Anda di halaman 1dari 153

aleqsandre axatneli

revoluciuri aneqsia

Tbilisi
2008 weli
redaqtorisagan

sabWoTa kavSirSi arsebobda sami centri (e. w. komisia),


romlebic swavlobdnen erovnebaTSorisi urTierTobis sak-
iTxebs im kuTxiT, Tu vin vis winaaRmdeg SeiZleba aejanyebinaT,
rodis da ra SedegiT. es centrebi TavianT daskvnebs awvdid-
nen skkp centraluri komitetis agitacia-propagandis seq-
tors. aq jamdeboda monacemebi da muSavdeboda gadawyvetile-
baTa proeqtebi. gadawyvlobas ki politbiuro Rebulobda.
erT aseT centrSi g. trapeznikovTan gaiara staJireba
narkvevis avtorma. rogorc `araqarTvelma da musulmanma~,
SeZlo, qarTvelTmoZule komisiaSi saintereso masalebis mop-
oveba respublikis konfliqtur regionebTan dakavSirebiT da
informacia saWiro struqturebs miawoda. uSedegod... xe-
lmZRvanelobaSi karieristulma ambiciebma erovnuli valde-
bulebebi daCrdiles.
Tavisi pozicia avtorma winamdebare narkvevSi nawilobriv
gaamJRavna.
wamkiTxavma unda gaiTvaliswinos, rom naSromi dawerilia
1987w. rogorc erovnebaTSorisi ganyofilebis gamgis wli-
uri samecniero naSromi. igi Sesrulebulia rogorc
saqarTveloSi erovnuli moZraobis aRmavlobis amsaxveli
monografiis pirveli, Sesavali nawili. qseroqze gamravlebu-
li miewoda erovnuli moZraobis liderebs.

redaqtori da gamomcemeli:
iulon toliaSvili
kompiuteruli uzrunvelyofa:
Tamar buzalaZe
damkabadonebel-dizaineri:
koba bedoiZe

© `eTnopolitika~
revoluciuri aneqsia aleqsandre axatneli

S e s a v a l i

adamianuri cxovrebis mizania Tavisufleba. Tavisuflebis


aspeqtebi globaluri mniSvnelobis erovnuli sakiTxebia..
mas Semdeg, rac pirvelyofili gvarovnuli da tomobrivi
kavSirebi genetikur-fsiqikuri erTianobis erovnul kav-
Sirebad Camoyalibda brZolaa miznis miRwevis gza.
erovneba avsebs ekologiuri, socialuri da politikuri
problemebis Sinaarss. amitomaa maTi daregulireba damok-
idebulierovnuli sakiTxis marTebul gadawyvetasTan.
erovnebaTaSorisi urTierTobebis problemas simwvaves
matebs zRvari Teoriul gaazrebasa da praqtikas Soris.
Teoria mravalerovan saxelmwifos anaqronizmad, CamorCe-
nilebad miiCnevs. v.i. lenini jer kidev 1914 w. miuTiTeb-
da, rom erovnuli TvalTaxedviT Wreli saxelmwifo Camor-
Ceniloba an gamonaklisia. debulebis WeSmariteba cxovre-
bam daadastura. dRes maRalcivilizebuli saxelmwifoebi
mravalerovnuli aRaraa. mravalerovnulobis klasikur ni-
muSs ssrk warmoadgens.
sabWoTa ruseTSi, erovnuli sakiTxi mraval aTeeuli
wlis manZilze iTvleboda sabolood gadawyvetilad. mi-
aCndaT rom 1917 w. oqtomberSi saTave daedo samarTlianobas,
xolo momdevno periodSi, ganviTarebis sxvadasxva etapze
myofma xalxebma, revoluciuri tempebiT SeiZines realuri
Tanasworobis yvela atributi. didi xniT iqna daviwyebu-
li sazogadoebrivi ganviTarebis kanonzomiereba, beladTa
naazrevi cxaddeboda erTaderT WeSmaritebad. aseT dros
Zneli ar iyo usamarTlobis samarTlianobad, sasacilos
seriozulad, umecrebis – sibrZned gasaReba.
eris mosaxleoba Tavisi poziciis mixedviT SeiZleba
daiyos sam kategoriad. umravlesobas yovelTvis war-
moadgens masa, romelic yvelafers eTanxmeba da yvelafers
amarTlebs rac mas aSinebs, magram uSualod ar exeba.
mTavroba yovelTvis iyenebda am fsiqologiur moments.
3
aleqsandre axatneli revoluciuri aneqsia
amitom Rvivdeba masobrivi fsiqozi, aSineben omis sa-
frTxiT, iaraRdebian mSvidobisaTvis, asworeben gamous-
worebel Secdomebs, xmauroben da sakuTar uniWo saqmi-
anobas zerTulis oreuls aniWeben. SeSinebuli masa ki
yvelaferze Tanaxmaa oRond uaresi ar moxdes. meore
kategoria mowodebulia xelmZRvanelebis uunaroba –
energiulad, uniWoba – geniosobad, umoqmedoba – Semo-
qmedebiT wvad gaasaRon. amas emsaxureba zerTuli bi-
urokratiuli samxedro-Cinovnikuri aparati. mesame, mcir-
ericxovani, TavisufalTa kategoria mebrZolTa, cilnawameb-
Ta da nawamebTagan Sedgeba. erovnebaTSorisi urTierTo-
bebis samarTliani gadawyvetisaTvis zrunva iyo da iqne-
ba maTi cxovrebis kredo.
rogoric aris sazogadoebrivi Semadgenloba – iseTi
erovnebaTSorisi urTierTobis xasiaTi da mecnieruli
gaazrebis done.
sabWoTa kavSirSi, XX saukunis pirveli naxevris Tao-
ba daqiravebuli monebis sazogadoebaa. igulisxmeba pirve-
li ori kategoria. 1956 wlis 9 martis ambebis Semdeg,
iwyeba arsebul samarTlianobaSi eWvis Setanis procesi.
aq gadaWdobilia gadmoyolili SiSi da eWvi momavlisad-
mi. es Taoba SeSinebulTa Taobaa. uZraobis periodma aiZu-
la sazogadoeba eazrovna kritikulad. uunaro xelmZRv-
anelTa politikur-literaturulma ambiciebma sabolood
auxila adamianebs Tvali ganviTarebuli socializmis, misi
Sesabamisi gafarToebuli demokratiis WeSmarit arsze.
man gansazRvra samarTlianTa Taobis Camoyalibeba.
TaobaTa amgvari cvlis Sesabamisad asaxavda sabWoTa
samecniero literatura erovnebaTSoris urTierTobis
aqtualur problemebs.
saukunis pirveli naxevris literatura moZalebuli
patriotizmisa da internacionalizmis artaxebSi gminav-
da. rusTavelis kalamburidan - `SiSi Seiqmns siyvarul-
sa~ - literatura mxolod siyvaruls xedavda. udidesia
TviTgvema morwmuneTa.
4
revoluciuri aneqsia aleqsandre axatneli
gonebakastrirebuli unda iyos adamiani, rom rwmeniT
aRiqvas erTi patriotuli amosunTqviT naweri sqeli
monografiebi. am zeWkvianur mosazrebebze iyo agebuli
axali istoriuli erTobis – sabWoTa xalxis idea. misi
sanukvari sawyisi erovnulobis saerToerovnulze dayvan-
aSi mdgomareobda. samecniero literaturas sacnaurad
mxolod erebis Serwyma da maTi saerTo sabWoTa (ig-
ulisxmeba rusuli) momavali ezmaneboda perpeqtivaSi.
periodulad tardeboda mecnierTa `internacionaluri~
Sekrebebi, raTa monawileTaTvis gasagebi gamxdariyo erovnu-
li istoriis kvlevis ara mxolod ZiriTadi mimarTuleba,
aramed aucilebeli detalebic. arsebuli literatura
iyo Sedegi Sejibris, - vin met faqts i povida, vin ukeT
daasabuTebda, vin mets gamoaqveynebda beladTa saxelmZRv-
anelo debulebebis uebro WeSmaritebis dadgenis mizniT.
Tu es cxovreba didi scenaa, tragikomediulia maSin iq
gaTamaSebuli samecniero scenebi. sxvanairad albaT war-
moudgenelic iyo totalitarizmis pirobebSi, rodesac
gasaqani mxolod meore kategoriis masidan gamosul mkv-
levarebs eZleodT. isini partiis xelmZRvanelTa da ara
obieqturobis poziciidan Txzavdnen saWiro legendebs.
es Seexeba erovnebaTSorisi urTierTobebis yvela prob-
lemas moyolebuli leninuri Teoriidan, sabWoTa xelisu-
flebis damyarebis, ssrk Seqmnis, ganviTarebis, erebis Ser-
wymis koncefciiT damTavrebuli. partiulobam miiyvana
kvleva im daskvnamde, rom eTnosi Tu asi aTass aRematebo-
da eria, Tu ara erovneba; Tu erTi religiaa- niSnavs erTi
eria Tu ara da ara; Tu xelmZRvanelobas surs – tomo-
brivi kavSiri uceb amaRldeba eris donemde, Tu ara, eric
SeiZleba gaqres; saWiroebis SemTxvevaSi ers SeiZleba
axali niSan-Tvisebac gauCndes, winaaRmdeg SemTxvevaSi ar-
sebulic moispoba da a. S. safuZvlianadaa daviwyebuli k.
marqsis debuleba, rom partiis wevri ar SeiZleba miuker-
Zoebeli mkvlevari iyos, radgan igi yovelTvis gamodis
partiis bolo gadawyvetilebidan da eZebs faqtebs am
5
aleqsandre axatneli revoluciuri aneqsia
gadawyvetilebis gasamarTleblad.1
aRniSnuli kanonzomiereba axasiaTebs mTlianad social-
istur, sabWoTa da qarTul samecniero da ara mxolod
samecniero literaturas. gvarebis CamoTvla da faqtebis
dasaxeleba aucileblobas ar warmoadgens. yvela vinc
raimes aqveynebda formarulad mainc iZulebuli iyo xar-
ki exada oficiozisaTvis. Semobrunebis momentebic nacno-
bia dainteresebuli sazogadoebisaTvis. ucnobi rCeba mx-
olod obieqturi realoba. misi axsnis zogierT moments
eZRvneba winamdebare narkvevi.
realuri sitoriis warmodgenam saWiro gaxada rev-
oluciisa da sabWoTa saxelmwifos beladTa azris farTe
citireba. citirebis simravle sinamdvilis mravalaTwleuli
damaxinjebis praqtikam ganapiroba. sazogadoebam unda icodes
simarTle.

demografiuli dinamika da
demografiuli aneqsia

mraval erovan, enovan, religiur respublikaSi erovnebaT-


Sorisi urTierTobis xasiaTis codna bevradaa damokide-
buli demografiuli dinamikis mecnierul analizze.
saqarTvelos sinamdvileSi mas ori mxare aqvs: sagareo da
saSinao. sagareos TvalTaxedviT aucilebelia codna: rogor
demografiul garemoSi uxdeboda da uxdeba cxovreba
respublikis mkvidr mosaxleobas; rogori iyo demografi-
uli garemos cvlilebebi cxovrebis sxvadasxva etapze;
ramdenad samarTlianad iyo gadawyvetili erovnuli sak-
iTxi am garemoSi. saSinao pirobebi moiTxovs codnas: rogo-
ria Tanafardoba mkvidr da aramkvidr mosaxleobas Soris;
istoriulad rogor viTardeboda Tanafardoba, hyavda
Tanatomelebi ara mkvidr mosaxleobas Tu ara; Tu hyavda

1. k. marqsi, f. engelsi, Txz. t.36 gv. 170


6
revoluciuri aneqsia aleqsandre axatneli
uSualo siaxloves Tu ara; rogori iyo politikuri da
ekonomikuri kulturis done mkvidr da aramkvidr mosax-
leobaSi; aramkvidri mosaxleoba ganfenili iyo kompaq-
turad Tu ara da a.S.
demografiuli dinamika bevr saintereso, Tavsatex da
gadaudebel problemas qmnida mkvidr mosaxleobaSi. ase-
vea dResac.
Tu qarTlis cxovrebis cnobebs verwmunebiT pirveli
Setyobineba qveynis demografiuli Seswavlis Sesaxeb VII
saukunes ganekuTvneba. werilobiTi informaciaa aseTi, Torem
SeuZlebelia nebismier qveyanaSi, nebismier periodSi in-
teresi da aucilebloba ar yofiliyo imisa, ramdeni mSrome-
li da gadasaxadis gadamxdelia, ramdeni meomaria ama Tu
im sofelSi, qalaqSi, regionSi da a.S. saqarTveloSic iyo
demografiuli Seswavlis araerTi mcdeloba. statistikam
Semogvinaxa sxvadasxva periodis monacemebi.
dRevandel saqarTveloSi mravali mecnieri swavlobs
demografiuli dinamikis sakiTxs. maT Soris azrTa sxva-
dasxvaobacaa da erTobac. am SemTxvevaSi sainteresoa is
optimaluri monacemebi, rac saerTo ZaliTaa dadgenili.
saqarTvelos mosaxelobis raodenoba cvladi sididea.
udides cifrs igi XI-XII ss. aRwevs. imperiaSi maSin 12
mln-mde mcxovrebi igulisxmeba. maTgan qarTvelTa raode-
noba 4,5-5,5 mln. Soris meryeobs.
am periodidan moyolebuli xangrZliv omebSi gailia
eris jani da 1801 wels saqarTveloSi (dRevandeli
saqarTvelos moculobiT) sul 622,6 qarTveli iyo dar-
Cenili. raodenoba katastrofuladaa Semcirebuli, magram
es raodenobac qveynis mosaxleobis 79,4% Seadgens, xolo
amierkavkasiis moculobiT mosaxleobis 43%. eTnosi, romel-
mac Zveli welTaRricxvis meore aTaswleulSi Seqmna
saxelmwifo gaerTianeba da Camoyalibda erad, dasustebu-
lia, Semcirebulia, magram arc ise, rom ver SeinarCunos
wamyvani pozicia qveynis SigniT da moqmedebis arealSi.
saqarTveloSi qarTvelebis garda mkvidri mosaxleoba
7
aleqsandre axatneli revoluciuri aneqsia
mxolod afxazebia. afxazTa demografiuli warsuli, ni-
kofsiamde (amJamad md. nogofsuxod wodebuli) da md.
yubanamde maTi ganfenilobis, nawilebad dayofis, nawilTa
Tanafardobis, Sedgenilobis, Zvel da axal elementTa sa-
kiTxi jer kidev moiTxovs TviTmyofadobis xangrZliv
kvleva-Ziebas. aseve sainteresoa qarTvelebTan maTi Tana-
fardobis, erTobisa da sxvaobis, demografiuli istoria.
am SemTxvevaSi ki arsebiTia, rom 1801 wlisaTvis maTi
raodenoba 52 aTasis farglebSi iyo, rac saqarTvelos
saerTo mosaxleobis 6,6% Seadgenda.
saqarTvelos mosaxleobis gansakuTrebul kategorias
warmoadgenen somxebi, romelTa raodenoba 47 aTass, anu
mosaxleobis 6% Sedgenda. gansakuTrebuls, ramdenadac am
raodenobaSi Sedis ara mxolod is mcirericxovani somx-
oba, romlebic sxvadasxva dros Camosaxlebulan saqarTvelo-
Si, aramed umTavresad is qarTveloba, romlebmac istori-
uli bedistrialis gamo gamusulmanebas grigorianoba da
somxoba arCia. rac Seexeba somxebs, am sityvis Tanamed-
rove gagebiT, maTi pirveli jgufi erekle II Caasaxla
alaverdisa da axtalis midamoebSi. es teritoria dRes
somxeTis SemadgenlobaSia da amdenad isini 47 aTasSi ar
aRiniSnebian.
raodenobis mxriv Semdeg adgilzea borCalos tomis
mosaxleoba. iranis Sahis mier md. debedas xeobaSi Camo-
saxlebul borCaloelebs (maTi raodenoba 30 aTass, anu
mosaxleobis 3,8% aRwevda), im dros bevri ar hqondaT
saerTo im Turqul tomebTan, romlebmac albaneTis ter-
itoria daikaves, iq 15 saxano Seqmnes da erTi-meoris
mtrobaSi aTen-aRamebdnen. es Turquli mosaxleobis sax-
anoebi, Semdeg ruseTis wyalobiT gaerTiandnen, 1918 wels
Seqmnes damoukidebeli Azerbaijanis respublika da 1935
wlidan azerbaijanelebad iwodebian. borCalos tomi is-
toriis yvela aspeqtiT sxva fenomenia da didi Secdoma
iqneba, Tu maT TviTmyofadobas daukargaven da azerbaijan-
elebSi aRreven.
8
revoluciuri aneqsia aleqsandre axatneli
saerTo ricxovnobiT borCaloelebTan axlos iyo os-
ebis raodenoba 29,3 aTasi anu mosaxleobis 3,7%. osebi
XIIIs. iwyeben saqarTvelos mTiani xeobis aTvisebas. XVIII
s. isini jangaclili qsnisa da aragvis saerisTaoebis
vakezec gamodian. osebi qarTvelebis istoriuli mekavSi-
reni, megobrebi da bevr SemTxvevaSi naTesavebi, saxldebian,
rogorc kargi mSromelebi da meomrebi. amitom qarTvele-
bi maT xSirad ukamaTod uTmobdnen TavianT gaclil ter-
itoriebs. urTierTobis es istoria bevris mTqmelia da
es unda iqnes gaTvaliswinebuli dRevandeli urTierTo-
bis pirobebSic, rodesac iqmneba Teoriebi samxreT da
CrdiloeT oseTis gaerTianebis da maTi saerTo kuTv-
nilebis Sesaxeb.
saswaulad mcirea raodenoba saqarTvelos uZvelesi
aramkvidri ebraelTa mosaxleobisa. maTi ricxvi 3,3 aTa-
sia, rac 0,4% Seadgens mxolod, SeiZleba mkvlevarTa
uRonobis gamo garkveuli raodenoba aRuricxavia. yovel
SemTxvevaSi es cifri garkveul kiTxvebs badebs.
kidev ufro sainteresoa, rom samiaTaswleuli urT-
ierTobis Sedegad, 1801 wels, saqarTveloSi, sul 500
berZeni 0,1% iricxeboda. zRvispireTSi cixe-qalaqTa aRm-
Seneblebi, mter-moyvareobis xangrZlivi istoriis mqone
berZnebi, mxolod am raodenobiT SemorCa saqarTvelos.
saocrebis zRvarzea faqti, rom miuxedavad medrove-
istorikosTa Tavgadakluli mtkicebisa rus-qarTvelTa
uZvelesi urTierTobis Sesaxeb, 1801 wels arc erTi maT-
gani ar gvxvdeba mcxovrebTa Soris.
amgvarad saqarTvelos (dRevandel farglebSi) mosax-
leoba 1801 wlisaTvis, mecnierebis mier ganisazRvreba
784,7 aTasis moculobiT. am periodidan moyolebuli
demografuili dinamika didi siswrafiT da ucnauri mima-
rTulebiT viTardeba da demografiuli aneqsiis xasiaTs
iZens.
ruseTis mTavrobis demografiuli aneqsiis politika
axali koloniis, saqarTvelos teritoriaze ar gansx-
9
aleqsandre axatneli revoluciuri aneqsia
vavdeba imperiebisaTvis cnobili gaTiSe da ibatones strate-
giuli princi pisagan. am princi pis moqmedebis mravali
mimarTuleba iqna gamoyenebuli batonobis 117 wlis man-
Zilze.
kolonizatorul-asimiliatoruli politikis pirve-
li mimarTuleba gulisxmobda qarTveli xalxis gaTiSvas
calkeuli dialeqtebis damoukidebel enebad da am di-
aleqtze molaparake mosaxleobis calkeul erovnebebad
gamocxadebis gziT. aseTi erovnebebi iyvnen TuSebi, megrelebi,
svanebi. meore mimarTuleba gulisxmobda am axal erovnebaTa
urTierTdapirispirebas. mesame mimarTuleba yvelas Tanabrad
exeboda da iTvaliswinebda rusuli administraciis, rusuli
enis, kanonis damkvidrebas, adgilobrivi enis, dialeqtis
sruli ugulebelyofis pirobebSi. Semdegi iyo qarTvelebs
da afxazebs Soris rusebis, somxebis, berZnebis, germanelebis
da sxvaTa kompaqturi dasaxlebebis Seqmna. mexuTe niSnav-
da mkvidri mosaxleobis ganapira teritoriebis Camoc-
ilebas da sxva administraciul erTeulTan mierTebas.
meeqvse miznad isaxavda qarTvel-afxazTa da somxebis
urTerTdapirispirebas. meSvide mimarTuleba gulisxmob-
da saqarTveloSi mcxovreb erovnul umciresobebisaTvis
SeRavaTebis micemas, rac qarTvelebs ubiZgebda daweril-
iyvnen araqarTvelebad. merve iTvaliswinebda politikur-
administraciuli da ekonomikur-kulturuli iZulebis
wesiT qarTvelTa ruseTSi gadasaxlebas. mecxre moiTxov-
da qarTvelTa erovnuli SeiaraRebuli formirebis daSlas,
maT gawvevas rusul armiaSi da am gziT garusebas. meaTe
yvelaze qmediTi iyo. igi moiTxovda Sereuli ojaxebis
SeqmnisaTvis xelis Sewyobas, rac saboloo angariSiT qarTv-
el-afxazur ojaxebSi rusuli enis damkvidrebas gamoi-
wvevda.
qarTvelebze metad dazaraldnen afxazebi. upirveles
yovlisa minimumamde davida qarTvel-afxazTa aTaseul-
wlobiT naSenebi erToba. dResac araa Seqmnili am naTe-
saobisa da Zmobis obieqturi istoria. araa axsnili, rogor
10
revoluciuri aneqsia aleqsandre axatneli
moxda rom istoriis arc erT periodSi qarTveloba ar
cdila afxazTa asimilacias, afxazeTi ki ganixilavda Tavs
saqarTvelos samTavroTa sruluflebian wevrad. ufro
meti, siZlieris periodSi saqarTvelosagan gamoyofas ki
ara cdilobda, aramed, mis gaerTianebas. afxazTa samefos
Seqmna dasavleT saqarTveloSi debulebis naTeli dadas-
turebaa. ZiriTadi Sedegi ruseTis mTavrobis politikisa
iyo afxazTa dapirispireba qarTvelebisadmi. mesame Sedegi,
meoris logikur gagrZelebas warmoadgenda: qarTvelobas
mowyvetili afxazebi SedarebiT advili dasaCagravni iyvnen.
iq damkvidrda erovnuli da socialuri monoba. ruseTis
administraciam daiwyo asimilaciisa da gandevnis poli-
tikis ganxorcieleba. jer 1866 wlis warumatebeli ajan-
yebis, xolo Semdeg 1877-1878 wlebis ruseT-TurqeTis
omis Semdeg, afxazebis didi nawili iZulebuli gaxda
mietovebina samSoblo da TurqeTSi gadasaxlebuliyo. ase
dakarga afxazebma mosaxleobis 2/3. maTi adgili saswrafod
iqna dakavaebuli rusebis, ukrainelebis, somxebis mier.
dRes oriode toponimis garda araferi moagonebs adami-
ans ubixebis tomis arsebobis Sesaxeb. dRes es krasno-
daris mxaris adler-soWi-tuafses sanapiro zolia mx-
olod. TviT afxazebs ki, kargi bunebrivi matebis miuxeda-
vad, saukuneze meti dasWirdaT raodenobis aRsadgenad.
amitomaa, rom 1897 wels afxazTa raodenoba Semcirebu-
lia 42,6 aTasamde, rac saqarTvelos mosaxleobis 2,2%
Seadgens mxolod, 1917 wels ki 40,4 aTasamde, afxazeTis
mosaxleobis 145,6 aTasidan.
aranakleb tragikuli aRmoCnda osTa ruseTisadmi min-
dobili bedi. ruseTi sistematurad da meTodurad aiZu-
lebda osebs mietovebinaT mama-papaTa miwa da sruli asim-
ilaciisagan xsna samxreT mezoblebSi epovaT. amiT, jer
erTi, sustdeboda osebis winaaRmdegobis unari CrdiloeT
kavkasiaSi da meore, TavianTi SeWriT da SereviT qarTvelebSi,
mniSvnelovnaT aqveiTebdnen mis mobilurobas, SemarTebas,
gansaxlebis erovnulobas. aseTi iZulebiTi emigraciis
11
aleqsandre axatneli revoluciuri aneqsia
gziT osTa raodenoba saqarTveloSi saukunis bolosaTvis
81,5 aTasamde gaizarda da mosaxleobis 4,2% miaRwia.
qarTvelTa da somexTa winaaRmdegobaTa da erTobis
istoria 26 saukunes iTvlis. iyo periodebi somexTa
dominirebisa samxreT amierkavkasiis regionSi da iyo piruku
liderobis periodebi. saboloo angariSiT es urTierTo-
bani sxvanairad ver Sefasdeba Tu ara erTi istoriuli
ukuRmarTobis winaaRmdeg erToblivi brZola. am xangr-
Zlivi drois ganmavlobaSi iyo ormxrivi asimilaciis
momentebi, nawilobrivi migrireba da a.S. dRes SeuZlebe-
lia imis gaTvla Tu ramdenma somexma hpova TavSesafari
saqarTveloSi an ramdeni qarTveli damkvidrda somxeTSi
da gasomxda, erTi Ziris mqone gvarebis CamoTvlac ki
Zalze bevrs niSnavs am aspeqtiT.
am SemTxvevaSi sainteresoa ara Soreuli istoria, aramed
demografiuli dinamikis is cvlileba, rac saqarTvelom
ganicada rusifikatoruli politikis wyalobiT.
somexTa pirveli didi nakadi saqarTveloSi gadmosax-
lebuli iqna 1828-1829 wlebis ruseT-TurqeTis omis Semdeg.
Cndeba aTobiT somxuri soflebi. isini kompaqturad ikavebd-
nen axalcixe-axalqalaqis mimdebare teritoriebs. mTeli
XIXs. manZilze emigrantTa Semosvla somxeTidan ar Sew-
yvetila. saukunis bolos saerTo raodenobam 197 aTass
miaRwia, rac saerTo mosaxleobis 10,3% Seadgenda. mx-
olod 1897-1902 wlebSi 55 aTasi somexi dasaxlda
saqarTveloSi. 1917 wlisaTvis maTi raodenoba 280 aTass
aRwevs. Tbilisi TiTqmis mTlianad somxuri qalaqi gaxda.
aq 125 aTasi somexi cxovrobda. aseve intensiurad daiw-
yes maT emigrirebuli afxazebis teritoriis dakaveba.
saqarTvelo erebis aRrevisa da gadasaxlebis imperiul
laboratoriad iqca.
samSoblos mowyvetili somxebisaTvis, iseve, rogorc
yoveli devnili da aramkvidri erovnebisaTvis, bunebrivia
iseTi saqmianobiT dakaveba, rac saSualebas miscems Semo-
savlis wyaro da qoneba, saWiroebis SemTxvevaSi, swrafad
12
revoluciuri aneqsia aleqsandre axatneli
Seagrovon da Tan waiRon. aseT saqmianobad konkretul-
istoriul pirobebSi xelosnoba da vaWroba iyo. XIX s.
saqarTveloSi vaWarTa umravlesobas somxebi Seadgendnen.
aman Seqmna piroba raTa mefis administracias somxebi
qarTvelebisaTvis daepirisp[irebina, maT Soris urTier-
Toba gaemwvavebina da amiT maTi momrigebeli ruseTis
administraciis arseboba gaemarTlebina.
saukunis bolosaTvis borCaloelTa raodenobam 81,1
aTass miaRwia, rac 4,2%-ia saerTo raodenobisa. berZnebis
ricxovnoba gaizarda 38,5 aTasamde, ebraelebisa 17,2 aTasamde,
germanelebisa 7,4 aTasamde.
zrdis gansakuTrebuli tempebiT slavuri mosaxleoba
gamoirCeva. Tu qveynis dapyrobamde aq arc erTi rusi
mosaxle ar iyo, saukunis bolos maTi raodenoba ukve 100
aTass aWarbebs. 1917 wels ki 117 aTasia. amasTan winaswar-
ganzraxulad mimdinareobda maTi kompaqturad dasaxleba.
Tu gaTvaliswinebuli iqna, rom koloniur politikas,
administraciasTan erTad, rigiTi adamianebic axorcielebdnen,
naTeli gaxdeba 1331,3 aTasi qarTvelis gverdiT koloni-
zatorTa asiaTasiani armiis arsebobis mniSvneloba.
XIX s. dasasruls uTavbolod imata sxvadasxva erovneba-
Ta koloniebma. gaCnda ukrainelTa, estonelebis, qurTebis,
lekebis da sxvaTa dasaxlebebi. yalibdeboda mravalero-
vani, mravalenovani, mravalreligiiuri sazogadoeba. amas
emateboda mosaxleobis kulturis, msoflmxedvelobis,
urTierTobis adaT-wesebis, tradiciebis sruli siWrele,
aRreva. swored aseT mravalferovnebas unda gaemarTlebi-
na rusuli administraciis arseboba da gaeadvilebina mkvid-
ri mosaxleobis asimilacia.
mkveTrad Seicvala qarTvelTa da araqarTvelTa Tana-
fardoba asimilatorTa sasargeblod. Tu 1801 wels
qarTvelebi mosaxleobis 79,4% Seadgendnen, saukunis bolos
maTi xvedriTi wili 69,4%, 1917 wels ki 67,2% davida.
Semcirda, aseve, meore mkvidri mosaxleobis xvedriTi wili.
1801 wels 6,6%, xolo 1897 wels 2,2%. cifrebi TavisTavad
13
aleqsandre axatneli revoluciuri aneqsia
metyveleben vis sasargeblod xorcieldeboda demografi-
uli politika, ra Sedegebi moitana man.
demografiuli dinamikis cvlilebas emateboda daC-
qarebuli rusifikaciis procesi.. am mizniT iqna Camoyal-
ibebuli uzarmazari samxedro Cinovnikuri biurokratiu-
li aparati, romelic mosaxleobis yvela fenas moicavda
da Cagravda. samarTlebriv-politikur Cagvras bunebriv
simdidreTa Zarcva emateboda.
eSmakurad iyo gaTvlili TviT administraciul-teri-
toriuli dayofac. dayofa xdeboda ara bunebrivi –
geografiuli an erovnuli niSniT, aramed ise, rom Ti-
Toeul guberniaSi an mazraSi rac SeiZleba meti erovneb-
is aRrevas hqonoda adgili.
qarTvelebi cxovrobdnen Tbilisisa da quTaisis gu-
berniaSi, zaqaTalisa da soxumis okrugebSi da baTumis
olqSi. rusebi da somxebi (romelTa raodenoba gansakuTre-
biT didi iyo) gansaxlebulni iqnen yvela regionSi. somx-
ebi, romelTac eSinodaT Turqebis mezoblad somxeTSi
darCenis, siamonebiT ikavebdnen saqarTvelos teritorie-
bs.
Sedegad Seicvala amierkavkasiis mosaxleobis Tana-
fardoba. Tu qarTvelebi 1801 wels mosaxleobis raode-
nobiT, saxelmwifo organizaciiT, politikuri avtoritetiT
pirvelobas mtkiced inarCunebdnen, saukunis bolos maTi
xvedriTi wili mosaxleobaSi 43%-dan daeca 28,8%-mde.
saukunis manZilze carizmis asimilatoruli politika
pirvel rigSi yvelaze Zlieri eris, qarTvelebis winaaRm-
deg iyo da Sedegmac ar daayovna. Seicvala ara mxolod
ZalTa Tanafardoba, aramed cxovrebis wesi, erovnebisgage-
ba, Sinagani mobilizeba, cxovrebisa da moRvaweobis mizani.
mniSvnelovani cvlilebebi moxda saqarTvelos
damoukidebeli demokratiuli respublikis pirobebSi. 1918
wlis 26 maisidan 1921 wlis 25 Tebervlamde demografi-
uli dinamikia mkvidri mosaxleobis sasargeblod iwyeb-
sSemobrunebas. am process xels uwyobs, rogorc saSinao
14
revoluciuri aneqsia aleqsandre axatneli
socialur-politikuri aseve, da rig SemTxvevaSi umTavre-
sad, sagareo-politikuri mdgomareoba.
Senelda da piriku procesiT aRiniSna migracia. ruse-
Tis TviTmpyrobelobis damxobam mkvidr mosaxleobas Se-
darebiT Tavisufali demografiuli ganviTarebis Sesa-
Zlebloba misca. mniSvnelovania migrantTa Semosvlis akrZa-
lvac. Semdegi faqtori dakavSirebulia TurqeTis mxriv
saomari moqmedebis dawyebasTan, TurqeTis mxriv okupaci-
is safrTxis zrdasTan da qarTvel-somexTa 1918 wlis
dekembris komfliqtTan, ris Sedegad daiwyo saqarTvelo-
dan somexTa wasvlis procesi. mniSvnelovani cvlilebebi
iwyeboda araqarTuli warmoSobis muslimanur mosaxle-
obaSi. Sewyda osTa Camosaxleba. ori mesamediT Semcirda
rusTa kontingenti. stabiluri gaxda mkvidri qarTveli
da afxazi erebis demografiuli mateba.
1921 wlidan moyolebuli demografiiuli dinamika kvlav
mkveTr cvlilebebs ganicdis. imis gamo, rom sabWoTa ruseTma
memkvidreobiT SeinarCuna lozungi: erTi mTavroba, erTi
religia, erTi ena.
saswaulebrivi demografiuli cvlilebebia ocean-ocdaa-
Tian wlebSi: qarTveloba saqarTveloSi umniSvnelod mat-
ulobs, aRwevs 2173,5 aTass, magram saerTo raodenobaSi
xvedriTi wili 61,4% dadis. socialisturi gardaqmnis
rTulma procesebma eris mniSvnelovani nawili Seiwira.
aseve mwarde dazaralda afxazi xalxi. maTi rapodenoba
56,6 aTasia, magram es mosaxleobis mxolod 1,6% Sedgens.
sanacvlod staxanovurad Cqardeba osebis gamravleba da
aRwevs 148,6 aTass, anu 4,2%. somxebis raodenoba adis
414,2 aTasamde, rac mosaxleobis 11,7%. berZnebis ricxvi
84,9 aTasia, rac 2,4% Seadgens. azerbaijanelebi 187,6
aTasi xdeba e.i. 5,3%. ebraelebi – 42,4 aTasi. magram
yovelgvar zRvars scildeba rusebis gamravlebis tempi.
1926 wels 36 aTasidan maTi ricxvi 1939 wels 307,8
aTasamde adis da 8,7% aRwevs.
demografiuli dinamikis aseTi aneqsionisturi cvla
15
aleqsandre axatneli revoluciuri aneqsia
omis Semdgom periodSic grZeldeba. sqarTvelos mkvidri
mosaxleobis internacionalizmma, romlis done ZiriTadSi
maTgan ar ganisazRvreboda, Sedegad is gamoiRo, rom ofi-
cialurad gamoqveynebuli statistikis mixedviT 1979
wels Camoyalibda aseTi suraTi:
qarTvelTa raodenobam 3433 aTass miaRwia da amiT
xvedriTi wili saerTo mosaxleobSi (4993 aTasi) 68,8%
amaRlda. sagrZnoblad imata afxazma xalxma. maTi ricxvi
85 aTass gadacda, magram procentuli odenobiT win ver
waiwia 1,7%. saerTo raodenobrivi zrdis miuxedavad pro-
centulad Semcirda osebis xvedriTi wili 160 aTasi, anu
3,2%, somxebi – 448 aTasi, e.i. 9%, azerbaijanelebi (bor-
Caloelebi) 255 aTasi, 5,1%, berZnebi – 95 aTasi – 1,9%,
ukrainelebi 45 aTasi, 0,9% - iklo ebraulma mosaxle-
obam 28 aTasi, 0,6% rusebis ricxvi 371 aTasia, rac 7,4%
Seadgens.
demografiuli dinamika bevrad iyo damokidebuli car-
izmis iZulebiT, aneqsionistur, asimilatorul politika-
ze da sabWoTa xelisuflebis industrializaciis kursze,
sainteresoa, rom politikis xasiaTis gamo Sedegi ar
Secvlila.
erovnebaTa demografiul Tanafardobaze ukanasknel
periodSi mniSvnelovan gavlenas axdenda urbanizaciis,
respublikis Sida ZaldatanebiTi migraciis mtkivneuli
procesebi. amas emateboda civilizebul erebSi dawyebu-
li Sobadobis Semcirebis tendencies gavlena. aranaklebi
mniSvneloba SeiZina im zRvarma, rac gaCnda mosaxleobis
kulturul-ekonomikur moTxovnasa da dakmayofilebis
uaRres ukmarisobas Soris.
aseT pirobebSi qarTvelebis Tundac minimaluri gam-
ravlebis wyaros ZiriTadad aWara da nawilobriv samegrelo
warmoadgenda. sawinaaRmdego suraTi iyo saqarTvelos mTian
raionebSi. daicala raWa, xevsureTi, mTiani TuSeTi. mTis
gaukacurebas bunebrivi pirobebis sirTulesTan erTad
xeli Seuwyo sabWoTa xelisuflebis arasworma poli-
16
revoluciuri aneqsia aleqsandre axatneli
tikam. pirvel rigSi unda mieTiTos arsebul gadasaxadTa
sistemaze. sabWoTa xelisuflebam mZime gadasaxadebi Sea-
wera mTis im Temebsac ki, sadac feodalizmis dros es ar
iyo. bunebrivia am mdgomareobam gaauaresa cxovrebis done.
mTa daicala de es procesi dResac araa Sewyvetili.
qarTvelebis gamravlebas mniSvnelovnad aferxebs sa-
sicocxlo sivrcis arsebiTi Sekveca emigrantebisaTvis
saukeTeso miwebis gadacemis gamo. cxovrebis pirobebis
mixedviT arafriT ar utoldeba mTa samxreT-aRmosavleT
raionebs, zRvispira adgilebs.
erovnuli zrdis dinamika afxazebs Soris daaxloebiT
iseTivea, rogorc qarTvelebSi. maTi sasicocxlo sivrce
iseve SezRudulia, rogorc qarTvelebis. Crdilo-dasav-
leT regioni didi xania krasnodaris mxareSi Sedis da iq
mkvidri mosaxleobis xsenebac aRaraa. darCenil miwebze
didi simWidrovea. Camosaxlebul rusTa, somexTa, berZenTa
da sxvaTa simravlis gamo.
SedarebiT swrafi zrda axsiaTebs somex mosaxleobas.
somxobam SesaniSnavad gaiTavisa dakavebuli teritoriebi
da didi warmatebiT iyeneben maT simdidres. Tu mkvidr
mosaxleobaSi yovel Seqmnil ojaxze 1,5-2 bavSvi modis,
somxur ojaxebSi saSualo mateba 4 bavSvs Sadgens.
kidev ufro maRalia gamravlebis koeficinti borCa-
loelebSi (azerbaijanelebSi) – saSualod 6 bavSvi.
am mxriv rekordi qurT mosaxleobas ekuTvnis, sadac
mateba saSualod 7-8 bavSvs aRwevs.
amave dros, bolo xanebSi SeimCneva saqarTvelodan em-
igraciis tendencia. amas Tavisi obieqturi da subieq-
turi faqtorebi ganapirobeben. jer erTi, demografiuli
zrdis odenobam mTel rig raionebSi miaRwia im zRvars,
rodesac SeuZlebeli xdeba SromiTi resursebis mTliani
aTviseba. amitom samuSao Zalis Warbi nawili droebiT an
mudmiv samuSaod da sacxovreblad gadis respublikis
gareT. es exeba samxreT aRmosavleT raions. amave dros
samuSao Zalis naklebobaa mTian raionebSi, magram aramkvidri
17
aleqsandre axatneli revoluciuri aneqsia
mosaxleobis warmomadgenlebi mwir, mTian raionebs gaur-
bian da Tu adgilze dafuZnebis saSualeba ar aris, wasv-
las amjobineben. maT ra Tqma unda is siyvaruli da
patriotizmi qarTuli miwisa ara aqvT, rom mTis xeobebis
mwir miwas SeeWidnon da gaclas irCeven. iqmneba STabeWd-
ileba: aramkvidr mosaxleobas respublikis saukeTeso mi-
webis nacvlad, rom mTis xeobebi SesTavazon (mTa-TuSeTi,
xevsureTi, raWa, svaneTi, mTiani afxazeTi), isini albaT
saerTod miatovebdnen am meore samSoblos. meore, mniS-
vnelovani faqtori, ganaTlebis arsebuli sistema. mrav-
ldaa somxuri, azerbaijanuli, rusuli, osuri skolebi,
sadac respublikis saxelmwifo ena faqtobrivad ar is-
wavleba. am skolebis kursdamTavrebulTa umravlesoba
ara mxolod enobrivad, aramed kulturuladac mowyvetilni
arian mkvidr mosaxleobas. umaRlesi ganaTleba mSobliur
enaze maT mxolod SesabamisrespublikebSi SeuZliaT. mid-
ian ra saswavleblad, Semdeg, xSir SemTxvevaSi, aRar brun-
debian. ar brundeba yvelaze erudirebuli nawili aramkvidri
mosxleobisa. sabolood es niSnavs maT aRzrdaze gaweu-
li danaxarjebis aunazRaurebas, inteleqtualuri kapi-
talis gatanas, rac zaralSi agdebs respublikas. mesame
faqtoria cxovrebis niris sxvaoba. aramkvidri mosaxleo-
bis kompaqturi gansaxleba saSualebas aZlevs maT aRmar-
Ton gaucxoebis barieri. erTi mxriv es maTTvis TiTqos
kargia. icavs asimilaciuri procesebisagan, unaxavs TviT-
myofadobas. meore mxriv, iwvevs ara mxolod gaucxoebas,
aramed winaaRmdegobaTa kompleqss da antagonizmis Sesa-
Zleblobas Seicavs. Semdegi mniSvnelovani faqtoria rusuli
enis savaldebuloba. aramkvidri mosaxleoba uaryofs ra
respublikis saxelmwifo enas, mas cvlis erovnebaTSorisi
urTierTobis rusuli eniT. rusuli da mSobliuri eneb-
is codna respublikaSi sakmarisi ar aris. ver pouloben
ra Semdeg karieristul ambiciebis dakmayofilebis pirobebs,
iZulebulni xdebian gavidnen respublikis farglebs ga-
reT. es faqtori aseve moqmedebs niWieri afxazi special-
18
revoluciuri aneqsia aleqsandre axatneli
istebis respublikur mmarTvelobaSi aqtiurad Cabmis
procesze. arada amis aucilebloba aSkarad igrZnoba.
rogorc Cans respublikis aramkvidri mosaxleobis
demografiuli zrdis sustad gamokveTili uaryofiTi
saldo obieqturi procesia, faqtia, romelsac gansakuTre-
buli yuradReba sWirdeba.
mTlianobaSi aRebuli saqarTvelos demografiuli
dinamika aris is faqtori, romlis gaTvaliswinebis gareSe
SeuZlebelia laparaki erovnebaTSorisi urTierTobebis
xasiaTze, erebis ganviTarebis tendenciebze, Teoriaze da
programaze erovnul sakiTxSi. erTi SexedviT, mkvidri
mosaxleobis demografiuli dinamika saqarTveloSi Sem-
degi daskvnebis SesaZleblobas iZleva:
- eris raodenobrivi zrdis xangrZlivi uaryofiTi
dinamika iwvevs erovnuli organizmis dasustebas, gada-
Senebis elementebis aRmocenebas, erovnuli sulis dasus-
tebas, erovnuli TviTmyofadobis niSnebis deformacias;
- uaryofiTi demografiuli dinamikis dros dasuste-
buli erovnuli organizmi SedarebiT advilad kargavs
damoukideblobas, saxelmwifoebriv organizacias, rogorc
civilizebul samyaroSi eris arsebobis wess, advilad
emorCileba asimilatorul ganwyobas, Sinaganad iTiSeba da
gadagvarebis gzas adgeba. es procesebi Tavis mxriv aZlier-
eben demografiis uaryofiTi dinamikis moqmedebas;
- uaryofiTi dinamikis dros eri ver umklavdeba sxva
erebis warmomadgenlebs, romlebic cdiloben Seavson vak-
uumi da am mizniT mtruli Tu mSvidobis moyvare (amiT
Sedegi ar icvleba) meTodebiT ikaveben mis sasicocxlo
sivrces;
- dadebiTi dinamikis dros raodenobrivi Zliereba
gadaizrdeba TvisobrivSi, Tavs iCens eris konsolidaciis,
TviTmyofadobisken miswrafeba, iRviZebs erovnuli suli,
iwyeba erovnul-ganmaTavisuflebeli an erovnul-gamaer-
Tianebeli moZraoba;
- istoriulad izrdeba raodenobrivi Zlierebis mniS-
19
aleqsandre axatneli revoluciuri aneqsia
vneloba. Tvisobrivad Zlieri erebis nacvlad wamyvan rols
raodenobrivad Zlieri erebi ikaveben. Tvisobrivi Zliere-
ba yovelTvis ar aisaxeba, ar gadaizrdeba raodenobrivSi,
iseve rogorc yoveli raodenobrivi Zliereba ar iZleva
Tvisobriv Zlierebas, magram ZiriTadSi tendencia moqmedebs,
rogorc msoflio aseve regionaluri masStabiT;
- ara mxolod demografiuli dinamikis cvlilebebi
moqmedeben eris socialur-politikur Rirebulebebze,
aramed mimdinareobs piruku procesic. ar SeiZleba in-
teress ar iwvevdes demografiuli ganviTarebis arasta-
bilurobis, cikluri xasiaTis gamomwvevi mizezebi. jerac
Seswavlas saWiroebs im faqtorTa sistema, romelic aC-
qarebs an anelebs demografiuli zrdis process;
- zogadi dakvirveba naTelyofs: 1. ekonomikur faqtor-
Ta did mniSvnelobas demografiuli zrdis saqmeSi. rode-
sac eris, ojaxis materialur dakmayofilebas didi ode-
nobiT samuSao Zala sWirdeba maSin ixsneba yovelgvari
SezRudva gamravlebis gzaze. aqedan gamomdinare, erma
romelsac gamravleba surs, unda Seuqmnas wevrebs farTo
sasicocxlo sivrce. sivrcis SezRudvis SemTxvevaSi
izRudeba gamravlebis stimuli. 2. istoriulad yovelTvis
mniSvnelovani iyo politikuri TviTmyofadobisaTvis brZ-
olis faqtori. eris damoukideblobis mopoveba-dacvis
interesebi kvlavac rCeba demografiuli zrdis mniSvnelovan
stimulad. 3. ar SeiZleba msoflmxedvelobis faqtoris
uaryofa. mxedvelobaSi misaRebia rogorc eTikur Rire-
bulebaTa, aseve religiuri rwmenis, kulturuli donis
sakiTxebi;
- demografiuli dinamika sazogadoebrivad marTvadi
erovnul-globaluri procesia. ers swori politikuri
organizaciis SemTxvevaSi yovelTvis SeuZlia mizanSewonili
zemoqmedeba moaxdinos dinamikis cvlilebaze. dinamikis
xasiaTi politikuri sistemis eris interesebis Sesabami-
sobasTan yofnis sazomia.

20
revoluciuri aneqsia aleqsandre axatneli

TviTmyofadobis erovnuli azri da


praqtika

qarTvelobam 1801 wlamde ara mxolod demografiuli


siwminde Semoinaxa, aramed saxelmwifoebrivi damoukide-
blobac. erma, romelmac saxelmwifoebrivi siZliere da
simdidre agrZnobina argonavtebs, im droidan moyolebu-
li Rirseulad atara damoukideblobis droSa. bevrjer
hqonda kritikuli momentebi, bevri aRmafrena da dacema
gamoucdia, magram iq sadac misi asakis erebi qrebodnen, is
kvlav wamoimarTeboda xolme. ukve dRes i. javaxiSvilis,
s. yauxCiSvilis, T. gamyreliZis, r. gordezianis da sxvaTa
mecnierul naazrevze dayrdnobiT bevri Sors mimavali
Tvalsazrisis damoTqma SeiZleba. qarTvelTa warmomav-
lobisa da mdidari istoriis Sesaxeb. da arasodes ar
yofila mona sxvisa. ar hqonda aseTi RvTiTdaniSnuleba.
1801 wels xangrZlivad daikarga damoukideblobis
niSanTvisebani. qarTvelebma, romlebic saukunobiT sxvas
uxangrZlivebdnen arsebobas, sakuTari ver SeinarCunes. iyo
es kanonzomieri Tu ara?
dRes am sakiTxze axleburi Tvalsazrisi an daviwye-
buli Zveli, farTo msjelobis sagani ar gamxdara. urye-
vadaa miCneuli i. stalinis SemoTavazebuli formulireba
ruseTis mier saqarTvelos dapyrobis naxevradprogresu-
lobis Sesaxeb. umciresi borotebis koncefcia, Semdeg
sabolood iqna Sesworebuli e. SevardnaZis mier. man
georgievskis traqtatis 200 wlisTavTan dakavSirebiT
zeimis dros, kategoriulad moiTxova Sewyvetiliyo
msjeloba, umciresi borotebis Sesaxeb. misi azriT es
dapyroba ki ara, iyo bedniereba, romelmac bevrs amouyvana
mze CrdiloeTidan.
sinamdvilis dadgena saWiroebs codnas: iyo Tu ara
saqarTveloSi damoukideblobis SenarCunebisaTvis saWiro
Zalebi? moeloda saqrTvelos iranis an TurqeTis mxri-
21
aleqsandre axatneli revoluciuri aneqsia
dan saboloo damoneba Tu ara?
istoriuli warsuli metyvelebs im faqtze, rom
saqarTvelos yvelaze krizisuli mdgomareoba XVII-XVIII
s. hqonda. kulminacias mdgomareobam XVIII saukunis pirv-
el mesamedSi miaRwia. ruseTis upirvelesi mefe-xelmZRv-
anelis, mamiT qarTveli petre pirvelisagan motyuebulma
qarTvelebma katastrofis piramde miiyvanes qveyana. magram,
erma TavisSi naxa Zalebi, raTa ara mxolod damoukide-
bloba aRedgina, aramed ganjisa (q. kirovabadi) da erevnis
(faqtiurad somxeTi) saxanoebic Tavis gamgeblobaSi moeqcia.
asi omis momgebi erekle II imdenad Zlieri iyo, rom
maSindeli msoflio misgan gardauvlad moeloda iranis
dapyrobas da Sahis taxtze asvlas. irani ar iyo im dros
Sah-abas brwyinvalis drois imperia. SeeZlo Tu ara
saqarTvelos iranisagan Tavis dacva? ueWvelad SeeZlo.
ufro swored, arc dasWirdeboda, rom ara ruseTis mTavro-
bis Ralati (vin icis meramdene) da faqtobrivi SeTanxme-
ba aRa-mahmad xanTan. krwanisis tragedia imdenad qarTvelTa
daZabunebis brali araa, ramdenadac rusTa mTavrobis Ra-
latisa.
iqneb TurqeTis mxriv eloda saqarTvelos ganadgureba?
istoriuli warsuli aqac gveubneba, rom saqme ise ar
iyo, rogorc medrove mkvlevarebi zomaven. jer erTi, Turqe-
Tis imperia imdenad iyo dasustebuli, rom sakuTari us-
afrTxoebis dacvaze ufro mets zrunavda, vidre sxvebis
xelSi Cagdebaze. mefe erekles da mefe solomonis brZolebi
metyveleben TurqeTTan damoukideblad warmatebuli
brZolebis SesaZleblobaze. amas emateba TurqeTis mTavrobis
winadadeba: TurqeTi Tanaxma iyo, erekles Semoekriba mTe-
li saqarTvelo, TuqeTi aRkveTda lekTa TareSs da aZlev-
da milionis kredits, oRond ki ruseTi amierkavkasiaSi
ar SemoeSva. mavanni ityvian TurqeTi sando ar iyoo. es
araa argumenti. politikaSi sando aravinaa. politika
mecnierebaa motyuebis Sesaxeb. Tu TurqeTi pirobas gada-
vidoda, ruseTis SemoSveba yovelTvis SeiZleboda. ara da
22
revoluciuri aneqsia aleqsandre axatneli
TurqeTTan SedarebiT ruseTi riT iyo sando?
am faqtorebs emateba saqarTvelos gaerTianebisa da
erToblivi moqmedebis realuri SesaZlebloba. iqneb vin-
mem uaryos, rom gaerTianebis sakiTxi momwifebuli da
SesaZlebeli iyo. SeZlebda erTiani saqarTvelo damoukide-
blobis dacvas Tu ara?
pasuxi erTia: gaaCnia visgan. Tu mxedvelobaSia irani –
Tavisuflad. Tu TurqeTi – SeZlebda. ver SeZlebda mx-
olod ruseTisagan.
sakiTxavia, icoda Tu ara? hai, rom icoda. amitom
fiqrobdnen, rom CaTrevas Cayola sjobia. amitom cdi-
lobdnen traqtatebiT Tavsi dacvas. aziurma raindobam
ar misca saSualeba egrZnoT, rom evropuli ruseTisaTvis
Cayola da CaTreva dapyrobis mxolod ori meTodia. Sede-
gi amiT ar icvleba. da arc Secvlila.
iyo es dapyroba boroteba Tu ara?
am kiTxvas Zveli berZeni filosofosi diogene pasux-
obs zustad. cnobilia: wina aziis dampyrobma, gamarjve-
bulma da galaRebulma aleqsandre makedonelma kasrSi
maTxovariviT Sekedlebuli brZenis dapyrobac moindoma.
eaxla kasrTan mjdoms da amayad hkiTxa – Cemgan ra
daxmareba gsurso. gaiwi, mzes nu miCrdilavo – iyo ufro
metad amayi pasuxi.
Tavisuflebis fasi araferia. veraviTari sikeTe ver
aiwonis eris damoukideblobis mniSvnelobas.
is, rac ver igrZno bevrma Zvelma da axalma medrovem,
SesanoSnavad gaigo erma. amitom iyo, rom 1801 wels qarTuli
samefos gauqmebas da aRmosavleT saqarTvelosaTvis
damoukideblobis warTmevas, ukve 1802 wels erma SeT-
qmulebis mowyobiT da masobrivi mRelvarebiT upasuxa.
unda aRiaron CrdiloeTidan mzis amosvlis momxreebma,
rom gabednierebuli eri ase ar moiqceoda. an iqneb 1804
wlis mTiuleTis ajanyebac mxolod sixarulis gamoxat-
uleba iyo? saswaulad `umadurebi~ aRmoCndnen dasavleT
saqarTvelos mesveurni. qarTvelebis dacviT gatacebul
23
aleqsandre axatneli revoluciuri aneqsia
ruseTs muqara da iaraRi dasWirda, raTa miexvedrebina,
rom `bedniereba~ mohqonda maTTvis. ruseTsac ki gauWir-
da dasavleT saqarTvelos saboloo dapyroba, magram rac
ver qna TviT monRoleTma, mefis ruseTma aisrula.1
istoriuli warsuli metyvelebs, rom qarTvelobas xmali
ar Caugia da damoukideblobisaTvis brZolis imedi ar
gadauwuravs. 1810 weli imereTis samefos dapyroba ruse-
Tis megobruli, ganmaTavisuflebeli, uboroto da Crdil-
oeTidan mzis amosvlis naTeli demonstracia iyo. erma
mas axali ajanyebebis seriiT upasuxa. yvelaze mniSvnelo-
vani am xaziT kaxeTis 1812-1813 wlebis da imereTis 1819-
1820 wlebis ajanyebebia. ramdeni mamuliSvili Seewira am
aSkarad uTanasworo brZolas, ramdeni Seimosa mamuli-
saTvis davdadebulis SaravandediT. bedis ukuRmarToba
eris umaduroba rodia. mova dro da maTi saxelebi gamo-
brwyindeba saaSkaraoze.
saqarTveloSi dampyroblebs arasodes ar urigdebod-
nen. moTmena Serigeba araa da Cumi drtvinva – Tanxmoba.
1802, 1804, 1810, 1812, 1819 wlebSi ajanyebebi arc mor-
Cilebis da arc sixarulis gamoxatulebas ar unda war-
moadgendes. es movlenebi saguldagulod dafaruli far-
To sazogadoebisaTvis, jer kidev saWiroebs erTgul mkv-
levarebs da gabedul mamuliSvilebs. es miT ufro, rom
obieqtur istorikosTa azri miCqmalulia, sanacvlod
farTod vrceldeboda laqiuri Sinaarsis naazrevi.
ajanyebis taqtikam ers ar gaumarTla. ruseTis im-
periis aRmavlobis periodSi es SeuZlebelic iyo. da ara
mxolod samxedro siZlieris gamo. aranaklebi mniSvnelo-
ba hqonda rusul eSmakobasa da moxerxebulobas. qarTvelo-
bam ra Tqma unda ar icoda petre didis naTqvami: rusi

1. sayovelTao madloba a. bendianiSvils, romelmac ga-


beda da Tan moaxerxa 1980 w. gamoeca monografia
`erovnuli sakiTxi saqarTveloSi 1801-1921 ww.~. es wigni
iZlevsa saqarTvelos dapyrobis obieqtur suraTs.
24
revoluciuri aneqsia aleqsandre axatneli
iseTi eSmakia, erTi `muJiki~ sam ebraels nebismier momen-
tSi moatyuebso. ar icoda da ver gafrTxilda. im dros
jer dabadebuli ar iyo k. marqsi da misi azri miT
umetes gvian gamoiTqva, imis Sesaxeb, rom rusze ufro
kargad aravis exerxeba wvrilmani mevaxSeoba, spekulacia,
aTasgavri operaciebi da a. S. eSmakoba da moxerxebuloba
TavisTavad siWkvianis maCvenebelia da es rusi xalxis
dadebiT Tvisebad unda CaiTvalos, magram ucnobi adami-
anebis Sesaxeb amgvari codna albaT XVIII-XIX ss. qarTvelo-
bas cudad ar waadgeboda.
am siWkvianis wyalobiT rusma xalxma bevri SeiZina da
TiTqmis araferi daukargavs, uzarmazari teritoriebi
SeierTa, msoflio imperia Seqmna da mcire daTmo aliaskis
gayidvis da oqtombris gadatrialebis (revoluciis)
iluziebis gamo. ruseTis imperia arc amierkavkasias gauS-
vebda xelidan. warumatebeli ajanyebis serias qarTvelo-
ba unda daerwmunebina amaSi. da daarwmuna. XIX s. meore
meoTxedSi icvleba brZolis taqtika. qarTveloba iwyebs
farTo masStabis Setqmulebis momzadebas. daqsaqsulma,
calkeul regonebSi mowyobilma ajanyebebma saboloo Sedegi
ver moitana. amitom saWiro iyo sruliad saqarTvelos
erTdrouli gamosvla.
mosamzadebeli saqmianoba bevr moments gulisxmobda.
TavisuflebisaTvis brZolis swor taqtikur xazs war-
moadgenda daviT giorgis Ze bagrationis, saerTod bagra-
tionebis moTxovna saqarTvelos samefos gauqmebis ukanon-
obisa da misi aRdgenis kanonzomierebis Sesaxeb. es ar iyo
ganwirulTa ugunuroba. am mimoweram jer erTi, mowinave
sazogadoebriobas daanaxa erTmorwmune ruseTis mTavro-
bis imperialisturi saxe da meore, gaaxangrZliva qarTvelTa
imedi da rwmena, ganamtkica azri da moqmedeba.
axali taqtika farTo xasiaTis SeTqmulebas iTval-
iswinebda, romelsac unda moemzadebina mTlianad saqarTve-
los da, SesaZleblobis farglebSi, mTlianad kavkasielTa
ajanyeba ruseTis imperiis winaaRmdeg. SeTqmulni varau-
25
aleqsandre axatneli revoluciuri aneqsia
dobdnen mezobeli da aramezobeli qveynebis Zalisxmevis
gamoyenebas momaval generalur brZolaSi, rameTu did Zalas
didi SemarTeba sWirdeboda.1
SeTqmulTa Soris azrTa sxvaoba gamarjvebis SemTx-
vevaSi mmarTvelobis formebis Sesaxeb, mxolod adasturebs
sazogadoebis sisxlxorceul dainteresebas erovnuli
damoukideblobis mopovebis saqmeSi.
qarTvelebs Tu raime Rupavda da daRupavs, es sakuTar
ojaxSi aRzrdili moRalateebia. medroveebs aravin Te-
savs, isini TviTon izrdebian. medrovem dausva wertili
mravalTa mamuliSvilur mcdelobas.
1832 wlis SeTqmulebis marcxma moiTxova arsebul
RirebulebaTa kritikuli gadafaseba. arc calkeulma
ajanyebebma da arc SeTqmulebam sasurveli Seegi ar gam-
oiRo. saWiro gaxda mware gamocdilebis analizi, raTa
Sesabamisi daskvnebi gakeTebuliyo.
erTi SexedviT, dadga bedTan Serigebis periodi. si-
namdvileSi, vinc Seulamazebel sazogadoebriv azrs gaec-
noba naxavs, rom damorCilebaze, Serigebaze fiqric ara
yofila. magram iyo axali gzis Ziebis da axali batonis
zraxvaTa, eris sasargeblod gamoyenebis azri.
marTlac mowinave qarTvelobas ar SeeZlo erTi mxriv,
ar gaeTvaliswinebina mefis ruseTis didmpyrobeluri
zraxvebi wina aziaSi, misi indoeTis okeanisa da xmelTa-
Sua zRvisaken swrafvis gegmebi da meore mxriv; is pro-
gresuli cvlilebebi, rac ruseTis sazogadoebriv cx-
ovrebaSi isaxeboda. riT gaemtyuneba qarTvelobas, sur-
vili gamoeyenebina ruseTis samxedro Zala samxreT re-
gionebis SemosaerTeblad. vin icis ramdens da ramdenjer

1. 1832 wlis SeTqmulebis Sesaxeb Rrmad, magram sakav-


Siro cenzuris poziciebis gaTvaliswinebiT moTxro-
bili aqvs g. gozaliSvils. winamdebare narkvevis
mizani calkeul istoriul faqtTa sizustis dadgena
ki ara zogadi suraTis warmodgenaa.
26
revoluciuri aneqsia aleqsandre axatneli
dasizmrebia olTisis zeca, speris, arTvinis cixe-koSkebi,
oSki, xaxuli da aTasi ram da aTiaTasobiT sazRvars miRma
daoblebuli Zveli iberielni. riT ar warmoadgens brZo-
lis formas, dampyrobis erovnebis da dampyrobisadmi opozi-
cionerTa (rus progresul sazogado moRvaweTa) gaTviTc-
nobiereba, qarTvelTa TanamgrZnoblad maTi moqceva. vis
uTqvams, rom mowinaaRmdegis, misi Zlieri da susti mxa-
reebis ucodinaroba warmatebis wyaroa. vin daamtkicebs,
rom ruseTSi evropuli civilizaciis elementebis aTviseba,
ruseTis meSveobiT evropasTan dakavSireba, SeZenili cod-
niT sakuTari xalxis samsaxurSi Cadgoma, xalxis gamoRvi-
Zeba, ideuri darazmva saerTo-saxalxo ganmaTavisuflebel
moZraobas sasikeTod ar wasdgomia, piriqiT.
dRes i. WavWavaZis saxelobis sazogadoebis Seqmnis
mxolod faqti, siymawvilis periodis sisustis, daqsaqsu-
lobis, bolomde gaurkvevlobis miuxedavad, niSnavs
TergdaleulTa brZolis meTodebis swored gagebas. amave
dros am sazogadoebis Seviwroeba, oficialuri ugulebe-
lyofa, masze ciliswameba mianiSnebs, rom is formebi, me-
Todebi, ZiriTadi kredo dResac brZolisunariani da fa-
seulia. farTo sazogadoebriobas jerac ar miuRia popu-
larul mecnieruli pasuxi, erovnulobis TvalTaxedviT,
ra iyo ilias programa, ra gzebs isaxavda igi, ra ganxor-
cielda iqidan da rogor, vin da ra meTodebiT ibrZoda
iliasTan erTad da mis Semdeg, vin da ra Semata eris
TviTmyofadobis saqmes.
erovnuli TavisuflebisaTvis brZolis axali taqtikis
SemuSaveba ara niSnavs Zvelis meqanikur uaryofas. jer
kidev saWiroebs Rrma Seswavlas socialur-ekonomikuri
da erovnul-ganmaTavisuflebeli motivebis Tanafardobis
sakiTxi, socialuri moZraobis SigniT. Sesaswavlia qar-
Tvelebis damokidebuleba Samilis brZolisadmi. am brZo-
lis religiurma forma mar unda daCrdilos erovnul-
ganmaTavisuflebeli Sinaarsi. aseve Sesaswavlia samegre-
losa da afxazeTis ajanyebis sakiTxi da maTi mniSvneloba
27
aleqsandre axatneli revoluciuri aneqsia
saerTo erovnul moZraobaSi. qarTveli istorikosebi aseve
valSi arian im mniSvnelovan Tu umniSvnelo, axalgazr-
dul-studenturi Tu gamobrZmedili adamianebis sazoga-
doebebis, organizaciebis, calkeuli pirovnebebis winaSe,
romlebmac moRvaweobis kredod samSoblos Tavisuflebi-
saTvis brZola gaixades. mxolod marqsizmis gavrcelebi-
sa da marqsistuli organizaciebis istoria dRes ukve
sakmarisi ar aris. miT umetes, rom WeSmariti marqsiszmi,
romelic mecnierebaa da koniunqturas ar eqvemdebareba,
berma arc maSin icoda da arc axla. fsevdomarqsistuli
azri da praqtika ki ufro kritikis obieqti unda iyos,
vidre gadametebuli qebisa an ginebisa.
samwuxarod, garTo sazogadoebisaTvis aseve ucnobia
XX s. dasawyisSi gamoTqmuli mravali Tvalsazrisi, erovnu-
li damoukideblobis erovnul-teritoriuli avtonomiis,
ruseTis imperiis federaciuli organizaciis, ruseT-
saqarTvelos urTierTobis sakiTxebze. erovnul sakiTxSi
Teoriisa da praqtikis am periodis istoria kvlav moiTxovs
moukerZoebel Sefasebas. aseve saWiroa social-federal-
istTa lideris arCil jorjaZis (da ara mxolod misi)
Teoriuli kredos warmoCena. eri valdebulia icodes vis
ra Rvawli da ra Secodeba miuZRvis mis winaSe. ar Sei-
Zleba viwropartiuli mosazrebebis gamo mdidari isto-
riuli warsulis miCumaTeba, damaxinjeba, ugulebelyofa.
politika unda aigos mecnierebaze dayrdnobiT da ara
mecniereba politikis cvalebadobaTa mixedviT. eri, romelic
ayalbebs sakuTar istorias, uaryofs sakuTar arsebobas
da aRaribebs msoflio sazogadoebriobas.
arafriT ar aris gamarTlebuli oficialuri koncef-
cia, romelic qarTveli eris damcvelad, misi interesebi-
saTvis mebrZolad, mxolod bolSevikebs warmoidgens. sad
iyvnen isini, roca federalistebma (v. gelovani) imperiis
saxelmwifo saTatbiroSi 1912 wels dasves saqarTvelo-
saTvis politikuri avtonomiis sakiTxi, rodesac erovnul-
demokratiulma partiam aSkarad mouwoda samSoblos
28
revoluciuri aneqsia aleqsandre axatneli
damoukideblobisaTvis brZolisaken.
istoriuli warsuli adasturebs im ucilobel faqts,
rom ara mxolod saqarTveloSi, aramed mTel ruseTis
imperiaSi, erTaderT revoluciur Zalas social-demokra-
tiuli muSaTa partia warmoadgenda, romelic erovnuli
damoukideblobis winaaRmdeg gamodioda da erovnuli TviT-
gamorkvevis moTxovna erebs SigniT proletariatis TviT-
gamorkvevis uflebamde dahyavda. niSandobrivia isic, rom
bevri meorexarisxovani sakiTxis gamo mamasisxlad wak-
idebulibolSevikebi da menSevikebi erTsulovanni iyvnen.1
swored iliasadmi damokidebulebis sakiTxSi gamovlinda
naTlad am xaziT azrTa da moqmedebaTa erToba.

erovnebaTSoris urTierTobaTa
revoluciuri Teoria

mravalerovan imperiaSi socialuri samarTlienobisaTvis


brZola erovnuli samarTlianobisaTvis brZolis organu-
li nawilia. Camoyalibebis procesSi myofi social-demokra-
tiuli partia (rsdmp, Semdeg rkp(b), bolos skkp) gverds
ver auvlida erovnul sakiTxs. 1903 w. miRebul progra-
maSi man asaxva hyova debulebaSi erTa TviTgamorkvevis
ideis saxiT.
TviTgamorkvevis ideis abstraqtuli debuleba erT-
nairad iyo gagebuli bolSevikebisa da menSevikebis mier,
Tumca ar gamoiricxeboda calkeuli aspeqtebis origi-
naluri wakiTxva. saqarTveloSi menSevik `avtonomistTa~
jgufi (l. darCiaSvilis xelmZRvanelobiT) mtkiced moiTx-
ovda erovnul-teritoriuli avtonomiis uflebis cnobas.
arc bolSevikuri nawili iyo bolomde erTsulovani.

1. amis winaswari gaTvaliswineba aucilebelia, raTa


swored iqnas gagebuli n. Jordanias gaorebuli pozi-
cia.
29
aleqsandre axatneli revoluciuri aneqsia
cnobilia 1917 w. aprilis konferenciaze f. maxaraZis
gamosvla, roca TviTgamorkvevis prnci ps akritikebs mo-
tiviT, rom `am formulaSi~ nebismieri azris Cadeba Sei-
Zleba.
sxvadasxva dros erovnuli TviTmyofadobis princi pis
Sinaarsis gamo kamaTi hqondaT bolSevikTa Teoretikosebs
v.i. lenins, l. trockis, g. zinovievs, n. buxarins, g. piatak-
ovs da a.S. TeoretikosTa davaSi praqtikosebidan yvelaze
aqtiurad i. stalini Caeria da arc Tu uSedegod.
rogorc bevr sxva sakiTxSi erovnebaTSorisi urTier-
Tobebis xaziTac gadamwyveti iyo swori Teoriuli de-
bulebebis SemuSaveba. am ideate realizacia Semdeg praq-
tikosTa saqme xdeboda. rogoric iyo Teoria – iseTi
praqtika. amdenad arsebiTi mniSvneloba eniWeba Teoriis
siswores, mis mecnierul Rirebulebas.
mravalerovan ruseTis imperias istoriul bedad ergo
v.i.leninis mier SemuSavebuli Teoria da partiis pro-
grama. sabWoTa mravalerovani saxelmwifos Camoyalibebis
sawyisi umniSvnelovanesi periodi, aseve aRiniSneba erovnul
urTierTobaTa daregulirebis leninuri prqtikiT. Sesa-
bamisad, TeoriasTan erTad did faseulobas iZens sakiTx-
ebis gadawyvetis leninuri meTodebi.
aTeulwlebis manZilze, oficialuri samecniero da
samecniero-popularuli literatura erovnul sakiTxSi
leninur Teorias warmoadgenda, rogorc erTaderT WeS-
maritebas, yovelmxriv dasabuTebuls da misaRebs yvela
drosa day vela xalxisaTvis. Teoriis realizaciis leni-
nuri meTodi aseve iyo miCneuli sakitxis yvelaze sru-
lyofil da humanur gadawyvetad.
sakiTxis obieqturi Seswavla araorazrovnad mianiS-
nebs leninuri Teoriisa da praqtikis mniSvnelovan xarve-
zebze, mis gaorebaze, urTierTdapirispirebaze.
erovnul sakiTxSi leninuri Teoria eyrdnoboda im
istoriul gamocdilebas, rac dagrovili iyo revolucie-
bis mier da im rwmenas, rom ruseTis imperiaSi SesaZlebe-
30
revoluciuri aneqsia aleqsandre axatneli
lia socialuri revolucia, romelic am gamocdilebis
bazaze sakiTxis gadawyvetas bolomde miiyvans.
rogori iyo ruseTSi socialuri revoluciis Sesa-
Zleblobani da rogori gamocdileba?
maqsisturi moZRvrebis Tanaxmad pirveli socialis-
turi revolucia moxdeba im qveyanaSi, romelic kapital-
isturi ganviTarebis umaRles safexurs miaRwevs. aseTi
ganviTarebisaTvis jer mowinave kapitalistur qveynebs
ar miuRweviaT. isini winsvlis boloswina safexurze ari-
an. amitom arc ki dgas iq revoluciis sakiTxi. ruseTTan
dakavSirebiT marqsizmi miuTiTebda burJuaziuli da gamor-
icxavda socialisturi revoluciis SesaZleblobas.
marTlac, ra socializmze SiZleba laparaki qveyanaSi
sadac mosaxleobis daaxloebiT 165 milionidan, socialis-
turi bunebis matarebeli proletariati mxolod 1,4 mil-
ions Seadgenda. sadac iyo saSineli ekonomikuri dakultu-
ruli CamorCeniloba, `naxevradveluri~ mdgomareoba. sadac
ukve gamarjvebuli revoluciis beladi ixveweba: `gTxovT
xeli moaweroT depeSas (an telefonogramasI: ratom ar
iZleviT (4) qvabs, agvixseniT mizezebi, nu dauSvebT gaWia-
nurebas~ (Txz. t. 45, gv. 140), an aseTi, `saWiroa davaCqar-
oT tomrebis gagzavna ukrainis sursaTis samxerdo komis-
ris amx. vladimirovisaTvis~ (iqve gv. 160) da a.S.
ras efuZneboda v.i. leninis optimizmi ruseTSi so-
cializmis gamarjvebis Sesaxeb? ruseTis Taviseburebas –
burJuaziuli revoluciebisaTvis arnaxul Zalas, organi-
zebulobas proletariatisa da qveynis `saSinel~ Camor-
Cenilobas, rasac Tan axlda burJuaziis sisuste (Txz.
t.24 gv. 138. rus. gam.) kidev ufro garkveviT am azrs
gadmoscems i. stalini. igi amtkicebs: `istoriam cxadyo,
rom iseT qveynebSi, sadac kapitalizmi SedarebiT axal-
gazrdaa, sadac Zlieri, koncentrirebuli proletariati
arsebobs da sadac nacionaluri burJuazia sustia, gac-
ilebiT ufro advilia daamxo burJuazia, vidre kapital-
izmis klasikur qveynebSi~. (Txz. t. 5 gv. 98). Zalian
31
aleqsandre axatneli revoluciuri aneqsia
kargia, leninuri Tvalsazrisis ufro naTeli, koncentr-
irebuli gadmocema TiTqmis SeuZlebelia. am mxriv yve-
laferi iyo gaTvaliswinebuli garda marqsistuli Seg-
onebisa. f. engelsi Tavis droze aRniSnavda: adamiani, romelic
amtkicebs, rom revoluciis moxdena advilia im qveyanaSi,
sadac proletariati mcirericxovania, magram sanacvlod
arc burJuaziaa Zlieri, jer kidev saWiroebs socializ-
mis anbanis Seswavlas. (marqsi k. engelsi f. Txz. t.18, gv.
538 rus en.) sakiTxi naTelia, mtyuani da marTali cxo-
verbam gamoaCina. amitom xangrZlivi Sromis, brZolis, sisxlis
fasad deformirebuli socializmis meti veraferi miiRo
sazogadoebam.
rogori iyo evropis burJuaziuli revoluciebis
gamocdileba erovnul urTierTobaTa xaziT? ras unda
dafuZneboda ruseTis social-demokratiisa da kerZod
v.i.leninis koncefcia?
amosaval kriteriums warmoadgenda debuleba, rom erTa
TviTgamorkvevis ufleba aris burJuaziul-demokratiu-
li revoluciisa da moZraobis gakveTili lozungi (Txz.
t. 27 gv. 441 rus. gamocema). da ara mxolod zogadi
formulireba `ara marto erTa TviTgamorkvevis moTxovna,
aramed Cveni demokratiuli programa – minimumis yvela
punqti winaT, jer kidev XVII da XVIII saukuneebSi, wamo-
ayena wvrilma burJuaziam~ (Txz. t. 22 gv. 178).
ramdenadac es asea, bunebrivia, ruseTis imperiaSi so-
cial-demokratiuli moZraoba gverds ver auvlida erTa
TviTgamorkvevis uflebis aRiarebas. es ufleba aisaxa
partiis programaSi, magram, ra Sinaarsia am prici pSi Cade-
buli?
`erTa TviTgamorkvevad – cxadebs v.i.lenini – ig-
ulisxmeba maTi saxelmwifoebrivi gamoyofa ucxo erTa
koleqtivebisagan, igulisxmeba damoukidebeli erovnuli
saxelmwifos Seqmna~ (Txz. t.20, gv. 483-484, gv. 555).
marTalia kapitalisturi ganviTareba yveala ers ar aRvi-
Zebs damoukidebeli cxovrebisaTvis (gv. 537), magram sak-
32
revoluciuri aneqsia aleqsandre axatneli
iTxi ZiriTadSi wydeba da amdenad `... erovnuli mSvidoba
kapitalizmis dros ganxorcielebulia (ramdenadac is sa-
zogadod gansaxorcielebelia) mxolod da mxolod Tan-
mimdevruli demokratizmis qveynebSi~. (t. 20 gv. 32).
erTa TviTgamorkvevis ganxorcieleba kapitalizmis dros
(t. 22 gv. 174-177) qmnis damoukidebeli, daCqarebuli
ganviTarebis saSualebas, rogorc es moxda aziis erTad-
erT damoukidebel qveyanaSi – iaponiaSi (t. 20 gv. 487).
saboloo angariSiT, jer kidev kapitalizmis dros `mTe-
li civilizebuli msofliosaTvis ti piur, normalur mov-
lenas... erovnuli saxelmwifo warmoadgens~ (t. 20, gv.
483). es imdenad aSkaraa, rom msoflio social-demokra-
tiuli moZraobis azriT `erovnulad aWrelebuli sax-
elmwifo ki CamorCeniloba an gamonaklisia~ (t. 20, gv.
488), ufro naTlad Znelia azris gadmocema: saxelmwifos
mravalerovnuloba misi CamorCenilobis niSani xdeba (t.
20 gv. 484-485).
amrigad, gamodis rom burJuazia wamoayenebs erTa TviT-
gamorkvevis lozungs, umTavresad axorcielebs mas, amiT
erebs uqmnis damoukidebeli ganviTarebis pirobebs da
axorcielebs saerTo civilizacias. ramdenadac aseT
progress aRwevs burJuazia, proletariats, mis partias
ar SeuZlia igi ar asaxos Tavis programaSi. es asec
xdeba.
am sawyisi poziciis ganxorcielebis Semdeg saWiroa
social-demokratiam SeimuSaos erovnuli sak,iTxis gada-
wyvetis proletaruli Teoria da programa. rogoraa am
mxriv mdgomareoba?
social-demokratias pirvel rigSi sWirdeba eris cnebis
gamomuSaveba. esaa kriteriumi, Tu ar ici eris raoba, arsi,
niSnebi, ise SeuZlebelia mecnieruli Tvalsazrisis Se-
muSaveba erisa da erovnebis, erovnebisa da eTnosis, erovnul
urTierTobaTa, erovnul-ganmaTavisuflebeli moZraobis da
sxva problemebze.
miuxedavad didi Zalisxmevisa msoflio social-demokra-
33
aleqsandre axatneli revoluciuri aneqsia
tiam ver gansazRvra eris raoba. v.i. leninis mravalricx-
ovan naSromebSi es sakiTxi gauSuqebelia. es Tavis mxriv
iwvevs erovnul sakiTxTa problematikis araswor gaazre-
bas. am Teoriul bazaze dayrdnobiT Semdeg advilia amt-
kico daumtkicebeli. amis naTel dadasturebas warmoad-
gens moculobiT uzarmazari da Sinaarsobrivad Rataki
sabWoTa samecniero literatura. zogierTni midian iseT
`sibrZnemde~, rom Turquli warmoSobis sxvadasxva erebis
arseboba gaumarTlebelia, saWiroa erTiani musulmanuri
eris aRiareba; aranakleb `genialuria~ sxvaTa mtkiceba,
rom Tu eTnosi ricxobrivad 100 aTasze naklebia igi
erovnebas warmoadgens, Tu meti - ers. bevri cdilobs
eris sakuTari gagebis dasabuTebas. qarTvel mkvlevarTa
umravlesobas sakuTari pozicia am sakiTxSi praqtiku-
lad ar gaaCnia. isini mxolod imeoreben an daoben i.
stalinis formulirebis av-kargianobaze. zogjer imeo-
reben erTsa da imaves da fiqroben, rom msjeloba aqvT
sxvadasxva sakiTxze (a.Serozia, g. bregaZe). aris origi-
naluri azric (n. naTaZe). saboloo angariSiT problema
gadauWreli rCeba.
v. i. leninis mcdeloba eri gaigos, rogorc `erovnuli
saxelmwifo~ (Txz. t. 24, gv. 385, rus. gam.). araa bolomde
dasabuTebuli. saxelmwifo misi sruli atributebiT ki
aris eris arsebobis piroba, magram xom SeiZleba erTi eri
dai pyros meorem? maSin saxelmwifoebrioba dakarguli
eri erovnulobas kargavs? ecleba mas arsi? albaT, ara!
aseve gaumarTlebelia erTiani saxelmwifos (erTiani
teritoriiiT ekonomikiT) miCneva eris arsad (t. 25, gv.
270, rus. gam.).
kidev ufro arTulebs sakiTxis garkvevas cnobili
lkeninuri debuleba, `ori eria TviTeul Tanamedrove erSi~
(t. 20, gv. 21). aqedan gamomdinare ra aris eri? xom ar
aris igi dayvanili klasis cnebamde?
sayovelTaod aRiarebulia azri, rom eris ganmarteba,
misi yovelmxrivi dasabiuTeba mogvca i. stalinma. amitom
34
revoluciuri aneqsia aleqsandre axatneli
iTvleba igi erovnuli sakiTxis udides (v.i. leninis Sem-
deg) specialistad. amitom andes mas sabWoTa pirvel
mTavrobaSi erovnebaTa saqmis komisris Tanamdeboba, amit-
om Cauyenes saTaveSi komisias, romelmac sabWoTa respub-
likebis gaerTianebis pirobebi unda ganesazRvra.
sxvebisagan gansxvavebiT i. stalianis msjeloba gam-
oirCeva Rrma Sinagani logikurobiT, azris sicxadiT, la-
koniurobiT, igi ZiriTadad gamomdinareobs leninuri kon-
cefciisgan da akeTebs daskvnas: ` eri aris adamianTa
istoriulad Camoyalibebuli myari erToba, warmoSobili
enis, teritoriis, ekonomiuri cxovrebisa da im fsiqikuri
wyobis erTobis bazaze, romlis gamoxatulebaa kulturis
erToba~ (Txz. t.2; gv. 319). ra kargadaa Camoyalibebuli,
rogoraa Sinaganad Sekruli, ra iqneboda simarTles rom
Seicavdes? magram es ase araa, miuxedavad gafrTxilebis:
`arc erTi... niSani, calke aRebuli, ar kmara eris gan-
sazRvirasaTvis. ufro metic, sakmarisia ar iyos Tundac
erTi am niSanTagani, rom erad aRar darCes~ (iqve).
unda mieTiTos v.i. leninisa da i. stalinis msjeloba-
Ta dapirispirebulobaze. pirvels miaCnia, rom eri aris
erovnuli saxelmwifo. meore sazogadoebrivi cxovrebis
politikur sferos saerTod ar iTvaliswinebs. pirveli
miiCnevs, rom avstrieli germanelebi eris nawilia, Tumca
calke aqvT saxelmwifo, ekonomika, teritoria da albaT
kulturac. meore fiqrobs, rom romelime niSns gamokleba
niSnavs eri `erad aRar darCes~. pirvelis Tvalsazrisi
gaorebulia: jer ambobs, rom erovnuli saxelmwifo aris
eri, Semdeg germanuli, erTiani erisaTvis SesaZleblad
Tvlis sxvadasxva saxelmwifoTa arsebobas. meore Tval-
sazrisic gaorebulia: uaryof saxelmwifos mniSvnelobas
d aver asabuTebs rogor Camoyalibdeba teritoriis,
ekonomikis, kulturis erToba saxelmwifod gaerTianebis
gareSe.
unda aRiniSnos, rom msoflio istoria ar adasturebs
arc erTi maTganis srul siswores. dResac arsebobs ori
35
aleqsandre axatneli revoluciuri aneqsia
germanuli, koreuli saxelmwifoebi sxvadasxva terito-
riebiT, ekonomikiT, kulturiT, magram es ver arRvevs eris
erTianobas. aravin Seecdeba daamtkicos ori qarTveli,
somexi da sxva erebis arseboba i. stalisnis mier mocemu-
li niSnebis gamo an v.i. leninis `erovnuli saxelmwifos~
niSniT.
saxelmwifos, rogorc arsis uaryofa ar niSnavs misi
mniSvnelobis saerTo uaryofas. eris erTianoba, misi Camoy-
alibeba, saxelmwifos warmoSobasTan dakavSirebuli. civ-
ilizebul samyaroSi saxelmwifo eris damoukidebeli
arsebobis formaa, sxvanairad, erovnulobis gamoxatulebaa,
misi formaa. amitom ibrZvis yoveli eri damoukidebeli
saxelmwifosaTvis.
Tu civilizebul samyaroSi saxelmwifoa eris arsebo-
bis forma, maSin unda iTqvas, rom es ti piuri movlenaa,
romelic ar gamoricxavs calkeul periodebSi saxelmwi-
fos gareSe arsebobas da Tu es asea, arc imis uaryofa
SeiZlba, rom saxelmwifoSi, iseve rogorc saerTo Tanacx-
ovrebis formebis gamomuSavebisas saWiroa garkeveuli wesis
gamonaxva. aseTi wesia ena. igi eris arss ki ar gamoxatavs,
aramed, misi arsebobis wess, romelic ar gamoricxavs eris
nawilis mier misi dakargvis SesaZleblobas. rac Seexeba
arss igi adamianTa genetikur-fsiqikuri wyobis erToba-
Sia. genetikur-fsiqikuri wyobis erToba aiZulebs adami-
anebs, jgufebs, Tanacxovrebis Cveuli wesis, Cveuli form-
is dakargvis SemTxvevaSic Tavi eris ganuyrel nawilad
igrZnos.
dRes mecnierebs Soris mudmivi Zieba da diskusiaa
eris raobis Sesaxeb. daskvna, rom v.i. leninma ver SesZlo
eris kategoriis axsna, xolo i. stalisnis formulireba
araa srulyofili, aiZulebs maT ikvlion WeSmariteba da
erovnebaTSorisi urTierTobebis sakiTxi amiT mecnierul
safuZvelze daayenon. dasavleTis mecnierebs Soris gan-
martebisas eTnosis niSnebi sWarbobs, sabWoTa mecnierebi
upiratesobas erTian teritoriasa da erTian ekonomikas
36
revoluciuri aneqsia aleqsandre axatneli
aniWebdnen. ekonomika, rogorc cxovrebis safuZveli Tu
ayvanili iqna cxovrebis niSnamde, maSin Zneli aRaraa mivi-
deT daskvnamde: sabWoTa ruseTs aqvs erTi teritoria,
erTi erovnebaTSorisi urTierTobis ena, erTi socialis-
turi Sinaarsis kultura da rac mTavaria ekonomika,
romelic erTian saxalxo-sameurneo kompleqss Seadgens.
riT ar sabuTdeba i. stalinis mier aRniSnuli niSnebis
areboba da amiT, axali istoriuli erTobis – sabWoTa
xalxis, dasawyisSi, Semdeg ki sabWoTa eris arseboba? gana
SeiZleba uaryofa, rom daCqarebuli tempiT inergeba prin-
ci pi – erTi saxelmwifo, erTi kanoni, erTi mTavroba,
erTi ena?
zogjer is rac misaRebia sabWoTa mecneirebisaTvis, ar
awyobs sxva socialisturi qveynebis mecnierebs da iq
aviTareben iseT Tvalsazriss, romelic gaamarTlebda ori
germaneli eris arsebobas. a. kozingi dasavleT germaniaSi
miRebul debulebas erTiani germaneli eris Sesaxeb `fiq-
ciad~ miiCnevs da cdilobs eris kategoria saxelmwifo
erTeulis kategoriaze daiyvanos. kidev ufro met
sakvirvelebas hqonda adgili sabWoTa kavSvirSi. xelmZR-
vanelobis dadgenelebiT yalibdebodnen axali erebi, ispo-
bodnen Zveli da a.S.
eris kategoriis ucodinaroba xels uwyobs iseT aR-
moCenas, rogoriacaa gabatonebuli azri eris Camoyalibeb-
is istoriuli sazRvrebis Sesaxeb. amasTan aRmoCenis safuZ-
vlad miRebulia marqsizmis sruliad WeSmatiri debuleba,
rom teritoriuli daqucmacebis mospobas, eris gaerTianebas
erTi mTavrobiT, kanoniT, sazRvrebiT (marqsi k.; f. engel-
si. Txz. t.1; gv. 68-69, t.4 gv. 428). am debulebaze
dayrdnobiT v.i. lenini akeTebs daskvnas, rom eri aris
burJuaziuli epoqis aucilebeli forma da Sedegi. v.i.
leninis daskvnidan gamomdinare, i. stalini miuTiTebs gan-
viTarebadi kapitalizmis periodSi erebis Camoyalibebis
Sesaxeb. am bazaze sabWoTa mecnierebi advilad asabuTeben
kapitalizmamde erebis arsebobis SeuZleblobas. gamodis,
37
aleqsandre axatneli revoluciuri aneqsia
rom burJuaziul epoqamde eri ar arsebobs da gamoiricx-
eba feodaluri an monaTmflobeluri eris faqti. magram
Tu aviRebT v.i. leninis formulirebas, rom eri aris
erovnuli saxelmwifo, maSin sruliad SesaZlebelia
feodaluri, monaTmflobeluri erebis arsebobis aRiareba.
romeli niSani aqvs dasaxelebuli i. stalins, romelic
uaryofda monaTmflobeluri eris arsebobas? sakiTxis
aseT gagebas marqsistuli debulebac ar ewinaaRmdegeba.
maSin saidanaa daskvna, rom kapitalizmamde erebi ar arse-
bobdnen? im survilidan xom ara, rom Tu kapitalizmamde
erebi ar arsebobdnen, maSin maTi damoukidebeli arsebobis
mospoba, maTi SeerTeba, Serwyma, asimilacia gamarTlebulia
kapitalizmis mospobis Semdeg? xom ar iqneba amiT Teor-
iuli gamarTleba axali Teoriuli erTobis – sabWoTa
xalxis debulebisaTvis?
mokle msjelobac cxadyofs ramden sirTules qmnis
social-demokratebis mier eris kategoriis gaurkvevlo-
ba. es sirTuleebi kidev ufro matuloben am safuZvelze,
axal, imperializmis stadiaze erTa TviTgamorkvevis uflebis
proletaruli gagebis social-demokratiuli interpet-
aciis dros.
pirvel rigSi, gaZlierebul interesiT unda ganixile-
bodes TviTgamorkvevis uflbis abstraqtuli xasiaTi.
TviTgamorkvevis uflebad bevri ramis miCneva SeiZleba.
aseT dros saWiro xdeba codna imisa, rom es ori sxva-
dasxva cnebaa. es sxvadasxva ganzomilebacaa.
meore rigSi, saWiroa zRvaris gavleba TviTgamorkve-
vis uflebis, rogorc Teoriuli debulebis aRiarebisa da
TviTgamorkvevis praqtikis mizanSewonilebis aRiarebas
Soris.
mesame rigSi, unda ganisazRvros TviTgamorkvevis pron-
ci pis sakiTxi. saWiroa codna, social-demokratia emxroba
konfederaciis, federaciis Tu avtonomizaciis princi ps.
romeli maTganis gamoyenebiT fiqrobs sakiTxis mogvarebas.
am poziciidan, TviTgamorkvevis uflebis social-demokra-
38
revoluciuri aneqsia aleqsandre axatneli
tiuli gageba, aseT Sinaarss iZens: ramdenadac burJuaziu-
li revoluciebi wamoayeneben da SesaZleblobis farglebSi
axorcieleben am moTxovnas im zomamde, rom mravalerovani
saxelmwifoebi iSleba, iqmneba damoukidebeli da es xdeba
yvelgan, garda avstria-ungreTisa da ruseTis imperiebisa.
amdenad, social-demokratiuli (komunisturi) partiis pro-
gramaSi erTa TviTgamorkvevas `istoriul-ekonomikuri
TvalsazirisiT, ar SeiZleba sxva mniSvneloba hqondes, Tu
ara politikuri TviTgamorkvevis, saxelmwifoebrivi
damoukideblobis, erovnuli saxelmwifos Seqmnis mniS-
vneloba~ (Txz. t. 20 gv. 488; t. 22, gv. 177) aqedan Cans,
rom v.i. lenini marTebulad sazRvravs TviTgamorkvevis
burJuaziul princi ps, romelic komunistebis programu-
li sakiTxi xdeba.
TviTgamorkvevis burJuaziuli principis proletarul
moTxovnad aRiareba obieqturi aucileblobiT nakarnaxevi
nabijia. muSaTa social-revoluciur moZraobas ar Seu-
Zlia gverdi auaros im faqts, rom ruseTSi adgili aqvs
mZlavr erovnul-demokratiul moZraobas, survils gamo-
eyon metropolias da Seqmnan damoukidebeli, erTiani, erovnu-
li saxelmwifoebi. amitom da amdenad, v.i. leninis gan-
sazRvriT partias programaSi sWirdeba punqti TviTga-
morkvevis uflebis aRiarebis Sesaxeb (Txz. t.25, gv. 269,
rus. gam).
v.i. leninis am debulebidan gamodis, rom TviTgamorkvevis
uflebis aRiareba mdgomareobiT ganpirobebuli RonisZie-
baa da ara revoluciuri rwmena. amitom igi ar SeiZleba
miCneuli iqnes mniSvnelovan principad, romelsac yovelTvis
angariSi unda gaewios. es iqneboda `aTjer~ imis gadaWar-
beba, rac sinamdvileSi surT social-demokratebs (Txz.
t. 30, gv. 387, V, rus. gam). TviTgamorkveva aRiarebuli
unda iqnes imdenad, ramdenadac cxadia, rom igi `msoflio
moZraobis nawilakia. SesaZlebelia calkeul konkretul
SemTxvevaSi nawilaki saerTos ewinaaRmdegebodes, maSin igi
unda ukuvagdoT~ (Txz. t. 22, gv. 434). azri naTelia:
39
aleqsandre axatneli revoluciuri aneqsia
TviTgamorkvevis uflebis aRiareba xels unda uwyobdes
saerTo politikur moZraobas, magram Tu romelsame erSi
igi winaplanze wamoiwevs, daCrdilavs socialisturi
moZraobis mniSvnelobas, misi ukugdeba bunebrivad moxde-
ba. es sakiTxi imdenad naTelia, rom TviT kapitalizmis
pirobebSic social-demokratia erTa TviTgamorkvevas ki
ar mieswrafvis, aramed eweva aseT agitacias politikuri
moZraobis gaerTianeba-gaZlierebis mizniT, erTi mxriv, da
burJuaziaze zemoqmedebis mizniT, meoresi. `roca Cven vay-
enebT lozungs: - ambobs v.i. lenini – TviTgamorkvevis
Tavisufleba, Cven mTeli agitaciiT moviTxovT mCagvreleb-
isagan: ecadon SeinarCunon xelsayrelobiT, kulturiT da
ara ZaladobiT~ (Txz. t.39, gv. 770). am mimarTulebiT v.i.
lenins gansakuTrebiT moswons da sanimuSod miaCnia am-
ierkavkasiis mTavarmarTeblis voroncovis moqnili poli-
tika, romelic kolonizatorul miznebs aRwevda motyue-
biT, dayvavebiT, SemovliTi xerxebiT da ara SiSveli iZu-
lebiT.
social-demokratia Tavis moRvaweobaSi unda iTval-
iswinebdes voroncovis gamocdilebas da TviTgamorkvevis
princi pi unda aRiaros, ramdenadac `Tavisufali kavSiri...
yalbi frazaa gamoyofis Tavisuflebis gareSe~ (t.22, gv.
174). social_demokratia aRiarebs ra princi ps, sinamd-
vileSi unda mieswrafodes ara calkeuli eris TviTga-
morkvevas. ara, radgan `saWiro ar aris es viTomda `ufle-
bebi~ wvrilburJuaziuli demokratiuli ideologiis naS-
Ti~... (t.39, gv. 793). partiam es niSani ar unda gaigos
rogorc realuri `gamoyofis, daqsaqsvis, wvril saxelmwi-
foTa Seqmnis~ moTxovna (t.22, gv. 177) partiam unda
icodes, rom sinamdvileSi `TviTgamorkveva gulisxmobs
uklaso sazogadoebas. gulisxmobs eris gankerZoebulo-
bas~... rac praqtikulad utopiaa (t.39 gv. 792).
social-demokratiisaTvis TviTgamorkvevis uflebis
aRiareba kapitalizmis winaaRmdeg brZolis lozungia, iaraRia,
romelic saWiro aRar iqneba momavali sazogadoebis dros,
40
revoluciuri aneqsia aleqsandre axatneli
radgan partia mieswrafvis sxvadasxva erovnebis mSromelTa
gaerTianebas da ara gaTiSvas. TviTgamorkveva gaTiSvaa.
amitom... ~ socializmSia ara TviTgamorkveva, aramed er-
Toblivi garkveva~ (t.39 gv. 792).
social-demokratiis fuZemdebluri azria msoflio
proletariatis gaerTianeba da ara gaTiSva, gankerZoeba.
am strategiuli poziciidan SeiZleba TviTgamorkvevis
uflebis partiis programaSi Setana. am princi ps partiam
unda Sexedos `muSaTaklasobrivi brZolis TvalsazrisiT~
(t.20 gv. 503).
klasobrivi brZolis interesebi mravalerovan imperi-
aSi mTeli simwvaviT ayenebda klasobrivisa da erovnulis,
erovnulisa da zogadsakacobrios dialeqtikuri Tana-
fardobis sakiTxs. v.i. lenini, social-demoktratiuli
partia Tanafardobis dialeqtikas klasobrivi, partiuli
poziciebidan ixilavdnen. amitom miaCndaT misaRebad, rom
proletariatma unda aRiaros `erTa TviTgamorkvevis, gamoy-
ofis ufleba, - xolo amasTan erTad... daicvas prole-
taruli brZolisa da proletaruli organizaciebis er-
Tianoba, maTi umWidroesad SeduReba, internacionaluri
erToba` (t.20, gv.559) gamoyofis uflebis aRiareba zr-
dis ndobas, rwmenas Cagruli erebis mxriv da amdenad
`amcirebs `saxelmwifos daSlis~ saSiSroebas~ (t.20 gv.516).
v.i. leninis mier sakiTxi Rrmad gaazrebulia da
yovelmxriv dasabuTebuli. mravalerovan saxelmwifoSi,
sadac adgili aqvs mZlavr erovnul-ganmaTavisuflebel
moZraobas, gvards ver auvli TviTgamorkvevis da gamoy-
ofis uflabis aRiarebas. es gamoiwvevs Cagruli erebis
undoblobas, maT CamoSorebas socilaur-gamanTavisufle-
beli brZolisagan, erovnul burJuaziasTan maT konsoli-
dacias. miT umetes, rom erovnuli burJuazia udgas saT-
aveSi erovnul moZraobas. aRiareba ki Cagruli eris pro-
letariatis TvalSi erT sibrtyeze ayenebs erovnuli da
socialuri Tavisuflebis sakiTxs, sTiSavs mas erovnuli
burJuaziisagan da aaxlovebs mCagvreli eris proletar-
41
aleqsandre axatneli revoluciuri aneqsia
iatTan. amiT social_demokratiuli partiis saboloo
mizani ufro xelSesaxebi da advilad gansaxorcielebeli
xdeba. es aaxloebs mizans da amcirebs mravalerovani
saxlemwifos daSlis SesaZleblobas.
ramdenadac `muSaTa klasis interesebi, kapitalizmis
winaaRmdeg misi brZolis interesebi moiTxovs yvela eris
muSebis srul solidarobas da umWidroes erTobas moiTx-
ovs, romelic unda iyos erovnebis burJuaziis nacional-
isturi politikisadmi winaaRmdegobis gawevas~ (t.20, gv.519),
amdenad burJuazias unda warTmeoda iniciativa _ yofil-
iyo erovnuli saqmis winamZRoli. social-demokratiuli
partiis mier TviTgamorkvevis aRiareba am saqmes warmate-
biT waadgeboda, magram es unda yofiliyo gakeTebuli
taqtikuri mosazrebiT, radgan strategiuli Canafiqri
moiTxovdaara marTla gamoyofas, aramed Serwymas. gamorkve-
vis Tavisufleba `iqneba mdidari kulturuli cxovrebis
safuZveli, erTa nebayoflobiTi daaxloebisa da Serwymis
procesis daCqarebis sawindari~. (t.22 gv.431). Tu `so-
cializmis mizania ara marto mospos wvril saxelmwifoe-
bad kacobriobis daqsaqsuloba da erTa yovelgvari gan-
calkevebuloba, ara marto daaaxloos erebi, aramed maTi
Serwymac moaxdinos~ (t.22 gv. 178), maSin partias ara
mxolod unda eRiarebina gamorkvevis Tavisufleba, aramed
unda aReniSna kidec, rom am uflebis Tanaxmad, sakiTxis
gadawyveta SeuZlia mxolod `gamosayofi olqis~
mmarTvelobis organos an mosaxleobas. aseTi pozicia
xels Seuwyobda imas, rom Cagruli erebis proletariats
mxari daeWira ara sakuTari eris burJuaziisaTvis, aramed
mCagvreli eris proletariatisaTvis sakuTari burJuazi-
is da amdenad msoflio burJuaziis winaaRmdeg brZolaSi.
rac Seexeba mCagvreeli eris proletariats, misi pozicia
Tavidanve gulisxmobs mxaris daWras, miRebas, ganxorcielebas,
yovelives `rac xels uwyobs erovnul gansxvavebaTa mo-
spobas... yvelafers, rasac erTa SeduRebisaken mivyavarT~
(t.20 gv.25)
42
revoluciuri aneqsia aleqsandre axatneli
v.i. lenini klasobrivisa da erovnulis dialeqtikur
erTobaSi upiratesobas klasobrivs aniWebs, miaCnia, rom
proletariatis klasobrivi brZolaa mTavari da `am brZ-
olis interesebs unda davumorCiloT Cven nacionaluri
TviTgamorkvevis moTxovna~ (t.6 gv.564). ufro meti, `TviT-
gamorkvevis TavisuflebisaTvis brZolis uTuo aRiareba
sruliadac ar gvavaldebulebs mxari dauWiroT naciona-
luri TviTgamorkvevis yovel moTxovnas. social-demokra-
tia, rogorc proletariatis partia, dadebiT da mTavar
amocanad isaxavs xeli Seuwyos ara xalxebisa da erebis,
aramed TviTeuli erovnebis proletariatis TviTgamorkvevas.
Cven yovelTvis da usaTuod unda miviswrafodeT yvela
erovnebis proletariatis uaRresad mWidrod SeerTebi-
saken~ (t.6 gv.564)
v.i. lenini araorazrovnad miuTiTebs, rom partiisaTvis
erTa TviTgamorkveva, gamoyofa, damoukidebeli saxelmwi-
fos Seqmnis uflebis aRiareba, aris lozungi mimarTuli
burJuaziis winaaRmdeg. sinamdvileSi partia xels uwy-
obs ara erTa, aramed erebis SigniT proletariatis TviT-
gamorkvevas. `Cveni mxriv – aRniSnavs igi – vzrunavT ara
xalxTa da erTa TviTgamorkvevisaTvis, aramed TiToeuli
erovnebis proletariatis TviTgamorkvevisaTvis.~ /t.6 gv.
404/. aseTi pozicia v.i. leninisaTvis sruliad kanonzom-
ieria, radgan erTa TviTgamorkvevas saqme mihyavda imperi-
is daSliskens, damoukidebeli patara saxelmwifoebis
aRmocenebisaken, maSin rodesac yoveli eris SigniT pro-
leariatis TviTgamorkveva xels Seuwyobda erebis daax-
loeba, Serwyma, `SeduRebas~.
am Rrma Canafiqridan gamomdinare partias ise unda
aego Tvisi ideologiur-organizaciuli muSaoba, rom orive
frontze, orive sakiTxSi (erovnuli da socialuri) war-
matebis Tanabari Sansi yofiliyo, rom erovnul sakiTxs
xeli ki ar SeeSala, aramed Seewyo socialur-klasobrivi
brZolis warmatebisaTvis. Sesabamisad unda SemuSavebu-
liyo partiis taqtika. es miT ufro, rom ruseTis imperi-
43
aleqsandre axatneli revoluciuri aneqsia
aSi Cagruli erebis xvedriTi wili mosaxleobis 57%
Seadgenda. amasTan CagrulTa umravlesoba imperiis ganapi-
ra mxareebSi cxovrobda da kulturulad rusebze maRla
idga, ris gamo maTi Cagvra rusebis mxriv `gansakuTrebiT
barbarosuli da Suasaukunebrivi xasiaTiT~ xasiaTdebo-
da (t.22 gv.188). aseT Tavisebur pirobebSi `Cven rom
agitaciis dros gamoyofis uflebis lozungi ar wamovay-
enoT da ar gavataroT, - askvnida v.i. lrnini – Cven xels
SevuwyobT mCagvreli eris ara marto burJuazias, aramed
feodalebsac da absolutizmsac~ (t.20 gv.503). amdenad,
social-demokratiisaTvis mravalerovan ruseTis imperia-
Si TviTgamorkvevis ufleba ara rwmenis, aramed aucile-
blobis ZaliT unda yofiliyo miRebuli. lozungis miRe-
ba jer kidev ar niSnavda brZolas misi ganxorcielebi-
saTvis. lozungis aRiareba erTia, ganxorcieleba meore.
ubralod, ganxorcieleba Soreuli momavlis saqmed esax-
eboda partias, lozungi ki Tavidanve sWirdeboda. miuxe-
davad amisa, lozungi, romlis ar miReba ar SeeZlo, mainc
garkveul pirobebTan iqna dakavSirebuli. Tu erTi mxriv
`proletarTa SeerTebis interesi, maTi klasobrivi sol-
idarobis interesi moiTxovs erTa gamoyofis uflebis
aRiarebas~ (t.20 gv.545), `meore mxriv, Cagrul erTa so-
cialistebi gansakuTrebiT unda icavdnen da cxovrebaSi
atarebdnen Cagruli eris muSaTa srulsa da ueWvel, maT
Soris organizaciul erTianobasac mCagvreli eris muSebTan~
(t.22 gv. 179). v.i. lenini SemTxveviT rodi akeTebs aseT
formulirebas, mCagvreli eris proletariati, misi par-
tia `aRiareben~ TviTgamorkvevis uflebas, xolo Cagruli
eris proletariati, misi socialistebi unda `icavdnen da
cxovrebaSi atarebdnen~ SeerTebis politikas~. erTi mxriv
aRiarebaa, meore mxriv gakeTeba, erTi mxriv sityvaa, meore
mxriv saqme. sakiTxis aseT RrmaSianarsian dayenebas kargi
gaazreba sWrdeba.
imisaTvis, raTa sakiTxis sxvanairi gaSifvris safuZve-
li ar darCes v.i. lenini dabejiTebiT aRniSnavda, rom
44
revoluciuri aneqsia aleqsandre axatneli
mCagvreli eris proletariati ueWvelad unda moiTx-
ovdes `koloniaTa da erTa politikuri gamoyofis Tavisu-
flebas~ (t 22 gv. 179). Sesabamisad, patara koloniuri,
Cagruli eris proletarebi unda ibrZodnen, raTa `kerZos
interesebi daumorCildes zogadis interesebs~. isini
erTdroulad unda iyvnen `Tavisi eris politikuri
damoukideblobis momxrec da misi mezobel saxelmwifoe-
bTan SeerTebis momxrec~ (t.22 gv.442).
sakiTxis leniniseuli gaazreba gasagebad advilicaa
da Znelic. aris safrTxe adamianma aq Sinagani winaaRmde-
goba dainaxos. es rom gamoiricxos v.i. lenini miuTiTebs:
`adaminebi, romlebic sakiTxs ar Cahkvirvebian, `winaaRmde-
gobas~ xedaven imaSi, rom mCagvrel erTa social-demokratebi
dabejiTebiT moiTxoven `gamoyofis Tavisuflebas~, xolo
Cagrul erTa social-demokrtebi - `SeerTebis Tavisu-
flebas~. magram... sxva gza... erebis SeerTebisaken... ar
aris~ (t.22, gv.442). marTlac azri TiTqos absurdulia.
mCagvreli eris warmomadgenlebi, ratom unda fiqrobdnen
CagrulTa ganTavisuflebas Tu miznad gaerTianeba da `Se-
duReba~ aqvT, an Cagruli eris warmomadgnlebi ratom
unda ibrZodnen mCagvreli eris warmomadgenlebTan gaer-
TianebisaTvis, rodesac bunebrivi mizani erovnuli da
socialuri Tavisufleba unda iyos? saqme imaSia, rom
social-demokratiis amocana, kredo, romelic saerToa yvela
qveynis, eris, proletariatisaTvis, erTobriv brZolas moiTx-
ovs. imis mixedviT Tu vis rogor esmis erTobrivi brZo-
la-saboloo angariSiT wydeba TviTgamorkvevis sakiTxi.
social-demokratebs da piradad v.i. lenins miaCnda,
rom ruseTis imperiis farglebSi socialuri Tavisu-
flebisaTvis brZola saerTo sazrunavi unda yofiliyo
yvela eris mSromelebisaTvis da amdenad isini erTi mizniT,
erT organizmSi unda yofiliyvnen gaerTianebuli. da Tu
es asea, maSin `mTeli ruseTis marqsistebisa da pirvel
rigSi velikorusebis mier erTa gamoyofis uflebis aRi-
areba sruliadac ar gamoricxavs ama Tu im Cagruli eris
45
aleqsandre axatneli revoluciuri aneqsia
marqsistebis mxriv gamoyofis winaaRmdeg agitacias~(t.20
gv.556-557). SesaniSnavad mofiqrebuli taqtikuri xazia.
erTa TviTgamorkvevis uflebis uaryofa mCagvreli eris
social-demokratias ar SeuZlia, magram aRiarebs im piro-
biT Tu eri ar moifiqrebs gamoyofas. rom moifiqros da
moindomos?
amisaTvis raTa gasagebi gaxdes partiuli Tvalsazri-
si erovnul sakiTxze, araa sakmarisi codna, rom eris
cneba ar iqna SemuSavebuli da dRemdis sakiTxi gaurkvevelia,
rom partiis programaSi asaxuli erTa TviTgamorkvevis
ufleba iyo iZulebiTi sityvieri aRiareba, romlis praq-
tikuli realizacia arc erT etapze seriozulad Caf-
iqrebuli ar yofila. saWiroa agreTve codna Tu rogor
fiqrobdnen social-demokratebi mravalerovani social-
isturi saxelmwifos organizacias, ra meTodebiT ecde-
bodnen mis ganxorcielebas, ra princi pebs efuZneboda maTi
kredo.

erovnebaTSorisi urTierTobis
leninur
leninurii pr inci pebi
princi

erTa TviTgamorkvevis uflebis social-demokratiuli


kredo is Teoriuli safuZvelia, romelzec unda agebu-
liyo partiis programa. programis ZiriTadi moTxovnebi
sayovelTaod cnbobilia da kamaTs ar iwvevs. marTlac,
rogor SeiZleba vinmes miuReblad moeCvenos Tanasworu-
flebianobis principis aRiareba. yvela erovnebis moqalaqeTa
Tansaworuflebianoba kargi debulebaa, magram erTiani,
centralizebuli, erTerovani saxelmwifos SigniT.
erTa TviTgamorkvevis sxva aspeqti gaaCnia. am SemTx-
vevaSi unda gairkves urTierToba Tavis istoriul teri-
toriaze kompaqturad mcxovreb erebs Soris, romelTa
dapyrobis gziT Seiqmna ruseTis mravalerovani imperia.
social-demokratTa kredo, am xaziT TviTgamorkvevas xe-
davda, sityvierad gamoyofis uflebis aRiereba – realu-
46
revoluciuri aneqsia aleqsandre axatneli
rad am erebis gaerTianebaSi. aqedan gamomdinare, ismis
kiTxva: ra princi pebze unda yofiliyo agebuli momavali
mravalerovani socialisturi saxelmwifo?
mravalerovnuloba TavisTavad gulisxmobda, rom so-
cial-demokratia partiis programaSi da momavali sax-
elmwifos konstiyuciaSi ueWvelad asaxavda TviTgamorkvevis
princi ps. iqneboda specialuri muxli, romelic eris gamoy-
ofis, damoukidebeli saxelmwifos Seqmnis uflebas daa-
dasturebda. magram es iqneboda, rogorc lozungi da ara
realuri ufleba. `nuTu – wers v.i. lenini – erTa TviT-
gamorkvrvis uflebis aRiareba moiTxovs, rom mxari dau-
WiroT yoveli eris TviTgamorkvevis yovel moTxovnas?~
(t.6 gv.565).
v.i. leninisa da partiis pasuxi am kiTxvaze erTmniS-
vnelovani da sruliad garkveulia. `TviTgamorkvevis ufleba
gamonaklisia centralizmis Cveni zogadi winamZRvrisa~
(t.19, gv.598).
ra gamodis aqedan, Tu ara is, rom partiis mizania
centralizebuli, unitaruli, magram mravalerovani sax-
elmwifos Seqmna.
mizani amarTlebs saSualebas.
ra princi pebze unda yofiliyo agebuli momavali, so-
cialisturi mravalerovani saxelwifo? im princi pebze,
romelTa realizacia mizans realobad aqcevda. am xaziT
socializmis mizani, v.i. leninis gansazrvriT, SemdegSi
mdgomareobda: `socializmis mizania ara marto mospos
wvril saxelmwifoebad kacobriobis daqsaqsuloba, ara
marto daaaxlovos erebi, aramed maTi Serwmac moaxdinos~
(t.22 gv.178). social-demokratiuli muSaTa partiis miz-
nis ufro naTeli, araorazrovani gadmocema praqtikulad
SeuZlebelia. am formulirebis SemuSavebac ar iyo ioli.
am dros v.i. lenins erovnul sakiTxze mravali naSromi
aqvs Seqmnili da dagrovili didi codnisa da gamocdilebis
safuZvelze akeTebs aseT daskvnas.
mizani naTelia: 1. moispos wvrili saxelmwifo er-
47
aleqsandre axatneli revoluciuri aneqsia
Teulebi. patara erebi Sevidnen didi (igivea mravalricx-
ovani da ara didi istoriuli warsuliT da wvliliT
msoflio civilizaciaSi) eris SemadgenlobaSi; 2. moxdes
erebis daaxloeba, erebis SegniT proletarTa TviTgamorkve-
visa da klasobrivi mdgomareoba-miswrafebebis erTobis
safuZvelze; 3. ganxorcieldes diadi mizani – erebis
Serwyma, erTiani socialisturi didi eris an xalxis
Camoyalibebis gziT.
partiis aseTi miznidan gamomdinare, saWiro iyo iseTi
princi pebis SemuSaveba, romelic gaiTvaliswinebda am xaziT
msoflio gamocdilebas, ganviTarebis tendenciebs, asaxavda
realur mdgomareobas da romelTac sayovelTao mniS-
vneloba eqneboda. v.i. lenini am princi pebis SemuSavebis
dros Semdegi wanamZRvridan gamodioda: `Cven vibrZviT
arsebuli saxelmwifos niadagze, vaerTianebT arsebuli
saxelmwifos yvela eris muSebs, Cven ar SegviZlia Tavde-
boba vikisroT erovnuli ganviTarebis ama Tu im gzi-
saTvis, Cveni klasobrivi miznisaken Cven yvela SesaZlebe-
li gziT mivdivarT~(t.20, gv.505).
gulmarTali sityvebia. Tu partiis mizania erebis
Serwyma, `SeduRabeba~, bunebrivia, mas ar SeuZlia ikisros
pasuxismgebloba ama Tu im eris ganviTarebis istoriul
bedze. piriqiT, partiam xeli unda Seuwyos patara erebis
erovnulobis daqveiTebas, maTi saboloo gaerTianebis guli-
saTvis. amitom logikuri unda iyos erovnuli meobis da
erovnuli kulturis daqvemdebareba saerTo sakacobrio
social-demokratiuli moZraobisaTvis, msoflio-social-
isturi federaciuli respublikis Seqmnis gzaze.
araa saWiro msjeloba, rom ueWvelad Seaferxebda par-
tiuli miznis miRwevas erovnuli TviTgamorkveva, erovnu-
li meobis, kulturis ganviTareba. is rac kargia kerZo-
saTvis ara yofila kargi zogadisaTvis. partia ki ver
dauWerda mxars zogadis ukugdebisa da kerZos interese-
bis ganxorcielebis ideas. `muSaTa demokratiis lozun-
gia – aRniSnavda v.i. lenini – ara `nacionaluri kultu-
48
revoluciuri aneqsia aleqsandre axatneli
ra~, aramed demokratizmisa da msoflio muSaTa moZraobis
internacionaluri kultura~(t.19, gv. 418-419).
social-demokratiuli moZraobis am gzaze, ra Tqma
unda siZneleebic bevri iyo mosalodneli. arc ise iolad
Canda erebis Serwymis abstraqtuli ideis praqtikuli
gza. aq saWiro iqneboda erovnuli meobis, misi gamoxatvis
formebis, saSualebebis, meTodebis daZleva. romeli pat-
ara eri ityoda uars sakuTar kulturaze, enaze, sazRvre-
bze, adaT-wesebze, religiaze da a.S. diax, gza ar iyo ioli,
magram social-demokratia miznis ganxorcielebaze, ganx-
orcielebis sirTulis gamo, uars ver ityoda.
sakiTxis garkveulobis mizniT ruseTis social-demokra-
tia Tavidanve ayenebda internacionalurisa da erovnu-
lis Tanafardobis sakiTxs. amasTan, ganxilvis yovel etapze,
gadawyveta internacionaluris sasargeblod xdeboda. amo-
savali princi pi iyo yovel erSi ori eris leninuri
azri. samwuxarod, gansjas, kritikas, ar eqvemdebareboda am
ori eris antagonizmis kanonzomiereba. eris, erovnuli
istoriis, kulturis, momavlis tendenciebis erTobis prob-
lematika gamoiricxeboda. amis gamo iyo kategoriuli
gancxadeba: `vinc nacionaluri kulturis lozungs icavs,
- misi adgili nacionalist meSCanebSia da ara marqsisteb-
Si~ (t.20, gv.11).
ormagad samwuxaroa, rom social-demokratia, v.i. leni-
ni ar ganmartavdnen, rogor SeiZleba internacionaluris
arseboba nacionaluris gareSe, rogor warmoedginaT zog-
adi ukonkretulod. ufro metad rTulia warmosadgenad
ori eri erTSi. ras ar izavs partia, Teoretikosi, msof-
lio socialisturi revoluciis win wasawevad arc is
kategoriulobaa ukamaTod misaRebi, romlis ZaliT, vinc
ar eTanxmeboda v.i. leninis debulebas is arc marqsisti
iyo. sad, rodis, romel naSromSi uaryo k. marqsma erovnu-
li kulturis lozungi? rogor SeiZleboda sakuTari
Seumowmebeli azris, sxvis naazrevad warmosaxva?
erovnuli kulturis uaryofa organul kavSirSia
49
aleqsandre axatneli revoluciuri aneqsia
erovnuli enis statusis problemasTan. SeiZleba Tu ara
iyo erovnuli enebis moqmedebis, ganviTarebis, mniSvnelo-
bis amaRlebis momxre Tu uaryof erovnul kulturas?
internacionalur kulturas internacionaluri ena unda
Seesabamebodes, rameTu orive kategoria social-demokra-
tiuli poziciis mixedviT abstraqciaa.
rogoria piradad v.i. leninis Tvalsazrisi erovnuli
enebis statusis Sesaxeb?
urTulesi sakiTxia. ara imitom, rom Znelia v.i. leni-
nis Sromebis wakiTxva da gageba.. urTulesia Tu ar iqna
yvelaferi kompleqsurad Seswavlili pirovneba, dro, vi-
Tareba, rwmena. rodis romeli sWarbobs? v.i. lenini, sak-
iTxis pirdapiri gagebiT uaRresad humanisti da demokra-
tia. misi pozicia naTelia: araviTari privilegia arc erT
ers, arc enas. sakmarisia social-demokratma aRiaros enis
privilegia, an prioriteti, rom es ukve daukavSirdes
Zaldatanebis, policiurobis ideas. amdenad partiis pro-
gramaSi msgavsi gadawyvetilebebis Setana aSkarad rev-
oluciis Ralati iqneboda.
aRniSnuli sakiTxi da aseTi msjeloba, partiis pro-
gramis Sesabamisi debulebis gagebisa da realizaciis sa-
kiTxTan iyo dakavSirebuli. v.i. lenini, am WeSmaritebaTa
sayovelTaobis aseT formulirebas iZleoda: araviTari
upiratesoba, gansakuTrebuloba erTaSorisi urTierTobe-
bis saqmeSi ar unda iyos programuli msjelobis sakiTxi
(t.24, gv.118, V, rus. gam).
diax. aseTi pozicia bolomde moyvanili ar unda iyos
mcdari. kidev ufro amtkicbs am mcnebas leninuri de-
buleba, rom mravalerovan socialistur saxelmwifoebSi
erTi saxelmwifo enis moTxovna policielobas, Zalda-
tanebas niSnavs, ratom? movusminoT v.i. lenins: `ras niS-
navs savaldebulo saxelmwifo ena? praqtikulad es imas
niSnavs, rom velikorosTa enas... Tavs axveven ruseTis
mTel danarCen mosaxleobas. yovel skolaSi saxelmwifo
enis swavleba savaledbulo unda iyos. mTeli oficial-
50
revoluciuri aneqsia aleqsandre axatneli
uri saqmis warmoeba aucileblad saxelmwifo enaze unda
xorcieldebodes...~ (t.20 gv.70). sruliad marTlebuladaa
ganmartebuli. saxelmwifo enis statusis aRiareba niS-
navs mis iZulebiT gavrcelebas sxva enebs Soris. bune-
brivia, am pirobiT, arc erTi patara eri ar daTanxmdeboda
did erTan kavSirs. es CaSlida msoflio federaciuli
respublikis nebayoflobis safuZvelze Seqmnis saqmes. es
asea, radgan, yoveli patara eris `muSaTa demokratiis
nacionaluri programaa: sruliad araviTari privilegia
arc erT ers, arc erT enas erTa politikuri TviTga-
morkvevis sakiTxis, e.i. maTi saxelmwifod gamoyofis sak-
iTxis gadawyveta sruliad Tavisufali demokratiuli
gziT~ (t.20. gv.7). patara erebis es programuli moTxov-
na sruliad ewinaaRmdegeba saxelmwifo enad didi eris
enis gamocxadebas.
rogor unda moiqces aseT SemTxvevaSi partia, rom
ukuagdos erovnuli kulturis, enis lozungi da ar gada-
imteros patara erebi? amocana urTulesia.
v.i. lenini am mdgomareobidan gamosavals SemdegSi xedavs:
ramdenadac patara erebis didi miswrafebaa – Tavisufle-
ba, amdenad partias ar unda hqondes lozungi, romelic
mas SezRudavs. rodesac patara eri dainaxavs, rom parti-
is lozungebi mis survilebs gamoxatavs, maSin igi (ufro
swored eris demokratiuli, proletaruli nawili) dadgeba
didi eris mSromelebTan gaerTianebis poziciaze. am gziT
Seqmnil mravalerovan saxelmwifoSi partia miaRwevs
erovnuli kulturisa da enis ukugdebas internaciona-
luris sasargeblod.
`erebisa da enebis sruli Tanasworuflebianobis qad-
ageba – amtkicebs v.i. lenini – gamoyofs TiToeul erSi
martooden Tanmimdevrul demokratiul elementebs (e.i.
mxolod proletarebs), aerTianebs maT ara erovnebis mixed-
viT, aramed miswrafebiT saxelmwifos saerTo wyobilebis
Rrma da seriozuli gaumjobesebisadmi~ (t.20, gv.34).
partiis programaSi erebisa da enebis sruli Tanas-
51
aleqsandre axatneli revoluciuri aneqsia
woruflebianobis lozungebi ar unda iwvevdes didi eris
uaryofiT emociebs. man unda icodes, rom sxvanairad pat-
ara erebs ver Semoikrebs da mravalerovan socialistur
saxlemwifos ver Seqmnis. amave dros didma erma isic
unda icodes, rom mis faqtobriv gabatonebul mdgomare-
obas es lozungebi ver Searyeven, piriqiT, ganamtkiceben.
rogor?
pirvel rigSi im bunebrivi mdgomareobiT, rom `demokra-
tiuli saxelmwifos civilizebuli moqalaqeni TviTon
aZleven upiratesobas umravlesobisaTvis gasageb enas~
(t.19, gv.417). v.i. lenins, am mimarTebiT samagaliTod mi-
aCnia kavkasiis mefisnacvlis moqmedeba. igi winaaRmdegi
iyo `xelovnuri garusebis~ (t.19, gv.416), miaCnia, rom erT
imperiaSi cxovrebis, erTi rusuli kanonis, administraci-
is da sxva pirobebSi, kavkasielebi mainc garusdebian. ar
aris saWiro Zaldataneba da ararus mosaxleobaSi uku-
reaqciis gamowveva (t.20, gv.6).
meore rigSi, es gamowveulia cxoverbis obieqturi
pirobebiT. erT saxelmwifoSi, demokratiuli centraliz-
mis princi pze agebul saxelmwifoSi, yoveldRiuri cx-
ovrebis, materialuri mdgomareobis gaumjobesebis inter-
esebi gansazRvraven adamianTa moqmedebas. ekonomikuri iZu-
leba, am TvalTaxedviT, ufro Zlieria politikurTan Se-
darebiT. igi ukureaqcias ar iwvevs. amrigad, rusuli enis
gabatonebis Semdgomi ganmtkiceba eWvs da dards ar unda
iwvevdes. kavkasiis mefisnacvlis progresuli gamocdile-
ba adasturebs, aRniSnavs v.i. lenini, rom `ekonomikuri
aReb-micemobis saWiroeba mudam aiZulebs erT saxelmwi-
foSi mcxovreb erovnebebs... Seiswavlon umravlesobis ena~
(t.20, gv.416).
mesame faqtori, romelic didi enis gabatonebul mdgo-
mareobas ganamtkicebs, esaa aRzrda-swavlebis sistemis swori
organizeba. am organizaciis amosavali princi pi isaa, rom
Tu saxelmwifo enis oficialuri aRiareba ar SeiZleba, es
ar gamoricxavs didi eris enis swavlebis aucileblobas
52
revoluciuri aneqsia aleqsandre axatneli
patara erebis mier (t.48 gv.302, V rus. gam).
faqtoris arsi isaa, rom erTian saxelmwifoSi unda
iyos aRzrda-swavlebis erTiani sistema erTi saerTo
moqmedebis programiT.am xaziT dauSvebelia `saskolo saqmis
erovnebaTa mixedviT ganawilebis qadageba, e.i. pirdapir
mavne qadageba~ (t.20, gv.33).
kidev ufro mniSvnelovania v.i. leninis Tvalsazrisi
eris SigniT aramkvidri mosaxleobis mimarT. mravalero-
van saxelmwifoSi Tu patara erebisaTvis erovnebaTa mixed-
viT aRzrda-swavlebis saqmis qadagebac ki mavnea, maSin,
erebis SigniT, maT teritoriaze mcxovrebi aramkvidri
mosaxleobis enaze `saskolo da sxva amgvari saqmis gamoyofa
ki swored Seinaxavda, gaamwvavebda, gaaZlierebda wminda
klerikalizms da `wminda~ burJuaziul Sovinizms~ (t.20,
gv.26).
daskvna naTelia: socialistur mravalerovan saxelm-
wifoSi erovnuli (erovnebaTa mixdviT) skolis Seqmna
mavne da miuRebelia partiisaTvis, xolo erebis SigniT
aramkvidri mosaxleobisaTvis maT enaze skolis mowyoba
`klerikalizmia~ da amdenad dauSvebeli.
saboloo daskvnac naTelia: mravalerovan socialis-
tur saxelmwifoSi erovnul kulturasTan erTad erovnuli
enac unda iqnes uaryofili.
aseTi RonisZiebebis aseTi gadawyveta erovnebaTSoriso
urTierTobebis mniSvnelovani leninuri princi pebia. ma-
gram sakmarisia imisTvis, rom problema sabolood gadaw-
yvetilad CaiTvalos Tu ara? beladis mravalricxovani
Sromebis Rrma Seswavla cxadyofs, rom ara.
v.i. lenini kulturis, enis princi pebs umatebs erebis
teritoriuli sazrvrebis sakiTxs.

sakiTxi metismetadaa CaxlaforTebuli. erTi mxriv


udavoa is, rom partias ar SeuZlia miaRwios socializ-
mis idealis Sesrulabas ise, Tu ar wamoayena patara
erebisaTvis misarebi lozungebi. `sxvadasxva eris muSaTa
53
aleqsandre axatneli revoluciuri aneqsia
klasobrivi solidaroba SeuZlebelia ise, Tu ar vcnobT
gamoyofis uflebas~ (t.39, gv.773). amave dros, praqtiku-
lad bolSevikebi `...mxars ar vuWerT wvril saxelmwifo-
Ta utopias, ar moviTxovT yvelgan da yovelTvis `erovnul
saxelmwifoTa damoukideblobas... ~ (t.39, gv.773).
msoflio socialisturi revoluciis perspeqtivebis
fonze patara erebis gamoyofa, maTi saxelmwifoebrivi
damoukidebloba sinamdvileSi utopiaa beladis TvalTaxed-
viT. aseT dros sasaciloobamde uazrobad unda gamoCe-
niliyo patara erebis pretenzia – daecvaT meoba, kultu-
ra, ena, istoriulad Camoyalibebuliyo sazRvrebi.
v.i. leninis Tvalsazrisis praqtikuli Sesrulebis
xaziT Zalze didi samuSao gaakeTa mefis ruseTis mTavrobam.
es samuSao exeba rogorc kulturis, enis, aseve erovnuli
sazRvrebis sakitxs. i. stalini adasturebs: `carizmma
ganapira mxareebis saukeTeso adgilebSi ganzrax daasaxla
kolonizatoruli elementebi, raTa adgilobrivi naciona-
luri masebi cud raionebSi gaeZevebina da nacionaluri
SuRli gaeZlierebina~ (t.4 gv.388). diadi miznis garkveu-
li nawili, social-demokratiis dauZinebelma mterma, me-
fis ruseTma, warmatebiT ganaxorciela. ra kargia, roca
mteri akeTebs mtris gasakeTebels. ukeTesi megobris
natvrac ar SeiZleba. magram danarCeni nawili TviT so-
cial-demokratiis wilad rCeboda. ra qnas partiam, ra
urCios beladma?
v.i. lenini gamodioda im ucilobeli faqtidan, rom
proletariatis internacionaluri klasobrivi brZolis
interesebi ufro mnbiSvnelovania vidre patara erebis
yvela da maT Soris sazRvrebis sakiTxi (t.27, gv.439, V,
rus.gam). es faqtori socialistebisaTvis cnobilia da
isini revoluciuri brZolis rwmenidan gamomdinare
iziarebdnen erebis daaxloebis, Serwymis, maT mier msx-
vili saxelmwifos Seqmnis da amdenad erovnuli sazRvris
waSlis ideas (t.27, gv.462, V, rus. gam) am ideiT arian
gamsWvaluli bolSevikebi. isini yovelTvis daicaven pro-
54
revoluciuri aneqsia aleqsandre axatneli
letariatis saerTo amocanas da ara patara erebis
sazRvrebs. marTlac, Tu partia seriozulad fiqrobs erebis
`Serwyma-SeduRebaze~ maSin unda gaiazros is momenti, rom
es erTdroulad niSnavs maTi saxelmwifoebriobis mo-
spobas. aqedan gamomdinare ki bunebrivia rom `Tu ar aris
saxelmwifo, maSin ar aris misi sazRvrebis sakiTxic~
(t.22, gv.410).
ar aris Zneli warmosadgeni mTliani social-demokra-
tiuli suraTi: revoluciamde, msoflio socialisturi
federaciuli respublikis Seqmnamde, partia klasobrivi-
sa da erovnulis dialeqtikuri Tanafardobis sakiTxSi,
pirvels aniWebs upiratesobas. v.i. lenini aRniSnavs: `Cven
ar vicavT saxelmwifoTa arsebul sazrvrebs...
saxelmwifo sazRvrebis yoveli SesaZlo Secvlis dros
Cven 1-l planze vayenebT muSaTa klasobrivi brZolis
interesebs~ (t.39 gv 773).
rogori iqneba gadawyvetileba revoluciis Semdeg?
`axali ekonomistebi~ fiqroben... gamarjvebuli so-
cializmis demokratiuli saxelmwifo usazRvrod iarse-
bebs~. /t.22, gv.410/.
rogoria bolSevikebis pozicia?
revoluciis Semdeg patara erebi gaerTiandebian did
erad erT saxelmwifoSi. maT ar eqnebaT saxelmwifo da
amdenad sazRvrebi. rac Seexeba did ers, igi Seva msoflio
federaciul respublikaSi da Tumca iqneba damoukidebe-
li erTeuli, saxelmwifo sazRvrebis sakiTxi misTvisac
dakargavs mniSvnelobas. bolSevikebi mieswrafvian saxelm-
wifo sazRvrebis srul mospobas (t.40, gv.43-44, rus.
gam). amrigad, erovnuli kulturis, enis dakargvis leninur
princi ps, emateboda erovnuli sazRvrebis ukugdebis prin-
ci pi.
yovelive aucilebeli, magram arasakmarisi iyo saboloo
miznis misaRwevad. suraTi aseTia: socialisturi rev-
oluciis gamarjvebis SemTxvevaSi patara erebi daiwyeben
internacionaluri kulturis ganviTarebas, internaciona-
55
aleqsandre axatneli revoluciuri aneqsia
luri enis aTvisebas, sazRvrebi maT ar eqnebodaT, saxelm-
wifo (namdvili) aseve, magram xom mainc ar moispobodnen,
ar gaqrebodnen erTbaSad es erebi. ara da ramden xans
unda ecada partias am procesisaTvis. amitom aRniSnuli
princi pebi aucilebeli da arasakmarisia.
klasobrivi interesebidan gamomdinare, proletariati
aCqarebs erebis `Serwyma-SeduRebis~ process. am xaziT
igi did progress burJuaziul qveynebSi mimdinare asimi-
laciaSi xedavs. sazogadoebriv cxovrebaSi erTimeoris
gverdiT arseboben, erTi meores ewinaaRmdegebian da avse-
ben erebis gankerZoebis, gaucxoebis da daaxloebis ten-
denciebi, erebis ganviTarebisa da asimilaciis procesebi,
amitom miiCnevs v.i. lenini erovnebis ganviTarebas bur-
juaziul princi pad. misgan gansxvavebiT,~ ...proletar-
iati ara Tu ar kisrulobs TiToeuli eris erovnuli
ganviTarebis dacvas, aramed piriqiT,afrTxilebs masebs
amnairi iluziebisagan, icavs kapitalisturi brunvis uaR-
resad srul Tavisuflebas, sixaruliT egebeba erTa yov-
el asimilacias, garda ZalmomreobiTi an privilegiebze
damyarebuli asimilaciisa~ (t.20, gv.25).
ra gamomdinareobs am fundamenturi Tvalsazrisidan,
Tu ara is, rom asimilacia, iseTi, rogorsac mefisnacvali
atarebda kavkasiaSi, aris bolSevikebisaTvis samagaliTo,
misasalmebeli movlena, romelsac isini siamovnebiT gaagr-
Zelebdnen Zalauflebis aRebis Semdeg. es unda yofiliyo
erebis SeduRebis katalizatori. es saerTo princi pi, miT
ufro saSuri saqme Canda kavkasiaSi, sadac erovnuli sak-
iTxis prima-mcodne i. stalinis mtkicebiT `arc erT
nacionalur jgufs ara aqvs nacionaluri teritoriis
mkveTrad moxazuli sazRvrebi, isini yvelani daqucmacebu-
lad, erTmaneTSi Sereulad cxovroben~ (t.4, gv.55). diax.
misi azriT, arc qarTvelebma ar ician erovnuli sazRvre-
bi da, aseT dros, maTi asimilacia arc Znelia da arc
sawyeni. aba sxvanairad rogor unda moqceuliyvnen qarTvele-
bi saqarTveloSi da rusebi imperiis farglebSi. `ra vuy-
56
revoluciuri aneqsia aleqsandre axatneli
oT – acxadebs i. stalini – megrelebs, afxazebs, aWarlebs,
svanebs, lekebs da sxva romlebic sxvadasxva enaze lapar-
akoben~ (t.2, gv.377). didi ambavi Tu dialeqti da ena
zogjer ereva, amiT arc asimilaciis saqme fuWdeba da arc
erebis leninuri `SeduRebis~ mizani.
asimilaciis sruli arsi da mniSvneloba cxadi rom
gaxdes msoflio socialisturi revoluciis globaluri
problemis SigniT, sailustarciod amerikis SeerTebuli
Statebis (aSS) magaliTia bolSevikebis mier aRebuli.
ra moxda erT teritoriaze, cxovrebam (da mTavrobam)
isini wisqviliviT daatriala, aria da amerikel xalxad
Camoayaliba. v.i. lenini akeTebs daskvnas, rom amerikaSi
erebis `dafqvis~ progresuli asimilaciuri procesi ganx-
orcielda (t.24, gv.128, rus. gam). ai progresi.. ai, nimuSi.
igive samwuxarod ver xerxdeba mefis ruseTSi, magram rom
moxdes socialistur ruseTSi? mere ra, rom ruseTSi
yoveli eri sakuTar teritoriaze cxovrobs, mxolod aq
arian da sxvagan ara, mere ra rom maTTan erTad maTi
kultura, ena daiRupeba. sanacvlod ganviTardeba didi
internacionaluri eri, Seiqmneba internacionaluri kul-
tura, Camoyalibdeba internacionaluri ena (aseTad gada-
iqceva rusuli ena), dadgeba internacionaluri bedniere-
bis epoqa yofili patara erebisaTvis.
diax – WeSmaritad didia konkretuls moklebuli
zogadis konkretuloba. imdenad didi rom mis gamo (Tu
fonze), kapitalisturi asimilacia progresul movlenad
Cans. amitom amtkicebs v.i. lenini: `vinc nacionalistur
crurwmenebSi ar Caflula, SuZlebelia man kapitalizmis
mier erebis am asimilaciis procesSi ar dainaxos udide-
si istoriuli progresi, sxvadasxva mivardnil kuTxeTa
erovnuli daxavsebulobis darRveva – gansakuTrebiT
ruseTis msgavs CamorCenil qveynebSi~ (t.20, gv.17) sain-
teresoa ra iqneboda ruseTis imperiis `daxavsebul~ pa-
tara erebs beladis es Sefaseba rom gaecnobierebinaT?
erovnebaTSorisi urTierTobebis leninur princi pebs
57
aleqsandre axatneli revoluciuri aneqsia
kidev erTi `margaliti~ unda mieTvalos asimilaciis saxiT.
iqneb amiT amoiwura princi pebis princi puli sakiTxi?
ara. obieqturi realoba cxadad mianiSnebda sakiTxis sxva
aspeqtebze.
TviT daCqarebuli asimilaciis drosac, garkveuli drois
ganmavlobaSi socialisturi saxelmwifo ueWvelad mravale-
rovani iqneboda. aseT SemTxvevaSi wina planze wamoiwevda
saxelmwifoebrivi organizaciis princi pi. ra princi pze
SeiZleba mravalerovani saxelmwifos Seqmna?
istoriuli gamocdileba adasturebs, rom saxelmwi-
foebrivi organizmis ageba SeiZleba: 1. centralizmis (bi-
urokratiuli an demokratiuli) 2. avtonomiis 3. fed-
eraciis 4. konfederaciis princi pebze. mravalerovan sax-
elmwifoSi pirveli maTgani gamoricxavs patara erebis
raime uflebas. meore Seicavs urTierTobas priviligire-
bul (gabatonebul) da daqvemdebarebul erebs Soris. amasTan
daqvemdebarebul erTa ufleba ganizaRvreba imiT, gaba-
tonebuli eris organizmis marTva xdeba biurokratiuli
Tu demokratiuli meTodebiT. mesame, niSnavs Tanasworu-
flebian erovnul saxelmwifoTa iseT gaerTianebas, sadac
gaerTienebuli marTvis institutis gadawyvetileba
savaldebuloa gaerTianebis yvela wevrisTvis. gaerTianeb-
uli marTvis instituti ki mis yvela elementSi moicavs
gaerTianebis wevrTa Tanabar warmomadgenlobas da mar-
Tvis morigeobas. meoTxe, konfederaciis princi pi gulisx-
mobs Tanabaruflebian wevrTa iseT gaerTianebas, rodesac
gamaerTianebeli institutis gadawyvetileba Sesasrule-
blad savaldebulo ar aris gaerTianebis wevrebisaTvis.
msoflio istoriuli dagawyvetilebebisa da samecnie-
ro literaturis es mokle, magram arsebiTui daskvna,
sabWoTa samecniero da sacnobaro literaturisaTvis
bolomde gacnobierebuli ar aris. aq upiratesobas aniWe-
ben daskvnebs, romelic gamodis sabWoTa kavSiris
gamocdilebis Teoriuli ganzogadebis gziT.
am SemTxvevaSi sainteresoa ara is, rogor esmis es
58
revoluciuri aneqsia aleqsandre axatneli
sakiTxi ama Tu im mecniers, ama Tu im qveyanaSi, an romeli
formulirebaa zusti da mecnieruli. am SemTxvevaSi sain-
teresoa sabWoTa mravalerovani, deformirebuli social-
izmis fuZemdeblis v.i. leninis Tvalsazrisi princi pze,
romelic unda yofiliyo miRebuli da ganxorcielebuli.
erTerovan saxelmwifos organizaciuli principis mokle
daxasiaTeba aseTia: biurokratiuli centralizmis dros
sakanonmdeblo organoebis arCeva SeiZleba qvemodan ze-
moT, aRmasrulebeli organoebisa ki mxolod zemodan qve-
moT. orive SemTxvevaSi Sromis anazRaureba izrdeba Tan-
amdebobis zrdis Sesabamisad.
demokratiuli centralizmis princi pi aseve ori naw-
ilisagan Sedgeba politikuri da ekonomikuri. politikuri
nawili niSnavs: 1. nebismieri Tanamdebobis piris arCeviTo-
bas; 2. amorCeul pirTa srul pasuxismgeblobas amom-
rCevelTa winaSe; 3. amorCeulTa gadawyvetilebebis savalde-
bulobas. ekonomikuri nawili niSnavs: 1. umaRlesi Tanam-
debobis pirTa xelfasis dayvanas saSualo muSis xel-
fasamde; 2. privilegiebis mospobas warmomadgenlobisaTvis
(Tanamdebobis micema deputatisaTvis, delegatisaTvis da
a.S.); 3. yovelgvari RonisZiebis akrZalvas, rac Tanamdebo-
bis piris cxovrebas muSis cxovrebisagan gamoarCevda. v.i.
lenini koncentrirebuli saxiT am marqsistul princi ps
ase gadmoscemda: `uklebliv yvela Tanamdebobis piris sruli
arCeviToba, maTi yovelJams gamocvlis SesaZleboloba, maTi
jamagiris dayvana Cveulebriv `muSis xelfasamde~, es mar-
tivi da `TavisTavad gasagebi~ demokratiuli RonisZie-
bani, savsebiT aerTianeben ra muSebisa da glexTa umravle-
sobis interesebs, amave dros warmoadgenen xids, romel-
sac kapitalizmidan socializmisaken mivyavarT~. (t.25,
gv.519). sadac ara yofila es `xidi~, iq socializmic
Sesabamisi odenobiT iqneboda.
v.i. lenins am princi pze agebuli didi erebis gaer-
Tianeba miaCnda socializmisaken winsvlis realur gzad.
samwuxaroa, rom am ideam daCrdila mravalerovani qveynis
59
aleqsandre axatneli revoluciuri aneqsia
saxelmwifoebrivi organizaciis princi pis sakiTxi. imde-
nad daCrdila, rom TviT socializmamdel civiliazacia-
Sic ki igi usityvod emxroba centralizaciis ideas.
`sxva Tanabar pirobebSi, - aRniSnavs igi – Segnebuli
proletariati yovelTvis daicavs ufro did saxelmwi-
fos. igi yovelTvis ibrZolebs Suasaukunovani partiku-
larizmis winaaRmdeg, yovelTvis miesalmeba rac SeiZleba
ufro mWidro ekonomikur gaerTianebas vrceli terito-
riebisas~. (t.20, gv.38). v.lenini samwuxarod ver angari-
Sobs, rom ase, Tavisuflad SeiZleba ruseTis imperiis da
despotizmis gamarTleba. misTvis arsebiTia erTi: ` cen-
tralizebuli didi saxelmwifo aris Suasaukuneobrivi
daqsaqsulobidan mTeli msoflios momavali socialis-
turi erTobisaken wingadadgmuli udidesi istoriuli
nabiji da sxvanairad... arc SeiZleba arsebobdes gza socia-
lizmisaken~ (t.20, gv.39).
sakTxis aseTi gagebidan gamomdinare, logikuri Cans
daskvna, rom social-demokratebi arc revoluciamde da
arc Semdeg, mxars ar dauWerdnen patara erebs, maT erovnul
ganmaTavisuflebel moZraobas, Tu masSi sakuTari miznebis
ganxorcielebis saSualebas ar dainaxavdnen. sxvanairi ra
azriT SeiZleba gageba debulebisa, rom `Cven wvril sax-
elmwifoTa momxreni ara varT, Cven momxreni varT yvela
qveynis muSaTa umWidroesi kavSirisa~ (t.25, gv.97).
amrigad, gasagebia, rom partia aRiarebda saxelmwifoe-
brivi organizaciis centralizmis princi ps. amasTan, ara
biurokratiuli, aramed demokratiuli centralizmisa. `Cven
vemxrobiT demokratiul centralizms~, ambobda v.i. leni-
ni (t.27, gv.237). `... Seuwynarebeli iqneboda imis daviwye-
ba, rom, rodesac centralizms vicavT, Cven vicavT mxolod
da mxolod demokratiul centralizms~ (t.20, gv.39).
sxva azri sakiTxze arc belads da arc social-demokratias
ar gaaCnda.
demokratiuli centralizmi, romelic erTian central-
izebul mmarTvelobas gulisxmobda, universalur princi-
60
revoluciuri aneqsia aleqsandre axatneli
pad iqna miCneuli. samwuxarod aseTi aRiareba princi pisa
arasodes ar Secvlila.
universaloba niSnavda, rom mravalerovani qveyanac am
princi pze unda yofiliyo agebuli. Teoretikosis azriT
centrlizmis Sexameba demokratiulobasTan sruliad sak-
maris uflebebs mianiWebda patara erebs. am rwmeniT aRni-
Snavda igi, `demokratiuli centralizmi ara Tu ar gamor-
icxavs adgilobriv TviTmmarTvelobas iseTi olqebis av-
tonmiiT, romlebic gansxvavdebian gansakuTrebuli sameurneo
da sayofacxovrebo pirobebiT, mosaxleobis gansakuTrebu-
li erovnul SemadgenlobiT da sxv. aramed, piriqiT, auci-
leblad moiTxovs erTsac da meoresac~ (t20, gv.39).
mravalmxrivaa sayuradRebo es daskvna: 1. mravalerovan
saxelmwifoSi araa saWiro erTerovani saxelmwifosagan
gansxvavebuli organizaciuli princi pis miReba. es ukve
gamoricxavs patara erebis didTan Tanasworuflebianobas;
2. daskvna Seicavs adgilobrivi TviTmmarTvelobis ufle-
bas, es ufleba SeiZleba ganixilebodes avtonomiis saxiT.
esec gamoricxavs patara erebis didTan Tanasworobas; 3.
daskvna erTi meores utolebs saolqo da erovnul avto-
nomias. es sruliad adasturebs Tanasworuflebianobis
aseTi gagebis usamarTlobas.
mravalerovani socialisturi saxelmwifos organizaciis
aseTi princi pi ar SeiZleba ukamaTod mieRoT social-
demokratebs, Tundac igi v.i. leninisagan yofiliyo wamoy-
enebuli. cnobilia uTanxmoeba, romelic partiis Teore-
tikosTa Soris iyo. kamaTi zogjer lanZRvis dones aRw-
evda. v.i. lenini yovelTvis TavgamodebiT icavda Tavis
pozicias da ar yofila misgan gadaxvevis arc erTi SemTxveva
`centralizmis mowinaaRmdegeni – aRniSnavda igi – mudam
ayeneben avtonomias da federacias, rogorc centralizmis
SemTxveviTobebTan brZolis saSualebebs. namdvilad ki
demokratiuli centralizmi sruliadac ar gamoricxavs
avtonomias, aramed, piriqiT, gulisxmobs mis aucileblo-
bas~ (t27, gv.238).
61
aleqsandre axatneli revoluciuri aneqsia
v.i. lenini ara mxolod TviTon iyo demokratiuli
centralizmis Tavgamodebuli moxre, aramed social-demokra-
tiuli partiis programul debulebad mis aRiarebasac
cdilobda. misi azriT federaciis princi pi xels Seuwy-
obda patara saxlemwifoebis aRmocenebas, gadaavadebda erebis
`SeduRebis~ wminda Canafiqrs. es ki iseTive ukan gada-
dgmuli nabiji iqneboda msoflio federaciuli social-
isturi respublikis Seqmnis gzaze, rogorc erTa TviTga-
moyofis an kulturul-erovnuli avtonomiis ideebia (t.27,
gv.438, V rus. gam). es azri kidev ufro marTebulad
miaCnda belads ruseTis imperiasTan mimarTebaSi. aq ere-
bis centralizebuli marTva (biurokratiuli central-
izmis princi piT) ukve ganxorcielebuli iyo da aqedan
federaciaze da decentralizaciis sxva formaze gadasv-
la aseve ukan daxevad Canda (t.20, gv.39-40).
sakiTxis aseTi dasmis dros Zalauneburad wamoiWreba
centralizmisa da federaciis Tanafardobis Sesaxeb kiTxva.
romelia maRali forma? pasuxi albaT imazea damokidebu-
li, romeli eris poziciidan SevxedavT mas. Tu patara
erebis – maSin federacia ufro misaRebi Cans. didi eris
poziciidan gamomdinare upiratesoba centralizacias unda
mieniWos. v.i. lenins sul sxva pozicia gaaCnia. igi gamo-
dis msoflio revoluciisa da msoflio socialisturi
respublikis interesebidan, am diadi miznis ganxorciele-
ba ki SeiZleba patara erebis asimilaciur msxverplsac
moiTxovdes. mere ra. mizani amarTlebs saSualebas. am
miznis miRwevis gzaze federacia organizaciis dabali
safexuria, centralizacia maRali. `TviTgamorkvevis aRi-
areba – ambobs v.i. lenini – ar udris federaciis, rogorc
princi pis, aRiarebas. SeiZleba iyo am princi pis mtkice
mowinaaRmdege da demokratiuli centaralizis momxre,
magram erovnul uTanasworobasTan SedarebiT upirateso-
bas aZlevde federacias, rogorc erTaderT gzas sruli
demokratiuli centralizmisaken~(t22, gv. 177). amitom
iyo rsfsr aRiarebuli, rogorc droebiTi samuSao mov-
62
revoluciuri aneqsia aleqsandre axatneli
lena, rogorc dabali safexuri. `erTa federacia, rogorc
gadasva mSromelebis Segnebuli da ufro mWidro er-
Tianobaze~ (t.27, gv. 170) v.i. lenini bolomde xsnida
azrs, roca ambobda ruseTis federaciuli respublikis
Sesaxeb: `... amJamad federacia, romelic Semogvaqvs da
SemovirebT swored yvelaze saimedo nabiji iqneba ruse-
Tis sxvadasxva erovnebaTa umtkicesad gasaerTianeblad-
erTian demokratiul centralizebul sabWoTa saxelmwi-
foSi~. (t.27, gv. 238).
asec xdeba. ruseTis sabWOTa saxelmwifo cxaddeboda
federaciul respublikad. ra iyo iq mosalodneli, ra
realur saxes miiRbda es federacia. amaze praqtikulad
da perpeqtivaSi bevri ram iyo damokidebuli. umTavresi
partiis pozicia gaxldaT, romlis beladi federacias
`filisterul idealad~ Tvlida (t.21, gv.114), patara ere-
bis social-demokratebs aswavlida programidan amoeRoT
`federaciuli respublikis moTxovna~ da dasjerebodnen
`saerTod demokratiuli respubikis moTxovnas~ (t.6, gv.403),
romelic winaaRmdegi iyo `nacionaluri avtonomiis moTx-
ovnisa~ da patara erebis warmomadgenlebs erTian sax-
elmwifoSi mxolod `politikur da samoqalaqo~ Tavisu-
flebasa da Tanasworuflebianobas pirdeboda (t.6, gv 403).
rsfsr Seqmna princi puli mniSvnelobis sakiTxi iyo.
dasTanxmdeboda partia, beladi patara erebTan rusebis
Tanasworobas Tu ara. v.i. lenini yovelTvis winaaRmdegi
iyo federaciisa imitom, rom `federacia gulisxmobs av-
tonomiur nacionalur politikur mTlian erTeulebs~
(tr., gv. 403 da 642). ufro gasagebad `federacia aris
TanasworTa kavSiri. kavSiri, romelic moiTxovs saerTo
Tanxmobas~. swored amitom, werda igi s. g. Saumians `prin-
ci pulad Cven winaaRmdegni varT federaciisa – is asus-
tebs ekonomikur kavSirs, is uvargisi ti pia erTi saxelm-
wifosTvis~ (t.19, gv.598). federacia misi azriT mxolod
did erebs unda SeeqmnaT. es iqnrboda msoflio federaci-
uli sabWoTa respublika (t.40, gv.47, V, rus. gam).
63
aleqsandre axatneli revoluciuri aneqsia
cnobilia v.i. leninis mimowera TurqeTis revoluci-
uri ganaxlebis belad Mustafa qemal-aTaTurqTan. Tavis
erT-erT telegramaSi v.i. lenini araorazrovnad miuTiTebs,
rom sabWoTa ruseTi erTa TviTgamorkvevis uflebis prin-
ci pis Sesabamisad yovel ers aZlevs avtonomias Sesabami-
si politikuri formis Seqmnis uflebiT (t.52, gv.301).
1921 wels gagzavnili am telegramidan sainteresoa pozicia,
romelic mtkiced uWers mxars avtonomizacias. amiT gan-
meorebulia araerTxel gamoTqmuli azri imis Sesaxeb,
rom patara erebis didTan Tanasworobis garantia Sei-
Zleba mxolod avtonomiiT gamoixatos. amave dros, es
avtonomia unda Tavsdebodes demokratiuli centraliz-
mis farglebSi e.i. ar unda scildebodes saolqo TviTm-
marTvelobas. `demokratiuli saxelmwifo unda scnobdes
sxvadasxva olqTa avtonomias, gansakuTrebiT iseTi olqe-
bisa da mxareebisas, sadac mosaxleobis erovnuli Semad-
genloba Sereulia. aseTi avtonomia sruliadac ar ewi-
naaRmdegeba demokratiul centralizms; piriqiT... ~ (t.20,
gv.267).
v.i. lenini avtonomizaciis damcvelia ara imitom, rom
aseTia misi rwmena da mizani, ara. mizani sxvaa, rwmenac
sxva. aq ubralo angariSi da iZulebaa. jer erTi, kapi-
talisturi ganviTarebis praqtikam, Tundac Sveicariis
magaliTze, erovnuli sakiTxis gadawyvetis iseTi suraTi
Seqmna, romlis fonze `...SeuZlebelia warmovidginoT Tan-
amedrove marTlac demokratiuli saxelmwifo aseTi av-
tonomiis miuniWeblad yoveli olqisTvis, romelic ganirCeva
ramdenadme mainc arsebiTi sameurneo da sayofacxovrebo
TaviseburebiT, mosaxleobis gansakuTrebuli erovnuli Se-
madgenlobiT da sxva~ (t.20, gv.41); meore faqtori didi
eris uSualo interesebs iTvaliswinebs. ruseTis imperi-
is teritoriaze, rusebma, rogor unda SeinarCunon sxva
erebi Tu maT `...ar mianiWa raime sargebloba, politikuri
Tavisuflebis, erovnuli Tanasworuflebianobis, adgilo-
brivi da saolqo avtonomiis sargebloba?~ (t.20, gv.121).
64
revoluciuri aneqsia aleqsandre axatneli
azri sworia. erovnul-ganmaTavisuflebeli moZraobis pe-
riodSi Tu am patara erebs saolqo avtonomiasac ar
Sepirdebi, maSin maTTvis bolSevikuri wyobileba riT iqneba
gansxvavebuli mefis reJimisagan, maSin an ratom Sewyveten
brZolas, an Tu moaxerxes damoukideblobis mopoveba, ra-
tom moindomeben ukan rusebTan SeerTebas; mesame is, rom
partias ar SeuZlia raRac siaxle Seitanos erTa im
urTierTobaSi, romelsac beladi xalxTa sapyrobiles
uwodebs. amitom, ambobs igi: `Cven avtonomiis momxre varT
yvela nawilisaTvis, Cven gamoyofis uflebis momxre varT
(da ara yvelas gamoyofis momxre!). avtonomia aris demokra-
tiuli saxelmwifos mowyobis Cveni gegma. gamoyofa sruli-
adac ar aris Cveni gegma... saerTod, Cven winaaRmdegi varT
gamoyofisa. magram Cven momxre varT gamoyofis uflebi-
sa~... (t.19, gv.598).
v.i. leninis Tvalsazrisi Seexeba ara mxolod erovnul
umciresobas, Seexeba patara da saSualo sididis erebs,
romelTa istoriuli warsuli, kultura ruseTze mdidari
da mniSvnelovania. aseT dros saolqo avtonomiis Sepireba
ar unda iyos didi daTmoba msoflio federaciuli res-
publikis mdidari iluziis gzaze. riT ar aris margaliti,
erebis gamoyofis uflebis aRiarebis Sexameba, gamoyofis
akrZalvasTan; saolqo avtonomiis erebis Tavisuflebad, sak-
uTar kacTmoyvareobad warmodgena. raoden humanurad da
samarTlianad JRers moTxovna: `saWiroa farTo saolqo
avtonomia~ 9rasakvirvelia, ara marto poloneTisaTvis, aramed
ruseTis yvela olqisaTvis~ (t20, gv.45), im dros, rodesac
kargadaa garkveuli, rom `... `avtonomiuri~ eri uflebri-
vad `mpyrobeli~ eris Tanasworia araa~ (T.22, gv.438).
kidev erTi arsebiTi momentia gasaTvaliswinebeli.
social-demokratTa azriT avtonomia SeiZleba sxvadasxva
xarisxisa yofiliyo. i. stalini am sakiTxTan dakavSire-
biT aRniSnavs: `sabWoTa avtonomia ar aris gayinuli da
erTxel da samudamod mocemuli ram, misTvis dasaSvebia
ganviTarebis sul sxvadasxva forma da done~. (t.4, gv386).
65
aleqsandre axatneli revoluciuri aneqsia
es ara mxolod sityvieri aRiareba iyo, aramed praqtikac.
imave naSromSi agrZelebda ra msjelobas, i. stalini ase
axasiaTebda partiisa da sabWoTa mTavrobis moRvaweobas:
`ganapira mxareebis saolqo avtonomia... romelic sabWoTa
xelisuflebam Tavisi gaCenis pirveli dReebidanve gamo-
acxada da romelic amJamad ganapira mxareebSi tardeba
administraciuli komunebisa da avtonomiuri sabWoTa
respublikebis saxiT~ (t.4, gv.386).
saolqo avtonomia, romelic sabWoTa praqtika xdeboda,
social-demokratTa didi nawilis mier gagebuli iyo,
rogorc droebiTi movlena, Sualeduri etapi centrali-
zebuli didi respublikis Seqmnis procesSi (t.4, gv391).
da es azri did revoluciur Teoretikosebs ise myarad
hqondaT gamjdari, rom v.i. lenins uxdeboda ararus bolSe-
vikTa avtonomiaze dayolieba, maTi damSvideba imiT, rom am
avtonomias iZleva centri da Tu saWiroa centri gaau-
qmebs. bolos da bolos es xom federacia araa, patara
erebspolitikuri marTvis forma ar gauuqmdeT. `Tqven
winaaRmdegi xarT avtonomiisa. – swers v.i. lenini s.
Saumians – Tqven mxars uWerT mxolod saolqo TviTm-
marTvelobas... ratom unda mieces avtonomia poloneTs,
xolo kavkasias, samxreTsa da urals ara? avtonomiis
farglebs xom centraluri parlamenti gansazRvravs! Cven
demokratiul centralizms vuWerT mxars, usaTuod. Cven
winaaRmdegi varT federaciisa~ (t.19, gv.597).
Tu saWiroa sakiTxis ufro Rrma aRqma, SeiZleba uam-
ravi masalis motana beladis Sromebidan, rodesac icavs
avtonomizaciis (saolqo avtonomiis) princi ps federaci-
is sapirispirod. igi federacias aranormalurs, anti par-
tiuls uwodebs (t.49, gv.214, V, rus. gam.). federaciis
princi pi mas saerTod `uazrobad~ miaCnia. `federaciis
ufleba – aRniSnavs, erTa Tanasworobis Teoretikosi –
saerTod uazrobaa, vinaidan federacia ormxrivi xelSek-
rulebaa. marqsistebs arasgziT ar SeuZliaT sazogadod
federalizmis dacva Seitanon... programaSi, amaze zedme-
66
revoluciuri aneqsia aleqsandre axatneli
tia laparaki~ (t.20, gv.542).
riT ar aris es azri gulaxdilobis momentis Semcve-
li. ra gamodis am mtkicebidan Tu ara is, rom marqsistebs
(igulisxmeba bolSevikebs, romlebic Sors iyvnen marqsiste-
bisagan) ar SeuZliaT federaciis principis aRiareba im
motiviT, rom igi Tanaswor mxareTa ormxriv xelSekrule-
bas gulisxmobs. amiT isicaa naTqvami, rom partia winaaRm-
degia erebis gaTanasworebis. aseT SemTxvevaSi mpyrobeli
eris, rusis interesebi ilaxeba. ilaxeba ki?
yvela SemTxvevaSi v.i. lenins miaCnia, rom proletari-
atis saqme ar aris federalizmisa da nacionaluri av-
tonomiis qadageba (t.6 gv.4903). sruliad gasagebia, rom
ruseTis imperiis koloniur erebs, revoluciis gamarjve-
bis SemTxvevaSi ar unda hqonodaT arc TviTgamorkvevis,
gamoyofis, arc mravelerovan saxelmwifoSi sruluflebi-
an wevrad darCenis da federaciuli princi pis gatarebis
imedi (t.20, gv.39). ukeTes SemTxvevaSi isini droebiT
miiRebdnen saolqo avtonomias, sanam ar ganxorcieldebo-
da erebis `dafqva-asimilaciis~ diadi princi pi. msofli-
oSi revoluciis sawyis etapze patara erebis saolqo
avtonomia iyo erovnebaTSorisi urTierTobis sabWoTa mod-
elis leninuri princi pi.
amrigad, erovnuli kulturis,enis, sazRvrebis likvi-
daciis princi pebs avsebda saolqo avtonomiis princi pi
demokratiuli centralizmis pirobebSi. am princi pebis
realur ganxorcielebas unda uzrunveleyo erTiani, didi
sabWoTa respublikis Seqmna, romelic sruluflebian wevrad
Sevidoda msoflio sabWoTa federaciul respublikaSi.
`netar arian morwmuneni...~
magram sakiTxis sirTule ara mxolod princi pebis
originalurobaSia. bevri iyo damokidebuli im meTodebze,
romelsac gamoiyenebdnen principebis ganxorcielebis dros.
meTodebi ver Secvlidnen princi pebs, magram SeeZloT gae-
ZlierebinaT an piriqiT SeenelebinaT simwvave. meTodebis
sakiTxi princi puli mniSvnelobisaa.
67
aleqsandre axatneli revoluciuri aneqsia

erovnebaTSorisi urTierTobebis
leninuri meTodebi

erovnebaTSorisi urTerToebebis social-demokratiu-


li kredo, misi revoluciuli ganxorcielebis leninuri
princi pebi bunebrivad moiTxovda Sesabamisi meTodebis
SemuSavebas. moqmedebis programa Teoriuli kredos re-
alizaciis aucileblobiT iyo ganpirobebuli. rogoricaa
Teoria, iseTi unda yofiliyo moqmedebis, erovnebaTSorisi
urTierTobebis axali ti pis damyarebis meTodebi.
kredo gulisxmobda mravalerovani socialisturi sax-
elmwifoebis Seqmnas, sadac dakarguli ar iqneboda im-
periis mier dapyrobili miwebi. amasTan, urTierTobis ax-
ali ti pi moiTxovda mCagvreli eris mxriv erovnuli
TviTgamorkvevis uflebis aRiarebas, im pirobiT, rom Cagrul
erebs uari unda eTqvaT gamoyofaze da damoukidebeli
saxelmwifos Seqmnaze.
erovnebaTSorisi urTerToebebis axali ti pis Seqmnis
leninuri princi pebi Seesatyvisebodnen Teoriul kredos.
imisaTvis raTa axali ti pis mravalerovani saxelmwifo
Seqmniliyo, saWiro xdeboda maT Soris mtkice yovelmxrivi
kavSiri. amitom partia, v.i. lenini uaryofda konfed-
eraciis, federaciis princi pebs da orientacias central-
izebul saxelmwifoze iRebdnen sadac sxva erebs eqnebo-
daT saolqo avtonomiis ufleba.
oqtombris revoluciis momdevno periodSi, rodesac
yofili imperia daiSala da damoukidebeli respublikebi
aRmocendnen, partiuli kredo da programa SeiZleba ganx-
orcielebuliyo mxolod revoluciuri Zaladobis gziT.
partiisaTvis es iyo iZulebiTi aucilebloba. sxvanairad
mravalerovani socialisturi respublika ver Seiqmnebo-
da. uaris Tqma am mizanze, niSnavda msoflio federaciuli
respublikis ideaze uaris Tqmas, msoflio revoluciuri
procesis mniSvnelovan dasustebas. aseT dros, msoflio
68
revoluciuri aneqsia aleqsandre axatneli
revoluciis ganuxorcielebloba faqtobrivad moaswaveb-
da ruseTSi revoluciis socialisturi xasiaTis gadag-
varebas, mis Camoyvanas burJuaziul-demokratiul revoluci-
is Tvisobriobamde. oqtombris revoluciis imedi msof-
lio revoluciaSi procesis aRmavloba iyo da partias
ar SeeZlo uari eTqva raime RonisZiebaze, raime meTodze
Tu is am perspeqtivas Seasutebda.
aqedan gamomdinare v.i. lenini amuSavebda moqmedebis
iseT RonisZiebebs, iseT meTodebs, romelnic konkretul
istoriul pirobebSi maqsimalurad aaxloebdnen sanukvar
mizans – msoflio socialisturi federaciuli respub-
likis Seqmnas, sadac didi eri, ruseTi, Tavisi Semadgeneli
patara erebiT (saolqo avtonomiebiT), gaerTiandeboda
rogorc sruluflebiani wevri.
qveynis mdgomareoba gansazRvravda moqmedebis simka-
cres da v.i. lenini iTvaliswinebda am aucileblobas.
oficialuri samecniero da samecniero-popularuli
literatura v.i. lenins warmoadgens, rogorc yvelaze
Wkvians, mcodnes, gamgebs, gulkeTils, ucodvels, Seumc-
dars. erTi sityviT iyo naxevrad RmerTi. misi aseTad
warmosaxva saSualebas iZleva xalxSi Seiqmnas azri, rwme-
na, rom yovelive, rac misgan momdinareobs, mas uqmnia, uTq-
vams, ufiqria xalxisTvisaa, amitomaa, rom yoveli sabWoTa
lideri cdilobs Seiqmnas leninurobis oreuli. v.i. le-
ninis mravalricxovan gamonaTqvamebidan yovelTvis Sei-
Zleba moZebnon yvela situaciis Sesabamisi oriode ci-
tati. am SesaZleblobam SeaZlebina qveynis liderebs Tao-
bidan – Taobaze emtkicebina urTierTsawinaaRmdego azre-
bi da amasTan darCeniliyvnen mtkice leninelebad.
amave dros, v.i. leninis debulebebi, romelTa gamomzeureba
bevrs sakiTxs gaxdida naTels, miviwyebuli an Rrma arqiv-
Si gamoketili iyo da dResac aravin uwyis, ramdeni sabu-
Tia samecniero brunvis gareSe. aseve SeuZlebeli iyo
msjeloba v.i. leninis xasiaTis sijiuteze, simkacreze,
daundoblobaze da a.S. arada Teoriul sakiTxTa ganxil-
69
aleqsandre axatneli revoluciuri aneqsia
vis, praqtikul RonisZiebaTa Sefasebis dros bevri momen-
ti unda iqnes gaTvaliswinebuli, warmoSobis erovnulo-
bidan, socialuri mdgomareobidan, aRzrdis xasiaTidan
dawyebuli da avadmyofobis ukanaskneli dRis CaTvliT –
eWvs ar iwvevs, rom zogierT dokuments piradi xasiaTis
an ganwyobilebis aSkara daRi azis.
Tanamedrove pirobebSi gardaqmnis koncefciiT SeTama-
mebulma publicistebma yuradReba gaamaxviles v.i. leni-
nis meobis arc Tu sasiamovno aspeqtebze. araorazrovnad
aRiniSna, rom igi ar iyo iseTi keTili, rogoradac yovelTvis
xatavdnen. misi ideebi da moqmedebani Seicavdnen despo-
tizms, sisxlisRvris, daundoblobis gardauvalobas. mar-
Tlac vinc dakvirvebiT gadaxedavs naSroms `sabWoTa xe-
lisuflebis morigi amocanebi~ aRmoaCens azrs, romlis
Tanaxmad araviTari winaaRmdegoba araa sabWoTa demokratiisa
da calkeul xelmZRvanelTa diqtatorul uflebebs Soris.
vinc gadaaTvalierebs cnobil naSroms `memarcxeneobis
saymawvilo seni komunizmSi~ sasiamovnod gaocebuli dar-
Ceba azriT, rom sabWoTa saxelmwifo (rogorc proletar-
iatis diqtaturis forma) ueWvelad aris kanoniT SeuzRu-
davi, sastiki, sisxliani xelisufleba.
beladis ideuroba gansazRvravs gadawyvetilebaTa
radikalobas. es ukanaskneli moiTxovs moqmedebis Sesaba-
mis meTodebs. Rrmad ideuri beladi, pirvel rigSi gadam-
cdari Tanapartielebis CamoxrCobas moiTxovs (t.25, gv.53,
rus.gam). igi aseve mouwodebs `ufro mkacrad vdevnoT da
daxvretiT davsajoT tyuilubralod dambezReblebi~ (t.42,
gv.101). moiTxovs aparatis muSakTa, am `idiotebis~, molay-
beebis cixeSi dalpobas (t.45, gv.613), ucxoel moqalaqeTa
`sakoncentracio banakSi~ moTavsebas, maTi Semdgomi gada-
cvlis mizniT (t.44, gv.225), kulakobis (bolos da bolos
unda iTqvas, rom marqsistuli gradaciis mixedviT evro-
pel kulakebs ruseTSi mxolod memamuleni utoldebod-
nen, xolo rusi kulakebi sinamdvileSi saSualo SeZlebis
glexebi iyvnen), daundobel ganadgurebas `rac SeiZleba
70
revoluciuri aneqsia aleqsandre axatneli
male da rac SeiZleba energiulad~ (t.44, gv.422). bela-
dis azris simkacre rogorc Cans, aravis stovebda yura-
dRebis gareSe. rad Rirs aseTi faqti: `unda daZaboT
mTeli Zal-rone – miuTiTebs igi – SeadginoT diqtator-
Ta sameuli... dauyovnebliv moawyoT masobrivi terori,
daxvritoT da gaiyvanoT asobiT meZavi, romlebic aTroben
jariskacebs, yofil oficrebs da a.S.~ (t.44, gv.94). kargi
warmosadgeni kia meZavebTan mebrZoli beladi, ufro arse-
biTia, rom igi safuZvels uyrida avadcnobili sameulebis,
sakoncentracio banakebis ganukiTxaobis sistemas.
v.i. leninis azris simkacre social-demokratiuli
moZraobis aRiarebul avtoritetebsac ar indobs. bevr
maTgans igi rbilad fariseblebs uwodebs (t.22, gv.444),
zogs sabotaJiorebs da idotebs (t.45, gv.80), sasacil-
oebs, uazroebs (t.20, gv.494), maTxovrebs (t.45, gv.99) da
a.S. mimarTvis ganukiTxavobis sailustraciod, misi
v.maiakovskTan dakavSirebuli baraTi a.v. lunaCarskis: `rogor
ara grcxveniaT, rom xma mieciT maiakovskis... gamocemas...
abdaubdaa, sisulele, aSkara sisulele da pretenziulo-
ba...
lunaCarski gaiwkeplos futurizmisaTvis~ (t.45, gv.123).
aseve humanuria igi, roca moiTxovs sakoncentracio
banakis Seqmnas day vela arasasurveli piris iq moTavse-
bas (t.41, gv.433, rus. gam.) rekvizicias, qonebis konfiska-
cias, ucxoelTa binebidan gamoyras da a.S. (t.43, gv.256,
rus.gam).
yovelives Semdeg ar iqneba ucnauri Tu aseTive prin-
ci puloba erovnebaTSorisi urTerToebebis sferoSic gam-
ovlindeba. am mimarTulebiT ori ZiriTadi xazi aRiniSne-
ba: 1. roca obieqturi aucilebloba moiTxovs interna-
cionalizmis suliskveTebiT moqmedebas (msjelobas) da
2. roca SeiZleba gulaxdili msjeloba.
pirveli mimarTulebiT sakiTxi jer kidev moiTxovs
mkvlevarTa did yuradRebas, meore mimarTulebiT samwux-
arod, literatura jer ar arsebobs. ara da rogor ar
71
aleqsandre axatneli revoluciuri aneqsia
SeiZleba mkvlevarebi, sakiTxiT dainteresebuli adamianebi
specialurad aSuqebdnen iseT situaciebs, romelic ueWve-
lad miuTiTeben leninuri azris simkacreze erovnebaT-
Sorisi urTierTobis xaziT. aseTi mravali wyaro arse-
bobs.
sabWoTa Suaazieli mecnierebi bevrs muSaoben mSromelTa
internacionaluri aRzrdis, mravalerovani sabWoTa sax-
elmwifos Seqmnis skiTxebze, magram gamorCeuli gulm-
odginebiT gverds uvlian im faqts, rom v.i. lenini maT
`tuzemcebs~ uwodebda. ver amCneven?
v.i. lenini 1919 w. 19.XII depeSiT S.z. eliavasadmi
swers, iseTi muSaobis gaSlis aucileblobaze, romelic
`tuzemcebs~ (qarTul TargmanSi gamoTqma Secvlilia –
mkvidri mosaxleobiT) Caunergavs rwmenas, rom `sabWoTa
adamianebi ar SeiZleba iyvnen imperialistebi, imperialis-
turi Cvevebic ki ar SeiZleba hqondeT~ (t.44, gv.310).
adamianma amasTan unda warmoadginos situacia, romelic
mkvidr mosaxleobas afiqrebinebda, rom bolSevikebis poli-
tika Zvelis gagrZelebaa, aq araferi ar Secvlila.
amgvari fiqrebis safuZveli mosaxleobas marTlac hqonda
ara mxolod imitom, rom koloniebSi rusi muSebic Tavs
kolonizatorebad grZnobdnen da adgilobriv mosaxle-
obas batonkacurad eqceodnen (t.41, gv.433, rus. gam). rad
Rirs Tundac is faqti, rom m. tomski v.i. leninis daxas-
iaTebiT asevea gaJRenTili kolonizatoruli ideebiT. igi
5/4 kolonizatoria (t.53, gv.259, rus. gam.) da swored
mas agzavnian xelmZRvanelad Sua aziaSi. ras moimoqmedeb-
da igi taSkentSi? miT umetes, Tu mas miiCnevdnen aRmosav-
leTSi `msoflio politikis~ gamtareblad, aqebdnen da
amave dros Txovdnen yvelaferi moemoqmeda, oRond rev-
oluciuri ruseTisaTvis rac SeiZleba meti sursaTi gae-
gzavna. magaliTad ase: damSeul taSkentSi eSovna da mosk-
ovisaTvis gaegzavna 9 mln. cxvari. Tan moqceuliyo frTx-
ilad, brZnulad da ar Seelaxa ruseTis `msoflio poli-
tika` aRmosavleTSi (t.53, gv.104-1-5, rus. amg.).
72
revoluciuri aneqsia aleqsandre axatneli
amave dros seriozul amocanad dgeboda musulmani
mosaxleobis damokidebuleba sabWoTa ruseTisadmi. amit-
om miuTiTebda beladi, a.iofes, rom Zalze aucilebelia,
mniSvnelovania `tuzemcebis~ ndobis mopoveba, maTi gulis
monadireba (t.53, gv.190, rus. gam.).
yvelaze mniSvnelovania, rom yvelaferi es erTa TviT-
gamorkvevis farglebSi da misi aucileblobiT iyo `na-
karnaxevi~. yovelive ararusi mosaxleobis interesebs `em-
saxureboda~. aseTsave mzrunvelobas iCenda v.i. lenini
sxva erebis mimarTac. sxva ra motiviT unda aixsnas misi
sayveduri s. Saumianisadmi, rodesac man calkeul momen-
tSi Tavisi samSoblos interesebisaTvis raRac sasargeb-
lo brZana. beladi mas pirdapir sayvedurobs. rogor ara
grcxvenia Sen (s.Saumians), rus marqsists idge `somxuri
saqaTmis~ Tvalsazrisze (t.48, gv.302, rus. gam.). Tu Suaa-
zielebi `tuzmcebi~ arian, somxeTi riT ar aris `saqaT-
me~? beladis brZnul naTqvams gageba sWirdeba.
iqneb yofili imperiis sxva regionebisdmi damokide-
buleba Seesatyviseba erTa TviTgamorkvevis diad mizans?
Seesatyviseba mxolod ise, rogorc ruseTis social-
demokratias esmoda. am mxriv v.i. lenini gamonaklisi ver
iqneboda.
amitomaa, rom igi jer kidev 1918 welsayenebda sakiTxs:
ukraineli glexebi (Ratakebi) arian ruseTTan SeerTebis
momxreni Tu ara? (t.50, gv.232, rus. gam.). oqtombris
gadatrialebisTanave dawyebuli koloniebis gamoyofis
procesi damTavrebuli iyo. ismoda sakiTxi maTi Semokre-
bis Sesaxeb. am mxriv ukrainas upirvelesi mniSvneloba
hqonda. amdenad gasagebi unda iyos, v.i. leninis interesi.
magram interesiT xom ver Semoifargleboda sakiTxi. ra
gasakviria, rom sityvas saqme mohyveboda. es mxolod in-
teligentebs sCveviaT erwmunon sityvas da sityva saqmed
CaTvalon. bolSevikebi ki moqmedebis xalxi iyo. moqmede-
bis aucileblobam ganapiroba v.i. leninis gadawyvetileba:
`jer ukraina aviRoT bolomde, xolo Turqestani moic-
73
aleqsandre axatneli revoluciuri aneqsia
dis, gauZlebs gaWirvebas~ (t.44, gv.306).
istoriis, geografiis saxalxo meurneobis didi spe-
cialistoba rodia saWiro, raTa mixvdes adamiani, ratom
aniWebs v.i. lenini esoden did mniSvnelobas ukrainis
aRebas. ukrainis bolomde aReba bolSevikebis msoflio
politikisaTvis gacilebiT mets niSnavda sxva regionebT-
an SedarebiT. amasTan, Tu Turqestans (im periodis Sua
azias) ufro metad gauWirdeboda, arc es iyo sadardebe-
li. metad gaWirvebuli, meti Tvinieria.
ukrainis mniSvneloba imdenad didi iyo, rom sabWoTa
ukraineli mkvlevarebi dResac ver iclian imis gasagebad,
ratom miaCnda v.i. lenins sursaTis saxalxo komisaria-
tis saqmeebSi ukrainis damoukidebloba `sruliad dauS-
veblad~ (t.45, gv.43-44). verc is gamouTvliaT mecnierebs,
Tu ras niSnavda ukrainidan sursaTis sami meoTxedis
ruseTSi gazidva da ukrainelebisaTvis maTi produqtis
mxolod erTi meoTxedis datoveba (t.45, gv.57). sakmaod
Znelia erTbaSad gaarkvios adamianma m. frunzesaTvis gag-
zavnili depeSis Sinaarsi: `Cveni sikvdil-sicocxlis sak-
iTxia SevagrovoT ukrainaSi 200-300 milioni fuTi.
amisaTvis mTavaria marili. sul mTlad wamoviRoT, jaris
sammagi kordoni SemovartyaT mopovebis yvela adgils,
arc erTi girvanqa ar gavuSvaT, aravis movaparvinoT.
... Tqven marilis mTavarsardali xarT~ (t.45, gv.132).
araa saWiro grZeli komentarebi. sakmarisia mieTiTos,
rom 1921 w. ukraina jer kidev sruliad damoukidebel,
ruseTTan xelSekrulebiT dakavSirebul, sabWoTa respub-
likas warmoadgens. Tu aseTi didi, damoukidebeli sax-
elmwifosadmi damokideba amgvaria, ra iqneboda rsfsr
Semavali erebis wilad? aseT dros ras unda niSnavdes
social-demokratiis erTa TviTgamorkvevis ufleba mo-
qmedebaSi?
niSandobrivia is faqti, rom rig SemTxvevebSi v.i. le-
nini arc malavs revoluciuri Zalauflebis iZulebiT
gavrcelebis Sesaxeb. CrdiloeT kavkasiaSi sabWoTa xe-
74
revoluciuri aneqsia aleqsandre axatneli
lisuflebis gamarjvebasTan dakavSirebiT, igi g. orjoni-
kiZes afrTxilebs: gTxov imoqmedo frTxilad. gansakuTrebiT
daRestanSi Sesvlis dros. iq sazeimo viTarebaSi uCveneT
Cveni simpaTiebi musulmanebisadmi, maTi avtonomiisadmi da
a.S. (t.27, gv.256, rus.gam.). Crdilo kavkasiaSi iseve, rogorc
mTlianad imperiaSi, rom socialisturi revoluciis ma-
terialuri pirobebi ar iyo es cxadia. ucxadesia, rom
araviTar socialistur revoluciaze daRestanSi fiqric
ar SeiZleboda. amitom bunebrivia, am mxareSi sabWoTa
xelisuflebas mxolod iZulebis, Zaldatanebis meTodeb-
iT SeeZlo warmatebis miRweva.
Tu yvela regionSi erTnairi iyo sabWoTa xelisu-
flebis gavrcelebisa da damkvidrebis meTodebi, rogori
unda yofiliyo kavkasiaSi?
kavkasia da gansakuTrebiT amierkavkasia sabWoTa xe-
lisuflebis msoflio politikaSi gansakuTrebuli mniS-
vnelobisaa. es xelSesaxebi maSin gaxda, rodesac dasavleT-
Si revoluciuri laSqroba 1920 wels marcxiT damTavr-
da. amis gamo i. stalini araorazrovnad aRniSnavda: `orSi
erTi: an Cven imperializmis Rrma zurgs – aRmosavleTis
koloniur da naxevrad-koloniur qveynebs avamoqmedebT,
gavaerTianebT da amiT davaCqarebT imperializmis dacemas,
an Cven aq saqme CagveSleba, da amiT gavamagrebT imperial-
isms...~ (t.5, gv.263). eWvis Setana, rom i. stalini im dros
partiis xelmZRvanelobis saqmis kursSi iyo, ar SeiZleba.
ara da masze ufro kargad, logikurad, lakoniurad sakiTx-
is arss aravin ar gadmoscemda. Teoretikosebi, inteligen-
tebi ifarglebodnen zogadsaWiro, zogadaucilebeli da
saerTod Rrmad zogadi gamoTqmebiT. praqtikosebs Soris
yvelaze metad Teoretikosi da Teoretikosebs Soris yve-
laze ufro praqtikosi i. stalini xSirad ufro meti
simarTlis mTqmelia. am SemTxvevaSi igi gadmoscems bolSe-
vikuri partiis xelmZRvanelobis ZiriTad azrs.
marTlac 1920 w. dadga Semorunebis (aRmosavleTisak-
en) momenti. visac odnav mainc raRaca gaegeba socialis-
75
aleqsandre axatneli revoluciuri aneqsia
turi revoluciis marqsistul TeoriaSi, man icis, rev-
oluciis sami aspeqtis Sesaxeb. amave dros, ruseTis impe-
riaTan dakavSirebiT man icis isic, rom marqsizmis Tanax-
mad aq socialistur revolucias SeiZleba gaemarjva im
SemTxvevaSi, Tu evropaSi moxdeboda socializmis damyare-
ba, evropis socializmi daexmareboda CamorCenil ruseTs
da mxolod amis Semdeg, mravali gardamavali periodebis
gavliT igi SeZlebda socializmamde misvlas.
evropaSi socialisturi revoluciis gavrcelebis cda
1920 wels marcxiT damTavrda. bolSevikurma partiam
mTeli yuradReba aRmosavleTs miapyro. i. stalinis azri
am politikis gamoxatulebas warmoadgenda.
am droisaTvis imperiis umetes teritoriaze ukve sab-
WoTa xelisufleba arsebobda. uaxloesi periodis amoca-
nad idga am teritoriebis Semomtkiceba dasavleTSi (t.20,
gv.22) da aRmosavleTSi (t.51, gv.40; t.50, gv.63, rus. gam.).
partia absoluturad winaarmdegi iyo yofili imperiis
daSlis, TviTgamorkvevis safuZvelze patara damoukidebe-
li saxelmwifoebis aRmocenebis, msoflio socialisturi
revoluciuri procesidan maTi gaTiSvis. exeboda ra partiis
politikas, i. stalini aRniSnavda `Cven winaaRmdegni varT
ruseTisagan ganapira mxareebis gamoyofisa, vinaidan am SemTx-
vevaSi gamoyofa niSnavs imperialistur monobas ganapira
mxareebisaTvis, ruseTis revoluciuri Zlierebis Sesuste-
bas, imperializmis poziciebis gaZlierebas~ (t.4, gv.406).
es gancxadeba niSandoblivia da pasuxi im gaafTrebul
kritikaze, rasac emigrirebuli rusuli sazogadoeba da
qveynis SigniT opozicia awarmoebda partiis winaaRmdeg.
rusuli sazogadoebis did Zalebs imdenad Zalauflebis,
wyobilebis xasiaTis sakiTxi ar awuxebdaT, ramdenadac im-
periis teritoriebis daqucmacebis, dakargvis safrTxe. 1917
wels fineTis damoukideblobis aRiarebam bevrad gaarTu-
la bolSevikuri xelisuflebis mdgomareoba. daiwyo cil-
iswameba partiis xelmZRvaneli birTvis winaaRmdeg, sadac
TeoretikosTa umetesobas ebraelebi da praqtikosTa did
76
revoluciuri aneqsia aleqsandre axatneli
raodenobas kavkasielebi warmoadgendnen. kampania yofili
imperiis teritoriebis darigebis, dakargvis Sesaxeb am ararus
xelmZRvanelebs mZime mdgomareobaSi agdebda. amitom, rev-
oluciisa da ruseTis saqmis erTguleba (xelisuflebis
SemadgenlobaSi darCenis survili), maT ukarnaxebda ebrZolaT
ganapira mxareebis SemosaerTeblad. Tu es exeba ararus
revolucionerebs, SeiZleba adamianma warmoidginos rusi
xelmZRvanelebis ganwyobileba. imdenad mZlavri iyo maTi
didmyrobeluri Sovinisturi miswrafeba, rom misi ugule-
belyofa sakmaod rTul saqmes warmoadgenda. aseT konkre-
tul-istoriul pirobebSi partia, v.i. lenini ver Seurigde-
boda kavkasiis srul damoukideblobas.
1920 wels sabWoTa ruseTma moicala kavkasiisaTvis
da dRis wesrigSi dadga iq msoflio revoluciuri pro-
cesis gavrcelebis sakiTxi. gavrcelebis meTodi obieq-
tur pirobebze iyo damokidebuli. materialuri pirobebi
socializmisa kavkasiaSi iseve ar iyo, rogorc mTlian
imperiaSi. bolSevikur partias garkveuli gavlena mx-
olod baqoSi hqonda. aseT dros moqmedebis meTodi Sei-
Zleba yofiliyo mxolod revoluciuri aneqsia. sakiTxi
ase idga: revoluciuri ruseTi an SemoierTebda yofili
imperiis teritoriebs an SeuZlebels gaxdida sabWoTa
xelisuflebis arsebobas. partiis xelmZRvanelobas kar-
gad esmodaT,rom `centraluri ruseTisa da misi ganapira
mxareebis daxmarebis gareSe SeuZlebelia revoluciis
gamarjveba, SeuZlebelia ruseTis ganTavisufleba imperi-
alizmis brWyalebisagan. centraluri ruseTi, msoflio
revoluciis es kera, - acxadebda i. stalini – didxans
ver gasZlebda, Tu mas ar daexmarebian nedleuliT, saTbo-
biT, sasursaTo produqtebiT mdidari ganapira mxareebi~
(t.4, gv.382). revoluciuri ruseTisaTvis sakiTxi ase idga:
`vin moikidebs fexs kavkasiaSi, vin isargeblebs navTiTa da
aziis siRrmeSi mimavali uaresad mniSvnelovani gzebiT,
revolucia Tu antanta, - es aris mTeli sakiTxi~, mar-
Tlac `revoluciisaTvis kavkasiis didi mniSvneloba gan-
77
aleqsandre axatneli revoluciuri aneqsia
isazRvreba ara marto imiT, rom igi nedleulis, saTbobisa
da sursaTis wyaroa, aramed misi mdebareobiTac evropasa
da azias Sua, kerZod, ruseTsa da TurqeTs Sua, agreTve
umniSvnelovanesi ekonomikuri strategiuli gzebis arse-
bobiT (baTumi-baqo, baTumi-Tavrizi, baTumi-Tavrizi-
azrumi)(t.4, gv.444). i.stalinis am sityvebSi naTladaa
gadmocemuli partiis politikis dasabuTeba, gamarTleba
da gageba. naTeli unda iyos, rom sabWoTa ruseTi ver
moiTmenda Tavis gverdiT damoukidebeli rpublikebis
arsebobas kavkasiaSi.
partiis mier yvelaferi gaTvlili iyo brZnulad da
logikurad. cxadia `Crdilo kavkasiis gareSe baqos aReba
da misi ganmtkiceba absurdia~ (g. orjonikiZe, statiebi
da sityvebi t.1 Tb.1957, gv.85). amitom bolSevikebi mTel
mcdelobas Crdilo kavkasiis aRebas andomebdnen. roca
mizani miRweuli iqna, dRis wesrigSi daisva baqos `aReb-
is~ sakiTxi. rogorc Cans v.i. leninisagan gansxvavebiT i.
stalini, g. orjonikiZe ara malaven WeSmaritebas, beladis
eSmakoba maT ar mosdgamT. amitomaa praqtikosi g. orjon-
ikiZe amayad acxadebs: `Crdilo kavkasiaSi sabWoTa xe-
lisuflebis aRdgenis Semdeg partiis winaSe dadga amoca-
na sabWoTa xelisuflebis damyarebisa amierkavkasiaSic~.
(iqve gv.240-262) an ase: `wiTelma armiam romelic aq
movida azerbaijaneli amxanagebis, Azerbaijanis komunistebis,
azerbaijanis pirveli revkomis mowodebisamebr, azerbaijanis
teritoriaze Semosvlis pirvel dResve aiZula saZageli
musavatisturi mTavroba, kapitulacia moexdina~ (iqve gv.145).
ase mokled da arsebiTadaa daxasiaTebuli azerbaijanSi
sabWoTa wyobilebis damyarebis (1920 wlis aprili so-
cialisturi `revoluciis~) mTeli istoria.
aseTsave gulaxdilobis stilSi gamoTqvams azrs i.
stalini. rkp (b) X yrilobaze, upasuxa ra g.CiCerins
aRniSna: `igi Zalian bevrs laparakobs nacionalur TviT-
gamorkvevaze, romelic marTlac, fuW lozungad gadaiqca...
rom am lozungs ukve ori welia gamoveTxoveT. es loz-
78
revoluciuri aneqsia aleqsandre axatneli
ungi Cven aRar gvaqvs programaSi...~ erTa TviTgamorkvevis
ufleba partiam Secvala `xalxTa saxelmwifoebrivi gamoy-
ofis uflebiT~, romelic aseve mtkiced `revoluciur
lozungs warmoadgens~. (t.5, gv.45-46). lozungebis gver-
diT partias hqonda realuri programa – moTxovna `gana-
pira mxareebis gamoyofis moTxovna revoluciis axlan-
del stadiaSi uaRresad kontrrevoluciuria~ (t.4, gv.385).
i. stalinis am gamonaTqvamebidan aSkara xdeba bolSe-
vikuri partiis namdvili miswrafeba, romelic absolu-
turad emTxveva social-demokratiul kredos: erTa TviT-
gamorkvevis, gamoyofis uflebis aRiareba ar niSnavs misi
ganxorcielebisaTvis zrunvas. piriqiT, am lozungebis
gamoyenebiT unda moxerxdes ararusi erebis Semomtkiceba.
i. stalini partiis Teoretikosis azrs kavkasiuri pirda-
pirobiT SiSveli saxiT gadmoscems.
praqtikosebisagan gansxvavebiT Teoretikosi yovelTvis
irCevs sasurvel formas. ar auxeSebs, ar aSiSvlebs ideas,
ar xdis mas sayovelTaod gasagebad. ase magaliTad, rode-
sac 1917 wlis miwurulSi damfuZnebeli krebis mowvevis
sakiTxi praqtikulad daisva, v.i. leninma ki ar gaakritika
es moTxovna, ara, ubralod SesTavaza partias, xalxs, wamo-
eyenebinaT lozungi - `mSromeli xalxi moiTxovs, rom
damfuZnebelma krebam cnos sabWoTa xelisufleba da sab-
WoTa mTavroba~ (t.42, gv.8). ar dausvia kiTxva: Tu dam-
fuZnebelma krebam cno axali xelisufleba, mTavroba, misi
dekretebi, maSin raRa damfuZnebeli krebaa? ara. mxolod
SesTavaza lozungi. diaxac Wkvianuria. meore magaliTi:
1920 wlis zafxulSi a.s. serafimoviCma weriliT Seaty-
obina faqtebi g. orjonikiZis ara revoluciuri, magram g.
orjonikiZisaTvis saerTod damaxasiaTebeli moqmedebis
Sesaxeb. v.i. leninma es faqtebi Seatyobina g. orjonikiZ-
esa da hkiTxa `ra aris marTali da ra ar aris marTali?~
Tan sTxova i. armandis da misi vaJiSvilis sanatoriumSi
mowyoba. g. orjonikiZem Txovna Seusrula da braldeba
uaryo. i.armandis mowyobiT nasiamovnebi Teoretikosi acx-
79
aleqsandre axatneli revoluciuri aneqsia
adebs – ar SeiZleba g. orjonikiZe tyuodes.
TeoretikosisaTvis damaxasiaTebeli stili, bunebrivia,
erovnebaTSorisi urTierTobebis sferoSic – iCens Tavs.
igi ar uaryofs TviTgamorkvevis uflebas. ubralod amt-
kicebs: `erTi qveynis demokratiis interesebi unda davu-
morCiloT ramdenime da yvela qveynis demokratiis inter-
esebs~ (t.22, gv.439). am debulebidan ori daskvna mainc
gamomdinareobs: 1. Tu marTla demokratiulia ramdenime
qveyana, maTi interesebi ar SeiZleba ewinaaRmdegebodes
erTi marTla demokratiuli qveynis interesebs; 2. am
debulebis gamoyenebiT SeiZleba gamarTlebuli iqnes neb-
ismieri saxelmwifoTaSorisi qmedeba. SeiZleba gamarTle-
ba moeZebnos aneqsias, miT ufro Tu is revoluciuria.
rac Seexeba moqmedebis meTodebs, igi saerToa, gan-
sazRvruli centridan da gulisxmobs kanoniT SeuzRu-
davi moqmedebiT, ZaladobiT, dayvavebiT, dapirebiT, makiave-
lis xelovnebis sruli gamoyenebiT, ruseTis imperiis
teritoriebis Semokrebas, maT moqcevas erTian central-
izebul sabWoTa respublikaSi. partiis liderTa Tanax-
mad, mxolod es miscemda qveyanas saSualebas gamxdariyo
msoflio socialisturi revoluciis baza, sayrdeni da
xeli Seewyo msoflio federaciuli socialisturi res-
publikis SeqmnisaTvis.
kavkasias am procesebSi unda Seesrulebina didmniS-
vnelovani roli. kavkasia gamodioda rogorc karibWe
revoluciur TurqeTTan da iranTan mimarTebaSi. igi amave
dros ganixileboda rogorc erTiani sameurneo-ekonomi-
uri erTeuli, romelsac evaleboda msoflio revoluciis
bazis uzrunvelyofa saTbobiT, nedleuliT, resursebiT.
igi aseve SeiZleboda gamxdariyo safarveli kapitalis-
tur samyarosTan omisa da mSvidobis urTerTobaSi. amit-
om kavkasia revoluciuri ganaxlebis gareSe ver darCebo-
da. moqmedebis is leninuri meTodebi, rac gamoscades sxva
regionebma, srulad unda esinja mTlianad kavkasias da
kerZod saqarTvelos.
80
revoluciuri aneqsia aleqsandre axatneli

erovnebaTSorisi urTierTobebis
praqtika saqarTveloSi

saqarTveloSi ar arsebobda socializmis damyarebis


obieqturi da subieqturi wanamZRvrebi. ar iyo materi-
aluri pirobebi, ar iyo Zlieri muSaTa klasi, ar iyo
mniSvnelovani bolSevikuri partiuli organizacia.
sabWoTa mecnierebi aTeulobiT wlebis manZilze msof-
lios mohfendnen ruseTis imperiis samrewvelo ayvavebu-
lobis, saqarTvelos mowinave poziciebis, saqarTvelos muSaTa
mravalricxovnebis, muSaTa da glexTa bolSevikebis garSemo
darazmulobis da aTasi sxva `globaluri~ problemis
Sesaxeb, iwereboda monografiebi, izrdeboda raodenoba
samrewvelo sawarmoTa, daqiravebuli muSaTa klasis, maTi
Segnebulobis, bolSevikurobis Sesaxeb da a.S. is vinc
Tvals gaadevnebs yvela am monacemis zrdis tendencias
monografiidan statiebSi da piruku, gaocebuli darCeba
mkvlevarTa maRalostatobiT, gonivrulobiT, saqmeSi Caxed-
ulobiT. yvela es sakiTxi calke analizis obieqtia.
obieqturad ki saqarTvelos samrewvelo potenciali
sasaciloobis donemde iyo, samrewvelo proletariati
mosaxleobis erT procents ar aRemateboda, xolo bolSe-
vikTa gavlena imdenad iyo didi, rom samrewvelo centrSi,
TbilisSi maTi raodenoba 1911 wels, g. orjonikiZis mt-
kicebiT, 85 kacs aRwevda. mTlianad saqarTveloSi, mkvle-
varTa didi mondomebis miuxedavad ricxvi 10 aTass ver
gadaametes.
kavkasiis masStabiT bolSevikTa gavlena, Zala mxolod
baqoSi igrZnoboda, amitom iyo aq qarTvel bolSevikTa
centri. aq Seiqmna 1915 wels, oqtomberSi rsdmp amierkavkasi-
is biuro. aq mimdinareobda mTeli ZiriTadi saqmianoba. aq
iyo rkp(b) kavkasiis samxareo komiteti ganlagebuli g.
orjonikiZis meTaurobiT. aq warmoebda mosamzadebeli
saqmianoba saqarTveloSi leninuri erovnuli Teoriis
81
aleqsandre axatneli revoluciuri aneqsia
realizaciisaTvis.
sakuTriv saqarTvloSi saukunis dasawyisSi erTaderT
mZlavr moZraobas erovnul-ganmaTvisuflebeli warmoad-
genda. masTan TanafardobaSi socialuri sakiTxi meorex-
arisxovnad gamoiyureboda da masac erovnuli ieri hqon-
da miRebuli. imperiaSi, mkveTrad dapirispirebuli ve-
likorusuli Sovinizmi da CagrulTa nacionalizmi, uniada-
gos xdida qarTvel bolSevikTa miswrafebas, socialuri
baza SeeqmnaT mravalerovani momavali socialisturi cen-
tralizebuli saxelmwifos TvalsazrisisTvis. avtonomi-
is princi pi, romelic lozungad da ara gansaxorciele-
blad iyo wamoyenebuli, qarTvel bolSevikTa uaryofiT
reaqcias awydeboda. bolSevik-Teoretikos a. wulukiZes
miaCnda, rom avtonomiis princi pis aRiarebac ki zianis
garda Sedegs ar iZleoda. realizaciis SemTxvevaSi
qarTvelebi erovnuli saxelmwifos organizacias daiw-
yebdnen da socialuri sakiTxi amiT ukugdebuli iqneboda.
meore Teoretikos-bolSeviki f. maxaraZe proletariatis
klasobrivi interesebis samreklodan erovnuli sakiTxis
Soreuli momavlisaTvis gadadebas moiTxovda. erovnuli
moZraoba mxolod aferxebda socialuri moZraobis gaqanebas.
bolSevikebi swored gebulobdnen v.i. leninis ideas
mravalerovani centralizebuli socialisturi respub-
likis upiratesobaTa Sesaxeb. es aSorebda maT sakuTari
erisagan, romelic mkveTrad moxazuli erovnuli damoukide-
blobis poziciaze idga da ibrZoda.
es garkveulad aSorebda ers menSevikebisganac, rom-
lebic marTalia TviTgamorkvevis princi ps iziarebdnen,
magram saolqo avtonomiis uflebis farglebSi, menSevike-
bs ver warmoedginaT ruseTisagan saqarTvelos mowyveta.
es aaxloebda menSevikebs bolSevikebTan da aSorebda
orives erovnuli damoukideblobisaTvis mebrZol mamuliS-
vilebs. TvalsazrisTa es sxvaoba zogjer teroristul
praqtikaSi gamoixateboda. esec eris tragedia iyo.
ruseTis imperiaSi Tebervlis revoluciam mZlavri
82
revoluciuri aneqsia aleqsandre axatneli
stimuli misca socialuri da erovnuli moZraobis mo-
mxreebs. socialurma sakiTxma imZlavra. konkretul-is-
toriulma viTarebam ineba memarcxene radikalebis misvla
xelisuflebis saTaveSi. bolSevikurma partiam Seqmna sa-
bWoTa mTavroba. daiwyo socialur-klasobrivi da erovnuli
erTiani formis swrafi daSla-urTierTdapirispireba.
1917 wlis noemberSi droebiTi mTavrobis saxelmwo-
foebrivi instituti kavkasiaSi – sagangebo komiteti iZu-
lebuli gaxda adgili daeTmo kavkasiis erebis erToblivi
marTvis axali organo – amierkavkasiis komisariatisaTvis.
komisariati Seqmnili iqna qarTveli, somxuri da Turqu-
li (amJamindeli azerbaijaneli) mosaxleobis gavleniani
partiebisagan e. gegeWkoris TavmjdomareobiT.
kavkasiis marTvis axali organo miCneuli iqna droe-
biT RonisZiebad, sanam ruseTSi bolSevikuri saxelmwifo
gadatrialebiT gamowveuli areuloba ar Cacxreboda. am
etapze gavleniani partiebi 1917 wels maisSi arCeuli
damfuZnebeli krebis mowvevis moimedeni iyvnen.
bolSevikebma damfuZnebeli krebis mravalricxovan
morwmuneTa ocnebas 1918 wlis 5 ianvars samudamo wertili
dausves. amave dros Sinagani viTarebis gamo ganapira guber-
niebisaTvis ver moicales da daiwyo dekolonizaciis swrafi
procesi. es iyo viTarebiT gamowveuli, da ara TviTga-
morkvevis princi pis Segnebuli ganxorcielebis Sedegi.
TviTdinebas mindobilma kavkasiis partiebma damfuZne-
beli krebis deputatebisagan sruliad kavkasiis seimi
Seqmnes. 1918 wlis 15 Tebervals seimi muSaobas Seudga.
wamoyenebuli iqna ruseTisagan gamoyofis moTxovna. so-
cial-demokratiuli kredos erTgulma bolSevikebma uaryves
aseTi pozicia. maTi ocneba kvlav centralizebuli so-
cialisturi respublika iyo. menSevikebi (maT Soris n.
Jordania) yoymanobdnen. maTi kredo saolqo avtonomia
ruseTis farglebSi, ver egueboda bedis mier naCuqar
srul damoukideblobas.
praqtikam koreqtivi Seitana erovnuli sakiTxis gada-
83
aleqsandre axatneli revoluciuri aneqsia
wyvetis Teoriul gaazrebaSi. praqtikam ineba kavkasiis
Camocileba ruseTisagan.
seimis mier Seqmnilma mTavrobam (Tavmjdomare jer e.
gegeWkori) saqmes Tavi ver moaba da arc SeeZlo raime
gaekeTebina. ganTavisuflebuli erebis winaSe pirvel rig-
Si erovnuli meobis, saxelmwifoebriobis, sazRvrebis sak-
iTxi idga. mefis mTavrobis mier kavkasiis guberniebad da
mazrebad iseTi dayofa, romelic erebis urTierTobas
gaarTulebda, savalalo Sedegebs iTvaliswinebda. sakvirveli
ar aris, rom kavkasielTa erTobas verc a. Cxenkelis mTavroba
da verc ruseTisagan damoukidebeli demokratiul-fed-
eraciuli respublikis deklaraciam uSvela. federaciaSi
Semavali yoveli eri faqtobrivad TviTgamorkvevis sak-
iTxiT iyo dakavebuli.
Tu saqarTvelo da somxeTi cdilobdnen Tavidan
aecilebinaT TurqeTis eqspansia, Azerbaijani piriqiT
TurqeTis proteqtorats mieswrafoda. moZmeTa daxmareb-
is moimede azerbaijanma faqtobrivad uRalata federa-
cias da aseT pirobebSi 1918 wlis 26 maiss diliT seimi
daSlilad gamocxadda. saRamoTi ki mas mohyva cnoba
saqarTvelos damoukidebeli, mudmivi neitralitetis mqone,
demokratiuli respublikis Seqmnis Sesaxeb.
demokratiiuli respublikis mTavroba n. Jordanias
xelmZRvanelobiT Seudga qveynis saSinao da sagareo prob-
lemebis gadawyvetas. samwuxarod sabWoTa samecniero
literatura respublikis mTavrobis am programas an ar
ganixilavda an rogorc wesi – damaxinjebuli saxiT.
saidumlos ar warmoadgenda is siZneleebi, rac a. bendian-
iSvilsa da gansakuTrebiT u. sidamoniZes SexvdaT Sesa-
Zleblobis farglebSi gaweuli obieqturi xasiaTis gamokv-
levebisaTvis. samecniero literaturaSi damkvidrebuli
iyo saqarTvelos demokratiuli respublikis gaigiveba
sagineblad miCneul – menSevikur mTavrobasTan. mTavrobis
saSinao politika Sefasebuli iyo, rogorc antimuSuri,
feodaluri orientaciis, mimarTuli mSromelTa winaaRm-
84
revoluciuri aneqsia aleqsandre axatneli
deg. sagareo politika gamcemlurad, eris Ralatis tol-
fasad iyo, miCneuli. TiTqos, mTavrobas erTi ocneba hqon-
da, rogor mieyida qveyana germaneli an ingliseli okupan-
tebisaTvis. ciliswameba iqmamde mivida, rom mkvlevarebi
erTi-meores ejibrebodnen sakuTari eris, istoriis, meo-
bis ginebaSi. Ralati swored es aris. am av tradicias
saTave daudo saqarTvelos `ganmaTavisuflebeli~ Svilis
g. orjonikiZis `mecnierulma~ daskvnam: `saqarTvelom Tavisi
`damoukidebloba~ miiRo `sulTanis faSebisagan... am-
ierkavkasiis respublikis `damoukidebloba~ nakarnaxevi
iyo TurqeTis faSebis mier~ (statiebi da sityvebi t.1,
gv260-261). mas garkveuli `sabuTebic~ moepoveba naTqva-
mis dasamtkiceblad. kerZod, saqarTvelos demokratiulma
mTavrobam moiTxova tyveebis dabruneba da yazbegidan gata-
cebuli masalebis dabruneba. magram es xom Ralatia. `unda
ganvacxadoT, - askvnis erovnuli grZnobebiT gulaCuyebu-
li – rom molaparakeba SeiZleba warmoebdes mxolod
Tergis olqisa da Tbilisis guberniis urTerTdamokide-
bulebis TvalsazrisiT~. (iqve gv.53-54). sajaroobis kursma
SesaZlebeli gaxada garkveuli odenobiT mainc dawyebu-
liyo simarTlis kvleva saqarTvelos demokratiuli re-
spublikis xanmokle, magram uaRresad rTuli da RrmaSi-
naarsiani istoriidan. eris istoriis es periodi abso-
luturad xelaxal gaazrebas saWiroebs.
narkvevis mizani scildeba demokratiuli respublikis
mTavrobis sagareo-politikuri saqmianobisa da saSinao
cxovrebis analizs. socialur0ekonomikuri da kultu-
ruli cxovrebis gardaqmnis programa calke kvlevis obieq-
tia. rkp(b) kavkasiis samxareo komitetis miTiTebiT mow-
yobili ajanyebani gagra-gudauTSi, samegreloSi, duSeTSi,
oseTSi, sxva qveynis winaaRmdeg mowyobil aqtebs iseve
Camogavs, rogorc mSromelTa gamiznul moZraobas bolSe-
vikebis xelmZRvanelobiT. amitom es istoriac calke unda
iqnes Seswvlili.
saqarTvelos damoukideblobis aqtidan cxadia, rom
85
aleqsandre axatneli revoluciuri aneqsia
menSevikuri partia social-demokratiuli kredos erT-
guli rCeboda. igi mdgomareobis moTxovnam aiZula
dasTanxmeboda ruseTisagan saqarTvelos mowyvetas da ara
rwmenam. es momenti saerTod igrZnoboda mTavrobis da
kerZod n. Jordanias saqmianobaSi. amitom iyo, rom erTi
mxriv erovnul-demokratiulma partiam aRniSna menSevike-
bis politikuri moumwifebloba, meryeoba erovnuli meo-
bis dacvis saqmeSi da meore mxriv, v.i. lenini s.g. Saumians
urCevda SeekraT `bloki JordaniasTan~. igi aseve winaaRm-
degi ar iyo n. JordaniasTan TanamSromlobis. erT par-
tiaSi dixans yofnis, codnis gamocdileba aseTi daskvneb-
is saSualebas iZleoda. miT umetes, rom n. Jordanias
samTavrobo programa saboloo angariSiT socializmis
damyarebas iTvaliswinebda.
yovelives miuxedavad erTi ram cxadia, 1917 wlis noem-
bridan iwyeba saqarTvelos ruseTisagan radikaluri gamoy-
ofis procesi da 1918 wlis 26 maisis aqtiT, igi Camoyali-
bda, rogorc suverenuli, mudmivi neitralitetis mqone sax-
elmwifo. mis SigniT daiwyo social-ekonomikuri cxovrebis
erovnul niadagze gardaqmnis procesi, rac samarTlebrivad
ganmtkicebuli iqna 1920 wlis aprilSi miRebuli demokra-
tiuli respublikis Sesatyvisi konstituciiT.
mxolod imisaTvis, raTa uaryofili iqnes azri, TiTqos
e.w. menSevikuri mTavrobis dros, daiwyo memamuluri urT-
ierTobis aRdgenis procesi, unda mieTiTos, rom sinamd-
vileSi sul sxva safuZveli daedo damoukidebel cxovre-
bas. konstitucia spobda wodebriv sxvaobas, acxadebda
moqalaqeTa srul Tanasworobas miuxedavad erovnebisa,
socialuri warmoSobisa, politikuri mrwamsisa. aseve
cxaddeboda politikuri kavSirebis Seqmnis, sityvis, demon-
starciis, gaficvis Tavisufleba. samuSao dRe ifargle-
boda 8 saaTiT, ikrZaleboda mozardTa Sromis gamoyeneba.
marTalia respublikis agebas safuZvlad federaciis prin-
ci pi ar dasdebia, magram avtonomiis ufleba realurad
eniWeboda zaqaTalis, afxazeTis, aWaris regionebs. aramkvidri
86
revoluciuri aneqsia aleqsandre axatneli
regionis kompaqturad mcxovreblebs saSualeba eZleo-
daT swavla-aRzrdis, kulturuli saqmianobis erovnul
enaze organizebisa da a.S.
CamoTvlili RonisZiebani naTlad metyveleben saqarTve-
los mTavrobis demokratiul xasiaTze. am mimarTulebiT
bolSevikuri mTavroba ufro Sors arc wasula da verc
wavidoda. Tu moxdeba Sedareba moqmedebis meTodebis Tval-
TaxedviT, maSin aSkara upiratesoba saqarTvelos mTavro-
bis mxaresaa, romelmac uaryo terori, sakoncentracio
banakebis, masobrivi daxvretebis politika.
saqarTvelos demokratiul respublikas yvelaze didi
siZneleebi Seeqmna sagareo politikuri urTierTobis xaziT.
respublikam ver moaswro Camoyalibeba, rom ukve ganicada
TurqeTis eqspansia. 1918 wlis gazafxulze TurqeTis
warmateba ganapiroba rusuli jaris daSlam da erovnuli
jarebis ar arsebobam. amitom iyo saqarTvelo iZulebuli
miemarTa ucxo qveynebis daxmarebisaTvis.
im rTul viTarebaSi demokratiul saqarTvelos arCe-
vanis saSualeba ara hqonda. imperiis samxreTiT frontis
moSla niSnavda kavkasiis xalxebis mitovebas bedis ana-
barad. es rom yofiliyo XVII s. saqarTvelo moaxerxebda
Tavdacvas. saukunovani batonobis manZilze mefis ruseTma
ers Tavisi SeiaraRebuli Zalebis organizaciis ufleba
waarTva. qarTvelebs mxolod rusul jarSi samsaxuris
saSualeba da valdebuleba ekisraT. esec, rogorc asimi-
laciis forma da ara saWiroeba. amitom 1918 wels sxva
gamosavali, Tu ara avtoritetiani mfarvelis moZebna, praq-
tikulad ar arsebobda. TurqeTis safrTxes Tu daemateba
qveynis teritoriuli mTlianobis dacvis aucilebloba
nikofsiidan1 kaxis raionis CaTvliT, larsidan lore, ala-
verdis, axtalas xazis gaTvaliswinebiT, cxadi gaxdeba, Tu

1. nikofsia _ adreuli laia, romelic pompeusma


nikofsiad gadanaTla, mdebareobda tuafsedan daaxlo-
ebiT 20 km. GrdiloeTiT
87
aleqsandre axatneli revoluciuri aneqsia
ra umweo mdgomareobaSi Caagdo qarTveloba rusma did-
mpyrobelurma politikam da am fonze ori germanuli
batalionis simboluri Semosvla saqarTveloSi arc maT
CaeTvlebaT qveynis okupaciad da arc demokratiul
mTavrobas – qveynis Ralatad. im mkvlevarebs, romlebic
aseT Tvalsazriss aviTarebdnen bevrad urCevniaT parale-
li gaavlon ruseTis saqarTvelos samefoSi Semosvlis
istoriasa da am droebiT faqts Soris da daskvnebi ise
gaakeTon.
1918 wlis 26 maisidan obieqturi, realuri msjeloba
SeiZleba sabWoTa ruseTisa da demokratiuli saqarTve-
los sagareo politikur urTierTobebze. raoden samwux-
aroa, rom es ar gaiziara sabWoTa mTavrobam im dros da
ar iziareben mkvlevarebi dRemde. realobis ugulvebely-
ofam gamoiwvia, is, rom demokratiul saqarTvelos ar
scnobda Tavisuflebisa da TanasworobisaTvis mebrZoli
sabWoTa ruseTi da mudmivad omiT emuqreboda (da eomebo-
da) Zveli wyobilebis motrfiale denikinis droebiTi
mTavroba.
am mdgomareobas unda daemZimebina qveynis Sida gardaqmnis
procesi, garda amisa saqarTvelos konfliqturi situa-
cia hqonda Azerbaijanis respublikasTan zaqaTalas ol-
qis gamo da samxedro konfliqti sasomxeTTan md. debedas
xeobis qveda nawilis gamo.
1918 wlis noember-dekemberSi qarTvel-somexTa kon-
fliqts mohyva inglisis Careva da saboloo angariSiT
sakiTxis mSvidobiani mogvareba. gadawyda lore-axtala-
alaverdis zoli neitralur zonad gamoecxadebinaT. or
patara da mudam keTilmezoblurad mcxovreb ers ar hqonda
ufleba urTerTkonfliqtSi exarjaT adamianTa sicocx-
le. pirveli rigis amocanas erovnul saxelmwifoebrivi
damoukideblobis ganmtkiceba warmoadgenda. miT umetes,
rom sabWoTa mTavroba ar uSvebda Tvalyuris aredan
saqarTvelos. samoqalaqo da interventebTan omSi Cabmu-
li sabWoTa mTavroba ara mxolod uwyobda xels bolSe-
88
revoluciuri aneqsia aleqsandre axatneli
vikebs moewyoT amboxebani saqarTveloSi, aramed Seiar-
aRebul daxmarebasac aRuTqvamda maT. sakmarisi iyo somx-
eTTan konfliqtis gamo garTulebuliyo respublikis
mdgomareoba, rom sabWoTa ruseTma moamzada kaspiis zRvis
saxedro flotilia (t.44, gv.142-143).
rogorc ki gaCnda SesaZlebloba maSinve iqna miRebuli
kursi kavkasiis respublikebis da kerZod saqarTvelos
gasabWoebisa da ruseTTan SeerTebis Sesaxeb. mTeli am
xnis manZilze ar Seuwyvetia moqmedeba partiis amierkavkasi-
is organizacias. igi amzadebda amboxebebs sxvadasxva re-
gionebSi da faqtobrivad ereoda suverenul saxelmwifo-
Ta saSinao saqmeebSi.
saqarTvelos demokratiuli respublika bevrs cdi-
lobda mieRwia suverenuli uflebibis cnobisaTvis. saer-
TaSoriso aRiareba ara prestiJuli, aramed sasicocxlo
moTxovnileba iyo. aRiarebis SemTxvevaSi respublika mi-
iRebda msoflio sazogadoebis mxardaWeras. es gaaZneleb-
da mezobel saxelmwifoTa agresiul moqmedbas, garkveu-
lad daicavda patara netralur saxelmwifos. didi mcde-
lobis miuxedavad didi saxelmwifoTa mxriv aRiarebas
1920 wlamde saSveli ar daadga.
1920 wels dasavleTis saxelmwifoebma miaqcies yura-
dReba saqarTvelos sakiTxs. respublika im dros Tavis
teritoriebad ganixilavda nikofsiidan, amJamad md. nogof-
suxodan da tuafsedan moyolebuli zaqaTalas olqs,
samxreTiT ki yarsis, olTisis, speris, artaanis, trapizo-
nis mimdebare teritoriebis CaTvliT. respublikas am
dros yuradReba sabWoTa ruseTmac miaqcia.
sabWoTa ruseTis pretenziebi saqarTvelos mimarT aSkara
xdeboda. es gansakuTrebiT naTeli Seiqmna rkp(b) kavkasiis
samxreT komitetis Txovnis Semdeg, wiTeli armiis meSveo-
biT daemyarebinaT sabWoTa wyobileba amierkavkasiaSi.
demokratiuli saqarTvelos mTavrobam scada sabWoTa
ruseTTan urTierTobis mSvidobiani mogvareba. 1920 wlis
14 aprils saqarTvelom Sesabamisi notiT mimarTa ruseTs.
89
aleqsandre axatneli revoluciuri aneqsia
am ukanasknels jer kidev gadasawyveti hqonda yirimSi
gamagrebuli vrangelis gandevnis sakiTxi. amave dros jer
ar iyo amowuruli dasavleT evropaSi socialisturi
revoluciis gavrcelebis SesaZleblobis iluzia. mwvaved
idga poloneTis sakiTxi. sabWoTa xelmZRvaneloba verc
fineTs eleoda saboloo angariSiT. aseT dros droebiTi
sasurveli zavis dadeba saqarTvelosTan sruliad mis-
aRebi Canda. amasTan saWiro iyo msoflios TvalSi Tavisu-
flebis moyvare da mSvidobis msurveli saxelmwifos
prestiJis SenarCuneba. amitom saqarTvelos Txovnas dadeb-
iTad upasuxes. Tan miiRes gadawyvetileba molaparakebis
saqme gaeWianurebinaT. mzaddeboda kavkasiis gasabWoebis
sakiTxi.
yovelivedan gamomdinare gr. urataZe, saqarTvelos
demokratiuli respublikis warmomadgeneli molaparake-
baze, ruseTSi miiRes, magram rostovSi gaaCeres kavkasiis
frontis revoluciuri samxedro sabWos, sinamdvileSi s.
orjonikiZis, gankargulebiT. aRniSnuli faqtis gamo mox-
da azrTa gaziareba v.i. leninsa da g. orjonikiZes Soris.
v.i. leninma depeSiT Seatyobina: `SegiZliaT Tqveni sax-
eliT acnoboT baton urataZes, rom mTavroba moskovSi
misi Camosvlis winaaRmdegi ar aris, amasTan savsebiT geT-
anxmebiT, rom saWiro ar aris rostovidan moskovSi misi
Camosvlis daCqareba, ris gamo TviTon daniSneT Tqveni
Sexedulebisamebr misi wamosvlis dRe~ (t.44, gv.366).
komentari saWiro ar aris. sabWoTa mTavrobas, rom
gulwrfelad sdomeboda saqarTvelos damoukideblobis
cnoba, masTan keTilmezobluri urTierToba gr. urataZes
ar daakavebdnen, amden dabrkolebas ar Seuqmnidnen. WeS-
maritad mamulis mxurvale siyvarulma SeaZlebina despans
Casuliyo moskovSi da molaparakeba ewarmoebina.
g. orjonikiZe, romelsac ase udrood dauZvra gr.
urataZe, atyobinebda v.i. lenins, rom praqtikulad yve-
laferi mzadaa saqarTveloSi sabWoTa xelisuflebis dasam-
yareblad. saWiro iyo molaparakebis gaWianureba 10 dRiT,
90
revoluciuri aneqsia aleqsandre axatneli
erTi kviriT mainc. azerbaijanSi aprilis `revoluciis~
gamarjvebis Semdeg, es amocana mas advilad Sesasrule-
blad miaCnda. v.i. lenini yoymanobda. eSinoda saerTa-
Soriso mdgomareobis garTulebis. garkveuli iyo mowi-
nave kapitalisturi qveynebis reaqcia, revoluciuri Turqe-
Tis reagireba, aziaSi revoluciuri procesebis gavrcelebis
mosalodneli Sedegi. g. orjonikiZem gabeda da gadawyvi-
ta saqarTvelos teritoriis dakaveba. revoluciuri aneqsia
iwyeboda. mdgomareobis analizma moiTxova misi SeCereba.
v.i. lenini i. stalinTan moTaTbirebis Semdeg
saqarTvelosTan zavis sasargeblod gadaixara. g. orjon-
ikiZes 1920 w. 5 maiss saswrafod depeSa gaegzavna. `cen-
traluri komiteti gavalebT gamoiyvanoT nawilebi saqarTve-
los farglebidan sazRvarze da Tavi SeikavoT saqarTveloze
Setevisagan.
TbilisTan molaparakebis Semdeg cxadia, rom
saqarTvelosTan zavi gamoricxuli ar aris~ (t35, gv.474).
dro saqarTvelos damoukideblobis sasargeblod
muSaobda. ver Sesrulda bolomde 1919 wlis maisSi rkp(b)
samxareo komitetis dadgenilebis realizacia amierkavkasiis
respublikaTa mTavrobebis damxobisa da sabWoTa wyo-
bilebis damyarebis Sesaxeb. ver Sesrulda miuxedavad
imisa, rom es platforma rkp(b) centraluri komitetis
politbiuros mier iyo mowonebuli. socialisturi rev-
oluciis kavkasiuri procesi azerbaijanis farglebSi
SeCerda.
akrZalvis miuxedavad g. orjonikiZe – s. kirovma aRebul
kurss ver uRalates. maT v.i. lenins acnobes saqarTveloSi
sul advilia sabWoTa xelisuflebis gamocxadeba, rom
saqarTvelo agresias mimarTavs sabWoTa Azerbaijanis
winaaRmdeg – pasuxad miRebuli iqna v.i. leninis depeSa:
`es Zireulad ewinaaRmdegeba centraluri komitetis gada-
wyvetilebas. SeiZleba damRupveli Sedegebi mohyves. cen-
traluri komiteti araviTar SemTxvevaSi ar darTavs nebas.
kategoriulad moviTxovT gadawyvetilebis Sesrulebis
91
aleqsandre axatneli revoluciuri aneqsia
SeCerebas da gauqmebas~ (t.44, gv.373).
1920 wlis 7 maiss gagzavnilma am depeSam, xelmower-
ilma v.i. leninisa da l.d. trockis mier, ixsna saqarTve-
los aneqsiisagan, xolo ruseTi aSkara agresoris titu-
lisagan. imave dRes ruseT-saqarTvelos Soris l. karax-
anisa da gr. urataZis xelmoweriT daido samSvidobo
xelSekruleba.
xelSekrulebis pirveli muxli cnobda saqarTvelos
demokratiul respublikas da uars ambobda mis mimarT
yovelgvar pretenziasa da winapirobaze. `ruseTi – aRniS-
nulia xelSekrulebis teqstSi – yoveli pirobis gareSe
scnobs saqarTvelos saxelmwifos damoukideblobasa da
Tavisuflebas~. es iyo xelSekrulebis gadamwyveti mux-
li. sabWoTa ruseTi, yovelgvari mikib-mokibvis gareSe, ara
mxolod cnobda demokratiuli saqarTvelos suverenobas,
aramed uars acxadebda mis saSiano saqmeebSi Carevaze.
amasTan aRiarebda, rom aseT Carevas adre adgili ar hqon-
da. `ruseTi valdebulad xdis Tavs xeli aiRos saqarTve-
los Sinaur saqmeebSi Carevaze~. mcire muxlis aseTi
formulireba naTels hfens sakiTxs Tu sinamdvileSi vin
mimarTavda agresiul moqmedebas saqarTvelo Tu ruseTi.
farda exdeba g. orjonikiZisa da s. kirovis cilismwame-
blur gancxadebas saqarTvelos agresiuli moqmedebis
Sesaxeb sabWoTa azerbaijanisa da amdenad sabWoTa ruse-
Tis winaaRmdeg. Tumca isedac cxadia, rom ruseT-saqarTve-
los ZalTa Tanafardoba ver iqneboda meoris mxares da
misi mxridan ver eqneboda adgili muqaras da moqmedebas.
xelSekruleba saqarTvelos arTmevda CrdiloeT ter-
itoriebs adler-soWi-tuafses midamoebiT. sazRvari wes-
deboda mdinare fsous gaswvriv. aseTi pirobiT, sabWoTa
ruseTi Tavs denikinis mTavrobis memkvidred acxadebda.
aRniSnuli teritoriebi xom denikinma waglija 1919 wels
saqarTvelos.
ikmayofilebda ra sakuTar moTxovnilebas, sabWoTa
ruseTi danarCen teritoriebze pretenzias aRar acxadeb-
92
revoluciuri aneqsia aleqsandre axatneli
da. zaqaTalas olqi mTlianad SenarCunebuli iqna saqarTve-
los SemadgenlobaSi.
metad mniSvnelovania xelSekrulebis meeqvse muxli,
romlis ZaliTac ruseTi kisrulobda valdebulebas ar
ewarmoebina saqarTvelos winaaRmdeg moqmedeba da ar daeSva
Tavis teritoraze organizacia an adamianTa jgufebi gan-
wyobili saqarTvelos winaaRmdeg. `ruseTi – naTqvamia
xelSekrulebaSi – valdebulia ar misces ufleba mis
teritoriaze yofnisa da moqmedebisa... im jgufebsa da
organizaciebs, romelTac Tavis miznad saqarTvelos mTavro-
bis damxoba eqnebaT dasaxuli~. aseTi jgufebi ruseTs
arc mokavSire saxelmwifoTa teritoriaze ar unda daeS-
va. muxli SesaniSnavia. mis Tanaxmad ruseTSi unda gauqme-
buliyo partiis is organizacia romelic kavkasiis saqme-
Ta gadawyvetas gulisxmobda, unda gaZevebuli yofiliyvnen
saqarTvelodan gaqceuli bolSevikebi, romelnic demokra-
tiuli mTavrobis winaaRmdeg gamodiodnen da a.S. ra iqne-
boda xelSekrulebebs rom asrulebdnen?
xelSekruleba sabWoTa ruseTsa da demokratiuli
saqarTvelos respublikas Soris gaformda Zalian serio-
zul viTarebaSi, magram seriozulad misTvis arasodes
SeuxedavT. sabWoTa mTavroba mas miiCnevda formalur da
droebiT movlenad. amitom ar Seuwyvetia socialisturi
revoluciis saqarTveloze gavrcelebis mcdeloba.
xelSekrulebis dadebidan erTi Tvis Semdeg, 1920 wlis
18 ivniss rkp(b) centraluri komitetis politbiuro
Rebulobs dadgenilebas CrdiloeT kavkasiis sakiTxTan
dakavSirebiT. dadgenilebis Tanaxmad centraluri komi-
tetis kavkasiis biuros Semadgenlobidan unda gamoeyoT
mudmivmoqmedi kolegia, romlis moqmedebis areali mTli-
anad amierkavkasia iqneboda. kolegias amierkavkasiis res-
publikebis da TurqeTis sakiTxebi g. orjonikiZis monaw-
ileobiT unda gadaewyvita.
am gadawyvetilebasTan dakavSirebiT ar SeiZleba ar
daisvas ramdenime SekiTxva. Tu arseboben (da scnoben)
93
aleqsandre axatneli revoluciuri aneqsia
amierkavkasiis damoukidebeli saxelmwifoebi, sadac Seqm-
nilia komunisturi partiebi, raRa saWiroa rkp(b) samxar-
eo komiteti, damatebiT kolegia da a.S. ? ra ufleba aqvs
g. orjonikiZes gadawyvitos damoukidebeli somxeTis,
saqarTvelos da gansakuTrebiT TurqeTis sakiTxebi? rkp(b)
uyurebs xelSekrulebas saqarTvelosTan, rogorc sax-
elmwifoTa Soris SeTanxmebas?
darwmunebiT SeiZleba iTqvas rom ara.
xelSekrulebis Tanaxmad demokratiuli mTavroba aZlev-
da Tavisuflebas qarTvels bolSevikebs. imave TveSi Seiqmna
saqarTvelos komunisturi partia. erTi Tvis Semdeg 1920
wlis 30 ivniss rkp(b) centraluri komitetis organiza-
ciulma biurom daamtkica misi arseboba da mianiWa sa-
olqo partorganizaciis ufleba. damoukidebeli qveynis
komunisturi partia dauqvemdebares kavkasiis biuros. ratom,
ra uflebiT, romeli xelSekrulebis safuZvelze?
miuxedavad xelSekrulebisa saqarTvelos mTavroba
grZnobda safrTxes CrdiloeTidan. sabWoTa ruseTis `mS-
vidobismoyvare~ politika iZleoda amis safuZvels.
saqarTvelos mTavroba gamosavals xedavda ingliselTa
daintereseba-mozidvaSi. Tanaxma iyo baTumSi ingliselebi
SemoeSva. es iyo ori damoukidebli saxelmwifos dialo-
gi. miuxedavad amisa ruseTi omis muqariT cdilobda am
daaxloebis CaSlas. ratom? v.i. lenini atyobinebda g.
CiCerins: `Tu sakiTxi dgas mSvidoba Tu omi, igi unda
daukavSirdes baTumsa da saqarTvelos~ (t.45, gv.10). su-
verenul saxelmwifos aqvs Tu ara ufleba dados misTvis
misaRebi garigeba?
v.i. leninis davalebiT Seiqmna `rsfsr sqematuri ad-
ministraciuli ruqa~. 1920 wlis dekembris 21 v.i. leni-
ni saxkomsabWos saqmeTa mmarTvelobas sTxovs daixatos
`axlandeli sazRvrebi~. axlandel sazRvrebSi Sesulia am
dros jer kidev damoukidebli saqarTvelos respublika.
ratom?
am kiTxvaze garkveul pasuxs iZleva sabWoTa ruseTis
94
revoluciuri aneqsia aleqsandre axatneli
xelmZRvanelobis saqmeebSi Rrmad Caxeduli i. stalini.
igi wers: `egreTwodebuli damoukidebeli saqarTvelo,
somxeTis, poloneTis, fineTis da sxv. egreTwodebuli
damoukidebloba mxolod macduri moCvenebaa. romelic
faravs am, ukacravad pasuxia, saxelmwifoebis srul damok-
idebulebas imperialistTa ama Tu im jgufisagan~ (t.4,
gv.384-385). rogorc Cans i. stalins patara saxlemwi-
foebis damoukidebloba fiqciad miaCnia. sinamdvileSi isini
an sabWoTa ruseTma unda `gaanTavisuflos~ an gardauv-
lad moeqcevian imperialistTa gavlenis qveS. i. stalinis
azriT optimaluri gamosavali mainc pirveli variantia.
amitom mimdinareobs azrTa intensiuri gacvla partiis
liderebs Soris, amitomcdiloben msoflios socialis-
turi resoluciis orbitaSi moaqcion didi da patara
erebi.
saqarTvelos damoukidebeli respublikis sakiTxi Teo-
riulad ukve gadawyvetili iyo. misi praqtikuli ganxor-
cieleba Seferxda 1920 wlis 7 maisis xelSekrulebis
ZaliT. Seferxda, magram ar moixsna dRis wesrigidan. ufro
meti rkp(b) centraluri komiteti yovelTvis Tvlida
saqarTvelos kompartias Tavis saolqo organizaciad,
yovelTvis ganixilavda mis teritorias Tavis Semadgen-
lobaSi, arasodes ar cnobda respublikis suverenitets.
aseTi poziciis miuxedavad saqarTvelos suverenite-
tis bolomde ugulebelyofa ver xerxdeboda. sakmao dro
dasWirda am sakiTxis gadawyvetas. Tu TviTgamorkvevis
uflebis partiuli gagebis Tanaxmad saWiro iyo baqo-
baTumis ekonomikuri, samxedro, revoluciuri xazis ru-
seTTan SeerTeba, praqtikulad baTumSi ingliselTa pro-
teqtoratis, xolo sasomxeTSi TurqeTis proteqtorat-
is safrTxe realurad arsebobda.
baTumis sakiTxi g. CiCerinma moagvara. ingliselebma
saerTod miatoves saqarTvelo da bolos, uniWod cnes
ruseTis pretenziebi mis mimarT. igive Caidines SeerTe-
bulma Statebma. rac Seexeba somxeTs, aq mdgomareoba
95
aleqsandre axatneli revoluciuri aneqsia
Zalze garTulda. 1920 wlis Semodgomaze TurqeT-somx-
eTis oms mohyva aleqsandropolis zavi. zavi daido 2
dekembers. xelSekruleba iTvaliswinebda somxeTis gamocx-
adebasTurqeTis proteqtoratad. qemalisturi, revolu-
ciuri TurqeTi Tavis mfarvelobas axvevda Tavs revolu-
ciuri ruseTisagan damfrTxal sasomxeTs. orive revolu-
ciur bednierebas pirdeboda. sakiTxs, dReebi ki ara, saaTe-
bi wyvetda. da moxda mosaxdeni. uswrafesi tempiT sa-
somxeTSi, ar arsebuli mSormelTa sabWoebis bazaze aR-
mocenda somxeTis sabWoTa respublika. qemalistur rev-
olucias leninurma ajoba. azris Tu armies siZlieriT?
kavkasiaSi gadasawyveti rCeboda saqarTvelos sakiTxi.
sabWoTa mTavrobisa da partiis xelmZRvanelobaSi
guldasmiT muSavdeboda saqarTvelos demokratiuli res-
publikis istoriuli bedis sakiTxi. 1919 wels jer rkp(b)
samxareo komitetis, Semdeg ki centraluri komitetis
politbiuros gadawyvetilebis miuxedavad misi realiza-
cia verc 1920 wlis april-maisSi, verc noember-dekember-
Si ver moxerxda. erTi mxriv saerTaSoriso viTareba, me-
ore mxriv saqarTvelos mTavrobis politika sakiTxis
sasurveli gadawyvetis saSualebas ar iZleoda. saqarTve-
los bolSevikebis mier organizebuli amboxebani sisus-
tis gamo mizans ver aRwevda, aSkara samxedro eqspansiis
safuZveli ki ar arsebobda.
sabWoTa ruseTis xelmZRvanelobam, saqarTvelosTan
dakavSirebiT, frTxili taqtikis politika irCia. Tveebis
manZilze guldasmiT muSavdeboda revoluciuri aneqsiis
optimaluri varianti.
sawyis periodSi misRebad Canda saqarTvelos agreso-
rad gamocxadebis da agresoris winaaRmdeg Seurigebeli
brZolis gaSlis sakiTxi. sabednierod mefis ruseTis
pirobebSi sazRvrebis, erovnebis mizandasaxuli aRreva bevr
teritoriul da erovnebaTSorisi urTierTobebis prob-
lemebs qmnida kavkasiaSi da kerZod saqarTveloSi. amas
emateboda azerbaijanidan, ruseTidan, Semdeg ki somxeTidan
96
revoluciuri aneqsia aleqsandre axatneli
emigrirebulTa mniSvnellovani kontigenti, romlebic
ocnebobdnen Zveli urTierTobis aRdgenaze samSobloSi.
da ara mxolod ocnebobdnen. yovelive, gaerTianebuli
saqarTvelos mTavrobis sifrTxilesTan, ruseTTan cud
kontaqtebTan, dasavleTTan kavSiris survilTan, iZleoda
misi agresorad gamocxadebis garkveul safuZvels. g.
orjonikiZe da s. kirovi araorazrovnad laparakobdnen
sqarTvelos agresiulobaze sabWoTa azerbaijanisa da
sabWoTa ruseTis mimarT. Sesabamisad mimdinareobda azr-
Ta gacvla v.i. leninis, l. trockis da i. stalins Soris
amierkavkasiaSi Tavdacvisunarianobis gaZlierebis Sesaxeb,
saqarTvelos mxriv mosalodneli agresiis mogeriebis
mizniT.
saqarTvelos agresiulobam imdenad SeaSfoTa sabWoTa
ruseTi, rom v.i. lenini iZulebulia specialurad izrun-
os mSvidobis SenarCunebis sakiTxze. qveyana, romelsac
veraferi daaklo msoflios 14 uZieresma kati palistur-
ma saxelmwifom, krTis mrisxane saqarTvelos mosalodne-
li agresiis gafiqrebaze. v.i. lenini moiTxovs baqos Tav-
dacvisunarianobis gaZlierebas, gansakuTrebuli zomebis
miRebas (t.52, gv.9, rus. gam.).specialur Setyobinebas ug-
zavnis l. trockis, xolo i. stalins sTxovs Cavides
moskovSi mTlianad kavkasiis sakiTxis gadawyvetaSi monaw-
ileobis misaRebad. paralelurad kvlav moiTxovs damate-
biTi jarebis gadayvanas azerbaijanSi (t.52, gv.14-15. rus.
gam). erTi kviris Semdeg, 1920 wlis 27 noembers kvlav
ubrundeba am sakiTxs da miuTiTebs, rom saqarTvelos,
somxeTis, TurqeTis, iranis winaaRmdeg laSqroba am etapze
ar unda iyos uSualo mizani. am saxelmwifoebTan mima-
rTebaSi Semrigebluri politika unda ganxorcieldes.
amave dros moiTxovs azerbaijanSi 7 diviziis damatebiT
gadayvanas (t.42,gv.47, rus.gam.). am wyaroebidan cxadi xdeba,
rom kavkasiaSi agresiis safrTxe marTlac arsebobda, agram
vin vis emuqreboda?
SeeZlo saqarTvelos damuqreboda ruseTs?
97
aleqsandre axatneli revoluciuri aneqsia
iqneb g. orjonikiZis erTi naTqvamia saidumlos gasaRebi?
xom cnobilia, rom igi iTvleboda ruseTis mTavrobis da
partiis umaRles warmomadgenlad kavkasiaSi, mas unda gada-
ewyvita aq yvela sakiTxi. swored am kritikul periodSi,
1920 wlis 17 dekembers igi wers: `kavkasiis fronti ara
Tu kvlav rCeba aqtiur frontad, aramed misi mniSvneloba
aTasjer metia, vidre odesme. metic, kavkasiis fronti
msoflio mniSvnelobis xasiaTis mniSvnelobas iZens. kavkasi-
isaken mi pyrobili antantas Tvali. aq aris baTumi... aq
aris antantis maamebeli mliqvneli menSevikuri saqarTve-
lo... aq aris wiTeli baqo misi dauSreteli navTobis
maragiT... vin iqneba baqos navTobis mflobeli - azer-
baijanisa da ruseTis muSebi da glexebi Tu Zveli mepar-
toneebi - kapitalistebi~ (statiebi da sityvebi, t.1, gv.177).
sabWoTa ruseTisaTvis marTlac sulerTi ver iqnebo-
da kavkasiis erTiani ekonomikuri da samxedro-strate-
giuli regoinis kuTvnilebis sakiTxi. baqos navTobi ara
mxolod sasicocxlo – saTbobis wyaro iyo, aramed evro-
pis bazris mopovebis saSualebac. saqarTvelos da baTu-
mis kerZod, mowyveta ruseTisagan arTulebda navTobis
eqsportis SesaZleblobas. baqo-baTumis xazi erT mepa-
trones unda kuTvneboda.
saqarTvelos demokratiuli respublikis agresorad
gamocxadebis garda misi revoluciuri aneqsiis sxva vari-
antebic muSavdeboda. farTo gasavali mieca saqarTvelo-
Si ekonomikuri kraxis versias.
es miT ufro mosaxerxebeli iyo, rom TviT mTavrobis
meTauri n. Jordania araerTgzis miuTiTebda ekonomikur
siZneleebze, kraxze, krizisze da a.S. sinamdvileSi rogori
iyo mdgomareoba? mefis mTavrobis politika saqarTve-
los ganixilavda, rogorc nedleulis wyaros, gasaRebis
bazars da srulebiTac ar fiqrobda misi SesaZleblobeb-
is ganviTarebaze. metropolis ekonomikaze damokidebul
saqarTvelos, bunebrivia, Zalzed gauWirda. 1918-1919 ww.
mdgomareoba katastrofuli iyo. 1920 wels daisaxa gan-
98
revoluciuri aneqsia aleqsandre axatneli
viTarebis stabilizaciis perspeqtiva. axalgazrda, patara
respublika iwyebda fexze dogmas. garkveulad mogvarebis
perpeqtiva daisaxa sazogadoebriv-politikuri cxovrebis
sferoSic. uSedego amboxebebis Semdeg, romelic mcire-
ricxovani, masebze gavlenas moklebuli, bolSevikuri or-
ganizaciis iniciativiT warmoebda, qveyana iwyebda mdgo-
mareobis stabilizacias. aseT dros v.i. leninis Tval-
sazrisi, rom saqarTvelos `katastrofis pirasaa~ (t.42,
gv.126, rus.gam.) – garkveul dasabuTebas saWiroebs. da-
zustebas moiTxovs I. stalinis debulebac: `saqarTvelo
amJamad Tavis sicocxlis ukanasknel dReebs iTvlis~ (t.4,
gv.447). 1920 wlis 30 noembers naTqvami es azri, xom
araa sasomxeTSi mopovebuli gamarjvebis anarekli? asea
Tu ise, rkp(b) xelmZRvaneloba mainc amuSavebs saqarTveloSi
kraxis, aq revoluciuri proletariatis Zlevamosili
gamosvlis versias.
mesame versia sakuTriv v.i. leninis prioritetia. misi
arsi, mokled, SemdegSi mdgomareobs. saqarTvelo-somxeTis
1918 wlis dekembris SeTanxmebiT Seqmnil neitralur
zonaSi mcxovreblebs emuqrebaT xocva-Jletis safrTxe.
safrTxe SeiZleba modiodes saqarTvelos demokratiul
respublikaSi TavSefarebuli TeTrgavrdielebisagan. Tu
es safrTxe realobad gadaiqca saWiro gaxdeba neitraluri
zonis uiaraRo mSromelebis dacva. vin unda ikisros es,
Tu ara msoflio mSromeli xalxis interesebisaTvis me-
brZolma sabWoTa ruseTma? da Tu daiwyo konfliqti,
rogor ganviTardeba igi, amis winaswari varianti ar arse-
bobs da arc SeiZleba arsebobdes.
saqarTveloSi sabWoTa wyobilebis damyarebis SesaZ-
lo versiebis gaTvlis dros v.i. lenini, amasTan, saerTa-
Soriso asparezze ZalTa Tanafardobis konkretul mdgo-
mareobas iTvaliswinebda. mas ar SeeZlo gaeziarebina g.
orjonikiZis, s. kirovis da sxvaTa revoluciuri Jini, rac
SeiZleba male, rac SeiZleba bevri eri eziarebina msof-
lio revoluciuri procesisaTvis. krakovTan da varSavasTan
99
aleqsandre axatneli revoluciuri aneqsia
miRebul gakveTils gacnobiereba sWirdeboda. konkteru-
lad saqarTvelos sakiTxTan dakavSirebiT, igi TavSekaveb-
isaken, zomierebisaken mouwodebda. ra moxdeba uaxloes
momavalSi saqarTvelos demokratiul respublikaSi, amis
Sesaxeb TviT alahmac araferi icis. magram, iyo misi daskvna:
Tu TavSekavebiT viqnebiT, Cven iq riskis gareSec raRacas
SeviZenT (t.42, gv.126, rus.gam.). v.i. lenini ar iZleva imis
axsnas Tu ra SeiZleba sabWoTa ruseTs SeeZina saqarTvelo-
Si. albaT ar iyo saWiro. isedac cxadia ras umiznebdnen
da ra SeiZines kavkasiaSi. mosalodneli iyo procesis
gagrZeleba.
1920 weli molodinSi miilia. saqarTvelos demokra-
tiul respublikas ar mieca saSualeba mSvidad miexeda
saSinao-ekonomikuri da samarTlebriv-politikuri sakiTx-
ebisaTvis. mSvidobis moyvare uaneqsio da ukontribucio
zavis iniciatori sabWoTa ruseTi misgan Seunelebl yura-
dRebas da uzomo saxsrebs moiTxovda. krizisis dasasru-
li axlovdeboda.
1921 wlis 26 ianvars rkp(b) centraluri komitetis
plenumze specialurad ganixiles saqarTvelosTan damok-
idebulebis sakiTxi. v.i. leninma plenumis pozicia sam
punqtad Camoayaliba: 1. daevalos sagareo saqmeTa komis-
ariats gaaWianuros urTierTobis gawyveta saqarTvelosTan,
2. dazustdes ramdenad aris kavkasiis frontis nawilebi
mzad saqarTvelosTan omisaTvis. 3. miece direqtiva rev-
oluciur samxedro sabWos da kavkasiis frontis xe-
lmZRvanelobas moemzadnon saqarTvelosTan omisaTvis.
gaaZlieron jarebis gadayvana kavkasiaSi (t.54, gv.437, rus.
gam.).
rkp(b) xelmZRvanelobis es gadawyvetileba ar ewi-
naaRmdegeba sabWoTa mTavrobis strategiul xazs kavka-
siaSi, magram aSkaras xdis sinamdvileSi vin emzadeba agresi-
isTvis, vis emuqrebian agresiiT, ra Zalebi upirispirdebi-
an erTi-meores kavkasiaSi. Tu gaTvaliswinebuli iqneba is
gadawyvetileba rac miRebuli iqna rkp(b) xelmZRvaneli
100
revoluciuri aneqsia aleqsandre axatneli
organoebis mier saqarTvelos damoukidebeli demokrati-
uli respublikis mimarT, iq sabWoTa wyobilebis, damyare-
bis mizniT, am kiTxvebze pasuxi rTuli aRar iqneba. magram
Tu sajaroobisa da demokratizaciis mimdinare procesi
gamoamzeurebs Tundac v.i. leninis, i. stalinis, l. trock-
is, g. orjonikiZis zogierT dokuments sasakiTxs naTeli
kidev metad moefineba.
erTi ram cxadia. agresia gulmodgined iqna momzade-
buli. samxedro TvalsazrisiT ZalTa Tanafardoba aSkar-
ad agresoris mxaresaa. sxva ambavia, rom damuSavebuli
versiebidan, romeli unda iqnes gamoyenebuli – saboloo
pasuxi araa. ufro zustad erTi azri am sakiTxze ar
arsebobda. kidev ufro zustad – TviT v.i. lenins ara
aqvs erTiani, bolomde gaazrebuli gadawyvetileba. nervi-
ulobs da erTi meoreSi urevs versiebs.
versiebs ureven is sabWoTa ostorikosebic, romlebic
saqarTveloSi socialisturi revoluciis `brwyinvale”
ganviTarebas aRweren. ususuria adamiani rodesac cruobs.
ara aqvs mniSvneloba ra Tanamdebobis, specialobisaa da
ra ostatobiT cruobs.
ar aris erTiani azri 1921 wlis 12 Tebervals sad
`daiwyo” socialisturi revolucia, ra pirobebi iyo, mo-
mwifebuli amisTvis, ra Zalebi ibrZodnen. socializmisTvis
brZola saqarTveloSi Tavidanve ganwiruli unda yofil-
iyo. ar iyo materialuri pirobebi, ar iyo proletariati
ar iyo partia. vis unda ebrZola da risTvis?
versia, rom neitraluri zonis mosaxleobas emuqrebo-
da TeTrgvardiuli darbeva da saWiro iyo maTi dacva, -
arc socialisturi revoluciis gardauvalobaze da arc
saqarTvelos sazRvrebSi rusuli jaris Semosvlaze, sasarge-
blos arafers ambobs.
versia, rom duxaborebiT dasaxlebul sofel voron-
covkaSi moxda sazogadoebrivi wesrigis darRveva da dam-
cvelebTan Cxubi revoluciaSi gadaizarda, revoluciis
momwifebulobis, misi gardauvalobis sasargeblod verafers
101
aleqsandre axatneli revoluciuri aneqsia
laparakobs.
variantebis simravle kargia Wadrakis TamaSisas. cx-
ovreba da mecniereba garkveulobas moiTxovs. ra unda
Tqvan momavalma Taobebma, Tu am revoluciis uSualo mo-
Tave mowme, Semafasebeli g. orjonikiZe erTxel ambobs ase:
`borCalos mazris mSromelTa ajanyebam grandiozuli mas-
Stabi miiRo da TviT saqarTvelos teritoriaze gadavi-
da” (statiebi da sityvebi, t. 1 gv. 181) ra gamodis?
ajanyeba saqarTveloSi ar dawyebula. igi Semdeg gavr-
celda. meoregan igi amtkicebs: `komunisturi partiis
mier darazmulma loris glexobam moawyo ajanyeba mis-
Tvis saZulveli menSevikuri uRlis winaaRmdegoba” (gv.245)
daskvna aseTia: revolucia daiwyo saqarTvelos terito-
riaze (am SemTxvevaSi saWiro araa kvleva ramdenad Seef-
ereba `loris glexTa ajanyeba”, misi socialisturi bune-
ba, miswrafebani marqisituli mecnierebis daskvnebs). ar-
sebiTia erTi, daiwyo revolucia Tu ara, daiwyo saqarTvelo-
Si Tu misi farglebis gareT?
iqneb f. maxaraZis versiaa marTali? igi amayad amtki-
cebda: `diax, Cven ar vmalavT, piriqiT, siamayiT vambobT,
rom Cven aq SemoviyvaneT wiTeli jari… Cveni nebasur-
viliT movidnen saqarTveloSi wiTel-armielebi. Cven mouZR-
vodiT maT” (Txz. krebuli. t. IV, gv. 213. tf. 1924).
mTavaria imis garkveva simarTles ambobs... Tu ara? ra
aris `saamayo” es Tavidanve cxadia.
iqneb v. i. leninis versia ufro sizustes Seicavs?
am versiasTanaa organulad dakavSirebuli meore sak-
iTxi, samecniero da samecniero-popularul literatura-
Si mtkicedaa damkvidrebuli azri, rom saqarTveloSi
socialisturi revoluciis monawileebma 1921 wlis 16
Tebervals Seqmnes saqarTvelos revoluciuri komiteti
(revkomi). revkomma daxmarebisTvis mimarTa v.i. lenins. 17
Tebervals daiwyo saerTo Seteva. aRmosavleTidan Semov-
ida XI armia. IX armiis nawilebi moiwevdnen Crdilo-
eTidan, erTdroulma Setevam ganapiroba saerTo warmate-
102
revoluciuri aneqsia aleqsandre axatneli
ba. 25 Tebervals aRebuli iqna dedaqalaqi. `revoluciam”
gaimarjva.
sxva oficialuri versia am sakiTxebze ar arsebosb.
sainteresoa rogor Seesabameba am mtkicebas v.i. leni-
nis 14 da 15 Tebervlis depeSebi IX armiis revoluciuri
samxedro sabWosadmi, saqarTvelos winaaRmdeg Setevaze
gadasvlisa da Tbilisis aRebis Sesaxeb? v.i. leninma
winaswar icoda rom 16 Tebervals Seiqmneboda revkomi da
igi samxedro daxmarebas moiTxovda?
vin icis?
faqti aseTia da amasTan, saqarTveloSi revoluciis
ori versiaa mocemuli. erTi 14, meore, 15 Tebervals.
14 Tebervals v.i. lenini agzavnis aseT depeSas: `ceka
mzadaa neba darTos da daikavos Tbilisi saerTaSoriso
normebis dacviT da im pirobiT, rom me-11 armiis revolu-
viuri samxedro sabWos yvela wevri yvela monacemis se-
riozuli ganxilvis Semdeg warmatebis garantias mogvcems”
(t.45,gv.50). v.i. leninis TxzulebaTa imave tomis SeniS-
vnebi 777 gv. aRniSnulia, rom saqarTvelos mSromelTa
ajanyeba daiwyo Tebervals Rame. mSromelebma sTxoves
ruseTis mTavrobas daxmareba.
amrigad gamodis: 1. revolucia daiwyo saqarTvelos
sazRvrebSi, 2. daiwyo ara 12 aramed 11 Tebervals, v.v
daxmareba v.i. lenins sTxoves mSromelebma da ra revkomma,
rogorc mkvlevarebi amtkiceben. 4. Txovna iyo 12 da 13
Tebervals, radgan rkp (g) centralurma komitetma moaswro
sakiTxis ganxilva da 14 Tebervals ukve neba darTo
Tavis armias emoqmedna, 5. rusul armias neba daerTo, ara
ajanyebulTa dacvisa aramed suverenuli saxelmwifos
dapyrobis. es araa erTi da igive.
g. orjonikiZe adasturebs im azrs, rom samxedro dax-
marebisTvis Txovna gagzavnes mSromelebma jer kidev revko-
mis Seqmnamde. 17 Tebervals igi aqRniSnavda: `saqarTvelos
wiTelma ajanyebulebma daxmarebisTvis mimarTes Zmur wi-
Tel armias, romelic dauyovnebliv gamoexmaura maT mo-
103
aleqsandre axatneli revoluciuri aneqsia
wodebas, da axla wiTeli niaRvari uaxlovdeba Tbiliss...
Tbiliss saaTebi daTvlilia... saqarTvelo Semova kavkasi-
is sabWoTa respublikebis ojaxSi” (statiebi da sityvebi
t.1, gv. 186). am ori beladis or debulebaSi saerTo isaa,
rom Txovna gagzavna ara revkomma aramed mSromelebma.
samwuxaroa, rom aravisTvis araa cnobili ra Txovna iyo,
visi Sedgenili, visi saxeliT, ras iTxovdnen am ar arsebu-
li dokumentiT. danarCenSi debulebani erTi meores ar
Seesatyviseba. pirveli variantiT TxovniT mimarTes v.i.
lenins. meore variantiT Txovna iyo XI armiis misamarTiT,
pirveli variantiT partiis centralurma komitetma ganix-
ila Txovna da miiRo gadawyvetileba. meore variantiT,
armiam dauyovnebliv aRmouCina ajanyebulebs daxmareba, ar
Seatyobina mTavrobas, ar daeloda nebarTvas.
da bolos orive variantisTvis saerToa, rom ruseTis
SeiaraRebuli jarebi omis gamoucxadeblad veragulad daesx-
nen Tavs Tavisuflebis moyvare, Tavisi orientaciiT so-
cialistur, sust, suverenul respublikas da dai pyres igi.
v.i. leninis mier 14 Tebervals wamoyenebuli versia
saqarTvelos ajanyebulTaTvis daxmarebis Sesaxeb, icve-
lab 15 Tebervlis dokumentSi. `cekas miaCnia, romj me-11
armiis revoluciuri samxedro sabWos operaciebi nei-
traluri zonis ajanyebulTa adgilobrivi dacvaa TeTrg-
vardielTa mxriv mosalodneli ganadgurebisagan. angari-
Si gauwieT Tqveni operaciis am politikur xasiaTs yve-
la Tqvens sajaro gamosvlaSi. ra Tqma unda, Cven me-11
armiis re3voluciuri samxedro sabWosagan moveliT en-
ergiul da swraf moqmedebas, romelic imasac ki ar mo-
erideba, rom Tbilisi aiRos, Tu es saWiro iqna samxedro
mosazrebebiT neitraluri zonis namdvili dacvisaTvis
axali Tavdasxmisagan”. (t.45,gv.50-51).
14 Tebervlis dokumentSi msjelobaa ajanyebulTa
daxmarebaze arsebuli wyobilebis winaaRmdeg brZolaSi.
15 Tebervlis dokumentSi ukve neitraluri zonis dacvaze
TeTrgvardielTa mxriv ganadgurebisagan. e. i. am SemTx-
104
revoluciuri aneqsia aleqsandre axatneli
vevaSi araa mowodeba demokratiuli mTavrobis winaaRm-
deg. dokumenti xazs usvams dacvas da ara Setevas.
kidev erTi momenti, ajanyebulTa brZola arsebuli
mTavrobis winaaRmdeg da, meore variantiT, dacva TeTrg-
vardielebisagan unda damTavrebuliyo Tbilisis aRebiT,
Zalauflebis gadasvliT ajanyebulTa damxmare an damcve-
li rusuli armiis xelSi. icvleba motivacia, magram, ar
icvelab mizani – saqarTveloSi sabWoTa wyobilebis dam-
yareba.
da kidev erTi arsebiTi momenti.
neitraluri zona romelic 1918 wels dekemberSi Seiqmna,
Sereul qarTul-somxuri administracias eqvemdebarebo-
da. lore, axtala, alaverdis mimdebare teritoriebi, sa-
dac pirveli somxuri mosaxleoba XVIII s bolos erekle
II TaosnobiT gamoCnda XX saukunis dasawyisSi sadao
gaxda am or moZme ers Soris. es teritoriebi neitralur
zonad gamocxadda inglisis iniciativiT, romelic am kon-
fliqtSi somxeTs uWerda mxars. 1920 wlis noemberSi,
somxeT-TurqeTis saomar moqmedebasTan da safrTxesTan
dakavSirebiT, neitraluri zona antantam scno saqarTve-
los teritoriad.
sawinaaRdego pozicia daikava sabWoTa ruseTma. somx-
eTSi sabWoTa wyobilebis Semdeg, misTvis sulerTi rodi
iyo vis ra ekuTvnis. erovnul niadagze am zonaSi iyo
ukmayofilebis safuZveli. erovnul da ara socialur
niadagze. aq, iseve, rogorc mTlianad saqarTveloSi am
dros socialistur revoluciaze fiqric ar SeiZleboda.
amis gamo, xo mar Seicvala motivacia 15 Tebervals wina
dResTan SedarebiT?
saqarTvelos demokratiuli respublikisaTvis amiT
araferi ar Secvlila. savalalo Sedegi iyo sabWoTa
ruseTis XI da IX armiebis SeTanxmebuli moqmedebiT
saqarTvelos revoluciuri aneqsia. borCalos mazris ar
arsebuli proletariatis, ar arsebuli socialisturi
revoluciuri gamosvla, mondomebiT aitaca saqarTvelos
105
aleqsandre axatneli revoluciuri aneqsia
ar arsebuli komunisturi partiis mier darazmulma
saqarTvelos ar arsebulma proletariatma da saqarTvelo-
Si ar arsebuli sabWoTa Zalaufleba daamyara.
ara naklebi saocreba grZeldeba am movlenebis
kvaldakval. oficialuri versiis Tanaxmad, 1921 wlis 25
Tebervals g. orjonikiZem v.i lenins depeSiT acnoba Tbili-
sis aRebis faqti. 28 Tebervals v.i. lenini erT-erT
moxsenebaSi am agresias ase xsnis: `mesame saerTaSoriso
sakiTxia kavkasiis ambebi, iq am bolo dros didi masSta-
bis ambebi moxda, romlebic dawvrilebiT jer ar viciT,
magram, romelTaazri is aris, rom Cven didi omis mijnaze
vimyofebiT. somxeTis da saqarTvelos Setakebas ar SeeZ-
lo Cven ar aveRelvebineT, da am ambebma gamoiwvies is, rom
somxeTis burJuaziis mzakvroba Cven winaaRmdeg, dRemde
mainc, mis winaaRmdeg Sebrunda da Sebrunda ise, rom Tbi-
lisSi, ukanaskneli cnobebiT, romlebic jer kidev ar aris
Semowmebuli, sabWoTa xelisufleba aRmoCnda” (t.32 gv.
175-176).
ra sibrZne gamomdinareobs am naTqvamidan? pirvel rig-
Si is, rom e.i. lenini saqmis kursSi ar aris, kavkasiaSi
mimdinare movlenebi man bolomde ar icis, yovelive mas
uSualod ar exeba. meore is, rom kavkasiaSi mimdinare
procesi aris somxeTsa da saqarTvelos omis Sedegi. e.i.
sabWoTa somxeTisa da demokratiuli saqarTvelos omis
Sedegi. (samwuxaroa, rom sabWoTa istorikosebs dRemde
ar ausaxavT es ararsebuli omi). mesamea is, rom saqarTve-
lo – somxeTs am omSi (Tundac, rom yofiliyo aseTi, ori
suverenuli respublikis omSi ruseTis jarebi, ratom
unda yofiliyvnen monawileni? (am SemTxvevaSi arsebiTia,
rom e.i. lenini aRiarebs rusuli jaris monawileobas).
meoTxe sibrZne imaSia, rom omi raRaca ZalebiT ajanyebad
qceula da Tanac vis winaaRmdeg?
somxeTis burJuaziis mzakvrobis sapasuxod TbilisSi
sabWoTa xelisufleba damyarda, e.i. brZola iyo ara saqarTve-
los demokratiuli respublikis, aramed somxeTis bur-
106
revoluciuri aneqsia aleqsandre axatneli
Juaziis winaaRmdeg. magram somxeTis burJuaziis winaaRm-
deg brZolas (da ara somexi burJuaziis, romelic mrav-
lad iyo TbilisSi), unda mohyoloda erevnis aReba (rac
ukve moxda 1920 wlis noembris bolos) da ara Tbilisi-
sa, romelSic saqarTelos dedaqalaqi iyo da ara sasomx-
eTis.
imave moxsenebaSi v.i. lenini kvlav ubrundeba Tavda-
pirvel versias saqarTvelos agresoreobis Sesaxeb da
aRniSnavs: `...qarTveli menSevikebi eyrdnobian ara mSromel
masebs, aramed TavianTi qveynis kapitalistebs, es kapital-
istebi ki Sars eZeben, raTa saomari moqmedeba daiwyon,
magram Cven sami welia erTi varaudiT vcxovrobT... esaa
varaudi mSromeli masebisa.” (t.32,gv.177). sruliad gasagebia,
rom saqarTvelos demokratiuli respublika respublika
arsebobis sami wlis namZilze `Sars” eZebda raTa omi
daewyo sabWoTa ruseTTan da mxolod ruseTis mTavrobis,
xalxis didma moTminebam aacila qveyanas agresia. amave
dros saqarTvelos mSromelebmac ar gaumtyunes imedi
belads da saboloo Sedegad, nacvlad imisa, rom saqarTve-
lo (es uZlieresi saxelmwifo) dasxmoda Tavs (patara,
sust) ruseTs, rusma jarma daamyara sabWoTa xelisufle-
ba saqarTveloSi (ai, ra kargia, rodesac qveyana pataraa da
susti).
sibrZnes beladis nawerebSi ra gamolevs, magram Tu
obieqturad ganixileba sakiTxi cxadi unda gaxdes, rom
partias arasodes ar ufiqria imperiis teritoriebis
daSla damoukidebel saxelmwifoebad. sxvebTan erTad,
saqarTelos demokratiuli respublikis Seqmna iyo ara
partiis politikis Sedegi, aramed im mZime viTarebisa, rac
sabWoTa xelisuflebis damyarebas mohyva ruseTSi. par-
tia, sabWoTa mTavroba, piradad v.i. lenini ganixilavda ra
saqarTvelos ruseTis Semadgenel nawilad, yovelTvis mzad
iyo moexdina misi ukan dabruneba. Sesabamisi oficialuri
gadawyvetileba miRebuli iqna jer kidev 1918 w. Semdeg
1919 da 1920 wlebSi. am dros manZilze qveynis Sida da
107
aleqsandre axatneli revoluciuri aneqsia
saerTaSoriso viTareba ar iZleoda Canafiqris ganxor-
cielebis saSualebas. 1921 wlis TebervalSi ki iyo
saqarTvelos gamo antantis qveynebTan mdgomareobis mkveTri
gauaresebis safrTxe. amitom aRniSnavda v.i. kenini `omis
mijnaze” yofnis Sesaxeb. sabolood yvelaferi keTilad
damTavrda – sabWoTa ruseTisTvis. saqarTvelos aneqsiam
mxolod sityvieri omi gamoiwvia.
gansakuTerbiT aqtiurobdnen am mxriv rusi menSevikebi,
meore internacionalis partiebi, isini bolSevikebs brals
sdebdnen erTa TviTgamorkvevis princi pidan gadaxvevaSi,
rasac saqarTvelos dapyroba mohyva.
evropis socialistebis es sityvieri omi efuZneba erTa
TviTgamorkvevis leninuri koncefciis ucodinarobas erTi
mxriv, da maT Teoretikodobas, praqtikisagan, politikisa-
gan mowyvetas, meore mxriv, maTgan gansxvavebiT bolSevike-
bi praqrtikuli moqmedebis xalxia. magaliTad: im dros,
rodesac saqarTvelos demokratiuli respublikis mTavroba
jer kidev qveyanaSi iyo, moskovSi bolSevikebi awarmoebd-
nen TurqebTan molaparakebas da baTumis olqis avtonomi-
uri statusze uTanxmdebodnen (t. 52 gv.375 rus. gam).
v.i. lenini, bolSevikebi, bunebrivia, uyuradRebod verc
evropaSi gaSlil antirusul, antisabWour, sityvier oms
datovebdnen. saqarTvelos gasabWoeba evropisTvis, social-
istebisaTvis sCanda dapyrobad, Torem v.i. lenini mas sul
parametrebiT zomavda. misTvis es iyo msoflio revolu-
ciuri procesis erTi patara sxva epizodi. visi bralia,
sxvanairad msoflio federaluri sabWoTa respublika ver
Seiqmneboda. xom ar SeiZleboda usaSvelod lodini vin,
rodis moifiqrebda am respublikaSi gaerTianebas. rac
Seexeba uZluri Teoretikos-menSevikebis mier dawyebul
agitacias bolSevikebis winaaRmdeg, aq kontrpropagandis
nacadi meTodi srulad sakmarisi Canda. amitom daevala
l. trockis daewyo gaafTrebuli cofiani Seteva menSe-
vikebis winaaRmdeg saqarTvelos gamo (t. 45, gv. 550).
mdgomareobis sirTulem moiTxova saqarTveloSi `so-
108
revoluciuri aneqsia aleqsandre axatneli
cialisturi” revoluciis warmodgena iseTi kursiT, romel-
ic bolomde mSvidobis moyvares, gareSe meTavlyuris da
ara monawilis rolSi gamoiyvanda sabWoTa ruseTs. sruli-
adac ar iyo sakmarisi sabWoTa saqarTvelos da kavkasiis
xelmZRvanbelTa bolomde gauazrebeli gancxadebebi, rom-
lebic sabWoTa ruseTs pasuxismgeblobas ver aacilebd-
nen. rad Rirda m. oraxelaSvilis, f. maxaraZis, g. orjon-
ikiZis da sxvaTa gancxadebebi. vis daarwmunebda sabWoTa
ruseTis mSvidobis moyvare poziciaSi g. orjonikiZis
gancxadeba: `amaod iyvireben menSevikebi saqarTevlos dapy-
robaze, misi damoukideblobisa da TavisTavadobis mospobaze,
qarTveli muSebisa da glexebis damoukideblobasa da
TavisTavadobas aravin Tavs ar dasxmia da arc fiqrobs
daesxas”... (statiebi da sityvebi, t. 1 gv. 217). bavSvobaa.
uaryofs rusis jaris mier ara saqarTvelos dapyrobis
faqts, aramed qarTveli muSebis da glexebis damonebis
azrs.
ramdenad Zneli unda yofiliyo v.i. leninis mdgomare-
oba Tu mas uwevda yvela wvrilmanis ganxilva da TviT
sabWoTa ruseTisaTvis alibis mofiqrebac ki. amis Sesaxeb
depeSiT atyobinebda g. orjonikiZes: `sazRvargareT gaafTe-
bul agitacias ewevian rsfs respublikis winaaRmdeg
saqarTvelos revkomma daiwyos seriozuli kontr agita-
cia, romelSic unda aRiniSnos, jer erTi, rsfs respub-
likis mSvidobismyofeluri roli, meore – saqarTvelos
muSaTa da glexTa da armielTa masebis aqtiuri da ini-
ciativiani roli, masebisa, romlebmac daamsxvries saqarTve-
los burJuaziulo mTavroba, da, mesamea Azerbaijanis da
somxeTis sabWoTa mTavrobebis roli, romlebmac mxari
dauWires rogorc somex da TaTar, ise qarTvel ajanye-
bulebs Tavdacvis mizniT saqrTvelos burJuaziuli mTavro-
bis agresiuli nabijebis winaaRmdeg” (t.45, gv.106).
v.i. lenins uyvarda gamoTqma polemikis dros: ai kidev
erTi margaliti. es WeSmariti `margalitia” saqarTve-
los demokratiuli respublikis revoluciuri aneqsiis
109
aleqsandre axatneli revoluciuri aneqsia
gamarTlebis saqmeSi. erTi SexedviT daviwyebulia versia
saqarTvelos, rogorc agresoris Sesaxeb, romlis winaSe
sabWoTa ruseTi sami wlis manZilze kankalebda. Semdeg
ruseTs daemata Azerbaijani da bolos somxeTi. v.i. le-
nini bevrjer moiTxovda SeiaraRebis gazrdas, diviziebis
gadayvanas kavkasiaSi, magram agresoris (saqarTvelos) winaSe
SiSi mainc ver moixsna. daviwyebulia is versiac, romlis
mixedviT neitraluri zonis mosaxleobas ar arsebuli
TeTrgvradiuli safrTxe emuqreboda da saWiro iyo rusuli
jariT maTi dacva. daviwyebulia versia saqarTvelos av-
tomaturi kraxis Sesaxeb. ukugdebulia saqarTvelo-somx-
eTis 1921 wlis ianvar-Tebervlis ar arsebuli omis, mi-
Tiur ajanyebaSi gadazrdis versia, arc isaa gamoyenebuli,
romlis Tanaxmad sasomxeTis burJuaziis mzakvrobam miiy-
vana wiTeli armia TbilisSi (SeiZleba dadginda is faqti,
rom samomxeTis burJuazia jer kidev 1920 wlis 29
noembers, saswaulebrivad swrafad iqna dasjili sasomxe-
Tis ar arsebuli proletariatis mier moxdenili so-
cialisturi revoluciis dros). bolos moxsnilia is
versiac, romelic rusuli jaris saqarTveloSi laSqro-
bis monawileobas aRiarebda. sinamdvileSi es erTi Sexed-
viTaa. margaliti imitomaa aseTi, rom igi yvela mepa-
trones akmayofilebs. v.i. leninis maragaliti adre
gamoTqmul versiebs Seicavs da uaryofs. mizani erTia:
vinc ra unda Tqvas, vinc gnebavT monawilea da Tu gnebavT
damnaSavec saqarTvelos aneqsiis saqmeSi, sabWota ruseTis
garda. es Segoneba g. orjonikiZis da ZmaTa misTa misamar-
TiT aucilebeli iyo rame Tu kavkasieli bolSevikebi
Tavs iwonebdnen imiT, rom win mouZRodnen rus jars.
imave dRes mieca g.orjonikiZes axali direqtiva. igi
gadaudebel amocanad saxavda amierkavkasiis ekonomikuri
Serwymis gaZlierebas. damTavrda saqarTvelos didi cen-
tralizebuli sabWoTa resbublikis SemadgenlobaSi gaer-
Tianebis pirveli politikuri aneqsiis etapi, daiwyo me-
ore, ekonomikuri aneqsia, romelsac mesame etapi, ideur-
110
revoluciuri aneqsia aleqsandre axatneli
kulturuli aneqsia unda mohyoloda.
pirveli etapis uSaulo Sedegebi amarTlebda leni-
nuri TavSekavebulobis, sifrTxilis mizanSewonilobas.
qarTveli eris ukureaqcia ar iyo revoluciiT gabed-
nierebulTa ganwyobis Sesaferisi. yovelive mowmobda
respublikis mkvidri mosaxleobis politikur moumwifeob-
lobas, raTa gaegoT sabWouri gamocdilebis yvela sikeTe.
am ganwyobilebis Sesaxeb f. maxaraZe centris informa-
cias awvdida da Tan sTxovda: respublikaSi Seqmnili
samxedro_poliyikiri mdgomareoba sasurvels xdis ruse-
Tis rwmunebulTa movlinebis Sewyvetas. 1921 wlis 14
marts mcire saxkomsabWom miiRo gadawyvetileba, romlis
ZaliT, saxalxo komisariatebs ekrZalebodaT saqarTvelo-
Si rwmunebulebis gagzavna. v.i. lenini miuTiTebda: `gava-
taroT gagzavnis akrZalva (mcire sabWos nebadaurTve-
lad), xolo nebarTva gavceT udidesi sifrTxiliT”. (t.
45, gv. 67)
aseT situaciaSi cxadia, ekonomikuri aneqsiis daCqare-
buli tempebi SeiZleba saqmisTvis saziano yofiliyo. mdgo-
mareobas kidev ufro arTulebda SeiaraRebuli Zalebis
Senaxvis, momaragebis krizisuli mdgomareoba. v.i. lenini
jer kidev 1920 wlis TebervalSi mimarTavda i. smilgasa
da g. orjonikiZes da moiTxovda revoluciuri energiiT
moqmedebas, raTa kavkasiis frontze jarebis mdgomareoba
gaeumjobesebinaT (t. 44, gv. 336-237).
amis Semdeg verc Azerbaijanis da verc somxeTis gas-
abWoebam jaris saerTo mdgomareoba ver gamoakeTa. jer
erTi, damSeul mosaxleobas maTi gamokveTa umZimda da
meore is, rom jari aq ucxo mxareSi grZnobda Tavs (amis
Sesaxeb g. orjonikiZe specialurad aRniSnavda sabWoTa
xelmZRvanelobis gasagebad (statiebi da sityvebi t. 1.
gv. 178). 1920 wlis 17 dekembris am orjonikiZiseuli
Setyobinebidan cxadi xdeba, rom XI armiam amierkavkasiaSi
yvela resursi mosaxleobidan amowura, qveyana daamSia da
xalxisaTvis sruliad ucxo Zalad iqca. momwifda sak-
111
aleqsandre axatneli revoluciuri aneqsia
iTxi, rodesac an ukan, ruseTSi unda gaeyvanaT armia, an
misTvis axali arsebobis areali miecaT.
rogorc Cans, gamosavali moiZebna saqarTvelos xar-
jze. qveyana, Tumca saqarTvelos demokratiuli mTavrobis
gancxadebiT ekonomikuri kraxis piras iyo, mainc Sedare-
biT mdidari Canda da armiis gamo sakvebad sakmao maragis
mqone. amitom mimarTavda v.i. lenini g. orjonikiZes: `Cven
miviReT narimanovis, buraT-bades da serebrovskis sa-
sowarkveTili depeSa. isini samartlianad arniSnaven, rom
sruliad SeuZlebelia meTerTmete armiis dabruneba dam-
Seul da gaZarcul azerbaijanSi. miiReT uaRresad en-
ergiuli zomebi, raTa es armnia datovebuli iqnes
saqarTveloSi da radac unda dajdes, daCqardeT puris
Camotana ucxoeTidan saqarTelos koncensiebze, marganec-
ze da sxva. gacvliT” (t. 45, gv. 83-84).
sakiTxis aseTi gadawyvetis Tanaxma iyvnen m. kalinini,
l. kamenevi, v. molotovi. Tavi Seikava l. trockim. me-
TerTmete armias, romelmac moaswro Azerbaijanis gaZarc-
va: (somxeTSi gasaZarci araferi iyo, iq isedac 600 000
damSeuli ltolvili afarebda Tavs), axali ulufa miar-
Tves saqarTvelos saxiT. istoriulad armiebi yovelTvis
dapyrobilTa ZarcviT cxovrobdnen.
saerTo politikur situaciaasTan erTad, armiis Sesanaxi
xarkic amZimebda saqarTvelos mdgomareobas. aseT dros
daCqarebuli ekonomikuri aneqsia mizanSewonili ar iyo,
magrm ra eqna TvoTonac daqceul da damSeul ruseTs?
rusuli sabWoTa politika, ar unda yofiliyo Zveli
politikis gagrZeleba. ideurad TviT ruseTSi hqonda
brZola gamocxadebuli yovelive Zvels (cnobili pro-
letkultelebi burjuaziuli rkinigzebis ayras da maT
nacvlad wiTeli, bolSevikuri liandagebis dageba moiTx-
ovdnen. aseT situaciaSi cxadia, saginebeli unda gamx-
dariyo yvelaferi, rac damoukidebel saqarTvelosTan iyo
dakavSirebuli. v.i. lenini moiTxovda g. orjonikiZisagan:
`gulmodgined agroveT masalebi saqarTvelos menSevikuri
112
revoluciuri aneqsia aleqsandre axatneli
mTavrobis winaaRmdeg da Tan CamoitaneT moskovSi ple-
numze” (t. 45.gv. 106).
rogoric iyo moZRvari iseTi hyavda mrevli.
magram yovelive meorexarisxovania im ZiriTad amoca-
nasTan SefardebiT, romelic msoflio socialisturi
revoluciis citadelis winaSe ekisra cida saqarTvelos.
`saqarTvelo-aRniSnavda beladi – uaRresad mniSvnelova-
nia rogorc ruseTis sagareo vaWrobis safari”. (t. 45.hv.
119-120).
diax, baqos navTobisTvis sazRvargareT gzis micemis
garda, axlo aRmosavleTTan mekavSiris (gzebis mimcemis)
garda, saerTo mZime gadamxdelis garda, ruseTis armiis
Semnaxvelis garda, uTvalavi ltolvilebis Semfareblis
garda, saqarTvelos ruseTis safaris rolic ekisreboda.
xom ar iyo Zalaze bevri kraxis piras misuli patara
qveynisTvis? ara, radgan sxvebi ufro maTxovrul mdgo-
mareobaSi iyvnen.
ra bednierebis momtani unda yofiliyo aseT qveyanaSi
eqsportirebuli socialisturi revolucia? pirveli is,
rom amdeni funqciebis (Zarcvis) safasurad saqarTvelos
`sursaTisa da saTbobisaTvis 1921 wels. arc erTi groSi
meti”. (t. 45 gv. 120). meore is, rom respublikis finanse-
bi (romelic demokratiulma mTavrobam daagrova) unda
gansabWoebuliyo da yvelas samsaxruSi Camdgariyo. v.i.
lenini udepeSebda g. orjonokiZes: `miRebuli cnobebis
mixedviT, saqarTveloSi darCenilia saqarTvelos saxelm-
wifo banki kvalificiur mosamsaxureTa mTeli StatiT
da ucxoeTis warmomadgenlobaTa anabarebiT... gadavaqcioT
igi mTeli amierkavkasiis bankad amierkavkasiis respub-
likebis ekonomiur gaerTianebasTan dakavSirebiT, ris
proeqtic muSavdeba” (t. 45, gv. 105-106).
ra mokle daskvnebi gamomdinareobs am depeSidan?
1. saqarTvelos demokratiuli mTavroba atarebda swor,
eris interesebis Sesabamis politikas da SeZlo respub-
likis finansuri mdgomareobis gamosworeba.
113
aleqsandre axatneli revoluciuri aneqsia
2. am mimarTuelbiTsabWoTa samecniero literatura-
Si gatarebuli Tvalsazrisi mcdaria.
3. demokratiul mTavrobas iZulebiT emigrirebis dros
ar gauZarcvia sakuTari xalxi.
4. am mimarTulebiT sabWoTa samecniero literatur-
aSi gatarebuli Tvalsazrisi mcdaria.
5. v.i. leninis, partiis gadawyvetilebiT saWiro iyo
amierkavkasiis respublikebis ekonomikuri Serwyma, rasac
Semdeg unda mohyoloda politikuri da ideuri. es idea
gaerTianebis, federaciis Sesaxeb iyo SemuSavebuli xe-
lmZRvanelobis mier da ar modioda respublikebidan.
6. am mimarTulebiT sabWoTa samecniero literatur-
aSi gatarebuli YTvalsazrisi mcdaria.
mesame is, rom saqarTvelos mier civilizebul evro-
pasTan damyarebuli kontaqtebi, dadebuli koncesiebi gamoy-
enebuli unda yofiliyo sabWoTa ruseTis interesebis
Sesabamisad, v.i. lenini miuTiTebda g. orjonikiZes: `Zalian
gTxovT uaRresad seriozuli yuradReba miaqcioT... sak-
iTxs armiisa da saqarTvelos koncesiebis Sesaxeb. saqarTve-
los menSevikurma mTavrobam zogierT koncesia dado mTe-
li Zal-RoniT unda ecadoT gaanaxloT es Zveli konc-
esiebi, rac SeiZleba male da yovelwliurad SeecadoT,
rom daidos axlebi, raTa koncesiebis sanacvlod sursaTi
viSovoT” /t.45, gv. 84/.
meoTxe is, rom saqarTvelo unda gamxdariyo baqos
navTobis gadazidvis gza, am gziT SemoetanaT saWiro te-
qnika ruseTis mrewvelobis aRdgenisaTvis. v.i. lenini werda
a. serebrovskis: `axla, roca gvaqvs baTumi, mTeli ZalebiT
unda vecadoT rac SeiZleba swrafad gadavcvaloT sazR-
vargareT navTobi da navTi mowyobilobaze ganviTarebuli,
socialisturi wyobilebisaTvis momwifebuli ruseTi,
romelmac bedniereba moutana CamorCenil kavkasias, aRi-
arebda `Cven aqedan ver dagexmarebiT, TviTonac Raribebi
varT. Tqven unda dagvexmaroT” (t. 45. gv. 87-88).
mexuTe is, rom saqarTvelo kvlav unda gadaqceuliyo
114
revoluciuri aneqsia aleqsandre axatneli
ruseTis (amJamad ukve sabWoTa) danamatad. unda daqvemde-
bareboda centris diqtats. amitom iyo, rom XI armiis
Semosvlas saqarTveloSi mohyva antiqarTuli ganwyobilebis
da RonisZiebebis mkveTri zrda, rogorc respublikis ga-
reT, aseve SigniT Zalebis mxriv. dauwesda kontroli
respublikis yovel mniSvnelovan da umniSvnelo funq-
cias. (t. 53, gv. 154 rus. gam.) t. 45, gv. 107).
1921 wlis revoluciuri aneqsiis umTavresi da up-
irvelesi Sedegi iyo erovnuli TviTmyofadobis, Sinagani
potenciis gamovlenis, civilizaciis gzaze swrafi winsv-
lis SesaZleblobebis dakargva.

erovnebaTaSorisi urTierTobebis
sabWoTa modeli

erovnebaTSoriso urTierTobebis axali tipis SemuSaveba


Teoriulad damTavrebuli iyo. magram Teoria sakiTxis
daregulirebis erTi mxarea mxolod. praqtika, rogorc
WeSmaritebis sazomi, amowmebs Teoriis mecnierulobas da
revoluciurobas, Seaqvs koreqtivebi, zogjer uaryofs kidec.
leninuri Teoriis mixedviT, mwifdeboda msoflio rev-
olucia. mas unda mohyoloda socialisturi federaciu-
li respublikis Seqmna. mis SemadgenlobaSi sabWoTa ruseTi
Sevidoda sruluflebian wevrad.
mravalerovani sabWoTa ruseTi saSinao sakiTxebs Tvi-
Ton gadawyvetda. mTlianad respublika iqneboda erTiani,
agebuli demokratiuli centralizmis princi pze. es prin-
ci pi patara erebisaTvis dasaSvebad miiCevnda saolqo av-
tonomiis ufleba. ase gagrZeldeboda, sanam erebis `dafq-
va-asimilaciis” procesi ar Seqmnida erTian internacio-
nalur ers, internacionalur kulturiT, eniT, sazRvrebiT
(igulisxmeba rusuli).
mravalerovani sabWoTa respublikis Seqmna praqtiku-
lad 1918 wlidan daiwyo rsfsr SemadgenlobaSi gaerTi-
anda yofili imperiis didi teritoria. 1920 wlis bo-
115
aleqsandre axatneli revoluciuri aneqsia
los ZiriTadad damTavrebuli iyo imperiis Zveli miwebis
SemoerTeba. 1921 wlis TebervalSi saqarTvelos demokra-
tiuli, neitraluri respublikis revoluciuri aneqsiiT
teritoriebis Semomateba damTavrda. sabWoTa ruseTma didi
zarali ganicada, magram rac SeinarCuna, xelaxla moi pova,
is planetis 1/6 utoldeboda. saWiro iyo am teritori-
aze, am teritoriaze mcxovreb erebis CaTvliT, Seqmniliyo
erovnebaTSorisi urTierTobebis sabWoTa modeli.
modelis Seqmnis pirveli etapi dakavSirebuli iyo
ZaladobasTan. dRes ukve SeuZlebelia im faqtis dafarva,
rom sabWoTa respublikebis aRmocenebis garantias wiTe-
li armia warmoadgenda. amis Semdeg dgeba meore, gardamava-
li etapi, rodesac arsebobs ruseTis federaciuli res-
publika (moklebuli federaciis niSnebs, erovnuli av-
tonomiis niSnebs), sustad gamosaxuli saolqo avtonomi-
iT dam is gverdiT arseboben sabWoTa respublikebi erovnu-
li avtonomiis uflebiT da ar arsebobs am mdgomareobis
samarTlebrivi, sakanonmdeblo gamarTleba. aseTi viTareb-
is gaxangrZliveba SeiZleba gadaizardos federaciis moTx-
ovnaSi Tu droiTYar iqna sakiTxi gadawyvetili. rogor,
es ukve Teoriulad gaazrebulia da rwmenis donemde
dasuli partiis xelmZRvanelTa Soris.
erTi arsebiTi momentis gaTvaliswinebaa saWiro. esaa
saerTaSoriso viTareba. kapitalisturi samyaro jer kidev
arc cnobs am gaurkveveli sistemis qveyanas, magram arc
oms apirebs masTan sabWoTa respublika, Tavis mxriv, ar
kargavs msoflio revoluciis ganviTarebis imedebs, yovel
SemTxvevaSi aziis kontinentze mainc partiis Teoretiko-
sTaTvis saidumlo rodia is marqsistuli debuleba, rom
ruseTs damoukideblad, civilizebuli, socialisturi evro-
pis dauxmareblad, araviTari socializmis Seqmna ar Seu-
Zlia.
mravalTa Soris kidev erTi mniSvnelovani faqtoris
gaTvaliswinebaa saWiro. igi dakavSirebulia qveynis saSi-
nao mdgomareobasTan. maTxovrobis, masobrivi SimSilis piras
116
revoluciuri aneqsia aleqsandre axatneli
myof qveyanas sWirdeboda ekonomikuri politikis Secv-
la. muSaTa da glexTa gamosvlebma sabWoTa wyobilebis
winaaRmdeg, erTi mxriv, da l. trockis dasabuTebam, meore,
daarwmuna v.i. lenini axal ekonomkur politikaze gadas-
vlis aucileblobaSi. da Tu, jer kidev 1920 wlis dasas-
ruls beladi werda: `fulidan ufulo produqtgacvlaze
gadasvla udavoa.
es gadasvla warmatebiT rom damTavrdes, saWiroa ganx-
orcieldes produqtgacvla (ara saqonelgacvla)” (t. 45.
gv. 16), ramdneime Tvis Semdeg ukve rkp (b) X yrilobam
miiRo gadawyvetileba `nep”-is Sesaxeb. araa saWiro am
istoriis gadmocema, axsna ra aris misi Tavdapirveli
arsi, rogori Sinaarsi miiRo erTi wlis Semdeg, rogoria
v.i. leninis damokidebuleba misadmi da a.S. arsebiTia, rom
man saTave daudo respublikis, Semdeg ki kavSiris Semo-
brunebas fulad-sasaqonlo urTierTobisken. amitomaa, rom
v.i. lenini l. trockisadmi werilSi ase axasiaTebs Camoy-
alibebis procesSi myof axal urTierTobebs: termini `sax-
elmwifo kapitalizmi”... Teoriulad erTaderTi swori
terminia da aucilebelia, rom vaiZuloT umoqmedo komu-
nistebi, Seignon, rom axali politika seriozulad war-
moebs... saxelmwifo kapitalizmi im saxelmwifoSi, sadac
proletaruli xelisuflebaa, SeiZleba arsebobdes mxolod
rogorc SezRuduli droiTac, gavrcelebis sferoTic, Tavisi
gamoyenebis pirobebiTac, masze zedamxedvelobis wesiTac
da a.S.” (t. 45, gv. 532-533).
bevri faqtoris gaTvaliswinebaa saWiro sabWoTa mod-
elis gagebis TvalTaxedviTac da saqarTveloSi sabWoTa
xelisuflebis damyarebis aspeqtiTac. sabWoTa ruseTi
maSin cdilobda saqarTveloSi socializmis Semotanas,
roca TviTon saxelmwifo kapitalizmis relsebze iwyebda
hadasvlas. ramdenad SeZlebda aseTi qveyana, erovnebaT-
Sorisi urTierTobis aseTi Teoriis pirobebSi sa-
marTlianobasa da Tanasworobis princi pis ganxorciele-
bas? SeiZleboda Tu ar megobrobaze, Tanasworobaze, sa-
117
aleqsandre axatneli revoluciuri aneqsia
marTlianobaze ocneba revoluciuri aneqsiis pirobebSi?
vnaxoT.
sabWoTa saqarTvelos pirveli RonisZieba erovnebaT-
Sorisi urTierTobis saqmeSi iyo revkomis 1921 wlis 16
Tebervlis mowodeba. aq pirdapir iyo gacxadebuli, rom
yofili Sulaveris mazris mosaxleoba TviTon airCevs,
vis daukavSiros bedi somxeTs, azerbaijans Tu darCes
saqarTvelos SemadgenlobaSi. es iyo didi bolSevikebis
g. orjonikiZis, a. gegeWkoris, f. maxaraZis, m. oraxelaSvi-
lis da sxvaTa warmatebiT aRtyinebis memarcxene gadaw-
yvetileba. maT, rogorc iqna, moaxerxes XI armiis meSveo-
biT saqarTvelos aneqsiis dawyeba, pirad mter-moyvaresTan
angariSis gasworeba, Zalauflebis mopoveba da iyvnen mi-
zanTan axlos. amave dros, v.i. leninisagan icodnen, rom
sazRvrebs, erovnul kuTvnilebas aRara aqvs azri, male
yvelani iluziur respublikaSi icxovreben. borCaloelebis
ukan devnis dro ar iyo. am qarTveli bedovlaTuri in-
ternacionalizmis saboloo Sedegebi cnobilia. aravin
dainteresda teritoriebis ostoriuli kuTvnilebiT.
safiqrali momavals dautoves.
1921 wlis 21 maiss rsfsr da aneqsirebul saqarTve-
los Soris daido muSur-glexuri samokavSiro xelSek-
ruleba. igi acxadebda orive mxaris damoukideblobasa da
suverenobas, amyarebda samxedro da sameurneo kavSirebs.
TiTqos sruli Tanasworobaa. magram, bevri iyo Tavidanve
safrTxilo: 1. sabWoTa ruseTis warmomadgenels niSnavda
saqarTvelos saxalxo komisarTa sabWo gadamwyveti xmis
uflebiT. aseTi daniSvna ar iyo ormxrivi, 2. saqarTvelo-
Si Sesanaxad rCeboda XI armia, 3. daisva saqarTveloSi
ruseTidan ltolvilebis Semoyvanis sakiTxi, 4. sabWoTa
ruseTi srul controls uwevda saqarTveloSi ucxour
koncesiebs, 5. saqarTvelos yvela sakiTxis gadawyveta
evaleboda g. orjonikiZes da a.S. es imas niSnavs, rom
gamocxadebuli Tanasworoba mxolod gamocxadebuli iyo.
Tavidanve erTi iyo sityva, meore saqme.
118
revoluciuri aneqsia aleqsandre axatneli
aneqsiuri aRtyinebiT Tavbrudaxvevam im periodSi bev-
ri samomavlo problema Seqmna erovnebaTSorisi urTier-
Tobis xaziT. es Seexeba rogorc mkvidri, aseve aramkvidri
mosaxleobis perspeqtivebis, teritoiuli sivrcis sak-
iTxs. amasTan bevri sakiTxi wydeboda yovelgvari obieq-
turi, mecnieruli Sefasebebis gaTvaliswinebis gareSe.
mxedvelobaSi ufro metad piarad, subieqtur faqtebs
iRebdnen. Sedegebma ar daayovna. f. maxaraZe, romelic amay-
obs imiT, rom jars mouZRoda win, romelic met sabWour
patriotul koriantels atrialebda, gamorkvevis Semdeg
aRiarebda: `amxanagebo... aq laparakoben damoukidebel, Tavis-
ufal sabWoTa resepublikebis Sesaxeb... yvelasaTvis naTe-
li da aSkaraa, Tu rogoria es damoukidebloba. Cven xom
erTi partia gvaqvs erTi centraluri organo, romelic...
ase rom laparaki am SemTxvevaSi damoukideblobaze es
metis metad gaugebari debulebaa TavisTavad” (Txz. kre-
buli t. IV, gv. 279). TavisTavad aseTi sityva rkp (b) XII
yrilobaze, gabeduli da dagvianebulia. ufro metad sWar-
bobda (da dRemde bevrs aSinebs) demagogiuri gancxadebe-
bi imis Sesaxeb, rom patara respublikebs damoukidebeli
arseboba ar SeuZliaT. tragikomediebi, Teatralur sce-
narze meti, istoriam icis. sabWoTa ruseTis xelmZRv-
anelobam, bolSevikebma yvelaferi ikadres oRond nei-
traluri demokratiuli saqarTvelos aneqsia moexdinaT.
moaxdines misi ganTavisuflebis lozungiT. Semdeg ki misi
dacvis lozungiT gaamarTles damoukideblobis warTmeva.
`.... ueWvelia – ayalibebda alibs i. stalini – rom
sabWoTa saqarTvelos sruliad ganmartoebiT arseboba...
sabWoTa qveynebisadmi kapitalisturi saxelmwifoebis
aSkarad mtruli damokidebulebis gamo, - warmoudgenelia
rogorc samxedro TvalsazrisiT, ise meurneobrivi ganvi-
Tarebis TvalsazrisiTac.” (t. 5. gv. 102), rusuli armiis
Zlierebaze damyarebuli demagogia sxdomebze dauZinebel-
Ta taSiT fasdeboda. i. stalins ki isic ar enaRvleboda,
rom saqarTveloSi sabWoebis sistema arc Tebervlamde
119
aleqsandre axatneli revoluciuri aneqsia
iyo da arc 1921 w. 13 ivliss, roca amas warmoTqvamda.
arsi sul sxva raimeSia. iqmneboda udidesi unitaruli
saxelmwifo, fexze dgeboda uZlieresi diqtatori.
revoluciurma aRtyinebam bolSevikur kadrebs real-
izmis grZnoba waarTva. g. orjonikiZis zogi biografi
amtkicebs: ymawvilobisas, quTaisSi, axalgazrdul areulo-
baSi miiRo monawileoba, risTvisac igi sagubernio cixeSi
Casves. ymawvilma g. orjonikiZem aq Rrmad Seiswavla mar-
qsizmi. etyoba am Rrma codnis wyalobiT gaxda ise mt-
kice internacionalisti, rom ver moisvena sanam saqarTve-
los aneqsia ar ganxorcielda. Semdeg ki internacional-
izmiT dopingirebulma gadawyvita yvelasTvis pativi eca
saqarTvelos xarjze. am xaziT mas Zalze moswonda n,
narimanovis deklaracia, zangezuri, naxWevani, yarabaxis
somxeTisTvis gadacemis Sesaxeb. maT Soris sxvaoba isaa,
rom narimanovma yvelaferi gadaTqva da azerbaijanma yve-
laferi ukan daibruna. saqarTvelom ki...
1921 wels Seiqmna gaorebuli mdgomareoba. sabWoTa
ruseTma daibruna yofili imperiis koloniebi. daibruna
magram bolomde ver Semoimtkica. patara erebi Tavis
mxriv cdilobdnen gaerkviaT aneqsiiT moniWebuli `bed-
nierebis” xarisxi. v.i. lenini, rusebi qveyanas ganixilavd-
nen rogorc mravalerovan saxelmwifos `erTiani erovnu-
li centriY-velikorusuliT” (t. 20, gv. 498). es Tanabrad
Seexeba, rogorc imperias, aseve sabWoTa ruseTs.
i. stalini gamoxatavda ra centris saerTo Tval-
sazriss, aRniSnavda: `... ganapira mxareebi ufro nakleb
arian ganviTarebulni (anda srulebiT ar arian ganviTare-
bulni) samrewvelo da samxedro mxriv, vidre centraluri
ruseTi, ris gamo maT ar ZaluZT daicvan TavianTi damoukide-
beli arseboba centraluri ruseTs ar ZaluZs SeinarCun-
os Tavisi samxedro-sameurneo Zliereba ganapira mxareeb-
is mier saTbob-nedleuliT da sursaTiT daxmarebis gauw-
evlad.” (t. 5 gv. 124.)
Zneli dasajerebelia, rom sabWoTa ruseTs patara erebis
120
revoluciuri aneqsia aleqsandre axatneli
dacva ainteresebda, rodesac aneqsias axorcielebda. ufro
marTebuli unda iyos, rom samxedro sameurneo Zlierebis
SenarCunebis mizniT, saTbob-nedleulisa da sursaTis iafi
wyaroebis miRebis mizniT, axorcielebda yovelives.
sabWoTa ruseTma jer kidev 1921 wlis dasawyisSi
dasva im dros arsebuli sabWoTa respublikebis gaer-
Tianebis sakiTxi. i. stalini 10 Tebervals amtkicebda: `...
nacionalur respublikebs mxolod im SemTxvevaSi Seu-
ZliaT Tavisi arsebobis dacva da imperializmis SeerTe-
bul Zalebze gamarjveba, Tu isini mWidro saxelmwifoe-
briv kabSirad gaerTiandebian” (t. 5 gv. 23).
mTeli wlis manZilze mimdinareobda intensiuri axsna-
ganmartebiTi da samxedro-sameurneo mosamzadebeli muSaoba
respublikaTa gaerTianebis sasargeblod.
wlis manZilze saqarTvelom sakmao codna miiRo sab-
WoTa gamocdilebis gaziarebis xaziT. daiwyo gamofxi-
zlebis procesi bolSevikur xelmZRvanelobaSi. yvela-
ferma gamoxatuleba hpova 1922 wlis 2 Tebervals miRe-
bul sabWoTa saqarTvelos pirvel konstituciaSi.
es konstitucia, pirvel yovlisa, angariSs uwevda Seqm-
nis istoriul viTarebas. sabWoTa mTavrobis gavleniT,
rogorc yvela sxva patara eri, saqarTveloc gamoTqvamda
gulmxurvale survils, Sesuliyo erTian saerTaSoriso
sabWoTa socialistur respublikaSi partia ver tovebda
msoflio respublikis miRwevis iluzias. patara ers unda
ecekva didis dakrulze. konstiuciis meoTxe muxli am
mxriv sasacilocaa da satiralic.
kidev ufro iluzorulia qarTvelebis survili, raRac-
nairad SeinarCunon suvereniteti. areuli periodis kanon-
zomierebam ganapiroba mexuTe muxlis miReba. dRevandel
pirobebSi amaze ocnebac ar SeiZleba. muxlSi aRniSnulia,
rom saqarTvelo suverenuli saxelmwifoa da ar dauS-
vebs sxva erebis Tanasworuflebian mflobelobas saku-
Tar teritoriaze. konstituciis proeqtis Semdgenelni,
mimRebni an ver grZnobdnen realur mdgomareobas, an es
121
aleqsandre axatneli revoluciuri aneqsia
muxli brZolis saSualebad miaCndaT. albaT erTic da
meorec erTdroulad.
faqti amiT ar icvleba, qarTveli eri am konstituci-
iT mtkiced acxadebda, rom mis istoriul teritoriaze
yvelaferi misi sakuTrebaa da ver moiTmens sxvis mier am
uflebis xelyofas.
kidev ufro Sors midioda meeqvse muxli. igi acxadeb-
da respublikis farglebSi qarTuls erTaderT saxelm-
wifo enad. amave dros ar izRudeboda saqarTveloSi mcx-
ovreb erovnul umciresobaTa uflebebi.
iyo erovnebaTSoriso urTierTobebis sabWoTa mode-
lis mosamzadebeli periodi. patara erebma jer kidev ar
icodnen sabWoTa progresis mTeli sikeTe.
rkp(b) X yrilobaze daisva sakiTxi imperiisgan mow-
yvetili erovnuli saxlemwifoebis bedis Sesaxeb. yrilo-
bis rezoluciebis mexuTe punqtSi aRiniSna, rom maT
damoukideblad arseboba ar SeuZliaT, Sesabamisad aRebu-
li iqna kursi maTi mtkiced gaerTianebisTvis. nimuSad da
sabazo sayrdenad miiCnies rsfsr. iyo azri rsfsr Semad-
genlobaSi axlad Seqmnili erovnuli respublikebis Ses-
vlis Sesaxeb. iyo sxva azric, umaRles xelmZRvanelTa da
mmarTvelobis aparatis nawili fiqrobda rom respub-
likebi unda Zveleburad SeerTebodnen ruseTs da Zveli
princi piT momxdariyo qveynis dayofa.
azrTa sxvaoba Sedegs ar cvlida. partiis Teoretiko-
sebi federacias ganixilavdnen, rogorc Sualedur, gar-
damaval formas sruli centralizaciis gzaze. amitom
federacia unda yofiliyo ara Tanaswor wevrTa erToba,
aramed ruseTis SemadgenlobaSi respublikaTa (patara
erebis) saolqo avtonomiis safuZvelze gaerTianeba.
meore Tvalsazrisis mimdevrebi ar Tvlidnen saWirod
yovelgvar politikur klounadas. maTi azriT, Tavidanve,
mxolod centralizebul gaerTianebas SeeZlo realuri
warmatebis uzrunvelyofa msoflio sabWoTa respublikis
Seqmnis gzaze. am SemTxvevaSi absoluturad emTxveoda
122
revoluciuri aneqsia aleqsandre axatneli
poziciebi bolSevikebisa im Sovinist moxeleebisas, rom-
lebic avsevdnen saxelmwifo samoxeloa aparats. maT Sesaxeb
i. stalini ambobda: `zogierT amxanagTa Soris gvrcele-
buli proeqti, rom aRdgenil iqnas Zveli guberniebi (Tbili-
sis, baqos, erevnisa) amierkavkasiis erTi mTavrobis meTau-
rebiT, Cemi azriT utopia, amasTan utopia reaqciuli” (t.
5 gv. 105) .
yuradsaRebia ori momenti: 1. 1921 wels iyo amierkavkasi-
is faqtobrivi gaerTianebis proeqti erTi mTavrobiT, erTi
eniT, erTi jariT. ratom? pasuxi ar aris advili mosaZeb-
ni. iqneb v.i. leninis debuleba iZleva axsnas. igi wers:
`Sovinizmi Sovinizmadve rCeba, rogori nacionaluri markisac
unda iyos da pacifisturi yaidis ranairi frazebiTac
unda imosebodes igi ` (t. 22 gv. 227). SeiZleba asec iyo,
miT umetes, rom araerTxel uTqvia sinanuliT: ruseTis
CamorCenilobisa da ukulturobis gamo, ver SeZles Zveli
saxelmwifo aparatis muSakTa Secvla axliT, Zvelma ka-
drebma axali qurqi miisxes, partiis wevrobis bileTebic
iSoves, magram buneba ver Seicvales. amitom xSirad apara-
ti ki ar ekuTvnoda mTavrobas, aramed piriqiT. 2. sabWoTa
ruseTi iZulebuli iyo im konkretul- istoriul pirobebSi
emoqmedna, romelic imperiam dautova. imperiaSi mtkiced
iyo Camoyalibebuli kavkasiis, rogorc erTiani ekonomikuri
raionis azri. misi ukugdeba ioli ar iyo. SeiZleba yve-
laze marTebuli pasuxi mocemuli iyos s. m. kirovis
moxsenebaSi saqarTvelos profkavSirebis pleniumze (`pravda
gruzii”, 1921 w. 7 dekemberi #231) igi aRniSnavs: rsfsr
sul erTi rodia, rogor mivlen masTan kavkasiis respub-
likebi rig-rigobiT, cal-calke Tu erTad. erTad niSnavs
sabWouradac, internacionaluradac da, rac mTavaria, mosk-
ovisaTvis ufro momgebiania. xo mar arise s ukanaskneli
argumenti kavkasiis respublikebis momavali `federacii|s”
safuZvelTa – safuZveli? miT umetes, rom rkp (b) cen-
traluri komitetis kavbiuros rezolucia amierkavkasi-
is respublikebis federaciis Seqmnis Sesaxeb imeorebs
123
aleqsandre axatneli revoluciuri aneqsia
igive azrs. 1921 wlis 3 noembers, miRebuli es gadaw-
yvetileba unda ganixilebodes rogorc rkp(b) X yrilo-
bis rezoluciebis Sesrulebis mimdinareoba. ufro meti,
partiuli da sabWoTa organoebis Sesabamis saqmianobas
uSualo xelmZRvanelobasa da kontrols uwevda polit-
biuro da piradad v.i. lenini. igi qmnida yvela ZiriTadi
dokumentis proeqts, moiTxovda da amowmebda am mima-
rTulebiT saqmianobas. jer kidev 1921 wlis 28 noembers
(maSin ssrk Seqmnis Soreuli mosamzadebeli muSaoba war-
moebda. kavkasiis respublikebi mxolod `samegobro” xe-
lSekrulebiT iyvnen dakavSirebuli ruseTTan da sruli-
ad damoukideblad iTvlebodnen) v.i. lenini ugzavnis i.
stalins politbiuros dadgenilebis proeqts amierkavkasiis
federaciis Seqmnis Sesaxeb.
bevri sakiTxia haerSi gamokidebuli. saarqivo masala-
Ta miuwdomloba bevr moments xdis saidumlod da xels
uwyobs falsificirebuli Tvalsazrisis gavrcelebas.
bevri sakiTxi swori pasuxis safuZvels iZleva. maT
Soris, eWvs ar iwvevs, sabWoTa xelmZRvanelobis miswrafe-
ba Tavis diqtats daumorCilon formalurad damoukide-
beli respublikebi. am diqtatma ganapiroba respublikaTa
damoukideblobis sruli gauqmeba da urTierTobis gam-
wvaveba centrsa da periferiebs Soris. ramdenad mZime
unda yofiliyo patara saqarTvelos mdgomareoba Tu ukrain-
aSi saqme mivida yovelgvari adgilobrivi TviTmmarTvelo-
bis gauqmebamde. sabWoTa ukrainaSi dadga respublikuri
statusis sakiTxi. rkp (b) centraluri komitetis po-
litbiuro iZulebuli gaxda 1922 wlis 11 maiss mieRo
specialuri dadgenileba. am dokumentis Za;liT mizanSeu-
wonlad iqna miCneuli yoveli RonisZieba, romelic ukrainis
re4spublikis praqtikulad likvidacias moaswavebda.
saxelmZRvanelo dokumentma saqmes ver uSvela. verc
uSvelida, rameTu akrZalvis gadawyvetilebas Rebulobda
organo, romelic TviTon arRvevda respublikis suvereni-
tets.
124
revoluciuri aneqsia aleqsandre axatneli
ukrainis respublikis moTxovna rsfsr samarTlebrivi
urTierTobis damyarebis Sesaxeb saWiroebis mixedviT iqna
ganxiluli. politbiurom Seqmna komisia m. frunzes xe-
lmZRvanelobiT. komisiis proeqti moismines 10 agvistos
sxdomaze. SeimuSaves azri, proeqtidan gamomdinare, SeT-
anxmebis pirobebis yvela respublikaze gavrcelebis Sesaxeb.
magram manmade 1 agvistos sxdomaze, politbiurom miiRo
gadawyvetileba specialuri komisiis organizaciis Taoba-
ze. komisias unda moemzadebina sakiTxi centraluri komi-
tetis plenumze gansaxilvelad. igi Seexeboda rsfsr da
`damoukidebeli” respublikebis urTierTobis xasiaTs.
ukrainis sakiTxis paralelurad, ivlisSi kavkasiis
partorganizaciam g. orjonikiZis meSveobiT, calke dasva
aseTi urTierTobis daregulirebis aucileblobis sak-
iTxi. igive moxda belorusiaSi. ismis kiTxva: erTdrou-
lad momwifda respublikaTa ruseTTan urTierTobis mow-
esrigebis sakiTxi Tu momwifeba da sakiTxis dasma nakar-
naxevi iyo xelmZRvaneli amxanagebis mier? rom cxadia:
respublikebi rom realurad damoukidebelni yofiliyvnen,
isini ubralod urTierTobas gawyvetdnen ruseTTan. axla
ki ukrainas respublikis niSans saxes arTmeven da is
mxolod Civis imasTan, vinc amas sCadis, xom ar aris
sakiTxis axsna i. stalinis Semdeg debulebaSi: `kampania
sabWoTa socialisturi respublikebis gaerTianebisTvis
ukve sami-oTxi Tvis winaT daiwyo. iniciativa ikisres
azerbaijanis, somxeTisa da saqarTvelos respublikebma,
Semdeg maT SeuerTdnen ukrainisa da belorusiis respub-
likebi~ (t. gv. 160). dRes ara. iqneb odesme sabWoTa
arqivebma mogvcen SesaZleobloba gairkves, ras niSnavda
kavkasiis respublikebis mier gaerTianeba is iniciativis
`kisreba”?
princi pi Zvelia: yvelaferi rac Seexeba erovnebaT-
Soris urTierTobebs da iwvevs patara erebis uflebaTa
Selaxvas, SeiZleba davSirebuli iqnes yvela respublikasTan,
ruseTis garda. am SemTxvevaSic iniciativa ar ukavSird-
125
aleqsandre axatneli revoluciuri aneqsia
eba rsfsr. yvela daiteresebulia ruseTTan SeerTebiT,
ruseTis garda.
faqti erTia, dagegmili procesi warimarTa ise, rom
partiis sabWoTa mTavrobis xelmZRvaneloba `iZulebu-
lia” moisminos patara erebis Txovna gaerTianebis Sesax-
eb da 11 agvistos Seqmnas specialuri komisia, romelic
Seiswavlis sakiTxs, SeimuSavebs proeqts da momaval ple-
nums warmoudgens gansaxilvelad. am dRes komisia daamt-
kices aseTi SemadgenlobiT: stalini, kuibiSevi, rakovski,
orjonikiZe, sokolnikovi da respublikaTa warmomadgen-
lebi azerbaijanidan - agamali oRli, somxeTidan – mias-
nikovi, ukrainidan petrovski, belorusiidan – Cerviakovi,
saqarTvelodan – mdivani.
Seiqmna specialuri komisia misi mizania respublikeb-
is ruseTTan gaerTianebis formis moZebna da ara im sa-
Civrebis, survilebis ganxilva, romelic daicavda patara
erebs Sovinistruir xelyofisagan. gamdis: erTia respub-
likebis survili, sul sxva partiis pasuxi.
yuradRebas iqcevs komisiis Semadgenloba. aq ar aris
arc erTi Teoretikosi, erovnuli sakiTxis arc erTi
specialisti, i. stalinis garda. politbiuros wevrebi,
romlebic yvela mniSvnelovani (da umniSvnelo) sakiTxis
kursSi arian, am yvelaze arsebiTi sakiTxis gadawyvetaSi
monawileobas ar Rebuloben. SemTxveviTia? iqneb sakiTxi
imdenad naTeli iyo, pozicia imdenad saerTo, rom proeq-
tis damuSavebisaTvis drois dakargva ar Rirda? vin icis.
yovel SemTxvevaSi cxadia, i. stalini am dros ar iyo
iseTi figura, romelic Tavis nebaze gadawyvetda yve-
lafers. politbiuros Tanxmoba im etapze ganmsazRvreli
faqtoria.
komisiaSi Teoriul sakiTxs sjian praqtikosebi. ra
ician maT. Teoriulad erovnebaTSorisi urTierTobebis
Sesaxeb? i. stalins, komisiis wevrTagan erTaderT spe-
cialists, ra Sexedulebebi aqvs v.i. leninis Tvalsazri-
sisagan gansxvavbeuli?
126
revoluciuri aneqsia aleqsandre axatneli
maT ician: 1. erTa TviTgamorkvevis ufleba aris loz-
ungi, sinamdvileSi unda ibrZolon patara erebis Sekav-
SirebisTvis didi eris (rusebis) garSemo. 2. patara ere-
bi ruseTis SemadgenlobaSi unda gaerTiandnen saolqo
avtonomiebis uflebiT. 3. didi eris saxelmwifoebriv
organizacias qmnis demokratiuli centralizmis prin-
ci pze da es princi pi moqmedebs erovnebaTSorisi urT-
ierTobis sferoSic. 4. patara erebis did erTan gaer-
Tianebis dros miRweuli unda iqnes maqsimaluri cen-
tralizacia, radgan federacia aris mxolod gardamavali
safexuri centralizmze. 5. saolqo avtonomiis uflebis
mqone patara erebs ar eqnebaT saxelmwifo ena, erovnuli
kultura, erovnuli sazRvrebi, erovnuli jari, fuli.
am ZiriTad leninur princi pebze ra proeqtis momza-
deba SeiZLeboda? iqneb komisias ufleba hqonda, ukuegdo
leninis Teoria da sul sxva princi pebi SeemuSavebina?
vis, ra codnis bazaze?
komisias arCevani ar hqonda. saxelmwifoebrivi orga-
nizaciis princi pebidan: konferencia, federacia, avtono-
mizacia, centralizacia, v.i leninma upiratesoba ukanasknels
mianiWa. amitom komisiis mier Seqmnili proeqti daefuZne-
boda centralizacias. ramdenadac centralizmi demokra-
tiul sawyiss iTvaliswinebda, am farglebSi gaiTvaliswineb-
da adgilobrivi TviTmmarTvelobis formas erovnul-ter-
itoriuli gaerTianebis saxiT.
sxvanairad warmodgenac Znelia.
komisiis mier SemuSavebuli proeqti arc iyo sxvanai-
ri. igi iTvaliswinebda respublikis Sesvlas rsfsr Se-
madgenlobaSi avtonomiis uflebiT.
avtonomizaciis proeqti gansaxilvelad gadaeca
`damoukidebel” sabWoTa respublikebs. igi moiwones az-
erbaijansa da somxeTis respublikaTa xelmZRvanelebma.
moiwona partiis samxareo komitetma.
1922 wlis 15 seqtembers rkp (b) saqarTvelos orga-
nizaciis centraluri komitetis plenumma naadrevad mi-
127
aleqsandre axatneli revoluciuri aneqsia
iCnia avtonomizacia. gansakuTrebuli reaqcia gamoiwvia
amierkavkasiis federaciis winadadebam.
`SesaniSnavi” dokumentia es proeqti. igi iTvaliswinebda
amierkavkasiis federaciis Seqmnas da am federaciis av-
tonomiis uflebiT Sevlas ruseTis federaciuli res-
publikis SemadgenlobaSi.
23 da 24 seqtembers komisiam moiwona avtonomizaciis
proeqti damtkicebuli iqna proeqtis dasabuTeba i. stali-
nis avtorobiT. vin ra icoda, vis ra ufleba hqonda, vis
ra unda eTqva. erTaderTi komisiaSi saqarTvelos warmo-
madgeneli iyo b. mdivani proeqtis winaaRmdegi. mere da
ra?
komisiis rezoluciaSi rsfsr damoukidebel respub-
likebTan urTierTobis sakiTxis gamo, Caiwera, rom mi-
zanSewonilad iqnes cnobili sabWoTa respublikebis (ukraina,
belorusia, Azerbaijani, somxeTi, saqarTvelo) formaluri
Sesvla rsfsr SemadgenlobaSi. amasTan dakavSirebiT rsf-
sr xelmZRvanel organoTa gadawyvetileba am respublike-
bisaTvis savaldebulo unda gaxdes.
sakiTxis ufro demokratiuli gadawyveta diqtaturam
ar icis. damoukidebeli respublikebi nebayoflobiT, for-
malurad Sedian rsfsr SemadgenlobaSi da miuxedavad
formalurobisa ukanasknelis gadawyvetilebani savaldeb-
ulo xdeba yvelasaTvis. aseT dros Tu rame aris for-
maluri es ueWvelad respublikaTa damoukideblobaa.
komisiis mier mowonebuli proeqti cnobilia i. stalinis
avtonomizaciis proeqtad. asea es? sad iyo politbiuro,
v. i. lenini, beladi, romelic aTjer mainc kiTxulobda i.
armandisa da misi vaJis sanatoriumSi mowyobis sakiTxs,
yuradRebis gareSe datovebda sabWoTa respublikaTa rs-
fsr SemadgenlobaSi mowyobis sakiTxs? ueWvelia, ara. Tu
verwmunebiT v.i. leninis, l.b. kamenevisadmi miweril 26
seqtembris werils (sadac igi laparakobs respublikaTa
rsfsr SemadgenlobaSi formaluri Sesvlis nacvlad, rs-
fsr formaluri gaerTianebis Sesaxeb evropisa da aziis
128
revoluciuri aneqsia aleqsandre axatneli
sakavSiro respublikad) SeniSvnas, agvistos-seqtembris
manZilze igi gulisyuriT epyroboda respublikaTa gaer-
Tianebis (e.i. komisiis muSaobis) saqmes da respublikaTa
9 warmomadgenelic miiRo am sakiTxTan dakavSirebiT. ufro
meti. igi axasiaTebs b. mdivans, rogorc damoukideblobis
mopoveba-SenarCunebis saqmeSi eWvmitanils.
diax, Tavidanve saeWvoni iyvnen qarTvelebi. maT ratom-
Rac yovelTvis saqarTvelos damoukidebloba surdaT. TviT
ukrainis xelmZRvanelobam Seigno ruseTTan gaerTianebis
sikeTe (aba sxva ra gza hqondaT) da 3 oqtombers, Tumca
gamoTqva urayofiTi damokidebuleba avtonomizaciisadmi,
magram im pirobiT Tu rkp(b) centraluri komityeti
mainc moiTxovda, winaaRmdegoba ar gaewiaT. yvela mixvda,
qarTvelobis garda, saidan amodis sabWouri mze.
v.i. lenini ara mxolod iyo komisiis muSaobis saqmis
kursSi, aramed icoda yvela sawinaaRmdego mosazreba da
rogorc mis politikur gamocdilebas Seefereboda, drou-
lad Caeria kamaTSi. 25 da 26 seqtembers igi esaubra g.
sokolnikovs, i. stalins, g. orjonikiZes, m. okujavas, k.
cincaZes, l. dumbaZes. miiRo gadawyvetileba axali proeq-
tis SemuSavebis aucileblobaze.
axali proeqti damuSavda Zalze mokle droSi da 6
oqtombers gamoqveynda gansaxilvelad.
ra arsebiTi sxvaobaa i. stalinisa da v.i. leninis
proeqtebs Soris?
pirveli proeqti iTvaliswinebda sabWoTa respublikebis
formalur Sesvlas rsfsr SemadgenlobaSi. meore gulisx-
mobda yvela respublikis, rsfsr CaTvliT formalur gaer-
Tianebas evropisa da aziis sakavSiro saxelmwifoSi.
sxvaoba erTi SexedviT kolosaluria, amis Sesaxeb
araerTxel Tqmula da dawerila. sakiTxis ufro axlos
ganxilvis dros aRmoCndeba, rom ase araa, rom Secvlilia
forma da ara Sinaarsi.
sabWoTa respublikaTa gaerTianebis axali proeqti
Seqmnili iyo ara respublikaTa, maTi mosaxleobis inicia-
129
aleqsandre axatneli revoluciuri aneqsia
tiviT da monawileobiT, aramed partiisa da sabWoTa ruseTis
xelmZRvanelobis saerTo azriT da qmedebiT.
sabWoTa respublikaTa gaerTianebis axali proeqti
Seqmnili iyo Teoretikosis mier, romelic mTeli Segneb-
uli cxovrebisa da brZolis manZilze, iyo realuri TviT-
gamorkvevis, did da patara erTa Tanasworobis winaaRmde-
gi da patara erTa `dafqva-asimilacia” did erTan `Se-
duRebis” momxre. 1922 wlis seqtembris erT kviraSi
dadgeboda sxva Tvalsazrisze, uaryofda wlebis nafiqrals,
gaimsWvaleboda sxva rwmeniT?
meore proeqti (iseve, rogorc pirveli) ar iZleoda
axsnas – ras niSnavs respublikaTa formaluri gaerTiane-
ba?
meore proeqti ar uaryofda saxelmwifoebrivi orga-
nizaciis demokratiuli centralizmis princi ps, ar iZle-
oda axsnas sxva ra princi pi unda dadeboda safuZvlad am
`formalur” gaerTianebas.
v.i. lenini arc proeqtSi da arc sxva romelsame doku-
mentSi ar ambobs, rom respublikaTa gaerTianeba niSnavs
srulfulebiani federaciis Seqmnas. sityva federacia, saer-
Tod, amogdebulia yvela Sesabamis masalaSi. gamonakliss
Seadgens i. stalini. igi wers: `sabWoTa respublikebis
federacia warmoadgens saxlemwifoebrivi kavSiris im sa-
Ziebel formas, romlis cocxal gansaxierebas warmodgenas
saxelomwifoebrivi kavSiris im saZiebel formas, romlis
cocxal gansaxierebas warmoadgens rsfsr” (t.5 gv. 41).
cnobilia, rsfsr ar iyo federaciuli gaerTianeba termin-
is pirdapiri gagebiT. igi ar gulisxmobda TanasworTa
erTobas. aseTi federacia erovnul avtonomizaciasac ki
gaurboda. bunebrivia, misi ganmeoreba axal, farTo varian-
tSi, respublikebs sasikeTos verafers moutanda.
proeqti iTvaliswinebda rsfsr xelmZRvaneli orga-
noebis avtomaturad axali gaerTianebis xelmZRvanel
organoebad gadaqcevas. es exeba rogorc partiul, aseve
sabWoTa organoebs. im zomamde, rom TviT rsfsr erTpala-
130
revoluciuri aneqsia aleqsandre axatneli
tiani (kavSirebis) umaRlesi sabWo axal gaerTianebis
umaRlesi sabWod unda gadaqceuliyo. erTad-erTi rac
v.i. leninma cvlileba dasaxa (gamoTqmulia l. kamenev-
isadmi 6.X. 1922 w. werilSi), esaa moTxovna centralur
aRmasrulebel komitetSi (umaRlesi sabWos presidiumSi)
respublikis warmomadgenlebi morigeobiT yofiliyvnen
Tavmjdomared. sainteresoa, rom es araarsebiTi winadade-
bac ki ar iqna miRebuli.
cnobilia, rogori reaqcia gamoiwvia e.w damoukide-
blobis maZieblis b. mdivanis poziciam, ra mkvaxe, damamtki-
cebeli pasuxi gasca v.i. leninma aseve jiut damoukide-
blebs k. cincaZesa da s. qavTaraZes, TviT ideac ki , rom
saqarTvelos uSualod (da ara amierkavkasiis federaciis
meSveobiT) Sesuliyo axal gaerTianebaSi, did mkrexelo-
bad iqna miCneuli. aravin ar upasuxa `damoukidebeli~
sabWoTa respublikis mesveurebs, ratom unda gaerTianeb-
uliyvnen federaciaSi, romelic Semdeg moxvdeboda gaer-
TianebaSi.
am periodis bevri dokumenti (romelTa Sesaxeb cno-
bilia, rom arsebobs arqivebSi, zogierTis arsebobaze ki
arsebuli mimowera metyvelebs) dRemde ucnobia. amitom
Znelia srulfasovani analizi, magram rac aris, miuTiTebs
imaze, rom Sinaarsobrivad, sabWoTa respublikebis realuri
uflebebis mxriv or proeqts Soris sxvaoba ar aris.
v.i. leninis mier Seqmnili proeqtis ganxilvis da mis
safuZvelze respublikaTa gaerTianebis mizniT, oqtombris
plenumma Seqmna specialuri komisia i. stalinis meTau-
robiT. i. stalinis proeqti, Sedgenili rsfsr pozicie-
bidan dawunebuli iqna, TviT v.i. lenini moepyra mas nega-
tiurad, axali proeqtis realizacia ki kvlav mas daeva-
la. ratom? dailia xelmZRvaneli, organizatori, mcodne
da a.S. qveyanaSi? rogor SeeZlo i. stalins uceb gardaqm-
niliyo da sakuTari rwmenis sapirispiro proeqti ar
Seesrulebina sakuTari rwmenis Sesbamisad?
bevri kiTxvis Semcveli bevri sakiTxia.
131
aleqsandre axatneli revoluciuri aneqsia
faqtia is, rom specialurma komisiam, i.stalinis xe-
lmZRvanelobiT, didi muSaoba gaswia, raTa Seeqmna is kon-
stituciuri safuZvlebi, romlebzec moxdeboda respub-
likaTa gaerTianeba. ZiriTadi muxlebi SemuSavebuli iqna
da politbiuros waredgina gansaxilvelad. diax. asec
xdeba, rodesac i. stalinma SeimuSava gaerTianebis proeq-
ti, ar gaacno igi politbiuros, v.i. lenins, ise moawonebi-
na komisias, daugzavna respublikebs da a.S. erTi sityviT
SeeZlo politbiuros ignorireba. am SemTxvevaSi. v.i.
leninis proeqtis mixedviT ramdenime muxli Seadgina da
maSinve politbiuros moaxsena. sadaa WeSmariteba?
politbiurom ganixila konstituciuri safuZvlebi,
moiwona da gadaugzavna respublikebs. logikuria, radgan
politbiuroa (am SemTxvevaSi) umaRlesi partiuli muSa
organo. amasTan, xelmZRvaneli partiuli organo (komiisi-
is meSveobiT) direqtiulad moiTxovda respublikebis
partorganizaciaTa centraluri komitetebisagan am safuZ-
vlebis miRebas sabWoebis yrilobebze.
bevri ram iyo da aris uaRresad saintereso respub-
likaTa gaerTianebis istoriaSi. jer iyo da gaerTianebis
iniciativa `ikisres~ amierkavkasiis respublikebma. Semdeg
saWiro gaxda specialuri direqtiva zvidan, raTa gaer-
Tianebis princi pebi enTuziazmiT mieRoT qvemodan. kidev
ufro sainteresoa v.i. leninis moTxovna – or-sam kviraSi
iseTi agitacia gaewiaT masebSi, rom kavkasiis patara erebs
didi enTuziazmiT, sakuTari TaosnobiT mieRoT amierkavkasiis
federaciis Seqmnis idea. ratomac ara?
leninuri proeqtis Tanaxmad warmoebulma muSaobam
Tavisi nayofi gamoiRo. ukve noembris bolos moxda `gar-
datexa~ masebis ganwyobaSi. dekembris dasawyisSi avtono-
miurma da respublikurma gaerTianebebma daiwyes xelmZR-
vaneli organoebis mier direqtirebuli winadadebebis `ganx-
ilva~ da erTsulovani mowoneba taSis doneze.
i. stalini analizs ukeTebda ra respublikaTa Seqm-
nisa da gaerTianebis process, aRniSnavda mis periodebs.
132
revoluciuri aneqsia aleqsandre axatneli
misi azriT gamaerTianebeli moZraoba daiwyo 1918 wels.
procesi meore fazaSi Sevida 1921 wlis dasasrulsa da
momdevno wlis dasawyisSi. 1922 wlis bolo aRiniSna,
mesame damamTavrebeli faziT (t.5, gv. 154).
amrigad, 1922 wlis dekemberi partiuli direqtivebis
triumfaluri mowonebis periodia.
10-13 dekembers miRebuli iqna amierkavkasiis sabWoeb-
is pirveli yrilobis rezoluciebi ssrk Seqmnis Sesaxeb
da federaciis konstitucia.
konstituciis meore muxli xazs usvams amierkavkasiis
respublikaTa federaciis Seqmnis faqts. federacia am
SemTxvevaSi rsfsr principiT Seiqmna. aman gamoiwvia garkveu-
li uTanasworoba respublikebs Soris da datova uTanx-
moebisa da undoblobis safuZveli. feredaciaSi yovel
respublikas erTi xma ki ar hqonda, rogorc unda yofil-
iyo Tanasworobis SmTxvevaSi, aramed delegtTa raodeno-
bis mixedviT. aseT dros azerbaijans meti xma aRmoaCnda,
vidre saqarTvelos da ukanasknels meti, vidre sasomxeTs.
amave dros datovebuli iqna varianti. respublika Tu
moindomebda, SeZlebda avtonomiuri gaerTianebebis Semnas,
gazrdida Tavis warmomadgenlobas, federaciis umaRles
organoSi. am mizniT xom ar Seqmnes 1922 wlis aprilSi
samxreT oseTis avtonomiuri olqi? aRsaniSnavia, rom Tu
amierkavkasiis respublikaTa Sesaxeb naTqvamia, rom Seiqmna
federacia, rezoluciaSi ssrk Sesaxeb araa aRniSnuli,
rom es federaciuli gaerTianeba iqneba. igivea ganmeore-
buli yvela sxva respublikebis rezoluciebSi. Tavis mxriv
arc v.i. lenini, arc erT werilSi, telegramaSi da a.S. ar
ambobs federaciis Sesaxeb. 10 dekembers specialuri wer-
ili gaugzavna ukrainis sabWoebis VII yrilobas, romelic
ixilavda gaerTianebis sakiTxs – arc erTi sityva fed-
eraciaze.
ar aris gasakviri, federacia, rogorc iyo anti patiuri,
antimarqsistuli sityva, aseve darCa bolomde misTvis.
dekembris meore naxevarSi, saqmis pirveli naxevari
133
aleqsandre axatneli revoluciuri aneqsia
momTavrebuli iyo. sabWoTa respublikebma moiwones for-
maluri gaerTianebis sakiTxi ise, rom ar dausviaT kiTxva
ras miscemda maT es formaluri gaerTianeba, ratom for-
maluri, ra princi pze, xo mar sjobs damoukideblad yofna
da sxva. yovel SemTxvevaSi am istoriis amsaxveli masalebis
krebulebi da samecniero literatura opoziciis arse-
bobaze, brZolaze arafers ambobs.
moxda is, rac unda momxdariyo. erovnuli sakiTxis
diadi moZRvari SesaniSnavad grZnobs erTa TviTgamorkve-
vis mniSvnelobas. `TviTgamorkvevis ufleba – ambobs i.
stalini – e. i. ers SeuZlia moewyos Tavisi survilisame-
br. mas ufleba aqvs moawyos Tavisi cxovreba avtonomiis
safuZvelze. mas ufleba aqvs federaciuli urTierToba
daamyaros sxva erebTan. mas ufleba aqvs savsebiT gamoiy-
os. eri suverenulia da yvela eri Tanasworuflebiania~.
(t.2, gv.334). kargadaa naTqvami. logikurad, yvelasaTvis
gasagebad. garda sakuTari Tavisa, v.i. leninisa, partiis
xelmZRvanelobisa, yvelasi, vinc wyvets eris beds. amitom
Seiqmna SesaniSnavi parodiis Teoria, amitom daamuSava
saolqo avtonomiis proeqti, amitom Camoyalibda am-
ierkavkasiis federacia qarTveli eris winaaRmdegobis
miuxedavad, amitom sityvieradac aravin axsena, rom res-
publikaTa saerTo gaerTianeba federacia iqneboda.
iqneb imitom moxda es rom kavkasielebi ar warmoad-
genen srulfasovan erebs? iqneb isini sxvanair mopyrobas
verc gaigebdnen CamorCenilobis gamo? SeiZleba. iqneb am-
itom aRniSnavda i. stalini Semdegs: `nacionaluri sak-
iTxi kavkasiaSi SeiZleba gadaiWras mxolod im mimarTulebiT,
rom dagvianebuli erebi da sxva xalxebi umaRlesi kul-
turis kalapotSi movaqcioT... kavkasiis saolqo avtono-
mia swored amitom aris misaRebi~ (t.2, gv.378).
nebismieri mixvdeba aq ra umaRlesi kulturaa av-
toris mier Caqsovili, ra azria, sakiTxis ra Rrma codna.
diax. kavkasielebi, kerZod qarTvelebi, rusebTan Sedare-
biT dagvianebuli eria. es qarTvelebi iyvnen velurebi,
134
revoluciuri aneqsia aleqsandre axatneli
rodesac rusebi kulturis msoflio nimuSebs qmnidnen.
petre iberi, ioane petriwi, giorgi aToneli, CaxruxaZe,
rusTaveli da amgvarebi ra saxsenebelia im drois ruse-
Tis ar arsebuli msoflio mniSvnelobis kulturis fonze.
asea es. aba sxva romeli qarTveli dainteresebula imiT
megrelebi, aWarlebi, svanebi, rom sxvadasxva enaze mola-
parake (ara dialeqtze) xalxebia. (t.2, gv.377), ase icis
erovnuli sakiTxis zedmetad Rrma codnam.
amitomaa, umaRlesi (rusuli ra Tqma unda) kulturis
artaxebSi moqceuli patara erebi dRemde saolqo av-
tonomiis Semyureni arian.
patara erebma didi enTuziazmiT miavlines ararCeuli
delegaciebi moskovs, sadac sabWoebis axali gaerTianebis
pirveli yriloba unda Catarebuliyo.
1922 wlis 30 dekembers taSiT daingra qveyana. Tu
avroras gasrolam zamTris sasaxle aiRo. delegaciaTa
taSs sabWoTa respublikebis moCvenebiTi damoukidebloba
riT ver unda moespo?
darbazSi 2215 delegati iyo sul. aqedan 1667 gadam-
wyveti xmis uflebiT danarCeni saTaTbiro. ukrainas 354
gadamwyveti xma hqonda, belorusias 23, amierkavkasiis fed-
eracias 73, xolo rigiT wevrs rsfsr – 1217. aseTi iyo
Tanasworuflebianoba da Tanasworxmovaneba. asec gadawy-
da gadasawyveti.
sabWoebis pirvelma yrilobam miiRo pirveli deklara-
cia da xelSekruleba ssrk Seqmnis Sesaxeb.
deklaracia ase asabuTebda gaerTianebis aucileblo-
bas: sabWoTa xelisuflebis agebuleba, misi internaciona-
luri buneba, ubiZgebs sabWoTa xelisuflebis mSromel
masebs erT socialistur ojaxad gaerTianebisaken. aravi-
Tari proeqtebi, iniciativis `kisreba~, araviTari direq-
tivebi. mxolod sabWoTa xelisuflebis internacionaluri
buneba. rogor ar dasxcebdnen delegatebi xangrZ;liv taSs.
samwuxaroa, rom evropis erebma ver gaiges es d aver
moaxerxes ruseTis umaRlesi kulturis kalapotSi mo-
135
aleqsandre axatneli revoluciuri aneqsia
qceva. sacodavebi.
yrilobis mier miRebuli xelSekruleba, aseve gulm-
odgined uvlis gverds princi ps, romelzec ukve gaerTi-
andnen `damoukidebeli~ respublikebi. sanacvlod deta-
luradaa CamoTvlili gaerTianebis ZaliT ra funqciebi
gadadis sakavSiro xelmZRvaneli organoebis xelSi. aseve
naTladaa gamokveTili respublikaTa ufleba-movaleobani.
marTvelobis sakavSiro organoebis funqciebis CamoTvla
SeuZlebelia. Zalzed mZime tvirTi moexsnaT respublike-
bs da daewera sakavSiro xelmZRvanelobas. yvela odnav
mainc mniSvnelovani sakiTxi centrSi unda ganxiluliyo
da gadawyvetiliyo. magram ras ar izamda da ikisrebda
umaRlesi kulturis eri da xelmZRvaneloba dagvianebu-
li erebis saerTo kalapotSi moqcevis Rrmad interna-
cionaluri miswrafebis gamo.
respublikebis funqciebi, sanacvlod Zalzed gamartiv-
da. ra sjobs amas. respublikas SeeZlo mocemul vadaSi
Seesrulebina centris gadawyvetileba. ase magaliTad:
finansebis, Sromis, saSinao saqmeebis, iusticiis, kontro-
lis, ganaTlebis, jandacvis, socuzrunvelyofis, miwaTsarge-
blobis, sameurneo saqmianobis xaziT iqmneboda sakavSiro
komisariatebi (saministroebi – dRevandeli gagebiT),
romlebsac respublikuri Sesabamisi komisariatebi daeqvem-
debareboda. sakavSiro miiRebda gadawyvetilebas, respub-
likuri Seasrulebda. sul iolia. fiqric ar iyo saWiro.
xolo rac Seexeba sagareo, samxedro dagegmvis, kavSirgab-
mulobis, transportis, sagareo vaWrobis saqmeebs, saer-
Tod acilebdnen respublikebs. arc fiqri iyo saWiro,
arc moqmedeba. ra sjobia, wamoweqi da iTvale buzebi.
aseTi ioli da kargi cxovreba moutana gaerTianebam
aneqsirebul erebs. daafaseben? visTvis daufasebiaT sikeTe?
pirveli eWvi imave 30 dekembers gamoiTqva. pirveli
bzari umaRlesi kulturis saerTo kalapotis sa-
marTlianobaSi im saRamos gaCnda. yvelaze kargi da sain-
teresoa, rom eWvi gaerTianebis marTebulobaSi da bzari
136
revoluciuri aneqsia aleqsandre axatneli
mis samarTlianobaSi Seitana v.i. leninma. aSkaraa da daujer-
ebeli...
vinc odnav mainc icis v.i. leninis Teoriuli Semo-
qmedebis Sesaxeb, icis misi erT-erTi ukanaskneli naSromi,
`erovnebaTa sakiTxisaTvis anu `avtonomizaciis~ Sesaxeb~.
avadmyofma naSromi 30 da 31 dekembers ukarnaxa pirad
mdivans.
pirvel yovlisa, yuradRebas ipyrobs saTauri. erovnebaTa
sakiTxi ratom avtonomizacias daukavSira? xom SeeZlo
eTqva federaciis Sesaxeb? an konfederaciis Sesaxeb? xom
ar aris aq azri, rom erovnebaTa sakiTxi im Jamad ( da
dRemde) avtonomizaciis princi pze aqcentiT wydeboda?
es jer kidev araa dasabuTeba. es sakiTxis dayenebaa
mxolod. naSromi iwyeba ase: `me mgoni, Zalian damnaSave
var ruseTis muSebis winaSe imisaTvis, rom sakmaod en-
ergiulad da sakmaod mkveTrad ar Caverie ybadaRebul
sakiTxebSi avtonomizaciis Sesaxeb, romelsac ofcialu-
rad, mgoni, sabWoTa socialisturi respublikebis kav-
Siris sakiTxi ewodeba~ (t.36, gv.688). razea aq saubari
Tu ara imaze, rom avtonomizacias oficialurad sabWoTa
socialisturi respublikebis kavSiris sakiTxi ewodeba.
ra gamodis aqedan, Tu ara is rom uaryo ra respublikebis
mier gakritikebuli avtonomizaciis staliniseuli proeqti
v.i. leninma SeimuSava axali proeqti, romelic aseve, av-
tonomizacias isaxavda miznad. Tu forma Secvlili iyo,
misi proeqti Sinaarss ucvlels tovebda. Sesabamisad
mTeli kampania gaerTianebis Sesaxeb, faqtobrivad patara
erebis (sabWoTa respublikebis) ruseTisadmi avtonomiur
daqvemdebarebas isaxavda miznad. swored amitom yvela
dokumentSi saguldagulid aris gverdavlili republikaTa
gaerTianebis princi pis sakiTxi. kargad icodnen da v.i.
leninmac icoda, rom aseTi politikuri manevris gareSe
patara erebs gaerTianebaze ver daiyoliebdnen. simarTle
daimala, mSromeli masebi (romlebmac ra Tqma unda Teor-
ia da aqedan gamomdinare WeSmariteba, arc icodnen da
137
aleqsandre axatneli revoluciuri aneqsia
tyuils verc mixvdebodnen) gabiTurebulni darCnen, in-
ternacionaluri Zmobis, Tanasworobis nacvlad, erovnuli
damcirebis, Cagvris axali ti pi miiRes. aris es Ralati,
danaSauli revolucioneris, komunistis, Teoretikosis mxriv
Tu ara? aris. amitom aRiarebs da swuxs sakuTar dana-
Saulze avadmyofi, aRsarebis momentSi myofi beladi.
danaSauls aRiarebs, mnagram iqve iwyebs Tavis marTle-
bas. pirovnebis, revolucioneris, moazrovnis dualizmi
aqac iCens Tavs da saerTod iSviaTia, adamianma danaSauli
aRiaros da Tavis marTleba ar miayolos. Tavdacvis in-
stiqti Rrmad da Zlieradaa Cadebuli adamianSi. v.i. le-
nini ase gamodis mdgomareobidan: `zafxulSi rodesac es
sakiTxi wamoiWra, me avad viyavi, xolo Semdeg Semodgomaze
metismeti imedebi davamyare Cems gamojanmrTelebaze da
imaze, rom oqtombersa da dekembris plenumebi momcemdnen
SesaZleblobas Cavreuliyavi am sakiTxSi. amave dros ki
me ver daveswari... da amrigad sakiTxi TiTqmis savsebiT
uyuradRebod damrCa~ (t.36, gv.688).
v.i. leninis am msjelobidan mravalaspeqtovani daskvnebi
SeiZleba gakeTdes. erTi SexedviT yvelaferi kargad aris
gaTvlili. beladi avadmyofobda, saqmes moswyda, respub-
likaTa avtonomizaciis princi piT gaerTianebis sakiTxi
mis gareSe gadawyda. avadmyofs, saqmeSi Cauxedavs samdu-
ravi ar eTqmis, rogorc ityvian ar codna ar codvaa.
meore mxriv, cnobili, rom mTeli agvisto-seqtembris man-
Zilze igi did interess iCenda sakiTxisadmi, xvdeboda
respublikaTa warmomadgenlebs. swored im avadmyofobis
dros iCenda did aqtiurobas sakiTxisadmi. mesame mxriv
ra saidumloa, sabWoTa mecniereba amiT amayobs, rom ssrk
Seqmnis stalinuri proeqti dawunebuli iqna, v.i. leninma
TviTon SeimuSava axali proeqti, mis mixedviT moxda gaer-
Tianeba da amitom aris ase maRal doneze gadawyvetili
erovnuli sakiTxi. axla gamodis, rom v.i. leninma amis
Sesaxeb araferi ar icoda? Tu dekembris im saRamos
daaviwyda? an iqneb iseTi avadmyofi iyo, rom angariSs
138
revoluciuri aneqsia aleqsandre axatneli
veRar uwevda movlenebs?
ra sainteresoa cxovreba sazogadoebaSi, sadac yve-
laferi saidumloebiTaa moculi.
asea Tu ise v.i. lenini acxadebs, rom avtonomizacia,
romelsac oficialurad ssrk Seqmna ewodeba aris dana-
Sauli mSromelebis winaSe, romelSic mas brali (pirdapi-
ri) ar miuZRvis, magram politbiuros arc sxva wevrebi
Canan gareuli am saqmeSi da gamodis, rom i. stalis
garda ssrk Seqmnis arsi arc vinmem icoda da arc vinme
ganxorcielebaSi monawileobda.
`me mxolod is movaswari, - agrZelebs alibs beladi –
rom vesaubre amx. ZerJinskis... rac macnoba amx. ZerJinskim,
romelic saTaveSi edga centraluri komitetis mier qarTu-
li incidentis `gamosakvlevad~ gagzavnil komisias, me
mxolod didi saSiSroeba davinaxe. Tu saqme iqamde mivida,
rom orjonikiZem Setopa da fizikur Zaladobas mimarTa...
SegviZlia warmovidginoT, Tu ra WaobSi CavcvivdiT Cven
etyoba `avtonomizaciis~ mTeli es wamowyeba sruliad
araswori da udroo iyo~ (t.36, gv.688-689).
wyaroTa simravlidan cnobili faqtia, rom g. orjon-
ikiZem, cdilobda ra swrafad moegvarebina ssrk Seqmnis
leninuri proeqtis `mowoneba~ kavkasiaSi, darwmunebis Cveul
xerxs mimarTa. Teoriuli momzadeba, sakiTxis xasiaTis
sxva meTods ar eqvemdebareboda Tu ara mauzeris tariT
qarTveli amxanagebisaTvis axsna-ganmartebis micemas. am-
ierkavkasiis respublikaTa federaciis Seqmna, rac daJinebiT
moiTxova beladma, Sesrulebas saWiroebda. sxva argument-
ebiT avtonomizaciis princi ps, ruseTis umaRlesi kul-
turis kalapotSi moqcevas, ugunur, ukulturo qarTvelebs
ver dausabuTebdi. am SemTxvevaSi arsebiTia avtonomizaciis
safuZvelze ssrk Seqmnis simcdaris aRiareba beladis mier.
interess moklebuli ar aris agreTve avtonomizaciis
aucileblobis dasabuTebulobis mecnieruloba. ZiriTadi
argumentia - `amboben~. v.i. lenini wers: `amboben aparatis
erTianoba iyo saWiro. saidan gamomdinareobda es azri?
139
aleqsandre axatneli revoluciuri aneqsia
swored ruseTis im aparatidan xom ara, romelic... Cven
mier carizmisaganaa gadmoRebuli da romelsac mxolod
odnav aqvs wacxebuli sabWoTa mironi~ (t36, gv689).
istoriis scenaze gaTamaSebul tragikomediulze
tragikomediuls u. Seqspiri ver moigonebda. SeuZlebe-
lia warmodgena im milionobiT adamianebisa, erebis mdgo-
mareobisa, romlebsac mauzeris alersiT abaven saolqo
avtonomiis bagaze, udidesi argumentis ZaliT amboben.
brZeni xalxi ityvi: zogi Wiri margebeliao. kargia
avadmyofoba roca SeiZleba mas amoefaro. avtonomizaciis
sikeTe viuRacas unda dabraldes. esec adamianis bunebaa:
roca warmatebaa saqmeSi, yvela pirvelobas iCemebs, roca
warumatebloba, sxvas adanaSaulebs. am SemTxvevaSi be-
lads aviwydeba Tavisi eWvebi. b. mdivanis mimarT, gaboroteba
k. cincaZisa da s. qavTaraZis mimarT (t.45, gv.722), aviwy-
deba rogor avalebda amierkavkasiaSi saCqarod agitaci-
uri wesiT daeTanxmebinaT xalxi federaciis sargeblianobaze,
aviwydeba rogor gamosTxova i. stalinma am saqmisaTvis
cota meti dro da a.S. 30 dekembers saRamos, ganerviule-
buls avtonomizaciis bediT, miaCnia, rom `... aq sabediswe-
ro roli Seasrules stalinis aCqarebulobam da admini-
startorulma gatacebam, agreTve misma gaborotebam yba-
daRebuli `social-nacionalizmis~ winaaRmdeg~. (t.36,
gv.690).
arc es faqtoria yuradRebis gareSe dasatovebeli,
magram arsebiTia ara pirovnebis xasiaTi, aramed im Teori-
isa da im proeqtisa, romlebmac ganapirobes patara erebis
revoluciuri aneqsia da orpiruli avtonomizacia.
lenins awuxebs ara mxolod avtonomizaciis is pro-
cesi, romelic im saRamos ssrk SeqmniT dagvirgvinda. aramed
isic Tu ra iqneba momavalSi. `aseT pirobebSi – aRniSnavs
igi – Zalian bunebrivia, rom `kavSiridan gasvlis Tavisu-
fleba~, riTac Cven Tavs vimarTlebT, faratina qaRaldi
aRmoCndeba, romelic ver SeZlebs daicvas ruseTis sxva
tomelebis im WeSmaritad rusi kacis, velikorusi Sovin-
140
revoluciuri aneqsia aleqsandre axatneli
istis, arsebiTad, naZiralisa da moZaladis Tavdasxmisagan,
rogoric aris ti piuri rusi biurokrati~ (t.36, gv 689).
ra iqneboda, dalocvils, jer am fqtorze efiqra da Sem-
deg aneqsia – avtonomizaciaze da ara piriqiT. ufro
meti. ganicdis, ra sakiTxis mougvareblobas, darwmunebu-
lia rom patara erebi avtonomizaciis kabalaSi gaxvia da
mainc, naSromze karnaxis gagrZelebis dros, 31 dekembers
ssrk daSlas ki ara ganmtkicebas moiTxovs (t.36, gv. 693-
694). esec margaliti dualizmisa.
ssrk Seqmna, miuxedavad yvela uaryofiTi aspeqtisa,
didi mniSvnelobis movlena iyo. man safuZveli daudo
erovnebaTSorisi urTierTobis sabWoTa models. modelis
Sesaxeb dasabuTebuli daskvna, misi arsebobis xangrZlivi
istoriis analizis safuZvelze SeiZleba mxolod. am SemTx-
vevaSi arsebiTi mniSvneloba aqvs didi eris patara ereb-
isadmi damokidebulebis im xasiaTs, romelic ocian wleb-
Si iwyebda saboloo formirebas.
ssrk Seqmna sazogadoebis sxvadasxva fenebma da erebma,
msoflio sazogadoebis sxvadasxva wreeebma Taviseburad
miiRes da Seafases. bevri iyo msjeloba ruseTis imperiis
koloniuri sistemis aRdgenis Sesaxeb. axali ti pis ko-
lonializmis Sesaxeb. iyo azri Tanasworobisa da Tavisu-
flebis Sesaxebac. axali gaerTianebis SigniT aseve gaore-
buli iyo azri. iyvnen darwmunebulni xalxTa Tanasworo-
bis, erebis Tanasworuflebianobis damyarebaSi. iyvnen dam-
wuxrebulni.
didi eris is didi nawili, romelic mmarTvelobis
Zveli aparatidan axalSi darCa memkvidreobiT, ssrk Seqm-
nas uyurebda, rogorc Zvel urTierTobaTa aRdgenas axa-
li formiT, rogorc `tuzmecebisa~ da `saqaTmis~ xalxis
umaRlesi kulturis kalapotSi miqvcevis pirvel nabijs.
rusuli Sovinizmis gaZliereba aSkra iyo. i. stalini
miuTiTebda: `Zvelis memkvidreobis erT-erTi mkafio gamoxat-
ulebad unda CaiTvalos is faqti rom centrSi da adgi-
lobriv momuSave sabWoTa moxeleebis TvalsaCino nawili
141
aleqsandre axatneli revoluciuri aneqsia
respublikebis kavSirs uyurebs ara rogorc Tanasworu-
flebian saxelmwifoebriv erTeul kavSirs, romelic mo-
wodebulia, uzrunvelyos nacionaluri respublikebis Tavis-
ufali ganviTareba, aramed rogorc nabijs am respublike-
bis likvidaciisaken, rogorc e.w. `erToani ganuyofelis~
Seqmnis dasawyiss~ (t.5, gv.208_209).
sabWoTa Cinovnikur biurokratiulma aparatma swrafad
auRo alRo situacias. uamravi revoluciur-komunisturi
xazis iqiT maT naTlad gaarCies praqtikuli WeSmariteba.
revoluciis sawyis etapze sabWoTa ruseTma dakarga yve-
la kolonia, meore etapze moaxerxa da kvlv Semoikrifa
isini garSemo. ar gamovida, Torem iyo revoluciuri Turqe-
Tisa da iranis daaxloebis mcdelobac. da gana cota
energia moxmarda poloneTis dabrunebisaTvis brZolas?
mesame etapze ganxorcielda patara erebis moCvenebiTi
damoukideblobis gauqmeba. yovelives garda, man damSvide-
ba Seitana didmpyribeluri ganwyobis mqone mmarTvel
wreebSi. arada isini cotani rofi iyvnen. i. stalini
aRniSnavda maT Sesaxeb: `... warmoSobiT rusi partiuli
muSakebis mravalricxovani kadrebis arsebobam... warmoSva
Cvens partiaSi gadaxra nacionalur TaviseburebaTa da
nacionaluri enis saTanadod Seufaseblobisaken partial
muSaobaSi, qedmaRlur-aTvaliswunebiTi damokidebuleba am
TaviseburebaTadmi, gadaxra velikorusuli Sovinizmisaken.
~ (t.5, gv.212).
erovnebaTaSorisi urTierTobis Zveli xasiaTis aRd-
genis imedebma frTa Seasxes Sovinistur ganwyobielbas.
yovelive maT sasargeblod metyvelebda. Tu sabWoTa kav-
Siris Seqmnamde patara erebi formalurad mainc
damoukidebel sabWoTa respublikebs qmnidnen, axla es
moispo. respublikaTa mTavroba (partiuli xelmZRvaneloba
yovelTvis eqvemdebareboda) sabolood daeqvemdebara cen-
trs. centris mTavroba daerqva adre mxolod sabWoTa
ruseTis mTavrobas. rusuli ena TandaTan ibrunebda dakar-
gul poziciebs. patara erebis yvela mniSvnelovani sak-
142
revoluciuri aneqsia aleqsandre axatneli
iTxis gadawyveta kvlav rus moxeleTa funqcia xdeboda.
rusis jari icavda kvlav yvelgan mSvidobas. axlad Seqm-
nil umaRles sakanonmdeblo organoSi kvlav erTi palata
iyo. ara respublikaTa Tanabari warmomadgenlobisagan
Semdgari, rogorc iqneboda erTa Tanasworobis federaci-
uli princi pis dros, aramed mosaxleobis raodenobis
mixedviT. aq ki aSkara upiratesoba velikorusebis mxares
iyo. centraluri xelisuflebis da adgilobrivi orga-
noebis funqciTa ganijvnis dros respublikebs olqis
uflebebic ar dautoves. iyo Tu ara safuZveli siamayi-
saTvis. didi bedena ar iyo Tu zedmetad rbili, liberali
nikoloz II nacvlad, SedarebiT ugvari, magram magari poli-
tikosi da rkinisebuli disci plinis beladi movida.
faqtia, rom Seryeuli imperiis nacvlad, axali, mtkice,
Tanamedrove JReradobis kavSiri momavlisadmi imediT avsebda
did ers.
Sovinisturi ideebis gamococxlebas unda mohyoloda
da mohyva, patara erebis uku reaqcia. erovnuli sakiTxi
jer mogvarebuli ar iyo da ukve gamwvavebas iwyebda.
saWiro iyo saswrafo RonisZiebani. avtonomizacia mar-
Tlac naadrevi aRmoCnda. stalini rkp(b) XII yrilobaze
aseT daskvnas akeTebda Seqmnil mdgomareobasTan dakav-
SierebiT. `... Cven unda davZlioT... sami ZiriTadi faq-
tori, romelnic aferxeben gaerTianebas: velukorusuli
Sovinizmi, erebis faqtiuri uTanasworoba da adgilo-
brivi nacionalizmi~ (t.5, gv. 285).
man wamoayena winadadeba saolqo avtonomiidan erovnul-
teritoriul avtonomiaze gadasvlis sasargeblod. saami-
so gamocdileba qveyanaSi ukve iyo.
jer kidev 1918 wels rsfsr konstituciuri proeq-
tis damuSavebis dros komisiis wevrebs Soris warmoiSva
azrTa sxvadasxvaoba am sakiTxTan dakavSirebiT. komisia i.
sverdlovis xelmZRvanelobiT winaaRmdegobis winaSe aR-
moCnda. n. buxarini komisiis SemadgenlobaSi faqtiurad
ar monawileobda. m. lacisi, g. gurviCi, a. berdnikovi
143
aleqsandre axatneli revoluciuri aneqsia
sakiTxs aTavs ver arTmevdnen, m. reisneri qveynis sameur-
neo dayofisa da maTi federaciuli gaerTianebis ideas
aviTarebda. i. stalinma SeZlo da aprilSi komisiis muSaoba-
Si miiRo monawileoba. swored maSin daasabuTa qveynis
erovnul-teritoriuli dayofis principis mizanSewoniliba.
misma winadadebam gaimarjva.
ssrk Seqmnis dros igive sakiTxi ganmeorda. erTpala-
tiani sistema dafuZnebuli mosaxleobis raodenobaze, gamor-
icxavda patara erebis uflebas, ukuagdebda erTa Tanas-
worobis ideas. es iyo mravalricxovani rusi eris poziciis
gamtkiceba. es iwvevda patara erebis ukmayofilebas. ami-
tom, ukve, 1923 wlis 13 ianvars Seiqmna specialuri kon-
stituciuri komisia. gamomJRavnda respublikaTa avtono-
mizaciasTan dakavSirebuli winaaRmdegobani. ukrainisa da
saqarTvelos respublikebi ilaSqrebdnen didmpyrobeluri
Sovinizmis winaaRmdeg. igrZnoboda, rom saqme respublika-
Ta likvidaciisaken midioda.
mdgomareobis gamwvavebasTan dakavSirebiT rkp(b) cen-
traluri komitetis plenumma 23-24 Tebervals miiRo
gadawyvetileba orpalatian sistemaze gadasvlis Sesaxeb.
damatebiT iqmneboda erovnebaTa warmomadgenlobis pala-
ta. amiT surdaT garkveuli ZalTa balansireba moexdinaT,
daekmayofilebinaT Sovinisturi miswrafeba da patara erTa
Tanasworobis survili. saboloo angariSiT orpalatianobis
kompromisuli forma rkp(b) XII yrilobaze iqna mowoneb-
uli. qveyana damSvidda droebiT. droebiT...
1923 wlis 27 aprils Seiqmna gafarToebuli sakon-
stitucio komisia. daiwyo rTuli, frTxili, mozomili
formulirebebis gamoZerwvis xangrZlivi procesi. saWiro
iyo ori `megobrulad” antagonisturi Zalis moTokva da
maTi urTierTobis daregulireba. proeqtis saboloo vari-
anti 1924 wlis 31 ianvars, mwuxare brwyinvalebis vi-
TarebaSi, miiRo ssrk sabWoebis II yrilobam. damtkicda
socializmis mSeneblobis konstitucia.
konstituciaSi ganmeorebulia ssrk Seqmnis dros miRe-
144
revoluciuri aneqsia aleqsandre axatneli
buli deklaracia. miuxedavad imisa, rom i. stalinma XII
yrilobaze ssrk federaciul gaerTianebad moixsenia, kon-
stituciaSi am debulebam kvlav ver hpova asaxva. Senar-
Cunebuli iqna orpalatiani sistema, rac erTa Tanasworo-
bis pronci pis srul ugulebelyofas moaswavebda. nacv-
lad imisa, rom yofiliyo mxolod erovnebaTa palata,
respublikaTaA Tanaswori warmomadgenlobiT, raTa yovel
respublikas erTi xma hqonoda, damtkicebul iqna ori
palata. kavSirebis sabWo faqtobrivad respublikaTa (ere-
bis) moTokvis instrumenti xdeboda. konstitucia amtki-
cebda centralizmis princi ps. yvela odnav mainc mniS-
vnelovani sakiTxi sakavSiro mTavrobis gadasawyveti xde-
boda. TviT calkeuli warmoebis saqmesac centri ganageb-
da. respublikas konstituciis mixedviT eZleoda saolqo
avtonomiis ufleba. esec qaRaldze, xolo ra iqneboda
cxovrebaSi amas dro gamoavlenda. da gamoavlina kidec...
am periodidan moyolebuli, arc erT konstitucias ar
ucdia dakanonebuli usamarTlobis likvidacia. xangrZlivi
periodis manZilze, partiis yoveli yriloba, umaRlesi
sabWos yoveli sesia `afarToebda” demokratiul ufle-
bebs, `srulyofda” erovnebaTSorisi urTierTobebis xasi-
aTs, magram mxolod qaRaldze, mxolod sityviT. es iyo
xalxebis, erebis abuCad agdeba da sruli damoneba. am
xaziT konstituciebis muxlebis specialuri analizic ki
ar aris saWiro. ufro meti, Tu 1922 wlis 28 Tebervals
konstituciiT qarTveli eri uaryofda sxva eris Tanabar
uflebebs mis miwaze, simdidreze, wiaRiseulze, momdevno
konstituciebi ers am uflebasac ar utovebdnen. igive
moxda saxelmwifo enis mimarT. Tavdapirvelad respub-
likis saxelmwifo enad qarTuli iTvleboda. momdevno
konstituciaSi mas rusuli daemata. 1978 wlis konsti-
tuciaSi ki yvela sxva enasTan erTad qarTulis Setanas
brZola dasWirda. uaRresad mZime mdgomareobaSi Cavard-
nen patara erebi. magaliTisaTvis sakmarisia mieTiTos ssrk
umaRlesi sabWos mier 1944 wlis 1 Tebervals miRebul
145
aleqsandre axatneli revoluciuri aneqsia
kanonze.
kanonis Tanaxmad Tavdacvis saxalxo komisariatis sakav-
Sirodan, sakavSiro-respublikur komisariatad (saminis-
trod) unda gadaqceuliyo. kanoni miiRes, magram arc erT
respublikaSi ar Seqmnila Tavdacvis saxelmwifo komis-
ariati, arc erT respublikas Tavdacvis ministri ar Rirse-
bia. da es iyo ara mxolod stalinis dros...
eris damoneba yovelTvis iwvevs ukureaqcias.
qarTveli eri arasodes damorCilebia beds, arsebuli
saSualebiT, da SesaZlebeli formebiT yovelTvis agr-
Zelebda brZolas damoukideblobisaTvis. amis damadas-
turebelia 1924 wels masobrivi ajanyebis mowyobis cda,
1927 wlis movlenebi, 30-ian wlebSi, Tu vinme marTla
mizezianad iqna represirebuli, erovnul damoukidebloba-
ze meocnebe xalxi iyo. igive debulebas adasturebs 40-
ian wlebSi Tbilisis universitetSi gaTamaSebuli trage-
dia. 1956 wlis 9 martis genocids kavSiris istoriaSi
badali ar moeZebneba sisastikiT, sisxlsi odenobiT, sakav-
Siro da sruliad socialisturi samyaros masStabiT es
iyo socialisturi despotizmis dasasruslis dasawayisi.
brZola damoukideblobisaTvis ar Sewyvetila arc mom-
devno periodSi. Tundac koba CageliSvilis jgufis moR-
vaweobaa misi dasturi. samocdaaTiani wlebi aRiniSneba
zviad gamsaxurdias jgufis brZolis asparezze gamsvliT.
bolo dros axali stimuli mieca erovnebaTSorisi
urTierTobebis mecnieruli gaazrebis, misi Semdgomi sru-
lyofis sakiTxebs. wamoyenebuli iqna mravali problema,
axleburi Sefaseba moiTxova istoriuli warsulis bevr-
ma sakvanZo momentma. rac yvelaze metad aRsaniSnavia, azris
pluralizmma wamoswia erovnuli meobis sakiTxi, pirve-
lad gaxda SesaZlebeli misi SedarebiT Tavisufali ganx-
ilva, pirvelad mieca ers saSualeba ganesazRvra sakuTari
ganviTarebis moTxovnebi. gansakuTrebuli ar aris, rom am
moZraobam demonstraciebze gamoiyavana aTasobiT adamiani.
maT Soris saqarTveloSi TviTmyofadobis idea intensi-
146
revoluciuri aneqsia aleqsandre axatneli
urad eZebs Teoriuli da organizaciuli gamoxatvis
formebs. sazogadoebas ar unda ukvirdes kavSiris, `par-
tiebis, jgufebis simravle. azri eZebs gamosavals, azri
ibrZvis. ibrZvis Teoriis sferoSi, stiqiuri organizebis
gziT. aris aseTi etapi, zogjer warmatebis, xSirad waru-
mateblobis, sisxlis, darbevis da genocids.” am etaps, am
movlenebs specialuri kvleva da yovelmxrivi analizi
sWirdeba. uimisod gaZneldeba swori daskvenebis gakeTeba.
samomavlod sazogadoebam unda gaiTvaliswinos f. en-
gelsis mier dadgenili kanonzomiereba: pirveli etapi ama
Tu im wyobis moZvelebis da Secvlis aucileblobisa
aris is, roca xalxi mixvdeba, rom arsebuli ar aris
iseTi samarTliani, rogoradac mas mmarTvelebi saxaven.
meore etapi xasiaTdeba xalxis yru ukmayofilebis asax-
viT utopiur mosazrebebSi (TeoriebSi) da paraleluri
stiqiuri brZoliT. mesame etapi, am safuZvelze, qmnis mec-
nierul programas da iwyebs gadamwyvet organizebul
brZolas.
sazogadoebrivi progresis daCqarebis kvalobaze swrafad
xdeba etapis cvla...

mokle daskvnebi da amocanebi

1. saqarTvelo-ruseTis urTierTobis istoria, SeerTe-


bis xasiaTi, mefis mTavrobis politika dapyrobil qveyana-
Si, erTmniSvnelovnad miuTiTebs im faqtze, rom am urT-
ierTobas arasodes ara hqonia megobruli damxarebis xa-
siaTi. ruseTis mmarTveloba yovelTvis cdilobdasaqarTve-
los gamoyenebas sakuTari mizenebisaTvis, xolo, roca Sesa-
Zleblad CaTvala, dai pyro da gadaaqcia rigiT koloniad.
social-ekonomkuri da demografiuli politika, romel-
sac mefis mTavroba axorcielebda saqarTveloSi, mimarTu-
li iyo eris gaTiSva, eqsploatacia, asimilaciisaken. mis
gagebaSi Sedioda saqarTvelos mkvidri mosaxleobis likvi-
dacia, rac nawilobriv moaxerxa kidec, ucxotomelTa ko-
147
aleqsandre axatneli revoluciuri aneqsia
mpaqturad Camosaxlebis, sasicocxlo sivrcis warTmevis.
garusebis gziT. demografiulma aneqsiam mniSvnelovnad
Seaferxa saqarTvelos mkvidri mosaxleobis saerTo gan-
viTareba, erTi-meores metad gadahkida misi calkeuli
nawilebi.
saqarTvelos revoluciuri aneqsiis Semdeg es poli-
tika arsebiTad ar Secvlila. dRevandeli demografiuli
suraTi, ekonomikuri da politikuri damoukideblobis
done, damokidebuleba qarTvelebsa da afxazebs Soris, mkvidr
da aramkvidr mosaxleobas Soris, amis naTeli dadasture-
baa.
2. mefis ruseTis periodSi ar hqonda dandoba TviT
rus xalxs, mas uwevdnen sastik eqspluatacias da ara
rus erebs miT umetes ar daindobdnen. imperiaSi erTi-
meores erwymoda socialuri da erovnuli Cagvra. mraval-
ricxovani rusi eri socialuri Cagvrisgan ganTavisu-
flebis gareSe SeuZlebeli iyo mcire ricxovani mosax-
leobis Cagvris mospoba...
3. ruseTis imperiaSi XX s. dasawyisSi mwifdeboda
antifeodaluri demokratiuli revolucia. am revoluci-
is socialuri miznebis gadawyvetasTan dakavSirebuli iyo
dapyrobili erebis miswrafebis ganxorcieleba. maT Soris
mZlav razms warmoadgenda qarTvloba, romelsac arasodes
ar Seuwyvetia brZola erovnuli damoukideblobisaTvis.
4. ruseTis imperiis politikur partiaTa Soris yve-
laze radikaluri programiT gamodiodnen social-
_demoktarebi da eserebi. social_ demokratTa Teoriisa
da programis analizi cxadyofs rom maT Tavidnve mt-
kiced daikaves pozicia, romlis mixedviT erovnul sak-
iTxebSi.
a. partia iyo patara erebisTvis TviTgamorkvevis
lozungis momxre, magram am lozungis TviTgamorkvevis
praqtikuli ganxorcielebis winaaRmdegi.
b. partia, ibrZoda patara erebis did erTan (rusebT-
an) Serwymis, `SeduRebisTvis~, maTi `dafqva_asimi-
148
revoluciuri aneqsia aleqsandre axatneli
laciisTvis~.
g. revoluciis gamarjvebis Semdeg patara erebs ar
eqnebodaT ena, erovnuli sazRvrebi, saxelmwifoebrivoba
erovnuli kultura.es daaCqarebda maT asimilacias da
Sedegad Camoyalibdeboda internacionaluri xalxi (rogorc
es moxd amerikaSi), internacionaluri eniT, kulturiT,
miswrafebiT; d. internacionaluri xalxis Camoyalibebis
procesis daCqarebis mizniT patara erebis saxelmwifoe-
briobis moswrafeba dakmayofildeboda maTTvis mxolod
saoqlo avtonomiis uflebis micemis gziT.
e. internacionaluri xalxi Seqmnida centralizebul
did saxlemwifos, romelis federaciuli princi pis safuZ-
velze gaerTiandeboda aseTsave saxelmwifoebTan da am
gziT Camoyalibdeboda msoflio sabWoTa respublika.
5. social-demokratebma ruseTSi ver SeZles gamome-
muSavebonaT swori pozicia erovnul sakiTxSi, eris swori
gageba da ver Seqmnes erovnuli sakiTxis gadawyvetis
Teoriuli safuZveli.
6. memarcxene-eqstremistulma gatacebam, globaluri,
socialuri da erovnuli problemebis garkvevis saqmeSi
gansazRvra social-demokratTa (bolSevikTa) marcxi
Canafiqris ganxorcielebis dros. socialuri sakiTxis
mougvareblobam ar misca erovnul sakiTxs marTebuli
daregulirebis daregulireba.
7. msoflio socialisturi revoluciis moxdenis cda
1920 wels poloneTSi marcxiT damTavrda. bolSevikebma
aqcenti aziis did saxwelmwifoze aiRes. aseT dros ama-
rlda saqarTvelos saerTo mniSvneloba. noembris bolos
somxeTis gasabWoebis Semdeg praqtikulad daisva saqarTve-
los demokratiuli respublikis sneqsiis sakiTxi.
8. v.i. leninis mimowera partiisa da XI armiis xe-
lmZRvanelobasTan naTels xdis saqarTvelos aneqsiis
momzadebis mTel process, rac 1921 wlis 12 Tebervals
daiwyo kidec. istoriuli dokumentebis analizi, adas-
turebs sabWoTa ruseTis mxriv saerTaSoriso samarTlis
149
aleqsandre axatneli revoluciuri aneqsia
normebis uxeSi darRvevis, neitraluri, demokratiuli
saxelmwifos winaaRmdeg SeiaraRebuli agresiis dawyebis,
misi sruli aneqsiis faqts.
sabWoTa ruseTma 1920 7 maiss saqarTvelos respub-
lika scno damoukidebel, demokratiul, neitralur sax-
elmwifod. aRiara misi sruli suverenoba, uari Tqva mis
winaaRmdeg yovelgvar pretenziebze, dado piroba mis Sina-
gan saqmeebSi Caurevlobaze, masTan urTierT megobrobis
xelSekruleba gaaforma saerTaSoriso samarTlis moTx-
ovnebis yvela normis Tanaxmad. amis Semdeg umizezod, omis
gamoucxadeblad, jarebis Seyvana da neitraluri respub-
likis dapyroba ver Sefasdeba sxvanairad Tu ara aSkara
agresia da qveynis revoluciuri aneqsia.
9. dapyrobil saqarTveloSi, iseve rogorc arasasurv-
el sabWoTa respiblikebSi sabWoTa ruseTis mTavrobam
daamyara Tavisi samxedro reJimi, dasva renegaturi xe-
lmZRvaneloba, daiwyo misi xalxisa da bunebrivi simdid-
ris Sexedulebebisamebr gamoyeneba. revoluciuri wesiT
moamzada pirobebi da 1922 wlis dekembers formalurad
damoukidebeli respublikebi gaaerTiana, erTian central-
izebul saxelmwifoSi saolqo avtonomiis uflebiT.
10. demografiuli, socialur-politikuri, ekonomikur-
kulturuli, ekologiuri, erovnuli politika, romelic
sabWoTa wyobilebis manZilze grZeldeba, sxvanairad ver
Sefasdeba Tu ara ararusi erebis uuflebloba, gaucxoeba,
gaTiSva, asimilacia.
gardaqmnis procesma SesaZlebeli gaxada reformire-
buli socializmis demokratiis, internacionaluri er-
Tobis SedarebiT obieqturi analizi da mdgomareobis
gamosworebis minisT sadReiso amocanebis gamokveTa.
saerTo amocanebia: a. socialur-politikur cxovrebis
sferoSi damkvidrebuli biurokratiuli centralizmis
princi pidan demokratiul pronci pze gadasvla. es niS-
navs – qveyanaSi nebismieri Tanamdebobis piris srul arCevi-
Tobas, maTi nebismier dros gamocvlis SesaZleblobas;
150
revoluciuri aneqsia aleqsandre axatneli
umaRlesi Tanamdebobis pirTa xelfasebis dayvanas saSua-
lo muSis xelfasamde; yovelgvari RonisZiebis mospobas,
rac maT cxovrebas muSis cxovrebisagan gamoarCevda (sax-
elmwifos specsaxlebi, agarakebi, manqanebi, momarageba, mog-
zauroba msoflioSi da a.S.) warmomadgenlobiT organoeb-
Si arCeul pirTaTvis muSis saSualo xelfasis odenobis
Tanxebis gacema, maTTvis imperatiuli mandates daweseba.
b. erovnebaTSoris urTierTobaSi respublikebis gada-
yvana saolqo avtonomiis oflebidan srul Tanasworobaze,
ssrk Camoyalibeba federaciis princi pis safuZvelze. fed-
eracia, TanascorTa kavSiri moiTxovs: umaRlesi sabWos
erTpalatian sistemas, sadac respublikaTa Tanabari, war-
momadgenloba iqneba (erTi respublika – erTi xma); smokav-
Siro organoebSi (prezidiumi, ministrTa sabWo, profsab-
Wo) respublikaTa Tanabar warmomadgenlobas da morigeo-
biT xelmZRvanelobas; respublikaTa suverenobas saSinao
saqmeebSi.
respublikis amocanebia: a. qarTveli eris konsoli-
daciis gaZliereba, misi horizontaluri da vertikaluri
stratebis mocviT, maTi saarsebo sivrcis swori daregu-
lireba.
b. gaucxoebis barieris gadalaxva, afxazeTTan urTier-
TobaSi, mecnierebis, literatorebis, sazogado da poli-
tikuri moRvaweobis, mSromeli koleqtivebis Ria dialo-
gis gziT, yovelgvari Suamavlebi, apekunebis gverdis av-
liT. afxaz organizatorTa farTo mozidva respublikuri
saqmeebis xelmZRvanelobaSi.
g. osebs Soris gavrcelebuli, samxreTi da Crdiloe-
li osebis gaerTianebis Teoriis arsSi garkveva da mis-
dami naTeli poziciis gamomuSaveba.
d. somxeTTan mtkice, Zmuri urTierTobis fonze, ax-
alqalaq - bogdanovkis regiunebSi da afxazeTSi mcxovre-
bi somxebis pirobebis Seswavla, maTi organizaciuli er-
Teulebis Seqmnis tendenciebis dadgena;
e. saqarTvelos samxreT – aRmosavleT regionebSi
151
aleqsandre axatneli revoluciuri aneqsia
mcxovrebi borCalus tomis mdidari istoriuli warsu-
lis kvlava, maTi TviTmyofadobis SenarCunebisaTvis xe-
lis Sewyoba, ideur-kulturuli donis amaRleba;
v. saqarTvelos uZvelesi macxovreblebis ebraelebi-
saTvis maqsimaluri xeliSewyobis pirobebis Seqmna;
z. ukanaskneli ori saukunis manZilze, saqarTveloSi
dasaxlebuli erovnebebis farTo daintereseba saeTo qarTu-
li da saerTo respublikuri kulturiT, sameurneo cx-
ovrebiT, ganviTarebis perspeqtiviT.

152
Sinaarsi

1. Sesavali-----------------------------------------------------------3
2. demografiuli dinamika da
demografiuli aneqsia -------------------------------------------6
3. TviTmyofadobis erovnuli azri da
praqtika ------------------------------------------------------------21
4 erovnebaTSoris urTierTobaTa
revoluciuri Teoria ------------------------------------------29
5. erovnebaTSorisi urTierTobis
leninuri princi pebi -------------------------------------------46
6. erovnebaTSorisi urTierTobebis
leninuri meTodebi ----------------------------------------------68
7. erovnebaTSorisi urTierTobebis praqtika
saqarTveloSi -----------------------------------------------------80
8. erovnebaTSorisi urTierTobebis
sabWoTa modeli -------------------------------------------------115
9. mokle daskvnebi da amocanebi ---------------------------147

Anda mungkin juga menyukai