MYKOLO ROMERIO UNIVERSITETAS

Toma Birmontien, Ona Buiien, Egidijus Jarainas, Gediminas Mesonis, Viktorija Staugaityt, Milda Vainiut, Elena Vaitiekien, Saul Vidrinskait, Juozas ilys

IUOLAIKIN KONSTITUCIJA: STUDIJOS APIE USIENIO ALI KONSTITUCIN REGULIAVIM

Kolektyvin monografija

Vilnius 2005 1

UDK 342.4 i-117

Knygos autoriai: Toma Birmontien, Ona Buiien, Egidijus Jarainas, Gediminas Mesonis, Viktorija Staugaityt, Milda Vainiut, Elena Vaitiekien, Saul Vidrinskait, Juozas ilys

Recenzavo: Mykolo Romerio universiteto Teiss fakulteto Tarptautins teiss ir Europos Sjungos teiss katedros vedjas prof. dr. Saulius Katuoka; Vilniaus universiteto Teiss fakulteto Baudiamosios teiss katedros doc. dr. Armanas Abramaviius

Lietuvos teiss universiteto Teiss fakulteto Konstitucins teiss katedros 2004 m. lapkriio 11 d. posdyje (protokolo Nr. 1KTK-6) monografija rekomenduota spausdinti

Lietuvos teiss universiteto vadovli, monografij, mokslini, mokomj, metodini bei kit leidini aprobavimo spaudai komisija 2005 m. vasario 24 d. posdyje (protokolas Nr. 2L-4) monografij patvirtino spausdinti

Visos leidinio leidybos teiss saugomos. is leidinys arba kuri nors jo dalis negali bti dauginami, taisomi arba kitu bdu platinami be leidjo sutikimo.

ISBN 9955-19-006-X (1 dalis) ISBN 9955-19-007-8 (bendras)

Mykolo Romerio universitetas, 2005

TURINYS

Pratarm .............................................................................................. 5 I. Nuo pirmosios iki naujausi konstitucij: keletas mini apie konstitucinio reguliavimo raid (Egidijus Jarainas) ............................................................... 9 II. Jungtini Valstij Konstitucija (Gediminas Mesonis) ...... 33 III. V Respublikos Konstitucija (Pranczijos 1958 m. Konstitucija) (Egidijus Jarainas) ..................... 52 IV. Vokietijos Federacins Respublikos Pagrindinis statymas (Milda Vainiut).................................................... 81 V. Italijos Respublikos Konstitucija (Juozas ilys) ............ 132 VI. Jungtins Didiosios Britanijos ir iaurs Airijos Karalysts (Didioji Britanija) konstitucin sistema (Gediminas Mesonis) ............................................ 196 VII. Nyderland Karalysts Konstitucija (Toma Birmontien) ............................................................. 218 VIII. Ispanijos 1978 m. Konstitucija (Elena Vaitiekien) ....... 228 IX. Suomijos Respublika ir jos Konstitucija (Saul Vidrinskait) ............................................................. 265 X. Lenkijos Respublikos 1997 m. Konstitucija (Viktorija Staugaityt) .......................................................... 287 XI. Rusijos Federacijos 1993 m. Konstitucija (Ona Buiien) ..................................................................... 327 Summary ......................................................................................... 364

Pratarm
Kas yra iuolaikin konstitucija? Lyginamosios konstitucins teiss specialistams is klausimas gana prastas. Tik atsakymai bna nevienodi. Kai kas links kalbti vien apie XX a. antrojoje pusje priimtas konstitucijas (daniausiai minimas 1949 m. Vokietijos Federacins Respublikos Pagrindinis statymas, 1958 m. Pranczijos Konstitucija, 1978 m. Ispanijos Konstitucija). J taka konstitucionalizmo raidai analizuojama daugelyje vairiausiomis kalbomis pasirodani straipsni, studij ar fundamentini veikal. Tik ar iuolaikikum turtume sieti su konstitucijos primimo data? Juo labiau kad tokioje diskusijoje k tik mintiems samprotavimams labiausiai tiktinas atkirtis: gal pamirote Jungtini Valstij Konstitucij? Nors priimta dar 1787 m., ji maai taisyta, taiau dl imintingos JAV Aukiausiojo Teismo io akto interpretacijos nesensta. Remiantis ja skmingai sprendiamos sudtingiausios i dien visuomens gyvenimo problemos. Taigi JAV Konstitucija ne maiau iuolaikika. Dar viena pastaba: ne vienai antrojoje XX a. pusje ar net XXI a. pradioje priimtai Konstitucijai analitikai prikia eklektikum, originalumo sprendiant valstybs organizacijos ar asmens teisinio statuso klausimus stok ir pan. Taigi jei kalbame apie iuolaikin konstitucij, ms akys turi krypti tas iuo metu galiojanias konstitucijas, kuriose vienu ar kitu poiriu yra aikiausiai ireiktos reikmingiausios konstitucionalizmo patirtys, konstitucijas, kuriomis domisi ne tik tos alies, bet ir kit ali konstitucionalistai. Aiku, 1787 m. Jungtini Valstij, 1949 m. VFR, 1958 m. Pranczijos, 1978 m. Ispanijos ar 1946 m. Italijos konstitucijose tvirtintas teisinis reguliavimas padar daug didesn tak pasaulinei konstitucionalizmo raidai negu, pavyzdiui, 1997 m. Lenkijos, 1999 m. Suomijos ar 1993 m. Rusijos konstitucijos. Taiau ir ios patirtys ne maiau vertingos. J reikm galime velgti vienais atvejais pabrdami tok konstitucin reguliavim kaip skmingas demokratini pertvarkym konstitucinio tvirtinimo pavyzdys (Lenkija, 1997 m.), kitais atvejais kaip siekis moder5

niai susisteminti egzistuojani konstitucin sistem (Suomija, 1999 m.), o treiais atvejais kaip bandymas pereinamojo pobdio visuomenje tvirtinti tam tikrus konstitucionalizmo elementus (Rusija, 1993 m.). Vertinant alyje galiojant konstitucin reguliavim, svarbiausio alies teiss akto teksto negalima atskirti nuo j aikinanios ir jo virenyb teiss sistemoje utikrinanios konstitucins jurisprudencijos. Btent konstitucins justicijos institucij veikla atskleidia konstitucijos norm ir princip turinio vairius aspektus, tikrj j reikm. Maa to, btent konstitucinje jurisprudencijoje ir paaikja, koks yra konstitucinio akto tikrasis potencialas, kiek is aktas turi takos visai nacionalins teiss sistemai. Reikia sutikti su Janu Eriku Lane, teigianiu, kad XX a. konstitucionalizmo tvirtinimo istorija rodo, kaip sunku formaliai surayt dokument paversti tvirta konstitucine praktika.1 Monografijos pavadinimas iuolaikin konstitucija: studijos apie usienio ali konstitucin reguliavim orientuoja tai, kad joje bus nagrinjamos vairi usienio ali konstitucijos. Mykolo Romerio universiteto Teiss fakulteto Konstitucins teiss katedros usibrt usienio ali konstitucins teiss tyrinjim grandinje ios knygos pasirodymas logikas ir suprantamas. Tiesa, vienas kaimynins alies teisininkas, suinojs apie toki Konstitucins teiss katedros dstytoj iniciatyv, stebjosi: ar ne per didel prabanga nedidels alies mokslininkams nagrinti usienio ali konstitucijas, kai paios Lietuvos ne viena konstitucins teiss sritis vis dar laukia ir nesulaukia tyrintoj! tok nusistebjim buvo atsakyta taip: be platesnio konstitucinio reguliavimo, jo reikms ir esms suvokimo, be usienio ali konstitucini patiri imanymo lietuvika konstitucin tikrov bt suvokiama labai ribotai. Tik palygin lietuvik konstitucin teisin tikrov su kit ali patirtimi galtume padaryti objektyvesnes ivadas, geriau suprasti ne vien aspekt, kurio buvimo paprasiausiai ir neinotume, jei matytume vien Lietuvos konstitucines realijas. Konstitucinio reguliavimo esm valdios ribojimas. Konstitucinis valdios ribojimas grindiamas dviem pamatiniais principais: mogaus teisi prioritetu asmens santykiuose su valstybe ir valdi padalijimo principu. Tauta priima konstitucij siekdama apsaugoti individus nuo kurtos valdios galimos savivals. Konstitucijos virenybe grindiama
Lane J.-E. Konstitucija ir politikos teorija / Vert E. Kris. Kaunas: Naujasis lankas, 2003. P. 198.
1

teiss sistema ir teisin praktika gali utikrinti asmens teisi ir laisvi apsaug. Konstitucij galima vertinti vairiais poiriais. Ji apibdintina kaip savotikas visuomens susitarimas dl svarbiausi gyvenimo taisykli, kaip skirting interes suderinimo mechanizmas. Konstitucij galima vertinti ir kaip aukiausij teis, sukurt pilietins tautos ir skirt kreipti tam tikra konstitucijoje nustatyta linkme vis nacionalin teiss sistem, ir kaip ypating teisinio reguliavimo srit, pabriant ios teiss iskirtinum, aukiausij gali, j suvokiant kaip viso teisinio gyvenimo vienintel ir svarbiausi centr. Minta, kad konstitucijos normos ir principai (j tikrj turin interpretuodamos konstitucijos nuostatas atskleidia konstitucins justicijos institucijos) pagrstai apibdinami kaip aukiausioji teis. Francis Delpre, inomas belg konstitucionalistas, konstitucijos ypatingum apibdina taip: Ji pati nustato savo status. Ji pati apibria gali, kuri jai priklauso. Ji pati nustato savo keitimo slygas. Jokia kita teisin taisykl negali pasipuikuoti turinti tok reim.2 Monografijoje iuolaikin konstitucija: studijos apie usienio ali konstitucin reguliavim bus nagrinjama io iskirtins teisins reikms akto tvirtinimo konkreiose alyse patirtis. Prie imdamiesi nagrinti dabar galiojanias konstitucijas bent trumpai apvelgsime konstitucinio reguliavimo raidos keli, reikmingiausius konstitucionalizmo tvirtinimo laimjimus. Vliau nagrinsime 1787 m. JAV Konstitucijoje tvirtint teisin reguliavim. Tai visikai suprantama. JAV konstitucionalizmo tvirtinimo pradinink. Pranczijos, VFR, Italijos, Ispanijos konstitucij apvalga Europos Sjungos ali senbuvi (iskyrus Ispanij) konstitucins patirties vertinimas. Didiosios Britanijos neraytin (nekonsoliduota) Konstitucija irgi deramas pavyzdys. 1983 m. Nyderland, 1999 m. Suomijos (sigaliojusios 2000 m.) konstitucijos konstitucionalizmo tvirtinimo poiriu taip pat domi patirtis. 1997 m. Lenkijos Konstitucija tyrimo objekt sra rayta kaip skmingai i totalitarins demokratin santvark perjusios alies konstitucin sistema. Pagaliau ms akiratyje ir Rusijos Konstitucija, kuri nepaisant ios alies pototalitarins raidos neaikum suteiks prog susipainti su konstitucinio reguliavimo ypatumais. ios knygos autori tikslas atskleisti iuolaikinio konstitucinio
Delpre F. Le droit constitutionnel de la Belgique. Bruxelles: Bruylant, Paris: L.G. D. J., 2000. P. 7.
2

reguliavimo vairov, apibdinti vairi ali konstitucijose tvirtintus institutus, atskleisti i ali konstitucini sistem esm. Tai padaryti nebuvo lengva. Viena vertus, knygos autorius var turimos informacijos gausa ir palyginti kuklus konkreios alies konstitucijai nagrinti skirtas puslapi skaiius. Antra, daugiausia dmesio, bent jau ioje knygoje, skiriama konstitucijos, kaip svarbiausio alies teiss akto, analizei. Konstitucins justicijos institucij io akto interpretavimas knygoje, nors ir minimas, taiau plaiau i institucij formuojamos konstitucins doktrinos netyrinjamos. Tai smoningas apsisprendimas. Konstitucij nagrinjant kaip neatskiriam konstitucijos ir j atskleidianios konstitucins jurisprudencijos jungt reikt pasirinkti kitoki leidinio apimt. Tad apsisprsta tenkintis kuklesniais nagrinjimais, juos suvokiant kaip tolesns konstitucins tikrovs pasaulyje analizs parengiamj etap. odiu, gerbiamieji skaitytojai, js laukia paintis su dabar galiojanio usienio ali konstitucinio reguliavimo studijomis. Nagrinjamos konstitucijos tiek senesns, tiek paios naujausios ibandomos XXI a. pradios visuomens gyvenimo pokyi. Globalizacija, rykjanios modernios visuomens valdymo form transformacijos, naujos technologijos ir visuomens gyvenimo bdo pokyiai, t. y. besikeiiantis socialinis, ekonominis ir politinis kontekstas, ir konstitucija kaip svarbiausios modernios visuomens gyvenimo taisykls. Ar ios taisykls gali utikrinti modernios visuomens santvark, suteikti vykstantiems socialiniams politiniams procesams aikias teisines ribas, garantuoti asmens teisi ir laisvi apsaug besikeiianiame pasaulyje? Ar gyvybingos konstitucins demokratijos? iuos klausimus dar teks atsakyti. Autori nuomone, jei knyga suteiks bent kiek ini tolesniems konstitucins tikrovs raidos tyrinjimams bent minimal sau kelt tiksl bsime pasiek. ia knyga pradedamas monografij ciklas apie usienio ali konstitucijas. Minta, kad joje nagrinjamos JAV, Pranczijos, Vokietijos Federacins Respublikos, Italijos, Ispanijos, Didiosios Britanijos (nekonsoliduotos), Suomijos, Nyderland, Lenkijos, Rusijos ndienos konstitucinio reguliavimo sistemos. Kitose knygose, kurios turt pasirodyti netrukus, bus gvildenama tiek kit Europos ali, tiek ir tolimesni emyn ali konstitucin patirtis. Autori vardu doc. dr. E. Jarainas
8

I. Nuo pirmosios iki naujausi konstitucij: keletas mini apie konstitucinio reguliavimo raid

I
Lietuvai, vienai i Vidurio ir Ryt Europos ali, konstitucionalizm i naujo atradusi XX a. pabaigoje, konstitucins demokratijos tvirtinimas yra be galo svarbus klausimas. Konstitucionalizmo esm valdios ribojimas siekiant apsaugoti asmenis ir vis visuomen nuo j pai sudarytos valdios galim piktnaudiavim. Tautos nustatytas valdios ribas apibria konstitucija aukiausioji alies teis. Konstitucijos normos ir principai, apibriantys valdios gali ribas, tvirtinantys asmens ir valstybs santyki pagrindus, yra didiausia teisin garantija, kad visas alies gyvenimas bus kreipiamas konstitucijos aikiai nubrta linkme. sitvirtinus konstitucins kontrols institutui buvo sukurtas ir teisinis konstitucijos virenybs teiss sistemoje utikrinimo mechanizmas. Jis atskleid konstitucijos, kaip aukiausiosios teiss, reikm. Taigi susiduriame su valdios ribojimu teise, tiksliau, ribojimu aukiausija teise konstitucija. Svarbiausi tokio ribojimo elementai valdi padalijimas ir asmens teisi prioriteto konstitucinis pripainimas bei apsauga. Neatsitiktinai konstitucionalizmo raidai pasaulyje itin svarbiame dokumente, priimtame XVIII a. pabaigoje, 1789 m. Pranczijos mogaus ir pilieio teisi deklaracijoje buvo skelbiama: Visuomen, kurioje asmens teiss negarantuotos ir kurioje nra valdi padalijimo, neturi konstitucijos (16 str.). Nuo pirmosios konstitucijos, priimtos Jungtinse Valstijose 1787 m., iki XXI a. pradios konstitucinis reguliavimas kito: pirmosios konstitucijos buvo daugiau valstybs valdios organizavimo ir veiklos statutas, tvirtinantis tik kai kurias asmenines ir politines teises bei laisves, o naujausiose konstitucijose vis didesn reikm tenka socialini,
9

ekonomini, kultrini teisi ir laisvi apsaugai. Keitsi ir pats poiris konstitucij. <...> Konstitucija buvo ilgai traktuojama kaip simbolins reikms dokumentas, skelbiantis svarbiausius principus ir teisinantis statymo viepatavim. Vliau pamau ji privert pripainti jos autonomikum ir virenyb, ikildama kaip vienintelis tikras teisins valstybs postamentas.3 iuolaikins konstitucijos samprat viename savo nutarim glaustai apibr Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas: Konstitucija tai aukiausios teisins galios aktas. Konstitucijoje atsispindi visuomens sutartis vis Lietuvos Respublikos piliei demokratikai prisiimtas sipareigojimas j dabartinei ir bsimosioms kartoms gyventi pagal Konstitucijoje tvirtintas pamatines taisykles ir joms paklusti, idant bt utikrintas valdios legitimumas, jos sprendim teistumas, mogaus teiss ir laisvs, idant visuomenje bt santarv. Konstitucija, kaip aukiausios teisins galios aktas ir visuomens sutartis, yra grindiama universaliomis, nekvestionuojamomis vertybmis suvereniteto priklausymu Tautai, demokratija, mogaus teisi ir laisvi pripainimu bei j gerbimu, pagarba teisei bei teiss viepatavimu, valdios gali ribojimu, valdios staig priederme tarnauti monms ir atsakomybe visuomenei, pilietikumu, teisingumu, atviros, teisingos, darnios pilietins visuomens ir teisins valstybs siekiu. Konstitucijoje yra nustatyti mogaus ir valstybs santyki, vieosios valdios formavimo ir funkcionavimo, Tautos kio, vietos savivaldos, kit svarbiausi visuomens ir valstybs gyvenimo santyki pagrindai. Primusi Konstitucij pilietin Tauta padjo savo, kaip valstybins bendruomens, bendro gyvenimo normin pagrind ir tvirtino valstyb kaip bendr visos visuomens gr. Tauta Konstitucij keiia tiesiogiai arba per savo demokratikai irinktus atstovus ir tik pagal paioje Konstitucijoje nustatytas taisykles. Konstitucija yra aukiausioji teis. Ji nubria gaires visai teiss sistemai visa teiss sistema kuriama Konstitucijos pagrindu.4 Taip suprantama konstitucija XXXXI a. sandroje. XX a. pabaigoje, kitaip nei ankstesniais laikais, maai kas bt idryss neigti, kad teisinje valstybje valdymo funkcijas vykdantys asmenys arba insDebbasch R. Droit constitutionnel. Paris: Seuil, Litec, 2000. P. 23. Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2004 m. gegus 25 d. nutarimas Dl Lietuvos Respublikos Prezidento rinkim statymo 11 straipsnio (2004 m. gegus 4 d. redakcija) ir 2 straipsnio 2 dalies (2004 m. gegus 4 d. redakcija) atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai (Valstybs inios. 2004. Nr. 853094).
4 3

10

titucijos privalo paklusti teisei, kad statym leidjas, priimdamas statymus, privalo laikytis konstitucijoje tvirtint norm ir princip. inoma, konstitucija, kad tapt tokia, kokia yra dabar, turjo i procedr konstitucijos tapti substantyvine konstitucija5 (tiksliau i politins teiss virsti aukiausija normine teise, t. y. teise tikriausia prasme). Tai sietina tiek su konstitucij turinio pokyiais, tiek su teiss akt konstitucingumo kontrols instituto atsiradimu. Konstitucins kontrols instituto svarb konstitucijos sampratos pokyiams pabria ne vienas autorius. iuolaikinis konstitucionalizmas atsiranda su statym konstitucingumo kontrole.6 Taip pripastamas naujas konstitucijos vaidmuo nacionalinje teisje. Vaidmuo, kur kaip savaime suprantam dalyk suvokia ir naujj konstitucij krjai. Tai lyg imperatyvas naujausioms demokratijoms. Suprantama, kad prasminga tik veikianti konstitucija. Konstitucija, kuria savo veikloje vadovaujasi pilieiai, pareignai, valstybs valdios institucijos. Konstitucija, kuri gerbia ir kurios laikosi visi politinio proceso dalyviai. Kitaip konstitucija bt tik fasadas, grai, taiau realiems santykiams turinti menk tak deklaracija. Tokia konstitucija joks teisins sistemos pagrindas. Tai tik ideologinis, o ne teisinis dokumentas.

II
Daniausiai apie konstitucij raoma kaip apie svarbiausi alies teiss akt, kuris turi aukiausi teisin gali ir yra priimamas bei keiiamas ypatinga tvarka. is aktas nustato valstybs organizacij, vieosios valdios organizavimo ir veiklos, taip pat asmens ir valstybs santyki pagrindus. Tai teisiniai io akto poymiai. Teisinje literatroje konstitucija suprantama kaip tam tikras statym statymas, visos teisinio reguliavimo sistemos branduolys. Ji negali bti keiiama kaip kiti statymai. Maa to, paprastai primus konstitucij ar padarius pataisas neivengiamos alies teiss akt pataisos. statymai ir postatyminiai aktai, pagrsti anksiau galiojusiu konstituciniu reguliavimu, turi bti suderinti su nauju. Taigi konstitucija ypatingas teiss aktas. Tai svarbiausias teiss altinis, garantuojantis visos nacionalins teiss
Apie tai r.: E. Jarainas. Valstybs valdios institucij santykiai ir Konstitucinis Teismas. Vilnius: TIC, 2003. P. 30. 6 Favoreu L., Gaa P., Ghevontian R., Mestre J. L., Pfersmann O., Roux D., Scoffoni G. Droit constitutionnel, 2e dition. Paris: Dalloz, 1999. P. 106.
5

11

kryptingum, jos norm suderinamum, o prireikus ir subordinacij. Kitaip sakant, konstitucija yra lyg superstatymas,7 aukiausios galios teisinio reguliavimo centras, apie kur formuojasi visa teiss sistema. Taigi susiduriame su aukiausija teise, kuri pagal daugel savo teisini matmen esmingai skiriasi nuo emesnio rango teisinio reguliavimo. Konstitucijos virenyb reikia io akto ypating poveik visai teiss sistemai. Konstitucijos normos ir principai turi aukiausi juridin gali. Konstitucijai negali prietarauti joks kitas teiss aktas. Teiss sistema darni teiss norm sistema. ioje sistemoje ne vis norm reikm vienoda. Jos yra skirting lygmen. Sistemoje teiss normos saistomos koordinacijos (tarp to paties lygmens norm) ir subordinacijos (auktesnio ir emesnio norm santykio) santyki. Konstitucija statymas postatyminis aktas. i struktra visikai atitinka teisininkams gerai inom H. Kelseno piramid, ireikiani vairi lygmen teiss norm hierarchij. Teiss sistema hierarchin sistema, jos virnje konstitucija, kurios normos saisto visas kitas. Konstitucijos virenyb, aukiausioji juridin galia, lemia toki io akto savyb kaip konstitucijos privalomumas visiems teiss subjektams visose teisinio reguliavimo srityse. Valstybs valdios institucijos, pareignai, savivaldos institucijos, visi fiziniai ir juridiniai asmenys privalo laikytis konstitucijos reikalavim. Ypatingas io akto pobdis lemia ir special jo apsaugos mechanizm. Konstitucija yra veikiantis aktas, ir jos normos utikrinamos specifinmis apsaugos priemonmis. Ypatinga reikm ia tenka konstitucins justicijos institutui. statym, kit teiss akt teistumo klausimas sprendiamas atsivelgiant, ar jie atitinka konstitucij. Paios konstitucijos nra su kuo lyginti. Jai paiai a priori teikiama teis atitinkanio ir geriausiai teis ireikianio akto prasm. Konstitucij priima tauta arba tautos galioti atstovai, joje nustatomos valstybs valdios organizacijos ir veiklos pagrindai, asmens santykiai su valstybe. Tai svarbiausi santykiai, lemiantys visus kitus visuomeninius santykius. Taigi konstitucija nustato, kokia bus valstyb ir jos valdia, kaip ta valdia funkcionuos, kokie bus jos santykiai su monmis. Tai rodo akivaizd konstitucijos, kaip steigiamojo akto, pobd.
7 Apie Konstitucijos ir statym skirtingum r.: E. Jarainas. Konstitucija ir statymas: kelios interpretavimo problemos // Konstitucijos aikinimas ir tiesioginis taikymas. Baltijos ir Skandinavijos ali konferencijos mediaga. Vilnius, 2002. P. 234257.

12

Kodl tauta priima konstitucij? Kokia io akto svarbiausia paskirtis? Teisinje literatroje rasime vairiausi aikinim. Regis, bt tikslingiausia prisiminti visuomenins sutarties teorij, pagal kuri tvirt valstybs organizacijos pagrind gali utikrinti tik tautos sutarimas steigti valstybs valdi ir jai paklusti siekiant ilaikyti moni santarv, utikrinti j gerov. Btent tokios idjos ir kvp pirmj konstitucij krjus. odiu, konstitucij galima velgti kaip tam tikr visuomens susitarim arba sutart. inoma, ne tiesiogine juridine prasme. Tokioje sutartyje suderinti vairi visuomens dali, vairi socialini sluoksni ar grupi interesai. Sutarties tikslas utikrinti visuomens santarv, nustatyti aikias socialini politini proces teisines ribas. Piliei santarv daugelyje ndienos konstitucij deklaruojama kaip konstitucins santvarkos pagrindas. Jau pati konstitucijos primimo arba keitimo procedra tokia sudtinga, kad tiek nauja konstitucija, tiek jos pataisos galimos tik susitarus pagrindinms politinms grupms. Demokratin konstitucija nesivaizduojama be svarbiausi alies politini jg sutarimo, kur palaiko didioji visuomens dalis. Konstitucijoje tvirtinamos neatimamos mogaus teiss: teis gyvyb, laisv, nuosavyb. Tuo tikslu sudaromos valdios institucijos, kuri galios pagrstos piliei sutikimu. Piliei sutikimas turi bti reguliariai patikrinamas ir patvirtinamas rinkimais, referendumais ir kt. Valstybs valdia turi tarnauti pilieiams. Pagrindin socialins santarvs slyga yra smoninga pilietin santarv, kai visuomens nariai, padedami valstybs institucij, naudojasi pagrindinmis teismis ir laisvmis. inoma, negalima tvirtinti, kad konstitucijoje vienodai atsivelgta vis interesus, taiau kiekvienu atveju konstitucija atspindi tam tikr socialin kompromis, kitaip ji nebt visuomens santarvs priemon. Konstitucijoje nustatyt valstybs valdios organizavimo model, politinio aidimo taisykles, valdios, visuomens ir asmens santyki tip didesn dauguma visuomens nari turi pripainti esant teising. Konstitucijos esm: konstitucija teisine forma tvirtina pilietin santarv, visuomens sutarim gyventi remiantis socialiniu kompromisu ir gerbiant asmens pagrindines teises bei laisves. Btent tai ir skatina tautas pasirinkti konstitucin santvarkos form. Kartu paymtina, jog konstitucijos primimas nereikia, kad visuomenje negalimi
13

konfliktai, kad nebus paeistos konkretaus asmens teiss ir laisvs. Realus gyvenimas visada prietaringas. Taiau konstitucija numato konflikt sprendimo bdus, laiduoja gynybos mechanizm paeidus konstitucijoje tvirtintas teises.

III
Kokius santykius reguliuoja konstitucijos? Jeigu bandytume nagrinti vairi ali konstitucin reguliavim, turtume konstatuoti didiausi vairov. Tai suprantama, nes visk lemia tautos suvereno laisva valia. Vargu ar galima sivaizduoti tam tikras privalomas taisykles ar principus. Konstitucijos ireikia tautos dvasi, jos sutarim tok, koks buvo pasiektas kuriant konstitucij. Ir vis dlto kuo panaus vairi konstitucij turinys? Atsakym pateikia Philippeas Ardantas: Vis j objektas tas pats: jos nustato valdios organizacij ir funkcionavim, taip pat valdanij ir valdomj santykius.8 Taigi kiekvienos konstitucijos normos reguliuoja bent dvi dideles visuomenini santyki grupes. Pirmoji grup asmens statusas, mogaus ir pilieio teisi ir laisvi sritis. Antroji santyki grup valstybs valdios organizacijos ir funkcionavimo santykiai. Valstybs valdios organizacija grindiama tautos suvereniteto prioritetu ir valdi padalijimu. Konstitucijoje turi bti utikrintas atstovaujamasis valdymo pobdis ir valdi padalijimo principas. Konstitucijoje taip pat rasime normas, nustatanias ekonomin ir socialin santvark, teisinio reguliavimo pagrindus, usienio politikos orientyrus ir pan. Konstitucijos reikm visuomens gyvenime atskleidia jos funkcijos. Teisinje literatroje konstitucija apibdinama kaip teisinis, kaip politinis ir kaip tam tikr filosofij ireikiantis aktas. Raoma ir apie socialines konstitucijos funkcijas. Svarbiausia konstitucijos funkcija valstybs valdios organizavimas. Konstitucija aktas, apibriantis valstybs valdios status. Konstitucija nustato vieosios valdios institucijas, tvirtina j kompetencij, apibria j tarpusavio santykius. Pagal konstitucij vertinamas vieosios valdios veiksm teistumas. Asmens teisi ir laisvi apsauga kita konstitucijos funkcija. Asmens teisi deklaravimas konstitucijos pradioje amerikietikos kilms, parodant i teisi svarb (1776 m. Virdinijos valstijos KonstiArdant P. Institutions politiques et droit constitutionnel, 4e dition. Paris: Librairie gnrale de droit et de jurisprudence, 1982. P. 65.
8

14

tucija yra pirmasis tokio reguliavimo pavyzdys). Kartais keliamas klausimas dl konstitucijos preambuls ir asmens teisi deklaravimo bloko juridins galios. Ar tai tik filosofiniai, programiniai elementai, ar prieingai iuose elementuose tvirtintos taisykls yra privalomos, j turi laikytis valstybs valdia. Konstitucins justicijos institucij sprendimai jau XX a. viduryje atsak mintus klausimus. Konstitucijos normos ir principai yra privalomi, nesvarbu, ar jie idstyti pagrindinje teksto dalyje, ar preambulje, ar yra konstitucins justicijos institucij ivesti i konstitucinio reguliavimo visumos. Galima kalbti ir apie kitas konstitucijos funkcijas. Konstitucija valdios legitimumo altinis. vairi laik teisinje ar politikos moksl literatroje rasite visoki valdios kilms aikinim. Teisiniu poiriu atsakymas gldi konstitucijoje. Valdios institucij ir pareign valdia grindiama tuo, kad institucijos sudarytos arba pareignai paskirti pareigas pagal konstitucij. Paklusimas j priimtiems sprendimams nesiejamas su valdios atstov asmenybe ar kitomis aplinkybmis, o kyla i konstitucijos. Bet kokia valdia, vykdoma pagal konstitucij, yra legitimi. Preziumuojama, kad ji btent tokia yra. Tai, kad konstitucij aprobuoja tauta, ireikia piliei ir valstybs valdios ry. Visi valstybs institucij galiojimai atsiranda konstitucijos pagrindu. Konstitucija yra ir politins filosofijos iraika. Konstitucija ne vien procedr visuma. Jos tekstas atspindi visuomens poir, tam tikr politins santvarkos model. Pavyzdiui, nuostatos, kad respublika yra pasaulietin, vientisa ir nedaloma, nra politikai neutralios. Tai, kad konstitucijos atspindi tam tikr politin filosofij, akivaizdu ir nagrinjant asmens konstitucines teises bei laisves. i konstitucinio reguliavimo dalis rodo asmens vietos visuomenje, asmens ir valstybs ryio samprat.

IV
Konstitucionalizmo itakos, jo raida, konstitucionalizmo dj gyvendinimo praktika nuolatos konstitucins teiss mokslo nagrinjami klausimai. J. E. Lane nuomone, Konstitucionalizmas arba doktrina, teigianti, kad politin valdi turi varyti vairs apribojimai, isirutuliojo i trij pagrindini altini: 1) i german teiss ir feodalizmo; 2) i romn teiss arba konkreiau i jos prigimtins teiss sampratos; 3) i
15

aristotelizmo.9 Pamau konstitucionalizmas tapo nuoseklia princip sistema, kaip tvarkyti valstybikai organizuotos visuomens gyvenim. Kitiems autoriams konstitucinio reguliavimo itakos antikos mintis ir pirmj demokratij praktika, tretiems tokia riba yra 1215 metai, kai buvo priimta Didioji laisvi chartija. Tai tik uuomazgos, ne daugiau. Nei antikos demokratijos vadovavosi smoningai priimta konstitucija, nei angl karaliaus Jono Beemio susitarimu su baronais, nors ir ribojusiu karaliaus valdi ir gana konkreiai apibrusiu kai kurias teises ir laisves, nesiekta svarbiausiame akte tvirtinti valstybs valdios organizacijos ir funkcionavimo pagrind, apibrti asmens ir valstybs santyki. inoma, kita vertus, visados galima teigti, kad bet kokia valstybikai organizuota visuomen vadovaujasi tam tikromis taisyklmis. Nesvarbu, kad jos neuraytos ar primestos jga. Tai lyg faktin konstitucija. Taip suprasdami konstitucij galtume, sekdami Georgu Jellineku, teigti, kad ir antikin tironija turjo konstitucij. Tam, kad konstitucija bt smoningai reguliuojama, reikia tam tikro civilizacijos lygio. Nuo atskir mini iki darnios sistemos, nuo minties iki praktikos ilgas kelias. Juo labiau kad priimant konstitucij turi bti smoningai siekiama specialaus tikslo nustatyti valstybs valdios ribas siekiant apsaugoti pilieius nuo galimo piktnaudiavimo valdia. Pats odis konstitucija vartotas dar antikos laik Romoje. Jis reik vien i imperatoriaus akt, prilygstani statymui, ri. Digestuose teigiama, jog to, k valdovas nustato, turi bti laikomasi kaip statymo. Viduramiais konstitucijomis kartais vadintos vairios privilegijos, kurias monarchas suteikdavo feodalams, taip pat tam tikri teiss aktai, reguliav santykius tarp monarcho ir laisvj miest. XIV a. konstitucija laikyti principai, ivedami i paproi, susiformavusi per ilg laik ir utikrinusi valdios stabilum. Toki reikm Pranczijoje turjo Salij statymas, pagal kur Pranczijos karaliaus sost galjo paveldti tik vyrikos lyties pdiniai. To meto praktikoje buvo pabriama, kad ios tvarkos (vadintos konstitucija) laikomasi nuo Karolio Didiojo laik. XVI a. literatroje vartojamas terminas pagrindiniai statymai, ymintis valdios status nustatanias normas. Konstitucijos idjos apraik galima velgti XVII a. Anglijoje. Tiek Agreement of the People (nors liks tik projektas, kurio atskiros nuoLane J. E. Konstitucija ir politikos teorija / Vert E. Kris. Kaunas: Naujasis lankas, 2003. P. 41.
9

16

statos buvo gyendintos), tiek 1689 m. Habeas corpus act svarbs ingsniai konstitucionalizmo istorijoje. Amerikoje brit kolonist priimti Plantation Covenants, kuriais bandyta reguliuoti politinius santykius kolonijose svarbs ne tik JAV, bet ir konstitucionalizmo apskritai raidai. iuolaikinio konstitucionalizmo idj formavimuisi ypa svarbus Johno Lockeo 1690 m. ileistas veikalas Du traktatai apie pilietin valdi, kuriame teigiama, kad aukiausioji valdia priklauso tautai, kad tauta sudaro valstyb, kad pilieiams priklauso neatimamos teiss. Pasak io autoriaus, valstybs valdymas turi bti grindiamas statymu, o ne jga. J. Lockeas rao ir apie statym leidiamj, vykdomj, ir federacin valdias. veicar autoriaus Burlamaqui 1751m. pasirodiusiame veikale Politins teiss principai vienas i skyri pavadintas Apie pagrindin valstybi konstitucij arba bd, pagal kur jos susidaro. Pasak kito veicar publicisto E. Vattelio, kurio knyga Taut teis arba prigimtins teiss principai ispausdinta 1758 m., konstitucija turi vienu metu nustatyti, kas valdo liaud ir kokios yra teiss ir pareigos t, kurie valdo. Jis pabr, kad karalius negali ksintis savo valdini teises ir laisves. E. Vattelio teigimu, teis keisti konstitucij priklauso tautai. ios teiss ginyti nevalia, nes konstitucijos sukeliami padariniai labai reikmingi, todl tauta i teis visados pasilieka. Karalius negali prieintis tokiems pakeitimams, nes jis savo funkcijas privalo vykdyti valstybs interesais ir visos tautos gerovei. Jis turi sutikti su konstitucijos pakeitimais, kuriuos tauta nusprendia esant btinais. E. Vattelis atmet argumentus apie suvereni karaliaus valdi, priklausani dinastijai. Raydamas apie konstitucijos keitim jis silo laikytis saikingumo, nes tai delikati problema: reikia, kad pilieiai tam pritart bals dauguma. Be to, konstitucijos nuostatos turi bti aikios ir tikslios, nes tiek valdantieji, tiek pilieiai turi tiksliai inoti savo teises ir pareigas. Ir jei dl to kyla ginai, tik viena tauta gali isprsti gin. E. Vattelio krinys buvo inomas Europoje ir Amerikoje. Dar vieno veicaro Jeano Jacques Rousseau veikalas Apie visuomens sutart ileidiamas prajus ketveriems metams po E. Vattelio knygos pasirodymo. Krinio tonas polemikas, koncepcija filosofin, apibendrinanti. Rousseau nuomone, mogus i prigimties yra doras, ir tik gyvenimas su kitais visuomenje j pagadina. ems kio, pramons atsiradimas ir darbo pasidalijimas pavert gerj laukin
17

godia ir pikta btybe. Ieitis sudaryti vis alies moni sutart. i sutartis sukuria kolektyvin btyb, politin korpus, kuriam visi sutarties dalyviai perleidia savo teises. Visuomens valia kuriama valdia, jos status lemia suverenios tautos valia. Pirminiam susitarimui, t. y. visuomens sutariai, reikia vis susitarimo, o statymai priimami daugumos pritarimu. Ne maesn reikm prie atsirandant konstitucijoms tenka ir Ch. Montesquieu idjoms apie valdios padalijim. Jos griov absoliuios valdios idjinius pamatus ir formavo sitikinim, kad btina nustatyti tikslias valdios gyvendinimo ribas siekiant apsaugoti mog nuo valdios savivals. Montesquieu atskleid konstitucijos ir laisvs ry savo garsiajame veikale Apie statym dvasi (1748 m.). Montesquieu laisv apibr kaip teis daryti visk, k leidia statymai. Gera konstitucija turt utikrinti i laisv, taiau jis, kitaip nei Vattelis, konstitucijos nesuvok tiesiogiai kaip norm akto. Montesquieu pagal tris valstybs funkcijas iskiria tris valdias. statym leidiamoji valdia leidia statymas, juos keiia, naikina. Vykdomosios valdios tikslas utikrinti, kad bt vykdomos statym leidjo priimtos nuostatos. Be to, jai reikia palaikyti santykius su kitomis valstybmis. Teisminei valdiai tenka bausti nusikaltusius ir sprsti piliei tarpusavio ginus. Siekdama utikrinti politin laisv, ivengti despotizmo konstitucija turi neleisti, kad dvi ar trys valdios atsidurt vieno asmens ar vienos socialins grups (luomo) rankose, nes toks sutelkimas priespaudos altinis. Valdios padalijimas, pasak Montesquieu, yra konstitucijos pagrindas. Montesquieu geriausiu tokio valdymo pavyzdiu laik Anglij. Jis sil pereiti nuo konstitucijos, kuri suprantama kaip istorijos steigta politin organizacija, prie konstitucijos, kuri suprantama kaip teisingas valdios paskirstymas, garantuojantis politin laisv.

V
Dviej imt met konstitucionalizmo tvirtinimo praktikos istorijoje virni, kuri reikm visuotinai pripainta, ne tiek ir daug. Kelias konstitucij raidos bangas, arba etapus, atspindinius visuomens ir valstybs evoliucij, geriausiai apibdina sektinais pavyzdiais tapusios konstitucijos. I pirmosios bangos liberalij konstitucij nurodoma 1787 m. JAV Konstitucija (seniausia pasaulyje raytin konsti18

tucija, isiskirianti lakoniku tekstu, grietu valdios padalijimo modeliu). Dar didesn autoritet iam teisiniam tekstui suteik JAV Aukiausiojo Teismo jurisprudencija. Nagrinjant antrosios bangos konstitucijas akys daniausiai krypsta 1919 m. Vokietijos Veimaro Konstitucij, socialins konstitucijos pavyzd, kurios tak patyr ne vien bendraams konstitucijos. I treiosios bangos konstitucij linkstama pabrti 1949 m. Vokietijos Pagrindin statym, 1958 m. Pranczijos V Respublikos Konstitucij, kuriose irykjo naujos konstitucinio reguliavimo mados. 1949 m. Vokietijos Pagrindiniame statyme asmens teisi ir laisvi tvirtinimas laikomas pavyzdiniu. 1958 m. Pranczijos Respublikos Konstitucija garsi joje tvirtintu valdymo sistemos modeliu. Reikt taip pat paminti ir 1978 m. Ispanijos Konstitucij, kuri knija vykusi klasikinio ir iuolaikinio europietikojo konstitucionalizmo modeli element jungt. Taigi didij konstitucionalizmo praktinio tvirtinimo teiss tekstuose virni, kurias orientuojamasi vienu ar kitu metu, ne tiek daug. Kartais apskritai teigiama, kad konstitucijos originalumas maiausiai turt rpti jos krjams, kad nra absoliuiai originalaus teksto, labiausiai vertinamos ir tobuliausiai parengtos konstitucijos yra patyrusios usienio doktrin ir teiss akt tak. 10 Esminis dalykas priimti tautos gyvenimo svarbiausius poreikius ireikiant akt ir (tai dar svarbiau) gyvendinti io akto nuostatas. Galima kalbti apie pasaulin konstitucin proces, kuriam takos turjo visuomens ir valstybs evoliucija naujausiais laikais. Teisinje literatroje daniausiai skiriami keturi konstitucinio reguliavimo raidos etapai, kurie neretai vardijami kaip konstitucij raidos bangos. Pirmoji banga apima laikotarp nuo XVIII a. pabaigos iki Pirmojo pasaulinio karo pabaigos, antroji laikotarp tarp dviej pasaulini kar, treioji laikotarp nuo Antrojo pasaulinio karo pabaigos iki XX a. devintojo deimtmeio pabaigos; ketvirtoji nuo XX a. deimto deimtmeio pabaigos iki i dien. ios bangos (etapo) pradi ymi totalitarini sistem lugimas, nauj demokratini konstitucij primimas.

10 r.: Herrero de Minon M. Transition dmocratique et choix constitutionnel // Le procesus constitutionnel, instrument pour la transition dmocratique. Strasbourg: Les ditions du Conseil de l Europe, 1994. P. 28.

19

VI
Pirmasis konstitucij raidos etapas apima konstitucionalizmo idj tvirtinimo pradi kai kuriose Amerikos ir Europos alyse. io etapo pradi ymi pirmosios konstitucijos: 1787 m. JAV Konstitucija, 1791 m. epospolitos (Lenkijos ir Lietuvos valstybs), 1791 m. Pranczijos konstitucijos, kurios kartu su iek tiek anksiau priimtomis deklaracijomis (1776 m. JAV nepriklausomybs deklaracija, 1789 m. Pranczijos mogaus ir pilieio teisi deklaracija) padar didiul tak tolesnei konstitucionalizmo raidai pasaulyje. Kaip inoma, tuo laikotarpiu dar nedaug valstybi pasuko konstitucinio reguliavimo tvirtinimo keliu. 1811 m. buvo priimta pirmoji Lotyn Amerikos alies Venesuelos Konstitucija, Azijoje konstitucinio reguliavimo pradininks buvo Japonija (1888 m.), Kinija (1912 m.) ir Iranas (1906 m.). Afrikoje pirmenybs laurai priklauso Liberijai, kuri savo Konstitucij, nusikopijavusi nuo JAV, prim dar 1847 m. io laikotarpio Konstitucija i esms tik valstybs valdios organizacij apibriantis aktas. Konstitucijomis siekta kuo labiau apsaugoti asmen nuo valstybs kiimosi asmens, visuomens gyvenim. Taigi konstitucinio reguliavimo klausim sritis buvo nedidel apm tik valstybs valdios organizacij ir pilietines asmens teises. 1787 m. JAV Konstitucijos primimas pirmasis konstitucionalizmo sitvirtinimo valstybs gyvenime skmingas bandymas. Neatsitiktinai pripastama, kad i Konstitucij galima laikyti idealiu demokratins konstitucijos pavyzdiu.11 1787 m. JAV Konstitucijos primimo istorija neatsiejama nuo brit kolonij iaurs Amerikos ryt pakrantje isivadavimo bei naujos valstybs atsiradimo istorijos. Naujos valstybs atsiradimas glaudiai susijs ir su konstitucionalizmo idj gyvendinimu politikoje. Prisiminkime kelet fakt. XVIII a. septintajame deimtmetyje irykja metropolijos ir jos kolonij iaurs Amerikos ryt pakrantje prietaravimai. Parlamentas Londone priima statym, pareigojant kolonistus mokti mokesius. ie protestuoja remdamiesi tuo, kad j atstov nra parlamente. Teigiama, kad Karnos valdiniams mokesiai gali bti nustatyti tik tuo atveju, jeigu yra j atstov sutikimas. Gindamas kolonist interesus, Masaiusetso kolonist susirinkimas 1768 m. skelbia, kad nuosavybs teis yra prigimtin konstitucin
11

Maksimaitis M. Usienio teiss istorija. Vilnius: Justitia, 2002. P. 305.

20

teis ir ji bus paeista, jei bus neteistai nustatyti mokesiai. Aptariant Londono valdios priemones vartojamas terminas antikonstitucinis. Parlamentas usispyrs atkakliai laikosi savo pozicijos. Jis keiia naujais statymais institucijas, kurias Masaiusetsas buvo steigs, ir udraudia prekyb Bostono uoste. To padarinys vadinamoji Boston Tea Party. Padtis blogja ir suauktas trylikos kolonij Kongresas 1776 m. liepos 4 d. priima Nepriklausomybs deklaracij, patvirtinani tautos teis pakeisti valdi form, jei i paneigia mogaus teises (jos paskirtis jas laiduoti). Taigi kolonij atstovai vadovaujasi J. Lockeo koncepcija. Pasak garsaus angl mstytojo (1688 m. liberalios revoliucijos teoretiko), mons, atsisak gyventi gamtinje bklje, susijung ir kr valdi, kurios vienintelis tikslas geriau apsaugoti j laisv ir nuosavyb (Antrasis traktatas apie pilietin valdi, 1690 m.). Tapusios nepriklausomos trylika kolonij parengia raytines konstitucijas, kurias sudaro prigimtini teisi deklaracijos ir smulks valdymo planai. iose konstitucijose remiamasi valdi padalijimo principu, pabriamas parlamentini institucij vaidmuo. Valstij konstitucinje kryboje jauiama 1776 m. Virdinijos Konstitucijos taka. 1777 m. Konstitucinis kongresas priima valstijas vienijant akt Konfederacijos ir aminos sjungos straipsnius. Remiantis Konfederacijos straipsniais kurta trylikos valstij konfederacija. Ikilus vidaus politikos sunkumams imta galvoti, kaip geriau tvarkyti bendrus valstij reikalus. 1787 m. Filadelfijos konventas parengia JAV Konstitucij, kuri sutvirtino valstij sjung, kr federacij. is nedidelis teisinis tekstas apibria svarbiausius valstybs organizmo ir veiklos santykius. statym leidiamosios, vykdomosios ir teismins valdi atskyrimas, tiksliai suformuluoti ias valdias gyvendinani institucij galiojimai, federacijos ir valstybs santyki reguliavimas io akto turinio elementai. 1787 m. JAV Konstitucijoje tvirtintas Konstitucijos prioritetas, taip pat federacijos statym, palyginti su valstij statymais, virenyb. Numatyta sudtinga Konstitucijos patais procedra. JAV Konstitucijos pirmosios deimtis patais priimtos 1791 m. Jos ivardijo piliei teises (i esms vairias laisves, kriminalinio persekiojimo ir nuosavybs apsaugos garantijas). ios nuostatos yra teiss norm, taikom visoje JAV teritorijoje, hierarchijos virnje. J. Marshallas vliau rays, kad jos sudaro pagrindin ir aukiausij tautos statym.
21

1787 m. JAV Konstitucija tampa sektinu pavyzdiu kit ali konstitucij krjams. Tai, kad pirmasis bandymas buvo skmingas, skatino ir kit ali valstybi sutvarkymo modeli krjus engti panaiu keliu. Remtasi net steigiamosios valdios gyvendinimo pavyzdiu. JAV Konstitucij pareng ir prim specialus susirinkimas Konventas, sudarytas i deputat, gavusi special mandat, t. y. konstitucin mandat. JAV Konstitucijos krimas, jos tikslai, tv krj kompromisas irgi atitiko konstitucionalizmo dvasi. vairios Konvento politins kryptys, idjos gavo akto, kuriame suderinti stiprios federacijos ir valstij savarankikumo siekiai. Reikmingas ir Konstitucijoje tvirtinto grieto valdi padalijimo modelio, stabdi ir atsvar utikrinimo pavyzdys. JAV Konstitucijos taikymas, JAV Aukiausiojo Teismo Konstitucijos aikinimo praktika (gyvosios Konstitucijos idja), konstitucins justicijos tvirtinimas ne maiau svarbs konstitucionalizmo tvirtinimo aspektai. Pagaliau tik 27 Konstitucijos pataisos per daugiau kaip 200 met istorij irgi pamokanti aplinkyb, kaip vertinti akt, kuris tapo amerikiei tautos biblija. Pranczijos revoliucijos konstitucin teis visiems, kurie studijuoja viej teis, turi bti tuo, kas yra romn teis studijuojantiems civilin teis. Bet kokia civilizacija, pagrsta romn teise, bet koks iuolaikini taut politinio karkaso pamatas yra prancz revoliucijos dokumentai, mintys, drama. Taip man Borisas Mirkine-Guetzvitchius. Jam t laik konstitucijos bet kokios vieosios teiss gramatika. Didioji Pranczijos revoliucija ymi esminius visuomens ir valstybs pertvarkymus, luomins santvarkos ir absoliutins monarchijos lugim, bandymus tvirtinti nauj visuomens organizacijos model. Steigiamojo susirinkimo 1791 m. rugsjo 314 d. priimta Konstitucija irgi ios revoliucijos krinys. 1791 m. Pranczijos Konstitucija tvirtino atstovaujamj valdym, grindiam nacionaliniu suverenitetu. Konstitucijoje buvo skelbiama, kad tauta turi du atstovus statym leidiamj susirinkim ir karali. Valstybs institucij santykiai buvo grindiami valdi padalijimo principu (Montesquieu idj taka). Taigi du pagrindiniai principai buvo valstybs valdios organizacijos pagrindas: nacionalinis suverenitetas, kuris buvo paskelbtas vientisu, nedalomu ir neatimamu, neperduodamu jokiam organui ar asmeniui, ir valdi padalijimas, pagal kur savarankikos, savitai formuojamos valdios vykdo jam priklausianius galiojimus.
22

statym leidiamoji valdia buvo patikta statym leidybos susirinkimui, kurio kompetencija apm statym iniciatyv ir j patvirtinim, mokesi nustatym, valstybs biudeto tvirtinim ir jo vykdymo kontrol, valstybs pareign veiksm kontrol, nacionalizuoto turto valdym, tarptautini sutari ratifikavim. Susirinkimo nariai buvo renkami dvejiems metams, juos irinkti buvo leista tik vien kart. Vykdomoji valdia patikta karaliui ir is j gyvendina per savo paties skiriamus ministrus. Karaliaus valdia buvo apibdinama kaip nedaloma ir paveldima, taiau kartu paklstanti statymams. Uimdamas sost karalius privaljo prisiekti tautai ir statymui. Paties karaliaus aktai gaudavo gali tik patvirtinti atitinkamo ministro. Reikmingas karaliaus galiojimas atidedamojo veto teis statymo leidybos susirinkimo priimtiems statymams (iskyrus statymus dl mokesi). Karaliui priklaus prancz karaliaus titulas. Teismai pagal Konstitucij buvo nepriklausomi nuo kit valdi. Teisjus rinkdavo gyventojai tam tikram laikotarpiui ir jie negaldavo bti atleisti tik u padaryt pareigin nusikaltim, jei tai nustatydavo teismas. Specialiai Konstitucijoje buvo paymta, kad teismas negali kitis statym leidiamj veikl.

VII
Antrasis konstitucij raidos etapas tarpukario laikotarpis nuo Pirmojo iki Antrojo pasaulinio karo. Konstitucijos idjos tvirtinamos vis plaiau. Net autoritarinje Rusijoje, po 1917 m. perversmo naujasis reimas dangstosi socialistins konstitucijos vardu (tiesa, tokia tik fasadin konstitucija, i tikro reikianti konstitucionalizmo, kaip valdi ribojanios doktrinos, paneigim). io laikotarpio konstitucins raidos bruoai: konstitucijas priima gana daug valstybi (tai lm kelios prieastys: po Antrojo pasaulinio karo atsiranda naujos valstybs arba kai kurios tautos atkuria valstybingum neliko carins Rusijos, Austrijos-Vengrijos, Otoman imperij); demokratizuojamos jau turinios vienok ar kitok konstitucin reguliavim santvarkas (Vokietija, Ispanija, Meksika); konstitucionalizm bando tvirtinti treiosios alys, kurios iki tol neturjo konstitucijos (Tailandas, Etiopija, Egiptas); priimta daug nauj konstitucij, senosios konstitucijos modifikuotos. 1919 m. Vokietijos (vadinamoji Veimaro), 1920 m. ekoslovakijos, 1921 m. Serb, Kroat ir Slovn Karalysts (vliau virtusios Jugosla23

vija), 1937 m. Airijos, 1931 m. Ispanijos konstitucijos tik atspindjo bdingiausias to laikotarpio konstitucinio reguliavimo raidos tendencijas. mint konstitucij sra galtume rayti ir Baltijos ali 1920 m. Estijos, 1922 m. Latvijos, 1922 m. Lietuvos konstitucijas. iuo laikotarpiu pirmajame konstitucij raidos etape susiformavs konstitucinio reguliavimo modelis pakito maai. Toliau tobulinti valstybs valdios organizacijos modeliai. Asmens teisins padties apibrimas gauna ir nauj bruo. Pripastamos universalaus pobdio mogikosios vertybs; rykja naujos konstitucinio reguliavimo tendencijos: konstitucija ima reguliuoti naujas santyki sritis (ekonominius ir socialinius santykius), pleiasi galimo valstybs kiimosi visuomens ir asmen gyvenim ribos (pripastamas valstybs ekonominis ir socialinis vaidmuo). Tarp io laikotarpio konstitucij bene didiausi presti peln 1919 m. Vokietijos (vadinamoji Veimaro) Konstitucija. Vokietijos imperijos pralaimjimas Pirmame pasauliniame kare, monarchijos lugimas, alies ekonominio, socialinio ir politinio pobdio sukrtimai Veimare susirinkusio Nacionalinio susirinkimo, kuriam teko atlikti steigiamosios valdios funkcijas, darbotvark. Atrodyt, ne itin palankus metas rengti Konstitucij. 1918 m. rugpjio 11 d. priimta Vokietijos imperijos Konstitucija (terminas imperija i esms buvo termino valstyb sinonimas), kuriai teisinje literatroje pagal io akto primimo viet buvo vadinama Veimaro Konstitucija. Konstitucins teiss istorijos specialistai paymi, kad Veimaro Konstitucija tvirtino respublikin valdymo form, federacin valstybs sandar. Konstitucija nustat ir federacijos institucijas: imperijos prezident, vyriausyb, reichstag, reichsrat. Veimaro Konstitucija konstitucionalizmo raidai svarbi dl dviej aplinkybi. Pirmoji susijusi su valstybs valdios organizacija. Konstitucijoje numatyta, kad imperijos prezidentas renkamas tautos tiesioginiais rinkimais septyneriems metams, o jo perrinkim skaiiaus Konstitucija neribojo. Prie laik jis galjo bti nualintas tik tautos balsavimu Reichstagui pasilius. Imperijos prezidentui buvo priskirti svarbs galiojimai tarptautini santyki, valstybs gynybos srityse. Imperijos prezidentas skyr reichkancler, o jo teikimu ministrus (t. y. formavo imperijos vyriausyb), bet vyriausybei veikti reikjo Reichstago pasitikjimo. Taigi Veimaro Konstitucij galtume laikyti bandymu tvirtinti pusiau prezidentin valstybs valdymo form. Reikt priminti, kad po
24

keli deimtmei Mauriceas Duvergeris pusiau prezidentiniu reimu pavadino institucin model, kuriam bdinga tai, kad respublikos prezidentas renkamas visuotiniais rinkimais, kad jis turi reikmingus galiojimus ir kad yra ministras pirmininkas ir vyriausyb, atsakingi parlamentui. Pasak M. Duverger, tokius kriterijus pirmiausia atitiko Veimaro Konstitucija (19181933).12 Taigi Veimaro Konstitucijos krjus galtume vardyti kaip pusiau prezidentinio valdymo modelio, kurio inomiausiu ir klasikiniu etalonu vliau tapo V Pranczijos Respublika, pradininkus. Taiau Veimaro Konstitucijos taka svarbi ne tiek dl savo institucinio modelio (kuris, deja, demokratijai susidrus su nacizmu neilaik ibandym), kiek dl ios Konstitucijos socialinio reguliavimo. Btent Veimaro Konstitucijoje pirmsyk tvirtinta socialins valstybs idja, nustatytas didelis socialini ir ekonomini teisi katalogas. Antroji Konstitucijos dalis Pagrindins vokiei teiss ir pareigos tapo pavyzdiu, kaip tvirtinti konstitucin asmens status. Individas, Asmenyb, Visuomens gyvenimas, vietimas ir mokykla, kinis gyvenimas ios Konstitucijos dalies skyri pavadinimai. Vokietijos piliei lygyb prie statymus, pilietybs santyki pagrindai, judjimo, emigravimo laisvs, asmens nelieiamyb, buto apsauga, susirainjimo slaptumas, nuomoni raikos laisv Konstitucijoje tvirtintos asmens teiss. Visuotinio vietimo privalomumas (146 str.), kinio gyvenimo tvarkymo atitiktis teisingumo pagrindams ir jo tikslo utikrinti kiekvieno or gyvenim nustatymas, nuosavybs tvirtinimas nustatant, kad nuosavyb pareigoja, jog ja naudojantis btina atsivelgti bendr gerov, darbo jgos ypatinga valstybs apsauga, bendra darbo teis ir kitos naujovs buvo socialins valstybs raikos poymiai. Btent dl to demokratinio pobdio Veimaro 1918 m. Konstitucija tapo vienu i konstitucinio reguliavimo orientyr kitoms alims, bandanioms tvirtinti konstitucin demokratij.

VIII
Treiasis konstitucij raidos etapas prasideda po Antrojo pasaulinio karo. Jo pabaig ymi besibaigiantis XX a. deimtasis deimtmetis. Konstitucinis procesas tampa pasaulinis. lugus kolonij sistemai susikuria naujos valstybs Afrikoje, Azijoje, Lotyn Amerikoje ar
Duverger M. Le concept de rgime semi-prsidentiel // Les rgimes semi-prsidentiel (sons la direction de M. Duverger). Paris: PUF, 1986. P. 7.
12

25

Okeanijoje. Vienas i svarbiausi valstybinio gyvenimo udavini buvo priimti alies konstitucij. Demokratini ali konstitucijose vis didesn reikm gyja konstitucins asmens teiss ir laisvs, pailgja konstitucin teisi katalog rayt socialini, ekonomini ir kultrini teisi sraas. io laikotarpio demokratinio konstitucionalizmo idj tvirtinimo pavyzdiais tampa 1947 m. Italijos Respublikos Konstitucija, 1947 m. Japonijos Konstitucija, 1948 m. VFR Pagrindinis statymas, 1946 ir 1958 m. Pranczijos konstitucijos, taip pat kiek vlesns 1975 m. Graikijos, 1976 m. Portugalijos, 1978 m. Ispanijos konstitucijos. Buvusios kolonijos stengsi imituoti senj metropolij konstitucines sistemas, jas perkelti nauj dirv. Dl to neivengta ir konstitucini neskmi. Taiau apskritai konstitucins demokratijos autoritetas buvo didiulis. Totalitarins socialistins stovyklos ali (Soviet Sjungos ir jos satelit) bei kiti komunistiniai reimai irgi dangstsi konstituciniu reguliavimu. Visaliaudins, arba liaudies demokratins, valstybs konstitucija buvo tik fasadinis aktas, kuriame tvirtintos nuostatos danai kirtosi su valstybinio gyvenimo praktika. I io laikotarpio konstitucij pagal reikm konstitucionalizmo raidai ikirtinas 1949 m. Vokietijos Federacins Respublikos Pagrindinis statymas ir 1958 m. Pranczijos Respublikos Konstitucija. Pirmoji ypa reikminga tuo, kad joje bandoma diegti teisins ir socialins valstybs idjas. ioje Konstitucijoje tvirtintas asmens teisi ir laisvi katalogas visuotinai pripastamas kaip itin isamus. Pagal Pagrindin statym asmens orumas yra pagrindini teisi pagrindas. 1958 m. Pranczijos Konstitucija siekta tvirtinti efektyv valdios model, apimant prezidentinio ir parlamentinio valdymo elementus. i element junginys virsta pusiau prezidentiniu valdymo modeliu. Pototalitarinms alims ne maiau svarbi ir pofrankistins Ispanijos patirtis. Ispanikasis konstitucins reformos modelis gali bti traktuojamas kaip klasikinis autoritarins politins sistemos taikaus pakeitimo demokratizacij modelis.13 Ankstesn Ispanijos valstybinio gyvenimo istorija anaiptol neleidia kalbti apie koki nors tvirt konstitucin tradicij (visos ios alies konstitucijos, iskyrus 1876 m. Konstitucij, galiojo trumpai, o F. Franco diktatros laikotarpiu apsieita be pagrindinio statymo). Konstitucija buvo suvokiama kaip politini jg kovos rankis, o ne visuomens gyvenimo pagrindas (taip vertinamos visos ios alies konstitucins iniciatyvos nuo 1812 m. iki 1931 m.).
Meduevskij A. Sravnitelnoje konstitucionnoje pravo i politieskije instituty. Moskva: GU VE, 2002. S. 82.
13

26

1978 m. Ispanijos Konstitucija ymi skming perjim i autoritarins demokratin santvark, prasidjus po F. Franco mirties 1975 m. Negana to, galime pakartoti Philippeo Lavaux nuomon: 1978 m. Ispanijos Konstitucija geriausiai gyvendino europietiko konstitucionalizmo klasikinio ir iuolaikikojo modeli sintez.14 odiu, buvo skmingai suderinta tai, kas ibandyta, ir tai, kas nauja. Taikus perjimas i autoritarins santvarkos demokratij, nacionalinis susitaikymas, veiksmingos politins ir socialins reformos tai vis Ispanijos patirtis, kuri studijuoja visi, besidomintys visuomeni transformacijomis XX a. antrojoje pusje. Konstitucijos parengimas vienas io pavyzdiniu laikomo demokratizacijos proceso akcent. Konstitucijos tekstas yra laisvuose rinkimuose irinkt tautos atstov krybos rezultatas, svarbiausi alies politini partij kompromiso vaisius. Antruoju skaitymu balsuodami u akt abeji parlamento rmai pritar beveik vienbalsiai. Tautos konstitucinio referendumo skaiiai irgi spdingi u Konstitucij balsavo 87,8 proc. 1978 m. gruodio 6 d. referendume dalyvavusi moni. Ispanijos 1978 m. Konstitucija politinio kompromiso rezultatas, atspindintis tiek ispan pilietins tautos teisines tradicijas, tiek XX a. konstitucionalizmo laimjimus. Nors ispanikieji konstituciniai altiniai buvo prioritetiniai, taiau Konstitucijos tekste beveik toki pat reikm turi vairios usienio ali konstitucins takos. Tai irgi skmingas sintezs pavyzdys. Konstitucijoje Ispanijos valstyb laikantis Vokietijos Pagrindinio statymo 20 straipsnio pavyzdio vardyta kaip teisin, socialin ir demokratin valstyb. Nagrindami Konstitucijoje tvirtintas teises ir pareigas matome 1947 m. Italijos, 1949 m. Vokietijos Pagrindinio statymo, 1976 m. Portugalijos Konstitucijos, taip pat Europos mogaus teisi apsaugos konvencijos tak. Valstybs institucij santyki reguliavimas apibdintinas kaip modernios parlamentins monarchijos tvirtinimas. Be nacionalins tradicijos, akivaizdi 1946 ir 1958 m. Pranczijos konstitucij, 1974 m. vedijos akto, Vokietijos Pagrindinio statymo (konstruktyvaus nepasitikjimo votumas) taka. Italijos Konstitucijos taka atsispindi autonomins bendruomens Ispanijos Konstitucijoje. Asmens teiss ir laisvs, j konstitucins garantijos, veiksminga parlamentin monarchija, Konstitucinis Tribunolas, regionin valstyb
14

Lavaux Ph. Existe-t-il un modle constitutionnel europen? // Droits, 1991. No. 14.

P. 54.

27

tai vis ispanikoji konstitucin sintez. Neatsitiktinai 1978 m. Ispanijos Konstitucij vienu ar kitu klausimu atsivelg vlesni konstitucij tekst krjai.

IX
XX a. devintojo deimtmeio pabaiga naujo konstitucij raidos etapo pradia. Totalitarini reim lugimas Vidurio ir Ryt Europoje, altojo karo pabaiga vykiai, lm nauj konstitucij rengim ir primim. Jaunosios demokratijos savo ateit sivaizdavo kaip konstitucin demokratij. Iirus totalitarinei sistemai, Vidurio ir Ryt Europos alys po ilgos pertraukos vl su viltimi m velgti konstitucionalizm. Racionalios, valdi ribojanios ir asmens teises ginanios tvarkos tvirtinimas tapo vienu i naujo gyvenimo krimo ki. Buvusi Ryt viltis iandien yra teis.15 Prasidjo pakartotin konstitucionalizmo pamoka. Ir ji pradta turint jau ankstesn, tegul ir labai kukli, konstitucin patirt, kuriai didiul tak dar pasikeits pasaulinis kontekstas. O XX a. pradios ir pabaigos visuomens labai skiriasi. inoma, istorinio ios Europos dalies vlavimo, jos nuolatinio toliau paengusi krat vijimosi, keli deimtmei socializmo kupiros irgi nevalia pamirti. Paskutinis XX a. deimtmetis tai metas, kai buvo specialiai priimamos naujos demokratins konstitucijos. 1991 m. Bulgarijos, Rumunijos, Slovnijos, 1992 m. Estijos, ekijos, Lietuvos, Slovakijos konstitucijos, 1997 m. Lenkijos Konstitucija atspindi ketvirtojo konstitucij raidos etapo konstitucinio reguliavimo ypatumus. Tai dmesys mogikosioms vertybms, demokratikam visuomens reikal tvarkymui, konstitucinei kontrolei, naujiems iuolaikinio gyvenimo prioritetams. XX a. antrosios puss konstitucini proces tyrintojai pabria naujas konstitucionalizmo tendencijas. Tai pai konstitucij, kaip pamatini akt, konsolidacija, vis didjanti konstitucins teiss socializacija, konstitucinio reguliavimo demokratizacija, taip pat nacionalins teiss konstitucionalizacija.16
15 Milacic S. Vers l Europe par la dmocratisation interne // La dmocratie constitutionnalle en Europe centrale et orientale. Bruxelles: Bruylant, 1998. P. 16. 16 Kris E. Konstitucija, konstitucin doktrina ir Konstitucinio Teismo diskrecija // Konstitucijos aikinimas ir tiesioginis taikymas. Baltijos ir Skandinavijos ali konferencijos mediaga. Vilnius, 2002. P. 910.

28

Nagrinjant Lietuvos Respublikos 1992 m. Konstitucij daniausiai pabriama, kad ji viena i Vidurio ir Ryt Europos ali XX a. pabaigoje priimt konstitucij. Tai tam tikros istorins epochos konstitucionalizmo sitvirtinimas konkreioje alyje. Epochos, kuriai bdinga tiek sava specifika, tiek ir panaumai su tos paios epochos ir to paties regiono alimis, atsidrusiomis panaioje socialinje, ekonominje ir teisinje padtyje. Kitaip sakant, jai bdinga ios konstitucij grups (1991 m. Bulgarijos, Rumunijos, Slovnijos, 1992 m. Estijos, ekijos, Slovakijos, 1997 m. Lenkijos ir kitos konstitucijos, vardijamos kaip pototalitarins, arba naujj demokratij, konstitucijos) daugelis savybi. Nors kiekvienos alies konstitucinis reguliavimas skiriasi, nagrindami naujj konstitucij tekstus nesunkiai pastebtume daug bendr bruo. Pavyzdiui: isamiai idstomos asmens pagrindins teiss ir laisvs; konstitucikai reglamentuojamas politinis pliuralizmas, politini partij, iniasklaidos veikla, tautini maum, rinkos kio, nuosavybs santyki apsauga; siekiama tvirtinti racionalizuot parlamentin arba pusiau prezidentin valdymo sistem; skelbiamos teisins, socialins, pasaulietins, valstybs idjos; daniausiai tokiame konstituciniame tekste tiesiogiai formuluojamas ir valdios padalijimo principas, kurio laikantis nustatomi valstybs valdios institucij galiojimai ir tarpusavio santykiai; europinis konstitucins kontrols modelis ir t. t.

X
Jeigu laikysime, kad iuolaikin konstitucija yra aukiausios galios teiss normos ir principai, tai btina utikrinti, kad konstitucijoje tvirtinto teisinio reguliavimo bt laikomasi, kad juo bt i tikro vadovaujamasi. Maa to, dl iskirtinio konstitucijos, kaip aukiausios teiss srities, vaidmens btina iskirtin jos apsauga. Apsauga visais atvilgiais: tiek nuo fizini ar juridini asmen, tiek nuo valstybs valdios institucij ir pareign galimo ksinimosi. Konstitucijos virenyb suponuoja, kad turi bti sukurtas veiksmingas tokios apsaugos mechanizmas. Taigi pirma prielaida konstitucinei justicijai atsirasti modernios raytins konstitucijos sitvirtinimas, antra <> raytini Konstitucij kaip teisini dokument naudojimas pozityviosios teiss teisminio taikymo procese.17
17 Smith E. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas lyginamuoju aspektu // Konstitucinis Teismas ir konstitucingumo garantijos Lietuvoje. Konferencij mediaga. Vilnius, 1995. P. 33.

29

Teisinje literatroje minima konstitucijos gynyba teisinmis ir neteisinmis priemonmis, kiti skiria neteisin (t. y. tautos ar politini institucij vykdom) ir teismin kontrol, utikrinani konstitucijos virenyb, treti kalba apie konstitucijos virenybs garantijas. Matyt, galtume skirti bendrj ir specialij konstitucijos apsaug. Bendroji konstitucijos apsauga visiems pilieiams, pareignams, visoms valstybs valdios institucijoms tenkanti uduotis. Specialioji teisin apsauga vykdoma gyvendinant konstitucin justicij, kurios paskirtis laiduoti konstitucijos virenyb teisinje sistemoje. tvirtin valstybs valdios institucij, pareign pareig laikytis konstitucijos, atrodo, galtume manyti, jog turime tvirtas konstitucijos virenybs utikrinimo garantijas. Taiau tikrov sudtingesn. Mat ir valstybs valdios institucijos, ir pareignai (tokia tikrov) irgi gali kelti grsm Konstitucijai. Vienu atveju tokius paeidimus lm neinojimas, neteisingas konstitucinio reguliavimo supratimas, kitu smoninga tyia arba noras apeiti svarbiausi tautos susitarim. Todl btina apsaugoti konstitucij nuo valstybs valdios institucij sprendim ir veiksm, utikrinti, kad valdios veikla atitikt konstitucij, t. y. laiduoti konstitucijos virenyb teisinje sistemoje. I ia konstitucins justicijos specialios konstitucijos teismins apsaugos instituto btinyb. Kartais teigiama: kaip galima abejoti parlamento, kur sudaro tautos atstovai, sprendimais. Bet ar ities tautos valia, ireikta konstitucijoje, visados sutampa su tautos atstov sprendimais? Atsakydami klausim isprsime kit problem: ar konstitucin justicija yra suderinama su demokratija. Konstitucins justicijos Europoje tyrintojas Dominiqueas Rousseau prisimena R. Carr de Malbergo tez, kad jeigu tautos valia sutampa su tautos atstov valia, tai statym leidybos kontrol reikia tautos valios kvestionavim, o jei valia nesutampa, tai teismas, kontroliuodamas statymus, demokratijos principo nepaeidia, nes kontroliuojama ne tautos, o tik tautos atstov valia.18 Atrodyt, pati tautos atstovavimo svoka suponuoja, kad tauta ir jos atstovai ne tas pats. Tauta, steigdama atitinkamas valstybs valdios struktras ir nustatydama valdios santykius su asmenimis, savo vali idst konstitucijoje. steigtosios valdios institucijos gali veikti tik neperengdamos konstitucijos suteikt galiojim. I ia
r.: Rousseau D. La justice constitutionnelle en Europe. Paris: Montchrestien, 1992. P. 41.
18

30

btinyb tikrinti, ar neperengtos galiojim ribos. Taigi konstitucins justicijos instituto negalima prieinti su demokratija. Prieingai is institutas yra demokratijos garantija. Konstitucin justicija, nesvarbu, ar j gyvendina konstitucinis teismas (europietikasis konstitucins justicijos modelis), ar bendrj teism sistema (amerikietikas konstitucins justicijos modelis) XX a. tapo veiksmingiausia konstitucijoje tvirtintos demokratins santvarkos teisins apsaugos forma. Literatra
1. Ardant P. Institutions politiques et droit constitutionnel, 4e dition. Paris: Librairie gnrale de droit et de jurisprudence, 1982. 2. Chevalier J. L tat de droit. Paris: Montchrestien, 1992. 3. Debbasch R. Droit constitutionnel. Paris: Seuil, Litec, 2000. 4. Duverger M. Le concept de rgime semi-prsidentiel // Les rgimes semiprsidentiel (sons la direction de Maurice Duverger). Paris: PUF, 1986. 5. Duverger M. Le concept de rgime semi-prsidentiel // Les rgimes semiprsidentiel (sons la direction de Maurice Duverger). Paris: PUF, 1986. 6. Favoreu L. Gaa P., Ghevontian R., Mestre J. L., Pfersmann O., Roux D., Scoffoni G. Droit constitutionnel, 2e dition. Paris: Dalloz, 1999. 7. Herrero de Minon M. Transition dmocratique et choix constitutionnel // Le procesus constitutionnel, instrument pour la transition dmocratique. Strasbourg: Les ditions du Conseil de l Europe, 1994. 8. Jarainas E. Valstybs valdios institucij santykiai ir Konstitucinis Teismas, Vilnius: TIC, 2003. 9. Jarainas E. Konstitucija ir statymas: kelios interpretavimo problemos // Konstitucijos aikinimas ir tiesioginis taikymas. Baltijos ir Skandinavijos ali konferencijos mediaga. Vilnius, 2002. 10. Klein C. Thorie et pratique du pouvoir constituant. Critique des discours sur le pouvoir constituant. Paris: PUF, 1996. 11. Kris E. Konstitucija, konstitucin doktrina ir Konstitucinio Teismo diskrecija // Konstitucijos aikinimas ir tiesioginis taikymas. Baltijos ir Skandinavijos ali konferencijos mediaga. Vilnius, 2002. 12. Lane J. E. Konstitucija ir politikos teorija / Vert E. Kris. Kaunas: Naujasis lankas, 2003. 13. Lavaux Ph. Existe-t-il un modle constitutionnel europen? // Droits. 1991. No. 14. 14. Maksimaitis M. Usienio teiss istorija. Vilnius: Justitia, 2002. 15. Meduevskij A. Sravnitelnoje konstitucionnoje pravo i politieskije instituty. Maskva: GU VE, 2002.

31

16. Milacic S. Vers l Europe par la dmocratisation interne // La dmocratie constitutionnalle en Europe centrale et orientale. Bruxelles: Bruylant, 1998. 17. Rousseau D. La justice constitutionnelle en Europe. Paris: Montchrestien, 1992. 18. Smith E. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas lyginamuoju aspektu // Konstitucinis Teismas ir konstitucingumo garantijos Lietuvoje. Konferencij mediaga. Vilnius, 1995. 19. Troper M. Pour une thorie juridique de ltat. Paris: PUF, 1994.

32

II. Jungtini Valstij Konstitucija

I
Konstitucingumo raidos istorinis kontekstas: konstitucijos primimas ir bruoai Jungtini Valstij Konstitucijos atsiradim ir jos turin lm keletas veiksni. Pirmiausia tai buvo Anglijos (buvusios metropolijos) teorinis ir praktinis paveldas. Nema reikm turjo ir kolonijin patirtis. Jungtini Valstij Konstitucija buvo priimta 1787 m. Filadelfijos kongrese. teiss akt prim steigiamasis susirinkimas, kur sudar trylikos valstij atstovai. Tuomet tai buvo lyg ir nepriklausomos valstybs, jos kovojo ir paskelb nepriklausomyb. Paskelbusios nepriklausomyb trylika valstij sudar konfederacij (1777 m. sudaryta konfederacija, kuri faktikai tokia tapo 1781 m.). Taiau naujj konfederacij siejo daugiau formals nei reali naud duodantys ryiai. Mokesi sistema buvo padrika, neskatino laisvos prekybos. Siekiant reformuoti konfederacij Pensilvanijoje ir buvo suauktas kongresas, istorijoje inomas kaip Filadelfijos (Pensilvanijos sostin) kongresas. Taiau Filadelfijos kongresas atliko didesnius darbus nei buvo planuota jis pareng ir prim naujj alies Konstitucij. Naujoji Konstitucija sigaliojo 1789 m., kai j ratifikavo devynios (devintoji buvo Rhode Island) valstijos i trylikos. Filadelfijos kongrese dalyvavo tokios ikilios asmenybs kaip Dordas Vaingtonas, Beneminas Franklinas, Deimsas Madisonas. Pastarasis iki iol vadinamas Konstitucijos tvu. Filadelfijos kongrese svarstant naujosios Konstitucijos projekt vyravo kelios koncepcijos. Viena j (New Jersey) buvo u toki konstitucij, kuri nustatyt konfederacin sjung. Taigi maj valstij pozicija buvo siejama su esamos konfederacijos tobulinimu. Didiosios valstijos (Virginia) siek federacini ryi, kad valstija, turinti daugiau gyventoj, turt daugiau atstov parlamente. Kompromisas buvo
33

pasiektas nelengvai. Jo esm buvo dvej rm parlamento sudarymo tvarka. Sutarta, jog tik Atstov rmai bus formuojami atsivelgiant gyventoj skaii daugiau gyventoj turinios valstijos turs daugiau Atstov rm nari. Maesnij valstij interes sauga buvo siejama su Senato formavimo aspektais. Senate valstijos turjo bti atstovaujamos vienodo skaiiaus atstov, nepriklausomai nuo gyventoj skaiiaus.

II
Konstitucijos bruoai. Jungtini Valstij Konstitucija pirmoji raytin konstitucija pasaulio istorijoje (jeigu neskaitysime atskir valstij konstitucij, priimt iek tiek anksiau: Niujorko (1777), Masaiusetso (1780) Pensilvanijos (1776)). Su ia Konstitucija amerikietika konstitucionalizmo doktrina, jos samprata plito ir dar tak pasauliui. Pagal apimt tai gana trumpas teiss aktas. Jame neaptariamos socialins ir ekonomins asmens teiss. Konstitucijoje yra dviprasmikum dl vergovs problemos dl to vliau kilo pats iauriausias Amerikos istorijoje Piet ir iaurs karas, kurio metu uvo daugiau nei milijonas gyventoj. Konstitucijos struktr sudaro preambul, 7 straipsniai ir 27 pataisos. Pirmasis straipsnis (I), kur sudaro 10 pastraip, reglamentuoja statym leidiamosios institucijos Kongreso formavimo, struktros ir veiklos principus. Antrasis straipsnis (II) (4 pastraipos) reglamentuoja vykdomosios valdios formavimo ir galiojim apimt. Treiasis straipsnis (III) (3 pastraipos) skirtas teismins valdios reglamentavimo ir tvirtinimo klausimams. Tik ketvirtasis JAV Konstitucijos straipsnis reglamentuoja alies sandaros struktr. ia tvirtinama federacin galiojim pasidalijimo sistema. Kiti trys straipsniai nustato Konstitucijos patais primimo tvark, pareig laikytis Konstitucijos nuostat bei Konstitucijos sigaliojimo tvark. Konstitucija reglamentuoja pagrindini valstybins valdios institucij steigimo, veiklos ir galiojim turin bei (Teisi bilyje) pagrindines mogaus teises bei laisves. Konstitucija pradedama preambule, kurioje teigiama, jog ios Konstitucijos tikslas sutverti tobulesn sjung, garantuoti teisingum ir vidin rimt, bendr gynyb, skatinti visuotin gerov ir laisv. Btina pabrti, jog Nepriklausomybs deklaracija (1776 m.) pagrstai laikoma konstituciniu dokumentu (nes nra Konstitucijos sudedamoji dalis), kuris buvo tiek Konstitucijos,
34

tiek ir jos patais reikmingas altinis. Btent Nepriklausomybs deklaracija, remdamasi mogaus prigimtine teise, tvirtino asmens teis sukilti prie priespaud. Nors Jungtini Valstij Konstitucija seniausia pasaulyje, ji turi tik 27 pataisas (pasilym dl Konstitucijos keitim bta per 4000), kuri paskutin priimta 1992 m. Nedidelis patais skaiius leidia teigti, kad tai grieta Konstitucija ir kad jos keitimo procedros gantinai sudtingos. Taip i tikrj ir yra. Konstitucijos pataisos gali bti priimtos tik ne maiau kaip dviej tredali abej Kongreso rm arba specialaus kongreso, kur gali suaukti ne maiau kaip dvi treiosios vis alies valstij, nari pritarimu. Net ir vienu ar kitu bdu priimta Konstitucijos pataisa turi bti ratifikuojama. Jas ratifikuoti turi valstij statym leidiamosios institucijos ne maiau kaip trij ketvirtadali bals dauguma arba toki bals daugum turi surinkti valstijos konventas, kur suaukti gali visos alies Kongresas. Pirmosios deimt patais buvo priimtos 1789 m. ir ratifikuotos 1791 m. Jos istorijoje inomos kaip Teisi bilis, tvirtinantis pagrindines mogaus teises ir laisves. Jungtins Valstijos yra demokratin, teisin, federacin respublika, jos valdymo forma prezidentin. Visi ie fundamentiniai principai tvirtinti JAV konstitucinje srangoje. Tai pirmoji Konstitucija pasaulyje, priimta tautos vardu (We the people of <>). Joje tvirtintas principas, jog Konstitucij skelbia tauta, monijos istorijoje bus pakartotas daugel kart, daugelio pasaulio valstybi konstitucijose.

III
Konstitucin justicija. iandien konstitucin kontrol garantuoja Jungtini Valstij teismai. Dl federacijos valstybins valdios institucij akt konstitucingumo galutin sprendim priima Jungtini Valstij Aukiausiasis Teismas. Taiau apie tokias teism funkcijas Jungtini Valstij Konstitucijoje nekalbama. Tokie Aukiausiojo Teismo galiojimai susiformavo konstitucini teisini santyki praktikoje. Konstitucins justicijos pradia Jungtinse Valstijose, o kartu ir visame pasaulyje, yra siejama su Aukiausiojo Teismo veiklos praktika, btent su byla Marbury v . Madison. Tuomet (1803 m.) Aukiausiasis Teismas, nagrindamas konkrei byl, taip pat suformulavo princip, jog statym ir konstitucijos atitikimo problema yra teismins valdios funkcija. Tad Jungtini Valstij Aukiausiasis Teismas gali sprsti, kuris aktas prietarauja Konstitucijai, o kuris ne. Tokia konstitucins
35

kontrols genez leidia teigti, kad Jungtinse Valstijose is institutas formavosi ne raytins teiss, o konstitucini paproi pagrindu. Akivaizdu, jog sprendiant teiss akto konstitucingumo klausimus tenka interpretuoti ir aikinti alies konstitucij.19 Tai dar viena Jungtini Valstij Aukiausiojo Teismo funkcija. Tad tik per Aukiausiojo Teismo interpretacijas Konstitucija gauna konkrei raikos ir sampratos form. Todl ios alies konstitucins teiss doktrinoje teigiama, jog Konstitucija ir yra tai, k apie j pasako teismas.20 Taigi Aukiausiasis Teismas gali nagrinti teiss akt konstitucingumo klausim tik sprsdamas konkrei byl. Todl konstitucins teiss teorijoje is konstitucins kontrols bdas vardijamas kaip konkreioji kontrol. Nuo abstrakiosios kontrols ji skiriasi tuo, kad teisminis nagrinjamas nesiejamas su konkreia byla, sprendiamas vien tik teiss akto konstitucingumo klausimas. Tai bdinga europietikai konstitucinei kontrolei. Jungtinse Valstijose teismas tikrina, ar teiss aktas atitinka alies Konstitucij tiek, kiek tai svarbu konkreios bylos baigiai, konkretaus mogaus teisi ir laisvi apsaugai. Jungtini Valstij Aukiausiasis Teismas vykdo tik retrospektyvi konstitucin teiss akt kontrol, jis netikrina nesigaliojusi teiss akt. Todl galima situacija, kai teiss aktas galios ilg laiko tarp, kol bus pripaintas prietaraujaniu alies Konstitucijai. Aukiausiajam Teismui konstatavus, kad statymas arba jo dalis prietarauja Konstitucijai, pripastama, jog toks teiss aktas nustoja galioti ir joks alies teismas nebegali jo taikyti kaip teiss altinio. Daugiau nei per dviej imt met konstitucins kontrols istorij JAV teismai pripaino daugyb prietaraujani teiss akt, kartu buvo formuluojama konstitucins justicijos doktrina. Amerikietikj konstitucins justicijos model perm dalis Skandinavijos ali, taip pat ms kaimyn Estija.

IV
Valdi padalijimas bei stabdi ir atsvar sistema. Svarb, etapin vaidmen valdi padalijimo doktrinos pltrai turjo Jungtini Valstij konstitucins teiss doktrina. Btent ioje alyje valdi padalijiRossum A. R., Tarr A. G. American Constitutional Law. Boston, New York: Bedford/St.Martins, 1999. Vol. 1. P. 25. 20 Friedman M. Lawrence American law. New York, London: WW Norton and Company, 1984. P. 179.
19

36

mo principas ne tik gijo fundamentin teorin motyvacij, bet ir unikaliai pasiteisinusi realizacin iraik.21 Jungtini Valstij konstitucins teiss doktrina vertino teorin ir praktin valstybs valdymo modeli krimo patirt. Buvo remtasi D. Loko, . L. Monteskj, . . Ruso, T. Hobso teoriniais darbais bei Jungtini Valstij ir kit Europos valstybi istorine patirtimi.22 Ypating vaidmen JAV valdi padalijimo doktrinai turjo angl teisinink darbai. V. Blackstoneo Analysis of the Laws of England (1750), Law tracts (1762), Commentaries of the laws of England (1765) buvo isamiai studijuojami rengiant Jungtini Valstij Konstitucij. Taiau reikmingiausi vaidmen suvaidino Jungtini Valstij krjai T. Defersonas, D. Madisonas, A. Hamiltonas, D. Djus ir kt. Valdi padalijimo teorinis pagrindas buvo idstytas garsiojoje straipsni serijoje Federalist ratai. Remiantis teoriniu ir praktiniu paveldu Federalist rat autoriai aikiai suformulavo principus, kuriais remiantis turt bti tveriama valdios institucij sveika. I principo Federalist rat autoriai . L. Monteskj pritar tik tuo poiriu, jog taip pat iskyr tris valdios akas.23 Federalist rat autori pasaulir lm anglikasis, pranczikasis teorinis paveldas bei puritonikoji tradicija. A. Hamiltonas nuolat pabr mogaus savanaudikum siekiant valdios, o tai skatino kurti real valdios institucij kontrols mechanizm. Paymtina, kad kuriant ios kontrols mechanizm reikming vaidmen suvaidino neigiama atskir valstij valdios institucij tarpusavio sugyvenimo patirtis. Tad federalistai rmsi ne tik europiniu teoriniu paveldu, bet ir didele Naujojo pasaulio patirtimi. D. Madisonas teig, jog konstitucini rib, apibriani kiekvienos valdios galiojimus, neutenka. Pasak jo, reikalingas mechanizmas, tam tikra sistema, kuri garantuot permanentin savireguliacin valdios grandi abipuss kontrols bsen.24 Tokius bendradarbiavimo ir kontrols principus amerikieiai pavadino stabdi ir atsvaMesonis G. Valstybs valdymo forma konstitucinje teisje: Lietuvos Respublika Vidurio ir Ryt Europos kontekste. Vilnius: LTU, 2003. P. 41. 22 Vile M. J. C. Constitutionalism and the Separation of Powers. Liberty Fund: Indianapolis, 1998. P. 131133. 23 Kesler R. C., Rossiter C. Hamilton, Madison J. New York: The Federalist Papers, 1999. P. 276281, 288291, 369370. 24 Madison J. The Structure of the Government Must Furnish the Proper Checks and Balances Between the Different Departments // Kesler R. C., Rossiter C. Hamilton, Madison J. New York: The Federalist Papers, 1999. P. 288289.
21

37

r sistema (cheks and balances).25 i sistema turjo garantuoti, kad kiekviena valdios aka turi galimyb ukardyti kitos neteist veikl ir taip apginti teiss saugomas vertybes. Kad bt isaugota pusiausvyra, buvo siloma riboti vienos i valdi galimyb turti takos teistai kitos veiklai. i sistema tam tikra prasme atspindjo niutonikj pasaulio dinamins pusiausvyros princip. Akivaizdu, jog i valdi padalijimo koncepcija skiriasi nuo anglikosios, kurioje parlamentas turi iskirtin pozicij. D. Madisonas, suprasdamas tironijos pavoj, jo subjektu, kitaip nei J. Locke, laik ne tik vykdomj, bet ir statym leidiamj valdi. D. Loko epochoje valdi padalijimu buvo siekiama riboti monarcho galias valdios svertus atiduoti parlamentui. Jungtini Valstij federalist modelyje vertintas neribotos statym leidiamosios valdios pavojus bei stiprios ir dinamikos statym vykdomosios institucijos reikalingumas. Parlament tironijos istoriniai pavyzdiai (Didiosios prancz bei Angl revoliucij laikotarpiu) buvo akivaizds. T. Defersonas, ymusis Jungtini Valstij istorinis ir politinis veikjas, teig, kad laisvuose rinkimuose irinktas despotizmas tai ne ta valdymo forma, dl kurios vertjo kovoti.26 Tad Jungtini Valstij Konstitucijoje minimos tik dvi valdios: II straipsnyje (1 skyriuje): Vykdomoji valdia priklauso Jungtini Valstij prezidentui, III straipsnyje (1 sk.): Jungtini Valstij teism valdi vykdo Aukiausiasis Teismas ir tie emesnieji teismai, kuriuos steigia Kongresas. Jungtini Valstij Kongresui, susidedaniam i Senato ir Atstov rm, suteikiami tik statym leidiamosios valdios galiojimai (I straipsnis (1 skyrius))27. Bdamas u dvej rm parlament, A. Hamiltonas, kitaip nei Monteskj, pagrindiniu argumentu laik ne garantavim, kad bus atstovaujama skirtingoms socialinms grupms (taip pat ir aristokratijai), o supratim, kad skirtingai rinkti ir turintys skirtingus galiojimo terminus parlamento rmai taps atsvar sistemos dalimi.28 Pripaindami valdi padalijimo (separation of powers) reikalinguLutz S. D. The Origins of American Constitutionalism. Baton Rouge: Louisiana State University Press, 1988. P. 7096. 26 Vile M. J. C. Constitutionalism and The Separation of Powers. Liberty Fund: Indianapolis, 1998. P. 181. 27 Schechter L. S. Roots of the Republic. American Founding Documents Interpreted. Madison: Madison House, 1990. P. 267280. 28 Hamilton A. Concerning the Power of Congress to Regulate the Election of Members // Kesler R. C., Rossiter C. Hamilton, Madison J. New York: The Federalist Papers, 1999. P. 329334.
25

38

m, amerikietiko modelio krjai ne tik pabr pat padalijimo (separation) aspekt, bet ir nurod, jog galiojim pasidalijimas negriauna valstybins valdios vieningumo. Todl jau paiame padalijime gldi btinybs bendradarbiauti principas. Vienos i valdi galimos diktatros pavojus ne tik skatino pagrsti stabdi ir atsvar sistemos reikalingum, bet ir silyti gyvendinimo model. i sistema krj valia pagrsta keliais principais. Pirma, visos valdios akos turi skirting formavimo altin. Antra, visos valstybins valdios institucijos turi skirting galiojim laik. Treia, kiekviena i valdios ak turi galimyb neutralizuoti kit institucij uzurpatorikas pretenzijas. io principo gyvendinimas suteik Kongresui teis atmesti prezidento pasilytus statym projektus, Senatui prezidento silom kandidatr aukiausius administracijos postus, kai tokiam paskyrimui reikia Senato sutikimo, alies prezidentui galimyb pasinaudoti jam suteikta veto teise, kuri veikiama tik kvalifikuota Kongreso abej rm bals dauguma. Aukiausiasis Teismas buvo kurtas kaip aukiausioji apeliacin instancija ir kaip pirmosios instancijos teismas bylose, kuri kategorija vardyta Konstitucijoje. A. Hamiltonas skelb, kad esant statym leidiamosios institucijos priimt normini akt ir konstitucijos normom konkurencijai teismai turi vadovautis konstitucijoje idstytomis teiss normomis. Doktrina bei konstitucini teisini santyki patirtis lm btinyb 1803 m. Jungtini Valstij Aukiausiojo Teismo nagrintoje byloje Merburis prie Madison (Marbury v. Madison) suformuluoti princip, skelbiant, kad teismas gali sprsti statym ir alies Konstitucijos klausim, o pripains juos antikonstituciniais j netaikyti.29 Stabdi ir atsvar mechanizmas, numatydamas padalint valdios ak gali atsvaros galimybes, svarb vaidmen skyr vykdomajai valdiai, kuri tapo ne tik stipri, bet ir dinamika bei vieninga. Valdi padalijimas garantavo daugumos valdi (per atstovaujamj institucij), taip pat ios valdios apribojim per stabdi ir atsvar mechanizm, saugant maum nuo tautos daugumos tironijos. is valdi padalijimo modelis buvo ir yra unikalus tuo, jog buvo gyvybingas ir savitas. Tad amerikietika doktrina dvej rm parlament, skirtingus skirting valdios ak galiojim terminus bei skirtingas rinkim apygardas vardijo kaip atsvaras (balances). Tuo tarpu apkalta, prezidento
29

Feeley M. M., Krislov S. Constitutional Law. USA, 1990. P. 2932.

39

teis vetuoti parlamento priimtus statymus, prezidento galimyb paleisti parlament, palamento teis dalyvauti skiriant svarbiausius valstybs valdios pareignus buvo vardytos kaip stabdiai (checks).

V
Vykdomoji valdia: Jungtini Valstij prezidentas. Jungtini Valstij vykdomoji valdia priklauso Jungtini Valstij prezidentui. Taip nustatyta Konstitucijos II straipsnio 1 skyrius. Tad alies prezidentas yra vykdomosios valdios ir valstybs galva, jis yra svarbiausias alies pareignas. Konstitucijos tekstas iuo klausimu labai lakonikas. Pasakyta tik, kad vykdomoji valdia priklauso prezidentui, tad i institucija, priimdama sprendimus, nra kolegiali (tai bdinga beveik visoms Europos valstybi vyriausybms). Jungtini Valstij prezidentas nra atskaitingas Kongresui, galiniam prezident paalinti apkaltos proceso tvarka. Jungtini Valstij prezidentu gali bti renkamas asmuo, kuris alies pilietyb gijo gimdamas (natralizacijos bdu gijs pilietyb asmuo negali tapti prezidentu), yra 35 met amiaus ir paskutinius 14 met gyvena Valstijose. Konstitucija taip pat numato, jog alies prezidentas ir viceprezidentas negali bti vienos valstijos gyventojai. Jeigu prezidentas nualinamas nuo pareig, mirta, atsistatydina arba negali vykdyti pareig, jo galiojimus vykdo viceprezidentas. Prezidentas renkamas ketveriems metams. Rinkimai vyksta kiekvienais kelintiniais metais, lapkriio mnesio pirmj antradien, einant po pirmojo pirmadienio. Primimo metu Konstitucija nenumat, kiek kart tas pats asmuo gali bti renkamas prezidentu. Taiau i pat pradi susiformavo konstitucinis paprotys, ribojantis toki galimyb dviejomis kadencijomis. io paproio buvo laikomasi iki XX a., kai Franklinas Ruzveltas buvo renkamas net keturis kartus (tai lm prasidjs Antrasis pasaulinis karas). 1951 m. buvo priimta Konstitucijos pataisa (XXII). Ji jau vienareikmikai nustat dviej kadencij termin, kuriam asmuo gali bti renkamas alies prezidentu. Prezidentas renkamas netiesioginiu bdu. alies pilieiai renka rinkik kolegij, o i Jungtini Valstij prezident. Kiekvienoje valstijoje renkama tiek rinkik kolegijos nari, kiek valstija turi nari Senate ir Atstov rmuose. Todl daugiau gyventoj turinti valstija renka daugiau rinkik kolegijos nari. Daugiausia rinkik kolegijos nari renka Kalifornijos valstija. Tris rinkikus renka Vaingtonas. Tad rinkik kolegij sudaro
40

538 rinkikai. Partijos silo rinkik sraus. Pagal sra pergalei utenka santykins bals daugumos. Renkant prezident jau btina absoliuti bals dauguma. Jeigu dl koki nors aplinkybi rinkik kolegija negali irinkti prezidento (balsai pasidalina tarp keli kandidat), tuomet, kaip numato Konstitucija (XII pataisa), alies prezident renka Atstov rmai, o viceprezident Senatas. Jungtinse Valstijose nra oficialaus termino vyriausyb. ia vartojamas prezidento administracijos terminas. Prezidento administracij sudaro trys grandys: kabinetas, prezidento vykdomasis aparatas bei vykdomosios agentros. Kabinet sudaro departament vadovai sekretoriai (ministrai). Kabineto funkcijos ir galiojimai nra reglamentuoti Konstitucijoje, tad jo veikl reglamentuoja konstituciniai paproiai. Prezidentas aukia kabineto posdius ir teikia svarstyti klausimus. Taiau tai ne kolegiali sprendimus priimanti institucija, ji tik gali teikti rekomendacij prezidentui. Visi sprendimai priimami prezidento vardu. ios institucijos reikm tiesiogiai priklauso nuo prezidento valios. tai Jungtini Valstij prezidentas Riardas Niksonas labai retai aukdavo kabineto posdius, o prezidentaujant Dvaitui Eizenhaueriui kabineto veikla buvo panai Europoje prast vyriausybs veikl. Kabinet sudaro ie sekretoriai: valstybs (usienio reikal), finans, justicijos, gynybos, vidaus reikal, prekybos, ems kio, darbo, sveikatos apsaugos ir socialini reikal, gyvenamosios statybos ir miest pltros, transporto, vietimo, energetikos. Departamentai yra gana savarankikos institucijos, veikianios atskir statym pagrindu. Prezidento vykdomasis aparatas utikrina prezidento funkcij gyvendinim ir skland darb. i institucija palaiko koordinacinius ryius su Kongresu atstovaudama prezidento institucijai iniasklaidoje, derina skirting vykdomosios valdios institucij pozicijas. Vykdomojo aparato sistemoje veikia nacionalinio saugumo, vidaus politikos, tarptautins ekonomins politikos komitetai. Vykdomosios agentros tai institucijos, nagrinjanios konkreius klausimus (Panamos kanalo, Tenesi slnio valdymo). Daugum prezidento galiojim apibria pati Konstitucija (II str.), taiau dal j lemia konstituciniai paproiai. Grupuodami prezidento galiojimus galime iskirti ias veiklos sritis. Pirmiausiai reikia paminti atstovaujamsias funkcijas. Prezidentas atstovauja valstybei tiek alies viduje, tiek ir usienyje. Prezidentas turi teis atidti nuosprendi baudiamosiose bylose sigaliojim, gali teikti malon nuteistiesiems. Prezidentas dalyvauja statym leidiamojoje veikloje. Nors formaliai
41

jis nra statym leidybos iniciatyvos teiss subjektas, taiau prezidento aparto parengtus statym projektus i pagarbos prezidento institucijai daniausiai svarsto Kongresas. Prezidentas turi galimyb Kongreso priimt statym (bil) vetuoti. Tai jis turi padaryti per deimt dien nuo statymo primimo. Toks veto gali bti Kongreso veiktas tik dviej tredali Kongreso abej rm bals dauguma. Tai reikmingi galiojimai, prezident darantys svarbia statym leidybos sistemos grandimi. Prezidentui vetavus Kongreso priimt bil, sudaromos derinimo grups. Jos ieko kompromiso tarp Kongreso ir prezidento. Prezidentas negali paleisti nei Atstov rm, nei Senato. Konstitucija Jungtini Valstij prezidentui suteikia vyriausiojo kariuomens ir laivyno vado galiojimus. Jis negali skelbti karo (tai gali padaryti tik Jungtini Valstij Kongresas), bet gali sisti karius usien dalyvauti taikos palaikymo ar panaiose operacijose. Taiau sprendimas sisti karius usien net ir taikai palaikyti turi bti per du mnesius tvirtinamas Kongreso. Prezidentas teikia aukiausius karinius laipsnius, skiria karo vadus, sudaro Generalin tab, skiria gynybos sekretori, formuoja usienio politik ir jai vadovauja. Jis pats arba per savo atstovus vadovauja deryboms su usienio alimis. Senato pritarimu prezidentas pasirao tarptautines sutartis, o iam jas patvirtinus dviej tredali bals dauguma jas ratifikuoja. Paymtina, jog be Senato sutikimo prezidentas gali pasirayti su usienio alimis vykdomuosius susitarimus, kurie taip pat isamiai reguliuoja Jungtini Valstij ir usienio ali santykius. Tik Senato pritarimu prezidentas gali skirti pasiuntinius, konsulus, Jungtini Valstij atstovus tarptautinse organizacijose. Prezidentas turi galiojimus skirti daugyb aukiausi valstybs pareign. Taiau beveik visi jie yra prezidento skiriami tik Senato patarimu ir pritarimu. Taip skiriami valstybs sekretoriai (ministrai), Aukiausiojo Teismo, kit federacijos lygmens teism teisjai, pasiuntiniai ir kt. Santyki praktika rodo, jog Jungtini Valstij Senatas buvo aktyvus ir naudojosi savo galiojimais patarti ir pritarti prezidento skiriamai kandidatrai. Taiau taip paskirt pareign prezidentas turi galimyb bet kada asmeniku sprendimu nualinti nuo posto (suprantama, kad tai negalioja teisj korpusui). Kaip jau minta, daliai prezidento sprendim turi pritarti Jungtini Valstij Senatas. Todl prezidentas, net ir turdamas galiojimus vesti nepaprastj padt alyje arba atskirose valstijose, prims tok sprendim privalo nedelsdamas apie tai praneti alies Kongresui ir
42

is gali ataukti prezidento sprendim. Vykdydamas savo galiojimus, prezidentas leidia vykdomuosius sakymus, direktyvas, reorganizacinius planus, proklamacijas, instrukcijas. Nors Jungtini Valstij vykdomoji valdia politikai neatskaitinga Kongresui, is turi teis sudaryti tyrimo komisijas, kurios tirt ir vykdomosios valdios veiklos kokyb. Tai tam tikra kontrols forma, verianti vykdomosios valdios atstovus derinti savo veiksmus su statym leidiamja institucija.30 Jungtini Valstij viceprezidentas yra pareigyb, renkama kartu su alies prezidentu. Pagal Konstitucij jis yra Senato pirmininkas ir pakeiia prezident, jei prezidento postas dl koki nors aplinkybi lieka laisvas. Jeigu viceprezidento postas tampa laisvas, alies prezidentas gali paskirti viceprezident, kurio kandidatr turi patvirtinti Kongresas bals dauguma.

VI
Kongresas: Atstov rmai ir Senatas. Jungtini Valstij Kongresas tai statym leidiamoji institucija, tautos atstovyb. i institucij renka alies pilieiai. Rinkimai vykdomi remiantis visuotinumo principu, lygiuose, tiesioginiuose, slaptuose rinkimuose. Pats Kongresas atstovauja ir visos alies, ir atskir valstij interesams. Taigi Kongres sudaro dveji rmai. Atstov rmai ir Senatas buvo steigti kaip kompromisas tarp didij ir maj valstij. Federalist ratuose dvej rm parlamentas buvo suprantamas ir kaip stabdi bei atsvar sistemos dalis, garantuojanti nuosaik ir pasvert parlamento darb.31 Nors abeji parlamento rmai yra lygiateisiai, taiau jie sudaromi skirtinga tvarka ir skirtingai atstovauja gyventoj skaiiui. Atstov rmai sudaromi proporcingai gyventoj skaiiui. Tad didesn (pagal gyventoj skaii) valstija turi daugiau atstov. Senate valstijos atstovaujamos nepriklausomai nuo gyventoj skaiiaus jose. Kiekviena valstija deleguoja po du atstovus Senat. Senatori galiojimo terminas yra eeri, o Atstov rm nario dveji metai. Kadangi kiekviena valstija renka po du senatorius, Jungtini ValsNowak E. John, Rotunda D. Ronald, Young J. Nelson Constitutional Law. St. Paul, Minnesota: West Publishing Co. 1986. P. 230. 31 Madison J. The Senate. No. 62 // Hamilton A., Madison J., Jay J. The Federalist Papers. New York: A Mentor Book: 1999. P. 344358.
30

43

tij Senat sudaro imtas senatori. Pagal alies Konstitucij Senato pirmininkas yra Jungtini Valstij viceprezidentas. Nors senatoriai renkami eeriems metams, kas dveji metai yra perrenkamas tredalis Senato. Taip garantuojamas parlamento veiklos stabilumas. Jungtini Valstij senatoriumi gali bti irinktas asmuo, turintis ne maesn kaip devyneri met pilietybs sta ir ne jaunesnis kaip trisdeimties met amiaus. Kandidatas senatorius turi gyventi tos valstijos, kuriai rengiasi atstovauti Senate, teritorijoje. Atstov rmus sudaro 435 nariai. Juos renka alies pilieiai dvejiems metams. Puerto-Riko atstovauja rezidentas, kuris dalyvauja diskusijose, taiau neturi balsavimo teiss. Reikia paymti, kad Atstov rm sudtis nedidja, taiau kas deimt met, atsivelgiant demografinius pokyius valstijose, aptariamas kiekvienos valstijos atstov skaiius. Atstov rm nariu gali bti asmuo, turintis ne maesn kaip septyneri met pilietybs sta, bet ne jaunesnis kaip dvideimt penkeri met amiaus ir gyvenantis atstovaujamoje valstijoje. Atstov rmams atstovauja pirmininkas (spikeris), kuris daniausiai bna rinkimus laimjusios partijos atstovas. Tai pagal svarb treias asmuo valstybje, jis vadovauja Atstov rm posdiams, palaiko ry su alies prezidentu, teikia komitetams svarstyti statym projektus ir t. t. Tiek senatoriai, tiek ir Atstov rm nariai negali usiimti verslu, negali uimti joki valstybini post, taiau jie naudojasi indemniteto teise. Kiekvienuose Kongreso rmuose veikia nuolatiniai ir laikini komitetai, komisijos. Senate yra septyniolika, o Atstov rmuose dvideimt du nuolatiniai komitetai. Kiekvieno komiteto kompetencij apibria rm reglamentai. Jie sudaromi tokia paia proporcija, kokia yra rm sudtis. Komitetai turi gantinai svarius galiojimus, jie gali reikalauti informacijos i bet kurios valstybins institucijos, kviestis savo posdius bet kuriuos valstybs pareignus (skaitant ir sekretorius), kitaip kontroliuoti vykdomosios valdios veikl. Komitetai rengia statym projektus bei teikia ivadas dl kit subjekt parengt projekt. Siekiant koordinuoti abej rm veikl sudaromi jungtiniai komitetai, kurie tam tikrus klausimus svarsto kartu. Esant Kongreso rm nesutarimams sudaromi derinamieji komitetai. J tikslas surasti tok sprendimo variant, kuris atitikt abej rm interesus. Jungtini Valstij Konstitucija (I str., 8 ir 9 sk.) numato labai grietas Kongreso veiklos ribas. Konstitucija apibria tas visuomeninio gyvenimo sritis, kurias reguliuodamas Kongresas gali leisti statymus,
44

taip pat tas visuomeninio gyvenimo sritis, kuriose to daryti parlamentas negali. Kongreso kompetencij taip pat galima skirstyti bendrj ir specialij. Sprendiant bendrosios kompetencijos klausimus dalyvauja abu Kongreso rmai, o specialius tik vieneri rmai. Kongresas gali priimti statymus ir rezoliucijas. Sprendimai yra galimi dl ekonomikos reguliavimo, finans ir biudeto, gynybos ir usienio politikos, apkaltos, prezidento ir viceprezidento rinkim. Tad tik Kongreso kompetencija yra nustatyti mokesius, akcizus, pinig politik ir t. t. Tik parlamentas turi teis skelbti kar, sprsti kariuomens ir laivyno sudarymo ir ilaikymo klausimus. Beveik visi Jungtini Valstij kariniai ir usienio reikal klausimai sprendiami remiantis Kongreso priimtais teiss aktais. Apkalta tai vykdomosios ir teismins valdios atstovo paalinimo i einam pareig procedra. Apkaltos procedra yra gana sudtinga ir vykdoma abej Kongreso rm. Atstov rmai gali inicijuoti kaltinim, o Senatas veikia kaip teismin institucija, priimanti galutin sprendim dl paalinimo i pareig. Prezidentui arba teisjui paalinti i pareig reikia ne maiau kaip dviej tredali senatori bals. Apkalta yra suprantama tik kaip asmens paalinimas i posto ir jo turto imuniteto netekimas. Per vis Jungtini Valstij istorij buvo inicijuota daugiau kaip deimt proces, taiau tik keturiems teisjams buvo taikoma apkaltos procedra. N vienas Jungtini Valstij prezidentas nebuvo paalintas remiantis ia procedra, nors toki iniciatyv bta. Taiau jos baigsi savanoriku atsistatydinimu (R. Niksonas) arba neigiamu Senato balsavimo rezultatu (B. Klintonas). Specialius galiojimus turi Senatas. Jis pritaria prezidentui, skirianiam aukiausius valstybs pareignus (sekretorius, teisjus, pasiuntinius ir t. t.). Senatas taip pat pritaria (dviem tredaliais bals) tarptautinms sutartims, kurias vliau gali ratifikuoti Jungtini Valstij prezidentas. Iskirtin Atstov rm teis yra teikti Kongresui finansinio pobdio statymus. Abej Kongreso rm vidin veiklos organizacij reglamentuoja pai priimti reglamentai. Pagrindiniai aktai, kuriuos priima Kongresas, yra statymai ir bendrosios rezoliucijos. ie aktai sigalioja, kai jiems pritaria abeji Kongreso rmai ir juos pasirao prezidentas. Vieni arba kiti Kongreso rmai gali priimti atskiras rezoliucijas, kuriose ireikiama atskir Kongreso rm nuomon vienu ar kitu klausimu. Tokiu atveju prezidento parao nebereikia. statym leidybos procedra prasideda nuo statymo projekto pa45

teikimo rmams. statym leidybos iniciatyvos teise gali naudotis tik abej parlamento rm nariai. Jungtini Valstij prezidentas nra statym leidybos iniciatyvos teiss subjektas. Prezidentui svarbius statymo projektus parlamentui paprastai teikia tie parlamento nariai, kurie atstovauja tai paiai politinei partijai. Abeji rmai statymo projekt rengia keliais etapais. Pirmojo svarstymo metu statymo projektas formaliai pristatomas parlamento rmams, jis registruojamas. iame etape rm statymo projektas pateikiamas atitinkamam komitetui svarstyti. komitet kvieiami ekspertai, daromos statymo projekto pataisos, rengiamas praneimas parlamento rmams. Jeigu statymo projektas labai svarbus ir ypa jei jis prietaringai vertinamas, komitetas paprastai nustato vieo svarstymo dat.32 Antrojo svarstymo metu komiteto pirmininkas skaito praneim dl statymo projekto. iame etape diskutuojama arba priimamas sprendimas dl patais. Treiojo svarstymo metu rmams pateikiamas galutinis statymo projekto variantas, dl kurio ir balsuojama. statymo projektas, jei jam pritariama, perduodamas kitiems Kongreso rmams. Esant nesutarimams sudaromi derinamieji komitetai. Taiau jeigu kurie nors Kongreso rmai nepritaria statym projektui, jis atmetamas. Jei statym projektui pritaria Atstov rmai ir Senatas, jis perduodamas prezidentui pasirayti. Per deimt dien prezidentas gali j pasirayti ir statymas pradeda galioti. Jeigu prezidentas vetuoja statymo projekt, Kongresas gali dviej tredali abej rm bals dauguma pritarti statymo projektui. Tuomet jis tampa statymu ir be prezidento parao. Taiau surinkti toki kvalifikuot daugum nra lengva, todl danai sudaromos derinimo grups, kurios ieko prezidento ir Kongreso kompromiso. Jei prezidentas, gavs statymo projekt, per deimt dien jo nepasirao ir nevetuoja, statymas sigalioja ir be prezidento parao.

VII
Teismin valdia. Jungtini Valstij Konstitucija (III str. 1 ir 2 sk.) nustato, jog alyje gali egzistuoti tik vienas Aukiausiasis Teismas ir tiek emesns pakopos teism, kiek nustatys alies Kongresas. Taigi Konstitucija nustato teism subordinacij, kurios virnje egzistuoja
Willettas F. E. Kaip kuriami JAV statymai. USIA SIAREGIONAL PROGRAM OFFICE, VIENNA. P. 16.
32

46

tik viena institucija Jungtini Valstij Aukiausiasis Teismas. Konstitucija taip pat tvirtina teisj nepriklausomumo ir nekeiiamumo principus. alies ir valstij konstitucijos gana isamiai apibria teism jurisdikcij. Teismai gali nagrinti bylas vadovaudamiesi reikmingu skaiiumi altini. Jie gali remtis bendrj ir teisingumo teise, statymais, sutartimis, gali tiesiogiai taikyti Konstitucij. i taikom altini vairov ir sukr teismin valdi kaip tikrai reikming ir savarankik valstybins valdios institucij. alies Konstitucijoje tvirtinta, jog bylos, kuriose sprendiamas baudiamosios atsakomybs klausimas, nagrinjamos dalyvaujant prisiekusiesiems, be to, tos valstijos, kurioje buvo padarytas nusikaltimas, teritorijoje. Jungtinse Valstijose veikia federacin ir valstij teism sistemos. Federacin teism sistem taip pat sudaro trij pakop teismai: region (Federal district courts), apeliaciniai (Federal courts of appeals) bei Jungtini Valstij Aukiausiasis Teismas (United States Supreme Court).33 Regioniniai teismai, kaip pirmosios instancijos teismai, sprendia baudiamsias ir civilines bylas. alyje egzistuoja devyniasdeimt ei regioniniai teismai. Kiekvienoje, net maiausioje, valstijoje veikia regioninis teismas. Didesnse valstijose (Kalifornijoje, Teksase, Floridoje, Niujorke) veikia ne vienas, o keletas teism. Apeliaciniai teismai (j alyje yra dvylika) nagrinja apeliacijas dl regionini teism, taip pat ginus dl tam tikr neteismini institucij (Nacionalins darbo santyki valdybos) sprendimo. Jungtini Valstij Aukiausiasis Teismas yra aukiausia teismin alies institucija. is teismas nagrinja ginus dl valstij aukiausij teism ir federacijos teism sprendim. Aukiausij Teism sudaro devyni teisjai. Juos skiria prezidentas Senato patarimu ir pritarimu. iuos teisjus galima nualinti tik apkaltos tvarka. Taigi garantuojamas teismo veiklos nepriklausomumas ir nealikumas. Teismo veikloje nra numatyta galimybi jam veikti ne visos sudties. Tad jis veikia kaip kolegiali institucija. Jungini Valstij Aukiausiasis Teismas naudojasi plaia diskrecijos teise. Jis pats gali sprsti, kokias bylas priimti nagrinti. Kasmet Aukiausiasis Teismas gauna per 5000 kreipimsi, taiau ne daugiau kaip 3 procentai yra atrenkami kaip tinkami nagrinti.34 Paprastai tai bna federacijos lygmens, ypatingos svarbos klausimai. Prieastys, dl kuri Teismas gali
Friedman M. Lawrence American law. New York, London: WW Norton and Company, 1984. P. 5760. 34 Rossum A. R., Tarr A. G. American Constitutional Law. Boston, New York: Bedford/St.Martins, 1999. Vol. I. P. 27.
33

47

priimti nagrinti byl, gali bti: (a) federacijos lygmens klausimai, kuri anksiau teismas nenagrinjo; (b) neteisingas federacijos statym interpretavimas emesnes pakopos teismuose; (c) emesns pakopos teism ir Aukiausiojo Teismo sprendim prietaringumas; (d) emesns pakopos teism teismini procedr priimant sprendimus nesilaikymas.35 Aukiausiasis Teismas, veikdamas kaip paskutin apeliacin instancija, gali nagrinti bylas ir i esms (tikrinti faktus), ir dl procedrini dalyk (teiss akt paeidimo). Aukiausiasis Teismas veikia ir kaip pirmosios instancijos teismas, taiau tuomet byl esm bna valstij, pasiuntini ginai, usienio valstybi konsul problemos. Teismas priima nagrinti byl esant apeliacijai, pareikalavimui bei kreipimuisi. Apeliacijos atveju Aukiausij Teism kreipiasi viena i ali, teigiani, kad jos byla yra reikminga visai federacijai ir kad emesns instancijos teismas prim neteising sprendim. Esant pareikalavimui besikreipiantysis argumentuoja, kodl svarbu, jog i byla bt nagrinjama Aukiausiojo Teismo (daniausiai bna nuorodos procedros paeidimus). Esant kreipimuisi Aukiausij Teism kreipiasi emesnio rango teismas, nordamas gauti teisinio klausimo iaikinim, reikaling sprendiant konkrei byl. Kaip jau minta, is teismas taip pat sprendia konstitucins justicijos klausimus. Tad jis gali tiek statymus, tiek ir kitus vykdomosios valdios aktus pripainti nekonstituciniais. Teiss akt konstitucingumo klausimus gali sprsti ir emesnio rango teismai. Taiau Aukiausiasis Teismas turi galiojimus tokius sprendimus persvarstyti. Kiekvienos alies valstijos (50) Konstitucija numato atskiras ne federalinio lygmens teism sistemas. Btent iuose teismuose yra sprendiama absoliuti dauguma baudiamj ir civilini byl. Teism sistemos gantinai skiriasi ir priklauso nuo valstijos istorijos arba kit aplinkybi. Kaip ir federacijoje, valstijose egzistuoja pakopin teism sistema. Taiau j yra nuo trij iki keturi. emiausios instancijos (taikos, magistrat, merij, policijos) teismai sprendia smulkias baudiamsias ir civilines bylas. Taikos teisjai provincijoje arba magistrat teisjai miesteliuose nebtinai privalo turti teisin isilavinim. Paprastai tai didel gyvenimo ir profesin patirt turintys asmenys. Tokie teisjai gali tvirtinti tam tikrus dokumentus (panaios notaro funkcijos), paskirti baud, perduoti byl auktesns instancijos teismui. Pirmosios instancijos (grafysi, apygard, miesto) teismai nagRossum A. R., Tarr A. G. American Constitutional Law. Boston, New York: Bedford/St.Martins, 1999. Vol. I. P. 35.
35

48

rinja baudiamsias ir civilines bylas dalyvaujant prisiekusiesiems (maasis iri dvylika asmen). Apeliaciniai teismai vykdo emesnij teism prieiros funkcij, nagrinja apeliacijas dl j sprendim. Daniausiai apeliaciniai teismai sprendia ginus dl rinkim. Valstij aukiausieji teismai (pavadinimai skiriasi) yra aukiausios teismins instancijos valstijose. ie teismai nagrinja apeliacijas dl emesns pakopos teism sprendim. Paprastai valstij aukiausij teism teisjus skiria gubernatoriai valstij senat pritarimu. ie teismai taip pat vykdo valstijose konstitucins justicijos funkcijas. Sprsdami bylas valstij teismai gali remtis federacijos konstitucija ir netgi pripainti valstijos konstitucijos nuostatas antikonstitucinmis.

VIII
mogaus teiss ir laisvs. Kaip jau minta, Filadelfijos Kongreso priimta Konstitucija nereglamentavo mogaus teisi ir laisvi. Tai buvo viena i prieasi, kodl D. Madisonas Filadelfijos Kongrese atsisak pasirayti galutin Konstitucijos variant. Net penkios valstijos, ratifikuodamos naujj Konstitucij, tai dar tik su ilyga, jog nedelsiant bus padarytos jos pataisos, tvirtinanios mogaus teises ir laisves. Tad 1791 m. pirmosios deimt patais sigaliojo ir tapo Jungtini Valstij Konstitucijos dalimi. itos deimt patais dar ir iandien vadinamos Teisi biliu. Pirmoji (I) pataisa tvirtino odio, sins, taiki susirinkim laisv. Joje numatyta asmens teis kreiptis vyriausyb su peticija. Kadangi ios mogaus teiss ir laisvs buvo traktuojamos kaip prigimtins, pataisos login struktra buvo formuluojama taip, jog ji draud Kongresui priimti tokius statymus, kurie galt varyti arba riboti mintas mogaus teises ir laisves. Btent ia Konstitucijos pataisa yra grindiamas valstybins religijos nebuvimas, religinis pakantumas, sekuliarizacijos principas. Taiau supratimas, kad mogaus teiss ir laisvs negali bti absoliuios, vert numatyti t teisi ir laisvi ribas.36 JAV Aukiausiasis Teismas savo sprendimuose yra tvirtins, jog odio laisv nesuteikia asmeniui teiss kelti mait prie valstyb ir visuomenin tvark, platinti pornografij, skleisti meit apie valstybs pareignus ar privaius asmenis. Todl Jungtinse Valstijose nereta situacija, kai teismo sprendimu gali bti sustabdytas tam tikro leidinio platinimas arba spausdinimas. Antroji (II) Konstitucijos paNowak E. John, Rotunda D. Ronald, Young J. Nelson Constitutional Law. St. Paul, Minnesota: West Publishing Co.: 1986. P. 829835.
36

49

taisa tvirtino asmens teis turti ir neioti aunamj ginkl. Tiek federaciniai, tiek ir valstij statymai numato tvark, kaip ir kokie asmenys gali sigyti ginkl. Ribojimai taikomi teistiems, narkomanams bei asmenims, sergantiems psichinmis ligomis. Paymtina, jog tai gana kontroversin Konstitucijos pataisa, dl jos nuolat diskutuoja tiek mokslininkai, tiek ir visuomen. Taiau nepaisant plai diskusij ir kontroversini nuomoni i pataisa iki iol galioja Jungtini Valstij visuomen tapo daugiausia asmenini ginkl turinti visuomen pasaulyje. Treioji (III) pataisa draud nesant eimininko sutikimo kurdinti kareivius privaiuose namuose. Akivaizdu, jog tokia nuostata galjo atsirasti tik Nepriklausomybs karo metu. Taiau ji aktuali iki iol. Btent ia pataisa grindiamas asmens bsto nelieiamybs principas. Ketvirtoji (IV) pataisa garantavo, jog nepagrsti aretai ir kratos nepaeis asmens, jo nuosavybs nelieiamybs. Teism praktika yra gana isamiai atskleidusi svok nepagrstas aretas, nepagrsta krata turin. Penktoji (V) pataisa nustat tam tikras procesines asmens garantijas. Btent ioje pataisoje numatyta prisiekusij teismo galimyb, taip pat tvirtintas principas, jog asmuo negali bti baudiamas u t pat nusiengim du kartus, negali bti veriamas liudyti prie save. i pataisa draud riboti mogaus laisv, jo turt, atimti gyvyb be atitinkamo teismo sprendimo. Pataisa, tvirtindama asmens teis neliudyti prie save, tvirtino nekaltumo prezumpcij, kalts rodinjimo pareig priskirdama atitinkamiems subjektams. etoji (VI) pataisa apibr kai kuriuos bendruosius teism veiklos principus. Joje numatyta kaltinamojo teis greit ir vie teism, tvirtinta kaltinamojo teis susipainti su kaltinimo motyvais ir prieastimi. ioje pataisoje numatyta kaltinamojo teis akistat su kaltinamojo liudytojais, teis kviesti savo liudytojus bei naudotis gynjo pagalba. Septintoji (VII) pataisa nustat, jog ne tik baudiamosios, bet ir civilins bylos gali bti nagrinjamos prisiekusij teismo. Atuntoji (VIII) pataisa draud reikalauti dideli ustat, imti dideles baudas ir skirti iaurias, neprastas bausmes. Taiau btina pabrti, kad i Jungtini Valstij Konstitucijos pataisa, nors ir drausdama iaurias ir neprastas bausmes, nedraudia mirties bausms. ios bausms klausimas Jungtinse Valstijose reglamentuojamas ne federacijos, o valstij teiss aktuose. Todl beveik pusje valstij yra taikoma mirties bausm. Devintoji (IX) pataisa konstatavo, jog Konstitucijoje nenurodytos teiss nepaneigia kit (nepamint) mogaus teisi ir laisvi. Btent ios pataisos nuostatos leido Jungtini Valstij teismams savo sprendimuose argumentuoti, jog buvo paeistos mogaus teiss, nors jos ir
50

nebuvo tiesiogiai pamintos Teisi bilyje. Deimtoji (X) pataisa apibr federacijos ir valstij galiojim ribas. Joje teigiama, jog federacijai neperduotos teiss iimtinai lieka valstij ir j moni nuoirai. Ne tik Teisi bilis (pirmosios deimt Konstitucijos patais), bet ir vlesns pataisos vis plt ir reglamentavo mogaus teises. tai tryliktoji (XIII) Konstitucijos pataisa panaikino egzistavus dviprasmikum dl vergijos. Galimyb priimti toki patais atsirado tik po pilietinio karo, kur laimjo vergijos prieininkai. Literatra
1. Friedman M. Lawrence American Law. New York, London: WW Norton and Company, 1984. P. 179. 2. Friedman M. Lawrence American Law. New York, London: WW Norton and Company, 1984. P. 5760. 3. Feeley M. M., Krislov S. Constitutional Law. USA, 1990. P. 2932. 4. Hamilton A. Concerning the Power of Congress to Regulate the Election of Members // Kesler R. C., Rossiter C. Madison J., New York: The Federalist Papers. Hamilton, 1999. P. 329334. 5. Kesler R. C., Rossiter C. Hamilton, Madison J., New York: The Federalist Papers, 1999. P. 276281, 288291, 369370. 6. Lutz S. D. The Origins of American Constitutionalism. Baton Rouge: Louisiana State University Press, 1988. P. 7096. 7. Mesonis G. Valstybs valdymo forma konstitucinje teisje: Lietuvos Respublika Vidurio ir Ryt Europos kontekste. Vilnius: LTU, 2003. P. 41. 8. Madison J. The Structure of the Government Must Furnish the Proper Checks and Balances Between the Different Departments // Kesler R. C., Rossiter C. Hamilton, Madison, Jay. New York: The Federalist Papers, 1999. P. 288289. 9. Madison J. The Senate. No 62 // Hamilton A., Madison J., Jay J. The Federalist Papers. New York: A Mentor Book, 1999. P. 344358. 10. Nowak E. John, Rotunda D. Ronald, Young J. Nelson Constitutional Law. St. Paul, Minnesota: West Publishing Co, 1986. P. 230. 11. Rossum A. R., Tarr A. G. American Constitutional Law. Boston, New York: Bedford/St. Martins, 1999. Vol. I. P. 25. 12. Schechter L. S. Roots of the Republic. American Founding Documents Interpreted. Madison: Madison House, 1990. P. 267280. 13. Vile M. J. C. Constitutionalism and the Separation of Powers. Liberty Fund: Indianapolis, 1998. P. 131133. 14. Willettas F. E. Kaip kuriami JAV statymai. USIA SIAREGIONAL PROGRAM OFFICE, VIENNA. P. 16.

51

III. V Pranczijos Respublikos Konstitucija (Pranczijos 1958 m. Konstitucija)

I
Pranczijos istorijoje 1789 metai ymi l. Tai senojo reimo (svoka lAncien rgime apibdinama monarchin feodalin santvarka iki Didiosios Prancz revoliucijos laik) pabaiga ir Pranczijos moderniosios istorijos pradia. Tai ir konstitucionalizmo idjos, kurios esm atskleidia valdios ribojimo konstitucija, valdi padalijimo ir prigimtini teisi apsaugos imperatyvas, tvirtinimo Pranczijoje pradia. Pranczijos konstitucionalizmo istorija37 paprastai apibdinama tokiomis svokomis kaip konstitucij laboratorija, konstitucij dirbtuvs. Pranczija vadinama alimi, kuriai bdinga didiul konstitucin patirtis. JAV, Didiosios Britanijos konstitucinei raidai bdinga evoliucija, o Pranczijos 17891958 m. konstitucinei istorijai sukrtimai, keliolika konstitucini sistem (reikt paminti konstitucijas (ar prilygstanias chartijas, senatus-konsultus), priimtas 1791, 1795, 1799, 1804, 1815, 1830, 1848, 1852, 1875, 1946 ir 1958 m., taip pat nesigaliojusi 1793 m. Konstitucij), penkios monarchijos (Burbon dinastijos valdymas iki 1793 m., pirmoji imperija (18041814 m.), Burbon restauracija (18141830 m.). Luji Pilypo monarchija (1830 1848 m.), antroji imperija (18521870 m.), penkios respublikos (I 17921804 m., II 18481852 m., III 18711940 m., VI 19461958 m., V nuo 1958 m. iki i dien), du reimai, kurie nebuvo konstitucikai tvirtinti (Paryiaus komuna 1871 m. ir Vii reimas 19401944 m.), ketuNoriniam susipainti su Pranczijos konstitucine istarija: Duhamel O. Histoire constitutionnelle de la France. Paris: Seuil, 1995; Guchet Y. Histoire constitutionnelle de la France, 17891974, 3e dition, Paris: Economica, 1993; Morabito M. et Bourmaud D. Histoire constitionnelle et politique de la France (17891958), 4e dition. Paris: Montchrestin, 1995.
37

52

rios laikinosios vyriausybs rodo ios alies konstitucins minties ir praktikos kelius ir klystkelius. odiu, regime didiausius valstybinio gyvenimo svyravimus, revoliucines audras ir pokyius. Taigi Pranczijos, kaip konstitucins laboratorijos38, pavadinimas pagrstas. Prancz autori darbuose yra vairiausi konstitucins raidos klasifikacij. Paini tikrov nra taip paprasta apibdinti kokia nors viena raidos schema. Antai L. Favoreu su bendraautoriais paraytame konstitucins teiss vadovlyje skiriami trys ios alies konstitucins raidos etapai: 1) 17891870 m. laikotarpis vardijamas kaip konstitucinio nestabilumo laikmetis; 2) 18701940 m. apibdinti pasitelkiama III Respublikos ilgaamikumo ir paradoks kategorija; 3) 19401958 m. laikotarpis vardijamas kaip naujas konstitucinio nestabilumo laikotarpis.39 D. Turpinas skiria du etapus. Pirmj jis vadina bandym laiku (17891870), antrj konstitucins brandos epocha (III ir IV Respublik laikai).40 G. Burdeau, Fr. Hamono ir M. Tropero nuomone, galima skirti du laikotarpius. Pirmj sudaro keturios fazs: pirmoji faz apima laikotarp nuo 1789 iki 1814 m., ymint pastangas tvirtinti konstitucin santvark, tai demokratik institucij idjos gyvendinimo laikas); antroji faz apima laikotarp nuo 1814 m. iki 1848 m., vardijam buruazine demokratija; treioji faz trunka nuo 1848 m. iki 1870 m. tai visuotinio balsavimo epochos pradia; ketvirtoji faz apima laikotarp nuo 1870 iki 1940 m., vadinam susirinkim valdymu.41 Po tragikos kupiros (Antrojo pasaulinio karo metais Pranczija patyr okupacij) prasideda antrasis laikotarpis. Tai naujos demokratins pusiausvyros paiek metas (IV Respublika ir V Respublikos tvirtinimas).
Kai kurie autoriai Pranczijos konstitucin istorij apibdina ne tik konstitucij laboratorijos, bet ir paaipia konstitucinio nieulio svoka. D. Turpino nuomone, Pranczijos konstitucinis nestabilumas turt bti gera pamoka konstitucionalistams bti kuklesniems, nes daugyb sudtingiausi akt galiojo labai trumpai, tuo tarpu lakoniki 1875 m. konstituciniai statymai beveik trims ketviriams amiaus Pranczijai utikrino konstitucin stabilum (Turpin D. Droit constitutionnel, 4e dition mise jour. Paris: PUF, 1999. P. 283.) 39 Favoreu L., Gaa P., Ghevontian R., Mestre J. L., Pfersmann O., Roux A., Scoffoni G. Droit constitutionnel, 2e dition, Paris: Dalloz, 1999. P. 491 (nors nenurodyta, kas para 2 knygos 1 skyri Pranczijos konstitucin istorija nuo 1789 m. iki 1958 m., greiiausiai jis priklauso vieno i L. Favoreu komandos nario Jeano Louis Mestreo, inomo vieosios teiss istoriko, plunksnai). 40 Turpin D. Droit constitutionnel, 4e dition mise jour. Paris: PUF, 1999. P. 284. 41 Burdeau G., Hamon Fr., Troper M. Droit constitutionnel, 23e dition. Paris: L.G.D.J., 1993. P. 283.
38

53

Kita vertus, nepaisant svyravim ir poski, i istorija demokratini institucij idjos laipsniko tvirtinimo istorija. Tai kelias visuotiniais rinkimais grindiam valdios formavim, respublikin valdymo form. Todl 1958 m. Konstitucij, tvirtinusi V Respublik, galima laikyti ir audringos konstitucionalizmo raidos rezultatu, ir krybiku alies konstitucins patirties panaudojimu. Pranczijos konstitucionalizmo pamokos svarbios ne tik nacionaliniu mastu. Jau seniai i alis ir jos teisiniai sprendimai yra tap pavyzdiais kitoms alims, kaip sprsti konstitucines problemas. Dabartin Pranczijos Konstitucija, tvirtinusi V Respublik, buvo priimta tautos referendumu 1958 m. rugsjo 28 d., o sigaliojo 1958 m. spalio 4 d. Teisinje literatroje daniausiai ji vardijama kaip V Respublikos Konstitucija arba kaip 1958 m. spalio 4 d. Konstitucija.

II
1958 m. Konstitucijos primim reikt sieti su to laikotarpio socialine ir politine krize Pranczijoje. Po Antrojo pasaulinio karo III Respublika atkurta nebuvo. 1946 m. Pranczijos Respublikos Konstitucija, tvirtinusi IV Respublik, nustat parlamentin valdym.42 IV Respublikos valstybs valdiai buvo bdingas politinis nestabilumas, dana vyriausybi ir parlament daugum kaita, valstybs valdios autoriteto nuosmukis. Valdios organizacijos ydos ypa irykjo grivant Pranczijos kolonij sistemai. Neskms Indokinijoje, Afrikoje parod, kad IV Respublikos politin sistema nemoka sprsti sudting problem. 1958 m. Alyro kriz IV Respublikos bejgikumo paskutinis ir akivaizdiausias pavyzdys. Alyre prasidjus maitui, kur palaik ir ten buvusi prancz kariuomen, Pranczijoje ikilo pilietinio karo grsm. Tokia padtis buvo palanki idjai, kad prancz tauta veiks politin kriz tik suteikusi visus btinus galiojimus tikram nacionaliniam lyderiui, kuris sutelkt taut. Toks asmuo isivadavimo epochos didvyris generolas Charles de Gaulleis, IV Respublikos laikais pasitrauks i aktyvaus politinio gyvenimo. Jis nuolatos primindavo, kad btina sustiprinti valstybs valdios autoritet, atgaivinti Pranczijos didyb. Taiau to meto daugelis politik veng Ch. de
Tiek III, tiek IV Respublikos konstitucij tvirtint valdymo sistem prancz autoriai link vadinti kratutiniu parlamentarizmu (Debbasch Ch., Bourdon J., Pontier J. M., Ricci J. C. Droit constitutionnel et institutions politiques, 4e dition. Paris: Economica, 2001. P. 402).
42

54

Gaulleio nuolatos pabrdami jo polink autoritarin valdym. Krizs metu atsistatydinus Ministr Tarybai, prezidentas Ren Coty 1958 m. gegus 29 d. kreipsi abejus parlamento rmus silydamas Ch. de Gaulleiui suteikti galiojimus vadovauti Ministr Tarybai. Nacionalinis susirinkimas 329 balsais (prie balsavo 224, t. y. visi komunistai, dalis socialist) tokius galiojimus suteik. Ch. de Gaulleis, nordamas sureguliuoti susidariusi kriz, pirmiausia stengsi reformuoti valstybs institucijas. Jam pavyko pasiekti, kad bt priimti du teiss aktai: statymas, kuriuo vyriausybei 6 mnesiams buvo suteikta visa valdia, taip pat dekretais sprsti visus klausimus, paprastai reguliuojamus statymais (iimtis tik vieosios laisvs). 1958 m. birelio 3 d. konstituciniu statymu Ch. de Gaulleio vadovaujamai vyriausybei buvo suteikta teis imtis keisti Konstitucij. Taiau Ch. de Gaulleio vyriausybs veiklos ribos buvo apibrtos tiek pagal suteikt galiojim laik, tiek pagal konstitucini patais turin. Pagal 1958 m. birelio 3 d. konstitucin statym vyriausyb, rengdama naujos Konstitucijos projekt, privaljo laikytis i penki princip: 1) vienintelis valdios altinis yra visuotin rinkim teis, statym leidiamoji ir vykdomoji valdia sudaroma laikantis io pagrindo; 2) veiksmingas statym leidiamosios ir vykdomosios valdi atskyrimas, utikrinantis, kad vyriausyb ir parlamentas savarankikai vykdo savo galiojimus; 3) vyriausybs atsakomyb parlamentui; 4) teismins valdios, utikrinanios pagrindini laisvi, tvirtint 1946 m. Konstitucijos preambulje bei mogaus ir pilieio teisi deklaracijoje laikymsi, nepriklausomyb; 5) Konstitucija privalo nustatyti naujus Pranczijos ir prie jos prisijungusi taut santykius. 1958 m. statymas nustat ir procedr, kurios turjo bti laikomasi rengiant naujos Konstitucijos tekst. Vyriausyb, rengdama projekt, privaljo gauti tiek Valstybs Tarybos ivad, tiek konsultacinio komiteto ivad. Konsultaciniame komitete turjo posdiauti ir parlamentarai, paskirti abej parlamento rm atitinkam komisij. statymas patikslino, kad taip paskirt konsultacinio komiteto nari skaiius turjo bti lygus bent tredaliui i komisij sudties, t. y. kad parlamentarai sudaryt du tredalius viso komiteto. Parengtas Konstitucijos projektas turjo bti pateiktas tautos referendumui. Konstitucinis statymas dl Konstitucijos pakeitimo turjo bti promulguotas per 8 dienas po tautos pritarimo.
55

1958 m. liepos 16 d. dekretas nustat komiteto, pavadinto Konstituciniu konsultaciniu komitetu (Comit consultatif constitutionnel), sudt. J sudar 39 nariai: 16 paskirt Nacionalinio susirinkimo visuotins rinkim teiss klausim komiteto, 10 tokio paties pavadinimo Respublikos Tarybos komiteto ir 13 nari, kuriuos skyr vyriausyb. V Respublikos konstituciniai institutai buvo grindiami artim Ch. de Gaulleiui pairoms konstitucins teiss teoretik Michelleio Debr ir Ren Capitanto idjomis, taip pat paties Ch. de Gaulleio politinmis pairomis. Dar 1946 m. birelio 16 d. Baje mieste pasakytoje kalboje (le discours de Bayeux) Ch. de Gaulleis idst savo poir Pranczijos konstitucin santvark. Tai stipri santvarka, grindiama nacionaline vienybe ir teistumu. Toki santvark gali utikrinti tik stipri vykdomoji valdia. Cntrinis jos institutas valstybs vadovas, kuriam suteikti reikmingi galiojimai. M. Debr iekojo bd, kaip i esms pagerinti parlamentin sistem, buvo u valstybs valdios stabilum ir nepertraukiamum. Projektas buvo rengiamas beveik tris mnesius. Marcelis Prlot Konstitucijos rengimo proces skirsto 4 tarpsnius.43 Pirmasis tarpsnis projekto metmen parengimas: is darbas teko darbo grupei, kuriai pirmininkavo teisingumo ministras M. Debr, taip pat tarpministeriniam ribotos sudties komitetui, kuriame, be generolo Ch. de Gaulleio, M. Debr ir R. Cassino, Valstybs Tarybos vicepirmininko, dirbo M. Houphout Boigny, Jacquinot, G. Mollet ir P. Pfimlinas. io darbo tarpsnio pradi ymi 1958 m. birelio 12 d. darbo grups posdis. ios Konstitucijos teksto rengimo tarpsnio pabaiga pritarimas projekto metmenims Vyriausybs liepos 20 ir 23 d. posdiuose. Antrasis tarpsnis prasidjo 1958 m. liepos 29 d., kai buvo kreiptasi konstitucin konsultacin komitet ivados. Savo ivad komitetas pateik 1958 m. rugpjio 14 d. Tarpministeriniam komitetui apsvarsius projekt i naujo prasideda treiasis tarpsnis projektas nagrinjamas Valstybs Tarybos, kuriai jis pateiktas 1958 m. rugpjio 21 d., bendrame posdyje. Valstybs Taryba ivad pateik 1958 m. rugpjio 28 d. Pagaliau Tarpministerinis komitetas m i naujo nagrinti projekto tekst. Jis buvo pateiktas Ministr Tarybai ir i 1958 m. rugsjo 3 d.
Prlot M. Institutions politiques et droit constitutionnel, 11e dition revue et mise jour par Jean Boulouis. Paris: Dalloz, 1990. P. 606.
43

56

pritar jo galutiniam variantui. Tai ketvirtasis Konstitucijos teksto rengimo tarpsnis. 1958 m. birelio 3 d. statyme numatytas referendumas vyko 1958 m. rugsjo 28 d. Referendumo kampanijos pradia rugsjo 4 d. (III Respublikos paskelbimo sukaktis) Paryiuje Respublikos aiktje generolo Ch. de Gaulleio pasakyta kalba. Vienas ios kalbos akcent: Nuo iol svarbiausias dalykas yra viej valdi veiksmingumas ir tstinumas.44 Iskyrus Komunist partij ir kratutines grupuotes, kitos svarbiausios alies politins jgos palaik naujosios Konstitucijos projekt. Konstitucijai pritar didel dauguma dalyvavusi referendume Pranczijos piliei. Konstitucijos tekstas promulguotas 1958 m. spalio 4 d., paskelbtas 1958 m. spalio 5 d. oficialiame leidinyje).45 Taip Pranczijos konstitucins teiss istorijoje prasidjo laikotarpis, vardijamas V Respublika. 1958 m. Pranczijos Respublikos Konstitucija septynioliktoji ios alies Konstitucija nuo 1789 m., tvirtinusi dvideimt antr politin reim.46 III Ilg laik Pranczijos Konstitucij sudar trys aktai: 1958 m. Pranczijos Respublikos Konstitucija, 1789 m. mogaus ir pilieio teisi deklaracija47 ir 1946 m. Pranczijos Respublikos Konstitucijos preambul. Toki ivad buvo galima padaryti remiantis 1958 m. Konstitucijos preambule, kurioje skelbiama, kad prancz liaudis ikilmingai skelbia savo itikimyb mogaus teisms ir nacionalinio suvereniteto principams, tokiems, kokie jie idstyti 1789 m. mogaus ir pilieio teisi deklaracijoje, patvirtinti ir papildyti 1946 m. Konstitucijos preambulje. Btent ios 1958 m. Konstitucijos preambuls nuostatos ir paaikina, kodl Konstitucijos tekst nebuvo i naujo raytos mogaus teiss ir laisvs.
Discours prononc par le gnral de Gaulle, place de la Rpublique, le 4 septembre 1958 // Les grands textes de la pratique institutionnelle de la Ve Rpublique (textes et documents rassembl par Didier Maus). Paris: La documentation franaise, 1995. P. 9. 45 Journal officiel du 5 octobre 1958. P. 9151. Apie V Pranczijos Respublikos Konstitucijos rengim irkite: Avril P. La Ve Rpublique, Histoire politique et constitutionnelle. Paris: PUF, 1987. 46 Debbasch Ch., Bourdon J., Pontier J.M., Ricci J.C. La Ve Rpublique. Paris: Economica, 1985. P. 5. 47 Prancz istorikai pabria universal Deklaracijos pobd. Kaip teigia F. G. Dreifus, ji taikytina bet kuriuo laiku, bet kurioje alyje, bet kokioje santvarkoje (Dreifus F. G. Le temps des revolutions, 17891870. Paris: Larousse, 1968. P. 66). Todl suprantamos Deklaracijos, kaip pozityviosios teiss, taikymo iais laikais galimybs.
44

57

Pranczijos Konstitucin Taryba 19701973 m. keturiuose sprendimuose pripaino teisin Konstitucijos preambuls gali ir tikrindama statym konstitucingum savo sprendimuose ne kart rmsi 1789 m. Deklaracijos ir 1946 m. Konstitucijos preambuls, kaip sudtini galiojanios Konstitucijos dali, nuostatomis. Be to, Pranczijos Konstitucin Taryba konstitucini norm reikm pripaino ir Respublikos statymuose tvirtintiems principams. Reikt priminti, kad galiojant III Respublikos Konstitucijai, kuri sudar trys pagrindiniai statymai, nustatantys valdios sistem, buvo priimta nemaai statym, skirt pagrindinms teisms ir laisvms gyvendinti. Tai 18811882 m. statymai dl privalomo pasaulietinio ir nemokamo mokymo, 1884 m. dl profesini sjung laisvs, 1901 m. dl susivienijim laisvs, 1905 m. dl sins laisvs ir kt. ie statymai ne tik reguliavo konkreius santykius, bet ir tvirtino bendrus (i esms konstitucinius) principus. Todl Pranczijos Konstitucin Taryba savo sprendimuose konstatavo, kad ne tik 1789 m. Deklaracija, 1946 m. Pranczijos Respublikos Konstitucijos preambul, bet ir pagrindiniai principai, pripainti Respublikos statymuose, yra sudtin galiojanios Konstitucijos dalis. 2005 m. kovo 1 d. konstituciniu statymu Pranczijos Konstitucijos sudtine dalimi pripaintas dar vienas aktas 2004 m. Aplinkos apsaugos chartija.

IV
1958 m. Konstitucijos 1 straipsnyje, kuriame skelbiama, kad Pranczija yra nedaloma, pasaulietin, demokratin ir socialin respublika, tvirtinta respublikin alies valdymo forma. Paymtina, kad Konstitucijos 89 straipsnyje nustatyta, jog respublikin valdymo forma negali bti keiiama. Minto Konstitucijos straipsnio nuostata apie valstybs nedalomum patvirtina unitarin valstybs pobd. Tai reikia ir federalizmo draudim. statymu galima nustatyti tik teritorini bendruomeni normin kompetencij. 1991 m. gegus 9 d. sprendime dl Korsikos statuso Pranczijos Konstitucin Taryba primin alies vienyb ir konstatavo, kad kompetencija, kuri Konstitucija numato vyriausybei ir parlamentui, turi ilikti nepakitusi. Taigi pagal Konstitucij decentralizacija negali perengti tos ribos, kuri leist j sutapatinti su federalizmu.
58

alies nedalomumas reikia ir teritorijos vientisum. Pasaulietins respublikos paskelbimas reikia, kad Pranczijoje gerbiama piliei sins laisv ir dl religijos asmens negalima diskriminuoti. Dar 1905 m. priimtame banyios ir valstybs atskyrimo statyme buvo konstatuota, kad Respublika nepripasta kulto tarn, nemoka jiems, nesubsidijuoja jokios banyios. Iimtis daroma Alzaso ir Mozelio departamentams, kuriuose dl istorini prieasi galioja konkordato reimas. Demokratins respublikos pobdis grindiamas tuo, kad pagal Konstitucijos 3 straipsn jis grindiamas visuotiniais rinkimais. Konstitucijos 5 straipsnio 2 dalyje idstyta nuostata pakartoja A. Lincolno odius: liaudies valdia, vykdoma liaudies ir liaudies labui. Socialins demokratijos koncepcijos itakos 1946 m. Konstitucijos preambulje, kurioje pripastamos ne tik politins ar pilietins teiss, bet ir socialins teiss, ypa reikalingos iais laikais. i teisi tvirtinimas 1946 m. Konstitucijos preambulje, kuri minima 1958 m. Konstitucijoje, leido Konstitucinei Tarybai tikrinant statym konstitucingum kontroliuoti, kaip statym leidjas laikosi paskelbt socialini teisi.

V
Jeigu ne Pranczijos Konstitucins Tarybos veikla, tekt pripainti, kad V Respublikos Konstitucija politin Konstitucija; t. y. Konstitucija, nustatanti vien vieosios valdios organizacij ir jos funkcionavimo pagrindus. Pranczijos Konstitucin Taryba, savo sprendimus musi grsti 1789 m. mogaus ir pilieio teisi deklaracija ir 1946 m. Konstitucijos preambuls nuostatomis, tvirtinaniomis asmens teises ir laisves, irykino Konstitucijos asmens teises sauganio akto reikm. Asmens teisi apsaug sustiprino ir Konstitucins Tarybos suformuluota konstitucin doktrina apie III Respublikos statymuose pripaint princip taikym ginant pagrindines asmens teises. Paiame 1958 m. Konstitucijos tekste expresis verbis tvirtintos tik kelios teiss: lygyb prie statym (1 str.), rinkim teis (3 str.), politini partij steigimo laisv (4 str.), asmens laisv (66 str.). Be to, i Konstitucijos nuostat, tvirtinani pasaulietin, demokratin ir socialin valstyb, galima daryti ivadas apie asmens teisi ioje alyje pobd. odiu, daugumos teisi ir laisvi 1958 m. Konstitucijos tekste nerasime. Nordama utikrinti asmens teisi ir laisvi konstitucin gynyb
59

iniciatyvos msi Pranczijos Konstitucin Taryba, kurios jurisprudencijoje, remiantis visomis Konstitucijos dalimis, ir buvo suformuluota moderni asmens teisi ir laisvi samprata. Pranczijos Konstitucin Taryba, interpretuodama kai kurias teises, tvirtintas 1789 m. Deklaracijoje, atsivelgia visuomens evoliucij. Antai nuosavybs teiss interpretacijos (Deklaracijos 2 ir 17 str.) siejamos su Respublikos socialiniu pobdiu (Konstitucijos 1 str.), minties ir nuomons reikimo laisv (Deklaracijos 11 str.) aikinama atsivelgiant ir techninius imperatyvus, daranius tak radijo ar televizijos laid sklaidai, ir pan. Pranczijos Konstitucinei Tarybai teko plaiai aikinti konstitucinius tekstus siekiant utikrinti, kad asmens teisi ir laisvi apsauga atitikt visuotinai pripaint jo apsaugos lyg. Mat iek tiek isamiau ios teiss atskleistos tik 1789 m. Deklaracijoje ir 1946 m. Konstitucijos preambulje. Kai kurios teiss ir laisvs, tvirtintos anksiau priimtuose III Respublikos statymuose, kuriais paia bendriausia prasme remtasi 1946 m. Konstitucijos preambulje (pvz., 1881 m. priimti keli statymai dl spaudos ir susirinkim laisvs, 1901 m. dl asociacij laisvs, 1907 m. dl sins laisvs ir kt.), turjo bti interpretuojamos ypa krybikai. Lygybs principas sudtin asmens konstitucinio statuso dalis. Konstituciniai aktai tvirtina asmens lygyb prie statym, vyr ir moter lygyb, lygyb nepriklausomai nuo rass ir tautybs, lygi teis nepriklausomai nuo asmens kilms, pair ar tikybos, lygi teis siekti mokslo, kultros, gyti profesij. Asmenins teiss konstituciniuose dokumentuose tvirtinamos remiantis prigimtini teisi koncepcija. Tai asmens nelieiamyb, sins laisv, teis eiti vieas pareigas, prieglobsio teis. 1789 m. Deklaracijoje tvirtinti ir kai kurie i teisi gyvendinimo principai: laisv reikia daryti visa, kas nedaro alos kitiems: laisvs ribas nustato statymas, nieko negalima versti daryti tai, kas nenumatyta statyme. Politins teiss, ivardytos 1789 m. Deklaracijos preambulje ir tvirtintos konstitucingumo bloke esaniuose statymuose, yra susivienijim, odio, spaudos, susirinkim, miting, demonstracij laisv. Socialins ir ekonomins teiss i esms idstytos 1946 m. Konstitucijos preambulje. io dokumento krjai siek tvirtinti naujiesiems laikams ypa reikalingus politinius, ekonominius ir socialinius principus. Socialins ir ekonomins teiss: nuosavybs teis ir jos nelieiamyb (nuosavyb paimti galima tik pagal statym, visuomens porei60

kiams ir tik i anksto bei teisingai atlyginant), teis vienodus mokesius atsivelgiant piliei pajamas bei mokesi kontrol, teis burtis profesines sjungas ir teis streikuoti, darbuotoj teis per irinktus delegatus dalyvauti nustatant kolektyvinje sutartyje darbo slygas ir vadovauti monei, asmens ir eimos teis btinas raidos slygas, teis sveikatos apsaug, materialin pagalb, poils ir t. t. Visos ios teiss daugiausia tvirtintos 1946 m. Konstitucijos preambulje. Pagal Konstitucijos 66 straipsnio 2 dal teismin valdia vardyta kaip asmens laisvs gynja. Btent teismin gynyba laikoma esmine i laisvi garantija. Kokios institucijos laikomos teismine valdia? Vien teismai? Pranczijos Konstitucin Taryba 1993 m. rugpjio 11 d. sprendime Nr. 93326 paymjo, kad teismin valdi, pagal Konstitucijos 66 straipsn utikrinani, kad bt gerbiamos asmens laisvs, sudaro tiek teisjai, tiek prokurorai. Kalbant apie asmens laisvi gynybos institucijas btina panagrinti Konstitucins Tarybos ir Valstybs Tarybos santykius. Konstitucin Taryba nagrinja priimt, taiau dar nepaskelbt statym konstitucingum, o Valstybs Taryba kontroliuoja vykdomosios valdios aktus. Akto, kuriuo paeidiamos konstitucins teiss, anuliavimas yra ypa svarbi asmens teisi utikinimo garantija.

VII
Valstybs valdios institucij sistemoje Respublikos prezidentui (Le Prsident de la Rpublique) pagal 1958 m. Konstitucij tenka iskirtin vieta. Prisiminus Konstitucijos primimo aplinkybes ir konstitucinio teksto krj siekius neturt stebinti, kodl skirsnis Respublikos prezidentas eina ikart po I skirsnio Apie suverenitet. Respublikos prezidentui tenkani funkcij konstitucin koncepcija tiesiogiai suformuluota Konstitucijos 5 straipsnyje. Jame nustatyta, kad Respublikos prezidentas priiri, kaip laikomasi Konstitucijos, kad jis, kaip arbitras, utikrina viej valdi normal funkcionavim bei valstybs tstinum. Pagal Konstitucijos straipsn Respublikos prezidentas yra nacionalins nepriklausomybs, teritorijos vientisumo, sutari laikymosi garantas. Ph. Ardantas paymi, kad toks Respublikos prezidentui tenkani uduoi formulavimas konstitucin naujov,48 nes iki tol nebandyta kokiomis nors apibendrinaniomis formuluotmis apibrti vieno ar kito konstitucinio veikjo vaidmens.
61

Pagal Konstitucij numatytos trys svarbiausios Respublikos prezidento funkcijos: saugoti Konstitucij, vykdyti viej valdi arbitravim, garantuoti nacionalin nepriklausomyb, valstybs tstinum ir sutari laikymsi. Prezidentas Konstitucijos saugotojas. Tai reikia, kad jis turi priirti, kaip laikomasi Konstitucijos. I tikrj tai visoms valstybs valdios institucijoms tenkanti uduotis. Juo labiau kad Pranczijoje yra specializuota konstitucins kontrols institucija Konstitucin Taryba. Tiesiogiai Konstitucijoje tvirtinus, kad Respublikos prezidentas priiri, kaip laikomasi Konstitucijos, pripastama Respublikos prezidento reikm garantuojant konstitucin santvark. Prireikus Respublikos prezidentas privalo panaudoti visus savo galiojimus, kad bt laikomasi Konstitucijos. Prezidentas viej valdi santyki arbitras turi utikrinti i valdi normal funkcionavim. Diskutuojama, ar vykdydamas i funkcij Respublikos prezidentas turi bti tik stebtojas ir tarpininkas, ar ikilusi nesutarim teisjas. Kitaip sakant, regime dvi koncepcijas. Pagal vien Respublikos prezidentas yra tokia pati valstybs valdios institucija kaip ir kitos (tarpininko koncepcija). Pagal kit Respublikos prezidentas institucija, i viraus velgianti vieosios valdios institucij veiklos kasdienyb ir priimanti nealikus sprendimus (teisjo koncepcija). Sutariama dl vieno: Respublikos prezidentas privalo panaudoti visus savo galiojimus iai funkcijai vykdyti. Prezidentui garantui patikta laiduoti nacionalin nepriklausomyb, teritorijos vientisum ir sutari laikymsi.49 Prezidento garanto misij papildo Konstitucijos 64 straipsnis, numatantis, kad Respublikos prezidentas yra teismins valdios nepriklausomybs garantas. Pagal Konstitucij Respublikos prezidentui tenka reikmingi galiojimai. Paymtina, kad Pranczijos prezidento galias lemia ne vien jo, kaip valstybs vadovo, bdingi galiojimai, bet ir tai, kad pagal Konstitucijos 9 straipsn jis pirmininkauja Ministr Tarybai. i teis jam leidia daryti didel tak Vyriausybs veiklai (jei Respublikos prezidentas ir vyriausyb atstovauja tai paiai politinei jgai, Respublikos prezidentas faktikai vadovauja vyriausybei).
Ardant Ph. Institutions politiques et droit constitutionnel, 13e dition. Paris: L.G.D.J., 2001. P. 459. 49 Iki 1995 m. rugpjio 4 d. konstituciniu statymu Nr. 95880 priimtos pataisos sigaliojimo prezidentas buvo Bendrijos susitarim ir sutari laikymosi garantas.
48

62

1958 m. Konstitucijoje numatyta, kad vienus savo galiojimus Respublikos prezidentas gyvendina vienasmenikai (tai dar viena konstitucin naujov, sustiprinusi Respublikos prezidento vaidmen), o kitiems vykdyti reikalinga ministro pirmininko (kai kada ministro, atsakingo u konkretaus Respublikos prezidento akto vykdym) kontrasignacija. Respublikos prezidento vienasmenikai vykdomiems galiojimams (les pouvoirs propres) priskirtina: 1) teis skirti ministr pirminink. Respublikos prezidentas parenka ministr pirminink savo nuoira, formaliai jis neprivalo atsivelgti kieno nors nuomon. Praktikoje Respublikos prezidento veiksmus saisto ta aplinkyb, kad vyriausyb politikai atsakinga Nacionaliniam susirinkimui; 2) teis vyriausybs ar parlamento silymu teikti tautos referendumui statym projektus Konstitucijos 11 straipsnyje ivardytais klausimais; 3) teis paleisti Nacionalin susirinkim (pagal Konstitucijos 12 straipsnio 1 pastraip Respublikos prezidentas privalo konsultuotis su ministru pirmininku ir su parlamento rm pirmininkais, taiau j nuomon Respublikos prezidento nepareigoja. Primintina, kad metus po rinkim, surengt paleidus Nacionalin susirinkim, i naujo Nacionalinis susirinkimas negali bti paleistas. Be to, Nacionalinis susirinkimas negali bti paleistas Respublikos prezidentui vykdant ypatinguosius galiojimus); 4) teis ikilus Konstitucijos 16 straipsnyje nurodytoms aplinkybms imtis ypatingj priemoni (Konstitucijos 16 straipsnyje numatyt galiojim) tik esant tam tikroms Konstitucijoje nurodytoms aplinkybms; dl toki veiksm Respublikos prezidentas turi konsultuotis su ministru pirmininku, rm pirmininkais ir Konstitucine Taryba, apie tai kreipimusi turi bti praneta tautai; ypating priemoni tikslas sudaryti slygas konstitucins valdios institucijoms kuo greiiau vykdyti pavestas funkcijas, dl to rengiamos konsultacijos su Konstitucine Taryba; 5) teis kreiptis parlamento rmus (dl Respublikos prezidento kreipimosi pagal Konstitucij diskusijos nerengiamos); 6) teis pirmininkauti Ministr Taryboje; 7) teis skirti 3 Konstitucins Tarybos narius ir jos pirminink; 8) teis kreiptis Konstitucin Taryb dl statym ir tarptautini sutari konstitucingumo; 9) kitos teiss (malons teis). Respublikos prezidentas yra vyriausiasis ginkluotj pajg vadas, jis pirmininkauja vairiems gynybos komitetams, taryboms ir t. t. Kit Respublikos prezidento galiojim gyvendinim reikia derinti su vyriausybe. Tuo tikslu numatyta Respublikos prezidento akt
63

kontrasignacija. Todl ie galiojimai teisinje literatroje vardijami kaip padalinti (les pouvoirs partags). i galiojim ne tiek daug: teis aukti parlamento neeilin sesij; dekret ir ordinans, kuriuos prim Ministr Taryba, pasiraymas; skyrimas karines ir civilines pareigas, diplomatini atstov skyrimas. Taigi, kaip matome, didiausi Respublikos prezidento kompetencijos dal sudaro vienasmenikai Respublikos prezidento vykdomi galiojimai. Respublikos prezidento politinis vaidmuo ypa padidjo, kai 1962 m. Konstitucijos pataisomis buvo nustatyta, kad Respublikos prezidentas renkamas visuotiniais tiesioginiais rinkimais. Minta, kad Respublikos prezidento vaidmuo ypa padidja, jeigu jis yra faktinis parlamento daugum sudarani politini jg lyderis. Tuomet Pranczijos prezidentas stipresnis nei Respublikos prezidentas. Dl to politikos moksl literatroje kartais net vartojama respublikins monarchijos (monarchie rpublicaine) svoka, kuri geriausiai tikt apibdinti V Respublikos politin sistem. Pagal Konstitucijos 68 straipsn Respublikos prezidentas atsako u savo veiksmus, kuriuos atliko gyvendindamas galiojimus, tik valstybs idavimo atveju. Jis gali bti apkaltintas abejiems rmams atviru balsavimu primus vienod sprendim absoliuia j nari bals dauguma. Respublikos prezident teisia Aukiausiasis Teisingumo Teismas. V Respublikos praktikai bdinga stiprinti Respublikos prezidento galias, neretai stiprinant vyriausybs galias. Kita vertus, nereikt pamirti, kad 1958 m. Konstitucijoje isaugoti ir parlamentinei sistemai bdingi elementai (vykdomoji valdia gali veiksmingai gyvendinti savo politik tik remdamasi Nacionalinio susirinkimo deputat dauguma. Kartais parlamento daugumos ir Respublikos prezidento politin orientacija nesutampa. Tada Respublikos prezidentas yra priverstas formuoti jam svetimos partijos (ar partij koalicijos) remiam vyriausyb. Susiduriama su politinio sugyvenimo, arba sambvio, problema. Esant tokiam sambviui faktins Respublikos prezidento galimybs daug maesns. Taip politiniai veiksniai daro tak teisini galiojim gyvendinimui. Nuo 2000 m. Respublikos prezidento kadencijos trukm penkeri metai (anksiau septyneri metai), perrinkim skaiius neribojamas.

64

VIII
Vyriausybs (Le Gouvernement) pagal Konstitucijos 20 straipsn nustato ir vykdo tautos politik, jos inioje yra administracija ir ginkluotosios pajgos. iose nuostatose bendriausia prasme suformuluotas vyriausybs vaidmuo konstitucinje valstybs valdios sistemoje. Nagrinjant 1958 m. Konstitucijos nuostatas, tvirtinanias vyriausybs teisin padt, paymimas ios institucijos konstitucinio reguliavimo originalumas.50 Pirma, vyriausybei skirtas 3 skirsnis Vyriausyb eina paskui 2 skirsn Respublikos prezidentas, j sudaro tik 4 straipsniai (2023 str.). Palyginti su Respublikos prezidento ar parlamento teisin padt tvirtinaniais skirsniais, atrodyt, kad vyriausybei tenka nereikmingas vaidmuo. Taiau toks spdis klaidingas. Viena vertus, 3 skirsnyje pirmsyk Pranczijos konstitucins teiss istorijoje apibriamos vyriausybs funkcijos bei nustatoma, kaip vyriausyb gyvendina jai patiktas uduotis. Kita vertus, vyriausybs veikla reguliuojama ne vien 3 skirsnyje, bet ir daugelio kit skirsni (ypa 5 skirsnio Parlamento ir vyriausybs santykiai) straipsniuose. Konstitucijoje vyriausybs veikla taip pat apibdinama svokomis Ministr Taryba (Le Conseil des Ministres) ir ministras pirmininkas (Le Premier ministre). Tai, kad svoka ministras pirmininkas vartojama danai, o Ministr Taryba retai, 1958 m. Konstitucijos komentuotojams leidia daryti ivad, kad pagal Konstitucij vyriausyb pirmiausia knija ministras pirmininkas.51 Vyriausyb formuoja ir jos veiklai didiul tak daro Respublikos prezidentas (jei Respublikos prezidentas parlamentins daugumos faktinis lyderis, jis i esms vadovauja vyriausybs veiklai). Respublikos prezidentas skiria ministr pirminink ir j atleidia, kai is pranea apie vyriausybs atsistatydinim. Respublikos prezidentas ministro pirmininko teikimu skiria ir atleidia kitus vyriausybs narius. Nagrinjant vyriausybs formavimo proces reikia prisiminti, kad pagal Konstitucij vyriausyb yra atsakinga parlamentui. Pagal Konstitucij ministras pirmininkas turi atsistatydinti, jeigu Nacionalinis susirinkimas priima nepasitikjimo rezoliucij arba nepritaria vyriausybs programai ar bendrosios politikos deklaracijai (50 str.). Pranczijos konstitucinio reguliavimo ypatumas: nenumatyta, kad tik pritaDebbasch Ch., Bourdon J., Pontier J.M., Ricci J.-C. Droit constitutionnel et institutions politiques, 4e dition. Paris: Economica, 2001. P. 747. 51 Ten pat. P. 747.
50

65

rus vyriausybs programai ar deklaracijai vyriausyb gauna galiojimus veikti, taigi vyriausyb neprivalo tuoj pat teikti iuos aktus Nacionaliniam susirinkimui balsuoti ji tai gali padaryti bet kada. Taiau daniausiai, sudarius Vyriausyb, siekiama balsuoti dl pasitikjimo ja. Vyriausybs nario pareigos nesuderinamos su parlamento nario mandatu, vieja tarnyba ar mokama profesine veikla. Pranczijos vyriausybs veiklai bdingos dvi organizacins formos: Ministr Taryba ir Ministr Kabinetas. Ministr Taryba (Conseil des ministres) pagrindin vyriausybs veiklos forma. Tai vyriausybs posdiai, kuriems pirmininkauja Respublikos prezidentas. Tokiame posdyje priimtus aktus pasirao Respublikos prezidentas. Ypatingais atvejais Respublikos prezidentas gali deleguoti galiojimus pirmininkauti Ministr Tarybai ministrui pirmininkui. Taiau toks delegavimas visados turi bti oficialus ir tik konkreiam posdiui su i anksto nustatyta darbotvarke (21 str.). Nedalyvaujant Respublikos prezidentui gali bti rengiamas Ministr kabineto (Cabinet des ministres), kuriam pirmininkauja ministras pirmininkas, posdis. Taiau tokiame posdyje sprendimai nepriimami, vienintel institucija, galinti priimti sprendimus, Ministr Taryba. Konstitucijoje Ministr kabineto posdis nenumatytas. Kabineto posdiai rengiami retai. Vyriausybs galiojimai skirstomi dvi grupes. Svarbiausieji i j vykdomi kolegialiai Ministr Tarybos posdiuose. iuo atveju priimant sprendimus ypa svarbi Respublikos prezidento pozicija. Kitus galiojimus gyvendina ministras pirmininkas. Minjome ypating ministro pirmininko vaidmen vyriausybje. Jis koordinuoja ministerij darb, kontroliuoja jas, pirmininkauja vairias ministerijas jungiani komitet darbui; atsako u alies gynyb, gyvendina reglamentin valdi.

IX
Nagrinjant V Respublikos valstybs valdios institucij sistem pabriama, kad vykdomosios valdios gali ir vaidmens stiprinimas sumenkino parlamento vaidmen. Nuostat, ribojani parlamentarizm, tvirtinimas 1958 m. Konstitucijoje buvo reakcija parlamento visagalyb III ir IV Respublik laikais. Naujosios Konstitucijos krj nuomone, tuo metu Pranczijoje buvo nukrypta susirinkimo valdymo sistem. Todl reikjo atnaujinti parlamentin reim (M. Debr
66

kalba 1958 m. rugpjio 27 d. Valstybs Taryboje), nustatyti parlamentin reim be parlamento suvereniteto (F. Goquel). Kaip buvo racionalizuotas parlamentarizmas? 1958 m. Konstitucijoje apribotos parlamento statym leidybos galios. Konstitucijos 34 straipsnyje ivardyti santykiai, kuriuos galima reguliuoti reglamentiniais aktais. Neliko parlamento statym leidybos monopolio, nes pagal Konstitucijos 11 straipsn statymas gali bti priimtas referendumu. Be to, 1958 m. Konstitucijoje tvirtinus statym konstitucingumo kontrol (Konstitucin Taryb) gali bti tikrinama, ar parlamento priimti statymai atitinka Konstitucij. Pagal 1958 m. Konstitucij statym leidybos procese vyriausybei patiktos vairios teiss, leidianios daryti reikming tak priimant sprendimus statymais. Parlamentarizmas racionalizuotas ne tik ribojant parlamento statym leidybos funkcij, bet ir Konstitucijos 49 straipsnyje tiksliai apibriant nepasitikjimo vyriausybe pareikimo procedras, taip pat nustatant, kad tokia rezoliucija priimama absoliuia Nacionalinio susirinkimo nari dauguma. Toks konstitucinis reguliavimas neatsitiktinai vert kalbti apie parlamentarizmo nuosmuk arba jo transformacij, net teigti, kad tokia parlamento gali evoliucija reikia atstovaujamosios demokratijos virtim supletyvine demokratija (pasak R. G. Schwartzenbergo), kai parlamentui lieka vien pagalbins institucijos vaidmuo. Konstitucin praktika parod parlamento gyvybingum. Stebtina, kad ios institucijos vaidmens gynju tapo Konstitucin Taryba. Be to, vlesnmis Konstitucijos pataisomis buvo tvirtintos nuostatos, stiprinanios tiek statym leidiamosios valdios institucij, tiek parlamentar veiklos galimybes. 1974 m. Konstitucijoje atsirado nuostatos dl parlamento kreipimosi Konstitucin Taryb, 1992 m. dl abej rm rezoliucijos dl Bendrij akt projekt, 1995 m. dl parlamento vienos sesijos, 1996 m. dl socialins apsaugos finansavimo statym primimo ir t. t. Pagal Konstitucijos 24 straipsnio 1 pastraip parlament sudaro dveji rmai: Nacionalinis susirinkimas (Assemble nationale) ir Senatas (Snat). Bikameralizmas tai III ir IV Respublik tradicijos tsinys. Nacionalinio susirinkimo deputatai yra renkami tiesioginiais rinkimais, o Senatas netiesioginiais rinkimais. Pagal Pranczijos Konstitucij Senatas utikrina teritorini bendruomeni, taip pat prancz, gyvenani usienyje, atstovavim. Kiekvien rm galiojim trukm, j nari skaii, j atlyginimo,
67

irinkimo slygas, nerenkamum ir pareig nesuderinamum nustato organinis statymas. Nacionalin susirinkim sudaro 577 deputatai, renkami visuotiniais rinkimais pagal maoritarin sistem vienmandatse apygardose. Jeigu n vienas kandidatas pirmajame rinkim rate negavo daugiau nei 50 proc. rinkj, dalyvavusi rinkimuose, bals, po 2 savaii rengiamas antras ratas, kuriame dalyvauja visi kandidatai, gav daugiau nei 12,5 proc. apygardoje registruot rinkj bals. Irinktu laikomas daugiausia bals gavs kandidatas. Senat auktuosius parlamento rmus sudaro 321 senatorius, kuriuos devyneriems metams renka specialios rinkim kolegijos. Kas trejus metus Senato sudtis atnaujinama tredaliu. Pranczijos Konstitucijoje tvirtintas parlamento nario laisvo mandato principas. Imperatyvus mandatas negalioja. Parlamento nario mandatas nesuderinamas su vieja tarnyba. Parlamento nario mandatas nesuderinamas su vyriausybs nario pareigomis. Pranczijos parlamentui bdinga grietai apibrta kompetencija, t. y. parlamentui (vienodai abejiems rmams) priklauso tik tie galiojimai, kurie jam priskirti Konstitucijoje. Kalbant apie rm santykius pabriama, kad Pranczijos parlamento stiprs emieji rmai Nacionalinis susirinkimas ir silpnas Senatas. Nelygyb ypa matyti dviem lygiais: 1) statym leidyboje lemiamas odis tenka Nacionaliniam susirinkimui; 2) tik Nacionalinis susirinkimas gali pareikti nepasitikjim vyriausybe. Pranczijos parlamentui, kaip ir kit ali parlamentams, priskirti statym leidybos, kontrols, usienio politikos bei kiti galiojimai. Ekonomikos klausimus (pvz., biudeto primimas, ekonomins ir socialins raidos planus) jis sprendia priimdamas statymus.

X
Pranczijos valstybs valdios institucij sistema grindiama valdi padalijimu. Jis skelbiamas 1789 m. mogaus ir pilieio teisi deklaracijoje. Konstitucijoje tvirtintas specifinis valdi padalijimo modelis. Jam negalima taikyti tradicinio valdymo form skirstymo parlamentin ar prezidentin. Patys Konstitucijos krjai ne kart yra pabr V Respublikos parlamentin pobd. M. Debr 1958 m. rugpjio 27 d. Valstybs Taryboje pasakytoje kalboje Ne konvento reimui, ne prezidentiniam reimui: prie mus vienas kelias, tai parlamentinio reimo kelias. Nuo vien tik Susirinkimui priklausani neaiki
68

galiojim griet valdi padalijim teikiant prioritet valstybs vadovui; teikia pirmenyb siekti valdi atskirto vienas nuo kito valstybs vadovo ir parlamento bendradarbiavimo, sudaryti vyriausyb, kylani i pirmojo ir atsaking antrajam, suteikti jiems (parlamentui ir vyriausybs vadovui aut. past.) galiojimus sprendiant valstybs reikalus ir utikrinant konflikt, kuriais kiekvienoje demokratinje visuomenje mokama u laisv, sprendimo priemones.52 M. Debr nuomone, Konstitucijos projektu ir norima tvirtinti tok parlamentin reim. io tikslo siekiama keliomis priemonmis: nustatant griet sesij reim, apibriant statym reguliavimo srit, i esms pertvarkant statym leidybos ir biudeto tvirtinimo procedras, tvirtinant teisinius mechanizmus, utikrinanius politini funkcij pusiausvyr ir j ger gyvendinim. V Respublikos valdymo sistem vieni vadina pusiau prezidentiniu reimu ( termin nukal M. Duverger), kiti pusiau parlamentiniu valdymu, racionalizuotu parlamentiniu modeliu. Mauriceo Duverger (pusiau prezidentinio reimo iradjo) nuomone,53 pusiau prezidentinis reimas svoka, yminti Vakar demokratijos institucijas, kurios apima 2 elementus: pirma, Respublikos prezident, renkam visuotiniais rinkimais ir turint reikming galiojim, ir, antra, ministr pirminink bei vyriausyb, kurie atsakingi deputatams. Reikmingas valdios centras dvinar vykdomoji valdia. Tokiame valdios centre ypa svarbus valstybs vadovas Respublikos prezidentas. i sistema tvirtina original valdios model. Jo esm geriausiai atspindi Respublikos prezidento faktins reikms susiejimo su Nacionalinio susirinkimo parama arba jos nebuvimo proporcingumas. Jei Respublikos prezident beslygikai remia Nacionalinis susirinkimas (kaip Ch. de Gauleis, G. Pompidou ar F. Mitterrandas), jo dominavimas politinje arenoje neginijamas. Jeigu parama slygin (pvz., dl to, kad Nacionalinio susirinkimo dauguma, palaikanti Respublikos prezident, pasidalinusi ar susiskaldiusi (kaip buvo 1976 1981) arba jos neutenka (19881993), Respublikos prezidento pirmavimas irgi labai slyginis. Pagaliau nesant parlamento daugumos
Discours de M. Michel Debr devant le Conseil d Etat le 27 aot 1958 // Les grands textes de la pratique institutionnelle de la Ve Rpublique (textes et documents rassembls par Didier Maus). Paris: La documentation franaise, 1995. P. 3. 53 Duverger M. Le concept de rgime semi prsidentiel // Les rgimes semi- prsidentiels (sous la direction de Maurice Duverger). Paris: PUF, 1986. P. 7.
52

69

palaikymo (pvz., Mitterrandas (19861988 ir 19931995) ar Jacques Chiracas (19972002)) Respublikos prezidento pirmenybs nelieka. Tokiu atveju politikos moksl specialistai valdios centro ieko Matinjono rmuose (vyriausybs bstinje). Taigi nuo Nacionalinio susirinkimo rinkim rezultat daug priklauso, koks bus realus Respublikos prezidento vaidmuo alies gyvenime, kiek jis turs takos vyriausybs veiklai. Reikia paymti, kad V Respublikos valdymo sistema padjo aliai veikti ne vien kriz. Tai ir Alyro nepriklausomybs pripainimas, ir student riaus 1968 m. gegus mnes, ir politini jg sugyvenimas.

XI
1958 m. Konstitucijos krj siek racionalizuoti parlamento veikl atspindi ir statym leidyb pagrindin parlamento funkcij reguliuojanios nuostatos. Matome dvi tendencijas. Pirmoji parlamentas gali priimti statymus tik Konstitucijos 34 straipsnyje ivardytais klausimais. Antroji vyriausyb gijo ne vien teisin priemon kitis statym leidyb, spartinti ar stabdyti statymo primim. Nustaius, kad parlamentas gali priimti statymus Konstitucijos 34 straipsnyje ivardytais klausimais, tenka atsisakyti prasto statymo, kaip parlamento priimto akto, skirto reguliuoti svarbiems santykiams, sampratos. Pagal Konstitucij statym apibdina tiek formalusis, tiek materialusis kriterijai. Formalusis kriterijus rodo, kad statymas parlamento nustatyta statymams leisti tvarka priimtas aktas. Materialusis kriterijus rodo, kad statymais reguliuojami Konstitucijos 34 straipsnyje ivardyti klausimai. Tai pilietins teiss, j garantijos, pilietyb, asmens civilin bkl ir teisnumas, santvarka, paveldjimas ir dovanojimas, nusikaltim ir nusiengim bei u juos skiriam bausmi nustatymas, amnestija, mokesi pagrindai, pinig emisija, parlamento ir vietini atstovaujamj institucij rinkimai, vieosios tarnybos kategorijos, civilins ir karins tarnybos garantijos ir kt. Kitais Konstitucijos 34 straipsnyje ivardytais klausimais (nacionalinio saugumo organizavimas, vietins bendruomens, j kompetencij ir l administravimas, darbo, profesini sjung ir socialins teiss bei kt.) statymas nustato pagrindinius principus. Matome, kad pirmuoju atveju parlamento teiskros galios dides70

ns. Antruoju atveju jis tik nustato pagrindinius principus. Tai tarsi tam tikros ribos, kurias nubria vykdomosios valdios aktai. Be to, Konstitucijos 34 straipsnyje numatytos ir speciali statym kategorijos. Tai finansiniai, socialinio saugumo finansavimo ir programiniai statymai. Pagal Konstitucijos 37 straipsn sritys, kuri nereguliuoja statymai, priklauso reglamentinei valdiai. Taigi taip pripastamas vykdomosios valdios reglamentins veiklos autonomikumas. i valdia veikia alia statymais nustatyto reguliavimo srities ir postatyminiams aktams priimti nereikia statym. Taip pripastamas reglamentins teiskros savarankikumas. Siekiant utikrinti reglamentins veiklos real savarankikum buvo numatyta ir ios srities gynyba. 1958 m. Konstitucijoje numatyti vairs gynybos mechanizmai, kurio vienas i btin element Konstitucins Tarybos sprendimas. Antai jei svarstant statymo silym ir patais paaikja, kad toks silymas ar pataisa nepriklauso statymo sriiai (Konstitucijos 41 str.), vyriausyb gali pareikti, kad jie nepriimtini. Jeigu vyriausybs ir atitinkam rm nuomons skiriasi, j praymu sprendim per 8 dienas priima Konstitucin Taryba. Kitu atveju, kai vyriausyb nori pakeisti statym, manydama, kad parlamentas klaidingai prim tok akt, ji dl akt, priimt po Konstitucijos sigaliojimo, kreipiasi Konstitucin Taryb. Konstitucin Taryba gali pripainti, kad statymas reguliuoja reglamentins srities klausimus. Tai leidia vyriausybei apginti parlamento pasisavint reguliavimo srit. Atrodyt, 1958 m. Konstitucijoje tvirtinto reguliavimo statymu sritis sumajo tarsi agrens oda.54 Praktika iek tiek pakeit tok poir. Tiek parlamentas, tiek vyriausyb, tiek Konstitucin Taryba velg plaiau nei leist paodin Konstitucijos teksto interpretacija ir neretai leido parlamentui perengti materialines statymo ribas. Pasirinktas Konstitucijos aikinimas leido iplsti statym leidybos srit. Paymtina, kad vien Konstitucijos 34 straipsnio formuluots leidia statymu reguliuoti vairias politinio, ekonominio ir socialinio gyvenimo sritis. Be to, Konstitucin Taryba patikslino, kad statymo srit apibria ne vien Konstitucijos 34 straipsnis, bet ir Konstitucijos 3, 66, 72, 73 ir 74 straipsniai. Konstatuota taip pat, kad jeigu vyriausyb nepasinaudoja Konstitucijos 41 straipsnyje numatyta procedra, svarstant statym negalima taikyti Konstitucijos 61 straipsnio.
Formery S. L. La constitution commente article par article, 4e dition. Paris: Hachette, 1998. P. 76.
54

71

Paymtina, kad mogaus ir pilieio teisi deklaracijoje nurodytos kelios reguliavimo statymu sritys. statymas turi reguliuoti aplinkybes, kurioms esant mogus gali bti apkaltintas, sulaikytas arba kalintas (7 str.), statymas turi numatyti bausmes u nusikaltimus (8 str.). 1946 m. Konstitucijos preambulje nustatyta, kad statymais turi bti reguliuojama teis streikuoti. Pagal Konstitucijos 10 straipsn Respublikos prezidentas promulguoja statymus per 15 dien nuo tada, kai vyriausyb jam perduoda priimt statym. Prie baigiantis iam terminui jis gali prayti parlamento i naujo svarstyti statym arba tam tikrus jo straipsnius. Pagal Konstitucij io naujo svarstymo nerengti negalima.

XII
Konstitucin Taryba (Le Conseil constitutionnel) dar viena i 1958 m. Konstitucijoje tvirtint naujovi. Prisimenant Pranczijos konstitucin tradicij, kuri buvo grindiama J. J. Rousseau pasilyta statymo bendros valios iraikos samprata, parlamentin priimam statym konstitucingumo kontrols tvirtinim reikt pripainti fundamentiniu sprendimu. Tiesa, 1958 m. Konstitucijos krj siekiai buvo kuklesni. Jie svajojo paaboti nevarom parlamentarizm, utikrinti, kad parlamentas statym leidyboje laikysis Konstitucijos 34 straipsnio apibrt rib. Negalime neprisiminti M Debr teiginio, jog Konstitucins Tarybos sukrimas reikia vali siekti, kad statymas, t. y. parlamento sprendimas, paklust aukiausiosioms taisyklms, idstytoms Konstitucijoje.55 Taiau vykdyti teisin revoliucij teko paiai Konstitucinei Tarybai. Ta revoliucija tai perjimas nuo III ir IV Respublikoms bdingo legicentrizmo (j teorikai III Respublikos laikais grind garsusis R. Carr Malbergas) konstitucijos virenybe grindiam sistem. Toks perjimas negalimas be statym konstitucingumo kontrols. Konstitucijos 56 straipsnyje nustatyta, kad Konstitucin Taryb sudaro 9 nariai, skiriami devyneriems metams ir tik vienai kadencijai. Kas trejus metus Konstitucins Tarybos sudtis atnaujinama tredaliu. Tris Konstitucins Tarybos narius skiria Respublikos prezidentas, tris Senato pirmininkas, tris Nacionalinio susirinkimo pirmininkas. Konstitucins Tarybos pirminink skiria Respublikos prezidentas.
55

Favoreu L., Philip L. Le Conseil constitutionnel, 2e dition, 1980. P. 7.

72

Konstitucins Tarybos nari balsams pasidalinus po lygiai lemia Konstitucins Tarybos pirmininko balsas. Pranczijos Konstitucins Tarybos sudties ypatumai: Konstitucins Tarybos nariais pagal teis yra buv Respublikos prezidentai (iuo metu faktikai Konstitucins Tarybos posdiuose jie nedalyvauja). Konstitucins Tarybos nario funkcijos nesuderinamos su ministro arba vyriausybs nario funkcijomis. Organiniame statyme tvirtinti kiti pareig nesuderinamumai. Konstitucinei Tarybai suteikti reikmingi galiojimai. Konstitucins Taryba vienu metu yra: 1) tiek rinkim teismas; 2) tiek konstitucin valdios institucija; 3) tiek konstitucinis teismas. Konstitucin Taryba kaip rinkim teismas: pagal Konstitucijos 58 straipsn ji priiri, ar teisingai renkamas Respublikos prezidentas, nagrinja skundus ir tvirtina rinkim rezultatus. Pagal Konstitucijos 59 straipsn Konstitucin Taryba priima sprendimus dl deputat ir senatori rinkim teisingumo, jeigu yra ginijami rinkim rezultatai. Be to, Konstitucijos 60 straipsnyje numatyta, kad Konstitucin Taryba priiri, ar referendumas rengiamas teisingai, ir skelbia jo rezultatus. Konstitucin Taryba, kaip konstitucins valdios institucija, vykdo konsultacinius galiojimus. Konstitucin Taryb kreipiamasi dviem atvejais: prezidento vakansijos atveju ir pagal Konstitucijos 16 straipsn. Pirmuoju atveju Konstitucin Taryba priima tikr sprendim, kuris neskundiamas. Antruoju tik formuluoja savo ivad. Vliau ji skelbiama. Svarbiausia Konstitucins Tarybos veiklos sritis konstitucingumo kontrol. Skiriama privaloma ir fakultatyvin konstitucingumo kontrol. Privalomoji kontrol: pagal Konstitucijos 61 straipsnio 1 pastraip Konstitucin Taryb privaloma kreiptis dl organini statym ir parlamento reglament konstitucingumo. Fakultatyvinei kontrolei bdinga tai, kad ji vykdoma tik jeigu kreipiasi subjektai, turintys kreipimosi Konstitucin Taryb teis. Vis pirma tai parlamento priimt statym kontrol. Respublikos prezidentas, ministras pirmininkas, Nacionalinio susirinkimo ir Senato pirmininkai, 60 deputat ar senatori iki statym promulgacijos gali kreiptis Konstitucin Taryb praydami patikrinti, ar jie atitinka Konstitucij. Paymtina, kad Konstitucin Taryba 1962 m. lapkriio 6 d. nutarime konstatavo, jog ji netikrina referendumo priimt statym (les lois rferendaires) konstitucingumo. Tarptautini sipareigojim kontrol vykdoma, jeigu kreipiasi Respublikos prezidentas, ministras pirmininkas, parlamento rm pirmi73

ninkai, 60 deputat ar senatori. Jeigu Konstitucin Taryba paskelbs, kad sutartyje yra norm, prietaraujani Konstitucijai, sutartis gali bti ratifikuota tik pakeitus Konstitucij. Be to, Konstitucin Taryba sprendia ginus dl kompetencijos. Pagal Konstitucijos 34 straipsn statymas yra parlamento aktas, priimtas Konstitucijoje ivardytais klausimais. Taigi statymas turi atitikti ne tik formalius, bet ir materialius kriterijus. Vien formalaus kriterijaus neutenka. I ia ir Konstitucins Tarybos sikiimo galimyb. iuo poiriu numatytos dvi procedros: delegizacija (la dlgalisation) ir nepriimtinumas (lirrecenabilit). Pagal Konstitucijos 37 straipsnio 2 pastraip statymas, kuriuo sibraunama reglamento srit, gali bti keiiamas dekretais. Toks keitimas galimas tik jeigu Konstitucin Taryba konstatuoja, kad statymas yra reglamentinio pobdio. Tokia delegalizacija gali bti pradta Ministro Pirmininko praymu. Paymtina, kad iuo atveju Konstitucin Taryba, prieingai nei paprasta, gali vykdyti ne kontrol a priori, o kontrol a posteriori (t. y. po tokio statymo promulgavimo). Nepriimtinumo klausimo nagrinjimas sietinas su Konstitucijos 41 straipsniu, numataniu, kad jei gyvendinant statym leidybos procedras paaiks, jog statymo parinkimas arba jo parlamentin pataisa nepriklauso statymo leidybos sriiai arba prietarauja Konstitucijos 38 straipsnyje nustatytiems galiojimams, vyriausyb gali pareikti apie j nepriimtinum. Jei vyriausybs ir atitinkam parlamento rm pirmininko nuomons skiriasi, vieno ar kito praymu Konstitucin Taryba iuo klausimu per 8 dienas turi priimti sprendim. Minjome, kad paiai Konstitucinei Tarybai teko atskleisti tikrj savo vaidmen konstitucinje sistemoje. I kuklios institucijos ji virto tikra Konstitucijos saugotoja. Nauj savo vaidmen Konstitucin Taryba pirmiausia tvirtino priimdama 1971 m. liepos 16 d. sprendim dl susirinkim laisvs. Jis yra 19711974 m. teisins revoliucijos pradia. Tokio sprendimo esm Konstitucin Taryba savo sprendimais pripaino teisin Konstitucijos preambuls gali56 ir pozityvija teise pripaino 1789 m. mogaus ir pilieio teisi deklaracij, 1946 m. Konstitucijos preambul, Respublikos statymuose tvirtintus principus. Suformuotas konstitucingumo blokas leido ne tik reguliuoti valdios institucij santykius, bet ir veiksmingai ginti asmens teises ir laisves.
Favoreu L. Konstituciniai teismai / Vert E. Jarainas. Vilnius: Garnelis, 2001. P. 8283.
56

74

XIII
Konstitucini nuostat, reguliuojani teismins valdios status, glaustumas ir fragmentikumas vienas i 1958 m. Konstitucijos teksto bruo. Pagal Konstitucij Respublikos prezidentas yra teismins valdios nepriklausomybs garantas (64 str.). Teisjai nekeiiami. Konstitucijos 65 straipsnyje numatyta Aukiausioji magistratros taryba, turinti padti utikrinti teismins valdios nepriklausomum. Neginijama tiesa: valdi padalijimas reikia statym leidiamosios, vykdomosios ir teismins valdios atsiradim. Vyriausyb vykdo parlamento priimtus statymus, teismas juos taiko nagrindamas bylas. 1958 m. Konstitucijos krj netenkino teismins valdios (le pouvoir judiciaire) svoka ir teisminei valdiai skirtas VIII skirsnis, pavadintas Apie teismin valdi (De lautorit judiciaire). Veriant Pranczijos Konstitucijos tekst lietuvi kalb kyla sunkum, nes le pouvoir ir lautorit lietuvi kalb daniausiai veriama kaip valdia. Toks vertimas neatskleidia mint svok vartojimo niuans. Lautorit judiciaire reikia teismin valdi instituciniu poiriu, todl Pranczijos Konstitucijos VIII skirsnio pavadinimo vertimas Apie teismines institucijas tiksliau atspindt Pranczijos Konstitucijoje tvirtinto reguliavimo esm. Teismins valdios nepriklausomumas vienas i 1958 m. Konstitucijos princip. Neatsitiktinai Konstitucijos VIII skirsnyje vartojama formuluot teismin valdia asmens laisvs saugotoja, Respublikos prezidentui numatyta funkcija utikrinti teismins valdios nepriklausomum. Paymtina Konstitucins Tarybos reikm pripastant tikr konstitucin teism status. Konstitucijos IX skirsnyje numatytas Aukiausiasis Teisingumo Teismas, sprendiantis Respublikos prezidento atsakomybs vertinim. X skirsnyje reguliuojama vyriausybs nari baudiamoji atsakomyb.

XIV
Pagal Pranczijos Konstitucijos 72 straipsn Pranczijos Respublikos teritorins bendruomens yra komunos, departamentai, regionai, bendruomens, turinios ypating status, taip pat ujrio teritorins bendruomens, numatytos Konstitucijos 74 straipsnyje. Bet kokia kita teritorin bendruomen gali bti statymu kurta vietoj vienos ar keli mint bendruomeni.
75

Pagal Konstitucij teritorins bendruomens gali priimti sprendimus dl vis galiojim, kurie geriausiai gali bti gyvendinami j lygmeniu. statym nustatytomis slygomis ios bendruomens tvarkosi laisvai. Jos isirenka savo tarybas ir naudojasi reglamentine valdia savo galiojimams gyvendinti. Valstybs atstovas Respublikos teritorinse bendruomense atsako u nacionalinius interesus, administracin kontrol ir statym laikymsi. Konstitucijos XV skirsnyje nustatyti Pranczijos dalyvavimo Europos Sjungoje ir Europos Bendrijoje pagrindai.

XV
2005 m. kovo 1 d. Konstitucijos pataisa is Konstitucijos skirsnis pakeistas. Paymtina, kad naujos io skirsnio redakcijos galiojimas yra susietas su sutarties dl Europos Konstitucijos sigaliojimu.

XVI
Konstitucijos XVI skirsnis pavadintas Dl Konstitucijos keitimo. skirsn sudarantis Konstitucijos 89 straipsnis nustato, kaip keiiama alies Konstitucija. Pranczijos konstitucinje istorijoje nuolat prisimenama, kad 1962 m. Konstitucija pakeista remiantis Konstitucijos 11 straipsniu. Teigiama, kad taip buvo rasta nauja Konstitucijos keitimo galimyb, nors tok Konstitucijos keitim kai kurie konstitucionalistai ir ginija. Pagal Konstitucijos 89 straipsn jokiais atvejais negalima keisti respublikins valdymo formos. Konstitucijos keitimas negalimas, kai ksinamasi alies teritorijos vientisum (89 str.), laikinai einant Respublikos prezidento pareigas (7 str.), kai taikomas Konstitucijos 16 straipsnis (1992 m. rugsjo 2 d. Konstitucins Tarybos sprendime idstyta interpretacija). Konstitucijos patais iniciatyva priklauso parlamento nariams ir Respublikos prezidentui, kuris jos imasi ministro pirmininko silymu. Patais projektui ar keitimo silymui turi pritarti abeji rmai. Keitimo silymas visada perduodamas tautos referendumui, o statymo projekt Respublikos prezidentas gali perduoti tiek referendumui, tiek deputat ir senatori kongresui, kur susirenka visi parlamento nariai. Kongresas posdiauja Versalyje, sprendimas priimamas trij penktadali bals dauguma.
76

1962 m. referendume, surengtame remiantis Konstitucijos 11 straipsniu, buvo pakeista Respublikos prezidento rinkim tvarka. Respublikos prezidentas, vadovaudamasis Konstitucijos 11 straipsnio nuostata, leidiania tautos referendumui perduoti bet kok projekt (paprastojo, organinio ar konstitucinio statymo) dl viej valdi sudarymo (taigi ir statym dl konstitucini viej valdi), apjo jam nepalank Senat. Kritik nuomone, itaip Konstitucij galima keisti tik remiantis Konstitucijos 89 straipsnyje nustatytais bdais. 1958 m. Konstitucija yra keista 19 kart. Konstitucijos pataisas nustat ie aktai: 1960 m. birelio 4 d. konstitucinis statymas Nr. 60525, 1962 m. lapkriio 6 d. statymas Nr. 621292, 1963 m. gruodio 30 d. konstitucinis statymas Nr. 631327, 1974 m. spalio 29 d. konstitucinis statymas Nr. 76904, 1976 m. birelio 25 d. konstitucinis statymas Nr. 76527, 1992 m. birelio 25 d. konstitucinis statymas Nr. 92554, 1993 m. liepos 27 d. konstitucinis statymas Nr. 93952, 1993 m. lapkriio 25 d. konstitucinis statymas Nr. 931256, 1995 m. rugpjio 4 d. konstitucinis statymas Nr. 95880, 1996 m. vasario 22 d. konstitucinis statymas Nr. 96138, 1998 m. liepos 20 d. konstitucinis statymas Nr. 98610, 1999 m. sausio 25 d. konstitucinis statymas Nr. 9949, 1999 m. liepos 8 d. konstitucinis statymas Nr. 99568, 1999 m. liepos 8 d. konstitucinis statymas Nr. 99569, 2000 m. spalio 2 d. konstitucinis statymas Nr. 2000964, 2003 m. kovo 25 d. konstitucinis statymas Nr. 2003267, 2003 m. kovo 28 d. konstitucinis statymas Nr. 2003 276, 2005 m. kovo 1 d. konstitucinis statymas Nr. 2005204, 2005 m. kovo 1 d. konstitucinis statymas Nr. 2005205.57
Loi constitutionnelle no 60-525 du 4 juin 1960 (JO du 8 juin 1960. P. 5103). Loi constitutionnelle no 62-1292 du 6 novembre 1962 (JO du 7 novembre 1962. P. 10762). Loi constitutionnelle no 63-1327 du 30 dc 1963 (JO du 31 dc 1963. P. 11892). Loi constitutionnelle no 74-904 du 29 oct. 1974 (JO du 30 oct. 1974. P. 11035). Loi constitutionnelle no 76-527 du 18 juin 1976 (JO du 19 juin 1976. P. 3675). Loi constitutionnelle no 92-554 du 25 juin 1992 (JO du 26 juin 1992. P. 8406). Loi constitutionnelle no 93-952 du 27 juil. 1993 (JO du 28 juil. 1993. P. 10600) Loi constitutionnelle no 931256 du 25 nov. 1993 (JO du 26 nov. 1993. P. 16296). Loi constitutionnelle no 95880 du 4 aot 1995 (JO du 5 aot 1995. P. 11744). Loi constitutionnelle no 96-138 du 22 fv. 1996 (JO du 23 fv. 1996. P. 2911). Loi constitutionnelle no 98-610 du 20 juil. 1998 (JO du 21 juil. 1998. P. 11143). Loi constitutionnelle no 99-49 du 25 janv. 1999 (JO du 26 janv. 1999. P. 1343). Loi constitutionnelle no 99-568 du 8 juil. 1999 (JO du 9 juil. 1999. P. 10175). Loi constitutionnelle no 92-569 du 8 juil. 1999 (JO du 9 juil. 1999. P. 10175). Loi constitutionnelle no 2000-964 du 2 oct. 2000 (JO du 3 oct. 2000. P. 15582).
57

77

Visais atvejais pataisas prim kongres susirink parlamento nariai, kitais tauta referendumu. Patais reikm nevienoda. Konstitucijos patais turinys: 1) 1960 m. pakeistos nuostatos dl Pranczijos bendrijos; 2) 1962 m. pataisyta Respublikos prezidento rinkim tvarka (Konstitucija keista remiantis Konstitucijos 11 str.); 3) 1963 m. pakeistas parlamento sesij aukimo laikas; 4) 1974 m. pakeista kreipimosi Konstitucin Taryb tvarka (is keitimas vertinamas kaip reikmingas ingsnis gyvendinant teisins valstybs princip); 5) 1976 m. pakeistos kai kurios Respublikos prezidento rinkim taisykls; 6) 1992 m. Konstitucijos pataisos buvo siejamos su galimybe ratifikuoti sutart dl Europos Sjungos; 7) 1993 m. Konstitucijos pataisa siejama su siekiu reformuoti Aukiausij magistratros taryb ir sukurti Respublikos teism; 8) 1993 m. pataisa dl prieglobsio teiss; 9) 1995 m. pakeistas Konstitucijos 11 straipsnis didinant klausim, kuriuos galima pateikti referendumui, skaii bei nustatant vien vietin parlamento sesij; 10) 1996 m. Konstitucija keista siekiant suteikti galiojimus parlamentui kasmet pareikti savo nuomon dl socialinio aprpinimo finansavimo statym; 11) 1998 m. Konstitucijos pataisos susijusios su bsimu Naujosios Kaledonijos statusu; 12) 1999 m. Konstitucija keista siekiant sudaryti galimyb ratifikuoti Amsterdamo sutart; 13) 1999 m. kita Konstitucijos pataisa sietina su sutarties dl tarptautinio baudiamojo teismo atkrimo ratifikavimo galimybe; 14) 1999 m. pataisa tvirtina nuostat dl vyr ir moter lygybs; 15) 2000 m. Konstitucijos pataisa sutrumpintas Respublikos prezidento kadencijos laikas nuo 7 met iki 5 met; 16) 2003 m. kovo 25 d. Konstitucijos pataisa dl Europos orderio aretui; 17) 2003 m. kovo 28 d. Konstitucijos pataisa dl Respublikos organizavimo decentralizacijos; 18) 2005 m. kovo 1 d. Konstitucijos pataisa, keiianti Konstitucijos XV skirsn (naujos XV skirsnio redakcijos galiojimas susietas su sutarties dl Europos Konstitucijos sigaliojimu);
Loi Loi Loi Loi constitutionnelle constitutionnelle constitutionnelle constitutionnelle no no no no 2003-267 du 25 mars 2003 (JO du 26 mars 1992. P. 5344). 2003-276 du 28 mars 2003 (JO du 29 mars 2003. P. 5568). 2005-204 du 1 mars 2005 (JO du 2 mars 2005). 2005-205 du 1 mars 2005 (JO du 2 mars 2005).

78

19) 2005 m. kovo 1 d. Konstitucijos pataisa dl Aplinkos apsaugos chartijos. Taigi paskutins dvi Konstitucijos pataisos priimtos visai neseniai, 2005 m. kovo 1 d. Pirmuoju i dviej konstitucini statym pakeistas Konstitucijos XV skirsnis, nustatantis Pranczijos dalyvavimo Europos Sjungoje pagrindus, o antruoju Konstitucijos statymu Konstitucijos sudtine dalimi tapo 2004 m. Aplinkos apsaugos chartija. iuo metu Pranczijos Konstitucijos tekst sudaro 16 skirsni, 103 straipsniai (du i j pereinamieji), Preambul. Konstitucijos preambulje tiesiogiai minimi kiti trys pagrindiniai dokumentai: 1789 m. mogaus ir pilieio teisi deklaracija, 1946 m. Konstitucijos preambul bei 2004 m. Aplinkos apsaugos chartija. Literatra
1. Les grands textes de la pratique institutionnelle de la Ve Rpublique (textes et documents rassembl par Didier Maus). Paris: La documentation franaise. 1995. 2. Constitution de 1958, publie au Journal officiel du 5 octobre 1958. P. 9151. 3. Loi constitutionnelle no 60525 du 4 juin 1960 (Journal officiel du 8 juin 1960. P. 5103). 4. Loi constitutionnelle no 621292 du 6 novembre 1962 (Journal officiel du 7 novembre 1962. P. 10762). 5. Loi constitutionnelle no 631327 du 30 dc 1963 (Journal officiel du 31 dc 1963. P. 11892). 6. Loi constitutionnelle no 74904 du 29 oct. 1974 (Journal officiel du 30 oct. 1974. P. 11035). 7. Loi constitutionnelle no 76527 du 18 juin 1976 (Journal officiel du 19 juin 1976. P. 3675). 8. Loi constitutionnelle no 92554 du 25 juin 1992 (Journal officiel du 26 juin 1992. P. 8406). 9. Loi constitutionnelle no 93952 du 27 juil. 1993 (Journal officiel du 28 juil. 1993. P. 10600). 10. Loi constitutionnelle no 931256 du 25 nov. 1993 (Journal officiel du 26 nov. 1993. P. 16296). 11. Loi constitutionnelle no 95880 du 4 aot 1995 (Journal officiel du 5 aot 1995. P. 11744). 12. Loi constitutionnelle no 96138 du 22 fv. 1996 (Journal officiel du 23 fv. 1996. P. 2911). 13. Loi constitutionnelle no 98610 du 20 juil. 1998 (Journal officiel du 21 juil. 1998. P. 11143). 14. Loi constitutionnelle no 9949 du 25 janv. 1999 (Journal officiel du 26 janv. 1999. P. 1343). 15. Loi constitutionnelle no 99568 du 8 juil. 1999 (Journal officiel du 9 juil. 1999. P. 10175).

79

16. Loi constitutionnelle no 92569 du 8 juil. 1999 (Journal officiel du 9 juil. 1999. P. 10175). 17. Loi constitutionnelle no 2000964 du 2 oct. 2000 (Journal officiel du 3 oct. 2000. P. 15582). 18. Loi constitutionnelle no 2003267 du 25 mars 2003 (Journal officiel du 26 mars 1992. P. 5344). 19. Loi constitutionnelle no 2003276 du 28 mars 2003 (Journal officiel du 29 mars 2003. P. 5568). 20. Loi constitutionnelle no 2005204 du 1 mars 2005 (Journal officiel du 2 mars 2005. P. 3696). 21. Loi constitutionnelle no 2005205 du 1 mars 2005 (Journal officiel du 2 mars 2005. P. 3697). 22. Ardant Ph. Institutions politiques et droit constitutionnel, 13e dition. Paris: L. G. D. J., 2001. 23. Avril P. La Ve Rpublique. Histoire politique et constitutionnelle. Paris: PUF, 1987. 24. Burdeau G. Hamon Fr., Troper M., Droit constitutionnel, 23e dition. Paris: L. G. D. J., 1993. 25. Chalvidan P. H. Droit constitutionnel, institutions et rgimes politiques, 2e dition. Paris: Nathan, 1996. 26. Chantebout B. Droit constitutionnel, 18e dition. Paris: A. Collin, 2001. 27. Duhamel O. Histoire constitutionnelle de la France. Paris: Seuil, 1995. 28. Debbasch Ch., Bourdon J., Pontier J. M. Ricci J.C. Droit constitutionnel et institutions politiques, 4e dition. Paris: Economica, 2001. 29. Dreifus F. G. Le temps des revolutions, 17891870. Paris: Larousse, 1968. 30. Duverger M. Le concept de rgime semi prsidentiel // Les rgimes semiprsidentiels (sous la direction de Maurice Duverger). Paris: PUF, 1986. 31. Duverger M. lments des droit public, 12 dition. Paris: PUF, 1988. 32. Favoreu L., Gaa P., Ghevontion R., Mestre J. L., Pfersmann O., Roux A., Scoffoni G. Droit constitutionnel, 2e dition. Paris: Dalloz, 1999. 33. Favoreu L., Philip L. Le Conseil constitutionnel, 2e dition, 1980. 34. Favoreu L. Konstituciniai teismai / Vert E. Jarainas. Vilnius: Garnelis, 2001. 35. Formery S. L. La constitution commente article par article, 4e dition. Paris: Hachette, 1998. 36. Glard P., Meunier J. Institutions politiques et droit constitutionnel. Paris: Montchrestin, 1999. 37. Guchet Y. Histoire constitutionnelle de la France, 17891974, 3e dition. Paris: Economica, 1993. 38. Morabito M. et Bourmaud D. Histoire constitionnelle et politique de la France (17891958), 4e dition. Paris: Montchrestin, 1995. 39. Prlot M. Institutions politiques et droit constitutionnel, 11e dition revue et mise jour par Jean Boulouis. Paris: Dalloz, 1990. 40. Turpin D. Droit constitutionnel, 4e dition mise jour. Paris: PUF, 1999. 41. Zoller E. Droit constitutionnel. Paris: PUF, 1999.

80

IV. Vokietijos Federacins Respublikos Pagrindinis statymas

I
iuo metu Vokietijos Federacinje Respublikoje galiojanti Konstitucija Vokietijos Federacins Respublikos Pagrindinis statymas58 buvo priimta 1949 m. gegus 23 d. i Konstitucija nebuvo naujas konstitucinis teisinis ar konstitucinis istorinis darinys, ji prats ankstesni Vokietijos konstitucij idjas: tuo metu Vokietijos konstitucin valstyb jau turjo imtamet tradicij. Taigi pirmosios Vokietijos konstitucijos buvo priimtos prajus palyginti trumpam laikui po pirmj konstitucij 1787 m. Jungtini Valstij Konstitucijos ir 1791 m. Pranczijos Konstitucijos atsiradimo pasaulyje apskritai. 1848 m. kovo mn. kilusio revoliucinio judjimo Vokietijoje pagrindinis tikslas buvo sukurti laisv viening tautin valstyb, irinkti parlament, kuris priimt Konstitucij ir joje tvirtint valdi padalijimo princip bei asmens teises. Tam, kad tokia Konstitucija bt parengta, buvo irinktas Tautos susirinkimas, kuris pirm kart susirinko 1848 m. gegus 18 d. Po intensyvi svarstym 1949 m. kovo 27 d. buvo priimta Vokietijos Reicho Konstitucija59, sudaryta i 197 paragraf, suskirstyt 7 skirsnius. Konstitucijoje numatyta valstybs valdymo forma konstitucin monarchija. Valstybs vadovas pagal 70 paragraf buvo vokiei kaizeris, taiau jo galias labai ribojo Reichstagas, sudarytas i Valstybi (emi) rm ir Tautos rm ( 85). Ypa vertingas ir reikmingas ios Konstitucijos VI skirsnis ( 130189), kurio atuoniuose straipsniuose tvirtintos tokios pagrindins teiss kaip judjimo laisv, laisv pasirinkti tam tikr profesij, lygybs prie staTekstas: http://www.bundesregierung.de Tekstas: Siebert F. Von Frankfurt nach Bonn: Hundert Jahre deutsche Verfassungen 18491949. St. Augustin, 1978. S. 2755.
59 58

81

tym principas, asmens teis laisv, nuomons reikimo laisv, tikjimo ir sins laisv, susirinkim laisv ir kt. Paymtina, kad jau rengiant i Konstitucij buvo daug diskutuojama dl vadinamojo Austrijos klausimo. Tautos susirinkimas iuo poiriu suskilo dvi stovyklas: vieni man, jog suvienytai Vokietijai turi priklausyti Austrija, o vadovaujantis vaidmuo valstybje Prsijai, kiti tik siek reformuoti 1815 m. sudaryt Vokietijos Federacij. Austrijai atsisakius dalyvauti kuriant naujj Reich, Prsijos karali Vilhelm IV Tautos susirinkimas irinko vokiei kaizeriu, o jis iuos rinkimus atmet. Taigi revoliucija lugo. i 1849 m. Vokietijos Reicho Konstitucija niekada netapo veiksminga, taiau jos nuostatos, reglamentuojanios valstybs ir asmens santykius, jos socialiniai politiniai pagrindai turjo svarbi reikm modernios konstitucins politikos raidai, suteik svarbi impuls rengiant ir 1919 m. Vokietijos Reicho Konstitucij, ir dabar Vokietijoje galiojant Pagrindin statym.60 Po Prsijos pergals Prsijos ir Austrijos kare 1866 m. Austrija buvo priversta istoti i Vokietijos Federacijos ir pritarti iaurs Vokietijos Federacijos krimui. Prsijai laimjus kar prie Pranczij 1870 m., Piet Vokietijos valstybs prisijung prie iaurs Vokietijos Federacijos. Taigi 1871 m. sausio 18 d. Versalyje buvo paskelbtas Vokietijos Reichas. T pai met balandio 16 d. priimtos Vokietijos Reicho Konstitucijos61 esmin savyb buvo ta, kad buvo stengiamasi suderinti Reicho ir federalini emi teises ir taip susieti federalinius ir unitarinius, taip pat monarchinius bei demokratinius principus. Pagal ios Konstitucijos 1 straipsn Vokietijos Reich sudar 25 suverens nariai. Paymtina, jog Prsija, kuri turjo daugiausia gyventoj ir didiausi teritorij, turjo didiausi tak sprendiant svarbiausius valstybs klausimus.
60 Khne J.-D. Paulskirchenverfassung: Werk mit spter Wirkung, in: Juling P. (Red.). Deutsche Verfassungsgeschichte 184919191949. Bonn, 1989. S. 3945; Grimm D. Das Grundgesetz in der deutschen Verfassungstradition, in: Juling P. (Red.). Deutsche Verfassungsgeschichte 184919191949. Bonn, 1989. S. 1125; Badura P. Staatsrecht: Systematische Erluterung des Grundgesetzes fr die Bundesrepublik Deutschland, 2., neubearbeitete Auflage. Mnchen, 1996. S. 2526; Katz A. Staatsrecht: Grundkurs im ffentlichen Recht, 12., berarbeitete Auflage. Heidelberg, 1994. S. 3435; Hesselberger D. Das Grundgesetz: Kommentar fr die politische Bildung, 9., verbesserte Auflage. Bonn, 1995. S. 1014. 61 Tekstas: Siebert F. Von Frankfurt nach Bonn: Hundert Jahre deutsche Verfassungen 18491949. St. Augustin, 1978. S. 6686.

82

Valstybs valdi vykd kaizeris, Bundesratas, Reichstagas ir reichskancleris. Kaizeriui Konstitucija suteik daugiausia formalaus, reprezentacinio pobdio galiojimus (1119 str.). Vis dlto pamintina jo teis skirti reichskancler (15 str.), jis taip pat buvo vyriausiasis kariuomens ir jr laivyno vadas (53 str. 1 d. ir 63 str. 1 d.). Bundesratas pagal savo galiojimus apimt buvo svarbiausia Reicho institucija. J sudar 25 federalini emi atstovai, kiekvienai emei nustatytas tam tikras bals skaiius i viso 58 balsai (Konstitucijos 6 str.). Bundesratas veik statym leidybos srityje (statym leidybos iniciatyvos teis 5 str., nutarim dl statym primimas 7 str.), dalyvavo sprendiant svarbiausius valstybs klausimus (plg. 7 str., 11 str. 2 d., 19 str.), netgi buvo galiotas sprsti tam tikrus konstitucinius ginus (76 str.). Taigi valdi padalijimo principas ioje Konstitucijoje nebuvo visikai gyvendintas. Reichstago visuotiniuose (rinkim teis turjo tik vyrai nuo 25 met amiaus) tiesioginiuose rinkimuose suformuotos Tautos atstovybs ( 20 str.) teisin padtis, palyginti su Bundesratu, nebuvo tokia stipri. Jo sprendimai sigaliodavo tik Bundesratui juos patvirtinus. Teigtina, jog didiausias to meto vokiei parlamentarizmo trkumas buvo konstitucikai i esms vien dalyvavimu statym leidyboje (5, 23 str.) bei vykdant finans politik (69, 72 str.) apriboti Reichstago galiojimai, taiau, palyginti su 1849 m. Vokietijos Reicho Konstitucija, jie vis tiek buvo buvo platesni. 1871 m. Vokietijos Reicho Konstitucijoje vyriausyb nebuvo numatyta. Reichskancleris buvo vienintelis Reicho ministras, vadovauti atskiroms valdymo sritims buvo skiriami valstybs sekretoriai. Kartu jis buvo ir Bundesrato pirmininkas (15 str.). Nors ios Konstitucijos 17 straipsnio 2 dalyje ir buvo tvirtinta reichkanclerio atsakomyb u kaizerio priimamus ir reichskanclerio kontrasignuojamus teiss aktus, taiau jo parlamentin atsakomyb nebuvo numatyta. Tai buvo gyvendinta tik 1918 m. spalio 28 d. pakeitus Konstitucij. 1871 m. Vokietijos Reicho Konstitucijai bdinga tai, kad ji nustat tik Reicho institucij sudarym ir j veikl bei atribojo Reicho ir atskir jo valstybi galiojimus. Konstitucijoje nebuvo tvirtinta joki asmens ar pilieio teisi ir laisvi. Tai buvo paaikinama asmens tiesioginiu ryiu ne su Reichu, o su atskira valstybe. Be to, atskiros Reicho valstybs nebuvo suinteresuotos asmens teisi reglamentavimu Reicho Konstitucijoje, nes taip jos bt nuvertintos ir faktikai j atsisakyta. Taiau tai nesumenkino ios Konstitucijos
83

reikms: vien tai, jog kitaip nei daugelyje Europos valstybi konstitucij ia buvo numatyta visuotin, tiesiogin rinkim teis, j iskyr tarptautiniame kontekste.62 Prasidjus Pirmajam pasauliniam karui vis labiau buvo reikalaujama reformuoti 1871 m. Vokietijos Reicho Konstitucij, kuri nuo jos paskelbimo buvo beveik nepakeista, suteikiant daugiau teisi tautai bei galimyb parlamentui turti didesn tak vyriausybei. 1918 m. spal ios Konstitucijos 11, 15 ir 17 straipsni pakeitimai jau buvo pavluoti ir j nebeuteko, kad bt gyvendintos reformos siekiai ar nuslopintos karins neskms. T pai met lapkriio pradioje didiuosiuose Vokietijos miestuose prasidjo revoliucija, o 11 d. reichskancleris paskelb kaizerio Vilhelmo II atsistatydinim. T pai dien Berlyne buvo paskelbta Respublika, o tai reik 1871 m. Konstitucijos galiojimo, taigi ir monarchijos pabaig. 1919 m. sausio 19 d. buvo irinktas naujas Tautos susirinkimas, kuris dl temptos padties posdiavo ne Berlyne, o Veimare. i Vokietijos Reicho Konstitucija, dar vadinama Veimaro Konstitucija, svarstyti buvo baigta 1919 m. vasar ir priimta 1919 m. rugpjio 11 d.63 i Konstitucija turi ne tik svarbi istorin reikm joje tvirtintas ir pasiteisinusias nuostatas perm ir Pagrindinio statymo rengjai. ioje Konstitucijoje Vokietijos Reichas buvo apibdinama kaip parlamentin federacin respublika (1, 2 str.). Taiau parlamentarizmui negalint tinkamai funkcionuoti buvo nematyti ir prezidentins demokratijos elementai, o federalizmui buvo bdingi unitariniai bruoai, kurie pirmiausia atsispindjo plaiais Reicho galiojimais statym leidybos, i dalies ir Reicho valdymo srityje. Tai taip pat liudijo palyginti silpna Reichsrato padtis bei akivaizdi federalini emi priklausomyb nuo Reicho. Paymtina taip pat, kad ioje Konstitucijoje tvirtinta ir nemaai tiesiogins demokratijos element (7376 str.). Kadangi jie nepasiteisino, Pagrindiniame statyme j beveik nra.
62 Fenske H. Deutsche Verfassungsgeschichte: Vom Norddeutschen Bund bis heute. Berlin, 1981. S. 917; Grimm D. Das Grundgesetz in der deutschen Verfassungstradition, in: Juling P. (Red.) Deutsche Verfassungsgeschichte 184919191949. Bonn, 1989. S. 1718; Badura P. Staatsrecht: Systematische Erluterung des Grundgesetzes fr die Bundesrepublik Deutschland, 2., neubearbeitete Auflage. Mnchen, 1996. S. 2627; Katz A. Staatsrecht: Grundkurs im ffentlichen Recht, 12., berarbeitete Auflage. Heidelberg, 1994. S. 3537; Hesselberger D. Das Grundgesetz: Kommentar fr die politische Bildung, 9., verbesserte Auflage. Bonn, 1995. S. 1415. 63 Tekstas: Siebert F. Von Frankfurt nach Bonn: Hundert Jahre deutsche Verfassungen 18491949. St. Augustin, 1978. S. 100143.

84

Aptariant galiojim paskirstym tarp Reicho ir federalini emi statym leidybos srityje pagal 1919 m. Konstitucij paymtina, kad, palyginti su 1871 m. Vokietijos Reicho Konstitucija, ia Reichas turjo daug daugiau gali nei federalins ems (612 str.). Tuo tarpu vykdomosios ir teismins valdios funkcijas pagal ias Konstitucijas i esms vykd federalins ems. Aukiausiosios valdios institucijos pagal Veimaro Konstitucij buvo Reichstagas, Reichsratas, Reicho prezidentas ir Reicho vyriausyb, i dalies ir Reicho ekonomin taryba bei Valstybs Tribunolas. Reichstagas buvo Tautos atstovyb ir centrin Vokietijos Reicho reprezentacins demokratijos institucija (20, 21 str.). Jis buvo renkamas visuotiniuose, lygiuose, tiesioginiuose ir slaptuose rinkimuose pagal proporcin rinkim sistem (22 str.). Kitaip nei pagal 1871 m. Vokietijos Reicho Konstitucij, jis buvo svarbiausia institucija statym leidybos srityje (68 str. 2 d., 74 str.). Viena vertus, statym leidiamoji ir vykdomoji valdios viena kitos atvilgiu turjo nemaai poveikio ir kontrols teisi (33, 34 str., 43 str. 2 d., 54 ir 59 str.). Kita vertus, Reicho prezidentas pagal 1919 m. Vokietijos Reicho Konstitucijos 25 straipsnio 1 dal turjo teis paleisti Reichstag: slygos iame straipsnyje nra nurodytos, tik paminta, jog tai gali bti padaryta vienkart dl tos paios prieasties. Todl galima teigti, jog valdi padalijimo principas ir ioje Konstitucijoje nebuvo iki galo gyvendintas. Kiti Reichstago galiojimai i esms sutampa su tais, kurie suteikti Bundestagui pagal 1949 m. Pagrindin statym. Pagrindin Reichsrato funkcija buvo garantuoti federalini emi dalyvavim statym leidybos procese bei valstybs valdyme. Palyginti su 1871 m. Vokietijos Reicho Konstitucija, ia jo galiojimai buvo daug labiau apriboti. statym leidyboje jis nedalyvavo, o tik turjo prietaravimo teis (68, 74 str.). Valdymo srityje jam taip pat buvo suteikta keletas teisi (67, 77, 8586 str.). Taigi pagal savo galiojimus Reichsratas Bundestagui negaljo bti politin atsvara. Vykdomoji valdia pagal 1919 m. Vokietijos Reicho Konstitucij buvo perduota dviem institucijoms: Reicho prezidentui ir Reicho vyriausybei. Reicho prezidentui buvo suteikti plats galiojimai, neatsitiktinai jis buvo vadinamas atsarginiu kaizeriu. J rinko Tauta tiesioginiuose rinkimuose septyneri met kadencijai (41, 43 str.). Jis vadovavo valstybei, j reprezentavo (45 str.), skyr ir atleido vyriausyb (53 str.), kaip jau minta, turjo teis paleisti Reichstag, taip pat teis dalyvauti statym leidybos procese. ios Konstitucijos 73 ir 74
85

straipsniuose numatytais atvejais jis turjo teis dl statym surengti visuotin balsavim, o 48 straipsnio 2 dalyje buvo nustatyta Reicho prezidento teis priimti nepaprastosios padties nutarimus, kurie ir dl ekstensyvios io straipsnio formuluots turjo ypa neigiam poveik Veimaro Respublikos raidai: nuo 1930 m. valstyb buvo valdoma tik iuo bdu. iuo poiriu negaljo gelbti ir tai, jog visi Reicho prezidento leidiami aktai turjo bti kontrasignuojami (50 str.). Antroji vykdomosios valdios institucija buvo Reicho vyriausyb, sudaryta i Reichskanclerio ir Reicho ministr (52 str.). Jau minta, kad j skyr Reicho prezidentas, jai taip pat buvo reikalingas parlamento pasitikjimas (5254 str.). 1949 m. Pagrindiniame statyme numatytas federalins vyriausybs darbo organizavimas ir jai patikti galiojimai i esms atitinka tai, kaip jos buvo numatytos Veimaro Konstitucijoje (5558 str.). Taiau vis dlto pamintini trys svarbs skirtumai: vyriausyb privaljo turti parlamento ir prezidento pasitikjim, ji Reischsrato atvilgiu neturjo joki teisi, prezidentas vykdomosios valdios struktroje turjo ypating status. Pagal 1919 m. Konstitucijos 165 straipsn Reicho ekonomin taryba turjo patariamj funkcij ir statym leidybos iniciatyvos teis socialinje ir ekonominje srityje. ios Konstitucijos 108 straipsnyje nustatyta, jog statymu steigiamas Valstybs Tribunolas, kuris pagal Konstitucijos 19 straipsn vienos i ali praymu sprendia konstitucinius ginus, kylanius kurioje nors federalinje emje, jei joje nra teismo, galinio juos isprsti, taip pat neprivataus pobdio ginus tarp skirting federalini emi arba tarp Reicho ir federalins ems, jei nra kompetentingo kito Reicho tribunolo. Konstitucijos antrojoje dalyje buvo tvirtintos pagrindins vokiei teiss ir pareigos. Pirmajame ios dalies skirsnyje buvo tvirtintos klasikins liberalios asmens laisv garantuojanios teiss, antrajame skirsnyje politins teiss, taip pat numatyta nemaai garantij santuokai ir eimai, bendruomenms ir tarnautojams. Treiasis skirsnis buvo skirtas religijai ir religini bendruomeni teisms, ketvirtasis vietimo ir mokyklos klausimams, penktasis ekonominiam gyvenimui. Paymtina, jog i esms ios teiss buvo tam tikros programins nuostatos ir tam, kad jos tapt veiksmingos, turjo bti sukonkretinamos atitinkamuose statymuose. Veimaro Konstitucijoje vartojama formuluot pagrindins teiss tik pagal statym, tuo tarpu dabartiniame Pagrindiniame statyme statymai tik pagal pagrindines teises.
86

1919 m. Konstitucija formaliai niekada nebuvo panaikinta, taiau ji faktikai nebegaliojo 1933 m. kovo 24 d. primus statym, suteikiant ypatingus galiojimus vyriausybei. Tai, kad Pirmoji vokiei respublika gyvavo tik 14 met, negali bti paaikinama kokiu nors dideliu Veimaro Konstitucijos trkumu. Prieingai, palyginti, pavyzdiui, su 1871 m. Vokietijos Reicho Konstitucija, ji buvo labai paangi ir darni. Tiesa, kai kurios jos nuostatos skatino neigiam raid, pavyzdiui, numatyta rinkim teis buvo viena i partinio susiskaldymo prieasi, prezidentui suteiktas iskirtinis statusas valstybs valdi vykdani institucij sistemoje nuo 1930 m. lm perjim prie prezidentinio valstybs valdymo. Svarbu ir tai, jog ios Konstitucijos tekstas neatitiko to meto konstitucins tikrovs: joje buvo tvirtintas toks valstybs valdymo modelis, kur gyvendinti visuomen dar nebuvo pasirengusi. Be to, Pirmojo pasaulinio karo pasekms, ekonominiai sunkumai taip pat buvo svarbios prieastys, lmusios Veimaro Respublikos lugim. 19331945 m. Vokietijos Reicho valdymo forma apibdinama kaip nacionalsocializmas (vokikasis faizmas). Jam bdingas totalitarizmas, vienpartikumas, tautiniu ir rasistiniu pagrindu grstas valstybingumas. i treioji imperija lugo pasibaigus Antrajam pasauliniam karui, 1945 m. gegus 78 d.64

II
Vokietijos kapituliacija pasibaigus Antrajam pasauliniam karui nereik, kad i valstyb nustojo egzistavusi. Valstybs, kuri buvo suskirstyta keturias okupacines zonas, valdi perm keturi sjungininki Jungtini Valstij, Didiosios Britanijos, Soviet Sjungos ir Pranczijos karins vyriausybs. Jos sudar bendr Kontrols taryb. Kadangi interes skirtumai tarp vakar valstybi ir Soviet Sjungos
64 Katz A. Staatsrecht: Grundkurs im ffentlichen Recht, 12., berarbeitete Auflage. Heidelberg, 1994. S. 3742; Potthoff H. Weimarer Verfassung: Ein Kompromi zwischen Experten, in: Juling P. (Red.). Deutsche Verfassungsgeschichte 184919191949. Bonn. S. 6975; Fenske H. Deutsche Verfassungsgeschichte: Vom Norddeutschen Bund bis heute. Berlin, 1981. S. 4677; Grimm D. Das Grundgesetz in der deutschen Verfassungstradition, in: Juling P. (Red.). Deutsche Verfassungsgeschichte 184919191949. Bonn, 1989. S. 1822; Badura P. Staatsrecht: Systematische Erluterung des Grundgesetzes fr die Bundesrepublik Deutschland, 2., neubearbeitete Auflage. Mnchen, 1996. S. 2730; Hesselberger D. Das Grundgesetz: Kommentar fr die politische Bildung, 9., verbesserte Auflage. Bonn, 1995. S. 1521.

87

atrjo. Kontrols taryba savo darb 1948 m. nutrauk. Formaliai tai buvo prieastis, turjusi reikms Vokietijos padalijimui. 1948 m. liepos 1 d. trys mintos vakar valstybs pareigojo Vakar Vokietijos ministrus pirmininkus vadinamuosiuose Frankfurto dokumentuose suaukti susirinkim, kuris parengt trij vakar zon Konstitucij. Ministr pirminink pageidavimu buvo atsisakyta rinkti tok susirinkim ir kartu parengti galutin Konstitucijos tekst. Susitarta, kad Pagrindin statym parengs Parlamentin taryba. 1848 m. rugpjt ministr pirminink suaukta ekspert komisija pareng Pagrindinio statymo projekt, kuris buvo Parlamentins tarybos, pirmkart susirinkusios Bonoje 1948 m. rugsjo 1 d., tolesni darb pagrindas. Rengiant Pagrindinio statymo projekt pirmiausia buvo stengiamasi ivengti Veimaro Respublikos konstitucins patirties trkum, taip pat perimti ankstesni Vokietijos konstitucij pasiteisinusias nuostatas bei sekti europinmis konstitucinmis tradicijomis. Taiau Pagrindiniame statyme buvo tvirtinta ir esmini naujovi. Pirmiausia mogui ir jam priklausanioms pagrindinms teisms Pagrindiniame statyme skiriama daugiausia dmesio (1 str. 13 d., 2 str. ir kt.). Konstitucin teis ia suprantama kaip materiali teis, o teisei gyvendinti yra suteikiamos garantijos (20 str., 19 str. 4 d., 93 str., 101 str. ir kt.). Pagrindiniame statyme tvirtintos Konstitucijos apsaugos nuostatos (18 str., 20 str. 4 d., 21 str. 2 d., 79 str. 3 d.). Parlamentinje valstybje kompetencija valdios institucijoms padalijama taip, kad bt stiprinama parlamentin atsakomyb ir stabilizuojama Vyriausybs veikla.65 Taigi parengtas projektas buvo pavadintas Pagrindiniu statymu, o svokos konstitucija buvo smoningai vengiama, nes ji negaliojo visai vokiei tautai, o galiojimo teritorijoje suverenitetas nebuvo visikai gyvendintas. Be to, Pagrindinio statymo laikinum liudijo ir jo preambulje tvirtinta fraz pereinamajam laikotarpiui ir 146 straipsnio nuostata, jog Pagrindinis statymas netenka galios t dien, kai sigalioja laisvu vokiei apsisprendimu priimta Konstitucija. Po atuoni mnesi, 1949 m. gegus 8 d., Pagrindinis statymas buvo priimtas 53 Parlamentins tarybos nariams balsavus u ir 12 prie. T pai met gegus 12 d. jam pritar ir okupacins jgos bei Vokietijos federalini emi, iskyrus Bavarij, tautos atstovybs. Pagal Pagrindinio statymo 144 straipsnio 2 dal Pagrindin statym turjo priimti du tredaliai Vokietijos federalini emi tautos atstoKatz A. Staatsrecht: Grundkurs im ffentlichen Recht, 12., berarbeitete Auflage. Heidelberg, 1994. S. 55.
65

88

vybi. 1949 m. gegus 23 d. Pagrindinis statymas buvo ikilmingai paskelbtas, pasiraytas ir kit dien sigaliojo. Taip buvo kurta Vokietijos Federacin Respublika. Pagrindinio statymo galiojimo teritorija, atsivelgiant siekiam valstybs suvienijim, Pagrindiniame statyme nebuvo nustatyta. I pradi jis galiojo deimtyje senj federalini emi. Saro federalin em prie Vokietijos Federacins Respublikos prisijung 1956 m., todl Pagrindinis statymas ia sigaliojo 1957 m. sausio 1 d. Ryt Berlyne jis negaliojo. Tuo tarpu Vakar Berlyne galiojo tik tas Pagrindinio statymo skirsnis, kuris reglamentuoja pagrindines teises; iuo poiriu padtis pasikeit tik 1971 m. rugsjo 1 d. Vokietijos Demokratins Respublikos arba naujosioms federalinms emms Brandenburgui, Meklenburgui-Pomeranijai, Saksonijai, Saksonijai-Anhaltui ir Tiuringijai pagal ankstesn Pagrindinio statymo 23 straipsnio redakcij stojus Vokietijos Federacin Respublik. Pagrindinis statymas pagal 1990 m. rugpjio 31 d. Vokietijos suvienijimo sutart nuo 1990 m. spalio 3 d. sigaliojo ir iose federalinse emse, taip pat ir rytinje Berlyno dalyje.66 Pagrindin statym sudaro preambul, 146 straipsniai, suskirstyti 14 skirsni. Pagrindinio statymo sudtin dalis taip pat yra 1919 m. rugpjio 11 d. Vokietijos Reicho Konstitucijos 136, 137, 138, 139 ir 141 straipsni nuostatos (Pagrindinio statymo 140 str.).

III
Pagrindinio statymo preambulje tvirtintos nuostatos yra svarbios tiek politikai, tiek teisikai. Kaip jau minta, ji yra Pagrindinio statymo sudtin dalis. Tai liudija ios formuluots: ...prim Pagrindin statym (preambuls 1 sakinys); ...is Pagrindinis statymas... (preambuls 3 sakinys). Dabar galiojanti Pagrindinio statymo preambul skiriasi nuo tos, kuri buvo 1949 m. primus Pagrindin statym. Pokyius lm Vokie66 Badura P. Staatsrecht: Systematische Erluterung des Grundgesetzes fr die Bundesrepublik Deutschland, 2., neubearbeitete Auflage. Mnchen, 1996. S. 1924; Hesselberger D. Das Grundgesetz: Kommentar fr die politische Bildung, 9., verbesserte Auflage. Bonn, 1995, S. 2730; Fenske H. Deutsche Verfassungsgeschichte: Vom Norddeutschen Bund bis heute. Berlin, 1981. S. 7798; Lange E. H. M. Grundgesetz: Entscheidung fr die Freiheit, in: Juling P. (Red.). Deutsche Verfassungsgeschichte 1849 19191949. Bonn, 1989. S. 105110; Katz A. Staatsrecht: Grundkurs im ffentlichen Recht, 12., berarbeitete Auflage. Heidelberg, 1994. S. 5463.

89

tijos Federacins Respublikos ir Vokietijos Demokratins Respublikos suvienijimas: preambulje tvirtintas raginimas laisvu apsisprendimu siekti Vokietijos vienybs ir laisvs buvo gyvendintas. Nebeaktualios preambuls nuostatos 1990 m. rugpjio 31 d. Suvienijimo sutarties pagrindu buvo pakeistos. Pagrindiniame statyme nenumatyta joki preambuls keitimo iimi, 79 straipsnio 3 dalyje taip pat neminima, kad ji priskirtina toms nuostatoms, kurios i viso negali bti keiiamos.67 Taigi Pagrindinio statymo preambul gali bti keiiama arba i viso panaikinta Pagrindinio statymo 79 straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatyta tvarka. Preambuls 1 sakinyje teigiama, kad vokiei Tauta Pagrindin statym prim suvokdama savo atsakomyb Dievui ir monms. Tai, kad ia minimas Dievas, negali bti interpretuojama taip, jog Vokietijos Federacin Respublika yra krikionika valstyb. Kita vertus, tai patvirtina vien i Pagrindiniame statyme tvirtint pagrindini teisi religijos laisv, be to, taip atsisakoma ateizmo kaip valstybins religijos. ia nuostata taip pat pabriama, kad Konstitucijos leidjas nra absoliutaus Tautos suvereniteto reikjas, paneigiamas valstybs valdios suabsoliutinimas bei pabriama ypatinga jos atsakomyb. Preambuls 1 sakinyje taip pat tvirtinta, jog kvpta noro tarnauti pasaulinei taikai vokiei tauta, kaip lygiateis suvienytos Europos nar, remdamasi konstitucijos leidiamja valdia, prim Pagrindin statym. ia nuostata pirmiausia patvirtinama Vokietijos Federacins Respublikos priklausomyb pasaulio taut bendruomenei. Tautos apibdinimas lygiateise nare ioje bendruomenje tuo metu, kai valstyb buvo okupuota, reik tam tikr politin reikalavim, tuo tarpu dabar i formuluot gali bti suprantama kaip tarptautinio vis valstybi lygybs principo patvirtinimas. Tai, kad suvienytos Europos idja preambulje siejama su taikos siekiu, liudija, jog Europoje kariuomen gali bti naudojama tik taikos tikslais. i ssaja taip pat reikia, kad Europos tikslas yra ne tik taikos isaugojimas, bet politin bei ekonomin integracija apskritai. Suvienyta Europa ia suprantama ne kaip pasiektas rezultatas, o kaip besitsiantis procesas. Noras tarnauti pasaulinei taikai siejamas su taikingumu, o tai detalizuojama Pagrindinio statymo 1 straipsnio 2 dalyje, 9 straipsnio 2 dalyje, 24 ir 25 straipsniuose. i nuostata sutampa ir su tarptautiniu principu draudimu vartoti jg bet kokia forma. odis tarnauti iame kontekste reikia, kad Vokietijos Fe67

r. XIII skirsn.

90

deracin Respublika ne tik turi nesiprieinti taikai arba jai trukdyti, bet ir vykdyti aktyvi taikos politik. Kita vertus, dabartinje situacijoje daugiau dmesio turi bti skiriama socialinei taikai, net jei formuluojant pirmin preambuls tekst Pagrindinio statymo rengjai tam neskyr ypatingos reikms. Preambulje tvirtinta, jog Pagrindin statym prim vokiei Tauta. Taiau tai daugiau fikcija nei tikrov, nes vokiei Tauta dl Pagrindinio statymo primimo tiesiogiai niekada nebalsavo, o j, kaip jau minta, prim Parlamentins tarybos nari dauguma bei federalini emi tautos atstovybs.68 Tai, inoma, nepaneigia jo demokratinio legitimumo: Tautos veiksmai pasireikia ne tik plebiscitiniais aktais, bet ir j reprezentuojant. Istoriniu poiriu tai taip pat reikia, kad Pagrindinio statymo turin lm ne okupacini jg diktatas, kad tai pirmiausia yra vokiei Tautos sprendimas, nes Konstitucijos leidiamoji valdia priklaus Tautai. Kaip jau minta, svoka Pagrindinis statymas pirmiausia reik jo laikin pobd, taiau tai jokiu bdu nepaneig jo privalomumo: nuo pat pradi jis buvo galiojanti ir visavert Konstitucija. Pasiekus Vokietijos vienyb, jo laikinumas baigsi. Ir tai nepriklauso nuo to, ar pagal Pagrindinio statymo 146 straipsn dl Pagrindinio statymo Tauta balsuos. Ir pasibaigus laikinumo laikotarpiui Vokietijos Federacins Respublikos Konstitucijos pavadinimas Pagrindinis statymas nebuvo klaidingas, todl naujai formuluojant jo preambul j keisti nebuvo tikslinga. is pavadinimas, giliai ir pozityviai sitvirtins gyventoj smonje, apibdina Konstitucijos esm kaip svarbiausias valstybs nuostatas ir kartu iskiria Vokietijos Federacins Respublikos Konstitucij i kit jos federalini emi konstitucij, kurios ir yra pavadintos konstitucijomis. Pagrindinio statymo 2 sakinyje vardytos tos federalins ems, kurios Vokietijos suvienijimo metu sudar Vokietijos Federacin Respublik, t. y. Badenas-Viurtembergas, Bavarija, Berlynas, Bremenas, Hamburgas, Hesenas, emutin Saksonija, iaurs Reinas-Vestfalija, Reinlandas-Pfalcas, Saras, lezvigas-Holteinas, taip pat taip vadinamosios naujosios federalins ems, kurios buvo sudarytos buvusioje Vokietijos Demokratins Respublikos teritorijoje, t. y. Brandenburgas, Meklenburgas-Pomeranija, Saksonija, Saksonija-Anhaltas ir Tiuringija. Kaip nurodoma preambulje, i emi vokieiai laisvu
68

r. II skirsn.

91

apsisprendimu pasiek Vokietijos vienyb ir laisv, taigi senoje preambuls redakcijoje minimas raginimas to siekti 1990 m. spalio 3 d. buvo gyvendintas. Tam, be abejo, turjo takos ir kit valstybi vis pirma Vengrijos, Soviet Sjungos, taip pat Pranczijos, Didiosios Britanijos ir Jungtini Valstij dalyvavimas iame procese. Pamintina, kad Vokietijos vienyb ia suprantama kaip valstybs vienyb, t. y. iorin vienyb. Taiau iorin vienyb skatina ir vidin vienyb, kuri apima teisin vienov bei ekonomin ir socialin vienov (visoje valstybje sukuriamos vienodos ekonomins ir socialins slygos). Preambuls 3 sakinyje nustatyta, jog Pagrindinis statymas galioja visai vokiei Tautai. Taip paaikinama, jog tam, kad jis galiot visoje suvienytoje Vokietijoje, nebtinas visuotinis referendumas. Tai, kad Pagrindinis statymas galioja visai vokiei Tautai, reikia jo galiojim vokieiams Pagrindinio statymo 116 straipsnio 1 dalies prasme. Etnins maumos (tautins grups) Pagrindinio statymo galiojimo poiriu neiskiriamos. Kita vertus, Pagrindiniame statyme yra nemaai nuostat, vis pirma mogaus teiss ir laisvs, kurios galioja ir usienieiams. Taigi Pagrindinio statymo preambuls turin sudaro ne deklaratyvios, o pirmiausia politiniu ir teisiniu poiriu reikmingos nuostatos, kurios yra svarbios konstitucinio reguliavimo sistemai suprasti. Kita vertus, paymtina ir tai, jog ir politin, ir teisin preambuls reikm, idstyta naujoje redakcijoje, labai sumajo.69

IV
iuolaikinje demokratinje, socialinje ir teisinje valstybje pagrindins teiss ir j nuostatose tvirtintos vertybs kartu su nuostatomis, nusakaniomis valstybs siekius, yra esminiai Konstitucijos pagrindai, nubriantys svarbiausias socialins laisvs ir lygybs gyvendinimo gaires. Kaip ir daugelio valstybi konstitucijose, taip ir Pagrindinio statymo I skirsnyje yra tvirtintos pagrindins teiss. Ir tai jokiu bdu negali bti paaikinama vien redakciniais sumetimais: taip Pagrindinio
69 Ingo von Mnch, Kunig Ph. (Hrsg.), Grundgesetz-Kommentar, Band I (Prambel bis Art. 20), 4., neubearbeitete Auflage. Mnchen, 1992. S. 118; Jarass H. D., Pieroth B. Grundgesetz fr die Bundesrepublik Deutschland: Kommentar, 2., Auflage. Mnchen, 1992. S. 58; Hesselberger D. Das Grundgesetz: Kommentar fr die politische Bildung, 9., verbesserte Auflage. Bonn, 1995. S. 53.

92

statymo rengjai siek pabrti pagrindini teisi svarb, j aktualum ir privalomum. Tai patvirtina ir trys svarbios nuostatos: 1) pagrindini teisi privalomumas visoms valdios institucijoms visose srityje pagal Pagrindinio statymo 1 straipsnio 3 dal (20 str. 3 d.); 2) reikminga Pagrindinio statymo pastovumo apsauga pagal Pagrindinio statymo 79 straipsnio 3 dal (1 str. 12 d.: mogaus orumas kaip pagrindini teisi pagrindas), skaitant Pagrindinio statymo 19 straipsnio 2 dalyje tvirtint garantij, kad pagrindini teisi ribojimo atveju negali bti paeistas esminis j turinys; 3) efektyvi procesini teisi gyvendinimo utikrinimas pagal Pagrindinio statymo 19 straipsnio 4 dal ir 93 straipsnio 1 dal.70 Pagrindins teiss Pagrindinio statymo atvilgiu gali bti apibdinamos kaip asmeniui Konstitucijos suteiktos ir garantuojamos individualios teiss. Pagrindins teiss yra tvirtintos ne tik Pagrindinio statymo I skirsnyje, bet ir kitose nuostatose. Pagrindinmis teismis yra laikomos visos Pagrindinio statymo 93 straipsnio 1 dalies 4a punkte ivardytos teiss, t. y. teiss, tvirtintos 119 straipsniuose, 20 straipsnio 4 dalyje, 33, 38, 101, 103 ir 104 straipsniuose. Taigi Pagrindinio statymo I skirsnis ir jame tvirtintos pagrindins teiss yra ypa svarbi jo dalis. Jos gali bti vairiai skirstomos ir sisteminamos.71 Tradicikai pagrindins teiss yra skirstomos teises, garantuojanias laisv (pvz., teis gyvyb ir fizin nelieiamyb 2 str. 2 d.; laisvo judjimo laisv 11 str. 1 d.; tikjimo, sins, religini ir pasaulietini pair laisv 4 str. 1 d. ir kt.), lygyb (pvz., lygyb prie statym 3 str. 1 d.; draudimas varyti ar privilegijuoti dl lyties, socialins kilms, tikjimo, religini ar politini pair 3 str. 3 d.; vienodos galimybs eiti valstybines pareigas 33 str. 2 d.), galimyb teisikai ginti pagrindines teises (pvz., 19 str. 4 d., 101104 str.). Taip pat gali bti skiriamos pilietins ir politins teiss, garantuojanios teis pilietyb (16 str. 1 d.), aktyvij ir pasyvij rinkim teis (38 str.) ir kt. Svarbios ir Pagrindinio statymo nuostatos, utikrinanios nuosavybs ir paveldjimo teis (14 str.), ginanios santuok ir
70 Katz A. Staatsrecht: Grundkurs im ffentlichen Recht, 12., berarbeitete Auflage. Heidelberg, 1994. S. 256257. 71 Hesse K. Grundzge des Verfassungsrechts der Bundesrepublik Deutschland, 15., ergnzte Auflage. Heidelberg, 1985. S. 144183; Katz A. Staatsrecht: Grundkurs im ffentlichen Recht, 12., berarbeitete Auflage. Heidelberg, 1994. S. 274279; Hesselberger D. Das Grundgesetz: Kommentar fr die politische Bildung, 9., verbesserte Auflage. Bonn, 1995. S. 5758.

93

eim (6 str.) bei reglamentuojanios vietimo reikalus (7 str.). Aptariant pagrindines teises svarbu isiaikinti, kokiems subjektams jos yra suteikiamos. iuo poiriu Pagrindiniame statyme tvirtintos pagrindins teiss gali bti skirstomos tokias, kurias turi kiekvienas mogus (pvz., 2 str. 12 d. 1 sakinys, 5 str. 1 d. 1 sakinys, 17 str.), kitos suteikiamos tik pilieiams arba vokieiams (vokieio svoka tvirtinta Pagrindinio statymo 116 str.) (pvz., 8, 9 ir 11 str.), kai kurios teiss pagal Pagrindinio statymo 19 straipsnio 3 dal alyje galioja ir juridiniams asmenims, jeigu jiems galima pritaikyti j esm. Paprastai subjektai, kuriems suteikiama viena ar kita teis, yra vardyti paiame straipsnyje (iimtis 38 str. 1 d. 1 sakinys).72 Kaip inoma, asmens teiss negali bti absoliuios tam tikrais atvejais jos gali bti ribojamos. Svarbu, kad toks ribojimas turi bti konstitucikai numatytas. Pagal Pagrindinio statymo 19 straipsnio 1 dal, jei viena i pagrindini teisi gali bti apribota statymu arba statymo pagrindu, tai statymas turi galioti visiems, o ne pavieniais atvejais. Be to, statyme turi bti vardytos pagrindins teiss nurodant straipsn. Svarbu ir tai, jog negali bti paeistas esminis pagrindini laisvi turinys (19 str. 2 d.). Tam, kad pagrindins teiss bt ginamos, reikalinga teismins valdios vykdoma j kontrol ir apsauga. Tai garantuojama Pagrindinio statymo 94 straipsnio 4 dalyje ir 93 straipsnio 1 dalyje.73 Pagrindiniame statyme tvirtinta ir keletas pareig. Nors ia netvirtinta pareiga laikytis Konstitucijos ir statym, taiau tai kompensuoja 20 straipsnio 4 dalies nuostata, suteikianti teis visiems vokieiams pasiprieinti kiekvienam, kuris imtsi io straipsnio 13 dalyse tvirtint tvark panaikinti, jei kita pagalba negalima. Taiau kai kurioms asmen grupms konstitucins itikimybs pareiga yra aikiai tvirtinta: pagal Pagrindinio statymo 5 straipsnio 3 dal mokymo laisv neatleidia nuo itikimybs Konstitucijai, valstybs tarnybos tarnautojai yra susaistyti vieosios teiss tarnybiniais ir itikimybs santykiais (33 str. 4 d.). Pagrindiniame statyme taip pat yra numatyta pareig, kurias kai kuriais atvejais gali bti privalu vykdyti visuomePieroth B., Schlink B. Grundrechte: Staatsrecht II. Heidelberg, 1985. S. 20, 33 47; Maunz T., Zippelius R. Deutsches Staatsrecht: ein Studienbuch, 29., vllig neubearbeitete Auflage. Mnchen, 1994. S. 136143. 73 Katz A. Staatsrecht: Grundkurs im ffentlichen Recht, 12., berarbeitete Auflage. Heidelberg, 1994. S. 288309; Maunz T., Zippelius R. Deutsches Staatsrecht: ein Studienbuch, 29., vllig neubearbeitete Auflage. Mnchen, 1994. S. 143155.
72

94

ns labui, pavyzdiui, atlikti tam tikr darb 12 straipsnio 2 dalis, 12a straipsnio 6 dalis. Svarbiausia pareiga iuo poiriu karo tarnyba (12a str., 4 str. 3 d.). Pagrindinio statymo 6 straipsnio 2 dalis pareigoja tvus rpintis vaikais ir juos auklti, o 14 straipsnio 2 dalyje sakoma, jog nuosavyb pareigoja; j naudojant turi bti prisidedama prie visuomens gerovs. Tuo tarpu teis laisvai ugdyti savo asmenyb pareigoja kiekvien nepaeisti kit asmen teisi, nenusiengti konstitucinei tvarkai ar morals normoms (2 str. 1 d.).74

V
Pagrindinio statymo 20 straipsnio, kuris dar vadinamas sutrumpinta Konstitucija, 1 dalyje75 yra tvirtinti penki pagrindiniai Vokietijos Federacins Respublikos konstitucins santvarkos principai, kurie pagal Pagrindinio statymo 79 straipsnio 3 dal negali bti pakeisti, keiiant pat Pagrindin statym. iame straipsnyje skelbiama Vokietijos Federacin Respublik esant demokratine ir socialine federaline valstybe. Pagrindinio statymo 28 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad federalini emi konstitucin santvarka turi atitikti respublikins, demokratins ir socialins teisins valstybs principus. Pagrindiniame statyme nra tiesiogiai pasakyta, jog Vokietijos valdymo forma yra respublika76, taiau tai pirmiausia atsispindi oficialiame valstybs pavadinime Vokietijos Federacin Respublika. Be to, tai konstatuojama Pagrindinio statymo 20 straipsnio 1 dalyje, taip pat jau mintoje Pagrindinio statymo 28 straipsnio 1 dalies nuostatoje, jog federalini emi konstitucin santvarka, be kita ko, turi atitikti respublikins valstybs princip Pagrindinio statymo prasme. tvirtindami respublik, kaip valstybs valdymo form, Pagrindinio statymo rengjai kartu patvirtino tokius idealus kaip Tautos suverenitetas ir parlamento prioritetas gyvendinant valstybs valdi, vyriausybs atskaitomyb parlamentui ir teism nepriklausomumas, vis vokiei formali galimyb uimti valstybines pareigas ir kt. Taiau tai pirmiau74 Maunz T., Zippelius R. Deutsches Staatsrecht: ein Studienbuch, 29., vllig neubearbeitete Auflage. Mnchen, 1994. S. 159162. 75 Hesselberger D. Das Grundgesetz: Kommentar fr die politische Bildung, 9., verbesserte Auflage. Bonn, 1995. S. 163; Katz A. Staatsrecht: Grundkurs im ffentlichen Recht, 12., berarbeitete Auflage. Heidelberg, 1994. S. 64. 76 Doehring K. Allgemeine Staatslehre: eine systematische Darstellung. Heidelberg, 1991. S. 134137.

95

sia reikia istorin atsiribojim nuo monarchijos kaip valstybs valdymo formos ir kartu apsisprendim valstybs vadov pareigas skirti rengiant rinkimus. Pagrindinio statymo atvilgiu valstybs valdymo formai bdinga tai, kad valstybs vadovas yra renkamas nustatytam terminui, t. y. jo legitimumas reguliariai patvirtinamas (tiesioginiu arba netiesioginiu) Tautos paskyrimo aktu, taip pat numatant galimyb j nuo pareig nualinti.77 Pasak T. Maunzo, odis respublikinis vokiei kalboje suprantamas ne tik kaip antimonarchinis, bet ir kaip laisvas, antidiktatorikas. Respublika ia prasme yra tos paios reikms kaip ir laisva valstyb, kaip kai kurios federalins ems buvo vadinamos j konstitucijose Veimaro Respublikos laikais ir kaip dabar Bavarija, Saksonija ir Tiuringija vl save vadina. Taigi respublikos svoka yra konkretinama teisins valstybs principuose. Taip pat ir iuo svokos respublika poiriu Vokietijos Federacins Respublikos valstybs valdymo forma teisikai negali bti pakeista kita valstybs valdymo forma (Pagrindinio statymo 79 str. 3 d.).78 Kaip jau minta, Pagrindinio statymo 20 straipsnyje tvirtintas demokratinio valdymo principas. Jame nra aikiai pasakyta, kad Vokietijos Federacin Respublika yra parlamentin demokratija, taiau tai liudija kai kurie bruoai, kurie tradicikai yra bdingi parlamentinei valstybs valdymo formai.79 A. Katzas iskiria iuos svarbiausius Vokietijos parlamentarizmo bruous: ribotas Tautos dalyvavimas valdant valstyb, kuris i tikrj pasireikia tik renkant parlament Bundestag; maai tiesiogins demokratijos element (20 str. 2 d., 38, 29, 54 ir 63 str.); Bundestagas yra vienintel tiesiogiai Tautos renkama institucija; vyriausybs formavimo procedra (Bundestagas renka tik federalin kancler) (63 ir 64 str.);
77 Katz A. Staatsrecht: Grundkurs im ffentlichen Recht, 12., berarbeitete Auflage. Heidelberg, 1994. S. 6667; Ingo von Mnch, Kunig Ph. (Hrsg.). Grundgesetz-Kommentar, Band I (Prambel bis Art. 20), 4., neubearbeitete Auflage. Mnchen, 1992. S. 1041; Jarass H. D., Pieroth B. Grundgesetz fr die Bundesrepublik Deutschland: Kommentar, 2. Auflage. Mnchen. S. 357. 78 Maunz T., Zippelius R. Deutsches Staatsrecht: ein Studienbuch, 29., vllig neubearbeitete Auflage. Mnchen, 1994. S. 64. 79 Zippelius R. Allgemeine Staatslehre, 9., neubearbeitete Auflage. Mnchen, 1985. S. 384397; Stein E. Staatsrecht, 14., vllig neubearbeitete Auflage. Tbingen, 1993. S. 4855; Maunz T., Zippelius R. Deutsches Staatsrecht: ein Studienbuch, 29., vllig neubearbeitete Auflage. Mnchen, 1994. S. 6872.

96

 stipri Federalinio kanclerio teisin padtis (kanclerio demokratija) (64, 65 ir 69 str.); Vyriausybs atsistatydinimas tik esant konstruktyviam nepasitikjimo votumui (67 str.); labai ribota galimyb paleisti parlament (63 str. 4 d. ir 68 str. 1 d.); daugyb valstybs institucij tarpusavio poveikio ir kontrols teisi (parlamentin atsakomyb) (39 str. 3 d., 44, 65, 76, 8082, 83 str.); silpna federalinio prezidento teisin padtis (reprezentacinis valstybs vadovas) (58 str.); konstitucinis partins demokratijos pripainimas ir partij konstitucin politin funkcija (21, 9 str.).80 Trumpai tariant, iuolaikin Vokietija yra parlamentin respublika, kuriai bdingas silpnas prezidentas (valstybs vadovas) ir stiprus parlamentas bei vyriausyb. Pagrindiniame statyme tvirtinta parlamentin valdymo forma konstitucinje tikrovje pasirod esanti stabili, funkcionali ir tinkama, taigi apskritai ji pasiteisino. Kita vertus, turi bti matoma, kad politin tikrov, nors ir sprausta Konstitucijos leidjo nustatytus organizacinius pagrindini struktr rmus, ne visikai atitiko arba atitinka Pagrindiniame statyme numatyt bkl. iandien tikroji tarpusavio santyki priepriea yra ne tarp vyriausybs ir visos Tautos atstovybs, o tarp vyriausybs ir opozicijos. Tai pasireikia tuo, kad partijos, sudaranios parlamento daugum, paprastai formuoja vyriausyb ir vliau j neveiksmingai kontroliuoja. Tuo tarpu opozicini partij, kuri nari vyriausybje nra, vykdoma vyriausybs kontrol pasireikia ribotai. Kita vertus, pabrtina tai, jog parlamentins valdymo sistemos demokratinje valstybje egzistavimas, be kita ko, priklauso ir nuo pasirengimo pasiekti kompromisus ir pritarti daugumos sprendimams.81 Pagrindinio statymo preambuls antrajame sakinyje skelbiama, jog Badeno-Viurtembergo, Bavarijos, Berlyno, Brandenburgo, Bremeno, Hamburgo, Hesseno, Meklenburgo-Pomeranijos, emutins Saksonijos, iaurs Reino-Vestfalijos, Reinlando-Pfalco, Saro, Saksonijos, Saksonijos-Anhalto, lezvigo-Holteino ir Tiuringijos federalini emi vokieiai laisvu apsisprendimu pasiek Vokietijos vienyb ir lais80 Katz A. Staatsrecht: Grundkurs im ffentlichen Recht, 12., berarbeitete Auflage. Heidelberg, 1994. S. 159160. 81 Maunz T., Zippelius R. Deutsches Staatsrecht: ein Studienbuch, 29., vllig neubearbeitete Auflage. Mnchen, 1994. S. 7173; Katz A. Staatsrecht: Grundkurs im ffentlichen Recht, 12., berarbeitete Auflage. Heidelberg, 1994. S. 160161.

97

v. Taip pabriamas 16 federalini emi egzistavimas kaip Vokietijos valstybingumo pagrindas. Federalin Vokietijos teritorins sandaros forma tvirtinta ir Pagrindinio statymo 20 straipsnio 1 dalyje, kuri pagal Pagrindinio statymo 79 straipsnio 3 dal negali bti pakeista, taip pabriant jos svarb: federalin valstyb gali bti pakeista unitarine tik primus nauj Konstitucij. Federalin Vokietijos sandaros forma pirmiausia yra nulemta istorini aplinkybi. 1871 m. kurtame Vokietijos Reiche, kaip federalinje valstybje, valstybingumo funkcijos ir udaviniai buvo sutelkti federalinse emse, o i federalini emi atstov sudarytas Bundesratas turjo svarbi reikm statym leidybos procese. Veimaro Respublikos laikotarpiu Vokietija ir toliau liko federaline valstybe. Tiesa, tuo metu valdia buvo labiau sutelkta visoje valstybje, m rykti unitarins valstybs bruoai. Valdi ugrobus nacionalsocialistinms jgoms, 1933 ir 1934 m. primus atitinkamus statymus, federalizmas buvo panaikintas, Vokietija tapo unitarine valstybe. Po 1945 m. Vokietijoje vl buvo kurtos naujos federalins ems. 1949 m. jos susijung Vokietijos Federacin Respublik. 1990 m. Vokietijos Federacins Respublikos dalimi tapo 1990 m. liepos 22 d. statymu vl atkurtos penkios Vokietijos Demokratins Respublikos federalins ems. 1952 m. jos buvo padalintos 14 apygard. Paymtina, jog rengiant Pagrindin statym ir sprendiant federalizmo klausim buvo pasinaudota istorine patirtimi ir surastas tarpinis variantas tarp 1871 m. ir 1919 m. Vokietijos konstitucij: iandien Vokietijos federalini emi teisin padtis nra tokia stipri, kokia ji buvo pagal 1871 m. Konstitucij, taiau stipresn, nei buvo tvirtinta 1919 m. Konstitucijoje (plg. Vokietijos Reicho Konstitucijos 5 str., Veimaro Konstitucijos 68 ir 74 str., Pagrindinio statymo 77 str. ir kt.).82 vairiuose literatros altiniuose yra skirting mokymo apie federalin valstyb teorij.83 Pagal vyraujani teorij, kuriai pritaria ir Vokietijos Federalinis Konstitucinis Teismas, Vokietijos Federalin
Katz A. Staatsrecht: Grundkurs im ffentlichen Recht, 12., berarbeitete Auflage. Heidelberg, 1994. S. 119; Degenhart Ch. Staatsrecht I: Staatszielbestimmungen, Staatsorgane, Staatsfunktionen, 10., neubearbeitete Auflage. Heidelberg, 1994. S. 31; Stein E. Staatsrecht, 14., vllig neubearbeitete Auflage. Tbingen, 1993. S. 111112; Siebert F. Von Frankfurt nach Bonn: Hundert Jahre deutsche Verfassungen 18491949. St. Augustin, 1978. P. 155157. 83 Stein E. Staatsrecht, 14., vllig neubearbeitete Auflage. Tbingen, 1993. S. 112 115; Ingo von Mnch, Kunig Ph. Grundgesetz-Kommentar, Band I (Prambel bis Art. 20), 4., neubearbeitete Auflage. Mnchen, 1992. S. 10411043.
82

98

Respublik sudaro visa valstyb (Federacija) ir valstybs nars (federalins ems). Iskiriamos trys teisini santyki rys: visos valstybs institucij; visos valstybs ir valstybi nari; valstybi nari. Vokietijos federalizmo ypatyb yra ta, kad jos subjektai federalins ems yra suverenios valstybs. Tiesa, j valstybin valdia tam tikrose srityse yra apribota, taiau pripainta Federacijos, o ne kilusi i jos. Federalinje valstybje valstybin valdia visai valstybei ir jos valstybms narms yra padalinta stengiantis ilaikyti j pusiausvyr.84 Paymtina, kad visos federalins ems, nesvarbu, kokio dydio j teritorijos ar kokia j ekonomin padtis, teisiniu poiriu yra lygios vienos su kitomis ar santykiuose su Federacija. Pagrindinio statymo 20 straipsnio 1 dalyje tvirtintas federalins valstybs principas konkretinamas daugelyje nuostat, taiau svarbiausias klausimas kaip Federacijai ir federalinms emms padalijama valstybs valdia, kaip atribojama j kompetencija statym leidybos, vykdomosios valdios, teisingumo vykdymo ir kitose srityse. iuo poiriu svarbus Pagrindinio statymo 30 straipsnis. Pasak A. Katzo, kompetencija iuolaikikoje socialinje valstybje negali bti padalijama taip, kad visos valstybs uduotys bt vardytos Pagrindiniame statyme ir aikiai priskirtos Federacijai arba federalinms emms. Pagrindiniame statyme nuostatos, reglamentuojanios kompetencij, pateikiamos taip, kad valstybini galiojim ir uduoi vykdymas priskiriamas federalinms emms, jei paiame Pagrindiniame statyme nra numatyta arba leidiama kitaip. Tai reikia, kad kompetencija padalijama federalini emi naudai, o visos valstybs uduotys arba galiojimai Pagrindiniame statyme yra pateikiami kaip baigtiniai. Ikilus kompetencijos padalijimo klausimui btina patikrinti, ar Pagrindiniame statyme tvirtinta nuostata, kuri tam tikr galiojim aikiai priskiria Federacijai. Jei taip nra, tai galiojimas priskiriamas federalini emi kompetencijai; tiesa, numatoma ir keletas iimi.85 Kalbant apie statym leidyb pabrtina, kad iame procese Federacija turi daugiau gali, jos pozicija ia yra vyraujanti.86 Pagal ben84 Hesselberger D. Das Grundgesetz: Kommentar fr die politische Bildung, 9., verbesserte Auflage. Bonn, 1995. S. 164165; Jarass H. D., Pieroth B. Grundgesetz fr die Bundesrepublik Deutschland: Kommentar, 2. Auflage. Mnchen, 1992. S. 360; Katz A. Staatsrecht: Grundkurs im ffentlichen Recht, 12., berarbeitete Auflage. Heidelberg, 1994. S. 118119. 85 Katz A. Staatsrecht: Grundkurs im ffentlichen Recht, 12., berarbeitete Auflage, Heidelberg, 1994. S. 124. 86 Ten pat. P. 124125.

99

dr nuostat federalins ems turi statym leidybos teis tiek, kiek Pagrindinis statymas jos nesuteikia Federacijai (70 str. 1 d.). Tolesniuose Pagrindinio statymo 7175 straipsniuose iskiriami trys statym leidybos kompetencijos tipai: iimtin Federacijos statym leidybos teis (71 str.), konkuruojanti statym leidybos kompetencija (72 str.), tipins Federacijos nustatytos statym leidybos taisykls (75 str.).87 Pagrindinio statymo nuostata dl iimtins Federacijos statym leidybos teiss reikia, kad 73 straipsnyje vardytose srityse federalins ems neturi statym leidybos teiss. Pagrindinio statymo 74 straipsnyje tvirtintose konkuruojanios statym leidybos srityse statym leidybos teis turi ir Federacija, ir federalins ems, taiau federalins ems i teis turi tik tol ir tik tiek, kiek Federacija, ileisdama statym, nepasinaudojo jai tenkania statym leidybos kompetencija. Pamintina, kad konkuruojanios statym leidybos srityje Federacija turi statym leidybos teis tik tada ir tik tiek, kiek federaliniu reglamentavimu reikia sukurti vienodas gyvenimo slygas Federacijos teritorijoje arba isaugoti teisin ar ekonomin vientisum (72 str. 2 d.). Pagrindinio statymo 75 straipsnyje vardytais klausimais Federacija turi teis leisti bendrsias federalini emi statym leidybos taisykles, kuri pagrindu federalins ems privalo priimti reikalingus federalini emi statymus. Kaip atskira Federacijos statym leidybos teis yra tvirtinta Pagrindinio statymo 109 straipsnio 3 dalyje dl biudeto tvarkymo.88 Pagrindiniame statyme reglamentuojamas ne tik kompetencijos Federacijai ir federalinms emms padalijimas, bet ir ukertamas kelias prietaravimams tarp i subjekt ileist norm. Jei Federacijos ir federalini emi ileistos normos susijusios su tuo paiu objektu, galioja vadinamoji konkurencijos taisykl, tvirtinta Pagrindinio statymo 31 straipsnyje: federalin teis turi virenyb prie federalins ems teis. Tai reikia, jog tokiu atveju federalins ems teis negalioja. Federalin teis yra suprantama kaip federalini institucij, o federalins ems teis federalini emi institucij ileista teis. Federalin teis (ne tik Federacijos konstitucin teis, bet ir paprasti
87 Katz A. Staatsrecht: Grundkurs im ffentlichen Recht, 12., berarbeitete Auflage. Heidelberg, 1994. S. 204207; Maunz T., Zippelius R. Deutsches Staatsrecht: ein Studienbuch, 29., vllig neubearbeitete Auflage. Mnchen, 1994. S. 309314. 88 Degenhart Ch., Staatsrecht I: Staatszielbestimmungen, Staatsorgane, Staatsfunktionen, 10., neubearbeitete Auflage. Heidelberg, 1994. S. 3749; Hesse K. Grundzge des Verfassungsrechts der Bundesrepublik Deutschland, 15., ergnzte Auflage. Heidelberg, 1985. S. 9394.

100

federaliniai statymai) turi pirmum bet kokios federalini emi teiss (net ir konstitucins) atvilgiu. Tuo tarpu federalini emi konstitucin teis, savo turiniu atitinkanti Pagrindinio statymo normas, galioja. Tai tvirtinta ir Pagrindinio statymo 142 straipsnyje, numataniame toki iimt: nepaisant 31 straipsnio nuostatos, galioja tos federalini emi konstitucij nuostatos, kurios derinamos su io Pagrindinio statymo 118 straipsniais, laiduoja pagrindines teises.89 Kompetencijos padalijimas vykdomosios valdios srityje reglamentuojamas Pagrindinio statymo VIII skirsnyje. ioje srityje federalins ems taip pat turi daugiau galiojim. Federalins ems vykdo savo statymus, turi valdymo galiojim vykdant Federacijos statymus (83, 84 str.), taip pat vykdo federalinius statymus pagal pavedim (85 str.). Federacija valdymo funkcijas atlieka tada, kai tai aikiai tvardyta Pagrindiniame statyme (8691 str.). Taigi vykdomoji valdia i esms priklauso federalinms emms; tam tikros iimtys numatytos Pagrindinio statymo 91a ir 91b straipsniuose.90 Teismins valdios vykdymo srityje Pagrindinis statymas daugiausia gali taip pat numato federalinms emms (92 str.). ioje srityje Federacijai priklauso tik tokie galiojimai, kurie yra btini siekiant isaugoti teismins valdios vieningum visoje Federacijoje. Kaip federaliniai egzistuoja Vokietijos Federalinis Konstitucinis Teismas (94 str.), taip pat penki aukiausieji teismai: Aukiausiasis Federalinis Teismas, Federalinis administracinis teismas, Federalinis finans teismas, Federalinis darbo teismas, Federalinis socialinis teismas (95 str. 1 d.). Federacija turi teis steigti kai kuriuos specialius federalinius teismus (96 str.). Visi kiti teismai yra federalini emi teismai. Pagrindinio statymo 96 straipsnio 5 dalyje numatytais atvejais federalini emi teismai gali vykdyti federalin jurisdikcij baudiamosioms byloms nagrinti.91
89 Maunz T., Zippelius R. Deutsches Staatsrecht: ein Studienbuch, 29., vllig neubearbeitete Auflage. Mnchen, 1994. S. 121123. 90 Degenhart Ch. Staatsrecht I: Staatszielbestimmungen, Staatsorgane, Staatsfunktionen, 10., neubearbeitete Auflage. Heidelberg, 1994. S. 4956; Hesse K. Grundzge des Verfassungsrechts der Bundesrepublik Deutschland, 15., ergnzte Auflage. Heidelberg, 1985. S. 9497; Katz A. Staatsrecht: Grundkurs im ffentlichen Recht, 12., berarbeitete Auflage. Heidelberg, 1994. S. 125, 216229. 91 Degenhart Ch. Staatsrecht I: Staatszielbestimmungen, Staatsorgane, Staatsfunktionen, 10., neubearbeitete Auflage. Heidelberg, 1994. S. 57; Hesse K. Grundzge des Verfassungsrechts der Bundesrepublik Deutschland, 15., ergnzte Auflage. Heidelberg, 1985. S. 9798; Katz A. Staatsrecht: Grundkurs im ffentlichen Recht, 12., berarbeitete Auflage. Heidelberg, 1994. S. 125, 239243.

101

Federalinje valstybje svarbi reikm turi kompetencijos padalijimas finans, ypa mokesi srityje (Pagrindinio statymo X skirsnis).92 Taip yra todl, kad finansin nepriklausomyb yra svarbus tiek visos valstybs, tiek jos nari valstybingumo kriterijus. iuo metu statym leidybos teis, susijusi su mokesiais ir ypa su pajamomis, faktikai priklauso Federacijai. Nors Pagrindinio statymo 109 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad Federacija ir federalins ems savo biudetus tvarko savarankikai ir nepriklausomai viena nuo kitos, taiau is principas dl vis didjanio finansinio, o kartu ir realaus federalini emi priklausomumo nuo Federacijos yra labai susilpnjs. Kaip paymi A. Katzas, tai aikiai rodo, kad moderni socialin valstyb, iuolaikin finans ir ekonomin politika gali bti pasiekiama federalinms emms nors ir ribotai, taiau vis dlto pastebimai atsisakant savo valstybingumo.93 Federalinje valstybje ypa svarbu kompetencijos padalijimas jos subjektams usienio reikal srityje (32 str., 59 str., 73 str. 1 p., 87 str. 1 d.). Pagrindinio statymo 32 straipsnyje tvirtinta pagrindin nuostata dl kompetencijos atribojimo usienio santyki srityje: rpintis santykiais su usienio valstybmis yra Federacijos kompetencija. i nuostata reikia, kad Vokietijos Federacin Respublika tarptautiniuose santykiuose dalyvauja kaip visuma. Federalins ems gali sudaryti sutartis su usienio valstybmis tik pritariant Federacijai (32 str. 3 d.). Tai reikia, kad ioje srityje kompetencija faktikai priklauso ne federalinms emms, o tik Federacijai.94 Aptariant federalins valstybs princip paymtina, kad federalinms emms suteikiama galimyb per Bundesrat dalyvauti formuojant Federacijos politin vali (Pagrindinio statymo 50 str.). Jo dka federalins ems santykiuose su Federacija gauna politin atsvar. Federacijos kompetencijos ipltimas tokiu bdu i dalies yra kompensuojamas. Kadangi Bundesrato nariai yra federalini emi vy92 Degenhart Ch. Staatsrecht I: Staatszielbestimmungen, Staatsorgane, Staatsfunktionen, 10., neubearbeitete Auflage. Heidelberg, 1994. S. 5865; Hesse K. Grundzge des Verfassungsrechts der Bundesrepublik Deutschland, 15., ergnzte Auflage. Heidelberg, 1985. S. 98100. 93 Katz A. Staatsrecht: Grundkurs im ffentlichen Recht, 12., berarbeitete Auflage. Heidelberg, 1994. S. 126. 94 Katz A. Staatsrecht: Grundkurs im ffentlichen Recht, 12., berarbeitete Auflage. Heidelberg, 1994. S. 126; Degenhart Ch. Staatsrecht I: Staatszielbestimmungen, Staatsorgane, Staatsfunktionen, 10., neubearbeitete Auflage. Heidelberg, 1994. S. 72 75.

102

riausybi nariai, Bundesratas reprezentuoja federalini emi valstybin vali ir taip saugo federalini emi valstybingum, o kartu yra ir io valstybingumo iraika. Btent Bundestago ir Bundesrato tarpusavio sveikoje atsispindi Vokietijos federalin sandara. Per Bundesrat federalini emi vyriausybs gali dalyvauti Federacijos statym leidybos procese, vykdyti kitas federalines funkcijas.95 Aptariant federalizmo princip pamintinas ir Pagrindinio statymo 28 straipsnio 1 dalyje tvirtintas homogenikumo principas, numatantis, kad federalini emi konstitucin santvarka turi atitikti respublikins, demokratins ir socialins teisins valstybs principus, nurodytus Pagrindiniame statyme. Jei toks homogenikumo garantavimas federalins valstybs konstitucijoje nebt tiesiogiai ireiktas, jis turt bti savaime suprantamas, nes jis yra vienas esmingiausi federalins valstybs poymi, nurodo K. Doehringas.96 Ch. Degenharto teigimu, homogenikumo principas apriboja federalini emi konstitucin autonomij kaip vien svarbiausi j valstybingumo kriterij.97 Kita vertus, nurodoma, jog jis federalinms emms palieka nema iraikos laisv, nes suteikia galimyb ne tik visai valstybei, bet ir jos narms turti j pai priimtas konstitucijas, kurios tik minimaliai, t. y. tik Pagrindinio statymo 28 straipsnio 1 dalies atvilgiu, turi atitikti Pagrindin statym.98 I valstybs federalins sandaros iplaukia ir neraytas konstitucinis vadinamasis federalins itikimybs principas. io principo esm yra ta, kad federalins ems Federacijos, Federacija federalini emi ir federalins ems vienos kit atvilgiu turi papildom, Pagrindiniame statyme nereglamentuot sipareigojim, kurie tuo paiu metu Federacijai ir federalinms emms vykdant priskirtus galiojimus gali sukelti konkrei apribojim. Kitaip tariant, Federacija ir federalins ems turi atsivelgti vienos kit interesus, vienos kitas paremti. Pagal princip visa valstyb ir jos nars privalo ne tik tinka95 Maunz T., Zippelius R. Deutsches Staatsrecht: ein Studienbuch, 29., vllig neubearbeitete Auflage. Mnchen, 1994. S. 115; Degenhart Ch. Staatsrecht I: Staatszielbestimmungen, Staatsorgane, Staatsfunktionen, 10., neubearbeitete Auflage. Heidelberg, 1994. S. 66. 96 Doehring K. Allgemeine Staatslehre: eine systematische Darstellung. Heidelberg, 1991. S. 72. 97 Degenhart Ch. Staatsrecht I: Staatszielbestimmungen, Staatsorgane, Staatsfunktionen, 10., neubearbeitete Auflage. Heidelberg, 1994. S. 35. 98 Maunz T., Zippelius R. Deutsches Staatsrecht: ein Studienbuch, 29., vllig neubearbeitete Auflage. Mnchen, 1994. S. 117.

103

mai vykdyti jiems priskirtus valstybinius pareigojimus, bet ir nuolat siekti palaikyti gerus tarpusavio santykius.99 Federacija taip pat turi vadinamj federalins prieiros teis, t. y. turi priirti, kaip federalins ems vykdo federalinius statymus, ir utikrinti, kad jos, vykdydamos federalinius statymus, atsivelgt kompetenting Federacijos institucij vali (84 str. 3 d. ir 85 str. 4 d.). Pagal Pagrindinio statymo 37 straipsn federalin vyriausyb Bundesrato pritarimu gali federalin em federalins prievartos bdu skatinti atlikti savo pareigas, jeigu ji, inaudojusi visas federalins prieiros priemones, nevykdo savo pareig, numatyt Pagrindiniame arba paprastame statyme. Tokiu atveju federalin vyriausyb turi teis visoms federalini emi ir j valdios institucijoms leisti sakymus. Paymtina, kad ligi iol dar niekada nebuvo btina pavartoti federalin prievart.100 Aptariant federalins valstybs sandaros form ir jos teikiamus pranaumus bei trkumus paymtina, kad federalins valstybs principas suteikia galimyb isaugoti regionin savitum, pltoti federalines emes ir bendruomenes, regionams perimant atsakomyb u toki pltr, nustatant tam tikr pasiskirstym tarp Federacijos ir federalini emi, joms gyvendinant statym leidiamj, vykdomj ir teismin valdias. Taiau, kaip paymi E. Steinas, federalins valstybs principas iandien labiau suvokiamas ne kaip galimyb isaugoti regionin savitum, o kaip papildoma priemon isaugoti laisv. Kadangi valdi padalijimo principas laipsnikai turi vis maesn reikm ir modernioje valstybje pastebimos valdios akumuliavimo tendencijos, tai valdios padalijimas Federacijai ir federalinms emms yra tam tikra atsvaros priemon.101 Pagrindinio statymo 20 straipsnio 1 dalyje ir 2 dalies 2 sakinyje tvirtintas svarbus konstitucinis principas, nustatantis demokratin vals99 Hesselberger D. Das Grundgesetz: Kommentar fr die politische Bildung, 9., verbesserte Auflage. Bonn, 1995. S. 166; Jarass H. D., Pieroth B. Grundgesetz fr die Bundesrepublik Deutschland: Kommentar, 2. Auflage. Mnchen, 1992. S. 361362; Ingo von Mnch, Kunig Ph. (Hrsg.). Grundgesetz-Kommentar, Band I (Prambel bis Art. 20), 4., neubearbeitete Auflage. Mnchen, 1992. S. 1043; Degenhart Ch. Staatsrecht I: Staatszielbestimmungen, Staatsorgane, Staatsfunktionen, 10., neubearbeitete Auflage. Heidelberg, 1994. S. 6772; Stein E. Staatsrecht, 14., vllig neu bearbeitete Auflage. Tbingen, 1993. S. 115117. 100 Stein E. Staatsrecht, 14., vllig neubearbeitete Auflage. Tbingen, 1993. S. 118 119. 101 Ten pat. S. 119.

104

tybs valdymo reim.102 is principas Pagrindiniame statyme nra galutinai apibrtas, jis gali bti nusakytas tik svarbiausiais bruoais, kurie pagal savo svarb gali bti skirstomi pagrindinius ir alutinius. Toks skirstymas pirmiausia svarbus Pagrindinio statymo 79 straipsnio 3 dalyje tvirtint demokratijos element, kuri statym leidjas negali pakeisti, poiriu. Kaip vienas svarbiausi Pagrindiniame statyme tvirtint demokratijos element yra Tautos suvereniteto principas, pagal kur valstybs valdia kyla i Tautos, ir j vykdyti gali tik pati Tauta bei jos tiesiogiai arba netiesiogiai legitimuotos ypatingos institucijos (20 str. 2 d.). Tauta ia suprantama kaip valstybs Tauta, taigi tik Vokietijos pilieiai ir tie, kurie pagal Pagrindinio statymo 116 straipsnio 1 dal gali bti jiems prilyginti. Ypatingos valstybs institucijos turi bti renkamos periodikai, pagal tam tikrus rinkim principus (38 str. 1 d.). ia pasireikia vadinamasis atstovaujamosios (reprezentatyvios) demokratijos principas, kai Tauta renka savo atstovus, veikianius Tautos vardu. Atstovaujamoji demokratija nepanaikina galimybs Konstitucijoje numatyti ir plebiscitini element: Pagrindiniame statyme referendumas ir visuotin Tautos apklausa numatyta tik vienu atveju: naujai suskirstant Federacijos teritorij (29 str.).103 Tam, kad rinkimai bt i viso galimi, turi bti pateikiamos maiausiai dvi alternatyvos (politinio pliuralizmo principas), taigi turi bti garantuojama daugiapartin sistema. Tuo tikslu turi bti utikrinama vis politini partij laisv ir galimybi lygyb jas steigiant ir joms veikiant ir kartu teis susidaryti opozicijai ir jai veikti: Pagrindinio statymo 21 straipsnyje aikiai reglamentuojama partins demokratijos iraika. Faktikai valstybin valdia turi bti perduodama politikai stiprioms grupms, ypa partijoms, demokratinje valstybje turi vykti tik tuomet, jei tokios grups organizuojamos tokiais paiais principais kaip ir pati valstyb (partij vidins demokratijos principas 21 str. 1 d. 3 sakinys). Kitas svarbus demokratijos elementas yra daugumos principas. Jis reikia, kad mauma turi gerbti ir laikytis to, k nusprendia dauguDegenhart Ch. Staatsrecht I: Staatszielbestimmungen, Staatsorgane, Staatsfunktionen, 10., neubearbeitete Auflage. Heidelberg, 1994. S. 1 30; Jarass H. D., Pieroth B. Grundgesetz fr die Bundesrepublik Deutschland: Kommentar, 2. Auflage. Mnchen, 1992, S. 357359. 103 Katz A. Staatsrecht: Grundkurs im ffentlichen Recht, 12., berarbeitete Auflage. Heidelberg, 1994. S. 7073.
102

105

ma. Daugumos sprendimas yra priimamas atviro ir vieo, tam tikr procedrini garantij paremto politins valios formavimo procese, kuris danai bna grstas kompromisais ir susitarimais. Daugumos principas ribojamas tada, kai reikia ginti maumos interesus. Turi bti utikrinamos lygios galimybs politinms maumoms tapti dauguma (42 str.). Demokratijos principas reikalauja, kad bt saugomos pagrindins teiss, ypa komunikacins ir lygybs teiss. Btent ios teiss, i kuri pirmiausia pamintinos nuomons ir spaudos laisv (5 str.), susirinkim ir susivienijim laisv (8, 9 str.) suteikia galimyb susiburti visuomeninms ir politinms grupms, formuotis patiems nuomons reikjams, pagaliau tai daro politin proces vie. Demokratijos poiriu taip pat labai svarbi politin laisv, politinio apsisprendimo principas, politins lygybs teiss, tvirtintos Pagrindinio statymo 3, 33 ir 38 straipsniuose. Kiti svarbs Pagrindiniame statyme tvirtinti atstovaujamosios parlamentins demokratijos elementai yra ie: valdi padalijimo principas, parlamentin vyriausybs atsakomyb, valdymo teistumas, kiek galima didesnis valstybini sprendim primimo proceso skaidrumas ir vieumas, teism nepriklausomumas, kitos svarbios pagrindins teiss ir Pagrindinio statymo 28 straipsnyje tvirtinti principai. Pagrindiniame statyme tvirtinti pagrindiniai demokratijos elementai suteikia galimyb politinms jgoms princip sukonkretinti. Demokratija yra svoka, labai priklausanti nuo politins kultros raidos ir pokyi, ji turi bti suprantama kaip tam tikras politinis procesas.104 Vokietijos Federacins Respublikos pagrindinis statymas vienas i pirmj Europoje tvirtino teisins valstybs princip. is principas apibdinamas kaip vienas tipikiausi, elementariausi ir svarbiausi princip, jis tiesiogiai saisto valstybs institucijas ir visam valstybs gyvenimui suteikia tam tikr turin, mat ir form.105 Tiesa, Pagrindinia104 Ingo von Mnch, Kunig Ph. (Hrsg.). Grundgesetz-Kommentar, Band I (Prambel bis Art. 20), 4., neubearbeitete Auflage. Mnchen, 1992. S. 1042; Katz A., Staatsrecht: Grundkurs im ffentlichen Recht, 12., berarbeitete Auflage. Heidelberg, 1994. S. 7376. 105 Vaivila A. Teisin valstyb ir jos perspektyvos // Jurisprudencija. 2000. T. 15(7). P. 1824; Katz A. Staatsrecht: Grundkurs im ffentlichen Recht, 12., berarbeitete Auflage. Heidelberg, 1994. S. 7984; Ingo von Mnch, Kunig Ph. (Hrsg.). Grundgesetz-Kommentar, Band I (Prambel bis Art. 20), 4., neubearbeitete Auflage. Mnchen, 1992. S. 10481054; Jarass H. D., Pieroth B. Grundgesetz fr die Bundesrepublik Deutschland: Kommentar, 2. Auflage. Mnchen, 1992. S. 364388; Maunz T., Zippelius R. Deutsches Staatsrecht: ein Studienbuch, 29., vllig neubearbeitete Auflage. Mnchen, 1994. S. 8498.

106

me statyme nra aikiai pasakyta Vokietijos Federacin Respublik esant teisine valstybe. Taiau is principas, kaip viena pagrindini konstitucijos idj, atskleidiamas bendroje Pagrindinio statymo koncepcijoje, t. y. jo, kaip vientiso teiss akto, visumoje, ypa 20 straipsnio 3 dalyje, kurioje tvirtinta, jog visas tris valdias statym leidiamj, vykdomj ir teismin saisto Konstitucija, statymas ir teis, taip pat nuostatose, tvirtintose jau mintose 20 straipsnio 3 dalyje bei 28 straipsnio 1 dalyje, 1 straipsnio 3 dalyje, nustatanioje, kad pagrindins teiss, tvirtintos ne tik Pagrindinio statymo I skirsnyje, bet ir 101, 103 ir 104 straipsniuose, nra vien tik programiniai teiginiai, jos yra privalomos statym leidiamajai, vykdomajai ir teisminei valdioms kaip tiesiogiai taikoma teis, 19 straipsnio 4 dalyje, garantuojanioje galimyb, valstybinei valdiai paeidus kieno nors teises, kreiptis teism. Pamintinos ir kitos konstitucins nuostatos, tvirtinanios teisins valstybs princip: 80 straipsnis, reglamentuojantis ir kartu ribojantis galimyb perduoti nutarim leidyb vykdomajai valdiai; 79 straipsnis, nustatantis keiiamos konstitucijos apsaug; 92, 96, 97, 101 straipsniai, utikrinantys teisingumo vykdym, teisj nepriklausomum bei draudim steigti nepaprastuosius teismus; 103104 straipsniai, garantuojantys pagrindines procesines teises. Be to, teisins valstybs principas gyvendinamas ir Pagrindinio statymo nuostatose, nustataniose valstybins valdios institucijas bei j kompetencij, valstybin valdi apibdinaniose kaip ribot valdi, taip pat nuostatose, kuriose tvirtintos pagrindins teiss ir skirtingas j turinys bei draudimas jas riboti, jei taip gali bti paeistas esminis j turinys (19 str. 1, 2 d.). Teisins valstybs principas leidia suformuluoti kelet svarbi ivad, kurios valstybinei valdiai yra privalomos: teisins valstybs principe vis pirma gldi teisingumo, teisinio tikrumo, proporcionalumo, statymo virenybs idjos.106 Paymtina, jog Pagrindinis statymas ypating status suteikia bendriesiems tarptautins teiss principams, kurie laikomi ne tik sudtine federalins teiss dalimi, bet ir turi virenyb prie statymus bei Federacijos gyventojams tiesiogiai sukuria teises ir pareigas (25 str.). Teisins valstybs samprata glaudiai susijusi su valstybs valdi padalijimo principu, tvirtintu Pagrindinio statymo 20 straipsnio 2 dalies 2 sakinyje, 1 straipsnio 3 dalyje, 70 straipsnyje ir kt., iskiriant
Hesselberger D. Das Grundgesetz: Kommentar fr die politische Bildung, 9., verbesserte Auflage. Bonn, 1995. S. 172173.
106

107

statym leidiamj, vykdomj ir teismin valdias. is principas gyvendinamas pagrindines valstybins valdios funkcijas perduodant skirtingoms institucijoms (organizacinis valdi padalijimas) ir skirtingiems pareignams (personalinis valdi padalijimas vadinamasis nesuderinamumas 137 str. 1 d.), be abejo, numatant ir tam tikras iimtis (pvz., vykdomajai valdiai statymu suteikiant galimyb leisti nutarimus, nors j leidimas materialiu poiriu yra statym leidyba, taip pat nra laikoma nesuderinamumo paeidimu, jei deputatas eina ministro pareigas).107 Kadangi Vokietija pagal sandaros form yra Federacin Respublika, valstybs valdia atribojama ir horizontaliu lygmeniu nustatant kompetencij tarp vieno lygmens Federacijos ir federalini emi valdios institucij, ir vertikaliu lygmeniu nustatant Federacijos ir federalini emi kompetencij. Valdi padalijimo principu siekiant pasunkinti ar udrausti savivals viepatavim, atskirtoms, bet vienoms nuo kit priklausomoms ir vienoms kitas ribojanioms valdioms suteikiama kontrols ir takos vien kitoms teis (pvz., formuojant valdios institucijas, vykdant tas paias uduotis ir pan.). Todl valdi padalijimo principas Pagrindiniame statyme nra grietai gyvendinamas.108 Kita vertus, abejojama, ar esant iuolaikiniams politiniams santykiams vakar parlamentinje demokratijoje, siekiant atskirti valdias, valdi padalijimo modelio utenka, turint galvoje tai, jog stipriausia partija arba partij koalicija turi galimyb viepatauti parlamente ir vyriausybje ir taip nuslopinti valdi padalijimo principo efekt.109 Socialinio valstybingumo principas yra laikomas vienu i penki pagrindini Pagrindiniame statyme tvirtint konstitucini princip (20 str. 1 d.: socialin federalin valstyb, 28 str. 1 d.: socialin teisin valstyb). is principas apibriamas kaip valstybei adresuojamas paliepimas ginti socialiai silpnuosius, padti jiems garantuoti mogaus vert egzistencij, kaip valstybs pareiga saugoti mogaus orum
107 Ingo von Mnch, Kunig Ph. Grundgesetz-Kommentar, Band I (Prambel bis Art. 20), 4., neubearbeitete Auflage. Mnchen, 1992. S. 10551056; Degenhart Ch. Staatsrecht I: Staatszielbestimmungen, Staatsorgane, Staatsfunktionen, 10., neubearbeitete Auflage. Heidelberg, 1994. S. 7984. 108 Katz A. Staatsrecht: Grundkurs im ffentlichen Recht, 12., berarbeitete Auflage. Heidelberg, 1994. S. 8687. 109 Hesselberger D. Das Grundgesetz: Kommentar fr die politische Bildung, 9., verbesserte Auflage. Bonn, 1995. S. 171172; Zippelius R. Allgemeine Staatslehre, 9., neubearbeitete Auflage. Mnchen, 1985, 303305.

108

(1 str. 1 d.). Socialins valstybs principas yra oficialiai pripaintas Vokietijos konstitucins teiss teorijoje ir praktikoje. Taiau tai nereikia, kad ia siekiama sukurti visuotins gerovs valstyb ir vien tik valstybs valdom ir organizuojam ekonomin sistem. io principo esm yra ta, kad valstyb stengiasi vienodai paskirstyti nat paiai valstybei ir pilieiams bei atskiriems pilieiams. Pagal socialins valstybs princip valstyb turi mogui suteikti minimal pragyvenimo lyg ir normalias egzistavimo slygas. Socialin valstyb yra suprantama kaip valstyb, kuri yra piliei pareigota alinti ekonomin moni skurd ir veikti socialin nelygyb, prireikus padti pilieiams. Socialins valstybs principas yra svarbiausias Vokietijos socialins rinkos pagrindu sukurto ekonomikos modelio elementas.110 Socialins valstybs principo turinys paaikja nagrinjant piliei socialines teises ir pareigas, taip pat valstybs dalyvavim socialinje srityje. Vokietijos Federacins Respublikos pagrindiniame statyme, kitaip nei daugumoje kit Europos valstybi pokario konstitucij, nra tvirtinta daug socialini ir ekonomini teisi bei laisvi, o tik reglamentuojamos ios sritys: vietimas (7 str.), galimyb laisvai pasirinkti profesij ir priverstinio darbo draudimas (12 str.), nuosavybs, paveldjimo, nuosavybs atmimo ir suvisuomeninimo klausimai (14, 15 str.). Tai, kad Pagrindiniame statyme nra tvirtinta daug tradicini socialini ir ekonomini teisi, nereikia, kad jos Vokietijos Federacins Respublikos konstitucinje teisje nra inomos. Dauguma federalini emi konstitucij, kurios buvo priimtos dar iki 1949 m., skelbia teis darb ir darbo apsaug, teis moksl ir socialin draudim, teis natrali gyvybs egzistavimo prielaid apsaug111. Tiesa, i teis jau tvirtinta ir Pagrindiniame statyme (20a str.). Kita vertus, socialins teiss, tvirtintos federalini emi konstitucijose, yra
110 Vaivila A. Teisin valstyb ir jos perspektyvos // Jurisprudencija. 2000. T. 15(7). P. 2427; Katz A. Staatsrecht: Grundkurs im ffentlichen Recht, 12., berarbeitete Auflage. Heidelberg, 1994. S. 104111; Hesselberger D. Das Grundgesetz: Kommentar fr die politische Bildung, 9., verbesserte Auflage. Bonn, 1995. S. 168169; Jarass H. D., Pieroth B. Grundgesetz fr die Bundesrepublik Deutschland: Kommentar, 2. Auflage. Mnchen, 1992. S. 388393; Ingo von Mnch, Kunig Ph. (Hrsg.). Grundgesetz-Kommentar, Band I (Prambel bis Art. 20), 4., neubearbeitete Auflage. Mnchen, 1992. S. 1046 1048; Degenhart Ch. Staatsrecht I: Staatszielbestimmungen, Staatsorgane, Staatsfunktionen, 10., neubearbeitete Auflage. Heidelberg, 1994. S. 130134. 111 Heseno Konstitucijos 27, 28 str., Bremeno Konstitucijos 8, 14, 27 str., Bavarijos Konstitucijos 128 str.; iaurs Reino-Vestfalijos Konstitucijos 8 str., Reinlando-Pfalco Konstitucijos 31 str. ir kt.

109

pripastamos tik tiek, kiek jos neprietarauja Pagrindinio statymo normoms ir jame tvirtintam socialins valstybs principui. Be to, Vokietijos gyventoj socialines teises garantuoja Vokietijos Federacins Respublikos ratifikuoti tarptautiniai teiss aktai, o iuo atveju ypating reikm turi Europos socialin chartija, kurios nuostatos, kaip jau minta, pagal Pagrindinio statymo 25 straipsn yra Federacijos teiss sudtin dalis.

VI
Bundestago, kaip valstybins institucijos, teisin status lemia tai, kad Vokietija yra parlamentin demokratin respublika. Jis yra vienintel Tautos atstovyb ir vienintel tiesiogiai demokratiniu bdu laisvuose ir lygiuose rinkimuose legitimuota ypatinga konstitucin institucija, statymais nustatanti funkcijas ir galiojimus kitiems Federacijos organams, jei jie jau nra nustatyti Pagrindiniame statyme. Tuo tarpu Bundestago galiojimai tiesiogiai numatyti Pagrindiniame statyme.112 Bundestagas vis pirma yra svarbiausia institucija statym leidybos procese. Jis turi statym leidybos iniciatyvos teis, dl vis jam pateikt statym projekt jis turi priimti nutarimus. Iskyrus Pagrindinio statymo 81 ir 115e straipsniuose numatytus atvejus, tam, kad statym projektai tapt galiojania teise, juos turi priimti Bundestagas (77 str. 1 d.). Bundestagas taip pat turi svarbi galiojim formuojant federalines institucijas. Pus Federalinio susirinkimo, kuris renka federalin prezident, sudaro Bundestago nariai. Bundestagas dalyvauja j atleidiant apkaltos procese (61 str.). Bundestagas taip pat renka federalin kancler, kur i rinkim pagrindu paskiria federalinis prezidentas. Bundestagas taip pat gali turti takos federalinio kanclerio galiojim pabaigai: jei Bundestagas pareikia federaliniam kancleriui nepasitikjim irinkdamas nauj federalin kancler, tai federalinis prezidentas j turi atleisti (67 str. 1 d.). Nors federalinius ministrus renka ne Bundestagas, taiau jie vis tiek prie praddami eiti pareigas turi jam prisiekti (64 str.). Bundestagas dalyvauja ir formuojant aukiausias teismins valdios institucijas. Pus Federalinio Konstituci112 Katz A. Staatsrecht: Grundkurs im ffentlichen Recht, 12., berarbeitete Auflage. Heidelberg, 1994. S. 165169; Maunz T., Zippelius R., Deutsches Staatsrecht: ein Studienbuch, 29., vllig neubearbeitete Auflage. Mnchen, 1994. S. 252255.

110

nio Teismo nari renka Bundestagas, o klausim dl aukiausi federalini teism rinkimo sprendia tos srities federalinis ministras kartu su teisj rinkimo komisija, kurios pus sudaro Bundestago irinkti nariai. Bundestagui taip pat priklauso dar vienas svarbus galiojimas biudeto tvirtinimas (110 str. 2 d.). Nors valstybs politikos kryptis nustato federalinis kancleris (65 str.), taiau ir Bundestagas formuojant bei kontroliuojant vidaus ir usienio politik turi svarbi galiojim. Su juo yra susijusi Bundestago teis reikalauti federalins vyriausybs nari dalyvauti posdiuose (43 str. 1 d.), taip pat interpeliacijos teis. Bundestag sudaro 656 deputatai, kurie yra renkami ketveriems metams. Pagrindiniame statyme nra nustatyta, pagal koki rinkim sistem jis yra renkamas. Jame yra apsiribojama glaustu rinkim teiss princip pateikimu: rinkimai turi bti visuotiniai, tiesioginiai, laisvi, lygs ir slapti (38 str. 1 d. 1 sakinys ir 2 d.). Smulkesnis rinkim reglamentavimas yra numatytas Bundestago rinkim statyme (38 str. 2 d.).113 Bundestago galiojim laikas baigiasi susirinkus naujam Bundestagui (39 str.) arba j paleidus. Bundestago paleidimo teis Pagrindiniame statyme suteikta federaliniam prezidentui dviem atvejais: jei po antro federalinio kanclerio rinkim turo joks kandidatas nesurenka Bundestago nari bals daugumos (63 str. 4 d. 3 sakinys) ir jei Federalinio kanclerio praymas pareikti jam pasitikjim negauna Bundestago nari daugumos (Bundestagui savo nari dauguma irinkus kit federalin kancler tokia teis prarandama 68 str. 1 d.). Teiss Bundestagui paleisti paiam save nebuvimas ir palyginti ribotos federalinio prezidento galimybs paleisti parlament suteikia galimyb stabilizuoti parlamentin sistem. Pamintinas ir neraytas vadinamasis nutrkstamumo principas, pagal kur, pasibaigus Bundestago galiojim laikui ir susirinkus naujam, statym projektai ir pasilymai turi bti pateikti i naujo naujajam Bundestagui tam, kad jis juos svarstyt. is principas galioja tik Bundestagui, negalioja federalinei vyriausybei ir Bundesratui.114
113 Jarass H. D., Pieroth B. Grundgesetz fr die Bundesrepublik Deutschland: Kommentar, 2. Auflage. Mnchen. S. 479488; Hesse K. Grundzge des Verfassungsrechts der Bundesrepublik Deutschland, 15., ergnzte Auflage. Heidelberg, 1985. S. 227; Maunz T., Zippelius R. Deutsches Staatsrecht: ein Studienbuch, 29., vllig neubearbeitete Auflage. Mnchen, 1994. S. 265271; Katz A. Staatsrecht: Grundkurs im ffentlichen Recht, 12., berarbeitete Auflage. Heidelberg, 1994. S. 155157. 114 Maunz T., Zippelius R. Deutsches Staatsrecht: ein Studienbuch, 29., vllig neubearbaitete Auflage. Mnchen, 1994. S. 256.

111

Bundestagas turi autonomik teis pats tvarkyti savo reikalus, organizuoti darb ir kt. Jis pats renka savo organus (pirminink, jo pavaduotoj, sekretori) ir sudaro komisijas. Tradicikai Bundestago pirmininkas yra renkamas i stipriausios Bundestago frakcijos. Bundestagas turi teis savo galiojim laikui priimti reglament. Tradicinms parlamento teisms priklauso Bundestago teis susirinkti, teis numatyti sesij viet, pabaig ir posdi pradi; po Bundestago rinkim jis privalo susirinkti (39 str. 2 d.). Bundestagas turi teis sudaryti komisijas, kai kurios i j yra privalomos (Europos Sjungos komisija Pagrindinio statymo 45 str., Usienio reikal komisija 45a str., Gynybos komisija 45a str., Peticij komisija Pagrindinio statymo 45 c str.). Kitos komisijos gali bti sudarytos Bundestago nuoira; prie toki priskirtinos tyrim komisijos (44 str.). Bundestagas paprastai posdiauja vieai, taiau esant dviej tredali bals daugumai gali vykti ir udari posdiai (42 str. 1 d.). Tam, kad bt priimtas Bundestago nutarimas, btina Bundestago bals dauguma, jei Pagrindiniame statyme nra numatyta kitaip (42 str. 2 d. 1 sakinys). Jeigu numatyta, kad pritaria Bundestago nari dauguma, tai reikia statymu nustatyto jo nari skaiiaus daugum (121 str.). Aptariant Bundestago nario teisin status vis pirma atkreiptinas dmesys Pagrindinio statymo 38 straipsnio 1 dalies 2 sakin, kuriame pasakyta, kad Vokietijos Bundestago deputatai yra visos Tautos atstovai, nesusaistyti pavedimais bei nurodymais ir besivadovaujantys tik savo sine. Taigi ia tvirtintas laisvo mandato principas.115 Pamintinas ir lygaus mandato principas: parlamento nariai formaliai yra vieni kitiems lygs. 116 Deputat nepriklausomumui utikrinti Pagrindinio statymo 46 straipsnio 1 dalyje yra numatyta indemniteto teis, o to paties straipsnio 24 dalyse imuniteto teis. Kitos deputat teiss tvirtintos Pagrindinio statymo 47, 48 straipsniuose (teis atsisakyti duoti liudytojo parodymus, teis gauti atostog, btin pasirengti rinkimams, teis gauti tinkam atlyginim ir kt.).
Degenhart Ch. Staatsrecht I: Staatszielbestimmungen, Staatsorgane, Staatsfunktionen, 10., neubearbeitete Auflage. Heidelberg, 1994. S. 148152; Maunz T., Zippelius R. Deutsches Staatsrecht: ein Studienbuch, 29., vllig neubearbeitete Auflage. Mnchen, 1994. S. 261262. 116 Katz A. Staatsrecht: Grundkurs im ffentlichen Recht, 12., berarbeitete Auflage. Heidelberg, 1994. S. 175.
115

112

VII
Pagrindinio statymo IV skirsnis yra skirtas Bundesratui, kurio dka federalins ems dalyvauja leidiant statymus ir valdant Federacij, taip pat sprendia Europos Sjungos reikalus (50 str.). Jis pirmiausia knija valstybs federalin element, tarnauja tam, kad bt ukirstas kelias dualizmui tarp Federacijos ir federalini emi. Taigi jis yra ta institucija, kurios pagrindu atsiskleidia federalini emi solidari atsakomyb ir j dalyvavimas kuriant visuotin valstybs gerov.117 Taip pat bdinga tai, kad i institucija susieja skirtingas funkcijas ir valstybs valdias; vis pirma parlamentas ir vyriausyb yra priklausomi nuo bendradarbiavimo su juo. Vis dlto iuose procesuose jis nevaidina svarbiausio vaidmens: statym leidyboje jo taka yra maesn nei Bundestago, jis negali bti laikomas statym leidybos institucijos antraisiais rmais, nes pagal Pagrindinio statymo 77 straipsnio 1 dal statymus priima Bundestagas, Bundesratas juos priimant tik dalyvauja. gyvendinant vykdomj valdi vyriausyb taip pat turi daugiau gali, tuo tarpu Bundesrato galiojimai daugeliu atvej apsiriboja tik jo dalyvavimu tokiuose procesuose.118 Bundesratas yra federalin institucija, turinti teis savarankikai tvarkyti savo reikalus, nepriklausoma nuo bet kokios kit institucij prieiros. Jo sudarymo tvarka ir sudtis neturi analog iuolaikinje parlamentinje praktikoje. Pagal Pagrindinio statymo 51 straipsnio 1 dal j sudaro federalini emi vyriausybi nariai, kuriuos jos skiria ir ataukia. Kiekviena federalin em gali deleguoti tiek nari, kiek ji turi bals (51 str. 3 d. 1 sakinys). Kiekviena federalin em turi maiausiai 3 balsus, priklausomai nuo tam tikros federalins ems gyventoj skaiiaus nuo 3 iki 6 bals (51 str. 2 d.). Bundesratas, kur iuo metu sudaro 69 nariai, yra vadinamas amina institucija. Jos sudtis pasikeiia ne po Bundestago rinkim, o pasikeitus federalini emi vyriausybms. iuo atveju, atsivelgiant valdi padalijimo princip, ireikiama nuomon, kad Bundesrate esant tik vykdomosios valdios atstovams sudaroma nedemokratin institucija. Todl vis daniau reikiama nuomon, kad federalini emi parlamentai nors
117 Katz A. Staatsrecht: Grundkurs im ffentlichen Recht, 12., berarbeitete Auflage. Heidelberg, 1994. S. 180. 118 Hesse K. Grundzge des Verfassungsrechts der Bundesrepublik Deutschland, 15., ergnzte Auflage. Heidelberg, 1985. S. 232233; Jarass H. D., Pieroth B. Grundgesetz fr die Bundesrepublik Deutschland: Kommentar, 2. Auflage. Mnchen, 1992. S. 527.

113

svarbiausiais federaliniais klausimais turt balso teis, kad nebt susiaurinama federalini emi parlament kompetencija.119 Bundesratas, nepaisant originalios jo sudarymo tvarkos ir sudties, pagal savo galiojimus ir veiklos procedr yra panaus Bundestag. Kaip ir Bundestagas, jis pagal Pagrindinio statymo 52 straipsnio 3 dalies 2 sakin turi teis priimti savo reglament. Bundesratas vieneriems metams renka savo pirminink (52 str. 1 d.). Kaip ir Bundestage, pagrindin darb atlieka komisijos, kurioms gali priklausyti ir kiti federalini emi vyriausybi nariai arba galiotiniai (52 str. 4 d.). Bundesrat paprastai aukia jo pirmininkas. Jis j privalo sukviesti, jei to reikalauja ne maiau kaip dvi federalins ems arba federalin vyriausyb (52 str. 2 d.). Paprastai posdiaujama vieai (52 str. 2 d. 3 ir 4 sakiniai). Jei Pagrindiniame statyme nra nustatyta kitaip (pvz., 79 str. 2 d.), nutarimai priimami maiausia bals dauguma (52 str. 3 d. 1 sakinys). Bundesrato nariams yra nustatytas bendras balsavimo principas, pagal kur kiekvienos federalins ems balsai gali bti atiduoti tik vieningai ir tik dalyvaujani nari arba j atstov (51 str. 3 d. 2 sakinys). Galima sakyti, kad Bundesrato, kitaip nei Bundestago, nariai, turi imperatyv mandat: federalini emi vyriausybs nurodo savo atstovams, kaip jie turi balsuoti svarstomu klausimu. Kaip jau minta, Bundesratas turi svarbi galiojim statym leidybos procese. Pirmiausia jis turi statym leidybos iniciatyvos teis (76 str. 1 d.). Jis taip pat turi teis reikti savo nuomon dl federalins vyriausybs statym projekt, kuriuos ji, prie pateikdama Bundestagui, pirmiausia turi pateikti Bundesratui (76 str. 2 d.), o is gali prietarauti tokiam pateikimui. Priimant nutarimus dl statym, Bundesratas dalyvauja skirtingais bdais: dl statym, kuriems btinas Bundesrato pritarimas, kaip nurodoma Pagrindiniame statyme, Bundesratas turi pritarti, dl kit statym gali bti pareiktas tik prietaravimas (77, 78 str.). Pabrtina, kad daugiau nei pusei statym yra btinas Bundesrato pritarimas, o tai reikia, kad jie negali bti priimami be Bundesrato ireiktos valios arba prie j.120 Tam tikriems federalins vyriausybs nutarimams taip pat reikalingas Bunesrato pritarimas (80 str. 2 d.). Vis pirma tai nutarimai, priimami remiantis tokiais statym pagrindais, kuriems btinas Bundesra119 Katz A. Staatsrecht: Grundkurs im ffentlichen Recht, 12., berarbeitete Auflage. Heidelberg, 1994. S. 181183. 120 r. X skirsn.

114

to pritarimas, arba tokiais statymais, kuriuos federalins ems turi vykdyti kaip savo pai arba Federacijos pavedimu. Teigiama, jog toki nutarim, kurie gali bti priimami be Bundesrato pritarimo, yra maai.121 Jeigu tarptautins sutartys turi bti patvirtintos federaliniais statymais, tai Bundesratas taip pat turi pritarti arba dalyvauti (59 str. 2 d.). Bundesratas taip pat dalyvauja nepaprastj statym leidybos procese kaip rezervin valstybs valdia: federalinis prezidentas gali paskelbti nepaprastj statym leidybos proces (81 str.), jei yra tam tikros slygos, tik pritariant Bundesratui. Jei procesas paskelbiamas, statymas gali bti priimamas be Bundestago, veikiant tik federaliniam prezidentui, federalinei vyriausybei ir Bundesratui. Vykdomosios valdios srityje Bundesratas dalyvauja Federacijai vykdant federalini emi prieir (84 str. 3 ir 4 d.), leidiant bendrsias federalini emi valdymo nuostatas (84 str. 2 d., 85 str. 2 d., 108 str. 7 d.), taip pat sudarant federalines viduriniosios ir emutins grandies valdios institucijas (87 str. 3 d.). Bundesrato pritarimas yra btinas, jei federalins ems atvilgiu turi bti vykdoma federalin prievarta (37 str.). Federacijos priemons, kuri imamasi vykus stichinei nelaimei arba kitokiam nelaimingam atsitikimui, turi bti nutrauktos, jei to reikalauja Bundesratas (35 str. 3 d., 91 str. 2 d.). Tam tikrais atvejais Bundesratas dalyvauja formuojant aukiausias federalines institucijas: jis renka pus Federalinio Konstitucinio Teismo nari (94 str.), kartu su Bundestagu priima federalinio prezidento priesaik (56 str.). Bundesrato pirmininkas vykdo federalinio prezidento galiojimus, jei is negali eiti savo pareig arba jei pirma laiko baigiasi jo tarnyba (57 str.). Bundesratas, kaip ir Bundestagas, turi teis kreiptis Federalin Konstitucin Teism dl federalinio prezidento apkaltos (61 str.). Esant gynybos padiai, jis taip pat turi nemaai galiojim (r. Pagrindinio statymo Xa skirsn). Pagrindiniame statyme nra tvirtinta joki nuostat apie Bundesrato nari teisin padt. Taigi jiems negalioja nei indemniteto, nei imuniteto teis. Kadangi jie yra federalini emi vyriausybi nariai, todl iuo poiriu teisinio reguliavimo spragos nra.

Maunz T., Zippelius R. Deutsches Staatsrecht: ein Studienbuch, 29., vllig neubearbeitete Auflage. Mnchen, 1994. S. 323.

121

115

VIII
Kaip inoma, valstybs vadovo teisin padt lemia valstybs valdymo forma. Kaip ir kiekvienoje parlamentinje respublikoje, centrin vykdomoji valdia Vokietijos Federacinje Respublikoje yra bivalentin j sudaro silpnas federalinis prezidentas ir stiprus federalinis kancleris. Dabartin Vokietijos federalinio prezidento teisin status lm tai, kad Pagrindinio statymo krjai, atsivelgdami 1919 m. Konstitucijoje prezidentui suteiktus gana plaius galiojimus, buvusius vienu i valstyb destabilizavusi veiksni,122 vykdomosios valdios galias labai susilpnino. Federalinis prezidentas yra valstybs vadovas ir aukiausias konstitucinis organas. J renka Federalinis susirinkimas. Federalinis susirinkimas tai speciali institucija, kuri sudaroma tik rengiant federalinio prezidento rinkimus vien kart per penkerius metus (54 str. 1 d. 1 sakinys). J sudaro Bundestago nariai ir tiek pat nari, kiek irenka federalini emi parlamentai pagal proporcins rinkim sistemos principus (54 str. 3 d.). Tokia federalinio prezidento rinkim tvarka pabria federalin valstybs santvark. Federaliniu prezidentu gali bti irinktas kiekvienas vokietis, kuris turi teis rinkti Bundestago narius ir yra sulauks 40 met amiaus (54 str. 1 d. 2 sakinys). Pagal Pagrindinio statymo 54 straipsnio 6 dal irinktu laikomas tas, kuris surenka daugum Federalinio susirinkimo bals. Jei ios daugumos per du rinkim turus nesurenka n vienas kandidatas, irinktu laikomas tas, kuris surenka daugiausia bals kitame rinkim ture. Federalinis prezidentas yra renkamas penkeri met kadencijai ir turi teis i eils bti perrinktas dar vien kart (54 str. 2 d.). Federalinis prezidentas, eidamas savo pareigas, negali uimti joki kit pareig (55 str.). Pabrtina, kad be Pagrindiniame statyme vardyt federaliniam prezidentui suteikt galiojim jam priklauso tokios teiss, kurios tradicikai yra suteikiamos valstybs vadovams. Tai vis pirma reprezentacins, integracins funkcijos.123 Kaip paymi T. Maunzas ir R. Zippelius, pagal klasikins demokratijos tradicij parlamentui neatskai122 Wengst U. Vom Reichsprsidenten zum Bundesprsidenten, in: Juling P. (Red.) Deutsche Verfassungsgeschichte 184919191949. Bonn, 1989. S. 7781; Maunz T., Zippelius R. Deutsches Staatsrecht: ein Studienbuch, 29., vllig neubearbeitete Auflage. Mnchen, 1994. S. 275 277. 123 Stein E. Staatsrecht, 14., vllig neubearbeitete Auflage. Tbingen, 1993. S. 100.

116

tingas valstybs vadovas pirmiausia yra kylanius ginus ar konfliktus sprendianti asmenyb, neutrali jga, Konstitucijos saugotojas, moralinis autoritetas, rezervin politin valdia, kai parlamentiniam procesui gresia kriz (63 str. 4 d. 3 sakinys, 68 str. 1 d. 1 sakinys, 81 str. 1 d.).124 Kita vertus, kaip paymi A. Katzas, federalinio prezidento pareigos daug labiau nei kurios nors kitos valstybje priklauso nuo to asmens, kuris tas pareigas eina, autoriteto, jo, kaip asmenybs, savybi ir atstovavimo stiliaus.125 Svarbiausi federalinio prezidento galiojimai politiniu poiriu nra savarankiki. Prie statym leidybos jis prisideda tuo, kad rengia federalinius statymus ir juos skelbia (82 str. 1 d. 1 sakinys). Tai daryti jis gali atsisakyti, jei kyla abejoni, kad statymas formaliu ir materialiu poiriu gali prietarauti Konstitucijai.126 Be to, federalinis prezidentas turi teis suaukti Bundestag (39 str. 3 d.) ir j paleisti (63 str. 4 d. 3 sakinys). Kaip vykdomosios valdios organas, federalinis prezidentas atstovauja Federacijai tarptautiniuose santykiuose. Federacijos vardu jis sudaro sutartis su usienio valstybmis, akredituoja ir priima pasiuntinius (59 str. 1 d.). Federalinis prezidentas dalyvauja formuojant federalin vyriausyb. Atsivelgdamas Bundestage vyraujanias politines jgas, jis silo federalinio kanclerio kandidatr (63 str. 1 d.), federalinio kanclerio silymu skiria ir atleidia federalinius ministrus (64 str. 1 d.). Jis taip pat turi teis tvirtinti federalins vyriausybs reglament (65 str. 4 sakinys). Teismins valdios srityje federalinis prezidentas turi galiojim skirti ir atleisti federalinius teisjus (60 str. 1 d.). Be to, jis turi tradicikai valstybi vadovams priskiriam malons teis (60 str. 2 d.). Pabrtina, kad visi federalinio prezidento aktai turi bti kontrasignuojami federalinio kanclerio arba kompetentingo federalinio ministro, iskyrus atvejus, numatytus Pagrindinio statymo 63 straipsnyje ir 69 straipsnio 3 dalyje (58 str.). Taigi kontrasignavimas yra slyga,
124 Maunz T., Zippelius R. Deutsches Staatsrecht: ein Studienbuch, 29., vllig neubearbeitete Auflage. Mnchen, 1994. S. 276277. 125 Katz A. Staatsrecht: Grundkurs im ffentlichen Recht, 12., berarbeitete Auflage. Heidelberg, 1994. S. 190. 126 Stein E. Staatsrecht, 14., vllig neubearbeitete Auflage. Tbingen, 1993. S. 105 107; Katz A. Staatsrecht: Grundkurs im ffentlichen Recht, 12., berarbeitete Auflage. Heidelberg, 1994. S. 188189.

117

kad federalinio prezidento aktai galiot. Kadangi i esms beveik visi svarbiausi federalinio prezidento tarnybiniai ir politiniai veiksmai forminami teiss aktais, nurodytais Pagrindinio statymo 58 straipsnyje, i to ieina, kad valstybs valdyme jis beveik nedalyvauja ir jam takos nedaro.127

IX
Federalin vyriausyb tai savarankika valstybs institucija, susidedanti i federalinio kanclerio ir federalini ministr (62 str.). Ji yra vykdomosios valdios dalis, taiau jos veikla toli grau neapsiriboja tik statym vykdymu. Federalin vyriausyb pirmiausia apibdinama kaip politin institucija, kurioje ypating viet uima federalinis kancleris. Tai vis pirma liudija Pagrindinio statymo 65 straipsnio 1 sakinyje tvirtinta federalinio kanclerio teis nustatyti politikos kryptis. Tai reikia, kad jis nustato federalins vyriausybs veiklos kryptis, principus ir tikslus. Todl neatsitiktinai Vokietijos Federacins Respublikos valstybs valdymo forma apibdinama kaip kanclerio demokratija.128 Be to, federalinis kancleris turi teis nustatyti federalini ministr skaii, j veiklos sritis (nors tai ir nra tiesiogiai tvirtinta Pagrindiniame statyme), suaukti Bundestag (39 str. 3 d.), o paskelbus gynybos padt vadovauti ginkluotosioms pajgoms (115 b str.). Federalins vyriausybs priklausomyb nuo parlamento pirmiausiai pasireikia j sudarant. Iskiriami du io proceso etapai: federalinio kanclerio rinkimai (63 str.) ir federalini ministr skyrimas (64 str.). Federalin kancler federalinio prezidento silymu renka Bundestagas. i rinkim procedra gali bti trij stadij.129 Pirmojoje stadijoje paprastai balsuojama dl silymo, kur pateikia federalinis prezidentas. Jei ioje stadijoje nesurenkama reikiama bals dauguma, iniciatyvos teis pereina Bundestagui. Tam, kad bt irinktas federalinis kancleris, treiojoje stadijoje utenka paprastos bals daugumos.
Stein E. Staatsrecht, 14., vllig neubearbeitete Auflage. Tbingen, 1993. S. 99 100; Katz A. Staatsrecht: Grundkurs im ffentlichen Recht, 12., berarbeitete Auflage. Heidelberg, 1994. S. 188. 128 Katz A. Staatsrecht: Grundkurs im ffentlichen Recht, 12., berarbeitete Auflage. Heidelberg, 1994. S. 196199; Hesse K. Grundzge des Verfassungsrechts der Bundesrepublik Deutschland, 15., ergnzte Auflage. Heidelberg, 1985. S. 241. 129 Jarass H. D., Pieroth B. Grundgesetz fr die Bundesrepublik Deutschland: Kommentar, 2. Auflage. Mnchen, 1992. S. 552554.
127

118

Tokiu atveju gali bti Bundestago nari maumos sudaryta federalin vyriausyb, todl federalinis prezidentas savo nuoira gali paskirti paprasta bals dauguma irinkt federalin kancler arba paleisti Bundestag (64 str. 4 d.). Glaudus federalins vyriausybs ir Bundestago ryys pasireikia ir tuo, kad federalinio kanclerio, o kartu ir visos federalins vyriausybs galiojimai baigiasi susirinkus naujai irinktam Bundestagui (69 str. 2 d.). Federalin vyriausyb per vis savo galiojim laikotarp privalo turti nuolatin Bundestago pasitikjim, taiau tiesioginis nepasitikjimas gali bti pareiktas tik federaliniam kancleriui, o ne visai federalinei vyriausybei ar atskiriems federaliniams ministrams. Federaliniam kancleriui nepasitikjimas gali bti pareiktas irenkant nauj federalin kancler (konstruktyvusis nepasitikjimo votumas) (67 str.). Taigi nepasitikjimo votumas ir federalinio kanclerio pdinio rinkimai yra vienas su kitu susij. Taip yra ukertamas kelias parlamento opozicinms grupms priversti federalin vyriausyb atsistatydinti, jei jos nra pajgios pateikti alternatyvi program ir sudaryti darbing federalin vyriausyb. Tam, kad tai vykt, aplink tam tikr kandidatr turi susitelkti stiprios opozicins jgos, prieingos esamam federaliniam kancleriui. Neatsitiktinai tai vertinama kaip galimyb ilaikyti stabili vyriausyb.130 Nuo 1949 m., t. y. nuo Pagrindinio statymo sigaliojimo, is instrumentas buvo taikytas tik du kartus: 1972 m. federaliniam kancleriui V. Brandtui ir 1982 m. federaliniam kancleriui G. Schmidtui. 1982 m. silymas pareikti nepasitikjim nesulauk reikiamos daugumos, o 1982 m. federaliniu kancleriu buvo irinktas H. Kohlis.131 Federalinis kancleris pagal Pagrindinio statymo 68 straipsn gali ir savo iniciatyva kelti pasitikjimo klausim. Bundestago nari bals daugumos jam pareiktas pasitikjimas sustiprina jo politin presti be koki nors tolesni teisini pasekmi. Jei pasitikjimas nepareikiamas, atsiveria kelios galimybs: jis gali atsistatydinti, toliau eiti savo pareigas arba silyti federaliniam prezidentui paleisti Bundestag. Federalinius ministrus federalinio kanclerio silymu skiria ir atleidia federalinis prezidentas. Taigi sprendimo teis dl personalins
Degenhart Ch. Staatsrecht I: Staatszielbestimmungen, Staatsorgane, Staatsfunktionen, 10., neubearbeitete Auflage. Heidelberg, 1994. S. 163; Katz A. Staatsrecht: Grundkurs im ffentlichen Recht, 12., berarbeitete Auflage. Heidelberg, 1994. S. 196. 131 Hesselberger D. Das Grundgesetz: Kommentar fr die politische Bildung, 9., verbesserte Auflage. Bonn, 1995. S. 248.
130

119

federalins vyriausybs sudties priklauso federaliniam kancleriui, nes skyrimo procedra yra formalaus pobdio. Bundestagas tiesiogiai neturi joki teisini galimybi daryti tak federalinius ministrus skiriant ar atleidiant. Pagal Pagrindinio statymo 69 straipsnio 2 dal federalini ministr galiojimai baigiasi, kai federalinis kancleris nustoja eiti savo pareigas. Tai taip pat rodo visos federalins vyriausybs priklausomyb nuo federalinio kanclerio. Uduoi ir galiojim paskirstymas federalinje vyriausybje nustatytas Pagrindinio statymo 65 straipsnyje.132 Be jau minto vadinamojo kanclerio nurodym principo, pagal kur federaliniai ministrai turi laikytis federalinio kanclerio nustatyt politikos krypi, kiekvienas federalinis ministras savarankikai vadovauja savo valdymo sriiai ir yra u j atsakingas. Taigi pagal vadinamj inybingumo princip federalinei vyriausybei priskirtos uduotys yra vykdomos ne bendrais, o atskir ministr sprendimais. Kai atskir federalini ministr nuomons isiskiria klausimais, apimaniais bendras valdymo sritis, federalin vyriausyb tai sprendia kolegialiai (65 str. 3 sakinys). Toks sprendimas yra privalomas visiems federalins vyriausybs nariams. is kolegialumo principas yra taikomas ir tada, kai Pagrindiniame statyme nurodoma, jog toks sprendimas yra btinas (pvz., 35, 81, 91 str.). Vis dlto, paymi A. Katzas, Pagrindinio statymo 65 straipsnyje tvirtint inybingumo ir kolegialumo princip atvilgiu vyrauja federalinio kanclerio nurodym principas.133 Pagrindiniame statyme nra bendros nuostatos, kurioje bt isamiai idstyti visi federalins vyriausybs galiojimai. Juos pirmiausia lemia federalins vyriausybs, kaip aukiausios vykdomosios valdios institucijos, statusas, taip pat jos galiojimai, kildinami i valdi padalijimo principo. Jos svarba pirmiausia pasireikia valstybs politiniu vadovavimu: ji sprendia svarbiausius vidaus ir usienio politikos, ekonominius, finansinius, socialinius, karinius ir kitus klausimus. Be to, federalin vyriausyb yra svarbus statym leidybos proceso subjektas, nes apie pus Bundestage svarstom statym projekt pateikia federalin vyriausyb. Svarbus vaidmuo federalinei vyriausybei tenka nepaprastj statym leidybos procese (81 str.).
Maunz T., Zippelius R. Deutsches Staatsrecht: ein Studienbuch, 29., vllig neubearbeitete Auflage. Mnchen, 1994. S. 286288. 133 Katz A. Staatsrecht: Grundkurs im ffentlichen Recht, 12., berarbeitete Auflage. Heidelberg, 1994. S. 198.
132

120

X
iuolaikin demokratin, teisin, socialin valstyb tai valstyb, kurioje viepatauja statymai. Federalinje valstybje kompetencijos paskirstymas statym leidybos subjektams statym leidybos procese yra vienas i svarbiausi politins valdios klausim. Esminiai kompetencijos padalijimo Federacijai ir federalinms ems momentai buvo paminti aptariant valstybs sandaros form.134 Kitas svarbus klausimas statym leidybos proceso nustatymas.135 Jis reglamentuojamas Pagrindinio statymo 7678 straipsniuose. Iskiriamos ios statym leidybos proceso stadijos: statym leidybos iniciatyva, legislatyvins valdios nutarimo dl statymo primimas, statymo parengimas ir paskelbimas. statymo leidybos iniciatyvos teiss subjektai nustatyti Pagrindinio statymo 76 straipsnio 1 dalyje: federalin vyriausyb kaip kolegiali institucija, Bundestagas (vienos frakcijos nari skaiius) ir Bundesratas jo nariams priimant daugumos nutarim. Tauta statym leidybos procese tiesiogiai dalyvauti negali. Federalins vyriausybs statym projektai pagal Pagrindinio statymo 76 straipsnio 2 dal pirmiausia pateikiami Bundesratui, o Bundesrato federalinei vyriausybei (76 str. 3 d.). Tik tada Bundesratas ir federalin vyriausyb pateikia projektus Bundestagui. Pagal Pagrindinio statymo 77 straipsnio 1 dal federalinius statymus priima Bundestagas. Iimtys numatytos Pagrindinio statymo 81 ir 115e straipsniuose. Bundestagas statym projektus paprastai svarsto trijuose skaitymuose. Svarbiausias yra antrasis, kuriame svarstomos atskiros statymo nuostatos ir galiausiai balsuojama. Jei Bundestagas statymo projektui pritaria, paprasta dauguma (jei Pagrindiniame statyme nenumatyta kitaip, pvz., 77 str. 2 d.) priimamas nutarimas dl statymo. Tada Bundestago pirmininkas statymus pateikia Bundesratui (77 str. 1 d. 2 sakinys). is turi skirtingus galiojimus tai priklauso nuo to, ar statymui priimti btinas Bundesrato pritarimas, ar ne. statymai, kuriems priimti btinas Bundesrato pritarimas, vardyti Pagrinr. V skirsn. Katz A. Staatsrecht: Grundkurs im ffentlichen Recht, 12., berarbeitete Auflage. Heidelberg, 1994. S. 208212; Maunz T., Zippelius R. Deutsches Staatsrecht: ein Studienbuch, 29., vllig neubearbeitete Auflage. Mnchen, 1994. S. 314319; Hesselberger D. Das Grundgesetz: Kommentar fr die politische Bildung, 9., verbesserte Auflage. Bonn, 1995. S. 257262; 216222; 232234.
135 134

121

diniame statyme. Dauguma j reglamentuoja Federacijos ir federalini emi tarpusavio santykius (pvz., 29 str. 7 d., 84 str. 1 d., 105 str. 3 d.). Jei statymui priimti Bundesrato pritarimas nra btinas, Bundesratas gali pareikalauti, kad pateiktiems projektams svarstyti bt sukviesta vadinamoji Taikinamoji komisija, sudaryta i Bundestago ir Bundesrato nari (77 str. 2 d.). Jei iuo bdu Bundesratas nepasiekia norimo rezultato, jis gali pareikti prietaravim (77 str. 3 d.). Tok prietaravim Bundestagas gali atmesti (77 str. 4 d.). Taigi statymas, kuriam Bundesrato pritarimas nra btinas, yra priimamas, kai Bundestagas j ileidia ir Bundesratas jam pritaria arba nereikalauja paeidiant terminus sukviesti Taikinamosios komisijos, arba pasibaigus jo svarstymo procedrai ioje komisijoje pareikia prietaravim, arba tok prietaravim atsiima, arba jei prietaravimui nepritaria Bundestago nari dauguma (78 str.). Tuo tarpu statymas, kuriam turi pritarti Bundesratas, laikomas priimtu Bundesrato pritarimu. iuo atveju jis atlieka antrj Parlamento rm funkcij. Pamintina, jog dl statym, kuriems turi pritarti Bundesratas, Taikinamj komisij gali pareikalauti sukviesti ne tik Bundesratas, bet ir Bundestagas bei federalin vyriausyb. Paskutin statym leidybos stadija j parengimas ir paskelbimas. Tai reglamentuoja Pagrindinio statymo 82 straipsnis. 136 Pagal Pagrindinio statymo 7678 straipsniuose numatytus reikalavimus priimtus statymus rengia ir skelbia federalinis prezidentas. Svoka rengia reikia, jog federalinis prezidentas original statymo dokument pasirao tada, kai j pagal Pagrindinio statymo 58 straipsn kontrasignuoja federalinis kancleris arba tam tikros srities federalinis ministras. Tai padaryti jis privalo, jei statymas priimamas laikantis Pagrindinio statymo nuostat. Nuomoni skirtumus dl statym konstitucingumo nagrinja Federalinis Konstitucinis Teismas, nors federalinis prezidentas nra pareigojamas j kreiptis. statymas paskelbiamas jo tekst spausdinant Federaliniame statym biuletenyje. Terminas, kada statymas turi sigalioti, paprastai nurodomas paiame statyme. Jei tokios nuostatos statyme nra, jis sigalioja prajus keturiolikai dien nuo tos dienos, kai buvo ileistas Federalinis statym biuletenis (82 str. 2 d.).

Jarass H. D., Pieroth B. Grundgesetz fr die Bundesrepublik Deutschland: Kommentar, 2. Auflage. Mnchen, 1992. S. 645649.

136

122

XI
Be kit ypating institucij, per kurias Tauta vykdo valstybin valdi, Pagrindinio statymo 20 straipsnio 2 dalyje minimos ir teismins valdios institucijos. Pagal Pagrindinio statymo 92 straipsn teismin valdia yra patikta teisjams; j gyvendina Federalinis Konstitucnis Teismas, Pagrindiniame statyme numatyti federaliniai teismai ir federalini emi teismai. Taigi iame straipsnyje vardyti Federacijos teismai, kurie gali bti steigti, o tai reikia, kad kitokie teismai negalimi, iskyrus Pagrindinio statymo 101 straipsnio 2 dal, kai tokia teis suteikiama federalinms emms. Pagrindinio statymo 9395 straipsniuose tvirtint teism sistem sudaro Federalinis Konstitucinis Teismas, Aukiausiasis Federalinis Teismas, Federalinis administracinis teismas, Federalinis finans teismas, Federalinis darbo teismas ir Federalinis socialinis teismas. I i teism pagal Pagrindinio statymo 95 straipsnio 3 dal, siekiant ilaikyti jurisdikcijos vienov, turi bti sudaromas Bendrasis senatas. Be mint teism, pagal Pagrindinio statymo 96 straipsnio 1, 2 ir 4 dalis gali bti steigtas federalinis teismas, skirtas verslo teiss apsaugai, taip pat kariniai tribunolai bei federaliniai teismai drausminms byloms ir skundams nagrinti.137 ie teismai gali bti skirstomi vairiai: horizontaliai skirstomi teismai apima skirtingas teism akas, vertikaliai skirstomi Pagrindinio statymo 95 straipsnio 1 dalyje vardyti teismai apibdinami kaip aukiausieji teismai, tuo tarpu federalini emi teismai yra emosios ir viduriniosios instancijos teismai.138 Personalin aukiausij teism sudt pagal Pagrindinio statymo 95 straipsnio 2 dal nustato u atitinkam srit atsakingas federalinis ministras kartu su teisj rinkimo komisija, kuri sudaro u atitinkamas sritis atsakingi federalini emi ministrai ir toks pat Bundestago irinkt nari skaiius. Taigi aukiausij teism sudarymas i esms priskiriamas vykdomajai valdiai. Pabrtina, kad siekiant utikrinti teism veiklos objektyvum ir nepriklausomum Pagrindinio statymo 97 straipsnyje tvirtintas svarbus teisj nepriklausomumo principas. io straipsnio 1 dalyje garantuojamas teisj dalykinis nepriklausomumas: teisjai yra nepriklausomi ir klauso tik statymo. Tai reikia, kad teisjai yra laisvi nuo bet
Katz A. Staatsrecht: Grundkurs im ffentlichen Recht, 12., berarbeitete Auflage. Heidelberg, 1994. S. 233234. 138 Maunz T., Zippelius R. Deutsches Staatsrecht: ein Studienbuch, 29., vllig neubearbeitete Auflage. Mnchen, 1994. S. 291 293.
137

123

koki nurodym. io straipsnio 2 dalyje tvirtintas asmeninis teisj nepriklausomumas tai vis pirma j nepakeiiamumas ir draudimas juos bet kuriuo metu atleisti, perkelti arba atstatydinti.139 Pagrindinio statymo IX skirsnyje, reglamentuojaniame Vokietijos Federacins Respublikos teism sistem, yra nustatytos teisins garantijos, kurios, kaip teigia T. Maunzas ir R. Zippelius, galt bti tvirtintos ir Pagrindinio statymo I skirsnyje Pagrindins teiss.140 Pavyzdiui, Pagrindinio statymo 104 straipsnyje idstytos teisins garantijos suimtiems asmenims yra susijusios su Pagrindinio statymo 2 straipsnio 2 dalies nuostata, jog asmens laisv yra nepaeidiama. Nuostata dl mirties bausms panaikinimo (102 str.) susijusi su Pagrindinio statymo 2 straipsnio 2 dalyje garantuojama teise gyvyb. Pagal Pagrindinio statymo 101 straipsnio 1 dalies 1 sakin draudiama steigti nepaprastuosius teismus: nukrypstant nuo statymu nustatytos tvarkos negali bti steigiami teismai tam tikru konkreiu atveju. Pagrindinio statymo 101 straipsnio 1 dalies 2 sakinyje garantuojama teis kreiptis teist teisj: teistas teisjas yra tas, kurio kompetencija, neatsivelgiant konkreius atvejus, yra nustatyta statymu tam tikrai sriiai. Pagrindinio statymo 103 straipsnio 1 dalyje tvirtinta teis bti iklausytam teisme yra susijusi su Pagrindinio statymo 19 straipsnio 4 dalis nuostata, garantuojania galimyb kreiptis teism. Minto 103 straipsnio 2 ir 3 dalys reglamentuoja ir tokius svarbius bei visuotinai pripaintus principus kaip draudim baudiamiesiems statymas galioti atgaline data ir draudim bausti u t pai veik kelis kartus.141

XII
Ypating viet Vokietijos Federacins Respublikos teism sistemoje uima Federalinis Konstitucinis Teismas, kuris pirmsyk Vokietijos Federacijos istorijoje buvo tvirtintas tik primus Pagrindin statym. Jo statusui bdinga tai, kad, viena vertus, jis yra teismas aukiausia teismins valdios institucija (92 str.), kita vertus, savarankika
Maunz T., Zippelius R. Deutsches Staatsrecht: ein Studienbuch, 29., vllig neubearbeitete Auflage. Mnchen, 1994. S. 296 298; Hesse K. Grundzge des Verfassungsrechts der Bundesrepublik Deutschland, 15., ergnzte Auflage. Heidelberg, 1985. S. 211213. Jarass H. D., Pieroth B. Grundgesetz fr die Bundesrepublik Deutschland: Kommentar, 2. Auflage. Mnchen, 1992. S. 717720. 140 Maunz T., Zippelius R. Deutsches Staatsrecht: ein Studienbuch, 29., vllig neubearbeitete Auflage. Mnchen, 1994. S. 344. 141 Katz A. Staatsrecht: Grundkurs im ffentlichen Recht, 12., berarbeitete Auflage. Heidelberg, 1994. S. 243245.
139

124

Federacijos institucija, turinti ypatingus galiojimus ir todl vadinama Konstitucijos sergtoja ir jo oficialia aikintoja, teiss garantu, arbitru konstituciniuose ginuose tarp Federacijos valstybini institucij, tarp Federacijos ir federalini emi arba tarp federalini emi, politinio ir visuomeninio gyvenimo taikintoja.142 Pagal Pagrindinio statymo 94 straipsnio 1 dal Federalin Konstitucin Teism sudaro federaliniai teisjai ir kiti nariai. Pus i nari renka Bundestagas, pus Bundesratas. Jie negali priklausyti Bundestagui, Bundesratui, federalinei vyriausybei ar atitinkamoms federalini emi institucijoms. Konstitucinio Teismo teisj rinkimo procedras, jo teisen ir kitus klausimus reglamentuoja statymas, kuris buvo priimtas gyvendinant Pagrindinio statymo 94 straipsn. Bdinga tai, kad teism sudaro 16 nari, tarp kuri yra pirmininkas ir jo pavaduotojas. Teisjai pasiskirsto dvejus rmus arba senatus, turinius po atuonis narius. Kiekvienam senatui nustatyta tam tikra kompetencija. Be to, viename senate pirmininkauja Teismo pirmininkas, kitame jo pavaduotojas. Teisj galiojim laikas dvylika met, pareigas jie gali eiti iki 68 met amiaus ir yra renkami tik vienai kadencijai.143 I esms visi Federalinio Konstitucinio Teismo galiojimai yra tvirtinti Pagrindiniame statyme, taiau, kaip nurodoma Pagrindinio statymo 93 straipsnio 2 dalyje, jis gali nagrinti ir kitus atvejus, kuriuos jam paveda federalinis statymas. io Teismo galiojimai, kuri i viso nurodoma penkiolika, skirstytini kelias grupes.144
Katz A. Staatsrecht: Grundkurs im ffentlichen Recht, 12., berarbeitete Auflage. Heidelberg, 1994. S. 246. 143 Favoreu L. Konstituciniai teismai / Vert E. Jarainas. Vilnius, 2001. S. 5255; Maunz T., Zippelius R. Deutsches Staatsrecht: ein Studienbuch, 29., vllig neubearbeitete Auflage. Mnchen, 1994. S. 293295; Benda E. Die Verfassungsgerichtsbarkeit der Bundesrepublik Deutschland, in: Starck Ch., Weber A. (Hrsg.). Verfassungsgerichtbarkeit in Westeuropa, Teilband I: Berichte, 1. Auflage. Baden-Baden, 1986. S. 126129. 144 Katz A. Staatsrecht: Grundkurs im ffentlichen Recht, 12., berarbeitete Auflage. Heidelberg, 1994. S. 248252; Maunz T., Zippelius R. Deutsches Staatsrecht: ein Studienbuch, 29., vllig neubearbeitete Auflage. Mnchen, 1994. S. 352368; Benda E. Die Verfassungsgerichtsbarkeit der Bundesrepublik Deutschland, in: Starck Ch., Weber A. (Hrsg.). Verfassungsgerichtbarkeit in Westeuropa, Teilband I: Berichte, 1. Auflage. Baden-Baden, 1986. S. 129138; Degenhart Ch. Staatsrecht I: Staatszielbestimmungen, Staatsorgane, Staatsfunktionen, 10., neubearbeitete Auflage. Heidelberg, 1994. S. 184196; Pieroth B., Schlink B. Grundrehte: Staatsrecht II. Heidelberg, 1985. S. 286299; Hesse K. Grundzge des Verfassungsrechts der Bundesrepublik Deutschland, 15., ergnzte Auflage. Heidelberg, 1985, S. 251257.
142

125

Vis pirma pagal Pagrindinio statymo 93 straipsnio 1 dalies 1 punkt Federaliniam Konstituciniam Teismui patikta nagrinti aukiausi Federacijos institucij ginus (ne tik federalinio prezidento, federalins vyriausybs, Bundestago ar Bundesrato, bet ir Bundestago deputat frakcij, atskir deputat ar politini partij) nesutariant dl Pagrindinio statymo nuostat taikymo tam tikru atveju. Federalinis Konstitucinis Teismas taip pat yra galiotas sprsti, ar teiss normos atitinka auktesns galios teiss normas. Skiriama abstrakti ir konkreti teiss norm kontrol. Abstraki teiss norm kontrol gali inicijuoti federalin vyriausyb, federalins ems vyriausyb arba tredalis Bundestago nari. Tokiu atveju sprendiama, ar federalin teis arba federalins ems teis suderinama su Pagrindiniu statymu ir ar federalins ems teis suderinama su kita federaline teise (93 str. 1 d. 2 punktas). Svarbios slygos, kad tokiu atveju bt pradtas procesas Federaliniame Konstituciniame Teisme, yra subjekt, turini teis kreiptis Teism, buvimas bei konkrets nuomoni skirtumai arba abejons. Tuo tarpu konkreti teiss norm kontrol (100 str. 1 d.) gali bti atliekama tik tada, kai tai susij su konkreiu teisiniu ginu, kurio isprendimas priklauso nuo tikrinamos teiss normos. Federalin Konstitucin Teism turi teis kreiptis tik teismai, taiau tik dl toki statym, kurie buvo priimti sigaliojus Pagrindiniam statymui arba dl toki, kurie galiojo ir iki Pagrindinio statymo sigaliojimo, taiau j galiojimas statym leidjo valia buvo pratstas. Panai procedr Federalinis Konstitucinis Teismas atlieka ir tada, kai teisminiame gine kyla abejoni, ar tarptautins teiss norma yra sudedamoji federalins teiss dalis ir ar ji asmeniui tiesiogiai sukuria teises ir pareigas (100 str. 2 d.). Vokietijos Federalinis Konstitucinis Teismas taip pat nagrinja ginus, kilusius dl federalini santyki: dl Federacijos ir federalini emi teisi ir pareig, ypa federalinms emms vykdant federalin teis ir federalin prieir (93 str. 1 d. 3 punktas, 84 str. 4 d. 2 sakinys), taip pat kitus (tik konstitucinius) Federacijos ir federalini emi ginus, kilusius tarp vairi federalini emi arba kurioje nors federalinje emje, jei nra nustatyta kitokia teisinio nagrinjimo tvarka (93 str. 1 d. 4 punktas). Federalinis Konstitucinis Teismas, kaip paskutin nacionalin instancija, vaidina svarb vaidmen ginant piliei teises ir laisves: Pagrindinio statymo 93 straipsnio 1 dalies 4a punkte nurodyta, kad kiekvienas asmuo, manantis, jog vieosios valdios institucijos paei126

d vien i pagrindini jo teisi arba vien i teisi, nurodyt 20 straipsnio 4 dalyje, 33, 38, 101, 103 ir 104 straipsniuose, gali paduoti konstitucin skund. Juo skundiami paeidimai, padaryti statymais, kitais aktais, taiau pagrindin dalis gin, kuriuos praoma nagrinti teisme, kyla dl administracini akt ir ypa dl teisini institucij akt. Taigi konstitucinis skundas daugeliu atvej leidia uginyti Aukiausiojo Teismo sprendim, o tai leidia Federaliniam Konstituciniam Teismui tam tikra prasme tapti aukiausija teismine institucija, kuri galiota utikrinti, kad visi federaliniai aukiausieji teismai vienodai interpretuot konstitucines normas. Taigi Federalinis Konstitucinis Teismas gali daryti tak Vokietijos teiss sistemai, taip pat civilinei ir baudiamajai teisei.145 Konstitucin skund gali teikti ne tik fiziniai, bet ir juridiniai asmenys, kurie dl savo specifins prigimties gali bti konstitucini teisi ir laisvi subjektai. Pabrtina ir tai, jog konstitucinis skundas Vokietijos Federaliniame Teisme yra pagrindin skaiiaus poiriu vada nagrinti bylas daugiau kaip 95 proc. vis byl iame Teisme. Nuo 1951 m. iki 2001 m. i viso buvo pateikti 136 622 praymai, i j 131 445 konstituciniai skundai. Tik 3 268, t. y. 2,5 proc., buvo skmingi.146 Konstitucini skund grupei pagal Pagrindinio statymo 93 straipsnio 1 dalies 4b punkt taip pat priskirtini bendruomeni ir bendruomeni susivienijim skundai, jeigu statymu paeistos savivaldos teiss pagal 28 straipsn, o paeidus federalini emi statymus tik tada, jei skundas negali bti pateiktas federalins ems konstituciniam teismui. Pamintini ir Federalinio Konstitucinio Teismo galiojimai pareikiant kaltinim federaliniam prezidentui (61 str.) ir federaliniams teisjams (98 str. 2 d.), udraudiant antikonstitucini partij veikl (21 str. 2 d.). is Teismas taip pat yra rinkim teismas, taiau rinkim ginus nagrinja tik apeliacine tvarka: pagal Pagrindinio statymo 41 straipsn tikrinti rinkim rezultatus yra Bundestago kompetencija, jis taip pat gali priimti sprendim dl Bundestago mandato netekimo, taiau tok sprendim galima apsksti Federaliniam Konstituciniam Teismui. Pagal Pagrindinio statymo 18 straipsn, jei yra piktnaudiaujama kai kuriomis teismis, j gali bti netenkama, o tai skelbia FedeFavoreu L. Konstituciniai teismai / Vert E. Jarainas. Vilnius, 2001. P. 57. http://www.bundesverfassungsgericht.de; Vinkleris P. Konstitucins prieiros elitins koncepcijos ir inybinio priklausymo rib problema Lietuvoje // Justitia. 1999. Nr. 5 6. P. 24.
146 145

127

ralinis Konstitucinis Teismas, taiau i nuostata turi ypa menk praktin reikm.

XIII
Galiojant pagrindiniam statymui buvo priimta daugiau nei 50 j keiiani statym, 35 i j iki Vokietijos suvienijimo 1990 m.147 Didiausi Pagrindinio statymo pakeitim ir papildym dal lm pokyiai karini reikal bei finans politini ir ekonomini santyki reglamentavimo srityse susivienijus Vokietijai, taip pat pokyiai, susij su Europos valstybi integraciniais procesais.148 Maiausiai pakito aukiausij Federacijos institucij status reglamentuojanios nuostatos, ypa pagrindins teiss. Pagrindinio statymo keitimo procedra reglamentuojama jo 79 straipsnyje. Jame nustatyta, kuriais atvejais, kaip ir kokia forma jis gali bti pakeistas. Pirmoji Pagrindinio statymo keitimo slyga nurodoma io straipsnio 1 dalies 1 sakinyje: Pagrindin statym galima pakeisti tik tokiu statymu, kuris aikiai pakeiia Pagrindinio statymo paodin tekst arba j papildo. i nuostata buvo tvirtinta atsivelgiant neigiam Veimaro laik konstitucin patirt, kai buvo galima keisti Konstitucij, to neatspindint paiame Konstitucijos tekste: tokie pakeitimai buvo reglamentuojami daugelyje statym. Todl principas, kad Konstitucijos keitimas negalimas nekeiiant Konstitucijos teksto, turi utikrinti raytins Konstitucijos primat, jos stabilum, garantuoti teisin aikum ir tikrum.149 Tam tikri ypatumai yra taikomi atskiroms tarptautini sutari rims (79 str. 1 d. 2 sakinys). Pagrindinis statymas, kaip ir dauguma valstybi konstitucij, numato sudtingesn j keiiani statym primimo procedr nei paprast statym: tokiam statymui turi pritarti du tredaliai Bundestago nari ir du tredaliai Bundesrato bals. Taigi statymai, keiiantys
Sachs M. (Hrsg.). Grundgesetz: Kommentar. Mnchen, 2003, S. 13; 1113. Vorlnder H. Grundgesetzverstndnis und Verfassungspolitik in der Bundesrepublik Deutschland, in: Juling P. (Red.). Deutsche Verfassungsgeschichte 184919191949. Bonn, 1989. S. 124128; Lange E. H. M. Grundgesetz: Entscheidung fr die Freiheit, in: Juling P. (Red.). Deutsche Verfassungsgeschichte 184919191949. Bonn, 1989. S. 100111. Katz A. Staatsrecht: Grundkurs im ffentlichen Recht, 12., berarbeitete Auflage. Heidelberg, 1994. S. 5960. 149 Hesse K. Grundzge des Verfassungsrechts der Bundesrepublik Deutschland, 15., ergnzte Auflage. Heidelberg, 1985. S. 261; Hesselberger D. Das Grundgesetz: Kommentar fr die politische Bildung, 9., verbesserte Auflage. Bonn, 1995. S. 263.
148 147

128

Pagrindin statym, yra priskiriami statymams, kuriems visada turi pritarti Bundesratas. Kadangi viena partija arba partij koalicija Bundestage ar Bundesrate paprastai nesudaro tokios daugumos, todl silymams keisti Pagrindin statym turi pritarti bent dalis opozicini jg.150 Kurios Konstitucijos nuostatos gali bti keiiamos ir kuri keisti negalima, t. y. kurios nuostatos yra nekintamos, priklauso nuo to, koki svarb Konstitucijos leidjas joms teikia.151 Pagrindinio statymo 79 straipsnio 3 dalyje tvirtinti galiojanios Konstitucijos pagrindai, kurie negali bti keiiami.152 Tai, kad Pagrindinio statymo keitimas, susijs su Federacijos padalijimu federalines emes ir esminiu federalini emi dalyvavimu statym leidyboje, yra negalimas, reikia, jog Vokietijos federalin santvarka negali bti pakeista. Draudimas keisti Pagrindinio statymo 1 straipsnio nuostat, tvirtinani mogaus orumo nelieiamum, i esms reikia, kad negali bti keiiamas ir Pagrindinio statymo 219 straipsniuose tvirtint teisi, kurios yra privalomos statym leidiamajai, vykdomajai ir teisminei valdioms kaip tiesiogiai taikoma teis, turinys, jei taip bt paeidiamas mogaus orumas. Pagrindinio statymo 20 straipsnyje tvirtint postulat nekeiiamumo garantija pirmiausia susijusi su teisins valstybs ir demokratijos principais, nustataniais laisvos demokratins santvarkos pagrindus.153 Kaip nurodo D. Hesselbergeris, Pagrindinio statymo 79 straipsnio 3 dalies nuostata nesaisto galimo Konstitucijos leidjo ateityje ji yra adresuota Bundestagui ir Bundesratui, bet ne visai vokiei Tautai kaip visos Vokietijos bsimos Konstitucijos krjai.154 Pagaliau tokia teis tvirtinta ir Pagrindinio statymo 146 straipsnyje, kuriame nustatyta io Pagrindinio statymo galiojimo trukm: jis netenka galios t dien, kai sigalioja laisvu vokiei Tautos apsisprendimu priimta Konstitucija.
Kappler A., Reichert S. (Red.). Tatsachen ber Deutschland. Frankfurt/Main, 1996. S. 169. 151 Maunz T., Zippelius R. Deutsches Staatsrecht: ein Studienbuch, 29., vllig neubearbeitete Auflage. Mnchen, 1994. S. 40; 3435. 152 Jarass H. D., Pieroth B. Grundgesetz fr die Bundesrepublik Deutschland: Kommentar, 2. Auflage. Mnchen. S. 629631; Hesse K. Grundzge des Verfassungsrechts der Bundesrepublik Deutschland, 15., ergnzte Auflage. Heidelberg, 1985. S. 262265. 153 Degenhart Ch. Staatsrecht I: Staatszielbestimmungen, Staatsorgane, Staatsfunktionen, 10., neubearbeitete Auflage. Heidelberg, 1994. S. 223224. 154 Hesselberger D. Das Grundgesetz: Kommentar fr die politische Bildung, 9., verbesserte Auflage. Bonn, 1995. S. 264.
150

129

Literatra
1. Badura P. Staatsrecht: Systematische Erluterung des Grundgesetzes fr die Bundesrepublik Deutschland, 2., neubearbeitete Auflage. Mnchen, 1996. 2. Benda E. Die Verfassungsgerichtsbarkeit der Bundesrepublik Deutschland, in: Starck Ch., Weber A. (Hrsg.). Verfassungsgerichtbarkeit in Westeuropa, Teilband I: Berichte, 1. Auflage. Baden-Baden, 1986. S. 121148. 3. Boluot H. Kernfragen der deutschen Verfassungsgeschichte, in: Juling P. (Red.). Deutsche Verfassungsgeschichte 184919191949. Bonn, 1989. S. 510. 4. Degenhart Ch. Staatsrecht I: Staatszielbestimmungen, Staatsorgane, Staatsfunktionen, 10., neubearbeitete Auflage. Heidelberg, 1994. 5. Doehring K. Allgemeine Staatslehre: eine systematische Darstellung. Heidelberg, 1991. 6. Favoreu L. Konstituciniai teismai / Vert Egidijus Jarainas. Vilnius, 2001. 7. Fenske H. Deutsche Verfassungsgeschichte: Vom Norddeutschen Bund bis heute. Berlin, 1981. 8. Fenske H. Bismarck und die Verfassung des Kaiserreichs, in: Juling P. (Red.). Deutsche Verfassungsgeschichte 184919191949. Bonn, 1989. S. 61 67. 9. Geiger W. Vierzig Jahre Bundesverfassungsgerichtsbarkeit in der Bundesrepublik // Deutsche Richterzeitung. 1991. Heft 10. S. 357363. 10. Grimm D. Das Grundgesetz in der deutschen Verfassungstradition, in: Juling P. (Red.). Deutsche Verfassungsgeschichte 184919191949. Bonn, 1989. S. 1125. 11. Hesse K. Grundzge des Verfassungsrechts der Bundesrepublik Deutschland, 15., ergnzte Auflage. Heidelberg, 1985. 12. Hesselberger D. Das Grundgesetz: Kommentar fr die politische Bildung, 9., verbesserte Auflage. Bonn, 1995. 13. Ingo von Mnch. Das Bundesverfasssungsgericht als Teil des Rechtsstaates // Jura. 1992. Heft 10, S. 505511. 14. Ingo von Mnch, Kunig Ph. Grundgesetz-Kommentar, Band I (Prambel bis Art. 20), 4., neubearbeitete Auflage. Mnchen, 1992. 15. Ipsen J. Staatsrecht I (Staatsorganisationsrecht), 8., berarbeitete Auflage. Neuwied, Kriftel, Berlin, 1996. 16. Jarass H. D., Pieroth B. Grundgesetz fr die Bundesrepublik Deutschland: Kommentar, 2. Auflage. Mnchen, 1992. 17. Kappler A., Reichert S. (Red.). Tatsachen ber Deutschland. Frankfurt/Main, 1996. 18. Katz A. Staatsrecht: Grundkurs im ffentlichen Recht, 12., berarbeitete Auflage. Heidelberg, 1994.

130

19. Kirchhof P. Die Aufgaben des Bundesverfassungsgerichts in Zeiten des Umbruchs // Neue Juristische Wochenschrift. 1996. Nr. 23. S. 1497 1505. 20. Koja F. Allgemeine Staatslehre. Wien, 1993. 21. Khne J.-D. Paulskirchenverfassung: Werk mit spter Wirkung, in: Juling P. (Red.). Deutsche Verfassungsgeschichte 184919191949. Bonn, 1989. S. 3945. 22. Lange E. H. M. Grundgesetz: Entscheidung fr die Freiheit, in: Juling P. (Red.). Deutsche Verfassungsgeschichte 184919191949. Bonn, 1989. S. 105113. 23. Maunz T., Zippelius R. Deutsches Staatsrecht: ein Studienbuch, 29., vllig neubearbeitete Auflage. Mnchen, 1994. 24. Pieroth B., Schlink B. Grundrechte: Staatsrecht II. Heidelberg, 1985. 25. Potthoff H. Weimarer Verfassung: Ein Kompromi zwischen Experten, in: Juling P. (Red.). Deutsche Verfassungsgeschichte 184919191949. Bonn, 1989. S. 6975. 26. Sachs M. (Hrsg.). Grundgesetz: Kommentar. Mnchen, 2003. 27. Siebert F. Von Frankfurt nach Bonn: Hundert Jahre deutsche Verfassungen 18491949. St. Augustin, 1978. 28. Spallek J. Staats und Verfassungsrecht und deutsche Verfassungsgeschichte, 9., berarbeitete und erweiterte Auflgage. Witten, 1993. 29. Stein E. Staatsrecht, 14., vllig neubearbeitete Auflage. Tbingen, 1993. 30. Vaivila A. Teisin valstyb ir jos perspektyvos // Jurisprudencija. T. 15 (7). 2000. P. 1832. 31. Vinkleris P. Konstitucins prieiros elitins koncepcijos ir inybinio priklausymo rib problema Lietuvoje // Justitia. 1999. Nr. 56. P. 2328; 2000. Nr. 1. P. 1718. 32. Vorlnder H. Grundgesetzverstndnis und Verfassungspolitik in der Bundesrepublik, in: Juling P. (Red.). Deutsche Verfassungsgeschichte 1849 19191949. Bonn, 1989. S. 115133. 33. Wassermann R. Strken und Schwchen von Karlsruhe, in: Juling P. (Red.). Deutsche Verfassungsgeschichte 184919191949. Bonn, 1989. S. 135 139. 34. Wengst U. Vom Reichsprsidenten zum Bundesprsidenten, in: Juling P. (Red.). Deutsche Verfassungsgeschichte 184919191949. Bonn, 1989. S. 7781. 35. Zippelius R. Allgemeine Staatslehre, 9., neubearbeitete Auflage. Mnchen, 1985. 36. http://www.bundestag.de 37. http://www.bundesrat.de 38. http://www.bundespraesident.de 39. http://www.bundesregierung.de 40. http://www.bundesverfassungsgericht.de

131

V. Italijos Respublikos Konstitucija

I
Italijos teiss genezs klausimas. Italija, taip pat ir Pranczija priskirtinos toms alims, kurioms didiausi tak dar romn teis. Maa to, istorins prielaidos leidia teigti, kad Italija yra romn teiss tvyn, t. y. teiss, kuri buvo sukurta Romos valstybje. Btent i teis buvo tas pagrindas, kuris turjo takos formuotis roman ir german teiss tradicijai, o ymiausiu istoriniu ios teiss paminklu laikytinas Justiniano kodeksas.155 Apibendrintai galima teigti, kad teisinio pozityvizmo kultra, nors ir netiesiogiai, taiau dar tak Italijos teisei ir atitinkamu mastu vieajai teisei. Paymtina, kad santykinai neipltota Romos vieoji teis nebuvo taip pripainta. Vieajai teisei neatsirado vietos tol, kol nesusiformavo stiprus centralizuotas valdymas.156 Apibdinant roman ir german teiss tradicij ir jos neatskiriam dal Italijos teis tiesiog negalima nepaminti kito istorinio teiss paminklo, kuris gim Italijoje XIII a. pirmojoje pusje: 1231 m. karalius Frydrichas II paskelb Sicilijos Karalysts statym kodeks Augusto statymus (Leges augustales, arba Constitutiones augustales). Naujaisiais laikais is kodeksas daniausiai vadinamas Augusto knyga (Liber Augustalis), o kartais Melfio nutarimais arba konstitucijomis.
Pirmasis Justiniano kodeksas buvo parengtas ir ileistas 529 m. 534 m. gruodio 29 d. Justiniano kodekse buvo panaudotos savo reikms nepraradusios atnaujintos ir sutrumpintos imperatori konstitucijos, ileistos 117534 m. Teiss mediaga kodekse suskirstyta 12 knyg: pirmoji knyga skirta banytinei teisei ir krikioni ideologijai, antroji atuntoji vairiems privatins teiss dalykams, kitos gvildena kai kuriuos vieosios teiss dalykus: devintoji nusikaltimus ir bausmes, deimtojidvyliktoji valstybs valdym. Knyga susideda i titul, ie i fragment. Tituluose konstitucijos, o j, ileist pradedant imperatoriumi Andrianu ir baigiant Justinianu, kodekse yra apie 4600, idstytos chronologine tvarka (Maksimaitis M. Usienio teiss istorija: vadovlis. Vilnius: Justitia, 1998. P. 56 59). 156 Glendon M., Gordon M. W., Osakwe B. Vakar teiss tradicijos. Vilnius: Pradai, 1993. P. 28.
155

132

Liber Augustalis kodekse yra 253 straipsniai, vadinamieji titulai. Jis sudarytas i preambuls ir trij knyg. Pirmojoje knygoje daugiausia dmesio skiriama vieosios tvarkos klausimams materialinei baudiamajai teisei, teisingumo vykdymui, ikiteisminei civilinei teisinei procedrai ir kt. Antroji knyga i esms skiriama civiliniam ir baudiamajam procesui, o treioji materialinei civilinei teisei, skaitant karalikj ir feodalin nuosavybs teis bei vairius teiss paeidimus. Kaip buvo teigiama paiame kodekse, jo tikslas bti tobulybs veidrodiu kiekvienam j pavelgusiam, pavydimu dalyku kiekvienam valdovui, pavyzdiu kiekvienai karalystei.157 Aiku, kad kodeksas atspindjo Sicilijos Karalysts istorines slygas ir tenkino Karalysts valdymo praktines reikmes. Pagal Liber Augustalis teis yra princip, norm, procedr ir institut augantis knas ir besivystanti sistema, taip pat tai, kad teis yra sudtinga, bet kartu vientisa sistema, pagrsta prietaraujani element sinteze ir j sutaikymu. kodeks reng mons, studijav scholastin teiss moksl Bolonijoje. Esminis Liber Augustalis bruoas monarcho valdios sistemos stiprinimas. Jo turinyje atsispindi Popiei revoliucijos dvasia ir j ireikianti teorija, kad karalius yra asmuo, turintis neribot valdi. tai kodekso preambulje sakoma, kad taut valdovai yra moni gyvybs ir mirties teisjai158 ir tam tikri Dievo Apvaizdos vykdytojai, turintys teis sprsti..., kok likim, turt ir padt gali turti kiekvienas mogus. Pltojant monarcho valdios doktrin Liber Augustalis siaurino municipalins teiss ribas. tai privilegijos, anksiau dovanotos Mesinai, Neapoliui, Aversai, Salernui ir kitiems miestams, ir kitose vietovse sigalj paproiai, kuriais remiantis miest gyventojams buvo leidiama nepaklusti net centrinio arba srities karaliaus teismo jurisdikcijai, buvo paskelbti negaliojaniais ir anuliuoti. Kodekse draudiama steigti miest valdi: Mes norime, kad visur karalystje bt tik tie pareignai, kuriuos paskyr ms didenyb, arba pareignai, paskirti ms
Berman H. J. Teis ir revoliucija. Vakar teiss tradicijos formavimasis / I angl kalbos vert A. liogeris. Vilnius: Pradai, 1999. P. 560. 158 Beje, Liber Augustalis pirm kart istorijoje buvo numatyta mirties bausm eretikams, nors dar 1224 m. Frydricho II nutarimu mirties bausm ugnimi eretikams buvo vesta Lombardijos provincijose. Aiku, tok karaliaus sprendim lm ne tiek mirties bausms vykdymo bendroji aktualija, kiek siekis stiprinti savo galias silpninant popieiaus (banyios) tak. Inkvizicijos tvas popieius Grigorijus IX Frydrich II pavadino visuomens laisvs griovju (Pernoud R. Krestonosci. Perevod s francuzskogo: Karainskij A., Malinin J. P. SPB.: Evrazija, 2001. S. 320 // Pernoud R. Les hommes de la croisade. J. Talandier. P. 340).
157

133

sakymu: vyresnieji justiciarijai (master justiciars), justiciarijai, idininkai, beilifai ir teisjai.159 Viduramiais Italija, kaip ir kitos Europoje egzistavusios valstybins sistemos, igyveno politinio nestabilumo, valdios decentralizavimo ir politins sklaidos laikotarp. Apenin pusiasalio teritorijoje iki XIX a. vidurio gyvavo atuonios valstybls, kuriose viepatavo pranczai ir austrai. Viena nuo kitos jos skyrsi valdymo forma, valstybs santvarka bei veikianios teiss sistemomis. Be respublikins valdymo formos Venecijos Respublikos, buvo abiej Sicilij Karalyst, t. y. monarchija, o kitoje pusiasalio dalyje egzistavo Popieiaus valstyb teokratija. Kitaip nei Europoje, kur Naujaisiais laikais spariai krsi nacionalins valstybs, Italijoje valstybs valdymas buvo decentralizuotas iki pat XIX a. antrosios puss. is reikinys vaidino neigiam vaidmen Italijos valstybs politinje raidoje, todl tokia politin socialin padtis skatino Italijos visuomen kuriant valstybs organizacij i dalies perimti pranczikj valstybs valdymo model. Toks procesas pltojosi dl istorini, politini, geografini ir kultrini prieasi.

II
Vieningos Italijos valstybs krimo bruoai. XVIII a. pabaigoje Italijoje prasidjo risordimentas (Il Risorgimento), t. y. judjimas, kurio tikslas ivaduoti Italij ir sukurti viening valstyb. Ital kova siekiant io tikslo truko iki XIX a. antrosios puss. Pranczijos didiosios revoliucijos idjoms veikiant atsirado vadinamasis Italijos jakobin judjimas ir tiktasi paramos i revoliucins Pranczijos. Po Bonaparto Italijos ygio (17961797) sikr cizalpin (iapus Alpi), Ligrijos, Partenopjos Respublikos. 1799 m. pavasar Austrijos ir Rusijos kariuomen istm i Italijos pranczus. Po Briumerio atuonioliktosios perversmo (1799 m. lapkriio mn.) pranczai iki 1810 m. vl um Italij, iskyrus Sardinijos sal ir Ispanijos valdom Sicilij. 1804 m. Napoleonui pasiskelbus imperatoriumi, Italijos Respublikos buvo paskelbtos karalystmis. iuo laikotarpiu Italijos teritorijoje didjo socialin politin tampa, greitai plito slaptos revoliucins Karbonar (anglinink) draugijos. Jos tapo antiprancziko judjimo iniciatormis.
Berman. Harold J. Teis ir revoliucija. Vakar teiss tradicijos formavimasis / I angl kalbos vert A. liogeris. Vilnius: Pradai, 1999. P. 565.
159

134

Vienos kongresas (18141815) atkr Italijos valstybli feodalinius monarchinius reimus. Sardinijos Karalyst (Pjemontas) liko nepriklausoma, Abiej Sicilij Karalystje vl sigaljo Ispanijos burbonai. Lombardija, Venecija bei Italijos teritorijoje egzistavusios valstybls atiteko Austrijai. Karbonar vadovaujamos revoliucijos Abiej Sicilij Karalystje, Pjemonte, Modenoje, Parmoje, popieiaus valdomoje srityje pralaimjo. Taiau lkesiai sukurti viening Italijos valstyb neiblso. Brendo strategins idjos, kaip siekti io tikslo. tai D. Mazzini agitavo vienyti Italij organizuojant liaudies revoliucij ir sukuriant viening demokratin respublik. 1848 m. susiformavo liberali Italijos nacionalinio isivadavimo judjimo kryptis. Liberalai buvo sitikin, kad Italijos vienijimui turt vadovauti popieius arba Sardinijos Karalysts monarchai Savojai. 1848 m. pradioje Austrijos valdomoje Lombardijoje ir Venecijoje prasidjs Italijos isivadavimo karas (Austrijos ir Italijos karas) laikytinas Italijos revoliucijos pradia. Taiau dl daugelio socialini politini veiksni i revoliucija pralaimjo. Visose Italijos valstyblse vl atkurta buvusi santvarka, iskyrus Sardinijos Karalyst, kurios karalius Viktoras Emanuelis II ir ministras pirmininkas Camillo Benso di Cavour stengsi vienyti Italij ne revoliucija, o vairaus pobdio politiniais susitarimais tarp valstybli. Nors 1848 m. revoliucija ir pralaimjo, taiau Italijos teritorijose egzistavusiose valstyblse pltsi judjimas dl vieningos Italijos valstybs sukrimo. Valstybs sukrimo idj centru tapo Sardinijos Karalyst. iuo poiriu lemtingu momentu laikytini 1859 m., kai laimjus kar su Austrija prie Sardinijos buvo prijungta Lombardija. Sardinijos Karalystei taip pat priklaus Modena, Toskana, Parma, Romanija. D. Garibaldio vadovaujamas revoliucinis karas iadavo i Ispanijos burbon valdios piet Italij ir Sicilij. Taigi 1860 m. dauguma Italijos emi buvo sujungtos vien valstyb, iskyrus Rom ir Venecij. 1861 m. piet Italij prijungus prie Sardinijos buvo kurta Italijos konstitucin monarchija, jos vadovu tapo Sardinijos karalius Viktoras Emmanuelis II (18491878), o sostin i Turino perkelta Florencij. Pirmuoju ministru pirmininku buvo paskirtas grafas Camillo Benso di Cavouras. Jis siek, kad Sardinijos statymai veikt ir kitose Italijos teritorijose. 1866 m. po Austrijos ir Italijos karo prie Italijos valstybs buvo prijungta Venecija, o 1870 m. Popieiaus sritis. Italijos Karalyst gijo teises Rom ir i tapo jos sostine.
135

III
Italijos konstitucionalizmo istorins prielaidos. Italijos konstitucionalizmo itakos formavosi dar iki vieningos Italijos valstybs krimo, t. y. iki 1861 m., kai Apenin pusiasalio valstybls susivienijo ir buvo gyvendintos reikmingos politins socialins demokratins reformos. Paymtina, kad ir po i reform dar kur laik Italijos politinje teisinje sistemoje buvo akivaizds feodalini tradicij atspindiai. Italijos konstitucins istorijos pradia sietina su Pjemonto Karalysts karaliaus Karolio Alberto 1848 m. kovo 4 d. oktrojuota konstitucija, kuri vliau tradicikai tiesiog buvo vadinama Alberto Statutu. 1848 m. revoliucija turjo takos tam, kad konstitucijos pradjo veikti ir kitose Italijos valstyblse Toskanoje, Abiej Sicilij Karalystje, Popieiaus srityje. Revoliuciniam laikotarpiui pasibaigus ir prasidjus restauracijos laikotarpiui, ie konstituciniai aktai buvo panaikinti. Vienintel konstitucine monarchija Italijos emse liko Sardinijos Karalyst. Jai priklaus Pjemontas, Savoja, Nica ir Sicilijos sala. ioje Karalystje didiausi politin ir socialin paang buvo pasieks Pjemontas. Jis ir tapo Italijos vienijimosi (18501860) erdimi. Taigi Alberto Statutas (Konstitucija) priskirtinas pradiniam konstitucij raidos pasaulyje etapui, t. y. laikotarpiui nuo konstitucij atsiradimo iki Pirmojo pasaulinio karo. iam etapui bdinga tai, kad konstitucinis procesas apm tik Europ ir iaurs Amerik. Konstitucinio reguliavimo pagrindas buvo valstybs valdios organizacijos klausimai. Asmens ir valstybs santyki srityje konstitucijose buvo tvirtintos tik asmenins ir kai kurios politins teiss bei laisvs.160 Alberto Statuto krimui ir jo konstitucini norm nustatymui takos turjo 1830 m. Pranczijos konstitucins chartijos dvasia.161 StaBirmontien T., Jarainas E., Kris E., Maksimaitis M., Mesonis G., Normantas A., Pumputis A., Vaitiekien E., Vidrinskait S., ilys J. Lietuvos konstitucin teis: vadovlis. Vilnius: Lietuvos teiss universiteto Leidybos centras, 2001. P. 106107. 161 1830 m. Pranczijos konstitucin chartij prim Pranczijos Deputat ir Per rmai, veikiami vadinamosios Liepos monarchijos. i Chartija i esms pakartojo Liudviko XVIII 1814 m. oktrojuotosios Konstitucins chartijos pagrindines nuostatas. Pranczija buvo skelbiama konstitucine monarchija. Karaliaus asmuo buvo nelieiamas ir ventas. Vykdomoji valdia skelbiama iimtine monarcho teise. Karalius buvo vyriausiasis valstybs vadovas, jis vadovavo karinms pajgoms, skelb kar, sudar taik, skyr visus valstybs pareignus. Karaliaus valia tauta dalyvavo vykdant karaliaus valdi, o karalius deklaravo ios teiss gerbim. statym leidimo valdia buvo pavedama karaliui, Per rmams ir Deputat rmams. statym leidimo iniciatyvos teis priklaus tik karaliui, o statym
160

136

tutas akivaizdiai tarnavo Pjemonto auktuomens, kuri siek dalyvauti valstybs valdyme, interesams. Nors valstybs valdios (statym leidimo, vykdomoji ir teismo) buvo formaliai atskirtos, taiau jos visos vienaip ar kitaip buvo karaliaus rankose ir susijusios su sosto valia. iame konstituciniame akte buvo numatytas dvej rm parlamentas (Deputat rmai ir Senatas), kuris reng statym projektus, taiau projektai gydavo statym gali tik tada, kai jiems pritardavo karalius. Deputat rm deputatai buvo renkami maoritarins sistemos pagrindu, t. y. 204 vienmandatse rinkim apygardose. Rinkim teis buvo labai apribota. Pagal tuo metu plaiai inomo liberalo . Balbo vadovaujamos komisijos parengt rinkim statym rinkim teis turjo tik vyrai, sulauk 25 met amiaus ir mokantys skaityti bei rayti. Rinkim teisei gyti buvo nustatytas 40 lyr tiesioginis mokestis. Rinkim teis taip pat turjo magistratai, universitet profesoriai, valstybs tarnautojai. Deputat rm deputatais galjo bti renkami pilieiai, kurie buvo sulauk 30 met amiaus ir turjo visas pilietines bei politines teises. Alberto parlamento organizavimo bikameralizmas ireik socialini sluoksni skirtingo atstovavimo princip emieji parlamento rmai turjo reikti liaudies interesus, o auktieji privilegijuotj. Senato narius iki gyvos galvos skyr karalius, taiau gyvendindamas i prerogatyv turjo laikytis Statute numatyt slyg senatoriais galjo bti skiriami asmenys, kurie buvo ne jaunesni nei 40 met amiaus, priklaus banytinio, karinio, valdininkijos, akademinio elito moni sluoksniui ir mokjo 300 lyr tiesiogin savo turto arba vis savo pramons moni mokest. Pagal Alberto Statut vyriausyb, kuri ministro pirmininko teikimu tvirtino karalius, politikai buvo atsakinga parlamentui ir turjo turti jo pasitikjim. Ministrai buvo atsakingi ir karaliui.
projektus reng ir priiminjo parlamentas. Parlamento struktra sukurta Anglijos pavyzdiu Per rm deputatus skyr karalius iki gyvos galvos. Deputat rm deputatai buvo renkami pagal maoritarin sistem. Rinkj korpusas buvo labai ribotas, nes rinkjams buvo nustatyti dideli mokesiai. Karalius galjo paleisti Deputat rmus, o priimtus statymus promulgavo monarchas. Ministrai buvo atsakingi rmams. i konstitucin nuostata suteik nauj galimybi pltoti parlamento galias. Reikminga ir tai, kad 1814 m. Chartijoje buvo skelbiamos piliei lygyb prie statymus, asmens, minties reikimo laisvs, nuosavybs teis ir kt. Visa tai lm politinio liberalizmo pltros konstitucines prielaidas. 1830 m. Konstitucinje chartijoje, palyginti su 1814 m. Konstitucine chartija, buvo atsisakyta ivardyti prie tai buvusi karali nuopelnus, i dalies iplstos parlamento rm teiss, sumaintas rinkj amiaus cenzas ir rinkj tiesioginio mokesio dydis. Udrausta cenzra. i Chartija buvo iraika siekio ukirsti keli mginimams atkurti Pranczijoje ikirevoliucin tvark.

137

Aukiausia teismin institucija taip pat buvo valstybs vadovas karalius. Jis skyr teisjus, kurie vykd teisingum karaliaus vardu. Kaip jau minjome, kuriamos valstybs organizacijos pavyzdys buvo Pranczijos sistema. Pagal valstybs santvarkos form Italija buvo unitarin valstyb, kurioje veik centralizuotas valdymas. Politikai vienyti Italijos teritorijas padjo ir naujas administracinis alies suskirstymas provincijas, turinias tik slygin savarankikum.162 Remiantis Alberto Statutu buvo kuriami atstovaujamosios demokratijos institutai Sardinijos Karalystje, vliau visoje Italijoje. 1859 m. antrojo karo u susivienijim metu Ratacci vadovaujamos vyriausybs iniciatyva buvo padaryti kai kurie Statuto pakeitimai, kuriais nebuvo tikslinama io dokumento esm. Taiau dar pirmojo karo u susivienijim metu pateikti generolo A. La Marmori pasilymai dl aktyviosios rinkim teiss suteikimo visiems valstybs tarnautojams nebuvo priimti. 1861 m. buvo kurtas ir pradjo veikti Italijos parlamentas. Jo pagrindas buvo Sardinijos Karalysts parlamentas, kur Camillo Benso di Cavour papild naujai prijungt srii deputatais. 1867 m. S. Morelli pasil suteikti rinkim teis moterims, taiau svarstyti i iniciatyv net nebuvo pradta. 1868 m. B. Kairolli ir 83 deputat silymu rinkim teis buvo suteikta ir t Italijos teritorij gyventojams, kurios formaliai dar nebuvo prisijungusios prie Italijos Karalysts. Reikmingu vykiu Italijos parlamentarizmo istorijoje laikytinas 1882 m. sausio 22 d. statymas dl rinkim teiss ipltimo. iuo statymu buvo suvelninti amiaus, isilavinimo ir turto cenzai: pasyvioji rinkim teis buvo suteikta visiems pilnameiams vyrams, turintiems bent pradin isilavinim, turto cenzas sumaintas per pus. Dl ios reformos rinkim teis gijo 7 proc. gyventoj (prie tai 2 proc.). Vienmandai rinkim apygard sistema buvo pakeista daugiamandatmis rinkim apygardomis, kuri teritorinis pagrindas buvo sritys. Taiau ios rinkim teiss naujovs praktiniame politiniame gyvenime nebuvo pripaintos ir 1891 m. vl buvo grta prie vienmandai apygard. Paymtina, kad Italijos parlamentui svarstant 1882 m. rinkim reformos kryptis nemaa dalis deputat buvo u visuotins rinkim teiss tvirtinim (pvz., ymusis kovotojas u viening Italij D. Garibaldis), taiau j buvo absoliuti mauma.
Plaiau apie Alberto statut r.: Constitutions of the countries of the world. Editors Albert P. Blaustein, Gisbert H. Flanz. Italy. New York: Oceana Publications, Inc. Dobbs Ferry, Issued March 1987.
162

138

Italijos politinje demokratijoje buvo svarbus ir 1912 m. birelio 30 d. statymas Nr. 666, kuriuo visuotin rinkim teis pripainta vyrams. Aktyvioji rinkim teis buvo suteikta Italijos pilieiams vyrams, sulaukusiems 30 met amiaus be joki cenz. Taiau jaunesniems nei 30 met vyrams, iskyrus tuos, kurie itarnavo nustatyt laik ginkluotosiose pajgose arba turjo atitinkam isilavinim, buvo taikomi kai kurie cenzai. Veikiant iam statymui elektoratas padidjo iki 23,2 proc. nuo vis Italijos gyventoj. Ir vl buvo svarstomas klausimas dl rinkim teiss suteikimo moterims, taiau parlamento dauguma buvo prie. 1918 m. gruodio 16 d. statymu rinkim teis suteikta visiems vyrams, kurie sulauk 21 met amiaus, o itarnavusiems veikianiose ginkluotosiose pajgose neatsivelgiant ami. Po Pirmojo pasaulinio karo tolesn rinkim teiss ir sistemos reform iniciavo ir skatino katalik ir socialist partijos. 1919 m. rugpjio 15 d. statymu maoritariniai rinkimai pakeisti proporciniais, o daugiamandats rinkim apygardos pradtos sudarinti provincij pagrindu. Kiekvienoje rinkim apygardoje buvo renkama 10 deputat.

IV
Italijos faistins sistemos pagrindins ypatybs ir korporacins valstybs oficialioji doktrina. Vertinant Italijos konstitucionalizmo raid istoriniu poiriu reikt atkreipti dmes tai, kad Italija buvo pirmoji alis, kurioje sitvirtino faistinis reimas ir dl to ioje Europos dalyje beveik ketvirt amiaus buvo sustabdytas demokratinis procesas. Svarbu paymti, kad faistin politin sistema sigaljo Italijoje nepanaikinus ir labiau nepakeitus 1848 m. karaliaus Karolio Alberto Statuto, kuris formaliai veik iki 1947 m. gruodio 22 d. Italijos Respublikos Konstitucijos sigaliojimo. Taigi Italija yra pavyzdys tokios konstitucins padties, kai politinis reimas i esms pakeiia konstitucijoje tvirtintos politins sistemos turin, o konstitucija tampa fiktyviu politiniu teisiniu reikiniu. Socialin katastrofa, itikusi Europ po Pirmojo pasaulinio karo, akivaizdiausiai atsispindjo ir Italijos visuomens, ir valstybs suirutje. Nors Italija priklaus tai valstybi grupei (Pranczija, Didioji Britanija, JAV ir kt.), kuri laimjo Pirmj pasaulin kar, taiau io karo padariniai buvo siaubingi. Italijoje plito badas ir nedarbas. Socialinis nepasitenkinimas gijo tok pobd, kad vyriausyb prarado galimyb kontroliuoti padt.
139

Socialin suirut skatino 1921 m. pabaigoje kurta Italijos faist partija, kuriai vadovavo B. Mussolini. Partijos pirmtak buvo kovos sjunga (Fasci di combatimento), kurta 1919 m. Btent dl pokarins socialins suiruts ir subrendo prielaidos faistiniam reimui pltotis. Faist partija nuosekliai kritikavo silpn liberal vyriausyb, skatino ir populiarino idjas panaikinti konstitucin monarchij ir nustatyti respublikin valdymo form, likviduoti auktuosius parlamento rmus Senat. Buvo adama imtis ryting priemoni sutaikyti visuomen, vesti visuotin demokratin rinkim teis, padidinti darbo umokest, riboti darbo dienos trukm, atiduoti em tiems, kurie j dirba, gyvendinti kitas socialines reformas. Konsoliduoti visuomen turjo padti ir didiosios Italijos idja, kuri buvo pateikiama kaip usienio ir vidaus politikos pagrindinis klausimas. Faist partijos taka visuomens nuotaikoms tolydio pltsi ir didjo. Kilus visuotiniam streikui ir vyriausybei nebevaldant socialini proces, faistai 1922 m. ruden organizavo 40 tkstani juodmarkini yg i Neapolio Rom.163 Karalius Viktoras Emanuelis paskyr B. Mussolini vyriausybs vadovu ir paved sudaryti ministr kabinet. Atsivelgiant tai, kad pagal galiojant Alberto Statut vyriausyb turjo turti Italijos parlamento Deputat rm pasitikjim, pirmoji B. Mussolini vyriausyb tada dar buvo sudaryta koaliciniais pagrindais. odiu, reikia konstatuoti akivaizd fakt, kad B. Mussolini vadovaujami faistai valdi atjo vykus netiesioginiam valstybs ar kariniam perversmui. Taip atsitiko dl to, kad juos rm daugelis politini partij ir organizacij. Faistinis reimas teisikai buvo forminamas ileidiant atitinkamus teiss aktus ir, kaip jau minta, formaliai netobulinant Alberto Statuto. tai 1923 m. B. Mussolini pavyko
163

Tas pats pasakytina ir apie netiktin ir itin skming Musolini elgsen 1922 m. spal. Pats prisidjs prie suiruts, dl kurios kilo visuotinis streikas, jis nusiunt karaliui telegram su ultimatumu paskirti j ministru pirmininku. Karaliui derjo nepaisyti tos telegramos, bet jis neatlaik. Musolini neugrob valdios jis tik pagrasino tai padaryti, tad kilus dar didesns suiruts grsmei Italijos demokratai pasidav. ygis Rom... tebuvo maloni kelion traukiniu, po kurios buvo surengta menkut demonstracija visa tai padaryta kuo aikiausiai papraius monarchui. Taigi Du parod, kad manoma nuversti liberalij demokratij ir pradti antr siaubingo Europos totalinio karo raund ( Norman D. Europa. Istorija / I angl kalbos vert L. Tamas ir V. Petrukaitis. Vilnius: Vaga, 2002. P. 946).

140

paveikti Italijos parlament ir is prim nauj rinkim statym. Remiantis iuo aktu du tredaliai deputat mandat turjo atitekti nacionaliniam sraui tos politins partijos, kuri per rinkimus gavo santykin rinkj bals daugum. Likusi, t. y. vieno tredalio mandat dalis, buvo paskirstoma kitoms politinms partijoms pagal rinkim apygardas remiantis proporcini rinkim sistemos principu. io statymo politinis veiksmingumas buvo akivaizdus: faistai gavo 72 proc. deputat mandat, o valstybinis politinis reimas evoliucionavo autoritarins, o vliau totalitarins sistemos link. Dl parlamentins demokratijos krizs nyko opozicija, be kurios negali funkcionuoti n viena demokratin sistema. Nuudius socialist lyder deputat D. Mateoi, iklus rinkim rezultat klastojimo klausim, opozicija pasitrauk i parlamento. 1925 m. B. Mussolini sudar vienpartin vyriausyb, o 1926 m. buvo priimti ypatingieji statymai, kuriais buvo teisikai legitimizuota faistin diktatra. 1925 m. gruodio 24 d. parlamentas prim statym Dl vyriausybs vadovo galiojim, pagal kur vykdomoji valdia buvo sutelkta ministro pirmininko rankose. U j jis jau buvo atskingas ne parlamentui, o iimtinai karaliui. Apie ministrus ia buvo kalbama tiek, kad jie atsako ne tik karaliui, bet ir ministrui pirmininkui. itaip statymas ne tik atm i parlamento jo turt teis kontroliuoti vyriausybs veikl, bet ir, nustatydamas, kad be jo sutikimo joks klausimas negaljo bti trauktas abej rm parlamento darbotvark, paved ministrui pirmininkui kontroliuoti visus parlamento reikalus. Tituluojamas vadu (due), B. Mussolini faktikai virto nekontroliuojamu vykdomosios valdios vadovu.164 Prajus vos keletui dien, 1926 m. saus, vyriausybs vadovui buvo suteiktos plaios teiss leisti statymus. statyme Dl vykdomosios valdios teiss leisti teiss normas165 buvo numatyta, kad statymus gali leisti parlamentas ir vykdomoji valdia. tai vyriausybs vadovas galjo esant primygtiniam ir beslygikam btinumui priimti dekretus statymus, kurie savo galia buvo tolygs parlamento leidiamiems statymams. Pltojant ir gyvendinant korporacins politins sistemos organizavimo model pradta gyvendinti tokia valstybs formos doktrina,
164 165

Maksimaitis M. Usienio teiss istorija: vadovlis. Vilnius: Justitia, 1998. P. 441. Gazzetta Ufficiale della Repubblica Italiana. 1925. Nr. 311.

141

kuri 1927 m. pasil Didioji faizmo taryba166 ir kuri buvo idstyta partijos programoje. ioje programoje tvirtintas pagrindinis tikslas sukurti socialins taikos valstyb, kuri bt paremta socialini klasi bendravimu. Toks bendradarbiavimas turjo bti utikrinamas pasitelkiant korporacij, t. y. verslinink ir darbinink susivienijim, sistem. Korporacij struktroje pagrindin vaidmen turjo vaidinti Korporacij nacionalin taryba. Politinje programoje deklaruojami siekiai buvo tvirtinami teisinje sistemoje: 1926 m. priimtas statymas Dl kolektyvini darbo santyki teiss organizacijos, o 1927 m. teiss dokumentas, pavadintas Darbo chartija. Socialiniams politiniams tikslams siekti buvo steigtos 22 korporacijos, t. y. kolegijos, paritetiniais pagrindais susidedanios i tos paios kio akos darbinink ir verslinink sindikat (profsjung), taip pat i Faist partijos atstov. ios korporacijos turjo svarstyti gamybos reikalus, darbo dienos ilgumo, darbo umokesio, darbo konflikt sureguliavimo ir kitus aktualius klausimus. Visas ias organizacijas kontroliavo faistai, o kitos verslinink ir profsjung asociacijos buvo panaikintos. Korporacij sistema buvo vertinama kaip valstybs branduolys ir todl joms buvo suteiktos reikmingos socialins funkcijos. tai 1926 m. buvo kurta Korporacij reikal ministerija. Ministerija atliko funkcijas, kurias anksiau vykd Darbo, Pramons ir ems kio ministerijos. Korporacij reikal ministerijai vadovavo B. Mussolini, derindamas ias pareigas su ministro pirmininko, vidaus reikal, usienio reikal ministr funkcijomis. Jo rankose taip pat buvo ir trys karinio pobdio ministerijos (Karinio jr laivyno, Karins aviacijos, Sausumos ginkluotj pajg). Korporacij sistema galutinai susiformavo po to, kai 1930 m. gegus 9 d. buvo paskelbta Italijos imperija. 1928 m. pradioje parlamentui buvo pateiktas ir labai greitai be diskusij priimtas statymas Dl politins atstovybs reformos. iuo statymu i esms buvo paneigtas tautos suvereniteto principas, atsisakyta patirties sprendiant politinio atstovavimo klausim. Rinkim teis buvo pripainta vyrams, sulaukusiems 21 met amiaus, o veduDidioji faizmo taryba buvo paskelbta aukiausia faist partijos ir valstybs institucija, kuriai vadovavo vyriausybs vadovas. j jo Italijos parlamento Atstov rm ir Senato pirmininkai, kai kurie patikimiausi ministrai, keletas kit aukiausi valdinink. Tarybos prerogatyvos rmsi Faist partijos teisine ir politine padtimi. Ji teik ivadas konstituciniais klausimais, sil kandidatus ministr pareigas, preventyviai nagrinjo ir teik ivadas dl svarbiausi teiss akt projekt.
166

142

siems ir turintiems vaik 18 met amiaus. Taiau iai rinkj grupei buvo taikomi reikalavimai: mokti mokas oficialioms profsjungoms (sindikatams); mokti ne maiau kaip 1000 lir tiesiogini mokesi; dirbti valstybs tarnyboje. 100 kandidat deputatus turjo silyti faistini sjung vadovaujantys centrai. Beje, ir iems centrams buvo nustatyta kvota, t. y. kiek kandidat galima silyti. tai 24 proc. kandidat deputatus galjo teikti ems savinink konfederacija bei ems kio darbinink ir tarnautoj konfederacija. 10 proc. kvota buvo numatyta Pramoninink konfederacijai bei Pramons darbinink ir tarnautoj konfederacijai. Po 6 proc. gavo Prekybinink konfederacija bei Prekybos sistemos darbinink ir tarnautoj konfederacija. 10 proc. buvo skiriama jros ir oro laivyno sritims, 8 proc. Sausumos transporto konfederacijoms, 3 proc. bank savinink ir ios sistemos tarnautoj sistemai. 20 proc. kandidat galjo silyti Laisvj profesij ir artist konfederacija. I 1000 kandidat, kuriuos teik mintos konfederacijos, 400 moni sra aprobuodavo Didioji faizmo taryba. Toks sraas buvo teikiamas rinkjams balsuoti. Atsivelgiant tai, kad alyje buvo udraustos opozicins politins partijos, toks deputat korpuso formavimas ir deputat rinkimai buvo akivaizdus socialinis politinis farsas. 1938 m. Italijos parlamento Atstov rmai buvo panaikinti, o vietoje j steigti Faistini organizacij ir korporacij rmai, kuri nariai buvo asmenys, uimantys atitinkamas pareigybes partinio ir valstybinio valdymo kolegialiose institucijose. ie atstovai buvo skiriami B. Mussolini aktu. Tuo metu nustojo veikti ir auktieji parlamento rmai Senatas. Kaip ir kitose valstybse (pvz., Vokietijoje) Faist partija suaugo su valstybs aparatu, virto jos neatskiriama dalimi, erdimi. Atsisakius partijos suvaiavim, status pradjus tvirtinti karaliaus dekretu, skiriant partijos sekretori taip pat karaliaus dekretu (vyriausybs vadovo teikimu), susiformavo vertikali partin valstybin hierarchija, kurios viruje buvo du. Partins valstybins struktros buvo panaiai formuojamos ir emesnse valdymo grandyse. Funkcionuojant B. Mussolini vadovaujamai totalitarinei sistemai pavyko isprsti valstybs ir Banyios santyki konflikt, kuris truko nuo 1870 iki 1929 m. Popieius Pijus XI ir Italijos vyriausyb prim susitarim, pagal kur sukurta Popieiaus valdoma valstyb Vatikanas. Katalikyb pripainta Italijos valstybine religija, valstyb skyr Popieiui daugiau finans, o Popieius pripaino Italijos valstybs vieningum ir atsisak dalyvauti politiniame jos gyvenime.
143

Apibendrinant tarpukario Italijos valstybs politins raidos pagrindinius bruous galima teigti, kad totalitarizmas Italijoje nepasiek tokio lygio, kuris sitvirtino faist valdomoje Vokietijoje: nebuvo steigtos koncentracijos stovyklos, nebuvo visuotinai fizikai susidorojama su opozicija. Taiau Italijos totalitarizmo agresyvumas usienio politikoje ypa irykjo per Italijos ir Abisinijos kar, kurio pradia vertinama kaip Antrojo pasaulinio karo preliudija. is karas, kuriame Italija kovojo drauge su Vokietija ir Japonija, suvaidino lemiam vaidmen Italijos ir joje sitvirtinusio politinio reimo istorijoje. Italija kar buvo priversta baigti pirmoji 1943 m. vasar Sicilij um angl ir amerikiei kariuomen. B. Mussolini vadovaujama vyriausyb buvo nualinta, o pats vadovas karaliaus nurodymu suimtas. Netrukus vokiei kariai du ilaisvino, o A. Hitlerio pavedimu buvo sudaryta nauja iaurs Italijos teritorijos, kuri kontroliavo vokieiai, vyriausyb. Tai buvo marionetin struktra, ji visikai priklaus nuo Vokietijos. i struktra gyvavo iki 1945 m. balandio, o B. Mussolini suaud Italijos partizanai.

V
Italijos Respublikos Konstitucijos esminiai bruoai. Konstitucijos socialins politins prielaidos, rengimas ir primimas. Antrojo pasaulinio karo pabaigoje politin padtis Italijoje pasikeit i esms. Pasiprieinimo judjimas, aktyviai veiks okupacijos metu, atkr istorikai udraustas tradicines Italijos politines partijas. i partij kurtas antifaistinis blokas nukreip savo pastangas demokratizuoti politinius institutus ir i esms pertvarkyti valstybs valdymo sistem. Italijos dalins okupacijos metu ilaisvintoje teritorijoje I. Bonomi vadovaujama vyriausyb dekretu suteik rinkim teis moterims. Vienas i svarbiausi aliai ikilusi klausim buvo monarchijos ateitis. Kairieji buvo tradicikai nusistat prie monarchij, be to, ji susikompromitavo bendradarbiaudama su faistiniu reimu. Krikioni demokrat ir liberal nuomons buvo pasidalijusios pusiau. Netgi tie mons, kurie kadaise monarchij rm, dabar laik j paangos kliuviniu. Socialist ir Veiksmo partijos buvo prie karali. Komunistai i principo buvo prie monarchij, bet pasiskelb es pasireng iekoti kompromiso ir atidti sprendim vlesniam laikui. Per 1946 m. birelio 2 d. referendum 54,3 proc. ital balsavo u respublik. Monarchij palaik netiktai daug moni, ypa pietuose, kur ji ir toliau buvo
144

prie irdies didiumai balsuotoj. Popieius Pijus XII kviet pasirinkti krikionikosios civilizacijos alininkus ir prieus. Italija buvo paskelbta respublika, karalius Umberto II (karaliaus Emanuelio III teisi permjas) ivyko Portugalij ir Savoj dinastija liovsi valdiusi Italij.167 Kartu su referendumu vyko rinkimai Steigiamj susirinkim, kuris turjo priimti nauj Italijos Respublikos Konstitucij. Rinkimai Steigiamj susirinkim buvo organizuojami 32 rinkimi apygardose pagal proporcin rinkim sistem. Turjo bti irinkti 573 deputatai, taiau Bolcanos provincijoje ir Triesto-Venecijos Dulijos-Zara apygardoje rinkimai nevyko, todl buvo irinkti 556 Steigiamojo susirinkimo deputatai. Daugiausia bals gavo tos politins partijos, kurios aktyviai dalyvavo Pasiprieinimo judjime168. statyme buvo numatyta, kad pagrindinis susirinkimo tikslas priimti Konstitucij, o darbo trukm ne ilgiau kaip 8 mnesiai. Susiklosius atitinkamoms slygoms Steigiamasis susirinkimas dirbo daug ilgiau. Steigiamojo susirinkimo darbas ne kart buvo tsiamas, nes n viena politin partija neturjo absoliuios bals daugumos ir priimti sprendimus buvo sudtinga. Konstitucijos projektui parengti buvo sudaryta 75 nari komisija pagal Steigiamajame susirinkime atstovaujam politini partij proporcijas. Komisijai vadovavo M. Ruini. Buvo sudarytos trys komisijos pakomiss: dl piliei teisi ir pareig; dl valstybs konstitucini pagrind; dl ekonomini ir socialini santyki. Parengt pirmin tekst redagavo 18 nari komitetas, sudarytas i vis politini grupi atstov. Konstitucij svarstyti Steigiamasis susirinkimas pradjo 1947 m. kovo 4 d. ir svarst iki met pabaigos. 1947 m. gruodio 22 d. Steigiamasis susirinkimas pritar Konstitucijai. U sprendim balsavo 453 deputatai, o prie 62. Gruodio 27 d. Italijos Respublikos Konstitucij promulgavo laikinasis valstybs vadovas E. Nikola169, o 1948 m. sausio 1 d. Italijos Pagrindinis statymas sigaliojo. Atsivelgiant Konstitucijos sigaliojimo dat ji neretai vadinama kaip 1948 m. Konstitucija. Konstitucijos primimas ir sigaliojimas lm esmin politin teisin reform. Pagal Konstitucij buvo organizuoti nauji parlamento rinkimai. AtLaqueur W. Europa ms laikais. 19451992 / I angl kalbos vert A. Sabonis. Vilnius: Amius, 1995. P. 6667. 168 Steigiamajame susirinkime Krikioni demokrat partija turjo 35,2 proc. deputat mandat, socialistai 20,7 proc., komunistai 19,7 proc. 169 Gazzetta Ufficiale della Repubblica Italiana. 1947. Nr. 298, ediz. straord. Costituzione della Repubblica, Roma, Camera dei deputati, Segretariato generale, marzo, 1975.
167

145

stov rmai buvo renkami pagal partinius sraus skaiiuojant taip, kad vienam deputatui tekt 80 tkst. gyventoj arba apygarda, turinti daugiau kaip 40 tkst. gyventoj. Senatas buvo renkamas pagal sritis taip, kad vienam senatoriui tekt 200 tkst. gyventoj arba apygarda, kurioje yra daugiau kaip 100 tkst. gyventoj. Be to, 106 Senato narius skyr prezidentas. Senatoriais galjo bti paskirti Steigiamojo susirinkimo deputatai, kurie atitiko senatoriams keliamus reikalavimus pagal rinkim statym ir kurie buvo: Ministr Tarybos arba statym leidimo susirinkim pirmininkai; paleisto Senato nariai; ne maiau kaip tris kartus renkami statym leidimo susirinkim, taip pat ir Steigiamojo susirinkimo nariais; netek deputato mandato 1926 m. lapkriio 9 d. Deputat rm posdyje; atlik ne maesn kaip penkeri met laisvs atmimo bausm pagal Valstybs gynimo ypatingojo faist tribunolo nuosprendius. Konstitucijos pereinamuosiuose ir baigiamuosiuose nuostatuose udrausta bet kokia forma atkurti Faist partij. Aktyvioji ir pasyvioji rinkim teis atsakingiems vadovams galjo bti suvaryta iki penkeri met faistinio reimo. Nustatyta, kad Savojos dinastijos nariai ir j palikuonys nra rinkjai, jie negali eiti oficiali arba renkam pareig. Buvusiems Savoj dinastijos vyrikosios lyties karaliams, j sutuoktiniams ir palikuonims udrausta vaiuoti Italijos teritorij ir joje bti, o visas i asmen turtas atitenka valstybei. Visi kilmingumo titulai nebepripastami. Italijos Respublikos Konstitucijoje atsispindi politiniai kompromisai, pasiekti rengiant skirting ideologij politini partij projekt. is bruoas ypa akivaizdus vertinant tas Konstitucijos nuostatas, kuriose tvirtinti valstybs politiniai socialiniai ypatumai, piliei teiss ir pareigos. Nors negalima teigti, kad 1947 m. gruodio 22 d. Italijos Respublikos Konstitucija ts Alberto Statuto konstitucin tradicij, taiau kai kurie konstitucinio reguliavimo fragmentai rodo, kad Italijos konstitucionalizmo istorin patirtis nebuvo visikai atmesta. Tai atsispindi kai kuri konstitucini nuostat turinyje. Tautos suvereniteto gyvendinimo konstitucins formos. Konstitucijoje skelbiama, kad suverenitetas priklauso Tautai, jis gyvendinamas Konstitucijoje numatytais bdais ir neperengiant nustatyt rib. Esmin Tautos prerogatyva reikiant savo politines galias parlamento sudarymas. Parlamento nariai (deputatai ir senatoriai) renkami remiantis visuotine, lygia, tiesiogine rinkim teise ir slaptu balsavi146

mu. N viena kita valstybs mechanizmo dalis tokiu pagrindu negyja savo konstitucini galiojim. Vadinasi, vienintelis Tautos suvereniteto reikjas yra atstovaujamoji institucija parlamentas, kuris pagal Konstitucij vienintelis gyvendina savo pagrindines priedermes leisti statymus ir kontroliuoti vykdomj valdi. Visi pilieiai turi teis kreiptis parlament su peticijomis reikalaudami priimti atitinkamus statymus ir idstyti visuomeninius poreikius. Konstitucinje sistemoje tvirtinta ir Tautos statym leidimo iniciatyvos teis: ne maiau kaip 50 tkst. rinkj gali pateikti parlamentui pastraipsniui parengt statymo projekt. Konstitucijoje ir 1970 m. gegus 25 d. statyme (su vlesniais pakeitimais)170, reguliuojaniame referendum ir Tautos statym leidimo iniciatyvos teiss gyvendinimo tvark, numatyta, kad parlamento teis leisti statymus gali vykdyti ir Tauta. Tai atsitinka tada, kai 500 tkst. rinkj arba 5 srii tarybos pateikia silym visikai arba i dalies panaikinti statym ar kit teiss akt, turint statymo gali (naikinamasis referendumas). Tiesa, toks referendumas draudiamas, jeigu teikiamas pasilymas dl mokesi ir biudeto, amnestijos ir malons, taip pat dl tarptautini sutari ratifikavimo. Referendumai gali bti organizuojami ir dl statym, kuriais keiiama Konstitucija, taip pat dl konstitucini statym, jeigu per 3 mnesius po j paskelbimo referendumo reikalauja penktadalis Deputat rm ar Senato nari, 500 tkst. rinkj ar penktadalis srii taryb. Tokie referendumai negali bti rengiami, jeigu antrajame balsavimo ture statymas buvo priimtas dviej tredali abej rm parlamento nari bals dauguma. Tautos suvereniteto utikrinimo garantija yra ir valstybs valdi atskyrimo principo gyvendinimas konstitucinje sistemoje. Nors is principas formaliai nedeklaruojamas Konstitucijoje, taiau reali valstybs valdios sistema grindiama trimis valstybs valdios grandimis statym leidimo, vykdomja ir teismine. Be to, veikia Konstitucinis Teismas, gyvendinantis statym konstitucinio teistumo tikrinimo funkcij. Konstitucijoje nustatytos kiekvienos valstybs valdios gali ribos ir pagrindins funkcijos. Italijos Respublika ir Europos Sjunga. Su Tautos suverenitetu sietinas klausimas dl valstybs dalyvavimo Europos Sjungos ir tarptautini organizacij veikloje. Italijos Respublikos Konstitucijoje
170

Gazzetta Ufficiale della Repubblika Italiana 15 06 0970. Nr. 147.

147

tvirtinti pagrindiniai principai, kuriais remiantis alis dalyvauja tarptautiniuose teisiniuose santykiuose ir eurointegraciniuose procesuose. Konstitucijos 10 straipsnyje skelbiama, kad Italijos teistvarka derinama su visuotinai pripaintomis tarptautins teiss normomis, o 11 straipsnyje deklaruojama, jog Italija abipusikumo pagrindais su kitomis valstybmis sutinka apriboti suverenitet tiek, kiek tai btina taut taik lemianiai tvarkai ir teisingumui utikrinti. Toliau paymima, kad Italija skatina tarptautines organizacijas, kurios siekia i tiksl, ir yra joms palanki. Taigi galima konstatuoti, kad Italijos Konstitucijos normos utikrina valstybs atvirum ir sudaro konstitucines prielaidas alies teistvarkoje perimti tarptautinje teisje pripaintas vertybes. ios konstitucins nuostatos yra universalaus pobdio, todl, kitaip nei daugeliui kit Europos valstybi, Italijai nereikjo spsti klausim dl Konstitucijos suderinimo su Europos Sjungos pltr grindianiomis sutartimis. Kita vertus, iomis normomis nereguliuojama, kaip turi bti sprendiamos nacionalins ir tarptautins teiss sveikos problemos, t. y. konstituciniu ar emesniu teisiniu lygmeniu. Kai kuriuos i klausim sprendimo bdus yra numats Konstitucinis Teismas. Viename i savo sprendim Teismas teig, kad Konstitucijos 10 straipsnyje tvirtintas nacionalins teistvarkos automatikas derinimas su tarptautins teiss normomis jokiu bdu negali paeisti Italijos konstitucins organizacijos, nes is derinimas gyvendinamas alies konstitucinje sistemoje, o jos pagrindas yra liaudies suverenitetas ir grieta Konstitucijos keitimo tvarka.171 Kitaip sakant, Italijoje pripastama tarptautins teiss norm virenyb tiek, kiek ji neeidia pagrindini Konstitucijos princip. Konstitucin norma apie suvereniteto ribojimo prielaidas yra tas teisinis pagrindas, kuriuo grindiamas Italijos dalyvavimas Europos Sjungoje, taiau politinje teisinje tikrovje Europos Sjungos teiss ir Italijos teisins sistemos derinimas yra sudtingas ir prietaringas procesas. Taiau pabrtina ir tai, kad Italijos teisinje sistemoje sukurtos visos politins teisins prielaidos iems klausimams sprsti. iame kontekste reikming vaidmen vaidina ir Konstitucinis Teismas. tai interpretuodamas Konstitucijos 11 straipsn Teismas konstatavo, kad nacionalin teis negali vertis tas sritis, kurios priklauso Europos Sjungos teisiniam reguliavimui. Nacionalins teiss normos galioja tol, kol Europos Sjunga pagal savo kompetencij sureguliuoja
Luciani M. Italie // Les constitutions nationales a lepreuve de I Europe Sous la direction de J.Cl. Masclet et D. Maus P. 1993. P. 167.
171

148

atitinkamus santykius. Europos Sjungos tiesioginio veikimo norm ir nacionalins teiss norm konfliktus sprendia bendrosios jurisdikcijos teism teisjai, atsivelgdami Europos Sjungos teiss reikalavimus ir taip ivengdami statym konstitucingumo vertinimo.172 Italijos parlamentas, siekdamas aktyviau dalyvauti Europos Sjungos teisinje politikoje, Deputat rmuose kr Europos Sjungos komisij, kurios darbe dalyvauja ir Europos Parlamento deputatai, atstovaujantys Italijos Respublikai. Tokia pati komisija veikia ir Senate. Siekdamas utikrinti Italijos dalyvavimo Europos Sjungos teiskroje vieum, parlamentas yra nustats atitinkamas procedras. Visi vyriausybs nariai privalo praneti rmams apie Europos Sjungos akt projektus, o rmai formuluoja savo pozicij j atvilgiu. Kas pusmet vyriausyb privalo pateikti parlamentui isamius praneimus apie Italijos dalyvavim Europos Sjungos teiss norm krimo veikloje. Socialins valstybs poymiai. Vienas bdingiausi Italijos Respublikos Konstitucijos bruo, iskiriantis j i kit tuo laikotarpiu priimt konstitucij, yra tas, kad joje nustatyta tokia visuomens ekonomin sistema, kuri pagrsta vairiomis nuosavybs formomis ir labai riboja privatin nuosavyb. Nors Konstitucijoje privatins nuosavybs neatsisakoma, taiau liberalizmas privaios nuosavybs socialiniuose santykiuose nedeklaruojamas ir nevaromas. Konstitucijoje nra norm, kuriose nuosavyb bt skelbiama venta ir nelieiama. Maa to, Konstitucijos 1 straipsnyje pabriama, kad Italija demokratin Respublika, besiremianti darbu. is valstybs socialins paskirties aspektas pltojamas ir kituose konstituciniuose nuostatuose. Antrame straipsnyje deklaruojamas Respublikos reikalavimas, kad mons vykdyt pareigas, pagrstas politiniu, ekonominiu ir socialiniu solidarumu. Valstyb pripasta vis piliei teis darb, laiduoja slygas, kurios utikrina ios teiss realum, taip pat saugo visas darbo formas ir j naudojim. Respublika rpinasi darbuotoj rengimu ir j profesins kvalifikacijos klimu. Konstitucijoje, pltojant darbo apsaugos socialines ekonomines garantijas, tvirtinama darbuotojo teis atlyginim, atitinkant darbo krv ir kokyb, ir visais atvejais atlyginim, kuris utikrint jam ir jo eimai laisv, pasiturint gyvenim. Ilgiausia darbo dienos trukm nustatoma statymu. Darbuotojas turi teis kiekvienos savaits poils, taip pat kasmetines atostogas, kuri jis negali atsisakyti.
Sorrentino F. Le fonti del diritto // Manuale di diritto pubblico. Bologna, 1994. P. 189, 123124.
172

149

Teis darb, jo socialin reikm bei asmens garantijos netekus darbo pltojamos daugelyje konstitucini norm, kuri visuma sudaro prielaidas teigti, kad Konstitucijos leidjas, nuosekliai formuluodamas konstitucin darbo santyki politik, ireik Italijos visuomens socialinius lkesius, kurie neivengiamai diktavo atitinkam socialin politik. odiu, dar kart galima pabrti, kad darbuotoj apsaugos kryptis yra reikiama daugelyje Konstitucijos norm ir sudaro bendr konceptuali sistem: kiekvienas pilietis, nemokantis dirbti arba neteks btin pragyvenimo l, turi teis socialin param ir aprpinim; darbuotojai turi teis tai, kad jiems bt numatytos ir utikrintos los gyvenimo reikmms nelaims, ligos, invalidumo, senatvs ir nuo j nepriklausomo nedarbo atveju. Teiss darb klausimas Italijos Respublikos Konstitucijoje siejamas su nuosavybs socialiniais santykiais, tvirtintais daugelyje konstitucini norm. Nuosavybs konstitucin koncepcija reikiama tokiomis apibendrinaniomis nuostatomis: 1) nuosavyb gali bti valstybin, kooperatin ir privati, o ekonomins vertybs priklauso valstybei, bendruomenms ir privatiems asmenims; 2) statymu pripastama ir garantuojama privati nuosavyb, kuri nustato nuosavybs gijimo ir naudojimo bdus, taip pat jos ribas siekiant utikrinti nuosavybs socialin funkcij ir nuosavybs prieinamum visiems. statyme numatytais atvejais privati nuosavyb gali bti paimama bendriems interesams utikrinant kompensacij imokjim; 3) privati kin veikla yra laisva, taiau ji negali prietarauti visuomeniniam naudingumui arba daryti al mogaus saugumui, laisvei ir orumui; 4) siekiant visuomeninio (vieojo) naudingumo pripastamos prielaidos statymu tvirtinti arba atlyginant perduoti valstybei, visuomeninms staigoms, darbuotoj susivienijimams ar vartotojams atitinkamas mones, priklausanias pagrindinms vieosioms tarnyboms, energijos altiniams ar uimanias monopolin padt, jeigu tai lemia svarbs visuomeniniai interesai; 5) siekiant utikrinti racional ems eksploatavim ir teisingus socialinius santykius, statyme gali bti nustatomos atitinkamos pareigos, susijusios su ems privaios nuosavybs gyvendinimu: numatomos nuosavybs teiss ribos, skatinama nedidel ir vidutin ems nuosavyb, palaikomas stambi emvald ir gamybini vienet rekonstravimas ir reorganizavimas; 6) valstyb pripasta kooperacijos socialin funkcij, kuri grindiama tarpusavio pagalba ir kuria nesiekiama privaios spekuliacijos tiksl; 7) statyme gali bti numatytos priemoni programos ir kontrol, kuriomis remiantis vieoji ir
150

privati ekonomin veikla gali bti nukreipiama ir koordinuojama vadovaujantis socialiniais tikslais; 8) Konstitucijoje nustatoma valstybs pareiga alinti ekonomines ir socialines klitis, kurios faktikai varo piliei laisv ir lygyb, trukdo asmenybei visapusikai tobulti ir realiai visiems darbuotojams dalyvauti alies politinje, ekonominje ir socialinje organizacijoje. Konstitucins normos, kuri visuma leidia teigti apie valstybs socialin orientacij, sukonkretinamos statymuose, j postatyminiuose teiss aktuose. Antai 1970 m. gegus 20 d. buvo priimtas statymas, kuriuo buvo patvirtintas dirbanij statutas Dirbanij laisvs ir orumo, profsjung laisvs ir veiklos gamyboje nuostatai ir darbinimo nuostatai.173

IV
Valstybs valdios institucij konstitucinio statuso pagrindai. Parlamentas, statym leidyba, teiss altiniai. Akivaizdu, kad Italija pagal valdymo form priskirtina parlamentini respublik grupei. Tai patvirtina ne tik konstitucini norm idstymo sistema,174 bet ir turinys, valstybs valdi ir j institucij kompetencija, galiojimai, j konstitucins sveikos pobdis. Taigi galiojanioje Italijos Respublikos Konstitucijoje prioritetas teikiamas parlamentinei demokratijai, kurios doktrina materializuojama konstitucinse normose, konstituciniuose ir paprastuose statymuose ir, aiku, Konstitucinio Teismo aktuose. Paymtina, kad, kitaip nei kai kuri kit Europos valstybi, Italijos Respublikos Konstitucijoje parlamento kompetencija idstyta bendrais bruoais, neribojama konkreiu ir baigtiniu galiojim srau. I Konstitucijos iplaukia, kad pagrindins parlamento funkcijos yra ios: statym leidimas; valstybs biudeto primimas ir jo vykdymo kontrol; vyriausybs veiklos politin kontrol; valstybs institucij sudarymas. Parlamentas taip pat sprendia klausimus dl karo padties vedimo, tarptautini sutari ratifikavimo, visikos ar dalins amnestijos paskelbimo. Parlamento rmai gali sudaryti vairias komisijas itirItalija: Konstitucija i zakonodatelnyje akty / Pod red. V. A. Tumanova. Moskva: Progress, 1988. S. 357372. 174 Parlamento konstitucinis statusas Konstitucijoje idstomas ikart po struktrini dali, kuriose apibriami pagrindiniai principai, pilietiniai, etiniai socialiniai, ekonominiai, politiniai santykiai, ir tik tada konstitucikai apibdinamos kitos valstybs valdios bei j institucijos.
173

151

ti klausimus, kurie yra viej interes sritis. Toki komisij veiklos pobdis, kompetencijos ribos smulkiau nereglamentuojamos. Parlamento rinkim tvarka. Pokarinje Italijoje rinkim teiss pagrindai buvo suformuluoti 1948 m. statymais.175 Vliau ie statym aktai buvo tobulinami.176 Atkreipiant dmes tai, kad pokarinje Italijoje ilg laik parlamento rm nariai (deputatai ir senatoriai) buvo renkami proporcins rinkim sistemos pagrindu, pabrtina, kad 1993 m., primus naujus rinkim teis reglamentuojanius teiss aktus, buvo pereita prie miriosios rinkim sistemos. Pagal Konstitucij rinkjai yra visi pilieiai (vyrai ir moterys), kuriems yra suj 18 met. Senato rinkimuose aktyvij rinkim teis turi 25 met amiaus pilieiai. Balsavimas yra asmenikas, lygus, laisvas ir slaptas. Rinkjas turi gyventi rinkim apygardos teritorijoje. Neleidiama balsuoti patu arba pagal galiojim. Rinkim teis gali bti apribota tik asmens civilinio neveiksnumo atveju arba primus jo atvilgiu apkaltinamj nuosprend. Pavyzdiui, bankrutav asmenys netenka rinkim teiss iki penkeri met, rinkimuose nedalyvauja asmenys, atliekantys laisvs atmimo bausm. Beje, Italijos rinkim statymuose numatytos kai kurios priemons daryti poveik absenteizmo reikiniui komunos meras gali vieai paskelbti sra rinkj, kurie be prieasties veng dalyvauti rinkimuose. Joki kit poveikio priemoni tokiems pilieiams, iskyrus mintsias, netaikoma. Deputatu gali bti renkamas 25 met rinkjas, o senatoriumi 40 met. Asmuo gali bti tik vieneri parlamento rm nariu. Nustatyti ir kiti pasyviosios rinkim teiss ribojimai. Parlamento nariai negali bti: Konstitucinio Teismo teisjais, Ekonomikos ir darbo nacionalins tarybos nariais, srii taryb nariais, komun merais, prefektais, viceprefektais, policijos sistemos valdininkais, vyriausybs atstovais srityse, vyriausybs nariais, ginkluotj pajg auktaisiais karininkais, apygard magistratais, diplomatais, konsulais, vicekonsulais. statymuose nustatyti ir kiti darbo ir veiklos ribojimai.
1948 m. vasario 6 d. statymas dl Respublikos Senato rinkim nuostat. r.: Gazzetta Ufficiale della Repubblica Italiana. 1948. Nr. 31. 176 1967 m. kovo 20 d. Respublikos prezidento dekretas, kuriuo buvo patvirtintas statym jungtinis tekstas apie aktyvij rinkim teis, rinkim sra sudarym ir keitim // Gazzetta Ufficiale della Repubblica Italiana. 1967. Nr. 106; 1957 m. kovo 30 d. Respublikos prezidento dekretu patvirtintas statymas dl Deputat rm rinkim // Gazzetta Ufficiale della Repubblica Italiana. 1957. Nr. 139; 1958 m. vasario 27 d. statymas, kuriuo buvo pakeistas 1948 m. vasario 6 d. statymas dl Respublikos Senato rinkim nuostat // Gazzetta Ufficiale della Repubblica Italiana. 1958. Nr. 51.
175

152

 Deputat rmus renkama 630 nari remiantis visuotine, lygia, tiesiogine rinkim teise ir slaptu balsavimu. Organizuojamas vienas rinkim turas. alies teritorija padalijama 27 rinkim apygardas, kuri ribos beveik visais atvejais sutampa su atitinkamos srities teritorija. Vietos Deputat rmuose paskirstomos rinkim apygardoms dalijant Respublikos gyventoj skaii i 630, o tada apygardos gyventoj skaii dalijant i rinkim kvotos ir taikant didiausio likuio taisykl (Tomo Haero metodas). Taikant proporcin rinkim sistem irenkama 25 proc. deputat. 75 proc. Deputat rm deputat irenkama pagal maoritarin santykins daugumos sistem vienmandatse apygardose, kurios sudaromos atitinkamai padalijant mint 27 daugiamandai rinkim apygard teritorij. Senat sudaro 315 renkam senatori, kuri trys ketvirtadaliai renkami pagal maoritarin santykins daugumos sistem vienmandatse apygardose, o ketvirtadalis pagal proporcin sistem, naudojant V. DHondto bals skaiiavimo metod. Senato rinkimuose netaikomas rinkim barjeras dl minimalaus bals procento, kur turi pasiekti politins partijos, siekianios dalyvauti mandat dalybose, sraas. Reikia atsivelgti ir tai, kad senatoriais yra visi buv Respublikos prezidentai, jeigu jie neatsistatydina. Be to, Respublikos prezidentas iki gyvos galvos gali paskirti senatoriais 5 pilieius, kurie igarsino tvyn nuopelnais visuomeninje, mokslinje veikloje, meno ir literatros srityse. Galima teigti, kad i nuostata perimta i Alberto Statuto, kuriame buvo numatyta karaliaus prerogatyva skirti dal senatori. Pagrindiniai parlamento struktros bruoai. Kaip jau minta, Italijos parlament sudaro dveji rmai Deputat rmai ir Senatas, kuri kadencijos trukm penkeri metai. Italijos Konstitucijos vienas i bruo yra tas, kad joje visapusikiau nereglamentuojami klausimai dl rm tarpusavio santyki, neteikiamas prioritetas kuriems nors rmams. Kartu paymtina, kad Senatas parlamente pagal savo galias yra lygiavertis Deputat rm partneris ir todl jo taka ne tik statym leidyboje, bet ir kitoje parlamento veikloje yra labai reikminga. Rm galiojim laikas gali bti pratstas tik statymu ir tik karo atveju. Rmai renkasi pagal savo teis vasario ir spalio pirmj darbo dien. Kadangi parlamento darbo pabaigos data Konstitucijoje nenumatyta, galima daryti ivad, kad Italijoje laikomasi vadinamosios nuolatinio parlamento doktrinos, pagal kuri parlamentas pats nustato savo darbo laik. Konstitucijoje tradicikai neapibdinama dar153

bo forma sesija. Be to, rmai gali susirinkti ypatingja tvarka rm priminink, Respublikos prezidento arba tredalio deputat ar senatori iniciatyva. Jeigu renkasi vieneri rmai, renkasi ir kiti. Rm veiklai utikrinti steigiamos atitinkamos pareigybs ir organizacins struktros. Vis nari absoliuia bals dauguma rmai priima reglamentus.177 Rm pirmininkai renkami vis nari dviej tredali bals dauguma slaptu balsavimu. Jeigu pirmininkas i pirmojo karto neirenkamas, organizuojamas antrasis ratas, kuriame utenka dviej tredali rm nari, dalyvaujani posdyje, bals daugumos. Pagrindins funkcijos: informuoja Respublikos prezident ir kitus rmus apie rm prezidiumo sudarym ir jo sudt; atstovauja rmams ir utikrina j tinkam darb, reglamento vykdym ir reikiam vidaus valdymo tvark; suteikia rm nariams (deputatams ar senatoriams) teis kalbti; vadovauja diskusijoms; uduoda klausimus; nustato balsavimo tvark ir skelbia rezultatus; kontroliuoja, kaip vykdo pareigas kvestoriai ir sekretoriai. Rm pirmininko pavaduotojai padeda pirmininkui vykdyti jo pareigas, pavaduoja pirminink jam nesant ar negalint vykdyti pareig. Pirmininkas gali savo nuoira kviesti pavaduotojus. Rm prezidiumas (Ufficio di presidenza) sudaromas vis parlamentini grupi proporcingo atstovavimo pagrindu. Jam vadovauja posdius aukia ir rm pirmininkas. Rm prezidiumo nriai taip pat yra rm pirmininko pavaduotojai, kvestoriai ir sekretoriai. Prezidiumas tvirtina rm biudeto projekt ir jo vykdymo ataskait, skiria rm generalin sekretori, nustato rm vidaus valdymo, finans naudojimo, vairi tarnyb funkcionavimo taisykles, skiria drausmines nuobaudas ir skatinimo priemones rm tarnyb darbuotojams, sprendia rm grupi darbo organizavimo klausimus. Visi prezidiumo sprendimai forminami rm pirmininko dekretais. Kvestoriai yra rm tarnautojai, o j pagrindins funkcijos utikrinti tinkam rm valdym, atitinkam taisykli ir pirmininko nurodym vykdym. Jie taip pat kontroliuoja rm ilaidas, rengia rm biudeto projekt ir vykdymo ataskait. Kvestoriai priiri, kaip laikomasi protokolo taisykli ir utikrina tvark, kurios turi bti laikomasi rm posdi metu, bei vykdo kitas reglamente numatytas funkcijas.
1971 m. vasario 18 d. Deputat rm reglamentas // Gazzetta Ufficiale della Repubblika Italiana. 1971. Nr. 53; 1971 m. vasario 17 d. Respublikos Senato reglamentas // Gazetta Ufficiale della Repubblika Italiana. 1971. Nr. 53.
177

154

Sekretoriai utikrina rm posdi protokol rengim ir skelbim, sudaro rm deputat, pageidaujani kalbti diskusijose, sra, pranea apie gautus pareikimus ir dokumentus, rengia vardines apklausas, padeda pirmininkui organizuoti balsavimus, fiksuoja ypatingsias nuomones, utikrina posdi stenogram skelbim ir vykdo kitas funkcijas, numatytas rm reglamente. Parlamentins grups (frakcijos). Sudaryti toki Deputat rm grup reikalaujama i ne maiau kaip 20 deputat, o Senato i 10 senatori. Deputat rm prezidiumas gali leisti sudaryti grup, kurioje bt maiau nari, taiau tik tuo atveju, jei i grup atstovauja tinkamai organizuotai ir veikianiai politinei partijai, kuri parlamento rinkimuose pateik savo sraus ne maiau kaip 20 rinkim apygardose ir ie sraai gavo ne maiau kaip vien bals kvot atskiroje rinkim apygardoje ir ne maiau kaip 300 tkst. rinkj bals alies mastu. Deputatai, nepareik pageidavimo dalyvauti kurios nors grups veikloje, gali sudaryti mirij grup. Grups renka pirmininkus, j pavaduotojus ir vadovaujant komitet. Parlamentini grupi pirminink konferencija. J sudaro vis grupi pirmininkai, o sukviesti gali rm pirmininkas savo iniciatyva, vyriausybs silymu arba vieno i grupi pirminink pageidavim. Tokioje konferencijoje gali dalyvauti ir kiti pareignai. Duntos (tarybos). ios parlamentins institucijos sudaromos parlamentini grupi proporcingo atstovavimo pagrindu ir sprendia reglamente numatytus klausimus. Paprastai sudaromos duntos iais klausimais: rm reglamento; rinkim; rm nari imuniteto. Duntos taip pat renka pirminink, jo pavaduotojus, sekretorius ir veikia savo vidaus reglamento nustatyta tvarka. Nuolatins komisijos. Kiekviena parlamentin grup siunia savo atstovus nuolatines komisijas. Deputatai ir senatoriai gali bti tik vienos komisijos nariais. Jeigu deputatas tampa vyriausybs nariu, jo viet parlamentin grup silo kit nar. Komisijos renka pirminink, jo pavaduotojus ir sekretorius. Tradicikai sudaromos Deputat rmuose nuolatins komisijos iais klausimais: 1) konstituciniai klausimai; valstybs santvarka; sritys; valstybs tarnybos bendrieji klausimai; 2) Ministr Tarybos veikla; vidaus ir religijos reikalai; valstybins mons; 3) usienio reikalai ir emigracija; 4) justicija; 5) biudetas ir parlamentas, valstybs dalyvavimas privaiame sektoriuje; 6) finansai ir idas; 7) gynyba; 8) vietimas ir menai; 9) visuomeniniai darbai; 10) transportas ir civilin aviacija, preky155

bos laivynas, patas, ryiai, radijas ir televizija; 11) ems ir mik kis; 12) pramon ir prekyba, amatai, usienio prekyba; 13) darbas, socialinis aprpinimas ir draudimas, kooperacija; 14) higiena ir sveikatos apsauga. Panaios kompetencijos nuolatines komisijas sudaro ir Senatas. Rmai gali bet kuriuo metu steigti ir specialios paskirties komisijas. Komisijos savo ruotu i savo nari gali sudaryti komisij nuolatinius komitetus konkretiems klausimams, priklausantiems komisijos veiklos sriiai, nagrinti. 1.3. statym leidimo procesas. Italijos Respublikos, kaip ir daugelio kit ali, Konstitucijoje nustatytos tik pagrindins statym leidimo taisykls ir jos konkretizuojamos parlamento rm reglamentuose. Konstitucijoje nustatyta, kad statym leidimo funkcij gyvendina abeji parlamento rmai, o statym leidimo iniciatyvos teis turi vyriausyb, rm nariai, taip pat institucijos, numatytos konstituciniuose statymuose (pvz., Ekonomikos ir darbo nacionalin taryba, srii tarybos (ribotai), komun tarybos (ribotai). Kaip minta, Italijos Respublikos konstitucinje sistemoje veikia liaudies iniciatyvos institutas. Kiekvien statym projekt, pateikt kuriems nors rmams, pirmiausia nagrinja atitinkama komisija, o vliau rmai, kurie j svarsto pastraipsniui ir vis. Skubs projektai gali bti svarstomi ir pagal paprastesn procedr. Konstitucijoje tvirtintas statym projekt svarstymo vieumas. Taiau Konstitucijoje numatyti atvejai, kai paprastesns procedros negalima taikyti ir btina laikytis prastins tvarkos. Tokie reikalavimai taikomi konstituciniams statymams, rinkimus reglamentuojani statym projektams, taip pat statym projektams, kuriuose numatytas statym leidimo delegavimas. prastins svarstymo tvarkos turi bti laikomasi ir dl t statym projekt, kuriais sankcionuojamas tarptautini sutari ratifikavimas, patvirtinamas biudetas ir ilaid smatos. tai pagal Deputat rm reglament po pirmojo svarstymo konstitucinio statymo arba konstitucins pataisos projektai turi bti perduodami Senatui. Jeigu Senatas pakeiia projekt, Deputat rmai j turi svarstyti pakartotinai. I pradi balsuojama u Senato pasilyt patais, o vliau u galutin statymo redakcij. Jeigu Respublikos prezidentas motyvuotai reikalauja dar kart svarstyti projekt, j nagrinti pradeda tie rmai, kurie jam pritar pirmieji. Toliau eina komi156

sijos procedra: komisija rengia praneim, balsuoja u projekt pastraipsniui ir galiausiai u vis. Analogikos procedros laikomasi ir tada, kai statymo projekt buvo pradjs svarstyti Senatas. Italijos Konstitucijos pagrindu veikianioje teisinje sistemoje pripastama deleguota statym leidyba, taiau iam teisiniam reikiniui taikomos atitinkamos konstitucins taisykls. tai Konstitucijos 76 straipsnyje numatyta, kad parlamentas gali deleguoti statym leidimo funkcij vyriausybei nurodydamas bsimojo teisinio reguliavimo pagrindinius principus ir kriterijus, jo galiojimo laik ir konkreius klausimus, kuriuos vyriausyb gali reglamentuoti. Be parlamento rm galiojimo vyriausyb negali ileisti dekret, turini paprastojo statymo gali (Konstitucijos 77 str. 1 d.). Teiss altini klausimas. Viena i bding Italijos teiss ypatybi yra siekis apibrti teiss altini samprat norminiu teiss aktu. 1942 m. kovo 16 d. Italijos karaliaus dekretu buvo patvirtintas Italijos civilinis kodeksas, o kartu ir Bendrosios nuostatos apie statym.178 iose Nuostatose formuluojant teiss altini samprat atsispindi ir korporacins valstybs doktrinos kai kurie aspektai. Kadangi, kaip jau minta, 19431944 m. korporacin santvarka buvo panaikinta priimant atitinkamus teiss aktus, logika teigti, kad ir korporacins normos neteko galios. Taiau kai kuriuose statym rinkimuose jos skelbiamos iki iol. Pirmajame io teiss dokumento skirsnyje apibrta, kas yra Italijos teiss altiniai. Jais buvo laikomi: 1. statymai. i teiss akt, taip pat vyriausybs akt, turini statym gali, primimo tvarka turjo bti nustatyta konstituciniais statymais. Mintose Nuostatose buvo tvirtinta statym sigaliojimo tvarka ir pabrta esmin taisykl statymas neturi grtamosios galios. Taikant statym ir ikilus btinybei interpretuoti jo turin, nebuvo galima suteikti statymo arba jo paskir norm turiniui toki prasmi, kurios neiplaukia i tikrosios j reikms, odi ssaj ir i statymo leidjo sieki. Nuostatose buvo deklaruojama, kad jei nra teiss normos, kurios pagrindu galima isprsti gin, taikomos normos, reguliuojanios panaius santykius. Jeigu nra ir toki norm, taikomi valstybs teistvarkos bendrieji principai. Italijos teritorijoje negaljo bti taikomi usienio valstybi statymai ir kiti teiss aktai, susitarimai, individuals aktai, organizacij aktai, jeigu jie prietaravo vieajai tvarkai arba geriems paproiams. Taip apibdinant statym teisin statu178

Gazzetta Ufficiale della Repubblica Italiana. 1942. Nr. 79, ediz. straord.

157

s buvo siekiama ivalyti i Italijos teiss usienio valstybi teisin palikim. 2. Reglamentai. Nuostatose buvo pabriama, kad vyriausybs reglamentiniai galiojimai turi bti apibdinami konstituciniais statymais, o kit valdi tokie galiojimai privaljo bti nustatyti tik pagal j kompetencij ir pagal specialius statymus. Vyriausybs leidiami reglamentai negaljo prietarauti statymams, o kit valdios ir valdymo institucij reglamentai vyriausybs leidiamiems aktams. 3. Korporacins normos. iomis normomis buvo laikomi: korporaciniai nutarimai, kins kolektyvins sutartys, kolektyvins darbo sutartys ir darbo magistratros sprendimai kolektyviniuose ginuose. Korporacini norm krimas ir j veikimas turjo bti grindiamas Civiliniu kodeksu ir specialiais statymais. Korporacins normos negaljo nukrypti nuo statym ir reglament imperatyvij nuostat. Korporacinms normoms buvo suteiktas prioritetas paproi atvilgiu net jeigu statymuose ir reglamentuose yra nuorodos dl paproi. Korporacini norm taikyti pagal analogij nebuvo galima, iskyrus atvejus, kai tose normose buvo tokio pobdio tiesiogin nuoroda. 4. Paproiai. Nors teisinis ir socialinis paproio turinys nebuvo plaiai atskleistas, taiau buvo nurodyta, kad tiems santykiams, kuriuos reguliuoja statymai ar reglamentai, paproio taikymas turi bti grindiamas iais teiss aktais. Nuostatose buvo numatyti paproi sisteminimo pagrindai galjo bti leidiami paproi rinkiniai. Rinkiniuose, kuriuos galjo sudaryti ir leisti staigos ir organai, turintys toki teis, paskelbti paproiai buvo laikomi galiojaniais, jeigu nebdavo rodoma prieingai. Naujausiuose Italijos mokslinink darbuose pateikiamas konkretesnis ir visapusikesnis teiss altini skirstymas: 1) teiss altiniai, turintys virenyb prie kitus altinius (Konstitucija ir konstituciniai statymai); 2) pirminiai teiss altiniai (paprastieji statymai ir teiss aktai, turintys statymo gali); 3) antriniai arba ivestiniai teiss altiniai (reglamentai ir jiems prilygstantys aktai); 4) kiti teiss altiniai.179 Prie pirmini teiss altini priskiriant Konstitucij ir konstitucinius statymus reikt atsivelgti pastarj konstitucin prigimt. Vadovaujantis plaiai pripainta doktrina laikytina, kad konstituciniai statymai yra statymai, kuriais keiiama Konstitucija ir tie statymai, kuriais reglamentuojami klausimai, numatyti Konstitucijoje. tai kon179

Sorrentino F. Le fonti del dirito // Manuale di diritto pubblico. Bologna: 1994.

P.125.

158

stituciniais statymais tvirtinami srii iskirtins autonomijos forma ir jos slygos (116 str.), steigti sritis, sujungti j teritorijas ir keisti ribas (132 str.). Tik konstituciniu statymu galima nustatyti statym konstitucingumo tikrinimo slygas, form, byl klimo terminus bei Konstitucinio Teismo teisj nepriklausomumo garantijas, t. y. Konstitucinio Teismo statuso pagrindinius elementus (137 str. 1 d.). Konstituciniais statymais laikytini ir kiti, kuriems politin valdia status suteikia dl ypatingos j valstybins reikms. i kit konstitucini statym (neturini blanketins nuorodos Konstitucijos tekste) pavyzdiu galt bti 1967 m. sausio 29 d. konstitucinis statymas Dl genocidu kaltinam asmen ekstradicijos arba 1997 m. sausio 24 d. konstitucinis statymas Dl konstitucins reformos komiteto steigimo.180 Konstituciniai statymai priimami laikantis ypatingos tvarkos. Juos priima parlamento rmai po dviej svarstym, tarp kuri turi bti ne maesn kaip trij mnesi pertrauka, ir tik kiekvien rm visos sudties nari absoliuia bals dauguma. ie statymai pateikiami liaudies referendumui, jeigu juos paskelbus tris mnesius ito reikalauja viena penktoji kuri nors parlamento rm nari dalis, 500 tkst. rinkj arba penki srii tarybos. Pirmini teiss altini sistemoje pagrindinis vaidmuo tenka paprastiesiems statymams, kurie apibdinami kaip bendrojo pobdio teiss altiniai ir kuri reguliuojami socialiniai santykiai nepriskiriami Konstitucijai ar konstituciniams statymams. statymai pagal form gali bti kodeksai, statymai pagal konkreias teisinio reguliavimo sritis ir teiss norm jungtiniai tekstai. statym leidimo praktikoje naudojama ir statym rm forma. tai 1983 m. kovo 29 d. statymu rmu reguliuojamas valstybs tarnybos teisinis statusas.181 is statymas, taip pat ir kiti tokio pobdio statymai nustato bendrsias teisinio reguliavimo kryptis, principus, klausimus, kuriuos turi sprsti kitos valstybs valdios institucijos. Vadinasi, ie aktai pagal savo pobd yra artimi deleguotosios statym leidybos sampratai. Kaip jau minta, Italijos teisinje sistemoje egzistuoja statym leidimo delegavimo institutas, kurio subjektais, gyvendinaniais teis taip kurti teiss normas, gali bti Respublikos prezidentas ir vyriausyVaiaitis V. A. Konstitucini statym fenomenas. Konstitucini (organini) statym lyginamoji studija. Vilnius: V Teisins informacijos centras, 2004. P. 47. 181 Administrativnoje pravo zarubenych stran. Uebnoje posobije / Red. Kozyrin A. N. Moskva: Spark, 1996. S. 129.
180

159

b. Iskiriamos dvi deleguotosios statym leidimo formos: statym gali turintys dekretai ir dekret gali turintys statymai. statym gali turintys dekretai. iems aktams taikomi atitinkami konstituciniai ribojimai: akto leidju gali bti vyriausyb; delegavimas ribojamas laiko atvilgiu ir tik atitinkamais klausimais; parlamentas nustato kriterijus ir principus, kuriais turi remtis vyriausyb; akt preambulje btina nurodyti statym, deleguojani teisinio reguliavimo teis, pagrindines nuostatas. Toki teiss akt pavyzdys yra Respublikos prezidento 1977 m. dekretai Nr. 616 ir Nr. 1617, priimti gyvendinant 1975 m. liepos 22 d. statym, apibriant vieosios administracijos teisin status.182 Dekret gali turinius statymus parlamento pavedimu gali ileisti tik vyriausyb, o savo iniciatyva tik neatidliotinais ir btinais atvejais. Tok teiss akt, turint statymo gali, vyriausyb privalo t pai dien pateikti tvirtinti parlamentui. ie vyriausybs dekretai netenka galios nuo j primimo, jeigu jiems nepritar abeji parlamento rmai. Parlamentas gali statymu sureguliuoti tuos socialinius santykius, kurie atsirado dl vyriausybs dekreto, negijusio statymo galios. Prie pirmini teiss altini priskirtini ir srii teiss aktai, kurie leidiami vadovaujantis Konstitucijos 117 straipsnio 1 dalimi. Jie negali prietarauti nacionaliniams ir kit srii interesams bei pagrindiniams valstybs statym principams. Taigi pagal teisin gali, reguliuojam santyki pobd ir ribas ie aktai negali konkuruoti su parlamento ileistais statymais. Juos vizuoja vyriausybs komisaras srityje. Taiau parlamentas ir vyriausyb negali panaikinti arba pakeisti srii statym. J konstitucingum gali tikrinti Konstitucinis Teismas. Antriniai teiss altiniai yra vyriausybs, ministerij, centrini ir vietini vieosios administracijos institucij, autonomini staig reglamentai (postatyminiai teiss aktai). i akt teistumo klausimo Konstitucinis Teismas nenagrinja, o bendrosios jurisdikcijos teismo teisjas, nustats tokio akto ir statymo prietaringum, nagrinjamoje byloje jo netaiko. Kit teiss altini grup sudaro: konstituciniai susitarimai, paproiai, teism praktika, Europos Sjungos teiss aktai. Konstitucins sutartys suprantamos kaip normos, veikianios tose srityse, kurios nesureguliuotos norminiu teiss aktu, o j laikymasis grindiamas i santyki subjekt nebyliu pritarimu. Toki sutari veikimo erdvei
182

Gazetta Ufficiale della Repubblica Italiana. 1983. Nr. 93.

160

priskirtinos nuostatos, kurios gerbiamos vyriausybs formavimo politiniame procese. Jeigu paproiai nevaidina svarbaus vaidmens teisinje sistemoje, tai Konstitucinio Teismo aktai, sprendiant teiss akt konstitucingumo, teisinio reguliavimo (teiss) sprag ir kitus klausimus, vis plaiau beslygikai pripastami teiss altiniais. Respublikos prezidentas. Italijos Respublikos Konstitucijos 87 straipsnyje, kuriame apibriama Respublikos prezidento kompetencija, iskirtinai pabriama, kad prezidentas yra valstybs vadovas ir ireikia nacionalin vienyb. Nors toks prezidento statuso konstitucinis apibdinimas nra originalus lyginamojoje konstitucinje teisje, taiau reikt paymti ir tai, kad Italijos politinje sistemoje, kurioje danos vyriausybi krizs ir j kaita, prezidento vaidmuo yra ypa svarbus stabilizuojantis politinis konstitucinis veiksnys. Btent prezidento institucija utikrina politins valdios funkcionavimo nuolatinum ir nepertraukiamum, kai btina sudaryti nauj vyriausyb derinant skirtingus partinius interesus. ia prasme prezidentas politinje tikrovje reikia Italijos tautos vienybs gyvendinimo lkesius ir gali imtis konkrei politini konstitucini veiksm iems konstituciniams lkesiams utikrinti. Taigi Respublikos prezidentas vairiose politinse krizinse situacijose gali vaidinti iskirtin konsoliduojant vaidmen, o tokiam vaidmeniui gyvendinti Konstitucijoje suformuluoti tvirti teisiniai pagrindai. Respublikos prezidento rinkim tvarka atspindi parlamentins respublikos valdymo formos bdinguosius bruous, kai valstybs vadov renka parlamentas. Italijos Konstitucijoje nustatyta, kad Respublikos prezidentas renkamas parlamento nari bendrame posdyje. Taiau Italijos Respublikos prezidento rinkim iskirtinis bruoas yra tas, kad iame parlamento rinkiminiame posdyje dalyvauja po tris delegatus nuo kiekvienos Italijos srities, taip pat vienas delegatas nuo Valle dAosta srities. Delegatus nuo kiekvienos srities irenka atitinkam srii tarybos, atsivelgdamos tai, kad turi bti utikrintas maum atstovavimas. Parlamento nari ir srii atstov bendr posd kvieia Deputat rm pirmininkas likus ne maiau kaip 30 dien iki Respublikos prezidento galiojim pabaigos. Jeigu tuo metu parlamento rmai yra paleisti arba iki j kadencijos pabaigos yra lik maiau kaip trys mnesiai, Respublikos prezidento rinkimai rengiami per 15 dien po parlamento rm suaukimo. Tokiu atveju Respublikos prezidento galiojimai atitinkamai pratsiami.
161

Respublikos prezidentas renkamas slaptu balsavimu. U Respublikos prezidento irinkim turi balsuoti ne maiau kaip du tredaliai susirinkimo nari. Jeigu pirmajame rinkim rate Respublikos prezidentas neirenkamas, organizuojamas antrasis balsavimas. Jeigu ir per antrj balsavim kandidatas negauna dviej tredali bals, balsuojama trei kart ir reikalaujama absoliuios bals daugumos. Vertinant Respublikos prezidento rinkim tvark akivaizdu, kad srii atstov dalyvavimas iuose rinkimuose, nors ir nra lemiamas183, taiau daro poveik Respublikos prezidento politiniam statusui ir jo santykiams su kitomis valstybs institucijomis. Italijos srii atstov dalyvavimas parlamento nari bendrame rinkim posdyje patvirtina iskirtin Respublikos prezidento mandato politin teisin prigimt ir prezidentins valdios konstitucin reikm. Politini santyki kontekste tai reikia, kad Respublikos prezidentas irenkamas vairioms politinms partijoms kompromisikai susitarus ir tam tikru mastu lemia Respublikos prezidento politin elgsen. Toks irinkimo bdas lemia Respublikos prezidento veiksm savarankikum parlamento ir vyriausybs atvilgiu, taiau, aiku, neperengiant teisini galiojim, kurie yra suformuluoti Italijos Respublikos Konstitucijoje. Italijos Respublikos prezidentu gali bti renkamas Italijos Respublikos pilietis, kuriam rinkim dien sukako 50 met. Toks amiaus reikalavimas yra netradicinis lyginamojoje konstitucinje teisje, nes daugelyje valstybi is amiaus cenzas yra emesnis. Asmeniui, siekianiam bti irinktu Respublikos prezidentu, keliami ir papildomi reikalavimai. Toks asmuo turi turti visas pilietines ir politines teises. Papildomai nustatoma, kad Respublikos prezidento pareigos nesuderinamos su jokiomis kitomis pareigomis. Respublikos prezidento kadencija septyneri metai. Atkreiptinas dmesys tai, kad Italijos Respublikos Konstitucijoje, kitaip nei daugelio kit valstybi, Respublikos prezidento kadencij skaiius neribojamas. iuo atveju laikomasi poirio, kad politins sistemos funkcionavimo demokratikum utikrina ne Respublikos prezidento kadencij skaiiaus ribojimas, o kiti politiniai teisiniai veiksniai. Respublikos prezidentas, prie praddamas vykdyti savo funkcijas, parlamento rm bendrame posdyje prisiekia itikimai tarnauti Respublikai ir laikytis Konstitucijos. Respublikos prezidento galiojimai. Reikt pabrti, kad RespubliParlamento nari bendrame posdyje sritims atstovauja 58 delegatai, tuo tarpu parlamento nari yra 945 (be senatori, kurie paskirti iki gyvos galvos).
183

162

kos prezidento kompetencija atspindi tradicin parlamentins respublikos valstybs vadovo status, kuriame ireikti Respublikos prezidento tarpusavio santykiai su kitomis valstybs valdiomis, t. y. su parlamentu, vyriausybe, teismais bei kitomis institucijomis. Respublikos prezidento galiojim pobdis ir apimtis leidia daryti ivad, kad Italijos parlamentinje demokratijoje gyvendinamas tiek valdi padalijimo bei j tarpusavio bendradarbiavimo, tiek ir stabdi bei atsvar principai. Nagrinjant Respublikos prezidento galiojimus konstituciniuose santykiuose su parlamentu pamintini ie galiojimai: 1. Promulguoja parlamento priimtus statymus. Respublikos prezidentas promulguoti statymus privalo per mnes nuo j patvirtinimo parlamente. Jeigu abeji parlamento rmai absoliuia bals dauguma nusprendia, kad statymas yra skubus, tai Respublikos prezidentas turi j promulguoti per statyme nustatyt termin. 2. Gali kreiptis parlamento rmus laikais vairiais vidaus ir usienio politikos klausimais. Konstitucijoje nra nustatytas klausim pobdis, dl kuri Respublikos prezidentas gali kreiptis parlamento rmus, todl laikomasi pozicijos, kad tai yra jo konstitucin prerogatyva ir laisv. tai iki statymo promulgavimo motyvuotu laiku Respublikos prezidentas gali kreiptis parlamento rmus ir reikalauti i naujo svarstyti statym. Jeigu rmai pakartotinai pritaria statymui, jis privalo bti promulguojamas. Paymtina, kad Italijos valstybs vadovai iki iol ia teise naudojasi retai, todl ir atitinkama konstitucin tradicija formuojasi vangiai. Vertinant Respublikos prezidento konstitucin prerogatyv kreiptis laikais parlamento rmus pabrtinas io veiksmo politinis aspektas. iais laikais Respublikos prezidentas gali ireikti visuomens lkesius, t. y. politikai veikti parlament priimti vienus ar kitus sprendimus. Todl ie laikai gali tapti veiksmingu rankiu politiniuose santykiuose. 3. Skiria naujus parlamento rm rinkimus ir nustato pirmojo posdio dien. Po rm rinkim skirdamas pirmj posd Respublikos prezidentas privalo atsivelgti tai, kad is posdis turi vykti ne vliau kaip per 20 dien po rinkim; Respublikos prezidentas taip pat turi teis sukviesti parlamento rmus nepaprastj sesij. 4. Sankcionuoja vyriausybs iniciatyva parengtus ir parlamento rmams teikiamus statym projektus. Nors i Respublikos prezidento funkcija laikytina formalia, taiau ja ireiktas vykdomosios valdios vieningumo principas, vykdomosios valdios grandi, viena i kuri yra Respublikos prezidentas, solidarumas ir pasitikjimas.
163

5. Leidia dekretus, turinius statymo gali, taip pat priima reglamentus (regolamenti). Respublikos prezidento gali leisti teiss aktus riboja kontrasignatros institutas. Konstitucijoje sakmiai pabriama, kad joks Respublikos prezidento aktas negalioja, jeigu jo nekontrasignuoja akt pasils ir u j atsakingas ministras. Respublikos prezidento teiss aktus, turinius statymo gali, taip pat kitus statyme nurodytus teiss aktus turi kontrasignuoti Ministr Tarybos pirmininkas. Taigi Italijos Respublikos Konstitucijoje tvirtintas lyginamojoje konstitucinje teisje visuotinai pripaintas kontrasignatros institutas, reikiantis, kad u Respublikos prezidento teiss aktus atsako arba atitinkamas ministras, arba vyriausybs vadovas. Tiesa, reikia paymti ir tai, kad nei Italijos Respublikos Konstitucijoje, nei lyginamojoje konstitucinje teisje nra tiksliai apibrta ministr ar vyriausybi vadov tokios teisins ir politins atsakomybs ribos ir jos turinys. 6. Gali paleisti parlamento rmus. Konstitucijoje numatyta, kad Respublikos prezidentas, iklauss abej parlamento rm pirmininkus, gali paleisti rmus arba vien i j. Taiau Konstitucijoje taip pat numatyta, kad ia teise Respublikos prezidentas negali pasinaudoti, jeigu iki jo kadencijos pabaigos yra lik maiau kaip ei mnesiai, jeigu galiojim laikas visikai arba i dalies sutampa su legislatros darbo paskutiniais eiais mnesiais. Respublikos prezidento akto dl parlamento rm paleidimo nekontrasignuoja vyriausybs institucij vadovai. Vadinasi, Respublikos prezidento galia iuo atveju neribojama vykdomosios valdios teisinio poveikio priemonmis. Kita vertus, akivaizdu ir tai, kad gyvendindamas parlamento rm paleidimo teis Respublikos prezidentas nra visikai laisvas arba savarankikas. Respublikos prezidento sprendim lemia politini santyki tikrov, rm pirminink nuomon, taip pat parlamentini frakcij pozicija iuo klausimu. Taiau reikia pabrti ir tai, kad Italijos konstitucinje sistemoje periodikai kartojantis situacijoms, kai nemanoma sudaryti stabilios parlamento pasitikjim turinios vyriausybs, Respublikos prezidento politinio manevravimo prielaidos labai isipleia ir gyja reikming ne tik politin, taiau ir konstitucin teisin turin. 7. Reikmingi Respublikos prezidento galiojimai usienio politikos srityje. Pagal Konstitucij Respublikos prezidentas akredituoja ir priima diplomatinius atstovus, ratifikuoja tarptautines sutartis. Pastarj Respublikos prezidento funkcij lemia parlamento rm pozicija, nes rmai statym leidimo tvarka sankcionuoja politinio pob164

dio tarptautini sutari ratifikavim. Parlamento rmai taip pat turi sankcionuoti tarptautines sutartis, numatanias arbitrao proces arba gin sprendim teismine tvarka, teritorinius pokyius, finansinius sipareigojimus arba bsimus statym pakeitimus, daromus ratifikavus tarptautines sutartis ir vykdant i sutari kylanius sipareigojimus. 8. Italijos Respublikos Konstitucijoje numatyta, kad Respublikos prezidentas skiria Ministr Tarybos pirminink, o jo teikimu ministrus bei valstybs sekretorius. Vyriausybs vadovas ir ministrai, prie praddami eiti savo pareigas, prisiekia Respublikos prezidentui. Be formalij konstitucini norm, nustatani Respublikos prezidento galiojimus sudarant vyriausyb, egzistuoja neraytin socialin norma, t. y. konstitucinis paprotys, pagal kur vyriausybs sudarymo procesas, jo turinys yra sudtingas, prietaringas ir konfliktikas. Pagal tradicij Respublikos prezidentas privalo konsultuotis su politini partij ir parlamentini grupi lyderiais, nagrinti vyriausybs sudarymo prielaidas abejuose parlamento rmuose, nustatyti konkretaus asmens politines galimybes usitikrinti parlamento rm politin palaikym. Daugiapartins sistemos slygomis ir esant parlamentini frakcij bei grupi politins ideologijos vairovei vyriausybs sudarymas Italijos parlamentins demokratijos slygomis paprastai bna komplikuotas. Italijos konstitucinje doktrinoje pripastama, kad Respublikos prezidento konstitucin priederm surasti kompromisini sprendim galimybes ir taip utikrinti politins sistemos stabil veikim. 9. Respublikos prezidentas ne tik skiria Ministr Tarybos pirminink ir ministrus, bet ir dalyvauja formuojant kitas valstybs valdymo grandis. Konstitucijoje nustatyta, kad statymuose numatytais atvejais Respublikos prezidentas skiria valstybs pareignus. 10. Konstitucijoje numatytais atvejais Respublikos prezidentas skelbia liaudies referendumus. i Italijos valstybs vadovo prerogatyva ypa reikminga politini santyki kontekste, nes jam suteiktos konstitucins galimybs skatinti arba stabdyti Tautos suvereni gali gyvendinim Italijos Respublikos demokratinje konstitucinje sistemoje. Respublikos prezidentas gyvendina ir kitus galiojimus: 1) yra karini pajg vadas; 2) pirmininkauja Aukiausiajai gynybos tarybai; 3) pagal parlamento rm sprendim skelbia karo padt; 4) pirmininkauja Magistratros aukiausiajai tarybai ir skiria dal jos nari; 5) skiria tredal Konstitucinio Teismo teisj; 6) remdamasis Deputat rm ir Senato bendros komisijos preliminariu sprendimu palei165

dia srii tarybas; 7) dalyvauja gyvendinant vyriausybs iniciatyvas dl byl iklimo Konstituciniame Teisme (srii statym konstitucingumas); 8) skiria 5 senatorius iki gyvos galvos u nuopelnus visuomenei ir valstybei; 9) gali teikti malon (grazia) ir velninti teismo paskirtas bausmes; 10) gyvendina valstybs apdovanojim teis. Visais atvejais, kai Respublikos prezidentas negali vykdyti savo funkcij, jas gyvendina Senato rm pirmininkas. Prieastys, dl kuri Respublikos prezidentas negali vykdyti savo konstitucini priedermi, gali bti laikinos ir nuolatins. Laikinos aplinkybs gali bti liga, ivyka usien, taip pat kitos slygos. Respublikos prezidento pavadavimo nuolatins prieastys gali bti jo atsistatydinimas, atidavimas teismui u valstybs idavim ar pasiksinim Konstitucij, mirtis. Pastaraisiais atvejais Deputat rm pirmininkas skelbia naujus Respublikos prezidento rinkimus per 15 dien. is terminas gali bti pratstas, jeigu Parlamento rmai paleisti arba iki j kadencijos pabaigos yra lik maiau kaip 3 mnesiai. Italijos Respublikos Konstitucijoje skelbiama, kad Respublikos prezidentas neatsako u savo veiksmus, kai vykdo savo konstitucines funkcijas. ios konstitucins nuostatos turinyje iskirtini politinis ir teisinis aspektai. Jau minjome, kad Respublikos prezidentas neatsako u savo teiss aktus, nes iuo atveju visa atsakomyb tenka vyriausybs vadovui arba atitinkamam ministrui. Be politins atsakomybs, nuo kurios Respublikos prezidentas pagal Konstitucij yra atleistas, jam gali bti taikomas baudiamasis persekiojimas u valstybs idavim arba pasiksinim Konstitucij. Pastaruoju atveju sprendim Respublikos prezident atiduoti teismui priima parlamento rmai bendrame posdyje absoliuia deputat bals dauguma. Teismo funkcij tokioje byloje gyvendina Italijos Respublikos Konstitucinis Teismas. Respublikos prezidentas vadovauja savo tarnybiniam aparatui Respublikos prezidento administracijai. Atsivelgiant konstitucines funkcijas, kurias gyvendina Respublikos prezidentas, i administracij sudaro dvi struktrins grandys civilin ir karin. Vyriausyb ir vieoji administracija. Vyriausybs statuso esminiai pagrindai nurodyti Italijos Respublikos Konstitucijoje. Reikt atkreipti dmes tai, kad ie pagrindai yra bendro pobdio, o vyriausybs veiklos organizavimo konkrets klausimai isamiai aptariami kituose teiss aktuose. tai Ministr Tarybos (vyriausybs) konstitucinis statusas visapusikiau atskleistas 1988 m. rugpjio 23 d. statyme Nr. 400 apie vyriausyb ir Ministr Tarybos biur, taip pat Ministr Tary166

bos reglamente, kur patvirtino Ministr Tarybos pirmininkas 1993 m. lapkriio 10 d. dekretu. Paymtina ir tai, kad Italijos Respublikos Konstitucijos treiasis skirsnis Vyriausyb suskaidytas tris atskirus skyrius: Ministr Taryba, Valstybs administracija, Pagalbiniai organai. Konstitucijoje vartojama svoka vyriausyb yra bendrin svoka, jungianti Ministr Taryb kaip politin institucij, valstybs administravimo sistem plaija prasme, taip pat kitus valstybs institutus, dalyvaujanius gyvendinant valdios vykdomsias galias. Taigi Ministr Taryba (vyriausyb) vadovauja vykdomosios valdios sistemai valstybje ir utikrina ios valdios reikiam funkcionavim, t. y. ireikia parlamentins respublikos valdymo formos esminius poymius. Ministr Taryba nustato vyriausybs politik ir administracins veiklos kryptis, priima sprendimus dl politinio veikimo esmini klausim, kurie, aiku, derinami su parlamentu ir parlament sudaranios politins daugumos pasitikjimu vyriausybe. statymuose nustatyta, kuriuos klausimus vyriausyb sprendia kolegialiai. Tik tokia tvarka priimami pareikimai dl politinio kurso ir programini sipareigojim, taip pat sprendim, dl kuri gali bti inicijuotas pasitikjimo vyriausybe svarstymas parlamente. Kolegialiai turi bti ireikta vyriausybs pozicija dl tarptautini sutari projekt, karini ir politini susitarim, usienio politikos ir santyki su Europos Sjunga. Vyriausybs atsakomybs principas, tvirtintas Italijos Respublikos Konstitucijoje, ir yra parlamentins demokratijos vienas esmini postulat. Konstitucijoje skelbiama, kad vyriausyb turi gauti abej parlamento rm pasitikjim. Sudarius nauj vyriausyb parlamento rmai pasitikjimo vyriausybe klausim sprendia per deimt dien. Kitaip nei kit valstybi, kuriose sitvirtino parlamentin valdymo forma, Italijos parlamentas turi ireikti politin pasitikjim visa vyriausybs sudtimi, o ne tik jos vadovu (Ministr Tarybos pirmininku). Pagal oficialij konstitucin doktrin Ministr Tarybos pirmininkas atsako u bendr vyriausybs politik, o ministrai kolegialiai atsakingi u Ministr Tarybos ir individualiai u vadovaujam inyb veiksmus. Konstitucijoje nustatoma, kad abej ar vieneri rm balsavimas prie kur nors vyriausybs pasilym nereikia, kad vyriausyb turi atsistatydinti. Vyriausybs arba atskiro ministro politin atsakomyb ikyla tada, kai kurie nors i parlamento rm priima nepasitikjimo rezoliucij. Tokios rezoliucijos projekt gali pateikti ne maesn kaip viena deimtoji rm deputat dalis ir gali bti svarstoma ne anksiau kaip
167

tris dienas po pateikimo. Nepasitikjimo rezoliucijai priimti utenka paprastosios rm deputat bals daugumos. Sprendimas priimamas vardiniu balsavimu. Paymtina, kad Italijos politinio gyvenimo praktikoje sitvirtino taisykl, kai vyriausyb atsistatydina nelaukdama, kol bus priimta parlamento rm nepasitikjimo rezoliucija. Vyriausyb kriz itinka tada, kai skyla j sudariusi partin koalicija, o parlamentins demokratijos slygomis tai reikia, kad nepasitikjimo vyriausybe situacija subrendo ir paiame parlamente. Vyriausybs veiklos politin pagrind sudaranios partins koalicijos laikina gritis nereikia, kad veikus atitinkamus nesutarimus tos paios politins partijos negali atnaujinti koalicini susitarim. Atkreiptinas dmesys ir tai, kad Italijos vyriausybi krizs paprastai trunka labai ilgai, kartais net iki vieneri met. Tuo laikotarpiu vykdomosios valdios funkcijos nors ir nenutrksta, taiau neivengiamai kenkia politins sistemos funkcionavimo stabilumui, visuomens ir valstybs interesams. Tuomet vykdomosios valdios funkcijas gyvendina senoji vyriausyb. Ji sprendia tik neatidliotinus, neivengiamus valstybs valdymo klausimus. Tokia vyriausybin struktra vadinama darbo vyriausybe. Ministr politin atsakomyb ir vyriausybs nari parlamentin kontrol gyvendinama ir kitomis formomis. Viena i j ministr atsakymai parlamentinius paklausimus. Btent nuo parlamento nari paklausim ir vyriausybs nari atsakym iuos paklausimus gali ikilti vyriausybs kolegialios ir ministr individualios politins atsakomybs klausimas. Pagal galiojanius statymus ministrams, kaip ir kitiems valstybs pareignams, taikoma civilin atsakomyb, t. y. alos atlyginimas teismine tvarka u veiksmus, kuriuos jie vykd eidami savo pareigas. Baudiamosios bylos dl Ministr Tarybos pirmininko ir ministr padaryt nusikaltim tiriamos bei nagrinjamos ir tada, kai i pareign galiojimai jau bna pasibaig. Tokios bylos gali bti nagrinjamos bendrosios jurisdikcijos teismuose tik tuo atveju, jeigu yra gautas Deputat rm ar Senato sutikimas. Vyriausybs sudtis ir sudarymas. Konstitucijoje lakonikai apibriama, kad Respublikos vyriausyb sudaro Ministr Tarybos pirmininkas ir ministrai, kuri visuma ir sudaro Ministr Taryb, taiau politinje tikrovje ilgainiui Ministr Taryba virsta sudtinga organizacine struktra. iuo metu visateisiai Vyriausybs nariai yra Ministr Tarybos pirmininko pavaduotojai, ministrai be portfelio, ministr pa168

vaduotojai, Ministr Tarybos biuro generalinis sekretorius. Remiantis atitinkamais konstituciniais statymais vyriausybs posdiuose gali dalyvauti srii, kurioms suteikta platesn autonomija, dunt pirmininkai: Sardinijos, Valle dAostos, Friuli-Venecijos Dulijos, Trentino-Alto Adide patariamojo balso teise, o Sicilijos sprendiamojo balso teise. Be to, nuo 1983 m. Ministr Tarybos sistemoje veikia Kabineto taryba. Ministr Tarybos pirmininkas vadovauja vyriausybs politikai, utikrina bendro politinio ir administracinio kurso gyvendinim, koordinuoja ir nukreipia ministr veikl. Formaliuoju poiriu vyriausybs vadovas neturi reikmingesni teisini prioritet kitiems vyriausybs nariams ir gali bti vertinamas pirmuoju tarp lygij. Taiau politinje tikrovje vyriausybs vadovo politinis statusas yra kitokio pobdio ir tai yra susij su konstitucinio reguliavimo ypatybmis. Vertinant formaliai Respublikos prezidentas nors ir gali bti laikomas vykdomosios valdios vadovu, taiau neturi savarankik teisini valdios priemoni gyvendinti ias valdios galias ir priverstas nuolatos jas deleguoti vyriausybei. Vadinasi, btent vyriausybs vadovas, formaliai dalyvaujant Respublikos prezidentui, skiria ministrus ir ministr pavaduotojus, kitus aukiausius valstybs pareignus, reikia statym leidimo iniciatyvas bei utikrina vyriausybs interes gyvendinim statym leidimo procese, bendradarbiauja su srii vadovais, priima sprendimus dl pasitikjimo vyriausybe klausimo inicijavimo parlamente. I esms vyriausybs vadovas yra vykdomosios valdios pagrindin figra. Remdamasis vyriausybs nari nuomonmis pirmininkas gali silyti Respublikos prezidentui savo pavaduotoj kandidatras, sudaryti Kabineto taryb i pasirinkt ministr. Ministr Tarybos pirmininkas nra laisvas pasirinkdamas kandidatus, nes Kabineto tarybos nariai yra politini partij politiniai galiotiniai, o pagrindin ios institucijos funkcija yra gyvendinti koalicijos pakto suderintas pozicijas t politini jg, sutiko dalyvauti Ministr Tarybos veikloje.184 Visos tarnybos, tiesiogiai bendradarbiaujanios su vyriausybs vadovu, sudaro Ministr Tarybos biuro sekretoriat, kuriam vadovauja generalinis sekretorius ir kur skiria vyriausybs vadovas. Ministr Tarybos pirmininkas savo dekretu sudaro Ministr Tarybos biuro departamentus, nustato j kompetencij, organizacin struktr ir skiria va184

Merlini S. Il governo // Manuale di diritto pubblico. Bologna, 1994. P.437

169

dovus. Ministr Tarybos biuro generalinio sekretoriaus ir departament vadovai yra politinio pasitikjimo pareignai, todl j galiojimai baigiasi sudarius nauj vyriausyb. Italijos Respublikos Konstitucijoje nra nustatytas ministerij sraas, todl jis yra dinamikas ir priklauso nuo vyriausybs vidaus ir usienio politikos prioritet.185 Italijos administracins teiss doktrinoje pripastamos dvi ministr teisinio statuso grups: ministrai, kurie vadovauja ministerijoms ir ministrai, kurie rpinasi atitinkamomis valdymo sritimis, taiau nra inyb vadovai. Jie vardijami ministrais be portfelio ir vykdo Ministr Tarybos pirmininko pavedimus. J statusas prilyginamas ministrams, vadovaujantiems konkreioms ministerijoms. Vyriausybs vadovas iuos pareignus gali skirti departament, sudarom Ministr Tarybos biuro sistemoje, vadovais. Neretai Ministr Tarybos pirmininkas vykdo ir ministro pareigas, o ministrai be portfelio vairi inyb vadov funkcijas. Ministr Tarybos vadovas gali sudaryti specialios paskirties ministr komitetus, kurie savo veikloje gali pasitelkti ekspertus, tarp j ir asmenis, kuri vieosios administracijos sistemoje nra. Ministr komitetai preliminariai nagrinja principinius klausimus, sudaranius bendr j galiojim srit, ir rengia silymus vyriausybei. Ministr pavaduotojai yra vyriausybs nariai ir vyriausybs sekretoriai ryiams su parlamentu. pareigas juos taip pat skiria Respublikos prezidentas vyriausybs vadovo silymu. Pagal Italijoje sitvirtinusi tradicij ministr pavaduotojai yra parlamento nariai ir atstovauja partijoms, kurios sudaro vyriausybin koalicij. Ministr pavaduotojai ministro pavedimu ir nurodymu gali dalyvauti parlamentinse diskusijose, atsakinti klausimus ir interpeliacijas. Vieoji administracija. Italijos teisje nra susisteminto ar kodifikuoto teiss akto, kuriame bt sureguliuoti centrins administracijos ir vieosios administracijos organizavimas bei veiklos klausimai. Konstitucijos 97 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog valstybs instituciTradicikai sudaromos ios ministerijos: Usienio reikal ir ital, gyvenani usienyje, reikal; Gynybos; Vidaus reikal; Teisingumo; Biudeto ir ekonominio programavimo; Finans; Ido; Liaudies vietimo; Viej darb ir aplinkos apsaugos; ems, mik kio ir maisto; Transporto ir prekybos laivyno; Pato ir televizijos; Pramons, verslo ir prekybos; Darbo ir socialinio aprpinimo; Sveikatos apsaugos; Kultros paminkl reikal; Mokslo ir universitet reikal. 1995 m. L. Diui sudarytoje vyriausybje buvo trys ministrai be portfelio. Jie rpinosi visuomenins veiklos ir srii, eimos ir socialinio solidarumo, konstitucins reformos reikalais.
185

170

jos organizuojamos pagal statym taip, kad bt utikrintas teisingas darbas ir administracijos nealikumas. Italijos vieojo administravimo doktrinoje laikomasi nuomons, kad vieojo administravimo struktroms priklauso: Ministr Tarybos biuras; ministerijos; tarpinybiniai ministerij komitetai; nacionalins ir aukiausiosios tarybos; nepriklausomos agentros ir administracijos; kitos autonomikai veikianios tarnybos. Kaip jau minta, svarbi valstybs valdymo grandis yra Ministr Tarybos biuro sekretoriatas, sudarytas i departament ir tarnyb. Nors departament ir tarnyb sistema gali bti keiiama, taiau tradicikai Biuro sekretoriat sudaro ie padaliniai: statym leidimo iniciatyv ir vyriausybs teiss norm kuriamosios veiklos koordinavimo centrinis biuras; Administracins veiklos koordinavimo biuras; Diplomatins veiklos patarj biuras; Karini patarj biuras; Ministr Tarybos pirmininko spaudos valdybos vadovo biuras; Protokolo biuras. Nauji departamentai gali bti sudaromi arba statymo pagrindu (civilins gynybos, valstybins veiklos, informacijos ir spaudos), arba steigiami Ministr Tarybos pirmininko dekretais (srii darbo klausimais, ryiams su parlamentu, miest teritorij reikalais, speciali klausim). Italijoje funkcionuoja ir vietiniai, vyriausybs vadovui tiesiogiai pavalds organai vyriausybs komisarai srityse. ie pareignai skiriami Respublikos prezidento dekretais Vyriausybs vadovo silymu, suderinus su vidaus reikal ir srii reikal ministru. Vyriausybs komisaras vadovauja vietini organ administracijai, kontroliuoja srii teiss akt teistum ir informuoja vyriausyb. Ministerijos yra ta valstybs valdymo sistemos dalis, kuri sudaro centrins ir vietins administracijos pagrind. Ministras yra vyriausybs narys. Jis vadovauja ministerijai ir leidia dekretus (sprendimus, ordonansus) ir cirkuliarus. Nors pagal statym ministras gali turti vien pavaduotoj, taiau j yra daugiau. Ministerijose yra sekretoriatai, turintys statym akt projekt rengimo analitin tarnyb, spaudos biur. Svarbiausios ministerij valdymo grandys yra generalins direkcijos, kurios sudaromos statym pagrindu. Jos skirstomos skyrius ir sekcijas, o vadovauja joms generaliniai direktoriai. Tarpinybiniai ministerij komitetai, paprastai sudaromi remiantis statymais, yra svarbi valstybs valdymo organizavimo grandis, o pastaruoju metu vaidina vis svarbesn vaidmen. iuo metu veikia ie komitetai: Kain; Usienio ekonomins politikos; Pramons politikos koordinavimo; Ekonominio programavimo; Maisto ir ems kio politikos. Tarpinybiniai ministerij komitetai veikia glaudiai bendra171

darbiaudami su vyriausybe ir jos vadovu. tai ekonominio programavimo komitetui vadovauja Ministr Tarybos pirmininkas, o j sudaro biudeto, usienio reikal, finans, ido, pramons, ems kio, usienio prekybos, darbo, viej darb, transporto ir prekybos laivyno ministrai. Komitetas leidia bendrojo pobdio direktyvas, kurios vaidina iskirtinai svarb vaidmen formuojant valstybs politik atitinkamose srityse. Nacionalins ir aukiausiosios tarybos yra kolegialios konsultacins institucijos, kurios paprastai sudaromos prie atitinkam ministerij. Pagrindins yra ios aukiausiosios tarybos: Viej darb; Finans; ems kio; Sveikatos apsaugos. Po srii reformos buvo sudarytos nacionalins Programavimo, Aplinkos, Sveikatos apsaugos. Nepriklausomos administracijos nepriklauso ministerijoms ir yra politikai neutralios struktros. Kaip pavyzd galima pateikti Privai asmen draudimo prieiros institut, Administracini dokument vieumo komisij. ios institucijos yra finansikai, organizaciniu poiriu nepriklausomos ir gyvendina valdymo bei kontrols funkcijas konkreioje srityje. Paymtina, kad prajusiame deimtmetyje buvo sudarytos nepriklausomos specializuotos agentros (aplinkos nacionalin agentra, vieosios administracijos atstovavimo derybose dl kolektyvini sutari agentra). Nors ministrai gyvendina kai kurias koordinacines i struktr veiklos funkcijas, taiau joms suteiktos juridinio asmens teiss, o gyvendindamos valdymo funkcijas yra savarankikos. Autonomikai veikiani kit tarnyb skaiius pamau mainamas. Toki tarnyb vadovas paprastai yra ministras, kuriam tiesiogiai pavaldus tarnybos generalinis direktorius. Jose dirba ministerij tarnautojai. inomos ios tarnybos: darbo saugumo ir profilaktikos aukiausiasis institutas; skrydi autonomin tarnyba; valstybins monopolijos tarnyba.

V
Valstybs institucijos, gyvendinanios valstybs valdymo teistumo kontrol. Italijos konstitucionalizmo istorinje raidoje susiformavo ir sitvirtino valstybs valdymo teistumo utikrinimo sistema, kurioje dalyvauja vairios valstybs institucijos. Italijos teisins sistemos raida atskleidia ne tik Italijos, bet ir kit Europos valstybi tradicij ir iuolaikin tikrov. iame kontekste iskirtinos dvi Italijos valstybs
172

institucijos Valstybs Taryba ir Ido teismas. Nors Konstitucijoje ios dvi institucijos priskiriamos pagalbini institucij kategorijai, akivaizdu, kad tiek viena, tiek ir kita vykdo nepriklausomas jurisdikcines funkcijas. Valstybs Taryba. Reikt paymti, kad Valstybs Taryba yra viena i t institucij, kuri tradicija pradta formuoti XIX a. viduryje. Ji ireikia ne tik Italijos Respublikos, bet ir kit Europos valstybi administracins justicijos genez bei vlesn tvirtinim valstybi konstitucinje teisje. Pirmasis teiss aktas, reglamentuojantis Valstybs Tarybos status, priimtas 1859 m. spalio 30 d. 1924 m. birelio 26 d. ios institucijos teisinis reguliavimas atnaujintas ir priimtas naujas statymas. Vliau is statymas buvo ne kart keiiamas, pildomas, o iuo metu galioja bendras io statymo tekstas. Paymtina, kad Valstybs Tarybos statusui bdingas tikras dvilypumas, ireiktas konstituciniame reguliavime. tai Konstitucijos 100 straipsnis, kuriame apibriami esminiai Valstybs Tarybos konstitucinio statuso klausimai, yra toje konstitucini norm sistemos dalyje, kurioje reglamentuojami vyriausybs veiklos konstituciniai pagrindai. io straipsnio 1 dalyje skelbiama, kad Valstybs Taryba yra konsultacinis organas teisinje ir administracinje srityse, taip pat teistum utikrinanti institucija administracinje srityje. io straipsnio 3 dalyje pabriama, kad statymas utikrina Valstybs Tarybos nepriklausomum nuo vyriausybs. Vykdydama konstitucines funkcijas Valstybs Taryba teikia ivadas dl teiss akt projekt, dl kuri Valstybs Taryb kreipiasi vyriausyb arba ministrai. i ivad rengia Valstybs Tarybos sekcija posdyje, o Valstybs Tarybos pirmininko sprendimu specialioji komisija arba keli konsultacini sekcij bendras posdis. Udarame posdyje gali dalyvauti tik ministras arba oficialus jo atstovas. Valstybs Tarybos nuomon (ivada) nra privaloma ir nesuponuoja atitinkam elgesio prievoli asmenims, kurie kreipsi dl konsultacijos. statymuose numatyti ir tie atvejai, kai btina gauti Valstybs Tarybos ivadas. Valstybs Tarybos nuomon btina dl: vis vyriausybini reglament projekt, tvirtinam Respublikos prezidento dekretais; ministerij reglament projekt, taip pat reglament, kuriais reguliuojami keli ministerij veiklos klausimai, projekt; skubi kreipimsi valstybs vadov dl administracini teiss akt teistumo; konsoliduot statym tekst pakeitimo. Kitas Valstybs Tarybos konstitucinio statuso aspektas yra tas, kad
173

jai suteikiamos jurisdikcins funkcijos: Konstitucijos skyriaus, kuriame tvirtinta teism sistema ir jos funkcionavimo principai, 102 straipsnio 1 dalyje pabriama, kad Valstybs Tarybai ir kitiems administracins justicijos organams priklauso jurisdikcija ginti teistus valstybs institucij interesus, o atskirais klausimais, nurodytais statyme, subjektines teises. Vadinasi, Valstybs Tarybos statusas aprpia tiek konsultacines funkcijas teisinje ir administracinje srityse, tiek ir teisingumo gyvendinim administracini teisini santyki srityje. Valstybs Taryba, vykdydama jurisdikcines funkcijas, yra apeliacin teismin instancija srii administracini tribunol sprendim atvilgiu. Laikomasi nuomons, kad Italijos administracins justicijos sistem sudaro bendrosios kompetencijos ir specializuoti organai. Pirmajai grupei priskiriami administraciniai tribunolai, kurti 1971 m. gruodio 6 d. statymu dl srii administracini tribunol krimo. Tokie tribunolai veikia visose srityse. Tribunolas turi pirminink, kuris yra ir Valstybs Tarybos narys, ir ne maiau kaip 5 magistratus. ie skirstomi tris grupes. Referendarijai skiriami pareigas pagal konkurso rezultatus i asmen, kurie turi auktj teisin isilavinim ir ne maesn kaip penkeri met teisinio darbo sta. Pirmieji referendarijai ir administraciniai patarjai skiriami vyriausybs sprendimu. Srii administracini tribunol sudt tvirtina Respublikos prezidentas dekretu Ministr Tarybos pirmininko teikimu, atsivelgdamas Valstybs Tarybos nuomon. Srities administracinis tribunolas posdiauja trij asmen sudties. Antrajai grupei, t. y. specializuotiems administracins justicijos organams, priskiriami: Kontroliniai rmai (vieosios atskaitomybs klausimai); Centrin mokesi komisija ir atitinkamos komisijos (mokesi moktoj ir finansini institucij ginai); Auktasis ir srii tribunolai, kuri inioje yra ginai dl vandens naudojimo (vieieji vandenys). Kitaip nei bendrosios jurisdikcijos teismai, administracins justicijos institucijos gali panaikinti ginijam teiss akt, jeigu buvo viryti galiojimai arba paeista kompetencija, taip pat jeigu buvo neteisingai taikomas statymas. Administraciniai tribunolai gali pareikalauti, kad vieosios administracijos institucija priimt nauj teiss akt. Valstybs Tarybos organizacin struktr sudaro 6 sekcijos, i kuri 3 gyvendina jurisdikcines funkcijas, o 3 konsultacines. Valstybs Tarybos pagrindins darbo formos yra bendri posdiai, kuriems va174

dovauja pirmininkas, konsultacini sekcij bendri posdiai, o tam tikrais atvejais specialiai sudaryt komisij posdiai. Tarybos personalas patarjai ir referendarijai formuoja vyriausyb rengdama vieus konkursus. Kitaip nei referendarijai, patarjai negali bti perkelti kit darb, nualinti nuo pareig arba ileisti atsarg be Valstybs Tarybos sprendimo. Prie Valstybs Tarybos pirmininko sudaryta taryba, kuri lygiomis dalimis sudaro Valstybs Tarybos ir srii administracini tribunol magistratai. Taryba sprendia visus skyrimo pareigas, karjeros, perklimo kit darb, taip pat nuobaud magistratams skyrimo klausimus. Ido teismas buvo steigtas 1862 m. rugpjio 14 d. statymu Nr. 800. iuo metu jo teisinis statusas reglamentuojamas 1934 m. liepos 12 d. patvirtintu ir naujai idstytu statymo tekstu. 1994 m. sausio 14 d. Ido teismo statusas vl buvo pakeistas, panaikintos kai kurios sekcijos, steigtos naujos regionins struktros. Paymtina, kad Ido teismo konstitucin prigimtis daug kuo panai Valstybs Tarybos konstitucin status, nes i institucija padeda gyvendinant tiek vykdomosios valdios, tiek ir teismins valdios funkcijas. Konstitucijos 100 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad Ido rmai vykdo vyriausybs teiss akt teistumo iankstin kontrol, taip pat valstybs biudeto vykdymo vlesnij kontrol. statymuose nustatytais atvejais ir formomis Ido teismas dalyvauja valstybs organizacij finansins veiklos kontrolje ir pranea parlamento rmams apie patikrinim rezultatus. Konstitucijos 103 straipsnio 2 dalyje skelbiama, kad Ido teismas gyvendina jurisdikcines funkcijas vieosios atskaitomybs ir kitose srityse, kurios numatytos statyme. gyvendindamas vyriausybs teiss akt teistumo iankstin kontrol Ido teismas preliminariai nagrinja vis vyriausybini reglament, kurie tvirtinami Respublikos prezidento dekretais, projektus, iskyrus politinio pobdio aktus (skyrimas pareigas, santykiai su parlamentu ir kt.). Jeigu aktai pripastami atitinkantys statymus, jie sigalioja po to, kai juos vizuoja ir registruoja Ido teismas. Jeigu atsisakoma registruoti, tai galima taikyti procedr, kuri numato registracij su ilygomis. Atitinkamas ministras, nesutinkantis su motyvuotu Ido teismo sprendimu, gali pateikti akt svarstyti Ministr Tarybai. Jeigu vyriausyb patvirtina tokio akto primimo tikslingum, Ido teismas registruoja akt, taiau paymi vyriausybs politin atsakomyb. Dekretai, kurie buvo registruoti su ilyga, perduodami parlamento kompetentingoms komisijoms, kurios turi klausim isprsti per mnes.
175

Be mint teiss akt teistumo tikrinimo, Ido teismas vykdo l naudojimo ir valstybs biudeto laikymosi iankstin ir vlesnij kontrol. Iankstins kontrols objektai yra: ministr dekretai ir kit institucij sprendimai, numatantys atitinkamo dydio ilaidas ir sankcionuojantys svarbias finansinio pobdio sutartis; aktai dl valstybs tarnautoj paskyrimo, karjeros, taip pat dl asmen, gaunani paalpas ar nuolatines imokas i valstybs; sakymai ir kiti dokumentai dl ilaid apmokjimo arba dl kredit atidarymo asmenims, galiotiems vykdyti tokias imokas. Atsivelgiant tai, kad vlesnioji kontrol panai iankstin pagal kriterijus ir vykdymo tvark, paymtina, kad ji nuo pastarosios skiriasi pagal teisines pasekmes. Iankstin kontrol gali daryti tak dl atitinkam valdymo akt sigaliojimo, vlesnioji kontrol gali kelti klausim dl kalt pareign atitinkamos atsakomybs. Ido teismas kasmet nagrinja valstybs biudeto vykdymo ataskait ir teikia parlamentui finansines ataskaitas, patikrinim rezultat ivadas, kuriose reikiama nuomon dl valstybs institucij finansins veiklos bei teikiami silymai, kaip geriau naudoti ir valdyti valstybs las. Paymtina, kad Ido teismas yra reikminga konstitucin institucija, utikrinanti teistum valstybs valdymo teisiniuose santykiuose, o dar konkreiau valstybs finans tvarkymo ir mokesi srityje. Ido teismo funkcijoms gyvendinti nustatyta atitinkama organizacin struktra, kurioje yra sekcijos ir kontroliniai biurai. Sekcijos vykdo arba kontrolines, arba jurisdikcines funkcijas. Sekcija posdiauja atskirai, taiau ypatingais atvejais gali bti organizuojami bendri posdiai. Ido teismo jurisdikciniai padaliniai ir Ido teismo vyriausiojo prokuroro tarnybos veikia visose Italijos srityse arba provincijose, taip pat srii pagrindiniuose miestuose. Prie Ido teismo veikia prokuratra, pavaldi Italijos generaliniam prokurorui.

VI
Teismin valdia. Roman teiss tradicijos alyse, kurioms priklauso Italija, teisjai, prokurorai ir tardytojai sudaro bendr socialin sluoksn (ordine) gantinai autonomik ir nepriklausom nuo kurios nors kitos valstybs valdios. Teisjai, prokurorai, tardytojai, o atskirais atvejais ir kiti teismins valdios institucij pareignai sudaro magistratr, kurios veikla grindiama dideliu savarankikumu organizuojant teismins valdios funkcionavim valstybje. Nors ir kitose pasaulio
176

alyse pripastamas teismo nepriklausomumas ir autonominis savarankikumas, taiau Italija bei Pranczija yra tos valstybs, kuriose magistratrai suteiktas ypatingas vaidmuo gyvendinant teismins valdios savivald. Taigi analizuojant Italijos teismins valdios konstitucin status reikia vertinti ne tik teism sistemos bdingus bruous, bet ir magistratros organizacin visum, kurios teisjai, prokurorai, tardytojai yra magistratai, t. y. magistratros sistemos pagrindiniai veikjai. Bendrieji principai. Italijos Respublikos Konstitucijoje pabriama, kad teisingumas gyvendinamas liaudies vardu, o teismai vadovaujasi tik statymu. Konstitucijoje taip pat pabriama, kad negali bti steigiamos ypatingj ar speciali teisj pareigybs. Prie bendrosios kompetencijos teism gali bti sudaromos specializuotos sekcijos, kuri paskirtis nagrinti atitinkam kategorij bylas. Toki teismini institucij darbe gali dalyvauti ir pilieiai, kurie nra profesionals teisjai, t. y. nepriklausantys magistratrai. statyme aikinama, kaip liaudis tiesiogiai padeda vykdyti teisingum. Konstitucijoje apibriami ir pagrindiniai principai, kuriais grindiamas teismo procesas. Vienas i pagrindini teisingumas. Konstitucijoje tvirtinamas proceso rungtynikumas, ali lygiateisikumas ir teismo nealikumas, protinga proceso trukm. Teismo proceso tvarka reglamentuojama 1942 m. Civilinio proceso ir 1989 m. Baudiamojo proceso kodeksuose. Konstitucijos leidjas iskirtin dmes skiria asmens, tariamo nusikaltimo padarymu, teisi konstitucinms garantijoms. Be kituose statymuose nustatyt savs gynimo bd ir form, tokiam asmeniui Konstitucijoje suteikiamos ios teiss: konfidencialiai bti informuotam apie jam pateikiamo kaltinimo pobd ir motyvus; inoti apie laik ir slygas pasirengti gynybai; reikalauti teisme apklausti asmenis, tarp j asmenis, kurie j kaltina; reikalauti ikviesti ir apklausti asmenis, kurie paremia jo gynybin pozicij tokiais paiais pagrindais kaip ir kaltintojo kvieiami asmenys; turti vertj, jeigu jis neino arba nekalba ta kalba, kuria vyksta teismo procesas. tariamojo kaltumas negali bti grindiamas pareikimais, kuriuos padar asmenys, iveng tariamojo arba jo advokato apklausos teismo procese. Teism sistem sudaro trys grups teismini institucij: 1) bendrosios jurisdikcijos teismai, nagrinjantys civilines ir baudiamsias bylas. ios grups teismams priklauso taikos teisjai, nepilnamei byl teismai, vieojo vandens naudojimo tribunolai ir prisiekusij (assiz) teismai; 2) administraciniai teismai; 3) kariniai tribunolai.
177

Bendrosios jurisdikcijos teismai. emutinje teism sistemos grandyje veikia taikos teisjai (konsiliatoriai). Jie nagrinja visuomenikai maiau reikmingas civilines bylas sutaikydami byloje dalyvaujanias alis arba gyvendindami pagal statym nustatytas ribas teismin jurisdikcij. Taikos teisjus trejiems metams skiria Magistratros auktoji taryba, taiau i prerogatyva gali bti deleguota apeliacini teism pirmininkams. Taikos teisjais negali bti asmenys, einantys pareigas teisminje sistemoje, advokatai, valstybs saugumo pareignai ir agentai. Taikos teisjais gali bti skiriami asmenys, nuolat gyvenantys atitinkamos komunos teritorijoje, sulauk 25 met amiaus ir galintys autoritetingai, oriai ir nepriklausomai gyvendinti teisjo funkcijas. Taikos teisjo darbas neapmokamas ir yra laikomas ypa garbinga visuomenine pareiga. Nors taikos teisjais gali bti skiriami ir asmenys, neturintys teisinio isilavinimo, taiau jie turi laikytis tos kompetencijos rib, akt ir teismo sprendim form, kurios nustatytos procesiniuose statymuose. Kiekvienas taikos teisjas turi vien, o reikiamais atvejais kelet pavaduotoj. Pretura (pretoriaus teismas) sudaroma preturos apygardos administraciniame centre ir jai vadovauja titulinis pretorius. Preturoje yra vienas arba keletas tituliniam pretoriui pavalds magistratai ir garbs vicepretoriai. Magistratai padeda pretoriui vykdyti pavestas funkcijas. Pretorius nagrinja apeliacijas dl taikos teisj sprendim, civilines bylas, kuriose reikiami nedideli civiliniai iekiniai, taip pat bylas dl darbo santyki konflikt ir ginus dl socialinio aprpinimo klausim. statymuose numatytais atvejais pretoriai nagrinja baudiamsias bylas, kuriose gali bti skiriama ne didesn kaip trej met laisvs atmimo bausm arba bauda. Preturose gali bti kuriami skyriai, nagrinjantys civilines ir baudiamsias bylas, taip pat bylas, kurios turi bti nagrinjamos antrojoje instancijoje, bei darbo gin bylas. Titulinis pretorius vadovauja preturai, skirsto bylas skyriams, gyvendina administracines funkcijas. Komunose gali bti kurti preturos punktai, kuriuos atvyksta pretorius nagrinti atitinkam byl. Byl ratvedyb tokiuose punktuose tvarko komunos sekretorius ir jo pavaduotojai. Sprendim vykdym gyvendina taip pat atitinkamos komunos tarnautojai. Tribunolai. ie teismai nagrinja: apeliacijas dl pretori priimt sprendim; pirmojoje ir apeliacinje instancijose civilines bylas, individualius darbo ginus ir ginus socialinio aprpinimo srityje; baudiamsias bylas, kurios neinybingos pretoriams ir prisiekusij (assiz) teismams. Kiekviename tribunole vieneriems metams skiriamas tar178

dymo teisjas, galintis duoti atitinkamus nurodymus policijai, taip pat reikalauti atlikti reikiamus tardymo veiksmus. Vadovaudamasis Baudiamojo proceso kodekso normomis tardymo teisjas koordinuoja teismo policijos darb. Tribunoluose vieneriems metams paskiriamas ir teisjas, priirintis teismo paskirt bausmi vykdym. Tribunolai sudaro civilini, baudiamj ir darbo byl skyrius. Bylos nagrinjamos trij teisj sudties. Apeliaciniai teismai nagrinja apeliacijas dl tribunol sprendim civilinse ir baudiamosiose bylose ir yra aukiausia teismin instancija teismo apygardoje, kontroliuoja tardymo skyriaus vykdomas funkcijas, taip pat sprendia kitus klausimus, kurie numatomi statymuose. Apeliaciniuose teismuose yra civilini, baudiamj, darbo gin byl skyriai. Apeliacinio teismo organizacinje struktroje yra tardymo skyriai, taip pat nepilnamei reikal teismai ir vieojo vandens naudojimo tribunolai. Apeliaciniai teismai bylas nagrinja trij teisj sudties. Apeliacini teism skyriai veikia komunose. iems skyriams vadovauja pirmininkai, pavalds apeliacinio teismo pirmininkui. Atitinkamoms prokuratros padaliniams vadovauja generaliniai advokatai, pavalds Respublikos generaliniam prokurorui. Nepilnamei byl teismai (tribunolai) kurti 1934 m. Jie veikia prie kiekvieno apeliacinio teismo ir prie jo vietos skyri. Tribunol sudaro apeliacijos magistratas, vadovaujantis tribunolui, tribunolo magistratas ir du pilieiai. Pastarieji asmenys turi bti ne jaunesni kaip 30 met amiaus, dorovingi ir inomi savo labdaringa visuomenine veikla. Orientuojamasi ir tai, kad ie asmenys atstovaut biologijos, psichiatrijos, baudiamosios antropologijos, pedagogikos, psichologijos specialybms. Prisiekusij teismai. Kiekvienoje apeliacinje apygardoje sudaromas vienas arba keletas prisiekusij (assiz) teism, nagrinjani statyme jiems priskirtas baudiamj byl kategorijas dl padaryt sunki baudiamj nusikaltim. Kiekvienoje apeliacinje apygardoje sudaromas vienas arba keletas prisiekusij (assiz) apeliacini teism, nagrinjani skundus dl prisiekusij teism priimt nuosprendi baudiamosiose bylose arba kit prisiekusij teismo priimt akt. ie teismai gyvendina savo jurisdikcij atitinkamuose teismo apygardos padaliniuose. Prisiekusij teismo sudtis: apeliacijos magistratas, vadovaujantis teismui; tribunolo magistratas; ei liaudies teisjai (assizai). Prisiekusij apeliacinio teismo sudtis: kasacijos magistratas, vadovaujantis teismui; apeliacijos magistratas; ei liaudies teis179

jai (assizai). Prisiekusij teism (assiz) pirmininkai ir kiti magistratai pareigas vieneriems metams skiriami Respublikos prezidento dekretu, kuriuo papildomai skiriami rezerviniai pirmininkas ir magistratai tuo atveju, kai btina keisti teismo sudt. Prisiekusij teism liaudies teisjams statyme nustatyti atitinkami reikalavimai. ie asmenys turi bti Italijos Respublikos pilieiai, 3065 met amiaus, atitikti nepriekaitingos reputacijos kriterijus, turti ne emesn kaip vidurin isilavinim. Liaudies teisjais negali bti profesionals magistratai, karikiai, policijos pareignai, dvasininkai, ministrai ir j pavaduotojai, nacionalinio ir srii parlament nariai. Irinktojo liaudies teisjo funkcij gyvendinimas yra garbinga asmens pareiga ir yra prilyginamas renkamosioms valstybs pareigoms. Asmenys, vykdydami liaudies teisjo pareigas, prilyginami tribunol ir apeliacij magistratams. Liaudies teisj darbas yra atlyginamas statymo nustatyta tvarka. Italijoje veikia 100 pirmosios instancijos prisiekusij teism, 36 apeliacinje instancijoje. Kasacinis teismas apibdinamas kaip aukiausia teisingumo institucija. Jis yra kasacin instancija bylose, kuriose sprendimus yra prim apeliaciniai teismai. Pagrindins jo funkcijos yra ios: utikrinti statym tiksl taikym ir vienod j aikinim bei nacionalins objektyviosios teiss vientisum; utikrinti vairi jurisdikcij teism kompetencijos laikymsi; sprsti kompetencijos ir funkcij kolizijas; gyvendinti kitus numatytus statym galiojimus. Teismo bstin yra Romoje, o jo jurisdikcija gyvendinama visoje valstybs teritorijoje. Kasacinio teismo organizacinje struktroje yra 3 baudiamj byl rmai ir 3 civilini byl rmai. Sprendimus kiekvienoje byloje priima 7 teisj iuri, o ypa sudtingos ir reikmingos bylos gali bti nagrinjamos jungtiniuose rmuose dalyvaujant 15 teisj. Kasacinio teismo vadovai yra pirmasis pirmininkas, jo pavaduotojas ir rm pirmininkai. Svarb vaidmen vaidina vairaus rango patarjai. Pirmasis pirmininkas pirmininkauja bendruose rm posdiuose, ikilmi renginiuose. Prireikus jis gali pirmininkauti ir atskir rm posdiams. Kaip jau minjome, administracins justicijos institucin sistem sudaro Valstybs Taryba ir srii administraciniai tribunolai, veikiantys 1974 m. priimto statymo pagrindu. Karin justicija. Karini tribunol jurisdikcija taikos metu vykdoma tik kariniams nusikaltimams, kuriuos padar karikiai. Karo metu karins justicijos funkcijos gali bti ipleiamos pagal special statym. Prokuratra (ministero pubblico). Italijos Respublikos Konstituci180

joje nepateikiamas isamesnis prokuratros teisinio statuso reglamentavimas ir tik pabriama, kad prokuratra naudojasi garantijomis, kurias nustato teism veikl reguliuojantys statymai. Akivaizdu, kad prokuratra yra teismins valdios grandis, gyvendinanti baudiamojo persekiojimo funkcij. Pagal statym nustatytas ribas jos veikl kontroliuoja teisingumo ministras. Prokuror funkcijas prie Kasacinio teismo ir prie apeliacini teism vykdo Respublikos generaliniai prokurorai, o prie tribunol Respublikos prokurorai. Generalini prokuror funkcijas prie apeliacini teism vietini skyri gyvendina generaliniai advokatai. Generaliniai prokurorai, generaliniai advokatai prie apeliacini teism vietini skyri ir Respublikos prokurorai savo funkcijas gyvendina savarankikai arba per jiems pavaldius magistratus, priskiriamus prokuratros atitinkamoms institucijoms. Prokuroras priiri, kad bt laikomasi statym, tiksliai gyvendinamas teisingumas, ginami valstybs, juridini asmen, neveiksni asmen interesai ir teiss, bei reikalauja imtis priemoni ioms teisms ir interesams utikrinti. Jis taip pat reikalauja nubausti asmenis u padarytus nusikaltimus, taikyti administracinio poveikio priemones. Prokuroras utikrina nuosprendi ir kit teismo akt vykdym statym numatytais atvejais, inicijuoja byl iklim ir utikrina baudiamj persekiojim. statymuose nustatytais atvejais prokuroras ikelia civilines bylas ir dalyvauja civiliniame procese. Tam tikrais atvejais jis gali uprotestuoti kasacine tvarka teism sprendimus civilinse bylose ir i naujo apsvarstyti nuosprendius revizijos tvarka. Prokuroro funkcijos sukonkretinamos procesiniuose ir kituose statymuose. Aukiausioji magistratros taryba. Konstitucijoje formuluojamos esmins nuostatos, kuri paskirtis utikrinti magistratros nepriklausomum nuo kit valdi, ios sistemos savarankikum sprendiant magistratros funkcionavimo ir valdymo klausimus. Pagrindin institucija magistratros sistemoje yra Magistratros aukiausioji taryba, kurios statuso svarbiausi bruoai atsispindi ir yra tvirtinti Konstitucijoje. Magistratros aukiausiajai tarybai pirmininkauja Respublikos prezidentas. Tarybai pagal pareigas priklauso Kasacinio teismo pirmasis pirmininkas ir generalinis prokuroras prie io teismo. Dvideimti Tarybos nari renka visuotinis magistratros susirinkimas, o 10 parlamento abeji rmai bendrame posdyje. Pastarieji nariai renkami i universitet ordinarini teiss profesori ir advokat, turini ne
181

maesn kaip 15 met sta. Nariai renkami ketveri met kadencijai ir negali bti perrenkami i karto pasibaigus galiojim laikui. Parlamento irinkti Tarybos nariai i savo tarpo renka Tarybos vicepirminink. Magistratros aukiausioji taryba gyvendina ias pagrindines funkcijas: priima magistratr; skiria asmenis teismo institucij pareigas; sprendia magistrat perklimo kit darb ir j karjeros klausimus; skiria pareigas ir ataukia garbs vicepretorius, taikos teisjus ir j pavaduotojus; skiria drausmines nuobaudas magistratams; teikia Respublikos prezidentui skirti kasacijos magistratais nusipelniusius teiss profesorius ir advokatus; sprendia teism finansinio aprpinimo klausimus. Taryba teikia teisingumo ministrui pasilymus dl teismo apygard rib keitimo, reikia savo nuomon dl teiss akt projekt, kuriuose sprendiami su teismais susij klausimai. Tarybos organizacin struktr sudaro tarnybos ir kiti padaliniai. Svarbiausioji grandis komitetas, kur sudaro Tarybos vicepirmininkas, Kasacinio teismo pirmasis pirmininkas ir generalinis prokuroras prie io teismo. Komitetas organizuoja Tarybos veikl ir priimt sprendim vykdym, sprendia finansinius klausimus. Tarybos pirmininkas komiteto silymu kiekvien met pradioje sudaro komisij, rengiani praneimus Tarybai, taip pat speciali komisij, teikiani silymus dl paskyrimo vadovaujamas pareigas teisminse institucijose. Taryb sudaro Drausms skyrius, kurio pagrindin funkcija rengti ir nagrinti drausminio pobdio bylas dl magistrat padaryt paeidim. skyri sudaro Tarybos vicepirmininkas (skyriaus vadovas), penki kasacijos magistratai, trys apeliacijos magistratai, trys tribunol magistratai ir trys nariai, kuriuos renka parlamentas. Drausms bylose kaltintojas yra generalinis prokuroras prie Kasacinio teismo. Tarybos sekretoriat sudaro kasacijos magistratas (vadovas), trys apeliacijos magistratai, keturi tribunol magistratai bei sekretoriato tarnautojai. Sekretoriato narius skiria Taryba, atsivelgdama teisingumo ministro nuomon. Teismini kanceliarij, sekretoriat tarnautojus ir teismo vykdytojus pareigas skiria teisingumo ministras. Siekiant utikrinti Magistratros aukiausiosios tarybos efektyvi veikl glaudiai bendradarbiaujama su Teisingumo ministerijos generaline inspekcija. Nors Konstitucijoje nenumatytos galimybs paleisti Taryb, taiau statyme numatyta, kad kai jos veikla nebemanoma, Respublikos prezidento dekretu Tarybos funkcionavimas gali bti nutrauktas atsivelgiant parlamento Deputat rm ir Senato pirminink nuomon. Tokiu atveju nauji Tarybos rinkimai turi vykti per mnes nuo jos paleidimo.
182

Siekdama utikrinti veiksming magistratros funkcionavim ir valdym Taryba daugel klausim derina su Teisingumo ministerija. statyme tvirtintos ios teisingumo ministro prerogatyvos: 1) inicijuoti drausmines magistrat bylas. Tokias bylas gali pradti ir generalinis prokuroras prie Kasacinio teismo; 2) gauti informacij i teism pirminink apie teisingumo institucij veikl ir reikti savo nuomon iais klausimais; 3) gali kreiptis Taryb dl primimo magistratr, dl paskyrim teismo institucij pareigybes, dl perklimo ir magistrat karjeros. statyme numatyta, kad Taryba, priimdama sprendimus dl garbs vicepretori, taikos teisj ir j pavaduotoj bei kit asmen paskyrimo pareigas, taip pat dl nusipelniusi profesori ir advokat paskyrimo kasacijos magistratais, atsivelgia teisingumo ministro pasilymus, o skirdama asmenis vadovaujanias pareigas teisminse institucijose iuos sprendimus turi suderinti su teisingumo ministru. Magistratai tam tikr laik gali dirbti Teisingumo ministerijoje. ie klausimai sprendiami glaudiai bendradarbiaujant Tarybai su teisingumo ministru. statymas reguliuoja ir tuos atvejus, kai magistratai kvieiami dirbti Teisingumo ministerijos sistemoje nenutraukiant magistrato tiesiogini pareig vykdymo. Nagrinjant Italijos Respublikos magistratros teisin status ir iskirtinai savivaldos princip gyvendinimo mechanizm btina atkreipti dmes ioje sistemoje veikianias teism tarybas. Tokios tarybos yra sudaromos prie kiekvieno apeliacinio teismo. Teism tarybai vadovauja atitinkamo apeliacinio teismo pirmininkas, o jos sudtyje yra Respublikos generalinis prokuroras prie io teismo ir nariai (taip pat ir atsarginiai), kuriuos renka teismo apygardos visi magistratai. Tarybos sudtyje yra ir teism pirmininkai pagal pareigas. Pagrindin teism tarybos funkcija rengti ir teikti Magistratros aukiausiajai tarybai ivadas dl magistrat paskyrimo ir j karjeros. Pagrindinis kriterijus sprendiant magistrat karjeros klausimus yra darbo staas einant magistrato pareigas.

VIII
Italijos Respublikos Konstitucijos garantijos Konstitucinis Teismas. Italijos Respublikos Konstitucinio Teismo konstitucinio statuso esminis bruoas yra tas, kad jis nra bendrosios ar administracins jurisdikcijos teism sistemos dalis, nes jo teisins padties pagrindai tvirtinti atskirame Konstitucijos skirsnyje Konstitucins garantijos.
183

Pastarasis skirsnis sudarytas i dviej skyri: Konstitucinis Teismas ir Konstitucijos prieira. Atsivelgiant toki Italijos Respublikos Konstitucijos norm sistem galima daryti ivad, kad Konstitucinio Teismo reikm Italijos konstitucinje sistemoje yra iskirtin, nes jis vienintelis i valstybs institucij pamintas kaip institucija, vykdanti Konstitucijos garanto funkcijas. Paymtina, kad Konstitucinis Teismas, kaip Italijos teisins sistemos neatskiriama dalis, pirm kart Italijos istorijoje numatytas 1947 m. Konstitucijoje. Vliau, t. y. 1953 m. kovo 11 d., buvo priimtas statymas (Nuostatai apie Konstitucinio Teismo sudarym ir veikl)186, kuriuo sukonkretinti klausimai dl Teismo sudarymo, procedr, kompetencijos, teisj statuso ir kt. Reikt atkreipti dmes tai, kad konstitucins nuostatos dl Konstitucinio Teismo Italijos steigiamajame susirinkime buvo rengiamos vykstant atriai politinei teisinei polemikai. Konstitucin Teism tvirtinti Respublikos konstitucinje sistemoje pavyko tik Krikioni demokrat, taip pat Respublikon partijoms priklausani deputat bals dauguma. Komunistai ir socialistai prietaravo Konstitucinio Teismo krimui reikdami nuomon, kad toks Teismas yra konservatyvizmo apraika valstybs institucij sistemoje ir nepriimtinas parlamentinje demokratijoje. Daugelyje valstybi, kuriose konstitucini teism teisjus renka (skiria) parlamentas, i procedra ilga ir sudtinga. Taip atsitiko ir Italijoje tik po dvej met nuo statymo primimo pavyko paskirti visus Konstitucinio Teismo teisjus (1955 m. lapkriio 30 d.). Pirmasis Teismo posdis vyko 1956 m. balandio 23 d., o pirmasis sprendimas paskelbtas 1956 m. liepos 14 d. Italijos Respublikos Konstitucinis Teismas pradjo funkcionuoti tada, kai nuo Konstitucijos primimo ir sigaliojimo jau buvo praj beveik devyneri metai. iuo laikotarpiu buvo kaupiama konstitucins sistemos veikimo patirtis. Taigi Konstitucinis Teismas palyginti greitai ir efektyviai prisitaik prie konstitucini institucij sistemos ir pradjo gyvendinti Konstitucijos numatytas konstitucins justicijos funkcijas. Jau vliau, 1967 m. lapkriio 27 d., buvo priimtas Konstitucinis statymas, kuriuo patikslinti klausimai dl Teismo teisj rinkimo procedr, taip pat dl Teismo pirmininko teisinio statuso.187 Beje, 1967 m. pakeista ir teisj kadencijos trukm iki tol ji buvo 12 met, o pakeitus Konstitucijos 135 straipsn 9.
186 187

Gazzetta Ufficiale della Repubblica Italiana.1953. Nr. 62. Ten pat. Nr. 294.

184

Konstitucijoje nustatyta, kad Konstitucin Teism sudaro 15 teisj, kuriuos po tredal skiria Respublikos prezidentas, parlamentas bendrame rm posdyje, taip pat bendrj ir administracini teism aukiausiosios magistratros. Taigi sudarant Teism iame procese dalyvauja visos trys valstybs valdios (legislatra, vykdomoji, teismin) ir tai atspindi iskirtin Teismo statuso element, kuris nebdingas bendrosios jurisdikcijos teismams. Tokia Teismo formavimo tvarka ireikia ir ios institucijos svarb teisje bei politikoje, nes skiriant jo teisjus nuoalyje nenori likti kitos valstybs valdios. Kita vertus, tokios procedros sudaro prielaidas didinti visuomens, politini partij pasitikjim Konstituciniu Teismu, taip pat stiprinti jo nepriklausomum nuo kit valstybini politini veiksni bei reikini. Nustatytos atitinkamos statym leidimo, vykdomosios ir teismo valdi teiss skirti atitinkam Konstitucinio Teismo teisj dal gyvendinimo taisykls, kuri paskirtis objektyvizuoti proces, ivengti politinio ar individualaus subjektyvizmo renkant teisjus. tai Italijos parlamento bendrame abej rm posdyje skiriant teisjus pirmajame ir antrajame balsavimo turuose u sprendim skirti teisj turi balsuoti ne maiau kaip du tredaliai konstitucins visumos deputat, o vlesniuose turuose trys penktadaliai. Nustatant toki bals daugum siekiama ivengti situacijos, kai teisjai irenkami tik parlamento politins daugumos balsais eliminuojant opozicijos (maumos) nuomons ireikimo galimyb. Respublikos prezidento dekret, kuriuo skiriami 5 Konstitucinio Teismo teisjai, kontrasignuoja Ministr Tarybos pirmininkas. Nors Vyriausybs teikimo dl i teisj skyrimo nereikalaujama, taiau pasinaudodama kontrasignavimo institutu vyriausyb gali reikti savo nuomon ir, aiku, politin vali dl teisj kandidatr. Kaip jau minta, kit tredal Konstitucinio Teismo teisj skiria bendrj ir administracini teism aukiausiosios magistratros. I bendro 5 teisj skaiiaus 3 skiria kolegija, kuri sudaro Kasacinio Teismo pirmininkas, io Teismo skyri pirmininkai ir patarjai, taip pat generalinis prokuroras, generaliniai advokatai ir generalinio prokuroro pavaduotojai prie io Teismo. I io tredalio vien Konstitucinio Teismo teisj skiria kolegija, kuri sudaro Valstybs Tarybos pirmininkas, skyri pirmininkai ir patarjai. Dar vien Konstitucinio Teismo teisj skiria kolegija, kurios sudtyje yra Ido teismo pirmininkas, skyri pirmininkai ir io Teismo patarjai, generalinis prokuroras prie Ido teismo ir jo pavaduotojai. Skiriant Konstitucinio Teismo
185

teisjus aukiausiose magistratrose reikalaujama bals daugumos, taiau ne maiau kaip atitinkamos kolegijos nari absoliuios bals daugumos. Tokia Konstitucinio Teismo sudarymo tvarka suformavo praktik, kai Konstitucinio Teismo teisjais skiriami trys Kasacinio teismo teisjai, Valstybs Tarybos vienas narys ir Ido teismo vienas teisjas.188 Teisj, turini bendrosios ir administracins jurisdikcijos teism darbo patirt, skyrimas Konstitucin Teism lemia io Teismo profesionalum nagrinjant jo kompetencijai priklausanias konstitucini konflikt bylas. Italijos Respublikos Konstitucijos 135 straipsnio 2 dalyje nurodyti bendrojo pobdio reikalavimai kandidatams Konstitucinio Teismo teisjus teisjais gali bti skiriami bendrosios ir administracins jurisdikcijos teism teisjai, tarp j ij pensij universitet teiss ordinariniai profesoriai ir advokatai, turintys dvideimties met darbo sta. Teisjo statusas nesuderinamas su parlamento arba srities tarybos nario pareigomis, jis negali verstis advokato darbo praktika arba veikti prekybos, kinje srityse, vykdyti kokias nors valdymo ar revizines funkcijas komercinse firmose. Kadencijos laikotarpiu sustabdomos dstytoj ir magistratros funkcijos. Jie negali bti konkurs iuri nariais, eiti pareigas universitetuose, balotiruotis parlamentiniuose ar administraciniuose rinkimuose, dalyvauti visuomenini organizacij ir politini partij veikloje. Teisjai turi imunitet nuo baudiamojo persekiojimo, o sankcionuoti tokius veiksmus gali tik pats Konstitucinis Teismas. Klausim dl prielaikinio teisjo atleidimo i pareig Konstitucinis Teismas sprendia ir tada, jei teisjas nebeatitinka reikalavim dl irinkimo arba jei jis paeidia nesuderinamumo princip. Konstitucinio Teismo teisjai i savo tarpo slaptu balsavimu renka pirminink trejiems metams. Jis gali bti perrinktas, taiau tik neperengiant teisjo kadencijos rib. Teisme susiformavo tendencija, pagal kuri siekiant neperrinkti pirmininko ias pareigas renkamas tas teisjas, kurio galiojimai baigiasi per kitus trejus metus. Paprastai Teismo pirmininkais renkami buv universitet teiss profesoriai. Kitaip nei Austrijoje ar Vokietijoje, teisj amiaus riba, iki kurios galima bti teisju, nenurodyta, todl ias pareigas eina solidaus amiaus asmenys.
188

Zagrebelsky G. La giustizia costitucionale. Bologna, 2c ed., 1988.

186

Italijos Respublikos Konstitucijos 134 straipsnyje nustatyta, kad Konstitucinio Teismo galiojim srit sudaro: ginai dl statym, taip pat dl valstybs ir srii akt, turini statymo gali, konstitucingumo; ginai dl kompetencijos tarp vairi valstybs valdi institucij, tarp valstybs institucij ir srii ir tarp srii; kaltinim, kurie pagal Konstitucij reikiami Respublikos prezidentui, nagrinjimas. 1. statym ir kit teiss akt, turini statymo gali, konstitucingumo tikrinimas. Konstitucingumo kontrol gali bti prevencin (a priori) ir paskesnioji (a posteriori)189. Prevencins kontrols bdu Vyriausybs reikalavimu gali bti tikrinamas srii statym konstitucingumas (teistumas) iki j promulgavimo tada, kai, vyriausybs komisaro nuomone, sritis, priimdama statym, virijo savo kompetencij, paeid nacionalinius interesus arba kitos srities interesus. Jeigu srities taryba patvirtino statym absoliuia bals dauguma, Ministr Tarybos pirmininkas per 15 dien nuo tada, kai, gavo praneim apie tok antrj balsavim, gali kreiptis Konstitucin Teism. Toks kreipimasis stabdo srities statymo sigaliojim iki Konstitucinio Teismo sprendimo. Nagrinjant byl vadovaujamasi rungtynikumo principu. I pradi konstitucin jurisprudencija buvo nelabai palanki srii autonomijai, taiau po kurio laiko Teismas siek nustatyti darni vietins ir nacionalins kompetencijos pusiausvyr, laikydamasis siningo bendradarbiavimo principo. Po 1991 m. akivaizdiai sumajo valstybs gin su sritimis dl j priimt statym (1990 m. buvo pareikti 52 praymai, o 1995 m. tik 3).190 Paskesnioji kontrol (a posteriori) gali bti abstrakti ir konkreti. Abstrakti kontrol gali bti taikoma nacionaliniams statymams srities duntos pirmininko reikalavimu, jeigu manoma, kad valstybs statymu paeidiama srities kompetencija. Konkreti kontrol gyvendinama pagal bendrosios jurisdikcijos teismo kreipimsi, kur inicijuoja viena i byloje dalyvaujani ali, prokuroras ar pats teismas. Tokiu atveju keliamas klausimas dl valstybs ar srities statymo, kuris turt bti taikomas nagrinjamoje byloje, konstitucingumo. 1953 m. kovo 11 d. statyme nustatyta, kad bendrosios jurisdikcijos teismas kreipiasi Konstitucin Teism, jei byla negali bti isprsta neatsivelgiant
Plaiau apie tai r.: H. Steinberger. Models of constitutional jurisdiction. European Commission for Democracy through Law. Council of Europe Press, 1993. 190 Favoreu L. Konstituciniai teismai / I prancz kalbos vert E. Jarainas. Vilnius: Garnelis, 2001. P. 70.
189

187

tai, kaip isprstas konstitucinio teistumo klausimas. Tai apibdinama esmine reikme, arba rilevanza. Jeigu Konstituciniam Teismui nagrinjant klausim dl bylos priimtinumo rilevanza nenustatoma, Teismo kreipimasis gali bti pripaintas nenagrintinu. ios srities Konstitucinio Teismo jurisprudencijoje atsiskleidia pagrindins ir incidentins (konstitucins) teisen sryio esm. Beje, mintame statyme sudarytos teisins galimybs plaiau interpretuoti ir paties Konstitucinio Teismo gali ribas. Nustatant, kad Konstitucinis Teismas skelbia negaliojaniomis statym gali turinias nuostatas, kreipimesi kartu paymta, kad Teismas taip pat skelbia tas statymo nuostatas, kuri neteistumas iplaukia i jo priimto sprendimo. Pagaliau tuo mastu, kuriuo Teismas pripaino pats gals kelti klausim, ar Konstitucij atitinka ne vien pareikjo apsksti statym aktai (ar nuostatos), buvo gana smarkiai iplstos Teismo sprendimo galios perengiant praymo reikalavimus.191 2. vairi valstybs valdi, valstybs ir srii bei srii ginai dl kompetencijos. Kaip jau minta, Konstitucijoje numatyta vyriausybs galimyb inicijuoti srii teiss akt konstitucingumo patikr Konstituciniame Teisme, taip pat suteikta teis sritims ginyti, ar nacionalinis statymas atitinka Konstitucij. io pobdio vyriausybs ir srii prerogatyvos bei susiklosiusi praktika ugoia ginus dl kompetencijos, nes daugelis klausim isprendiama teiss akt teistumo patikros konstitucingumo procese. Taiau ir tokia konstitucini konflikt sprendim forma Italijos konstitucinje jurisprudencijoje egzistuoja, o konfliktai gali kilti tarp parlamento ir vyriausybs, tarp Respublikos prezidento ir parlamento, tarp teismins ir kit valstybs valdi. 3. Kaltinim (valstybs idavimas ar pasiksinimas Konstitucij), pareikt Respublikos prezidentui, nagrinjimas. Nagrindamas toki byl Konstitucinis Teismas tampa auktuoju teismu, gyvendinaniu konstitucin teisingum. Taiau tokiame procese, be Konstitucinio Teismo teisj, dalyvauja 16 kit teisj, kuriuos devyneriems metams renka parlamentas, laikydamasis Konstitucinio Teismo teisjams numatyt slyg. Pastarieji teisjai renkami i piliei, kurie buvo i anksto rayti atitinkam sra. Jiems taikomi kandidatams senatorius keliami reikalavimai.
Favoreu L. Konstituciniai teismai / I prancz kalbos vert E. Jarainas. Vilnius: Garnelis, 2001. P. 73.
191

188

Pirminje Konstitucijos redakcijoje Konstitucinis Teismas buvo galiotas nagrinti kaltinimus ministrams, taiau 1989 m. sausio 16 d. konstitucine pataisa ios nuostatos buvo atsisakyta, nes Konstitucinis Teismas buvo veltas jam nebdingus politinius procesus. Reikt atkreipti dmes tai, kad Italijos Respublikos Konstitucinis Teismas gyvendina dar vien funkcij, susijusi su Konstitucijos 75 straipsnyje numatyta 500 tkst. rinkj teise inicijuoti liaudies referendum dl visiko arba dalinio statymo ar teiss akto, turinio statymo gali, panaikinimo (naikinamasis referendumas). Beje, tok referendum gali inicijuoti ir penki srii tarybos. Paymtina, kad negalima organizuoti referendum dl mokesi ir biudeto, amnestijos ir malons, tarptautini sutari ratifikavimo. Konstitucinio Teismo funkcijos dl referendumo organizavimo buvo tvirtintos 1970 m. gegus 25 d. statyme, reglamentuojaniame referendumus ir liaudies statym leidimo iniciatyv.192 Pagal statyme nustatyt tvark Centrinis biuras, veikiantis prie Kasacinio teismo ir vykdantis referendum organizavimo funkcijas, gali kreiptis Konstitucin Teism dl referendumui silom klausim konstitucingumo. Teismas, isprends i byl ir vertins, ar referendumui teikiami klausimai neprietarauja Konstitucijos 75 straipsnyje 2 dalyje nustatytiems ribojimams, apie tai oficialiai paskelbia ir pranea Respublikos prezidentui, parlamento rm pirmininkams, Ministr Tarybos pirmininkui bei Centriniam referendumo organizavimo biurui prie Kasacinio teismo. Nors Konstitucijoje tiesiogiai ir nenumatyta, taiau Konstitucinis Teismas gyvendina priederm, numatyt 1967 m. lapkriio 22 d. statyme, Konstitucinis Teismas pats turi sitikinti, kad j paskirti teisjai, taip pat ir atsarginiai nariai, parlamento irinkti Konstitucijos 135 straipsnyje numatytu atveju, atitinka nustatytus reikalavimus. Teismo sprendimai iais klausimais priimami absoliuia teisj bals dauguma. statym ir akt, turini statymo gali, teistumo kontrol, kuri gyvendina Konstitucinis Teismas, eliminuoja bet kokias Konstitucinio Teismo prielaidas vertinti iuos aktus politiniu aspektu, taip pat kontroliuoti parlamento diskrecins valdios funkcijas. Taiau Italijoje, kaip ir daugelyje kit valstybi, kuriose veikia konstituciniai teismai, i teism sprendimai kelia didel visuomens susidomjim ir
192

Gazzetta Ufficiale della Repubblica Italiana.1970. Nr. 147.

189

atgars politiniuose procesuose.193 Paymtinas Italijos Konstitucinio Teismo vaidmuo sprendiant nacionalins teiss ir Europos Sjungos teiss derinimo bei sveikos problemas. Btent is Teismas pirmasis sprend Angli ir plieno bendrijos steigimo sutarties konstitucingumo klausim.194 Nagrindamas teisines situacijas, kylanias i Bendrijos antrins teiss sandr su konstitucinmis vertybmis ar principais, ypa pagrindini teisi srityje, Teismas pareik, kad tokios kolizijos galimas padarinys netiktina ir dirbtin situacija, taip pat teig, jog nuo tada, kai Bendrijos teis apima pagrindines konstitucines vertybes, priimtinas visoms valstybms narms, tokia kolizija atrodo esanti tik hipotetin.195

IX
Pabriant, kad Italijos Respublikos Konstitucija gali bti vertinama kaip realiai veikiantis ir iki iol gana stabilus pagrindinis alies statymas, kartu reikt atkreipti dmes, jog jau kelet deimtmei politikoje ir teisje plaiai diskutuojama apie konstitucins reformos btinum. ios diskusijos akstinas yra politinis sistemos nestabilumas, kur ireikia nuolatins vyriausybs politins krizs. J esm politini partij gausa ir t partij interesus atspindini parlamentini frakcij nepatvarumas. Daugelio Italijos politik ir mokslinink nuomone, Konstitucijoje trksta pagrind, kurie utikrint parlamento darbo kokyb, o statym akt gausyb teisin reguliavim paveria labai vangiu ir chaotiku procesu, daraniu neigiam poveik socialiniam gyvenimo dinamizmui.
tai 2004 m. saus Italijos Respublikos Konstitucinis Teismas paskelb, kad statymas, numatantis prezident, ministr pirminink, abej parlamento rm pirminink, Konstitucinio Teismo pirminink teisin nelieiamyb, kol jie eina ias pareigas, prietarauja alies Konstitucijai. Pagal statym, jei iuo klausimu jau buvo pradtas teisminis procesas, jis turjo bti sustabdytas. Konstitucinio Teismo sprendimas tiesiogiai susijs su Italijos ministro pirmininko Silvio Berlusconi interesais: remdamasis iuo sprendimu Milano teismas galjo atnaujinti S. Berlusconi proces dl kaltinim 1985 m. papirkinjus teisjus, siekiant sau palankaus sprendimo dl vienos maisto kompanijos privatizavimo (r.: Teisj antausis S.Berlusconi // Lietuvos rytas. 2004 m. sausio 14 d. P. 8). 194 Gil C. R. I. Nacionaliniai konstituciniai teismai ir Europos Bendrijos teis // Konstitucinis teisingumas ir teiss viepatavimas. Tarptautin konferencija, skirta Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo steigimo 10-meiui. 2003 m. rugsjo 4 d. Vilnius: Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas, 2004. P. 59. 195 Ten pat. P. 59.
193

190

Kai kurios kairiosios politins partijos (komunistai) yra u tai, kad bt palikta parlamentin valdymo forma, kurioje pagrindin vaidmen vaidina vyriausyb. Jos yra u tai, kad bt grinti proporciniai rinkimai ir nustatyta politini partij atstovavimo parlamente 5 procent riba. Prietaring pozicij laikosi socialistai. Jie galvoja, kad alies politins sistemos stabilum utikrint prezidentin valdymo forma, o valstybs vadovas prezidentas bt renkamas tiesiogiai visuotiniuose rinkimuose. Yra ir silani dabartinje parlamentinje demokratijoje sustiprinti Respublikos prezidento konstitucin status ir orientuotis V Pranczijos Respublikos valdymo model (S. Berlusconi alinink politin grup). Plaiai diskutuojama ir dl valstybs santvarkos organizavimo. U federalizm agituoja iaurs lyga, siekianti didesns laisvs t Italijos region, kuriuose labiau nei kitoje alies dalyje ipltota pramon. Deinieji krikionys demokratai reikalauja gyvendinti Ispanijos autonomijos sistem, o dabartinio ministro pirmininko alininkai siekia valdym decentralizuoti. Tuo tarpu prie decentralizacij agituoja Nacionalinis aljansas (Italijos neofaist partija). 1997 m. parlamentas steig abej rm tarpartin komisij, vadovaujam M. DAlema. Darbas, ruoiant keli i pirmosios antrj Respublik, patyr fiasko, nes 1998 m. S. Berlusconi vadovaujama Forza Italia (Nacionalinio aljanso pagrindinis partneris) pasitrauk i konstitucins reformos rengimo darbo. Tai buvo smgis ne tik konstitucins reformos procesui, bet ir kairiesiems demokratams (Democratici di sinistra) bei Nacionaliniam aljansui (Alleanza nazionale) (buvs Italijos socialinis judjimas), nes jos abi turjo lkesi gyti neataukiam legitimum per antrosios Respublikos krj status Komisijos skmingo darbo atveju.196 lugus reformos pirmajam projektui, Komisijos vadovas M. DAlema tapo vyriausybs vadovu. Bandydamas bent kiek isaugoti komisijos dirb, jis pateik konstitucinio statymo projekt Ordinamento federale della Repubblica (Respublikos federalin sistema).197 Parlamentui in extremis pavyko i dalies susitarti dl Konstitucijos II skyriaus V skirsnio (114132 str.) reformos ir priimti konstitucinius statymus nn.1/1999 e 3/2001. i konstitucin reforma apm nemaai dalyk, kurie buvo perleisti region statym leidybos institucij kom196

CheliE. La riforma mancata. Bologna, II Mulino, 2000.

191

petencijai. Taiau buvo akivaizdu, kad nei reformos prieinink, nei alinink i federalizmo reforma netenkino. Pagrindin prieastis buvo ta, kad daugelis klausim nebuvo tinkamai apibrti ir todl atsirado neaikios konkuruojanios kompetencijos sritys. Be to, i reforma nenumat federalizm utikrinanio, t. y. nacionalini interes apsaugos, teisinio mechanizmo.198 Vienas ymiausi Italijos federalizmo sistemos tyrintoj Carlas Joachimas Friedrichas pabria, kad federalizmas yra arba dinamikas, arba ne199. iuo atvilgiu federalizmas yra apibdinamas kaip procesas, kurio raida priklauso nuo atskir teritorini vienet gebjimo vystytis ir autonomini gali pltojimo pagal Konstitucij. Remdamiesi iuo poiriu, kai kurie autoriai sutinka, kad M. DAlemos atlikta V skirsnio reforma sukr tik federalizmo uuomazgas.200 Reformos trkumai irykjo netrukus: federalinio senato funkcijas interpretuoti buvo priverstas imtis Konstitucinis Teismas, o federalizmo apsaugos konstitucine priemone tapo Teismo jurisprudencija. 2004 m. balandio 2 d. spaudos konferencijoje Konstitucinio Teismo pirmininkas Gustavas Zagrebelsky paskelb, kad 2003 m. Teismo veikla daugiausia buvo skirta sprsti valstybs ir region konfliktus (apie 50 proc. vis sprendim skaiiaus)201. Nors visuotinai ir pripastama, kad konstitucins justicijos viena i pagrindini funkcij yra konstitucinis kompetencij atskyrimo arbitravimas, taiau pirm kart Italijos Konstitucinio Teismo istorijoje gin tarp valstybs ir region buvo neproporcingai daug. Siekiant utikrinti Konstitucijos 5 skirsnio (sritys, provincijos ir komunos) reform, naujos sudties parlamento dauguma 2003 m. prim statym Nr. 131 Disposizioni per ladeguamento dellordinamento della Reppublica alla legge costituzionale 18 ottobre 2001, n. 3 (Dl Respublikos teisins sistemos pritaikymo 2001 m. spalio 18 d. konstiII progetto federalista del Governo DAlema (1999) // Nuovi Studi Politici, Nr. 3 4, 1999. P. 77114. 198 Bartole S. Interpretazioni e trasformazioni della Costituzione. Bologna, II Mulino, 2004. 199 Friedrich C. J. L uomo, la comunita, lordine politico. Bologna: II Mulino, 2002. P. 257334. 200 Frosini T. E. et al. Prime riflessioni sulla riforma della Costituzione // B.Caravita di Toritto (a cura di) I percorsi del federalismo. Milano: Giuffre ed., 2004. P. 85150. 201 Zagrebelsky G. 2004 m. balandio 2 d. Praneimas spaudos konferencijoje La giustizia costituzionale nel 2003, r. http://www.cortecostituzionale.it/ita/documenti/documenti.asp
197

192

tuciniam statymui). io statymo tikslas buvo patikslinti Konstitucijos 5 skirsnio (naujosios redakcijos) nuostatas dl regionins statym leidybos kompetencijos, valstybs ir region kompetencijos rib nustatymo ir Konstitucijos 117 straipsnio, kuriame statym leidyb reglamentuojani konstitucini norm stoka lm vis daugiau interpretacini konflikt. Taiau, nepaisant minto statymo primimo, tolesns konstitucins reformos neivengiamumas buvo akivaizdus.202 2005 m. kovo 23 d. Respublikos senatas pritar konstitucinio statymo projektui nr. 2544B Modifiche alla parte seconda della Costituzione (Konstitucijos antrojo skyriaus pakeitimai), aprobuodamas Deputat rm patvirtint 2004 m. spalio 15 d. statymo tekst.203 is statymo projektas dar turs bti inagrintas antruoju skaitymu. io statymo projekte numatomas esmins naujovs yra ios: steigiamas Federalinis senatas, kurio pagrindin konstitucin paskirtis atstovauti region interesams. J turi sudaryti visuotiniuose rinkimuose irinkti region atstovai, o darbe gals dalyvauti (be balsavimo teiss) region taryb ar asamblj irinkti atstovai i mer, provincij vadov tarpo; parlamentar skaiius mainamas iki 518 Deputat rmuose ir iki 252 Federaliniame senate; siekiama pagreitinti statym leidimo procedras: iskyrus klausimus, kurie paliekami abejiems rmams, vyraujantis modelis yra procedros vieneriuose rmuose. Daugeliu atvej atsisakoma, kad pat statymo tekst patvirtint abeji rmai. Parlamento rmai, neturintys sprendimo gali kuriuo nors klausimu, gali pateikti silymus pranedami apie tai kitiems rmams; sustiprinamas opozicijos Deputat rmuose ir Federalinio senato maumos vaidmuo; permoduliuojama dabartin statym leidybos kompetencija: viena vertus, valstybei grta kai kurie klausimai, kita vertus, didinamas regionini valdi vaidmuo ir suteikiama joms iskirtin kompetencija sveikatos apsaugos, vietimo ir vieojo saugumo srityse; modifikuojama Respublikos prezidento, kaip aukiausiojo Konstitucijos garanto, rinkim tvarka ir jo galiojimai; sustiprinamas speciali region vaidmuo procesuose priimant savo statutus; didinamas vykdomosios valdios vadovo vaidmuo ir tvirtinama tiesiogin vyriausybs vadovo atsakomyb rinkjams; sudaroma galimyb skelbti referendumus dl konstitucini statym; modifikuojama Konstitucinio Teismo
Frosini T. E. et al. Prime riflessioni sulla riforma della Costituzione // B.Caravita di Toritto (a cura di) I percorsi del federalismo. Milano: Giuffre ed., 2004. P. 85150. 203 SENATO DELLA REPUBBLLICA, Legislatura 14 - Disegno di legge N. 2544-B, http://www.governo.it/GovernoInforma/Dossier/devolution/ddl2544B.pdf
202

193

sudtis: 3 teisjus irinks Deputat rmuai, 4 Federalinis senatas, 4 aukiausios instancijos teismai ir 4 skirs Respublikos prezidentas. Numatoma region galimyb kreiptis Konstitucin Teism ir suteikiamos kitos galimybs reikti abejon dl statymo teistumo, pagrstumo bei tikslingumo. Literatra
1. Berman J. H. Teis ir revoliucija. Vakar teiss tradicijos formavimasis / I angl kalbos vert Arvydas liogeris. Vilnius: Pradai, 1999. 2. Birmontien T., Jarainas E. Kris E., Maksimaitis M., Mesonis G., Normantas A., Pumputis A., Vaitiekien E., Vidrinskait S., ilys J. Lietuvos konstitucin teis: vadovlis. Vilnius: Lietuvos teiss universiteto Leidybos centras, 2001. 3. Constitutions of the countries of the world. Editors A. P. Blaustein, G. H. Flanz. Italy. New York: Oceana Publications, Inc. Dobbs Ferry, Issued March 1987. 4. Davies N. Europa. Istorija / I angl kalbos vert L. Tamas ir V. Petrukaitis. Vilnius: Vaga, 2002. 5. Favoreu L. Konstituciniai teismai / I prancz kalbos vert E. Jarainas. Vilnius: Garnelis, 2001. 6. Gil Carlos Rodriguez Iglesias. Nacionaliniai konstituciniai teismai ir Europos Bendrijos teis // Konstitucinis teisingumas ir teiss viepatavimas. Tarptautin konferencija, skirta Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo steigimo 10-meiui. 2003 m. rugsjo 4 d. Vilnius: Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas, 2004. 7. Glendon M., Gordon M. W., Osakwe B. Vakar teiss tradicijos. Vilnius: Pradai, 1993. 8. Italija: Konstitucija i zakonodatelnyje akty / Pod red. Tumanova V. A. Moskva: Progress, 1988. 9. Laqueur W. Europa ms laikais. 19451992 / I angl kalbos vert A. Sabonis. Vilnius: Amius, 1995. 10. Luciani M. Italie // Les constitutions nationales a lepreuve de lEurope sous la direction de J.-Cl. Masclet et D. Maus P. 1993. 11. Maksimaitis M. Usienio teiss istorija: vadovlis. Vilnius: Justitia, 1998. 12. Merlini S. Il governo // Manuale di diritto pubblico. Bologna, 1994. 13. Pernoud R. Krestonos, SPB: Evrazija, 2001. 14. Steinberger H. Models of constitutional jurisdiction. European Commission for Democracy through Law. Council of Europe Press, 1993. 15. Sorrentino F. Le fonti del diritto // Manuale di diritto pubblico. Bologna, 1994. 16. Vaiaitis V. A. Konstitucini statym fenomenas. Konstitucini (organini) statym lyginamoji studija. Vilnius: V Teisins informacijos centras. 2004.

194

17. Administrativnoje pravo zarubenych stran. Uebnoje posobije / Red. Kozyrin A. N. Moskva: Spark, 1996. 18. Zagrebelsky G. La giustizia costitucionale, Bologna, 2e ed., 1988. 19. Gazzetta Ufficiale della Repubblica Italiana, 1.02.1925. Nr. 311. 20. Gazzetta Ufficiale della Repubblika Italiana, 15.06.0970. Nr. 147. 21. Gazzetta Ufficiale della Repubblica Italiana, 7.02.1948. Nr. 31. 22. Gazzetta Ufficiale della Repubblica Italiana, 28.04.1967. Nr. 106. 23. Gazzetta Ufficiale della Repubblica Italiana, 3.06.1957. Nr. 139. 24. Gazzetta Ufficiale della Repubblica Italiana, 28.02.1958. Nr. 51. 25. Gazzetta Ufficiale della Repubblika Italiana, 1.03.1971. Nr. 53. 26. Gazzetta Ufficiale della Repubblika Italiana, 1.03.1971. Nr. 53. 27. Gazzetta Ufficiale della Repubblica Italiana, 4.04.1942. Nr. 79, ediz. straord. 28. Gazzetta Ufficiale della Repubblica Italiana, 6.04.1983. Nr. 93. 29. Gazzetta Ufficiale della Repubblica Italiana, 14.03.1953. Nr. 62. 30. Gazzetta Ufficiale della Repubblica Italiana, 25.11.1967. Nr. 294. 31. Gazzetta Ufficiale della Repubblica Italiana, 15.06.1970. Nr. 147. 32. Gazzetta Ufficiale della Repubblica Italiana, 27.12.1947. Nr. 298, ediz. straord. Costituzione della Repubblica, Roma, Camera dei deputati, Segretariato generale, marzo, 1975.

195

VI. Jungtins Didiosios Britanijos ir iaurs Airijos Karalysts (Didioji Britanija) konstitucin sistema

I
Jungtins Karalysts Konstitucija: samprata, istorinis kontekstas, konstitucins teiss altiniai. Jungtins Karalyst daugeliu aspekt yra iskirtin valstyb. Neretai kalbant apie Jungtin Karalyst lygia greta vartojami Anglijos, Didiosios Britanijos terminai. Siekiant atskleisti Jungtins Karalysts konstitucionalizmo raid ias svokas aktualu patikslinti. Tad ar svokos Anglijos Konstitucija, Didiosios Britanijos Konstitucija, Jungtins Karalysts Konstitucija yra lygiaverts? Bendrinje kalboje ios svokos sitvirtinusios ir daniausiai vartojamos sinonimikai. Taiau istorinis Anglijos, kotijos, Airijos, Velso raidos aspektas leidia manyti, kad minti terminai gali turti savarankik sampratos kontekst. Oficialus valstybs pavadinimas yra Jungtin Didiosios Britanijos ir iaurs Airijos Karalyst. Egzistuoja ir oficialiai vartojamas sutrumpinimas Jungtin Karalyst. Tad Jungtins Karalysts Konstitucija yra tiksliausias terminas, apibriantis konstitucijos galiojimo ribas, kurios sutampa su Jungtins Didiosios Britanijos ir iaurs Airijos Karalysts teritorija. Akivaizdu, jog Didioji Britanija, kuri sudaro Anglija, kotija ir Velsas, yra Jungtins Karalysts ekonominis, politinis, kultrinis, netgi geopolitinis pagrindas. Panai, iskirtin padt Didiojoje Britanijoje um ir iki iol uima Anglija. Todl logikai pagrista, jog doktrinoje Jungtins Karalysts terminas keiiamas Didiosios Britanijos arba Anglijos terminu. Taiau vartdami termin Anglijos Konstitucija arba Didiosios Britanijos Konstitucija turime pabrti, jog kalbama apie iandien egzistuojanios valstybs Jungtins Karalysts Konstitucij. Antai galima klaidingai manyti, kad terminas Anglijos Konstitucija atskleidia senosios Anglijos (iki unijos su kotija 1707 m.) konstitucingumo aspektus.
196

Kitas iskirtinis Jungtins Karalysts bruoas yra tas, jog bdama ir parlamentarizmo, ir konstitucionalizmo idj, doktrin, raidos lyder alis neturi vieno teisinio akto, kur (i dien doktrinos ir definicij kontekste) galtume vardyti kaip konstitucij. i aplinkyb suteik pagrind doktrinoje (tiek angl, tiek ir usienio) Jungtins Karalysts Konstitucij vadinti neraytine. Tokios koncepcijos tviriausiai laikosi politologijos moksl atstovai. Taiau tokiai pozicijai pritaria tik dalis konstitucins teiss doktrinos atstov. Tokia pozicija pagrsta keliais argumentais. Pirma, pabriama, jog nra vieno teiss akto, kuris bt oficialiai vardytas kaip konstitucija ir, antra, gana reikming viet ios valstybs teiss sistemoje uima konstituciniai paproiai. Tad ar turi Jungtin Karalyst Konstitucij? Ir jeigu taip, kokie jos bruoai? Prisimin, jog konstituciniai teisiniai santykiai yra visuomeniniai santykiai, atsirandantys valstybins valdios, institucij krimo, j tarpusavio santyki, mogaus teisi ir laisvi gyvendinimo ir apsaugos garantavimo srityse, turime konstatuoti, kad tokie teisiniai santykiai Jungtinje Karalystje neabejotinai egzistuoja ir kad juos pirmiausia reguliuoja parlameno priimti statymai. Be to, iuos santykius reguliuoja teisminiai precedentai bei konstituciniai paproiai (konstitucins konvencijos). Todl kalbdami apie Jungtins Karalysts Konstitucij turime kalbti ne apie vien juridin akt, o apie teisini akt sistem, kuri ir gali bti vardijama kaip valstybs konstitucija. Neretai paioje angl konstitucins teiss doktrinoje formuluojama dar lakonikiau, jog <...> konstitucij sudaro fundamentiniai principai, kuriais remiantis reguliuojamas visuomens vieas gyvenimas.205 Nors Jungtins Karalysts Konstitucija yra sistema teiss akt, kuri dalis yra neraytinio pobdio, galima teigti, jog pozityviosios teiss normos sudaro pagrindin teiss norm grup, reguliuojani konstitucinius teisinius santykius. ie teiss aktai priimti labai skirtingais istoriniais laikotarpiais, juos gali skirti itisi imtmeiai. tai Teisi bilis priimtas 1689 m., o parlamento aktas tik 1911 m., taiau jie ir iandien vienodai reikmingi Jungtins Karalysts konstitucinei srangai ir parlamentarizmo tvirtinimui. Todl galime teigti, jog Jungtin Karalystje yra raytin, taiau nekonsoliduota konstitucija. Paymtina ir tai, kad kalbant apie konstitucijos nekonsoliduotum paGalligan J. D. Myth and Reality in the English Constitution // Saggi Conferenze e Seminari 25. Centro di studi e ricerche di diritto comparato e straniero: Roma, 1997. P. 2.
205

197

briamas juridinis io proceso aspektas. Taiau teorin, doktrinin konstitucijos konsolidacija seniai vykusi. Doktrinoje neabejojama, kokie teiss aktai yra Konstitucijos dalis ir koks j turinys.

II
Statutin teis. Kaip minjome, Jungtins Karalysts Konstitucija yra nekonsoliduota, tad j sudaro teiss aktai, kurie gali bti ir yra vardijami kaip Jungtins Karalysts Konstitucija. Toki teiss akt yra nemaai, jie atspindi skirtingas istorines epochas, taiau j nuostatos iliko aktualios iki i dien, jomis remiasi konstitucini teisini santyki subjektai ir iandien. Apie tokius teiss aktus reikia pakalbti plaiau. Taiau prie tai tenka priminti, jog dalis teiss akt gali bti vardijami tik kaip Anglijos nuosavyb, nes buvo priimti iki susiformuojant Jungtinei Karalystei. Pirmiausia tenka minti Didij laisvi chartij. is istorinis dokumentas buvo priimtas XIII a. 1215 m. ir yra laikomas vienu i pagrindini teiss akt, tvirtinusi parlamentarizmo pradi ne tik Anglijoje, bet ir visame pasaulyje. iame akte minima atstovaujamoji institucija Karalysts Taryba, kuriai buvo suteikta iskirtin teis nustatyti mokesius. Tad su Didija laisvs chartija valstybs finansiniai klausimai priskiriami atstovaujamosios institucijos parlamento veiklos sriiai. Galima teigti, jog su iuo aktu valstybs parlamentas pradjo parlamentarizmo istorij. Nuo io momento parlament galios istorinje raidoje tik pltsi, formavosi parlamento suvereniteto doktrina. Be parlamentarizmo uuomazg, iame akte buvo reglamentuotos ir kai kurios mogaus teiss bei laisvs. Didioji laisvi chartija nustat, jog asmuo be teismo sprendimo negali bti suimtas arba atimta jo nuosavyb. Daugelio istorik ir ekonomist nuomone, btent nuostata dl nuosavybs nelieiamumo sudar teisines, o dl to ilgalaikes ekonomins valstybs paangos prielaidas, dl kuri Anglijai buvo lemta tapti pasaulio lydere daugelyje gyvenimo srii. Kitas svarbus teiss aktas, reglamentuojantis teism ir parlamento veiklos klausimus, taip pat priskiriamas vidurami epochai. Tai 1330 m. priimtas Vestminsterio statutas. Jis nustat periodikum, kuriuo turi rinktis Anglijos parlamentas. Statutas numat, jog parlamentas turi rinktis ne reiau kaip vien kart per metus. Toki nuostat galime suprasti tik kaip parlamento institucijos stiprinim. Periodikumo, kuriuo turi bti aukiami parlamento posdiai, nustatymas pareigojo monarch
198

jos laikytis. Nors i nuostata buvo gyvendinama ne visada skmingai (Anglijos monarchai nenoriai dalijosi valdia su parlamentu), taiau tai buvo de jure nuostata, kuria buvo remiamasi ir kuri buvo siekiama gyvendinti. Tolesnis Anglijos konstitucionalizmo raidos etapas yra sietinas su lovingosios revoliucijos epocha. i epocha pasiymi iskirtinai didele parlamento ir monarcho priepriea, kuri baigsi galutiniu ir neabejotinu parlamento, kaip prima valstybs institucijos, sitvirtinimu. ios epochos ikiliausias dokumentas yra 1688 m. priimtas Teisi bilis, kuriame tvirtinti fundamentiniai parlamentarizmo ir demokratinio politinio reimo principai. iame dokumente nedviprasmikai nurodoma, jog bet kokios karaliaus pretenzijos stabdyti statym sigaliojimus arba j vykdym yra neteistos. ioje trumpoje Teisi bilio nuostatoje tvirtinami du fundamentiniai principai. Nuostatoje nepripastama karaliams teis vetuoti parlamento priimtus teiss aktus, o statym vykdomoji valdia siejama su vyriausybe, atskaitinga parlamentui. Tai vienareikmiai parlamentins valdymo formos principai, jie nepakito iki i dien. Be minto valdios institucij srangos principo, Teisi bilis nustat kitus, iandien pripastamus kaip savaime suprantamus principus. Tad, be mint princip, Teisi bilis tvirtina: laisvus parlamento rinkimus, parlamento nario teis laisvai reikti mintis, banytini teism sprendim neteistum (iskyrus banytiniuose reikaluose), iauri ir neteist bausmi negalimum ir t. t.206 Anglijos parlamento priimtas Sosto paveldjimo aktas (1701 m.) apibria taisykles, kuri laikomasi uimant monarcho valstybs vadovo post. Kitas svarbus teisinis dokumentas, kuris traktuojamas kaip formuojantis valstybs konstitucin srang, yra 1706 m. Sjungos su kotija aktas. is aktas, sujungdamas Anglij ir kotij, panaikino i valstybi parlamentus ir kr nauj Didiosios Britanijos parlament, kuris pltojo ir iki iol pltoja Anglijos parlamentarizmo tradicij. is aktas, nors sukr vien parlament, bet isaugojo kotijai teis turti atskir teisin sistem, iki iol turini savit bruo ir priskirtin roman-german teiss sistemos grupei. Kaip vien i reikmingiausi Jungtins Karalysts parlamentarizm ir atstovaujamj demokratij tvirtinani teiss akt reikia paminti 1832 m. parlamento priimt (j buvo ir daugiau) Tautos atstoThe Bill of Rights // Alder J. Constitutional and Administrative Law. London: Macmillan, 1994. P. 404406.
206

199

vavimo akt. Jame apibriama asmen grup, turinti teis dalyvauti renkant atstovaujamj institucij Bendruomeni rmus. Teorijoje pritariama teiginiui, jog teisins valstybs (rule of law) io pagrindinio anglikojo konstitucionalizmo principo atsiradimas sietinas su atstovaujamosios demokratijos raida ir tvirtjimu. Tautos atstovavimo aktai nuosekliai pltojo ir stiprino atstovaujamosios demokratijos form ir principus. tai 1867 m. priimtas Tautos atstovavimo aktas tvirtina teis dalyvauti Bendruomeni rm rinkimuose tik vyrams ir tik tiems, kurie turi nuosavyb ir moka ne maesnius nei statymo numatytus mokesius. Tautos atstovavimo aktai dar buvo priimti 1918, 1949, 1969, 1974, 1983, 1985, 1989 m. Moterys teis balsuoti gijo tik primus 1918 m. akt, o visi pilieiai, turintys 18 met, gijo galimyb dalyvauti renkant Bendruomeni rmus 1969 m. iandien galioja 2000 m. priimtas Tautos atstovavimo aktas, atspindintis iuolaikin atstovaujamosios demokratijos princip. Nemenka dalis teiss akt statym, parlamento priimt XX a., taip pat turi bti vardijami kaip Konstitucijos dalis. 1911 m. Parlamento aktas yra reikmingiausias aktas, apibriantis Bendruomeni ir Lord rm galiojim ribas. is aktas panaikino Lord rm teis nepritarti Bendruomeni rm priimtam finansin srit reglamentuojaniam statymui. Tad Bendruomeni rmams priskiriama neabejotinai prioritetin pozicija. Taiau is aktas numat galimyb Lord rmams atidti tokio statymo sigaliojim dvejiems metams. 1949 m. Parlamento aktas dar labiau sutrumpino termin (vieneri met), kuriam gali bti atidtas statymo sigaliojimas. Lord rm reforma atsispindi 1958 m. priimtame Akte dl per, kuriame monarchui buvo suteikta teis suteikti (ne tik kilms pagrindu kaip buvo iki tol) nepaveldim pero titul. O 1963 m. Aktas dl per suteik asmenims, turintiems pero titul, atsisakyti jo ir taip gyti galimyb tapti Bendruomeni rm nariu. Toks prigimtini lord teisi siaurinamas buvo apvainikuotas 2000 m. Aktu dl Lord rm, kuris nustat, jog niekas negali bti Lord rm nariu tik i prigimties. Taiau is aktas dar galutinai nepanaikino i parlamento rm buvimo. Lord rmai iki iol lieka parlamento rmai, kuriuos sudaro dvasiniai, teisminiai bei dalis per i prigimties. Reikmingais teiss aktais reikt laikyti Karnos ministr (1937, 1964, 1975), Karalikos sankcijos (1967), Bendruomeni rm (1978 ) statymus bei 1931 m. priimt Vestminsterio statut.
200

III
Konstitucins konvencijos. Kaip jau minta, Jungtins Karalysts istorin raida lm aplinkyb, jog konstituciniai teisiniai santykiai taip pat yra reguliuojami konstitucini paproi, kuriems bdingas neraytinumo aspektas. ie paproiai teorijoje vardinami kaip konstitucins konvencijos (constitutional conventions). Kaip iskirtin konstitucini konvencij bruo angl konstitucins teiss doktrina nurodo konstitucini paproi funkcij pltoti konstitucij, jos formaliai nekeiiant.207 Aplinkyb, jog angl teiss moksle nagrinjant konstitucinius paproius vartojamas ne paproio (custom), o konvencijos (convention) terminas, iliustruoja doktrinos poir jas. Konstitucins konvencijos suprantamos kaip teiss altinis, savo prigimtimi ir forma labai artimas raytinei teisei. Jau paiame termine konvencija pabriama ne ilgalaikikumas formuojant taisykl, o skirting subjekt susitarimas. Visos konstitucins konvencijos buvo kuriamos tik po lovingosios revoliucijos (1688 m.) epochos. Toki konvencij nra daug. Jos susijusios dviem konstitucini teisini santyki sritimis. Pirmiausia konstitucins konvencijos reguliuoja parlamento Bendruomeni ir Lord rm kai kuriuos veiklos aspektus. Antra, konstitucins konvencijos, kaip konstitucins teiss altinis, reguliuoja monarcho santykius su parlamento rmais ir vyriausybe. Toki konstitucini konvencij tikrai yra nemaai. Anglijos konstitucins teiss mokslo autoritetas A. V. Daisi teigia, jog <> teisininkas negals perprasti netgi teisinio Anglijos Konstitucijos aspekto, jeigu neatkreips dmesio t konstitucini susitarim208 <> pobd.209 Mes paminsime paias bdingiausias, akivaizdiai iliustruojanias, kokius visuomenini santykius reguliuoja neraytin teis konstitucins konvencijos. tai konstitucins konvencijos numato: a) monarcho pareig skirti ministru pirmininku asmen, kur palaiko Bendruomeni rm dauguma (tai laimjusios partijos lyderis); b) monarcho pareig skirti arba atleisti i ministro posto t asmen, kurio kandidatr silo miConventions are a means of bringing about constitutional development without formal changes in the law. Hood Phillips O., Jackson P., Leopold P. Constitutional and Administrative Law. London: Sweet & Maxwell, 2001. P. 141. 208 Manome, jog veriant termin ,,constitutional conventions lietuvi kalb bt tiksliau vartoti konvencijos, o ne susitarimo termin. 209 Dicey A. V. Konstitucins teiss studij vadas. Vilnius: Eugrimas, 1998. P. 279.
207

201

nistras pirmininkas; c) monarchui pareig pasirayti bet kok statym, kuris buvo priimtas parlamento; d) monarcho pareig klausyti ministro kabineto ir ministro pirmininko patarim; e) parlamentin dauguma turi gerbti parlamentin maum suteikdama galimyb reikti nuomon jai rpimais klausimais; f) laisvos vietos parlamento komitetuose turi bti uimamos remiantis proporciniu partij atstovavimu parlamente. Anglijos konstitucins teiss doktrinoje tvirtinama, jog konstituciniai susitarimai gimsta politinje praktikoje, todl yra ryys tarp konstitucini susitarim ir statym.210 R. Haugas (Hogues R. Artur) pripasta paproi reikmingum ir btent i j kildina bendrj teis (common law).211 Teismai, nors ir tiesiogiai netaikydami, juos pripasta, nes jais naudojasi stengdamiesi suprasti ir interpretuoti statym. Konvencij nuostat turinys ir privalomumas tarp konstitucini teisini santyki subjekt yra nekvestionuojamas, todl nebuvo poreikio ias konstitucini konvencij nuostatas paversti raytinmis nuostatomis, nors kai kurios konstitucins konvencijos alies istorijos raidoje virto raytiniais teiss aktais. Konstitucini konvencij nepaisymas gali turti tik politini padarini subjektui, lauaniam tokias nuostatas, bei politini ar net socialini padarini valstybei. Nors konstitucins konvencijos nra raytins, tokios jos gali tapti bet kuriuo metu, kai parlamentas nusprs, jog atjo metas joms tapti raytinms.

IV
Teisminiai precedentai. Anglosaks teisinje sistemai bdinga, jog iskirtin vaidmen valstybins valdios institucij sistemoje vaidina teismai. Jie ne tik vykdo teisingum tai bdinga roman-german teisins sistemos teismams, bet ir kurdami precedentus dalyvauja teiss krimo procese. Todl teism precedentai taip pat yra ir turi bti laikomi konstitucins teiss altiniais. Teisminiai precedentai, atspindintys ir ireikiantys konstitucins teiss principus, buvo kuriami teisminje praktikoje. Sprsdami konkreias bylas teismai priimdavo sprendimus, kuri dalis tapdavo teisminiais precedentais. Tokie teisminiai
Hogue R. A. Origins of the Common Law. Indianapolis: Liberty Fund, 1986. P. 185209. 211 Ten pat. P. 190194.
210

202

precedentai, kurie tapo Jungtins Karalysts Konstitucijos dalimi, yra sukurti toki teismini institucij kaip Lord rmai (jie taip pat yra aukiausioji alies teismin institucija), Auktasis bei Apeliacinis teismai. Konstitucini teisini precedent yra ne viena deimtis. J atsiradimo istorija labai vairi. Vieni precedentai teism suformuoti XVIII a. (byla Ashby v. White), kiti tik XX a. antrojoje pusje (byla Ridge v. Baldwin). Paias bdingiausias ir reikmingiausias bylas, kuriose suformuoti konstituciniai precedentai, verta paminti. Neretai teisminiai precedentai nustato aukiausi valstybins valdios institucij veiklos ribas. tai Proklamacij byloje (Case of Proclamations) 1611 m. buvo sprendiamas karalikosios prerogatyvos rib klausimas ginijama monarcho priimta proklamacija, draudianti Londono mieste nauj nam statyb. Konstatuota, kad is sprendimas perengia karalikosios prerogatyvos ribas ir yra neteistas. Monarchas negali vykdyti statym leidiamosios funkcijos, jis turi teis priimti sprendimus tik laikydamasis karalikosios prerogatyvos, kuri savo ruotu apibrta statymais. Paymta taip pat, jog monarcho prerogatyva nesuteikia jam teiss elges paskelbti nusikalstamu, jeigu toks jis iki iol nebuvo. Akivaizdu, kad tokie sprendimai ribojo monarcho galias, kurios ilgainiui dar labiau menko. Garsiojoje byloje Ashby v. White (1703 m.) buvo nagrinjama problema, susijusi su rinkim teiss ribojimu. ioje byloje buvo keliamas klausimas, ar parlamento pareignai (parliamentary officers) turi galiojimus riboti pilieiui jo balsavimo teis. Teismas konstatavo, kad tokios teiss parlamento pareignas neturi, kad teiss aktus, kuriais nustatomas subjekt ratas, galintis dalyvauti rinkimuose, gali priimti tik patys Bendruomeni rmai.212 ioje byloje Lord rmai, kaip aukiausioji teismin instancija, suformavo princip ubi jus ibi remedium. is principas, jau seniai taps teisminiu precedentu, numato, jog turi egzistuoti bd ir priemoni sistema, garantuojanti subjektin teis. Kitoje garsioje byloje Stockdale v. Hansard (1839 m.) buvo sprendiama parlamento privilegijos turinio problema. i byla sukl tam tikr konkurencin kov tarp parlamento ir teism, kuri santykiai buvo dar iki galo neapibrti. Parlamentas nenoriai ir ne ikarto pripaino spendim ioje byloje. XVII a. Angl revoliucija ir jos rezultatai aikiai apibr monarcho, parlamento rm, vyriausybs vie212

Alder J. Constitutional and Administrative Law. London: Macmillan, 1994. P. 135

136.

203

t institucij sistemoje, o teism ir parlamento santyki turinys formavosi vliau. Mintoje byloje Auktasis teismas savo sprendimu apibr, tam tikra prasme iaikino parlamento privilegijos turin. Konstatuota, jog parlamento vieneri rm potvarkis negali pakeisti galiojani statym, kad statym keitimai galimi tik priimant statymus numatyta tvarka. Akivaizdu, jog ioje byloje buvo sprendiama teiss norm subordinacijos, arba, kitaip tariant, teiss norm hierarchijos problema. Byla Entick v. Carrington (1765 m.) pagrstai vadinama klasikine konstitucin byla (the classic constitutional case).213 Joje buvo sprendiami du fundamentiniai klausimai: privataus bsto nelieiamybs ir vykdomosios valdios galiojim ioje srityje ribos. ioje byloje buvo ginijamas Valstybs sekretoriaus sakymas dl krat. Jame nebuvo numatytos aplinkybs, kurioms esant galima vykdyti krat. Teismas konstatavo, jog egzistuoja tik dvi galimybs teistai patekti privai teritorij arba bst. Pirmoji tai savininko sutikimas, antroji tik esant statymo (ne vykdomosios valdios sprendimu) nustatytoms aplinkybms ir subjektams. Nemaai sprendim, kurie tapo teisminiais precedentais teisminse bylose, yra priimta ir XX a. tai 1964 m. lyg ir privaioje byloje Ridge v. Baldwin buvo sprendiamas i darbo atleisto Braitono miesto policijos pareigno (pareignas neturjo galimybs pasiaikinti dl keliam priekait) ir darbdavi ginas. Be konkretaus sprendimo, Lord rmai suformavo fundamentin princip, jog byloje proceso dalyviai turi teis bti iklausyti.

VI
mogaus teiss ir laisvs: pagrindiniai bruoai. mogaus teiss ir laisvs yra ta visuomeni santyki sritis, kuri dl savo svarbos yra konstitucins teiss reguliavimo objektas. Taiau Jungtinei Karalystei neturint konsoliduotos konstitucijos ir ios teiss yra reglamentuojamos statym bei neraytins teiss. Kitas reikmingas aspektas yra tai, jog alies konstitucin teisje nra bendro doktrininio mogaus teisi ir laisvi skirstymo asmenines, politines, ekonomines, socialines, kaip yra priimta daugelyje kontinentins Europos valstybi konstitucini doktrin. Anglikoji doktrina, nagrindama mogaus teis ir laisvi
213

Alder J. Constitutional and Administrative Law. London: Macmillan, 1994. P. 51.

204

problematik, pabria ne formalius t teisi tvirtinimo aspektus, o teismini ir neteismini institucij efektyvum garantuojant tas teises. Anglikojoje doktrinoje mogaus teiss ir laisvs suprantamos kaip individo teiss, kurios yra ribojamos remiantis valstybs visuomenine sutartimi. mogaus teisi ir laisvi teiss siejamos su principu galima viskas, ko nedraudia teiss normos (ia reikia priminti, kad anglosaks sampratoje teiss normos gali bti ir neraytinio pobdio). Asmens laisv doktrinos poiriu yra suprantama kaip apsauga nuo neteisto sulaikymo, areto ar kitokio fizinio laisvs apribojimo. ioje srityje teismin praktika yra labai turtinga, ji iki smulkmen reglamentuoja santykius, atsirandanius tarp asmens ir valstybs institucij. Tokiomis garantijomis Anglijos gyventojai naudojasi nuo XVII a. Habeas Corpus Act, priimtas 1679 m. ir galiojantis dar ir iandien, garantuoja pilieiams j teises ir saugo nuo valdios savivals. is aktas nustat ir nustato, jog sulaikytasis turi teis inoti jo sulaikymo prieastis ir reikalauti i teisjo, kad tos aplinkybs bt patikrintos per 24 valandas. Btent is istorinis aktas pirm kart monijos istorijoje tvirtina nekaltumo prezumpcij (asmuo laikomas nekaltu, kol jo kalt nebus teismo rodyta), btent ia yra nuostatos, numatanios garantijas, kad renkant rodymus prie asmen nebus vartojamas psichologinis arba fizinis smurtas ir kad asmens neteis ypatingieji teismai, turintys ypatingus galiojimus. Asmens laisv yra suprantama ne tik kaip asmens nelieiamyb, bet ir kaip privataus gyvenimo laisv. i samprata apima telefonini pokalbi ir susirainjimo slaptumo garantavim, sins laisv bei galimyb pasirinkti tikjim. Nuosavybs teis Jungtinje Karalystje labai gerbiama ir saugoma. Ji suprantama kaip teis privaios nuosavybs gynyb nuo valstybs, fizini ar juridini asmen, taip pat bsto nelieiamyb. Nuosavybs teiss teorija teigia, jog valstyb gali paimti dal nuosavybs mokesi pavidalu, taiau tai turi bti padaryta tik vadovaujantis statymu. Todl Jungtinje Karalystje laikoma, jog bet kokia rinkliava, neparemta statymu arba deleguotos teiskros aktu, yra nuosavybs teiss paeidimas. odio laisv suprantama kaip asmens teis reikti savo mintis odiu, ratu ar bet kokia kita forma nepriklausomai nuo valstybs ar kit asmen. Taiau ir i teis nra absoliuti, nes j riboja kit teiss ir laisvs. Todl teisminje praktikoje nusistovjo tam tikri draudimai: kitis kit privat gyvenim, skleisti rasin neapykant, reikti nepagarb teismui, eidinti banyi ir religij, monarch ir t. t. Susirinkim ir asociacij teis numato asme205

niui galimyb dalyvauti mitinguose, demonstracijose, taip pat teis steigti ir dalyvauti partij arba profsjung veikloje. Taiau ir iuo atveju teis nra absoliuti ji ribojama kit asmen teismis ir laisvmis bei visuomens interesu. Socialini teisi pagrindimas ir tvirtinimas vyko vliausiai. Taiau jau neabejojama, jog asmuo turi teis lyg atlyginim u vienod darb, teis poils, teis socialines garantijas, teis isilavinim, teis sveikat ir vari aplink.

VII
Valdymo forma ir valdi padalijimo modelio turinys. Jungtin Karalyst yra tradicin ir, ko gera, seniausia parlamentinio valdymo modelio alis. ioje alyje egzistuojantis parlamentinis modelis unikalus tuo, kad nuo XVII a. revoliucini epoch nuosekliai tobuljo. Tad ioje alyje per pastaruosius tris imtus met valdymo forma konceptualiai nekito. Brit valdymo modelis pagrstas parlamento suvereniteto doktrina.214 ios doktrinos itakos siekia lovingosios revoliucijos epoch, kai visuomens mokslai parlament, kaip vienintel tautos atstovyb, pradjo traktuoti kaip suveren. Tiesa, reikia pabrti, jog ios alies konstitucins teiss doktrinoje svoka parlamentas turi iek tiek kitok turin (prasm) negu Europos kontinento valstybse. ia svoka parlamentas apima kelias reikmingas institucijas Bendruomeni rmus, Lord rmus bei valstybs vadov monarch.215 Todl ios valstybs doktrinoje nebijoma monarcho vardyti suverenu, nes i institucija yra parlamento sampratos dalis. Didiojoje Britanijoje egzistuojaniai valdymo formai bdingas svarbiausias parlamentiniam modeliui bdingas elementas vyriausybs atskaitomyb parlamentui. Pagal model vykdomosios valdios atstovai gali bti ir statym leidiamosios institucijos parlamento nariai. Tad alies vykdomosios valdios ministrai yra ir Bendruomeni rm nariai. Vyriausyb privalo turti Bendruomeni rm daugu[The most important characteristic of British constitutional law is the legislative supremacy (sometimes called sovereignty) of the United Kingdom of Parliament. Positively this means that Parliament can legally pass any kind of law whatsoever: negatively it means that there is no person or body whose legislative power competes with it overrides it.] Hood Phillips O., Jackson P., Leopold P. Constitutional and Administrative Law. London: Sweet & Maxwell, 2001. P. 22. 215 Alder J. Constitutional and Administrative Law. London: Macmillan, 1994. P. 54.
214

206

mos param, be kurios ji negali ilikti ir gyvendinti vykdomosios valdios funkcijas. Nors ir turdama galiojimus bet kada paskelbti iankstinius Bendruomeni rm rinkimus, vyriausyb yra priklausoma nuo i rm pasitikjimo. Vyriausyb ir ministras pirmininkas yra visuomet susaistytas su Bendruomeni rm egzistuojania politine dauguma. Bendruomeni rmai bet kada gali balsuoti dl nepasitikjimo vyriausybe ir taip j sugriauti. Todl parlamentas i tikro vykdo supreme control over all branches of government (aukiausi vis vyriausybs grandi kontrol) jam atskaitinga ne tik visa vyriausyb, bet ir atskiri ministrai.216 J. Lockeo XVII a. ir A. V. Dicey suformuluota parlamento virenybs (Parliamentary Supremacy) doktrina Anglijoje nedaug pakitusi iki iol.217 Kai kurie autoriai, nagrindami valdymo model, teigia, jog Jungtinje Karalystje nra klasikinio valdi padalijimo (stabdi ir atsvar sistemos).218 Kiti sako, kad i sistema yra, tik ne tokia aiki kaip Jungtinse Valstijose ar Pranczijoje.219 Tad parlamentas, remdamasis parlamento suvereniteto doktrina, turi galimyb priimti bet kokio turinio statym, jo galiojimai nra limituoti.220 Taiau bt klaidinga manyti, jog Jungtinje Karalystje nra joki parlamento atsvaros mechanizm. Pirmiausia, ms minti konstituciniai paproiai (constitutional conventions), teisminiai precedentai, pagrindins politins ir moralins vertybs (general political
Hood P. O., Jackson P., Leopold P. Constitutional and Administrative Law. London: Sweet & Maxwell, 2001. P. 23. 217 J. Lockeas, tvirtindamas, kad statym leidiamoji valdia yra aukiausioji (supreme authority), nenumato galimybs iai institucijai savivaliauti ir neigti neraytj teis (unwritten), kuri turt tapti raytiniu altiniu. Locke J. Second Treatise of Government. Indianapolis, Cambridge, 1980. P. 7072. 218 There is not, and never has been, strict separation of powers in the English constitution in the sense that legislative, executive and judicial powers are assigned respectively to different organs, nor have checks and balances between them been devised as a result of theoretical analysis. Hood Phillips O., Jackson P., Leopold P. Constitutional and Administrative Law. London: Sweet & Maxwell, 2001. P. 33. 219 Certainly, the United Kingdom constitution does not recognize the pure theory of the separation of powers as it has traditionally been understood in France. On the other hand, there is a sharper separation of the judicial power. Barendt E. An Introduction to Constitutional Law. Oxford, New York: Oxford University Press, 1998. P. 220 Galligan J. D. Myth and Reality in the English Constitution // Saggi Conferenze e Seminari 25. Centro di studi e ricerche di diritto comparato e straniero: Roma, 1997. P. 12.
216

207

and moral values), bdamos konstitucins teiss altiniais, numato tam tikr Bendruomeni rm visagalybs ribojim.221 Be to, labai danai (bent iki iol) Jungtinje Karalystje atsvara Bendruomeni rmams buvo antrieji ar auktesnieji parlamento rmai Lord rmai (House of Lords). Taiau didiausia parlamento atsvara yra teism galiojimai, nes Auktojo Teismo teisjai gali priimti sprendimus, panaikinanius parlamento aktus.222 Teismai kuria teisminius precedentus, kurie tampa privalomomis elgesio taisyklmis.223 Anglijos teismai taip pat turi gali netaikyti parlamento priimto statymo, de facto padaranio i teiss norm neveikiani. Tokie teismins valdios galiojimai labai skiriasi nuo teism civilins teiss tradicijos alyse. R. Davidas konstatuoja, kad Auktj teism teisjai turi ypating viet ir j vaidmuo akivaizdus. Kitaip nei kontinentinje Europoje, Anglijoje egzistuoja tikra teismin valdia, kuri savo prestiu ir reikmingumu yra lygi vykdomajai ir statym leidiamajai valdioms.224 Autoriaus ivada yra vienareikmika Anglijos teismai, kitaip nei Pranczijos, turi galiojimus, leidianius teism vadinti tikrja valdia. Jungtin Karalyst pripain parlamentine monarchija galime atidiau pavelgti pagrindines valdios institucijas.

VIII
Parlamentas: monarchas, Bendruomeni rmai, Lord rmai. Kaip jau minjome, angl doktrinoje svoka parlamentas apima tris institucijas. Viena j yra monarchas. Tai valstybs vadovas, kuris simbolizuoja nacijos vienyb, yra suverenios valdios altinis. Jungtinje Karalystje veikia kastilikoji sosto paveldjimo sistema. Sosto atsisakiusio arba mirusio monarcho viet uima vyriausiasis karalikosios eimos snus, o jeigu jo nra, post gali uimti vyriausioji dukra. Nors monarchas ioje alyje tik karaliauja, bet nevaldo, jis turi pakankamai galiojim vairiose srityse. Formaliai monarchas laikomas vykdomosios valdios grandies dalimi. Jungtins Karalysts karalien Elbieta II taip pat yra keleto Brit sandraugos valstybi vadov (Kanada, Australija). Monarchas yra anglikon banyios galva. Jis skiria
Alder J. Constitutional and Administrative law. London: Macmillan, 1994. P. 29. Dicey A. V. Konstitucins teiss studij vadas. Vilnius: Eugrimas, 1998. P. 36. 223 Hogue R. A. Origins of The Common Law. Indianapolis: Liberty Fund, 1986. P. 147166. 224 David R. Osnovnyje pravoyje sistemy sovremenosti. Moskva, 1996. S. 254.
222 221

208

Kenterberio arkivyskup, kuris monarcho vardu vadovauja anglikon banyiai. Monarchas yra ginkluotoj pajg bei teismins valdios galva. Kaip jau minta, jis yra parlamento dalis. Monarchas taip pat yra Brit sandraugos valstybi galva. Daugyb funkcij monarchas vykdo remdamasis statymais, konstitucinmis konvencijomis ir karalikja prerogatyva. Karalikoji prerogatyva tai monarcho galiojim bendrojoje teisje apimtis. Parlamentarizmo istorijoje karalikosios prerogatyvos apimtis siaurjo, po 1688 m. ji jau suprantama ne kaip visagalyb, o statymais ir teism praktika ribojam galiojim sistema. Teorijoje yra skiriamos asmenins ir politins prerogatyvos. Asmenins prerogatyvos numato, jog monarchas turi imunitet, nuosavybs garantijas, taip pat utikrinamas monarchijos instituto nepertraukiamumas (monarchas niekuomet nemirta). Politini prerogatyv yra gantinai daug. Jas galima grupuoti pagal veiklos sritis: valdymo prerogatyva, teismin prerogatyva, statym leidybos prerogatyva. Valdymo srityje karalikoji prerogatyva monarchui suteikia teis: skirti ir atleisti ministrus, vyskupus; vadovauti karinms pajgoms; valdyti Karnos nuosavyb. Prerogatyva teisminje srityje pasireikia tuo, jog monarchas turi teis teikti malon (vidaus reikal ministro silymu), jis skiria teisjus. Teisingumas vykdomas monarcho vardu. statym leidybos srityje karalikoji prerogatyva numato, jog monarchas turi galimyb suaukti ir paleisti Bendruomeni rmus (tik ministro pirmininko silymu), jis pasirao parlamento priimtus statymus (konstitucin konvencija numato pareig pasirayti visus aktus). Suprantama, jog daugum ms mint funkcij monarchas vykdo per vyriausyb, kuri veikia monarcho vardu. Monarchija yra valdymo forma, turinti ilgalaikes tradicijas. Todl nenuostabu, jog valstybins valdios institucij sistemoje egzistuoja staig, kurios nors ir neturdamos dideli galiojim, atspindi valdymo formos raidos istorij. Slaptoji taryba, veikianti prie monarcho, yra viena i toki staig. Jos istorija siekia net XIII a., nuo kurio kito tik institucijos galiojim apimtis. Slaptj taryb sudaro ministrai, Apeliacinio teismo teisjai, anglikon banyios arkivyskupai, Bendruomeni rm pirmininkas (spikeris), Jungtins Karalysts pasiuntiniai ir kiti aukti valstybs pareignai (daugiau kaip 300 nari). Taiau tokios apimties Slaptoji taryba buvo susirinkusi tik ikilmingomis progomis, nes kvorumas tik trys nariai. Slaptosios tarybos sprendimai teism pripastami, jeigu jie neprietarauja karalikosios prerogatyvos nuostatoms ir statymams. Bendruomeni ir Lord rmai. Jungtins Karalysts parlament
209

sudaro dveji Bendruomeni ir Lord (House of Commons, House of Lords) rmai. Bendruomeni rmai renkami tiesioginiuose ir laisvuose rinkimuose penkeri met kadencijai taikant santykins daugumos maoritarin rinkim sistem (the first past the post). Dvideimt vieneri met amiaus pilieiai gali naudotis pasyvija, 18 met aktyvija rinkim teise. Valstyb yra padalinta 659 apygardas (1997 m.), tad ir Bendruomeni rmuose yra 659 deputatai. Bendruomeni rmams vadovauja pirmininkas. is asmuo renkamas i rm nari, taiau paprotys reikalauja, kad jo kandidatrai pritart monarchas. inoma, iandienin valdios sranga ir galiojim apimtis neleidia monarchui nepritarti sutarimo bd parinktai kandidatrai, taiau formaliai io paproio laikomasi. Bendruomeni rm pirmininkas yra pareigotas koordinuoti rm santykius su Lord rmais ir monarchu. Be to, pirmininkui priskiriamos ir ios funkcijos: a) vadovauti Bendruomeni rmams utikrinant jos veikloje deputat lygiateisikum; b) teigti iaikinimus ir patarimus dl Bendruomeni rm veiklos procedr; c) priirti ir garantuoti, kaip laikomasi Bendruomeni rm posdi tvarkos taisykli; d) patvirtinti procedros teistum, kuria buvo veiktas Lord rm veto. Siekiant garantuoti pirmininko nealikum numatyta, jog jis neturi teiss dalyvauti parlamentiniuose debatuose, negali priklausyti jokiai politinei partijai. Bendruomeni rm komitetai yra institucijos, sudaromos apibrtiems galiojimams vykdyti. Atsivelgiant galiojimus ir udavinius skiriami keli ri komitetai. Nuolatinius komitetus (Standing Committees) paprastai sudaro apie 2040 deputat ir j funkcija pertvarkyti konkreius statymo projektus. Nuolatiniai komitetai paprastai bna nespecializuoti, tad jie gali nagrinti bet kurios visuomenini santyki srities statymo projektus. Taiau egzistuoja keletas specializuot nuolatini komitet, kurie daugiausia dmesio skiria Europos Sjungos, finansus reguliuojantiems teiss aktams. Paymtina, kad nei statymai, nei Bendruomeni rm procedr taisykls nenumato, kiek turt bti nuolatini komitet. Todl jis nra pastovus. Bendruomeni rmai gali priimti spendim sudaryti Nuolatin komitet dl bet kurio statymo projekto. Rinktiniai komitetai (Select Committees) sudaromi konsultuojantis su politini partij frakcijomis ir vykdo tas funkcijas, kurias Bendruomeni rmai delegavo btent jiems. Daniausiai rinktiniai komitetai vykdo ias funkcijas: a) nagrinja privaiai pateiktus statymo projektus; b) vykdo ekspertiz klausim, kurie yra aktuals priimant sprendim dl konkretaus statymo projekto; c) kontroliuo210

ja vykdomosios valdios (ministerij) veikl. Bendruomeni rmuose taip pat dirba vis rm komitetai (Committees of the whole House). Jie atstovauja rmams visos sudties, taiau jiems pirmininkauja ne Bendruomeni rm pirmininkas, o specialiai irinktas Vis rm komitet pirmininkas. Tokia veiklos forma daniausiai praktikuojama priimant konstitucinio lygmens aktus. Bendruomeni rm nariai taip pat dalyvauja jungtini komitet, kuriuos sudaro abej parlamento rm deputatai, veikloje. Tokie komitetai taip pat svarsto statymo projektus, atlieka derinimo funkcij tarp Lord ir Bendruomeni rm. Lord rmai Jungtins Karalysts parlamento sudedamoji dalis. Tai institucija, kuri savo istorij kildina i normandikojo Anglijos raidos laikotarpio, kai prie monarcho veik Didioji taryba (Magnum Concilium), kuri atstovavo takingiausiems ir kilmingiausiems alies monms. Btent i Taryba ilgainiui virto Lord rmais. Naryst Lord rmuose gali pasireikti skirtingomis formomis. Pirmiausia rm nariai yra dvasiniai lordai. Tai Kenterberio ir Jorko arkivyskupai bei visi anglikon banyios vyskupai (toki lord yra apie 30). Rm nariai taip pat yra lordai teisininkai (toki lord yra apie 15). Didiausi Lord rm dal sudaro kilmingi lordai (pagal kilm paveldj titul ir naryst Lord rmuose) ir lordai, kuriems titul (jis nra paveldimas) suteik monarchas u nuopelnus (toki galimyb monarchui suteik 1958 m. parlamento priimtas Aktas dl per). Primus Akt dl per nuo 1958 m. nemaai ikili meno (Lorencas Olivj) ar politikos (Margarita Teer) asmenybi bei Bendruomeni rm nari tapo Lord rm nariais. Formaliai skaiiuojant Lord rmus sudaro daugiau kaip tkstantis nari, taiau i tikrj ie rmai visos sudties niekuomet nebuvo susirink. Kvorumas, leidiantis priimti sprendimus vis rm vardu, yra tik trys nariai. Lord rm funkcijos pasireikia statym leidyba, teisminiu bei kontrols vykdymu. statym leidybos funkcijos pasireikia tuo, jog Lord rmai turi galimyb atmesti Bendruomeni rm priimt statymo projekt arba daryti jo pataisas. Taip pat nagrinja ir vertina privataus pobdio statymo projektus ir deleguotos teiskros aktus. Lord rmai gali teikti ministrams klausimus bei sudaryti specialius tyrimo komitetus (ad hoc). Taiau galiausiai Lord rmai gali informuoti Ministr kabinet bei visuomen apie tyrimo ivadas. Lord rmai svarsto tuos statym projektus, kuriuos galima iems rmams teikti (statymai, reguliuojantys visuomeninius santykius finansinje srityje, teikiami tik Bendruomeni rmams).
211

Lord rmams vadovauja lordas kancleris, kur penkeri met kadencijai skiria monarchas ministro pirmininko silymu. Lordas kancleris yra Ministr kabineto narys. Taiau bdamas Lord rm galva nevadovauja parlamentiniams debatams ir nevykdo organizacini funkcij. Mintas funkcijas atlieka Lord rm lyderis, kur isirenka patys i rm nariai. Taiau lordas kancleris vykdo nemaai svarbi funkcij. Pirmiausia jis turi galimyb vyriausybs vardu reikti savo nuomon debatuose, kai Lord rmai posdiauja kaip vis rm komitetas. Lordas kancleris taip pat yra svarbus vyriausybs teisingumo ir konstitucini klausim patarjas. Btent lordas kancleris yra teismins valdios galva. Jis pirmininkauja Lord rmams, kai ie posdiauja kaip aukiausia apeliacin instancija, taip pat jis yra (ex officio) Apeliacinio teismo pirmininkas bei Auktojo teismo Kanclerio skyriaus pirmininkas. Lordas kancleris dalyvauja skiriant teisjus bei yra teisins reformos komisijos narys, jo sakymu aukiamos Lord rm sesijos bei skelbiami parlamento rinkimai. statym projektai (biliai) gali bti skirting ri. Svarbiausieji statym projektai vadinami vieaisiais biliais (Public Bills). Jie reguliuoja svarbiausius visuomeninius santykius ir turi valstybin interes. Iniciatyvos teiss subjektai yra abej rm deputatai ir deputatai vyriausybs nariai. Vyriausybs nari pateikti statym projektai, vadinami vyriausybiniais statym projektais, nagrinjami taikant prioritet laiko atvilgiu. Privats statym projektai (Private Bills) aktuals tik atskiroms asmen grupms bei atskirose teritorijose gyvenantiems monms, todl subjektai, galintys inicijuoti tokius statym projektus, yra vietos savivaldos institucijos bei tam tikra asmen grup. Tokiems statym projektams svarstyti ir priimti numatyta iek tiek kitokia procedra nei priimant vieuosius statymo projektus. Mirs statymo projektai (Hybrid bills) turi bruo, bding tiek vieiesiems, tiek ir privatiesiems statym projektams. Taiau paymtina, jog nra vienareikmi kriterij, kaip priskirti statym projekt miri statymo projekt grupei. Kad statym projektas tapt statymu, parlamentas j turi svarstyti tris kartus. Pirmojo svarstymo metu statymo projektas yra pristatomas ir idalijamas deputatams susipainti. Antrojo svarstymo metu aptariamos bendrosios statymo projekto nuostatos, projektas perduodamas svarstyti komitetams. Treiojo svarstymo metu statymo projektas svarstomas rm plenariniame posdyje, ia pristatoma pagrindinio (konkretus projektas priskirtas skirtingiems komitetams) parlamento
212

komiteto nuomon dl svarstomojo statymo projekto. Po diskusij balsuojama. Jeigu statymo projektui pritaria paprastoji dauguma, laikoma, kad projektui pritarta, ir jis siuniamas svarstyti kitiems parlamento rmams. Jeigu Lord rmai silo pataisas, tai Bendruomeni rmai turi jas apsvarstyti, bendri komitetai ieko kompromiso. Jeigu kompromiso rasti nepavyksta, Lord rmai turi galimyb atidti statymo projekt metams. Jei tai finansinius klausimus reguliuojantis statymo projektas, tuomet terminas, kuriam Lord rmai gali atidti statymo projekt, yra tik vienas mnuo. statymo projekt, jei jam abeji parlamento rmai pritaria, turi pasirayti monarchas. Nors raytin teis nedetalizuoja, kokiomis aplinkybmis monarchas gali arba negali pasirayti statymo, konstitucin konvencija numato, jog karalius arba karalien visuomet privalo pasirayti abej parlamento rm priimt akt.225 Tad Jungtins Karalysts valstybs vadovas negali naudotis atidedamojo veto teise.

IX
Vykdomoji valdia: Ministr kabinetas. Ministr kabinet sudaro ministrai ir ministras pirmininkas. Jungtinje Karalystje nra fiksuoto ministro skaiiaus. Jis tiesiogiai priklauso nuo ministro pirmininko, todl istorijos tkmje jis keitsi (daniausiai Jungtins Karalysts vyriausyb sudaro iki 20 ministr). Ministro pirmininko valia lemia ir ministr personalij klausim. Taiau rinkdamasis kandidatus ministrus ministras pirmininkas tegali juos rinktis i parlamento nari. Lordas kancleris visuomet yra Ministr kabineto narys. Ministru pirmininku yra skiriamas laimjusios rinkimus partijos lyderis. Jis vadovauja Ministr kabinetui, taip pat uima Pirmojo ido reikal lordo post. Tad ministras pirmininkas turi iuos galiojimus: a) formuoja Ministr kabinet ir vadovauja jo veiklai; b) palaiko ry tarp monarcho ir Ministr kabineto, patarinja valstybs vadovui politikos klausimais; c) parlamentiniuose debatuose atstovauja Ministr kabinetui, atsako parlamento nari klausimus; d) informuoja opozicijos lyder svarbiausiais gynybos ar saugumo klausimais; e) kontroliuoja, kaip ministerijos vykdo Ministr kabineto nutarimus. Paymtina, kad ne tik raytin teis, bet ir konstitucins konvencijos reglamentuoja ministro pirmininko galiojimus. Ministr kabineto funkcijas galima suskirs225

Alder J. Constitutional and Administrative Law. London: Macmillan, 1994. P. 29.

213

tyti kelias grupes. Pirmiausia Ministr kabinetas atsakingas u politinio valstybs raidos kurso nustatym ir jo pateikim parlamentui. Antra, Ministr kabinetas turi kontroliuoti, jog vykdomosios valdios aparatas veikt pagal parlamento nubrt politins raidos krypt. Treia, atsakomybs sritis yra sietina su ministerij ir kit institucij veiklos koordinavimu. Konstitucins konvencijos numato ir elinio kabineto formavim. Tai institucija, kuri atsirado XIX a. ir konstitucini konvencij pagrindu veikia iki iol. elinis kabinetas sudaromas i opozicins partijos nari. eliniu ministru pirmininku tampa pralaimjusios parlamentinius rinkimus politins partijos lyderis. Pagrindin elinio kabineto funkcija yra stebti ir kontroliuoti Ministr kabineto veikl.

X
Teismin valdia ir teism sistema Jungtinje Karalystje. Nors Jungtins Karalysts teism sistema i pirmo vilgsnio atrodo gantinai paini ir archaika, taiau jai bdinga grieta vidin logika ir gantinai aiki subordinacija. Tiesa, kotija ir iaurs Airija turi savit teismin sistem. Teismins valdios virnje yra Lord rmai ir monarcho Slaptosios tarybos teisminis komitetas. Lord rmai yra aukiausia apeliacin instancija baudiamosiose ir civilinse bylose. Lord rmus, kaip teismin institucij, sudaro lordas kancleris, apeliacij lordai (skiriami apeliacinio teismo teisjai), bei lordai, anksiau dirb teisin darb. Lord rmai priima apeliacijas civilinse ir baudiamose bylose, skundiami Apeliacinio, auktj Anglijos, Velso ir iaurs Airijos teism sprendimai. kotijos teism sprendimus galima sksti tik civilinse bylose. Civilinse bylose Lord rmai turi teis nagrinti tiek teiss, tiek ir faktologijos problematik, o baudiamosiose bylose nagrinjamas tik teiss taikymo teistumo klausimas neberevizuojant rodym turinio. Nors Slaptosios tarybos teisminio komiteto, kaip teismins institucijos, funkcijos ilgainiui siaurjo, taiau iki iol i prie monarcho veikianti teismin institucija yra autoritetinga. Jos nuomon ir sprendimai teiss srityje yra gerbiami ir takingi. i institucija yra paskutin apeliacin banytini teism bei medicinini tribunol instancija. Tad Anglijos ir Velso teisminje sistemoje yra Apeliacinis, Auktasis, Karnos, magistrat ir grafysi teismai. Kaip ir Lord rmai, Ape214

liacinis teismas nagrinja skundus civilinse ir baudiamosiose bylose, tad teisme yra baudiamj ir civilini byl skyriai. Apeliacinio teismo civilini byl skyrius nagrinja apeliacijas dl Auktojo ir grafysi teism bei dl Apeliacinio ir kit tribunol sprendim. Apeliacinio teismo baudiamj byl skyrius nagrinja apeliacijas dl Karnos teismo sprendim. Apeliacin teism sudaro dviej kategorij nariai. Pirmiausia tai lordai apeliaciniai teisjai, kuriuos i Auktojo teismo nari ir garbi teisinink rato lordo kanclerio patarimu skiria monarchas. Apeliacinio teismo nariai taip pat (ex officio) yra lordas kancleris, lordas teisminio archyvo saugotojas, lordas svarbiausias teisjas, visi buv lordai kancleriai. Auktojo teismo teisjus taip pat skiria monarchas, gavs lordo kanclerio rekomendacij. Teism sudaro trys padaliniai: Kanclerio, Karaliaus suolo ir eimos reikal. Auktojo teismo Kanclerio skyrius nagrinja bylas (kaip pirmosios instancijos teismas), susijusias su ginais dl nekilnojamojo turto, paveldto turto valdymo, mokesi iiekojimo. Bdamas ir apeliacin instancija, Kanclerio skyrius nagrinja skundus dl grafysi teism sprendim, susijusi su ems registravimo, bankroto klausimais. Paymtina, jog io teismo istorija labai svarbi anglosaks teiss sistemos formavimuisi. Btent kanclerio teism suformuot precedent pagrindu buvo kuriama teisingumo teis (Law of Equity). Teisingumo teis drauge su bendrja teise(Common Law)226, kuri formavosi karalikj teism precedent pagrindu, kr teismini precedent sistem, iki iol sudarani vien i teisins sistemos pamat. Anglikoji konstitucins teiss doktrina nedvejodama konstatuoja, jog daugumoje teiss srii common law yra reikmingas teiss altinis.227 Karaliaus suolo teismas (kaip pirmosios instancijos teismas) nagrinja civilines bylas, susijusias su sandoriais ir deliktais. Auktojo teismo Karaliaus suolo skyrius formuoja Komercin ir Admiraliteto teismus, kurie atitinkamai nagrinja komercinius ginus ir ginus, susijusius su veimu jromis. Kaip apeliacin institucija, Karaliaus suolo skyrius nagrinja skundus baudiamosiose bylose, kai skundiami Karnos ir magistrat teism sprendimai. Jis taip pat nagrinja kai kuriuos skundus dl magistrat teism spendim ne baudia[<>The common law is a body of general rules prescribing social conduct, enforced by the ordinary royal courts <>. ] Hogue R. A. Origins of The Common Law. Indianapolis: Liberty Fund, 1986. P. 190. 227 Galligan J. D. Myth and Reality in the English Constitution // Saggi Conferenze e Seminari 25. Centro di studi e ricerche di diritto comparato e straniero: Roma, 1997. P. 16.
226

215

mosiose bylose. eimos reikal skyrius nagrinja bylas (kaip pirmosios instancijos teismin institucija), iskirtinai susijusias su eimos klausimais. Kaip apeliacin instancija, is Auktojo teismo skyrius nagrinja skundus dl magistrat, grafysi ir Karnos teismo sprendim, susijusi su vaikinimo, globos, tvysts ar motinysts nustatymo klausimais. Karnos teismas negali pasigirti tokia istorija, koki turi Auktasis ar apeliacinis teismai. Jis kurtas 1971 m. primus statym dl teism. is teismas daugiausia nagrinja sunkias baudiamsias bylas bei bylas, susijusias su licencij klausimais. Teismui (kaip pirmosios instancijos institucijai) nagrinjant bylas posdiuose dalyvauja prisiekusieji. emiausiosios grandies teismai Anglijoje ir Velse yra magistrat ir grafysi teismai. Pirmieji nagrinja civilines ir maai pavojingas baudiamsias bylas (tai bylos, kuriose numatyta sankcija nevirija 400 svar sterling sumos arba numatytas laisvs atmimo terminas ne ilgesnis nei ei mnesiai). Magistrat teism teisjai nebtinai bna teisininkai. Tai daniausiai didel autoritet ir gyvenimo patirt turintys asmenys. Grafysi teismai sudaryti teritoriniu principu. Jie nagrinja civilines bylas dl sutari nevykdymo ir teiss paeidim, susijusi su kompensavimo problema. Be mint teism, Anglijoje ir Velse veikia banytiniai ir karo teismai. iaurs Airijos teism sistema tokia pati kaip ir anglikoji, taiau autonomin. kotijoje taip pat veikia autonomin teismin sistema, taiau ji iek tiek skiriasi nuo anglikojo modelio. Aukiausios teismins institucijos yra Auktasis justiciarij teismas ir Sesij teismas. Auktasis justiciarij teismas nagrinja baudiamsias bylas. Esant sunkiems nusikaltimams is teismas nagrinja byl kaip pirmoji instancija. Jis taip pat nagrinja skundus dl erif ir rajon teism sprendim. Sesij teismas nagrinja iskirtinai civilines bylas. is teismas taip pat gali veikti kaip pirmosios instancijos teismas ir kaip apeliacin institucija. emesns instancijos teismais kotijoje yra erif ir rajon teismai. erif teismai nagrinja baudiamsias ir civilines bylas. O rajon teismai tik tas baudiamsias bylas, kuriose galima bausm nevirija 2000 svar sumos.

216

Literatra
1. 2. 3. 4. 5. Alder J. Constitutional and Administrative Law. London: Macmillan, 1994. Barendt E. An Introduction to Constitutional Law. New York: Oxford University Press: Oxford, 1998. David R. Osnovnyje pravovyje sistemy sovremennosti. Moskva, 1996. Dicey A. V. Konstitucins teiss studij vadas. Vilnius: Eugrimas, 1998. Galligan J. D. Myth and Reality in the English Constitution // Saggi Conferenze e Seminari 25. Centro di studi e ricerche di diritto comparato e straniero: Roma, 1997. Hogue R. A. Origins of The Common Law. Indianapolis: Liberty Fund, 1986. Hood Phillips O., Jackson P., Leopold P. Constitutional and Administrative Law. London: Sweet & Maxwell, 2001. Locke J. Second Treatise of Government. Indianapolis, Cambridge, 1980.

6. 7. 8.

217

VI. Nyderland Karalysts Konstitucija

I
Istorin konstitucin raida. Dabartin Nyderland Karalysts Konstitucija buvo priimta 1983 m. vasario 17 d. ir yra viena i modernesni Vakar Europos valstybi konstitucij. Nyderland Karalyst galt bti priskiriama valstybms, turinioms senas konstitucines tradicijas. Konstitucin reikm jau turjo 1579 m. Utrechto sjungos sutartis, steigusi konfederacij. i sutartis galiojo iki 1795 m. Utrechto sjunga neturjo stiprios centralizuotos valdios, taiau turjo valdymo institucij (States General), kuri vis dlto labiau primin provincij atstov susirinkim nei nacionalin parlament. Nyderland Karalyst turi turtingas valstybingumo tradicijas. Dabartin Nyderland Karalyst sudaro kelios provincijos, kurios praeityje buvo daugiau ar maiau nepriklausomos respublikos.228 Nyderland Karalyst kurta 1814 m., kai princas Vilhelmas I (Viljamo Oranieio palikuonis) buvo paskelbtas karaliumi. Napoleono laikmetis paliko pdsakus Nyderland istorijoje, 1813 m. Nyderlandai isivadavo i Pranczijos valdymo. Tokio isivadavimo rezultatas buvo pirmoji Nyderland raytin Konstitucija, priimta 1814 m. Kad ir kaip bt keista, taiau i Konstitucija grino monarchij, kurios nebuvo nuo 1581 m., kai Nyderlandai atsisak paklusti Ispanijos karaliaus Filypo II valdiai. Nyderland Karalysts valstybingumo kelias mena nelengvas kovas dl nepriklausomybs su Ispanija. Taiau respublikos tradicijos nebuvo pamirtos, 1814 m. Konstitucija steig parlament (States General), susidedant i vieneri rm. Parlamentas kartu su mo228 Nyderlandai ilg laik buvo kolonijin valstyb ir turjo daug kolonij. Kai kurios Karib salos, tokios kaip Aruba, Curacao, Bonaire, v. Martyno, v. Eustatijaus ir Sabair, dabar priklauso Karalystei. Aruba, turinti special status, ir kitos salos sudaro Nyderland Antilus, yra susijusios federaciniais ryiais su Nyderland teritorija Europoje. Nyderland Karalysts chartija yra konstitucinis aktas ir turi auktesn gali nei Konstitucija.

218

narchu gyvendino statym leidybos galias, taiau monarchas turjo nemaai ir savarankik gali. i Konstitucija steig ir nepriklausom teismin valdi. 1815 m., Vienos sutartimi prie Nyderland prijungus Belgij, buvo priimta Konstitucija, kuri nustat dvej rm palament. Taiau Belgija buvo nepatenkinta tokiu prijungimu ir po 1830 m. sukilimo atsiskyr nuo Nyderland. Toks atsiskyrimas buvo patvirtintas 1839 m. Londono sutartimi. Konstitucija buvo keiiama 1840 m., taiau esmin konstitucin reforma vyko 1848 m. gyvendinant reform buvo formuluojami kai kurie svarbs parlamentins monarchijos principai. 1848 m. Konstitucija yra viena reikmingiausi, nemaai jos nustatyt princip yra reikmingi ir i dien konstitucinei Nyderland srangai. 1879 m. Aukiausiojo Teismo Meerenberg byla229, kurioje teismas apribojo vyriausybs galias, nusprends, kad visos teiss normos, susijusios su bausmmis, turi bti priimamos parlamento, paskatino 1887 m. patobulinti Konstitucij. 1917 m. konstitucin reforma suteik visuotin rinkim teis ir vyrams, ir moterims, taip pat ir proporcinio atstovavimo rinkim sistem. Taigi, nors dabartin 1984 m. Nyderland Karalysts Konstitucija yra priskirtina modernioms Vakar Europos valstybi konstitucijoms, joje atsispindi Nyderland Karalysts istorin konstitucin raida. i Konstitucija buvo priimta laikantis konstitucijos keitimo tradicijos.

II
Konstitucins teiss tradicijos ypatumai Nyderland Konstitucija atspindi kai kurias oland konstitucins teiss tradicijas, besiskirianias nuo kai kuri kit Europos valstybi. Jos nevaro ideologins nuostatos, joje neatsispindi valstybs valdios altinis (daugelis Europos konstitucij nurodo, kad suverenitetas priklauso tautai) ar pan. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 2 straipsnyje sakoma, kad valstyb kuria Tauta; suverenitetas priklauso Tautai. Vokietijos Federacins Respublikos Konstitucija numato, kad visa valstybin valdia kyla i Tautos. Tauta j vykdo per rinkimus ir balsavimus ir per ypatingas statym leidiamosios, vykdomosios ir teismins valdios institucijas. Brit
Constantijn A. J. M. Kortmann, Paul P. T. Bovend Eret. Duch Constitutional Law. Kluwer Law International, 2000. P. 19.
229

219

konstitucins teiss tradicija skelbia parlamento suverenitet. Oland konstitucinei tradicijai nedaug takos daro doktrina. Joje atskirai neformuluojami valstybs valdios sandaros principai, kaip savarankikas principas nedeklaruojamas ir mogaus prigimtini teisi principas. Konstitucija neturi ir preambuls, kurioje paprastai atsispindi konstitucins doktrinos nuostatos (pvz., Lietuvos Respublikos Konstitucijos preambulje formuluojamas teisins valstybs principas). Kaip vienas i oland konstitucins teiss bruo iskiriama ir tai, kad valstybs valdymo forma monarchinis valdymas, nors Nyderlandai turi turtingas respublikos tradicijas. Todl, aikinantis jos konstitucin valstybs valdymo tradicij, terminologij, reikt kartu nagrinti ir 1814m. Konstitucij. Oland konstitucin tradicij galime priskirti atvirai sistemai (kaip ir brit), svarbs pokyiai vyko be formalios konstitucins teiss reformos230. Konstitucijos normos daugeliu atvej yra blanketinio pobdio, numatanios, kad kiti teiss aktai, parlamento statymai sureguliuos konkreiai vienus arba kitus teisinius santykius. Toks teisinis reguliavimas Konstitucijoje pasirinktas ir reglamentuojant mogaus teises. Taigi paliekama daug erdvs parlamentui ir vyriausybei gyvendinant Konstitucijos nuostatas, reaguojant besikeiiani politin ir socialin tikrov. Konstitucijos keitimas yra ilgas ir sudtingas procesas. Nyderland Karalysts Konstitucija pagal keitimo tvark priskiriama grietoms konstitucijoms. Iskirtinis konstitucins teiss bruoas yra tas, kad Konstitucija nenumato konstitucins kontrols mechanizmo, nesteigta konstitucins kontrols institucija, teismams nesuteikta teis pripainti teiss normas prietaraujaniomis Konstitucijai, niekam nesuteikta ir Konstitucijos oficialaus interpretavimo teis. Parlamentas pats turi teis sprsti, ar parlamento aktas neprietarauja Konstitucijai turinio, formos, primimo procedr poiriu. Taigi parlamentas ir vyriausyb interpretuoja Konstitucij, jie formuoja konstitucin tradicij. Taiau akivaizdu, kad bdama viena i Europos Bendrij steigj Nyderland Karalyst yra veikiama Europos Sjungos teiss, jos teisminio interpretavimo bei Europos mogaus teisi konvencijos jurisprudencijos. Konstitucijoje vyriausybs ir parlamento santykiai nra pakankamai grietai reglamentuoti, nra vienareikmikai interpretuojama ir ministr atsakomyb, kai kurios aplinkybs, kuriomis gali bti paleisConstantijn A. J. M. Kortmann, Paul P. T. Bovend Eret. Duch Constitutional Law. Kluwer Law International, 2000. P. 20.
230

220

tas parlamentas, ir pan. ios problemos priskiriamos parlamento ir vyriausybs santykiams. Teismai tokius ginus neturi teiss siterpti, toks valdi tarpusavio santyki sprendimas suprantamas kaip valdi padalijimas ir atskyrimas. Taigi konstitucingumo gin klausimai yra statym leidiamosios ir vykdomosios valdi rankose, nors oland konstitucin doktrina paymi, kad iuo metu dl didels tarptautini teiss standart takos teismins valdios taka pastebimai didja.231

III
Valstybs formos bruoai. Nyderland Karalysts valdymo forma konstitucin monarchija. Nuo 1814 m. ji yra paveldima monarchija. Konstitucijos prasme karalius yra vyriausybs dalis. Pagal konstitucin tradicij karalius yra valstybs, bet ne vyriausybs vadovas. Taiau karalius nra vyriausybs vadovas. Karalius atstovauja valstybei usienio santykiuose. Taiau valstybs vidaus reikaluose karalius pirmiausia yra simbolin figra. Vis dlto jis vaidina svarb vaidmen sudarant ministr kabinet. Vyriausyb sudaro karalius ir ministrai. Vyriausybei vadovauja karaliaus skiriamas ministras pirmininkas. Karalius skiria ir atleidia ministrus. Vyriausybs aktams priimti reikalingas karaliaus ir ministr sutarimas. Visi karaliaus aktai yra kontrasignuojami ministr. U vyriausybs darb atsako ministrai. Ministrai turi turti parlamento pasitikjim. Karalius turi vairias personalines (asmens) teises, pavyzdiui, jis nemoka kai kuri mokesi (not a subject to personal taxation). Karalius turi plat imunitet, jam negali bti taikoma teisin atsakomyb. Ministrai neturi tokio imuniteto, jiems gali bti taikoma politin, baudiamoji ir kita atsakomyb. Taiau paprastai ministrams tenka politin ( konstitucin) atsakomyb. Parlament (States General) sudaro dveji rmai. i tradicija siekia 1815 m. Parlamento rmai yra renkami visuotini proporcinio atstovavimo rinkim sistema (balsuojama u kur nors kandidat sra, taikoma reitingavimo sistema), taiau jie formuojami skirtingai ir turi skirtingas konstitucines galias. Abeji parlamento rmai yra renkami visuotiniais rinkimais, jie atstovauja pilieiams. iuo poiriu bika-

Constantijn A. J. M. Kortmann, Paul P. T. Bovend Eret. Duch Constitutional Law. Kluwer Law International, 2000. P. 21.

231

221

meralin Nyderland parlamento struktra skiriasi nuo Didiosios Britanijos, Pranczijos ar Vokietijos parlament. I esms parlamento rm kompetencija yra tapati. Dl ios prieasties bandoyta atsisakyti pirmj rm, nes jie dubliuoja antrj rm veikl. Vis dlto kai kuriose srityse rm kompetencija skiriasi, statym projektus paprastai pirmiausia svarsto antrieji rmai. Antrieji rmai gali silyti pataisas, pirmieji rmai gali tik pritarti arba atmesti statym, kur prim antrieji rmai. Kai kuri pareign, pavyzdiui, Aukiausiojo Teismo teisj, skyrimas irgi yra antrj rm prerogatyva. Taigi tam tikra prasme antrieji rmai yra reikmingesni, jie vaidina pagrindin vaidmen sudarant vyriausyb. Taiau abeji rmai gali savarankikai inicijuoti parlamentinius tyrimus, naudotis interpeliacijos ir kitomis parlamentins kontrols teismis. Antruosius rmus sudaro profesionals politikai, nes i rm nariai komitet arba plenarinius posdius, susitikimus su vyriausybe renkasi kiekvien savaits dien, o pirmj rm nariai tik kart per savait. Jie, be darbo parlamente, paprastai dirba ir kit darb. Taiau pirmieji rmai, kad ir kitaip organizuodami darb, neretai nepritaria antrj rm priimtam statymui, taigi realiai dalyvauja statym leidyboje. Kartais rmai posdiauja kartu. Antrj parlamento rm nari nra daug 150, o pirmj 75. Parlamentarai yra renkami 4 metams, jie veikia nepriklausomai, laisvo mandato principu. Parlamentarai naudojasi imunitetu, taiau jiems gali bti taikoma teisin atsakomyb kaip ir bet kuriam pilieiui. Nyderland konstitucin valdios sandara yra grindiama teisins valstybs principais, nors tiesiogiai Konstitucija tokio principo nevardija. Vyriausyb veikia neperengdama jai numatyt Konstitucijos ir statym rib, teismin valdia yra savarankika ir nepriklausoma. Valstybs valdios yra atskirtos, j galios derinamos. Aikiausiai atskirta teismin valdia, vykdomoji ir statym leidiamoji valdios atskirtos ne taip grietai, nes vyriausyb kartu su parlamentu gyvendina statym leidiamj valdi, vyriausyb gali nustatyti pilieiams privalomas taisykles. Vyriausyb gali bti traktuojama kaip statym leidybos partner. Valdi tarpusavio santykiai cheks and balandes principai gyvendinami vairiai: parlamentas yra dvej rm, vyriausyb turi turti parlamento pasitikjim, vyriausyb gali paleisti parlamento rmus ir kt. Kaip svarbus teisins valdios principas yra mogaus teiss ir j apsauga. mogaus teisi katalogas yra esmin konstitucin nuostata, jis sudaro pirmj Konstitucijos skyri.
222

Nyderland Karalyst yra federacija, kuri sudaro Antilai ir Aruba, esantys Karib salyne, ir Nyderlandai Europoje. Pagal sandar Europoje esanti Nyderland Karalyst (be Karibuose esani federacijos subjekt) sudaro decentralizuot unitarin valstyb. Nyderland Karalysts valdymo form galtume apibdinti kaip konstitucin monarchij, kurioje atstovaujamoji demokratija grindiama parlamentine sistema, ir kaip teisin valstyb.232

IV
Konstitucijos sandara, jos keitimas. Nyderland Karalysts Konstitucij sudaro Nyderland Karalysts chartija ir Konstitucija. 1954 m. priimta Chartija nustato santykius tarp Nyderland ir Nyderland Antil ir Arubos. ie du federacijos subjektai, esantys Karib salyne, turi ir atskiras konstitucijas. Chartij galime vertinti kaip federalin i trij subjekt Konstitucij. Chartijos 5 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad Chartija turi auktesn teisin gali nei Konstitucija. Taiau tai nra vienareikm nuostata, nes to paties straipsnio 1 dalyje numatyta, kad kai kuriuos federacijos klausimus sprendia Konstitucija. Taigi dalis Konstitucijos yra taikoma ne tik Europoje, bet ir visoje Karalystje. Chartija gali bti keiiama tik visiems federacijos subjektams pritarus. Tarp konstitucins teiss altini Konstitucija ir Nyderland Karalysts chartija turi aukiausi teisin gali. 1983 m. Konstitucij sudaro 8 skyriai: Pagrindins teiss; Vyriausyb; Parlamentas (States General); Valstybs Taryba, Audito rmai, Nuolatiniai konsultaciniai organai; statym leidyba ir valstybs valdymas; Teisingumo vykdymas; Provincijos, municipalitetai, vandens kontrols organai ir kiti valstybs organai, tarp j ir ombudsmenas; Konstitucijos keitimas. Konstitucij taip pat sudaro papildomi straipsniai ir 1972 m. Konstitucijos straipsniai, galiojantys laikinai. Konstitucijos keitimas yra sudtinga ir ilgai trunkanti procedra. Ji susideda i dviej etap. Pirmajame etape Konstitucijos keitimo projektas yra pristatomas ir svarstomas. Jeigu jam pritaria parlamento rmai, is keitimas yra skelbiamas vieai. Antrajame etape paleidiami antrieji rmai. Paprastai Konstitucijos keitimo procedra yra derinama su antrj parlamento rm kadencijos pabaiga. Irinkti antrieji
Constantijn A. J. M. Kortmann, Paul P. T. Bovend Eret. Duch Constitutional Law. Kluwer Law International, 2000. P. 61.
232

223

parlamento rmai turi pritarti Konstitucijos keitimui. Tiek pirmieji, tiek ir antrieji parlamento rmai antrajame projekto primimo etape turi pritarti Konstitucijos keitimui ne maesne kaip dviej tredali bals dauguma. Kad Konstitucijos pataisa sigaliot, jai turi pritarti (ratifikuoti) ir Vyriausyb. Nepaisant tokios sudtingos procedros, 1814 m. Konstitucija buvo keiiama, taiau tik 1848 ir 1917 m. pakeitimai turi ypating reikm. Konstitucijos pakeitimai ne visais atvejais ikart pradeda veikti, kaip numatyta 140 Konstitucijos straipsnyje. Prietaraujantys Konstitucijos pataisai teiss aktai galioja tol, kol atitinkamai pakeiiamos ir suderinamos su naujomis Konstitucijos nuostatomis.

V
Konstitucins teiss altini ypatumai. Kaip jau minta, Konstitucija daugel konstitucini teisini santyki paveda reglamentuoti parlamentui ir vyriausybei organiniais statymais ir kitais aktais (organic statutes and regulations). Danai Konstitucijoje formuluojami tik bendrieji esminiai principai. Svarbus konstitucins teiss altinis yra ir teism praktika. Europos Teisingumo Teismo sprendimai yra privalomi pagal Europos Sjungos teiss nuostatas. Didel reikm turi ir Europos mogaus Teisi Teismo jurisprudencija. Kartais i teism sprendimai sakmiai reikalauja daryti konstitucins ir kit teiss srii teiss pataisas. Nors nacionaliniai teismai ir nevykdo konstitucins kontrols, bet j sprendimai yra reikmingi ir konstitucins teiss poiriu, nes teismai sprendia, ar statymai atitinka tiesiogiai taikom tarptautini sutari nuostatas. Jie taip pat gali sprsti, ar teiss aktai, iskyrus parlamento statymus, atitinka Konstitucij. Teismai danai interpretuoja ir konstitucin mogaus teisi doktrin. Pagal Konstitucij tarptautins sutartys, prie kuri Nyderland Karalyst yra prisijungusi, yra tiesiogiai taikomos ir turi virenyb prie statymus. Kaip numatyta Konstitucijos 91 straipsnio 3 dalyje, jeigu tarptautins sutarties nuostatos prietarauja Konstitucijai, jai turi pritarti ne maiau kaip dvi treiosios parlamento nari. Taigi tarptautini sutari vaidmuo ypa reikmingas. Nyderland teisje laikomasi monistins tarptautins teiss galiojimo koncepcijos. Konstitucins teiss altiniams priskiriama nemaai postatymini akt ri, tarp j ir ministerij aktai. Pagal oland konstitucins tei224

ss doktrin konstitucins teiss altiniams priskiriami net ir provincij (municipalitet) priimami teiss aktai.233 Be abejo, ie teiss altiniai turi reglamentuoti konstitucinius teisinius santykius. Kaip vien konstitucinio reguliavimo bruo galime paminti, kad Konstitucijos 107 straipsnyje tiesiogiai nurodoma, jog civilin ir baudiamoji teiss, baudiamasis ir civilinis procesai reglamentuojami parlamento aktais kodeks forma. Bendrieji administracins teiss principai nustatomi parlamento aktu. mogaus teisi katalogas Oland konstitucins teiss doktrinoje pagrindins teiss ir laisvs daniausiai vadinamos pagrindinmis teismis. Skiriamos klasikins pagrindins teiss ir socialins ekonomins teiss. Politini teisi terminas vartojamas retai. Teism praktikoje danai yra taikomi ir bendrieji teiss principai, pavyzdiui, teisinio tikrumo, lygiateisikumo. Konstitucin mogaus teisi katalog papildo Europos Sjungos teis ir Europos Teisingumo Teismo sprendimai. Didel tak daro ir Europos mogaus teisi jurisprudencija. Tarptautinje teisje susiformavusi mogaus teisi doktrina turi didel tak mogaus teisi sampratai. Nors pagal Konstitucijoje tvirtint princip tarptautin teis turi pirmum nacionalins teiss atvilgiu, taiau jei nacionalin teis suteikia daugiau teisi garantij, taikoma nacionalin teis. Konstitucijoje daug dmesio skiriama mogaus teisms. Pirmasis Konstitucijos skyrius skirtas pagrindinms teisms, tai liudija io konstitucinio instituto svarb. Kai kurios mogaus teisi nuostatos reglamentuojamos ir kituose skyriuose, pavyzdiui, teis gauti informacij i valstybs valdios institucij ( 110 str.) reglamentuojama V skyriuje, skirtame statym leidybai ir valstybs valdymui, o mirties bausms draudimas ( 114 str.) VI skyriuje, skirtame teisingumui vykdyti. mogaus teisi katalogas apima ir pilietines politines, ir socialines kultrines teises. Be tradicini mogaus teises garantuojani nuostat, sutinkam daugelyje demokratini valstybi konstitucij, yra ir iskirtini nuostat, pavyzdiui, teis teisin pagalb civilinse, baudiamosiose ir administracinse bylose (18 str.). Konstitucijoje numatytos ir valstybs pareigos rpintis aplinkos apsauga (21 str.), gyventoj sveikata ir tinkamu gyvenimo lygiu ( 22 str.). Konstitucijos 20 straipsConstantijn A. J. M. Kortmann, Paul P. T. Bovend Eret. Duch Constitutional Law. Kluwer Law International, 2000. P. 35.
233

225

nio 3 dalyje numatyta, kad pilieiai, neturintys l pragyventi, turi teis gauti valstybs param pagal parlamento priimt statym. Nyderland Karalysts Konstitucijoje formuluojamas modernus poiris mogaus teises, deklaruojami teisins socialins valstybs principai. Svarbi mogaus teisi apsaugos poiriu ombudsmeno institucija. Ombudsmen 6 metams skiria antrieji parlamento rmai. Ombudsmenas sprendia skundus dl valstybs institucij veiksm, kuriais paeidiamos mogaus teiss.

VI
Teismins valdios bruoai. Teismins valdios nepriklausomumas svarbus konstitucinis teismins valdios bruoas. Konstitucijos VI skyrius nustato teismins valdios pagrindus. Teism sistem sudaro Aukiausiasis Teismas, apeliaciniai teismai (5), apygard teism (19) ir apylinki teismai (64). Prokuratra gali bti priskiriama teisminei valdiai, taiau ji nevykdo teisingumo ir yra atsakinga u nusikalstam veik tyrim. Teisjai skiriami iki 70 met karaliaus aktu. Aukiausiojo Teismo teisjas yra skiriamas i trij kandidat, kuriuos pateikia parlamento antrieji rmai. Vyriausyb gali i io srao pasirinkti, taiau paprastai teisjas skiriamas i pirmj srao kandidat. Teism, iskyrus apylinki teismus ir kai kurias bylas apygard teismuose, kurias teisjas sprendia vienasmenikai, sprendimus priima kolegijos (35 teisj). Dauguma Aukiausiojo Teismo sprendim yra priimami 5 teisj kolegij. Administraciniai teismai turi atskir sistem. Konstitucija numato, kad teismai nagrinja civilinio pobdio ginus, baudiamsias (teiss paeidim) bylas ir kt. Konstitucijoje numatyti ir kai kurie teisminio proceso principai. Pagal Konstitucijos 94 straipsnyje formuluojam princip teismai neturi taikyti nacionalins teiss, jeigu tai prietarauja tarptautinms sutartims arba tarptautini institucij sprendimams, kurie yra privalomi Nyderland valstybei. Konstitucijoje numatyta galimyb steigti ir drausms teismus, bet tai daugiausia atskiroms teisinink profesijoms, pavyzdiui, advokatams skirti teismai. Konstitucijos 119 straipsnyje numatyta, kad bylas dl parlamento nari (ir buvusi), ministr ir valstybs sekretori tarnybos metu padaryt teiss paeidim sprendia Aukiausiasis Teismas.
226

VII
Vietos valdymas. Konstitucija daug dmesio skiria provincijoms ir municipalitetams. Nyderlandai turi decentralizuot vietos valdymo sistem. Konstitucijoje nustatyta iimtin centrins valdios kompetencija: usienio reikalai, pinig sistema, teisingumo vykdymas, civilins ir baudiamosios teiss (i dalies), baudiamojo ir civilinio proces reglamentavimas. Tik parlamentas gali riboti pagrindines mogaus teises. Taigi vietos valdymo institucijoms palikta plati veiklos sritis. Vietos valdymo institucij kompetencija yra savarankika arba derinama (medebewind) su centrine valdia. Literatra
1. 2. 3. 4. 5. Constantijn A. J. M. Kortmann, Paul P. T. Bovend Eret. Duch Constitutional Law. Kluwer Law International, 2000. Belinfante A. D., Beginselen van Nederlands Staatsrecht, Alphen aa de Rijn, 1980. Koopmans T., Compendium van het Staatsrecht, Deventer, 1981. Koortman C.-A.-J.-M. De Grondwtsherziening, Kluwer, Deventer, 1983. Netherlands - Constitution http://www.oefre.unibe.ch/law/icl/ nl00000_.html

227

VII. Ispanijos 1978 m. Konstitucija

I
Ispanijos konstitucingumo raida yra sudtinga, prietaringa ir danai vertinama kaip lugusi konstitucij istorija.234 Pirmoji Ispanijos Konstitucija priimta 1812 m., naujausia 1978 m. Per daugiau kaip 150 met Ispanijoje galiojo dar septynios konstitucijos, jos buvo priimtos 1837, 1845, 1855, 1869, 1873, 1876 ir 1931 m. Be j, 19391975 m. Ispanijos konstitucin santvark ir politin sistem reglamentavo generolo F. Franco 19391967 m. nustatyti fundamentiniai statymai. Konstitucionalistai diskutuoja dl fundamentini statym traktavimo, dl to, ar 1855 ir 1873 m. Ispanijos parlamento priimti pagrindiniai statymai235 yra laikytini konstitucijomis. 1845 m. Konstitucija kartais vertinama kaip 1837 m. Konstitucijos papildymas236, vairi nuomoni yra ir dl konstitucingumo itak bei pradios. Kaip ir daugelyje kit Europos valstybi, Ispanijos konstitucingumo pradi lm Didioji Pranczijos revoliucija bei imperins Napoleono Bonaparto ambicijos. Viena vertus, ukariautose arba uimtose teritorijose Napoleonas siek nustatyti tam tikr konstitucin tvark, kita vertus, Napoleono ukariavimai naikino arba keit Europos monarchij struktr ir pobd, skatino vidinius politinius procesus, na-

Constitutional System//http://country studies.us/spain/72.htm Pasak Stainley de Payneo, 1855 m. Konstitucija patvirtino, kad suverenas yra tauta, iplt pilietines laisves, suformavo dvej rm parlament, taiau Senato teises apribojo. Naujoji teisin sistema itin siek pltoti ekonomines laisves (Stainley G. Payne. The Isabeline Regime and First Democratic Interlude. http:libro.uca.edu/payne2/pyne20.html). 1873 m. Ispanijos parlamentas nustat I Ispanijos Respublikos (18731874) konstitucinius pagrindus. 236 The Spanish Constitutional Process// http:www.SiSpain.org/english/politics/constitu/process.html.
235

234

228

cionalin isivaduojamj judjim, visa tai ved prie naujos valstybingumo sampratos, prie nauj politini sistem ir j teisini koncepcij formavimosi. XVIII a. pabaigoje Ispanijoje sitvirtino Pranczijos sosto atstovai Burbon dinastija. 1808 m. pradioje Pranczijos kariuomen um Ispanij, jos karalius Karolis IV ir pdinis snus Ferdinandas VII buvo priversti atsisakyti sosto Napoleono brolio Josepho naudai. 1808 m. liepos 7 d., engdamas Ispanijos karaliaus sost Bajorje, Josephas Bonaparteas paskelb Bajons Statut, nustatant Ispanijos valdymo tvark. Tai buvo pirmasis konstitucinio pobdio tekstas, paraytas ir paskelbtas Ispanijoje. Bajons Statutas yra pripastamas kaip svarbus istorijos dokumentas, taiau nra laikomas pirmja Ispanijos Konstitucija, nes tai buvo Pranczijos invazijos vaisius: Josepho karnavimo ikilmse nedalyvavo daugelis Ispanijos didik, jie atsisak pasirayti teiss akt.237 1808 m. Pranczijos invazija Ispanij sukl eerius metus trukus isivaduojamj kar. Remiant Londonui ir Didiosios Britanijos kariuomenei 1810 m. Andalzijoje Kadio (Cadiz) mieste steigta Aukiausioji Ispanijos Taryba (Supreme Junta) nusprend tais paiais metais suaukti steigiamj susirinkim, Ispanijos metropolijos ir kolonij atstov parlament Kortesus (Constituent Cortes). Kadio Kortesai buvo pirmasis modernus Ispanijos parlamentas. Didij jo dal sudar liberali nuostat alininkai, jiems buvo artimos Didiosios Pranczijos revoliucijos ir JAV Konstitucijos idjos. Pirmoji Ispanijos Konstitucija paskelbta 1812 m. kovo 12 d., ji taip pat vadinama Kadio Konstitucija (La Constitucion de Cadiz).238 Tai buvo pirmasis teiss aktas Ispanijoje, paskelbs taut suverenu. Paymtina, kad Ispanijos tauta buvo suvokiama ne kaip metropolijos, o kaip vis abiejuose pasaulio pusrutuliuose gyvenani Ispanijos imperijos piliei bendrija. Daugelis Kadio konstitucijos nuostat buvo pagrstos 1789 m. Pranczijos mogaus ir piliei teisi deklaracijos bei JAV Konstitucijos nuostatomis. 1812 m. Konstitucija nustat vis lygyb prie statym, odio, spaudos laisv, sulygino metropolijos ir ujrio teises, panaikino feodal luomins privilegijas, gildijas, apribojo Katalik banyios vaidmen, nutar idalyti bendruomeniSpain 18081814 //www. countrystudies.us/spain; History of Spain//http:www.zum. de/whkmla/region/spain/popwar.html. 238 Spanish Constitution of 1812//gopher://ulima.edu.pe:70/00/cpp/seccion 1/cante/ 1812
237

229

nes, konfiskuoti ir parduoti banytines emes. Kadio Konstitucija panaikino inkvizicij, taiau katalikyb buvo privaloma ir vienintel religija, o erezijos laikomos nusikaltimu. Kitos religijos buvo draudiamos, tai kontroliavo specials tribunolai. 1812 m. Konstitucija al paskelb konstitucine monarchija, tvirtino valdi atskyrimo princip. statym leidiamoji valdia priklaus vieneri rm parlamentui Kortesams, vykdomoji valdia karaliui. Jis vald kartu su ministrais patariant ir padedant Valstybs Tarybai. Kortesai galjo kontroliuoti ministrus. 1812 m. Konstitucijoje atsispindjo ir senosios Ispanijos municipalitet demokratins tradicijos, jiems buvo sugrintas anksiau turtas renkam institucij statusas. Be to, minta Konstitucija nustat racionali ir gana veiksming centralizuot administravimo sistem, pagrst naujai suformuotomis provincijomis ir municipalitetais. 1812 m. Konstitucijos nuostatos, reglamentuojanios ekonomin sistem, leido paspartinti liberalias ekonomines reformas. 1812 m. Konstitucija pradjo ir lm ispanikojo liberalizmo tradicij, j vliau orientavosi 1837, 1869 ir 1931 m. konstitucij leidjai. Kadio Konstitucija laikoma viena moderniausi XIX a. pirmosios puss Europos konstitucij. Pagrindinis ios Konstitucijos bruoas yra tas, kad joje modernaus konstitucionalizmo pagrindus bandyta suderinti su monarchine valdymo tvarka.239 Kadio Konstitucija buvo svarbi ne tik Ispanijai, bet ir visam ispanikai kalbaniam pasauliui, ji tapo ventuoju liberalizmo kodeksu ir per vis XIX a. buvo kaip modelis liberalioms Lotyn Amerikos ali konstitucijoms.240 Radikalus Kadio Konstitucijos krj idealizmas lm, kad konstitucinis visuomenini santyki reglamentavimas tapo svarbiausia problema, svarbiausiu gin objektu ir padariniu per vis moderni Ispanijos istorij.241 1812 m. Konstitucijos likimas buvo nelengvas ir komplikuotas, nes Kadio Kortes nari dauguma neatsivelg konservatori silymus, nesikonsultavo su Katalik banyia. Dvasininkija ir j palaikanti didel dalis visuomens nepripaino 1812 m. Konstitucijos. Sugrs
Dippel H. Modern Constitutionalism. An Introduction to a History in the Need of Writing//http:www.unikassel.de/dippel/justitia/proc/10% 20 Dippel,%20 Modern.pdf 240 Spain history// http:workmall.com/wfb2001/spain/history_the_liberal_ascendansy.html. 241 The Enciclopedia of World History. Sixth edition. Peter N. Stearns, general editor. 2001//http:www.bartleby.com/67/957.html.
239

230

tvyn 1814 m. karalius Ferdinandas VII atsisak prisiekti Kadio Konstitucijai ir paskelb j negaliojania. 1820 m. Kadyje majoras Rafaelis de Riego sukl mait ir manifestu (pronunciamento) kreipsi Ispanijos kariuomen praydamas paremti jo reikalavim pripainti 1812 m. Konstitucij. Ferdinandas VII pakluso kariuomens valiai ir pripaino Kadio Konstitucij, o minto karininko iniciatyva atsirado naujas Ispanijos politikos bruoas, vadinamoji Pronunciamento teis, turjusi takos tolesnei XIX ir XX a. Ispanijos konstitucingumo raidai. Karaliaus pasidavimas sukl didij Europos ali nerim. Veronos kongreso sprendimu 1823 m. Ispanij buvo nusistas Pranczijos kari korpusas absoliuiai monarchijai atkurti. Karalius Ferdinandas VII tuo pasinaudojo ir panaikino 1812 m. Konstitucij. I liberali XIX a. Ispanijos konstitucij isiskyr 1869 m. Pagrindinis statymas. Pasak Jorgeo Fernandezo Salaso, 1869 m. Konstitucija buvo pati radikaliausia XIX a. Ispanijos Konstitucija.242 Pasak Stainley G. Payneo, ji buvo viena i dviej ar trij tobuliausi to meto pasaulio konstitucij.243 1869 m. Konstitucijos naujovikum lm: a) visuotins vyr, sukakusi 25 met amiaus, rinkim teiss pripainimas. Stainley G. Payneo teigimu, antr kart Europos istorijoje Ispanija turjo demokratikiausi rinkim teis pasaulyje244 ; b) provincij asamblj ir municipalini taryb renkamumas, nors savo valdi jos ir turjo dalytis kartu su vyriausybs skiriamais provincij gubernatoriais; c) nors katalikyb buvo pripastama kaip Ispanijos religija, taiau pirm kart modernioje alies istorijoje buvo pripastama kit religij tolerancija vieai laikant apeigas; d) pirm kart Ispanijos istorijoje tvirtinta teis steigti profesines sjungas. Pagal 1869 m. Konstitucij Ispanijos monarcho teiss turjo bti panaios Didiosios Britanijos karaliaus (pagal princip valdo, bet nevadovauja), karaliui suteikta suspensyvinio veto teis, jis galjo paleisti parlament, sudaryt i dvej rm. Vykdomj valdi vykd vyriausyb. 1869 m. Konstitucija Ispanij paskelb paveldima konstitucine monarchija. Iskyrus 1845 m. ir 1855 m. konstitucijas, visas kitas prim steigiaHistoria de Espana // www.historiaescom/usa/c_04_in.htm Stainley G. Payne.The Isabeline Regime and First Democratic Interlude // http:libro.uca.edu/payne2/payne20.html) 244 Stainley G. Payne. The Isabeline Regime and First Democratic Interlude// http:libro.uca.edu/payne2/pyne20.html
243 242

231

mieji susirinkimai (Constituent Cortes).245 Ilgiausiai (47 metus) galiojo 1876 m., trumpiausiai (ne visus metus) 1873 m. Konstitucija. Iskyrus 18731874 m. ir 19311936 m., kai Ispanija buvo I ir II Respublika, Ispanija buvo konstitucin monarchija, taiau monarcho galiojimai skyrsi. Ispanijos konstitucingumo istorija neiveng radikali ir kardinali li. I Ispanijos Respublik ir j tvirtinusi 1873 m. Konstitucij pakeit Restauracija ir jos politin sistem reglamentuojantis 1876 m. Pagrindinis statymas. II Ispanijos Respublik teisino 1931 m. Konstitucija, bet j sulugd nemaos visuomens dalies atsisakymas j pripainti, o vliau kelerius metus truks pilietinis karas. Pagal pobd Ispanijos konstitucijos yra skirstomos paangias ir konservatyvias. Pirmosiomis laikomos 1812, 1837, 1869 ir 1931 m. konstitucijos, konservatyviomis 1845 ir 1876 m. konstitucijos. 1812, 1837 ir 1869 m. konstitucijos nustat, kad suverenitetas priklauso Ispanijos tautai, pagal 1931 m. Konstitucij liaudiai (pueblo), pagal 1845 ir 1876 m. konstitucijas karaliui ir kortesams. Pagal valdi atskyrimo princip XIXXX a. Ispanijos konstitucijos skirstomos konstitucijas, pripainusias (1812, 1837 ir 1869 m. konstitucijos) ir nepripainusias (1845 m. Konstitucija) valdi atskyrimo, arba tvirtinusias valdi bendradarbiavim (1931 m. Konstitucija). XIXXX a. Ispanijos konstitucij turin ir ypatumus lm nacionalins istorins raidos tradicijos ir patirtis, vidaus ir iors politiniai veiksniai, politins kovos aplinkybs ir specifika, taip pat konstitucij krj poiris valstybs valdymo form, valdi galias ir j padalijim, unitarin ar federalin valstybs pobd, parlamento struktr, rinkim teis, Katalik banyios bei kariuomens vaidmen valstybje. XIXXX a. Ispanijos konstitucingumo raida yra paradoksali, nes tikdami raytins konstitucijos galia valdi atj politikai (daniausiai vykus revoliucijoms ir kariniams perversmams246) siekdavo suThe Spanish Constitutional Process //http:www.SiSpain.org/english/politics/constitu/process.html 246 XIX a. Ispanijoje vyko 5 revoliucijos (18081814 m. revoliucij sukl Ispanijos vyriausybs 1807 m. susitarimas su Pranczija dl Portugalijos pasidalijimo ir Napaleono I siverimas Ispanij1808 m.; 18201823 m. revoliucij sukl Ispanijos neskms 1810 1826 m. Ispanijos kolonij Amerikos nepriklausomybs kare, Ferdinado VII reakcin politika; 18341843 m. revoliucija siejosi su karlist karais prie maamet Ferdinado VII dukter Izabel II ir jos vardu 18331840 m. al valdiusi motin regent Marij Kristin; 18541856 m. ir 18681874 m. vyko antimonarchins revoliucijos. Pastarosios metu 1873 m. vasario12 d. buvo paskelbta I Ispanijos Respublika. 19311939 m. vyko didioji Ispanijos revoliucija. Ji virto pilietiniu karu ir baigsi karins generolo Franco diktatros vedimu.
245

232

kurti sau priimtin konstitucij, paneigdami valstybs konstitucins santvarkos, konstitucijos perimamumo ir tstinumo principus. Tai buvo susij ne tik su politiniais vykiais, bet ir su visuomens poiriu konstitucij. Kai kuri autori nuomone, XIX a. Konstitucija neturjo ypatingos teisins svarbos, nes tuo laiku teis daniausiai buvo suvokiama kaip civilin teis, kurios pagrindinis altinis buvo Civilinis kodeksas.247 19391975 m. konstitucin Ispanijos santvark reglamentavo generolo F. Franco paskelbti septyni pagrindiniai statymai: Darbo chartija (priimta 1938); Konstitucinis Kortes statymas (1942); Ispan teisi chartija (1945); statymas dl referendumo (1945 m.); statymas dl sosto paveldjimo (1947); statymas dl Nacionalinio judjimo princip (1958 m.); Organinis valstybs statymas (1967). Istorikai ir konstitucionalistai vairiai aikina to laikotarpio politinio reimo pobd: ankstyvasis generolo Franco valdymo laikotarpis danai vertinamas kaip pusiau faistinis (semifaistinis), vlyvasis kaip velnjantis autoritarinis reimas. Tam tikr rib tarp i dviej laikotarpi ymi 1955 m., kai Ispanija tapo JTO nare. Kad ir kaip paradoksalu, taiau generolo Franco reformos, gyvendintos remiantis fundamentiniais statymais ir kitais teiss aktais, stabilizavo politin ir socialin ekonomin alies padt, subrandino slygas, leidianias taikiai perimti valdi bei atlikti btinas konstitucines reformas po jo mirties 1975 m. Perjimas nuo autoritarinio prie demokratinio reimo Ispanijoje vyko taikiai.

II
Po generolo Franco mirties (1975 m. lapkriio 20 d.) Ispanijoje buvo atkurta monarchija. 1975 m. lapkriio 22 d. valstybs vadovu tapo karalius Juanas Carlosas I de Borbonas. J Kortesai paskyr sosto paveldtoju dar 1969 m. Taigi Ispanijoje buvo ilaikytas valdios perimamumas. Vadovaujant Juanui Carlosui Ispanija rytingai msi demokratini pertvarkym. I pradi maai kas tikjosi, kad Franco statytinis sugebs pasukti al ryting reform keliu, taiau Juanas CarloCabrero O. A Guide to the Spanish Legal System http:www.llrx.com/features/ spain.html
247

233

sas ir jo bendraygiai per trejus metus sugebjo taikiai ir teistai vykdyti demokratinius pertvarkymus. Niekada iki tol diktatorikas reimas nebuvo transformuotas pliuralistin parlamentin demokratij be pilietinio karo, revoliucini sukrtim, usienio jg sikiimo. Ispanijos pertvarka yra dar spdingesn ir todl, kad ji buvo vykdyta pasinaudojant Franco sukurtais instituciniais mechanizmais. Visi jie buvo skirti isaugoti autoritarin Franco sistem, taiau karalius ir jo alininkai tomis paiomis priemonmis sugebjo legitimuoti demokratin konstitucin monarchij.248 Paymtina, jog pirmiausia buvo nustatyti teisiniai demokratins valstybs valdymo pagrindai. 1976 m. liepos 1 d. Adolfo Suarezas Gonzalezas buvo paskirtas naujuoju ministru pirmininku ir pradjo ilgai lauktas Ispanijos reformas. 1976 m. rugsjo 10 d. jis paskelb politini reform akt (program), pasil atkurti visuotin balsavimo teis, dvej rm parlament, daugiapartin sistem. 1976 m. gruodio 15 d. tautos referendumui buvo pateiktas Politini reform aktas. Absoliuti tautos dauguma buvo u demokratijos vedim alyje (tik 2,6 proc. Ispanijos elektorato buvo prie demokratij). Taigi tauta legitimavo ministro pirmininko politini veiksm program. Buvo legalizuotos visos politins partijos, atkurtos profesins sjungos, paskelbta politini kalini amnestija ir kt., taiau Franco valdymo laik statymai formaliai nebuvo panaikinti. 1977 m. birelio 15 d. Ispanijoje vyko pirmieji demokratiniai (po Ispanijos pilietinio karo) parlamento (Kortes) rinkimai. Juos laimjo Demokratinio centro sjunga (Union de Cento Demokratia UCD), vadovaujama Adolfo Suarezo. Svarbiausias parlamento udavinys buvo parengti nauj alies Konstitucij. 1977 m. birel Kortesai kr Konstitucijos reikal komitet i 36 parlamentar. 1977 m. rugpjt komitetas sudar grup (pakomitet) i 7 nari, atstovaujani takingiausioms nacionalinms ir regioninms partijoms. Konstitucija buvo rengiama pagrindini statym, priimt Franco valdymo laikais, pakeitim pagrindu. Ispanija garsja lugusi249 konstitucij istorija, todl Konstitucijos rengj tikslas buvo parengti Konstitucij, kuri bt priimtina visuomens daugumai ir ypa prieing
248 249

Spain. The PostFranco Era //www.countrystudies.us/spain Constitutional System// http://country studies.us/spain/72.htm http://www.congreso.es/funciones/constitucion/indice.htm

234

politini pair sluoksniams. ios grups udavinys buvo parengti Konstitucij, pagrst konsensusu.250 1977 m. gruod Konstitucijos reikal komitetas pradjo svarstyti mintos grups parengt Konstitucijos tekst. Po diskusij Konstitucijos projektas buvo grintas grupei tobulinti, o 1978 m. saus jis buvo pateiktas Kongresui. Svarstant Konstitucijos projekt Kongreso nariai pateik apie tkstant patais. Daugiausia gin kl nuostatos, reglamentuojanios Katalik banyios, vietimo klausimus ir region teisin padt. Kompromis Kongresas pasiek 1978 m. gegus pabaigoje. 1978 m. birelio 20 d. buvo parengtas galutinis Konstitucijos projektas, kur apsvarsts ir patvirtins Kongresas perdav svarstyti Senatui. Senatoriai pateik daugiau kaip tkstant patais. Buvo sudarytas specialus Senato konstitucinis komitetas pasilymams apsvarstyti. 1978 m. rugsjo pabaigoje po diskusij Senatas pritar Konstitucijos projektui su pataisomis. Siekiant suderinti senatori ir deputat nuomones buvo sudarytas bendras komitetas galutiniam Konstitucijos projektui parengti. Ispanijos Konstitucija buvo priimta 1978 m. spalio 31 d. (t dien jai galutinai absoliuia bals dauguma pritar abeji parlamento rmai Generaliniai Kortesai (Cortes Generales). 1978 m. gruodio 6 d. ji buvo ratifikuota nacionaliniame referendume. Gruodio 27 d. Konstitucij pasira karalius.251 Ispanijos 1978 m. Konstitucija bendro visuomens sutarimo (konsensuso) rezultatas. Didiausias 1978 m. Ispanijos Konstitucijos laimjimas yra tas, kad ji suvaidino svarb vaidmen sprendiant istorines problemas, kurios daugiau kaip imtmet temd Ispanijos moni gyvenim.252 Ispanijos Konstitucija yra laikoma viena liberaliausi Vakar Europoje. Kita vertus, pripastama, kad siekdami ivengti dogmatizmo ir sulaukti plataus visuomens pritarimo Konstitucijos krjai sukr isam ir sudting dokument, vertinam kaip konsensuso politikos triumf, bet dl t pai aplinkybi pasiymini dviprasmika kalba ir prietaraujaniomis viena kitai nuostatomis.253
Spain. The PostFranco Era // www.countrystudies.us/spain Spanish Constitution. Madrid, 1979; Constitution Espanola de 1978 //http:// www.congreso.es/funciones/constitucion/indice.htm 252 The Spanish Constitutional Process// http:www.SiSpain.org/english/politics/constitu/process.html) 253 Spain.The PostFranco Era//www.country studies.us/spain
251 250

235

1978 m. Ispanijos Konstitucija tvirtino demokratin alies konstitucin santvark, sudar Ispanijai teisines prielaidas tapti demokratine teisine valstybe. 1981 m. vasar Ispanijoje buvo mginta vykdyti karin perversm, taiau Ispanijos karaliaus Juano Carloso pastangomis ir autoritetu pavyko j sustabdyti. Tai buvo vienintelis ikis konstitucinei santvarkai ir demokratiniams pertvarkymams alyje.

III
Ispanijos Konstitucija yra vientisas aukiausios teisins galios statymas, nustatantis alies politins, socialins ekonomins ir teisins sistemos pagrindus. Konstitucijos struktra atitinka klasikin Vakar Europos valstybi konstitucij model. Konstitucij sudaro preambul, pagrindin dalis (vadin dalis ir 10 skyri), susidedanti i 169 straipsni; papildomi, pereinamieji, naikinamieji ir baigiamieji nuostatai, turintys atskir numeracij. Preambul tvirtina pagrindinius valstybs siekius ir tikslus. i dalis turi svarbi politin ir ideologin reikm. Konstitucija pradedama odiais: Ispan tauta, trokdama tvirtinti teisingum, laisv ir saugum bei utikrinti vis jos nari gerov, naudodamasi savo suverenia teise, skelbia (...), pripaindama i socialini vertybi prioritet valstybje. Konstitucijoje tvirtinta, jog svarbiausi valstybs tikslai yra garantuoti alyje demokratin sambv, pagrst teise ir socialiniu teisingumu, sukurti teisin ir socialin valstyb, utikrinti mogaus teises ir laisves, piliei gerov, sudaryti slygas visoms Ispanijos tautoms puoselti savo kultr, tradicijas ir kalb, stiprinti taik bendradarbiavim su kitomis valstybmis. Konstitucijos vadinje dalyje suformuluotos bendros nuostatos, apibdinanios Ispanijos valstyb ir jos konstitucin santvark, tvirtinti valstybs simboliai, sostin, oficiali valstybs kalba. Konstitucijos 1 straipsnyje paymima, kad Ispanija yra teisin, demokratin ir socialin valstyb, kurioje didiausios vertybs yra teisingumas, lygyb ir politinis pliuralizmas. Tautos suverenitetas priklauso ispan tautai. Ji yra valstybs valdios steigjas. Valstybs valdymo forma parlamentin monarchija. Konstitucijoje teigiama, kad Ispanija yra vientisa ir nedaloma re236

gionin valstyb, pripastanti ir garantuojanti autonomijos teis tautinms ir teritorinms bendrijoms (2 str.). vadinje dalyje nurodoma, kad oficiali valstybs kalba yra kastiliei (ispan). Oficialiomis pripastamos ir kit Ispanijos autonomini bendrij kalbos, nustatytos j statutuose. Konstitucijoje pabriama, kad kalb ir dialekt vairov yra Ispanijos kultrinio paveldo dalis (3 str. 3 d.). domu tai, kad Ispanijos Konstitucijos rengjai vadinje dalyje tvirtino nuostatas apie politini partij, profesini sjung vaidmen valstybs gyvenime bei kariuomens funkcijas. Pagrindin kariuomens (ginkluotj pajg) funkcija utikrinti alies saugum ir nepriklausomyb, ginti jos teritorin vientisum ir konstitucin santvark (8 str.). Manytume, kad i nuostata buvo tvirtinta Konstitucijos vadinje dalyje neatsitiktinai. Kariuomen viena i dviej institucij (antroji banyia). Ispanijos istorijoje ji paliko ryk pdsak ir toli grau ne paius geriausius prisiminimus. Konstitucijos rengj tikslas buvo sumainti ios institucijos vaidmen valstybs gyvenime ir grietai apibrti jos teises. Demokratiniai pertvarkymai Ispanijoje susij ir su politini partij legalizavimu bei profesini sjung atkrimu. Konstitucijoje nustatyta, kad politins partijos yra politinio pliuralizmo iraika, svarbiausias politini santyki dalyvis, ireikiantis ir formuojantis tautos politin vali (6 str.). Profesini sjung ir verslinink asociacij tikslas ginti ir utikrinti ekonominius ir socialinius savo nari interesus (7 str.). Politins partijos, profesins sjungos ir verslinink asociacijos savanoriki susivienijimai, veikiantys pagal Konstitucij ir statymus. Vidin j struktra ir veikla turi bti demokratin (i nuostata Konstitucijoje ypa pabriama). Konstitucijos skyriai tvirtina teiss normas, reglamentuojanias mogaus ir piliei teises bei laisves, valstybs institucij teisin padt, valstybs valdymo organizavim, administracin teritorin sandar, santykius tarp centrins ir vietins valdios, Konstitucijos keitimo tvark. Kaip ir daugumoje demokratini valstybi, Ispanijos Konstitucijoje tvirtintas mogaus teisi ir laisvi prioritetas, todl Konstitucijos 1 skyrius yra skirtas ioms teisms reglamentuoti. Kit skyri eilikum lemia valstybs valdymo formos ypatumai: pirmiausia reglamentuojama karaliaus, vliau kit valstybs institucij teisin padtis. Po j eina skyriai apie ekonomik ir finansus bei
237

administracin teritorin valstybs sandar. Paskutinieji skyriai nustato Konstitucijos apsaugos (kontrols) mechanizm (9 sk.) ir Konstitucijos keitimo tvark (10 sk.). Kalbos ir stiliaus poiriu Ispanijos Konstitucijai bdinga tai, kad joje yra nemaai sudting ir dviprasmik juridini formuluoi. Tai kelia papildom problem interpretuojant ir taikant Konstitucijoje tvirtintas nuostatas.254

IV
Didij Konstitucijos dal (apie tredal) sudaro nuostatos, reglamentuojanios asmens konstitucin status. Dmesys mogaus teisms ir laisvms, j konstitucinis reglamentavimas vienas rykiausi Ispanijos konstitucingumo bruo. Asmens konstitucinis statusas reglamentuojamas Konstitucijos I skyriuje Pagrindins teiss ir pareigos, kur sudaro 5 poskyriai. Konstitucijoje tvirtinti pagrindiniai principai, kuriais remiantis reglamentuojami asmens ir valstybs santykiai. Jie atitinka tarptautins teiss principus ir normas mogaus teisi klausimais. Konstitucijoje paymta, jog joje tvirtintos teiss normos, reglamentuojanios pagrindines mogaus teises ir pareigas, atitinka Visuotin mogaus teisi deklaracij, tarptautines sutartis ir susitarimus mogaus teisi klausimais, kuriuos Ispanija yra ratifikavusi (10 str. 2 d.). Kaip ir daugumoje demokratini valstybi konstitucij, Ispanijos Konstitucijoje tvirtinta nuostata, jog mogus, jo teiss yra aukiau u visuomen ir valstyb. mogaus ir valstybs santykiai reglamentuojami vadovaujantis prigimtins teiss, lygiateisikumo (lygybs) ir asmens laisvs principais. Konstitucijoje teigiama: mogaus orumas ir neatimamos jo teiss, laisvas asmenybs ugdymas, pagarba statymui ir kit moni teisms yra politins santvarkos ir santarvs visuomenje pagrindas (10 str. 1 d.); Visi Ispanijos pilieiai yra lygs prie statym ir negali bti diskriminuojami dl kilms, rass, lyties, tikjimo, pair ar kitais asmeniniais ir socialiniais pagrindais (14 str.). Pagal Ispanijos Konstitucij asmens teisinis statusas priklauso nuo to, kokiai asmen grupei jis priskiriamas. Konstitucijoje nurodytos dvi asmen grups: Ispanijos pilieiai ir usienieiai. Pilieiams ga-

254

The 1978 Constitution// http://country studies.us/spain/73.htm

238

rantuojamos visos teiss ir laisvs, tvirtintos Konstitucijoje. Usienieiai Ispanijoje naudojasi konstitucinmis teismis ir laisvmis tarptautinse sutartyse arba statymuose nustatyta tvarka (13 str. 1 d.). Konstitucijos 23 straipsnyje nurodytas teises (teis dalyvauti valdant savo al tiek tiesiogiai, tiek per demokratikai irinktus atstovus ir teis dirbti valstybs tarnyboje) turi tik Ispanijos pilieiai, iskyrus tarptautinse sutartyse ir statymuose numatytus atvejus, kai abipusikumo pagrindais usienieiams suteikiama teis dalyvauti municipaliniuose rinkimuose (13 str. 2 d.). Usienieiams garantuojama prieglobsio teis (13 str. 4 d.). Konstitucija isamiai nereglamentuoja pilietybs santyki (pilietybs gijimo, isaugojimo ir netekimo tvark nustato statymas) (11 str. 1 d.). Joje tvirtintos dvi principins nuostatos pilietybs klausimais: 1) Ispanijos pilieiams pagal kilm pilietyb negali bti atimta (11 str. 2 d.); 2) Ispanijos valstyb gali sudaryti su Lotyn Amerikos valstybmis ir kitomis valstybmis, turjusiomis ar turinioms su Ispanija ypatingus ryius, sutartis dl dvigubos pilietybs. iose valstybse, jeigu jos ir nepripasta tokios teiss savo pilieiams abipusikumo pagrindais, ispan pilieiai gali gyti pilietyb natralizacijos bdu, neprarasdami Ispanijos pilietybs (11 str. 3 d.). Asmens konstitucinis statusas reglamentuojamas keliais poiriais: tvirtinamos mogaus ir piliei teiss ir laisvs; nustatomos piliei pareigos; numatomos mogaus teisi ir laisvi ekonomins socialins garantijos (pamatiniai socialins ekonomins politikos principai); tvirtinamos institucins teisins garantijos; nustatomi mogaus teisi ribojimo pagrindai. Pagrindini mogaus teisi ir laisvi sra sudaro asmenins teiss: teis gyvyb (panaikinama mirties bausm, iskyrus atvejus, kuriuos karo padties slygomis numato kariniai baudiamieji statymai) (15 str.); teis asmens nelieiamum; teis asmens laisvs apsaug (asmuo gali bti sulaikytas tik tiek laiko, kiek reikia iaikinti nusikaltimo aplinkybes, bet ne ilgiau kaip 72 valandas, po to jis turi bti paleidiamas arba pristatytas teism) (17 str. 2 d.), ideologijos, tikjimo, minties laisv; judjimo laisv, teis teismin teisi apsaug ir procesines garantijas; teis asmens garb ir orum, teis asmens ir eimynin paslapt; teis bsto nelieiamum; teis susirainjimo slaptum; saviraikos laisv ir kt.; politins teiss: teis dalyvauti valstybs valdyme tiesiogiai arba per irinktus atstovus; teis dirbti valstybs tarnyboje; taiki susirinkim ir asociacij laisv (draudiama steigti
239

slaptus ir karinius susivienijimus bei tokius, kuri tikslai ir veiklos bdai pagal statym kvalifikuojami kaip nusikalstami) (22 str. 2, 5 d.); teis pateikti individualias ir kolektyvines peticijas valstybs valdios institucijoms; socialins ekonomins ir kultrins teiss: nuosavybs teis ir jos nelieiamumas (nuosavyb gali bti paimama tik pagal statym visuomens poreikiams ar socialiniams interesams ir teisingai atlyginama) (33 str. 3 d.); teis darb; teis laisvai pasirinkti profesij; teis vienodus mokesius; teis socialines garantijas; teis jungtis profesines sjungas, teis streikuoti; teis moksl ir laisv mokym ir kt. I mint pagrindini teisi reikt iskirti kelet Konstitucijoje tvirtint teisi, kurios apibdina Ispanijos konstitucingumo raidos ir 1978 m. Ispanijos Konstitucijos ypatumus. Vis pirma tai nuostatos, tvirtinanios religijos ir tikjimo laisv (16 str.). Konstitucija garantuoja religijos ir tikjimo laisv. ios nuostatos reikmingos ne tik mogaus teisi ir laisvi poiriu jos lm ir banyios teisin padt valstybje. Paymtina, kad rengiant Konstitucij banyios ir valstybs santykiai buvo vienas i labiausiai ginytin klausim. Konstitucijos rengj tikslas buvo sumainti Katalik banyios vaidmen valstybs gyvenime nesukeliant opozicini politini jg pasiprieinimo. Pagal 1978 m. Konstitucij Katalik banyia neteko valstybins religijos statuso. Valstybs ir banyios santykiai nustatomi susitarimu: valstyb palaiko bendradarbiavimo santykius su Katalik banyia ir kitomis banyiomis (16 str. 3 d.). Banyios ir valstybs santyki reglamentavimas lm ir atitinkam nuostat vietimo klausimais tvirtinim. Paymtina, kad jas visuomen vertina gana prietaringai.255 Konstitucija tvirtina mokymo laisv (27 str. 1 d.), garantuoja tvams teis pasirinkti savo vaikams dorovin ir religin aukljim pagal savo sitikinimus (27 str. 3 d.), teis steigti privaias mokymo staigas (27 str. 6 d.). Kartu Konstitucija tvirtina vietimo staig valstybinius standartus, vietimo sistemos planavim ir kontrol (27 str. 5, 8 d.). Prietaravim kelia tai, jog privaios mokyklos, kuri daugumos steigjai yra banyia, gali bti finansuojamos i viej fond. Banyios nepasitenkinim kelia tai, kad subsidijuojamos mokyklos turi bti kontroliuojamos.256 Dar vienas 1978 m. Ispanijos Konstitucijos ypatumas socialins ekonomins teiss reglamentuojamos Konstitucijoje pagal socialins
255 256

The 1978 Constitution// http://country studies.us/spain/73.htm The 1978 Constitution// http://country studies.us/spain/73.htm

240

gerovs valstybs model. Paymtina, jog dalis i teisi yra formuluojamos kaip pagrindins mogaus teiss, kita dalis kaip teiss valstybs socialines ekonomines garantijas. Pastarosios tvirtintos atskirame Konstitucijos 1 skyriaus poskyryje Pamatiniai socialins ir ekonomins politikos principai. iame poskyryje tvirtintos nuostatos apie valstybs ekonomin socialin param eimai, visapusik vaiko teisi apsaug, teising mokesi ir ilaid paskirstym, visuotinio uimtumo utikrinim, teis poils, sveikatos apsaug, socialin param, teis gauti periodikai indeksuojam senatvs pensij, vartotoj teisi apsaug, teis sveik aplink, teis gerov ir bst, istorijos, kultros ir meno paveldo apsaug ir pltr ir kt. Konstitucijoje tvirtintos ir kai kurios piliei pareigos: pareiga (ir teis) ginti Ispanij (30 str. 1 d.); pareiga mokti mokesius (pareiga padengti visuomens ilaidas atsivelgiant kiekvieno asmens ekonomines galimybes ir nustatant teising mokesi sistem, pagrst lygybs ir progresyvini mokesi principais) (31 str. 1 d.); pareiga (ir teis) dirbti (35 str. 1 d.). Ispanijos Konstitucija ne tik tvirtina mogaus ir pilieio teises bei laisves, bet nustato ir j institucines teisines garantijas. Konstitucijoje nustatyti trys pagrindiniai mogaus teisi gynimo bdai: teismin gynyba, teis kreiptis Konstitucin Tribunol; teis kreiptis ombudsmen moni gynj (Defensor del Pueblo). Kiekvienas asmuo gali kreiptis teism dl paeist pagrindini mogaus teisi ir laisvi gynimo. Tokios bylos turi bti nagrinjamos pirmumo eile ir supaprastinta (sumarinio proceso) tvarka. Asmuo, inaudojs visas teismins gynybos priemones, turi teis pateikti individual skund dl paeist teisi (recurso de amparo) Konstituciniam Tribunolui. Kreiptis Konstitucin Tribunol galima ir tais atvejais, kai atsisakoma atleisti piliet nuo privalomosios krato apsaugos tarnybos dl sitikinim, tikjimo ar kit pair pagrindu. Bylos dl teisi socialines-ekonomines garantijas (nustatytas Konstitucijos 1 skyriaus 3 poskyryje) paeidimo gali bti nagrinjamos tik bendruosiuose teismuose statymo nustatyta tvarka. moni gynjas (Defensor del Pueblo) speciali Konstitucijoje tvirtinta institucija, aukiausias Generalini Kortes galiotinis mogaus teismis ginti ir administracijos veiklai kontroliuoti (54 str.). Tai Generalini Kortes skiriama ir jai atsakinga institucija, kurios veikl reglamentuoja organinis statymas, priimtas 1981 m.257
257

Ley Organica 3/1981, del Defensor del Pueblo//http:www.juridicas.com/base_datos

241

Be mint mogaus teisi gynimo bd, Ispanijos pilieiai gali ginti savo teises ir tarptautinse institucijose. Konstitucija nustato mogaus teisi ir laisvi ribojimo pagrindus. vedus karo arba nepaprastj padt gali bti ribojamos kai kurios konstitucins teiss: teis asmens laisvs nelieiamum ir saugum, teis bsto nelieiamum, teis susirainjim, telefonini pokalbi ir kitoki susiinojim slaptum, judjimo laisv, minties laisv, spaudos laisv, susirinkim laisv, teis streikuoti, teis konflikt darbe (55 str. 1 d.). Konstitucijoje numatyta, kad organinis statymas gali nustatyti tvark ir atvejus, kai teismo sprendimu ir esant atitinkamai parlamentinei kontrolei gali bti ribojamos kai kurios konstitucins teiss (asmens laisv, teis bsto nelieiamum ir teis susirainjim, telefonini pokalbi ir kitoki susiinojimo slaptum) asmenims, tariamiems dalyvavimu ginkluotose gaujose ar teroristinse grupse (55 str. 2 d.).

V
Ispanija parlamentin monarchija. Monarchijos tvirtinimas Konstitucijoje atspindi politini jg kompromis. Rengiant Konstitucij kairiosios partijos grietai pareik es prie monarcho institucij, kaip frankistinio reimo palikim, ir sil tvirtinti respublikos valdymo form. Tuo tarpu reakcins jgos, bandiusios isaugoti frankistin reim, siek isaugoti monarchij. Kiti galvojo, jog monarchija gali atlikti stabilizuojant vaidmen gyvendinant demokratinius pertvarkymus. is poiris monarcho institucij atsispindi Konstitucijoje. Joje virtinta neutrali ir depolitizuota valstybs vadovo institucija. Monarchas turi Ispanijos karaliaus titul. Karalius valstybs vadovas, valstybs vienybs ir stabilumo simbolis, arbitras ir tarpininkas santykiuose tarp valstybs valdios institucij. Karalius yra aukiausias Ispanijos valstybs atstovas tarptautiniuose santykiuose, ypa santykiuose su tautomis, su kuriomis j sieja bendri istoriniai ryiai (56 str. 1 d.). Karaliaus valdi riboja Konstitucija (jis atlieka tik tas funkcijas, kurias jam numato Konstitucija ir statymai). Pagal Ispanijos Konstitucij karaliaus sosto paveldtojai yra Burbon dinastijos palikuonys. Konstitucijoje tvirtinta, kad pirmasis teistas ios dinastijos pdinis ir sosto paveldtojas yra Juanas Carlosas I de Burbonas. Teis sosto paveldjim gyvendinama pagal prast pirmagimysts ir atstovavimo tvark. Pagal sosto paveldjimo eiliku242

m pirmumo teis sosto paveldjim turi senesns dinastijos atakos pdiniai. J eilikumas priklauso nuo auktesnio giminysts laipsnio, esant tam paiam giminysts laipsniui pirmumo teis turi vyrikos lyties pdiniai, esant vienos lyties pdiniams pirmenyb turi vyresni pagal ami pdiniai. Karaliaus sosto pdinis gyja Asturijos princo titul nuo gimimo momento arba nuo tos dienos, kai jam suteikiamas is titulas. Kai inyksta visos karalikosios dinastijos atakos, klausim dl sosto paveldjimo sprendia Generaliniai Kortesai, vadovaudamiesi Ispanijos interesais (57 str. 3 d.). Konstitucija nustato, jog sosto pdinis, sudars santuok be karaliaus ar Generalini Kortes sutikimo, netenka teiss sosto paveldjim. ios teiss netenka ir jo palikuonys. Nualinimo nuo sosto, atsisakymo nuo sosto, gin dl sosto paveldjimo tvark nustato statymas. Karaliaus arba karaliens sutuoktinis neturi teiss vykdyti konstitucini galiojim, iskyrus regento galiojimus, kuriuos nustato statymas. Jei karalius yra nepilnametis, regentas nuo sosto paveldjimo dienos iki jo pilnametysts yra karaliaus motina arba tvas, j nesant, antrasis pagal eil karaliaus pdinis. Jeigu Generaliniai Kortesai priima sprendim, kad karalius nebegali vykdyti jam priskirt funkcij, regentu tampa karnuotasis princas. Jeigu is nra sulauks pilnametysts, karaliaus funkcijas vykdo jo regentai. Jeigu nra asmen, galini bti karnuotojo princo regentais, regent (arba regentus) skiria Generaliniai Kortesai. Konstitucija nustato, kad regentais gali bti tik pilnameiai ir tik ispan kilms asmenys. Regentai gyja konstitucin mandat ir priima sprendimus karaliaus vardu (59 str. 4, 5 d.). Konstitucija tvirtina ir karaliaus globjo institut (60 str.). Nepilnameio karaliaus globjas yra asmuo, paskirtas mirusio karaliaus testamentu, jeigu is asmuo yra pilnametis ir ispan kilms. Jeigu nra testamentinio globjo, karaliaus globju tampa karaliaus motina arba tvas (kol jie turi nals ar nalio status). J nesant karaliaus globjus skiria Generaliniai Kortesai. Vienu metu karaliaus regentu ir globju gali bti tik motina, tvas arba tiesioginiai protviai. Globjui draudiama dirbti arba bti atstovu politinse institucijose. engdamas sost karalius turi prisiekti Generaliniams Kortesams siningai eiti savo pareigas, bti itikimas Konstitucijai ir statymams, gerbti piliei ir autonomini bendrij teises. Karalikasis princas, su243

kaks pilnametysts, regentas (ar regentai), prie praddami eiti ias pareigas, turi duoti itikimybs priesaik ir karaliui. Karalius turi nelieiamyb ir negali bti traukiamas teisinn atsakomybn. Pagal Ispanijos Konstitucij karalius yra neutrali institucija, nepriskiriama jokiai valstybs valdios akai. Jis yra tik valstybs vadovas ir vykdo tik tas funkcijas, kurias numato Konstitucija. Konstitucijoje tvirtintus karaliaus galiojimus galima suskirstyti kelias grupes. Pirma. galiojimai, susij su valstybs atstovavimu usienyje (skiria diplomatinius atstovus usienio valstybse; akredituoja usienio valstybi diplomatinius atstovus). Pagal Konstitucij karalius nevykdo usienio politikos. Antra. galiojimai santykiuose su parlamentu (pasirao ir skelbia statymus; aukia ir paleidia Generalinius Kortesus, taiau negali aukti neeilins sesijos). Paymtina, kad karaliaus teiss daryti tak statym leidybai nra didels. Karalius neturi statym iniciatyvos ir veto teiss. Karalius pasirao Generalini Kortes priimtus statymus per 15 dien (91 str.) ir nedelsiant turi juos paskelbti. Kita vertus, be karaliaus parao statymai nesigalioja. Karalius negali grinti statymo parlamentui pakartotinai svarstyti, taiau Konstitucijos 62 ir 92 straipsniai numato karaliui teis aukti referendum. Taigi monarcho ir parlamento gin gali isprsti tauta. aukti referendum karaliui silo vyriausyb, gavusi iankstin Kongreso sutikim. Treia. galiojimai, susij su piliei politinmis teismis (skelbia rinkimus, aukia referendumus Konstitucijoje nustatyta tvarka). Ketvirta. galiojimai, susij su vyriausybs sudarymu ir jos veikla (silo Kongresui ministro pirmininko kandidatr ir formaliai j skiria; ministro pirmininko teikimu skiria ir atleidia vyriausybs narius, turi teis dalyvauti ir pirmininkauti vyriausybs posdiams savo iniciatyva arba ministro pirmininko kvietimu). Penkta. galiojimai, susij su civili ir karini pareign skyrimu. eta. galiojimai, susij su valstybs tarptautiniais sipareigojimais (valstybs vardu pasirao tarptautines sutartis). Septinta. galiojimai, susij su valstybs apsaugos klausimais (yra aukiausias kariuomens vadas; gavs iankstin parlamento sutikim skelbia kar ir taik). Atunta. galiojimai, susij su karaliaus mielairdingumu (skiria valstybinius apdovanojimus; teikia malon nuteistiesiems; yra aukiausias karalikj akademij globjas). Karaliaus sprendimai gyja teisin gali tik karaliui pasiraius, i244

skyrus sprendimus dl karaliaus dvaro ilaikymo i valstybs biudeto l. Karaliaus aktai privalo bti konrtrasignuoti ministro pirmininko, o prireikus atitinkam ministr. Aktai dl ministro pirmininko paskyrimo, dl Generalini Kortes paleidimo turi bti kantrasignuoti Kongreso pirmininko. Atsakomyb u karaliaus aktus tenka j kontrasignavusiam asmeniui. Konstitucija nesuteikia karaliui vykdomosios valdios institucijos gali, todl realiai karaliaus taka valstybs gyvenime priklauso nuo asmenybs, turinios titul. Paymtina, jog nepaisant Konstitucijoje numatyt karaliaus gali apribojim, karaliaus institucija valdant Juanui Carlosui, drsiam ir itikimam demokratijos puoseltojui, gijo didel autoritet.258

VI
Ispanijos valstybs valdios institucij sistema organizuojama valdi padalijimo principo pagrindais. Valstybs valdi gyvendina parlamentas, vyriausyb, teismai. Ispanijos parlamento pavadinimas Generaliniai Kortesai (Cortes Generales). Ispanijos parlamentas aukiausia ispan tautos atstovaujamoji institucija. Ji gyvendina statym leidiamj valdi, tvirtina valstybs biudet, kontroliuoja vyriausybs veikl ir atlieka kitas Konstitucijos numatytas funkcijas (66 str. 2 d.). Konstitucija aikiai tvirtina, jog tai nepriklausoma valstybs valdios institucija (66 str. 3 d.). Ispanijos parlamentas yra dvej rm. emieji rmai Deputat Kongresas (Congreso de los Diputados), Auktieji rmai Senatas (Senado). Tokia parlamento sandara buvo numatyta Politini reform akte, kuriam tauta pritar 1976 m. gruodio mn. referendume.259 Aikinama, kad dveji Ispanijos parlamento rmai tai region autonomijos teiss pripainimo pasekm260 : Kongresas atstovauja visai Ispanijos tautai, tuo tarpu Senatas nacionaliniams regionams. Konstitucijoje (68 str. 1 d.) numatyta, kad Kongres gali sudaryti ne maiau kaip 300 ir ne daugiau kaip 400 nari. Pagal galiojant
King, Prime Minister, and Council of Ministers// http://countrystudies.us/spain/ 76.htm 259 The Spanish Electoral SystemHistorical Accident//http:www.acceproject.org/main/ English/es/esyes.html 260 Cabrero O. A Guide to the Spanish Legal System// htpp:www.llrx.com/features/ spain.html
258

245

Visuotins rinkim sistemos organin statym, priimt 1985 m., nustatytas Kongreso nari skaiius 350.261 Deputatai renkami ketveriems metams remiantis visuotine, lygia, tiesiogine rinkim teise ir slaptu balsavimu pagal proporcin rinkim sistem. Aktyvij ir pasyvij rinkim teis turi visi Ispanijos pilieiai, kuriems rinkim dien yra sukak 18 met. Kongresui atstovauja 50 Ispanijos provincij ir du iaurs Afrikos inklavai (miestai Seuta ir Melilija). Kiekviena provincija yra atskira rinkim apygarda, jos atstovaujam deputat skaiius priklauso nuo gyventoj skaiiaus. statymas numato, jog kiekvienai provincijai skirtos ne maiau kaip dvi vietos Kongrese. Senatas Ispanijos teritoriniams vienetams atstovaujantys rmai (69 str. 1 d.). iuo metu Senat sudaro 259 nariai.262 Senatoriai renkami ketveriems metams. Didioji j dalis renkama tiesiogiai pagal maoritarin rinkim sistem, kita dalis netiesiogiai (senatorius renka automini bendrij atstovaujamosios institucijos asambljos). Kiekvienai provincijai, neatsivelgiant gyventoj skaii, yra skirtos 4 vietos Senate. Vietos Senate numatytos Balear ir Kanar sal bei Seutos ir Melilijos atstovams. Mintuose salynuose kiekviena sala arba sal grup, turinti savo atstovaujamsias institucijas, yra atskira rinkim apygarda. Po tris senatorius renka didiosios salos (Gran Kanarija, Maljorka ir Tenerif), po vien kitos Konstitucijoje nurodytos salos ir sal grups (69 str. 3 d.). Po du senatorius renka Seuta ir Melilija. I viso iems teritoriniams vienetams atstovauja 208 senatoriai. Jie renkami tiesiogiai pagal maoritarin rinkim sistem. Kitus Senato narius renka autonomini bendrij asambljos. Kiekviena i autonomini bendrij asamblj renka vien senatori ir papildomai vien senatori nuo kiekvieno milijono gyventoj. Dabar autonominms bendrijoms atstovauja 51 senatorius. Rinkimus organizuoja ir vykdo nuolat veikianti institucija centrin rinkim taryba. Oficials rinkim rezultatai skelbiami po rinkim prajus penkioms dienoms. Konstitucija draudia bti tuo paiu metu Senato ir Kongreso nariais, Kongreso ir automini bendrij asamblj nariais (67 str. 1 d.). Deputatais ir senatoriais negali bti Konstitucinio tribunolo nariai; aukiausij valstybs administracijos tarnyb vadovai, iskyrus vyLey Organica 5/1985,del Regimen Electoral General//http://noticias juridicas.com/ base_datos/Admin/lo51985.html 262 El Senado// http://www.senado.es/
261

246

riausybs narius; magistratai, teisjai, prokurorai; ombudsmenas; krato apsaugos, policijos, valstybs saugumo pareignai, rinkim komisij nariai (70 str.). Generalini Kortes nariai turi laisvo mandato status (67 str. 2 d.). Jiems garantuojamas parlamentinis imunitetas (kadencijos metu senatoriai ir deputatai negali bti sulaikyti, iskyrus atvejus, kai jie utinkami darant nusikaltim, negali bti traukiami baudiamojon atsakomybn be iankstinio atitinkam parlamento rm sutikimo) (71 str. 2 d.). Konstitucija tvirtina ir parlamento nario indemnitet: senatoriai ir deputatai neatsako u savo kalbas parlamente ir u tai, kaip balsavo (71 str. 1 d.) Pagal Konstitucijoje numatyt galiojim apimt Kongresas turi virenyb prie Senat. Kongresas tvirtina ministro pirmininko kandidatr (ministras pirmininkas turi gauti Kongreso pasitikjim prie prisiekdamas karaliui), turi teis pareikti nepasitikjim ministru pirmininku arba ministrais, gali patvirtinti arba atmesti Senato vetuotus statym projektus arba j pataisas. Kongresas gali patvirtinti arba atmesti Vyriausybs priimtus statym gali turinius dekretus, jo sutikimas reikalingas skelbiant karo ar nepaprastj padt, norint patraukti baudiamojon atsakomybn ministr pirminink arba ministrus. Bendriems parlamento rm posdiams pirmininkauja Kongreso pirmininkas. Tai taip pat liudija Kongreso prioritet parlamente. Pagrindin Senato veiklos sritis yra susijusi su regionins politikos klausimais. Kiti Senato galiojimai yra susij su bendrj parlamento funkcij gyvendinimu. Generalini Kortes ir j rm veikl bei struktr nustato vidaus reglamentai. Reglamentai yra priimami absoliuia Senato ir Kongreso nari bals dauguma. Generalini Kortes vidin struktra nedaug kuo skiriasi nuo kit Europos valstybi parlament. Senatas ir Kongresas kadencijos laikui renka savo vadovus: pirminink, valdyb (Mesa), senin taryb (Junta de Portavoces). Parlamento nariai jungiasi politines frakcijas. Senate ir Kongrese veikia nuolatiniai ir gali bti sudaromi laikinieji komitetai arba komisijos. Vienas i Ispanijos parlamento struktros ypatum yra tas, kad tiek Senate, tiek Kongrese veikia Konstitucijoje numatyta nuolatin institucija deputacija (Diputacion Permanente). tvirtindami i parlamentin institucij Konstitucijos rengjai prats Ispanijos konstitucines tradicijas. Deputacijos buvo numatytos ankstesnse Ispanijos konstitucijose (1812, 1856 ir 1931).
247

Deputacija yra sudaroma i parlamentini frakcij atstov. Deputacijoje turi bti ne maiau kaip 21 narys (78 str. 1 d.). Jai vadovauja parlamento rm pirmininkas. i institucija turi utikrinti parlamento rm veiklos nepertraukiamum ir vykdo parlamento rm funkcijas tarp sesij, paleidus parlament, pasibaigus parlamento galiojim laikui. Deputacija yra atsakinga u savo veikl ir priimtus sprendimus parlamento rmams. Vienas i nuolatini komitet (komisij) veiklos ypatum, numatyt Konstitucijoje, yra tas, kad parlamento rmai gali suteikti (deleguoti) joms statym leidybos teis, iskyrus teis priimti organinius ir pagrindinius statymus bei statymus, susijusius su konstitucine reforma, tarptautiniais santykiais ir valstybs biudetu (75 str. 2, 3 d.). Generaliniai Kortesai aukia sesijas. Kasmet rengiamos dvi sesijos: nuo rugsjo iki gruodio ir nuo vasario iki birelio. Neeilins sesijos gali bti aukiamos Vyriausybs, nuolatini deputacij arba ne maiau kaip puss deputat arba senatori iniciatyva. Senatas ir Kongresas, gyvendindamas su statym leidyba nesusijusius galiojimus, rengia bendrus posdius, kai sprendiami sosto paveldjimo, nualinimo nuo sosto, regento, globjo skyrimo klausimai, priimama karaliaus, regento ar globjo priesaika, duodamas sutikimas karaliui paskelbti kar ar sudaryti taik, duodamas sutikimas sudaryti tarptautines sutartis. Bendriems posdiams pirmininkauja Kongreso pirmininkas. Generalini Kortes sprendimai dl sutikimo sudaryti tarptautines sutartis, dl sutikimo leisti autonominms bendrijoms sudaryti susitarimus dl tarpusavio bendradarbiavimo, dl valstybs biudeto teritorij finansavimo fondo l paskirstymo autonominms bendrijoms ir provincijoms priimami Senato ir Kongreso nari bals dauguma (74 str. 2 d.). Pirmuoju atveju svarstymo procedr inicijuoja Kongresas, antruoju ir treiuoju atveju Senatas. Jeigu nepavyksta surinkti reikiamo bals skaiiaus, sudaroma miri komisija: pus jos nari sudaro senatoriai, pus Kongreso nariai. Jeigu ir iuo atveju nesurenkamas reikiamas bals skaiius, sprendim priima Kongresas absoliuia bals dauguma. Konstitucijoje numatyta, kad parlamento rm sprendimai priimami reglamentuose nustatyta tvarka dalyvaujant daugumai j nari (79 str. 1 d.). Sprendimai laikomi priimtais, jei u juos balsuoja dauguma posdiuose dalyvaujani parlamento nari, iskyrus atvejus, kai Konstitucija, statymai ar rm reglamentai numato kitus reikalavimus.
248

VII
Ispanijos teisin sistema pagrsta teiss akt hierarchijos principu. Pagal hierarchij statymai skirstomi pagrindinius (konstitucija), organinius ir paprastuosius statymus, pagal teiskros subjektus parlamento priimtus ir deleguotus. Ispanijos parlamentas priima dviej ri statymus: organinius ir paprastuosius. Konstitucijoje minimi ir pagrindiniai statymai (Ley de Bases, pvz., 75 str. 3 d., 82 str. 2,4 d., 83 str.), kuriais reglamentuojama deleguotoji statym leidyba. Taiau Konstitucija nenustato pagrindini statym primimo tvarkos. Organiniai statymai (Ley Organica) reglamentuoja konstitucinio pobdio klausimus, sukonkretina Konstitucijoje tvirtintas blanketines teiss normas. Konstitucija nustato, kad pagrindins mogaus teiss ir laisvs, statymai, tvirtinantys automini bendrij statutus, rinkim sistemos pagrindai ir kiti konstitucins reikms klausimai gali bti reglamentuojami tik organiniais statymais (81 str. 1 d.). Konstitucijoje tiesiogiai nurodyta, jog organiniai statymai reglamentuoja ombudsmeno (Defensor del Pueblo, 54 str.), Valstybs Tarybos (Consejo de Estado, 107 str.), Konstitucinio Tribunolo (Tribunal Constitucional, 165 str.), Audito rm (Tribunal de Cuentas, 136 str. 4 d.) veikl; piliei statym iniciatyvos teis (de la iniciativa popular, 87 str. 3 d.), referendumo organizavimo tvark (92 str. 3 d.). Organiniai statymai laikomi priimtais, kai balsuojant u galutin statymo projekt jam pritaria absoliuti Kongreso nari dauguma (81 str. 2 d.). Paprastieji statymai (Ley) tai visi statymai, kurie pagal Konstitucijoje numatyt reguliavimo dalyk nra priskiriami organini statym kategorijai. Juos priimant utenka paprastos Kongreso ir Senato nari bals daugumos. Konstitucijoje numatyta deleguota statym leidyba (85 str.). Deleguotus statymus (Decreto legislativo) priima vyriausyb. Toki teis ji gyja, kai parlamentas priima pagrindin statym (Ley de Bases), nustatant teiss akto turin, arba paprastj statym, nustatant keli teiss akt sujungim vien (82 str. 2 d.). statymas nustato konkreius klausimus, kurie gali bti reglamentuojami deleguotais statymais, ir laik, kuriam vyriausybei suteikiama tokia teis. Bet koks deleguotos statym leidybos teiss neapibrtumas draudiamas. Konstitucijoje numatyta, kad esant neatidliotinoms aplinkybms Vyriausyb turi teis priimti statymo lygmens teiss aktus dekret gali turinius statymus (Decretoley, 86 str.). Tokie teiss aktai yra
249

laikino pobdio ir negali reglamentuoti visuomenini santyki, susijusi su valstybs institucij veikla, mogaus teismis, autonomini region teismis, nacionaline rinkim sistema. Dekret gali turinius statymus ne vliau kaip per 30 dien turi ratifikuoti Kongresas reglamente nustatyta supaprastinta procedra. Konstitucijoje numatytais atvejais statymus gali priimti ir parlamento komitetai (komisijos): parlamento rmai gali suteikti (deleguoti) jiems statym leidybos teis, iskyrus teis priimti organinius ir pagrindinius statymus bei statymus, susijusius su konstitucine reforma, tarptautiniais santykiais ir valstybs biudetu (75 str. 2, 3 d.). statym iniciatyvos teis priklauso vyriausybei, Kongresui, Senatui ir 500 tkst. piliei. Paymtina, kad piliei iniciatyva yra riboto pobdio ir negali bti gyvendinama keiiant konstitucijos nuostatas, priimant organinius statymus, mokesi statymus, statymus tarptautini santyki ir malons suteikimo klausimais (87 str. 3 d.). Netiesiogin statym iniciatyvos teis turi autonomini bendrij asambljos jos gali pateikti statymo projekt vyriausybei arba pateikti silymus priimti atitinkam statym Kongreso valdybai (87 str. 2 d.). statym primimo procedra reglamentuojama Konstitucijos 88 91 straipsniuose ir Kongreso bei Senato reglamentuose. statym projektus pirmiausia turi apsvarstyti Kongresas. Kongresas, apsvarsts statym projektus, perduoda juos svarstyti Senatui. Per du mnesius Senatas gali pateikti Kongresui statymo projekto pataisas arba atmesti (vetuoti) statymo projekt, nurodydamas tokio sprendimo motyvus. Veto priimamas absoliuia senatori dauguma. Senato vetuot statym Kongresas gali veikti keliais bdais: absoliuia Kongreso nari bals dauguma patvirtindamas pirmin statymo projekt arba paprasta bals dauguma patvirtindamas statymo projekt po 2 mnesi pertraukos. Senato pateiktas statymo projekto pataisas Kongresas gali priimti arba atmesti paprasta bals dauguma. Per 15 dien statymus turi pasirayti ir oficialiai paskelbti karalius (91 str.). Paymtina, kad Konstitucijoje nuostata per 15 dien nra aikiai suformuluota: neaiku, ar karalius turi pasirayti statym per 15 dien nuo jo primimo, ar nuo teikimo karaliui dienos. Kaip paymi ispan mokslininkai, karaliaus sankcija yra praradusi savo politin ir legislatyvin prasm ir yra tik formalaus pobdio reikalavimas.263
Cabrero O. A Guide to the Spanish Legal System// htpp:www.llrx.com/features/ spain.html
263

250

Konstitucijoje numatyta, kad priimant ypa svarbius politinius sprendimus gali bti organizuojamas visos tautos konsultatyvinis referendumas. Referendum aukia karalius ministro pirmininko silymu ir Kongreso pritarimu (92 str. 2 d.). Referendumo organizavimo tvark nustato organinis statymas, priimtas 1980 m.264 Tam tikr ypatum turi finansini statym primimas. Konstitucija nustato biudeto tvirtinimo tvark (134 str.). statymo iniciatyvos teis dl biudeto statymo turi tik vyriausyb. Paymtina, kad tai ne tik teis, bet ir vyriausybs konstitucin pareiga: vyriausyb turi pateikti Kongresui biudeto projekt ne vliau kaip prie tris mnesius iki biudetini met pabaigos (134 str. 3 d.). Kontroliuoti, kaip vykdomas valstybs biudetas, ir teikti ivadas dl biudeto statymo projekto pavesta aukiausiai valstybs kontrols institucijai Audito rmams (Tribunal de Cuentas), kuriuos formuoja Generaliniai Kortesai. Audito rmai yra nepriklausoma institucija, jos nariai, kaip ir teisjai, negali bti keiiami, negali uimti joki kit pareig valstybs tarnyboje (136 str. 3 d.). Audito rm sudt ir veikl reglamentuoja organinis statymas. Ispanijos sudtine teisins sistemos dalis yra valstybs vardu sudarytos ir oficialiai paskelbtos tarptautins sutartys (96 str.). Konstitucijoje nustatyta, kad tarptautini sutari, kuriomis tarptautinms institucijoms perduodama dalis konstitucini galiojim, sudarymo tvark reglamentuoja organinis statymas (93 str.). Generaliniai Kortesai turi duoti iankstin sutikim sudarant: politinio ir karinio pobdio sutartis; sutartis, susijusias su valstybs teritoriniu vientisumu ir pagrindinmis mogaus teismis, sutartis, kuriomis valstyb prisiima finansinius sipareigojimus; sutartis, kurias sudarius reikt keisti, naikinti ar priimti naujus statymus (94 str. 2 d.). Kongresas ir Senatas nedelsiant turi bti informuoti apie kitas sudarytas tarptautines sutartis ir susitarimus. Prie sudarant tarptautines sutartis, kuri nuostatos prietarauja Konstitucijai, turi bti priimtos atitinkamos konstitucins pataisos (95 str. 1 d.). Esant vyriausybs, Senato ar Kongreso paklausymui ivadas dl toki nuostat konstitucingumo teikia Konstitucinis Tribunolas. Nuo 1986 m. Ispanija yra Europos Sjungos nar, Ispanijos vardu pasirayti, ratifikuoti ir oficialiai paskelbti Europos Sjungos teiss
Ley Organica 2/1980, sobre Regulation de las Distintas Modalidades de Referendum// http:www.noticias.juridicas.com/base_datos/Admin/lo21980.html
264

251

aktai yra sudtin nacionalins teiss sistemos dalis. Ispanijos Aukiausiasis Teismas ir Europos Teisingumo Teismas yra prim bendr nutarim, kuriuo nustat, jog esant nacionalins teiss ir Europos Sjungos teiss kolizijai virenyb turi Europos Sjungos teis.265

VIII
Ispanijos Konstitucija vykdomosios valdios funkcijas paveda vyriausybei. Vyriausyb gyvendina valstybs vidaus ir usienio politik, tvarko civilinius ir karinius reikalus, garantuoja valstybs saugum. Vyriausyb, gyvendindama vykdomsias ir tvarkomsias funkcijas, vadovaujasi Konstitucija ir statymais (97 str.). Vyriausyb sudaro ministras pirmininkas, jo pavaduotojai, ministrai ir kiti nariai, kuriuos numato statymas (98 str.). Pagal vyriausybs statym, priimt 1997 m., pagrindin vaidmen vyriausybje atlieka Ministr Taryba, kuri sudaro ministras pirmininkas, jo pavaduotojai ir ministrai.266 Ministras pirmininkas atstovauja vyriausybei ir vadovauja jos veiklai. Ministro pirmininko pavaduotojas atlieka vyriausybs vadovo funkcijas ministrui pirmininkui mirus, sergant ar ivykus i alies. Jis koordinuoja vyriausybs veikl. Ispanijos vyriausyb sudaroma pagal parlamentines tradicijas. Vyriausybs formavimas tai vis pirma ministro pirmininko skyrimo klausimas. is klausimas gali bti sprendiamas keliais atvejais: po nauj Kongreso rinkim; kai pareikiamas nepasitikjimas vyriausybe; kai mirta arba atsistatydina ministras pirmininkas. Formaliai ministr pirminink skiria karalius, taiau jis turi turti Kongreso pasitikjim. Realiai karalius tik silo Kongresui ministro pirmininko kandidatr. Konstitucija numato, kad prie pateikdamas svarstyti Kongresui ministro pirmininko kandidatr karalius turi pasitarti su politini grupi atstovais parlamente (99 str. 1 d.). Kandidatas turi pateikti Kongresui vyriausybs, kuri jis ketina suformuoti, program ir gauti Kongreso pasitikjim (absoliuios Kongreso nari daugumos). Kandidat, gavus Kongreso pasitikjim, karalius skiria ministru pirmininku. Jeigu Kongresas neireikia pasitikjimo, po 48 valand skelbiaCabrero O. A Guide to the Spanish Legal System// htpp:www.llrx.com/features/ spain.html 266 Ley 50/1997, del Gobierno// http://noticias.juridicas.com/base_datos/Admin/l50 97.htm
265

252

mas naujas balsavimas. Pakartotinai balsuojant dl pasitikjimo utenka paprastos Kongreso nari bals daugumos. Nepavykus surinkti reikiamos deputat bals daugumos, karalius teikia Kongresui svarstyti kitas ministro pirmininko kandidatras. Jeigu per 2 mnesius nuo pirmojo balsavimo nepavyksta gauti Kongreso pritarimo n vienai ministro pirmininko kandidatrai, karalius paleidia kortesus ir skelbia naujus rinkimus. Ministrus skiria ir atleidia karalius ministro pirmininko teikimu. Vyriausyb turi atsistatydinti po Generalini Kortes rinkim, kai Kongresas ireikia nepasitikjim vyriausybe ministrui pirmininkui atsistatydinus ar mirus (101 str. 1 d.). Atsistatydinusi vyriausyb eina pareigas, kol bus sudaryta nauja vyriausyb. Vyriausyb yra solidariai atsakinga Deputat Kongresui (108 str.). Konstitucija numato vairius parlamentins kontrols bdus. Parlamento rmai ir j komitetai turi teis reikalauti bet kokios reikiamos informacijos i vyriausybs ir jos staig; reikalauti, kad vyriausybs nariai dalyvaut j posdiuose. Parlamento nariai turi teis pateikti paklausimus ir klausimus vyriausybs nariams. ie privalo juos atsakyti. Pati grieiausia parlamentins kontrols forma nepasitikjimas vyriausybe (113 str.). Inicijuoti i parlamentin procedr gali deimtadalis Kongreso nari: jie turi pateikti Kongresui nutarim dl nepasitikjimo. Konstitucijoje numatytas konstruktyvusis nepasitikjimo votumas: nutarime dl nepasitikjimo turi bti nurodyta vyriausybs vadovo kandidatra. U nutarim balsuojama ne anksiau kaip po penki dien nuo jo pateikimo, per pirmsias dvi dienas deputatai turi galimyb pateikti Kongresui kitas vyriausybs vadovo kandidatras. Nutarimas laikomas priimtu, jei u j balsuoja absoliuti Kongreso deputat dauguma. Nesurinkus reikiamo skaiiaus bals, nutarim pasira deputatai vykstanios sesijos metu netenka teiss silyti svarstyti klausim dl nepasitikjimo vyriausybe. Kongresui primus nutarim dl nepasitikjimo, vyriausyb atsistatydina. Karalius skiria ministru pirmininku nutarime nurodyt kandidat (114 str. 2 d.). Laikoma, kad jis turi Kongreso pasitikjim. Konstitucijoje numatytas ir pasitikjimo vyriausybe institutas. Ministras pirmininkas, pasitars su Ministr Taryba, gali pateikti Kongresui praym dl pasitikjimo vyriausybs programa arba kitu vyriausybs vykdomos bendros politikos klausimu. Pasitikjimas vyriausybe pareikiamas paprasta deputat bals dauguma. Jeigu Kongresas neireikia pasitikjimo, vyriausyb turi atsistatydinti (114 str. 1 d.).
253

Siekiant ilaikyti pusiausvyr tarp statym leidiamosios ir vykdomosios valdios Konstitucijoje numatyta teis vyriausybei, kuriai pareiktas nepasitikjimas, silyti karaliui paleisti Kongres, Senat arba Generalinius Kortesus. Silym karaliui pateikia ministras pirmininkas, pasitars su Ministr Taryba (115 str. 1 d.). i teis vyriausyb gali gyvendinti tik pasibaigus nepasitikjimo procedrai. Vyriausybs teisin status ir valstybs valdymo pagrindus reglamentuoja net keli skyriai: IV skyrius Apie Vyriausyb ir valstybs valdym, V skyrius Apie Vyriausybs ir Generalini Kortes santykius ir i dalies VII skyrius Ekonomika ir finansai. Paymtina, kad n vienas i mint skyri nepateikia vyriausybs galiojim srao, Konstitucijos 97 straipsnis apibria tik pagrindines vyriausybs funkcijas, leidianias iskirti vyriausyb kaip savarankik valstybs valdios institucij. Taiau i anksiau pateikt konstitucijos nuostat akivaizdu, kad vyriausybs kompetencija yra kur kas platesn. Vyriausyb aukiausia ir savarankika valstybs valdymo institucija, kurios kompetencijai priklauso vidaus ir usienio politikos klausimai. Vyriausyb garantuoja valstybs saugum ir viej tvark, saugo valstybs teritorijos nelieiamyb. Konstitucija numato, kad vyriausyb gali skelbti pavojaus valstybei padt, Kongresui sutikus nepaprastj padt, tik vyriausyb gali silyti Kongreso skelbimu karo padt (116 str.). Vyriausyb teiskros subjektas. Ji ne tik priima dekretus, bet Konstitucijoje numatytais atvejais turi teis leisti statym gali turinius dekretus ir deleguotus statymus. Vyriausyb turi statym iniciatyvos teis. Jai priklauso iimtin teis (ir pareiga) rengti valstybs biudeto statymo projekt ir teikti j Generaliniams Kortesams svarstyti. Vyriausyb koordinuoja ministerij, kit valstybs valdymo institucij veikl, jai pavaldios teissaugos institucijos. Prie vyriausybs veikia vairios patariamosios institucijos. Pagal Konstitucij aukiausioji vyriausybs patariamoji institucija yra Valstybs Taryba (Consejo de Estado, 107 str.). Ekonomikos planavimo projektams rengti prie vyriausybs veikia iam tikslui steigta taryba (131 str. 2 d.). Vyriausyb, gyvendindama vykdomsias ir tvarkomsias funkcijas, vadovaujasi Konstitucija ir statymais, bendrais valstybs interesais, pagarba mogaus teisms ir teistiems interesams. Konstitucija numato valstybs valdymo ir teissaugos institucij veiklos teistumo teismin kontrol (106 str.). Ministras pirmininkas ir kiti vyriausybs nariai, padar nusikaltimus, gali bti traukiami baudiamojon atsakomybn. Be Kongreso sutikimo vyriausybs nariai (kol eina ias parei254

gas) negali bti patraukti baudiamojon atsakomybn tik u valstybs idavim ir nusikaltimus valstybs saugumui (102 str. 2 d.). Teis inicijuoti i parlamentin procedr turi ketvirtadalis Kongreso nari. Nutarimas dl sutikimo patraukti baudiamojon atsakomybn u mintus nusikaltimus laikomas priimtu, jei u j balsuoja absoliuti deputat dauguma.

IX
Teismin valdi gyvendina teismai, kuriuos sudaro teisjai ir magistratai (Magistrados). Pagal Ispanijos Konstitucij teismai laikomi tautos steigta savarankika valstybs valdios dalimi. Teisingumas kyla i tautos, i nuostata tvirtinta Konstitucijos 117 straipsnio 1 dalyje. Teismas priima sprendimus karaliaus vardu. Vykdydami teisingum teismai yra nepriklausomi, nekeiiami ir klauso tik statymo. Konstitucijos leidjas, siekdamas utikrinti teisj nepriklausomum ir nealikum, numato tam tikrus apribojimus teisjams. Konstitucija tvirtina teisj depolitizavimo princip: teisjams (ir magistratams bei prokurorams) draudiama dalyvauti politini partij ir profesini sjung veikloje. Teismins valdios atstovai negali uimti joki kit oficiali pareig. Teismin valdi sudaro valstybje veikianti teism sistema. Paymtina, kad Konstitucija nustato tik bendruosius teism sistemos pagrindus. Pirma, teismin valdia yra vieninga (unitarin) (117 str. 5 d.). Tai reikia, kad Ispanijos autonomins bendrijos negali turti savo teismins valdios institucij. Antra, draudiama steigti ypatinguosius teismus. Karo teismai gali bti steigiami statymu tik karo padties atveju nepaeidiant Konstitucijoje tvirtint princip (117 str. 5, 6 d.). Treia, aukiausioji valstybs teismin institucija Ispanijos Aukiausiasis Teismas (123 str. 1 d.). Ketvirta, teism sistem ir teisj status reglamentuoja organinis statymas (122 str. 1 d.). Penkta, teism veikl administruoja ir kontroliuoja Generalin teism taryba (122 str. 2 d.). Teism sistem, j formavimo tvark, veikl ir teisj status reglamentuoja Teism organinis statymas, priimtas 1985 m. (su vlesniais pakeitimais).267 Teisingumo funkcijai vykdyti Ispanijos teritorija yra suskirstyta
267

Ley Organica 6/1985, del Poder Judicial// http://www.juridicas.com/base_datos

255

municipalitetus (municipios), teismines apygardas (partidos judiciales), provincijas (provincias), autonomines bendrijas (Comunidades Autonomas). is suskirstymas sutampa su administracine teritorine alies struktra, iskyrus teismines apygardas: jos jungia kelet municipalitet, priklausani vienai provincijai. Kiekviename teritoriniame vienete veikia atitinkamos ries teismai. Pavyzdiui, municipalitetuose veikia municipaliniai teismai (Juzgados municipalles) ir taikos teismai (Juzgados de Paz). Teisminse apygardose veikia pirmosios instancijos teismai (Juzgados de Primera Instancia e Instruccion), baudiamieji teismai (Juzgados de lo Penal), darbo teismai (Juzgados de lo Social), nepilnamei teismai (Juzgados de Menores), administraciniai teismai (Juzgados de lo Conteciosoadministrativo), laisvs atmimo viet prieiros teismai (Juzgados de Vigilancia penitenciaria). Provincijose veikia provincij teismai (Audiencies provinciales). Kiekvienoje autonominje bendrijoje yra regiono aukiausiasis teismas (Tribunales superiores de las Comunidades autonomas). Dviej teism Aukiausiojo Teismo (Tribunal Supremo) ir Auktesniojo nacionalinio teismo (Audiencia Nacional) jurisdikcija apima visos alies teritorij. Ispanijos teism sistema pagrsta hierarchijos principu emesnij teism sprendimus galima apsksti auktesniesiems teismams. Ispanijos Aukiausiasis Teismas yra aukiausia kasacin instancija, nagrinjanti vis kategorij bylas, iskyrus bylas, susijusias su konstitucinmis mogaus teisi garantijomis. Teism veiklai administruoti ir kontroliuoti Konstitucija numato speciali institucij Generalin teism taryb (Consejo General del Poder Judicial). Jos narius skiria karalius penkeriems metams. Taryb sudaro 20 nari ir pirmininkas Aukiausiojo Teismo pirmininkas. Aukiausiojo Teismo pirminink skiria karalius Generalins teism tarybos teikimu. Pagal konstitucij 12 kandidat tarybos narius silo teisjai ir magistratai, 8 Senatas ir Kongresas (po 4 nuo kiekvien rm, trij penktadali senatori ir deputat bals dauguma). Galiojantis teism statymas nustato, kad visus 20 nari silo Generaliniai Kortesai (po 10 nuo kiekvien rm). 12 Tarybos nari turi bti teisjai ir magistratai, 8 advokatai ir auktos kvalifikacijos teisininkai, turintys ne maesn kaip 15 met teisinio darbo sta.268
Consejo General del Poder Judicial//http://www.cgpj.es/org_judicial.html;http:// www.cgpj.es/ingles/index.html.
268

256

Generalin teism taryba sprendia klausimus, susijusius su teisj paskyrimu ir atleidimu i pareig, rengia teisj etikos taisykles.

X
Pagal 1978 m. Ispanijos Konstitucij konstitucins kontrols funkcija pavedama Konstituciniam Tribunolui. Dabartiniame Ispanijos konstitucingumo etape Konstitucinio Tribunolo vaidmuo valstybs gyvenime akivaizdus: i institucija tapo vienu svarbiausi Konstitucijos ir demokratijos pltros bei valstybs autonomini region teisi stiprinimo veiksni.269 Danai teigiama, kad Ispanijos Konstitucinis Tribunolas nra teismins valdios dalis.270 Tai nepriklausoma institucija, turinti savo reglament ir teises, aukiausia valstybs institucija, turinti teis interpretuoti Ispanijos Konstitucij. Konstitucins kontrols uuomazg Ispanijoje bta jau XIX a. pradioje. 1812 m. Ispanijos Konstitucijoje buvo numatyta steigti nuolatin kortes komisij (deputacij), kuri utikrint, kad bt laikomasi Konstitucijos tarp parlamento sesij. 1931 m. Ispanijos Konstitucija tvirtino speciali konstitucins kontrols institucij Konstitucini garantij teism. Konstitucinio Tribunolo veikl reglamentuoja Konstitucija ir Konstitucinio Tribunolo organinis statymas, priimtas 1979 m. (su vlesniais pakeitimais).271 Konstitucin Tribunol sudaro 12 nari. Juos skiria karalius Kongreso, Senato, vyriausybs ir Generalins teism tarybos silymu. Po 4 teisjus silo Kongresas ir Senatas (trij penktadali vis nari bals dauguma), po 2 Vyriausyb ir Generalin teism taryba. Paymtina, kad kvalifikuotos parlamento nari bals daugumos reikalavimas nra atsitiktinis. Taip siekiama ilaikyti politini jg pusiausvyr formuojant Konstitucin Tribunol. tvirtinus nuostat, kad KonstituciAlvaro Gil Robles Gil Delgado. The Framework of the Relations between the Constitutional Court and the Defensor del Pueblo (Ombudsman) in Spain//http:www.venice.coe.int/docs/2001. 270 Carams J. G. The role of the Constitutional Court in the state and society in Spain/ /http:www.Venice.coe.int/docs/2001; Olga Cabrero A Guide to the Spanish Legal System/ / htpp:www.llrx.com/features/spain.html 271 Ley Organica 2/1979, del Tribunal Constitutional// http://www.juridicas.com/base_datos; Tribunal Constitutional// http://www.tribunalconstitucional.es/LOTC.htm
269

257

nio Tribunolo nariai silomi paprasta parlamento nari dauguma, neivengiamai Konstitucinio Tribunolo sudt lemt parlamentin dauguma, palaikanti vyriausyb. Konstitucinio Tribunolo nariais gali bti skiriami teisininkai, turintys pripainim visuomenje ir ne maesn kaip 15 met teisinio darbo sta. Konstitucinio Tribunolo nariai skiriami 9 metams. Konstitucinis Tribunolas kas trejus metus atnaujinamas vienu tredaliu. Konstitucinio Tribunolo teisjai yra nepriklausomi ir kadencijos metu negali bti keiiami. Konstitucija numato Konstitucinio Tribunolo teisjams tam tikrus apribojimus: teisjai negali uimti joki kit renkam ar skiriam pareig, usiimti kita profesine ar komercine veikla, bti politini partij ir profesini sjung vadovais ar darbuotojais. Teisjams taikomi ir kiti darbo apribojimai, nustatyti teism teisjams. Konstitucinis Tribunolas tikrina statym ir teiss akt, turini statymo gali, konstitucingum; atlieka iankstin sudarom tarptautini sutari, kuri nuostatos prietarauja Konstitucijai, konstitucingumo tyrim; nagrinja individualius skundus (recursos de amparo) dl paeist mogaus teisi ir laisvi, tvirtint konstitucijos 1429 straipsniuose; sprendia ginus dl kompetencijos padalijimo tarp valstybs ir autonomini bendrij ir tarp autonomini bendrij; tikrina autonomini bendrij teiss akt konstitucingum; nagrinja ir priima sprendimus kitais klausimais, kuriuos numato organinis statymas. Praym itirti, ar statymai atitinka Konstitucij, gali pateikti ministras pirmininkas, ombudsmenas, 50 deputat, 50 senatori, kolegialios autonomini bendrij vykdomosios valdios institucijos bei j asambljos. statymas numato tokio pareikimo padavimo termin: pareikim galima pateikti per 3 mnesius nuo statymo paskelbimo. Praym Konstituciniam Tribunolui gali pateikti ir teismai tais atvejais, kai nagrindami konkrei byl nusprendia, kad statymas gali prietarauti Konstitucijai. Paklausim dl tarptautini sutari konstitucingumo gali pateikti Senatas, Kongresas ir Vyriausyb. Skundus dl mogaus konstitucini teisi paeidimo turi teis pateikti pavieniai asmenys, korporacijos, ombudsmenas ir prokuratra. iuos skundus Konstitucinis tribunolas nagrinja, jei inaudotos visos teismins gynybos priemons. Organinis statymas gali nustatyti ir kitus subjektus, galinius bti pareikjais.
258

Konstitucinio Tribunolo sprendimai skelbiami oficialiame valstybs biuletenyje. Konstitucija nedraudia skelbti Konstitucinio Tribunolo nari atskirsias nuomones, jeigu tai btina (164 str. 1 d.). Konstitucinio Tribunolo sprendimai sigalioja kit dien po j oficialaus paskelbimo ir yra galutiniai ir neskundiami.

XI
Centrins ir vietins valdios santykiai viena i seniausi Ispanijos problem. Rengiant Konstitucij kilo daug gin ir nesutarim. Ekstremistins grups (ypa Bask krate) ir dabar reikia nepasitenkinim dl Konstitucijoje tvirtint nuostat keldamos grsm Ispanijos teritoriniam vientisumui. Konstitucijoje tvirtint nuostat, reglamentuojani valstybs teritorin sandar, dviprasmikumas ir neaikumas viena i prieasi, dl kuri valstybs ir autonomini bendrij santykiai yra nuolatin byl, nagrinjam Konstitucinio Tribunolo, tema.272 Ispanijos Konstitucijoje tvirtintas regionins valstybs modelis, suteikiantis plaias savivaldos galimybes alies regionams. Nors Konstitucijoje Ispanija tvirtinama kaip vientisa ir nedaloma valstyb, joje pripastamas ir garantuojamas tautini ir teritorini bendrij autonomijos principas (2 str.). Kai kuri autori nuomone, i konstitucin nuostata yra pernelyg abstrakti ir neapibria, ar Ispanija yra federacin, ar unitarin, ar decentralizuota valstyb. Faktikai Ispanija formavosi kaip federacin valstyb. 273 Ispanijos administracin teritorin struktr sudaro municipalitetai, provincijos ir autonominiai regionai. Ispanijos teritorija yra suskirstyta 50 provincij, sudaryt i municipalitet (pastarj skaiius priklauso nuo miest ir gyvenviei skaiiaus). ie administraciniai teritoriniai vienetai turi savo valdios institucijas. Vietins valdios institucij reorganizacija pagal Konstitucijoje numatyt vietins valdios model prasidjo 1979 m. (tais metais vyko pirmieji demokratiniai municipaliniai rinkimai) ir i esms baigsi 1985 m. (tais metais buvo priimtas Vietos valdios pagrindinis statymas274).
Carams J. G. The role of the Constitutional Court in the state and society in Spain/ /http:www.venice.coe.int/docs/2001. 273 Santolaya P. The Spanish Constitutional System// http:www.venice.coe.int/docs/2001. 274 SpainLocal Government//http://country studies.us/spain/79.htm
272

259

Municipalitetai (municipios) tai administraciniai teritoriniai vienetai, turintys savivaldos teis (140 str.). Municipalitetams vadovauja municipalin taryba. Jos narius ketveriems metams renka vietos gyventojai, remdamiesi visuotine, lygia ir tiesiogine rinkim teise, slaptu balsavimu pagal proporcin rinkim sistem. Tarybos nari skaiius priklauso nuo vietos gyventoj skaiiaus (statyme numatyta, kad tarybos nari turi bti ne maiau kaip penki). Oficialiais municipaliteto gyventojais laikomi visi asmenys, registruoti nuolatini gyventoj srauose. Europos Sjungos ali pilieiai, gyvenantys Ispanijoje, turi teis dalyvauti municipaliniuose rinkimuose. Tarybai vadovauja meras (alkaldo). Konstitucija numato, jog mer gali rinkti vietos gyventojai arba municipalin taryba i tarybos nari (140 str.). Municipalitetuose, kuriuose gyvena daugiau kaip 5000 gyventoj, sudaromi municipaliniai komitetai, padedantys merui gyvendinti statyme numatytas funkcijas. Aukiausia vietins valdios institucija provincijose provincijos deputacija (deputacion provincial). J renka municipalins tarybos i savo nari ketveriems metams. Provincijos deputacijai vadovauja prezidentas, kur renka deputacijos nariai. Paymtina, kad provincijos prezidento institucija buvo steigta dar Franco valdymo laikais.275 Centrinei valdiai provincijose atstovauja vyriausybs skiriamas atstovas gubernatorius. Provincijoms, kuri gyventojus sieja bendri istoriniai, kultriniai ir ekonominiai ryiai, suteikta teis jungtis autonomines bendrijas (Comunidades Autonomas) (143 str. 1 d.). Generaliniai Kortesai organiniu statymu gali leisti steigti vienos provincijos autonomin bendrij, nesilaikydami anksiau nurodyt slyg, taip pat provincijai nepriklausanioms teritorijoms (144 str. 1, 2 p.). Autonomins bendrijos steigimo iniciatyvos teis turi provincij deputacijos, sal teritorij atstovaujamosios institucijos, du tredaliai municipalitet, kuri gyventojai sudaro elektorato daugum provincijoje arba saloje. Organinis statymas gali nustatyti ir kitus subjektus, turinius teis inicijuoti autonomins bendrijos steigimo proces. Ispanijos teritorin reorganizacija autonomines bendrijas vykdoma keliais etapais. Pirmiesiems autonomijos statusas buvo suteiktas istoriniams regionams: 1980 m. Baskijos krate ir Katalonijoje, 1981 m. Galicijoje, 1982 m. Andalzijoje vyko asamblj (regionini parla275

SpainLocal Government//http://country studies.us/spain/79.htm

260

ment) rinkimai. 1983 m. vienu metu vyko asamblj rinkimai kituose 13 autonomini region. 1986 m. municipalins autonomijos statusas buvo suteiktas Seutos ir Melilijos miestams (inklavams iaurs Afrikoje). Pagal 1995 m. priimtus autonomijos statutus i miest teisinis statusas buvo prilygintas autonomini bendrij teisiniam statusui.276 Autonomins bendrijos veikia pagal savo autonomijos statut. Statutus ir j pakeitimus tvirtina Generaliniai Kortesai. Jie turi statymo gali ir yra sudtin Ispanijos teisins sistemos dalis. Autonomins bendrijos laikosi Konstitucijos 152 straipsnyje nustatyto regionins valdios organizavimo modelio. Aukiausia bendrijos atstovaujamoji ir teiss aktus priimanti institucija yra asamblja (bendrij statutai numato ir kitus ios institucijos pavadinimus). Bendrij asambljas renka vietos gyventojai ketveriems metams remdamiesi visuotine, lygia, tiesiogine rinkim teise ir slaptu balsavimu pagal proporcin rinkim sistem. Vykdomosios valdios funkcijas atlieka prezidento vadovaujama Vykdomoji taryba. Prezident, kur renka asamblja i savo nari, skiria karalius. Prezidentas atstovauja autonominei bendrijai. Autonominse bendrijose yra aukiausieji teismai, taiau jie veikia pagal Teism organin statym ir yra Ispanijos teismins valdios sudtin dalis. Automins bendrijos skiriasi teritorijos dydiu, gyventoj skaiiumi, ekonomins paangos lygiu, taka politiniam alies gyvenimui, joms suteikt teisi apimtimi. Automini bendrij kompetencij ir j ribas nustato Konstitucijos 148149 str. Konstitucija numato, kad autonomins bendrijos gali turti visas teises, kurias joms numato Konstitucija (visika autonomija), arba j dal (ribota autonomija). Generaliniai Kortesai organiniu statymu gali perduoti autonominms bendrijoms ir kai kuriuos galiojimus, kurie pagal Konstitucij priskirti tik valstybs kompetencijai (150 str. 1, 2 d.). iuo metu Bask kratas (Baskija), Katalonija, Galicija ir Andalzija turi visik autonomij: turi teis tvarkyti visus krato reikalus, iskyrus tuos, kurie pagal Konstitucij priskirti tik valstybs kompetencijai. Dauguma autonomini bendrij turi ribot autonomij. Konstitucija ir statymai nustato autonomini bendrij veiklos kontrols bdus. Kontrols funkcijas atlieka Konstitucinis Tribunolas, vy276

Comunidades Autonomas//http://www.lamoncloa.es/

261

riausyb, Audito rmai, administraciniai teismai ir kitos institucijos, kurias steigia parlamentas (150,153 str.). Centrinei valdiai autonominse bendrijose atstovauja vyriausybs atstovas. J skiria vyriausyb ministro pirmininko teikimu. Jei autonomins bendrijos priimti sprendimai ar veiksmai prietarauja Konstitucijai, statymams ar bendriems valstybs interesams, Ispanijos vyriausyb, Senato pritarimu (absoliuia bals dauguma), gali imtis tam tikr tiesioginio valdymo priemoni (155 str.). Kokios tai galt bti poveikio priemons, neaiku Konstitucija neapibdina j turinio.

XII
Pagal keitimo tvark Ispanijos Konstitucija priskiriama prie griet konstitucij. Konstitucijai pakeisti nustatyti specials reikalavimai ir apribojimai. Draudiama keisti Konstitucijos nuostatas karo, nepaprastosios ir pavojaus valstybei padties metu (169 str.). Konstitucijos keitimo tvarka nustatyta Konstitucijos X skyriuje. Konstitucijos keitimo iniciatyvos teis turi Kongresas, Senatas ir vyriausyb. Autonomini bendrij asambljos gali gyvendinti i teis netiesiogiai: jos gali pateikti Konstitucijos keitimo projekt vyriausybei arba Kongreso valdybai. Kai keiiama visa Konstitucija arba pamatins jos nuostatos (vadin dalis, I skyriaus 2 poskyrio nuostatos, reglamentuojanios pagrindines mogaus teises ir laisves, II skyrius Apie karn), Konstitucijos pataisoms turi pritarti ne maiau kaip du tredaliai vis Senato ir Kongreso nari. Tada Generaliniai Kortesai yra paleidiami ir skelbiami nauji parlamento rinkimai. Naujai irinkti Generaliniai Kortesai turi apsvarstyti ir pritarti tam paiam konstitucijos projektui. Konstitucijos pataisa laikoma priimta, jeigu u j balsavo ne maiau kaip du tredaliai vis Senato ir Kongreso nari. ios Konstitucijos pataisos turi bti patvirtintos referendumu (referendumas yra privalomas). Jei keiiamos kitos Konstitucijos nuostatos, joms turi pritarti ne maiau kaip trys penktadaliai vis Senato ir Kongreso nari. Jeigu nepavyksta surinkti reikiamo skaiiaus bals, sudaroma bendra senatori ir deputat komisija, kuri turi pateikti Senatui ir Kongresui suderint Konstitucijos patais projekt balsuoti. Nepavykus numatytai procedrai, Konstitucijos pataisa laikoma priimta, jeigu u jos pro262

jekt balsavo absoliuti dauguma senatori ir ne maiau kaip du tredaliai deputat. Per 15 dien nuo konstitucins pataisos primimo ne maiau kaip deimtadalis Senato ar Kongreso nari gali inicijuoti konsultacin referendum (167 str. 3 d.). Pagal 1980 m. referendumo organin statym parlamentar iniciatyvai turi pritarti absoliuti Kongreso nari dauguma.277 Dl sudtingos keitimo procedros Ispanijos Konstitucija beveik neturi patais. 1992 m. rugpjio 27 d. buvo priimtas statymas dl Konstitucijos 13 straipsnio 2 dalies pakeitimo ir papildymo, kuriuo Europos Sjungos pilieiams buvo suteikta teis dalyvauti municipaliniuose rinkimuose.278 Tai iki iol vienintel Konstitucijos pataisa. Literatra
1. Spanish Constitution 1978. Madrid, 1979. 2. Constitution Espanola de 1978//http://www.spainemb.org/information/ constitutionin.htm; http://www.congreso.es/funciones/constitucion/indice.htm 3. Ley Organica 5/1985, del Regimen Electoral General //http:www.juridicas.com/base_datos. 4. Ley Organica 2/1980, sobre Regulation de las Distintas Modalidades de Referendum /http:www.juridicas.com/base_datos. 5. Ley Organica 2/1979, del Tribunal Constitutional //http:www.juridicas.com/base_datos. 6. Ley Organica 6/1985, del Poder Judicial //http:www.juridicas.com/base_datos. 7. Ley Organica 3/1980, del Consejo de Estado //http:www.juridicas.com/ base_datos. 8. Ley Organica 3,1981, del Defensor del Pueblo //http:www.juridicas.com/ base_datos. 9. Ley 50,1997, del Gobierno //http:www.juridicas.com/base_datos. 10. Constitutional System// http://country studies.us/spain/72.htm 11. The Enciclopedia of World History. Sixth edition. Peter N. Stearns, general editor. 2001//http:www.bartleby.com/67/957.html. 12. History of Spain//http:www.zum.de/whkmla/region/spain/popwar.html. 13. Historia de Espana // www.historiaescom/usa/c_04_in.htm. 14. Lietuvi enciklopedija. T. 9. South Boston, USA, 1956. P. 9199.

Ley Organica2/1980, sobre Regulation de las Distintas Modalidades de Referendum// http://noticias.juridicas.com/base_datos /Admin/lo21980.html 278 Constitution Espanola de 1978//http://www.spainemb.org/information/constitutionin.htm; http://www.congreso.es/funciones/constitucion/indice.htm

277

263

15. Spain history// http:workmall.com/wfb2001/spain/history_the_liberal_ascendansy.html. 16. Spain. 18081814 //www. countrystudies.us/spain; 17. Spain. The 1978 Constitution// http://country studies.us/spain/73.htm 18. Spain. The Cortes// http://countrystudies.us/spain/75.htm 19. Spain. The Judiciary//http://countrystudies.us/spain/77.htm 20. Spain. King, Prime Minister, and Council of Ministers// http://countrystudies.us/spain/76.htm 21. Spain. Local Government//http://country studies.us/spain/79.htm 22. Spain. The PostFranco Era //www.countrystudies.us/spain 23. Spain. Regional Government//http://countrystudies.us/spain/78.htm 24. Spanish Constitution of 1812//gopher://ulima.edu.pe:70/00/cpp/seccion 1/cante/1812 25. The Spanish Constitutional Process //http:www.SiSpain.org/english/politics/constitu/process.html 26. The Spanish Electoral SystemHistorical Accident//http:www.acceproject.org/main/English/es/esyes.html 27. El Congreso de los Diputados //http:www.congreso.es/ 28. El Senado //http:www.senado.es/ 29. El Gobierno / http:www.lamoncloa.es/ 30. Consejo General del Poder Judicial//http://www.cgpj.es/ 31. Tribunal Constitutional//http://www.tribunalconstitutional.es/
32. Inostrannoje konstitucionnoje pravo. Moskva, 1997. S. 191220. 33. Alvaro Gil Robles Gil Delgado. The Framework of the Relations betwe-

34. 35. 36.

37. 38.

en the Constitutional Court and the Defensor del Pueblo (Ombudsman) in Spain//http:www.venice.coe.int/docs/2001. Cabrero O. A Guide to the Spanish Legal System//http:www.llrx.com/ features/spain.html Carams J. G. The role of the Constitutional Court in the state and society in Spain//http:www.Venice.coe.int/docs/2001. Dippel H. Modern Constitutionalism.An Introduction to a History in the Need of Writing//http:www.unikassel.de/dippel/justitia/proc/10% 20 Dippel,%20 Modern.pdf Payne S. G.The Isabeline Regime and First Democratic Interlude // http:libro.uca.edu/payne2/payne20.html) Santolaya P. The Spanish Constitutional System// http:www.venice.coe.int/docs/2001.

264

VIII. Suomijos Respublika ir jos Konstitucija

I
1917 m. gruodio 6 d. Suomijos parlamentas paskelb Suomijos nepriklausomybs deklaracij. Nepriklausomybs paskelbimas atribojo Suomij nuo dalins vedijos takos, trukusios nuo XII a. iki 1809 m. ir nuo 1809 iki 1917 m., kai Suomija turjo autonomins didiosios kunigaiktysts status Rusijos imperijoje. Per 700 metus Suomija, bdama vedijos Karalysts provincija, turjo vienod status su kitomis provincijomis. i bendra istorija lm Suomijos ir vedijos visuomenin, kultros, politins ir teisins sistem panaumus. ved kalba, beje, kaip ir suomi, yra valstybin, nors iuo metu tik apie 6 proc. alies gyventoj ved kalba yra gimtoji. Visi teiss aktai skelbiami abiejomis kalbomis. Pirmieji miest ir bendrosios karalysts srii teiss kodeksai vedijoje pasirod viduramiais. alis turjo dviej tip emuosius teismus miesto teismus, paremtus Vokietijos modeliu ir veikianius bendrai su miesto tarybomis, ir kaimo apylinki teismus. i dvejopa teism sistema Suomijoje gyvavo iki 1933 m., kai unifikuota emj teism sistema buvo sukurta visoje alyje, steigiant apylinki teismus. XVII a. buvo kurtas Apeliacinis teismas. Jis turjo aukiausias galias alyje, ir tai laikoma vedijos ir Suomijos teism sistemos krimo pradia, nors iki 1789 m. karalius su taryba buvo laikomas aukiausia institucija. Svea apeliacinis teismas Stokholme buvo kurtas 1614 m., o Turku apeliacinis teismas 1623 m. Pastarojo jurisdikcijoje buvo visa Suomijos teritorija. Aukiausiasis vedijos (kartu ir Suomijos) Teismas buvo kurtas 1789 m. Vykdomosios ir teismins valdios atskyrimas vietos lygmeniu prasidjo XVII a. Srii valdytojai, paskirti centrins valstybins valdios atstovais, turjo gali nagrinti apeliacijas ir dl vietos institucij priimt sprendim. Srii valdymo institucij krimosi procesas taip pat yra susijs su kaljim sistemos krimu.
265

Pirmieji advokatai vedijoje ir Suomijoje savo veikl pradjo XVII a. pradioje. Vakar ir Vidurio Europos ali, ypa Vokietijos, kaimynyst turjo takos Suomijos teisins sistemos raidai. Nuo 1640 m. Suomija Turku mieste turjo savo universitet, kuris palaik intensyvius ryius su Vokietijos ir Pranczijos universitetais. Suomijos konstituciniai ryiai su vedija nutrko 1809 m., kai Suomija po Napoleono kar buvo prijungta prie Rusijos imperijos. Vis dlto vedijos statymai ir sukurta teisin sistema gyvavo ir buvo taikoma Suomijoje. Daugiau kaip imtmet truks autonomins didiosios kunigaiktyts statusas ved prie nepriklausomybs. Vyriausyb ir valdymo institucij sistema buvo sukurta ir Suomija gijo savarankik atstovavim, nuosav valiut, vietimo ir teism sistem. Aukiausias vykdomsias galias turjo Senatas. Kartu jis vykd ir Aukiausiojo Teismo funkcijas civilinse bei baudiamosiose bylose. Finansinis Senato padalinys vykd Suomijos vyriausybes funkcijas, o teisinis padalinys Aukiausiojo Teismo. Finansinis padalinys taip pat svarst vykdomj reikal apeliacijas. 1863 m. Rusijos carui leidus suaukti Suomijos atstov asamblj, prasidjo sparti Suomijos socialins ir teisins sistemos pltra. Tai truko iki XIX a. pabaigos. Buvo sukurta ir kaljim sistema 1881 m. steigta Kaljim administracijos taryba. XIX a. pabaigoje vykstani reform tikslas buvo sumainti Rusijos imperijos tak. Didiausia reforma vyko 1906 m., kai keturi region atstovaujamoji asamblja, veikianti pagal vedijos teiss aktus, buvo pertvarkyta nauj vieneri rm 200 atstov parlament, tuo laiku vien i moderniausi pagal savo atstovavimo ir struktros principus. Sufraisi judjimas taip pat turjo takos ir Suomijos moterys antrosios pasaulyje gavo rinkim teis. Rusijos revoliucija turjo takos Suomijos nepriklausomybei. Pirmoji valstybs 1919 m. Konstitucija paskelb prezidentin respublik. Prezidentas buvo renkamas visuotiniuose rinkimuose. Prireikus buvo skelbiamas antrasis rinkim ratas, kuriame dalyvavo du kandidatai, surink bals daugum pirmajame rate. Europos mogaus teisi ir pagrindini laisvi chartija Suomijoje taikoma nuo 1990 m. 1995 m. Suomija tapo Europos Sjungos nare. Tai taip pat turjo takos Suomijos teiss sistemai, kartu Suomija dalyvavo Europos Sjungos teiss krimo procese. iuo metu Suomijos teismai taiko alies ir Europos Sjungos teiss normas.
266

II
Dabar galiojanti Suomijos Konstitucija sigaliojo 2000 m. kovo 1 d. Palyginti su kitomis Europos valstybmis, tai viena i naujausi konstitucij. Suomijos Konstitucija tvirtina valstybs valdymo form ir yra skelbiama, jog Suomija yra nepriklausoma respublika. Konstitucija tvirtina demokratines nuostatas ir garantuoja mogaus orumo nepaeidiamum, asmenines laisves ir teises bei remia teisingum visuomenje. Konstitucijos 2 skyrius skirtas pagrindinms teisms ir laisvms. Pagal Konstitucij valstybin valdia yra patikta monms, kuriems atstovauja parlamentas. Skelbiama, jog demokratija tvirtina individuali teis daryti tak visuomens raidai ir asmens gyvenimo slygoms. Pagal Konstitucijos keitimo procedr sudtingum Suomijos Respublikos Konstitucija laikoma grieta. Sumanymas panaikinti, priimti, papildyti Konstitucij, pritarus daugumai parlamento nari antrajame svarstyme, turi bti laikinai sustabdomas iki pirmosios parlamento sesijos po parlamento rinkim. Komitetui iplatinus savo ivadas, Konstitucijos keitimo projektas gali bti be esmini pakeitim priimtas vieno plenarins sesijos svarstymo metu, jei tam pritaria ne maiau kaip du tredaliai parlamento nari. Taiau sumanymas panaikinti, keisti arba papildyti Konstitucij gali bti skubus, jei tam pritaria maiausiai penki etadaliai parlamento nari. Tokiu atveju sumanymas panaikinti, keisti ar papildyti Konstitucij nra laikinai sustabdomas ir jis gali bti priimtas, jei tam pritaria ne maiau kaip du tredaliai parlamento nari. Konstitucija tvirtina Suomijos teritorijos nedalomumo princip ir Aland sal autonomij. Valstybins sienos negali bti keiiamos be parlamento sutikimo. Konstitucijoje skelbiama, jog Suomija pltoja tarptautin bendradarbiavim, kad apsaugot taik, mogaus teises ir visuomens raid. Apie 84 proc. Suomijos gyventoj yra Liuteron banyios nariai. Tai valstybin banyia. Evangelik Liuteron banyios organizacijos ir administracijos nuostatos yra ivardytos Banyios akte. Konstitucijoje numatytas statym virenybs principas. Jeigu teisme nagrinjant byl taikytinas statymas prietarauja Konstitucijai, tai teismas turi teikti pirmenyb Konstitucijos nuostatoms. Jeigu dekreto arba kito postatyminio akto nuostatos prietarauja Konstitucijai ar
267

statymui, tai teismas ar kita vieoji valdia negali jo taikyti. Pagal Konstitucij suverenitetas priklauso tautai ir galios sutelktos parlamente.

III
Vieneri rm parlamentas Suomijoje buvo steigtas 1906 m. Tuomet alis dar buvo autonomin Didioji Kunigaiktyst Rusijos imperijos sudtyje. Krimosi laikotarpiu vieneri rm parlamentas buvo reta iimtis, iskyrus Danijos ir Liuksemburgo parlamentus. Tuo metu daugelyje Europos valstybi buvo paplit dvej rm bikameraliniai parlamentai279. Suomijoje parlamentas vadinamas Eduskunda. Pagal Konstitucij Suomijoje renkamas 200 nari vieneri rm parlamentas. Jis turi aukiausias galias valstybs institucij sistemoje, gali inicijuoti Konstitucijos keitim ir vyriausybs atstatydinim, pasiprieinti prezidento veto, jo gali netiria teismin valdia. Tai atitinka klasikinio valdi padalijimo principo nuostatas. statym leidybos iniciatyvos teis turi Valstybs Taryba ir kiekvienas i Edskundos nari. Parlamentas renkamas pagal proporcin rinkim sistem. Parlamento rinkimams alis pagal Suomijos piliei skaii padalijama bent dvylik arba daugiausia atuoniolika rinkim apygard. Be to, Aland salos turi sudaryti savo rinkim apygard vienam atstovui rinkti. Kiekvienas, vyresnis kaip 18 met amiaus, iskyrus tarnaujanius krato apsaugos padaliniuose ir kelet aukiausi teismo pareign, gali bti kandidatu parlamento rinkimuose. Teis ikelti kandidatus parlament priklauso registruotoms politinms partijoms ir, kaip numatyta statyme, asmen grupms, turinioms teis balsuoti. statymas isamiau nustato parlamento rinkim rengimo, kandidat iklimo, rinkim ir rinkim apygard tvarkos slygas. Aktyvi rinkim teis garantuota nuo 18 met amiaus. Parlamento nariai renkami tiesiogiai, proporciniu bdu ir slaptu balsavimu. Kiekvienas pilietis rinkimuose turi lygias teises. Edskundos galiojim trukm yra ketveri metai. Taiau prezidentui suteikiamos galios paleisti parlament ir paskirti naujus rinkimus ministro pirmininko praymu bei pasikonsultavus su parlamento pirmininku.
Miin M. M. Konstitucionnoje (gosudarstvennoje) pravo zarubenych stran. Moskva: Juridieskij Dom Justicform 2001. S. 222.
279

268

Respublikos prezidentas, iklauss parlamentines grupes, esant motyvuotam ministro pirmininko silymui, kol vyksta parlamento sesija, gali silyti, kad bt surengti neeiliniai parlamento rinkimai. Parlamentas iki rinkim turi nusprsti, kada jis baigia savo darb. Po neeilini parlamento rinkim parlamentas turi rinktis sesij pirm kalendorin mnesio dien, prajus devyniolikai dien po rinkim, jeigu parlamentas nenumat ankstesns datos. iuo metu Suomijos parlamento valdanioji dauguma yra gantinai marga. Proporcin rinkim sistema lemia daugiapartin atstovavim ir koalicins vyriausybs sudarym. Pavyzdiui, 2003 m. kovo 16 d. vykusiuose rinkimuose vyravo dvi politins partijos Centro partija (KESK) gavo 55 vietas parlamente, o Socialdemokrat partija (SDP) 53 vietas. Koalicin vyriausyb sudar KESK ir SDP kartu su vedijos tautos partija, gavusia 7 vietas. Nacionalin koalicin partija gavo 40 viet. 19 viet parlamente gavo Kairysis aliancas, 14 alij lyga, 8 Krikioni demokrat partijos nariai, 3 vietas Tikrieji suomiai ir 1 Aland atstovas [5]. Parlamentas renkasi sesij kiekvienais metais parlamento nutartu metu, Respublikos prezidentas skelbia parlamento sesijos pradi. Parlamento sesija trunka iki to laiko, kai parlamentas susirenka kit parlamento sesij. Prie rinkimus paskutin parlamento sesija trunka tol, kol parlamentas nusprendia baigti savo darb. Prezidentas skelbia parlamento kadencijos pabaig. Taiau jei btina, parlamento pirmininkas turi teis suaukti parlament prie rengiant naujus rinkimus. Parlamento veikla reguliuojama Konstitucijos 4 skyriuje. Parlamento pirmininkas, jo pavaduotojai ir komitet pirmininkai sudaro parlamento pirmininko taryb. Jos tikslas planuoti ir tvirtinti plenarini posdi darbotvark ir klausimus, susijusius su svarstomais plenariniuose posdiuose. Parlamento pirmininko taryba taip pat teikia rekomendacijas komitet veiklai ir veikia patariamuoju parlamento pirmininko organu. Prie kiekvien plenarin posd ji susitinka valdybos kambaryje alia parlamento pirmininko kabineto. Parlamento pirmininko taryba renka Suomijos delegacijos Arkties vandenyno konferencijos narius, Suomijos delegacijos Europos Sjungos Vakar parlamentins asambljos narius, Pasaulio banko parlamentinio tinklo narius, Baltijos jros ali parlamentins asambljos narius ir Suomijos stebtojus NATO parlamentinje asambljoje. Kasmet, pirmajame plenariniame posdyje, parlamentas renka pirminink ir du pavaduotojus. Parlamento pirmininkas renkamas me269

tams. Parlamento pirmininkas ne tik dalyvauja rengiantis plenariniams posdiams, bet ir vaidina pagrindin vaidmen pltojant tarptautin bendradarbiavim: vyksta su vizitais usien, priima tarptautines delegacijas, dalyvauja tarptautini organizacij veikloje. Kanclerio komisija koordinuoja, priiri ir vykdo Eduskundos valdym ir finans vadyb. Ji pareigas skiria visus parlamento darbuotojus, iskyrus generalin sekretori, ir sprendia svarbiausius klausimus dl parlamento valdymo ir finans tvarkymo. Kanclerio komisijoje yra parlamento pirmininkas, du jo pavaduotojai ir keturi kadencijos pradioje irinkti parlemento nariai. Ji paprastai renkasi kiekvien ketvirtadien pavasario ir rudens sesij metu. Daugel klausim, prie juos svarstant plenariniame posdyje, parengia komitetai. Dl to veikia penkiolika Eduskundos komitet: Didysis ir keturiolika specializuot komitet. Paprastai kiekvienas komitetas nagrinja klausimus, susijusius su atitinkam ministerij veikla. Sudaromi ie parlamento komitetai: Didysis komitetas, Konstitucins teiss komitetas, Usienio reikal komitetas, Finans komitetas, Valdymo komitetas, Teiss reikal komitetas, Transporto ir ryi komitetas, ems kio ir mik komitetas, Gynybos komitetas, vietimo ir kultros reikal komitetas, Socialini reikal ir gynybos komitetas, Verslo komitetas, Ateities komitetas (dl ilgalaiks pltros nuo 1992 m. posdiauja), Darbo ir lygybs komitetas, Aplinkos apsaugos komitetas. Didj komitet sudaro 25 nariai ir 13 alternatyvi nari, kurie irenkami kiekvien ketveri rinkimini met pradioje. Didysis komitetas veikia kaip Eduskundos Europos reikal komitetas. Jo pagrindin uduotis yra garantuoti, kad nacionalinio parlamento veikloje bt atsivelgiama Europos Sjungos priimamus sprendimus. iam komitetui gali bti pateikiami ir ne vien su Europos Sjungos teiss aktais susij klausimai. Tokie klausimai pateikiami po pirmojo klausymo parlamento plenariniame posdyje.
270

Kiekviename specializuotame komitete yra po 17 tikrj ir 9 alternatyvius narius. Skiriasi tik Finans komitetas, kur sudaro 21 tikrasis ir 19 alternatyvi nari. Kiti Eduskundos komitetai veikia nuolat. Atsivelgiant poreikius gali bti sukurti ir laikinieji parlamento komitetai. Tokie komitetai sudaromi specialiais tikslais ir juos pasiek nustoja veikti. statym projektus svarsto parlamentas ir komitetai. Kai komitetas, svarstantis klausimus, iplatina savo ivadas, statymo projektas pradedamas svarstyti dviem klausymais parlamento svarstymuose plenariniame posdyje. Pirmojo svarstymo metu pristatomos komiteto ivados ir vyksta debatai dl statymo projekto turinio. Antrojo svarstymo, kuris anksiausiai gali prasidti prajus trims dienoms po pirmojo svarstymo pabaigos, metu, parlamento nariai sprendia, priimti ar atmesti statymo projekt. Pirmajame posdyje statymo projektas gali bti pateiktas svarstyti Pagrindiniam komitetui. Isamesnes statym projekt svarstymo taisykles nustato parlamento statutas. Parlamento priimti statymai turi bti pateikti Respublikos prezidentui patvirtinti. Prezidentas per tris mnesius po statymo pateikimo turi apsisprsti, patvirtinti statymus ar ne. Prezidentas gali prayti Aukiausiojo Teismo ar Aukiausiojo administracinio teismo ivad dl statymo. Jeigu prezidentas nepatvirtina statymo, jis grinamas parlamentui pakartotinai svarstyti. Jei parlamentas antr kart priima statym be esmini pakeitim, jis sigalioja nepasiraytas. Jei parlamentas antr kart nepriima statymo, laikoma, kad jis nesigaliojo. Jeigu Respublikos prezidentas per nurodyt laik nepatvirtina statymo, is turi bti nedelsiant grinamas parlamentui pakartotinai svarstyti. Jei Komitetas iplatina atitinkamas ivadas, statymas priimamas be esmini pakeitim arba atmetamas. Sprendimas priimamas plenariniame posdyje vienu svarstymu balsuojant daugumai parlamento nari. Priimto konstitucinio statymo paskelbimo ir sigaliojimo tvarka yra nurodyta paiame statyme. Patvirtintas arba sigaliojs be patvirtinimo statymas turi bti pasiraytas Respublikos prezidento ir kontrasignuotas atitinkamo ministro. Po to vyriausyb turi nedelsdama statym paskelbti Suomijos statym rinkinyje. statyme turi bti nurodyta, kada jis sigalioja. Iskirtiniu atveju gali bti nurodyta, kad jis sigalioja remiantis dekretu. Jeigu statymas nebuvo iki jo sigaliojimo paskelbtas, tai jis sigalioja nuo jo paskelbi271

mo. statymai yra priimami ir skelbiami suomi ir ved kalbomis. Parlamento akceptavimas yra reikalingas tokioms sutartims ir tarptautiniams sipareigojimams, kurie yra statyminio pobdio arba ypa reikmingi, arba reikalauja, pasak ios Konstitucijos, parlamento pritarimo. Parlamento pritarimas taip pat yra reikalingas denonsuojant tokius sipareigojimus. Sprendimas dl pritarimo tarptautiniams sipareigojimams ir j denonsavimas yra priimamas, jei tam pritaria dauguma parlamento nari. Taiau jeigu silymas susijs su Konstitucijos ar alies sien pakeitimu, sprendimas yra priimamas, jei tam pritaria ne maiau kaip du tredaliai parlamento nari. Parlamentas svarsto silymus dl statym, sutari ir kit priemoni, kurie turs bti svarstomi Europos Sjungoje ir kurie taip pat priklauso parlamento kompetencijai. Parlemento nari grups sudaromos pagal Eduskundos nari politines pairas ir naryst politinse partijose. ioms grupms taip pat atstovauja parlamento institucijos. Politiniu lygmeniu visi Eduskundos nariai dirba tam tikromis parlamento nari grupmis. Parlamento institucij sudarym, vyriausybs sudarymo ir ministr skyrimo pareigas tvark bei statym leidybos proces veikia parlamento politin sudtis. Kiekviena parlamento nari grup turi savo biur Eduskundoje ir l altinius veiklai. Valstybs biudete numatomos specialios los tokiai veiklai. Parlamento grups paios renkasi jas aptarnaujant personal. Parlamentas renka Eduskundos atstovus iose institucijose: iaurs ali ministr taryboje, Europos Taryboje, Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacijos parlamentinje asambljoje. Eduskunda taip pat renka: valstybs auditorius, parlamento prieiros taryb, vyriausybs garantij fondo komisarus, Suomijos banko auditorius, parlamento patiktinius Suomijos socialinio draudimo institucijoje, Auktj apkaltos teism, Suomijos televizijos kompanijos administracin taryb, parlemento bibliotekos valdyb,
272

 parlamento auditorius ir Suomijos grups Tarpparlamentins sjungos narius.

Valstybs biudeto kontrols mechanizmas reglamentuojamas Konstitucijos 7 skyriuje. Iorin Suomijos valstybs biudeto vykdymo kontrol vykdoma pagal Konstitucijos 90 straipsn. Yra sudaromos dvi nepriklausomos kontrols institucijos, vykdanios kontrol pagal tam tikras rekomendacijas. 2000 m. kovo mnes sigaliojus naujajai Konstitucijai reikjo priimti specialius teiss aktus dl finans ir audito organizavimo tvarkos. Didiausias pasikeitimas buvo tas, kad valstybs audito staigai buvo suteiktas naujas statusas. Pagal Konstitucijos nuostatas buvo numatyta, kad institucija susiejama su parlamentu. Tai reikia, kad valstybs audito staiga nuo to momento tampa nepriklausoma nuo vyriausybs takos. is pakeitimas sigaliojo nuo 2001 m. sausio 1 d. pagal Akt 39/2000. Valstybs audito staigos funkcijos ir veiklos tikslai i esms nebuvo pakeisti. Veiklos instrukcijos tapo modernikesns. Buvo aikiai atskirta dviej kontrols institucij veikla, nes parlamento auditoriai yra Eduskundos nariai ir atsiskaito parlamentui u savo darb. Valstybs audito staiga yra nepriklausoma aukiausia audito staiga. Jos atskaitomyb yra platesn. Valstybs audito staigos atsiskaitymo u savo veikl procesas yra naujos formos atskaitomyb parlamentui. Kartu ji atsiskaito ir vyriausybei pateikdama spausdint ataskait. Tokia ataskaita taip pat pateikiama ir tikrintoms vyriausybs staigoms bei parlamento auditoriams.

IV
Suomija yra antroji alis pasaulyje, krusi parlamento ombudsmeno institucij. ia parlamento ombudsmeno (suomikai: Eduskunnan oikeusasiamies) pareigyb buvo kurta 1919 m. Konstituciniu aktu pagal vedijos pavyzd. Veiklos pradioje institucija neturjo didels praktins reikms ir 1932 m. netgi buvo pasilyta j panaikinti280 dl ias pareigas jusi asmen kvalifikacijos. Skyrimo pareigas tvarka ir funkcij vykdymo kaita rodo institucijos raidos tendencijas. Veiklos pradioje parlamento narys galjo bti
280 Aalto J. S. Finnish Parliamentary Ombudsman //International Handbook of the Ombudsman. Country Surveys. Caiden G. E., ed. Westport: Greenwood Press, Connecticut. 1983. P. 102. 281 Hiden M. The Constitution. The Finish Legal System. Second, completely revised edition. Ed. Jaakko Uotila J. ed. Helsinki. 1985. P. 39.

273

renkamas ombudsmenu. Paprastai taip ir buvo, kol tokia galimyb buvo panaikinta 1928 m. nauju parlamento aktu281. Dabar ombudsmen renka parlamentas slaptu balsavimu be formalios kandidat nominacijos. Valdaniosios partijos taka iuose rinkimuose Suomijoje yra svaresn negu kitose Skandinavijos alyse. Veiklos pradioje ombudsmenas buvo renkamas metams, nuo 1933 m. trejiems, o nuo 1957 m. ketveriems. Dabar galiojim trukm nesusijusi su parlamento kadencija, kuri taip pat trunka ketverius metus. Parlamentas gali tiesiogiai nurodinti, ar duoti uduotis ombudsmenui, iskyrus iimt kai ministro arba teisingumo kanclerio byla nagrinjama apkaltos tvarka. Realus ombudsmeno gali altinis yra parlamentas, kuris j renka ir kurio vardu ombudsmenas veikia bei pateikia jam ataskait apie savo veikl. Parlamento ombudsmeno negalima atleisti i pareig jo galiojim laikotarpiu. Tik por kart jis buvo atleistas i pareig iki kadencijos pabaigos: Antrojo pasaulinio karo metu parlamentas nebuvo patenkintas kai kuriais ombudsmeno veiksmais282. Pasibaigus galiojimo laikui ombudsmenas gali bti neperrenkamas pareigas. Iki 1971 m. pabaigos tik pats parlamento ombudsmenas tiesiogiai vykd savo funkcijas. Ombudsmeno pavaduotojas buvo renkamas tokiam pat laikotarpiui, bet jis pareigas jo tik per ombudsmeno atostogas ar kitais atvejais, ombudsmenui negalint eiti savo pareig arba parlamentui atleidus ombudsmen i pareig, kol bus irinktas naujas. Institucij, kuri veikl tiria parlamento ombudsmenas, ratas atskleidia institucij gali ribas. Jis priiri teism, vietos savivaldos ir banyios organ bei valstybs institucij viej tarnautoj veiklos teistum. 1956 m. sausio 16 d. sprendimu Aukiausiasis administracinis teismas pareik nuomon, kad parlamento ombudsmeno kompetencijai pagal Konstitucijos 109 straipsnio reikalavimus nepriklauso prezidento akt prieira ir kad jis neturi teiss silyti anuliuoti prezidento teikim skirti pareigas283. Nei parlamento ombudsmenas, nei teisingumo kancleris negali atstovauti valstybs interesams prie individus. Ombudsmeno procedr taisykls priimtos 1920 m. ir su pakeitimais galioja iki iol. i taisykli 4 paragrafas numato, kad ombudsmenui udrausta kitis teisingumo kanclerio oficialius aktus.
Kastari P. Finlands Guardians of the Law. The Ombudsman Citizens Defender. Twenty-nine contributors including several Ombudsmen from thirteen different countries. Rowat D.C. ed. London, 1965. P. 62. 283 Ten pat. P. 63.
282

274

i pareign veikloje konflikt dl galiojim rib nebuvo, nes byl pradjus tirti vienam i j kitas nesikia. Taiau jeigu vienas i j jau ityr skund tuo paiu klausimu, kitas gali pradti nagrinjim ir netgi priimti prieing sprendim. Ombudsmenas, kaip prokuroras, gali veikti ne paties tiriamose bylose. Paprastai jis pasitelkia pirmosios instancijos arba auktesniojo teismo prokuror pateikti kaltinim ityrus mediag. Ombudsmenas gali imtis kaltinimo tik dl tarnybos metu padarytos veiklos, o teisingumo kancleris gali kaltinti ir dl privataus asmens nusikaltimo ar teiss paeidimo. Suomijos parlamento ombudsmeno galios apima ne tik ministr ir Ministr kabineto veiklos prieir, bet ir karines pajgas. vedijoje ir Suomijoje vykdoma teism prieira nebuvo ir nra traktuojama kaip galimas teism nepriklausomumo principo paeidimas. Kitose valstybse parlamento ombudsmenams tokios galios nesuteiktos. Jie tikrina teismus, policijos padalinius ir vairias valdymo institucijas, ypa kaljimus, kolonijas ir kitas udaro reimo staigas. Kaljim inspektavimas pagal ombudsmeno veiklos taisykles yra speciali jo pareiga. Toks tikrinimas paprastai atliekamas be iankstinio spjimo ir atliekantiems bausm iose staigose asmenims sudaroma galimyb bendrauti su ombudsmenu nedalyvaujant administracijos atstovams. Daug dmesio skiriama drausminimo priemoni panaudojimo pagrindams tirti, j paskyrimo dokumentams analizuoti ir sveikatos prieirai organizuoti. Ta pati laisvs atmimo staiga inspektuojama madaug kas dvejus trejus metus. I kalinimo staig gaunami skundai dl bausms atlikimo slyg yra pagrindas atvykti ombudsmenui. Bet koks pareikimas, skundas, adresuotas ombudsmenui, negali bti tikrinamas kaljim administracijos atstov. Ombudsmenas neatidliotinais atvejais gali imtis priemoni ir pagal odin skund. Nagrinjama aukiausij teism pateikt bylose priimt sprendim ir nuosprendi, atidt ir nutraukt byl statistika. Gaunama informacija bei teismo priimt nuosprendi ir sprendim nuoraai. Parlamento ombudsmenas turi teis prayti prokuroro apsksti byloje priimt sprendim auktesnei instancijai tik tuo atveju, jei jis inicijavo bylos tyrim. Nagrinjama individ teisin padtis paskyrus administracines nuobaudas ir svarstoma, ar asmen teiss ir laisvs nebuvo paeistos valstybs tarnautoj veikla ir sprendimais. Vietos valdios atstovai gali pateikti skundus ombudsmenui dl auktesni pareign veiklos. Daniausiai kreipiamasi dl Valstybs socialins paramos fondo naudojimo. Profesins valstybs tarnautoj organizacijos taip pat atsiunia skund dl savo nari veiklos. Ombudsmenas gali kritikuoti vado275

vaujani pareign politik dl kadr klausim284. Kartu parlamento ombudsmenas gali pradti tyrim savo iniciatyva pagal spaudos arba televizijos informacij. Paprastai valdininkas yra praomas pasiaikinti dl konkretaus fakto; gavs paaikinimus ombudsmenas sprendia, ar inicijuoti tyrim. Neretai ombudsmenas pradeda tyrim savo iniciatyva pagal staig patikrinimo faktus. Valstybs auditoriai, kuriuos renka parlamentas ir kurie tikrindami, kaip naudojami valstybs finansai, veikia parlamento vardu, informuoja ombudsmen apie pastebtus paeidimus. Asmen skundai sudaro didij parlamento ombudsmeno tyrim dal. Parlamento ombudsmenas be joki iimi priiri teisj veikl ir turi teis pateikti kaltinimus savo iniciatyva. Aiku, jis neturi galios keisti teism priimam sprendim arba kitaip kitis teisingumo funkcijos vykdym285. Ombudsmenas priiri vis vietos pareign veikl. Jis gali kitis ir neteist vietos tarybos nario veikl. Tiriamos Evangelik Liuteron ir Ortodoks banyi bei kit religini bendruomeni tarnautoj vykdomos administracins sekuliarins funkcijos, pavyzdiui, santuokos patvirtinimas. Tokia parlamento ombudsmeno Suomijoje veikla atskleidia institucijos savitum. Suomijoje, be parlamento ombudsmeno, veikia ir vyriausybs teisingumo kancleris. Jo kompetencij numato Konstitucija. Teisingumo kancleris turi priirti vyriausybs ir Respublikos prezidento oficiali akt teistum. Teisingumo kancleris taip pat turi garantuoti, kad teismai, kitos institucijos, valstybs tarnautojai ir kiti asmenys, einantys valstybines pareigas, paklust statymams ir tinkamai atlikt savo pareigas. Teisingumo kancleris, eidamas savo pareigas, turi garantuoti pagrindini mogaus teisi bei laisvi apsaug. Prireikus teisingumo kancleris teikia prezidentui, vyriausybei ir ministrams informacij bei nuomon dl teisini gin. Teisingumo kancleris teikia parlamentui ir vyriausybei metin praneim apie savo veikl bei pastabas dl statym laikymosi. Konstitucija reglamentuoja teisingumo kanclerio ir ombudsmeno teis pateikti kaltinimus. Sprendim pateikti teisjui kaltinimus dl jo neteisto elgesio einant savo pareigas priima teisingumo kancleris
284 Aalto J. S. Finnish Parliamentary Ombudsman //International Handbook of the Ombudsman. Country Surveys. Caiden G. E., ed. Westport: Greenwood Press, Connecticut. 1983. P. 97. 285 Hiden M. The Constitution. The Finish Legal System. Second, completely revised edition. Ed. Jaakko Uotila J., ed. Helsinki. 1985. P. 75.

276

arba ombudsmenas. Teisingumo kancleris ir ombudsmenas gali patraukti baudiamojon atsakomybn arba nurodyti tai padaryti neperengdamas kompetencijos rib. Nuostatas dl parlamento ombudsmeno ir teisingumo kanclerio gali pasiskirstymo nustato statymas, nevarydamas j kompetencijos dl teistumo prieiros srityje. Teisingumo kancleris ir ombudsmenas turi teis gauti informacij i vis valstybs institucij informacij, kurios reikia teistumo prieirai utikrinti. Teisingumo kancleris turi teis dalyvauti vyriausybs ir Respublikos prezidento susitikimuose, kai vyriausyb teikia informacij prezidentui apie savo veikl. Ombudsmenas turi teis dalyvauti iuose susitikimuose.

V
Suomijos Respublikos prezidentas yra valstybs vadovas. i pareigyb buvo kurta 1919 m. Prezidentas renkamas eeri met kadencijai. Nuo 1994 m. prezidentas negali eiti pareig ilgiau kaip dvi kadencijas i eils. Pagal Konstitucij prezidentu gali bti pilietis, gims Suomijoje. Respublikos prezidentas yra renkamas tiesioginiuose rinkimuose eeriems metams. Prezidentu gali bti renkamas Suomijos pilietis pagal kilm. Kandidatas laikomas irinktu Respublikos prezidentu, jei gauna daugiau kaip pus vis rinkimuose dalyvavusi rinkj bals. Jeigu n vienas kandidatas nesurenka reikiamos bals daugumos, rengiami nauji rinkimai i dviej kandidat, gavusi daugiausia bals. Irinktu laikomas kandidatas, surinks daugiau bals. Jeigu yra ikeltas tik vienas kandidatas, tai jis yra paskiriamas Respublikos prezidentu be rinkim. Teis ikelti kandidat Respublikos prezidentus turi kiekviena registruota politin partija, kurios nors vienas narys yra irinktas parlamento nariu per paskutinius parlamento rinkimus. Toki teis turi ir 20 tkst. rinkj. Respublikos prezidento rinkim dat ir tvark nustato statymas. Suomijos pilietinio karo metu vyko daug diskusij dl valstybs valdymo formos konstitucin monarchija ar respublika, turinti stipri prezidento institucij, ypa svarius galiojimus usienio politikos srityje, formuojant vyriausyb ir skiriant pareignus valstybs tarnyb. Konstitucijai pasikeitus, nuo 2000 m., galios pasiskirst tarp parlamento ir vyriausybs. Naujoji Konstitucija plaiau reglamentuoja parlamentarizmo princip, nors realiai Suomijos prezidentai jo laiksi nuo 1937 m.
277

Nuo 1919 m. iki 1987 m. prezidentus rinko rinkik kolegija, sudaryta i asmen, irinkt prezidento rinkim metu. 1987 m. vyk prezidento rinkimai jung tiesioginius ir netiesioginius rinkimus: jei n vienas i kandidat nebt gavs bals daugumos, prezident rinkt rinkim kolegija, sudaryta tuose paiose prezidento rinkimuose. Nuo to laiko prezidento rinkimai rengiami dviem etapais: jei n vienas i kandidat pirmame etape nesurenka bals daugumos, du daugiausia bals surik kandidatai varosi antrame etape. Istorijoje buvo ir keletas iskirtini rinkim. Pirmasis alies prezidentas Stahlbergas dl Konstitucijos pereinamojo laikotarpio buvo irinktas parlamento. 1940 ir 1943 m. rinkim kolegija, sudaryta 1937 m., irinko prezident, nes suprato, jog karo metu sunku surengti rinkimus. Nuo 1946 iki 1973 m. prezident skyr parlamentas pagal special statym. Suomija taip pat turjo du regentus: Pehri Evind Svinhufvud 1918 m. gegusgruodio mnesiais ir Karl Gustav Mennerheim 1918 m. gruodio1919 liepos mnesiais bei irinkt karali Vaino I, kuris po Vokietijos kapituliacijos Pirmajame pasauliniame kare atsisak sosto. Irinktas Respublikos prezidentas savo pareigas pradjo eiti pirmj kito mnesio dien, kai buvo irinktas post. Prezidento kadencija baigiasi, kai naujasis prezidentas pradeda eiti savo pareigas. Jeigu prezidentas mirta arba vyriausyb pareikia, kad prezidentas nebegali eiti pareig, nauji rinkimai turi bti surengti kaip manoma greiiau. Respublikos prezidentas, prie praddamas eiti savo pareigas, turi prisiekti parlamente. Respublikos prezidentas priima sprendimus dl vyriausybs remdamasis vyriausybs pateiktais silymais. Jeigu Prezidentas atmeta vyriausybs silym, tai is grinamas vyriausybei. Sprendimas pateikti arba atmesti vyriausybs silym priimamas pagal nauj vyriausybs silym. Tam tikrais atvejais prezidentas priima sprendimus be vyriausybs silymo dl: vyriausybs ar ministro skyrimo, taip pat dl vyriausybs ar ministro atsistatydinimo primimo; neeilini parlamento rinkim tvarkos; prezidento malons ir kit klausim pagal statymus dl privai asmen ar reikal, kurie nereikalauja svarstymo vyriausybs plenariniame posdyje; reikal, nurodyt Aland sal autonomijos akte, iskyrus sprendimus dl Aland sal finansini reikal.
278

Atitinkamos srities ministras teikia informacij prezidentui. Taiau atitinkamas vyriausybs pranejas teikia silymus dl vyriausybs sudties pakeitimo, kai tai susij su visa vyriausybe. Prezidentas kartu su ministru priima sprendimus dl karini reikal. Isamesnes nuostatas nustato statymas. Prezidentas priima sprendimus dl skyrimo karines pareigas ir dl Respublikos prezidento institucijos, kaip numato statymas. Respublikos prezidento galiojimams nutrkus, pareigas eina ministras pirmininkas arba, jeigu jis negali eiti pareig, ministras, pavaduojantis ministr pirminink. Respublikos prezidentas, vyriausyb ir ministerija, gyvendindami jiems Konstitucijos ir kit statym suteiktus galiojimus, leidia dekretus. Jeigu nra tiksliai nustatyta, kas turi priimti dekret, j turi priimti vyriausyb. Bendras dekret ir kit teiss norm paskelbimo ir sigaliojimo nuostatas nustato statymas. Pagrindinius usienio politikos klausimus sprendia Respublikos prezidentas kartu su vyriausybe. Taiau parlamentas tvirtina ir denonsuoja Suomijos tarptautinius sipareigojimus bei sprendia klausimus dl j sigaliojimo tiek, kiek numato i Konstitucija. Prezidentas priima sprendimus dl karo ir taikos esant parlamento sutikimui. Atskirais atvejais Respublikos prezidentas, gavs Aukiausiojo Teismo kreipimsi, gali atleisti nuo dalies ar visos bausms arba kitos teismo paskirtos sankcijos. Respublikos prezidentas yra vyriausiasis ginkluotj pajg vadas. Vyriausybs silymu prezidentas ias pareigas gali pavesti bet kuriam Suomijos pilieiui. Respublikos prezidentas skiria ginkluotj pajg vadovus. Vyriausybs silymu Respublikos prezidentas sprendia klausim dl mobilizacijos ginkluotsias pajgas. Jeigu nevyksta parlamento sesija, aukiamas parlamento posdis. Jeigu teisingumo kancleris, ombudsmenas ar vyriausyb kaltina Respublikos prezident tvyns ar valstybins paslapties idavimu ar nusikaltimu monikumui, tai apie tai turi bti praneta parlamentui. Jeigu parlamentas dviem tredaliais bals nusprendia pateikti kaltinim, tai generalinis prokuroras turi patraukti prezident baudiamojon atsakomybn. Tokia byla turi bti svarstoma Auktajame apkaltos teisme. Respublikos prezidento galiojimai turi bti sustabdyti teismo proceso laikui. Kitais atvejais prezidentui negali bti pareikti kaltinimai u jo tarnybinius veiksmus. Vyriausybs veiklos gaires lemia Valstybs Taryba, kuriai vadovauja ministras pirmininkas. Ministras pirmininkas ir ministrai, veikdami kaip
279

Valstybs Tarybos nariai, u savo veikl yra atsakingi Suomijos parlamentui Eduskundai. Vyriausyb sudaro ministras pirmininkas ir reikiamas ministr skaiius. Ministru gali bti Suomijos pilietis, inomas kaip siningas ir kompetentingas asmuo. Ministrai, vadovaudami jiems pavestoms valdymo sritims, yra atsakingi parlamentui. Kiekvienas ministras, dalyvaujantis vyriausybs posdyje, atsakingas u kuruojamos srities klausimus, jeigu jo (jos) prietaravimas netrauktas protokol. Ministr pirminink renka parlamentas, kur vliau post paskiria Respublikos prezidentas. Ministrus skiria Respublikos prezidentas ministro pirmininko teikimu. Prie irinkdami ministr pirminink parlamento nariai derasi dl vyriausybs politins programos ir sudties. Po diskusij ir parlamento pirmininko bei partij kalb prezidentas pateikia parlamentui kandidat ministro pirmininko post. Kandidatas irenkamas ministru pirmininku, kai tam atvirai balsuodami pritaria daugiau kaip pus parlamento nari. Jeigu kandidatas nesurenka reikiamos bals daugumos, kitas kandidatas bus keliamas tokia pat tvarka. Jeigu ir antrasis kandidatas nesurenka reikiamos bals daugumos, tai ministr pirminink parlamentas turi rinkti balsuodami atvirai. Ministru pirmininku irenkamas asmuo, surinks daugiausia bals. Parlamento sesijos metu vyriausyb formuojama ir kai i esms pasikeiia jos sudtis. Vyriausyb turi nedelsdama pateikti savo program parlamentui praneimo forma. i nuostata galioja ir kai i esms pasikeiia vyriausybs sudtis. Ministras, eidamas savo pareigas, negali uimti joki kit pareig valstybinse staigose arba imtis koki nors pareig, kurios gali trukdyti jo, kaip ministro, pareigoms ar leist kitaip abejoti jo, kaip ministro, patikimumu. Paskirtasis ministras turi nedelsdamas pateikti parlamentui ataskait apie savo komercin veikl, akcijas arba kit turt, taip pat apie savo kitas pareigas ir interesus, kurie gali bti svarbs, kai bus vertinama jo (jos), kaip ministro, veikla. Vyriausybs arba ministro atsistatydinim priima Respublikos prezidentas. Prezidentas taip pat gali priimti ministro atsistatydinim ministro pirmininko silymu. Prezidentas gali atleisti vyriausyb arba ministr, jeigu jie neteko parlamento pasitikjimo, nesant tokio reikalavimo. Jeigu ministras yra irenkamas Respublikos prezidentu arba parlamento pirmininku, tai laikoma, kad jis atsistatydino i savo pareig irinkimo ias pareigas dien.
280

Vyriausybs pareigos yra nustatytos Konstitucijoje. Be to, ji turi ir kitas, taip pat administracines pareigas, kurios yra priskirtos vyriausybei ar ministrui arba kurios nepriklauso Respublikos prezidento ar kit institucij kompetencijai. Vyriausyb gyvendina prezidento sprendimus. 2003 m. birelio 24 d. Suomijos prezident paskyr 69-j Suomijos vyriausyb. Vyriausybje dirba 18 ministr. Centro ir Socialdemokrat politins partijos vyriausybje turi po atuonis ministrus. vedijos tautos partija vyriausybje turi du atstovus. Dl Suomijos vyriausybs programos buvo susitarta atstovaujamose politinse partijose. Paskirta vyriausyb turi parlamentui nedelsdama pateikti savo veiklos program. Ministras pirmininkas koordinuoja vyriausybs veikl ir programos gyvendinim. Vyriausybs sprendimai yra svarstomi plenariniuose vyriausybs posdiuose arba ministerijoje, kurios kompetencijai jie priklauso. Ypa svarbius ir reikmingus sprendimus priima visa vyriausyb plenariniame posdyje. Smulkiau sprendim primimo slygas nustato statymas. Sprendimai, kurie bus svarstomi vyriausybs, turi bti prie tai aptariami atitinkamos ministerijos. Vyriausyb klausimams svarstyti gali sudaryti ministr komitetus. Vyriausybs posdis yra teistas, jei dalyvauja ne maiau kaip penki ministrai. Vyriausyb yra atsakinga u sprendim, priimam Europos Sjungoje, nacionalin parengim ir sprendia dl paralelini suomi priemoni, nebent toks sprendimas reikalauja parlamento pritarimo. Parlamentas dalyvauja rengiant sprendimus, kuriuos priima Europos Sjunga, kaip numatyta ioje Konstitucijoje. Usienio reikal ministras yra atsakingas u ryius su usienio valstybmis ir tarptautinmis organizacijomis. Vyriausyb, nordama isiaikinti parlamento pozicij, turi nedelsdama perduoti silym dl teiss akt, sutari ir kit priemoni, kurios turs bti svarstomos Europos Sjungoje, parlamentui savo praneime, kai gauna silymo duomenis. Silym svarsto Pagrindinis komitetas ir dar vienas ar keli komitetai, teikiantys nuostatas Pagrindiniam komitetui. Usienio reikal komitetas svarsto silymus, susijusius su usienio ir saugumo politika. Jei btina, Pagrindinis komitetas ar Usienio reikal komitetas gali pateikti vyriausybei pareikim dl silymo. Be to, parlamento pirmininko taryba gali nusprsti, kad silymas gali bti svarstomas plenariniame posdyje, taiau jo metu nra priimamas parlamento sprendimas. Vyriausyb turi pateikti atitinkamam parlamento komitetui informacij dl Europos Sjungos reika281

l svarstymo. Pagrindinis komitetas arba Usienio reikal komitetas turi bti informuotas apie vyriausybs pozicij. Suomijoje veikia trylika ministerij. Ministerijos sprendia daugel vieojo administravimo klausim, kurie koordinuojami vyriausybs veikloje. Ministr atsakomyb ir ministerij veiklos ribas reguliuoja teiss aktai. Jeigu statymai vienos arba kitos veiklos nepriskiria konkreiai ministerijai, tokius klausimus sprendia ministro pirmininko aparatas. Veikia ios ministerijos: Usienio reikal, Teisingumo, Vidaus reikal, Gynybos, Finans, vietimo, ems kio ir mik, Transport ir komunikacij, Prekybos ir pramons, Socialini reikal ir sveikatos, Darbo, Aplinkos apsaugos. Vyriausybs aparate taip pat veikia Teisingumo kanclerio biuras. Ministras pirmininkas (suomikai Pministeri, vedikai Statsminister) yra vyriausybs vadovas. 1918 m. Senatas performuotas Ministr kabinet, Senato ekonominio padalinio vicepirmininko pareigyb pakeista ministro pirmininko pareigybe. Prezidentas nominuoja ir skiria ministr pirminink. Prezidentas skiria ministr pirminink. Prie irinkdami ministr pirminink, parlamento nariai derasi dl vyriausybs politins programos ir jos sudties. Po diskusij ir parlamento pirmininko bei partij atstov kalb prezidentas pateikia parlamentui kandidat ministro pirmininko post. Kandidatas yra irenkamas ministru pirmininku, kai jo kandidatrai atviro balsavimo metu pritaria daugiau kaip pus parlamento nari. Jeigu kandidatas nesurenka reikiamos bals daugumos, kitas kandidatas keliamas tokia pat tvarka. Jeigu ir antrasis kandidatas nesurenka reikiamos bals daugumos, tai ministr pirminink parlamentas turi rinkti atviru balsavimu. Ministru pirmininku irenkamas asmuo, surinks daugiausia bals.
282

Ministras pirmininkas vadovauja vyriausybs veiklai ir priiri, kaip svarstomi ir gyvendinami vyriausybs udaviniai. Ministras pirmininkas pirmininkauja plenariniams vyriausybs posdiams. Kol ministras pirmininkas negali eiti savo pareig, j pavaduoja vienas i ministr, paskirtas ministro pirmininko pavaduotoju. Jei ir is negali eiti savo pareig, j pavaduoja vyriausias pagal ami ministras. Valstybs Taryba sudaroma i ministr, kuriuos skiria ministras pirmininkas ir patvirtina parlamentas. Kart per savait rengiami vyriausybs nari susitikimai. Antradieniais posdiauja Kabineto komitetas ekonomikos politikos klausimais, treiadieniais vyksta Finans komiteto ir vakariniai posdiai, penktadieniais Europos Sjungos reikal komiteto posdiai, prezidento sesijos bei Usienio ir saugumo politikos komiteto posdiai. Vyriausybs plenariniai posdiai vyksta ketvirtadieniais. Ministras pirmininkas gali aukti ir papildomus posdius kitais klausimais. Gali bti aukiami ir papildomi Finans komiteto posdiai. Daugelis ministr kartu yra ir parlamento nariai. Ministras negali eiti joki kit pareig valstybinse staigose arba imtis koki nors pareig, kurios gali trukdyti ministro pareigoms ar leisti kitaip abejoti ministro patikimumu. Paskirtasis ministras turi nedelsdamas pateikti parlamentui ataskait apie savo komercin veikl, akcijas arba kit turt, taip pat apie savo kitas pareigas ir interesus, kurie gali bti svarbs, kai jo, kaip ministro, veikla bus vertinama. Andskapsstyrelse yra Aland sal vyriausyb. Aland salos turi autonomij. Vyriausybei vadovauja Aland ministras pirmininkas Lantrd, kur renka Aland parlamentas Lagtin. Suomijos teritorija suskirstyta savivaldybes ir provincijas. Savivaldybs vadinamos kunta (suomikai) arba komunomis (vedikai). 2003 m. veik 446 savivaldybs, i kuri 111 buvo miest, 44 dvikalbs ir 19 vienkalbi. Iki 1977 m. savivaldybs buvo suskirstytos miesteli (kaupunki (suomikai) stad (vedikai)), miest (kauppala (suomikai) kpin (vedikai)) ir apskrii miest (maalaiskunta (suomikai) landskommun (vedikai)) savivaldybes. Suomij sudaro eios provincijos: Piet Suomija, Vakar Suomija, Ryt Suomija, Oulu, Laplandija ir Aland salos.

VI
Suomijoje sukurta teism sistema garantuoja teisingumo vykdymo proces. Pagal Suomijos Konstitucij kiekvienam yra suteikta teis,
283

kad byl nagrint nepriklausomas teismas, vadovaudamasis statymu ir protingais terminais. Kaip laikomasi asmens teisi ir pareig, priiri teismai. Konstitucijoje yra nuostatos dl teisingo teisminio nagrinjimo ir tinkamo vieojo administravimo. Taip garantuojamas teismo procedr vieumas, teis bti iklausytam ir gauti atitinkam sprendim bei j apsksti. Aukiausiasis Teismas ir Aukiausiasis administracinis teismas buvo sukurti 1918 m. Atskira aukiausi administracini teism grandis buvo sukurta nuo pat valstybs gyvavimo pradios, o emesnioji grandis, veikianti kaip region teism padalinys, buvo sukurta 1955 m. Savarankika administracini teism sistema sukurta 1989 m. Administracini teism sprendimai gali bti apsksti Vyriausiajam administraciniam teismui. Teisingumo institucij sistema susideda i bendrosios kompetencijos teism, prokuratros, antstoli, bausms vykdymo institucij ir advokatros. Teismai, sprsdami individualias bylas, vykdo teisingum. Teismai yra nepriklausomi ir vadovaujasi tik galiojaniais statymais. Tai skelbia Konstitucija. Jokios institucijos negali kitis teism veikl. Veikia trij grandi bendrosios kompetencijos teism sistema. Apylinki teismai nagrinja civilines ir baudiamsias bylas. J sprendimai ir nuosprendiai gali bti apsksti apeliaciniams teismams, kuri veikla skundiama Aukiausiajam Teismui. Pastarojo sprendimai ir nuosprendiai yra galutiniai ir neskundiami. Suomijoje veikia 63 bendrosios kompetencijos apylinki teismai. ie teismai sudaryti i apylinki teisj, teismams vadovauja teism pirmininkai. Specialiais atvejais gali bti pasitelkiami tarjai. Jie dalyvauja tam tikrose, daniausiai baudiamosiose bylose. Tarjus skiria savivaldybs tarybos ketveri met kadencijai. Kiekvienoje savivaldybje turi bti ne maiau kaip du tarjai. Jie skiriami atsivelgiant, kad bt atstovaujamos vairios socialins ir demografins asmen grups. Tarjais gali bti Suomijos Respublikos pilieiai nuo 25 iki 63 met amiaus. Jais neskiriami teism ir bausmi vykdymo institucij darbuotojai, prokurorai, advokatai ir policininkai. Prie eidami pareigas jie prisiekia ir savo pareigas atlieka madaug vien mnes per metus. Tai atlyginamos pareigos. Suomijoje veikia ei apeliaciniai teismai. Tai Turku, Vaasa, Ryt Suomijos (Kuopio), Helsinkio, Kuovola ir Rovaniemi apeliaciniai teismai. ie teismai nagrinja skundus dl apylinki teism veiklos ir vei284

kia kaip pirmosios instancijos teismai reikmingesnse bylose. Pagal Konstitucij Aukiausiasis Teismas yra galutin instancija civilinse, kinse ir baudiamosiose bylose. Pagrindin io teismo funkcija yra kurti precedentus ir nagrinti teism praktik. iam teismui galima sksti apylinki ir apeliacini teisim sprendimus, taip pat Draudimo teismo ir Vanden apeliacinio teismo sprendimus. is teismas taip pat nagrinja skundus dl teismo procedr vis lygmen teismuose. Tam tikrais atvejais teismas veikia kaip kasacin institucija ir atkuria teis kreiptis teism. Aukiausiasis Teismas veikia kaip prezidento patariamoji institucija teikiant malon, teisingumo ministrui ekstradicijos bylose. is teismas gali pateikti nuomon dl vyriausybs priimam sprendim ir jos dalyvavimo teiskros procese. Respublikos prezidentas gali tartis su teismu dl parlamento ir Aland sal statym leidybos asambljos akt. Taip pat ir teismas savo iniciatyva gali kreiptis alies prezident dl teiss akt inicijavimo ir galiojani teiss akt keitimo. Administraciniuose teismuose sprendiamos administracins bylos dl valstybs ir savivaldybi institucij. Pirmosios grandies administraciniai teisimai veikia teritorijose nuo vienos iki trij savivaldybi. i teism yra atuoni: Helsinkio, Hameenlinna, Kouvola, Kuopio, Oulu, Rovaniemi, Turku ir Vaasa. Aland salose veikia autonominis administracinis teismas, vadinamas Aland administraciniu teismu. Be administracini teism, veikia ir kiti specializuoti teismai. Tai Rinkos teismas, Darbo teismas, Draudimo teismas ir Auktasis apkaltos teismas. Veikiantis Kaljim teismas nagrinja asmen, pripaint recidyvistais, kalinimo klausimus ir teism sprendimus dl nepilnamei teiss paeidj. Rinkos teismas yra specialusis teismas, kuris sprendia bylas pagal Konkurencijos ribojimo akt, Viej pirkim akt ir Rinkos teismo procedr akt. Darbo teismai, kurti 1947 m., veikia pagal 1974 m. Darbo teism akt ir Kolektyvini sutari statym. Auktasis apkaltos teismas nagrinja kaltinimus, pareiktus vyriausybs nariui, teisingumo kancleriui, parlamento ombudsmenui, Aukiausiojo Teismo ar Aukiausiojo administracinio teismo nariams, dl neteisto elgesio einant savo pareigas. Auktajam apkaltos teismui vadovauja Aukiausiojo Teismo pirmininkas. Teism taip pat sudaro Aukiausiojo administracinio teismo pirmininkas, trys vyriausieji apeliacini teism pirmininkai ir penki nariai, kuriuos renka parlamentas ketveriems metams. Byl dl vyriausybs nario neteisto elgesio ei285

nant savo pareigas svarsto Auktasis apkaltos teismas. Sprendim pareikti kaltinim priima parlamentas, gavs Konstitucins teiss komiteto ivadas dl neteistos ministro veiklos. Prie priimant tok sprendim parlamente turi bti suteikta galimyb ministrui pasiaikinti. Komitetas, svarstydamas tok atvej, sudaro kvorum, kai dalyvauja visi jo nariai. Suomijos Respublikos Konstitucij galim apibdinti kaip raytin kodifikuot moderni konstitucij, pasiymini pagarbos mogaus teisms tradicija. Konstitucija yra kodifikuotas aktas, turintis 131 straipsn, kur sudaro 13 skyri. Literatra
1. Aalto J. S. Finnish Parliamentary Ombudsman // International Handbook of the Ombudsman. Country Surveys. Caiden G. E., ed. Westport: Greenwood Press, Connecticut, 1983. 2. Hiden M. The Constitution. The Finish Legal System. Second, completely revised edition. Ed. Jaakko Uotila J., ed. Helsinki. 1985. 3. Kastari P. Finlands Guardians of the Law. The Ombudsman Citizens Defender. Twenty-nine contributors including several Ombudsmen from thirteen different countries. Rowat D.C. ed. London, 1965. 4. Miin A. A. Konstitucionnoje (gosudarstvennoje) pravo zarubenych stran. Moskva: Juridieskij Dom Justicform, 2001. 5. www.electionworld.org

286

Lenkijos Respublikos 1997 m. Konstitucija

I
konstitucionalizmo istorij Lenkija kartu su Lietuva jo su pirmja Europoje ir antrja pasaulyje raytine Konstitucija, atitinkania iuolaikin konstitucijos samprat. Tiesa, 1791 m. gegus 3 d. Valdymo statymas, daniau vadinamas 1791 m. epospolitos Konstitucija, galiojo labai trumpai ir neturjo realaus poveikio valstybs raidai. Taiau konstitucionalistus ji iki iol domina kaip ypatingas, nors ir paradoksalus (turint minty Vidurio ir Ryt Europos ali istorin likim nuolatinius bandymus pasivyti toliau civilizacijos keliu paengusius Vakar kratus286) politins ir teisins sistemos laimjimas. Vis dlto iuolaikinio Lenkijos konstitucionalizmo raidos atskaitos taku reikt laikyti 1921 m. kovo 17 d. Konstitucij, pirmj nuolatin Konstitucij po Lenkijos nacionalinio valstybingumo atkrimo 1918 m. Ji rmsi demokratins valstybs organizacijos ir veiklos principais: tautos suverenitetu, valdi padalijimu ir piliei teisi utikrinimu. i Konstitucija tvirtino parlamentin valdymo sistem, o santykius tarp statym leidiamosios ir vykdomosios valdi modeliavo pagal Pranczijos III Respublikos pavyzd. Taiau, kaip ir daugelyje kit Vidurio ir Ryt Europos regiono ali, parlamentin demokratija tarpukario Lenkijoje nesitvirtino. Seimo nesugebjimas sudaryti stabilios daugumos, danos vyriausybi krizs neigiamai paveik parlamento ir politini partij autoritet. Parlamentarizmo kriz palengvino J. Pisudskiui287 gyti visuomens palaikym ir vykdius perversm perimti valstybs valdi 1926 m. gegu. Konstitucin i vyki
286 Jarainas E. velgiant Lietuvos Respublikos 1992 m. Konstitucij platesniame konstitucionalizmo raidos kontekste // Jurisprudencija. 2002. T. 30(22). P. 50. 287 Lenkijos maralas ir politikas, vaidins vien svarbiausi vaidmen 1918 m. atkuriant Lenkijos nepriklausomyb, valstybs vadovas nuo 1918 iki 1922 m. ir nuo 1926 m. iki mirties 1935 m.

287

iraika buvo Konstitucijos 1926 m. rugpjio 2 d. pataisa, sustiprinusi Prezidento galias. 1935 m. balandio 23 d. buvo priimta nauja Konstitucija, forminusi faktikai alyje susiklosius autoritarin politin reim. Po Antrojo pasaulinio karo Lenkijoje sitvirtinusi faktin valdia, nors ir neturjo konstitucins ir politins legitimacijos, ved nauj politin tvark. 1947 m. vasario 19 d. buvo priimta vadinamoji Maoji Konstitucija Konstitucinis statymas dl aukiausi Lenkijos Respublikos institucij struktros ir kompetencijos. i Konstitucija tik formaliai buvo grindiama demokratinmis Lenkijos parlamentarizmo tradicijomis ir valdi padalijimo principu. Politinje tikrovje trko btin slyg, kuriomis ie principai galt veikti nebuvo daugiapartins sistemos ir legalios opozicijos, sitvirtino ir sustiprjo vadovaujamas Komunist partijos vaidmuo. O 1952 m. liepos 22 d. buvo priimta nauja Lenkijos valstybs (pavadintos Lenkijos Liaudies Respublika) Konstitucija, parengta pagal 1936 m. SSRS Konstitucijos (vadinamosios Stalino konstitucijos) pavyzd. Kaip ir pastaroji, ji buvo tik pseudokonstitucija. velgiant retrospektyviai tam tikrus konstitucinio mstymo pokyius Lenkijoje galima pastebti dar devintojo deimtmeio pradioje. Remiantis politinio pliuralizmo ir konstitucijos, kaip dokumento, ribojanio valdanij veiklos laisv ir nustatanio tam tikras valdios ir opozicijos aidimo taisykles, koncepcijomis imta formuluoti naujas konstitucines idjas. Nors jos beveik niekaip neatsispindjo konstitucinse nuostatose (iskyrus 1982 m. jau vedus karin padt padarytas Konstitucijos pataisas, numaiusias Konstitucinio ir Valstybs Tribunol steigim), taiau gana aikiai rod, kad socialistinio konstitucionalizmo galimybs iseko.288 Devintj deimtmet L. Garlickis vadina sistemos stiprjanios erozijos laikotarpiu, kai sistemai nebegaljo padti nei karin padtis, nei vlesni bandymai umegzti dialog su opozicija.289 Seimo, Valstybs Tarybos ir vyriausybs santyki srityje tai nebuvo aikiai matoma, taiau institucini konstitucingumo ir teistumo garantij sistema buvo labai sustiprinta: nuo 1980 m. veik Vyriausiasis administracinis teismas, 1985 m. buvo suformuotas Konstitucinis Tribunolas, o 1987 m. steigta Piliei teisi gynjo (ombudsmeno) tarnyba. i teism jurisprudencija ir aktyvi Piliei teisi gynjo veikla suteik nauj prasm Konstitucijos teisiniam vaidmeniui.
288 Garlicki L. Polskie prawo konstytucyjne. Zarys wykadu. Wydanie 7. Warszawa, 2003. S. 15. 289 Ten pat.

288

Esmin smg sistemai sudav vis blogjanti ekonomin padtis ir didjantis Solidarumo (visuomeninio politinio judjimo Solidarno) aktyvumas. Galiausiai valdaniosios politins jgos buvo priverstos ssti su opozicija prie deryb stalo ir susitarti dl tam tikro modus vivendi. 1989 m. pradioje vykusi vadinamojo Apskritojo stalo pokalbi metu pasiekti susitarimai padjo esmini konstitucins sistemos reform politin pamat. Buvo sutarta surengti pirmalaikius parlamento rinkimus ir suteikti Solidarumui galimyb gyti daugum Senate bei ribot viet skaii Seime (rinkim statymai utikrino visikai demokratinius rinkimus Senat, taiau i anksto numat mandat pasidalijim Seime: 65 procentai senosioms politinms jgoms ir 35 procentai Solidarumui; todl is Seimas vadinamas kontraktiniu Seimu). Be to, nusprsta pakeisti 1952 m. Konstitucij, inter alia atkurti prezidento institucij ir suteikti prezidentui svari galiojim. Valdanij jg sumanymas ilaikyti politin sistem nuolaid opozicijai kaina nepavyko. Parlamento rinkimuose 1989 m. birel buvusi politin sistema patyr triukinam pralaimjim290. Tiesa, naujasis parlamentas, kaip ir buvo sutarta, prezidentu irinko generol W. Jaruzelsk, taiau jau po ei savaii buvo sudaryta T. Mazowieckio vyriausyb, o tai reik naujo etapo Lenkijos valstybingumo istorijoje pradi.

II
eiomis 19891992 m. priimtomis 1952 m. Konstitucijos pataisomis buvo tvirtinti nauji valstybs organizacijos principai ir valstybs valdios gyvendinimo mechanizmai. Esmin reikm turjo 1989 m. balandio 7 d., 1989 m. gruodio 29 d., 1990 m. kovo 8 d. ir 1990 m. rugsjo 27 d. konstitucins reformos, padjusios demokratins politins santvarkos pagrindus. Svarbiausi konstitucins, politins ir ekonomins sistemos pokyiai apm demokratins politins sistemos konstitucini princip formavim, pliuralistins politins sistemos ir parlamentins demokratijos krim, valstybins administracijos decentralizacij ir savivaldos administracijos krim, taip pat esmin ekonomins santvarkos reform.
Jau pirmajame rinkim ture Solidarumo kandidatai ikovojo visus Apskritojo stalo susitarimu opozicijai skirtus 35 procentus mandat Seim ir 99 mandatus (i 100) Senat.
290

289

1989 m. balandio 7 d. konstitucine pataisa, vadinamja balandio novela, atspindinia prie Apskritojo stalo pasiekt politin kompromis, buvo atkurti antrieji parlamento rmai Senatas ir Respublikos prezidento institucija. Prezident eeriems metams turjo rinkti Nacionalinis susirinkimas. 1989 m. gruodio 29 d. Konstitucijos pataisa i valstybs pavadinimo buvo imestas odis Liaudies, i Konstitucijos ibraukti vadovaujanio partijos vaidmens ir draugysts su Soviet Sjunga principai, taip pat beveik visa su socializmu susijusi terminologija. Lenkijos Respublika paskelbta demokratine teisine valstybe, gyvendinania socialinio teisingumo principus. Konstitucijoje tvirtinta, kad valdia priklauso Tautai, kuri j gyvendina per savo atstovus Seime, Senate ir nacionalinse tarybose, taip pat referendumu. Be to, tvirtintos labai svarbios nuostatos dl politinio pliuralizmo, kins veiklos laisvs ir nuosavybs apsaugos. Kita esmin konstitucin reforma vykdyta 1990 m. kov: decentralizuojant vietos valdym vietoj centralizuotos nacionalini taryb bei valstybins administracijos vietini organ sistemos Konstitucijoje buvo tvirtinti teritorins savivaldos, kaip pagrindins vieojo gyvenimo gminoje formos, pagrindai. 1990 m. rugsj buvo pakeistas Respublikos prezidento konstitucinis statusas tvirtinti visuotiniai, tiesioginiai prezidento rinkimai, o kadencijos terminas sutrumpintas iki penkeri met. T pai met gruodio mnes pirmuoju tiesiogiai tautos irinktu prezidentu tapo Solidarumo lyderis L. Wasa. Kartu su iomis konstitucinmis reformomis nuo pat 1989 m. parlamente buvo pradta rengti ir naujj Lenkijos Konstitucij. Lenk teisinje literatroje ex post nurodoma, kad pirmieji 1989 m. irinkto parlamento darbo metai buvo geriausias laikas priimti Konstitucij, bet tinkamas momentas buvo praleistas padaryta daugyb klaid, pavyzdiui, sudarytos dvi atskiros komisijos Konstitucijos projektui parengti (Seime ir Senate) ir nenustatyta, kaip bus koordinuojamas, o vliau apibendrinamas j savarankikas darbas.291 i konstitucini komisij darbe irykjo skirtingos parlamento rm pozicijos ir galiausiai abejuose rmuose buvo parengti atskiri, praktikai nesuderinar. Winczorek P. Uwarunkowania prac nad now Konstytucj Rzeczypospolitej Polskiej // Pastwo i Prawo, 1997. Nr. 1112 (621622). S. 5; Osiatinskyj V. Kratkaja istorija Konstitucyji // Konstitucionnoje pravo: Vostonoevropeiskoje obozrenije, 1997. No. 3(20)/, No. 4(21). S. 54.
291

290

mi Konstitucijos projektai. Nepavykus priimti naujosios Konstitucijos 1991 m. gegus 3 d. (per 1791 m. epospolitos Konstitucijos primimo 200-sias metines), kaip i pradi buvo sumanyta, po 1991 m. rinkim292 nusprsta reglamentuoti Konstitucijos rengimo darb ir 1992 m. balandio 23 d. priimtas Konstitucinis statymas dl Lenkijos Respublikos Konstitucijos parengimo ir primimo tvarkos. iuo statymu parengti Konstitucijos projekt pavesta Konstitucinei komisijai, sudarytai i 46 Seimo nari ir 10 senatori. Konstitucij turjo priimti Nacionalinis susirinkimas ir patvirtinti referendumas. Utrukus Konstitucijos rengimo darbams kaip laikinas sprendimas 1992 m. spalio 17 d. buvo priimtas Konstitucinis statymas dl Lenkijos Respublikos statym leidiamosios ir vykdomosios valdi tarpusavio santyki ir dl teritorins savivaldos, populiariai vadinamas Maja Konstitucija. Maosios Konstitucijos 77 straipsnis skelb, kad 1952 m. liepos 22 d. Konstitucija netenka galios, taiau kartu buvo palikti galioti kai kurie 1952 m. Konstitucijos skyriai, reglamentuojantys klausimus, kuri neapm 1992 m. spalio 17 d. Konstitucinis statymas: politins ir ekonomins sistemos pagrindus, Konstitucinio ir Valstybs Tribunol, Aukiausij kontrols rm, Piliei teisi gynjo, teism ir prokuratros status, pagrindines piliei teises ir pareigas, Seimo, Senato ir prezidento rinkim principus, valstybs herb, spalv, himn ir sostin, taip pat Konstitucijos keitimo tvark. Taigi iki 1997 m. Konstitucijos sigaliojimo Lenkijos Respublikos pagrindin statym sudar 1992 m. balandio 23 d. Konstitucinis statymas dl Lenkijos Respublikos Konstitucijos parengimo ir primimo tvarkos, 1992 m. spalio 17 d. Konstitucinis statymas (Maoji Konstitucija) ir 1952 m. Konstitucijos 1, 4, 7 (iskyrus 60 str. 1 d.), 8, 9 (iskyrus 94 str.), 10 ir 11 skyri nuostatos. iuose konstituciniuose aktuose tvirtinto reguliavimo vidin prietaringum velnino ir spragas pild Konstitucinio Tribunolo jurisprudencija, kurioje remiantis demokratins teisins valstybs, lygybs principais ir juos interpretuojant buvo suformuluota nemaai teisini nuostat, vliau tiesiogiai tvirtint 1997 m. Konstitucijoje (iek tiek plaiau apie Konstitucinio Tribunolo vaidmen formuojant konstitucin valstybs tvark raoma XI skyriuje). Dl politini jg nesutarim naujosios Konstitucijos rengimo procesas utruko atuonerius metus, taigi Lenkija, pirmoji i Soviet S292 Kadangi 1989 m. rinkimai tik Senato atvilgiu buvo demokratiniai, 1991 m. ruden Seimas prim nutarim surengti pirmalaikius rinkimus, suteikianius parlamentui i ties demokratin legitimacij.

291

jungos takos sferoje buvusi ali pradjusi konstitucins sistemos demokratines reformas, Konstitucij prim viena paskutinij ji aplenk tik Vengrij ir Albanij. Tai lm daugelis prieasi. I pradi politinio konflikto prieastis buvo abejons dl 1989 m. irinkto Seimo nepakankamos legitimacijos Konstitucijai priimti, o ne pats jos turinys. Be to, pripastama, jog esmin klaida buvo ta, kad Konstitucijos rengimo darbas neatskirtas nuo einamosios politikos. W. Osiatyskis paymi, kad valstybs demokratizacijos ir perjimo prie rinkos ekonomikos procesai m trukdyti rengti Konstitucij.293 Naujosios politins partijos netrukus suvok, kad Konstitucijos rengimo procesu galima pasinaudoti siekiant savo momentini politini tiksl. Nesibaigiantys ginai vyko ir tarp valstybs valdios institucij, kurios siek ilaikyti ir iplsti savo galiojimus. 19891991 m. ypa tempti buvo Seimo ir Senato santykiai. Beveik vis Konstitucijos rengimo laik truko prezidento konfliktai su Seimu ir premjeru, o A. Kwaniewskiui pakeitus prezidento poste L. Was kilo dideli nesutarim tarp Nacionalinio susirinkimo ir neparlamentins opozicijos. Visos ios politins komplikacijos labai sunkino Konstitucins komisijos darb rengiant Konstitucijos tekst pagal septynis skirtingus Nacionaliniam susirinkimui pateiktus projektus. Diskusija dl Konstitucijos nebuvo tik konkrei straipsni ir nuostat svarstymas (nors ir dl j vyko atri polemika) ji gavo konceptual, ideologin pobd ir, P. Spiewako odiais tariant, sukosi aplink tokius klausimus kaip kas yra Lenkija? ir koki Lenkij sukurti turi bti ms tikslas?.294 Vis dlto daugiausia diskusij kl trys klausimai. Pirmasis Respublikos prezidento statusas ir vaidmuo valdi sistemoje. Baimindamasi L. Wasai suteikti reikmingus galiojimus Kairij demokrat sjungos ir Lenkijos liaudies partijos dauguma siek smarkiai apriboti prezidentros vaidmen. Kai galiausiai pavyko su opozicija pasiekti kompromis, reikiant aik prezidento gali susilpninim, L. Wasa nebuvo perrinktas antrajai kadencijai. Tai labai atald Kairij demokrat entuziazm silpnos prezidentros klausimu, taiau buvo jau per vlu i esms keisti Konstitucijos projekt. Antra esmine problema tapo socialini teisi apimtis, j utikrinimo ribos iose diskusijose susidr liberalioji koncepcija ir valstybs vaidmen pabrianti
Osiatinskyj V. Kratkaja istorija Konstitucyji // Konstitucionnoje pravo: Vostonoevropeiskoje obozrenije. 1997. No. 3(20), No. 4(21). S. 54. 294 Spievak P. Borba za Konstituciju // Konstitucionnoje pravo: Vostonoevropeiskoje obozrenije. 1997. No. 3(20), No. 4(21). S. 76.
293

292

pozicija. Trei grup klausim, dl kuri kilo bene atriausi nesutarimai, virt debatais dl Konstitucijos vertybinio turinio, sudar Katalik banyios statusas valstybje ir nuostatos dl sins bei tikjimo laisvs.295 1997 m. sausio 16 d. Konstitucin komisija, rengusi Konstitucijos projekt, baig savo darb. Lenkijos Respublikos Konstitucija Nacionaliniame susirinkime buvo priimta 1997 m. balandio 2 d., t pai met gegus 25 d. ji buvo patvirtinta Tautos referendumu ir spalio 17 d. sigaliojo. Galima sakyti, jog 1997 m. Konstitucija susumavo nuo 1989 m. laipsnikai vykdytas konstitucins santvarkos reformas, i esms nekeisdama iki to laiko susiklosiusios valstybs institut sistemos, taiau dieg ir labai reikming naujovi.

III
Lenkijos Respublikos 1997 m. Konstitucija daugeliu atvilgi yra tipika Vidurio ir Ryt Europos regiono posocialistins valstybs Konstitucija su kit io regiono valstybi konstitucijomis j sieja daug bendr bruo tiek turinio, tiek reguliavimo stiliaus poiriu. Pagarbos mogaus teisms ir laisvms akcentavimas bei isamus j idstymas, konstitucinis politinio pliuralizmo ir politini partij veiklos, iniasklaidos priemoni veiklos, rinkos kio ir nuosavybs santyki apsaugos reglamentavimas, teisins valstybs, valdi padalijimo princip ir kit doktrinini dalyk tiesioginis formulavimas Konstitucijos tekste visi ie Vidurio ir Ryt Europos valstybi konstitucij ypatumai296 bdingi ir Lenkijos Respublikos Konstitucijai. Racionalizuoto parlamentinio valdymo sistema, europinis konstitucins justicijos modelis, vietos savivaldos, valstybs kontrols, viej finans princip konstitucionalizavimas, konstitucinis tarptautins teiss prioriteto nacionalini statym atvilgiu tvirtinimas, vadinamoji europin ilyga, sudaranti konstitucines prielaidas integruotis Europos Sjung, tai taip pat viso regiono konstitucionalizmo raidai bdingas tendencijas atspindintys Lenkijos konstituciniai sprendimai.
r. Garlicki L. Polskie prawo konstytucyjne. Zarys wykadu. Wydanie 7. Warszawa, 2003. S. 26; Osiatinskyj V. Geremek B. O konstitucionnom processe v Pole // Konstitucionnoje pravo: Vostonoevropeiskoje obozrenije, 1995. No. 1(10). S. 6. 296 Plaiau apie tai r.: E. Jarainas. velgiant Lietuvos Respublikos 1992 m. Konstitucij platesniame konstitucionalizmo raidos kontekste // Jurisprudencija. 2002. T. 30(22). P. 4758.
295

293

Kartu Lenkijos Respublikos Konstitucija isiskiria isamiu daugelio valstybs ir visuomens veiklos srii reglamentavimu. J sudaro preambul (tiesa, Konstitucijos tekste i angin dalis niekaip nevardyta) ir 243 straipsniai, suskirstyti 13 skyri. Didiausi yra skyriai, skirti valstybs santvarkos principams, mogaus ir pilieio laisvms, teisms bei pareigoms (atitinkamai I ir II skyriai). Gana originalus, pirmas tokio pobdio Lenkijos konstitucionalizmo istorijoje Konstitucijos sprendimas yra jos III skyrius Teiss altiniai, kuriame tvirtintas normini akt hierarchijos ir primimo procedr reglamentavimas, vertintinas kaip svarbi teistumo garantija. Kiti skyriai skirti atskiroms valstybs institucijoms: Seimui ir Senatui, Prezidentui, Ministr Tarybai ir vyriausybs administracijai, teismams ir tribunolams, valstybs kontrols ir teiss apsaugos institucijoms Aukiausiesiems kontrols rmams ir Piliei teisi gynjui, Nacionalinei radijo ir televizijos tarybai. Konstitucijos VII skyriuje tvirtinti teritorins savivaldos pagrindai, X skyrius skirtas vieiesiems finansams. Originaliu lenkikojo konstitucinio patyrimo laimjimu galima laikyti Konstitucijos XI skyri, reglamentuojant tris nepaprastj padi ris, vieojo gyvenimo demokratini prad galim apribojim skirtinga apimtis ia siejama su i esms tarpusavyje besiskirianiomis faktinmis situacijomis. XII skyriuje nustatyta Konstitucijos keitimo tvarka, o XIII skyriuje tvirtintos pereinamosios ir baigiamosios nuostatos reglamentuoja Konstitucijos sigaliojimo tvark. Lenk teisinje literatroje 1997 m. Konstitucija neretai kritikuojama dl deklaracij ir ketinim gausos, taip pat dl smulkmenikumo reguliuojant kai kuriuos klausimus, kai utekt nukreipimo paprastus statymus.297 Tokio persistengimo pavyzdiu galt bti Konstitucijos 18 straipsnis, tvirtinantis santuokos, kaip moters ir vyro sjungos, apibrim. Kita vertus, mintos Konstitucijos savybs gali bti nulemtos tam tikr politini ir socialini realij ar patiri. Kaip pavyzd galima paminti tam tikr dvigub garantij, susijusi su politiniais partiniais santykiais: Konstitucija leidia kurtis tik demokratinio pobdio politinms partijoms (11 str. 1 d.), taiau dar papildomai udraudia politines partijas bei kitas organizacijas, savo programose besivadovaujanias totalitariniais nacizmo, faizmo ir komunizmo veiklos metodais bei praktika (13 str.).
r. Osiatinskyj V. Kratkaja istorija Konstitucyji // Konstitucionnoje pravo: Vostonoevropeiskoje obozrenije. 1997. No. 3(20), No. 4(21). S. 52; Winczorek P. Uwarunkowania prac nad now Konstytucj Rzeczypospolitej Polskiej // Pastwo i Prawo, 1997. Nr. 1112 (621622). S. 12.
297

294

IV
Konstitucijos I skyriuje Respublika tvirtinti pagrindiniai valstybs ir visuomens santvarkos bei j tarpusavio santyki principai. Lenkijos Respublika apibdinama kaip bendras vis piliei gris, kaip demokratin teisin valstyb, gyvendinanti socialinio teisingumo principus. Konstitucijos 4 straipsnis skelbia, kad Lenkijos Respublikoje aukiausia valdia priklauso Tautai; Tauta gyvendina valdi per savo atstovus arba tiesiogiai. Kalbant apie konstitucin Tautos suvereniteto princip paymtina, kad rengdamasi narystei Europos Sjungoje Lenkija konstitucikai tvirtino ir vadinamj europin ilyg, leidiani apriboti suverenum. Konstitucijos 90 straipsnyje numatyta, kad Lenkijos Respublika tarptautins sutarties pagrindu gali perduoti tarptautinei organizacijai arba tarptautinei institucijai valstybs valdios institucij kompetencij tam tikrais klausimais. Kadangi tai gali bti labai reikmingi valstybei klausimai, Konstitucija nustato gana grietus tokios tarptautins sutarties sudarymo reikalavimus. Pirma, statym, kuriuo bt ireiktas sutikimas ratifikuoti toki tarptautin sutart, Seimas ir Senatas gali priimti dviej tredali bals dauguma, dalyvaujant ne maiau kaip pusei statymo nustatyto kiekvien parlamento rm nari skaiiaus, taigi iuo atveju Konstitucija reikalauja didesns bals daugumos nei Konstitucijos pataisoms priimti. Antra, Seimas gali nutarti, kad dl sutikimo ratifikuoti toki sutart turi bti sprendiama visos alies referendumu. Treia, tiek statymas, kuriuo ireikiamas sutikimas ratifikuoti toki tarptautin sutart, tiek ir pati sutartis gali bti ginijami Konstituciniame Tribunole j atitikties Konstitucijai poiriu. Konstitucijoje tvirtinta, kad Lenkijos Respublika saugo nepriklausomyb ir savo teritorijos nelieiamum, utikrina mogaus ir pilieio laisves bei teises ir piliei saugum, saugo nacionalin paveld ir utikrina aplinkos apsaug vadovaudamasi tolygios pltros principu. Konstitucija apibriama kaip aukiausia Lenkijos Respublikos teis, jos nuostatos taikomos tiesiogiai, jeigu paioje Konstitucijoje nra nustatyta kitaip. Valstybs santvarka grindiama statym leidiamosios, vykdomosios ir teismins valdi atskyrimu ir pusiausvyra. Pagrindiniai teritorins sandaros principai tvirtinti Konstitucijos I skyriuje, o isamiau vietos savivaldos klausimai reglamentuojami VII skyriuje. Lenkijos Respublika yra unitarin valstyb. Konstitucija tvir295

tina vieosios valdios decentralizavimo princip ir utikrina teritorins savivaldos vienet teises. Savivaldos bendrij pagal Konstitucij sudaro visi pagrindinio teritorinio suskirstymo vieneto gminos, taip pat kit statymais nustatyt vienet gyventojai. Valstybs ir teritorins savivaldos santykiams esmin reikm turi subsidiarumo principas, tvirtintas Konstitucijos preambulje ir 163 straipsnyje bei 164 straipsnio 3 dalyje. Vietos savivaldos klausimai susij su bendresnio pobdio problema visuomens ir valstybs tarpusavio santyki ir visuomens autonomijos nuo perdto valstybs kiimosi garantijomis. Be jau minto subsidiarumo principo, visuomens autonomij saugo ir kitos Konstitucijos nuostatos, ypa I skyriaus nuostatos, utikrinanios pilietins visuomens institut politini partij, profesini sjung, kit savanorik susivienijim ir fond, iniasklaidos priemoni steigimo ir veiklos laisv. Visuomens autonomijos problema yra susijusi su valstybs ir banyios tarpusavio santyki reguliavimu. Lenkijos Konstitucijos krjai iems klausimams suteik aukt konstitucin rang, reglamentuodami juos Konstitucijos I skyriuje, tvirtinaniame valstybs santvarkos principus. iame straipsnyje jau buvo usiminta, kad rengiant Konstitucij bene labiausiai diskutuojama buvo krikionikj vertybi ir Katalik banyios vietos teisinje sistemoje klausimu. Kaip paymi P. Spiewakas, deinieji politikai sitikin, jog komunizmo laikotarpiu Lenkija igyveno Banyios dka ir tai yra gana svarbi prieastis, kad ypatingi jos nuopelnai bt pripainti tvirtinant ypating jos status alyje po 1989 m.298 Konstitucijos projekt rengusi Konstitucin komisija iekojo kompromisini formuluoi, paeiliui atsisakydama valstybs ir banyios atskyrimo, valstybs pasaulietikumo, galiausiai ir jos religinio pasaulirinio neutralumo princip tvirtinimo Konstitucijoje. Nors dauguma Konstitucins komisijos nari pritar valstybs ir banyios atskyrimo principui, taiau dl jo normins iraikos nuomons smarkiai skyrsi.299 Taigi valstybs ir banyi tarpusavio santyki konstitucinis tvirtinimas yra ilg kompromiso paiek rezultatas. Konstitucijos 25 straipsnis skelbia, kad banyios ir kitos tikjimo organizacijos yra lygiateiss, vieoji valdia yra nealika religini, paSpievak P. Borba za Konstituciju // Konstitucionnoje pravo: Vostonoevropeiskoje obozrenije. 1997. No. 3(20), No. 4(21). S. 77. 299 Pietrzak M. Stosunki pastwo koci w nowej Konstytucji // Pastwo i Prawo. 1997. Nr. 1112 (621622). S. 176, 178.
298

296

sauliros ir filosofini sitikinim klausimais utikrindama j raikos laisv vieajame gyvenime, o valstybs ir banyi bei kit tikjimo organizacij santykiai grindiami pagarba j autonomijai, abipuse nepriklausomybe ir bendradarbiavimu mogaus labui ir bendram labui. Konstitucijos formuluotes, susijusias su tikjimo dalykais, lenk teisinje literatroje reaguojama gana emocingai. Vieni autoriai teigia, kad pasaulietinis statym leidjas virijo savo kompetencij preambulje bandydamas apibrti Dievo samprat ir siedamas j su tam tikromis vertybmis300, kiti apskritai abejoja, ar preambulje kalbama apie krikioni, ar apie filosof, gal net mason diev301. Be to, kai kuriems autoriams interpretacini abejoni kelia piliei skirstymas tikiniuosius ir netikiniuosius, taip pat krikionikojo Tautos palikimo ir mogikj vertybi formuluoi derinys preambulje, tarsi preziumuojantis didelius krikionikj ir mogikj vertybi skirtumus. Kritikuojamas ir banyi diferencijavimas tvirtinant, kad valstybs santykiai su Katalik banyia ir kitomis banyiomis bei tikjimo organizacijomis nustatomi skirtingais bdais.302 Konstitucijos I skyriuje taip pat tvirtinti Lenkijos socialins ir ekonomins sistemos pagrindai. Lenkijos Respublikos ekonomins santvarkos pagrindas socialinis rinkos kis, pagrstas kins veiklos laisve, privaia nuosavybe ir solidarumu, socialini partneri dialogu bei bendradarbiavimu. iame skyriuje nustatyti ir ginkluotj pajg udaviniai, tvirtintas j politinis neutralumas ir civilin kontrol.

V
Lenkijos Konstitucijos preambulje skelbiama, kad vienas svarbiausi ios Konstitucijos primimo tiksl yra siekis garantuoti piliei teises, ir visi, taikysiantys i Konstitucij, kvieiami saugoti prigimtin mogaus orum bei jo teis laisv. Nemaai nuostat, susijusi su mogaus teismis, yra ir Konstitucijos I skyriuje, apibrianiame bendr valstybs charakteristik. mogaus ir pilieio laisvi ir teisi utikrinimas Konstitucijos 5 straipsnyje minimas tarp pagrindini valsPietrzak M. Stosunki pastwo koci w nowej Konstytucji // Pastwo i Prawo. 1997. Nr. 1112 (621622). S. 176, 178. 301 Spievak P. Borba za Konstituciju // Konstitucionnoje pravo: Vostonoevropeiskoje obozrenije. 1997. No. 3(20), No. 4(21). S. 78. 302 Pietrzak M. Stosunki pastwo koci w nowej Konstytucji // Pastwo i Prawo. 1997. Nr. 1112 (621622). S. 179180.
300

297

tybingumo tiksl. Be to, kai kurie iame skyriuje tvirtinti valstybs organizacijos principai yra tiesiogiai susij su mogaus ir pilieio teismis, pavyzdiui: politinis ir socialinis pliuralizmas (11 ir 12 str.), iniasklaidos priemoni laisv (14 str.), nuosavybs ir kins veiklos laisvs apsauga (21 ir 22 str.), valstybs pareiga saugoti ir globoti eim (18 str.), valstybs nealikumas religini ir pasauliros sitikinim klausimais, valstybs ir banyi autonomijos bei abipuss nepriklausomybs principai (25 str.). Konstitucijos II skyrius, skirtas asmens teisiniam statusui, yra vienas plaiausi Konstitucijos skyri. J sudaro bendruosius principus tvirtinantis poskyris, trys poskyriai, reglamentuojantys atskiras teisi grupes, taip pat teisi ir laisvi garantijoms bei asmens konstitucinms pareigoms skirti poskyriai. Atsivelgiant iuolaikines konstitucionalizmo ir tarptautins mogaus teisi apsaugos tendencijas Lenkijos Konstitucijoje tvirtintas platus teisi ir laisvi katalogas, apimantis absoliui vadinamj trij kart teisi daugum. Konstitucijos II skyriaus poskyryje Bendrieji principai tvirtintos trys pamatins idjos, apibrianios vis teisi ir laisvi sistem: mogaus orumo, laisvs ir lygybs principai visi tiesiogiai susij su prigimtini teisi idja. Konstitucijos 30 straipsnis skelbia, kad prigimtinis ir neatimamas mogaus orumas yra mogaus ir pilieio laisvi ir teisi altinis; jis nelieiamas, o j gerbti ir saugoti yra vieosios valdios pareiga. Konstitucija deklaruoja laisv asmens status tvirtindama, jog niekas negali bti veriamas daryti to, ko jo nepareigoja teis. Galimybs statymu nustatyti konstitucini teisi ir laisvi apribojimus reglamentuojamos Europos mogaus teisi ir pagrindini laisvi apsaugos konvencijos pavyzdiu, papildomai tvirtinant reikalavim, kad iais apribojimais negali bti paeista laisvi ir teisi esm. Principas, jog teiss poiriu visi yra lygs, Lenkijos Konstitucijoje siejamas su draudimu diskriminuoti asmenis dl bet kurios prieasties. iame straipsnyje jau buvo usiminta, kad rengiant Konstitucij kartos diskusijos vyko dl ekonomini, socialini ir kultrini teisi katalogo tvirtinimo Konstitucijoje. Galutinis sprendimas yra kompromisinio pobdio. Daugeliui poskyrio apie socialines teises nuostat buvo suteikta ne subjektini teisi, o valstybs politikos princip forma, kai kurios teiss pripaintos tik pilieiams (pvz., teis socialin saug nedarbingumo dl ligos ar invalidumo atveju ir sulaukus pensinio amiaus; teis gauti medicinos pagalb, finansuojam i viej
298

l), susilpninta kai kuri teisi tiesioginio taikymo galimyb. Tai sukr ne visikai aiki sistem, kurioje riba tarp asmens teisi ir valstybs politikos princip kartais sunkiai velgiama. L. Garlickis paymi, kad Konstitucijos nuostatos apie socialines teises buvo kuriamos turint mintyje, jog egzistuoja Konstitucinis Tribunolas. Turjo takos ir nuolatiniai bgtavimai, kad jeigu konstitucins normos apie socialines teises nueis per toli, tai kreipimaisi teismus reikalaujant jas vykdyti gali sukelti valstybs finans grit. L. Garlickis vadina tai negatyviuoju Tribunolo veiklos poveikiu, lmusiu kuklesnes ir realistikesnes konstitucines socialini teisi formuluotes.303 iame kontekste pamintina, kad Konstitucija leidia Konstituciniam Tribunolui iki 18 mnesi atidti termin, kai norminis aktas, pripaintas prietaraujaniu Konstitucijai, neteks privalomosios galios. ios konstitucins nuostatos paskirtis ukirsti keli neigiamoms pasekmms, susijusioms su biudete nenumatytomis finansinmis ilaidomis, taiau kartu tokia Tribunolo teis, kaip paymi C. Kosikowskis, sudaro galimyb sprendiant atitikties Konstitucijai klausim atmesti skrupulus, susijusius su rpesiu dl valstybs finans.304 Kalbant apie Lenkijos Konstitucinio Tribunolo pozicij socialini teisi klausimu paymtina, kad jis links pripainti statym leidjo laisv reguliuoti socialinius reikalus, ypa jei tai daroma gyvendinant plataus masto reformas. Taiau Konstitucinio Tribunolo jurisprudencijoje nurodomos ir ios laisvs ribos pabriant btinyb isaugoti konkreios teiss esm ir minimal turin. Be to, i statym leidjo reikalaujama paisyti korektikos teiskros taisykli, btent statymo grtamosios galios draudimo ir reikalavimo utikrinti btin vacatio legis. L. Garlickis apibendrina, kad Tribunolo sprendimai paprastai grindiami ne tiek konkreiomis nuostatomis, reglamentuojaniomis vienas ar kitas socialines teises, kiek bendrais konstituciniais principais pirmiausia teisins valstybs principu (ir visais i jo ivedamais principais, ypa gyt teisi apsaugos reikalavimu) ir lygybs principu.305 Konstitucinio Tribunolo poir Konstitucijoje tvirtintas socialiGarlicki L. Polskij Konstitucionyj Tribunal i socialnyje prava // Konstitucionnoje pravo: Vostonoevropeiskoje obozrenije. 2000. No. 1(30). S. 159. 304 Kosikowski C. Gospodarka i finanse publiczne w nowej Konstytucji // Pastwo i Prawo. 1997. No. 1112 (621622). S. 158. 305 Garlicki L. Polskij Konstitucionyj Tribunal i socialnyje prava // Konstitucionnoje pravo: Vostonoevropeiskoje obozrenije, 2000. No. 1(30). S. 161.
303

299

nes teises galima pailiustruoti itrauka i 1999 m. birelio 22 d. sprendimo K 5/99: Konstitucijos krjas socialins saugos apimt ir formas paliko nustatyti paprastam statymui. Taigi konstitucinis reguliavimas pabria plai veiksm laisv, palikt parlamentui teiss socialin saug gyvendinimo srityje. statym leidjas turi pasirinkti sprendimus, kurie jam atrodys optimals piliei poreiki ir alies ekonomins pltros reikalavim poiriu.306 Kartu Tribunolas paymjo, kad statym leidjo laisv nra berib, kad statymu nustatant socialins saugos apimt negali bti paeista ios teiss esm ir kad statymas, reglamentuojantis imok dydio nustatymo bd, asmenims, turintiems teis jas gauti, turi utikrinti pragyvenimo minimum atitinkanias imokas, kad bt patenkinti btiniausi j poreikiai.307 Papildoma visuomens socialinio saugumo garantija yra Konstitucijos 2 straipsnyje tvirtinta nuostata, kad Lenkijos Respublika gyvendina socialinio teisingumo principus. Nuo 1989 m. is principas buvo daugelio Konstitucinio Tribunolo sprendim pagrindas. Su valstybs udaviniais socialinje ir ekonominje srityse susijusios ir Konstitucijos nuostatos, skirtos valstybs finansams. Konstitucija neapsiriboja centrinio banko nepriklausomybs institucini prielaid sukrimu 216 straipsnio 5 dalis nustato virutin valstybs skolos rib (trys penktadaliai metinio BVP verts). i nuostata tvirtina atitinkam valstybs kiimosi ir nesikiimo pusiausvyr. Kaip jau minta, atskiras Konstitucijos poskyris yra skirtas mogaus teisi ir laisvi apsaugos priemonms. Konstitucinis teisi ir laisvi garantij tvirtinimas naujov Lenkijos konstitucinje praktikoje. Pagrindin mogaus teisi apsaugos garantija yra teis teismin gynyb, Konstitucijos 45 straipsnio 1 dalyje tvirtinta kaip viena i asmenini mogaus teisi ir sustiprinta 77 straipsnio 2 dalyje expressis verbis suformuluotu draudimu statymu ukirsti teismin keli paeistoms laisvms ir teisms apginti. Konstitucija taip pat tvirtina kiekvieno asmens teis alos, padarytos neteistais vieosios valdios institucijos veiksmais, atlyginim, teis apsksti pirmosios instancijos priimtus sprendimus, teis kreiptis Piliei teisi gynj. Viena svarbiausi 1997 m. Konstitucijos naujovi, skirt konstitucini teisi apsaugai, yra individualaus konstitucinio skundo institu-

306 Wyrok Trybunau Konstytucyjnego z dnia 22 czerwca 1999 r., sygn. K 5/99. http:// www.trybunal.gov.pl. 307 Ten pat.

300

tas. Konstitucijos 79 straipsnis nustato, kad kiekvienas, kieno konstitucins laisvs arba teiss buvo paeistos, turi teis statymo nustatytais pagrindais kreiptis Konstitucin Tribunol su skundu dl statymo arba kito norminio akto, kuriuo remdamasis teismas ar vieojo administravimo institucija prim galutin sprendim dl jo laisvi ar teisi arba jo pareig, tvirtint Konstitucijoje, atitikties Konstitucijai. Taigi Lenkijos Konstitucijos krjai pasirinko vadinamj siaurj konstitucinio skundo koncepcij, pagal kuri konstitucinis skundas gali bti paduodamas tik dl teiss normos, sudaranios konkretaus sprendimo pagrind, atitikties Konstitucijai. iuo atveju konstitucini skund nagrinjimas visuomet gauna norm kontrols pobd. Pagal i koncepcij (kitaip nei pagal platesnij samprat, kuria remiasi konstitucinio skundo institutas Vokietijoje ar Ispanijoje) pats sprendimas, kuriuo paeistos konstitucins asmens teiss, negali bti kvestionuojamas. Kitaip tariant, konstitucinis skundas negali bti grindiamas tuo, kad priimant sprendim buvo paeistos Konstitucijoje tvirtintos pareikjo procesins teiss (pvz., teis gynyb) arba kad teismo sprendimas pagrstas neteisingu, t. y. prietaraujaniu Konstitucijai, statymo aikinimu ar pan. Konstitucijos poskyryje apie teisi ir laisvi apsaugos priemones tvirtinti teisiniai institutai nesudaro baigtinio i priemoni katalogo prie j galima priskirti ir Vaiko teisi gynjo institucij, kiekvieno asmens teis teikti peticijas, pasilymus ir skundus, taip pat asmen, kuriems atimta laisv, teisi garantijas ir kt.

VI
Kaip jau minta, Lenkijos Respublikos Konstitucijoje tiesiogiai tvirtinta, kad valstybs santvarka grindiama statym leidiamosios, vykdomosios ir teismins valdi atskyrimu ir pusiausvyra. statym leidiamj valdi gyvendina Seimas ir Senatas, vykdomj valdi Lenkijos Respublikos prezidentas ir Ministr Taryba, teismin valdi teismai ir tribunolai. Atsivelgiant tiek 1921 m. Lenkijos Konstitucijos tradicij, tiek ir po 1989 m. susiklosiusi valstybinio gyvenimo praktik, 1997 m. Konstitucijoje buvo ilaikyta parlamentin valdymo sistema: vykdomoji valdia organizuota remiantis dualizmo principu (prezidentas ir Ministr Taryba, vadovaujama Ministr Tarybos pirmininko); vyriausyb (ir atskiri ministrai) politikai atsako Seimui; prezidentas neturi galioji301

m, kurie leist jam perimti vadovavim vyriausybs veiklai. Vis dlto tai nra gryna parlamentinio valdymo forma, nes joje yra bent vienas prezidentinei sistemai bdingas atributas visuotiniai prezidento rinkimai. 1997 m. Konstitucijoje tvirtinta valdymo sistema lenk teisinje literatroje vardijama kaip modifikuotas (racionalizuotas) parlamentarizmas.308 Nors Konstitucijos 10 straipsnyje skelbiama, kad santykiai tarp statym leidiamosios ir vykdomosios valdi grindiami tarpusavio pusiausvyra, kitos konstitucins nuostatos neabejotinai stipresn vaidmen teikia parlamentui, o jo viduje Seimui. Taiau racionalizuoto modelio esm yra ta, kad realus parlamento vaidmuo priklauso nuo jo pajgumo sudaryti stabili daugum, sugebani suformuoti ir remti vyriausyb. Kol tokia dauguma egzistuoja, racionalizuojantys sistemos elementai gali bti bema nepastebimi. Taigi jei Seimas sugeba sudaryti stabili daugum, jam tenka pagrindins vadovaujanios jgos alyje vaidmuo. Stabili parlamentin dauguma gali veikti net ir bdama opozicin prezidento atvilgiu. Taiau kuo silpnesns ir nepatvaresns parlamentins koalicijos, tuo stipresn tampa prezidento pozicija. Skilus parlamentinei koalicijai padidja politinis prezidento vaidmuo ir jo, kaip valstybs valdios tstinumo garanto, galiojimai politinio arbitravimo srityje. Siekiant utikrinti didesn vyriausybs stabilum Konstitucijoje tvirtintas tipikas racionalizuotos parlamentins sistemos atributas konstruktyvusis nepasitikjimo votumas, kai nepasitikjimas vyriausybe gali bti pareiktas tik kartu nurodant nauj premjer. Be to, Konstitucijoje numatyta ne tik visos vyriausybs, bet ir atskir ministr politin atsakomyb, taip pat sustiprinta premjero pozicija (dl ios aplinkybs P. Sarneckis paymi Lenkijos konstitucin sistem esant panai kanclerio valdymo sistem309).

308 Garlicki L. Polskie prawo konstytucyjne. Zarys wykadu. Wydanie 7. Warszawa. 2003. S. 77; Mojak R. Zasada parlamentarnego systemu rzdw. Skrzydo W. (red.). Polskie prawo konstytucyjne. Lublin, 1997. S. 157; Borkowski T. System rzdw w nowej Konstytucji // Pastwo i Prawo, 1997. Nr. 1112 (621622). S. 85; Balicki R. Uprawnienia Prezydenta w nowej Konstytucji Rzeczypospolitej Polskiej. Zagadnienia podstawowe // Przegld Prawa i Administracji. Wrocaw. 1998. Tom XL. S. 26. 309 Sarnecki P. Introductory Remarks // Polish Constitutional Law. The Constitution and Selected Statutory Materials. Warsaw, Bureau of Research Chancellery of the Sejm. 2000. S. 18.

302

VII
statym leidiamj valdi Lenkijos Respublikoje gyvendina dvej rm parlamentas, kur sudaro Seimas (emieji rmai) ir Senatas (auktieji rmai). Seim sudaro 460 deputat, Senat 100 senatori. Rinkimai Seim yra visuotiniai, lygs, tiesioginiai, proporciniai ir vyksta slaptu balsavimu. Tuo tarpu rinkim Senat atveju Konstitucija nereikalauja laikytis lygybs principo, joje taip pat nra tvirtinta rinkim sistema. Seimas ir Senatas renkami ketveri met kadencijai. Konstitucija tvirtina parlamento nario laisvo mandato princip, taip pat kitas tinkamo parlamentar funkcij gyvendinimo garantijas: parlamentin imunitet, parlamentaro mandato nesuderinamum su kitomis valstybinmis funkcijomis, draudim usiimti kine veikla, teikiania naudos i Valstybs ido ar teritorins savivaldos turto, bei draudim sigyti tok turt. Konstitucija suteikia Seimui stipresnij rm status. Tai galima pastebti jau bendroje charakteristikoje, pateiktoje Konstitucijos 95 straipsnyje, i kurio iplaukia, kad statym leidiamoji valdia pavedama Seimui ir Senatui drauge, taiau vyriausybs veiklos kontrol yra Seimo prerogatyva. Lenkijos Konstitucinio Tribunolo 1999 m. vasario 23 d. sprendime K 25/98 paymima, kad 1997 m. Konstitucija ilaik nesimetrikos dvej rm sistemos model.310 Doktrinoje savo ruotu kalbama apie parlamento rm nelygiavertikum ir funkcinio pobdio bikameralizm, reikiant, kad pagrindins parlamento funkcijos sutelkiamos Seime, o Senato galiojimai, P. Sarneckio odiais tariant, telpa vadinamajame refleksijos rm modelyje.311 Jo nuomone, Senato paskirtis ukirsti keli alingam skubjimui, statym leidybos procese kelti ir nagrinti papildomus argumentus, kuriuos neatsivelg Seimas, o tada pateikti juos tikrajam statym leidjui. Senato veikloje politiniai aspektai turt bti ne tokie ry310 Wyrok Trybunau Konstytucyjnego z dnia 23 lutego 1999 r., sygn. K 25/98. http:/ /www.trybunal.gov.pl. 311 Garlicki L. Polskie prawo konstytucyjne. Zarys wykadu. Wydanie 7. Warszawa, 2003. S. 205206; Masternak-Kubiak M., Trzciski J. System rzdw w Konstytucji Rzeczypospolitej Polskiej z 2 kwietnia 1997 r. Analiza kompetencji Sejmu // Przegld Sejmowy. 5(22)/97. S. 48; Sarnecki P. Idee przewodnie Konstytucji Rzeczypospolitej Polskiej z 2 kwietnia 1997 r. // Przegld Sejmowy, 5(22)/97. S. 22; Sarnecki P. Funkcje i struktura parlamentu wedug nowej Konstytucji. Pastwo i Prawo, 1997. Nr. 1112 (621622). S. 37.

303

ks kaip Seimo darbe vyrauti turt kiti projekt vertinimo kriterijai: naujo statyminio reguliavimo reikalingumas, racionalumas, atitiktis Konstitucijai, teisinis tikslumas, suderinamumas su kitais statymais ir pan.312 Dalyvavimas statym leidybos procese yra svarbiausias Senato galiojimas, taiau netgi ioje srityje jam tenka silpnesnij rm vaidmuo, nes Seimas, jei jame susidaro reikiama dauguma, gali atmesti Senato pasilymus. Senatas taip pat dalyvauja skiriant kai kuriuos valstybs pareignus (Aukiausij kontrols rm pirminink, Piliei teisi gynj, Nacionalins teism tarybos, Nacionalins radijo ir televizijos tarybos ir Pinig politikos tarybos narius), bet nedalyvauja sudarant vyriausyb ir gyvendinant jos kontrols funkcij tai iimtin Seimo kompetencija. Tik Seimas svarsto prezidento vetuotus statymus, taip pat tvirtina statymo gali turinius prezidento potvarkius, leidiamus esant karo padiai. Be to, Senato funkcionavimas priklauso nuo Seimo likimo, nes i institucij kadencijos apibriamos Seimo kadencijos laikotarpiu, o paleidus Seim paleidiamas ir Senatas. Net ir tada, kai nutarim dl Seimo kadencijos sutrumpinimo priima pats Seimas, Senatas formaliai nedalyvauja priimant tok sprendim, nors tai tiesiogiai lemia ir jo likim. Respublikos prezidentas pagal Konstitucij paleidia Seim, jeigu formuojant vyriausyb Seimas nepareikia pasitikjimo prezidento sudaryta Ministr Taryba ir pats nesugeba irinkti premjero (155 str. 2 d.). Prezidentas taip pat turi teis paleisti Seim, jeigu jis per 4 mnesius nesugeba patvirtinti valstybs biudeto. Atkreiptinas dmesys, kad Konstitucija nesuteikia prezidentui teiss paleisti parlament, jeigu Seimas pareikia nepasitikjim vyriausybe. Taigi paleisti Seim manoma tik tuo atveju, jeigu jis nesugeba sprsti valstybins svarbos klausim. Konstitucijos 114 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad Seimas ir Senatas, posdiaudami kartu pirmininkaujant Seimo pirmininkui arba j pavaduojaniam Senato pirmininkui, veikia kaip Nacionalinis susirinkimas. Nors Nacionalinis susirinkimas turi tam tikrus savus galiojimus, lenk teisinje literatroje vyrauja nuomon, kad Susirinkimas tai ne atskira konstitucin institucija, o tik ypatinga dviej savarankik institucij Seimo ir Senato bendros veiklos forma.313
Sarnecki P. Funkcje i struktura parlamentu wedug nowej Konstytucji // Pastwo i Prawo. 1997. Nr. 1112 (621622). S. 37. 313 Ten pat. P. 33; Garlicki L. Polskie prawo konstytucyjne. Zarys wykadu. Wydanie 7. Warszawa, 2003. S. 207.
312

304

Konstitucija suteikia Nacionaliniam susirinkimui tik tris galiojimus, visus santyki su prezidentu srityje: 1) priimti naujai irinkto prezidento priesaik; 2) pripainti Respublikos prezidento nuolatin nepajgum vykdyti pareigas dl sveikatos bkls; 3) pareikti prezidentui kaltinim prie Valstybs Tribunol. Konstitucijoje tvirtinta nemaai nuostat, skirt utikrinti demokratin statym leidybos proces ir tuo tikslu apribojani parlamento rm vidin autonomij kai kuriais klausimais: Konstitucija numato statym leidybos iniciatyvos subjektus, iskiria dviej ri statym leidybos procesus (paprast ir skub), nustato statymo projekto skaitym skaii, reglamentuoja patais teikim, nustato formalius statym ir Konstitucijos patais primimo reikalavimus, taip pat nurodo, kokie klausimai turi bti reguliuojami statymais. statym leidybos iniciatyvos teis Konstitucija suteikia Seimo nariams, Senatui, Respublikos prezidentui ir Ministr Tarybai. statym leidybos iniciatyvos teis taip pat turi ne maesn kaip 100 000 piliei, turini teis rinkti Seim, grup. Konstitucija nustato ir kai kuri statym leidybos iniciatyvos teiss apribojimus, pavyzdiui, biudeto statymo, kai kuri kit su valstybs finansais susijusi statym leidybos iniciatyvos teis priklauso tik Ministr Tarybai. Konstitucijos keitimo iniciatyvos teis Konstitucija suteikia ne maesnei kaip penktadalis vis Seimo deputat grupei, Senatui ir prezidentui; taigi pilieiai Konstitucijos keitimo iniciatyvos teiss neturi. statymo svarstymas Senate yra privaloma statym leidybos stadija, taiau reikia dar kart pabrti, kad Senatas nra lygiateisis pirmj rm partneris. Abej rm teiss lygios tik keiiant Konstitucij ir priimant statym, kuriuo ireikiamas sutikimas ratifikuoti toki tarptautin sutart, kuria tarptautinei organizacijai arba tarptautinei institucijai perduodama valstybs valdios institucij kompetencija tam tikrais klausimais. Visais kitais atvejais Seimas gali atmesti Senato pasilym. Senatas gali priimti Seimo pateikt statym be pakeitim, atmesti j arba patvirtinti pataisas. Lenkijos Konstitucinis Tribunolas yra konstatavs, kad Senat riboja Seimo priimtame statyme reguliuojam klausim apimtis (dalykas), taigi patais, kuri turinys perengia ias ribas, pateikimas laikytinas paslpta statym leidybos forma, neleistinu statym leidybos iniciatyv reglamentuojani konstitucini nuostat apjimu. Taiau Senatas, atsivelgdamas jam svarstyti pateikto statymo reguliuojam klausim ribas, savo pataisomis gali silyti visikai kitokius, alternatyvius sprendimus, netgi vis Seimo statym
305

pakeisti savo parengtu vientisu statymo tekstu. 314 Seimas absoliuia bals dauguma gali atmesti tiek atskiras Senato pataisas, tiek ir jo nutarim atmesti statym. Jei reikiamos bals daugumos Seime pritrkstama, Senato pasilymas laikomas priimtu. Tai vienas i racionalizuoto parlamentarizmo mechanizm, suteikiani Seimui stipri pozicij, jei jame yra gana stabili dauguma. Nesant tokios daugumos padidja kit valstybs institucij, iuo atveju Senato, vaidmuo. Parlamento priimt statym pasirao Respublikos prezidentas. Taiau prie pasiraydamas statym prezidentas gali kreiptis Konstitucin Tribunol praydamas itirti, ar jis atitinka Konstitucij. Tai prezidento prerogatyva joks kitas subjektas negali kreiptis Konstitucin Tribunol dl prevencins statymo konstitucingumo kontrols, be to, iai prezidento teisei gyvendinti nereikalinga kontrasignacija. Jeigu prezidentas nesikreipia Konstitucin Tribunol, jis gali pasinaudoti veto teise, t. y. motyvuotai perduoti statym Seimui pakartotinai svarstyti. Seimui pakartotinai primus statym trij penktadali bals dauguma, dalyvaujant ne maiau kaip pusei statyme nustatyto deputat skaiiaus, prezidentas privalo j pasirayti ir nebegali kreiptis Konstitucin Tribunol dl prevencins statymo kontrols. Taigi Prezidento veto nra absoliutus ir gali bti Seimo veiktas, jeigu jame bus atitinkama kvalifikuota dauguma, tai visikai atitinka racionalizuoto parlamentarizmo koncepcij. Be to, pamintina, kad vetuoti valstybs biudeto statymo prezidentas pagal Konstitucij apskritai negali. Apie dominuojani Seimo padt valstybs institucij sistemoje liudija ir jam pavesta steigiamoji funkcija jis dalyvauja skiriant daugel valstybs pareign. Seimas bendradarbiauja su prezidentu sudarant vyriausyb, renka Konstitucinio Tribunolo teisjus ir Valstybs Tribunolo narius, prezidento silymu skiria Lenkijos nacionalinio banko pirminink, Senato sutikimu Aukiausij kontrols rm pirminink ir piliei teisi gynj, dalyvauja sudarant kitas valstybs institucijas.
314 r. Lenkijos Konstitucinio Tribunolo 1998 m. birelio 24 d. sprendim K 3/98 (Wyrok Trybunau Konstytucyjnego z dnia 24 czerwca 1998 r., sygn. K 3/98), 1999 m. vasario 23 d. sprendim K 25/98 (Wyrok Trybunau Konstytucyjnego z dnia 23 lutego 1999 r., sygn. K 25/98), 2002 m. birelio 19 d. sprendim K 11/02 (Wyrok Trybunau Konstytucyjnego z dnia 19 czerwca 2002 r., sygn. K 11/02) ir 2002 m. birelio 24 d. sprendim K 14/02 (Wyrok Trybunau Konstytucyjnego z dnia 24 czerwca 2002 r., sygn. K 14/02). http:// www.trybunal.gov.pl.

306

Kaip jau minta, parlamentin kontrol vykdomosios valdios atvilgiu pagal Lenkijos Konstitucij gyvendina tik emieji parlamento rmai Seimas. Konstitucijos 95 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad Seimas vykdo Ministr Tarybos veiklos kontrol remdamasis Konstitucija ir statymais. Konstitucija numato vairias parlamentins kontrols priemones: parlamentini tyrimo komisij sudarym, interpeliacijas ir paklausimus, valstybs biudeto vykdymo kontrol ir kt. Seimas gali pareikti nepasitikjim Ministr Taryba (konstruktyviojo nepasitikjimo votumo forma) arba atskiru ministru. Be politins atsakomybs, Konstitucija taip pat numato aukiausi valstybs pareign konstitucin atsakomyb, dl kurios sprendim priima Valstybs Tribunolas, taiau patraukimo konstitucinn atsakomybn proces pradeda Seimas. Be to, per Seimui pavaldi valstybs kontrols institucij Aukiausiuosius kontrols rmus Seimas gali gyvendinti viso vieosios administracijos aparato kontrol. Be statym leidybos, pareign skyrimo, parlamentins kontrols ir politins bei konstitucins atsakomybs taikymo galiojim Konstitucija Seimui paveda sprsti karo padties vedimo ir taikos sudarymo klausimus, taip pat skelbti visos alies referendum. Ypatingas Seimo galiojimas yra jo teis paleisti atstovaujamj savivaldos institucij, jei ji iurkiai paeidia Konstitucij arba statymus. Konstitucijos skyriuje apie Seim ir Senat atskiras poskyris yra skirtas ir referendumo institutui. Konstitucijos 125 straipsnis skelbia, kad ypating reikm valstybei turiniais klausimais gali bti rengiamas visos alies referendumas. Teis j skelbti Konstitucija suteikia Seimui ir Senato sutikimu Prezidentui. Jeigu referendume dalyvauja daugiau nei pus balsavimo teis turini asmen, jo rezultatas yra privalomas.

VIII
Lenkijos Respublikos prezidento institucija buvo atkurta 1989 m. balandio 7 d. konstitucine pataisa, atspindjusia Apskritojo stalo politin kompromis. Prezidento institucijos restitucija buvo sumanyta ne kaip sistemos demokratizavimo priemon, o prieingai kaip viena i garantij ilaikyti valdi senosioms politinms jgoms. Taigi prezidentas (i anksto buvo nusprsta, kad juo taps generolas W. Jaruzelskis) gavo galiojimus, turjusius leisti apriboti parlamento vaidmen ir ilaikyti kontrol valstybs prievartos aparato gynybos ir valstybs saugumo atvilgiu.
307

Taiau tokia prezidento institucijos koncepcija nebuvo gyvendinta, nes politins permainos alyje ir vadinamosios socialistins stovyklos suirimas nubrauk Apskritojo stalo susitarimus, taigi prezidento, kaip i susitarim garanto, vaidmuo prarado savo prasm. W. Jaruzelskis santriai naudojosi savo konstituciniais galiojimais, o jau po keliolikos mnesi prezidento poste j pakeit L. Wasa. Naujasis prezidentas, kitaip nei jo pirmtakas, plaiai naudojosi Konstitucijos suteiktomis veikimo galimybmis. Dl to kilo tam tikr nesutarim su parlamentu. i patirtis, taip pat parlamentins daugumos nuogstavimas, kad L. Wasa 1995 m. rinkimuose gali bti perrinktas ir antrajai kadencijai, atsispindjo parlamento darbuose rengiant naujj Konstitucij Konstitucijos projekte prezidentui buvo numatyti nedideli galiojimai. Kai paaikjo, kad prezidentu irinktas A. Kwaniewskis, o parlamente daugum turjusi Kairij demokrat sjungos ir Lenkijos liaudies partijos koalicija gali pralaimti parlamento rinkimus, buvo jau per vlu grti prie stiprios prezidentros idjos ir i esms keisti prezidento institucijos koncepcij Konstitucijos projekte, todl stiprinant prezidento pozicij projektas buvo keiiamas tik neymiai. Pagal Konstitucij Lenkijos Respublikos prezidentas yra aukiausias Lenkijos Respublikos atstovas ir valstybs valdios tstinumo garantas, jam pavesta priirti, kad bt laikomasi Konstitucijos, sergti valstybs suverenitet ir saugum, jos teritorijos nelieiamum ir vientisum (126 str. 1 ir 2 d.). Tokia bendra prezidento institucijos charakteristika lenk konstitucionalistams kelia tam tikr interpretacini abejoni, taiau i esms doktrinoje vyrauja poiris, kad mintose Konstitucijos 126 straipsnio nuostatose yra nurodyti prezidento udaviniai (funkcijos), aikiai atskiriant juos nuo konkrei galiojim, tvirtint kituose straipsniuose, todl i 126 straipsnio negali bti ivedami jokie papildomi prezidento galiojimai, tiesiogiai nenurodyti Konstitucijoje.315 Be to, galimyb taikyti numanom ar neatimam galiojim koncepcij paneigia Konstitucijos 126 straipsnio 3 dalis, nustatanti, kad Respublikos prezidentas savo udavinius vykdo vadovaudamasis Konstitucijoje ir statymuose nustatytais pagrindais.
315 Mojak R. Pozycja ustrojowa Prezydenta RP w wietle nowej Konstytucji // Pastwo i Prawo, 1997. Nr. 1112 (621622). P. 56; Garlicki L. Polskie prawo konstytucyjne. Zarys wykadu. Wydanie 7. Warszawa, 2003. P. 268; Garlicki L. Institut prezidentstva v novoi Konstitucyji Poli // Konstitucionnoje pravo: Vostonoevropeiskoje obozrenije. 1997. No. 3(20), No. 4(21). S. 70.

308

Kalbant apie Respublikos prezidento status valdi sistemoje reikt atkreipti dmes kelet esmini dalyk. Pirma, vykdomoji valdia yra dualistin pagal Konstitucij j gyvendina prezidentas ir premjero vadovaujama Ministr Taryba. Kaip ir prasta parlamentinse sistemose, vyriausyb personaliniu ir politiniu poiriu tiesiogiai susijusi su Seimo dauguma, o nuo prezidento priklauso tik ribotai. Doktrinoje paymima, kad prezidento, kaip dualistins vykdomosios valdios institucijos, galimybs dalyvauti formuojant valstybs vidaus politik ir sprendiant einamuosius valdymo reikalus yra smarkiai apribotos316, o kai kurie autoriai, pavyzdiui, T. Borkowskis, konkreius prezidento galiojimus nustataniose Konstitucijos nuostatose apskritai velgia polink monistins vykdomosios valdios koncepcij, nors Konstitucijos 10 straipsnio 2 dalies formuluot tam aikiai prietarauja. io autoriaus nuomone, trinars valstybins valdios koncepcijos tvirtinimas Konstitucijos 10 straipsnio 2 dalyje, vien i trij valdi vykdomj valdi pavedant prezidentui ir Ministr Tarybai, yra giliai siaknijusio stereotipo nulemta klaida. Pagrindin prezidento funkcija, T. Borkowskio poiriu, yra arbitravimas politinje sistemoje, o jo vaidmuo gyvendinant vykdomj valdi yra antraeilis, todl jis teigia, kad prezidentas ir vyriausyb atstovauja visikai skirtingoms, atskiroms valdioms: vykdomajai (vyriausyb) ir politinio arbitravimo valdiai (prezidentas).317 Antra, nors 1997 m. Konstitucija, palyginti su iki tol galiojusiu konstituciniu reguliavimu, prezidento pozicij valdi sistemoje susilpnino, jam pagal racionalizuoto parlamentarizmo koncepcij tenka gana svarbus vaidmuo, jei Seime pritrksta stabilios daugumos. Konstitucija paveda prezidentui utikrinti valstybs valdios tstinum, vykdyti politin arbitravim ir sikiti sutrikus Seimo ir vyriausybs santykiams. Treia, Konstitucija ilaik visuotini, tiesiogini prezidento rinkim princip, taigi taip gyta legitimacija leidia jam remtis Tautos valia kilus konfliktams su parlamentu. Prezidentas renkamas penkeriems metams ir gali bti perrinktas tik vien kart. Taip pat svarbu paminti, kad prezidentas politiniu poiriu parlamentui neatsakingas, jam gali bti taikoma tik konstitucin atsako316 Mojak R. Pozycja ustrojowa Prezydenta RP w wietle nowej Konstytucji // Pastwo i Prawo, 1997. Nr. 1112 (621622). S. 64. 317 Borkowski T. System rzdw w nowej Konstytucji // Pastwo i Prawo, 1997. Nr. 11 12 (621622). S. 7377.

309

myb u Konstitucijos, statymo paeidim arba nusikaltimo padarym. Prezidento nepriklausomum utikrina ir nesuderinamumo principas prezidentas negali uimti joki kit pareig ar vykdyti kokias nors viesias funkcijas, iskyrus tas, kurios yra susijusios su einamomis pareigomis. Kita vertus, prezidento nepriklausomyb riboja jo akt kontrasignavimo reikalavimas. Pagal Konstitucij Respublikos prezidento oficialieji aktai galioja tik juos pasiraius Ministr Tarybos pirmininkui, kuris, pasiraydamas akt, prisiima atsakomyb Seimui. Kontrasignavimo reikalavimas yra bendras principas ir tik Konstitucijoje (144 str. 3 d.) expressis verbis nurodyti prezidento aktai neturi bti kontrasignuojami. Tai aktai, susij su prezidento santykiais su parlamentu, vyriausybs ir ministr skyrimo bei atsakomybs klausimais, kit valstybs pareign skyrimu, tradiciniais valstybs vadovo galiojimais. Prezidento prerogatyv sritis suformuota taip, kad leidia jam savarankikai vykdyti tuos udavinius ir galiojimus, kurie perengia vyriausybs veiklos srities (vykdomosios srities) ribas ir yra susij su arbitro funkcijos vykdymu bei taka kit valdi funkcionavimui ar sudiai. Tuo tarpu galiojim, priklausani vykdomosios valdios veiklos sriiai, gyvendinimas turi bti derinamas su vyriausybe, todl iais atvejais yra reikalingas antrasis paraas. Prezidentas nedisponuoja jokiomis teisinmis priemonmis, kuriomis galt priversti premjer kontrasignuoti savo aktus, taigi jei premjer remia stipri ir stabili Seimo dauguma, jis gali primesti savo vali prezidentui. Prezidento galiojimus santykiuose su parlamentu galima bt skirstyti organizacinius (rinkim skelbimas, rm pirmj posdi suaukimas), iniciatyvinius (referendumo skelbimas (Senato sutikimu), statym leidybos iniciatyvos teis) bei stabdaniuosius (atidedamojo veto teis, teis kreiptis Konstitucin Tribunol dl statym konstitucingumo, taip pat teis paleisti Seim). Prezidento bendravimo su parlamentu priemone gali bti ir jo kreipimasis Seim, Senat ar Nacionalin susirinkim su praneimu tam tikru klausimu; dl tokio praneimo debatai parlamente nevyksta. Santyki su vyriausybe srityje prezidentui tenka reikmingi galiojimai j formuojant. Tai Ministr Tarybos atsistatydinimo primimas, premjero parinkimas (designavimas) ir naujos vyriausybs skyrimas (jei vyriausybs nepavyksta sudaryti trijose Konstitucijos numatytose stadijose taip pat ir Seimo paleidimas). Taiau reikia atkreipti dmes, kad reali i galiojim reikm priklauso nuo jg santykio
310

Seime jei yra stabili dauguma, tai prezidento vaidmuo sumaja iki formalaus, o Seimas pajgus pasiekti, kad bt sudaryta tokios sudties vyriausyb, kokios jis nori. Jei stabilios daugumos nra prezidento vaidmuo padidja. Premjero silymu prezidentas gali atleisti ministrus i pareig. Konstitucija jam taip pat suteikia teis kreiptis Seim su silymu patraukti premjer ar ministr konstitucinn atsakomybn, jei jie paeidia Konstitucij ar statymus. Prezidento teisins galimybs daryti tak einamiesiems vyriausybs darbams yra gana ribotos. Ypatingos reikms klausimais prezidentas gali suaukti Ministr Tarybos posd, kuriam pats pirmininkaut (vadinamoji Kabineto Taryba). Taiau Kabineto Taryba neturi Ministr Tarybos galiojim. Tai reikia, kad eventuals Kabineto Tarybos sprendimai turi bti paversti pareigojaniais Ministr Tarybos aktais. Kitaip tariant, Kabineto Taryba nra priemon vadovauti vyriausybs veiklai ar j kontroliuoti, o tik prezidento ir vyriausybs bendradarbiavimo esminiais valstybs politikai klausimais institucin forma. Santyki su teismine valdia srityje Konstitucija paveda prezidentui Nacionalins teism tarybos silymu skirti teisjus (iskyrus Konstitucinio ir Valstybs Tribunol teisjus). Prezidentas taip pat skiria Konstitucinio Tribunolo pirminink bei vicepirminink, pirmj Aukiausiojo Teismo pirminink ir Vyriausiojo administracinio teismo pirminink, taiau tik i atitinkamo teismo teisj susirinkimo pasilyt kandidat. Kalbant apie Prezidento vaidmen tarptautini santyki srityje pirmiausia reikia paymti, kad pagal Konstitucij bendrj vadovavim santyki su kitomis valstybmis ir tarptautinmis organizacijomis srityje vykdo Ministr Taryba. Prezidento galiojimams usienio reikal srityje gyvendinti esmin reikm turi Konstitucijos 133 straipsnio 3 dalis, nustatanti, kad prezidentas usienio politikos srityje bendradarbiauja su Ministr Tarybos pirmininku ir kompetentingu ministru. I to iplaukia pareiga siekti kompromis ir, kalbant apie prezident, nepriiminti sprendim bei nesiimti veiksm, i anksto nesuderinus j su premjeru ar usienio reikal ministru. Kita vertus, Konstitucija vardija prezident kaip aukiausij valstybs atstov (taip pat ir usienio santykiuose) ir paveda jam saugoti valstybs suverenitet bei teritorijos integralum. Tai suponuoja aktyv prezidento vaidmen ioje srityje ir jis negali bti traktuojamas tik kaip vyriausybs priimam sprendim vykdytojas.
311

Prezidento galiojimai usienio reikal srityje apima atstovavim valstybei tarptautiniuose santykiuose, sprendimus personalij klausimais (prezidentas skiria ir ataukia Lenkijos Respublikos galiotuosius atstovus kitose valstybse ir prie tarptautini organizacij, priima kit valstybi ir tarptautini organizacij diplomatini atstov galiojamuosius ir ataukiamuosius ratus), tarptautini sutari ratifikavim ir denonsavim, teis skelbti karo padt. Palyginti su ankstesniu konstituciniu reguliavimu, 1997 m. Konstitucija apribojo prezidento vaidmen ir gynybos bei valstybs saugumo reikal srityje, pabrdama Ministr Tarybos atsakomyb u valstybs vidaus bei iorin saugum ir bendrj vadovavim alies gynybinio pajgumo srityje. Kita vertus, Konstitucija suteikia prezidentui vyriausiojo ginkluotj pajg vado status, nors kartu numato, kad taikos metu is vadovavimas gyvendinamas per nacionalins gynybos ministr. Prezidento vaidmuo padidja ikilus grsmei valstybs saugumui. Jau minta, kad Seimui negalint susirinkti posd prezidentas sprendia karo padties vedimo klausim. Karo laikui prezidentas premjero silymu skiria vyriausij ginkluotj pajg vad, be to, ikilus tiesioginei iorinei grsmei valstybei premjero silymu gali priimti sprendim dl visuotins arba dalins mobilizacijos ir ginkluotj pajg panaudojimo valstybei ginti. Kalbant apie prezidento galiojimus teiskros srityje pamintina, kad jeigu karo padties metu Seimas negali susirinkti posd, prezidentas Ministr Tarybos silymu leidia statymo gali turinius potvarkius, taiau Seimas juos turi patvirtinti artimiausiame posdyje. Visais kitais atvejais prezidentas leidia postatyminius aktus: potvarkius (rozporzdzenia) konkretaus statyme tvirtinto galiojimo pagrindu ir statymo gyvendinimo tikslu bei sakymus (zarzdzenia) vidinio pobdio aktus, privalomus tik prezidentui pavaldiems organizaciniams vienetams, taigi pirmiausia jo kanceliarijai. Be to, Konstitucija suteikia prezidentui galimyb dalyvauti teiskros procese naudojantis statym leidybos iniciatyvos ir atidedamojo veto teismis, taip pat teise kreiptis Konstitucin Tribunol su praymu itirti, ar teiss aktai atitinka Konstitucij. iuo poiriu svarbus ir prezidento galiojimas ratifikuoti tarptautines sutartis, nes ratifikavimas reikia sutarties nuostat inkorporavim vidaus teiss sistem. Tradiciniai valstybs vadovo galiojimai malons teis, pilietybs suteikimas, valstybini apdovanojim teikimas pagal 1997 m. Konstitucij yra prezidento prerogatyvos, nereikalaujanios kontrasignacijos.
312

IX
1997 m. Lenkijos Konstitucijos 146 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad Ministr Taryba vykdo Lenkijos Respublikos vidaus ir usienio politik. Taigi Ministr Tarybos vaidmuo yra ne tiek konkrei vykdomojo pobdio sprendim primimas (nes tai speciali inybini institucij paskirtis), kiek strategini politini klausim sprendimas. Konstitucijos 146 straipsnio 2 dalis tvirtina Ministr Tarybos kompetencijos prezumpcij pavesdama jai visus valstybs politikos reikalus, nepriskirtus kit valstybs ir teritorins savivaldos institucij kompetencijai. Tokios prezumpcijos nustatymas leido atsisakyti isamaus konkrei vyriausybs galiojim ivardijimo. Ministr Tarybos veiklos kryptys tvirtintos Konstitucijos 146 straipsnyje: ji vadovauja vyriausybs administracijai, utikrina statym gyvendinim, priima valstybs biudeto projekt ir vadovauja valstybs biudeto vykdymui, utikrina valstybs vidaus ir iorin saugum bei viej tvark (su ia funkcija susijs ir vyriausybs vykdomas bendrasis vadovavimas alies gynybinio pajgumo srityje), vykdo bendrj vadovavim santyki su kitomis valstybmis ir tarptautinmis organizacijomis srityje (be kita ko, sudaro tarptautines sutartis, kurios turi bti ratifikuojamos, tvirtina ir denonsuoja kitas tarptautines sutartis). Visose iose savo veiklos srityse vyriausyb koordinuoja ir kontroliuoja vyriausybs administracijos institucij darb. Vyriausyb gali veikti tik turdama Seimo daugumos param. Konstitucijoje nustatyta, kad Ministr Taryba privalo atsistatydinti iais atvejais: irinkus nauj Seim; Seimui nepatvirtinus pasitikjimo Ministr Taryba; Seimui pareikus nepasitikjim ja; atsistatydinus Ministr Tarybos pirmininkui (pastaruoju atveju prezidentas gali atsisakyti priimti Ministr Tarybos atsistatydinim). Ministr Taryb skiria prezidentas, taiau jis turi atsivelgti Seimo daugumos pozicij. Konstitucija numato tris galimus naujos Ministr Tarybos sudarymo proceso etapus nepavykus sudaryti vyriausybs viename, pereinama kit etap. Tokios procedros esm pasiekti, kad bt suformuota tokia vyriausyb, kuri turt aik Seimo palaikym. Pirmasis etapas apima tris stadijas: premjero parinkim (designavim), Ministr Tarybos skyrim ir balsavim Seime dl pasitikjimo ja. Naujj Ministr Tarybos pirminink parenka prezidentas. Teisiniu poiriu premjero pasirinkimas paliktas prezidento nuoirai, taiau re313

ali jo veiksm laisv priklauso nuo jg santykio Seime. Jeigu Seime yra stabili koalicija, disponuojanti bals dauguma, prezidentas turt skirti jos remiam asmen. Designuotojo premjero pareiga ir kartu iimtin teis yra pasilyti Ministr Tarybos sudt; Prezidentas gali atsisakyti skirti pasilytos sudties vyriausyb, taiau neturi teiss keisti jos sudties. Jei prezidentas per 14 dien nuo pirmojo Seimo posdio ar buvusiosios Ministr Tarybos atsistatydinimo primimo dienos nepaskiria Ministr Tarybos, pirmasis procedros etapas baigiamas be rezultat. Jeigu Ministr Taryba paskiriama, premjeras per 14 dien turi pristatyti Seimui vyriausybs veiklos program silydamas pareikti pasitikjim ja. Vyriausybs sudarymo procedra, Seimui absoliuia bals dauguma, dalyvaujant ne maiau kaip pusei statyme nustatyto deputat skaiiaus, pareikus pasitikjim ja, baigiama ir vyriausyb gali veikti. Jeigu pirmajame etape vyriausybs suformuoti nepavyksta (t. y. prezidentas per 14 dien jos nepaskiria arba Seimas nepareikia pasitikjimo ja), antrajame etape Seimas turi galimyb j sudaryti savarankikai, t. y. per 14 dien absoliuia bals dauguma irinkti Ministr Tarybos pirminink ir jo pasilytus Ministr Tarybos narius. Respublikos prezidentas privalo paskirti taip irinkt vyriausyb ir priimti jos nari priesaik. Taigi Seimas gali primesti prezidentui Ministr Tarybos sudt, jeigu jame egzistuoja absoliuti dauguma, remianti toki vyriausyb. Jei Seimas per Konstitucijos nustatyt termin ir reikalaujama bals dauguma nesugeba irinkti naujos vyriausybs, prasideda treiasis jos formavimo etapas, kuriame teis skirti vyriausyb grta prezidentui (per 14 dien jis paskiria Ministr Tarybos pirminink ir jo silymu kitus vyriausybs narius ir priima j priesaik). Kaip ir pirmajame etape, vyriausyb turi gauti Seimo pasitikjim, taiau iuo atveju Konstitucija reikalauja maesns paprastosios bals daugumos. Nors taip sudaryta vyriausyb bt maumos vyriausyb, ji galt veikti, bent jau kur laik. Reikia prisiminti, jog tam, kad vliau bt galima pareikti nepasitikjim ja, Seime turt susidaryti absoliuti dauguma, pajgi irinkti nauj premjer. Kol nebus pasiektas toks politinis susitarimas, maumos vyriausyb gals veikti tai taip pat racionalizuoto parlamentarizmo bruoas. Jeigu ir iame etape pasitikjimas Ministr Taryba nepareikiamas, Konstitucija pareigoja prezident paleisti Seim ir paskelbti naujus rinkimus. Vyriausyb u savo veikl atsako Seimui. Politin atsakomyb gali
314

gauti solidarios arba individualios atsakomybs form. Formali ios atsakomybs iraika yra nepasitikjimo pareikimas, taiau parlamentas disponuoja ir kitais metodais, kuriais gali pademonstruoti pasitikjimo trkum ir paskatinti premjer atsistatydinti arba kreiptis Seim su praymu pareikti pasitikjim Ministr Taryba. Vyriausybs pateikto svarbaus statymo projekto atmetimas, atsisakymas pritarti Ministr Tarybos pateiktai biudeto statymo vykdymo ataskaitai, taip pat kritikas vyriausybs atsakymo interpeliacij vertinimas gali vyriausybei leisti suprasti, kad ji prarado Seimo palaikym. Lenkijos Konstitucijoje yra numatytas papildomas stabilizuojantis mechanizmas, veikiantis nuo 1992 m. vadinamasis konstruktyvusis nepasitikjimo votumas. Jis reikia, kad nepasitikjim Ministr Taryba Seimas gali pareikti tik kartu irinkdamas nauj premjer. Taigi gyvendinant racionalizuoto parlamentarizmo idj vyriausyb gali bti atstatydinta tik jei Seime susiformuoja nauja dauguma, pajgi sudaryti nauj vyriausyb. Tokiu atveju prezidentas priima Ministr Tarybos atsistatydinim ir skiria Seimo irinkt naujj premjer, o jo silymu kitus Ministr Tarybos narius ir priima j priesaik. Kadangi Konstitucija leidia tik konstruktyvj nepasitikjimo votum ir reikalauja absoliuios vis Seimo deputat bals daugumos, logiku reikt laikyti sprendim nesuteikti prezidentui teiss paleisti Seim, jei jis pareikia nepasitikjim vyriausybe. Taigi Konstitucija riboja tiek nepasitikjimo pareikimo, tiek parlamento paleidimo galimybes, taip nutoldama nuo klasikinio parlamentins sistemos modelio. Kaip jau minta, Konstitucija numato ir individuali politin Ministr Tarybos nari atsakomyb Seimui u j kompetencijai priklausanius arba jiems Ministr Tarybos pirmininko pavestus klausimus. Individuali atsakomyb netaikoma premjerui, nes vienintel galimyb patraukti atsakomybn vyriausybs vadov yra konstruktyvaus nepasitikjimo pareikimas visai vyriausybei. Vyriausybs nariai taip pat atsako Ministr Tarybos pirmininkui, kuris bet kada ir dl bet kokios prieasties gali pareikalauti atsistatydinti i pareig. Jeigu tai pasirodo neveiksminga, premjero silymu vyriausybs nar gali atleisti prezidentas. Paymtina, kad nesant tokio silymo prezidentas negali atleisti ministro (tokia prezidento teis liudija apie ministr politin atsakomyb prezidentui, bding prezidentinms valdymo sistemoms). U Konstitucijos ar statym paeidimus, taip pat u nusikaltimus, padarytus dl einam pareig, Ministr Tarybos nariai atsako Valsty315

bs Tribunolui. Nutarim patraukti vyriausybs nar konstitucinn atsakomybn prezidento arba ne maiau kaip 115 deputat silymu priima Seimas trij penktadali bals dauguma. Tai, kad Seimas vyriausybs nar i pareig paalinti gali paprasiau ir greiiau, t. y. pareikdamas jam nepasitikjim, leidia daryti ivad, jog vyriausybs nari konstitucins atsakomybs instituto esm, kitaip nei prezidento atvilgiu, veikiau nubaudimas, o ne paalinimas i pareig. Konstitucija, parlamentui suteikdama iimtin statym leidybos teis (iskyrus Konstitucijos 234 str. nustatyt iimt, suteikiani prezidentui teis karo padties metu leisti statymo gali turinius potvarkius), nenumato deleguotosios statym leidybos, taigi vyriausyb gali leisti tik postatyminius, t. y. statym pagrindu ir j gyvendinimo tikslu priimamus, aktus (potvarkius). Verta paymti, kad, palyginti su ankstesniu konstituciniu reguliavimu, 1997 m. Konstitucija sustiprino premjero pozicij valdi sistemoje. Be jau mint galiojim, jis vadovauja Ministr Tarybos darbams, koordinuoja ir kontroliuoja vyriausybs nari darb, nustato Ministr Tarybos politikos gyvendinimo bdus, taip pat gali pavesti uduotis ministrams be portfelio.

X
Teismin valdi Lenkijoje gyvendina teismai ir du tribunolai. Pamatinis teismini institucij veiklos principas yra tvirtintas Konstitucijos 173 straipsnyje, nustataniame, kad teismai ir tribunolai yra atskira ir nuo kit valdi nepriklausoma valdia. Konstitucija nustato, jog teisingum vykdo Aukiausiasis Teismas, bendrieji teismai, administraciniai teismai ir kariniai teismai. Dviej ri specialij teism katalogas yra baigtinis, taigi Konstitucija neleidia steigti koki nors kit specialij teism. Konstitucija taip pat tiesiogiai draudia kurti ypatinguosius teismus ar vesti skub proces, nebent tik karo laikui. Aukiausiasis Teismas priiri bendrj ir karini teism veikl priimant sprendimus, taip pat vykdo kitus Konstitucijos ir statym suteiktus galiojimus (sprendia rinkim bei referendum galiojimo klausimus ir kt.). Teisjai, vykdydami savo pareigas, yra nepriklausomi ir klauso tik Konstitucijos bei statym. Teisj nepriklausomum garantuoja Kon-

316

stitucijoje tvirtintas j neataukiamumo principas, imunitetas, taip pat kitos garantijos ir veiklos apribojimai. Saugoti teism ir teisj nepriklausomum, atstovauti teismins valdios interesams Konstitucija paveda ir specialiai institucijai Nacionalinei teism tarybai, kurioje atstovaujamos visos trys valdios, taiau dauguma nari yra teism atstovai. Pagrindiniai ios institucijos galiojimai yra susij su personalij klausimais teikti silymus prezidentui dl teisj skyrimo. Be to, pagal Konstitucij Nacionalin teism taryba gali kreiptis Konstitucin Tribunol su praymu dl normini akt atitikties Konstitucijai ta apimtimi, kuria jie susij su teism ir teisj nepriklausomumo klausimais. Konstitucijoje yra tvirtinti ir kiti esminiai principai, kuriais turi bti grindiama teism sistema ir j veikla: reikalavimas, kad teismo procesas bt ne maiau kaip dviej instancij, piliei dalyvavimo vykdant teisingum principas (Konstitucija nekonkretina io dalyvavimo form), byl nagrinjimo vieumo principas. Teism veiklai ir teisminiam procesui tiesiogins takos turi ir kai kurios asmens teiss (teis teism, teis gynyb). Be to, Konstitucijoje tvirtinta nemaai teisto proceso princip, kai kurie materialins teiss principai (nullum crimen sine lege, nulla poena sine lege), nekaltumo prezumpcija, asmens laisvs ir nelieiamumo apsauga, kankinim ir iauraus, nemoniko ar eminanio elgesio bei toki bausmi draudimas, draudimas taikyti fizines bausmes.

XI
Kaip ir daugelyje iuolaikini kontinentins Europos valstybi, Lenkijoje teiss akt konstitucingumo kontrol gyvendina speciali konstitucin institucija Konstitucinis Tribunolas. Konstitucinio Tribunolo steigim numat dar 1982 m. kovo 26 d. priimta 1952 m. Konstitucijos pataisa, taiau Konstitucinio Tribunolo statymas buvo priimtas tik 1985 m., po trej met atri gin dl ios institucijos pavidalo. is statymas atspindjo politini jg kompromis ir nustat tam tikrus Konstitucinio Tribunolo statuso ir kompetencijos apribojimus. Esminis apribojimas buvo tas, kad Tribunolo sprendimai dl statym prietaravimo Konstitucijai nebuvo galutiniai jie turjo bti perirti Seime, kuris galjo juos atmesti (tok reguliavim pakeit tik naujoji 1997 m. Konstitucija). Vis dlto tai
317

nesutrukd Tribunolui nuo pat savo veiklos pradios gyti nepriklausom pozicij ir sukurti turting jurisprudencij. Lenkijos konstitucionalistai pabria, kad Konstitucinio Tribunolo sprendimai, priimti iki 1997 m. Konstitucijos primimo, determinavo valstybs naujosios santvarkos turin ir principus. Tai buvo padaryta remiantis 1989 m. gruod pirmja esmine konstitucine pataisa vestu pamatiniu principu, skelbianiu, kad Lenkija yra demokratin teisin valstyb. Tribunolo sprendimai formavo konstitucin teisin tvark valstybje, lm jos aksiologij ir sukr konstitucin demokratins valstybs sistem, kuri vliau buvo tvirtinta naujojoje Konstitucijoje. Doktrinoje paymima, kad kai kurios 1997 m. Konstitucijos nuostatos yra beveik paodins Tribunolo sprendim citatos.318 Konstitucinio Tribunolo jurisprudencija paalino ir kai kuriuos jo statuso apribojimus didiausi reikm turjo 1993 m. spalio 20 d. sprendimas W 6/93, kuriame buvo konstatuota, kad Tribunolui primus sprendim dl statymo prietaravimo Konstitucijai ir Seimui neatmetus io sprendimo per eis mnesius, statymas neteks privalomosios galios.319 Pagal Konstitucij Konstitucinis Tribunolas yra teismins valdios institucija, nors tai nra teismas 175 straipsnio prasme. Konstitucin Tribunol sudaro 15 teisj, kuriuos renka Seimas devyneri met kadencijai. Pakartotinai irinkti Tribunolo sudt neleidiama. Konstitucinio Tribunolo kompetencija apima keturias sritis. gyvendindamas svarbiausij teiss norm kontrols funkcij Konstitucinis Tribunolas priima sprendimus bylose dl statym ir tarptautini sutari atitikties Konstitucijai (tikrinti tarptautini sutari konstitucingum yra naujas Konstitucinio Tribunolo galiojimas), statym atitikties ratifikuotoms tarptautinms sutartims, kurioms ratifikuoti reikalingas iankstinis statyme ireiktas sutikimas (taigi tarptautins sutartys gali bti ne tik kontrols dalykas, bet ir pagrindas), centrini valstybs institucij leidiam teiss akt atitikties Konstitucijai, ratifikuotoms tarptautinms sutartims ir statymams (Konstitucijos 188 str. 13 punktai).
318 r. Safjan M. Parallels of the Polish and Lithuanian Constitutional Review. International Conference Constitutional Justice and the Rule of Law. 2003. P. 3; Zoll A. Skuteczno orzecze Polskiego Trybunau Konstytucyjnego // Ius et lex (Ksiga jubileuszowa ku czci profesora Adama Strzembosza). Lublin, 2002. S. 244245; Garlicki L. Reforma konstitucionnogo sudoproizvodstva v Pole // Konstitucionnoje pravo: Vostonoevropeiskoje obozrenije. 1999. No. 3(28). S. 108. 319 Uchwaa Trybunau Konstytucyjnego z dnia 20 padziernika 1993 r., sygn. W 6/93. http://www.trybunal.gov.pl.

318

Teiss norm kontrol paprastai yra paskesnioji ir tik iimtiniu atveju ji gauna iankstins kontrols pobd vienintelis subjektas, turintis teis inicijuoti iankstin statym ir tarptautini sutari kontrol, yra Respublikos prezidentas. Konstitucinis Tribunolas yra pripains, kad sprendimas dl akto konstitucingumo, priimtas iankstins kontrols tvarka, nesudaro kaip res iudicata klities dar kart patikrinti io akto konstitucingum paskesniosios kontrols tvarka.320 Lenkijos Konstitucija numato dvi konstitucins kontrols iniciatyvos formas: konkreij (vadinamieji teisiniai klausimai) ir abstrakij (praymai). Konkreioji iniciatyva yra susijusi su konkreia teismo nagrinjama byla pagal Konstitucijos 193 straipsn kiekvienas teismas gali pateikti Konstituciniam Tribunolui teisin klausim, ar norminis aktas atitinka Konstitucij, ratifikuotas tarptautines sutartis ar statym, jeigu nuo atsakymo teisin klausim priklauso teismo nagrinjamos bylos sprendimas. Abstrakioji iniciatyva kyla i bendro rpesio teistumo bkle valstybje arba i bendro pareikjo intereso. Respublikos prezidentas, Seimo pirmininkas, Senato pirmininkas, Ministr Tarybos pirmininkas, 50 deputat, 30 senatori, Aukiausiojo Teismo pirmasis pirmininkas, Vyriausiojo administracinio teismo pirmininkas, generalinis prokuroras, Aukiausij kontrols rm pirmininkas ir Piliei teisi gynjas gali kreiptis Konstitucin Tribunol ginydami bet kur teiss akt, nesvarbu, kiek io akto turinys susijs su pareikjo veiklos sritimi (lenk teisinje literatroje tai vadinama bendrja legitimacija). Kiti Konstitucijoje nurodyti subjektai turi teis ginyti tik tuos norminius aktus, kurie susij su j veiklos sriiai priklausaniais klausimais (vadinamoji specialioji legitimacija). Tai Nacionalin teism taryba (ji gali kreiptis Konstitucin Tribunol dl normini akt atitikties Konstitucijai ta apimtimi, kuria jie susij su teism ir teisj nepriklausomumo klausimais), teritorins savivaldos vienet atstovaujamosios institucijos, nacionaliniai profesini sjung organai ir nacionaliniai darbdavi organizacij bei profesini organizacij vadovaujamieji organai, taip pat banyios ir tikjimo organizacijos. Kaip jau minta apvelgiant Konstitucijoje tvirtintas mogaus teises ir laisves, 1997 m. Konstitucija Lenkijos teisinje sistemoje dieg nauj institut konstitucin skund. Konstitucini skund nagrin320 r. Lenkijos Konstitucinio Tribunolo 1996 m. liepos 17 d. sprendim K 8/96 (Orzeczenie Trybunau Konstytucyjnego z dnia 17 lipca 1996 r., sygn. K 8/96). http:// www.trybunal.gov.pl.

319

jimas yra ypatinga teiss norm kontrols forma (79 str. ir 188 str. 5 p.). Nortsi atkreipti dmes tai, kad nors 79 straipsnis, tvirtinantis teis kreiptis Konstitucin Tribunol su konstituciniu skundu, yra skyriuje apie mogaus ir pilieio laisves, teises ir pareigas, Konstitucinis Tribunolas jau pirmuosiuose savo sprendimuose konstatavo, jog konstitucinius skundus gali pateikti ne tik fiziniai, bet ir juridiniai asmenys (politins partijos, profesins sjungos, kiniai subjektai).321 Kadangi konstitucinio skundo esm yra norminio akto, kurio pagrindu teismas ar vieojo administravimo institucija prim galutin sprendim, konstitucingumo kvestionavimas, Konstitucinio Tribunolo sprendimas sukelia tokius paius padarinius kaip ir norm kontrols procedros atveju norminis aktas netenka galios, taigi Tribunolo sprendimas turi padarini erga omnes, o ne tik pareikjui. Kita Konstitucinio Tribunolo funkcija, taip pat tvirtinta tik 1997 m. Konstitucijoje, sprsti ginus dl kompetencijos tarp centrini konstitucini valstybs institucij (189 str.). Inicijuoti tokio pobdio bylas gali Respublikos prezidentas, Seimo pirmininkas, Senato pirmininkas, Ministr Tarybos pirmininkas, Aukiausiojo Teismo pirmasis pirmininkas, Vyriausiojo administracinio teismo pirmininkas ir Aukiausij kontrols rm pirmininkas. Konstitucinis Tribunolas taip pat nagrinja bylas dl politini partij tiksl arba veiklos atitikties Konstitucijai (188 str. 4 p.) ir Seimo pirmininko silymu sprendia, ar esama laikin klii Respublikos prezidentui vykdyti savo pareigas (131 str. 1 d.). Lenkijos Konstitucinio Tribunolo kompetencija neapima kai kuri galiojim, neretai pavedam konstitucins kontrols institucij kompetencijai: jis nesprendia konstitucins atsakomybs klausim (Lenkijoje tai yra Valstybs Tribunolo kompetencija), nenagrinja byl dl rinkim ir referendumo galiojimo (iuos klausimus sprendia Aukiausiasis Teismas), be to, 1997 m. Konstitucija nebenumato visuotinai privalomo statym aikinimo funkcijos, kuri Konstitucinis Tribunolas vykd nuo 1989 m. (kartu buvo panaikinta ir vis anksiau jo priimt aikinimo nutarim privalomoji galia). Visi Konstitucinio Tribunolo sprendimai turi visiems privalom gali ir yra galutiniai. Taigi naujoji Konstitucija panaikino buvusius Tri-

321 r., pavyzdiui, Lenkijos Konstitucinio Tribunolo 1998 m. balandio 6 d. sprendim Ts 9/98 (Postanowienie Trybunau Konstytucyjnego z dnia 6 kwietnia 1998 r., sygn. Ts 9/ 98). http://www.trybunal.gov.pl.

320

bunolo akt teisins galios apribojimus. Tai galima laikyti, ko gera, reikmingiausiu ios Konstitucijos vestu Tribunolo statuso pakeitimu. Valstybs Tribunolas, kaip ir Konstitucinis Tribunolas, yra atskira teismins valdios institucija, kuriai pavesta speciali funkcija sprsti aukiausij valstybs pareign konstitucins atsakomybs klausimus. Valstybs Tribunol sudaro pirmininkas (Aukiausiojo Teismo pirmasis pirmininkas), du pirmininko pavaduotojai ir 16 nari, Seimo renkam ne i deputat ir senatori Seimo kadencijos laikui. U Konstitucijos ar statymo paeidim, padaryt dl uimam pareig ar vykdant tarnybines pareigas, konstitucin atsakomyb taikoma Respublikos prezidentui, Ministr Tarybos pirmininkui ir Ministr Tarybos nariams, Lenkijos nacionalinio banko pirmininkui, Aukiausij kontrols rm pirmininkui, Nacionalins radijo ir televizijos tarybos nariams, asmenims, kuriems Ministr Tarybos pirmininkas paved vadovauti ministerijoms, taip pat vyriausiajam ginkluotj pajg vadui. Konstitucin atsakomyb Valstybs Tribunolui taip pat taikoma deputatams ir senatoriams, taiau gana siaurai, t. y. tik u Konstitucijoje tvirtint antikorupcini draudim paeidimus. Prezidento ir Ministr Tarybos nari atvilgiu Valstybs Tribunolas gali veikti ir kaip baudiamasis teismas; tai vienintel teismin institucija, kompetentinga sprsti prezidento atsakomybs u padaryt nusikaltim klausim. Valstybs Tribunolo skiriam bausmi ris nustato statymas.

XII
Kadangi klasikin trinars valdios koncepcija neatskleidia iuolaikins valstybs funkcionavimo sudtingumo, iuolaikinms konstitucijoms bdinga atskirai reglamentuoti tam tikras svarbias valstybs ir visuomens gyvenimo sritis. Lenkijos Konstitucijos krjai iskyr tris tokias esmines sritis vieuosius finansus, radij ir televizij bei valstybs kontrol, atsakomyb u jas pavesdami atitinkamai Lenkijos nacionaliniam bankui, Nacionalinei radijo ir televizijos tarybai bei Aukiausiesiems kontrols rmams. Kompetencija tvarkyti valstybs finansus daugiausia priklauso Ministr Tarybai utenka priminti, kad ji priima valstybs biudeto projekt, vadovauja io biudeto vykdymui, saugo Valstybs ido interesus. Ministr Tarybai priklauso ir iimtin statym dl viej pasko321

l pamimo ir statym dl valstybs finansini garantij suteikimo iniciatyvos teis. Taiau atsivelgiant ypating finans kio reikm valstybs funkcionavimui ir vairaus pobdio pagundas, galinias palenkti vyriausyb kaip politin institucij netinkamai naudotis savo taka valstybs finansinei padiai, Lenkijos Konstitucijoje tvirtintos tam tikros nuostatos, ribojanios vyriausybs (ir jai pavaldi institucij) savarankikum valstybs finans valdymo srityje. Galima iskirti keturias pagrindines konstitucini norm reguliuojam klausim, susijusi su vieaisiais finansais, grupes: 1) teiskra finans srityje; 2) mokesiai; 3) valstybs biudetas; 4) centrinis valstybs bankas ir pinig politika. Konstitucija tvirtina finansini klausim, kurie turi bti reguliuojami statymais, katalog, nustato tam tikrus reikalavimus statym leidybai finans klausimais. Nemaai dmesio skirta biudeto statymo specifikai, nustatyti tam tikri reikalavimai Seimui, tvirtinaniam valstybs biudet. Pavyzdiui, Konstitucijos 220 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad Ministr Tarybos planuot ilaid padidinimas arba pajam apribojimas negali lemti didesnio, nei numatyta biudeto statymo projekte, biudeto deficito patvirtinimo Seime. To paties straipsnio 2 dalis draudia biudeto statyme numatyti galimyb dengti biudeto deficit prisiimant sipareigojimus centriniam valstybs bankui. Konstitucijoje tvirtinti reikalavimai ir mokesi statymams, pavyzdiui, kad statymais nustatytas reguliavimas turi apimti ne tik apmokestinimo subjektus ir objektus, bet ir mokesi tarifus, taip pat lengvat suteikimo ir nepriemok panaikinimo principus ir atleist nuo mokesi subjekt kategorijas. Konstitucinis centrinio valstybs banko statuso tvirtinimas ne vienai iuolaikinei konstitucijai bdingas sprendimas. Lenkijos atveju tokiam sprendimui turjo takos, ko gera, ne tik usienio valstybi pavyzdys, bet ir paskutiniojo Lenkijos Liaudies Respublikos gyvavimo deimtmeio patirtis, parodiusi, kaip pavojinga pinig emisijos teis suteikti vyriausybs kompetencijai. Konstitucinis centrinio valstybs banko statusas suteiktas Lenkijos nacionaliniam bankui. Jam priklauso iimtin pinig emisijos ir pinig politikos nustatymo bei gyvendinimo teis. Istorinis patyrimas radijo ir televizijos valstybinis monopolis bei visikas j pajungimas politiniam valdios gyvendinimo mechanizmui turjo takos ir konstitucinio statuso suteikimui Nacionalinei radijo ir televizijos tarybai, kuriai pavesta saugoti odio laisv, teis informacij, taip pat viej interes radijuje ir televizijoje.
322

Aukiausij kontrols rm statusas kit valstybs institucij sistemoje Konstitucijoje apibriamas tvirtinant, kad tai yra aukiausia valstybs kontrols institucija. Jai pavesta kontroliuoti vyriausybs administracijos institucij, Lenkijos nacionalinio banko, valstybini juridini asmen ir kit valstybini organizacini vienet veikl teistumo, kikumo, tikslingumo ir siningumo poiriu. Aukiausieji kontrols rmai teistumo, kikumo ir siningumo poiriu gali kontroliuoti ir teritorins savivaldos institucij, komunalini juridini asmen bei kit komunalini organizacini vienet veikl, taip pat kit kio subjekt veikl tiek, kiek jie naudoja valstybs ar komunalin turt ar las arba vykdo finansinius sipareigojimus valstybei.

XIII
Kaip jau minta iame straipsnyje, teritorin savivalda Lenkijoje buvo atkurta 1990 m. kovo 8 d. konstitucine pataisa. Taiau tiek 1990 m. konstitucin novela, tiek vliau 1992 m. Maoji Konstitucija savivaldos teis numat tik gminoms. Dl teritorins savivaldos suteikimo auktesniesiems teritorinio suskirstymo vienetams rengiant 1997 m. Konstitucij buvo smarkiai ginijamasi. Galiausiai naujojoje Konstitucijoje tvirtinta, kad pagrindinis teritorins savivaldos vienetas yra gmina, o kitus regionins ar vietins savivaldos vienetus palikta nustatyti statymu.322 Kartu Konstitucijoje buvo tvirtinta gminos kompetencijos prezumpcija nustatant, kad gmina vykdo visus teritorins savivaldos udavinius, nepriskirtus kitiems teritorins savivaldos vienetams. Savivaldos bendrijos nariams, t. y. teritorinio suskirstymo vieneto gyventojams, Konstitucija utikrina teis vietiniu referendumu sprsti su bendrija susijusius klausimus, skaitant teis ataukti per tiesioginius rinkimus sudaryt savivaldos institucij.

XIV
Kaip taikliai nurodo W. Osiatynskis, tikras konstitucionalizmo ibandymas yra atsakymai klausimus: kas, kada, kokiais tikslais, kokia tvarka ir kokiu laipsniu gali pristabdyti konstitucini nuostat veiki1998 m. statymais buvo nustatytas trij lygi teritorinis suskirstymas (gmina pavietas vaivadija), savivaldos teis suteikiant vis lygi teritoriniams vienetams.
322

323

m?323 1997 m. Konstitucija smulkiai reglamentuoja procedras, susijusias su nepaprastj padi vedimu (galimos trys j rys: karo, iimtin ir stichins nelaims padtis), atvejus, kai jos gali bti paskelbtos, ir j vedimo padarinius. Net ir vedus karo padt negali bti apribotos teiss, skirtos apsaugoti mogaus orum, pilietyb, gyvyb, patraukimo baudiamojon atsakomybn principus, teis humanik elges, teis teismin gynyb, teis asmenini vertybi apsaug, sins ir religijos laisv, peticijos teis, eimos ir vaik teises. Stichins nelaims padties metu gali bti ribojama dar maiau teisi. Siekiant apsaugoti Konstitucij nuo politini kapriz joje nustatyti gana grieti jos keitimo reikalavimai. Konstitucija yra keiiama statymu, kurio vienod redakcij priima Seimas ir ne vliau kaip per 60 dien Senatas. statymo dl Konstitucijos pakeitimo projekt gali pateikti Seimo nari grup, kuri sudaro ne maiau kaip penktadalis Seimo nari, Senatas arba Respublikos prezidentas. Tai reikia, kad piliei statym leidybos iniciatyva Konstitucija negali bti keiiama. statym dl Konstitucijos pakeitimo Seimas priima ne maesne kaip dviej tredali bals dauguma, dalyvaujant ne maiau kaip pusei statyme nustatyto deputat skaiiaus, ir Senatas absoliuia bals dauguma, dalyvaujant ne maiau kaip pusei statyme nustatyto senatori skaiiaus. Lenkijos Konstitucijos kritikai, pavyzdiui, P. Spiewakas, vertins j kaip daugiaod, patetik, kupin dviprasmybi ir net prietaravim ir nepajgi kvpti pasitikjimo valstybe bei teise, prognozavo, kad 1997 m. Konstitucija tik ribotai gals vykdyti visuomens suvienijimo uduot ir bus neilgaam.324 Taiau per septynerius metus nuo Konstitucijos primimo nebuvo priimta n viena pataisa. Lenkijos Respublikos prezidentas A. Kwaniewskis savo kalboje penktj Konstitucijos galiojimo metini proga pabr, jog nuo 1997 m. nebuvo dideli konflikt dl kompetencijos tarp valstybs valdios institucij. O juk prie tai buvo ir gana principini. Tai rodo naujos Konstitucijos kokyb.325 Ir i ties dauguma Lenkijos konstitucionalist 1997 m. Kon323 Osiatinskij V. Kratkaja istorija Konstitucyji // Konstitucionnoje pravo: Vostonoevropeiskoje obozrenije. 1997. No. 3(20), No. 4(21). S. 12. 324 Spievak P. Borba za Konstituciju // Konstitucionnoje pravo: Vostonoevropeiskoje obozrenije. 1997. No. 3(20), No. 4(21). S. 81. 325 Przemwienie Pana Prezydenta RP Aleksandra Kwaniewskiego z okazji pitej rocznicy wejcia w ycie Konstytucji // Pastwo i Prawo. 2002. No. 11 (681). S. 4.

324

stitucij vertina kaip visikai atitinkani iuolaikinio Europos konstitucionalizmo standartus. Literatra
1. Konstytucja Rzeczypospolitej Polskiej. Warszawa: Wydawnictwo Sejmowe, 2000. 2. Uchwaa Trybunau Konstytucyjnego z dnia 20 padziernika 1993 r., sygn. W 6/93. http://www.trybunal.gov.pl. 3. Orzeczenie Trybunau Konstytucyjnego z dnia 17 lipca 1996 r., sygn. K 8/ 96. http://www.trybunal.gov.pl. 4. Postanowienie Trybunau Konstytucyjnego z dnia 6 kwietnia 1998 r., sygn. Ts 9/98. http://www.trybunal.gov.pl. 5. Wyrok Trybunau Konstytucyjnego z dnia 24 czerwca 1998 r., sygn. K 3/ 98. http://www.trybunal.gov.pl. 6. Wyrok Trybunau Konstytucyjnego z dnia 23 lutego 1999 r., sygn. K 25/98. http://www.trybunal.gov.pl. 7. Wyrok Trybunau Konstytucyjnego z dnia 22 czerwca 1999 r., sygn. K 5/ 99. http://www.trybunal.gov.pl. 8. Wyrok Trybunau Konstytucyjnego z dnia 19 czerwca 2002 r., sygn. K 11/ 02. http://www.trybunal.gov.pl. 9. Wyrok Trybunau Konstytucyjnego z dnia 24 czerwca 2002 r., sygn. K 14/ 02. http://www.trybunal.gov.pl. 10. Balicki R. Uprawnienia Prezydenta w nowej Konstytucji Rzeczypospolitej Polskiej Zagadnienia podstawowe // Przegld Prawa i Administracji, Wrocaw, 1998. Tom XL. S. 2140. 11. Borkowski T. System rzdw w nowej Konstytucji // Pastwo i Prawo. 1997. Nr. 1112 (621-622). S. 7185. 12. Garlicki L. Trybuna Konstytucyjny a wejcie w ycie nowej Konstytucji. Pastwo i Prawo. 1997. Nr. 1112 (621622). S. 106124. 13. Garlicki L. Polskie prawo konstytucyjne. Zarys wykadu. Wydanie 3. Warszawa, 1999. 14. Garlicki L. Institut prezidenstva v novoi Konstitucyji Poli // Konstitucionnoje pravo: Vostonoevropeiskoje obozrenije. 1997. No. 3(20), No. 4(21). S. 6774. 15. Garlicki L. Reforma konstitucionnogo sudoproizvodstva v Pole // Konstitucionnoje pravo: Vostonoevropeiskoje obozrenije. 1999. No. 3(28). S. 103113. 16. Garlicki L. Polskij Konstitucionnyj Tribunal i socialnyje prava // Konstitucionnoje pravo: Vostonoevropeiskoje obozrenije. 2000. No. 1(30). S. 157161. 17. Jarainas E. velgiant Lietuvos Respublikos 1992 m. Konstitucij platesniame konstitucionalizmo raidos kontekste // Jurisprudencija, 2002. T. 30(22). P. 4758.

325

18. Kosikowski C. Gospodarka i finanse publiczne w nowej Konstytucji // Pastwo i Prawo. 1997. Nr. 1112 (621622). S. 148162. 19. Masternak-Kubiak M., Trzciski J. System rzdw w Konstytucji Rzeczypospolitej Polskiej z 2 kwietnia 1997 r. analiza kompetencji Sejmu // Przegld Sejmowy, 5(22)/97. S. 4555. 20. Mojak R. Pozycja ustrojowa Prezydenta RP w wietle nowej Konstytucji // Pastwo i Prawo. 1997. Nr. 1112 (621622). S. 5470. 21. Osiatinskij V. Bronislav Geremek o konstitucionnom processe v Pole Konstitucionnoje pravo: Vostonoevropeiskoje obozrenije. 1995. No. 1(10). S. 69. 22. Osiatinskij V. Kratkaja istorija Konstituciji // Konstitucionnoje pravo: Vostonoevropeiskoje obozrenije, 1997. No. 3(20), No. 4(21). S. 5261. 23. Pietrzak M. Stosunki pastwo koci w nowej Konstytucji // Pastwo i Prawo, 1997. Nr. 1112 (621622). S. 173184. 24. Przemwienie Pana Prezydenta RP Aleksandra Kwaniewskiego z okazji pitej rocznicy wejcia w ycie Konstytucji // Pastwo i Prawo. 2002. Nr. 11 (681). S. 37. 25. Safjan M. Parallels of the Polish and Lithuanian Constitutional Review. International Conference Constitutional Justice and the Rule of Law, 2003. 26. Sarnecki P. Idee przewodnie Konstytucji Rzeczypospolitej Polskiej z 2 kwietnia 1997 r. Przegld Sejmowy. Nr. 5(22)/97. P. 932. 27. Sarnecki P. Funkcje i struktura parlamentu wedug nowej Konstytucji // Pastwo i Prawo, 1997. Nr. 1112 (621622). S. 3353. 28. Sarnecki P. Introductory Remarks. Polish Constitutional Law. The Constitution and Selected Statutory Materials. Warsaw: Bureau of Research Chancellery of the Sejm, 2000. S. 723. 29. Skrzydo W. (red.), Gdulewicz E., Granat M., Krcisz W., Mojak R., Orowski W., Patyra S., Sobczak J., Zakrzewski W., Ziba-Zaucka H. Polskie prawo konstytucyjne. Lublin, 1997. 30. Spievak P. Borba za Konstituciju // Konstitucionnoje pravo: Vostonoevropeiskoje obozrenije. 1997. No. 3(20), No. 4(21). S. 7581. 31. Winczorek P. Uwarunkowania prac nad now Konstytucj Rzeczypospolitej Polskiej // Pastwo i Prawo. 1997. Nr. 1112 (621622). S. 318. 32. Zoll A. Skuteczno orzecze Polskiego Trybunau Konstytucyjnego // Ius et lex (Ksiga jubileuszowa ku czci profesora Adama Strzembosza). Lublin, 2002. S. 239256.

326

XI. Rusijos Federacijos 1993 m. Konstitucija

I
Konstitucins reformos raid Rusijoje bt sunku analizuoti neaptarus buvusios SSRS (Soviet Socialistini Respublik Sjungos) istorinio ir teisinio palikimo, nes daugeliui su ia valstybe dl to meto bendr valstybs institucij ir partini organ asocijuojasi Rusija. Formaliai RTFSR (Rusijos Taryb Federacin Socialistin Respublika), nors ir didiausia pagal savo teritorij ir gyventoj skaii, buvo viena i 15 sjungini respublik, buvusi SSRS sudtyje326. Bta bendros SSRS Konstitucijos ir atitinkamai buvusi sjungini respublik, tarp j ir RTFSR, konstitucij. Politiniai procesai, vyk SSRS nuo perestroikos (pertvarkos) pradios iki 1991 m. pabaigos, ymi sovietins imperijos lugim ir naujosios, bandanios engti demokratiniu keliu Rusijos pradi. Formaliai laikoma, kad SSRS iiro 1991 m. gruod, taiau io proceso pradios konstitucini atspindi galime aptikti jau SSRS Konstitucijos 6 straipsnio, tvirtinusio SSKP (Soviet Sjungos komunist partijos) diktatr bei RTFSR Konstitucijos 6 ir 7 straipsni 1990 m. pakeitimuose pripastant ir kitas politines partijas (r. RTFSR Liaudies deputat suvaiavimo 1990 m. birelio 16 d. priimt statym327). Sovietins epochos Rusijos Konstitucija, priimta 1978 m. balandio 12 d.328, savo esme, kaip, beje, ir vis kit sjungini respublik konstitucijos, buvo 1977 m. spalio 7 d. SSRS Konstitucijos329 dvyn. Ji negaljo
326 Konstitucija (Osnovnoi zakon) Sojuza Sovetskich Socialistieskich Respublik, Konstituciji (Osnovnyje zakoni) Sojuznich Sovietskich socialistieskich Respublik. Moskva: izdatelstvo Vedomosti sovetov narodnich deputatov SSSR, S. 23. 327 Vedomosti Verchovnogo Soveta Rossijskoj Sovetskoj Federativnoi Socialistieskoj Respubliki 1990. No. 3. S. 25. 328 Konstitucija (Osnovnoi zakon) Sojuza Sovetskich Socialistieskich Respublik, Konstituciji (Osnovnyje zakoni) Sojuznich Sovoetskich Socialistieskich Respublik. Moskva: izdatelstvo Vedomosti sovetov narodnich deputatov SSSR, S. 51. 329 Ten pat.

327

bti nauj pokyi Rusijoje teisiniu pagrindu. Reikjo naujojo valstybs pagrindinio statymo, adekvaiai atspindinio naujai susiklosiusius visuomeninius santykius. Prasidjo konstitucini patais laikotarpis (19891993). iomis pataisomis, palyginti su SSRS Konstitucija, buvo atsisakyta SSKP diktatros ir tvirtintas daugiapartins sistemos principas net neminint SSKP, taip pat reformuojama valstybs valdios institucij sistema. Pagal SSRS Konstitucij sjunginis liaudies deputat suvaiavimas (aukiausioji statym leidybos institucija) vienu tredaliu buvo sudaromas visuomenini organizacij, kurias faktikai kontroliavo SSKP, deleguot atstov, tuo tarpu pagal Rusijos Konstitucij visus liaudies deputat suvaiavimo narius rinko pilieiai330. 1991 m. kovo 17 d. vykusiu referendumu331 steigiama visos tautos renkamo RTFSR prezidento institucija. Prezidento rinkimai vyko 1991 m. birelio 12 d.332 Juos laimjo tuometinis RTFSR Aukiausiosios Tarybos pirmininkas Borisas Jelcinas. Tais paiais metais sudaroma konstitucins kontrols institucija Konstitucinis Teismas (Liaudies deputat suvaiavimas 1991 m. spalio 30 d.333 irinko 13 Rusijos Federacijos Konstitucinio Teismo teisj). Buvo papildytas ir Konstitucijos 12 straipsnis, tvirtinantis privaios nuosavybs teis em, atsisakyta 9 straipsnio, propaguojanio sovietins politins sistemos ir sovietins demokratijos raid. Toks pats likimas itiko Konstitucijos 25 straipsn, deklaruojant, kad vietimo sistema turi utikrinti komunistin aukljim. Analogikai buvo pasielgta ir su io akto 69, 73, 76, 77, 89, 99 straipsniais, kurie neatitiko nauj Rusijos politini, socialini ir ekonomini realij. Kartu su iomis pataisomis konstitucinse novelose tvirtinama: valstybs nuosavybs statuso pokyiai (111 str.); pilieiams laiduojama teis alos, padarytos jiems valstybs ar pareign neteistais veiksmais, atlyginim (672 str.); draudimas riboti mogaus ir pilieio teises ir laisves, iskyrus laikin i teisi apribojim nepaprastosios padties atveju (673 str.); draudimas versti pilieius atlikti statymais nenumatytas pareigas (6711 str.), teism sistema (163
330 Vedomosti Verchovnogo Soveta Rossijskoj Sovetskoj Federativnoj Socialistieskoj Respubliki. 1989. No. 44(1618). S. 1303. 331 (pagrindinis klausimas, kur buvo siloma sprsti tai SSRS lygiateisi respublik federacijos isaugojimas aut. pastaba). 332 Vedomosti Verchovnogo Soveta Rossijskoj Sovetskoj Federativnoj Socialistieskoj Respubliki. 1991. No. 17. S. 516. 333 Vedomosti Verchovnogo Soveta Rossijskoj Sovetskoj Federativnoj Socialistieskoj Respubliki. 1991. No. 44. S. 1450.

328

str.), vietos savivaldos reforma(137150 str.)334. Taiau ir toliau visa valdia priklaus taryboms, pataisos buvo skubotos ir j buvo daug, bet jose bandyta tvirtinti demokratines vertybes. Drauge su iuo procesu 1990 m. vasar pradtas rengti ir naujos Rusijos Konstitucijos projektas. i uduot turjo atlikti Pirmojo liaudies deputat suvaiavimo 1990 m. birelio 16 d.335 sudaryta Konstitucin komisija (102 asmenys). Jai pirmininkavo tuometinis RTFSR Aukiausiosios Tarybos pirmininkas Borisas Jelcinas. Bsimosios Konstitucijos principai ir gairs buvo tvirtinti RTFSR deklaracijoje dl valstybinio suvereniteto,336 1990 m. birelio 12 d. j prim Pirmasis liaudies deputat suvaiavimas. politin teisin dokument galima laikyti vienu i Rusijos suverenizacijos pagrind, turjusi takos politins sistemos ir valstybs srangos pokyiams. iame konstitucins reformos etape buvo priimta Federacijos sutartis, kuri 1992 m. kovo 31 d.337 pasira Rusijos federacijos ir jos subjekt atstovai, o 1992 m. balandio 10 d. jai pritar RTFSR Liaudies deputat suvaiavimas338. Mokslininkai diskutuoja dl Rusijos valstybs prigimties ir paios konstitucijos legitimumo. R. Chakimovas teigia, kad po Rusijos suvereniteto paskelbimo 1990 m. Rusija neprim n vieno dokumento, nustatanio valstybin teritorin sandar. Jo nuomone, Rusijos Federacija buvo skelbiama, o ne steigiama, ir tai sukelia daugyb politini ir teisini prietaravim. Vertindamas Federacijos sutart jis teigia, kad Federacijos sutartis dl susiklosiusi politini aplinkybi netapo steigiamuoju dokumentu, nes buvo konjunktrin ir priimta spaudiant Centrui... Konstitucinis susirinkimas 1993 m. neatsivelg tai, kad respublikos jau turjo savo konstitucijas339. Tegu i sutart vertins istorija, taiau formaliu teisiniu poiriu is aktas yra vienas pagrindini Rusijos konstitucins teiss altini. Jis reguliavo federali334 Vedomosti Verchovnogo Soveta Rossijskoj Sovetskoj Federativnoj Socialistieskoj Respubliki. 1990. No. 29. S. 395; 1991. No. 22. S. 775, 776, 777, 778; 1992. No. 20. S. 1084, 1993. No. 2. S. 55. 335 Vedomosti Verchovnogo Soveta Rossijskoj Sovetskoj Federativnoj Socialistieskoj Respubliki. 1990. No. 3. S. 24. 336 Vedomosti Verchovnogo Soveta Rossijskoj Sovetskoj Federativnoj Socialistieskoj Respubliki. 1990. No. 2. S. 22. 337 Rusijos konstitucin teis. Normini akt rinkinys. Maskva, 1996. P. 198. 338 Vedomosti Verchovnogo Soveta Rossijskoj Sovetskoj Federativnoj Socialistieskoj Respubliki, 1992. No. 17. S. 898. 339 Chakimov R. Konstitucionnyj proces v Rosijskoj Federaciji: tendenciji i perspektyvi. Moskva. S. 6263.

329

nius santykius ir sujung tris savarankikas sutartis dl kompetencijos nustatymo ir galiojim atribojim tarp federalins valdios institucij ir federacijos subjekt valdios institucij: respublik, krat, srii, Maskvos ir Sank Peterburgo miest, autonomini srii bei autonomini apygard. Pirmuosius mogaus ir valstybs tarpusavio santyki, kurie sovietiniais laikais buvo reguliuojami teikiant prioritet valstybei, reguliavimo pokyius atspindjo RTFSR Aukiausiosios Tarybos 1991 m. lapkriio 22 d. priimta mogaus ir pilieio teisi ir laisvi deklaracija340, kurioje mogaus ir pilieio teiss ir laisvs, garb ir orumas buvo pripaintos aukiausija visuomens ir valstybs vertybe. Kartu iame akte deklaruojamas siekis suderinti RTFSR teiss sistem su pasaulinje bendruomenje visuotinai pripastamais mogaus ir pilieio teisi ir laisvi standartais. Konstitucinis procesas Rusijos Federacijoje apm ne tik Konstitucijos pataisas, Federacijos sutart, asmens konstitucinio teisinio statuso klausim reglamentavim, valdios institucij reform bei kitus teisins reformos pokyius federaliniu lygmeniu, bet ir federacijos subjekt konstitucij, statut, federalini statym, reglamentuojani valstybs sandaros klausimus, primim. Konstitucijos projekto rengimas ir primimas truko trejus metus vykstant sudtingiems politiniams procesams, atspindintiems valstybs teritorins sandaros klausim sprendim, valstybs valdios modelio paiekas, centro ir federacijos subjekt valdios derybas dl statuso, kompetencijos apimties nustatymo ir galiojim j vykdant, tarpusavio santyki, statym leidiamosios ir vykdomosios valdios ginus dl j vietos valdi sistemoje ir tarpusavio konstitucins kompetencijos. ie ginai 1993 m. virto konfliktu, kuris baigsi prielaikiniu Liaudies deputat suvaiavimo ir Aukiausiosios Tarybos (Rusijos Federacijos Prezidento 1993 m. rugsjo 21 d. sakas Nr. 1400) paleidimu bei naujo parlamento rinkimais. ie rinkimai vyko 1993 m. gruodio 12 d. kartu su konstituciniu referendumu dl Rusijos naujosios Konstitucijos primimo nuslopinus t met spalio mnes komunist sukeltus neramumus. Konstitucins reformos pradioje 1991 m. lapkrit skelbiamas pirmasis Konstitucijos projektas, taiau Septintasis liaudies deputat suvaiavimas 1992 m. gruod ir pati Konstitucin komisija iam projekVedomosti Verchovnogo Soveta Rossijskoj Sovetskoj Federativno Socialistieskoj Respubliki. 1991. No. 52. S. 1865.
340

330

tui nepritar (Liaudies deputat suvaiavimo 1992 m. gruodio 9 d. nutarimas Nr. 4062-I)341. Konstitucinei komisijai pavesta toliau tobulinti naujosios Konstitucijos projekt atsivelgiant Liaudies deputat suvaiavimo pateiktas pastabas ir pasilymus. Tuometinis konservatyvusis Rusijos Federacijos liaudies deputat suvaiavimas prim du nutarimus dl naujosios Rusijos Federacijos Konstitucijos projekto rengimo (Septintojo suvaiavimo nutarimas Dl Rusijos Federacijos konstitucins santvarkos stabilizavimo ir Atuntojo suvaiavimo 1993 m. kovo 12 d. nutarimas Dl Rusijos Federacijos konstitucins reformos vykdymo priemoni)342. Prof. B. Straunas, dalyvavs Konstitucins komisijos darbe, teigia, kad jau pirmuosiuose projekto variantuose (Rusijos konstitucins teiss specialist paprastai diskutuojama dl parlamentinio ir prezidentinio projekto variant aut. pastaba) buvo siloma prezidentins respublikos valdymo forma pagal JAV model dl jam bdingo grieto valdi atskyrimo ir valdios institucij tarpusavio sveikos343. Federacijos sandar buvo mginama optimizuoti pagal Vokietijos pavyzd, taiau iam silymui nepritar federacijos subjektai (kratai), siekiantys sulyginti savo status su nacionaliniais subjektais (respublikomis), taiau ios siek privilegij. Kartu reikjo isprsti kompetencijos paskirstymo centrui ir federacijos subjektams klausim. Jeigu neutekt konstitucinio reguliavimo, projekte buvo siloma suformuluoti nuostatas, tvirtinanias galimyb deleguoti kompetencijos perdavim tarpusavio susitarimu. iame projekto rengimo etape irykja skirtingi statym leidiamosios parlamento ir vykdomosios valdios (prezidento) poiriai dl pastarj konstitucins kompetencijos. Deputat silymuose (parlamentinis variantas) matyti tendencija tvirtinti parlamento dominavim ir vyriausybs atskaitingum jam bei apriboti prezidento galiojimus. Tuo tarpu prezidentiniame projekto variante siekiama tvirtinti stiprios prezidento valdios model (pirmininkavimas vyriausybs posdiuose, valstybs prioritet formavimas). iomis slygomis Rusijos Federacijos prezidento iniciatyva ir rengiamas alternatyvusis Konstitucijos projektas. 1993 m. gegus 6 d. jis buvo pateiktas Konstitucinei komisijai ir ji jau kit dien nutarimu Dl Rusijos Federacijos
341 Vedomosti Verchovnogo Soveta Rossijskoj Sovetskoj Federativnoj Socialistieskoj Respubliki. 1992. No. 51. S. 3007. 342 Vedomosti Verchovnogo Soveta Rossijskoj Sovetskoj Federativnoj Socialistieskoj Respubliki. 1993. No. 12. 343 Straun B. Novaja rol Rossijskoj Konstituciji. Moskva, 2001.

331

Konstitucijos (Pagrindinio statymo) projekto atmet prezidentin projekto variant. T pai dien Aukiausioji Taryba, pirmininkaujama P. Chasbulatovo, priima nutarim Dl pagrindini Rusijos Federacijos Konstitucijos projekto nuostat,344 kuriuo tvirtinamas darbo grups parengtas pagrindini Konstitucijos nuostat projektas. Akivaizdu, kad toks sprendimas statym leidiamajai ir vykdomajai valdioms sutrukd pasiekti kompromis dl bendro bsimosios Konstitucijos projekto. Btent iuo laikotarpiu, po 1993 m. balandio 25 d. vykusio referendumo dl pasitikjimo prezidentu ir vyriausybe bei pirmalaiki federalins valdios institucij rinkim, tarp Liaudies deputat suvaiavimo ir Rusijos Federacijos prezidento kilo priepriea. i priepriea, kuria buvo siekiama apriboti prezidento galiojimus vykdant konstitucin reform (kuriai vykdyti jis ir buvo irinktas), j ir paspartino345. Prezidentas msi iniciatyvos baigti rengti projekt nederinant su Konstitucine komisija ir Rusijos Federacijos Aukiausija Taryba. Rusijos Federacijos prezidentas B. Jelcinas 1993 m. birelio 5 d. ileido sak suaukti Konstitucin pasitarim (jo status reglamentavo Rusijos Federacijos prezidento 1993 m. birelio 2 d. sakas Nr. 840 Dl konstitucinio pasitarimo darbo tvarkos), kurio darbe dalyvavo 5 grupi atstovai. Be to, Prezidentas 1993 m. gegus 26 d. potvarkiu Nr. 386RP paved sudaryti darbo grup, kuri apibendrint Konstitucijos projektui pateiktus pasilymus ir pastabas, 1993 m. gegus 31 d. potvarkiu sudaryta speciali 8 asmen komisija, rengianti dokumentus prezidento praneimui 1993 m. birelio 5 d. konstituciniame pasitarime, o 1993 m. liepos 23 d. potvarkiu steigtas Konstitucinio pasitarimo346 biuletenis, kuriame apvelgiami valstybins teiss, lyginamosios teiss specialist kalbos, publikacijos, diskusijos. Konstituciniam pasitarimui savo atstovus delegavo: 1) federalins valstybs valdios institucijos; 2) federacijos subjektai: respublikos, kratai, sritys, autonominiai kratai, autonomins apygardos; 3) Maskva ir Sankt Peterburgas; 4) savivaldybs; 5) politins partijos, profesin sjungos, jaunimo ir kitos visuomenins organizacijos, vairs judjimai ir religins bendrijos bei verslininkai. Federaliniams valstybs valdios subjektams buvo pasilyta deleguoti pasitarim Konstitucins komisijos narius, liaudies deputat frakcij narius (pagal susitarim).
344 345

Kovalenko A. Konstitucionnoje pravo Rossiji. Moskva, 1997. S. 3033. Ten pat. 346 Ten pat.

332

Prezidentui ir vyriausybei turjo atstovauti 50 dalyvi, federacijos subjekt valstybs valdios institucijoms atstovavo j galioti atstovai (po 2). i federacijos subjekt atstovavimo kvota Rusijos Federacijos prezidento saku Dl Rusijos Federacijos prezidento 1993 m. gegus 20 d. sako Nr. 719347 buvo padidinta iki 4 atstov i kiekvieno federacijos subjekto. Savivaldybi, politini partij, visuomenini organizacij, religini konfesij, Rusijos moksl akademijos, verslinink atstovus delegavo tarybos asociacijos, susivienijimai, sjungos ir kt. Pagal reglament visos grups posdiavo atskirai, Konstitucijos projekt svarst pastraipsniui, sprendimai dl projekto nuostat buvo priimami paprasta grups posdyje dalyvaujanij bals dauguma. Po svarstymo kiekviena grup darbo komisijai turjo idstyti savo nuomon dl kiekvienos projekto formuluots. Grupi atstov nesutarimams sprsti buvo sudaryta derinimo komisija. Konstitucijos projekto rengimo baigiamojoje stadijoje irykjo keletas skirting poiri dl federacijos sandaros, Federalinio susirinkimo struktros ir jo rm sudarymo, vietos savivaldos ir kt. Kadangi konstituciniame pasitarime i nesutarim paalinti nepavyko, Rusijos Federacijos prezidentas tai paved sudarytai Konstitucinio arbitrao komisijai. Be to, naujosios Konstitucijos projektui tobulinti ir svarstyti, remiantis Rusijos Federacijos prezidento 1993 m. rugsjo 24 d. ir spalio 11 d. sakais348, konstituciniame pasitarime buvo sudarytos visuomens ir valstybs tarybos, turinios utikrinti visuomenini organizacij ir federalini valstybs valdios institucij konsultacijas politiniais ir socialiniais klausimais bei federalini valstybs valdios institucij ir federacijos subjekt valstybs valdios institucij dialog svarstant ir tobulinant Konstitucijos projekt politiniais, socialiniais bei socialiniais ir ekonominiais klausimais. Konstitucijos projektas (kartais vadinamas prezidentiniu variantu), kuriam pritar konstitucinis pasitarimas, buvo baigtas rengti 1993 m. spalio 30 d. ir lapkriio 11 d. paskelbtas visuomenei. Rusijos Federacijos Konstitucijos primimo tvarka buvo nustatyta Rusijos Federacijos prezidento 1993 m. spalio 15 d. saku Nr. 1633 Dl visuotino balsavimo vykdymo priimant Rusijos Federacijos Konstitucijos projekt349. is teiss aktas paskelbiamas jo primimo dien, iki balsavimo referendume dienos likus beveik dviems mnesiams.
347 348

Kovalenko A. Konstitucionnoje pravo Rossiji. Moskva, 1997. S. 3033. Ten pat. 349 Ten pat.

333

Nuostatuose, skirtuose nurodytam sakui vykdyti, buvo tvirtintos teiss normos, reglamentuojanios pagrindinius referendumo santykius. Pagal iuos Nuostatus viena norm grup tvirtina balsavimo teis turinius subjektus. J turjo visi Rusijos Federacijos pilieiai, sukak 18 met, iskyrus pilieius, teismo pripaintus neveiksniais, taip pat atliekanius siteisjusi teism nuosprendi paskirt laisvs atmimo bausm. Kita norm grup skirta referendumo organizavimo ir vykdymo tvarkai reglamentuoti: rinkim komisij sistema ir j galiojimai, agitacija, ios politins kampanijos finansavimas, bals skaiiavimas, rezultat nustatymas ir paskelbimas. Konstitucinis referendumas Rusijoje vyko 1993 m. gruodio 12 d. Jame dalyvavo 54,8 proc. rinkj, i j 58,4 proc. buvo u naujosios Konstitucijos projekt. Taip naujoji Rusijos Federacijos Konstitucija (toliau Konstitucija) buvo priimta. Ji sigaliojo 1993 m. gruodio 25 d.

II
Naujoji Konstitucija ymi l Rusijos valstybs raidoje. Danai, skiriant nubrti tam tikrus Rusijos istorijos tarpsnius, konstitucijos skirstomos sovietines (socialistinio laikotarpio) ir posovietines. Vargu ar tik toks konstitucij skirstymas leidia tinkamai vertinti naujj Rusijos Konstitucij, atskleisti Konstitucijos esm ir nustatyti jos ir buvusi konstitucij skirtumus. Naujoji Konstitucija nutrauk pirmosios ir vlesnij sovietini konstitucij (1918, 1925, 1937, 1978)350 idj ir princip perimamum ir tvirtino naujosios socialins, ekonomins ir konstitucins santvarkos pradi. V. echarina teigia, kad naujoji Konstitucija nra steigiamojo pobdio, jos primimas nra naujos valstybs, kuri iki tol nebuvo inoma pasaulinje bendruomenje, atsiradimas. Jos nuomone, formaliuoju poiriu pagrindin buvusios TSRS teisi permja yra Rusija. Ji paveldjo i buvusios SSRS naryst Jungtinse Tautose ir viet ios organizacijos nuolatiniame Saugumo Tarybos komitete.351 Toki nuomon gali patvirtinti ir Pagrindinio statymo preambul, kurioje atsispindi valstybingumo tstinumo idja. iam aktui bdinga visikai kita filosofija, grindiama vertybmis, kurios ankstesniuose aktuose buvo nepripastamos arba net neigiamos. Ji laikoma pirmja Rusijos istorijoje Konstitucija,
350 Konstitucionnoje pravo Rossiji. Sbornik normativnych dokumentov. Moskva, 1996. S. 5677. 351 echarina V. Novaja rol Konstituciji (Rossija). Moskva, 2001. P. 173.

334

tirtinania mogaus teises bei demokratines vertybes. i Konstitucij tauta prim referendumu. Pirm kart Rusijos konstitucionalizmo istorijoje mogaus teiss ir laisvs buvo vardytos kaip aukiausioji vertyb, o j pripainimas, laikymasis ir gynimas tapo valstybs pareiga. Valstybs valdios organizavimas grindiamas valdi padalijimo principu, o ne buvusi taryb vienvaldyste. Prof. B. Straunas, vertindamas nauj konstitucionalizmo raid, teigia, kad visas sovietins santvarkos konstitucijas reikia laikyti pseudokonstitucijomis, nes jos atspindjo tik tam tikrus kius ir realiai joki visuomenini santyki nereguliavo. Ginti savo teises teismuose remiantis tokiomis konstitucijomis buvo beprasmika, nes teismai j tiesiogiai netaik. Tuo tarpu naujoji Konstitucija yra teiss altinis ir j tiesiogiai taiko ne tik Rusijos Federacijos Konstitucinis Teismas, bet ir bendrosios kompetencijos teismai.352

III
Pagal struktr Konstitucij sudaro: angin dalis, II skyriai. I skyri sudaro 9 skirsniai (1 Konstitucins santvarkos pagrindai, 2 mogaus ir pilieio teiss ir laisvs, 3 Federacijos sandara, 4 Rusijos Federacijos prezidentas, 5 Federalinis susirinkimas, 6 Rusijos Federacijos vyriausyb, 7 Teismin valdia, 8 Vietos savivalda, 9 Konstitucijos pataisos ir Konstitucijos keitimas). II skyri Baigiamosios ir pereinamosios nuostatos sudaro 9 paragrafai dl baigiamj ir pereinamj nuostat. angin Konstitucijos dalis paprastai vadinama preambule. i svoka Rusijos Konstitucijos angins dalies tekste nevartojama. angin dalis neturi pavadinimo, kaip ir kit valstybi konstitucij (pvz., Italijos, JAV, Japonijos, Lietuvos) angins dalys. Vis dlto preambul, jos struktra, teisin galia ir turinys turi didiul reikm. Preambul sudaro trys tarpusavyje susijusi element grups. Pirmoji tai nuoroda Taut ir jai bdingas savybes, ireikiamas priimant Konstitucij. Antroji ymi Tautos spendimo primimo istorines prielaidas. Pabriama, kad valstyb yra istorikai susiklosiusi, joje visuotinai pripastama taut lygyb ir laisvo apsisprendimo teis bei pagarba protvi atminiai. Treioji grup tai tikslai, kuriems pasiekti yra priimama Konstitucija.
352

Straun B. Novaja rol rossijskoj Konstituciji. Moskva, 2001. S. 163165.

335

Konstitucin Rusijos valstybs charakteristika idstyta Konstitucijos 1 skirsnyje Konstitucins santvarkos pagrindai, kuriame tvirtinti valstybs organizavimo bei valstybs ir asmens tarpusavio santyki principai, jungiantys keturias norm grupes: humanizm; pagrindinius Rusijos valstybs bruous; ekonominius ir politinius konstitucins santvarkos ir valstybs vadios organizavimo pagrindus atitinkamuose Konstitucijos straipsniuose. I io skirsnio norm turinio galima iskirti valstybs pareig ginti visuomens santykius, grindiamus asmens laisve. Valstybs, reglamentuojanios visuomens santykius, virenyb prie visuomen nepripastama, nes visuomen kelia reikalavimus valstybei. iame skirsnyje taip pat tvirtinta valstybs valdymo forma respublika ir jos apsaugos garantijos, nukreiptos prie valdios uzurpavim. Konstitucins santvarkos stabilumui utikrinti nustatoma sudtingesn Pagrindinio statymo keitimo tvarka. Pagal j (135 str.) Federalinis susirinkimas negali keisti Konstitucijos 1 skirsnio. i teis suteikta federalinio statymo nustatyta tvarka suauktam Konstituciniam susirinkimu, jeigu tokioms Konstitucijos pataisoms pritart trys penktadaliai vis Federacijos Tarybos nari ir Valstybs Dmos deputat. io Konstitucijos skirsnio virenyb prie kitas nuostatas nustatyta Konstitucijos 16 straipsnio 2 dalies nuostatoje Kitos ios Konstitucijos nuostatos negali prietarauti Rusijos Federacijos konstitucins santvarkos pagrindams. Prof. B. Straunas skirsn apibdina kaip Konstitucij Konstitucijoje353. Antrajame Konstitucijos skirsnyje formuluojamos bendrosios nuostatos, skirtos valstybs valdios organizavimo principams tvirtinti (federalizmo, valdi padalijimo ir kt.). Valstybs ir asmens konstitucinis teisinis santykis kuriamas humanizmo principu, kuriuo ireikiamas mogaus valstybs atvilgiu. mogus, jo teiss ir laisvs yra aukiausioji vertyb. Valstybs pareiga pripainti, saugoti ir ginti mogaus ir pilieio teises ir laisves (2 str.). Taigi mogus, pilietis, tauta yra pagrindinai konstitucins santvarkos adresatai. Kituose Konstitucijos skirsniuose, ypa antrajame, pripastamas pagrindini mogaus teisi ir laisvi nedalomumas ir j prigimtinis pobdis (17 str.), pateikiamas mogaus ir pilieio teisi ir laisvi katalogas. Jos pagal Konstitucijos 18 straipsn taikomos tiesiogiai bei turi takos statym prasmei, turiniui ir taikymui, taip pat statym leidiamajai ir vykdomajai valdioms, vietos savivaldos
353

Straun B. Novaja rol rossijskoj Konstituciji. Moskva, 2001. S. 163165.

336

veiklai ir yra gyvendinamos vykdant teisingum. Reglamentuojant Rusijos Federacijos pilietybs santykius tvirtinami principai: ji vienoda visiems, neatsivelgiant jos gijimo bd (pilieio teisi apimties poiriu nesvarbu, ar asmuo j gijo gimstant, ar pavyzdiui, natralizacijos bdu); pilietyb ir teis j pakeisti neatimamos teiss; pilietybs gijimo ir netekimo tvarka nustatoma federaliniu statymu (6 str.). Suverenitetas Rusijos Federacijoje priklauso daugianacionalinei tautai, ji vienintelis valdios altinis (3 str.). Laisvai ireikdama savo vali Tauta suteikia konstitucinius galiojimus valstybs valdios institucijoms. Taigi tauta suprantama kaip vientisas ir nedalomas, nepriklausomai nuo j sudarani nacij vairovs, subjektas. N viena nacija atskirai savo suvereniteto neturi, nes jis priklauso visai Rusijos tautai, o ne j sudaranioms nacijoms. Jos savo nacionalinius interesus gyvendina pagal i samprat. Kita vertus, valstybs valdia yra tvirtinta ne tik federaliniu, bet ir vis 89 federacijos subjekt lygmeniu ir kiekviename i j valdia priklauso j tautai. Taigi tauta savo valdi gyvendina per federalines, regionines (federacijos subjekt) ir vietos savivaldos institucijas (jos pagal Konstitucij nra valstybs valdios subjektai). Tauta, kaip valdios altinis, veikia kaip Rusijos Federacijos daugianacionalin tauta; federacijos subjekto tauta ir teritorinio vieneto (savivaldybs) tauta (gyventojai). Tautos ireikta valia yra tikras ir vienintelis mandatas, ireikiantis valstybs valdios organizavim ir jos form pakeitim. Tauta turi teis pasiprieinti konstitucins santvarkos pakeitimui jga. Kartu tvirtinamas principas, draudiantis savintis valdi. U valdios ugrobim ar valdios galiojim pasisavinim baudiama pagal federalin statym (3 str. 4 d.). Tautos suverenitetas gyvendinimas dviem demokratinmis formomis: tiesiogiai referendumu ir atstovaujamja per valstybs valdios ir vietos savivaldos institucijas (3 str. 2 d.). Konstitucijoje numatytos ir kitos tautos valios raikos formos (teritorinio vieneto piliei susirinkimai, peticijos, individuals ir kolektyviniai kreipimaisi valstybs valdios ir vietos savivaldos institucijas) (33 str., 130 str. 2 d.). Dalyvauti referendume ir rinkimuose turi teis tik Rusijos Federacijos pilieiai (32 str.). Referendum federalinio konstitucinio statymo nustatyta tvarka skelbia Rusijos Federacijos prezidentas (84 str. c) punktas). Kalbant apie kit tautos valios iraikos form rinkimus paymtina, kad Rusijos Federacijos Konstitucijoje nesama atskiro institut reglamentuojanio skirsnio. Formuluojamos tik bendro pobdio normos, skirtos rinkim teisei bei valstybs valdios institucij
337

sudarymo bdams tvirtinti. Rinkimuose gali dalyvauti tik pilnameiai (sukak 18 met) Rusijos Federacijos pilieiai, o pilieiai, teismo pripainti neveiksniais ar teismo sprendimu atliekantys bausm laisvs atmimo staigose, rinkimuose nedalyvauja (32, 60 str.). Rinkim bdu sudaromos kolektyvines valstybs valdios (Federalinio susirinkimo rmai Valstybs Dma, federacijos subjekt parlamentai) ir vietos savivaldos institucijos (miest dmos) bei vienasmens institucijos (Rusijos Federacijos prezidentas, federacijos subjekt respublik prezidentai, krat srii ir autonomij gubernatoriai, miest merai). Tautos suvereniteto gyvendinimas neatsiejamas nuo Konstitucijoje skelbiam mogaus ir pilieio teisi ir laisvi. Rusijos Federacijos suverenitetas apima vis valstybs teritorij (4 str.). Valstybs suvereniteto vidines ribas lemia ios Konstitucijos nuostatos: valstybs suvereniteto altinis yra tauta (3 str. 1 d.); mogus, jo teiss ir laisvs yra aukiausioji vertyb, valstybs pareiga jas pripainti, saugoti ir ginti (2 str.); ios teiss yra nedalomos ir prigimtins (17 str. 2 d.), valstyb gali apriboti mogaus teises ir laisves tik iimtiniais nustatytais atvejais (13 str. 5 d., 55 str., 56 str. 1 d., 63 str. 2 d.); mogaus ir pilieio teiss lemia statym prasm, turin ir taikym, taip pat statym leidiamosios ir vykdomosios valdi, vietos savivaldos veikl ir yra gyvendinamos vykdant teisingum (18 str.); federacijos subjektai valstybs valdi gyvendina visa apimtimi, sprsdami klausimus, kurie nepriskirti iimtinei Rusijos Federacijos kompetencijai ir bendrai Rusijos Federacijos bei jos subjekt kompetencijai (73 str.); vietos savivalda gyvendinama savarankikai, pagal nustatyt kompetencij vietos gyventojams sprendiant vietins reikms klausimus (12, 130133 str.). Valstybs suvereniteto iorinms riboms apibrti svarbios Konstitucijos preambuls nuostatos, kad Rusijos Federacijos tauta, priimdama Konstitucij, suvokia save kaip pasaulio bendruomens dal, kad ji pripasta, jog: visuotinai pripainti tarptautins teiss normos ir principai, taip pat Rusijos Federacijos sudarytos tarptautins sutartys yra Rusijos Federacijos teisins sistemos sudedamoji dalis bei nustatoma tarptautini sutari virenyb, jei Rusijos Federacijos priimtas statymas neatitinka tarptautins sutarties (15 str. 4 d., 67 str. 2 d., 69 ir kt. str.);
338

 mogaus ir pilieio teiss bei laisvs Rusijos Federacijoje pripastamos ir garantuojamos remiantis visuotinai pripaintais tarptautins teiss principais, normomis ir ia Konstitucija (17 str. 1 d.); kiekvienas Rusijos Federacijos tarptautini sutari nustatyta tvarka turi teis kreiptis tarptautines mogaus teisi ir laisvi gynimo institucijas, jeigu inaudotos visos valstybs teisins gynybos priemons (46 str. 3 d.). Suverenitetas juridikai ireiktas per Konstitucijos ir federalini statym virenybs princip (4 str. 2 d.). Tai nereikia, kad tarp i akt dl j teisins galios esama lygybs enklo. Konstitucijos pagrindinio valstybs statymo svarba Rusijos teiss sistemoje ireikta per jos teisin gali ir tiesiogin taikym. Tai aukiausios teisins galios, tiesioginio taikymo, apimanio vis valstybs teritorij, aktas. Kiti Rusijos federacijos statymai ir teiss aktai neturi prietarauti Rusijos Federacijos Konstitucijai (15 str. 1 d.). Rusijos Federacijos suverenitetas, Konstitucijos ir jai atitinkani federalini statym virenyb yra susij su Konstitucijos 1 straipsniu, kuriame nustatyta, kad Rusijos Federacija Rusija yra demokratin federacin teisin valstyb, jos valdymo forma respublika. Konstitucijos 7 straipsnyje atsispindi socialins, 14 straipsnyje pasaulietins valstybs pobdis. Nors Rusijos Konstitucijos 1 straipsnyje Rusija skelbiama teisine valstybe, taiau Konstitucijos tekste teisins valstybs samprata tiesiogiai nra apibdinama. Teisins valstybs elementus galima iskirti tik i viso konstitucinio reguliavimo. Pirmas elementas tai mogaus ir pilieio teisi bei laisvi pripainimo aukiausia vertybe principas, kurio turinys apima ir valstybs pareig jas pripasti, ginti ir saugoti (2 str., 2 skirsnis). Antras teisins valstybs elementas pateikiamas per teism nepriklausomumo princip (120 str.), nes teismai yra pagrindin teisi ir laisvi mechanizmo institucin garantija. Treias Konstitucijos virenybs principas (15 str.), nustatantis aukiausi jos teisin gali, vis asmen pareig, nepriklausomai nuo j statuso ar teisins formos, laikytis Konstitucijos ir federalini statym, teiss vieum ir draudim taikyti norminius teiss aktus, susijusius su mogaus ir pilieio teismis ir laisvmis, jeigu jie ir nebuvo oficialiai ir vieai paskelbti. Ketvirtas elementas visuotinai pripaint tarptautins teiss princip, norm, taip pat Rusijos Federacijos tarptautini sutari vieta Rusijos teiss sistemoje ir i sutari prioritetas. Rusija, kaip socialin valstyb, apibdinama per valstybs politik, kuria siekiama utikrinti deram gyvenim ir laisv mogaus raid
339

(7 str.). ioje formuluotje vartojamos deramo gyvenimo svokos turin atskleidia nurodyto straipsnio 2 dalis, skirta valstybs pareigoms socialins politikos srityje. Tai darbo ir sveikatos apsauga, parama eimai, motinystei, tvystei, vaikystei, invalidams ir nusenusiems pilieiams, socialins apsaugos sistemos pltra, imokos, paalpos ir kitos socialins apsaugos garantijos. Pasak M. Baglajaus ir B. Gabriidzs, tokia socialins apsaugos sistema atsilieka nuo isivysiusi valstybi visuotinai pripastamos konstitucins teorijos ir praktikos. Nuogstaujama, kad Konstitucijos tekste stokojama socialiai orientuotos rinkos ekonomikos formuls, kuri papildyt ir padt atskleisti socialins valstybs sampratos turin.354 Pasaulietins valstybs samprata atskleidiama per valstybs ir religini bendruomeni atskyrim (14 str.). Jokia religija negali bti nustatoma kaip valstybs ar privaloma. Religins bendruomens yra atskirtos nuo valstybs. ios nuostatos neneigia Konstitucijos 28 straipsnyje laiduojamos sins ir tikjimo laisvs ir valstybs pareigos garantuoti j gyvendinim. Kartu socialins valstybs samprata reikia, kad vieieji asmenys, priklausantys kuriai nors religinei konfesijai, negali priimti sprendim arba teikti privilegij, kuriems turi takos toks priklausymas. Konstitucijos 1 straipsniu tvirtinta Rusijos valstybs valdymo forma respublika nedetalizuojant jos ries (parlamentin, prezidentin ar pusiau prezidentin). Todl atsakym klausim galima bt rasti kit Konstitucijos straipsni, skirt valdi padalijimo principui tvirtinti (10, 11, 12 str.), bei federalins valdios mechanizmo (Rusijos Federacijos prezidentas, Federalinis susirinkimas, Rusijos Federacijos vyriausyb, teismin valdia) teisinse konstrukcijose. Pagal mint valdi padalijimo princip Rusijos Federacijos prezidentas tarytum nepriklauso n vienai i trij valdi (statym leidiamajai, vykdomajai ar teisminei). Jo, kaip valstybs vadovo, konstitucin priederm atstovauti Rusijos Federacijai vidaus ir tarptautiniuose santykiuose, utikrinti valdios institucij bendradarbiavim ir tarpusavio sveik. Prezidentas negali kitis kit valdios institucij (Federalinio susirinkimo ir teismins valdios) konstitucin kompetencij. Rusijos autori M. Baglajaus, B. Gabriidzs nuomone, Rusijos Federacijos prezidentas yra vykdomosios valdios galva. Prezidentas turi teis pirmininkauti Rusijos Federacijos vyriausybs posdiuose
Baglaj M. Gabriidz B. Konstitucionnoje pravo Rossijskoj Federaciji. Moskva, 1996. S. 119.
354

340

(83 str. b) punktas), priima sprendim atstatydinti Rusijos Federacijos vyriausyb (83 str. c) punktas).355 Panaaus poirio laikosi ir L. Okunkovas356. tai nurodo ir kitos Konstitucijos normos, kuriose tvirtinti valstybs vadovo galiojimai, jo santykis su vyriausybe vykdant usienio politik (86, 114 str.), teis revizuoti federacijos subjekt vykdomosios valdios institucij priimtus aktus (85 str.). Kai kurie autoriai, pavyzdiui, O. Rumiancevas ir V. Dodonovas, Rusijos valstyb priskiria konstitucins sutartins federacijos357 tipui ir kildina j i 1992 m. kovo 31 d. pasiraytos Federacijos sutarties. is aktas Liaudies deputat suvaiavimo, vykusio 1992 m. balandio 10 d., priimtu sprendimu turjo bti inkorporuotas iuo metu galiojani Konstitucij, taiau iki iol iliko savarankikas konstitucinis aktas. Jo teisins galios klausimas aptartas Konstitucijos antrojo skyriaus 1 punkte, skelbianiame Konstitucijos norm virenyb prie Federacijos sutart. Rusijos valstybs sandara grindiama federalizmo principu: valstybs ir jos valdios institucij vientisumo, federalini valdios institucij ir federacijos subjekt valdios institucij kompetencijos nustatymu ir atribojimu, taip pat federacijos subjekt lygiateisikumu ir j laisvo apsisprendimo principais (1, 3, 4, 5, 11 ir kt. str.). Santykiuose su federalinmis valstybs valdios institucijomis visi federacijos subjektai yra lygs. Federacijos subjektai federalini galiojim vykdymo srityje dalyvauja Konstitucijoje ir federaliniuose statymuose nustatytomis formomis (per savo atstovus federalinse valstybs valdios institucijose). Pagal teritorin sandar bei valstybs valdios organizavim Rusija yra federacija, kuri sudaro 89 federacijos subjektai: respublikos, kratai, sritys, federaliniai miestai, autonomins sritys, autonomins apygardos (5 str.). i struktrin charakteristika atspindi Rusijos pltros ir nacionalini form vairovs ypatumus bei j kompromis. Pagal savo pavadinimus ir pobd respublikos, autonomins sritys ir apygardos tai valstybiniai nacionaliniai dariniai, i kuri tik respublikos turi savo konstitucijas ir statym leidyb, o kratai, sritys, federaliniai miestai, taip pat nacionaliniai subjektai autonomins
Baglaj M., Gabriidz B. Konstitucionnoje pravo Rossijskoj Federaciji. Moskva, 1996. S. 129. 356 Konstituciji gosudarstv Jevropi. T. 3. / pod obej redakcijej Okunkova L. Moskva, 2001. 357 Rumiancev O., Dodonov G. Enceklopedieskij juridieskij slovar. Moskva, 1997. S. 336.
355

341

sritys ir autonomins apygardos yra valstybiniai teritoriniai dariniai, turintys savo statut ir statym leidyb. I ivardyt federacijos subjekt teisinio statuso tvirtinimo Konstitucijos 5 straipsnyje kartu su respublika sinonimikai vartojamas odis valstyb. Tokia svoka galjo atsirasti tekste veikiausiai dl konjunktrini sumetim, nes Rusijos Federacijos suverenitetas apima vis valstybs teritorij (4 str.), tad respublikos negalt bti savarankiku tarptautini santyki subjektu. L. Okunkovas mano, kad Rusijos Federacijos Konstitucija tvirtina asimetrin federacij, nes respublikos pripastamos valstybmis, o kiti federacijos subjektai (kratai, apskritys) tokio statuso neturi ir teigia, kad Konstitucin Rusijos Federacijos subjekt lygiateisikumo idja iki galo negyvendinta ir ilieka aktuali politin problema.358 Federaliniu lygmeniu valstybs valdios institucij sistema, sudarymo tvarka, kompetencija ir valdi sveika yra nustatyta gantinai aikiai. Tuo tarpu Konstitucijoje nra tiesiogini nurodym dl federacijos subjekt valstybs valdios institucij sudarymo principu, valdios institucij sistemos ir kompetencijos. Rusijos Federacijos Konstitucinis Teismas, 1996 m. sausio 18 d. nutarime nagrindamas konstitucinio valstybs valdios vieningumo principo turin, nustat, kad konstitucinis valstybs valdios vieningumo principas reikia, jog Rusijos Federacijos subjektai turi vadovautis federalins statym leidiamosios ir vykdomosios valdi tarpusavio santyki schema. Pagal Konstitucij statym leidiamoji ir statym vykdomoji valdios yra savarankikos, todl neleistina, kad perengiant Konstitucijoje nustatyt reguliavim Statutuose bt tvirtinamos normos, pagal kurias vykdomosios valdios institucijos bt pavaldios atstovaujamosioms. Toks reguliavimas neatitikt Konstitucijos 77 straipsnio 2 dalies nuostatos ir bt klitis gyvendinti konstitucin nuostat, kad tam tikrais kompetencijos klausimais federalins vykdomosios valdios institucijos ir federacijos subjekt vykdomosios valdios institucijos sudaro darni vykdomosios valdios sistem.359 Pagal Konstitucijos 77 straipsnio 1 dal federacijos subjektai savo valstybs valdios institucij sistem nustato savarankikai, atsivelgdami Rusijos Federacijos konstitucins santvarkos pagrindus ir benKonstituciji gosudarsv Jevropi pod obej redakcijej Okunkova L. T. 3. Moskva, 2001. S. 9. 359 Konstitucionnyj sud Rossijskoj Federaciji opredelenija i postanovlenija 1992 1996. Moskva, 1997.
358

342

drus valstybs valdios atstovaujamj ir vykdomj institucij sudarymo principus. Vienas j tvirtintas Konstitucijos 3 straipsnio 2 dalyje dl tautos teiss vykdyti savo valdi tiesiogiai, taip pat per valstybs valdios ir vietos savivaldos institucijas. Pagal ios normos prasm bei jos santyk su 32 Konstitucijos straipsniu, tvirtinaniu piliei teis dalyvauti valstybs valdyme tiesiogins ir atstovaujamosios demokratijos formomis, bt galima teigti, kad Federacijos subjekt atstovaujamosios valstybs valdios institucij atstovai savo mandat gauna rinkimuose i tautos ir jai yra atsakingi. Federacijos subjekt valstybs valdios sudarymas ir veikla pagrsta demokratins, federacins, teisins valstybs, turinios respublikin valdymo form, principais, vieninga valstybs valdia ir jos padalijimu statym leidiamj, vykdomj ir teismin bei j savarankikumu. statym leidiamosios ir vykdomosios vadios institucij kompetencija nustatoma vadovaujantis Konstitucijos 77 straipsnio 1 dalyje tvirtinta taisykle savarankikai sprsti valstybs valdios institucij kompetencij, nesusijusi su konstitucins santvarkos pagrindais ir klausimais, kurie yra federalini valstybs valdios institucij prerogatyva. Rusijos Federacijos ir jos subjekt kompetencijos nustatymas ir atribojimas yra vienas esmini federalizmo principo element. Kompetencijos nustatymo ir jos atribojimo koncepcija pateikiama Konstitucijos 71 ir 72 straipsniuose. Rusijos Federacijos kompetencija ireikiama federacijos valdymo srii, prerogatyv, objekt, tam tikr veiklos srii, galiojim konstitucinse formuluotse. Apie tai ikalbingai byloja nuostatos dl Konstitucijos primimo ir jos keitimo, federalini statymo primimo bei j vykdymo kontrol, federalins sandaros ir teritorijos, mogaus ir piliei konstitucinio teisinio statuso klausimai (pilietyb, tautini maum teisin padtis), valstybs valdios institucin sistema, jos institucij organizavimas ir formavimas, federalins politikos pagrind nustatymas, federalinis biudetas (mokesiai, rinkliavos), federalins nuosavybs valdymas, usienio politika ir tarptautiniai santykiai, alies gynyba ir saugumas, teism sistema, prokuratra, statym leidyba (civilinis, baudiamasis, bausmi vykdymo kodeksai, atitinkami proceso kodeksai, amnestija, malon, intelektins nuosavybs teisinis reguliavimas ir kt.). Bendros Rusijos Federacijos ir jos subjekt kompetencijos apimtis ir galiojimai tvirtinti Konstitucijos 72 straipsnio 1 dalyje. Kitaip nei iimtin, bendrosios kompetencijos koncepcija, B. Kriakovo poiriu, numato, kad federacija ir jos subjektai, gyvendindami savo ga343

liojimus, veikt atsivelgdami bendrus interesus, naudot savo veiksmams derinti institutus, instrumentus, mechanizmus bei galiojim delegavim tarpusavyje360. Pasak autoriaus, tokia koncepcija neneigia federacijos subjekt savarankikumo, o numato sprendim atitikim ir veiksm derinim su bendrais federaliniais statymais, principais ir pradais ir padeda, atsivelgiant konkrei federacijos objekt (respublik, krat, srii, federalini miest, autonomini srii ir autonomini apygard) slygas ir poreikius, pasiekti valdymo decentralizavim.361 Bendrai kompetencijai priskiriami respublik konstitucij, statym, kit federacijos subjekt leidiam statut, statym, normini teiss akt atitikties federalinei Konstitucijai ir federaliniams statymams utikrinimo klausimai, mogaus ir piliei teisi ir laisvi apsauga, tautini maum teiss, teistumo utikrinimas, ems, jos gelmi, vanden ir kit gamtos itekli valdymas, naudojimas ir disponavimas jais; valstybs nuosavybs atribojimas; sveikatos klausim koordinavimas; kovos su vairiomis katastrofomis; bendrj Rusijos Federacijos mokesi rinkliav politikos bei valstybs valdios ir vietos savivaldos institucij sistemos sudarymo princip nustatymas; statym leidyba administracins, administracinio proceso, darbo, eimos, bsto, ems ir kit gamtos objekt ir j apsaugos srityse; teism ir teissaugos kadr klausimai, advokatra ir notariatas; Rusijos Federacijos subjekt tarptautini ir tarptautini ekonomini santyki koordinavimas ir kt. Be ivardytos kompetencijos ir galiojim, iame straipsnyje (2 d.) kartu tvirtinama imperatyvi nuostata, padedanti visus federacijos subjektus traktuoti vienodai ir patvirtinti j lygyb. Konstitucijos 73 straipsnis sistemikai susijs su 71 ir 72 straipsniais, jame pateikiamas dar vienas federalini santyki dl kompetencijos ir galiojim nustatymo bdas, numatantis iimtins federacijos subjekt kompetencijos nustatym ir gyvendinim. Kompetencijos klausimus, kurie nepriskirti Rusijos Federacijos kompetencijai ir bendrai Rusijos Federacijos ir jos subjekt kompetencijai, federacijos subjektai gyvendina visa apimtimi. Federacijos subjektai savo kompetencij, neperengdami ivardyt konstitucini klii, nustato konstitucijose, statutuose, statymuose ir kituose norminiuose teiss aktuose. Juose numatomi ir j gyvendinani valdios institucij galiojimai.
360 Komentarij Konstituciji Rossijskoj Federaciji / Pod obej redakcijej Kudriavceva J. Moskva, 1996. S. 326. 361 Ten pat.

344

IV
Konstitucijos 10 straipsnyje tvirtintas valdi padalijimo principas yra vienas esmini Rusijos Federacijos konstitucins santvarkos pagrind, kuriuo grindiamas valstybs valdios organizavimas ne tik federacijos, bet ir jos subjekt lygiu. Valstybs valdia Rusijos Federacijoje yra viena ir vykdoma jos padalijimo statym leidiamj, vykdomj ir teismin pagrindu. Taigi valdios vieningumas derinamas su jos padalijimu tris dalis. Kartu nustatoma, kad statym leidiamosios, vykdomosios ir teismins valdios institucijos yra savarankikos ir ireikia bendr tautos suvereniteto koncepcij. statym leidiamoji valdia (nevartojant tokio pavadinimo Konstitucijoje) yra federalinis susirinkimas (94 str.), vykdomj valdi vykdo Rusijos Federacijos vyriausyb (110 str.), teismin Konstitucinis Teismas, Aukiausiasis Teismas, Aukiausiasis arbitrainis teismas, federaliniai ir kiti teismai (7 skirsnis). Rusijos Federacijos prezidentas nra kurios nors i ivardyt valdi dalis, jis yra valstybs vadovas, Konstitucijos bei mogaus ir piliei teisi bei laisvi garantas, utikrinantis vis valstybs valdi vykdani institucij sveik (horizontaliai), taip pat j sveik su federacijos subjektais, vietos savivaldos institucijomis (vertikaliai). Jis atstovauja valstybei vidaus ir usienio politikos klausimais ir nustato j kryptis, imasi priemoni utikrinti valstybs suverenitet, teritorijos vientisum, skiria rinkimus, referendumus, formuoja Vyriausyb ir daro tak jos veiklai, dalyvauja sudarant teismin valdi, taip pat turi statym leidybos iniciatyvos teis bei atidedamojo (suspensivinio) veto teis Federalinio susirinkimo priimtiems statymams, Konstitucijos patais iniciatyvos teis (8089, 104, 107, 134 str.). Vykdydamas Konstitucijoje tvirtintus galiojimus prezidentas turi veikti neperengdamas Konstitucijos nustatyt rib, jo leidiami sakai ir potvarkiai neturi prietarauti Konstitucijai ir Rusijos Federacijos statymams (90 str.). Konstitucins konstrukcijos, skirtos prezidento galiojimams formuojant Vyriausyb, priimant sprendimus dl jos atstatydinimo, nustatant valstybs vidaus ir usienio politikos kryptis leidia valstybs vadovui siterpti vyriausybs veikl ir daryti jai tak. Visa tai priartina valstybs vadov prie vykdomosios valdios akos. Valstybs vadov ketveri met kadencijai renka Rusijos Federacijos pilieiai visuotini, lygi rinkim pagrindu, slaptu balsavimu. Prezidentu gali bt renkamas ne jaunesnis kaip 35 met ir ne maiau
345

kaip 10 met nuolat gyvenantis Rusijos Federacijoje Rusijos Federacijos pilietis. Tas pats asmuo Rusijos Federacijos prezidento pareigas gali eiti ne daugiau kaip dvi kadencijas i eils (81 str.). Kadencijos trukm skaiiuojama nuo irinkim dienos, pareig vykdymo pradia nuo priesaikos davimo momento (82 str.). galiojimo laikui valstybs vadovas turi absoliut imunitet, nes jo panaikinimo arba apribojimo procedra Konstitucijoje, palyginti su parlamento nari ir teisj imuniteto turiniu, nereglamentuota (91 str.). Prezidento galiojim pabaigos pirma laiko pagrind sraas baigtinis: atsistatydinimas, negaljimas eiti savo pareig dl nuolatinio sveikatos sutrikimo, paalinus i pareig. Konstitucija numato valstybs vadovo apkaltos institut (92, 93, 102, 103 str.). Kita valstybs valdios aka yra statym leidiamoji valdia. J vykdo Rusijos Federacijos parlamentas Federalinis susirinkimas, visai Rusijos tautai ir visiems Federacijos subjektams atstovaujanti statym leidybos institucija (94, 99 str.).362 J sudaro dveji rmai: Federacijos Taryba ir Valstybs Dma (95 str.). Konstitucijoje jie nevadinami emaisiais ar auktaisiais rmais, taiau pagal j sudarymo tvark, tarpusavio santyk ir galiojim apimt Federacijos Taryb galima bt laikyti auktaisiais, o Valstybs Dm emaisiais rmais. Prof. B. Straunas Rusijos parlament priskiria dvej rm parlamentui, turiniam silpnesnius auktuosius rmus, tipui363. Jo nuomone, tai pasireikia tuo, kad nors Federacijos Taryba ir turi specialius galiojimus (93, 102, 106 str.), Valstybs Dma esant nesutarim dl daugelio statym gali veikti Federacijos Tarybos sprendimus.364 Abeji rmai pagal savo sudarymo ir darbo tvark atspindi dvejop atstovavim tiesioginis atstovavimas tautai ir Rusijos federacijos subjektams. Rm kompetencija atribota. Kai rmai posdiauja kartu, i posdi metu nebalsuojama ir sprendimai nepriimami (100 str. 3 d.). Parlamento rmai posdiauja atskirai, savarankikai sprendia j vadov klausimus renkant atitinkamai Federacijos Tarybos pirminink ir jo pavaduotojus, Valstybs Dmos pirminink ir jo pavaduotojus, taip pat nustato savo rm struktr, formuoja komitetus ir komisijas.
Konstitucionnyj sud Rossijskoj Federaciji, 19921996 opredelenija i reenija. Moskva, 1997. 363 Komentarij Konstituciji Rossijskoj Federaciji / Pod obej redakcijej Kudriavceva J. Moskva, 1996. S. 397398. 364 Komentarij Konstituciji Rossijskoj Federaciji / Pod obej redakcijej Kudriavceva J. Moskva, 1996.
362

346

Abeji rmai turi savo reglament ir spendia vidaus darbo tvarkos klausimus (100, 101 str.). Bendra abej rm institucija Apskaitos rmai, vykdantys parlamentin federalinio biudeto vykdymo kontrol, formuojami laikantys Konstitucijos 102 straipsnio 1 dalies i) punkte ir 103 straipsnio 1 dalies d) punkte tvirtint princip. Nuostatos dl Federacijos Tarybos itin lakonikos. Konstitucija nutyli bendr Federacijos nari skaii, darbo formas (sesijas), kadencijos trukm. I esms apsiribojama atstovavimo federacijos subjektams principo tvirtinimu. Visi Federacijos subjektai turi teis turti Federaliniame susirinkime po 2 mandatus. I j: vien nuo statym leidiamosios, antr nuo statym vykdomosios valdi (95 str. 2 d.). Federacijos Tarybos sudarymo tvarkos klausimai paliekami federaliniam statymui. Remiantis 99 straipsnio 1 dalimi tai nuolat veikiantys rmai. Pagrindiniai Federacijos Tarybos galiojimai atspindti Konstitucijos 102 straipsnyje. Juos Federacijos Taryba vykdo savarankikai be kit rm Valstybs Dmos pritarimo. Tai sien tarp Federacijos subjekt pakeitimas, valstybs gynimo klausimai ir kariuomens panaudojimas u valstybs rib, nepaprastoji padtis, valstybs vadovo paalinimo i uimam pareig klausimas, valstybs vadovo rinkim paskelbimas, Rusijos Federacijos generalinio prokuroro, Konstitucinio Teismo, Aukiausiojo Teismo, Aukiausiojo arbitrainio teismo teisj paskyrimas ir kt. Sprendimai priimami nutarimo forma vis jos nari bals dauguma. Kvalifikuota bals dauguma nustatoma federalini konstitucini statym, prezidento grint pakartotinai svarstyti statymui priimti (107, 108 str.). Federacijos Taryba turi Valstybs Dmos priimt statym ir leidybos kontrols funkcij (105, 106 str.). Tai leidia Federacijos Tarybai statym leidybos procese pareikti savo nuomon dl bet kurio Valstybs Dmos priimto statymo. Konstitucijos 106 straipsnyje pateikiamas federalini statym, kuriuos svarstyti Federacijos Taryba privalo, sraas. emesnieji Parlamento rmai Valstybs Dma. J sudaro 450 deputat, kuriuos federalinio statymo nustatyta tvarka ketveri met kadencijai renka Rusijos Federacijos pilieiai (3, 32, 95, 96 str.). Konstitucija tiesiogiai nereglamentuoja rinkim sistem, taikom iems rmams formuoti. ie klausimai yra paliekami statym leidjo diskrecijai. Konstitucijos reguliavimo lauke esama laisv rinkim (3 str. 3 d.) principo, o kiti rinkim principai lygs (19 str.), visuotiniai (32 str.) ivestiniai. Valstybs Dmos deputatu gali bti renkamas ne jaunesnis kaip 21 met Rusijos Federacijos pilietis, tu347

rintis rinkim teis (97 str.). Konstitucijoje taip pat nra norm, nusakani i rm nari galiojim pradios moment, o apsiribojama nuostata, kad pirmj posd renkasi trisdeimt dien nuo irinkimo. Nuo io posdio pradios baigiasi ankstesns Valstybs Dmos deputat galiojimai (99 str.). Reglamentuojant i rm deputat teisin status Konstitucijoje draudiamas dvigubas mandatas (tas pats asmuo vienu metu negali bti Federacijos tarybos ir Valstybs Dmos narys) (97 str. 2 d.). i norma veikia abiem kryptis, t. y. taikoma abej parlamento rm nariams. Konstitucija numato ir kitus Valstybs Dmos deputat veiklos apribojimus: draudim bti kit atstovaujamj valstybs valdios institucij arba vietos savivaldos institucij deputatais, dirbti valstybs tarnyboje, usiimti kita apmokama veikla, iskyrus pedagogin, mokslin ar kit krybin veikl (97 str. 2 ir 3 d.). B. Straunas, lygindamas abej rm nari statuso teisin reguliavim, nurodo, kad tik Valstybs Dmos deputatams taikomas konstitucinis reikalavimas dirbti profesionalumo ir pastovumo pagrindu, nors Federacijos Tarybos konstituciniai galiojimai yra ne maiau reikmingi nei Valstybs Dmos365. Abej parlamento rm nariai j galiojim laikui turi imunitet, kurio turinys yra baigtinis ir statymais negali bti pleiamas ar siaurinamas. Rusijos Federacijos Konstitucinis Teismas 1996 m. vasario 26 d. nutarime konstatavo, kad pagal turin deputat nelieiamyb turi didesnes garantijas nei bendros asmens konstitucins garantijos. Deputat nelieiamyb nra asmenin privilegija, ji yra vieo pobdio, leidianti deputatui nekliudomai vykdyti parlamentaro pareigas ir kartu parlamento funkcijas, utikrinti j savarankikum ir nepriklausomum. Konstitucija gali nustatyti iimtis dl asmen lygybs prie statym ir teism. Tardymo veiksmus, taikomus Federacijos Tarybos nariams ir Valstybs Dmos deputatams, privalo priirti Rusijos Federacijos generalinis prokuroras.366 Parlamento rm nario nelieiamybs atmimo klausim Rusijos Federacijos generalinio prokuroro teikimu sprendia atitinkami rmai. Valstybs Dmos galiojimus slyginai galima skirstyti tris grupes: dalyvavimas skiriant vyriausybs vadov (sutikimo forma) bei pasitikjimo Vyriausybe klausim sprendimas; asmen skyrimas pareigas (Centrinio banko pirmininko, galiotinio mogaus teisms, Apskaitos rKomentarij Konstituciji Rossijskoj Federaciji / Pod obej redakcijej Kudriavceva J. Moskva, 1996. S. 402. 366 Konstitucionnyj sud Rossijskoj Federaciji, 19921996 opredelenija i reenija. Moskva, 1997.
365

348

m pirmininko ir puss auditori); kaltinim Rusijos Federacijos prezidentui iklimas ir amnestijos paskelbimas. Kitaip nei Federacijos Taryba, Valstybs Dma dalyvauja sudarant Vyriausyb. Jos galiojimai iuo klausimu sistemikai susij su Konstitucijos 111 straipsniu. Dma jai Konstitucijos priskirtos kompetencijos klausimais leidia nutarimus, kurie priimami vis jos nari bals (226) dauguma (103 str. 3 d.), jeigu Konstitucija nenumato kitos sprendim primimo bals normos (107, 108 str.). Valstyb Dmos galiojim sritis statym leidyboje federalini statym primimas. Federalinis statymas laikomas priimtu, jeigu jam pritar dauguma vis Valstybs Dmos deputat, iskyrus federaliniam konstituciniam statymui ar Rusijos Federacijos prezidento grintam pakartotinai svarstyti statymui priimti reikaling kvalifikuot daugum. Priimtas federalinis statymas perduodamas svarstyti Federacijos Tarybai. Federalinio susirinkimo mandat skaiiaus, kuriam esant priimti sprendimai nekelt abejoni dl j legitimumo, Konstitucija nenustato. Rusijos Federacijos Konstitucinis Teismas 1995 m. balandio 12 d. nutarime367 paymjo, kad nustatant Federacijos Tarybos atstov skaii (po du nuo kiekvieno Federacijos subjekto) ir 450 Valstybs Dmos deputat Rusijos Federacijos Konstitucija pareigoja statym leidybos institucij ir valstybs vadov sudaryti slygas federacijos subjektams gauti atstov mandatus Federaliniame susirinkime ir deputat mandatus Valstybs Dmoje (84 str. a) punktas ir 96 str. 2 d.). Apibdindamas Federalinio susirinkimo galiojimus statym leidyboje Teismas konstatavo: Parlamentas yra vienintel federalini statym leidybos institucija, priimanti aukiausiosios teisins galios (iskyrus Konstitucij ir tarptautines sutartis) teiss aktus federalinius statymus. Jokia kita valstybs valdios institucija negali i akt pakeisti arba pripainti netekusiais galios. Federalins Konstitucijos neatitinkantys federaliniai statymai nustoja teisins galios Rusijos Federacijos Konstitucinio Teismo sprendimu. Kit valstybs valdios institucij priimti teiss aktai turi atitikti federalinius statymus. Taip pat suformulavo tez dl parlamento sprendim primimo principo: Parlamento leidiami aktai turi atitikti visuomens daugumos, o ne tik parlamento daugumo interesus.368
367

Konstitucionnyj sud Rossijskoj Federaciji, 19921996 opredelenija i reenija. Moskva, Ten pat.

1997.
368

349

statym leidybos iniciatyvos teiss subjekt ratas platus. J turi valstybs vadovas, abeji (kiekvieni atskirai) parlamento rmai ir j nariai, Rusijos Federacijos vyriausyb, federacijos subjekt atstovaujamosios statym leidybos institucijos. i teis savo kompetencijos klausimais taip pat turi Rusijos Federacijos Konstitucinis Teismas, Aukiausiasis Teismas, Aukiausiasis arbitrainis teismas (104 str. 1 d.). statym leidybos iniciatyvos subjektai, iskyrus ivardytus teismus, gali teikti Valstybs Dmai statym projektus, neatsivelgdami tai, ar j silymai susij su iimtine Rusijos Federacijos kompetencija, ar su bendra Rusijos Federacijos ir jos subjekt kompetencija. Lyginant i norm su Konstitucijos 114 straipsnio 1 dalies a) punkto norma dl Rusijos Federacijos konstitucins kompetencijos biudeto formavimo santykiuose vis dlto galima daryti prielaid, kad io projekto rengimo iniciatyvos teis turi tik Rusijos Federacijos vyriausyb, o kiti Konstitucijos 104 straipsnio 1 dalies subjektai ne. Visi statym projektai teikiami Valstybs Dmai (104 str. 2 d.), kuriai neabejotinai tenka pagrindinis statym svarstymo ir j primimo vaidmuo. Kartu esama ilyg dl statym, kurie numato mokesi nustatym arba j panaikinim, valstybs paskol ar finansinius sipareigojimus, taip pat dl kit statym projekt, numatani ilaidas, kompensuojamas i federalinio biudeto, pateikimo. Tokiems projektams btina Rusijos Federacijos vyriausybs ivada. Jos nesant projektas negali bti teikiamas (104 str. 3 d.). Apibendrinant parlamento, valstybs vadovo ir Rusijos Federacijos vyriausybs galiojimus, nekvestionuojant j savarankikumo statym leidyboje, galima bt teigti, kad jie yra korporatyvinio pobdio, pasirekianio i valstybs valdios institucij sveika iame procese (projekt pateikimas, statym svarstymas, primimas, promulgavimas, atidedamojo veto teis). ios prielaidos pavyzdi galime aptikti Konstitucijos 71, 104, 105, 106, 107, 108 ir 114 straipsniuose. Rusijos Federacijos vyriausyb yra kolegiali vykdomosios valdios institucija. Jos teisinis statusas atspindinti Rusijos Federacijos vykdomosios valdios, federalini vykdomosios valdios institucij ir federacijos subjekt vykdomosios valdios institucij vieningumo koncepcij gyvendinant federalin vykdomj valdi visoje Rusijos Federacijos teritorijoje, federacijos ir federacijos subjekt interes derinim. Santykiuose su parlamentu Rusijos Federacijos vyriausyb jam tiesiogiai neatskaitinga. Tik biudetiniuose santykiuose Valstybs Dma turi vyriausybs vykdomo biudeto kontrol per biudeto sudarym
350

(teikiant svarstyti jai biudeto projekt) ir jo vykdym per jai teikiam biudeto vykdymo ataskait (114 str.). Vyriausyb turi statym leidybos iniciatyvos teis, taip pat teis kreiptis Konstitucin Teism, kad is nustatyt, ar federaliniai statymai, federalini valstybs valdios institucij norminiai aktai ir federacijos subjekt norminiai aktai atitinka Konstitucij, teikti paklausimus dl Konstitucijos iaikinimo, taip pat inicijuoti ginus dl valstybs valdios institucij (federacijos ir jos subjekt lygiu) konstitucins kompetencijos (125 str.). Vyriausybs galiojim trukm i esms sutampa su valstybs vadovo kadencija (116 str.). Kabinet sudaro Rusijos Federacijos vyriausybs pirmininkas, jo pavaduotojai ir federaliniai ministrai (110 str.). Skiriant Vyriausybs vadov btina suderinti valstybs vadovo ir Valstybs Dmos vali (111 str.). Kabineto vadovo kandidatros parinkimas yra valstybs vadovo prerogatyva, o Valstybs Dma gali jai pritarti arba ne, bet pati silyti kandidat ias pareigas negali. Prof. B. Strano nuomone, is parlamentinis valstybs valdymo formos elementas, padedantis utikrinti vyriausybs stabilum, bdingas mirios respublikos formai.369 Vyriausybs vadovas ne vliau kaip per savait nuo jo paskyrimo teikia Rusijos Federacijos prezidentui pasilymus dl federalini vykdomosios valdios institucij struktros, taip pat savo pavaduotoj ir federalini ministr kandidatras, numato pagrindines kabineto veiklos kryptis ir organizuoja jo darb (112, 113 str.). Kaip jau buvo minta, Konstitucijoje nesama vyriausybs atskaitingumo formuls. Vis dlto kai kurios nuostatos gantinai aikiai nurodo atskaitingum prezidentui. Be jau mint gana plai galiojim formuojant kabinet, teiss pirmininkauti jo posdiuose, revizuoti kabineto sprendimus, paymtina ir tai, kad vyriausyb vykdo prezidento sakus, kurie leidiami vyriausybs kompetencijos klausimais (114 str.). Vyriausyb grina savo galiojimus naujai irinktam Rusijos Federacijos prezidentui ( 116 str.). Vyriausybs galiojim apimtis nustatoma remiantis Rusijos Federacijos vykdomos federalins politikos, kuri apima vairias visuomens gyvenimo srii programas (71 str.). Kabineto galiojimai yra plats ir apima vairias valdymo sritis (ekonomin, socialin, kultros, vietimo, mokslo, sveikatos apsaugos, aplinkos apsaugos, teissaugos ir kt.). Biudetiniuose santykiuose vyriausybei pavedama federalinio biudeKomentarij Konstituciji Rossijskoj Federaciji / Pod obej redakcijej Kudriavceva J. Moskva, 1996. S. 460.
369

351

to rengimo ir jo pateikimo Valstybs Dmai svarstyti funkcija, taip pat patvirtinto biudeto vykdymas. Vyriausyb utikrina bendr finansin, kreditin ir pinigin politik. ios nuostatos sistemikai susijusios su Konstitucijos normomis, kuriose tvirtinta Rusijos Federacijos kompetencija. Kita galiojim grup susijusi su alies gynybos ir saugumo utikrinimu, usienio politikos vykdymu, teistvarkos palaikymu. Konstitucija nenustato baigtinio galiojimu srao, apsiribojama formule: vykdo kitus jai Konstitucijos, federalini statym, Rusijos Federacijos prezidento nustatytus galiojimus. Savo kompetencijos klausimais vyriausyb leidia postatyminio pobdio teiss aktus nutarimus ir potvarkius (115 str.). ie aktai privalomi visai vykdomosios valdios sistemai, kitoms valstybs staigoms, pareignams, vietos savivaldos institucijoms, visuomeninms organizacijoms, monms, kitoms organizacijoms, staigoms ir pilieiams. Vyriausybs sprendim privalomumo principas, kaip ir Konstitucijos ir federalini statym virenybs principas, objektyviai iplaukia ir nuostat, tvirtinani federalin valstybs sandar. Vyriausybs aktus, prietaraujanius Konstitucijai, federaliniams statymams ar Rusijos Federacijos prezidento sakams, Rusijos Federacijos prezidentas gali panaikinti. ie valstybs vadovo galiojimai iplaukia i jo teisinio statuso, Konstitucijos bei mogaus ir piliei teisi ir laisvi garanto. Vyriausybs akt konstitucingumas gali bti ginijamas Rusijos Federacijos Konstituciniame Teisme (115 str.). Vyriausybs atsistatydinimo tvarka reglamentuojama Konstitucijos 117 straipsnyje ir apima skirtingas teisines situacijas: vyriausybs teiss atsistatydinti gyvendinimas (vyriausybs pirmininko iniciatyva); vienasmenis Rusijos Federacijos prezidento sprendimas atstatydinti vyriausyb; Valstybs Dmai pareikus nepasitikjim ja; pasitikjimo Vyriausybe svarstymas Vyriausybs vadovo iniciatyva. Teisingum Rusijos Federacijoje vykdo tik teismai. Steigti teismus, turinius ypatingus galiojimus, Rusijos Federacijoje draudiama. Konstitucijoje tvirtintos keturios teismins valdios gyvendinimo formos: konstitucin, civilin, administracin ir baudiamoji teisena. Visos formos pagal savo juridin status ir teisin reikm yra vienodos ir nepaisant j specifikos vykdomos vienodais principais (teisj nepriklausomumo, nekeiiamumo ir j asmens nelieiamumo). Teisj nepriklausomumo principo konstitucins garantijos tvirtintos Konstitucijos 121, 122 ir 124 straipsniuose. io principo turin sudaro du elementai: a) teisjai nepriklausomi ir b) teisjai klauso tik Konstitucijos
352

ir federalini statym. Teisj nekeiiamumas viena pagrindini garantij, utikrinani teisj nepriklausomum nuo statym leidiamosios ir vykdomosios valdi. Teisjo galiojimai gali baigtis arba sustabdomi tik federalinio statymo nustatyta tvarka ir pagrindais. Teisj nelieiamumas apima draudim apriboti teisjo laisv arba taikyti jam kitus apribojimus, patraukimo baudiamojon atsakomybn kitokia nei federalinio statymo nustatyta tvarka. Esmin teismins valdios nepriklausomumo nuo kit valdios ak garantija tai teism finansavimas i federalinio biudeto. Konstitucija tvirtina teisminio byl nagrinjimo principus: vieumo, rungimosi ir lygybs (123 str.). Konstitucijoje atkurtas prisiekusij institutas (Rusijoje veik nuo 1864 m. iki panaikinimo 1918 m.) Teisj korpusas formuojamas profesiniu principu. Rusijos Federacijoje teisjais gali bti ne jaunesni kaip 25 met, turintys auktj teisin isilavinim ir ne maiau kaip penkeri met teisinio darbo sta Rusijos Federacijos pilieiai. Federalins teismins valdios institucij sistemos nustatymas, j sudarymas ir veiklos tvarka pagal Konstitucijos 71 straipsnio 1 dalies d) punkt yra Rusijos Federacijos kompetencijos dalykas. Tuo paties straipsnio n) punkte tvirtinama nuostata, kad Rusijos Federacijos kompetencijai priklauso ir teism sistema. I pirmo vilgsnio atrodo, jog Konstitucijoje dubliuojama ta pati nuostata. Taip nra, nes d) punkte yra tvirtintas teisinio reguliavimo lygmuo, n) punkto nuostata skirta nustatyti teism sistem ne tik federaliniu, bet ir federacijos subjekt lygmeniu, nes pastarieji pagal Konstitucijos 118 straipsnio 3 dal toki galiojim neturi (is klausimas yra Konstitucijos ir federaliniu konstitucini statym reguliavimo dalykas). Bendrai Rusijos Federacijos ir jos subjekt kompetencijai priskiriami teism ir teissaugos institucij formavimo politikos (kadr) klausimai. Taigi pagal Konstitucij teism sistem sudaro: Rusijos Federacijos Konstitucinis Teismas, Aukiausiasis, Aukiausiasis arbitrainis ir federaliniai teismai. Konstitucijos prasme visi ie teismai sudaro federalin teismins valdios institucij sistem, kurios sudtin dalis yra ir federacijos subjekt teismai (federaliniai teismai). Teism galiojimus, sudarymo ir veiklos tvark nustato federalinis konstitucinis statymas. Skiriant i teism, iskyrus federalinius, teisjus dalyvauja dviej valdios ak subjektai: Rusijos Federacijos prezidentas, teikiantis kandidatras teisj pareigas, ir juos skirianti Federacijos Taryba. Federalini teism teisjus federalinio statymo nustatyta tvarka skiria Rusijos Federacijos prezidentas.
353

Konstitucin kontrol Rusijos Federacijoje veikia pagal europietikj model steigta specializuota institucija Konstitucinis Teismas. Konstituciniai teisinio statuso, kompetencijos, teismo sudarymo tvarkos, veiklos garantij pagrindai tvirtini Konstitucijos 7 skirsnyje Teismin valdia. Tai autonomikai veikianti ypatinga teismins valdios institucija, kuriai pavesta utikrinti Konstitucijos virenyb, tiesiogin jos taikym, valdi balans. Kartu ji yra ir aukiausioji konstitucins kontrols institucija, veikianti vienu lygmeniu su federalinmis valdios grandimis: Rusijos Federacijos prezidentu, statym leidiamja ir vykdomja valdiomis. Konstitucinio Teismo jurisdikcijai bdingi tradiciniai Europos valstybse konstitucins kontrols objektai (125 str.): teiss norm konstitucingumas (federalini statym, normini Rusijos Federacijos prezidento, Federacijos Tarybos, Valstybs Dmos, Rusijos vyriausybs akt; respublik konstitucij, statut, Rusijos Federacijos subjekt statym ir kit normini akt, priimt Rusijos Federacijos valstybs valdios kompetencijos klausimais, bendros Rusijos Federacijos valstybs valdios ir Rusijos Federacijos subjekt valstybs valdios institucij kompetencijos klausimais; sutari, sudaryt tarp Rusijos Federacijos valstybs valdios ir Rusijos Federacijos subjekt valstybs valdios institucij; teismo paklausimu tikrina konkreioje byloje taikyto arba numatomo taikyti statymo konstitucingum); nesigaliojusi Rusijos Federacijos tarptautini sutari konstitucingumas; tarpinstituciniai valdios subjekt ginai dl kompetencijos federaliniu ir regioniniu lygmenimis (federalini valstybs valdios institucij; Rusijos Federacijos valstybs valdios ir Rusijos Federacijos subjekt valstybs valdios institucij; Rusijos Federacijos subjekt aukiausi valstybs valdios institucij; mogaus teisi ir laisvi apsauga; valstybs pareign (Rusijos Federacijos prezidento) politins atsakomybs ir paalinimo i pareig klausimai; Konstitucijos aikinimas. Konstitucinis Teismas neturi galiojim tirti politini partij konstitucingumo klausim, vertinti teiss akt taikymo (teismins) praktikos, taip pat bti bylos iniciatoriumi nesant Konstitucijos 125 straipsnyje ivardyt subjekt kreipimosi. Esama individualaus skun354

do instituto (125 str. 4 d.). Kai kuriuose Rusijos Federacijos Konstitucinio Teismo nutarimuose370 suformuluota tyrimo objekto doktrina ir proceso iame Teisme taisykls: Sprendiant pilieio skundo, gauto Konstitucinio Teismo, primimo klausim neatsivelgiama, kokius sprendimus ioje byloje prim bendrosios kompetencijos teismai, ar inaudotos visos teismins gynybos priemons. Konstitucinis Teismas netikrina teism sprendim. Teismas sprendia teiss klausimus, netiria ir nevertina faktini konkreios bylos aplinkybi, taip pat toki, kurios patvirtina pilieio teisi paeidim konkreioje byloje ir visais atvejais, kai tai yra kit teism kompetencija. Norminiai teiss aktai, detalizuojantys statymus, patys savaime negali bti patikrinimo pagal pilieio skund, pateikt Konstituciniam Teismui, dalyku, nes toki akt patikrinimas yra kit teism kompetencija (1995 m. balandio 25 d. nutarimas); Konstitucinis Teismas nagrinja tik jam pateiktame kreipimesi nurodyt dalyk ir tik tiek, kiek konstitucingumas ginijamas, ir priima nutarimus (1996 m. balandio 30 d. nutarimas). Konstitucinis Teismas privalo tirti nustojusius teisins galios norminius aktus tik tais atvejais, jeigu juos taikant buvo paeistos piliei teiss ir laisvs. Jeigu Konstitucija nereguliuoja vien ar kit santyki, tai nra ir pagrindo tirti, ar aktai, kurie tokius santykius reglamentuoja, atitinka Konstitucij. Konstitucinis Teismas netiria statym sprag, kurios neleidia gyvendinti mogaus ir pilieio teises ir laisves ir jeigu nesureguliuotas klausimas pagal savo pobd ir reikm nepriskiriamas konstituciniam, nes tokio klausimo sureguliavimas yra statym leidjo prerogatyva (1995 m. birelio 15 d. sprendimas). Bendrosios jurisdikcijos teismai negali pripainti, kad statymas, taikytinas sprendiant byl, prietarauja Konstitucijai. Toks klausimas yra Konstitucinio Teismo, kuris savo ruotu netikrina teism sprendim, kompetencija (1995 m. gegus 3 d. nutarimas). Teismas paymjo, kad teismai turi utikrinti paeist teisi atkrim ir kad teisingumas savo esme gali bti pripaintas vykdytu, jeigu jis atitinka tiesos nustatymui. Klaidingas teismo sprendimas negali bti laikomas teisingumo aktu ir turi bti itaisytas (1996 m. vasario 2 d. nutarimas). Pagal teisinius padarinius Konstitucinio Teismo priimti sprendimai, kuriuose konstatuojamos teiss akt (tarp j ir Rusijos Federacijos tarptautini sutari), j dali ar atskir norm prietaravimas
Konstitucionnyj sud Rossijskoj Federaciji, 19921996 opredelenija i reenija. Moskva, 1997.
370

355

Konstitucijai, yra sprendiamojo pobdio. Tokie aktai nustoja galios ir negali bti taikomi. Aukiausiasis Teismas yra aukiausioji teismin institucija bendrosios kompetencijos teism, nagrinjani civilines, baudiamsias, administracines ir kitas bylas, sistemoje (jo jurisdikcija neapima statym konstitucingumo ir ekonomini gin sprendimo, kurie atitinkamai priklauso Konstitucinio Teismo ir Aukiausiojo arbitrainio teismo, federacijos subjekt arbitraini teism kompetencijai aut. pastaba). Veikia kaip kasacin instancija federacijos subjekt aukiausij teismini institucij inagrintoms byloms ir priima dl j galutinius sprendimus. Teismas vykdo bendros teismins praktikos formavimo funkcij (126 str.). Savo kompetencijos klausimais turi statym leidybos iniciatyvos teis (104 str.). Aukiausiasis arbitrainis teismas ir arbitrainiai teismai sudaro bendr specializuot teism, sprendiani ekonominius ginus ir kitas bylas, sistem (127 str.). Administraciniuose santykiuose arbitrainiai teismai yra savarankiki ir nepavalds Aukiausiajam arbitrainiam teismui. iam teismui Konstitucijoje suformuluotame pavedime nurodoma federalinio statymo numatytomis procesinmis priemonmis vykdyti arbitraini teism prieir. Taigi Konstitucija pabria ne administracini, o btent procesini priemoni taikym. Procesins priemons apima arbitraini teism bylose priimt sprendim teistumo ir pagrstumo pagal pateikt protest patikrinim. Teismui pavesta aikinti teismin praktik, suteikta statym leidybos iniciatyvos teis. Rusijos Federacijos prokuratra, nepaisant to, kad ji vardyta skirsnyje Teismin valdia, valstybs institucij sistemoje yra autonomika. Ji nra atstovaujamosios, vykdomosios ar teismins valdios dalis. Rusijos Federacijos prokuratra sudaro vientis centralizuot sistem, pagal kuri emesnio rango prokurorai yra pavalds auktesnio rango prokurorams ir Rusijos Federacijos generaliniam prokurorui (129 str. 1 d.). Prokuror pavaldumo generaliniam prokurorui principo turinys atskleidiamas per generalinio prokuroro teises parinkti federacijos subjekt prokuror kandidatras ir jas suderinus su atitinkamais federacijos subjektais skirti pareigas, taip pat vienasmenikai skirti kitus prokurorus (129 str. 3 ir 4 d.). Skiriant generalin prokuror dalyvauja Rusijos Federacijos prezidentas (parenka kandidatr) ir Federacijos Taryba (priimanti galutin sprendim) (129 str. 2 d.). Konstitucija nereglamentuoja prokuratros udavini, galioji356

m, reikalavim asmeniui, kuris gali bti skiriamas prokuroru, taip pat nenustato kandidatr parinkimo tvarkos ir kit procedrini skyrimo klausim. Apsiribojama bendro pobdio norma, nukreipiania federalin statym (129 str. 5 d.). Normos, skirtos Federacijos subjekt prokuror skyrimo tvarkai, itin lakonikos, jose tvirtinamas tik subjektas (generalinis prokuroras), turintis teis skirti federacijos subjekt prokurorus, ir slyga, kad kandidatra turi bti suderinta su federacijos subjektais. Federacijos subjekt institucij, su kuriomis toks paskyrimas turi bti derinamas, derinimo procedr ir kit procedrini dalyk Konstitucija neaptaria.

V
Rusijos Federacijos Konstitucijoje vietos savivalda pripastama vienu i konstitucins santvarkos pagrind. Savo valdi tauta vykdo tiesiogiai, taip pat per valstybs valdios ir vietos savivaldos institucijas (3 str. 2 d.). Vietos savivaldos grindiama savarankikumo ir j gyvendinani institucij atskyrimo nuo valstybs valdios institucij principais (12 str.). Vietos savivaldos organizavimo princip nustatymas priskiriamas bendrai Rusijos Federacijos ir jos subjekt kompetencijai (72 str. 1 d. m) punktas). Jos gyvendinimo klausimais priimami federaliniai statymai ir kiti norminiai teiss aktai (76 str. 2 d.). Taigi tautos valdia savivaldos lygmeniu suprantama ne kaip valstybs, o kaip vietos gyventoj valdia sprendiant vietos reikalus. Vietos savivaldos savarankikumas utikrinama konstitucine klitimi, kuri numato, kad vietos savivaldos institucijos nra valstybs valdios institucij dalis (12 str.). Tai leidia apsaugoti vietos savivald nuo nepagrsto valstybs valdios institucij kiimosi vietos savivaldos reikalus. Vis dlto tokia nuostata negali bti suabsoliutinta. Neginijama, kad vietos savivaldos institucijos paios formuoja savo biudet ir j vykdo, nustato vietos mokesius, rinkliavas, utikrina viej tvark, valdo nuosavyb ir sprendia daugel vietos savivaldos klausim (132 str. 1 d.). Kartu municipalins institucijos veikia nevirydamos Konstitucijos ir statym nustatyt galiojim, j pareignai privalo laikytis Konstitucijos ir statym, priimti teiss aktai turi atitikti Konstitucij ir statymus. Konstitucijoje esama ir valstybs vietos savivaldai deleguojamos kompetencijos sampratos. Vietos savivaldos institucijos statymu gali bti pavedama vykdyti valstybs galiojimus. i galiojim vykdymas turi bti utikrinamas jiems btin finansini ir mate357

rialini priemoni perdavimu (132 str. 2 d.). Valstybs garantuoja vietos savivaldai teis teismin gynyb, teis gauti ilaid, susijusi su valdios subjekt priimt sprendim, kuriais buvo apribota vietos savivalda, kompensavimu (133 str.).

VI
Rusijos Federacijos Konstitucija, kaip ir dera Pagrindiniam valstybs statymui, yra pagrindinis teiss altinis. Tai aukiausiosios teisins galios teiss aktas, jo nuostatos yra pirminio pobdio ir sudaro statym leidybos pagrind (15 str.). Visi kiti statymai ar teiss aktai (federaliniai statymai, respublik konstitucijos, krat srii, federalini miest, autonomini srii ir autonomini apygard statutai turi atitikti Konstitucij. Joks kitas teiss aktas negali jos atstoti ar prilygti jos teisinei galiai. Konstitucijos pakeitim apima pataisos ir atskir nuostat tobulinimas. Specialiame Konstitucijos skyriuje tvirtinti 3 pakeitim modeliai. Pirmasis grietai taikomas Konstitucijos 1, 2 ir 9 skirsniams, antrasis santykiniai lankstus, taikomas 38 skirsniams ir treias specialus, taikomas Konstitucijos 65 straipsniui, kuriame nustatyta Federacijos sudtis. Konstitucijos 38 skirsni keitimas yra bendra Rusijos Federacijos ir jos subjekt kompetencija. Tuo tarpu Konstitucijos keitimo tvarka ir patais pateikimo procedros yra iimtin Rusijos Federacijos kompetencija ir tok i procedr reguliavim lemia Konstitucijos svarba. Todl i klausim priskyrimas iimtinei Rusijos Federacijos kompetencijai iplaukia i tautos suvereniteto, dalyvavimo valdant valstyb, tautos valios iraikos referendume arba laisvuose rinkimuose.371 Nurodyti Konstitucijos keitimo arba jo patais aspektai yra teisiniai veiksniai, turintys takos ne tik iam aktui, bet ir veikiantys visos teisins sistemos stabilum. Konstitucijos keitimo tvarka reglamentuojama jos 9 skirsnyje (134 137 str.). i tvarka apima iniciatyvos subjektus, subjektus, turinius teis priimti sprendim, ir jo teisin forma, svarstymo, primimo, promulgavimo ir sigaliojimo ypatumus. Konstitucijos keitimo iniciatyvos subjektai nesutampa su Konstitucijos 104 straipsnio 1 dalyje ivardytais statym leidybos iniciatyvos subjektais (134 str.). Konstituciniai
Komentarij Konstituciji Rossijskoj Federaciji / Pod obej redakcijej Kudriavceva J. Moskva, 1996. P. 296.
371

358

Konstitucijos patais subjektai yra Rusijos Federacijos prezidentas, Federacijos Taryba, Valstybs Dma, Rusijos Federacijos vyriausyb, federacijos subjekt statym leidybos institucijos (atstovaujamosios), taip pat ne maiau kaip trys penktadaliai Federacijos Tarybos nari ar Valstybs Dmos deputat. Rusijos Federacijos pilieiai tarp i subjekt nenurodyti, taiau tai nereikia, kad jie negali iame procese dalyvauti. Sistemikai analizuojant Konstitucijos 32 ir 33 straipsni nuostatas akivaizdu, kad pilieiai toki teis gali gyvendinti tam tikromis formomis: dalyvaudami valstybs valdyme per savo irinktus atstovus bei kreipdamiesi valstybs valdios institucijas. Pagal i tvark Federalinis susirinkimas (parlamentas) negali keisti Konstitucijoje 1 skirsnio (konstitucins santvarkos pagrindai), 2 skirsnio (mogaus ir pilieio teiss ir laisvs) ir 9 skirsnio ( Konstitucijos pataisos ir konstitucijos keitimas 136 str. 1 d.). i teis suteikta Konstituciniam susirinkimui, kuris turi bti aukiamas federalinio konstitucinio statymo nustatyta tvarka, jeigu tokioms Konstitucijos pataisoms pritaria trys penktadaliai vis abej Federalinio susirinkimo rm nari (135 str. 2 d.). Konstitucinis susirinkimas patvirtinta Konstitucijos nekeiiamum arba parengia nauj Konstitucijos projekt ir j priima dviem tredaliais vis savo nari bals dauguma arba pateikia visuotiniam tautos balsavimui (referendumui). iuo atveju Konstitucija laikoma priimta, jeigu jos primimui pritar daugiau kaip pus rinkj, dalyvaujant balsavime daugiau nei pusei vis rinkj (135 str. 3 d.). Konstitucijos 38 skirsni, reglamentuojani federalinius santykius ir valdios sistem, pataisos priimamos ta paia tvarka, kuria priimami federaliniai konstituciniai statymai (dviem tredaliais Valstybs Dmos ir trim ketvirtadaliais Federacijos Tarybos bals) ir sigalioja, kai joms pritaria ne maiau kaip du tredaliai Rusijos Federacijos statym leidiamosios valdios institucij subjekt (108, 136 str.); Konstitucijos 65 straipsnio, vardijanio Federacijos subjektus, pataisos dl naujojo federacijos subjekto primimo ar jo sudarymo, federacijos subjekto konstitucinio teisinio statuso pakeitimo nereikalauja dviej tredali federacijos subjekt statym leidiamosios valdios institucij pritarimo (137 str.); Konstitucijos 38 skirsni patais primimui yra taikoma federalini konstitucini statym primimo tvarka, jos sigalioja, kai joms pritaria ne maiau kaip du tredaliai Rusijos Federacijos statym leidiamosios valdios institucij subjekt.
359

Federalini konstitucini statym, kurie savo esme yra federalinio statymo ris, primimo tvarka nustatyta Konstitucijos 108 straipsnio 2 dalyje. Toks statymas laikomas priimtu, jeigu u j balsavo ne maiau kaip trys ketvirtadaliai vis Federacijos Tarybos nari ir ne maiau kaip du tredaliai vis Valstybs Dmos deputat. Rusijos Federacijos Prezidentas per 14 dien turi ji pasirayti ir paskelbti. Tuo tarpu Konstitucijos 38 skirsni patais primimo procedra yra kitokia nei konstitucini federalini statym. Ji skiriasi Konstitucijos patais iniciatyvos subjektais (134 str.), kurie nesutampa su Konstitucijos 104 straipsnyje nustatytais statym leidybos iniciatyvos subjektais. Kad Konstitucijos pataisos sigaliot, btina, kad joms pritart ne maiau kaip du tredaliai Rusijos Federacijos statym leidiamosios valdios institucij subjekt. Esant tokiam pritarimui Rusijos Federacijos prezidentas privalo j pasirayti ir paskelbti. Federaliniai konstituciniai statymai ir federaliniai statymai yra priimami Rusijos Federacijos kompetencijos klausimais (76 str.). Federalini statym iniciatyvos procedros ir primimo tvarka, palyginti su Konstitucijos pataisomis (136 str.) ir federaliniais konstituciniais statymais (108 str.), yra paprastesn (vis Valstybs Dmos deputat bals dauguma 105 str.). Be to, Rusijos Federacijos prezidentas gali juos vetuoti ir teikti Valstybs Dmai ir Federacijos Tarybai svarstyti i naujo (107 str.). Tokios teiss jis neturi Konstitucijos patais ir federalini konstitucini statym atvilgiu. Dl mint skirtum Konstitucijos pataisos negali bti gyvendinamos federalinio statymo forma. Jos negali bti gyvendinamos ir federalinio konstitucinio statymo forma dl Konstitucijos 108 straipsnyje tvirtintos ilygos priimti tokios ries statymus tais klausimais, kurie nustatyti Konstitucijos. Taigi tokie statymai turi Konstitucijos apibrtus objektus. Tai: nepaprastosios padties vedimas 56 straipsnis; federacijos subjekto statuso pakeitimas 66 straipsnio 5 dalis; valstybs simboliai 70 straipsnio 1 dalis, Rusijos Federacijos Konstitucinio Teismo, Aukiausiojo Teismo, Aukiausiojo arbitrainio teismo, kit federalini teism galiojimai, j sudarymo ir veiklos tvarka 128 straipsnio 3 dalis ir kt. Tarp i objekt nra Konstitucijos 38 skirsni patais. Taigi Konstitucija subordinuoja federalinius konstitucinius statymus, kurie pagal savo teisin prigimt yra priimami Konstitucijai vykdyti, o ne jai keisti. Konstitucija neleidia teigti, kad federaliniai konstituciniai statymai yra sudedamoji Konstitucijos dalis. Pagal teisin gali tokie statymai eina po Konstitucijos.
360

Konstitucijos pataisos (136 str.) gali bti gyvendinamos tik specialios ries statymu, kuris savo teisine galia prilygt Konstitucijai ir sudaryt jos materij. Rusijos Federacijos Konstitucinis Teismas 1995 met spalio 31 d. nutarime konstatavo, kad Konstitucijos pataisos turi bti priimamos specialia teiss akto forma Rusijos Federacijos statymu dl Konstitucijos pakeitimo. Konstitucijos pataisoms taikoma federalinio konstitucinio statymo primimo tvarka (136 str.) reikia, kad turi bti gauta ne maiau kaip du tredaliai vis Valstybs Dmos deputat ir trys ketvirtadaliai vis Valstybs Tarybos nari bals (108 str. 2 d.). Kartu Konstitucija nustato papildom reikalavim, kad Konstitucijos pataisai pritart ne maiau kaip du Rusijos Federacijos statym leidiamosios valdios institucij subjekt (136 str.). Be to, Konstitucijos pataisa turinius atitikti special konstitucin reikalavim, kuriame nustatytas subjekt, turi teis pagal Konstitucijos 134 straipsn inicijuoti Konstitucijos pataisas. Konstitucijos pataisai pritarus, statym dl Konstitucijos pakeitimo privalo pasirayti ir paskelbti Rusijos Federacijos prezidentas.372 Konstitucijos tiesioginio taikymo principas tvirtintas be joki ilyg ar apribojim. Taigi tiesiogiai taikomos ne tik konstitucins normos dl mogaus ir pilieio teisi ir laisvi, bet ir bet kurios kitos normos, kurios pagal savo turin gali bti taikomos tiesiogiai ( nesant nuorodos federalin statym). Rusijos Federacijos Konstitucinis Teismas 1995 m. liepos 31 d. nutarime, nagrindamas valstybs vadovo kompetencijos gyvendinimo klausimus, konstatavo, kad Tiesioginio Konstitucijos taikymo principas Rusijos Federacijos prezidentui leidia vykdyti Konstitucijoje nustatytus galiojimus ir nesant atitinkamo statymo.373 Konstitucijos autoritetas priklauso ne tik nuo paios Konstitucijos, bet ir nuo joje deklaruojam vertybi Konstitucijos apsaugos klausimais. Konstitucijos apsaugos funkcij vykdo visos valstybs ir vietos savivaldos institucijos, visuomenins organizacijos, pilieiai. Teisins Konstitucijos apsaugos garantijos yra tvirtintos paioje Konstitucijoje: reikalavimas derinti statymus ir kitus teiss aktus su Konstitucija (15 str. 1 d.); valstybs valdios, taip pat vietos savivaldos institucij, pareign, piliei ir j susivienijim pareiga laikytis Konstitucijos (15 str. 2 d.);
372 Konstitucionnyj sud Rossijskoj Federaciji, 19921996 opredelenija i reenija. Moskva, 1997. 373 Ten pat.

361

 Rusijos Federacijos prezidento atliekama Konstitucijos garanto funkcija (80 str. 2 d.), patvirtinama jo priesaikoje (80 str. 1 d.) ir vykdoma panaudojant teis sustabdyti Konstitucijai prietaraujanius federacijos subjekt vykdomosios valdios aktus ( (85 str. 2 d.), taip pat teis panaikinti Konstitucijai, federaliniams statymams ir Rusijos Federacijos prezidento sakams prietaraujanius Rusijos Federacijos vyriausybs nutarimus (135 str. 3 d.); sudtinga Konstitucijos keitimo tvarka; teism, ypa Rusijos Federacijos Konstitucinio Teismo, funkcionavimas. Literatra
1. Konstitucija (Osnovnoj zakon) Sojuza Sovietskich Socialistieskich Respublik, Konstituciji (Osnovnyje zakoni) Sojuznich Sovietskich Socialistieskich Respublik. Moskva: izdatelstvo Vedomosti sovetov narodnich deputatov SSSR, 1985. 2. Konstitucionnoje pravo Rossiji. Sbornik normativnich dokumentov, sostavitel A. E. Kozlov. Moskva: izdatelstvo BEK. 1996. 3. Vedomosti Verchovnogo Sovieta Rossijskoj Sovetskoj Federativnoj Socialistieskoj Respubliki. 1988. No. 51. 4. Vedomosti Verchovnogo Sovieta Rossijskoj Sovetskoj Federativnoj Socialistieskoj Respubliki. 1989. No. 44(1618). 5. Vedomosti Verchovnogo Sovieta Rossijskoj Sovetskoj Federativnoj Socialistieskoj Respubliki. 1990. No. 2. 6. Vedomosti Verchovnogo Sovieta Rossijskoj Sovetskoj Federativnoj Socialistieskoj Respubliki. 1990. No. 3. 7. Vedomosti Verchovnogo Sovieta Rossijskoj Sovetskoj Federativnoj Socialistieskoj Respubliki. 1990. No. 29. 8. Vedomosti Verchovnogo Sovieta Rossijskoj Sovetskoj Federativnoj Socialistieskoj Respubliki. 1991. No. 17. 9. Vedomosti Verchovnogo Sovieta Rossijskoj Sovetskoj Federativnoj Socialistieskoj Respubliki. 1991. No. 22. 10. Vedomosti Verchovnogo Sovieta Rossijskoj Sovetskoj Federativnoj Socialistieskoj Respubliki. 1991. No. 44. 11. Vedomosti Verchovnogo Sovieta Rossijskoj Sovetskoj Federativnoj Socialistieskoj Respubliki. 1991. No. 52. 12. Vedomosti Verchovnogo Sovieta Rossijskoj Sovetskoj Federativnoj Socialistieskoj Respubliki. 1992. No. 17. 13. Vedomosti Verchovnogo Sovieta Rossijskoj Sovetskoj Federativnoj Socialistieskoj Respubliki. 1992. No. 20. 14. Vedomosti Verchovnogo Sovieta Rossijskoj Sovetskoj Federativnoj Socialistieskoj Respubliki. 1992. No. 51.

362

15. Vedomosti Verchovnogo Sovieta Rossijskoj Sovetskoj Federativnoj Socialistieskoj Respubliki. 1993. No. 2. 16. Vedomosti Verchovnogo Sovieta Rossijskoj Sovetskoj Federativnoj Socialistieskoj Respubliki. 1993. No. 12. 17. Konstituciji gosudarstv Evropy / Pod obej redakcijei L. A. Okunkova. Moskva: Norma, 2001. 18. Konstituciji zarubenych stran. Sostavytel V. V. Maklakov. Moskva: BEK, 2002. 19. Konstitucionnij sud Rossijskoj Federaciji. Postanovlenija i opredelenija 19921996. Sostavitel i otvetstvennij redaktor T. G. Morakova. Moskva: Novij Jurist, 1997. 20. Komentarij k Konstituciji Rossijskoj Federaciji. Obiaja redakcija J. B. Kudriavceva, fond Pravovaja kultra. Moskva, 1996. 21. Bobotov S. V. Konstitucionnaja justicija. Moskva, 1994. 22. Baglaj M. B., Gabriidz B. N. Konstitucionnoje pravo Rossijskoj Federaciji: uebnik. Moskva: Infa M Kodeks, 1996. 23. Chakimov R. Konstitucionnij proces v Rossijskoj Federaciji: tendenciji i perspektyvi. Centr konstitucionnich issledovanij Moskovskogo obestvennogo fonda. Moskva, 1998. 24. echarina V. Novaja rol Konstituciji (Rossija). Moskva, 2001. 25. irkin V. E. Konstitucionnoje pravo zarubenych stran. Praktikum. Moskva: Jurist, 1999. 26. Engibarian R. V., Tadevosian E. V. Konstitucionnoje pravo: uebnik. Moskva: Jurist, 2000. 27. Favoreu L. Konstituciniai teismai / Vert E. Jarainas. Vilnius: Garnelis, 2001. 28. Kovalenko A. I. Konstitucionnoje pravo Rossiji: uebnik. Moskva: Pravo i zakon, 1997. 29. Straun B. A. Novaja rol rossijskoj Konstituciji. Moskva, 2001. 30. Rumiancev O. G., Dodonov V. N. Juridieskij enciklopedieskij slovar. Moskva: Infa, 1997. 31. Tichomirova L. V., Tichomirov M. J. Juridieskaja enciklopedija. Moskva, 1997.

363

The Modern Constitution: Comparative Studies on constitutional regulations

Summary The title of the book The Modern Constitution: Studies on Constitutional Regulation in Foreign Countries presupposes that it will be dedicated for the analysis of constitutions of various foreign countries. This book is a logical and understandable step in a series of the analyses of foreign constitutional law that the Department of the Constitutional Law of Law Faculty, Lithuanian University of Law, intends to achieve. The Lithuanian perception of the constitutional reality would be very limited without understanding of a wider context of constitutional regulation, its importance and essence, without the knowledge of constitutional experience of other foreign countries. Our findings would be more objective if we are able to compare the Lithuanian constitutional legal reality with the experience of other countries; because of the comparative approach we will be able to understand certain aspects that would be unknown in case if we follow only the Lithuanian constitutional reality. The essence of the constitutional regulation is restriction of power. The constitutional restriction of power is based on two major principles: the priority of human rights in relations between individuals and the state and the principle of separation of powers. The Nation adopts the Constitution in order to protect individuals from possible abuse of power by state institutions. The legal system and the legal practice that are based on the rule of law can guarantee the protection of human rights and freedoms. The Constitution may be treated from different angles. In one case it may be defined as some kind of agreement of the society on the basic rules of life, as a mechanism to coordinate various interests. On the other side, the Constitution may be seen as the supreme law, which is created by civil society and is aimed at influencing all the national legal system. The Constitution may also be seen as a very
364

particular field of legal regulation, emphasizing the oneness of that law, its supreme power; in this case it is understood as the only and the most important centre of legal life, etc. As it was mentioned above the constitutional norms and principles are reasonably characterized as the supreme law (institutions of constitutional justice, while interpreting constitutional provisions, reveal their actual content). The monograph The Modern Constitution: Studies on Constitutional Regulation in Foreign Countries is dedicated to analyse the consolidation of this exceptional legal act in the experience of various particular countries. First of all, before analysing the constitutions in force, we will pay attention to the way of development of constitutional regulation, to the most important successes in consolidating constitutionalism. Our next step is to analyse the legal regulation of the USA Constitution of 1787. This is a logical step as the USA is the spearhead of the consolidation of constitutionalism. The review of French, German, Italian, Spanish Constitutions is the evaluation of constitutional experience of the old Member States of the European Union (except Spain). The unwritten Constitution of the United Kingdom is an interesting example of constitutionalism, as well as Dutch (1983) and Finnish (1999) Constitutions are. The Constitution of the Republic of Poland (1997) is included in the list of the subjects of research as an example of the constitutional system of the country which successfully passed from a totalitarian to a democratic regime. Finally, the Russian Constitution is in our horizon too: it will provide us with the possibility to get acquainted with particularities of the constitutional regulation of the country with unclear post-totalitarian development. The purpose of the authors of the monograph The Modern Constitution: Studies on Constitutional Regulation in Foreign Countries is to expose a variety of modern constitutional regulations, to define the institutes entrenched in the constitutions of different countries, to reveal the essence of the constitutional systems of these countries. It has not been an easy task for them. On the one hand, the authors had been overwhelmed by the abundance of available data, but they also faced restriction by a comparatively modest number of pages they were allowed to write in this volume. On the other hand, at least in this volume the main focus has been on the analysis of the constitution as the fundamental legal act of a country. The reader will not find an extensive research of the constitutional doctrines developed by the
365

institutions of constitutional control even though these doctrines were mentioned by the authors. The authors did this intentionally. Certainly, they would have needed to do more voluminous research and to choose a different format if they had wanted to explore the constitution as an inalienable connection between the constitution and constitutional jurisprudence which reveals the constitutional content. Thus, the authors of the book decided to limit themselves with quite modest extent of the research which might be also understood as a warm-up before a further analysis of the constitutional reality of the world. The monograph The Modern Constitution: Studies on constitutional regulations in Foreign Countries is composed of the following chapters: the first From the First Constitution to the Latest Constitutions: A Few Thoughts on the Path of Constitutional Regulation by E. Jarainas, the second The Constitution of the U.S.A. by G. Mesonis, the third The Constitution of the Fifth Republic (The French Constitution of 1958) by E. Jarainas, the fourth The Basic Law (The Constitution of the Federal Republic of Germany) by M. Vainit, the fifth The Constitution of the Republic of Italy by J. ilys, the sixth The Constitutional System of the United Kingdom of Great Britain and Northern Ireland by G. Mesonis, the seventh The Constitution of the Netherlands by T.Birmontien, the eighth The Constitution of Spain by E. Vaitieken, the ninth The Republic of Finland and its Constitution by S.Vidrinskait, the tenth The Constitution of Poland by V. Staugaityt, the eleventh The Constitution of Russia by O. Buiien. The Constitutions which are presented in this volume encompass both the old ones and the the new ones. Both types inevitably are being tested by the changes of society at the beginning of 21st century. Globalisation, new transformations of the forms of governing of modern society, new technologies, changes of lifestyle of people, i.e. the ever-changing social, economic and political context comes as the background for a constitution as the fundamental rule for the life of modern society. Can this rule ensure the make-up of modern society, can it provide clear the legal framework for the current social and political process, can it safeguard human rights and freedoms in the ever-changing world? Are democratic constitutions alive and vital? The answers to these questions are to be found in the future. In the
366

opinion of the authors of this volume, this book will meet at least minimal expectations, if it provide some knowledge necessary for the more thorough research of the development of the constitutional reality. This book begins the monography series about constitutional regulation in foreign countries. We have already mentioned that in the first book we will deal with the systems of constitutional regulation of the U.S.A., France, Germany, Italy, Spain, Great Britain (not codified), Finland, The Netherlands, Poland, Russia. In other books of this monography series we will analyse the constitutional heritage of other European countries and the constitutional heritage beyond our continent.

367

i-117

Birmontien, Toma; Buiien, Ona; Jarainas, Egidijus; Mesonis, Gediminas; Staugaityt, Viktorija; Vainit, Milda; Vaitiekien, Elena; Vidrinskait, Saul; ilys, Juozas iuolaikin konstitucija: studijos apie usienio ali konstitucin reguliavim. Kolektyvin monografija. Vilnius: Mykolo Romerio universiteto Leidybos centras, 2005 368 p. Bibliogr.: 31, 51, 79, 130, 194, 217, 227, 263, 286, 325, 362. ISBN 9955-19-006-X (1 dalis) ISBN 9955-19-007-8 (bendras) Monografijoje iuolaikin konstitucija: studijos apie usienio ali konstitucin reguliavim siekiama atskleisti iuolaikinio konstitucinio reguliavimo vairov, apibdinti vairi ali konstitucij tvirtintus institutus. Daugiausia dmesio autoriai skiria konstitucijos, kaip svarbiausio nacionalins teiss akto, analizei. Stengiamasi parodyti iuolaikinio konstitucinio reguliavimo esm ir jo ypatumus konkreiose valstybse. Monografijoje nagrinjamos Jungtini Valstij, Pranczijos, Vokietijos Federacins Respublikos, Italijos, Didiosios Britanijos, Nyderland, Ispanijos, Suomijos, Lenkijos ir Rusijos konstitucinio reguliavimo sistemos. Knyga skirta visiems, kas domisi konstitucine teise, konstitucinio reguliavimo vairiose alyse problemomis.

UDK 342.4

IUOLAIKIN KONSTITUCIJA: STUDIJOS APIE USIENIO ALI KONSTITUCIN REGULIAVIM

Kolektyvin monografija Redagavo Jrat Balinien Virelio dailinink Stanislava Narkeviit Maketavo Aurin Ilekyt SL 585. 2005 06 10. 19,72 leidyb. apsk. l. Tiraas 500 egz. Usakymas Ileido Mykolo Romerio universiteto Leidybos centras, Ateities g. 20, LT-08303 Vilnius El. patas leidyba@mruni.lt Puslapis internete www.mruni.lt Spausdino UAB Baltijos kopija, Kareivi g. 13b, Vilnius Puslapis internete www.kopija.lt Elektroninis patas info@kopija.lt

368