ლიდერობა და მართვა პრაქტიკაში.Last E-Version.
ლიდერობა და მართვა პრაქტიკაში.Last E-Version.
lideroba da
marTva
praqtikaSi
gamomcemloba a z r i
Tbilisi
2018
1
giorgi kuWuxiZe
lideroba da marTva praqtikaSi
pirveli gamocema, Tbilisi, 2018
gamomcemloba azri
ISBN 978-9941-9619-0-8
2
_ Zalian sainteresod, lakonurad da gasage-
bad aris wignSi aRwerili efeturi lideris da
mmarTvelis warmatebis principebi .
daviT daTaSvili
saerTaSoriso biznes treneri
regionaluri gayidvebis menejeri,
kompania- Кимберли-Кларк, ООО.
3
4
Sinaarsi
5
5.. airCieT marTvis meTodi..................................................63
6.. rogor daviqiraoT efeqtianad?...................................65
7.. efeqtiani delegireba......................................................68
8.. TanamSromelTa raodenobrivi da xarisxobrivi
.Sefaseba................................................................................70
9. . Sesrulebuli saqmis dafaseba.......................................72
10.. pativiscema da molodini Seusrulebeli
.saqmisTvis............................................................................74
11. . dasja Tu marTvis meqanizmi?..........................................76
12. . TanamSromelTa ganviTareba..........................................77
13. . efeqturi gundi.................................................................80
14. . motivacia.............................................................................85
15. . reziume.................................................................................94
6
winasityvaoba
7
da xeli Seuwyos adamianTa faruli niWisa da Sesa-
Zleblobebis gamovlenas. liders aseve Rrmad unda
hqondes gamjdari keTilSobiluri moralur-eTi-
kuri faseulobebi. igi magaliTis mimcemi unda iyos
sakuTari qmedebiT da ara mxolod mowodebebiT an
miTiTebebiT im moTxovnebTan dakavSirebiT, rasac
is sakuTari Tanagundelebisgan iTxovs. liders
garda praqtikul-Teoriuli kompetenciisa, Tu ro-
gor marTos efeqtianad, aseve sWirdeba Zlieri xa-
siaT-niSan-Tvisebebi da unarebi, rac gulisxmobs:
patiosnebas, gambedaobas, pasuxismgeblobis grZno-
bas, maRal moralur faseulobebs, mzadyofnas,
sakuTar Tavze aiRos gundis Secdomebi, mebrZol
xasiaTs, Rrmad ganviTarebul empaTiur grZnobas,
sxvaTa mxardaWeris mzadyofnas, momavlis ganWvre-
tisa da gundisTvis xedvis Camoyalibebis unars,
gaxsnilobas, siaxleebisa da cvlilebebisadmi swra-
fad adaptirebis unars, Sinagan Zalasa da qarizmas,
problemebisadmi mudmiv medegobas, gamZleobasa da
simSvidis SenarCunebis unars urTules situacieb-
Sic ki, aseve mTliani suraTis/SesaZleblobebis
danaxvis unars, sakuTari energiis marTvasa da bal-
anss saqmianobasa da pirad cxovrebas Soris, gazi-
arebisa da gacemis siyvaruls, sxvebis warmatebis
tkbobiT unars, stabilur janmrTelobas, sakuTari
Zlieri da susti mxareebis kargad codnas, didi in-
formaciis swrafad gaanalizebis unars, efeqtiani
gadawyvetilebebis miRebis, sakiTxebis prioritet-
ulad da Tanamimdevrulad gadaWris unarsa da sxva.
minda gisurvoT warmatebebebi Tqveni lideruli
Tvisebebis efeqtianad gamoyenebis gzaze da, rac
mTavaria, gisurvebT pirvel rigSi Sinagan gamar-
jvebas Tqvenive Sinagan winaaRmdegobebze, radgan
8
nebismieri warmateba Cveni Sinagani samyarodan iw-
yeba, rac sabolood gansazRvravs Tqvens garegnul
Sedegebsa da miRwevebs. am wignis wakiTxvis Semdgom,
darwmunebuli var, ufro met Zalas ipoviT sakuTar
TavSi da ufro met farul potencials aRmoaCenT,
vidre dRemde gamogivleniaT.
gisurvebT warmatebebs.
9
lideris pirveli Tviseba
pasuxismgeblobis gansakuTrebuli grZnoba
10
sTvis mxrebs moamzadebs. aseT pirovnebas aravin
gahyveba da aravis eqneba odnavi pativiscemac ki mis
mimarT. Tu ramdenad warmatebuli iqnebiT rogorc
xelmZRvaneli, imiT ganisazRvreba, Tu ramdenad
didi pasuxismgeblobis aReba da dakisrebul val-
debulebebze aseve srulad pasuxisgeba SegiZliaT.
Tqveni, rogorc lideris, da pirovnebis masStabi
zustad Tqven mier aRebuli pasuxismgelobis are-
alis masStabiT ganisazRvreba. pasuxismgeblobis
grZnoba iseTive gadamdebia, rogoric yvela da
debiTi Tviseba, romelic liders unda gaaCndes.
rodesac lideri gulanTebuli da pasuxisgmeblo
biT savse udgeba saqmes, es mTeli gundisTvis gadam-
debia da mmarTveli rgolidan yvelaze dabal rgol-
amdec ki erTiani, pasuxismgeblobiT savse didi mux-
ti gaCndeba, rac TavisTavad Tqveni organizaciis
efeqtianobasa da grZelvadian warmatebaze aisaxe-
ba. rogorc xelmZRvanelma, SeiZleba droebiT bevr
rameze daxuWoT Tvali. magaliTad imaze, rom Tqven-
ma TanamSromelma gamarTulad ar icis garkveuli
kompiuteruli programa, risi gamosworebac Ses-
aZlebelia drois raRac monakveTSi. Tu am TanamS-
romels sakmarisi pasuxismgebloba gaaCnia da Ta-
visi unarebis ganviTarebas dauTmobs dros, prob-
lema mogvardeba. magram Seuwynarebeli unda iyoT
Tanagundelis mxridan gamovlenil upasuxismgeblo
damokidebulebaze. magaliTad, Tuki TanamSrom-
lisTvis sulerTia axali kompetenciis ganviTareba,
jobs, is Tqveni gundis wevrad aRar iwodebodes.
samsaxurSi pasuxisgmeblobiT savse, magram uco-
dinari adamianis ayvana girCevniaT, vidre upasux-
ismgeblo profesionalis. ucodinrobas treninge-
biTa da mudmivi profesiuli gadamzadebiT gamo-
11
vasworebT, magram upasuxismgeblobas verafers
movuxerxebT, radgan pasuxismgeblobis grZnoba es
adamianis Sinagani bunebis, xasiaTis niSan-Tvisebaa.
xasiaTis Secvla ki adamianis mxridan udides da zo-
gjer SeuZlebel Zalisxmevasac gulisxmobs. adami-
anis fsiqologiuri transformaciisTvis xandaxan
mTeli cxovrebaa saWiro, anu dro, romelic, darw-
munebuli var, Tqven ara gaqvT.
rodesac Tqveni kompaniis Sedegebze, gayidveb-
ze, TanamSromelTa kompetenciaze, bazris wilis
klebaze, saoperacio mogebaze an wagebaze, kompan-
iaSi arsebul qaosze, daqvemdebarebulTa mxridan
Seusrulebel saqmesa Tu sxva problemebze srulad
aiRebT pasuxismgeblobas, mixvdebiT, rom sxvadasx-
va mimarTulebiT zustad Tqvenma arasakmarisma Car-
Tulobam gamoiwvia is Sedegebi, rac Tqvensave ukmay-
ofilebas iwvevs. gasagebia, rom Tu 500 TanamSrome-
li gyavT, maT magivrad yvelafers ver gaakeTebT
da arc unda gaakeToT, magram am 500 kacis qmedeba-
ze Tqven xarT srulad pasuxismgebeli. Tu rame ar
mogwonT Tqvens kompaniaSi, Tqven unda aswavloT,
STaagonoT, mimarTuleba misceT, miuTiToT, mxari
dauWiroT, dasajoT an sulac samsaxuridan drou-
lad gauSvaT. xolo es yvelaferi unda gaakeToT
droulad, sanam fataluri Sedegi dadgeba. Tavis
marTleba Tqven, rogorc liders, gakninebT da ga-
sustebT, gansakuTrebiT maSin, rodesac Secdomebs
Tqvens TanamSromlebs abralebT. am SemTxvevaSi im
sayrdens icliT, romelsac eyrdnobiT.
liders, romelic pasuxismgeblobis sakuTar
Tavze srulad asaRebad mzad aris, aTasebi gahy-
vebian, xolo lideri, romelic pasuxismgeblobas
erideba, sakuTar Tavs TviTonac ki ar gahyveba.
12
patiosneba da gulwrfeloba
13
Tqveni reputacia Tqvenive patiosani, gulwrfeli
qmedebebisa da damokidebulebis gareSe. tyuilze
agebuli organizacia adre Tu gvian xuxulasaviT
CamoiSleba. imedi nuravis eqneba, rom am tyuilebis
qoxSi vinme moiusurvebs matyuara, cbier lider-
Tan erTad cxovrebas, gansakuTrebiT ki ngrevis
win! patiosnebisa da gulwrfelobis gareSe ver Sev-
ZlebT SemovikriboT namdvili gundis wevrebi, da
ver SevkravT gunds erTiani suliskveTebiT. tyu-
ils lideris saqmianobaSi didi gasaqani ara aqvs
da es xandaxan upirobo kraxis garanti xdeba xolme
liderisve karieraSi. patiosneba simarTlis gzis
arCevas niSnavs, rac yovelTvis ar aris advili. am
gzaze Tqvenive Zalauflebisa Tu gavlenis masS-
tabebis zrdasTan erTad, mravali gamowveva Segx-
vdebaT da Tqvens patiosan damokidebulebas bevri
Sualeduri testirebisa Tu saboloo gamocdis Cab-
areba mouwevs. patiosneba Tqveni cixesimagrea, igi
kldeze naSenebi saxlia, romelic garSemo myofe-
bisgan yovelTvis did pativiscemas daimsaxurebs.
rodesac liderobaze vsaubrobT, gasaTvaliswine-
belia, rom advili gzebi ar arsebobs. arsebobs er-
TaderTi – simarTlisa da samarTlianobis gza, ro-
melic Cveni Sinagani, patiosani, gulwrfeli damok-
idebulebidan iwyeba sakiTxebTan, adamianebsa da,
sazogadod, cxovrebasTan dakavSirebiT.
amitom rogorc saxarebaSi aris mowodeba, vaSe-
noT Cveni saxli kldeze da ara qviSaze, raTa, rode-
sac warRvna mova, xelSeuxebelni davrCeT! ga-
mowvevebi ki aucileblad mova:
Tqveni sufTa xelebi anu Tqveni qmedebani;
Tqveni sufTa goneba anu keTili ganzraxvebi;
da Tqveni sufTa guli da pirovneba iqneba garanti
grZelvadiani, uryevi da udrtvinveli warmatebisa.
14
gambedaoba da simamace
15
ra momavalic gindaT, rom saerTo ZalisxmeviT Se-
qmnaT. gadawyvetileba, rom yvelafris gasakeTeb-
lad mzad xarT, raTa Tqveni da Tqveni Tanagunde-
lebis momavali ukeTesobisken SecvaloT, udides
qarizmasa da xibls SegmatebT. Tqveni enTuziazmi
magnitiviT moizidavs Tqvens gundSi mxolod gamar-
jvebis wyurviliT savse adamianebs.
meryevi xasiaTi, gadawyvetilebaTa gaWianure-
ba an im sakiTxebis gadadeba, romlebic ukve didi
xnis win unda dasrulebuliyo, zustad gambedaobi-
sa da simamacis armqone liderze miuTiTebs. yvela
im liders, visTanac ki me mravalwiliani muSaobis
Sedegad mqonia saqmiani urTierToba, gamoarCevda
erTi saerTo Tviseba – swrafad, gabedulad da si-
mamaciT savseebs mieRoT gadawyvetileba. mSiSara,
aramebrZoli lideri mxolod da mxolod Secode-
bas Tu iwvevs TanagundelebSi.
iyaviT gabedulni da mamacni miznebis miRwevis
gzaze, da Tqven SemoikrebT Tqvendami pativisce-
miT savse TanamebrZolebs da ara monebs, romelTac
ajanyebisa da Tqveni damxobis survili klavT.
maRalmoraluri faseulobebi
iyavi magaliTi da ara eqo
16
praqtikuli gamoyenebis mxriv, xolo rac ufro iz-
rdeba Cveni gamouyenebeli codnis resursebis mar-
agi, miT ufro izrdeba naprali praqtikasa da cod-
nas Soris. codnas ki mxolod im SemTxvevaSi aqvs
Zala, rodesac mas viyenebT. winaaRmdeg SemTxvevaSi,
igi iseTive zedmetia, rogorc uSinaarso informa-
cia, rogorc sxeulisTvis zedmeti kilogramebia,
aseve zedmet tvirTad rom awveba mas.
lideri ki unda iyos pirovneba, romelic gad-
awyvetilebaTa miRebis procesSi maRal moralur
faseulobebs eyrdnoba, xolo misi qmedeba zneo-
briobis magaliTia. Tu Tqven, rogorc liders, ara
gaqvT mowesrigebuli Sinagani samyaro, anu Tu sa-
kuTar Sinagan „me“-s ver marTavT, maSin TqvenTvis
urTulesi iqneba sxvebis marTva. lideroba da sxve-
bis gaZRola iwyeba, pirvel rigSi, Cveni azrobrivi
procesebis, emociebisa da qmedebebis marTviT,
xolo moraluri faseulobebi is bazisi da sayrde-
nia, razec Tqvens pirovnebas da, Sesabamisad, Tqvens
organizacias aSenebT. mxolod im SemTxvevaSi moun-
debaT Tqvens gundSi yofna, Tu im faseulobaTa
praqtikaSi ganxorcielebis magaliTi, rasac sxvebs
mouwodebT – Tavadve xarT!
warmoidgineT, rom Tqven winaSe dgas matyuara,
amoraluri, uprincipo da uRirsi lideri, moginde-
baT, mis gverdiT iyoT da gahyveT gzaze, romelsac
igi gTavazobT? TavisTavad, aseTi tipis lideri da
xelmZRvaneli ver iqneba TqvenTvis STamagonebeli,
magram mdgradi, principuli, Zlieri, gverdშi md-
gomi, Seupovari da yvela im faseulobis mqone lid-
eri, romelzec am wignSi vsaubrobT, im inspiraciis
wyaro SeiZleba iyos, romelsac gamarjvebis wyur-
viliT Cveni Sinagani anTeba SeuZlia. warmatebu-
17
li marTvis 80% zustadac rom lideris pirovnul
Tvisebebzea damokidebuli da im moralur faseu-
lobaTa sistemaze, romelic liderisve Sinagan sam-
yaros warmoadgens. amitom xelmZRvanels sakuTar
Tavze yoveldRiurad muSaoba, sakuTari naklovane-
bebis gamosworeba, kontroli da xasiaTis Zlieri
mxareebis win wamoweva sasicocxlo mniSvnelobiT
yoveldRiurad sWirdeba. martivad rom vTqvaT,
lideroba niSnavs, mudmivad vzrunavdeT sakuTar
naklovanebaTa pozitiur Zalad gardasaqmnelad da
vaxdendeT Cveni uaryofiTi Tvisebebis pozitiurad
transformacias. ufro konkretulad ki, vgulisx-
mob imas, rom Tu Tqven TanamSromelTa kritika da
sajarod SeniSvnebis micema giyvarT, xom ar ajobeb-
da, es SeniSvnebi dadebiT TvisebaTa aRniSvniT
dagewyoT da Semdeg mogexdinaT erTgvari kritiku-
li Sefaseba ama Tu im sakiTxze. Tan, ara sajarod,
aramed pirispir, radgan unda vufTxildebodeT
TanagundelTa Rirsebas. empaTia da TanagrZnoba
marTvis sadarajoze yofnis aucilebeli pirobaa.
garda amisa, empaTiiTa da TanagrZnobiT saSualeba
geZlevaT, mudmivad saqmis kursSi iyoT, Tu ra xde-
ba Tqvens gundSi da ramdenad jansaRia am gundis
fsiqika. aseve mniSvnelovania, gvesmodes, Tu rogor
aRgviqvamen Tanagundelebi, rogor vCanvarT maTi
gadmosaxedidan rogorc xelmZRvaneli. amitom
mogiwodebT, yoveldRiurad imuSaoT sakuTar Tav-
ze da izrunoT sakuTari Tavis transformaciaze.
xSirad hkiTxeT Tanagundelebs, ras Secvlidnen
isini Tqveni marTvis stilSi, Tqvens adgilas rom
yofiliyvnen?
yoveldRiurad ifiqreT imaze, risi gakeTeba Sei-
Zleba ukeTesad.
18
mzadyofna gundis Secdomebis
sakuTar Tavze asaRebad
19
aravin miatovebs, aseT xelmZRvanels waqceuls wa-
moayeneben da yvela mzad iqneba mxardaWeris xelis
gasawodeblad ara rogorc „ufrosis“, aramed ro-
gorc TanagundelisTvis. aseTi saqcieli Tqvendami
didi pativiscemis wina pirobaa, TanagundelTa mx-
ridan pativiscema ki is sayrdenia, rac myar da Zli-
er gundsa da organizacias SegaqmnevinebT.
brZolis unari
20
problemebis gamomwvevi mizezebi da miiRoT axali
gadawyvetileba miznisken mimaval gzaze; yvela ada-
mianSia udidesi potenciali warmatebis misaRwevad,
magram warmateba mxolod maT xvdeba wilad, visac
bolomde hyofnis Zala, rwmenis daukargavad manam
iaros miznisken, sanam sawadels ar miRwevs. aq sau-
bari rodia miznis miRwevis arakeTilSobilur gze-
bze da yvela xerxiT am miznis miRwevis mcdelobaze.
amgvarma saqcielma bumerangiviT ukan Semoubrune-
ba icis; arakeTilSobiluri saqcieli sacerSi Casx-
mul wyals hgavs, romelic xelidan gvecleba, mor-
alsa da keTilSobilur faseulobebze agebuli or-
ganizacia ki cixesimagresaviT saukuneebs gauZlebs,
Taobebs ki miRweuli SedegebiT STaagonebs. Zalisx-
meva es is gasaRebia, romelic pirvel rigSi CvenSi
xsnis uSret Zalas, potencials, farul niWsa da
iseT unikalur SesaZleblobebs, romelsac verc ki
warmovidgendiT. ZalisxmeviT CvenSi arsebul Sesa-
ZleblobaTa skivri ixsneba,romelic mxolod Cvens
cnobier Zalisxmevasve eloda, raTa Cvens Sinagan
potencials dRis sinaTle exila da sargebloba
moetana samyarosTvis. Tu brZolas bolomde gaagr-
ZelebT, icodeT, rom gamoCndebian adamianebi, vinc
Tqveni gulisTvis ibrZoleben da am brZolaSi ara-
sodes iqnebiT martoni. amitom Tqven mxolod Tqveni
Tavis, Tqveni ojaxis an sakuTari warmatebisTvis ki
ar ibrZviT, aramed Tqveni Tanagundelebis ojaxebi-
sTvis, maTi keTildReobisa da Tqveni qveynisTvis,
sazogadoebisa da saerTo warmatebuli momavlisT-
vis iRvwiT. gaxsovdeT, Tqvens gadawyvetilebas,
ibrZoloT bolomde, gacilebiT did masStabebze
aqvs gavlena, vidre mxolod Tqveni karieraa.
ibrZoleT bolomde daucxromlad, gamarjvebam-
de!
21
mzadyofna sxvaTa mxardaWerisTvis
mzad var, mxari dagiWiro
22
amxela yuradRbas lideris Tvisebebs da swor kon-
struqciul damokidebulebebs, rom es aris ricx-
vebSi gamoxatuli grZelvadiani finansuri warmate-
ba da ara praqtikas moklebuli filosofia. Tqveni
damokidebuleba, midgoma da gadawyvetilebebi,
merwmuneT, Tqveni organizaciis mogeba-zaralis
angariSgebis furcelze aisaxeba an pozitiurad an
dadebiTad, ase rom, dauWireT mxari Tqveni Tana-
gundelebis saukeTeso Tvisebebis gamovlenas da
karierul winsvlas. ase Tqven urTierTpativisce-
miT savse, megobrul da efeqtur garemos SeqmniT,
sadac gamarjvebas izeimebs an warumateblobas
iwvnevs gundi da ara individebi.
urTierTmxardaWera Tqveni arCevania da igi iseT
did ZalasTan gaerTianebT, rasac gunduri muSaoba
hqvia.
momavlis ganWvretisa da
xedvis Camoyalibebis unari
23
gvinda momavalSi. TqvenTvis da Tqveni Tanagunde-
lebisTvis xedva aseve didi STagonebisa da inspi-
raciis wyaroa. momavlis mkafio xedva Tamamad Sei-
Zleba CaiTvalos motivaciis erT-erT umniSvnelo-
vanes wyarod, radgan Tu adamians mkafiod aqvs
warmodgenli, sad iqneba xval da risTvis iRvwis,
misi Zalisxmevis margi koeficienti mniSvnelovnad
izrdeba da masSi wina planze avtomaturad Tavs
iCens enTuziazmi, fuqsavatobis magivrad. ase rom,
Tqven rogorc liderma, gundis TiToeul wevrs
mkafiod unda CamouyaliboT momavlis xedva, raTa
produqtiulobisTvis aucilebeli emociuri foni
mudmivad SeinarCunoT. aseve mniSvnelovania, gami-
jnoT TanagundelTa gonebaSi momavlis generalu-
ri xedva da momavlis individualuri xedva. momav-
lis generaluri xedva gulisxmobs imas, rom es aris
kompaniis, organizaciis samomavlo mdgomareoba
ori, sami, xuTi an aTi wlis Semdeg. xolo momavlis
individualuri xedva moiazrebs, rom Tqveni gundis
wevrebs kargad unda esmodeT, sad iqnebian xval an
ori, sami xuTi an aTi wlis Semdeg individualurad,
poziciis mxriv, anazRaurebis TvalsazrisiT da a.
S. mxolod arsebuli rutiniT dakaveba TiToeuli
CvenganisTvis ar aris mamotivirebeli da sulac ar
aRZravs enTuziazms. momavlis xedva CvenTvis emo-
ciuri sawvavia, romelsac Cveni dRevandeli qmede-
bebi unda eyrdnobodes. amitom gansazRvreT, sad
gindaT yofna or, sam, xuT an aT wlamde periodSi,
ramdeni gindaT, iyos kompaniis brunva, ra mocu-
lobisa gindaT, iyos Tqveni organizacia, bazris ra
wils flobdeT, ramdeni TanamSromeli muSaobdes
TqvenTan, ra axal bazrebs emsaxurebodeT da a. S.
24
momavlis xedva is xvalindeli dRea, riskenac
yoveldRiurad unda iswrafodeT rogorc Tqven,
aseve Tqveni gundis wevrebi.
siaxleebisa da cvlilebebisadmi
swrafad adaptirebis unari
25
kedlis win mdgar adamians, romelsac TaviT ked-
lis gangreva surs, viTomda „Seupovrobis“ xarjze.
xSirad Seupovroba liderebs sijiuteSi erevaT
da Sedegad viRebT ara gangreul kedels, aramed
Calurjebul Subls da romelic ara xelmZRvan-
elis Seupovrobaze, aramed mkvaxe utifarobaze
miuTiTebs. roca SeiZleba, rom xandaxan am kedels
ubralod gverdi avuaroT an sxva teqnologia ga-
moviyenoT mis efeqtianad da swrafad dasangrevad.
Seupovroba gvWirdeba miznis miRwevis gzaze, xolo
cvlilebisadmi gajiuteba araferSi wagvadgeba.
mesmis, rTulia vaRiaroT, rom cvlilebebis droa,
rodesac warmatebis mwvervalze vdgavarT da gvgo-
nia, yvelafers idealurad vakeTebT da saukeTe-
soebi varT, magram JamTa cvla Tavs gvaxsenebs da
gveubneba, vin aris mefe. cvlilebebi mogviwodebs,
SevicvaloT im realobisadmi, romlis winaSec aR-
movCndiT. arSecvla ki imas hgavs, rom zafxulSi
zRvis piras qurqiT Semosili garujvas vlamobdeT,
xolo zamTarSi sacvlebis amara quCaSi vseirnob-
deT. bunebam migvaCvia sezonis mixedviT swraf
adaptirebasa da adekvaturobas, magram ratomRac
jiqur vdgebiT, rodesac codnis gaRrmavebis, axali
unarebisa da midgomebis Camoyalibebis mxriv droe-
ba Cvens Sinagan transformacias moiTxovs. Tu viT-
valiswinebT bunebis aminds, unda gaviTvaliswinoT
is amindic, romelic Cvens industriasa da, saerTod,
msoflioSi dgeba. icvleba politikuri tenden-
ciebi, ekonomikuri kursi da parametrebi, social-
ur-demografiuli mdgomareoba da kulturuli
tendenciebi, teqnologiur-mwarmoebluri tenden-
ciebi, kanondmeblobebi da legaluri faqtorebi,
konkurentuli garemo, momxmarebelTa saWiroebebi
26
da moTxovnebi. icvleba aseve sxva uamravi faqtori,
romelic SeiZleba Tqveni organizaciis funqcioni-
rebaze iribad an pirdapir axdendes zegavlenas. ara
marto Tqven unda SegeZloT swrafad adaptireba,
rogorc pirovnebas, aramed Tqveni, rogorc lid-
eris, movaleobaa, TanagundelebTan cvlilebebi
sworad da efeqtianad miitanoT. cvlilebebi iSvi-
aTad uyvarT. urCevniaT, miCveuls ar gadaeCvion,
Tundac es „miCveuli“ istoriis ukanaskneli xavsi
iyos, romelsac, merwmuneT, yvela bolomde moe-
Wideba Tu amis saSualebas Tavad miscemT. amitom
cvlilebebis danergvasa da mis sworad marTvas aR-
srulebis procesSi Tqveni mniSvnelovani CarTu-
loba da gundTan intensiuri ukukavSiri sWirdeba,
raTa cvlilebebi pirvel rigSi miiRon, gaiTavison
da Semdgom yoveldRiurobaSi danergon Tqvenma Ta-
nagundelebma. pirobiTad, amisaTvis saWiroa kar-
gad davanaxvoT Cvens Tanagundelebs cvlilebebi-
sgan samomavlod miRebuli sargebeli.
Tu Tqven da Tqvens organizacias geqnebaT pozi-
cia „me vici“, dakargavT Sanss, gaigoT is, rac ar
iciT. dameTanxmebiT, profesionalizmisa da kompe-
tenciis rac unda maRal mwvervalze vimyofebodeT,
zRvaSi wveTia Cveni codna imasTan SedarebiT, risi
codnac potenciurad SeiZleba. gaxsniloba da mim-
Rebloba gonebis is mdgomareobaa, rodesac lider-
isa da organizaciis informaciul codnis WurWels
mudam Tavaxdils tovebs axali codnisa da kompet-
neciis misaRebad. zustad isaa top-profesional-
izmis gasaRebi, rom Sinaganad mudmivad viyoT mzad,
moswavled davrCeT.
siaxleebi da gamowvevebi SeiZleba iyos warma
tebisTvis mniSvnelovani tramplinic da serio-
27
zuli Seferxebac. amas gansazRvravs is, Tu ramde-
nad mzad xarT, SeicvaloT da cvlilebis mixedviT
mudmivad gadaaxalisoT Tqveni profesiuli da
karieruli arsenali.
iyaviT gaxsnilni, miiReT siaxleebi da Tqveni da
Tqveni gundis TvalebSi arasodes Caqreba samyaros
ukeTesobisken Secvlis mwveli survili.
28
gaqvT an sulac ar gyofniT emociuri და cnobieri
Zala.
rogorc wina TavebSi visaubreT, am Zalis aRmo-
saCenad saWiroa gambedaoba, gadadgma im nabijisa,
romelic SeiZleba erTgvar risksac warmoadgendes
CvenTvis. gambedaobis gzaze da misi manifestaciis
dros ki CvenSi warmatebisTvis aucilebeli faru-
li da uSreti rezervebi iRviZebs. Cven martivad
SegviZlia uSreti Sinagani energiis gamoRviZeba,
rac TiToeuli adamianis potencials warmoadgens,
Tu gavigebT martiv fsiqoemociur procesebs, rac
TiToeul CvenganSi xdeba, rac aseve win uZRvis nebi-
smier Sedegsa Tu moqmedebas. martivad rom vTqvaT,
unda daveufloT „uazro azrebis“ kontrolis meqa-
nizms, rac CvenSi mTavari mizezia emociuri gafan-
tulobisa da yvela im negatiuri Sedegisa, rasac
fsiqologiurad vawydebiT. dameTanxmebiT, rom
fiqrebi warsulze, danakargze, warumateblobaze,
SiSiT gajerebuli fiqri momavalze xSirad gauc-
nobiereblad da Cvengan damoukideblad mimdinare-
obs, rac udides emociur energias gvarTmevs. nebi-
smier Sedegs win uZRvis emocia, emocias ki azro-
brivi impulsi, azrobrivi procesebis miRma ki Cve-
ni cnobierebaa. am TanamimdevrobiT mimdinareobs
yvelaferi, rac Cven garSemo xdeba, ibadeba azri,
da Tu aRiZra emocia, mohyveba Cveni qmedebac, rac
qmnis Sedegs. Tavad emocia ukve Sedegia da Tundac
mas fizikuri qmedeba ar mohyves, is ukve qmnis Cven-
Si gonebis garkveul fsiqo-emociur mdgomareobas.
ese igi, Tu gvinda Sedegebi vmarToT, unda daviwyoT
azrebis gacnobierebiT anu dRis ganmavlobaSi imis
gacnobierebiT, Tu ramdenad vimyofebiT „uazro
29
arafrismomtan azrobriv procesebSi“, anu im drois
ganzomilebaSi, romelsac realobasTan kavSiri ara
aqvs. es azrobrivi Seuqcevadi procesebi ki Cve-
ni cnobierebis sinaTlisa da sasicocxlo Zalebis
xarjze cdilobs arsebobas.
me amas aseve „emociur Sinagan sisxldenas“ da-
varqmevdi, romelic mudmivad mimdinareobs Cven-
Si. Tu es sisxldena ar SevaCereT, emociuri Zalis
akumulirebaze saubari zedmetia. „uazro azrebi“
Tqveni mTavari Sinagani gamowvevaa, mTavari berke-
ti warmartebis miRwevis gzaze. Tu Tqveni mTavari
Sinagani Zala midis uazro, arafris momtan fiqr-
sa da wuxilze, TavisTavad ar geyofaT cnobieri
energia da Zala, raTa imoqmedoT dRes, gasakeTbe-
li gaakeToT da momavlis Secvlac daiwyoT awmyo-
Si. modiT, gaixseneT yvelaze uaryofiTi movlena,
rac ki Tqvens cxovrebaSi momxdara. daakvirdiT, ra
emociebi iCens Tavs TqvenSi, rogor ganwyobaze gay-
enebT es faqti. SeamCnevT, rom imas, rac gaixseneT,
didi zegavlena aqvs Tqvenze. es igrZnoba fiziolo-
giur donezec ki. imasac SeamCnevT, rogor gamogr-
CaT is realoba, sadac axla imyofebiT; is garemo,
sadac Tqven xarT; saerTod rogor dagaviwydaT sa-
kuTari arsebobac ki, TiTqos TvalT dagibneldaT
da fiqridan gamoerkvieT. warsulze an momavalze
garkveul azrs Tqveni cnobierebis srulad mocvac
ki SeuZlia, radganac amdagvari azrebi savsea mZaf-
ri emociuri foniT. es procesi dRis ganmavloba-
Si Zalian xSirad xdeba. mecnierebma gamoikvlies,
rom adamians dReSi 60 000 azri mosdis sxvadasxva
sakiTxze. gamodis, rom yovelwamierad vfiqrobT da
es procesi aseve yovelwamierad gvfitavs emociuri
Zalisgan.
30
samwuxaroa, rom xSirad mxolod uaryofiTi gvax-
sendeba, Tumca es gonebis destruqciuli Cvevaa,
romlis gamosworebac SeiZleba. am process, ga-
dataniTi mniSvnelobiT, cnobierebis drois ilu-
ziur ganzomilebaSi „gaWedvas“ vuwodeb. saubari
araa imaze, rom unda uarvyoT, rac Cvens cxovrebaSi
moxda an momavali ar davgegmoT, aramed imaze, rom
Cveni emociuri kavSiri warsulTan da, sazogadad,
azrebTan, Sinagan gamofitvas iwvevs. gaixseneT mo-
menti, rodesac Svebulebidan brundebiT, is pirve-
li sami-oTxi dRe rogori silaRiT midis samuSao
procesi, ramden rames aswrebT, ramdenad pozitiu-
ri xarT, stresis momtani TiTqmis araferia TqvenT-
vis, miuxedavad imave saqmiani datvirTvisa. ratom?
mxolod imitom, rom dasvenebuli xarT, fizikurad,
emociurad. Tqveni sxeuli garkveulwilad gaTavi-
suflebulia stresisgan da ar gewinaaRmdegebaT,
ar fuqsavatobs imitom, rom sakmarisi energia aqvs
moqmedebisTvis. igive xdeba Cvens fsiqikaSic. Tu ar
vflobT „uazro azrebisgan“ dasvenebis xelovne-
bas, Sinagani emociur gadawva garantirebulia. Tu
WurWels naprali aqvs, rac unda didi moculobiT
CavasxaT wyali, is mainc daicleba. aseve Tu Cvens
cnobierebaSi arsebobs garkveuli fsiqo-, emoci-
ur-energetikuli „blokebi“, maSin gagviWirdeba
CvenSi davagrovoT is Zala, romelic sakmarisi iqne-
ba harmoniuli cxovrebiseuli balansisa da mmarT-
velobiTi saqmianobisaTvis. erTaderTi gza, Tavi
davaRwioT am Sinagan destruqciul process, ro-
melic gamowveulia intensiuri „uazro“ fiqriTa
da destruqciuli azrebiT, gaxlavT is, rom daveu-
floT fsiqotransformaciis teqnikas, romelsac
milionobiT lideri iyenebs sakuTari potencia-
31
lis efeqtani marTvisTvis. fsiqotransformacia
aris teqnika, romelic Tamamad SeiZleba CaiTvalos
liderisTvis aucilebel kompetenciad Sinagani
Za
lebis marTvisa da cnobierebis resursul md-
gomarebaSi mobilizebis TvalsazrisiT. amisTvis
yoveldRiurad dagWirdebaT 15-20 wuTi, rac did-
wilad Tqveni mxridan drois investicia iqneba,
radgan am teqnikis dauflebis Semdgom gacilebiT
produqtiuli, efeqtis momtani da stresisadmi gam-
Zle gaxdebiT. SemoqmedebiTi optimizmi da cxovre-
bis pozitiuri aRqma TqvenTvis bunebrivi gaxdeba,
ganviTardeba Tqveni kognitiur-inteleqtualuri
SesaZleblobebi, ganiviTarebT didi informaciis
miRebis, analizisa da gadawyvetilebebis unars. Se-
ZlebT Tqveni azrebis, emociebisa da, Sesabamisad,
Sedegebis marTvas.
fsiqotransformacia Tqveni potencialis real-
uri gasaRebia.
es teqnika aseve Zalian dadebiTad moqmedebs jan-
mrTelobaze, wesrigdeba nervuli sistema, gulis
wneva, sisxlSi qolesterinis done, nivTierebaTa
cvla, xdeba organizmis detoqsikacia da gawmenda
mavne nivTierebebisgan, izrdeba imuniteti da Za-
lebis aRdgenis swrafi regeneraciis unari.
teqnika mdgomareobs SemdegSi:
pirveli faza: momzadeba
1) dajeqiT moxerxebulad savarZelSi an nebi-
smier skamze, sadac Tavs komfortulad ig-
rZnobT; xerxemali unda iyos bunebrivad
sworad — arc daWimuli da arc moSvebuli,
CaisunTqeT Rrmad, amosunTvis dros war-
moidgineT, rogor gamodis yvelaze arasa-
surveli cxovrebiseuli situacia Tqven-
32
gan, martivad rom vTqvaT, amoisunTqeT is
fsiqoemociuri stresi, romelic gawux-
ebT, CasunTqvis dros CaisunTqeT simSvide
(sunTqavT mucliT ritmulad). gaimeoreT es
savarjiSo samjer.
meore faza: sunTqvis aRqma
2) axla aRiqviT sunTqva, oRond aq mTavari
pirobaa ara fiqri sunTqvaze, aramed aRqma.
daakvirdiT sunTqvis process (daZabulo-
bis, koncetraciis gareSe), romelic Tqveni
CarTulobis gareSe mimdinareobs. rogor
sunTqavs organizmi, ar fiqrobT! aRiqvamT
da ar sunTqavT cnobierad! akvirdebiT bune-
briv process maqsimum 1 wuTs (daaxloebiT
7-10 bunebrivi CasunTqva-amosunTqva).
mesame faza: sxeulisa da sunTqvis aRqma
3) sunTqvis aRqmas vamatebT sxeulis aRqmas,
anu sunTqvis aRqmasTan erTad, mTlianobaSi
aRviqvamT Cvens sxeuls, aseve, xazs vusvam,
ar vfiqrobT, ubralod, aRviqvamT, ar vamax-
vilebT sxeulis romelime nawilze yuradRe-
bas, aramed mTlianobaSi aRviqvamT mas. dro
maqsimum 2 wuTi.
meoTxe faza: sunTqvis, sxeulis, garemos aRqma
4) sunTqvisa da sxeulis aRqmas vamatebT gare-
mos aRqmas, sadac Cven vimyofebiT. ar vkon-
centrirebT erT konkretul nivTze, ar-
amed aRviqvamT yvelafers erT mTlianobaSi
periferiuli mzeriT, yovelgvari inter-
pretaciis gareSe. ar daarqvaT arafers Tavi-
si saxeli. amas vuwodebT xedvas azris gareSe,
anu mTlianobaSi aRviqvamT Cvens sxeuls. im
garemoSi, sadac vimyofebiT, unda dagveu-
33
flos myofadobis, realobis SegrZneba, axla
da aq yofnis SegrZneba. amavdroulad simS-
vidis SegrZneba, radgan vTavisufldebiT
yovelgvari azrisgan. aq aseve mTavaria, ar
vebrZoloT azrebis bunebriv dinebas, isi-
ni movlen da wavlen. ubralod, Cveni cnobi-
ereba-yuradReba, yovelgvari Zaldatanebis
gareSe, gadmovitanoT sunTqvis, sxeulisa da
garemos aRqmaze. Cven, faqtobrivad, am mim-
dinare momentSi verwymiT cxovrebis gaelve-
bas, rac Zalebis gamoTavisuflebis sawyisi
etapia.
es savarjiSoc gavagrZeloT maqsimum 2 wuTs
(Tvalebi gaxelilia).
mexuTe faza: Sinagani aRqma
5) savarjiSoebis Sesrulebis dros sxeuli ucv-
lelia da TiTqmis gaunZrevel mdgomareo-
baSia. dgeba Sinagani fazis droc. vxuWavT
Tvalebs da vagrZelebT sunTqvis, sxeulisa
da garemos aRqmas TvaldaxuWuli. aseve vac-
nobierebT azrebs, romelic Tavs iCens cno-
bierebaSi. Zaldatanebis gareSe cnobierebis
yuradReba gadmogvaqvs Cvens mTavar afarma-
ciaze – „me var aq (wamieri pauza) – madloba“.
„me var aq“, faqtobrivad, azrobrivi formu-
laa, romelic dagabrunebT cnobierebis resur-
sul „axla da aq“ mdgomareobaSi, „madloba“ ki is
vibraciuli gamaa, romelic CvenSi mudmivad iwvevs
dadebiT emociebs. rodesac cnobierad yuradRe-
bas erT konkretul azrobriv formulaze vaCerebT
gonebis azrobrivi dinamikis procesi neldeba, sul
naklebi da naklebi xelisSemSleli azrebi Semodis
Cvens cnobierebaSi. isev da isev xazs vusvam, rom
34
procesi unda mimdinareobdes bunebrivad, yovel-
gvari Zaldatanebis gareSe. ukve ramdenime kviraSi
igrZnobT mniSvnelovan Sedegs da energetikuli po-
tencialis zrdas, mTavaria procesi Tqveni mxridan
Sesruldes yoveldRiurad. fsiqotransformaciis
unikaluroba mdgomareobs imaSi, rom am procesis
gameoreba SesaZlebelia dRis ganmavlobaSi nebi-
smier dros, Tvalgaxelil mdgomareobaSi, es iqneba
transporti, parki, saubari megobarTan, gaseirne-
ba fexiT, samsaxuri Tu sxva. yovelTvis SegiZliaT
iyoT cnobierebis resursul mdgomareobaSi – „axla
da aq“.
35
ldena, rac imis maniSnebelia, rom nerviuli
sistemidan Zveli fsiqoemociuri energeti-
kuli blokebis gamoTavisufleba xdeba. dRi-
Ti dRe praqtikulad igrZnobT Svebas war-
sulis negatiuri emociebis zegavlenisgan,
gaTavisufldebiT iseTi stresuli emociis-
gan, romelic SeiZleba, adreul bavSvobasac
ki ukavSirdebodes. fsiqotransformacia
srulad gagaTavisfulebT amdagvari Sida
blokebisgan da emociur stress minimumamde
Seamcirebs. mTavaria, es teqnika yoveldRiur
Cvevad vaqcioT, SevxedoT amas iseve, rogorc
emociur Sinagan higienas da Sedegic ar daay-
ovnebs. fsiqotransfomracia – es aris uSre-
ti emociuri Zala da sasicocxlo Zalebis aR-
dgenis brwyinvale teqnika.
36
gonebisa da sulis mdgomareoba, romelic ga-
jerebulia Sinagani progresuli ZaliT, Tqven mier
Sesrulebul nebismier saqmeze aisaxeba. es gonebi-
sa da sulis sinergia imazec ki aisaxeba, Tu rogor
arTmevT xels saqmiani Sexvedrebis dros poten-
ciur partniorebs, rogor dadixarT, ra saxis ga-
mometyveleba gaqvT, rogoria Tqveni sxeulis ena
mTlianobaSi, rogori urTierTobebi gaqvT part-
niorebTan Tu TanamSromlebTan, rogori formiT
werT saqmian werils. Tqveni qarizma igrZnoba maSin-
ac ki, rodesac ofisSi ar xarT, TiTqos Tqveni yove-
li nabijis Semdgom rCeba is sinaTle, romelsac at-
arebT da am sinaTles mihyvebian danarCenebi.
Tqveni Sinagani Zala – es is qarizmaa, romelic
TanagundelebisTvis STagonebis wyaro iqneba da
gaagrZelebinebs maT brZolas maSinac ki, roca „ar
SeuZliaT“.
37
simSvidis surneli dahkravs, CaTvaleT, rom am simS-
vidis frTebqveS bevr adamians moundeba gaerTiane-
ba da Tavis Sefareba gamowvevebiT savse samyaroSi.
zustad simSvidea is xe, romelic yvelaze did nay-
ofs mogcemT rogorc mmarTvelobiT saqmianobaSi,
aseve pirad cxovrebaSi. simSvide – es Tqveni sayrde-
ni centri da is balansia ukiduresobebs Soris, ro-
melic oqros gziT gatarebT. is Tqveni emociuri
oazisia, sadac Zalebis aRdgenas da gamowvevebTan
axali energiiT gamklavebas SeZlebT. TavisTavad ar
vgulisxmob imas, rom loms Tu „Rriali“ sWirdeba, ar
Rrialebs da ar axdens sakuTari Zalis demonstri-
rebas. vgulisxmob imas, rom piriqiT, gonebisa da su-
lis simSvideSi Tqveni udidesi Zalebis mobilizebaa
SesaZlebeli, romelic gamarjvebisa da gamowvevaTa
gadasalaxad SeiZleba saWiro dros gamovlindes.
rodesac sxvadasxva saerTaSoriso kompaniaSi
vmuSaobdi, am kompaniis mflobelebTan urTierTo-
bisas maocebda maTi stabiluri simSvide, miuxeda-
vad didi gamowvevebisa, romelic maT winaSe dgeboda
xolme. rTul situaciebSic ki sakiTxebis mosagva-
reblad axal-axal ideebs poulobdnen. adamianebs,
romlebmac asobiT milioni dolari daagroves da
warmatebuli mmarTvelebi gaxdnen, erTi sakvanZo
unari gamoarCevs – SeuZliaT daubrundnen sakuTar
cnobier centrs – simSvides, da am gadmosaxedidan
miiRon gadawyvetilebebi. xolo mSvidad miRebuli
gadawyvetilebebi, dameTanxmebiT, grZelvadiani
ganviTarebis, warmatebisa da gamarjvebis misaRwev-
ad mudam efeqtiania.
akankalebuli xma liders araferSi gamoadgeba,
mas efeqtian gadawyvetilebaTa misaRebad Seupo-
vari da medegi suli sWirdeba.
38
mTliani suraTis danaxvis unari
39
aRniSnuli gamowvevebisTvis. rodesac lideroba
gadavwyviteT, leqsikonidan im dRidanve unda amo-
viRoT sityva „me“ da CavanacvloT sityviT „Cven“.
rodesac xelmZRvanelobas SevudgebiT, masStaburi
azrovneba mogveTxoveba, romelic yvela CarTuli
mxaris interesebs iTvaliswinebs.
Tu sad gadis zRvari Tqvens mmarTvelobiT un-
arebze, ganpirobebulia Tqvenive azrovnebis masS
taburobaze.
40
produqtiuloba gaizarda +25 %-iT, rac imis maniS-
nebelia, rom mniSvneloba ara raodenobas, aramed
xarisxs aqvs. mravalwliani samuSao dakvirvebidan
gamomdinare, vTvli, rom adamians dRis ganmavloba-
Si maqsimaluri intensivobiT ar SeuZlia imuSaos
6-7 saaTze meti, amaze meti pirdapir proporciuli
fuqsavatoba da araproduqtiulobaa. umravlesoba
ki Semdegnairad iqceva: muSaobs damatebiTi saaTe-
bi, samuSao saxlSi miaqvs da iq asrulebs, dasvenebis
dReebSi samsaxuris zarebs pasuxobs da samsaxuris
davalebebze fiqrobs. zogs dasvenebis dros awux-
ebs danaSaulis grZnoba, TiTqos rodesac isvenebs,
amiT raRac ziandeba. es adamainis hipergadatvirT-
vaze mianiSnebs. roca adamiani samsaxurSi aqtiurad
fiqrobs Svebulebaze, xolo Svebulebisas – samsax-
urze, aseT qmedebas mwvave mizezSedegobrivi Zala
aqvs. me ar Sevxvedrivar warmatebul mmarTvels,
romelsac drois marTvis es elementaruli unari ar
gaaCnia. gadametebuli saqmianoba TavisTavad aseve
bevr uaryofiT fiziologiur movlenas iwvevs, ro-
goricaa stresi da emociuri gamofitva. stresi ki
yvela qronikuli daavadebis wina pirobaa. dagro-
vili stresi aseve axSobs CvenSi problemebis Semo-
qmedebiTad gadaWris unars. biznes-sakonsultacio
saqmianobis dros xSirad Sevxvedrivar organizaci-
is mmarTvelebs, romlebic xandaxan ver wyvetdnen
gamaogneblad elementarul sakiTxebsac ki. ara
imitom, rom kvalifikacia an gamocdileba ar hyof-
nidaT, aramed gadametebuli muSaobisa da stresis-
gan CaxSuli goneba marTebuli gadawyvetilebis
miRebis saSualebas ar aZlevdaT. amitom dasvenebas
SexedeT rogorc wmidaTawmidas. warmatebis miRwev-
is gzaze aravis misceT ufleba, dagirRvioT dasven-
41
ebisTvis gankuTvnili myudroeba. imave principiT
miudeqiT TanamSromlebs, mieciT maT gantvirTvisa
da Zalis aRdgenis saSualeba. aseTi midgoma pro-
duqtiul, enTuziazmiT, energiiTa da iniciativiT
savse gunds SegaqmnevinebT. SexedeT Tqvens saqmi-
anobas rogorc sportsmenisas, romlis sportuli
warmatebac varjiSsa da dasvenebas Soris balanszea
damokidebuli.
gaxsovdeT, „arafris keTeba“ imis keTebaa, rom
produqtiuli iyoT da Tqveni mxridan saqme war
matebulad gakeTdes.
42
lovnebis gareSe Znelia gavumklavdeT gamowvevebs,
Cven, liderebs, xom adamianebTan gvaqvs saqme. Tav-
isTavad dgeba iseTi momentebi, rodesac yvelafers
vakeTebT sxvaTa mxardasaWerad, magram es Zalisxme-
va garSemo myofebis mxridan ar fasdeba. merwmuneT,
Cemi mravalwliani dakvirvebis Sedegad, aseTi
SemTxvevebi erTeulia, Tqvens aseT Zalisxmevas yov-
elTvis eqneba uaRresad dadebiTi Sedegi grZelva-
dian perspeqtivaSi. samyaroSi araferi ikargeba da
is adre Tu gvian, ama Tu im formiT gvibrundeba. Tu
sasurvel ukukavSirs im adamianisgan ver miiRebT,
romelsac mTeli Tqveni guli gauziareT, ara uSavs,
merwmuneT, is progresuli muxti, romelic gaeciT,
aucileblad dagibrundebaT. adre Tu gvian gundSi
iseT progresul adamianebs moizidavT, romelnic
Tavisi warmatebisTvis Tqven mier gaRebul Zalisx-
mevas daafaseben. samyaros kanonzomierebebs wyali
ar gauva – „rasac dasTesT, imas moimkiT“, rogorc
Tanagundelebisgan, aseve cxovrebisgan. amitom
Cven, liderebs, unda gvaxsovdes – sanam rames mi-
viRebdeT, unda gavceT! nebismieri sasurveli Se-
degis generirebas win uswrebs gacema. liderebs
xSirad eSiniaT sakuTari codnisa da unarebis sxve-
bisTvis gaziareba, radgan hgoniaT, rom isini amiT
sakuTari warmatebis saidumlos gascemen da amiT
sakuTar „skams“ safrTxes uqmnian. arada, piriqiTaa!
Tu raRacas ebRauWebiT, is aucileblad gamoge-
clebaT xelidan. rodesac mzad iqnebiT, bolomde
gulwrferlebi iyoT da garSemo myofebisTvis maq-
simaluri gaakeToT, merwmuneT, Tqveni Zalaufleba
da zegavlena gacilebiT gaizrdeba. amas is mizezi
aqvs, rom Tqvens gundSi ufro meti Zalis akumuli-
43
reba moxdeba. es erToblivi aqseleracia miznisken
mimaval gzaze mxolod win wagwevT.
sanam miiRebdeT, iyaviT guluxvi da gaeciT.
warmatebis nayofi ki Tqvens sasargeblod momwife-
bas ar daayovnebs.
44
savse iqneba Sinagani cecxliT, romelmac ar icis
gza ukan, ase rom, datkbiT im warmatebiT, romelsac
garSemo xedavT.
rodesac sxvaTa warmateba gvixaria, amiT gzas sa-
kuTars vukvalavT, xolo rodesac sxvaTa warmate-
bas Cveni Sinagani wuxili axlavs Tan, sakuTar Tavs
mxolod sibnelisTvis vamzadebT.
stabiluri janmrTeloba
45
kuTar Tavs davuTmoT, vidre Semdgomi wlebis aras-
wori cxovrebis mtkivneuli gamocdileba viwvnioT.
mciredi disciplina janmrTeli cxovrebis Tval-
sazrisiT uamrav problemas agvacilebs. janmrTe-
lobis gauareseba xom, TavisTavad, Cvens karieraze
aisaxeba, amitom mogiwodebT, Tundac umniSvnelo
dro, romelic dRis ganmavlobaSi, darwmunebu-
li var, TiToeul Cvengans uxvad aqvs, miuxedavad
datvirTuli grafikisa, sakuTar Tavs davuTmoT.
xSiria xolme gamamarTlebeli lozungebi: „varji-
Sis dro ar maqvs“, „ver vaswreb“ da sxva... arada, 30
wuTi dReSi, romelsac sakuTar Tavs dauTmobT, mx-
olod 3%-s Seadgens mTeli Tqveni droisa. ramdeni
30 wuTi gvexarjeba uazrod televizoris yureba-
Si, arafris momtan saubrebSi da a.S. merwmuneT, er-
Tad rom davsxdeT da Tqveni dRis ganrigi ganvixi-
loT, aseT bevr 30 wuTs gamovnaxavT. sufTa haerze
seirnoba, sirbili, curva, fizikuri datvirTvebi,
sunTqviTi varjiSebi, meditacia, ganmartoeba saku-
Tar TavTan an sxva TqvenTvis sasurveli aqtivoba,
Tqvens energopotencials da SemoqmedebiT Zalas
saocrad zrdis. amdenad, gaxsovdeT, marTva iwyeba
Tqvenidan, da stabiluri fizikuri da sulieri jan-
mrTelobis gareSe ver ipoviT Zalas, romelic didi
saqmeebis Sesasruleblad gWirdebaT.
46
pirvel rigSi, imas niSnavs, rom zedmiwevniT kargad
viciT sakuTari pirovnebis Zlieri da susti mxaree-
bi. Zlier mxareebs viyenebT warmatebisTvis, xolo
sust mxareebs viTvaliswinebT, mudmivad vakon-
trolebT da pozitiur SemoqmedebiT Zalebad gar-
davqmniT. Tqven rom erTgvari mmarTvelobiTi si-
brmave ar dagemarToT, rac, pirvel rigSi, Tqvenive
mmarTvelobiT sadaveebs dagakargvinebT, aucile-
belia sakuTari xasiaTis niSan-Tvisebebs kargad Ca-
vuRrmavdeT. warmatebam xandaxan Tabrusxveva icis,
rodesac SeiZleba gamogveparos is, rom degradi-
rebis gzas davadeqiT, rac aseve xels Seuwyobs Cve-
ni bneli mxareebis win wamowevas. amitom gvWirdeba
sakuTari Tavis kargi analizi da Semdgom mudmivad
fxizlad yofna, raTa xeli mxolod Cveni progresu-
li da dadebiTi potencialis gamovlenas SevuwyoT.
sakuTari Zlieri mxareebis kargad codnac Zalze
mniSvnelovania, raTa yovelTvis SeZloT sasarge-
blo mxares dadoT fsoni im Zlieri Tvisebebis sa-
sargeblod, romelic TqvenTvis warmatebis momta-
nia. Tu TqvenTvis Cveuli Tvisebaa Tanagundelis
sajarod gakritikeba, rac gundSi udides wyenasa
da demotivacias agrovebs, xom ar jobia, rom kri-
tikis obieqti calke SeiyvanoT kabinetSi, maqsimal-
urad konstruqciuli formebiT moaxerxoT Tqve-
ni ukmayofilebis gamoxatva ama Tu im sakiTxTan
dakavSirebiT? merwmuneT, aseTi midgoma drosac
dagazogvinebT da nervebsac. dro da nervebi ki Se-
giZliaT isev saqmis warmatebiT warmarTvisTvis ga-
moiyenoT. dafiqrdiT, ra aris Tqveni Zlieri mxare,
ra aris TqvenTvis bunebrivi, SeiZleba komunikaciis
unari, optimizmi, energiuloba Tu sxva, da ra aris
is destruqciuli damokidebuleba, romelic Sei-
47
Zleba pozitiur aspeqtad gardaqmnaT. CamowereT
es yvelaferi da uaryofiTi xasiaT-Tvisebebis ga-
mosworebis mxriv qmedeba dResve daiwyeT. naxavT,
rom Tqveni mxridan mcdelobas, moaxdinoT uaryof-
iTi Tvisebebis transformacia, ramxela Zala aqvs
da rogor aivsebiT nel-nela im Sinagani ZaliT, ro-
melic kritikul situaciebSi Tqveni destruqci-
uli Tvisebebis marTvis saSualebas mogcemT. aravin
varT srulyofili, magram srulad pasuxismgebelni
varT imaze, Tu ras vavlenT – dadebiT Tvisebebs Tu
uaryofiTs, garSemo myofebisa Tu, saerTod, sam-
yaros mimarT. Cveni qmedebebi xom is saSeni masalaa,
romelic Cvens xvalidnel dRes agur-agur qmnis. am
destruqciuli da aRmSenebluri Zalebis centrSi
Cven varT, Cvenive Tavisufali nebisa da cnobiere-
bis ZaliT.
icnobde sakuTar Tavs, niSnavs, icnobde samyaros,
radgan adamiani, es patara mikrokosmosia did, us-
azRvro makrokosmosSi.
efeqtiani gadawyvetilebebi
48
filtri, romelSic xvdeba informacia, ra gzas
gaivlis da sabolood rogor daifiltreba, sanam
gadawyvetilebs miiRebdeT, gansazRvravs yvela
im sasurvel Sedegs, romlis generirebac gsurT.
gadawyvetilebaTa miRebis procesSi TavisTavad
wina planze gamodis Tqveni gamocdileba, kompe-
tenciis done, msoflmxedveloba da fsiqoemoci-
uri mdgomareoba. albaT bevr faqts gaixsenebT,
rodesac erTsa da imave situaciebSi sxvadasxva
gadawyvetileba migiRiaT, rac im momentSi Tqveni
fsiqoemociuri mdgomareobiT iyo ganpirobebuli.
aseve SeamCnevdiT, rom emociur fonze miRebuli
gadawyvetilebebi, ZiriTadad, destruqciulia da
grZelvadian gegmebs ar emsaxureba, rodesac mSvid,
civ gonebaze dafiqreba yovelTvis strategiul
gadawyvetilebebs uwyobs xels. gonebis simSvide
es is fundamentia, razec SegiZliaT aagoT Tqve-
ni organizaciis „sulier-fsiqikuri“ struqtura.
efeqtiani gadawyvetilebebisTvis, pirvel rigSi,
gonebis simSvide da sakiTxebze sworad mobilizeba
gWirdebaT. informacia mTavari instrumentia da
misi swori analizi da gadawyvetilebis miReba Tqve-
ni umTavresi valdebuleba.
modi, ufro kargad davfiqrdeT, ra aris gad-
awyvetileba? warmoidgineT adamianis organizmi:
mas aqvs Tavi, xelebi, fexebi. Tavi wyvets, xelebi
akeTebs da fexebi im mimarTulebas mihyveba, romel-
sac Tavi miuTiTebs. nebismier qmedebas win uZRvis
gadawyvetileba – ras vakeTebT? rogor vakeTebT?
da sanam gadawyvetilebamde mivalT, informaciis
mravalmxrivi analizi gvWirdeba. rac ufro meti
informacia gvaqvs ama Tu im sakiTxze da rac ufro
metad SegviZlia am informaciis kritikuli anal-
49
izi, TavisTavad, izrdeba Sansi, rom efeqtis momtan
gadawyvetilebebs miviRebT. Cveni da sxvaTa gamoc-
dilebac am procesSi mniSvnelovan rols TamaSobs,
magram SeiZleba, guSindeli gamocdilebas swrafad
cvalebad samyaroSi dRes aRar gamogvadges.
gaxsovdeT, Tqven, rogorc liders, dagafaseben
miRebuli gadawyvetilebebisTvis da ara qmedebebi-
sTvis.
50
enebeli gavxadoT“. da Google-c yvelafers akeTebs
imisTvis, rom msoflio informacia iyos organize-
buli, xelmisawvdomi da yvelasTvis advilad gamo-
sayenebeli. aseve magaliTad, evropis biznesskolis
misiaa evropuli biznesstandartebis integracia
saqarTveloSi, anu misia im ideur nawils, im STama-
gonebel inspiracias gamoxatavs, risTvisac Cven,
rogorc xelmZRvanelebs, liderebs, gvinda, rom
organizacia arsebobdes. ase rom, pirvel rigSi,
gansazRvreT Tqveni organizaciis misia, Tu ratom
arsebobs igi, ra misia akisria bazarze, sociumis wi-
naSe. anu gansazRvreT Tqveni organizaciis roli
sociumSi. rodesac amas gaakeTebT, meore amocanaa,
yvela TanamSromlisTvis gasagebi gaxadoT Tqveni
organizaciis misia, yvelasTvis gamosaCen adgilas
gqondeT is ideuri inspiracia, rac mudmivad Seax-
senebs yvela TanamSromelsa da kompaniis wevrs,
risTvis saqmianobT. es deklarirebuli idea, ratom
varT rogorc organizacia, samomavlod unda gaxdes
Tqveni TanamSromlebis gaerTianebis qvakuTxedi.
aucilebelia Tqven, rogorc lideri, darwmundeT,
rom yvela TanamSromels Zalian kargad esmis Tqveni
organizaciis misia, anu ras emsaxureba Tqveni orga-
nizacia da TiToeuli maTgani. misiis deklarireba
saWiroa yvelgan, sadac xalxi muSaobs.
misiis gansazRvra aseve TanamSromelTa erTxmad,
erT gundad gaerTianebis wina pirobaa. misia Segvi-
Zlia, warmovidginoT rogorc organizaciis Weri,
romlis qveSac uamravi TanamSromeli erTiandeba.
yvela lideri istoriis ganmavlobaSi kargad acno-
bierebda misiis gansazRvris mniSvnelobas Tavisi
TanagundelebisTvis. maT kargad icodnen, rom es
zeideuri gzavnili iyo didi STagonebisa da moti-
51
vaciis wina piroba adamianebisTvis. gansazRvreT,
ratom arsebobs Tqveni roganizacia da ras emsax-
ureba igi.
52
organizaciaSi miznobrivad gamogvadgeba rogorc
mmarTvelobiTi instrumenti, magram igive faseu-
loba saxelmwifo jarSi yovlad miuRebelia, da aq
wina planze wamova organizaciuli faseuloba –„mk-
acri disciplina“.
mokled, romel bazars, romel segments emsax-
ureba da ra tipis garemoSi operirebs organizacia,
aqedan gamomdinare, unda moxdes faseulobaTa Ser-
Ceva, raTa faseulobebsa da organizaciul-strate-
giul mimarTulebas Soris acdena aviridoT. Tu kar-
gad davakvirdebiT, organizaciuli faseulobebis
formireba organizaciaSi garkveul emociur fons,
im atmosferos qmnis, romelSic TiToeul Tanagun-
dels uwevs muSaoba. warmoidgineT, rom kompani-
is xelmZRvaneli xarT, romelSic xuTasi TanamS-
romeli muSaobs. xuTasi adamiani – es aris xuTasi
azri da xuTasi Sexeduleba cxovrebaze, sul cota,
xuTasi gansxvavebuli damokidebuleba sakiTxebis
mimarT. Tqveni, rogorc lideris, mTavari amocanaa,
es xuTasi adamiani erT gundad gaaerTianoT, rac
mxolod im SemTxvevaSia SesaZlebeli, Tu organi-
zaciaSi saerTo faseulobaTa sistemas danergavT.
mokled rom vTqvaT, Tu am xuTas adamians saerTo
faseulobaTa sistema eqneba, razec isini erTxmad
Sejerdebian, maT es gaaerTianebs, rogorc erT muS-
tad Sekrul gunds.
53
gansazRverT wesebi da standartebi
54
dacvis regulacia, raTa uazro cocxali rigi ar Se-
qmnas momwodeblebis mxridan da moxdes konkretu-
li momwodeblisTvis daTqmul droze produqciis
miReba da ara qaosurad. aseve sawyobSi produqciis
organizebis wesebi ganlagebis mxriv, raTa produq-
cia dajgufdes da saWiro produqtis droulad da
swrafad povna moxerxdes momavalSi. aseve progra-
masTan urTierTobis konkretuli wesebi sabuTebis
gatarebisa da produqciis Camoweris Tvalsazris-
iT da a.S. Tu Tqven, rogorc xelmZRvaneli, ar gan-
sazRvravT Sesabamis regulaciebs, romelic mimar-
Tuli iqneba, am SemTxvevaSi, pirobiTad, sawyobis
marTvis kuTxiT, dameTanxmebiT, sawyobSi sruli
qaosi geqnebaT, rac imas gamoiwvevs, rom sawyobidan
produqciis gamowera Seferxdeba da, saboloo jam-
Si, produqciis daxlze ganlagebac dagviandeba, anu
momxmarebels droulad ar daxvdeba saWiro pro-
duqti. ase dakargavT gayidvebsac, radgan Tqvenma
TanamSromlebma droulad ar gamoitanes produq-
cia sarealizacio daxlze, rac ararsebuli regu-
laciebisa da maTi arafeqtiani aRsrulebis gamo
SeiZleba moxdes. Tqven, rogorc mmarTvels, wesebi
aseve gaZlevT saSualebas, Sesabamisi gansazRvru-
li regulaciebis mixedviT akontroloT TanamS-
romlebi da mosTxovoT maT konkretuli qmedebebi
wesebisa da standartebis safuZvelze, romelic
Tqveni da Tqveni Tanagundelis TanamSromlobis
dawyebisTanave unda iyos Sejerebuli. wesi da reg-
ulacia mTavaria iyos kargad gasagebi, raTa gauge-
brobebi Tavidan aiciloT aRsrulebis procesSi,
magaliTad:
1) sawyobis aRwera yoveli Tvis 15 ricxvSi;
2) sawyobis maragebis angariSgeba yoveli Tvis 25
ricxvSi aRmasrulebel direqtorTan;
55
3) sawyobis dalageba yoveli samuSao dRis bolos;
4) dazianebuli produqciis Camowera yovel Sa-
baT dRes;
5) direqtorTa sabWos Sexvedrebi yovel orSa-
baTs 9:00 saaTze da a.S.
rogorc xedavT, zemoT aRniSnuli regulacie-
bi konkretulad gveubneba, Tu ra da rodis unda
gavakeToT, da Cven, rogorc mmarTvels, saSuale-
bas gvaZlevs, Sesabamisi regulaciebisa da wesebis
mixedviT SevafasoT Cveni TanamSromeli romelsac
pirobiTad aRniSnuli wesebis aRsruleba ekisreba.
regulaciebi da wesebi aris e. w. konstitucia, ro-
melic gansazRvrulia da dadgenilia mmarTveli
rgolis mier. erTia, ganvsazRvroT qmediTi regu-
lacia, Tu ra rogor unda keTdebodes organizaci-
aSi da meorea, aseve ganvsazRvroT, Tu ra konkretu-
li sadamsjelo sanqcia amoqmeddeba TanamSromlis
winaaRmdeg, vinc Sesabamis regulaciebs ar daicavs.
anu ra molodini unda hqondes Tanagundels wesis,
regulaciis Seusruleblobis SemTxvevaSi. zogi-
erTi regulaciis darRvevisas SeiZleba sityvieri
gafrTxilebiT an werilobiTi SeniSvniT Semoifar-
gloT. zogjer regulacia TanamSromlis samsax-
uridan gaTavisuflebasac ki iTvaliswinebs, rac,
TavisTavad, ukiduresi formaa da imas niSnavs, rom
Tqveni gundis wevrma kompaniis sakvanZo wesebi Tu
regulaciebi uxeSad daarRvia.
amitom dafiqrdiT, Tqveni organizaciis romel
departamentSi an strategiul bizneserTeulSi
grZnobT yvelaze met qaoss. grZnobT, rom ama Tu
im departamentSi Tqveni TanamSromlebis qmedebe-
bi aSkarad qaosuria da regulirebas saWiroebs!?
gansazRvreT ramdenime regulacia da konkretuli
56
qmediTi standarti (qceviTi polisi), romlebic
daaregulirebs da ufro efeqtians gaxdis Tqveni
gundis wevrebis qmedebebs.
gansazRvreT miznebi
57
realizeba, gamarjvebisken swrafva da misi gancda.
amitom gvWirdeba Cven, rogorc xelmZRvanels, gan-
sazRvruli xedva da miznebi gvqondes, romliske-
nac Cveni organizaciis wayvana gvinda. mizani erT-
gvar gzas, manZils hgavs, romelic unda davfaroT
garkveuli drois ganmavlobaSi. es aris e.w. mogzau-
roba arsebuli mdgomareobidan sasurvel samomav-
lo mdgomareobamde. rogorc arc erTi mogzauro-
ba ar arsebobs daniSnulebis adgilis gareSe, aseve
verc erTi organizacia ver iqneba efeqtis momtani,
Tu konkretuli grZelvadiani da moklevadiani
miznebi gansazRvruli ara aqvs.
mizani aseve Tamamad SeiZleba inspiraciis wyar
od CavTvaloT. rogorc CvenTvis, xelmZRvanelisT-
vis, aseve Cveni TanagundelebisTvis mis gareSe ar
arsebobs azarti. konkretuli miznis an miznebis ga-
reSe organizaciaSi uiniciativoba da umoqmedoba
isadgurebs da pasiur, e. w. „Zilis“ reJimze gadasv-
la iwyeba. es ki martivad SesamCnevia Tqveni TanamS-
romlebis Camqrali Tvalebis mixedviT. Tvalebis,
romelTac momavlis xedva ara aqvT da enTuziazmi
sadRac Soreul warsulSi darCa.
miznebi aRZravs enTuziazms, STagagonebT da
aRviZebs TqvenSi da Tqvens TanagundelebSi farul
potencials. mizani, rom ar gamoekidos cas ocne-
basaviT, saWiroa vixelmZRvaneloT metad gavrc
elebuli „smartmodeliT“ (SMARTgoal setting), ro-
melic saSualebas mogvcems, efeqtianad Camovayal-
iboT Cveni xarisxobrivi Tu raodenobrivi miznebi.
sworad formulirebuli miznebi unda moicavdes
xuT ZiriTad komponents:
miznebi unda iyos:
1) konkretuli;
2) gazomvadi;
58
3) miRwevadi;
4) Sedegze orientirebuli;
5) droSi gawerili.
magaliTad, mizani „minda, gavyido ufro meti“,
ar SeiZleba efeqturad formulirebul miznad
CaiTvalos, radgan „ufro meti“ ras niSnavs, gauge-
bari iqneba Tqveni Tanagundelebisa da TqvenTvi-
sac. + 1%-ic metia da +150%-ic, ra igulisxmeba,
ufro metSi, yvelasTvis gaugebari iqneba,magram Tu
smartmodelis mixedviT vixelmZRvanelebT, Cveni
mizani Semdegnairad Camoyalibdeba: smartmizani –
gayidvebis gazrda 30%-iT 2019 wlis 31 dekembramde.
konkretulia: gayidvebis gazrda;
gazomvadia: 30%, anu SemiZlia garkveuli parame-
triT gavzomo;
miRwevvadia: 30%, anu pirobiTad realuria, rom
am mizans mivaRwev da ar warmoadgens ararealur,
kosmosSi gamokidebul Sedegs;
Sedegzea orientirebuli: is konkretul STama-
gonebel Sedegzea orientirebuli;
droSia gawerili: 2019 wlis 31 dekembramde, anu
konkretuli TariRi aqvs miznis aRsulebas da dro-
Sia moqceuli is Sedegi, riTac unda ganisazRvros
miznis aRsrulebaze pasuxismgebeli piris efeq-
tianoba. minda davZino, rom ar arsebobs arareal-
uri,miuRweveli miznebi, magram arsebobs arareal-
urad gansazRvruli mcire dro maT misaRwevad.
59
miznebis ori tipi
raodenobrivi da xarisxobrivi
60
wliuri gegma 10.000 000 lari, bazris wilis 35%-is
generireba 2 weliwadSi. anu generaluri mizani aris
kompaniis is ZiriTadi orientiri, romlisTvisac
mTlianad kompania da masSi Semavali yvela depar-
tamenti iRvwis cal-calke. magaliTad, 10.000 000
lari wliuri gegma es aris kompaniis doneze gan-
sazRvruli raodenobrivi mizani, romelic organi-
zaciam wlis WrilSi unda Seasrulos. magram Tu Cven
sacalo gayidvebis departamenti, sabiTumo gayid-
vebis departamenti da, pirobiTad, organizaciuli
gayidvebis departamenti gvaqvs kompaniaSi, Tav-
isTavad, es ricxvi iqneba CaSlili departamentebis
mixedviT maTi gayidvebis potencialidan gamomdin-
are. magaliTad, sacalo departamentis gayidvebis
gegma pirobiTad iqneba: 2.000 000 lari weliwadSi;
sabiTumo gayidvebis departametnis gegma: 5.000 000
lari weliwadSi da organizaciuli gayidvebis de-
partamentis gemga iqneba: 3.000 000 lari weliwadSi.
es samive departameti cal-calke strategiul bi-
zneserTeuls warmoadgens, radgans kompaniis erT,
saerTo strategiul-raodenobriv mizans emsaxure-
ba.
erT wlamde miznebi, ZiriTadad, taqtikurad iT-
vleba xolme, rac imiT ganisazRvreba, rom taqtiku-
ri miznebi grZelvadiani generaluri miznebis aR-
srulebas emsaxureba, anu gvauwyebs, Tu ra taqtikas
viyenebT, ra nabijebs vdgamT grZelvadiani miznebis
misaRwevad. taqtikuri miznebi aris yovelTviuri,
yovelkvireuli da yoveldRiuri, romlebic or-
ganicaziis grZelvadiani xedvisa da generaluri
miznebis aRsrulebas emsaxureba.
martivad rom vTqvaT, strategiuli miznebis
dros pasuxi unda gavceT mTavar kiTxvas:
61
ras vakeTebT? (strategiuli xedva)
xolo taqtikuri miznebisa da gegmebis gansaz-
Rvris dros, pasuxi unda gavceT kiTxvebs:
rogor vakeTebT? rogor mivdivarT dan-
iSnulebis adgilamde? (saoperacio gegma)
taqtikuri miznebi erTgvar saoperacio gegmas
warmoadgens, romelic mraval qvemizansa da gegmas
moicavs generaluri strategiis aRsasruleblad.
magaliTad, Tu Cveni mizania 1000 kilometris da-
farva, is, Tu rogor davfaravT mas, ra midgomebsa
da taqtikur gadawyvetilebebs mivmarTavT, gansaz-
Rvravs miznis Sesrulebis siswrafes. Tu am manZi-
lis fexiT dafarva gadavwyviteT, miznis Sesrule-
bas ramdenime kvira movundebiT; Tu velosipediT
dafarva gadavwyviteT, am manZils ramdenime dReSi
gavivliT; Tu avtomobiliT gamgzavreba ganviz-
raxeT, TiTqmis naxevar dRes movandomebT; xolo
Tu vertmfreniT gavemgzavrebiT – 30 wuTSi adg-
ilze viqnebiT. strategiuli mizani 1000 km-is da-
farva erTia, xolo taqtika da midgomebi SeiZle-
ba mravalmxrivi iyos, rac mravalgvari faqtoriT
aris gamowveuli. amiT imis Tqma minda, rom Cvens
midgomebs, Tu rogor vaRwevT mizanebs, ra saSuale-
bebiT, ganmsazRvreli mniSvneloba aqvs droSi aR-
srulebis mxriv. cnobili fraza „dro fulia“ srul
simarTles warmoadgens, radgan Tqven gayidiT 10.
000 000 laris produqcias 1 weliwadSi, 2 weliwad-
Si Tu 1 TveSi, dameTanxmebiT, didi efeqti eqneba
Tqvens Semosavlebze da, saerTod, organizaciis
grZelvadian finansur warmatebaze.
„ocnebebi“ rom realobad iqces, aqcieT isini
miznebad da imoqmedeT yoveldRe maTTan misaax-
loeblad.
62
gansazRvreT Tqveni organizaciuli, raodeno-
brivi da xarisxobrivi miznebi:
63
dasxva bazarze Sesavlelad. naklebia TanamSromel-
Ta mxridan spontanuri qmedebebisa da Secdomebis
daSvebis albaTobac, magram, TavisTavad, am meTods
Tavisi uaryofiTi mxarec aqvs. Tqvens Tanagunde-
lebs, faqtobrivad, iniciativis gareSe tovebT da
aseTi midgoma naklebad moqnilia siswrafis mxriv,
cvlilebebisa da gamowvevebisadmi.
dagegmarebis meTodi qvevidan zeviT (Buttom – Up
planing): qveda rgoli gansazRvravs miznebs, davale-
bebs, gegmebs, romlebic zeda rgolebSi rezolucia-
sa da komerciul cvlilebebs gadis. am SemTxvevaSi
meti iniciativa iCens Tavs Tanagundeblebisgan im
mxriv, rom TanamSromlebi TviTon wyveten miznebsa
da maTi miRwevis gegmebsac. Tqvenze gadmodis pa-
suxismgebloba, gaaanalizoT dasaxuli miznebi da
gegmebi da moamzadoT rezolucia maTi aRsrulebis
mxriv. es meTodi saSualebas gaZlevT, mmarTvelo-
biTma da aRmasrulebelma rgolma Tanabrad gadain-
awiloT pasuxismgebloba dagegmil SedegebTan da-
kavSirebiT, rac, TavisTavad, dadebiTia. uaryofi-
Ti am mxriv isaa, rom Tqven im miznebis Rrma analizi
gWirdebaT, romlebic aRmasrulebelma rgolma gan-
sazRvra, Tu ramdenad Seesabameba arsebul sabazro
realobas, da gegmebi ramdenad efeqtianad aris gan-
sazRruli aRsrulebis periodulobiT.
miznebi qveviT, gegmebi zeviT: (Goals Down plans
up) zeda rgoli gansazRvravs miznebs da qveda rgo-
li gansazRvravs gegmebs maT misaRwevad. anu Tqven,
rogorc lideri, saxavT mizans, ra unda iqnas miR-
weuli gayidvebis mxriv, amonagebis mxriv Tu sxva,
da aRmasrulebeli rgoli gansazRvravs gegmebs
am miznebis misaRwevad. aqac dadebiT mxared is
gvevlineba, rom Tanabrad gadanawilebulia pa-
64
suxismgebloba mmarTvelobiT da aRmasrulebel
rgols Soris, Sedegebsa da aRsrulebaze.
es imas ar niSnavs, rom maincdamainc mxolod rome-
lime meTodiT unda vixelmZRvaneloT. TavisTavad,
SeiZleba avirCioT ramdenime meTodi dagegmarebi-
sa da aRsrulebis procesSi da vcvaloT is organi-
zaciis winaSe warmoqmnili gamowveebidan gamomdin-
are. saerTod, rac ufro pataraa organizacia, miT
ufro moqnialia is mmarTvelobiTi TvalsazrisiT,
rac didi korporaciuli tipis organizaciebisT-
vis damaxasiaTebeli ar aris. airCieT, ra meTodiT
gegmavT da marTavT organizacias, SeajereT Tqveni
mmarTvelobiTi ena aRmasrulebel rgolebTan.
65
Tqven, rogorc lideri, unda flobdeT unars,
pirvel rigSi, SearCioT saukeTeso specialistebi
da Semdgom efeqtianad marToT isini,radgan lid-
eroba sulac ar gulisxmobs imas, rom yvela sfero-
sa Tu dargSi Tavadve iyoT specialisti. Tqveni
movaleoba saukeTesoebis SerCeva da maTi marTvaa.
Tqveni organizaciis warmateba ki daqiravebis
procesidan iwyeba. daqiravebis procesis dros
daSvebuli Secdomebi ki Zalian Zviri jdeba. erTi
araswori kadris ayvanac kompanias udidesi fula-
di resursi ujdeba xolme. garda fuladi zaralisa,
ikargeba mTavari resursi – dro da aseve is Sedege-
bi, romelic unda generirebuliyo Tanagundelis
mxridan. magram aqve davsZen imasac, rom rogorc
Zveli gamoTqma gvaswavlis: „msgavsi izidavs ms-
gavss“. Cven ver movizidavT karg Tanagundelebs,
Tu Tavad ar SevesabamebiT im standartebs, romel-
sac viTxovT. kargi TanamSromlebi cud kompania-
Si mcire xans Cerdebian, ase rom, Tu gindaT, kargi
Tanagundelebi gyavdeT, moumzadeT maT Sesabamisi
niadagi, raTa maTma potencialma Tqvens organi-
zaciaSi Tavisi gza povos.
raki daqiravebis process aseTi didi mniSvnelo-
ba aqvs, Sesabamisad, mas sakmarisi dro unda davuT-
moT, raTa miznobrivi da Sesaferisi Tanagundeli
SevarCioT.
sami ZiriTadi komponenti, romelic unda Seusa-
bamoT vakantur pozicias daqiravebis dros:
codna, unari, damokidebuleba
1) codna: pirvel rigSi, gaarkvieT, ramdenad
Seesabameba aRniSnuli kandidatis codna kon
kretul pozicias, romelzec vakansia gaqvT
gamocxadebuli; ra gamocdileba aqvs mas da
66
ramdenad flobs im Teoriul codnas, romel-
ic samomavlo poziciaze dasWirdeba.
2) unari: erTia codna, meorea misi gamoyenebis
unari. xSirad uamravi kandidati zustad im-
itom SeiZleba daiwunoT garkveul pozicieb-
ze, rom ar SeswevT unari gamoiyenon miRebu-
li codna. xolo codna gamoyenebis gareSe
verasodes iqneba Zala, codna SeiZleba iqces
Zalad mxolod maSin, roca viyenebT. codna-
sa da mis gamoyenebas Soris xandaxan sakmaod
didi napralia, romelic SeiZleba mxolod
praqtikuli qmedebiT Seivsos. Tqven gWirde-
baT unariani TanamSromlebi, romelTac cod-
nis praqtikuli gamoyenebis Zala SeswevT. ase
rom, SeamowmeT maTi unarebi praqtikaSi.
3) damokidebuleba: profesionalizmi Zalian
mniSvnelovnia kandidaturis sworad SerCe-
visas, magram vgoneb, gacilebiT mniSvnelo-
vania, ra damokidebulebis adamians aiyvanT
kompaniaSi, ramdenad Seesabameba am konkret-
uli kandidaturis moralur-eTikuri faseu-
lobebi Tqveni organizaciis Sida kulturasa
da Tqvens organizaciul msoflmxedvelobas.
kompetenciis ganviTarebis mxriv, yvelaferi
SeiZleba Seiswavlo praqtikul da Teoriul
doneze, magram adamianis moralurad Secvla
da misi gardaqmna cxovrebis tolfas dros
moiTxovs, romelic, darwmunebuli var, ara
gaqvT. me yovelTvis mirCevnia nakleb profe-
sionali, magram patiosani, pasuxismgeblo-
biT savse adamiani gundSi, vidre maRalpro-
fesionali, magram upasuxismgeblo. pasux-
ismgeblobiT savse adamians aswavli, rac ar
67
icis da Seuvseb codnisa da unarebis naklo-
vanebas, magram upasuxismgeblos verafers
mouxerxeb, metic, igi maRalprofesiul do-
neze moaxerxebs Tqvens gacurebas.
aseve mniSnvelovania, Tqveni organizaciis biu-
jeti miznobriv kandidaturas SeusabamoT. xandaxan
organizaciebi sakmaod dabali biujetiT cdiloben
topkadrebis mozidvas, rac daqiravebis process
Zalian aferxebs da Sedegic uefeqtoa. am mxriv,
swori kandidaturis SerCevisas moqniloba da Sesa-
bamisobaa aucilebeli. gaxsovdeT, rom daqiravebis
procesSi Tqven diskriminaciis garda, sxva gza ar
gaqvT, oRond, diskriminacia profesionalizmiTa
da pirovnuli TvisebebiT da ara sxva destruqci-
uli niSnebiT.
ase rom, dauTmeT sakmarisi dro daqiravebis
processa da adamianuri resursebis swor dakomp-
leqtebas, raTa dazogoT dro, energia da kompaniis
resursebi.
efeqtiani delegireba
68
faqtobrivad, galiaSi gamomwyvdeul maimuns ams-
gavsebs liders, romelic galias aqeT-iqiT awydeba
da mosveneba ar aqvs. delegireba es Tqveni ufleba
da mmarTvelobiT arsenalSi mniSvnelovani kompe-
tenciaa, romelic mudam unda gamoiyenoT. lideri,
romelic delegirebas imis SiSiT erideba, rom saqme
kargad ar gakeTdeba, verasodes gaxdeba efeqtu-
ri xelmZRvaneli. delegirebisgan Tavis arideba
mxolod imitom xdeba, rom xandaxan liderebma ar
ician misi ZiriTadi praqtikuli principebi.
pirvel rigSi, kargad unda icnobdeT TanamSrom-
lebis Zlier da sust mxareebs. aqlems frenas nu
daavalebT da arwivs yvinTvas. sanam Tanagundel-
isTvis saqmisa da pasuxismgeblobis gadacemas gad-
awyvetdeT, gaiazreT, ramdenad SeuZlia mas am saqmis
aRsruleba, ramdenad hyofnis codna, unari da See-
sabameba Tu ara misi damokidebulebebi aRniSnul
amocanas. mokled, ramdenad bunebrivia misTvis esa
Tu is saqmianoba. xandaxan xelmZRvanelebi Tanagun-
delebs iseT saqmeebs avaleben, romelTa Sesrule-
bac maT ar SeuZliaT. pasuxisgmeblobiT savse Ta-
nagundeli ki mainc umalve moekideba konkretuli
davalebis Sesrulebas. xolo bolos, rodesac saqme
saTanadod ar gamosdis, problema ara Tanagundel-
Si, aramed mxolod gadawyvetilebis mimRebSi unda
veZeboT.
ukukavSiri: efeqtiani delegirebis mniSvnelo-
vani da saWiro elementia TanagundelebTan mudmivi
ukukavSiri, delegirebuli sakiTxebis aRsrulebis
kontrolis TvalsazrisiT. permanentuli ukukav-
Siri saSualebas mogcemT, mudmivad iyoT saqmis aR-
srulebis kursSi. saqme bolos ar unda movikiTxoT,
aramed misi msvlelobis dros, raTa aRsrulebis
69
msvleloba mudmivad vakontroloT. Tanagunde-
lebisTvis mudmivi ukukavSiri aseve garkveul mo-
tivacias warmoadgens, radgan Tqveni mxridan im
gzavnils atarebs, rom dainteresebuli xarT maTi
aRsrulebuli saqmianobiT, aseve mzad xarT, mxari
dauWiroT da daexmaroT yvelas, visac es saWiroeba
gauCndeba.
cxadi gaxadeT Tanagundelis pasuxismgeblobis
areali: sakiTxebis delegirebamde, rodesac kargad
gaviazrebT TanamSromlis SesaZleblobebs, kargad
unda ganvusazRvorT mas pasuxismgeblobis areali.
zustad unda icodes, ras rodis akeTebs da raze
aris pasuxismgebeli. Tu amas ar gaakeTebT, SeiZleba
TanamSromlebi mudmivad uamrav saqmes „mied-moe-
don“, sxva dapartamentebs gadaswvdenen da samuSao
procesis sworad warmarTvas xeli SeuSalon, rac,
saboloo jamSi, TavisTavad, mmarTvelobiT efeq-
tianobas dagakargvinebT da daswevs Tqvens saerTo
organizaciul produqtiulobas.
TanamSromelTa raodenobrivi
da xarisxobrivi Sefaseba
70
odenobrivi mizania, romelic man Tvis WrilSi unda
Seasrulos, da es ricxvi TqvenTvis is sazomia, ro-
melic saSualebas mogcemT, analizi gaukeToT imas,
Tu ramdenad efeqturia Tqveni Tanagundeli komer-
ciulad Tanxobriv raodenobriv WrilSi. xolo Ta-
nagundelis xarisxobrivi Sefaseba gulisxmobs imas,
rom mas ufro xarisxobrivi maCveneblebiT afasebT.
magaliTad, ramdenad icavs is kompaniis Sinaga-
nawess, ramdenad iziarebs im faseulobebs, romel-
nic kompaniis qmediT kulturas qmnis, gamoirCevva
Tu ara is gundurobiT, rogori qceviTi maCveneb-
lebi aqvs disciplinur sakiTxebTan dakavSirebiT
da a.S. Tu Tqven ar gansazRvravT, ra sazomebiT af-
asebT TanamSromlebs, verc imas moaxerxebT, rom
Tqveni organizaciis efeqtianoba akontroloT. ra
Tqma unda, yovelive is, ris moTxovnasac Tanagun-
delebisgan apirebT, maTTvis winaswar unda iyos
cnobili da detalurad ganmartebuli.
raodenobrivi da xarisxobrivi miznebi unda hqo
ndes Tqvens yvela Tanagundels, departamets da,
aseve, sazogadod yvela organizacias generalur
WrilSi.
raodenobrivi Sefaseba da miznebi: gayidvebis ge-
gma raodenobaSi, gayidvebis gegma TanxaSi, bazris
wilis gegma, axali momxmareblebis mozidva raode-
nobrivad da sxva raodenobrivi maCveneblebi.
xarisxobrivi Sefaseba: disciplinuri nawili,
dagvianeba, Sinaganawesis dacva, organizaciis fase
ulobaTa gaziareba, eTikur-kulturuli normebis
dacva da sxva.
71
Sesrulebuli saqmis dafaseba
72
Seasruleben. realurad, Cven gvaqvs gulwrfeli
mizezi imisa, rom marTla madlieri viyoT maTiT,
radgan zustad maTzea damokidebuli Cveni organi-
zaciis warmatebac da warumateblobac. Tqven maT
eyrdnobiT, xolo maT Tqveni imedi aqvT mxardaW-
eris mxriv. gaxadeT Tqveni marTva ufro person-
ificirebuli, piradad miuloceT dabadebis dRe
TanamSromlebs, gaukeTeT moulodneli saCuqrebi,
waaxaliseT, SeaqeT sajarod, xolo gaakritikeT
Cumad, yvelasgan farulad. daawinaureT droulad,
Tu amas romelime maTgani imsaxurebs. izruneT Ta-
nagundelebze da isinic izruneben Tqvenze maSinac
ki, rodesac ofisSi ar iqnebiT. aageT marTvis mod-
eli megobrobaze da ara SiSze, radgan adamianebi
megobrebs iSviaTad Ralatoben. aq, TavisTavad,
dabalansebuli wyalgamyofi gWirdebaT, romelic
Tqvens urTierTobebs ar gadaiyvans araprofesion-
alur da familarul WrilSi, rac, TavisTavad, or-
ganizacias daazianebs. saubaria imaze, rom nu Sege-
SindebaT madlierebis gulwrfelad gamoxatva da
im Tanagudelebis drouli dafaseba, romelTa xel-
Sic, realurad, aris Tqveni organizacia.
organizacia imarTeba xalxiT da lideri maT
gareSe verafers gaxdeba, ase rom, izruneT maTze
gulwrfelad da gaufrTxildiT yvelaze Zvirfass
— adamianur resurss, rac yvelaze mniSvnelovania
organizaciis aqtivebSi.
73
pativiscema da
molodini Seusrulebuli saqmisTvis
74
nizmebs, romelic Seusrulebeli saqmis SemTxvevaSi
pasuxismgebeli piris dasjas gulisxmobs? samyaros
marTavs balansi da ara mxolod erTi romelime
ukiduresoba, romelic mxolod pozitiur an ra-
dikalurad negatiur midgomebs gulisxmobs. Cven,
liderebs, gvWirdeba rogorc aRmSenebluri, aseve
damangreveli Zalebis marTva. rogor vapirebT ax-
ali saxlis aSenebas, Tu Zvels ar davangrevT da
mis nangrevebs bolode ar gavitanT, raTa axals sa-
Zirkveli movumzadoT? TanagundelebSi ara SiSi,
aramed is molodinebi unda ganvaviTaroT, romelic
cxadad migviTiTebs imaze, Tu ra elis Tanagundels
konkretuli saqmis Seusruleblobis SemTxvevaSi.
samsaxurSi dagvianeba unda isjebodes garkveu-
li sanqciiT, gayidvebis gegmis Seusrulebloba
garkveuli sanqciiT da sxva. Tavidanve konkretu-
lad unda ganumartoT Tqvens TanamebrZolebs, ra
tipis darRvevebze ra saxis sanqciebia dawesebuli.
sanqciebi SeiZleba iyos fuladi, SeniSvnis saxiT,
daqveiTeba da ukiduresi forma – organizaciidan
daTxovna. Tqveni konstruqciuli damokidebule-
ba sulac ar niSnavs imas, rom droulad da Zalian
efeqtianad ar aRasrulebT im dadgenil wesebsa da
standartebs, anu im Sida konstitucias, romel-
nic Tanagundelebis mxridan araswori qmedebebis
SemTxvevaSi unda amoqmeddes. Tqven Seuvali unda
iyoT da Zalian principulad daicvaT is wesebi,
romelic yvelasTvis erTia. win perspeqtiva, ukan
sanqcia, anu zustad codna imisa, Tu ra elis Tana-
gundels konstruqciuli qmedebisTvis da aseve ra
sanqciis amoqmedebas unda elodes wesebis ugule-
belyofisTvis.
75
dasja Tu marTvis meqanizmi?
76
Tqven ar iqceviT Tqveni personaluri, subieqturi
gadawyvetilebis safuZvelze, aramed piriqiT, xarT
obieqturi da isic imavenairad moiqceoda Tqvens
adgilas rom yofiliyo, aseTi tipis midgoma pirad
dapirispirebasa da uadgilo wyenas agaridebT.
Cven, liderebs, strategiuli, kritikuli anali
zisa da grZelvadian perspeqtivaze orientirebuli
gadawyvetilebis miRebis unari gvWirdeba. Tqven
Se
iZleba Tanagundeli daiTxovoT kidec organi-
zaciidan, magram unda ecadoT, rom datovoT is
Tqvens potenciur momxmareblad da strategiul
mokavSired. unda SeinarCunoT is xidi, romelic Se
iZleba samomavlod dagWirdeT. Tqvengan gaSvebuli
TanamSromeli SeiZleba Tqveni organizaciis umsx-
vilesi klientic ki gaxdes momavalSi. ase rom, mou-
frTxildiT adamianebTan urTierTobebs da dasjis
dros gaxsovdeT mTavari: araferi piraduli, mx-
olod biznesi!
TanamSromelTa ganviTareba
77
tis, vidre dRes SeuZliaT. lideroba es xom adami-
anTa progresuli transformaciis xelovnebaa maTi
faruli Sinagani Zalebis gamosavlenad. rogorc
yvela warmatebuli mxedarTmTavari iqceoda, Tav-
is jars yoveldRe brZolisTvis amzadebda, Tqvenc
aseve yoveldRiurad unda izrunoT TanagundelTa
ganviTarebaze, mudmivad mzad unda iyoT, rom pi-
radad aswavloT, gauziaroT gamocdileba, codna,
daexmaroT ganaviTaron sakuTari unarebi. yvelaze
saSiSi gamowveva TqvenTvis, rogorc liderisTvis,
ucodinari, uunaro, motivaciamoklebuli, ganvi-
Tarebis survilis armqone TanamSromelia. Tqveni
yvelaze didi mteria ara Tqveni konkurenti, aramed
uunaro da ucodinaro TanamSromlebi, romelnic
gaxvretil tikitomaras hgvanan da organizacia
dotaciaze arsebul mewvel Zroxad warmoudgeniaT.
yvelaze didi ukugeba Tqvens saqmianobaSi Ti-
Toeul investirebul dolarze zustadac rom
TanamSromelTa treningebsa da maT ganviTareba-
Si gadaxdili fulia. xSirad SeiZleba waawydeT wi-
naaRmdegobas: „ki magram, rad gvinda maT swavlaSi
fulis gadaxda? xom SeiZleba isini wavidnen, roca
vaswavliT?“ magram dafiqrdiT, visTan erTad darCe-
na girCevniaT – gaxvretil tikitomrebTan Tu pro-
fesionalebTan, romelTa ndobac SeiZleba grZel-
vadian perspeqtivaSi. ganviTarebisTvis aucilebe-
lia aseve Tanagundelebs CamovuyaliboT xedva, Tu
sad SeiZleba iyvnen xval kompetenciebis ganviTare-
bis mxriv? ra perspeqtiva eliT da rogor gaiaron
es gza. mieciT maT gamowvevebi, romelic azartis
momtania! adamianebs uyvarT gamowvevebi da maTi
gadalaxva. rodesac gamowvevebze vsaubrob, yov-
elTvis henri fordi maxsendeba, romelsac hkiTxes:
78
„batono henri, Tqven ukve bevri fuli gaqvT, ratom
muSaobT amdens? kidev meti fuli gindaT?“ man mi-
ugo: „ara, rodesac Tavi fuliT gamogeteneba da
yvela materialur mizans miaRwev, ubralod, gain-
teresebs, sad gadis Seni SesaZleblobebis zRvari“.
Cven, yvelas gvaqvs es Sinagani Jini, gavigoT, sad
gadis Cveni SesaZleblobebis zRvari, ra aris Cve-
ni potencialis maqsimumi. Tu sxvebisagan viTxovT
ganviTarebas, unda gvaxsovdes, rom TviTonve unda
viyoT amis magaliTi, mudmivad unda vswavlobdeT,
vviTardebodeT da aseve vinarCunebdeT Sinagan
pozicias: „rac vici, zRvaSi wveTia imasTan Sedare-
biT, rac SeiZleba vicode“. profesionalizmi zus-
tad rom sakuTar Tavze mudmiv muSaobaSia da ara
mxolod diplomis aRebaSi, romelic mxolod imas
gvauwyebs, rom universiteti moTelvaa da realu-
ri swavla codnis praqtikaSi gamoyenebiT iwyeba.
mesmis, rom es garkveuli Sokia, vaRiaroT, rom mud-
mivad unda viswavloT da arc erTi universitetis
damTavreba swavlis damTavrebas ar moaswavebs, ma-
gram Cveni arCevania an vswavlobT da vviTardebiT
evoluciurad aRmaval gzaze, an vdegradirebT da
vtkepniT erT adgils. Cveni organizaciac swavlaze,
ganviTarebaze orientirebulad unda vaqcioT da
rac ufro metad gamovimuSavebT swrafad swavlis
unars, miT ufro swrafad avuwyobT fexs dinamikur,
swrafad cvalebad XXI saukunes. gvaxsovdes, rom
Cveni guSindeli gamocdileba xval SeiZleba aRar
dagvWirdes da absoluturad sxva realobaSi ga-
viRviZoT, xolo cvlilebebisadmi Cveni moqniloba
zustad rom Cvenive warmatebas gansazRvravs.
adamianis meqanikuri Sroma iafia, xolo Semoq-
medebiTi niWi da unari – Seufasebeli. Tqveni orga-
79
nizaciis warmateba Tqvensave TanagundelTa gone-
basa da gulSia. ase rom, yoveldRiurad izruneT
maT inteleqtualur da pirovnul ganviTarebaze.
efeqturi gundi
80
roli ki, rogorc xelmZRvanelis, is aris, Tana-
gundelebs CamouyaliboT bevri saerTo ram, rac
maT erT gundad gaaerTianebs. pirvel rigSi, orga-
nizaciuli misia unda SeqmnaT. Tu ratom arsebobs
organizacia? risTvis viRvwiT Cven da ris garSemo
unda gaverTiandeT erT gundad?!
aseve saziaro organizaciuli faseulobebi, rac
iqneba maTi qmedebis moraluri bazisi, saerTo we-
sebi da standartebi, rac gaakontrolebs maT efeq-
tianobas strategiuli gegmis aRsrulebis Tval-
sazrisiT, da saerTo miznebi, rac maT gamarjvebisT-
vis saerTo enTuziazmsa da brZolis unars SesZens.
saerTo misia, saerTo faseulobebi, saerTo stan-
dartebi (wesebi), saerTo miznebi – es aris marTvis
is modeli, romelic TiToeul organizacias sWir-
deba, raTa grZelvadian perspeqtivaSi erT muStad
gaerTiandes.
gundis Seneba Sinagani procesia da is TiToeuli
Tanagundelis gulsa da gonebaSi iwyeba, Tqven ki
maTi gulebisa da gonebis gaerTianeba unda moax-
erxoT, rac miznisken mimaval gzaze erTobliv gun-
dur Zalisxmevas gamoiwvevs. gundis Seneba dros
moiTxovs, xolo misi dangreva ki maleve SeiZleba,
radgan gundSi damokidebuleba emociebze gadis da
Cveni mxridan Zalian faqiz midgomas moiTxovs. am-
itom gundis da, saerTod, organizaciis moraluri
warmatebis qvakuTxedi urTierTpativiscema da mx-
ardaWera unda iyos, razec mTeli Tqveni organi-
zaciis Sida fsiqika unda aagoT.
xuTi adamiani cal-calke gacilebiT naklebis
gakeTebas SeZlebs, vidre xuTi adamianisgan Seqmni-
li gundi. gaerTianebiT Zalebis sinergia da aqsel-
eracia xdeba, da es muxti gacilebiT didi samuSaos
81
Sesrulebis Zalas gvaZlevs, vidre cal-calke rom
mogvendomebina imaves gakeTeba. rogorc fizikis
martivi kanoni: Tu erTi xis firfita 50 kg simZimes
uZlebs, ori ara 100 kg-s, aramed 150 kg-sac ki
gauZlebs.
gundis Tvisebaa, waqceuli wevri wamoayenos,
gundSi susti rgoli gaaZlieros da mxari dau-
Wiros, swrafad gacvalos informacia, meti samuSao
Seasrulos, Zala gadaanawilos da zogadi samotiva-
cio foni organizaciaSi aamaRlos. individebi or-
ganizacias angreven, gundebi ki aSeneben.
saerTo misia;
saerTo faseulobebi;
saerTo standartebi da wesebi;
saerTo miznebi...
es yovelive gundis aRmSeneblobis mTavari sa-
Zirkvelia, romelzec nebismieri organizacia unda
idges.
„me“-sa da „Cven“-s Soris airCieT yovelTvis
„Cven“.
82
ma, ise unda miviRoT. yvela xelmZRvaneli, romel-
ic raime formiT am realobasTan brZolas Seecada,
damarcxda, radgan es aris kanonzomiereba – adami-
ani yovelTvis midrekilia Secdomisken, am naklis
Semavsebel saukeTeso saSualebad ki, zustadac
rom Tanamedrove teqnologiebi gvevlineba. te-
qnologiuri robotebi da Sesabamisi programebi
verasodes gautoldeba adamianis ganusazRvrel
SesaZleblobebs, mis ukidegano Sinagan samyaros da
SemoqmedebiT unars, gardaqmnas samyaro ukeTeso-
bisaken. samwuxaroa, rom dResdReobiT kacobrioba
imave SemoqmedebiT udgeba ngrevasa da ganadgure-
abas. magram imeds vitoveb, Cveni inteleqtualuri
areali mxolod primitiul individualizms gas-
cdeba da globalurad davfiqrdebiT im saerTo,
globalur katastrofebze, ris winaSec kacobrio-
ba dgas. modiT, amaze ufro farTod sxva wignSi vi-
saubroT, axla ki teqnologiebis ganviTarebis im
dadebiT mxareebze gavamaxviloT yuradReba, ro-
melnic Cven, rogorc xelmZRvanelebs, yoveldRi-
urobaSi efeqtiani marTvis mxriv dagvexmareba.
teqnologia aRsrulebis kontrolis saukeTeso
meqanizmia, radgan kontroli faqtobrivad avtoma-
tur reJimze gadadis da maqsimalurad gamoricxavs
adamianur faqtors, rac, TavisTavad, xels uwyobs
Secdomebis dagrovebas.
teqnologia saukeTeso saSualebaa, Tundac imis
Tvis, rom distanciurad akontroloT Tqveni orga-
nizaciis ZiriTadi raodenobrivi da xarisxobrivi
monacemebi, rogoricaa gayidvebi, amonagebi, pro-
duqciis naSTebi, statistika, finansuri angariS-
gebebi, aseve diciplinuri nawili – TanamSromel-
Ta samsaxurSi gamocxadebis drouloba, sxvadasxva
83
xarisxobrivi maCveneblebis uwyisi da sxva. Tu ra
teqnologiur programas airCevT organizaciis
efeqtiani marTvisTvis, es Tqveni biznesis an, sazo-
gadod, organizaciis specifikazea damokidebuli.
kontrolis teqnologiaze delegireba ki udidesi
sargebelia TqvenTvis, rogorc xelmZRvanelisT-
vis, radgan dagazogvinebT kolosalur dros, re-
sursebs da, rac mTavaria, emociur Zalas, romelic
kontrolis meqanikur aRsrulebaSi unda dagekar-
gaT.
dRevandel cifrul samyaroSi informaciis
gacvla TanamSromlebs, partniorebs, Cvensa da
momxmareblebs Soris imdenad swrafad xdeba, rom
warmoudgenelia dRevandeli organizacia aseTi
didZali konkurenciis pirobebSi mowinave teqnol-
ogiebis gareSe fons gavides. amitom dafiqrdiT, ra
teqnologiebi SeiZleba iyos Tqveni organizaci-
isTvis yvelaze didi optimizaciis momtani, ra te-
qnologiebi gaaumjobesebs Tqveni organizaciis
saoperacio nawils? gaxsovdeT, rom teqnologiu-
ri progresis gareSe organizacia ver viTardeba,
Tu teqnologiuri progresi gadawyvetilebis pro-
porciulad aTavisuflebs teqnikur personals,
romelic meqanikur samuSaos asrulebda, organi-
zaciis gavniTarebis xarjze samomavlod iqmneba
gacilebiT meti samuSao adgili, vidre es warsulSi
fiqsirdeboda dasaqmebulTa raodenobis mxriv.
operaciebis opitmizaciis TvalsazrisiT, te-
qnologiebi mowinave rols asrulebs efeqtiani
kontrolisa da marTvis mxriv.
84
motivacia
85
yenoT es codna eTikuri formebiTa da konstruqci-
uli miznebisTvis.
organizaciisa da Tanagundelis warmatebuli
sinergiis xids swored kompleqsuri motivacia war-
moadgens, da ratom kompleqsuri?
imitom, rom adamiani, rogorc fizikur-fsiqiku-
ri arseba, sakuTar TavSi mraval saWiroebas moicavs
– rogorc fizikurs, aseve fsiqoemociurs da ufro
siRrmeebSi suliersac ki. ra ufro amoZravebs, pir-
vel rigSi, adamians, fizikuri saWiroebebis dak-
mayofileba Tu sulieri moTxovnilebebisa, es ukve
TiToeulis individualizmzea damokidebuli. erTi
adamianisTvis restoranSi yoveldRiurad qeifi
SeiZleba cxovrebis amosavali wertili iyos, xolo
meorisTvis qveynis Tavisuflebisa da warmatebi-
sTvis Tavdadeba cxovrebiseuli ideafiqsi. mesmis,
rom mSieri kaci didxans ver gastans, magram aq sau-
baria im umaRles motivebze, raze dayrdnobiTac
adamiani gacilebiT Zlieri xdeba pirovnuli po-
tencialis TviTrealizebis TvalsazrisiT. rom
gavigoT, rogor operirebs garSemo myofTa samoti-
vacio sistema, aqac, pirvel rigSi, saWiroa gavigoT,
rogor operirebs sakuTari personaluri samotiva-
cio sistema?
albaT gaixsenebT samsaxurs, rodesac fuls ar
gixdidnen, magram didi enTuaziazmiT ekidebodiT
saqmes da gvianobamdec rCebodiT. ratom?
– albaT ganviTareba, gamocdilebisa da unare-
bis SeZena gindodaT, romelic samomavlod
gamogadgebodaT karierul gzaze.
albaT gaixsenebT situacias, rodesac sxva sam-
saxurSi, sadac sakmaod kargad gixdidnen, magram
erTi suli gqondaT, rodis morCeboda samuSao dRe,
86
akeTebdiT imdens, rom samsaxuridan ar gamoeSviT
da Tvidan Tvemde „xelfasis xaTriT“ muSaobdiT.
ratom?
– bevri mizezi SeiZleba iyos: ar mogwondaT xe-
lmZRvaneli, garemo, saqme, rasac akeTebdiT,
ver xedavdiT ganviTarebis perspeqtivas da
sxva.
SeiZleba Zalian gagimarTlaT kidec da iseT or-
ganizaciaSi muSaobdiT, sadac enTuziazmiT iyaviT
savse, sixaruli Tqveni samuSao dRis Semadgeneli
nawili da Tanamdevi gaxldaT, erTi suli gqondaT,
rodis daiwyebdiT Semdeg samuSao dRes. ratom?
– albaT imitom, rom, pirvel rigSi, mkafiod
xedavdiT ganviTarebis gzas. iyo pozitiuri
da niWis gamosavlenad Seqmnili garemo, Tqve-
ni Zalisxmeva saTanadod fasdeboda, ofisis
kedlebi im atmosferoTi iyo gajerebuli,
romelic mudmivad STagagonebdaT, migeRwi-
aT ufro metisTvis da, unda vaRiaroT, rom
am yvelafris ukan Tqveni Tanagundelebi da
xelmZRvaneli idgnen.
am yvelafers ufro lakoniuri formulireba
rom mivceT, efeqtiani motivaciisaTvis saWiroa:
• im saqmiT dakaveba, romelic mogvwons, bune-
brivia da Sesabamisi Cvens potencialTan;
• Cvens potencials da miznebs organizaciaSi
ganviTarebis perspeqtiva aqvs;
• saTanadod afaseben Cvens Zalisxmevas, gvaR-
iareben, gamoxataven madlierebas, finansuri
kompensacia Sesaferisia Cvens saqmianobas-
Tan;
• lideri xelmZRvanelia da ara „bosi“. is mud-
mivad mxars uWers Cvens ganviTarebas, wins-
87
vlas da aseve aqvs principuli identuri mid-
gomebi yvelas mimarT;
• TanagundelTa Soris megobruli, saerTo su-
liskveTebis garemoa, romelic urTierTpa-
tiviscemiTaa gajerebuli;
• Sromisa da dasvenebis dabalansebuli gare-
moa organizaciaSi da Zalis aRdgenas vas-
wrebT.
• da rac mTavaria, zustad viciT: organizaci-
is misia – ras vemsaxurebiT? faseulobebi,
rasac eyrdnoba Cveni qmedebebi da romelsac
yvela iziarebs, saerTo wesebi, romelic ga-
monaklisis gareSe yvelasTvis saerToa, da
gvaqvs saerTo xedva da miznebi, romelic yve-
las erT muStad gvkravs.
faqtorebis CamonaTvali SeiZleba gacilebiT
didi iyos, vidre zemoT movixsenieT, magram Tu or-
ganizaciaSi am CamoTvlili faqtorebis realur im-
plementacias moaxdenT, merwmuneT, warmatebuli
fundamentis ZiriTadi nawili Sesrulebuli geqne-
baT da Tqveni organizacia gajerebuli iqneba saer-
To miznebis miRwevisken mimarTuli ZalisxmeviT.
88
organizacia did danakargs ganicdis, radgan Ta-
namSromelTa da aseve mmarTvelobiTi fokusi anaz-
Raurebis zrdaze gadadis – „anu mizrdi xelfass,
vmuSaob, ara, – ar vmuSaob“ reJimi. es ki, TavisTavad,
dabali produqtiulobis maCvenebelia da, faqto-
brivad, organizacia gakotrebamdec ki mihyavs.
amitom aqcenti gaakeTeT im samotivacio siste-
mebze, romelzec zemoT visaubreT, rac gacilebiT
kargad muSaobs praqtikaSi maRali motivaciis Se-
narCunebis TvalsazrisiT Tanagundelebs Soris,
vidre mxolod xelfasis zomaze aqcentirebaa da am
mxriv, mudmiv reJimSi araproduqtiuli „vaWrobaa“.
89
2. faza meore: moaxdineT identifikacia (miRe-
buli informaciidan sad aris interesisa da
SeTavazebis Tanxvedra Tqvensa da mosaubres
Soris);
3. faza mesame: rezume (Sebrunebuli kiTxvebiT
miiReT bevri dadebiTi pasuxi);
4. faza meoTxe: SeTavazeba-prezentacia (daiw-
yeT „STamagonebeli motivis“ an winadadebis
SeTavazeba, romelic TanxvedraSi mova Se-
TavazebasTan);
5. faza mexuTe: daxuruli kiTxva – ras fiqr
obT? (agrZnobineT respondents, rom Tqveni
mxridan miwodebuli idea misTvis sasarge-
bloa);
6. faza meeqvse: gaxsnili kiTxva ratom? (negati-
uri ukukavSiris SemTxvevaSi).
modiT, TiToeuli safexuri konkretul magali-
Tze ganvixiloT:
warmoidgineT, rom Tqvens organizaciaSi axali
Tanagundelis ayvana gindaT da aRniSnuli kandida-
ti erT-erTi dargis wamyvani specialistia, romlis
gadmobirebac Tqvens organizacias Zalian waadge-
ba. Tqveni mizania misi daTanxmeba.
faza pirveli: dasviT gaxsnili kiTxvebi. am SemTx-
vevaSi uamravi kiTxvis dasma mogiwevT potenciur
kandidatTan, raTa sakmarisi informacia miiRoT
misgan am sakiTxis garSemo.
magaliTad: miambeT wina samuSao gamocdilebaze?
rogor organizaciaSi gsurT muSaoba? ra aris Tqve-
ni profesiuli faseulobebi? ra warmatebisTvis
migiRweviaT? sad xedavT Tqvens Tavs 5 wlis Semdeg?
ra aris Tqveni piradi miznebi? ra faqtorebis gamo
isurvebdiT samsaxuris Secvlas da sxva.
90
gaxsnili kiTxvebi gexmarebaT, maqsimaluri in-
formacia miiRoT potenciuri kandidatisgan da mis
interessa da Tqvens SeTavazebas Soris moaxdinoT
identifikacia.
faza meore: es faza pirveli fazis paralelurad
midis, anu axdenT detalur identifikacias Tqvens
winadadebasTan dakavSirebiT, ramdenad SeiZleba
Tqveni winadadebis Tanxvedra respondentis inter-
esebTan.
magaliTad: respondentma Tqvens kiTxvaze, ra
faqtorebis gamo SeicvlidiT kompanias? gipasuxaT:
CemTvis mniSvnelovania perspeqtiuli, ganviTare-
baze orientirebuli organizacia, aseve sakompen-
sacio paketi, romelic warmoadgens +50%-iT Cemi
Semosavlis zrdas da sxva.
faza mesame: rezume – am dros ukan ubrunebT re-
spondents misive sityvebs. magaliTad: anu TqvenT-
vis mniSvnelovania perspeqtiuli, ganviTarebaze
orientirebuli organizacia? (viRebT dadebiT pa-
suxs);
aseve mniSvnelovania Tqveni sakompensacio pa-
ketis gaumjobeseba +50%-iT? (viRebT dadebiT pa-
suxs); rezumes dros mniSvnelovania respondentis-
gan miviRoT dadebiTi pasuxi, radgan aq mniSvnelo-
vani fsiqologiuri faqtorebi moqmedebs, rodesac
adamiani gcemT dadebiT pasuxs, igi avtomaturad
ganewyoba dadebiTad da Tqvensa da respondents
Soris myardeba erTgvari raporti, romelic orive
mxares swor, pozitiur, emociurad dadebiT tal-
Raze gangawyobT.
faza meoTxe: SeTavazeba-prezentacia. dadga ma-
motivirebeli SeTavazebis droc. aqac isev maqsi-
malurad respondentis sityvebiT vTavazobT zus-
91
tad imas, rac respondentma daasaxela rogorc misi
interesis sfero. amas erTgvari sarkiseburi efeq-
ti SeiZleba davarqvaT.
Tqveni pirobiTi SeTavazeba: Cveni kompania dina-
mikuri da ganviTarebaze orientirebulia, romel-
ic wlidan wlamde izrdeba da Sesabamisad ambiciu-
ri samomavlo gegmebi gvaqvs. wina welTan SedarebiT
sabazro poziciebi +30%-iT gavaumjobeseT, xolo
Semdegi wlis gegma +50%-iT gaumjobesebaa, xolo
5 wlis gegma mTliani bazris 60%-ia. es, merwmuneT,
sakmaod ambiciuri gegmaa da Cveni mizanic gundSi
ambiciuri, warmatebaze orientirebuli Tanagunde-
lebis Semokrebaa. rac Seexeba sakompensacio pakets,
SeiZleba SemogTavazoT +30% sawyis etapze da wlis
bolomde gadavxedoT Tqveni Sedegebis mixedviT
aRniSnul ricxvebs da droTa ganmavlobaSi kidev
gavaumjobesoT Tqveni sakompensacio paketi.
faza mexuTe: daxuruli kiTxva? ras fiqrobT,
ramdenad sainteresoa gaxdeT Cveni Tanagundeli,
rac grZelvadian perspeqtivaSi orive mxarisTvis
warmatebis momtani iqneba?
(didi albaTobiT respondentisagan dadebiT pa
suxs unda velodoT, radgan Cven TiTqmis igive Sev
TavazeT, rac mas surda, garda sakompensacio pake-
tisa, romelic +50%-iT zrdas gulisxmobda).
faza meeqvse: gaxsnili kiTxva – ratom? es faza
SeiZleba im SemTxvevaSi dagvWirdes, Tu respon-
denti uars acxadebs Cvens winadadebaze da kiTxva
„ratom ganacxadeT uari aRniSnul SeTavazebaze“
gvexmareba, gadavinacvloT isev identifikaciis
fazaSi, anu miviRoT damatebiTi informacia da isev
SevTavazoT winadadeba koreqtirebuli variantiT.
magaliTad, respondenti: uars vacxadeb imitom,
rom ar miRirs organizaciis gamocvla, Tu sakompen-
92
sacio paketi ar gaumjobesdeba +50%-iT da sxva mx-
riv ver ganvixilav Tqvens winadadebas.
Tu gaqvT biujeti, rom sakompensacio paketis
+50%-iT gazrda SesTavazoT, maSin moaxdenT wina-
dadebis koreqtirebas da SesTavazebT respondents
misi moTxovnis mixedviT, magram Tu ar gaqvT sa-
Sualeba, SeiZleba daakompensiroT aRniSnuli wina-
dadeba garkveuli sargebliT. magaliTad, Tqveni Se-
Tavazeba: gTavazobT +30%-ian zrdas, oRond aseve
gTavazobT wliur premialur ganakveTebs, ramac
50%-s SeiZleba gadaaWarbos kidec. am mxriv, Tqven
zrdiT molaparakebis warmatebulad dasrulebis
Sanss da molaparakebas aZlevT TqvenTvis sasurvel
mimarTulebas.
warumatebeli molaparakebebi ZiriTadad gan-
pirobebulia zustad imiT, rom interviueri mxare
respondentTan dakavSirebiT saTanado informa-
cias ar flobs, ar axdens molaparakebis swor, qro-
nologiur fasilitacias. magaliTad, gayidvebis
menejeri molaparakebas iwyebs SeTavazebiT, rode-
sac jer detalurad ar mouxdenia potenciuri
momxmareblis saWiroebaTa identifikacia. lideri
iwyebs aseve axali pasuxismgeblobebis SeTavazebiT
TanagundelisTvis, rodesac mas warmodgena ara
aqvs misi Tanagundelis saWiroebebze, xedvaze, po-
tencialze, survilebze, Zlier da sust mxareebze
da sxva.
molaparakebis warmoebis zemoT aRniSnuli Tana-
mimdevrobis dacva, Zalian efeqtians gaxdis Tqveni
molaparakebis process, rac warmatebulad marTva-
sa da, sazogadod, komerciul saqmianobaSi dagex-
marebaT.
93
reziume
94
duri ZalisxmeviT iqmneba da ara mxolod SemTxvevi-
Ti gamarTlebiT.
cxovrebis da Tqveni organizaciis saSen masal-
ad gamoiyeneT siyvaruli, mzrunveloba, mxardaW-
era, pativiscema, momavlis rwmena, imedi, optimizmi
da profesionalizmi, raTa Tqvenma naSenma saxlma
gauZlos gamowvevebis qariSxals grZelvadian per-
speqtivaSi.
gisurvebT warmatebebs!
da, rac mTavaria, sakuTari mmarTvelobiTi po-
tencialis bolomde gaxsnasa da gamoyenebas praq-
tikaSi!
05.09.2018
95
avtoris Sesaxeb
mraval wliani mmarTvelobiTi gamoc-
dileba rogorc adgilobriv aseve saer-
TaSoriso kompaniebSi.
akreditirebuli marketingis menejeri
evrokavSirSi - (EMC ACCREDITATION)
evropis marketingis konfederaciis
bordis wevri.
biznes treneri da konsultanti.
evropis biznes skolis dafuZnebeli.
96