Novacija CK 6.141 6.144 straipsniai.

Cesija (reikalavimo perleidimas) CK VI skyrius.

Samprata.

Lot. novatio pakeitimas. Tai vienos prievols pakeitimas kita, kai pakeitus pirmoji prievol baigiasi (6.141 str.). Novacija nra laikoma: prievols vykdymo termino pratsimas arba sutrumpinimas; prievols dokumento idavimas arba pakeitimas; papildomos prievols modifikavimas.

Tai sutartis, pagal kuri pradinis kreditorius savo reikalavimo teis perduoda kitam asmeniui, o pats nustoja bti prievols alis; vienas i prievols dalyvi pasikeitimo atvej; savarankikas civilini santyki objektas (6.101 str.). Faktoringo sutartis (CK XLV skyrius) laikytina cesijos rimi ir taikoma mutatis mutandis cesij reglamentuojanioms normoms.

Poymiai.

1) Prievol gali baigtis pakeista kita prievole ne tik abiej, bet ir vienos i prievols ali, pvz., kai kreditorius sudaro sutart su naujuoju skolininku, kuriam perkeliama skola, o pradinis skolininkas atleidiamas nuo prievols vykdymo, pradin skolink ir kreditori siejanti prievol baigiasi ji pakeiiama kreditori ir naujj skolink siejania prievole (pradinio skolinko sutikimo nereikia). 2) Ir pradin ir nauja prievol privalo galioti. 3) Imperatyvi draudim laikimasis (6.141 str. 4 d.). 4) Ankstesns prievols pabaiga. 5) Pabaiga vis papildom prievoli, kuriomis buvo utikrinta ankstesn prievol, jei alys nesusitar kitaip. 6) Atsiradimas tarp t pai ali naujos prievols, turinios kit dalyk ir kit vykdymo bd. 7) Pradinio skolininko pakeitimas kitu, kai kreditorius atleidia pradin skolinink nuo prievols vykdymo. 8) Pagal nauj sutart naujas kreditorius pakeiia ankstesn, o skolininkas atleidiamas nuo prievols ankstesniam. 9) alys sukuria nauj prievol vietoj pradins, turini skirting negu ankstesnioji vykdymo dalyk ir bd. 10) Novacija yra iimtis bendrosios taisykls, kad prievol turi bti vykdoma ir negali bti pakeista (6.59 str.).

1) Sutarties forma susijusi su pagrindins prievols forma (taikomi tokie pat reikalavimai kaip ir pagrindinei prievolei). 2) Cesijos sandoriai gali bti atlygintiniai ir neatlygintiniai, vienaaliai ir dvialiai, kai kada realiniai, kai kada konsensualiniai. 3) Jei teiss perduodamos pagal sutart, tai ji ne cesija, o sutartis sudaranti cesijos em (pagrind). 4) alys, sudarydamos reikalavimo teiss perleidimo susitarim visada turi kok nors tiksl, kuris turi bti pasiektas, kitaip perleidjas turi teis reikalauti i naujojo kreditoriaus jo be pagrindo gyto turto. 5) Reikalavimo perleidimo sutartimi perleidiamas ne daiktas, o reikalavimo teis. 6) Gali bti vykdoma vairi sandori pagrindu (pvz., pagal pirkimo pardavimo sutart, main, dovanojimo ir pan.). 7) Galima perleisti vis reikalavim arba jo dal. 8) Reikalavimo perleidimo faktas yra siejamas su momentu, kai skolininkas sutiko, kad

Subrogacija (reikalavimo perjimas treiajam asmeniui regreso tvarka) CK VII skyrius. CK nepateikia. Lot. regressus atgalinis judjimas grimas; lot. subrogare pakeisti kitu. Tai situacija, kai pvz., kreditorius pareikalauja, kad prievol vykdyt ne skolininkas, o laiduotojas, kuris vykds prievol tampa kreditoriumi skolininko atvilgiu, t. y. gyja regreso teis (tai asmens teis reikalauti i skolininko to, k jis u skolinink sumokjo jo kreditoriui). 1) Regreso teisei atsirasti reikalingi trys asmenys: kreditorius, skolininkas ir treiasis asmuo, sumokjs kreditoriui u skolinink. 2) Jei regreso tvarka asmeniui atsiranda teis reikalauti i skolininko atlyginti nuostolius, kuriuos jis atlygino kreditoriui, toks regreso atsiradimo atvejis vadinamas subrogacija. 3) Bendroji taisykl: asmuo, kriam reikalavimo teis pereina regreso tvarka, gyja reikalavimo teis tik tokia apimtimi, kokia ji priklaus pradiniam kreditoriui.

Cesio debitis (skolos perklimas) CK VIII skyrius.

Prievols pasyviosios puss (skolininko) pakeitimas kitu (6.115 str.).

1) Privalo bti raytins formos. 2) 6.122 str. reglamentuotas specialus skolos perklimo atvejis.