bylos aplinkybs (BPK 18 str.), teismo posdyje pirmininkaujantis pareigojamas taip organizuoti proces, kad bt nustatyta objektyvi tiesa (BPK 263 str. 2 d.) ir kt. Kaip yra inoma, baudiamojoje byloje tiesa nustatoma dviem aspektais: a) nustatyti, ar buvo padarytas nusikaltimas, t. y. tiksliai iaikinti visas nusikaltimo aplinkybes, nustatyti veik padariusio asmens kaltum bei kitas aplinkybes, kurios turi reikms teisingam bylos isprendimui; b) pagal objeklyviai ir kruopiai itirtas aplinkybes parinkti jas tiksliai atitinkanias baudiamojo statymo normas. Btent remiantis iomis prielaidomis formuojamas ir visas nusikaltimo kvalifikavimo procesas. Visi parengtinio tardymo ir teisminio nagrinjimo etapai (stadijos) skirti tam, kad, kiekvien kart vis naujai patikrinus surinkt faktini aplinkybi objektyvum, bt parinkta vi.skai tiksliai faktines aplinkybes atitinkanti baudiamojo statymo norma, kurioje yra aprayti nusikaltimo sudties poymiai. Taigi galima bt daryti ivad, kad objektyvi tiesa kvalifikavimo procese \ s pirma reikia fakt, kuriais remiantis galima vienareikmikai tvirtinti apie nusikalstamos veikos ir kalto asmens, j padariusio, buvim, ir antra, t fakt t i k s l juridin vertinim pagal galiojanius baudiamuosius statymus, [statymo apraytos nusikaltimo sudties apimtyje is vertinimas turi bti vienareikmikas ir ia prasme atitinkantis absoliuios tiesos reikalavimus. ios'tiesos l ' i i v im konstatuoja galutinis sprendimas baudiamojoje byloje. l a i g i kiekvieno nusikaltimo kvalifikavimas yra gana sudtingas udavin\ . Jo sprendimui labai svarbu ne tik teisikai reikming fakt nustatym .i . bei baudiamojo statymo turinio atskleidimas, bet ir j tarpusavio su-li i mimo tvarka.

1. BAUDIAMASIS STATYMAS -NUSIKALTIMO KVALIFIKAVIMO TEISINIS PAGRINDAS t i.iliojanio BK 8 str. nustatyta, kad nusikaltimu yra laikoma baudian|ii jslnlymo numatyta pavojinga veika (veikimas ar neveikimas), kuria kiM i i ii i s i Lietuvos Respublikos visuomenin santvark, jos politin ir eko-

22

11 s k y r i u s

NUSIKALTIM KVALIFIKAVIMO TEORINIAI PAGRINDAI

23

nomin sistemas, nuosavyb, piliei asmenyb, politines, darbines, turtines ir kitas j teises bei laisves, taip pat kitokia baudiamojo statymo numatyta veika, kuria ksinamasi Lietuvoje nustatyt teistvark. Toks nusikaltimo apibdinimas leidia daryti prielaid, kad pagrindiniai nusikaltimo poymiai yra veikos baudiamumas ir pavojingumas. Asmuo, padars toki veik, atsako tik esant jo kaltei. Veikos baudiamumas i esms ireikia svarbiausi baudiamosios teiss princip nullum crimen sine lege. Vadinasi, baudiamojon atsakomybn gali bti patrauktas asmuo, jeigu jo padaryta veika yra udrausta baudiamuoju statymu. Teissaugos darbuotojai gali pastebti, kad tam tikros veikos kelia pavoj visuomenei ir jas reikia alinti, taiau savarankikai ios problemos sprsti jie negali. Tokie klausimai turi bti isprsti baudiamajame statyme. Kita vertus, statym leidjo pareiga siekti, kad besipltojaniame visuomeniniame gyvenime atsirad negatyvs reikiniai bt alinami ir nustatant atitinkamus draudimus baudiamuosiuose statymuose. statym leidjas, baudiamuosiuose statymuose nustatydamas draudimus, negali elgtis voliuntaristikai ir pagal subjektyv nor kak drausti ar, atvirkiai - leisti. Daniausiai baudiamieji draudimai nustatomi remiantis padarom veik pavojingumu. Tai objektyvi veikos savyb, nepriklausanti nuo statym leidjo. Pabrtina, kad net tais atvejais, kai nusikalstama veika statyme apibdinama tik kaip prieinga teisei (formalus nusikaltimo apibdinimas), sprendiant veik draudim daugiausia dmesio skiriama pavojui, kur kelia atitinkam veik padarymas. Remiantis bendraisiais nusikaltimo poymiais, BK specialiosios dalies normose nustatomi konkrets draudimai, kuri paeidimas utraukia baudiamj atsakomyb. iose normose paprastai apraomi tam tikro nusikaltimo poymiai. Baudiamojo ir baudiamojo proceso kodeksai, sprsdami baudiamosios atsakomybs klausimus, visuomet pabria btinum pritaikyti atitinkam BK straipsn. Antai BK 3 str. 1 d. nustato, kad asmuo gali bti baudiamas tik tuo atveju, jeigu jo veikos baudiamumas buvo numatytas statymo, sigaliojusio iki jo padarymo". BK 4 str. 1 d. nustato, kad: Visi asmenys, padar nusikaltimus Lietuvbs teritorijoje, atsako pagal Lietuvos baudiamuosius statymus". Tokia pat nuoroda baudiamuosius statymus yra ir kituose BK straipsniuose. Baudiamojo proceso normos, reglamentuodamos atskirus procesinius veiksmus, reikalauja nuorodos ir Baudiamj statym. Antai nutarime patraukti asmen kaltinamuoju, be kit duomen, turi bti nurodytas

baudiamasis statymas, kuris numato inkriminuojam nusikaltim (BPK 162 str.), apkaltinamojo nuosprendio rezoliucinje dalyje, be kit duomen, turi bti nurodytas ir baudiamasis statymas, pagal kur teisiamasis yra pripaintas kaltu (BPK 347 str.). Taigi baudiamieji ir baudiamojo proceso statymai baudiamosios atsakomybs klausim sieja su atitinkamo BK straipsnio taikymu.Vadinasi, tik tie poymiai, kurie yra nurodyti BK straipsnyje, numataniame atsakomyb u padaryt nusikaltim, turi reikms kvalifikuojant padaryt veik. N vienu atveju statymo nenumatyt poymi negalima imti pagrindu veik pripastant nusikaltimu. Taiau norint pritaikyti bet kur BK straipsn teism praktikoje, atsiranda nemaai keblum. statyme lakonikai idstytas tekstas ne visuomet duoda isam atsakym, k btina iaikinti, kad jis bt tiksliai pritaikytas padarytai veikai vertinti. iuos klausimus padeda sprsti nusikaltimo sudtis - statyminis nusikaltimo modelis, formali jo egzistavimo iraika. Taiau analizuojant konkreius BK straipsnius nesunku pastebti, kad nusikaltimo sudi apraymas ne visur yra vienodas. Yra straipsni, kuri lakonikas tekstas veria iekoti papildomos mediagos, kad galima bt sitikinti jame apraytos sudties tikslumu. Antai BK 104 str. nustato: Tyinis nuudymas - baudiamas". Baudiamajame statyme nra atsakymo, kas laikytina gyvybs pradia ir kas jos pabaiga (mirtimi). J tiksliai neinant neaiku, kada yra tokios veikos pradia (nuudymas ir abortas atribojami), ksinimasis nuudyti mirus mog (pasiksinimas ar baigtas nusikaltimas). Tokiu bdu priklausomai ne ti k nuo teiss, bet ir kit mokslo ak (iuo atveju - medicinos), sprendiamas veikos pripainimo nusikalstama klausimas. Specifins yra blanketins baudiamojo statymo dispozicijos. Jos daniausiai nustato tik veikos pasekmes, o konkreti jos charakteristika yra apraoma kituose norminiuose aktuose, kurie priklauso skirtingoms teiss akoms. Todl reikia daryti prielaid, kad tokiais atvejais nusikaltimo sudtis bus aprayta ne tik baudiamajame statyme. Dl to gali kilti klausimas, ar lokia BK straipsnio konstrukcija neprietarauja to paties kodekso 3 str. 2 d. nuostatai, kad asmenys atsako u padaryt veik, kuri yra numatyta baudiamajame statyme. Pripastant toki konstrukcij teisinga btina pabrti, kad baudiamajame statyme nusakyti svarbiausi nusikaltim nusakantys poymiai, o papildomas norminis aktas tik detalizuoja i poymi apraym. Taiau tai nereikia, kad, esant blanketinei straipsnio dispozicijai, papildom normin akt reikia irti atsainiai. Kaip rodo praktika, nusikaltimo kvali-

24

11 s k y r i u s

NUSIKALTIM KVALIFIKAVIMO TUORI Nl Al PAGRINDAI

3" tu
V I
VI

25

jektyvio ji pus

kms prieas

| ryys

ta
c/l

zin

pat ima

2. NUSIKALTIMO SUDTIS IR NUSIKALTIMO KVALIFIKAVIMAS Kaip jau buvo minta, statyme numatytos nusikaltimo sudties poymi atitikimas faktines aplinkybes nulemia vienos ar kitos veikos pripainim nusikaltimu. Vadinasi, tik tuomet, kai padaryta veika (faktin sudtis) visikai atitinka statymo apraytj nusikaltimo sudt (model), yra pagrindas padaryt veik vadinti nusikaltimu. Dl to akivaizdu, kad net menkiausias netikslumas nustatant bet kurio BK specialiosios dalies straipsnyje apraytos nusikaltimo sudties poymius, nulemia ir padarytos veikos kvalifikavimo klaidas. I BK straipsnio analizs visuomet btina nustatyti, kas laikytina poymiu, bdingu nusikaltimo sudiai. Baudiamosios teiss doktrina nurodo, kad nusikaltimo poymiai turi atitikti tokius reikalavimus: a) turi bti tiesiogiai nustatyti statyme arba vienareikmikai iplaukti i jo; b) negali

E . c/l 1
"+-

'E B ra1 o T3 o ~C
3

ai,

D tu . D. "* . 3

X1

grob- 1 turtas

1 =

CU

eik
CB >

ra

i .

nte

r> o. i-l j

r .S ra D. a a . E ra ra o . -o S 3

eik

US1J

cija

o .
CA

>

C/l

E c/l

aja

"

c/l

ra >* ra Q
t/i

_o >u
tu
c/l

ra N o C 3

tu 3 C

ta
3
i
C/5

arba gi Svetim

'

r c

5ra

galimv

nuo

i i

(N

lusys

JT

c
tu

ra

c/l

3 C

yt

c/l

tas t urtas | pagrobi pafizin panaud imu, adaryvalengvas | smurt c Ikn Isua lojimas
ta 'o

fikavimo klaid daniausiai pasitaiko tinkamai neianalizavus papildomos normins mediagos Panai situacija bna ir tuomet, kai straipsnio dispozicija yra pasiuniamoji. Btina pabrti, kad ne visais atvejais statyme yra tiesiogin nuoroda kit BK straipsn arba jo dal. Gali pasitaikyti ir kitoki atvej. Pagal bendr taisykl straipsnio antroji ir paskesns dalys nustato pagrindins sudties (paprastai pirmosios dalies) kvalifikuot sudt. Taiau gali bti, kad paskesn straipsnio dalis yra savarankika, nuo ankstesns nepriklausoma. Antai BK 230' str. 1 d. numato baudiamj atsakomyb u priegaisrinio saugumo taisykli paeidim, jeigu tai buvo padaryta per vienerius metus po visuomeninio, drausminio poveikio priemons ar administracins nuobaudos paskyrimo u i taisykli paeidim. Tuo tarpu 2-oje io straipsnio dalyje baudiamoji atsakomyb numatoma u i taisykli paeidim, jeigu dl to kilo gaisras. Taigi iuo atveju kvalifikuojant veik pagal BK 230' str. 2 d. pirmojoje dalyje nustatytos slygos poveikio priemoni ar administracins nuobaudos - jau nereikia. Pabrtina, jog t i k gerai inant baudiamosios teiss straipsnio dispozicijos konstrukcij galima tiksliai suvokti jame numatyt baudiamosios teiss norm ir ja remiantis tinkamai iSaikinti joje esani nusikaltimo sudt. Pavyzdiui, BK 272 str. 1 d. numatyto plimo nusikaltimo sudtis galt bti iaikinta taip (r. lentel tolesniame puslapyje).

ra
7

3
i. c/l

\ibjekty /ioji p

moty

3tu C O

>
C3 c/l

>t/i

2, '5 o ? c o
ca
C/3

1 kalt

t/3

tiesk

iki

ra

imas

Itina-

C 3 3

'E
OJ

c
T 3

"ra ra X tu tu

S1

tu
c/l

3 </>

c
O 3 C

lai

c/l

XI

3 >N

ta

r a

E ra adarym plinkyb usikalti E

o
o
c/l tu

m
)vakaro metas
(N

>N

3
XI ra

tu" >

o 3 ra
X)

3
t/i

13 SS

c/l

c o. ra

'E

kveras pan.

E ra

r r

t/i

"ra _^ E ra ra ra o . c
c/l

asm u ikal-

mi
tu

ra

tyia diki uva, Idyti turt (BK 9 str.). uval Nra kalt alim mi j aplin kybi: nepal saltinau umo (BK 12 str.), btin osios :s gintie 14 str.) (BK
o o E C
3

ta

a >

ra -a

)gin

o | E & c/l ra g ra o . E 2 c o
c/l *_-

^v i ^ "crt <^l

c/l c/l

co 3

o.

c/l

ra

tUJ

o t

rp >N o 3

* o

s *

|Z0

ISI

26

II s k y r i u s

NIISIKALTIM KVALIFIKAVIMO TEORINIAI PAGRINDAI

27

bti ivestiniai i kit poymi; c) turi bti budingi visiems tos ries nusikaltimams; d) vienas poymis ar kartu su kitais leidia atskirti nusikaltim nuo kit; e) bent vieno nusikaltimo sudties poymio, aprayto baudiamajame statyme, veikoje nebuvimas leidia tvirtinti, kad nusikaltimo nepadaryta. Poymio nustatymas statyme reikia, kad i BK straipsnio teksto suvokiama, jog tokia savyb turi savarankik reikm ir nra ivestin i kit savybi. Antai BK 234 str. numato baudiamj atsakomyb u neteist aunamojo ginklo, audmen, sprogmen ir sprogstamj mediag neiojim, laikym, gijim ar realizavim. Visikai aiku, kad iam nusikaltimui bdinga, jog veik sudarys vienas arba keli kartu paimti veiksmai: neteistas aunamojo ginklo neiojimas, laikymas, gijimas, gaminimas arba realizavimas. Taigi jeigu asmuo turi teis ginkl neioti, j laikyti ir pan., jo veiksmai negali bti priskirti prie nusikalstam. Nustatant nusikaltim esminis poymis yra aunamojo ginklo samprata. Darytina prielaida, jog aunamasis ginklas gali bti tik toks, i kurio tikrai galima iauti. Todl ginkl, neturint, pavyzdiui, aunamojo mechanizmo, laikyti aunamuoju ginklu vargu ar bt teisinga. Nusikaltimo sudties poymis turi bti bdingas tam tikros ries nusikaltimams. Vadinasi, visiems be iimties nusikaltimams jis yra btinas. Antai visiems nuudymams (BK 104 str.) bdinga tai, kad neteistai atimama gyvyb. Jeigu nukentjusysis dl padarytos veikos nemir, tuomet galima kalbti tik apie pasiksinim nuudyti. Nusikaltimui, numatytam BK 234 str., bdinga tai, kad aunamasis ginklas, audmenys, sprogmenys ar sprogstamosios mediagos laikomos, gyjamos, gaminamos arba realizuojamos neteistai. iuo atveju nesvarbu, ar neteistai laikomas tik ginklas, ar ir kiti sprogmenys, ar visa tai buvo tik laikoma ar ir gaminama bei realizuojama ir t. t. Svarbu pabrti, kad viena i esmini nusikaltimo sudties poymio funkcij yra tai, jog jis leidia vien nusikaltim atriboti nuo kito. Daniausiai vienas nusikaltimas nuo kito skiriasi daugeliu poymi. Antai vagyst (BK 272 str.) ir piktnaudiavimas tarnyba (BK 285 str.) skiriasi tuo, kad piktnaudiavim tarnyba gali padaryti tik pareignas ar tarnautojas, vagystei bdingas svetimo turto pasisavinimas, o piktnaudiavime tarnyba realios alos gali bti ir nepadaryta; jais ksinamasi skirtingus grius. Taiau yra nusikaltimo sudi, kurios i esms skiriasi tik vienu poymiu. Pvz., ksinimasis policininko gyvyb (BK 2031 str.) ir ksinimasis Lietuvos Respublikos Pre-

/idento, Seimo nario, Ministro Pirmininko, ministro arba kito pareigno gyvyb (BK 64 str.) skiriasi tik vienu poymiu - nukentjusiuoju. Nusikaltimo sudties poymi visuma yra btinas ir pakankamas pagrindas asmen patraukti baudiamojon atsakomybn. Taigi aptariant kiekvien nusikaltim btina nustatyti, koki poymi visuma j apibdina. Bent vieno poymio nebuvimas paprastai yra susijs su dviem galimomis pasekmmis: statymas numato kit veik, kurioje toks poymis nebtinas, pvz., jeigu veika kvalifikuojama kaip nuudymas, padarytas itin iauriu bdu (BK. 105 str.) arba iaurumo nenustatyta, tai tokia veika gali atitikti paprast nuudym (BK 104 str.). Taiau tam tikro poymio nebuvimas gali nulemti tai, kad veikos apskritai nebus galima pripainti nusikaltimu (pvz., mintuose nuudymuose esant subjekto nepakaltinamumui asmens patraukimas baudiamojon atsakomybn apskritai yra nemanomas). Nusikaltim sudties poymi visuma svarbi dar ir tuo, kad tai sudaro pakankam pagrind asmen patraukti baudiamojon atsakomybn. Faktins sudties poymi atitikimas statymo apraytj daugiau nereikalauja jokio aikinimosi. Nors tai nereikia, kad viso to pakaks bylai apskritai isprsti (pvz., teisingam nuostoli iiekojimui). Nusikaltimo sudties poymi vienareikmikas iaikinimas ne visuomet yra paprastas. statym leidjas, siekdamas teksto lakonikumo ar dl kit statym leidybos technikos savybi, nusikaltimo sudties poymius ne visuomet aprao vienodai isamiai. BK straipsni analiz leidia teigti, kad visuomet plaiau yra apraoma veik jos ypatumai, nusikaltimo padariniai. statym leidjas tai daro neatsitiktinai, nes daniausiai nusikalstamos veikos pobdis nulemia ir kitus nusikaltimo poymius. Antai kalts turinys atskleidiamas i objektyviai padaryt veiksm ar neveikimo analizs. Be to, daugelis nusikaltim vienas nuo kito skiriasi veikos ypatumais. Kartu pabrtina, kad, neirint veikos apraymo statyme detalumo, kvalifikavimo klaidos daniausiai pasitaiko dt neteisingo jos vertinimo. BK specialiosios dalies straipsniuose bendrj subjekto poymi paprastai nenurodoma. BK bendrojoje dalyje nustatoma nusikaltimo subjekto amiaus minimali riba atskiroms nusikaltim grupms. Ten pat isprendiamas ir asmens pakaltinamumas. Kadangi baudiamojon atsakomybn yra traukiamas tik pakaltinamas asmuo, specialios nuorodos, apraant konkret nusikaltim, nereikia. Taiau jeigu nusikaltim gali padaryti tik tam tikras savybes turintis subjektas, tai yra nurodyta tam tikrai nusikaltim grupei (pvz., pnreip,unas, kari-

28

II s k y r i u s

A I

I I II K M A 1 V , I1 OM OkR

VI AI N1 I I ' I A A I l INi

UD

29

kis) arba konkreiam nusikaltimui (pilietis - valstybs idavime (BK 62 str.), motina - naujagimio nuudyme (BK 106 str.), 18 met asmuo - traukime nepilnameio nusikalstam veikl arba girtavim- BK 241 str.) ir pan. Kvalifikuojant veik inotina, kad specialios subjekto savybs btinos tik nusikaltimo vykdytoju?. Kiti nusikaltimo bendrininkai toki savybi gali ir neturti. Ne visuomet paprasta konkreiai apraytame nusikaltime nustatyti kalts form. Pasitaiko atvej, kai statyme staiai nurodoma kalts forma: tyinis nuudymas (BK 104 str.), neatsargus sunkus kno sualojimas (BK 115 str.) ir pan. Taiau tarp BK specialiosios dalies straipsni pakankamai daug yra toki, kurie kalts formos tiesiogiai nenurodo, taiau j nesunku nustatyti i teksto analizs. Tyin kalt gali bti nustatyta i atskir statyme panaudot svok, pvz., inomai melagingi prasimanymai (BK 132 str.), smurto, apgauls, grasinimo, papirkimo panaudojimas, kad sukliudyt pasinaudoti rinkim teise (BK 134 str.), organizavimas grups, kurios veikla dangstomasi skelbiant tikjim (BK 144 str.). Kai kurie nusikaltimai apskritai negali bti padalyti kitaip, kaip tik tyia, pvz., vagyst (BK 272 str.). sukiavimas (BK 274 str.) ir kt. Atskirais atvejais statyme tyiai nurodyti naudojamas poymis neteistas" (BK 232, 232' str.) ir kt. Tacitui galiojaniame BK yra straipsni, kuriuose, statym leidjo nuomone, veika gali bti padaryta tiek tyia, tiek ir neatsargiai. BK projekto bendrojoje dalyje specialiai numatyta, kad visos nusikaltimo sudtys yra konstruojamos tik su tyine kalte. Taiau jeigu veika gali bti padaryta esant neatsargiai kaltei, tokia nuoroda yra kiekviename specialiosios dalies straipsnyje. Tokia kalts apraymo statyme koiislrukcija turt gerokai palengvinti jos nustatymo tikslum ir ivengti kvalillkavimo ioje srityje klaid.

3. FAKTINS NUSIKALSTAMOS VEIKOS IR NUSIKALTIMO SUDTIES TAPATINIMAS (tapatinimo procedros) Kaip jau buvo minta, faktini bylos aplinkybi nustatym gana nuosekliai reglamentuoja baudiamojo proceso normos, o baudiamojo statymo normos parenkamos ir tapatumas su faktinmis aplinkybmis nustatomas pagal metodikas, sukurtas baudiamosios teiss teorijos ir patikrintas ilgamets teism praktikos.

Siame procese svarbiausia yra nustatyti objektyvi ties, kokia yra faktine nusikaltimo sudtis ir kokia statymo dispozicijoje aprayta nusikaltimo sudtis. Tai reikia, kad tiriant byl turi bti iaikintos visos esmins aplinkybs, susijusios su padarytu nusikaltimu. Taiau ne maiau svarbu ir tiksl i a i suvokti baudiamosios teiss normos turin. Aikinantis teiss normos galiojim gali kilti abejoni, ar galiojanti baudiamosios teiss norma yra teista, t. y. ar ji neprietarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijai. Kaip rodo praktika, toki atvej pasitaiko, ir Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas yra inagrinjs nemaai byl, kuriose apylinki ar apygardos teismai suabejojo baudiamosios teiss norm konstitucingumu. Faktini nusikaltimo aplinkybi (faktins sudties) ir nusikaltimo sudties derinimo proceso eiga labai priklauso nuo to, kaip yra pavyk isiaikinti vienas ar kitas aplinkybes. Paprastai derinama pagal atskirus nusikaltimo sudties poymius. Nuo kurio nusikaltimo sudties poymi pradti derinti, apibrt rekomendacij nra. Taiau praktikoje kvalifikavimo procesas daniausiai pradedamas nuo objektyvi nusikaltimo sudties poymi: pasekmi, veikos, prieastinio ryio tarp j nustatymo. Pvz., kelyje rastas lavonas su smurto ymmis. Suprantama, kad pirmiausia kyla mintis dl autoavarijos, kurios metu uvo mogus. Jeigu tiriant byl buvo surinkta daugiau duomen apie tai, kad nukentjusysis buvo sualotas automobilio, i versija gali bti tikrinama toliau: bandoma nustatyti automobil, kuriuo mirtinai buvo sualotas mogus, taip pat io nusikaltimo subjekt, kuris vairavo automobil. Nustaius subjekt ir isiaikinus jo galimybes atsakyti pagal baudiamuosius statymus (atitinkam ami ir pakaltinamum), galt bti tikslinami kalts klausimai. Priklausomai nuo bylos aplinkybi kalt gali bti vertinama skirtingai: a) kaltininkas norjo nukentjusiojo mirties ir tyia ant jo uvaiavo, kad nuudyt (BK 104 str.); b) kaltininkas vaiavo per dideliu greiiu ir nespjo suvaldyti automobilio (BK 246 str.); c) nukentjusysis, bdamas neblaivus, pats staiga ijo kelio vidur, kuriuo vaiavo M., j kliud vaiuojantis automobilis ir mirtinai sualojo. Kartu isprendiamas ir padarini su veika suderinimas, taip pat prieastinio ryio tarp padarini ir veikos nustatymas. Galutin ivada dl tapatumo tarp faktins nusikaltimo sudties ir nusikaltimo sudties, numatytos atitinkamame BK straipsnyje, paprastai daroma pagal deduktyv silogizm. Jo maj premis sudaro faktins aplinkybs, o didij- baudiamosios teiss norma, kuri aprao nusikaltimo sudt; su

30

II s k y r i u s

ja lyginami nustatytieji faktai. Tokio loginio iprotavimo pavyzdiu gali bti is: Vagyst - slaptas ar atviras svetimo turto pagrobimas. S slaptai pavog N priklausant nauj BMV marks automobil, kurio vert yra 150 tkst. lit S padar vagyst stambiu mastu (BK 271 str. str. 4 d.) Kvalifikuojant veik visais atvejais btina vertinti, ar ji turi atitikti pagrindin, ar kvalifikuot, ar privilegijuot sudt. Kvalifikuojamieji ar privilegijuojamieji poymiai turi bti nustatyti papildomai. Kad bt pasiektas galutinis sutapatinimo rezultatas, paprastai reikia ilgai ir kruopiai dirbti. Parenkant teising baudiamosios teiss norm nusikaltimo kvalifikavimo procese reikia atsivelgti tokius svarbesnius dalykus: 1) pirmin informacija apie nusikalstam veik paprastai neduoda vienareikmikos prielaidos, koks nusikaltimas yra padarytas. Tai veria tardytoj, prokuror ar teisj kelti kelias galimas versijas, kurios atitikt skirtingus nusikaltimus, o kartu ir analizuoti bei rinkti \is galim nusikaltim faktines aplinkybes kvalifikacijos aneju: 2) b\los tyrimo eigoje surinkti faktiniai duomenys patvirtina, o kartais ir patikslina, kad jie atitinka vien ar daugiau BK atitinkamame straipsnyje numatyt sudi. Tuo paiu metu atsiranda rodym, kad padarvia veika (veikos) negali bti kvalifikuotos pagal kuri nors anksiau ikelt versij; 3) nusikaltim kvalifikavimui nesvarbs faktai paprastai atkrinta kvalifikavimo procese. Taiau svarbu inoti, kad kai kuriais atvejais ji e gali bti panaudoti sprendiant kitus asmens baudiamosios atsakomybs klausimus; 4) nusikaltimo kvalifikavimas vyksta tol, kol vienareikmikai visos surinktos faktins nusikaltimo aplinkybs atitinka vien arba kelias BK straipsniuose numatytas nusikaltimo sudtis. Visa tai galima pavadinti nusikaltimo kvalifikavimo procesu, kurio metu btina laikytis baudiamosios teiss teorijos ir teism praktikos nustatyt taisykli. Jos susijusios su parenkamos BK normos savybmis ir joje idstytais nusikaltimo sudties poymiais. Analizuojant nusikaltimo kvalifikavimui parenkam norm btina turti galvoje tai, kad: 1) teisje apskritai galioja taisykl: speciali norma turi prioritet prie bendrj (lex specialis derogat lex generalis). Baudiamojoje teisje tai reikia, kad statym leidjas, iskirdamas special baudiamosios at-

'"Iii-,

NUSIKALTIM KVALIFIKAVIMO TEORINIAI PAGRINDAI

31

sakomybs atvej, nedviprasmikai isak savo pozicij. Bendroji norma iuo atveju gali bti taikoma tik tada, kai padarytoje veikoje nra speciali poymi (pvz., nra tarnybos galiojim virijimo - BK 287 str., bet veika atitinka bendr- piktnaudiavimo tarnyba nusikaltimo sudt- BK 285 str.). Bendroji ir specialioji normos kartu gali bti taikomos tik tuo atveju, jeigu padaryti keli tarpusavyje nesusij nusikaltimai (realioji nusikaltim sutaptis); 2) veikai kvalifikuoti taikoma bendra norma, kai ji apima tam tikrjos visum. Jos iskaidymas atskiras specialias dalis prietaraut statym leidjo tikslui tam tikrus veiksmus vertinti kaip visum (pvz., plim- BK 272 str., banditizm -BK 75 str. ir kt.). Tokios veikos, kaip keli nusikaltim sutaptis, gali bti kvalifikuotos tik tuomet, kai dalis padarytos veikos poymi akivaizdiai neatitinka BK straipsnyje numatytos visumos; 3) nesant kit aplinkybi, grietesn norma alina velnesnes normos taikymo galimybes. Vadinasi, jeigu veika atitinka kelias BK straipsnio dalis ar skirtingus straipsnius, nustatanius skirtingas sankcijas, veika turi bti kvalifikuojama pagal t BK straipsn, kuris numato grieiausi sankcij. ia vadovaujamasi tokia logika: grietesn norma apima ir poymius velnesns normos, kurios atskirai kvalifikuoti nereikia, inoma, iskyrus realiosios sutapties atvejus. Pavyzdiui, kai trunkamasis ar tstinis nusikaltimas tsiamas, ir po to kai statymu buvo sugrietinta tik sankcija, nekeiiant nusikaltimo sudties poymi, veika turt bti kvalifikuojama tik pagal straipsn, numatant grietesn atsakomyb. Veik kvalifikuojant ne maiau svarbu atsivelgti BK straipsnyje aprayt nusikaltimo sudties poymi ypatumus. Aukiau jau buvo minta, kad baudiamojo statymo normos yra idstytos atsivelgiant tam tikrus logikos reikalavimus. BK paprastai jos grupuojamos pagal daugma viening pagrind - teisini gri grupes, kurios paeidiamos nusikalstamais veiksmais. Galiojanio BK specialiosios dalies ir BK projekto tos paios dalies norm analiz leidia tvirtinti, kad sudarant BK skirsnius minto pagrindo ne visuomet tiksliai laikomasi. Be to, tam tikrai teiss saugom gri grupei paprastai priklauso ne viena, o kelios ar keliolika baudiamosios teiss norm. Antai galiojaniame BK yra daugiau negu dvi deimtys norm, numatani baudiamj atsakomyb u tyin ksinimsi ar neatsargiai atimt mogaus gyvyb. Todl nesunku pastebti, kad BK specialiosios dalies norm, turini t pai nusikaltimo sudties poymi, yra pakankamai daug. Kai kurios i j turi tik vien skiriamj poym. Suprantama, kad kuo dau-

32

II s k y r i u s

giau nusikaltimo sudtis turi skiriamj poymi, tuo jos kvalifikavimas yra paprastesnis. Poymi grup, nuo kurios pradedamas nusikaltimo" kvalifikavimas, esmins reikms neturi. Taiau paprastai pirmiausia dmesys krypsta svarbiausius i sudi elementus. Todl vienu atveju toks atribojimas gali bti pradtas nuo objekto poymi, o kitu - nuo subjekto poymi. Taiau visais atvejais nusikaltimo iskaidymas atskiras sudedamsias dalis (elementus) suteikia galimyb nuosekliai patikrinti vis sukaupt mediag. Tikrinant nusikaltimo kvalifikavim pagal objekt, pirmiausia btina prisiminti nusikaltimo objekto samprat, tos sampratos pakitimus per pastaruosius metus bei vertikalij ir horizontalij objekt klasifikacij. Nusikaltimo dalyko reikm, atribojant vien nusikaltim nuo kito, labai svarbi ir ta prasme, kad ji parykina objekto esminius bruous. Pabrtina, kad nusikaltim atribojimui svarbiausia yra konkretus pagrindinis objektas. Esant nusikaltimo sudiai su dviem objektais svarbu nustatyti, kuris i j yra pagrindinis. Papildomas objektas leidia isamiau apibdinti teisinius grius, kuriuos buvo ksintasi nusikaltimu. tai, pavyzdiui, tardymo metu iaikjo, kad P. ir M. padirbo JAV dolerius - uklijuodavo naujus nominalo skaiius ant vieno dolerio kupiros. Pirmiausia iuo atveju gali kilti klausimas, koki nusikaltimo sudt gali atitikti tokie veiksmai? Nesunku pastebti, kad iam atvejui labiausiai tikt dvi statyme nurodytos sudtys: 1) netikr pinig pagaminimas ir paleidimas apyvarton (BK 327 str.): 2) sukiavimas uvaldant turt (BK 274 str.). Jeigu nustatyta, kad abu kaltininkai per daug nesivargindami padar naujus nominalo skaiius, kuri tikrumas ir pairjus plika akimi kelia abejoni, tai tokios veikos, kaip pinig pagaminimas, kvalifikavimas kelia daug abejoni. Tiksliau bt manyti, kad kaltinink veika tyia buvo nukreipta ne pat netikr pinig pagaminim, o kaip juos pagaminus apgauti kitus asmenis. Taigi tokio nusikaltimo objektu laikytina ne pinig - kredito sistema, o nuosavyb. Tok objekto apibdinim iuo atveju lm ne pats netikr JAV doleri pagaminimas, o kalts kryptingumas ir netikr pinig gaminimo bdas. Esmins reikms galt turti ir ne netikr pagamint pinig paleidimas apyvarton (j pardavimas ir pan.), o bdas, kaip buvo siekiama uvaldyti kit asmen turt. Kai kaltininko veiksmais padaryta ala dviems objektams, pirmiausia reikia sprsti klausim, ar tai yra dviej nusikaltim sutaptis, ar vienas nusikaltimas, kuriuo ala padaryta dviems objektams.

NUSIKALTIM KVALIFIKAVIMO TEORINIAI PAGRINDAI

33

Dviej nusikaltim sutaptis bus tuomet, kai ala dviems objektams yra padaryta veiksm visuma. Pagal dviej nusikaltim sutapt taip pat kvalifikuojamos veikos, kai statymu numatytos nusikaltimo sudties su dviem objektais padarytos veikos neapima viena norma (pvz., veiksmai, kuriais iaginimo metu nuudyta nukentjusioji, turt bti kvalifikuoti pagal BK 118 str. 4 d. ir 105 str. 7 p.). Kai padarytas nusikaltimas, kurio nusikaltimo sudties objektas yra sudtinis (pagrindinis ir papildomas), btina nustatyti, kuris i j yra pagrindinis, nes jis i esms lemia veikos kvalifikavim. Pagrindinis objektas nulemia ir atitinkamo nusikaltimo socialin esm. Pvz., plimu ksinantis nuosavyb, kyla pavojus ir asmens sveikatai. Taiau kaltininkui sveikatos sualojimas yra tik priemon, kad pasiekt pagrindin tiksl- uvaldyt turt. ala padaryta dviems objektams, kai tokia statyme numatyta nusikaltimo sudtis leidia gana tiksliai iskirti j i kit galim atvej. Ypa daug dmesio btina skirti nusikaltim atribojimui pagal objektyviosios puss poymius. Jau buvo minta, kad statym leidjas, apraydamas nusikaltimo sudtis, paprastai daugiausia dmesio ir skiria btent iems poymiams. Jie apraomi smulkiausiai. Suprantama, kad faktiniai sudties poymiai kartu turi tiksliai atitikti ir BK straipsniuose apraytuosius. Didesnio dmesio objektyviosios puss poymiams reikia ir dl kitko. I jos poymi neretai galima nustatyti nusikaltimo subjekt ir objekt. Kai kuriems nusikaltimams bdingas tam tikras veikimo bdas. Piktnaudiavimas tarnyba yra galimas tik pareigno ar tarnautojo. Padarytame nusikaltime objektyvs poymiai turi iorin iraik. Tai reikia, kad jie yra ne tik iorinio pasaulio reikiniai bei faktai, bet ir stebima j raida padarant nusikaltim. Kitaip tariant, ie poymiai atspindi paties nusikaltimo darymo eig. Objektyvij pus apibdina trys pagrindiniai poymiai: veika, pasekms ir prieastinis ryys. Taiau BK specialiosios dalies normos ne visuomet juos visus tris nurodo. Yra sudi, kur nurodyti tik veikos poymiai. Jos pasekms neturi tiesiogins reikms veikos kvalifikavimui. Tai vadinamosios formaliosios nusikaltimo sudtys (pvz., BK 239, 242 1 , 299 str. ir kt). Kitose sudtyse statym leidjas akcentuoja pasekmi esm ir daro prielaid, kad visos tokios kaltai padarytos veikos, suklusios statymo nurodytas pasekmes, yra nusikaltimai (pvz., BK 104, 106, 111 str. ir kt.). Priklausomai nuo to, kaip statym leidjas apibr nusikaltimo sudt, pirmiausia nusikaltimus reikia atriboti pagal tuos objektyviosios puss poymius, kurie statyme yra nurodyti, atsivelgiant j apraymo bd (blan-

34

II s k y r i u s

ketins, pasiuniamosios dispozicijos, dispozicijos, kuriose nurodyta tam tikra veikos specifika - ypatingas iaurumas", savanaudikumas", cinizmas" ir t. t.). Kai reikia atriboti objektyviuosius poymius, kuriais apraytas neveikimas, labai svarbus momentas yra pareigos veikti altinio nustatymas ir tai, ar kaltininkas galjo ir privaljo ukirsti keli nusikalstamoms pasekmms. Atribojant nusikaltimus esmins reikms gali turti padarini apraymo bdas. statym leidjas padariniams aprayti naudoja: apibrtum, tikslum (mogaus mirtis BK 104, 105 str., lengvas kno sualojimas BK 116 str.) ir pan.; pasekms, apraytos panaudojant vertinamuosius poymius (sunks padariniai, ymi ala, stambus mastas ir t. t.). Vertinamasis poymis turi turti reali iraik gyvenime, kuri ir nulemia veikos kvalifikavim pagal poym. Kai kuriais atvejais pasekms ivardytos alternatyviai. Tokiu atveju svarbu, kad bt nustatytas nors vienas alternatyvus atvejis, pagal kur atsirado pasekms. Yra BK straipsni, kai statym leidjas nurodo ne realias pasekmes, o tikimyb joms atsirasti. Toki pasekmi formavimas paprastai susijs su itin strategin reikm turiniais objektais, ir kylania grsme moni gyvybei ar sveikatai. Konkretizavus pasekmi struktr tai gana skmingai gali bti pritaikyta nusikaltimus atribojant pagal poym. Atsivelgiant idstytus bendruosius teiginius, tikslinga bt paminti ir kai kuriuos konkretesnius momentus. Antai kvalifikuojant tstin nusikaltim ypa svarbu dl vis epizod atsivelgti kalt. Kai yra vieninga kalt, vis ios veikos epizod veika turt bti kvalifikuojama kaip pavienis nusikaltimas. Vargu ar galima sutikti su tokia teism praktika: pasienio gyventojas eina gretim valstyb sveius ar aplankyti kapini ir vl sugrta namus, ir tai traktuojama kaip dviej nusikaltim sutaptis. Nusikaltimo padarymo bdas, kai jis yra kito savarankiko nusikaltimo poymis (dokument klastojimas, apgaul, smurtas ir pan.), paprastai savarankikai neturt bti kvalifikuojamas. Nusikaltimo padarymo pasekms paprastai eina viening nusikaltimo sudties struktr. Jos gali bti iskirtos savarankik nusikaltim, kai virija pagrindins nusikaltimo sudties pavojingum (pvz., sunkaus kno sualojimo padarymas virijant tarnybos galiojimus) arba atsiradus skirtingoms pasekmms esant skirtingai kalts formai (pvz., tyia nuaunant nukentjusj neatsargiai sunkiai sualojamas alia stovjs asmuo - BK 104 str. ir BK 115 str.).

NUSIKALTIM KVALIFIKAVIMO TEORINIAI PAGRINDAI

35

Galima suformuluoti toki bendr nuostat. Tais atvejais, kai BK straipsnyje numatytoje nusikaltimo sudtyje yra poymis, kurio pagrindu kitame BK straipsnyje konstruojama nauja nusikaltimo sudtis, veika neturt bti kvalifikuojama kaip atitinkam nusikaltim sutaptis, iskyrus tuos atvejus, kai io poymio realus pavojingumas virija pagrindinio nusikaltimo ribas arba buvo realizuotas esant savarankikai kaltei. Nusikaltim kvalifikavimas, atsivelgiant subjektyviosios puss poymius, yra gana sudtingas. Tai lemia i poymi specifika. Subjektyvieji poymiai: kalt, motyvas, tikslas neturi materialios iraikos. Tai procesai, kurie vyksta kaltininko smonje. Apie juos objektyviai galima sprsti tik i vieno altinio - objektyvij poymi turinio. Juos gali nuviesti ir pats kaltininkas, taiau labai didel tikimyb, kad kaltininkas visa tai pirmiausiai skmingai panaudos savo naudai. Pagrindinis nusikaltimo sudties poymis yra kalt, kuri, kaip inome, yra dviej form: tyia ir neatsargumas. Taigi pirmiausia kyla klausimas, kaip atriboti nusikaltimus, turinius ias skirtingas kalts formas. Analizuojant nusikaltimo sudtis su tyine kalts forma, pirmiausia atkreiptinas dmesys tai, kad jos yra sukonstruotos taip, jog kaltininkas privalo suvokti visus jos poymius. Dar daugiau, jeigu tyinis nusikaltimas sukonstruotas su kvalifikuojamaisiais poymiais, tai daroma prielaida, kad kaltininkas suvoks ir poym. Sudtis analizuojant pagal j suvokimo laipsn, galima pastebti toki juos atribojani linij: a) suvokti visi tyinio nusikaltimo, kartu su kvalifikuojamaisiais, poy miai - tyinis kvalifikuotas nusikaltimas (pvz., BK 105 str.); b) suvokti visi tyinio nusikaltimo poymiai, iskyrus kvalifikuojamj - paprastas tyinis nusikaltimas (pvz., BK 104 str.); c) nesuvoktas bent vienas tyinio nusikaltimo poymis, jeigu statymas numato neatsarg nusikaltim su iuo poymiu, o kaltininkas galjo ir privaljo j suvokti - neatsargus nusikaltimas kartu su nesuvoktu poymiu (pvz., BK 109 str.); d) nesuvoktas bent vienas tyinio nusikaltimo poymis, taiau neatsargaus nusikaltimo su iuo poymiu nra - nra ir nusikaltimo (kazusas). Nusikaltimams atriboti gali bti panaudotos ne tik kalts formos, bet ir j turinys. Antai asmuo padaro tyin turto sualojim dl tam tikr asmenini interes (BK 278 str.) - tyinis svetimo turto sunaikinimas ar sualojimas. Kai turtas sunaikinamas ar sualojamas be apibrto motyvo -

36

1] s k y r i u s

galima kvalifikacija pagal BK 225 str. - chuliganizm. Tyios turinys leidia atriboti ir daugel nusikaltim mogui nuo kit nusikaltim, kuriais ksinamasi kitus grius, taiau padaroma ala nukentjusiojo sveikatai arba jis nuudomas. Asmens tyia, specialiai nukreipta kno sualojim, atitinka BK 111 ar 112 str., taiau kai knas sualojamas, kad baugint nukentjusj sprogdinimo ar padegimo bdu, kvalifikuotina kaip teroro aktas (BK 227' str.). Kalts forma svarbu atribojant ne t i k baigtus nusikaltimus. Pagal BK rengimasis ar ksinimasis padaryti nusikaltim yra galimas tik esant tiesioginei tyiai. Todl tais atvejais, kai asmens veiksmai atitinka sudt, kurioje tyins kalts nra, veika negali bti pripainta pasiksinimu padaryti nusikaltim. Nusikaltimams, padarytiems bendrininkaujant, bdinga tai, kad bendrininkai privalo suvokti: a) kad veikia kartu darydami kok nors nusikaltim; b) is nusikaltimas yra tyinis. Vadinasi, tais atvejais, kai nra bendro veikimo suvokimo arba nusikaltimas padarytas neatsargiai, jis kaip bendrinink padarytas nusikaltimas negali bti kvalifikuotas. Baudiamieji statymai kelia speciali reikalavim nusikaltimams, padarytiems pakartotinai realioje ar idealioje sutaptyje, esant recidyvui. Visa tai taip pat gali bti panaudota, kad bt pasiektas teisingas padaryto nusikaltimo kvalifikavimas.

III SKYRIUS

NUSIKALTIMAI MONIJAI IR MONIKUMUI

1. NUSIKALTIMAI MONIJAI1 monijos istorija neatskiriama nuo itis taut ar nacionalini, etnini, religini, politini bei kit socialini grupi, bendrij naikinimo, kankinimo, alojimo. Tai vyko bandant pavergti, palauti okupuojam, aneksuojam, kolonizuojam teritorij gyventoj ar kitatiki pasiprieinim, atsikratyti ar bent sumainti politini prieinink. Istorijoje daug pavyzdi, kai nepageidaujamos tautos, vairios socialins grups alojamos, naikinamos, nuvaromos nuo derling emi gyvenimui netinkamas teritorijas ir taip ivalomos gyvenamos teritorijos kolonizatoriams, okupantams; trukdoma joms sulaukti palikuoni ir pratsti gimin ar kt. jos masikai represuojamos. Daniausiai tokios represijos lydi karus, taiau yra daugyb atvej, kai tai vyksta ir be karo. Taip primityviai, barbarikai, iauriai teritorins, religins, politins ir kt. panaios problemos sprendiamos ir iuo metu. Imperialistins, revanistins, ovinistins, ksenofobins idjos tebeegzistuoja, prasiveria ir religin, politin, rasistin neapykanta, antisemitizmas. Kai kada tam panaudojamos iuolaikins itobulintos karo priemons, technologijos, moni, aplinkos naikinimas, statini griovimas ir pan. Btinum teisikai, pirmiausiai tarptautiniu lygiu vertinti ias mogikajai civilizacijai ypa pavojingas veikas irykino Antrasis pasaulinis karas ir hit1 vairiuose tarptautins ir skirting ali nacionalins teiss altiniuose ie tarptautiniai r.usikaltimai apibdinami vairiai: nusikaltimai monikumui", ,.nusikaltimai monijos saugumui", nusikaltimai monijai". Nesigilinant i formuluoi neesminius turinio ir formos skirtumus, pabrtina, kad jie, apibdinant t pat reikin - konkrei tarptautini nusikaltim r, gali bti vertinami kaip sinonimai. Taiau Lietuvos Respublikos baudiamojo kodekso projekte, paskutiniuose tarptautiniuose dokumentuose, pvz., Tarptautinio baudiamojo Teismo Romos statute, prioritetas suteiktas svokai nusikaltimai monijai". Toks minim nusikaltim apibdinimas tiksliausiai ireikia i nusikaltim esm ir pobd.

38

I I I s k y r iu s

lerins Vokietijos vykdoma nusikalstama politika ne tik savo, bet ir kitose teritorijose. 1941 m. Londono tarptautinje neoficialiojoje teisinink konferencijoje buvo konstatuota, kad karo nusikaltimus, kurie baustini pagal vietos teis ir kuri vykdytojai turi bti baudiami, turi bti irima plaiai", kriminalin politika, kuri ksinasi monikum apskritai, turi bti smerkiama monijos, o ne vienos valstybs vardu'". Pabrtina, kad nuo pradi nusikaltim monijai samprata buvo neatskiriama nuo karo nusikaltim sampratos, nes jie buvo suprantami kaip karo nusikaltim poris, ir paprastai buvo siejami su karu, kariniais konfliktais, karo padtimi. Aikiau nusikaltimai monijai iskirti Jungtini Taut karo nusikaltim komisijos pareikime: pagal esam teisin sistem galima teigti, kad individai yra atsakingi taut bendrijai u tarptautins baudiamosios teiss paeidimus, kuriais paeidiamos individ fundamentalios teiss ir konstitucins laisvs. ie nemoniki aktai sudaro nusikaltimus ne tik karo metu, bet kartais ir taikos metu". 2 Taigi pripastama, kad nusikaltim monijai gali bti padaroma ir taikos metu. Taip nusikaltimus monijai buvo imta atriboti nuo karo nusikaltim. Pirm kart nusikaltimai monijai tarptautinje teisje buvo apibdinti Niurnbergo tarptautinio karo tribunolo (toliau - ir Niurnbergo tribunolo) statute, kur patvirtino 1945 m. birelio 8 d. Londono Susitarimas tarp Taryb Socialistini Respublik Sjungos, Jungtini Amerikos Valstij, Jungtins Didiosios Britanijos ir iaurs Airijos Karalysts vyriausybi ir Laikinosios Pranczijos vyriausybs dl Europos aies" ali pagrindini karo nusikaltli teismo, persekiojimo ir nubaudimo" (Londono susitarimas). Pabrtina, kad pagal Niurnbergo tarptautinio karo tribunolo statut, jo jurisdikcijai priklaus nusikaltimai taikai, karo nusikaltimai ir nusikaltimai monikumui.3 Nusikaltimais monikumui buvo pripainta civili gyventoj udymas, naikinimas, pavergimas, trmimas, persekiojimas ir kiti iaurumai, vykdyti iki karo ar karo metu, ar j (civili gyventoj) persekiojimas politiniais, rasiniais ar religiniais motyvais, siekiant vykdyti bet kur nusi' Crimes Against Humanity in International Criminal Law. Dordrech (Boston) London, 1992, p. 179. 2 Ten pat, p. 180. 3 Niurnbergskij process. Moskva, 1987, T. 1, p. 140, 148.

NUSIKALTIMAI MONIJA! IR MONIKUMUI

39

kaitim, tenkant tribunolo jurisdikcijai, nepriklausomai nuo to, ar tie veiksmai buvo laikomi tos alies, kurioje jie buvo vykdyti, vidaus teiss paeidimais, ar ne (6 str.). 1 Taigi nusikaltimai monijai Niurnbergo tribunolo statute buvo apibdinti bendra, nekonkretizuota samprata. Kaip atskira pavojingiausia nusikaltim monijai ris buvo iskirtas genocidas. I esms tokia pat nusikaltim monijai samprata buvo tvirtinta ir Tokijo tarptautinio karinio tribunolo Tolimiesiems Rytams (toliau - ir Tokijo tribunolas), kurto 1946 m. sausio 19 d., statute. 1946 ir 1947 m. Jungtins Tautos savo rezoliucijomis patvirtino Niurnbergo ir Tokijo tarptautini karini tribunol statutus. Taigi Niurnbergo tarptautinis karinis tribunolas pirmasis tarptautinis teismas, kuriame buvo teisiami mons, kalti nusikaltimais monijai, o jo nuosprendio nuostatos laikomos tarptautins baudiamosios teiss norm atsiradimo ir j kodifikacijos pradia. Po Niurnbergo ir Tokijo proces Jungtins Tautos ts darb - pltojo normin baz, btin kovai su nusikaltimais monijai ir taikai. Antai Jungtini Taut Generalin Asamblja 1946 m. gruodio mn. Rezoliucija Nr. 96(1) Niurnbergo tarptautinio karinio tribunolo statute, nuosprendyje nurodytus tarptautins teiss principus patvirtino kaip visuotinai pripaintus. O 1947 m. Rezoliucija Nr. 177 Tarptautins teiss komisijai paved paruoti Nusikaltim taikai ir monijos saugumui kodekso projekt. Tobulinant nusikaltim monijai institut, sprendiant atsakomybs u tuos nusikaltimus klausimus, svarbu ir tai, kad 1950 m. Jungtini Taut Tarptautins teiss komisija prim ir pateik Jungtinms Tautoms tvirtinti Tarptautins baudiamosios teiss principus, pripaintus ir ireiktus Niurnbergo tarptautinio karinio tribunolo statute bei nuosprendyje". Be kit princip buvo tvirtinta: atsakomybs ir bausms neivengiamumas u bet kuri veik, tarptautins teiss pripastam nusikaltimu; nuo tarptautins baudiamosios atsakomybs nra pagrindo atleisti ir tais atvejais, kai valstybs (valstyb) savo nacionalinje (vidaus) teisje nra nustaiusios bausmi u veikas, kurios tarptautins teiss yra pripaintos nusikaltimais taikai ir monikumui; tarnybin padtis asmens, padariusio tarptautin nusikaltim, negali bti pagrindas atleisti tok asmen nuo asmenins atsakomybs; atsakomyb u nusikaltimus taikai ir monikumui turi bti grietinama, jei juos padaro valstybs vadovas ar kitas atsakingas asmuo; savo vyriausybs ar virininko nu1

Ten pat, p. 150.

40

111 s k y r i u s

sikalstamo sakymo vykdymas neatleidia nuo atsakomybs u tarptautini nusikaltim padarym, nors tokiam asmeniui ir nebuvo smoningo pasirinkimo galimybs.' Nusikaltim monijai pavojingumo apibdinimui, nuostat apie atsakomybs u toki nusikaltim padarym neivengiamumo tvirtinimui ypa svarbi 1968 m. Jungtini Taut priimta konvencija Dl senaties termino netaikymo u karo nusikaltimus ir nusikaltimus monijai bei monikumui." Kad bausm u iuos sunkiausius tarptautinius nusikaltimus bt neivengiama, ia Konvencija buvo atsisakyta taikyti baudiamosios atsakomybs atgal negaliojimo princip asmenims, padariusiems nurodytus nusikaltimus. 1973 m. gruodio 3 d. Jungtini Taut Generalin Asamblja prim speciali konvencij Dl tarptautinio bendradarbiavimo iaikinant, suimant, iduodant ir baudiant asmenis, kaltus karo nusikaltim ir nusikaltim monijai padarymu". ioje konvencijoje buvo nustatyta, kad karo nusikaltimai ir nusikaltimai monijai, kada ir kur ji e bt padaryti, turi bti iaikinami, o juos padar asmenys turi bti baudiami; kiekviena valstyb turi teis bausti savo pilieius u i nusikaltim padar\m: valstybs turi padti viena kitai iaikinti ir patraukti atsakomybn asmenis, tariamus padarius iuos nusikaltimus; remiantis 1967 m. gruodio 14 d. deklaracijos Dl teritorinio prieglobsio" 1 str., negali bti suteikiamas prieglobstis n vienam asmeniui, padariusiam karo nusikaltim ir nusikaltim monijai.2 1991 m. Tarptautins teiss komisija 43 sesijoje prim Nusikaltim taikai ir monijos saugumui kodekso (toliau ir Kodeksas) projekt. Taip buvo realizuota 1947 m. Jungtini Taut Generalins Asambljos Rezoliucija Nr. 177, kuria mintai komisijai buvo pavesta parengti tok projekt. Kodekso projektas sujungia i esms vis iki tol priimt tarptautini dokument, kuriuose tam tikros veikos apibdintos kaip tarptautiniai nusikaltimai, nuostatas. Pagal projekt nusikaltimais taikai ir monijai laikytini bet kurie veiksmai ar neveikimas, sukeliantys rimt ir tiesiogin pavoj monijos egzistavimui. Tai tokie nusikaltimai: agresija; grasinimas agresija; kiimasis kit valstybi vidaus reikalus; kolonialistinis viepatavimas ir kitokios kit valstybi viepatavimo formos; genocidas; apartheidas; sisteminiai ir masiniai mogaus teisi paeidimai; iimtinai rimti karo nusikaltimai; samdini verbavimas, panaudojimas, finansavimas ir apmokymas; tarptauti' V. Panov. Medunarodnoje ugolovnoje pravo. Moskva., INFRA - M. 1997, p. 22-23. Ten pat, p. 191-192.
2

NUSIKALTIMAI MONIJAI IR MONIKUMUI

41

nis terorizmas; neteista narkotini priemoni apyvarta; tyin ir rimta ala aplinkai (15-26 str.). Normos, apibdinanios tarptautinius nusikaltimus, turi bti tvirtintos nacionalinje baudiamojoje teisje, taiau remiantis Kodekso projektu prioritetas, tam tikras veikas kvalifikuojant kaip nusikaltimus taikai ir monijos saugumui, suteikiamas tarptautins teiss nuostatoms (2 str.). Pabrtina, kad io Kodekso projekte nurodyti svarbs nusikaltim monijai poymiai: valstybs veiksmai ar politika" ir padaryta masikai ar sistemingai". Valstybs veiksmai ar politika"' paprastai reikia, kad minimi nusikaltimai planuojami ir vykdomi kaip oficiali valstybs politika. Sistemingai" - nuolatinis toki nusikaltim darymas, masikai" - nukenia daug asmen arba tokie veiksmai paliest itis visuomen, civili moni darin. 1993 m. vasario 22 d. Jungtini Taut Saugumo Taryba (JT ST) steig Tarptautin tribunol teisti asmenims, kaltinamiems sunkiais humanitarins teiss paeidimais buvusios Jugoslavijos teritorijoje (toliau - ir Tarptautinis tribunolas buvusiai Jugoslavijai). 1993 m. gegus 25 d. JT ST patvirtino io tribunolo statut. Pagal j Tarptautinis tribunolas buvusiai Jugoslavijai galiotas persekioti asmenis, padariusius ar sakiusius padaryti nusikaltimus, numatytus 1949 m. rugpjio 12 d. enevos konvencijoje (2 str.); paeidu sius karo statymus ar paproius (3 str.), taip pat vykdiusius genocid, nu sikaltimus monikumui. Nusikaltimais monijai pagal Statuto 5 str. pripa intos veikos, vykdytos tiek tarptautinio, tiek vidaus konflikto metu ir nu kreiptos prie civilius gyventojus. Tai nuudymai, naikinimas, pavergimas, deportavimas, kalinimas, iaginimai, persekiojimas politiniais, rasiniais ar religiniais pagrindais, kiti nemoniki aktai. 1993 m. lapkriio 8 d. JT ST patvirtino Tarptautinio baudiamojo tribu nolo teisminiam persekiojimui asmen, atsaking u genocid ir kitus rimtus tarptautins humanitarins teiss paeidimus, padarytus Ruandos teritorijoje, taip pat Ruandos piliei, atsaking u genocid ir kitus panaius nusikalti mus, padarytus 1994 m. sausio 1 d. - 1994 m. gruodio 31 d. kaimynini vals tybi teritorijoje (toliau - ir Tarptautinis baudiamasis tribunolas Ruandai) sta tut. io Statuto 3 str. nurodyta, kad nusikaltimai monijai yra: plataus masto ar sistemikas civili gyventoj udymas, naikinimas, pavergimas, deportaci ja, kalinimas, kankinimai, iaginimai, persekiojimai dl nacionalini,

poli tini, etnini, rasini ar religini motyv, kiti nemoniki aktai. Pabrtina, kad Tarptautinio tribunolo buvusiai Jugoslavijai ir Tarptautinio baudiamojo tribunolo Ruandai steigimas, i tribunol statutai bei ju-

42

111 s k y r i u s

risdikcijos praktika leidia tvirtinti, kad iuo metu nusikaltimai monikumui nebtinai turi bti susij su tarptautiniu ar vidaus ginkluotu konfliktu. Tarptautiniai kariniai Niurnbergo ir Tokijo tribunolai baud u nusikaltimus monikumui, vykdytus per tarptautin karin konflikt. 1 Akivaizdu, kad tarptautini tribunol buvusiai Jugoslavijai ir Ruandai steigimas, taip pat tai, kad vairiose pasaulio vietose nesibaigia veiksmai prie monij, vertintini kaip rimtas postmis kurti nuolat veikiant tarptautin baudiamj teism, kompetenting teisti asmenis, padariusius karo nusikaltimus bei nusikaltimus taikai ir monijai. Tarptautin bendrija turi turti tarptautin teisingumo gyvendinimo u i nusikaltim padarym mechanizm. Jis utikrint atsakomybs u pai sunkiausi tarptautins teiss paeidim neivengiamum, teising, objektyv ir nealik kaltinink nubaudim. Svarbus vykis, sprendiant tarptautins baudiamosios jurisdikcijos klausimus, buvo tai, kad 1993 metais Jungtini Taut Tarptautins Teiss komisija patvirtino Tarptautinio baudiamojo teismo statuto projekt ir jo komentar. i dokument pagrindu 1998 met liepos 17 d. Jungtini Taut diplomatin konferencija Romoje prim universali tarptautin sutart- Tarptautinio baudiamojo teismo Romos statut (toliau - ir Romos statutas). Taip buvo realizuotas dar 1948 m. Jungtini Taut Generalins Asambljos pavedimas Tarptautins teiss komisijai itirti galimyb steigti nuolatin tarptautin kriminalin teism. Romos statutas sigalios prajus 60 dien po to, kai jo dalyvmis taps 60 valstybi, t. y. kai bus deponuotas eiasdeimtasis ratifikacinis patvirtinimo ar prisijungimo ratas. Tarptautins teiss specialist nuomone, tai gali vykti negreit. Be to, 1998 met Romos diplomatinje konferencijoje dl Tarptautinio baudiamojo teismo steigimo buvo nutarta steigti Parengiamj komitet, kuris turt sprsti praktinius klausimus, susijusius su Tarptautinio baudiamojo teismo steigimu: parengti Romos statute numatom nusikalstam veik sudi apibrim, Teismo procedros ir rodym vertinimo taisykli, finansini taisykli ir kt. dokument projektus.2 Taigi Romos statutas be norm, skirt Teismo steigimo, veiklos, proceso ir kt. klausimams, svarbus ir kaip tarptautins baudiamosios teiss altinis. Apibriant io tarptautinio teismo jurisdikcij nurodyta, kad Teismo
1 2

V. Vadapalas. Tarptautin teis. Bendroji dalis. Vilnius, 1998, p. 303. Ten pat, p. 307.

NUSIKALTIMAI MONIJA! IR MONIKUMUI

43

jurisdikcija apsiriboja tik paiais sunkiausiais nusikaltimais, kurie kelia rpesi visai tarptautinei bendrijai. Teismo jurisdikcija atitinka Statut ir apima iuos nusikaltimus: a) genocido nusikaltimus; b) nusikaltimus monijai; c) karo nusikaltimus; d) agresijos nusikaltimus" (5 str. 1 d.). Be to, Romos statute pateikiama ivardyt nusikaltim samprata ir nurodomos j padarymo formos. Apibdinant nusikaltimus monijai nustatyta, kad 1. iame Statute svoka nusikaltimas monijai" - tai viena i emiau ivardyt veik, atlikt kaip dalis plaiai paplitusio ar sistemingo civili gyventoj puldinjimo, inant apie tai: a) mogudyst; b) naikinimas; c) pavergimas; d) itrmimas ar priverstinis gyventoj perklimas; e) kalinimas ar kitoks grietas fizins laisvs atmimas paeidiant pagrindines tarptautins teiss taisykles; f) kankinimas; g) iaginimas, seksualin vergyst, priverstinai vykdoma prostitucija, priverstinis ntumas, priverstinai vykdoma sterilizacija ar kokia nors kita panaaus sunkumo seksualins prievartos forma; h) identifikuojamos grups ar kolektyvo persekiojimas politiniu, rasiniu, tautiniu, etniniu, kultriniu, religiniu, lyties, kaip apibrta 3 paragrafe, ar kitu pagrindu, kuris pagal tarptautin teis, susijusi su iame paragrafe pamintu aktu ar Teismo jurisdikcijon patenkaniu nusikaltimu, yra visuotinai pripastamas kaip neleistinas; i) priverstinai vykdomas moni dingimas; "J apartheido nusikaltimas; k) kiti nemoniki panaaus pobdio veiksmai, ai tyia sukeliamos didels kanios ar sunks kno sualojimai bei alojar.a psichin ar fizin sveikata. 2. Pirmame paragrafe esanios svokos: z'l Civili gyventoj puldinjimas" - tai elgesys, susijs su daugybs veiksl, kurie minimi pirmame paragrafe, vykdymu prie civilius gyventojus, remiantis valstybs ar organizacijos politika ar jai skatinant vykdomas toks puldinjimas; b) Naikinimas" - tai tyinis gyvenimo slyg primetimas, kai be ita ko atimama galimyb gauti maisto ar vaist, ir taip siekiama sunaikinti ial gyventoj; c) Pavergimas" - tai kokios nors ar vis gali panaudojimas, -zd gyt nuosavybs teis mog, ir apimantis tokios galios realizavim ~elegaliai prekiaujant asmenimis, ypa moterimis ir vaikais; d) Itrmimas JT priverstinis gyventoj perklimas" tai priverstinis asmen perklimas, kai "s be jokio tarptautinje teisje numatyto pagrindo ivaromi ar kitais prievartiniais veiksmais isiuniami i teritorijos, kurioje teistai buvo; e) Kaninimas" - tai tyinis stipraus fizinio skausmo ar dvasini kani suklimas -jkentjusiajam, kuris yra suimtas arba kur kaltininkas kontroliuoja. KanL'nimu nepripastamas skausmas ar kania, kuri kyla i teist sankcij ar ; .a t sankcij neatskiriama dalis arba kyla atsitiktinai; f) Priverstinis n-

44

III skyrius

tumas" - tai neteistas moters, priverstinai tapusios nia, laisvs apribojimas siekiant paveikti etnin kokios nors gyventoj grups sudt ar kaip nors kitaip rimtai paeidiant tarptautin teis. is apibrimas negali bti interpretuojamas kaip veikiantis nacionalinius statymus, susijusius su ntumu; g) Persekiojimas" - tyinis rimtas pagrindini teisi atmimas, prietaraujantis tarptautinei teisei, susijusiai su grups ar kolektyvo identitetu; h) Apartheido nusikaltimas" - tai nemoniki veiksmai, savo pobdiu panas pirmame paragrafe apraytuosius, kurie atliekami sistemingos priespaudos institucinio reimo kontekste, kai viena rasin grup vyrauja bet kurios kitos rasins grups ar grupi atvilgiu, ir kai tie veiksmai atliekami reimui palaikyti; i) Priverstinai vykdomas moni dingimas" - tai asmen aretas, sulaikymas ar j pagrobimas valstybei ar politinei organizacijai pavedus tai padaryti ar jai remiant ar tam pritariant, kuomet atsisakoma pripainti tok laisvs atmim ar suteikti informacij apie t asmen likim ar buvimo viet, kad panaikint teisin apsaug jiems ilgesniam laikotarpiui" (7 str.)'. Lyginant Romos statute apibriamus nusikaltimus monijai su i nusikaltim apibrimu Tarptautinio tribunolo buvusiai Jugoslavijai statute, akivaizdu, kad ie nusikaltimai apibdinami ir plaiau, ir detaliau. Nagrinjant tarptautinius nusikaltimus pabrtinas j specifinis teisinis pobdis. i nusikaltim sudi poymiai ir juos apibdinanios formuluots tvirtinamos tarptautiniuose teisiniuose dokumentuose. Pabrtina ir tai, kad su iais nusikaltimais kovojama vykdant daugiaalius tarptautinius teisinius susitarimus. Valstybs - i susitarim dalyvs - sipareigoja savo nacionaliniuose baudiamuosiuose statymuose nustatyti atsakomyb u tokius nusikaltimus. Taigi sankcijos u tarptautini nusikaltim padarym nacionalinje teisje nustatomos pagal toje alyje galiojani bausmi sistem. Atsakomyb u nusikaltimus monijai vis daniau tvirtinama ir atskir ali baudiamuosiuose statymuose - paprastai tai daroma priimant naujus baudiamuosius kodeksus. Juose normos, nustatanios atsakomyb u tarptautinius nusikaltimus, apraomos atskiruose kodeks specialij dali skyriuose. Pavyzdiui, Pranczijos Respublikos baudiamajame kodekse (1992 m.) nusikaltimams monijai skirtas Antrosios knygos pirmas skyrius Nusikaltimai monijai", j sudaro skirsniai: Apie genocid" ir Apie kitus nusikaltimus monijai"; Ispanijos baudiamajame kodekse (1995 m.) 1

Rome Statute of the International Criminal Court. - UN doc. A/ConF. 183/9, 17 July

1998.

NUSIKALTIMAI MONIJAI IR MONIKUMUI

45

24 skyrius Nusikaltimai tarptautinei bendrijai"; Lenkijos Respublikos baudiamajame kodekse (1995 m.) - 16 skyrius Nusikaltimai taikai, monijai ir karo nusikaltimai"; Rusijos Federacijos baudiamajame kodekse - 12 skyrius Nusikaltimai taikai ir monijos saugumui"; Lietuvos Respublikos baudiamojo kodekso projekte - 13 skyrius Nusikaltimai monijai ir karo nusikaltimai". Taiau bendr nusikaltim monijai samprat i mint baudiamj kodeks pateikia tik Pranczijos baudiamasis kodeksas 2121 straipsnyje. Jame nusikaltimai monijai apibdinami kaip: deportacija; pavergimas; masinis ir sisteminis mirties bausms taikymas be teismo; moni grobimas or tolesnis j slpimas; kankinimai ir iaurumo aktai, padaryti remiantis politiniais, filosofiniais, rasiniais ar religiniais motyvais ir suorganizuoti bei vykdomi pagal i anksto apgalvot plan prie ci vil i gyventoj grup. Kit valstybi baudiamj kodeks skirsniuose apie nusikaltimus monijai paprastai pateikiamas pavojingiausios nusikaltim monijai formos - genocido -apibdinimas, reiau nurodomos ir kitos minim nusikaltim sudtys (pvz., skocidas, biocidas). Taigi nusikaltimai monijai - tai veikos, nukreiptos prie civilius gyventojus, kai jie masikai, sistemikai kankinami, alojami, naikinami, deporrjojami, pavergiami, udaromi kaljimus ar kitaip nemonikai su jais elgiamasi. ie nusikaltimai gali pasireikti ir vairi socialini moni grupi nacionalini, etnini, religini, politini ir kt.) persekiojimu, remiantis po-'tine, rasine, religine ar kt. neapykanta. Pabrtina, kad ios veikos pripastamos tarptautiniais nusikaltimais nepriklausomai nuo to, ar jos yra numatytos ir udraustos atskir valstybi nacionaliniuose statymuose. ie nusikaltimai daro esmin al (ar sudaro pavoj tokiai alai kilti) ne :k atskir moni, bet ir taut, nacij, religini, politini bei kit socialini grupi prigimtini teisi gyvenim, gyvyb, sveikat, lygyb bei kt. "suotinai pripaint teisi gyvendinimui ar apsaugai. ie nusikaltimai nukeipti ne tiek prie atskirus individus, kiek i esms prie civili gyventoj .rupes, bendrijas, todl galima tvirtinti, kad jie kelia pavoj apskritai mogikosios civilizacijos normalaus egzistavimo pagrindams. Pabrtina ir tai, kad ie nusikaltimai paprastai atskleidia atskir, da~ ausiai autoritarini, valstybi politik. Todl nusikaltimai monikumui paTr?stai apima ne vienos valstybs teritorij, tsiasi ilg laik, bna susij su ariniais konfliktais ir pan. Tai gali provokuoti arba sukelti tarptautinius kon~:iktus ir destabilizuoti tarptautin padt, apsunkinti ar tam tikr laik ap-rkritai padaryti negalim tarptautin bendradarbiavim.

46

III

skyrius

Taigi ie nusikaltimai ksinasi paeisti arba paeidia pamatinius tarptautins teiss principus, nuostatas bei normas, sauganias ir turinias utikrinti ne tik individ teis gyvyb, sveikat ir pan., bet ir visuomens, tarptautins bendrijos apskritai gyvybikai svarbi teisi, laisvi ir interes apsaug bei gynyb. Todl minimi nusikaltimai griauna ir tarptautin tvark, kelia pavoj monijos saugumui. Remiantis aukiau idstytu galima tvirtinti, kad nusikaltim monijai objektas yra visuotinai pripaint ir tarptautinje teisje tvirtint bei jos saugom vertybi, gri visuma, utikrinanti monijos, valstybi saugaus egzistavimo ir bendradarbiavimo pagrindus.

2. GENOCIDAS Genocido istorija siekia imtmeius, taiau kaip tarptautinis nusikaltimas pirm kart oficialiai genocidas buvo pamintas Niurnbergo tarptautinio karinio tribunolo statute. Siame tarptautiniame dokumente genocidas buvo iskirtas kaip atskira nusikaltim monijai ris ir apibdintas kaip tyinis ir sistemingas rasini bei nacionalini grupi naikinimas siekiant sunaikinti tam tikras moni rases ar klases, taip pat nacionalines, rasines ar religines grupes (Statuto 2 str.). Jungtini Taut Generalin Asamblja 1946 m. gruodio 11 d. prim Rezoliucij Nr. 96(1), kurioje nurod, kad pagal tarptautin teis genocidas yra nusikaltimas ir kad asmenys, kalti dl jo padarymo, turi bti nubausti nepriklausomai nuo to, kas ir kokiais motyvais padar nusikaltim. Be to, Ekonominei ir socialinei tarybai buvo pavesta atlikti btinus tyrimus ir parengti tarptautins konvencijos dl genocido projekt. 1948 m. gruodio 9 d. Jungtins Tautos prim konvencij Dl kelio ukirtimo genocido nusikaltimui ir nubaudimo u j" (toliau - ir Konvencija dl genocido). Si Konvencija sigaliojo 1951 metais. Konvencijos dl genocido preambulje nurodyta, kad per vis istorij genocidas monijai padar daug nuostoli. Susitarianios alys paskelb, jog esanios sitikinusios, kad, norint ivaduoti monij nuo tokios iurpios nelaims, yra btinas tarptautinis bendradarbiavimas. Todl Konvencijos 1 str. buvo tvirtinta, kad genocidas, nepriklausomai nuo to, ar j i s vykdomas taikos, ar karo metu, yra tarptautin teis paeidiantis nusikaltimas. Susitarianios alys sipareigojo ukirsti keli genocidui ir bausti u j.

MSIKALTIMA1 MONIJAI IR MONIKUMUI

47

Konvencijos 2 str. nustatyta, kad Genocidu laikomi veiksmai, kuriais ketinama visikai ar i dalies sunaikinti koki nors nacionalin, etnin, rasin u religin grup, btent: a) tokios grups nari udymas; a) rimt fizini ar psichikos sualojim padarymas tokios grups nariams; a) kokiai nors grupei tyinis sudarymas toki gyvenimo slyg, kurio mis siekiama j visikai ar i dalies fizikai sunaikinti; a) priemoni, kuriomis siekiama riboti gimstamum grupje, panaudo jimas; a) prievartinis vienos grups vaik perdavimas kitai." Taigi Konvencijoje dl genocido ivardytos io nusikaltimo formos, ku~ sraas yra baigtinis. Todl i esms tapai genocido samprat tvirtino * kiti tarptautiniai dokumentai, kuriuose minimi atsakomybs u nusikalti~iis monijai ir genocid klausimai. Tai Tarptautinio tribunolo buvusiai Ju-.pslavijai statutas (4 str. 2 d. ir 5 str.), Tarptautinio tribunolo Ruandai staktas (2 str.), Tarptautinio baudiamojo teismo Romos statutas (6 str.). 1992 m. balandio 9 d. Lietuvos Respublikos Aukiausioji Taryba ^kuriamasis Seimas prisijung prie Konvencijos dl genocido bei prie ?68 m. lapkriio 26 d. Konvencijos dl senaties termino netaikymo u ka*r nusikaltimus ir nusikaltimus monijai. Taigi Lietuva sipareigojo priimti riinkamus teiss aktus kovoti su genocidu, bausti asmenis, kaltus dl io '-sikaltimo padarymo. T pai dien buvo priimtas ir statymas Dl atsa:nybs u Lietuvos gyventoj genocid" (toliau - ir statymas) 1 . Atsakomybs u genocid nustatymas nacionaliniuose statymuose paro;? valstybs pozicij dl genocido nusikaltimo. Neretai genocidas mano~zs, kai tokius veiksmus remia valstyb ar jos institucijos, t. y. kai genociiis tampa valstybs politika. Todl tvirtinimas baudiamuosiuose statymuoi genocido sudties viena i svarbiausi garantij, kad valstybje nebus sruojamos idjos skatinti neapykant nacionalinei, tautinei, etninei ar kt. balinei grupei ir vairiais bdais fizikai naikinti j. Pagaliau svarbu ir
Pabrtina, kad Lietuva viena i pirmj Europos valstybi savo nacionalinje teisje . baudiamj atsakomyb u genocid. Beje, klausimas dl atsakomybs u tarptau~jsikaltim tvirtinimo Lietuvos vidaus teisje buvo keliamas dar iki Nepriklausomybs mo. 1988 m. i idja buvo suformuluota Vilniaus universiteto Teiss fakulteto Baudia.ss teiss katedroje ir paskelbta (r. J. Prapiestis. Ar Respublikos baudiamoji teis bus lygio? // Socialistin teis. Lietuvos TSR teisingumo ministerijos biuletenis. 1989,

48 skyrius

III

tai, kad numaius alies vidaus statymuose atsakomyb u genocid, kaltieji asmenys gali bti patraukiami baudiamojon atsakomybn bei teisiami, nors ir nesant suformuoto tarptautinio teismo. [statymo Dl atsakomybs u Lietuvos gyventoj genocid" 1 str. buvo nustatyta, kad genocidas yra veiksmai, kuriais siekiama fizikai sunaikinti visus ar dal gyventoj, priklausani kokiai nors nacionalinei, etninei, rasinei ar religinei grupei, pasireik i grupi nari udymu, iauriu kankinimu, sunkiu kno sualojimu, protinio vystymosi sutrikdymu; tyiniu sudarymu toki gyvenimo slyg, kuriomis siekiama sunaikinti vis ar dal tokios moni grups; prievartiniu vaik perdavimu i i grupi kitas ar panaudojimu priemoni, kuriomis siekiama prievarta apriboti gimstamum". statyme taip pat buvo nurodyta, kad Lietuvos moni udymas ar kankinimas, jos gyventoj deportavimas, padaryti nacistins Vokietijos ar SSSR okupacijos ir aneksijos Lietuvoje metais, atitinka tarptautins teiss normose numatyto genocido nusikaltimo poymius (2 str.). Nurodymas iame [statyme iauri kankinim, deportacij, kaip genocido form, reik, kad [statyme pateikiama platesn genocido samprata nei Konvencijoje dl genocido. Taigi [statyme buvo atsivelgta tai. kad Lietuvos gyventojai (j atskiros grups) faistins Vokietijos ir Soviet Sjungos okupacijos laikotarpiu patyr didiuli kani ir nuostoli ne tik dl t genocido form, kurios buvo nurodytos Konvencijoje dl genocido, bet ir dl iauri kankinim, deportacij. [statyme taip pat buvo nustatyta, kad jis turi grtamj gali, o asmenims, padariusiems iame [statyme numatytus veiksmus iki jo sigaliojimo, patraukimo baudiamojon atsakomybn senatis netaikoma (3 str.). statymas Lietuvos Respublikos baudiamj kodeks nebuvo inkorporuotas. 1998 m. balandio 21 d. statyme Dl Lietuvos Respublikos baudiamojo kodekso papildymo" nustatyta, kad genocidu turi bti pripastami veiksmai, kuriais siekiama fizikai sunaikinti visus ar dal gyventoj, priklausani ne tik kokiai nors nacionalinei, etninei, rasinei, religinei (kaip buvo ankstesnje genocido definicijoje), bet ir socialinei ar politinei grupei. Taigi pripainta, kad genocido padarymo sfera yra platesn. Naujai suformuluota genocido sudtis buvo tvirtinta BK 71 str., kuris yra BK ypatingosios dalies I skirsnyje Valstybiniai nusikaltimai". Taigi is tarptautinis nusikaltimas buvo prilygintas valstybiniams (tiksliau - itin pavojingiems valstybiniams) nusikaltimams, nors genocidas nuo minimos kategorijos nusikaltim i esms skiriasi ir savo pobdiu, ir pasekmmis.

VJSIKALTIMAI MONIJAI IR MONIKUMUI

49

Konvencins genocido sudties papildymas politins ir socialins grubi poymiais yra pagrstas, atspindintis realyb. Pastaruoju metu nemaai ina genocido akt ne tik nacionaliniu, etniniu, rasiniu, religiniu pagriniu, bet ir dl politini prieasi. Neapykantos, smurto, susidorojimo objektu gali bti ir atskiros socialins grups. Pabrtina, kad i esms analogikais poymiais genocido sudt, numatyt Konvencijoje, savo nacionaliniuose statymuose keit ir kai kurios kitos Europos valstybs. Antai, Pranczijos baudiamojo kodekso 211-1 str., pateikianiame genocido samprat, nurodyta, kad genocidas gali bti nukreiptas sunaikinti (visikai arba dalinai) ne tik koki nors nacionalin, etnin, rasin ar religin grup, bet ir grup, kuri gali bti apibdinama kitais, aisvai pasirenkamais poymiais". Lenkijos Respublikos baudiamajame koiekse apibdinant genocido sudt taip pat nurodomas grups su tam tik3 apibrta pasaulira" poymis (118 str. 1 paragr.). Jau pats minimo tarptautinio nusikaltimo pavadinimas - genocidas (lot. Zenus tauta, grup, caedere udyti) yra pagrindas tvirtinti, kad genociias visais istorijos laikotarpiais dar monijai didel al'" (Konvencijos il genocido preambul). Paprastai genocidas apibdinamas kaip grubiausias visuotinai pripaint tarptautins teiss norm ir princip paeidimas. Visapusikas io nusikaltimo vertinimas buvo pateiktas 1986 m. Ataskaitoje JT Ekonomins ir socialins tarybos mogaus teisi komitetui apie Konvencijos dl genocido vykdym. iame dokumente be kit vertinim buvo Konstatuota, kad genocidas yra didiausias nusikaltimas, baisiausias mogaus teisi paeidimas, kok tik manoma padaryti. 1 iuo nusikaltimu sunaikinamos itisos moni grups, kartu sunaikinamas ir i grupi genofondas, nuskursta moni visuomen, jos vairov. Taigi genocido pasekmi nemanoma atstatyti ar kompensuoti. J siekiama tik todl, kad kokia nors moni grup isiskiria savo religinmis, politinmis nuostatomis, socialine padtimi, kad atskir moni grupes jungia nacionaliniai, etniniai, 'asiniai interesai bei tradicijos. Tai ir sukelia iauri, nevarom neapykant ioms grupms. Ypatingas genocido nusikaltim pavojingumas lm tai, kad Konvencijoje dl genocido nustatyta universali jurisdikcija asmenims, vykdiusiems genocid. Taigi asmenys, kaltinami genocido vykdymu, turi bti teisiami tos
1 Revised and updater report on the question of the prenevtion and punishment of the cri~te of genocide prepared by Mr.B.Whitaker//E/CN.4/Sub.2/l985/6, p. 5.

50

I I I s k y r i u s

valstybs, kurios teritorijoje ta veika vykdyta, kompetentingo teismo arba tokio tarptautinio baudiamojo teismo, kurio statymai galioja ios Konvencijos alims, pripastanioms jo statymus (6 str.). Konvencijoje dl senaties termino netaikymo u karo nusikaltimus ir nusikaltimus monijai nustatyta, kad jokie senaties terminai netaikomi ir genocido nusikaltimui, nepriklausomai nuo jo padarymo vietos netgi ir tada kai nusikaltim sudaranios veikos nra numatytos valstybs, kurioje jie buvo vykdyti, vidaus statymuose (1 str.). Genocido objektas yra nacionalins, etnins, rasins, religins, socialins ar politins grups bei ias grupes sudarani gyventoj teis gyvyb, sveikat, egzistavimo slygas, ilikimo, vystymosi galimybes. vertinus genocido sukeliamas pasekmes galima tvirtinti, kad genocidu yra ksinamasi ir monijos saugumo bei egzistavimo slygas. Genocido objektyvioj i p u s - veiksmai, nukreipti visik arba dalin sunaikinim gyventoj, sudarani nacionalin, etnin, rasin, religin, socialin ar politin grup. Dl to udoma, kankinama, alojama, sudaromos gyventi netinkamos slygos bei naudojami kiti veiksmai ir bdai, ivardyti BK 71 straipsnyje. Taigi genocidas - paprastai aktyvs veiksmai, taiau io nusikaltimo padarymas manomas ir neveikimu (pvz., valstybs vadovai, pareignai ino apie genocido vykdym alyje, bet nesiima priemoni jam nutraukti). Siekiant sunaikinti kurios nors i mint grupi gyventojus, kaltinink veika gali bti iplitusi, j gali vykdyti daug subjekt. is nusikaltimas gali bti daromas tam tikr, paprastai ilg laik, danai didelje, ne vienos valstybs teritorijoje. Konkreios genocido sudties objektyvioji pus gali pasireikti bet kuriuo i BK 71 str. nurodyt veiksm, kurie gali bti nukreipti bet kuri io straipsnio 1 dalyje ivardyt gyventoj grup. Genocidas nebtinai susijs su kariniais konfliktais, jis gali bti padaromas ir taikos metu. Yra pavyzdi, kai genocidas, kaip valstybs politika, vykdomas savoje alyje (pvz., Rusijos politika enijoje (Ikerijoje)). Nacionalin grup - tai moni grup, priklausanti tam tikrai nacijai. Nacija (lot. natio - tauta) - tai istorin moni bendrija, susidariusi j kalbos, teritorijos, ekonominio gyvenimo, kultros, tradicij, buities ir kai kuri charakterio, psichins sandaros ypatybi bendrumo pagrindu. Kai kada tvirtinama, kad gyvenamoji teritorija nra btinas nacionalins grups poymis genocido sampratos prasme, nes ios grups nariai gali bti naikinami ne vienos valstybs teritorijoje. Etnin grup - istorikai susiformavusi pastovi grup moni, susijusi etniniais (tautiniais) ryiais, priklausanti tai paiai kai-

NUSIKALTIMAI MONIJAI IR MONIKUMUI

51

binei, kultrinei, tradicinei ir pan. aplinkai. Kartais ia svoka gali bti api bdinama apibrta moni grup kokios nors tautos viduje. Rasin grup tai asmen, priklausani kuriai nors rasei, grup. Ras (pranc. race - gen tis, veisl) - tai istorikai susibrusi moni grup, turinti bendr ir nuo ki t moni grupi isiskiriani poymi bei paveldim morfologini ar fiziologini savybi (pvz., odos, aki, plauk spalva, aki pjviu, galvos kon figracija, veido forma). Religin grup - tai mons, susij bendromis re liginmis pairomis ir sitikinimais, t. y. tikintys, praktikuojantys tam tikr religij, paprastai kitoki nei vyraujanti toje visuomenje. Politin grup tai mons, susij bendromis politinmis pairomis ir sitikinimais. Socia' line grup tai mons, susij tokia pat ar panaia ekonomine, darbine, pro1 fesine, isilavinimo ir kt. padtimi visuomenje. Visuomenje gali isiskirti grups ir pagal bendrus filosofinius, pasaulirinius sitikinimus. Toks pla tus, nekonkrets poymis (socialin grup) iplt genocido samprat. ' Nuudymai, iaurs kankinimai, sunks kno sualojimai, protinio vys\ tymosi sutrikdymas - alternatyvs genocido poymiai. J samprata i esms analogika nusikaltim asmens gyvybei ir sveikatai toki pat objektyvi poymi turiniui. Toks genocidas, kai trukdoma, neleidiama gimdyti, gali pasireikti ty iniu sudarymu toki gyvenimo slyg, kuriomis siekiama sunaikinti vis * ar dal tam tikros grups moni. Tai gali bti prievartinis moni perkliraas i nuolatins ir kompaktikos gyvenamosios vietos naujas, specialiai Cam paruotas teritorijas (pvz., rezervacijas, perklimo punktus, stovyklas). Paprastai perkeliamiems monms ios teritorijos yra neprastose, blogose ss apskritai dl sunki klimato, gamtini slyg netinkamose gyventi vieto se. Pratingos gyvenimo slygos irgi gali bti sudaromos gyvenamj gam ~:n aplink apnuodijus radioaktyviosiomis, cheminmis mediagomis, toksinais ir pan. Tam tikros moni grups imirim gali lemti ir neteikimas uba trukdymas teikti reikiam medicinos, humanitarin ir kt. pagalb nua .. ^entjusiesiems nuo stichins nelaims, karo veiksm ir pan. Priemonmis, kuriomis prievarta siekiama apriboti gimstamum, gali bti t. i-rrievartinis galimybs atmimas vyrams ir moterims gimdyti vaikus. Tai gali s rti neteista reprodukcinio amiaus moni kastracija ar sterilizacija, vee iyb, lytini santyki draudimas tarp anksiau mint grupi nari. Tai gan '.. bti ir dirbtinis prie moter vali ntumo nutraukimas bei kitos farma1blogins, chemins, biologins ir pan. priemons gimstamumui sustabdyti.

52

III skyrius

Genocidu laikoma ir tai, kai vaikai prievarta i minim grupi perduodami kitas. Taip atimama teis tvams auklti savo vaikus pagal savo tautos tradicijas, paproius, nes vaikai paprastai perduodami kitos tautybs, religins ir pan. grups nariams. Tokiu genocidu naikinama kuri nors grup, nes jos kultra, paproiai ir kt. poymiai, identifikuojantys grup, faktikai sunyksta, jie niekam nebeperduodami, nepltojami. Mintos genocido veikos baudiamosios teiss doktrinoje yra grupuojamos fizin genocid, kai mons tiesiogiai fizikai naikinami; biologin genocid, kai trukdoma, neleidiama atskir grupi monms gimdyti. Taip pat tvirtinama, kad yra pagrindas iskirti ir nacionalins kultros genocid. 1 Tai kurios nors nacionalins, etnins ar kitos grups kalbos, religijos ar kultros sunaikinimas ar draudimas kalbti nacionaline kalba, spausdinti ir platinti leidinius tokios grups kalba, arba kai udaromos bibliotekos, muziejai, mokyklos, nugriaunami istoriniai paminklai, pastatai, skirti religinms apeigoms ar atliekami kiti panas veiksmai. 2 Pabrtina, kad rengiant Konvencijos dl genocido projekt buvo siloma iuos veiksmus pripainti genocido poymiais ir traukti genocido sudt. JT Generalin Asamblja tokiam silymui nepritar. iuo metu kultrinio genocido, pavadinto etnocidu, problema tarptautinje baudiamojoje teisje lieka neisprsta. 3 Nepritariantieji pozicijai iskirti ir nacionalins kultros genocid (etnocid) tvirtina, kad tai ne genocidas, bet tam tikr grupi diskriminacijos formos. 4 Tarptautins baudiamosios teiss doktrinoje ir kai kuri valstybi statymuose vis daniau imamas vartoti biocido (gr. bios gyvenimas) ir ekocido (gr. oikos - namas, bstin) svokos. Jomis apibdinamos veikos, nukreiptos naikinti mones, paprastai civilius. Biocidas veika, nukreipta naikinti mones ar kitus gyvosios aplinkos elementus, bet isaugant ir nepakenkiant aplinkos (vietovs) infrastruktrai. Paprastai biocidas neatsiejamas nuo karini konflikt, pirmiausia - agresyvaus karo. Biocidas gali bti pasirengimo karui stadija. Siekiant pranaumo kare gali bti panaudotas masinio naikinimo ginklas, udantis mones, bet isaugantis materialines vertybes, ginkluot. Tai neutroninis, bakteriologinis, biologinis, psichotropinis, toksinis, cheminis ir kt. ginklas, skirtas naikinti vis pirma mones. is ginklas gali bti greitai mirt sukeliantis arba uA.N.Traininas. Zaita mira i ugolovnyj zakon. Moskva, 1969, p. 408. " Medunarodnoje ugolovnoje pravo. Moskva, 1995, p. 101. J Crimes Against Humanity in International Criminal Lavv - Dordrech/Boston/London 4 V.P. Panov. Medunarodnoje ugolovnoje pravo. Moskva, 1997, p. 60.
1

S1KALT1MAI MONIJAI IR MONIKUMUI

53

i^sto veikimo, alojantis ltai, paprastai aling pasekmi sukeliantis ir ati ~anioms kartoms (pvz., genetinis poveikis). Ekocidas - tai veikos, kuriomis padaroma masini griaunani, negri^ns arba tik per ilg laik didelmis pastangomis atstatom aplinkos (oro, ridens, faunos, floros) pakeitim. Tai gali bti masinis gyvnijos, augalirs sunaikinimas didelje teritorijoje, oro, vandens apnuodijimas bei kiti sksmai, griaunantys ekologin pusiausvyr ir sukeliantys ekologin katast~rf. Sunaikinus, nepataisomai pakeitus gamtin aplink, sugriaunamas ir naZralus, btinas visuomens, moni gyvenimo pagrindas. Ekocidas, griau33ias moni egzistavimo slygas, kartu naikina ir atitinkamoje teritorijoje -menanius mones. Ekocido pasekms paprastai neturi rib - jos peren;:a valstybi sienas. Taigi monijai ikyla reali omnicido savs sunaikini~.o grsm. Todl JT IX Kongresas (Kairas, 1995 m.) dl nusikalstamumo prevencijos ir elgesio su teiss paeidjais atkreip dmes, kad ekologiniai "^sikaltimai gauna transnacionalin pobd ir pagal savo pasekmes priskiiami vieniems i pavojingiausi nusikaltim. Tarptautinje baudiamojoje teisje stiprja nuostata, kad ekocidas - tai csnocidui artimas tarptautinis nusikaltimas, arba tvirtinama, kad tai genoci13 forma. Tokios ivados paprastai remiasi Konvencijos dl genocido 2 str. d. c p., tvirtinaniu, kad genocidas - tai tyinis sudarymas kokiai nors zmpei toki gyvenimo slyg, kuriomis siekiama j visikai ar i dalies fizikai sunaikinti". I esms draudia ekocid ir 1977 m. Tarptautin konsncija Dl karinio ar bet kurio kitokio prieiko poveikio priemoni panaudojimo supaniai gamtinei aplinkai". Nors ekocido svoka tiesiogiai nevartojama, taiau io nusikaltimo esm apibdina ir Tarptautini nusikaltimu taikai bei monijos saugumui projekto 26 str. Tyinis didels alos padarymas aplinkai". Atsakomyb u ekocid pradedama tvirtinti ir valstybi "Hcionalinje baudiamojoje teisje, pvz., Rusijos BK 358 str. Ekocidas". Ekocidas danai bna susijs su kariniais konfliktais. Todl tarptautins ^audiamosios teiss doktrinoje kai kada tvirtinama, kad ekocidas - tai karo -ysikaltimas, kuriuo ksinamasi gamtin aplink ir taip sukeliamas pavojus civilizacijai. Abejones dl ekocido apibdinimo apskritai kaip karo nusikaltimo stiprina ir tai, kad tie patys autoriai savo pozicij tikslina nurodydami, kad r ekocide pagrstai galima iskirti karin ekocid. i ekocido ris apibdinama _\aip priverstinis gamtini slyg ir reikini panaudojimas siekiant karinio pranaumo. Tai gali bti geofizinis karas (sukeliamas ems drebjimas, vulkan isiverimas, ardomas ozono sluoksnis ir kiti dirbtiniai ms planetos strukzros bei dinamikos pakeitimai), meteorologinis karas (sukeliami uraganai,

54

I 11 s k y r i u s

cunamiai, kruos, nuoliauos ir kt. klimato pasikeitimai), masinio naikinimo ir kt. nereguliuojamo, nesirenkanio pobdio ginklo panaudojimas (branduolinio, spindulinio, radioaktyvaus, bakteriologinio, toksinio ir kt.). Biocidas ir ekocidas pinniausia laikytini genocido formomis. Jie skirti monms naikinti. Suprantama, kad toki veik aukomis daniausiai tampa civiliai gyventojai. Btent jie maiausiai apsaugoti nuo bet kurio ginklo poveikio, j galimybs saugotis ir gelbtis - ribotos: Tai suprantama ir i veik subjektams. i nusikaltim s u b j e k t a i , tvirtinama, gali bti tik valstybi vadovai, aukti pareignai, turintys galiojimus panaudoti vairi ginkl ri technik ir pan. 1 Taiau iuolaikiniame pasaulyje toks minim nusikaltim subjekt apibdinimas aikiai yra per siauras. Bet kuris ginklas ar ginkluot gali atsirasti vairi politini organizacij, religini sekt, nusikalstam susivienijim ar net atskir asmen dispozicijoje. Tai irgi rodo, kad pagrstos jau mint tarptautini dokument (Konvencijos dl genocido, Kodekso projekto), nacionalini baudiamj statym nuostatos biocid, ekocid priskiria prie nusikaltim monijai, ar konkreiai - genocido. Taigi ekocidas ir biocidas gali bti kvalifikuojami pagal Konvencijos dl genocido 2 str., pateikiant bendrj genocido svok. Biocido, ekocido tikslas - naikinti mones (civilius gyventojus, karikius), o tyios turinys iuos nusikaltimus monijai atriboja nuo ekologini nusikaltim. Genocido padariniai visada labai sunks, nes nukentjusiuoju yra ne atskiras asmuo, bet neapibrta, paprastai didel moni grup. Dl genocido visikai ar i dalies nustoja egzistuoti tam tikros moni grups ar net atskiros tautos. Taigi paeidiamos paios svarbiausios, prigimtins moni teiss ir laisvs. ie paeidimai esti tokios apimties, kad sukelia nepataisom pasekmi taut bei nacij demografiniam, socialiniam, ekonominiam, politiniam gyvenimui ir vystymuisi, sukelia pavoj atskir valstybi visuomens, monijos egzistavimo pagrindams. iuolaikin tarptautin teis pripasta tik individuali atsakomyb u nusikaltimus monikumui. Todl ir atsakomybn u genocid gali bti traukiami pakaltinami, 16 met fiziniai asmenys. Tai gali bti privats ar valstybines pareigas einantys asmenys. Asmen, padariusi genocid, ryys su valstybe nra btinasis io nusikaltimo poymis. Valstybs, jos institucijos, kokios nors organizacijos genocido subjektais nepripastami. Tokios pozi1

V. Panov. M edunarodnoje ugolovnoje pravo. p. 61, 133.

NUSIKALTIMAI MONIJAI IR MONIKUMUI

55

cijos laikosi ir Lietuva bei kitos valstybs, savo baudiamuosiuose statymuose numaiusios atsakomyb u genocid. Iimtis yra Pranczijos baudiamoji teis, kurioje baudiamoji atsakomyb u nusikaltimus monijai (taigi ir u genocid) bei rengimsi jiems gali bti taikoma ir fiziniams, ir juridiniams asmenims (BK 213', 2133 str.). Neretai genocidas - tai atskir valstybi politika. Be valstybi ir j institucij paramos is nusikaltimas daniausiai bt nemanomas. Todl valstybs gali bti atsakingos u genocido politikos vykdym. i atsakomyb yra tarptautin, politin, materialin ir kt. , bet ne baudiamoji. Baudiamojon atsakomybn u genocid gali bti traukiami valstybi vadovai, kiti aukiausieji pareignai. J oficialus statusas nra pagrindas atleisti nuo baudiamosios atsakomybs. Neatleidiami nuo atsakomybs u genocid ir asmenys, vykd vyriausybs ar virininko sakym. Taiau i aplinkyb gali velninti atsakomyb, jei to reikalauja teisingumo interesai (Niurnbergo statuto 8 str.). iuolaikinje baudiamojoje teisje is neapibrtas atsakomybs velninimo pagrindas (teisingumo interesai") paprastai pakeiiamas nuostata, kad atsakomybei svarbu ne sakymo buvimas, bet vertinimas, ar kaltininkas turjo galimyb pasirinkti elgesio variant. Praktika rodo, kad neretai genocido nusikaltimai daromi suvienytomis, organizuotomis pastangomis. Tam yra sukuriamos ar panaudojamos esamos organizacijos. Jos pasiymi daugelio moni veiksmais, kurie suderinti, pastovs, ilgai egzistuojantys, sudtingi. Danai ias organizacijas kuria, remia, kaip jau buvo minta, valstyb. Taiau manomos situacijos, kai toki nusikaltim darymu yra suinteresuotos politins organizacijos, vairs judjimai ir pan. Genocido subjektyvioj i p u s pasireikia tiesiogine tyia su konkreiai apibrtais tikslais: visikai ar i dalies fizikai sunaikinti gyventojus, priklausanius kuriai nors grupei. Btent statyme nurodytas tikslas suponuoja ivad, kad is nusikaltimas gali bti padaromas tik tiesiogine tyia. Jei tokio tikslo nra, tai veikos, atitinkanios genocido objektyvij pus, negali bti kvalifikuojamos pagal BK 71 straipsn. Nurodytas tikslas - naikinti civilius gyventojus dl j priklausymo vienai ar kitai grupei, padeda atriboti genocid nuo kai kuri karo nusikaltim, nusikaltim moni sveikatai, gyvybei. Genocido sudtyje nra nurodytas motyvas, taigi kvalifikuojamosios reikms jis neturi. Paprastai genocid lemia nacionalin, rasin ir kt. neapykanta, nepakantumas kitai tikybai, politinms pairoms ir nuostatoms. Kalbant apie tyios genocide turin, pabrtina, kad kaltininkas daro (bendrininkauja darant) veiksmus, nukreiptus sunaikinti (visus ar dal) gyvento-

56

II s k y r i u s

jus, sudaranius nors vien i BK 71 str. ivardyt grupi ir siekia toki veiksm bei j rezultat. Pabrtina, kad genocido nusikaltim aikinimas, tyrimas ir kaltinink baudimas yra labai problemikas. Net ir neginijamai konstatavus genocido faktus, pripainus, kad atskiros valstybs vykd genocid (pvz., SSSR), neretai kaltinink atsakomybs klausimai arba ivis nesprendiami, arba sprendiami vangiai. Toki situacij lemia daugyb aplinkybi, paprastai politinio pobdio: laukiama susiklostant palankios tam tarptautins ar atskir valstybi vidaus politins padties, atsargi didij pasaulio valstybi, tarptautini organizacij pozicija vertinant atskir valstybi, toleravusi ar net skatinusi genocid, politika.

LITERATRA
Le Nouveau code penai. - Dalloz, 1994. Crimes Against Humanity in Criminal Law. - Dordrech Boston London, 1992. 1. O. Jusys, R. Paulauskas, G. vedas. Tarptautinis baudiamasis teismas. // Tei ss problemos, 1999, Nr. 4. 1. P.Kris. Atsakomybs tarptautinje teisje problemos. Vilnius, 1970. 1. Konvencija dl kelio ukirtimo genocido nusikaltimui ir nubaudimo u j; Kon vencija dl senaties termino netaikymo u karinius nusikaltimus ir nusikaltimus monijai. - mogaus teiss. Tarptautini dokument rinkinys. Vilnius, 1991. 1. Lietuvos Respublikos statymas Dl atsakomybs u Lietuvos gyventoj ge nocid. V. ., 1992, Nr. 13-342. 1. Lietuvos Respublikos Aukiausiosios Tarybos nutarimas Dl Lietuvos Res publikos prisijungimo prie 1948 m. gruodio 9 d. konvencijos Dl kelio u kirtimo genocido nusikaltimui ir nubaudimo u j" ir 1968 m. lapkriio 26 d. konvencijos Dl senaties termino netaikymo u karinius nusikaltimus ir nusi kaltimus monijai". V. ., 1992, Nr. 13-341. 1. Medunarodnoje ugolovnoje pravo. Moskva, 1995. 1. Niurnbergskij process. T. 1. Moskva, 1987. 10. V. P. Panov. Medunarodnoje ugolovnoje pravo. Moskva, INFRA - M, 1997. 10. J. Prapiestis. Ar Respublikos baudiamoji teis bus tarptautinio lygio? // So cialistin teis. Lietuvos TSR teisingumo ministerijos biuletenis. 1989, Nr. 2. 10. Revised and updater report on the question of the prevention and punishment of the crime of genocide prepared by Mr.B.Whitaker // E/ CN. 4/ Sub. 2/1985/6. 10. Rome Statute of the International Criminal Court. - UN doc. A/ConF. 183/9, 17 July 1998. 10. V. N. Trainin. Zaita mira i ugolovnyj zakon. Moskva, 1969. 10. V. Vadapalas. Tarptautin teis. Bendroji dalis. Vilnius, 1998. 1. 1.

11.

IV SKYRIUS

KARO NUSIKALTIMAI

1. KARO NUSIKALTIM SISTEMA iuolaikin tarptautin teis draudia, iskyrus savigynos tikslais, grasinti carine jga ar j naudoti tarptautiniuose santykiuose. 1945 m. Jungtini Taut ".stat 2 str. 4 p. nustato, kad visi nariai savo tarptautiniuose santykiuose jsilaiko nuo grasinimo jga ar jos panaudojimo tiek prie bet kurios vals>bs teritorin vientisum ar politin nepriklausomyb, tiek bet kuriuo kitu judu, nesuderinamu su Jungtini Taut tikslais". Jungtini Taut {stat drauiim naudoti jg ir grasinti ja tarptautiniuose santykiuose detalizavo Generalins Asambljos 1970 m. spalio 24 d. Deklaracija dl tarptautins teiss princip, lieiani draugikus santykius ir bendradarbiavim tarp valstjbi pagal Jungtini Taut status, kurioje skelbiama, kad negalima gyti teritorijos grasinant jga ar j naudojant ir kad toks gijimas neturt bti pripastamas, o agresyvus karas yra nusikaltimas taikai. Pamintina ir 1974 ra. gruodio 14 d. Generalins Asambljos rezoliucija, kuri apibr agresi kaip valstybs ginkluotos jgos panaudojim prie kitos valstybs suverenitet, teritorin nelieiamyb ar politin nepriklausomyb ar kokiu nors katu bdu, nesuderinamu su Jungtini Taut statais". ioje rezoliucijoje yra pateikiamas pavyzdinis agresijos akt sraas - tai kitos valstybs teritori-;3S bombardavimas arba bet kokio kito ginklo panaudojimas prie jaj vals-5,bs uost ar krant blokada ir pan. Nors tarptautin teis ir draudia tarptautiniuose santykiuose naudoti j-.;(kar), taiau vairiose ems rutulio vietose nuolat kyla kar ir ginkluot \Onfliktu. Gyvenimo realijos vert tarptautin bendruomen kurti teiss normas, kurios reglamentuot santykius tarp kariaujani valstybi. Kariavimo taisykli ir paproi pradia siekia 1856 metus, kai buvo priimta Paryiaus deklaracija dl jr karo. 1864 m. buvo suaukta pirmoji konferencija enevoje, kurioje buvo pasirayta I enevos konvencija dl sueisrjj. ios Konvencijos nuostatos apm pagrindinius sueistj apsaugos

58

IV s k y r i u s

principus ir pareigojo kariaujanias alis apsaugoti sueistuosius ir ligonius karius, medicinin ir religin personal, karo ligonines ir ambulatorijas. 1899 ir 1907 m. buvo suauktos dvi Hagos konferencijos, kuri metu buvo pasirayta 16 konvencij ir keletas deklaracij, reglamentavusi sausumos karo statymus ir paproius, jr karo taisykles, valstybi, neutrali karo metu, teises ir pareigas ir pan. i taisykli ir paproi raida prisidjo prie kariaujanij savivals ribojimo, kariavimo priemoni, bd ir metod reglamentavimo, taiki gyventoj ir karo belaisvi apsaugos. iuo metu galioja daugiau kaip 30 daugiaali tarptautini sutari, skirt kariavimui, kurios neretai vadinamos tarptautine humanitarine teise. Svarbiausiomis i i sutari yra keturios 1949 m. enevos konvencijos dl karo auk gynimo . (dl sueistj ir ligoni veikianiose armijose padties gerinimo; dl sueistj, ligoni bei asmen, itikt laivo avarij, esani ginkluotj pajg sudtyje, gerinimo; dl elgesio su karo belaisviais; dl civili gyventoj apsaugos karo metu) bei du 1977 m. papildomi protokolai (dl tarptautini ginkluot konflikt auk apsaugos: dl netarptautinio pobdio ginkluot konflikt auk apsaugos). Paymtina, kad iki Antrojo pasaulinio karo 1925 m. enevos protokolas draud dusinani ir nuodingj duj naudojim karo metu. Pokario laikotarpiu atskir ginkl draudimo pagal tarptautin teis srityje buvo pasiekta didesn paanga. Pamintinos 1972 m. Maskvos konvencija dl bakteriologini (biologini) ir toksini ginkl udraudimo, Jungtini Taut 1980 m. konvencija dl tam tikr prastini ginkl, kurie gali bti laikomi pernelyg alojaniais arba veikia nesirinktinai, naudojimo udraudimo arba apribojimo bei ios konvencijos keturi papildomi protokolai, 1993 m. Paryiaus konvencija dl cheminio ginklo udraudimo ir 1997 m. Otavos konvencija dl priepstini min naudojimo, kaupimo, gamybos arba perdavimo udraudimo ir dl j sunaikinimo. Lietuvos Respublika 1993 m. liepos 7 dienos Ministro Pirmininko potvarkiu Nr. 515 p Dl prisijungimo prie enevos konvencij dl karo auk apsaugos" prisijung prie keturi 1949 m. enevos konvencij, o 2000 m. gegus 2 d. Lietuvos Respublikos Seimas ratifikavo mintas konvencijas ir papildomus protokolus1. Mintos 1949 m. enevos konvencijos ir 1977 m. papildomi protokolai numato valstybms - i sutari dalyvms - pareig savo nacionaliniuose statymuose numatyti atsakomyb u iose sutartyse vardytus karo nusikal1

V. ., 2000, Nr. 63-1904, 1905, 1906, 1907, 1908, 1909 ir 1910.

3O NUSIKALTIMAI

59

~iis. Atsivelgiant iuos tarptautins humanitarins teiss reikalavimus, ;luvos Respublikos Seimas 1998 m. birelio 9 d. prim Baudiamojo riekso papildymo ir pakeitimo statym 1, kuriuo Baudiamasis kodeksas _o papildytas XVIII skirsniu Karo nusikaltimai". is skirsnis numato i^iiamj atsakomyb u 12 karo nusikaltim - tai tarptautins humanirluis teiss saugom asmen udym (BK 333 str.), okupuotos valstybs ,:ii trmim (BK 334 str.), tarptautins humanitarins teiss saugom as;:t alojim, kankinim ar kitok nemonik elges su jais (BK 335 str.), _r;tautins humanitarins teiss norm dl civili ir j teisi apsaugos ka: "metu paeidim (BK 336 str.), draudiam karo atak (BK 337 str.), cil ar karo belaisvi prievartin panaudojim prieo ginkluotosiose pajse (BK 338 str.), saugom objekt naikinim ar nacionalini vertybi ~lstym (BK 339 str.), udraust karo priemoni naudojim (BK 340 str.), ~^"odieriavim (BK 341 str.), vilkinim repatrijuoti karo belaisvius (BK 342 M vilkinim paleisti internuotus civilius arba neleidim repatrijuoti kitiems iiijiams (BK 343 str.) ir neteist Raudonojo Kryiaus, Raudonojo Pusaiulio enklo, Jungtini Taut Organizacijos emblemos panaudojim (BK -4 str.). Karo nusikaltimai, numatyti BK 333-340 straipsniuose, yra traukti sun-nusikaltim sra (BK 8' str.), o karo nusikaltimams, numatytiems BK 13 339 straipsniuose, nra patraukimo baudiamojon atsakomybn senais (BK 49 str. 5 d.). Pabrtina, kad patraukimo baudiamojon atsakomy-; senaties netaikymo karo nusikaltimams taisykl tvirtino 1968 m. Koni~cija dl senaties netaikymo karo nusikaltimams ir nusikaltimams moikumui. Be to, 1950 m. Europos mogaus teisi ir pagrindini laisvi api_gos konvencijos 7 str. 2 dalis ir 1966 m. Tarptautini pilietini ir politi_ leisiu pakto 15 str. 2 dalis leidia valstybms taikyti baudiamj atsa-:~:yb u karo nusikaltimus ir atgal (t. y. nustatant atsakomyb vliau, ne-^ buvo padarytas toks nusikaltimas). Remiantis ia nuostata, minto Bau-rainojo kodekso pakeitimo ir papildymo statymo 11 straipsnis numat, kad leidiamojo kodekso 330-339 straipsniai turi grtamj gali. Atkreiptinas dmesys tai, kad 1998 m. liepos 17 dien Romoje buvo "entas Jungtini Taut Tarptautinio baudiamojo teismo statutas, kuris ko"kavo visus karo nusikaltimus vienoje tarptautinje sutartyje. io Statuto sir. 2 d. skelbia, jog karo nusikaltimai reikia:
11

V. ., 1998, Nr. 57-1580.

60

IV s k y r i u s

a) rimtus 1949 m. enevos konvencij paeidimus, t. y. bet kuri i to liau nurodyt veik prie asmen arba turt, saugom pagal atitinka mos enevos konvencijos nuostatus: i) tyin nuudym; ii) kankinimus arba nemonik elges, taip pat biologinius eksperimentus; i i i ) tyia sukeltas dideles kanias arba sunkius kno sualojimus ar al sveikatai; iv) neteist, beprasmik ir plataus masto turto sunaikinim ir pasisavinim nesant karins btinybs; v) karo belaisvio ar kito saugomo asmens privertim tarnauti prieo valstybs ginkluotosiose pajgose; vi) i karo belaisvio ar kito saugomo asmens tyia atimt teis teising ir nealik teismo proces; vii) neteist deportacij arba perklim, arba neteist laisvs atmim; viii) kait pamim. b) Kiti rimti statym ir paproi, taikom tarptautiniuose ginkluotuose konfliktuose pagal tarptautin teis, paeidimai, ir konkreiai bet kuri i i veik: i) tyinis ci vil i gyventoj arba pavieni moni, tiesiogiai nedalyvaujani karo veiksmuose, upuolimas; ii) tyinis civilini objekt, t. y. objekt, nesani kariniais taikiniais, upuolimas; iii) tyin personalo, objekt, mediag, padalini ar transporto priemoni, kurios pagal Jungtini Taut (status yra dislokuotos humanitarinei pagalbai teikti arba vykdyti taikos palaikymo misij, ataka, kol pastarieji turi teis gynyb, kuria pagal tarptautin ginkluot konflikt teis naudojasi civiliai asmenys ar civiliniai objektai; iv) tyinis upuolimas, kai yra inoma, jog toks upuolimas taps atsitiktins civili asmen ties ar sualojim prieastimi, ar padarys al civiliniams objektams, ar padarys ilgalaik ir rimt al gamtos aplinkai, kuri bus akivaizdiai nesulyginama su konkreiu ir tiesiogiai laukiamu kariniu pranaumu; v) neapsaugot ir nesani kariniais taikiniais miest, kaim, bst ar pastat upuolimas arba j apaudymas, tam tikslui taikant bet kokias priemones;

KARO NUSIKALTIM]

61

vi) kombatanto, kuris sudjs ginklus arba negaldamas daugiau gintis, beslygikai pasiduoda, nuudymas arba sueidimas; vii) neleistinas parlamentaro, nacionalins vliavos ar karini skiriamj enkl ir prieo uniformos ar Jungtini Taut atributikos, taip pat skiriamj emblem, kurias yra nustaiusios enevos konvencijos, panaudojimas, sukls moni t arba sunkius sualojimus; viii) tiesioginis ar netiesioginis okupavusios valstybs civili gyventoj dalies perklimas jos okupuot teritorij arba okupuotos teritorijos gyventoj dalies deportacija arba perklimas toje teritorijoje arba u tos teritorijos rib; ix) tyins atakos prie pastatus, tarnaujanius religijos, vietimo, aukljimo, meno, mokslo ar labdaros tikslams, prie istorinius paminklus, ligonines ir ligoni bei sueistj susikaupimo vietas, su slyga, kad tokie objektai nra laikomi karo tikslais; x) asmenims, esantiems prieininko valdioje, fizini sualojim padarymas arba bet kokios ries medicinini ar mokslini eksperiment, kurie nra pateisinami atitinkamo asmens medicininio, stomatologinio ar klinikinio gydymo prieastimis, nra atliekami jo interesais, ir kurie sukelia tokio asmens ar asmen mirt ar rimt pavoj sveikatai, su jais atlikimas; xi) klastingas asmen, priklausani prieininko tautai arba armijai, nuudymas ar sueidimas; xii) pareikimas apie tai, kad pasigailjimo nebus; xiii) prieo turto sunaikinimas arba uvaldymas, iskyrus atvejus, jeigu tok sunaikinim arba uvaldym primygtinai diktuoja karin btinyb; xiv) pareikimas apie tai, kad prieininko puss piliei teiss ir iekiniai yra atmesti, sustabdyti arba neleidiami; xv) prieininko puss piliei vertimas dalyvauti karo veiksmuose prie savo al, netgi jei jie iki karo pradios buvo kariaujaniosios puss tarnyboje; xvi) gyvenviets ar miesto plimas, net jei jis buvo uimtas turmu; xvii) nuod arba nuoding ginkl naudojimas; xviii) dusul sukeliani, nuodingj ar kitoki duj bei bet kuri analogik tirpal, mediag ar priemoni naudojimas; xix) lengvai sprogstani ar susiplojani mogaus kne kulk naudojimas, pvz., kulk su apvalkalu, kuri kietas apvalkalas visikai nepadengia visos erdies arba turi pjov;

62

IV s k y r i u s

xx) ginkl, audmen ir technikos, taip pat tokio pobdio karini metod naudojimas, kurie sukelia ypa dideli sueidim arba nereikaling kani, arba kurie, prieingai tarptautins ginkluot konflikt teiss normoms, i esms veikia nesirinktinai, su slyga, kad tokie ginklai, tokie audmenys, tokia technika ir tokie karo vykdymo metodai yra visikai udrausti ir traukti io Statuto pried; xxi) pasiksinimas mogikj orum, taip pat eidiantis ir eminantis elgimasis; xxii) iaginimas, traukimas seksualin vergov, privertimas usiimti prostitucija, priverstinis ntumas, priverstin sterilizacija ir bet kokie kiti seksualins prievartos bdai, grubiai paeidiantys enevos konvencijas; xxiii) civilio asmens ar kito saugomo asmens panaudojimas konkrei punkt, rajon ar karini pajg gynybai nuo karo veiksm; xxiv) tyinis pastat, mediag, medicinos staig ir transporto priemoni, taip pat personalo, pagal tarptautin teis turini enevos konvencij apibrtas skiriamsias emblemas, atakos; xxv) tyiniai veiksmai, kai civiliai gyventojai veriami badauti, kaip kariavimo bd naudojant j gyvybei palaikyti btin reikmen atmim, taip pat tyia sudarant klitis susirasti pagalbos, numatytos enevos konvencijose; xxvi) vaik iki penkiolikos met amiaus mimas arba verbavimas nacionalines ginkluotsias pajgas arba j panaudojimas aktyviai dalyvauti karo veiksmuose. c) Ginkluoto netarptautinio konflikto atveju rimti 3 str., kuris yra bendras keturioms 1949 m. enevos konvencijoms, paeidimai, btent: bet kuri i i veik, padaryta asmen, aktyviai nedalyvaujani karo veiksmuose, atvilgiu, skaitant sudjusius ginklus karius ir asmenis, ijusius i rikiuots dl ligos, sueidimo, sumimo ar dl bet kurios kitos prieasties: i) pasiksinimas gyvyb ir asmenyb, ir konkreiai - bet kokios formos nuudymas, sualojim padarymas, iaurus elgesys ir kankinimai; ii) pasiksinimas mogaus orum, ir konkreiai eidiantis ir eminantis elgesys; iii) kait pamimas;

KARO NUSIKALTIMAI

63

iv) nuosprendi paskelbimas ir j vykdymas be parengtinio teisminio nagrinjimo, atliekamo pagal nustatyt tvark kurtame teisme, utikrinaniame vis teismini garantij, kurios visuotinai pripastamos btinomis, laikymsi. d) Kiti rimti statym ir paproi, taikom ginkluotuose tarptautinio pobdio konfliktuose pagal apibrtas tarptautins teiss normas, paeidimai, ir konkreiai - bet kokia i emiau ivardyt veik: i) tyin civili gyventoj ataka, taip pat tyin pavieni civil i asmen, nedalyvaujani tiesioginiuose karo veiksmuose, ataka; ii) tyin pastat, mediag, medicinos staig ir transporto priemoni, taip pat personalo, pagal tarptautin teis turini enevos konvencij apibrtas skiriamsias emblemas, ataka; iii) tyin personalo, objekt, mediag, padalini ar transporto priemoni, kurios pagal Jungtini Taut ar transporto priemoni, kurios pagal Jungtini Taut status yra dislokuotos humanitarinei pagalbai teikti arba vykdyti taikos palaikymo misij, ataka, kol pastarieji turi teis gynyb, kuria pagal tarptautin ginkluot konflikt teis naudojasi civiliai asmenys ar civiliniai objektai; iv) tyin ataka prie pastatus, tarnaujanius religijos, vietimo, aukljimo, meno, mokslo ar labdaros tikslams, prie istorinius paminklus, ligonines ir ligoni bei sueistj susikaupimo vietas, su slyga, kad tokie objektai nra laikomi karo tikslais; v) gyvenviets ar miesto plimas, net jei jis buvo uimtas turmu; vi) iaginimas, traukimas seksualin vergov, privertimas usiimti prostitucija, priverstinis ntumas, priverstin sterilizacija ir bet kokie kiti seksualins prievartos bdai, grubiai paeidiantys enevos konvencijas; vii) vaik iki penkiolikos met amiaus mimas arba verbavimas nacionalines ginkluotsias pajgas arba j panaudojimas aktyviai dalyvauti karo veiksmuose; viii) nurodym davimas dl piliei ikeldinimo dl su konfliktu susijusi prieasi, jei tik to nereikalauja atitinkam civili gyventoj grupi saugumo sumetimai ar primygtin karinio pobdio btinyb; ix) klastingas prieininko kombatanto nuudymas ar sueidimas;

64

IV s k y r i u s

x) pareikimas apie tai, jog pasigailjimo nebus; xi) asmenims, esantiems prieininko valdioje, fizini sualojim padarymas arba bet kokios ries medicinini ar mokslini eksperiment, kurie nra pateisinami atitinkamo asmens medicininio, stomatologinio ar klinikinio gydymo prieastimis, nra atliekami jo interesais, ir kurie sukelia tokio asmens ar asmen mirt ar rimt pavoj sveikatai su jais atlikimas; xii) prieo turto sunaikinimas arba uvaldymas, iskyrus atvejus, kai tok sunaikinim arba uvaldym primygtinai diktuoja konflikto aplinkybs." 1998 m. gruodio 10 dien Lietuvos Respublika pasira Romos tarptautinio baudiamojo teismo statut ir tuo parod savo siek tapti ios tarptautins sutarties dalyve. Antra vertus, Lietuvos Respublika Statut gals ratifikuoti tik tuomet, kai suderins nacionalinius statymus - Baudiamj, Baudiamojo proceso, Pataisos darb (Bausmi vykdymo) kodeksus su jo nuostatomis, tarp j ir nusikalstam veik, pripastam karo nusikaltimais, atvilgiu.

2. RIN KARO NUSIKALTIM SUDTIS Karo nusikaltimai - tai tyins, pavojingos veikos, paeidianios visuotinai pripaintas kariavimo taisykles ir paproius arba elgesio su civiliais, karo belaisviais ar kitais asmenimis, kuriems suteikiama tarptautin apsauga, padarytos karo, tarptautinio ginkluoto konflikto ar okupacijos metu. Rin karo nusikaltim sudtis turi du pagrindinius objektus - tai visuotinai pripainta kariavimo tvarka ir visuotinai pripainta elgesio su civiliais, karo belaisviais ar kitais asmenimis, kuriems suteikiama tarptautin apsauga, tvarka. Pabrtina ir tai, kad kai kurie karo nusikaltimai turi vien i mint objekt, pvz., vilkinimas repatrijuoti karo belaisvius (BK 342 str.) arba vilkinimas paleisti internuotus civilius, arba neleidimas repatrijuoti kitiems civiliams (BK 343 str.), o kai kurie - abu objektus, pvz., draudiama karo ataka (BK 337 str.) arba civili ar karo belaisvi panaudojimas prieo ginkluotosiose pajgose (BK 338 str.). Be to, konkreios karo nusikaltim sudtys gaJi turti ir papildom objekt, pvz., mogaus gyvyb (BK 333 str.), lytin laisv (BK 336 str.), turt (BK 339 str.). Dauguma karo nusikaltim pasiymi specifiniu dalyku, t. y. nukentjusiaisiais, kuriems padaroma ala. Karo nusikaltim nukentjusiaisiais pripa-

<ARO NUSIKALTIMAI

65

stami sueistieji, vanio karo laivo jreiviai, karo belaisviai, asmenys, kurie kapituliavo sudedami ginklus ar neturdami kuo prieintis (hors de combat), civiliai ir kiti asmenys, kuriems karo metu suteikiama tarptautin apsauga. Sueistaisiais ir ligoniais pripastami asmenys - karikiai ir civiliai, kuriems dl traum, lig ar kit fizini ar psichini negalavim btina medicinos pagalba ar prieira, ir kurie susilaiko nuo bet koki prieik veiksm. i kategorij patenka nios moterys, naujagimiai ir kiti asmenys, kuriems nedelsiant gali prireikti medicinos pagalbos ar prieiros, jeigu jie susilaiko nuo bet koki prieik veiksm. vanio karo laivo jreiviais pripastami asmenys - karikiai ir civiliai, kuriems gresia pavojus dl jroje ar kituose vandenyse itikusios laivo ar lktuvo, kuriuo jie keliavo, nelaims, jeigu jie susilaiko nuo bet koki prieik veiksm. Karo belaisvi svoka pateikiama 1949 m. I I I enevos konvencijos dl karo belaisvi prieiros 4 straipsnyje. Jais pripastami asmenys, patek prieo rankas: konflikto ali ginkluotj pajg nariai, milicijos arba savanori pa dalini, einani ias ginkluotsias pajgas, nariai; kit milicijos ir savanori jungini nariai (taip pat ir organizuoto pa siprieinimo judjim), priklausantys konflikto aliai ir veikiantys sa vo teritorijoje arba u savo teritorijos rib ir.et jei i teritorija yra oku puota), jeigu jie atitinka ias slygas: a) jiems vadovauja asmuo, atsakingas u pavaldinius; a) jie neioja i toli matomus skiriamuosius enklus; a) jie atvirai neioja ginklus; a) vykdydami operacijas laikosi kariavimo taisykli ir paproi; reguliari ginkluotj pajg, pavaldi prieo nepripaintai Vyriau sybei ar valdiai, nariai; asmenys, lydintys ginkluotsias pajgas, bet neeinantys j sudt, pvz., karini lktuv komandos nariai, karo korespondentai, vairi tarnyb, besirpinani ginkluotj pajg aptarnavimu, atstovai, ga v leidim i lydim ginkluotj pajg ir turintys atitinkam identi fikacin kortel; konflikto ali laiv ir civilini lktuv komand nariai, kuriems pa gal bet kurios kitos tarptautins sutarties nuostatas netaikomos palan kesns prieiros taisykls;

66

IV s k y r i u s

KARO NUSIKALTIMAI

- neokupuotos teritorijos gyventojai, kurie, priartjus prieininkui, spontaniSkai pasiprieina ginklu, nesuspj susiformuoti reguliarius ginkluotj pajg dalinius, jei jie atvirai neioja ginklus ir laikosi kariavimo taisykli bei paproi. sidmtina, kad karo belaisviais nepripastami nipai ir samdiniai. nipu laikomas asmuo, veikis slaptai ar melagingai, apgaulingai siekdamas sul i n k t i /inias kitos kariaujanios alies veiksm rajone. nipu nelaikomas valgas, kuris prieo teritorijoje veikia apsirengs savo karine uniforma. Atkreiptinas dmesys tai, kad tuo atveju, jei nipas skmingai baigia savo misij ir prisijungia prie savo ar sjunginink ginkluotj pajg, tai vlesnis jo sulaikymas neatima i jo karo belaisvio statuso dl jo anksiau atlikt pionao veiksm. Samdiniu laikomas asmuo, kuris: 1) specialiai pasamdytas kovoti ginkluotame konflikte; 2) tiesiogiai dalyvauja kariniuose veiksmuose; 3) gauna aikiai didesn atlyginim, nei tos alies ginkluotj pajg karikiai; 4) nra konflikte dalyvaujanios alies pilietis ar gyventojas; 5) nra konflikto alies ginkluotj pajg narys ir 6) nra oficialiai sistas konflikte nedalyvaujanios alies ginkluotj pajg narys. Asmenimis, kurie kapituliavo sudedami ginklus ar neturdami kuo prieintis tors de combat), laikomas bet kuris asmuo, kuris yra: a) prieikos alies valdioje; b) aikiai pareiks nor pasiduoti nelaisv arba be smons ar kokiu nors kitu bdu ijs i rikiuots dl sueidimo ar ligos ir todl negalintis gintis. sidmtina, kad iuo atveju toks asmuo privalo susilaikyti nuo bet koki prieik veiksm ir nesistengti pabgti. iai asmen kategorijai, remiantis 1977 m. I papildomu protokolu, reikia priskirti asmenis, okanius su paraiutu i katastrof patyrusio orlaivio (iskyrus oro desantininkus). Toki asmen negalima pulti, kol j i e nenusileidia prieikos alies kontroliuojamoje teritorijoje, neireikia savo noro pasiduoti ir jeigu j i e akivaizdiai neatlieka prieik veiksm. Civiliais pripastami visi asmenys, kurie nra ginkluotj pajg nariai (kombatantai). Pabrtina, kad visais atvejais, jei kyla abejoni, ar asmuo turi karo belaisvio, ar civilio status, laikoma, kad toks asmuo yra karo belaisvis arba civilis. is statusas asmeniui garantuojamas iki tol, kol bus nustatytas tikrasis jo statusas. Kitais asmenimis, kuriems karo metu suteikiama tarptautin apsauga, laikomi gydytojai ir medicinos personalas, kulto tarnai, Raudonojo Kryiaus, Raudonojo Lito ir Sauls ar Raudonojo Pusmnulio organizacij, kit savanorik organizacij atstovai.

Be to, kai kurios karo nusikaltim sudtys pasiymi specialiuoju dalyku, pvz., civilin ligonin, medicinos punktas, transporto priemon, perveami sueistuosius ar ligonius, atomin elektrin, utvanka (BK 337 str.), istoriniai paminklai, kultros ar religijos objektai (BK 339 str.), Raudonojo Kryiaus, Raudonojo Pusmnulio enklai ir pan. (BK 344 str.). Karo nusikaltimams yra privalomas vienas objektyviosios puss poymis - tai nusikaltimo padarymo laikas. Karo nusikaltimai gali bti padaromi t i k karo, tarptautinio ginkluoto konflikto ar okupacijos (aneksijos) metu. Iki 1907 met egzistavo paprotin norma, kad karo bvis formaliai prasideda nuo karo paskelbimo. 1907 m. Hagos konvencijoje buvo tvirtintas reikalavimas, kad karo veiksm negalima pradti be preliminaraus spjimo apie karo paskelbim arba ultimatumo su slyginiu karo paskelbimu. 1949 m. enevos konvencijos skelbia, kad jos taikomos visais paskelbto karo arba bet kokio kito ginkluoto konflikto, kuris gali kilti tarp dviej ir daugiau ali (net ir tuo atveju, kai viena i j nepripasta karo bvio), atveju." Paymtina, kad tarptautins sutartys nepateikia ginkluoto konflikto" svokos. Teisinje literatroje (H.P.Gasser) teigiama, kad 1949 m. enevos konvencijos turi bti taikomos, kai tik vienos valstybs ginkluotj pajg rankas patenka kitos valstybs civiliai, sueisti kombatantai ar karo belaisviai, arba vienos valstybs ginkluotosios pajgos faktikai pradeda kontroliuoti bent dal kitos valstybs teritorijos. Atkreiptinas dmesys, kad ginkluoto konflikto padiai jokios reikms neturi tai, ar jis teisikai pagrstas, ar ne (pvz., agresijos aktas ir pan.); ar jam prieinamasi, ar ne; okupuotos teritorijos dydis; sueistj ar karo belaisvi skaiius ir pan. Tarptautin humanitarin teis pripasta dvi skirtingas ginkluoto konflikto ris - tai tarptautinis ir vidinis ginkluotas konfliktas. i dviej ri skiliamasis poymis yra valstybs siena: karas tarp dviej ar daugiau valstybi pripastamas tarptautiniu ginkluotu konfliktu, o karas vienos valstybs telitorijoje laikomas vidiniu ginkluotu konfliktu (arba pilietiniu karu). Romos i.uptautinio baudiamojo teismo statuto 8 str. ir 1977 m. II papildomo prolokolo 1 str. vidin ginkluot konflikt apibria kaip ... konflikt, kuris kyla * ienos valstybs teritorijoje tarp valdios ginkluotj pajg ir sukilli ginI kiotj pajg ar kit organizuot ginkluot grupi, kurioms vadovauja asmuo, atsakingas u pavaldinius, ir kurios kontroliuoja tam tikr teritorijos l .il ". Vidiniu ginkluotu konfliktu nelaikomi vidaus tvarkos paeidimai, tol .io kaip neramumai, pavieniai ar sporadiki prievartos aktai arba kiti panagus pobdio aktai.

I
68
IV s k y r i u s KARO NUSIKALTIMAI

69

Okupacija laikomas laikinas svetimos teritorijos umimas. Teritorija laikoma okupuota, jei ji i tikrj yra prieo ginkluotj pajg valdioje. Okupacijos reimas taikomas tik tai teritorijos daliai, kurioje nustatyta ir veikia prieo ginkluotj pajg valdia. Atkreiptinas dmesys, kad okupacijos bdas panaudojant jg ar ne - neturi reikms okupacijos reimui. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 142 str. numato, kad karo padt Lietuvoje veda Seimas, kai prireikia ginti Tvyn arba vykdyti Lietuvos valstybes tarptautinius sipareigojimus". Ginkluoto upuolimo atveju, kai kyla grsm Lietuvos valstybs suverenumui ar teritorijos vientisumui, karo padt visoje valstybje ar jos dalyje gali vesti Respublikos Prezidentas. Tok Respublikos Prezidento sprendim turi patvirtinti (arba panaikinti) Lietuvos Respublikos Seimas. Karo padties statymo 2 str. karo padt apibria kaip Lietuvos Respublikos Konstitucijos ir io statymo nustatyt ypating teisin padt, kuri vedama prireikus ginti Tvyn ginkluoto upuolimo ar jo grsms atveju, kai kyla grsm Lietuvos valstybs suverenumui ar jos teritoriniam vientisumui, arba prireikus vykdyti Lietuvos valstybs tarptautinius sipareigojimus siekiant utikrinti valstybs gynyb ir kitas svarbiausias valstybs funkcijas karo metu" 1. Mintas statymas nustato detali karo padties vedimo ir ataukimo tvark, Lietuvos Respublikos piliei bei usieniei teisi ir laisvi ribojimus, valstybs institucij galiojimus bei moni, staig ir organizacij veiklos ypatumus vedus karo padt. Kiti papildomi objektyviosios puss poymiai - nusikaltimo padarymo vieta, bdas ir aplinkybs - turi reikms tik kvalifikuojant atskir karo nusikaltim sudtis, pvz., viet (BK 339 str.), bd (BK 335 str.) ir pan., taiau juos turi bti atsivelgta parenkant ir skiriant bausm. Daugum karo nusikaltim gali padaryti tik specialus subjektas - tai kombatantas (karys). Pagal tarptautins teiss nuostatas tik kombatantai yra teisti karo veiksm dalyviai, galintys naudoti jg, dl ko va mons arba padaroma materialin ala, ir jie neturi bti asmenikai atsakingi u tokius veiksmus ar padarinius. Kombatanto teisin padtis pareigoja laikytis tarptautins humanitarins teiss, taikomos ginkluot konflikt metu, reikalavim. Kombatantas, paeids mintus reikalavimus, teisinio kombatanto statuso nepraranda, taiau iuo atveju jis gali bti traukiamas baudiamojon atsakomybn u karo nusikaltim padarym. Pagal 1949 m. enevos konvencijas ir 1977 m. papildomus protokolus kombatantais pripastami:
1

V. ., 2000, Nr. 52-1482.

1) vis ginkluotj pajg, grupi ar padalini, kuriems vadovauja as muo, atsakingas u pavaldinius, nariai. Ginkluotosiose pajgose turi galioti vidin drausms sistema, kuri atitikt tarptautin humanitari n teis, taikom ginkluoto konflikto metu; 1) milicijos ir savanori jungini nariai, jei ji e atitinka ias slygas: jiems vadovauja asmuo, atsakingas u pavaldinius; ji e neioja i toli matomus skiriamuosius enklus; ji e atvirai neioja ginklus; ir vykdydami operacijas laikosi kariavimo taisykli bei paproi; 3) pasiprieinimo judjim ir ginkluotj pajg, pavaldi prieo ne pripaintai valdiai, nariai (pabrtina, kad privaios armijos, teroris t grups arba individualus teroristas nepatenka i grup, nes j i e nepavalds jokioms oficialioms ginkluotosioms pajgoms.); 3) neokupuotos teritorijos gyventojai, kurie, priartjus prieininkui, spon tanikai pasiprieina ginklu, nesuspj susiformuoti reguliarius gin kluotj pajg dalinius, jei j i e atvirai neioja ginklus ir laikosi tarp tautini kariavimo taisykli bei paproi. ios teiss gyventojai ne tenka, kai tik prieo ginkluotosios pajgos pradeda kontroliuoti teri torij, nes karo teis draudia civiliams, gyvenantiems okupuotoje te ritorijoje, ginklu prieintis okupacinei valdiai. Atkreiptinas dmesys tai, kad 1977 m. I papildomas protokolas numato vien iimt, pagal kuri medicinos personalas ir kulto tarnai nelaikomi kombatantais net ir tuo atveju, kai jie yra ginkluotj pajg nariai. Tarptautin humanitarin teis reikalauja, kad kombatantai turt i toli matomus skiriamuosius enklus ir atvirai neiot ginklus. Praktikoje ginkluotj pajg atstovai i civili isiskiria neiodami uniform. Antra vertus, uniforma nra privalomas ir esminis kombatanto poymis, iskiriantis j i civili asmen. 1977 m. I papildomas protokolas reikalauja, kad kombatantai isiskirt i civili asmen-jie privalo atvirai neioti ginkl kiekvieno karinio susidrimo metu ir tada, kai juos, prie puolim idstant ginkluotsias pajgas, mato prieininkas. io reikalavimo galima nesilaikyti tik tais atvejais, kai dl puolimo pobdio ginkluotas kombatantas negali isiskirti (taiau ir iais atvejais btinas atviras ginklo neiojimas prie atak ar karo veiksmus). Be to, kombatantas turi visur ir visada laikytis kariavimo taisyk-

l i ir paproi. Btina pabrti ir tai, kad 1977 m. I papildomas protokolas ir Romos tarptautinio baudiamojo teismo statutas tvirtina princip, pagal kur u pavaldi-

70

IV s k y r i u s

KARO NUSIKALTIMAI

71

nio padaryt nusikaltim atsakomybn gali bti patrauktas ir vadas, jeigu jis inojo ar turjo informacijos, kad pavaldinys daro ar ketina padaryti nusikaltim, taiau nesim vis manom priemoni ukirsti keli tokiam nusikaltimui. Tiksli valstybs ginkluotj pajg nario svok turi apibrti nacionaliniai statymai. Tiksliausi kario (kombatanto) svok pateikia Baudiamojo kodekso 270 str. 1 d., pagal kuri karys - tai Lietuvos Respublikos pilietis, atliekantis krato apsaugos ar vidaus reikal sistemose privalomj (pradin ar aktyviajame rezerve), profesin arba savanori karo tarnyb (kariai savanoriai karini mokym, pratyb ar specialij uduoi vykdymo metu)." Privalomj karo tarnyb sudaro statymo nustatytos trukms pradin karo tarnyba ir periodikai atliekama tarnyba aktyviajame rezerve bei tarnyba mobilizacijos atveju. Tarnyb aktyviajame rezerve sudaro privaloma nenuolatin iki statymo nustatyto amiaus atsargos kari atliekama (periodikai arba atsivelgiant krato saugumo aplinkybes) karo tarnyba. Profesin karo tarnyb sudaro savanorikai sipareigota raytine sutartimi su Krato apsaugos ministerija ir teiss akt nustatytomis slygomis bei tvarka atliekama nuolatin karo tarnyba kariuomenje ar kitose krato apsaugos sistemos institucijose, taip pat kitose institucijose ar tarptautinse struktrose. Savanori karo tarnyb sudaro savanorikai sipareigota raytine sutartimi su Krato apsaugos ministerija ir teiss akt nustatytomis slygomis bei tvarka atliekama nenuolatin karo tarnyba krato apsaugos savanori pajgose. (Kariai savanoriai kario status gyja t i k karini mokym, pratyb ar specialij uduoi vykdymo metu.) Pamintos karo tarnybos rys gali bti atliekamos krato apsaugos arba vidaus reikal sistemose. Krato apsaugos sistem pagal Krato apsaugos sistemos organizavimo ir karo tarnybos statymo 3 str. sudaro: 1) Krato apsaugos ministerija; 2) kariuomen, o karo melu - ir kitos ginkluotosios pajgos: pasienio policija, kiti specializuoti pol i c i j o s daliniai, koviniai piliei ir j organizacij ginkluoto pasiprieinimo (partizan) vienetai, pavalds ginkluotj pajg vadui; 3) Lietuvos karo akademija, puskarininki mokykla ir kitos karo mokyklos; 4) kitos valstybs institucijos, kuri steigja yra Krato apsaugos ministerija arba Vyriausyb ir kurios priskirtos krato apsaugos ministro pavaldumui; 5) krato apsaugos reikmms paskirti infrastruktros objektai ir 6) mons, kuri steigja yra Krato apsaugos ministerija. Pabrtina, kad pagal minto statymo 11 str. 4 d. Lietuvos kariuomen sudaro: reguliariosios pajgos, savanori pajgos ir aktyvusis rezervas". Be to, sudedamoji kariuomens dalis yra karo policija. Nacionalinio saugumo pagrind statymu patvirtintuose nacionalinio saugumo utikrinimo pagrin-

duose nustatyta, jog vedus karo padt ar ginkluotos gynybos nuo agresijos (karo) metu ginkluotosioms pajgoms priskiriama: pasienio policija, kiti specializuoti policijos daliniai, Karo akademija, koviniai auli sjungos briai, savanori piliei ginkluoto pasiprieinimo (partizan) briai". Kiekvienam i mint subjekt nariui taikomas kario (kombatanto) statusas. Karo tarnyb vidaus reikal sistemoje taikos metu galima atlikti pasienio policijoje ir vidaus tarnybos daliniuose, o karo metu - ir kituose specializuotuose policijos daliniuose. sidmtina, jog pagal krato apsaugos sistemos organizavimo ir karo tarnybos statymo gyvendinimo statymo 11 str. privalomoji karo tarnyba vidaus reikal sistemos daliniuose atliekama tik laikinai, o ateityje vidaus tarnybos daliniuose tarnaujantys privalomosios tarnybos kariai turs bti perkelti kariuomens dalinius. Karys (kombatantas) turi bti pakaltinamas, 16 met asmuo. Pabrtina, kad privalomosios arba profesins karins tarnybos kariu Lietuvos Respublikos pilietis gali tapti t i k sulauks 19 met amiaus, kariu savanoriu - sulauks 18 met amiaus, o Romos tarptautinio baudiamojo teismo statutas nustat, kad karo nusikaltimo subjektu gali bti asmuo, sulauks 18 met amiaus. Specialaus subjekto poymiai yra btini t i k karo nusikaltimo vykdytojui, o tokio nusikaltimo organizatoriumi, kurstytoju arba padjju gali bti ir civilis asmuo. Kai kuriose konkreiose karo nusikaltim sudtyse subjektui be bendrojo kario (kombatanto) statuso keliamas dar vienas papildomas reikalavimas - tai teis duoti sakymus. Vado (karinio virininko) poymis yra numatytas tarptautins humanitarins teiss saugom asmen udymo (BK 333 str.), udraust karo priemoni naudojimo (BK 340 str.), marodieriavimo (BK 341 str.) ir kai kuriose kitose sudtyse. Karo padties statymas ivardija karinius pareignus, kurie pripastami vadais, - tai ginkluotj pajg vadas, lauko pajg vadas, kariuomens ri, jungini, dalini ir kit karini vienet vadai bei karo komendantai 1 . i nusikaltim subjektyvioj i p u s pasiymi tuo, kad visi karo nusikaltimai gali bti padaromi tik tiesiogine tyia. Kaltininkas privalo suvokti veikos pavojingum, numatyti pavojingas pasekmes ir j siekti. Kiti papildomi subjektyviosios puss poymiai - nusikaltimo tikslas ir motyvas turi reikms tik vienai karo nusikaltimo sudiai kvalifikuoti (nukautj kn iniekinimas kerto arba teroro tikslu) (BK 335 str.), o kitais atvejais juos turi bti atsivelgiama parenkant ir skiriant bausm.
1

V. ., 2000, Nr. 52-1482.

II

IV s k y r i u s

KA ON S A I IM I K U IK L A

73

3. ATSKIROS KARO NUSIKALTIM SUDTYS 3.1. Tarptautins humanitarins teiss saugom asmen udymas (BK 333 str.) - tai tarptautins humanitarins teiss norm paeidimas karo, tarptautinio konflikto ar okupacijos metu sakant udyti ar udant asmenis, kurie kapituliavo sudedami ginklus ar neturdami kuo prieintis; sueistuosius, ligonius ar vanio karo laivo jreivius; karo belaisvius; okupuotoje, aneksuotoje, ugrobtoje ar karo veiksm teritorijoje buvusius civilius ar kitus asmenis, kuriems karo metu suteikiama tarptautin apsauga. ios nusikaltimo sudties objektas - tai visuotinai pripainta elgesio su civiliais, karo belaisviais ar kitais asmenimis, kuriems suteikiama tarptautin apsauga, tvarka. Be to, i sudtis turi ir papildom objekt- tai kito mogaus gyvyb. Nukentjusiaisiais gali bti: 1) sueistieji, ligoniai arba vanio karo laivo jreiviai; 2) karo belaisviai; 3) okupuotoje, aneksuotoje, ugrobtoje ar karo veiksm teritorijoje buv civiliai ar kiti asmenys, kuriems karo metu suteikiama tarptautin apsauga; ir 4) asmenys, kurie kapituliavo sudedami ginklus ar neturdami kuo prieintis. Nukentjusij skaiius nusikaltimo kvalifikavimui takos neturi, taiau j atsivelgiama parenkant ir skiriant bausm. io nusikaltimo o b j e k t y v i o j i p u s gali pasireikti dvejopo pobdio veika, tai: 1) sakymu udyti ir 2) udymu. sakymas udyti - tai privalomas vado (karinio virininko) nurodymas pavaldiniui ar pavaldiniams atlikti tokius veiksmus, kuri pasekm yra kito mogaus mirtis. sakymas udyti gali bti duodamas tiek ratu, tiek ir odiu. udymas - tai veika, kurios pasekm yra kito mogaus mirtis. udyti galima tiek aktyviais veiksmais (pvz., aunant, muant ir pan.), tiek ir neveikimu (pvz., neduodant maisto arba nesuteikiant medicinos pagalbos ir pan.). sakymas udyti ir udymas yra baigtas nusikaltimas davus sakym udyti arba padarius veik, kuria siekiama kito mogaus mirties. i nusikaltimo sudtis yra formalioji, nereikalaujanti pasekmi kito mogaus mirties. iai nusikaltimo sudiai bdingas privalomas objektyviosios puss poymis - tai nusikaltimo padarymo laikas. sakymas udyti arba udymas utrauks baudiamj atsakomyb pagal BK 333 str. tik tuomet, kai jis padaromas karo, tarptautinio ginkluoto konflikto ar okupacijos metu. Prieingu atveju baudiamoji atsakomyb gali kilti u nusikaltimus mogaus gyvybei. sakymo udyti arba udymo s u b j e k t y v i o j i pus pasireikia tik tiesiogine tyia, t. y. kaltininkas suvokia, kad dl jo veikos kitas mogus

gali mirti, ir to siekia. Kiti subjektyviosios puss poymiai - motyvas ir liksis - nusikaltimo kvalifikavimui reikms neturi, taiau juos btina atsivelgti parenkant ir skiriant bausm. sakymo udyti s u b j e k t u gali bti vadas (karinis virininkas), o udymo atveju - bet kuris karys. sakymas udyti ir udymas nuo nusikaltim mogaus gyvybei atribojamas pagal nusikaltimo dalyk (nukentjusiuosius), nusikaltimo padarymo laik ir nusikaltimo subjekt. sakymas udyti ir udymas baudiamas laisvs atmimu nuo dvylikos iki dvideimties met arba laisvs atmimu iki gyvos galvos. 3.2. Okupuotos valstybs civili trmimas (BK 334 str.) - tai karo, tarptautinio ginkluoto konflikto metu arba okupacijos ar aneksijos slygomis c i v i l i trmimas (deportavimas) i okupuotos ar aneksuotos teritorijos okupavusios ar aneksavusios arba treiosios alies teritorij. ios nusikaltimo sudties objektas - tai visuotinai pripainta elgesio su civiliais tvarka. Nukentjusiaisiais gali bti: civiliai, esantys okupuotoje arba aneksuotoje teritorijoje. Tremiam (deportuojam) civili skaiius takos nusikaltimo kvalifikavimui neturi, taiau j atsivelgiama parenkant ir skiriant bausm. io nusikaltimo obj e k t y v i o j i pus pasireikia civili trmimu (deportavimu) i okupuotos ar aneksuotos teritorijos okupavusios ar aneksavusios arba treiosios alies teritorij. Trmimas (deportavimas) suprantamas kaip civili prievartinis iveimas (ivarymas ir pan.) i j uimamos teritorijos nuolatiniam gyvenimui apibrt teritorij, esani okupavusioje, aneksavusioje ar treiojoje alyje. Okupuotos valstybs civili trmimo sudtis yra formalioji, nereikalaujanti, kad civiliai realiai persikelt teritorij, esani okupavusioje, aneksavusioje ar treiojoje alyje. io nusikaltimo subjektyviajai p u s e i bdinga tik tiesiogin tyia, l. y. kaltininkas suvokia, kad dl jo veiksm yra tremiami civiliai, ir to siekia. Kiti subjektyviosios puss poymiai - nusikaltimo motyvas ir tikslas -veikos kvalifikavimui reikms neturi, taiau juos turi bti atsivelgiama parenkant ir skiriant bausm. Nusikaltimo s u b j e k t u gali bti bet kuris karys. Okupuotos valstybs civili trmim btina atriboti nuo genocido (BK 71 str.) ir tarptautins humanitarins teiss norm dl c i v i l i ir j teisi

74

IV s k y r i u s

i \IU) NUSIKALTIMAI f>

apsaugos karo metu paeidimo (BK 336 str.). Genocido objektyvioji pus gali pasireikti tyiniu sudarymu toki gyvenimo slyg, kuriomis siekiama sunaikinti vis arba dal nacionalins, etnins, rasins, religins, socialins ar politins moni grups", kuris gali bti padaromas ir itremiant toki moni grup tokias vietoves, kurios nepritaikomos ar sunkiai pritaikomos mogaus gyvenimui, pvz., dykum, diungles, ledynus ir pan. iuo atveju genocidas nuo okupuotos valstybs civili trmimo atribojamas pagal pagrindin kriterij - nusikaltimo tiksl, nes civili trmimu nesiekiama sunaikinti visos ar dalies tam tikros moni grups, bei papildomus kriterijus, tai: 1) nukentjusij rat (trmimo atveju - tik civiliai, o genocido atveju gali bti ir karo belaisviai, ir kiti asmenys); 2) nusikaltimo padarymo laik, nes trmimas galimas ti k karo, tarptautinio ginkluoto konflikto, okupacijos ar aneksijos metu; ir 3) nusikaltimo padarymo bd, nes trmimas galimas ti k okupavusios, aneksavusios ar treiosios alies teritorij, o genocido atveju - ir tos paios alies teritorijoje. Tarptautins humanitarins teiss norm dl civili ir j teisi apsaugos karo metu paeidimo objektyvioji pus gali pasireikti ci vil i ivarymu i gyvenamosios vietos arba perkcldinimu". io nusikaltimo atribojimas nuo trmimo galimas t i k pagal vien kriterij - tai nusikaltimo padarymo bd. Ivarymas i gyvenamosios vietos arba perkeldinimas galimas tik tos paios alies teritorijoje, o trmimas galimas t i k okupavusios, aneksavusios ar treiosios alies teritorij. Atkreiptinas dmesys tai, kad Romos tarptautinio baudiamojo teismo statutas karo nusikaltimams priskiria ne tik okupuotos valstybs civili trmim, bet ir tiesiogin ar netiesiogin okupavusios valstybs c i v i l i perklim jos okupuot teritorij". Okupuotos valstybs civili trmimas baudiamas laisvs atmimu nuo penkeri iki dvideimties met arba laisvs atmimu iki gyvos galvos. 3.3. Tarptautins humanitarins teiss saugom asmen alojimas, kankinimas ar kitoks nemonikas elgesys su jais (BK 335 str.) tai tarptautini humanitarins teiss norm paeidimas karo ar tarptautinio ginkluoto konflikto metu sunkiai sualojant, susargdinant arba kankinant sueistuosius, ligonius, vanio karo laivo jreivius, karo belaisvius, civilius ar kitus tarptautins humanitarins teiss saugomus asmenis ar atliekant su jais biologinius ar medicininius eksperimentus, neteistai paimant persodinti organus ar audinius, neteistai imant j krauj ar kitaip nemonikai su jais elgiantis, taip pat nukautj kn iniekinimas kerto arba teroro tikslu.

ios nusikaltimo sudties objektas - tai visuotinai pripainta d^eMn n civiliais, karo belaisviais ar kitais asmenimis, kuriems suteikiama l ai |i i .i uli n apsauga, tvarka. Be to, i sudtis turi ir papildom objekt- tai ki l t i mogaus sveikata. Nukentjusiaisiais gali bti: 1) sueistieji; 2) ligoniai; 3) vanio karo lai vo jreiviai; 4) karo belaisviai; 5) civiliai; 6) kiti tarptautins humanitarins (ei ses saugomi asmenys ir 7) nukautj knai. Nukentjusij skaiius nusikal limo kvalifikavimui takos neturi, taiau j atsivelgiama skiriant bausm. io nusikaltimo o b j e k t y v i o j i p u s gali pasireikti tokio pobdiu veikomis: 1) sunkiu sualojimu arba susargdinimu; 2) kankinimu arba kito k i u nemoniku elgesiu; 3) biologini ar medicinini eksperiment atliki mu; 4) neteistu organ ar audini pamimu persodinimui; 5) neteistu kraujo mimu ir 6) nukautj kn iniekinimu. Sunkus sualojimas ar susargdinimas gali bti padaromas tiek veiksmais, l i e k ir neveikimu. Btinas io pobdio veikos poymis - tai ala sveikatai (mogaus kno audini ir organ anatomins sandaros arba fiziologins funk i ijos paeidimas). ala sveikatai gali bti sukelta fiziniu, mechaniniu, che. miniu, terminiu, biologiniu ir kitokiu poveikiu mogaus knui arba kitaip utrikdant fiziologines mogaus organizmo funkcijas - ukreiant liga ar Ii" i 'H sukeliania infekcija ar kitaip susargdinant. Sualojimas arba susargdini mas turi bti sunkus, tai yra: 1) pavojingas nukentjusiojo gyvybei veikom padarymo metu; 2) kurio nors organo ar jo funkcij netekimas; 3) susargdi nimas psichikos liga; 4) nutrks moters ntumas; 5) ukrtimas IV; 6) nepataisomas mogaus veido subjaurojimas ir 7) tredalio ir daugiau ben t i r o darbingumo pastovus praradimas. Sualojimas ar susargdinimas pripastamas sunkiu esant bent vienam i mint poymi. Kankinimu, remiantis Romos tarptautinio baudiamojo teismo statutu, laikomas tyinis stipraus fizinio skausmo ar dvasini kani suklimas nuken jusiajam, kuris yra suimtas arba kur kaltininkas kontroliuoja. Kitokiu ne moniku elgesiu laikytinas tyinis, trunkantis tam tikr laik, fizini ar dva .i n i kani suklimas nukentjusiajam, kuris yra suimtas arba kur kalti ninkas kontroliuoja. Kankinimas yra aukiausia nemoniko elgesio forma, lodl jo kvalifikavimui pakanka ir vienkartinio akto, tuo tarpu kitokiam ne monikam elgesiui privalomas tam tikras veikos tstinumas. Pabrtina, kad kankinimu ar kitokiu nemoniku elgesiu nepripastamas skausmas ar kali cios, kurios kyla i teist sankcij ar yra t sankcij neatskiriama dalis, arba k y l a atsitiktinai. Kankinimas ir kitoks nemonikas elgesys galimas tiek

76

IV s k y r i u s

kARO NUSIKALTIMAI

77

veiksmais, pvz., muimas, deginimas, aldymas, draskymas, draudimas miegoti ir pan., tiek ir neveikimu, pvz., marinimas badu ir pan. Tiek kankinimui, tiek ir kitokiam nemonikam elgesiui btini bdingi tam tikri iaurumo poymiai. Biologinio ar medicininio eksperimento atlikimu laikomas bet koks biologinis ar medicininis bandymas su nukentjusiuoju, jo gyvybe ar sveikata. Tokiu bandymu gali bti nauj vaist patikrinimas, fizini mogaus gali imginimas (pvz., neduodant vandens ar maisto ir pan.), nauj gydymo metod tikrinimas ir t. t. Pabrtina, kad io pobdio veikos kvalifikavimui reikms neturi nei eksperimento tikslai, rezultatai bei atlikimo slygos, nei nukentjusiojo sutikimas ar pan. Atkreiptinas dmesys tai, kad BK 335 str. nuostatos, draudianios biologini ar medicinini eksperiment atlikim, nra tiksliai suderintos su 1949 m. enevos konvencij reikalavimais. Vis pirma ie tarptautiniai aktai nenustato absoliutaus eksperiment draudimo. Antra vertus, jie draudia biologinio ar bet kokio kito mokslinio eksperimento atlikim, jei j i s nra pagrstas nukentjusiojo medicininio, stomatologinio ar klinikinio gydymo tikslu arba atliekamas ne nukentjusiojo interesais. Tarptautins humanitarins teiss teorijoje yra suformuluoti 10 eksperimento princip, i kuri pamintini: savanorikas sutikimas; teis bet kuriuo metu pasitraukti i eksperimento; tinkamos medicinins slygos; eksperimentuotoj kvalifikacija ir t. t. Neteistas organ ar audini pamimas persodinimui gali bti padaromas tik veiksmais. Organ ar audini pamimu laikomas organ (irdies, inkst ir pan.) ar audini (odos ir pan.) imimu i gyvo nukentjusiojo organizmo norint transplantuoti juos kitam mogui. Organ ar audini pamimo persodinimui teistumo slygas apibria mogaus audini ir organ donorysts ir transplantacijos statymo 1 9 straipsnis. Jame nustatytos tokios eios slygos: 1) audinius ir organus paimti galima t i k i veiksnaus asmens, gavus jo ratik sutikim; 2) neregeneruojanias kno dalis leidiama imti tik i genetikai artimo donoro arba sutuoktinio; 3) regeneruojanius audinius i nepilnamei leidiama imti tik esant j tv arba globj bei savivaldybs vaik teisi apsaugos tarnybos ratikiems sutikimams ir jeigu ie audiniai yra skirti transplantuoti donoro broliui ar seseriai (jei nepilnametis yra vyresnis kaip 14 met, tai btinas ir jo ratikas sutikimas); 4) donoras turi bti suprantamai informuojamas apie galimas audini ar organ dono1

rysts pasekmes sveikatai; 5) prie paimant audinius bei organus turi bti patikrinta donoro (ir recipiento) sveikata; 6) draudiama imti audinius ar organus i neveiksnaus, ribotai veiksnaus asmens arba i asmens, jei tai labai pablogint jo sveikat ar sukelt grsm gyvybei. io pobdio veikos kvalifikavimui pakanka bent vieno i mint teistumo slyg paeidimo. Paymtina, kad organ ar audini pamimas ne persodinimui, o, pvz., moksliniam tyrimui ar pan., nesudarys io pobdio veikos, o bus vertinamas pagal padarytos alos mogaus sveikatai pobd ir laipsn kaip kno sualojimas. Neteistas kraujo mimas gali bti padaromas tik veiksmais. Kraujas yra skystas mogaus organizmo audinys, susidedantis i kraujo plazmos ir kraujo lstelini komponent - eritrocit, trombocit, leukocit ir kamienini lsteli. Kraujo mimu laikomas kraujo ar kraujo sudedamj dali pamimas i nukentjusiojo organizmo. Kraujo mimo teistumo slygas nustato Kraujo donorysts statymas 1 . Jis nustato tokias slygas: 1) 18-65 met sveiko ir veiksnaus asmens savanorikas, ratikas sutikimas duoti kraujo ar kraujo sudedamj dali; 2) krauj ar kraujo sudedamsias dalis ima sertifikat turintis asmens sveikatos prieiros specialistas kraujo donorysts staigoje arba jos ivaiuojamuosiuose padaliniuose; 3) prie imant krauj ar kraujo sudedamsias dalis patikrinama donoro sveikata; 4) kraujas ar kraujo sudedamosios dalys imamos nustatyta tvarka, dozmis ir danumu. io pobdio veikai kvalifikuoti pakanka paeisti bent vien i mint teistumo slyg. Atkreiptinas dmesys tai, kad BK ir kit teiss akt nuostatos, reglamentuojanios mogaus organ, audini ar kraujo pamim, nevisikai atitinka 1949 m. enevos konvencij ir 1977 m. I papildomo protokolo reikalavimus. ie tarptautiniai aktai nustato tokias teistumo slygas: 1) kraujas gali bti imamas tik jo perpylimui, o oda - t i k persodinimui (organ mimas yra draudiamas); 2) btinas savanorikas, gautas be fizins ar psichins prievartos, antao, kalbinjim ir pan., ratikas donoro sutikimas; 3) kraujas ir oda gali bti paimti t i k gydymo tikslams; 4) kraujas ir oda gali bti paimti tik laikantis visuotinai priimt medicinos standart (pvz., dl gydytoj kvalifikacijos ir t. t.) ir tiek donoro, tiek ir recipiento prieiros taisykli. Nukautj kn iniekinimas - tai bet koks nekrofilikas elgesys lavono atvilgiu, pasireiks jo alojimu, pasityiojimu i jo kit moni akivaizdoje ir pan. Nepagarba nukautj knams bus pripastama iniekinimu tik
1

V. ., 1996, Nr. 116-2696. V. ., 1996, Nr. 115-2666.

78

IV

skyrius

NUSIKALTIMAI

79

tuomet, kai toks elgesys arba jo pasekms bus vieos ir demonstratyvios. io pobdio veika gali bti padaroma tiek veiksmais, tiek ir neveikimu (pvz., nepalaidojant nukautj kn ir pan.). Visai nusikaltimo sudiai bdingas privalomas o b j e k t y v i o s i o s puss poymis - tai nusikaltimo padarymo laikas. Baudiamoji atsakomyb pagal BK 335 str. kils t i k tuomet, kai nusikalstama veika bus padaryta karo arba tarptautinio ginkluoto konflikto metu. Prieingu atveju baudiamoji atsakomyb gali k i l t i u nusikaltim mogaus sveikatai ir pan. io nusikaltimo s u b j e k t y v i a j a i pusei bdinga tik tiesiogin tyia, t. y. kaltininkas suvokia savo veikos (alojimo, susargdinimo, kankinimo, eksperiment atlikimo, organ, audini ar kraujo pamimo ir kitokio nemoniko elgesio) pavojingum, suvokia pasekmi pavojingum, ir j siekia. Nukautj kn iniekinimo atveju privalomas arba kerto (t. y. siekimo atsilyginti u k nors), arba teroro (t. y. siekimo bauginti) tikslas. Kitais atvejais nusikaltimo tikslas ir motyvas veikos kvalifikavimui reikms neturi, taiau juos turi bti atsivelgiama skiriant bausm. Nusikaltimo subjektu gali bti bet kuris karys. Tarptautins humanitarins teiss saugom asmen alojimas, kankinimas ar kitoks nemonikas elgesys su jais nuo nusikaltim mogaus sveikatai ir kit panai nusikaltim atribojimas pagal nusikaltimo dalyk (nukentjusiuosius), nusikaltimo padarymo laik ir nusikaltimo subjekt. Tarptautins humanitarins teiss saugom asmen alojimas, kankinimas ar kitoks nemonikas elgesys su jais baudiamas laisvs atmimu nuo penkeri iki penkiolikos met. 3.4. Tarptautins humanitarins teiss norm dl civili ir j teisi apsaugos karo metu paeidimas (BK 336 str.) - tai tarptautins humanitarins teiss norm paeidimas karo, tarptautinio ginkluoto konflikto metu arba okupacijos ar aneksijos slygomis: ivarant i gyvenamosios vietos ar perkeldinant; priveriant pereiti kit tikjim; aginant moteris ar veriant jas usiimti prostitucija; naudojant bauginimo ir teroro priemones; imant kaitus; taikant kolektyvines bausmes; neteistai udarant koncentracijos stovykl; atskiriant vaikus nuo tv ar globj; sukeliant bado mirties grsm gyventojams; nubaudiant kriminaline bausme be nepriklausomo teismo sprendimo arba be gynybos garantij teisme; konfiskuojant j turt ar dideliu mastu j nusavinant arba sunaikinant, kai tai nepateisinama kariniu btinumu; nustatant neteistas ir nepagrstai dideles kontribucijas bei rekvizicijas.

Sio nusikaltimo pagrindinis objektas - tai visuotinai pripainta elge-.i i ) su civiliais tvarka, o papildomu objektu gali bti - sins laisv, lytin laisv, gyvyb ar sveikata, fizin asmens laisv, nuosavyb. Nukentjusiaisiais gali bti tik civiliai. Nukentjusij skaiius nusikaltimo kvalifikavimui reikms neturi, taiau j atsivelgiama skiriant bausm. Objektyvij io nusikaltimo pus sudaro tokio pobdio veikos: ivarymas i gyvenamosios vietos ar perkeldinimas; privertimas pereiti kit tikjim; moter aginimas ar j vertimas usiimti prostitucija; bauginimo ir teroro priemoni naudojimas; kait mimas; kolektyvini bausmi taikymas; neteistas udarymas koncentracijos stovykl; vaik atskyrimas nuo tv ar globj; bado mirties grsms suklimas; nubaudimas kriminaline bausme be nepriklausomo teismo sprendimo arba be gynybos garantij teisme; turto konfiskavimas arba jo nusavinimas ar sunaikinimas dideliu mastu, kai tai nepateisinama kariniu btinumu; neteist ir nepagrst dideli kontribucij bei rekvizicij nustatymas, ( i v i l i ivarymu i gyvenamosios vietos ar perkeldinimu laikomas pri- etinis, laikinas ar nuolatinis civili pasitraukimas i j gyvenamosios vietos i i k i perkeldinimas kit gyvenamj viet tos paios alies teritorijoje. At-i niptinas dmesys tai, kad privertimas laikinai pasitraukti i gyvenamoi n- , vietos, jeigu tuo siekiama apsaugoti civilius nuo karo veiksm, vyks- 1 "" i l l JU gyvenamosios vietos teritorijoje, nesudarys io pobdio veikos poni i . Smurto panaudojimas ivarant i gyvenamosios vietos ar perkeldi-n u i i c i v i l i u s sudarys savarankiko nusikaltimo mogui sudt, o visa veika i n. kvalifikuojama kaip dviej nusikaltim sutaptis. ( i v i l i privertimu pereiti kit tikjim laikomas priverstinis tikjimo pai ii imas. pvz., i katalikybs islam ir pan. Privertimas gali pasireikti tiek i i . i n i u , tiek ir psichiniu poveikiu asmeniui, taiau fizinis smurtas sudarys i\.nankiko nusikaltimo mogui sudt, o visa veika bus kvalifikuojama kaip U u ' i i j nusikaltim sutaptis. Moter aginimu laikomas vyro lytinis santykiavimas su moterimi prie i - i , vali ar be jos sutikimo, pavartojant fizin ar psichin smurt arba pasi-

80

IV s k y r i u N

i \ u o NUSIKALTIMAI

81

naudojant bejgika moters bkle. Moter vertimu usiimti prostitucija laikomas priverstinis moter lenkimas lytikai santykiauti arba kitokiais bdais patenkinti lytin aistr u pinigus, materialin arba kitok atlyginim. Paymtina, kad Romos tarptautinio baudiamojo teismo statuto 8 str. prie io pobdio veikos priskiria ir seksualin vergov, priverstin ntum, priverstin sterilizacij bei bet kokias kitas seksualins prievartos formas. bauginimo ir teroro priemoni naudojimu prie civilius laikomas bet koki neteist fizins ar psichins prievartos priemoni taikymas, kuriuo siekiama bauginti civilius. Atkreiptinas dmesys tai, kad kai kuri teroro priemoni panaudojimas gali sudaryti kito nusikaltimo sudt, pvz., nukautj kn iniekinimo teroro tikslu atveju baudiamoji atsakomyb kils pagal BK 335 straipsn. Fizinis smurtas prie civilius naudojant bauginimo ir teroro priemones sudarys savarankiko nusikaltimo mogui sudt, o visa veika bus kvalifikuojama kaip dviej nusikaltim sutaptis. kait mimu laikomas neteistas laisvs atmimas mogui j sulaikant tam tikroje vietoje prie jo vali, kai tai susij su treij asmen antau. is antaas gali apimti grasinimus nuudyti, padaryti kno sualojimus ar toliau laikyti kait, jei antauojamasis neatliks reikalaujam veiksm arba atsisakys atlikti tam tikrus veiksmus. antauojamuoju gali bti prieininkas, treioji valstyb, tarptautin organizacija ar kiti civiliai. kaito paleidimo slygos gali bti labai vairios, pvz., karo belaisvi paleidimas, susilaikymas nuo prieik veiksm ir pan., taiau net ir teist reikalavim iklimas nepaalina baudiamosios atsakomybs. Kolektyvini bausmi taikymu laikomas bet koki teiss aktuose numatyt baudiamj, administracini, procesini ir kit prievartos priemoni skyrimas tam tikrai moni grupei u vieno arba keli jos nari padarytus teiss paeidimus. Pabrtina, kad io pobdio veikai bdingas bausmi teistumas (t. y. j numatymas tam tikruose teiss aktuose). Teiss aktuose nenumatyt prievartos priemoni taikymas sudarys kito pobdio veikas, pvz., ivarym i gyvenamosios vietos ar perkeldinim, bauginimo ir teroro priemoni naudojim ir pan. "Neteistu udarymu koncentracijos stovykl laikomas civili izoliavimas specialioje vietoje paeidiant nustatyt pagrind arba procedras. 1949 m. III enevos konvencija dl civili gyventoj apsaugos karo metu pareigoja okupuojani valdi, remiantis mintos konvencijos reikalavimais, nustatyti udarymo koncentracijos stovykl bendrsias taisykles. iose taisyklse turi bti nustatytas teismas ar kita institucija, kuri per manomai trum-

|i.i l a i k patikrint sprendim udaryti asmen koncentracijos stovykl, num.ilyta reguliari, ne retesn kaip du kartus per metus, tokio sprendimo per-, ' i u i a ir pan. Udarymo koncentracijos stovykl pagrindas, remiantis mi-i i i 'l n konvencija, yra ypatingas btinumas saugumo tikslais. Vaik atskyrimu nuo tv ar globj laikomas laikinas arba nuolatinis l > i verstinis vaik ir tv ar globj iskyrimas. Iskyrimas gali pasireikti l i k vaik ar tik tv evakuavimu, udarymu koncentracijos ar internuotj .lovyklas, repatrijavimu ir pan. Pabrtina, kad vaik atskyrimu nuo tv n globj neturt bti laikoma laikina vaik evakuacija dl j sveikatos l uikls, gydymo tikslais arba saugumo sumetimais, jeigu yra ratikas tv, "lobj arba asmen, kurie pagal statym arba paprot yra atsakingi u vaik M lob, sutikimas. Bado mirties grsms suklimu laikomi bet kokie veiksmai, kurie sukelia mirties grsm civiliams dl maisto ar vandens stokos. ie veiksmai gali pareikti maisto ar vandens atsarg puolimu, rekvizavimu, iveimu, atmimu ,u nusavinimu i civili, maisto ar vandens nepateikimu civiliams, udraudimu treiosioms alims gabenti maisto ir vandens pagalbos siuntas, pasli, criamojo vandens rengim, irigacini sistem, maisto ar vandens atsarg .unaikinimu arba sugadinimu ir pan. Bado mirties grsm turi bti reali, t. \ objektyviai trkstant maisto ar vandens atsarg civiliams okupuojanti vali l / i a nesiima reikiam priemoni ioms atsargoms papildyti. Pabrtina, jog minti draudimai netaikomi tais atvejais, kai ie objektai skirti tik ginkluou j j pajg nariams maitinti arba tiesiogiai karo veiksmams remti. Nubaudimu kriminaline bausme be nepriklausomo teismo sprendimo ariu be gynybos garantij teisme laikomas asmens pripainimas kaltu ir kriminalins bausms paskyrimas remiantis ne nepriklausomo teismo sprendimu arba remiantis teismo sprendimu, kuris buvo priimtas neutikrinant gynybos garantij teisminio proceso metu. Nepriklausomu teismu pripastamas nealikas, nustatyta tvarka sudarytas teismas, kuris vadovaujasi visuol i na i pripaintais prastais teisminio proceso principais. Tuo tarpu gynybos 'arantijomis teisminio proceso metu pagal tarptautin humanitarin teis pripastamos ios kaltinamojo teiss: 1) teis bti nedelsiant informuotam apie nusikaltim, kurio padarymu jis kaltinamas; 2) teis pasinaudoti btinomh i'vnybos priemonmis parengtinio tyrimo ir teisminio proceso metu; 3) li'l'.e Imti laikomam nekaltu, kol kalt nerodyta statym nustatyta tvarkn; I) kl a- dalyvauti teisminiame procese; 5) teis nebti veriamam liudyti pik"* MI ve ar prisipainti kaltu; 6) teis apklausti liudytojus, liudijanius prie. j . m

82

V skyrius

KARO NUSIKALTIMAI

83

ba reikalauti, kad tokie liudytojai bt apklausti, teis ikviesti ir apklausti liudytojus, liudijanius jo naudai; 7) teis vie teismo nuosprendio paskelbim ir 8) teis apsksti teismo nuosprend. Bent vienas mint reikalavim paeidimas sudarys io pobdio veikos poymius. Turto konfiskavimu laikomas priverstinis neatlygintinis turto ar jo dalies pamimas okupuojanios valdios naudai u padarytus teiss paeidimus. Turto nusavinimu laikomas turto ar jo dalies pamimas okupuojanios valdios naudai, grindiamas kariniu btinumu. Turto sunaikinimu laikomas turto ar jo dalies sugadinimas ar sualojimas, kai jis praranda savo vert arba jo nebegalima panaudoti pagal paskirt. Turto nusavinimas ar sunaikinimas sudarys io pobdio veik tik tuomet, kai j i s bus padarytas dideliu mastu ir bus nepateisinamas kariniu btinumu. Didelis mastas yra vertinamasis poymis, kuris nustatinjamas kiekvienu konkreiu turto nusavinimo ar sunaikinimo atveju. Vertinant, ar turto nusavinimas arba sunaikinimas padarytas dideliu mastu, turi bti atsivelgiama nukentjusij skaii, nusavinto ar sunaikinto turto vert, reikm, apimt, kiek ir pan. Turto nusavinimas bus nepateisinamas kariniu btinumu, jei nusavintasis turtas naudojamas ne karo tikslams arba ne okupuojanios valdios ginkluotosioms pajgoms, taip pal tuo atveju, kai nusavinimas vykdomas kerto, atsakomj baudiamj veiksm pagrindu. Turto sunaikinimas bus nepateisinamas kariniu btinumu, jei sunaikintas turtas nebuvo naudojamas karo tikslais ir jis buvo pakankamai toli nuo karo veiksm arba karini objekt teritorijos. Kontribucija laikomas karo metu prieo priverstinai imamos rinkliavos i civili pinigais arba natra, o po karo - pinigins sumos, kurias pagal taikos sutart nugaltoji alis priverstinai sumoka nugaljusiajai aliai. Rekvizicija laikomas priverstinis atlygintinis turto ar jo dalies pamimas arba laikinas pasinaudojimas okupuojanios valdios naudai. Rekvizicijos sprendime turi bti nurodytas jo veikimo rajonas, rekvizicijos objektas (transportas, maistas, drabuiai ar pan.), apmokjimo vieta ir laikas. Kontribucijos ir rekvizicijos nustatymas sudarys io pobdio veik tik tuomet, kai ji bus neteista ir nepagrstai didel. Kontribucija ar rekvizicija pripastama neteista, jeigu, pvz., rinkliavos ar pinig sumos nenumatytos taikos sutartyje, jos imamos paeidiant taikos sutartyje nustatyt tvark arba rekvizicija neatlyginant ar negrinant laikinai paimto turto, paeidiant rekvizicijos slygas ir pan. Atkreiptinas dmesys, jog tam tikrais atvejais rekvizicija gali bti tik esant tam tikroms slygoms, pvz., civili medicinos dalini, rangos

ar mediagos rekvizicija galima tik tada, kai btina skubi medicinos pagalba sueistiesiems, karo belaisviams ar ligoniams, ji vyksta, kol btina, ir imamasi priemoni civili poreikiams patenkinti. Nepagrstai didel yra vertinamasis poymis, kuris turi bti nustatinjamas kiekvienu konkreiu kontribucijos ar rekvizicijos atveju. Vertinant, ar kontribucija ir rekvizicija yra nepagrstai didel, turi bti atsivelgiama proporcingum tarp nugaljusios valstybs patirtos materialins alos ir nustatomo kontribucijos ar rekvizicijos dydio. Nepagrstai didel kontribucija ar rekvizicija bus tuo atveju, kai patirta materialin ala yra aikiai maesn, nei nustatomas kontribucijos ar rekvizicijos dydis. Tarptautins humanitarins teiss norm dl civili ir j teisi apsaugos karo metu paeidimo sudiai bdingas privalomas objektyviosios puss poymis - tai nusikaltimo padarymo laikas. Tarptautins humanitarins teiss norm dl civili ir j teisi apsaugos karo metu paeidimas utrauks baudiamj atsakomyb pagal BK 336 str. tik tuomet, kai jis padaromas karo, (arptautinio ginkluoto konflikto, okupacijos arba aneksijos metu. Prieingu atveju baudiamoji atsakomyb gali kilti u nusikaltimus mogui, turtinius nusikaltimus ir pan. io nusikaltimo s u b j e k t y v i a j a i p u s e i bdinga t i k tiesiogin tyia, t. y. kaltininkas suvokia savo veikos (ivarymo i gyvenamosios vietos ar perkeldinimo, privertimo pereiti kit tikjim, moter aginimo ir t. t.) pavojingum, ir to siekia. Kiti subjektyviosios puss poymiai - motyvas ir liksis - veikos kvalifikavimui reikms neturi, taiau juos turi bti atsivelgiama skiriant bausm. io nusikaltimo s u b j e k t u gali bti bet kuris karys, moter aginimo atveju - vyras, o neteist ir nepagrstai dideli kontribucij bei rekvizicij nustatymo atveju - vadas (karinis virininkas). Tarptautins humanitarins teiss norm dl civili ir j teisi apsaugos karo metu paeidimas nuo nusikaltim mogui, turtini ir kit panai nusikaltim atribojamas pagal nusikaltimo dalyk, nusikaltimo padarymo laik ir nusikaltimo subjekt. Tarptautins humanitarins teiss norm dl civili ir j teisi apsaugos karo metu paeidimas baudiamas laisvs atmimu nuo atuoneri iki penkiolikos met. 3.5. Draudiama karo ataka (BK 337 str.) - tai tarptautins humanitarins teiss norm draudiama karo ataka prie civilius, medicinos ar civili-

84

IV s k y r i u s

KARO NUSIKALTIMAI

85

ns gynybos personal, karo ar civilin ligonin, medicinos punkt, transporto priemon, perveani sueistuosius ar ligonius, Tarptautinio Raudonojo Kryiaus Komiteto ar nacionalins Raudonojo Kryiaus ar Raudonojo Pusmnulio draugijos personal, jeigu is personalas, i ligonin, medicinos punktas ar transporto priemon turi specialius tarptautinius skiriamuosius enklus, arba karo ataka prie neginam gyvenviet ar demilitarizuot zon, arba karo ataka nepasirenkant konkretaus taikinio ir inant, kad ji gali sukelti civ i l i t arba civilinio objekto sunaikinim, arba prie kombatantus, aikiai pasitraukusius i mio ir nesiprieinusius; taip pat karo ataka prie didel pavoj aplinkai ir monms keliant objekt - atomin elektrin, utvank, nuodingj mediag saugykl ar kit pana objekt inant, kad ji gali sukelti itin sunki padarini. io nusikaltimo objektas - tai visuotinai pripainta kariavimo tvarka. Nukentjusiaisiais gali bti: 1) civiliai; 2) medicinos personalas; 3) civilins gynybos personalas; 4) Tarptautinio Raudonojo Kryiaus Komiteto personalas; 5) nacionalins Raudonojo Kryiaus ar Raudonojo Pusmnulio draugijos personalas; 6) kombatanlai, aikiai pasitrauk i mio ir nesiprieinantys (hors de combal); 7) karo ar civilin ligonin; 8) medicinos punktas; 9) transporto priemon, perveanti sueistuosius ar ligonius; 10) neginama gyvenviet ar demilitarizuota zona; ir 11) didel pavoj aplinkai ir monms keliantis objektas. io nusikaltimo objektyvij p u s sudaro karo ataka prie: civilius; medicinos personal; civilins gynybos personal; karo ar civilin ligonin; medicinos punkt; transporto priemon, perveani sueistuosius ar ligonius; Tarptautinio Raudonojo Kryiaus Komiteto ar nacionalins Raudonojo Kryiaus ar Raudonojo Pusmnulio draugijos personal; neginam gyvenviet ar demilitarizuot zon; kombatantus, aikiai pasitraukusius i mio ir nesiprieinanius; karo ataka nepasirenkant konkretaus taikinio ir inant, kad ji gali su kelti civili t arba civilinio objekto sunaikinim; karo ataka prie didel pavoj aplinkai ir monms keliant objekt atomin elektrin, utvank, nuodingj mediag saugykl ar kit pa na objekt inant, kad ji gali sukelti itin sunki padarini.

Karo ataka laikomi prievartos veiksmai sausumoje, vandenyse ar oro erdvje tiek puolant prie, tiek ir ginantis nuo jo puolimo. (i svoka taikoma ir tuomet, kai puolama i sausumos vandenyse ar oro erdvje esantis prieas, ir prieingai.) Paymtina, jog 1977 m. I papildomas protokolas nustato, kad rengiant puolim btina imtis toki saugumo priemoni: sitikinti, kad puolamas karinis objektas, kurio pulti nra draudiama; parinkti tokius puolimo metodus ir priemones, kurie leist ivengti civili auk; tapus aiku, jog objektas nra karinis ir t. t., puolim ataukti. Civiliais laikomi visi asmenys, nesantys ginkluotj pajg nariais (kombatantais). Medicinos personalu laikomi karikiai arba civiliai, vykdantys tik medicinines funkcijas arba administruojantys medicinos dalinius, arba tvarkantys ir valdantys medicinin transport. Mintas funkcijas asmuo gali vykdyti ir nuolatos, ir laikinai. Medicinos personalo svok, atsivelgiant 1949 m. enevos konvencij bei 1977 m. papildom protokol reikalavimus, reikt aikinti plaiau ir iai kategorijai dar priskirti karinius ir civilius kulto tarnus. Civilins gynybos personalu laikomi asmenys, kuriuos konflikto alis pas ki ri a vykdyti civilins gynybos uduotis arba vadovauti civilins gynybos isiaigoms ar daliniams. Lietuvos Respublikos civilins saugos statymas1 nui;ilo, kad civilins saugos sistem sudaro: 1) Vyriausybs ekstremali situacij komisija; 2) Ekstremali situacij valdymo centras; 3) Civilins sau< >s departamentas; 4) Valstybin priegaisrin gelbjimo tarnyba; 5) valdymo institucij ir savivaldybi priegaisrins, moni paiekos ir gelbjimo, I uos teritorins gyventoj perspjimo ir informavimo, evakuavimo ir civilines saugos tarnybos, kio subjekt civilins saugos ir gelbjimo instituci-i ' K ii" 6) aplinkos stebjimo ir laboratorins kontrols tinklas. Mint vals-i\k-s institucij pareignai ir tarnautojai bei kio subjekt darbuotojai pril ': i / js i am i Lietuvos Respublikos civilins gynybos personalu. Civilin gynyi ' . i vrii vykdymas funkcij, skirt civiliams padti paalinti tiesioginius karo < iksm, ekstremali situacij ar katastrof padarinius. Prie i funkcij pri-I n i ; i m a : gyventoj perspjimas ir evakuacija; slptuvi rengimas ir tvar-I M I I I I S ; gelbjimo operacijos, kova su gaisrais; dezinfekavimas; skubus bumui komunalini tarnyb atkrimas; skubus mirusij laidojimas; mintos k l o s planavimas, organizavimas ir t. t. Atkreiptinas dmesys, kad civili-i i < i'vnybos personalui priskiriami ir savanoriai, vykdantys civilins gynyV / . | y y . N 1 r1 5 3 2 3 0 . .

86

IV s k y r i u s

KARO NUSIKALTIMAI

87

bos funkcijas. Be to, civilins gynybos personalu gali bti ir ginkluotj pajg nariai (kariai), jei j i e vykdo iimtinai civilins gynybos funkcijas, aikiai isiskiria i kit kari tarpo, nes neioja tarptautin civilins gynybos skiriamj enkl, yra ginkluoti tik lengvaisiais asmeniniais ginklais, nedalyvauja karo veiksmuose ir civilins gynybos funkcijas vykdo tik savo alies teritorijoje. Karo ar civiline ligonine laikoma karin arba civilin staiga, skirta sueistj ar ligoni diagnozavimui, gydymui ar slaugai. Ligonin gali bti stacionari arba kilnojama, nuolatin ir laikina. Medicinos punktu laikomas karinis arba civilinis objektas, skirtas sueistj ar ligoni paiekai, surinkimui, transportavimui, diagnozavimui ir gydymui. Tokiais objektais gali bti pirmosios pagalbos punktai, kraujo perpylimo stotys, profilaktikos centrai, medicinos saugyklos, vaist sandliai ir pan. Medicinos punktas gali bti nuolatinis arba laikinas, stacionarus ir kilnojamas. Transporto priemone, perveania sueistuosius ar ligonius, laikoma bet kokia sausumos, vandens ar oro transporto priemon, skirta medicininiam transportavimui, pvz., automobilis, laivas, malnsparnis ir pan. Tarptautinio Raudonojo Kryiaus Komiteto ar nacionalins Raudonojo Kryiaus ar Raudonojo Pusmnulio draugijos personalu laikomi mint komiteto arba draugijos atstovai. Pabrtina, jog medicinos, Tarptautinio Raudonojo Kryiaus Komiteto ar nacionalins Raudonojo Kryiaus ar Raudonojo Pusmnulio draugijos personalas, karo ar civilin ligonin, medicinos punktas ir transporto priemon turi turti specialius tarptautinius skiriamuosius enklus - tai Raudonojo Kryiaus, Raudonojo Pusmnulio arba Raudonojo Lito ir Sauls baltame fone emblem. Civilins gynybos personalas turi turti tarptautin civilins gynybos skiriamj enkl - tai lygiakrat ydr trikamp oraniniame fone. Neginama gyvenviete laikoma konflikto alies kompetentingos valdios vienaalikai paskelbta bet kuri gyvenamoji vieta, esanti ginkluotj pajg susikirtimo zonoje arba greta j, kuri atvira prieo okupacijai, ir jei tokia vieta atitinka ias slygas: a) visi kombatantai, mobilios karins priemons bei mobili karin ranga evakuotos; b) stacionarios karins mons ir rengimai nenaudojami karo tikslams; c) valdios institucijos ir gyventojai neatlieka joki karo veiksm ir d) nesiima joki veiksm, palaikani karines operacijas. Paskelbus tam tikr viet neginama gyvenviete prieikai aliai pateikiama deklaracija, kurioje kuo tiksliau nurodomos ir apraomos neginamos gyvenviets ribos. Konflikto alis, kuriai skirta tokia deklaracija, pa-

tvirtina j gavusi ir nurodyt gyvenviet laikanti neginama. Atsisakyti pripainti neginama gyvenviete galima tik tuo atveju, jei nesilaikoma a - d punktuose nurodyt slyg. Pabrtina, jog konflikto ali susitarimu neginama gyvenviete galima pripainti bet kuri viet, net jeigu ji neatitinka mint slyg. Konflikto alis, kontroliuojanti neginam gyvenviet, privalo paymti j sutartais enklais ir idstyti iuos enklus aikiai matomose vietose, ypa ant jos rib, pagrindiniuose keliuose ir pan. Neginama gyvenviet praranda savo status tuomet, kai ji neatitinka a - d punktuose nurodyt arba dvialiame susitarime numatyt slyg. Demilitarizuota zona laikoma bet kuri teritorija, kuriai visos konflikto alys susitar suteikti demilitarizuotos zonos status. Toks susitarimas gali bti sudaromas odiu arba ratu, tiesiogiai arba per tarpininkus, taikos metu arba prasidjus karo veiksmams. Susitarime turi bti kuo tiksliau nurodytos ir apraytos zonos ribos bei numatyti jos kontrols metodai. Demilitarizuota zona paprastai turi atitikti ias slygas: a) visi kombatantai, mobilios karins priemons bei mobili karin ranga evakuota; b) stacionarios karins mons ir rengimai nenaudojami karo tikslams; c) valdios institucijos ir gyventojai neatlieka joki karo veiksm ir d) nutraukiama bet kokia veikla, susijusi su karo tikslais (konflikto alys privalo susitarti dl ios slygos turinio). Konflikto alis, kontroliuojanti demilitarizuot zon, privalo paymti i sutartais enklais ir idstyti iuos enklus aikiai matomose vietose, ypa i i nt jos rib, pagrindiniuose keliuose ir pan. Konflikto alys, susitarusios dl demilitarizuotos zonos, neturi teiss vienaalikai ataukti tokio susitarimo ,irba panaudoti toki zon karo veiksm tikslams net ir tada, kai karo veiksmai priartja prie tokios zonos rib. Jei viena i konflikto ali i esms paeidia a - d punktuose nurodytas slygas arba vienaalikai ataukia susilarim, arba panaudoja zon karo veiksm tikslams, kita konflikto alis atleidiama nuo pareig, numatyt susitarime dl demilitarizuotos zonos, vykdymo. Pabrtina, kad skirtingai nuo neginamos gyvenviets, kurioje beslygikai draudiami karo veiksmai, demilitarizuotoje zonoje leidiamos kd= i i n s operacijos, kurios neprietarauja susitarimo dl demilitarizuotos zonos nuostatoms. Ataka nesirenkant konkretaus taikinio laikoma: a) puolimas, ncnukiviplii'i I konkret karin objekt; b) puolimas panaudojant kariavimo metodus ir pi it' mones, kuri negalima taikyti konkretiems kariniams objektams; c) puoliiilUN panaudojant kariavimo metodus ir priemones, kurie gali suduoti siiuif' I K' ui lankos ir kariniams objektams, ir civiliams monms, civilinionis ol)jckliinr<;

88

IV s k y r i u s

KARO NUSIKALTIMAI

89

d) puolimas bombarduojant ar kitais bodais ir priemonmis, kai vienu kariniu objektu laikomi keli aikiai atskirti ir vienas nuo kito nutol kariniai objektai, csanlys mieste, kaime ar kitoje vietoje, kur sutelkti civiliai arba ci vi l i niai objektai; ir e) puolimas, kurio metu galimos atsitiktins civili aukos ar sualojimai, ala civiliniams objektams, ir tai bt pernelyg didel kaina tiesioginiam kariniam pranaumui pasiekti. Pabrtina, kad visais atakos nepasirenkant konkretaus taikinio atvejais btina, jog tokia ataka potencialiai galt sukelti civili t arba civilinio objekto sunaikinim. Karo ataka galima tik prie karin objekt, kuriuo pripastamas bet koks objektas, kuris savo pobdiu, vieta, paskirtimi ar panaudojimu padeda karo veiksmams ir kurio visikas ar dalinis sugriovimas, pamimas ar neutralizavimas suteikia aik karin pranaum. Visi kiti objektai laikomi civiliniais objektais. Kombatantais, aikiai pasitraukusiais i mio ir nesiprieinusiais, laikomi kariai, kurie yra: a) prieikos alies valdioje; b) aikiai pareik nor pasiduoti nelaisv arba be smons, arba kokiu nors kitu bdu ij i rikiuots dl sueidimo ar ligos ir todl negalintys gintis. Tokie asmenys privalo susilaikyti nuo bet koki prieik veiksm ir nesistengti pabgti. iai asmen kategorijai priskirtini asmenys, okantys su paraiutu i katastrof patyrusio orlaivio (iskyrus oro desantininkus). Toki asmen negalima pulti, kol nenusileidia prieikos alies kontroliuojamoje teritorijoje ir neireikia savo noro pasiduoti, jeigu ji e akivaizdiai neatlieka prieik veiksm. Didel pavoj aplinkai ir monms kelianiu objektu laikoma atomin elektrin, utvanka, nuodingj mediag saugykla ar kitas panaus objektas, pvz., chemijos ar naftos gamykla, naftos perpylimo stotis ir pan. Pabrtina, kad atakos prie didel pavoj aplinkai ir monms keliant objekt atveju btina, jog tokia ataka potencialiai galt sukelti itin sunki padarini, pvz., civili t ar sualojim, ekologin katastrof ir pan. Atkreiptinas dmesys tai, kad BK 337 str. nuostatos nevisikai suderintos su 1949 m. enevos konvencij ir 1977 m. papildom protokol reikalavimais, nes pastarieji tarptautins teiss aktai numato tam tikras iimtis, kuomet yra leidiamas mint objekt puolimas, pvz., atomin elektrin tuo atveju, jeigu ji gamina elektros energij, skirt reguliariai ir tiesiogiai karo veiksmams remti ir jeigu toks puolimas yra vienintelis manomas bdas tokiai paramai nutraukti ir t. t. BK 337 str. numatyta nusikaltimo sudtis yra formalioji, todl draudiamos karo atakos metu atsirad padariniai, pvz., civili tis, sualojimai, civilini objekt sunaikinimas ir pan., turi bti kvalifikuojami kaip savarankiki nusikaltimai.

io nusikaltimo subjektyviajai pusei budinga tik tiesiogin tyia, t. y. kaltininkas suvokia savo veikos pavojingum, o karo atakos nepasirenkant konkretaus taikinio ir prie didel pavoj aplinkai bei monms keliant objekt - taip pat ir itin sunki padarini galimyb, ir to siekia. Kiti subjektyviosios puss poymiai nusikaltimo kvalifikavimui reikms neturi, taiau juos turi bti atsivelgiama parenkant ir skiriant bausm. Draudiama karo ataka baudiama laisvs atmimu nuo penkeri iki penkiolikos met, o karo ataka prie didel pavoj aplinkai ir monms keliant objekt - laisvs atmimu nuo deimties iki dvideimties met arba laisvs atmimu iki gyvos galvos. 3.6. Civili ar karo belaisvi prievartinis panaudojimas prieo ginkluotosiose pajgose (BK 338 str.) - tai tarptautins humanitarins teiss norm paeidimas karo, tarptautinio ginkluoto konflikto metu arba okupacijos ar aneksijos slygomis veriant civilius arba karo belaisvius tarnauti prieo ar okupanto ginkluotosiose pajgose, arba civili ar karo belaisvi kaip gyvojo skydo panaudojimas karo operacijoje. io nusikaltimo objektas - tai visuotinai pripainta elgesio su civiliais ir karo belaisviais tvarka bei visuotinai pripainta kariavimo tvarka. Nukentjusiaisiais gali bti tik civiliai ir karo belaisviai. Nukentjusij skaiius nusikaltimo kvalifikavimui reikms neturi, taiau j atsivelgiama skiriant bausm. io nusikaltimo objektyvij p u s sudaro dvejopo pobdio veikos, tai: 1) vertimas civilius arba karo belaisvius tarnauti prieo ar okupanto ginkluotosiose pajgose karo, tarptautinio ginkluoto konflikto metu arba okupacijos ar aneksijos slygomis ir 2) civili ar karo belaisvi kaip gyvojo skydo panaudojimas karo operacijoje. Vertimu tarnauti prieo ar okupanto ginkluotosiose pajgose laikomas bet koks reikalavimas, paremtas fizine ar psichine prievarta, antau, kalbinjimu, papirkinjimu ir pan., tapti prieo ar okupanto ginkluotj pajg nariu, t. y. kariu (kombatantu). Atkreiptinas dmesys, kad savo valstybs civil i piliei vertimas tarnauti ginkluotosiose pajgose nesudarys io nusikaltimo objektyviosios puss. io pobdio veika gali bti padaroma karo, tarptautinio ginkluoto konflikto metu arba okupacijos ar aneksijos slygomis. Civili ar karo belaisvi kaip gyvojo skydo panaudojimu karo operacijoje laikomas pastovus ar laikinas, savanorikas ar priverstinis civili ar karo belaisvi traukimas gynybos funkcij ar priedangos atlikim karo ope-

90

IV s k y r i u s

KARO NUSIKALTIMAI

91

racijoje. Karo operacija pripastami karo veiksmai vykdant strategines, taktines ar administracines karines uduotis (misijas). Karo operacija gali bti puolamojo arba gynybinio pobdio. Civili ar karo belaisvi kaip gyvojo skydo panaudojimas gali bti padaromas tik veiksmais, kurie pasireikia, pvz., priedanga atakos metu, patalpinimu kariniame objekte gynybos tikslais ir pan. Fizinis smurtas, panaudotas prie civilius arba karo belaisvius, veriant juos tarnauti ginkluotosiose pajgose arba bti gyvuoju skydu, sudarys savarankik karo nusikaltim arba nusikaltim mogui, o visa veika bus kvalifikuojama kaip dviej nusikaltim sutaptus. io nusikaltimo subjektyviajai p u s e i bdinga tik tiesiogin tyia, t. y. kaltininkas suvokia, kad veria civilius ar karo belaisvius tarnauti ginkluotosiose pajgose arba panaudoja juos kaip gyvj skyd, ir to siekia. Kiti subjektyviosios puss poymiai nusikaltimo kvalifikavimui reikms neturi, taiau juos atsivelgiama skiriant bausm. io nusikaltimo subjektu gali bti bet kuris karys. Civili ar karo belaisvi prievartinis panaudojimas prieo ginkluotosiose pajgose baudiamas laisvs atmimu nuo trej iki deimties met. 3.7. Saugom objekt naikinimas ar nacionalini vertybi grobstymas (BK 339 str.) - tai karo btinumu nepateisinamas istorini paminkl, kultros ar religijos objekt, saugom tarptautiniais ar valstybs vidaus teiss aktais, naikinimas arba nacionalini vertybi igrobstymas okupuotoje ar aneksuotoje teritorijoje, padars didel al. io nusikaltimo pagrindinis objektas -tai visuotinai pripainta kariavimo tvarka, o papildomas - tai visuotinai pripainta elgesio su istoriniais paminklais, kultros ar religijos objektais arba nacionalinmis vertybmis tvarka. Nusikaltimo dalyku gali bti: 1) istoriniai paminklai; 2) kultros ar religijos objektai, saugomi tarptautiniais ar valstybs vidaus teiss aktais ir 3) nacionalins vertybs. Paymtina, jog nusikaltimo dalyko teisin priklausomyb (privati, valstybin ar pan.) nusikaltimo kvalifikavimui reikms neturi. 1954 m. UNESCO Kultros vertybi apsaugos ginkluoto konflikto metu konvencijos, kuri Lietuvos Respublika ratifikavo 1998 m. kovo 1.7 d., 1 str. kultros vertybes apibria kaip: 1) kilnojamsias ir nekilnojamsias vertybes, kurios yra ypa svarbios kiekvienos tautos kultros paveldui, tokias kaip religiniai ir pasaulietiniai architektros, dails ir istorijos paminklai; archeologins vietovs; istorins arba menins verts pastat ansam-

bliai; meno kuriniai; menins, istorins ar archeologins reikms rankraiai, knygos ir kiti objektai; mokslins arba svarbios knyg, archyvini dokument arba anksiau ivardyt vertybi reprodukcij kolekcijos; 2) pastatai, i esms skirti tinkamai saugoti ir eksponuoti 1 p. apibrtas kilnojamsias vertybes, tokias kaip muziejai, didels bibliotekos, archyv saugyklos bei slptuvs, skirtos 1 p. apibrtoms kilnojamosioms kultros vertybms saugoti ginkluoto konflikto atveju ir 3) 1 ir 2 p. apibrt kultros vertybi sankaupos centrai, vadinamieji paminkl sankaupos centrai." Remiantis ios Konvencijos vykdymo taisyklmis yra sudarytas Tarptautinis specialiai saugom kultros vertybi registras, kuriame raytos vertybs skirstomos tris dalis - slptuves", paminkl sankaupos centrus" ir kitas nekilnojamsias kultros vertybes." [ Registr traukiamos vertybs pagal valstybs paraik, kurioje nurodoma vertybs vieta ir jos apraymas. Lietuvos Respublikos nekilnojamj kultros vertybi apsaugos statymas1 nekilnojamsias kultros vertybes apibria kaip kultrins verts ir visuomenins reikms statinius, j priklausinius bei kompleksus, ansamblius ir vietoves, registruotus pagal statym, o kultros paminklus - kaip reikmingiausias nekilnojamsias kultros vertybes, io statymo tvarka paskelbtas kultros paminklais. Pagal minto statymo 10 str. valstybins reikms nekilnojamj kultros vertybi sra Vyriausybs teikimu tvirtina Seimas. Atkreiptinas dmesys tai, kad iki iol toks sraas dar nra patvirtintas. Lietuvos Respublikos kilnojamj vertybi apsaugos statymas2 kilnojamsias kultros vertybes apibria kaip prie 50 met ir anksiau sukurtus pagal paskirt ir prigimt kilnojamuosius visuomens ir mogaus veiklos mediaginius krinius ir daiktus, turinius didel kultrin vert, o Lietuvos kultros paminkl - kaip kilnojamj kultros vertyb, Vyriausybs paskelbt Lietuvos kultros paminklu. Remiantis 1954 m. UNESCO konvencijos bei Lietuvos Respublikos nekilnojamj ir kilnojamj vertybi apsaugos statym reikalavimais, istoriniu paminklu laikytinas kultros paminklas; kultros ar religijos objektu, saugomu tarptautiniais ar valstybs vidaus teiss aktais, - nustatyta tvarka raytos Tarptautin specialiai saugom kultros vertybi registr arba pripaintos valstybs reikms nekilnojamosios kultros vertybs; nacionalinmis vertybmis - Lietuvos kultros paminklai.
1 2

V. .. 1995, Nr. 3-37. V. ., 1996, Nr. 14-325.

92

IV s k y r i :

KARO NUSIKALTIMAI

93

io nusikaltimo o b j e k t y v i j p u s sudaro dvejopo pobdio veika: 1) karo btinumu nepateisinamas istorini paminkl, kultros ar religijos objekt, saugom tarptautiniais ar valstybs vidaus teiss aktais, naikinimas, padars didel al; ir 2) nacionalini vertybi igrobstymas okupuotoje ar aneksuotoje teritorijoje, padars didel al. Istorini paminkl, kultros ar religijos objekt naikinimu laikomas mint paminkl arba objekt gadinimas arba alojimas, kai ie objektai netenka savo verts, arba j negalima panaudoti pagal paskirt, arba j vert sumainama, kai be atstatymo ar remonto jie pasidaro netinkami naudoti. Naikinimas gali bti padaromas ti k aktyviais veiksmais, kurie pasireikia, pvz., vandalizmo aktais, atsakomaisiais baudiamaisiais veiksmais: bombardavimu, apaudymu, deginimu, dauymu, griovimu ir pan. Atkreiptinas dmesys, jog istorini paminkl, kultros ar religijos objekt naikinimas utrauks baudiamj atsakomyb pagal BK 339 str. tik tuomet, kai jis bus nepateisinamas karo btinumu ir padarys didel al. 1954 m. UNESCO kultros vertybi apsaugos ginkluoto konflikto metu konvencija pateikia kai kuri principini nuostat dl to, kas laikytina nepateisinama karo btinumu. Istorini paminkl, kultros ar religijos objekt naikinimas bus nepateisinamas karo btinumu, jei minti paminklai ir objektai: 1) yra pakankamai toli nuo dideli pramons centr arba svarbi karini objekt, toki kaip oro uostai, transliacijos stotys, valstybs saugumo institucijos, uostai, svarbesns geleinkelio stotys ir ryi linijos bei 2) nra naudojami karo tikslams. Istorinio paminklo, kultros ar religijos objekto panaudojimu karo tikslams pripastamas kareivi arba karini mediag gabenimas (taip pat ir tranzitinis gabenimas) per j teritorij; juose vykdoma su karinmis operacijomis tiesiogiai susijusi veikla; karini d a l i n i dislokavimas; karini mediag gamyba ir pan. Nacionalini vertybi igrobstymu laikomas bet koks Lietuvos kultros paminkl grobimas, padarytas vagysts, plimo, prievartavimo, sukiavimo ar pasisavinimo bdu. Igrobstymui prilyginamas ir nacionalini vertybi pamimas karo trofjumi. Pabrtina, jog nesudarys io pobdio veikos nacionalini vertybi iveimas saugojimui, jeigu jomis rpinamasi, jos nekonfiskuojamos ir, konfliktui pasibaigus, bet ne vliau kaip per 6 mnesius, grinamos. Nacionalini vertybi igrobstymas utrauks baudiamj atsakomyb pagal BK 339 str. tik tuomet, kai jis bus padarytas okupuotoje ar aneksuotoje teritorijoje ir padarys didel al. Didel ala yra vertinamasis poymis, kuris nustatinjamas kiekvienu konkreiu istorini paminkl, kultros ar religijos objekt naikinimo arba na-

cionalini vertybi igrobstymo atveju. Vertinant, ar naikinimas arba igrobstymas padar didel al, turi bti atsivelgiama naikinam paminkl arba objekt materialin ir kultrin vert, reikm ir kiek, j sugadinimo ar sualojimo apimt ir laipsn, igrobstyt vertybi materialin ir kultrin vert, reikm, kiek ir pan. io nusikaltimo s u b j e k t y v i a j a i p u s e i bdinga tik tiesiogin tyia, t. y. kaltininkas suvokia, kad dl jo veikos yra naikinami istoriniai pamirir klai, kultros ar religijos objektai arba igrobstomos nacionalins vertybs, suvokia, kad tokia veika padarys didel al, ir to siekia. Nacionalini vertybi igrobstymo atveju privalomas savanaudikumo tikslas, o kiti subjektyviosios puss poymiai veikos kvalifikavimui reikms neturi, taiau juos atsivelgiama skiriant bausm. io nusikaltimo subjektu gali bti bet kuris karys. Saugom objekt naikinimas ar nacionalini vertybi grobstymas nuo turtini ir kit panai nusikaltim atribojamas pagal nusikaltimo dalyk, nusikaltimo padarymo viet bei nusikaltimo subjekt. Saugom objekt naikinimas ar nacionalini vertybi grobstymas baudiamas laisvs atmimu nuo trej iki dvylikos met. 3.8. Udraust karo priemoni naudojimas (BK 340 str.) - tai sakymas karo veiksmuose panaudoti udraustas karo priemones ar karo vedimo bdus, j panaudojimas paeidiant tarptautini sutari ar visuotinai pripaint tarptautini paproi dl karo vedimo priemoni ar bd nuostatas. io nusikaltimo objektas - tai visuotinai pripainta kariavimo tvarka. io nusikaltimo objektyvij p u s sudaro dvejopo pobdio veika, tai: 1) sakymas karo veiksmuose panaudoti udraustas karo priemones ar karo vedimo bdus ir 2) karo priemoni ar karo vedimo bd panaudojimas paeidiant tarptautini sutari ar visuotinai pripaint tarptautini paproi dl karo vedimo priemoni ar bd nuostatas. [sakymas karo veiksmuose panaudoti udraustas karo priemones ar karo vedimo bdus - tai privalomas vado (karinio virininko) odinis ar ratikas nurodymas pavaldiniui ar pavaldiniams karo veiksmuose panaudoti udraustas karo priemones ar karo vedimo bdus. Tai tokios karo priemons ar karo vedimo bdai, kuri panaudoti neleidia Lietuvos Respublikos tarptautins sutartys ir statymai. Draudimas panaudoti tam tikras karo priemones arba karo vedimo bdus gali bti absoliutus (pvz., cheminio ginklo arba sakymo, kad nebus pasigailjimo ir pan.) arba slyginis (pvz., padegamj ginkl ir pan.).

94

IV s k y r i u s

KARO NUSIKALTIMAI

95

Karo priemoni ar karo vedimo bd panaudojimu paeidiant tarptautini sutari ar visuotinai pripaint tarptautini paproi dl karo vedimo priemoni ar bd nuostatas laikomas slyginai udraust karo priemoni ar karo vedimo bd taikymas nesilaikant tarptautinse sutartyse ar tarptautiniuose paproiuose nustatyt reikalavim arba slyg. iuo metu Lietuvos Respublikos tarptautins sutartys ir statymai numato absoliut draudim panaudoti tokias karo priemones: chemin ginkl; pstinink minas, kuri negalima aptikti; minas-spstus bei lazerinius ginklus, kuri vienintel arba viena i kovini funkcij yra sukelti visik apakim; ginklus, kurie sueidia neaptinkamomis skeveldromis; bakteriologin (biologin) bei toksin ginkl. Cheminiu ginklu pagal Konvencij dl cheminio ginklo krimo, gamybos, kaupimo ir panaudojimo udraudimo bei jo sunaikinimo ir Lietuvos Respublikos cheminio ginklo udraudimo statym1 pripastamos: 1) nuodingosios chemins mediagos bei j pirmtakai; 2) audmenys ir taisai, kuriuos panaudojus isiskirt 1 p. nurodytos chemins mediagos; 3) rengimai, skirti tiesiogiai panaudoti audmenis ir taisus, nurodytus 2 punkte. Pstinink minomis, kuri negalima aptikti, pagal 1980 mel Jungtini Taut konvencijos dl tam tikr prastini ginkl, kurie gali buti laikomi pernelyg alojaniais arba veikia nesirinktinai, naudojimo udraudimo arba apribojimo II papildom protokol pripastamas bet koks po eme, ant ems, alia jos ar ant kitokio paviriaus padtas sprogmuo, skirias susprogti, kai ant jo ulipa, prie jo artinasi arba prisilieia asmuo ar transporto priemon ir kurio negalima aptikti prastine technine paiekos ranga ( t . y. mina, neduodanti atitinkant 8 ir daugiau gram grynosios mases geleies atsakomj signal). Minomis-spstais pagal mint II papildom protokolu pripa/jslamas bet koks sprogmuo, kuris veikia netiktai, kai asmuo prisiartina ar palieia tariamai nealing objekt arba atlieka tariamai saug veiksmu n kuris pritvirtintas arba susijs su: 1) tarptautiniu mastu pripaintais apsauginiais enklais, signalais arba emblemomis; 2) serganiais, sueistais ar nirusiais asmenimis; 3) laidojimo ar kremacijos vietomis arba kapais; < l ) medicinos staigomis, medicinos ranga, medikamentais arba medicinos transportu; 5) vaikikais aislais arba kitokiais neiojamais daiktais, specialiai skirtais vaik maitinimui, sveikatai, higienai, aprangai ar mokymui; 7) maiiu ir grimais;
1

V. ., 1998, Nr. 90-2480.

8) virtuvs indais ir prietaisais, iskyrus karinse staigose, kariuomens dislokacijos vietose ar karini atsarg tiekimo bazse; 9) akivaizdiai religinio pobdio daiktais; 10) istoriniais paminklais, meno kriniais ar garbinamomis vietomis, kurios sudaro taut kultrinio ir dvasinio paveldo dal; 11) gyvnais ar j maita; 12) savo forma atrodo kaip nealingas neiojamas daiktas ir kuri viduje specialiai montuota sprogstamoji mediaga. Lazeriniais ginklais, kuri vienintel arba viena i kovini funkcij yra sukelti visik apakim, pagal 1980 met Jungtini Taut konvencijos dl tam tikr prastini ginkl, kurie gali bti laikomi pernelyg alojaniais arba veikia nesirinktinai, naudojimo udraudimo arba apribojimo IV papildom protokol pripastamos bet kokios karins lazerins sistemos ir lazeriniai ginklai, kurie sukonstruoti taip, jog j vienintel arba viena i kovini funkcij yra sukelti neapsaugoto regjimo - plikos akies arba akies su korekcija - visik apakim. Visikas apakimas reikia negrinam ir nepataisom regjimo praradim, kai tikrinant abi akis regos atrumas yra maesnis kaip 20/200 pagal Seleno skal. Ginklais, kurie sueidia neaptinkamomis skeveldromis, pagal 1980 met Jungtini Taut konvencijos dl tam tikr prastini ginkl, kurie gali bti laikomi pernelyg alojaniais arba veikia nesirinktinai, naudojimo udraudimo arba apribojimo I papildom protokol pripastami bet kokie ginklai, kurie paprastai sueidia skeveldromis arba dalelmis, mogaus kne nemanomomis aptikti rentgeno spinduliais. Atkreiptinas dmesys, kad tarptautins sutartys draudia dar tokias karo priemones kaip bakteriologin (biologin) bei toksin ginkl. Lietuvos Respublika 1997 m. balandio 10 dien ratifikavo 1972 met Konvencij dl bakteriologini ir toksini ginkl krimo, gamybos ir saugojimo udraudimo bei j sunaikinimo. Mintos Konvencijos 1 str. nustato, kad kiekviena valstyb - ios Konvencijos alis pasiada niekada ir jokiomis aplinkybmis netobulinti, negaminti, nekaupti ar kaip nors kitaip nesigyti ir neturti: 1) mikrobini ar kit biologini mediag ar toksin, nepaisant j kilms ar gamybos metodo, toki tip ir tokiais kiekiais, kurie negali bti pateisinami profilaktiniais, apsauginiais ar kitais taikingais tikslais; 2) ginkl, rengim ar pristatymo priemoni, skirt toki mediag ar toksin panaudojimui prieikiems tikslams arba per ginkluot konflikt." 1949 m. enevos konvencijos ir 1977 m. papildomi protokolai numato absoliut draudim panaudoti tokius kariavimo bdus: apgaul ir sakym, kad nebus pasigailjimo.

96

IV s k y r i u s

K R N S AT A A O U IK L IM I

97

Apgaule laikomi veiksmai, kuriais siekiama gyti prieininko pasitikjim ir priversti j patikti, kad turima teis apsaug arba privaloma tokia apsauga pagal tarptautins teiss normas, taikomas ginkluot konflikt metu, kad bt galima pasinaudojant tokiu pasitikjimu prieinink umuti, sueisti arba paimti nelaisv. Apgaul gali pasireikti apsimetimu, kad iklus paliaub (balt) vliav ketinama dertis arba pasiduoti; apsimetimas, kad dl aizd ar ligos pasitraukiama i rikiuots; apsimetimas civiliu arba asmeniu, turiniu saugomo asmens status, tam panaudojant Jungtini Taut, neutrali ar kit valstybi, nedalyvaujani ginkluotame konflikte, enklus, emblemas ar uniformas. Pabrtina, kad karins gudrybs nedraudiamos, o jomis laikomi veiksmai, kuriais siekiama suklaidinti prieinink arba j paskatinamas veikti neapgalvotai, pvz., maskuots, spstai, dezinformacija, tariamos operacijos ir pan. [sakymu, kad nebus pasigailjimo, laikomas privalomas vado (karinio virininko) odinis ar ratikas nurodymas pavaldiniui ar pavaldiniams nepalikti n vieno gyvo mogaus ir tuo remiantis grasinti prieininkui arba kariauti. iuo metu Lietuvos Respublikos tarptautines sutartys numato slygin draudim panaudoti tokias karo priemones arba nuslalo ji] panaudojimo ribojimus: padegamieji ginklai, minos (svaidomosios pstinink minos). Padegamaisiais ginklais pagal 1980 mot Jungtini Taut konvencijos dl tam tikr prastini ginkl, kurie gali bti laikomi pernelyg alojaniais arba veikia nesirinktinai, naudojimo udraudimo arba apribojimo I I I papildom protokol pripastami bet kokie ginklai ar audmenys, kurie skirti padegti objektus ugnimi ar kariu, dl j abiej sveikos padaryti asmenims nudegimus, kuriuos sukelia taikin paleistos mediagos chemin reakcija. Padegamaisiais ginklais gali bti, pvz., ugniasvaidiai, fugasiniai sviediniai, artilerijos sviediniai, raketos, granatos, minos, bombos ir kiti padegamj mediag konteineriai. Mintas protokolas numato padegamj ginkl naudojimo ribojimus, pvz., j negalima naudoti atakuojant karin taikin, esant civili susitelkimo vietoje, arba atakuoti mik ar kitokios augalijos, iskyrus atvejus, kai gamtos objektai pridengia, slepia arba maskuoja kombatantus arba kitokius karinius taikinius ir pan. Svaidomosiomis pstinink minomis pagal 1980 met Jungtini Taut konvencijos dl tam tikr prastini ginkl, kurie gali bti laikomi pernelyg alojaniais arba veikia nesirinktinai, naudojimo udraudimo arba apribojimo II papildom protokol pripastamos minos, paleidiamos su artilerijos, minosvaidio, raketos, mortyro arba panaaus taiso pagalba arba imetant i lktuvo.

Mintas protokolas numato min (svaidomj pstinink min) naudojimo ribojimus, pvz., negalima naudoti min, kuri paskirtis arba prigimtis yra sukelti didelius sualojimus arba nereikaling kani; min, neatitinkani protokolo techniniame priede nustatyt standart; min, kuri specifin paskirtis yra detonuoti sprogmen nuo paprastai naudojam min detektori; btinas iankst i n i s civili spjimas apie svaidomj min paleidim arba imetim (jei leidia aplinkybs); min naudojimas nesirinktinai ir pan. sakymas karo veiksmuose panaudoti udraustas karo priemones ar kariavimo bdus bei karo priemoni ar kariavimo bd panaudojimas paeidiant tarptautini sutari ar visuotinai pripaint tarptautini paproi dl kariavimo priemoni ar bd nuostatas yra baigtas nusikaltimas davus sakym arba panaudojus paeidiant sutari ar paproi nuostatas. i nusikaltimo sudtis yra formalioji, nereikalaujanti padarini. Dl veikos atsirad padariniai sudarys kito karo, turtinio ir pan. nusikaltimo sudt. io nusikaltimo s u b j e k t y v i a j a i p u s e i yra bdinga tik tiesiogin tyia, t. y. kaltininkas suvokia, kad sako karo veiksmuose panaudoti udraustas karo priemones ar kariavimo bdus arba panaudoja juos paeidiant sutari ar paproi nuostatas, ir to siekia. K i t i subjektyviosios puss poymiai - motyvas ir tikslas - nusikaltimo kvalifikavimui reikms neturi, taiau juos atsivelgiama skiriant bausm. sakymo karo veiksmuose panaudoti udrauslas karo priemones ar karo vedimo bdus s u b j e k t u gali bti vadas (karinis virininkas), o panaudojimo paeidiant sutari ar paproi nuostatas alveju bet kuris karys. Udraust karo priemoni naudojimas baudiamas laisvs atmimu nuo trej iki deimties met.
3.9. Marodieriavimas (BK 341 slr.) t a i sakymas grobti arba pagro bimas kautyni lauke daikt i nukentjusij ar sueistj. Marodieriavimo objektas - tai visuotinai pripainta elgesio su nukautaisiais bei sueistaisiais tvarka. i nusikaltimo sudtis turi ir papildom objekt - tai turtas, esantis pas nukautuosius arba sueistuosius. Nusikaltimo dalyku gali bti bet koks turtas - drabuiai, avalyn, pinigai ir pan. Nusikaltimo kvalifikavimui reikms neturi nei daikt vert, nei kaina ar teisin priklausomyb ir pan. Objektyvioji nusikaltimo p u s pasireikia dvejopo pobdio veika: 1) sakymu grobti kautyni lauke daiktus i nukautj ar sueistj; 2) pagrobimu kautyni lauke daikt i nukautj ar sueistj. sakymas grobti -

98

IV s k y r i u s

W<(> NUSIKALTIMAI

99

tai vado (karinio virininko) ratikas arba odinis nurodymas pavaldiems kariams grobti kautyni lauke daiktus i nukautj ar sueistj. Pagrobimas - tai slaptas ar atviras pas nukautuosius ar sueistuosius esani daikt pamimas savanaudikais tikslais. Pabrtina, kad marodieriavimu pripastamas daikt pagrobimas i nukautj ar sueistj, priklausani tiek savo, tiek ir prieo ginkluotosioms pajgoms, tiek ir civili asmen. Kautyni lauku laikoma vandens ar sausumos teritorija, kurioje vyksta arba k tik vyko ginkluotas susirmimas su prieu. Kautyni lauku gali bti ir unugario rajonas, jeigu jame vyksta ar vyko ginkluotas susirmimas su prieo oro ar jr desantinmis pajgomis. Marodieriavimu pripastami ir tokie veiksmai, kai pagrobiami daiktai i sueistj, veam ar neam i kautyni lauko medicinos staigas. Smurtas prie sueistj marodieriavimo atveju sudarys dviej nusikaltim (marodieriavimo ir nusikaltimo mogui) sutapt. Marodieriavimas laikomas baigtu sakius grobti (formalioji sudtis) arba uvaldius daiktus, buvusius pas nukautuosius ar sueistuosius (materialioji sudtis). io nusikaltimo subjektyviajai pusei bdinga t i k tiesiogin tyia, t. y. kaltininkas suvokia, kad jis sako grobti arba grobia daiktus, esanius pas nukautuosius ar sueistuosius, ir siekia juos pagrobti savanaudikais tikslais. Marodieriavimo subjektu gali bti vadas (karinis virininkas - sakymo pagrobti atveju) arba bet kuris karys (pagrobimo atveju). Marodieriavimas nuo turtini ir kit panai nusikaltim atribojamas pagal nusikaltimo dalyk, nusikaltimo padarymo viet ir bd bei nusikaltimo subjekt. Marodieriavimas baudiamas laisvs atmimu iki penkeri met. 3.10. Vilkinimas repatrijuoti karo belaisvius (BK 342 str.) - tai nepateisinamas vilkinimas paleisti ar repatrijuoti karo belaisvius sudarius taikos sutart ar nutraukus karo veiksmus. io nusikaltimo obj ektas - tai visuotinai pripainta elgesio su karo belaisviais tvarka. Nukentjusiaisiais gali bti tik karo belaisviai. io nusikaltimo objektyvij pus sudaro nepateisinamas vilkinimas paleisti ar repatrijuoti, t. y. grinti Tvyn karo belaisvius, kai sudaryta taikos sutartis arba nutraukti karo veiksmai. Atkreiptinas dmesys, jog 1949 m. III enevos konvencija dl elgesio su karo belaisviais reikalauja,

LK I nutraukus aktyvius karo veiksmus karo belaisviai bt ne tik paleisti, IH'I ir repatrijuoti. Nepateisinamu vilkinimu laikomas bet koks elgesys, dl l .uri o be svarbi prieasi delsiama paleisti arba repatrijuoti karo belaisv i u s . Vilkinimas gali bti padaromas tik neveikimu, kuris pasireikia, pvz., icpatriacijos plano nesudarymu, faktiniu tokio plano nevykdymu, fizikai nepaleidiant arba neleidiant repatrijuoti karo belaisviams ir pan. Svarbiomis prieastimis, dl kuri karo belaisviai gali bti nepaleidiami ar nerepatriluojami, remiantis 1949 m. UI enevos konvencija dl elgesio su karo beliiisviais, gali bti pripastamos karo belaisvio liga, baudiamasis persekioIiinas, kriminalins bausms atlikimas ir pan. Antra vertus, ir iais atvejais, kai tik inyksta mintos aplinkybs, pvz., atlikus bausm ir pan., karo belaisvis turi bti nedelsiant paleidiamas ar repatrijuojamas. iai nusikaltimo sudiai btinas papildomas objektyviosios puss poymis-tai nusikaltimo padarymo laikas. Vilkinimas repatrijuoti karo belaisvius gali bti padaromas tik sudarius taikos sutart arba nutraukus karo veiksmus. Pabrtina, kad karo veiksm nutraukimas turi bti ne laikinas, o galutinis. io nusikaltimo subjektyviajai pusei bdinga tik tiesiogin tyia, i. y. kaltininkas suvokia, kad dl jo veikos nepateisinamai vilkinamas karo belaisvi paleidimas ar repatrijavimas, ir to siekia. Kiti subjektyviosios puses poymiai veikos kvalifikavimui reikms neturi, taiau juos atsivelgiama skiriant bausm. io nusikaltimo subjektu gali bti bet kuris karys. Vilkinimas repatrijuoti karo belaisvius baudiamas laisvs atmimu iki i rj met. 3.11. Vilkinimas paleisti internuotus civilius arba neleidimas repatrijuoti kitiems civiliams (BK 343 str.) - tai nepateisinamas vilkinimas paleisti internuotus usienieius civilius ar neleidimas kitiems civiliams j pageidavimu repatrijuoti Tvyn i ginkluoto konflikto alies teritorijos, kai karo veiksmai buvo nutraukti. io nusikaltimo objektas - tai visuotinai pripainta elgesio su civiliais tvarka. Nukentjusiaisiais gali bti tik civiliai usienieiai. io nusikaltimo objektyvij pus sudaro dvejopo pobdio vei kos, tai: 1) nepateisinamas vilkinimas paleisti usienieius civilius, kai karo veiksmai buvo nutraukti; ir 2) neleidimas kitiems civiliams j pageidavimu repatrijuoti Tvyn i ginkluoto konflikto alies teritorijos, kai karo veiks-

100

IV s k y r i u s

KARO NUSIKALTIMAI

101

mai buvo nutraukti. Nepateisinamu vilkinimu laikomas bet koks elgesys, dl kurio be svarbi prieasi delsiama paleisti internuotus usienieius civilius. Pabrtina, kad pagal 1949 m. IV enevos konvencij dl civili gyventoj apsaugos karo metu, internavimas gali bti taikomas iimtinai saugumo sumetimais arba dl padaryto teiss paeidimo, o jo esm sudaro asmens udarymas internuotj stovykl. Vilkinimas gali bti padaromas tik neveikimu, kuris pasireikia, pvz., faktiniu usienieio nepaleidimu, dokument neidavimu ir pan. Svarbiomis prieastimis, dl kuri internuoti usienieiai civiliai gali bti nepaleidiami, remiantis 1949 m. IV enevos konvencija dl civili gyventoj apsaugos karo metu, gali bti pripastamos internuoto usienieio civilio liga, baudiamasis persekiojimas, kriminalins bausms atlikimas ir pan. Antra vertus, ir iais atvejais, kai tik inyksta mintos aplinkybs, pvz., pasveikus ir pan., internuotasis usienietis civilis turi bti nedelsiant paleidiamas. Neleidimu usienieiams civiliams repatrijuoti Tvyn laikomas bet koks laikinas ar nuolatinis draudimas ivykti usienieiui civiliui Tvyn, jei jis buvo oficialiai pareiks tok pageidavim. io pobdio veikai yra btina, jog usienietis civilis fizikai bt ginkluoto konflikto alies teritorijoje. Visai nusikaltimo sudiai btinas papildomas objektyviosios puss poymis - tai nusikaltimo padarymo laikas. Vilkinimas paleisti internuotus usienieius civilius arba neleidimas repatrijuoti kitiems civiliams gali bti padaromas tik nutraukus karo veiksmus. Paymtina, kad karo veiksm nutraukimas turi bti ne laikinas, o galutinis. io nusikaltimo subjektyviajai p u s e i bdinga t i k tiesiogin tyia, t. y. kaltininkas suvokia, kad dl jo veikos nepateisinamai vilkinamas internuot usieniei civili paleidimas arba neleidiama kitiems civiliams repatrijuoti Tvyn, ir to siekia. Kiti subjektyviosios puss poymiai veikos kvalifikavimui reikms neturi, taiau juos atsivelgiama skiriant bausm. io nusikaltimo subjektu gali bti bet kuris karys. Vilkinimas paleisti internuotus civilius arba neleidimas repatrijuoti kitiems civiliams baudiamas laisvs atmimu iki trej met. 3.12. Neteistas Raudonojo Kryiaus, Raudonojo Pusmnulio enklo, Jungtini Taut Organizacijos emblemos panaudojimas (BK 344 str.) tai neteistas Raudonojo Kryiaus, Raudonojo Pusmnulio enklo, Jungtini Taut Organizacijos emblemos ar kito visuotinai pripainto tarptautins organizacijos enklo ar emblemos panaudojimas karo ar tarptautinio ginkluoto konflikto metu.

io nusikaltimo objektas - tai visuotinai pripainta kariavimo tvarka. Nusikaltimo dalykas yra Raudonojo Kryiaus, Raudonojo Pusmnulio enklai, Jungtini Taut Organizacijos emblema, kitas visuotinai pripaintas tarptautins organizacijos enklas ar emblema, pvz., NATO taikos palaikymo pajg enklas ir pan. io nusikaltimo objektyvij pus sudaro neteistas Raudonojo Kryiaus, Raudonojo Pusmnulio enklo, Jungtini Taut Organizacijos emblemos ar kito visuotinai pripainto tarptautins organizacijos enklo ar emblemos panaudojimas karo ar tarptautinio ginkluoto konflikto metu. Neteistu panaudojimu laikomas bet koks mint enkl ar emblem panaudojimas, neatitinkantis 1949 m. enevos konvencij, Jungtini Taut Organizacijos stat, Raudonojo Kryiaus ir Raudonojo Pusmnulio nuostat, kit visuotinai pripaint tarptautini organizacij stat ar statut. enkl ar emblem panaudojimas gali bti padaromas tik veiksmais, kurie pasireikia, pvz., enkl ar emblem iklimu ant karo laiv, neiojimu ant asmen, neturini tokios teiss, uniformos, kovini transporto priemoni ymjimu ir pan. Nusikaltimo sudiai btinas papildomas objektyviosios puss poymis -tai nusikaltimo padarymo laikas. Neteistas mint enkl ar emblem panaudojimas gali bti padaromas tik karo arba tarptautinio ginkluoto konflikto metu. io nusikaltimo subjektyviajai pusei bdinga tik tiesiogin tyia, t. y. kaltininkas suvokia, kad neteistai panaudojo mintus enklus ar emblemas, ir to siekia. Kiti subjektyviosios puss poymiai veikos kvalifikavimui reikms neturi, taiau juos atsivelgiama skiriant bausm. io nusikaltimo subjektu gali bti bet kuris karys. Neteistas Raudonojo Kryiaus, Raudonojo Pusmnulio enklo, Jungtini Taut Organizacijos emblemos panaudojimas baudiamas laisvs atmimu iki trej met.

LITERATRA: 1.
Nacionalinio saugumo pagrind statymas. V. ., 1996, Nr. 2-16; 1998, Nr. 551520. 1. Civilins saugos statymas. V. ., 1998, Nr. 115-3230. 1. Cheminio ginklo udraudimo statymas. V. ., 1998, Nr. 90-2480. 1. Karo padties statymas. V. ., 2000, Nr. 52-1482. 1. Convention (1) for the Amelioration of the Condition of Wounded and Siek in Armed Forces in the Field. - Geneva, 1995.

2. 2
6.

10

IV s k y r i u s

Convention ( I I ) for the Amelioration of the Wounded, Siek and Shipvvreked Members of the Armed Forces at Sea. - Geneva, 1995. 6. Convention ( I I I ) relative to the Treatment of Prisoners of War. - Geneva, 1995. 6. Convention (IV) relative to the Protection of Civilian Persons in time of War. Geneva, 1995. 6. A. Bouvier. Special aspects of the use of the red cross or red crescent emblem. International revievv of the Red Cross, 1989. 10. H.-P. Gasser. International humanitarian lavv. An introduetion. Vienna, 1993. 10. Basic rules of the Geneva Conventions and thier Additional Protocols. Gene va, 1983. 10. V. Vadapalas. Kariniai nusikaltimai ir Lietuvos Respublikos statymai.// mo gaus teisi problema baudiamojoje teisje ir baudiamajame procese. Vilnius, 1995. 10. O. Jusys, R. Paulauskas, G. vedas. Tarptautinis baudiamasis teismas// Teiss problemos. 1999, Nr. 4. 10. G. vedas. Rin karo nusikaltim sudtis.// Teis, 2000, Nr. 35.

V SKYRIUS

NUSIKALTIMAI LIETUVOS VALSTYBEI

1. NUSIKALTIM VALSTYBEI SAMPRATA IR KLASIFIKAVIMAS Nusikaltimais valstybei vadinamos veikos, numatytos baudiamajame statyme, kuriomis ksinamasi Lietuvos valstyb. Konstitucijos 1 ir 2 straipsniai skelbia, kad Lietuvos valstyb kuria Tauta, kad Lietuvos valstyb yra nepriklausoma demokratin respublika ir kad suverenitetas priklauso Taulai. Konstitucijos 3 straipsnis nustato, kad niekas negali varyti ar riboti Taulos suvereniteto, savintis visai Tautai priklausani suvereni gali. Tauta ir kiekvienas pilietis turi teis prieintis bet kam, kas prievarta ksinasi Lieluvos valstybs nepriklausomyb, teritorijos vientisum, konstitucin santvark. Valstybs nepriklausomyb yra jos teis savarankikai, Konstitucijos nustatyta tvarka sprsti visus Tautos gyvenimo, jos valstybs vidaus ir santyk i su kitomis valstybmis klausimus. Teritorijos vientisumas reikia valstybs sausumos, vandens ir oro sien, nustatyt tarptautiniais susitarimais, nelieiamum. Konstitucin Lietuvos valstybs santvarka yra nustatyta Lieluvos Respublikos Konstitucijoje, kuri Lietuvos Respublikos pilieiai prim 1992 met spalio 25 dienos referendume. Valstybs nepriklausomyb, teritorijos vientisumas ir konstitucin santvarka yra Lietuvos valstybs suvereniteto sudedamosios dalys. Vadovaujantis Konstitucijos 3 straipsniu, Lietuvos Respublikos baudiamajame kodekse (kaip ir kit ali baudiamuosiuose statymuose) yra nustatyta atsakomyb u veikas, kuriomis ksinamasi valstybs suverenitet - jos nepriklausomyb, teritorijos vientisum, konstitucin santvark. Galiojanio Lietuvos Respublikos baudiamojo kodekso pagrindas, nors per nepriklausomybs metus jame padaryta nemaai pakeitim, vis tik yra buvs Lietuvos SSR baudiamasis kodeksas. Nusikaltimai valstybei Lietuvos SSR baudiamajame kodekse buvo suformuluoti taip, kaip juos reglamentavo 1958 m. SSRS ir sjungini respublik statymas dl baudiamosios atsakomybs u valstybinius nusikaltimus. Tai buvo labai ideologizuo-

104

V skyrius

NUSIKALTIMAI LIETUVOS VALSTYBEI

105

tos ir abstrakios normos. 1990 m. kovo 11 d. priimtais statymais buvo nutrauktas SSRS statym galiojimas Lietuvos teritorijoje, taiau nustatyta, kad iki tol Lietuvoje veik statymai, taigi ir Baudiamasis kodeksas, lieka galioti, tiesa, apribojant slyga - jeigu jie neprietarauja Lietuvos Respublikos Laikinajam Pagrindiniam statymui (Konstitucijai). Nors po 1990 m. kovo 11 d. Baudiamojo kodekso skirsnis, reglamentuojantis nusikaltimus valstybei, ne vien kart buvo koreguotas, keistas ir papildytas, tenka pripainti, kad i nusikaltim traktuot dabar galiojaniame kodekse liko gana artima sovietinei traktuotei. Taip teigti leidia tai, kad objektyvieji nusikaltim valstybei poymiai nra pakankamai apibrti ir tai, kad lemiamu j poymiu lieka gana abstrakts subjektyvieji poymiai - siekis paeisti valstybs suverenitet ir tikslas susilpninti valstyb. Be to, nusikaltimais valstybei kodeksas tebelaiko grup nusikaltim, kuriais ksinamasi ne valstybs suverenitet ar saugum, o kitus objektus. Nusikaltimai valstybei yra reglamentuoti I Baudiamojo kodekso specialiosios (ypatingosios) dalies skirsnyje ir vadinami valstybiniais nusikaltimais. is skirsnis susideda i dviej dali. Pirmojoje dalyje, vardytoje itin pavojingais valstybiniais nusikaltimais, reglamentuoti btent nusikaltimai valstybei, t. y. tie nusikaltimai, kuriais ksinamasi Lietuvos Respublikos suverenitet - valstybs nepriklausomyb, teritorijos vientisum, konstitucin santvark bei valstybs saugum. Genocidas (BK 71 str.), nors ir numatytas tarp itin pavojing valstybini nusikaltim, nra nusikaltimas valstybei, nes iuo nusikaltimu ksinamasi kitus grius - monij ir monikum. Antrojoje valstybini nusikaltim skirsnio dalyje, vardytoje kitais valstybiniais nusikaltimais, dauguma reglamentuot nusikaltim nra nusikaltimai valstybei, nes jais ksinamasi kitus grius ir interesus, ne valstybs suverenitet ar saugum. Tik valstybs paslapties atskleidim (BK 73 str.), neteist disponavim valstybs paslaptimi (BK 73' str.), valstybs paslapties praradim, sunaikinim ar sugadinim (BK 74 str.) bei piktnaudiavim oficialiais galiojimais (BK 74' str.) galima laikyti nusikaltimais valstybei. Lietuvos Respublikos baudiamojo kodekso projekte nusikaltimai valstybei reglamentuoti specialiosios dalies skyriuje Nusikaltimai Lietuvos valstybei". Numatytos ios sudtys: valstybs perversmas; ksinimasis aukiausi Lietuvos Respublikos pareign gyvyb; ksinimasis kitos valstybs atstovo gyvyb; valstybs idavimas; padjimas kitai valstybei vykdyti veikl, prieik Lietuvos Respublikai; kolaboravimas; antivalstybins organizacijos ar ginkluotos grups krimas ir dalyvavimas jos veikloje; viei ra-

ginimai smurtu paeisti Lietuvos Respublikos suverenitet; piktnaudiavimas oficialiais galiojimais; valstybs paslapties pagrobimas ar kitoks neteistas jos gijimas, suinojimas; valstybs paslapties atskleidimas; valstybs paslapties praradimas; valstybs simboli iniekinimas.

2. ITIN PAVOJINGI VALSTYBINIAI NUSIKALTIMAI Nusikaltimus valstybei, kurie Baudiamajame kodekse vadinami itin pavojingais valstybiniais, galima klasifikuoti nusikaltimus, kuriais tiesiogiai ksinamasi Lietuvos valstybs suverenitet - jos nepriklausomyb, teritorijos vientisum, konstitucin santvark ir nusikaltimus, kuriais tiesiogiai ksinantis valstybs saugum, sudaroma grsm jos suverenitetui. i klasifikacija, kaip ir kitos, i dalies yra slygin. Nusikaltimai Lietuvos valstybs suverenitetui yra: valstybs idavimas (BK 62 str.), kolaboravimas (BK 62' str.), antivalstybini organizacij krimas ir aktyvus dalyvavimas j veikloje (BK 70 str.) bei viei raginimai smurtu paeisti Lietuvos suverenitet (BK 68 str.). i nusikaltim tiesioginis objektas sutampa su riniu nusikaltim valstybei objektu ir yra Lietuvos valstybs suverenitetas. Ksinimasis Lietuvos valstybs Prezidento, Seimo nario, Ministro Pirmininko, ministro arba kito pareigno gyvyb (BK 64 str.), ksinimasis usienio valstybs atstovo gyvyb (BK 65 str.), nipinjimas (BK 63 str.), diversija (BK 66 str.), kenkimas (BK 67 str.) ir karo kurstymas (BK 69 str.) yra nusikaltimai, kuriais ksinamasi Lietuvos valstybs saugum ir taip sudaroma grsm jos suverenitetui. Valstybs idavimas (BK 62 str.). Tai tyinis Lietuvos Respublikos pilieio dalyvavimas kitos valstybs ar usienio organizacijos veikloje, kuria siekiama paeisti Lietuvos Respublikos suverenitet, jos teritorijos nelieiamyb, gynybos gali ar jga nuversti Lietuvos Respublikos Konstitucija paremt valstybs valdi, baudiamas laisvs atmimu nuo deimties iki penkiolikos met (1 d.). Nuo baudiamosios atsakomybs atleidiamas Lietuvos Respublikos pilietis, usienio organ ar organizacij uverbuotas vykdyti Lietuvos Respublikos atvilgiu prieik veikl, jeigu jis gautai nusikalstamai uduoiai vykdyti nepadar joki veiksm ir savo noru Lietuvos Respublikos valdios organams pareik apie savo ry su usienio organais ar organizacijomis (2 d.).

106

skyrius

NUS1KALT1MAI LIETUVOS VALSTYBEI

107

Objektas. Iduodant valstyb ksinamasi jos suverenitet - teritorijos nelieiamyb, gynybos gali, Konstitucija grindiam valstybs valdi. Objektyviosios puss poymiai. Veikos pobd nulemiantis btinas objektyvus valstybs idavimo sudties poymis yra kaltininko dalyvavimas kitos, ne Lietuvos, valstybs arba usienio organizacijos veikloje, kuri, savo ruotu, yra nukreipta prie Lietuvos Respublik, t. y. turi tiksl paeisti jos nepriklausomyb ar teritorijos nelieiamyb, gynybos gali arba Konstitucija grindiam valstybs valdi. Dalyvavimas usienio valstybs ar organizacijos prieikoje Lietuvos valstybei veikloje gali bti ireiktas vairiomis formomis ir bdais. Svarbiausias kaltininko dalyvavimo usienio institucijos prieikoje veikloje poymis yra asmens veikos ir usienio valstybs ar organizacijos ryys, kuris btent ir nulemia t asmens veik. Tas ryys, susitarimas gali bti tiesioginis arba per tarpinink- kitos valstybs ar organizacijos atstov - nustatytas, umegztas sipareigojant veikti jos interesams. sipareigota gali bti vienkartinei apibrtai veiklai arba nei veiklos turinys, nei trukm gali bti nekonkretizuota. Itin pavojingas valstybinis nusikaltimas ar nusikaltimai, padaryti asmens, nedalyvaujanio usienio valstybs ar organizacijos prieikoje Lietuvos valstybei veikloje, ir veikianio nepriklausomai, neuverbuoto, nors ir siekianio t pai tiksl - paeisti, susilpninti Lietuvos Respublikos suverenitet, jos nepriklausomyb, teritorijos vientisum, gynybos gali ar nuversti konstitucin valdi, valstybs idavimu negali bti kvalifikuojami. Taiau tais atvejais, kai kaltininkas taip veikia turdamas tiksl nustatyti ry su prieika Lietuvai valstybe ar tokia jos organizacija, arba dar nieko nepadars stengiasi nustatyti tok ry, usiverbuoti tokiai veiklai, jo veikla traktuotina kaip rengimasis iduoti valstyb. Rengimosi iduoti valstyb forma yra ir sutikimas, duotas kitai valstybei ar usienio organizacijai, dalyvauti jos prieikoje Lietuvos suverenitetui veikloje, vykdyti jos pavedim ar pavedimus. Tai gali bti padaryta ir kitos alies iniciatyva. Uverbuoto ar usiverbavusio asmens sipareigot vykdyti pavedim pobdis ir turinys reikms veikos kvalifikavimui neturi. Tai gali bti sipareigojimas rengti ar daryti itin pavojing valstybin ar kit nusikaltim ar nusikaltimus, pvz., nipinti, vieai raginti smurtu paeisti Lietuvos suverenitet, neteistai gabenti Lietuv ginklus, nuudyti mog, kurti nusikalstam susivienijim ir pan. Bet tai gali bti ir susitarimas atlikti legalius, akivaizdi kito nusikaltimo poymi neturinius veiksmus, jeigu jais sudaromos slygos kitai valstybei ar jos organizacijai toliau rengti ar daryti nu-

sikaltimus, ksintis Lietuvos Respublikos suverenitet. Pvz., susitarimas, uduotis apsigyventi nurodytoje vietovje, sidarbinti konkreioje inyboje ar staigoje, usiimti tam tikru verslu, susipainti su nurodytos kategorijos monmis ir t. t. Valstybs idavimas jt*aigtujnusikaltimu laikytinas nuo to momento, kai uverbuotas asmuo pradeda dalyvauti kitos valstybs ar usienio organizacijos veikloje, kuria siekiama paeisti Lietuvos Respublikos suverenitet, t. y. nuo tada, kai jis pradeda vykdyti bent vien jos uduot, pavedim, veikti jos nurodymu. Kaip jau minta, t pavedim pobdis reikms neturi, nes j i e visi yra nusikalstamos veiklos, vykdomos kitos valstybs ar usienio organizacijos prie Lietuvos suverenitet, sudedamosios dalys. Kiti nusikaltimai, padaryti asmens, dalyvaujanio kitos valstybs ar usienio organizacijos prieikoje Lietuvos Respublikai veikloje, tiek vykdant eiminink" nurodymus, tiek savo iniciatyva, kvalifikuotini savarankikai, sudaro idealij sutapt su valstybs idavimu. S u b j e k t y v i o s i o s p u s s poymiai. Valstybs idavimas yra tyinis nusikaltimas, padaromas tiesiogine tyia. Asmuo supranta, kad jis sutinka, sipareigoja dalyvauti kitos valstybs ar usienio organizacijos veikloje, arba kad jau vykdo jos pavedim, ir suvokia, kad ta valstyb ar usienio organizacija siekia paeisti Lietuvos Respublikos suverenitet ir j panaudoja tiems tikslams siekti. Motyvai, dl kuri asmuo sutiko dalyvauti ar dalyvauja tokios institucijos veikloje, kodl ji s vykdo jos nurodymus ar padeda jai, reikms neturi. Tai gali bti padaroma dl idjos, dl sitikinim, prieik Lietuvos suverenitetui, dl savanaudik paskat - u atlyginim, dl karjeros, kitokio suinteresuotumo ar i baims - dl grasinim, antao. Valstybs idavimo subjektu, nusikaltimo vykdytoju gali bti tik Lietuvos Respublikos pilietis: tiek karikis, tiek civilis asmuo, pakaltinamas, ne jaunesnis nei 16 met. Usienieiai, asmenys be pilietybs, skaitant ir Lietuvos Respublikos gyventojus, u valstybs idavim gali atsakyti tik kaip io nusikaltimo bendrininkai - organizatoriai, kurstytojai ar padjjai. Atleidiamas nuo baudiamosios atsakomybs asmuo, Lietuvos Respublikos pilietis, usiverbavs ar uverbuotas, t. y. sutiks, susitars dalyvauti kitos valstybs ar usienio organizacijos veikloje, prieikoje Lietuvos Respublikai, ir taip rengsis iduoti Lietuvos valstyb, esant dviems statyme nurodytoms slygoms. Pirmoji slyga - gautai nusikalstamai uduoiai vykdyti nepadar joki veiksm, uverbuotas asmuo netesjo sipareigojimo veikti kitos valstybs ar usienio organizacijos nurodymu, gautos uduoties vyk-

108

V skyrius

H S I k ALTIMAI LIETUVOS VALSTYBEI

109

dyti nepradjo. Turima mintyje bet kuri uduotis, kiekvienos jos nusikalstamum lemia j davusios institucijos tikslai - paeisti Lietuvos Respublikos suverenitet. Iimtis - asmens veiksmai, nesukl aling pasekmi, jeigu jie atlikti siekiant vykdyti antrj atleidimo nuo baudiamosios atsakomybs slyg- savo noru praneti Lietuvos Respublikos valdios institucijoms apie savo tokio pobdio ry su kita valstybe ar usienio organizacija. Praneimas laikytinas savanoriku, jei padaromas iki patraukiant asmen baudiamojon atsakomybn u rengimsi iduoti valstyb. Valdios staigos, kurioms privalu praneti tokiu atveju, yra Lietuvos Respublikos valstybs saugumo departamentas arba kitos teissaugos institucijos. i norma yra prevencin, suteikianti galimyb asmeniui, patekusiam prieikos Lietuvos valstybei valgybos voratinkl, atsisakyti savo sipareigojim ir ivengti atsakomybs. BK projekte valstybs idavimas traktuojamas kur kas siauriau. Idavimu pripastamas perjimas prieo pus bei padjimas prieui t i k karo metu ar esant akivaizdiai karo grsmei. Kiti valstybs idavimo pagal dabar galiojant statym atvejai laikomi lengvesniu nusikaltimu - padjimu kitai valstybei vykdyti veikl, prieik Lietuvos Respublikai. Kolaboravimas (BK 621 str.). Lietuvos Respublikos pilieio padjimas prieikai valstybei vykdyti veikl, nukreipt prie Lietuvos Respublik, karo, karinio konflikto, okupacijos arba aneksijos metu baudiamas laisvs atmimu nuo penkeri iki deimties met. Kodeksas norma, reglamentuojania atsakomyb u kolaboravim, papildytas 1998 m. liepos 21 d. statymu. Kolaborantas (pranc. collaborationniste < lot. collaboro - bendradarbiauju) reikia valstybs, tvyns idavik, asmen, bendradarbiaujant su okupantu. is terminas idavikams vardyti pradtas vartoti Pranczijoje Antrojo pasaulinio karo metu, ir tapo tarptautiniu. Objektas. Kolaboravimas yra valstybs idavimo ris, o BK 62' straipsnis - specialioji norma, kurioje suformuluota privilegijuota valstybs idavimo sudtis. Bendradarbiaujant su okupavusios ar aneksavusios Lietuv ar jos dal valstybs valdios institucijomis, padedama tvirtinti okupacin valdi Lietuvos teritorijoje, t. y. veikiama prie Lietuvos valstyb, jos suverenitet. Objektyviosios puss poymiai. Kolaboravimas yra veika, i esms analogika valstybs idavimui, nes Lietuvos pilietis dalyvauja kitos valstybs veikloje, kuri yra prieika Lietuvos valstybs interesams, jos suverenitetui, padeda tvirtinti okupacij. Padjimu laikytini, pvz., tarnavimas oku-

p.icins valdios institucijose, kuri veikla yra susijusi su pasiprieinimo okupacijai slopinimu, patriot persekiojimu, okupant ideologijos skleidimas, daKvavimas Lietuvos gyventoj represijose, trmimuose ir pan. Skirtingai nuo valstybs idavimo, kolaboravimo atveju prieikos Lie(11 vai valstybs veikloje Lietuvos pilietis dalyvauja jau okupavus ar aneksav u s Lietuv ar jos dal ir kolaborantas, esantis okupuotoje teritorijoje, padedi! tvirtinti okupacij. Akivaizdus nonsensas yra tai, kad BK 62' str. dispozicijoje, kaip alternatyva okupacijai ir aneksijai, yra nurodytas karo ar karinio konflikto metas. Padjimas prieikai valstybei ne okupacijos ar aneksi-| os slygomis, o tuo labiau - karo ar karinio konflikto metu, yra sunkesnis nusikaltimas - valstybs idavimas. Btinas objektyvus kolaboravimo poymis, atskiriantis nusikaltim nuo valstybs idavimo, yra btent tai, kad su prieu bendradarbiaujama, jam padedama okupacijos arba aneksijos slygomis. Dl to i veika yra lengvesnis nusikaltimas. Okupuotos ar aneksuotos valstybs pilietis, bdamas okupuotoje teritorijoje, tampa priklausomas nuo okupanto, objektyvi slyg yra veriamas prisitaikyti, kad igyvent. Todl dalyvavimas okupanto prieikoje veikloje tokiomis slygomis v i a lengvesnis nusikaltimas. Kolaboravimo, kaip ir valstybs idavimo, sudtis yra formalioji, reali padarini nereikalaujanti. S u b j e k t y v i o s i o s p u s s poymiai. Kolaboravimas yra tyinis nusikaltimas, kolaboruojama tiesiogine tyia. Lietuvos pilietis suvokia, kad, pvz., sutikdamas bti okupant kuriamos marionetins vyriausybs nariu, miesto meru, teisju, tardytoju, policininku, jis padeda okupantui, maina galimyb atkurti savo valstybs suverenitet. Kokiais motyvais vadovaudamasis ir koki tiksl siekdamas kolaborantas tai daro, reikms nusikaltimo kvalifikavimui neturi. | tai, ar savo iniciatyva j i s taip veik, ar buvo veriamas tai daryti grasinimais, antau, atsivelgiama individualizuojant bausm. io nusikaltimo s u b j e k t u gali bti tik Lietuvos Respublikos pilietis, veiks okupacijos ar aneksijos slygomis. Lietuvos gyventojas, neturintis Lieluvos Respublikos pilietybs, pagal BK 62' straipsn neatsako. U kolaboravim statymas numato velnesn bausm nei u valstybs idavim valstybs idavimo bausms minimumas iuo atveju yra bausms maksimumas. Lietuvos Respublikos pilieiai, kolaborav sovietins okupacijos metais, pagal straipsn gali atsakyti tik tuo atveju, jeigu nra suj patraukimo baudiamojon atsakomybn senaties terminai. Taiau jeigu kolaboranto vei-

110

V skvrius

NUSIKALTIMAI LIETUVOS VALSTYBEI

II

koje yra genocido (BK 71 str.) arba karo nusikaltim, numatyt BK 333339 straipsniuose, kurie turi grtamj gali ir kuriems netaikomi senaties terminai, poymi, jis trauktinas baudiamojon atsakomybn pagal tuos straipsnius. BK projekte kolaboravimu laikomas padjimas prieui tik okupacijos ar aneksijos slygomis. Antivalstybini organizacij krimas ir aktyvus dalyvavimas j veikloje (BK 70 str.). Organizacij, siekiani sutrikdyti Lietuvos Respublikos Konstitucija paremt valstybin ar visuomenin tvark, apriboti suverenias Lietuvos valstybs teises (galias), jga atskirti Lietuvos Respublikos teritorijos dal, krimas ar aktyvus dalyvavimas j veikloje baudiamas laisvs atmimu nuo ketveri iki dvylikos met. iuo nusikaltimu ksinamasi konstitucin santvark, nepriklausomyb arba teritorijos vientisum. Objektas - Lietuvos Respublikos suverenitetas. Objektyviosios p u s s poymiai. Antivalstybin organizacija yra nusikalstama bendrija, t. y. nuolatinis trij ar daugiau asmen susivienijimas, kurio paskirtis - siekti vairiausiomis priemonmis paeisti Lietuvos valstybs suverenitet. Organizacij krimas - tai organizatoriaus ar organizatori veiksmai, kuriais siekiama sukurti antivalstybin organizacij ir sudaryti slygas daryti al valstybs suverenitetui. Krimas gali pasireikti labai vairiai. Tai susitarimas kurti toki organizacij, nari jai verbavimas, kurstymas, lenkimas, vertimas dalyvauti jos veikloje, organizacijos veiklos plan sudarymas, darytin nusikaltim rengimas, organizacijos veiklos materialins bazs, finansavimo parupinimas ir panas veiksmai. i sudtis yra formalioji, nusikaltimas laikomas baigtu organizatoriui jau pradjus veikti -kurti antivalstybin organizacij. Pakanka vien organizatoriaus pastang sukurti antivalstybin organizacij; ji dar gali bti ir nesukurta, n vienas dalyvis neuverbuotas. Taiau jeigu asmuo rengiasi vienas daryti itin pavojing valstybin nusikaltim ar nusikaltimus, nors ir turi bendrinink - padjj ar bendravykdytoj, taiau nesiekia sukurti antivalstybins organizacijos, BK 70 str. jam negali bti inkriminuotas. Aktyvus dalyvavimas antivalstybinje organizacijoje yra vadovavimas jau sukurtai organizacijai ar jos padaliniui, o jos organizatoriumi galjo bti ir kitas asmuo. Aktyviu dalyvavimu pripaintinas ir buvimas eiliniu, bet aktyviu tokios organizacijos nariu. Aktyviu laikytinas tas organizacijos narys, kuris ne tik ino ar bent bendrais bruoais numato antivalstybinius organizacijos tikslus, ino ar bent numano jos veiksni planus ir bet kuria forma yra

ilavs sutikim dalyvauti tokioje nusikalstamoje organizacijoje, bet ir aktyviai veiks jos interesams. Aktyviu veikimu laikytinas ne tik tiesioginis dalyvavimas organizacijos daromuose nusikaltimuose, neteistose akcijose, bet ir dalyvavimas rengiant tuos nusikaltimus, akcijas, vykdant vairius organizacijos pavedimus, pvz., verbuojant naujus narius, platinant atitinkam literatr, sudarant ar realizuojant kitus organizacijos planus. Negalima pripainti dalyvavimu antivalstybinje organizacijoje, tuo labiau aktyviu, vienkartin ar epizodik padjim tokiai organizacijai ar jos nariams, pvz., suteikiant patalpas, i anksto paadant paslpti ir panaius veiksmus, jeigu asmuo nra organizacijos narys. Tokie veiksmai traktuojami kaip bendrininkavimas darant BK 70 str. numatyt nusikaltim. Formalus sutikimas bti antivalstybins organizacijos nariu ir tik formalus dalyvavimas jos veikloje, pvz., pasireikiantis buvimu jos susirinkimuose ar panaiuose renginiuose, jeigu asmuo neturjo ar neatliko tam tikr organizacijos jam pavest funkcij, nra pagrindas inkriminuoti straipsn. Aktyviu pripaintinas tik tas organizacijos dalyvis, kuris joje turi tam tikr veiklos sfer, pavedimus ir vykdo savo pareigas, pvz., umezga, palaiko tam tikrus ryius, verbuoja naujus narius, sudarinja tam tikros veiklos planus, rpinasi j vykdymu arba tiesiogiai daro nusikaltimus. S u b j e k t y v i o s i o s p u s s poymiai. Antivalstybin organizacija kuriama ir aktyviai dalyvaujama jos veikloje tik tiesiogine tyia, t. y. suvokiant organizacijos pobd ir turint tiksl bet kuriuo bdu paeisti valstybs suverenitet. Organizatorius supranta, kad telkia, kuria btent antivalstybin organizacij, ir nori toki organizacij sukurti. Dalyvis ino, kad yra btent antivalstybins organizacijos narys, suvokia jos tikslus ir aktyviai dalyvauja jos nelegalioje veikloje. Aktyviu dalyviu pripaintinas ir tas asmuo, kuris yra antivalstybins organizacijos narys ir aktyviai veikia jos interesais ne l i k savo iniciatyva, bet ir bdamas baugintas grasinimais, antau ar papirklav Antivalstybins organizacijos rengiami ar padaryti savarankiki i t i n po vojingi valstybiniai ir kiti nusikaltimai inkriminuojami tik tiems organi/nci jos nariams, kurie faktikai dalyvavo juos rengiant ar vykdant. io nusikaltimo s u b j e k t u gali bti kiekvienas pakaltinamas 16 nielij asmuo nepriklausomai nuo jo pilietybs. Kai Lietuvos Respublikos pi l i e t i 1 , organizuoja ar aktyviai dalyvauja antivalstybinje organizacijoje vykdyddliui'j kitos valstybs, usienio organizacijos ar j atstovo uduot ai'hn fiiivoLtlu mas, kad ta antivalstybin organizacija yra kontroliuojama i usienio, |tt vri ka sudaro BK 62 ir BK 70 straipsniuose numatyt nusikalimu) MI U I |H|

112

V skyrius

NUS1KALTIMAI LIETUVOS VALSTYBEI

113

BK proj ekte antivalstybine organizacija pripastama ginkluota grup, turinti analogik tiksl. Viei raginimai smurtu paeisti Lietuvos Respublikos suverenitet (BK 68 str.). Viei raginimai smurtu paeisti Lietuvos Respublikos suverenitet, teritorijos vientisum, nuversti valstybin valdi arba viei raginimai iais tikslais padaryti sunki nusikaltim baudiami laisvs atmimu iki trej met (1 d.). Tie patys veiksmai, padaryti organizuotos grups, baudiami laisvs atmimu iki eeri met (2 d.). Veiksmai, numatyti io straipsnio pirmojoje ar antrojoje dalyse, padaryti vykdant kitos valstybs, usienio organizacijos ar j atstovo uduot, baudiami laisvs atmimu iki deimties met (3 d.). Nusikaltimo objektas yra Lietuvos Respublikos suverenitetas, veika ksinamasi valstybs nepriklausomyb, teritorijos vientisum, teist valdi. Objektyviosios p u s s poymiai. Nusikaltimas padaromas odiu ar ratu raginant, kurstant mones smurtauti, prievarta nuversti teist valdi visoje Lietuvoje ar jos dalyje, arba daryti sunkius, t. y. ivardytus BK 81 str., nusikaltimus ir taip paeisti Lietuvos Respublikos suverenitet. Raginimais suprantamas moni apskritai ar j grups skatinimas, lenkimas, kurstymas atitinkamai veikti. Aptariamieji raginimai gali bti adresuoti usienio valstybei ar valstybms, j organizacijoms ar pilieiams, Lietuvos gyventojams ar j daliai, atskiroms kategorijoms, pvz., pagal tautyb, profesij (darbininkams, policininkams, kariams), socialinei grupei (pensininkams, kaliniams) ar konkretaus regiono, mons ar pan. nariams. Raginimai smurtu paeisti valstybs suverenitet ar daryti tuo tikslu sunkius nusikaltimus turi bti viei. Tai gali bti daroma odiu - kalbant mitinge, susirinkime, per radij, televizij arba ratu - platinamuose atsiaukimuose, rezoliucijose, spaudoje arba platinant atitinkamo turinio garso, vaizdo raus, literatr, kitus krinius ir pan. bdais. Privatus, nevieas konkretaus asmens ar asmen raginimas smurtu paeisti Lietuvos Respublikos suverenitet ar daryti iuo tikslu kitus sunkius nusikaltimus, nesudaro io nusikaltimo sudties. Tokie raginimai traktuotini kaip kurstymas daryti atitinkam nusikaltim, t. y. kaip konkretaus nusikaltimo rengimas. Viei raginimai smurtu paeisti valstybs suverenitet yra baigtas nusikaltimas paskelbus, paskleidus, pateikus adresatui tokius raginimus nepriklausomai nuo padarini. Veikai kvalifikuoti neturi reikms, kiek daug moni buvo raginta tai daryti, kok poveik tie raginimai jiems turjo, dar j i e tai ar nedar, kam buvo kurstomi, buvo ar nebuvo paeistas Lietuvos Respub-

likos suverenitetas. Aptariamojo turinio ir paskirties pasisakym, rezoliucij, raini, spaudini ir panai dalyk krimas, gaminimas ar laikymas, turint tiksl juos platinti, skelbti, t. y. vieai raginti smurtu paeisti Lietuvos Respublikos suverenitet, yra rengimasis padaryti nusikaltim. S u b j e k t y v i o s i o s puss poymiai. Nusikaltimas yra tyinis, padaromas tik tiesiogine tyia. Kaltininkas supranta, kad vieai ragina smurtauti, daryti sunkius nusikaltimus ir siekia, turi tiksl taip veikdamas paeisti Lietuvos valstybs suverenitet, t. y. pakirsti ar bent susilpninti Lietuvos Respublik. Nusikaltimo subjektu gali bti pakaltinamas 16 met Lietuvos Respublikos pilietis, usienietis arba asmuo be pilietybs. Kvalifikuojamieji poymiai. Kai nusikaltim padaro organizuota grup, veika kvalifikuojama pagal BK 68 str. 2 dal. Nusikaltimas pripastamas padarytu organizuotos grups, kai j daro ne vienas, o du ar daugiau asmen bendrai veikdami, susivienij nusikalstamam tikslui pasiekti, t. y. vieai raginti smurtu paeisti Lietuvos Respublikos suverenitet. Organizuota yra tokia grup, kuri turi veiklos plan, yra numaiusi jo gyvendinimo bdus, pasiskirsiusi, kas k turi daryti, ir yra pastovesn u i anksto susitarusi asmen grup. Kai asmuo ar asmenys, kalti vieais raginimais smurtu paeisti Lietuvos Respublikos suverenitet, tai padaro vykdydami kitos valstybs, usienio organizacijos ar j atstovo uduot, veika kvalifikuojama pagal BK 68 str. 3 dal. i aplinkyb inkriminuotina tik tiems nusikaltimo bendrininkams, kurie inojo, kad nusikaltimas daromas pagal usienio usakym. Tais atvejais, kai Lietuvos Respublikos pilietis vieai ragina smurtu paeisti savo valstybs suverenitet vykdydamas kitos valstybs, usienio organizacijos ar j atstovo uduot, t. y. esant BK 68 str. 3 d. ir BK 62 str. poymiams, veika sudaro i abiej nusikaltim sutapt. Ksinimasis Lietuvos Respublikos Prezidento, Seimo nario, Ministro Pirmininko, ministro arba kito pareigno gyvyb (BK 64 str.). Ksinimasis Lietuvos Respublikos Prezidento, Seimo nario, Ministro Pirmininko, ministro arba Seimo skiriamo pareigno gyvyb ryium su j valstybine ar visuomenine veikla baudiamas laisvs atmimu nuo deimties iki penkiolikos met. Objektas. Ksinantis Lietuvos Respublikos Prezidento ar kito statyme nurodyto pareigno gyvyb, ksinamasi Lietuvos valstybs saugum (pagrindinis objektas) ir mogaus gyvyb. Gyvyb iuo atveju yra papil-

114

V skyrius

N U S I K A L T I M A I LIETUVOS VALSTYBEI

15

domas objektas. Nukentjusiuoju, kurio gyvyb ksinamasi, gali bti tik statyme nurodytas Lietuvos Respublikos valstybs pareignas: Prezidentas, Seimo narys, Vyriausybs narys - ministras arba kitas Seimo skiriamas pareignas, pvz., Konstitucinio, Aukiausiojo Teismo teisjas, generalinis prokuroras, valstybs kontrolierius, Lietuvos banko pirmininkas, savarankiko departamento vadovas. Ksinimasis kit pareign, ne Seimo skiriam, gyvyb, nra nusikaltimas valstybei. io nusikaltimo objektyviosios puss poymiai atitinka tyinio nuudymo sunkinaniomis aplinkybmis, numatyto BK 105 str. 6 ir 10 punktuose, poymius. Taiau aptariamasis nusikaltimas laikomas baigtu nuo ksinimosi atimti gyvyb pradios nepriklausomai nuo veikos padarini. Tai paaikinama ksinimosi samprata. Ksinimusi baudiamojoje teisje suprantamas ir vardijamas tiek baigtas nusikaltimas, tiek ir parengtin nusikalstama veikla. Tai lemia BK 16 str., kuris ksinimusi objekt pripasta ne tik baigt nusikaltim, bet ir abi parengtins nusikalstamos veikos stadijas - pasiksinim ir rengimsi padaryti nusikaltim. Todl ir rengimasis padaryti nusikaltim, numatyt BK 64 str., kuriame nurodyta atsakomyb u ksinimsi", yra baigtas nusikaltimas ir kvalifikuotinas be nuorodos BK 16 straipsn. teigin pagrindia ir odio ksinimasis" etimologija, nes ksintis" reikia daryti k pikta, ksl" - pikt, nedor ketinim, sumanym, kslauti" - rengtis. Todl ir rengimasis ksintis gyvyb - priemoni arba ranki suiekojimas ar pritaikymas ar kitoks tyinis slyg iam nusikaltimui padaryti sudarymas, pvz., kurstymas, susitarimas nuudyti, yra baigtas nusikaltimas. Tik grasinimas nuudyti Prezident, Seimo nar ar Seimo skiriam pareign ryium su j valstybine veikla, nesant rengimosi realizuoti tok grasinim poymi, negali bti kvalifikuotas pagal BK 64 straipsn. Grasinimas nuudyti yra nusikaltimas valdymo tvarkai - BK 203 straipsnis. Ksinimasis BK 64 str. mint pareign sveikat, laisv, orum, nesiekiant atimti gyvybs, negali bti kvalifikuojamas pagal straipsn. Jeigu tokia veika nesudaro kurio nors kito nusikaltimo valstybei sudties, ji traktuotina kaip nusikaltimas mogui. S u b j e k t y v i o s i o s puss poymiai. Ksintis manoma tik tyia, todl ir is nusikaltimas gali bti padarytas tik tyia. Kaltininkas, rengdamasis arba pasiksindamas atimti gyvyb tokiam asmeniui, veikia tiesiogine tyia. Baigto nuudymo-atveju gali bti ir netiesiogin tyia padarini atvilgiu. Ksinimasis mint asmen gyvyb yra nusikaltimas valstybei tik tuo

.ii veju, kai tai daroma ryium su t asmen valstybine ar visuomenine veik-l,i l a i reikia, kad kaltininko nusiteikim ksintis atimti mogui gyvyb leme nukentjusiojo uimamas postas valstybje, jo veikla vykdant savo pa-icigas ir galiojimus. Ksinimasis tokio pareigno gyvyb, nesusijs su jo, kaip pareigno, valstybine ar visuomenine veikla, pvz., siekiant apiplti, paveldti turt, dl pavyduliavimo ir pan., kvalifikuotinas tik kaip nusikaltimas mogaus gyvybei. Veikos motyvai ir tikslai gali bti vairs, taiau j i e l u t i bti susij su nukentjusiojo pareigno valstybine ar visuomenine veikla. Tai gali bti padaryta, pvz., kerijant u toki veikl, siekiant toki veikl nutraukti, reikalaujant atitinkamos veiklos ateityje (rengiamasi nuudyti, jeigu nepasielgs pagal kaltininko reikalavim) ir pan. Nukentjusiojo valstybin ar visuomenin veikla, ryium su kuria padaromas nusikaltimas, gali bti ir jo pareig vykdymas, ir pareig nevykdymas (kaltininko poiriu). Ryium su veikla reikia, kad kaltininkui nukentjusiojo, kaip pareigno, elgesys yra nepriimtinas. Ar kaltininkas nukentjusiojo veikl vertina teisingai, ar neteisingai, tai reikms neturi. Nusikaltimo s u b j e k t u gali bti pakaltinamas, 16 met asmuo, tiek Lietuvos Respublikos pilietis, tiek ir ne. Jeigu Lietuvos Respublikos pilietis padaro nusikaltim dalyvaudamas kitos valstybs ar usienio organizacijos prieikoje Lietuvai veikloje, t. y. esant valstybs idavimo poymiams, veika kvalifikuojama ir pagal BK 62 straipsn. BK 64 str. sankcijoje u aptariamj nusikaltim nustatyta laisvs atmimo bausm nuo deimties iki penkiolikos met. Turint galvoje, kad is nusikaltimas turi ir tyinio nuudymo sunkinaniomis aplinkybmis poymi, numatyt BK 105 str. 6 ir 10 punktuose, ir kad 105 str. sankcijoje nustatytos grietesns bausms - laisvs atmimas nuo deimties iki dvideimties met arba laisvs atmimas iki gyvos galvos, akivaizdu, kad BK 64 str. BK 105 str. neapima. Todl visais BK 64 str. inkriminavimo atvejais veika kvalifikuotina ir pagal BK 105 str. 6 ir 10 punktus. Tai yra idealioji i nusikaltim sutaptis. BK p r o j e k t e smarkiai susiaurintas io nusikaltimo sudties nukentjusij ratas jais pripastant t i k aukiausius valstybs pareignus ~ Lietu vos Respublikos Prezident, Seimo Pirminink ir Ministr Pirminink. Ksinimasis j usienio valstybs atstovo gyvybe (BK 65 str.). Kesin) masis usienio valstybs ar vyriausybs vadovo ar kito usienio valstybe1. atstovo, oficialiai esanio Lietuvos Respublikoje, gyvyb, baudiamas l ai ', vs atmimu nuo deimties iki penkiolikos met.

116

V skyrius

NUSIKALTIMAI LIETUVOS VALSTYBEI

117

Usienio valstybs atstovo nuudymas, pasiksinimas ar rengimasis tai padaryti gali sukelti tarptautin konflikt, sudaryti pavoj valstybs, kurioje tai daroma, saugumui. Ksinantis atimti gyvyb usienio valstybs atstovui, ksinamasi du o bj e kt u s - Lietuvos valstybs saugum (pagrindinis) ir usienio valstybs atstovo, t. y. mogaus, gyvyb (papildomas). Nukentjusiuoju, kurio gyvyb ksinamasi, gali bti bet kurios usienio valstybs atstovas, oficialiai esantis Lietuvos teritorijoje. Tai usienio valstybs ar vyriausybs vadovas - prezidentas, karalius, ministras pirmininkas, kancleris ar kitaip vardijamas aukiausiasis pareignas, usienio alies delegacijos vadovas ar narys, diplomatas, akredituotas Lietuvos Respublikoje ar atvyks su specialia misija, kitas valstybs veikjas, atstovaujantis usienio valstybei ar tarptautinei usienio valstybi organizacijai, pvz., Jungtinms Tautoms, Europos Sjungai ir pan. Ksinimasis usienio alies piliet, esant Lietuvoje privaiai, turist arba verslinink, mokslinink arba urnalist, kad ir atstovaujant savo firmai, monei, organizacijai, bet ne valstybei, nra aptariamasis nusikaltimas. io nusikaltimo o b j e k t y v i o s i o s p u s s poymiai yra analogiki nusikaltimo, numatyto BK 64 slr., poymiams. Ksinimasis BK 65 str. numatyt asmen sveikat, laisv, orum, bet nesiksinant gyvyb, negali bti kvalifikuojamas pagal straipsn. Jeigu tokia veika nesudaro kurio nors kito nusikaltimo valstybei, pvz., valstybs idavimo, sudties, ji kvalifikuojama kaip nusikaltimas mogui. S u b j e k t y v i o s i o s puss poymiai. Tai nusikaltimas, padaromas tyia. Kaltininkas, ksindamasis atimti gyvyb tokiam asmeniui, suvokia, kad nukentjusysis atstovauja usienio valstybei ar tarptautinei valstybi organizacijai ir siekia j nuudyti, t. y. veikia tiesiogine tyia. Baigto nuudymo atveju - nukentjusiojo mirties atvilgiu gali bti ir netiesiogin tyia. Ksinimasis BK 65 str. nurodyt asmen gyvyb yra nusikaltimas valstybei nepriklausomai nuo to, ar tai daroma ryium su j, kaip usienio valstybs atstov, veikla, ar dl kit prieasi. Kaltininko motyvai ir tikslai gali bti nesusij su nukentjusiojo, kaip usienio valstybs atstovo, statusu ar veikla. Pakanka, kad kaltininkas suvok, jog nukentjusysis atstovauja usienio valstybei, pvz., kad jis usienio valstybs diplomatas ar delegacijos narys. Tokio asmens nuudymas, pasiksinimas ar rengimasis tai padaryti, pvz., dl chuliganik, savanaudik ar kit asmenik paskat, vis tiek yra nusikaltimas valstybei. Vien grasinimas nuudyti usienio valstybs atstov, nesant rengimosi gyvendinti grasinim poymi, nesudaro io nusikaltimo sudties.

Nusikaltimo subjektu gali bti Lietuvos Respublikos pilietis, usienieiis, 16 met ir pakaltinamas asmuo. Jeigu Lietuvos Respublikos pilietis padaro nusikaltim dalyvaudamas usienio valstybs ar organizacijos prieikoje Lietuvai veikloje, t. y. esant valstybs idavimo poymi, veika kvalillkuojama ir pagal BK 62 straipsn. Ksinimasis usienio valstybs atstovo gyvyb visada sudaro io nusikaltimo ir tyinio nuudymo, darant kit sunk nusikaltim, t. y. BK 65 ir 105 str. 6 p. idealij sutapt. nipinjimas (BK 63 str.). ini, kurios yra Lietuvos Respublikos valslybs paslaptis, perdavimas, taip pat j pagrobimas arba rinkimas, turint tiksl perduoti usienio valstybei, usienio organizacijai arba j agentrai, baudiami laisvs atmimu nuo septyneri iki penkiolikos met (1 d.). Perdavimas arba pagal usienio valgybos uduot rinkimas kitoki ini baudiami laisvs atmimu nuo trej iki deimties met (2 d.). Nuo baudiamosios atsakomybs atleidiamas asmuo, pradjs daryti iame straipsnyje numatytus nusikaltimus, taiau savanorikai nutrauks toki nusikalstam veikl ir apie padarytus veiksmus pranes valdios institucijai, jeigu prisipainimas ir jo pagrindu priimtos priemons ukirto keli alos Lietuvos Respublikai atsiradimui (3 d.). Atkreiptinas dmesys tai, kad nuo 2000 met galiojantis Lietuvos Respublikos valstybs ir tarnybos paslapi statymas valstybs ir tarnybos paslaptis vardija ne iniomis", o informacija". nipinjimo objektas yra Lietuvos valstybs saugumas. Renkant, perduodant kitai valstybei informacij, kuri yra valstybs paslaptis, arba kad ir ne paslaptis, bet kuri inoti suinteresuota kita valstyb, t. y. nipinjant, sudaromas pavojus valstybs, apie kuri informacija renkama, saugumui, nes ji gali bti panaudota prie valstybs interesus. nipinjimo dalykas yra tam likra informacija ir, inoma, materials dalykai, toki informacij suteikianlys. nipinjimo dalyku gali bti dvejopo pobdio informacija: 1) informacija, esanti Lietuvos Respublikos valstybs paslaptimi, ir 2) informacija, nesanti valstybs paslaptimi. Dalyko ris, t. y. informacijos, kuri renkama ar perduodama usienio valstybei, pobdis lemia nusikaltimo pavojingumo laipsn, skirting kvalifikacij pagal 1 ar 2 BK 63 straipsnio dal. Lietuvos Respublikos valstybs paslaptimi gali bti pripainti svarbiausi ekonomikos, mokslo, gynybos, teistvarkos ir kit srii duomenys, kuri sraas yra nustatytas Lietuvos Respublikos valstybs ir tarnybos paslapi statyme. Valstybs paslapi subjektai, vadovaudamiesi iuo srau, sudaro

118

V skyrius

NUSIKALTIMAI LIETUVOS VALSTYBEI

detalius valstybs paslapt sudarani dokument, duomen, informacijos, kuri susijusi su j veikla, sraus, suteikia jai ymas. Lietuvos Respublikos valstybs paslapt sudaranios informacijos ar dalyk, kuri turinys ar informacija apie kuriuos yra tokia paslaptis, rinkimas turint tiksl perduoti ar perdavimas usienio valstybei, usienio organizacijai ar j agentrai visada yra nipinjimas nepriklausomai nuo to, ar tai yra daroma vykdant usienio valgybos uduot, usakym, pavedim, ar savo iniciatyva, dar nenustaius ryio su adresatu. Kitokia informacija, kaip nipinjimo dalykas -tai bet kurie duomenys ar materials dalykai, teikiantys informacij. Ji nra Lietuvos Respublikos valstybs paslaptis ir nra nurodyta mintame Valstybs paslapi ir j apsaugos statyme. Tai gali bti tarnybos ar komercin paslaptis, informacija apie administravim, socialinius reikinius ir pan. tiek konfidenciali, tiek ir visikai neslapta. Kitokios, nesudaranios valstybs paslapties, informacijos rinkimas, turint tiksl j perduoti usienio valgybai, ir j perdavimas nusikaltimu, t. y. nipinjimu pripastamas tik tuo atveju, kai tai daroma vykdant usienio valgybos uduot, t. y. usakym, pavedim, [statym leidjas preziumuoja, kad informacija, nors ir neslapta, jeigu ji usienio valgybos usakyta, gali bti panaudota prie Lietuvos Respublikos interesus ir padaryta ala valstybs saugumui. Tokios informacijos rinkimas savo iniciatyva, ne pagal usakym i usienio, nors ir turint tiksl j perduoti usienio valgybai, taip pat tokios informacijos perdavimas jai, nipinjimo sudties nesudaro. Taiau tai galima vertinti kaip rengimosi nipinti form, jeigu kaltininkas tokiais veiksmais siekia gauti usakym nipinti. Objektyviosios puss poymiai. nipinjimo poymiai yra informacijos rinkimas, pagrobimas arba perdavimas usienio valstybei, usienio organizacijai arba j agentrai. Rinkimas gali pasireikti labai vairiais veiksmais. Tai bet kuriuo bdu informacijos ar dalyk, teikiani informacij, kuri yra Lietuvos Respublikos valstybs paslaptis, arba neslaptos informacijos, kuri yra usienio agentros usakyta, gavimas, pvz., stebint objektus, reikinius, juos fiksuojant, pasiklausant ar raant pokalbius, paimant atitinkamus daiktus, juos perkant ar pagrobiant. Informacijos ar j teikiani dalyk pagrobimas yra j rinkimo forma. Tai gali bti slaptas ar atviras j pavogimas, pasisavinimas sukiaujant, naudojant smurt, grasinimus ar antauojant. Informacijos (ar dalyk, teikiani informacij) perdavimas usienio agentrai - tai atitinkam duomen praneimas odiu, ratu, pateikiant susipainti ir pan., taip pat tam tikr dalyk, daikt perdavimas, persiunti-

119 mas, parodymas ir pan. nipinjimo usakovas ir adresatas gali bti usienio valstyb ar usienio organizacija arba j agentra, t. y. agentai esantys tiek usienyje, tiek Lietuvos teritorijoje. nipinjimas yra baigtas nusikaltimas, kai kaltininkas pradeda rinkti atitinkam informacij ir bent dal jos jau gyja, inoma, turdamas tiksl perduoti j adresatui. Tais atvejais, kai kaltininkas toki informacij turi legaliai, nipinjimas laikomas baigtu nusikaltimu j perdavus adresatui nepriklausomai nuo to, ar adresatas susipaino sujos turiniu, ar nesusipaino perdav j usien ar neperdav. nipinjimo sudtis yra formalioji ir aling padarini Lietuvos Respublikos saugumui gali ir nesukelti. S u b j e k t y v i o s i o s p u s s poymiai. nipinjimas yra tyinis nusikaltimas, padaromas tiesiogine tyia. Kaltininkas suvokia, kad atlieka veiksmus, nurodytus straipsnio dispozicijoje, t. y. renka, pagrobia, turdamas tiksl perduoti atitinkamam adresatui atitinkamo pobdio informacij arba j perduoda, ir nori tai daryti. Toki veiksm motyvai gali bti vairs: savanaudikumas - kai nipinjama u atlyginim, kai nipinjimas yra asmens profesija, darbas. Tai gali lemti ideologiniai motyvai, noras pakenkti Lietuvos valstybei arba baim, kai tai daroma psichins prievartos poveikyje nipinjimo s u b j e k t u gali bti tiek usienio valstybs ar organizacijos agentas, uverbuotas nipinti, tiek asmuo, veikiantis savo iniciatyva (kai renkama, pagrobiama, perduodama informacija, sudaranti Lietuvos Respublikos valstybs paslaptD- Juo gali bti usienio pilietis, asmuo be pilietybs arba Lietuvos Respublikos pilietis, pakaltinamas, 16 met. Tais atvejais kai nipinja Lietuvos Respublikos pilietis, dalyvaudamas kitos valstybs usienio organizacijos veikloje, kurios tikslas - paeisti Lietuvos Respublikos suverenitet, kaltininkas atsako ir pagal BK 62 str., t. y. u valstybs idavim. Kai Lietuvos Respublikos pilietis nipinja savo iniciatyva, turdamas tiksl dalyvauti kitos valstybs prieikoje Lietuvai veikloje, tai yra ir rengimasis iduoti valstyb. Nuo baudiamosios atsakomybs atleidiamas asmuo, rinks informacij, kuri yra Lietuvos Respublikos valstybs paslaptis, turdamas tiksl j perduoti usienio valstybei, usienio organizacijai ar j agentrai, ar toki informacij perdavs tokiam adresatui, arba pagal usienio valgybos uduot t pat padars su informacija, nesania valstybs paslaptimi, esant statyme - BK 63 str. 3 d. nurodytoms trims slygoms. Pirmoji atleidimo nuo baudiamosios atsakomybs u nipinjim slyga - asmuo savo noru nutraukia toki nusikalstam veikl: tokios informa-

120

V skyrius

NUSIKALTIMAI LIETUVOS

VALSTYBEI

I 'I

cijos neberenka ir neperduoda adresatui. Jeigu toki informacij jau yra perdavs, imasi aktyvi veiksm, kad jo veikla nesukelt alos Lietuvos Respublikos interesams. Antroji slyga-apie padarytus nusikalstamus veiksmus pranea Lietuvos Respublikos valdios institucijai - Lietuvos Respublikos valstybs saugumo departamentui ar kitai teissaugos staigai. Tai turi bti padaryta iki pateikiant jam kaltinim nipinjimu. Tais atvejais, kai asmuo tik rinko atitinkam informacij, turdamas tiksl j perduoti aptartam adresatui, bet neperdav, atleisti nuo baudiamosios atsakomybs pakanka dviej pirmj slyg. Treioji slyga btina tais atvejais, kai nipinjimo duomenys jau isisti ar perduoti adresatui -jeigu asmens prisipainimas lm tai, kad ivengta ar buvo ukirstas kelias alingiems padariniams atsirasti, ivengta alos Lietuvos Respublikos interesams. statymas nepareigoja, kad kaltininkas pats ukirst keli tai alai kilti. Pakanka, kad jam prisipainus tai pavykt padaryti valdios institucijoms. Pvz., usienio valgybos agentas sulaikytas su jo gauta mediaga, siunta perimta transportuojant, o jeigu nipinjimo mediaga ir pasiek adresat, inant tai, priemons, kuri buvo imtasi, paalino galimyb t informacij panaudoti. Tais atvejais, kai kaltininkas yra Lietuvos Respublikos pilietis ir nipinja usienio valgybos pavedimu, ir jeigu dalyvauja kitos valstybs ar usienio organizacijos veikloje, prieingoje Lietuvos Respublikos interesams, asmens veika sudaro ir nipinjimo, ir valstybs idavimo nusikaltim sutapt. Esant slygoms, numatytoms BK 63 str. 3 d., asmuo atleidiamas nuo baudiamosios atsakomybs u nipinjim, taiau u valstybs idavim, t. y. pagal BK 62 str., jis privalo atsakyti. BK projekte nipinjimas reglamentuotas kaip padjimas kitai valstybei vykdyti veikl, prieik Lietuvos Respublikai. Diversija (BK 65 str.). Sprogdinimai, padegimai arba kitokie veiksmai, kuriais siekiama sunaikinti mones, padaryti kno sualojim ar kitaip pakenkti sveikatai, sunaikinti mones, susisiekimo kelius bei priemones, naftos, duj, elektros energijos tiekimo linijas, ryi priemones arba kit valstybin ar visuomenin turt, turint tiksl susilpninti Lietuvos valstyb, taip pat veiksmai, kuriais siekiama sukelti masinius apsinuodijimus, skleisti epidemijas ar epizootijas, turint t pat tiksl, baudiami laisvs atmimu nuo atuoneri iki penkiolikos met. Diversija (lot. diversio - nukreipimas, atitraukimas) baudiamojoje teisje reikia usienio ar vidaus prieo (prie) ardomuosius veiksmus, kuriais

siekiama susilpninti valstyb. Pagrindinis diversijos o b j e k t a s yni Ut'tu vos valstybs saugumas. Papildomas objektas gali bti moni gyvybe, ,ivH kata, nuosavyb. Nukentjusiaisiais nuo diversijos gali bti bet kurio ?nio ns. Skirtingai nuo ksinimosi Lietuvos Respublikos pareigno (BK 64 Mr.) ar usienio valstybs atstovo (BK 65 str.) gyvyb, diversija nukreipto, no I konkret mog, o neapibrt asmen rat. Diversijos dalyku gali biHi bet kuris turtas, priklausantis valstybei ar visuomeninei institucijai. Bpizoo tijos skleidimo atveju gali bti ir privatus turtas. Kai kitokiu bdu, ne epizootij skleidimu, ksinamasi privat turt (pvz., sprogdinant, padegant privat statin), pagal galiojani statymo redakcij, paveldt i sovietinio baudiamojo kodekso, nra io nusikaltimo, nors tikslas ir bt susilpninti Lietuvos valstyb. O b j e k t y v i o s i o s puss poymiai. Diversija padaroma pasiksinant sunaikinti ar sugadinti nusikaltimo dalyk ar pakenkti monms bet kuriuo visuotinai pavojingu bdu - sprogdinimu, padegimu, utvindymu, katastrofos, grities suklimu ir pan. arba bandymu apnuodyti daug moni, paskleisti epidemij ar epizootij. Veiksmai, kuriais siekiama sukelti masinius moni apsinuodijimus, gali bti labai vairs ir kvalifikavimui takos neturi, svarbu, kad naudojamos nuodingosios mediagos. Tai gali bti pastangos apnuodyti maist, vanden, or ir taip sukelti grsm daugelio moni gyvybei arba sveikatai. Veiksmai, kuriais siekiama sukelti epidemij - ukreiamj moni lig, nuo gripo iki mogaus imunodeficito viruso, plitim, ar epizootij- ukreiamj gyvuli lig plitim, irgi gali bti vairiausi, svarbu, kad taip sudaromos slygos kilti atitinkamai epidemijai arba epizootijai. Diversija yra baigtas nusikaltimas suklus sprogim, atlikus padegim ar kitus veiksmus, kuriais siekiama sukelti statyme nurodytus alingus padarinius net ir tuo atveju, jeigu t padarini neatsirado, t. y. jau pasiksinimo stadijoje. Tai, ar faktikai buvo moni auk, sualojim, ar padaryta materialins alos, ar apsinuodijo mons, ar buvo sukelta epidemija ar epizootij, ar ne, veikai kvalifikuoti reikms neturi. Tuo labiau neturi reikms, buvo ta veika pakenkta Lietuvos valstybei ar ne. S u b j e k t y v i o s i o s puss poymiai. Diversija yra tyinis nusikaltimas, padaromas t i k tiesiogine tyia, t. y. siekiant aling padarini - sugriovim, materialins alos ar moni ties, sualojim, lig plitimo ir pan. Be to, btinas io nusikaltimo poymis yra specialus tikslas - susilpninti Lietuvos valstyb, t. y. padaryti al jos ekonomikai, pakenkti saugumui. Nesant ar nerodius io tikslo, veika, kad ir padaryta BK 66 straipsnyje nuro-

122

V skyrius

dytais bdais ir suklusi labai sunki padarini, negali bti pripainta diversija. Pvz., valstybs staigos pastato susprogdinimas ar padegimas, nors ir sukls moni auk ar didiuls materialins alos, jeigu tai buvo padaryta neturint tikslo pakenkti Lietuvos valstybei, nra diversija. Tai teroro aktas (BK 1273 str.). Taiau jeigu toks nusikaltimas padarytas, pvz., u atlyginim, ir kaltininkas suvokia, kad usakovas veik turdamas antivalstybin tiksl, jo veika kvalifikuotina kaip diversija. Nusikaltimo subjektu gali bti bet kuris pakaltinamas 16 met asmuo, Lietuvos pilietis ir ne. Paaugliai nuo 14 iki 16 met u analogikus veiksmus baudiami kaip u nusikaltimus mogui, nuosavybei, visuomens saugumui. Lietuvos Respublikos pilietis, kaltas diversijos aktu, jeigu jis tai padar dalyvaudamas kitos valstybs ar usienio organizacijos veikloje, kuria siekiama paeisti Lietuvos valstybs interesus, atsako ne tik pagal BK 66 str., bet ir pagal 62 str., t. y. u valstybs idavim. Tokiais atvejais yra idealioji i nusikaltim sutaptis, o jeigu diversijos padarinys buvo bent vieno mogaus tis, kaltininkams inkriminuotinas ir BK 105 str. - tyinis nuudymas darant kit sunk nusikaltim. BK projekte diversijos sudties nra. Tokie veiksmai bus kvalifikuojami kaip padjimas kitai valstybei vykdyti veikl, prieik Lietuvos Respublikai, ir teroro aktas. Kenkimas (BK 67 str.). Veikimas arba neveikimas, kuriuo siekiama pakirsti pramon, energetik, transport, ems k, pinig sistem, prekyb ar kitas kio akas, taip pat valstybs institucij veikl, turint tiksl susilpninti Lietuvos valstyb, jeigu i veika padaryta panaudojant valstybines ar kitas mones ar staigas arba kliudant joms normaliai dirbti, baudiami laisvs atmimu iki deimties met. iuo nusikaltimu ksinamasi Lietuvos valstybs saugum, jis yra pagrindinis kenkimo objektas. Valstybs institucij ir kio ak interesai, kuriems padaroma ar gali bti padaryta ala, yra papildomas objektas. Objektyviosios puss poymiai. Kenkimas gali pasireikti valstybs ar kit institucij panaudojimu antivalstybiniams tikslams arba kliudymu j normaliai veiklai. Tai gali bti daroma tiek aktyviai veikiant, tiek neveikimu, t. y. turim pareig nevykdymu. Kurioje kio srityje ar valstybs institucij sferoje kenkiama, neturi reikms. Valstybs ir kit moni ar staig panaudojimas reikia, kad kaltininkas piktnaudiauja savo tarnybos valstybinje ar nevalstybinje institucijoje padtimi, daro nusikaltim ar

IkALTIMAI LIETUVOS VALSTYBE]

123

nu .kaitimus valstybs tarnybai, kininkavimo tvarkai, finansams ir pan., u kilamas susilpninti Lietuvos valstyb. Pvz., teissaugos institucijos pareipiinns nepagrstai sulaiko banko vadovus, siekdamas sukelti indlinink paMI L|, banko lugim, bank veiklos kriz ir tuo susilpninti pai valstyb. Kliudymas valstybini ar nevalstybini institucij normaliam darbui reiI M, kad kaltininkas sudaro ar bent siekia sudaryti toki situacij, kuriai esant I ui i nors institucija negalt atlikti savo funkcij. Pvz., bandymas paleisti ipvvarton labai didel kiek netikr pinig, kad pakirst valstybs pinig sisicm ir susilpnint pai valstyb. Kenkimo nusikaltimo sudtis yra formalioji ir nusikaltimas laikomas baigiu jau pradjus atitinkamai veikti arba neatliekant savo pareig, jeigu tuo ickiama BK 67 str. nurodyt tiksl. Ar ta veika statyme nurodytoms kio ikoms ar valstybs institucij veiklai buvo padaryta realios alos, ar dl to .usilpnjo Lietuvos valstyb, ar ne, veikai kvalifikuoti reikms neturi. Siekiant gyvendinti BK 67 str. nurodytus tikslus, gali bti padaryta kit nusikaltim, pvz., piktnaudiaujama oficialiais galiojimais (BK 74 2 str.), pikinaudiaujama tarnyba (BK 285 str.), neatliekamos tarnybos pareigos (BK '88 str.), pagaminami, laikomi arba paleidiami apyvarton netikri pinigai ar vertybiniai popieriai (BK 327 str.) ir t. t. Kai ie nusikaltimai yra kenkimo luidas, kenkimo sudtis juos apima, papildomai veikos kvalifikuoti atitinkamais BK straipsniais nereikia. S u b j e k t y v i o s i o s p u s s poymiai. Kenkimas yra tyinis nusikaltimas, padaromas tiesiogine tyia, siekiant pakirsti kuri nors kio ak ar valslybs staigos veikl ir susilpninti Lietuvos valstyb. Veikos motyvacija paprastai yra antivalstybin. Taiau BK 67 str. inkriminuotinas ir tais atvejais, kai kaltininkas smoningai siekia i tiksl ne dl antivalstybini, o skatinamas kit motyv, pvz., dl savanaudik paskat atitinkamai veikia u atlyginim, i baims, dl antao ir pan. Kai asmens veika, skaitant ir tyinius nusikaltimus, pakerta kio akos ar valstybs institucijos veikl ir valslybei padaro net labai didels alos, ji negali bti traktuojama kaip kenkimas, jeigu buvo veikta neturint specialaus tikslo susilpninti Lietuvos valstyb, arba toks tikslas lieka nerodytas. Kenkimo subjektu gali bti pakaltinamas 16 met Lietuvos pilietis ir usienietis, tiek pareignas, tarnautojas, tiek ir kitas asmuo. Kai Lietuvos Respublikos pilietis, kaltas kenkimu, nusikaltim padaro dalyvaudamas kitos valstybs ar usienio organizacijos veikloje, kuria siekiama paeisti Lietuvos valstybs interesus, yra idealioji kenkimo ir valstybs idavimo sutap-

124

V skyrius

NUSIKALTIMAI LIETUVOS VALSTYBEI

125

tis ir veika kvalifikuotina pagal BK 67 ir 62 straipsnius. BK projekte kenkimo sudtis nenumatyta. Tokios veikos bus traktuojamos kaip padjimas kitai valstybei vykdyti veikl, prieik Lietuvos Respublikai. Karo kurstymas ( BK 69 str.). Karo kurstymas yra viei raginimai sukelti kar. U karo kurstym baudiama laisvs atmimu iki penkeri met. Kurstant, kad kuri nors valstyb ar valstybs pradt kar, sudaroma grsm ir Lietuvos valstybei, todl karo kurstymo objektas yra Lietuvos valstybs saugumas. Objektyviosios puss poymiai. Viei raginimai sukelti kar yra agresyvi militaristini idj, skatinani, lenkiani bet kuri konkrei valstyb ar apskritai valstybes sprsti santykius su kita valstybe ginkluotu konfliktu, karo veiksmais, propagavimas. Karo kurstymas turi bti ireiktas vieais raginimais pradti kar, t. y. tokios idjos turi bti skleidiamos vieai daugeliui moni. Tai gali bti daroma odiu - mitinge, per radij, televizij arba ratu - platinant atsiaukimus, skelbiant spaudoje arba platinant atitinkamo turinio garso, vaizdo raus, literatr, kitus krinius ir pan. bdais. Raginimai sukelti kar gali bti reikiami ne tik atvirai, bet ir umaskuotai, pvz., alegorikai. Raginimai gali bti adresuoti tiek neapibrtam asmen ratui, pvz., bandant formuoti agresyvi militaristin visuomens viej nuomon, tiek ir tiesiogiai asmenims, nuo kuri dl j padties valstybje ir visuomenje priklauso karo ir taikos klausim sprendimas. Privatus, ne vieas konkretaus asmens ar asmen kurstymas sukelti kar negali bti kvalifikuojamas kaip karo kurstymas. Karo kurstymo sudtis yra formalioji. is nusikaltimas laikomas baigtu vieai paskleidus tokius raginimus, nepriklausomai nuo padarini. Veikos kvalifikavimui neturi reikms, kiek moni su tais raginimais susipaino, kaip tie raginimai juos paveik, pavyko ar nepavyko sukelti ginkluot konflikt tarp valstybi. Atitinkamo turinio atsiaukim, raini, spaudini, ra ir panai dalyk krimas, gaminimas ar laikymas turint tiksl juos platinti, t. y. vieai raginti sukelti kar, yra karo kurstymo rengimosi stadija. Viei raginimai sukelti kar ne tarp valstybi, o pilietin kar Lietuvoje, kvalifikuotini pagal BK 68 str., kaip viei raginimai paeisti Lietuvos Respublikos suverenitet, o viei raginimai stiprinti valstybs gynyb, rengtis atremti galim agresij negali bti traktuojami kaip karo kurstymas.

Subjektyviosios puss poymiai. Karo kurstymas yra tyinis nusikaltimas, padaromas tik tiesiogine tyia. Kaltininkas supranta, kad vieai skelbiami raginimai, jo platinami spaudiniai, kiti kriniai skatina agresij tarp valstybi, ragina, kad bt sukeltas karas. Motyvai veikos kvalifikavimui takos neturi. io nusikaltimo subjektu gali bti pakaltinamas 16 met Lietuvos Respublikos pilietis arba asmuo be pilietybs. Usienio pilietis u karo kurstym atsako tik tuo atveju, jeigu jis tai daro Lietuvos teritorijoje ir neturi diplomatinio nelieiamumo. Kai Lietuvos Respublikos pilietis vieai ragina sukelti kar vykdydamas usienio valstybs ar organizacijos uduot ar kitaip dalyvaudamas jos prieikoje Lietuvai veikloje, jo veika sudaro valstybs idavimo (BK 62 str.) ir karo kurstymo nusikaltim sutapt. Karo kurstymas BK projekte yra nusikaltimas monijai.

3. KITI VALSTYBINIAI NUSIKALTIMAI Baudiamojo kodekso specialiosios dalies I skirsnio 2 dalis vardyta Kiti valstybiniai nusikaltimai". Sovietiniai statymai ir LSSR baudiamasis kodeksas nusikaltimais valstybei traktavo nemaai vairi veik, daugelis kur i i esms nra nusikaltimai valstybei, nes jais ksinamasi kitus objeklus. Pertvarkant dal Lietuvos Respublikos baudiamojo kodekso skirsni, nuo 1995 m. juos buvo perkelta dalis kit valstybini": kontrabanda - nusikaltim kininkavimo tvarkai skirsn, pinig falsifikavimas ir operacij su pinigais ar vertybiniais popieriais taisykli paeidimas - nusikaltim finansams skirsn. Buvo pripaintas negaliojaniu 76 straipsnis, numats atsakomyb u veiksmus, kuriais dezorganizuojamas pataisos staig darbas (dabar-tai nusikaltimas teisingumui BK 303 str.), dekriminalizuotas nepraneimas apie valstybinius nusikaltimus (88 str.). Ir lik iame poskirsnyje nusikaltimai neturi savo rinio objekto, tik kelis j galima laikyti nusikaltimais valstybei. Tai valstybs paslapties atskleidimas (73 str.), neteistas disponavimas valstybs paslaptimi (73' str.), valstybs paslapties praradimas, sunaikinimas ar sugadinimas (74 str.) bei piktnaudiavimas oficialiais galiojimais (742 str.). Likusieji kiti valstybiniai" nra nusikaltimai valstybei ir perkeltini kitus kodekso skirsnius. Dalis j yra nusikaltimai visuomens saugumui. Tai - banditizmas (75 str.), masins riaus (78 str.), branduolin i rengini eksploatacijos taisykli paeidimas (851 str.). Dalis - transporto

126

V skyrius

I S I K A L I I M A I LIETUVOS VALSTYBEI

127

eismo saugumui: tarptautini skridim taisykli paeidimas (83 str.); transporto eismo saugumo ir eksploatacijos taisykli paeidimas (84 str.); susisiekimo keli ir transporto priemoni sugadinimas (85 str.). Kodekso 72 straipsnyje numatytas nacionalinio ir rasinio lygiateisikumo paeidimas i dalies yra nusikaltimas piliei teisms, i dalies - visuomens saugumui. 79 ir 80 straipsniuose numatytos aukimo karo tarnyb vengimo rys bei 81, 812 ir 82' straipsniuose numatyti nusikaltimai, susij su neteistu valstybs sienos perjimu - nusikaltimai valdymo tvarkai, o valstybini nusikaltim slpimas - teisingumui. Taip klasifikuoti ie nusikaltimai ir aptariami. 1. Nusikaltimai valstybei Valstybs paslapties atskleidimas (BK 73 str.). Informacijos, kuri yra Lietuvos Respublikos valstybs paslaptis, atskleidimas, jeigu tai padar asmuo, kuriam ta informacija buvo patikta arba kuris j suinojo ryium su tarnyba arba su darbu, baudiamas laisvs atmimu iki penkeri met arba bauda su atmimu teiss eiti tam tikras pareigas arba dirbti tam tikr darb, arba usiimti tam tikra veikla iki penkeri met (1 d.). Ta pati veika, suklusi sunki padarini - laisvs atmimu i k i atuoneri met (2 d.). io nusikaltimo o bj e k t a s yra valstybs saugumas. Atskleidus valstybs paslapt asmeniui, kuris negaliotas jos inoti, susidaro galimyb j suinoti ne tik usienio valgybai ir tai gali padaryti alos valstybs politikos, gynybos, teistvarkos, ekonomikos ir kitiems interesams, t. y. valstybs saugumui. Valstybs paslapties atskleidimo dalykas yra informacija. Tai ne bet kuri konfidenciali informacija, o tik svarbiausi valstybs politikos, gynybos, ekonomikos ir kit sfer duomenys, statym nustatyta tvarka pripainti valstybs paslaptimi. Informacijos, kuri gali bti pripainta valstybs paslaptimi, sraas yra nustatytas Valstybs ir tarnybos paslapi statyme. Tai, pvz., duomenys apie valstybs materialini itekli rezerv; apie derybas su usienio valstybmis bei tarptautinmis organizacijomis (specialios instrukcijos, rekomendacijos, atmintins, nurodymai diplomatams) ir sutartys iki j pasiraymo; apie valstybs gynybos ir valstybs sienos apsaugos planus; apie operatyvins veiklos subjekt operatyvin veikl, susijusi su valgyba ir kontrvalgyba; apie tam tikrus Lietuvos Respublikos topografinius emlapius ir kt. Valstybs paslapi subjektai, t. y. institucijos, disponuojanios tokia informacija, vadovaudamosi iuo srau, sudaro detalius valstybs paslapi, susijusi su j veikla, sraus ir iduoda leidimus dirbti bei susipainti su valstybs paslaptimis. Valstybs paslapties atskleidimo dalyku vardijami

n materials dalykai - daiktai, jeigu j turinys arba informacija apie juos s m valstybs paslaptis, i j t paslapt galima suinoti, pvz., naujas ginklas. Objektyviosios puss poymiai. Valstybs paslaptis laikoma atskleista, kai j suino bent vienas paalinis asmuo. Paaliniais laikomi visi .smenys, neturintys leidimo dirbti arba susipainti su ta paslaptimi, t. y. kuliems ta informacija ar tie dalykai nra patikti, skaitant subjekto bendradarbius, eimos narius. Tai gali bti padaryta ir veikimu, ir neveikimu. Paslaptis atskleidiama veikimu, kai atitinkama informacija paaliniam asmeniui perduodama odiu, ratu, paskelbiama per informavimo priemones ir pan., arba parodant, perduodant dokumentus, daiktus ar kitus dalykus, kur i turinys ar informacija apie kuriuos yra valstybs paslaptis. Paslaptis atskleidiama neveikimu, kai subjektas nesilaiko valstybs paslapties ar dalyk, esani valstybs paslaptimi, saugojimo, naudojimo, laikymo, darbo su tokiais dalykais bendrj slyg ar speciali taisykli (pvz., neurakina seifo su tokiais dalykais, palieka dokumentus be prieiros ir pan.) ir dl to paslapt suino paalinis. S u b j e k t y v i o s i o s puss poymiai. Valstybs paslaptis gali bti atskleista tiek tyia, tiek dl neatsargumo. Tyia gali bti tiesiogin ir netiesiogin. Taiau jeigu kaltininkas, tyia atskleisdamas paslapt paaliniam, suvokia, kad dl to valstybs paslaptis taps inoma usienio valstybei, usienio organizacijai ar j agentrai, veika sudaro itin pavojing nusikaltim valstybei - nipinjim, valstybs idavim. Neatsargaus valstybs paslapties atskleidimo atveju kaltininkas tyia ar dl neatsargumo paeidia paslapi saugojimo slygas ar taisykles arba nenumat, kad dl to paslapt suinos paalinis asmuo, nors privaljo ir galjo tai numatyti (pvz., umiro urakinti seif), arba toki galimyb numat (pvz., kalbjo slaptus dalykus telefonu, aptarinjo vieoje vietoje su kolega), bet buvo sitikins, kad iuo atveju dl tam tikr aplinkybi tai nevyks. Kai paalinis asmuo suino valstybs paslapt i asmens ar jo inioje esani slapt dalyk be pastarojo kalts, jam nepaeidus paslapties ar slapt dalyk saugojimo slyg ir taisykli, arba kai paslapt paalinis asmuo suino ne dl t slyg ar taisykli paeidimo, aptariamojo nusikaltimo nra. Valstybs paslapties atskleidimo subjektas yra 16 met asmuo, kuriam ta informacija (arba dalykai) buvo patikti, jis j inojo, dalykus turjo legaliai, t. y. turjo leidim dirbti ar susipainti su ja. statyme nurodyta alternatyva - arba kuris j suinojo ryium su tarnyba arba su darbu" reikia, kad subjektu gali bti ir asmuo, kuris neturi leidimo nei dirbti, nei susipa-

128

V skyrius

i'MKALTIMAI LIETUVOS VALSTYBEI

129

inti su valstybs paslaptimi, taiau j suinojo arba dalyk, sudarant valstybs paslapt, turjo todl, kad tarnauja tam tikroje staigoje ar dirba tam tikr darb. Pavyzdiui, laikraio korespondentui asmuo teik kaset su rau, sudaraniu valstybs paslapt, o is, inodamas, kad tai valstybs paslaptis, t ra perdav internet. Toks asmuo valstybs paslapt gali suinoti atsitiktinai arba neteistai veikdamas. Pvz., kurjeris, pagalbinis darbuotojas i smalsumo susipasta su jam patikto paketo turiniu, pasiklauso pokalbio ir pan. (nesant nipinjimo poymi). Tai gali bti kito asmens neatsargaus valstybs paslapties atskleidimo padarinys. Asmeniui, neturiniam leidimo dirbti ir susipainti su valstybs paslaptimi, valstybs paslapties atskleidimas gali bti inkriminuojamas su slyga, jog jis numat, kad jo gautos ir kitam atskleistos inios yra valstybs paslaptis. nusikaltim kvalifikuoja sunks padariniai. Sunkiais padariniais laikytina tai, kad atskleistoji valstybs paslaptis tampa inoma prieikos valstybs valgybai, kad dl paslapties atskleidimo tenka pertvarkyti programas, keisti planus, patiriama materialini ar kitoki nuostoli. BK projekte valstybs paslapties atskleidimas reglamentuotas nusikaltim Lietuvos valstybei skyriuje. Neteistas disponavimas valstybs paslaptimi (BK 73' str.). Informacijos, kuri yra Lietuvos Respublikos valstybs paslaptis, pagrobimas, neteistas rinkimas, pirkimas, laikymas, pardavimas ar kitoks platinimas, nesant nipinjimo ir valstybs paslapties atskleidimo poymi, baudiamas laisvs atmimu iki penkeri met arba bauda su atmimu teiss eiti tam tikras pareigas, dirbti tam tikr darb ar usiimti tam tikta veikla iki penkeri met, arba bauda. Kodeksas ia norma papildytas 1999 metais, siekiant upildyti akivaizdi baudiamj statym sprag. Teissaugos institucijoms nustaius neteisto disponavimo valstybs paslaptimi fakt, pvz., kad asmuo renka informacij, kuri yra valstybs paslaptis, kad asmuo, kuriam tokia informacija nra patikta, j atskleidia, taiau tokiose veikose nesant arba nepavykus rodyti esant nipinjimo ar valstybs paslapties atskleidimo poymi, jos, nors ir sukelia pavoj valstybs saugumui, likdavo nebaudiamos. Neteisto disponavimo valstybs paslaptimi objektas yra valstybs saugumas, nes valstybs paslaptimi disponuojant asmenims, neturintiems tokios teiss, susidaro realus pavojus, kad j gali suinoti dar platesnis asmen ratas arba usienio valgyba. io nusikaltimo dalykas yra analogikas valstybs paslapties atskleidimo dalykui - informacija, kuri yra Lietuvos Respub-

likos valstybs paslaptis bei materials daiktai, kuri turinys arba informai i |i i apie kuriuos yra valstybs paslaptis. Objektyviosios puss poymiai. Neteistas disponavimas valstybes paslaptimi gali pasireikti bet kuria 73' str. dispozicijoje vardyta veika. Pagrobimas - tai, pvz., atitinkamo dokumento, kompiuterinio rao vagyst. Neteistas rinkimas - atitinkamo objekto fotografavimas, konfidencialaus pokalbio pasiklausymas, raymas, atitinkamos informacijos pirkimas, gijimas mainais, apgauls bdu. Neteistas laikymas - daikt, kuri turinys arba informacija apie kuriuos yra valstybs paslaptis, taip pat bet kuria forma ufiksuotos informacijos, kuri yra valstybs paslaptis, turjimas. Platinimas -atitinkamos informacijos pardavimas, perdavimas, praneimas kitam asmeniui, neturiniam teiss ja disponuoti, paskelbimas - tokios informacijos pavieinimas bet kuria forma. Disponavimas yra neteistas visais atvejais, kai asmuo neturi legalaus, nustatyta tvarka iduoto jam leidimo dirbti ar susipainti su ta valstybs paslaptimi, kuria disponuoja, o laikymo atveju ji nra jam patikta saugoti. Subjektyviosios puss poymiai. Nusikaltimas padaromas tyia neteistai disponuojama valstybs paslaptimi suvokiant, inant ar numatant, kad tai yra valstybs paslaptis, taiau neturint tikslo pagrobiam, neteistai renkam, laikom, platinam informacij perduoti usienio valstybei, jos organizacijai ar j atstovui. Esant tokiam tikslui, veika yra nipinjimas. Neteisto disponavimo valstybs paslaptimi subjektas yra 16 met pakaltinamas asmuo, neturintis leidimo dirbti ar susipainti su disponuojama informacija, kuri yra valstybs paslaptis ir kuris j suinojo ar gavo ne ryium su savo tarnyba ar darbu. Valstybs paslapties praradimas, sunaikinimas ar sugadinimas (BK 74 str.). Praradimas arba sunaikinimas ar sugadinimas asmeniui patikto dokumento, gaminio ar kito dalyko, kurio turinys ar informacija apie kur yra Lietuvos Respublikos valstybs paslaptis, baudiamas bauda su atmimu teiss eiti tam tikras pareigas, dirbti tam tikr darb arba usiimti tam tikra veikla, arba bauda. Kodeksas ia norma papildytas 1999 metais primus Lietuvos Respublikos valstybs ir tarnybos paslapi statym. Praradus, sunaikinus ar sugadinus dalyk, kurio turinys ar informacija apie kur yra valstybs paslaptis, pirmuoju atveju sudaroma grsm, kad valstybs paslaptis gali bti atskleista, o kitais atvejais gali bti padaryta materialin ir kitokia ala valstybei. Pagrindinis objektas - valstybs saugumas.

130

V skyrius

NIISIKALTIMAI LIETUVOS VALSTYBEI

131

Praradus tok dalyk, jis tampa neinia kur esaniu ir susidaro galimyb paaliniams asmenims, skaitant valgyb, suinoti valstybs paslapt. Praradimo ir sunaikinimo bei sugadinimo atvejais valstyb dl to gali patirti nemaai alos, ir ne tik materialins. Nusikaltimo dalyku gali bti spausdinti, elektroniniu bdu ufiksuoti, ranka rayti dokumentai ir kiti materials daiktai ar dalykai, statymo nustatyta tvarka pripainti valstybs paslaptimi ar suteikiantys toki informacij. Objektyviosios puss poymiai. Nusikaltimas padaromas paeidus dokument, gamini ar kit dalyk, kuri turinys ar informacija apie kuriuos yra valstybs paslaptis, bendrsias ar specialias prieiros taisykles, jeigu dl to paeidimo toks dalykas prarandamas, sunaikinamas arba sugadinamas. Prieiros taisykli paeidimas yra j nesilaikymas. Pvz., dokumentai ar daiktai saugomi ne specialioje saugykloje, iduodami naudotis nesilaikant nustatytos tvarkos ir pan. Paeidimo padarinys - dalyko praradimas, sunaikinimas arba sugadinimas. Dalykas laikomas prarastu, kai jis tampa neinia kur esaniu, lieka be prieiros ir j gali rasti, su juo susipainti ir suinoti valstybs paslapt paalinis asmuo, t. y. valstybs paslaptis gali bti atskleista. Nustaius, kad taip prarasta valstybs paslaptis tapo inoma paaliniam asmeniui, veika traktuojama kaip sunkesnis nusikaltimas - valstybs paslapties atskleidimas (BK 73 str.). Dalykas laikomas sunaikintu, kai dl jo prieiros taisykli paeidimo jo nelieka - sudega, kitaip inyksta, o sugadintu - kai j i s pakinta taip, kad jo negalima naudoti. S u b j e k t y v i o s i o s p u s s poymiai. Aptariamojo dalyko prieiros taisykls gali bti paeistos tiek tyia, tiek dl neatsargumo. Dalyko praradimas, sunaikinimas ar sugadinimas suponuoja tik neatsargi kalt - nusikalstam pasitikjim arba nerpestingum. Padarini atvilgiu esant tyiai veika daniausiai turi kito, sunkesnio nusikaltimo - kenkimo, valstybs paslapties atskleidimo poymi. io nusikaltimo subj ektas - tai asmuo, kurio inioje yra dalykas, esantis valstybs paslaptimi, jam patiktas dl jo tarnybos ar darbo arba dl to pas j atsidrs. Kai dalyk, esant valstybs paslaptimi, tyia ar dl neatsargumo sunaikina ar sugadina paalinis asmuo, jam BK 74 str. negali bti inkriminuojamas. Piktnaudiavimas oficialiais galiojimais (BK 742 str.). Pareigno, galioto atstovauti Lietuvos Respublikai santykiuose su kita valstybe ar jos organizacija, tyinis atlikimas veiksm, kurie prietarauja Lietuvos Respublikos valstybs interesams ir kurie padar ar galjo padaryti didels alos Lie-

luvos Respublikai, baudiamas laisvs atmimu nuo trej iki atuoneri met ir bauda ar be jos, arba bauda. ia sudtimi Baudiamasis kodeksas buvo papildytas 1990 metais, Lietuvai atgavus nepriklausomyb, gijus galimyb savarankikai sprsti savo reikalus su usieniu, galioti savo pareignus atstovauti Lietuvos Respublikai sanlykiuose su kitomis valstybmis ir j organizacijomis. I esms BK 74 2 str. yra specialioji norma piktnaudiavimo tarnyba, numatyto BK 285 str., atvilgiu. Piktnaudiavimo oficialiais galiojimais objektas yra valstybs saugumas. Pareigno, kuris galiotas atstovauti valstybei santykiuose su kita valslybe ar kitos valstybs organizacija, piktnaudiavimas tais galiojimais, jeigu tas piktnaudiavimas padaro ar bent galjo padaryti didels alos Lietuvos interesams, sudaro pavoj Lietuvos valstybei. Objektyviosios p u s s poymiai. Tai - veiksmai, prietaraujantys Lietuvos Respublikos valstybs interesams ir didel ala arba tokios alos galimyb, kaip t veiksm padarinys. Nusikaltimas gali bti padarytas tik veiksmais, prietaraujaniais Lietuvos valstybs interesams. Tai gali bti labai vairs veiksmai, pvz., nepriimtinos, alingos Lietuvos interesams sutar-lics pasiraymas, neteising duomen pateikimas, nepagrstas deryb nutraukimas, valstybs paslapties atskleidimas, kyio primimas ir panas veiksmai, kurie prietarauja valstybs interesams. Kitas nusikaltimas, padarytas piktnaudiaujant oficialiais galiojimais, pvz., kyio primimas, inkriminuojamas savarankikai, kaip sutaptis. Dl toki galioto pareigno veiksm valslyb patiria al - materialin ar negautos naudos pavidalu, politin, vaizdio ar pan. arba, nors ir nepatyr tokios alos, jos buvo ivengta, taiau huvo reali tikimyb tokiai alai atsirasti. Abejotina statymo nuostata - io nusikaltimo padarym apriboti tik veiksmais, nes ir galioto pareigno neveikimas, pareig neatlikimas gali bti prietaraujantis valstybs interesams bei galintis sukelti analogik padarini. Tokiais atvejais tekt apsiriboti at-..ikomybe u nusikaltim valstybs tarnybai, inkriminuoti tarnybos pareig neatlikim (BK 288 str.). Tiek veiksm alingumas Lietuvos interesams, tiek didel ala yra vertinamieji poymiai. S u b j e k t y v i o s i o s puss poymiai. Piktnaudiavimas oficialiais galiojimais yra tyinis nusikaltimas, ir tai nurodyta statyme. Vadinasi, subjeki.is suvokia, jog jis piktam naudoja savo galiojimus, kad atlieka veiksmus, kurie prietarauja Lietuvos valstybs interesams, ir kad toks piktnaudiavimas gali padaryti didels alos Lietuvos Respublikai. Tais atvejais, kai kallminks siekia tokios alos, veika sudaro itin pavojing nusikaltim valsty-

132

V skyrius

N I I S I K A L T I M A l LIETUVOS VALSTYBE]

133

bei - yra kenkimas (BK 67 str.) arba valstybs idavimas (BK 62 str.). Taigi padarini atvilgiu gali bti netiesiogin tyia, pvz., kai veikiama nepagrstai rizikuojant, arba nusikalstamas pasitikjimas. Kai ala padaroma dl nusikalstamo nerpestingumo ar nekompetentingumo, piktnaudiavimo oficialiais galiojimais negalima inkriminuoti. io nusikaltimo subjektas yra specialusis - pareignas, galiotas atstovauti Lietuvos Respublikai santykiuose su kita valstybe ar jos organizacija, [galioti atstovauti Lietuvai su kitomis valstybmis ir j organizacijomis yra Prezidentas, ambasadoriai, kiti diplomatai, Ministras Pirmininkas, kai kurie kiti pareignai pagal pareigas, o kiti - specialiu galiojimu. Pvz., usakius pagaminti Lietuvos valstybs pinigus usienyje, su usakymo vykdytoju - usienio valstybs organizacija Lietuvai atstovauti buvo galioti banko vadovas ir jo pavaduotojas. J veiksmai, atstovaujant Lietuvai, kaip nustat iniasklaida, padar didels alos valstybei ir turjo bti tiriami, ar jie turi BK 74 2 str. numatyt sudties poymi. BK projekte nusikaltimu Lietuvos valstybei laikomas ir valstybs simboli iniekinimas, kuris pagal galiojant statym yra nusikaltimas valdymo tvarkai. 2. Nusikaltimai visuomens saugumui Banditizmas (BK 75 str.). Banditizmas yra ginkluotos gaujos organizavimas turint tiksl upulti valstybines ar kitas mones, staigas, organizacijas ar atskirus asmenis, taip pat dalyvavimas tokioje gaujoje arba jos daromuose nusikaltimuose. U banditizm baudiama laisves atmimu nuo trej iki penkiolikos met arba laisvs atmimu iki gyvos galvos. Skirtingai nuo itin pavojing nusikaltim valstybei banditizmu nesiksinama pakirsti ar susilpninti valstyb, o sudaromas pavojus visuomenei, gali bti padaryta alos vairiems interesams. Pagrindinis banditizmo objektas yra visuomens saugumas. Papildomu objektu gali bti nuosavyb bei mogaus laisv, sveikata, net gyvyb. Objektyviosios puss poymiai. Banditizm sudaro kiekviena i. trij dispozicijoje nurodyt veik: bandit gaujos organizavimas; dalyvavimas bandit gaujoje; dalyvavimas bandit gaujos daromame upuolime. Bandit gauja yra ginkluotas pastovus keleto asmen nusikalstamas susivienijimas daryti upuolimus. Kiekybiniu bandit gaujos poymiu, kaip ir bet kurios kitos bendrininkavimo formos, vadovaujantis BK 18 straipsniu, teorijoje ir praktikoje bu-

vo laikomas dviej ar daugiau asmen susivienijimas. Taiau 1993 m. Baudiamasis kodeksas buvo papildytas 2271 straipsniu, kuriame nustatyta, kad nusikalstamas susivienijimas yra trij ar daugiau asmen susivienijimas. i nuostata galioja ir bandit gaujos atvilgiu, nes nekelia abejoni, kad ginkluota pastovi bandit gauja yra nusikalstamo susivienijimo ris. Gaujos pastovumas reikia, kad tai yra ilgalaikis nusikaltli susivienijimas. Bandit gaujos tikslas yra upulti bet kurias staigas, mones, organizacijas ar asmenis, t. y. upuolant daryti bet kuriuos nusikaltimus. Daniausiai bandit gauja turi tiksl daryti neapibrt skaii upuolim. Ir tais atvejais, kai gaujos tikslas yra padaryti vien upuolim, taiau jam parengti reikia ilgalaiks bendros veiklos, gauja laikytina pastovia. Ginkluotumo poymis reikia, kad bent vienas gaujos narys turi ginkl, o kiti ino, kad ginklas gali bti panaudotas upuolimui. Ginklu laikomi aunamieji (pistoletas, autuvas, automatas ir kt.), sprogstamieji (granata, mina, kiti sprogstamieji utaisai) ir neaunamieji ginklai (suomikas peilis, durklas, kastetas ir kt.). Ginklai gali bti standartiniai ir savadarbiai. Buitins paskirties daikt (kirvi, plaktuk, lautuv ir pan.) turjimas ar panaudojimas nra ginkluotumo poymis. Gauja pripastama ginkluota nepriklausomai nuo to, ar ginklas buvo panaudotas, ar ne. Nuo nusikalstamo susivienijimo, atsakomyb u kur reglamentuota BK 227' str., bandit gauja skiriasi tuo, kad btinas jos poymis yra ginkluotumas. Gaujos organizavimas yra aktyvs veiksmai siekiant sutelkti ginkluot trij ar daugiau asmen nusikalstam susivienijim upuolimams ar upuolimui daryti. Jau tokios gaujos subrimo plan sudarymas, nari verbavimas, ginkl paieka, kiti parengiamieji veiksmai sudaro baigt banditizm. Gauja gali bti dar nesuburia, nepadariusi n vieno upuolimo, vien pastangos suorganizuoti toki gauj yra banditizmas. Dalyvavimas gaujoje yra konkrets veiksmai parengiamojoje jos subrimo stadijoje, taip pat rengiant ir vykdant konkret upuolim. Dalyvavimu gaujoje pripastamas ir i anksto paadtas gaujos nari, jos padarom nusikaltim, turto, gyto tais nusikaltimais, slpimas. Jeigu asmuo, sutiks dalyvauti gaujos veikloje, dar nra padars joki veiksm, kad padt gyvendinti jos tikslus, jis nelaikomas gaujos dalyviu. Gaujos dalyvis atsako u gaujos i r 'n U skirjos nari padarytus nusikaltimus, kuriuos rengiant ar vykdant jis dalyvavo. Dalyvavimas upuolime yra tais atvejais, kai asmuo, nesantis gaujos IKI riu, savo veiksmais prisijungia prie gaujos vykdomo upuolimo, tani pu u> puolimo bendravykdytoju, t. y. suvokdamas, kad bandit gauja vykdo u>

134

V skyrius

NUSIKALTIMAI LIETUVOS VALSTYBEI

135

puolim, pats smurtauja, grobia, naikina turt ar padaro kit nusikaltim, kuris tampa gaujos upuolimo epizodu. Banditizmas apima visus nusikaltimus, kurie padaromi upuolimo metu, skaitant ir tyin nuudym sunkinaniomis aplinkybmis. Kol nebuvo panaikinta mirties bausm ir BK 75 straipsnio sankcijoje nebuvo numatyta laisvs atmimo iki gyvos galvos bausm, buvo i nusikaltim sutaptis. Atskiriant banditizm nuo nusikalstamo susivienijimo, numatyto BK 227' str., vadovautasi tuo, kad BK 2271 str. yra bendroji norma, o BK 75 str. -specialioji. Nusikalstamas susivienijimas, turintis banditizmo poymi, kvaliflkuotinas pagal BK 75 straipsn. Subjektyviosios p u s s poymiai. Banditizmas yra tyinis nusikaltimas, padaromas tiesiogine tyia. Organizatorius suvokia, kad organizuoja ginkluot nusikalstam susivienijim, kurio tikslas - upuolimai. Gaujos dalyvis suvokia, kad jis padeda organizuoti bandit gauj ar kad dalyvauja tokios gaujos veikloje. Upuolimo dalyvis, nors nra gaujos narys, supranta, kad bandit gauja vykdo upuolim, ir aktyviais veiksmais prisijungia prie to upuolimo. Konkretaus upuolimo ir konkretaus jo dalyvio motyvai ir tikslai gali bti skirtingi. Banditizmo subjektas - pakaltinamas 16 met asmuo. Paaugliai nuo 14 iki 16 met, dalyvav bandit gaujoje ar jos daromame upuolime, atsako tik u j padarytus nusikaltimus, nurodytus BK 11 straipsnyje. BK projekte banditizmo sudtis nenumatyta. Vadinasi, atsisakoma specialiosios normos ir ginkluotos gaujos, kurios tikslas daryti upuolimus, organizavimas ar dalyvavimas tokioje gaujoje baudiamas bendrais pagrindais, kaip nusikalstamo susivienijimo organizavimas ir dalyvavimas jo veikloje. Teorikai susiaurinamas veik, pripaintin labai sunkiu nusikaltimu, ratas, nes ginkluotos gaujos, kurios tikslas daryti nusikaltimus, nenumatytus BK 8' straipsnyje, t. y. nesunkius nusikaltimus, laikyti nusikalstamu susivienijimu negalima. Masins riaus (BK 78 str.). [statyme nustatyta, kad organizavimas masini riaui, kurias lydi pogromai, griovimai, padegimai ir kiti panas veiksmai, taip pat t riaui dalyvi tiesioginis nurodyt veiksm padarymas arba ginkluotas j pasiprieinimas valdiai baudiami laisvs atmimu nuo dvej iki penkiolikos met. Masins riaus yra tokia situacija, kai moni sambris, minia, pvz., mitingo, demonstracijos dalyviai, sporto varyb ar kito renginio irovai, avarijos vietoje susitelk praeiviai smurtiniais veiksmais paeidia viej

Ivark ir visuomens rimt, tampa nepavaldi tvarkos sergtojams ir sisiautusiems sutramdyti, tvarkai atstatyti prireikia ypating priemoni - spec i a l i policijos padalini, kariuomens sikiimo. iuo nusikaltimu ksinamasi visuomens saugum. Visuomens saugumas yra pagrindinis masini riaui objektas. Papildomas objektas gali bti nuosavyb, moni sveikata. Objektyviosios puss poymiai. Masins riaus yra kiekviena i trij dispozicijoje nurodyt veik: masini riaui, kuri metu daromi pojyomai, griovimai, padegimai ir kiti panas veiksmai, organizavimas; riau i dalyvi pogrom, griovim, padegim ir kit nusikalstam veiksm darymas; riaui dalyvi ginkluotas pasiprieinimas valdios atstovams. Masini riaui organizavimas yra asmens veikla, kuria siekiama suburli, nuteikti, palenkti, iprovokuoti mini daryti pogromus, griovimus, padegimus ir kitus panaius veiksmus. Organizatorius gali ir nedalyvauti pogrome, griovime, pats nepadeginti. Nepavyks masini riaui organizavimas iraktuotinas kaip pasiksinimas padaryti nusikaltim. Pogromai yra smurtas prie mones, atskiras j grupes, taip pat turto naikinimas, gadinimas, grobstymas, pvz., sibraunant parduotuves, staigas, bu1 lis. Griovimai - tai pastat, transporto, ryi priemoni, elektros, kit obickt naikinimas ar gadinimas. Padegimai mint objekt naikinimas ugnimi. Kiti panas veiksmai, pvz., smurtinis transporto eismo sustabdymas, nretuotj ilaisvinimas, moni muimas, alojimas, liniavimas. Tiesioginis pogrom, griovim, padegim ir kit panai veiksm atlikimas reikia, kad asmuo buvo i nusikaltim vykdytojas ar bendravykdyInjais. Ginkluotas pasiprieinimas valdiai yra tada kai masini riaui dalyvis prie asmenis, kuriems pavesta atstatyti tvark, - policinink, policijos rmj, kareiv panaudoja aunamj ar neaunamj ginkl. Panaudojimu pripaintini ir tie atvejai, kai ginklu grasinama. S u b j e k t y v i o s i o s p u s s poymiai. Masins riaus yra tyinis nusikaltimas. Kaltininkas suvokia, kad atlieka veiksmus, numatytus io straipsnio dispozicijoje, ir siekia juos atlikti. Masini riaui s u b j e k t u gali bti 16 met pakaltinamas asmuo. Pamigliai nuo 14 met, dalyvav masinse riause, pagal BK 78 str. neatsako. Masini riaui dalyviai, kurie nepadar veiksm, nurodyt BK 78 str. ilispozicijoje, o yra kalti, pvz., neginkluotu pasiprieinimu valdios atstovams, |ij neklausymu, eidinjimu, atsako t i k u iuos nusikaltimus.

136

V skyrius

NUSIKALTIMAI LIETUVOS VALSTYBEI

137

BK proj ekte masini riaui sudtis nenumatyta. Veikos, dabar sudaranios nusikaltim, bus kvalifikuojamos atsivelgiant tai, kokius nusikaltimus konkrets asmenys padar. Branduolini rengini eksploatacijos taisykli paeidimas (BK 85' str.). statyme nustatyta, kad branduolini rengini eksploatacijos taisykli paeidimas, branduolins energetikos objekte sukls avarij bei dl pasklidusios radiacijos kenksming pasekmi monms arba gamtinei aplinkai, baudiamas laisvs atmimu iki penkeri met (1 d.), o jeigu dl to buvo moni auk, - baudiamas laisvs atmimu nuo trej iki deimties met (2 d.). ia norma kodeksas buvo papildytas 1997 metais atsivelgiant tai, kad Lietuvoje yra atomin elektrin, eksploatuojami branduoliniai renginiai, yra avarij branduoliniuose objektuose tikimyb. Paeidus branduolinio renginio eksploatavimo taisykles, jeigu paeidimas sukelia avarij su kenksmingais padariniais monms arba gamtinei aplinkai, sudaromas pavojus visuomenei. Pagrindinis io nusikaltimo objektas yra visuomens saugumas. mogaus gyvyb, sveikata, nuosavyb, gamtin aplinka - papildomi objektai. O b j e k t y v i o s i o s p u s s poymiai yra: branduolinio renginio eksploatacijos taisykli paeidimas; avarija branduolins energetikos objekte, dl kurios pasklido radiacija; kenksmingi padariniai monms arba gamtinei aplinkai; prieastinis ryys tarp taisykli paeidimo ir kenksming padarini. BK 85' str. yra blanketin norma. Branduolini rengini eksploatacijos taisykles nustato Lietuvos Respublikos Vyriausyb ir jos pavedimu Valstybin atomins energetikos saugos inspekcija (VATESl), Sveikatos apsaugos ir Aplinkos ministerijos. ios taisykls grindiamos Branduolins energetikos statymo, Potencialiai pavojing rengini prieiros statymo, Lietuvos Respublikos tarptautini sutari reikalavimais, taip pat Tarptautins atomins energijos agentros (TATENA), kit tarptautini organizacij rekomendacijomis. Bendrosios branduolini rengini eksploatacijos taisykls yra nustatytos mintame Branduolins energetikos statyme ir Bendruosiuose atomini elektrini saugos utikrinimo nuostatuose (patvirtinti VATESl 1997 06 09 sakymu Nr. 56). Branduolinis renginys yra kiekviena technin konstrukcija, kurioje susidaro arba gali bti perdirbamos, naudojamos ar saugomos branduolins mediagos. i rengini eksploatacijos taisykls gali bti paeistos nesilaikant j naudojimo tvarkos tiek aktyviais veiksmais, tiek ir neveikimu. Kiekvienu atveju reikia tiksliai nustatyti, kuri ar kurios taisykls buvo paeistos.

io nusikaltimo sudtis yra materialioji, ir baudiamoji atsakomyb u laisykli paeidim ikyla tik tuo atveju, kai paeidimas sukelia statyme nuodytus padarinius. statymas nurodo i padarini grandin: avarija branduolins energetikos objekte, dl avarijos pasklidusi radiacija ir dl radiacijos kil alingi padariniai monms arba gamtinei.aplinkai. Branduolins energetikos objektai yra: atomin elektrin; branduolinis reaktorius; branduolini mediag ir radioaktyvij atliek saugykla; toki atliek perdirbimo objektai. Avarija branduolins energetikos objekte laikoma: grandinins branduolins dalijimosi reakcijos aktyviojoje reaktoriaus zonoje kontroles ir valdymo sutrikimas; kritins mass susidarymas pakraunant, perkraunant, perveant ar saugojant branduolin kur; ilumos main sutrikimai, sukl kuro element paeidim ir/ar personalo apvitinim, virijant leis-l i n a s ribas. Taigi taisykli paeidim nusikaltimu daro ne bet kuri avari-ja, o t i k tokia, dl kurios pasklinda radiacija, virijanti leistinas ribas ir tik l u o atveju, jeigu pasklidusi radiacija yra kenksminga (padaro al) monoms arba gamtinei aplinkai. Branduolins energijos statymo 1 str. 5 dalyje branduoline ala nurodoma mogaus mirtis ar pakenkimas sveikatai, l u i t o netektis ar sugadinimas, kenksmingi padariniai aplinkai dl radiaci-ios poveikio, susij; su branduoline avarija. Kenksmingus padarinius monms arba gamtinei aplinkai sudaro ala moni sveikatai - dl radiacijos susirgo mons, aplinkai -ji tapo pavojinga monms arba nukentjo gy-v unija, augalija. S u b j e k t y v i o s i o s puss poymiai. Taisykls paprastai paeidiamos i l e l neatsargumo - nusikalstamo nerpestingumo arba pasitikjimo. Jos gali Imli paeistos ir tyia, taiau apskritai nusikaltimas yra neatsargus, nes pai l . u i n i atvilgiu gali bti tik neatsargi kalt. Kai padarini atvilgiu yra tyia, veika sudaro kito, sunkesnio, nusikaltimo sudt - kenkimo, diversijos, lyinio nuudymo. Aptariamojo nusikaltimo subjektas yra specialusis. Juo gali bti asmuo, kurio tarnyba ar darbas yra susij su branduolini rengini eksploninvimu, turintis atitinkam kvalifikacij ir supaindintas su branduolini jivnl ' i n i eksploatacijos taisyklmis. Kvalifikuojamasis poymis -jeigu paeidimo padarinys buvo monh| au kos. is poymis yra, kai dl paeidimo sukeltos branduolins avarijos mir bent vienas mogus.

138

V skyrius

NUSIKALTIMAI LIETUVOS VALSTYBEI

139

3. Nusikaltimai transporto eismo saugumui Susisiekimo keli ir transporto priemoni sugadinimas (BK 85 str.). statymas nusikaltimu pripasta tyin susisiekimo keli, juose esani rengini, riedmen arba laiv, ryi ar signalizacijos priemoni iardym arba sugadinim, sudarius grsm geleinkelio, vandens ar oro transporto eismo saugumui. Bausm - laisvs atmimas nuo dvej iki penkeri met arba bauda (1 d.). Jeigu tokie veiksmai sukl traukinio, laivo, orlaivio avarij be moni auk, baudiama laisvs atmimu nuo penkeri iki deimties met (2 d.), o esant moni auk - nuo deimties iki penkiolikos met (3 d.). Nusikaltimu ksinamasi geleinkelio, vandens ir oro transporto eismo saugum. Transporto eismo saugumas yra pagrindinis io nusikaltimo obj e k t a s . Esant kvalifikuojamj poymi, ksinamasi ir nuosavyb, moni sveikat, gyvyb. Tai papildomi objektai. Dalyku gali bti suminti transporto ri keliai (geleinkelio bgiai, oro uost kilimo ir nusileidimo takai ir kt.), juose esantys renginiai (tiltai, tuneliai, pldurai ir kt.), riedmenys (lokomotyvai, vagonai, platformos), jr, upi, eer laivai, keltai, oro transporto priemons (lktuvai, sraigtasparniai, sklandytuvai), j ryi ir signalizacijos priemons (viesoforai, vyturiai, radijo, telefono linijos ir pan.). Autokeli ir autotransporto priemons nra io nusikaltimo dalykas. Objektyviosios p u s s poymiai. Nusikaltimas padaromas tik aktyviais veiksmais - iardant arba sugadinant mintus dalykus su slyga, jeigu taip iardius ar sugadinus buvo sudaryta grsm transporlo ries eismo saugumui, t. y. kilo transporto avarijos galimyb. Dalyko iardymas ar sugadinimas, nesukls tokios grsms, vertinamas kaip turto sunaikinimas ar sugadinimas, t. y. nusikaltimas nuosavybei. Iardymu, sugadinimu laikytini tie susisiekimo keli, j rengini, riedmen, laiv, ryi, signalizacijos priemoni bkls pakeitimai, del kuri jais nebegalima naudotis visikai arba reikia remontuoti. Taip yra, pvz., iardius geleinkelio bgi dal, pridjus ant geleinkelio akmen, perkasus nusileidimo tak, sugadinus viesofor ir t. t. Nusikaltimas laikomas baigtu kilus realiai avarijos grsmei, nors jos ir buvo ivengta. Kvalifikuoja nusikaltim (2 d.), jeigu straipsnio 1 dalyje numatyti veiks* mai sukl traukinio, laivo ar orlaivio avarij, taiau nebuvo moni auk, t. y. neuvo n vienas mogus. Kurie atvejai vardijami traukinio, laivo, orlaivio avarija, nustato geleinkelio, vandens ir oro transporto eism reguliuojantys teiss aktai. Avarijos atveju padaroma ala nuosavybei, sutrukdomas transporto eismas, gali bti padaryta ala moni sveikatai. Jeigu BK

85 str. 1 dalyje numatyti veiksmai sukl avarij su moni aukomis, t. y. avarijos padarinys buvo bent vieno mogaus mirtis, inkriminuotina io straipsnio 3 dalis. S u b j e k t y v i o s i o s puss poymiai. Nusikaltimas padaromas, nurodyti dalykai iardomi arba sugadinami tyia. Grsusi ar atsiradusi padarini atvilgiu gali bti ir tyin, ir neatsargi kalt. Iardydamas ar sugadindamas vardytus dalykus kaltininkas numato avarijos galimyb ir siekia toki padarini arba smoningai leidia jiems kilti, arba tikisi, kad j bus ivengta. Jeigu dalykas sugadinamas sprogdinant ir sprogimas gresia monms, veika kvalifikuojama ir kaip teroro aktas (BK 2273 str.). Veikos motyvas gali bti savanaudikumas (pvz., kai siekia pasisavinti metal), chuliganikos paskatos, kertas. Jeigu tokia veika siekiama susilpninti Lietuvos valstyb, yra itin pavojingas valstybinis nusikaltimas - diversija (BK 66 str.). Jeigu kaltininkas taip veikdamas siekia, kad t mogus, veika sudaro io nusikaltimo ir nuudymo sutapt. Kai susisiekimo keliai ar transporto priemons sugadinamos dl neatsargumo, veika sudaro nusikaltim nuosavybei. io nusikaltimo subjektu gali bti pakaltinamas 16 met asmuo, taiau u tyinius veiksmus, kurie sukl ar bent galjo sukelti traukinio katastrof, atsako ir 14 met asmuo. Transporto eismo saugumo ir eksploatacijos taisykli paeidimas (BK 84 str.). Geleinkelio, vandens arba oro transporto darbuotoj transporto eismo ir eksploatacijos taisykli paeidimas, sukls nelaiming atsitikim monms, katastrof, avarij ar kitoki sunki padarini, taip pat blogas transporto priemoni, keli, signalizacijos ir ryi priemoni remontas, sukls toki pat padarini, baudiamas laisvs atmimu nuo dvej iki deimties met. iuo nusikaltimu ksinamasi saug geleinkelio, vandens ir oro transporto eism. Pagrindinis objektas - transporto eismo saugumas, papildomas -nuosavyb, moni sveikata, gyvyb. Geleinkelio transportas apima Lietuvos teritorijoje esanius geleinkelius, jo renginius ir riedmenis, neatsivelgiant j priklausomum. Vandens transportas - tai jr, upi ir eer laivai, esantys Lietuvos teritorijoje, neatsivelgiant j priklausomum, ir Lietuvos laivai, neatsivelgiant j buvimo viet. vairios valtys nra vandens transporto sudedamoji dalis ir j eismo bei eksploatacijos taisykli paeidimas, sukls nelaiming atsitikim, traktuojamas kaip nusikaltimas nuosavybei, mogaus sveikatai ar gyvybei. Oro transport sudaro Lietuvos teritorijoje esantys lktuvai, malnsparniai, sklandytuvai, aerostatai ir kitos priemons, neatsivelgiant j priklausomyb, ir Lietuvos lktuvai, nepriklausomai, kur j i e yra.

140

V skyrius

NUSIKALT1MAI LIETUVOS VALSTYBEI

141

Objektyviosios puss poymiai. Aptariamojo straipsnio dispozicija yra blanketin, i transporto ri eismo saugum, j eksploatavim ir remont, remiantis Transporto veiklos pagrind statymu, Geleinkelio transporto kodeksu, Civilins aviacijos ir kitais statymais, reglamentuoja Lietuvos Respublikos Vyriausybs ir jos galiot institucij teiss aktai. Pvz., Lietuvos geleinkeli transporto darbuotoj drausms statutas. Techninio geleinkeli naudojimo nuostatai, Klaipdos valstybinio jr uosto laivybos taisykls ir kt. Btini io nusikaltimo poymiai yra: nurodyt taisykli paeidimas arba blogas transporto priemoni remontas; sunks padariniai; prieastinis ryys tarp paeidimo ar blogo remonto ir kilusi padarini. Kismo saugumo ir eksploatacijos taisykls gali bti paeistos ir veikimu, ir neveikimu. Blogas transporto priemoni remontas reikia, kad transporto priemon po remonto nra tinkama eksploatuoti (pvz., panaudojus netinkamas mediagas, pataisius ne visus gedimus ar visai neremontavus). Sunkiais padariniais pripastamas nelaimingas atsitikimas monms - kai kilus katastrofai ar avarijai va ar sunkiai sualojamas bent vienas mogus. ias svokas apibria transporto ri inybiniai aktai. Katastrofa sukelia sunkesni padarini nei avarija. Kitokie sunks padariniai yra vertinamasis poymis. Tokiomis gali bti pripainta didel materialin ala, ilgalaikis transporto eismo sutrikdymas ir pan. Kiekvienu atveju btina rodyti, kad yra teisikai reikmingas prieastinis ryys tarp paeidimo ir kilusi padarini, kad padarinius sukl kaltininko padarytas paeidimas. Jeigu nra akivaizdu, tai pavedama nustatyti ekspertams specialistams. Kai aptariamieji paeidimai nesukelia statyme nurodyt padarini, kaltininkas atsako drausmine arba administracine tvarka. Subjektyviosios puss poymiai. Transporto eismo saugumo ir eksploatacijos taisykls gali bti paeistos ir tyia, ir dl neatsargumo. Tas pat pasakytina ir apie blog transporto priemoni, keli, signalizacijos bei ryi priemoni remont. Tyios atveju kaltininkas suvokia, kad paeidia eismo saugumo ar eksploatacijos taisykles, kad netinkamai atlieka remonto darbus (virija leistin greit, remontui naudoja ne tas mediagas ir pan.). Daniau tai padaroma dl nusikalstamo pasitikjimo arba nerpestingumo. Esant tiesioginei tyiai sunki padarini atvilgiu, kai kaltininkas siekia sukelti avarij, veika daniausiai sudaro kit, sunkesn nusikaltim - diversij, kenkim, nuudym. io nusikaltimo subjektas - specialusis. Juo gali bti geleinkelio, vandens ir oro transporto darbuotojas, kurio darbas yra susijs su transpor-

to priemoni eismu, eksploatavimu ar remontu. U blog i ri transporto priemoni remont, suklus aptartj padarini, pagal straipsn atsako ir kit inyb darbuotojai, atlik tok remont. Subjektu gali bti ir usienio pilieiai, pvz., tarptautinio traukinio mainistas, paeids eismo saugumo reikalavimus Lietuvos teritorijoje. Tarptautini skridim taisykli paeidimas (BK 83 str.). Tai - skridimas Lietuvos Respublik ar iskridimas i Lietuvos Respublikos be nustatyto leidimo, nesilaikymas leidime nurodyt marrut, nutpimo viet, oro vart, skridimo aukio, taip pat kitoks tarptautini skridimo taisykli paeidimas. Tokios veikos baudiamos laisvs atmimu iki penkeri met arba bauda. Straipsnyje nurodytomis veikomis ksinamasi oro transporto eismo saugum, o skridimo Lietuvos Respublik ir iskridimo i jos be nustatyto leidimo atvejais - ir valstybs sienos nelieiamum. Pagrindinis objekt a s - oro transporto eismo saugumas. Objektyviosios puss poymiai. Tarptautiniu skridimu laikomas kiekvienas skrydis, kurio metu orlaivis ar kitas skraidymo renginys kerta Lietuvos valstybs sien. Skraidymo renginiai yra civiliniai ir karo lktuvai, malnsparniai, sklandytuvai ir kiti skridimui skirti prietaisai, iskyrus kosminius laivus ir laivus su oro pagalve. Skrydius per Lietuvos Respublikos valstybs sien ir jos oro erdvje reglamentuoja Valstybs sienos ir jos apsaugos statymas, Oro erdvs naudojimo statymas, Civilins aviacijos statymas, Oro erdvs naudojimo taisykls, Lietuvos Respublikos tarptautins sutartys ar susitarimai clel oro susisiekimo su usienio valstybmis bei kiti teiss aktai. Lietuvos ci vil ins aviacijos, karo lktuvai ir kiti skraidymo renginiai tarptautinius skrydius gali atlikti tik nustatyta tvarka gav leidim. Usienio ali lktuvai ir k i t i skraidymo renginiai gali kirsti Lietuvos valstybs sien ir naudotis oro erdve tik gav special leidim tarptautinse sutartyse nustatyta tvarka. Lietuvos oro erdvje jie privalo laikytis ir bendrj naudojimo taisykli. Kitoks skridimo taisykli paeidimas - tai, pvz., skridimo Lietuvos oro erdv ar iskridimo i jos nustatyto laiko nesilaikymas, keleivi, krovini pamimas neturint leidimo, skridimas nepalaikant radijo ryio su skrydi dispeeriu ir kt. Tai formalioji sudtis, nusikaltimas laikomas baigtu neteistai kirtus valstybs sien arba paeidus kuri nors tarptautini skrydi taisykl. Jeigu tarptautinio skrydio metu paeidiamos kitos oro transporto eismo saugumo taisykls, inkriminuotinas ir BK 84 straipsnis.

142

V skyrius

NUSIKALTIMAI LIETUVOS VALSTYBEI

143

Subjektyviosios p u s s poymiai. is nusikaltimas gali bti padarytas ir tyia, ir dl neatsargumo. Taisykles paeidus dl btinojo reikalingumo - avarijos, kit nepriklausani nuo lakn valios prieasi - baudiamoji atsakomyb neikyla. Subjektas - specialusis. Juo gali bti t i k orlaivio ekipao narys, dl kurio kalts buvo paeistos tarptautini skrydi taisykls, Lietuvos ir kit ali laknai. Keleivis, ne ekipao narys, neteistai skrids tarptautiniu reisu, atsako u neteist valstybs sienos perjim. 4. Nusikaltimai nacionaliniam ir rasiniam lygiateisikumui Nacionalinio ir rasinio lygiateisikumo paeidimas (BK 72 str.). 1965 m. Tarptautin konvencija dl vis form rasins diskriminacijos panaikinimo (LR ratifikavo 1998 1 1 1 0 ) reikalauja BK udrausti bet kok rasistins veiklos rmim ir finansavim; draudia organizacij steigim, dalyvavim tokiose organizacijose ar tokioje veikloje. Todl statyme nustatyta: pil i ei teisi apribojimas arba pirmenybi pilieiams suteikimas, atsivelgiant j tautin ar rasin priklausomum, taip pat tyiniai veiksmai, kuriais siekiama sukelti nacionalin ar rasin nesantaik arba vaidus, baudiami laisvs atmimu iki dvej met arba bauda su atmimu teiss eiti tam tikras pareigas arba dirbti tam tikr darb, arba usiimti tam tikra veikla iki trej met, arba be ios leiss atmimo (1 d.); vieas kurstymas susidoroti su kitatauiais baudiamas laisvs atmimu iki penkeri met arba bauda su atmimu teiss eiti l a m tikras pareigas, arba dirbti tam tikr darb, arba usiimti tam tikra veikla iki penkeri met, arba be ios teiss atmimo (2 d.); io straipsnio pirmojoje ir antrojoje dalyse numatytos veikos, suklusios mogaus mirt arba kitoki sunki padarini, baudiamos laisvs atmimu iki deimties met (3 d.). Akivaizdu, kad is kodekso straipsnis juridins technikos poiriu suformuluotas ne visai tinkamai. Straipsnio pirmojoje dalyje reglamentuoti du skirtingi nusikaltimai, antrojoje dalyje - pavojingesn vieno i j forma, o treiojoje dalyje - pirmojoje ir antrojoje dalyse numatytus nusikaltimus kvalifikuojantis poymis. BK 72 str. 1 d. numatytos dvi veikos. Piliei teisi apribojimas arba pirmenybi pilieiams suteikimas, atsivelgiant j tautin ar rasin priklausomum, yra tautin ar rasin diskriminacija, nes tokia veika ksinamasi tautin ir rasin lygiateisikum. O tyiniai veiksmai, kuriais siekiama sukelti nacionalin ar rasin nesantaik arba vaidus, kelia grsm visai visuomenei, perengia nacionalinio ir rasinio lygiateisikumo ribas. Todl ias veikas reikt traktuoti kaip savarankikus nusikaltimus.

Tautinio ir rasinio diskriminavimo objektas yra Lietuvos Respublikos piliei lygiateisikumas. statymas nurodo tik piliei diskriminavim. Vadinasi, i sudtis tiesiogiai neapima ne Lietuvos piliei - usieniei ir asmen be pilietybs, skaitant ir nuolatinius Lietuvos gyventojus. Objektyviosios puss poymiai. Teisi apribojimas ir pirmenybi suteikimas gali pasireikti vairiais veiksmais. Tai gali bti tam tikr taisykli, tvarkos, diskriminuojanios pilieius pagal j tautin ar rasin priklausomum, nustatymas, pvz., priimant darb, naudojantis vieuoju transportu ir pan., arba tiesioginis diskriminavimas apribojant teises ar taikant privilegijas, pvz., paeminant ar paauktinant pareigas, baudiant, priimant organizacijas, vaikus priimant darel, mokykl, atsisakant aptarnauti, leisti rengin ir t. t. Nusikaltimas laikomas baigtu atlikus atitinkamus veiksmus, kuriais siekiama apriboti teises arba suteikti pirmenyb, diskriminuoti dl tautybs ar rass. S u b j e k t y v i o s i o s puss poymiai. Nusikaltimas padaromas tiesiogine tyia, siekiant diskriminuoti piliet ar pilieius dl j tautybs ar rass. Subjektu gali bti pareignas, tarnautojas, taip pat asmuo, vykdantis viesias funkcijas, pvz., darbdavys, visuomeninio komiteto narys, advokatas, gydytojas, pardavjas, padavjas, durininkas ir pan., bei bet kuris asmuo, kuris imasi vykdyti viesias funkcijas ir diskriminuoja piliet dl jo tautybs ar rass. Taiau privaiame gyvenime kiekvienas yra laisvas elgtis savo nuoira, pvz., pasirenkant draugus, su kuo kalbti, k ignoruoti gali vadovautis simpatijomis ir antipatijomis, skaitant ir tautines bei rasines. Tai nra diskriminacija. Kvalifikuojamasis veikos poymis yra mogaus mirtis ar kitokie sunks padariniai (3 d.). is poymis yra, kai diskriminuojamasis dl to nusiudo, jeigu dl diskriminavimo kilo tarptautinis skandalas, valstybs interesams buvo padaryta alos ir pan. Taiau tokie padariniai manomi tik teorikai. Diskriminavimas apima lengvesnius u j nusikaltimus, pvz., eidim, ir neapima sunkesni, pvz., piktnaudiavimo tarnyba, tarnybos galiojim virijimo. Antroji veika, numatyta BK 72 str. 1 d. - tyiniai veiksmai, kuriais siekiama sukelti nacionalin ar rasin nesantaik arba vaidus, faktikai yra savarankikas nusikaltimas, kuriuo ksinamasi labiau visuomens saugum nei nacionalin ar rasin lygiateisikum. iais atvejais pagrindinis objektas yra visuomens saugumas. Objektyviosios puss poymiai -tyiniai veiksmai. Jie gali bti labai vairs. Tai gali bti ir jau aptartas tautinis ar rasinis diskriminavimas,

144

V skvrius

NUSIKALTIMAI LIETUVOS VALSTYBEI

145

jeigu tai daroma nurodytais tikslais - sukelti nacionalin ar rasin nesantaik ar vaidus. Tai gali bti nacionalistini, rasistini organizacij krimas, dalyvavimas j veikloje, nacionalistin ar rasistin ideologij propaguojanios literatros, kit krini krimas ar toki idj propagavimas bet kuriuo bdu. io nusikaltimo sudtis yra formalioji, nereikalaujanti padarini, pakanka aptartj veiksm. S u b j e k t y v i o s i o s p u s s poymiai. Veiksmai padaromi tyia. Tyia yra tiesiogin, nes kaltininkas ne tik suvokia, kad j i s propaguoja, skleidia idjas, galinias sukelti tautin ar rasin nesantaik, bet ir siekia toki padarini. Subjekt rat riboja tik amius ir pakaltinamurnas. 72 str. 2 d. numatytas vieas kurstymas fizikai susidoroti su kitatauiais yra veiksm, kuriais siekiama sukelti nacionalin ar rasin nesantaik arba vaidus, forma. i forma yra labiau pavojinga, todl j galima traktuoti kaip kvalifikuot antrosios veikos, numatytos I dalyje, sudt. Objektyviosios p u s s poymiai. Tai moni skatinimas, lenkimas, vertimas smurtauti prie kitatauius - muti, aloti, nuodyli, udyti ar kitaip fizikai susidoroti - ivaryti i nam, darboviets, viej viel, itremti i valstybs. Kuri tauta ar tautos ir prie kurias kurstoma tai daryli, neturi reikms. Kurstoma odiu, ratu, mitinge, susirinkime, atsiaukimuose, spaudoje, platinant garso, vaizdo raus, literatr, kitus krinius. Kurstymas turi bti vieas - neapibrtam ratui moni. Nevieas konkretaus asmens ar asmen kurstymas daryti tokius veiksmus kvalifikuotinas kaip rengimasis arba organizacin veikla daryti konkret nusikaltim. Kurstymas laikomas baigtu paskelbus, paskleidus atitinkamus raginimus nepriklausomai nuo padarini. Neturi reikms, kiek moni buvo kurstyta, kokiais budais, kok poveik tai padar kurstomiesiems, dar jie tai, kam buvo kurstomi, ar nedar. Aptariamojo turinio ir paskirties raini, spaudini ir panai dalyk krimas, gaminimas ar laikymas, turint tiksl juos platinti, vieai skelbti, yra rengimasis vieai kurstyti. Subjektyviosios puss poymiai sutampa su tyini veiksm, kuriais siekiama sukelti nacionalin ar rasin nesantaik arba vaidus, subjektyviosios puss poymiais. 72 str. 3 d. nurodyti padariniai - mogaus mirtis ar kitokie sunks padariniai yra kvalifikuojamasis tiek tyini veiksm, kuriais siekiama sukelti nacionalin ar rasin nesantaik arba vaidus, tiek vieo kurstymo fizikai susidoroti su kitatauiais, poymis. is poymis inkriminuotinas, kai aptartieji

tyiniai veiksmai arba vieas kurstymas buvo rezultatyvus, sukl nesantaik, fizik susidorojim su kitatauiais, ir tos nesantaikos, susidorojimo padarinys buvo mogaus mirtis arba pogromai, griovimai ar panas vykiai. BK projekte nusikaltim asmens lygiateisikumui ir sins laisvei skyriuje numatytos diskriminavimo dl tautybs, rass, lyties, kilms ar religijos ir kurstymo prie tautin, rasin, etnin, religin ar kitoki gyventoj grup sudtys, kurios apims ir veikas, numatytas galiojanio BK 72 straipsnyje. 5. Nusikaltimai valdymo tvarkai Neteistas valstybs sienos perjimas (BK 82 str.). statymas nusikaltimu pripasta tyin neteist Lietuvos Respublikos valstybs sienos perjim; u tai baudiama laisvs atmimu iki trej met arba bauda (1 d.). Ta pati veika, padaryta pakartotinai arba grups i anksto susitarusi asmen, baudiama laisvs atmimu iki penkeri met arba bauda (2 d.), [statyme numatytos ir dvi iimtys. 3 dalis skelbia, kad is straipsnis neapima t atvej, kai usienio pilietis neteistai atvyksta Lietuvos Respublik, nordamas pasinaudoti prieglobsio teise, o 4 dalis - kad usienietis, kuris neteistai perjo Lietuvos Respublikos valstybs sien, siekdamas i Lietuvos Respublikos teritorijos neteistai patekti treij al, nuo baudiamosios atsakomybs pagal straipsn gali bti atleidiamas ir statymuose bei Lietuvos Respublikos tarptautinse sutartyse nustatyta tvarka deportuojamas al, i kurios neteistai perjo Lietuvos Respublikos valstybs sien, arba al, kurios pilietis yra. Lietuvos Respublikos valstybs siena yra linija ir ja einanti vertikal, apibrianti valstybs teritorijos - sausumos, vanden, ems gelmi bei oro erdvs - ribas. Valstybs sienos nustatytos tarptautinmis sutartimis. Teritorin jra yra 12 jrmyli ploio vandenys prie Lietuvos pakrants. Lietuvos Respublikos valstybs sienos reim reglamentuoja Valstybs sienos ir jos apsaugos statymas bei statymas dl usieniei teisins padties. Valstybs sien galima pereiti tik nustatytose vietose pasienio kontrolei pateikus pas arba kit tarptautinius reikalavimus atitinkant dokument ir atlikus muitins kontrol. Neteistai pereinant valstybs sien ksinamasi valdymo tvark, paeidiamas Lietuvos Respublikos valstybs sienos nelieiamumas. Tiesioginis objektas - valstybs sienos nelieiamumas. O b j e k t y v i o s i o s puss poymiai. Valstybs sienos perjimas yra sausumos, vandens ar oro sienos kirtimas bet kuriomis priemonmis ir b-

146

V skyrius

NUSIKALTIMAI LIETUVOS VALSTYBEI

147

dais tiek i Lietuvos, tiek ir Lietuv. Valstybs sienos perjimas yra neteistas, kai tai daroma neturint paso ar kito tarptautinius reikalavimus atitinkanio dokumento, arba ir turint dokumentus, taiau pereinant sien ne nustatytoje vietoje. Nusikaltimas laikomas baigtu neteistai perjus valstybs sien. Nepavyks bandymas tai padaryti yra pasiksinimas. Subjektyviosios puss poymiai. Nusikaltimas padaromas tiesiogine tyia, kaltininkui suvokiant, kad jis neteistai pereina valstybs sien. Valstybs sienos paeidimas dl neatsargumo arba btinojo reikalingumo atveju nra nusikaltimas. Nusikaltimo motyvai ir tikslai veikos kvalifikavimui reikms neturi, iskyrus atvejus, numatytus 82 straipsnio 3 ir 4 dalyse. Subjektu gali bti Lietuvos Respublikos p i l i e t i s ir usienietis, turintis 16 met. Kvalifikuoja nusikaltim pakartotinumas ir grupiSkumas. Pakartotiniu nusikaltimas pripastamas, kai asmuo du ar daugiau kari neteistai pereina valstybs sien, nepriklausomai nuo teistumo u ankstesnj. Grup i anksto susitarusi asmen reikia dviej ar daugiau asmen susitarim padaryti nusikaltim iki jo pradios. Paymtina, kad 1999 met statymu buvo gerokai suvelninta 72 str. 2 d. sankcija. Atsisakyta iki tol buvusios trej met minimalios laisvs atmimo ribos ir numatyta alternatyvi laisvs atmimui bausm - bauda. is pakeitimas buvo labai aktualus, sudar galimyb teismui skirti bausm atsivelgiant faktik veikos pavojingum, kuris gali bti labai menkas ir esant 82 str. 2 d. nurodytiems kvalifikuojamiesiems poymiams. Pvz., kai dvi pasienio gyventojos grybaudamos susitaria ir surizikuoja pasivalgyti gryb ir u valstybs sienos, arba kininkas nusiveja ir parsiveda i u valstybs sienos ten nuklydus gyvul, nors ir yra veik kvalifikuojantys poymiai, akivaizdu, kad trej met laisvs atmimo bausm u toki veik yra absurdas. 82 str. 3 d. tvirtina tarptautins teiss pripastam princip, kad netrauktinas baudiamojon atsakomybn usienietis, neteistai perjs valstybs sien, jeigu jis tokiais veiksmais siek pasinaudoti prieglobsio teise kitoje valstybje, t. y. atvyko prayti leidimo apsigyventi dl to, kad usienio valstybje jis yra persekiojamas ne u kriminalin nusikaltim. Lietuvos Respublikos statymas dl usieniei teisins padties usienieiu laiko asmen, kuris nra Lietuvos Respublikos pilietis, neatsivelgiant tai, ar jis yra kurios nors kitos valstybs pilietis, ar ne. 82 str. 4 d. numato galimyb atleisti nuo baudiamosios atsakomybs vadinamuosius nelegalius migrantus, t. y. usienieius, neteistai perjusius Lie-

tuvos Respublikos valstybs sien, kai jie tai padaro ne nordami pasinaudoti prieglobsio teise gauti leidim apsigyventi Lietuvoje, o siekdami dar kart neteistai pereiti valstybs sien ir patekti treij al. ia norma 82 str. buvo papildytas labai pavluotai, tik 1999 metais. Faktikai tokia iimtis, atsivelgiant nelegali migrant, kuriuos reikt teisti ir kalinti, gaus, nors statyme nereglamentuota, buvo taikoma veik 10 met. iuo atveju buvo pratstas sovietiniams laikams prastas teisinis nihilizmas, o nulm tai statym leidjo aplaidumas. Neteistas usieniei gabenimas per Lietuvos Respublikos valstybs sien arba neteistai valstybs sien perjusi usieniei slpimas ar gabenimas (BK 82' str.). [statymas nustato, kad neteistai valstybs sien perjusi usieniei slpimas Lietuvos Respublikos teritorijoje baudiamas laisvs atmimu iki penkeri met arba bauda (1 d.), kad neteistas usieniei gabenimas per Lietuvos Respublikos valstybs sien arba neteistai valstybs sien perjusi usieniei gabenimas Lietuvos Respublikos teritorijoje baudiamas laisvs atmimu nuo penkeri iki deimties met su bauda (2 d.) ir kad neteisto usieniei gabenimo per Lietuvos Respublikos valstybs sien arba neteistai valstybs sien perjusi usieniei slpimo ar gabenimo Lietuvos Respublikoje organizavimas baudiamas laisvs atmimu nuo deimties iki penkiolikos met su bauda (3 d.). Norma, reglamentuojania atsakomyb u nelegal asmen gabenim Lietuvos Respublikos teritorij, joje arba ijos ar j slpim, t. y. 82' straipsniu, Baudiamasis kodeksas buvo papildytas 1996 metais atsivelgiant nelegali migrant per Lietuvos teritorij antpld ir iplitus nelegal versl juos gabenti ir slpti, kai toki veik nepakako traktuoti tik kaip bendrininkavim neteistai pereinant valstybs sien ar prisidjim prie io nusikaltimo. i specialioji norma buvo labai reikalinga, nes btinai reikjo sugrietinti atsakomyb u tokias veikas, taiau statym leidjas j formuluodamas padar klaid, nes, nustatydamas grietas bausmes, nediferencijavo tokio verslo organizatori, vykdytoj ir eilini padjj atsakomybs. i klaida buvo itaisyta 1999 met statymu. Dabar palyginti velnesns bausms, numatant galimyb nuteisti tik bauda, nustatytos u nelegali migrant slpim Lietuvoje, t. y. prieglaudos jiems suteikim, grietesns - u nelegal i migrant gabenim per valstybs sien bei per Lietuvos teritorij ir grieiausios - u nelegali migrant gabenimo ir slpimo organizavim. iuo nusikaltimu ksinamasi valdymo tvark ir Lietuvos valstybs sienos nelieiamum. Tiesioginis objektas - valstybs sienos nelieiamu-

148

V skyrius

NUSIKALTIMAI LIETUVOS VALSTYBEI

149

mas. Dalykas - mons, usienieiai, nelegaliai gabenami per Lietuvos Respublikos valstybs sien ar jos teritorij ir siekiantys taip patekti treij valstyb. Objektyviosios puss poymiai. Nelegali migrant slpimas yra prieglaudos jiems Lietuvoje suteikimas: busto, maisto parpinimas, padjimas ivengti demaskavimo neteistai perjus valstybs sien ir rengimsi dar kart tai padaryti. Nelegali migrant gabenimus tai asmen, siekiani neteistai pereiti Lietuvos valstybs sien, perveimus, pervedimas, perskraidinimas, perplukdymas per j (kontrabanda monmis), taip pat asmen, neteistai perjusi valstybs sien ir siekiani dnr kuri tai padaryti, veimas, vedimas ir pan. Lietuvos teritorija. Neteisto usieniei gabenimo per Lietuvos Respublikos valstybs sien ir neteistai valstybs sien perjusi usieniei slpimo ar gabenimo Lietuvos teritorijoje oi'Uini/avimas yra plan tai daryti sudarymas, norini nelegaliai pereiti valstybs sien paieka, slyg tai padaryti sudarymas, vedli, slpj verbavimus bei vadovavimas vykdant numatytus veiksmus. Subjektyviosios puss poymiai. Nusikaltimus padaromas tik tiesiogine tyia. Organizatorius suvokia ir siekia, kad asmenys, norintys neteistai pereiti Lietuvos Respublikos valstybs sien, l a i padaryt, suvokia ir siekia, kad asmenys, neteistai perj Lietuvos valstybs sien ir norintys dar kart tai padaryti, tai padaryt, bt pergabenti per Lietuv, bt nepastebti, nedemaskuoti Lietuvoje. Gabentojas suvokia, kad gabena, vea, veda per Lietuvos valstybs sien mones, kurie tai nori padaryti neteistai, suvokia, kad Lietuvos teritorija gabena mones, kurie valstybs sien perjo, Lietuvoje yra neteistai. Slpjas suvokia, kad suteikia pastog, aprpina ar kitaip padeda likti nedemaskuotu asmen ar asmenis, kurie neteistai yra Lietuvoje. Kokiais motyvais vadovaudamiesi organizatorius, gabentojas, slpjas tai daro u atlyginim, dl altruistini ar k i t paskat, reikms neturi. Taiau nra nusikaltimo, jeigu asmuo Lietuvos teritorija gabena mog ar mones, suteikia bst ar kitaip padeda neinodamas, kad jie yra neteistai perj valstybs sien, Lietuvoje yra nelegaliai, rengiasi neteistai pereiti valstybs sien, yra nelegals migrantai. Keikia atsivelgti tai, kad veantis, apnakvydinantis ar kitokias paslaugas teikiantis mogus ne tik neprivalo, bet ir neturi teiss (J e>g u teiss aktais tiesiogiai nenustatyta kitaip) reikalauti i jo veam ar kitaip aptarnaujam asmen dokument, rodani j teist buvim Lietuvoje, o praneti apie tarim suklus asmen valdios institucijoms yra tik moralin, ne teisin pareiga.

Moralin pareig vykdyti paskatinus materialiniu atlyginimu, bent pasienio zonose, bt veiksminga i nusikaltim prevencijos priemon. Subjektu gali bti ir Lietuvos pilietis, ir usienietis. Lietuvos Respublikos piliei gabenimas usien nelegaliai ten jiems pasilikti arba palikti be pagalbos (82 2str.). Lietuvos Respublikos pilieio gabenimas usien praytis prieglobsio, nelegaliai dirbti ar dl kit prieasi nelegaliai jiems pasilikti usienyje arba apgaulingai adant legal status usienyje, baudiamas laisvs atmimu iki eeri met ir bauda arba t i k bauda (1 d.). Ta pati veika, padaryta grups i anksto susitarusi asmen arba nepilnameio atvilgiu, baudiama laisvs atmimu nuo ketveri iki atuoneri met (2 d.). ia norma kodeksas papildytas 1999 metais, siekiant sumainti Lietuvos piliei nelegalios emigracijos sraut i Lietuvos isivysiusias Europos, Amerikos ir kitas valstybes, kuri skatina atskiri asmenys ar net agentros, turizmo priedanga organizuojantys usienin keliauti mones, kurie nori emigruoti, taiau negali to padaryti legaliai. Nelegali emigrant i Lietuvos, nepagrstai praani politinio prieglobsio usienyje, neteistai ten dirbani ar iekani nelegalaus darbo gausa labai kenkia Lietuvos prestiui, vaizdiui pasaulyje. Pagrindinis nusikaltimo objektas - Lietuvos Respublikos vaizdis. Aptariamomis veikomis daroma ala ir suklaidint, apgaut moni interesams, danai ir nuosavybei. Tai - papildomi objektai. Objektyviosios puss poymiai. 82 2 str. numatytoms veikoms vardyti panaudotas terminas gabenimas" nra tikslus, ne visai atitinka kriminalizuojam veik esm. Gabentojais vardijami asmenys, kurie sukursto, palenkia, paskatina, padeda, suorganizuoja mones vykti usien apibrtais tikslais, taiau jie keliauja legaliai ir savo noru. Faktikasis gabentojas, daniausiai turistin firma, apie tikruosius keliautojo, t. y. gabenamojo tikslus gali nieko neinoti. Veikas, numatytas 82 2 str., tiksliau bt vardyti lenkimu, kurstymu, organizavimu keliauti usien dispozicijoje nurodytais tikslais, o ne gabenimu". Gabenimas usien praytis ten prieglobsio reikia, kad asmuo ar grup asmen kursto, skatina, silosi padti, paada padti ar padeda keliauti usien bet kuriuo legaliu pretekstu, o nukeliavus - praytis prieglobsio, gauti pabglio status arba gauti nelegal darb, arba, adant legal statusgauti darb, teis mokytis, padti itekti, susituokti ar pan. Nusikaltimas laikytinas baigtu nuo to momento, kai gabenamasis" asmuo pradeda kelion usien aptartais tikslais. Lenkimas, kurstymas ke-

150

V skyrius

NUSIKALTIMAI LIETUVOS VALSTYBEI

151

liauti usien tokiais tikslais, paadai padti usienyje realizuoti iuos tikslus, kelions ar kelioni tokiais tikslais organizavimas yra rengimasis padaryti nusikaltim. Tais atvejais, kai asmuo ar asmenys straipsnyje nurodytais tikslais gabenami usien nelegaliai, veika traktuotina kaip bendrininkavimas neteistai pereinant valstybs sien (BK 82 str.). Kai gabentojas" u atitinkam atlyginim, turtin naud melagingai ada parpinti legal status ar nelegal darb usienyje, neketindamas i paad testi, veika turi ir sukiavimo, numatyto BK 274 str., poymi. S u b j e k t y v i o s i o s puss poymiai. Kaltininkas veikia tiesiogine tyia - kursto keliauti aptartais tikslais usien, ada padti tuos tikslus realizuoti, padeda tvarkyti kelions dokumentus ar organizuoja pai kelion. Subjekto motyvai ir tikslai veikos kvalifikavimui reikms neturi. Taiau tais atvejais, kai asmuo gabena mog usien, kad jis ten usiimt prostitucija, tiek gabenamajam tai inant, tiek neinant, veika sudaro prekybos monmis sudt ir kvalifikuotina pagal BK 131' straipsn. 131 3 str. inkriminuotinas ir tais atvejais, kai asmuo gabena mog usien apsimesdamas, kad tai daro BK 822 str. nurodytais tikslais, o faktikai turi tiksl j ten parduoti ar kitaip perleisti. Subjektu gali bti tiek legalias keliones usien organizuojantys asmenys, tiek asmenys, nesusij su tokia veikla. Pvz., kelioni agentros darbuotojas, suinteresuotas sukomplektuoti turist grup, 82 2 str. numatytais veiksmais skatina tapti agentros klientais, arba tai daro nesusijs su usienio kelionmis asmuo. Vengimas eilinio aukimo btinj krato apsaugos tarnyb (BK 79 str.). Straipsnyje konstatuojama, kad vengimas eilinio aukimo btinj Lietuvos Respublikos krato apsaugos arba jai alternatyvi (darbo) tarnyb baudiamas laisvs atmimu iki dvej met arba bauda (1 d.), o ta pati veika, padaryta susialojant kn arba simuliuojant lig, suklastojant dokumentus arba kitokios apgauls bdu, - laisvs atmimu iki penkeri met (2 d.). Karo prievols ir kiti statymai skiria btinj, profesionalij ir alternatyvij karo tarnyb. Lietuvos pilieio (vyro) pareig atlikti btinj karo arba alternatyvij darbo tarnyb nustato Konstitucija (139 str.). Neteistas vengimas atlikti i pareig yra nusikaltimas. Karo tarnybos organizavimo principai yra reglamentuoti Krato apsaugos sistemos organizavimo ir karo tarnybos statyme, o aukimo tarnyb tvark ir slygas nustato Karo prievols statymas. Alternatyviosios (darbo) krato apsaugos tarnybos atlikimo tvarka kol kas statymuose nra reglamentuota, todl nevykdoma.

Vengiant aukimo btinj karo tarnyb ksinamasi valdymo tvark, o tiesioginis objektas yra Lietuvos kariuomens komplektavimo interesai. O b j e k t y v i o s i o s puss poymiai. Vengimas BK 79 str. 1 d; prasme yra aukiamojo, kuriam sukako 19 met, be pateisinamos prieasties per 15 dien neatvykimas vietin teritorin karin staig, taip pat auktinio, kuris nebuvo aukiamas btinj karo tarnyb dl Karo prievols statyme numatyt prieasi, neatvykimas vietin teritorin karin staig ioms prieastims inykus, jeigu j i s neatvyko be pateisinamos prieasties. Pateisinamos neatvykimo prieastys yra ivardytos Karo prievols statymo 7 straipsnyje. Tai yra auktinio liga, eimos nario ar artimo giminaiio mirtis, stichin nelaim ar nelaimingas atsitikimas, jeigu tai patvirtinta pateisinamais dokumentais, pateikiamais naujok aukimo komisijai. Mintame statyme (8 str.) nustatyti ir atleidimo nuo btinosios karo tarnybos atvejai. Vengimas yra ir tais atvejais, kai auktinis, atvyks naujok aukimo komisij ir pripaintas tinkamu btinajai karo tarnybai, be pateisinamos prieasties neatvyksta paskirt dalin S u b j e k t y v i o s i o s p u s s poymiai. Nusikaltimas padaromas tyia. auktinis suvokia, kad jis privalo nustatytu laiku atvykti naujok aukimo komisij ar dalin, bet to nepadaro be pateisinamos prieasties. Neturi reikms, ar neatvykdamas jis siek visikai, ar laikinai ivengti karo tarnybos, ar nesiek to. Subjektas yra auktinis, t. y. Lietuvos Respublikos pilietis karo prievolininkas nuo 19 iki 27 met, neatliks btinosios karo tarnybos ir nuo jos neatleistas dl karo prievols statyme numatyt prieasi, taip pat buvs atleistas inykus atleidimo prieastims. Kvalifikuojantis atsakomyb poymis - aukimo vengimas apgauls b< l u . Apgauls bdai gali bti vairs. Susialojant kn reikia, kad aukiamasis tyia padaro al savo sveikatai siekdamas laikinai ar visikai ivengti karo tarnybos. Jeigu tai padaro kitas asmuo aukiamajam praant, j i e laikomi bendrininkais. Ligos simuliavimas yra nesanios ligos simptom sul.dimas ar demonstravimas, taip pat esamos ligos poymi tyinis padidinimas iki ribos, kuriai esant asmuo atleidiamas nuo aukimo. Dokument .uklastojimas - tai netikr dokument pagaminimas arba ikraipymas ir j i.iicikimas siekiant ivengti aukimo. Kitokia apgaul - vairiausi bdai, kuN . I I S siekiama suklaidinti aukimo komisij melaging ini apie save, ..ivo eim pateikimas, kito asmens u save pasiuntimas aukimo komisin i u ir pan.

152

V skyrius

' 1 ' S l k A L T I M A l LIETUVOS VALSTYBEI

153

BK projekte vengimas aukimo btinj krato apsaugos tarnyb reglamentuotas nusikaltim Krato apsaugos tarnybai skyriuje. Nusikaltimu pripastamas vengimas tik panaudojant apgaul. Neatvykimas nustatytu laiku nustatyt viet be pateisinamos prieasties laikomas baudiamuoju nusiengimu. Praktikai ir dabar tokia veika baudiama administracine tvarka. Administracini teiss paeidim kodekso 212 str. dubliuoja BK 79 str. 1 d., nors to neturt bti. Vengimas mobilizacinio aukimo (BK 80 str.). statyme nustatyta, kad vengimas mobilizacinio aukimo Lietuvos Respublikos krato apsaugos tarnyb baudiamas laisvs atmimu nuo dvej iki penkeri met. Mobilizacija yra ypatinga Lietuvos kariuomens komplektavimo forma. Ji gali bti visuotin ir dalin. Mobilizacija skelbiama ekstremali situacij atvejais, ekologini katastrof, stichini nelaimi metu ir kai gresia pavojus valstybs saugumui. Paskelbus mobilizacij, atsargos karo prievolininkai mobilizuojami Lietuvos mobilizacijos ir mobilizacinio rezervo rengimo statyme nustatyta tvarka. Jie per nustatyt laik privalo atvykti mobilizaciniuose aukimuose arba vietins karins staigos vadovo mobilizaciniame sakyme nurodyt punkt. iuo nusikaltimu ksinamasi Lietuvos kariuomens komplektavimo ekstremaliomis slygomis interesus. Objektas kariuomens komplektavimas. O b j e k t y v i o s i o s p u s s poymiai. Veika pasireikia arba neatvykimu per nustatyt laik nustatyt viet be pateisinamos prieasties, arba aukimo vengimu apgauls bdu, analogiku vengimui eilinio aukimo btinj karo tarnyb (r. BK 79 str.). S u b j e k t y v i o s i o s puss poymiai. Nusikaltimas padaromas tiesiogine tyia, siekiant visikai arba laikinai ivengti karo tarnybos. S ubj ektu gali bti tik Lietuvos Respublikos pilietis, atsargos karo prievolininkas, mobilizuojamas karo tarnyb. Atsargos karo prievolininku Karo prievols statymas (4 str. 9 d.) laiko: 1) karo prievolinink, atlikus btinj karo tarnyb ir paleist atsarg, taip pat karo tarnybos neatlikus dl iame statyme numatyt prieasi; 2) Lietuvos Respublikos piliet, tarnavus kitos valstybs kariuomenje ir prisiekus Lietuvos Respublikai; 3) Lietuvos Respublikos piliet, turini medicinos ar Vyriausybs nustatytos kitos specialybs auktj ar auktesnj isilavinim, reikaling ginkluotosioms pajgoms. Po mobilizacijos paskelbimo, kol nesibaig ekstremali situacija, lmusi mobilizacij, vykdomi eiliniai, mobilizaciniam aukimui prilyginami aukimai btinj karo tarnyb; tada io nusikaltimo subjektas yra visi auktiniai.

6. Nusikaltimas teisingumui Valstybini nusikaltim slpimas (BK 89 str.). statyme nustatyta, kad is anksto nepaadtas valstybini nusikaltim, numatyt io kodekso 62-67, >. 71 ir 75 straipsniuose, slpimas baudiamas laisvs atmimu nuo vieneii iki penkeri met. Nusikaltimo slpimas yra prisidjimas prie nusikaltimo, nusikaltimas teisingumui. Kai kuri nusikaltim valstybei slpim statymas laiko nusikall.mu valstybei. Tai valstybs idavimas, kolaboravimas, nipinjimas, ksinimasis aukt valstybs pareign bei usienio valstybi atstov gyvyb, diversija, kenkimas, genocidas bei banditizmas. Pagal BK 89 str. atsakomybe skyla tik u i anksto nepaadt i nusikaltim slpim, nes i anksto paadtas bet kurio nusikaltimo slpimas yra bendrininkavimas darant t nusikaltim. Slepiant nusikaltim padedama nusikaltliams ivengti atsakomybs trukdoma vykdyti teisingum. io nusikaltimo o b j e k t a s yra teisingumas. O b j e k t y v i o s i o s p u s s poymiai. Nusikaltimo valstybei slpimas yra tiek nusikaltimo vykio, fakto slpimas, tiek nusikaltim padariusio asmens slpimas. Slpimu laikomi t i k aktyvs veiksmai siekiant, kad teissaugos institucijoms likt neinomas kurio nors i dispozicijoje nurodyt nusikaltim padarymo faktas arba kad likt neinoma, kas padar tok nusikaltim. Tai gali bti nusikaltimo priemoni, ranki, nusikalstamu bdu gyt daikt, nusikaltim padariusio asmens, nusikaltimo pdsak ar kit kali paslpimas, sugadinimas, sunaikinimas. Nusikaltimas laikomas baigtu atlikus bent vien slpimo veiksm, neatsivelgiant tai, ar slpimas bent laikinai pavyko, ar nepavyko. Nusikaltimo slpimas nra vairs intelektuals veiksmai siekiant suklaidinti teisingumo institucij ar pareign - melagingi parodymai, melagingas praneimas, nepraneimas, nutyljimas. S u b j e k t y v i o s i o s p u s s poymiai. Slpimas yra tyinis nusikaltimas, padaromas tiesiogine tyia. Kaltininkas suvokia, kad slepia nusikaltim valstybei, nurodyt iame straipsnyje, ir siekia, kad jis likt neinomas teissaugos institucijoms arba kad j padar asmenys ar bent vienas i j ivengt baudiamosios atsakomybs. Slpimo motyvai ir tikslai nusikaltimo kvalifikavimui reikms neturi, juos gali bti atsivelgta individualizuojant bausm. io nusikaltimo subjektu gali bti tiek privatus asmuo, tiek pareignas. Jeigu pareignas nusikaltim slepia piktnaudiaudamas tarnyba, jo veika kvalifikuojama kaip nusikaltimo tarnybai ir slpimo sutaptis. Neatsako

154

V skyrius

u nusikaltimo slpim asmuo, jeigu jis tai padar siekdamas pats ivengti baudiamosios atsakomybs u slepiam nusikaltim arba kad jos ivengt jo eimos narys ar artimas giminaitis. BK projekte bet kurio sunkaus ir labai sunkaus nusikaltimo, skaitant ir nusikaltimus valstybei, slpimas reglamentuotas nusikaltim teisingumui skyriuje.

VI SKYRIUS

NUSIKALTIMAI MOGUI

LITERATRA 1. Transporto veiklos pagrind statymas. V. ., 1991, Nr. 30-804; 1997, Nr. 962423; 1998, Nr. 105-2894. 1. Geleinkelio transporto kodeksas. V. ., 1996, Nr. 59-1402; 1998, Nr. 1052896. 1. Oro erdvs naudojimo statymas. V. ., 1996, Nr. 48-1138. 1. Karo prievols statymas. V. ., 1996, Nr. 106-2427; 1999, Nr. 59-1918; 2000, Nr. 64-1933. 1. Mobilizacijos ir mobilizacinio rezervo rengimo statymas. V. ., 1996, Nr. 1162695; 1997, Nr. 66-1608; 1998, Nr. 61-1730. 1. Braduolins energijos statymas. V. ., 1996, Nr. 119-2771; 1997, Nr. 591368; Nr. 66-1605; Nr. 112-2825; 1999, Nr. 65-2088. 1. Potencialiai povojing rengini prieiros statymas. V. ., 1996, Nr. 461116. 1. [statymas dl usieniei teisins padties. V. , 1998, Nr. 115-3236; 1999, Nr. 89-2618; 2000, Nr. 5-125. 1. Krato apsaugos sistemos organizavimo ir karo tarnybos statymas. V. ., 1998, Nr. 49-1325; 1999, Nr. 11-246, Nr. 64-2069; 2000, Nr. 42-1194. 10. Valstybs ir tarnybos paslapi statymas. V. ., 1999, Nr. 105-3019; 2000, Nr. 27-713; Nr. 45-1297; Nr. 50-1433; Nr. 64-1932. 10. Valstybs sienos ir jos apsaugos statymas. V. ., 2000, Nr. 42-1192. 10. S. V. Djakov. Otvetstvennostj za gosudarstvennyje prestuplenija. Moskva, 1988. 10. J. Nocius. Itin pavojingi nusikaltimai valstybei. Vilnius, 1996.

I. NUSIKALTIM MOGUI SAMPRATA IR KLASIFIKAVIMAS Vienas i pagrindini baudiamj statym, baudiamosios teiss udavini yra mogaus, esmini jo vertybi apsauga nuo nusikalstam ksl. Lietuvos Respublikos Konstitucija skelbia, kad mogaus gyvyb saugo statymas (19 str.), mogaus laisv nelieiama (20 str.), mogaus asmuo yra nelieiamas, mogaus orum gina statymas (21 str.). ios konstitucins nuostatos yra realizuojamos tiek galiojaniame BK, tiek BK projekte. Baudiamj statym paskirtis yra mogaus, jo vertybi ir interes apsauga. Objektyviai kiekvienas nusikaltimas paeidia moni interesus, ir visos BK specialiosios dalies normos saugo mogaus interesus plaiuoju aspektu. Nusikaltimai valstybei, nuosavybei, valstybs tarnybai, visuomens saugumui, kininkavimo tvarkai ir visi kiti tiesiogiai ar netiesiogiai paeidia mogaus interesus, vienaip ar kitaip daro jiems al arba sudaro galimyb tokiai alai atsirasti. Taiau nusikaltimais mogui (asmeniui) vadinama tik ta grup nusikaltim, kuri rinis ir tiesioginis, be to, pagrindinis objektas (ne papildomas) yra btent mogus kaip gamtos krinys, jo pagrindins, gimtos, galima sakyti, knikos vertybs. Vis valstybi baudiamieji kodeksai numato specialius skyrius, kuriuose reglamentuojama atsakomyb u nusikaltimus mogui -jo gyvybei, sveikatai, nelieiamumui, laisvei, orumui. Daugumos ali baudiamieji kodeksai nusikaltimams mogui teikia prioritet. Tai rodo j vieta specialiosios dalies sistemoje ir santykinis sankcij, lyginant su kitais nusikaltimais, grietumas. Taiau sovietinje baudiamojoje teisje prioritetai buvo kiti. Pirmenyb buvo teikiama valstybs interes ir vadinamosios socialistins nuosavybs apsaugai. Kontrrevoliuciniai nusikaltimai (valstybiniai) buvo baudiami grieiausiai - mirties bausme arba laisvs atmimu iki 25 met. Panaios bausms, skaitant ir mirties bausm, buvo nustatytos ir u ekonominius nusikaltimus bei nusikaltimus valstybs nuosavybei. O u nusikaltimus mogui buvo baudiama ymiai vel-

156

VT s k y r i u s

i ,1 , M I IM I 1 A

M G I OU

157

niau. Pavyzdiui, net u labai sunk nuudym gan ilg laik maksimali bausm buvo laisvs atmimas iki 10 met. Tik po 1958 met ios disproporcijos sumajo, taiau prioritetai liko tokie pat kaip ir iki tol buv. Juos nesunku velgti ir buvusiame LSSR BK. Rinis nusikaltim mogui objektas yra pats mogus, t. y. biologin btyb, individas (homo sapiens). Tiesioginis i nusikaltim objektas gali bti mogaus gyvyb, sveikata, laisv, orumas. Galiojaniame BK visi ie nusikaltimai yra reglamentuoti viename (111) specialiosios dalies skirsnyje, juos prasta klasifikuoti pagal tiesiogin objekt ir vadinti itaip: asmens gyvybei (104-110 str.); asmens sveikatai (111-117, 124-126, 128, 129 str.); asmens laisvei (127, 131, 131', 1312, 131\ 132' str.); lytiniai nusikaltimai (118-122 str.) ir asmens garbei bei orumui (132, 133 str.). BK projekte nusikaltimai mogui klasifikuojami panaiai, bet jie, skirtingai nuo galiojanio BK, reglamentuoti ne viename, o penkiuose atskiruose skyriuose. Klasifikavimo kriterijus tas pats - tiesioginis objektas. Skiriasi ir nusikaltim vardijimas - j i s yra tikslesnis ir logikesnis. Terminas asmuo" keiiamas terminu mogus". Taip padaryta todl, kad asmuo gali bti ir juridinis, o baudiamajame statyme, reglamentuojant iuos nusikaltimus, turimas mintyje t i k fizinis asmuo, mogus. Be to, odis asmuo" asocijuojasi su asmenybe", t. y. siejasi su mogaus ypatumais, individualiais bruoais, o baudiamasis statymus gina kiekvien mog, neatsivelgdamas jo savybes. Nusikaltimai mogui BK projekto specialiojoje dalyje klasifikuojami taip: XV skyrius. Nusikaltimai mogaus gyvybei (120-124 str.). XVI skyrius. Nusikaltimai mogaus sveikatai (125-135 str.). XVII skyrius. Nusikaltimai mogaus laisvei (136-137 str.). XVIII skyrius. Nusikaltimai mogaus seksualinio apsisprendimo laisvei ir nelieiamumui (138- 142 str.). XIX skyrius. Nusikaltimai mogaus garbei ir orumui (143-144 str.). Ne visada veikos, turinios visus poymius, numatytus normoje, reglamentuojanioje atsakomyb u nusikaltim mogui, traktuojamos kaip toks nusikaltimas ir kvalifikuojamos pagal iuos straipsnius. Kai tokia veika padaroma darant kit, sunkesn, grieiau baudiam nusikaltim, ji yra to kito, sunkesnio nusikaltimo poymis ir savarankikai nekvalifikuojama. iais atvejais galioja norm turinio konkurencijos taisykls. Pavyzdiui, kiekvieno iaginimo atveju paeidiamas nukentjusiosios orumas, danai padaroma fizin ala - nukentjusioji sumuama ar sualojama, taiau ie, sa-

savarankiki nusikaltimai, tokiais atvejais yra iaginimo - sunkesn i u nusikaltimo poymis. Taip yra ir padarius kitos kategorijos sunkesn nu-, k a i t i m ne mogui, o valstybei, nuosavybei, visuomens saugumui ir ki-lir., kuriais ksinamasi ir mog. Dalis BK norm, reglamentuojani atsakomyb u kitus nusikaltimus, 11 c nusikaltimus mogui, nusikaltim kvalifikuojaniu poymiu nurodo al.| mogaus sveikatai, daniausiai sunk sualojim, arba gyvybei, kai nukentjusiojo mirtis yra neatsargus veikos padarinys. Pavyzdiui, BK 272 str. 1 d. numato atsakomyb u plim, susijus su sunkiu kno sualojimu. Daugelio nusikaltim visuomens saugumui straipsni, nustatani atsakomyb u paeidimus, kurie galjo sukelti sunki padarini (BK 229, 230, 231, 231' ir kt.), antrosiose dalyse kvalifikuojamuoju poymiu nurodytos moni aukos ir kiti sunks padariniai, t. y. ios sudtys apima ir neatsarg nuudym ar sunk sualojim. Analogikos sudtys suformuluotos ir BK projekte. Galima suabejoti tokios statym rengj pozicijos teisingumu. Akivaizdu, kad iais atvejais, kai vienos kategorijos sunkus nusikaltimas - nusikaltimas mogui laikomas kit nusikaltim - nuosavybei, visuomens saugumui ir pan. kvalifikuojamuoju poymiu, ignoruojamas nusikaltim sutapties institutas, nes faktikai yra padaromas ne vienas, o keli nusikaltimai. Keli skirting kategorij nusikaltimai jungiami vien nusikaltim. Tokia praktika yra prasta daugelio ali, ir ypa sovietiniams baudiamiesiems statymams. Paaikinti tai galima tikslingumu, siekiu palengvinti teissaugos ir teismo institucij darb, kad nereikt taikyti nusikaltim sutapties taisykli ir bt paprasiau paskirti bausm. Taiau tokia praktika vis dlto ne visada yra natrali, paeidia nusikaltim klasifikavimo principus, kelis skirtingus nusikaltimus suplaka vien ir neabejotinai ikreipia nusikalstamumo struktr, kriminalin statistik, neteisingai atspindi nusikaltim mogui, o ypa sunki tyini sualojim ir neatsargi nuudym, skaii.

2. NUSIKALTIMAI MOGAUS GYVYBEI Nusikaltimai mogaus gyvybei galiojaniame BK vadinami nuudymais, iskyrus vien- privedim prie saviudybs. Nuudymas yra neteistas tyinis arba neatsargus gyvybs atmimas kitam mogui. Privedimas prie sa-

s158

VI s k y r i u s

I MK Al I 1MAI MOGUI

159

viudybs irgi yra nusikaltimas gyvybei, bet, skirtingai nuo nuudymo, iuo atveju nukentjusysis, nors ir paveiktas kaltininko, pats smoningai nutraukia savo gyvyb (nusiudo). mogaus gyvyb yra unikali vertyb, gamtos suteikiama vien kart (nors yra ir kitoki teorij). Gyvyb yra vis kit mogaus vertybi slyga. Nuudymu nutraukiama kito mogaus (ne savo) gyvyb, individo egzistavimas, mogui padaroma didiausia, neatkuriama ala. ala padaroma ne tik nukentjusiajam, bet ir jo artimiesiems, visuomenei apskritai. Nuudym pavojingumas yra iskirtinis -jie iurkiausiai paeidia morals, dorovs reikalavimus, krikioniksias vertybes. Pirmasis i deimties Dievo sakym skelbia - neudyk. Ilgus amius bausm u nuudym buvo viena - mirties bausm. U sunkiausius nuudymus i bausm dar taikoma ir dabar, nors nemaai valstybi jos atsisak. Mirties bausm labai primena nuudym, nes tyia atimama gyvyb kitam mogui. Taiau teisikai, nors tai ir nehumanikas aktas, jis nra nuudymas, nes gyvyb nusikaltliui atimama teistai, vykdant teismo nuosprend. Teistai gyvyb gali bti atimta ir btinosios ginties atveju, karo myje bei vykus nelaimingam atsitikimui (nesant kalts). Nuudymo objektas yra kito mogaus gyvyb. Tai individo - homo sapiens biologin bkl, nepriklausoma nuo individuali jo savybi. Neturi reikms, ar mogus jaunas, sveikas, protingas ir stiprus, ar vos gims, senas, ligotas, bejgis, mirtantis. Neturi reikms jo intelektas, tuo labiau -ras, tautyb, pilietyb, socialin padtis. Pakanka, kad jis yra gyvas. Nuudymo objektas yra tik kito mogaus gyvyb. Gyvybs atmimas sau nra nuudymas ir apskritai nra nusikaltimas. Saviudyb, nors prietarauja dorovei ir yra smerkiama krikionikosios religijos, nra udrausta baudiamajame statyme. Nuudymo dalykas - pats mogus, jo knas. udomas mogus turi bti gyvas, fiziologikai funkcionuojantis. Jis turi bti gims ir dar nemirs. Todl baudiamajai teisei aktualu gyvybs pradios ir gyvybs pabaigos traktuot. Skiriamoji vaisiaus ir mogaus riba yra gimimas. Gimimas, savo ruotu, yra procesas, ir kartais gana ilgas. mogaus gyvybs pradia laikomas ir apvaisinimas, embrionin gemalo bkl, naujagimio pasirodymas i si, atsiskyrimas nuo motinos kno, virktels atskyrimas, pirmasis kvpimas. Taiau baudiamoji teis gyvybs pradia laiko gimdymo pradi. Tai reglamentuota statyme - BK 106 straipsnyje, nurodant nuudym gimdymo metu". Todl tik prasidjus fiziologiniam gimdymui, nors dar neijs i si

ii.miajiimis, jau yra mogus. mogaus gyvybs pabaiga ilg laik buvo laiI urna klinikin mirtis, t. y. kai nustoja funkcionuoti irdis ir kvpavimas, t a i a u medicinai tapus pajgiai atgaivinti mog, itikt klinikins mirties, .iliiiiujinti irdies darb, palaikyti gyvyb dirbtine irdimi, net j pakeisti, pala'isti kitus organus, gyvybs pabaiga jau laikoma biologin mirtis. Biologine mirtis itinka, prasidjus negrtamam mogaus galvos smegen lsteli nimo procesui, nors kai kurios organizmo funkcijos dar tsiasi. 1997 m. kovo "> d. priimto Lietuvos Respublikos mogaus mirties ir kritini bkli staivmo 5 str. nurodoma, kad mirties faktas nustatomas negrtamai nutrkus mogaus kraujotakai ir kvpavimui arba nustaius mogaus smegen mirt. Btini o b j e k t y v i o s i o s puss nuudymo poymiai yra kaltininko veika ir jos padariniai - kito mogaus mirtis. is nusikaltimas daniausiai padaromas aktyviais veiksmais - fiziniu, mechaniniu, cheminiu, psichiniu poveikiu, pvz., aunant, muant, nuodijant, gsdinant ir pan. Nuudymas gali Initi padarytas ir neveikimu, turint pareig ir galimyb veikti atitinkamai ir l a i p ivengti kito mogaus mirties. Nuudymas yra baigtas nusikaltimas atsiradus padariniams - mirus nukentjusiajam. Tai materialioji sudtis. Tarp veikos ir padarini turi bti teisikai svarbus prieastinis ryys, nukentjusiojo mirtis turi bti dsningas, ne atsitiktinis kaltininko veikos padarinys. Jeigu veika siekiama nuudyti, bet nukentjusysis nemir dl prieasi, nepriklausani nuo kaltininko valios, arba jei ir mir, bet dl kit prieasi, yra pasiksinimas nuudyti. Pasiksinimas manomas tik veikiant tiesiogine tyia, siekiant io rezultato. Kai gyvyb atimama nors ir nukentjusiajam sutikus, praant, reikalaujant, i pasigailjimo, siekiant nutraukti kanias beviltikam ligoniui, yra nuudymas. Kitos objektyvios aplinkybs - nusikaltimo priemons, laikas, vieta veikos kvalifikavimui reikms neturi, tik kai kurie bdai - ypatingas iaurumas ir pavojingumas kit moni gyvybei yra nuudym kvalifikuojantys poymiai. S u b j e k t y v i o s i o s p u s s poymiai. Kaip minta, galiojantis statymas nuudymu vadina gyvybs atmim kitam mogui tiek tyia, tiek dl neatsargumo. Tyinis nuudymas gali bti padarytas ir tiesiogine, ir netiesiogine tyia. Tiesiogin tyia yra tada, kai kaltininkas suvokia, jog dl jo veikos kitas mogus mirs, numato nukentjusiojo mirt kaip reali galimyb, ir jos siekia. statyme (BK 9 str.), nusakant kaltininko ir padarini santyk tiesiogins tyios atveju, nurodoma, kad ,j norjo". Vargu ar odis norjo" visada linka tiesioginei tyiai nusakyti, [manoma situacija, kai asmuo, siekdamas nu-

160

VI s k y r i u s

II \M I M A 1 MOGUI

161

kentjusiojo mirties, i esms jos nenori, bet dl tam tikr prieasi yra priverstas taip veikti, siekia jos antauojamas, paveiktas grasinim, kit valios. Netiesiogin tyia yra tada, kai kaltininkas suvokia, kad taip veikdamas, pvz., mudamas, gali sukelti kito mogaus mirt, bet nenori ir nesiekia toki padarini. Jo tikslas nra atimti gyvyb, tuo metu jam nesvarbu, koks bus rezultatas, vadinasi, tokiems padariniams ji s leidia kilti smoningai. Jeigu nukentjusysis mirta, yra tyinis nuudymas netiesiogine tyia, jeigu ne veika kvalifikuojama pagal faktikai atsiradusius padarinius. Tardymo ir teism praktikoje netiesiogin tyia nuudym bylose kartais ignoruojama. Ypa tai buvo akivaizdu iki 1993 met, kai tyinio sunkaus kno sualojimo kvalifikuojamuoju poymiu BK 111 str. 2 d. buvo nurodyta nukentjusiojo mirtis ir praktikai visada, kai sunkiai sualotas nukentjusysis mirdavo ne tuoj, buvo daroma ivada, kad sualotas jis buvo tyia, o mirties atvilgiu tai ess neatsargumas. Sovietin teis ir galiojantis BK gyvybs atmim dl neatsargumo vadina nuudymu. Taiau tyinio ir neatsargaus gyvybs atmimo motyvacija ir pavojingumo laipsnis yra labai skirtingi. Be to, ir statyme nemaai neatsargi gyvybs atmimo atvej vardijami ne kaip nuudymas, o kaip taisykli paeidimas (BK 141 str. 2 d., 229 str. 2 d. ir kt.). Todl gyvybs atmimas dl neatsargumo BK projekte nebetraktuojamas kaip nuudymo ris, o yra savarankikas nusikaltimas mogaus gyvybei. Tais atvejais, kai gyvyb kitam mogui atimama be kalts - nra nei tyios, nei neatsargumo, t. y. asmuo nenumat savo veikos padarini ir neprivaljo arba ioje konkreioje situacijoje negaljo j numatyti, taigi nra ir nusikaltimo. Tai ne nuudymas, o nelaimingas atsitikimas. Nuudymui kvalifikuoti ir bausmei individualizuoti svarbu nusikaltimo motyvas, o tiksliau - jo motyvacija. Motyvas yra subjektyvi veikos prieastis, motyvacija - mogaus poelg paskatinusi motyv ir tiksl kompleksas, vidins paskatos, ireiktos veika, siekiant apibrt tiksl. mogaus poelg daniausiai paskatina ne vienas, o keletas motyv, bet nuudymo atveju reikia nustatyti pagrindin, lemiam motyv, kuris svarbiausias teisikai vertinant nusikaltim. Daniausiai nuudoma i kerto - apie 50 procent i nusikaltim. Pastaraisiais metais nuolat daugja nuudym dl savanaudik paskat. Nuudymo subjektu pripastamas pakaltinamas 14 met asmuo, (statyme daroma prielaida, kad paauglys, sulauks 14 met, jau suvokia tyins veikos, kuria atimama gyvyb kitam mogui, pavojingum ir todl u

! i.is veikas turi atsakyti baudiamja tvarka. Skirtingose alyse amiaus Minimumas nra vienodas, jis svyruoja nuo 8 iki 16 met. Hc skirstymo pagal kalts form tyinius (104-107 str.) ir neatsargius i l i i > sir.), Baudiamajame kodekse numatytos kelios tyini nuudym r\: lyiniai nuudymai pagal sunkumo laipsn klasifikuojami paprastuoiii',, kvalifikuotuosius ir privilegijuotuosius. Paprastu nuudymu vadinamas nusikaltimas, numatytas BK 104 straipsM \ | C . statyme jis vardytas tyiniu nuudymu, literatroje dar vadinamas nundymu be atsakomyb sunkinani ar lengvinani aplinkybi. Toks apibudinimas nra tikslus, netgi neteisingas, nes praktikai nra nusikaltim, I i n i e neturt nei atsakomyb sunkinani, nei lengvinani aplinkybi. Bt nksliau j vadinti nuudymu be kvalifikuojamj ir privilegijuojamj poAini, numatyt BK 105, 106 ir 107 straipsniuose, t. y. paprastuoju. Kvalifikuoto nuudymo sudtis numatyta BK 105 straipsnyje. is nusikalnmas ir statyme netiksliai, neteisingai vardytas tyiniu nuudymu sunkinaniomis aplinkybmis. Bet kur nusikaltim, skaitant ir tyin nuudym, sunkinanios aplinkybs yra ivardytos BK 41 straipsnyje. Aplinkybs, nurodylos BK 105 str., yra ne sunkinanios, o j, nuudym, numatyt BK 104 str., kvalifikuojanios. Paprastai kvalifikuotos sudtys formuluojamos pagrindin sudt numatanio BK str. 2 d., iuo gi atveju BK yra atskiras straipsnis. Privilegijuotieji tyiniai nuudymai numatyti BK 106 ir 107 straipsniuose. Juose nurodyti poymiai gerokai maina tyinio nuudymo pavojingumo laipsn ir keiia jo kvalifikavim. Taip yra, kai motina nuudo savo naujagim gimdymo metu ar tuoj po gimdymo (BK 106 str.) ir kai nuudoma staiga labai susijaudinus dl nukentjusiojo neteist veiksm ar sunkaus eidimo (BK 107 str.). Tyiniai nuudymai (skaitant pasiksinimus) sudaro nedidel nusikalstamumo struktros dal ir nesiekia vieno procento vis uregistruot nusikaltim. Taiau jie sudaro net pus sunki tyini nusikaltim mogui. Tyini nuudym dinamika, ypa pastaraisiais metais, gana grsminga. Tarpukario Lietuvoje per metus buvo padaroma apie imt tyini nuudym. Atkrus Lietuvos nepriklausomyb, 1991 metais toki nusikaltim buvo uregistruota 260, 1992 - 203, 1993 - 480, 1994 - 523, 1995 - 502, 1996 -405, 1997 - 391, 1998 - 356, 1999 - 343. Pastarj trej met vidurkis -apie 400 tyini nuudym. Tyinis nuudymas (BK 104 str.). [statymas skelbia, kad tyinis nuudymas baudiamas laisvs atmimu nuo penkeri iki dvylikos met.

162

VI s k y r i u s

JUSIKALTIMAI MOGUI

163

BK 104 straipsnyje tik nurodyta veika tyinis nuudymas. Tai yra bendroji i nusikaltim norma, inkriminuojama u neteist kito mogaus gyvybs atmim tyia, kai nra n vieno i nuudym kvalifikuojani poymi, ivardyt BK 105 str., nei j privilegijuojani poymi, nurodyt BK 106 arba 107 straipsniuose. Taigi 104 str. inkriminuojamas vadovaujantis norm konkurencijos principu, kai nuudymas nra nei labai pavojingas (sunkinaniomis aplinkybmis), t. y. kvalifikuotas, nei maiau pavojingas (lengvinaniomis aplinkybmis), privilegijuotas. Teism praktikoje paprastu nuudymu pripastami tyiniai nuudymai eimynini, kit buitini kivir metu, abipusi mutyni metu, nuudymai i kerto, pavyduliavimo, pavydo, akivaizdiai perengus btinosios ginties ribas, paeidus aunamojo ginklo naudojimo taisykles, nukentjusiajam praant ir kitais atvejais, kai tokios veikos neturi poymi, numatyt BK 105, 106 ar 107 straipsniuose. Paprasti nuudymai savo ruotu pagal veikos motyv klasifikuojami kelias gana skirtingo pavojingumo laipsnio kategorijas. Sunkiausi i j yra nuudymai dl vadinam em, gding, blog, negatyvi paskat. Tai kertas, kai nuudoma u tikr ar sivaizduojam nuoskaud. Pavyduliavimas, kai nuudoma dl intymios neitikimybs. Pavydas - dl to, kad turtingas, jaunas, graus ir pan. Lengvesni nuudymai yra dl neutrali paskat - darant mokslin eksperiment, paeidiant aunamojo ginklo naudojimo taisykles, perengus btinosios ginties ribas ar nusikaltlio sulaikymo slygas. Treioji kategorija - altruistins paskatos - i pasigailjimo, nukentjusiojo praymu. Iki 1997 met, kol BK 105 str. nebuvo papildytas 13-uoju punktu, nukentjusiojo maametyst ir bejgik bkl pripainusiu nuudym kvalifikuojaniu poymiu, naujagimio nuudymas ne tuoj po gimdymo buvo traktuojamas kaip paprastas nuudymas. Paprastu danai pripastamas nuudymas staiga labai susijaudinus, taiau nesant kit BK 107 str. numatyt privilegijuoto nuudymo slyg. Kadangi BK 104 str. apima gan vairaus pavojingumo laipsnio nuudymus, todl io straipsnio sankcijoje numatytos bausms - laisvs atmimo ribos palyginti plaios, net septyneri met intervalas. Taip teismui sudaroma galimyb individualizuoti bausm. Didiausi reikm individualizuojant bausm u paprast nuudym turi veikos motyvacija-ji negatyvi ar pozityvi, na ir, inoma, kitos sunkinanios ar lengvinanios aplinkybs. BK projekto straipsnio dalyje, nustatanioje atsakomyb u paprast nuudym, akcentuojama, kad tai yra bendroji nuudym norma, nes dis-

pozicijoje apibriama nuudymo svoka ir nurodoma, kad tai yra tyinis neteistas kito mogaus gyvybs atmimas. Vadinasi, neatsargus gyvybs atL-mimas nra nuudymas. Sankcija u paprast nuudym gerokai sugrietinama: tiek minimalus, tiek maksimalus laisvs atmimo terminas padidinamas trejais metais ir yra nuo atuoneri iki penkiolikos met. Tyinis nuudymas sunkinaniomis aplinkybmis (BK 105 str.). Tyinis nuudymas: 1) savo motinos arba tvo; 2) dviej ar daugiau asmen; 3) nios moters; 4) pavojingu daugelio moni gyvybei bdu; 5) itin iauriai; 6) darant kit sunk nusikaltim; 7) turint tiksl paslpti kit sunk nusikaltim; 8) dl savanaudik paskat; 9) dl chuliganik paskat; 10) ryium su nukentjusiojo vykdymu savo valstybins ar pilietins pareigos; 11 ) jeigu tai (iskyrus 106 ir 107 str.) padar itin pavojingas recidyvistas; 12) jeigu tai padar asmuo, anksiau nusikalts tyiniu nuudymu, numatytu io kodekso 104 arba 105 straipsniuose; 13) maameio asmens ar bejgikos bkls asmens, - baudiamas laisvs atmimu nuo deimties iki dvideimties met arba laisvs atmimu iki gyvos galvos. Kaip minta, io straipsnio pavadinimas statyme yra netikslus, nes jame ivardyt aplinkybi esm yra ne tai, kad jos sunkina atsakomyb u nuudym, o tai, jog jos yra alternatyviai btini nuudymo, numatyto 104 str., t. y. kvalifikuojantys nusikaltim poymiai. O sunkinaniomis iuo, kaip ir visais atvejais, yra tos aplinkybs, kurios nurodytos BK 41 straipsnyje, bet nenurodytos iame straipsnyje. Esant bent vienam i 105 str. nurodyt veikos poymi (ir nesant privilegijuojamj poymi, numatyt 106 arba 107 str.), nuudymas laikomas labai sunkiu. Nuudym kvalifikuojantys poymiai klasifikuojami pagal tai, kur nusikaltimo sudties element jie apibdina - objekt, objektyviosios, subjektyviosios puss poymius ar subjekt. Kvalifikuojamieji poymiai, apibdinantys objekt, tiksliau - nukentjusj, yra nurodyti 105 straipsnio 1, 2, 3 ir 13 punktuose. Savo m o t i n o s ar tvo nuudymas - 1 punktas. Sovietinje teisje ir LR BK iki 1991 met is poymis nebuvo nuudym kvalifikuojantis. Savo motinos (ypa) ar tvo nuudymas yra akivaizdiai priegamtika veika, nes kaltininkas atima gyvyb mogui, j jam suteikusiam. Tokie nusikaltimai drastikiausiai paeidia krikionikj ir apskritai mogikj moral. Autoriaus nuomone, poymis savo motinos ar tvo" reikia, kad kaltininkas yra kraujo ryiu susijs su nukentjusiuoju ir tai inojo. Pamots, patvio, vaikintoj nuudymas nesudaro io poymio. Pastaruoju metu t-

164

VI s k y r i u s

i l ' S I K A L T I M A I MOGUI

165

v nuudymo atvejai kartais turi ir esmini lengvinani aplinkybi, pvz., kai nusikaltim iprovokuoja iaurus nukentjusiojo elgesys kaltininko, jo motinos ar kito artimo mogaus atvilgiu. Taiau jeigu tai ne btinoji gintis ir nra nuudym privilegijuojanio poymio, numatyto BK 107 str. -to afek bsenos, inkriminuotinas 105 str. 1 punktas. D v i e j a r d a u g i a u a s m e n n u u d y m a s - 2 p u n k t a s . K e li moni nuudymas neabejotinai yra sunkesnis nusikaltimas, nei panaiomis aplinkybmis vieno mogaus nuudymas. 105 str. 2 p. taikytinas, kai -pada rytas vienas nusikaltimas tyia atimant gyvyb dviems ar daugiau moni. Daniausiai tai padaroma vienoje vietoje ir tuo paiu metu. Kaltininkas ar ba siekia nuudyti kelis mones, arba veikia neapibrta, nekonkretizuota tyia ir sukelia tokius padarinius. 105 str. 2 p. nurodytas poymis yra ir tais atvejais, kai kaltininkas, turdamas sumanym nuudyti kelis mones dl to paties motyvo, nuudo vien, paskui kit, nebtinai tuo paiu metu ir toje paioje vietoje. Pvz., vyras pavyduliaudamas mon nuudo namie, paskui suranda jos meilu ir j nuudo. Kai vienas mogus nuudomas, o kito gyvyb pasiksinama, veika tik negali bti vertinama kaip pabaigtas dviej moni nuudymas. Tokia vei ka kvalifikuotina pagal BK 104 arba 105 str. Qe\gu vra kitame jo punkte numatyt poymi) ir pagal 105 str. 2 p. bei 16 str. (pasiksinimas nuudy ti du mones). manoma, bent teorikai, situacija, kai vienu metu toje paioje vietoje tais paiais veiksmais gyvyb atimama dviem monms, taiau vienam tyia, o antram - dl neatsargumo. Tokiu atveju 105 str. 12 p. inkriminuoti negali ma, nes yra du savarankiki nusikaltimai - tyinis ir neatsargus nuudymas. Kai kaltininkas ne vienu metu nuudo du mones ir i veik neapima ben dras nusikalstamas sumanymas, inkriminuotinas pakartotinis nuudymas -105 str. 12 punktas. N ios m oters nuudymas -3 punktas. N ios m oters pad tis yra iskirtin daugeliu poiri - psichologiniu, fiziologiniu, moraliniu, socialiniu. Be to, atimant gyvyb niai moteriai, sunaikinamas ir mogaus vaisius, gemalas, pradjusi formuotis gyvyb. Todl nios moters -nuu dymas pripastamas labai sunkiu. Inkriminuojant i aplinkyb reikia nu statyti ne tik tai, kad nukentjusioji buvo nia, bet ir tai, kad kaltininkas apie tai inojo, tai numat ar bent turjo ir galjo numatyti. Ntumo ja stadi - pirmas ar devintas ntumo mnuo, taip pat tai, kad nuudymo vai moty nesusij su ntumo faktu, nusikaltimo kvalifikavimui reikms neturi.

manoma, kad nuudius ni moter vaisius neva, taiau i aplinkyb nekeiia veikos kvalifikavimo. M a a m e io a s m e n s a r b e j g i k o s b k l s a s m e n s- n u udymas - 13 punktas. Bejgikos bkls pripaintinas mogus, dl sa vo amiaus, fiziologini ar kit prieasi negalintis veiksmingai pasiprie inti udikui. Tai gali lemti ir maametyst. Pagal galiojani statymo for muluot kiekvienas asmuo, jaunesnis nei 14 met, pripastamas bejgikos bkls. 105 str. 13 p. inkriminuotinas ir u kaito, mogaus, kuriam atimta laisv, nuudym, u mieganio, apalpusio, be smons dl ligos ar apsvai gimo esanio, sunkiai serganio ar nusenusio nuudym. Be to, reikia nu statyti, kad kaltininkas suvok nukentjusj esant tokios bkls ir pasinau tuo dojo bejgikumu. Objektyviosios puss poymiai, kvalifikuojantys nuudym, nurodyti 105 str. 4 ir 5 punktuose. N uudym as pavojingu a u g e l i o m o n i gyvybei bdud 4 punktas. Pavojingas daugelio moni gyvybei bdas yra, kai kaltininkas, siekdamas atimti gyvyb konkreiam mogui, veikdamas tiesiogine tyia, s moningai panaudoja priemones ar bdus, dl kuri gali ti ir kiti mons. Pvz., sprogdina, padega, audo mog, esant minioje, apnuodija vandens re zervuar ir pan. Analogiki veiksmai nesiekiant atimti gyvybs konkreiam mogui, sukl toki padarini, t. y. nuudymas nekonkretizuota, neapibr ta tyia, jeigu dl to galjo ti ir kiti mons, taip pat sudaro poym. Jei gu taip veikiant sualojami kiti mons, inkriminuotinas ir sualojimas. Nuudymasi t i n i a u r i a i - 5 punktas. Kiekvienas nuudymas yra iaurus nusikaltimas. BK 105 str. 5 p. inkriminuotinas tik tais atvejais, kai jis itin, labai iaurus. Ypating nuudymo iaurum lemia didels kanios, objektyviai sukeltos nukentjusiajam prie mirt, taip pat kitos aplinkybs, rodanios ypating kaltininko iaurum. Nuudymas laikytinas itin iauriu, kai nukentjusiajam sukeliamos didels fizins kanios -jis kankinamas, pa daroma daug sualojim, sudeginamas, numarinamas badu ir pan. Tokiais laikytini ir tie atvejai, kai prie mirt tyiojamasi i nukentjusiojo ir taip jam ar jo artimiesiems sukeliama dideli dvasini kani. Pvz., vaiko -udy mas motinos akivaizdoje. I t i n iauriais turt bti pripastami ir tie nuudymai, kai kaltininko veiksmai po nusikaltimo rodo jo ypating iaurum - kai tyiojamasi- i la vono: jis pjaustomas, badomas ir pan. Taiau LR Aukiausiojo Teismo se natas, kartodamas buvusio SSRS Aukiausiojo Teismo plenumo iaikini-

s166

VI s k y r i u s

S I K A L T I M A I MOGUI

1(1/

mus, nurod, kad jei kaltininkas suvokia, jog nukentjusysis jau negyvas, tokie veiksmai nra nuudymo veiksm tsinys ir nesudaro ypatingo nuudymo iaurumo poymio, kaip ir manipuliavimas su lavonu, siekiant paslpti nusikaltim.1 Iaikinimas i dalies yra pagrstas, taiau tokie veiksmai neabejotinai rodo ypating kaltininko iaurum. Nuudymas darant k i t s u n k n u s i k a l t i m - 6 punktas. is punktas inkriminuojamas, kai nuudyta darant kit sunk nusikaltim, t. y. nusikaltim, nurodyt BK 8' straipsnyje. Tokiais atvejais veika kvalifikuotina kaip nusikaltim sutaptis, iskyrus banditizm (BK 75 str.) ir teroro akt (BK 2273 str.), kuri sudtys, j sankcijas papildius laisvs atmimo iki gyvos galvos bausme, apima ir tyin nuudym sunkinaniomis aplinkybmis. Nusikaltim sutaptis yra tiek tais atvejais, kai, pvz., diversija sukl mogaus t, tiek tais atvejais, kai nuudomas mogus, pvz., pagrobtas kaitu, arba kai panaudojus fizin smurt, kaip turto prievartavimo priemon, nukentjusysis mirta. Paymtina, kad LR Aukiausiojo Teismo senatas yra iaikins, jog kai tyia nuudoma plimo metu, veika kvalifikuotina tik kaip tyinis nuudymas dl savanaudik paskat. 2 Taiau toks aikinimas prietarauja ir statymo raidei, ir prasmei. Tik kai mogus nuudomas darant BK 8' str. nenurodyt nusikaltim, pvz., savavaldiaujant, 105 str. 6 p. negali bti inkriminuojamas, veika kvalifikuotina t i k pagal BK 104 str. (je'gu nra kit nuudym kvalifikuojani poymi, numatyt BK 105 str.). Subjektyviosios puss poymiai, kvalifikuojantys tyin nuudym, yra numatyti BK 105 str. 7, 8, 9 ir 10 punktuose. Nuudymas t u r i n t t i k s l n u s l p t i k i t s u n k n u s i k a l t i m - 7 punktas. Sunks nusikaltimai, kuriuos siekiama nuslpti, ivardyti BK 81 straipsnyje. Slepiamas nusikaltimas gali bti padarytas anksiau, tuo metu daromas ar parengiamas daryti ateityje tiek paties kaltininko, tiek kito asmens. Slpimu suprantamas siekis nuudant nuslpti pat kito nusikaltimo fakt arba nuslpti savo ar kito asmens, j padariusio ar daranio, dalyvavim. Pavyko ar nepavyko pasiekti tiksl, reikms neturi. Nuudymas d l savanaudik paskat - 8 punktas. Savanaudikumas, kur galima vardyti ir materialiniu suinteresuotumu, bdingas daugumai moni ir laikyti j ema paskata apskritai vargu ar teisinga, nes tai
1 Aukiausiojo Teismo senato 1999 m. birelio 18 d. nutarimo Nr. 18 Dl teism prak tikos nuudym bylose" // Teism praktika. Vilnius, 1999, Nr. 11, p. 213. 2 Ten pat.

\ i ; i viena i mogaus elgsenos varomj jg. Svarbu, kaip i paskuln i*, irikiama. Savanaudikumas, paskatins nusikalsti, yra ema paskata. Nuudymas yra savanaudikas, kai iuo nusikaltimu siekiama gauti mti= iirialios naudos - pinig, daikt arba sigyti turtin teis, arba ivengti malerialini ilaid: grinti skol, daikt, vykdyti turtin sipareigojim. Klasikinis savanaudiko nuudymo pavyzdys - u atlyginim, pagal usakym, /inoma, jeigu usakymas priimamas ir vykdomas dl kit paskat, ne dl ,illyginimo - nra 105 str. 8 p. poymio. Savanaudikumo negalima apriboti materialios naudos siekimu sau. Savanaudiku pripaintinas nuudymas ir siekiant sudaryti materiali naud kitam asmeniui, kuriuo kaltininkas suinteresuotas. Tai, kad kaltininkas ar asmuo, kurio materialiniais interesais nusikallunas padarytas, tos naudos negauna arba ja nepasinaudoja ar net atsisako, nusikaltimo kvalifikavimui takos neturi. Kai nuudyta dl kit motyv- kerio, pavydo, pavyduliavimo ir kaltininkas po to pasisavina nukentjusiojo turl ar gyja teis turt, nusikaltimo kvalifikuoti pagal 105 str. 8 p. negalima. Negalima io punkto inkriminuoti ir kai nuudoma dl turtini interes, taiau nesiekiant svetimo turto. Pavyzdiui, todl, kad nukentjusysis negrino skolos, nevykdo kit turtini sipareigojim, arba kai nuudomas vagis, siekiant atsiimti tai, k jis pavog, nes nuudyti tokiais atvejais paskatina ne savanaudikumas, ne tikslas gauti naudos i svetimo turto. Nuudymas d l c h u l i g a n i k paskat - 9 punktas. Chuliganizmas sovietinje baudiamojoje teisje, skirtingai nuo likusio pasaulio, buvo pripaintas savarankiku nusikaltimu, o chuliganikos paskatos trakiuojamos savarankiku nusikaltimo motyvu. Nors ir labai ginytinos, ios pozicijos kol kas laikomasi ne tik Rusijoje, bet ir Lietuvoje. Tiek chuliganizmas, tiek chuliganikos paskatos ne tik teiss literatroje, bet ir statyme apibriamos panaiai - aiki nepagarba visuomenei", t. y. poymiu, bdingu bet kuriam nusikaltimui, nes darant bet kur nusikaltim parodoma nepagarba visuomenei. Taiau tai kitas dalykas. BK 105 str. 9 p. inkriminuotinas u nuudymus, padarytus dl chuliganik, t. y. aikaus visuomens, visuotinai priimt morals norm negerbimo paskat".1 Sovietins teiss vadovliuose teigiama, kad Chuliganik paskat turin ireikia kaltininko noras iurkiai paeisti viej tvark, parodyti aiki nepagarb visuomenei, paniekinti elementarias socialistinio bendravimo taisykles..."2
1 2

Ugolovnoje pravo Rossiji. Moskva, 1996, p. 24. Tarybin baudiamoji teis. Ypatingoji dalis. Vilnius. 1974, p. 100.

168

VI s k y r i u s

HINIkALTIMAI MOGUI m<>

Taigi chuliganik paskat esm bandoma nusakyti subjektyviu poymiu -subjektui yra malonumas pats nusikaltimo procesas. BK 105 str. 9 p. inkriminuojamas, kai sunku velgti nusikaltimo prieast, kai tarp kaltininko ir nukentjusiojo nra asmenini santyki arba yra tik pretekstas, pvz., nuudoma todl, kad nedav urkyti. ioms paskatoms bdingas veikos beprieastingumas, akivaizdus neadekvatumas. Nuudymas dl vadinam chuliganik paskat gali bti padarytas ir tiesiogine, ir netiesiogine tyia. Daniausiai kaltininkas veikia neapibrta, nekonkretizuota tyia padarini atvilgiu. Nuudymas kerto, pavyduliavimo ar kit asmenini santyki motyvais nepriklausomai nuo to, ar padarytas vieoje vietoje (gatvje, restorane) ir iurkiai paeidiant viej tvark, negali bti kvalifikuotas pagal BK 105 str. 9 punkt. Nuudymas r y i u m su n u k e n t j u s i o j o vykdymu savo v a l s t y b i n s ar p i l i e t i n s pareigos - 10 punktas. iuo punktu kvalifikuojami atvejai, kai kaltininko sumanym nuudyti sukl nukentjusiojo valstybei, visuomenei naudinga veikla, vykdant savo, kaip pareigno, tarnautojo ar pilieio, gyventojo pareigas, priedermes. Nukentjusiuoju gali bti pareignas, valdios alstovas, tarnautojas, visuomens atstovas ar e i l i nis mogus, jeigu ji s nuudomas todl, kad vykdo savo tiesiogines ar bendras pilietines pareigas. Pavyzdiui, teisjas nuteisia nusikaltl, policininkas sulaiko paeidj, virininkas i darbo atleidia pavaldin, asmuo sulaiko nusikaltl, pranea apie paeidim, liudija teisme, urnalistas paskelbia demaskuojani ar kritik informacij ir pan. Pvz., B.Dekanidz organizavo urnalisto nuudym dl jo publikacij apie Vilniaus brigados nusikalstam susivienijim, todl jam buvo inkriminuotas BK 105 str. 10 punktas. BK 105 str. 10 p. numatytas poymis yra, kai nuudoma kertaujant u toki veikl praeityje, kai nuudant siekiama nutraukti toki veikl, kai nuudoma, siekiant ukirsti keli tokiai veiklai ateityje. Visais atvejais nusikaltimo prieastis - valstybins ar pilietins pareigos vykdymas. Kaltininko klaida, neteisingas nukentjusiojo veiklos vertinimas, kai pastarasis nedar ar nesireng daryti to, dl ko j nuud, kvalifikavimui reikms neturi. Kai nuudoma dl aikiai neteist nukentjusiojo veiksm, pvz., u tarnybos galiojim virijim, piktnaudiavim tarnyba, melagingus parodymus, meiim, BK 105 str. 10 p. nurodyto poymio nra. Kai nuudymas, numatytas BK 105 str. 10 p., turi poymi nusikaltimo, numatyto ir BK 64, 65, 66 ar 203' straipsniuose, veika kvalifikuojama kaip idealioji i nusikaltim sutapti s.

Subjekto ypatumai, kvalifikuojantys nuudym, yra numatyti MK I (h sli II ir 12 punktuose. N u ud ym as , j e i g u t a i ( i s k y r u s 1 0 6 i r 1 0 7 s h\ ) p m l u r i t i n pavojingas r e c i d y v i s t a s , - 11 punktas. It i n pavojingu i t 1 cidyvistu asmuo gali bti pripaintas vadovaujantis BK 26 str. v\'/, jo psultl rytus nusikaltimus. Nuudymas, jeigu tai padar itin pavojingas recidyvistas, t. y. asmuo, ilu io nuudymo pripaintas tokiu, kvalifikuojamas pagal BK 105 str. 11 p, uc priklausomai nuo to, u koki nusikaltim padarym jis buvo pripaintas ilill pavojingu recidyvistu. statyme nurodyta, kad 105 str. 11 p. negali btili I I I kriminuotas asmeniui, kad ir pripaintam itin pavojingu recidyvistu, jeifUi j i s padar privilegijuot nuudym, t. y. nuudym, numatyt BK 106 arba 107 straipsniuose. Taigi is punktas inkriminuotinas itin pavojingam rcekly vistui, jeigu jo padarytas nusikaltimas turi 104 arba 105 straipsniuose nu matyt poymi. Nuudymas, j e i g u t a i padar asmuo, anksiau n u s U k a l t e s t y i n i u nuudym u, num at yt u i o kodeks o 1 0 4 ar = ba 10 5 s t r a i p s n i u o s e , - 1 2 punktas. Trumpiau sakant, 12 punktus kvalifikuojamuoju poymiu nurodo nuudymo pakartotinum. Pakartotinumas kaltj asmen apibdina kaip labiau pavojing, turint polink daryti nusikaltimus. Nuudymas laikomas pakartotiniu, kai asmuo, anksiau pa dars tyin nuudym, numatyt BK 104 ar 105 straipsniuose, vl tyia nuudo, t. y. padaro nusikaltim, numatyt BK 104, 105, 106 arba 107 straipsniuose, nepriklausomai nuo teistumo u ankstesn nuudym. Nra pakartotinumo tik tais atvejais, jeigu u ankstesn nusikaltim baigsi baudiamojo persekiojimo senaties terminas arba inyko ar buvo panaikintas teistumas u? j. iais atvejais pripastama, kad inyko visi teisiniai io nusikaltimo pa dariniai ir juridikai nusikaltimas laikomas nebuvusiu. statymas (BK 105 str. 12 p.) suformuluotas ne visai logikai. Ne visai logikai todl, kad privilegijuoti nuudymai, t. y. naujagimio nuudymus ( I J K 106 str.) ir nuudymas afekto bklje (BK 107 str.) vienais atvejais ncsiulii ro pakartotinumo, kitais atvejais - sudaro. Jeigu kaltininkas, anksiau padu rs privilegijuot nuudym, vl padaro privilegijuot nuudym, paprastu ar kvalifikuot- pakartotinumo nra. Taiau asmuo, anksiau nusikaltas pa prastu arba kvalifikuotu nuudymu ir vliau padars privilegijuotu., luiimil.v t 106 ar 107 straipsnyje, nuudym, turi atsakyti u nuudym pakartoti num pagal BK 105 str. 12 punkt. Be to, pabrtina, kad tais atvejais, kai

170

VI s k y r i u s

NUSIKALTIMAI MOGUI

171

anksiau padarytas nusikaltimas buvo kvalifikuotas kitu, ne BK 104 ar 105 straipsniu (BK 75 str. - banditizmas, BK 227 3 str. - teroro aktas), bet j darant tyia buvo atimta gyvyb mogui, ir vl nusikalsta tyiniu nuudymu, veika atitinka BK 105 str. 12 p. poymius, tai yra pakartotinis nuudymas, nes anksiau padarytas nusikaltimas turjo tyinio nuudymo sudties poymi, taiau pagal norm turinio konkurencij iuos poymius apm kita norma. Kvalifikuojant nusikaltim, turint poymi, nurodyt ne viename, o keliuose BK 105 str. punktuose, nurodomi visi tie punktai. Taiau bausm skiriama ne pagal kiekvien punkt, o bendra. tai, kad nuudymas turi ne vien, o kelis kvalifikuojamuosius poymius, atsivelgiama bausm individualizuojant - parenkant jos r, dyd. Kai nusikaltimas turi ir kvalifikuoto, ir privilegijuoto nuudymo poymi (BK 105, 106 ar 107 straipsniai), yra specialij norm konkurencija. Pirmenyb teikiama privilegijuojamiesiems poymiams. Todl, pvz., kai staiga labai susijaudinus nuudomi du nukentjusieji, inkriminuojamas ne BK 105 str. 2 p., t. y. dviej moni nuudymas, o BK 107 str. privilegijuotas nuudymas. U kvalifikuot nuudym statyme nustatytos grietos bausms. Minimali laisvs atmimo bausm - deimt, maksimali - dvideimt met. Alternatyvi - laisvs atmimas iki gyvos galvos. Iki 1998 met pabaigos alternatyvi laisvs atmimui buvo mirties bausm, vykdoma suaudant. Paskutiniais metais paskirtos mirties bausms Lietuvos Respublikos Prezidento iniciatyva jau nebuvo vykdomos ir Konstituciniam Teismui pripainus, kad mirties bausm prietarauja Konstitucijai, ji buvo pakeista laisvs atmimo iki gyvos galvos bausme. Mirties bausm dvideimtojo amiaus pabaigoje gerokai kompromitavo valstyb. Civilizuotos Vakar Europos valstybs seniai atsisak mirties bausms, nes ji yra akivaizdiai nehumanika ir labai primena vidurami teis. Be to, mirties bausms, teismui suklydus, nebemanoma itaisyti. i bausm nepriimtina civilizuotai, tuo labiau katalikikai visuomenei. Ji ms statyme buvo vardijama iimtine bausme, kuri galima skirti tik u pabaigt tyin nuudym sunkinaniomis aplinkybmis". Jos negalima buvo skirti moterims ir nepilnameiams. Palyginti su sovietiniais laikais, kai mirties bausm, nors ir vadinta iimtine ir laikina, buvo numatyta ir taikoma u 34 nusikaltimus, Lietuvos statymuose buvo padaryta didel paanga. Reikia pripainti, kad dauguma Lietuvos gyventoj, kaip paaikjo diskusijose dl mirties bausms vykdymo moratoriumo, pasisako u?

mirties bausm udikams. Mirties bausms reikalingumas argumentuojamas nusikalstamumo didjimu ir nuudym gausa (per metus Lietuvoje nuudoma beveik pus tkstanio moni, neskaiiuojant vani autoavarijose, i. y. nuudyt dl neatsargumo), sulaikyti potencial udik es galinti tik mirties bausm. Taiau i argument pagrstumas labai abejotinas. Laisvs atmimo iki gyvos galvos bausm nra lengvesn u mirties bausm, bet iek tiek humanikesn. Tose alyse, kur mirties bausms neatsisakyta, pvz., Jungtinse Amerikos Valstijose, Rusijoje, daugumoje Azijos ir Afrikos ali, daniausiai ji skiriama u sunkiausius nuudymus. BK projekte nuudym kvalifikuojantys poymiai reglamentuoti ne atskirame straipsnyje, o straipsnio, nustatanio atsakomyb u paprast nuudym, antrojoje dalyje. Poymiai, apibdinantys subjekt ir chuliganikos paskatos nelaikomi kvalifikuojamaisiais. Naujas kvalifikuojamasis poymis -liksis gyti nukentjusiojo organ transplantacijai. Tiek galiojaniame Lietuvos Respublikos baudiamajame kodekse, tiek I (audiamojo kodekso projekte, kaip ir daugelio Europos ali baudiamuosmose kodeksuose, bandoma suformuluoti isam, baigtin sra aplinkybi, poymi, kuriems esant nuudymas pripastamas labai sunkiu ir bauil/iamas grieiausiai. Ivardydamas iuos poymius, statym leidjas pa-uigoja teism tokius atvejus laikyti sunkiais ir apriboja galimyb nuudymus, neturinius i poymi, pripainti labai sunkiais. Vargu ar tai tei-mga, nes neretai nuudymas, turintis statyme nurodyt poymi, i esmes nra labai sunkus, ir atvirkiai. Todl kai kuri ali, ypa Skandinavijos valstybi, baudiamieji statymai, kuriuos nuudymus laikyti labai unkiais, kuriuos - ne, palieka sprsti teismui. Pvz., vedijos BK bendroji i i i u m a sunkiausi nuudym nusako nepateikdama jokio srao: Asmuo, l mis atima gyvyb kitam mogui, turi bti nuteistas kalti dvideimt me-i i i ;irba iki gyvos galvos." Sankcija alternatyvi, bet bausms absoliuiai apil 'io/tos. Be ios bendrosios nuudymo sudties, gana abstrakiai suformuluota privilegijuoto nuudymo sudtis: Jeigu yra aplinkybi, kurios ipronkavo toki veik, ar kit veiksm, dl kuri nuudymas gali bti ne toks nnkus, baudiama kalti nuo eeri iki deimties met." Ir ioje normoi> statym leidjas nenurodo nuudym privilegijuojani poymi, o pa-hika teis sprsti teismui. Taiau vienu atveju daroma iimtis - specialia nuima nustatyta, kad u naujagimio nuudym, jeigu tai padar motina tuoj pu (Mindymo, baudiama laisvs atmimu iki eeri met (panaiai kaip >janiame Lietuvos baudiamajame kodekse ir projekte). Ms many-

172

VI s k y r i u s

i ' S I K A L T I M A I MOGUI

173

mu, tokia statym leidjo pozicija yra labiau pagrsta, nes jis nesiima daryti to, ko padaryti nemanoma - statyme ivardyti visas manomas situacijas. Bet daugelyje valstybi - Vokietijoje, Pranczijoje, Rusijoje - kaip ir pas mus statyme bandoma ivardyti, apibrti nuudym kvalifikuojanius ir privilegijuojanius poymius. Galiojantis BK numato dvi privilegijuot nuudym ris: naujagimio nuudym (motinos tyinis nuudymas savo naujagimio - BK 106 str.) ir nuudym afekto bklje, t. y. staiga labai susijaudinus (tyinis nuudymas didiai susijaudinus - BK 107 str.). Iki 1995 met Baudiamajame kodekse buvo 108 straipsnis, reglamentavs atsakomyb u nuudym perengiant btinosios ginties ribas kaip u privilegijuot nuudym, taiau i norma 1994 m. liepos 19 d. statymu pripainta netekusia galios. Pirmsias dvi privilegijuot nuudym ris nustato ir daugelio usienio ali baudiamieji statymai, tik iek tiek kitaip formuluoja. Motinos tyinis nuudymas savo naujagimio (BK 106 str.). Motinos tyinis nuudymas savo kdikio gimdymo metu ar tuojau po jo baudiamas laisvs atmimu i k i penkeri met arba pataisos darbais iki dvej met. Bt tiksliau nusikaltim vardyti naujagimio nuudymu. Rus teiss literatroje is nusikaltimas vadinamas vaikudyste. Tai nra tikslu, nes ne kiekvienas vaikas yra naujagimis. BK 106 str. suformuluotas taip, kad gali bti inkriminuotas tik motinai u savo naujagimio nuudym tyia ir kai tai ji padaro gimdymo metu ar tuoj po jo. Faktikai nuudym privilegijuojantis poymis yra gimdymo padarinys - ypatinga kaltininks psichofizin bsena, kuri galima vertinti kaip ribot pakaltinamum. J paprastai sukelia gimdymas skausmingas procesas, ypa jei ntumas nepageidaujamas. Motina tampa ne visai pajgi suprasti arba valdyti savo veiksmus. Taigi statymas daro prielaid, kad gimdymo metu ar tuoj po jo gimdyv yra ribotai pakaltinama, nors faktikai taip gali ir nebti. Kai kuri valstybi baudiamieji statymai, numatantys ios ries privilegijuot nuudym, j sieja ne tik su nusikaltimo padarymo laiku gimdymo atvilgiu, bet ir su faktiku psichik traumuojaniu gimdymo poveikiu kaltininkei, nors ir nealinaniu pakaltinamumo. Taigi galiojantis statymas nusikaltim sieja tik su specifiniais objektyviais poymiais - psichik traumuojania situacija, galinia sukelti toki padarini, taiau nereikalauja nustatyti, ar juos iuo konkreiu atveju ta situacija sukl. Objektas - naujagimio gyvyb.

Objektyviosios puss poymiai. nusikaltim sudaro gimdyvs veika, dl kurios naujagimis mirta. Tai gali bti aktyvs veiksmai, pvz., fiz i n i s poveikis gimstaniam ar tik gimusiam naujagimiui - j pasmaugiant, ii/dusinant, ukasant, paskandinant ir pan., arba neveikimu - neatliekant t \eiksmu, kuriuos motina privaljo ir galjo atlikti - nemaitinant, paliekant be prieiros. BK 106 str. inkriminavim lemia tai, kad nusikaltimas padalomas gimdymo metu, t. y. prasidjus gimdymo srmiams, nors naujagimis dar nebuvo ijs i si, atsiskyrs nuo motinos kno, arba tuojau po fimdymo. Tuojau po gimdymo suprantamas laikotarpis, kai naujagimis atsiskyr nuo motinos ir juo dar nepradta rpintis -jis dar nenupraustas, nemaitintas ir pan. Jeigu gimdyv to negaljo padaryti dl bejgikos bsenos, iki naujagimio mirties gali praeiti ilgesnis laiko tarpas. Taiau jei gimdyv pradjo naujagimiu rpintis, ir t i k po to j nuud, vadinasi, tai padaryta ne tuoj po gimdymo. BK 106 str. motinai inkriminuotinas ir tuomet, kai ji sukursto ar sutinka, kad tuoj po gimdymo naujagim numarint kitas asmuo, t. y. bendrininkauja padarant nusikaltim. Tokiu atveju vykdytojas atsako ne pagal B K 106 straipsn. is nusikaltimas nuo aborto (u abort sau moteris neatsako) atskiriamas pagal tai, ar poveikis gimstaniam buvo panaudotas iki gimdymo pradios, ar prasidjus fiziologiniam gimdymo procesui. Visi atvejai, kai tai padaroma prasidjus gimdymui, nors naujagimis dar siose ar t i k pasirod jo dalis, laikytini nuudymu. Nuudymu traktuotini ir tie atvejai, kai tyia sukeliamas prielaikinis gimdymas: siose kdikis yra gyvas, taiau prasidjus gimdymui - numarinamas. Poveikis vaisiui iki gimdymo pradios yra abortas. S u b j e k t y v i o s i o s p u s s poymiai. is nusikaltimas padaromas tik tyia. Tyia gali bti ir tiesiogin, ir netiesiogin. Moteris siekia atimti gyvyb naujagimiui, arba, jei ir nesiekia, suvokdama savo veiksmus daro prielaid, kad naujagimis dl to gali mirti. Pvz., i neapykantos naujagim numeta. Tyia gali bti kilusi staiga arba i anksto apgalvota. Subjektas - specialusis. Juo gali bti tik gimdyv, nukentjusiojo molina, jei ji yra pakaltinama ir turi 14 met. Jos bendrininkams inkriminuotinas BK 105 str. 13 punktas. Pagal subjektyviosios puss poymius naujagimio nuudymas atskiriamas nuo palikimo pavojingoje gyvybei padtyje (BK 129 str. 2 d.). Jeigu naujagimis paliekamas be prieiros (pametamas) siekiant jo mirties - yra nuudymas arba pasiksinimas nuudyti (jei j atsitiktinai kas nors igelbsti). Jeigu buvo sumanyta naujagimiu tik atsikratyti, jis

174

VI s k y r i u s

IAIKALT1MAI MOGUI

175

paliekamas judrioje vietoje tikintis, kad bus surastas ir juo pasirpinta, - yra palikimas pavojingoje gyvybei padtyje (BK 129 str. 2 d.). BK projekte tokia privilegijuoto nuudymo sudtis taip pat numatyta. Taiau siloma nusikaltim sieti ne tik su jo padarymo laiku gimdymo atvilgiu, bet ir su faktiku gimdymo poveikiu gimdyvs psichofizinei bsenai arba sunkios padties poveikiu. Tyinis nuudymas didiai susijaudinus (BK 107 str.). Tyinis nuudymas, staiga labai susijaudinus dl nukentjusiojo pavartoto statymams prieingo smurto ar sunkaus eidimo, baudiamas laisvs atmimu iki penkeri met. arba pataisos darbais iki dvej met. Teiss literatroje ios ries privilegijuot nuudym prasta vadinti nuudymu afekto bklje. Afekto bkle vadinama tokia bsena, kai mogui staiga labai susijaudinus i dalies aptemsta smon ir susilpnja savitvarda, jis ne visai gali valdytis ir padaro tai, ko prastos bkls nepadaryt. Taiau sidmtina, kad medicinos mokslas skiria dvi afekto bsenas -fiziologin ir patologin afekt. Fiziologinio afekto atveju mogaus gebjimas suvokti savo veiksm prasm ir valdytis yra ti k sumajs, mogus yra ribotai pakaltinamas ir todl jo nusikaltimas gali bti pripaintas privilegijuotu, lengvesniu. i afekto bkl ir turima mintyje aptariamuoju atveju, nes patologinis afektas reikia, kad mogus dl didelio susijaudinimo nesuvok savo veiksm prasms arba negaljo kontroliuoti savo elgesio, taigi veik bdamas patologins bsenos, todl yra nepakaltinamas ir u tai, k bdamas tokios bkls padar, - neatsako. Ne visada fiziologinio afekto bkl yra privilegijuojamasis poymis BK 107 str. poiriu. Nuudymas gali bti pripaintas privilegijuotu ir kvalifikuojamas pagal BK 107 str. tik esant visoms kitoms io straipsnio dispozicijoje nurodytoms slygoms. O b j e k t y v i o s i o s puss poymiai: 1) susijaudinim neteistais veiksmais - smurtu ar sunkiu eidimu turi sukelti pats nukentjusysis; 2) susijaudinta turi bti staigiai; 3) susijaudinta turi bti didiai, labai. Reikia nustatyti, ar kaltininkas buvo afekto, riboto pakaltinamumo bkls. Tokia ivada daroma vertinus visas objektyvias ir subjektyvias vykio aplinkybes bei psichologin kaltininko bsen. Tai padaryti gali padti ekspertiz - teismo psichologo ivados. Afekto bsen turi sukelti pats nukentjusysis, savo elgesiu iprovokavs nusikaltim. Nuudymas yra atsakomoji reakcija nukentjusiojo veiksmus. Nukentjusiojo veiksmai turi bti neteisti, skirti kaltininkui arba jo artimiesiems. Tai gali bti smurtas, dl neatsargumo pada-

i s l a didel ala, sunkus eidimas. Smurtas gali bti fizinis ir psichinis -muimas, sualojimai, kiti smurto veiksmai bei grasinimas tuoj pat panaui l o t i smurt. Neteistais veiksmais pripaintini turto naikinimas, gadinimas, ..ivavaldiavimas, turto prievartavimas, laisvs atmimas, antaas ir pan. u'iksmai bei neatsargus alos padarymas. Afekto bsen gali sukelti ir eidimas, [statyme nurodyta-tik sunkus eidimas. Ar eidimas sunkus, sprsim vadovaujantis subjektyviuoju kriterijumi - kaip ji s paveik kaltinink, kadangi mons yra skirtingo jautrumo, vienam tie patys veiksmai ar oi l / i a i gali nesukelti emocij, kitam gi - labai dideles. Tai priklauso nuo moi'.ius, jo temperamento, charakterio. Sunkiu eidimu, be abejons, laikytinas tyiojimasis, cinikas paeminimas veiksmu ar odiu, nepagrstas kaliniimas, tautini, religini jausm paniekinimas ir pan. Sunkiu eidimu teism praktika pripasta ir akivaizdi santuokin ar kiloki intymi neitikimyb. i nuostata ne visada yra teisinga, nes ne vi>ada neitikimyb, neitikimyb liudijantys veiksmai yra eidimas baudiamosios teiss poiriu. Teorikai teisinga tokioje situacijoje, kai neitikimybe kaltininkui buvo demonstruota tyia, padaryt nuudym pripainti privilegijuotu. Taiau taip bna labai retai. Daniausiai neitikimyb yra slepiama, o ne demonstruojama. Paties neitikimybs fakto, matyt, negalima laikyti nusikaltimu - eidimu. Kai slepiama neitikimyb tampa akivaizdi, II l a i paprastai vyksta atsitiktinai arba partneriui tarus, nra eidimo BK I U str. poiriu. Tiesa, tokioje situacijoje gali bti ir eidimas, bet tik po i i i padarytais veiksmais. Pvz., utiktas partneris reaguoja cinikais veiksmais u odiais. Taiau pats neitikimybs aktas, kai jis nra demonstratyvus, ne.11 i bti pripaintas eidimu, nors kaltininkas ir labai bna sieids ir dl i i i
susijaudins.

S u b j e k t y v i o s i o s puss poymis - nuudyta tyia. BK 107 str. gali l - i i i i inkriminuojamas tik tuo atveju, kai sumanymas, pasiryimas nuudyti Mu'siogin tyia) ar smurtauti (gyvybs atmimo atvilgiu netiesiogin ty I . I ) kyla staiga dl neteist veiksm ir gyvendinamas tuoj pat, esant labai nejaudinus. Jeigu sumanymas kilo anksiau ir nusikaltimas buvo numatyi i . arba jeigu staiga kilusi tyia nebuvo realizuota tuoj, tiesiogiai reaguoi i n l neteistus veiksmus, o vliau, atsipeikjus, yra ne privilegijuotas, o paprastas arba kvalifikuotas nuudymas. Nuudymas padaromas tiesiogine arba netiesiogine tyia. Motyvas - kerus, pavyduliavimas, taiau ir fiziologikai, ir moralikai i dalies pateisinamas. Jeigu toks nuudymas turi ir BK 105 str. nurodyt poymi, veika vis

s176

VI s k y r i u s

I I N I K A L T I M A I MOGUI

tiek traktuojama kaip privilegijuotas nuudymas. Jeigu tokioje situacijoje gyvyb atimama dl neatsargumo, tai nra nusikaltimas. BK 11 str. nurodyta, kad io nusikaltimo s u b j e k t u pripastamas asmuo, turintis 14 met. Nustatyti, ar kaltininkas buvo, ar nebuvo afekto bkls, tuo labiau ar afektas buvo fiziologinis, ar patologinis, akivaizdu, yra labai sunku, jeigu apskritai manoma. Daniausiai nusprendiama, kad nra pagrindo ioms dilemoms narplioti. Toks sprendimas labiau primena spjim. Ypa jei nepasitelkiama psicholog, neskiriama ekspertizs. Apskritai ekspertizs skiriamos labai retai, galima sakyti, kad visikai neskiriamos. Esminis pakeitimas, numatomas reglamentuojant nusikaltim BK projekte, yra vietoj odi sunkus eidimas" rayti eidianio poelgio". Taip siekiama legalizuoti esam teism praktik akivaizd neitikimybs akt, be abejo, eidiant partner, nepagrstai traktuoti kaip sunk eidim. Iki 1995 met galiojs BK 108 str. numat dar ir trei privilegijuoto nuudymo rnuudym, perengus b t i n o s i o s g i n t i e s r i b a s . Toki nuudymo sudt numat sovietin baudiamoji teis. Be SSRS, j pripaino Bulgarijos ir iaurs Korjos baudiamieji statymai. Naujieji Rusijos Federacijos ir kai kuri buvusi sovietini respublik BK jos neatsisak. LR Aukiausiasis Teismas savo pastabose ir silymuose dl Baudiamojo kodekso projekto silo i sudt atgaivinti ir ms kodekse. Europos valstybi baudiamj kodeks bendrojoje dalyje yra aptariama, kad nebaudiama u btinosios ginties rib perengim, kai objektyviai per didel ala upuolikui buvo padaryta labai susijaudinus, besiginaniajam neturint galimybs teisingai vertinti susidariusios situacijos, upuoliko ksl ir pasirinkti adekvai gynyb. ios nuostatos, savaime aiku, apima ir gyvybs atmimo upuolikui atvejus. Tokia nuostata 1993 m. buvo papildytas ir LR baudiamasis kodeksas 14' str. nustaius, kad neutraukia baudiamosios atsakomybs toks veikimas, kai btinosios ginties ribos buvo perengtos dl didelio sumiimo ar didelio igsio, kur sukl ksinimasis, arba ginantis nuo sibrovimo bst". Papildius BK bendrj dal tokio turinio 14' str., 108 str. numatyta nuudymo, perengiant btinosios ginties ribas, norma tapo niekine, nes prietaravo bendrosios dalies nuostatai. Todl nors ir pavluotai, bet 1995 metais 108 str. buvo pripaintas netekusiu galios. Sovietini teism praktikoje BK 108 str. buvo taikomas ne tik tais atvejais, kai besiginantis objektyviai be reikalo atimdavo gyvyb upuolikui dl didelio susijaudinimo neteisingai vertins upuolimo pavojingum ar nesu-

177

Mtks, kad upuolimas jau baigsi, bet ir tada, kai ginties ribos apskritai neImvo perengtos. Neabejojant galima teigti, kad nuostata gyvybs atmim, perengiant btinosios ginties ribas, pripainti nors ir privilegijuotu, bet nuudymu, labai daug prisidjo prie to, kad teis gynyb, deklaruojama staIvme, teism praktikoje buvo ignoruojama. Dabar veikos, kai gyvyb besiksinaniajam atimama perengiant btinosios ginties ribas, esant BK 14' str. nurodytoms aplinkybms, vertinamos kaip btinoji gintis, o j nesant-kaip hinis nuudymas. Kitaip ir negali bti, nes, nors ir esant ksinimuisi, jeigu l i s atremiamas aikiai neadekvaiai, smoningai be reikalo atimant gyvyb, l ai yra tyinis nuudymas. Pavyzdiui, jeigu asmuo, utiks vag- neginkluot paaugl, j be reikalo nuauna, akivaizdu, kad tai nra btinoji gintis, o tyin i s nuudymas, nors formaliai perengiant ginties ribas. Tai yra europietika l',yvybs atmimo perengiant btinosios ginties ribas traktuot, kuri neabelotinai sudaro slygas monms realiai naudotis savo teise gynyb. Nuudymas dl neatsargumo (BK 109 str.). Nuudymas dl neatsari'iimo baudiamas laisvs atmimu iki trej met arba pataisos darbais iki ilvej met (1 d.). Ta pati veika, padaryta dl smoningo nesilaikymo atsargumo taisykli, taip pat dl neatsargumo nuudymas dviej ar daugiau asmen baudiama laisvs atmimu iki penkeri met (2 d.). Jau minta, kad neatsargaus gyvybs atmimo vardijimas nuudymu, io nusikaltimo traktuot nuudymo rimi, yra teiss inertikumo reliktas, kur palaik sovietinis baudiamosios teiss mokslas. Viduramiais bet kuri moaus tis buvo vadinama nuudymu. Dabar daugelyje valstybi neatsargus vvybs atmimas nuudymu nevadinamas, nelaikomas nuudymo rimi. Net Latvijos SSR 1961 m. Baudiamajame kodekse buvo idrsta paeisti ovielines tradicijas ir ios veikos nevadinti nuudymu. Neatsargaus gyvybes atmimo atveju ir veika, ir jos motyvacija labai skiriasi nuo tyinio gyvybs atmimo veikos ir motyvacijos, tik padariniai sutampa. iuo poiriu nra nuoseklus ir pats baudiamasis statymas, nes ne visuose BK specialiosios dalies straipsniuose tokia veika vardijama nuudymu, o tik 109 str., kai tokius padarinius sukelia neatsargumas buityje. Kai iuos padarinius suk e l i a atsargumo nepaisymas specifinje veikloje, pvz., darbo saugos, eismo augumo ir pan., veika vadinama taisykli paeidimu, ne nuudymu (BK 141, M l , 246 ir kt. str.). Neatsargiu nuudymu pagal BK 109 str. kvalifikuojami mogaus ties ai vejai, kai tai atsitinka kaltininkui dl neapdairumo, neatidumo ar nepagrsto pasitikjimo, paeidus bendrsias atsargumo buityje, gamyboje taisykles, ir

~w
178
VI s k y r i u s USIKALT1MAI MOGUI

179

kai ta veika neturi poymi n vienos specialiosios normos, kuri padarin - neatsarg gyvybs atmim mogui (moni t, nukentjusiojo mirt) laiko nusikaltim kvalifikuojaniu poymiu. Objektyviosios puss poymiai. BK 109 str. numatytas nusikaltimas gali bti padarytas tiek aktyviais veiksmais, tiek neveikimu, t. y. nevykdant pareigos, kai yra galimyb atitinkamai veikti ir ivengti kito mogaus mirties. Tai gali bti padaryta ir nusikalstamais, ir nenusikalstamais veiksmais, kurie gali bti draudiami specialiomis taisyklmis (pvz., aunamojo ginklo panaudojimo) arba neatitikti prast atsargumo reikalavim. Visada btina nustatyti, ar kaltininko veika buvo nukentjusiojo mirties prieastis, ar yra teisikai reikmingas prieastinis veikos bei padarini ryys ir ar ie padariniai buvo dsningas veikos rezultatas. Nukentjusiojo mirties prieastis gali bti ne tik kaltininko veika, bet, pvz., ir jo paties neatsargumas, kit asmen veiksmai. Subjektyviosios puss nusikaltimo poymis - neatsargi kalt. Veikos atvilgiu gali bti ir neatsargumas, ir tyia, taiau padarini - nukentjusiojo mirties atvilgiu - tik neatsargumas, t. y. nusikalstamas pasitikjimas arba nusikalstamas nerpestingumas. Todl nusikaltimas yra neatsargus. Pirmuoju, t. y. nusikalstamo pasitikjimo atveju, kaltininkas suvokia, kad tokie veiksmai, toks elgesys (daniausiai nenusikalstamas) apskritai sudaro pavoj, gali sukelti tragik padarini, kito mogaus mirt, bet yra sitikins, kad ioje konkreioje situacijoje ir dl tam tikr konkrei aplinkybi - savo sugebjim, kit objektyvi aplinkybi taip neatsitiks. Taiau paaikjo, kad taip pasitikdamas jis klydo, jo pasitikjimas buvo nepakankamai pamatuotas, lengvabdikas ir abstrakiai galimi padariniai tapo reals. Kai kaltininkas numato ne abstraki toki padarini galimyb analogikomis aplinkybmis, o j tikimyb iuo konkreiu atveju, arba kai tikisi ivengti nepageidaujam padarini remdamasis ne realiomis aplinkybmis, o tik skme, laime, t. y. rizikuoja neturdamas realaus pagrindo, jis atsako u tyin nuudym. Antruoju, nusikalstamo nerpestingumo atveju kaltininkas nenumat, nesuprato, kad dl jo veikos, poelgio gali kilti tragik padarini, ti mogus, taiau privaljo ir ioje konkreioje situacijoje galjo numatyti, jeigu bt buvs atidesnis, apdairesnis, rpestingesnis. Kai asmuo ne tik nenumat savo elgesio padarini, bet ir neprivaljo j numatyti, arba kad ir privaljo, bet ioje konkreioje situacijoje negaljo, gyvybs atmimas kitam mogui nra nusikaltimas, nes nra kalts. Tai kazusas, nelaimingas atsitikimas.

Kvalifikuojamieji poymiai. Smoningas atsargumo taisykli nesilaikymas ii-ikia, kad veikta tyia, tokie veiksmai yra udrausti statymu, specialiomis taisyklmis arba jie paeidia elementarias, visiems inomas, nors ir neinSytas, atsargumo taisykles. Dviej ar daugiau asmen nuudymas yra, kai ilcl kaltininko veikos va ne vienas, o keli mons, ir tai yra vieno, o ne k e l i neatsargi nusikaltim padarinys. BK projekte is nusikaltimas netraktuojamas nuudymo rimi ir vardilamas ne nuudymu, o neatsargiu gyvybs atmimu. Be to, numatoma atsisakyti kvalifikuojamj poymi. Privedimas prie saviudybs (BK 110 str.). iauriu elgesiu ar kitokiu panaiu bdu privedimas prie saviudybs ar pasiksinimo nusiudyti tokio asmens, kuris materialiai ar kitaip yra priklausomas nuo kaltininko, baudiamas laisvs atmimu iki penkeri met. Privedimas prie saviudybs yra nusikaltim mogaus gyvybei ris. Saviudyb - gyvybs atmimas sau - nra nuudymas, nes nuudymo obicktas - kito mogaus gyvyb. Apskritai saviudyb nra nusikaltimas, nes l a i yra reikinys, priklausantis ne baudiamosios teiss, o dorovs sferai. Saviudyb nra labai paplits reikinys tiek apskritai gyvajame pasaulyje, liek tarp moni. Tai lemia pati gamta. Taiau pasitaiko ir iimi, kai moL'US smoningai pats save siekia sunaikinti ir sunaikina. vairs veiksniai: neskms, nusivylimas, ligos, ypa nerv ar psichikos - kartais nugali gyvybs instinkt. Vienuose kratuose saviudybs maiau paplitusios, kituose - daugiau. iuo poiriu labiausiai isiskiria ugrosuomi tautos - veng-lai, estai, suomiai, ir, deja, balt - latviai ir lietuviai. Lietuvoje saviudyb i nuolat daugja. 1965 m. uregistruota 600 saviudybi, 1970 - 700, 1980 1000, 1992 - 1300, 1996 m. - 1700 saviudybi. Teigiama, kad paskiraisiais metais Lietuvoje i imto tkstani gyventoj saviudybi yra daugiausia pasaulyje, o pasiksinim nusiudyti yra apie deimt kart daugiau nei saviudybi. Taigi per metus Lietuvoje bando nusiudyti gana daug moni. Paprastai mog nusiudyti paskatina kit konkrei asmen elgesys su juo. Taiau tai nereikia, kad kiekvienu tokiu atveju yra nusikaltimo -privedimo prie saviudybs poymi. Nors privedimo prie saviudybs ar pasiksinimo nusiudyti atvej, statyme traktuojam nusikaltimu, gyvenime neabejotinai yra, ir nemaai, praktikai BK 110 straipsnis pritaikomas iimlinai retai. Pagrindin prieastis ta, kad ypa sunku, danai net nemanoma nustatyti, tuo labiau rodyti, jog mogus nusiud btent dl konkretaus kallininko veiksm, o ne dl kit prieasi. Be to, BK 110 straipsnyje nuro-

180

VI s k y r i u s

NUSIKALTIMAI MOGUI

181

dyta daug slyg, gerokai susiaurinani veik, galim pripainti nusikaltimu, rat. Ne paslaptis ir tai, kad policija ir prokuratra saviudybi tyrim iuri itin aplaidiai, daniausiai tyrimo apskritai neatlieka, net esant neabejotin duomen, jog veikoje yra privedimo prie saviudybs poymi. Privedimo prie saviudybs objektas, kaip ir nuudym, yra kito mogaus gyvyb. Nukentjusysis yra nuo kaltininko priklausomas asmuo. O b j e k t y v i o s i o s p u s s poymiai. Privedimas prie saviudybs yra asmens veiksmai, dl kuri kitas mogus pats nusiudo arba pasiksina nusiudyti. Taiau ne visi veiksmai ar poelgiai, kurie kit mog paveikia taip, kad jis nusprendia atimti sau gyvyb ir tai padaro arba pasiksina padaryti, yra nusikaltimas, t. y. privedimas prie saviudybs BK 110 str. poiriu. straipsn galima inkriminuoti tik esant visoms jo dispozicijoje nurodytoms slygoms: 1) iaurus ar kitoks panaus kaltininko elgesys; 2) nukentjusiojo saviudyb ar pasiksinimas nusiudyti; 3) prieastinis ryys tarp kaltininko elgesio ir atsiradusi padarini - saviudybs ar pasiksinimo saviudyb; 4) materiali ar kitokia nukentjusiojo priklausomyb nuo kaltininko. iauriu ar kitokiu panaiu elgesiu laikytinas muimas, kankinimas, alojimas, fizini kani suklimas, seksualinis inaudojimas, tyiojimasis, meiimas, eidinjimas, grasinimai, moralini kani suklimas, vertimas dirbti sunkiai pakeliamus darbus, atlikti neteistus ar amoralius veiksmus (elgetauti, vagiliauti, itvirkauti ir pan.), taip pat skriaudimas neduodant maisto, drabui, kur gyventi ir panas veiksmai, padaryti asmens, kuris privaljo rpintis nukentjusiuoju. Vienkartinis sumuimas, eidimas ar kitokia skriauda negali bti laikomi iauriu ar kitokiu panaiu elgesiu, jeigu tai ir pastmjo nusiudyti materialiai ar kitaip priklausom mog. Turi bti toki poelgi sistema, dl ko nukentjusysis atsiduria psichologikai beviltikoje bsenoje. Nors ir vienkartinis kaltininko poelgis, jeigu jis yra ypa iaurus, cinikas ir tai yra tiesiogin saviudybs prieastis, reikia inkriminuoti BK 110 straipsn. BK 110 str. poiriu iauriu elgesiu nelaikomas santuokos, draugysts nutraukimas, santuokins neitikimybs faktas, atsisakymas vesti, girtavimas, kritika ir pan., jeigu tai nebuvo susij su objektyviai iauriu elgesiu nukentjusiojo atvilgiu. Kaltininko elgesys turi bti arba neteistas, arba akivaizdiai nederamas, eidiamas. Nesant nors vieno i i poymi, asmens elgesys, nors ir pastmjs priklausom mog nusiudyti, negali bti pripaintas iauriu ar j panaiu. Jeigu saviudybs prieastis buvo neigiama, sunkiai pakeliama situacija, susidariusi dl teist pareigno ar kito asmens, nuo kurio nukentjusysis buvo priklausomas, veiksm, baudiamoji

atsakomyb neatsiranda. Nukentjusiojo pasiryim nusiudyti turi sukelti btent kaltininko iaurus ar kitoks panaus elgesys, ir is pasiryimas turi bti gyvendintas arba pasiksintj gyvendinti. Nesant i padarini, asmuo, iauriai ar kitaip panaiai elgsis, atsako u savo neteistus veiksmus, jeigu ji e sudaro kito nusikaltimo sudt - muim, kankinim, sualojim, tvirkinim, eidim, meiim ir pan. Jeigu jis tuo siek, kad priklausomas asmuo nusiudyt, inkriminuotinas ir pasiksinimas privesti prie saviudybs. Nukentjusiojo saviudyb turi bti tyin, pasiksinimas nusiudyti - realus (ne imituotas). Atsakomyb pagal BK 110 str. atsiranda tik tada, kai yra juridikai reikmingas prieastinis kaltininko iauraus ar kitokio panaaus elgesio ir nukentjusiojo saviudybs ar pasiksinimo nusiudyti ryys, t. y. kai ie padariniai yra kaltininko veiksm rezultatas. Apie tai galima sprsti i bylos aplinkybi visumos, kaltininko ir nukentjusiojo santyki. Taiau rodyti, kad btent dl kaltininko veiksm, o ne dl kit prieasi nukentjusysis nusiud, yra ypa problemika. BK 110 str. inkriminavimo galimybes gerokai sumaina tai, kad ios sudties btinas poymis yra nukentjusiojo priklausomumas nuo kaltininko, statyme nurodyta, kad priklausomumas gali bti materialus arba kitoks. Materialus priklausomumas reikia, kad nukentjusysis buvo kaltininko ilaikomas arba gavo i jo privalom teikti materialin param. Toks priklausomumas gali bti sutuoktini, tv ir vaik, vaikintoj ir vaikintj. Kitoks priklausomumas gali bti tarnybinis - pavaldinio ir virininko, mokinio ir mokytojo, pilieio ir pareigno, valdios atstovo ir pan. Priklausomumas nustatomas pagal faktikai susiklosiusius ir teiss normose reglamentuotus, t. y. juridinius t asmen santykius. Jeigu nra nei materialaus, nei kitokio juridikai reglamentuoto nukentjusiojo ir asmens, dl kurio neteist veiksm, galim laikyti iauriu elgesiu, kitas asmuo nusiud ar pasiksino tai padaryti, priklausomumo, kaltininkas atsako tik u tuos savo veiksmus, kurie sudaro savarankik nusikaltimo sudt. Nukentjusiojo saviudyb ar pasiksinimas nusiudyti gali bti laikomi tik atsakomyb sunkinania aplinkybe. Pagal galiojant Baudiamj kodeks nra nusikaltimas nei padjimas nusiudyti, nei kurstymas tai padaryti. Patarimai, kaip nusiudyti, priemoni parpinimas, suteikimas, slyg sudarymas, kalbinjimai nusiudyti negali bti vertinama kaip bendrininkavimas padarant nusikaltim gyvybei dl to, kad saviudyb nra nusikaltimas, taigi ir bendrininkavimas nenusikalstamoje veikoje nra nusikaltimas. Kai mogus, kito praomas, atima iam gyvyb,

182

VI s k y r i u s

NUSIKALTIMAI MOGUI

183

yra nuudymas, taiau kai tik padedama, kad saviudis tai galt padaryti pats nra nusikaltimas. Tiksliau, nra nusikaltimas gyvybei. Tokia veika '.ali turti kito nusikaltimo poymi. Pvz., jeigu tai padaro pareignas ar tarnautojas, pasinaudojs savo tarnybos padtimi, tai gali sudaryti nusikaltimo valstybs tarnybai sudt. S u b j e k t y v i o s i o s puss poymiai. Privedimas prie saviudybs yra tyinis nusikaltimas. Tiek iauraus ar kito panaaus elgesio atvilgiu, tiek padarini - nukentjusiojo saviudybs atvilgiu turi bti tyin kalt. Kaltininkas su priklausomuoju asmeniu elgiasi iauriai ir tai supranta, suvokia. iauriu elgesiu jis gali siekti, kad priklausomas asmuo nusiudyt, t. y. veikti liesiogine tyia, arba gali tokio tikslo neturti, bet iauriai ar panaiai elgdamasis su tokiu asmeniu suvokia galimyb, jog is gali nusiudyti. Sovietinje teisje, vertinant subjektyviosios puss privedimo prie saviudybs poymius, vyravo nuomon, kad padarini atvilgiu gali bti arba neatsargumas, arba netiesiogin tyia, nes tais atvejais, kai kaltininkas siekia, kad mogus nusiudyt, veika traktuotina kaip nuudymas. is teiginys visikai nepagrstas, nes kaltininkas nenuudo; nukentjusysis, nors ir dl kaltininko iauraus elgesio, pats, smoningai veikdamas, nusiudo. Tai yra privedimas prie saviudybs. Esant tiesioginei tyiai padarini atvilgiu, veika gali sudaryti nuudymo sudt tik tuo atveju, kai taip veikiamas nepakaltinamas asmuo - maametis, psichikos ligonis. Tada yra nuudymas nukentjusiojo rankomis, nes, pastmtas nusiudyti, jis veikia ne visai smoningai. Jei nukentjusysis yra pakaltinamas asmuo, veika sudaro privedimo prie saviudybs sudt. Privedimo prie saviudybs subjektas - pakaltinamas 16 met asmuo, nuo kurio nukentjusysis yra materialiai arba kitaip priklausomas. BK projekte privedimo prie saviudybs sudt siloma koreguoti ir nusikaltimu pripainti tik privedim prie saviudybs. Privedimas prie pasiksinimo nusiudyti bt traktuojamas kaip pasiksinimas privesti prie saviudybs, t. y. nebaigtas nusikaltimas. Be to, nusikaltimu pripastamas ir mogaus sukurstymas nusiudyti. Atsisakoma dabar btino nukentjusiojo priklausomumo nuo kaltininko poymio. Kai mogus kurstomas nusiudo ar nusiudo dl kito asmens iauraus ar klastingo elgesio su juo, reikia, kad faktikai jis yra priklausomas nuo to asmens, nes jo elgesio paveiktas tai padar ir nebtina, kad bt formalus, teisikai nusakytas priklausomumas. iauraus ar kitokio panaaus elgesio poymis formuluojamas iauriu ar klastingu elgesiu". i formuluot poymio esms nekeiia, taiau aikiau irei-

kia tuos privedimo prie saviudybs atvejus, kai mogus, klastingai elgdamasis, apgauls bdu suklaidina nukentjusj, pastumia j beviltik padt, dl ko is nusiudo.

3. NUSIKALTIMAI MOGAUS SVEIKATAI Didiausia mogaus vertyb, svarbumu maai nusileidianti gyvybei, yra sveikata. Prarads sveikat mogus labai daug netenka, jo galimybs save realizuoti gerokai sumaja. Nors sveikata - ne viskas, be sveikatos visa kita - niekas" (Sokratas). Nusikaltimais mogaus sveikatai, kurie reglamentuoti BK III skirsnyje, yra vairaus laipsnio (sunkumo) sveikatos sutrikdymai, vardijami kno sualojimu, ukrtimu liga ar kitokiu susargdinimu (BK 111-116 str.), bei smurto veiksmai, nesutrikd sveikatos, t. y. smgi sudavimas ir iaurus kankinimas (BK 117 str.). Be to, nusikaltimais sveikatai laikoma nemaai veik, kurios objektyviai sukelia pavoj mogaus sveikatai arba gyvybei, nors jomis tiesiogiai nesiksinama iuos grius. Tai neteistas aborto padarymas (124 str.), palikimas pavojingoje gyvybei padtyje (128 str.), nesuteikimas ligoniui medicinos pagalbos (123 str.), laivo kapitono nesuteikimas pagalbos nelaims itiktiems monms (130 str.), vengimas ilaikyti vaikus (125 str.) ir vengimas ilaikyti tvus (126 str.) 1. Pastebtina, kad nuo 1995 met netekusiomis galios buvo pripaintos BK 123 str. 3 ir 4 dalys bei 123 : str. 2 d. normos, reglamentavusios atsakomyb u nusikaltimus mogaus sveikatai - ukrtim venerine liga ir ukrtim AIDS (tiksliau - mogaus imunodeficito virusu - IV). Tai buvo specialiosios normos vadinam kno sualojimais sudi atvilgiu. BK 111-116 straipsniai, anksiau vardyti tik kno sualojimais, buvo patikslinti nurodant ir ukrtim liga ar kitok susargdinim. Tai nebuvo i norm veik rato ipltimas, nes ir iki tol jos buvo inkriminuojamos ir u kitus su-sargdinimus, ne tik u mogaus kno sualojim. Ukrtimas venerinmis ligomis ir IV, pripainus specialisias normas netekusiomis galios, nebuvo dekriminalizuotas. i norm reikjo atsisakyti, nes jomis buvo diskriminuojami asmenys, sergantys iomis ligomis. Ukrtimas bet kuria kita infekci1 Vengimas ilaikyti vaikus BK 125 ir tvus BK 126 str. nagrinjami VIII skyriuje Nusikaltimai einiai ir visuomens dorovei".

184

VI s k y r i u s

NUSIKALTIMAI MOGUI

185

nc liga (lokius yra ir venerins) buvo traktuojamas kaip nusikaltimas sveikalui, atsivelgiant kalts form - tyia ar neatsargiai tai buvo padaryta, lakliSkni padarytos alos nukentjusiojo sveikatai laipsn- sunkiai, apysunkiai ar lengvai mogus buvo susargdintas ir neatsivelgiant tai, ar kaltininkas pats sirgo ia liga, ar nesirgo. Specialij norm buvo atsisakyta todl, kad jos sergantiesiems venerinmis ligomis ir IV neiotojams sudar diskriminacines slygas, ir jiems nustat grietesn atsakomyb u ukrtim iomis ligomis nei asmenims, jomis nesergantiems. Taip pat nebuvo atsivelgiama kalts form, tai, kokia liga apkrt, t. y. nukentjusiojo sveikatai padarytos alos dyd. ios specialiosios normos teisino ligoni diskriminavim, eid mogaus teises, prietaravo Tarptautins mogaus teisi chartijos Visuotins mogaus teisi deklaracijos 7 straipsniui, kuriame teigiama, kad visi lygs prie statym ir be jokio skirtumo turi teis lygi statymo apsaug bei lygi apsaug nuo visokios diskriminacijos, paeidianios i deklaracij. Sveikatos sutrikdymas Kodekse vardijamas kno sualojimu, ukrtimu liga ar kitokiu susargdinimu. Tai yra neteistas, be tyios atimti gyvyb, alos padarymas kito mogaus sveikatai, bet kuriuo bdu tyia ar dl neatsargumo paeidiant mogaus kno audinius, organus ar j funkcijas. mogaus kno sualojimu, ukrtimu liga ar kitokiu susargdinimu ksinamasi mogaus sveikat, jai padaroma alos. i nusikaltim objektas yra kito mogaus sveikata. mogaus sveikata - tai jo organizmo fiziologin bsena. i bsena gali bti labai vairi: ji priklauso nuo individo amiaus, lig, biologini savybi. Ksinimasis savo sveikat nra nusikaltimas, nes mogus yra laisvas ja disponuoti savo nuoira, iskyrus atvejus, kai tokia veika sudaro kito nusikaltimo sudt. Toks atvejis yra susialojimas siekiant ivengti aukimo karo tarnyb. mogaus sutikimas padaryti al jo sveikatai, bent formaliai pagal galiojanius statymus, iskyrus lengv sualojim ar susargdinim bei sumuim, nealina baudiamosios atsakomybs, kaip ir atmus gyvyb, taiau taip yra tik formaliai. Faktikai be nukentjusiojo skundo byla nekeliama nei dl apysunkio, nei dl sunkaus sualojimo ar susargdinimo. O b j e k t y v i o s i o s puss poymiai. Sveikata gali bti sutrikdyta veika, veiksmais ir neveikimu. Btinas i nusikaltim objektyviosios puss poymis yra ir j padarinys - ala sveikatai bei prieastinis kaltininko veikos ir atsiradusi padarini ryys. Sveikatos sutrikdymas yra materialioji sudtis, o padariniai - ala sveikatai reikia, kad paeista mogaus kno audini, organ anatomin sandara arba fiziologins funkcijos. ie padariniai gali

bti sukelti fiziniu, mechaniniu, cheminiu, terminiu, biologiniu ar kitokiu poveikiu mogaus knui arba kitaip sutrikdius fiziologines mogaus organizmo funkcijas - ukrtus liga ar lig sukeliania infekcija (sifiliu, cholera, dizenterija, mogaus imunodeficito virusu ir pan.), ar kitaip susargdinus, pvz., psichikos liga, narkomanija. iais nusikaltimais mogaus sveikatai padaroma ala, sutrikdoma sveikata. alos dydis ir sveikatos sutrikimo laipsnis gali bti vairus, ir tai labiausiai lemia nusikaltimo sunkum. Pastebtina, kad padarini sunkumas priklauso ne t i k nuo kaltininko sieki, veikos, jos bdo, priemoni, bet ir nuo nukentjusiojo sveikatos bkls, jo gyvybingumo, individuali savybi. Pvz., vienodo stiprumo smgis t pai viet skirtingiems monms gali sukelti labai vairi padarini, taip pat ir susargdinimas ta paia liga. Jeigu padarinius lm aiki individo patologija, o kaltininkas jos nenumat, u tokius padarinius atsakomybs negali bti, nes nra kalts. ala sveikatai gali bti tiesioginis veikos rezultatas (idrus ak, nukirtus rank) arba ivestinis (kai paeist organ tenka amputuoti). ala sveikatai yra neteistos veikos padarinys. Susargdinimas nuo sualojim gali skirtis objektyviaisiais veikimo ar neveikimo poymiais, nes iuo atveju gali bti ir nesmurtinis poveikis mogui. Pavyzdiui, kai sergantysis, bendraudamas su neserganiuoju, j ukreia liga, arba asmuo, netinkamai laikydamas pavojingas mediagas, susargdina kit mog. Ukrsti manoma tik infekcine liga: tiek paiam ja sergant, tiek nesergant. Tai pasakytina ir apie venerines ligas, IV. Pagal objektyvj kriterij- faktikai sukelt padarini sveikatai sunkum ir laipsn statymas skiria sunk, apysunk ir lengv sveikatos sutrikdym (sualojim, ukrtim liga, kitok susargdinim). Nustatant sveikatos sutrikdymo laipsn, kriterijai yra sualojimo, susargdinimo pavojingumas gyvybei, realus arba siektas alos sveikatai dydis ir tos alos pastovumas. Sveikatos sutrikdymo dydiui, laipsniui nustatyti pasitelkiami medikai. Visada skiriama teismo medicinos ekspertiz, ekspertai pateikia savo ivad. Dabar galioja LR Vyriausybs 1992 m. balandio 12 d. nutarimu Nr. 261 patvirtintos Kno sualojimo sunkumo nustatymo teismo medicinos laikinosios taisykls. Faktikai ios taisykls, truput pakoregavus, be esmini pakeitim ar papildym yra perraytos i SSRS galiojusi analogik sjungini 1978 m. taisykli. Kaip ir sovietins, ios taisykls nenumato lig vertinimo, ir sualojim vertinimai nra isams, galima teigti - fragmentiki. Dabar, kai I S K 111-116 straipsniuose tiesiogiai nurodyta ukrtim liga ir kitok susargdinim, tai yra didel io teiss akto spraga.

186

VI s k y r i u s

N U S I K A L I I M A I MOGUI

187

S u b j e k t y v i o s i o s puss poymiai. Sveikatos sutrikdymas gali bti padarytas ir tyia, ir dl neatsargumo (iskyrus lengv, kuris gali bti tik tyinis). Atsakomyb u sualojim, susargdinim diferencijuojama ir pagal kalts form. Tyia gali bti tiesiogin - kai siekiama padaryti apibrto sunkumo al sveikatai. Taip bna retai. Tyia mogus sualojamas daniausiai smurtaujant, nusikaltimai sveikatai padaromi netiesiogine, neapibrta, nekonkretizuota tyia padarini atvilgiu. Paprastai smurtaujama siekiant sukelti bet koki al, kaltininko tyia apima vairius padarinius: nuo fizinio skausmo suklimo iki gyvybs atmimo, ir darant smoning prielaid, kad taip veikiant galima padaryti didesn al, sunkiau ar lengviau sualoti. Veika kvalifikuojama pagal faktikai padaryt al sveikatai - kaip lengvas, apysunkis ar sunkus sualojimas, susargdinimas. Jeigu taip veikiant nukentjusiajam atimama gyvyb, yra nuudymas. Neatsargaus sveikatos sutrikdymo atveju kaltininkas arba numato, kad apskritai tokia veika gali padaryti al kito mogaus sveikatai, bet yra sitikins, jog iuo atveju to nebus, ir tas sitikinimas grindiamas konkreiomis aplinkybmis, taiau pasitikjimas pasirodo nepakankamai pamatuotas, arba nenumato tokios galimybs, bet privaljo ir galjo j numatyti. Jeigu neprivaljo numatyti padarini arba ioje situacijoje negaljo, kalts nra. Tyinio sunkaus ir apysunkio, taip pat lengvo sualojimo, suklusio sveikatos sutrikim (BK 111, 112 str. bei 110 str. 2 d.), subjektu pripastamas asmuo, sulauks 14 met, o neatsargaus ar tyinio, nesuklusio sveikatos sutrikimo, - nuo 16 met. Atsakomyb u sveikatos sutrikdym diferencijuojama pagal jo sunkumo laipsn ir kalts form. i nusikaltim rys pagal galiojant BK yra: tyinis sunkus (BK 111 str.), tyinis apysunkis (112 str.), tyinis sunkus ar apysunkis afekto bklje (113 str.), sunkus ar apysunkis dl neatsargumo (115 str.), tyinis lengvas (116 str.) kno sualojimas. Tyinis sunkus kno sualojimas, ukrtimas liga ar kitoks susargdinimas (BK 111 str.). Tyinis mogaus kno sualojimas, ukrtimas liga ar kitoks susargdinimas, pavojingas gyvybei arba sukls regos, klausos ar kurio nors kito organo ar jo funkcij netekim, psichikos lig, ntumo nutrkim, ukrtim mogaus imunodeficito virusu (IV), taip pat kitok sveikatos sutrikim, susijus su pastoviu ne maiau kaip tredalio bendrojo darbingumo netekimu, arba nepataisom veido subjaurojim, baudiamas laisvs atmimu nuo dvej iki septyneri met (1 d.). Ta pati veika, padaryta itin pavojingo recidyvisto ar iauriai kankinant, taip pat sunkus kno sua-

lojimas ryium su nukentjusiojo vykdymu tarnybins ar visuomenins pareigos arba maameio asmens ar bejgikos bkls asmens, baudiama laisvs atmimu nuo penkeri iki deimties met (2 d.). BK 111 str. 1 d. dispozicijoje vardyti objektyvs veikos ir jos padarini poymiai, kurie lemia mogaus sveikatos sutrikdymo vertinim sunkiu. mogaus sveikatos sutrikdymas pripastamas sunkiu, jeigu: 1) sualojimas yra pavojingas nukentjusiojo gyvybei veikos padarymo metu; 2) nukentjusysis neteko kurio nors organo ar jo funkcij; 3) mogus susirgo psichikos liga; 4) nutrko moters ntumas; 5) mogus ukrstas IV; 6) nepataisomai subjaurotas mogaus veidas; 7) nukentjusysis prarado tredal ar daugiau bendrojo darbingumo ir tas praradimas yra pastovus. Sualojimas ir kitoks susargdinimas pripastamas sunkiu esant bent vienam i i poymi. T poymi turin bando apibrti mintos Kno sualojimo sunkumo nustatymo taisykls. Spragas, kuri nemaai yra Taisyklse pateiktuose srauose vertinant sunkius, apysunkius ir lengvus susargdinimus, i dalies upildo ir leidia atskirti susargdinimo laipsn BK 111, 112 ir 116 straipsniuose nurodytas pastovaus bendrojo darbingumo netekimo poymis. Taiau tai, inoma, nra pakankamas, pvz., apysunkio ir sunkaus susargdinimo atskyrimo kriterijus. Kadangi statyme nurodyti sunkaus sualojimo, susargdinimo poymiai yra medicininio pobdio, todl kiekvienu sualojimo ar susargdinimo atveju, ar bent vienas j yra padarytas, nustato medikai ekspertai ir tik po to vertina teisininkai. Visi poymiai, nurodyti BK 111 str. 1 d. dispozicijoje, apibdina, yra susij su veikos padariniais. Pavojingumas g y v y b e i . Literatroje teigiama, kad pirmasis poymis - pavojingumas gyvybei - apibdina ne padarinius, o pai veik, jos pobd, visi kiti - padarinius. Taisyklse teigiama (10.1 p.), kad pavojingi gyvybei sunks kno sualojimai yra tokie, kurie sukelia pavoj nukentjusiojo gyvybei, ir tie, kurie, nesuteikus medicinos pagalbos, baigtsi mirtimi. Taiau toliau Taisyklse ivardytas tik 21 atvejis sualojim, kurie, nesuteikus medicinos pagalbos, baigtsi mirtimi. Tai kaukols skliauto ir pamato kaul liai, galvos smegen sumuimas, sunkus galvos smegen sukrtimas, ms kraujo isiliejimai vir kietojo arba po kietuoju smegen dangalu ir t. t. Taigi visi srae pateikti atvejai, medicininiai kriterijai, pagal kuriuos nustatoma, kad sualojimas yra pavojingas gyvybei, yra ireikti konkreiais, akivaizdiai sunkiais padariniais. Ir ne medikui aiku, kad ia ivardyti ne visi sualojim variantai ir nenurodyta n vieno atvejo susargdinimo, kuris, nesuteikus medicinos pagalbos, baig-

J
188
VI s k y r i u s NUSIKALTIMAI MOGUI

189

tusi mirtimi. Pvz., ukrtimas pasiutligs ir kai kuri kit sunki lig virusu. Apie kilus sualojimus ir susargdinimus, sukelianius pavoj nukentjusiojo gyvybei ir reali mirties grsm, kurie, nesuteikus medicinos pagalbos, -neb tinai baigiasi mirtimi, Taisyklse nieko nepasakyta. Tiesa, iais atvejais -pavo jingum gyvybei lemia ne medicininiai kriterijai. Sualojimas, kad ir nesun kus, padarytas pavojingu gyvybei bdu, pvz., imetant i kakelinto namoto auk arba i greitai vaiuojanio automobilio, traukinio, objektyviai norskls ir su nedideli traum, yra padarytas pavojingu gyvybei bdu, nes padary mo metu buvo pavojingas nukentjusiojo gyvybei. Apie tai turt sprsti ne medikai, o teisininkai. Taiau neteko girdti, kad taip bt buv. m o ga us o rg an o ar funk cij ne tekim as yra s un kaus k no sualojimo, ukrtimo liga ar kitokio susargdinimo poymis. Organu -laiko ma mogaus kno dalis, atliekanti savarankik funkcij. Funkcija -no orga paskirtis. BK 111 str. atskirai vardytas regos ir klausos netekimas. R egos netekimas B K 111 str. poiriu yra pastovus visikas -aklu mas abiem akimis, taip pat pastovus regjimo stiprumo sumajimas iki 0,04 ir maiau, t. y. kai dviej metr atstumu mogus nemato dviej pirt. Ak lumas tik viena akimi nereikia regos netekimo, taiau tai taip pat yra sun kus kno sualojimas, bet pagal kit BK 111 str. poym - pastovaus dar bingumo netekimo daugiau kaip vienu tredaliu. Nereginios akies sueidi mas, dl kurio j reikjo paalinti, turt bti vertinamas kaip nepataisomas veido subjaurojimas. K lausos netekim as yra nepraeinantis visikas kurtum as arba tokia bkl, kai mogus negirdi normalios nekamosios kalbos u 3-5 cm nuo ausies kauelio. Dl kurtumo viena ausimi mogus netenka maiau kaip tre dalio darbingumo, todl toks sualojimas laikomas apysunkiu (BK 112 str.). K u r i o n o r sk i t o o r g a n o a r j o f u n k c i j o s n e t e k i m a s . m o gus turi daug organ, kurie atlieka savarankikas funkcijas. Pavyzdiui, lie uvis. Netekus lieuvio, netenkama kalbos funkcijos. Kalbos funkcijos kimas nete nesugebjimas ireikti mini kitiems suprantamais garsais, raniais suda kalb. Arba rankos, kojos netekimas. Rankos netekimas yra, kai jos netenkama ne emiau alkns snario, kojos - ne emiau kelio snario. Arba j funkcij netekimas (paralyius ar kitoks funkcij praradimas). Kiti i or gan netekimo atvejai laikomi galns dalies netekimu ir vertinami pagal pa stovaus darbingumo netekimo poym. Lytinio organo (vyro - penio) neteki mas arba j funkcij praradimas - sugebjimo lytikai santykiauti, apvaisinti, pastoti, ineioti vaisi, gimdyti. Vidaus organo - kepen, tulies ir t. t.

P s i c h i k o s l i g diagnozuoja ir jos ry su trauma, susargdinimu ar kitokiu poveikiu nustato teismo psichiatrijos ekspertiz. iuo nusikaltimo po ymiu pripastama bet kuri psichiatrijai inoma psichikos liga, skaitant lai kinus psichikos sutrikimus. Ntumo n u t r k i m a s turi bti kno sualojimo ar kitokio povei kio niai moteriai, ligos jai suklimo padarinys. is padarinys neturi pri klausyti nuo individuali nukentjusiosios organizmo savybi, anomalij, ku ri kaltininkas neinojo ir tuo nepasinaudojo. Ntumo stadija - pirmas ar devintas ntumo mnuo reikms neturi. Ukrtimas mogausi m u n o d e f i c i t o vi r u s u (IV) faktikai dar nepadaro alos mogaus sveikatai,k kelia grsm, labai reali ir kol ti kas nepaalinam, susirgti AIDS. Kadangi statyme ukrtimas IV - nuro dytas kaip sunkaus kno sualojimo, ukrtimo liga ar susargdinimo -poy mis, i veik reikia traktuoti kaip nusikaltim sveikatai - sunk susargdinim. Objektyviai ukrtimas IV yra lytinio santykiavimo ar lytins aist ros tenkinimo kitu bdu su infekuotu asmeniu padarinys. Daniausiai IV usikreiama per krauj (narkomanai, naudojantys nesterilius virktus), re iau kitu bdu perduodant virus kito mogaus organizm. Kalt - - ty tik in. Jeigu kaltininkas yra infekuotas IV arba serga AIDS ir tai ino, ir lytikai santykiaudamas nesiima atsargumo priemoni, jis veikia arba tiesio gine, arba netiesiogine tyia ir padarini atvilgiu. N epataiso m asv e i d o su bjauro j im as. V eid o su bjauro jim as rei kia, kad dl sualojimo ar susargdinimo nukentjusysis pasidar nemalonios ivaizdos, atstumiantis. Subjaurojimo fakt vertina teisingumo institucijos (tardytojas, teismas), vadovaudamosi estetiniais kriterijais. Veido subjaurojimo nepataisomum, vadovaudamiesi medicininiais kriterijais, konstatuoja teismo medicinos ekspertai. Nepataisomu pripastamas toks subjaurojimas, kuris neinyks ar nesumas natraliai, arba kurio negalima paalinti tera pijos priemonmis, jeigu sualojimo ymes galima paalinti tik plastine ope racija ar apskritai to padaryti nemanoma. Kitoks s v e i k a t o s s u t r i k i m a s , s u s i j s su p a s t o v i u , ne m a i a u k a i p t r e d a l i o bendrojo darbingumo n e t e k i m u , reikia bet kok susirgim, organizmo funkcij sutrikim, dl ko praranda mas darbingumas, gebjimas dirbti bet kok darb. Bendrojo darbingumo ne tekimo laipsn, paaikjus pastoviam sualojimo, susargdinimo rezultatui, nu stato medikai, remdamiesi objektyviais duomenimis ir oficialiai patvirtinta darbingumo netekimo procent lentele. Vaik ir invalid darbingumo nete-

I- I I I

VI s k y r i u s

NUSIKALTIMAI MOGUI

191

kimo lygis nustatomas vadovaujantis bendrosiomis nuostatomis. Profesinio darbingumo netekimas nesudaro aptariamojo poymio. i nuostata, jos pagrstumas kelia abejoni. Subjektyviosios puss poymiai. Tyinis sunkus kno sualojimas, ukrtimas liga ar kitoks susargdinimas gali bti padarytas tiesiogine tyia, t. y. siekiant btent toki padarini, kurie nurodyti 111 str. 1 d. dispozicijoje, arba tik suvokiant toki padarini galimyb iuo konkreiu atveju ir j nesiekiant, bet numatant galimyb jiems kilti. Kaip ir vis nusikaltim mogaus sveikatai atvejais, daniausiai tyinis sunkus sveikatos sutrikdymas padaromas neapibrta, nekonkretizuota tyia, esant bet koki padarini prielaidai. Atsakomyb ikyla pagal faktikai sukeltus padarinius. Kai mogus sunkiai sualojamas ar susargdinamas siekiant j nuudyti, inoma, yra ne nusikaltimas sveikatai, o pasiksinimas nuudyti. Kai kaltininkas, neturdamas tikslo nuudyti, tyia sunkiai sualoja arba susargdina mog ir is dl to mirta - yra tyinis nuudymas netiesiogine tyia. Iki 1993 m. tyinis sunkus sualojimas, sukls nukentjusiojo mirt, buvo traktuojamas ne kaip nusikaltimas gyvybei, o kaip kvalifikuotas tyinis sunkus kno sualojimas. ios traktuots atsisakyta i BK 111 str. 2 d. ibraukus kvalifikuojamj poym sukls nukentjusiojo mirt". Tai buvo padaryta todl, kad tyia sunkiai alojant mog, nors ir nesiekiant jo mirties, kaltininkas suvokia ir mirties galimyb, neatsargumas to sualojimo sukeltos mirties atvilgiu labai retai manomas. Kaltininkas veikia nekonkretizuota, neapibrta tyia antrojo padarinio - mirties atvilgiu ir atsako u faktikai padaryt al, iuo atveju - u gyvybs atmim. Yra teorin galimyb, kad kaltininkas, tyia sunkiai alodamas mog, nenumat jo mirties galimybs, nors turjo ir galjo numatyti. Tada veika traktuotina kaip idealioji dviej nusikaltim - tyinio sunkaus sualojimo, susargdinimo ir neatsargaus gyvybs atmimo (nuudymo dl neatsargumo) sutaptis. Kai sunkus sualojimas, nepavojingas gyvybei, padaromas netiesiogine tyia, bet nukentjusiajam mirus nuo io padarinio, kalts apskritai gali ir nebti, jei kaltininkas pagal bylos aplinkybes ir savo ypatybes neprivaljo ar negaljo tokio padarinio numatyti. Ta aplinkyb, kad tyia sunkiai sualotas nukentjusysis mirta dl to, jog laiku nebuvo suteikta medicinos pagalba, nealina veikos traktuots nuudymu. Tyinio sualojimo ar kitokio susargdinimo kvalifikuojamieji poymiai nurodyti BK 111 str. 2 dalyje.

Pavojingesnis ir grieiau baudiamas yra tyinis sunkus kno sualojimas, padarytas iauriai kankinant. iaurus kankinimas reikia nusikaltimo padarym kankinant nukentjusj ir kaltininko iaurum. Tai tie atvejai, kai alojant, susargdinant mogui sukeliama dideli fizini ar moralini kani, padaroma daug sualojim, i jo tyiojamasi, ilgai laikoma altyje, kartyje, be maisto, ilgai muama, kitaip sukeliama fizini skausm ir pan. Tyinis sunkus sveikatos sutrikdymas yra kvalifikuotas, jeigu tai padaro itin pavojingas recidyvistas, jeigu tai padaryta maameiam ar bejgikos bkls asmeniui arba ryium su nukentjusiojo vykdymu tarnybins ar visuomenins pareigos. i kvalifikuojamj poymi turinys sutampa su analogikais nuudym kvalifikuojaniais poymiais (BK 105 str.). Tyinis sunkus kno sualojimas ar kitoks susargdinimas, padarytas darant kit nusikaltim, kurio kvalifikuojamuoju poymiu nurodytas tyinis sunkus sualojimas ar susargdinimas (pvz., iaginimo, plimo), papildomai pagal BK 111 str. nekvalifikuojamas. Tokia padtis, kai sunkus nusikaltimas yra kito sunkaus nusikaltimo poymis, paeidia nusikaltim klasifikavimo principus, gerokai ikreipia nusikalstamumo struktr, statistik. Oficialios uregistruot nusikaltim statistikos duomenimis, per pastaruosius trejus metus tyini sunki kno sualojim padaroma vidutinikai po 335 per metus. Taiau ia netraukti sualojimai, padaryti per plikikus upuolimus, iaginimus, bei daugelis nusikaltim visuomens saugumui, kuri kvalifikuojamuoju poymiu nurodyti mogaus mirtis, sualojimai, kiti sunks padariniai. Tyinis apysunkis kno sualojimas, ukrtimas liga ar kitoks susargdinimas (BK 112 str.). Tyinis mogaus kno sualojimas, ukrtimas liga ar kitoks susargdinimas, nepavojingas gyvybei ir nesukls io kodekso 111 str. numatyt pasekmi, bet sukls ilgalaik kurio nors organo funkcij sutrikim arba ym pastov maiau kaip tredalio bendrojo darbingumo netekim, baudiamas laisvs atmimu iki ketveri met arba pataisos darbais iki dvej met (1 d.). Ta pati veika, padaryta ryium su nukentjusiojo vykdymu tarnybins ar visuomenins pareigos arba itin pavojingo recidyvisto ar iauriai kankinant, maameio asmens ar bejgikos bkls asmens, baudiama laisvs atmimu iki penkeri met (2 d.). O b j e k t y v i o s i o s puss poymiai. Apysunk mogaus kno sualojim ar kitok susargdinim statymas apibdina pirmiausia poymiais, atskirianiais j nuo sunkaus sualojimo, susargdinimo: jis nra pavojingas nukentjusiojo gyvybei ir nesukelia 111 str. 1 d. nurodyt padarini. Pozity-

192

VI s k y r i u s

NUSIKALTIMAI MOGUI

I9)

vus apysunkio sualojimo ar kitokio susargdinimo poymiai, atskiriantys j nuo lengvo sualojimo ar kitokio lengvo sveikatos sutrikdymo, yra: 1) ilgal a i k i s kurio nors organo funkcij sutrikimas; 2) kitoks ilgalaikis sveikatos suli'ikinuis (liga); 3) ymus pastovus maiau kaip tredalio bendrojo darbingumo netekimas. Tai alternatyvs poymiai ir pakanka bent vieno i j, kad sualojimas ar susargdinimas bt pripaintas apysunkiu. Kimo sualojimo sunkumo nustatymo taisyklse ie poymiai ilgalaikiu sveikatos sutrikimu pripastami, kai dl sualojimo (ukrtimo liga, kitokio susargdinimo) sutrinka nukentjusiojo sveikata (mogus serga) daugiau kaip 21 dien arba jis netenka nemaos dalies darbingumo, t. y. kai dl sualojimo (ar kitokio susargdinimo) nukentjusysis netenka nuo 10 iki 33 procent bendrojo darbingumo: tiek sumaja jo darbingumas ir tas sumajimas yra pastovus. Tokiais sualojimais pripastami, pvz., nedideli kaul skilimai, maj kaul liai, snari inirimai, kurtumas viena ausimi, pirto netekimas ir pan. Taigi apysunk sualojimo laipsn lemia padarini sunkumas; jis yra tarpinis tarp sunkaus ir lengvo. Subjektyviosios puss poymiai. Apysunkis sualojimas, susargdinimas, numatytas BK 112 straipsnyje, gali bti padarytas ir tiesiogine, ir netiesiogine tyia. Tiesiogine tyia kaltininkas siekia padaryti btent apysunk al nukentjusiojo sveikatai, o netiesiogine tyia - smoningai daro prielaid, kad tokia ala gali bti padaryta. Praktikai beveik be iimi tyia bna neapibrta, nekonkretizuota. Kaltininkas smurtauja ar smoningai elgiasi nepaisydamas atsargumo, numatydamas, kad dl tokio elgesio gali bti padaryta ala kito mogaus sveikatai, ir daro prielaid, jog ala gali kilti. Taigi BK 112 str. inkriminavim ar neinkriminavim lemia tai, kokio dydio ala faktikai buvo padaryta. Jeigu nukentjusysis sirgo 21 dien- sualojimas lengvas, jeigu 22 - apysunkis. Turbt niekam nekelia abejoni, kad tiksliai nustatyti sualojimo ar susargdinimo laipsn yra gana sunku, taigi tai daroma apytikriai. BK projekte siloma atsisakyti ios tarpins sveikatos sutrikdymo sudties, ir dilem - sualojimas sunkus ar nesunkus, palikti sprsti medikams. Nors formaliai pagal galiojanius statymus tyinis apysunkis mogaus kno sualojimas ar susargdinimas yra vieojo kaltinimo deliktas, faktikai bylos keliamos tik esant nukentjusiojo skundui. Jo nesant, nukentjusiajam nesiekiant, nenorint, kad kaltininkas bt nubaustas, to padaryti praktikai nemanoma. Todl buvo priimtas statymas, teisinantis nukentjusiojo ir kaltininko susitaikymo galimyb.

U apysunk mogaus sualojim ar susargdinim atsakomyb kvalifikuojanios aplinkybs nurodytos 112 str. 2 dalyje. i keturi aplinkybi turinys atitinka analogik aplinkybi, kvalifikuojani tyin sunk kno sualojim, turin. Natralu, kad aplinkybs, kvalifikuojanios tyin apysunk sveikatos sutrikdym, yra identikos tyin sunk sveikatos sutrikdym kvalifikuojanioms aplinkybms. ios veikos skiriasi tik pagal alos mogaus sveikatai padarymo laipsn, sunkum. Tyinis sunkus ar apysunkis mogaus kno sualojimas didiai susijaudinus (BK 113 str.). Tyinis sunkus ar apysunkis mogaus kno sualojimas, staiga labai susijaudinus dl nukentjusiojo pavartoto prieingo statymams smurto ar sunkaus eidimo, baudiamas laisvs atmimu iki dvej met arba tam paiam laikui pataisos darbais. Sunkus ar apysunkis mogaus kno sualojimas staiga labai susijaudinus yra privilegijuotas nusikaltimas mogaus sveikatai. BK 113 str. yra speciali norma BK 111 ir 112 straipsni atvilgiu. Tai, kad atsakomyb u sunk ir apysunk mogaus sualojim reglamentuota viename straipsnyje (kaip ir u tokios alos padarym dl neatsargumo - 115 str.), rodo, jog tarp sunkaus ir apysunkio sualojimo nra didelio, esminio skirtumo, ir kad juos galima interpretuoti panaiai. Tai, kad tyinis sunkus ar apysunkis mogaus sualojimas BK 113 str. traktuojamas kaip lengvesnis nusikaltimas, lemia iskirtin kaltininko emocin, psichikos bsena, sukelta paties nukentjusiojo neteistais veiksmais, ir mainanti subjekto galimyb suvokti savo veiksmus ir tvardytis. Tyinio sunkaus ar apysunkio sualojimo pripainim privilegijuotu ir kvalifikavim pagal BK 113 str. lemia tos paios slygos, kaip ir nuudymo kvalifikavim pagal BK 107 straipsn. Btina nustatyti, kad kaltininkas labai susijaudino, susijaudino staiga, susijaudino dl nukentjusiojo neteist veiksm - smurto ar sunkaus eidimo ir tuoj, bdamas labai susijaudins, padar veiksmus, numatytus BK 113 straipsnyje. ios slygos apibdinamos aptariant BK 107 straipsn. Kitaip nei kiti nusikaltimai, kurie gali bti padaryti tiek sualojant kn, tiek ukreiant liga ar kitaip susargdinant, aptariamasis nusikaltimas gali bti padarytas tik sualojant mogaus kn. Tyia gali bti tiesiogin ir netiesiogin, bet tik staigioji. Kaltininkas gali siekti btent toki padarini - sunkiai ar apysunkiai sualoti, arba, kaip daniausiai bna, veikti neapibrta, nekonkretizuota tyia. Iki 1995 met BK buvo ir antra privilegijuoto sunkaus ar apysunkio sualojimo sudtis - toks mogaus sualojimas perengiant btinosios ginties ri-

194

VI s k y r i u s

NUSIKALTIMAI MOGUI

195

bas 114 straipsnis. is straipsnis buvo pripaintas netekusiu galios dl t puiil prieasi, kaip ir 108 str. - nuudymas perengiant btinosios ginties ribas. Sunkus ar apysunkis kno sualojimas perengiant btinosios ginties ribas dabar, vadovaujantis BK 14' str., arba pripastamas btinja gintimi, arba sudaro tyinio sunkaus ar tyinio apysunkio kno sualojimo sudt. Sunkus ar apysunkis mogaus kno sualojimas, ukrtimas liga ar kitoks susargdinimas dl neatsargumo (BK 115 str.). Sunkus ar apysunkis mogaus kno sualojimas, ukrtimas liga ar kitoks susargdinimas dl neatsargumo baudiamas laisvs atmimu iki dvej met arba tam paiam laikui pataisos darbais. Ir ioje normoje sunkus ar apysunkis mogaus sveikatos sutrikdymas traktuojami vienodai. Kokio laipsnio padarini sualojimas, susargdinimas sukl, turi takos tik individualizuojant bausm. Sunkus ar apysunkis mogaus sualojimas ar susargdinimas dl neatsargumo yra, kai veika padaroma nerpestingai elgiantis ir nenumatant toki savo elgesio padarini, arba numatant abstraki j galimyb, taiau lengvabdikai pasitikint, kad j iuo atveju nekils. Daniausiai tai padaroma iurkiai paeidiant elementarius atsargumo reikalavimus buityje arba profesins veiklos, kitas specialisias taisykles. Neatsargus sunkus ar apysunkis sualojimas, susargdinimas gali bti padarytas: 1) kaltininkui atliekant veiksmus ar susilaikant nuo veiksm tyia, numatant abstraki galimyb, kad dl to kito mogaus sveikatai gali bti padaryta ala, ir lengvabdikai tikintis, jog pavyks tos alos ivengti, arba nenumatant tokios alos galimybs, nors kaltininkas privaljo ir galjo j numatyti; 2) kaltininkui veikiant neatsargiai ir nenumatant aling padarini, kai juos privaljo ir galjo numatyti. Jeigu sunkiai ar apysunkiai mogus sualojamas paeidus transporto eismo saugumo taisykles, atsakomyb kyla ne pagal BK 115 str., o pagal BK 246 str., nes tai yra speciali norma 115 str. atvilgiu. Tyinis lengvas kno sualojimas, ukrtimas liga ar kitoks susargdinimas (BK 116 str.). Tyinis mogaus kno sualojimas, ukrtimas liga ar kitoks susargdinimas, nesukls sveikatos sutrikimo, baudiamas laisvs atmimu iki eeri mnesi arba pataisos darbais iki vieneri met, arba bauda, arba utraukia visuomeninio poveikio priemoni taikym (1 d.). Ta pati veika, suklusi trumpalaik sveikatos sutrikim ar neym pastov darbingumo netekim, baudiama laisvs atmimu iki vieneri met arba pataisos darbais tam paiam laikui (2 d.). Sistemingas tyini lengv kno sualojim padarymas baudiamas laisvs atmimu iki trej met (3 d.).

Galiojantis statymas skiria dvi tyinio lengvo mogaus kno sualojimo ar susargdinimo ris - nesutrikdius sveikatos (BK 116 str. 1 d.) ir suklus trumpalaik sveikatos sutrikim arba nedidel pastov darbingumo netekim (2 dalis). Objektyviosios puss poymiai. Lengvu kno sualojimu ar susargdinimu, nesuklusiu sveikatos sutrikimo (iuo atveju statym leidjas prasilenk su logika, nes negali bti susirgimo, nesuklusio sveikatos sutrikimo, - susirgimas, liga ir yra sveikatos sutrikimas), kaip aikina Kno sualojimo sunkumo nustatymo taisykls, objektyviai laikoma veika, kuria kitam mogui padaromas toks kno sualojimas, dl kurio sveikata visai nesutrinka arba sutrinka, bet ne ilgiau kaip eias dienas. Sveikatos nesutrikds sualojimas yra negilios aizdos, kraujosruvos, sutrenkimai ir panas sualojimai, paliekantys trumpalaikes ymes, taiau mogus dl to nesuserga, nesumaja jo darbingumas. Susargdinimo, nesuklusio sveikatos sutrikimo, negali bti. Taiau mintos taisykls lengvu kno sualojimu, nesuklusiu net trumpalaikio sveikatos sutrikimo, vadina ir tok, kai nukentjusysis dl to sirgo, bet ne ilgiau kaip eias dienas. Laikoma, kad sualojimas nesukl sveikatos sutrikimo, jeigu dl sualojimo nukentjusysis vien ar eias dienas sirgo, buvo nedarbingas. Nors taisyklse nieko nepasakyta apie kitok susargdinim, nesualojant mogaus kno, o pvz., ukreiant liga, apnuodijant ir pan., ir mogus sirgo, bet ne ilgiau kaip eias dienas, pvz., dizenterija, tok susargdinim, nors ir labai keista, taip pat reikia laikyti nesutrikdiusiu sveikatos. Analogika veika, t. y. mogaus kno sualojimas ar kitoks susargdinimas, sukls trumpalaik sveikatos sutrikim ar neym pastov darbingumo netekim taip pat laikomas lengvu sveikatos sutrikdymu, taiau grieiau baudiamu, t. y. kvalifikuotu. Veik kvalifikuoja sunkesni nei pirmojoje dalyje nurodyti padariniai - ilgiau trukusi liga arba pastovus nedidels dalies darbingumo netekimas. Taisyklse nustatyta, kad trumpalaikiu sveikatos sutrikdymu pripastama liga, laikinas nedarbingumas, jeigu tai truko ilgiau kaip eias dienas, bet ne ilgiau kaip dvideimt vien dien, t. y. tris savaites. Alternatyvus poymis - kai dl sualojimo, ligos nukentjusysis neteko maiau kaip deimties procent pastovaus bendrojo darbingumo, t. y. tiek procent sumajo jo pajgumas dirbti, palyginti su anksiau, iki sualojimo ar ligos turtu. Kaip nustatyti, kada mogaus pajgumas dirbti bet kok darb sumaja deimia procent, kada vienuolika, ino, matyt, tik medikai. Kaip ir visais kilais sualojimo, susargdinimo atvejais, medikai apiri nukentjusj, susipa-

196

VI s k y r i u s

NUSIKALTIMAI MOGUI

197

sta su medicinos dokumentais, konstatuojaniais nukentjusiojo sveikatos bkl, sualojimus, ligas, ir daro ivadas. Taisyklse nurodyta, kad vertinant kno sualojim ir jo padarinius, taigi ir kitas ligas, negali turti takos ankstesni lig pamjimas ir medicinos pagalbos teikimo trkumai. S u b j e k t y v i o s i o s puss poymiai. Kaip ir kiti mogaus kno sualojimai, ir tyinis lengvas sveikatos sutrikdymas gali bti padarytas tiek tiesiogine, tiek ir netiesiogine tyia, be to, daniausiai padaromas neapibrta, nekonkretizuota tyia, ir veikos kvalifikacij lemia faktikai padarytos alos sveikatai dydis. BK 116 str. 3 d. nurodytas sistemingas tyini lengv kno sualojim darymas apima btent tik kno sualojimus, bet neapima kit susargdinim ir reikia, kad kaltininkas t pat asmen tyia lengvai sualojo ne maiau kaip tris kartus. Sistemingumo poymiui neturi reikms, kokie lengvi kno sualojimai buvo padaryti - sutrikd ar nesutrikd sveikat. Smurtas, sukls lengv sualojim, padarytas ne dl asmenini kaltininko ir nukentjusiojo santyki, kol galioja BK 225 str., traktuojamas ne kaip nusikaltimas mogaus sveikatai, o kaip chuliganizmas. Lengvo kno sualojimo ar kitokio susargdinimo, nesuklusio sveikatos sutrikimo, subjektu pripastamas pakaltinamas 16 met asmuo, o suklusio sveikatos sutrikim - nuo 14 met. Tyinis lengvas kno sualojimas, susargdinimas, tiek nesukls sveikatos sutrikimo, tiek sukls, yra privataus kaltinimo deliktas; baudiamasis persekiojimas pradedamas tik esant nukentjusiojo skundui ir gali bti nutrauktas jam susitaikius su kaltininku (iki siteisjant nuosprendiui). Lengvas mogaus kno sualojimas, ukrtimas liga ar kitoks susargdinimas dl neatsargumo, tiek sukls sveikatos sutrikim, tiek ir nesukls, nelaikomas nusikaltimu, nes tokia veika baudiamajame statyme nenumatyta. Kaip ir visais nusikaltim mogaus sveikatai atvejais, jeigu lengvas sualojimas, susargdinimas padarytas siekiant didesns alos mogaus sveikatai, veika sudaro pasiksinimo sunkesn nusikaltim sudt, o jeigu ksintasi gyvyb, - nuudymo. Smgi sudavimas ir iaurus kankinimas (BK 117 str.). Tyinis smgi sudavimas arba kitoks smurto veiksmas, sukls fizin skausm, baudiamas pataisos darbais iki vieneri met arba bauda, arba utraukia visuomeninio poveikio priemoni taikym (1 d.). Sistemingas smgi sudavimas arba kitokie iauraus kankinimo pobdio smurto veiksmai baudiami laisvs atmimu iki vieneri met (2 d.).

Objektyviosios puss poymiai. Smgio sudavimas ar kitoks smurto veiksmas reikia mogaus muim ar kitok poveik mogaus knui, siekiant sukelti jam fizin skausm, taiau jo nesualojant, nesusargdinant. Tai gali bti vienkartinis ar kelis ar kelet kart pasikartojantis fizinis ar mechaninis poveikis mogaus knui, pvz., smogiant ranka, koja, kietu daiktu, plakant, spaudiant, stumiant, tempiant, lauant, panaudojant gyvul ar, pvz., bites, jeigu tuo buvo sukeltas fizinis skausmas nukentjusiajam. BK 117 str. 1 d. apima tik tuos atvejus, kai toks muimas ar kiti smurto veiksmai nesukl kno sualojimo, susargdinimo bei padarini, numatyt BK 111, 112 ar 116 straipsniuose, ir nebuvo padaryti siekiant toki padarini. Jeigu smurtaujant buvo siekta kuri nors i i padarini (ir tai rodoma) arba objektyviai atsirado tokie padariniai, veika sudaro sunkaus, apysunkio arba lengvo kno sualojimo, susargdinimo sudt arba pasiksinim padaryti tok nusikaltim. Taigi muimu suprantame smurtavim, nukentjusiajam suklus fizin skausm, bet nepalikus ant jo kno pdsak, kuriuos galt ufiksuoti medikai - audini anatomini paeidim ar organ funkcij sutrikimo. Taiau sveikata dl to galjo bti trumpam ir sutrikusi, bet ne ilgiau kaip eias dienas. Nusikaltimas padaromas tik tiesiogine tyia. Kvalifikuojamieji poymiai. Sistemingas smgi sudavimas yra, kai kaltininkas t pat asmen tyia sumua tris ar daugiau kart. Ne tris smgius suduoda vienu kartu, bet tris kartus mua (analogikai sistemingam tyini lengv kno sualojim padarymui). iauraus kankinimo pobdio smurto veiksmai reikia, kad nukentjusysis muant, kitaip smurtaujant tyia kankinamas, jam sukeliamos didels fizins kanios, smurtaujama ilgai. Tai gali bti ilgai tsiamas muimas, suduodant daug kart, kankinimas ilgai laikant kartyje, altyje ar kitaip fizikai veikiant nukentjusiojo kn. Kankinimu 117 str. 2 d. poiriu negali bti pripaintas moralini kani suklimas, psichologinis kankinimas tyiojantis i mogaus, eminant jo orum grasinimais, odiais, bet ne fiziniu poveikiu. Tokie veiksmai traktuojami kaip eidimas, grasinimas sualoti, nuudyti. Tiek muimas, tiek kankinimas, numatyti BK 117 str., danai yra kito, sunkesnio nusikaltimo, pvz., neteisto laisvs atmimo, chuliganizmo ir kil poymis. Tada veika pagal straipsn nekvalifikuojama. Kadangi BK 117 str. tiek 1, tiek 2 dalis inkriminuojama tik kai aptariamieji veiksmai nesukelia padarini, numatyt BK 111, 112, 116 straipsniuose, l. y. nesutrikdo nukentjusiojo sveikatos ir nepalieka ymi, juos nustato ne medikai, kaip sualojimo ar susargdinimo atveju, o teisininkai. Baudiamo-

198

V1 s k y r i u s

NUSIKALTIMAI MOGUI

199

ji byla dl lokio sumuimo, kankinimo keliama tik esant nukentjusiojo skundui ir gali bti nutrauktajam susitaikius su kaltininku. I J K projekte, reglamentuojant nusikaltimus mogaus sveikatai, numatoma padaryti pakeitim, palyginti su galiojaniu BK. Esminis pakeitimas -numatoma atsisakyti tarpins sveikatos sutrikdymo ries, kuri dabar vardijama apysunkiu kno sualojimu, ukrtimu liga ar kitokiu susargdinimu. Ir galiojaniame BK, nustatant atsakomyb u tyin sunk ir apysunk sualojim afekto bklje, taip pat u tokios alos padarym dl neatsargumo, atsakomyb nediferencijuojama. Kadangi veik, kuriomis padaromi sunks ir apysunkiai sveikatos sutrikdymai, pobdis praktikai nesiskiria, apysunkiai sutrikdymai beveik be iimties padaromi neapibrta, nekonkretizuota tyia, taigi ie nusikaltimai skiriasi tik savo padariniais, ir tas skirtumas danai nra didelis. Primus nuostat, kad sveikatos sutrikdymas gali bti sunkus arba nesunkus, vieni nusikaltimai, dabar pripastami apysunkiais, tapt sunkiais, kiti - nesunkiais. Nesunkiais bt ir dabar pripastami lengvais sutrikdymais. Antroji ris lengv sutrikdym, kai mogus susargdinamas trumpam laikui, bt prilyginti muimui, smgi sudavimui, nesutrikdant sveikatos ir atsakomybs u ias ris statyme nediferencijuojant. BK projekte kriterijai, kuriais vadovaujantis sunks sutrikdymai atskiriami nuo nesunki, nesunks nuo lengv, nenustatomi. Juos, vadovaudamiesi medicininiais kriterijais, turt nustatyti medikai. Be to, nusikaltim mogaus sveikatai skyrius BK projekte papildytas baudiamojo nusiengimo sudtimi -priekabiavimo ir mogaus kno nelieiamumo paeidimu. Turint vilties, kad bus atsisakyta sovietinio chuliganizmo, skaitant ir nedidel chuliganizm, sudties, tokia norma iame skyriuje bus reikalinga. Veikos, kuriomis objektyviai sukeliamas pavojus mogaus gyvybei arba sveikatai, taiau tiesiogiai nesiksinama iuos grius arba ksinamasi kitus baudiamj statym saugomus interesus, pvz., visuomens saugum, traktuojamos kaip specifika nusikaltim mogaus sveikatai kategorija, vadinamos nusikaltimais, kelianiais pavoj mogaus gyvybei arba sveikatai. Galiojaniame BK tokie nusikaltimai yra neteistas aborto padarymas (124 str.), palikimas pavojingoje gyvybei padtyje (128 str.), nesuteikimas ligoniui medicinos pagalbos (123 str.), laivo kapitono nesuteikimas pagalbos nelaims itiktiems monms (130 str.), vengimas ilaikyti vaikus (125 str.) ir vengimas ilaikyti tvus (126 str.). Iskyrus neteist abort, vis i nusikaltim sudtys yra formaliosios, baigtais jie pripastami atlikus veik, nurodyt statyme, ir veikos esm yra

atitinkamos pareigos nevykdymas, t. y. neatlikimas veiksm, kuriuos atlikti subjektas privaljo ir galjo, bei pavojaus mogaus sveikatai ar gyvybei suklimas. Jeigu tokia veika padaroma reali ala kito mogaus gyvybei ar sveikatai - nukentjusysis mirta, sualojamas ar susargdinamas, ie padariniai arba kvalifikuoja nusikaltim, arba yra u i nusikaltim sudi rib. Neteistas aborto padarymas (BK 124 str.). Gydytojo neteistas aborto padarymas baudiamas pataisos darbais iki dvej met arba bauda (1 d.). Aborto padarymas antisanitarinmis slygomis arba neturint auktojo medicinos mokslo baudiamas laisvs atmimu iki trej met (2 d.). Neteistas aborto padarymas pakartotinai arba sukls nukentjusiajai ilgalaik sveikatos sutrikim ar mirt baudiamas laisvs atmimu nuo dvej iki septyneri met (3 d.). Abortu vadinamas dirbtinis moters ntumo nutraukimas, t. y. mogaus gemalo, vaisiaus sunaikinimas. Tai gali bti chirurgin operacija ar kitoks poveikis moters organizmui ar gemalui, kurio padarinys - ntumo nutrkimas. Abortas - gana paplits reikinys, tai yra viena i ne visai civilizuot eimos dydio reguliavimo priemoni. Buvusioje Soviet Sjungoje, skaitant ir Lietuv, nesant kontraceptini priemoni, abortas buvo vienas i pagrindini eimos reguliavimo bd, gana plaiai paplits ir dabar. Visuomenje abortus irima kaip neivengiam blogyb. Daugumoje valstybi abortai yra legalizuoti, nustatytos j darymo slygos. Kai kuriose valstybse abortai udrausti ir leidiami tik btinojo reikalingumo atvejais. Pvz., Lenkijoje, kur Katalik banyia turi didel tak, keiiantis valdaniosioms partijoms, abortai tai legalizuojami, tai udraudiami. Katalik banyia pastojimo, gimdymo reguliavim, kontraceptini priemoni naudojim skelbia nuodme, o abort - nuudymu. Soviet Sjungoje, taigi ir Lietuvoje, iki 1955 met abortai buvo draudiami, taiau ne dl religini, o dl ideologini prieasi. Abortas, iskyrus btinojo reikalingumo atvejus, buvo laikomas nusikaltimu. Atsak u abort tiek j dars asmuo, tiek nia moteris, kaip bendrinink. Abortus legalizavus buvo nustatyta i operacij darymo tvarka, o jos paeidimas laikomas nusikaltimu. Dabar galioja LR sveikatos apsaugos ministerijos 1994 m. sausio 28 d. sakymu Nr. 50 patvirtinta ntumo nutraukimo operacijos atlikimo tvarka. Pagal teiss akt aborto operacijas leidiama daryti tik gydytojui akueriui ginekologui, tik gydymo staigoje ir laikantis kit nustatyt slyg. Abortas, padarytas paeidiant io akto reikalavimus, iskyrus btinojo reikalingumo atvejus, pripastamas neteistu, t. y. nusikaltimu.

200

VI s k y r i u s

NUSIKALTIMAI MOGUI

201

Abortas laikomas nusikaltimu mogaus sveikatai, nes sukelia pavoj moters sveikatai ar net gyvybei, nors tiesiogiai gyvyb ar sveikat nesiksinama. Akivaizdu, kad paeidus nustatytas ios operacijos slygas yra didel tikimyb padaryti al moters sveikatai ar net gyvybei. Abortas yra nusikaltimas, kai ntumas nutraukiamas neteistai, tyia, taiau niajai praant, jai sutinkant. Ntumo nutraukimas prie nukentjusiosios vali, bejos sutikimo vertinamas ne kaip abortas, o kaip sualojimas. Tai gali bti tyinis arba neatsargus sunkus kno sualojimas, susargdinimas (BK 111,115 str.). Jeigu nioji pati pasidaro abort, dirbtinai nutraukia ntum- nelaikoma nusikaltimu. Ir moters kurstymas darytis abort, padjimas j pasidaryti ar kurstymas, kad kitas asmuo tai padaryt, nra ausikaltimas. Tai pripaintina baudiamj statym spraga. Neteistas abortas sudaro grsm moters sveikatai. Ir legali aborto operacija yra rizikinga, gali sukelti komplikacij, taiau rizika yra gerokai maesn. Objektyviosios p u s s poymiai. Abortas laikomas neteistu, kai yra bent viena i i aplinkybi: 1) abort padaro asmuo, neturintis teiss daryti ios operacijos; 2) abortas padaromas ne gydymo staigoje; 3) abortas neleistinas medicinos poiriu. Aborto sudtis yra materialioji, nusikaltimas laikomas baigtu nutraukus ntum. Nepavykusios pastangos tai padaryti - pasiksinimas. Jeigu tokie veiksmai sukelia prielaikin gimdym ir kdikis gimsta gyvas, abortas taip pat laikomas pabaigtu, nes ntumas buvo nutrauktas. Subjektyviosios puss poymiai. Neteistas abortas yra tyinis nusikaltimas, padaromas tiesiogine tyia. Kaltininkas suvokia, kad savo veiksmais dirbtinai nutraukia moters ntum, be to, jos sutikimu, ir siekia tai padaryti. Kaltininkas suvokia, kad jis neturi teiss daryti abort, arba kad daro operacij ne gydymo staigoje, arba nesitikins, kad ntumas nra didesnis nei 12 savaii ir nra kontraindikacijos ntumui nutraukti. Jeigu toks gydytojas nustatyta tvarka yra sitikins, kad veikia veriamas btinojo reikalingumo, nors operacija daroma ne gydymo staigoje arba esant kontraindikacijai, veika nra nusikalstama. Neteisto aborto motyvai gali bti vairs, bet takos veikai kvalifikuoti jie neturi. Daniausiai ie nusikaltimai padaromi dl savanaudik paskat, u atlyginim. Neteistas abortas gali bti padarytas ir i altruistini paskat, i pasigailjimo, niosios praymu, siekiant jai padti atsikratyti nepageidaujamo ntumo. [ veikos motyvus atsivelgtina individualizuojant bausm.

Neteisto aborto subjektu gali bti pakaltinamas 16 met asmuo, tiek gydytojas, ios srities specialistas, tiek bet kuris gydytojas, medikas ne gydytojas, tiek nieko bendro su medicina neturintis asmuo. Nioji, vadovaujantis bendromis baudiamosios atsakomybs nuostatomis, kadangi abortas daromas jos sutikimu, turt atsakyti kaip nusikaltimo bendrinink. Taiau iuo atveju daroma iimtis ir nioji nebaudiama, ji visada pripastama nukentjusij. Kadangi nra speciali norm, todl negali bti pripaintas bendrininku ir asmuo, kursts moter pasidaryti abort, padjs jai paiai j pasidaryti bei kursts ar padjs, kad abort padaryt kitas asmuo. Taiau padjimas neteist abort daraniam asmeniui, tiek fizinis, tiek verbuojant klientes, yra bendrininkavimas. Neteistas abortas kvalifikuojamas pagal 124 str. 1 d., kai abort padaro gydytojas ne gydymo staigoje arba esant 12 savaii ir daugiau ntumui, arba esant kontraindikacijai ntumui nutraukti. Mintas 1994 met teiss aktas, nustatantis ntumo nutraukimo operacijos atlikimo tvark, ias operacijas atlikti leidia tik stacionar ginekologijos skyri gydytojams akueriams - ginekologams, mikroabortus - moter konsultacij gydytojams akueriams - ginekologams bei oficialiai privaia praktika besiveriantiems ir licencij turintiems gydytojams akueriamsginekologams. Kit specializacij gydytojai - chirurgai, terapeutai ir kt. gydytojais iuo atveju nelaikomi ir u neteist abort turt atsakyti ne kaip gydytojai. Taiau BK 124 str. 1 d. dispozicijoje nurodyta, kad pagal i dal u neteisto aborto padarym atsako gydytojas", o antrosios dalies dispozicijoje paaikinama, kad ne gydytoju pripastamas asmuo, neturintis auktojo medicinos mokslo. Todl bet kurios specializacijos gydytojas, turintis auktojo mokslo diplom, u neteisto aborto padarym atsako pagal BK 124 str. 1, o ne 2 dal (iskyrus atvejus, kai abortas padarytas antisanitarinmis slygomis). Gydymo staiga pripastami tik stacionaro ginekologijos skyriai, atliekant mikroabortus - moter konsultacijos, kuriose rengtos operacins ir ias slygas atitinkantys privai gydytoj akueri-ginekolog kabinetai. Abortas leidiamas esant iki 12 savaii ntumui, jei nra kontraindikacij. Kontraindikacijos ntumui nutraukti yra: 1) miniai ir pominiai genitalij udegimai; 2) miniai ir pominiai kitos lokalizacijos udegimai; 1) mins infekcins ligos. Ntumo terminas ir tai, ar nra kontraindikacij, visada turi bti nustatoma prie operacij; to neatlikus, abortas pripainimas neteistu.

T
202
VI s k y r i u s NUSIKALTIMAI MOGUI

203

Nelaikomas neteistu abortas, padarytas gydytojo akuerio-ginekologo, nors ir paeidiant mintas slygas, bet esant btinajam reikalingumui, t. y. gelbstint niosios gyvyb ar sveikat nuo didesnio pavojaus. Kvalifikuojamieji poymiai. Atsakomyb u neteist abort kvalifikuoja kiekviena i aplinkybi, nurodyt 124 str. 2 ir 3 dalyse. Ne gydytojo, t. y. neturinio auktojo medicinos mokslo padarytas abortas visada yra neteistas ir kvalifikuojamas pagal BK 124 str. 2 dal. Asmuo, neturintis gydytojo diplomo, pripastamas neturiniu auktojo medicinos mokslo. Kadangi statymas taip suformuluotas, neteistas abortas, kur padaro gydytojas, neturintis teiss daryti ios operacijos, t. y. ne akuerisginekologas, o pvz., chirurgas, terapeutas, psichiatras ir pan., io kvalifikuojamojo poymio neturi. Tai statymo nelogikumas, nes ne specialisto, nors ir gydytojo, daroma operacija kelia pavoj moters sveikatai ar gyvybei. is poymis yra, kai abort daro asmuo, neturintis medicininio isimokslinimo arba turintis vidurin ar nebaigt auktj isimokslinim (medicinos sesuo, feleris, akuer). Teigti, kad is poymis yra ir tuo atveju, kai abort daro gydytojas, bet tokios specialybs, kuri nesuteikia teiss daryti abort,1 neteisinga, nes toks aikinimas prietarauja statymui. Antisanitarinmis pripaintinos slygos, kai operacija daroma netinkamai sanitariniu poiriu rengtoje vietoje arba naudojant nepritaikytus prietaisus ar priemones, t. y. sudarant galimyb infekcinms ar kitoms komplikacijoms. Nusikaltimo subjektu iuo atveju gali bti ir gydytojas. BK 124 str. 3 d. inkriminuotina tiek gydytojui, tiek ne gydytojui, kuris neteist abort padaro pakartotinai, t. y. ne pirm kart, ir kai neteistas abortas sukelia nukentjusiajai ilgalaik sveikatos sutrikim arba mirt. Sveikatos sutrikdymas yra ilgalaikis, kai dl neteisto aborto moteris netenka kurio nors organo ar jo funkcijos (daniausiai - vaisingumo), arba ilgai serga, praranda didel dal bendrojo darbingumo, t. y. jai padaromas apysunkis arba sunkus kno sualojimas, susargdinimas. Taip pat, kai neteisto aborto padarinys yra nukentjusiosios mirtis. i padarini atvilgiu turi bti kalt, taiau tik neatsargi - nusikalstamas nerpestingumas arba pasitikjimas. Jeigu ie padariniai atsiranda dl teisto aborto, BK 124 straipsnis, inoma, negali bti inkriminuotas. Pagal BK projekt abortas yra neteistas, jeigu j, paeisdamas kuri nors btin ntumo nutraukimo slyg, padaro gydytojas akueris-ginekologas.
1

Tarybin baudiamoji teis. Ypatingoji dalis. Vilnius, 1974, p. 118.

Ne gydytojo akuerio-ginekologo padarytas abortas visada yra neteistas ir sunkesnis nusikaltimas. Be to, numatoma atsisakyti pakartotinumo ir sunki padarini kaip nusikaltim kvalifikuojani poymi. Sunks padariniai bus kvalifikuojami kaip nusikaltim sutaptis. Baudiamasis kodeksas nusikaltimais, kelianiais pavoj mogaus gyvybei arba sveikatai, laiko kai kuriuos pagalbos nesuteikimo atvejus. Pagalbos nesuteikimu laikomas fizins arba materialios pagalbos nesuteikimas turint pareig ir galimyb toki pagalb teikti. Baudiamj atsakomyb u fizins pagalbos, skaitant medicinos pagalb, nesuteikim reglamentuoja trys BK straipsniai. Tai 128 str., bendroji fizins pagalbos nesuteikimo norma - palikimas pavojingoje gyvybei padtyje ir dvi specialiosios - nesuteikimas ligoniui medicinos pagalbos (129 str.) ir laivo kapitono pagalbos nesuteikimas nelaims itiktiems monms (130 str.). Palikimas pavojingoje gyvybei padtyje (BK 128 str.). Nesuteikimas btinos ir aikiai neatidliotinos pagalbos asmeniui, esaniam pavojingoje gyvybei padtyje, jeigu kaltininkas inomai galjo j suteikti be rimto pavojaus sau ar kitiems asmenims, taip pat nepraneimas atitinkamoms staigoms ar asmenims apie btinum suteikti toki pagalb baudiami pataisos darbais iki ei mnesi arba utraukia visuomeninio poveikio priemoni taikym (1 d.). inotinis palikimas be pagalbos asmens, esanio pavojingoje gyvybei padtyje ir negalinio imtis savisaugos priemoni, jeigu kaltininkas privaljo nukentjusiuoju rpintis ir galjo suteikti jam pagalb arba pats sudar pavojing jo gyvybei padt, baudiamas laisvs atmimu iki dvej met arba pataisos darbais tam paiam laikui (2 d.). Palikimas pavojingoje gyvybei padtyje yra bendroji pagalbos nesuteikimo norma. BK 128 str. numatytos dviej labai panai nusikaltim sudtys: nesuteikimas pagalbos mogui, esaniam pavojingoje gyvybei padtyje, kai kaltininkas yra paalinis vykiui asmuo, neturjs specialios pareigos juo rpintis (1 d.), ir palikimas be pagalbos mogaus, esanio pavojingoje gyvybei padtyje, kai kaltininkas privaljo juo pasirpinti (2 d.). Objektyviosios puss poymiai. Abiem atvejais yra pavojinga mogaus gyvybei padtis. Tai tokia kritin situacija, kai mogui gresia realus mirties pavojus dl stichins nelaims, nelaimingo atsitikimo, nusikaltimo, ligos ir pan. Ir yra akivaizdu, kad jam reikia neatidliotinos pagalbos, t. y. kai pavojus gresia ne ateityje, o dabar, ir manytina, kad mogus negals to pavojaus paalinti pats. Pagalbos nesuteikimas arba palikimas be pa-

204

VI s k y r i u s

NUSIKALT1MAI MOGUI

20.S

galbos - lai pasyvus elgesys, neveikimas, pagalbos nesuteikimas galint j suteikti. Palikimas be pagalbos gali pasireikti ir pasialinimu i tos vietos nesuteikus pagalbos. Nusikaltimas laikomas baigtu nesuteikus pagalbos gal i n t j suteikti, neatsivelgiant, sukl tai koki nors padarini nukentjusiajam ar nesukl. ios sudtys yra formaliosios. Pagalba - tai veiksmai, kuriais paalinama ar kurie gali padti paalinti gyvybei gresiant pavoj. Tai gali bti ir praneimas atitinkamoms staigoms ar asmenims apie reikal suteikti pagalb. Jeigu asmuo pats negaljo suteikti pakankamai efektyvios pagalbos, praneimas alina atsakomyb. Taigi nepraneimas tokiais atvejais gali reikti pagalbos nesuteikim. Subjektyviosios puss poymiai. ie nusikaltimai padaromi tyia. Kaltininkas suvokia kit mog esant tokios bkls, kad pagalba jam reikalinga neatidliojant ir jis gali j suteikti ar bent pamginti suteikti, taiau nesuteikia. i nusikaltim subjektas yra pakaltinamas 16 met asmuo. Pagal kuri BK 128 straipsnio dal kaltininkas atsako, lemia jo santykis su nukentjusiuoju ir vykiu. Pagal io straipsnio pirmj dal atsako bet kuris asmuo, neturintis specialios pareigos nukentjusiajam ir pats neprisidjs prie pavojingos gyvybei padties susidarymo, taiau, turdamas objektyvi galimyb suteikti btin neatidliotin pagalb kitam mogui be didelio pavojaus sau ar kitiems arba praneti kitiems apie btinyb suteikti pagalb, to nepadaro. Pareiga praneti apie btinum suteikti pagalb atsiranda, jeigu asmuo pats negali jos suteikti, bet gali laiku apie tai praneti, pvz., greitajai medicinos pagalbai, ugniagesiams, policijai ir pan. Pagalbos nesuteikimas nra nusikaltimas, jeigu j suteikti nebuvo manoma arba asmuo negaljo jos suteikti be didelio pavojaus sau ar kitiems. Dideliu pavojumi laikomas pavojus svarbiems asmens interesams - gyvybei, sveikatai, nuosavybei. Nedidel rizika nealina atsakomybs. Kit asmen teisi paeidimas suteikiant pagalb turi turti btinojo reikalingumo poymi. Atsakomyb atsiranda pagal io straipsnio antrj dal, jeigu tai padaro (nesuteikia pagalbos) asmuo, turjs ne tik galimyb, bet ir speciali pareig rpintis nukentjusiuoju, arba pats sudars pavojing kito mogaus gyvybei situacij. Tokiais atvejais didelio pavojaus grsm teikiant pagalb nealina asmens baudiamosios atsakomybs ujos nesuteikim, jis privalo rizikuoti. Speciali pareig rpintis nukentjusiuoju gali lemti statymas (tvai privalo rpintis nepilnameiais vaikais), asmens profesija, darbas (aukl, slaug turi rpintis savo priirimuoju), pareigojantys jo veiksmai (as-

muo, pasikviets paaugl ar invalid ikylauti, maudytis, privalo juo rpintis, prireikus - gelbti). U palikim pavojingoje gyvybei padtyje atsako motina, kuri, siekdama atsisakyti naujagimio, palieka j be prieiros tikdamasi, kad j greitai kas nors ras ir pasirpins. Taip pat u palikim be pagalbos atsako autotransporto priemons vairuotojas, dalyvavs autoavarijoje ar autovykyje, kurio metu nukentjo ar galjo nukentti mogus, ir paliks nukentjusj be pagalbos, nuvaiavs ar kitaip pasialins i vykio vietos. Neturi reikms, ar avarija itiko tuiame kelyje, ar miesto gatvje, esant kit moni. Tai, kad pagalb nukentjusiajam suteik ar galjo suteikti kiti, baudiamosios atsakomybs nealina. I vykio vietos, paliks nukentjusj, pabgs vairuotojas, atsitiktinai, be kalts taps autoavarijos ar autovykio dalyviu, atsako tik u palikim pavojingoje gyvybei padtyje, o taip pasielgs vairuotojas, kaltas dl autoavarijos, atsako ir u nusikaltim transporto eismo saugumui (BK 128 str. 2 d. ir 246 str. sutaptis). Padariniai, ala, kuri patyr nukentjusysis, paliktas pavojingoje gyvybei padtyje, yra u aptariamojo nusikaltimo sudties rib. Nesuteikimas ligoniui medicinos pagalbos (BK 129 str.). Be svarbios prieasties nesuteikimas ligoniui medicinos pagalbos, jeigu tai padar asmuo, kuris pagal statym ar speciali taisykl privalo j suteikti, baudiamas pataisos darbais iki vieneri met ar bauda, arba utraukia visuomeninio poveikio priemoni taikym (1 d.). Ta pati veika, jeigu ji sukl ar inomai galjo sukelti ligonio mirt ar kitoki sunki padarini, baudiama laisvs atmimu iki dvej met su atmimu teiss dirbti profesin darb iki trej met (2 d.). Tai yra specialioji norma BK 128 str. 2 d. atvilgiu - pagalbos nesuteikimo ris pagal subjekt. Atsakomyb pagal straipsn kyla, kai ligoniui be pateisinamos prieasties nesuteikia medicinos pagalbos asmuo, privalantis j suteikti pagal statym ar speciali taisykl, t. y. medikas, medicinos darbuotojas. LR sveikatos sistemos statymo 40 str. pareigoja visus medicinos ir farmacijos darbuotojus suteikti pirmj medicinos pagalb asmenims, kuriems dl nelaimingo atsitikimo, avarijos, ekologins ar gaivalins nelaims arba dl mios ligos, gelbstint j gyvyb, yra btina medicinos pagalba. inoma, i mediko reikalaujama suteikti pagalb pagal savo kompetencij. Paliekant ligon be pagalbos, sudaroma grsm jo gyvybei, sveikatai. Nukentjusysis - ligonis yra mogus, kuriam dl traumos, apsinuodijimo ar lij',os, gresianios mirtimi, reikia neatidliotinos medicinos pagalbos.

206

VI s k y r i u s

NUSIKALTIMAI MOGUI

207

O b j e k t y v i o s i o s p u s s poymiai. Pagalbos nesuteikimas - tai neveikimas, pasyvus elgesys, be svarbios pateisinamos prieasties neatlikimas btin konkreiu atveju veiksm ligoniui gelbti, jo kanioms mainti (pristatyti j ligonin, duoti reikiam medikament, daryti dirbtin kvpavim, operacij ir pan.). Ar konkreios prieastys, dl kuri nebuvo suteikta medicinos pagalba, yra svarbios ir pateisinamos, sprendiama atsivelgiant visas vykio aplinkybes. S u b j e k t y v i o s i o s puss poymiai. Medicinos pagalbos ligoniui nesuteikimas yra tyinis nusikaltimas. Kaltininkas suvokia, kad ligoniui reikia neatidliotinos pagalbos, supranta, jog jis tai privalo ir gali padaryti, taiau dl nepateisinam prieasi to nedaro. Nusikaltimo subjektu gali bti medikai praktikai -gydytojai, feleriai, medicinos seserys, akueriai, farmacininkai. Visi jie privalo teikti btin neatidliotin medicinos pagalb priklausomai nuo savo profesins kvalifikacijos tiek vykdydami tarnybos pareigas (ligoninje, poliklinikoje, medicinos punkte), tiek ir ne darbo metu visada ir visur, jeigu jie yra kartu su nukentjusiuoju ar ligoniu nelaimingo atsitikimo ar ligos metu (po darbo, kelyje, namie). Asmuo, turintis auktj ar vidurin medicinin isimokslinim, taiau nedirbantis mediku, nra io nusikaltimo subjektas. Jeigu medicinos pagalbos nesuteikia medicinos staigos tarnautojas eidamas savo pareigas, veika kvalifikuotina kaip dviej nusikaltim - nesuteikimo ligoniui medicinos pagalbos ir tarnybos pareig neatlikimo (BK 288 str.) idealioji sutaptis. BK 129 str. 1 d. inkriminuotina, kai nra poymi, nurodyt io straipsnio antrojoje dalyje, -jeigu veika, t. y. medicinos pagalbos nesuteikimas nesukl ir inomai negaljo sukelti ligonio mirties ar kitoki sunki jam padarini. BK 129 str. 2 d. inkriminuotina, jeigu remiantis konkreiomis vykio aplinkybmis nustatoma, kad, nesuteikus medicinos pagalbos, ligonis galjo mirti arba jam galjo atsirasti padarini, numatyt BK 111 str., ar kit sunki padarini sveikatai, ir kaltininkas toki galimyb numat, nors t padarini ir neatsirado. Jeigu toki padarini atsiranda, nustaius prieastin j ir pagalbos nesuteikimo ry, ir j atvilgiu esant kaltininko neatsargumui ar net netiesioginei tyiai, pagal statymo raid inkriminuotina BK 129 str. 2 dalis. Taiau tai nelogika, nes pirmuoju atveju yra nesuteikimo ligoniui medicinos pagalbos ir neatsargaus nuudymo sutaptis, o antruoju - tyinis nuudymas. Laivo kapitono nesuteikimas pagalbos nelaims itiktiems monms (BK 130 str.). Laivo kapitono nesuteikimas pagalbos vandens kelyje nelaims itiktiems monms, jeigu i pagalba galjo bti suteikta be rimto pa-

vojaus savo laivui, jo gulai ir keleiviams, baudiamas laisvs atmimu iki dvej met arba tam paiam laikui pataisos darbais. BK 130 str. yra antra specialioji norma, palikimo pavojingoje gyvybei padtyje ris. Tokia norma vairi ali baudiamieji kodeksai buvo papildyti gyvendinant 1910 m. Briuselio tarptautin konvencij dl pagalbos jrose stantiems monms. Taip i norma atsirado sovietiniuose kodeksuose, skaitant LSSR, ir buvo rayta galiojant kodeks. iame straipsnyje numatyta veika - laivo kapitono neveikimas sudaro pavoj vandens keliuose stani moni gyvybei. Nukentjusiaisiais gali bti tarptautiniuose vandenyse nelaims itikti mons nepriklausomai nuo to, kokios valstybs laivas patiria avarij ar kyla avarijos grsm, kokios valstybs mones itinka nelaim. Objektyviosios puss poymiai. Nusikaltimas yra neveikimas, neatlikimas t veiksm, kuriuos, vadovaujantis jr ir upi laivynuose galiojaniomis taisyklmis, laivo kapitonas privalo atlikti konkreioje situacijoje, suinojs, kad vandens kelyje, jo laivui pasiekiamoje vietoje, mones itiko nelaim. Kapitono pareiga yra gelbti vandens kelyje nelaims itiktus tiek savo, tiek bet kurio kito laivo mones. Kapitonas neprivalo teikti pagalbos tik tais atvejais, kai jos teikimas labai rizikingas, kelia didel pavoj jo laivui, jo gulai, keleiviams. Nusikaltimas laikomas baigtu, kai laivo kapitonas, galdamas be didelio pavojaus suteikti pagalb nelaims itiktiems monms, jos nesuteikia nepriklausomai, kas itiko nelaimn patekusius mones (jie uvo, buvo igelbti ar patys isigelbjo). Padariniai gali turti takos tik skiriant bausm. Subjektyviosios puss poymiai. Tai yra tyinis nusikaltimas. Laivo kapitonas ino, kad jo laivui pasiekiamoje vietoje dreifuoja, dega, sksta laivas, jo monms gresia tis, o kapitonas supranta, jog jis ir jo komanda be didelio pavojaus savo laivui, jo monms gali suteikti pagalb, bent pabandyti gelbti, taiau to nedaro. Prieastys, kodl neteikia pagalbos, neturi icikms. io nusikaltimo subjektu gali bti bet kurio laivo - karo, vejybos, prekybos, keleivinio, kelto ir pan. kapitonas arba kapitono pareigas einantis .smuo, nes laive kapitono sakymai yra privalomi visiems. Atskirai reikt paymti, kad iki 1995 met nusikaltimais, kelianiais pavoj mogaus gyvybei arba sveikatai, buvo pripastamos veikos, sub a r a n i o s pavoj venerinms ligoms bei mogaus imun o d e f i c i t o v i r u s u i ((IV) p 1 i s t i. BK 123 str. 1 d. buvo nustatyta

208

VI s k y r i u s

NUSIKALTIMAI MOGUI

209

baudiamoji atsakomyb u vengim gydytis nuo venerins ligos, 1232 str. I d. = u pavojaus usikrsti AIDS liga (faktikai - IV), o 1231 straipsnyje - u ukrtimo venerine liga altinio slpim. Mintos normos buvo pripaintos negaliojaniomis, nes diskriminavo, sudar nelygias slygas monim, sergantiems iomis ligomis, ribojo j elgesio, veiksm laisv, palydinti su monmis, neserganiais visai arba serganiais kitomis ukreiamomis ligomis. U vengim gydytis, nesigydym nuo ukreiam lig nebaudiama, o venerinmis ligomis sergantys - baudiami. U pavojaus sudarym usikrsti ligomis nebaudiama, o u pavojaus sudarym usikrsti venerine liga ar IV (pvz., u lytin santykiavim, nors ir saugantis neukrsti ir neukrtus) - baudiama. Usikrtimo iomis ligomis altinio slpimo baudiamumas reik, kad asmuo, sergantis lytiniu bdu plintania liga arba tartas serganiu, t. y. turjs kontakt su serganiu, privaljo atitinkamoms medicinos staigoms praneti, su kuo intymiai bendravo iki susirgdamas ir susirgs. Jo nurodytieji savo ruotu privaljo nurodyti savo partnerius ir atlikti prevencin gydymo kurs. Toki ini nepraneimas buvo traktuojamas kaip nusikaltimas. ios veikos buvo dekriminalizuotos, nes statymas teisino diskriminacij dl ligos, tarus lig, paeid mogaus privataus gyvenimo nelieiamum. ios normos buvo pripaintos negaliojaniomis, nes prietaravo Visuotinei mogaus teisi deklaracijai ir kitiems tarptautiniams dokumentams, susijusiems su mogaus teismis ir laisvmis. Be to, ios normos nebuvo efektyvios, realiai retai pavykdavo jas gyvendinti, nors bendrosios prevencins j reikms neigti negalima. Grsmingai daugjant susirgim sifiliu ir usikrtusij mogaus imunodeficito virusu, medikai venerologai, kartais ir teisininkai, ragina rekriminalizuoti ias veikas, nors ir bt paeistos mogaus teiss. Taiau to neturt bti, tuo labiau kad BK 238 str., nustatantis kovos su epidemijomis ar ukreiamomis ligomis taisykli paeidimo sudt - nusikaltim visuomens saugumui - leidia pripainti nusikaltimu pavojaus usikrsti venerine liga ar IV sudarym ir nepaeidiant mogaus teisi bei laisvi. BK projekte nusikaltim mogaus sveikatai skyri numatyta papildyti grasinimo nuudyti arba sunkiai sutrikdyti sveikat sudtimi, kuri dabar reglamentuota nusikaltim visuomens saugumui skirsnyje. io nusikaltimo esm yra ta, kad sudaromas pavojus konkreiam mogui, jo gyvybei ar sveikatai. Be to, skyrius papildomas nauja- neteisto mokslinio ar medicininio bandymo - sudtimi. Materialins pagalbos nesuteikimo sudtys - vengimas ilaikyti vaikus arba tvus - perkeliamos nusikaltim vaikui ir eimai skyri,

nes btent vaiko ir eimos interesai plaiuoju poiriu yra i nusikaltim objektas. Projekte numatyta dekriminalizuoti palikim pavojingoje gyvybei padtyje, kai asmuo neturi specialios pareigos suteikti pagalb (BK 128 str. 1 d.). Suteikti pagalb tokiais atvejais yra moralin pareiga ir ios moralins pareigos kriminaiizavimas nepasitvirtino, praktikai baudiamosios bylos tokiais atvejais nekeliamos. Be to, numatyta atsisakyti specialij palikimo pavojingoje gyvybei padtyje norm - nesuteikimo ligoniui medicinos pagalbos (BK 129 str.) ir laivo kapitono nesuteikimo pagalbos nelaims itiktiems monms (BK 130 str.) - sudi. Tai yra atvejai, kai nesuteikia pagalbos asmuo, privalantis j suteikti, t. y. visikai atitinka bendrojoje normoje (BK 128 str. 2 d.) numatytas slygas, o ir j sankcijos sutampa.

4. NUSIKALTIMAI MOGAUS LAISVEI Laisv yra vienas i svarbiausi mogaus gri. Tarptautins mogaus teisi chartijos Visuotin mogaus teisi deklaracija skelbia, kad mogus turi teis laisv ir asmens nelieiamum. mogaus laisvs nelieiamum deklaruoja ir Lietuvos Respublikos Konstitucija (20 str.). Iki 1998 met nusikaltimai mogaus laisvei Baudiamojo kodekso III skirsnyje buvo traktuojami siaurai tik fizinis mogaus laisvs pasirinkti buvimo viet suvarymas - neteistas sulaikymas ar pagrobimas ir laikymas tam tikroje vietoje. Tai rod ios kategorijos nusikaltim rys: neteistas laisvs atmimas (131 str.), kait pamimas (131' str.), neteistas atidavimas psichiatrijos ligonin (1312 str.) ir vaiko pagrobimas arba sukeitimas (127 str.)1. Vis i nusikaltim esm - fizinis mogaus laisvs pasirinkti buvimo viet suvarymas. Vaiko pagrobimo veikos esm sudaro tai, kad paeidiami tv, globj interesai: vaikas savo laisvs suvarymo gali ir nesuvokti, gali jos ir neturti. Daugiau veik, ne tik laisvs pasirinkti buvimo viet, apima kait pamimo sudtis, kurios poymiai yra ir reikalavimas kiliems asmenims ar institucijoms elgtis kaltininko nurodymu. Ksinimasis mogaus laisv pasirinkti, kaip elgtis, nebuvo laikomas nusikaltimu mogaus laisvei, ir tai buvo gana didel Baudiamojo kodekso spraga. Turto prievartavimo, savavaldiavimo, vertimo lytikai santykiauti ir kai kurios kitos su' 127 straipsnis vaiko pagrobimas analizuojamas 8 skyriuje Nusikaltimai eimai ir visuomens dorovei".

210

VI s k y r i u s

NUSIKALTIMAI MOGUI

211

dtys vis io pobdio sprag neupild. Tik 1998 m. vasario 3 d. statymu Baudiamj kodeks papildius 132' str., asmens antao sudtimi, buvo upildytos ios spragos, nusikaltimu mogaus laisvei tapo ir ksinimasis mogaus laisv pasirinkti savo elges. Be to, 1998 m. liepos 2 d. statymu kodeksas papildytas 1313 str., nustataniu atsakomyb u prekyb monmis, kur taip pat galima laikyti nusikaltimu mogaus laisvei. Vis i nusikaltim objektas yra mogaus laisv, t. y. laisv pasirinkti, kaip elgtis, skaitant ir laisv pasirinkti savo buvimo viet. Nukentjusiuoju gali bti bet kuris mogus, skaitant maamet, neveiksn, nepakaltinam asmen, kuris laisvs gali ir neturti arba nesuvokti, taiau tada kaltininkas objektyviai disponuoja mogumi kaip daiktu arba/ir paeidia tv, globj teis lemti nukentjusiojo poelgius (bent i dalies) ir ypa - j buvimo viet. ie nusikaltimai padaromi aktyviais veiksmais tiesiogine tyia. Nusikaltim mogaus laisvei subjektu pripastamas bet kuris pakaltinamas 16 met asmuo. Taiau reikia turti galvoje, kad tais atvejais, kai tai padaro valstybs pareignas, tarnautojas, pasinaudodamas savo tarnybos padtimi, veika sudaro ne nusikaltim mogaus laisvei, o nusikaltim valstybs tarnybai - piktnaudiavim tarnyba, tarnybos galiojim virijim, tarnybos pareig neatlikim (BK 285, 287, 288 str.). Asmens antaas (BK 1321 str.). Reikalavimas atlikti neteistus veiksmus ar susilaikyti nuo teist veiksm atlikimo, ar kitaip elgtis pagal kaltininko nurodym, tiesiogiai arba uuominomis grasinant asmeniui ar jo artimiesiems smurtu, turto sunaikinimu ar sualojimu arba kompromituojani ini paskelbimu, baudiamas laisvs atmimu iki trej met. ia norma BK buvo papildytas tik 1998 metais ir upild didel baudiamj statym sprag reglamentuojant nusikaltimus mogaus laisvei. Veikos vardijimas antau" nra tikslus, nes dispozicijoje nurodytas asmens laisvs varymas suponuoja ir kitas psichins prievartos formas. Jr neaiku, kodl i norma paymta 1321 straipsniu, nes tai nra nusikaltimas mogaus garbei ir orumui. Logikiau i norm buvo derinti su 131 straipsniu. iuo nusikaltimu ksinamasi mogaus laisv pasirinkti savo elges, veiksmus, poelgius, inoma, teistus. mogus psichologikai paveikiamas elgtis prie savo vali, jis veriamas elgtis taip, kaip nori kaltininkas, t. y. varoma mogaus laisv. Objektas - mogaus laisv. Objektyviosios puss poymiai. mogaus antaas gali pasireikti labai vairiai. Btini poymiai - reikalavimas elgtis kaltininko nurodymu ir

grasinimas padaryti al. Reikalavimas gali bti ireiktas ir odiu, ir ratu, ir konkliudentiniais veiksmais, tiesiogiai ir per tarpininkus, [statyme pabriamas reikalavimas atlikti neteistus veiksmus - padaryti nusikaltim, administracin teiss paeidim bei susilaikyti nuo teist veiksm atlikimo (pvz., liudijimo). Elgtis kaltininko nurodymu reikia bet kok reikalavim elgtis prie savo vali, grasinimu varant asmens teis pasirinkti, kaip elgtis. Grasinimas gali bti ireiktas ir atvirai, ir umaskuota forma, odiu, ratu, konkliudentiniais veiksmais. Grasinimo turinys - reikalavimo nevykdius panaudoti smurt prie nukentjusj ar jo artimuosius (sumuti, sualoti, atimti laisv), sunaikinti ar sugadinti turt arba atskleisti, paskelbti kompromituojanias inias. Asmens antao sudtis yra formalioji, nusikaltimas laikomas baigtu nuo reikalavimo, grindiamo grasinimu, pateikimo momento, inoma, nukentjusiajam suvokus, kad jis veriamas veikti prie savo vali. Pagrindiniai io nusikaltimo poymiai sutampa su turto prievartavimo (BK 273 str.) poymiais. Turto prievartavimas yra specialioji asmens antao norma ir laikomas nusikaltimu nuosavybei. Specialioji asmens antao norma yra ir BK 119 straipsnyje numatytas moters privertimas lytikai santykiauti, i dalies ir savavaldiavimas (BK 214 str.) bei kai kurie kiti nusikaltimai valdymo tvarkai (BK 200, 203 str.). kart statym leidjas pasielg teisingai, kad kvalifikuojamuoju poymiu nenumat grasinim gyvendinimo, alos mogaus sveikatai, laisvei, nuosavybei. Natralu, kad grasinim realizavimo atvejais yra io ir kit nusikaltim mogui ar nuosavybei realioji sutaptis. inoma, mogaus antaavimo fakt rodyti yra gana sudtinga, danai nemanoma. Taiau tokios normos reikia, bendrasis prevencinis jos poveikis neabejotinas. S u b j e k t y v i o s i o s p u s s poymiai. Nusikaltimas padaromas tiesiogine tyia, siekiant priversti mog elgtis pagal kaltininko reikalavim, suvokiant reikalavimo neteistum, kad reikalavimas varo kito mogaus laisv. Subjektu gali bti bet kuris pakaltinamas 16 met asmuo. Kai analogikai veikia valstybs pareignas ar tarnautojas, pasinaudodamas savo tarnybos padtimi, veika sudaro nusikaltim valstybs tarnybai. Neteistas laisvs atmimas (BK 131 str.). Neteistas laisvs atmimas mogui baudiamas laisvs atmimu iki penkeri met (1 d.). Ta pati veika, padaryta pakartotinai arba nepilnameio atvilgiu, arba grups i anksto susitarusi asmen, arba itin pavojingo recidyvisto, baudiama laisvs atmimu nuo ketveri iki atuoneri met (2 d.). Neteistas laisvs atmimas yra bendroji nusikaltim mogaus laisvei pasirinkti savo buvimo viet norma. Kadangi galiojaniame BK nra specia-

212

VI s k y r i u s

NUSIKALTIMAI MOGUI

213

liosios normos mogaus pagrobimo atvejams reglamentuoti, neteistas laisvs atmimas apima tiek tuos atvejus, kai mogus prie savo vali sulaikomas jo buvimo vietoje, fizikai suvarant jo laisv, tiek tais atvejais, kai mogus pagrobiamas ir prie jo vali udaromas, laikomas jam nepriimtinoje vietoje. BK 131' str. numatytas sunkesnis nusikaltimas - kait pamimas - apima tik nedidel dal mogaus pagrobimo atvej. Atsivelgiant tai, kad vis daniau pasitaiko brutalaus moni grobimo atvej, 1998 m. liepos 2 d. statymu BK 131 str. buvo pakeistas ir u neteist laisvs atmim mogui nustatytos ymiai grietesns bausms. mogaus laisvs atmimas yra teistas esant statymo nustatytoms btinosios ginties, profesins pareigos statymo vykdymo, btinojo reikalingumo ir nusikaltlio sulaikymo slygoms ir kt. Objektas - mogaus laisv. iuo nusikaltimu tiesiogiai ksinamasi mogaus laisv pasirinkti savo buvimo viet. Nukentjusiuoju gali bti asmuo, turintis 14 met. Analogika veika jaunesnio asmens atvilgiu yra vaiko pagrobimas (BK 127 str.). Objektyviosios puss poymiai. Laisvs atmimas, ypa mog pagrobiant, yra prievartos aktas, tai gali bti padaryta panaudojant fizin ar psichin smurt arba apgauls bdu. Nusikaltimas laikomas baigtu, kai nukentjusiajam objektyviai sudaroma tokia padtis, kai jis (ar u j atsakingas asmuo) negali lemti jo buvimo vietos. ala, padaryta nukentjusiojo sveikatai, atimant jam laisv, sudaro nusikaltim sutapti Laisvs atmimo bdas, trukm, laikymo slygos gali turti takos individualizuojant bausm. Neteistas laisvs atmimas gali bti kito, sunkesnio nusikaltimo, pvz., turto prievartavimo, poymis, tada jis savarankikai nekvalifikuojamas. Kai asmuo apgauls bdu iviliojamas tolim kelion ir todl ilg laik sugaita grdamas, laisvs atmimo poymi nra. Subjektyviosios puss poymiai. Neteistas laisvs atmimas gali bti padarytas tik tiesiogine tyia. Kaltininkas suvokia, kad neteistai, prie mogaus vali, fizikai apriboja jo laisv, ir to siekia. Nusikaltimo motyvai gali bti vairs: kertas, pavyduliavimas ir kt. Esant savanaudik motyv, veika daniausiai sudaro turto prievartavimo poym. is nusikaltimas gali bti padarytas ir ne dl em paskat, o vadovaujantis, pvz., neteistai suprastais nukentjusiojo interesais, siekiant jam padaryti gera, sulaikyti nuo suklydimo ir pan. (jeigu tai nera btinasis reikalingumas). Nusikaltimo subjektu gali bti privatus asmuo, turintis 16 met, taip pat pareignas, taiau veiks kaip privatus asmuo. Pareignai u neteist

sulaikym, aret, t. y. neteist laisvs atmim, pasinaudojant savo tarnybos padtimi, atsako kaip u nusikaltimus valstybs tarnybai. Yra keturi neteist laisvs atmim kvalifikuojantys poymiai, nurodyti 131 str. 2 dalyje. Tai: 1) pakartoti n urnas (kai asmuo nusikaltim padaro ne pirm kart); 2) grupikumas (kai nusikaltim padaro ne vienas, o du ar daugiau i anksto susitar asmenys); 3) kai nusikaltim padaro asmuo, iki tol pripaintas itin pavojingu recidyvistu; 4) nukentjusiojo nepilnametyst, t. y., kai nukentjusysis neturi 18 met ir kaltininkas tai inojo ar turjo ir galjo numatyti. Tais atvejais, kai nukentjusysis maametis, t. y. neturi 14 met, pakeitus BK 131 str. sankcijas, susidaro akivaizdus statym nelogikumas. Nukentjusiuoju pagal 131 str. pripastamas asmuo nuo 14 met.Vaiko pagrobimas kvalifikuotinas pagal 127 straipsn, nes tai yra specialioji norma. Iki 1998 m., kai neteistas laisvs atmimas buvo baudiamas laisvs atmimu iki vieneri met arba pataisos darbais, o vaiko pagrobimas - laisvs atmimu iki eeri met, tai nekl problem. Taiau dabar, kai nepilnameio pagrobimas baudiamas laisvs atmimu nuo ketveri iki atuoneri met, o maameio - iki eeri met, statymas tampa nelogiku. kait pamimas (BK 131' str.). Asmens kaip kaito pamimas ar laikymas, susijs su grasinimu nuudyti, padaryti kno sualojim arba tolesniu io asmens laikymu, turint tiksl priversti valstyb, tarptautin organizacij, fizin arba juridin asmen ar grup asmen atlikti kok nors veiksm arba atsisakyti nuo jo kaip kaito atleidimo slyg, baudiamas laisvs atmimu nuo penkeri iki deimties met (1 d.). Tie patys veiksmai, jeigu jie sukl sunki padarini, baudiami laisvs atmimu nuo penkeri iki penkiolikos met (2 d.). Tik 1998 m. gegus 14 d statymu buvo pripainta netekusia galios 131' str. 3 d., kuri skelb, kad: io straipsnio veikimas netaikomas tokio nusikaltimo padarymo Lietuvos Respublikos teritorijoje atvejams, kai asmuo, pams arba laiks kait, yra Lietuvos Respublikos teritorijoje, ir tas asmuo, taip pat kaitas, yra Lietuvos Respublikos pilietis." Kol i norma galiojo, 131 1 str. n karto nebuvo pritaikytas. 131 1 straipsniu LSSR BK buvo papildytas 1987 m. traukus SSRS statym, skirt kovai su tarptautiniu terorizmu sustiprinti, ir per statym leidjo neapdairum paliktas be korektyv. Tik 3 dalyje vietoj SSRS" rayta Lietuvos Respublikos". Kad norma dl kait pamimo tapt veiksminga, j reikjo pakoreguoti, atskirti tarptautin terorizm nuo turto prievartavimo, neteisto laisvs atmimo, vaiko pagrobimo

214

VI s k y r i u s

NUSIKALTIMAI MOGUI

215

ir reglamentuoti ne kaip nusikaltim mogaus laisvei, o kaip nusikaltim visuomens saugumui. Ir pripainus negaliojania BK 131' str. 3 d., kai kada praktikai nemanoma atskirti kait pamimo, neteisto laisvs atmimo, vaiko pagrobimo ir turto prievartavimo. Nors BK 131' str. formaliai yra nusikaltim mogaus laisvei rimi, akivaizdu, kad pagrindinis io nusikaltimo objektas yra ne mogaus laisv, o visuomens saugumas. mogaus laisv ioje sudtyje yra tik papildomas objektas. Nukentjusiuoju gali bti bet kuris asmuo, skaitant vaik. kait pamimas tik i dalies yra speciali neteisto laisvs atmimo ris. Objektyviosios puss poymiai. kaito pamimas yra neteistas mogaus laisvs atmimas j pagrobiant, udarant arba sulaikant tam tikroje vietoje prie jo vali, kai tai yra susij su treij asmen psichine prievarta, antau. Nusikaltim sudaro ir kaito laikymas, t. y. neteistas mogaus, vaiko laikymas nelaisvje, kai pagrobti, paimti jie buvo kit asmen. Btinas objektyvus io nusikaltimo poymis yra tretiesiems asmenims skirti grasinimai kait nuudyti, sualoti ar toliau laikyti nelaisvje. Grasinimai gali bti adresuoti valstybei, tarptautinei organizacijai, j pareignams (tai yra nusikaltim valstybei, visuomens saugumui poymis) arba juridiniam ar fiziniam asmeniui (tai gali bti nusikaltim nuosavybei, valdymo tvarkai ir kt. poymiai). Grasinimai gali bti ireikti odiu arba ratu. Tokiais grasinimais siekiama priversti adresat elgtis taip, kaip reikalauja kaito pagrobjas ar laikytojas. kaito paleidimo slygos - atlikti kok nors veiksm ar susilaikyti nuo veiksm- gali bti labai vairios. Pvz., ipirkos reikalavimas, paleisti kalin ir pan. arba atlikti konkreius politinius veiksmus ar susilaikyti nuo j. Tai, kad reikalavimai yra pagrsti, baudiamosios atsakomybs nealina. Subjektyviosios puss poymiai. Nusikaltimas padaromas tiesiogine tyia, siekiant tam tikr rezultat. Motyvai, reikalavim pagrstumas veikos kvalifikavimui reikms neturi. nusikaltim kvalifikuoja sunks padariniai. Jie gali pasireikti ala valstybei, visuomenei, pvz., kai kaito pamimas sukelia tarptautini komplikacij, arba ala kaito, kit moni interesams. kaito nuudymas, sunkus susargdinimas kvalifikuojamas savarankikai, t. y. kaip nusikaltim sutaptis. i veika, padaryta siekiant pakenkti Lietuvos valstybs interesams, gali sudaryti ir itin pavojingo nusikaltimo valstybei sudt. Neteistas atidavimas psichiatrijos ligonin (BK 1312 str.). Atidavimas psichiatrijos ligonin inomai psichikai sveiko asmens baudiamas laisvs atmimu iki dvej met arba pataisos darbais tam paiam laikui su at-

mimu teiss eiti tam tikras pareigas ar dirbti tam tikr darb arba usiimti tam tikra veikla nuo vieneri iki trej met arba be ios teiss atmimo. Neteistas atidavimas psichiatrijos ligonin yra specialioji neteisto lais vs atmimo (BK 131 str.) norma. Hospitalizacija psichiatrijos ligoninje, jj turint mintyje reim, prilygsta laisvs atmimui. Nusikaltimo objektas - mogaus, neserganio psichikos liga, arba serganio, bet kai liga nereikalauja laisvs apribojimo, laisv. Nukentjusiajam objektyviai nereikia gydytis psichiatrijos ligoninje. Hospitalizacijos psichiatrijos ligoninse pagrindus ir tvark nustato Psichikos sveikatos prieiros statymas. mogaus, kad ir serganio psichikos liga, negalima laikyti psichiatrijos ligoninje be jo ar jo atstov, globj sutikimo. Iimtiniais atvejais, kai asmuo yra pavojingas sau ar aplinkiniams, tai galima padaryti ir be tokio sutikimo, taiau tik nustatyta tvarka (minto statymo 16, 27, 278 str.) ir teismo sprendimu (BK 59 str. nustatyta tvarka). Objektyviosios puss poymiai. Tai neteista priverstin inomai psichikai sveiko asmens arba serganio, bet nesant pagrindo hospitalizuoti, hospitalizavimas ir laikymas psichiatrijos ligoninje. is nusikaltimas laikomas baigtu atlikus veik - neteistai hospitalizavus, ir tsiasi, kol mogus laikomas psichiatrijos ligoninje. inomai sveiko asmens laikymas psichiatrijos ligoninje, kai jis ten pateko be laikytojo kalts, traktuotinas arba kaip neteistas laisvs atmimas, arba kaip nusikaltimas valstybs tarnybai. Subjektyviosios puss poymiai. is nusikaltimas gali bti padarytas tik tiesiogine tyia. Kaltininkas smoningai siekia inomai sveik mog, arba kad ir sergant, bet nesant pagrindo hospitalizuoti, udaryti psichiatrijos ligonin. Jeigu tai padaroma per klaid, dl neteisingos diagnozs ar sitikinus, kad veikiama teistai, BK 131 2 str. inkriminuoti negalima. Motyvai, kuriais vadovaujasi kaltininkas, veikos kvalifikavimui reikms neturi. Nusikaltimo subjektu gali bti bet kuris pakaltinamas 16 met asmuo. Juo gali bti privats asmenys, nukentjusiojo giminaiiai, globjai, gydytojai psichiatrai, kiti asmenys, inicijav, dalyvav ar neteistai asmen udar toki gydymo staig. Kai tai padaro valstybins gydymo staigos pareignas ar tarnautojas arba bet kuris tarnautojas, pasinaudodamas savo tarnybos padtimi, veika traktuotina kaip nusikaltimas valstybs tarnybai. Prekyba monmis (BK 1313 str.). Asmens pardavimas ar kitoks perleidimas arba asmens gijimas turint tiksl j seksualiai inaudoti, priversti usiimti prostitucija arba gauti materialins ar kitokios asmenins naudos, taip pat asmens gabenimas prostitucijai Lietuv arba u Lietuvos rib bau-

T
216
VI s k y r i u s NUSIKALTIMAI MOGUI

217

diamas laisvs atmimu nuo ketveri iki atuoneri met (1 d.). Ta pati veika, padaryta pakartotinai arba nepilnameio atvilgiu, arba grups i anksto susitarusi asmen, arba itin pavojingo recidyvisto, baudiama laisvs atmimu nuo eeri iki dvylikos met (2 d.). ia norma kodeksas papildytas 1998 metais, atsivelgiant plintani prekyb monmis, kuri daniausiai yra susijusi su prostitucijos verslu. Tai, kad prekyba monmis reglamentuota BK 1313 str., liudija, kad iuo nusikaltimu ksinamasi mogaus laisv. Disponuoti kitu mogumi -j parduoti, kitaip perleisti, gyti, gabenti, elgtis su mogumi kaip su daiktu, preke, manoma jam esant priklausomam, pagrobtam ar kitaip suvarius jo laisv. Pagrindinis objektas - mogaus laisv. Nukentjusiuoju gali bti bet kurios lyties ir amiaus asmuo, kurio laisv yra suvaryta ar kuris jos neturi (yra priklausomas), o daniausiai - jaunos moterys ir paaugls. Objektyviosios puss poymiai. Prekyba monmis gali pasireikti trejopai: 1) mogaus pardavimu arba kitokiu neteistu perleidimu; 2) neteistu mogaus gijimu; 3) mogaus gabenimu prostitucijai Lietuv ar i Lietuvos. mogaus pardavimas visada yra neteistas, pvz., savo vaiko pardavimas, pagrobto mogaus pardavimas. Kai mogus pagrobiamas ar antauojamas ir parduodamas ar kitaip perleidiamas, yra nusikaltim sutaptis. Kitoks perleidimas - u skol, mainais, u paslaug, kaip dovan, pralosiant ir pan. mogaus, pvz., vaiko perdavimas gali bti ir legalus, perduodant j globoti, sivaikinti laikantis statymuose nustatytos tvarkos. mogaus gijimas, pvz., perkant, priimant dovan ir pan., yra neteistas. Bet ir formaliai teistas mogaus gijimas, jeigu faktikas gijimo tikslas yra tas, kuris nurodytas BK 1313 str. dispozicijoje, yra nusikaltimas. mogaus gabenimas prostitucijai Lietuv ar i Lietuvos visada yra nusikaltimas nepriklausomai nuo to, nelegaliai ar legaliai asmuo gabenamas per valstybs sien, tiek tais atvejais, kai gabenama prie gabenamo asmens vali ar apgauls bdu (gabenimo tikslo - prostitucijos atvilgiu), tiek tada, kai gabenama su asmens sutikimu, jam praant, t. y. siekiant verstis prostitucija. Nors pastaruoju atveju veika ksinamasi ne mogaus laisv, o visuomens saugum, inkriminuotinas BK 1313 straipsnis. Jeigu asmuo per valstybs sien tokiais tikslais ir gabenamajam su tuo sutinkant gabenamas nelegaliai, atsakomyb gabentojui ikyla ir pagal BK 82' straipsn. Gabenimu traktuotinas ir gabenimo organizavimas, ir padjimas tai daryti. Atsakomyb u mogaus pardavim ar kitok neteist perleidim neribojama jokiomis slygomis. Taiau atsakomyb u gijim ribojama statyme nurodytais tikslais.

Subjektyviosios puss poymiai. Nusikaltimas padaromas tiesiogine tyia. Kaltininkas smoningai siekia parduoti ar kitaip neteistai perleisti kit mog. Atsakomyb u neteist mogaus perleidim neribojama kitomis slygomis. Atsakomyb u mogaus sigijim ribojama specialiu tikslu: seksualiai inaudoti arba priversti usiimti prostitucija, arba gauti materialins ar kitokios asmenins naudos. Seksualinis inaudojimas reikia paties kaltininko ar kit asmen lytin santykiavim ar kitok lytins aistros tenkinim su nukentjusiuoju. Kai tikslas - priversti usiimti prostitucija, veika turi ir svadavimo prostitucijai (BK 239 str. 3 ir 4 d.) poymi. Tikslas gauti materialins ar kitokios asmenins naudos rodo, kad mogus gyjamas siekiant j perparduoti, panaudoti darbams ar veiklai, kuria kaltininkas suinteresuotas nebtinai materialiai. Kad ir neteistas mogaus gijimas neturint bent vieno i mint tiksl, pvz., siekiant ipirkti j ir suteikti laisv, nesudaro io nusikaltimo. Atsakomyb u mogaus gabenim Lietuv ar i Lietuvos, tiek nelegal, tiek legal, nulemia taip pat tikslas - kad jis usiimt prostitucija. Ar iki tol asmuo usim tuo verslu, ar ne, kvalifikavimui reikms neturi. Atsakomyb u prekyb monmis, be prast poymi - pakartotinumo, grupikumo ir subjekto itin pavojingo recidyvisto, kvalifikuoja dar ir nukentjusiojo asmens amius -jo nepilnametyst, jeigu jis neturi 18 met. Tai gali bti ir naujagimis, ir vaikas, ir paauglys ar jaunuolis, tiek moteris, tiek vyras. BK projekte nusikaltim mogaus laisvei skyriuje yra tik du straipsniai. Viename j numatytas neteistas laisvs atmimas ir kvalifikuota jo sudtis - udarymas psichiatrijos ligonin ne dl ligos. Antrajame - mogaus veiksm laisvs varymas, t. y. nusikaltimas, kuris galiojaniame statyme vadinamas asmens antau. mogaus pagrobimas kaitu perkeltas nusikaltim visuomens saugumui skyri, vaiko pagrobimas - nusikaltim vaikui ir eimai skyri. Ten numatyta ir vaiko pirkimo arba pardavimo sudtis. Prekybos monmis sudtis numatyta nusikaltim dorovei skyriuje.

5. NUSIKALTIMAI MOGAUS SEKSUALINIO APSISPRENDIMO LAISVEI IR NELIEIAMUMUI Nusikaltimai mogaus seksualinio apsisprendimo laisvei ir nelieiamumui trumpai vadinami lytiniais nusikaltimais. Tai objektyviai seksuals veiksmai, kurie daro fizin ir moralin al konkreiam mogui ir paeidia visuomenje susiformavusi lytini santyki sanklod. ie nusikaltimai paei-

218

VI s k y r i u s

NUSIKALTIMAI MOGUI

219

dia Konstitucijos pripaintas mogaus teises - teis laisv, nelieiamum, garb ir orum. mogaus seksualin veikl apibria pati gamta, tai yra natrali jo funkcija. Seksualinis, lytinis gyvenimas - tai fizini, psichini, psichologini, somatini ir socialini proces bei santyki, kurie yra biologikai nulemti ir jais siekiama patenkinti seksualin ir gimins pratsimo instinkt, visuma. Seksualiniam elgesiui didel tak turi socialin ir kultrin aplinka, visuomenje susiformavusios seksualins morals normos, kurios koreguoja lyi tarpusavio santykius. Jau seniausios civilizacijos vienas seksualines gyvenimo formas skatino, kitas - smerk. Krikionikoji (ir ne tik vidurami) moral i principo yra anti seksuali n, jos poiriu visa, kas knika, seksualu, yra ema ir nuodminga, o idealas - visikas susilaikymas. Paneig banytin asketizm, humanistai reabilitavo mogaus teis seksualin pasitenkinim, taiau puritonikosios religins morals sudaryta antiseksualini nuostat sistema tebeveikia. Pastangos deseksualizuoti mog, padedant cenzrai, padidino prietaravimus tarp realaus moni elgesio ir visuomens morals. Nepakantus poiris seksualin gyvenim, net teorinis i tem aptarimas vertinamas kaip ksinimasis visuomens moral. Tok poir ms alyje lm ir nenatrals krikionikojo dorovingumo reikalavimai, knikj meil laikantys nedorovinga, ir sovietins ideologijos smerkiantis poiris visa, kas individualu, intymu, nevisuomenika. Todl lytinis aukljimas, seksualinis vietimas buvo ignoruojami ir taip padaryta didel ala moni intymiam gyvenimui. Skaudiausias padarinys - dalies moter frigidikumas, dalinis ar net visikas. Sovietiniai statymai, reglamentav atsakomyb u lytinius nusikaltimus, buvo neisams, teorikai nebuvo analizuojami, tobulinami, faktikai nebuvo j raidos. Suformuluoti RSFSR BK, vliau jie, be jokio vertinimo ir aptarimo, automatikai buvo perrayti kit respublik baudiamuosius kodeksus. Negausi teiss literatra iais klausimais buvo skirta tik tarnybiniam naudojimui, t. y. slapta. Todl ie statymai, be korektyv perkelti LR BK, yra netiksls, palieka daug sprag, t. y. nenumato atsakomybs u daugel akivaizdiai pavojing objektyviai seksuali veik. Todl taikant iuos statymus i inercijos, kaip sovietiniais laikais, jie aikinami plaiai, nesilaikant principins baudiamosios teiss nuostatos, kad veika, nenumatyta baudiamajame statyme, negali bti pripainta nusikaltimu. Vienintelis esminis pakeitimas, padarytas statymuose, reglamentuojaniuose lytinius nusikaltimus, buvo savanoriko lytins aistros tenkinimo vyro su vyru (BK 122 str. buvusi 1 d.) dekriminalizavimas 1993 metais.

Vakar Europoje io amiaus antrojoje pusje ir ypa pastaraisiais deimtmeiais nugali tendencija atsisakyti venteivikumo, pltoti seksualin vietim, vie seksualini klausim svarstym, mogaus teis savus seksualinio pasitenkinimo bdus. Neprastas, anksiau smerkiamas elgesys pripastamas toleruotinu, jeigu tai patenkina partnerius. Dabar seksualins morals principais tampa nuostatos, kad toleruotini visi subrendusi asmen, suvokiani j pobd, esm ir padarinius, santykiai, jeigu jie yra savanoriki. Tokie santykiai netoleruotini su maameiais, paaugliais, artimais giminaiiais bei naudojant smurt, grasinimus, pasinaudojant bejgikumu ar priklausomumu, t. y. paeidiant kito mogaus apsisprendimo laisv. Baudiamojo kodekso normos turi saugoti visuomen nuo pavojing veik, kuriomis paeidiamas lytikai subrendusi moni seksualinis apsisprendimas, lytikai nesubrendusi asmen seksualinis nelieiamumas bei mogaus genofondas. LR BK numatyti ie lytiniai nusikaltimai: iaginimas (118 str.), prispyrimas moters lytikai santykiauti (119 str.), lytinis santykiavimas su lytikai nesubrendusiu asmeniu (120 str.), tvirkinamieji veiksmai (121 str.) ir vyro lytinis santykiavimas su vyru (122 str.). Kaip minta, visos ios nusikaltim sudtys yra perimtos i sovietini baudiamj statym ir nenumato, neapima, nereglamentuoja atsakomybs u daugel akivaizdiai pavojing objektyviai seksuali veik. Tai: 1) prievartinis lytins aistros tenkinimas oraliniu ir analiniu bdu; 2) prievartinis lytins aistros tenkinimas kitais bdais -fizikai kontaktuojant, bet nesiskverbiant (inler femora); 3) prievartinis lytins aistros tenkinimas bet kuriuo bdu, kai tai daro moteris; 4) lytins aistros tenkinimas panaudojant grasinimus, kurie nesudaro iaginimo sudties grasinimo poymio; 5) vertimas lytikai santykiauti ar tenkinti lytin aistr kitais bdais, panaudojant anta; 6) seksualinis persekiojimas ir priekabiavimas; 7) kraujomaia - lytinis santykiavimas su artimais giminaiiais (tvais, vaikais, broliais, seserimis). Lytiniais nusikaltimais seksualinio apsisprendimo laisvei ir nelieiamumui nelaikomi ir negali bti laikomi prostitucija, svadavimas, suteneriavimas, kitoks pelnymasis i prostitucijos, nepilnameio traukimas prostitucij, itvirkavimo landyni laikymas, nes iomis veikomis ksinamasi kitus objektus, o lytinis santykiavimas, lytins aistros tenkinimas tra j padarinys. Iaginimas (BK 118 str.) Lytinis santykiavimas, pavartojant fizin smurt ar grasinimus arba pasinaudojant bejgika nukentjusiosios bkle, baudiamas laisvs atmimu nuo trej iki septyneri met (1 d.). Ta pati veika, pa-

220

VI s k y r i u s

NUSIKALTIMAI MOGUI

221

daryta asmens, pirmiau padariusio tok pat nusikaltim, baudiama laisvs atmimu nuo penkeri iki deimties met (2 d.). Iaginimas, jeigu tai padar grup asmen, arba iaginimas nepilnamets baudiamas laisvs atmimu nuo penkeri iki penkiolikos met (3 d.)- Iaginimas, jeigu tai padar it i n pavojingas recidyvistas arba tai sukl itin sunki padarini, taip pat iaginimas maamets - baudiamas laisvs atmimu nuo atuoneri iki penkiolikos met (4 d.). Iaginimas, dar vadinamas iprievartavimu, yra sunkiausias ir daniausiai padaromas lytinis nusikaltimas. Daugiau kaip 90 procent uregistruojam lytini nusikaltim yra iaginimai. Iaginimas, kaip ir kiti ios kategorijos nusikaltimai, yra labai latentikas nusikaltimas. Vidutinikai per metus Lietuvoje uregistruojama apie 180 iaginim. Taiau kriminolog tyrimais nustatyta, kad dauguma i nusikaltim lieka neinomi, nes skundiasi dl iaginim tik apie 20 procent iagintj moter, o 80 procent j i skriaud nutyli. Didel iaginim latentikum lemia tai, kad dauguma nukentjusij nesiryta skstis vengdamos vieinti savo paeminim, dl drovumo ir dl to, kad toki byl nagrinjimas yra susijs su skaudi igyvenim, kuriuos norisi pamirti, priminimu, neadekvaia aplinkini reakcija ir nepakankamu teissaugos, teisingumo institucij, j pareign diskretikumu. Iaginimo objektas yra moters seksualinio apsisprendimo laisv, kai nukentjusioji yra lytikai subrendusi, ir seksualinis nelieiamumas, kai nukentjusioji lytikai nra subrendusi. Seksualinio apsisprendimo laisv ar seksualinis nelieiamumas yra pagrindiniai io nusikaltimo objektai. Papildomas objektas - garb ir orumas, taip pat fizin laisv, sveikata. iuo nusikaltimu padaroma fizin ala, pvz., defloracija, paeidiamas kno nelieiamumas, padaroma sualojim, sukeliamos psichikos traumos - vaginizmas, vairios fobijos. Nukentjusiuoju iaginimo atveju statymas nurodo tik moter - nukentjusi". Prievartinis vyro lytins aistros tenkinimas su vyru sudaro kit nusikaltim, yra speciali norma- BK 122 straipsnis. Kai su nukentjusij prievarta lytin aistr tenkina kita moteris arba moteris prievarta lytin aistr tenkina su vyru - nelaikoma nusikaltimu seksualinio apsisprendimo laisvei, nes BK tokios normos nra. Tai akivaizdios baudiamojo statymo spragos. Nukentjusiosios nuo iaginimo ypatumai, iskyrus ami (maametyst), iki tol buv santykiai su kaltininku, moraliniai poymiai veikos traktuotei reikms neturi. Nukentjusij gali bti ir kaltininko mona, meilu, ir mote-

ris, kurios profesija prostitut. Nusikaltimo esm yra ta, kad veika padaryta, lytikai santykiauta prie moters vali, be jos sutikimo. Objektyviosios puss poymiai. Iaginimas yra vyro lytinis santykiavimas su moterimi prie jos vali, be jos sutikimo, esant nors vienam i trij alternatyvi poymi: panaudojant fizin smurt, grasinimus arba pasinaudojant bejgika moters bkle. Lytinis santykiavimas reikia natral lytin akt, kurio metu vyro varpa kiama moters lytinius organus, vagin. Lytiniu santykiavimu medicinos poiriu nra ir BK 118 str. poiriu neturt bti laikomas prievartinis aistros tenkinimas analiniu bdu ( ieinamj ang), oraliniu bdu ( burn), taip pat inter femora (tarp laun, krt, rank ir pan.). ie seksualinio pasitenkinimo bdai neturt bti prilyginti lytiniam santykiavimui jau vien todl, kad jie negali sukelti ir praktikai nesukelia toki sunki padarini kaip natralus lytinis aktas - defloracijos, ntumo, ukrtimo IV, venerine liga, ilgalaikio psichikos sutrikimo, dl ko iaginimas ir laikomas labai sunkiu nusikaltimu ir taip grietai baudiamas. Taiau LSSR Aukiausiosios Tarybos Prezidiumo 1968 m. liepos 30 d. nutarime, atsivelgiant tai, kad BK nenumatyta atsakomyb u prievartin vyro lytin aistros tenkinim su moterimi kitomis formomis, uuot papildius BK atitinkamomis normomis, buvo iaikinta, kad lytiniu santykiavimu BK 118 str. poiriu reikia laikyti ir lytins aistros tenkinim kitomis formomis. Nutarime kitos formos vardytos ikreiptomis". Tai nra teisinga, nes, iskyrus seksualines perversijas ir deviacijas, oralinis, analinis ar kitoks seksualinio pasitenkinimo bdas yra normalus, nes mogaus seksualumo ypatyb yra ta, kad jo igyvenimai, susij su lytinio potraukio patenkinimu, yra atitrk nuo pirminio biologinio tikslo - gimins tsimo. Teism praktika iki iol vadovaujasi iuo nutarimu, taiau nuo pat pradi aikina j siauriau, t. y. lytiniu santykiavimu pripasta ne visas kitas lytins aistros tenkinimo formas, o tik dvi i j - oralin ir analin. Taigi nors praktikai lytins aistros tenkinimas oraliniu bei analiniu bdu ir prilyginamas lytiniam santykiavimui, galima teigti, kad baudiamoji atsakomyb u prievartin lytins aistros tenkinim su moterimi iomis formomis nenustatyta ir tai yra statym spraga. Lytins aistros tenkinimas kitomis formomis - seksualiniai veiksmai inter femora lytiniu santykiavimu nepripastami ir, nors tai padaroma panaudojant smurt ar pasinaudojant bejgika nukentjusiosios bkle, iaginimu nelaikomi. Kai nukentjusioji neturi 16 met, veika kvalifikuojama kaip tvirkinamieji veiksmai, o kai nukentjusioji vy-

T
222
VI s k y r i u s NUSIKALTIMAI MOGUI

223

resn6 - nebent BK 225 str., nes chuliganizmas, kaip traktuoja sovietiniai statymai, yra universali norma visoms esamoms ir nesamoms baudiamj statym spragoms ukamyti. iuo atveju yra akivaizdi statym spraga. Tokiais atvejais paeidiama mogaus seksualinio apsisprendimo laisv bei kno nelieiamumas ir tai turi bti traktuojama kaip nusikaltimas seksualinio apsisprendimo laisvei. Iaginimas panaudojant smurt - tiek fizin, tiek psichin (grasinimas), objektyviai susideda i dviej stadij: 1) fizinis ar psichinis smurtas; 2) lytinis santykiavimas ar lytins aistros tenkinimas oraliniu ar analiniu bdu, kaip smurto padarinys. Fizinis smurtas iaginimo sudtyje - tai muimas, smgi sudavimas, smaugimas, suriimas ir panas veiksmai nukentjusiajai, siekiant nuslopinti, palauti jos pasiprieinim arba ivengti pasiprieinimo ir lytikai santykiauti, tenkinti lytin aistr nurodytais bdais prie jos vali. Nustaius, kad moters elgesys iki panaudojant prie j smurt liudijo jos nenor santykiauti su tuo asmeniu tuo metu, yra pakankamas pagrindas konstatuoti iaginim. Smurtas yra priemon, kuria palauiamas nenoras, rodomas ar tiktinas pasiprieinimas. Iaginimo atveju moteris seksualiniuose veiksmuose dalyvauja dl nenugalimos fizins jgos poveikio. Smurtas turint tiksl lytikai santykiauti jau yra pasiksinimas iaginti. Jeigu smurtaujama siekiant patenkinti lytin aistr kitais bdais - inter femora, iaginimo nra, atsakomyb ikyla u faktikai padarytus veiksmus, sukelt al. Smurto padarinius - fizin skausm, lengv ir apysunk sualojim iaginimo sudtis apima, o sunkus sualojimas ar susargdinimas yra kvalifikuojamasis poymis. Alternatyvus poymis - grasinimai, t. y. psichinis smurtas, [statyme grasinim turinys nenurodytas. Nepamatuota statyme esanti daugiskaitos forma, tarsi nepakakt vieno grasinimo. Tai reikt laikyti ir laikoma statymo netikslumu. Grasinimas turi bti kryptingas, kaip ir fizinio smurto atveju, tai turi bti priemon tikslui pasiekti - santykiauti, pasitenkinti prie moters vali. Grasinimo paveikta nukentjusioji atsiduria btinojo reikalingumo bklje ne savo noru, o paveikta grasinimo, siekdama ivengti padarini sutinka su kaltininko norais. Labai seniai, dar 1964 metais, SSRS Aukiausiojo Teismo plenumas, kurio nutarimai tada buvo privalomi, iaikino, kad grasinimu iaginimo sudtyje reikia laikyti tik gsdinim odiais ar veiksmais, kurie ireikia ketinim tuoj pat panaudoti fizin smurt nukentjusiosios ar jos artim giminaii atvilgiu. Toks iaikinimas yra siauras, keiia statym, kadangi kiti grasinimai siekiant lytikai santykiauti, pvz., gra-

sinimas smurtauti ateityje, sunaikinti ar sugadinti turt tuoj pat ar ateityje, paskleisti eminanias inias, grasinimais nepripastami. Ms teism praktika iki iol laikosi io iaikinimo, nors tai ir nebeprivaloma. inoma, laikyti visus grasinimus iaginimo poymiu vargu ar priimtina. Taiau tokie grasinimai, tiek kaltininkui pasiekus tiksl, tiek jo nepasiekus, yra akivaizdiai pavojingi ir turt bti baudiami. Bet specialios normos iems atvejams galiojaniame BK, iskyrus 119 str. numatytus, nra ir tai yra nepateisinama statym, reglamentuojani nusikaltimus seksualinio apsisprendimo laisvei ir nelieiamumui, spraga. Grasinimas odiu - tai grasinimas sumuti, sualoti, nuudyti. Grasinimas veiksmais - tai atitinkamos situacijos sudarymas ar gestai, kai be odi yra aiku, kad bus blogai, jeigu prieinsis. Daniausiai iaginama ir smurtaujant, ir grasinant sunkesniu smurtu. Smurtavimas ar grasinimas smurtauti, siekiant lytikai santykiauti, jeigu rezultatas nebuvo pasiektas dl prieasi, nepriklausani nuo kaltininko valios, sudaro pasiksinim iaginti. Jeigu buvo savanorikai atsisakyta - atsako u smurt. Pasinaudojimas bejgika nukentjusiosios bkle - alternatyvus iaginimo poymis - yra tada, kai lytikai santykiaujama su moterimi, kuri dl psichins ar fizins bkls arba nesupranta, nesuvokia su ja atliekam veiksm prasms, reikms, arba, nors ir supranta, taiau dl fiziologini prieasi negali prieintis ar net ireikti savo nuomons: nei sutikimo, nei nesutikimo. odiu, kai su moterimi elgiamasi kaip su daiktu. Psichin bejgikum gali lemti ltin psichikos liga, silpnaprotyst, laikinas psichikos sutrikimas, kitos liguistos bsenos, taip pat maametyst, nesmoninga bkl dl hipnozs, girtumo, apsvaigimo nuo narkotik, toksini mediag ir pan. Inkriminuoti pasinaudojim bejgika bkle galima tik tais atvejais, kai kallininkas inojo arba privaljo ir galjo numatyti, kad moteris yra tokios bkles. Praktikai labai sudtinga teisingai vertinti atvejus, kai santykiaujama su psichikos ligone, nuo alkoholio, narkotik apsvaigusia, su neturinia 14 met paaugle. Psichikos ligons danai turi padidjus seksualin poreik ir v ra iniciators. Jeigu vyras tai inodamas tuo pasinaudoja - yra iaginimas. Lengvas, vidutinis girtumas, apsvaigimas nuo narkotik nesudaro belgikos bkls. Stiprus apsvaigimas, tuo labiau, kai moteris yra praradusi smon, - yra bejgika bkl. Taiau kai moteris, suvokdama partnerio, sugrovo ketinimus, pati smoningai nusigeria, partnerio lytinis santykiavimas su ja, nors ir praradusia smon, nelaikomas iaginimu, nes toks moU MS elgesys rodo jos sutikim. Lytinis santykiavimas su maamete, netu-

224

VI s k y r i u s

NUSIKALTIMAl MOGUI

225

rinia 14 met, nors ir jai sutinkant, laikomas iaginimu pasinaudojant bejgika bkle. Taiau kai yra akivaizdu, kad nors ir neturinti 14 met, paaugl suvokia akto reikm, ypa jeigu pati yra iniciator, turi patyrimo ioje srityje, o partneris jaunas, nors ir turintis 14 met, iaginimo gali ir nebti, nes ji nebuvo bejgikos bkls, ir logika, kad pasinaudoti bejgika bkle tokiais atvejais nemanoma. Lytinis santykiavimas, kai tai pasiekiama apgauls bdu, piktnaudiaujant pasitikjimu, pvz., melagingai adant vesti, aminai mylti, nra nusikaltimas, nes moteris nra bejgikos bkls. Patiklumas, kvailumas nra patologija. Tokiais atvejais apgaule pasiekiamas moters sutikimas. Taiau apgaule suklus bejgik moters bkl, pvz., apnuodijus, apsvaiginus ir tuo pasinaudojant santykiavus - yra iaginimas. Savanorikai atsisakyti baigti nusikaltim, bent teorikai manoma tik pirmojoje stadijoje - smurtaujant, grasinant, rengiantis pasinaudoti bejgika bkle. Taiau labai sudtinga atskirti, kada tai padaryta savo noru, kada - ne. Iaginimas laikomas baigtu nusikaltimu pradjus natral lytin akt arba tenkinti lytin aistr oraliniu ar analiniu bdu. Subjektyviosios puss poymiai. Iaginimas yra tyinis nusikaltimas, padaromas tiesiogine tyia. Kaltininkas suvokia, kad lytinio akto jis siekia ir atlieka prie moters vali arba be jos sutikimo ir tai daro panaudodamas fizin smurt, grasindamas tuoj smurtauti arba pasinaudodamas moters bejgika bkle. Jeigu vyras siningai klysta dl moters nusiteikimo, nenoro lytikai santykiauti arba jos bejgikumo, nusikaltimo nra. Iaginimo subjektu gali bti tik vyrikos lyties asmuo, pakaltinamas, sulauks 14 met amiaus. Moteris gali bti iaginimo bendrininke, organizatore, kurstytoja, padjja. Ir tais atvejais, kai moteris smurtauja, grasina, siekdama padti vykdytojui, bendravykdytoja ji nepripaintina. Moters veiksmai, analogiki iaginimui, t. y. siekiant lytikai santykiauti, prie vyr, taip pat prie moter, siekiant tenkinti lytin aistr, kaip jau minta, iaginimo sudties nesudaro. Kad tokios veikos netraktuojamos kaip lytiniai nusikaltimai (iskyrus prie paaugl ar paaugl ir sudaro lytinio santykiavimo su lytikai nesubrendusiu asmeniu arba tvirkinamj veiksm sudt), yra baudiamj statym spraga. Vyro veiksmai, analogiki iaginimui, prie vyr kvalifikuojami pagal BK 122 straipsn. Baudiamoji byla pagal 118 str. 1 d. turt bti keliama tik esant nukentjusiosios skundui. Teorikai ji neturt bti nutraukiama nukentjusiajai susitaikius su kaltininku, atsimus pareikim dl iaginimo. Taiau faktikai ios nuostatos nesilaikoma. Labai retai moteris patraukiama atsakomybn u melaging pra-

neim apie nusikaltim arba melaging asmens skundim. Buvo ar nebuvo nusikaltimas - iaginimas, niekas kitas iki ikeliant byl negali sprsti, nes tai lemia tik moters apsisprendimas. Todl i byl kategorija ypatinga ir tuo, kad yra galimyb nepagrstai apkaltinti mog iaginimu siekiant savo tiksl - kertaujant, dl savanaudik paskat. Iaginimas yra sunkus nusikaltimas net nesant kvalifikuojamj poymi, numatyt BK 118 str. 2, 3 ir 4 dalyse, ir baudiamas labai grietai -sankcijoje numatytas tik laisvs atmimas nuo trej iki septyneri met. Sankcija labai grieta todl, kad is nusikaltimas sudaro reali grsm sunkiems padariniams kilti, yra didel tikimyb paeisti moters sveikat, ypa psichik, ntumui, venerinms ligoms, saviudybei. Iaginim kvalifikuojantys poymiai yra vairaus laipsnio. Pakartotinumas (118 str. 2 d.) yra tada, kai iagina asmuo, pirmiau padars tok pat nusikaltim. Tokiu laikomas asmuo, tiek nuteistas u anksiau padaryt iaginim (jeigu teistumas neinyko ir nebuvo panaikintas), tiek nenuteistas (jeigu buvo ikelta ar gali bti keliama byla ir nra sujs patraukimo baudiamojon atsakomybn senaties terminas). Anksiau padarytas nusikaltimas gali bti baigtas iaginimas, pasiksinimas iaginti ir bendrininkavimas iaginant. Pakartotinumo nra, kai iaginimas ar pasiksinimas iaginti yra tstinis, t. y. nukentjusioji aginama kelis kartus i eils ir tai sudaro vieno nusikaltimo sumanymo epizodus. Anksiau faktikai padarytas iaginimas, jeigu dl to nukentjusioji nesiskund, pakartotinumo poymio nesudaro. Kadangi nra nustatyta termin, per kiek laiko nukentjusioji turt praneti apie padaryt nusikaltim, jai tai padarius po to, kai kaltininkas vl nusikalto, rodius buvus pirmj nusikaltim, antras pripastamas pakartotiniu. Grupikumas (118 str. 3 d.) yra tada, kai iagina grup asmen. Tai reikia, kad nusikaltim padar ne vienas, o du ar daugiau asmen, turdami tiksl iaginti. Bendravykdytojais laikomi ne tik lytikai santykiav ar tenkin lytin aistr su nukentjusij oraliniu ar analiniu bdu, bet ir smurtav, grasin, kitaip padj gyvendinti nusikalstam sumanym, kai lytikai santykiauja tik vienas. Grupikumas inkriminuojamas ir tiems asmenims, kurie patys nesmurtavo, bet pasinaudodami tuo, kad moters pasiprieinimas buvo palautas kito ar kit asmen, jiems nesant i anksto susitarus, pasinaudojo tokia bejgika bkle. Grupikumas yra ir tada, kai kaltininkai, bendrai veikdami, smurtauja keli nukentjusij atvilgiu, o lytikai santykiauja kiekvienas su viena i j. Asmuo, organizavs ar daly-

T
226
VI s k y r i u s NUSIKALTIMAI MOGUI J,?,'/

vavs iaginant, kai kiti grups dalyviai negali bti patraukti baudiamojon atsakomybn, t. y. pripastami nepakaltinamais, neturi 14 met arba nepajgs lytikai santykiauti BK 118 str. ppiriu - yra impotentai arba moterys, tai atsako u grupin iaginim. Kvalifikuojant asmen, nepajgi lytikai santykiauti BK 118 str. poiriu, dalyvavusi grupiniame iaginime veik nurodytinas BK 18 straipsnis. Kurstymas, intelektualus padjimas iaginti grupikumo nesudaro. Alternatyvus grupikumui iaginim kvalifikuojantis poymis yra nukentjusiosios nepilnametyst (BK 118 str. 3 d.). Nepilnamets iaginimas yra tais atvejais, kai nukentjusioji neturi 18 met (bet yra 14 met ar vyresn) ir kaltininkas t aplinkyb inojo, numat arba, sprendiant i vykio aplinkybi, turjo ir galjo numatyti. Taigi io poymio atvilgiu turi bti kalt, bent neatsargi. Jeigu kaltininkas siningai klydo dl nukentjusiosios amiaus, ne tik nenumat, bet ir neturjo ar negaljo numatyti, i aplinkyb jam negali bti inkriminuota, bent teorikai. Nepilnamei iaginimai sudaro daugiau nei pus vis iaginim. Ypa sunkus nusikaltimas yra maamets iaginimas (BK 118 str. 4 d.). Maamete pripastama mergait, neturinti 14 met amiaus. io nusikaltimo ypatumas yra tas, kad lytinis santykiavimas ar lytins aistros tenkinimas oraliniu ar analiniu bdu su maamete ir nenaudojant fizinio smurto ar grasinim, t. y. jai sutinkant, pripastamas iaginimu, nes maametyst prilyginama bejgikai bklei. Taiau ir neturinti 14 met paaugl gali bti nepripainta buvusi bejgika. Lytins aistros tenkinimas su maamete kitais bdais, inter femora traktuojamas kaip tvirkinamieji veiksmai. Kaip ir nepilnamets iaginimo atveju, t aplinkyb, kad partner - nukentjusioji maamet, subjektas suvokia arba bent privaljo ir galjo numatyti. Turi bti kalt ios aplinkybs atvilgiu. Kai mergait akivaizdiai vaikas, neaikum nekyla. Taiau kai paaugl yra 12-13 met, manoma ir sininga klaida vertinant ami - maamet ar tik nepilnamet. Alternatyvus maametystei nusikaltim kvalifikuojantis poymis - itin sunks iaginimo padariniai. Iaginimas gali sukelti labai vairi padarini. Kurie i j laikytini itin sunkiais, statyme nenurodyta. Teism praktika i t i n sunkiais padariniais, dar vadovaujantis SSRS Aukiausiojo Teismo plenumo iaikinimais, pripasta iaginant padaryt sunk sualojim, susargdinim (tiek tyia, tiek dl neatsargumo padaryt), pvz., psichikos sutrikim, ukrtim sifiliu, nukentjusiosios sualojim bandant ivengti iaginimo ir nukentjusiosios mirt bei sunk sualojim ar susargdinim. Kvalifikuojamasis poymis yra tiek tyinis, tiek neatsargus gyvybs atmimas nu-

kentjusijai, tiek jos saviudyb. Kai gyvyb atimama tyia iaginimo melu, yra iaginimo ir tyinio nuudymo sutaptis, kai dl neatsargumo - inkriminuojama tik BK 118 str. 4 dalis. Saviudyb laikoma iaginim kvalillkuojaniu poymiu, kai moteris nusiudo siekdama ivengti iaginimo, tuoj po iaginimo ar vliau, jeigu tai padaro dl iaginimo. Inkriminuojant saviudyb, kaip kvalifikuojamj poym, bent teorikai reikia nustatyti ne tik prieastin iaginimo ir saviudybs ry, bet ir kalt, t. y. kad subjektas numat ar bent turjo ir galjo numatyti, jog nukentjusioji nusiudys. Nusikaltim kvalifikuoja iaginant nukentjusiajai padarytas sunkus kno sualojimas ar susargdinimas, tiek tyia, tiek dl neatsargumo, pvz., psichikos sutrikimas, ukrtimas sifiliu ir nukentjusiosios susialojimas bandant ivengti iaginimo arba dl iaginimo. Defloracija (mergysts plvs paeidimas), taip pat ntumas teism praktikoje nepripastami itin sunkiais iaginimo padariniais. Itin sunkiais padariniais laikytini tik realiai atsirad, o ne grs padariniai. Pavyzdiui, tai, kad iaginimo metu nukentjusiajai buvo padarytas kno sualojimas, pavojingas gyvybei, taiau realiai nesukls sunki padarini, negali bti pagrindas inkriminuoti BK 118 str. 4 dal. Be to, iaginim kvalifikuoja ir tai, kad nusikaltim padaro itin pavojingas recidyvistas, t. y. asmuo, kuris iki iaginimo buvo pripaintas tokiu u koki nors nusikaltim padarym. i aplinkyb, kaip kvalifikuojanti nusikaltim, nors naudojama baudiamuosiuose statymuose, teorikai nra pagrsta, nes nusikaltimo sunkum lemia ne tai, kas j padaro, o k ir kaip padaro. BK projekte subjekto ypatumai nepripastami kvalifikuojamuoju poymiu. Sankcijos u kvalifikuot iaginim yra labai grietos. BK 118 str. 3 ir 4 d. numatyta maksimali bausm - laisvs atmimas 15 met. Iki 1991 met BK 118 str. 4 d. sankcijoje buvo ir mirties bausm. Mirties bausm u nusikaltim nepriimtina jau vien todl, kad veikos nusikalstamum lemia moters nenoras, jos nesutikimas tuo metu tai daryti, o objektyviai nustatyti, ar buvo nusikaltimas, danai praktikai nemanoma. Visada nemaa teismo klaidos galimyb. Prispyrimas moteries lytikai santykiauti (BK 118 str.). Moters prispyrimas lytikai santykiauti arba kitokia forma tenkinti lytin aistr, jeigu tai padar asmuo, nuo kurio moteris yra materialiai ar tarnybikai priklausoma, baudiamas laisvs atmimu iki trej met. Objektas. Prispiriant, priveriant moter lytikai santykiauti ar kitaip

lenkinti lytin aistr, kaip ir iaginimo atveju, ksinamasi moters seksua-

T
228
VI s k y r i u s NUSIKALTIMAI MOGUI

229

linio apsisprendimo laisv, nes moteris veriama tai daryti prie savo vali, to nenorint. Skirtingai nuo iaginimo, tai padaroma nenaudojant smurto, grasinim, nesinaudojant bejgika bkle, o pasinaudojant moters priklausomumu nuo kaltininko. Nukentjusioji gali bti tik lytikai subrendusi moteris, materialiai ar tarnybikai priklausoma nuo kaltininko - visikai ar i dalies jo ilaikoma, jam pavaldi ar priklausoma nuo kaltininko tarnybins padties. BK 119 str. suformuluotas taip, kad apima labai siaur veik rat. i norma neapima seksualinio priekabiavimo, kad ir pasinaudojant priklausomumu. Ji neapima atvej, kai lytikai santykiauti priveriama moteris, formaliai nepriklausoma nuo kaltininko. Tai akivaizdios baudiamojo statymo spragos. Objektyviosios puss poymiai. Prispyrimas yra moters privertimas lytikai santykiauti pasinaudojant jos priklausomumu. Sovietiniais laikais prispyrimas" buvo aikinamas kaip vertimas, lenkimas priklausom moter tai daryti. Toks aikinimas neatitinka statymo raids ir prasms, nes prispyrimas" lingvistikai reikia rezultatyv spyrim, vertim. Taip buvo aikinama todl, kad veriant statym i rus kalbos, RSFSR BK odis ponudenije" buvo iverstas netiksliai, ne vertimas" ar spyrimas", o prispyrimas". Taigi nors LSSR statyme buvo urayta vienaip, aikinama buvo taip, kaip formuluota RSFR BK. Dabar akivaizdu, kad toks aikinimas nepriimtinas. Taigi prispyrimas yra lytinis santykiavimas ar lytins aistros tenkinimas kitomis formomis su priklausoma moterimi prie jos vali, naudojant grasinimus padaryti al ar faktikai darant al jos ir jos artimj interesams arba prispyrimas tai daryti su kitu, kaltininko nurodytu asmeniu. Grasinimo pobdis skiriasi nuo grasinimo iaginimo atveju, nes tai nra psichinis smurtas. Nusikaltimas laikytinas baigtu nukentjusiajai sutikus. Pastangos prispirti, priversti priklausom moter tai daryti vertintinos kaip pasiksinimas padaryti nusikaltim. Tai poveikis priklausomos moters psichikai, kad ji, nors ir nenordama, lytikai santykiaut su kaltininku ar kitu jo nurodytu asmeniu ar kitaip (oraliniu, analiniu bdu arba inter femord) tenkint lytin aistr. Tas poveikis gali bti faktikas alos darymas moters ar jos artimj interesams, leidiant suprasti, kad nusileidus to nebus, arba grasinimas padaryti al, antaas siekiant sutikimo. Privilegij teikimas, paadai padaryti k nors gera, yra siteikimas, ne spyrimas, vertimas. Prispyrimas yra nusikaltimas, kai tai daroma pasinaudojant moters priklausomumu. Pasilymas, kad ir priklausomai moteriai, nra spyrimas. Seksualinis priekabiavimas baudiamajame statyme nenumatytas.

Subjektyviosios puss poymiai. Nusikaltimas padaromas tiesiogine tyia - kaltininkas supranta, kad priklausoma moteris to nenori, ir pasinaudodamas priklausomumu priveria tai daryti. Subjektu gali bti tiek vyras, tiek moteris, nuo kuri nukentjusioji yra materialiai ar tarnybikai priklausoma. Tai vienintelis atvejis, kai lesbietikas lytins aistros tenkinimas prie nukentjusiosios vali pripastamas nusikaltimu. Neabejotina, kad prispyrimo lytikai santykiauti, tuo labiau spyrimo tai daryti priklausom moter atvilgiu gyvenime yra nemaai. Taiau baudiamj byl pagal BK 119 str., atrodo, dar nebuvo. Moterys nesiskundia. Vyro lytinis santykiavimas su vyru (BK 122 str.). Vyro lytinis santykiavimas su vyru, panaudojant fizin smurt ar grasinimus arba pasinaudojant nukentjusiojo priklausoma padtimi ar bejgikumu, taip pat padarytas nepilnameio atvilgiu baudiamas laisvs atmimu nuo trej iki atuoneri met. Tai nusikaltimas vyro seksualinio apsisprendimo laisvei ir nelieiamumui. LR BK 122 str. numato baudiamj atsakomyb u priverstin vyro lytins aistros tenkinim su vyru ir u tok pat akt su nepilnameiu, nors ir jam sutinkant. Sovietiniai baudiamieji statymai, LSSR BK ir LR BK iki 1993 met ilgiausiai, palyginti su kitomis valstybmis, visus vyr homoseksualinius lytins aistros tenkinimo atvejus, ir savanorikus, laik nusikaltimu. Seksualini maum kova dl savo teisi argumentuojama tuo, kad paeidiamos j, kaip moni, teiss, nes apie 4 procentus vyr ir 3 procentus moter yra homoseksuals. Jie pasiek, kad savanorikas suaugusi vyr lytins aistros tenkinimas nebt laikomas nusikaltimu. Analogiki moter veiksmai nebuvo laikomi nusikaltimu. BK 122 str. pavadinimas - vyro lytinis santykiavimas su vyru - ne visai logikas, lytiniu santykiavimu laikytinas tik natralus lytinis aktas. iame straipsnyje yra nustatyta atsakomyb u vyro lytins aistros tenkinim su vyru. Toks aktas pats savaime yra nenatralus, prietarauja absoliuios daugumos moni prigimiai. Vyr lytins aistros tenkinimas yra lytin deniacija, kuri gali bti tiek gimta, tiek gyta. Seksologin individuali skirtingum koncepcija pripasta individo teis individual pasitenkinimo bd su slyga, jeigu tuo niekam nedaroma ala. Todl civilizuotos alys jau gana seniai atsisak baudiamosios atsakomybs u neprievartin vyr homoseksual pasitenkinim, jeigu tai patenkina partnerius ir niekam nekenkia.

230

VI s k y r i u s

NUSIKALTIMAI MOGUI

231

Priverstinio lytins aistros tenkinimo vyro su vyru nusikaltimo sudties poymiai yra labai panas iaginimo sudties poymius. Objektas - seksualinis vyro apsisprendimas, o maameio ir lytikai nesubrendusio - nelieiamumas. Nukentjusysis - vyrikos lyties asmuo, [statymo nuoroda tokius veiksmus nepilnameio atvilgiu reikia, kad nusikaltimu laikomi ne tik pederastijos atvejai, bet ir lytins aistros tenkinimas su lytikai nesubrendusiu asmeniu, t. y. nuo 14 iki 16 met ir su lytikai subrendusiu, bet nepilnameiu, t. y. neturiniu 18 met ir jam sutinkant. Pripaindamas nusikaltimu vyro lytins aistros tenkinim su vyru, lytikai subrendusiu, nors ir nepilnameiu, iam sutinkant, statymas yra nenuoseklus, nes tokiais atvejais nepaeidiamas nei vyro seksualinis apsisprendimas, nei nelieiamumas. Varomas lytikai subrendusi asmen seksualinis apsisprendimas. Objektyviosios puss poymiai. Kaip ir iaginimo atveju, baudiamoji atsakomyb atsiranda u prievartin lytins aistros tenkinim vyro su vyru analiniu ar oraliniu bdu. U kitus prievartinius seksualinius veiksmus inter femora tarp vyr atsakomyb pagal BK neikyla, tai nepripastama lytiniu nusikaltimu ir yra baudiamojo statymo spraga. Poymiai, apibdinantys priemones, kuriomis siekiama ivengti ar palauti nukentjusiojo pasiprieinim- pavartojant fizin smurt, grasinimus ar pasinaudojant bejgika nukentjusiojo bkle - yra analogiki iaginimo poymiams, o pasinaudojant nukentjusiojo padtimi - panaiai, kaip moters prispyrimo lytikai santykiauti, tik neapribojant materialiu ar tarnybiniu nukentjusiojo priklausomumu. (Akivaizdus statym nenuoseklumas, nes BK 119 str. nurodytas priklausomybs apribojimas, o BK 118 str. pasinaudojimo priklausoma nukentjusiojo bkle poymis tenkinant lytin aistr prie moters vali oraliniu ar analiniu bdu visai nenurodytas.) Subjektyviosios puss poymiai. Kaip ir iaginimas, is nusikaltimas padaromas tiesiogine tyia. Atsakomyb u homoseksual lytins aistros tenkinim su nepilnameiu pastarajam sutinkant ir nepasinaudojant jo priklausomumu ikyla tik tais atvejais, kai kaltininkas ino apie jo ami arba turjo ir galjo numatyti, kad partneris nepilnametis. Subjektas - vyrikos lyties asmuo, turintis 16 met. U savanorik homoseksual akt tarp asmen nuo 16 iki 18 met pagal BK 122 str. atsako abu dalyviai. Lytinis santykiavimas su lytikai nesubrendusiu asmeniu (BK 120 str.). Lytinis santykiavimas su lytikai nesubrendusiu asmeniu baudiamas laisvs atmimu iki penkeri met.

Tai nusikaltimas lytikai nesubrendusi asmen seksualiniam nelieiamumui. Objektas - lytikai nesubrendusi asmen seksualinis nelieiamumas, veika paeidia arba gali paeisti paaugli normal seksualin, moralin, psichin vystymsi. Nukentjusiuoju gali bti ir mergait, ir berniukas. is nusikaltimas yra nesant atitinkamai iaginimo ir vyro lytinio santykiavimo su vyru (BK 118 ir 120 str.) numatyt poymi. Todl mergaii, kaip *iio nusikaltimo nukentjusij, amiaus ribos yra tarp 14 ir 16 met, berniuk - nuo gimimo iki 16 met, arba mergaii ir berniuk iki 18 met, jeigu jie nra lytikai subrend. Lytinis subrendimas yra toks mogaus organizmo isivystymas, kai jis be alos sau gali atlikti seksualines funkcijas: lytikai santykiauti, apvaisinti (vyras), pastoti, gimdyti, maitinti, auginti kdik (moteris). Asmenys, sulauk 18 met, pilnametysts, laikomi lytikai subrendusiais, o nesulauk 14 met - lytikai nesubrendusiais. Asmen nuo 14 iki 18 met lytinis subrendimas ar nesubrendimas nustatomas remiantis teismo medicinos ekspert ivada. Sparti akseleracija reali padt i esms pakeit. Medikai teigia, kad dabar reta mergait, sulaukusi 12 met, anatomijos ir fiziologijos poiriais yra lytikai nesubrendusi. Kadangi iuo poiriu subrendusi mergait neturi galimybs auginti kdik, jei neturi 16 met, tlaroma ivada, kad tiriamoji lytikai nesubrendusi. Objektyviosios puss poymiai. Lytiniu santykiavimu laikomas ne l i k natralus lytinis aktas, bet ir lytins aistros tenkinimas analiniu ar oralin i u bdu (kaip ir iaginimo atveju). Lytins aistros tenkinimas iomis formomis gali bti tik tarp skirtingos lyties asmen, nes vyrikojo homoseksu-.ilizmo atvejais inkriminuojamas BK 122 str., o moterikojo homoseksualizmo atvejai apskritai nebaudiami. Be to, turtina galvoje, kad lytinis santykiavimas su mergaite, neturinia 14 met, yra iaginimas (BK 118 str.). Literatroje, aptariant BK 120 str. norm, danai teigiama, kad turimi mint y j e savanoriko santykiavimo atvejai. Toks teiginys yra neteisingas. BK 120 str. apima: 1) neprievartin, savanorik lytin santykiavim su paaugle, tu-i inia 14 met, bet lytikai nesubrendusi; 2) lytin santykiavim su tokia mergaite naudojant grasinimus, nesudaranius iaginimo poymio, - grasinant panaudoti smurt ateityje, sunaikinti, sugadinti turt, paskleisti eminanias inias, t. y. antauojant. Taip i dalies upildomos kai kurios baudiamj stalym spragos; 3) tiek neprievartin, tiek prievartin lytin santykiavim su nesubrendusiu berniuku. Vlgi upildoma dalis baudiamj statym sprag, ir moteris gali bti subjektu. Smurtas ir jo padariniai sveikatai iuo atveju, skirtingai nuo iaginimo, nra nusikaltimo poymis ir kvalifikuojamas savaran-

232

VI s k y r i u s

II AITIMAI MOGUI

233

kikai, kaip nusikaltim sutaptis. Nusikaltimas laikomas baigtu pradjus lytin akt arba pradjus tenkinti lytin aistr oraliniu ar analiniu bdu. Subjektyviosios puss poymiai. Veikos neteistum lemia ne pati veika, o nukentjusiojo asmens nesubrendimas. Teorikai io fakto atvilgiu turi bti kalt. Lytinis santykiavimas su lytikai nesubrendusiu asmeniu yra nusikaltimas tik tuo atveju, jei kaltininkas inojo, kad partneris yra lytikai nesubrends, arba, vertinant pagal vykio aplinkybes ir santykius su nukentjusiuoju, numat ar turjo ir galjo tai numatyti. Jeigu siningai dl ios aplinkybs klydo - nusikaltimo nra. Subjektas - abiej lyi, 16 met pakaltinamas asmuo. Kai santykiauja paaugliai, neturintys 16 met, nusikaltimo nra. Kai tai daro eiolikmeiai, pripainus vien i j lytikai nesubrendusiu, partneris baustinas, o abu pripainus nesubrendusiais, baustini abu. Teism praktikoje ios kategorijos byl yra, bet nukentjusios yra tik merginos. Bylos ikeliamos daniausiai j motin pareikimu dl iaginimo. Paaikjus, kad iaginimo nebuvo, mergina sutiko, bet jei ji neturi 16 met, partneriui inkriminuojamas BK 120 straipsnis. Tvirkinamieji veiksniai (BK 121 str.). Tvirkinamieji veiksmai jaunesnio kaip eiolikos met asmens atvilgiu baudiami laisvs atmimu iki trej met. statym leidjas, siekdamas apsaugoti vaik ir paaugli fizin, psichin ir dorovin brand, nusikaltimu pripasta fizin ir moralin j tvirkinim. Tvirkinamj veiksm objektas - vaik ir paaugli, nesulaukusi 16 met, seksualinis nelieiamumas, normalus j vystymasis. Nukentjusiaisiais gali bti mergaits ir berniukai iki 16 met. Turint galvoje BK 120 str. nuostatas, btinas nukentjusiojo poymis - lytinis nesubrendimas. Kitos individualios savybs neturi reikms. Objektyviosios puss poymiai. Tvirkinamieji veiksmai - tai objektyviai seksualus elgesys, galintis sukelti vaikui, paaugliui lytin susijaudinim, per ankstyv domjimsi lytinmis funkcijomis, seksu, nesveik, negatyv lyi santyki sivaizdavim. Kol statymuose, reglamentuojaniuose lytinius nusikaltimus, yra sprag, dalis i j, kai lytin aistra tenkinama inter femora bdu, upildoma ia norma. Pagal BK 121 str., kaip tvirkinamieji veiksmai dabar kvalifikuojami: 1) kaltininko seksualiniai veiksmai, galavimas vaiko, paauglio atvilgiu ne tik siekiant sukelti susijaudinim, bet ir patenkinti savo lytin aistr dirginant savo lytinius organus ar kitas kno dalis inter femora (ne

analiniu ar oraliniu bdu), skaitant moterikj homoseksualumo palenkinimaj ,') vaiko, paauglio vertimas ir privertimas atlikti seksualinius veiksmus (iskyrus lytin santykiavim, lytins aistros tenkinim oraliniu ar analiniu bdu) su kaltininku ar kitu jo nurodytu asmeniu; i) seksualini veiksm atlikimas vaiko, paauglio akivaizdoje (pvz., lytinis santykiavimas, masturbacija); I ) vaik, paaugli lenkimas, vertimas atlikti seksualinius veiksmus tarp savs; *>) pornografijos demonstravimas vaikams, paaugliams, skaitant amoralius pasakojimus apie seksualini poreiki tenkinim, ar kitoks intelektualinis tvirkinimas. Tvirkinimo sudtis yra formalioji, pakanka pai veiksm atlikimo. Tai, I,ui vaikui, paaugliui tvirkinimas nepadar spdio arba jis jau yra patyrs ,io|c srityje ar net itvirks, neturi reikms. Tvirkinamieji veiksmai nuo kit Kimi nusikaltim atskiriami pagal tai, kad iuo atveju nra lytikai santyI i.iujama su paaugliu, t. y. nra nei natralaus lytinio, nei oralinio ar analinio lytins aistros tenkinimo. Taiau kitomis priemonmis lytin aistra gali imli tenkinama. Analogiki tvirkinimui veiksmai subrendusi moni, nors IH - ir akivaizdiai seksuals bei paeidia mogaus nelieiamum, orum, IMj'al galiojant BK nepripastami lytiniais nusikaltimais. Daniausiai tokie veiksmai, pvz., lytini organ demonstravimas, viea masturbacija, galavimas, seksualinis priekabiavimas pavaldinio ar paalinio asmens atvilgiu ir | un. traktuojami kaip chuliganizmas, t. y. taikoma norma, tinkanti visiems kuidiamajame statyme nenumatytiems veiksmams. Subjektyviosios puss poymiai. Tvirkinamieji veiksmai yra tyt mis nusikaltimas, padaromas tiek tiesiogine, tiek netiesiogine tyia. Be to, i sudtis yra ir tais atvejais, kai j adresatas arba atsitiktinis stebtojas yra v.nkas ar paauglys, neturintis 16 met, ir kaltininkas tai inojo, numat arki turjo ir galjo numatyti. Subjektas. U vaik ir paaugli tvirkinim atsako abiej lyi asmenys, sulauk 16 met. BK projekte, reglamentuojant nusikaltimus mogaus seksualinio ap-.isprendimo laisvei ir nelieiamumui, yra upildomos spragos, esanios galiojaniame BK, eliminuojamas platus i statym aikinimas praktikoje. Iaginimo, daniausiai padaromo lytinio nusikaltimo, traktuot iek tiek keiiasi. Nukentjusiuoju gali bti ir vyras, o subjektu - ir moteris. Lytiniu san-

234

VI s k y r i u s

iHSIKALTIMAl MOGUI

235

tykiavimu pripastamas tik natralus, vaginaiinis lytinis aktas, o lytins aistros tenkinimas oraliniu ir analiniu bdu, jeigu tai daroma prie nukentjusiojo asmens vali, sudaro kit, truput lengvesn nusikaltim. Tai nauja nusikaltimo sudtis - seksualin prievarta. i norma apima prievartinio lytinio santykiavimo, nesudaranio iaginimo sudties, atvejus bei visus prievartinio lytins aistros tenkinimo atvejus, skaitant prievartin vyro lytins aistros tenkinim su vyru, bei upildo daugum galiojanio statymo sprag, skaitant prievartin moters lytin santykiavim bei lytins aistros tenkinim su vyru bei prievartin moters lytins aistros tenkinim su moterimi. Dal lytini nusikaltim sprag upildo norma, nustatanti atsakomyb u seksualin inaudojim. Ji apima visus privertimo lytikai santykiauti ar kitaip tenkinti lytin aistr atvejus, nepriklausomai nuo kaltininko ir nukentjusiojo asmens lyties. Projekte numatoma seksualinio priekabiavimo baudiamojo nusiengimo sudtis. BK projekte upildius esamas io pobdio spragas, gerokai sumas veik, kvalifikuotin tvirkinamaisiais veiksmais, nes prievartinis lytins aistros tenkinimas su paaugliais bus traktuojamas kaip sunkesnis nusikaltimas.

6. NUSIKALTIMAI MOGAUS GARBEI IR ORUMUI Konstitucijos 21 str. skelbia, kad mogaus asmuo yra nelieiamas, mogaus orum gina statymas. Vadinasi, valstyb, statymai saugo mogaus garb ir orum, ir mogus turi teis garbs ir orumo gynim, skaitant ir baudiamja tvarka. Baudiamasis kodeksas nustato dvi nusikaltim mogaus garbei ir orumui ris - meiim (132 str.) ir eidim (133 str.). mogaus garb, orumas paeidiamas, mogus eidiamas, paeminamas darant daugel nusikaltim, pvz., melagingai j skundus, neteistai atmus laisv, prievartaujant turt, apipliant, iaginant, muant, sualojant, darant kitus, ypa - smurtinius nusikaltimus. Taiau tokiais ir panaiais atvejais mogaus garbs, orumo paeminimas yra to kito, sunkesnio, nusikaltimo poymis ir savarankikai, papildomai, kaip nusikaltimas garbei ir orumui, nekvalifikuojamas. Garb ir orumas yra glaudiai susijusios mogaus vertybs, paeidiamos tiek meiimu, tiek eidimu. Garb ir orumas yra dorovs sferos kategorijos, apibdinanios ir kit moni poir individ, j vertinim, ir paties mogaus poir save, savs vertinim.

meiimas (BK 132 str.). Skleidimas inomai melaging prasimanym, .'t'iiiinani kito mogaus garb, baudiamas laisvs atmimu iki vieneri mel arba pataisos darbais tam paiam laikui, arba bauda, arba utraukia visuomeninio poveikio priemoni taikym (1 d.).Ta pati veik padaryta spauilinyje ar kitokiu bdu paskleistame krinyje, anoniminiame laike arba asmens, turinio teistum u meiim, baudiama laisvs atmimu iki dvej met arba pataisos darbais tam paiam laikui, arba bauda (2 d.). meiimas, susijs su kaltinimu sunkaus nusikaltimo padarymu, baudiamas laisves atmimu iki penkeri met (3 d.). meiimo objektas yra kito mogaus garb ir orumas. Garb todl, kad |i pirmiausia siejama su tuo, kaip aplinkiniai, kiti mons vertina konkret individ-jo padt visuomenje, gabumus, sugebjimus, darbtum, padorum, moralum, dorovingum ir pan. Orumas siejamas su tuo, kaip pats mol'.us save vertina, jo paties poiriu save. meiimo atveju nukentjs moi'us eminamas kit moni akyse, o tai, inoma, paeidia ir jo orum. NukL'ritjusiuoju nuo meiimo gali bti kiekvienas mogus. Nukentjusiuoju yra ir asmuo, kuris pats nesuvokia savo garbs paeidimo, paeminimo fakto, yra neveiksnus ar nepakaltinamas (maametis, psichikos ligonis). Nukentjusiuoju rali bti ir mirs mogus. Byla dl tokio mogaus meiimo, garbs ir orumo paeidimo keliama jo artimj iniciatyva, nes jie tai suvokia. Objektyviosios puss poymiai. meiimas yra melaging prasimanym, eminani kito mogaus garb, skleidimas. Skleidimu pripaini.is statyme nurodyto pobdio ini perdavimas bent vienam treiajam asmeniui. Toki ini perdavimas tik tam paiam mogui, apie kur jos bylol.i, nelaikomas skleidimu ir nesudaro meiimo. Tai gali bti eidimas. Tok i o pobdio ini skleidimo bdas gali bti vairus - odiu, ratu, spaudoje, panaudojant kitas iniasklaidos priemones. Tai gali bti padaryta privaiame pokalbyje, vieame pasisakyme, laike, tarnybiniame rate, anonimikoje proklamacijoje ir kitais bdais. meiimu skleidiamos inios turi bti melagingos, prasimanytos ir eminanios. Melagingos yra tos inios, kurios neatitinka tikrovs, yra prasimanytos. To, kas teigiama esant ar buv, bet nra ir nebuvo, arba faktai ikreipiami. Skleidiami prasimanymai apie neigiamas mogaus savybes, nelinkam elges apskritai arba konkret poelg - nusikalstam, amoral, neetik ir pan. meiimas gali bti ireiktas nenurodant konkrei fakt, bet sudarant spd, kad ir jie turimi mintyje. Jeigu skleidiamos inios yra teisingos, ne prasimanytos, nors jos ir emina, gali sukelti neigiam asmens

236

VI s k y r i u s

NUSIKALTIMAI MOGUI

237

vertinim, j skleidimas nra meiimas, tai yra difamacija, kuri kai kuriose valstybse tam tikrais atvejais pripastama nusikaltimu mogaus garbei ir orumui, taiau Lietuvoje nusikaltimu nelaikoma. meiimas yra baigtas nusikaltimas aptartojo pobdio inias perdavus bent vienam mogui. Neturi reikms, ar tomis iniomis patikta, ar ne, svarbu, kad apie tai suinojo nukentjusysis ir pasijaut apmeitas. Subjektyviosios puss poymiai. meiimas yra tyinis nusikaltimas, nes skleidiami inomai melagingi prasimanymai. Kaltininkas suvokia, kad jo skleidiamos inios yra melagingos, prasimanytos ir emina kito mogaus garb. Tas inias kaltininkas gali bti prasimans, gali bti igirds, suinojs i kit, bet supranta, kad jos neatitinka tikrovs, yra melagingos. Jeigu asmuo siningai klysta dl skleidiam ini tikrumo, pvz., patikjo gauta neteisinga informacija ir perdav j ne kaip savo nuomon, meiimo tokioje veikoje nra, nes nra kalts. Teiss literatroje teigiama, kad meiimas padaromas tik tiesiogine tyia, t. y. prasimanymai skleidiami siekiant apmeiti mog. meiim kvalifikuoja aplinkybs, nurodytos BK 132 str. 2 ir 3 dalyse. meiimas spaudinyje, laikratyje, knygoje ir pan. ar kitokiu bdu paskleistame krinyje reikia, kad meiikikus prasimanymus gali suinoti, su jais susipainti didelis, neapibrtas ratas moni ir, savaime aiku, nukentjusiojo garbei ir orumui gali bti padaryta didel ala. Pakanka paios galimybs. Kitokiu bdu paskleistas krinys - filmas, spektaklis, plakatas ar ranka raytas, bet padaugintas ar nedaugintas, taiau vieai demonstruojamas tekstas, kitomis iniasklaidos priemonmis - radiju, televizija, internetu ir pan. bdais paskleistas krinys. meiimas anoniminiame laike - tai eminani prasimanym apie mog idstymas laike, rate oficialiai staigai, pareignui, tarnautojui ar privaiam asmeniui, nenurodant autoriaus ar nurodant kitus asmenis, realius ar igalvotus. Anoniminiu laiku laikytina ir kitokia siunta- banderol, siuntinys, meiikiki prasimanymai jame gali bti idstyti ir ne odiu, o pvz., vaizdo rae. Turiniu teistum u meiim laikomas asmuo, kuris buvo nuteistas u. tok nusikaltim ir teistumas nebuvo inyks ar panaikintas iki vl padarant tok nusikaltim. meiimas, susijs su kaltinimu padarius sunk nusikaltim, yra tada, kai mogus melagingai kaltinamas padars nusikaltim, nurodyt BK 8' straipsnyje. Jeigu prasimanymai padarius nusikaltim, nepriklausomai nuo jo sunkumo, ar administracin teiss paeidim skleidiami turint tiksl, kad bti)

pradtas mogaus baudiamasis ar administracinis persekiojimas, veika traktuojama ne kaip nusikaltimas mogaus garbei ir orumui, o kaip nusikaltimas teisingumui - melagingas asmens skundimas (BK 292 str.). Teorikai tokiu atveju meiimas turt bti kito, sunkesnio, nusikaltimo poymis. Taiau kadangi BK 132 str. 3 d. ir BK 292 str. 2 d. sankcijos yra vienodos, teisingiau bt veik kvalifikuoti kaip idealij i nusikaltim sutapt. eidimas (BK 133 str.). Tyinis asmenybs garbs arba jos orumo eminimas odiu, ratu ar veiksmu baudiamas pataisos darbais iki vieneri met arba bauda, arba utraukia visuomeninio poveikio priemoni taikym (1 d.), [eidimas spaudinyje ar kitokiu bdu paskleistame krinyje, taip pat eidimas, jeigu tai padar asmuo, turintis teistum u eidim, baudiamas laisvs atmimu iki vieneri met arba pataisos darbais tam paiam laikui, arba bauda (2 d.). Objektas. eidimu ksinamasi mogaus garb ir orum. Nukentjusiuoju gali bti kiekvienas mogus, apie kur neigiamai ir nepadoriai atsiliepiama arba kuris paeminamas veiksmu. Objektyviosios puss poymiai. eidimas yra neigiamas nepado rus mogaus vertinimas arba ugaulus veiksmas, eminantys mog jo paties ar kit moni akyse. eidimas yra ir kai paeminamas kito asmens artimas mogus - tvas, motina, vaikas, sutuoktinis, brolis, sesuo ar mirs artimas mogus, jeigu asmuo tai suvokia kaip savo paties paeminim. eidimas - tai kito mogaus prestio paniekinimas. Ar vertinimas, veiksmas yra eidiantys, sprendia pats nukentjusysis. Nors statyme tiesiogiai nenurodyta vertinimo, veiksmo nepadorumo nederamos formos, praktikai tik lokia forma ireikti vertinimai, veiksmai pripastami eidimu, ir, atvirk i a i , - padoria forma isakytas, kad ir neigiamas mogaus vertinimas, nors n sukls neigiam emocij, eidimu nepripastamas. eidiama odiu, uitu, veiksmu. eidimas odiu ir ratu nuo meiimo atskiriamas tuo, kad .iuo atveju nenurodomi faktai, vykiai, poelgiai, neigiamai apibdinantys nukentjusj, o neigiamai, nepadoriai, ugauliai formuluojant atsiliepiama apie /mogaus asmenyb, jo savybes, bd. Be to, eidimo atveju neturi reikms, ar is vertinimas pagrstas, ar ne, ar atitinka ties, ar jos neatitinka. eidimas veiksmu visada yra padaromas ugaulia forma. Tai antausis, pjvis, nepadors gestai, {eidimas veiksmu skiriasi nuo smgio sudavimo, muimo, sualojimo, nes eidimu siekiama ne sukelti fizin skausm, o paeminti, moralikai skaudinti mog. Kai tai padaroma ne dl asmenini larpusavio santyki, veika traktuojama kaip chuliganizmas. eidimas darant K i t nusikaltim yra to kito, sunkesnio, nusikaltimo poymis. eidimas gali Imti vieas, t. y. padarytas kit moni akivaizdoje, ir nevieas - tik nuken-

238

VI s k y r i u s

tjusiojo akivaizdoje, taip pat nesant nukentjusiojo, bet kaltininkui suvokiant, kad nukentjusysis apie eidianius pasakymus, atsiliepimus suinos. eidimas laikomas baigtu nusikaltimu atlikus atitinkamus veiksmus ir, inoma, nukentjusiajam tai vertinant kaip eidim, nes eidimas, kaip ir meiimas, yra privataus kaltinimo deliktas. Nesudaro eidimo neigiam kito mogaus bruo, charakterio, dalykini, profesini savybi kritika, jeigu tai padaryta tinkama, neugaulia, visuomenje priimtina forma. S u b j e k t y v i o s i o s puss poymiai, [eidimas yra tyinis nusikaltimas, padaromas tiesiogine tyia, suvokiant eminant ir ugaul savo veikos pobd kitam mogui ir siekiant itaip j paeminti, ugauti. Valdios ar visuomens atstovo, policininko ar policijos rmjo eidimas ryium su j pareig jimu laikomas nusikaltimu ne mogaus garbei ir orumui, o valdymo tvarkai, eidimas tarp pavaldi kari - nusikaltimus krato apsaugos tarnybai. eidimo kvalifikuojamieji poymiai - jeigu tai padaryta spaudinyje ar kitokiu bdu paskleistame krinyje, taip pat padaryta turinio teistum u eidim asmens, yra analogiki atitinkamiems meiimo kvalifikuojamiesiems poymiams. BK projekte nusikaltimai mogaus garbei ir orumui sudaro savarankik specialiosios dalies skyri, numatytos tos paios i nusikaltim rys - meiimas ir eidimas. Tiek meiimo, tiek eidimo svokos iek tiek susiaurintos, ypa tai pasakytina apie eidim, kurio btinaisiais poymiais nurodyti vieumas ir nederama forma. Be to, atsisakoma vis kvalifikuojamj poymi, iskyrus visuomens informavimo priemoni panaudojim meiiant.

nutarimas Nr. 18 // Teism praktika, Nr. 11, Vilnius, 1999.

LITERATRA 1.
Kno sualojimo sunkumo nustatymo teismo medicinos laikinosios taisykls. V. ., 1992, Nr. 17-493. 1. Ntumo nutraukimo operacijos atlikimo tvarka. V. ., 1994, Nr. 18-299. 1. Anijanc M. K. Otvetstvennostj za prestuplenja protiv izni. Moskva, 1964. 1. Borodin S. V. Kvalifikacija prestuplenij protiv izni. Moskva, 1977. 1. Gorelik I. I. Kvalifikacija prestuplenij opasnych dlia izni i zdorovja. Minsk, 1973. 1. Nocius J. Nusikaltimai mogui. Vilnius, 1998. 1. Zagorodnikov N. I. Prestuplenja protiv zdorovja. Moskva, 1969. 1. Dl teism praktikos nuudym bylose, Lietuvos Aukiausiojo Teismo senato

VII SKYRIUS

NUSIKALTIMAI KONSTITUCINMS MOGAUS TEISMS

velgiant retrospektyviai, BK specialiosios dalies IV skirsnis, kurio dabartinis pavadinimas yra Nusikaltimai politinms ir darbinms piliei teisms", buvo gana stabilus ir jo straipsniai iki pastarojo deimtmeio buvo keiiami palyginti retai. Nuo Kodekso sigaliojimo 1961 metais didesni pakeitim bta 1982 metais, daugiausia dl sankcij. Toks stabilumas suprantamas, kai turime galvoje ne tikrj, bet deklaruojamj, fasadin to laikotarpio demokratij. Lietuvai atgavus nepriklausomyb, statym leidjas ioje srityje tapo kur kas aktyvesnis. 1990 m. jis panaikino BK 143 str., kuris numat baudiamj atsakomyb u paeidim statym dl Banyios atskyrimo nuo valstybs ir mokyklos - nuo Banyios. Net 8 io skirsnio straipsniai buvo pakeisti 1994 m. liepos 19 d. ir lapkriio 10 d. statymais. Pakeitimai daryti taip pat 1995 m., 1996 m., o ypa - 1997 m. lapkriio 20 d. statymu, kuris esmingai pertvark visas normas dl nusikaltim rinkim teisms,1 ne tik smarkiai pakeisdamas BK 134 ir 135 straipsnius, bet ir papildydamas Kodeks net keturiais jiems giminingais - 135', 1352, 1353 ir 1354 -straipsniais. Pastarj atsiradimas ikl nauj problem kvalifikuojant nusikaltimus, ypa baudiamosios teiss norm konkurencijos ir nusikaltim daugto atvejais. 2000 m. balandio 20 d. statymu Nr. VIII - 1646 2 detalizuota autori teisi apsauga, performulavus BK 142 str. ir papildius Kodeks naujais 1421, 1422 ir 1423 straipsniais. Lyginant skirsn su BK projekto naujausiais variantais galima tvirtinti, kad madaug du tredaliai norm vienaip ar kitaip yra pakartojamos. Liks Iredalis akivaizdiai skiriasi. Nebenumatoma turti straipsni, analogik dabartiniams 1352, 140, 140', 144 straipsniams. Prieingai, planuojama rayti i k i iol nebuvusias normas dl baudiamosios atsakomybs u neteist in1

V. ., 1997, Nr. 108-2737.

240

V I Is k y r i u s

NUSIKALTIMAI KONSTITUCINMS MOGAUS TEISMS

241

formacijos apie privat asmens gyvenim rinkim, atskleidim ar panaudojim, del diskriminavimo tautiniu, rasiniu, religiniu ir kitais pagrindais, kurstymo prie tam tikras gyventoj grupes ir kt. Be to, struktros ir nuoseklumo poiriu ie straipsniai BK specialiojoje dalyje greiiausiai bus idstyti ne viename, bet keliuose smulkesniuose skyriuose. iame skirsnyje numatyta baudiamoji atsakomyb yra susijusi su skirting teiss reguliuojam santyki paeidimu, todl jame esanius straipsnius galima suskirstyti penkias grupes: 1. Nusikaltimai privataus gyvenimo nelieiamybei (BK 136 ir 137 str.). 1. Nusikaltimai religijos ir sins laisvei (BK 144 ir 145 str.). 1. Nusikaltimai rinkim teisms (BK 134, 135,135', 1352, 1353, 1354str.). 1. Nusikaltimai socialinms mogaus teisms (BK 138, 139, 140, 140', 141 str.). 5. Nusikaltimai autoriaus teisms (BK 142, 142', 1422 , 1423 str.). Pagal toki klasifikacij toliau ir analizuojamos iame BK specialiosios dalies skirsnyje numatytos nusikaltim sudtys.

vimo lygmenyje. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 22 str. skelbia, kad:

1. NUSIKALTIMAI PRIVATAUS GYVENIMO NELIEIAMYBEI Visuotins mogaus teisi deklaracijos 12 str. numato, kad niekas neturi patirti savavaliko kiimosi jo asmenin ar eimynin gyvenim, jo buto nelieiamyb bei susirainjimo slaptum, ir turi teis statymo apsaug nuo tokio ksinimosi. ias idjas pakartoja Tarptautinio pilietini ir politini teisi pakto 17 straipsnis. Europos mastu mogaus teisi ir pagrindini laisvi apsaugos konvencijos 8 str. jas taip pat idsto ir tikslina ta prasme, kad nustato tam tikras ribas kaip garantij nuo galim piktnaudiavim. io straipsnio 1 d. nurodoma, jog kiekvienas turi teis tai, kad bt gerbiamas jo asmeninis ir jo eimos gyvenimas, bsto nelieiamyb ir susirainjimo slaptumas. Antroji straipsnio dalis numato iimtis, kuomet ios teiss gali bti ribojamos. Pagal jas valstybs institucijos neturi teiss apriboti naudojimosi iomis teismis, iskyrus statymo numatytu atveju ir kai tai btina demokratinje visuomenje valstybs ar visuomens saugumo arba alies ekonomins gerovs interesams, siekiant ukirsti keli teiss paeidimams ar nusikaltimams, taip pat moni sveikatai ar dorovei arba kit asmen teisms ir laisvms apsaugoti. ios vertybs dl savo svarbos natraliai atsidr konstitucinio regulia-

mogaus privatus gyvenimas nelieiamas; asmens susirainjimas, pokalbiai telefonu, telegrafo praneimai ir kitoks susiinojimas nelieiami; informacija apie privat asmens gyvenim gali bti renkama tik motyvuotu teismo sprendimu ir tik pagal statym; statymas ir teismas saugo, kad niekas nepatirt savavaliko ar neteisto kiimosi jo asmenin ir eimynin gyvenim. Konstitucijos 24 str. tvirtina iai gyvenimo sferai ne maiau svarbias taisykles. Pagal straipsn mogaus bstas yra nelieiamas. Be gyventojo sutikimo eiti bst neleidiama kitaip, kaip tik teismo sprendimu arba statymo nustatyta tvarka tada, kai reikia garantuoti viej tvark, sulaikyti nusikaltl, gelbti mogaus gyvyb, sveikat ar turt. i konstitucini nuostat paeidimas, atsivelgiant jo pobd ir padarinius, gali utraukti drausmin, administracin ar baudiamj atsakomyb. Baudiamajame kodekse toki atsakomyb numato 136 ir 137 straipsniai. Buto nelieiamybs paeidimas (BK 136 str.). is nusikaltimas pavojingas tuo, kad paeidia Konstitucijos garantuojam mogaus bsto nelieiamyb. Straipsnyje numatoma tik viena pagrindin formalioji ir kartu sudtinga su alternatyviais veiksmais nusikaltimo sudtis. Objektas - mogaus bsto nelieiamyb. Objektyvioji pus pasireikia tokiais veiksmais kaip neteista krata, neteistas ikeldinimas, keldinimas ar kitokie veiksmai, paeidiantys piliei bsto nelieiamyb. BK 136 str. dispozicijoje naudojamas terminas butas" komentuotinas ne paraidiui, bet plaiau, atsivelgiant tai, kad per itisus deimtmeius pasikeit visas socialinis ir teisinis atitinkamos normos kontekstas. Neatsitiktinai Konstitucijoje vartojamas iems laikams priimtinesnis terminas bstas". Naujuose BK projektuose btent is terminas yra analogiko BK straipsnio dispozicijoje. Beje, ir odynuose i dviej termin reikms aikinimai nelabai skiriasi. Teisinink darbuose bstas" apibriamas kaip patalpa, skirta moni nuolatiniam ar laikinam gyvenimui arba vienagei. Tai namas, butas, vila, sodo namelis, viebuio, motelio, poilsio nam, bendrabuio kambarys, automobilio priekaba-miegamasis ir t. t. Kartais tai ir darbo patalpa, jeigu ji yra naudojama paties savininko kaip tapymo, fotografavimo atelj, notaro, advokato kontora ir pan. Straipsnio dispozicijoje vartojamas terminas pilietis" taip pat turi bti interpretuojamas plaiau, kaip bet kuris asmuo, nepriklausomai nuo to, ar jis yra Lietuvos Respublikos pilietis.

242

V I I sk y riu s

NUSIKALTIMAI KONSTITUCINMS MOGAUS TEISMS

243

Neteista krata - tai io tardymo veiksmo darymas grubiai paeidiant BPK 188-190, 192, 194 straipsni reikalavimus: be motyvuoto tardytojo nutarimo ir prokuroro sankcijos, iskyrus neatidliotinus atvejus; nedalyvaujant asmeniui, pas kur daroma krata, ar kitiems statymo numatytiems asmenims; nakt ir pan. Neteistas ikeldinimas bei keldinimas yra i veiksm atlikimas be teisto pagrindo. iuos klausimus reguliuoja CPK 449 ir 449 1 straipsniai, numatantys ikeldinim i gyvenamj patalp arba keldinim jas pagal teisino sprendim, taip pat ikeldinim pagal prokuroro sankcij. Pagal teismo sprendim ikeldinami i bsto tik tie asmenys, kurie nurodyti vykdomajame rate ir dalyvaujant ikeldinamajam. Numatomos ir ikeldinimo priverstine tvarka slygos. Atitinkamai reguliuojamos ir keldinimo slygos. Pagal prokuroro sankcij ikeldinami asmenys, savavalikai um gyvenamj patalp arba gyvenantys patalpoje, kuri gresia sugriti ar tampa netinkama gyventi. Toki sankcij vykdo teismo antstolis per septynias dienas nuo jos teikimo ikeldinamajam, o neatidliotinais atvejais - nedelsiant. Prireikus ikeldinama su policijos pagalba. Kitokie veiksmai, paeidiantys piliei buto nelieiamyb - tai pomio darymas grubiai paeidiant BPK 187, 189, 190, 192, 194 str. reikalavimus, taisykli, leidiani ueiti but nuo 6 iki 22 vai., paeidimas, taip pat Operatyvins veiklos statymo leidiamo gyvenamosios patalpos slapto apirjimo taisykli paeidimas, pagaliau visikai paalini asmen siverimas bst prie jo gyventojo vali ir t. t. Subjektyvioji pus pasireikia tiesiogine tyia. Kaltininkas suvokia, kad savo veiksmais neteistai paeidia pilieio bsto nelieiamyb, ir nori tai daryti skatinamas vairi motyv: chuliganik paskat, siekimo bet kuria kaina atlikti tarnybin pareig ir kt. Taiau tam tikrais atvejais, kai patenkama but prie jo gyventojo vali, pvz., vagysts ar plimo tikslais, padaryti veiksmai kvalifikuojami be nuorodos BK 136 str. pagal BK 271 str. 3 d. arba 272 str. 3 d. - kaip nusikaltimai nuosavybei. Subjektas - tiek pareignas, tiek ir privatus asmuo. is nusikaltimas baudiamas laisvs atmimu iki vieneri met arba pataisos darbais tam paiam laikui, arba bauda. Neteistas asmens susirainjimo, praneim arba pokalbi telefonu slaptumo paeidimas (BK 137 str.). is nusikaltimas pavojingas tuo, kad paeidia Konstitucijos garantuot asmen susirainjimo, pokalbi telefonu, telegrafo praneim ar kitokio susiinojimo slaptum ir tuo trikdo laisv, normal moni socialin bendravim.

Straipsnyje numatoma tik viena formalioji nusikaltimo sudtis. Objektas - asmen bendravimo ryio priemonmis tvarka ir slaptumas. Objektyvioji pus straipsnio dispozicijoje apibdinama kaip neteistas asmens susirainjimo ar praneim, siuniam patu ar techninmis priemonmis, slaptumo paeidimas. Galiojantys statymai nelaiko ios konstitucins teiss laisvai ir slaptai keistis asmeninio pobdio informacija absoliuia ir visikai neribojama. Tam tikromis aplinkybmis statymai gali daryti ilyg. BPK 10' str. 3 d. sudaro principin galimyb udti aret korespondencijai ir daryti jos pom pato bei telegrafo staigose tik Baudiamojo proceso kodekso nustatytais pagrindais ir tvarka. BPK 196 str. t reglamentuoja detaliai. BPK 1982 str. apibria slygas ir tvark, kuriomis galima klausyti telefonini pokalbi ir daryti j raus, jeigu yra pagrindo manyti, kad klausantis gali bti gauta duomen apie rengiam, darom ar padaryt sunk nusikaltim, arba jeigu yra pavojus, kad bus panaudotas smurtas, prievartavimas ar kitokie neteisti veiksmai prie nukentjusj, liudytoj ar kitus proceso dalyvius arba j artimuosius. Panai apribojim tokiems atvejams, kai leidiama kontroliuoti pato siuntas ir elektros ryius, slaptai kontroliuoti asmens susirainjim, pokalbius telefonu ir kt, nustato ir Operatyvins veiklos statymas. Visi manomi atvejai, kai susirainjimas ar kitoks asmen susiinojimas stebimas ar kontroliuojamas nesilaikant statymo numatyt taisykli ir apribojim, sudaro neteist ios konstitucins teiss paeidim. Tarkime, pato ar telegrafo darbuotojas treiajam asmeniui suteik informacij apie to ar kito pilieio naudojimsi pato paslaugomis, sudar galimyb perirti korespondencij ir t. t. Pagal BK 137 str. atsakomyb gali ikilti tik paeidus asmens, t. y. mogaus keitimosi informacija slaptum. Kit subjekt susirainjimas, tarnybiniai, oficials pokalbiai nra io BK straipsnio saugoma sritis. Susirainjimas ir praneim siuntimas komentuotini kaip asmen ir staig bei organizacij pasikeitimas informacija vairiais bdais: laikais, telegramomis, faksogramomis, elektroniniu patu ir pan. Taiau visais atvejais tokie ryiai turi vykti per privaius asmenis aptarnaujanias viesias staigas, o ne naudojantis jiems neskirtu specialiuoju patu, kit asmen (kurjeri, pastam) paslaugomis ir pan. Slaptumo paeidimas - tai susipainimas su pato siuntos turiniu, telefoninio pokalbio pasiklausymas, atitinkam ra ar ira padarymas, korespondencijos turinio atskleidimas tretiesiems asmenims ir t. t.

244

VII

skyrius

NUS1KALTIMAI KONSTITUCINMS MOGAUS TEISMS

245

S u b j e k t y v i o j i pus pasireikia tik tiesiogine tyia. Kaltininkas suvokia, kad neturdamas jokio teisto pagrindo paeidia moni susiinojimo slaptum, ir nori tai daryti vairiais motyvais: i smalsumo, siekdamas surinkti kompromituojanios ar kitokios informacijos apie vien ar kit asmen ir kt. Taiau galimi atvejai, kai, pvz., tam tikra korespondencija peririma pagal usienio valgybos uduot. Tai sudaro nusikaltim, numatyt BK 63 str. 2 dalyje. Subjektas - tiek pareignas, tiek ir privatus asmuo. is nusikaltimas baudiamas pataisos darbais arba bauda.

2. NUSIKALTIMAI RELIGIJOS IR SINS LAISVEI Visuotins mogaus teisi deklaracijos 18 str. skelbia, kad kiekvienas mogus turi teis minties, sins ir religijos laisv. i teis apima laisv pakeisti religij ar tikjim, taip pat laisv skelbti savo religij ar tikjim tiek vienam, tiek kartu su kitais, vieai ar privaiai, mokant, praktikuojant tikjim, laikant pamaldas bei atliekant apeigas. Atitinkam, tik daugiau ipltot norm randame ir Tarptautinio pilietini ir politini teisi pakto 18 straipsnyje. Be i universali tarptautini akt analogikas teises gina ir regioniniai tarptautiniai susitarimai. Antai mogaus teisi ir pagrindini laisvi apsaugos konvencijos 9 str. skirtas btent iems klausimams ir pavadintas Minties, sins ir religijos laisv". Jo pirmojoje dalyje i esms pakartojamas Visuotins mogaus teisi deklaracijos 18 str. tekstas, o antrojoje dalyje nustatomi galimi apribojimai. Laisv skelbti savo religij ar tikjim gali bti apribojama tik tiek, kiek yra nustats statymas ir kiek tai btina demokratinje visuomenje jos saugumo interesams, vieajai tvarkai, moni sveikatai ir moralei ar kit asmen teisms ir laisvms apsaugoti. Lietuvos Respublikos Konstitucijoje iai sriiai skirti 26, 27, 43 straipsniai. Juose nustatoma, kad minties, tikjimo ir sins laisv yra nevaroma. Kiekvienas mogus turi teis laisvai pasirinkti bet kuri religij arba tikjim ir vienas ar su kitais, privaiai ar vieai j ipainti, atlikinti religines apeigas, praktikuoti tikjim ir mokyti jo. Niekas negali kito asmens versti nei bti veriamas pasirinkti ar ipainti kuri nors religij arba tikjim. mogaus laisv ipainti ir skleisti religij arba tikjim negali bti apribo-

ta kitaip, kaip tik statymu ir tik tada, kai btina garantuoti visuomens saugum, viej tvark, moni sveikat ir dorov, taip pat kitas asmens pagrindines teises ir laisves. Tvai ir globjai nevaromai, pagal savo sitikinimus rpinasi vaik ir globotini religiniu bei doroviniu aukljimu. Kartu mogaus sitikinimais, praktikuojama religija ar tikjimu negali bti pateisinamas nusikaltimas ar statym nevykdymas. Valstyb pripasta tradicines Lietuvoje banyias bei religines organizacijas, o kitas banyias ir religines organizacijas -jeigu jos turi atram visuomenje ir j mokymas bei apeigos neprietarauja statymui ir dorai. Banyios bei religins organizacijos laisvai skelbia savo moksl, atlieka savo apeigas, turi maldos namus, laisvai tvarkosi pagal savo kanonus ir statutus. Baudiamj atsakomyb u atitinkamus nusikaltimus, susijusius su religini apeig atlikinjimu, nustato BK 144 ir 145 straipsniai. Ksinimasis piliei asmenyb ir teises, dangstantis religini apeig atlikinjimu (BK 144 str.). is nusikaltimas pavojingas tuo, kad kelia grsm ar daro al moni sveikatai, j asmenybei, teisms ir normaliam socialiniam aktyvumui visuomenins veiklos ar pilietini pareig vykdymo srityse. iuo aspektu svarbi yra straipsnio 3 d., kuri leidia, jeigu atitinkamos veikos ir jas padar asmenys nra labai pavojingi visuomenei, taikyti ne kriminalin bausm, bet visuomeninio poveikio priemones. Lietuvoje pagal Religini bendruomeni ir bendrij statym1 tikintieji turi teis laisvai jungtis religines bendruomenes bei kurti religines organizacijas. Jo 5 str. nustato, kad valstyb pripasta devynias Lietuvos istorinio, dvasinio ir socialinio palikimo dal sudaranias tradicines religines bendruomenes ir bendrijas: lotyn apeig katalik, graik apeig katalik, evangelik liuteron, evangelik reformat, ortodoks (staiatiki), sentiki, judj, musulmon sunit ir karaim. Kitos religins bendrijos gali bti valstybs pripaintos, jeigu jos yra palaikomos visuomens ir j mokymas bei apeigos neprietarauja statymams ir dorai - tai papildo 6 straipsnis. is reikalavimas susijs su tuo, kad tikjimo ipainimas apima ne vien asmens dalyvavim religinse apeigose ar j individual atlikim, bet daro takos ir gyvenimo bdui, o tai veikia santykius su kitais monmis, tarp j ir neipastaniais to paties tikjimo. Todl neivengiamai privalu rpintis ir teisinmis garantijomis, kad n vienas asmuo dl kieno nors tikro ar tariamo reli1

V. ., 1995, Nr. 89-1985.

246

V I I s k y r i u s

NUSIKALTIMAI KONSTITUCINMS MOGAUS TEISMS

247

ginio aktyvumo nenukentt nei fizikai, nei dvasikai, nei kaip nors kitaip. ia prasme pirmiausia ikyla vairi sekt, pasiymini agresyvumu, fanatizmu, socialiniu izoliacionizmu ir destruktyviu poveikiu mogaus asmenybei, kontrols reikm. Straipsnis turi tris dalis: pirmojoje yra numatyta pagrindin formalioji ir kartu sudtinga, su alternatyviais veiksmais nusikaltimo sudtis; antrojoje dalyje - privilegijuotoji sudtis, turinti du poymius, siejamus su straipsnio pirmja dalimi; treiojoje dalyje aptariami atvejai, kuomet dl nedidelio tiek veikos, tiek ir kaltininko pavojingumo visuomenei taikytina ne kriminalin sankcija, bet visuomeninio poveikio priemons. Nusikaltimo, numatyto BK 144 str., objektas - gyventoj sveikata, j teiss ir galimybs atlikti pilietines pareigas. Objektyvioji pus yra gana sudtinga ir ireikta dviejose straipsnio dalyse, i kuri 1 d. numato io nusikaltimo pagrindin, o 2 d. - privilegijuotj sudt. Pagrindinje sudtyje ji apibriama kaip organizavimas grups, kurios veikla, vykdoma dangstantis tikjimo skelbimu ar religini apeig atlikinjimu, yra susijusi su darymu alos piliei sveikatai ar su kitokiu ksinimusi piliei asmenyb ar teises arba piliei skatinimu atsisakyti visuomenins veiklos ar pilietini pareig vykdymo, taip pat vadovavimas tokiai grupei. Grups organizavimas yra veiksmai, kuriais stengiamasi suburti du ar daugiau asmen bendrai veiklai, o i gauna tokias formas, kad, skelbiant savj tikjim ar atliekant religines apeigas, kartu yra daroma ala monms, neiskiriant ir pai grups dalyvi. Vadovavimas tokiai grupei - tai lyderio, vadovo funkcij atlikimas, grups veiklos planavimas ir derinimas, rpinimasis jos finansiniu gyvybingumu, hierarchiniais ryiais ar vaidmen paskirstymu, apeig patalpomis ir 1.1. alos piliei sveikatai darymas yra grsms jai suklimas vairiais veiksmais ar neveikimu, taip pat sveikatos pakenkimai, kai asmuo sualojamas ar susargdinamas. Tai gali bti daroma atliekamais kankinamo pobdio ritualais, kenksmingu pasninku, atsisakius medicinos pagalbos ir t. t. Tais atvejais, kai vyksta mirtis ar padaromi kno sualojimai, utraukiantys grietesn atsakomyb, veikos kvalifikuojamos pagal nusikaltim sutap-ties taisykles. Kitoks ksinimasis piliei asmenyb ar teises gali pasireikti eidinjimais, meiimu, tvirkinamaisiais veiksmais, laisvs atmimu ar apribojimu, trukdymu tuoktis, mokytis, lankyti kultrinius renginius ir t. t.

Skatinimas atsisakyti visuomenins veiklos ar pilietini pareig vykdymo - tai veikla, kuria siekiama psichikai ar fizikai paveikti asmenis taip, kad jie nestot visuomenines organizacijas, nedalyvaut ventiniuose renginiuose, demonstracijose, mitinguose, nedalyvaut referendumuose ar rinkimuose ir kaip rinkjai, ir kaip kandidatai, neatlikt karins ar jai alternatyvios tarnybos, nemokt mokesi ir t. t. Privilegijuotojoje sudtyje objektyvioji pus apibriama kaip aktyvus dalyvavimas io straipsnio pirmojoje dalyje nurodytos grups veikloje, taip pat sisteminga propaganda, kuria siekiama, kad bt daromos nurodytos joje veikos. Aktyvus dalyvavimas tokios grups veikloje - tai grups vadov pavadavimas, umimas kit svarbesni pareig grups hierarchijoje, organizacini ir kini reikal tvarkymas, nauj nari verbavimas, nuolatinis grups susirinkim lankymas ir t. t. Sisteminga grups veiklos propaganda yra vairiomis formomis atliekamas nevienkartinis, periodikas skleidimas grups propaguojam idj, pair, veikimo bd, tikinjimai grups veiklos teisingumu, naudingumu, remtinumu. Subjektyvioji pus pasireikia tiesiogine tyia. Kaltininkas supranta savo organizacini ar kitoki veiksm pobd ir j tak moni sveikatai, j teisms ar pilietinms pareigoms, taip pat t aplinkyb, kad monms primetam elges jis pateikia kaip tikjimo skelbim ar btinas religines apeigas, ir nori tokius veiksmus daryti. Tam tikrais atvejais dl vien ar kit motyv arba kaltininko siekiam aling padarini yra grieiau baudiamo nusikaltimo poymi. Tuomet i sutapties taikomas ir sunkesn atsakomyb numatantis BK straipsnis. Subjektas - pakaltinamas 16 met asmuo. Pagal BK 144 str. 1 d. is nusikaltimas baudiamas laisvs atmimu iki penkeri met, o pagal 2 d. - laisvs atmimu iki trej met arba pataisos darbais iki dvej met. Nesant pakankamo pavojingumo visuomenei, 2 d. numatyt veik kaltininkams gali bti taikomos visuomeninio poveikio priemons. Kliudymas atlikti religines apeigas (BK 145 str.). is nusikaltimas pavojingas tuo, kad varo mogaus konstitucin teis laisvai ipainti savj religij arba tikjim ir atlikinti tam tikras jam bdingas religines apeigas. Straipsnis numato vien pagrindin formalij nusikaltimo sudt. Objektas - mogaus teis atlikinti religines apeigas.

248

V I I s k y r i u s

NUSIKALTIMAI KONSTITUCINMS MOGAUS TEISMS

249

Objektyvij p u s straipsnio dispozicija apibria kaip kliudym atlikti religines apeigas, jei jos neardo vieosios tvarkos ir nra susijusios su ksinimusi piliei teises. Religini bendruomeni ir bendrij statymas, apibdindamas teis laisvai atlikinti religines apeigas, numato, kad: a) religins apeigos bei kulto ceremonijos laisvai atliekamos kulto pa statuose ir aplink juos, piliei namuose ir butuose, arvojimo patal pose, kapinse ir krematoriumuose; a) tikinij praymu religins apeigos atliekamos ligoninse, socialinio aprpinimo pensionatuose, laisvs atmimo vietose, laik ir kitas s lygas suderinus su atitinkam staig vadovybe; a) karini dalini vadovyb tikinij praymu sudaro galimyb atlikti religines apeigas statuto nustatyta tvarka; a) tikinij mokini ir j tv praymu valstybinse vietimo ir aukl jimo staigose gali bti atliekamos tradicini ir kit pripaint religi ni bendruomeni bei bendrij apeigos, neprietaraujanios pasaulie tins mokyklos sampratai; a) religins apeigos gali bti atliekamos ir kitose vieose vietose, jeigu jos nepaeidia vieosios tvarkos, moni sveikatos, dorovs ar kit asmen teisi bei laisvi. Paprastai vieoji tvarka ar piliei teiss gali bti paeidiamos, kai atliekami tam tikri apeig ritualai, ceremonijos, eityns vyksta ne banyiose, cerkvse ar kitokiuose maldos namuose, laidojimo rmuose, kapinse ir kitose tam skirtose ir prastose vietose, kur renkasi tos paios religijos ar tikjimo adeptai, bet kitur: miesto gatvse ir aiktse, kitose vieose vietose, daniausiai tam tikr veni proga. Kartais tai susij su dalykais, kuriuos reguliuoja Susirinkim statymas.1 Todl manoma, kad pagal io statymo 17 str. policijos pareignai gali nutraukti procesij ar eitynes kaip tam tikr moni susirinkim, jeigu tokio susirinkimo organizatoriai ar dalyviai, bdami vieai spti, tyia iurkiai paeidia nustatyt susirinkim organizavimo tvark (suderint susirinkimo form, laik, viet), ir pasinaudodami susirinkimu ksinasi daryti ar daro nusikaltimus, trikdo ar kelia grsm sutrikdyti transporto eism, valstybini staig, organizacij ar savivaldybi normali veikl. Taiau nesant panai statymo paeidim, nra teisto pagrindo kaip nors kliudyti religi-

nio pobdio apeigoms. Prieingai, u tai kyla atsakomyb. Tuo labiau ji akiV. ., 1993, Nr. 69-1291.

vaizdi, kai apeigas atlikti trukdoma tiesiogiai ir atvirai. Pvz., udraudiama melstis tam skirtoje vietoje, nutraukiamos pamaldos maldos namuose, eidinjami kulto tarnai ar besimeldiantieji, vilkinami legali religini bendruomeni praymai leisti atlikti tam tikras apeigas, trukdoma tikintiesiems dalyvauti krikto, banytins santuokos apeigose ir t. t. Jeigu aptartieji veiksmai susij ne tik su io, bet ir su kit, sunkesni nusikaltim, padarymu (chuliganizmu, kno sualojimais, turto sunaikinimu ir pan.), ji e kvalifikuojami kaip atitinkam nusikaltim sutaptis. Subjektyvioji p u s pasireikia tiesiogine tyia. Kaltininkas suvokia, kad savo elgesiu kliudo atlikti btent religines apeigas, inodamas, kad jos neardo vieosios tvarkos ir nepaeidia piliei teisi, ir nori tai daryti. Motyvai, dl kuri kaltininkas taip elgiasi, nusikaltimo kvalifikavimui takos neturi. Subjektas - tiek pareignas, tiek ir privatus asmuo. is nusikaltimas baudiamas laisvs atmimu iki vieneri met arba pataisos darbais tam paiam laikui, arba bauda.

3. NUSIKALTIMAI RINKIM TEISMS Visuotins mogaus teisi deklaracijos preambulje kaip idealas, kurio siekti sipareigoja visos tautos ir valstybs, nurodoma tai, kad deklaracijoje numatytos teiss ir laisvs bt pripastamos, gerbiamos, taikomos ir garantuotos. Deklaracijos 21 str. skelbia, kad kiekvienas mogus turi teis dalyvauti valdant savo al tiek tiesiogiai, tiek per laisvai irinktus atstovus, o liaudies valia, kuri yra valstybins valdios pagrindas, turi bti ireikiama tiesioginiuose rinkimuose, kurie turi vykti periodikai, kai yra visuotin ir lygi rinkim teis ir slaptas balsavimas arba kitos lygiaverts procedros, garantuojanios balsavimo teis. Tokia nuostata yra pakartota ir kituose tarptautiniuose susitarimuose. Antai Tarptautinio pilietini ir politini teisi pakto 25 str. numato, kad kiekvienas pilietis, be jokios diskriminacijos ir nepagrst apribojim, turi teis ir galimyb dalyvauti valdant valstyb tiek tiesiogiai, tiek per laisvai irinktus atstovus, balsuoti ir bti irinktas periodikai rengiamuose teisinguose rinkimuose, remiantis visuotine ir lygia rinkim teise, slaptu balsavimu, kurie garantuoja laisv rinkj valios ireikim, taip pat stoti savo alies valstybin tarnyb. i idja yra pripainta ir Europos regiono valstybi. mogaus teisi ir pagrindini laisvi apsaugos konvenci-

T
250 VI I skyrius
NUSIKALTIMAI KONSTITUCINMS MOGAUS TEISMS

251

jos Pirmojo protokolo 3 straipsnyje numatyta, jog susitarianiosios alys sipareigoja priimtinais terminais organizuoti laisvus rinkimus su slaptu balsavimu, kad bt sudarytos tokios slygos, kurios garantuot moni laisv renkant statym leidiamj valdi. Taigi dar pokario laikais buvo suformuluoti ir vliau ipltoti tam tikri postulatai, darantys lemiamos takos dabartiniam gyvenimui demokratijos slygomis. Daugelyje valstybi jie buvo tvirtinti konstituciniu lygiu. iandieninje Lietuvoje demokratiniais pagrindais tvarkoma visuomen ir valstyb piliei rinkim teises, kaip ir kitokias j politins valios iraikos formas, natraliai ikelia konstitucin lyg. Net dvi deimtys Lietuvos Respublikos Konstitucijos straipsni tiesiogiai mini ir reguliuoja rinkim klausimus. Specialus Konstitucijos straipsnis yra skirtas referendumui. Todl akivaizdu, kad BK specialiosios dalies IV skirsnio straipsniai, nustatantys baudiamj atsakomyb u nusikaltimus rinkim teisms, turi labai plat ir detalizuot konstitucin pagrind. Vienas i svarbiausi tiesiogins demokratijos institut yra referendumas. Paprastai jis apibriamas kaip tam tikra piliei visumos atsiklausimo forma, t. y. kaip piliei visuotinis balsavimas Konstitucijos, statym primimo, vidaus ir usienio politikos klausimais. Konstitucijos 9 str. nurodo, kad referendumu yra sprendiami svarbiausi valstybs bei tautos gyvenimo klausimai, statymo nustatytais atvejais j skelbia Seimas. Reikalauti skelbti referendum gali ir ne maiau kaip 300 tkstani piliei, turini rinkim teis. Referendumo skelbimo ir vykdymo tvark nustato statymas. iuo metu visus referendumo klausimus reguliuoja 1989 m. lapkriio 3 d. Lietuvos Respublikos referendumo statymas.1 Jo 6 straipsnis specialiai numato atsakomyb u io statymo paeidim: Asmenys, smurtu, apgaule, grasinimais arba kitaip kliudantys Lietuvos Respublikos pilieiui laisvai gyvendinti savo teis dalyvauti referendume, organizuoti agitacij, taip pat referendumo komisij nariai, valstybini institucij pareignai, politini partij, kit politini ir visuomenini organizacij atstovai, suklastoj referendumo dokumentus, tyia neteisingai suskaiiav balsus, paeid balsavimo slaptum arba kitaip paeid statym, atsako pagal statym." Administracins teiss srityje i norma yra konkretizuota ATPK 207' -2075 straipsniuose, o baudiamosios teiss srityje - BK 134-1354 straipsniuose.

Rinkim klausimus reguliuoja 1992 m. liepos 9 d. Lietuvos Respublikos Seimo rinkim statymas,1 1992 m. gruodio 22 d. Lietuvos Respublikos Prezidento rinkim statymas2 ir 1994 m. liepos 7 d. Lietuvos Respublikos savivaldybi taryb rinkim statymas.3 iuose statymuose yra idstyti svarbs dalykai, susij su mint valdios institucij formavimu. Antai Seimo rinkim statymo 2 str. detaliai atskleistas visuotins rinkim teiss turinys. Aktyvij rinkim teis turi Lietuvos Respublikos pilieiai, kuriems rinkim dien yra sukak 18 met, iskyrus tuos, kurie teismo pripainti neveiksniais. Pasyvij teis bti irinktu turi Lietuvos Respublikos pilietis, kuris nesusijs priesaika ar pasiadjimu su usienio valstybe ir rinkim dien yra ne jaunesnis kaip 25 met bei nuolat gyvena Lietuvoje. Nurodomos ir tam tikros iimtys, kuomet asmuo negali bti renkamas Seim: jis yra neveiksnus, nepakaltinamas, nebaigs atlikti bausms u kriminalin nusikaltim ar karo tarnybos ir kt. Taiau draudiama riboti rinkim teises dl pilieio kilms, jo politini pair, socialins ir turtins padties, tautybs, lyties, isilavinimo ir pan. Skelbiami ir tokie rinkim principai: lygi rinkim teis, Seimo nari rinkimas tiesiogiai, be tarpinink, slaptas balsavimas, vieumas. io statymo 47 str. apibria atsakomyb u Seimo rinkim statymo paeidim. Jis numato, kad Asmenys, smurtu, apgaule, grasinimais, papirkinjimais arba kitaip kliudantys rinkjams gyvendinti teis rinkti ir bti irinktais Seim, organizuoti rinkim agitacij, taip pat rinkim komisij nariai, kiti pareignai, suklastoj rinkim dokumentus, neteisingai suskaiiav balsus, paeid balsavimo slaptum arba kitaip paeid statym, atsako pagal Lietuvos Respublikos statymus. Atsakomybn taip pat traukiami asmenys, paskelb arba kitaip platin melagingus duomenis apie kandidat Seimo narius ar trukd kandidatui susitikti su rinkjais." Lietuvos Respublikos Prezidento rinkim statymo 1 str. numato, kad Respublikos Prezident renka alies pilieiai penkeriems metams, remdamiesi visuotine, lygia ir tiesiogine rinkim teise, slaptu balsavimu. Pagal io statymo 2 str. Lietuvos Respublikos Prezidentu gali bti renkamas Lietuvos Respublikos pilietis pagal kilm, ne maiau kaip trejus pastaruosius metus gyvens Lietuvoje, jeigu jam iki rinkim dienos yra suj ne maiau kaip ke-

1 V. ., 1992, Nr. 22-635, Nr. 24-710; 1993, Nr. 10-234; 1994, Nr. 89-1718; 1995, ' 142; 1996, Nr. 62-1467; 1997, Nr. 93-2324. 2 V. ., 1993, Nr. 2-29, Nr. 4-78; 1994, Nr. 89-1720; 1996, Nr. 100-2256; 1997, 'M 2325, Nr. 98-2477, Nr. 108-2739. 1 1 V. ., 1989, Nr. 33-445; 1994, Nr. 47-870, Nr. 51-953, Nr. 59-1161, Nr. 89-1716;., 1994, Nr. 53-996, Nr. 63-1234, Nr. 89-1719; 1995, Nr. 7-143, Nr. 18^405; V. 1995, Nr. 7-144; 1996, Nr. 86-2044; 1997, Nr. 117-3011, Nr. 118-3046; 1999, Nr. Nr 126-2944; 1997, Nr. 50-1191, Nr. 58-1331. 19-512,

252

V I I s k y r i u s

NUSIKALTIMAI KONSTITUCINMS MOGAUS TEISMS

253

turiasdcimt met ir jeigu j i s gali bti renkamas Seimo nariu. Tas pats asmuo Respublikos Prezidentu gali bti renkamas ne daugiau kaip du kartus i eils. statymo 40 straipsnis, savo redakcija beveik paraidiui pakartojantis analogik Seimo rinkim statymo straipsn, numato atsakomyb u Lietuvos Respublikos Prezidento rinkim statymo paeidim. Kartu numatyti ir specials draudimai, kaip antai: vykdyti rinkim agitacij naudojantis tarnybine padtimi (43 str.), agituoti rinkim dien (45 str.). Lietuvos Respublikos savivaldybi taryb rinkim statymo 1 str. numato, kad i taryb nariai renkami trejiems metams daugiamandatse rinkim apygardose, remiantis visuotine ir lygia rinkim teise, slaptu balsavimu tiesioginiuose rinkimuose pagal proporcin rinkim sistem. io statymo 2 str. numato, kad rinkim teis turi Lietuvos Respublikos pilieiai, kuriems rinkim dien yra sukak 18 met, iskiriant teismo pripaintus neveiksniais. Tarybos nariu gali bti renkamas pilietis, kuris rinkim dien yra ne jaunesnis kaip 21 met. Idstomos ir tam tikros prastins iimtys, dl kuri tam tikri asmenys neturi pasyviosios rinkim teiss, taip pat udraudiami statyme nenumatyti tiesioginiai arba netiesioginiai rinkim teiss apribojimai. Numatyta ir atsakomyb u io statymo paeidim (45 str.). Ir ioje - rinkim srityje jau minti ATPK ir BK straipsniai apibria tam tikrus atitinkamomis administracinmis ar kriminalinmis sankcijomis baudiamus teiss paeidimus. Kliudymas rinkjui pasinaudoti rinkim ar referendumo teise (BK 134 str.)- BK 134 str. numatyto nusikaltimo pavojingumas pasireikia tuo, kad atima arba suvaro Lietuvos piliei turimas Konstitucijos garantuotas teises dalyvauti valstybins valdios institucij formavime ir svarbiausi valstybs bei Tautos gyvenimo klausim sprendime. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 9 str. nustato, kad svarbiausi Valstybs bei Tautos gyvenimo klausimai sprendiami referendumu, kur statymo nustatytais atvejais gali skelbti Seimas arba ne maiau kaip 300 tkstani piliei, turini rinkim teis. Referendumo skelbimo ir vykdymo tvark nustato statymas. Konstitucijos 33 str. nustato, kad pilieiai turi teis dalyvauti valdant savo al tiek tiesiogiai, tiek per demokratikai irinktus atstovus. Pagal Konstitucijos 34 str. rinkim teis turi tie pilieiai, kuriems rinkim dien yra sukak 18 met, iskyrus teismo pripaintus neveiksniais, o teis bti irinktiems, be Konstitucijos, nustato dar ir rinkim statymai. BK 134 str. 1 d. numato pagrindin, o 2 d. - kvalifikuot io nusikaltimo sudt.

Nusikaltimo objektas yra konstitucins Lietuvos Respublikos piliei teiss valstybins valdios rinkimus ir dalyvavim referendumuose. Pagrindins sudties objektyvioji pus statyme apibriama kaip kliudymas Lietuvos Respublikos pilieiui gyvendinti teis rinkti, bti irinktu arba dalyvauti referendume apgaule, papirkimu ar grasinant panaudoti fizin smurt prie j, jo eimos narius arba artimuosius giminaiius, taip pat grasinant sunaikinti ar sualoti jo turt. Rinkim valstybins valdios institucijas Lietuvoje tvark nustato jau aptarti 1992 m. liepos 9 d. Seimo rinkim statymas, 1992 m. gruodio 22 d. Lietuvos Respublikos Prezidento rinkim statymas ir 1994 m. liepos 7 d. Lietuvos Respublikos savivaldybi taryb rinkim statymas. Referendumo klausimus reguliuoja 1989 m. lapkriio 3 d. sigaliojs Lietuvos Respublikos referendumo statymas. Kliudymas gyvendinti rinkim ar referendumo teises bus tada, kai neleidiama arba apsunkinama jomis pasinaudoti tiems asmenims, kurie tokias teises turi. Kliudymas pasinaudoti aktyvija rinkim teise bus, jei rinkjas neinformuojamas apie rinkimus arba jam teikiama neteisinga informacija apie susitikimus su kandidatais arba pai rinkim viet, laik, trukdoma atvykti balsuoti, nesudaroma tinkam slyg balsavimui ir t. t. Pasyvij rinkim teis turiniam asmeniui gali bti kliudoma ikelti savo kandidatr, kandidatui organizuoti rinkim agitacij, susitikti su rinkjais ir pan. Referendumo atveju galimi vairs klaidinimai dl sprendiamojo klausimo svarbos, socialini ir politini referendumo padarini. Pagal BK 134 str. 1 d. toks kliudymas baudiamj atsakomyb utraukia tik tuomet, kai yra daromas veikiant atitinkam asmen apgaule, papirkimu, grasinimu panaudoti fizin smurt prie j pat, jo eimos narius arba artimuosius giminaiius, taip pat grasinimu sunaikinti ar sualoti jo turt. Apgaul gali bti padaroma vairiai, kadangi statymas io poveikio bd nekonkretizuoja. Ji galima, pavyzdiui, ikraipytu kandidatros rinkimuose iklimo slyg interpretavimu, neteising ini apie kandidato asmenyb praneimu arba, prieingai, tam tikr svarbi ini apie j nutyljimu, rinkj klaidinimu dl biuletenio upildymo tvarkos, balsavimo procedros ir t. t. Papirkimu laikomas rinkjo ar kandidato palenkimas u duodamus ar adamus pinigus ar kitokias materialines vertybes bei tokio pobdio lengvatas atsisakyti pasinaudoti rinkim teise, balotiruotis rinkimuose, balsuoti u arba prie konkret kandidat ir pan.

254

V I I sky rius

NUSIKALTIMAI KONSTITUCINMS MOGAUS TEISMS

255

Grasinimas panaudoti fizin smurt- tai realus bauginimas, kad rinkjas ar kandidatas pats arba bent vienas i j eimos nari bei artimj giminaii bus sumutas, sualotas ar nuudytas. Tokiais atvejais nra teiktina pirmenyb BK 227 str., numataniam baudiamj atsakomyb u grasinim nuudyti ar padaryti sunk kno sualojim, kadangi jo sankcijoje yra nustatyta velnesn laisvs atmimo bausm. Taiau kartais gali tekti svarstyti klausim, ar nra padarytas sunkesnis ir grieiau baudiamas BK 2272 str. numatytas nusikaltimas - mogaus terorizavimas. Nukentjusiojo eimos nariai yra kartu su juo gyvenantys sutuoktinis arba asmuo, gyvenantis faktinje santuokoje, tvai (tviai), vaikai (vaikiai), broliai, seserys ir j sutuoktiniai, taip pat sutuoktinio tvai. Artimieji giminaiiai - tai kartu negyvenantys nukentjusiojo tvai (tviai), vaikai (vaikiai), broliai, seserys, senoliai ir vaikaiiai. Grasinimas sualoti ar sunaikinti rinkjo ar kandidato turt: jam priklausant nam, but, automobil, verting daikt ar kitok nemenkavert turt -taip pat turi bti realus. Nusikaltimas laikomas baigtu, atlikus atitinkamus veiksmus ar susilaikius nuo j, nepriklausomai nuo to, pavyko ar nepavyko tokiu elgesiu sukliudyti Lietuvos Respublikos pilieiui gyvendinti jo turim rinkim teis. Nuo 1997 m. lapkriio 28 d. io str. 2 d. yra numatyta grietesn atsakomyb, esant kvalifikuojamiesiems poymiams fizinio smurto prie piliet, jo eimos narius arba artimuosius giminaiius panaudojimas, taip pat jo turto sunaikinimas ar sualojimas. is BK straipsnis apima vairiausius fizinio smurto panaudojimo atvejus, kuri padariniai nevirija apysunkio kno sualojimo. Jeigu padaromas tyinis sunkus kno sualojimas, laikytina, kad yra BK 111 str. atitinkamos dalies ir 134 str. 2 d. sutaptis. Nuudymo atveju, jeigu nuudomas pats rinkim ar referendumo teiss turtojas, taikytinas tik BK 105 str. 10 p., o jeigu kitas asmuo - eimos narys arba artimasis giminaitis - bus tyinio nuudymo ir 134 str. 2 d. numatyto nusikaltimo sutaptis. Jeigu fizinis smurtas pasireikia, pavyzdiui, neteistu laisvs atmimu, kai asmuo kur nors udaromas ir tuo jam sukliudoma dalyvauti rinkimuose ar referendume, kai kuriais atvejais gali bti io nusikaltimo ir BK 131 str. 2 d. numatyto nusikaltimo sutaptis. Pilieio turto sunaikinimas ar sualojimas vien pagal io straipsnio 2 d kvalifikuojamas tuomet, kai tokia veika nesudaro nusikaltimo, numatyto BK 278 str. 2 dalyje. Prieingu atveju yra i nusikaltim sutaptis.

io nusikaltimo subjektyviajai pusei visais atvejais bdinga tik tiesiogin tyia. Kaltininkas supranta, kad jis kliudo pilieiui gyvendinti jo turim rinkim ar dalyvavimo referendume teis, ir to nori. Subjektas gali bti ir pareignas, ir privatus asmuo. Pagal BK 134 str. 1 d. kliudymas pilieiui pasinaudoti rinkim ar referendumo teise baudiamas laisvs atmimu iki trej met arba pataisos darbais iki dvej met, o pagal 2 d. - laisvs atmimu nuo dvej iki penkeri met su bauda arba be jos. Rinkim ar referendumo dokument suklastojimas, balsavimo slaptumo paeidimas, taip pat rinkim ar referendumo suklastot dokument panaudojimas (BK 135 str.). io nusikaltimo pavojingumas pasireikia tuo, kad juo sukliudoma ireikti piliei politin vali, j tikrj nuomon ir pasirinkim referendume ar rinkimuose. Straipsnis susideda i dviej dali: pirmojoje numatyta pagrindin formalioji ir kartu sudtinga su alternatyviais veiksmais nusikaltimo sudtis, o antrojoje - kvalifikuota materialioji sudtinga su alternatyviais veiksmais ir pasekmmis nusikaltimo sudtis. Nusikaltimo objektas yra konstitucins Lietuvos Respublikos piliei rinkim ir referendumo teiss bei normali j gyvendinimui utikrinti sukurt valstybini institucij veikla. Dalykas statyme apibrtas baigtiniu srau: tai rinkj ar piliei, turini teis dalyvauti referendume, sraai, bals skaiiavimo protokolai ir rinkim bei referendumo biuleteniai. Apibdinant io nusikaltimo obj ektyvij p u s atkreiptinas dmesys tai, kad BK 135 str. 1 d. numatyta pagrindin jo sudtis yra formalioj i , t. y. nereikalaujanti koki nors aling padarini atsiradimo. Straipsnio 2 d. idstyta kvalifikuota io nusikaltimo sudtis pakartoja 1 d. poymius ir kartu numato dar vien, papildom alternatyvj poym - balsavimo slaptumo paeidim. i sudtis yra materialioji, kadangi visais atvejais reikalauja tam tikr padarini: rinkim ar referendumo pripainimo negaliojaniais. Dokument, sudarani io nusikaltimo dalyk, suklastojimas yra bent vieno i toki dokument neteisingas sudarymas ar suraymas, k nors bt i n o ir svarbaus jame nutyljus, ikreipus arba raius papildomai ir tuo paveikus rinkim ar referendumo eig bei rezultatus. Pabrtina, kad tam tikrais atvejais u tokio pobdio veiksmus gali kilti atsakomyb pagal kit, speciali norm. Antai rinkim ar referendumo netikr biuleteni pagaminimas kvalifikuotinas pagal BK 1354 straipsn. Savo ruotu kai kurie veiksmai gali bti laikomi io nusikaltimo padarymo stadija ir tuo paiu metu sudaryti

256

VU s k y r i u s

NUSIKALTIMAI KONSTITUCINMS MOGAUS TEISMS

257

baigt nusikaltim, numatyt kitame BK straipsnyje. Tarkime, rinkj sra klastojimas gali bti atliktas prie tai paveikus atitinkam kompiuterin program ir informacij, o tai atitikt BK 1352 str. poymius. Panaiais atvejais tikslinant kvalifikavimo klausimus kaip visum btina imti ir kitus, u objektyviosios puss rib esanius nusikaltimo sudties poymius. Suklastot rinkim ar referendumo dokument panaudojimas yra j pateikimas atitinkamoms komisijoms, dalijimas rinkjams ir t. t. Balsavimo slaptumo paeidimas gali bti padaromas vairiai: nerengus balsavimui tinkam patalp, sukliudius rinkjui ar referendumo dalyviui ueiti toki patalp ar likti joje vienam, privertus parodyti jau upildyt biuleten prie j metant balsad, pirma laiko atplus balsavimo patu vokus, pernelyg anksti atidarius balsad ir pan. Straipsnio 2 d. numatytas btinas io nusikaltimo poymis - rinkim ar referendumo pripainimas negaliojaniais komentuotinas remiantis atitinkamais statymais. Referendumo statymo 32 str. 4 d. numatyta, kad Vyriausioji rinkim komisija, nustaiusi, kad iurkts io statymo paeidimai, padaryti balsavimo metu, ar dokument suklastojimas turjo lemiamos takos referendumo rezultatams, gali pripainti juos negaliojaniais. Panaios, tik detaliau ipltotos, taisykls yra ir Seimo rinkim statymo 90 str., Savivaldybi taryb rinkim statymo 87 straipsnyje. Respublikos Prezidento rinkim statymo 72' str. numatytas itisas procesas tais atvejais, kai Seimui gali tekti sprsti i rinkim negaliojimo klausim. io nusikaltimo subj ekty viaj ai pusei bdinga tik tiesiogin tyia. Kaltininkas suvokia, kad savo veiksmais suklastoja rinkim ar referendumo dokumentus, o juos naudodamas ar paeisdamas balsavimo slaptum siekia paveikti rinkjus bei referendumo dalyvius tam, kad bt ikreipti tikrieji duomenys apie j nuomon ir vali, arba kad rinkimai ar referendumas bt pripainti negaliojaniais. Subjektas gali bti rinkim ar referendumo komisijos narys arba kitas pareignas, taip pat privatus asmuo. Pagal BK 135 str. 1 d. is nusikaltimas baudiamas laisvs atmimu iki dvej met arba pataisos darbais tam paiam laikui, arba bauda, o pagal 2 d. - laisvs atmimu iki ketveri met su bauda arba be jos. inomai neteisingas bals suskaiiavimas (BK 135' str.). io nusikaltimo pavojingumas pasireikia tuo, kad ikreipiami piliei nuomons ir valios, pareiktos rinkim ar referendumo metu, statistiniai duomenys ir tuo atimama galimyb turti tikrj j vaizd.

Straipsnis yra i dviej dali, kuri pirmoji numato pagrindin formalij nusikaltimo sudt, o antroji - kvalifikuot materialij su alternatyviomis pasekmmis nusikaltimo sudt. Objektas - rinkim ir referendumo statymuose nustatyta bals skaiiavimo tvarka. Objektyvioji pus gali pasireikti vairiais veiksmais, kai nukrypstama nuo taisykli skaiiuojant rinkim ar referendumo balsus. Paprastai tai bals, atiduot u ar prie tam tikr kandidat, skaiiaus sumainimas ar padidinimas, balsavime dalyvavusi asmen tikrojo skaiiaus ikraipymas ir 1.1. Pagal BK 135' str. 1 d. nusikaltimas yra baigtas suskaiiavus balsus. statymai bals skaiiavimo procedr ir baigm yra sureguliav pagal balsavimo specifik. Todl nusikaltimo baigimo momentas priklauso nuo to, kur -rinkim apylinkje, apygardoje ar Vyriausiojoje rinkim komisijoje - gali bti padaryti nusikalstami veiksmai, kadangi bals skaiiavimas iose institucijose skiriasi. ioje straipsnio dalyje yra formalioji nusikaltimo sudtis, nes jokios pasekms nra minimos. Kitaip yra BK 135' str. 2 d., kuri numato kvalifikuot ir kartu materialij nusikaltimo sudt: reikalaujama bent vieno i dviej alternatyvi poymi, susijusi su tam tikrais padariniais. Pirmiausia neteisingas bals suskaiiavimas privalo bti toks, kad turt takos rinkim ar referendumo rezultatams. Vadinasi, btent dl i nusikalstam veiksm buvo pripainta, kad rinkimus laimjo ne tas kandidatas, kuris i tikrj gavo daugiau bals, arba referendumu sprst klausim dauguma balsavusij dav ne tok atsakym, koks buvo pripaintas laimjusiu. Kita alternatyvioji pasekm - dl neteisingo bals suskaiiavimo rinkimai ar referendumas pripainti negaliojaniais. iuo klausimu reikalingos nuorodos yra BK 135 str. komentare. Referendumo rezultat nustatymo klausimus reguliuoja Referendumo statymo 32 straipsnis. Pagal j Vyriausioji rinkim komisija referendumo rezultat nustatym gali pradti tik po to, kai gauna vis miest ir rajon referendumo komisij bals skaiiavimo protokolus, taip pat kitus io statymo 31 2 straipsnyje nurodytus dokumentus. i komisija nustato: 1) Lietuvos Respublikos piliei, turini teis dalyvauti referendume, skaii; 1) dalyvavusi referendume piliei skaii; 1) negaliojani referendumo biuleteni skaii; 1) galiojani referendumo biuleteni skaii; 1) atsakym taip" ir ne" kiekvien klausim ar teigin skaii.

2) 8

25

V I I s k y r i u s

NUSIKALTIMAI KONSTITUCINMS MOGAUS TEISMS

259

Esant skund, komisija gali perskaiiuoti referendumo biuletenius ir, nustaiusi skaiiavimo klaid, gali pataisyti raus bals skaiiavimo protokoluose. Taiau ji negali negaliojaniais pripainti apylinki, miest, rajon referendumo komisij bals skaiiavimo protokol, jeigu juose aptinka klaid. Tik nustaiusi, kad iurkts statymo paeidimai, padaryti balsavimo metu, ar dokument suklastojimas turjo lemiamos takos referendumo rezultatams, komisija gali pripainti referendumo rezultatus negaliojaniais. Taigi iuo atveju abu poymiai susilieja. Rinkim rezultat nustatym reglamentuoja ir atitinkamos statym normos. Seimo rinkim statymo 84 str. mini iankstinius rinkim rezultatus; 87 str. reguliuoja rinkim rezultat nustatym vienmandatse rinkim apygardose; 88 str. - daugiamandatje rinkim apygardoje; 92 str. - galutini rinkim rezultat nustatym. Kadangi BK 135' str. nei teritoriniu, nei chronologiniu aspektu skirtumo tarp j nedaro, galima daryti vienintel ivad, kad atitinkam nusikaltimo sudties poym sudaro poveikis bet kuriam i mint rinkim rezultat. io nusikaltimo subjektyviajai pusei bdinga tik tiesiogin tyia. Kaltininkas suvokia, kad balsus skaiiuoja neteisingai, ir nori tai daryti. Subjektas gali bti asmenys, pagal statym atsakingi u rinkim ar referendumo metu paduot bals skaiiavim. Pagal BK 135' str. 1 d. is nusikaltimas baudiamas laisvs atmimu iki dvej met arba pataisos darbais tam paiam laikui, arba bauda, o pagal 2 d. - laisvs atmimu iki ketveri met su bauda arba be jos. Tyinis poveikis kompiuterinei informacijai ar jos apdorojimui (BK 1352 str.). is nusikaltimas pavojingas tuo, kad juo trukdoma iaikinti tikrj rinkim ar referendumo dalyvi nuomon bei vali. Straipsnis numato vien pagrindin nusikaltimo sudt su alternatyviais poymiais, kuri derinys, priklausomai nuo veikos santykio su galimomis ar atsiradusiomis pasekmmis, gali sudaryti formalij ar materialij nusikaltimo sudt. Nusikaltimo objektas - rinkim ar referendumo kompiuterizuoto informacinio aptarnavimo tvarkos ir slyg utikrinimas. Objektyvioji pus straipsnyje yra aprayta keliais alternatyviais poymiais: kiekvienu atveju numatomas tam tikr padarini atsiradimas ar bent j atsiradimo galimyb ir visa tai specialiai siejama vien su rinkim bei referendumo sferomis.Tai neteisingos kompiuterins programos sudarymas, klaiding duomen kompiuterio atmint raymas ir kitoks poveikis kompiuterinei informacijai ar jos apdorojimui, jeigu tai turjo ar galjo turti takos rinkim ar referendumo rezultatams.

Kompiuterin programa paprastai apibriama kaip visuma tam tikra forma ireikt duomen ir komand, skirt kompiuterio funkcionavimui siekiant tam tikro rezultato. Ji ireikia keliamojo udavinio sprendimo algoritm, t. y. operacij sek. Neteisingos kompiuterins programos sudarymas - tai jos algoritmo, arba nuosekli logini komand visumos, sukrimas taip, kad gautos programos panaudojimas ikreipt tikruosius duomenis apie rinkim ar referendumo eig ir j rezultatus (pvz., klaiding skaiiavimo bd programavimas, kompiuterinio viruso panaudojimas ir pan.). Klaiding duomen raymas kompiuterio atmint yra neteising program, taip pat kompiuteriniam apdorojimui skirtos statistins ir kitokios rinkimams ar referendumui svarbios informacijos vedimas bent vien iems tikslams naudojam kompiuter. Kitoks poveikis kompiuterinei informacijai ar jos apdorojimui yra poymis, neturintis kaip nors ribot form ir apimantis bet koki kompiuterin intervencij duomenis apie rinkimus ar referendum, iskyrus du jau mintus konkretesnius io nusikaltimo sudties poymius. Tai gali bti informacijos visikas arba dalinis itrynimas, blokavimas, modifikavimas, kompiuterinio tinklo ryi sutrikdymas ir pan. Taiau atsakomyb kyla tik u veiksmus, kurie neperengia kompiuterizuotos informacins sistemos eksploatavimo sferos rib. Kitaip tariant, kompiuterio, informacijos laikmen, ryi linij fizinis ardymas, naikinimas ar pakenkimas ir pan. veiksmai nra ios nusikaltimo sudties poymiai ir juos reikia kvalifikuoti kitaip. Baudiamajai atsakomybei atsirasti reikia toki veiksm, kurie paveikt rinkim ar referendumo rezultatus arba bent sudaryt tam galimyb. takos rinkim ar referendumo rezultatams poymis jau aptartas komentuojant BK 135' str. 2 dal. io straipsnio ypatyb yra ta, kad nra btina konstatuoti tokios takos buvim. Pakanka, kad tam tikrais veiksmais buvo sudaryta vien takos mintiems rezultatams galimyb. Subjektyvioj i pus pasireikia tik tiesiogine tyia, kadangi straipsnio tekste tiesiai nurodomas inojimas ir tyia realizuojant io nusikaltimo objektyvij pus sudaranius veiksmus. Subjektas - pirmiausia asmuo, atsakingas u rinkim ar referendu mo aptarnavim kompiuteriais. Taiau iuolaikins kompiuteri technologijos sudaro galimyb nusikaltim padaryti ir kitiems asmenims. is nusikaltimas baudiamas laisvs atmimu iki trej met arba pataisos darbais iki dvej met.

260

V I I sk y riu s

NUSIKALTIMAI KONSTITUCINMS MOGAUS TEISMS

261

Tyinis rinkim ar referendumo dokument sugadinimas, sunaikinimas, paslpimas, taip pat i dokument pagrobimas (BK 1353 stn). is nusikaltimas pavojingas tuo, kad visikai arba i dalies atima galimyb inoti dokumentuose ufiksuot tikrj rinkj ar referendumo dalyvi nuomon ir vali. Straipsnis numato pagrindin materialij ir kartu sudting, su alternatyviais poymiais nusikaltimo sudt. Objektas - rinkim ir referendumo dokument saugumas. Nusikaltimo dalyk sudaro dokumentai, ivardyti BK 1353 str. dispozicijoje: rinkj sraai; piliei, turini teis dalyvauti referendume, sraai; bals skaiiavimo protokolai; rinkim ir referendumo biuleteniai. Lietuvos Respublikos Prezidento rinkim statymo UI skyrius specialiai reguliuoja visus klausimus, susijusius su rinkj sraais, sudaromais Prezidento rinkimams. Pagal io statymo 23 str. rinkimams organizuoti ir vykdyti sudaromi ie rinkj sraai: 1) Lietuvos Respublikos rinkj sraas; 1) miest, rajon rinkj sraai; 1) rinkim apylinki rinkj sraai. Rinkj sraai sudaromi du kartus - iankstiniai ir galutiniai. ie sraai gali bti naudojami tik rinkimams organizuoti ir vykdyti. Kiekvienas rinkim teis turintis pilietis privalo bti raytas rinkj sraus, taiau tik vien kart. Rinkim agitacijos organizavimo reikmms kandidat ar juos iklusi partij ir kit politini organizacij praymu gali bti sudaromi apibendrinti rinkj sraai (be rinkj pavardi, j gimimo dat, adres). Visus iuos sraus sudaro ir tvarko gyventoj registro tvarkytojas. Sra sudarymo tvark, form, sudarymo bd ir j naudojimo tvark nustato Vyriausioji rinkim komisija. Taiau Prezidento rinkim statymo 23' str. nustato bendrj raymo rinkj sra tvark. Pagal j Lietuvos Respublikos pilieiai yra raomi remiantis j paso ir gyventoj registro duomenimis. Taip sudaryti sraai yra iankstiniai. Jie po to tikslinami: ibraukiami mirusieji, Lietuvos Respublikos pilietybs netekusieji ir neveiksns asmenys. Likus ne daugiau kaip 7 dienoms iki rinkim, iankstiniai, taiau sutikslinti rinkj sraai, patvirtinami kaip galutiniai ir gali bti keiiami tik sutikus Vyriausiajai rinkim komisijai. Sudaromi ir usienyje gyvenani rinkj sraai, kurie perduodami Lietuvos Respublikos diplomatinms atstovybms, taip pat sraas piliei, kuri gyvenamoji vieta nra inoma. Pagaliau io statymo 2310 str. yra numatyta tvarka, kaip turi bti tikslinami rinkj sra-

ai rinkim dien. Numatyta ir galimyb pateikti skundus dl rinkj srauose aptinkam klaid. Seimo rinkim statymo IV skyrius (25-29, 32-36 str.) taip pat idsto daug norm, reguliuojani analogikus klausimus. Jie sprendiami identikai arba labai panaiai, tik atsivelgus Seimo rinkim ypatybes. Antai yra vadinamieji vienmandai rinkim apygard rinkj sraai ir pan. Atitinkamas taisykles pakartoja ir Savivaldybi taryb rinkim statymas (23-27, 30-34 str.). Pagal Referendumo statymo 22 str. piliei, turini teis dalyvauti referendume, sraai sudaromi, tikslinami ir skundiami tokia pat tvarka kaip ir rinkj sraai pagal Seimo rinkim statym. Minti statymai reguliuoja ir klausimus, susijusius su bals skaiiavimo protokolais. Seimo rinkim statymo 78 str. yra skirtas bals skaiiavimo rinkim apylinkje protokolams, 86 str. - apygardos rinkim komisijos bals skaiiavimo protokolams. Lietuvos Respublikos Prezidento rinkim statyme ie klausimai sureguliuoti 65 ir 69 str., Savivaldybi taryb rinkim statyme - 76 ir 84 str., Referendumo statyme 30 2 ir 31' straipsniuose. Rinkim bei referendumo biuleteniai apibdinti ir iuose statymuose: Seimo rinkimams - atitinkamo statymo 57 str., Prezidento rinkimams - 46 str., Savivaldybi taryb rinkimams - 55 str., Referendumui - 262 straipsnyje. Biuleteni formas ir upildymo pavyzdius nustato Vyriausioji rinkim komisija. Nusikaltimo objektyvioj i p u s gali pasireikti mint dokument: a) neteistu sunaikinimu; b) sugadinimu; c) paslpimu; d) pagrobimu. Kiekvienu i i galim atvej btina, kad tai arba turt takos rinkim ar referendumo rezultatams, arba sudaryt pagrind rinkimus ar referendum pripainti negaliojaniais. Atitinkam dokument sunaikinimas - tai veiksmai, dl kuri dokumentas nustoja egzistavs. J vairov neribojama ir apima, pvz., sudeginim, sudraskym, supjaustym, teksto isdinim ir 1.1. Sunaikinimas turi bti neteistas, statymai paprastai numato rinkim bei referendumo dokument nuolatin saugojim, taiau kai kuriems i j dl maesns svarbos daroma iimtis ir saugojimas ribojamas terminu arba Vyriausiosios rinkim komisijos sprendimo galimybe, o tai suteikia pagrind teistam sunaikinimui. Referendumo statymo 323 str. nustato, kad, pasibaigus referendumui, Vyriausioji rinkim komisija valstybs archyvui perduoda nuolat saugoti referendumo apylinki, miest, rajon referendumo komisij bei Vyriausiosios rinkim komisijos protokolus. Taiau piliei, dalyvavusi referendume, sraus Vyriausioji rinkim komisija saugo 5 metus. Seimo rinkim statymo 92 str. 3 d.

262

V I I s k y r i u s

NUSIKALTIMAl KONSTITUCINMS MOGAUS TEISMS

263

numato, kad ta pati komisija valstybs archyvui neterminuotai saugoti perduoda linkim apylinki ir apygard bals skaiiavimo protokolus, pareikimus dokumentus (iskyrus para rinkimo lapus), Vyriausiosios rinkim komisijos posdi protokolus bei sprendimus ir rinkim dokument pavyzdi komplekt. Po to ji gali nusprsti sunaikinti nesaugotinus rinkim dokumentus. Analogikos taisykls galioja ir Prezidento rinkim (74 str.) bei savivaldybi taryb rinkim (86 str. 4 d.) atvejais. Dokument sugadinimas - tai dalinis pakenkimas, dl kurio jie nebegali bti panaudojami pagal paskirt. Paprastai tai veiksmai, kuriais paalinama dalis teksto: jis ikarpomas, itrinamas, uliejamas, udaomas ir pan. Paslpimas - tai veiksmai, kai dokumentai, ryium su darbu ar atsitiktinai atsidr pas kaltinink, nepateikiami ten, kur jie turt bti panaudoti. Pagrobimas - tai atitinkam dokument slaptas ar atviras uvaldymas visais manomais grobimo bdais: jie pavagiami, atimami, igaunami apgaule ir t. t. Taiau smurto panaudojimo atveju inkriminuotinas dar ir kitas atitinkamas BK straipsnis. io nusikaltimo sudiai reikalingi padariniai komentuotini taip pat, kaip BK 135 1 straipsnio 2 dalyje. Subjektyvioji pus pasireikia tiesiogine tyia. Straipsnio dispozicija gali kelti abejoni dl kalts formos tam tikrais neteisto dokument sunaikinimo atvejais, kadangi t manoma padaryti ir netiesiogine tyia ar neatsargiai. Vis dlto straipsnio pavadinimas tai duoda aik atsakym. Subjektas - pirmiausia asmuo, atsakingas u rinkim ar referendumo dokument tvarkym ir saugojim. Taiau juo gali bti ir kiti asmenys. is nusikaltimas baudiamas laisvs atmimu iki trej met arba pataisos darbais iki dvej met, arba bauda. Rinkim ar referendumo netikr biuleteni pagaminimas (BK 135 4 str.). is nusikaltimas pavojingas tuo, kad sudaro slygas apgauls bdu ikreipti tikrj rinkj ar referendumo dalyvi nuomon ir vali. Straipsnis susideda i trij dali. Pirmoji numato pagrindin formalij nusikaltimo sudt su alternatyviais poymiais, antroji - analogik kvalifikuot sudt, o treioji sutikslina kvalifikuotos sudties dalyk. Objektas - teista rinkim ar referendumo biuleteni gaminimo tvarka. Dalykas - netikri, suklastoti rinkim arba referendumo biuleteniai. Objektyvioji p u s realizuojama t i k rinkim ar referendumo netikr biuleteni pagaminimu. Tai atitinkam dokument sukrimas, atspausdinimas, dauginimas. Tikri biuleteniai gaminami prisilaikant tam tikr taisyk-

li. Antai pagal Referendumo statymo 26' - 263 straipsnius biuleteni pavyzdius, formas, taip pat j upildymo pavyzdius nustato Vyriausioji rinkim komisija, kuri atsako ir u aprpinim jais visas referendumo apylinkes bei pato skyrius tiksliai fiksuotais terminais. Svarbu inoti, kad referendumui pateikus kelet statymo nuostat, dl kiekvienos nuostatos balsuojama atskirai vienu biuleteniu. Be to, jeigu vienu metu vyksta du ar keli referendumai, kiekvieno j biuleteniai turi bti skirtingos spalvos. Taigi biuleteniai turi savo rini poymi. Nukrypimas nuo bent vienos i i ar kit galiojani taisykli gaminant biuletenius paveria juos netikrais. Panai reikalavim kelia Respublikos Prezidento rinkim statymo 46 ir 47 straipsniai, Seimo rinkim statymo 56-58 straipsniai, Savivaldybi taryb rinkim statymo 54-56 straipsniai. Be bendriausio pobdio reikalavim, ios normos pateikia ir labai konkrei taisykli, susijusi su biuleteni pagaminimu. Pavyzdiui, laivuose rinkim biuleteniai spausdinami pagal radiograma perduot j apraym. Pagal BK 1354 str. 1 d. is nusikaltimas yra baigtas, kai pagaminamas bent vienas netikras rinkim ar referendumo biuletenis. Straipsnio 2 d. numato vienintel kvalifikuojamj poym - netikr biuleteni pagaminim dideliais kiekiais. Treiojoje straipsnio dalyje iaikinta, kad didel kiek sudaro tokie atvejai, kai netikr biuleteni skaiius virija vien tkstant. Subjektyvioji pus pasireikia tiesiogine tyia. Nors straipsnio tekste tai tiesiai nepasakyta, darytina natrali ivada, kad biuletenius kaltininkas smoningai ir to nordamas pagamina tam, kad juos bt galima panaudoti rinkimuose ar referendumui, o ne kitiems (suvenyr darymo, kolekcionavimo ir pan.) tikslams. Subjektas - tiek pareignas, tiek ir privatus asmuo. is nusikaltimas pagal BK 1354 str. 1 d. baudiamas pataisos darbais iki vieneri met arba bauda, o pagal 2 d. - laisvs atmimu iki vieneri met arba bauda.

4. NUSIKALTIMAI SOCIALINMS MOGAUS TEISMS ioje grupje yra suburti penki BK straipsniai, kurie numato atsakomyb u nusikaltimus, padaromus tokiose srityse: darbo santyki, profsjung veiklos, pilieio teiss pareikti kritin nuomon. Tai didels svarbos socialinio gyvenimo sferos. Valstybi principiniai sipareigojimai jose yra idstyti dau-

264

V I I s k y r i u s

NUSIKALTIMAI KONSTITUCINMS MOGAUS TEISMS

265

gelyje tarptautini dokument. Visuotins mogaus teisi deklaracijos 23 ir 24 straipsniai skelbia, kad kiekvienas mogus turi teis darb, laisv darbo pasirinkim, teisingas ir tinkamas darbo slygas bei apsaug nuo nedarbo, lyg apmokjim u tok pat darb, teising ir pakankam atlyginim, darbo laiko apribojim, atostogas, poils, laisvalaik, taip pat teis kartu su kitais steigti profesines sjungas ar stoti jas savo interesams ginti. Tarptautinio ekonomini, socialini ir kultrini teis pakto 6, 7, 8, 10, 12 straipsniai vienaip ar kitaip ias idjas ipltoja iki smulkesni detali. I dalies profsjung teises mini ir Tarptautinio pilietini ir politini teisi pakto 22 straipsnis. Regioniniu lygiu vl pamintina mogaus teisi ir pagrindini laisvi apsaugos konvencija ir jos 4, 10, 11 13, 14 straipsniai. Taiau bene rykiausiai i tematika ipltota Europos socialinje chartijoje. Jos I dalyje idstyt teisi ir princip srae madaug tredal uima vairs moni darbo reguliavimo klausimai. II dalyje yra tokie gana isams straipsniai, kuri plaiau nekomentuojant pakakt nurodyti vien pavadinimus: 1 str. - Teis darb; 2 str. - Teis tinkamas darbo slygas; 3 str. - Teis saugias ir sveikas darbo slygas; 4 str. - Teis teising atlyginim; 5 str. - Teis jungtis organizacijas ir 1.1. Kaip pavyzd galima pateikti 8 str. 2 punkto tekst: Laikyti neteista, jeigu darbdavys informuoja kuri nors moter apie atleidim i darbo nuo to laiko, kai ji yra motinysts atostogose, arba informuoja j apie atleidim i darbo, kai iankstinio praneimo laikas baigiasi toki atostog metu." Ssajos su BK 140 str. ia akivaizdios. Konstituciniu lygiu ie klausimai yra sureguliuoti Lietuvos Respublikos Konstitucijos II skirsnio mogus ir valstyb" 25, 33 straipsniuose, IV skirsnio Tautos kis ir darbas" 48, 49, 50 straipsniuose. Profesini sjung statymini teisi paeidimas (BK 138 str.). is nusikaltimas pavojingas tuo, kad varo teist Lietuvoje veikiani profesini sjung bei j organ veikl ir kartu daro al konstituciniu lygiu tvirtintiems legaliems alies dirbanij interesams. BK 138 str. sudarytas i vienos dalies, kuri numato tik pagrindin ir kartu formalij nusikaltimo sudt. Obj ektas - statymo nustatytos Lietuvos profesini sjung bei j organ teiss ir normali veikla. Profesini sjung veiklos konstitucinius pagrindus nustato Lietuvos Respublikos Konstitucijos 50 str., pagal kur profesins sjungos kuriasi laisvai ir veikia savarankikai. Jos gina darbuotoj profesines, ekonomines ir socialines teises bei interesus ir visos turi lygias teises. i organizacij funk-

cionavimo pradus, j teises ir atsakomyb santykiuose su darbdaviais, valstybs valdios ir valdymo organais, profesinms sjungoms vykdant savj misij, reglamentuoja 1991 m. lapkriio 21 d. Profesini sjung statymas.' iame statyme yra nustatyta, kad profesins sjungos yra savarankikos ir savaveiksms organizacijos, atstovaujanios ir ginanios darbuotoj profesines, darbo, ekonomines ir socialines teises bei interesus. Lietuvos Respublikos pilieiai ir kiti asmenys, nuolat gyvenantys Lietuvoje, ne jaunesni kaip 14 met, dirbantys pagal darbo sutart ar kitais pagrindais, numatytais statym, turi teis laisvai burtis profesines sjungas ir dalyvauti j veikloje. BK 138 str. numatyto nusikaltimo objektyvioji pus apibriama kaip kliudymas teistai profesini sjung ir j organ veiklai. Nereikalaujama, kad atsirast koki nors aling tokio kliudymo padarini. Kliudymas teistai veiklai - tai mginimas kokiu nors bdu neleisti profesinei sjungai ar jos institucijoms gyvendinti savo teises bei pareigas, numatytas Profesini sjung statyme, kituose norminiuose teiss aktuose. Tai gali bti padaryta, kai draudiama darbuotojams burtis profesines sjungas, organizuoti profesini sjung susirinkimus, neleidiama profesini sjung galiotiems asmenims lankytis monse, organizacijose, kuriose dirba tos profesins sjungos atstovaujami darbuotojai, trukdoma streiko teisei ir pan. Pagal galiojanius teiss aktus profesins sjungos turi teis kontroliuoti, kaip darbdavys laikosi ir vykdo su j atstovaujam darbuotoj teismis ir interesais susijusius darbo, ekonominius ir socialinius statymus, kolektyvines sutartis ir susitarimus. iems tikslams profesins sjungos gali kurti ir turti savo organus: inspekcijas, teisins pagalbos tarnybas ir kitas reikalingas institucijas. Profesins sjungos galioti asmenys, vykdydami ias kontrols funkcijas, turi teis nekliudomai lankytis monse, staigose, organizacijose, kuriose dirba tos profesins sjungos atstovaujami darbuotojai, ir susipainti su dokumentais apie darbo, ekonomines ir socialines slygas. Tokia profsjungins veiklos vairov lemia ir galim trukdym sritis bei formas, kuri baudiamasis statymas nedetalizuoja net pavyzdiniu srau. Tarkime, darbdaviai, paeisdami Profesini sjung statymo 10 str., gali kliudyti profsjungoms tuo, kad, priimdami darb arba silydami ilaikyti darbo viet, reikalauja darbuotojo atsisakyti stoti profsjung ar i jos istoti, finansuoja organizacijas, siekianias trukdyti profesini sjung veiklai ir t. t.

1 V. ., 1991, Nr. 34-933, 34-934; 1994, Nr. 42-758, 91-1764; 1995, Nr. 52-1276; 1997 Nr. 65-1539.

266

V I I s k y r i u s

NUSIKALTIMAI KONSTITUCINMS MOGAUS TEISMS

267

Norminiuose aktuose yra numatytos ir kitos profesini sjung teiss, susijusios ne tik su paia veikla, bet ir su ios veiklos turtinmis garantijomis ar kitomis slygomis. io nusikaltimo subjektyvioj i pus pasireikia tik tiesiogine tyia. Kaltininkas suvokia, kad jis savo veika kliudo teistai profesini sjung veiklai, ir nori tai daryti. Subjektas - daniausiai darbdavys ar pareignas, taiau gali bti ir privats asmenys. Kliudymas teistai profsjung veiklai baudiamas pataisos darbais iki vieneri met arba bauda. Darbo statym paeidimas (BK 139 str.). is nusikaltimas pavojingas tuo, kad atima mogui teis darb ir normalias darbo slygas. Objektas -teis gauti ir turti teisingai apmokam darb tinkamomis, saugiomis ir sveikomis slygomis. BK 139 str. turi vien dal, numatani tik pagrindin nusikaltimo sudt, kuri yra formalioji ir kartu sudtinga su alternatyviais veiksmais. Objektyvioji p u s apibriama kaip neteistas darbuotojo atleidimas i darbo arba kitoks iurktus darbo statym paeidimas. Neteistas atleidimas i darbo - tai darbuotojo atleidimas i darbo Darbo sutarties 1 ir kituose statymuose nenumatytais pagrindais arba paeidus juose nustatyt atleidimo tvark. Pavyzdiui, neseniai sigaliojusio Valstybs tarnybos statymo 56 str. atleidimo i ios tarnybos pagrindai ivardijami net 18-oje punkt: nuo valstybs tarnautojo savanoriko atsistatydinimo ar ijimo pensij iki paaukimo btinj karo ar alternatyvij krato apsaugos tarnyb. Atleidimas i valstybs tarnybos galimas ir kaip viena i tarnybini nuobaud. Pagal io statymo 43 str. tarnybin nuobauda turi bti paskirta ne vliau kaip per 1 mnes nuo nusiengimo paaikjimo dienos, neskaitant laiko, kai darbuotojas nebuvo darbe dl ligos arba atostogavo. Negalima skirti tarnybins nuobaudos prajus 6 mnesiams nuo nusiengimo. Taigi staigos vadovo sprendimu padarytas aikus nukrypimas nuo i ir kit panai taisykli gali sudaryti komentuojamojo nusikaltimo objektyviosios puss poymius. Pagal Darbo sutarties statym darbdavio iniciatyva darbo sutart galima nutraukti 29 str. numatytais pagrindais: kai mon likviduojama, mainamas darbuotoj skaiius, kai paaikja, kad darbuotojas negali tinkamai atlikti
V. ., 1991, Nr. 36-973.

jam pavesto darbo dl pablogjusios sveikatos ar neturi tam reikiamos kvalifikacijos, darbo metu darbe yra neblaivus, apsvaigs nuo narkotik ar toksini mediag, neatvyksta darb be svarbi prieasi per vis darbo dien (pamain) ir t. t. Draudiama atleisti darbuotoj i darbo dl politini ar religini sitikinim, dl tautybs, pilietybs ir kit aplinkybi, nesusijusi su dalykinmis darbuotojo savybmis. io statymo 33 str. numato, kad daugel i u atvej darbdavys negali atleisti i darbo savo iniciatyva ir valia darbuotojo monje veikianios profesins sjungos nario, negavs tos profesins sjungos monje renkamojo organo iankstinio sutikimo. Apie atleidim i darbo darbdavys privalo spti darbuotoj ratu prie du mnesius, jeigu statymas ar darbo bei kolektyvin sutartis nenustato ilgesni termin. Kai kurie darbuotojai, mainant darbuotoj skaii, turi pirmenybs teis bti paliktiems dirbti: jeigu jie toje darbovietje buvo sualoti arba susirgo profesine liga; vieni ilaiko vaikus iki 16 met ar invalidus eimos narius; jeigu iki senatvs pensijos liko ne daugiau kaip 3 metai ir t. t. Atleidiamieji i darbo paprastai turi teis ieitines paalpas, visik atsiskaitym u atlikt darb, o nesutik su atleidimu, turi teis kreiptis teism. i ir kit taisykl i paeidimai gali sudaryti komentuojamojo nusikaltimo objektyviosios puss poymius. Kitoks iurktus darbo statym paeidimas tai tokie veiksmai, kuriais grubiai paeidiamos ir varomos piliei darbo teiss: neteistai pailginama darbo diena, nesuteikiama atostog ar poilsio dien, neteisingai apmokama u darb ir pan. iurktus darbo statym paeidimas yra vertinamasis poymis, ir t fakt, ar paeidimas iurktus, nustato teismas, vertins paeidimo pobd ir laipsn. Galioja taisykl, kad darbo sutarties alys net ir savo sutarimu negali nustatyti toki darbo slyg, kurios pablogint darbuotojo padt palyginti su ta, kuri nustato Lietuvos Respublikos statymai. io nusikaltimo subjektyvioj i pus pasireikia tik tiesiogine tyia. Kaltininkas suvokia savo veikos pobd ir nori elgtis btent taip. Darbuotojo neteisto atleidimo i darbo atveju reikia konstatuoti dar ir kaltininko asmenini paskat buvim. Tai gali bti siekis atlaisvinti darbo viet staigos vadovo giminaiiui, noras atkeryti netikusiam darbuotojui ir pan. Subjektas valstybins staigos vadovas ar pareignas, turintis teis sprsti atleidimo i darbo klausimus, taip pat darbdavys ar jo galiotas asmuo, {statymuose darbdavys apibriamas kaip vis ri moni savininkas arba vadovas, paskirtas, irinktas ar kitokia tvarka gijs galiojimus pagal atitinkam moni statymus (status, nuostatus, steigimo dokumentus)

268

V I I skyr iu s

NUSIKALTIMAI KONSTITUCINMS MOGAUS TEISMS

269

mons vardu sudaryti, pakeisti ir nutraukti darbo sutartis, privalantis utikrinti, kad bt vykdomos prievols pagal darbo ir kitus statymus, kolektyvines sutartis, saugos darbe norminius aktus. Kai darbo sutartis yra sudaroma tarp fizini asmen, darbdavys yra fizinis asmuo. U nusikaltim straipsnyje numatoma vienintel bausm - bauda. Atsisakymas priimti darb arba atleidimas i darbo nios moters ar indanios motinos (BK 140 str.). is nusikaltimas pavojingas tuo, kad diskriminuoja moter dl jos ntumo ar kdikio indymo ir atima jai statymo garantuojam galimyb dirbti ir usidirbti pragyvenimui. BK 140 str. numato tik pagrindin sudting nusikaltimo sudt, kuri yra formalioji, nereikalaujanti koki nors padarini, ir kartu sudtinga su alternatyviais poymiais. Objektas - ni ir kdikius indani moter teis gauti bei turti darb ir naudotis joms specialiai statymo nustatytomis darbo slygomis. Objektyvioji pus straipsnyje apraoma kaip atsisakymas priimti darb arba atleidimas i darbo nios ar kdik indanios motinos. Darbo sutarties statyme be bendrj norm, nioms ir indanioms moterims numatyta speciali, joms palankesni taisykli. Pavyzdiui, 35 str. numato apribojimus, kai nutraukiama darbo sutartis su nia moterimi ar motina, auginania vaik iki 3 met. Pagal juos darbdavio iniciatyva ir jo valia darbo sutartis negali bti nutraukta su nia moterimi ir kt. Komentuojant iuos klausimus nuodugniau, galima rasti vairi teisini niuans. Tarkime, pagal statym darbdavys ne jo paties iniciatyva, bet pasibaigus darbo sutariai su nia moterimi, gali j atleisti i darbo, taiau forminus terminuotos darbo sutarties pasibaigim darbdavys privalo imtis iniciatyvos i moter darbinti pagal kit tarp ali sudaryt darbo sutart ir darbinimo laikotarpiu mokti jai vidutin darbo umokest, bet ne ilgiau kaip tris mnesius nuo terminuotos darbo sutarties pasibaigimo dienos. Jeigu darbdavys to nedaro, tai vertintina kaip atsisakymas priimti darb.1 io nusikaltimo subjektyvioji pus pasireikia tik tiesiogine tyia. Kaltininkas supranta, kad atsisako priimti arba atleidia i darbo ni moter ar indani ( taip pat ir dirbtiniu bdu kdik maitinani) motin, ir to nori btent dl mint aplinkybi. Subjektas - darbdaviai ir pareignai, turintys teis darbuotojus priimti darb ar atleisti i darbo.
Teism praktika, Nr. 11, p. 15.

Bausm - pataisos darbai iki vieneri met. Piliei persekiojimas u kritik (BK 1401 str.). is nusikaltimas pavojingas tuo, kad paeidia mogaus konstitucines teises laisvai reikti savo sitikinimus, kritikuoti valstybs staigas ar pareign darb. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 33 str. 2 d. tiesiai formuluoja, kad pilieiams laiduojama teis kritikuoti valstybs staig ar pareign darb, apsksti j sprendimus, o persekioti u kritik draudiama. Pltojant i konstitucin nuostat, Lietuvos Respublikos Vyriausybs nutarimu yra patvirtinta gyventoj pareikim, skund ir pasilym nagrinjimo valstybs valdymo organuose, monse, staigose bei organizacijose tvarka. 1 Straipsnis turi dvi dalis: pirmojoje numatyta pagrindin materialioji, o antrojoje dalyje - kvalifikuota materialioji nusikaltimo sudtis. Objektas gyventoj teis ireikti savo kritin nuomon apie valstybs institucij funkcionavim ir j darbuotoj veikl. Objektyvioji pus apibriama kaip pilieio teisi ir statymo saugom interes suvarymas, susijs su jo persekiojimu u nustatyta tvarka pateiktus pasilymus, paduotus pareikimus, skundus arba u juose esani kritik, taip pat u kritik kitokia forma. Pagal io straipsnio prasm dabartinmis socialinmis ir politinmis slygomis jo tekste pavartota svoka pilietis" suprantama plaiau, kaip Lietuvos gyventojas ar mogus, nebtinai turintis Lietuvos Respublikos pilietyb. Svarbiau, kad jis turt atitinkamas teises ir statymo saugomus interesus, kurie yra neteistai suvaromi persekiojant tok asmen dl jo pateikt pasilym, paduot pareikim, skund arba iuose pareikimuose esanios kritikos. Pagal BK 140' str. baudiamoji atsakomyb atsiras ir tuo atveju, kai piliei teiss suvaromos u kitokios formos kritik. poym gali sudaryti kritikas, su neigiamais vertinimais ir komentarais pasisakymas susirinkime, smerkiantis straipsnis spaudoje ir pan. Kadangi statymu kritika neribojama tik tam tikromis sritimis, tai ir piliei teiss gali bti suvaromos vairiose srityse ir labai vairiais bdais: paeminamas asmens orumas, nustatomos jam blogesns darbo slygos, neskiriama pried, premij, vilkinamas nuosavybs teisi turt atstatymas, kitoki klausim sprendimas ir pan. Nusikaltimo baigimui nepakanka vien grasinimo, jog atitinkamos teiss ir interesai bus suvaryti. Tai turi bti padaryta realiai. BK 1401 str. 2 d. grietesn atsakomyb yra numatyta pareignams, kurie, persekiodami pilieius u kritik, padaro j teisms ir statymo saugomiems inV. ., 1992, Nr. 32-995.

270

V I I s k y r i u s

NUSIKALTIMAI KONSTITUCINMS MOGAUS TEISMS

271

teresams esmins alos. Tai yra vertinamasis poymis, todl sprendiant klausim, ar padaryta ala yra esmin, reikia irti konkrei aplinkybi ir atsivelgti atsiradusi padarini pobd, persekiojamojo galimai patirtus turtinius nuostolius, j dyd ir reikm, verslo sutrikdym, darbo slyg pabloginim, asmenini neturtini pilieio teisi ir interes suvarymo laipsn ir kt. Tais atvejais, kai nukentjusiojo teisi ir legali interes suvarymas sudaro dar ir kito, grieiau baudiamo, nusikaltimo sudt- taikomos nusikaltim sutapties taisykls. Subjektyvioji pus pasireikia tik tiesiogine tyia. Kaltininkas suvokia, kad persekioja asmen u jo teist aktyvum: paduodamus pareikimus, skundus, kritik, ir btent dl toki nukentjusiojo veiksm nori tai daryti. Subj ektas - ti k pareignas . Pagal io straipsnio 1 d. kaltininkas baudiamas bauda, o pagal 2 d . laisvs atmimu iki dvej met arba pataisos darbais nuo vieneri iki dvej met. Saugos darbe normini akt paeidimas (BK 141 str.). is nusikaltimas pavojingas tuo, kad paeidia statym nustatytas moni saugaus darbo garantijas. Konstatavus nedidel veikos pavojingum, kai realios grsms tokiam saugumui nra, taikoma administracin atsakomyb u saugos darbe normini akt paeidim pagal ATPK 41 straipsn. BK 141 str. 1 d. numato pagrindin formalij nusikaltimo sudt, o 2 d. - kvalifikuotj materialij nusikaltimo sudt su pasekmes apibdinaniais alternatyviais poymiais. Objektas - saugios darbo slygos, utikrinanios darbuotoj gyvybs ir sveikatos apsaug. Objektyvioji pus gali bti labai vairi. Ji priklauso nuo to, kaip i sritis yra teisikai sureguliuota. Svarbiausias teisinis norminis aktas, reguliuojantis saugaus darbo slygas, yra moni saugos darbe statymas. 1 Pagal jo 1 str. pateikt apibrim sauga darbe (darb sauga) - tai organizacini, technini, ekonomini, teisini, higienos, gydymo, profilaktikos priemoni, skirt moni sveikatai ir gyvybei, darbingumui isaugoti darbe visuma. Ji pasiymi didele gausa ir vairove, todl kiekvienu konkreiu atveju turi bti kruopiai atrenkami visi reikalingi norminiai aktai, idstantys atitinkamas taisykles. I bendrj taisykli pabrtina, pavyzdiui, kad darbdaviai negali skirti darbuotojo darbui, kol jis ne instruktuotas apie saugius
V. ., 1993, Nr. 55-1064.

darbo budus. Darbuotojus saugos darbe klausimais privalu instruktuoti, sudarant su jais darbo sutart, perkeliant kit darb, keiiant darbo procesus, saugos darbe standartus, normas, taisykles, instrukcijas. Privaloma informuoti darbuotojus apie pavojingus, kenksmingus ir kitus rizikos veiksnius darbo vietose ir j poveik sveikatai, neleisti dirbti neblaiviems, apsvaigusiems nuo narkotini ar toksini mediag asmenims, pasirpinti rengini, darbo bei technologini proces saugumu: aptverti pavojingas teritorijas, apviesti pavojingas vietas, pastatyti spjamuosius enklus ir pan. i srit reguliuoja ir kiti teiss norminiai aktai, pvz., Mokymo, instruktavimo ir atestavimo saugos darbe klausimais nuostatai, Priegaisrins saugos taisykls, Automobilinio boktelio monms kelti mainisto saugos instrukcija ir t. t., kuriuose, atsivelgiant darb specifik, idstytos konkretizuotos taisykls. ias taisykles galima paeisti tiek aktyviais veiksmais, tiek ir neveikimu. Pagal straipsnio 1 d. atsakomybei pakanka, kad dl saugos darbe normini akt paeidimo buvo kils realus pavojus moni gyvybei, sveikatai arba avarijos ar kitoki sunki padarini grsm. Straipsnio 2 d. yra numatyta atsakomyb u saugos darbe normini akt paeidim, suklus nelaiming atsitikim monms, avarij ar kitoki sunki padarini. Nelaimingi atsitikimai monms - tai mus darbuotojo sveikatos pakenkimas dl trumpalaikio darbo aplinkos pavojingo, kenksmingo veiksnio poveikio, kai darbuotojas netenka darbingumo nors vienai dienai. Nelaimingi atsitikimai gali bti lengvi, sunks, mirtini. Avarija - tai ilgalaikis gamybos sutrikimas ir kitokie su mons normalios veiklos sutrikimu susij padariniai. Kitos sunkios pasekms - tai didel materialin ala, masinis darbuotoj atleidimas i darbo, kontrakt nutraukimas, ltiniai profesiniai apsinuodijimai ir pan. Teorijoje ir praktikoje ie poymiai komentuojami siauriau, t. y. imant vien tokius padarinius, kurie yra darbo santyki sferoje ir nra susij su paaliniais asmenimis arba monei nepriklausaniu turtu ir pan. Antai nesaugiomis slygomis dirbusiam darbininkui nupjovus medio ak, kuri krisdama sunkiai sualojo prabgant vaik, taikytina ne BK 141 str. 2 d., bet BK 115 str., kadangi buvo sualotas ne mons darbuotojas, bet paalinis asmuo. Subjektyvioji pus pasireikia ir tyia, ir neatsargumu. Jeigu straipsnio 2 d. numatyt padarini atvilgiu buvo kaltininko tyia, t. y. toki padarini buvo specialiai siekiama, nusikaltimas kvalifikuojamas pagal kitus BK straipsnius.

272

V I I s k y r i u s

NUSIKALTIMAI KONSTITUCINMS MOGAUS TEISMS

273

Subjektas - darbdaviai ir kiti asmenys, kurie dl savo tarnybins padties ar speciali galiojim yra atsakingi u saug darbe, u saugos darbe normini akt laikymsi. Jeigu saugos darbe norminius aktus paeidia pareignai, kurie nra atsakingi u i normini akt laikymosi prieir, jie atsako u nusikaltimus valstybs tarnybai (piktnaudiavim tarnyba, tarnybos pareig neatlikim). Kiti asmenys, ne pareignai, paeid saugos darbe normini akt reikalavimus, jeigu dl to kilo minti padariniai, priklausomai nuo padarini pobdio atsako u neatsarg nuudym, neatsarg sunkaus ar apysunkio kno sualojimo padarym ir pan. Pagal io straipsnio 1 d. kaltininkas baudiamas pataisos darbais iki vieneri met arba bauda, o pagal 2 d. - laisvs atmimu iki penkeri met arba bauda.

5. NUSIKALTIMAI AUTORIAUS TEISMS Atskira nusikaltim autoriaus teisms grup susidar visai neseniai, ipltojus buvus BK 142 str. keturis straipsnius 1 ir padarius pakeitim, kuriais siekiama keleto tiksl: baudiamajame statyme aikiau idstyti Lietuvos valstybs prisiimtus tarptautinius sipareigojimus; suderinti BK normas su naujais vidaus statymais, reguliuojaniais i socialini santyki srit; suaktyvinti teisin atkirt vadinamajam piratavimui autori teisi sferoje. Konstituciniu lygiu ios norm grups itakos yra tvirtintos Lietuvos Respublikos Konstitucijos 42 str. 3 d., pagal kuri dvasinius ir materialinius autoriaus interesus, susijusius su mokslo, technikos, kultros ir meno kryba, saugo ir gina statymas. Tarptautinje teisje i sfera nuo seno buvo laikoma svarbia ir reguliuojama. Visuotins mogaus teisi deklaracijos 27 str. 2 d. numato, kad kiekvienas mogus turi teis apsaug jo dvasini ir materialini interes, atsirandani ryium su mokslo, literatros ar meno krini, kuri jis yra autorius, sukrimu. Analogika norma yra tvirtinta ir Tarptautinio ekonomini, socialini ir kultrini teisi pakto 15 straipsnyje. Detaliai iuos klausimus reglamentuoja dar 1886 m. priimta, o vliau daugsyk pildyta ir taisyta Berno konvencija dl literatros ir meno krini apsaugos.2 f galiojani vi1 2

daus teiss normini akt svarbiausi yra Lietuvos Respublikos autori teisi ir gretutini teisi statymas 1 bei Patent statymas. 2 BK 142-142 3 straipsniai yra nauji, sigalioj nuo 2000 m. gegus 10 d., baudiamosios teiss specialist i esms dar netyrinti ir praktikoje netaikyti, todl apibdinami glaustai, minint tik rykesnius atitinkam nusikaltim sudi poymius. Paymtina, kad i straipsni tekstas perimtas i Autori teisi statymo ir BK inkorporuotas gana tiesmukikai, nedjus didesni pastang perteikti norm turin taip, kad jis bt visikai aikus ir nedviprasmikas. Autorysts teiss pasisavinimas (BK 142 str.). is nusikaltimas pavojingas tuo, kad paeidia autoriaus ar iradjo asmenines ir turtines teises bei interesus, atsiradusius ir turimus jiems sukrus mokslo, literatros, muzikos, dails ar kitok meno krin arba padarius iradim. BK 142 str. susideda i dviej dali, i kuri kiekviena numato atskir pagrindin formalij ir kartu sudting su alternatyviais veiksmais nusikaltimo sudt. Todl tik kai kurie j elementai bei poymiai turi tam tikro bendrumo ir gali bti komentuojami kartu abiem sudtims. Objektas - atitinkamai autoriaus ar iradjo teiss ir teisti interesai. Dalykas - mokslo, literatros, muzikos, dails kriniai, iradimai, kompiuteri programos ir duomen bazs. Bendriausia prasme krinys suprantamas kaip originalus krybins veiklos rezultatas literatros, mokslo ar meno srityje, nepaisant jo menins verts, iraikos bdo ar formos. Tai vairios publikacijos: knygos, broiros, straipsniai, taip pat mokslo projektai ir projektin dokumentacija, scenarijai ir j planai, skulptros, grafikos darbai, pastat projektai ir kt. Nelaikomi io nusikaltimo dalyku atradimai, idjos, koncepcijos, teiss aktai ir j projektai, liaudies meno kriniai ir kt. Kompiuterio programa - tai visuma instrukcij, pateikiam odiais, kodais, schemomis ar kitu pavidalu, kurios leidia kompiuteriui atlikti tam tikr uduot ar pasiekti tam tikr rezultat, kai tos instrukcijos pateikiamos tokiomis priemonmis, kurias kompiuteris gali perskaityti. Duomen baz - tai krini, duomen arba kitokios mediagos susistemintas ar metodikai sutvarkytas rinkinys, kuriuo galima individualiai naudotis elektroniniu ar kitu bdu, iskyrus kompiuteri programas, naudojamas toki duomen bazms sukurti ar valdyti. BK 142 str. 1 d. specialiai numato, kad io nusikaltimo dalyku
1 2

V. ., 2000, Nr. 38-1054. V. ., 1995, Nr. 40-988.

V. Z., 1999, Nr. 50-1598. V. ., 1994, Nr. 8-120, 89-1713; 1997, Nr. 117-3005, 119-3078.

274

V I I s k y r i u s

NUSIKALTIMAI KONSTITUCINMS MOGAUS TEISMS

275

gali bti ir atitinkamo kurinio dalis. i dalyko ypatyb nra taikoma iradimui, kuris privalo bti imamas visas. Iradimas apibriamas kaip i esms naujas ir duodantis teigiam efekt techninis udavinio sprendinys kio, kultros, sveikatos apsaugos arba gynybos srityje. Objektyvioji pus abiejose straipsnio dalyse turi ir bendrum, ir skirtum, todl komentuotina atskirai. Straipsnio 1 d. objektyvioji pus apibrta kaip nusikaltimo dalyko - svetimo literatros, mokslo ar meno krinio, skaitant kompiuteri programas ir duomen bazes, arba jo dalies ar iradimo ileidimas arba vieas paskelbimas savo vardu. Pagal statym krinio autorius yra tas fizinis asmuo, kuris j sukr. Autoriaus teiss literatros, mokslo ar meno krin atsiranda j sukrus. Asmenins neturtins autoriaus teiss krin yra neterminuotos ir neperduodamos. Taigi iuo aspektu krinys visiems kitiems asmenims, iskyrus autori, yra svetimas. Autoriaus turtins teiss yra ribojamos tam tikrais terminais ir gali bti perduodamos kitiems asmenims. Todl iuo aspektu krinio svetimumo poymis suprantamas kitaip. Tam tikrais atvejais krinys gali tapti nesvetimas asmenims, jo nesukrusiems. Svetimo krinio ar jo dalies ileidimas savo vardu - tai viso arba dalies tokio krinio pagaminimas, nepaisant gamybos bdo, tokiu kiekiu, kuris bt pakankamas visuomens poreikiams patenkinti, su slyga, kad krinys tapo vieai prieinamas tretiesiems asmenims kaip sukurtas ne tikrojo autoriaus, bet j ileidusio asmens: ispausdinimas ne autoriaus, bet savo vardu (plagiatas), keli autori bendro krinio ispausdinimas ar kitoks paskelbimas vien kaltininko vardu nenurodant bendraautori ir pan. Vieas tokio krinio paskelbimas - tai jo perdavimas laidais ar bevielio ryio priemonmis padarant krin vieai prieinamu taip, kad visuomens nariai galt su juo susipainti individualiai pasirinktoje vietoje ir pasirinktu laiku. Analogikai io nusikaltimo objektyvioji pus komentuotina ir tuomet, kada kaltininkas savo vardu ileidia ar vieai paskelbia ir svetim iradim. Teistumo aspektu svarbu inoti, kad vis i srit detaliai reguliuoja Patent statymas,1 Autori teisi ir gretutini teisi statymas, 2 taip pat Berno konvencija dl literatros ir meno krini apsaugos, prie kurios Lietuva prisijung 1994 m.3 ie norminiai aktai apibria svarbiausias svokas, for1 2 3

V. ., 1994, Nr. 8-120, 8-121, 89-1713; 1997, Nr. 117-3005, 119-3078. V. ., 1999, Nr. 50-1598. V. ., 1994, Nr. 60-1198; 1995, Nr. 40-988.

muluoja taisykles autorysts sferoje, kuri paeidimas, kaip tiesiai nurodo minto statymo 70 str., gali utraukti administracin ir baudiamj atsakomyb. Vis dlto su iais statymais BK 142 str. 1 d. tekstas nra iki galo suderintas. Pavyzdiui, Autori teisi statyme greta krinio vieo paskelbimo yra apibriamas ir jo vieas atlikimas (vaidinimas, dainavimas ir kt.) bei vieas rodymas (parodoje, televizijoje ir kt.). Interpretuojant paraidiui, ie du krinio pateikimo visuomenei bdai ieina u komentuojamojo nusikaltimo objektyviosios puss rib, taiau irint ios konkreios baudiamosios teiss normos esm ir paskirt perasi prieinga ivada. Straipsnio 2 d. objektyvioji pus apibriama kaip krinio ar iradimo autoriaus privertimas pripainti kit asmen bendraautoriumi ar autoriaus teisi permju arba atsisakyti autorysts teisi pasinaudojant tarnybos padtimi arba grasinant autoriui ar jo artimiesiems smurtu, turto sunaikinimu ar sualojimu arba kompromituojani ini paskelbimu. Privertimas krinio autoriaus pripainti kit asmen bendraautoriumi, autoriaus teisi permju arba atsisakyti savo autorysts teisi - tai prie tikrojo autoriaus vali i jo igautas atitinkamas sutikimas kaltininko ar kit asmen, neprisidjusi prie krinio ar iradimo sukrimo, naudai. Pagal statym atsakomyb atsiranda, jeigu kaltininkas t daro pasinaudodamas tarnybine padtimi, grasindamas autoriui ar jo artimiesiems smurtu, turto sunaikinimu ar sualojimu arba kompromituojani ini paskelbimu. Kiekvienas i i alternatyvi poymi komentuotinas taip, kaip ir kituose BK specialiosios dalies straipsniuose. Pasinaudojimas tarnybine padtimi yra atskleistas BK 285 str. 1 d., numatanioje pagrindin nusikalstamo piktnaudiavimo tarnyba sudt. Likusieji poymiai yra analogiki BK 132 1 str. numatyto nusikalstamo asmens antao sudties poymiams. Konkreiu atveju atsivelgtina nusikaltimo dalyko specifik ir su ja susijusias io nusikaltimo ypatybes. Jos priklauso ir nuo kit, greta BK galiojani teiss normini akt. Kadangi, pavyzdiui, iradim apsaugos forma yra patentas, tai nusikalstamas poveikis iradjui kartais gali priklausyti nuo to, kaip i srit yra apskritai sureguliavs Patent statymas. Antai pagal jo 7 str. teis patent priklauso iradjui arba teisi permjui, arba darbdaviui, jeigu iradimas yra tarnybinis. Iradimo bendraautoriai turi lygias teises patent, jeigu jie nra susitar kitaip. statymo 10 str. numato, kad patentin paraik gauti patent gali paduoti keletas asmen. Tokiais atvejais manomas ir vertimas pripainti bendraautoriumi. Kita vertus, 29 str. specialiai numato iradimo pirmalaikio naudojimo teis dar iki patentins pa-

276

V I I s k y r i u s

NUSIKALTIMAI KONSTITUCINMS MOGAUS TEISMS

277

raikos padavimo datos. Jeigu io straipsnio nuostatos nra paeistos, iradimo nusikalstamo paskelbimo poymio nra. ios ir panaios taisykls taikomos ir dl usienyje padaryt iradim. Pagal minto statymo 60 str. iradim apsauga Lietuvos Respublikoje suteikiama pagal patentin paraik, paduot usienyje, jeigu susitarime arba sutartyje, kurioje dalyvauja Lietuvos Respublika, tai yra numatyta. Tokia patentin paraika ir vliau pagal j iduotas patentas Lietuvos Respublikoje turi toki pat juridin gali, kaip ir Valstybin patent biur paduota nacionalin patentin paraika ir pagal j iduotas patentas. Pabrtina, kad Lietuvos Respublika nuo 1994 m. gegus 22 d. yra Paryiaus konvencijos dl pramonins nuosavybs saugojimo nar. 1 Pagal i konvencij pramonins nuosavybs apsaugos objektais laikomi ir iradim patentai. Abiejose straipsnio dalyse numatyt nusikaltim s u b j e k t y v i o j i pus pasireikia tik tiesiogine tyia. Kaltininkas suvokia ir savo elgesio faktin turin, ir tai, kad savo veika paeidia kito asmens - autoriaus ar iradjo -autorines teises ir teistus interesus, ir nori tai daryti. Subjektas - tiek pareignas, tiek ir kitas asmuo. Straipsnio 1 d. numatytas nusikaltimas baudiamas laisvs atmimu iki dvej met arba bauda, o 2 d. numatytas nusikaltimas - laisvs atmimu iki trej met arba bauda. Taigi lyginant su senja straipsnio redakcija, iek tiek sugrietinta bausm pagal 2 dal. Literatros, mokslo ar meno krinio, audiovizualinio krinio ar fonogramos neteistas atgaminimas, neteist kopij importavimas, eksportavimas, platinimas, gabenimas ar laikymas (BK 142 1 str.). is nusikaltimas pavojingas tuo, kad paeidia literatros, mokslo ar meno krinio autoriaus turtines teises ir teistus interesus, daro jam materialini nuostoli. Straipsnyje numatyta pagrindin formalioji ir kartu sudtinga su alternatyviais veiksmais nusikaltimo sudtis. Objektas - literatros, mokslo ar meno krinio autoriaus turtins teiss ir teisti interesai. Dalykas - neteistai atgamintas ar nukopijuotas literatros, mokslo ar meno krinys, skaitant kompiuteri programas ir duomen bazes bei audiovizualinius krinius ar fonogramas. Pagal Autori teisi ir gretutini teisi statymo 15 str. krinio atgaminimas bet kokia forma ar bdu (ir kopijuojant) teistai yra galimas tik tuomet, jeigu tai daro arba leidia daryti pats jo autorius. Bet koks
V. ., 1996, Nr. 55-1289, 75-1796.

krinio originalo ar jo kopij panaudojimas be autoriaus, jo teisi permjo ar jo tinkamai galioto asmens leidimo yra laikomas neteistu, iskyrus statymo numatytas iimtis. Autorius turi teis gauti autorin atlyginim u kiekvienjo krinio panaudojimo bd. Pabrtina, kad be autoriaus ar kito autoriaus teisi subjekto leidimo ir nemokant autorinio atlyginimo fiziniam asmeniui iimtinai savo asmeniniam naudojimui kai kuriais atvejais leidiama paiam atgaminti ne daugiau kaip vien ileisto ar kitaip paskelbto krinio egzempliori su slyga, kad toks atgaminimas yra vienkartinis veiksmas. Literatros, mokslo, meno krinio, kompiuterio programos ir duomen bazs sampratos jau yra pateiktos BK 142 str. komentare. Pridursime, kad audiovizualinis krinys - tai kinematografinis ar kinematografinmis priemonmis ireiktas krinys, sudarytas i tarpusavyje susijusi vaizd, perteikiani judes, lydim arba nelydim garso, raytas (ufiksuotas) materialioje vaizdo raymo laikmenoje. Fonograma - krinio atlikimo arba kit gars ar gars iraikos raas techninmis priemonmis materialioje garso laikmenoje. Tais atvejais, kai nusikaltimo dalykas yra neteistos krini kopijos, i kopij bendra vert, apskaiiuojama pagal teist kopij mamenines kainas, turi bti ne maesn kaip 100 MGL. Nors BK 142' str. dispozicijoje tiesiai ir nepasakyta, taiau nurodytas io nusikaltimo dalyko dydis (100 MGL), sprendiant i viso teksto prasms, nra btinas, jeigu nusikaltim daro grup i anksto susitarusi asmen. Objektyvioji p u s gali bti gyvendinama vairiais veiksmais ar neveikimu, kuomet bet kuris i mint dalyk yra atgaminamas arba jo neteista kopija yra importuojama, eksportuojama, platinama, gabenama ar laikoma. Atgaminimas - tai krinio kopij gaminimas bet kokiu bdu ir bet kokia forma, skaitant ir krinio ar jo dalies nuolatin ar laikin saugojim elektronine forma. Platinimo, gabenimo ir laikymo poymiai iame straipsnyje suprantami taip, kaip ir kituose BK straipsniuose, pvz., 232' str., numataniame atsakomyb u atitinkamas veikas su psichotropinmis ar narkotinmis mediagomis. Importavimas ir eksportavimas - tai atitinkam dalyk gabenimas Lietuvos Respublik ar igabenimas usien, kertant valstybs sien. Atsakomybei pakanka bent vieno i nurodyt objektyviosios puss alternatyvij poymi, jeigu yra kit nusikaltimo sudties poymi. Subjektyvioji pus pasireikia tiktai tiesiogine tyia. Kaltininkas suvokia ne vien savo veiksm ar neveikimo faktin pus, bet ir tai, kad elgiasi neteistai, paeisdamas statymo reikalavimus, ir daro tai komerciniais tikslais, t. y. siekdamas gauti pajam.

278

V 11 s k y r i u s

NUSIKALTIMAI KONSTITUCINMS MOGAUS TEISMS

S u b j e k t a s - privatus asmuo arba pareignas. Jeigu pareigno veiksmuose yra ir kito, sunkesnio nusikaltimo, sudtis, jam inkriminuojama nusikaltim sutaptis. Pabrtina, kad iame straipsnyje ne itin vykusiai yra komponuotas grups i anksto susitarusi asmen poymis. Jo buvimas vienintelje straipsnio dalyje tam tikr prasm gali turti tik tada, jeigu bt laikoma, kad tokiu atveju atsakomybei pakanka ir maesnio masto veikos, kuomet nusikaltimo dalyko vert nesiekia 100 MGL. is nusikaltimas baudiamas laisvs atmimu iki dvej met arba bauda. Informacijos apie autori teisi ir gretutini teisi valdym sunaikinimas arba pakeitimas (BK 1422 str.). is nusikaltimas pavojingas tuo, kad paeidia krinio autoriaus teises ir teistus interesus bei gretutines teises ir j turtoj teistus interesus. Straipsnyje yra numatyta pagrindin formalioji ir kartu sudtinga su alternatyviais veiksmais nusikaltimo sudtis. Objektas - literatros, mokslo, meno krinio autoriaus turtins ir gretutins teiss. Dalykas straipsnio dispozicijoje yra idstytas plaiai ir sudtingai, panaudojant daug baudiamojoje teisje nauj ir neprast svok. Bendriausiu pavidalu jis apibdinamas kaip tam tikra informacija, kuri gali bti suskirstyta dvi kategorijas. Vis pirma tai informacija apie autori teisi ir gretutini teisi valdym, kuri identifikuoja: krin, krinio autori, kit autori teisi subjekt arba atlikj, krinio atlikim, fonogram, fonogramos gamintoj ar kit gretutini teisi subjekt. Antra, tai informacija apie krinio, atlikimo ar fonogramos naudojimo slygas ir tvark, skaitant toki informacij perteikianius skaiius ar kodus. i informacija bna paymta krinio, atlikimo rao ar fonogramos egzemplioriuose arba pateikiama j vieo paskelbimo metu. Svarbiausios io nusikaltimo dalykui nusakyti naudojamos svokos yra iaikintos Autori teisi ir gretutini teisi statyme. Autori teiss - tai j teiss savo sukurtus literatros, mokslo ir meno krinius, o gretutins teiss - tai atlikj, fonogram gamintoj, transliuojanij organizacij ir audiovizualinio krinio (filmo) pirmojo rao gamintoj teiss. Dalis kit svok - toki kaip krinys, krinio autorius, fonograma - jau apibdintos komentuojant BK 142 ir 142' straipsnius. Kitas autoriaus teisi subjektas -tai fizinis ar juridinis asmuo ar mon, neturinti juridinio asmens teisi, pagal statym turintys ar perm iimtines turtines autoriaus teises. Atlikjas -tai aktorius, dainininkas, muzikantas, okjas ar kitas asmuo, vaidinantis, dai-

nuojantis, skaitantis, deklamuojantis, kitaip atliekantis literatros, meno, cirko ar liaudies meno krinius, spektaklio ar kito sceninio atlikimo reisierius, orkestro, ansamblio ar choro vadovas ir dirigentas. Fonogramos yiu-mintojas - fizinis arba juridinis asmuo ar mon, neturinti juridinio asmens teisi, kuri iniciatyva ir atsakomybe yra ufiksuotas pirmasis krinio atlikimas, kit gars ar gars iraikos raas. Gretutini teisi subjektas - tai atlikjas, fonogramos gamintojas, transliuojanioji organizacija, audiovizualinio krinio (filmo) pirmojo rao gamintojas, kitas fizinis arba juridinis asmuo ar mon, neturinti juridinio asmens teisi, pagal statym turintys iimtines gretutines teises arba jas perm. Objektyvioji pus -mintos informacijos, sudaranios io nusikaltimo dalyk, sunaikinimas arba pakeitimas be autori teisi ar gretutini teisi subjekt leidimo. Konkrets kaltininko, realizuojanio objektyvij pus, veiksmai gali bti vairs. Jie priklauso nuo to, kokia ir kaip ireikta informacija yra sunaikinama ar pakeiiama. Bet kuriuo atveju tai turi bti padaroma be atitinkamo aikaus leidimo, t. y. prie autori ar gretutini teisi turtojo vali arba pastarajam neinant. Nusikaltimo baigimui pakanka, kad informacija bt sunaikinta ar pakeista. Koki nors tolesni su tuo susijusi aling padarini atsiradimo statymas nereikalauja. Subjektyvioji pus pasireikia tik tiesiogine tyia. Kaltininkas suvokia ir savo veiksm faktin turin, ir tai, kad, veikdamas be atitinkam teisi turtojo leidimo, paeidia jo teises ir teistus interesus. Be to, kaltininkas nori tai daryti siekdamas komercini tiksl, t. y. gauti pajam. Subjektas - privatus asmuo arba pareignas. Jeigu pareigno veiksmai atitinka ir kito, sunkesnio nusikaltimo, sudt, jie kvalifikuojami pagal nusikaltim sutapties taisykles. is nusikaltimas baudiamas laisvs atmimu iki vieneri met arba bauda. Neteistas autorini teisi ar gretutini teisi technini apsaugos priemoni paalinimas (BK 1423 str.). is nusikaltimas pavojingas tuo, kad paeidia autori ar gretutini teisi turtoj teises ir teistus interesus. Straipsnyje yra numatyta pagrindin formalioji ir kartu sudtinga su alternatyviais dalyko bei objektyviosios puss poymiais nusikaltimo sudtis. Objektas - autori teisi ir gretutini teisi turtoj teiss ir teisti interesai. Dalykas straipsnyje apibdintas dviem skirtingais poymiais. Pirmiausia tai atitinkam teisi technins apsaugos priemons. ios priemons staty-

280

V I Is k y r i u s

me nra kaip nors konkretizuotos ar ivardytos, todl gali bti bet kokios. Be to, nusikaltimo dalyk sudaro ir prietaisai, leidiantys paalinti tokias technines apsaugos priemones: dekoderiai, dekodavimo kortels ir kt. Objektyvioji pus idstyta gana sudtingai ir skiriasi pagal tai, kas yra nusikaltimo dalykas. Kai nusikaltimo dalykas yra autori teisi ar gretutini teisi technins apsaugos priemons, nusikalstamus veiksmus sudaro neteistas toki priemoni paalinimas nuo atitinkam objekt, kuriems apsaugoti tos priemons yra panaudotos. Paalinimo bdai gali bti vairs, taiau visais atvejais j panaudojimas turi bti neteistas, padarytas arba prie autori ar gretutini teisi turtoj vali, arba jiems neinant, negavus j sutikimo. Kitu atveju, kuomet nusikaltimo dalykas yra prietaisai, leidiantys paalinti tas technines apsaugos priemones, objektyvioji pus gali bti realizuota bent vienu i toki veik: gaminimu, importavimu, eksportavimu, laikymu, gabenimu ar platinimu. Toki veiksm, o laikymo atveju - ir neveikimo, samprata iame straipsnyje yra prastin, todl plaiau nekomentuojama. Subjektyvioji pus pasireikia tik tiesiogine tyia. Kaltininkas suvokia savo veiksm ar neveikimo faktin turin, j neteistum, ir nori taip elgtis, siekdamas komercini tiksl, t. y. gauti iuo bdu pajam. Subjektas - privatus asmuo arba pareignas. Jeigu pareigno veikoje yra dar ir sunkesnio nusikaltimo sudtis, taikomos nusikaltim sutapties taisykls. is nusikaltimas baudiamas laisvs atmimu iki dvej met arba bauda.

VIII SKYRIUS

NUSIKALTIMAI EIMAI IR VISUOMENS DOROVEI

LITERATRA 1.
A. Abramaviius, V. Mikelnas. moni vadov teisin atsakomyb. Antras pa pildytas leidimas. Vilnius, 1999. 1. Teiss problemos. 1999, Nr. 1-2.

Baudiamosios teiss doktrinoje nurodoma, kad grupuojant normas BK specialiosios (ypatingosios) dalies skirsnius, vienas i svarbiausi kriterij yra nusikaltim rinis objektas. Btent jis apibdina t teisin gr, kur ksinamasi analogikais nusikaltimais, ir parodo normos viet baudiamj statym sistemoje. Galiojaniame BK nusikaltimai, kuriais paeidiami eimos interesai bei nepilnamei aukljimo, j normalaus vystymosi slygos, traukti vairius skirsnius, aikiai neatitinkanius objekto. Antai BK 125 str. Vengimas ilaikyti vaikus" ir BK 126 str. Vengimas ilaikyti tvus" surayti skirsnyje Nusikaltimai asmens gyvybei, sveikatai, laisvei ir orumui". Dl netinkamai parinktos normos vietos danai klaidingai traktuojamas ir tokio nusikaltimo, kaip [traukimas nepilnameio nusikalstam veik arba girtavim" (BK 241 str.), objektas. Visa tai leidia konstatuoti, kad galiojaniame BK nra aikios nusikaltim eimai ir nepilnameiams sistemos. Todl ne tiktai skirtingai traktuojami i nusikaltim objektai, bet ir nevienodai vertinamas padarytos veikos pavojingumas. Skirsnyje Nusikaltimai valdymo tvarkai" yra du nusikaltimai, kuri rinis objektas aikiai neatitinka jo pavadinime nurodyto baudiamojo statymo tikslo ir turinio: Civilins metrikacijos statym paeidimas (BK 217 str.) ir vaikinimo paslapties pagarsinimas (BK 217' str.). Dert prisiminti Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 str. tvirtint nuostat, kad eima yra visuomens ir valstybs pagrindas. Valstyb saugo ir globoja eim, motinyst, tvyst ir vaikyst. ios konstitucins nuostatos iplaukia ir i tarptautini dokument teigini, jog eima yra natrali ir pagrindin visuomens dalis. Antai Tarptautinio pilietini ir politini teisi pakto 23 str. nustatyta eimos teis visuomens ir valstybs apsaug, teis tuoktis ir sudaryti eim, santuokos sudarymo laisvs princip, sutuoktini lygiateisikum. io dokumento 24 str. pareigoja eim, visuomen ir valsty-

282

V I I I s k y r i u s

NUSIKALTIMAI EIMAI IR VISUOMENS DOROVEI

283

b suteikti apsaug kiekvienam vaikui. eimos ir vaiko teisi interes apsaugai ypatingas dmesys skirtas Vaiko teisi deklaracijoje (1959 m.) ir JTO vaiko teisi konvencijoje (1989 m.), Hagos konvencijoje dl vaik apsaugos ir bendradarbiavimo tarptautinio vaikinimo srityje (1993 05 29 ).' Pamintinas ir 1996 m. kovo 14 d. priimtas Lietuvos Respublikos vaiko teisi apsaugos pagrind statymas, kuriame tvirtinti bendri nacionaliniai principai ir nuostatos, gerinantys vaik teisin apsaug alyje. Btent iais dokumentais turt vadovautis statym leidjas rengdamas ir gyvendindamas statymus ir kitus teiss aktus. Naujo BK projekto autoriai atsivelg specifinius eimos ir vaik interesus bei galimyb juos apginti baudiamosios teiss priemonmis. Jie trauk BK projekt skyri Nusikaltimai ir baudiamieji nusiengimai vaikui ir eimai". Tiesa, tokie skyriai yra ir daugelio usienio valstybi BK: Vokietijos, Ispanijos, Latvijos, Rusijos ir kt. Panaus skyrius buvo ir tarpukario Lietuvos BS. Antai 19 jo skyrius vadinosi Nusikalstamieji darbai, lieia eimos teises". Civilins metrikacijos statym paeidimas (BK 217 str.). Lietuvos Respublikos santuokos ir eimos kodekse nustatyta, kad gimimas, tvysts nustatymas, mirtis, santuokos sudarymas, santuokos nutraukimas, vaikinimas, vardo, tvavardio ir pavards pakeitimas turi bti registruojami valstybinse civilins metrikacijos staigose. Civilins bkls akt registravimas nustatomas tiek valstybs ir visuomens interesais, tiek ir siekiant apsaugoti asmenines bei turtines asmen teises. Vadovaujantis Vyriausybs 1999 m. kovo 5 d. nutarimu Nr. 243 "Dl civilins bkls akt registravimo laikinj taisykli" teisingumo ministras 1999 m. kovo 26 d. patvirtino Civilins bkls akt laikinsias taisykles". ios taisykls reglamentuoja civilins bkls akt registravimo ir civilins bkls akt registravimo liudijim idavimo miest ir rajon savivaldybi civilins metrikacijos staigose ir seninijose bei Lietuvos Respublikos konsulinse staigose tvark.
Hagos konvencijos paskirtis - suvienodinti taikomas normas vairiose valstybse vaikinant vaikus kitoje alyje. Konvencija numato valstybse - konvencijos dalyvse - vienodas vaikinimo procedras, vaikinimo teiss apribojimus, vaikinimo teisines pasekmes nepriklausomai nuo to, kokioje alyje vaikinimo klausimas bt sprendiamas. ia konvencija siekiama neleisti atsirasti galimoms kolizijoms tarp vairi teisini sistem. alinti kolizijas tarp vairi teisini sistem padeda dvials teisins pagalbos sutartys, kuriose atskirai aptariami bendradarbiavimo klausimai eimos bylose. Hagos konvencija ratifikuota Meksikoje, Rumunijoje, ri Lankoje, Kipre, Lenkijoje, Ispanijoje, Ekvadore, Peru, Kosta Rikoje, Burkina Faso, Filipinuose, Kanadoje, Venesueloje, Suomijoje, vedijoje, Danijoje, Norvegijoje, Olandijoje, Pranczijoje, Austrijoje, Izraelyje, Australijoje ir kt. valstybse.
1

Galiojanio BK 217 str. nusikaltimu laiko nuslpim aplinkybi, kliudani susituokti, arba melaging ini suteikim civilins metrikacijos organams. Pagal galiojanio Santuokos ir eimos kodekso 11 str. santuoka sudaroma civilins metrikacijos staigose. Taiau is kodeksas buvo priimtas tuo metu (1969 m.), kai buvo pripastama tik valstybin santuokos registracija, todl jame ir kalbama tik apie civilins metrikacijos staigas. Konstitucijos 38 str. 4 d. nustatyta: Valstyb pripasta ir banytin santuokos registracij." i Konstitucijos nuostata reguliuoja dabartinius ir bsimus teisinius santykius, t. y. pripasta banytin santuokos registracij tik po 1992 m. lapkriio 2 dienos. Atsivelgiant tai, kad Konstitucinio Teismo 1994 m. balandio 21 d. nutarimu buvo pripainta kaip prietaraujanti Konstitucijos 38 str. 4 d. daliai nuostata, jog sutuoktini teises ir pareigas sukuria tik santuoka, sudaryta valstybinse civilins metrikacijos staigose, iuo metu Civilins bkls registravimo laikinosiose taisyklse reglamentuojama banytine tvarka sudaryt santuok apskaita. Taisyklse nurodoma, kad civilins metrikacijos staigos apskaito tik tas santuokas, kurios banytine tvarka sudarytos laikantis Santuokos ir eimos kodekso reikalavim. Kartu pabrtina, kad kiekviena santuoka sukelia tam tikr teisini pasekmi. Todl statym leidjas santuok skatina rimt poir ir siekia apsaugoti siningos alies turtinius bei neturtinius interesus, jei vienas i sutuoktini elgiasi nesiningai. Taigi nuslpimu aplinkybi, kliudani susituokti, arba melaging ini suteikimu i esms yra paeidiami eimos, kaip vienos i svarbiausi visuomenini institucij, krimo pagrindai. Tiesioginiu i nusikaltim obj e k t u galima laikyti asmens interesus, o papildomu - civilins bkls akt ra tvark. Santuoka yra statymo nustatyta tvarka formintas savanorikas vyro ir moters susitarimas sukurti eiminius teisinius santykius. Susitarimas tuoktis nra pareigojantis ir negali bti gyvendintas prievarta. Todl santuokai sudaryti btina, kad su tuo sutikt abu susituokiantieji asmenys ir kad jiems bt sujs santuokinis amius. Bet koks grasinimas, prievarta, apgaul ar kitokie valios trkumai yra pagrindas pripainti santuok negaliojania. statyme nustatytas santuokos amius - 18 met. Nesulaukusiems santuokinio amiaus asmenims gali bti leidiama tuoktis tik iimtiniais atvejais, jeigu tai atitinka susituokianij interesus. Pavyzdiui, anksiau leidiama tuoktis dl moters ntumo.

284

V I I I s k y r i u s

NUSIKALTIMAI EIMAI IR VISUOMENS DOROVEI

285

O b j e k t y v i o s i o s p u s s poymis - veika pasireikia: 1) nuslpimu aplinkybi, kliudani susituokti arba 2) melaging ini suteikim civilins metrikacijos staigai. Veika gali bti padaroma tiek veikimu, tiek ir neveikimu. Nuslpimas aplinkybi, kliudani susituokti, reikia, kad asmuo neprane santuok sudaraniai institucijai arba kitam asmeniui aplinkybi, dl kuri santuoka yra negalima. Galiojantys statymai draudia sudaryti santuok: 1) tarp asmen, i kuri bent vienas jau yra kitoje santuokoje; 2) tarp tiesiosios auktutins ir emutins linijos giminaii, tarp tikrj ir netikrj broli bei seser, taip pat tarp tvi ir vaik; 3) tarp asmen, i kuri bent vienas yra teismo pripaintas neveiksniu dl psichins ligos ar silpnaprotysts. Santuoka tarp tos paios lyties asmen Lietuvoje neregistruojama. Jos nepripasta ir Banyia. Pabrtina, kad asmenims, norintiems susituokti, yra siloma pasitikrinti sveikat ir iki santuokos registravimo dienos pateikti Sveikatos apsaugos ministerijos nustatytos formos sveikatos dokument. Todl vieno i sutuoktini nepraneimas kitam sutuoktiniui apie tai, kad jis serga venerine liga arba AIDS, reikt laikyti nuslpimu aplinkybi, kliudani susituokti. Melaging ini suteikimas - tai praneimas registruojanioms santuok institucijoms ini, kurios yra netikros. Pavyzdiui, igalvotos inios apie ami, pavard, kito asmens mirt ir pan. Tai viena i apgauls form, kai kitai aliai arba santuokos registracijos institucijoms suteikiama toki ini, be kuri ji negalt bti registruojama. Taiau nevykdyti paadai mylti iki gyvenimo pabaigos, nupirkti brang ied ir pan. nesudaro io nusikaltimo sudties. Pagal konstrukcij nusikaltimo sudtis yra formalioji. Todl nusikaltimas yra baigtas nuo aplinkybi nuslpimo ar melaging ini suteikimo momento. Subjektyviosios puss poymiui - kaltei bdinga tiesiogin ty ia. Kaltininkas supranta, kad apgauna (nuslpdamas aplinkybes ar suteikdamas melagingas inias) santuok registruojani institucij, ir nori taip elgtis. Asmuo negali teisintis, kad jis neinojo, kokios yra klitys santuokai sudaryti, kadangi civilins metrikacijos (arba konsulin) staiga, primusi praym registruoti santuok, privalo susituokianius supaindinti su santuokos sudarymo slygomis ir santuokos registravimo tvarka, sitikinti, kad ie asmenys yra vienas kit painformav apie savo sveikatos bkl ir eimynin padt ir spti dl atsakomybs u klii santuokai sudaryti nuslpim. Tikslas ir motyvai nra btinieji subjektyviosios puss poymiai, todl j i e reikmingi tik skiriant bausm.

Klii susituokti aplinkybi nuslpimas arba melaging ini suteikimas, susijs su suklastoto paso, gimimo liudijimo, paymos ir kit dokument pateikimu, kvalifikuojamas kaip nusikaltim, numatyt BK 217 ir 207 str., sutaptis. Civilins metrikacijos statym paeidimo subj ektas gali bti susituokiantieji asmenys. Kadangi santuokos amius yra 18 met, reikt manyti, kad toks pat turt bti ir subjekto amius. Taiau statym leidjas iuo atveju baudiamosios atsakomybs amiaus rib nustat 16 met. Neatmetama tikimyb, kad norintys susituokti jaunesni nei 18 met amiaus asmenys gali paeisti nustatytus santuokos registravimo statymus. U nuslpim aplinkybi, kliudani susituokti, arba melaging ini suteikim civilins metrikacijos institucijoms, asmuo gali bti baudiamas pataisos darbais iki vieneri met arba bauda. vaikinimo paslapties pagarsinimas (2171 str.). Tarptautiniais dokumentais, statymais ir kitais teiss aktais nustatyta, kad vaikas turi teis ir privalo augti savo eimoje ir negali bti atskiriamas nuo tv, jei nra aplinkybi, dl kuri pagal statym btina tai padaryti. Tv teis rpintis ir auklti savo vaikus yra iimtin. Taiau tvysts teiss negali bti vykdomos prieingai vaik interesams (SK 65 str. 3 d.). Atskirti vaik nuo tv galima tik iimtiniais statyme numatytais atvejais. Pavyzdiui, kai atimamos tvysts teiss, kai tvams atimama laisv, tv mirties atveju, kai tvai negali vaiku rpintis dl ligos, kai tvai neinomi, kai tvai vaiku nesirpina, nepriiri, neauklja, daro neigiam tak ir kyla pavojus vaiko fiziniam bei psichiniam saugumui ir pan. Taigi jei tvai nevykdo arba netinkamai vykdo savo pareig auklti vaikus iki pilnametysts ir juos ilaikyti, tokie vaikai turi teis ypating valstybs apsaug ir param. Pabrtina, kad kiekviena eima privalo (pagal galimybes) utikrinti psichologin ir materialin vaiko saugum bei jo amiaus tarpsn atitinkani edukacin aplink. Vaikui, kuris laikinai arba visam laikui yra neteks savo eimos, arba kuris dl savo interes nebegali ilgiau pasilikti toje eimoje, yra parenkamas atitinkamas prieiros bdas. Vienas i toki bd yra vaikinimas, vaikinimo instituto tikslas - pirmiausia apsaugoti vaiko interesus. Kartu jis patenkina ir svarbius tvi poreikius. vaikinimo aktu vaikas gyja nauj eim, o tviai patenkina motinysts ir tvysts jausmus. statym leidjas 1993 m. spalio 12 d. statymu Dl Lietuvos Respublikos santuokos ir eimos kodekso pakeitimo" i esms pakeit Santuokos ir eimos kodekso XIV skirsn, reglamentuojant vaikinim. iuo pakeitimu buvo teisintas tarptautinis vaikinimas, o praym vaikinti nagrinjimas buvo perduotas teismams.

"" T
286 V IIIskyrius
NUSIKALTIMAI EIMAI IR VISUOMENS DOROVEI

287

vaikinimo paslapties apsauga turi svarbi reikm tvi ir vaiki interesams. SK 134 str. sakmiai nurodo, kad asmenys, inantys apie vaikinim, privalo saugoti vaikinimo paslapt. Galiojanio BK 217'str. numatyta baudiamoji atsakomyb u vaikinimo paslapties pagarsinim. iame straipsnyje statym leidjas numat pagrindin ir kvalifikuot nusikaltimo sudtis. Pirmojoje jo dalyje nusikaltimu yra laikomas vaikinimo paslapties pagarsinimas, padarytas prie tvi vali. vaikinimu tarp tvi ir vaiki sukuriami tokie teisiniai santykiai, kokie yra tarp tv ir vaik. Atsirad vaikintojo noru ir teismo sprendimo pagrindu, jie tsiasi iki gyvenimo pabaigos ir baigiasi vienam i t santyki subjekt mirus. Taiau mirtis neubaigia vaikinimu suformuot santyki, kadangi teisi ir pareig tstinumas ilieka j palikuonims. Besitsiantys santykiai sukuria pagrind vaikui saugiai augti ir tapti visaverte asmenybe. Todl vaikinimo paslapties pagarsinimas paeidia eimos, kaip svarbiausio visuomeninio grio, interesus. Pagrindiniu tiesioginiu io nusikaltimo obj ektu reikt laikyti statym garantuot vaikintoj teis isaugoti vaikinimo paslapt. Fakultatyviniu - nepilnameio interesus, jo orum, ypa tais atvejais, kai tikrieji jo tvai dl vairi socialini ar dorovini savybi neatitinka t standart, kurie yra jo naujoje eimoje. Danai vaikinimo paslapties pagarsinimas tampa konflikt tarp vaik ir tvi prieastimi, kuriuos lydi pabgimai i nam, valkatavimas. Pasitaiko atvej, kai dl ios prieasties vaikai nusiudo. Taigi nukentjusiaisiais dl io nusikaltimo padarymo gali bti tiek tviai, tiek ir vaikiai. vaikintojais gali bti pilnameiai abiej lyi Lietuvos pilieiai, jeigu jie yra rayti asmen, norini vaikinti vaikus, sra (SK 109 str. ir 117 str.) ir usienio valstybi - Hagos konvencijos dalyvi pilieiai bei kit usienio valstybi, kurios yra sudariusios su Lietuvos Respublika tarptautin sutart dl teisins pagalbos, pilieiai (SK 132 str. 1 d.). Lietuvos Aukiausiojo Teismo senatas 1999 m. gruodio 31 d. nutarime Dl statym taikymo teism praktikoje nagrinjant vaikinimo bylas" teismams iaikino, kad vaikintojais negali bti asmenys be pilietybs, teismo pripainti neveiksniais arba ribotai veiksniais, asmenys, kuriems atimtos tvysts teiss ir kt. Neleidiama vaikinti savo vaik, seser, broli. Teismas, nagrindamas praym vaikinti ir nustats, kad pareikjas yra vaikinamojo biologinis tvas ar motina, privalo praym dl vaikinimo atmesti. Draudiama vaikinti, jeigu vaikintojai nra rayti Vaik teisi apsaugos tarnybos sudarytus sraus.

vaikinamasis - tai ne jaunesnis kaip 3 mnesi laikinai ar visam laikui neteks eimos aplinkos arba dl savo interes toje aplinkoje negalintis bti nepilnametis, raytas galim vaikinti sra. Usienio valstybs pilieiams leidiama vaikinti ne jaunesnius kaip 12 mnesi vaikus. Pamintina, kad SK 108 str. ld. nenumato galimybs netaikyti vaikinant vaiko amiaus minimumo. Objektyviosios puss poymis - veika pasireikia paprastai aktyviais veiksmais, dl kuri inios apie vaikinim tampa inomos tretiesiems asmenims. ini, sudarani vaikinimo paslapt, pagarsinimu suprantamas - prie vaikintoj vali praneimas ini apie tai, kad jie nra biologiniai vaiko tvai bent vienam paaliniam asmeniui. Pagarsinimas gali bti padarytas odiu (pokalbi metu), ratu (laiku), iduodant dokumentus apie vaikinim (sprendim kopijas) arba paliekant juos tokioje vietoje, kur su jais gali susipainti paaliniai asmenys. Nelaikomi nusikaltimu tokie atvejai, kai inios apie vaikinim pagarsinamos tvi praymu arba teissaugos institucij reikalavimu. BK 217' str. 1 d. numatytos nusikaltimo sudties konstrukcija yra formalioji, todl pasekms iuo atveju nra btinasis nusikaltimo sudties poymis. Jis laikomas baigtu nuo aktyvios veikos - vaikinimo paslapties pagarsinimo momento. Subjektyviosios puss poymis - kalt pasireikia tiesiogine tyia. Kaltininkas supranta, kad pagarsina vaikinimo paslapt, ir nori taip elgtis. io nusikaltimo subjektas gali bti asmuo, kuriam vaikinimo paslaptis yra inoma ryium su tarnyba (teisjas) arba darbu (civilins metrikacijos staigos darbuotojas). Tai gali bti ir kiti pakaltinami asmenys, turintys 16 met, kurie suinojo t paslapt. U pagrindinje nusikaltimo sudtyje numatyt vaikinimo paslapties pagarsinim, padaryt prie tvi vali, asmuo gali bti baudiamas pataisos darbais iki dvej met arba bauda. BK 2171 str. 2 d. statym leidjas numat du alternatyvius kvalifikuojamuosius poymius: 1) veika padaryta dl em paskat; 2) suklusi sunki padarini. Pirmasis kvalifikuojamasis poymis parodo nusikaltimo motyvus. Kartu j i s neigiamai charakterizuoja kaltininko asmenyb ir parodo jo veikos stimulus. statyme nevardytos konkreios emos paskatos. Jos gali bti vairios: savanaudikumas, pavydas, kertas, egoizmas ir pan. Kartu akcentuotina tai, kad kvalifikuojant veik ios paskatos tampa btinuoju subjektyviosios puss poymiu. Taiau jos nekeiia objekto, objektyviosios puss ir sub-

288

V I I ] s k y r i u s

NUSIKALTIMAI EIMAI IR VISUOMENS DOROVEI

289

jekto poymi. Nusikaltimas ilieka formaliuoju ir yra baigtas nuo veiksm padarymo (vaikinimo paslapties pagarsinimo) momento. Antrasis kvalifikuojamasis poymis - veika, suklusi sunki padarini, yra vertinamojo pobdio, apibdinanti objektyviosios puss poymius. Kokios io nusikaltimo pasekms yra sunkios, teismas kiekvienu konkreiu atveju nustato atskirai, vertins visas bylos aplinkybes. Pavyzdiui, dl vaikinimo paslapties pagarsinimo gali iirti eima, kilti joje sudtingos konfliktins situacijos, bandymai nusiudyti, dl stresins situacijos tviai ar vaikinti vaikai gali susirgti sunkia liga ir t. t. Sunks padariniai gali atsirasti tuoj pat po padaryto nusikaltimo arba prajus kuriam laikui. Padarini atsiradimo laikas esmins reikms neturi. Kvalifikuojant veik svarbu yra tai, kad tarp veikos ir atsiradusi sunki padarini bt nustatytas prieastinis ryys. Pabrtina, kad is poymis keiia nusikaltimo sudties konstrukcij, - ji tampa materialija. Todl nusikaltimas laikomas baigtu tik atsiradus sunkiems padariniams. Kartu keiiasi ir nusikaltimo tiesioginis objektas. Pagrindinis tiesioginis objektas ilieka nepasikeits, o papildomu objektu reikt laikyti tvi ir vaiki interesus. iuo atveju papildomas objektas yra privalomas nusikaltimo sudties elementas. Prie sunki padarini statym leidjas priskiria ne tik tuos, kuriuos kaltininkas numat pagarsindamas vaikinimo paslapt, bet ir tuos, kuriuos jis turjo ir galjo numatyti. Subjektyviosios puss poymis - kalt iuo atveju gali pasireikti tyia ir neatsargumu. Tyios atveju kaltininkas suvokia, kad jis pagarsina vaikinimo paslapt, numato sunkius padarinius, j nori arba smoningai leidia jiems atsirasti. Neatsargumo atveju kaltininkas, pagarsindamas vaikinimo paslapt, arba nenumato galimybs atsirasti sunkiems padariniams, bet turi ir gali tai numatyti, arba numato juos, taiau lengvabdikai tikisi j ivengti. io nusikaltimo subjekto poymiai lieka tie patys kaip ir BK 217 1 str. 1 dalyje. U vaikinimo paslapties pagarsinim, padaryt dl em paskat arba suklus sunki padarinii, kaltininkas gali bti nubaustas laisvs atmimu iki vieneri met arba pataisos darbais nuo vieneri iki dvej met, arba bauda. Nepilnameio traukimas nusikalstam veikl arba girtavim (BK 241 str.). Lietuvos Respublikos Konstitucijos 39 str. 3 d. nustatyta: Nepilnameius vaikus gina statymai." i konstitucin norma tvirtina valstybs pareig priimti tiek ir toki statym, kurie utikrint tinkam vaikyst, sudaryt visas slygas vaikams mokytis ir lavintis, ukirst keli galimai alingai takai.

Nepilnamei psichika visikai nra susiformavusi. Veikla, nukreipta nepilnamei psichik, gana greitai suformuoja atitinkamus elgesio stereotipus ir j vertinim. Visa tai sudaro vien i esmini aplinkybi, kodl nepilnameiai vaikai turi bti apsaugoti nuo kenksmingo poveikio, kurio pasekm - grubumas bei iaurumas, ir to rezultatas - nusikaltim padarymas. Lietuvoje jau gana ilg laik isilaiko labai negatyvi tendencija: beveik penktadalis vis iaikint nusikaltim padaryta nepilnamei vaik. 1991 1997 metais nepilnamei padaryt nusikaltim skaiius svyravo nuo 16,3 iki 19 procent vis padaryt nusikaltim. ia pat reikia prisiminti dar ir tai, kad apskritai nusikalstamumas per laikotarp iaugo daugiau negu dvigubai. Praktiniai darbuotojai ir nusikalstamumo statistika liudija vien labai negatyvi tendencij: jau kur laik nepilnamei vaik, padariusi nusikaltimus, i j ir sunkius, amius jaunja. I nepilnamei 14-18 met amiaus grups apie 1/3 padaro nusikaltimus bdami 14-16 met amiaus, nors, kaip yra inoma, daugelis BK straipsni nustato minimali patraukimo baudiamojon atsakomybn rib 16 met, o 14 met riba yra numatyta tik 16 nusikaltim. Visa tai leidia tvirtinti, kad teiss normos, kurios privalo utikrinti tinkam vaiko formavimsi, jo pozityvi socializacij, praktikoje realizuojamos ne visuomet. T pat galima pasakyti ir apie baudiamuosius statymus. Nors vairiuose BK skirsniuose tarsi ir utenka norm, privalani ukirsti keli neigiamam nepilnamei elgesio formavimuisi, deja, rezultatai kol kas akivaizdiai neatitinka statymo lkesi. Teisinio reguliavimo prasme viena i tokios situacijos prieasi gali bti ta, kad normos, kurios nepilnamet privalo apsaugoti nuo neigiamos takos ir reguliuoti jo nubaudim u padarytas veikas, i esms yra itirpdytos" visame teisiniame reguliavime ir praktikai jokios teisinio reguliavimo specifikos ioje srityje nra.Todl reikt pritarti vienai i BK projekto rengj grupi, pabandiusi sukoncentruoti daugum BK norm, vienaip ar kitaip saugani nepilnameius vaikus, vien savarankik skyri. Tai galt duoti pozityvi rezultat ne tik saugant nepilnamei teises, bet ir reguliuojant j baudiamj atsakomyb. BK 241 str. numatyt nusikaltim rinis obj ektas yra visuomens inicresai formuojant nepilnameio asmenyb. Papildomas objektas yra nepilnameio psichikos vystymasis, jo sveikata. Nukentjusiuoju visais atvejais yra nepilnametis, neturintis 18 met.

290

V I I I s k y r i u s

NUSIKALTIMAI EIMAI IR VISUOMENS DOROVEI

291

BK 241 str. dispozicijos 2 ir 3 dalyse nustatyti ne kvalifikuojamieji poymiai, o i esms savarankikos nusikaltim sudtys. Pagal tai ir bus analizuojami iame straipsnyje numatyt nusikaltimo sudi poymiai. BK 241 str. 1 d. baudiamoji atsakomyb nustatyta u nepilnameio traukim nusikalstam veikl, usiiminjim azartiniais loimais ar elgetavimu. Nusikaltimo o b j e k t y v i o j i pus pasireikia nepilnameio vaiko traukimu nusikalstam veikl, usiiminjim azartiniais loimais ar elgetavimu. [traukimas - kai panaudojami tam tikri bdai ir priemons, kad nepilnametis vaikas imtsi nusikalstamos veiklos, azartini loim ar elgetavimo. traukimo mint elges bdai gali bti labai vairs: a) vairs paadai. Tai paadas nuolat duoti tam tikr pinig sum atsisakyti tam tikros skolos dalies ar i viso skolos, apsaugoti nepilnamet konfliktinse situacijose nuo galimos alos, kad vyresni, stambesni ar iaip vyresni nesityiot, apsaugoti nuo galim kno sualojim jam padarymo ir pan.; b) apgauls bdu. Apgaul gali bti susijusi su ankstesne nepilnamei veikla, pvz., suinota apie jo anksiau padarytas neteistas veikas ir kaltininkas imasi uglaistyti" iuos dalykus, taip pat gali bti ir nereals paadai dl romantikos, vyrikumo, galimo kit asmen kerto ir pan. Bijodamas tariam padarini nepilnametis sutinka daryti nusikaltim ar kitas antivisuomenines veikas; c) grasinimo bdu. Gali bti grasinama susidoroti su juo paiu ar jam labai artimais monmis, padaryti jiems kno sualojim ar nuudyti, sunaikinti turt ir pan.; d) panaudojus atvir smurt: sumuus, surius, apnuodijus, nugirdius ir pan. Veiksm, kuriais siekiama, kad nepilnametis vaikas sutikt dalyvauti nusikalstamoje veikloje, be ivardyt gali bti gana daug ir vairi. J vis esm viena psichiniais ar fiziniais veiksmais sukelti nepilnameio nor dalyvauti nusikaltim daryme, loti azartinius loimus ar elgetauti. Nepilnametis, trauktas nusikalstam veikl, gali bti panaudojamas kaip vykdytojas, pvz., dl jo lieso sudjimo ir galimybs patekti pro nedidel skyl sandl, padjju siekiant pridengti" nusikaltimo darym ir pan. Taiau traukimas gali bti ir nekonkretizuotas. Vadinasi, nepilnameiui sutikus dalyvauti nusikalstamoje veikloje jis gali bti panaudojamas priklausomai nuo aplinkybi. Usiiminjimas azartiniais loimais gali pasireikti tiesiogiai nepilnameiui dalyvaujant loime, arba kaip pagalbininko, kai jis pasakinja, kokios prieininko kortos ar padeda juos apgauti loiant.

Elgetavimas - kai nepilnametis ieina gatv ar moni masinio susibrimo vietas ir prao imaldos. Poymis traukimas" baudiamojoje teisje paprastai aikinamas nevienareikmikai. I tikrj jame galima velgti tam tikr proces- veiksmus arba neveikim; dl to nepilnameiui vaikui kyla noras dalyvauti BK 241 str. 1 d. numatytuose veiksmuose. Taiau tas pats poymis gali reikti ir tam tikr rezultat - nukentjusiojo sutikim dalyvauti darant tam tikrus veiksmus ir dar daugiau - dalyvauti j daryme. Priklausomai nuo poymio traukimas" traktuots nusikaltimo sudtis bus arba formalioji, arba materialioji, [vertinus io nusikaltimo sudties poymius ir analogikos konstrukcijos nusikaltimo sudtis kituose BK straipsniuose, o ypa daromo nusikaltimo pavojingum, darytina prielaida, kad nusikaltimo poymis traukti nepilnamet nusikalstam veikl" yra realizuotas ne tik tada, kai nepilnameio smonje susiformavo nuostata daryti tam tikr nusikaltim, bet ir kai nepilnametis vienas ar kartu su kitais pradjo daryti nusikaltim. statymas nurodo, kad nepilnametis yra traukiamas nusikalstam veikl. Poymis veikla suponuoja nevienkartikum. Taiau tai nereikia, kad i anksto jau inoma, kiek nusikaltim bus padaryta. Jeigu jis tampa nusikalstamos grups dalyviu, tai savaime suprantama, kad vieno nusikaltimo padarymo neuteks. Nusikaltli grup paprastai suburiama didesniam nusikaltim skaiiui padaryti arba bandoma padaryti sudting nusikaltim, kai reikia daugelio asmen sutelkt pastang. Tokiu bdu sutikimas, o juolab dalyvavimas bent vieno i keli galim nusikaltim padaryme patvirtina aplinkyb, kad nepilnametis nusikalstam veikl yra trauktas. Jei nepilnametis traukiamas nusikaltimo padarym arba dalyvavo j padarant, baudiamoji atsakomyb u tokio nusikaltimo padarym jam atsiranda ne visuomet. Reikia prisiminti, kad nepilnameio patraukimui baudiamojon atsakomybn yra nustatyta emutin amiaus riba - 14 arba 16 met. Jeigu darant atitinkam nusikaltim nepilnametis neturjo nustatytos emuli ns amiaus ribos, jis nelaikomas nusikaltimo subjektu. nusikaltimo padarym gali bti trauktas nepilnametis, sulauks statymo numatyto baudiamojon atsakomybn patraukti amiaus, taiau dl apgauls, psichinio isivystymo ar kit aplinkybi nesuvokia savo darom veiksm pavojingumo, lodl jo veiksmuose kalts negalima nustatyti. Visais iais atvejais asmens padarytas nusikaltimas su savo veiksm nesuvokianio nepilnameio pagal-

292

V I I I s k y r i u s

NUSIKALTIMAI EIMAI IR VISUOMENS DOROVEI

293

ba bus laikomas kaip vykdytas per tarpinink, t. y. is asmuo bus laikomas io nusikaltimo vykdytoju. Nepilnametis, kuris pagal statym gali bti patrauktas baudiamojon atsakomybn, suaugusio asmens praomas dalyvauja nusikalstamoje veikloje ir tai suvokia, u savo nusikalstamus veiksmus atsako savarankikai. Asmuo, nepilnamet trauks nusikalstam veikl, traukiamas baudiamojon atsakomybn priklausomai nuo to, kokiu mastu buvo ie veiksmai padaryti. Suaugs asmuo kartu su trauktu nepilnameiu pabaigs padaryti nusikaltim yra baudiamas pagal dviej nusikaltim sutapt (BK 241 str. 1 d. u nepilnameio traukim nusikalstam veikl ir nusikaltim, kur jie padar kartu). Jeigu nepilnamet nusikalstam veikl trauk kitas nepilnametis, u atitinkamo nusikaltimo padarym jie baudiami kaip bendrininkai. traukimas nepilnameio azartinius loimus reikia, kad jis ims loti kortomis, kauliukais, rulete i pinig ar kit materialini vertybi.1 Jau buvo minta, kad azartinio loimo rezultatai i esms nepriklauso nuo aidjo sugebjim. J daniausiai nulemia atsitiktinumai. Taiau pats is procesas labai gadina nepilnameio elges, kultr ir kt. Danai bna, kad dl to nepilnameio smonje formuojasi godumas, savanaudikumas ir kt. negatyvs procesai. Danai dl to nepilnameiai praleidia usimimus mokykloje arba daro pravaiktas darbe. Ilotos pinig sumos sudaro prielaid lbauti, o prasilous ikyla problema, i kur paimti pinig atsiskaityti. Nusikaltimas yra baigtas, kai nepilnametis pradjo usiiminti azartiniais loimais. traukimas elgetavim bt tuomet, kai nepilnametis istumiamas gatv ar kitokias vieas moni susibrimo vietas prayti imaldos. is nusikaltimas gali bti ir tuomet, kai suaugs asmuo pats elgetauja, taiau, kad sukelt didesn gailest, yra lydimas vaiko (tikras ar tariamas neregys, tikras ar tariamas invalidas, kurio veiml stumia nepilnametis ir pan.) arba gali bti ir taip, kad pats nepilnametis vaikas pateikiamas kaip pasigailjimo vertas objektas, ir taip padidja rinkliavos galimybs (pvz., motina su naujagimiu ar maameiu). Nusikaltim reikt laikyti baigtu, kai yra rodyta suaugusiojo elgesio sistema, siekiant priversti nepilnamet elgetauti.
Plaiau apie azartinius loimus r. io vadovlio p. 307.

Kartu reikt paymti, kad iuo metu tiek pats elgetavimas, tiek ir nepilnameio traukimas elgetavim i esms yra toleruojamas. Visi traukimo nusikalstam veikl, azartinius loimus arba elgetavim veiksmai yra padaromi tiesiogine tyia. Vadinasi, kaltininkas suvokia, kad tam tikru bdu ar priemonmis veikia nepilnamet vaik, nori tam tikru bdu pakeisti jo elges, kad is pradt nusikalstamai elgtis, loti azartinius loimus ar elgetaut. Motyvai, kodl jis taip elgiasi, gali bti labai vairs: varganas gyvenimas, tai yra priemon pagerinti pragyvenim ir kt. Taiau tai esmins reikms veikai kvalifikuoti neturi. Motyvas gali turti reikms vertinant kaltininko asmenyb ir skiriant bausm. io nusikaltimo subjektas - pilnametis asmuo. Jeigu nepilnametis kalba kit nepilnamet padaryti bet kuri i aukiau nurodyt veik, u tokius veiksmus jis neatsako, iskyrus nusikalstamos veikos padarym. Taiau iuo atveju i esms skirsis veikos kvalifikavimas. Tai gali bti vertinta tik kaip kurstymas ar padjimas padaryti nusikaltim. Kaip rodo praktika, nepilnamet traukiant aukiau mint veik padarym daug prisideda asociali tv bkl, o kartais ir tiesioginis j noras, kad nepilnametis bt panaudotas kaip priemon udirbti tam tikr pinig sum ar gyti kit turt. U veikas, numatytas BK 241 str. 1 d., baudiama laisvs atmimu iki penkeri met. BK 241 str. 2 d. numatyta baudiamoji atsakomyb u kit nepilnameio sveikatai pavojing veik- nepilnameio nugirdym. Visuotinai yra pripaintas alingas alkoholio poveikis mogaus organizmui. Dar didesn pavoj alkoholis kelia nepilnameio sveikatai. Dl to gali bti ne tik neprognozuojami jo veiksmai, bet ir gali atsirasti neigiam padarini jo sveikatai. io nusikaltimo o b j e k t y v i o j i pus reikia, kad nepilnametis vartojo alkoholinius grimus ir dl to apgirto. Pagal io straipsnio prasm nepilnameio girtumo laipsnis reikms neturi. Gali tai bti paprastas ar net patologinis girtumas. Taip pat neturi reikms nepilnameio nugirdymo bdas: ar jam buvo pasilyta alkoholini grim, ar buvo priverstas igerti ir t. t. Nepilnameio girtumo laipsnis nusikaltimo kvalifikavimui esmins reikms neturi. Nusikaltimo sudtis yra materialioji, jis yra baigtas, kai nepilnametis apsvaigo nuo alkoholini grim.

294

V I I I s k y r i u s

NUSIKALTIMAI EIMAI IR VISUOMENS DOROVEI

295

Nusikaltimo subjektyviosios puss poymis - kalt yra tiesiogin tyia, o dl pasekmi (nepilnameio apsvaigimo) - netiesiogin tyia ar neatsargumas. Kaltininkas suvokia, kad duoda, kalba, patarinja, kaip vartoti alkoholinius grimus, ir nori arba smoningai leidia, kad nepilnametis igrs apsvaigt. Nusikaltimo subjektas iame nusikaltime yra specialusis. Vadinasi, yra tam tikras ryys tarp nusikaltlio ir nukentjusiojo. statymas nurodo bendrj poym - nuo kurio nepilnametis priklauso tarnybikai. Kaip minta, tarnybinis priklausomumas - tai meistro ir mokinio, mokytojo ir moksleivio, praktikos vadovo ir praktikanto, virininko ir pavaldinio bei kt. santykiai. Vadinasi, nepilnametis yra pavaldus dl profesini, tarnybini santyki ir atitinkamai privalo elgtis. Tai smarkiai susilpnina nepilnameio atsisakymo gerti alkoholinius grimus pozicijas. U veikas, numatytas BK 241 str. 2 d., baudiama laisvs atmimu iki dvej met arba pataisos darbais tam paiam laikui, arba bauda. BK 241 str. 3 d. nustatyta baudiamoji atsakomyb u nepilnameio traukim girtavim. iuo atveju i dispozicijos analizs visikai aiku, kad tokioje veikoje turi bti veiksm sistema. Kitaip tariant, kaltininkas nepilnameiui turt silyti igerti tris ir daugiau kart. Dl to nepilnameio smonje jau gali susiformuoti ir protis igerti alkoholini grim. Tai, inoma, negali nepakenkti jo sveikatai. Dl to gali prasidti nepilnameio asmenybs degradacija. Dl dano alkoholini grim vartojimo j i s gali pradti vengti pamok, darbo ir pan. Nusikaltimas yra baigtas, kai nepilnametis bent 3 kartus buvo trauktas girtavim. Nusikaltimo s u b j e k t y v i o s i o s puss poymis - kalt yra tiesiogin tyia. Kaltininkas suvokia, kad bet kokiu bdu (kalbinjimu, grasinimu, silymu, praymu ir pan.) nepilnametis skatinamas gerti, ir to nori. Be to, kaltininkas suvokia, kad toks jo elgesys duos atitinkam rezultat - nepilnametis igers ne vien kart. Tokio rezultato jis ir nori. io nusikaltimo subjektu gali bti kiekvienas 18 met asmuo. Neretai tokius veiksmus padaro tvai, pastami ar virininkai, kuriems yra pavaldus nepilnametis, ar bendradarbiai. U veikas, numatytas BK 241 str. 3 d., baudiama laisvs atmimu iki penkeri met. Nepilnameio traukimas j ne medicinin vaist ir kit priemoni, sukeliani apkvaiim, vartojim (BK 2411 str.). Pirmiausia pabrtina, kad

vien nepilnameio lenkimas vartoti psichotropines ar narkotines mediagas utraukia labai griet baudiamj atsakomyb, numatyt BK 232 5 str. 3 dalyje. Kaip galima suprasti anksiau mint BK 232 5 str. 3 d. ir nagrinjam BK 241' str., pastaruoju atveju turima galvoje, kad nepilnametis yra traukiamas ne narkotini ar psichotropini mediag, bet paprastesni, maiau apribot vaist ar kit buityje naudojam chemini preparat vartojim. Tam tikru bdu juos pavartojus, jie gali sukelti nepilnameio apkvaiim. Taigi io nusikaltimo tiesioginis objektas yra nepilnameio fizinis arba psichinis vystymasis, jo sveikata. Nusikaltimo objektyvioj i p u s - veika pasireikia aktyviais veiksmais. Nepilnametis gali bti kalbinjamas, duodama vaist ar atitinkam priemoni ibandymui", reikalaujama, prievarta sugirdomi vaistai, nuo kuri nepilnametis gali apsvaigti, ar kitomis priemonmis sukeliamas apkvaiimas. Gana danai pasakojama, kokia palaiminga" bsena apima pavartojus vaist ar kit priemoni ir todl siloma t pat padaryti ir nepilnameiui. Kad nepilnametis sutikt pavartoti vaist ne medicinos tikslais ar kit priemoni, gali bti pavartotas ir antaas. Bauginama, kad jeigu nepilnametis nesutiks ibandyti vaist ar kit priemoni, tam tikros inios bus perduotos tvams ar mokytojams. traukiamojo nemedicinin vaist ar kit priemoni vartojim amius gali bti labai vairus - nuo 7-8 iki 18 met. Nusikaltimas yra baigtas, kai nepilnametis pasiduoda kalbinjamas ar kitokio pobdio veiksmams, sutinka pavartoti minim vaist ar kit priemoni ir bent kart juos pavartojo. Taigi galima tvirtinti, kad nusikaltimo sudtis yra materialioji. Ar dl to nepilnametis pajuto apkvaiim, ar ne, reikms neturi. Kartais toks vaist ar kit priemoni pavartojimas sukelia nepilnameiui sunki padarini sveikatai. Jeigu dl to nepilnametis buvo susargdintas, veika, kaip atitinkanti idealij sutapt, turt bti kvalifikuojama pagal BK 111116 str. priklausomai nuo padarini ir pritaikytas BK 241' str., numatantis atsakomyb u traukim ne medicinin vaist vartojim. traukimo ne medicinin vaist vartojim su bj e k ty vi oj i pus -kalt padaroma tyia (tiesiogine arba netiesiogine). Pats nepilnameio traukimas nemedicinin vaist vartojim yra vienas tyinis ar keii tyiniai veiksmai. Dl padarini yra netiesiogin tyia arba neatsargumas. Jeigu traukdamas nepilnamet ne medicinin vaist ar kit mediag vartojim kalti-

296

V I I I s k y r i u s

NUSIKALTIMAI EIMAI IR VISUOMENS DOROVEI

297

ninkas turjo special tiksl padaryti kno sualojim ar nuudyti, tokiu at veju veik reikt kvalifikuoti kaip sutapt. Motyvai, kuriais vadovavosi kal tininkas, esmins reikms neturi. Taiau emos paskatos gali bti vertin tos skiriant kaltininkui bausm. Nusikaltimo subjektas - pakaltinamas 18 met asmuo. U veikas, numatytas BK 241' str., baudiama laisvs atmimu iki- pen keri met. Vengimas ilaikyti vaikus (BK 125 str.). Materialins pagalbos nesu teikimas, turint pareig tai daryti, gali sukelti pavoj to mogaus, kuriam materialin pagalba turi bti teikiam sveikatai. Baudiamasis kodeksas to kias veikas laiko nusikaltimais ir reglamentuoja atsakomyb u vengim i laikyti vaikus bei tvus. Piktybinis tvo ar motinos vengimas pagal teismo sprendim arba teis jo nutarim mokti las vaikams ilaikyti baudiamas laisvs atmimu iki dvej met arba pataisos darbais iki vieneri met (1 d.). Ta pati veika, pa daryta asmens, turinio teistum u vengim mokti pagal teismo sprendiarba m teisjo nutarim las vaikams ilaikyti, baudiama laisvs atmi iki mu ketveri met (2 d.). Lietuvos Respublikos santuokos ir eimos statymas pareigoja tvus i laikyti savo nepilnameius vaikus, taip pat nedarbingus pilnameius vaikus, kuriems reikia materialins pagalbos. Ilaikyti vaikus yra civilin pareiga, ir jos nevykdymas beslygikai baudiamosios atsakomybs nesukelia. Baudia mas tik piktybinis vengimas ilaikyti savo vaikus, t. y. esant sigaliojusiam teismo sprendimui ar teisjo nutarimui mokti nustatyto dydio alimentus savo vaikui ar vaikams ilaikyti. Nusikaltimo objektas - vaiko sveikata, normalus jo vystymasis. Objektyviosios puss poymiai. Tai yra teismo sprendimo ar nu tarimo mokti alimentus vaikui ilaikyti nevykdymas. Nusikaltimas gali b ti ireiktas faktiku ios pareigos nevykdymu arba vykdymu tik i dalies, mokant maesnes sumas, nei privalu mokti. Nra nusikaltimo, kai asmuo, i kurio priteisti alimentai savo vaikui ilaikyti, ios pareigos nevykdo dl pateisinam prieasi - nedirba dl ligos, mokymosi, bedarbysts, t. y. ne turi pajam dl pateisinam prieasi. Jeigu asmuo vengia dirbti, simuliuoja lig, bedarbyst arba dirba nelegaliai, arba apgauls bdu apskritai vengia mokti alimentus, arba i dalies, t. y. galdamas vykdyti teismo sprendim smoningai ilg laik arba sistemingai, piktybikai jo nevykdo, jis atsako u vengim ilaikyti vaikus. statyme nra apibrta, k reikia ilg laik ir sis-

temingai. Praktikai ilgu laiku laikytini atvejai, kai kaltininkas tris mnesius i eils arba tris mnesius per metus vengia mokti alimentus arba moka tik dal j. Subjektyviosios puss poymiai. Vengimas ilaikyti vaikus yra ty inis nusikaltimas, nes kaltininkas piktybikai, t. y. smoningai, inodamas savo pareig, kad yra teismo sprendimas dl aliment ir galdamas t pa reig vykdyti, jos nevykdo ilg laik arba sistemingai. Subjektu gali bti tiek vaiko tvas, tiek motina, jeigu i j priteista, jiems paskirta mokti alimentus vaikui ilaikyti. Tvais laikomi tiek kraujo tvai, skaitant tuos, kuri tvyst nustatyta teismo, tiek pagal statym tu rintys tv pareigas - vaikintojas, patvis, pamot. Tvysts teisi atmi mas nealina pareigos ilaikyti savo vaikus. Kiti asmenys, ne tvai, nors ir privalantys ilaikyti nepilnamet ar nedarbing mog ir teismo pareigoti mo kti alimentus, pagal BK 125 str. neatsako. Kadangi specialios normos, i skyrus vengim ilaikyti tvus, Baudiamajame kodekse nra, jie u savo pareigos nevykdym baudiamja tvarka neatsako. nusikaltim kvalifikuoja teistumas u vengim ilaikyti vaikus, jeigu jis nra inyks ar panaikintas. Vengimas ilaikyti tvus (BK 126 str.). Piktybinis vengimas mokti pa gal teismo sprendim las nedarbingiems tvams ilaikyti baudiamas pa taisos darbais iki vieneri met arba utraukia visuomeninio poveikio moni prie taikym. Vengimas ilaikyti tvus yra labai panaus, taiau lengvesnis ir gerokai retesnis nusikaltimas nei vengimas ilaikyti vaikus. Vaik pareiga ilaikyti savo nedarbingus ir paramos reikalingus tvus reglamentuota Lietuvos- Res publikos santuokos ir eimos kodekse, o piktybinis ios pareigos - teismo sprendimo mokti las tvams ilaikyti nevykdymas yra nusikaltimas. io nusikaltimo objektas - tv sveikata, normali egzistencija. Nedar bingais ir reikalingais paramos nukentjusiaisiais pripastami tvai (tvas, mo tina), kurie dl amiaus, invalidumo, ligos negali dirbti ir neturi i ko gyven ti, neturi nei pajam, nei turto. Nukentjusiaisiais nepripastami tvai, nors ir reikalingi materialins paramos, taiau patys veng ilaikyti vaik. O bjektyviosios ir subjektyviosios puss veikos poymiaitapats vengimo ilaikyti vaikus poymiams. Nusikaltimo subjektas -pilnameiai darbingi vaikai (snus, dukt, tik ri ir vaikinti), jeigu jiems yra siteisjs teismo sprendimas teikti l t vams ilaikyti. U vengim ilaikyti kitus asmenis, ne tvus ar statyme jiems

298

V I I I s k y r i u s

NUSIKALTIMAI EIMAI IR VISUOMENS DOROVEI

299

prilygintus (brol tet, senelius, sutuoktin), nors ir esant analogikam teismo sprendimui, baudiamoji atsakomyb nekyla. Pagrobimas arba sukeitimas vaiko (BK 127 str.). Pagrobimas svetimo vaiko arba sukeitimas savanaudiku tikslu ar dl kitoki em paskat baudiamas laisvs atmimu iki eeri met. Vaiko pagrobimas, skaitant atvejus, kai vietoj pagrobtojo paliekamas kitas, laikomas neteisto laisvs atmimo rimi. BK 127 str. yra specialioji norma BK 131 str. atvilgiu. Tiesa, i sudtis turi kelis specifinius poymius, ne visai sutampanius su bendrosios normos poymiais. io nusikaltimo obj ektas skiriasi nuo neteisto laisvs atmimo objekto tuo, kad vaiko laisv yra reliatyvi, ribota, be to, jis gali ir nesuvokti savo bkls. Vaiko pagrobimu pirmiausia ksinamasi normal jo vystymsi, be to, tv, globj teises, j interesus. Nukentjusiuoju gali bti ti k vaikas. Vaiku laikomas mogus, neturintis 14 met, ir paauglys, ir naujagimis. Vyresnio paauglio pagrobimas yra neteistas laisvs atmimas (BK 131 str.). Objektyviosios puss poymiai. Pagrobimas yra slaptas, atviras, skaitant smurtin, apgauls bdu ar piktnaudiaujant pasitikjimu vaiko pamimas savo inion i tv, globj, vaik staigos ir pan., turint tiksl laikyti j savo nuoira parinktoje vietoje, taip pat paklydusio, atsitiktinai atsidrusio be prieiros vaiko sulaikymas tuo paiu tikslu ar jo pasilikimas savo inioje turint pareig perduoti. Vaiko sutikimas ar nesutikimas, jeigu jis ir suvokia vykio prasm, veikai vertinti neturi reikms. Svarbu, kad vaikas paimamas ar sulaikomas savo nuoira prie tv, globj ar kit asmen, kuri inioje jis buvo, vali ar be j inios. Jeigu pagrobiant vaik ar laikant pagrobt padaroma ala jo ar kit asmen sveikatai, nuosavybei, veika traktuojama kaip nusikaltim sutaptis. Vaikas turi bti svetimas, vaiko sukeitimas yra pagrobimo apgauls bdu forma - kai pagrobiamas vaikas, paprastai naujagimis, ir pakeiiamas kitu. Subjektyviosios puss poymiai. is nusikaltimas padaromas tik tiesiogine tyia. Kaltininkas suvokia, kad pagrobia ar sukeiia svetim vaik, ir siekia tai padaryti. Btinas subjektyviosios puss poymis - savanaudikas tikslas (gauti turtins naudos, perduoti kitiems) arba kitos emos paskatos. Tai gali bti kertas tvams, pavydas ar panaios, prietaraujanios moralei, dorovei paskatos. Tokiomis laikytinas ir bevaiks eimos siekis sigyti ir auginti kaip savo pagrobt svetim vaik. Jeigu vaikas pagrobiamas vadovaujantis ne savo, o vaiko interesais, tikrais ar sivaizduojamais, pavyzdiui, siekiant apsaugoti j nuo blogo poveikio, skriaudimo, i meils jam, ypa kai tai padaro seneliai, kiti giminaiiai, veika nesudaro vaiko pagrobimo sudties, tai gali bti

savavaldiavimas (BK 214 str.). Vaiko pagrobimas, kai yra turto prievartavimo ar kait pamimo poymi, sudaro nusikaltim nuosavybei arba tai yra kait pamimas. Vaiko pagrobimas turint tiksl j seksualiai inaudoti, priversti usiimti prostitucija ar kitais tikslais, atitinkaniais prekybos monmis (BK 1313 str.) poymius, kvalifikuotinas kaip i nusikaltim sutaptis. Vaiko pagrobimo subjektas negali bti motina, tvas, vaikintojai. Neteistas savo vaiko, esanio kit asmen inioje, pagrobimas i sutuoktinio, vaik staigos ar kito globjo gali sudaryti nusikaltimo valdymo tvarkai -savavaldiavimo (BK 214 str.) sudt. Lindyni laikymas ir svadavimas (BK 239 str.). Kai kuri moni ydos ir dl to labai tragikai susi klostantys j likimai gana danai tampa kit moni pasipelnymo altiniu. vairs vertelgos narkomanams paprastai parpina narkotik ir, atsiradus psichologinei priklausomybei, sudaro slygas jiems vartoti. Azartiniams loimams kuriami legals ir nelegals vairaus tipo azartini loim namai, seksualiniams poreikiams tenkinti vienamiai ir kt. Kaip rodo visuomens vystymosi raida, tai permanentiniai moni poreikiai, nedaug priklausantys nuo visuomens santvarkos, kultros ir kt. aplinkybi, taiau beveik visuomet sudarantys plaias galimybes klestti tam tikram verslui. Skirtumas tik tas, kad vienais atvejais is verslas yra legalus, kitais - nelegalus. Plaiausiai pasaulio praktikoje yra legalizuoti azartiniai loimai, daugelyje valstybi prostitucija yra legalizuota ir todl steigiami vienamiai, taiau beveik visose Europos valstybse yra draudiama kurti narkotikams vartoti namus ar patalpas. Lietuvoje iuo metu nra legalizuotas n vienos ries aukiau mint paslaug tenkinimo verslas. Taiau tai nereikia, kad tokios staigos neveikia nelegaliai. Kai kuri politik teigimu, vien Vilniuje veikia apie 15 nelegali loimo nam, kurie surenka nuo 100 iki 500 milijon lit pelno. Manoma, kad ne maiau yra ir nelegali vienami. Visos toki paslaug teikimo formos iuo metu pagal baudiamuosius ir administracini teiss paeidim kodeksus turi bendr pavadinim - lindyns. Tai slyginis pavadinimas, kuris visikai nereikia, kad asmuo, pateks nelegalius azartini loim namus ar pogrindin vienam, pirmiausia patenka nevalyv aplink su apiplyusiais j organizatoriais ar namiais. Lindyn baudiamosios teiss prasme - tai gyvenamoji ar negyvenamoji patalpa, specialiai rengta ar tiesiog naudojama narkotik ar kit kvaiinani priemoni naudojimui, azartiniams loimams ar seksualiniams poreikiams tenkinti.

300

V I I I s k y r i u s

NUSIKALTIMAI EIMAI IR VISUOMENS DOROVEI

301

Todl lindyni ir svadavimo pagrindinis objektas yra visuomens dorov, fakultatyvinis objektas gali bti konkrei asmen sveikata, jeigu asmuo tapo priklausomu nuo narkotik ar buvo ikils realus pavojus susirgti venerine liga, nuosavyb ir kt. Nusikaltimo dalykas yra lindyns narkotinms priemonms ir alkoholiniams grimams vartoti, azartiniams loimams ar seksualiniams poreikiams tenkinti. BK 239 str. dispozicija turi 4 dalis. Kartu pabrtina, kad kiekviena paskesn dalis numato ne ankstesnje nusikaltimo sudtyje kvalifikuojamus poymius, bet i esms apima 4 savarankikus nusikaltimus. Todl kiekvien i iame straipsnyje numatyt nusikaltim reikia nagrinti atskirai. BK 239 str. 1 d. numatyta baudiamoji atsakomyb u apkvaiinim vaistais ir kitomis narkotinms nepriklausaniomis priemonmis lindyni organizavim, laikym arba patalp iems tikslams suteikim. Btina pabrti, kad BK 239 str. 1 d. numatyt nusikaltim reikia skirti nuo BK 2324 str. numatyto lindyni psichotropinms ar narkotinms mediagoms vartoti organizavimo ar laikymo bei BK 241' str. numatytos atsakomybs u nepilnamei traukimo ne medicinin vaist ir kit priemoni, sukeliani apkvaiim, vartojim. Taigi BK 239 str. 1 d. nusikaltimo dalykas yra vairs vaistai, kurie gali daryti poveik mogaus psichikai (sukelti haliucinacijas, apkvaiim, apsvaigim ir pan.), taip pat vairios chemins mediagos, kurios gali veikti mogaus psichik (pvz., haliucinacijas, apkvaiim ir pan.), tarp kuri gali bti prekursoriai ar buityje vartojamos mediagos. io nusikaltimo objektyviosios puss poymis - veika pasirei kia: 1) lindyni organizavimu; 2) lindyni laikymu; 3) patalp suteikimu apkvaiimo tikslais vartoti vaistus, narkotinms mediagoms nepriklausanias priemones. Lindyns organizavimas - tai bet kokia veikiajai sukurti, rengti (nupirkti baldus, rang nenarkotini priemoni vartojimui ir pan.), traukti asmenis i priemoni vartojim, organizuoti i lindyni apsaugos sistem: numatyti priemones, kurios leist ilgiau toki patalp neiaikinti ir kt. Nusikaltimas iuo atveju baigtas nuo organizacini veiksm pradios, nepriklausomai nuo to, ar lindyn pradjo funkcionuoti, ar ne. Lindyns laikymas - tai patalp iskyrimas apkvaiinimo priemonms vartoti, i patalp tvarkymas, mokesio i asmen, kurie ten ateina, mimas, apkvaiinimo priemoni vartotojams suteikimas ir kt.

Patalp suteikimas - kai pastato ar buto eimininkas suteikia patalpas naudotis kaip lindyne. Jis nra atsakingas u i patalp tvark, apsaug ir pan. Daniausiai tokios patalpos lindyns organizatoriaus yra nuomojamos, ir nuomotojas ino, kokiems tikslams jos yra inuomotos. Nusikaltimas yra baigtas nuo to momento, kai patalpos iems tikslams pradtos naudoti. Nusikaltimo subjektyvioji pus pasireikia tiesiogine tyia. Kaltininkas suvokia, kad organizuoja lindyn, j laiko ar suteikia patalpas tokiems tikslams, ir to nori. Koki dl to atsiranda padarini monms, kurie lankosi lindynje ar patalpoje ir vartoja kvaiinanias priemones, kaltininkui nerpi. Subjektas - pakaltinamas 16 met asmuo. Kaltininkas gali arba organizuoti lindyn, arba j laikyti. Jeigu jis j organizavo ir paskui laik, inkriminuojami abu poymiai. U veikas, numatytas BK 239 str. 1 d., baudiama laisvs atmimu iki dvej met arba pataisos darbais tam paiam laikui, arba bauda. BK 239 str. 2 d. numatyta baudiamoji atsakomyb u azartini loim, itvirkavimo arba alkoholini grim vartojimo lindyns laikym. Baudiamoji atsakomyb atsiranda tuomet, kai u aukiau mintas veikas asmuo jau buvo baustas administracine nuobauda (administracin prejudicija). Azartinis loimas yra toks, kai loimo laimjimas ar pralaimjimas yra atsitiktinis ir beveik nepriklauso nuo loimo dalyvi sugebjimo loti. Tai loimai kortomis (dvideimt vienas, pokeris, preferansas ir kt.), kauliukais, metaliniu pinigu (jis imetimas vir ir nukrenta sutartja puse), totalizatoriumi, rulete ir t. t. Azartinis kils i prancz kalbos odio Hasard -nuotkis, atsitiktinumas: tai ir bdinga iems loimams. 1 iuo atveju nusikaltimo objektas yra visuomens moral. Nusikaltimo dalykas - lindyns azartiniams loimams. Nusikaltimo objektyviosios puss - veikos poymis ioje sudtyje sukonstruotas tik kaip lindyni laikymas. Laikymo samprata buvo pateikta nagrinjant io straipsnio 1 dalies atitinkam poym. iuo atveju esmini skirtum nra. Pabrtina toji aplinkyb, kad iuo atveju yra trunkamoji veika. Todl ios veikos iaikinimas ir administracins nuobaudos paskyrimas spja kaltinink nutraukti iuos veiksmus, taiau jis tai nereaguoja arba kur laik neveiks, vl per vienerius metus atgaivina savo nusikalstam veik. Tuo
Plaiau azartiniai loimai apibdinami nagrinjant BK 239' str.

302

V I I I s k y r i u s

NUSIKALTIMAI EIMAI IR VISUOMENS DOROVEI

303

atveju, kai nuo administracins nuobaudos paskyrimo prajo daugiau kaip vieneri metai, senaties terminas panaikina administracin prejudicij, ir pagal statym norint patraukti asmen baudiamojon atsakomybn, btina pirmiau j nubausti administracine nuobauda. Kaip ir kitais atvejais, kur yra numatyta administracin prejudicij, kyla klausimas, ar ji turi bti ir po to, kai asmuo buvo nuteistas kriminaline bausme, ir j atliks vl usim ia nusikalstama veika. Susiklosiusi teism praktika rodo, kad iuo atveju kriminalin bausm nepakeiia administracins prejudicijos. Nusikaltimo objektyviosios puss poymis yra platesns apimties. Jis numato kelis lindyni variantus: azartini loim, itvirkavimo arba alkoholini grim vartojimo. Taiau galimi atvejai, kai kaltininkas skirtingose vietose turi lindynes azartiniams loimams ir itvirkavimui ar alkoholiniams grimams vartoti, arba tokia lindyn yra universali: joje suteikiamos visos ivardytos paslaugos. Tuo atveju, kai kaltininkas laiko kelias lindyni ris arba vienoje suteikiamos kelios paslaugos, jam turi bti inkriminuoti atitinkami alternatyvs poymiai kaip realioji arba idealioji sutaptis. Nusikaltimo s u b j e k t y v i o s i o s puss poymis - kalt yra tiesiogin tyia. Kaltininkas suvokia, kad laiko lindyn, ir to nori. Lindyns laikym, kaip ir ankstesnje dalyje, atitiks aptartasis sistemingumo poymis (aptarnauti 3 klientai arba vienas ir tas pats klientas lanksi 3 ir daugiau kart). Nusikaltimo subjektas - pakaltinamas 16 met asmuo. Jeigu lindyn laikantis asmuo loimo automatu arba kitok loim loia apgaudindamas, jo veiksmuose gali bti velgtas sukiavimas. U veikas, numatytas BK 239 str. 2 d., baudiama laisvs atmimu iki ketveri met arba bauda. BK 239 str. 3 d. numatyta baudiamoji atsakomyb u svadavim prostitucijai. Tai klient parpinimas prostitutei arba klientams suteikimas galimybs pasirinkti lytiniams santykiams prostitut. Nusikaltimo objektas - visuomens moral. Nusikaltimo objektyviojoje pusje paprastai yra iskiriami du veikos variantai: svadavimas ir suteneriavimas. Svadavimas - tai u pinigus ar nemokamai klient parpinimas prostitutei. Dabartins lietuvi kalbos odyne nurodoma, jog svadavimas - taftarpininkavimas suvedant vyr ir moter amoralius meils santykius".1 Taiau i samprata nevisikai atitinka laikme1

t, kadangi visuomenje gana plaiai paplits homoseksualizmas. 1 Anot vien autori, svadaujant nra btinas veiksm, kuriais asmenys suvedami lytinei aistrai tenkinti, sistemingumas. Kaltininkui utenka ir vieno asmen suvedimo lytiniam aktui. Taiau kiti autoriai teigia, jog^sistemingumas - btinas svadavimo poymis. J nuomone, svadavimu turi bti suprantami sistemingi, ilgalaikio pobdio veiksmai, suvedinjant asmenis lytikai santykiauti, turint i to materialin naud. 2 Reikt atsivelgti tai, kad statym leidjas reglamentuoja ne paprast simyljusi asmen suvedim lytinei aistrai tenkinti, bet asmen suvedim prostitucijai. Todl tokiam svadavimui sistemingumas nra btinas. Nors kita vertus, jeigu svadavim velgtume kaip prostitucijos verslo organizavimo form, tuomet jis turt bti vykdomas sistemingai. Svadavimo atveju gaunama materialin nauda gali ir nebti pagrindinis svadautojo pragyvenimo altinis. Pavyzdiui, padavjas restorane alia pajam, gaut i svadavimo, gauna pastov atlyginim u darb. Speciali svadavimo forma yra svadavimas usiimti prostitucija kitoje valstybje. i forma gali pasireikti tiek asmen svadavimu verstis prostitucija usienio valstybse, tiek j gabenimu i kitos valstybs Lietuv v Tarptautini odi odyne nurodyta, kad utener& - tai prostituts mei^ i lis, gyvenantis i jos udarbio. 3 Taigi skirtingai nuo svadavimo, suteneryst yra gyvenimas i l, gaut i prostitucijos. Svadavimas ir suteneryst skiriasi pagal veikos intensyvum. Jei svadavimu gali bti laikomas ir vienkartinis asmen suvedimas prostitucijai, tai suteneryst yra labiau pa+ vojinga veika, kuri asmuo, gyvenantis i kito prostitucijos, daro sisteminf gai. Sutenerystei bdingas organizuotumas - kaltininkas usiima prostitui paslaug reklama, klient iekojimu, prostitui teisi gynimu, pajam, gaut i prostitucijos, tvarkymu ir investavimu. Tai gali bti paslpta po vairi form veikla: teikiamos masao paslaugos, prostitut kaip palydov kartu su klientu dalyvauja pobviuose ir pan. Tokiu atveju galima bt velgti dviej nusikaltim sutapt: udraustos veikos ir svadavimo. Kaip veika svadavimas gali pasireikti kalbinjimu, pasimatym organizavimu, patalp lytiniams santykiams atlikti suteikimu. Pastarasis atvejis gali sudaryti itvirkavimo lindyns poym ir bti kvalifikuojamas savarankikai.
1 Amerikiei mokslininkai yra tos nuomons, kad 4-7 procentai j alies gyventoj lai ko save homoseksualiais. Atlikus tyrimus Suomijoje, buvo gauti panas skaiiai. 2 Sovetskoje ugolovnoje pravo. astj osobennaja. Moskva, 1981, p. 413; LTSR baudia mojo kodekso komentaras. Vilnius, 1989, p. 398. 3 Tarptautini odi odynas. Vilnius, 1985, p. 473.

Dabartins lietuvi kalbos odynas. Vilnius, 1993, p. 679.

304

V I I I skyrius

NUSIKALTIMAI EIMAI IR VISUOMENS DOROVEI

305

Svadavimo subjektyviosios puss - kalts poymis yra tiesiogin tyia. Kaltininkas suvokia, kad suveda du asmenis lytiniams santykiams atlikti, ir to nori. iame nusikaltime esmins reikms gali turti nauda. Ji gali pasireikti ne tik dalies pinig pamimu i paslaug apmokjimo, bet ir naudos kitokia forma: turti nuolatinius lytinius santykius ir pan. Svadautoju gali bti pakaltinamas 16 met asmuo. Taiau jeigu prostitucijai svadauja nepilnamet, svadautojas gali bti tik pilnametis asmuo. U svadavim prostitucijai baudiama laisvs atmimu iki penkeri met arba bauda. BK 239 str. 4 d. numatyta atsakomyb u nepilnameio ar priklausomo asmens traukim prostitucij. Kaip ir ankstesnje dalyje, io nusikaltimo pagrindinis objektas yra visuomens moral, o papildomas - nepilnameio fizinis ar psichinis vystymasis, suaugusio asmens garb ir orumas, asmeninio gyvenimo nelieiamumas. Nukentjusiuoju yra nepilnametis vyrikos ar moterikos lyties arba vienaip ar kitaip priklausomas asmuo. Taigi statymas numato, kad io nusikaltimo nukentjusiu asmeniu gali bti: a) nepilnametis; b) materialiai priklausomas; c) tarnybikai priklausomas; d) kitaip priklausomas. Prostitucija - tai nevienkartiniai seksualiniai santykiai u atlyginim. Tradicikai jie buvo suvokiami kaip vyro ir moters lytiniai santykiai. iuo metu gana paplit seksualiniai santykiai tarp moter ir tarp vyr (homoseksualin prostitucija). Atlyginimas daniausiai yra pinigai, taiau gali bti ir daiktai (papuoalai, rbai ir kt.). ie santykiai yra tarp vairi asmen, taiau partner renkasi tik asmuo, apmokantis seksualinius santykius. Antrojo partnerio galimybs ia prasme yra ribotos. Apmokjimo slygos u seksualinius santykius nustatomos i anksto. Seksualiniai santykiai u atlyginim paprastai yra sistemingi ir priklauso nuo paklausos. Taigi vienkartiniai ne u atlyginim seksualiniai santykiai prostitucija nelaikomi.1 Nepilnameio traukimas prostitucij reikia, kad vyrikos ar moterikos lyties asmuo yra traukiamas prostitucij, t. y. lytinius santykius u tam
1 Usienio valstybi baudiamj statym apvalga rodo, kad baudiamoji atsakomyb daugelyje ali paprastai yra numatyta ne u pai prostitucij, bet u vairias prostitucijos verslo organizavimo formas. Vienose alyse i veika kriminalizuojama plaiau (Danija, Pranczija), kitose - atsakomyb atsiranda tik u svadavim ar traukim prostitucij (Austrija, Suomija). Taiau kai kuriose valstybse tai legalus statymais apribotas verslas (Vokietija), kitose - kriminalinis nusikaltimas (JAV). Pamintina tai, kad tik nedaugelyje BK yra numatyta atsakomyb u homoseksualij prostitucij (Argentina, Kosta Rika).

tikr apmokjim. Jeigu nepilnametis, kuris yra traukiamas prostitucij, yra nesubrends ir neturi 16 met, seksualiniai santykiai papildomai per nukentjusj gali bti kvalifikuojami kaip lytinis santykiavimas su lytikai nesubrendusiu asmeniu (BK 120 str.). Maamei vaik traukimas prostitucij gali bti kvalifikuotas papildomai, kaip maameio tvirkinimas (BK 121 str.) ar net iaginimas (BK 118 str.). Suaugusio asmens (vyro ar moters) traukimas prostitucij gali bti susijs su tam tikra priklausomybe. Materialiai priklausomas gali bti ilaikomas asmuo arba kai nusikalstama grup ilaiko asmen ar nusikalts asmuo paskolino pinig ivykti i Lietuvos ar atvykti Lietuv ir kaip kompensacijos reikalaujama usiimti prostitucija arba tiesiog nusikaltlio tvirtinimu jis yra nupirktas asmuo. Materialin priklausomyb gali pasireikti ir tuo, kad besimokaniam asmeniui teistais ar neteistais bdais utikrinamas stipendijos gavimas ir pan. Tarnybinis priklausomumas gali bti aikinamas siaurai ir plaiai. Siaurja prasme - tai pavaldumo santykiai tarnyboje. Taiau iuo atveju tarnybin priklausomum reikt aikinti plaiau. Tai meistro ir mokinio, mokytojo ir mokinio, praktikos vadovo ir praktikanto ir kt. santykiai. Meistras, mokytojas, vadovas ir kt. turi galimyb vienokiu ar kitokiu bdu paveikti nukentjusj. Kitoks priklausomumas - tai gali bti priklausomyb nuo psichotropini ar narkotini mediag, alkoholio ir pan., kai sistemingai asmeniui visa tai parpinama. Gali bti medikamentini vaist ar kit kvaiinani priemoni vartojimui atitinkam priemoni parpinimas, priklausomyb dl paimtos skolos, kurios grinim komplikuoja sunki materialin padtis, bedarbyst ir pan. Kiekvienu i mint atvej kaltininkas pasinaudoja nukentjusiojo priklausomybe ir siekia traukti j prostitucij. Nusikaltimo objektyvioji p u s - traukimas prostitucij yra susijs su statyme ivardytais bdais: a) antao; b) apgauls; c) panaudojant psichin prievart; d) panaudojant fizin prievart. traukimas prostitucij reikia, kad veriamas asmuo sutiko usiimti prostitucija. Toks sutikimas akivaizdiai matomas, kai trauktas prostitucij asmuo bent vien kart turjo seksualinius santykius arba bent msi priemoni, kad klientas sutikt tokius seksualinius santykius turti. traukimo prostitucij veiksmais reikia laikyti bet kokius veiksmus, kurie sukelia nor usiimti prostitucija.

306

V I I I s k y r i u s

NUSIKALTIMAI EIMAI IR VISUOMENS DOROVEI

307

traukimas prostitucij gali bti neprievartinis ir prievartinis. Neprievartinis traukimas prostitucij - tai tikinjimas, paadai, patarimai, vairs pasilymai ir pan. Jie yra svarbs traukiant prostitucij tik nepilnameius. Tokie suaugusio asmens tikinjimai apskritai teisikai yra nereikmingi. Suaugusij atvilgiu statymas apibria tokius prievartinius bdus: anta, apgaul, fizins ar psichins prievartos panaudojim. Baudiamojoje teisje antaas - tai grasinimas paskleisti kompromituojanias inias apie nukentjusj ar jo artimuosius, kuri skelbti jie nenori. Panaiai antaas yra suprantamas ir turto prievartavime. Paskelbimas yra tuomet, kai kaltininkas jas isako bent vienam asmeniui. antao atveju aukiau mint ini pagarsinimas yra tik grasinimas. Kai tokios inios i tikrj yra pagarsintos, tai gali sudaryti savarankiko nusikaltimo - meiimo sudt (BK 132 str.). Atkreiptinas dmesys tai, kad galiojantis BK numato ir savarankik nusikaltimo sudt: asmens antaas (BK 132' str.). Apgaul - tai tam tikros informacijos, kuri yra neteisinga, suteikimas, ar svarbi nukentjusiajam aplinkybi nutyljimas, dl ko jis negali teisingai suvokti savo darom veiksm. traukimo prostitucij atveju apgaul gali pasireikti paadjus labai didel udarb, ger gyvenim, galimyb pamatyti kitas alis, taiau inant, kad viso to nra ir negali bti. Apgaul gali bti ir tada, kai verbuojant usien prostitui darbui, paadamas visai kitoks darbas: auklti vaikus, dirbti bare, dirbti nam darbininke ir pan. Psichin prievarta - tai poveikis mogaus psichik, prieing jo valiai. Psichin prievarta daniausiai pasireikia grasinimu panaudoti fizin prievart. Tai gali bti grasinimas sumuti, nebeduoti narkotini ar psichotropini mediag, grasinimas nukentjusj parduoti kitam asmeniui ir t. t. Grasinimas gali bti ireiktas odiu, ratu, gestais, demonstruojant ginkl ar kt. daiktus. Grasinimo intensyvumas esmins reikms neturi, taiau visais atvejais nukentjusysis grasinim turi suvokti kaip realiai galim. Gali bti, kad kaltininkas ir nesiruo daryti koki nors veiksm, kad realizuot prievart, taiau visais atvejais jis turi tiksl bauginti nukentjusj. Jeigu psichin prievarta peraugo fizin, inkriminuojami abu poymiai. Fizin prievarta - tai fizinis poveikis nukentjusiojo kn, nukentjusiajam artimus mones. Jos rezultatas - bet kurio laipsnio kno sualojimas arba mirtis. Kadangi ivardytos veikos (iki apysunkio kno sualojimo imtinai) yra fizins prievartos dalis, jos atskirai nekvalifikuojamos. Padarius sunk kno sualojim, yra nusikaltim sutaptis (BK 119 ir BK 239 str. 4 d.).

traukiant asmen prostitucij visikai nesvarbu jo seksualin patirtis: turjo jis seksualini santyki ar ne, jie buvo u atlyginim ar ne ir t. t. io nusikaltimo subjektyviosios puss poymis - kalt yra tiesiogin tyia. Kaltininkas suvokia, kad vienu ar keliais aukiau ivardytais bdais nepilnametis, vyras ar moteris yra traukiami prostitucij. Tolesn traukto prostitucij asmens seksualin veikla ir galimos jos pasekms paprastai nebepriklauso nuo kaltininko tyios. traukimas asmen prostitucij yra padaromas savanaudikais motyvais, nors gali bti ir kiti: kertas, pavydas ir pan. Taiau jie nusikalstam veiksm kvalifikavimui esmins reikms neturi. Tai gali bti vertinta tik skiriant bausm. Nusikaltimo subjektas -16 met asmuo. traukdamas nepilnamet i veikl kaltininkas jau privalo turti 18 met. U veikas, numatytas BK 239' str. 4 d., baudiama laisvs atmimu nuo trej iki septyneri met. Azartiniai loimai (BK 239' str.). Pirmasis inomas statymas apie loimus buvo Lex aleatokia, patvirtintas Romoje III amiuje iki Kristaus gimimo. Jis draud azartinius loimus ir leido visus kitus - visuomeninius, sportinius, tarp j ir gladiatori. Senovs Kinijoje II amiuje iki Kristaus gimimo u azartinius loimus asmenys buvo siuniami katorg. ventosios Romos imperatorius Otonas Didysis buvo udrauds dvasininkams loti kauliukais, grasindamas atskirti juos nuo Banyios. Viduramiais Anglijoje, Pranczijoje, Vokietijoje buvo priimta daug griet statym, draudiani azartinius aidimus kauliukais, kortomis ir kt., taiau tai j plitimui esmins reikms neturjo. Azartiniai loimai Nepriklausomoje Lietuvoje buvo laikomi nusikaltimu ir, remiantis Baudiamojo statuto 289 str., utrauk baud iki 15 tkstani lit, aret arba paprast kaljim. Azartiniai loimai i esms yra alingi kiekvienai visuomenei, nes adinamas noras lengvai praturtti, turti ne darbu udirbt peln, kelia pagund rizikuoti kit moni sskaita. Neretai asmenys tampa liguisti azartini loim aidjai, nevengia bet kokiu bdu sigyti l, kad galt loti. BK 239 1 str. numatyta baudiamoji atsakomyb ne apskritai u azartinius loimus, bet kai jie loiami tam nenustatytose vietose ir buvo padaryti po to, kai u toki pat veik buvo paskirta administracin nuobauda. Taigi io nusikaltimo tiesioginis objektas yra vieoji tvarka ir moral. Nusikaltimo dalykas yra gana vairs azartiniai loimai: kortomis (dvideimt vienas, pokeris, preferansas ir kt.), loim renginiai (totalizatorius, rulet ir kt.), kauliukais, antpiriais ir kt.

308

V I I I s k y r i u s

NUSIKALTIMAI EIMAI IR VISUOMENS DOROVEI

309

Objektyviosios puss poymis - veika gali bti apibdinama taip: kaltininkas aidia azartin loim i pinig, daikt ar kitoki vertybi tam nenustatytoje vietoje. Taiau BK 239 1 str. numato baudiamj atsakomyb tik tuo atveju, jeigu asmuo u tokius veiksmus jau buvo nubaustas administracine nuobauda (administracin prejudicija) ir neprajus metams vl padar tokius pat veiksmus (ATPK 184 str.). Sprendiant baudiamosios atsakomybs klausim, esminis poymis yra tam nenustatytose vietose". Kitaip tariant, statymas preziumuoja, kad statymu gali bti teisintos vairiose alyse inomos azartini loim vietos, kur asmenys laisvai gali usiimti vairiais azartiniais loimais. Beje, specialus Lietuvos Respublikos loterij, pinigini daiktini aidim ir azartini loim statymo" projektas Lietuvos Respublikos Seime buvo registruotas dar 1996 m., taiau iki iol dar nepradtas svarstyti. Azartiniai loimai organizuojami: 1) bingo salonuose; 2) loim namuose (kazino) ir loimo salonuose. Bingo salonuose organizuojami bingo azartiniai loimai. Loim namuose (kazino) organizuojami azartiniai loimai rulete. Taip pat gali bti organizuojami loimai kortomis, kauliukais, loim automatais. Loim salonuose organizuojami loimai loim automatais. Azartiniai loimai totaliza-toriumi gali bti loiami tose patalpose, kurios nurodytos licencijoje organizuoti azartinius loimus, kiti azartiniai loimai patalpose, kurios nurodytos leidime atidaryti patalpas i azartini loim organizavimui. Taigi specialiu statymu galt bti teisinta viena ar kelios azartini loim vietos, kuriose losiantys asmenys nebt traukiami baudiamojon atsakomybn. Kaip jau buvo minta, Lietuvoje tokio statymo kol kas nra, todl loimai nelegaliuose azartini loim namuose turt utraukti baudiamj atsakomyb. Nusikaltimo sudtis yra formalioji. Baudiamajai atsakomybei esmins reikms neturi, ar loiantis asmuo ilo ir koki sum ilo, ar pralo ir koki sum dl to siskolino. Loimo rezultatas gali bti ustatytas" ir ilotas arba pralotas tam tikras turtas. Taiau toks turto uvaldymas priklausomai nuo aplinkybi gali bti inkriminuotas kaip savarankikas nusikaltimas - sukiavimas. Laisvs atmimo vietose kartais loiama i to, kad pralos padarys vienokius ar kitokius neteistus veiksmus - kno sualojim ar net nuudym. Taiau tokio loimo organizatoriai ir inojusieji apie loimo tikslus bei kiti lojai turt bti baudiami u azartinius loimus ir nuudymo organizavim ar kurstym, t. y. j sutapt.

Kartais azartiniai loimai yra panaudojami kaip priedanga kitiems nusikaltimams padaryti, pvz., kyiui duoti ar j paimti. Tokiu atveju kiekvienas losiantysis i anksto ino loimo rezultat", kas ilo ir kas pralo, todl veiksmai turt bti kvalifikuojami pagal j tikrj paskirt. Be to, gana danai vairs, tarp j ir azartiniai loimai, yra organizuojami ir loiami kaip tam tikra laisvalaikio leidimo forma. Tokiu atveju loimas neturi tikrojo azarto prasms, ir asmenys, dalyvav tokiame loime, pvz., vykusiame per vestuves, gimtadien ar kitoki vent, negali bti traukiami baudiamojon atsakomybn. Nusikaltimo s u b j e k t y v i o s i o s puss poymis - kalt yra tiesiogin tyia. Kaltininkas suvokia, kad jis statymu nustatytoje vietoje dalyvauja azartiniame loime, ir to nori. Kaip buvo minta, jeigu azartinis loimas yra tik priedanga kitam nusikaltimui padaryti, kalts forma turi bti nustatoma pagal tai, ar kaltininkas gerai suvok be azartinio loimo dar ir kitas aplinkybes, ir ar jis norjo numatom padarini. Nusikaltimo subjektas be pagrindini poymi - 16 met ir pakaltinamumo, turi turti dar vien - jis yra azartinio loimo dalyvis. Kiek laiko jis lo, kokios jo loimo ilaidos - nusikaltimo kvalifikavimui esmins reikms neturi. Kartu pabrtina, kad pagal BK straipsn neatsako azartini loim organizatoriai ar asmenys, suteik patalpas ar viet tokiam loimui. Kaip jau buvo analizuota BK 239 str. 2 d., baudiamoji atsakomyb yra numatyta u azartini loim lindyni laikym. Taigi j organizatoriams bt visikai savarankika baudiamoji atsakomyb. U veikas, numatytas BK 239 1 str., yra baudiama bauda. is nusikaltimas naujojo BK projekte nenumatytas. Pornografini daikt gaminimas ir platinimas (BK 242 str.). moni seksualinis gyvenimas ir vairs klausimai, susij su seksualins aistros tenkinimu, visais laikais buvo ir ilieka raytoj, meninink, poet, muzikant viena i krybos krypi. Visuomen tokiais darbais taip pat domjosi ir domisi, nors j vertinimas vairiais laikais buvo skirtingas. Kita vertus, ne visuomet menin erotik lengva atskirti nuo grubaus ir ciniko lytini santyki scen pavaizdavimo ar apraymo. Todl visais laikais vienaip ar kitaip lytini santyki vaizdus buvo bandoma diferencijuoti: visai udrausti arba irti juos liberaliai. Taiau oficialioji moral visuomet stengsi apriboti cinik lytini santyki vaizdavim, nes tame mat pavoj moni, ypa jaunimo, fiziniam ir

310

V I I I s k y r i u s

NUSIKALTIMAI EIMAI IR VISUOMENS DOROVEI

311

psichiniam vystymuisi. Tokio poveikio rezultatas gali bti ikreipt lytini santyki visuomenje formavimasis. Tai ne tik ikreipti patys lytiniai santykiai, kurie gali daryti alos mogaus organizmui ir psichikai, bet ir skatinti tokius seksualinius nusikaltimus: iaginim, prievartin lytin santykiavim, tvirkinamuosius veiksmus ir pan. Pornografija (porne - paleistuv + grafija - nepadoraus turinio rainiai, pieiniai, fotografijos, filmai) tarptautiniu mastu buvo udrausta 1923 m. tarptautine enevos konvencija Dl kovos su pornografini dirbini platinimu ir prekyba. Nepriklausomoje Lietuvoje Baudiamojo statuto 281 str. numat baudiamj atsakomyb u laikym parduoti, pardavinjim, vie rodym ar kitok platinim inomai begdik raini ar paveiksl. Taigi vienaip ar kitaip sutinkama, jog aptariamuoju nusikaltimu ksinamasi visuomens dorov, pripaint visuomens poir gding ar negding, pador ar nepador lytini santyki, intymaus moni gyvenimo srit. Todl io nusikaltimo tiesioginis objektas yra lytini santyki doroviniai pagrindai, i santyki doroviniai principai arba tiesiog visuomens dorov. Nusikaltimo dalykas - tai vairi pornografinio pobdio mediaga: rainys, pieinys, fotografija, filmas, skulptra ir kt. Prie kit panaaus pobdio dalyk gali bti priskirti garso raai, ploktels, kompaktiniai diskai ir pan. Jie gali bti pripainti pornografiniais, jeigu skirti tam, kad grubiausia forma sukelt lytin potrauk, arba akivaizdiai cinikai, nepadoriai pateikt mogaus elges lytini santyki metu, nepriklausomai nuo to, ar toks krinys" turi literatrin ar menin vert. Pornografin mediagos pobd turi suvokti kiekvienas mogus, neturintis speciali literatrini ar menini ini. Taiau atskirti pornografij nuo erotikos ne visuomet yra paprasta. Dalis toki dalyk gali bti susieti su istoriniais radiniais, nacionalinmis ir kitokiomis tradicijomis. Esminis dalykas erotik atribojant nuo pornografijos, matyt, yra ne pats lytinis organas ar lytinis santykis, o jo pateikimo forma. Pornografijai bdingas natralistinis, nepadorus lytini organ ar lytini santyki demonstravimas. Tai i esms cinikas poiris seksualinius santykius. Pabrtina ir tai, kad pornografijos dalykai: a) neturi jokios menins verts; b) j krjai vengia autorysts; c) j esm - grubiausia, cinikiausia forma parodyti lytinius organus ar lytin akt.

io nusikaltimo objektyvioji pus pasireikia pornografini rat, spausdint leidini, atvaizd ar kitoki pornografinio pobdio daikt: a) gamyba arba laikymu turint tiksl juos platinti; b) i daikt platinimu. Pornografini daikt gamyba - tai bet kokiu bdu pornografinio pobdio daikt ar mediag sukrimas: paraymas knygos, straipsnio, padarymas nuotraukos, kino filmo ar vaizdajuosts sukrimas, skulptros sukrimas ir pan. Gamyba - ir parengt pornografini daikt tiraavimas. Gaminimas - tai ir anksiau mint daikt krimas, ir io darbo rezultatas. Pornografini daikt gamyba bus ir atitinkam daikt perdirbimas, kad jie tapt pornografiniais. statymu numatyta atsakomyb u pornografini daikt gamyb nusikalstama bus tik tuo atveju, jei pagaminti pornografiniai gaminiai yra skirti platinimui. Nra nusikaltimas, nors ir susijs su lytiniais santykiais, medicinos lig apraymas, iliustruotas atitinkamomis iliustracijomis ir ileistas mokymo ar mokslo tikslams. Pornografini daikt laikymas reikia j turjim, turint tiksl juos platinti. Pornografini daikt platinimas - tai i daikt perdavimas kitiems asmenims. is perdavimas gali bti u mokest (pardavimas, paskolinimas) arba be mokesio - davimas susipainti kitiems asmenims. Pornografini daikt gamyba ar laikymas gali bti susij su prostitucija ar neteist vienami laikymu, kaip tam tikra vaizdin priemon". Tuomet baudiamoji atsakomyb gali atsirasti u svadavim ir pornografini daikt gaminim, laikym ar platinim. io nusikaltimo sudtis yra formalioji. Vadinasi, jis yra baigtas nuo pornografini daikt pagaminimo ar sigijimo, turint tiksl juos platinti. Nusikaltim baigtumui neturi reikms, ar bent dalis j buvo iplatinta ir ar kas nors su jais susipaino. Suprantama, kad pornografini daikt pardavimas ar perdavimas kam nors i paalini asmen padeda rodyti, jog ie daiktai i tikrj buvo pagaminti pardavimui ar kitokiam platinimui. Nusikaltimo s u b j e k t y v i o s i o s puss poymis - kalt yra tiesiogin tyia. Tai, kad kaltininkas turi tiksl gaminti ar laikyti, turdamas tiksl platinti, reikia, kad jis suvokia, jog tai daro neteistai, ir nori taip elgtis. Pats tikslas platinti gali bti susijs su tam tikra materialine nauda - tikimybe u pardavim, nuom ar kitok platinim gauti pinig. Neretai asmenys, gamin ar laik pornografinius daiktus, bando uginyti j pobd ir aikina, kad tai menins erotikos krinys. Tokiu atveju gali tekti skirti speciali ekspertiz. Jei asmuo siningai klydo, dl kalts nebuvimo jis atleidiamas nuo baudiamosios atsakomybs.

312

V I I I s k y r i u s

NUSIKALTIMAI EIMAI IR VISUOMENS DOROVEI

313

Nusikaltimo subjektas -pakaltinamas 16 met asmuo. Daniausiai tai hun emos morals vertelgos. {)7. veikas, numatytas BK 242 str. 1 d., baudiama laisvs atmimu iki dvej met arba bauda. Grietesn bausm gali bti paskirta, jei asmuo sistemingai usiiminjo pornografini daikt gamyba ar platinimu. BK 242 str. 2 d. numatyta kvalifikuota sudtis. Kvalifikuoja nusikaltim - nukentjusysis nepilnametis, kuris panaudojamas pornografiniams spausdintiems leidiniams, atvaizdams, vaizdajuostms, kino filmams ar kitiems pornografinio pobdio daiktams gaminti bei veikos pobdis - aukiau ivardyt pornografini daikt pardavimas ar kitoks platinimas. Nusikaltimo pavojingumas iuo atveju padidja todl, kad iki 18 met vaikinas ar mergina tiesiogiai ne tik susipasta su pagamintais pornografiniais daiktais, bet ir dalyvauja j krime. Tokiu bdu lytini santyki cinizme nepilnametis dalyvauja pats, ir tai negali neturti takos jo tolesnei orientacijai ne tik seksualiniuose santykiuose, bet ir apskritai elgesiui su kitais monmis. Kvalifikuot sudt sudaro vaik iki 18 met panaudojimas pornografiniams daiktams gaminti nepriklausomai nuo to, ar ie vaikai patys sutiko dalyvauti gamyboje, ar ji e buvo priversti tai daryti. Jeigu vaikai iki 18 met buvo gyti ir panaudoti iems tikslams, kaltininko veiksmai galt bti kvalifikuojami pagal io, t. y. 242 str. 2 d. ir BK 131 3 str., numatant atsakomyb u prekyb monmis. Kvalifikuota nusikaltimo sudtis yra baigta nuo to momento, kai vaikas iki 18 met buvo pradtas naudoti pornografiniams daiktams gaminti. Nusikaltimo kvalifikavimui nesvarbu, ar buvo pagamintas bent vienas ioje BK straipsnio dalyje ivardytas daiktas, ar buvo tik pradta kurio nors gamyba, ar dl koki nors prieasi i daikt i viso nemanoma buvo pagaminti. Vaiko iki 16 met dalyvavimas gaminant pornografinius daiktus neivengiamai yra susijs su dalyvavimu vairiausiose seksualinse scenose, o tai savo ruotu sudaro tvirkinamj veiksm nusikaltimo sudt. Todl asmenys, organizav vaik iki 16 met dalyvavim gaminant pornografinius daiktus, turt bti traukiami baudiamojon atsakomybn pagal dviej nusikaltim sutapt: BK 242 str. 2 d. ir BK 121 straipsn. U veikas, numatytas BK 242 str. 2 d., baudiama laisvs atmimu iki ketveri met ir bauda. is straipsnis 2000 m. birelio 15 d. papildytas 3 dalimi1, kuri nra itin kvalifikuota sudtis. Joje numatyta velnesn atsakomyb u BK 242 str. 2 d. nu1

V. ., 2000, Nr. 54-1159.

matyt pornografinio pobdio daikt gijim ar laikym. I io straipsnio norm lyginamosios analizs aikja, kad toki daikt gijimas ar laikymas yra be tikslo parduoti ar kitaip realizuoti. U veikas, numatytas BK 242 str. 3 d., baudiama laisvs atmimu iki vieneri met arba bauda. Smurto ar iaurumo kult propaguojani krini gaminimas arba platinimas (BK 2421 str.). Smurtas ar iaurumas yra daugelio nusikaltim poymis. Pavyzdiui, smurtas sudaro turto uvaldymo (BK 272, 273 str.), chuliganizmo (BK 225 str. 2 d.), iaginimo (BK 117 str.) ir kt. poym. iaurumas kvalifikuoja nuudymo nusikaltim (BK 105 str.), sunk ar apysunk kno sualojimo padarym (BK 111 str. 2 d. ir 112 str. 2 d.). Taigi smurtas ar iaurumas padarant konkreius nusikaltimus yra baudiamas ne savarankikai, o kaip i nusikaltim sudties poymis. BK 242' str. dispozicija, skirtingai nuo mint nusikaltim poymi, numato savarankik nusikaltim, kai smurtas ar iaurumas propaguojamas kaip kultas, tam tikslui panaudojant kino filmus, vaizdajuostes ar kitokius krinius. io nusikaltimo objektas yra visuomens dorov, ikreiptas poiris smurt, kaip pozityv reikin visuomenje. Nusikaltimo dalykas yra kino filmai, vaizdajuosts, fotografijos, vadinamieji dails kriniai ir kt. J esm - mogaus smonje formuoti ne tik susitaikym su iaurumu, bet iaurumas ikeliamas kaip tam tikra vertyb. Noras siekti iaurumo formuojamas kiekvienam valstybs ar visuomens nariui. Nusikaltimo obj e k t y vi o j i p u s pasireikia kino film ir vaizdajuosi, taip pat kitoki krini sukrimu, o i krini pagrindinis leitmotyvas yra iaurumo viepatavimas ir jo pergal. Nusikaltimas padaromas sukuriant smurto kult propaguojanius kino filmus, vaizdajuostes ir garsajuostes. Esminis io nusikaltimo bruoas yra tai, kad minti kriniai gaminami tam, kad bt iplatinti arba jau dabar jie yra platinami (rodomi), demonstruojami arba taikomi, arba pats platinimas, t. y. demonstravimas kitiems monms. Gaminimas - tai scenarij raymas, filmavimas, film irykinimas, pagamint kino film ar vaizdajuosi tiraavimas. Jau gamybos metu tokie kriniai rodomi - tuo norima irykinti j pasisekim. Demonstravimas - tai vieas iaurumo kult propaguojani krini rodymas tam panaudojant kino, vaizdo aparatr, filmoskopus ir t. t.

314

V I I Is k y r i u s

NUSIKALTIMAI EIMAI IR VISUOMENS DOROVEI

315

Platinimas - tai pagaminto kino filmo, vaizdajuosts ar garsajuosts demonstravimas, atskir detali irykinimas ir j rodymas draugams, pastamiems ar iaip publikai. Atskirti, kur yra sukurtas ar kuriamas iaurumo kultas, nra labai paprasta. iuo metu Lietuvoje demonstruojamuose kino filmuose paprastai va nuo keli iki keliasdeimt j veikj. Dalies i j mirtis yra tragika ir iauri. Taiau tai nelaikoma iaurumo kulto propagavimu. iaurumo kulto propagavimas galt bti, kai veikj mirtis rodoma su visomis smulkmenomis ir i viso filmo akivaizdu, kad jo krjai tuo iaurumu tiesiog mgaujasi. Todl btina kuo greiiau ukirsti keli toki krini platinimui. Kaip rodo praktika, teissaugos darbuotojai su panaiais vykiais susiduria neretai. Taiau daniausiai nepasiseka rodyti, kad krinyje (vaizdajuostje, kino filme) platinamas smurto ar iaurumo kultas. Todl iems klausimams galutinai vertinti daniausiai reikia ekspertizs. Nusikaltimas yra baigtas nuo krinio, propaguojanio iaurum, gaminimo ar platinimo pradios, pradjus j demonstruoti. Vadinasi, nusikaltimo sudtis yra formalioji. Subjektyviosios puss poymis - kalt yra tiesiogin ar netiesiogin tyia. Kaltininkas suvokia, kad gamina, platina ar kuria krin, kuris propaguoja iaurumo kult, ir to btent siekia. Vadinasi, jis nori, kad irovai ar skaitytojai suvokt, jog iaurumas yra teigiama mogaus savyb, kurios turi siekti mats ar skaits krin. Nusikaltimo subjektas - pakaltinamas 16 met asmuo. U veikas, numatytas BK 243' str., baudiama laisvs atmimu iki dvej met arba pataisos darbais tam paiam laikui, arba bauda. Kapo iniekinimas (BK 243 str.). mogaus mirtis, jo ijimas i io pasaulio yra gaubiamas tam tikros paslapties. Tai gali bti viena i prieasi, kodl su mirusiuoju atsisveikinama prisilaikant tam tikr tradicij, o jo palaikai pagarbiai palaidojami em, kremuojami, padedami specialiai rengtus rsius sudlti ir pan. Tokiu bdu mirusiojo palaikai ir jo laidojimo vieta apgaubiami tam tikru rpesiu, daniausiai pasireikianiu bendru draudimu drumsti mirusij ramyb. io nusikaltimo tiesioginis objektas - visuomens dorov, paproiai, tradicijos, susijusios su palaidotu mirusiuoju ir jo atminimu. Nusikaltimo dalykas yra mirusiojo palaikai, jo laidojimo vieta, ant kapo esantys paminklai ar kiti renginiai, kape esantys daiktai. BK 243 str. 1 d. numato atsakomyb u kapo iniekinim.

Lietuvoje absoliuti dauguma mirusij yra laidojami em. Vieta, kur mirusysis yra palaidotas emje, yra kapas. Taiau laidojimo vieta yra ne tik ten, kur karstas yra ukastas em, bet ir kolumbariumas (urn su sudegintais palaikais saugojimo vieta) ar simbolins laidojimo vietos, kur palaik nra, taiau ant ems yra vienaip ar kitaip rengti paminklai ar kitos atymos (pvz., Neinomojo kareivio kapas, nesurast palaik aminimo vieta - nuskendusi, uvusi kalnuose, uvusi dl padaryto nusikaltimo ir pan.). Kapais yra laikomos vietos, kuriose laidojim nebra, taiau yra ilik kapaviei atymos, paminklai, kol oficialiai toji vieta nepanaikinama kaip kapins. Tais atvejais, kai statant ar dirbant kitus darbus atrandama nepaymt kap ar atskir kapaviei, su rastais palaikais btina elgtis pagarbiai. Rasti palaikai kruopiai surenkami ir su atitinkama pagarba perlaidojami veikianiose kapinse ar kitose aminimo vietose. Nusikaltimo objektyvioji p u s (kapo iniekinimas) - tai aktyvs veiksmai, kuriais iniekinami mirusiojo palaikai, sunaikinama ar idarkoma laidojimo vieta, sunaikinami ant kapo esantys paminklai ar kiti rengimai. Iniekinant kap gali bti ikastas karstas, i jo imesti mirusiojo palaikai. Kapaviets ar antkapi sunaikinimas ar sualojimas gali pasireikti: sunaikinamas ar sualojamas pastatytas paminklas, kapaviets aptvrimas, jo apvietimas ar specialus statinys karstams sudti. Sunaikinimu reikt laikyti tuos atvejus, kai paminklas, tvorel ar kiti daiktai (apvietimas, gls, veja ant kapo) yra sulauomi, suskaldomi ar kitaip sudarkomi tiek, kad juos panaudoti toliau pagal paskirt yra nemanoma. Sualojimas bus, kai iuos daiktus atitinkamai suremontavus ar kitaip patvarkius galima palikti ant kapo. Neretai pasitaikantis kapo iniekinimo bdas yra vairi, tarp j eidiani ura uraymas ant paminklo, kuriais tyiojamasi i mirusiojo ar jo artimj, paminklo ar kit rengini upylimas daais, vairi daikt, rodani nepagarb mirusiajam ar jo artimiesiems, primtymas ir pan. Kapo iniekinimui reikt priskirti ir tuos atvejus, kai sudauomi ar sulauomi ne ant atskiro kapo esantys paminklai ar kiti daiktai, o kapuose esantys bendri rengimai - tvoros, mediai, eldiniai ir t. t. Atskiri paminklai, esantys ant kap, gali bti pripainti kaip istorijos ar kultros paminklai, todl jeigu padaryta ala tokio pobdio antkapiniams statiniams - atsiranda norm, numatyt BK 243 ir 244 str., konkurencija.

316

V I I I s k y r i u s

NUSIKALTIMAI EIMAI IR VISUOMENS DOROVEI

317

Jeigu konkretus antkapis yra ir kultros paminklas, jo sunaikinimas ar sualojimas turt bti kvalifikuojamas pagal BK 244 straipsn. Teism praktikoje pasitaiko atvej, kai kaltininko veiksmai yra skirti sunaikinti ar sualoti ne vien konkret paminkl, o neapibrt j skaii. Kartais tai siejama su tam tikr religini sekt veikla arba tiesiog chuliganikomis paskatomis. Pastaruoju atveju padarytos veikos atitikt dviej nusikaltim sutapt: chuliganizmo (BK 225 str.) ir kapo iniekinimo (BK 243 str.). io nusikaltimo sudt reikt laikyti materialija, [statyme nurodoma apie antkapio, kit daikt, esani ant kapo, sugadinim ar sunaikinim. Nusikaltimo subjektyviosios puss poymis - kalt pasireikia tiesiogine tyia. Kaltininkas suvokia, kad iniekina kap, ir to siekia. Vadinasi, kaltininkas suvokia, kad ksinasi kap ar ant jo esant paminkl, kitok rengin ar daiktus, ir to nori. Motyvai, kuriais kaltininkas vadovaujasi pagal BK 243 str. ] d., esmins reikms neturi. io nusikaltimo s u b j e k t a s - pakaltinamas 16 met asmuo. U veikas, numatytas BK 243 str. 1 d., baudiama laisvs atmimu iki dvej met arba pataisos darbais tam paiam laikui, arba bauda. BK 243 str. 2 d. numato kvalifikuot sudt. Nusikaltimo kvalifikuojamieji poymiai yra: 1) veikos pobdis - paminkl ar kit ant kapo ar kape esani daikt pagrobimas; 2) nusikaltimo dalykas - lavono iniekinimas. Aptariant daikt pagrobim reikt iskirti: a) daiktus, esanius ant kapo: paminklus, tvoreles, viestuvus, gles ir pan., kurie yra asmen, juos staiusi, nuosavyb. Todl iuo atveju yra norm, numatani turto apskritai pagrobim (BK 271 str.) ir turto, esanio ant kapo, pagrobimo (BK 243 str. 2 d.) konkurencij. Jeigu pagrobtas paminklas priklausyt kultros paminkl kategorijai, norm konkurencijos klausim reikt sprsti ir iuo aspektu. Kuri i norm taikytina, priklausys nuo to, kurie poymiai nulemia veikos padarym.1 Aptariant pagrobim daikt, esani kape, poym, matyt, reikt aikinti plaiai. Tam tikros vertybs pas mirusj lieka nuo mirties momento: iedai, auksiniai dantys, kurie, kaip rodo praktika, kartais pagrobiami. Dalis daikt gimini gali bti palikti su mirusiuoju ir karste ukasti em. Visi ie daiktai palaidoti kartu su mirusiojo palaikais, atkasus kape esant karst, gali bti pagrobti.
Plaiau ie klausimai inagrinti Nusikaltim nuosavybei" skyriuje.

Ms manymu, visais iais atvejais pagrobtas vertybes reikia laikyti ant kapo ar kape esani daikt pagrobimu. i norma nukonkuruoja bendrj turto pagrobimo norm. Atskiru kvalifikuojamuoju poymiu statymas numato lavono iniekinim. ia reikt iskirti lavono iniekinim iki palaidojimo ir po palaidojimo. Lavono iniekinimas - tai amoralus elgesys, pasireikiantis nekrofiliniais veiksmais: kno dalies atskyrimu, palaik itraukimu i kapo, aprangos ar lavono suterimu ar sugadinimu daikt, kurie yra prie palaik. Lavonas iniekinamas, kai sunaikinamos atskiros jo kno dalys (ibadomos akys, nupjaustomi organai ir kt). Lietuvoje yra nusistovjusios tradicijos, kad mirusysis laidojamas atsivelgiant jo praym, o jo palaikams turi bti rodoma tokia pagarba, kurios tikjosi pats mirusysis arba jo palaikais besirpinantys artimieji (atiduoti ar ne transplantacijai kok nors organ, palaidoti prisilaikant tam tikr religini ar kitoki reikalavim). Taiau pabrtina, kad lavono iniekinimas - tai ne tiek veiksmai, kuriais paeidiama mirusiojo ar jo artimj valia, kiek amoralus j atlikimo bdas, kuriuo paeidiamos nusistovjusios laidojimo normos ir tradicijos. Tarkim, ekshumacija, kurios reikia papildomiems tyrimams atlikti, kad bt nustatyta tiksli mirties prieastis, nra amoralus veiksmas. Taiau ir tokius veiksmus darant turi bti prisilaikoma tam tikros pagarbos mirusiojo lavonui. Karsto i kapo ikasimas, i jo imetimas mirusiojo palaik, j idarkymas, suprantama, bus lavono iniekinimas. Nra lavono iniekinimo tais atvejais, kai asmuo pats prie mirt dav sutikim i jo kno po mirties paimli tam tikrus organus arba tok sutikim jau po mirties dav artimi giminaiiai. Aptariant lavono iniekinim ikyla kai kuri praktikos klausim, kuriuos reikia aptarti papildomai. Pirmiausia - tai veiksm kvalifikavimas, kai asmuo nuudomas ir ia pat padaromi veiksmai, kuriais iniekinamas mirusiojo lavonas: jis toliau dauomas, kad tapt neatpastamas, kapojamas ar pjaustomas gabalus, atskiriamos kno dalys, pvz., lytiniai organai, jos demonstruojamos, ar vartojamos maistui ir pan. Teism praktika nuudym ir tolesn lavono iniekinim traktavo nevienodai. Anksiau buvo manoma, kad tokius veiksmus reikia vertinti kaip nuudym, padaryt ypa iauriai. Taiau vliau buvo pripainta, kad tokiu atveju iaurumas yra ireikiamas ne nukentjusiajam (jis jau mirs), o jo palaikams. Todl veika negali bti pripainta kvalifikuotu nuudymu vien to-

318

V I I I sk y riu s

NUS1KALTIMAI EIMAI IR VISUOMENS DOROVEI

319

dl, kad vliau su nuudytojo palaikais buvo elgiamasi nepadoriai. iuo atveju veiksmus reikt vertinti kaip dviej nusikaltim- nuudymo (BK 104 ar 105 str.) ir lavono iniekinimo (BK 243 str.) realij sutapt. Atsiranda pavojus, jog asmuo gali bti nuudomas tam, kad i jo paimt vien ar kelis organus transplantacijai. ie atvejai turt sudaryti nuudym dl savanaudik paskat (BK 105 str.). Esant kvalifikuojamj poymi, nusikaltimas yra baigtas nuo to momento, kai paminklas ar kiti ant kapo esantys daiktai buvo pagrobti ir kaltininkas turjo galimyb jais disponuoti, o lavono iniekinimas yra baigtas nuo atitinkam veiksm padarymo. Nusikaltimo s u b j e k t y v i o s i o s puss poymis - kalt yra tiesiogin tyia. Kaltininkas suvokia, kad pagrobia paminkl ar kitus daiktus nuo kapo, ir to nori. Taip pat asmuo suvokia, kad iniekino lavon, ir tokio iniekinimo nori. Pirmuoju atveju motyvas yra savanaudikas, o antruoju - tai gali bti kertas, seksualinio poreikio patenkinimas ir pan. Nusikaltimo subjektas yra pakaltinamas 16 met asmuo. Jeigu paminklo ar kit daikt pagrobimas bt pripaintas kaip vagyst, tuomet atsakomyb pagal 271 str. atsirast nuo 14 met. U veikas, numatytas BK 243 str. 2 d., baudiama laisvs atmimu nuo trej iki atuoneri met. Kultros vertybi apsaugos taisykli paeidimas (BK 244 str.). Yra inomas posakis Tauta, nesauganti savo praeities, neturi ateities". Lietuvos Respublikos Konstitucijos 42 str. 2 d. yra nustatyta: Valstyb ... rpinasi Lietuvos istorijos, meno ir kit kultros paminkl bei vertybi apsauga." Taigi kultros vertybi apsauga yra ne tik tautos savimons reikalas, bet ir viena i prioritetini valstybs veiklos krypi. Pabrtina, kad kultros vertybi apsaugai yra priimta pakankamai daug ir tarptautini dokument. I j pamintini tokie Europos Tarybos dokumentai: Europos kultros konvencija (1954 m.); Europos archeologijos paveldo apsaugos konvencija (1969 m.); Europos architektros paveldo apsaugos konvencija (1985 m.); Nusikaltim kultros vertybms Europos konvencija (1995 m.) ir kt. UNESCO dokumentai: Kultros vertybi apsaugos ginkluoto konflikto atveju konvencija (1954 m.); Nelegalaus kultros vertybi veimo, iveimo ir nuosavybs teisi perdavimo udraudimo konvencija (1970 m.); UNIDOJT konvencija dl pavogt ar neteistai ivet kultros objekt (1995 m.). Todl btina juos derinti su Lie-

tuvos teiss aktais, nes ratifikuoti jie taps teiss sistemos dalimi ir bus privalomi taikyti. iuo metu Lietuvoje galioja: Lietuvos Respublikos nekilnojamj kultros vertybi apsaugos statymas,' Lietuvos Respublikos kilnojamj kultros vertybi apsaugos statymas,2 Lietuvos Respublikos saugom teritorij statymas.3 Taigi pagrindiniai klausimai, susij su Respublikos nekilnojamj ir kilnojamj vertybi apsaugos teisiniu reguliavimu, yra tvirtinti statymais. Todl nra visai tikslus BK 244 str. pavadinimas ir jo dispozicijoje duodama nuoroda taisykles, kurios vienaip ar kitaip suponuoja postatymin reguliavim. Tiesioginiu nusikaltimo objektu, kai paeidiama kultros vertybi apsauga, laikytina visuomenin tvarka, kuri utikrina i objekt saugum. Kultros objektai gali priklausyti valstybei ar privai asmen nuosavybei, todl ksinantis juos gali bti paeistos nuosavybs teiss, o fakultatyvinis objektas gali bti nuosavyb. BK 244 str. norma yra blanketin. Ji duoda tik bendr nuorod kultros vertybi apsaugos tvark, reglamentuojam statymais ir kitais teiss aktais. Todl sprendiant baudiamosios atsakomybs klausimus pirmiausia tenka isprsti klausim, ar konkretus dalykas, kuriam padaryta tam tikra ala, priklauso kultros vertybei. Atsakym klausim padeda rasti aukiau minti Lietuvos statymai ir tarptautiniai dokumentai. Kaip matyti i Lietuvoje galiojani statym, kultros vertybes priimta skirstyti nekilnojamsias ir kilnojamsias. Nekilnojamosios kultros vertybs pagal Nekilnojamj kultros vertybi statymo 1 straipsn tai kultrins verts ir visuomenins reikms statiniai, j priklausiniai bei kompleksai, ansambliai ir vietov. Kaip nekilnojamosios vertybs yra registruojami: piliakalniai, senoviniai pylimai, kiti senovs gynybiniai tvirtinimai, senovs gyvenamosios ir dirbtuvi vietos, senovs statini griuvsiai ir liekanos, alkos, alkakalniai ir kitos senovs religinio kulto vietos, aukurai, akmenys su dubenimis, pdomis, raais ir kitais enklais, emgrindos, klgrindos ir kiti senovs keliai, pilkapiai, kapinynai bei kitos senovs laidojimo vietos, neveikianios ir kari kapins.
1 2 3

V. ., 1995, Nr. 3-37. V. ., 1996, Nr. 14-352. V. ., 1995, Nr. 63-1188.

320

V I I I s k y r i u s

NUSIKALTIMAI EIMAI IR VISUOMENS DOROVEI

321

Kultros vertybs yra ir statiniai - architektros, monumentaliosios dails, technologins paskirties ir kiti nekilnojami mogaus kriniai, j dalys ar liekanos; statini priklausiniai - kompozicikai, funkcikai ar istorikai su statiniais susieti kilnojami kriniai; ansambliai vientisos architektrins kompozicijos - statini ir kit krini visuma; vietovs - istorins ar sukultrinto kratovaizdio topografins teritorijos ir vietos. Visos nekilnojamosios kultros vertybs yra registruojamos ir nepriklausomai nuo to, kieno nuosavybje jos yra (valstybs, savivaldybi, religini organizacij, juridini ar fizini asmen), statymu nustatoma tam tikra apsauga bei apsaugos valstybinis valdymas. Kilnojamosios kultros vertybs pagal Kilnojamj kultros vertybi apsaugos statym yra prie 50 met ir anksiau sukurti pagal paskirt ir prigimt kilnojamieji visuomens ir mogaus veiklos mediaginiai kriniai ir kiti daiktai, turintys didel kultrin vert, t. y. reikmingi etniniu, archeologiniu, istoriniu, meniniu, moksliniu, techniniu, religiniu ar kitokiais poiriais, taip pat tuo, kad apibdina tipikus bei specifinius nacionalinius gyvenimo reikinius. Kilnojamja kultros vertybe gali bti ir maiau negu prie 50 met sukurtas krinys. Pagal Kilnojamj kultros vertybi apsaugos statymo 3 str. prie i vertybi yra priskiriami: archeologiniai radiniai; etnins kultros mediaginiai pavyzdiai; daiktai, susij su svarbiausiais istoriniais vykiais, visuomens, kultros, karo, sporto istorija, ymi moni gyvenimu; aunamieji ir neaunamieji ginklai; meno vertybs: vaizduojamosios ir taikomosios dails kriniai; menins fotografijos ir kiti originals kriniai; liaudies kriniai, statini dalys ir j fragmentai; muzikos instrumentai; rankratins knygos, inkunabulai, kodeksai, spaudiniai, kiti leidiniai, daiktai, turintys numizmatin, sfragistin, heraldin ar filatelistin vert, ordinai ir medaliai ir kt. Kilnojamosios kultros vertybs nuosavybs teise gali priklausyti valstybei, savivaldybms ir fiziniams arba juridiniams asmenims. io nusikaltimo objektyvij pus sudaro kultros vertybi apsaugos statymais numatyt reikalavim nevykdymas ar nustatytos tvarkos paeidimas. Antai pagal Nekilnojamj kultros vertybi statymo 18 str. nekilnojamj kultros vertybi apsaugos zonoje draudiama: 1) atlikti darbus, sukelianius grunto deformacij ir vibracij; 2) statyti statinius, kurie nra skirti nekilnojamj kultros vertybi apsaugai ar i vertybi naudojimui garantuoti; 3) laikyti aktyvias chemines lengvai usideganias ar sprogstamsias mediagas ir kt.

Nekilnojamosios kultros vertybs savininkas, nordamas atlikti prieavarinius, remonto ar pritaikymo darbus, turi gauti Kultros vertybi apsaugos departamento leidim. Nekilnojamsias kultros vertybes tirti, konservuoti, restauruoti ir atkurti galima pagal Kultros vertybi apsaugos departamento patvirtintas slygas, programas ar projektus ir gavus io departamento leidim ir kt. Specials reikalavimai yra nustatyti ir kilnojamosioms kultros vertybms, kurios yra raytos special registr. Joms taip pat nustatomi specials valdymo ir apsaugos reikalavimai, pvz., tokio pobdio vertybi veimui ir iveimui, konservavimui ir pan. Kultros vertybs savininko neteisti veiksmai gali pasireikti nustatyto kultros vertybs apsaugos reglamento nepaisymu, nekiku ios vertybs laikymu ar dl savininko kalts tokios kultros vertybs sunaikinimu ar sualojimu, jos praradimu. Kad asmuo bt patrauktas baudiamojon atsakomybn, BK 244 str. nustato 2 slygas: administracin prejudicij arba didel al. Kai asmuo nesilaiko nustatyto kultros vertybs saugojimo reglamento, ikyla grsm, kad tokia vertyb gali bti pavogta, sugadinta arba parduota usien. U statymais nustatytos ir kitais teiss aktais numatytos tvarkos paeidim asmuo gali bti patrauktas administracinn atsakomybn (Administracini teiss paeidim kodekso 91 str.). Jeigu, neprajus metams, kaltininkas vl paeidia kultros vertybi apsaugos taisykles, jis gali bti patrauktas baudiamojon atsakomybn. Taiau jeigu kaltininko veiksmai yra tokie, jog kultros vertybei buvo padaryta didel ala, asmuo traukiamas baudiamojon atsakomybn nepriklausomai nuo administracins nuobaudos skyrimo. Didels alos dydis yra vertinamasis poymis ir priklauso nuo vairi aplinkybi: galimybi sugadint kultros vertyb restauruoti, restauracini darb verts, paios vertybs pripainimo alyje ir pan. Nusikaltimo sudtis pagal konstrukcij - materialioji. Kai kultros vertybei padaroma didel ala, nusikaltimas yra pabaigtas, kai tokia ala atsirado. Tokiu atveju btina nustatyti, ar kaltininko veika turi prieastin ry su atsiradusiais padariniais. Tuo atveju, kai kaltininkas traukiamas baudiamojon atsakomybn u pakartotin kultros vertybi apsaugos paeidim, atsakomyb gali bti siejama su padarini atsiradimu. Taiau gali pasitaikyti atvej, kai pakartotinai asmuo padarys kultros vertybi apsaugos paeidim, ir bus patrauktas atsakomybn, kol atsiras nusikalstami padariniai. Toki nusikaltimo sudt teks laikyti formalija. Subjektyviosios veikos puss kalts poymis - tyia arba neat sargumas. Vadinasi, nustatyt kultros vertybi apsaugos reglament kalti-

322

V I I Is k y r i u s istoriniai aspektai. // Teiss apvalga. 1990, Nr. 2-4.

ninkas gali paeisti arba tyia, arba neatsargiai. O padariniai, kai jie yra btinasis nusikaltimo sudties poymis, atsiranda tik d! neatsargumo. Motyvai ir tikslas, kuriais vadovaudamasis kaltininkas padaro kultros vertybi apsaugos statym ir kit teiss akt paeidim, nusikaltimo kvalifikavimui reikms neturi. Taiau jeigu kaltininkas kultros vertybei al padar turdamas tok tiksl, pavyzdiui, pavogti dal bronzins statulos, ar tai padar dl chuliganik paskat, veika kiekvienu atveju atitiks dviej nusikaltim sutapt: vagyst ir kultros vertybs sualojim arba chuliganizm ir kultros vertybs sualojim. Nusikaltimo subjektas - pakaltinamas 16 met asmuo. Taiau jeigu kultros vertyb sugadinta darant vagyst - kaltininkui i vagyst gali bti inkriminuojama nuo 14 met. Tais atvejais, kai aptariamj veiksm padaryme dalyvavo pareignas, be atsakomybs u kultros vertybi apsaugos vertybi taisykli paeidim, jis privalt bti traukiamas baudiamojon atsakomybn u pareigin nusikaltim. U veikas, numatytas BK 244 str., baudiama laisvs atmimu iki penkeri met arba pataisos darbais iki dvej met, arba bauda.

LITERATRA
Lietuvos Aukiausiojo Teismo senato 1999 12 31 nutarimas Nr. 24 Dl sta tym taikymo teism praktikoje nagrinjant vaikinimo bylas". // Teism prak tika. Vilnius, 2000, Nr. 12. 1. Konvencija dl kovos su moni prekyba ir treij asmen prostitucijos i naudojimu. mogaus teiss. Vilnius, 1991. 1. Konvencija dl vaiko teisi. // V. ., 1995, Nr. 33. 1. Kultros paveldo apsauga: reglamentuojani dokument rinkinys. Vilnius, 1997. 1. V.S. Bitevskij. Narkomanija u podrostkov. Kijev, 1989. 1. A.Dembinskas. Paaugli alkoholizmas, toksikomanija ir narkomanija. Vilnius, 1989. 1. George F. Cole. The American system of criminal justice. USA, 1989. 1. Jugengerichtsgesetz. Jugendrecht. 20. Auflage. C. H. Beck Verlag. Munchen, 1994. 1. A. V. Purkin. Igornyj biznes. Moskva, 1994. 10. D. S. Lesnoj. Igornyj dom: enciklopedija. Vilnius, 1994. 10. P. Minkeviius. Metodai ir priemons kovai su prostitucija. Kaunas, 1938. 10. V. Skapceviius, V. Maksimaitis. Prostitucijos socialiniai, teisiniai ir

1.

IX SKYRIUS

NUSIKALTIMAI NUOSAVYBEI

NUSIKALTIM NUOSAVYBEI CHARAKTERISTIKA Nuosavyb, nesvarbu, kokios formos ji yra, uima svarbi viet visuomens gyvenime, todl kiekviena valstyb suinteresuota, kad joje esanti nuosavyb bt stiprinama ir saugoma nuo nusikalstam ksinimsi. Jos apsauga yra pirmaeilis kiekvienos alies udavinys. Lietuvoje turtiniai nusikaltimai visais laikais sudar didij vis registruot nusikaltim dal, o pastaraisiais metais, esant nestabiliai alies ekonominei padiai, mint nusikaltim nuolat daugja: vien vagysts ir plimai sudaro daugiau kaip 2/3 vis nusikaltim. Jie ir toliau lieka viena i didiausi alies problem. Btent iais nusikaltimais yra paeidiama viena prigimtini mogaus teisi - teis nuosavyb. Kiekvienoje valstybje i teis ginama vairiomis teisinmis priemonmis. Nuosavybs nelieiamumo utikrinimas reikia savininko, kaip subjektyvi teisi turt turtojo, teis reikalauti, kad kiti asmenys nepaeist jo teisi, ir valstybs pareig ginti bei saugoti nuosavyb nuo neteisto ksinimosi j. Visuotins mogaus teisi deklaracijos 17 str. 2 p. skelbia: Kiekvienas mogus turi teis turti nuosavyb tiek vienas, tiek kartu su kitais. I nieko negali bti savavalikai atimta jo nuosavyb." 1 Lietuvos Respublikos Konstitucijos 23 str. 1 d. tvirtina nuosavybs nelieiamum, o 2 - nuostat, kad nuosavybs teises saugo statymai. To paties Konstitucijos straipsnio 3 d. nustatyta iimtis, kad nuosavyb gali bti paimama tik statymo nustatyta tvarka visuomens poreikiams ir teisingai atlyginama." Aukiausi juridin gali turintis statymas nustato, kokiais atvejais nuosavyb gali bti paimama nepaeidiant jos nelieiamumo principo. Taiau Konstitucija tvirtina tik bendr nuosavybs nelieiamumo princip. io grio teisin apsauga reglamentuojama daugelyje teiss ak: ci1

1948 m. Visuotin mogaus teisi deklaracija, 17 str.

324

IX s k y r i u s

NUSIKALTIMAI NUOSAVYBEI

,i2S

vilinje, administracinje ir kt. Btent iomis teiss normomis valstyb pirmiausia gina nuosavybs nelieiamum. Baudiamoji teis yra paskutin priemon (ultima ratid) iam teisiniam griui apginti, kai to nebegali utikrinti kit teiss ak normos. Apskritai nuosavybs teis yra viena i prigimtini mogaus teisi. Romn teisje nuosavyb prajo labai ilg evoliucijos keli, taiau galiausiai ji susiformavo kaip subjektin teis, kuri tam tikra prasme net nulm visos teisins sistemos pobd. Nuosavyb, kaip teisin institucija, yra istorin kategorija. Pagal daugel valstybs kilms teorij valstyb kaip tik dl to ir atsirado, kad apsaugot i pagrindin teis." 1 Romn teisje nuosavybs teis buvo suprantama kaip daiktin ir autonomin asmens teis valdyti, naudoti ir disponuoti materialiu daiktu, kuri i esms yra neribojama, taiau tik tiek, kiek ji nepaeidia egzistuojanios teistvarkos. Pagrindiniai romn nuosavybs teiss sampratos elementai iliko iki i dien. Lietuvos civilins teiss specialist (V.Mikelno, P.Rasimaviiaus, A.Taminsko ir kt.) nuomone, nuosavybs teis gali bti suprantama objektyvija ir subjektyvija prasme. Subjektyvija prasme nuosavybs teis suprantama kaip savininko teis savo nuoira, bet nepaeidiant statym bei kit asmen teisi ir interes, valdyti, naudoti daikt ir juo disponuoti. Savininko teises turt valdyti, naudotis juo ir disponuoti atitinka vis kit asmen pasyvi pareiga susilaikyti nuo veiksm, kliudani savininkui ias teises gyvendinti.2 Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau - CK) 96 str. nurodo, kad savininkas valdo jam priklausant turt, naudojasi bei disponuoja juo pagal Lietuvos Respublikos statymus, nepaeisdamas kit asmen teisi ar teist interes. Objektyvija prasme nuosavybs teis apibdinama kaip visuma teiss norm, reguliuojani ekonominius santykius dl daikt valdymo, naudojimosi jais bei disponavimo.3 Tik todl, kad egzistuoja objektyviosios teiss normos, atsiranda asmen subjektyvi nuosavybs teis ir tvirtinamas jos turinys. Nuosavybs teiss turin sudaro ie elementai: daikto (turto) valdymas, naudojimasis juo ir disponavimas. Lietuvos Respublikos statymai visiems savininkams garantuoja vienod teisi gynim (CK 142' str.). Vienodai yra ginamos ir t asmen teiss, kurie ir nebdami savininkais valdo turt pa-

gal statymus ar sutart. Savininkas ir daikto valdytojas arba nuosavyb ir valdymas buvo skiriami dar romn teiss laikais. Romn teisje valdymas buvo suprantamas kaip faktinis daikto turjimas siekiant j pasilikti sau. Populiariausias daikto valdymo bdas yra tas, kai nuosavybs teis daikt sutampa su jo faktiniu valdymu, t. y. kai daikto valdytojas ir jo savininkas yra tas pats asmuo."1 Valdymas buvo skiriamas teist ir neteist (vagis valdo pavogt daikt). Teistu valdymas buvo laikomas tik tada, kai buvo garantuota jo teisin gynyba. Pagal romn teis valdymas turjo turti subjektyvj (noras pasilikti daikt sau, atmetant treiuosius asmenis) ir objektyvj (faktinis daikto turjimas) elementus. Pagal dabartin civilin teis turtas yra valdomas teistai, kai jis valdomas pagal statym arba pagal sutart. CK 95 straipsnis nustato, kad Lietuvos Respublikoje yra privati, vieoji ir mirioji nuosavyb. Nuosavybs teiss subjektai Lietuvos Respublikoje gali bti fiziniai, juridiniai asmenys, valstyb ir savivaldybs. Savininko teisi turinys gali bti apribotas tik statym nustatytais atvejais bei tvarka. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 28 straipsnyje yra tvirtintas visuotinis reikalavimas: gyvendindamas savo teises ir naudodamasis savo laisvmis, mogus privalo laikytis Lietuvos Respublikos Konstitucijos ir statym, nevaryti kit moni teisi ir laisvi." Jeigu asmuo, realizuodamas savo teises, veikia prieingai kit moni teisms ir laisvms, jis gali bti patrauktas atsakomybn ir nubaustas (Konstitucijos 30 ir 31 str.). Nuosavybs teis ir valdymas gali bti ginami daiktiniais teisiniais ir prievoliniais teisiniais nuosavybs teiss bei jos valdymo gynimo bdais. Civilinje teisje daiktiniais yra laikomi tokie gynimo bdai, kuriais ginamos nuosavybs ar valdymo teiss kaip visuma, arba atskiros savininko ar valdytojo teiss. Kontinentins teiss sistemos alys, ilaikiusios daugel romn teiss nuostat, skiria iuos daiktinius teisinius reikalavimus: 1) vindikacin iekin (turto ireikalavim i svetimo neteisto valdymo); 2) negatorin iekin (reikalavim dl nuosavybs teisi paeidim, nesusijusi su valdymo netekimu, paalinimo); 3) valdymo teiss gynim. Savininkas gali pareikalauti, kad daikto valdytojas grint jo turt. Taiau i siningo valdytojo daiktas negali bti ireikalautas, iskyrus statymo numatytas iimtis. Daugelio pasaulio ali (ir Lietuvos) statymai nustato, jog negalima tapti siningu vogt, pamest ar kitokiu bdu be savininko valios prarast daikt gijju. Tok turt savininkas i svetimo valdymo turi teis ireikalauti bet kokiu atveju.
I. Nekroius, V. Nekroius, S. Vlyvis. Romn teis. Kaunas, 1996, p.120.

1 2 3

I. Nekroius, V. Nekroius, S. Vlyvis. Romn teis. Kaunas, 1996, p. 133. Civilin teis. Kaunas, 1997, p. 249-250. Civilin teis. Kaunas, 1997, p. 249-250.

326

IX s k y r i u s

NUSIKALTIMAI NUOSAVYBEI

327

Jau primityvioje smonje daikto i teisto valdytojo atmimas ar io daikto nuneimas kit viet buvo suprantamas kaip neteisyb. is paprasiausias ir labiausiai paplits ksinimasis svetim daikt jau seniausiuose teiss altiniuose pripastamas kaip nusikaltimas. Nuo seniausi laik skiriami du ksinimosi nuosavyb bdai: prievartinis ir neprievartinis. Lietuvos statymuose nuosavybs teiss gynimas tvirtintas jau XIV amiuje. Viename i Lietuvos feodalins teiss altini - Pameds teisyne (1340 m.)1, be kit klausim, buvo reglamentuojami ir nusikaltimai nuosavybei. Pagrindinis dmesys jame buvo skiriamas trims nusikaltim rims: vagystms, plimams ir turto sualojimams. Kazimiero teisynas (1468 m.) buvo skirtas emvaldiams feodalams, gijusiems imunitet ir galjusiems teisti savo valdinius - bajorus bei valstieius. Tai normos, kurios nurodo, kokias bausmes jie gali skirti u vagystes, savavalik miko kirtim, turto atmim upuolant, ir kaip jas nustatyti. Visuose trijuose Lietuvos statutuose (1529, 1566, 1588) turto ir asmens teisi gynimui buvo skirta ypa daug dmesio. Raydami apie baudiamosios teiss altinius specialistai nurodo, kad baudiamosios teiss poiriu statutai atspindjo nauj raidos etap, kuriame irykjo valstybs poiris nusikaltim ir bausm, kaip vieosios teiss institutus.2 Taiau ia pravartu prisiminti ir Lietuvos statut krj naudotus teiss altinius. Dr.A.Mikalauskas vardija Pirmojo Lietuvos Statuto altinius. 1. Lietuvos valstybs rusikosiose srityse galiojusi Rusijos teis: a) ryt slav kunigaiki sutartys su Bizantija; b) pritaikytos Bizantijos kanon ir pasaulietins teiss graikikj statym knygos; c) kodifikuoti XII a. atskiri rusikj kunigaiki sakai; d) Vakar Rusijos kunigaiki sutartys su Olandijos, Rygos, vedijos ir Vokietijos riteri ordinu; e) Russkaja Pravda - inoma X1II-XIV a. Rusijos statym knyga. 2. Vokietijos miest teis: a) Pameds teisynas; b) Magdeburgo teis. 3. Lenkijos teis. 4. Lietuvos teis: a) paprotin teis; b) teism nuosprendiai; c) seim nutarimai; d) kunigaiki sakai dl suteikt privilegij; e) Kazimiero 1468 m. teisynas. Btina pa1 Kodifikuota paprotin prs teis 1340 m. buvo priimta Pameds prs susirinkime. Juo, V. Andriulio, V. Pauto ir kt. teiss istorijos tyrintoj teigimu, buvo vadovaujamasi ir e maitijoje, kai i buvo patekusi kryiuoi priklausomyb (XIV-XV a.). iek tiek kita pad tis buvo Lietuvos miestuose ir miesteliuose. 1387 metais Jogailos suteiktos privilegijos, i pra di Vilniaus miestui, po to Trakams (1408 m.), dar vliau kitiems miestams, leido jiems tai kyti Magdeburgo teis. 2 Baudiamoji teis. Bendroji dalis. Vilnius, 1998, p. 74.

minti, kad i i teiss akt buvo imamos arba visos normos, arba jose buvo daroma tam tikr pakeitim. Galbt todl Pirmasis Lietuvos Statutas, panaiai kaip Russkaja Pravda, reglamentavo ne tik nuudymus, kno sualojimus, asmenin skriaud, bet ir plim, vagyst, svetimo turto sunaikinim ar sualojim.1 Statutai visapusikai reglamentavo vagyst ir turto grobim. Bausms dydis priklaus nuo pavogto turto verts ir vagysts kartotinumo. Trei kart pavogs, kad ir maesn daikt, vagis buvo baudiamas mirties bausme. Vagyste buvo laikomas ir nelaisv moni ivedimas arba pagrobimas. Pagrindinis, svarbiausias tarpukario Nepriklausomos Lietuvos baudiamj statym altinis buvo 1903 met Rusijos baudiamasis statutas. Baudiamosios teiss teoretik nuomone, jis buvo vienas i paangiausi to meto baudiamj statym. Lietuvai tapus nepriklausoma valstybe buvo nutarta Rusijos statymus palikti galioti tiek, kiek jie neprietarauja Lietuvos Konstitucijai ir visuomens interesams. 1919 m. sausio 16 d. Valstybs tarybos prezidiumas nutar Lietuvos baudiamuoju kodeksu laikyti Rusijos imperijos 1903 met Baudiamj statut. Statutas galiojo visoje Lietuvos teritorijoje, iskyrus Klaipdos krat. Nusikaltimai nuosavybei to meto teisinje literatroje buvo vadinami nusikaltimais turtui. ie nusikaltimai Baudiamajame statute buvo reglamentuoti gana smulkiai, daugelio straipsni pagrindins nuostatos iliko ir iandien galiojaniame Lietuvos BK. Baudiamajame statute nusikaltimai turtui buvo idstyti eiuose skyriuose: 1) XXX - apie turto, keli spjamj, sienos ir kitoki enkl arba ki t daikt sualojim; 1) XXXI - apie radinio neskelbim, svetimo turto pasisavinim arba pa sitikjimo naudojim piktam; 1) XXXII - apie vagyst, plikavim ir prievartavim; 1) XXXIII - apie sukiavim; 1) XXXIV - apie bankrutavim, lupikavim ir kitus baustinus turto ne siningumus; 1) XXXVI - apie naudojimsi savo valia svetimu turtu. 2 1940 m. lapkriio 6 d. SSRS Aukiausioji taryba prim sak Dl laikino taikymo RTFSR baudiamj, civilini ir darbo statym Lietuvos,
' A.Mikalauskas. Das Strafrecht der drei Litauischen Statute von 1529-1566-1588. Kaunas, 1937, p. 73. 2 Baudiamasis statutas. Kaunas, 1930.

328

IX s k y r i u s

NUSIKALTIMAI NUOSAVYBEI

329

Latvijos ir Estijos taryb socialistini respublik teritorijoje". Nuo 1940 m. gruodio 1 d. Lietuvoje pradjo galioti 1926 m. RTFSR baudiamasis kodeksas, o iki tol taikomi baudiamieji statymai neteko galios. Nuosavyb pradta skirstyti valstybin, visuomenin ir asmenin, todl BK nusikaltimus nuosavybei reglamentavo dviejuose skirsniuose: Nusikaltimai valstybinei ir visuomeninei nuosavybei" ir Nusikaltimai asmeninei nuosavybei". Nusikaltimai valstybinei ir visuomeninei nuosavybei pagal to meto vertybi hierarchij buvo antroje vietoje, t. y. idstyti antrajame BK skirsnyje - po valstybini nusikaltim. U nusikaltimus valstybinei ir visuomeninei nuosavybei buvo numatyta grietesn atsakomyb nei u nusikaltimus asmeninei piliei nuosavybei, pavyzdiui, u valstybinio turto grobim buvo numatyta nuo 5 iki 7 met laisvs atmimo bausm, u grobim stambiu mastu -25 metai laisvs atmimo.1 SSRS Aukiausiosios tarybos prezidiumo 1947 m. birelio 4 d. sakas Dl baudiamosios atsakomybs u valstybinio ar visuomeninio turto grobim" smarkiai sugrietino baudiamj atsakomyb u ksinimsi socialistin turt. 1958 metais buvo priimti SSRS ir sjungini respublik baudiamj statym pagrindai. 1961 metais io statymo pagrindu buvo priimtas LTSR BK. Nusikaltimai nuosavybei taip pat buvo skirstomi dvi dalis: Nusikaltimus socialistinei nuosavybei" ir Nusikaltimus asmeninei piliei nuosavybei". Sovietinio laikotarpio baudiamieji statymai valstybinei ir visuomeninei nuosavybei taik grietesn apsaug: 1. Nusikaltimai valstybinei ir visuomeninei nuosavybei bei asmeninei nuosavybei buvo idstyti skirtinguose BK skirsniuose; prioritetas bu vo teikiamas valstybinei ir visuomeninei nuosavybei. 1. Ksinimaisi valstybin ir visuomenin nuosavyb buvo reglamentuo jami plaiau ir tiksliau nei nusikaltimai asmeninei piliei nuosavybei. 1. U nusikaltimus valstybinei ir visuomeninei nuosavybei buvo baudia ma grieiau, nei u tokius pat nusikaltimus asmeninei nuosavybei, nors teism praktikoje daugeliu atvej skiriant bausmes grieiau buvo baudiami asmenys, kurie ksinosi asmenin piliei nuosavyb. Atgavus Nepriklausomyb ir Lietuvai integruojantis Europos ir apskritai iuolaikin pasaulio civilizacij, vis plaiau diskutuojama apie sovietinio laikotarpio baudiamj statym trkumus ir j galimyb apginti naujos visuomens interesus bei isprsti daugel baudiamosios atsakomybs klau-

sim. Baudiamosios teiss norm dvilypumas (iskiriama viena i nuosavybs form) prietarauja bendriems baudiamosios teiss principams, kadangi u panaius nusikaltimus nuosavybei asmenys baudiami skirtingai. Baudiamosios atsakomybs diferencijavimas, atsivelgiant skirtingas nuosavybs formas, neatitiko Lietuvos Respublikos Konstitucijoje ir kituose Lietuvos Respublikos statymuose tvirtinto vis nuosavybs form lygybs prie statym principo. Pavyzdiui, LR CK 1421 straipsnyje buvo nustatyta, kad Lietuvos Respublika garantuoja visiems savininkams vienod teisi gynim". Visa tai lm, kad 1994 m. liepos 19 d. Lietuvos Respublikos statymu Nr. 1-551 Dl Lietuvos Respublikos baudiamojo kodekso, Baudiamojo proceso kodekso pakeitimo ir papildymo" daugelis Lietuvos baudiamojo kodekso straipsni i esms buvo pakeisti. Baudiamoji atsakomyb u nusikaltimus nuosavybei buvo reglamentuota viename BK specialiosios dalies XII skirsnyje, o BK II ir V skirsniai - pripainti netekusiais galios. Pakeitim padaryta ne tik sujungus kelias veikas, bet i dalies ir keiiant kai kuri svok turin, prasm, sudi poymius, nusikaltim kvalifikuojamuosius poymius. Nemaa dalis veik buvo dekriminalizuotos (pavyzdiui, smulkusis valstybinio ar visuomeninio turto grobimas). Kartu bandyta atsisakyti ir ankstesns grobimo termino prasms, sietinos su socialistins nuosavybs grobstymu. Taiau kol kas nei baudiamajame statyme, nei baudiamosios teiss teorijoje visikai atsisakyti grobimo termino nepavyko, kadangi nerasta atitikmens, kuriuo j bt galima pakeisti (pavyzdiui, psichotropini ar narkotini mediag grobimas). Galiojaniame BK tai vardijama kaip svetimo turto pagrobimas", uvaldymas", pasisavinimas", nepriklausomai nuo nuosavybs formos. Visoms statyme panaudotoms svokoms yra bding grobimui" poymi: 1) kaltininkui is turtas yra svetimas; 2) turtas paimamas i jo teisto valdytojo sferos ir panaudojamas savo ar kit asmen naudai; 3) turtas pagrobiamas", uvaldomas", pasisavinamas" neteistai; 4) tai padaroma neatlygintinai; 5) ala padaroma turto savininkui ar kitam teistam jo valdytojui; 6) paprastai tai padaroma savanaudikais tikslais. Taigi i esms pasikeit poiris ne pai samprat, bet tai, kas yra laikoma grobimo dalyku. Jo kriterijus, grobim atribojantis nuo kit nusikalstam veik, kitaip nei anksiau, laikomas ne bet kokie turintys vert materials daiktai, kuri gamybai ir gavimui dta mogaus darbo"1, bet ma-

RTFSR baudiamasis kodeksas. Vilnius, 1952, p. 123.

Lietuvos TSR baudiamojo kodekso komentaras. Vilnius, 1988, p. 165.

330

IX s k y r i u s

NUSIKALTIMAI NUOSAVYBEI

331

terials daiktai, kurie yra kit asmen nuosavyb ir dl ko jie kaltininkui yra svetimi ir jis neturi teiss j uvaldyti. ie ir kiti vliau padaryti BK pakeitimai leidia manyti, kad Konstitucijoje deklaruojamas nuosavybs teiss nelieiamumo principas iandien yra geriau realizuojamas nei sovietiniu laikotarpiu, kadangi n vienai nuosavybs formai neteikiama prioriteto, vienodai ginama vairi form ir ri nuosavyb (privatin, valstybin, savivaldybi, visuomenini organizacij, viej staig ir kt.). Nuosavybs form lygyb alyje ne tik deklaruojama, bet ir garantuojama tiesiogiai valstybei draudiant bet kokius nuosavybs apribojimus. Todl baudiamieji statymai garantuoja vienod j teisin apsaug. Vadinasi: 1) nuo nusikalstam pasiksinim ginama bet kokios formos nuosavyb; 1) nepriklausomai nuo nuosavybs formos nusikaltim sudtis kvalifikuo ja tie patys poymiai; 1) u pasiksinim bet kokios formos nuosavyb numatytos vienodai grietos bausms. statyme skelbiamas vis form lygiateisikumas reikia ne tik vienod teisin gynyb, bet ir nuosavybs objekt lygyb. Taigi tiek valstybin (visuomenin), tiek ir fizini asmen nuosavyb baudiamaisiais statymais ginama vienodai. Pamintina, kad Lietuvoje gali bti ir usienio valstybi, tarptautini bei visuomenini organizacij nuosavybs. Fizini asmen teis turti nuosavyb nra ribojama nei kiekio, nei verts poiriu, iskyrus Konstitucijos 47 straipsnyje nurodyt iimt. 1 Nuosavybs teiss gynimas siejamas tiek su nuosavybs teiss praradimu, tiek su valdymo teiss netekimu. Valdymo teiss netekimo atveju valdytojas turi teis turt ireikalauti i svetimo neteisto valdymo. Jeigu nuosavybs santyki paeidimas nesusijs su valdymo teiss netekimu, tai savininkas arba teistas valdytojas turi teis reikalauti paalinti bet kokius apribojimus, trukdanius gyvendinti jo nuosavybs ar valdymo teis. Bendroji nusikaltim nuosavybei samprata Lietuvos baudiamuosiuose statymuose nesuformuluota. Baudiamosios teiss teoretikai taip pat daniausiai pasisako tik apie kai kurias nusikaltim nuosavybei ris. Taiau ios sampratos suformulavimas leidia suprasti, kokia apimtimi nuosavybs ne1 Konstitucijoje nurodoma: em, vidaus vandenys, mikai, parkai nuosavybs teise gali priklausyti tik Lietuvos Respublikos pilieiams ir valstybei. Lietuvos Respublikai iimtine nuo

savybs teise priklauso: ems gelms, taip pat valstybins reikms vidaus vandenys, mlSkai, parkai, keliai, istorijos, archeologijos ir kultros objektai.

lieiamumas tvirtinamas baudiamuosiuose statymuose ir kokiais kriterijais remiantis nusikaltimai nuosavybei yra sisteminami. Teisingas i nusikalstam veik kvalifikavimas yra viena svarbiausi praktini problem. Teismas skiria bausm pagal statymo straipsnio, numatanio atsakomyb u padaryt nusikaltim, nurodytas ribas. Todl pirmiausia pagal nustatytus objektyviuosius ir subjektyviuosius nusikaltimo sudties poymius jis privalo juridikai vertinti veik ir nurodyti atitinkam baudiamj norm, kurioje yra numatyti ie poymiai. Lietuvos Respublikai priklauso iimtins teiss oro erdv vir jos teritorijos, jos kontinentin elf bei ekonomin zon Baltijos jroje. Lietuvos Respublikos baudiamj statym analiz leidia suformuluoti toki nusikaltim nuosavybei samprat: nusikaltimai nuosavybei - tai tokios Baudiamojo statymo numatytos veikos, kuriomis ksinamasi savininko ar kito asmens, valdanio turt pagal statymus ar sutart teis valdyti, naudotis ar disponuoti turtu. Vienas esmini nusikaltim nuosavybei poymi yra tas, kad iais nusikaltimais yra pagrobiamas, pasisavinamas ar uvaldomas svetimas turtas arba kitokiu bdu padaroma turtin ala. Kas tarp atskir nusikaltim nuosavybei yra bendra ir kas skirtinga, padeda suvokti rinis bei tiesioginis nusikaltim nuosavybei objektas. Rinio objekto pagrindu yra sudarytas BK specialiosios dalies XII skirsnis Nusikaltimai nuosavybei". Btent is objektas yra vienintelis, visus iame skyriuje nusikaltimus vienijantis poymis. Poymiai, apibdinantys kitus nusikaltimo sudties elementus - objektyvij ir subjektyvij puses bei subjekt, danai yra skirtingi. Rinis vis nusikaltim nuosavybei objektas yra nuosavyb, t. y. savininko, kaip subjektyvij teisi turt turtojo, teis valdyti, naudotis ir disponuoti turtu. Kaip jau minta, svoka nuosavyb" apima ir teisto turto valdytojo, kuris, nors ir nra savininkas, bet valdo turt pagal statymus arba pagal sutart, teis valdyti ir naudotis turtu. BK XII skirsnis numato atsakomyb u: 1) svetimo turto pagrobim, uvaldym, pasisavinim, ivaistym ar teiss turt gijim (BK 271, 272, 274 ir 275 str.); 2) veikas, kuriomis siekiama gauti turtins naudos (BK 273, 276, 277, 281 str.); 3) u turto sunaikinim ar sualojim (BK 278, 279 str.). Prie nusikaltim nuosavybei plaija io odio prasme slygikai bt galima priskirti ir paskolos panaudojim ne pagal paskirt (BK 314 str.), privedim prie bankroto (BK 315 str.), skolininko nesiningum ar apgaul (BK 316 str.) ir kt. Taiau visais iais atvejais pirmiausia ala padaroma ki-

332

IX s k y r i u s

NUSIKALTIMAI NUOSAVYBEI

333

tiems svarbiems teisiniams griams alies ekonomikos sferoje - kininkavimo tvarkai, finansams ir kt. ala nuosavybei atsiranda tik kaip papildomas neteistos kaltininko veikos padarinys. Nuosavyb gali bti paeidiama ir masini riaui (BK 78 str.), chuliganizmo (BK 225 str.) ar teroro akto (BK 2273 str.) metu. iais atvejais nuosavybs teiss paeidimas (paprastai pasireikiantis svetimo turto sunaikinimu ar sualojimu) yra kito nusikaltimo padarymo bdas. Todl nuosavyb ia yra tiktai papildomas, arba fakultatyvinis, objektas. Pamintina, kad kai kurios veikos, paeidianios valdymo tvark (pavyzdiui, pilieio asmenini dokument pagrobimas -BK 206 str.), gali bti kvalifikuojamos kaip rengimasis sukiavimui ar kitam neteistam turto uvaldymui. Tiesioginis nusikaltim nuosavybei objektas yra konkreti nuosavyb: vieoji (valstybs ar savivaldybs), privati (fizini ar juridini asmen), mirioji. Konkreti nuosavybs forma, kaip tiesioginis objektas, iandien neturi reikms baudiamajai atsakomybei ar asmens padarytos veikos kvalifikavimui. Taiau kiekvienoje baudiamojoje byloje j btina nustatyti, kadangi, pirma, ji yra btinasis rodinjimo dalykas, o antra, turi reikms kai kuri nusikaltim kvalifikuojani poymi inkriminavimui, pavyzdiui, vagyst, padaryta sibraunant gyvenamj patalp. Ne visi nusikaltimai nuosavybei turi vien tiesiogin objekt, kai kurie turi du tiesioginius objektus. Tokiais nusikaltimais ksinamasi nuosavyb (pagrindinis) ir mogaus nelieiamum, jo sveikat, gyvyb ar kit objekt (papildomas). Kartu btina paminti, kad baudiamoji atsakomyb u nusikaltimus nuo savybei kyla t i k tais atvejais, kai kaltininkui is turtas nepriklauso, yra sve timas. Tai btinas vis nusikaltim nuosavybei poymis. Svetimu laikomo 1, turtas, kuris kaltininkui nepriklauso nuosavybs teise arba nra kitaip teis tai jo valdomas. Nuosavo turto atvilgiu veiksmai pripastami nusikalsiu mais tik tuomet, kai jais paeidiami kit asmen ar valstybs statymais sou gomi teisti interesai, {.gyvendindamas savo teises ir naudodamasis savo lai 1, vmis, mogus privalo laikytis statym ir nevaryti kit moni teisi hn laisvi. Jeigu asmuo savo turtu pasinaudoja kaip priemone kit asmen tui tinms ar asmeninms teisms paeisti, jis gali bti patrauktas baudiamu jon atsakomybn pagal kitus BK straipsnius. Nusikaltim nuosavybei dalykas - konkretus svetimas turtas. Juridini- u ekonomin turto doktrinos turto sampratai suteikia platesn nei daikto iviM m. Todl turtu laikomi vert ir savinink turintys ekonominiai itekliai, k 11

riais disponuoja ekonominis subjektas.1 Turt sudaro materials ir nematerials objektai. Pagal pobd jis gali bti nekilnojamasis ir kilnojamasis. Nekilnojamuoju turtu laikoma em ir su ja susij objektai, kuri buvimo vietos negalima pakeisti nekeiiant j naudojimo paskirties arba nemainant j verts. Kilnojamasis turtas yra toks, kur galima perkelti i vienos vietos kit nekeiiant jo esms, i esms nemainant jo verts ar be didels alos jo paskiriai, jeigu statymai nenumato ko kita. Nusikaitimo dalyku gali bti visi nuosavybs teiss objektai, ivardyti CK 93 3 str. - em, mikai, kita augalija, gyvnija, gyvenamieji namai, statiniai, renginiai, vertybiniai popieriai ir kitas kilnojamas ar nekilnojamas turtas. Taiau baudiamosios teiss literatroje dl i nusikaltim dalyko apimties nra vieningos nuomons. Vieni autoriai, kalbdami apie nusikaltim nuosavybei dalyk, visai nemini turtini teisi (B.Jacelenko, L.Gauchman), kiti nurodo, jog turto prievartavimo (BK 273 str.) ir sukiavimo (BK 274 str.) atvejais i nusikaltim dalyku taip pat gali bti ir asmens turtins teiss. 2 Panaios nuomons yra ir kai kuri usienio valstybi baudiamosios teiss specialistai. Antai A.Schonke'as ir H.Schroderis (Vokietija) teigia, kad nusikaltimo nuosavybei dalykas yra svetimas kilnojamasis daiktas arba teis turt (iskyrus turto sualojimo atvejus). T.Pogosianas (Rusija) rao, jog nusikaltimo nuosavybei dalykas yra daiktai, pinigai, vertybiniai popieriai, o kai kuriais atvejais ir turtins teiss. 3 Paprastai nusikaltimo dalyku bna konkrets daiktai, kuriems bdinga visuma socialini, ekonomini, fizini ir teisini poymi. Kiekvienas daiktas turi savo visuomenin paskirt, form ir tr, teisin priklausomyb bei materialaus vertinimo pinigin iraik. Btent turto kaina parodo konkre i jo naud ir vert visuomenje. Turtas, kuris dl vienoki ar kitoki prieasi savininkui ir jo valdytojui prarado savo materialin vert, negali bti nusikaltim nuosavybei dalyku (pavyzdiui, imesti daiktai). Priklausomai
1 O. Fedosiukas ir E. Sinkeviius teisingai teigia, kad turto, kaip materialaus daikto sup i. itimo bei aikinimo, koncepcija baudiamojoje teisje nra universali. Remiantis ia doki i i n a manoma paaikinti tik vagysts, plimo, turto sunaikinimo ar sualojimo bei radinio I'sisavinimo objekto ir dalyko poymius. Taiau kit turtini nusikaltim sudi aikinimas i m i remtis platesnio pobdio turto samprata, nes kitaip is aikinimas neatitikt ekonominio twenimo realij. ' A. Drakien, E. Stauskien. Nusikaltimai nuosavybei Lietuvos ir kit ali baudiamuomose statymuose. Vilnius, 1998. ' Schonke A., Schroder H. Strafgesetzbuch und Nebengesetze. Kommentar. Munchen, 1985. i 'olovnoje pravo. Osobennaja astj. Moskva, 1998.

334

IX s k y r i u s

NUSIKALTIMAI NUOSAVYBEI

335

nuo turto verts i nusikaltim dalykas slygikai gali bti skirstomas kelias ris: 1) nedidels verts - pinigin iraika maesn nei vienas minimalus gyvenimo lygis (toliau tekste MGL); 2) vertingas dalykas - vert virija vien MGL, bet nesiekia 250 MGL; 3) labai vertingas dalykas - vert virija 250 MGL. Pabrtina, kad nusikaltimo nuosavybei mastas paprastai nustatomas pagal pasiksinimo dalyko vert (ar j veri sum tstiniuose nusikaltimuose), bet ne pagal nuostolius apskritai, atsiradusius dl padaryt konkrei nusikaltim. Nusikaltim nuosavybei dalyku negali bti dokumentai, suteikiantys teis personifikuotiems asmenims gauti tam tikr turt (ekiai, kvitai), intelektualins veiklos rezultatai, taip pat bagaini ir rbini etonai ar kiti panas daiktai. Nukentjusysis turto netenka ne i dokument ar etono pavogimo momentu, bet tada, kai kaltininkas, juos panaudojs, gauna atitinkam turt. Taiau nusikaltimo dalykas yra tokie vertybiniai popieriai (akcijos, obligacijos, valiuta ir kiti istoriniu ar kultriniu poiriu vertingi dokumentai), kurie gali bti pagal j nominali vert ar kitoki numatyt proporcij bet kokio nepersonifikuoto asmens ikeisti pinigus, kitus daiktus, arba asmuo dl j verts gali turti kitokios turtins naudos. Nusikaltim nuosavybei dalykas nebus ir narkotins priemons, audmenys, radioaktyviosios mediagos. i priemoni grobimas bus kvalifikuojamas pagal kitus BK straipsnius, kadangi i veik pagrindinis ksinimosi objektas yra visuomens saugumas, o ne nuosavyb. Atlikti darbai ir suteiktos paslaugos taip pat negali bti i nusikaltim dalyku, kadangi jie neturi aiki daikto poymi (suremontuotas automobilis, nuplauti langai). iuo atveju iimt galt sudaryti turto prievartavimas (BK 273 str.), kadangi jo dispozicijoje kalbama apie tam tikras turtinio pobdio paslaugas, kurios paprastai atliekamos u atlyginim. Daniausiai nusikaltim nuosavybei dalykas yra kilnojamasis turtas, taiau kai kuriuose nusikaltimuose juo gali bti ir nekilnojamasis turtas, pavyzdiui, turto prievartavimo atveju gali bti reikalaujama perleisti nuosavybs teis nam ar em. Nusikaltim nuosavybei dalykas gali bti bet kokios formos ar bkls turtas; jis gali bti tiek gyvas, tiek negyvas, bti bet kokios fizins bsenos, turti bet koki form ar ivaizd. Be to, jis gali bti savarankikas arba pagrin dinio daikto sudedamoji dalis, apibrtas riniais ar individualiais poymiais, Vienais atvejais dalykas turi tik jam bding individuali poymi (transpor to priemon, papuoalas), kitiems - bding rini daikto savybi (miltai, cukrus). Kartu statym leidjas iimt nustato tokiam turtui, kuris valstybs m

visuomens saugumo interesais arba dl tarptautini sipareigojim negali priklausyti pilieiams. Kaip minta, Lietuvoje iimtinai valstybei nuosavybs teise priklauso ems gelms, valstybins reikms vidaus vandenys, mikai, parkai, keliai, kai kurie istorijos, archeologijos ir kultros objektai. Objektyviosios nusikaltim nuosavybei puss poymis - veika pasireikia veikimu arba neveikimu. Daniausiai ios grups nusikaltimai padaromi aktyviais veiksmais, kuriais siekiama neteistai ir neatlygintinai paimti svetim turt, gyti j teis ar perduoti turt (teis turt) treij asmen nuosavybn (svetimo turto pagrobimas, uvaldymas). Neveikimo forma turtin ala gali bti padaryta apgaule arba piktnaudiaujant pasitikjimu (BK 277 str.), turt sunaikinus ar sualojus dl neatsargumo (BK 279 str.) ir kt. Dauguma nusikaltim nuosavybei sudi baudiamajame statyme suformuluotos kaip materialiosios. J objektyvij pus sudaro 3 elementai: statyme aprayta, prieinga teisei veika; dispozicijoje numatyti alingi padariniai, pasireikiantys materialins alos padarymu; prieastinis ryys tarp prieingo teisei elgesio ir padarini. Tik du nusikaltimai turi formalij sudt - turto prievartavimas ir nusikalstamu bdu gauto turto gijimas arba realizavimas. ia svarbiausias objektyviosios puss poymis yra neteista veika. Padariniai iuo atveju yra u nusikaltimo sudties rib ir yra kaip sunkiausias nusikaltim kvalifikuojantis poymis. Nusikalstamos veikos padariniai visuomet yra turtinio pobdio. Daugeliu atvej jie padaro tiesiogin turtin al savininkui ar teistam turto valdytojui. Tik turtins alos padarymo apgaule ar piktnaudiaujant pasitikjimu atvejais ala atsiranda dl negautos turtins naudos. Turtins alos dydis apibdina nusikalstam veik pavojingum ir nusikalstamas veikas leidia atskirti nuo administracini teiss paeidim. Daugeliu atvej tai yra nusikaltim kvalifikuojantis poymis. Skiriant kaltininkui bausm visuomet atsivelgiama turtins alos dyd. Padarytos alos dydis priklauso nuo turto verts ir jo natralaus kiekio (svorio, dydio). Siekiama, kad turto vert bt nustatoma laikantis vienodos tvarkos, pagrstos tarptautinio turto vertinimo metodais ir kriterijais. Lietuvos Respublikos Vyriausyb 1995 m. kovo 28 d. prim nutarim Dl turto verts nustatymo".1 Vadovaujantis iais principais tur'iuo nutarimu patvirtinti Bendrieji turto verts nustatymo principai", kuri tikslas - reglamentuoti vienodus visai Lietuvos Respublikai, suderintus pagal tarptautin turto vertinimo sistem turto bei verslo nustatymo metodus, nustatyti turtini santyki sritis, kurioms taikytini turto verts nustatymo metodai, ir sudaryti slygas objektyviai nustatyti turto vert nepriklausomai nuo jo nuosavybs formos. Bendrieji turto verts nustatymo principai yra privalomi visoms operacijoms, susijusioms su valstybs ir savivaldybi turtu, taip pat statymuose nustatytais privataus turto verts nustatymo atvejais.

336

IX s k y r i u s

NUSIKALTIMAI NUOSAVYBEI

337

tas vertinamas ne tik tuomet, kai teistai keiiasi jo savininkas, t. y. turtas parduodamas, perduodamas kaip nepiniginis (turtinis) naas, mainomas, dovanojamas, paveldimas, apmokestinamas, keiiamas ir 1.1., bet ir tada, kai vykdomi civilini byl teism sprendimai, baudiamj byl teism nuosprendiai ir nutartys. Pamintina ir tai, kad kiekvienu konkreiu atveju apie nusikaltimu padarytos alos dyd sprendiama atsivelgiant ne tik alos pinigin iraik, bet ir nukentjusiojo materialin padt, ilaikytini buvim ir kitas aplinkybes. Nusikaltim nuosavybei objektyviosios puss btinasis poymis danai yra nusikaltimo padarymo bdas (prievartinis ar neprievartinis; slaptas ir atviras). Nusikaltimo baigtumo momentas priklauso nuo nusikaltimo sudties. Materialiosiose nusikaltim sudtyse - atsiradus nusikalstamos veikos sukeltiems padariniams (uvaldius, pagrobus, pasisavinus turt ir kt), formaliosiose - atlikus numatyt veik (reikalaujant perduoti turt). Subjektyviajai nusikaltim nuosavybei p u s e i bdinga tiesiogin tyia. Kaltininkas supranta, kad neteistai ksinasi svetim nuosavyb ( kuri neturi nei tikr, nei tariam teisi), numato, kad savo veiksmais savininkui ar jo teistam valdytojui padarys turtins alos, ir to nori. Taiau kai kurie nusikaltimai gali bti padaryti tiek tiesiogine, tiek ir netiesiogine tyia, t. y. kai asmuo supranta savo veiksm neteistum, numato padarinius ir, nors nenori i padarini, bet smoningai leidia jiems kilti. Pavyzdiui, turto sunaikinimas ar sualojimas tyia (BK 278 str.). Pamintina, kad is nusikaltimas gali bti padarytas ir dl neatsargumo (BK 279 str.). Dauguma nusikaltim nuosavybei padaromi savanaudikais motyvais. Pagrindinis toki nusikaltim tikslas - gauti naudos nusikalstamu bdu uvaldant svetim turt. neteistu bdu gyt turt kaltininkas siekia panaudoti savo ar treij asmen, kuri likimui jis neabejingas ar juo suinteresuotas, interesams. Jeigu kaltininkas asmeninio praturtjimo arba kitokios neturtins naudos siekia per treiuosius asmenis, kuriems jis yra perdavs svetim turt, tai jo veiklos motyvai laikytini savanaudikais. Kai kurie autoriai (R. Man rach) teigia, kad tais atvejais, kai tretiesiems asmenims, kaltininko nuomone, btina neatidliotina materialin pagalba, nusikaltimai nuosavybei gali bli padaromi ir altruistiniais motyvais. I dalies iai nuomonei bt galima pri tarti, taiau reikia paminti ir tai, kad pagal baudiamuosius statymus nebih laikoma nusikaltimu veika, padaryta esant btinosios ginties ar btinojo rci kalingumo bklje, nors ji formaliai ir atitiks iame statyme numatytos vei kos poymius. Kai kurie nusikaltimai nuosavybei gali bti padaromi i ket'^ to, pavydo ar dl kit motyv (pavyzdiui, turto sunaikinimas ar sualojimu-.

tyia). Jie taip pat gali bti padaromi ir klaidingai vadovaujantis solidarumo motyvais. Tai danai bdinga grupini nepilnamei nusikaltim atvejams. Taiau svarbu tai, kad bendrininkaudami toki nusikaltim padaryme, jie suvokia savo draug veikos paskatas ir motyvus. Nusikaltim nuosavybei subjektui paprastai nekeliama ypating reikalavim. Tai gali bti pakaltinami 16 met asmenys. Taiau vagysts (BK 271 str.), plimo (BK 272 str.) ir turto sunaikinimo ar sualojimo tyia sunkinaniomis aplinkybmis (BK 278 str. 2 d.) subjektas pagal BK 11 str. 2 d. gali bti pakaltinami jau nuo 14 met asmenys. Pagrindinis kriterijus, kuriuo statym leidjas rmsi u i nusikaltim padarym nustatydamas baudiamosios atsakomybs subjekto ami, yra akivaizdus j pavojingumas ir neteistumas. statym leidjas, atsivelgdamas visas nuo 14 iki 16 ir vyresnio amiaus (nuo 16 iki 17 met) asmens psichines bei fizines savybes, daro prielaid, kad jie jau gali visapusikai suvokti ir sismoninti baudiamojo statymo draudimus. Pagrobdamas, uvaldydamas ar tyia sunkinaniomis aplinkybmis sunaikindamas turt 14 met sulauks asmuo paprastai suvokia, kad daro nusikaltim nuosavybei ir supranta alingus to padarinius. Galiojaniame BK visi nusikaltimus nuosavybei kvalifikuojantys poymiai pagal j sunkumo laipsn idstyfi to paties straipsnio kitose dalyse.1 Daniausiai statyme minimi iuos nusikaltimus kvalifikuojantys poymiai yra pakartotinumas, grup i anksto susitarusi asmen, sibrovimas gyvenamj patalp, aunamojo ginklo panaudojimas, stambus mastas, sunks padariniai ir kt. Dl nusikaltim nuosavybei bendro apibrimo ir sistemos apibdinimo diskutuoja tiek teiss praktikai, tiek teoretikai, taiau aikaus ir nediskutuotino poirio kol kas nra. Danai i nusikaltim nuosavybei sistemos yra iskiriamos atskiros nusikaltim grups, kuri esminiai bruoai yra skirtingi. Dar XIX amiaus pabaigoje ymus baudiamosios teiss specialistas Francas fon Listas ra, kad nuosavyb gali bti paeista trim bdais: 1) sugadinus ar sunaikinus daikt (nesvarbu, ar tai kilnojamasis, ar nekilnojamasis daiktas); 2) pasisavinus daikt, t. y. svetimas asmuo (ne savininkas) pradeda valdyti daikt kaip nuosav; 3) pasisavinus jo naudojimosi teis. 2
Pamintina, kad usienio alyse nusikaltimus nuosavybei kvalifikuojantys poymiai daniausiai nenurodomi tame paiame straipsnyje, bet yra idstyti kitose nusikaltim sudtyse ir kodekse numatyti kaip savarankiki nusikaltimai (Vokietijos BK). 2 F.List. Uebnik ugolovnogo prava. Osobennja iastj. Moskva, 1905, p. 133.

338

IX s k y r i u s

NUSIKALTIMAI NUOSAVYBEI

339

Pastarojo deimtmeio baudiamosios teiss literatroje danai aptinkamas toks nusikaltim nuosavybei sisteminimas: 1) svetimo turto grobimai (vagyst, plimas); 2) veikos, kuriomis siekiama uvaldyti turt ar juo naudotis (turto prievartavimas, radinio pasisavinimas); 3) turto sunaikinimas ar sualojimas. 1 is nusikaltim nuosavybei sistemos skirstymas 3 grupes (posistemes) atliekamas remiantis vairiais pagrindais: pirmoji grup apima veikas, vardijamas grobimu, antroji sistemos dalis iskiriama remiantis motyv ir veiklos tiksl specifika (savanaudikumas), treiosios dalies iskyrimo kriterijus - neteisti veiksmai (sualojimas ar sunaikinimas). Nors is klasifikavimas ir neturi vieningo pagrindo (todl nra pakankamai korektikas moksliniu poiriu), taiau jis i esms atspindi veikas, numatytas galiojaniame statyme. Nusikaltim nuosavybei sistema paprastai diferencijuojama pagal objektyviuosius (pvz., praturtjimas kaip veikos padarinys) arba subjektyviuosius poymius (pvz., savanaudikumas kaip nusikaltimo motyvas). Taiau isamesnis klasifikavimas gali atspindti ir vis nusikaltim sudt: nagrinjam nusikaltim objekt, objektyviosios ar subjektyviosios puss poymius, subjekt. Nusikaltim nuosavybei skirstymas posistemes i esms priklauso nuo tyrimo objekto, pavyzdiui, kriminolog sudomint nusikaltim motyvas arba subjektas; kriminalist- nusikaltimo padarymo bdas. Nusikaltim klasifikavimo kriterijai skirting autori vairiose alyse gali bti panas, todl danai iskiriamos ir panaios nusikaltim grups, sudaranios vienos ar kitos nusikaltim sistemos visum. Taiau esminiai skirtumai daniausiai pasireikia j (i posistemi) turiniu. Taigi galiojaniame BK ivardytus nusikaltimus nuosavybei taip pat galima bt skirstyti pagal kalt, motyv ir veikos pobd. Pagal kalt, t. y. svarbiausi nusikaltimo sudties subjektyviosios puss poym, visus nusikaltimus nuosavybei galima klasifikuoti tyinius ir neatsargius. Baudiamosios teiss teorijoje vyrauja nuomon, kad dl neatsargumo gali bti padaromas tik turto sunaikinimas ar sualojimas. Taiau teisininkai diskutuoja dl ivaistymo subjektyviosios puss. Teigiama (J. Nocius), kad is nusikaltimas gali bti padaromas ir dl neatsargumo. Kadangi nusikaltimuose nuosavybei vyrauja savanaudikumo motyvas, visus iuos nusikaltimus ga ima skirstyti savanaudikus (pvz., vagyst, plimas, pasisavinimas) ir ne
Pavyzdiui, L. Gauchman, S. Maksitnov. Ugolovnaja otvetstvennostj za prestuplenija v sfere ekonomiki. Moskva, 1996, p.62. K.Jovaias. Nusikaltimai nuosavybei//Teiss problemov 1995, Nr. 3, p. 22.
1

savanaudikus (pvz., turto sunaikinimas ar sualojimas). 1 Juos galima klasifikuoti ir pagal subjekt - nusikaltimai, kuriuos padar pilnameiai ir nepilnameiai asmenys; nusikaltimai, padaryti asmen pirm kart ir pakartotinai ir t. t. Pagal veikos pobd nusikaltimai nuosavybei gali bti skirstomi nusikaltimus, padaromus veikimu (pvz., plimas, turto prievartavimas) ir padaromus neveikimu (pvz., turtins alos padarymas apgaule arba piktnaudiaujant pasitikjimu). Juos taip pat galima sisteminti smurtinius nusikaltimus nuosavybei (plimas, kai kurios turto prievartavimo formos) ir nesmurtinius nusikaltimus. Pirm i nusikaltim grup galima apibdinti kaip pavojingesn: vertinant tiek pai veik, tiek kaltinink. Praktin aptariamojo klasifikavimo reikm yra ta, kad taip ji leidia ivengti nusikaltimo kvalifikavimo klaid. Atsivelgiant tai, teism praktikoje tokio pobdio bylose fizinio smurto panaudojimas paprastai kvalifikuojamas ne kaip dviej nusikaltim sutaptis, pavyzdiui, vagyst ir kno sualojimas, bet kaip sunkesnis nusikaltimas - plimas. domesnis iuo poiriu yra P.Matievskio pateiktas nusikaltim sisteminimas: 1) savanaudiki nusikaltimai nuosavybei, padaryti grobimo bdu; 1) savanaudiki nusikaltimai, neturintys grobimo poymio; 1) nesavanaudiki pasiksinimai nuosavyb. Taiau pabrtina, kad tokiu pagrindu kuriama sistemos konstrukcija kelia ir daug klausim: kaip reikt elgtis tais atvejais, kai turtas sunaikinamas savanaudikais motyvais? Ar grobimo bdu padaromi nusikaltimai visuomet yra savanaudiki? ir t. t. Literatroje nusikaltimai nuosavybei klasifikuojami ir tokias grupes: 1) susij su nusikalstamu praturtjimu; 2) nesusij su nusikalstamu praturtjimu, bet darantys materialin al. Pirmajai grupei priskirtina didioji dalis nusikaltim nuosavybei - tiek turintys, tiek ir neturintys turto grobimo poymi. Pavyzdiui, vagyst, plimas, sukiavimas, radinio pasisavinimas ir kt. Antrajai grupei priskirtinas ivaistymas ir turto sunaikinimas arba sualojimas tyia ar dl neatsargumo. Panai nusikaltim nuosavybei sistema yra idstyta Lietuvos Respublikos baudiamojo kodekso projekte. Nauja yra tai, kad nusikalstamos veikos, kuriomis ksinamasi nuosavyb, skirstomos nusikaltimus ir baudiamuosius nusiengimus. U pastaruosius numatomos bausms, nesusijusios su laisvs atmimu.
' Panaiai nusikaltimus nuosavybei klasifikuoja ir Rusijos baudiamosios teiss specialistai. Savanaudikus nusikaltimus jie skirsto dvi grupes: grobimus ir kitus savanaudikus nusikaltimus nuosavybei. Ugolovnoje pravo. Osobennaja astj. Moskva, 1995.

340

IX s k y r i u s

NUSIKALTIMAI NUOSAVYBEI

341

Nusikaltim sudtys konstruojamos panaiai kaip ir dabar galiojaniame BK, taiau paskutinje straipsnio dalyje vardijama veika, kuri nesudaro nusikaltimo sudties ir laikoma baudiamuoju nusiengimu. Antai BK projekte nurodoma, jog tiek slaptas, tiek atviras nedidels verts (nevirijantis 1 minimalaus darbo umokesio (MDU) dydio) svetimo turto pagrobimas yra baudiamasis nusiengimas. Pabrtina tai, kad 1996 m. paskelbtame BK projekte nusikaltim ir baudiamj nusiengim nuosavybei skyriuje yra nauja sudtis - turto antaas. Straipsnio dispozicija leidia manyti, kad turto prievartavimo sudties atvilgiu tai yra speciali norma. Veika pasireikia reikalavimu perduoti svetim turt, teis turt arba padaryti kitus turtinio pobdio veiksmus ar nuo j susilaikyti, kai nukentjusiajam ar jo artimiesiems grasinama paskelbti inias, eminanias j garb ar orum arba vieai pareikti kitas inias, kuri pagarsinimas nra pageidautinas.1 Nepriklausomai nuo to antaas ilieka viena i priemoni turto prievartavimo tikslui pasiekti. Todl 1999 m. parengtame Teisingumo ministerijos projekte io straipsnio yra atsisakyta. Projekte taip pat bandyta tvirtinti nauj baudiamosios teiss nuostat, kad turto ivaistymas pripastamas nusikalstamu nuosavybei ir tais atvejais, kai jis padarytas esant neatsargiai kalts formai. [domu tai, kad viename i oficialiai pateikt BK projekt yra straipsnis, numatantis veikas, kurios laikomos nusikalstamomis, ir dl j pradedamas baudiamasis persekiojimas tik esant nukentjusiojo ar jo atstovaujamo asmens pareikimui - vagyst, turto prievartavimas be kvalifikuojamj poymi, turto antaas, sukiavimas ir kt. Kartu straipsnyje nurodoma, kad baudiamasis persekiojimas gali bti pradedamas ir prokuroro reikalavimu. Toki projekto rengj pozicij bt galima laikyti pagrsta, jeigu iame straipsnyje i nusikaltim srao bt ibrauktos veikos, padarytos organizuotoje grupje.

NUSIKALTIM NUOSAVYBEI RYS Vagyst (BK 271 str.). Ne tiktai Lietuvoje, bet ir kitose pasaulio alyse vienas daniausiai padarom nusikaltim nuosavybei yra vagyst. Todl daugelio ali baudiamuosiuose statymuose nusikaltim nuosavybei sistema
1998 m. vasario 3 d. statymu dabar galiojantis BK papildytas nauju panaaus turinio 132' straipsniu Asmens antaas".
1

pradedama dstyti nuo vagysts. Statistikos duomenys liudija, kad Lietuvoje uregistruot vagysi skaiius nuolat didja. Jeigu 1990 m. buvo uregistruotos 24 333 vagysts, 1991 m. - 31 716, tai po eeri met jau 47 193 vagysts (1997 m.), o 1999 metais - net 47 865 vagysts. Romn svoka furtum buvo daug platesn negu vagyst ms laik prasme. Vagyste tais laikais buvo suprantamas bet koks neteistas savanaudikas svetimo kilnojamojo daikto pasisavinimas. Todl ji apimdavo ne tiktai tuos atvejus, kurie dabar laikomi vagyste, bet ir plimus, sukiavimus, pasisavinimus patikt daikt bei radini ir kt. Tokia pat plati vagysts svoka buvo ir kanon teisje. Minta, kad Pameds teisynas (1340 m.) skyr atvirj ir slaptj vagystes, taiau nedar skirtumo tarp j nusikaltimo pavojingumo poiriu. Kazimiero teisyne (1468 m.) vagyste suprantamas tiek atviras, tiek ir slaptas svetimo turto pamimas, taiau specialiai atskiros vagysts rys nra iskiriamos. Pabrtina, kad i 25 io Teisyno straipsni- 17 skirta vagystei. Bausms dydis priklaus nuo nusikaltimo objekto verts ir nusikaltimo kartotinumo. Pavyzdiui, pavogs arkl arba daugiau kaip pus kapos grai (15 str.) vagis turjo bti pakartas. Visuose trijuose Lietuvos Didiosios Kunigaiktysts statutuose turto gynimui buvo skiriamas ypatingas dmesys. domu tai, kad vagyste juose buvo laikomas ir nelaisv moni ivedimas arba pagrobimas. Aikiai juridikai apibrta vagysts svoka pirm kart panaudota vidurami german teisje. German teisje vagyst buvo vertinama kaip niekingas darbas, svetimo daikto neteistas pamimas slapia. F. Listas ra: vagyst - tai svetimo kilnojamojo daikto pagrobimas turint tiksl neteistai j pasisavinti.'" Beveik vis ali baudiamieji statymai perm german vagysts svok ir atskyr j nuo kit nusikaltim: plimo, sukiavimo, prievartavimo.2 Todl ir tarpukario Lietuvoje pagal Baudiamj statut u vagyst atsak tas, kas buvo pagrobs, slapta arba atvirai, svetim kilnojamj turt, nordamas j pasisavinti." Pagrindinis skirtumas nuo tuo metu galiojusios vokiei vagysts sampratos buvo tas, kad BS akcentavo ne svetim kilnojamj daikt", bet panaudojo platesn svetimo turto svok.

F. List. Uebnik ugolovnogo prava. Osobennaja astj. Moskva, 1905, p. 138. Antai XIX a. Rusijos baudiamieji statymai vagyst apibr kaip slapt svetimo kil nojamojo daikto pagrobim. r.: N. Nekliudov. Rukovodstvo k osobennoj asti russkogo ugo lovnogo prava. S. Peterburg, 1876, p. 101.
2

342

IX s k y r i u s

NUSIKALTIMAI NUOSAVYBEI

343

Sovietiniu laikotarpiu dl skirtingo atskir nuosavybs form juridinio statuso egzistavo dvi vagysts sampratos: 1) vagyst - tai slaptas valstybinio ar visuomeninio turto pagrobimas, turint tiksl j pasisavinti ir 2) vagyst -tai slaptas asmeninio piliei turto pagrobimas, turint tiksl j pasisavinti. Kartu pamintina ir tai, kad atviroji vagyst tuo metu buvo laikoma savarankika nusikaltim nuosavybei forma. io nusikaltimo objektu buvo ne tik nuosavyb, bet ir nukentjusiojo asmenyb, prie kuri kaltininkas pavartojo fizin ar psichin smurt, nepavojing gyvybei ar sveikatai. 1994 m. liepos 19 d. statymu buvo sugrta prie "Nepriklausomos tarpukario Lietuvos BS nuostat - atsisakyta atvirosios vagysts kaip savarankiko nusikaltimo reglamentavimo. Todl Lietuvoje iuo metu baudiamosios teiss teoretikai pateikia toki vagysts samprat: vagyst - tai slaptas ar atviras, neatlygintinas svetimo turto pagrobimas, turint tiksl j pasisavinti, t. y. pagrobt turt valdyti, naudotis ir disponuoti juo kaip savu. 1 Galiojantis BK 271 straipsnis vagyste laiko slapt arba atvir svetimo turto pagrobim. Vagysts objektas - vis form ir ri nuosavyb. Dalykas - kilnojamasis turtas, priklausantis tam tikram asmeniui ar valstybei, savivaldybms. Daniausiai j sudaro materials daiktai, turintys vert. Taiau reikia paminti ir tai, kad baudiamajame statyme vartojama turto svoka yra platesn nei daikto svoka, kuri ir iandien yra vartojama Vokietijos, Ispanijos ir kt. BK. Be materiali daikt turto svok eina ir civilinje apyvartoje esantys nematerials dalykai: vairi ri energija (ilumos, elektros), dujos, deguonis ir t. t. Vagysts dalykas gali bti gyvi ir negyvi daiktai, savarankik paskirt turintis mechanizmas arba jo dalis. Pats mogus negali bti io nusikaltimo dalyku, taiau dirbtins jo kno dalys (pavyzdiui, perukas, rank ar koj protezai, auksiniai dantys kt.), kurios gali bti nuo jo kno atskirtos, yra laikomos daiktais ir gali bti io nusikaltimo dalyku. Imesti daiktai, mogaus neprijaukintas ir nepriirimas laukinis vris, iskrids ir savininko neiekomas bii spieius, t. y. bet koks beeimininkis turtas negali bti vagysts dalyku. Paprastai vagysts dalyku gali bti kilnojami daiktai, kuriuos galima paimti rankomis ar tam pritaikytais prietaisais, o ne vien pajusti ar paliesti. Taiau daiktai, atskirti nuo nekilnojamojo turto (pavyzdiui, sodo vaisiai, nukirstas ar ikastas medis, iimtos namo durys, langai ir kt.), taip pat yra io nusikaltimo dalykas. Specifin teisin prigimtis
Reikia paminti, kad BK projekte atvirj vagyst numatoma atskirti nuo slaptosios. ia atviras svetimo turto pagrobimas numatomas kaip savarankikas nusikaltimas - atviroji vagyst.
1

yra daikt, kurie kartu su mirusiuoju dedami karst (rbai, vestuvinis iedas ir kt.). Iki mirusiojo palaidojimo i daikt savininkas nustatomas pagal paveldjimo teis ir todl toks turtas yra vagysts dalykas. Po palaik (su visais ten buvusiais daiktais) palaidojimo nutrksta paveldtojo nuosavybs teiss tstinumas, kadangi jis laisva valia iskyr tuos daiktus i savo turto dalies.' Taiau tais atvejais, kai savininkas paslepia savo turt karste ir j smoningai palaidoja kartu su mirusiuoju, tuomet tokie daiktai gali bti vagysts dalyku. Taigi vagysts dalyku gali bti tik svetimas turtas. iam nusikaltimui svarbu tai, kad paimamas turtas yra kito asmens nuosavyb ar yra teistai jo valdomas (isinuomotas turtas, paskolintas, patiktas saugoti kt.). Kaltininkas visais atvejais yra svetimas pavogto turto (daikto) atvilgiu. Jis nra kaltininko nuosavyb ir pastarasis neturi teiss jo valdyti dl darbo ar prievolini teisini santyki (t. y. nra u j materialiai atsakingas). Kaip minta, svetimumo svoka apibriama remiantis civiline teise. Joje nurodoma, kad tik savininkas turi teis viepatauti savo turtui (daiktui), t. y. j valdyti, naudotis ir juo disponuoti. Taiau pasitaiko atvej, kai kaltininkui buvo pavesta tvarkyti daiktus (nam eimininkei) ar leista jais naudotis (auklei, viebuio gyventojui) bei saugoti (sargui). iais atvejais eimininkas neperduoda savo teiss turt ir nesuteikia kaltininkui teiss t turt valdyti savo nuoira. Todl patikto laikinai naudotis ar kaltininko darbo priemone esanio turto pagrobimas turi bti vertinamas kaip vagyst. Kartu pamintina, kad kaip vagyst nebus kvalifikuojami tokie veiksmai, kai asmuo be kit inios paima turt, kuris yra jo ir keli kit asmen bendroji dalin nuosavyb, ir juo laikinai naudojasi. Esant dalinei nuosavybei, kiekvienas savininkas turi teis tam tikr turto dal. Todl slaptas tos turto dalies, kuri priklauso kitam savininkui, pagrobimas yra vagyst. Kaltininko veika vagyste laikoma ir tada, kai jis pagrobia kito asmens neteistai gyt turt (pavogt, pasisavint, uvaldyt ir kt.). Teistas turto savininkas nepraranda nuosavybs teiss turt nepriklausomai nuo to, kiek kart pagrobtas turtas i vieno asmens inios pereit kito asmens inion. Vis vien iuo atveju ala padaroma teistam turto savininkui arba jo valdytojui. Vagysts dalyku negali bti jau minti objektai - em, vanduo ir pan. Ksinimasis iuos objektus sudarys kit nusikaltim sudt. Kai kuri materia' F. List. Uebnik ugolovnogo prava. Osobennaja astj. Moskva, 1905, p. 139 ir Uebnik ugolovnogo prava. Osobennaja astj. Moskva, 1996, p. 113.

344

IX s k y r i u s

NUSIKALTIMAI NUOSAVYBEI

345

line vert turini daikt pagrobimas teisikai turi bti traktuojamas ne kaip vagyst, bet kaip kiti savarankiki nusikaltimai. Pavyzdiui, LR BK 234' str. numato aunamojo ginklo, sprogmen ar sprogstamj mediag grobim. Vagysts dalykas nra ir sauls, vjo, vandens ar kita natralios gamtos energija. Taiau, kaip minta, elektros energija, skirtingai nei Vokietijoje, Ispanijoje ar kitose alyse, Lietuvoje gali bti vagysts dalyku (LR BK 271 str.). Pagal galiojanius statymus elektros tinklais vartotojams tiekiama elektros energija yra prek1, todl baudiamoji teis pripasta j io nusikaltimo dalyku. Pavyzdiui, tais atvejais, kai asmuo neteistai vairiais mechanizmais prisijungia prie elektros tinkl ar su j pagalba smoningai keiia skaitikli rodmenis ir slapta neatlygintinai naudojasi elektra, jo veiksmai kvalifikuojami kaip vagyst. Taiau vengimas mokti mokesius u elektr pagal skaitiklio rodmenis nra vagyst. Tokie veiksmai gali bti kvalifikuojami pagal BK 277 straipsn. Objektyviajai io nusikaltimo pusei bdinga tai, kad pati vagysts veika apima du momentus: slapt arba atvir svetimo turto pamim (pirmasis momentas) ir neatlygintin turto pasisavinim (antrasis momentas). Abu ie veiksmai statym leidjo vardyti kaip turto pagrobimas. Vagystje turto pamimas - tai tiesioginis prisilietimas prie daikto, jo pamimas rankomis, rankiais, mechanizmais ir netgi jo vietos pakeitimas (pavyzdiui, djimas mai), t. y. neteistas daikto pamimas i apibrtos vietos, taiau dar neturint galimybs naudotis daiktu pagal savo vali. Turto pasisavinimas - tai neteistas paimto daikto uvaldymas, turint tiksl valdyti2 t daikt kaip nuosav. Kitaip tariant, pradedama realiai viepatauti vagysts metu paimtam daiktui. Kartu pabrtina tai, kad turto pamimo pabaiga dar nereikia jo pasisavinimo baigtumo. Pavyzdiui, kaltininkas, paslps daikt toje paioje parduotuvje nordamas j vliau niekam nematant pasiimti, dar nebaig pagrobti, nors savininkas io daikto ir neberanda. Tikrasis daikto pasisavinimas galimas tiktai tada, kai kaltininkas, suteikdamas jam nauj apsaug, paimto turto atvilgiu tvirtina viepatavimo galimyb. Toks tvirtinimas galimas vairiausiais bdais, pavyzdiui, vagis, ines i buto daiktus, paslepia juos saugioje vietoje, parnea namo ar palieka pas pastamus, maus daiktus (pavyzdiui, auksines monetas, pinigus, papuoalus) paslepia kienje ir kt. To1 1993 m. gruodio 22 d. Pridtins verts mokesio statymo 2 str. nurodoma: Prek... yra daiktai, numizmatins paskirties pinigai, vis ri energija,...". V. ., 1994, Nr. 3^0. 2 Civilins teiss doktrinoje daikto valdymas suprantamas kaip asmens teis turti daikt savo inioje ir daryti jam fizin bei kin poveik. Civilin teis. Kaunas, 1997, p. 300.

dl pasisavinimas negalt bti laikomas baigtu tol, kol kaltininkas neijo i patalp ar nepasialino i tos vietos, kurioje jis neteistai pam turt. Kitaip tariant, kol vagis nepradeda viepatauti pagrobtam turtui. Neatlygintinumas reikia, kad kaltininkas pasisavina turt, bet neatlygina jo verts. Svarbu yra tai, kad kaltininkas jam nepriklausant turt pasiima neteistai. Tai padaro savininkui neinant arba inant, bet prie jo vali. Vagysts bdas - slaptas ar atviras, Lietuvoje veikos kvalifikavimui reikms neturi. Vagysts svoka iuo metu apima abi ias formas. Slapta vagyst yra tada, kai: 1) svetimas turtas pagrobiamas nesant nukentjusiojo arba paalini asmen, taip pat jiems esant, taiau nepastebint kaltininko veiksm (nejauiant, negirdint); 2) nukentjusysis ar paaliniai asmenys mato ir suvokia kaltininko veiksmus, taiau apsimeta, kad nieko nesupranta, o vagis yra sitikins, kad veikia slaptai; 3) turtas pagrobiamas pastebint nukentjusiajam arba paaliniams asmenims, taiau jie dl maametysts, ligos ar kitokios bsenos (pavyzdiui, girtumo, narkotinio apsvaigimo) nesuvokia kaltininko veiksm, ir kaltininkas tai supranta. Baudiamosios teiss teorija akcentuoja paties kaltininko subjektyv situacijos suvokim. Atvirosios vagysts esminis poymis, skiriantis j nuo slaptosios, yra kaltininko veiksm atvirumas. Todl vagyst laikoma atvirja tada, kai kaltininkas veikia vieai, esant savininkui ar kitiems asmenims, nesantiems atvirosios vagysts bendrininkais, suvokiantiems neteisto turto pagrobimo fakt. Kaltininkas ino, kad ie asmenys supranta jo veiksm pobd, bet ignoruoja i aplinkyb. Toks kaltininko veikimas rodo didesn jo lum. Nra atvirosios vagysts tada, kai daiktai i nukentjusiojo pagrobiami matant monms, kurie dl savo psichini ar fizini savybi nesuvokia kaltininko veiksm esms, ir kaltininkas tai ino. Minta, kad sovietiniu laikotarpiu Lietuvoje dl akiplikumo arba nepavojingo gyvybei ar sveikatai smurto pavartojimo arba grasinimo nukentjusiajam pavartoti tok smurt atviroji vagyst buvo laikoma pavojingesni bei sunkesniu nusikaltimu u slaptj vagyst ir reglamentuota atskirame BK straipsnyje. Baudiamj statym 1994 m. keiiant, dalis poymi, susijusi su fizins jgos pavartojimu prie nukentjusj siekiant nugalti jo pasiprieinim, perjo plimo sudt, o veiksmai, nesusij su smurtu, priskirti paprastajai vagystei. Slaptoji vagyst gali virsti atvira, jei kaltinink, pradjus slaptosios turto vagysts veiksmus, pastebi kiti nusikaltime nedalyvaujantys asmenys, taiau kaltininkas smoningai nesiliauja dars nusikaltimo, siekdamas uvaldyti ar ilaikyti pagrobt turt.

346

IX s k y r i u s

NUSIKALTIMAI NUOSAVYBEI

347

Atviroji vagyst nuo plimo skiriasi tuo, kad kaltininkas savo nusikalstamam sumanymui realizuoti nenaudoja nei fizinio, nei psichinio smurto (pavyzdiui, itraukia daikt i rank, pavagia daikt i kiemo, bet savininkas negali jo pavyti ir kt). Tais atvejais, kai kaltininkas turtui uvaldyti panaudoja smurt, jo veiksmai kvalifikuojami kaip plimas. Taiau jeigu smurto veiksmai buvo padaryti po nusikaltimo padarymo, kad kaltininkas ivengt sulaikymo ar isaugot vagysts bdu pagrobt turt, jie negali bti kvalifikuojami kaip plimas. Greta vagysts, jie pagal atitinkamus BK straipsnius turt bti vertinami atskirai, priklausomai nuo padaryt veiksm pobdio ir padarini. Vagysts sudtis yra materialioji. Ji laikoma baigtu nusikaltimu nuo to momento, kai kaltininkas pagrobia turt ir gyja galimyb jam viepatauti, t. y. kada kaltininkas paima turt i jo saugojimo ar laikymo vietos ir atgabena toki viet, kur yra jam palankios aplinkybs t turt paimti, parduoti, apkeisti, atiduoti kitiems asmenims arba kitaip juo disponuoti savo nuoira, arba paiam j sunaudoti, o gal net imesti. Savininkas ar kitas teistas turto valdytojas netenka daikto (ar net keli daikt), negali jo valdyti, naudotis ir disponuoti. Taiau vagysts baigtumo momentas i dalies priklauso ir nuo nusikaltimo dalyko bei kaltininko ketinim. Jeigu vagysts dalykas yra turtas, kur kaltininkas gali suvartoti, neinedamas jo i svetimo turto pamimo vietos, o kaltininkas btent taip ir ketina pasielgti, vagyst turt bti laikoma baigta nuo turto pamimo ir jo suvartojimo momento (suvalg, igr). Jei kaltininkas nesuspjo suvartoti bent dalies paimto turto, veika turt bti kvalifikuojama kaip pasiksinimas. Slaptajai vagystei peraugus atvirj, ji turt bti laikoma baigta nuo tada kai kaltininkas gyja galimyb nors trumpam laikui pavogt daikt paslpti arba imesti. Subjektyvioji nusikaltimo pus ypatinga tuo, kad vagyst yra tiktai tyinis nusikaltimas. Kaltininkas suvokia, kad turtas svetimas, ir nori j neatlygintinai uvaldyti. Kartu jis supranta, kad savininkui ar kitam teistam jo valdytojui bus padaryta materialin ala. statym leidjas, formuluodamas vagysts dispozicij, nenurod nusikaltimo tikslo. Taiau kaltininko ketinim dl vagysts dalyko isiaikinimas - pasisavinti, perduoti tretiesiems asmenims ir kt. leidia geriau suvokti vagies elgesio motyvus ir tiksl. Be to, tai padeda vagyst atskirti nuo kit nusikaltim. Antai Vokietijos baudiamosios teiss teoretikai nurodo, kad vagystei daniausiai bdingas vei> kimas su animus rem sibi habendi (turint tiksl daikt turti sau) arba veik'

ti treij asmen naudai.1 Pasisavins pagrobt daikt toliau kaltininkas elgiasi su juo kaip su nuosavu (suvalgo, padovanoja, parduoda, naudoja). statym leidjui visai nesvarbu, k kaltininkas su juo veiks toliau. Nors daugelis Lietuvos ir Rusijos teisinink pabria, kad vagystei bdingas savanaudikumas (pavyzdiui, K.Jovaia, A. Naumov). Baudiamosios teiss doktrinoje teigiama, kad motyvas neturi reikms veikos kvalifikavimui. Kai kurie autoriai, pavyzdiui, J.Wessels'as mano, kad vagyst gali bti padaryta ir altruistiniais motyvais. Pavyzdiui, K. pavog D. pinigus ir perdav juos vaik namams. Taigi asmens veika bus kvalifikuojama kaip vagyst, nors pastarasis ir neturjo savanaudik motyv. Tuo siekiama apginti nuosavyb nuo bet koki pasiksinim - ar jie bt padaromi savanaudikais, ar altruistiniais motyvais. Nepriklausomai nuo to, kokiais motyvais bt padaromas is nusikaltimas, jis yra pavojingas veikimas, juo ksinamasi paeisti nuosavybs nelieiamum ir padaryti al savininkui. Taiau dl veikos kvalifikavimo daugiausia problem ikyla tada, kai kaltininkas veikia treij asmen naudai. Pavyzdiui, asmuo tyia pagrob svetim turt, kad j panaudojs galt igelbti kito mogaus ar net savo gyvyb. iuo atveju ikyla btinojo reikalingumo problema. Esmin btinojo reikalingumo prielaida yra realus pavojus gyvybei, sveikatai, laisvei ar kitam teisiniam griui, kai apsisaugoti nuo gresianio pavojaus nemanoma nepaeidus kit asmen teisikai pripaint interes. Nors tokiais atvejais kaltininko veiksmai visikai atitikt vagysts sudt, taiau jie negalt bti vertinami kaip nusikaltimas. Neturt bti laikomi vagyste ir tokie atvejai, kai asmuo tyia paima daikt, nordamas j grinti savininkui ar kitam teistam jo valdytojui (pavyzdiui, tvai prie vaik vali paima neteistai gytus j daiktus turdami tiksl juos grinti savininkui). Taiau turto pagrobimas siekiant, kad tretieji asmenys praturtt, turi bti kvalifikuojamas kaip vagyst. statym leidjui iuo atveju visai nesvarbu, ar treiaisiais asmenimis yra skurstantys alies gyventojai, ar pasiturintys valstybs veikjai, ar netgi valstybins institucijos. Pavyzdiui, aukcione parduoto antikvarinio paveikslo pagrobimas turint tiksl neatlygintinai j perduoti valstybs muziejui, taip pat turi bti vertinamas kaip vagyst. Ypatingas dmesys io nusikaltimo tikslui ir motyvui skiriamas tais atvejais, kai bandoma atskirti vagyst nuo neteisto daikto panaudojimo. Baudiamosios teiss teorijoje nuo seniausi laik galioja taisykl: jei kaltinin' J. VVessels, T. Hillenkamp. Strafrecht, besonderer teil 2. Straftaten gegen Vermogenswerte. Heidelberg, 1999, p. 50.

348

IX s k y r i u s

NUSIKALTIMAI NUOSAVYBEI

349

kas akivaizdiai daiktu nori pasinaudoti tik laikinai, jo veika negali bti kvalifikuojama kaip vagyst. Daniausiai i problema ikyla dl neteisto transporto priemons panaudojimo. Todl kai kuriose alyse laikinas pasinaudojimas transporto priemone numatytas atskiruose BK straipsniuose (Rusijos, Ispanijos). Lietuvoje BK 250 str., reglamentuojantis transporto priemoni nuvarym, neturint tikslo pagrobti, nuo 1995 m. sausio 1 d. neteko galios. Taiau mintos veikos baudiamumas nebuvo panaikintas, kadangi 1994 m. lapkriio 10 d. statymo Dl Lietuvos Respublikos statymo Dl Lietuvos Respublikos Baudiamojo, Pataisos darb ir Baudiamojo proceso kodeks pakeitimo ir papildymo", priimto 1994 m. liepos 19 d. sigaliojimo tvarkos" 3 str. nuostatomis transporto priemoni nuvarymas buvo prilygintas vagystei. Tokiu bdu statym leidjas ne t i k i esms sugrietino baudiamj atsakomyb u mint veik, bet ir atsisak esminio vagysts poymio - svetimo turto pasisavinimo. Neatsitiktinai iandien teism praktika linkusi orientuotis ne kalts turin (subjektyvius teiss paeidjo tikslus), bet objektyvi al, padarom transporto priemons savininkui. Praktikoje paprastai vagyste pripastami ir tie atvejai, kai kaltininkas naudojasi transporto priemone trump laik, bet palieka j taip, kad ji atitenka tretiesiems asmenims arba t i k atsitiktinai grinama savininkui. Taiau i pozicija nra visikai teisinga. Pagal konstrukcij statym leidjas vagyst" idst kaip materialij nusikaltimo sudt, kuri apima ne tik pai veik, bet ir jos sukeltus padarinius. Todl io nusikaltimo subjektyviajai pusei btina, kad asmuo ne tik tyia paimt svetim automobil, bet ir turt tiksl j pasisavinti. Vien tik noras laikinai pasinaudoti svetimu automobiliu (be pasisavinimo poymio) nesudaro vis io nusikaltimo sudties btinj poymi. Vagysts s u b j e k t a i s gali bti pakaltinami asmenys, kuriems nusikaltimo darymo metu yra suj 14 met. Pagrindinis kriterijus, kuriuo statym leidjas rmsi nustatydamas baudiamosios atsakomybs ami u vagyst, yra visiems akivaizdus io nusikaltimo neteistumas ir pavojingumas. Keturiolikmeio paauglio asmenybs ypatumai jau leidia jam visapusikai suvokti ir sismoninti baudiamojo statymo draudim vogti. Paprastai svo timo turto pamimas ir jo pasisavinimas padaromas paties kaltininko asmC' nikai. Jeigu asmuo vagystei padaryti panaudoja gyvuli, vairios technikos ar nepakaltinam asmen pagalb, tai neatleidia jo nuo baudiamosios at sakomybs. Baudiamosios teiss teorijoje priklausomai nuo to, ar vagyst padarytu sunkinaniomis aplinkybmis, ar ne, jos sudtis yra vadinama paprastja arba

kvalifikuota. Paprastoji vagysts sudtis yra aprayta BK 271 str. 1 dalyje. Tai pagrindin sudtis, nes joje tvirtintas minimalus skaiius nusikaltimo sudties poymi, t. y. ji nenumato nei privilegijuojamj, nei kvalifikuojamj poymi. Vagysts veiksmais turto savininkui padaroma materialin ala, virijanti 1 MGL dydio sum. 1 Paprastoji vagyst baudiama laisvs atmimu iki ketveri met arba pataisos darbais, arba bauda. Pataisos darb ir baudos bausmi ribos nustatytos bendrosios BK dalies 29 ir 32 straipsniuose. Kvalifikuota io nusikaltimo sudtis apima papildomus, palyginus su pagrindine sudtimi, poymius, didinanius nusikaltimo pavojingum.2 Jie ireikia statym leidjo numatom tipin atsakomybs dydio laipsniavim. Todl kvalifikuojamojo poymio nustatymas paprastai lemia ir atitinkamai grietesn sankcij. Btent sugrietinta sankcija rodo pagrindins ir kvalifikuotos sudties skirtum. Kvalifikuotos vagysts formos yra numatytos tame paiame straipsnyje kaip ir paprasta vagyst, tik kitose jo dalyse. ie poymiai pagal j sunkum ir reikm yra skirtingo lygmens ir todl idstyti LR BK 271 str. 2, 3 ir 4 dalyse. Pabrtina, kad pavojingesni bdu pagrobto turto vert nebeturi reikms tolesniam veikos kvalifikavimui. Nukentjusiajam padarytos turtins alos vert gali bti arba didesn, arba maesn nei 1 MGL dydio suma. BK 271 str. 2 d. vagysts kvalifikuojamieji poymiai yra ie: 1) vagyst, padaryta pakartotinai; 2) grups i anksto susitarusi asmen; 3) sibraunant negyvenamj patalp. Taigi straipsnio antrosios dalies konstrukcija leidia manyti, kad ie kvalifikuojamieji poymiai yra alternatyvs, kadangi jie nekonfrontuoja ir neatmeta vienas kito. Jie gali bti ir drauge, jeigu ti k padarytoje veikoje jie konstatuojami visi arba bent kai kurie i j (pavyzdiui, grups i anksto susitarusi asmen padaryta pakartotin vagyst). Vagysts pakartotinumo samprata yra pateikta LR BK 280 str. 2 dalyje. Remiantis io straipsnio teikiamu pakartotinumo poymio iaikinimu pakartotinai padaryta vagyst yra veika, padaryta asmens, anksiau padariusio vagyst, plim, turto prievartavim, sukiavim, turto pasisavinim arba ivaistym arba nuudym dl
1 ATPK 50 str. nustatyta: administracin atsakomyb utraukia smulkusis svetinio turto pagrobimas vagysts, sukiavimo, pasisavinimo arba ivaistymo bdu. Turto vagyst laiko ma smulkia, jeigu pagrobtojo turto vert nevirija 1 MGL dydio sumos. 2 E. Bielinas teisingai nurodo, kad i elementariausia kvalifikuotos sudties samprata dau geliu atvej visikai teisinga, taiau ji nra pakankamai lanksti ir sunkiai pritaikoma. Plaiau apie nusikaltim kvalifikuojanius poymius r.: E.Bielinas. Kvalifikuota nusikaltimo sud tis // Teiss apvalga. 1990, Nr. 3, p. 3.

350

IX s k y r i u s

NUSIKALTIMAI NUOSAVYBEI

351

savanaudik paskat, psichotropini ar narkotini mediag grobim, aunamojo ginklo, audmen ar sprogstamj mediag arba radioaktyvij mediag grobim. Vagyst pripastama pakartotine nepriklausomai nuo to, ar kaltininkas buvo nuteistas u ankstesn nusikaltim, ar ne, ar kaltininko padarytieji nusikaltimai (skaitant ir paskutinij vagyst) buvo baigtiniai, ar nebaigtiniai (t. y. nutraukti ksinimosi stadijoje). Nesvarbu ir tai, kokiu bendrininku (kurstytoju, vykdytoju, padjju ir kt.) jis buvo ankstesniame nusikaltime. Remdamiesi BK bendrosios dalies nuostatomis galime teigti, kad anksiau padaryti asmens nusikaltimai, ivardyti BK 280 str. 2 d., nesudaro pakartotinumo, jeigu: a) u ankstesn nusikaltim sujo patraukimo baudiamojon atsakomybn senaties terminas (BK 49 str.); b) sujo apkaltinamojo nuosprendio vykdymo senaties terminas (BK 50 str.); c) inyko teistumas (BK 58 str. 1, 2, 3 d.); d) teistumas panaikintas teismo (BK 58 str. 4 d.) arba amnestijos ar malons tvarka. Vagysts pakartotinum btina atskirti nuo tstinio nusikaltimo. Lietuvos baudiamosios teiss teoretikai (V. Pavilonis) teigia, kad tstiniu nusikaltimu laikoma veika, kuri susideda i tapai veiksm, esant vieningai kaltei ir siekiant vieningo rezultato. Vadinasi, tstin vagyst - tai nevienkartinis, neteistas, neatlygintinis turto pamimas keliais analogikais veiksmais turint vien tiksl- pagrobti turt ir veikiant vieninga tyia. Rusijos baudiamosios teiss specialistai lakonikiau apibria vagysts tstinum. Jie rao, kad vagyst laikoma tstiniu nusikaltimu, kai ji susideda i keli epizodi), kuriems bdingi tie patys poymiai ir vieningas tikslas.1 domu tai, kad Vo kietijos baudiamieji statymai nenurodo pakartotinumo poymio, bet atskirai kriminalizuoja asmens, besiverianio vagystmis", veik. Vertindama nusikaltimo padarymo pavojingum baudiamosios teiss dok trina atkreipia dmes ne tik veikos pakartotinum, bet ir tai, kad kelii/ asmen padarytas nusikaltimas potencialiai yra pavojingesnis nei analogikas nusikaltimas, padarytas vieno asmens. Nusikaltimo pavojingumas padi deja dl to, kad keletas asmen suderina savo pastangas. Lietuvos Respub likos Konstitucinis Teismas 1997 m. lapkriio 13 d. nutarime Dl Lietu vos Respublikos administracini teiss paeidim kodekso 50 straipsnio ati tikimo Lietuvos Respublikos Konstitucijai" pabr, kad bendrai veikiant yra tvirtesnis psichologinis nusiteikimas ir pasiryimas padaryti arba tsti nusi
1

Ii

kaitim, geriau apgalvojami jo padarymo bdai, parenkami efektyvesni nusikaltimo darymo rankiai ir priemons. 1 Vagyst, padaryta grups i anksto susitarusi asmen - tai bendrininkavimas esant elementariam iankstiniam susitarimui. BK 18 str. nurodoma, kad bendrininkavimu laikomas tyinis bendras dviej ar daugiau asmen dalyvavimas nusikaltimo padaryme. Taigi vagystje grup i anksto susitarusi asmen reikia, kad joje bendrai dalyvauja ne maiau kaip du asmenys. Pabrtina, kad tokios grups daromoje vagystje dalyvaujantis asmuo privalo turti btinus subjekto poymius, t. y. fizinis asmuo, sulauks tam tikro amiaus, taip pat sugebantis suvokti savo veiksmus ir juos valdyti. Nepakaltinamas ar maametis asmuo negali bti laikomas i anksto susitarusios grups dalyviu. Paprastai visi grupje dalyvaujantys asmenys yra nusikaltimo bendravykdytojai. Tais atvejais, kai vagyst daro sukurstytas vienas asmuo, bet kiti asmenys jam tik paded tuomet io nusikaltimo vykdytojas atsako kaip u paprast vagyst, o kurstytojas ir padjjai - atitinkamai u kurstym ir padjim padaryti vagyst be kvalifikuojamj poymi. Pabrtina, kad vagyst bus pripainta padaryta grups i anksto susitarusi asmen ir tais atvejais, kai j vykdys organizuotos grups ar nusikalstamo susivienijimo dalyviai. 2 Taip veikiant gali bti i anksto numatyta, kok turt bus ksinamasi, pasiskirstomi vaidmenys nusikaltimo darymo metu, numatoma, kur pavogtas turtas bus paslptas ar kaip panaudotas ir kt. Kartu btina paminti, kad asmenys, organizav nusikalstam susivienijim arba jam vadovav, atsako ne tik u visas susivienijimo padarytas vagystes, bet ir u tokio susivienijimo organizavim ar vadovavim jam (BK 2271 str.). 1997 m. gruodio 22 dienos AT senato nutarime nurodoma, kad asmenys, priklausantys nusikalstamam susivienijimui, padar nusikaltimus, numatytus kituose BK straipsniuose, jeigu nra vykdytojo eksceso, taip pat atsako pagal nusikaltim sutapt - BK 227' str. ir BK straipsn, numatant atsakomyb u kit padaryt nusikaltim. 3 Taigi iuo atveju jie atsakys ir u vagyst, ir u dalyvavim nusikalstamame susivienijime. Subjektyvija prasme statym leidjas reikalauja, kad visi grups nariai tyia bendrai dalyvaut tame paiame tyiniame nusikaltime. Jie visi turi suvokti daromos vagysts neteistum ir norti pagrobti svetim turt. Todl
' Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo nutarimai ir sprendimai. 1998, Nr. 9, p. 37. Plaiau apie sudtin bendrininkavim r.: Baudiamoji teis. Bendroji dalis. Vilnius, 1998, p. 258. 3 Teism praktika // Lietuvos Aukiausiojo Teismo biuletenis. 1997, Nr. 8, p. 157.
2

Ugolovnoje pravo Rossiji. Osobennja astj. Moskva, 1996, p. 111.

352

IX s k y r i u s

NUSIKALTIMAI NUOSAVYBEI

353

grups i anksto susitarusi asmen kvalifikuojamojo poymio nebus tuo atveju, jei vienas i dviej dalyvaujani nusikaltime asmen veiks dl neatsargumo. Taiau vagystje dalyvaujani atskir grups i anksto susitarusi asmen motyvai gali bti ir skirtingi. Pavyzdiui, vieni vagia siekdami praturtti, kiti - nordami padti draugui. Beje, tokiame susitarime i anksto aptarto rengimosi nusikaltimui, nusikalstamos veikos suderinimo, pastovi ryi tarp bendrinink gali ir nebti. Svarbu tai, kad visi bendrininkai bt informuoti apie daromo nusikaltimo pobd ir padaryti nusikaltim bt susitarta vykdytojams dar nepradjus daryti veiksm, sudarani vagysts objektyvij pus, t. y. dar iki nusikaltimo objektyviosios puss realizavimo pradios susitariama siekti bendr nusikalstam padarini. Turint galvoje tai, kad keli asmenys veikdami kartu turi galimyb padaryti didesn al, objektyviai j veiksmai yra pavojingesni ir grieiau baudiami. Treiasis io lygmens kvalifikuojamasis poymis - vagyst, padaryta sibraunant negyvenamj patalp. is poymis rodo didesn kaltininko lum siekiant usibrto tikslo - paimti ir pasisavinti svetim turt. Lietuvos baudiamojoje teisje sibrovimu" suprantamas slaptas arba atviras neteistas patekimas negyvenamj patalp. 1 Jis gali bti padaromas vairiais bdais: 1) silauiant, t. y. nugaljus klitis, susijusias su daikt vientisumo paeidimu (pavyzdiui, ilauus duris, imus langus, nuklus stog ir kt.) arba moni pasiprieinim; 2) panaudojant apgaul (pavyzdiui, kaltininkas apsimeta elektriku, supirkju, darbininku, panaudoja suklastotus paymjimus ar leidimus ir kt); 3) panaudojus parinktus ar padirbtus raktus, kurie leidia kaltininkui paiam nekliudomai patekti patalpas. Prie parinkt ar padirbt rakt reikt taip pat priskirti ir pavogtus, rastus raktus arba instrumentus, kuriais atidaromas spynos uraktas, jo nesulauius ir nesugadinus. Raktais reikt pripainti ir magnetines korteles, distancinio valdymo pultus ar kitokias spynos atidarymo priemones; 4) panaudojant technines ar kitas priemones, t. y. kai kaltininkas pasiima daiktus neeidamas patalp. Tam tikslui jis gali panaudoti mekeres, magnetus, keliamj kran, taip pat dresuotus gyvulius, maus vaikus ar nepakaltinamus asmenis ir kt. sibrovimas - visuomet neteistas, neleistinas patekimas patalp. Neteistumas iuo atveju reikia, kad kaltininkui patalp apskritai draudiama eiti be atskiro leidimo (
1 Daugelio ali baudiamieji statymai numato vagysts kvalifikuojamj poym - va gyst su silauimu. Taiau sibrovimo ir silauimo sampratos netapaios, nes sibrovimo lu rinys yra platesnis.

sandlius, Seim, televizij ir kt.) arba draudimas galioja tik tam tikram laikui (udaryt parduotuv, staig, vaik darel ir kt.). Taiau jeigu kaltininkui bti tose patalpose visikai nedraudiama (geleinkelio stoties laukiamojoje salje, universalinje parduotuvje jos darbo valandomis), tuomet veika negali bti kvalifikuojama kaip sibrovimas. Nelaikoma vagyste sibraunant patalpas ir tie atvejai, kai kaltininkas jas patenka dl gamybins ar darbins veiklos. Taiau bet koki staig, mon, organizacij sudaro struktriniai padaliniai, kuriuos neturi teiss patekti visi asmenys (po parduotuvs prekybos sal gali laisvai vaikioti visi mons, taiau jos sandl eiti gali tiktai asmuo, turintis tam specialius galiojimus). Todl reikt pritarti V. Piesliako nuomonei, kad nusikaltim nuosavybei atvejais neteistu turt bti laikomas patekimas patalp be jokio formalaus pagrindo, neturint jokio teisto intereso, joki teisi j eiti.1 Nusikaltimo kvalifikavimui svarbu yra tai, kad kaltininkas patalpas patenka be savininko ar kito teisto turto valdytojo valios arba prie jo vali. Todl praktikoje sibrovimu pripastami ir tie atvejai, kai kaltininkas prasmunka pro praviras duris ar lang, [sibrovimu patalpas praktikoje laikomi ir tie atvejai, kai kaltininkas atidaro lang ir tik i dalies patenka patalpas, t. y. kis rank paima ten esanius daiktus. Kvalifikuojant veik kaip sibrovim patalpas labai svarbu nustatyti, kok tiksl turjo kaltininkas prie patekdamas jas ir kada jam kilo sumanymas padaryti vagyst. Jeigu asmuo pateko patalpas neturdamas tikslo pagrobti svetim turt (pavyzdiui, nuvargs kelionje umigo svetimoje darinje), bet toks sumanymas jam kilo vliau ir todl jis pavog ten esanius daiktus, tada jo veikoje sibrovimo poymi nra. Ianalizavus kit pasaulio valstybi statymus ir teorij galima konstatuoti, kad daugelyje i j sibrovimui skiriamas ypatingas dmesys. Antai Vokietijos statym leidjas jau paioje straipsnio dispozicijoje nurodo pagrindinius sibrovimo bdus. BK 243 1 d. nurodoma, kad kaltininkas yra baudiamas u veikos padarym silauiant, prasiskverbiant pastat, but, tarnybos ar darbo patalpas arba patekus jas su suklastotu raktu arba kitokiu neteistam atidarymui skirtu rankiu, arba slepiantis tose patalpose. iame straipsnyje atskirai minimas ir daikto pamimas i udarytos saugyklos (Behaltnis) arba kitoks ypa saugomo daikto pamimas, [domu tai, kad danai praktiniai darbuotojai Vokietijoje sibrovim" vertina ki1 V. Piesliakas. Grobimas sibraunant but, patalp ar kitoki saugykl // Socialistin teis, Nr. 1, 1984, p. 13.

354

X skyrius

NUSIKALTIMAI NUOSAVYBEI

355

taip nei baudiamosios teiss specialistai Lietuvoje. J nuomone, sibrovimas visuomet susijs su reali klii paalinimu. Jeigu asmuo sibrauna patalpas per neudaryt (idaut) lang ar atviras duris, sibrovimo poymi nra. Baudiamosios teiss teorijoje patalpa suprantama udara erdv, statinys, turintis sienas, stog ir special jim, ar pastatas 1, skirtas monms arba materialinms vertybms. Patalpos gali bti vairios: stacionarios, kilnojamos, nuolatins, laikinos. BK 271 str. 2 d. statym leidjas kalba apie sibrovim negyvenamj patalp. Tai reikia, kad jos yra skirtos darbui, nuolatiniam ar laikinam turto saugojimui, pramogoms, mokymuisi ir kt. Veikos kvalifikavimui negyvenamose patalpose esanio turto paskirtis ir jo vert reikms neturi. Beje, nesvarbu ir tai, ar tos patalpos priklauso fiziniam, ar juridiniam asmeniui. Lietuvoje baudiamasis statymas vienodai saugo ir namo rsyje sukrautus uogiens stiklainius, ir valstybiniame muziejuje esanius dails krinius. domu tai, kad kai kuriose usienio alyse vagyst daikt, turini ypating vert, nepriklausomai nuo j buvimo vietos, reglamentuojama atskiruose straipsniuose (Rusijoje, Vokietijoje). Antai Vokietijos BK 243 Ypa sunks vagysts atvejai" numato vagyst i banyi ar kit viet, kuriose atliekamos religins apeigos, vieai demonstruojam daikt, ypa svarbi mokslui, menui, istorijai ar techninei paangai ir kt. Pabrtina, kad iki 1994 met vagyst buvo galima ir sibraunant ne tik patalp, bet ir kitoki saugykl. BK komentaras aikina, kad saugykla -tai teritorijos dalis, skirta nuolatiniam ar laikinam materialini vertybi saugojimui, aptverta arba saugoma techninmis ar kitomis priemonmis (kilnojamosios autoparduotuvs, refrieratoriai, konteineriai, seifai ir kt.)2. Naujojoje 1994 m. liepos 19 d. io straipsnio redakcijoje saugyklos", kaip nusikaltim kvalifikuojanio poymio, buvo atsisakyta. Todl vagyst i gamyklos teritorijos, skirtingai nei iki 1994 met, iandien bus kvalifikuojama kaip paprasta vagyst (je'gu kaltininko veikoje nra kit kvalifikuojamj poymi). Deja, kai kurie autoriai (K.Jovaia) visus dekriminalizuotus saugyklos poymius bando perkelti negyvenamosios patalpos samprat. Su ia nuomone negalima sutikti, kadangi turto saugojimui skirta teritorija, nors ir aptverta tvora ar turi kitoki rengt technins apsaugos sistem, nra patalpa. Taip autoriai ne tik nepagrstai ipleia patalpos samprat, kuri visikai nebeatiDar F. Listas pastat apibr kaip tam tikr erdv, kuri gali patekti mogus, turini sienas, stog ir kuris nejuddamas stovi ant ems. 2 Lietuvos TSR baudiamojo kodekso komentaras. Vilnius, 1989, p. 170.
1

tinka kalbins jos reikms, bet kartu pagal statym leidjo dekriminalizuotus poymius silo kur kas grieiau nubausti asmenis u vagyst. Tenka konstatuoti, kad svarstymui pateiktas BK projektas alia patalpos numato ir saugomos teritorijos kvalifikuojamj poym. Taigi u vagyst, padaryt pakartotinai, arba grups i anksto susitarusi asmen, arba sibraunant negyvenamj patalp, asmuo gali bti nubaustas laisvs atmimu nuo dvej iki eeri met su bauda arba be jos. Vadovaujantis BK 35 str. 1 d. kaltininkui kartu su sankcijoje numatyta bausme turi bti paskirta ir papildoma - turto konfiskavimo bausm. 1 Vagyst i gyvenamj patalp yra vienas i labiausiai paplitusi vagysts bd. Pavyzdiui, 1997-1998 metais jos sudar penktadal vis Lietuvoje uregistruot vagysi. sibrovim gyvenamj patalp Lietuvos baudiamieji statymai laiko ymiai pavojingesni nusikaltimu.2 Todl statym leidjas toki vagyst reglamentuoja atskiroje BK 271 str. 3 dalyje. Pabrtina, kad sibrovimu gyvenamj patalp ne tiktai ksinamasi pagrobti mogaus turt, bet kartu yra paeidiamas ir dar vienas papildomas objektas -Konstitucijoje garantuota mogaus teis gyvenamosios patalpos nelieiamyb. Antai Lietuvos Respublikos Konstitucijos 24 straipsnyje tvirtinta: mogaus bstas nelieiamas. Be gyventojo sutikimo eiti bst neleidiama kitaip, kaip tik teismo sprendimu arba statymo nustatyta tvarka <...>." Pamintina, kad usienio alyse sibrovimas gyvenamj patalp nra iskirtinis poymis ir yra tolygus sibrovimui kitas patalpas. Gyvenamoji patalpa - tai nuolatinai ar laikinai monms gyventi skirta patalpa, kurioje yra j turtas ar to turto dalis. Tai gali bti nekilnojamas pastatas (individuals gyvenamieji namai, vasarnamiai) ar nekilnojamojo pastato dalis (butai, kambariai viebutyje) arba transportuojama patalpa, skirta nuolatiniam ar laikinam moni gyvenimui (specialios paskirties priekabos, vagonliai, kuriuose mons laikinai gyvena, palapins ir kt.). \ gyvenamj patalp svok taip pat eina ir i patalp priklausiniai, susij su jomis bendra tiksline paskirtimi ir esantys po vienu stogu, t. y. patalpose gyvenani moni poilsiui (balkonai, lodijos), turto saugojimui (tamss kambariai, sandliukai) arba kit poreiki tenkinimui (vonios kambariai, pirtels) ir kt. Taiau is terminas netaikomas alia esantiems garaams, daugiabui nam sandliukams ir rsiams.
Apie bausms skyrim plaiau r.: Baudiamoji teis. Bendroji dalis. Vilnius, 1998, p. 376. Jdomu tai, kad vagyst silauiant ir i gyvenamojo bsto"' alia kit kvalifikuot vagysts ri tarpukario Lietuvoje turjo didiausi praktin reikm.
2 1

356

IX s k y r i u s

NUSIKALTIMAI NUOSAVYBEI

357

Baudiamosios teiss literatroje ypa pabriama tokio sibrovimo subjektyviosios puss reikm. Kaip minta, jeigu asmuo gyvenamsias patalpas patenka turdamas visikai kit tiksl (pavyzdiui, aplankyti draug), bet vliau kyla sumanymas paimti ir pasisavinti ten esanius daiktus, tai negalima kvalifikuoti veikos kaip sibrovimo gyvenamsias patalpas. Kai kurie autoriai literatroje silo visus atvejus, kai sibrovimas gyvenamsias patalpas yra susijs su fizini klii alinimu: ilauiamos spynos, uraktai, durys, langai ir t. t., - veik kvalifikuoti pagal nusikaltim sutapt- vagyst sibraunant gyvenamsias patalpas (BK 271 str. 3 d.) ir svetimo turto sunaikinim ar sualojim tyia (BK 278 str. 1 dalis) 1. Panaiai silo kvalifikuoti veikas ir Lietuvos Aukiausiasis Teismas. Antai atsakydamas klausim, ar reikia veiksmus u dur sugadinim papildomai kvalifikuoti pagal BK 278 str. 1 d., Aukiausiasis Teismas konsultuoja: Siekdamas paalinti fizin grobimo klit, turt sunaikindamas ar sualodamas, kaltininkas suvokia savo veikimo pavojingum visuomenei, numato, kad bus sunaikintas ar sualotas turtas, ir i pasekmi nori arba smoningai leidia joms kilti (tiesiogin arba netiesiogin tyia). Todl, kai turto sunaikinimas ar sualojimas susijs su grobimu, veika turi bti kvalifikuojama pagal grobimo ir tyinio turto sunaikinimo ar sualojimo sutapt." Taiau toks statymo turinio aikinimas kelia abejoni. Vagyst visuomet padaroma tiktai tiesiogine tyia. Jos tikslai ir motyvai yra savanaudiki. sibrovimas iuo atveju nra savitikslis veiksmas, bet vagies pasirinktas pavojingesnis veikimo bdas, kuris sudaro jam galimyb paimti ir pasisavinti patalpoje esanius daiktus. Todl kaltininko tyia - pagrobti patalpoje esant svetim turt, yra susiformavusi dar prie jam sibraunant gyvenamj patalp ir i anksto apgalvota. Pabrtina, kad ji paprastai apima ne tik galimus padarinius, bet ir esmines nusikaltimo padarymo detales bei pasirinkt veikimo bd. Vagysts bdas statym leidjo vertintas jau paioje straipsnio konstrukcijoje (sibrovimas gyvenamsias patalpas numatytas straipsnio 3 d. dispozicijoje) bei nustatytose iai daliai sankcijos ribose. Neatsitiktinai u vagyst sibraunant gyvenamsias patalpas yra sukonstruota komuliatyvin sankcija, numatanti vien pagrindin bausm - laisvs atmim nuo dvej iki atuoneri met, ir privalomj papildom turto konfiskavimo bausm bei galimyb alia i bausmi paskirti baud (arba jos neS. M. Kooi. Otvetstvennostj za korystnyje prestuplenija protiv sobstvennosti. Moskvn, 1998, p. 116.
1

skirti). Todl, vadovaujantis baudiamosios teiss norm konkurencijos taisyklmis, galima manyti, jog sugrietinti atsakomyb, i nusikaltimo visumos iskiriant jo padarymo bd ir papildomai inkriminuojant j kaltininkui kaip dar vien nusikaltim, ne visuomet yra tikslinga. iuo atveju atkreiptinas dmesys visumos ir dalies norm konkurencijoje galiojani taisykl, kad visuma paprastai yra pavojingesn u kiekvien atskirai paimt dal. Taiau jei bet kuri einanti visum dalis gali bti laikoma pavojingesne - tik tuomet ji kvalifikuojama savarankikai. Idealioji nusikaltim sutaptis bt galima tais atvejais, kai tyinis svetimo turto sugadinimas ar sunaikinimas atitinka BK 278 str. 2 dalyje numatytus poymius. Btina paminti tai, kad pagrobtojo turto vert, sibrovus kaltininkui gyvenamj patalp, veikos kvalifikavimui reikms neturi. Minta, kad neturi reikms ir tas faktas, jog subjektas i pagrobtojo turto neturi jokios naudos (turtas sugedo, pamestas, padovanotas ir kt.). U vagyst, padaryt sibraunant gyvenamj patalp, kaltininkas gali bti nubaustas laisvs atmimu nuo dvej iki atuoneri met su bauda ar be baudos ir turto konfiskavimu. Tiktai nepilnametis teismo nuoira gali bti atleistas nuo papildomos turto konfiskavimo bausms. BK 271 str. 4 d. statym leidjas numato sunkiausi kvalifikuojamj poym - vagyst, padaryt stambiu mastu. io poymio iaikinim statym leidjas pateik BK 280 str. 1 dalyje. Vagyst laikoma padaryta stambiu mastu, kai pagrobtojo turto vert virija 250 minimali gyvenimo lygi dydio sum. Vagyst stambiu mastu paprastai yra padaroma vienu bdu (pavyzdiui, slapta) ir i tos paios vietos (i buto, banko). Gali kilti klausimas, kaip kvalifikuoti veik, jeigu kaltininkas padar kelet vagysi (su skirtingais kvalifikuojamaisiais poymiais), kuri metu pagrobtojo turto vert virija 250 MGL. BK 42 straipsnyje nurodoma: jeigu asmuo pripastamas kaltu dl to, kad j i s padar du ar daugiau nusikaltim, numatyt BK to paties straipsnio skirtingose dalyse, i kuri n u vien jis nebuvo nuteistas, teismas kvalifikuoja veik ir skiria bausm pagal kiekvien straipsnio dal atskirai. Vadinasi, kiekvieno nusikaltimo metu pagrobtojo turto vert turi bti vertinta atskirai ir ji negali bti aritmetikai sudedama. Todl u pavienius nusikaltimus, kuri metu bendra pavogtojo turto verts suma ir virija 250 MGL, pagal i straipsnio dal kaltininkas neatsako. Taiau tstins vagysts metu pagrobtojo turto vertei virijus 250 MGL, vagies veika turi bti kvalifikuojama pagal BK 271 str. 4 dal. Kai toki vagyst

358

IX s k y r i u s

NUSIKALTIMAI NUOSAVYBEI

359

padaro grup i anksto susitarusi asmen, tuomet kiekvienam bendrininkui inkriminuojama visos grups pagrobtojo turto vert, neatsivelgiant tai, koki reali dal gavo kiekvienas grups narys pasidalijus pagrobtj turt. U vagyst, padaryt stambiu mastu, asmuo gali bti nubaustas laisvs atmimu nuo trej iki deimties met su bauda arba be jos. Kartu jam skiriama privaloma papildomoji bausm - turto konfiskavimas. Plimas (272 stn). Plimo, kaip ir vagysts, svoka buvo sukurta german teiss. Romn teis visus smurtinius turto pagrobimo atvejus pripaindavo kvalifikuota vagyste.Todl ilg laik baudiamosios teiss moksle vyko diskusijos dl io nusikaltimo objekto. Danai buvo sprendiamas klausimas, ar tai yra tiktai tam tikra vagysts ris, ar nusikaltimas asmeniui. Dar vidurami Vokietijos baudiamoji teis aikiai skyr atvir svetimo turto pagrobim- plim nuo vagysts. Taiau Karolinoje {Constitutio carolina criminalis) dl pavojingo turto uvaldymo bdo plimas buvo laikomas ne nusikaltimu nuosavybei, bet nusikaltimu visuomens saugumui.' Tik XIX amiuje is nusikaltimas buvo aikiai atskirtas nuo smurto asmeniui ir vagysts. Kartu jis buvo atskirtas ir nuo atvirosios vagysts bei turto prievartavimo. To meto literatroje konstatuojama, kad plimas nuo mint nusikaltim skiriasi naudojamo smurto intensyvumu ir pobdiu. Jis visuomet susijs su grasinimais asmeniui panaudoti prievart, pavojing gyvybei ar sveikatai, arba tokios prievartos panaudojimu. Plikas ksinasi kilnojamj daikt, o prievartautojas - turt apskritai. Pabrtina, kad plimo sudties esm Vokietijos baudiamojoje teisje iliko nepakitusi nuo XIX amiaus pabaigos.2 Prievartinio turto atmimo samprat vliau perm ir kitos alys. Antai XIX amiaus Rusijos baudiamoji teis panaiai aikino plimo samprat: plimas - tai svetimo turto pagrobimas panaudojant prievart ir grasinimus. Plimu buvo vardyti tokie atvejai: 1) grobimas atvira jga" panaudojant autuv; 2) grobimas be autuvo, taiau dl to buvo padaryti: nuudymas ar pasiksinimas nuudyti, sualojimai, aizdos, sumuimai arba kitokie kno sueidimai; 3) pagrobimas padarytas naudojant grasini1 F.List. Uebnik ugolovnogo prava. Osobennaja astj. Moskva, 1905, p. 156. is staty mas Vokietijoje buvo priimtas 1532 metais. Pamintina ir tai, kad plimo samprata nebuvo atskirai aptarta nei Pameds (1340 m.), nei Kazimiero (1468 m.) teisyne. 2 Pagal Vokietijos BK. 249 paragraf plimu yra laikomi tokie atvejai, kai kaltininkas, panaudodamas smurt, pavojing gyvybei ar sveikatai, arba grasindamas j panaudoti, pagro bia svetim kilnojam daikt su tikslu neteistai j pasisavinti".

mus arba kitokius veiksmus, dl kuri kyla aikus pavojus daikto turtojo arba kit upult asmen gyvybei, sveikatai ar asmens laisvei. 1 Tarpukario Lietuvos baudiamasis statutas plim apibr itaip: Kas nusikalto pagrobs svetim kilnojamj turt, turdamas tiksl j pasisavinti, atimdamas kam nuovok, sualodamas kn, darydamas asmens smurt arba baustinai grasydamas" (BS 589 str.). Plimas nuo vagysts buvo atskiriamas pagal pagrobimo bd ir priemones: nukentjusiajam atimama nuovoka, sualojamas knas ar panaudojamas kitoks smurtas, grasinimai. Sovietiniu laikotarpiu plimu buvo laikomas upuolimas, turint tiksl uvaldyti (valstybin ar visuomenin arba asmenin piliei) turt ir susijs su smurtu, pavojingu upultojo gyvybei ar sveikatai, arba su grasinimu pavartoti tok smurt. Svarbiausias io nusikaltimo poymis, leidiantis atskirti j nuo kit turtini nusikaltim, buvo upuolimas, susijs su smurtu, pavojingu upultojo gyvybei ar sveikatai, arba su grasinimu pavartoti tok smurt. Upultuoju buvo laikomas kiekvienas asmuo, kur kaltininkas upuola, turdamas tiksl tokiu bdu uvaldyti turt. Plimas ir iandien ilieka vienu pavojingiausi nusikaltim nuosavybei. Jo pavojingumas pasireikia ne vien atviru ksinimusi nuosavyb, bet ir tokio ksinimosi padarymo bdu. Taiau galiojantis baudiamasis statymas i dalies pakeit sovietiniu laikotarpiu galiojusi plimo samprat. BK nustato, kad plimas yra svetimo turto uvaldymas panaudojus fizin smurt arba grasinant tuoj pat j panaudoti, arba kitaip atmus galimyb nukentjusiajam prieintis (LR BK 272 str. 1 d.). iuo atveju statym leidjas neapsiribojo vien asmens upuolimu. Trumpoje dispozicijos formuluotje jis nurodo, kad svetimo turto uvaldymas gali bti padarytas trim bdais: arba panaudojant fizin smurt, arba grasinant tuoj pat j panaudoti, arba kitaip atimant galimyb nukentjusiajam prieintis. Tokiu bdu pakeitus plimo samprat, teissaugos institucijoms buvo sudaryta galimyb statym taikyti plaiau. Pagal tradicin baudiamosios teiss doktrin, plimo svoka Lietuvoje yra sudtin. Ji i dalies sujungia vagysts (svetimas turtas, jo pasisavinimas ir kt.) ir nusikaltimo mogui poymius (kno sualojimas, psichinis smurtas ir kt.). Plimo pavojingum atspindi du ksinimosi objektai -konkreti nuosavyb ir asmens sveikata. Taiau kitaip nei kitose usienio alyse (Vokieti1 N. A. Nekliudov. Rukovodstvo k osobennoj asti russkogo ugolovnogo prava. T. 2, S. Peterburg, 1876, p. 568.

360

IX s k y r i u s

NUS1KALTIMA1 NUOSAVYBEI

361

ja, Rusija), plimo objektas Lietuvoje nra mogaus gyvyb. Lietuvos Aukiausiojo Teismo senatas savo 1999 m. birelio 18 d. nutarime Nr. 18 Dl teism praktikos nuudym bylose" nurod, jog tais atvejais, kai tyia nuudoma plimo metu, veika kvalifikuojama kaip tyinis nuudymas dl savanaudik paskat. Papildomai kvalifikuoti ios veikos kaip plimo nereikia. Taiau neatsargaus nuudymo atveju veika kvalifikuojama pagal dviej nusikaltim sutapt. Daugelis baudiamosios teiss specialist (V. Stankeviius, J. Wessels, L. Gauchman, S. Maksimov) pabria, kad turto poiriu vagysts ir plimo dalykas sutampa. I esms su iuo teiginiu galima sutikti. Taiau pabrtina tai, kad vagysts atveju dalykas yra ne tiktai kilnojamasis turtas, bet ir elektros energija, dujos, vandentiekio vanduo ar kitas turtas, kuris neturi konkretaus daikto formos. Plimo dispozicijoje statym leidjas taip pat vartoja turto svok. Taiau abejotina, ar plimo dalyku galt bti ilumos ir elektros energija. Reikt manyti, kad dl io nusikaltimo padarymo bdo jo dalyku galt bti tik konkrets daiktai. Kitaip nei vagysts atveju, plimo sudiai nra numatytas tam tikras uvaldyto turto kiekis ir verts dydis. Taigi uvaldytojo turto vert gali bti kur kas maesn nei 1 MGL dydio suma. Objektyviajai plimo p u s e i bdinga tai, kad turtas uvaldomas panaudojant smurt arba grasinant tuoj pat j panaudoti, arba kitaip atimant galimyb nukentjusiajam prieintis. Pabrtina, kad is nusikaltimas yra padaromas tiktai veikimu. Turto uvaldymas apima: 1) atvir svetimo turto atmim (paverim, iplim) panaudojant smurt arba grasinant tuoj pat j panaudoti, arba kitaip atimant galimyb nukentjusiajam prieintis; 2) neatlygintin turto pasisavinim. Svetimo turto uvaldymas plime daniausiai yra susijs su turto turtojo staigiu upuolimu. Upuolimas" tradicikai suprantamas - staigus, agresyvus savininko arba kito turto valdytojo antpuolis. Upuolimas gali bti slaptas ir netiktas, pavyzdiui, smgis i nugaros, viai i priedangos, arba atviras - akivaizdus turto turtojui ar kitiems asmenims. Visais atvejais tai priemon, kuria siekiama palauti upultojo asmens pasiprieinim arba neleisti jam auktis pagalbos. Taiau tai gali bti padaroma ir kitokiais smurtiniais ar nesmurtiniais veiksmais, dl kuri asmuo netenka smons arba atsiduria kitokioje bejgikoje bklje ir dl to negali trukdyti kaltininkui uvaldyti turt. Pavyz-

diui, paveikus nukentjusj nervus paralyiuojaniomis, toksinmis ar kitomis svaiginaniomis mediagomis. Kadangi be smurto poymi statym leidjas dispozicijoje nurodo, jog plimas gali bti padarytas kitaip atimant galimyb nukentjusiajam prieintis", todl logika, kad io nusikaltimo metu, siekiat apsvaiginti nukentjusj ir uvaldyti jo turt, gali bti panaudota apgaul. Pavyzdiui, kaltininkas vietoje nuskausminamj vaist nukentjusiajam suleidia migdomj, paslapia pila grim svaiginamj mediag ir kt. Taiau alkoholio, narkotik ar kit panaaus pobdio mediag panaudojimas nusikalstamiems tikslams gyvendinti galimybs nukentjusiajam prieintis atmimu gali bti laikomi tik tada, kai nukentjusysis tokiomis mediagomis yra paveikiamas prie jo vali. Jei nukentjusysis savo noru tokias mediagas vartoja, io plimo sudties poymio nra. Galimybs prieintis atmimas gali pasireikti ir nukentjusiojo izoliavimu (pavyzdiui, urakinus j tam tikroje patalpoje), jo judjimo apribojimu (pavyzdiui, surius ar prirakinus nukentjusj antrankiais). Svarbu tai, kad turto uvaldymo procese prievartos priemons bt panaudojamos prie atimant turt, turto uvaldymo metu arba siekiant j ilaikyti tuoj po atmimo momento, t. y. jo pasisavinimui. Smurto panaudojimas siekiant ivengti atsakomybs u nusikalstam veik nra plimo poymis ir kvalifikuojama pagal kitus BK straipsnius Minta, kad pagal Lietuvos BK plimo sudties objektyviosios pus s poymis - veika pasireikia aktyviais veiksmais: Fiziniu smurtu, grasinimu tuoj pat j panaudoti arba kitaip atimant galimyb nukentjusiajam prieintis". Visi ie poymiai yra lygiaveriai ir bet kurio i j panaudojimas nusikalstamam tikslui - turt uvaldymui pasiekti sudarys plimo sudties objektyvij pus. Pagal Lietuvos BK nereikalaujama, kad is smurtas bt pavojingas gyvybei. Todl paprastoji plimo sudtis (BK 272 str. 1 d.) apima tyinius smgius arba kitokius smurto veiksmus, suklusius fizin skausm ar kit panaudot smurt, pavojing nukentjusiojo sveikatai. Sunkaus kno sualojimo padarymo pagrindin plimo sudtis neapima. Tokio smurto panaudojimas kvalifikuojamas kaip plimas sunkinaniomis aplinkybmis (LR BK 272 str. 3 d.). domu tai, kad pagal kit ali baudiamuosius statymus (Vokietijos) btinuoju plimo sudties poymiu yra pavojingas gyvybei ar sveikatai smurtas arba grasinimas panaudoti tok smurt.1 Smurtas laikomas pavojingu gyvybei, jei kaltininko veiksmai sukelia mirA. Schonke, H. Schroder. Strafgesetzbuch. Kommentar. Munchen, 1986.

362

IX s k y r i u s

NUSIKALTIMAI NUOSAVYBEI

363

ties pavoj, pavyzdiui, smaugimas. Smurtas pavojingas sveikatai - tai veiksmai, kuriais nukentjusiajam yra padaromas lengvas ar apysunkis kno sualojimas, taip pat smurtas, kuriuo reali ala nebuvo padaryta, bet buvo galimyb tokiai alai atsirasti.1 Pavartoto smurto pavojingumas pirmiausia pasireikia upultojo asmens sveikatai padarytos alos dydiu. Taiau veikos kvalifikavimui yra svarbs ne tik faktikai atsirad padariniai, bet ir kaltininko veiksm pobdis bei aplinkybs, kuriomis uvaldomas turtas. Plimo sudtyje statym leidjas kalba tiek apie smurt, tiek apie grasinimus j panaudoti. Todl akivaizdu, kad plimas gali bti padarytas panaudojus ir psichin smurt. Kitaip nei fizinis, psichinis smurtas gali bti susijs su grasinimu nedelsiant panaudoti smurt, pavojing ne tik sveikatai, bet ir gyvybei (pavyzdiui, grasinama iauriai nuudyti, nustumti nuo uolos, imesti i traukinio). Taiau naujai suformuluota platesn plimo sudtis apima ir daugiau grasinim, kuriais siekiama bauginti nukentjusj ir paralyiuoti jo vali: jie nebtinai turi bti susij su mintu pavojumi paties turto turtojo gyvybei ar sveikatai. Pavyzdiui, jie gali bti nukreipti alia esanius eimos narius ar artimuosius, ymiai didesnio ir vertingesnio turto sunaikinim ar sualojim ir kt. Baudiamosios teiss teoretik nuomone, tokiais atvejais labai svarbu, kaip t kilusi grsm suvokia pats nukentjusysis. Veika gali bti pripainta plimu ti k tokiu atveju, kai kaltininko grasinimai nukentjusiajam nesukl joki abejoni dl j realumo. Taiau A. Pstininko nuomone, plimu laikomas ir toks upuolimas, kai kaltininkas grasina pavartoti smurt, pavojing gyvybei ar sveikatai, bet nukentjusysis dl vairi prieasi (girtumo, liguistos bsenos) nesuvokia to grasinimo.2 Vokietijos teisininkai taip pat diskutuoja dl tokio pavojaus realumo vertinimo. Kai kurie autoriai teigia, 3 kad pakanka, jog nukentjusiajam tik atrodyt, kad pavojus buvo realus. Pavyzdiui, upuolimo metu nukentjusysis gali ir nepastebti, kad naudojamas aunamasis ginklas neutaisytas. i autori nuomone, nukentjusysis nra ios srities specialistas ir neprivalo nustatyti, ar ginklas utaisytas, ir tik tuomet vertinti pavojaus realum. Psichiniam smurtui plime bdinga tai, kad nukentjusiajam nepaklusus, visi grasinimai tuojau pat gali bti realizuoti. Todl io nusikaltimo nra tada, kai grasinama ateityje pagarsinti inias, eminanias turto turtojo
1 2 3

Plaiau apie fizin ir psichin smurt r. io vadovlio VI skyri. Lietuvos TSR baudiamojo kodekso komentaras. Vilnius, 1989, p. 174. A. Schonke, H. Schroder. Strafgesetzbuch und Nebengesetze. 1985.

ar jo artimj garb bei orum, sualoti ar sunaikinti turt ir kt. Grasinimas nedelsiant panaudoti smurt gali bti ireikiamas odiais, gestais, daikt, kuriais galima sukelti pavoj gyvybei ar sveikatai, demonstravimu ir pan. Jis gali bti ireiktas ne tik tiesiogine, bet ir begdikai lia forma. I sudties dispozicijos aiku, kad prievarta arba grasinimai turi bti panaudoti nusikaltimo vietoje arba labai netoli jos. Prievarta ir grasinimai, panaudoti jau uvaldius turt arba kitoje vietoje, turint tiksl ilaikyti jau pasisavint turt, nebus ios sudties poymiai. Btina paminti, kad fizinis smurtas, grasinimai, kitaip atimta galimyb prieintis, gali bti panaudoti ne tik prie pat turto savinink ar teist jo valdytoj, bet ir prie kitus asmenis, kurie dl darbo santyki ar kit prieasi tuo metu turi kaltininko pageidaujam turt (pardavjas, banko kasos darbuotojas, vaikas, pams tvo automobil, ir pan.). Mintos bauginimo priemons gali bti panaudotos ir prie atsitiktinai turto buvimo vietoje esanius asmenis, jeigu jie, kaltininko manymu, gali sutrukdyti neteistiems jo veiksmams (banko klientai, pirkjai parduotuvje). Smurto pobdis yra objektyvus kriterijus, leidiantis atskirti plim nuo atvirosios vagysts. Minta, kad Lietuvoje ios nusikaltimo sudties buvo atsisakyta 1994 metais. Dabar visi nesmurtins atvirosios vagysts atvejai kvalifikuojami kaip paprasta vagyst (LR BK 271 str.). Visi smurtins atvirosios vagysts atvejai, kai nra upuolimo, bet atimama galimyb prieintis, kvalifikuojami kaip plimas (LR BK 272 str.). Kartu btina paminti ir tai, kad ne visuomet fizins jgos pavartojimas atimant turt yra plimas. Turto uvaldymas, kai kaltininkas tai daro ne smurtu, bet netiktais savo veiksmais tik siekdamas atskirti konkret daikt nuo jo turtojo, ne visuomet gali bti laikomas plimu. Pavyzdiui, kai fizin jga panaudojama kepurei nuo galvos nuplti, rankinei i rank iplti, girtuoklio rankai nuo jo daikt numesti, staigiai kiti rank kien ir kt., yra tik atviroji vagyst, nors nukentjusiajam tokie veiksmai gali sukelti nemaloni poji (igsio) ar nedidel skausm. Taiau jeigu nukentjusysis prieinasi kaltininkui ir ima su juo grumtis, atviroji vagyst virsta plimu. Plimu negali bti pripastama ir prievarta daiktams (pavyzdiui, idautas mainos stiklas ir paimta rankin). Visais atvejais conditio sine ua non (btinoji slyga) yra prievarta mogui. Iki 1994 m. liepos 19 d. baudiamojo statymo pakeitim plimas buvo laikomas baigtu nusikaltimu nuo upuolimo momento nepriklausomai nuo to, ar kaltininkui pavyko uvaldyti turt ir ar buvo padaryta reali ala nu-

364

IX s k y r i u s

NUSIKALTIMAI NUOSAVYBEI

365

kentjusiojo sveikatai. Galiojaniame BK nurodoma, kad plimo sudtis yra materialioji, todl btinuoju objektyviosios puss poymiu yra ne tik pati veika, bet ir jos sukelti padariniai - turto uvaldymas. Tai reikia, kad kaltininkas nugali tam tikr nukentjusiojo pasiprieinim ir pasisavina svetim turt, nors reali ala sveikatai gali bti ir nepadaryta. Vadinasi, asmens upuolimas, pavartoti grasinimai ar netgi turto atmimas, nesuspjus jo pasisavinti, turi bti vertinami kaip pasiksinimas padaryti plim. S u b j e k t y v i o s i o s plimo puss poymis - kalt pasireikia tiesiogine tyia. Kaip ir vagystje, kaltininkas suvokia, kad turtas yra svetimas, ir nori j uvaldyti neteistomis priemonmis: panaudojant fizin smurt arba grasinant tuoj pat j panaudoti, arba kitaip atimant galimyb nukentjusiajam prieintis. Paprastai plimo motyvai yra savanaudiki - nusikalstamas jo paties ar treij asmen praturtjimas. Todl nelaikomi plimu tokie kaltininko veiksmai, kai smurtas vartojamas kitais tikslais (dl chuliganik paskat, pavydo, abipusi petyni), o noras atimti ir pasisavinti turt atsiranda jau pavartojus smurt. Veika negali bti kvalifikuojama kaip plimas ir tuo atveju, jei uvaldant turt ala nukentjusiojo sveikatai buvo padaryta dl neatsargumo (pavyzdiui, kaltininkas tik nestipriai trkteljo rankin, bet pagyvenusi moteris neilaik pusiausvyros ir parvirtusi smarkiai susieid). Tokie kaltininko veiksmai turt bti kvalifikuojami atskirai: kaip vagyst ir atitinkamas nusikaltimas asmeniui. Plimas, kaip ir kiti nusikaltimai nuosavybei, gali bti padarytas esant apibrtai ir neapibrtai tyiai. Tyios apibrtumas danai nulemia ir veikos kvalifikavim. Antai Aukiausiojo Teismo Baudiamj byl skyriaus teisj kolegija 1999 m. kovo 2 d. nagrindama kasacin skund nurod: jei kaltininko tyia nukreipta padaryti plim stambiu mastu, numatyt BK 272 str. 3 d., bet jam nepavyko uvaldyti turto stambiu mastu, jo veika vertinama kaip pasiksinimas padaryti plim stambiu mastu. Jei kaltininko tyia plimo masto poiriu buvo neapibrta, jo veika kvalifikuojama pagal padarinius.1 Nusikaltimo kvalifikavimui neturi reikms, kur subjektas, uvalds svetim turt, vliau j padjo: imet, padovanojo ar suvartojo. Plimo subjektas pagal BK 11 str. 2 d. gali bti kiekvienas pakaltinamas 14 met asmuo. U paprast plim asmuo gali bti nubaustas laisvs atmimu nuo trej iki atuoneri met ir bauda arba be jos ir turto konfiskavimu.
1

BK 272 str. 2 ir 3 dalys numato skirtingo lygmens kvalifikuojamuosius poymius. Antrojoje io straipsnio dalyje numatyta: 1) pakartotinumas; 2) grup i anksto susitarusi asmen; 3) plimas, padarytas sibraunant negyvenamj patalp ir 4) panaudojant aunamj ginkl. Kai kurie plim kvalifikuojantys poymiai sutampa su anksiau mintais vagysts poymiais, pavyzdiui: pakartotinumas, sibrovimas negyvenamj patalp,1 grup i anksto susitarusi asmen. ie poymiai jau buvo aptarti nagrinjant vagyst, todl plaiau apie juos nekalbsime. Taiau reikt pabrti, kad plime bendrieji nusikaltimus kvalifikuojantys poymiai turi ir tam tikros specifikos. Antai inkriminuojant grups i anksto susitarusi asmen poym reikia turti omenyje ir tai, kad grups dalyviai ne tik i anksto susitaria dl turto pagrobimo, bet ir dl smurto pavartojimo arba kitokio atmimo galimybs nukentjusiajam prieintis. io nusikaltimo vykdytojai yra ne vien asmenys, tiesiogiai uvald turt, bet ir asmenys, naudoj prievart. Atlikti smurto veiksmus ir grasinti gali tik vienas grups dalyvis, o kiti asmenys tik paima turt. Vykdytojo ekscesas plime gali bti tais atvejais, kai kiti grups dalyviai grobiant turt visai neketino imtis smurto arba tarsi tik dl nepavojingo gyvybei ir sveikatai smurto pavartojimo ir pan. domi yra kai kuri baudiamosios teiss specialist nuomon, jog plim reikt laikyti padarytu grups i anksto susitarusi asmen ir tais atvejais, kai tik vienas grups dalyvis tra pakaltinamas. Kiti grups nariai, vartoj prie nukentjusj smurt arba kitaip padj atimti turt, dl amiaus ar nepakaltinamumo gali bti ir nepatraukti baudiamojon atsakomybn. 2 Kai nusikaltim padaro organizuota grup i anksto susitarusi asmen, j btina atskirti nuo banditizmo. Plimas nuo banditizmo skiriasi tuo, kad vienu i btinj banditizmo poymi yra pastovi ginkluota grup, o nagrinjamj nusikaltim gali padaryti nepastovi ir neginkluota asmen grup. Taiau jeigu kaltininkas yra banditins gaujos, susivienijusios plimams ir vagystms daryti, dalyvis ir veikia padedamas kito gaujos nario, jo veiksmai kvalifikuojami pagal BK 75 straipsn kaip banditizmas.
1 Kai kurie autoriai (J. Misinas, K. Jovaias) statym leidjo pozicij dl skirtingai ver tinamo plimo, padaryto sibraunant negyvenamj ir gyvenamj patalpas, vertina kriti kai. J nuomone, negalima rimtai teigti, kad plimas sibraunant bank, kuris priskirtinas negyvenamajai patalpai, yra maiau pavojingas, nei tas pats plimas, padarytas sibraunant but. Su tokia autori pozicija galima i dalies sutikti, kadangi tiek bute, tiek negyvenamo siose patalpose gali bti moni, kuri gyvybei ar sveikatai gali kilti grsm. 2 Ugolovnoje pravo. Osobennja astj. Moskva, 1998, p. 231.

Teism praktika. Nr. 11. Vilnius, 1999, p. 75.

366

IX s k y r i u s

NUSIKALTIMAI NUOSAVYBE]

367

Seniausias nusikaltim kvalifikuojantis poymis daugelyje pasaulio ali yra aunamojo ginklo panaudojimas. 1996 m. liepos 2 d. priimtas Lietuvos Respublikos ginkl ir audmen kontrols statymas nurodo, kad ginklai yra renginiai ar daiktai, sukonstruoti ar pritaikyti gyvj ir kit taikini naikinimui ar kitokiam alojaniam juos poveikiui, taip pat pagrindins ginkl dalys, atliekanios j funkcijas."1 Ginklus galima skirstyti aunamuosius ir neaunamuosius. Speciali grup turt sudaryti pneumatiniai ir dujiniai ginklai, [statym leidjas BK 272 str. 2 dalyje konkreiai nurod: "Plimas <...> panaudojant aunamj ginkl." aunamieji ginklai yra renginiai ar daiktai, sukonstruoti ar pritaikyti mechanikai paveikti taikin per nuotol sviediniu, turiniu pakankam nukaunamj gali padaryti pavojingus gyvybei kno sualojimus; sviedinio nukreipiantysis judjimas atsiranda panaudojant parako ar kitos mediagos utaiso degimo energij. 2 Taigi statym leidjas grietina baudiamj atsakomyb tik tada, kai kaltininkas pldamas panaudoja kovin, medioklin, savos gamybos ar kit aunamj ginkl. aunamojo ginklo panaudojimas yra plim kvalifikuojantis poymis ne tik tais atvejais, kai kaltininkas j panaudojo kaip fizinio smurto priemon, bet ir kaltininkui j panaudojus kaip bauginimo (psichinio smurto) priemon, pavyzdiui, grasinus ginklu. Kartu pamintina, kad kit pasaulio ali statym leidjai plime danai neapsiriboja vien aunamojo ginklo panaudojimu. Pavyzdiui, Ispanijos BK numato grietesn bausm u ginklo arba kitos pavojingos priemons, kuri kaltininkas atsine nusikaltimui padaryti arba jam palengvinti, panaudojim; Vokietijos BK alia kit plim kvalifikuojani poymi yra vardyti atvejai, kai kaltininkas arba kitas plimo dalyvis turi aunamj ginkl ir kai plimo metu panaudojamas ginklas ar kiti rankiai ir priemons, skirti pasiprieinimui veikti; Rusijos BK minimas ginklas arba kitos priemons, panaudotos vietoje ginklo. Taigi Lietuvoje, kitaip nei mintose usienio alyse, plimo metu panaudojimas neaunamojo ginklo arba kit kno sualojimams pritaikyt daikt, kaip fizini ir psichini smurto priemoni, nra nusikaltim kvalifikuojantis poymis ir kvalifikuojamas pagal BK 272 str. 1 dal. Lietuvos Aukiausio jo Teismo senatas 1996 03 22 nutarime Nr. 35 nurod: Jeigu plimo me
1 Lietuvos Respublikos ginkl ir audmen kontrols statymas. V. ., 1996, Nr. 69-166V 1996 07 24. 2 aunamieji ginklai skirstomi : 1) automatinius - aunamieji ginklai, kuriais, vien kili t nuspaudus nuleistuk, galima iauti sviedini serij (paplip); 2) pusiau automatiniu! aunamieji ginklai, kai kiekvienam kitam viui reikia nuspausti nuleistuk.

tu panaudojami daiktai, kurie nra aunamieji ginklai, o tik j imitacija, tarp j ir dujinis pistoletas, tokioje veikoje nra BK 272 str. 2 d. numatyto minimo kvalifikuojamojo poymio".1 is Senato nutarimas teismams yra privalomas. Taiau dl jo kyla abejoni. Pirmiausia - nusikaltimo darymo metu nukentjusiajam sunku atskirti dujin pistolet nuo statyme minimo aunamojo ginklo ne t i k dl susidariusios stresins situacijos, bet ir dl ini apie ginklus stokos. Antra - AT senatas savo nutarime atsivelg veikas, padaromas tik neribotos civilins apyvartos dujiniais ginklais. Bet negalima pamirti, kad Lietuvoje dalis gyventoj nelegaliai turi draudiam dujini ginkl su nervus paralyiuojaniomis ar kitomis nuodingosiomis bei stipriai veikianiomis udraustomis mediagomis, kurios neabejotinai sukelia grsm nukentjusiojo sveikatai ar net gyvybei. Treia - tokiu ginklu vienu metu gali bti atimta galimyb prieintis ne vienam, bet keletui asmen. Todl kaip atsakomyb sunkinani aplinkyb (aunamojo ginklo panaudojim) reikt vertinti ir tuos atvejus, kai kaltininkas ksinasi ginklu, galiniu padaryti mogui sunk kno sualojim arba sukelti mirt, jeigu jis bt panaudotas prie mog i didesnio nei 0,5 metro nuotolio. Nemaiau problem gali kilti ir dl pneumatini ginkl. Lietuvos Respublikos ginkl ir audmen kontrols statyme nurodoma, kad pneumatiniais ginklais laikomi tokie, kurie yra skirti per nuotol sunaikinti ar kitaip mechanikai paveikti taikin sviediniu (kulka ar kt.), kurio kryptingas judjimas atsiranda naudojant suspausto oro ar kit duj jg. is ginklas iorikai labai panaus aunamj ginkl ir realiai gali bauginti nukentjusj. Kadangi iuo ginklu galima sunaikinti ar kitaip paveikti taikin per atstum, todl juo ir mogui galima padaryti sunk kno sualojim2. Baudiamosios teiss teorijoje danai diskutuojama dl grasinim nepritaikytais audyti ar sugedusiais ginklais, kuriais mog galima tik sueisti. Neabejotinai jie yra turto turtojo ar kito nukentjusiojo valios slopinimo prieTeism praktika. Vilnius, 1996, Nr. 3-4, p. 82. Pamintina, kad labai dmesingai nukentjusiojo padt ginkluoto upuolimo metu ver tina kai kuri usienio ali baudiamieji statymai, kuriuose gana plaiai aikinama ginklo samprata. Antai Pranczijos BK 132-75 straipsnyje sakmiai nurodoma, kad kiekvienas daik tas, skirtas udyti ar sueisti, yra laikomas ginklu. Juo gali bti pripaintas ir bet koks kitas daiktas, galintis kelti pavoj asmeniui, kai jis panaudojamas udymui, sueidimui ar grasini mams, arba kai jo neiotojas turi tiksl tuo daiktu udyti, sueisti ar grasinti. Ginklui taip pat prilyginamas kiekvienas daiktas, kuris, bdamas panaus aukiau mint ginkl, gali bti su juo supainiotas, kai jis panaudojamas udymui, sueidimui ar grasinimams, arba kai jo ne iotojas turi tiksl tuo daiktu udyti, sueisti ar grasinti.
2 1

368

IX s k y r i u s

NUSIKALTIMAI NUOSAVYBEI

369

mon. Taiau vieni autoriai teigia, kad toki priemoni panaudojimas negali bti kvalifikuojamas kaip plim sunkinanti aplinkyb (T. Pogosian), kiti silo juos vertinti ne kaip aunamuosius ginklus, bet kaip rankius ir priemones, skirtas pasiprieinimui veikti ir todl atitinkamai grietinti bausm (J. Wessels, T. Hilenkamp). Visi autoriai yra vieningos nuomons, kad aislini ginkl panaudojimas negali bti vertinamas kaip ginkluotas upuolimas. U plim, padaryt BK 272 str. 2 dalyje numatytomis sunkinaniomis aplinkybmis, statym leidjas numat pagrindin - laisvs atmimo ir dvi papildomas bausmes. Atsivelgdamas visas bylos aplinkybes teismas gali nubausti asmen laisvs atmimu nuo ketveri iki deimties met ir bauda arba be jos ir turto konfiskavimu. BK 272 str. 3 dalis numato itin kvalifikuot plim, btent: 1) susijs su sunkaus kno sualojimo padarymu; 2) padarytas sibraunant gyvenamj patalp; 3) stambiu mastu; 4) itin pavojingo recidyvisto.1 statym leidjas, numatydamas special kvalifikuojamj poym - plim, susijus su sunkaus kno sualojimo padarymu", turjo omenyje tyin kno sualojim, pavojing gyvybei ar suklus kit padarini, numatyt BK 111 str. 1 dalyje. Taigi kvalifikuota plimo sudtis apima iuos sunkaus kno sualojimo padarinius: pavojingas gyvybei arba sukls regjimo, girdjimo ar kurio nors kito organo ar jo funkcij netekim, psichin lig, ntumo nutrkim, ukrtim mogaus imuno deficito virusu (IV), taip pat kitok sveikatos sutrikim, susijus su pastoviu, ne maiau kaip tredalio bendrojo darbingumo netekimu, arba nepataisom veido subjaurinim". Plimo metu padaryt sunkaus kno sualojimo padarini papildomai pagal kitus BK straipsnius kvalifikuoti nebereikia. Plimas laikomas susijusiu su sunkiais kno sualojimais, jei kaltininkas suvokia, kad jo veika, siekiant uvaldyti turt, padarys alos kito mogaus sveikatai, bet vis tiek siekia ios alos (tiesiogin tyia) arba, nors ir nesiekia, smoningai leidia jai atsirasti (netiesiogin tyia). Padariniai, atsirad dl neatsargumo, turi bti kvalifikuojami pagal kitus BK straipsnius. Taiau plime kaltininkas daniausiai veikia neapibrta, nekonkretizuota tyia. Todl tokiais atvejais jis turt atsakyti u plim, suklus sunki padarini. Jei kaltininkas veikia tiesiogine tyia, nordamas plimo metu padaryti sunk kno sualojim, bet realiai padar tiktai lengv kno sualojim, nesuklus sveikatos sutrik
' ia bus aptariami tik tie nusikaltim kvalifikuojantys poymiai, kurie nebuvo aptillll vagystje.

kim, jo veika vis tiek turi bti kvalifikuojama kaip pasiksinimas padaryti plim, numatyt BK 272 str. 3 dalyje. Kai plim daro grup i anksto susitarusi asmen, i kuri tik vienas padaro nukentjusiajam sunk kno sualojim, j vis veiksmai turi bti kvalifikuojami kaip plimas, susijs su sunkaus kno sualojimo padarymu, jeigu: 1) visi grups dalyviai i anksto buvo susitar padaryti sunk kno sualojim arba 2) nors ir nebuvo tarp j tokio konkretaus susitarimo, taiau jie tarsi pavartoti bet kok smurt, atsivelgdami konkreias galimybes, kad tik uvaldyt norim turt, arba 3) nors ir nebuvo tartasi dl smurto pavartojimo, taiau vienam i j pavartojus pavojing gyvybei ir sveikatai smurt, kiti, suvok smurto veiksmus, nesiliov dar nusikaltim. Itin pavojingas recidyvistas - tai piktybinis nusikaltlis, kuris daug kart arba pakartotinai daro tam tikros ries nusikaltimus. Asmens pripainimas itin pavojingu recidyvistu priklauso nuo padaryt nusikaltim pobdio, j pavojingumo laipsnio ir subjekto nflteisim skaiiaus. Kartu atsivelgiama kaltininko asmenyb, nusikalstam ketinim vykdymo lyg, dalyvavimo paskutinio nusikaltimo padaryme laipsn ir kitas bylos aplinkybes. BK bendrosios dalies 26 straipsnyje yra nustatyta, kok asmen teismo nuosprendiu galima pripainti i t i n pavojingu recidyvistu.' Sprendiant asmens pripainimo itin pavojingu recidyvistu klausim neatsivelgiama teistum u nusikaltimus, kuriuos jis padar bdamas jaunesnis kaip 18 met amiaus, neatsargius nusikaltimus, taip pat tuos, u kuriuos inyks ar panaikintas teistumas. Plim kvalifikuoti pagal BK 272 str. 3 d. galima tik tuo atveju, kai kaltininkas iki io nusikaltimo padarymo kitoje byloje jau buvo pripaintas itin pavojingu recidyvistu. Veikos kvalifikavimui neturi reikms, u kokius nusikaltimus iki plimo padarymo teismas pripaino j itin pavojingu recidyvistu. Tai gali bti tiek turtiniai, tiek ir neturtiniai nusikaltimai. U plim, susijus su sunkaus kno sualojimo padarymu arba padaryt sibraunant gyvenamj patalp, arba stambiu mastu, arba itin pavojingo recidyvisto, yra baudiama laisvs atmimu nuo eeri iki dvylikos met. Kaip ir kit io straipsnio dali sankcijose, statym leidjas numato ir galimyb teisiamajam paskirti baud. Viso ar dalies nuteistajam priklausanio turto konfiskavimas yra privalomas (iskyrus nepilnameius).
Plaiau apie pripainim itin pavojingu recidyvistu r.: Baudiamoji teis. Bendroji dalis. Vilnius, 1998, p. 326-328.
1

370

IX s k y r i u s

NUSIKALTIMAI NUOSAVYBEI

371

Btina paminti, kad Seimui pristatytame Baudiamojo kodekso projekte nesiloma i esms keisti bendrosios plimo sampratos. Taiau jame yra naujai suformuluoti abiej lygmen nusikaltim kvalifikuojantys poymiai. Antrojoje straipsnio dalyje numatytos tokios plim sunkinanios aplinkybs: sibrovimas bet koki patalp arba panaudojimas neaunamojo ginklo, peilio ar daikto, tinkamo mogui sualoti. Treiojoje - panaudojimas aunamojo ginklo ar sprogmens arba didels verts turto pagrobimas. Minta, kad panaios nuostatos iandien yra ir kit ali baudiamuosiuose statymuose. Didels verts turtu projekte siloma pripainti tok turt, kai jo vert virija 100 minimali darbo umokesi sum. U i nusikaltim padarym numatytos ir kur kas velnesns bausms. Pavyzdiui, u didels verts turto pagrobim plimo bdu asmen siloma nubausti laisvs atmimu nuo dvej iki deimties met. Turto prievartavimas (BK 273 str.). Atkrus Lietuvos valstybingum, spariai kito bei pltojosi ekonominiai ir visuomeniniai santykiai, keitsi visuomens socialin struktra. Taiau pereinant i komandins laisvosios rinkos ekonomik, ikilo daug ne tik ekonomini, bet ir socialini problem. iame etape valstyb, deja, kol kas nepajgi savo pilieius apsaugoti nuo skurdo ir nusikalstamumo. Kartu su turtingesni gyventoj sluoksni atsiradimu, tarp nusikaltli populiarus" tapo turto prievartavimas. V. Stankeviius teigia, kad prievartavimo svokos akn reikia iekoti dar romn teisinink sudarytoje svokoje concussio", kurioje buvo skiriamos dvi prievartavimo rys: turto naudos gavimas tokiu bdu, kad kaltininkas apsimeta ess valdininkas {concussio publicd) ir grasymu ikelti baudiamj byl {concussio privatu)"*. Karolinos ir Senoji german teis tokios svokos neturjo. Vliau, Vokietijoje kuriant baudiamuosius statymus, buvo vesta speciali turto prievartavimo sudtis (Erpressung). Rusijos valstyb XIX amiuje specialaus turto prievartavimo termino (kur ji turi iandien - Vymogatelstvo) neturjo. Taiau pagal to meto statymus gana grietai buvo baudiami asmenys, prievarta uvald svetim nekilnojamj turt (em, namus, kaimus, gamyklas ir kt). Veikai kvalifikuoti neturjo reikms, ar tas nekilnojamasis turtas buvo su gyventojais, ar be j, em dirbama ar dirvonuojanti.2 Tarpukario Lietuvoje BS prievartavimu laik tuos ai

V. Stankeviius. Baudiamoji teis. Kaunas, 1925. p. 180. N. Nekliudov. Rukovodstvo k osobennoj asti Russkogo ugolovnogo prava. T. 2. S. IV terburg, 1876, p. 557.
2

vjus, kai asmuo nusikalto verts, nordamas pats gauti arba kitam padaryti turto naudos, uleisti turto teis arba padaryti kit nenauding turto sutart, sualodamas kn, darydamas smurt asmeniui arba baustinai grasydamas" (BS 590 str.). Sovietiniu laikotarpiu buvo suformuluotos dvi sampratos - valstybinio ar visuomeninio turto ir asmeninio piliei turto prievartavimas. Abi ios sampratos skyrsi ksinimosi objektu. Abiem atvejais tai buvo reikalavimas perduoti turt arba teis turt (ginant asmenin piliei turt buvo kalbama apie turtins naudos suteikim), grasinant smurtu asmeniui, kurio inioje ar apsaugoje buvo is turtas, arba jo artimiesiems, taip pat grasinant pagarsinimu ini, eminani jo ar jo artimj garb, arba sunaikinimu j turto. Nuo 1989 gegus 1 d. sigaliojo'haujos redakcijos LTSR BK 96 ir 150 straipsniai, numatantys labiau diferencijuot baudiamj atsakomyb ir grietesnes bausmes u i nusikaltim padarym. Nepriklausomos Lietuvos statym leidjas, formuluodamas io nusikaltimo sudt, atsivelg tiek 1903 met Baudiamajame statute, tiek ir sovietinio laikotarpio pateiktas turto prievartavimo sampratas. Baudiamojo statymo normos, nustatanios atsakomyb u turto prievartavim, statym leidjo daugel kart buvo keiiamos siekiant rasti aikesni nusikaltim nuosavybei atskyrimo kriterij pagal turto uvaldymo bd, veik sunkinanius poymius ir kt. Pagal galiojanio BK 273 str. turto prievartavimas - atviras, umaskuotas paslaug silymu ar kitokia forma pridengtas reikalavimas perduoti turt, teis turt arba padaryti kitus turtinio pobdio veiksmus ar nuo j susilaikyti, tiesiogiai ar uuominomis grasinant panaudoti fizin smurt prie nukentjusj ar jo artimuosius, sunaikinti ar sugadinti j turt ar kitaip antauojant". i turto prievartavimo redakcija sigaliojo nuo 1995 met liepos 5 dienos. Palyginus su ankstesnmis redakcijomis, joje yra nemaai naujovi. Pavyzdiui, iplstas turto prievartavimo dalykas: vietoj grasinimo paskelbti garb ir orum eminanias inias, sudtyje vartojamas platesnis antao poymis, atsisakyta kategoriko statym leidjo reikalavimo, pagal kur turtas btinai turjo bti reikalaujamas perduoti ateityje ir kt. Nors turto prievartavimo samprata suformuluota gana plaiai, taiau ji neieina i nusikaltim nuosavybei rib. Prievartavimas - tai nusikaltimas, artimas plimui, kadangi abu sieja tie patys poymiai - prievarta ir grasinimai. Panaios nuomons yra ir Vokietijos statym leidjas, todl ir iskyr iuos nusikaltimus vien BK XX sky-

372

IX s k y r i u s

NUSIKALTIMAI NUOSAVYBEI

373

ri - Plimas ir prievartavimas" 1. domu tai, kad pagal ios alies statymus, prievartavimas (tiek savo istorine kilme, tiek esme) yra turtins alos padarymas panaudojus neteist prievart ir turint tiksl praturtti. Dar XIX amiaus pabaigoje F. Listas ra, kad prievartavimas yra priemon praturtti. Jau tuomet, priklausomai nuo panaudotos prievartos pobdio, buvo skiriamas paprastas ir plikikas prievartavimas (Erpressung und Rduberische Erpressung)2. Turto prievartavimo objektas - nuosavyb. Papildomas io nusikaltimo objektas - tas nukentjusiojo teisinis gris, kur kaltininkas ksinasi nusikaltimu. Daniausiai tai yra turto savinink arba asmen, kuriems turtas yra patiktas, taip pat j artimj asmens gyvyb, sveikata, laisv, orumas. ioje sudtyje vartojama artimj svoka, Lietuvos teisinink nuomone,3 yra platesn nei artimj giminaii ir eimos nari svokos. Be tv, vaik, tikrj broli ir seser, senoli, vaikaii ir kit asmen, kurie pagal civilinius statymus laikomi eimos nariais ar artimaisiais giminaiiais, artimiesiems pagal straipsn turt bti priskiriami ir draugai ar kiti asmenys, kuri likimu nukentjusysis rpinasi. Turto prievartavimo dalykas: ,,a) nukentjusiajam nuosavybs teise priklausantis, jam patiktas ar jo inioje esantis turtas; b) teis turt, kuri gavs kaltininkas turs galimyb turt valdyti, juo naudotis ir disponuoti; c) atlikimas turtinio pobdio veiksm ar susilaikymas nuo j, kai dl to kaltininkas neteistai gauna turtin naud, o nukentjusysis patiria materialini nuostoli arba kitaip paeidiami jo turtiniai interesai". 4 Taigi konkretus prievartavimo dalykas, kaip ir vagystje bei plime, gali bti bet koks kilnojamasis svetimas turtas. Taiau iuo atveju dalyku gali bti ir toks turtas, kuriuo nukentjusysis dar realiai nedisponuoja, bet neabejotinai disponuos artimiausioje at1 Vokietijos baudiamasis statymas turto prievartavimu laiko toki veik, kai kaltininkas, siekdamas neteistai praturtti ar praturtinti treiuosius asmenis (253 ), panaudodamas prie vart ar grasinimus padaryti nema skriaud (Obei), kit asmen neteistai veria veikti, tole ruoti ar susilaikyti nuo koki nors veiksm ir tuo padaro al prievartaujamojo ar kito asmens turtui. Kartu statym leidjas nurodo, kad veika yra neteista tiktai tada, kai naudojama prie varta ar grasinimai padaryti skriaud gali bti vertinami kaip baustini (253 j 2 d.). Vokietijos baudiamosios teiss specialistai mano, kad dabartins BK formuluots yra nepakankamai tiks lios. J nuomone, savarankik specifin nusikaltimo sudt reikt iskirti anta. 2 F. List. Uebnik ugolovnogo prava. Osobennja astj. Moskva, 1905, Nr. 3. p. 43. 3 K. Jovaias. Nusikaltimai nuosavybei // Teiss problemos, 1995, Nr. 3, p. 43. 4 1996 m. birelio 21 d. Lietuvos Aukiausiojo Teismo senato nutarimas Nr. 43 Dl teism praktikos nagrinjant turto prievartavimo baudiamsias bylas" // Teism praktika. Vil nius, 1996, Nr. 3-4. p. 91.

eityje (pavyzdiui, pagal pirkimo-pardavimo sutart savininkui gabenamos preks, bus gauti pinigai u parduot turt ir kt.). Teism praktika rodo, kad daniausiai io nusikaltimo dalykas yra pinigai. Juos paprastai reikalaujama perduoti ikart arba reguliariai mokti tam tikras fiksuotas mokas. Turto prievartavimo dalyko specifika yra ta, kad tai gali bti ne tik reals materialaus pasaulio daiktai, bet ir teis turt. Tai juridin kategorija, kuri apima savininko teis turt valdyti, juo naudotis ir disponuoti. Turto prievartautojas gali reikalauti (neatlygintinai, pusveliui arba u simbolin kain) perduoti jam nuosavybs teises vis turt (but, lengvj automobil, em) ar dal turto (parduoti tam tikr kiek akcij, dal ems sklypo). Turto prievartavimo atveju teis turt" turt reikti ir tai, kad kaltininkas gali reikalauti perduoti jam ti k dal teisi turt, pavyzdiui, turto valdymo ar naudojimo teis (leisti apsigyventi bute, neatlygintinai naudotis transportu), bet neatimti savininko visos nuosavybs teiss, t. y. kaltininkas reikalauja tik tam tikr juridini galiojim tvarkyti svetim turt. Pabrtina, kad visais atvejais turi bti reikalaujama kaltininkui svetimo turto. Jeigu kaltininkas reikalauja turto, kur jis turi tikr ar tariam teis, tai jo veika turi bti kvalifikuojama pagal kitus BK straipsnius, kadangi nra io nusikaltimo objekto. Reikalavimas turto prievartavimo atveju visada yra neteistas. Jis nra susijs su reikalaujaniojo ar asmens, kurio interesais reikalaujantysis veikia, ir nukentjusiojo ankstesniais turtiniais santykiais (paskolos davimu, investicijomis bendr versl, materialins alos padarymu) ar kitomis aplinkybmis, kurios, suinteresuoto asmens manymu, suteikia jam toki teis". 1 1996 06 21 nutarimu Aukiausiojo Teismo senatas iaikino, kad prievartinis reikalavimas patenkinti turtines pretenzijas, atsiradusias LR CK 4 straipsnio2 numatytais pagrindais, nesudaro prievartavimo sudties, ir esant BK 214 straipsnio numatytiems poymiams kvalifikuojamas kaip savavaldiavimas. Taiau kai toks reikalavimas yra nelygiavertis prievolei,
Teism praktika. Vilnius, 1996, Nr. 3-4, p. 90. Civilins teiss ir pareigos atsiranda i statymuose numatyt pagrind, taip pat i fizini ir juridini asmen veiksm, kurie, nors ir nra statymuose numatyti, bet pagal civilini statym bendruosius pradmenis bei prasm sukuria civilines teises ir pareigas. CK 4 str. nurodomi tokie civilini teisi ir pareig atsiradimo pagrindai: i statymuose numatyt sandori, taip pat i sandori, nors statymuose nenumatyt, bet iems neprietaraujani; i administracini akt; kaip iradim, mokslo, literatros ir meno krini sukrimo rezultatas; dl alos padarymo kitam asmeniui, taip pat dl turto gijimo ar sutaupymo kito asmens l sskaita be pakankamo pagrindo; dl vyki, su kuriais statymai susieja civilini teisini pasekmi kilim.
2 1

374

IX s k y r i u s

NUSIKALTIMAI NUOSAVYBEI

375

sprstina, ar veikoje nra turto prievartavimo sudties poymi. Kartu iame nutarime yra nurodoma, kad, sprsdamas baudiamsias bylas, kuriose kaltininkas grasindamas reikalauja atlyginti moralin al, kuri sukl nukentjusiojo veiksmai, teismas turi vadovautis civilins teiss normomis, kuriose nustatyti atlygintinos moralins alos atsiradimo pagrindai ir kriterijai. Tokia ala gali bti kompensuojama tik dviem atvejais: 1) kai iniasklaida, organizacijos ar asmenys paskelb tikrovs neatitinkanias inias, eminanias asmens garb ir orum, arba be asmens sutikimo paskelb informacij apie jo asmenin gyvenim (CK 7'str.); 2) kai moralin ala padaryta neteistais kvotos, tardymo, prokuratros ir teismo veiksmais (CK 486 str.). Reikalavimas atlyginti kitokiais nukentjusiojo veiksmais padaryt moralin al turi bti kvalifikuojamas kaip turto prievartavimas, o esant BK 214 str. numatytiems poymiams - kaip savavaldiavimas. Turtinio pobdio veiksm padarymas arba susilaikymas nuo j apima nemokam darb ar paslaug atlikim (nemokamas automobilio remontas, preki perveimas, namo pastatymas), taip pat visus kitus veiksmus, kurie kaltininkui gali duoti turtins naudos (nukentjusysis pasitraukia i verslo, atsisako plan privatizuoti tam tikr objekt, sutinka panaudoti bank nevariems pinigams plauti", sunaikina testament, atsisako savo palikimo dalies ir kt). Turtins naudos gavim reikt sieti ne tik su materialini vertybi, konkrei turtini teisi atsiradimu ar prievoli panaikinimu, bet ir su gijimu teisi nematerialines vertybes, turinias mokslins verts arba kitokiu bdu reikmingomis ekonominiam gyvenimui bei galiniom duoti kaltininkui turtins naudos ateityje. Pavyzdiui, iradimai, kurie pritaikomi nauj technologij, receptr gijimui, pelningos sutarties sudarymas ir pan. Pamintina, kad dl turtinio pobdio veiksm padarymo ar susilaikymo nuo j nukentjusysis ne visada patiria turtini nuostoli (nusikaltlis gali jam netgi dal alos atlyginti), taiau kaltininkas (ar jo atstovaujamieji tretieji asmenys) turi keleriopai didesn turtin naud. Pavyzdiui, priverstas nedalyvauti teismo antstoli skelbtame nekilnojamojo turto pardavimo aukcione as> muo netenka galbt vienintels galimybs nugalti konkurentus ir sigyti tam tikr turt. Taiau kaltininkas, priverts pretendentus atsisakyti dalyvauti aukcione, be konkurencijos pigiai sigyja norim turt. Turto prievartavimo objektyviosios puss poymis - veika pasi reikia dvejopo pobdio aktyviais veiksmais: 1) reikalavimu perduoti turtii ar teis turt arba padaryti kitus turtinio pobdio veiksmus arba nuo ji| susilaikyti; 2) psichinio smurto panaudojimu, t. y. grasinimu panaudoti fi/i

n smurt (nuudyti, sualoti, iaginti) prie nukentjusj ar jo artimuosius, sunaikinti ar sugadinti j turt ar kitaip antauojant. Reikalavimas perduoti turt, teis turt arba padaryti kitus turtinio pobdio veiksmus ar nuo j susilaikyti tik tada yra turto prievartavimo btinasis poymis, kai jis paremtas grasinimu nevykdius reikalavim panaudoti fizin smurt, sunaikinti ar sualoti turt, kitaip antauoti arba panaudoti kitoki prievart. Laikas, kada kaltininkas ketina uvaldyti turt ir vykdyti savo grasinim, turto prievartavimo sudtyje nenurodytas. Kaltininkas gali reikalauti, kad jam ar tretiesiems asmenims (kuri naudai jis veikia) turtas bt perduotas tuoj pat arba ateityje, visas i karto arba dalimis. Jis taip pat gali grasinti nedelsiant imtis smurto ar smurtauti ateityje.Turto prievartavimo metu paprastai yra grasinama nuudyti, sunkiai sualoti, kankinti, iaginti ir kt. Kaip ir plime, grasinama gali bti vairiais bdais: odiu, ratu, tam tikrais gestais ar uuominomis (t. y. umaskuotai, isakant vairias hipotetines prielaidas, arba rafinuotai ryiojantis i nukentjusiojo). Nukentjusiojo bauginimui kartais visai nebtini odiai ar ypatingi gestai. Tam pakanka konkreios prievartavimo situacijos: siveria ginkluota moni grup, nusikaltli ivaizda, mimika, ji reputacija ir kt. Grasinimas antau reikia, kad kaltininkas, nevykdius jo reikalavim, ada paskelbti kompromituojanias inias, eminanias nukentjusiojo ar jo artimj garb. eminanios garb inios - tai bet kokia informacija, kurios iplatinimas paeidia asmens garb ir orum. I esms nukentjusiajam ar jo artimiesiems priskiriami poelgiai, sumanymai ir asmenybs bruoai, grietai prietaraujantys dorovinms nuostatoms: apie anksiau padaryt nusikaltim, venerines ligas, santuokin neitikimyb, neigiamas nukentjusiojo savybes ir kt. antaui neturi reikms, ar informacija yra tikra, ar tai tik melagingi prasimanymai. i ini skleidimas reikia j perdavim, praneim kitiems asmenims - tiek oficialiems pareignams, tiek kitiems asmenims ar nors vienam asmeniui. Tai gali bti net nukentjusiojo mona (dl santuokins neitikimybs), vaikai (dl vaikinimo), draugai ir t. t. Visais atvejais antaas yra psichins prievartos priemon, todl tik reals grasinimai gali bauginti nukentjusj. Apie antao realum gali liudyti vairios aplinkybs: grasinim pobdis, grasinaniojo asmenyb, grasinim perdavimo bdai, j vieta ir laikas. iuo atveju labai svarbu, kaip nusikaltlio veiksmus vertino pats nukentjusysis. Grasinimas panaudoti fizin smurt prie nukentjusj ar jo artimuosius apima grasinimus nuudyti, padaryti sunkius kno sualojimus, iaginti, pa-

376

IX s k y r i u s

NUSIKALTIMAI NUOSAVYBEI

377

grobti nukentjusj arba jo vaikus ir kt. Paprastai teiss literatroje, atribojant turto prievartavim nuo plimo, buvo nurodoma tai, kad turto prievartautojas reikalauja turto ir grasina panaudoti fizin smurt ne tuoj pat, o ateityje, jeigu nebus vykdytas jo reikalavimas. Tuo tarpu plikas visada grasina nedelsiant imtis smurto.1 Taiau pasikeitus turto prievartavimo sudiai, fizinis smurtas, kaip bauginimo, nukentjusiojo valios slopinimo ar paralyiavimo priemon, gali bti ir tuoj pat panaudojamas (smurto panaudojimas yra kvalifikuojamasis io nusikaltimo poymis). Mudamas nukentjusj ar jo artimuosius, kaltininkas tarsi patvirtina savo ketinim rimtum. Jis siekia sudaryti vaizd, kad nevykdius reikalavim bus realizuoti visi grasinimai. Taiau, kitaip nei plime, prievartaudamas turt kaltininkas grasinimus pavartoti smurt naudoja ne kaip turto uvaldymo nedelsiant ar jau uvaldyto turto isaugojimo priemon, bet kaip prievartos priemon jo keliamiems reikalavimams vykdyti - perduoti turt, teis turt arba padaryti kitus turtinio pobdio veiksmus ar nuo j susilaikyti. Vykdant tuos reikalavimus nebtina, kad nukentjusysis pats asmenikai perduot turt ar padaryt kitus turtinio pobdio veiksmus, tai gali bti padaryta ir per treiuosius asmenis. Turto perdavimas kaltininkui ar tretiesiems asmenims, kuri naudai jis veikia, gali utrukti ir ilgesn laik, nes nukentjusiajam reikia atlikti tam tikrus papildomus veiksmus: pasiskolinti pinig, parduoti prekes, gauti paskol ir kt. Apibrdamas turto prievartavimo samprat statym leidjas nurod ir grasinim sunaikinti ar sugadinti nukentjusiojo arba jo artimj turt. vykdytas is grasinimas yra priskirtas prie nusikaltim kvalifikuojani poymi ir bus aptartas vliau. Reikalavimas perduoti turt, teis turt arba padaryti kitus turtinio pobdio veiksmus ar nuo j susilaikyti gali pasireikti vairiomis kitomis formomis: atviru arba umaskuotu paslaug silymu ar kitokia forma pridengtu reikalavimu. Atviras reikalavimas apima odin arba raytin form, gestus, aunamojo ar neaunamojo ginklo arba sprogmen demonstravim ir kt. Jis gali bti pareiktas tiek savininkui, tiek ir kitiems asmenims, kurie teistai valdo turt, arba j artimiesiems. Paslaug silymu umaskuotas reikalavimas - tai reikalavimas, isakytas ne tiesiogiai, bet silant tam tikras paslaugas, kurios gali apimti nukentjusiojo, jam artim asmen, kilnojamojo ar nekilnojamojo turto apsaug, sutari sudarym, nukentjusiojo teisi ir
1 LTSR BK komentaras. Vilnius, 1989, p. 182; J. Riepas. Baudiamoji atsakomyb u? prievartavim (reket).// Teiss apvalga, 1990, Nr. 1.

interes atstovavim derybose su partneriais ar kontrahentais, prarasto turto sugrinim ir kt. Realiai kaltininkas visai neketina atlikti t pareig arba sudaro tik iorik t paslaug teikimo regimyb, arba u teikiamas paslaugas pareikalauja neadekvataus atlyginimo, kelis kartus praokanio reali t paslaug vert. Kitokia forma pridengtas reikalavimas gali bti: silomi nelygiaveriai turto mainai, paimama pinigin paskola be raytins sutarties forminimo ir kt. Turto prievartavimo sudtis yra formalioji. Jis laikomas baigtu nusikaltimu nuo to momento, kai grasinant, antauojant ar panaudojant kitoki prievart yra pateikiamas reikalavimas perduoti turt, teis turt arba atlikti turtinio pobdio veiksmus. Faktas, kad nukentjusysis dar nespjo vykdyti keliam reikalavim, veikos kvalifikavimui reikms neturi. Materialins pasekms turi reikms nusikaltimo sudiai, kai jos atitinka BK 273 str. 2 ir 3 dalyse numatytus kvalifikuojamuosius poymius. Taiau teism praktikoje problem gali kilti tais atvejais, kai tretieji asmenys i baims turt perduoda prievartautojui bjo savininko inios (sargas, kasininkas, pardavjas, apsaugos darbuotojas). Suprantama, asmuo, kuris veik dl fizins prievartos, negali bti traukiamas baudiamojon atsakomybn.1 Kiek kitaip baudiamosios teiss teorija silo sprsti klausim dl psichins prievartos takos tokio asmens baudiamajai atsakomybei.2 Literatroje nurodoma, kad psichin prievarta visikai mogaus valios nepalauia. Dl psichins prievartos takos asmuo dar gali kontroliuoti savo veiksmus. Todl asmens, perdavusio svetim turt be savininko sutikimo prievartautojui, baudiamosios atsakomybs klausimus reikia sprsti atsivelgiant psichins prievartos turin, jos pavojingum bei veikos, padarytos esant psichinei prievartai, pasekmes. Tam tikrais atvejais, kai asmuo padaro mintus veiksmus dl rafinuotos, iaurios ir nenuspjamos prievartautojo psichins prievartos, jo veiksmai turt bti vertinami kaip btinasis reikalingumas. Kitais atvejais psichin prievarta turt perdavusiam asmeniui skiriant bausm teismo gali bti pripainta atsakomyb lengvinania aplinkybe. S u b j e k t y v i o s i o s turto prievartavimo puss poymis - kalt visais laikais buvo tyia. Pagal galiojanius Lietuvos Respublikos baudiamuosius statymus turto prievartavimas yra savanaudikas nusikaltimas, padaromas tiesiogine tyia. Kaltininkas suvokia, kad grasindamas neteistai reikalauja per-

1 r. Aplinkybs, paalinanios veikos pavojingum ir prieingum teisei. Baudiamoji tei s. Bendroji dalis. Vilnius, 1998, p. 217. 2 Ugolovnoje pravo. Osobennaja astj. Moskva, 1998, p. 243.

378

IX s k y r i u s

NUSIKALTIMAI NUOSAVYBEI

379

duoti turt, teis turt arba atlikti turtinio pobdio veiksmus, ir nori taip veikti. Nusikaltimo sudiai neturi reikms: ar 1) kaltininkas ketina vykdyti visus grasinimus, jei turtas nebus jam perduotas; ar 2) grasintojas veikia savo ar treij asmen naudai; ar 3) kaltininkas veikia u atlyginim, ar siekdamas tik padti draugui; ar 4) tyia padaryti nusikaltim yra i anksto apgalvota ar atsirado staiga. Taiau svarbu tai, kad kaltininkas arba tretieji asmenys, kuri naudai jis veikia, siekia neteistai praturtti svetimo turto sskaita arba dl nukentjusiojo padaryt kitoki jam nauding turtinio pobdio veiksm ar dl susilaikymo nuo nenauding jam veiksm. Turto prievartavimas daniausiai yra padaromas konkretizuota tyia. Kaltininkas siekia konkretaus rezultato: konkreios pinig sumos, reguliari plauk, teiss konkret turt ir kt. Aukiausiojo Teismo senatas pabria, kad, atskiriant turto prievartavim nuo plimo, labai svarbu atsivelgti reikalavim motyv. 1996 m. birelio 21 d. nutarime jis nurod: <...> reikalaudamas perduoti turt kaltininkas paprastai nurodo reikalavimo motyv bei prieast. Tos prieasties esm yra mokti u kak, pavyzdiui, u netrukdym mons veiklai ar individualiam verslui, u tai, kad turi pajam, gerai udirba, ipirk u pagrobt turt, vaik ar artim asmen, u nepalanki nukentjusiajam ini nepaskelbim ir pan. Be to, daniausiai reikalaujama perduoti apibrt turt - nurodyt pinig sum ar konkret daikt. Tokiu atveju kaltininkas pats turto nepaima, o siekia, kad nukentjusysis savo veiksmais patenkint jo reikalavim. Kai pareikalavus perduoti konkret turt, nurodant reikalavimo motyv ar pagrind, ikart pavartojamas smurtas ir dl to nukentjusysis tuoj pat perduoda reikalaujam turt ar jo dal, tokia veika kvalifikuojama tik kaip turto prievartavimas."1 Taiau kai pareikalavs perduoti vienok turt (pavyzdiui, tam tikr pinig sum) ir jo negavs kaltininkas tuo paiu pretekstu, pavartojs smurt ar jo nepavartojs, tuoj pats paima kitok turt (pavyzdiui, auksinius papuoalus), veika turi bti kvalifikuojama pagal nusikaltim sutapt - BK 273 str. ir BK 272 ar 271 str., priklausomai nuo turto uvaldymo bdo. Kitaip nei vagystje ir plime, Lietuvoje turto prievartavimo subjektas yra fizinis pakaltinamas asmuo, kuriam prie padarant nusikaltim jau yra suj 16 met. Paprastas turto prievartavimas baudiamas laisvs atmimu nuo dvej iki penkeri met ir bauda. Kartu kaltininkui, remiantis BK 35 str., turi bti pritaikyta privaloma papildoma bausm - turto konfiskavimas.
1

Kaip ir daugelyje kit nusikaltim, statym leidjas turto prievartavime numat dviej lygmen kvalifikuojamuosius poymius. BK 273 str. 2 dalyje yra numatyti tokie nusikaltimo kvalifikuojamieji poymiai: 1) fizinio smurto panaudojimas; 2) turto sunaikinimas ar sugadinimas; 3) padarytas panaudojant kitoki prievart; 4) padarytas grups i anksto susitarusi asmen; 5) pakartotinai. Jau minta, kad fizinis smurtas turto prievartavimo atveju naudojamas nukentjusiajam bauginti, kad priverst j paklusti turto prievartautojo valiai. Pabrtina, kad is smurtas gali bti pritaikytas tiek paiam turto savininkui, tiek teistam jo valdytojui ar tretiesiems asmenims, saugantiems arba tvarkantiems turt, tiek ir j artimiesiems. Pagal smurto intensyvum is kvalifikuojamasis poymis apima: smgi sudavim, kitokius veiksmus, dl kuri asmuo kenia fizines kanias ar apribojama jo laisv, taip pat tyin lengv ar apysunk kno sualojim. Todl fizin smurt panaudojus atsiradusios pasekms numatytos BK 112, 116 ir 117 str., nesudaro nusikaltim sutapties ir nereikalauja atskiro kvalifikavimo. Taiau fizinio smurto panaudojimas prie nukentjusj ar jo artimuosius kaip kertas u atsisakym vykdyti prievartautojo reikalavim, kai turto prievartavimas jau nutrauktas, turi bti vertinamas atskirai, kaip nusikaltimas asmeniui. Kartu pabrtina, kad tyiniam nuudymui ar pasiksinimui nuudyti statym leidjas suteik aukiausi pavojingumo laipsn, todl jis apskritai negali bti apimamas bet kokios kitos nusikaltimo sudties. Neatsitiktinai AT senatas nurod, jog nukentjusiojo ar jo artimj tyinis nuudymas, padarytas prievartaujant turt, kvalifikuojamas tik kaip tyinis nuudymas dl savanaudik paskat (BK 105 str. 8 punktas). Neatsargus mint asmen nuudymas prievartaujant turt kvalifikuojamas pagal nusikaltim sutapt. [domu tai, kad Ispanijos BK 243 straipsnis sakmiai nurodo bet kok turto prievartautojo padaryt kno sualojim kvalifikuoti atskirai. Baudiamosios teiss literatroje analizuojami atvejai, kai prievartaujant turt pagrobiami mons. Vieni autoriai yra tos nuomons, kad toki veik reikt kvalifikuoti kaip turto prievartavimo (BK 273 str. 2 d.) ir vaiko pagrobimo (BK 127 str.) ar neteisto laisvs atmimo sutapt (BK 131 str.). 1 Kiti autoriai (T. Pogosian, G. Kriger) teigia, kad prievartavimo sudtis apima mogaus pagrobim arba neteist jo laisvs atmim ir nebtina j kva1 O. Fedosiuk. Turto prievartavimo atribojimo problemos. // Kriminalin justicija. Mokslo darbai. T. 6, Vilnius, 1997. p. 88.

Teism praktika. Vilnius, 1996, Nr. 3-4, p. 91.

380

IX s k y r i u s

NUSIKALTIMAI NUOSAVYBEI

381

lifikuoti atskirai. Sprendiant klausim reikt atkreipti dmes tai, kad vaiko pagrobimas ar neteistas laisvs atmimas kitam mogui yra turto prievartavimo bdas. Be to, atsivelgiant dalies ir visumos norm konkurencij baudiamojoje teisje, galima manyti, kad turto prievartavimas sunkinaniomis aplinkybmis apima ir nusikaltimus, numatytus BK 127 ir 131 straipsniuose. Taiau prievartaujant turt mogaus pagrobimas paprastai bna susijs su grasinimais nuudyti, padaryti kno sualojim, turint tiksl gauti ipirk arba priversti nukentjusj atlikti kitus turtinio pobdio veiksmus. Tokia veika i esms atitinka BK 131'str. (kait pamimas) dispozicij. Todl iuo atveju reikt vadovautis bendra taisykle: kai panaudojus fizin smurt padaromas sunkesnis nusikaltimas, veika kvalifikuojama ir pagal straipsnius, numatanius atsakomyb u iuos nusikaltimus. Turto sunaikinimas ar jo sugadinimas reikia, kad kaltininkas taip suniokoja kilnojamj ar nekilnojamj nukentjusiojo turt, jog jis praranda savo vartojamsias savybes ir ekonomin vert. Sunaikinus turtjo negalima naudoti pagal paskirt ir jo negalima atstatyti ar suremontuoti. Sugadinus turt j galima visikai ar i dalies atstatyti arba suremontuoti. Turto prievartavimo samprata apima grasinim sunaikinti ar sugadinti nukentjusiojo arba jo artimj turt ir i grasinim realizavim. Paprastai nukentjusiojo turt ksinamasi tais atvejais, kai kaltininkas nesugeba kitokiu bdu jo bauginti ir palauti jo nenor vykdyti pateiktus reikalavimus. Dl to statym leidjas kvalifikuot turto prievartavim laiko sunkesniu nusikaltimu nei turto sunaikinimas ar sualojimas tyia (BK 278 str.). 1 Vadovaujantis baudiamosios teiss doktrinoje numatytomis norm konkurencijos taisyklmis, galima teigti, kad turto prievartavimo metu sunaikinus ar sugadinus nukentjusiojo arba jo artimj turt veika kvalifikuojama tik pagal BK 273 str. 2 d., inoma, jeigu kaltininko veikoje nra sunkesni nusikaltim kvalifikuojani poymi. Taiau kai turto prievartavimas faktikai yra nutrauktas dl prieasi, nepriklausani nuo kaltininko valios ir turtas sunaikinamas kertaujant nukentjusiajam u reikalavimo perduoti turt, teis turt arba padaryti kitus turtinio pobdio veiksmus ar nuo j susilaikyti nevykdym, tai i prievartautojo veika yra jau u nagrinjamojo nusikaltimo sudties rib ir gauna savarankik pobd. Todl ji kvalifikuojama atskirai - kaip realioji nusikaltim sutaptis.
Plaiau apie norm konkurencij r.: V. Pavilonis, E. Bielinas. Nusikaltim kvalifikavimas esant j daugetui ir baudiamosios teiss norm konkurencijai. Vilnius, 1984.
1

Kitokios prievartos panaudojimas, numatytas BK 273 str. 2 dalyje, - tai kaltininko tyiniais veiksmais sukurta situacija, kuri veria nukentjusj bijoti, kad nevykdius reikalavimo atsiras aling pasekmi jam, jo artimiesiems arba j turtui.1 Pavyzdiui, kaltininkas arba jo bendrininkai pagrobia nukentjusiojo automobil ir reikalauja ipirkos, o nevykdius reikalavimo grasina sunaikinti turt. iai situacijai priskirtini ir tie atvejai, kai nukentjusysis, suvokdamas padties rimtum ir galimyb galutinai prarasti turt, pats silo atlyginim u pavogto turto grainim, o pagrobjai patys ar kiti asmenys j pavedimu tariasi su nukentjusiuoju dl ipirkos. iuo atveju lyg ir nra dispozicijoje numatyto elemento - reikalavimo perduoti turt. Taiau jau pats turto pagrobimas yra tam tikra prievartos priemon, bauginanti turto turtoj ir verianti j perduoti dal savo turto pagrobjui, kadangi nukentjusysis ir be atviro reikalavimo" suvokia, kad nesumokjs ipirkos praras ymiai vertingesn turt. Literatroje aptinkama nuomon (K.Jovaias), kad kitokios prievartos panaudojimas yra ir nukentjusiojo monos ar dukters iaginimas. Taiau vis dlto teiss tie autoriai (O. Fedosiuk, T. Pogosian), kurie teigia, kad lytin prievarta bet kokiu atveju turi bti vertinta atskirai nuo turto prievartavimo, net ir tada, kai tai yra tik bdas paveikti reketuojamj asmen. Iaginimo sudtis yra labai specifika. Ji pati apima visus fizinio smurto panaudojimo padarinius, iskyrus nukentjusiojo mirt. Kadangi turto prievartavimas yra sudtingas nusikaltimas, todl jo padaryme paprastai dalyvauja ne vienas, bet keli asmenys. Teism praktika liudija, kad 46% turto prievartautoj nusikaltim padar grupje i anksto susitarusi asmen. Grup i anksto susitarusi asmen suprantama taip pat, kaip ir kituose nusikaltimuose - kada du ar daugiau asmen iki nusikalstamos veikos pradios susitaria padaryti nusikaltim. Veika, padaryta elementarios grups i anksto susitarusi asmen, laikoma pavojingesni nusikaltimu. Tokios grups nariai paprastai savo konkreiais veiksmais tiesiogiai dalyvauja turto prievartavime, t. y. realizuodami bendr nusikalstam sumanym reikalauja perduoti turt ar pinigus, grasina smurtu ar turto sunaikinimu, vartoja smurt, paima pinigus ir pan. Teisingai kvalifikuoti grups nari veiksmus yra sunkiau tais atvejais, kai prievartavimo veiksmai padaromi tokiais bdais: paraomas ir isiuniamas laikas su tokio pobdio reikalavimais, paskambinama telefonu, pasiuniama inut kompiuteriu ir kt.
1

Teism praktika. Vilnius, 1996, Nr. 3^t, p. 91-92.

382

IX s k y r i u s

NUSIKALTIMAI NUOSAVYBEI

383

Visais atvejais kiekvieno grups nario padaryt veiksm pobdis, tikslo suvokimas ir kitos aplinkybs turi bti nustatytos konkreiai. Minima bendrininkavimo forma anksiau jau buvo aptarta vagystje ir plime, todl smulkiau jos nenagrinsime. Pakartotinumo, kaip turto prievartavim kvalifikuojanio poymio, taikymas galimas tuomet, kai is nusikaltimas padarytas ne vien kart arba jis padarytas po vagysts, plimo, sukiavimo, turto pasisavinimo ar ivaistymo, tyinio nuudymo dl savanaudik paskat, psichotropini ar narkotini mediag grobimo, aunamojo ginklo, audmen ar sprogstamj mediag ir radioaktyvij mediag grobimo. Neturi reikms, ar kaltininkas u ankstesnius nusikaltimus buvo nuteistas, ar ne. Svarbu tai, kad nebt pasibaig patraukimo baudiamojon atsakomybn terminai ir nebt panaikintas ar inyks teistumas. Taiau turto prievartavimui bdingas veikos tstinumas. Danai nukentjusiajam pareikiamas reikalavimas perduoti ne konkret turt ar apibrt pinig sum, bet nurodoma, kad reiks mokti ateityje kaip duokl u versl ar tariamas paslaugas. Veika negali bti vertinama kaip pakartotin ir tais atvejais, kai, negavs norimo turto, kaltininkas savo reikalavim pakartoja dar kart, keisdamas grasinim pobd, arba po pareikto reikalavimo turt paima per kelis kartus. Taiau kai i keli nukentjusij skirtingu laiku reikalaujama skirtingos apimties turto, veika turt bti vertinama kaip pakartotin. is poymis taikytinas ir tuomet, jei turtas prievartaujamas i keli nukentjusij tuo paiu metu, pateikiant jiems t pat motyv, bet i kiekvieno atskirai. Prievartavimas i keli asmen vertinamas kaip vienas nusikaltimas tik tada, kai reikalavimas pareikiamas vienu metu ir toje paioje vietoje esantiems asmenims. Pavyzdiui, reikalavimas pinig i keturi asmen, prekiaujani toje paioje turgavietje ir tuo paiu metu. U turto prievartavim, padaryt panaudojant fizin smurt, sunaikinant ar sugadinant turt arba panaudojant kitoki prievart, taip pat padaryt grups i anksto susitarusi asmen arba pakartotinai, asmuo yra baudiamas laisvs atmimu nuo trej iki atuoneri met ir bauda su turto konfiskavimu. Treiojoje BK 273 str. dalyje yra numatyti sunkiausi nusikaltim kvalifikuojantys poymiai. Tai turto prievartavimas: 1) sukls didel materialin al ar kit sunki padarini; 2) esant stambaus masto turtiniam reikalavimui; 3) padarytas organizuotos grups; 4) panaudojant aunamj ginkl ar sprogmenis. Didel materialin ala, atsiradusi dl turto prievartavimo, nra tolygi va gysts ar plimo stambiam mastui. Tai vertinamasis poymis. Lietuvos Auk!i

iausiojo Teismo senatas yra tos nuomons, kad i ala neatitinka BK 280 str. I dalyje pateikto stambaus masto svokos iaikinimo, todl kvalifikuodami didels materialins alos padarym, teismai turi atsivelgti alos pinigin iraik, nukentjusiojo materialin padt, ilaikytini buvim ir kitas aplinkybes. [ alos dyd turt bti skaiiuojama ne tik prievartautojui perduoto, perrayto ar kitaip jo interesams apiforminto turto kaina, bet ir ala, kuri padaryta turt sunaikinant ar sualojant, ala, atsiradusi dl to, kad buvo skolintasi perduodamus pinigus ir u tai mokamos palkanos bei kitos panaios ilaidos ar patirti nuostoliai.' iuo atveju akcentuojamas ne konkretus prievartauto turto pinigins iraikos dydis, bet nukentjusiojo materialin padtis. Inkriminuojant kaltininkui poym kartu reikia atsivelgti ir subjektyvij pus - ar kaltininkas suvok nukentjusiajam dars didel materialin al. i ala neapima ir nukentjusiajam padarytos moralins alos. Todl didels alos vertinimas reikalauja visapusiko nusikaltimo aplinkybi iaikinimo. Kiti sunks padariniai, kaip turto prievartavim kvalifikuojantis poymis, gali bti sunkus kno sualojimas, nukentjusiojo ar jo artimj privedimas prie saviudybs, taip pat j ar kit asmen tis dl tyinio turto sunaikinimo ar sualojimo, priverstinis mons veiklos ar individualaus verslo nutraukimas ir pan. [statym leidjas konkreiai nevardija galim padarini -palieka juos teismo nuoirai. Tokie kaltininko veiksmai papildomai pagal kitus BK straipsnius nekvalifikuojami. Tai pritaikytina ir tiems atvejams, kai dl prievartautojo veiksm neatsargumo sunaikinant ar sualojant turt va mogus. Pamintina ir tai, kad daugelyje pasaulio ali turto prievartavimas pripastamas pavojingesni, kai nukentjusiajam padaryta didel ala sveikatai. Tokios alos atsiradimas yra siejamas su agresyvesniais ir pavojingesniais kaltininko veiksmais (Rusija, Vokietija, Ispanija). 2 Lietuvos statym leidjas turto prievartavim, padaryt organizuotos grups, laiko ymiai pavojingesni nei padaryt vieno ar grups i anksto susitarusi asmen (273 str. 3 d.). Organizuota grup suteikia kaltininkams daugiau galimybi gyvendinti savo nusikalstam sumanym ir geriau paslpti nusikaltimo pdsakus. Organizuotos grups svoka tiesiogiai apibrta bendrininkavimo sudtyje (BK 18 str.). Ji yra tam tikras i anksto susitarusi
1 2

Teism praktika. Vilnius, 1996, Nr. 3^1, p. 92. Kommentarij k ugolovnomu kodeksu Rossijskoj Federaciji. Moskva, 1996, p. 423.

384

IX s k y r i u s

NUSIKALTIMAI NUOSAVYBEI

385

asmen grups poris. Nusikaltimas laikomas padarytu organizuotos grups, jeigu j padaro dl bendros nusikalstamos veikos i anksto susitarusi, pastovi, dviej asmen ar didesn grup, kurioje visi pasiskirst vaidmenimis, veikia pagal tam tikr plan ir savo pastangomis padeda pasiekti bendr tiksl. Kadangi grups organizuotumas yra vertinamasis poymis, todl kvalifikuojant veik svarbu atsivelgti visas bylos aplinkybes, kuriomis remiantis nustatomas grups organizuotumo laipsnis.' Atskiriant turto prievartavim, kur padar organizuota grup, nuo turto prievartavimo, padaryto grups i anksto susitarusi asmen, Lietuvos Aukiausiojo Teismo senatas silo atsivelgti grups pastovum, jos veiklos trukm ir intensyvum, pasiskirstym konkreiomis funkcijomis, susitarimus dl pasidalijimo teritorijomis tarp atskir tokio pobdio grupi, nukentjusij skaii ir pan. Turto prievartavimui yra bdinga tai, kad io nusikaltimo padarymui suvienijamos visos organizuotos grups asmen i anksto apgalvotos pastangos. Todl bendros jungtins veiklos padariniai prievartaujant turt rodo ne tik j, kaip bendrinink, tyios turin, j veiksm glaud suderinamum, bet ir ios grups dalyvi tarpusavio santyki organizuotumo lyg. Pamintina tai, kad organizuota grup ir nusikalstamas susivienijimas yra nevienareikmikos svokos. Todl prievartavusi asmen veikoje nustaius nusikalstamo susivienijimo (BK 227' str.) poymi, j veika turi bti vertinama atskirai. aunamojo ginklo ar sprogmen panaudojimas turto prievartavime apibdina kaltininko, kuris savo nusikalstamam tikslui pasiekti pasirenka paias pavojingiausias priemones, asmenyb. is kvalifikuojamasis poymis sigaliojo nuo 1995 m. sausio 1 dienos. Kaip ir plime, aunamojo ginklo panaudojimas turto prievartavime veik kvalifikuojantis poymis yra tada, kai reikalaujant perduoti turt, teis turt ar atlikti kitus turtinio pobdio veiksmus arba nuo j susilaikyti panaudojami tinkami naudoti aunamieji ginklai. Jei panaudojamas nepritaikytas audyti, sugeds ginklas arba aunamojo ginklo imitacija, veika negali bti kvalifikuojama pagal BK 273 str. 3 dal, kadangi joje nra numatyto kvalifikuojamojo poymio. Sprogstamosios mediagos yra cheminiai junginiai ir j miiniai, galintys sprogti. Jos naudojamos sprogdinimo darbams statybose, kasyboje, i j daromi sviedini, bomb, torped, granat sprogstamieji utaisai. Prie sprogstamj mediag priskiriami ir sprogmenys: minos, granatos, raketos, audmenys ir kt.
Plaiau apie organizuot grup r. Baudiamoji teis. Bendroji dalis. Vilnius, 1998, p. 258.
1

Sprogmen panaudojimas turto prievartavime yra labai pavojingas, kadangi vienu metu ikyla grsm daugeliui statymo saugom objekt: moni gyvybei ir sveikatai, gali bti padaryta didel ala nuosavybei, gamtai, visuomens saugumui ir kt. iuo atveju pavoj kelia pats nukentjusiojo bauginimo bdas. Todl teism praktika aunamojo ginklo ar sprogmen panaudojim pagrstai laiko sunkiausiu turto prievartavim kvalifikuojaniu poymiu ne tik realiai panaudojus j aunamsias ar sprogstamsias savybes prie nukentjusj ar jo artimuosius (pavyzdiui, padarant vairiausius kno sualojimus) bei sunaikinant ar sugadinant j turt, bet ir bauginant iuo ginklu ar sprogmenimis kaip psichinio poveikio priemone. Kartu pamintina, kad teism praktikoje vyrauja nuomon, jog sprogstamj mediag imitacijos panaudojimas negali bti laikomas turto prievartavimo kvalifikuojamuoju poymiu. Pavyzdiui, mokomojoje granatoje nra sprogstamosios mediagos utaiso, ji yra skirta mokomiesiems tikslams, todl prie audmen ji nepriskiriama ir sprogdinimui netinka. Taiau i pozicija diskutuotina, kadangi nukentjusysis, nebdamas sprogmen specialistas, neino, kok sprogmen demonstruoja kaltininkas - tikr ar imitacij. Turto prievartavimas, sukls didel materialin al ar kit sunki padarini arba esant stambaus masto turtiniam reikalavimui, taip pat padarytas organizuotos grups arba panaudojant aunamj ginkl ar sprogmenis, yra baudiamas laisvs atmimu nuo penkeri iki dvylikos met su turto konfiskavimu. Paprastoji turto prievartavimo sudtis BK projekte suformuluota panaiai kaip ir galiojaniame baudiamajame statyme. Taiau sumaintas nusikaltim kvalifikuojani poymi skaiius. Kvalifikuojamieji turto prievartavimo poymiai BK projekte yra ie: fizinio smurto pavartojimas, turto naikinimas ar gadinimas ir kitokios fizins prievartos panaudojimas, taip pat didels verts turto prievartavimas. Projekte u io nusikaltimo padarym numatytos ir velnesns sankcij ribos. Pavyzdiui, u turto prievartavim be kvalifikuojamj poymi sankcijoje numatytas aretas arba laisvs atmimas iki eeri met, o u didels verts turto prievartavim numatomas laisvs atmimas nuo trej iki deimties met. Suprantama, mintos sankcij ribos gali bti vertinamos tiktai kaip projekto autori silymas. Jos neabejotinai keisis priklausomai nuo statym leidjo valios. Sukiavimas (BK 274 str.). Sukiavimas buvo ir ilieka labai aktuali visuomens problema. Kitaip nei kiti nusikaltimai nuosavybei, sukiavimas daugiau ar maiau yra intelektualus nusikaltimas, pasiymintis domia nusi-

386

IX s k y r i u s

NUSIKALTIMAI NUOSAVYBEI

387

kaitimo padarymo bdo specifika, kuri iskiria j i kit veik. Palyginus su tokiu turtiniu nusikaltimu kaip vagyst, sukiavimo atvej uregistruojama maiau1, taiau turint omenyje, kad tai yra labai latentikas nusikaltimas, statistini duomen realumas kelia pagrst abejoni. is nusikaltimas neaplenkia net labiausiai pasaulyje ekonominiu poiriu isivysiusi valstybi. Sukiavimo mast, form ir dalyko kaita susirpinim kelia ir Europos Sjungai. Kovos su sukiavimu koordinacinis padalinys (UCLAF) buvo kurtas dar 1988 metais. is padalinys atsako u visus klausimus, apimanius kov su sukiavimu, kai pasisavinamos ES biudeto los. Kartu jis teikia param valstybms narms, kai joms dl sukiavimo fakt reikia derinti veiksmus tarpusavyje. 2 Sukiavimo samprata sukurta romn teisje (stellionatus). Tai buvo nusikaltimas privaioms asmens teisms ir susijs su dl kaltininko pavartotos apgauls atsiradusiais turto nuostoliais. Bendrojoje Vokietijos teisje sukiavimo samprata atsirado XVIII amiaus antrojoje pusje. Taiau to meto statymuose is nusikaltimas dar nebuvo aikiai atskirtas nuo kit nusikalstam veik. Todl statym taikymo praktika buvo labai skirtinga. Vienais atvejais nusikaltimo sudiai reikjo turtins alos, kitais - pakako tiktai apgauls. Sukiavimu buvo suprantama ne vien apgaul, bet ir klastojimai bei veikos, kuriomis ksinamasi tiek turtinius, tiek ir kitus interesus (pavyzdiui, melaginga priesaika ir kt). Tiktai XIX amiuje Vokietijos baudiamoji teis sukiavim pripaino turtiniu nusikaltimu ir reglamentavo tris jo ris: 1) paprastas sukiavimas; 2) sukiavimo recidyvas; 3) draudimo (staig) apgaul. 3 Daug dmesio sukiavimui buvo skirta ir XIX amiaus Rusijos baudiamojoje teisje. ia sukiavimu buvo suprantamas bet koks svetim daikt, pinig ar kitokio kilnojamojo turto pagrobimas arba teisi nekilnojamj turt gijimas apgauls bdu. To meto Rusijos statymai tvirtino tris sukiavimo ris: 1) svetimo nekilnojamojo turto pagrobimas sukiavimo bdu; 2) svetimo kilnojamojo turto pagrobimas sukiavimo bdu; 3) apgaul sipareigojimuose.4
Pavyzdiui, 1997 m. Respublikoje buvo uregistruoti 1345 sukiavimo atvejai, o 1998 m. - 1446. 2 UCLAF veda m su sukiavimu Europos Sjungoje.// Europos dialogas. 1998, Nr. 3, p. 5. 3 F. List. Uebnik ugolovnogo prava. Osobennaja astj. Moskva, 1905, p. 184-185. 4 N. Nekliudov. Rukovodstvo k osobennoj asti Russkogo ugolovnogo prava. S. Peterburg, 1876, p. 245.
1

Tarpukario Lietuvos baudiamojoje teisje bendra sukiavimo svoka nebuvo suformuluota, bet buvo numatytos trys atskiros jo rys. V. Stankeviius pateik tok j aikinim: 1. Suktas pagrobimas, t. y. svetimo kilnojamojo turto pagrobimas norint j pasisavinti. 2. Prekybinis apgavimas, t. y. svetimo kilnojamojo turto pagrobimas no rint j pasisavinti, nusukant matuojant k, sveriant arba kitaip kaip apgaunant daikt kiekiu arba kokiu, perkant ir parduodant, arba darant kitoki atsilygintin sutart. 2. [ nenauding sutart per apgaules traukimas, t. y. kurstymas per ap gaules, norint gauti turto naudos arba kitam jos padaryti, uleisti tur to teis arba padaryti kit koki nenauding turto sutart". 1 Sovietinio laikotarpio baudiamojoje teisje sukiavimu buvo suprantamas valstybinio ar visuomeninio turto uvaldymas apgaule arba piktnaudiaujant pasitikjimu ir asmeninio piliei turto ar turtins naudos gavimas apgaule arba piktnaudiaujant pasitikjimu. Ginant asmenin piliei nuosavyb nusikaltimo dalykas buvo iek tiek platesnis (turtins naudos gavimas apgaule), taiau abiem atvejais nusikaltimo padarymo bdas buvo vienodas. alia apgauls nurodytas ir alternatyvus poymis - turto uvaldymas arba turtins naudos gavimas piktnaudiaujant pasitikjimu. 1994 m. liepos 19 d. statymu i dalies pakeitus sukiavimo sudt buvo paalintas vienas i poymi - piktnaudiaujant pasitikjimu. Taiau, kaip ir prie imt met, sukiavimas iandieninje baudiamojoje teisje yra turtinis nusikaltimas, kurio sampratoje iliko svarbiausias sudties poymis -apgaul. Lietuvos BK 274 str. 1 d. taip apibdina nusikaltim: sukiavimas - tai svetimo turto uvaldymas arba teiss turt gijimas apgaule.2 Naujoji sukiavimo samprata teism praktikoje sukl abejoni vertinant ios veikos, padarytos piktnaudiaujant pasitikjimu, atvejus, kadangi baudiamosios teiss doktrinoje apgaul" ir piktnaudiavimas pasitikjimu"3 yra laikomos artimomis, bet ne tapaiomis svokomis. Neatsitiktinai dar XIX amV. Stankeviius. Baudiamoji teis. Paskaitos. Kaunas, 1925, p. 184. Apgauls elementas yra ir daugelio kit ali sukiavimo sampratoje. Pavyzdiui, pagal Vokietijos BK 263 sukiavimas yra veika, kuria, ketinant gauti neteist turtin naud sau arba treiajam asmeniui, padaroma ala kito asmens turtui, j apgaudinjant arba suklaidinant dl tikr fakt ikraipymo arba j nuslpimo. 3 Piktnaudiavimas pasitikjimu -tai piktam panaudotas nukentjusiojo pareiktas jam pa sitikjimas. Apie svok netapatum r. Tarybin baudiamoji teis. Ypatingoji dalis. Vilnius,
2 1

1974, p. 166. E. Voroilin. Otvetstvennostj za moenniestvo. Moskva, 1980, p. 31-32.

388

IX s k y r i u s

NUSIKALTIMAI NUOSAVYBEI

389

iaus pabaigoje Vokietijos baudiamoji teis piktnaudiavim pasitikjimu iskyr atskir nusikaltimo sudt.1 Taiau Aukiausiojo Teismo baudiamj byl skyrius, konsultuodamas iuo klausimu teismus, nurod, kad piktnaudiavimas pasitikjimu yra apimamas apgauls sampratos, <...> nes pagal objektyviosios nusikaltimo sudties poym tiek vien, tiek kit turto uvaldymo bd jungia nominalioji svoka- sukiavimas." 2 Panaios nuomons yra ir Aukiausiojo Teismo senatas, kuris 1998 m. gruodio 22 d. nutarime Nr. 8 Dl teism praktikos sukiavimo ir turto pasisavinimo arba ivaistymo baudiamosiose bylose (BK 274 ir 275 str.)" pabr: "Turto uvaldymas arba teiss turt gijimas piktnaudiaujant pasitikjimu yra viena i apgauls form." 3 Tokia sukiavimo forma daniausiai pasireikia darant nusikaltim neveikimu. Mintas Aukiausiojo Teismo senato iaikinimas teismams yra privalomas. Kartu pabrtina, kad toks platus sukiavimo sampratos aikinimas yra diskutuotinas jau vien todl, kad piktnaudiavimo pasitikjimu poymis danai leidia pripainti nusikalstamomis ir tokias veikas, kurios turt bti vertinamos kaip civilinis deliktas. Sukiavimo objektas yra nuosavyb. Dalykas - svetimas kilnojamasis ir nekilnojamasis turtas, kur apgaule uvaldo nusikaltlis, arba teis svetim turt. Turtas yra svetimas, kai jis kaltininkui nepriklauso nuosavybs teise. Kaip ir kituose nusikaltimuose nuosavybei, sukiavimo dalykas nebtinai turi priklausyti asmeniui, kur kaltininkas apgaudinja: jis gali bti treij asmen inioje (darbo priemon), j saugomas ar valdomas. Atsiradus naujoms nuosavybs formoms ikyla problema dl akcini bendrovi, nam bendrij ir kt. turto vertinimo. Pavyzdiui, teism praktikai problem kildavo tais atvejais, kai atskiri akcij turtojai pasisavindavo dal akcins bendrovs turto. Dl to Aukiausiojo Teismo senatas nurod, koks akcins bendrovs turtas jos akcij turtojams ir net vieninteliam akcininkui yra svetimas. Akcij turtojai teis bendrovs turt, iskyrus dividendus, gyja tik akcin bendrov likvidavus ir atsiskaiius su jos kreditoriais. Sukiavimo dalykas paprastai yra turtas, kuris tiesiogiai (maisto produktai, apranga, kiti daiktai) ar netiesiogiai (pinigai, em) tenkina kaltininko asmeninius poreikius arba be dideli sunkum gali bti jo realizuotas. Teism praktika rodo, kad daniausiai aptariamojo nusikaltimo dalykas yra pinigai ir vairs daiktai (preks). Bank ir kit kredito staig atliekam ope' F. List. Uebnik ugolovnogo prava. Osobennaja astj. Moskva, 1905, p. 172. Teism praktika. Vilnius, 1996, Nr. 5-6, p. 231. 3 Teism praktika. Vilnius, 1998, Nr. 10, p. 266.
2

racij srityje sukiavimo dalykas yra paskol pinigins los ir turtins prievols, kurias kredito staiga privalo vykdyti pagal sutart su klientu. Be to, nusikaltimo dalykas gali bti ir kaltininkui patiktas arba jo valdyme esantis nekilnojamasis turtas, kai pastarasis apgaule siekia gyti teis t turt. Teiss svetim turt gijimas sukiavimo bdu yra ir tada, kai kaltininkas apgaule sigyja dokumentus (galiojim, dovanojimo sutart ir kt), kuriuose tvirtinama jo teis gauti svetim turt, juo naudotis ir disponuoti, arba yra panaikinta jo turtin prievol. Sukiavimo obj ekty vios i os p u s s poymis - veika pasireikia: 1) turto uvaldymu ar teiss j gijimu; 2) apgaule. io nusikaltimo esm yra apgauls panaudojimas svetimam turtui uvaldyti arba teisei j gyti. Apgauls tikslas suklaidinti turto savinink ar valdytoj arba asmen, kurio inioje yra turtas, kad pastarieji dl apgauls suklyd patys turt ar teis turt perleist manydami, jog kaltininkas turi teis j gauti. Taigi sukiavimo atveju turto perjimas kaltininko nuosavybn yra nemanomas, jeigu tai nra padaryta nukentjusiojo laisva valia. Terminai turto uvaldymas" ir teiss turt gijimas" apibdina veik ir jos padarinius. Svetimo turto uvaldymas iame nusikaltime apima:l) atvir svetimo turto pamim panaudojant apgaul, kai nukentjusysis pats perduoda turt kaltininkui manydamas, jog is turi teis j gauti; 2) neatlygintin svetimo turto pasisavinim. Teiss turt gijimas - tai apgauls bdu kaltininko gijimas savininko teisi konkret svetim turt (galimyb j valdyti, juo naudotis ir disponuoti) arba gijimas teisi gauti tam tikros turtins naudos (pensij, paalpas, turtinio pobdio lengvat). Teis svetim turt tam tikra prasme apima ir turtinius galiojimus, kuriuos kaltininkas gyja apgauls bdu. gijimas tam tikr turtini galiojim reikia, kad kaltininkas negyja vis savininko teisi svetim turt, bet gali j valdyti ar juo naudotis turdamas i to turtins naudos (pavyzdiui, neatlygintinai naudotis patalpomis komercinei veiklai). Apgavysts paprastumas ar jos rafinuotumas baudiamajai kaltininko atsakomybei reikms neturi. Apgaul - tai smoningas praneimas melaging, tikrovs neatitinkani ini apie tam tikras aplinkybes ir faktus arba j nuslpimas. Kitaip tariant, tai smoningas mogaus mulkinimas, kuris gaii bti padaromas vairiais bdais ir priemonmis. Vienas i toki bd yra apgaul odiu, kuri gali pasireikti melagingais tikinjimais dl susitarimo pagrindo ar susitarimo dalyko, jo kainos ir kiekio, taip pat nuslepiant ar ikraipant ties. Vokietijos baudiamosios teiss specialist (A. Schonke, H. Schroder) nuomo-

390

IX s k y r i u s

NUSIKALTIMAI NUOSAVYBEI

391

ne, tokia apgaul visuomet susijusi su praeitimi (apgaul dl praeityje buvusi vyki ar fakt) arba su esamuoju laiku. Ateitis, j manymu, nra faktas, todl paprasiausi paadai negali bti laikomi sukiavimu. Lietuvos teisininkai (A. Pstininkas) yra kitokios nuomons ir todl nurodo, kad melagingos inios apie aplinkybes ir faktus gali bti susijusios su prajusiu, esamuoju ar bsimuoju laiku. Nusikaltimo kvalifikavimui reikms neturi, su kokiu laiku susijusias aplinkybes kaltininkas panaudoja, svarbu tai, kad jos suklaidint savinink ar kit teistai turt valdant asmen ir kaltininkas galt j uvaldyti. Pamintina, kad senesnioji baudiamosios teiss doktrina1 teig, jog tam tikr ini apie save ar buvusius vykius (fakt) nutyljimas negali bti baudiamas, kadangi jame nra melo. Baustinas yra tiktai melaging ini ir duomen pateikimas arba melagingi tikinjimai. Apgaul sukiaujant gali pasireikti tik tiesiogiai patvirtinant arba paneigiant vienokias ar kitokias aplinkybes arba atliekant veiksmus, kurie suklaidina nukentjusj ar patvirtina pastarojo klaiding tam tikr aplinkybi suvokim. Apgaul neveikimu, t. y. pasinaudojant kito asmens neinojimu, klydimu, neimanymu, kai kaltininkas nesukelia tokios nukentjusiojo bsenos, yra negalima, nes tai nra mogaus elgesio aktas, kuriuo jis smoningai suklaidina kit asmen. Taiau dabartinje baudiamojoje teisje smoningas fakt nuslpimas (nutyljimas) yra pripastamas vienu i daugelio apgauls bd. Sukiaujant gali bti apgaudinjama ne vien odiu, bet ir ratu, konkliudentiniais veiksmais, daikt iors, formos ar savybi pakeitimu. odin apgaul sukius paprastai taiko tais atvejais, kai jis tiesiogiai bendrauja su nukentjusiuoju. Pavyzdiui, paada neteistai u pinigus gauti vairuotojo paymjim, bet, pams i nukentjusiojo pinigus, pasislepia. Ratika apgaul danai susijusi su suklastot oficiali dokument, antspaud ar blank panaudojimu. Tokiu atveju kaltininko veika gali bti vertinama dvejopai: 1) jeigu kaltininkas pats neklastoja, bet tik pasinaudoja suklastotu oficialiu dokumentu, antspaudu, tampu ar blanku, jo veika kvalifikuojama tik kaip sukiavimas, kadangi pasinaudojimas padirbtais dokumentais jau pats savaime eina sukiavimo objektyvij pus kaip nusikaltimo padarymo bdas ir nereikalauja papildomai padaryt veik kvalifikuoti kaip nusikaltim sutapt. iuo atveju sukiavimas ir dokument klastojimas konkuruoja kaip visuma ir dalis. Esant iai norm konkurencijos riai pirmenyb ati1

I. Foinickij. Moenniestvo po russkomu pravu. S. Peterburg, 1871, t. 2, p. 90. V. Stankeviius. Baudiamoji teis. Paskaitos. Kaunas, 1925, p. 184.

duodama visumai ir veika kvalifikuojama tik kaip sukiavimas; 2) jeigu asmuo pats suklastojo oficial dokument, antspaud, tamp ar blank, jo veika kvalifikuojama kaip nusikaltim sutaptis pagal BK 274 str. ir atitinkamai BK 207 ar 208 str., kadangi sukiavimo sudtis mintos veikos neapima. Pamintina, kad pried prie atlyginimo gavimas pateikus suklastotus mokslinio laipsnio, darbo stao ir kt. dokumentus, kurie suteikia kaltininkui teis juos gauti, yra sukiavimas. Taiau kai kaltininkas pateikia suklastotus dokumentus nordamas tik sidarbinti, o sidarbins siningai atlieka jam pavest darb ir gauna tik nustatyto dydio atlyginim, jo veikoje nra sukiavimo sudties. Ji kvalifikuojama tik pagal BK 207 str. atitinkam dal. Konkliudentiniai sukiautojo veiksmai - tai toks kaltojo asmens elgesys, kurio pagrindu nukentjusysis daro neginijam ivad, kad pastarasis patvirtina arba neigia atitinkamus faktus. Tokie veiksmai turi visiems inom reikm (keli policininko veiksmai stabdant automobil). Apgauls turinys apima ir tokias aplinkybes, kurios paios savaime nra turto arba teiss turt perdavimo pagrindu, taiau jas atsivelgia nukentjusysis priimdamas palank kaltininkui sprendim. Pavyzdiui, sukius, nordamas gyti aukos pasitikjim, priskiria sau tokias savybes, kuri tikrovje neturi, t. y. tam tikras pareigas, turtin padt ir kt. Apgaul taip pat gali pasireikti preki ar pinig sukeitimu, falsifikat pardavimu, kapitalo pritraukimu adant mokti dideles palkanas, ileidimu rink niekuo nepadengt vertybini popieri ir pan. Pamintina, kad pirmaisiais atkurtos nepriklausomybs metais Lietuvoje buvo asmen, steigusi mon, kuri vieai skelbsi priiminjanti i gyventoj pinigus ir sipareigojanti mokti palkanas, taiau neturjo tikslo vykdyti ir nevykd jokios realios veiklos. Kadangi i moni veikla i esms buvo panaudota tik kaip apgauls priemon pinigams i gyventoj ivilioti, todl asmenys, steig toki mon, turt bti traukiami baudiamojon atsakomybn u sukiavim. Taiau Respublikoje yra nemaai atvej, kai oficialiai veikiantys bankai dl paskol gavj nesiningumo patiria didiuli materialini nuostoli. Tokie paskolos gavjai taip pat gali bti traukiami baudiamojon atsakomybn u sukiavim, jeigu jie bankui ar kitai kredito staigai pateik tikrovs neatitinkanius faktus arba juos nutyljo, nors privaljo apie juos praneti, ir imdami paskol jau turjo tiksl jos negrinti. Paskolos gavjas neatsako pagal baudiamuosius statymus, jeigu teistai gauta paskola negrinama dl nepasisekusio verslo ar kit prieasi, nepriklausani nuo

392

IX s k y r i u s

NUSIKALTIMAI NUOSAVYBEI

393

jo valios. Kartu btina nustatyti, kad asmuo neturjo iankstinio tikslo negrinti paskol. Kitaip vertinama kaltininko veika, kai jis apgaule gauna banko ar kitos kredito staigos paskol, nors paskolos gavimo metu neturi tyios j neatlygintinai uvaldyti, bet turi tiksl panaudoti j verslui. Tokia paskolos gavjo veika kvalifikuojama kaip banko paskolos gavimas apgaule (BK 3291 str.). A^gauJjLpaprastai skirstoma aktyvi ir .pasyvi. Aktyvi apgauls forma - tai smoningas aplinkybi ar fakt, susijusi su praeitimi ar dabartimi, ikraipymas. Pavyzdiui, Vokietijoje melaging fakt pateikimas kaip tikr yra iskirtas savarankik sukiavimo bd. Pgl_JLietuvps=1BK melaging fakt pateikimas kaip tikr priklauso aktyviai apgauls formai. Tikrj fakt nepateikimas priklauso pasyviai apgauls formai, kai kaltininkas nutyli ir nepranea tikrj aplinkybi. Taiau kaltininko neveikimas apgauls form gyja tik tuomet, kai jis dl sudarom sandori ar kit aplinkybi privaljo praneti nukentjusiajam tikrj padt. Btinosios informacijos nepateikimas suteikia atitinkam fakt patvirtinimo arba paneigimo reikm. Kai asmens poelgiai patys savaime liudija apie tam tikr aplinkybi buvim ar nebuvim, o kaltininkas inodamas, kad toks jo elgesys prietarauja realiai egzistuojaniai situacijai, apie tai nutyli, neabejotina, jog subjektas pasyvia forma ikraipo ties ir apgauna nukentjusj. Pavyzdiui, tyinis nepraneimas kitai aliai apie pasikeitusias sandorio aplinkybes, kurias kaltininkas buvo pareigotas praneti, reikia tvirtinim, jog tos aplinkybs nepasikeit ir nra faktinio pagrindo, kuris lemtj pasikeitim. Tokiu atveju dl klaidingo atitinkam fakt suvokimo nukentjusysis tampa apgauls, nukreiptos ivilioti i jo turt, auka. Taiau nukentjusiojo ini skurdumas, jo elementarus neisimokslinims, dl kuri jis suklysta sudarydamas sandor, neleidia kito asmens apkaltinti sukiavimu. Teisingas ar"klaidingas tikrovs suvokimas priklauso nuo paties'asmn, todl klaidos atveju jis gali kaltinti tik pats save. Pavyzdiui, nesiorientuodamas rinkos kainose ymiai brangiau moka u perkam nekilnojamj turt. Taiau tais atvejais, kai kaltininkas savo veiksmais, kurie atitinka apgauls poymius, uvaldo turt arba gyja teis turt i asmens, kuris dl amiaus, fizini ar psichini trkum, nervinio sukrtimo, girtumo, narkotini mediag poveikio bei kit aplinkybi negali teisingai suvokti kaltininko veiksm, o kaltininkas ias aplinkybes suvokia ir jomis pasinaudoja, jo veika gali bti kvalifikuojama ne kaip sukiavimas, o kaip vagyst. Kaltininko apgaul panaudojus ne tiesiogiai uvaldant turt, bet tik sudarant galimyb$r1eifi Crie io turto, jo veika

analogikai kvalifikuojama ne kaip sukiavimas, o, priklausomai nuo turto uvaldymo bdo, - kaip vagyst arba plimas. 1 Baudiamosios teiss literatroje nra vieningos nuomons dl netikr pinig arba vertybini popieri panaudojimo reikms svetimo turto uvaldymui ar gyti teisei turt. Taiau daugelis autori mano, kad netikr pinig, esani apyvartoje, pagaminimas ir realizavimas pirmiausia daro al alies finans sistemai, todl tokie kaltininko veiksmai paprastai turt bti kvalifikuojami tik kaip netikr pinig ar vertybini popieri gaminimas, laikymas arba paleidimas apyvarton (BK 327 str.).2 Sukiavimo dalyku tokie pinigai gali bti tada, kai jie savo poymiais aikiai neatitinka tikrj pinig ir dl to negali dalyvauti finansinje apyvartoje, arba yra kitoki bylos aplinkybi, liudijani kaltininko tyi grubiai apgauti ribot moni skaii (pavyzdiui, piniginio enklo nominali vert pakeitus papildomai priklijuotu ar raalu nupietu nuliu). Padirbti ir i apyvartos iimti pinigai, kurie negali bti atsiskaitymo priemone, pripastami tik sukiavimo dalyku. Taiau Aukiausiojo Teismo senatas 1998 m. gruodio 22 d. nutarime nurod, kad asmuo, kuris, turdamas tiksl apgauti konkret asmen ir taip uvaldyti tam asmeniui nuosavybs teise priklausant ar jam patikt konkret turt, ar gyti teis tok turt, kaip atsiskaitymo priemon panaudojo netikrus pinigus ar vertybinius popierius ir tokiu bdu paleido juos apyvarton, atsako pagal BK 274 ir 327 straipsniuose numatyt nusikaltim sutapt. Jeigu kaltininkas, nukentjusiajam teikdamas aikiai blogai pagamintus netikrus pinigus ar vertybinius popierius, uvaldo turt tai apgaulei panaudodamas aplinkybes, perdavimo momentu apsunkinanias nukentjusiajam suvokti apgaul (tamsus paros laikas, skubjimas ir pan.), jo veika kvalifikuojama tik kaip sukiavimas. 3 Analogikai veika kvalifikuojama, jeigu kaltininkas pateikia suklastot loterijos biliet. Toks svetimo turto uvaldymas papildomai pagal BK 327 str. nekvalifikuojamas, nes loterijos bilietas nra vertybinis popierius ir jis neturi loterij organizavusios mons kreditinio sipareigojimo imokti bilieto turtojui nominali jo vert, o tik suteikia teis dalyvauti loime. Taigi bet kuri apgauls forma, nepriklausomai nuo to, kokios aplinkybs sudaro jos turin, gali sudaryti sukiavimo sudt, jeigu ja siekiama sukelti
Lietuvos TSR baudiamojo kodekso komentaras. Vilnius, 1989, p. 246. S. Kooi. Otvetstvennostj za korystnyje prestuplenija protiv sobstvennosti. Moskva, 1998; Ugolovnoje pravo. Osobennaja astj. Moskva, 1998, p. 220; K. Jovaias. Nusikaltimai nuosa vybei // Teiss problemos. 1996, Nr. 3 ir kt. 3 Teism praktika. Vilnius, 1998, Nr. 10, p. 267.
2 1

394

IX s k y r i u s

NUSIKALTIMAI NUOSAVYBEI

395

nukentjusiojo smonje ryt perduoti turt arba teis turt kaltininkui. Taiau svarbiausia sukiavimo sudtyje yra tai, kad apgaul bt panaudota kaip poveikio priemon nukentjusiojo smon ir vali, kai pastarasis tikinamas arba sustiprinamas jo smonje neteisingas spdis, kad kaltininkas pretenduoja nukentjusiojo turt skatinamas ne savanaudik ksl, bet siekdamas padti nukentjusiajam, apginti jo interesus arba atitinkamai veikia tik dl tarnybini sipareigojim ar kito teisto pagrindo. Sukiavimo sudtis.yra.materiajioji, todl visais atvejais btina nustatyti prieastin ry tarp kaltininko apgauls ir svetimo turto uvaldymo ar teiss turt gijimo. Turto perdavimo i nukentjusiojo kaltininko nuosavyb procese tiesiogiai dalyvauja pats nukentjusysis. Bdamas kaltininko suklaidintas, jis savo valia jo ar treij asmen naudai atlieka turtinio pobdio veiksmus. Turto perdavimo nusikaltimo subjektui prieastis - nukentjusiojo klaida, padaryta dl tam tikr aplinkybi, o ios klaidos prieastis -apgaul. Taigi nukentjusiojo suklaidinimas yra btina slyga visoje io nusikaltimo prieastinio ryio grandinje: 1) btent ta aplinkyb, kad nukentjusysis klysta, ir lemia turto perdavim kaltininkui; 2) nukentjusiojo suklaidinimas yra tam tikras apgauls rezultatas. Antra vertus, ne kiekvienas turto uvaldymas apgaule yra nusikaltimas. Jeigu uvaldyto turto vert nevirija MGL ir veikoje nra sunkinani aplinkybi, kaltininko veika kvalifikuojama kaip administracinis nusiengimas (ATPK 250 str.). Suprantama, visais atvejais yra atsivelgiama uvaldyto turto kiek, svor, dyd, nukentjusiojo materialin padt ir kt. Sukiavimas laikomas baigtu nusikaltimu, kai turtas paimamas i teisto nukentjusiojo valdymo ir perduodamas kaltininkui, kuris, praddamas faktikai viepatauti tam turtui, gyja galimyb j valdyti, juo naudotis ir disponuoti savo nuoira. Apgaul iaikinus iki turto uvaldymo momento, veika turt bti kvalifikuojama kaip pasiksinimas sukiauti. Sukiavimas, gyjant tes^ svetimjurt laikomas baigtu, kai kaltininkas sigyja dokumentus, suteikianius teis turtj Negalima sutikti su kai kuri autori nuomone, kad tokiais atvejais nusikaltimas yra baigtas tik nuo to momento, kai mint dokument realizavs subjektas faktikai uvaldo turt, kur jam teises suteikia is dokumentas.1 Tokia traktuot i esms prietaraut paiai sukiavimo sampratai, kadangi alia svetimo turto uvaldymo, kaip alternatyv
1 L. Gauchman, S. Maksimov. Ugolovnaja otvetstvennostj za prestuplenija v sfere ekonomiki. Moskva, 1996, p. 123.

poym, statym leidjas nurodo teiss turt gijim apgaule". Galiojanio BK 274 str. dispozicijos analiz leidia daryti prielaid, kad teiss gijimas dar nereikia faktinio viepatavimo turtui. Sukiavimo subjektyviosios puss poymiui - kaltei yra bdinga tiesiogin tyia. Kaltininkas suvokia, kad apgaudinja nukentjusj meluodamas jam, falsifikuodamas bei ikraipydamas aplinkybes ir faktus, numato, kad taip veikdamas suklaidins nukentjusj ir dl to pastarasis jam perduos turt arba teis turt, nori apgauls bdu uvaldyti svetim turt ar gyti teis t turt. Savo neteista veika nukentjusiajam jis siekia padaryti materialins alos. Veikos pavojingum ir asmens kalts form sukiavime slygoja kaltininko savo veiksm psichoanaliz ir vertinimas, suvokimas, kad jo veiksmus nukentjusysis supranta kaip teistus ir teisingus. Taiau realiai nukentjusysis kaltininko veiksmus gali vertinti kitaip, nei to siekia subjektas, ir smoningai leistis kur laik bti mulkinamas. Jei subjektas mano, kad jam pasisek apgauti nukentjusj ir jo veiksmuose yra faktins aplinkybs, sudaranios objektyvij nusikaltimo sudties pus, nors tikrovje mogus nra apgautas, tai i klaida nedaro takos kalts formai, taiau veika kvalifikuojama tik kaip pasiksinimas padaryti nusikaltim. 1 Baudiamosios teiss doktrinoje akcentuojama, kad sukiavimui bdinga iankstin, tiesiogin tyia. Subjektas i anksto, prie darydamas nusikaltim, numato ne tik savo veiksmus, bet ir al nukentjusiajam, kaip savo veiksm rezultat. Danai nusikaltlis prie nusikaltimo padarym ne tik nuodugniai apgalvoja, suplanuoja savo veiksmus, bet ir numato tinkamiausi jo padarymo moment. Pavyzdiui, suklastoja dokumentus, falsifikuoja prekes, kuria nelegali organizacij, kuri prekiauja nelegaliu gaminiu ir kt. Nepakankamas dmesys io nusikaltimo subjektyviajai pusei danai lemia neteising veikos kvalifikavim. Suprantama, neretai sunku nustatyti, ar kaltininkas turjo iankstin tyi apgauls bdu pasisavinti svetim turt, ar ne. Taiau, be jojcios abejons, jeigu asmuo sudarydamas sutart norjo vykdyti visus savo prisiimtus sipareigojimus, bet vlesns aplinkybs tam sutrukd ir tik sutarties vykdymo procese kaltininkui kilo sumanymas pasisavinti nukentjusiojo turt, jo veikoje nra io nusikaltimo sudties. Pabrtina tai, kad sukiavimas negali bti padaromas neatsargia kalts forma. Kaltininkas btinai turi suvokti, kad jis mulkina nukentjusj. Jeigu asmuo yra sitikins savo klaiding tvirtinim teisingumu, nra melo, o bjo nemaTeism praktika. Vilnius, 1999, Nr. 11, p. 153.

396

IX s k y r i u s

NUSIKALTIMAI NUOSAVYBEI

397

noma apgaul. Analogika padtis yra ir tada, kai subjektas savo veiksmais suklaidina kit asmen dl to, kad pats klysta dl tam tikr aplinkybi. Akivaizdu, kad tokiu atveju jis negali turti tikslo apgaule uvaldyti svetim turt. Sukiavimas, kaip ir kiti nusikaltimai nuosavybei, yra padaromas dl savanaudik paskat. Nukentjusiojo patirta ala paprastai yra lygi kaltininko gautai naudai. Taiau i nauda dar nereikia, kad ji yra vienintelis kaltininko nusikalstamos veikos tikslas.1 Juo gali bti, pavyzdiui, noras atkeryti asmeniui u anksiau patirtas nuoskaudas, sulugdyti praturtjus kaimyn ir kt. Minta, kad savanaudika paprastai pripastama ir tokia subjekto veika, kai jis siekia treij asmen, kuri likimui yra neabejingas, praturtjimo. Sukiavimo subjektas yra pakaltinamas 2 16 met asmuo. Tokio amiaus asmenys kiekvienoje konkreioje situacijoje gali smoningai pasirinkti teising elgesio variant. Taiau, jeigu turintis normali smon ir vali nepilnametis smoningai sukiauja, jis neabejotinai turi atsakyti u savo poelg, [statym leidjas kitoki speciali reikalavim sukiavimo subjektui nenumato. Pamintina, kad BK 274 str. 2 dalyje numatyti nusikaltim kvalifikuojantys poymiai, konkreiai vardijantys tam tikrus apgauls bdus (sukiavimas padarytas sudarant inomai neteising kompiuterin program, raant kompiuterio atmint klaidingus duomenis, taip pat kitaip paveikiant kompiuterin informacij ar jos apdorojim), patys savaime reikalauja i subjekto speciali ini. Taiau kaltininko visuomenin padtis, lytis, isilavinimas, sugebjimas naudotis kompiuterine ranga bei intelektas sukiavime veikos kvalifikavimui reikms neturi. Jo individualios savybs, padedanios apgauti vidutini gabum nukentjusj svarbios tiktai skiriant bausm. BK 274 str. numato, kad u paprast sukiavim asmuo gali bti nubaustas laisvs atmimu iki trej met. Be to, statymu teismui yra suteikta galimyb u nusikaltim nuosavybei paskirti (ar neskirti) papildom turtin bausm - baud (BK 32 str.). Pagal Lietuvos baudiamuosius statymus (BK 274 str. 2 d.) sukiavimas laikomas kvalifikuotu, jei jis padarytas: 1) pakartotinai; 2) grups i anksto susitarusi asmen; 3) sudarius inomai neteising kompiuterin program, raius kompiuterio atmint klaidingus duomenis, taip pat kitaip paveikiant kompiuterin informacij ar jos apdorojim.
H. Krause, H. Thoma. Das neue Strafrecht. Besonderer Teil. Stuttgart, 1976, p. 57. Pakaltinaniumas yra gebjimas veikiant suprasti savo veiksm esm, teisin reikm ir juos valdyti. Plaiau r. V.Piesliakas. Mokymas apie nusikaltim ir nusikaltimo sudt. Vil nius, 1996, p. 118.
2 1

Didioji dalis nusikaltim kvalifikuojani poymi jau buvo aptarta anksiau nagrinjant kitus turtinius nusikaltimus. Nauju nusikaltimams nuosavybei ir tik sukiavimui bdingu kvalifikuojamuoju poymiu yra sukiavimas, padarytas sudarant inomai neteising kompiuterin program, raant kompiuterio atmint klaidingus duomenis, taip pat kitaip paveikiant kompiuterin informacij ar jos apdorojim. Nusikaltimo sudiai pakanka, jei kaltininko veikoje bus nustatytas bent vienas i trij nurodyt poymi. io nusikaltimo padarymas, panaudojant kompiuterius, ypa paplits kai kuriose mokslo ir technikos poiriu isivysiusiose alyse. Nors turtas, kur tokiu bdu ksinamasi, yra sunkiai apiuopiamas (jo negalima paimti rankomis), nes daniausiai apibriamas kaip kompiuterin informacija, piniginis indlis, arba apmokjimo u darbo valandas duomenys, taiau padarytos turtins alos dyd taip pat galima apskaiiuoti. Europos Sjungos alys versle vis plaiau naudoja elektroninius atsiskaitymus ir vis daugiau svarbios informacijos saugo kompiuteriuose. Suprantama, tokiais atvejais skiriasi atsiskaitym bdai, taiau atsiskaitym esm nuo to nekinta. Lietuvoje is nusikaltimus nuosavybei (sukiavimas ir turtins alos padarymas apgaule arba piktnaudiaujant pasitikjimu) kvalifikuojantis poymis trauktas po 1994 met baudiamojo statymo reformos. V. Pavilonio ir A. Abramaviiaus nuomone, tokiu bdu padarytas sukiavimas yra pavojingesnis, kadangi kaltininkas, panaudodamas kompiuterius, turi galimyb pasisavinti daugiau turto.' Turtas, saugomas kompiuterini duomen pavidalu, yra ymiai didesnis, nei turtas, saugomas staigoje ar monje, ir danai lengviau pasiekiamas, negu to turto ekvivalentas, saugomas banke. Pasaulin praktika rodo, kad viena skmingai vykdyta finansin machinacija kompiuteriu gali atstoti kelis apipltus bankus. Nusikaltlis gali bti visai kitoje pasaulio alyje, nei nusikaltimo auka. inomai neteisingos kompiuterins programos sukrimas reiki kad programuotojas arba asmuo, turintis tam tikr speciali ini, tyia sukuria ir veda tokias programas, kurios apgauna nukentjusj dl sutrikdyto ar pakeisto kompiuterio, kompiuterinio tinklo, duomen banko ar informacins sistemos darbo arba pakeistos ar sugadintos veikianios programos. Prie i program kategorijos turt bti priskirtos ir tokios programos, kurios sukurtos teistai, veik normaliai ir vykd teistas funkcijas, taiau buvo taip modifikuotos, kad alia teist funkcij dirbo ir tam tikr kenkjik darb. Pavyzdiui, banko programoje tyia vedama tam tikra paklaida skaiiuojant pinigus, o likutis
' V. Pavilonis, A. Abramaviius. Lietuvos Respublikos baudiamojo kodekso novelos. // Teis, 1994, Nr. 1, p. 112.

398

IX s k y r i u s

NUSIKALTIMAI NUOSAVYBEI

399

atidedamas tam tikslui paruot sskait. Tokiose programose naudojamos ir logins bei laiko bombos", kurios gali inaudoti tam tikr susiklosiusi situacij sistemoje ir padti padaryti nusikaltim. Literatroje nurodoma,1 kad nusikaltlis paprastai yra suinteresuotas paslpti savo programos kenkjikas funkcijas, todl gali j suprogramuoti taip, kad programa pradt vykdyti kenkjik veikl tik tada, kai sistemoje atsiranda tam tikro tipo klaida, o bd, kaip j sukelti, nusikaltlis gerai ino. Kaltininkas atitraukia vis dmes, sukeldamas klaid, o tuo tarpu programa, gavusi informacij apie sistemos nestabilum, pavyzdiui, perveda didel pinig sum ir pranea apie klaid sistemoje. Jeigu bus aptiktas neteistas pinig pervedimas, pirmiausia tarimas kils dl sistemos klaidos, o ne dl programos darbo. Kartu yra didel tikimyb, kad tokias ilaidas nukentjusiajam padengs draudimas ir mon neisiaikins tikrj klaidos prieasi. Tyinis klaiding duomen raymas kompiuterin atmint apima tiek melaging duomen vedim (pavyzdiui, apie asmens ami, gyvenamj viet, isimokslinim, darbo sta, tariamai atliktus darbus ir kt.), tiek ir teising duomen itrynim i atminties (pavyzdiui, apie asmens teistum, administracines nuobaudas, gaunamas pajamas ir kt.). iuo atveju taip pat tipins kompiuterins programos atminties blok gali bti tyia raomi klaidingi skaitmenys arba nors ir teisingi skaitmenys, bet idstyti ne ta vietos ar eilikumo tvarka. Toks bdas daniausiai taikomas esant tokioms programoms, kuriomis atliekama koki nors vertybi apskaita, j vertinimas ar registracija ir pan. (pavyzdiui, koreguojamas vertybi sraas). Sukiavimas tyia raant klaidingus duomenis kompiuterin atmint bus ir tais atvejais, kai asmuo dviejuose bankuose atidaro dvi fiktyvias sskaitas, o vliau pinigus i vienos sskaitos perveda kit vis pamau didindamas pervedamj sum. Kompiuterin technika ia naudojama gaunamos t bank korespondencijos turiniui ikreipti, tarsi kito banko sskaitoje yra pakankamai pinig ir todl galima pervesti ir iduoti didesn pinig sum. Kaltininkai danai atidaro ne vien por, bet kelias sskaitas ir naudojasi keli bank paslaugomis. Kitaip paveikti kompiuterin informacij ar jos apdorojim galima vairiais statyme nenurodytais bdais. Tai nra kokie nors ypatingi nusikalstam veik bdai. Kaltininkas kiekvienu konkreiu atveju gali pritaikyti bet kok literatroje aprayt kompiuterinio nusikaltimo model arba paprasiau' R. Burda, S. Gudmonas. Modernios technologijos - moderns nusikaltimai. // Justitia, 1998, Nr. 4; V. Komisarov. Prestuplenija v sfere kompiuternoj informaciji. // Juridieskij mir, 1998, Nr. 2; V. Vechov. Kompiuternyje prestuplenija. Moskva, 1996.

iai sugadinti kompiuterin technik, perprogramuoti kompiuterins technikos darb ir kt. Svarbu tai, kad panaudodamas kompiuterin technik jis apgauna nukentjusj ir dl to uvaldo ar gyja teis svetim turt. U sukiavim, padaryt pakartotinai arba grups i anksto susitarusi asmen, arba sudarant inomai neteising kompiuterin program, raant kompiuterin atmint klaidingus duomenis, taip pat kitaip paveikiant kompiuterin informacij ar jos apdorojim, kaltininkas gali bti nubaustas laisvs atmimu iki penkeri met. Kartu jam gali bti paskirta ir papildoma turtin bausm - bauda, kuri iuo atveju nra privaloma. Apie jos paskyrimo btinum, vertins visas bylos aplinkybes, sprendia teismas. BK 274 str. 3 dalis numato sunkiausi sukiavim kvalifikuojant poym - padarytas stambiu mastu, [statym leidjui nesvarbu, kokiu bdu bus apgautas nukentjusysis (mulkinant j odiu, ratu, panaudojant kompiuterin technik), ar is nusikaltimas bus padarytas pirm kart, ar jis bus pakartotinis, ar j padar vienas mogus, ar grup i anksto susitarusi asmen. iuo atveju akcentuojama padarytoji materialin ala, t. y. tiesiogiai uvaldyto ar gytos teiss turt vert. Remiantis BK 280 str. 1 dalies nuostatomis galima teigti, kad sukiavimas laikomas padarytu stambiu mastu, jeigu apgauls bdu uvaldytas turtas arba gytos teiss turt vert virija 250 MGL dydio sum. Nukentjusiuoju gali bti tiek fizinis, tiek ir juridinis asmuo, kurio bstin yra Lietuvoje arba usienyje. Kadangi sukiavimas stambiu mastu yra vienas i sunki nusikaltim, numatyt BK 8' str., todl u nusikaltim asmuo gali bti nubaustas laisvs atmimu nuo vieneri iki deimties met, su privalomu turto konfiskavimu (BK 35 str.). Atsivelgdamas visas bylos aplinkybes teismas kartu papildomai gali paskirti kaltininkui ir baud (BK 32 str.) arba jos neskirti, kadangi baudos, kaip papildomos bausms paskyrimo galimyb, statym leidjas paliko teismo nuoirai. Netolimoje ateityje, keiiant baudiamuosius statymus, sukiavimo samprata nepasikeis. BK projekte numatyta, kad u sukiavim bus baudiamas tas, kuris apgaule uvald ar gijo teis svetim turt. Vieninteliu kvalifikuojamuoju poymiu turt bti apgaule uvaldytas didels verts svetimas turtas arba gyta j teis. Be to, tame paiame straipsnyje aptartas ir baudiamasis nusiengimas, kai asmuo apgaule uvald ar gijo teis nedidels verts svetim turt. Didels verts turtas turt viryti 100 minimali darbo umokesi dydio sum, nedidels - kai turto vert nevirija 1 MDU sum. Turto pasisavinimas arba ivaistymas (BK 275 str.). Svetimo turto pasisavinimas ir ivaistymas turi specifini ypatum, kurie pasireikia nusi-

400

IX s k y r i u s

NUSIKALTIMAI NUOSAVYBEI

401

kalstamo ksinimosi realizavimo mechanizme ir skiria juos nuo vagysts, plimo, turto prievartavimo, sukiavimo ir kit nusikaltim nuosavybei. is nusikaltimas sovietiniu laikotarpiu Lietuvoje buvo gana plaiai paplits. 1 Nedideli valstybinio ar visuomeninio turto pasisavinimo ir ivaistymo atvejai lengvojoje, maisto pramonje ir prekyboje tuo metu visuomenje buvo traktuojami kaip prastas ir normalus" reikinys. Tiesa, asmeninio piliei turto, patikto tam tikram tikslui, pasisavinimas ir ivaistymas buvo padaromas ymiai reiau ir baustinas tik tada, kai kaltininkas padar nukentjusiajam ymi al. Atkrus nepriklausomyb Lietuvos kis grindiamas privaios nuosavybs teise, asmens kine laisve ir iniciatyva. Todl iandien vienodai garantuojama ne tik valstybins, bet ir privaios nuosavybs apsauga. Baudiamosios teiss poiriu bet kurio turto pasisavinimas ir ivaistymas yra vertinamas vienodai. Europos baudiamojoje teisje is nusikaltimas inomas gana seniai. Romn teis pasisavinim laikydavo viena i vagysts form ir apimdavo j savo plaia svoka furtum. Senoji (vidurami) german teis skyr du turto pasisavinimo bdus: perduoto (tikto) daikto pasisavinimas ir rasto ar kitokiu teistu bdu gauto daikto pasisavinimas. Pirmuoju atveju tai buvo laikoma viena i vagysts form, antruoju - savarankika nusikaltimo ris. Ilgainiui i nusikaltim sampratos keitsi ir pamau pasisavinimas buvo atskirtas nuo vagysts, sukiavimo ir kit panai nusikaltim. Jau XVIII a. pabaigoje Vokietijoje buvo suformuluota vieninga turto pasisavinimo samprata, kuri savo baudiamosios teiss vadovlyje aptar F. Listas. Taigi turto pasisavinimu tuo metu buvo suprantamas svetimo kilnojamojo daikto pasisavinimas, kur kaltininkas jau anksiau vald. Priklausomai nuo aplinkybi jis galjo bti priskirtas arba prie pasisavinimo, arba prie piktnaudiavimo pasitikjimu. Rusijos XIX amiaus baudiamoji teis svetimo turto pasisavinim suprato gerokai plaiau. Jis apm skirtingas veikas: nekilnojamojo turto pasisavinim, sunaikinant riboenklius, patikto kilnojamojo turto pasisavinim ir ivaistym, nuosavybs mokslo ir meno krinius pasisavinim (autoriaus teisi), pasisavinim nuosavybs teisi pramonje (iradimo teiss paeidimas, savavalikas projekt ar modeli dauginimas, neteistas enkl panaudojimas ir pan.), rasto daikto pasisavinimas ir nuslpimas.
Paskutiniaisiais io laikotarpio deimtmeiais vidutinikai kasmet buvo registruojama iki 600 tokiu bdu padaryt valstybinio ir visuomeninio turto grobim.
1

Tarpukario Lietuvos baudiamoji teis pasisavinimu plaija io odio prasme laik svetimo kilnojamojo turto, kuris buvo kaltininko valdomas, savyb pamimas" (t. y. disponavimas patiktu turtu kaip savu). Tuo metu baudiamosios teiss teorija akcentavo dvi pasisavinimo ris: patikto turto pasisavinim ir radinio (pamesto ar umirto daikto) pasisavinim. BS 577 str. savarankik nusikaltim iskyr piktnaudiavim pasitikjimu. V. Stankeviius, nurodydamas skirtumus tarp piktnaudiavimo pasitikjimu ir pasisavinimo, ra: Jei pasisavinimo baudiamumas gina tiktai savybs konkretaus daikto teis, tai pasitikjimo piktam naudojimo baudiamumas gina turto teises apskritai, [statymas baudia ne kiekvieno galinimo lauym, bet tik pagrsto galiojimu arba kitu teistu tikjimu". 1 Galima manyti, kad turto ivaistymas tuo metu buvo suprantamas kaip viena i pasisavinimo form, kadangi nusikaltimo subjektyviojoje pusje turtin nauda nebuvo akcentuojama.2 Sovietiniu laikotarpiu is nusikaltimas buvo viena i valstybinio ar visuomeninio turto grobimo form. Tuo metu viename straipsnyje buvo vardyti trys grobimo bdai: grobimas pasisavinimo, ieikvojimo bdu ir piktnaudiaujant tarnybine padtimi (LTSR BK 94 str.). Straipsnio dispozicijoje pati pasisavinimo ar turto ieikvojimo svoka nebuvo atskleista. Minta, kad asmeninio piliei turto, patikto tam tikram tikslui, pasisavinimas ir ieikvojimas buvo siejamas su ymia ala nukentjusiajam (LTSR BK 152 str.). Galiojanio Lietuvos BK 275 str. kaltininkui atsakomyb numatyta tik u patikto ar esanio jo inioje svetimo turto pasisavinim arba ivaistym. Piktnaudiavimo tarnybine padtimi poymio atsisakyta 1994 metais. Nepriklausomai nuo to ir iandien minto nusikaltimo esminiai bruoai ilaiko XIX a. europins baudiamosios teiss tradicijas: numato baudiamj atsakomyb u svetimo, patikto ar esanio kaltininko inioje daikto pasisavinim arba nuostoli padarym savininkui dl patikt daikt neteisto perdavimo, ieikvojimo ar kitokio ivaistymo. Taiau pabrtina tai, kad BK 275 str. faktikai reglamentuoja baudiamj atsakomyb u dvi savarankikas (nors ir labai artimas viena kitai) veikas: pasisavinim ir ivaistym. Skirtumai tarp i veik pasireikia per objektyviosios ir, kai kuri autori
V. Stankeviius. Baudiamoji teis. Paskaitos. Kaunas, 1925, p. 191. Turto naudos gavimo tikslas nra reikalingas: svetimo daikto ieikvojimas labdarystei bus toks pats pasisavinimas, kaip ir savo naudai pamimas." - V. Stankeviius. Baudiamoji teis. Paskaitos. Kaunas, 1925, p. 190.
2 1

402

IX s k y r i u s

NUS1KALT1MAI NUOSAVYBEI

403

nuomone, subjektyviosios puss poymius. Taiau ioms veikoms bendra yra tai, kad pasisavinamas ar ivaistomas tik patiktas arba kaltininko inioje esantis turtas, t. y. turimi ypatingi kaltininko galiojimai turto atvilgiu. Danai kaltininkui suteikiami labai plats galiojimai valdyti turt ir net dalinai nusprsti, kaip su juo toliau elgtis: kur j sandliuoti, kur ir kiek parduoti, suvartoti, kam perduoti ir t. t. Btent i aplinkyb yra svarbiausia atskiriant mintas veikas nuo vagysts ir sukiavimo, kai kaltininkas visai neturi joki galiojim turtui, arba jam pavesta tiktai saugoti ar naudoti turt, kaip darbo priemon, nesuteikiant galiojim j valdyti. Turto pasisavinimo arba ivaistymo objektas - vis form nuosavyb. io nusikaltimo dalyku gali bti turtas, patiktas kaltininkui, esantis jo inioje arba turtas, kur jis valdo, juo disponuoja tarnybini, darbo ar sutartini santyki pagrindu. Patiktas turtas - tai uimam pareig, speciali pavedim bei sutari pagrindu teistai kaltininko valdomas svetimas turtas, kurio atvilgiu kaltininkas turi teisikai apibrtus galiojimus. Tokio turto perdavimas paprastai forminamas dokumentais. Taiau tai nra btina turto perdavimo (patikjimo) slyga, kadangi fizini asmen tarpusavio sandoriai gali bti sudaromi tiek odiu, tiek ir ratu (CK 41, 42 str.). Turtas kaltininkui gali bti patiktas ilgam laikui (dl darbo pobdio, dviali ar daugiaali sutari) arba trumpam - atlikti tam tikras uduotis. Esantis kaltininko inioje yra toks turtas, kai kaltininkas dl savo uimam pareig turi teis pavaldiniams, kuriems patiktas turtas, duoti nurodymus dl io turto panaudojimo. Pavyzdiui, kaltininkas, nordamas padti tretiesiems asmenims, duoda neteistus nurodymus savo pavaldiniams dl jo inioje esanio turto panaudojimo. Objektyviosios io nusikaltimo puss poymiui -veikai bdinga tai, kad kaltininkas pasisavina arba ivaisto jam patikt svetim turt, t. y. neteistai pasinaudoja jam suteiktais galiojimais turto atvilgiu. Turto pasisavinimas - tai tokie kaltininko veiksmai, kuriais patiktas ar esantis kaltininko inioje turtas neteistai, neatlygintinai paveriamas savo turtu (uvaldomas). Paprastai is nusikaltimas yra padaromas aktyviais veiksmais. Kaltininkas iima turt i jo buvimo vietos ir perkelia kit viet, nustatydamas uvaldytam turtui neteist viepatavim. Tokie veiksmai gali bti patys vairiausi. Konkretus j turinys priklauso nuo pasisavinam daikt fizini savybi, turto apskaitos ypatum, apsaugos, tikslins paskirties, buvimo vietos ir kt. Kita vertus, dl tarnybini pareig, sutartini san-

tyki arba speciali galiojim valdom ar tvarkom svetim turt kaltininkas gali pasilaikyti sau nekilnodamas jo kit viet (neatskirdamas nukentjusiojo turto dalies i turto visumos). Savininkui paprasiausiai nebegrinamas turtas natra arba gautos (dl io turto valdymo) pajamos. Nedarydamas veiksm, kuriuos privaljo padaryti dl prisiimt sipareigojim ir suteikt jam galiojim svetimo turto atvilgiu, kaltininkas sukelia tam tikr padarini, t. y. materialin al, taiau suvokdamas tai, jis nesirengia nukentjusiajam padengti patirt nuostoli. Atsivelgiant ias aplinkybes darytina prielaida, jog turto pasisavinimas galimas ir neveikimu. Kitaip nei vagystje, kaltininkui visikai nereikia nutaikius prog slapia slinti prie turto ar atvirai j uvaldyti. Turtas, kur jis pasisavina, yra jo rankose" ar kitokioje inioje. Kaltininkas nepaima vertybi i svetimo valdymo, bet pasilieka jam patiktas vertybes. Turto pasisavinimas skiriasi nuo laikino pasinaudojimo svetimu turtu. Jei asmuo paima turt tik nordamas juo laikinai pasinaudoti ir ketina j vliau grinti savininkui (ar kitam teistam turto valdytojui) arba atlyginti prarasto turto vert, jo veiksmuose nra nusikaltimo sudties. Turto ivaistymas - tai kaltininkui patikto ar esanio jo inioje turto pardavimas, dovanojimas arba kitoks neteistas ir neatlygintinas jo perleidimas tretiesiems asmenims. Ivaistymas gali bti padaromas aktyviais kaltininko veiksmais. iam procesui bdinga tai, kad kaltininkas pirma duoda neteistus patikto ar jo inioje esanio turto atvilgiu potvarkius, o paskui perduodamas turtas. Pavyzdiui, knygyno vedjas savo ileistais sakymais neteistai padidina darbo umokesio apskaiiavimo kainius, o paskui neteistai imokami didesni atlyginimai. Taiau io nusikaltimo pradia ir pabaiga gali sutapti. Pavyzdiui, sandlio vedjas, turintis teisikai apibrtus galiojimus turto atvilgiu, idalija j draugams. Patikto turto ivaistymas labai panaus pasisavinim. Baudiamosios teiss doktrinoje ilg laik buvo teigiama, kad ivaistymo atveju kaltininkas taip pat i pradi turt paima ir pradeda juo disponuoti kaip savininkas, savo nuoira, o skirtumas irykja tik vliau. Taigi manyta, kad ivaistymas yra tik svetimo turto pasisavinimo pasekm. Pasisavinimo atveju turtas paveriamas savo nuosavybe, o ivaistymo - suvartojamas arba vairiais bdais perduodamas kitiems asmenims. 1 Taigi be pasisavinimo negaljo bti ir ivaistymo. Analogikai ivaistymo samprat iandien aikina ir kai kurie Rusijos baudiamosios teiss specialisLietuvos TSR baudiamojo kodekso komentaras. Vilnius, 1989, p. 179.

404

IX s k y r i u s

NUSIKALTIMAI NUOSAVYBEI

405

tai.1 Taiau i nuomon diskutuotina jau vien dl to, kad ivaistymas, kitaip nei kiti nusikaltimai nuosavybei, turt turti du nusikaltimo baigtumo momentus: 1) pasisavinimo baigtum; 2) ivaistymo baigtum. Dl neaikaus nusikaltimo baigtumo momento prie nusikaltimo prisidj asmenys (sigijo neteistai pasisavint turt) gali bti nepagrstai traukiami baudiamojon atsakomybn, kaip io nusikaltimo bendravykdytojai. Todl 1998 m. gruodio 22 d. nutarime Nr. 8 Aukiausiojo Teismo senatas pabr, jog kaltininkui patikto ar esanio jo inioje turto pasisavinimas nuo ieikvojimo skiriasi tuo, kad turtas ivaistomas jo nepasisavinus, t. y. neuvaldius jo bent trumpam laikui. Tiek turto pasisavinimas, tiek ir ivaistymas gali turti tstin pobd. Danai tokie kaltinamj veiksmai tsiasi ilg laik, kartais net kelerius metus. Taiau kelis kartus padaryta kaltininko veika bus vertinama kaip vienas tstinis nusikaltimas tik tada, kai kaltininkas savinosi arba svetim turt vaist i to paties altinio ir jo veikoje esant vieningai tyiai. Paprastai tstiniai nusikaltimai yra padaromi analogikais veiksmais, esant nedideliems laiko tarpams tarp atskir epizod, kai kaltininko veiksmus sieja bendras nusikalstamas ketinimas, pasireikiantis vieninga tyia. Svetimo turto pasisavinimo ar ivaistymo sudtis yra materialioji. Todl kaltininko veika yra btina materialins alos atsiradimo slyga. Kartu tarp veikos ir padarini yra btinas prieastinis ryys. Kaip ir vagysts bei sukiavimo, svetimo turto pasisavinimo ar ivaistymo veikai kvalifikuoti svarbu padarytos materialins alos dydis. BK 275 str. 1 d. numatyt patikto ar kaltininko inioje esanio svetimo turto pasisavinim arba ivaistym atribojant nuo smulkaus svetimo turto uvaldymo tokiu pat bdu, vadovaujamasi ATPK 50 str. nuostatomis. Svetimo turto pasisavinimas ar ivaistymas laikomas nusikaltimu, jeigu padarytoji materialin ala virija 1 MGL dydio sum. Minimalus gyvenimo lygis nustatomas Vyriausybs nutarimu, ir io dydio pasikeitimas neturi takos veikos kvalifikavimui.
1 r.: Ugolovnoje pravo. Osobennaja astj. Moskva, 1998, p. 222; Galiojantis Rusijos BK 160 str. pasisavinim ir ivaistym traktuoja kaip savit patikto kaltininkui svetimo turto grobimo bd. Vokietijos BK 246 svetimo turto pasisavinim (Unterschlagung) traktuoja kaip savarankik nusikaltim. Turto pasisavinimu kaltinamas tas, kuris neteistai pasisavino svetim kilnojamj daikt, kur valdo arba saugo. domu tai, kad Vokietijos baudiamosios teiss specialist nuomone, pasisavinimas gali pasireikti ne tik tam tikrais veiksmais, kuriais siekiama paversti daikt savo nuosavybe, bet ir ivaistymu, perdirbimu, silymu j parduoti. Panaiai is nusikaltimas traktuojamas ir Ispanijos baudiamojoje teisje (BK 252 str.).

Pasisavinimas laikomas baigtu neteistai uvaldius svetim turt ir turint reali galimyb juo naudotis ar disponuoti kaip nuosavu. Taiau praktikoje nustatant io nusikaltimo baigtumo moment i dalies atsivelgiama pasisavinamo turto r. Antai pasisavinus tiktai rinius poymius turint daikt (pinigus, maisto produktus, paarus ir kt), nusikaltimas laikomas baigtu nuo to momento, kai savininkas ar kitas jo galiotas asmuo teistai pareikalauja atsiskaityti ar atiduoti daiktus natra; kai pasibaigia turto grinimo terminas, arba kai kaltininkas inea daiktus i tos teritorijos, kurioje jis turi galiojimus juos valdyti ar jais naudotis (sandlininkas isinea i gamyklos aliavas, gatav produkcij) ir pan. Pasisavinus individualius poymius turinius daiktus (automobil, drabu ir kt.), nusikaltimas laikomas baigtu nuo i daikt uvaldymo ir galimybs jiems viepatauti gijimo momento. Tolesni kaltininko veiksmai su pasisavintu turtu veikos kvalifikavimui reikms neturi. Jis gali j idalyti vargams, suvartoti ar brangiau parduoti. Ivaistymas laikomas baigtu nuo svetimo turto pardavimo, padovanojimo ar kitokio perleidimo treiajam asmeniui momento. Pabrtina, kad veikos kvalifikavimui neturi reikms, kam kaltininkas perleidia svetim turt ir kas su tuo turtu vliau atsitiko (supuvo, perparduotas, imestas ir kt.). Dert atkreipti dmes tai, kad materialiai atsakingo asmens sutaupyto" (paeidiant technologines procedras ar taupant" produkcijos vienetui pagaminti reikalingas aliavas, padidinant natralaus produkt sumajimo ar j gedimo normas ir t. t.) turto pasisavinimas ar ivaistymas taip pat turt bti kvalifikuojamas pagal BK 275 straipsn. iuo atveju nusikaltimo baigtinumas sietinas ne su paiu taupymo" procesu, bet su minto pasisavinimo ar jo perdavimo kitiems asmenims momentu. Subjektyviosios io nusikaltimo puss poymiui - kaltei bdinga tyia. Nuo seniausi laik pasisavinimas ir ivaistymas buvo laikomi tyiniais nusikaltimais. Nekyla abejoni, kad patikto ar esanio kaltininko inioje svetimo turto pasisavinimas yra padaromas tiesiogine tyia. Asmuo suvokia, jog neteistai ir neatlygintinai savinasi ar naudoja jam patikt turt ir tuo paeidia savininko ar kito teisto turto valdytojo interesus, daro jam materialin al, ir to nori. Taiau tarp Lietuvos teisinink kyla diskusij dl ivaistymo subjektyviosios puss. Vieni autoriai (V. Pavilonis, K. Jovaias) yra tos nuomons, kad ivaistymas gali bti padarytas tik tyia. Tokios pozicijos laikosi ir kit ali baudiamosios teiss teoretikai. Antai Rusijos ir Vokietijos baudiamosios tei-

406

IX s k y r i u s

NUSIKALTIMAI NUOSAVYBEI

407

ss specialistai teigia, kad ivaistymas yra tyinis nusikaltimas.1 Aukiausiojo Teismo senatas 1998 m. gruodio 22 d. nutarime Dl teism praktikos sukiavimo ir turto pasisavinimo arba ivaistymo baudiamosiose bylose" analogikai nurodo, kad patikto ar esanio kaltininko inioje svetimo turto pasisavinimas yra padaromas tik esant kaltininko tiesioginei tyiai, o ivaistymas galimas ir esant netiesioginei tyiai.2 Vienu atveju asmuo suvokia, jog neteistai ir neatlygintinai vaisto jam patikt arba jo inioje esant turt ir tuo paeidia savininko ar kito teisto turto valdytojo interesus, supranta, kad daro jam materialin al, ir nori numatyt padarini. Kitu atveju asmuo savo tyine veika tiesiogiai nesiekia i padarini, bet smoningai leidia jiems atsirasti. i Aukiausiojo Teismo pozicija i dalies yra susijusi su komercini bank veikla Lietuvoje. Analizuodamas teism praktik dl teismams kylani neaikum nagrinjant turto ivaistymo bylas, Aukiausiasis Teismas nustat, kad bank veikloje danai buvo nesilaikoma Lietuvos komercini (akcini) bank statymo (1992 07 07), Komercini bank statymo (1994 12 21) reikalavim ir bank valdybos nutarimais patvirtint kredit teikimo bei grinimo taisyklse suformuluot principini nuostat. Todl, jei banko ar kitos kredito staigos darbuotojas, turjs galiojimus teikti paskolas, jas iduodamas smoningai nesilaik paskol idavimo metu galiojusi statym ar kit teiss akt, reglamentuojanij idavim, ir dl to paskolos nebuvo grintos, jo padaryta veika, atsivelgiant bylos aplinkybes, kvalifikuojama kaip turto ivaistymas (BK 275 str.), piktnaudiavimas pasitikjimu komercinje, kinje ar finansinje veikloje (BK 321 str.), aplaidumas komercinje, kinje, finansinje ar profesinje veikloje (BK 321' str.) ar neteistas banko paskolos idavimas (BK 3261 str.).3 Pastaruoju metu baudiamosios teiss teorijoje aptinkama nuomon, jog nusikaltim galima padaryti ir neatsargiai. i pozicija ireikta ir BK projekto nuostatoje, kad turto ivaistymas pripastamas nusikalstamu ir tais atvejais, kai jis padarytas dl neatsargumo (BK projekto 178 str.). Tokia iWessels Johannes. Strafrecht, besonderer Teil / 2. Heidelberg. 1999, p. 19. domu tai, kad Vokietijos BK 266 numatyta dar viena panai sudtis - Piktnaudiavimas pasitikji mu" (Untreue). Piktnaudiavimas pasitikjimu pagal Vokietijos BK - tai atvejai, kai turto sa vininkui yra padaroma ala piktnaudiaujant galiojimais valdyti svetim turt arba paeidiant pareig saugoti svetim turt. Piktnaudiavimas pasitikjimu pagal VFR BK apima bet kok sutartini ar teisini sipareigojim nevykdym. 2 Teism praktika. 1998, Nr. 10, p. 268. 3 statym dl baudiamosios atsakomybs u sukiavim, turto pasisavinim arba ivais tym taikymo teism praktikoje apibendrinimo apvalga. Teism praktika, 1998, Nr. 10, p. 282,
1

vaistymo subjektyviosios puss traktuot yra diskutuotina jau vien dl to, kad ji i dalies prietarauja norm konkurencijos taisyklms. Visais atvejais tiek pasisavindamas, tiek vaistydamas svetim turt kaltininkas privalo suvokti, kad su patiktu ar jo inioje esaniu turtu jis elgiasi neteistai. Turto pasisavinimas arba jo perdavimas tretiesiems asmenims galimas tik tada, kai vietoje teist kaltininkas daro neteistus turto tvarkymo arba naudojimo veiksmus. Baudiamosios teiss literatroje neretai akcentuojama, jog iai veikai bdingi savanaudiki tikslai. Suprantama, kad svetimo turto pasisavinimas suponuoja kaltininko neteist praturtjim, taiau toks praturtjimas nra btinasis io nusikaltimo poymis. Turto ivaistymas gali bti padarytas tiek dl savanaudik, tiek ir dl altruistini ar kitoki motyv. Pavyzdiui, eikvodamas savo inioje esant turt, kaltininkas savanaudikais tikslais duoda nurodym perduoti j kitiems asmenims, kadangi jam reikia padengti gimini skolas. Lygiai taip jis gali pasielgti ir su svetimu turtu, nordamas i pavydo ar kerto pakenkti turto savininkui arba padti bankrutuojaniam draugui. Kartu btina paminti, kad tik subjektyvioji pus leidia atskirti nusikaltim nuo civilini delikt. Antai vien patikto turto trkumas dar nereikia, kad is yra pasisavintas ar ivaistytas. Jis galjo bti pavogtas, pamestas, paskolintas, galjo sugesti, isilieti ir kt. Pasisavintu ir ivaistytu gali bti laikomas tik toks turto trkumas, kuris atsiranda kaltininkui tyia j pamus ir pradjus neteistai viepatauti arba smoningai perdavus j tretiesiems asmenims. io nusikaltimo subjektas gali bti asmuo, turintis ne tik bendrj (pakaltinamas 16 met), bet ir specialij poymi, kurie yra btini iai nusikaltimo sudiai, [statym leidjas, numatydamas baudiamj atsakomyb u svetimo turto pasisavinim ir ivaistym, smoningai susiaurino galim subjekt rat. Tok sprendim nulm siekis aikiau atriboti aptariamsias veikas nuo kit nusikaltim nuosavybei. Specialiojo subjekto poymiai iplaukia i straipsnio dispozicijoje nurodyto kaltininko santykio su pasisavinamu ar ivaistomu turtu. Kaltininkui svetimas turtas yra oficialiai patiktas ar perduotas jo inion - suteikti to turto atvilgiu ypatingi galiojimai. Turdamas patikt turt arba dl jo panaudojimo galdamas duoti nurodymus pavaldiems darbuotojams, kaltininkas tuo pasinaudoja ir pasisavina arba ivaisto turt. Kaltininko galiojimai yra svarbiausias subjekto poymis, leidiantis atskirti nusikaltim nuo kit neteist veik nuosavybei, kai kaltininkas neturi uvaldomam turtui joki galiojim, arba jam pavesta saugoti ar naudoti turt kaip darbo priemon. Jeigu svetim turt pasisavina arba ivaisto asmuo, galintis prieiti prijo atlikdamas savo darbo pareigas, taiau tas turtas nebu-

408

IX s k y r i u s

NUSIKALTIMAI NUOSAVYBEI

409

vo jam patiktas ar nebuvo jo inioje, jo veika kvalifikuojama kaip vagyst. Analogikai kaltininko veiksmai bus kvalifikuojami ir tais atvejais, kai jis tik laikinai gauna pasinaudoti turtu (pavyzdiui, pasimatuoti parduotuvje drabu) arba atlikti su juo technines operacijas (pavyzdiui, pasaugoti lagamin, suneti i mainos daiktus) ir neteistai j pasisavina. Svetimo turto pasisavinimo ir ieikvojimo subjektas gali bti materialiai atsakingi asmenys, kuriems savininkas ar teistas turto valdytojas juridin reikm turini dokument pagrindu perdav turt ir jo atvilgiu suteik tam tikrus galiojimus. I esms tai darbuotojai, kuri darbas yra susijs su materialini vertybi apskaita ir apsauga, primimu, idavimu ar transportavimu (sandlio vedjas, vairuotojas ekspeditorius ir kt.). Kartu pamintina, kad subjektais gali bti ir asmenys, kurie gavo tik laikinus ar net vienkartinius galiojimus vykdyti tam tikras funkcijas patikto turto atvilgiu. Reikalaujama, kad toks perdavimas bt formintas dokumentais. Danai tokie galiojimai apiforminami tam tikrais kvitais. Praktikoje pasitaiko atvej, kai patikto turto atvilgiu galiojimai suteikiami tik odiu. Pavyzdiui, perdavimas kaltininkui turto, kad is j i vienos alies nuvet kit ir atiduot labdaros organizacijai, ne visuomet forminamas ratikai. Analogika situacija, kai oficialiai neforminamas susitarimas tarp kliento ir patent turinio siuvjo, [galiojim suteikimo forma nusikaltimo kvalifikavimui esmins reikms neturi. atskir grup gali bti iskirti subjektai, kurie dl savo uimam pareig turi teis pavaldiniams, kuriems patiktas turtas, duoti privalomus nurodymus dl io turto panaudojimo. ios kategorijos asmenys, palyginus su kitais aptariamojo nusikaltimo subjektais, kartais turi daugiau galimybi pasisavinti ar ieikvoti svetim turt. Prie toki asmen priskirtini moni, staig, organizacij vadovai ar asmenys, atsakingi u atskiras j veiklos sritis, taiau nesantys materialiai atsakingi u t turt. J nusikalstamos veikos objektyvioji pus gali pasireikti neteistais potvarkiais pavaldiniams, kuri inioje yra turtas, oficiali dokument suklastojimu ar jau suklastot panaudojimu ir kt. Taiau kai kaltininkas, suklastojs oficial dokument ir j panaudojs ar tok dokument tik panaudojs, pasisavina arba ivaisto svetim turt, jo veika kvalifikuojama pagal nusikaltim sutapt - BK 207 ir 275 straipsnius. Pagal nusikaltim sutapt kvalifikuojama veika ir tais atvejais, kai svetim turt pasisavina ar ivaisto valstybs pareignas arba valstybs tarnautojas, piktnaudiaudamas tarnyba (BK 275 ir 285 str.). U paprast kaltininkui patikto svetimo turto pasisavinim ar ivaistym asmuo gali bti nubaustas laisvs atmimu iki trej met. Kartu statymo sankcija, be pagrindins bausms, numato dvi papildomas alternatyvias

bausmes. Viena i j turtinio pobdio - bauda (BK 32 str.), kita - susijusi su kaltininko darbins veiklos sfera arba piktnaudiavimu jam suteiktomis teismis ir galiojimais, t. y. atimama teis eiti tam tikras pareigas ar dirbti tam tikr darb arba usiimti tam tikra veikla. Panaiai kaip ir kituose nusikaltimuose nuosavybei, svetimo turto pasisavinim ir ivaistym kvalifikuoja statym leidjo pripaintos skirtingo lygmens sunkinanios aplinkybs. BK 275 str. 2 d. nurodyti du nusikaltim kvalifikuojantys poymiai: 1) pakartotinumas ir 2) grup i anksto susitarusi asmen. 1 Tai subjekt ir veik apibdinantys poymiai. Kaltininkui patikto ar esanio jo inioje svetimo turto pasisavinimas ir ivaistymas laikomas padarytu pakartotinai, jeigu asmuo jau buvo padars tok pat nusikaltim arba vagyst, plim, turto prievartavim, sukiavim, nuudym dl savanaudik paskat, psichotropini ar narkotini mediag grobim, aunamojo ginklo, audmen, sprogmen ar sprogstamj arba radioaktyvij mediag grobim. Svetimo turto pasisavinimas ir ivaistymas laikomas padarytu grups i anksto susitarusi asmen, kai du ar daugiau asmen iki i nusikaltim objektyviosios puss poymi padarymo pradios susitar j kartu padaryti ir kiekvienas bendrininkas tiesiogiai padar bent dal straipsnio dispozicijoje numatytos veikos. Neturi juridins reikms grups pastovumo, kaltinink susitelkimo, giminysts laipsnis. Taiau tais atvejais, kai svetimo turto pasisavinim ar ivaistym grupje susitarusi asmen kartu padaro asmenys, kuriems turtas nebuvo patiktas ir nebuvo j inioje, j veika kvalifikuojama laikantis BK 18 str. reikalavim.2 Asmenys, organizav, kurst ar padj padaryti nusikaltim vienam vykdytojui, kuriam buvo patiktas (ar buvo jo inioje) svetimas turtas, atsako pagal BK 18 str. atitinkam dal ir BK 275 str. 1 d., o jei tokius pat veiksmus atliko dviej asmen ar didesns vykdytoj grups atvilgiu, veika atitinkamai kvalifikuojama pagal BK 18 str. atitinkam dal ir BK 275 str. 2 dal. U kaltininkui patikto ar jo inioje esanio svetimo turto pasisavinim ar ivaistym, padaryt pakartotinai arba grups i anksto susitarusi asmen, gali bti baudiama - laisvs atmimu iki penkeri met arba bauda su atmimu teiss eiti tam tikras pareigas ar dirbti tam tikr darb arba usiimti tam tikra veikla, arba tokia teis neatimama.
Visi BK 275 str. numatyti nusikaltim kvalifikuojantys poymiai jau buvo aptarti kituo se nusikaltimuose nuosavybei, todl plaiau j iame skirsnyje nenagrinsime. 2 Teism praktika. 1998, Nr. 10, p. 269.
1

410

IX s k y r i u s

NUSIKALTIMAI NUOSAVYBEI

411

To paties straipsnio 3 dalyje numatytas tik vienas sunkiausias nusikaltim kvalifikuojantis poymis - stambus mastas. Nusikaltimas laikomas padarytas stambiu mastu, kai kaltininkui patikto ar jo inioje esanio pasisavinto ar ivaistyto svetimo turto vert virija 250 MGL dydio sum. Taiau kai asmens veikoje yra keli kvalifikuojamieji poymiai, numatyti skirtingose BK 275 str. dalyse, veika kvalifikuojama pagal sunkiausi kvalifikuojamj poym. Kvalifikuojamieji poymiai, pagal kuriuos veika nebuvo kvalifikuota, pripastami atsakomyb sunkinaniomis aplinkybmis, jei jos numatytos BK 41 str., arba juos teismas atsivelgia individualizuodamas bausm. U kaltininkui patikto ar jo inioje esanio svetimo turto pasisavinim arba ivaistym stambiu mastu jis gali bti baudiamas laisvs atmimu nuo dvej iki deimties met be teiss eiti tam tikras pareigas ar dirbti tam tikr darb, arba usiimti tam tikra veikla su bauda arba be jos. Radinio pasisavinimas (BK 276 str.). Europos baudiamojoje teisje radinio pasisavinimas inomas gana seniai. Jis buvo laikomas vienu i svetimo turto pasisavinimo ri. domu tai, kad nusikaltim mini ir seniausieji Lietuvos baudiamosios teiss altiniai. Antai 1468 met Kazimiero teisyne raoma: Jeigu kas ras irg arba arkl paklydusius, arba ras kokius kitus daiktus, tas [privalo] paskelbti apylinkje; jeigu neatsiras iekovo per tris dienas, tai nuvesti karaliaus kiem pagal senov, ir radyb tegul paima; jeigu kas radin paslps, nordamas pasisavinti, ir tai bus rodyta, tas toksai pat vagis, kaip ir kitas." 1 Taigi radinio pasisavinimas buvo prilyginamas vagystei, u kuri asmuo galjo bti baudiamas mirties bausme. Panaiai radinio pasisavinimas buvo suprantamas ir Lietuvos statutuose (1529, 1566 ir 1588 met). Pavyzdiui, Treiajame Lietuvos statute asmens, radusio lob, elgesys i esms buvo reglamentuojamas civilins teiss normomis.2 Taiau asmuo, nesugrins nustatyta tvarka priklydusi gyvuli arba vagies pamest daikt, buvo baudiamas taip pat, kaip ir u vagyst. Ypating dmes radiniui skyr ir IX a. Rusijos baudiamoji teis. Ji skyr paprast ir kvalifikuot radinio bei lobio pasisavinim. Atskirai buvo numatyta atsakomyb u nepraneim apie radin. Taiau kartu btina paminti,
Kazimiero teisynas (1468 m.). Vilnius, 1967, p. 18-19. Antai TLS XIX sk. 30 str. nurodoma, jeigu asmuo savo emje rado kok nors lob, pini gus, sidabr, auks arba kok nors kit turt, tai lobis priklauso tos ems savininkui. Taiau jei lobis buvo surastas svetimoje emje, tai pus jo turi bti atiduota tos ems savininkui.
2 1

kad u tokias veikas asmenys nebuvo ypa grietai baudiami. 1 Tarpukario Lietuvos baudiamoji teis perm sensias german ir rus baudiamosios teiss tradicijas ir radinio pasisavinim taip pat laik svetimo turto pasisavinimo rimi. Radiniu to meto BS vadino pamest arba umirt daikt. Jam taip pat priklaus klaidingai perduoti arba gamtos jg perneti daiktai.2 Radiniui buvo prilyginami ir prisidj prie kaimens arba kaltininko emn atklyd neinia kieno gyvuliai. Sovietinio laikotarpio baudiamojoje teisje rasto turto pasisavinimas buvo vienas i socialistinio turto grobimo bd. Nusikaltimu buvo pripastamas tik tokio rasto ar atsitiktinai pas kaltinink atsidrusio vertingo turto pasisavinimas, kuris inomai priklaus valstybei ar visuomeninei organizacijai (LTSR BK 102 str.). Taiau rasto asmeninio piliei turto pasisavinimo baudiamieji statymai nereglamentavo. 1994 m. liepos 19 d. statymu sugrta prie tradicini radinio pasisavinimo formuluoi. Todl BK 276 str. numatyta baudiamoji atsakomyb u bet kokio rasto arba atsitiktinai patekusio svetimo didels verts turto pasisavinim. Galiojaniame statyme vienodai ginama valstybs, savivaldybi, privati ar kitos ries nuosavyb. Taiau akcentuojama, kad asmuo baudiamas tik u didels verts turto pasisavinim. Panaiai radinio pasisavinimo dispozicijos formuluojamos ir kit ali baudiamuosiuose statymuose. 3 Radinio pasisavinimo objektas - nuosavyb. Nors ms baudiamoji teis kalba apie svetim turt, taiau io nusikaltimo dalykas gali bti tik svetimas didels verts kilnojamasis daiktas. Suprantama, kad turtas yra ymiai platesn svoka, kuri apima kilnojamj ir nekilnojamj turt, vairias energijos ris ir kt. Taiau savininko ar kito teisto turto valdytojo netyinio turto praradimo bdai patys savaime apibria io nusikaltimo dalyk rat. Tai pamesti, nuklyd (naminiai gyvuliai), klaidingai perduoti arba gam1 U paprast radinio arba lobio pasisavinim asmenys galjo bti baudiami pinigin mis baudomis, o u kvalifikuot - galjo bti paskirta ir laisvs atmimo bausm. Pavyz diui, u pakartotin radinio pasisavinim asmuo galjo bti nubaustas bauda, atitinkania trigub pasisavinto turto vert, arba kaljimu nuo 2 savaii iki 6 mnesi. Be to, jis priva ljo grinti radin. N. Nekliudov. Rukovodstvo k osobennoj asti Russkogo ugolovnogo prava. T. 2, S. Peterburg, 1876, p. 460. 2 V. Stankeviius. Baudiamoji teis. Paskaitos. Kaunas, 1925, p. 190. 3 Pavyzdiui, Ispanijos BK 253 str. nurodoma, kad baudiamas nuo 3 iki 6 mnesi atly ginim dydi bauda tas, kas, turdamas tiksl praturtti, pasisavina pamest daikt arba daikt, kurio savininkas neinomas, jeigu abiem atvejais pasisavinto daikto vert virija 50 tkstan i peset. Jeigu kalbama apie daikt, turint menin, istorin, kultrin arba mokslin vert, asmuo baudiamas kalinimu (laisvs atmimu) nuo 6 mnesi iki 2 met.

412

IX s k y r i u s

NUSIKALTIMAI NUOSAVYBEI

413

tos jg perneti daiktai. Taigi dalyku gali bti bet kokie materialaus pasaulio daiktai, kurie yra perneami, perveami, perkeliami i vienos vietos kit ir t. t. Jie gali bti gyvi ir negyvi. Pavyzdiui, pinigai, brangenybs, automobilis, daiktai, turintys menin, istorin, kultrin arba mokslin vert, vairios pramonins ir maisto preks, nepersonifikuoti vertybiniai popieriai, gyvuliai, paukiai ir kt. Radinio dalyku gali bti tiek esantys, tiek ir nesantys civilinje apyvartoje daiktai (narkotikai, ginklai ir kt.). Taiau radus daiktus, kurie civilinje apyvartoje yra udrausti, ikyla problema ne tik dl j verts nustatymo, bet ir dl baudiamosios atsakomybs u toki daikt laikym. Antai vien u neteist radioaktyvij, psichotropini ar narkotini mediag, taip pat aunamojo ginklo, audmen, sprogmen ir sprogstamj mediag laikym statym leidjas numato griet baudiamj atsakomyb. Tai, kad mintos mediagos ar daiktai yra tik rasti, neatleidia asmens nuo baudiamosios atsakomybs, kadangi jie laikomi be kompetenting valstybini institucij leidimo. Kartu tenka sprsti klausim, u kuri veik asmuo turi bti nubaustas: radinio pasisavinim ar neteist daikt ir mediag, iimt i civilins apyvartos, laikym. statym leidjas, numats baudiamj atsakomyb vien u tam tikr mediag ir daikt laikym, nesprendia klausimo dl j sigijimo bdo, bet, vadovaujantis norm konkurencijos taisyklmis (nesant kit aplinkybi, grietesn norma alina velnesns normos taikymo galimyb)1, galima daryti prielaid, jog tokiais atvejais asmuo turt atsakyti u padaryt sunkesn nusikaltim. Atsitiktinis i daikt atsiradimas pas kaltinink gali bti lengvinanti aplinkyb individualizuojant bausm. Asmuo, savanorikai atidavs rastas ar atsitiktinai pas j atsidrusias i civilins apyvartos iimtas mediagas ir daiktus, atleidiamas nuo baudiamosios atsakomybs. Radinio pasisavinimo (LR BK 276 str.) dalykas yra tik didels verts svetimas turtas. Taigi iame straipsnyje, kaip ir kituose nusikaltimuose nuosavybei, statym leidjas akcentuoja svetimo turto pasisavinim. Todl baudiamojon atsakomybn negali bti patrauktas vienas i sutuoktini, atsitiktinai surads paslptas santuokoje gytas brangenybes. Pamestas arba atsitiktinai prarastas daiktas netenka faktiko eimininko valdymo, dl to paslpti, ikrit, ukiti ir pamirti savame bute ar kieme daiktai negali bti laikomi pamestais. domu tai, kad gali bti pasisavinamas toks rastas turtas, kurio savininkas yra neinomas arba pagal statym yra neteks j teiss. Paprastai toks turtas ati' Plaiau apie baudiamosios teiss norm konkurencij r. Baudiamoji teis. Bendroji dalis. Vilnius, 1988. p. 329.

tenka valstybs nuosavybn. Taigi turtas, kuris dar nra pateks savininko valdymo srit, bet pagal statym ess jo nuosavybje (pavyzdiui, Vilniaus senamiestyje rastas lobis)1, gali bti radinio pasisavinimo dalyku. Objektyviosios io nusikaltimo puss poymis - veika pasirei kia svetimo didels verts turto, kur kaltininkas randa arba kuris pas j atsiduria atsitiktinai, neteistu ir neatlygintinu pasisavinimu. Kaltininkas nevykdo tradicikai susiklosiusios ir civilinje teisje tvirtintos pareigos, kad rads pamest arba atsitiktinai jam patekus daikt tuojau turi praneti apie tai pametusiam j asmeniui ir grinti jam rastj daikt arba apie radin praneti atitinkamoms institucijoms ir perduoti joms daikt (LR CK 159 str.). Tokios pareigos vykdymo reikalavimas dl svetimo didels verts turto tvirtintas ir baudiamajame statyme. Taiau kaltininkas ne tik neatlieka pareigos ir nepranea apie radin, bet, ignoruodamas dorovines ir teiss normas, pasisavina t daikt. Rastu" laikomas toks didels verts turtas, kuris yra be prieiros ir nekontroliuojamas eimininko. Pamesta alikelje gabento vertingo krovinio dalis, turtuoli pokylyje pamestas iedas su deimantu, isiblakiusio numizmato autobuse palikta vertinga kolekcija ir kt. Taiau nelaikomas radiniu toks turtas, kur savininkas ar kitas teistas jo valdytojas dl susiklosiusi aplinkybi ilgesniam ar trumpesniam laikui paliko be prieiros tam tikroje vietoje, ir kaltininkas tai ino. Pavyzdiui, miko kelyje paliktas purve klimps automobilis. Tokio turto pamimas turi bti kvalifikuojamas kaip vagyst. Atsitiktinai pateks" yra toks svetimas turtas, kuris be kaltininko valios pasireikimo tampa jo valdomas. Pavyzdiui, per klaid gauta didel pinigin perlaida, krovinys, priklyd kiem retos ries gyvnai ir pan. 2 Taiau tais atvejais, kai klaid inspiruoja pats kaltininkas arba j pastebi iki turto gavimo ar j gaudamas, bet apie tai nutyli ir uvaldo turt, jo veika bus kvalifikuojama kaip sukiavimas. Pasisavinimas iame nusikaltime pasireikia neteistu ir neatlygintinu rasto ar atsitiktinai patekusio svetimo didels verts turto pamimu ir viepatavi1 Lobis yra valstybs nuosavyb, ir rads j asmuo privalo perduoti tok turt finans ins titucijoms. 2 Kartu btina atkreipti dmes, kad BK 276 str. sudt sudaro tik didel vert turintys gyvnai. Asmuo, sulaiks tok gyvn, kaip ir bet kok kit beprieirin ar priklydus gyvul, privalo tuojau praneti apie tai savininkui ir grinti jam gyvul arba per tris dienas praneti apie jo sulaikym policijai ar vietos savivaldos vykdomajai institucijai. Beprieirini ir pri klydusi gyvuli grinimo klausimus reglamentuoja CK 161 str.

414

IX s k y r i u s

NUSIKALTIMAI NUOSAVYBE]

415

mu jam kaip nuosavam daiktui. 1 Kaltininkas nepadaro neteist veiksm, kai jis randa t turt ir parsinea namus arba tas turtas atsitiktinai atsiduria pas j, bet nusikalsta btent tuomet, kai t didels verts turt pasilaiko sau ir elgiasi su juo kaip su savo nuosavu. Skirtumas tarp svetimo turto pasisavinimo, numatyto BK 275 str., ir io nusikaltimo yra tas, kad pirmuoju atveju kaltininkas pasisavina tik didesn nei 1 MGL verts svetim turt, kuris buvo jam patiktas, o antruoju atveju jis pasilaiko didels verts turt, kuris nebuvo jam patiktas ir nebuvo jo inioje, bet buvo rastas arba atsidr pas j atsitiktinai. Reikt pabrti tai, kad statym leidjas konkreiai nenurodo, koks turtas yra laikomas didels verts". Nors i straipsnio dispozicijos yra aiku, kad statym leidjas kalba apie material turt, taiau, panaudojs vertinamj poym, jis kiekvienu konkreiu atveju reikalauja atsivelgti faktines bylos aplinkybes ir visus nusikaltimu sukeltus padarinius. Vadinasi, rastas ar atsitiktinai pateks daiktas gali turti ne vien didel materialin, bet ir kitoki vert bei reikm. Todl iuo atveju ypa svarbu atsivelgti ne vien turto kain, bet ir jo kiek, kin, istorin, menin, gamtosaugin vert. Kartu btina atkreipti dmes, kad statym leidjas iuo atveju nereikalauja atsivelgti nukentjusiojo materialin padt, kadangi rastas arba atsitiktinai pateks svetimas daiktas objektyviai turi turti didel vert. Suprantama, kad dl prarasto daikto nukentjusysis gali patirti labai didel materialin al (senutei nuklydo paskutin okel) arba dideli dvasini kani. Bet tai dar nereikia, kad asmuo, rads nukentjusiojo daiktus, visais atvejais bus patrauktas baudiamojon atsakomybn. Pavyzdiui, asmuo negali bti patrauktas baudiamojon atsakomybn vien u tai, kad rado kolegos pamestus mylimosios laikus. Taiau jeigu rasti laikai turi didel istorin ar kultrin vert (pavyzdiui, ygimanto Augusto laikai), tai u j pasisavinim asmuo gali bti nubaustas pagal BK 276 straipsn. Nusikaltim nuosavybei norm analiz rodo, jog praktikai pagrindinis kriterijus, kuriuo statym leidjas vadovaujasi nustatydamas konkretaus turto verts dyd, yra BK 280 str. tvirtinta nuostata, kad reikalaujamo perduoti turto vert turt viryti 250 MGL dydio sum. Nedidels verts rasto ar atsitiktinai patekusio svetimo turto pasisavinimo statym leidjas nelaiko nusikaltimu.
Apie neteist viepatavim svetimam turtui r. kitus nusikaltimus nuosavybei, aptartus ankstesniuose skirsniuose.
1

Minta, kad is nusikaltimas i esms yra padaromas neveikimu, kadangi kaltininkas turi pareig praneti apie rast arba atsitiktinai patekus svetim didels verts turt ir j grinti, bet tos pareigos neatlieka. Asmens baudiamoji atsakomyb negalima tais atvejais, kai jis minto turto negaljo grinti dl savo ar artim moni ligos, stichins nelaims ir kt. Radinio pasisavinimas laikomas baigtu nuo to momento, kai kaltininkas, priglauds rast arba atsitiktinai patekus didels verts svetim turt, turjo reali galimyb apie tai praneti jo savininkui ar jam atstovaujantiems tretiesiems asmenims arba valstybinms institucijoms, bet to nepadar, ketindamas jam viepatauti kaip nuosavam. Subjektyviosios io nusikaltimo puss poymiui - kaltei bdinga tiesiogin tyia. Kaltininkas suvokia, kad jis rado arba atsitiktinai pas j pateko svetimas didels verts turtas ir jo pasisavinimas yra neteistas. Kartu subjektas ino, kad jis daro al turto savininkui, ir to nori. Asmuo gali daryti prielaid, kad rads ukast emje arba kitok beeiminink turt, jis nukentjusiajam alos nepadaro. Taiau tokia jo nuomon (manymo klaida) nepaalina baudiamosios atsakomybs, kadangi ios veikos draudiamumo suvokimas nra tyios turinio elementas. Be to, valstybei realiai padaroma tokio dydio ala, kokios verts radinys jai negrinamas. Radinio gijimo svoka apima ir atsitiktin daikto radim, ir tyia iekoto dalyko radim. Pavyzdiui, rastas lobis, archeologins vertybs ir kt. Jeigu asmuo nesuvokia, kad rastas arba atsitiktinai pateks svetimas turtas yra didels verts, jo veikoje nra io nusikaltimo sudties. Kitaip nei kituose nusikaltimuose nuosavybei, i tyia atsiranda tuomet, kai kaltininkas faktikai jau turi svetim turt ir j valdo. Taiau jeigu asmuo, rads svetim turt, laiko j tik laikinai, kol atsiras tikrasis jo eimininkas, jis negali bti baudiamas u radinio pasisavinim. Pasisavinimas daikt, kurie pamesti kaltininko akivaizdoje, turt bti laikomas vagyste, bet ne radybomis. iam nusikaltimui bdingos savanaudikos paskatos. Radinio pasisavinimo subjektas yra pakaltinamas 16 met asmuo. iam subjektui statym leidjas nekelia joki papildom reikalavim. Radin pasisavinti gali bet koks asmuo, nepriklausomai nuo jo lyties, amiaus, isilavinimo, uimam pareig valstybs tarnyboje, profesijos ar teistumo. Visus kaltinamojo asmenyb apibdinanius poymius teismas, individualizuodamas bausm, vertina kartu su atsakomyb lengvinaniomis ar sunkinaniomis aplinkybmis. statym leidjas radinio pasisavinim laiko nesunkiu nusikaltimu. Todl jis nepareigoja treij asmen praneti apie tai, kad kaltininkas rado didels verts svetim turt.

416

IX s k y r i u s

NUSIKALTIMAI NUOSAVYBEI

417

U rasto arba atsitiktinai patekusio svetimo didels verts turto pasisavinim asmuo gali bti nubaustas pataisos darbais iki dvej met arba bauda. domu tai, kad baudiamojo kodekso projekte radinio pasisavinim siloma laikyti tik baudiamuoju nusiengimu. Turtins alos padarymas apgaule arba piktnaudiaujant pasitikjimu (BK 277 str.). Pastaruoju metu kriminalinje statistikoje vis daugiau uregistruojama turtins alos padarymo apgaule arba piktnaudiaujant pasitikjimu atvej.1 io nusikaltimo paplitimas sietinas su daugeliu objektyvi ir subjektyvi aplinkybi: ekonominmis, socialinmis, teisinmis bei kitomis problemomis, ikilusiomis po Lietuvos Respublikos nepriklausomybs atkrimo. Piktnaudiavimas pasitikjimu ar kitoks apgaulingas veikimas sutartiniuose santykiuose romn ir vidurami Vokietijos teisje buvo vertinamas kaip negarbingas ir gdingas elgesys, u kur baudiamoji atsakomyb numatyta nebuvo. Vlesnioji Vokietijos baudiamoji teis kai kuriuos apgaulingus sutari nevykdymo atvejus kriminalizavo. Pavyzdiui, su valstybine institucija sudaryt tiekimo sutari nevykdymas, jreivio darbo sutarties nevykdymas (kai jreivis, pams atlyginim, vengia atlikti tarnyb) ir kt. Kur laik piktnaudiavimas pasitikjimu buvo vienu i sudties poymi svetimo turto pasisavinime, sukiavime ir pan. Vliau veikos, susijusios su piktnaudiavimais sutartiniuose santykiuose arba kitoki pareig nevykdymu turtini interes sferoje buvo kriminalizuotos. 1900 m. baudiamoji atsakomyb buvo numatyta u svetimos elektros energijos grobim. 2 XIX a. Rusijos baudiamoji teis paprast pasinaudojim svetimu turtu laik civilins teiss deliktu, o svetimo turto inuomojim, apmokto dokumento negrinim bei gaut mok slpim ir pan. laik sukiavimo rimis.3 Lietuvos BS numat atsakomyb u pasitikjimo panaudojim piktam (BS 577 str.). is straipsnis i esms reglamentavo nesining asmens, galioto rpintis svetimu turtu arba turto klausimais, veikim savininko arba turto reikalo nenaudai". Turtins alos padarymas kitam asmeniui apgaule, priklausomai nuo faktini aplinkybi, buvo laikomas sukiavimu arba svetimo turto pasisavinimu.
1 1997 metais kriminalinje statistikoje buvo uregistruoti tik 55 turtins alos padarymo apgaule arba piktnaudiavimo pasitikjimu atvejai, o 1998 m. - 232. 2 F. List. Uebnik ugolovnogo prava. Osobennaja aslj. Moskva, 1905, p. 166, 172. 3 N. Nekliudov. Rukovodstvo k osobennoj asti Russkogo ugolovnogo prava. T. 2. S. Peterburg, 1876, p. 140, 287.

Sovietiniu laikotarpiu asmenys, jeigu j veikoje nebuvo grobimo poymi, buvo baudiami u turtins alos padarym valstybei ar visuomeninei organizacijai apgaule arba piktnaudiaujant pasitikjimu (LTSR BK 97 str.). ala buvo padaroma neperduodant vertybi, kurios vairiais pagrindais turjo bti perduotos: nemokti mokesiai, rinkliavos, socialistinis turtas panaudotas neteistai, nesumokta u buitinio aptarnavimo monje atliktus usakymus ir pan. Atskirai buvo reglamentuota baudiamoji atsakomyb u savavalik transporto priemoni, main arba mechanizm, priklausani monms, staigoms, organizacijoms, panaudojim savanaudikais tikslais ir elektros arba duj naudojimo buityje taisykli paeidim (LTSR BK 97' ir 972 str.). Nepriklausomos Lietuvos statym leidjas 1994 m. liepos 19 d. statymu tiksliau suformulavo io nusikaltimo sudt, leidiani atskirti j nuo kit nusikaltim, padarom apgauls arba piktnaudiavimo pasitikjimu bdu. Kartu btina paminti, kad ioje naujai suformuluotoje veikoje beveik neliko t nusikaltim poymi, kurie buvo numatyti senojoje baudiamojoje teisje. Galiojanio BK 277 str. redakcija tik i dalies apima ir veikas, kurios anksiau buvo reglamentuotos LTSR BK 971 ir 972 straipsniuose. Turtins alos padarymas apgaule ar piktnaudiaujant pasitikjimu - tai tokie atvejai, kai turtin ala kitam asmeniui padaroma vengiant atsiskaitym u atliktus darbus ar suteiktas paslaugas, arba vengiant kit mokjim, jeigu tai padaryta apgaule ar piktnaudiaujant pasitikjimu. Pagal daugel poymi is nusikaltimas panaus sukiavim. Taiau iuo atveju statym leidjas pagrindin dmes sukoncentruoja ne konkretaus turto praradim, bet savininkui ar kitam teistam turto valdytojui dl negautos naudos atsiradusi materialin al, susijusi su kaltininko turtini sipareigojim nevykdymu. Subjektas vengia atsiskaitym u atliktus darbus ar suteiktas paslaugas arba apgaudamas nukentjusj ar piktnaudiaudamas jo pasitikjimu vengia kitoki mokjim. Pagrindinis io nusikaltimo objektas yra nuosavyb, taiau papildomas objektas turt'bti teiss normomis arba sutartiniais santykiais sureguliuota atsiskaitym tvarka tarp mokesi gavj ir moktoj, paslaug tiekj ir j gavj, kreditoriaus ir kredito gavjo ir kt. Turtins alos padarymo apgaule ar piktnaudiaujant pasitikjimu dalykas yra prekins ir pinigins vertybs, kuri dl daromo nusikaltimo negavo savininkas ar jo galioti tretieji asmenys. Pagrindinis atsiskaitym ekvivalentas yra grynieji arba negrynieji pinigai, taiau sutartiniuose santykiuose toks ekvivalentas gali bti

418

IX s k y r i u s

NUSIKALTIMAI NUOSAVYBEI

419

ir kitos materialins vertybs (grdai, maisto produktai, konkrets daiktai ir pan.). Baudiamosios teiss literatroje aptinkama nuomon, kad io nusikaltimo dalykas gali bti ir nekilnojamasis turtas. 1 Kadangi turtin ala atsiranda dl turtins prievols nevykdymo arba netinkamo jos vykdymo, todl io nusikaltimo dalykas galt bti ir papildomos turtinio pobdio prievartos priemons (civilins teiss prasme), utikrinanios kreditoriaus reikalavim, atsiradus i pagrindins prievols. Be to, galiojanio BK 277 str. dispozicijoje tiesiogiai nenurodoma, koki kit mokjim" asmuo privalo vengti, o tai leidia daryti prielaid, kad tai be patent, rinkliav, muito, keli, prekyviei mokesi arba kitoki mok, kurias kaltininkas privalo mokti teisini akt pagrindu, galt bti ir rankpinigiai, delspinigiai ar kt. Turtins alos padarymo apgaule ar piktnaudiaujant pasitikjimu obj e k t y v i o s i o s puss poymiui - veikai bdinga tai, kad is nusikaltimas yra padaromas netikruoju neveikimu. 2 Taiau is neveikimas reikia ne pasyv nieko nedarym", bet konkrei, teisikai reikalaujam veiksm neatlikim, t. y. asmuo padaro al nukentjusiajam nedarydamas veiksm, kuriuos privaljo atlikti. iuo atveju kaltininkas nepagrobia ir neuvaldo svetimo turto, neatima jo i savininko ar treij asmen tiesiogiai padarydamas reali al, bet, pasinaudodamas apgaule arba piktnaudiaudamas pasitikjimu, vengia atsiskaitym u atliktus darbus ar suteiktas paslaugas, taip pat kit mokjim. ala nukentjusiajam atsiranda dl negautos naudos. Savininkui ar jo galiotiems tretiesiems asmenims nepateko pinigai ar kitos vertybs, nors jis privaljo juos gauti. Nukentjusysis inojo, kad jam turi bti sumokta, ir lauk i mokjim. Btinieji io nusikaltimo poymiai taip pat yra apgaul arba piktnaudiavimas pasitikjimu. statym leidjas iuos poymius straipsnio dispozicijoje nurodo kaip svarbiausi slyg vengiant atsiskaitym u atliktus darbus ar suteiktas paslaugas ir vengiant kit mokjim. Kaltininko vengimas atsiskaitym ir mokjim apgaule ar piktnaudiaujant pasitikjimu gali bti susijs ne tik su neveikimu, bet ir su tam tikrais aktyviais veiksmais. Btent jie danai sudaro prielaid neveikimui (paslepiamas turtas, padirbinjami dokumentai, falsifikuojami skaitikli rodmenys ir pan.).
Ugolovnoje pravo. Osobennaja astj. Moskva, 1998, p. 246. Netikriesiems neveikimu padarytiems nusikaltimams bdinga tai, kad asmuo, nedaryda mas veiksm, kuriuos privaljo padaryti, sukelia tam tikr padarini. Tai reikia, kad nevei kiantysis asmuo turjo tam tikr pareig veikti ir ivengti padarini. Vertinant kaltininko el ges toks neveikimas juridikai yra prilyginamas statyme apraytos nusikaltimo sudties vyk dymui aktyviais veiksmais.
2 1

Apgaul vengiant atsiskaitym ir mokjim beveik nesiskiria nuo sukiaujant naudojamos apgauls bd. Ji gali bti padaryta tiek veikimu, tiek ir neveikimu. Sukiavime apgaul yra nukreipta tai, kad nukentjusysis kaltininkui perduot turt arba teis turt, o iame nusikaltime yra prieingai -subjektas visomis pastangomis stengiasi ivengti perduoti turt nukentjusiajam ir sutaupyti nuosavas las. Pabrtina, kad apgaule subjektas gali pasinaudoti tiek nordamas ivengti vis jam priklausani mokjim, tiek ir j dalies. Vienu atveju jis apskritai bando ivengti pareigos, o kitu - pareig bando atlikti tik i dalies (pavyzdiui, sumokti tik dal nuomos mokesio). Piktnaudiavimas pasitikjimu bna tada, kai kaltininkas, siekdamas ivengti atsiskaitym ar kit mokjim, neapgauna nukentjusiojo, bet piktam panaudoja pasitikjimu pagrstus santykius, susiklosiusius tarp jo ir savininko arba pastarojo galiot asmen. ie santykiai atsiranda i sutari ir susitarim, pagrst ali pasitikjimu (buitini paslaug, nuomos sutartis, preki idavimas kreditan ir pan.). Kai nukentjusysis atlieka darbus ar suteikia paslaugas asmeninio pasitikjimo pagrindu, kaltininkas gali pasinaudoti tuo, kad jam perduodamas turtas forminamas nesilaikant btin reikalavim. Asmeninis pasitikjimas gali kilti i tarp i asmen susidariusi faktini santyki: draugysts, kaimynysts, giminysts, darbini, tarnybini ir kt. Piktnaudiavimas pasitikjimu (io nusikaltimo atveju) nusikalstama veika yra tik tada, kai tai daroma turint tiksl ivengti atsiskaitym ar mokjim. Daniausiai is nusikaltimas yra padaromas, kai vengiama mokti mokesius u komunalines paslaugas, neteistai naudojamasi elektros ir ilumos energija, dujomis, vengiama mokti valstybei arba nebiudetiniams fondams privalomas mokas (iskyrus mokesi ir mok vengim, numatyt BK 325 str.), vengiama sumokti u atliktus darbus ar suteiktas paslaugas buitinio gyventoj aptarnavimo srityje arba krovini perveimus transporte, neatlygintinai naudojamasi transportu ar kitokiu savininkui arba jo galiotiems asmenims priklausaniu turtu ir pan. Objektyviajai io nusikaltimo pusei svarbu ir tai, kad visais iais veiksmais nukentjusiajam bt padaryta turtin ala. Taiau statym leidjas iuo atveju nenurodo, kokio dydio ala turi bti padaryta nukentjusiajam. Suprantama, kad asmens vengimas atsiskaityti u smulkius atliktus darbus ar suteiktas paslaugas arba vengimas kit nedideli mokjim neturt utraukti baudiamosios atsakomybs. Vadovaujantis bendromis nusikaltim nuosavybei nuostatomis, reikt manyti, kad nukentjusiajam padarytoji ala turt viryti 1 MGL dydio sum. Tarp veikos ir atsiradusi padarini btinas prieastinis ryys. Kartu pabrtina, kad baudiamojoje teisje isakyta nuomon, jog neveikimu pad-

420

IX s k y r i u s

NUSIKALTIMAI NUOSAVYBEI

421

romuose nusikaltimuose prieastinio ryio nra, nes pasekms atsiranda ne dl neveikimo, bet dl kit aplinkybi. 1 Vadovaujantis ia nuostata galtume daryti prielaid, jog turtin ala nukentjusiajam atsiranda tik dl to, kad jis leidosi apgaunamas arba nepagrstai pasitikjo kitais monmis, bet ne dl atsiskaitym ar kit mokjim vengimo. Taiau su tokia logine ivada sutikti negalima. Vis tik iuo atveju reikt pritarti vokiei prof. J. Wessels'o ir V. Stankeviiaus nuomonei, jog kai kuriais atvejais galimas neveikimo ir statymo aprayt padarini prieastinis ryys. statym leidjas BK 277str., nustatydamas pareigojim tam tikru bdu veikti, numat ir padarinius, atsiradusius dl i reikalavim nesilaikymo. Todl turtins alos padarymo apgaule ar piktnaudiaujant pasitikjimu nusikaltimo sudiai svarbu tai, kad ala nukentjusiajam atsirast btent dl kaltininko atsiskaitym ir mokjim nebuvimo, bet ne dl nukentjusiojo asmenini savybi (neapdairumo, patiklumo ir kt.). Kaltininkas neleistinai pasinaudoja iomis savybmis, kad ivengt atsiskaitym ir mokjim. Taigi BK 277 str. dispozicijoje yra numatyti net keturi btinieji objektyviosios puss poymiai: 1) vengimas atsiskaityti u atliktus darbus ar suteiktas paslaugas, ir vengimas kit mokjim; 2) is vengimas turi bti padarytas apgaule ar piktnaudiaujant pasitikjimu; 3) dl kaltininko pareigos nevykdymo turi atsirasti turtin ala; 4) tarp asmens neveikimo ir atsiradusi padarini btinas prieastinis ryys. Nesant bent vieno i i poymi, nra ir straipsnio dispozicijoje apraytosios sudties. Todl nesumokjimas mok dl sunkios materialins padties, ligos arba kit aplinkybi, nesusijusi su apgaule ar piktnaudiavimu pasitikjimu, nors nukentjusiajam ir padar turtins alos, yra tik civilinis deliktas. Turtins alos padarymo apgaule ar piktnaudiaujant pasitikjimu sudtis yra materialioji, todl nusikaltimas yra baigtas nuo to momento, kai savininkui arba jo galiotiems tretiesiems asmenims dl negautos naudos padaroma turtin ala. Subjektyviosios io nusikaltimo puss poymis - kalt pasirei kia tyia. Kaltininkas ne tik suvokia, kad, vengdamas atsiskaitym ir mokjim, jis elgiasi neteistai ir dl to nukentjusiajam bus padaryta turtin ala, bet ir tos alos nori arba smoningai leidia jai atsirasti. Apgaudindamas ar piktnaudiaudamas nukentjusiojo pasitikjimu jis i esms stengiaApie neveikimu padarom nusikaltim objektyvij pus r. Baudiamoji teis. Bendroji dalis. Vilnius, 1998, p. 289-294.
1

si ilaikyti (sutaupyti) sau ar tretiesiems asmenims turt, kur privalo atiduoti. Todl baudiamosios teiss teorijoje pabriama, kad iam nusikaltimui bdingos ir savanaudikos paskatos. Taiau statym leidjas nereikalauja, kad kaltininkas dl to praturtt. Veikos kvalifikavimui nesvarbu ir subjekto motyvai (noras dar labiau praturtti, ibristi i skurdo, lengvabdikumas ir pan.). Turtins alos padarymo apgaule ar piktnaudiaujant pasitikjimu subjektas yra pakaltinamas 16 met asmuo. Jeigu tok nusikaltim, piktnaudiaudamas tarnybine padtimi, padaro valstybs tarnautojas ar pareignas, tai jis, vadovaujantis norm konkurencijos taisyklmis, atsako tik pagal BK 285 str., numatant grietesn baudiamj atsakomyb. io nusikaltimo subjektas nra juridiniai asmenys, taiau btent jie daniausiai tampa nukertjusiaisiais dl fizini asmen vengimo atsiskaityti u atliktus darbus ar suteiktas paslaugas, taip pat ir dl kit mokjim vengimo. U turtins alos padarym apgaule ar piktnaudiaujant pasitikjimu asmuo gali bti nubaustas pataisos darbais iki dvej met arba bauda. Individualizuodamas bausm teismas atsivelgia visas bylos aplinkybes ir ios veikos motyvus. Kartu statym leidjas numato ir kvalifikuojamuosius io nusikaltimo poymius. Veika laikoma daug pavojingesne, jeigu ji padaroma sudarant inomai neteising kompiuterin program, raant kompiuterio atmint klaidingus duomenis, taip pat kitaip paveikiant kompiuterin informacij ar jos apdorojim. ie kvalifikuojamieji poymiai jau buvo aptarti sukiavime. Taiau turtins alos padarymas apgaule ar piktnaudiaujant pasitikjimu skiriasi nuo sukiavimo. Sukiaujant ala nukentjusiajam padaroma panaudojant apgaul kaip priemon svetimam turtui uvaldyti arba teisei turt gyti, o iame nusikaltime - apgaul ar piktnaudiavimas pasitikjimu yra priemon turimam turtui ilaikyti, t. y. jo neperduoti savininkui ar jo galiotiems asmenims. Panaudojant kompiuterin technik nukentjusiajam gali bti padaryta ymiai didesn ala, todl statym leidjas u toki veik numato grietesn bausm: laisvs atmim iki dvej met arba pataisos darbus tam paiam laikui, arba baud. Kaltininkui gali bti paskirta bet kuri i sankcijoje numatyt alternatyvi bausmi. Analogika nusikaltimo sudtis yra numatyta ir BK projekte. Taiau io nusikaltimo subjektas gals bti ne tik fiziniai, bet ir juridiniai asmenys. Pabrtina, jog projekte nenumatyti ir kvalifikuojamieji turtins alos padarymo apgaule ar piktnaudiaujant pasitikjimu poymiai.

422

IX s k y r i u s

NUSIKALTIMAI NUOSAVYBEI

423

Turto sunaikinimas ar sualojimas tyia (BK 278 str.). Be mint nusikaltim nuosavybei, susijusi su nusikalstamu praturtjimu (vagysts, plimo, turto prievartavimo, sukiavimo ir kt.), daugelio valstybi baudiamieji statymai numato atsakomyb ir u veikas, nesusijusias su nusikalstamu praturtjimu. Baudiamoji atsakomyb u svetimo turto sunaikinim ar sualojim buvo numatyta daugelio ali teiss altiniuose. Romn baudiamoji teis tiek tyin, tiek ir neatsarg turto sualojim laik privaiu deliktu ir atskirais atvejais, kurie turjo ypating reikm (miest sien, vart, keli sugadinimas ar iardymas), baud extra ordinem. Panaiai iuos santykius reglamentavo Pameds teisynas ir Lietuvos Didiosios Kunigaiktysts Baudiamieji statutai.' Tik XVII] a. pabaigoje Vokietijos baudiamuosiuose statymuose (pirmiausia Prs teisyne) buvo pateikta turto sualojimo samprata. Daikto sualojimu buvo laikomas toks nuosavybs paeidimas, kai kaltininkas taip neteistai paeidia daikto vientisum, jog dl to apribojamas arba panaikinamas jo naudojimo tinkamumas. Daiktas buvo laikomas sunaikintu, kai jis i dalies arba visikai tampa netinkamu naudoti pagal paskirt.2 io nusikaltimo dalykas galjo bti tiek kilnojamasis, tiek ir nekilnojamasis turtas. To meto Rusijos baudiamoji teis svetimo turto sualojim skirst paprast ir visuotinai pavojing. Paprastuoju buvo laikomas toks turto sualojimas, kai grsm kildavo tik vienam ar kitam konkreiam daiktui. Visuotinai pavojingo sualojimo metu ala galjo atsirasti visai vietovei arba neapibrtam moni ir daikt skaiiui. Turto sualojimo pavojingumas buvo apibdinamas dviem poymiais: visuotinai pavojingu nusikaltimo padarymo bdu ir visuotinai pavojingomis pasekmmis. Tarpukario Lietuvos BS numat atsakomyb u turto, keli, spjamj, sienos enkl ir kit daikt gadinim (BS XXX skyrius). Sualojimu buvo suprantamas ir daikto verts sumainimas, ir visikas jo sunaikinimas. io nusikaltimo dalykas galjo bti kilnojamas ir nekilnojamas daiktas. Veika paprastai turjo bti padaroma tyia (pavyzdiui, tyia sugadintas vieasis kelias, vaisi sodas, paminklas ir kt.), taiau kai kuriais visuotinai pavojin1 Pavyzdiui, Pameds teisyne turto sualojimams skirti du straipsniai, reglamentuojan tys, kaip turi bti baudiami asmenys u arklio uodegos nupjovim (34 str.) ir 17 str. numa tyta, kad asmenys dl abipuss nesantaikos tyia padeg mik ir padar al (nudeg me diai, ideg miko plotai), privalo atlyginti gaisro padarytus nuostolius. TLS 10 skyriuje nu rodoma, jog gaisrui kilus dl neatsargumo, asmuo atleidiamas nuo atsakomybs. 2 F. List. Uebnik ugolovnogo prava. Osobennaja astj. Moskva, 1905, p. 163.

go turto sualojimo atvejais buvo baudiama ir u neatsargum (pavyzdiui, valstybs arba visuomens maisto sandlio, kariuomens reikmen, ovini arba kitoki kariuomens daikt sandlio, gyvenamojo trobesio vairs sualojimai, dl kuri vyko katastrofa geleinkelyje ir kt.). 1 Sovietinio laikotarpio baudiamoji teis taip pat draud vis ri svetimo turto sunaikinim ir sualojim. Baudiamaisiais statymais buvo kriminalizuota tiek tyin, tiek ir neatsargi veika. Atsakomyb u tyin valstybinio, visuomeninio (LTSR BK 99 str.) ir asmeninio piliei (LTSR BK 153 str.) turto sunaikinim arba sualojim buvo reglamentuojama atskiruose kodekso skyriuose. Pabrtina, kad atsakomyb u tyin asmeninio piliei turto sunaikinim ar sualojim buvo galima tik tais atvejais, kai nukentjusiajam buvo padaryta ymi ala. is btinasis poymis tyinio valstybinio ar visuomeninio turto paprastojoje sudtyje nebuvo minimas. Minta, kad nuo 1994 m. liepos 19 d. vis form nuosavyb yra ginama vienodai, n vienai i j nesuteikiant prioritet. Galiojanio Lietuvos Respublikos BK 278 str. numatyta baudiamoji atsakomyb u svetimo turto sunaikinim ar sualojim tyia. Tyinio turto sunaikinimo ar sualojimo be sunkinani aplinkybi objektas - nuosavyb. io nusikalstamo ksinimosi dalykas yra bet koks svetimas kilnojamasis ir nekilnojamasis turtas, tarp j ir daiktai, iimti i civilins apyvartos. Iimt sudaro tiktai toks turtas, kurio sunaikinimas ar sualojimas sudaro savarankik nusikaltimo sudt: susisiekimo keli ir transporto priemoni sugadinimas (BK 85 str.), tyinis rinkim ar referendumo dokument sugadinimas ar sunaikinimas (BK 1353 str.), dokument sunaikinimas (BK 205 str.), valstybs herbo ar vliavos sunaikinimas (BK 199 2 str.), jr telegrafo kabelio sualojimas dl neatsargumo (BK 224 str.) ir kt. Skirtingai nei sovietinio laikotarpio baudiamajame statyme, galiojaniame BK 278 str. pabriama, kad kaltininkas baudiamas u svetimo turto sunaikinim ar sualojim. Vadinasi, kaltininkas baudiamja tvarka neatsako, kai sunaikina arba sualoja jam paiam nuosavybs teise priklausant turt neatsivelgiant tai, koki materialin, kultrin ar storin vert 2 turi tas daiktas (unikalius paveikslus, retas kolekcijas). Taiau ikyla problema, kaip
1 M. Kavolis. Baudiamasis statutas su papildomaisiais baudiamaisiais statymais ir ko mentarais. Kaunas. 1934, p. 481-^199. 2 Antai 1996 m. sausio 23 d. priimtame Lietuvos Respublikos kilnojamj kultros ver tybi apsaugos statyme numatyta tik civilin savininko atsakomyb dl kilnojamosios kult ros vertybs sunaikinimo.

424

IX s k y r i u s

NUSIKALTIMAI NUOSAVYBEI

425

vertinti tuos atvejus, kai savininkas sunaikina turt, perduot teistam kit asmen valdymui. Pavyzdiui, negaldamas kitokiu bdu ikeldinti nuominink, asmuo padega nuosav gyvenamj nam. Be jokios abejons, savininkas atsakys u tyin tame name buvusi daikt sunaikinim ar sualojim visuotinai pavojingu bdu, bet u nuosavybs teise jam priklausanio, nors kitiems asmenims ir labai reikalingo, turto sunaikinim jis negali bti baudiamas. Kita vertus, bna atvej, kai turto savininkas arba teistas jo valdytojas gali bti patraukiami baudiamojon atsakomybn kaip io nusikaltimo bendrininkas (BK 18 str.). Antai kaltininkas, nordamas neteistai gauti draudimo imokas 1 u apdraust turt, sukursto nusikaltimo vykdytoj, kad is sunaikint ar sualot jam nuosavybs teise priklausant daikt. Vykdytojas, kuriam is turtas buvo svetimas, turt atsakyti pagal BK 278 str. nuostatas (je'gu byloje nra kit reikming aplinkybi). Savininkas tokiu atveju gali bti patrauktas baudiamojon atsakomybn u bendrininkavim svetimo turto sunaikinime ir sualojime (BK 18 str. 5 d. ir 278 str. 1 arba 2 d.) bei sukiavim (BK 274 str.). Pastarasis iuo atveju negali bti atleidiamas nuo baudiamosios atsakomybs u nuosavo turto sunaikinim, kadangi jis sukurst kit asmen padaryti nusikaltim ir pasinaudojo savo turtu kaip priemone paeisti kit asmen turtines teises. Pabrtina, kad sunaikintas ar sualotas turtas turi turti tam tikr materialin vert. Taiau statym leidjas konkreios io nusikaltimo dalyko verts nenurodo. BK 278 str. norm analiz leidia daryti prielaid, kad kaltininkas baudiamojon atsakomybn gali bti patrauktas tik u nemaos verts turto sualojim ar sunaikinim. Visais atvejais jo vert turt bti didesn nei 1 MGL dydio suma. Kartu kiekvienu konkreiu atveju turi bti atsivelgta tiek sunaikinto ar sualoto turto kiek, jo paskirt, tiek ir nukentjusiojo turtin padt, prarasto turto reikm. Tyinis turto sunaikinimas ar sualojimas, nukentjusiajam nepadars ymios alos, utraukia ne baudiamj, bet administracin (ATPK 503 str.) arba civilin2 atsakomy-

b. Imest, beeimininki daikt sunaikinimas nra io nusikaltimo dalykas ir yra nebaudiamas. Vienas i svarbiausi io nusikaltimo objektyviosios puss poymi - veika pasireikia alternatyviai: svetimo turto sunaikinimu arba jo sualojimu. Lietuvos baudiamosios teiss doktrinoje turtas laikomas sunaikintu, kai jis netenka savo ekonomins bei kins verts ir jo nebegalima naudoti pagal funkcin paskirt. Turtas gali prarasti vert, kai: 1) kilnojamojo ar nekilnojamojo turto nebelieka, t. y. jis fizikai sunaikinamas (sudeginamas, ipilamas, supjaustomas ir kt); 2) turtas praranda savo vartojamsias savybes bei ekonomin vert ir nebegali bti naudojamas pagal paskirt (maisto produktai paveikiami nuodingosiomis mediagomis, unuodijamas vandens ulinys ir kt.); 3) lieka tik dalis turto, kuriam atstatyti reikia l, virijani pirmin to daikto vert (po gaisro lieka tik namo pamatai, i sudauyto automobilio lieka tik metalo krva ir kt.); 4) nors ir nepaeidiamas, taiau nustoja egzistuoti kaip turtas (i tvenkinio paleistos uvys, imestas jr iedas su deimantu ir pan.). Turto sualojimas - toks turto savybi praradimo laipsnis, kai jo vert sumaja ir i dalies jis tampa netinkamas naudoti pagal tikslin paskirt, bet vartojamosios jo savybs gali bti atkurtos (sudauyti automobilio viestuvai, sulauytos nam durys ir kt.). Pabrtina, kad statym leidjas straipsnio dispozicijoje tvirtina veikos alternatyv ir dl turto sunaikinimo arba sualojimo tiesiogiai nenurodo esmini baudiamosios atsakomybs dydi skirtum. Abiem atvejais veika kvalifikuojama pagal t pat straipsn ir jo dal. [domu tai, kad turto sualojimo sudtis Vokietijos BK turbt viena paprasiausi ir trumpiausi: dl nusikaltimo padarymo baustinas tas, kas neteistai sualos ar sunaikins svetim daikt".1

' Draudimo imoka - imokos, numatytos atitinkamos draudimo ries taisyklse, kurias draudimo mon, remdamasi vyk patvirtinaniais oficialiais dokumentais, privalo mokti draudjui, apdraustajam, naudos gavjui, tretiesiems asmenims, vykus draudimo sutartyje ar statyme nustatytam draudiminiam vykiui. 2 CK numato nemaai atvej, kai asmuo privalo atlyginti u svetimo turto sualojim. Pavyzdiui, rangovo atsakomyb u jam patikto turto sualojim, atsakomyb u turto sualojim viebuiuose, bendrabuiuose, pervejo atsakomyb u krovinio ar bagao sualojim ir t. t.

1 Vokietijoje yra iskirtos trys daikto sualojimo sudtys: I) daikto sualojimas {Sachbeschadigung 303); 2) daikto sualojimas, padars visuotin al (Gemeinschadliche Sachbeschadigung 304) rengini sugriovimas (Zerstorung von Bauwerken 305). Pagal Vokietijos BK kvalifikuojamaisiais daikto sualojimo sudties poymiais yra didels verts objekt (pastat, tilt, laiv) sualojimas arba religinio pobdio daikt, meno vertybi, visuomeninio naudojimo daikt sualojimas. Vokietijos baudiamosios teiss literatroje iai nusikaltim grupei priskiriami ir kiti nusikaltimai, pavyzdiui, padegimai (Vokietijos BK 27 skyrius Visuotinai pavojingos nusikalstamos veikos"), kuri objektas yra ne nuosavyb, bet visuomens saugumas. Kitaip nei Lietuvoje, daikto sualojimo bylos Vokietijoje yra privataus kaltinimo.

426

IX s k y r i u s

NUSIKALTIMAI NUOSAVYBEI

427

Svetimo turto sunaikinimas ar sualojimas gali bti padaromas tiek veikimu, tiek ir neveikimu. Aktyvs veiksmai gali pasireikti mechaniniu, fiziniu ar kitokiu poveikiu daiktui (padegimas, sprogdinimas, paskandinimas, daikto apipylimas cheminmis mediagomis ir pan.). Neveikimu is nusikaltimas yra padaromas tada, kai kaltininkas tyia nesilaiko elementariausi saugumo taisykli arba smoningai nesiima reikiam priemoni turtui isaugoti, nors jis yra pareigotas tai daryti (neugesino lauo, neijung elektros prietais, nesim priemoni turtui gelbti, kai teiss aktais jam tai yra pavesta ir pan.). Kokiu bdu sunaikinamas ar sualojamas turtas, nusikaltimo kvalifikavimui reikms neturi, iskyrus atvejus, numatytus nagrinjamojo straipsnio antrojoje dalyje - ta pati veika, padaryta padegant ar kitokiu visuotinai pavojingu bdu. Turto sunaikinimas ar sualojimas btinai turi bti prieingas teisei. Todl turto sunaikinimu nelaikomas jo panaudojimas pagal paskirt: maisto produkt suvalgymas, paar surimas gyvuliams, degal sunaudojimas kelionei ir pan. Tokie veiksmai, esant kitiems nusikaltimo sudties poymiams, gali sudaryti kit nusikaltim nuosavybei sudtis arba yra visikai nebaudiami. Antai turto sunaikinimas ar sualojimas, padarytas dl aplinkybi, paalinani veikos pavojingum (btinosios ginties, btinojo reikalingumo, gamybins arba kins rizikos, mokslinio eksperimento ir kt.), nesudaro io nusikaltimo sudties. Asmuo taip pat negali bti baudiamas pagal BK 278 str. u tai, kad jis sunaikina svetim turt sutikus jo savininkui, vykdydamas sakym ar profesines pareigas, dl kit asmen psichins ar fizins prievartos ir kt. Tyinio turto sunaikinimo ar sualojimo sudtis yra materialioji, todl iam nusikaltimui yra btini statyme numatyti padariniai, t. y. sunaikintas ar sualotas konkretus turtas. Be to, kiekvienu atveju reikia nustatyti ir prieastin ry tarp kaltininko padarytos veikos bei atsiradusi padarini. Kartu pabrtina, kad asmuo negali bti atsakingas u atsitiktines pasekmes. 1 Pavyzdiui, turdamas tiksl pasislpti nuo staiga j uklupusios audros, A. sibrov kininko tvart, bet tuo metu griaustinio isigand gyvuliai pradjo blakytis aptvare ir dl to du i j sunkiai susialojo. Tarp A. veiksm ir sunkaus gyvuli susialojimo nra vidinio btinojo ryio, o yra tik grynai iorinis vyki susipynimas.
1 Atsitiktinmis yra tos pasekms, kuri toje konkreioje aplinkoje nesukl dsningas vyki vyksmas, kurios nebuvo bdingos padarytam veiksmui, o atsirado dl to, kad btinoji prieastingumo grandin susikryiavo su kita prieastingumo grandine.

is nusikaltimas laikomas baigtu nuo to momento, kai turtas faktikai nustojo bti ekonomine vertybe arba kai jis buvo sualotas. Pamintina, kad tyinis turto sunaikinimas ar sualojimas gali bti kit nusikaltim sudedamja dalimi. Pavyzdiui, tyinis turto sunaikinimas ar sualojimas bdingas diversijai (BK 66 str.), masinms riaums (BK 78 str.), susisiekimo keli ir transporto priemoni sugadinimui (BK 85 str.), teroro aktui (BK 2273 str.). Visais mintais atvejais, nepriklausomai nuo sunaikinto ar sualo turto verts, veika nra kvalifikuojama pagal dviej nusikaltim sutapt, kadangi ji sudaro mint kur kas pavojingesni nusikaltim btinj nusikaltimo sudties element. Taiau nukentjusiojo turtas gali bti tyia sunaikinamas ar sualojamas darant kitus, palyginti maiau pavojingus, nusikaltimus, nesant kaltininko veikoje BK 278 str. 2 d. numatyt kvalifikuojamj poymi. Pavyzdiui, chuliganizmo atveju (BK 225 str.), sibraunant patalpas vagysts ar plimo metu (BK 271 ir 272 str.), prievartaujant turt (BK 273 str.) ir kt. Tokie kaltininko veiksmai tampa i nusikaltim sudi objektyviosios puss poymiais, rodaniais kaltininko veikimo bd. Todl, kaip minta, vargu ar tikslinga juos kvalifikuoti kaip du nusikaltimus. Formuluodamas norm sankcijas, statym leidjas jau kart atsivelg galimus dl kaltininko pasirinkto veikimo bdo atsiradusius padarinius. Svarbiausias tyinio svetimo turto sunaikinimo ar sualojimo s u b j e k t y v i o s i o s puss poymis - kalt, pasireikianti tiesiogine arba netiesiogine tyia. Kaltininkas suvokia savo veikos pavojingum, numato, kad bus sunaikintas ar sualotas svetimas turtas, ir i pasekmi nori arba, jei ir nenori, smoningai leidia joms atsirasti. Tyia gali bti tiek iankstin ir gerai apgalvota, tiek ir kilusi staiga ir tuoj pat realizuota. Ji taip pat gali bti konkretizuota (pavyzdiui, idauyti vyro meilus langus) arba nekonkretizuota (pavyzdiui, sunaikinti konkurento turt). io nusikaltimo motyvai bna labai vairs: kertas, pavydas, noras nuslpti anksiau padaryt nusikaltim ir kt. Nusikaltimo kvalifikavimui paprastai jie reikms neturi, juos teismas atsivelgia individualizuodamas bausm. Iskyrus chuliganikus motyvus. Tais atvejais, kai tyiniais veiksmais, iurkiai paeidianiais viej tvark ir rodaniais aik visuomens negerbim, dl chuliganik paskat kaltininkas sunaikina ar sualoja svetim turt, jo veiksmus, nesant juose BK 278 str. 2 dalyje numatyt kvalifikuojamj poymi, visikai apima BK 225 str. sudtis (chuliganizmas), todl j nereikia papildomai kvalifikuoti ir pagal BK 278 straipsn. Kita vertus, jeigu kaltininkas pa-

T
428
IX s k y r i u s NUSIKALTIMAI NUOSAVYBE]

429

daro toki veik turdamas special tiksl - susilpninti Lietuvos valstyb, t. y. padaryti al jos ekonomikai, pakenkti saugumui ar konstitucinei tvarkai, veika kvalifikuojama, kaip minta, tik pagal BK 66 str.(diversija). io nusikaltimo subjektas gali bti pakaltinami 16 met asmenys. Taiau u turto sunaikinim ar sualojim, tyia padaryt sunkinaniomis aplinkybmis, asmenys atsako jau nuo 14 met amiaus (BK 11 str. 2 d.). statym leidjas io nusikaltimo subjektui nekelia joki kitoki reikalavim. Taiau svarbu tai, kad subjektas nebt teistas turto savininkas, galintis laisvai naudotis, valdyti ir disponuoti savo turtu. Viepataudamas savam turtui savininkas turi teis ne tik j parduoti, padovanoti, imesti, bet ir sunaikinti. Taiau asmuo savo turto negali panaudoti neteistiems veiksmams. Jeigu asmuo, realizuodamas nuosavybs teis, veikia prieingai kit asmen teisms ir laisvms, jis gali bti patrauktas atsakomybn (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 ir 31 str.). Kadangi paprastojo svetimo turto sunaikinimo ar sualojimo, padaryto tyia, statym leidjas nelaiko sunkiu nusikaltimu, todl BK 278 str. I dalies sankcijoje jis numat, kad u toki veik asmuo gali bti baudiamas laisvs atmimu iki vieneri met arba bauda. Svetimo turto sunaikinim ar sualojim tyia baudiamasis statymas laiko kvalifikuotu, jeigu jis padarytas: 1) padegant ar kitokiu visuotinai pavojingu bdu, arba 2) iardant ar sugadinant ryi, elektros, duj, ilumos ar vandens ki renginius, arba 3) sunaikinant ar sualojant turinias storin ir kultrin reikm vertybes, arba 4) padarius nukentjusiajam didel turtin al. Ivardydamas alternatyvius nusikaltim kvalifikuojanius poymius statym leidjas nebuvo pakankamai nuoseklus. Pirmiausia jis nurod aplinkybes, apibdinanias pavojing veikimo bd, po to vardijo jo poiriu svarbiausius ksinimosi dalykus ir galiausiai nurod aplinkybes, apibdinanias alos dyd. Visi iame straipsnyje nurodyti kvalifikuojamieji poymiai priklauso objektyviesiems nusikaltimo sudties elementams. Kartu pamintina, kad BK 278 str. 2 d. dispozicijoje nepateiktas isamus nusikaltim kvalifikuojani poymi sraas. Turto sunaikinimas ar sualojimas gali bti padaromas labai vairiais bdais ir gali bti susijs su vairiais sunkiais padariniais. Kadangi poymiai, apibdinantys veikimo bd ir padarytos alos dyd, yra vertinamojo pobdio, todl jie kiekvienoje byloje turi bti teismo nustatomi ir vertinami atskirai, pagal konkreias bylos aplinkybes. BK 278 str. 2 d. numatyti nusikaltim kvalifikuojantys poymiai duoda pagrindo teigti, kad be pagrindinio objekto - nuosavybs, fakultatyvinis io

nusikaltimo objektas gali bti ir visuomens saugumas, gyvnija, augalija, mogaus gyvyb bei sveikata ir kiti baudiamuoju statymu saugomi griai. Veika, padaryta padegant ar kitokiu visuotinai pavojingu bdu, yra viena i BK 41 str. nustatyt sunkinani aplinkybi, apibdinanti nusikaltimo padarymo bd ir i dalies atskleidianti kaltininko, kuris savo nusikalstamam tikslui pasiekti pasirenka paias pavojingiausias priemones, asmenyb. Baudiamosios teiss literatroje nurodoma, kad visuotinai pavojingas svetimo turto sunaikinimo ar sualojimo bdas yra toks, kai kaltininkas i veik padaro panaudodamas didel griaunamj jg, sukelia visuotin nelaim, pavoj daugelio moni gyvybei ir sveikatai. 1 Taigi is bdas labai padidina veikos pavojingum jau vien dl to, kad vienu metu sukelia pavoj daugeliui statymo saugom gri: nuosavybei, moni gyvybei ir sveikatai, gamtai ir kt. Atsakomyb iuo atveju sunkina ne tiek atsiradusi konkreti ala, kiek pats nusikaltimo padarymo bdas. Detalizuodamas visuotinai pavojingo bdo formas, statym leidjas i vis j iskyr daniausiai pasitaikani - padegim. iam nusikaltimo padarymo bdui ypating dmes skiria ir kit ali baudiamieji statymai. 2 Padegimu baudiamojoje teisje suprantamas gaisro, t. y. nekontroliuojamo degimo proceso, per kur sunaikinamos materialins vertybs ir sudaromas pavojus moni gyvybei, suklimas. Todl nukentjusiojo turto sudeginimas krosnyje ar idinyje negali bti pripaintas padarytu visuotinai pavojingu bdu. Kiti, statyme nepaminti, visuotinai pavojingi bdai gali bti sprogdinimai, utvindymai, gritys, paar unuodijimas ir pan. 3 Turto sunaikinimo bdo visuotinis pavojingumas priklauso ne tik nuo konkrei veiksm, bet ir nuo j padarymo vietos. Pavyzdiui, namo padegimas mieste ar gyvenvietje neabejotinai yra visuotinai pavojingas bdas, o ruden suartame dirvone iaud kupetos sudeginimas, kai dl to nekyla grsm jokiam kitam teiss saugomam griui, vargu ar gali bti vertinamas kaip visuotinai pavojingas ir kvalifikuotas pagal BK 278 str. 2 dal. Nusikaltimo kvalifikavimui svarbu yra ir kalt - asmens inojimas, kad jis veikia visuotinai pavojingu bdu, kad dl to gali atsirasti papildom sunki padarini, bet jis vis vien nori taip veikti, siekdamas tam tikr pasekmi arba smoningai leisdamas joms atsirasti. Be turto sunaikinimo, dl visuotinai pavojingo asmens veikimo bdo gali kilti ir kit sunki padarini 1 2 3

Lietuvos TSR baudiamojo kodekso komentaras. Vilnius, 1989, p. 187. Pavyzdiui, Ispanijos BK padegimus reglamentuoja atskiras jo skirsnis. Plaiau r. Baudiamoji teis. Bendroji dalis. Vilnius, 1998, p. 398-399.

430

IX s k y r i u s

NUSIKALTIMAI NUOSAVYBEI

431

moni auk arba monms padaryt sunki kno sualojim. Tokiais atvejais, priklausomai nuo kaltininko tyios dl nukentjusij mirties ar sunki kno sualojim, veika kvalifikuojama pagal nusikaltim, numatyt BK 278 str. 2 d. ir 104, 105 ar 111 str., sutapt. lugus komandinei socialistinei ekonomikai ir prasidjus naujos visuomens krimosi procesui baudiamajame statyme buvo dekriminalizuota nemaai veik, ribojani asmens kins veiklos laisv ir iniciatyv. Kartu su kitomis veikomis panaikinta ir baudiamoji atsakomyb u preki ar kitoki reikmen supirkim ir perpardavim, turint tiksl pasipelnyti (spekuliacija LTSR BK 164 str.). Sunku bt paneigti, kad rinkos ekonomikos gyvendinimo procesas alyje sukl ne tik teigiam, bet ir kai kuri neigiam padarini. Respublikoje suklestjo prekyba spalvotaisiais metalais. Nordami pasipelnyti, mons metal rinko tiek teistu, tiek ir neteistu bdu: ard ir gadino ryi, elektros, ilumos tinkl linijas, imontuodavo renginius, gamykl konvejerius ir kt. Valstybei buvo padaryta milinik nuostoli. Kad apsaugot valstybs ir daugelio gyventoj interesus, statym leidjas baudiamj atsakomyb u tyin svetimo turto sunaikinim ar sualojim iplt ir sugrietino. Todl 1995 m. birelio 8 d. statymu, keisdamas BK 278 str. 2 d. dispozicij, specialiai atskir grup iskyr jo poiriu vertingiausi dalyk- ryi, elektros, duj, ilumos ar vandens ki renginius. Taigi iandien asmuo gali bti grietai nubaustas vien u tyin j iardym ar sugadinim. i statym leidjo nuostata yra pateisinama, kadangi mint rengini iardymas ar sugadinimas gali sukelti vairi sunki padarini. [statyme ivardyt rengini iardymas reikia, kad jie iskirstomi dalis ir igriaunamas j vientisumas (iimamos elektros pastoi mechanizm detals, nupjaunami dujotiekio vamzdiai, nutraukiami ryi1 linij kabeliai ir kt.). [rengini sugadinimu laikoma tokia kaltininko veika, kai jis taip paveikia rengin, jog pastarasis apskritai nustoja funkcionuoti arba neatlieka dalies numatyt funkcij (tyia ukema vamzd, atlaisvina mechanizm verles, sudauo iluminio mazgo renginius ir kt.). Pabrtina, kad turto iardymas ir jo sugadinimas i esms sudaro svetimo turto sualojimo turin, djus pinigini l, dispozicijoje ivardyt dalyk vartojamosios savybs
1 Pamintina, kad ryiai" yra daug sudtingesn sistema nei j sivaizduoja daugelis Lietuvos gyventoj. Lietuvos Respublikos ryi statymas nurodo: ryiai - pat, telekomunikacij moni ir telekomunikacij technini priemoni visuma; telekomunikacija - bet koks enkl, signal, raytini tekst, vaizd ir gars arba kitokio pobdio praneim perdavimas, transliavimas ir primimas laidinmis, radijo, optinmis arba kitokiomis elektromagnetinmis sistemomis. r. V. ., 1995, Nr. 102-2280.

ir ekonomin j vert gali bti atstatyta. Kad statym leidjas nurodo tik rengini iardym ar sugadinim ir konkreiai nemini i rengini sunaikinimo, tai dar nereikia, jog asmuo nebus u tai baudiamas. Jo atsakomyb logikai iplaukia i viso straipsnio turinio. Be to, kaltininko veikoje gali bti ne vienas, o du kvalifikuojamieji poymiai. Pavyzdiui, kaltininkas padega elektros tinkl renginius. Nusikaltimo subjektyviajai pusei bdinga tai, kad kaltininkas veikia tyia dl vairiausi asmenini motyv (galimybs ateityje turti turtins naudos, numalinti pykio priepuol, atkeryti kaimynui ir kt.). Taiau jeigu tokie veiksmai padaromi turint tiksl susilpninti Lietuvos valstyb, veika kvalifikuojama pagal kitus Baudiamojo kodekso straipsnius. U istorin-kultrin reikm turini vertybi tyin sualojim daugelio pasaulio ali baudiamuosiuose statymuose numatoma grietesn atsakomyb (Vokietijos, Rusijos). iuo nusikaltimu paeidiama ne tik kit fizini ar juridini asmen nuosavyb, bet ir valstybs saugomas istorinis kultrinis paveldas. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 42 str. tvirtinta, kad valstyb rpinasi Lietuvos istorijos, meno ir kit kultros paminkl bei vertybi apsauga. iuo poiriu Konstitucija atspindi ir tarptautins teiss dokument idjas.1 Rpestingas poiris valstybs kultros paveld yra kiekvieno pilieio dorovin arba norminiais aktais tvirtinta pareiga. i paminkl juridin status reglamentuoja kultros vertybi apsaugos statymai, kiti kultros paveldo objekt apsaugos nuostatai bei taisykls. Istorin-kultrin reikm turiniomis vertybmis bendriausia prasme reikt laikyti tokius materialius istorijos ir kultros objektus, kurie yra susij su istoriniais alies ar joje gyvenanios tautos vykiais, turi istorin, mokslin, menin ar kitoki kultrin vert ir yra traukti istorijos bei kultros paminkl svad. statymais yra iskirtos kilnojamosios ir nekilnojamosios kultros vertybs. Lietuvos Respublikos kilnojamj kultros vertybi apsaugos statyme yra nurodyta, kad kilnojamosios kultros vertybs - tai prie
Atgavus valstybingum ir Lietuvai siekiant narysts Europos Sjungoje ikilo btinyb pagrindinius Lietuvos Respublikos kultros vertybi apsaugos statymus suderinti su Europos Tarybos, UNESCO ir Tarptautins paminkl ir vietovi (apsaugos) tarybos (ICOMOS) dokumentais. Lietuvos Respublika yra ratifikavusi UNESCO 1995 m. priimt UNIDROIT konvencij dl pavogt ar neteistai ivet kultros vertybi bei prisijungusi prie Pasaulio kultros ir gamtos paveldo globos konvencijos, priimtos 1972 metais. Nemaa dalis tarptautini konvencij yra parengtos ratifikavimui. ia atskirai pabrtina, kad Vilniaus senamiestis, tiksliau, jo istorinis centras patvirtintas Pasaulio paveldo srae. Todl jis turi bti saugomas ir tvarkomas atsivelgiant Pasaulio kultros ir gamtos paveldo globos konvencijos reikalavimus.
1

432

IX s k y r i u s

NUSIKALTIMAI NUOSAVYBEI

433

50 met ir anksiau sukurti pagal paskirt ir prigimt kilnojamieji visuomens ir mogaus veiklos mediaginiai kriniai ir kiti daiktai, turintys didel kultrin vert, tai yra reikmingi etniniu, archeologiniu, istoriniu, meniniu, moksliniu, techniniu, religiniu ir kitokiais poiriais, taip pat tuo, kad apibdina tipikus bei specifinius nacionalinio gyvenimo reikinius; kilnojamoji kultros vertyb gali bti ir vliau nei prie 50 met sukurtas krinys, turintis didel kultrin vert. 1 Pavyzdiui, archeologijos paminklai, taikomosios dails kriniai, paveikslai, knygos, rankraiai ir t. t. Lietuvos Respublikos nekilnojamj kultros vertybi apsaugos statyme tvirtinta, kad nekilnojamosios kultros vertybs yra kultrins verts ir visuomenins reikms statiniai, j priklausiniai bei kompleksai, ansambliai ir vietovs, registruoti statymo nustatyta tvarka. 2 Pavyzdiui, vairs pastatai senamiestyje, senosios pilys, parkai ir t. t. Mintos vertybs gali sudaryti tiek kilnojamj (archeologini tyrim metu rasti daiktai, pirmj knyg rankraiai, skulptros, paveikslai, reti muzikos instrumentai, seniausieji pato enklai ir kt.), tiek ir nekilnojamj (pastatai, architektros ansambliai, parkai ir kt.) turt, kuriam yra nustatyta valstybin registracija. Pabrtina, kad i vertybi sualojimu laikomi atvejai, kai i esmins pasikeiia objekto vaizdas (architektros paminklas perstatytas nesilaikant paminklosaugos reikalavim) arba paalinama jo fragmento dalis (skulptrai numuta galva, daais apipilta dalis paveikslo, iplyti knygos lapai). Sualojus istorin-kultrin reikm turini vertyb ji nebegali bti paminklas jos nerestauravus. Svarbu tai, kad kaltininko padarytus sualojimus galt pastebti ir nespecialistas. Taiau ir sunkiai nuplaunamais daais ant pastat bei skulptr padaryti pieiniai ir uraai nelaikomi i vertybi sualojimu. Nors visikas istorin-kultrin reikm turini vertybi sunaikinimas statym leidjo ioje dalyje nra minimas, taiau veika neabejotinai taip pat yra kvalifikuojama pagal BK 278 str. 2 dal. Istorin-kultrin reikm turini vertybi apsauga yra reglamentuota mintais statymais.3 Kartu pamintina dar viena svarbi i statym nuostata: jeigu statym nuLietuvos Respublikos kilnojamj kultros vertybi apsaugos statymas priimtas 1996 m. sausio 23 d. V. ., 1996, Nr. 14-352. 2 Lietuvos Respublikos nekilnojamj kultros vertybi apsaugos statymas priimtas 1994 m. gruodio 22 d. V. ., 1994, Nr. 3-37. 3 Kilnojamj kultros vertybi apsauga - visuma priemoni, kuriomis siekiama isaugo ti dabartinei ir ateities kartoms kilnojamsias kultros vertybes mokslo, vietimo, kultros ts tinumo ir kitiems tikslams. Nekilnojamj kultros vertybi apsauga - i vertybi valstybin apskaita ir visi saugojimo darbai.
1

statyta tvarka registruotos istorin-kultrin reikm turinios vertybs savininkas nesilaiko statym reikalavimo dl jos apsaugos, nekikai j laiko arba jei dl savininko kalts gresia ios vertybs sunaikinimo pavojus, tai tokia kultros vertyb i savininko statym nustatyta tvarka gali bti atlygintinai paimta. Jei dl savininko kalts kultros vertyb i dalies ar visikai sunaikinama arba kitaip prarandama jos vert, i savininko gali bti iiekotos valstybs los, dtos tos vertybs restauravim, konservavim, tyrim ir apsaugos priemoni rengim. Taiau io turto savininkas neatsako pagal BK 278 str. 2 dal. Baudiamoji atsakomyb taikoma tik asmenims, sunaikinusiems arba sualojusiems svetimas kultros vertybes. Didels turtins alos, kuri padaro kaltininkas tyia sunaikins ar sualojs svetim turt, vertinimo kriterijai statym leidjo BK nenurodyti. Didel turtin ala yra ne tik vertybin, bet ir reliatyvi kategorija. Suprantama, vertinant padaryt al daniausiai orientuojamasi BK 280 str. nurodyt kriterij- 250 MGL dydio sum. Taiau kiekvienu konkreiu atveju alos dydio klausimas turt bti sprendiamas atsivelgiant ne tik padarini pinigin iraik, bet ir sunaikinto ar sualoto turto kiek, jo kin, istorin, kultrin reikm, nukentjusio fizinio ar juridinio asmens turtin padt bei kitas aplinkybes. Jos dydiui nustatyti turt bti paskirta ekspertiz. Neretai darant kitus turtinius nusikaltimus (vagyst, plim, turto prievartavim ir kt.), sunaikinamas arba sualojamas ir svetimas turtas: tyia padegamas ar sunaikinamas kitokiu visuotinai pavojingu bdu arba iardomi ar sugadinami ryi, elektros, duj, ilumos ar vandens ki renginiai, sunaikinamos ar sualojamos istorinkultrin reikm turinios vertybs. Tokiais atvejais dl pasirinkto veikimo bdo ar ypatingo ksinimosi dalyko nukentjusiajam padaryta didel turtin ala daug kart virija uvaldytojo turto vert. Todl itokia kaltininko veika turt bti kvalifikuojama kaip nusikaltim sutaptis. U tyin svetimo turto sunaikinim ar sualojim padegant ar kitokiu visuotinai pavojingu bdu, arba iardant ar sugadinant ryi, elektros, duj, ilumos ar vandens ki renginius, arba sunaikinant ar sualojant turinias istorin-kultrin reikm vertybes, arba padarius nukentjusiajam didel turtin al, kaltininkas gali bti baudiamas laisvs atmimu iki septyneri met su bauda arba be jos. Panai nusikaltimo sudtis yra numatyta ir BK projekte. Skiriasi tik nusikaltim kvalifikuojantys poymiai. Antai alia svetimo turto sunaikinimo ar sugadinimo visuotinai pavojingu bdu straipsnio dispozicijoje kaip

434

IX s k y r i u s

NUSIKALTIMAI NUOSAVYBEI

435

alternatyva numatoma: iardymas ar sugadinimas rengini ar agregat, kai dl to galjo nukentti mons, arba sunaikinimas ar sugadinimas didels verts svetimo turto ar mokslin, istorin bei kultrin reikm turinios vertybs. Turto sunaikinimas ar sualojimas dl neatsargumo (BK 279 str.). Atsakomyb u neatsarg svetimo turto sunaikinim ar sualojim yra aprayta daugelio ali teiss altiniuose. Danai jis buvo vertinamas kaip civilinis deliktas. Baudiamojoje teisje u tokias neatsargias veikas buvo numatytos nuobaudos -nuostoli atlyginimas (XIX a. Rusijoje). Minta, kad tarpukario Lietuvos BS numat atsakomyb u turto, keli, spjamj, sienos enkl ir kit daikt gadinim (BS XXX skyrius). Veika paprastai turjo bti padaroma tyia, taiau kai kuriais visuotinai pavojingo turto sualojimo atvejais buvo baudiama ir u neatsargum (pavyzdiui, valstybs arba visuomens maisto sandlio, kariuomens reikmen, ovini arba kitoki kariuomens daikt sandlio, gyvenamojo trobesio vairs sualojimai, dl kuri vyko katastrofa geleinkelyje ir kt.).' Sovietinio laikotarpio baudiamoji teis taip pat draud vis ri svetimo turto sunaikinim ir sualojim dl neatsargumo. Atsakomyb u neatsarg valstybinio, visuomeninio (LTSR BK 100 str.) ir asmeninio piliei (LTSR BK 154 str.) turto sunaikinim arba sualojim buvo reglamentuojama atskiruose kodekso skyriuose. Pamintina, kad socialistinio (valstybinio ar visuomeninio) turto sunaikinimas ar sualojimas dl neatsargumo buvo baustinas dviem atvejais: 1) jei nukentjusiajam buvo padaryta ymi ala; 2) jeigu dl neatsargumo su ugnimi buvo moni auk ar kilo kitoki sunki padarini. Asmeninio piliei turto sunaikinimas ar sualojimas dl neatsargumo pagal baudiamuosius statymus buvo baustinas tik tada, kai dl neatsargaus elgesio su ugnimi buvo moni auk ar atsirado kitoki sunki padarini. Galiojanio Lietuvos Respublikos BK 279 str. baudiamoji atsakomyb numatyta u neatsarg svetimo turto sunaikinim ar sualojim, nukentjusiajam padarius didel turtin al. Taigi statym leidjas, skirtingai nei tyine kalts forma padarytame nusikaltime, neatsargumo atveju numato tik vien btinj poym - nukentjusiajam padaryt didel turtin al. BK 279 str. dispozicija nuo sovietinio laikotarpio neatsargaus turto sunaikinimo
1 M. Kavolis. Baudiamasis statutas su papildomaisiais baudiamaisiais statymais ir komentarais. Kaunas, 1934, p. 481^199.

ar sualojimo reglamentacijos skiriasi iais poymiais: a) baudiamosios teiss priemonmis vienodai gina visas nuosavybs formas; b) atsisako toki konkrei turto sualojimo ar sunaikinimo btinj poymi, kaip neatsargumas su ugnimi, moni aukos, kitokie sunks padariniai; c) vienareikmikai nurodo, kad sunaikinamas ar sualojamas svetimas turtas. Neatsargaus turto sunaikinimo ar sualojimo obj ektas - nuosavyb. io nusikaltimo dalykas yra tas pats, kaip ir svetimo kilnojamojo ar nekilnojamojo turto sunaikinimo ar sualojimo tyia. Skirtumas tas, kad neatsargiai sunaikintas ar sualotas gali bti tik didels verts turtas (gamykla, namas, elektrin, miko plotai). Taiau tai nereikia, kad negali bti prarasta didelio kiekio maesns verts daikt (saugom maisto preki). Svarbu tai, kad kaltininko veikos padarinys bt didel turtin ala. Taiau konkretus alos vertinimas i dalies priklauso ir nuo nukentjusiojo juridins bei turtins padties. Pavyzdiui, automobilio praradimjuridinis ir fizinis asmuo gali vertinti nevienareikmikai. Pabrtina, kad io nusikaltimo dalykas negali bti jr telegrafo kabelis ar ryi linijos, kadangi neatsargus j sualojimas yra savarankika nusikaltim sudtis (BK 224 ir 224 1 str.). Objektyvioji io nusikaltimo p u s , kaip ir svetimo turto sunaikinime ar sualojime tyia, apibdinama panaiais poymiais. Esminis skirtumas yra tas, kad nukentjusiojo turtas sunaikinamas ar sualojamas dl neatsargaus kaltininko elgesio. Toks kaltininko elgesys yra btinoji slyga baudiamajai atsakomybei atsirasti. Svetimo turto sunaikinimas ar sualojimas dl neatsargumo gali bti padaromas tiek veikimu, tiek ir neveikimu. Aktyvs veiksmai gali pasireikti mechaniniu, fiziniu ar kitokiu poveikiu daikt, o neveikimu is nusikaltimas yra padaromas tada, kai kaltininkas nesilaiko elementariausi saugumo taisykli arba nesiima reikiam priemoni turtui isaugoti. Neatsargaus turto sunaikinimo ar sualojimo atveju baudiamoji atsakomyb atsiranda, kaip minta, tik esant didelei turtinei alai. Taiau btinojo poymio didels turtins alos" svokos statym leidjas nenurod. Tai vertinamasis poymis, kur kiekvienu atveju teismas nustato atskirai. is nusikaltimas laikomas baigtu, kai atsiranda aling padarini. Svetimo turto sunaikinimo ar sualojimo dl neatsargumo svarbiausias subjektyviosios puss poymis - kalt pasireikia neatsargumu. Tai reikia, kad baudiamoji atsakomyb u mintus veiksmus kyla esant nusikalstamam pasitikjimui arba nusikalstamam nerpestingumui.

436

IX s k y r i u s

NUSIKALTIMAI NUOSAVYBE]

437

Veika laikoma padaryta esant nusikalstamam pasitikjimui, jei kaltininkas numat, kad taip veikdamas gali sunaikinti ar sualoti svetim didels verts turt (intelektualinis momentas), taiau lengvabdikai tikjosi toki padarini ivengti (valinis nusikalstamo pasitikjimo momentas). 1 Svarbu tai, kad kaltininkas suvokt, jog veikia rizikingai svetimo turto atvilgiu, taiau tikisi ivengti statyme numatyt padarini. Kaltininko pasitikjimas turi bti pagrstas objektyvaus pobdio apskaiiavimais, kurie, jo manymu, turt ukirsti keli svetimo turto sunaikinimui ar sualojimui (jo paties jga ir meistrikumas, patikimas mechanizm darbas, kit moni pagalba ir pan.). Aukiausiojo Teismo senatas iaikino teismams, kad Tikjimas skme, pranaystmis, kitomis aplinkybmis, kurios neturi objektyvaus pagrindo ir i principo negali ukirsti kelio alingoms pasekmms atsirasti, nelaikomas tikjimu, kaip nusikalstamo pasitikjimo kalts elementu."2 Kaltininko pasitikjimas laikomas lengvabdiku, jei jis netinkamai (pavirutinikai ar skubotai) vertino tas aplinkybes, kuriomis rmsi darydamas tam tikrus veiksmus ar susilaik nuo j, ir tos aplinkybs objektyviai negaljo ukirsti kelio svetimo didels verts turto sunaikinimui ar sualojimui. Svetimo turto sunaikinimas ar sualojimas dl neatsargumo laikomas padarytu esant nusikalstamam nerpestingumui, jei kaltininkas nenumat, kad jo veika gali sunaikinti ar sualoti svetim didels verts turt, taiau turjo ir galjo tai numatyti. iuo atveju kaltininkas nesupranta, kad darydamas veik, kelia pavoj mintam turtui. Nenumatydamas galimos didels alos nukentjusiajam (intelektualinis kalts momentas) asmuo nepakankamai apdairiai vykdo savo pareigas ar kit normini akt reikalavimus (neatsargiai elgiasi su ugnimi, mechanizmais ir kt.). Todl veikos kvalifikavimui svarbu nustatyti, ar konkreioje situacijoje kaltininkas turjo ir galjo numatyti savo veikos padarinius. Turjimas numatyti veikos padarinius yra objektyvus nusikalstamo nerpestingumo kalts kriterijus. Jis nurodo asmens pareig suprasti daromos veikos pavojingum ir pareig bti atidiam. Taigi nusikalstamo nerpestingumo atveju btina nustatyti, kad asmuo turjo ir paeid savo pareig bti dmesingam, atidiam atliekant tam tikrus veiksmus ar nuo j susilaikant. Todl didels turtins alos padarymo nukentjusiajam atveju btina nustatyti pareigos bti atidiam buvim. Jei asmuo neturi pareigos elgtis atidiai, i kalts ris negali bti jam inPlaiau r. Baudiamoji teis. Bendroji dalis. Vilnius, 1998, p. 206-209. Lietuvos Aukiausiojo Teismo senato 1999 m. birelio 18 d. nutarimas Nr. 18 Dl teism praktikos nuudym bylose". // Teism praktika, Vilnius, 1999, Nr. 11, p. 218.
2 1

kriminuota. 1 Tokia pareiga gali kilti i statymo, tarnybos pareig, profesijos, ankstesns veiklos, gyvenimiko patyrimo ir pan. Galjimas numatyti pasekmes yra subjektyvus nusikalstamo nerpestingumo kriterijus (valinis nusikalstamo nerpestingumo momentas), kuris nustato atitinkam pareig turinio asmens reali galimyb suprasti daromos veikos pavojing pobd ir numatyti galim didel al nukentjusiajam. Pavyzdiui, elektrikas suvokia, kad neatidiai sujungs auktos tampos laidus gali sukelti gaisr. is subjektyvaus nusikalstamo nerpestingumo kriterijus pagrstas individualiomis asmens savybmis. Todl kvalifikuojant veik svarbu vertinti, ar dl savo amiaus, kvalifikacijos, vidins bsenos konkreioje situacijoje ir kit aplinkybi kaltininkas galjo suprasti veikos pavojingum ir numatyti jos padarinius. Jei asmuo, darydamas veik, nesuprato, kad kelia pavoj svetimam didels verts turtui, nenumat i pasekmi ir neturjo ar negaljo j numatyti, tokia veika laikoma vykiu (kazusu). Kadangi vykio atveju didel turtin al nukentjusiajam asmuo padaro nekaltai, todl jo veikoje negalima nustatyti statymo numatyt nusikaltimo sudties poymi. iais atvejais dl atsiradusi pasekmi asmuo netraukiamas baudiamojon atsakomybn. io nusikaltimo subjektai gali bti pakaltinami 16 met asmenys. U neatsarg svetimo turto sunaikinim ar sualojim, padarius nukentjusiajam didel turtin al, statym leidjas numat galimyb kaltininkui paskirti net tris pagrindines alternatyvias bausmes: 1) laisvs atmim iki trej met su bauda ar be baudos; arba 2) pataisos darbus iki dvej met; arba 3) baud. Konkreios bausms parinkimas paliktas teismo nuoirai. Pabrtina, kad neatsargus svetimo turto sunaikinimas ar sualojimas Lietuvoje nra retas nusikaltimas. Vien 1998 metais uregistruotos net 105 tokio pobdio veikos. Todl BK projekto rengjai ir ateityje silo bausti baudiamuosiuose statymuose numatyta tvarka asmenis, kurie dl neatsargumo sunaikino ar sugadino svetim turt ir padar didel materialin al nukentjusiajam arba sunaikino ar sugadino turinias didel mokslin, istorin ar kultrin reikm vertybes. Nusikalstamu bdu gauto turto gijimas arba realizavimas (BK 281 str.). Nusikaltimu nuosavybei pagal LR BK laikomas ir nusikalstamu bdu gauto turto gijimas arba realizavimas (BK 281 str.). Sovietiniu laikotarpiu is nusikaltimas visuomenje buvo labai paplits, latentikiausias ir
1

V. Piesliakas. Mokymas apie nusikaltim ir nusikaltimo sudt. Vilnius, 1996, p. 165.

438

IX s k y r i u s

NUSIKALTIMAI NUOSAVYBEI

439

maiausiai gyventoj smerkiamas kaip neigiamas ar nepageidautinas reikinys. Elementari maisto ar pramonini preki trkumas sudar galimyb susiformuoti atskiram valstybinio turto grobj ir jo perpardavintoj sluoksniui. Masin smon atlaidiai vertino tuos mones, kurie grobst socialistin turt, ir visikai nesidomjo, i kur ir kokiu bdu perpardavintojas t turt gijo. Visuomen visikai pamiro ankstesnes dorovs nuostatas ir imtmeius galiojusias teiss normas, numatanias baudiamj atsakomyb u nusikalstamu bdu gauto turto gijim ir tolesn jo realizavim. Vlyvojoje romn teisje nebuvo aikaus io nusikaltimo atskyrimo nuo nusikalstamu bdu gyt daikt ir pai nusikaltli slpimo. Lietuvos baudiamosios teiss altini studijos leidia daryti prielaid, kad u neteistu bdu gauto turto gijim ne visuomet buvo labai grietai baudiama. Antai Pameds teisyno 50 str. reglamentuojama, kad asmuo, pas kur buvo rastas vogtas daiktas, galjo ivengti atsakomybs (reikia manyti, kad u vagyst), jei nurodydavo asmen, i kurio pirko daikt, arba, negaldamas jo nurodyti, pristatydavo liudytojus, su kuriais gr pirkimo magaryias. 1 Kazimiero teisynas ios problemos atskiruose straipsniuose neaptarinja. Treiasis Lietuvos statutas nemaai dmesio skiria vagi, plik ar kit nusikaltli slpimui, o XIV skyriuje - Apie vis ri vagystes" specialiai aptaria vagies monos ir jo vaik atsakomyb u naudojimsi voginiu.2 Panaiai is nusikaltimas buvo vertinamas ir senojoje Vokietijos baudiamojoje teisje. Taiau XIX a. prisidjim prie nusikaltimo buvo stengtasi atskirti nuo jo slpimo, ir nustatyti i nusikaltim viet specialiosios dalies norm sistemoje. Nusikalstamu bdu gaut daikt gijimas buvo laikomas i daikt slpimu. Daikt slpimu kaltas buvo laikomas asmuo, kuris slp, pirko, m ustatu arba kitokiu bdu gavo arba tarpininkavo toki daikt realizavimui, kuriuos jis inojo arba tomis aplinkybmis turjo numanyti, jog jie yra gyti nusikalstamu bdu. Daikt slpimas buvo vertinamas kaip vienas i galim praturtjimo altini.3 Aikiausiai ir isamiausiai
P.Pakarklis. Kryiuoi valstybs santvarkos bruoai. Kaunas, 1948, p. 213-250. domu tai, kad to paties skyriaus 15 str. reglamentavo atvejus, kai tariamojo ar neta riamojo asmens namuose buvo randama daiktini kali. Pavyzdiui, jeigu asmuo turi patal pas, kuriose rastas voginys, taiau tose patalpose yra langas, per kur vagis galjo mesti t daikt ir tie kaliai nebuvo paslpti, asmuo, prisieks, kad jis nekaltas, vagyste netariamas. Taigi asmens namuose (taip pat ir tvarte, prie jo tvoros) rastas nusikaltimo dalykas leido tar ti asmen padarius nusikaltim. Voginio realizavimo klausimai atskirai nebuvo reglamentuoja mi, taiau ypatingas dmesys buvo skiriamas nusikaltimo ir nusikaltli slpimui. 3 F. List. Uebnik ugolovnogo prava. Osobennaja astj. Moskva, 1905, p. 206-211.
2 1

nusikalstamu bdu gaut daikt gijim ir jo perleidim tretiesiems asmenims reglamentavo Rusijos baudiamoji teis. Pagrobto turto pirkimas - pardavimas ar jo panaudojimas ustatu buvo vertinamas kaip savarankikas nusikaltimas, nesusijs su bendrininkavimu nusikaltimo padaryme arba jo slpimu. ios veikos kvalifikavimui buvo svarbu, kad nusikalstamu bdu gauto turto gijjas jokiu kitokiu bdu nebt prisidjs prie nusikaltimo padarymo, t. y. nebt i anksto paadjs nupirkti tokiu bdu gyto daikto ir nebt nuolatinis i daikt supirkintojas, neinot i ko, kada ir kaip kaltininkas j gijo.1 Tarpukario Lietuvos BS 34 skyriuje Bankrutavimas, lupikavimas ir kiti baustini nusiengimai, daromi dl turto" numat baudiamj atsakomyb asmenims, kurie gijo, pam laikyti, paslpti, kaitui arba ileisti arba ileido svetim turt, inomai gaut didiojo arba iaip nusikaltimo dka" (BS 616 str.). Pabrtina, kad baustini buvo ir tie asmenys, kurie gijo tok turt to neinodami, bet be reikiamo atsargumo. Taikant baudiamj statym minto turto realizavimo atvejams, nebuvo reikalaujama, kad vogtj turt parduodantis kaltininkas inot, kieno ir i ko is turtas pavogtas. Pakako rodyti, kad kaltininkas daikt pardav inodamas, jog jis vogtas. Daikt, kuri pardavjas tikrai ino, jog jie yra pasisavinti, pardavimas buvo laikomas nusikalstamo darbo slpimu."2 Sovietinio laikotarpio baudiamoji teis numat baudiamj atsakomyb u inomai nusikalstamu bdu gauto turto gijim arba realizavim (LTSR BK 228 str.). Neatsargus minto turto gijimas arba realizavimas nebuvo baudiamas. Nagrinjamojo nusikaltimo objektu buvo laikoma vieoji tvarka ir visuomens saugumas. Buvo manoma, kad iuo nusikaltimu paeidiama nustatyta materialini vertybi paskirstymo tvarka, sudaromos slygos nesiningiems asmenims parazitikai gyventi, skatinama ir palengvinama daryti vairius savanaudikus nusikaltimus.3 BK straipsnis, reglamentuojantis baudiamj atsakomyb u nusikalstamu bdu gauto turto gijim arba realizavim, 1994 m. liepos 19 d. statymu buvo pakeistas ir trauktas skyri Nusikaltimai nuosavybei". Pagal galiojant baudiamj statym yra baustinas turto, gauto BK 105 str. 8 p., 2322,
1 N. Nekliudov. Rukovodstvo k osobennoj asti russkogo ugolovnogo prava. T. 2. Prestuplenija i prostupki protiv sobstvennosti. S. Peterburg, 1876, p. 646-668. 2 Baudiamasis statutas su papildomaisiais baudiamaisiais statymais ir komentarais. Kau nas, 1934, p. 569. 3 Lietuvos TSR baudiamojo kodekso komentaras. Vilnius, 1989, p. 266.

440

IX s k y r i u s

NUSIKALTIMAI NUOSAVYBEI

441

2341, 271-277, 312 straipsniuose numatytu bdu, gijimas arba realizavimas (BK 281 str.). Taigi asmuo atsako ne u bet kokio, o u konkreiai statyme vardytais nusikalstamais bdais gauto turto gijim ar jo realizavim. is nusikaltimas nuo kit nusikaltim nuosavybei skiriasi objektyviaisiais poymiais. Kaltininkas turto nepasisavina, neuvaldo ir nepagrobia; turtas jau buvo anksiau pasisavintas, uvaldytas arba pagrobtas, bet ne kaltininko. Reikt pritarti literatroje isakytai nuomonei (A.Klimka), kad dl turto perdavimo i vien rank kitas sunkiau j rasti ir grinti savininkams. Be to, nusikalstamu bdu gauto turto gijimas bei realizavimas danai kaltininkui padeda gauti materialins naudos, atsikratyti nusikaltimo dalyku ir kartu paslpti padaryt nusikaltim. Tai skatina ir palengvina daryti ne ti k nusikaltimus nuosavybei, bet ir kontraband (BK 312 str.), psichotropini ar narkotini mediag grobim (BK 2322str.), aunamojo ginklo, audmen ar sprogstamj mediag grobim (BK 234' str.) arba net tyin nuudym dl savanaudik paskat (BK 105 str. 8p.). Pagal galiojant baudiamj statym nusikalstamu bdu gauto turto gijimo arba realizavimo obj ektas yra nuosavyb. Savininkas ar teistas valdytojas dl padaryto nusikaltimo praranda turt, o kaltininkas, nepaisydamas pastarj teiss susigrinti prarast turt, smoningai sigyja turt arba j realizuoja ir kartu apsunkina jiems galimyb ireikalauti turt i svetimo neteisto valdymo. Taigi iuo nusikaltimu padaroma ala turto savininkui, nes asmuo, padars BK 281 str. 1 d. numatytas veikas, neteistai disponuoja turtu kaip savu ir dl to perduoda j tretiesiems asmenims, kurie, paddami nusavinti neteistu bdu gyt daikt, savo ruotu gyja j paeisdami kit asmen nuosavybs teises ir teistus interesus. io nusikaltimo dalyku gali bti kilnojamasis ir nekilnojamasis turtas, kur gyja arba realizuoja kaltininkas. I esms juo gali bti tiek esantys, tiek ir iimti i civilins apyvartos daiktai, aliava, meno kriniai ir kt. statym leidjas sakmiai nenurodo tokio turto verts. Taiau nusikalstamu bdu gauto turto gijimo arba realizavimo dalyku neturt bti pripainti daiktai, neturintys ekonomins, kins ar kitokios verts. Nusikaltimo kvalifikavimui reikms neturi, kaip neteistas turto valdytojas daikt gavo: smurtiniu ar nesmurtiniu bdu. statym leidjas laiko turt gaut nusikalstamu bdu, jeigu jis gyjamas i jo neteisto valdytojo, padariusio tyin nuudym dl savanaudik paskat BK 105 str. 8p.), psichotropini ar narkotini mediag grobim (BK 2322str.), audmen ar sprogstamj mediag grobim (BK 234" str.), vagyst (BK 271 str.), plim (BK

272 str.), turto prievartavim (BK 273 str.), sukiavim (BK 274 str.), turto pasisavinim arba ivaistym (BK 275 str.), radinio pasisavinim (BK 276 str.), turtins alos padarym apgaule arba piktnaudiaujant pasitikjimu (BK 277str.) ir kontraband (BK 312 str.). is veik sraas yra isamus ir negali bti savavalikai pleiamas. Pabrtina, kad toks statym leidjo nusikalstamu bdu gauto turto apimties ribojimas yra nevisikai pateisinamas, nes jis savo ruotu susiaurina ir nagrinjamojo nusikaltimo dalyko apimt. Galima daryti prielaid, kad iuo straipsniu esmin dmes norta skirti nuosavybs apsaugai. Taiau taip eliminuoti kai kurie kiti nusikaltimai rodo, jog baudiamuoju statymu nevienodai ginamos nukentjusiojo turtins teiss. Pavyzdiui, pagal galiojanio BK 281 str. redakcij nebus io nusikaltimo sudties, jei tyia gyjamas arba realizuojamas kyio primimo dalykas, neteistos mediokls ir vejybos metu gautas turtas arba banditins gaujos ugrobtas turtas ir kt. i padtis pasikeis primus BK projekt, kuriame nurodoma, jog baudiamas tas, kas gijo arba realizavo turt inodamas, kad tas turtas buvo gautas nusikalstamu bdu (BK projekto 183 str.). Pabrtina, kad ios nusikaltimo sudties nebus ir tada, kai gyjamas arba realizuojamas nusikalstamu bdu pagamintas turtas. Pavyzdiui, falsifikuot preki (BK 309 str.), namins degtins, brogos, kit nam gamybos stipri alkoholini grim, nedenatruoto etilo alkoholio, denatruoto etilo alkoholio, techninio etilo alkoholio ir j skiedini, aparat jiems gaminti (BK 310 str.) gijimas arba realizavimas. Kadangi nusikalstamu bdu pagaminto turto gijimas ir realizavimas specialiai reglamentuojamas kit BK skyri straipsniuose, todl papildomai veik kvalifikuoti pagal BK 281 str. nebereikia.' Esminis objektyviosios p u s s poymis yra i anksto nepaadtas svetimo nusikalstamu bdu gauto turto gijimas arba realizavimas. Nusikaltimas paprastai yra padaromas aktyviais alternatyviais veiksmais: gijimu arba realizavimu. gijimas yra bet kokios formos sandoris (odinis, raytinis, patvirtintas notaro), kuriuo neteistu bdu gautas turtas perduodamas kaltininkui: pirkimopardavimo, dovanojimo, keitimo, main, tiekimo ir kt. is turtas gali bti perduodamas u atlyginim (nepriklausomai nuo jo santykio su tikrja turto verte) arba be atlyginimo.
1 Tokiais atvejais vadovaujamasi bendrosios ir specialiosios norm konkurencijos taisyklmis.

442

IX s k y r i u s

NUS1KALTIMAI NUOSAVYBEI

443

Taiau visais atvejais kaltininkas tariamai gyja visas savininko teises ir pradeda viepatauti tam turtui. Tolesnis jo elgesys su gytu turtu veikos kvalifikavimui reikms neturi. Jis gali j suvartoti, paslpti, imesti arba perduoti kitiems asmenims. Turto realizavimas - tai bet kuria civilins teiss reglamentuota forma (pardavimu, dovanojimu, paskola, nuoma ir kt.) i anksto kaltininkui nepaadtas jo nusikalstamu bdu gauto turto perdavimas tretiesiems asmenims. Pabrtina, kad turtas gali bti realizuojamas tiek iorikai teistu civilins apyvartos sandoriu, tiek ir i civilins apyvartos iimt daikt neteistu slaptu sandoriu. Turtas gali bti perduodamas atlygintinai ir neatlygintinai. Kam (fiziniam ar juridiniam asmeniui) ir kaip jis realizuojamas, nusikaltimo kvalifikavimui reikms neturi. Kartu gali kilti klausimas, kaip vertinti atvejus, kai neteistu bdu gytas turtas perduodamas nukentjusiajam. Jeigu kaltininkas nusikalstamu bdu gaut turt atsitiktinai perduoda nukentjusiajam (anksiau su juo nebuvo pastamas) arba turt perduoda smoningai u atlyginim, inodamas, kad nukentjusysis savo turto neatpains, nekyla abejoni, kad tokia veika kvalifikuotina kaip nusikalstamu bdu gauto turto realizavimas. Taiau kai asmuo dl nesavanaudik paskat neatlygintinai perduoda turt nukentjusiajam gerai inodamas, kad pastarasis jo neatpains, tuomet tokia jo veika neturt bti vertinama kaip nusikalstamu bdu gauto turto realizavimas. Veikos kvalifikavimui svarbu yra tai, kad gyjamas arba paimtas realizuoti turtas buvo gautas tiesiogiai i asmens, padariusio BK 281 str. 1 d. numatyt nusikaltim, arba per jo tarpinink. Todl pabrtina, jog kvalifikuojamas pagal BK 281 str. tik toks nusikalstamu bdu gauto turto gijimas arba realizavimas, kuris i anksto nebuvo paadtas. Jei iki nusikaltimo padarymo arba jo darymo metu kaltininkas paadjo gyti arba realizuoti nusikalstamu bdu gaut turt arba dl kit prieasi dav pagrindo nusikaltimo vykdytojui tiktis tokios pagalbos, jo veiksmai turt bti kvalifikuojami kaip bendrininkavimas nusikaltime. Pagal konstrukcij io nusikaltimo sudtis yra formalioji, todl jis laikomas baigtu nuo nusikalstamu bdu gauto turto gijimo arba jo realizavimo momento. Kartu pabrtina, kad nusikaltimo baigtumui nebtina gyti arba realizuoti vis turt. Pakanka atlikti bent dal i veiksm. Pavyzdiui, i neteisto turto gavjo sigyti tik vien i vis ketinam sigyti daikt, realizuoti tik vien por vogt bat ir pan. Subjektyviosios puss esminis poymis - kalt pasireikia tiesiogine tyia. Kaltininkas supranta, kad gyja arba realizuoja nusikalstamu b-

du gaut turt, ir to nori. iam nusikaltimui svarbu, kad kaltininkas tikrai inot, kok turt gyja arba realizuoja. Vien dl kylani tarim ar abejoni negalima asmens patraukti baudiamojon atsakomybn. Nurodydamas BK 281 str. 1 d., kok turt reikia laikyti gaut nusikalstamu bdu, statym leidjas kartu pareigoja kaltinink tikrai inoti, kad jo gyjamas arba realizuojamas turtas yra gautas vienu i statyme tvirtint bd. Taiau statymas nereikalauja, kad kaltininkas inot visas padaryto nusikaltimo aplinkybes. Pakanka bendro kaltininko supratimo apie kito asmens (ar j grups) padaryto nusikaltimo pobd ir nusikalstam turto gavimo bd. Pavyzdiui, kaltininkui nebtina inoti, ar svetimas turtas uvaldytas darant paprast vagyst, ar sibrovus gyvenamj patalp. Svarbu tai, kad kaltininkas tikrai ino, jog turt jam perduoda mogus, kuris gavo j neteistai padarydamas nusikaltim nuosavybei arba nuudydamas kit mog, arba grobdamas psichotropines, narkotines mediagas, audmenis ar sprogstamsias mediagas. Kaip gautas turtas, kaltininkas galjo suprasti i tam tikr turto ypatum, jo gijimo ar pamimo realizuoti slyg, konkrei duomen apie asmen, pasilius turt ir pan. is nusikaltimas labai artimas vienai i anksto nepaadto prisidjimo prie nusikaltimo riai - slpimui (BK 295 ir 296 str.). Tyiniu i anksto nepaadtu nusikaltimo arba asmens, padariusio sunk nusikaltim, slpimu galt bti pripainti tie atvejai, kai nusikalstamu bdu gauto turto gijjas arba realizuotojas inojo ne tik i daikt gavimo bd, bet jam buvo inomos ir kai kurios konkretaus nusikaltimo padarymo aplinkybs (vieta, laikas, rankiai) arba jis painojo ne tik nusikaltl, bet ir nukentjusj. Taiau esminis skiriamasis slpimo nuo nusikalstamu bdu gauto turto gijimo arba realizavimo poymis yra nusikaltimo tikslas. Slpimo atveju kaltininkas, nordamas paslpti nusikaltl, nusikaltimo rankius ar pat nusikaltim, tyia paima arba realizuoja nusikalstamu bdu gytus daiktus. Nusikalstamu bdu gauto turto gijimo arba realizavimo atveju kaltininkas siekia visikai kit tiksl. Pavyzdiui, daiktai gali bti gyjami vartojimui, naudojimui ar kitiems tikslams, bet tuo nesiekiama kliudyti nusikaltimo tyrimui. Asmeniui, nusikalstamu bdu gavusiam turt, ir padarytam nusikaltimui jis gali bti visikai abejingas. Jam svarbiausia realizuoti savus tikslus: neteistai praturtti paiam arba padti tai padaryti tretiesiems asmenims, ivengti asmens, atneusio mint turt, pykio ar kerto, sigyti dalyk, kuris udraustas civilinje apyvartoje ir kt. Tais atvejais, kai kaltininkas konkreiai ino koks, kada ir kaip buvo padarytas nusikaltimas, nusikalstamu bdu gauto turto gi-

444

IX s k y r i u s

NUSIKALTIMAI NUOSAVYBEI

445

jjo arba realizuotojo veiksmus baudiamosios teiss literatroje siloma kvalifikuoti kaip slpim (BK 295 ar 296 str.) ir nusikalstamu bdu gauto turto gijim arba realizavim (BK 281 str.). 1 Pabrtina, kad mint nusikaltim pagal j subjektyvij pus atribojimui ypating dmes skiria Vokietijos baudiamoji teis.2 Kartu pabrtina, kad io nusikaltimo padarymo paskatos veikos kvalifikavimui reikms neturi, taiau praktikoje daniausiai jis padaromas dl savanaudik paskat. Nusikalstamu bdu gauto turto gijimo arba realizavimo subj ektas gali bti pakaltinamas 16 met asmuo. Tai gali bti privatus asmuo arba juridinio asmens atstovas. Jei nusikaltim, pasinaudodamas savo tarnyba, padaro valstybs pareignas ar valstybs tarnautojas, jo veika kvalifikuoti na kaip dviej nusikaltim sutaptis (BK 285 ir 281 str.). Taiau jei minti asmenys veik privaiai, visikai nesinaudodami tarnyba, tai j veika turt bti kvalifikuojama be sutapties. U paprast nusikalstamu bdu gauto turto gijim arba realizavim, priklausomai nuo vis bylos aplinkybi, kaltininkas gali bti nubaustas laisvs atmimu iki dvej met su bauda ar be jos arba pataisos darbais iki dvej met, arba vien bauda. Be paprastosios io nusikaltimo sudties statym leidjas BK 281 str. 2 d. numat net tris alternatyvius kvalifikuojamuosius poymius: 1) nusikalstamu bdu gauto turto gijimas arba realizavimas stambiu mastu; 2) padarytas sistemingai; 3) padarytas asmens, turinio teistum u tokio pat nusikaltimo padarym. Visi ivardyti kvalifikuojamieji poymiai yra lygiaveriai. Bent vieno i j buvimas kaltininko veik leidia kvalifikuoti pagal BK 281 str. 2 dal. Nusikalstamu bdu gauto turto gijimo arba realizavimo stambiu mastu svoka sietina su BK 281 str. 1 d. nurodytais nusikaltimais. iame straipsnyje statym leidjas nusikalstamu bdu gauto turto sampratos turin atskleidia per konkreias veikas, todl stambaus masto poymis gyjant arba realizuojant nusikalstamu bdu gaut turt yra skirtingas. J nulemia ne tik gyjamo arba realizuojamo turto verts pinigin iraika ir kaltininko gautos materialins naudos dydis, bet ir konkretus nusikaltimo dalykas.
' Ugolovnoje pravo. Osobennaja astj. Moskva, 1998, p. 284: Lietuvos TSR baudiamojo kodekso komentaras. Vilnius, 1998, p. 367. - J. Wessels Strafrecht. Besonderer Teil 2. Straflaten gegen Vermoegenswerte. Heidelberg, 1999, p. 295-302.

Kilnojamojo ar nekilnojamojo turto, gauto tyinio nuudymo dl savanaudik paskat (BK 105 str. 8p.), vagysts (BK 271 str.), plimo (BK 272 str.), turto prievartavimo (BK 273 str.), sukiavimo (BK 274 str.), turto pasisavinimo arba ivaistymo (BK 275 str.), radinio pasisavinimo (BK 276 str.), turtins alos padarymo apgaule arba piktnaudiaujant pasitikjimu (BK 277str.) ir kontrabandos (BK 312 str.) bdu, gijimas arba realizavimas laikomas padarytu stambiu mastu, kai minto turto vert virija 250 MGL dydio sum. Nusikalstamu bdu gaut psichotropini ar narkotini mediag gijimo arba realizavimo stambus mastas vertinamas nevienareikmikai. Jis priklauso ne tik nuo i mediag kiekio, j verts (pinigine iraika), bet ir nuo psichotropini ar narkotini mediag ries, j alingo poveikio mogaus sveikatai, kai jomis piktnaudiaujama.' statym leidjas BK nenurod, koks i mediag kiekis laikomas stambaus masto. Nepasisak iuo klausimu ir Aukiausiojo Teismo senatas. Atsivelgdamas nusistovjusi teismin praktik, Aukiausiojo Teismo baudiamj byl skyrius konsultavo teismus tik dl aguon galvui bei stiebeli kiekio. Buvo paaikinta, kad gijimas arba realizavimas daugiau kaip 2 kg aguon galvui ir stiebeli laikomi stambaus masto kiekiu. 2 Taiau pamintina, kad Policijos departamentas prie VRM 2000 met kovo mn. pareng Narkotini ir psichotropini mediag, aptikt nelegalioje apyvartoje, kiekio nustatymo rekomendacins lentels projekt." projekt Vyriausybin narkotik kontrols komisija isiunt teissaugos institucijoms, tirianioms nusikaltimus, susijusius su neteista i mediag apyvarta. Lentelje nurodomas tu narkotik ir psichotropini mediag nedidelis ir stambaus masto kiekis, kuris iuo metu neteistai vartojamas alyje. audmen ar sprogstamj mediag gijimas arba realizavimas laikomas padarytas stambiu mastu, jei gyjama arba realizuojama daugiau kaip du vieLietuvos Respublikos narkotini ir psichotropini mediag kontrols (1998 01 08 Nr. VIII602) ir Lietuvos Respublikos narkotini ir psichotropini mediag pirmtak (prekursori) kontrols (1999 06 01 Nr. VIII1207) statymai narkotinmis ir psichotropinmis mediagomis laiko Sveikatos apsaugos ministerijos patvirtintus kontroliuojamj media g sraus raytas gamtines ar sintetines mediagas, kurios dl kenksmingo poveikio ar pik tnaudiavimo jomis sukelia sunk mogaus sveikatos sutrikim, pasireikiant asmens psi chine ir fizine priklausomybe nuo j, ar pavoj mogaus sveikatai. Smulkiau apie baudia muosius nusikaltimus, susijusius su 1988 met JT organizacijos konvencijos Dl kovos su neteista narkotini priemoni ir psichotropini mediag apyvarta gyvendinimu" r. io vadovlio XI skyri. 2 Teism praktika. Vilnius, 1995, Nr. 2, p. 162.
1

446

IX s k y r i u s

NUSIKALTIMAI NUOSAVYBEI

447

netai aunamj ginkl, daugiau kaip penkiasdeimt vienet audmen ar daugiau kaip 0,1 kg sprogstamj mediag ar sprogmen (BK 3212 str. 5 d.). Dl sistemikumo btina paminti, kad jis sudaro vien i pakartotinio nusikaltimo form. Sistemingumas apima kiekybin ir kokybin veikos poymius. Kiekybinis poymis apima ne maiau kaip 3 tapai kaltojo asmens veik padarym. Kokybinis poymis reikia, kad per ilgesn ar trumpesn laikotarp kaltininko veika sudaro tam tikr viening nusikalstamo elgesio linij (sistem). Taigi sistemingas nusikalstamu bdu gauto turto gijimas arba realizavimas bus tada, kai statymo nurodyti veiksmai vienas po kito kartojasi ne maiau kaip tris kartus, priepaskutinij dviej atvilgiu dar nesujus baudiamojo persekiojimo senaiai arba dar tebesant teistumui u juos. Jei pirmieji du io nusikaltimo kvalifikuojamieji poymiai apibdina objektyvij nusikaltimo pus, tai treiasis - parodo nusikaltimo subjekto elgesio kryptingum. Asmuo daroma veika siekia patenkinti tokius tikslus ir poreikius, kurie esamomis slygomis gali bti patenkinti tik pakartotinai paeidus t pat statym. Todl is poymis i esms rodo smoning statym leidjo siek sugrietinti atsakomyb kaltininkui, kai is gyja arba realizuoja nusikalstamu bdu gaut turt, nors tebeturi teistum u to paties nusikaltimo padarym. iuo atveju yra svarbu tai, kad jam nebt inyks teistumas sujus BK 58 str. numatytiems terminams arbajis nebt panaikintas teismo (BK 58 str. 4 d.), amnestijos ar malons tvarka. vertins vis kvalifikuojamj poymi pavojingum, statym leidjas numat, kad u nusikalstamu bdu gauto turto gijim arba realizavim stambiu mastu, taip pat sistemingai arba asmens, turinio teistum u tokio pat nusikaltimo padarym, kaltininkas gali bti nubaustas laisvs atmimu iki penkeri met su bauda arba be jos.

Koioi S. Otvetstvennostj za korystnyje prestuplenija protiv sobstvennosti. Moskva, 1998. 4. Kommentarij k ugolovnomu kodeksu Rossijskoj Federaciji. Moskva, 1999. 4. Krause H., Thoma H. Das neue Strafrecht. Besonderer Teil. Stuttgart, 1976. 4. List F. Uebnik ugolovnogo prava. Osobennaja astj. Moskva, 1905. 4. Lakis V., Spit A. Turtins alos nustatymas. // Teiss problemos, Vilnius, 2000, Nr. 1. 4. Fedosiuk O. Turto prievartavimo atribojimo problemos. // Kriminalin justici ja. Mokslo darbai. T.6, Vilnius, 1997. 10. Nekroius L, Nekroius V, Vlyvis S. Romn teis. Kaunas, 1999. 10. Stankeviius V. Baudiamoji teis. Kaunas, 1925. 10. Ugolovnoje pravo. Osobennaja astj. Moskva, 1998. 10. Wessels J. Strafrecht. Besonderer Teil / 2. Straftaten gegen Vermogensvverte. Heidelberg, 1999.

4.

11. 1.

LITERATRA

Dl teism praktikos nagrinjant turto prievartavimo baudiamsias bylas (BK 273 str.), Lietuvos Aukiausiojo Teismo senato nutarimas Nr. 43. // Teism praktika, Vilnius, 1996, Nr. 3^t. 1. Dl teism praktikos sukiavimo ir turto pasisavinimo arba ivaistymo bau diamosiose bylose (BK 274 ir 275 str.). Lietuvos Aukiausiojo Teismo sena to nutarimas Nr. 8. // Teism praktika, Vilnius, 1998, Nr. 10. 1. Drakien A., Stauskien E. Nusikaltimai nuosavybei Lietuvos ir kit ali bau diamuosiuose statymuose. Vilnius, 1998.